2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas).)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis.  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai. y.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms. visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams.  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos.  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas.  ūkio  subjektų.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją.  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai. Klaipėdos.  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti. skaičius pradėjo sparčiai  augti.  tvirtinimo  ir  testavimo. efektyviau panaudoti išteklius.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai.  respondentų. tikslai ir uždaviniai).  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2. Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos.  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  Atkūrus  nepriklausomybę.). Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje).  pradėta  ir  2005 m. šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 .  kompiuterizuoti apklausas.  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma. optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai.  apskričių  ir  savivaldybių. statistinių duomenų bazių. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą.  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti).  klasifikatorių.   2009 m.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais.  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas. siekiant didesnio pasitikėjimo ja.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).   2007 m.  statistinių  duo‐ menų  redagavimo. Be  to.  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. liepos mėn.  Statistinių  duomenų  surinkimas. Kauno.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz.  t.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai..  2004  m. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos.  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies.  2010 m.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis.

 didesnį dėme‐ sį skirti žinių.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą.  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  t.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais.   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m.  balandžio  mėn. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse.  2007 m.    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas. jų pa‐ naudojimo stebėseną. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę.  statistinių  duomenų  konfidencialumo.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas.  2005 m.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą. vertinimo.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.  atliekamas  analogiškų  darbų.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.  savalaikiškumą  ir  punktualumą.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.  2007 m.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą.  y.  tikslumą.  gebančių skaityti paskaitas.  sąnaudų  efekty‐ vumo.  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo.  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas.  sociologais.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą.  išteklių  pakankamumo. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS. suderinamumą ir palyginamumą.  pasidalyti  patirtimi. teikiami siūlymai jiems šalinti.. ratą.   2010  m.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  demo‐ grafais.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.  Nuo  2007  m.  sunkumai ir problemos.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį.  ekonomistais.  2009  m.  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui. finansinių išteklių planavimą.  sklaidai.  statistinių  tyrimų.  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai. kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai..   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų.  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose. sudaryti projektų apskaitą.

  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m.  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę.  Nuo  2010  m.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti.  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas. didėjančios paslaugų svarbos. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą.  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų. 2007 m.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą. Pagerėjus registro kokybei.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius.  kuris  atliktas  2010  m.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą.  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.  statistinių  duomenų  apdorojimo.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų.  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės.  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką.  Lietuvai  įstojus  į  ES. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  makroekonomikos  prognozėms.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  verslo  sektorių  pokyčius. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  informacinės  visuomenės  plėtros. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti.  kovo– balandžio mėn.  nuosavų  išteklių  skaičiavimo.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare.  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių.  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte.  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos.  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai.  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti. aplinkos apsaugos  procesų.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius.  metodikos.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.

  Statistikos  departamentas.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas. stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais.  2006 m.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  prieinamumo.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt.  Šis  rodiklis  2009  m. 2008 m.2 val.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų.  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis. (2008 m.  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto.  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  pedagogams.  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais.  baigę  studijas. Pinigų.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą. –  12.  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija.  Vietoje  2008  m.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  2009  m.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.  studentams.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m. iš  kurių  nemažai. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose. pasiektus rezultatus.). išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu.  kaip  ESS  partneris. atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę.  2009 m. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą.  o  2009  m.  žiniasklaidos  atstovams.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo.  dirba  Statistikos  departamente.2  val.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti.  Lietuvai  tapus  ES  nare. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus.    8 veiksmingiau naudoti išteklius. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu.    .  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu.  statistinės  informacijos  aktualumo. įgyvendinti priemones.  komitetuose.

  2009  m.  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  Suomijos.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  švietimo.  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  Latvijos.  demografijos.  Ma‐ kedonijos.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.  Uzbekijos.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  Ukrainos. kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.  Moldovos.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  Lenkijos.  Estijos.  Aus‐ trijos.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.  2006  m.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  valstybės  institucijomis.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  kainų  statis‐ tikos. bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas. rugsėjo mėn.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.  atliekant  ekspertizes.  Juodkalnijos.  Nuo  2001  m.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.  statistinės  informacijos  platinimo.  organizuojant  konferencijas.  Turkijos.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis. Statistikos departamentas  9 .  Baltarusi‐ jos.   2010 m.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia.  gegužės  mėn.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  2008  m.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.  rugsėjo  25–26  d.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.  tarptautinėmis  organizacijomis.  užsienio  prekybos.  Turkmėnijos.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai. 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.  Nyderlandų.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Danijos.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai. t.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis.  Ispanijos.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  Rusijos.  nacionalinių  sąskaitų.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.  Bosnijos  ir  Hercegovinos.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  sveikatos.  Kirgizijos.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  Švedijos.  pristatomi  šalių  pasiekimai.  Tadžikijos.  2008 m.  Kosovo.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas.  valdžios  sektoriaus finansų.

 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m.  vaidmenį.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  leido  98.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui. Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  y. y.  skelbiant  jų  kokybės aprašus.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.  t.  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius.  Verslo  darbdavių  konfederacijomis.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų.  Tam  bus  parengta  tvarka.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m.  Prekybos įmonių asociacija.  dokumentų  valdymo  sistemos.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     .8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams.  t. ESS tinklų kūrimo koncepciją.   2008–2012  m.  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams.  numatytos  procedūros.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo. Ūkininkų sąjunga.  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.  bet  ir  surašymų  metu.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  Stiprinant Statistikos departamento. profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.  Tarptautinio  valiutos  fondo.  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.  Jungtinių  Tautų.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos.  2008  m. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams.

 Vilnius: Statistikos departamentas.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas. S. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  6. nutarimas Nr.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje.  5. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje.   7. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius.  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą. 2009.  Be  to.  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas. 223/2009 dėl Europos statistikos. Tarybos reglamentą (EB) Nr. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin.  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2). t.  inicijuojant  ES. kokia įstaiga ją parengė. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką.  nepriklausomai  nuo  to.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2.   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas.. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai.  didinti institucijos veiklos efektyvumą.    11 .  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika. 1999. (Euro‐ tomas). kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą. 4–14. p. Vilnius: Statistikos departamentas.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis.  Euratomas) Nr.  straipsnių  rinkinys.  Naujojo  2009  m. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.  4.  grafiniais  pavaizdavimais.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką.  straipsnių  rin‐ kinys. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą.  viešųjų  paslaugų.  straipsnių rinkinys. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB.  Martišius.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m.  siekiama  ir  tikimasi. t.  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  S.  3. Grėska.  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais. J.  Lietuvos  statistikos darbai.).  sausio  20 d. 11‐535). 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas.  Vilnius:  Statistikos departamentas.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų.  Lietuvos  statistikos  darbai.     LITERATŪRA    1. Nr.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos. y.  kokybę.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams.  žemėlapiais. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją. Martišius. 2010.  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas.

  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių.kasnauskiene@ef.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui. Belgiją.  2010).  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. arba 4.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas.  Dustmannas ir kt.  Liuksemburgą ir Graikiją.  Tikėtina.  Gastonas  ir  Nelsonas.2 proc.  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas. 10222 Vilnius  Tel.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15).  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui.  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln.  1999).  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai. gindra. p.  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose.vu.4  mln.  Be  to. išskyrus Prancūziją.  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas. ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą. (8 5) 236 6143  El. 1  Pažymėtina.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Remiantis Eurostato  duomenimis.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m. 9.  Nepaisant  to.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  Tikėtina. į ES įstojusios šalys (ES 12).   Mokslo darbų.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc. 9.    1 12 . p. (2007) pastebi. 8 658 17 351  El.4 proc.  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje.  2000).  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN.  2009).  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms.com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai.  1995. Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių. nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų. Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse. naujųjų ES  šalių gyventojų.siaudvytis@gmail. 2009).  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui.  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių.  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis. Jie sudarė apie 1.  gyveno  beveik  4.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas. nėra daug. dr. tomas. teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui. 10222 Vilnius  Tel.

 kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas. Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos. y.    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 . 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui. y. L .  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas. o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas. kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K.  y. Huntas. remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu. palyginti su visais  regiono  gyventojais. 1995. GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius.  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE .   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007). Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą. 1996. gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti.  1997.  Antonji’as  ir  Cardas.  nustatė. L . Tarkime.  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas. remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį. 1992).  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.  t.  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė.  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios. Car‐ das  1990.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas.  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį. ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q . Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006.  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino.  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav. arba sukurto produkto kiekis. MPL = F ( L) ′ = F ( L) .  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K .  1991.  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) . y.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė.  Carringtonas  ir  Lima.  t. 1982.  ∫ ∫   13 .  L0 = L1 + EM .  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu.  remdamiesi  Okuno dėsniu.  MPL = F ( L)′ . t. 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies.  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai.  Q = F (L) . 1991).  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį. Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui.  Tarkime. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K .  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005). Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis.  tačiau  nežymus. Ši autorė. y.       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI.  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.      ( ) ( ) ( ) 1 pav. t. t.

  kapitalo savininkai pralaimi.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis. y.  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc.  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją. visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui. y. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE).  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina. nacionalinio produkto.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  o  tik  perskirsto  pajamas.  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kita  vertus.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų. yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis.  lygus  plotui  CE. t. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams.  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C).  plotas  C  gerovę  sumažina. kur  r  yra kapitalo kaina.  t. Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams. o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC.   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w .  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV.  F (K .  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L . imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio. pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 . t. 2    Perskirstytų  pajamų  dalis.  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis.   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  t.  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių.  Be  to.  Kita  vertus.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 .  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai.  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams.  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę. galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema). y. nes jį reikia įvertinti. t. lygias plotui C. 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas.  lygias  plotui  BC .  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas.  plotas  A.3.  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ). Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau. darbo                                                                 1  Funkciją.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu.  nes  padidėja  jos  pajamos.  Q = rK + wL .  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo.  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą. 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams.  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį.  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai. arba plotui  B .  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) .  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį. L ) = FK K + FL L .  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui. y.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q . Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę.  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti.  padauginus iš    14 .  plotas  BD.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis.  y.  y.  t.

