P. 1
Lietuvos_statistikos_darbai_2010_m._1819

Lietuvos_statistikos_darbai_2010_m._1819

|Views: 690|Likes:
Published by Vigita Garbuzaite

More info:

Published by: Vigita Garbuzaite on Feb 22, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/15/2014

pdf

text

original

2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

  statistinių  duo‐ menų  redagavimo.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos. Kauno. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  Statistinių  duomenų  surinkimas.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai.  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.). šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos.  ūkio  subjektų.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai. y.  2004  m.  2010 m.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti). tikslai ir uždaviniai). Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus. Klaipėdos.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai. Be  to.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti.  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma. visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams.  pradėta  ir  2005 m.  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos. statistinių duomenų bazių.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.  apskričių  ir  savivaldybių.  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti.  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  klasifikatorių.  respondentų.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus.  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais.   2009 m. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį. liepos mėn.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai.  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje.  Atkūrus  nepriklausomybę.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc. siekiant didesnio pasitikėjimo ja.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo. Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 .  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2.  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai..  kompiuterizuoti apklausas.   2007 m.  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma.  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m.  tvirtinimo  ir  testavimo.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz.  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas).  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus. skaičius pradėjo sparčiai  augti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis.  t.  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos. optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje).  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu. efektyviau panaudoti išteklius. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai.

  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata.  sociologais.  t.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.  ekonomistais.  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę. teikiami siūlymai jiems šalinti.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  2009  m.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu..  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui. suderinamumą ir palyginamumą.  gebančių skaityti paskaitas.  sąnaudų  efekty‐ vumo. sudaryti projektų apskaitą. finansinių išteklių planavimą.    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.  sklaidai.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą.  balandžio  mėn. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.  demo‐ grafais.  Nuo  2007  m. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais.  savalaikiškumą  ir  punktualumą. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones.  tikslumą.  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo.  pasidalyti  patirtimi.  y.   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m. vertinimo.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos.  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas.  2007 m.  atliekamas  analogiškų  darbų.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą. didesnį dėme‐ sį skirti žinių.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema.   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.  statistinių  duomenų  konfidencialumo.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą.. kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą.  išteklių  pakankamumo.  2005 m.  sunkumai ir problemos. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse. jų pa‐ naudojimo stebėseną.  2007 m.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose.   2010  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas. ratą.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.  statistinių  tyrimų.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.

  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.  Nuo  2010  m.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti.  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  metodikos. 2007 m.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  makroekonomikos  prognozėms.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos. didėjančios paslaugų svarbos. Pagerėjus registro kokybei.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių.  kuris  atliktas  2010  m.  nuosavų  išteklių  skaičiavimo.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe.  statistinių  duomenų  apdorojimo. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti.  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui.  kovo– balandžio mėn.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė.  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę.  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas.  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje.  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Lietuvai  įstojus  į  ES.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28.  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus.  verslo  sektorių  pokyčius.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas.  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS). Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą. aplinkos apsaugos  procesų.  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti.  informacinės  visuomenės  plėtros.    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius.

  pedagogams.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą.  2009 m.    8 veiksmingiau naudoti išteklius. –  12.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  žiniasklaidos  atstovams. išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams.  2006 m.  baigę  studijas.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis.    . atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu.  Šis  rodiklis  2009  m.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto. įgyvendinti priemones. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą.  Statistikos  departamentas.  studentams.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11.  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika. 2008 m. (2008 m. iš  kurių  nemažai.  o  2009  m.  kaip  ESS  partneris.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika.2 val.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų.).  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  statistinės  informacijos  aktualumo. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse. Pinigų.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus. pasiektus rezultatus.  Vietoje  2008  m.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Lietuvai  tapus  ES  nare.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra. stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas.  2009  m.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose.  komitetuose.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams.  dirba  Statistikos  departamente. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių.  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais.  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  prieinamumo.2  val.

  Aus‐ trijos.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  Tadžikijos.  gegužės  mėn.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.  sveikatos. rugsėjo mėn.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.  Kirgizijos. t.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  Baltarusi‐ jos.  Suomijos.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai.  Estijos.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją.  atliekant  ekspertizes. kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.  užsienio  prekybos.  Juodkalnijos.  Moldovos. bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.  nacionalinių  sąskaitų.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  2006  m.  organizuojant  konferencijas.  Turkijos.  Lenkijos.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  Turkmėnijos.  Uzbekijos.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.  Švedijos.  statistinės  informacijos  platinimo.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Danijos.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  valdžios  sektoriaus finansų.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai.  Kosovo. Statistikos departamentas  9 .  2008  m.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  valstybės  institucijomis.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  Latvijos.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  2009  m.  2008 m.  Bosnijos  ir  Hercegovinos.  Ukrainos.  pristatomi  šalių  pasiekimai.  švietimo.  Rusijos.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.  kainų  statis‐ tikos.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  Nuo  2001  m.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.  Ma‐ kedonijos.  rugsėjo  25–26  d.  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.   2010 m.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis.  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  tarptautinėmis  organizacijomis. 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  Ispanijos.  demografijos.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.  Nyderlandų.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia.

 Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  Tam  bus  parengta  tvarka.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje. y.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją.  bet  ir  surašymų  metu.  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus.  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai.8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą.  Verslo  darbdavių  konfederacijomis. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei.  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose. 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams.   2008–2012  m.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką.  Prekybos įmonių asociacija.  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose.  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.  Tarptautinio  valiutos  fondo. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.  t.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų.  vaidmenį.  y. Ūkininkų sąjunga.  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     .  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams.  numatytos  procedūros.  Stiprinant Statistikos departamento.  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.  2008  m.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.  t.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų.  leido  98. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  Jungtinių  Tautų.  dokumentų  valdymo  sistemos.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  skelbiant  jų  kokybės aprašus.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 223/2009 dėl Europos statistikos.  2. Tarybos reglamentą (EB) Nr.  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą. Vilnius: Statistikos departamentas.  sausio  20 d. Martišius.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos.  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika.  Naujojo  2009  m.  S.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis.  Vilnius:  Statistikos departamentas. (Euro‐ tomas). nutarimas Nr.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis.  straipsnių  rinkinys.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius. Vilnius: Statistikos departamentas.  5.  siekiama  ir  tikimasi.   7. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą. 2009.    11 .  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą.  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas. t. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  straipsnių rinkinys.   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą. S. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai.  inicijuojant  ES. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje. p. t.  Lietuvos  statistikos darbai.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas. kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin.  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją.  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2). 2010.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais.  Martišius.  nepriklausomai  nuo  to.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą.  viešųjų  paslaugų.).  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m. 1999.     LITERATŪRA    1. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB.  Euratomas) Nr. 4–14.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti.  Lietuvos  statistikos  darbai.  6.  žemėlapiais.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas. Grėska. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų.  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką.. kokia įstaiga ją parengė.  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas.  grafiniais  pavaizdavimais.  straipsnių  rin‐ kinys.  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje. Nr. y. J.  kokybę. 11‐535).  Be  to. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas.  3.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje.  4. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.

  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis.  Be  to.vu. nėra daug. dr.  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. 1  Pažymėtina. (2007) pastebi.  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai. 10222 Vilnius  Tel. arba 4.      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį.  2000).  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui. Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse.  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių.  Nepaisant  to. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams. ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai. į ES įstojusios šalys (ES 12). 10222 Vilnius  Tel. p.4  mln.  1995.  2009).  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas. naujųjų ES  šalių gyventojų. (8 5) 236 6143  El.  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.  Liuksemburgą ir Graikiją.  Tikėtina. p.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose.  2010).2 proc. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui.   Mokslo darbų. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m.  Gastonas  ir  Nelsonas.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių.  Dustmannas ir kt. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN.  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės.  Tikėtina. per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių. teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15). Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia. Remiantis Eurostato  duomenimis.  1999).  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas. 2009).  gyveno  beveik  4.  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio. 8 658 17 351  El. Belgiją. nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų. Jie sudarė apie 1. 9.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai.  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas.siaudvytis@gmail.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių. išskyrus Prancūziją.  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui. 9.4 proc.  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms.  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų.  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m.    1 12 . gindra. tomas.kasnauskiene@ef.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.

  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį. Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui. 1982. 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies.  1991. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K . o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas. Tarkime.  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005).  L0 = L1 + EM .  y. 1995.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus.  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį.  remdamiesi  Okuno dėsniu. arba sukurto produkto kiekis. Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą. t.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis.  t.  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K . remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu. y. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006.  Carringtonas  ir  Lima.  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį. gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo.  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) .  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu. Huntas. kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K. MPL = F ( L) ′ = F ( L) .      ( ) ( ) ( ) 1 pav. Ši autorė. 1991). Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada.   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007).  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė.  Q = F (L) . kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas.  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas. Car‐ das  1990.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas.  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje. t. 1996. ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q . y. y.  Tarkime.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ∫ ∫   13 .  MPL = F ( L)′ .  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino. GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius. 1992). t. Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos. L . L .  1997. remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija.  tačiau  nežymus. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti.  nustatė. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI. 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui. y.  Antonji’as  ir  Cardas.  t.  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė.  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai. palyginti su visais  regiono  gyventojais.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios.    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 .  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje.  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė.  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE .  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav.

  lygus  plotui  CE.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos. Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams.  t. nacionalinio produkto.3.  t.  Be  to.  padauginus iš    14 . t. galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema). 2    Perskirstytų  pajamų  dalis.  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV. lygias plotui C. darbo                                                                 1  Funkciją.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų. t. t.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis.  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio.  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui.  y.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  plotas  C  gerovę  sumažina.  Q = rK + wL .  lygias  plotui  BC .  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C). y.  Kita  vertus.  plotas  A. L ) = FK K + FL L .  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 .  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę. visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui.  Kita  vertus.  F (K .  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) .  o  tik  perskirsto  pajamas. y.  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis.  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams. arba plotui  B . 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams. yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis. Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE). pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 . y.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.  y.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w . kur  r  yra kapitalo kaina.  t.  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį.  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis.  nes  padidėja  jos  pajamos.  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai.  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ).  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi.  kapitalo savininkai pralaimi. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai.  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams. o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC.  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q . 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas.  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams. imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos.  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį.  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo.   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis.  plotas  BD.  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi. y.  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu.  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L .   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją. nes jį reikia įvertinti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių.

 darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc.9  proc.  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą. o perskirstytos pajamos.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus.  Antrasis  metodas  remiasi  tuo.    15 .   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui.    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α .  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.  t.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą.:    (3)  w = FL (K . kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai.  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe.5  proc.  Esant  tokiems  rodikliams.. constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr.  gana dažnai naudojamos CES (angl. Pirmiausia.  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0.  BVP. 168).  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α. 2007.   Q K α L1–α = K α L1−α . L ) = (1 − α )K α L−α .  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos.  BVP. nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų. Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis.    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai. t.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą. Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami.  α . BVP.  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams. y.  parametras α   rodo.  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis.  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.   Jei laikome.  o  perskirstytos  pajamos.  1 .                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja.  nustatė. įvertintą pajamų metodu. 1   Mishra  (2007). jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi. y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama. interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos.  ∂ log L ∂ log L Taigi.  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų.  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0.9 proc.  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi. skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį. p. o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams.  1987).  tenkančios  kapitalo  savininkams.α .  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams. IMF. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui. galima daryti prielaidą.  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti.1 proc. tenka darbo jėgai.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą. 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc.  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai.  be  to.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr.  Ha‐ mermeshas.  likusi  pajamų dalis.. sudarė  apie 5. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas.  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui.  –  apie  1. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e .  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu.   Darome  prielaidą. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį.

  kad  remiantis  deklaruota  migracija.      .  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.55  0.42  Len   0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.  Estijoje.52  0.  Po  2004  m.52  0.05  0.08  0.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.  0.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0.52  0. 1  Lietuva  0.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti. Taigi galima  daryti  išvadą..34  ES 15  0   .  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.02  0.40  Čekija  0.  Lietuvoje.  Estijoje.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse.05  0.46  0.  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0.37  0.03  0.  pavyzdžiui.  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.  16 . tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.54  0.  pavyzdžiui. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.  pavyzdžiui.  Darbo užmokesčio elastingumas.4  ribą.07  0.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI.4  ribą.  yra  apie  0.04  0.35..  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.52  Vengrija  0.13  0.57  0.45..  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.3.05  0.02  0.    1 lentelė.  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti.5.4  procento)  (2  lentelė).   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu.36  Vokietija  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.1  procento).31  Airija  0.36  Švedija  0.27  Rumunija  0.0   0.07  0.42  Slovakija  0.  Jungtinė  Karalystė  0.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas.47  0.42  0.  Tikėtina.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys.43  Ispanija  0.47  0.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija. 2002).56  0.07  0. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.31  Bulgarija  0.  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.  aukščiausi  –  Estijoje..  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.40  0.41  0.10  0.  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.07  0.  Latvijoje.34  Naujosios  ES šalys  0.2  procento).  Slovakijoje. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.44  Estiją  0.39  Slovėnija  0.59  0.56  0.40  0.1.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje.  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0.06.08  0.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.  Vengrijoje  (iki  0.  Slovėnijoje.6.44  Latvija  0.5.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0. Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse.5 ribą.