  BVP. skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį.9  proc.  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.  likusi  pajamų dalis.  parametras α   rodo. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e . BVP.  –  apie  1. y. 2007.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α .   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus.  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas. 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc.9 proc. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai.  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α.  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe. IMF.    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus.5  proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta.  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu. Pirmiausia.  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0.   Q K α L1–α = K α L1−α . L ) = (1 − α )K α L−α .  be  to.  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui.  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą.. interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos. Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis. darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją.    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška.  1987).  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis.  1 . o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams.  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.  Antrasis  metodas  remiasi  tuo.   Darome  prielaidą..  BVP.  tenkančios  kapitalo  savininkams.  α .  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą.  Esant  tokiems  rodikliams.  Ha‐ mermeshas. y. o perskirstytos pajamos.  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų.   Jei laikome. tenka darbo jėgai.  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos.  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai.:    (3)  w = FL (K .  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui. p.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr.  ∂ log L ∂ log L Taigi.1 proc. galima daryti prielaidą. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį.  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti. constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr.  o  perskirstytos  pajamos.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama.  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams.α .  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0. kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios.  nustatė. t.    15 . įvertintą pajamų metodu. jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi.                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja.  t. nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai. 1   Mishra  (2007). sudarė  apie 5. 168).  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą. Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami.  gana dažnai naudojamos CES (angl. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui.

1  procento).37  0.    1 lentelė.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.5.05  0. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.  Tikėtina.08  0. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis.07  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0.  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.  Darbo užmokesčio elastingumas.05  0.  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija.   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.52  Vengrija  0.4  ribą.  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0.56  0.  kad  remiantis  deklaruota  migracija.  aukščiausi  –  Estijoje.  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.      .08  0.  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0.  Estijoje.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų. Taigi galima  daryti  išvadą.  16 .56  0.02  0. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.02  0. 2002).  pavyzdžiui.39  Slovėnija  0.47  0.5..  Estijoje.54  0.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija.35.03  0.  Vengrijoje  (iki  0.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.  yra  apie  0.40  0.  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.10  0.47  0.36  Švedija  0.36  Vokietija  0.4  procento)  (2  lentelė).07  0..44  Estiją  0. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys. Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse.1.  Latvijoje.3.4  ribą.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.52  0.57  0.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).6.27  Rumunija  0.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.  Jungtinė  Karalystė  0.31  Bulgarija  0..  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni.  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse. 1  Lietuva  0.42  Len   0.41  0.13  0.5 ribą.0   0.07  0.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.  0.40  0.  pavyzdžiui..44  Latvija  0.59  0.55  0.40  Čekija  0.46  0.  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.52  0.  Po  2004  m.  Slovėnijoje.44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.34  Naujosios  ES šalys  0.  Lietuvoje.06.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.  Slovakijoje.  pavyzdžiui.2  procento).43  Ispanija  0.31  Airija  0.34  ES 15  0   .  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0. tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.42  Slovakija  0.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje.42  0.  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.05  0.52  0.45.04  0.      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.07  0.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.

04  0.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai.00  0.8  5.  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis.    3 lentelė.  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“).44 / 0.  2004–2008 m.  tikėtina.0  4. tuomet jis sudarytų apie 1.  17 .  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą..7 / 5.18  0.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės. kad       Slovėnija  8.  darant  prielaidą.   Būtina pabrėžti.55.2  ‐19.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.75  procento.  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.02  0.   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“).  tikėtina.7  2.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.08  0.  ir  0.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga.58  0.3  proc.2  73.10  0.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.4  82. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.30  0.17  0.6  0.73  1.  emigravo  apie  13  proc.  per  metus.  ir  5.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0.0 / 13.44.  Toks  skaičius  reikštų.1  2.3  3.9  0. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai.  darbo  jėgos.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.9  0.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.6  1.05  0.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.04  0.  jei  elastingumas  –  0. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui.06  0.  tikėtina.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.04  79.23  0.7  0.43  1.  jei  elastingumas  –  0.09 / 0.  tikėtina. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.37  0.1  1.93  0.40 / 2.18  0.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6.29  0.96  0.8 proc.44.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama.55.3  0.7 proc.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.  Lietuvoje  2001–2008  m.  Vengrijoje. jei elastingumas – 0.27  0.  remiantis  Eurostato.  padidėjo  apie  7.6  4..  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje.  remiantis  Eurostato.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai.94  proc.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.06  0.84  1.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.  tačiau  įmanoma.58  91.32  0.3  1.03  0.  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais.0 / 60.  suma  su  prielaida. per metus.  jei  elastingumas  –  0.2  0.6  taikant  elastingumą  0. 2010 (49)    2 lentelė.9 proc. Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.1  0.13  1. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse. Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį.  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje. per 2001–2008 m. Iš 3 lentelės matyti.24 / 0.01  0..6  1. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.1  73.2  44.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.00  0.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.

 apie 2.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos.  vidutiniu  –  nuo 3.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0.7 proc.  o  vidutiniu  –  nuo  15.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje. t. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje.  BVP  kasmet.  Karpavičius. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.8 iki 4.  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos.  38). bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis.8  iki  beveik  1 proc. kainų lygį. lygia 46.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3.7  proc.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant. 2006.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m.3 proc.43  proc. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume.  Nustatyta. litų kasmet.  o  vidutiniu  (20  metų) –  0.  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje.  laikotarpiu.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius.43  proc.  p. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi. valstybės finansus..5  iki  5.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus.  BVP. 38).  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai.  sudaranti  apie  2.3 mlrd. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto.9  iki  7.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija.  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką.  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę. y.  per  metus.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži.  Per  2001–2008  m.  padidėja  nuo  0. t.9  iki  18.6  proc. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką.8 proc.  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tikėtina.  Darant  prielaidą.4  iki  4..44.  litų. BVP.84  proc.  daroma  prielaida.      18 .  2008  m.  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai.  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje.  neatspindinčia realių emigracijos srautų.  2006.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2.9 proc.  2008  m. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai.  BVP  kasmet.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.3  proc. Reikia pažymėti.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą. ypač darbo  užmokesčiui. 2008 m. y.  galima  teigti.7  proc..  2008  m.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.  Karpavičius.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis.84 proc. p.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.

  30.  Journal  of  Development  Economics.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives.  Velling.  Klaipėda  University.  Lewis.swf.  Pocius.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas. No.  4. p. 79 (4).  Journal  of  Economic  Perspectives.    17. Dustmann. 174–181. 2007: World Economic Outlook.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008. C.  and the Choice of Technique.  Chicago:  University  of  Chicago Press.  Gollin.  7.europa.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.  Trade.  G. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market.  H. p.  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics.  12.  2005:  Immigration.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico.  J..  Review  of  Economics  and  Statistics. J. 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market. January.  11.  L.  G.gov.  S.  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration. World  Economic and Financial Surveys..  Interneto  prieiga:  www.  Mishra. 201–234.  Gruževskis. Statistics Estonia.  D.  3. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.  2006:  Brain Drain: Calamity.eu/portal/page/portal/statistics/search_  database. p. 1 (61).  Immigration.asp?w=1024. NBER Working Papers 14188. Journal of Labor Economics 19 (1).  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question.  Leamer.  L. Pinigų Studijos 2.  Chapter 28. 70–78.  vol.  P. p.2001/I_Databas/Population/databasetree.  9  (2).   2.  B.  Native  Outflows.  and  the  Labor  Market.  Hamermesh. 14796.  Immigration.  S. Glitz. J.  J.stat. Grossman.  19.  25. B.  D. G.asp.. 1335–1374. p. Frattini.  E. Waste or Opportunity?.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U. Kasnauskienė. IMF.  vol. p.  E.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run. Pinigų studijos 2.  p.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės. 4940.  J.  vol.  2010a:  Annual  National  Accounts. A. Carrington. vol.  I.  J. p.  E.  Volume  82.  22.  110  (2).  29.  D. 458–474.  J.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration. p. Quarterly Journal of  Economics 118 (4).  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market..  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market.  Altonji.  G. Open Society  Foundation.  D. W.. p. NBER Working Papers.ec.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  J.S.un. 104–114. 28–36. No. Borjas.  Handbook  of  Labor  Economics.  Skill  Mix. 04‐1.  Kasnauskienė.  Card.lt/  statbank/default.  Borjas.. Lima. 16 (3). 49 (2).  April.  G. 64 (4).   32.  L. p.ee/  px‐web.  R..  Čekanavičius..  Lalonde. p.  NBER  Working Papers.  18.  P.  Kasnauskienė.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence.  Card.  p. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision.  J.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE.eurostat.eurostat.:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Chapter 7.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  Karpavičius..  D.  Čekanavičius.  Lewis. P. G.  p. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“.  January. J.  E.  45  (3).  Journal  of  Political  Economy.  Oxford  Review  of Economic Policy.  Peri. Borjas. 05‐8.  1.  p. T.  Interneto  prieiga:  http://pub. January. 596–603.  14. 24 (3).eu/  portal/page/portal/statistics/search_database.  3.  Review  of  Economics and Statistics. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin. Čekanavičius.  31.  Pischke.  15.stat.  p.  2010b:  Population  and  Social  Conditions. G.  13.eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007. Autumn.  G.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai. Borjas.  p.  Economy  and  Business.  556–572.  vol.  Engineering Economics. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers.  Hunt. J.  10.  A.  G.  2001:  Immigrant  Inflows. Cluj‐Napoca (Romania). Nr. 2010 (49)  LITERATŪRA  1. 5th–6th October 2006.  2002:  Getting  Income  Shares  Right. vol.  34–45.  Eurostat.  CEPNO Volume.  vol.  28.  R.  Nelson..  Topel.  Interneto  prieiga:  http://db1. 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration. p. 330–347. G. 594–604.pdf. 1697–760.  Card.  8.  p.  Gaston..  245– 257.. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production.  D. J. 478–495.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration. 22–64.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers.  5.ec..  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė.  G.   16. 2010: Statistical database:  Population. 30–46.  Interneto  prieiga:  http://www. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija.  vol.  Trade  and  Labor.  Oxford  Review  of  Economic  Policy.  Levinsohn.  43  (2).science‐journals.  27.  Journal  of  International  Scientific  publications.  N. NBER Working Papers 1297. 3–22.   20.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  26.   19   .  33.  Eurostat. 180–199.  europa.  G. p.  Interneto  prieiga:  http://epp.  21.  9. L. 21–41. 1995: The Economic Benefits of  Immigration.  Issue  1.  Ottaviano.  23.  6.  Interneto  prieiga:  http://epp.  24.

  2003  m.  2009  m. 10222 Vilnius   Tel.   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m.  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai. 10222 Vilnius   Tel..lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų.  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių.  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės. parengė naują tokio tyrimo programą.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą.  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius.    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m. 9.  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius. ona.lt   centracijos. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą. tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.vu.  Dėl  šios  priežasties  1992  m.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis.  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.   20   .  At‐ kreiptinas  dėmesys.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano.  antrinio  grupavimo.  socialines  grupes  ir  t. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.vu. p.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą. p.moliene@ef.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų. (8 5) 236 6277   El. dinamikos.misiunas@ef. pareiškė kritinių pastabų.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą.  duomenų  analizė.  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius.  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas. Pasaulio banko ekspertai.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai). t.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m.  mieste  ir  kaime.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia. 9.  pozicinių  vidurkių).  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą. Tačiau 1994 m. algis. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą. dr.  duomenimis.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami). nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti.  panaudojant  identifikaci‐ jos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr. (8 5) 236 6277   El.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m.

7  115.  vartojimą.  palyginti  su  2006  m.).0  113.  t.7  623.6  111.6  110.6  proc.0  113.  tipą. arba 53.9  106.3  1.8  1. kaime –  240.120  442.2 proc. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m.3  111.  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį).  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.7  114.  per  trejus  metus.  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui.9 lito.6  112.3  249.9  1.2  903.  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.1  1201.  (20. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose..2  409. amžių. arba 31.102    578.1  538.).  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė.8  457.3  110.5  111. y.0  112.2  137.8  793.119  326.1  116.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.5 proc.   1 lentelė.121  510.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m.6  111.8  490.1  111.120  264.).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji. 2 lent.5  748.  palyginti  su  2007  m. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15.9  371.8  proc.  vaikų  skaičių.1  653.6  712.  1  lent.106  1491.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.1  113.3  484.    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.3  proc.2  115.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais.  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.).6  197.8  115.. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu.8  lito.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui.6  565. namų ūkio  dydį.8  140.  laikotarpiu  (žr.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse.6  140.0  115.1  1994.2  1131.3  1.)  nei  mieste  (9..2  1.116  705.5  140.6  565.6  656.   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr.  palyginti  su  2007  m.  o  kaime  –  2008  m.2  140.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.7  113.  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje.0  111. o mieste – tik 1.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos.  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės.4  1.0  108..  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.  y.2  117. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m. mieste – 202.9  755.2  110.7  1. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui.6  1.4  362.2  107..  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m.).  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.7  293.  arba  37.  namų  ūkių.8 proc.1  219.2  133.0  111.1  651.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu.3  98.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.112  k 2005− 2008     21 .8  138.3 proc. t.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.5  969.7  109.3  1.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę.. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga.6  110.5  1.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti.6  2031.  visoje  šalyje  padidėjo  215.0  137.  (17.   Be  to.4 proc.2  111.0  1.118  591.  1  lent.9  106.2  140.9  112.119  383.4  784.).  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.1 lito.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį.1    993.  t.  y.  2000).4  1746.3  113.0  139.0  331.2  135. išsilavinimą.  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr.112    887.4  821.7  426.

1  157.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.1  113. jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.9  1.3  153.5  117.8  151.2  3.1  1.5  2.7  539.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.2    3.8  108.  Kėdaitis.5  2.2  109.8  1.7  382.5  8.5  8.2  232.2  110.6  105.6  2.6   108.9  108.5  109.2  117.148  499.1  1.1  851.7  473.5    8. 2008 m.9  110.3  116.0  149.8  101.5  2.7  104.8  838.100  545.9  7.7  2.106  298.4  992.3  132.8  340.7  105.8  113.7  237.4  116.1   880.2   102. vadinamos progresinėmis.157    567.4  1.086   141.7  413.7  105.6   109.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.6  119.164    644.0  409.6  2.4  117.3  107.7  115.4  104.8  104.099  463.6  638.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.5  686.4  119.0   171.  http://db1.0  3.  o  viršuje  –  didesnės.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.gov.102    398.7  641.0  3.7  2081.3  8.6  1.2  1.2  115.153  658.4  1074.0  7.1  3.9  134.5  394.5  321.6  152.5  585.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis. tiriamųjų 2005 m.7  1035.3  452.8  501.9  110.1  3.4  758.6  153.3  1.stat.3 ir 36.3   112.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.    22   .7  132.086  1126.4  712. pateikti 3 lentelėje.4  7.3  135.7  1.099  256.6  153.6  104.3 karto).2  121.093  679.0  133.8  112.6   814.6  1.1  837.4  113. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas.151  313.1  702. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.7   215.5 ir 37.154  973.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.5  2.1  1231.3    3.1  129.3  711.6  2.5  570.2  557.8  132.3  3.5  109.4  3.9  1.7  387.     8.3  1775.1  586. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.1  383.9  1466.  Atlikus  2005 ir 2008 m.3  3.4  318.096    446.2   159.8  9.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.150  377.2  117.2    3.0  1. o kaime – 2006 m.2  1027.3  121.7  459.142  433.5  847.7  118.4   128.3  1456.2  1.103  342.6  114.2  110.2  341.1  1.7  2.6  1.154  778.3  133.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.0  151.7  103.3  109.2  537.7  119.2    9.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.3  121.3    3.1  257.148  1624.7  1.7  1271.6  712.2  110.0   125.097  209.3  8.8  1.2  1.8  92.5  1.3  532.9  123.2  131.0  2260.6  121.7  109.2  610. ir 62.7  proc.4  152.1  108.8  114. Tuo tarpu 2008 m.8  284.5  121.7  2.0  277.6   114.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.8  107.7  109.4  100.1  119.1  116. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.2  874.      2 lentelė.5 proc.1  1.lt/statbank.3  669.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.1  128.5  106.5  1856.5  115.4  839.2  130. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.1  116.7  435.  vadinamos  regresinėmis.4  473.  2003).3  153.2  530.1  120.8  154.  (9.7  118.9  502.0  722.1  1.5  619.5  1.7  2.3  108.     2.4  271.

  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.320  0.  y.310  0.5  442.5  478.2    400.3  679.5  382. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.9  2005  783.4  362.  t.327  0.)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis.324  0.5    2.3  9.  kad  2009  m.1  639.3  2005  532.2  470.314  0.221  0.  kad  Lietuvai.0  429.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.4  2.0  2.2  641.   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709.  3 lent.5  2007  847.    3 lentelė.235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1.2  2. dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis.237  0.4  2008  479.232  0. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa). o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas.3  639.6  438.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.2  2.326  0.1  2006  837.  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui). Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.   Statistikos  teorijoje  teigiama. 2 ∑ ϕ i′ . Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.324  0.333  0.0  477.1  1.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  2006  m.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės.  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste.  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.1  1.3  2006  902.  Akivaizdu.227  0.5  1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda.0  475.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.8  2007  793.6 Md (arba  60  proc. jeigu šis koeficientas viršija 3.0  395.5  2007  686.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi.2  2008  Kaime  446.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).236  0.3  637.230  0.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės.5    536.  krizės  pradžioje.  tai  reiškia.3  2. Dažniausiai tai yra 0.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.5  612.  kur:      23 . – kaime. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m..2  409. tai reiškia.7  308.0  701.2  2. 2008 m.1  2005  651.5  2006  748.  kad  asimetrija  yra  reikšminga.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio.1  528.3  374.  Tikėtina.7  1.5  2006  570.244  0.316  0.9  2008  Mieste    644.235  0.5  723.0  825. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė.7  669.226  0.3  2.2  592. yra būdingas pirmas atvejis.4  507.  4  lent.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.     4 lentelė.  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.7  580.  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo..3  2005  711. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.3  2.305  0.7  2007  931.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.3  630.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.241  0.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.341  0.0  2.338  0.3  281.1 − 0 .2  1.248  0.

  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis.3  Poilsis ir kultūra  1.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.0  7.elektra.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius.2  4.3  10.  šių  išlaidų.6  0.0  3.4  9.  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas.  10 gr.1  9.5  4.1  5.3  11.2  7.0  27.9  20.1  3.gov.8  2.8  2.5  6.5  6.1  25.1  1.5  5. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą.1  5.2  27.1  25.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.4  61.  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.5  3.8  7.9  0. 5 lent.  2008  m.8  17.8  4.0  52.8  0.6  18.  Nors  palyginti  su  2005  m.).2  52.3  0.1  15.2  16.7  48.1  proc.1  3.3  0.7  Būsto apstatymas.0  3.1  6.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.9  19. išsiskyrusiais vartojimo  bumu.6  3.0  14. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2.3  1.9  55.7  Tabako gaminiai  2.5  48.2  25.1  2.3  3.6  22.2  7. punkto.1  0.0  3.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.5  10. ir mieste. procentais  Kaime  1 gr.6  0.  10 gr.lt/statbank/.0  5.1  procentinio  punkto.8  3.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.4  7.8  8.  1 gr.0  13.1  2.7  3.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.).9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  vartojimo  išlaidų  dalis.6  0. vanduo.3  2.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį.8  9.2  Sveikatos priežiūra  3.8  12.6  20.0  2.3  4.0  6.7  2.1  19.0  0.2  1. dujos.8  12.  kaime  –  25.   6 lentelė.7  5.6  9.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.2  21.7  3.7  4.9  proc.9  27.7  1.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.  100  100  Kaime  1 gr.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.3  3.6  1.. valgyklos  3.1  1.9  2.9  16.1  Transportas  4.  10 gr.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.4  8.8  4.  100  100  2008  Mieste  1 gr. Visų vartojimo išlaidų dalis.  10 gr.5  12. 6 lent.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.0  7.  10 gr.7 proc.  10 gr.3  26.1  7.4  1.9  Būstas.6  4.5  2.8  4.2  0. http://db1.  1 gr.8  3.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.2  49.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.0  3.6  2.9  3.2  8.3  4.5  5.9  11.  10 gr.  10 gr. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3.8  11.3  0.2  26.).  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.  kuras  11.6  17.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą.2  0.4  3.2  3.  visų  vartojimo  išlaidų.2  1.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.0  25.2  3.2  9.. drabužiams ir avalynei.1  25.0  8.1  3.3  24.1  9.3 ir  3.  Miestas ir  kaimas  3.2  10.7  12.0  1.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.4  3.1    Miestas  3.4  25.2  2..7  4.4  7.4  8.9  26.3  2.9  2.4  2.5  3.1  1.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.4  3.7  2.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.9  1.4  11.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m.2  3.3  Švietimas  0.4  2. kavinės.0  5.stat.4  Ryšiai  4.0  3.  bet  2008  m.1  3.9  1.3  3.0  7.  10 gr. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m.  galima  pastebėti.1  Drabužiai ir avalynė  4.  1 gr.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.3  7.  Iš  tikrųjų.7  2.3  19.  100  100  2005  Mieste  1 gr.  100  100  0.0  4.6  5.7  2.  100  100  Iš viso  1 gr.2  2.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini.0  17.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.9  63.  24   .4  2.  restoranai.5  0.2  Alkoholiniai gėrimai  2.9  2.2  4.  10 gr. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.8  Viešbučiai.0  26.7  5.1  45.6. duome‐ nis.3  2.6  4.5  3.6  4.8  7.8  10.1  10.7  3.    5 lentelė.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m.74  14.781  0.06    20.32  100  45.54  27.8  40.80  100  38.5  46.823  0.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.530  0.15  100  42.  Esant  tokiai  padėčiai.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.42  27.11  13.9  41.74  13.).68  100  43.332  0.65    20.782  0.        3 lentelė.6  53.25  14. 1 pav.81  14.95  15.08    16.25  28.4  53.40  25.38  26.337  0.783  0.8  40.07  24.65  14.28    17.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.782  0.373  0.22    19.  bus  palyginti  nežymūs (žr.371  0.05  100  45.780  0.59  13.19  100  39.27    21. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.2  49. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas.97  26.  skaičius  2010–2020  m. santykiniai rodikliai.396  0.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.393  0.1  51.826  0.47    15.3  44.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.433  0.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.9  49.77  100  40.)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.76  25.03  100  44.83  24.38  24. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.358  39.43  26.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis. proc.53  100  41.51  14.70    18.04  24.74  12.783  0.3  38.785  0.67    17. tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos.36    15.37  12.388  0.90    15.99    18.6  0.    29 .81  100  41.50  12.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.784  0.498  0.45  100  41.  Šaltinis: Statistikos departamentas.415  0.784  0.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0.