06  0.94  proc. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai.7 proc.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija.2  44.7  0.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.01  0.05  0.2  0.03  0.55.   Būtina pabrėžti.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai. Iš 3 lentelės matyti.    3 lentelė.  tikėtina.  tikėtina.29  0.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.  padidėjo  apie  7.0 / 60.40 / 2. kad       Slovėnija  8..37  0.3  3.  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.96  0.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0.43  1. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje. jei elastingumas – 0.58  91.  tikėtina.7  2.  remiantis  Eurostato.  ir  0.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.44.4  82.73  1.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.13  1.04  79. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.10  0.  tikėtina.3  0.18  0.1  1.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.  suma  su  prielaida.2  ‐19.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami.  Toks  skaičius  reikštų.8  5.00  0.  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą.6  1.93  0..  emigravo  apie  13  proc.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.6  taikant  elastingumą  0. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui. per 2001–2008 m. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse.18  0.84  1.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.30  0.  Vengrijoje.  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai.  darbo  jėgos.3  1.  per  metus.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.23  0..44 / 0.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.04  0.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.  2004–2008 m.  jei  elastingumas  –  0.24 / 0.02  0.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m. per metus.8 proc.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai.  jei  elastingumas  –  0.  jei  elastingumas  –  0.0  4.55.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.44.27  0. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“).3  proc.9  0. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją.1  73.0 / 13.58  0.04  0.   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“). Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.  Lietuvoje  2001–2008  m.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6.32  0.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis. 2010 (49)    2 lentelė.08  0.6  0.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga.1  0.2  73.6  4.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės.17  0.00  0.  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje.9 proc.1  2.  darant  prielaidą.  tačiau  įmanoma.6  1.75  procento.  17 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama. Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais.  remiantis  Eurostato.9  0. tuomet jis sudarytų apie 1.06  0.  ir  5.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.7 / 5.09 / 0.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui.

  neatspindinčia realių emigracijos srautų. 38).  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0.  tikėtina..  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę.5  iki  5.  2008  m.  daroma  prielaida.3  proc.  Karpavičius. y. 2006..7  proc.9  iki  7.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.  padidėja  nuo  0.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius.  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto.3 proc.7  proc. Reikia pažymėti.  Nustatyta. lygia 46.  o  vidutiniu  –  nuo  15.      18 . BVP. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln.43  proc. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija. litų kasmet. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis.9 proc.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką.  BVP.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant.  litų. p. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi.  2008  m.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume.3 mlrd.  Karpavičius.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0.6  proc.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži. apie 2.  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai.  vidutiniu  –  nuo 3. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus.8 iki 4.8 proc. kainų lygį.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.  o  vidutiniu  (20  metų) –  0.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos..  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje.84  proc. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.  BVP  kasmet.  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje. 2008 m. t. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai.44.  laikotarpiu.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.7 proc.  Per  2001–2008  m.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą. bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr.  38). t. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.  p. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.84 proc.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai..  galima  teigti.4  iki  4.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių.  2006.8  iki  beveik  1 proc.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis.  2008  m.  sudaranti  apie  2.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3.  BVP  kasmet. ypač darbo  užmokesčiui.  per  metus. y. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką. valstybės finansus.43  proc.  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje.9  iki  18.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2.  Darant  prielaidą.

   32.  Volume  82.  Interneto  prieiga:  http://pub.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008.  S. p.  p.  P. B. IMF.  4. Waste or Opportunity?.  Karpavičius.  vol.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration.eu/  portal/page/portal/statistics/search_database. Glitz..  Chapter 28.  Interneto  prieiga:  http://epp. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision. World  Economic and Financial Surveys.stat. 3–22.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė.  N.  April..  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration.  15. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers.  Engineering Economics. 2010 (49)  LITERATŪRA  1.  34–45. NBER Working Papers 14188. Quarterly Journal of  Economics 118 (4).  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers.  31.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run.un.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas.  G. No.  J. Pinigų Studijos 2. A. G.ec.  P.  30. 1995: The Economic Benefits of  Immigration.  245– 257.  J.  E.  Kasnauskienė. 5th–6th October 2006.  Immigration.  D.  Mishra.lt/  statbank/default. 04‐1. 180–199. J. J.  Economy  and  Business.  p.  Skill  Mix.  Lewis. 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market..  Gruževskis.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market.ee/  px‐web. G.  Card. 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration.  Journal  of  Economic  Perspectives.  Eurostat..  H. 1 (61).  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin. Čekanavičius.. 28–36.  J. p. NBER Working Papers.  R.  18.. Dustmann.  21. 64 (4). 2010: Statistical database:  Population.  27.  Pischke.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  CEPNO Volume.  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market.  45  (3). 30–46.  Borjas.  3.ec.    17.2001/I_Databas/Population/databasetree. Cluj‐Napoca (Romania).  Card.  Review  of  Economics and Statistics.  J.  p.  26.  2001:  Immigrant  Inflows. 1697–760. 14796. T. 21–41. p. Journal of Labor Economics 19 (1).   20.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės.  1. 2007: World Economic Outlook.S.  11.  Klaipėda  University.  vol. Chapter 7.  22. 478–495. 05‐8.eurostat.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence.stat.gov. 596–603.   2.  Journal  of  Development  Economics.  E. W.swf.eu/portal/page/portal/statistics/search_  database.  2010b:  Population  and  Social  Conditions. Borjas.  Chicago:  University  of  Chicago Press.  Velling.  Interneto  prieiga:  http://db1.  Immigration.  Gaston.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration. Open Society  Foundation.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE.  Čekanavičius.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.  G.  Altonji.  vol.  Hunt.  vol. January. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“. p.  NBER  Working Papers.  14. vol. p.  9.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.. NBER Working Papers 1297. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production. Autumn.  28.  January.  29. Frattini.  G. J. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration.  p. 1335–1374.europa.  9  (2). p.  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics. L.  R.  8. Carrington.  Journal  of  International  Scientific  publications.pdf.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  110  (2).   19   .  G. 594–604. p.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai..  23. G.  p.  Interneto  prieiga:  www.  Trade  and  Labor.  Ottaviano.  I.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  vol.  5. 458–474.  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question. Borjas. Nr. 49 (2).  13.:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration.  2005:  Immigration.  Lalonde.  D. J..  19.  Kasnauskienė.  D.  Leamer. Kasnauskienė. G.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market.  33. January.  L.  Pocius.. p.  Oxford  Review  of  Economic  Policy.  Issue  1.  G.  A.  D. vol.  Čekanavičius..eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007.  Trade..  S.  J. 16 (3).  25. Borjas.  Card. 79 (4).  556–572.  vol. p.  D. 70–78. p. p.  Review  of  Economics  and  Statistics.  7.  europa. 330–347.  2010a:  Annual  National  Accounts.  E. 174–181.  Oxford  Review  of Economic Policy.  2006:  Brain Drain: Calamity.  D.  and the Choice of Technique.  J.  Eurostat.  2002:  Getting  Income  Shares  Right. p.  Journal  of  Political  Economy. p.  Interneto  prieiga:  http://epp. Grossman.  Hamermesh.  24.  E.. C.  Topel.asp.  G. Lima. 201–234.  43  (2).  Handbook  of  Labor  Economics.science‐journals.  10.  Native  Outflows.  12. J.  B. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija.  G. 24 (3).  Interneto  prieiga:  http://www.eurostat.  p.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle. 4940.  J.  3.  p. Statistics Estonia.  L.  and  the  Labor  Market. 104–114.  Lewis. P.  6.asp?w=1024. Pinigų studijos 2.   16.  Levinsohn.  L.  Nelson.  Gollin. 22–64.  Peri. No.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives.  G.

  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių.  antrinio  grupavimo.misiunas@ef.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai). 10222 Vilnius   Tel.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės.  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m.  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m.  panaudojant  identifikaci‐ jos. ona.  2009  m. t. Tačiau 1994 m.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą.  duomenimis.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.lt   centracijos.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą.  At‐ kreiptinas  dėmesys. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m. algis. p.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. dinamikos.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami).  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius. 9.  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia. nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti.  2003  m.  socialines  grupes  ir  t. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą. įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą.moliene@ef. tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis. p.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.  duomenų  analizė.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą.   20   .  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas.  pozicinių  vidurkių).  mieste  ir  kaime.vu. Pasaulio banko ekspertai. (8 5) 236 6277   El.  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  Dėl  šios  priežasties  1992  m.  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m..   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m. parengė naują tokio tyrimo programą. 10222 Vilnius   Tel. (8 5) 236 6277   El.    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute. 9.  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius.vu. pareiškė kritinių pastabų. dr.

106  1491.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.116  705.119  326.7  115. o mieste – tik 1.120  442.0  113.119  383.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.2  117.6  proc.6  1. arba 31.4  362.8  457.).  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį).6  140.  visoje  šalyje  padidėjo  215.2  140. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15..1  219. arba 53.6  110.7  113. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui.  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.112  k 2005− 2008     21 . t.  palyginti  su  2007  m.).6  712.8  140.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse.  laikotarpiu  (žr.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.9  755.8  793.  (17.  per  trejus  metus.1  116. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu.3  249.)  nei  mieste  (9.0  139.9  371.  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m. y.0  111.1 lito.2  1131.).).1  651.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu.  y.112    887.. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga.5 proc.1  111.8  lito.0  1. 2 lent.3  proc.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m.  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.0  111.7  293.6  656.1  653.5  1.  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui. mieste – 202.0  137.120  264.102    578.   Be  to.5  748.3  110.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m..7  623.3  1.  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.3  98.0  108.1  113.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji.2  903.  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.7  114.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį..2 proc.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui.1  538.3 proc.3  113.0  112..3  1.  1  lent.8  490.   1 lentelė.3  111.  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr.4  821.  palyginti  su  2007  m.).  t.1    993.118  591.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių. išsilavinimą.4 proc.2  107.  arba  37.7  426.6  111.  vartojimą.1  1201.6  112.  vaikų  skaičių.1  1994.2  140.9  112.  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m.7  1. namų ūkio  dydį.8  115..  y.8  1.6  2031.9  1.2  111.5  969.8  proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.9  106.0  113.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais.3  484.  o  kaime  –  2008  m.121  510. kaime –  240.  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.4  1.9  106.6  565.0  331.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti.2  1.0  115.  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.  tipą.2  115.  2000).  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.6  565.7  109.6  111.  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.2  409.2  110.5  111.8 proc.4  1746.8  138.6  110.2  133.3  1.  (20.2  137.6  197. amžių.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose.   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr.  namų  ūkių.2  135.).9 lito.  t.4  784.  1  lent.5  140.  palyginti  su  2006  m.

2  3.5  1856.3   112.1  3.6   109.4  7.7  1.4  712.8  838.093  679. ir 62.2  121.     8. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.gov.4  100.2  537.154  973.2  874.0  133.6  152.7  109.5  8.4  104.1  702.7  2.2  530.6  114.1  1.8  107.6  121.1  1.2  232.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.5  117.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.3  532. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.8  151.3  109. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.1  108.3  3. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.  vadinamos  regresinėmis.4  758.4  117.1  1.6   814.2  1027.*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.2  109.8  112.157    567.2  131.1  120.4  473.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.6  1.5  570.  o  viršuje  –  didesnės.9  110.3  133.8  104.0   171.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.7  2.5  847.3  669.7  641.1  586.    22   .151  313.3  135.1  257. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas.stat.5  8.5  2.6  153.086  1126.3  8.7   215.0  1.9  502.7  115.0  722.086   141.5  115.4  1074.6  119.9  1.7  382.150  377.1  128.103  342.1  119.3  108.0  409.7  119.5  109.3  121.0  277.5 ir 37.7  539.3 ir 36.099  256.9  134.7  2.6   108.4  3.7  237.102    398.099  463.5  121.1  1.4  992.6  105.1  1. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.9  108.7  104.4  119.5  619.7  105.1  113.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.3  153.2  110.3  8.6  1.2  1.5  1.5    8.6  638. jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.8  340.7  118.2  1.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.0  2260.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.9  110.3    3.1  157.2   102.0  3.6  2.5  2.5  585.  2003).6  712. tiriamųjų 2005 m.5  321.7  473.3    3.3  121.8  501.1  851.  Atlikus  2005 ir 2008 m. o kaime – 2006 m.5  2.4  271.      2 lentelė.6  153.2  110.6  1.6  2.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.4  839.7  1271.7  459.2  117. pateikti 3 lentelėje.096    446.3  711.8  1.148  1624.2  610.5  1.8  154.2  557.1   880.2  115.7  proc.4  318.8  114.4  113.8  1.7  1035.2  117.7  105.142  433. vadinamos progresinėmis.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis.3 karto).0  151.0  7.  http://db1.7  109.7  1.6  104.2    3.5  394.3  116.7  103.2    3.4   128.106  298.3  3.164    644.8  284.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.1  383.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.8  9.1  1231.3  153.0  149.4  116.3  1775.154  778.3  1.5  109.8  92.1  3.0  3.148  499.5  2.7  435.2  341.153  658.2  130.7  132.5  106.4  1.9  1. Tuo tarpu 2008 m.1  129.2    9.100  545.2   159.2  1.9  7.8  132.1  116.1  116.lt/statbank.  (9.3  1456.3  132.6  2.3  452.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.7  118.9  1466.5 proc.7  2.3  107.8  113.4  152.7  387.  Kėdaitis.7  413.9  123.1  837.2  110.8  101. 2008 m.0   125.8  108.097  209.5  686.     2.7  2081.6   114.

327  0.  t.7  308.2  641.0  395. o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.2  592.1  528.  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.227  0.310  0.5  2007  686.2  470.2  1.9  2005  783.0  825.2  2.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.2  2.305  0.  kad  2009  m.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.5  2006  570.6 Md (arba  60  proc.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709.5  612.244  0.  y.333  0.5  2006  748.0  475.  kur:      23 .  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui).  Akivaizdu.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.2  2.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.  Tikėtina.1  639.1  2006  837.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.2  409.1  2005  651..2    400.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.3  2006  902.3  630.4  507.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.226  0. tai reiškia.320  0.  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais.7  2007  931.3  2.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės.230  0.0  701.3  639.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi. 2008 m.5  442.324  0.5  2007  847.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.5  1.5  723.)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .0  429. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.  kad  asimetrija  yra  reikšminga.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda.5  382.  2006  m.3  637. 2 ∑ ϕ i′ . dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis.241  0.324  0. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m.4  2.2  2008  Kaime  446.  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.3  2005  532.0  2.3  9. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa).7  580.5    536.236  0.316  0.1 − 0 .0  477.4  2008  479.3  2. Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste.   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).3  2.  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas. Dažniausiai tai yra 0.   Statistikos  teorijoje  teigiama.    3 lentelė.5    2.8  2007  793.237  0.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.9  2008  Mieste    644.0  2.  4  lent.5  478.1  1.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.  3 lent.221  0.7  669.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr..326  0. – kaime. yra būdingas pirmas atvejis.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.232  0.  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.  tai  reiškia.248  0.341  0.7  1.6  438.4  362.3  374.  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.1  1. jeigu šis koeficientas viršija 3.  kad  Lietuvai.  krizės  pradžioje.3  2005  711.3  679.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės.235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1.3  281. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė.314  0.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).     4 lentelė. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.338  0.235  0.

3  3.  10 gr.1  3.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3.  visų  vartojimo  išlaidų.1  9.6  0.2  3.8  10.gov. kavinės.2  2.8  17.5  6.3  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.  vartojimo  išlaidų  dalis.4  7.  100  100  Iš viso  1 gr.4  9.0  7.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.1  25.6.1  9.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.1  proc.2  25.4  61.0  6.    5 lentelė.1  1.0  27.2  7. Visų vartojimo išlaidų dalis.elektra.0  14.2  1.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.9  1.. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.8  7.7  2.0  17.2  16.4  8.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.9  1.  bet  2008  m.3  0.2  3.0  7.0  3.4  8.5  4.2  9.1  1.0  0.  10 gr.  restoranai.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu. drabužiams ir avalynei.4  7.8  12.7  Būsto apstatymas.7  5.2  Sveikatos priežiūra  3.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini.7  48.5  6.1  2.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.6  4.3  1.1  25.3  7.8  2.  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas. valgyklos  3.8  9.  galima  pastebėti.  100  100  Kaime  1 gr.3  0.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.8  3.0  5.  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.2  0.0  4.6  17.0  3.1  Transportas  4.6  20.8  0.0  7.0  3. duome‐ nis.6  4.6  5.7  2.7 proc.  10 gr.1  7.  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.1  5.1  25.6  22.9  27.8  Viešbučiai.4  2. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą.1  3. išsiskyrusiais vartojimo  bumu.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.3  19.7  2.9  2.7  1.1  procentinio  punkto. dujos.6  1.1  45.  10 gr.9  16.0  3.6  3.2  21.   6 lentelė.).3  2.  1 gr.9  proc.4  25.1    Miestas  3.3  2.4  11.3  3.8  4.5  0.0  26.  šių  išlaidų.7  12.9  11.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą.3  4.  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis.  100  100  0.1  15.2  26.6  9.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.3  3.1  5.3  Poilsis ir kultūra  1.7  4.  kaime  –  25.  10 gr.6  0.6  2.9  26.7  Tabako gaminiai  2.3  26. punkto. http://db1.  Iš  tikrųjų.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.2  52.9  55. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.lt/statbank/.2  8.7  5.).9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.  Nors  palyginti  su  2005  m. procentais  Kaime  1 gr.3  4.3  2.9  3.5  3.1  3.9  2.0  25.5  2.9  0.8  7.2  0.1  Drabužiai ir avalynė  4.3  11. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m.4  3.7  2.8  2.0  3.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.1  3. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m. 6 lent.9  19.9  63.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.  10 gr.  10 gr.3 ir  3.1  0.2  1.2  Alkoholiniai gėrimai  2.6  18.8  4.3  Švietimas  0.3  24.  1 gr.)..5  3.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį.6  0.stat.2  4.4  2.8  8.0  5. ir mieste. 5 lent.0  1.5  5.  10 gr.2  49.5  10.5  3.7  3.1  10.2  7.5  5.  Miestas ir  kaimas  3.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.3  10.  24   .2  27.1  6.8  3.0  52.  10 gr.7  3.7  3..5  48.9  Būstas.9  20.  100  100  2005  Mieste  1 gr.6  4.1  1.4  Ryšiai  4.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.  2008  m.0  2.9  2. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.2  2.2  3. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2.8  11.4  1.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius.0  8.2  10.0  13.4  2.  100  100  2008  Mieste  1 gr.1  2. vanduo.8  12.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.  10 gr.5  12.2  4.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.4  3.1  19.4  3.7  4.  kuras  11.8  4. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.  1 gr.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

81  14.433  0.785  0.783  0.3  44.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis.25  14.  bus  palyginti  nežymūs (žr.  Esant  tokiai  padėčiai.823  0.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.74  14.6  0. 1 pav. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.74  12.68  100  43.4  53.8  40.19  100  39.03  100  44.826  0.530  0.332  0.42  27.59  13.54  27.6  53.47    15.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.9  41.373  0.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.74  13.97  26.40  25.36    15.5  46.)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.08    16. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita.  Šaltinis: Statistikos departamentas.388  0.45  100  41.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius.782  0.38  24.396  0.498  0.  skaičius  2010–2020  m.415  0.    29 .65    20.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m. tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.780  0.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.3  38.07  24.80  100  38.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų.95  15.27    21.781  0.04  24.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.67    17.65  14.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.).784  0.77  100  40.06    20.43  26.783  0.81  100  41.05  100  45.25  28.32  100  45. proc.28    17.37  12.2  49. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.83  24.50  12.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.9  49.22    19.99    18.782  0.53  100  41.51  14.1  51.76  25.371  0.784  0. santykiniai rodikliai.90    15.        3 lentelė.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.70    18.15  100  42.393  0..38  26.11  13.337  0. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.8  40.358  39.

3 14.17  37.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis.   santykiniai rodikliai.7 44.74  16.4 14.3 14.0 21.2 15. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.1 45.3 14.4 40.  4 lentelė.7 24.2  ir  28.7 14. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.08  100   39.2 41.0 39. šis rodiklis mažesnis.24  67.4 15.5 16.87  25.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.0 22.85  20.21  16.76  37. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20.6 14. remiantis Statistikos departamento duomenimis. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys. už kuriuos mokamos įmokos  2.8 30.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.3 42.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą.3 16.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys.18  79.  4 lentelę).90  100   23. pagal atskiras šalies teritorijas.7 15. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose.9 31. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus.  Pasvalio raj.8 29. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia.9 16.6 14.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39.96  33. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.48  37.  Būtina  pabrėžti.33  18.9 47. Tai rodo.1 46.   santykiniai rodikliai. ir  Ignalinos raj.3 25.6  proc..72  100   20.  raj.44  19.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m.  Tauragės raj.1 16. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.4 14.   30   . Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.1 15.83  76. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1.7 15.82  45.).25  100   28.43  34.  Alytaus m.1 28. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas. kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau.3 23. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.57  71.4 15.52  79.93  100   32.3 15. kur užimtumo situacija  yra geresnė.04  60.4 14.7 27.2 46.4 14.7 14. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius. Kitose teritorijose.1 30.

cv.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m.  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas..  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.  žiniasklaidoje  teigiama. tačiau tikėtina.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17. Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga).  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos. Galimas dalykas. Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m.3  proc. Kita  vertus.  5  lent.  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių. Be to.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą.  tačiau  nuo  2006  m.  asmeniui..  Nesunku  pastebėti.  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų.  Pavyzdžiui.  jau  sudarė  5.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f. pasigendama  tinkamo  sąvokų.4  proc.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m.  moterų  –  10.  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.).  Taigi.  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai.  2007  m. o santykinis nedarbo rodiklis.  o  2008– 2009 m.  Statistikos  departamento  duomenimis.  (žr.lt/Default4. Būtina pabrėžti.4 proc..  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi.  2004–2005  m. skiriasi pati bedarbio samprata.  Darbo biržos duomenimis.  sumažina  tai. kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga. VZ. 2010‐03‐01 14:14.  Pavyzdžiui. Pirmiausia. Deja.  –  bedarbių  buvo  2001  m. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13.4  proc.).  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu.  Galima  teigti.1  iki  8.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai. kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas.  http://manokarjera.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo.2  proc.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst. vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo.  Nepaisant to.  2001 m. 2009 m.  taikomi  griežti  kriterijai.  Nedarbo  pokyčiai.  iki  4.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.8  proc.  Tačiau  2008  m.  ignoruojant  tą  faktą. nepaisant to.  antroje  pusėje.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30. 2009 m. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17.7 proc.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai.  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs.  užimtumas  ėmė  mažėti.LT.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys..  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius.  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo. – 9.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu.  Darbo  biržos  duomenys  renkami.  Jo  reikšmės  dydį.  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis.  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis.  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis. Žymiai pablogėjus padėčiai.  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu.    31 .  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m. jie gana dažnai painiojami.  2000–2007  m. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m.2  proc.  vėl  išaugo  iki  29. siekė 13.).7  proc. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas . šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę.  Tyrimų  duomenimis.  –  fiksuotas  2007  m. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui.  Taigi.

  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m.7  90.  221.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje.  naujų  darbo  vietų.4  17.3  8.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.3  8.4  13.1  59. atitinkamai padidėjo nuo 56.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4.5  tūkst.) skaičius.5  76.8  69.2 tūkst.9  85.7  160.)..7  19.4  152.3  5.0  24.5  mln.3  8.  bet  ir  su  kitomis  priežastimis.7  89.).6  5.7  24.  kad  2007 m.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.4  12.  Tačiau  2008  m.  t.3  26. y.9  12. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.1  103.0  17.0  38.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu).3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti.  5 lentelė.9  8.2  94.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje.5  383.3  5.2  12.  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec.  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.  2002  m.4  5.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės.6  6.    32 .8  184.4  224.3  4.6  204.  Palyginti  su  ankstesniais  metais.  (žr.europa.6  66.3  163.9  29.2  217.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.4  11.0  214.4  11.0  13.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.  Dar  2007  m.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija .0  22. tūkst.6  84.  pažymima.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti.  Lietuvai  įstojus  į  ES. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m. kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo. iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.2  111.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo.5  …  178.9  13..8  11.2  103.  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.2  29.    6 lentelė.9  14.8  5.0  203.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m.0  78.8  9.).  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei.4  166.  Šių.9  31.2  369.2 tūkst. nuo 2001 m.3  proc.1  224.3  101.5  132.1  56.2  79. tūkst.6  23.6  145.5  73.0  29.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m.7  …  176.7  iki  42. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus).6  66.8  12.3  241.htm.0  4.8  87.9  19.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.3  4.3  22.2  40.2  15.  6  lent.4  14. Kitaip tariant.).2  47.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.  nukrisdami  iki  tokio  lygio.7 iki 84 ir nuo 26.3  186.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.7  10. proc. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.

 DnB Nord  bankas. 4.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą.   8.  Interneto  prieiga:  http://ec. 2009 m.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti).  Hussmanns.   6. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu..eu/  eu2020/pdf/eu2020_en.  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends. Vilnius.  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas.  Gruževskio  interviu).  Lietuvos  statistikos darbai.    LITERATŪRA    1.  Employment.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.   2.pdf. o ne gyventi iš socialinių pašalpų. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius.  Damidavičius. Verslo klasė.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų. lapkritis.  darbdaviai  ir  darbuotojai.  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos. Gruževskio interviu).  Verma  V.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.  Employment. Brussels. EMCO/23/200509/EN.europa.  Valmartizacija.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg. Akropolizacija (B..  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų.  Lisbon  Strategy.  COM(2009)647  final.  M.  Damidavičius.  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą.  4.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas. 35. dėl įmonių vykdomos politikos ir pan.  M. 2009.  vol.  International  affairs.   5.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga.  taikydamos  įvairias  priemones.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą.  Manoma.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių.  J.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES).  1992:  Measurement  of  unemployment.  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis. 1997. Verslo klasė. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka. Lietuvos ekonomikos perspektyvos. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.  trūkstant  finansinių  išteklių.   Lietuvos  sąlygomis.  Mehran.  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states. 2009.   7.  The  Annals  of  Regional  Science.  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods.  R.  Surveys  of  economically  active  population..  3. Nr.  R.  Employment.  mažu  darbo  užmokesčiu.  Akropolizacija  (B.  European  commission. dirbti.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį.  Geneva:  International  Labour Office.  F. ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą.     33 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu. nepatraukliomis darbo sąlygomis.  Cuadraro  Rura.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas.  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka. Commission working document.                                                                   1  Valmartizacija. 24‐11‐2009.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas. lapkritis.  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.

 y.  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą.  2001.  Trečia.  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę. ar ne.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų.  taikant  šiuos  metodus.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių.vu.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei.    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime.  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės.  2004).  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais. 10222 Vilnius  El.  nėra  aišku.  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr. p.  Ši  išvada  neprieštarauja  M.  t.bartkus@ef.. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  2004. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei. Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas.  Nr.  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas.     Teigiant.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu. o indeksuojant pagal     34 .  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ . trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis.  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip. Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin.  Nr.  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis. pensijų gavėjų vartojimo galimybes.  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st . kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ).  Barr. t.  Žin.  atsitiktines  pajamas. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias.  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas.  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) .  Siekiant. Antra.  eg‐ zistuoja rizika.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . algirdas.  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt . Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir. Kitais žodžiais tariant.  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio..  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys.  1994.  59‐1153).  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ).  1991.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes. priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio.  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr. tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos.  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ).  Pirma. y. dalis – taupymui ( st ). pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį. Atsižvelgiant į tai.  Clark. 9. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu. Ketvirta.  17‐447.