82  45.18  79.04  60. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1.93  100   32.1 45.6  proc.4 14.83  76.90  100   23.08  100   39.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis.9 47.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.96  33.6 14.3 14. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia.43  34.  Alytaus m.9 16.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą.52  79.7 27. šis rodiklis mažesnis.3 42.87  25.74  16.33  18.3 14.2 46. remiantis Statistikos departamento duomenimis.0 22.   30   .3 14.  4 lentelė.4 14.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.7 15.8 29. kur užimtumo situacija  yra geresnė. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys.). pagal atskiras šalies teritorijas.5 16.3 16.4 14.1 46.9 31.4 40.1 30. Kitose teritorijose.0 21.24  67. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai. už kuriuos mokamos įmokos  2.1 28.7 14.17  37.2  ir  28. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose. ir  Ignalinos raj.  Tauragės raj.0 39. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.4 15. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.  Pasvalio raj. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj. Tai rodo.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys. kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau.  raj.  Būtina  pabrėžti.4 14.   santykiniai rodikliai. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20.1 15.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.4 15.   santykiniai rodikliai.3 15.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39.1 16.3 23. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.2 41.48  37.85  20.7 24. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.7 44.21  16.7 14.25  100   28.  4 lentelę).8 30.7 15. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus.57  71.76  37. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas.6 14.44  19.72  100   20.2 15..3 25.

 vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo. jie gana dažnai painiojami.4  proc. Deja.  žiniasklaidoje  teigiama.  o  2008– 2009 m.  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).  Galima  teigti.  Tačiau  2008  m.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas . Žymiai pablogėjus padėčiai.  iki  4.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30.  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst. Būtina pabrėžti.  2004–2005  m. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13.).  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.  užimtumas  ėmė  mažėti.  Taigi.  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu.  2000–2007  m.  Taigi. o santykinis nedarbo rodiklis. kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga. nepaisant to. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.  sumažina  tai.2  proc.  ignoruojant  tą  faktą.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai.  vėl  išaugo  iki  29..  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis.  5  lent.4  proc. VZ.3  proc.  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių..  Statistikos  departamento  duomenimis.  Jo  reikšmės  dydį.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi..  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių.  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų.4 proc. 2009 m.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m.  Tyrimų  duomenimis. Kita  vertus.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai. tačiau tikėtina.  2007  m.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.  2001 m.  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui. Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m.  Nepaisant to. šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę.7 proc.  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  http://manokarjera.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f.  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m. Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga).  (žr.cv.  tačiau  nuo  2006  m.  Pavyzdžiui.  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.lt/Default4.  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis.LT.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis.  Pavyzdžiui.  asmeniui.  Nedarbo  pokyčiai.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m.7  proc.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m.  –  fiksuotas  2007  m. kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas. – 9.  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu. skiriasi pati bedarbio samprata.1  iki  8.  jau  sudarė  5. Be to.  antroje  pusėje.  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs. pasigendama  tinkamo  sąvokų.  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos.  Darbo biržos duomenimis..  Darbo  biržos  duomenys  renkami.  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo. 2009 m.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m.2  proc.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai.8  proc.).  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas.  moterų  –  10.).  –  bedarbių  buvo  2001  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  taikomi  griežti  kriterijai. Pirmiausia. 2010‐03‐01 14:14. siekė 13. Galimas dalykas.  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje.  Nesunku  pastebėti.    31 .

2 tūkst.2  12.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.8  12.8  87.htm.9  8.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m.6  204.. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės.3  8.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis.  6  lent.4  13.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.4  166.2  15.).  221.  (žr.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m.  5 lentelė.3  186.1  59.3  8.0  24.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.7  …  176.2  79.5  383. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.0  22.7  19.  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei. nuo 2001 m.5  tūkst.1  224.    6 lentelė.).2  29.3  163. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.5  132.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti.2  94.8  9.5  …  178.9  85.7  160.9  12.  Tačiau  2008  m.8  11.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo. proc.  bet  ir  su  kitomis  priežastimis.2  111. iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.  Dar  2007  m.9  19. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m.5  76.0  38.3  4.  naujų  darbo  vietų.  Palyginti  su  ankstesniais  metais.) skaičius.3  4.0  29.7  90..7  24.4  14.4  12.  2002  m.7  10.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje.5  mln.).3  proc. atitinkamai padidėjo nuo 56.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4.3  101.7 iki 84 ir nuo 26.0  203.3  241.9  14.0  78.3  8.  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec.2  103.8  184.1  103.).  Lietuvai  įstojus  į  ES.0  17.2  47.  Šių.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.6  23.2 tūkst.4  11.6  84.2  217.  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES. Kitaip tariant.0  214.4  224.  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145.9  13.7  89.3  5.0  4.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.2  40.  kad  2007 m.8  5.5  73.3  22.6  145.3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija .9  29.4  152.6  66.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.3  26.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus).8  69.4  11.3  5.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m.  pažymima.6  66.1  56.  nukrisdami  iki  tokio  lygio.4  17.europa.6  6.    32 . y.6  5.4  5.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.9  31.2  369.  t.7  iki  42. tūkst.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu). kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų. tūkst.0  13.  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.

 Commission working document.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu. dirbti. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy..  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends.  M.  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods.. Verslo klasė.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų. o ne gyventi iš socialinių pašalpų.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius. Lietuvos ekonomikos perspektyvos.  Akropolizacija  (B.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų.  International  affairs.europa.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg. ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą.  COM(2009)647  final.  Verma  V.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka.  Damidavičius.  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.  Surveys  of  economically  active  population. 2009. 1997.  Hussmanns.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES).  Damidavičius. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas.    LITERATŪRA    1.   7.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai.  European  commission.  Geneva:  International  Labour Office. 2009 m. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states. Vilnius.  4.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos.  Manoma.  R. Nr. lapkritis.  R.  3.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas.  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas. lapkritis.  The  Annals  of  Regional  Science.  Interneto  prieiga:  http://ec. 2009.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį.  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms.  taikydamos  įvairias  priemones.eu/  eu2020/pdf/eu2020_en. EMCO/23/200509/EN.  M. 4.  Mehran.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga.  Lisbon  Strategy. Verslo klasė.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos.pdf.  Employment.   5.  Employment.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu. dėl įmonių vykdomos politikos ir pan. Akropolizacija (B. nepatraukliomis darbo sąlygomis. DnB Nord  bankas.  J.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  Valmartizacija. 35. Brussels.  1992:  Measurement  of  unemployment.  F. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas.   Lietuvos  sąlygomis.  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis.  Cuadraro  Rura.  Lietuvos  statistikos darbai.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.                                                                   1  Valmartizacija.   2.   6. Gruževskio interviu).  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas..  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją.  vol.  Gruževskio  interviu).   8. 24‐11‐2009.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių.  mažu  darbo  užmokesčiu.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti).  darbdaviai  ir  darbuotojai.  trūkstant  finansinių  išteklių.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą.     33 .  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą.  Employment.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka.

  Trečia.bartkus@ef.  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų. y.    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas. y.  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis.  Clark. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu.  Siekiant. t.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias.    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime.  nėra  aišku. pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį.  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą.  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos.     Teigiant. Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas.  1991.  Barr.  atsitiktines  pajamas.  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  t..  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt .  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ).  2004).  eg‐ zistuoja rizika.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio.  2004. o indeksuojant pagal     34 .  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės. p.  Žin. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą.  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu. Ketvirta.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr.  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ).  Ši  išvada  neprieštarauja  M. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys.  Nr.  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų. trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin.  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ .  17‐447.  Pirma. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei. kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ).  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas. Antra. Kitais žodžiais tariant.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių. 9. Atsižvelgiant į tai. algirdas. dalis – taupymui ( st ).  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais. 10222 Vilnius  El.  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis.. priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio.  taikant  šiuos  metodus. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą. Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir. tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st .vu.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) .  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes. ar ne.  59‐1153).  Nr.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų.  2001.  1994. pensijų gavėjų vartojimo galimybes.

  imama paskola.  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža. kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas.  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos. Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus. prieš šį laikotarpį buvusius. surinktoms per šį laikotarpį. skaičiaus (rt) augimu. Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti.  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft . Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt .  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt .  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ.  kaip  visuomenės  grupės.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) . nt – apdraus‐ tųjų  skaičius.  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai.  kiek  turima  lėšų.  periodus. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola.  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą.  atsi‐ žvelgiant tik į tai. Bt – t laikotarpio biudžetas. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį.  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio. Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį. o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis.  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus. o jeigu sumažinamas – κ padidėja.  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt .  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas.  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies. pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus. susi‐ dariusiam per ankstesnius.  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama. y.  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę.  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt . pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas.  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 . kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai. Remiantis  pirmine analize.  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos.  atitenkanti pensijų gavėjams.  Esant  nepakankamam  turto  lygiui. Kons‐ tanta reiškia.  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime. gaunama  bt / wt = ρ = const . Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ .  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį. o Ft – perteklius (į rezervus. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas.  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai.  kur  t  –  laikotarpį. kiek turima lėšų.  o  didėjimas  –  mažėjimą. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį.  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt .  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos.  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) . o rt – pensijų gavėjų skaičius.  t.  Mažėjant  κ.  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ).  Be  šių  dviejų  būdų.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  Laikotarpiais.  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis. pertekliui.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos. y.  Sujungus  abi  lygtis.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui. t.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms.  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  kai  biudžetas  yra  deficitinis.  palyginti  su  pensijų  gavėjų. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais).  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt). kad skolos nėra.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ).).  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu.  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime. yra tas pats dydis.  ir  investavimo  pajamoms. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 .  mėnuo  ir  t. tai κ sumažėja. Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo.  t.  atitenkanti  pensijų  gavėjams.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų. Žinant.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis. Ši išraiška rodo.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas.