  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos.  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt .  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį.  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime.  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus. y.  Be  šių  dviejų  būdų. Remiantis  pirmine analize. nt – apdraus‐ tųjų  skaičius. Žinant. kiek turima lėšų.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ).  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas.  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams.  atsi‐ žvelgiant tik į tai. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį.  kai  biudžetas  yra  deficitinis.  t. pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas. surinktoms per šį laikotarpį.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas. kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis.  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 .  Mažėjant  κ.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms. susi‐ dariusiam per ankstesnius.  palyginti  su  pensijų  gavėjų.  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime. o jeigu sumažinamas – κ padidėja. Ši išraiška rodo.  kur  t  –  laikotarpį.  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) .  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt .  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko.  imama paskola.  Laikotarpiais.  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas.  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt).  Sujungus  abi  lygtis.  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) .  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų. pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma.  Esant  nepakankamam  turto  lygiui.  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft .  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt .  ir  investavimo  pajamoms. Kons‐ tanta reiškia. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 . tai κ sumažėja.  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama. Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ . prieš šį laikotarpį buvusius.  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą. kad skolos nėra. skaičiaus (rt) augimu. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis.  o  didėjimas  –  mažėjimą. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies.  atitenkanti pensijų gavėjams. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais). Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį. o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį.  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas.  t. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis.  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža.  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia.). y.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui.  kiek  turima  lėšų.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt .  kaip  visuomenės  grupės. Bt – t laikotarpio biudžetas.  mėnuo  ir  t.  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai.  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu. o rt – pensijų gavėjų skaičius. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo. yra tas pats dydis.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos.  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt . Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo.  atitenkanti  pensijų  gavėjams. t.  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones. pertekliui. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola. o Ft – perteklius (į rezervus.  periodus.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ). Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos. kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai. gaunama  bt / wt = ρ = const .

  kad  biudžetas. kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  sumokama  vis  mažiau.  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio.  Ši  lygtis  parodo.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja.  κ  išliekant  pastoviam.  vieninteliai  kintamieji. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t . kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas.  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui. išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis. taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje. perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et .   Ši lygtis parodo. kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis. gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ). atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ. kita vertus. socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t.    36   .  šios  įmokos  kuria  perteklių.  gautų padidinus tarifą.   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et . formuojasi perteklinės lėšos. ir atvirkščiai. kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  Išple‐ čiant  išraišką. bet.  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis.  Viena  vertus. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  Trečias  dėmuo  rodo.  Ši lygtis parodo. susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo.  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes.  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada.  ir  papildomų  įmokų.   Papildomos įmokos. Pertvarkę lygtį.  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).  Pakeitimo normos da‐ lis.  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  Antras  dėmuo  rodo. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ). Pastovus  κ rodo. arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis.  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos.   Papildomos  įmokos. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.  κ  yra  kompromisas tarp kartų.  o  jam  didėjant.  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ . y.  Ši  lygtis  parodo.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct .  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo. Taigi.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę.  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) . gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio.  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis.  kad.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų. šių lėšų indeksavimui nepakanka.  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo.  Todėl  ga‐ lima teigti.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta. yra keisti senatvės pensijos  amžių.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .  papildomų  įmokų.  visada  bus  subalansuotas. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus.  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes. o kai šis santykis  auga.  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes.  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą.  reikės  mokėti  pensijas.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio.

  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis.  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  šios  įmokos  formuoja  perteklių. formuojasi perteklius. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1).  nes  rodo.  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių.  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ).  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis.  Papildomos  įmokos.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ).  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    .  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ).  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) .  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas. kaip  deklaruojama. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) . Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.   Ši  lygtis  parodo.  kad  nekaupiant  rezervo.  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių. išauga perteklius.   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .  tai.  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ.  Biudžeto  deficitas  išauga. nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių. minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos.  biudžetas  tampa deficitiniu.  Akivaizdu.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis). o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis). jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ). Augant pensijų gavėjų skaičiui.  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų.   Ši formulė parodo.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant.  bet  mažėja  rezervas. kurios.  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę. nepanaudojamos lėšos praranda  vertę.  vertė  mažėja.   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ). Perteklius susiformuoja.  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ).  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia.  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  gautos  padidinus  tarifą.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) .  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis.  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga. auga ir pensijų  išmokų  poreikis. jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ).  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ).  Biudžetas  išlieka  perteklinis. biudžetas išlieka suba‐ lansuotas.  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas.  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys.  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes. padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) .  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą.  yra  skirtos  gerovei  palaikyti.   Formulė  parodo.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.   Ši lygtis parodo.  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą.  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .

  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų.  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita.  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja.   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos.  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  pensijų  gavėjų.  t.  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą. yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams.  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos.  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw).  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį. y. o indeksuojant  pagal kainas.  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ). o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios.  pensijų  gavėjų.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius. gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius.  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu. o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw).  ar sumažėja.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis. Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta. y. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis).  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius.  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis).  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp. Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. neatsižvel‐ giant į tai. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) . nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos. poveikį pensijų dydžiams. pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.  kai  valstybė  įsipareigoja. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis).  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p . pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp.  Ši  lygtis  rodo.  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ).     .  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas.  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą.  pensijų indeksavimo šaltiniai.  kainoms  išaugus  dydžiu  gp. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas.  pačių  kainų  augimo.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami).  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs.  t. Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft).

 N.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo..      39 .  R.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  M.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing.  Clark.  2.  Indeksuojant pagal darbo užmokestį.          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas..  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių. N.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju.  Quinn. 1994.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin. Nr.  R.  F.  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu.  V.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį..  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių. Barr. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  5.  t.  4th ed.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi.  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį.: Oxford University Press.  Burkhauser.  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas.    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes.  4..  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis.  L.  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.  Moon. atsižvelgiant tik  į  tai.  kiek  turima  lėšų.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas.  3. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio. Nr. 2004: Economics of the Welfare State. 1991. 59‐1153).  J.. 17‐447).      LITERATŪRA    1. Barr. y.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.

. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.8  proc.  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai.  rugsėjo  1  d.  2009  m. jie nedavė nori‐ mo efekto.  ir  ateityje  turėtų didėti. pateikiami svarbūs.  tarifas. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas. Aurelija.  2008  m.  susiję  su  tais  sandoriais. susijusios su pridėtinės vertės.4  proc. rugpjūčio 31 d.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone..  keleivių  vežimo  paslaugoms.  aptariami  esminiai  veiksniai.Anciute@gmail. pvz.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus.  Pavyzdžiui.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui. gyventojų pajamų.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d.  planuotų  pajamų.  Tai sudaro 90.  susijusius su PVM.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant.  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama.  iš  viso  surinkta  9  242.8 proc.  tiek  mokesčių  mokėtojai. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios.2 proc.  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan.  Kita  vertus.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams..  O  štai  šešėlinė  ekonomika.  Palyginimui  –  2009 m.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė.  pelno. perprogramuoti kasos aparatus ir t. 9. Be to. litų.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų.  kai  kurių  ekspertų  nuomone.  ūkio  subjektams.  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje.  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265.  žuviai.  tarifas.  paukštienai..  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių. 10222 Vilnius  Tel.  t.  maži‐ namos.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių.  –  21  proc. (kartu  sumokant mokestį). p.8 mln.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami.  2008  m.  Ši  suma  sudaro  108. Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI. 2009 m.  2009  m.  o  nuo  2009  m.. (8 5) 244 7804  El.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas. Palyginti su 2008 m. suplanuotų PVM pajamų. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. litų PVM.  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai. sausio 1 iki 2009 m. PVM surinkta     .  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m.5  mln.  Reikia  atkreipti  dėmesį. y.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui. y.4  proc.  litų  PVM.  PVM  pajamos  sudarė  51. arba 26.0 mln.  panaikintas  5  proc.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc.com      ĮVADAS    2008  m. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt. taikydamiesi prie minėtų pokyčių.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.9 proc. jog 2009 m.  2009  m.  2009  m.  tačiau  pažymėtina.  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo.  t.  pvz.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc. mažiau nei 2008 m. galiojo 19  proc. t.  akcizų  mokesčiais.  keisti  informacines  sis‐ temas.  iš viso surinkta 6 798.  Nuo  2009  m.

 mln. III ketv.  kai  gruodžio  mėn. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis..  sudarė  9. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo..  2009  m.  pagal  VMI  duomenis.  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.6  proc. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis.8  proc.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  o  2008  m.  t.   41 .  VMI  duomenimis.  gruodžio  1  d.  tai.  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis). I ketv.  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams.  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.6 proc.  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). reikėtų paminėti. – 8. litų daugiau pajamų. II ketv.  2009  m.8  proc.  nebuvo  daroma.  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln.  1 pav. galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11.  PVM  nepriemoka  2009  m.  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas.   Finansų  ministerijos  duomenimis.  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv. IV ketv.  2009  m.. be to. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m.2 proc.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas.  litų.  laikotarpiu.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m...9  karto  didesnė nei 2009 m.  gruodžio  31  d.          2009 m. mažiau. PVM pajamos 2008–2009 m. y.  matyt. y. litų.  PVM  permokos  sumažėjimą. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje).  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos. mažesnės  nei  2008  m. III ketv..  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma. 2009 m.4 proc.  dieną.  galima  daryti  išvadą. 2008 m.  sudarė 680. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.  Dėl  šios  priežasties  2008  m. arba 355.  išaugusią  nepriemoką.. IV ketv.8  mln. Ši suma sudaro 51.  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką.  t.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos.  o  2009 m.  Darytina  išvada.  PVM  permoka. Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.9 mln.  viršytą  PVM  surinkimo  planą.  arba  1. pradžioje.  buvo  735. 2010 (49)    26.  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas).  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas.3 proc.3 mln.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22.  2009  m.

 Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų.     fermentuotų gėrimų.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių.  sausio  1  d.3  proc.  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc.  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc. IV ketv.  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m. šio mokesčio pajamos  sudarė  24.  2 pav.  Dėl  šios  priežasties  2009  m. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį.  nuosmukio metu jos sumenksta.4  proc.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.  (tačiau  2009  m.  Finansų  ministerijos  duomenimis.2 mln..6 proc.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  pelno  mokestis  yra  cikliškas.  pajamų  planas  įvykdytas  95.  t.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas.4 karto.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn. II ketv. y. 2009 m.  ● alaus akcizo – apie 10 proc.  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.  litų  pajamų. III ketv.  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas).  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m.  2009 m.  tarifą.  sausio  1  d.7  proc.  Be  to.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. litų.  Nuo  2009  m.  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  Nuo  2009  m. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc. arba 2.. įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus..  taikydamos  20  proc.  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln.0 mln.9 proc. akcizų surinkta 3 258.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai.  pateiktos  3  pav.7  proc. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės. litų.  įvykdytas  99.   2008 m. tarpinių produktų) – apie 10 proc. akcizų iš viso surinkta 3 354.. IV ketv.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų.  ●  bešvinio  benzino  –  34.  turinčio švino – 37. I ketv. II ketv. tūkst.  tai  sudarė  18. Akcizų pajamos 2008–2009 m. Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav. Mokesčių pajamų planas 2009 m.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų.  Nuo  2009  m..  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu).  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus. 2008 m.  benzino.  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2. III ketv.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.6  proc. akcizų  pajamų).  o  ekonominio     42 .  rugsėjo  1  d.  mažiau nei 2008 m.  kovo  1  d.

  III  ketv.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav. susiejo avansinio pelno  2008 m. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 . metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc.  įvykdytas 107.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc.  avansinio pelno mokesčio. II ketv.. I ketv. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.6    mln.  VMI  duomenimis.  mokesčio  tarifą. veiklos rezultatų.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės.    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12. IV ketv.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  sumokėto  pelno  tais.  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc.  kad  įmonės. tai sudarė 16.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  litų. įsigalioję nuo 2009 m.  Darytina  išvada. buvo 24 proc.. III ketv. tačiau taip pat nustatytos 6 proc.  mis (didėjant pajamoms. 2010 (49)    3 pav.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus.   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.. visų įmonių patyrė nuostolių.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv.  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius).. be to.  laikotarpiu.3 proc. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m.  2009 m.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  Gyventojų  dėmesį  į  tai. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas. IV ketv.  2009  m.2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d. 2008 m.  užmokesčio.  2009  m.  kad  2009 m.   VMI duomenimis.  2008  m..9  proc. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m. 2009 m. apie 40 proc. II ketv.  nuo  2010  m.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m. 2008 m. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m.8 karto.  Duomenys  apie  2008–2009  m. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.  įvertinusios 2008 m.   Nuo 2009 m. sausio 1 d. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707. punktais  tiesiems. litų pelno mokesčio.  mokesčio  sumos.  gruodžio  mokestis  buvo  2.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai. Iš viso 2008 m. y. tai 8 proc. visos avansinio  perskaičiuojamas.2 proc.  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.  Be  to. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv. tūkst.  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m. t.  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc.2 mln.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2. IV ketv.

II ketv. jog šešėlinė ekonomika klesti.4 litų.. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių.  panašu.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali.  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje. t.  siekė  5.  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  2009 m.3 mln.  II  ketv.  mažėjo  gyventojų.  2008–2009  m.  Kita  vertus.  teigia. IV ketv.3  mln.9 proc. III ketv.  VMI  duomenimis.  t.. 4.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m. 2009 m.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis. y. o ne sausio  mėn.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla. 971414 848718 1492821 1251348 1. mažiau nei  2008  m.  Statistikos departamento duomenimis. siekė 257.  ne‐ darbo  lygis  2008  m.  Todėl  gali  būti.  didėjant  mokesčių  tarifui.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais. y. 2010 (49)    4 pav.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį. t.  surinkta  25. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106.  –  jau  13.8  proc.  atrodytų.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo.  ka‐ dangi  paprastai  manoma.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei.  Finansų  ministerijos  teigimu.  sumokėtas  mokestis. III ketv.  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui. susijusių su individualia veikla.     2008  ir  2009  m. gruodžio 1 d. 2009 m. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv. I ketv.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis..      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151.  IV  ketv. litų.6 proc.  Vis  dėlto. buvo 36. y.  litų.  GPM  nepriemoka  2009  m.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln. šis argumentas      .  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai.7 proc.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti. o 2009 m.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas. II ketv.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 2008 m.  gruodžio 1 d.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų.110216 858703 971393 1390698 2008 m.  2008 m.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų. litų. y. kad dėl 2008 m.  o  2009  m. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą. surinkta 3 7890.  kadangi  gruodžio  mėn. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m. Kita vertus.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių.  mažiau  pajamų  nei  2008  m.  Statistikos  departamento  duomenimis. Be to.  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano. be to. Esama nuomonių.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv.1 proc. IV ketv.7  litų.2 mln.  taip  tvirtina  ekspertai.  t.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.  litų.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos.  didesnė nei 2008 m. – 2 052.  tuo  tarpu  ekspertai.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu. tūkst.8  proc.

  Finansų  ministerijos  duomenimis.  2009  m. y.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu.  vėl  grąžintas  15  proc.  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas..  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti.  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo. (4..  t.  o  naujas  PVM  mokėtojas. y. palyginti su 2008 m.  įgyja  teisę  į  PVM.  Iš  tiesų  gali  būti.  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes. mažesnė.  litų  papildomų  mokestinių  pajamų.2 proc. y.  atskaitą..  taip  pat  ir  neoficialių.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.7 mlrd.  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu. palyginti su 2008 m.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu.  tarifas. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų..  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40. y. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  mažesnė  nei  2008  m. akcizo.  kad  2009  m. pastaraisiais PVM surinkta 26.  Įvertinus  faktą.  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams. tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.  t.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.  reikalingo  veiklai  vykdyti.  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas).  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių.  buvo  sumažinta). 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.  iššvaistomi).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  PVM.  keistas  dukart.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį.  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios.       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas.  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi.  buvo  25.  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas. pelno mokesčio –  tarifus. litų).    IŠVADOS    2008  m.  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti.  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM.  t.  pvz.  Kita  vertus..  2009  m.  mažiau.  Greičiausiai  dalis  jų. iki 20 proc.   2009 m.  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą.  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.  Be  to.  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka.  Vis  dėlto.  sumokėto  už  tokį  turtą.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių. praktiškai nesu‐ mažėjo.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai.  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį.  palyginti  su  2008  m.  tarifas  2009  m.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai.  Be to.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios.  2008  m.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 ..4 proc.  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei.  t.  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių).  be  to..  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.8  proc.4  proc.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.  sunku  patikėti.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau.  Žinoma.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln.  palyginus  2008 ir 2009 m.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai..  nors  planas  viršytas. Be to.

 Susidaro įspūdis.  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą.  4.  2008  ir  2009  m.    LITERATŪRA    1.  Allingham.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis.finmin.. Žukauskas.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos.  7. 2001.lrinka.  Interneto  prieiga:  http://www.  A.. kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių. p.  6. Nr.  Sandmo.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje. 35‐1271). 2008 ir 2009 m.  Interneto  prieiga:  http://www. V.  Interneto  prieiga:  http://www. 2002.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin.  5.  2001.. 323–338.  3.      46   .              2.  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio).  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos. Interneto prieiga: http://www.  G. 98‐3482).  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis.  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to...  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė.  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė.finmin.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.  lt/index. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis.  8.  2008  ir  2009  m.  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių. Nr.  9. Nr.  Journal  of  Public  Economics 1. 110‐3992).  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin.  M. 2002.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo.finmin. kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.  Atrodo. 73‐3085).  Vis  dėlto  akivaizdu. Nr.

  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką.  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė.  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis. (1)  kur:  X  –  rodiklių. composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika.  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją. t. kuri palietė ne tik Europą. rinkinys..  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu. 10223 Vilnius  El.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m. vertinant BVP  pokyčius.  pvz. rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis. socialinę  aplinką  ir  kitas. W). kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių.  competitiveness  index).  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.  Analizuojant  šio  rodiklio.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas.  Taigi. human development index) ir kiti.      47 . BVP < 0. 11.  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus. technologinę pažangą.  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį.  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą. p.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės.  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija. technologijų ir pan.  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai.  pra‐ monės produkcijos mastas ir t..    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP).75 )  koreliuoja  su  i * BVP.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida. Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP...  W – svorių matrica.n* .     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė.. verslo statistikos.  priklausančių  įvairioms  sritims.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai.  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį. pvz.  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai.  Sudėtiniai rodikliai (angl.  bet išplito ir pasauliniu mastu. t.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X .  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris. kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas.  statybos statistiką ir t.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida.  tendencijas.ruksenaite@vgtu.  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių.     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5].  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi. i = 1.   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi. Lietuvoje.. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1).  pvz. jurga.  Rodikliai.

  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.  kurių  MSAi   reikšmė  žema..  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc..  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai.  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl..8 .  bendrosios  dispersijos.m .  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką).. ∧ j = 1.m.  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ).  (2)  L  –  svorių  (angl.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j .  FA modelis (2) taikomas keletą kartų..   modelio (2) prielaidas.  3. p .  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti).  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p.  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 .  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings. ≥DYm .  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio.m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 .  o  DEi = τi.  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti.)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti.   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX.  po  vieną  nareikšmė. tuo duomenys labiau tinka FA modeliui. nevienareikšmiškas interpretavimas. Ym = ∑ α mj X j .  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai.  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas.  loadings)  matrica.   (4)  ~ R n → R m . kad FA modelio taikyti negalima.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį. reiškia.  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j . čia  j = 1.  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ). . kiekvieną  KMO reikšmė.  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami.  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol.  2.  3.  o  disper‐ sija DFj = 1.. i = 1.  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi .  gaunami  koeficientų  α ij .. 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ . p ∧   (8)  .  KMO  matas  vertina.  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės. todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X.. i ≠ j . m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j . 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E..  y.   ≥DY2 ≥. i = 1.   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės.m.    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas. faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti.  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i . kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0..   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S . kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i . Y j ) = 0.  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis..   48   ..  ir  dispersiją.  egzistuoja  aibė  matricų. j = 1..  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama.  2.  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = .  faktorių  svorių  l ij .5  – duomenys netinkami modeliui. i = 1.  t.  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0. Y p . j = 1.  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2]..   FA modelio prielaidos:  1..   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .. i... 2)  DY1 m i =1 m def i.  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.

    1 lentelė. ( ρ X .  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0.  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0. kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi.     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1.aprašė  Thurstonas).  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1. W).   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės. likusieji buvo pašalinti.  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia.   CI (t .. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.957  Verslo sta‐ letti  et  al. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams.965  * turimos  pasuktosios  matricos  L . 3]. fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl. t.  k = 1.  reiškianti.  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė. w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi .  t = 1. y.  laikotarpis. auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 .  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas. p  [4]. BVP ≥ 0.   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA.971  paprastosios svorių matricos  L struktūros. BVP   0.   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija.  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0.  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X. 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas.  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja.  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys. tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0. panašią į paprastąją.  loadings)  matrica  L ). jeigu j = k  – svoriai  IC k .  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam.  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi..  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij .955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl.  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0. kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP. norint išvengti 1998 m.  kurių  technika:   2 hi > 0.  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ).  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas.  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0.   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.. kurie pastebimai koreliuoja su  BVP.  kad  i Taigi.974  CI  reikšmes. Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i . kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti.  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus.  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i . Paprastoji struktūra reiškia.957  tistika  rius (angl.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0.  1)  l ij = . Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių.  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i . jį 1947 m.  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas.01 .  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių.   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas). Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L. Paprastai sakant.  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ).8 . konstruojant CI.  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą.T .  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) .809.  2000).  Pasirinktas  2000–2009  m. išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą.75 ).

  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.148  0.   4.     2 lentelė.080  0.  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta. Svorių vektoriaus įvertinimas. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.070  0.  tūkst.416  0.875  0.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m.  (5‘).  apimtis  to  meto  kainomis.  CPI – vartotojų kainų indeksas.883  0.    2.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.664  0.980  0.058  0. Svoriai normalizuojami.   2.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.  matyti.  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.  Išsiskiria 2009 m.  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.702 ir  S 2 = 5. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę.081  0.087  0.  IMP – importas.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai.648  0.  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės.  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6. apimtis to meto  kainomis.847  0.  EXP – eksportas.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą. loadings).082  0.   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija. pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent. kitimo tendencijos buvo labai panašios.066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.940  0.  NRB – negyvenamieji pastatai. sezono įtaka pašalinta.  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi.810  0.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.  PPI – gamintojų kainų indeksas. reikšmės:   EM – užimtieji.  Kaip įprasta. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.  BVP  skalė  –  dešinėje.738  0.066  0.246  0. automobilių degalų prekybą.062  0.737        3 lentelė.  Iš  1  pav. vidurkis  atitinka 1).  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą.).745  0.626  0.02  proc.676  0.766  0.  kurios  paaiškina  96.715  0.   50   .    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1.  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m.  3.080  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  CES  –  inžineriniai  statiniai.880  0.434  0.759  0.554  0.093  0.2   (žr.  bendros  dispersijos.647  0.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.781 ).  FDI – tiesioginės užsienio investicijos. loadings) matrica L.  Taip  pat  galima  pastebėti. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ).488  0.117  0.348  0.627  0.  tonų.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas. kurie  naudojami darbe.056  0.

 226.  Murauskas.  J. Stiglitz J. Pokyčiai. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress.. e.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  J. 10. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai. Fitoussi J.  discriminant and cluster analysis (in Russian). palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu.  Osborne. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa. P.  1989:  Factor.0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav.  research  &  evaluation.  S.   3.  4. 2010 (49)    3.  Čekanavičius.  Atlikta analizė leidžia teigti. p.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation.2 1.  todėl  galima  sakyti. Moscow:  Finance and statistics.  O.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  Kim.). kurie.  V. procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR). 25–35. Interneto prieiga:  http://www.  Nicoletti. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav.  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę.  B.  2.  A.  O. p.  Practical  assessment.2 2. 1–9.stiglitz‐sen‐fitoussi.fr/documents/  rapport_anglais.  tačiau  2009  m. No.5 2.    LITERATŪRA    1.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav.  2002:  Statistika ir jos taikymai II.  Costello.0 2.0 1.  Muller.. E.  G.8 1.  W.  W.  G.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti.        51 .  Economics  Department  Working  Papers.4 2.  OECD.  C..  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais..6 2.  and  Boylaud.4 1.   5..  vol. Sen A..pdf. journal.6 1.0 1.  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.  Scarpetta. Vilnius: TEV.5 1.

“  Psychometrika.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip.  multidimensional  scaling.  N.   52 Doc.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje. angele. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje). J. 1964). (8 5) 236 6143  El.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse. daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus.  Sakoma.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.  pristatant  naujus  modelius. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    . 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc.  Be  to. 10222 Vilnius  El.  Kitas  tyrėjas.  rinkos  potencialo  nustatymas. Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“. vytautas. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a.  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis. 9.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas.lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas.  I.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas. o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju). Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.kedaitiene@ucdconnect.  S.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g. 1978).  Torgernsonas.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  buvo  V. p.  angl.  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai.  Paskutiniais  XX  a.vu.  Youngas). Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos. Stefflre‘is.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis. 5.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai.  W.  išduoda  pats  pavadinimas.  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio. p.  Iš  jo  galima  numanyti.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje.kedaitis@ef.  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą.  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus.  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose.  kuriame  objektai.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas.  Naujosios  Anglijos  kompanijai.  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus.  rinkos  segmentavimas.  Pirmą  kartą. 10222 Vilnius  Tel.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą. dr.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan. istorijoje ir kitose mokslo šakose.  DS  gali  būti  naudojamos  ten.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti.  MDS).  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function.  prekės.  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas. dr. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  XX  a.  pavyzdžiui. Psychometrika 29.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų.  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W.  sociologijoje.

 Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo. regresinė analizė.  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis). norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus.  žmogui. kaip tai atlikti.   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P.  stebėjimą.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius).  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis.  E.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius.  Tam  galima  naudoti  apklausas.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė). Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus.  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių. Pagrindinė to priežastis yra ta.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas.  įvykdžius  šią  procedūrą.  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas. J.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku.  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi.  MDPREF (angl.  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi.  reprezentuojantį  šį  produktą.  J. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus. Carrollo ir  J. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas. Jas ne tik  sunku  pavadinti.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  53 . Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą.  IDIOSCAL  (angl.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais. V. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas.  pavyz‐ džiui.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių.  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus. Kita problema  yra  ta.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai).  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  Pavyzdžiui. E.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą.  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus. santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui. Nors grafinis mo‐ delis.  PREFMAP  (angl. Tarkime.  galima  surinkti  įvairiais  būdais.  remdamiesi  pateikta  skale. tačiau nėra aišku.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų.   Duomenis.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas). būtų sunku nurodyti  požymius. D.  P. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose.  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų.  Greenas  su  kolegomis.  Respondentai.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų. skaičių.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos. reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys.  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas.  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.  objektų  reitingavimas.  yra  sunkiai  suprantamas. pavyzdžiui. Tarp jų minėtini J.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti. Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.