  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus. Pastovus  κ rodo.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius. taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje. formuojasi perteklinės lėšos. ir atvirkščiai.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) . kita vertus.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ).  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) . arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis.  Viena  vertus.  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada.  Ši  lygtis  parodo.   Papildomos įmokos.  papildomų  įmokų.  Ši lygtis parodo.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą.  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti. bet.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  Pakeitimo normos da‐ lis.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta. susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo.   Papildomos  įmokos.  šios  įmokos  kuria  perteklių.  Antras  dėmuo  rodo.  gautų padidinus tarifą.  Išple‐ čiant  išraišką.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes.  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo. o kai šis santykis  auga.  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes.   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et .  reikės  mokėti  pensijas.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct . socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t.  kad.  Ši  lygtis  parodo.  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo.  Trečias  dėmuo  rodo. gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio.    36   .  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ).  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos.  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti.  vieninteliai  kintamieji. Pertvarkę lygtį. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas. Taigi. kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  κ  yra  kompromisas tarp kartų. yra keisti senatvės pensijos  amžių.  sumokama  vis  mažiau. y.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius.  o  jam  didėjant.  kad  biudžetas. perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et .  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).   Ši lygtis parodo.  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos.  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais. šių lėšų indeksavimui nepakanka.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja. kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį.  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes. kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis.  visada  bus  subalansuotas. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t .  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ .  Todėl  ga‐ lima teigti. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu. išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio.  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis. atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ.  ir  papildomų  įmokų.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ). gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes.  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis.  κ  išliekant  pastoviam. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti.

 o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje.   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .   Ši  lygtis  parodo. Augant pensijų gavėjų skaičiui.  šios  įmokos  formuoja  perteklių. kurios. kaip  deklaruojama.  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. išauga perteklius.  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    .  vertė  mažėja. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1).  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ).   Ši formulė parodo.  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis. formuojasi perteklius.  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų.  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ). auga ir pensijų  išmokų  poreikis.  gautos  padidinus  tarifą.  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių.  bet  mažėja  rezervas.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis. nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ). minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos.  tai. biudžetas išlieka suba‐ lansuotas.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) .  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  yra  skirtos  gerovei  palaikyti.  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais.  Akivaizdu.  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas.  biudžetas  tampa deficitiniu.  Biudžeto  deficitas  išauga. jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ).  kad  nekaupiant  rezervo.  Papildomos  įmokos.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas.  nes  rodo.   Formulė  parodo.  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ.  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) . nepanaudojamos lėšos praranda  vertę. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes. Perteklius susiformuoja. padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) . jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ).  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) . jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia.  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę.  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės.   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ).  Biudžetas  išlieka  perteklinis.   Ši lygtis parodo.  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ).  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas.  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.

  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ). nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas.  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį. Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami).  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų. o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios.  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu.  ar sumažėja. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis).  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga.  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių. y.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis).  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu. y. pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju.  kainoms  išaugus  dydžiu  gp.     .  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw).  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius. poveikį pensijų dydžiams.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  Ši  lygtis  rodo.  pensijų  gavėjų.  pensijų indeksavimo šaltiniai. Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis).  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių.  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs.  kai  valstybė  įsipareigoja. o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw). pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp. gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius.  pačių  kainų  augimo.  t.  pensijų  gavėjų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu.  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos.  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai. neatsižvel‐ giant į tai.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos.   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. o indeksuojant  pagal kainas. yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ).  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  t.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft).  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą. Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.

 N.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.      39 . N.  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis.  V. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press..    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes.: Oxford University Press.  R. Barr.  4. 17‐447).  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  5.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  J.  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio.  t.  Burkhauser.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo. 1991.  Quinn.  2.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu..  R.  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių.  Moon.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  kiek  turima  lėšų. Barr. 59‐1153).  Indeksuojant pagal darbo užmokestį.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi..  4th ed.      LITERATŪRA    1.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių. 1994..  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin.  F.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas.  L. 2004: Economics of the Welfare State.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas. y.  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį. Nr.  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing.  3. Nr.          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  M.  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  Clark. atsižvelgiant tik  į  tai.

  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo.  iš viso surinkta 6 798.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265. t. 10222 Vilnius  Tel.8 mln.  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų. taikydamiesi prie minėtų pokyčių. Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  Reikia  atkreipti  dėmesį.  PVM  pajamos  sudarė  51.4  proc.  2008  m. susijusios su pridėtinės vertės.2 proc. PVM surinkta     .  akcizų  mokesčiais. 9.  2009  m. p. perprogramuoti kasos aparatus ir t.  t.  –  21  proc.  paukštienai.  Nuo  2009  m. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas. 2009 m. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė.  2009  m.8 proc.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare.  pelno.  t.  panaikintas  5  proc.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos.  pvz.  aptariami  esminiai  veiksniai.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams.  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama.5  mln.  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.  maži‐ namos.  kai  kurių  ekspertų  nuomone. sausio 1 iki 2009 m.  tarifas.. Palyginti su 2008 m. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc. mažiau nei 2008 m.  litų  PVM.  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant. Be to.com      ĮVADAS    2008  m.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI.  iš  viso  surinkta  9  242. litų PVM.  susiję  su  tais  sandoriais.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui.  2008  m.  tarifas. rugpjūčio 31 d.. jie nedavė nori‐ mo efekto.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių.. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui.  ir  ateityje  turėtų didėti.. suplanuotų PVM pajamų. y.  Kita  vertus. gyventojų pajamų.  žuviai.  susijusius su PVM. arba 26. jog 2009 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tačiau  pažymėtina. (8 5) 244 7804  El.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus. y.  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai. (kartu  sumokant mokestį). Aurelija.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d..  keisti  informacines  sis‐ temas.Anciute@gmail.4  proc.8  proc.0 mln.  keleivių  vežimo  paslaugoms. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas.  rugsėjo  1  d.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių..  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone.  2009  m.  2009  m.  Ši  suma  sudaro  108.  o  nuo  2009  m.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.  ūkio  subjektams.  planuotų  pajamų.  Pavyzdžiui. galiojo 19  proc. pateikiami svarbūs. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios.  O  štai  šešėlinė  ekonomika. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.  Tai sudaro 90.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc.  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje.  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  Palyginimui  –  2009 m. pvz. litų.  tiek  mokesčių  mokėtojai.  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.9 proc.

3 mln.  2009  m. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo. IV ketv.          2009 m.  t.. 2009 m. mažiau.  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis.6 proc. galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11..  buvo  735.  2009  m.   41 .  viršytą  PVM  surinkimo  planą.2 proc.  2009  m. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m.  kai  gruodžio  mėn. litų daugiau pajamų. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos.  gruodžio  31  d.  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką.  t. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. pradžioje. III ketv.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų.9 mln. arba 355.  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m.  sudarė  9.9  karto  didesnė nei 2009 m.4 proc.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma.  litų. IV ketv.8  mln. – 8.  arba  1. 2008 m...  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  galima  daryti  išvadą.  dieną.  o  2009 m.  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.  Darytina  išvada.  1 pav. II ketv. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m.  PVM  permoka. y.  tai.   Finansų  ministerijos  duomenimis.  pagal  VMI  duomenis. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje). Ši suma sudaro 51..  nebuvo  daroma. y.  gruodžio  1  d.  VMI  duomenimis.  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos.  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.  PVM  permokos  sumažėjimą. be to. I ketv.  o  2008  m. litų. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  PVM  nepriemoka  2009  m.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas.6  proc.  matyt.8  proc.  2009  m. reikėtų paminėti. III ketv. PVM pajamos 2008–2009 m.  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams.8  proc.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln.  sudarė 680.3 proc.  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis).  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas. 2010 (49)    26.  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m..  išaugusią  nepriemoką. mln.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22. mažesnės  nei  2008  m..  laikotarpiu. Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas).

  Finansų  ministerijos  duomenimis.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.3  proc. Mokesčių pajamų planas 2009 m.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas..  litų  pajamų. akcizų surinkta 3 258. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv. arba 2.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn.  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2.  Be  to.  tai  sudarė  18. litų.  mažiau nei 2008 m.  nuosmukio metu jos sumenksta.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės.  pelno  mokestis  yra  cikliškas.  ● alaus akcizo – apie 10 proc.  sausio  1  d.  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų. akcizų iš viso surinkta 3 354. I ketv.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m.7  proc.2 mln.6 proc. IV ketv.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  Nuo  2009  m. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį.  benzino.  ●  bešvinio  benzino  –  34.  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas). akcizų  pajamų).  rugsėjo  1  d.  Nuo  2009  m.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių..  turinčio švino – 37.  o  ekonominio     42 . IV ketv.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc.  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų. litų.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.9 proc.  taikydamos  20  proc. 2009 m. Akcizų pajamos 2008–2009 m.  (tačiau  2009  m.  pateiktos  3  pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.4  proc.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m. II ketv. tarpinių produktų) – apie 10 proc.  tarifą.  Nuo  2009  m.  2009 m. Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav. šio mokesčio pajamos  sudarė  24.  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu). įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus.4 karto.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai..6  proc.0 mln.  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln.   2008 m.  pajamų  planas  įvykdytas  95.  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc. 2008 m.  2 pav.     fermentuotų gėrimų.  įvykdytas  99.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų. III ketv.  t.7  proc.  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus. y..  Dėl  šios  priežasties  2009  m.  kovo  1  d.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus.  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc.  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių. II ketv. III ketv. tūkst.  sausio  1  d.

  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc.. visos avansinio  perskaičiuojamas.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).  VMI  duomenimis. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv. IV ketv. punktais  tiesiems.  įvertinusios 2008 m. apie 40 proc.  litų.  2008  m.  sumokėto  pelno  tais. II ketv. metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc.  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.2 proc.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m. 2009 m.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc.   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis. Iš viso 2008 m. susiejo avansinio pelno  2008 m. III ketv. įsigalioję nuo 2009 m.  gruodžio  mokestis  buvo  2.  užmokesčio. sausio 1 d. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 .  III  ketv.    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d. tai 8 proc. 2008 m. 2008 m. litų pelno mokesčio.  Gyventojų  dėmesį  į  tai.  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.  Duomenys  apie  2008–2009  m. t.  2009  m.  mokesčio  sumos..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc. IV ketv. visų įmonių patyrė nuostolių.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės.   Nuo 2009 m. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.6    mln.3 proc.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius).  laikotarpiu. y.   VMI duomenimis.9  proc. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos. veiklos rezultatų. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv. tačiau taip pat nustatytos 6 proc.2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav..  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc.  avansinio pelno mokesčio. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas.  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.  mis (didėjant pajamoms.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc.  nuo  2010  m.  Darytina  išvada.  2009 m.  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  mokesčio  tarifą.  kad  2009 m. IV ketv. buvo 24 proc.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  Be  to.8 karto. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707. I ketv.. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.2 mln.  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę.  įvykdytas 107.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2. II ketv.  2009  m.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m. 2010 (49)    3 pav.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m. tai sudarė 16. be to.  kad  įmonės... tūkst.