  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo.  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis. objektų porų. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas. kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių.  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“. pagal pasirinktas savybes. tikimybiniai panašumo koeficientai ir t.  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu. Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos. kurie bus naudojami DS analizei atlikti. Pavyzdžiui.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas. Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai.  Respondentams  išdalijamos kortelės. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus. iš kitų vertinimų. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai. norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus. pvz. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros.  tačiau  sunku  tikėtis..   Objektų  reitingavimas.  tonizuojančio  poveikio).  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų). pavyzdžiui.  pavyzdžiui.  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant. todėl yra retai naudojamas.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius.  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu.  paprastai atliekamas dviem etapais.  priklausomai  nuo  to.  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų. karštieji ir gaivieji.  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų. jei duomenų kokybė yra prasta.  pavyzdžiui.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas).  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti. reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti.  Skalė  gali  būti  labai  įvairi. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei.  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus. panašių.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes). Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus.  y.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui.  Renkant  duomenis  DS.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių. Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito. kurių panašumus reikia įvertinti. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių. t. Šiais laikais.  Kita  vertus. koreliacijos koeficientai.  t. tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis.  jų  informatyvumo.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  Toks  mode‐ lis.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų.   Kaip ir patys objektai (jų savybės).    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje.  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti.  Paprastai  ob‐ jektų.  skaičius sparčiai didėja.  Nors  toks  metodas  yra  paprastas.    54 gaiviųjų  gėrimų). Net ir radus jų pakankamai.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas. nealkoholiniai  gėrimai).  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški.     .  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai. atstumo  matai. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai.  Vertinant  objektų  panašumus.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui.

  D.  kai  n>3).  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus.  B.  Psychometrika.   Nesvarbu. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu.  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje.  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga.  3)  0. siekiant šias paklaidas minimizuoti.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol. Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal. 2) 0.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.  Atliekant  DS  analizę.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios. Nesvar‐ bu. kaip šis metodas būtų vadinamas.  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais.  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates.  Siekiant  patikrinti. kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį. kaip ir dvimatės erdvės atveju.  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija.  skiriasi.  naudojamas  paklaidos  indeksas.  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi.  Joseph B.  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti. vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas. tai reiškia.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi.  Pirmieji  taškai dedami taip pat.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  kuriuo  derėtų  naudotis. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška.05 – puikus. kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa).  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais.  1964‐03‐29).1–0.  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų.  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas.   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama).  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo. jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų.  Yra  daugybė  teorijų.1 –  geras.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje.   Antrasis žingsnis.  4)  0.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito. Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius).  atstumą  tarp  taškų.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške.  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  reikia  pasirinkti.  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij .  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus. Tai priklauso nuo to.  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti. Neretai  sunku  nuspręsti.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai. kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų. o apie nepanašumo  matus. Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą. Tyrėjų nuomonės apie tai. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų).  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip.2  –  patenkinamas.  Kai  funkcija  minimizuojama.05–0. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško.2  ir  daugiau  –  blogas.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.

  galima  surinkti  įvairių  savybių.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  juo  galima  pasitikėti.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą. kurioje STRESS funkcijos  reikšmė.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  Šiame  paveiksle  matome.  „Švyturio“.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys.  STRESS)  reikšmę.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai. šis ryšys tyrėjui yra užuomina. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai. kai dimensijų yra dvi. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius.  dažniausiai dviejų arba trijų.  pridėjus  papildomą  dimensiją.  „Originalusis“.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje. 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   .  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  Kitas  būdas.  kurias  turi  skalių  objektai.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  „Baltas“  ir  „Degintas“. nes  požymių.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo.  „Baltijos“.  ir  tyrimo  specifikos. pagal kuriuos išdėstomi objektai.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes. vadinama „alkūne“.  Vis dėlto nederėtų pamiršti. kreivė  tampa  beveik  horizontali.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras. o kai jų yra trys.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį. o  pasirenka  praktinį.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  panašumų  vertinimus.  bandymais  pagrįstą  kelią.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus.  „Stipriausias“.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys.  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę. remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  kurios  jiems  yra  žinomos.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją.  Gavus  grafinį  modelį.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje. kuriam esant ši reikšmė neviršijama. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  „Gintarinis“.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes.  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes. Vieta.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius.  kurios  negalima viršyti.  „Ekstra  Draught“.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus.

5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3.  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.  minimizuojant  STRESS  reikšmę.  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios. Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3.  1 lentelė. 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  kaip  tai  atliekama. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  įpusėję  apklausą.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent.  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei.lt/answerform.  tačiau  visai  nebūtina.  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.).  57 .  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos. tiek su nepanašumo matais.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą. Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  Programoje  nurodoma.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  iki  10  –  identiškos.  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  Taip  pat nurodoma.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa.lt  (http://www.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai).  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  jog  duomenys  yra  panašumai. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  Tai  pasireiškė  tuo.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių.  jog  respondentai.  o  jų  panašumai.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.apklausa.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei.  sugrįžo  visos  anketos.  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.php?form=  10639).  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi.

  kad  esant  dviem  dimensijoms.  Pagal  šį  me‐ todą.  kuris  neturi  daug  patirties.  ji  taip  pat  mažėja. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome.  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms. ypač jei tyrėjui trūksta patirties. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  1 pav.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti.  Iš  grafiko  matyti.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 . Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav. 2010 (49)    3 pav.

  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas. nors jis yra mažiau tikslus.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau. kaip šis metodas veikia praktikoje.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas). vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu.    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“. tiek reklamos išlaidas.  prestižas.).  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus. Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo. kaip vartotojai vertina įvairius produktus. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą.  Dvi  alaus  rūšys.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina. t. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus.  Tai  atlikus.     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai.  skonis  (saldus  –  kar‐ tus).  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“.  etiketės  spalva.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti.). Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.     60 .  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį.  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas.  Tai  itin  perspektyvios  sritys. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai. pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.  atstumai  tarp  objektų  nepakis. antroji – populiarumas.   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.  stiprumas.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus.  rinkai  segmentuoti  ir  t. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo.).  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų. Derėtų nepamiršti. kiek jis yra tiks‐ lus.  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip.  todėl  yra  vienareikšmės.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse.  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis.  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos.  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį.   Taip pasukus ašis. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti.  populiarumas.  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   DS  yra  svarbi  priemonė.  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės.  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė.

  Interneto prieiga: http://forrest.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai. J.  Green. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas).  7.  D.  1998:  Marketing  Research.  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. V. 24–31.             4.edu/teaching/  p208a/mds/mds.  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.  Young.  S.  Journal  of  marketing.  Gupta.  Lehmann.  J.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Forrest  W.  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques. XXXIV.  J.  E. p.  Green. Nr. 73–81.  Journal  of  marketing  research.   5.  P.. 193–204. 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas).html (žiūrėta 2009‐11‐24). Vilnius: Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universitetas.  V.  Multidimensional  scaling.  Bernatavičienė. p.  6. E. Carroll.  1975. D.  Steckel.  P. Nr.unc. p.  3. P.  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company.  multidimensional  scaling. 17–18.  Kėdaitis.      61 . p. 39. XII. Kėdaitis.  E. 2010 (49)  LITERATŪRA     1. Nr. Green.  Journal  of  marketing research.psych...  2.   8.

 (8 5) 236 6143   El. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų.  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida.  nėra  įvertinta. ruta.  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė. Be to.kropiene@ef.  Antra. 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų. kritulių kiekio. sniego) kiekis ir pan.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma.  žemiausia. gzegoz4@yahoo.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV.  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius. p.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4].  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas. 6].  Pirma. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai.  indeksų  metodas.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.  poreikius  [10]. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD).  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities. koreliacinė analizė.  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis.  saulėtų  valandų  skaičius.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje. regresinė analizė.  kritulių (lietaus.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja. dr. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT.  kurie  parodo.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų. kuris. kaip žinia.  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais.vu.  Siekiant  šio tikslo.  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18.  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys.  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų.  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  pavyzdžiui.  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT).  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu. p.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m.  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei.lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos. Tai lemia kelios priežastys.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino. yra netoly‐ gus kintamasis [8]. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa.  kurie  atsakytų  į  klausimą.  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.  Trečia. apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5]. o vėliau.  vėjo  greitis.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El.33 °C (arba 65 °F) [6].    62 .  aukščiausia).  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas. antra.

 gegužės 3 d.  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav.  1 pav.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys. įsakymu Nr.  Taigi.   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti.  Naudojant  išvestines  prie‐ mones.  Antroji  prielaida. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt. Antra.  Ketvirtoji  prielaida. ir jos imitacija 2010–2012 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms.  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja.    63 .). V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  draudėjas.   γ – proceso kintamumas.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.  ir  kitų  vietovių.  deja.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m.  sakykime.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje. y.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas. Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  yra  pa‐ lanki šilta.  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11]. Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t.   Wt – Wienerio procesas. prie kurio grįžta procesas).  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų.  norėdamas  gauti  kompensaciją.  Daugelis  nagrinėtų  modelių.  turi  įrodyti.  Įmonės.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis).  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.  stichinių  nelaimių.  iš  kurių  vieniems.  Trečia. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.  vidurkis. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis.  11].  Pirma.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika. o kitiems – šalta žiema.   α – grįžimo prie vidurkio greitis.  oro  temperatūros  riziką  [3.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką. tokių įrodymų nereikia.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai.  Todėl  labai  svarbu.

       2 pav.   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją. mln. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną.8013  –3.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.  pokyčių (žr.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .45%  Standartinė paklaida – 7.  tenkančios  vienam  kv.        1 lentelė.  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos.  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų. 2009 m.04  mln.4020  0.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst.  duomenis –  2005–2006  m.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto. 1 lent. remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją.).  metrui. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*. kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“.44  * Sudaryta autorių.   Empiriniai  duomenys  (2  pav.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.   Statistikos departamento duomenimis.9490  –13. gyventojų.  51.  kv. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.  duomenis.  Taigi.  metrų.9271.2778  36.6360  1.

  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis.  litų  pajamų.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME.  prekiaujamos  CME.  kad  trijų  miestų  –  Berlyno.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d.   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m. litų.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo. o Prahos – 2010 m.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė.827  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  gruodžio 1 d.813  –  0.  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui.897  0.  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m. O kai oro  temperatūra  yra  0  oC.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}.  laiko  eilutė. kainomis.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3.  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  birželio  mėn.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos..844  0.  prekiaujamos  CME.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros.    Z t=     0. kai Z*t ≤ 0.  gegužės mėn. gruodžio  31  d.. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu.636 mln.  Tarkime.828  0.889  0.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą. lapkričio 1 iki 2009 m.  tačiau. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0.  temperatūra.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.  prielaida yra gana grubi.  2  lent.   65 . Aišku. remiantis CME ir LHMT duomenimis.  koeficientai  (žr.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę.  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi.  paaiškėjo. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m.8  mln.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.808  0.   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m.    Nesunku  pastebėti.  Tiek  t  statistika. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18).807  0.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.  Darydami  prielaidą. (3) Z*t.829  0.  Tiesa.912    * Sudaryta autorių. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija. Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu.     2 lentelė.).  kurio  indeksu prekiauja CME.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius. kai Z*t > 0.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme. sausio mėn.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.

  y.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti.).  o  didžiausia  –  848  punktai. gali pasirodyti.   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais.  K – sutartas indekso dydis.  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.636  mln.  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos.  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn. 3 lent. balandžio mėn.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį.5  mln.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus.  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.   (6)  Tarkime.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti . o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų.  Todėl  galima  sa‐ kyti.  temperatūros.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais.   Žinoma (žr. kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos. 1 lent.  įmonės  pajamos  sumažėja  3.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5. Žinia.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją).  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį.  Tai  reiškia.  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija. arba 3 227 578 litai. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5.  Norint  ištirti.).  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą.  t.  jei  temperatūra būtų 1.   Matyti.1  mln.  gruodžio mėn.  Tarkime.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis.  litų  kitai  sandorio  pusei.  o  iš  viso –  940  240  eurų.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR).  2010  m.  žiemos  sezonui.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida.  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju.  gruodžio  mėn.  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys.  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m. 4 lent. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC.  Taigi.74  euro. σ 2 ].4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn.  litų.   2010 m.).  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr.  Lt  /  3. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija.  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą.  Ir  priešingai.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m.  arba  3  246  461  litas. kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr.  t – einamasis laikotarpis (t < T). oro temperatūros šuolių.  litų. HDD indeksas siekė 624 punktus. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime.  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką.  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 .    66 .   Norint  tai  įgyvendinti.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje.  matome.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. taikysime EURIBOR palūkanų normą.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų. įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.  560  eurų  už  vieną  kontraktą.1  mln.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga.  Ir  atvirkščiai.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .

  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu.  O  kai  žiemos  būna  šiltos.5  85.1  Premija 3.5  –0.2  Premija 3.8  57.4  –0.2  –25. mln.9  –9.4  51.6  57.1  Premija 3. Be to.9  Premija 3.9  56.1  56.2  –7.9  49.7  56. mln.2  –9.  litų.9  –31.    67 .4  52.3  80.6  62. pasirenkamas toks kontraktų skaičius.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją. 0} (K = 580)  Išmokos.8  57.4  53.4  –3. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra.9  53.2  –9.8  53.5      4 lentelė. mln.  jos  pajamos  yra  apie  57.5  Premija 3.7  –7. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.2  –7. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma. Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).2  Premija 3. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.2  Premija 3.9  Premija 3.2  Premija 3.7  44. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė.2  Premija 3.4  40.2  –25.9  –31.5  0.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma.0  –0.9  3.2  Premija 3.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.9  –5.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.1  –2.7  * Sudaryta autorių.1  64. mln.      Tais  atvejais.3  57.7  mln.7  54. 2010 (49)  3 lentelė.

lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.   11.  Interneto  prieiga:  http://www.  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.  Derivatives_Model.  Be  to.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones. Vol.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua.  D.  7.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  Vol. 807–814.  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.  com/articles/optioninvestor/05/052505.  LITERATŪRA  12. Nr.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ).pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).  Stillberger. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti.  P.  R.se/matstat/fofu/reports/  http://www. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė.math. F.  Alaton.  M.  Chicago  Mercantile  Exchange.cmegroup..com/docs/eGAR_Weather_  weather.vilniaus‐energija.  Considine.  2.kth..  6.  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.  Rulebook.  Be  to.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.  Interneto  prieiga:  http://www.  Interneto  prieiga:   14.investopedia.  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.  Interneto  prieiga:   http://www.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką. Valstybės žinios.  Interneto  prieiga:  http://www.    13.  London: Risk Books.  E.  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives.  Wei.  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.  G.  Šilumos  suvartojimas.  8. 12.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas.com/sol3/papers.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius.  Interneto  prieiga:  http://www. University of  Cologne. p.  F.  M.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.html (žiūrėta 2010‐04‐24).. Carabello.  J.cmegroup.  P. Benth.  Seminar of Economic and Social Statistics. Oslo..pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).  Saltyte‐Benth.  1.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.  Kropienė.  Applied  Mathematical  Finance. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose. E.  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models.php (žiūrėta 2010‐02‐02).com/rulebook/  CME/index.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas.  Benth.  Bari.  D.  3.  R.  Djehiche. Ekonomika  ir vadyba. J. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.asp  (žiūrėta  2009‐03‐19).  Weather  Derivatives.  Mathematical  Finance.                68   .  Interneto  prieiga:  http://papers.  Li. S. F. ypač pastarasis.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus. 58‐2068.  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www..  10. Saltyte‐Benth.  Z.  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu.  A.  J.  Kosater.  B..ssrn..  Vilniaus  energija.  šalies  valstybės  institucijos.  9. 2005.  9. 2005: Introduction to weather de‐ rivatives. Koekebakker. pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).univ‐rouen. 2007 (12). Quantitative Finance Seminar.  Mraoua.  Cao. Applied  consumption.  4. arba sumažinti.  5.  Berlynas ir Oslas.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams.cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21). Social  Science  Research  Network.  Tyrimo  rezultatai  rodo..  Dischell.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data.egartech.

  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis. kaip tai turėtų būti daroma.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius.  69 .  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga.  šalies  ir  šeimos  padėtį. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams.  88]  autorės  pa‐ žymi.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos. p. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“.rimkus@mruni.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to. Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos.  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos.  F. o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas. padidina atskirų  individų pajamas. sunku apibrėžti. bet.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda. sumažina valsty‐ bės  pajamas.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi. v. 08303 Vilnius  Tel.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai. 20.  Manoma. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos.  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje. iš kitos pusės. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas. iš vienos pusės.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos. +370 651 57 856  El.     Šešėlinė veikla.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla. dr.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje.  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn. kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą.  Taigi.  A.  nepažeidžiant  pačių  įstatymų. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.

  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F.  norms  of  complian).  W.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  o  apytikriai  vertinimai..  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  Didinant  mo‐ kesčius.  individas  susiduria  su  nerimu.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę.    70   . kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį. kitų visuomenės narių nuomonė).  Lafero  kreivė  rodo. nėra tiks‐ lingi.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla.  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu.  Tyrimai  rodo. susijusias su mokesčių nemokėjimu.  skai‐ čius.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė.  mokėti  mokesčius  ar  ne. individo patirtis).  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę. priimantys sprendimą dėl mokesčių. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės.  Tai  reiškia.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl. kad negali būti tokio mo‐ kesčio.  vengiančių  mokėti  mokesčius.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą). daroma prielaida. 221]. jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius.  Tai  reiškia. [4].  M. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą.  individo  asmeniniai bruožai.  Todėl tikslūs skaičiavimai.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos. kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  W.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos. economics of crime).  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių.  Spiceris  [3. elgesį. Daroma  prielaida.  asmuo  nemokės mokesčių.  W. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol.  kad  sumažės  mokestinės  pajamos. Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl.  M. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis.  mokesčių  suvokimas.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2.  Todėl  naudinga  išnagrinėti.  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  ar  ne  (t.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas. y.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma.  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius.  pastebėta.  kaip  priimamas  šis  sprendimas. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę.  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą. 89] teigė.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos.  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria.  Tai  gali  būti. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas.  pvz.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas.  pavyzdžiui.  M.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų. y.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t. mokes‐ čio norma – t. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą. Asme‐ nys.  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė.

)  apklaustų  respondentų  nurodė.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.0  58. proc. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas.  ekonominės  krizės  laikotarpiu. dažnai šeimai.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla. 24.5  1403.  kuri  tampa  nelegali.  nelegali  prostitucija  ir  kita.  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7.  Žemės ūkis.6  473.  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7.  tabako  gaminiai  –  46.6  proc.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą.1  20. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą. narkotines  ar psichotropines medžiagas. 87].  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės.7  3.5  proc.  sudarė  18.8  35. drabužiai – 40.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  gamyba  ne  tik  pardavimui.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės.  88]. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.8  1760.0  Tyrimas  atskleidė.0  2.7 proc.  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53.9  2918.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.  bendros  BVP  apimties  [7.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių. y.     1 lentelė.  t.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].1  47.  kad  tas.  kuri yra leidžiama.3  69. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas.1  60.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą. veikla – gamyba namų ūkyje.  bet  ir  ūkio  reikmėms.  Jame  sakoma.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika.1  19.2  9581.9 proc.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.9  31.  mastą.  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan.  100.5  3.         71 .  mln.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis. buitinė technika – 36.3  60. Dau‐ guma  (90  proc.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m.  –  namų  gamybos. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros.8  29. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą. paly‐ ginti su šalies  BPV. yra baudžiamas.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė.  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis.  įmonių.9  216.  kontrabandos  gabenimas.2  32.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.  priklausančių  vienam  savininkui.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla.  taip  pat  transporto.  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus.2  19.9  proc.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama.  31].  kad  tas. – kontrabandinė degtinė [7.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.  Tyrimas  parodė.4  3. yra baudžiamas.  21.6  1258.0  25.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą.8  21.7. 68].  apklaustų  ekspertų. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje.  statybos  ir  prekybos  versle.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.8  11.7  1224.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m.  statyboje.

10 lito. kontrabandinių cigarečių – 52 proc.  cigarečių. Tai rodo.  vnt.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.15 mln. 2  Pernai.  Tai  sudaro  apie  84  proc.5 lito. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc.  pigiausios  degtinės  kainos. 2010 m. vnt.  m.  balandžio  mėn. http://www.  2009  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www.  Per  2009  m.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti.  iš  kurių  vežama  kontrabanda.  Šie  duomenys  rodo. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio. iš kurių vežamos tos prekės.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu. sausio 1 d. Nuo š.  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc.  Š. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais.  litų.  Pvz.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc.  tabakas  ir  kuras.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė. Tai viena iš priežasčių.  Per  2009  m..  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams.  laikotarpiu. bus nemažesnis nei 1116 litų.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė.  Nustatomi  minimalūs  tarifai.                                                                1  http://www.  Rusijoje  0. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė.cust. Lietuvos rytas.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai.  Pavyzdžiui.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų. 2010 m. Lietuvos rytas.  vnt. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje. pavyzdžiui.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą.4 proc. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   .cust.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4. Kaip ir anksčiau. m.  nelegalių  rūkalų.5  mln. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  Lietuva  įsipareigojo.pasienis.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu. balandžio 3 d.  Šiuo metu..  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui.    viso šiemet sulaikyto kiekio. vasario 9 d.  kaip  pernai  ar  anksčiau.

7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes.3  proc. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse.  palyginti  su  2008  m.)  tarifai. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1.1  proc.  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.  arba  31  proc. likeriai – 9.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.  šis  kiekis  išaugo  iki  1.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas. litų. balandžio 7 d.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų.4  40  10. cigarečių. o  2009  m.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą.  Daugiausia  –  35.  –  pabrango  ketvirtajam. vnt. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m.  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą.5.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m. pakeliais po 20 vnt.  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln. litų nesumokėtų mokesčių.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.7  60  11.  Kai kontrabandos mastai auga.  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų.8  mln.9  mlrd. 2010 (49)    2 lentelė.  parduota  3.  kad...  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805.  kovo  22  d.    2009  m.  kaip apskaičiuoti BVP.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas.    73 .  mažiau  nei  2008  m..  2009  m. litų. 2010 m. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas..2  proc. trauktinės –  14.7  proc. Verslo žinios.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas.  palyginti  su  2008  m.  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais.4  60  11.3  mln. negu sugebama išmatuoti.9  Absoliutaus (100%) alkoholio.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes.1  proc.  2009  m.  augantis  biudžeto  deficitas.  padidėjo  9. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  litų.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln.. kad 10 proc. viskis – 10.4.2 proc.  sausio  1  d.0  61  11. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2009  m. bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo.  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru.  sudarė  specialią  darbo  grupę..  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia.  palyginti su 2008 m. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.  pigiausiųjų.  tai  14. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas.  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja.  vnt.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys. 2008 m.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.8 proc.3 mlrd.  m.  litų.. 57  59  10.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26. litrais 10.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m.  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln.  Tačiau  šių  10  proc.  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo).  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą..  Problema  yra.

  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui. S. National Tax Journal.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms.  7.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio. 92–98.  Gilys.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos.  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius. 7–19.  žlungančias įmones.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių..  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  o  tai  gali  tapti norma.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  šalies  biudžetas  praranda  lėšas. 88–92.  J.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį. 2002: Taxation. p.  8.  5.  irgi  nebus  pakankamai racionalūs.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.  Analitical  perspectives.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką.  V.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių. G.  Karpuškienė.  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos.  atrodytų.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje. No 1. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius. 2000.  kartais  subsidijuoja.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai. No 2.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką.  Atsitinka  ir  taip. ekonominės  krizės  laikotarpiu. Vol.  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  P. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas.  Dikovič. p.  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas. Critical Perspectives  on the World Economy.  Kontrabandos.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba. Juškienė. Routledge.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją.  4. išvengus mokesčių. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  3.  O. 2.  Pavyzdžiui.    74   . 89‐ 2741). Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą..  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo. narių elgesį.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą. 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin. Nr.  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis.  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI..  The  survey  of  the  Lithuanian Economy.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli. p.    LITERATŪRA    1.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių.  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus. W.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  The  survey of the Lithuanian Economy.  taigi  pašalpos  bedarbiams. James.  P.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys. Nr.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.  2.  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių. Ekonomika. mažėja. gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo. Markelevičius.. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą. Vilnius: Statistikos departamentas.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice.  Cullis. 75.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas.  kuriems  jų  labiausiai  reikia. 2004. J.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem.   Valstybė. M.  Visos išlaidos. Spicer.  Jones.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos.  6.

 B.  B.  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė.pladis@ef. B. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  Su  sau  būdingu  domėtis. Reimse.  Vėliau  pirklio  šeimoje.Jasilionis@gmail.   Atsikratęs  konkurento. B.  Mazarinis.  Ž. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų. Augustinas.“  Jaunasis  karalius.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi. bet ir reikšmingos  B.vu. Kolberas gimė 1619 m.  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m.  prieš  pat  mirtį. nepaisy‐ beras.  pradėjęs  valdyti  valstybę. B.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui. Ž.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio.  Nutylint  problemas. aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių.   75 . Kol‐ valstybę jis valdys pats. Kolberą.  R. 9.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž. Kolberas atskleidė N. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc. p.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Kolberas  palaips‐ darbštumą. ir 1659 m. 10222 Vilnius   El.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas.  B. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą.  Ž. B.  todėl  Ž.  Ž.  Ž.   D.  Visuo‐ Kolberą. blogėjant ūkio situacijai. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams. dr. ir jas užėmęs Ž. Kolberas aptiko  anksčiau.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau. 10222 Vilnius  Saulėtekio al.  stambių ir smulkių „finansininkų“. benjaminas. kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  bet  manau.  B.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu.  Ž.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų.  paslapčių.  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių. kuomet. B.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius.).  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai. p.  kad  palieku  Jums  tyrėjų.).  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  už kitus vyriausybės narius. Ž. 1661 m.  B.  katastrofos  išvengti  damas to. kad šis buvo nekilmingas.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį.  Kolberui  prikiša.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m..  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui.  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo. N. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas.lt  El.  Ž.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas.  rekomendavo  Ž.  B.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.  kurie  Ž.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako.  kuris  Nuo 1665 m. 9.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  B.

  bus  priversti  verstis  prekyba.  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos.  XVIII  a.  kurie.  B.  Ž. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).  B.  Kolbero  ypač  nemėgstamas.   Ž. Ž.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams.  B.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc.  B.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių.  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc.  B.  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų.  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų.  savanaudiškumą.  Kolberas.).  Controle  General).  1663  m.  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais. B. 2010(49)     Ž. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą.  manufak‐ tūromis. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.  Ž. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus. Kolberas..  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis.  Kolberas  suprato. Remiantis reformos  teiginiais.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje. kaip pabrėžė Ž. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos.  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą.  siekiant  nustatyti.  Mokesčių  rinkėjai.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta.  B.  manufaktūros).  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.  B.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis.  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to.  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  karaliaus  tarybą.  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti.  kaip  teigė  Ž.  Ž.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio.   Ž.  B.   Šis  mokestis  buvo  Ž.  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus.  Ž.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m. Kolberas teigė. kaip šį mokestį sumažinti. B.  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo.  Ž. „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    .  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami. – ne tik didžiulės  sumos.  jis  tapo  mokesčiu.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius.  vėliau.  gabelle).  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų.  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis.  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės. B. kurie negalėjo to padaryti.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.   Ž.  nes  tai –  profesijos.  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą. ir tie. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų. B.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz.   Vykdydamas  mokesčių  reformą.  Nustačius  nusikaltimus.  buvo  atsakingi  už  tai.  papildžiusios  valstybės  iždą.  Tačiau. revoliuciją.  tiesiogiai  mokamu  karaliui.  įstatymas  įteisino  teiginį. užtikrinančios valstybės gerovę.  B.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo. kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius.   Visiems  mokesčių  rinkėjams. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  Chambre  de  Justice).

  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama.  kaip  ir  taille  atveju.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos. 2010 (49)    nusiskundimų.   1681 m. memuaruose.  B.  B.  B.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų. 1664 m.  B. B. kad druskos mokesčio  įstatymas. Jis rašė. pasiekimus bei nesėkmes. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų.  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų. Ž.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas.  kitaip  nei  vynas.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika. o tik vieną trečdalį.  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų. kad pūkų būtų kuo daugiau.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.  B. 1681 m.   Be  to.  B.  būtina  gyvenimui.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti.  ten  pat  Ž.   Ž.  1663  m.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas. o  gagenimo – kuo mažiau.  Deja.  Ž.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių.   Veikdamas vienas.  kuri.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai.  Kolbero  veiksmų  pagrindas. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas.  su  kuriais  jis  susidūrė.“  1680  m.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž.  rašo  jis  toliau. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais.  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama.  vietinių  skolų  likvidavimas.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru. Ž.  kaip  anksčiau.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis.  Kolbero.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai.  kiek  reikėjo.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž. Įrodymų galima rasti 1663 m. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti.  nes  druska  yra  prekė.  sumažintas  iki  vieno  punkto.  Ž.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą. B. B.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą. B.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas. Didžiausias šio mokesčio  svoris.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo. B. ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui. B.  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  B. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota. B.  bet  ne  panaikinti  blogį. Kolbero žvilgsnis. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai.  Jo  manymu. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai. Kolberas 1681 m. Jau įžangoje rašoma.  Ž.  Vyno  gėrimas.“   Savo memuaruose Ž.  vykdydamas  mokesčių  reformą.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž. memuaruose.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos.   Beje.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų.  Iš  1663  m.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo.  Ž.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu.  pasak  Ž.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota.  B.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  nėra  būtinas  gyvenimui.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita.  Ž.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo. B. Kolberas rašo. Ž.  matydamas  joje  šalies  ateitį.

 kojinės – kaip Anglijoje. B.  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą. B.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.   Ž.   1671  m.  Ž.  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams. B.   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina.    Ž.  1673  m.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi.  B..  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda.  kad  Ž.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  Kolberas  deklaravo.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž. B.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui. yra ganėtinai aukšta. mažindamas tarifus transportui.  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant.   1672  m.  Ž.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja.  Ž.   Naujų  manufaktūrų..  kad  yra prekiautojų.  Kolberas.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto.  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui. ta  valstybė. kurią jūs minite. Ž.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus. B.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  Bet. kaina.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino.  B.  pabrėždamas. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.  kaip Venecijoje. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos. Ordonnance du comerce).  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie.  Kolberas  siekė.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo. Kolbero  laiškuose. B.  B.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį.  B.  kokios  atrodo  geriausios  jiems.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių.  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje. Ž.  Ž.  Ž.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių. Kolberas  teigė. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją.  jog  neteisinga  manyti. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis. Taigi. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“.  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams.  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės. pagal Ž. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.  B.  kol jie bus naudingi šaliai“.  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.    .  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc.  Ž.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.  B.  B. B.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.  1682  m.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą. Ž.  Iš  kitos  pusės. 2010(49)     kaip  prekė. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.   1669  m.  Ž.  bus labiau klestinti.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio.  B.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse.  Užsienio  prekybiniai  laivai.   1671  m.  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.  Kolbero  laiškuose  teigiama. Kolberą. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų.  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų.

 dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.  Ž. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai.  Kolbero  požiūriu.  tapęs  jūrų  ministru.  1685  m. B. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas. Ž.  todėl  ėmėsi darbų.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis. B.  Šios  Ž.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.  1669  m.  B. po to – daug prekybos ir  karinių laivų.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  dydį.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu.  Ž.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai.  tiek  už  jos  ribų. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.  Deja.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu.   Darbininko.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž.  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas. Olandijoje buvo kuriami pamfletai. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams.  klestėjo  kontrabanda. iki 194  1671‐aisiais.  vardais.  jėga. Kolberas.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių).  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės.  o  ne  tai.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys.  kuri.   Jis buvo apskaičiavęs.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  miestų  merus. 1875 – linijinis laivas.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais. turėjo.  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos.  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai. B. B.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija.  Kolonijos  Indijoje.  B.  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.  didinti  bendrą  šalies  turtą.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste.  Ž.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų. Ž. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti.  Ž.   Patys  pareigūnai.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis.  1664  m. Jis siekė.  B.  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  Vien  ekonomine  politika  Ž.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas.  B.  Kolberas  pasiekė.   Ž.  Šiaurės.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  Haityje.  Kalė.  B.  Martinikoje  ir Gvadelupoje.  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos.  grasindami.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje. Šį paradą vainikavo 1956 m. registro sudarymas. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams.  nes  valstybė  geriausiai  žino. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris.  jo  nuomone.  Valstybė  turėjo  spręsti.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas.  B. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką. B. Ž.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų.  Havre.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus.  Kolberas  neapsiribojo ir.  B.  kas  įtiko  jos  skoniui. kuomet  Prancūzijoje jau  79 .  Prancūzai  neužmiršo  Ž.  Diunkerke.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius.  B..  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra.  Ž.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas.

  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių.  B.  B.    LITERATŪRA    1..  2005:  Veidrodžio  istorija.    1672 m.  B. London:  The Macmillan Press Ltd.  Ch.  C.  B.  Luvre idėja.  Ypatingą  dėmesį  Ž.  1993:  A financial History  of Western Europe.  Kindleberger.  Mirė  nepatogus.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž.  Šalčius.  M.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa.).  B. botanikos  sodą.  Kolbero. Istorija.  5.  P.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas.  B.  jog  Ž.  „marmurinį“.  1685 m.  –  Muzikos  akademijos. Kolberas.  P.  manufaktūrų  steigimu. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai. Visi jo priešai.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą.  jo  iniciatyva  1666  m.  B. B. A.  Vilnius: Baltos lankos.  S.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m.  2.  Vertinant  Ž.   6.  Ž. Vilnius: Mintis.  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi.  anot  amžininkų. 1990: Seventeenth Century Europe. 1932: Politinės ekonomijos istorija.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros. 47).  B.  8. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu.  Glenn.  B.  Ž.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto.  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.  Mercantilism.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m. Ž. Kaunas: „Spindulys“.  Cipolla. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau. Kitchener: Batoche Books. buvo panaikintas Nanto ediktas. Davies.  užsienio prekybos vystymą.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais.  B.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti. Jis išplėtė karališkąją biblioteką.  Kolbero  kontrolės. Kolberas mirė.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų. N.  A.  VDU Teisių fakulteto leidinys. 1996: Europa.  B.  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją. su ginkluota palyda. Munck.   9. S.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  Northern  Illinois  University Press.  80   . B. Oncken.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu. laikę  šį.   Už  tai.  Ž.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.  1669  m.  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert. London: Oxford University Press.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų. Vilnius: Vaga.  4.   10.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  State.  A.  jau  be  griežtos  Ž.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe. London: Collins/Fontana Books.  J.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr.  1996:  Colbert.  kunigų.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui.  Melchior. Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų.  Be  asmeninės  bibliotekos.  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau.  1683 m.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.   Po  Ž.  J.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė. The  University of Michigan Press.  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe.  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą..  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį.  Mirusiojo  priešų.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System.  7.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų. Karaliaus rūmai nedarė  nieko.   Likęs  be  Ž. džiūgavo. Jacob.  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.  3. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija.  Kolbero  atliktas  reformas. B.Sargent. T.  B.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją. šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas..

   In  this  paper.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future.  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.  in‐ tegrity  and  professionalism. The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia. This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics.  Vilija  Lapėnienė.  Emigration  loss  amounts  to  0.  Ona  Molienė.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.  the  impact  of  emigration  on  wages.  they are sufficiently large to have significant economic  effects.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.  In  many  European  countries.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.9  to  7.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand.  Dr.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 .  the  United  Nations  General  Assembly.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics. on average.55.    Dr.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July. statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society.  Algimantas  Misiūnas. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity.  the development of statistical thought.  Tomas  Šiaudvytis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. In the  period  of 2001–2008.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment.75 to 0.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence.3  per  cent.4  per cent of GDP. and  2.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function. Czech Republic and Estonia. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5.44  to  0.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.94 per cent a year.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply.  However.  Jonas  Markelevičius.  Gindra  Kasnauskienė.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year.  such  as  quality  services.    Dr.

  secondary  grouping.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  summary  indicators. differ‐ ent  –  identification.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream.  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward. in urban and rural areas.  that.  Moreover. excise duties). what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new.  abolition  of  tax  exemptions. how‐ ever.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor.  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level.e.  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant).  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter. what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added. Arūnas Pocius.  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.        . i. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article. COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  the  paper  presents  business  cycles.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases).    Dr.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed. In the paper.  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania.  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure.  a  mode.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics.  Algirdas  Bartkus. individual and company income  taxes. In the survey. It should be noted.  and  index  –  methods  were  used. used in official statistics.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.  declara‐ tion  and  payment  procedures.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009.     Jurga Rukšėnaitė.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase.  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates.    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.  involving  social  and  economic  fields.     Dr.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.  however. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted.  Moreover. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET.  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force. The main focus is on tax pay‐ ment trends.  which  was  stronger in case of urban than rural households.  changes  in  tax  calculation. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).

  This  is  part  of  black  economy. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects.  Vladas  Rimkus.     For many frequently purchased products.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events. are either favourably or  adversely affected by “bad” weather.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e.  Vytautas  Kėdaitis.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market. which it almost  always is). their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  Shepard  (1962)  and  J.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.  Many  industries.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion.  Angelė  Kėdaitienė.  energy.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis.  Hence.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives.    Dr.  20  alternatives  require  190  pairs).  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed.  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents.  However. 2010 (49)    Dr.  N.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice.  however.  Dr.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions.  construction.  the first of which were launched in 1996 in the United  States. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used.  Still. how‐ ever.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  such  as  direct  questioning.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input. indexes.  if  respondents  are  “homogeneous”.  One  of  these is the deregulation of energy markets.g. on a 1–10 scale).  including  agriculture.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation.  Rūta  Kropienė.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that.  namely  R.  Gžegož  Jurgo. which often proved to  be  disastrous.  brands) alone (simple space) from similarity data.  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.g.  tourism and other businesses.  before  the results are given too much credence.  in  many  cases. B.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e.  As  already  mentioned. For this reason.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives. regression and correla‐ tion analysis.  utility. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market.  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities. Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other. Kruskal (1964).  That  is.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making.    Dr.   Initially  popularized.  the  so‐called  “weather  derivatives”. Rather.g. To reach the aim.

  For  ex‐ ample. The State promoted the  establishment  of  manufactories.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism.   This  article  is  topical  for  today’s  realities.  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  Moreover. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light. one faces uncertainty.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country. Therefore. Colbert in the area of tax reform. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules. tobacco. therefore.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J.  The  ideas  of  Colbert.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes. and  fuel. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences. an effort was made to restrict imports and  expand  exports.  which  remained  purely theoretic. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed.  since  some  avoid  paying  taxes.  Benjaminas  Pladis. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions. trade pol‐ icy.  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.  At the end of the article. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it. Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden.  Hence.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past. 2010(49)     contradicts to public order and interests.      84   . are introduced alongside.  In  addition.   This  article  mainly  focuses  on  economics. Black econo‐ my avoids state taxes. contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally.  high‐skilled  labour  imports. B. culture and art.      Dr. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes. This article deals with  almost all areas of his work: state economy.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination.  Augustinas  Jasilionis. national defence.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion.  First  of  all.  and  the failure to observe the rules may become a norm.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol. aimed at the effective administration of supplies.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition.

.

 86 p.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. 01500 Vilnius  www.75 leidyb. apsk.  Tiražas 200 egz. 29. l.gov. 2010.                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m. 10.stat. 2010‐10‐14. 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius.lt    . Nr.  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->