      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS. III ketv.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų.  kadangi  gruodžio  mėn. Be to.  II  ketv.  o  2009  m. be to.3  mln.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali.  Statistikos  departamento  duomenimis. 2010 (49)    4 pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. o ne sausio  mėn. mažiau nei  2008  m.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės.7  litų.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis. tūkst.  IV  ketv.  –  jau  13.7 proc.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo.. 2008 m.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas.  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai. IV ketv. susijusių su individualia veikla.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis.9 proc. kad dėl 2008 m.  surinkta  25.  Todėl  gali  būti.  t.1 proc. 2009 m.  Vis  dėlto.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln. III ketv.  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais.  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano. II ketv.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m. Kita vertus.     2008  ir  2009  m.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių. y. litų. Esama nuomonių. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą.4 litų.3 mln.  VMI  duomenimis.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais.  2008 m.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos. 2009 m.  litų. – 2 052. litų.  mažėjo  gyventojų.  GPM  nepriemoka  2009  m.6 proc.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d..  mažiau  pajamų  nei  2008  m. y. IV ketv. I ketv.  atrodytų. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių.  Finansų  ministerijos  teigimu.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv. t.  didesnė nei 2008 m.  sumokėtas  mokestis.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo).  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje.  panašu. o 2009 m.  siekė  5. y.110216 858703 971393 1390698 2008 m.  ne‐ darbo  lygis  2008  m.  2009 m.. y.  gruodžio 1 d.8  proc.  litų. jog šešėlinė ekonomika klesti.  ka‐ dangi  paprastai  manoma.  tuo  tarpu  ekspertai.2 mln. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu. 4. surinkta 3 7890.  teigia.  taip  tvirtina  ekspertai.  t. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv. gruodžio 1 d. siekė 257.8  proc.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja.  Kita  vertus.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87.  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151. šis argumentas      . II ketv. 971414 848718 1492821 1251348 1.  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų.  Statistikos departamento duomenimis.  didėjant  mokesčių  tarifui.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  2008–2009  m. t. buvo 36.

  t.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40.  pvz. y.  Greičiausiai  dalis  jų.  Finansų  ministerijos  duomenimis. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka.  palyginus  2008 ir 2009 m.  litų  papildomų  mokestinių  pajamų. litų).  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant.  2008  m.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams.  Iš  tiesų  gali  būti. y.  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas). pastaraisiais PVM surinkta 26. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Vis  dėlto. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM..8  proc.   2009 m.  nors  planas  viršytas.  be  to. pelno mokesčio –  tarifus.  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių).       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas.  sunku  patikėti.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai.  PVM.  taip  pat  ir  neoficialių.  t.  vėl  grąžintas  15  proc. mažesnė.  buvo  25..  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti.  reikalingo  veiklai  vykdyti.  Įvertinus  faktą.  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26.  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 .  t. palyginti su 2008 m. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas. 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga.  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.4  proc.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi.  mažiau..  Be  to.  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei..  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį.7 mlrd.  kad  2009  m.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas.  t.  Be to..  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu.  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m.  tarifas.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.    IŠVADOS    2008  m.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis.. (4.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus. akcizo.  atskaitą..  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas.  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau. tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.  iššvaistomi).  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų.  buvo  sumažinta).  sumokėto  už  tokį  turtą.  keistas  dukart. palyginti su 2008 m.  tarifas  2009  m.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  Kita  vertus. praktiškai nesu‐ mažėjo.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti.  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos. Be to.  o  naujas  PVM  mokėtojas.4 proc.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas.  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM.  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu.  įgyja  teisę  į  PVM.  2009  m.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu. y.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų.  mažesnė  nei  2008  m.  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių.  palyginti  su  2008  m.  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios.. iki 20 proc.  2009  m.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln.2 proc.  Žinoma. y.

  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių.  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to.  2001.  Sandmo.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija. kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius.  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė.finmin.  2008  ir  2009  m. nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos.  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų.  5.  3. Žukauskas. Nr.. p. V.  9.  A. 98‐3482).. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis. 2008 ir 2009 m. Nr.  G.  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.  Allingham. 2001.finmin.  2008  ir  2009  m.  Atrodo.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05).  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin. Interneto prieiga: http://www.  7.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo.  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis..  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą.  8.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje. 2002. Nr. 110‐3992).  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis.  Interneto  prieiga:  http://www.  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  M.  4.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Interneto  prieiga:  http://www.  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė.  Journal  of  Public  Economics 1.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių.  Vis  dėlto  akivaizdu.lrinka.  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin.    LITERATŪRA    1.  lt/index.  Interneto  prieiga:  http://www. 323–338. Nr.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin.      46   . 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio)...  6.  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin. 2002. 73‐3085). Susidaro įspūdis.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).              2. 35‐1271).finmin.

W). kuri palietė ne tik Europą. p.  bet išplito ir pasauliniu mastu.     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi. i = 1. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių. technologinę pažangą. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija.  Analizuojant  šio  rodiklio.  pvz.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės.  Sudėtiniai rodikliai (angl. 10223 Vilnius  El.  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP.  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai. 11. BVP < 0.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl.  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį. composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi. jurga. technologijų ir pan.    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas.  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką.. verslo statistikos..  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys.  Taigi.  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP). rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis.  pra‐ monės produkcijos mastas ir t. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt. human development index) ir kiti.n* .  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris. Lietuvoje. rinkinys.  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą. pvz.  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė.  competitiveness  index). Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1).     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu.  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al.  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai.   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai.. t. (1)  kur:  X  –  rodiklių.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės.  pvz.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m.  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė. t.  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių.  W – svorių matrica.  Rodikliai..  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5].75 )  koreliuoja  su  i * BVP. socialinę  aplinką  ir  kitas.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika. kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas. vertinant BVP  pokyčius.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X .  priklausančių  įvairioms  sritims..  statybos statistiką ir t.  tendencijas.ruksenaite@vgtu. Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP..  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai.  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi.      47 . kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida.  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis.

  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj. čia  j = 1.. j = 1.   modelio (2) prielaidas.  t. i = 1..   48   .  o  disper‐ sija DFj = 1. . Y p .  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės.  bendrosios  dispersijos.. i.m..  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.m ..  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  loadings)  matrica.  3. i ≠ j .  kurių  MSAi   reikšmė  žema..  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0. i = 1.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti.  faktorių  svorių  l ij . faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti. 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ ..  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ).  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p.  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j .  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi .  3. j = 1. nevienareikšmiškas interpretavimas.. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI..  ir  dispersiją. 2)  DY1 m i =1 m def i.  2. Ym = ∑ α mj X j .  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti.  KMO  matas  vertina. m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j . todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.  o  DEi = τi.  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi )..  gaunami  koeficientų  α ij .  2. i = 1.   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j .   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol.8 .  y.   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami.  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc..  (2)  L  –  svorių  (angl..  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis.  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = .  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings..  po  vieną  nareikšmė.  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2].  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio. kad FA modelio taikyti negalima. kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0.)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1.  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i .  FA modelis (2) taikomas keletą kartų.m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 .   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S . tuo duomenys labiau tinka FA modeliui.  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X. p ∧   (8)  . Y j ) = 0. ≥DYm .  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama..  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką)..  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai. ∧ j = 1. 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E.   (4)  ~ R n → R m ..    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas.  egzistuoja  aibė  matricų.   ≥DY2 ≥.5  – duomenys netinkami modeliui.. kiekvieną  KMO reikšmė.. kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i .  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica.  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai.   FA modelio prielaidos:  1. p .  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 .m.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį.  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti).  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės. reiškia.

  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0.  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas. Paprastoji struktūra reiškia. fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl. panašią į paprastąją. Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių.    1 lentelė. Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i . tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0. y.957  Verslo sta‐ letti  et  al. t. p  [4]. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas.  2000).  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ).  laikotarpis. išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą.   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA. w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi .   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija.   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas). kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi.     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1.  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas.  t = 1. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0.  1)  l ij = . Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L.  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) . BVP ≥ 0.75 ).  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl.809.. 3]. konstruojant CI.  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0.   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės.aprašė  Thurstonas). kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP. auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 .  Pasirinktas  2000–2009  m. BVP   0.  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas. Paprastai sakant.T .    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij .01 .  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė.  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus.  k = 1. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i .  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam.965  * turimos  pasuktosios  matricos  L .974  CI  reikšmes. ( ρ X .  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0. jeigu j = k  – svoriai  IC k . kurie pastebimai koreliuoja su  BVP.   CI (t . 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl.  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .8 .  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą.  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X.  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia.   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0. norint išvengti 1998 m. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams.  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1. likusieji buvo pašalinti.  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą.  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ).. kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti.  loadings)  matrica  L ).  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0. W).971  paprastosios svorių matricos  L struktūros.  kurių  technika:   2 hi > 0. jį 1947 m.  reiškianti.  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i .957  tistika  rius (angl.  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys.  kad  i Taigi.996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių..  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja.  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.

  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta. loadings).  PPI – gamintojų kainų indeksas.   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija.062  0.). sezono įtaka pašalinta.093  0. automobilių degalų prekybą.  BVP  skalė  –  dešinėje.    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1. reikšmės:   EM – užimtieji. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).    2.875  0.554  0.664  0.058  0.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6. loadings) matrica L.434  0.080  0.  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.2   (žr.  apimtis  to  meto  kainomis.  CES  –  inžineriniai  statiniai.781 ).738  0. Svorių vektoriaus įvertinimas.  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi.  IMP – importas.  Kaip įprasta.066  0.715  0.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.766  0.  Iš  1  pav.  NRB – negyvenamieji pastatai.648  0.737        3 lentelė.883  0.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.  3.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai.082  0.627  0.02  proc.  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu.  tūkst. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ).  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės.488  0.  bendros  dispersijos. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.148  0..  Taip  pat  galima  pastebėti. kitimo tendencijos buvo labai panašios.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m. vidurkis  atitinka 1).  Išsiskiria 2009 m.  CPI – vartotojų kainų indeksas.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas.080  0.759  0.626  0.056  0.676  0.  FDI – tiesioginės užsienio investicijos.246  0.   2.     2 lentelė.066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.940  0.745  0.   50   .117  0.  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą. apimtis to meto  kainomis.070  0. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę.  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.416  0.  kurios  paaiškina  96.810  0. Svoriai normalizuojami.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).  (5‘).087  0.   4.  tonų.  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.980  0.  matyti.647  0. pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent.348  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.880  0.  EXP – eksportas. kurie  naudojami darbe.  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta.847  0.  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą.081  0.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.702 ir  S 2 = 5.

0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav. journal.        51 .stiglitz‐sen‐fitoussi.  Economics  Department  Working  Papers.  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.  O. p. palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav. Vilnius: TEV.0 2.  B. 1–9. Pokyčiai.  Atlikta analizė leidžia teigti.  Kim.  Nicoletti..  J.  todėl  galima  sakyti.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti.   3.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa.4 1. Fitoussi J.  S.  A. procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR)..  vol.  W.  Practical  assessment.  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę.. 25–35.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  G.0 1.   5. kurie.  4.5 2.2 1..fr/documents/  rapport_anglais. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai.  1989:  Factor.  Scarpetta.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2.6 1.  tačiau  2009  m. Moscow:  Finance and statistics.pdf.  2.8 1. 2010 (49)    3.  discriminant and cluster analysis (in Russian).  Osborne.  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.  C. P. Stiglitz J.). E.. Sen A. 226.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav.  G.  Čekanavičius.0 1.  research  &  evaluation.5 1.6 2.  and  Boylaud..2 2. e. No.  2002:  Statistika ir jos taikymai II.  W.  Costello.  Murauskas. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress.    LITERATŪRA    1. Interneto prieiga:  http://www.  OECD.  O.  J. 10. p.4 2.  V.  Muller.

  kuriame  objektai.kedaitiene@ucdconnect.  Pirmą  kartą.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose. dr.  pristatant  naujus  modelius.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą.  išduoda  pats  pavadinimas. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose. Psychometrika 29.  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas.  W.  buvo  V.  Be  to.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse.  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos.  MDS). Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a.kedaitis@ef. vytautas.  Kitas  tyrėjas.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti.  Sakoma. 10222 Vilnius  El.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje.  rinkos  potencialo  nustatymas.  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio.  N.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai.  DS  gali  būti  naudojamos  ten. 5.  sociologijoje.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“.  multidimensional  scaling.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“. p.  Paskutiniais  XX  a.  Youngas). (8 5) 236 6143  El.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis. dr.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje.  angl.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. angele. istorijoje ir kitose mokslo šakose.vu.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis. 1964).  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju). daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys.  XX  a. J. 1978).  I.  Torgernsonas.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas.lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas.  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių. o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje).  Iš  jo  galima  numanyti.  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus. Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos.  prekės.  pavyzdžiui.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni.“  Psychometrika.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a.  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai. 9.  rinkos  segmentavimas. p.   52 Doc.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish. 10222 Vilnius  Tel. 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc. Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. Stefflre‘is.  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje.  Naujosios  Anglijos  kompanijai.  S. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    .

  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis). santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  Greenas  su  kolegomis. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica.  įvykdžius  šią  procedūrą.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką. norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos.  53 . Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi.  objektų  reitingavimas. E.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga. Tarp jų minėtini J.  stebėjimą. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų. Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams.  Pavyzdžiui. Tarkime.  PREFMAP  (angl. Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė. D.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai). Pagrindinė to priežastis yra ta.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių. pavyzdžiui.  remdamiesi  pateikta  skale.  žmogui. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus.  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus. kaip tai atlikti. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis. gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  MDPREF (angl.  pavyz‐ džiui.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.  E.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje. reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius. Nors grafinis mo‐ delis.  yra  sunkiai  suprantamas. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė).  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas. tačiau nėra aišku.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius. Jas ne tik  sunku  pavadinti. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose. J.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių.  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P.   Duomenis.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai.  Tam  galima  naudoti  apklausas.  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį. V. skaičių.  galima  surinkti  įvairiais  būdais. regresinė analizė. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to. Kita problema  yra  ta.  P.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas).  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais.  IDIOSCAL  (angl. būtų sunku nurodyti  požymius.  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti.  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys. Carrollo ir  J.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius).  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus.  Respondentai.  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.  reprezentuojantį  šį  produktą.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų.  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas.  J. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus.

  tačiau  sunku  tikėtis.    54 gaiviųjų  gėrimų).  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui.  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę. tikimybiniai panašumo koeficientai ir t.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui.  Kita  vertus.  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis. reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti. Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu. kurie bus naudojami DS analizei atlikti. kurių panašumus reikia įvertinti. Net ir radus jų pakankamai.  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime. koreliacijos koeficientai.  skaičius sparčiai didėja. jei duomenų kokybė yra prasta. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant. t. tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo.  priklausomai  nuo  to.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų.  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų).  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų.  Vertinant  objektų  panašumus.     .  Skalė  gali  būti  labai  įvairi.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas. Šiais laikais.  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų.  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Toks  mode‐ lis.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai.    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje. pagal pasirinktas savybes. karštieji ir gaivieji.  jų  informatyvumo. Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo.   Objektų  reitingavimas.  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus. panašių. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją.  tonizuojančio  poveikio). iš kitų vertinimų.  Nors  toks  metodas  yra  paprastas. objektų porų.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  y.  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški. Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai. nealkoholiniai  gėrimai).  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių.  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas). Pavyzdžiui.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes). kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose. Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui. norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus. atstumo  matai.  Renkant  duomenis  DS. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius. pvz.   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas.  pavyzdžiui.  paprastai atliekamas dviem etapais.  Respondentams  išdalijamos kortelės.  t.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus. todėl yra retai naudojamas.  Paprastai  ob‐ jektų.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių.   Kaip ir patys objektai (jų savybės).  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus..  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas. pavyzdžiui. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas.  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai.  pavyzdžiui.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis.

  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij .  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates.  reikia  pasirinkti.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra.2  –  patenkinamas.  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga.  Siekiant  patikrinti.  D.  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu.  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų).  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .1 –  geras.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą.2  ir  daugiau  –  blogas.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų.  kuriuo  derėtų  naudotis. kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa). Tyrėjų nuomonės apie tai.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai. Tai priklauso nuo to.05 – puikus. Nesvar‐ bu.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške.  4)  0. kaip šis metodas būtų vadinamas.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.1–0. tai reiškia.  Joseph B. Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje.  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j.  B.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi.  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.  naudojamas  paklaidos  indeksas. jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas. siekiant šias paklaidas minimizuoti.  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys. 2) 0. o apie nepanašumo  matus.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi. Neretai  sunku  nuspręsti.   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas.   Nesvarbu. kaip ir dvimatės erdvės atveju.  Psychometrika.  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas.   Antrasis žingsnis. vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  1964‐03‐29). Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius).  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo.  kai  n>3).  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą.  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai.05–0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  atstumą  tarp  taškų. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama).  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti.  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų. kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai.  Kai  funkcija  minimizuojama.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų.  3)  0. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal.  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais. Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  Atliekant  DS  analizę.  skiriasi.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško.  Pirmieji  taškai dedami taip pat.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j. kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas.  Yra  daugybė  teorijų.

  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą.  Kitas  būdas. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę. šis ryšys tyrėjui yra užuomina.  Šiame  paveiksle  matome.  galima  surinkti  įvairių  savybių. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys. kurioje STRESS funkcijos  reikšmė.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose.  ir  tyrimo  specifikos. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug.  kurios  negalima viršyti.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  bandymais  pagrįstą  kelią.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus.  dažniausiai dviejų arba trijų.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį. vadinama „alkūne“.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys.  kurios  jiems  yra  žinomos.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi.  Gavus  grafinį  modelį.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai. nes  požymių. kuriam esant ši reikšmė neviršijama. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško.  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę.  „Originalusis“. kreivė  tampa  beveik  horizontali.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus.  panašumų  vertinimus.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos.  pridėjus  papildomą  dimensiją.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu. 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“. o kai jų yra trys.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  „Baltijos“.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  kurias  turi  skalių  objektai.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.  „Ekstra  Draught“.  „Baltas“  ir  „Degintas“.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   .  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  STRESS)  reikšmę.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą.  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius. o  pasirenka  praktinį.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje. pagal kuriuos išdėstomi objektai.  „Gintarinis“.  Vis dėlto nederėtų pamiršti.  „Stipriausias“.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje. Vieta.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  juo  galima  pasitikėti. kai dimensijų yra dvi.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes. remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys.  „Švyturio“.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti.

  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus.  kaip  tai  atliekama.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  įpusėję  apklausą. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą.lt/answerform.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  o  jų  panašumai.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys.  Programoje  nurodoma. Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.  jog  respondentai.  minimizuojant  STRESS  reikšmę.  jog  duomenys  yra  panašumai.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai).).  iki  10  –  identiškos. 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje.5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3.).  tačiau  visai  nebūtina.  57 .  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.apklausa.  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą.php?form=  10639).  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.  sugrįžo  visos  anketos.  1 lentelė.  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką.  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis.lt  (http://www.  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei. Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3. tiek su nepanašumo matais.  Taip  pat nurodoma.  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.  Tai  pasireiškė  tuo.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.

  Pagal  šį  me‐ todą.  kuris  neturi  daug  patirties.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .  kad  esant  dviem  dimensijoms.  1 pav.  Iš  grafiko  matyti.  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius.  ji  taip  pat  mažėja.) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav. ypač jei tyrėjui trūksta patirties.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 2010 (49)    3 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 . Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav.

  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse. kiek jis yra tiks‐ lus.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip.).  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti.  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus. tiek reklamos išlaidas. kaip šis metodas veikia praktikoje.  etiketės  spalva.  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės. Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo.   Taip pasukus ašis. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai.  Tai  atlikus.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas.     60 .  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus. kaip vartotojai vertina įvairius produktus.   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti.  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas).  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti.  rinkai  segmentuoti  ir  t.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė. nors jis yra mažiau tikslus.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“.  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją. Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina.  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė.  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę.  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį. antroji – populiarumas.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  prestižas.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis. Derėtų nepamiršti.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis.  Tai  itin  perspektyvios  sritys.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“.).  skonis  (saldus  –  kar‐ tus). t.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti.  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja.  atstumai  tarp  objektų  nepakis.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas.   DS  yra  svarbi  priemonė.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą. vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu.  populiarumas. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  stiprumas. pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus.  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą.  todėl  yra  vienareikšmės. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva.).  Dvi  alaus  rūšys.

  Steckel.edu/teaching/  p208a/mds/mds.unc.   5.  multidimensional  scaling.  Bernatavičienė.             4.  Lehmann. p...  P.  Green. P.  1998:  Marketing  Research.  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II.. p. Green. 2010 (49)  LITERATŪRA     1. D.  7.  Multidimensional  scaling.  V.  Forrest  W.  3.  E.  D. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas). 193–204. Nr.  Journal  of  marketing research.html (žiūrėta 2009‐11‐24).  Young. Vilnius: Vilniaus universitetas.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas). Carroll.  Green.  E.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. V.  Journal  of  marketing  research.  P.  2. Vilnius: Vilniaus universitetas.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai.  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company.  Gupta. 39.  J. XII. 73–81.      61 .  Kėdaitis. J.  J.psych. Nr. E. 24–31. Kėdaitis.  Interneto prieiga: http://forrest. 17–18. XXXIV. p.   8.  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.  1975.  S. Nr.  6.  Journal  of  marketing. p.  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV. dr.  Siekiant  šio tikslo. o vėliau.  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD).vu.  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei. kaip žinia. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje.  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų.  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT).  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės.  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.  Pirma. Be to.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma.  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida.  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel. 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc.  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius. (8 5) 236 6143   El. yra netoly‐ gus kintamasis [8].lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El.  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė.  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų. ruta.  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino.  Antra.  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18.  kurie  parodo.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų. apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5]. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys. sniego) kiekis ir pan. p.    62 .  poreikius  [10].  žemiausia. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.  nėra  įvertinta.kropiene@ef. regresinė analizė.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas.  indeksų  metodas.  kurie  atsakytų  į  klausimą. p.  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos. gzegoz4@yahoo.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę.  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis.  kritulių (lietaus. Tai lemia kelios priežastys.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės. antra.  Trečia.33 °C (arba 65 °F) [6]. kuris.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4].  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  saulėtų  valandų  skaičius. koreliacinė analizė. 6].  vėjo  greitis.  aukščiausia).  pavyzdžiui. kritulių kiekio.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai.

 Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav.  Taigi.  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą. prie kurio grįžta procesas).   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.). Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m. ir jos imitacija 2010–2012 m.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje. tokių įrodymų nereikia.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai.   γ – proceso kintamumas.  turi  įrodyti.  Todėl  labai  svarbu.  1 pav.    63 .  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis). Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms.  norėdamas  gauti  kompensaciją.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones.  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta.  stichinių  nelaimių. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt.  vidurkis.  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.  Trečia. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas.  Daugelis  nagrinėtų  modelių.  Naudojant  išvestines  prie‐ mones.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis. gegužės 3 d.  yra  pa‐ lanki šilta.  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.   Wt – Wienerio procesas. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m.  sakykime.  iš  kurių  vieniems.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos. įsakymu Nr.  Ketvirtoji  prielaida.  Įmonės.  Pirma.   α – grįžimo prie vidurkio greitis. V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  Antroji  prielaida.  oro  temperatūros  riziką  [3. Antra.  deja. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja.  ir  kitų  vietovių. o kitiems – šalta žiema.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika.  11].  draudėjas.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11]. y.

 kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25.9490  –13.2778  36.   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją.  metrų.  pokyčių (žr.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis. remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14.  duomenis –  2005–2006  m.44  * Sudaryta autorių.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst.  duomenis. 2009 m.). 1 lent.  Taigi.       2 pav.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.8013  –3.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją. gyventojų. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių.  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį.6360  1.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų.9271.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.45%  Standartinė paklaida – 7.        1 lentelė.  tenkančios  vienam  kv. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“.   Statistikos departamento duomenimis.  metrui.  51. mln.04  mln.   Empiriniai  duomenys  (2  pav. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste.4020  0.  kv.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.

     2 lentelė.897  0. kai Z*t > 0.).  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.844  0.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.912    * Sudaryta autorių.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija. gruodžio  31  d.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę.  kad  trijų  miestų  –  Berlyno...  prekiaujamos  CME. remiantis CME ir LHMT duomenimis.  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  Tiek  t  statistika.636 mln.813  –  0.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.  prielaida yra gana grubi.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto.  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m.  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis.    Z t=     0. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}.  2  lent.  Darydami  prielaidą.  tačiau. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę.  koeficientai  (žr. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18). kai Z*t ≤ 0.  litų  pajamų. o Prahos – 2010 m.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.8  mln. Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą.  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį.    Nesunku  pastebėti.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME.  birželio  mėn.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme. lapkričio 1 iki 2009 m.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.  gruodžio 1 d.  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę.808  0.  laiko  eilutė.829  0.  paaiškėjo.  gegužės mėn.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi.889  0. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu. (3) Z*t. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m. O kai oro  temperatūra  yra  0  oC.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą.   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).828  0.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d. Aišku.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius. sausio mėn. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos.   65 .  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui.827  0.  Tiesa. litų.  Tarkime.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3. kainomis.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės.  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m.  temperatūra.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  prekiaujamos  CME.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė.807  0.   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį.  kurio  indeksu prekiauja CME.

  Tai  reiškia.  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr.). kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija.  Tarkime.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti .  litų  kitai  sandorio  pusei.  matome.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.).  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida.   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais. arba 3 227 578 litai.  K – sutartas indekso dydis.  Lt  /  3. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.  t – einamasis laikotarpis (t < T). kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos. HDD indeksas siekė 624 punktus.1  mln.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais.   (6)  Tarkime.   Žinoma (žr.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją).  litų. o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. Žinia.  arba  3  246  461  litas.  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą.  Ir  priešingai.  įmonės  pajamos  sumažėja  3.  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5.  Ir  atvirkščiai.  litų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos.  jei  temperatūra būtų 1.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.  t.   2010 m.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5.  560  eurų  už  vieną  kontraktą. 4 lent.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .  o  iš  viso –  940  240  eurų.  2010  m. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.    66 .  temperatūros.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr.636  mln.  o  didžiausia  –  848  punktai. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465.  Taigi.1  mln.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta.   Matyti.  gruodžio  mėn.  y.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį. taikysime EURIBOR palūkanų normą.5  mln.74  euro.  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų.  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 . 1 lent.  Todėl  galima  sa‐ kyti.  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus. σ 2 ]. įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos.  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga.  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn.  Norint  ištirti.  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime.  žiemos  sezonui.4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn.  gruodžio mėn.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR). 3 lent.  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos.  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį. oro temperatūros šuolių. gali pasirodyti. balandžio mėn.   Norint  tai  įgyvendinti. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m.).

 Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).1  –2.4  51.4  53.6  62. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.1  Premija 3. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra.    67 .4  –0.      Tais  atvejais. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė.1  64.2  Premija 3.2  –25.3  57.2  Premija 3.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai. 0} (K = 580)  Išmokos. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.2  Premija 3.5  Premija 3.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu.5      4 lentelė.9  –31.8  57.9  49. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0.2  Premija 3.5  0. 2010 (49)  3 lentelė. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD. pasirenkamas toks kontraktų skaičius.1  56.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma.7  * Sudaryta autorių.8  53. mln.9  –31.7  54.3  80.9  Premija 3.9  –9.2  –7.9  53.5  –0.2  –25. mln. mln.4  40.2  –7.7  mln.  jos  pajamos  yra  apie  57.1  Premija 3.2  –9.2  Premija 3.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.5  85.  litų.7  –7.  O  kai  žiemos  būna  šiltos.9  –5. Be to.7  56.0  –0. mln.9  3. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma.2  –9.4  –3.8  57.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.6  57.9  Premija 3.9  56.4  52.7  44.2  Premija 3.

se/matstat/fofu/reports/  http://www.com/rulebook/  CME/index.  Bari..com/docs/eGAR_Weather_  weather.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).  R.  6.vilniaus‐energija.  Considine.  A.  Weather  Derivatives.  G. 12.cmegroup.. Oslo.  Šilumos  suvartojimas.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.  E. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti.com/sol3/papers.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.  Djehiche. Koekebakker..  7.  D.  M.  Alaton.investopedia. Carabello.ssrn.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas.  Benth.   11.kth.. 58‐2068. Valstybės žinios. arba sumažinti.math.  Z.egartech.  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  3.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką. F. Social  Science  Research  Network..  Chicago  Mercantile  Exchange.  B. S.  Cao.  P. 807–814.  šalies  valstybės  institucijos.univ‐rouen.html (žiūrėta 2010‐04‐24).  Derivatives_Model. p.  5. 2007 (12).lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives. Applied  consumption. Nr.  Berlynas ir Oslas.  9. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.  Mraoua.  P.  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.  2.    13.  10.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives.  LITERATŪRA  12. J.asp  (žiūrėta  2009‐03‐19).  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models. ypač pastarasis.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.  4. 2005.  R.  J.  M.  8.  Kropienė.  Interneto  prieiga:   14.  Stillberger.  Wei.  Interneto  prieiga:   http://www. Ekonomika  ir vadyba.  Applied  Mathematical  Finance. Benth. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  Dischell. University of  Cologne. F.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ). E.  Saltyte‐Benth.  Mathematical  Finance.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua.  Tyrimo  rezultatai  rodo.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.  Be  to.cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21).  London: Risk Books.  Interneto  prieiga:  http://www.  F.  Kosater.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė.php (žiūrėta 2010‐02‐02).  Li..  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.  Rulebook.  Be  to. Saltyte‐Benth.  Interneto  prieiga:  http://www.  Seminar of Economic and Social Statistics.  Vilniaus  energija.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  9.  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu.  J.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07). pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).  Vol.  1.  Interneto  prieiga:  http://www.  D.  Interneto  prieiga:  http://papers. Quantitative Finance Seminar.                68   .  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.  com/articles/optioninvestor/05/052505..  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis. Vol. 2005: Introduction to weather de‐ rivatives.  Interneto  prieiga:  http://www.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data.cmegroup.

 Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla.  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  69 .  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas.  88]  autorės  pa‐ žymi. iš kitos pusės.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis. 08303 Vilnius  Tel.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai.  Taigi. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą.     Šešėlinė veikla.  F.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos. o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas.  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos. +370 651 57 856  El.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda.  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos. 20. bet. p. dr.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai.  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės. kaip tai turėtų būti daroma. v.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos. iš vienos pusės. Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn.  šalies  ir  šeimos  padėtį.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas.  A.rimkus@mruni.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams.  nepažeidžiant  pačių  įstatymų. sunku apibrėžti. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai. padidina atskirų  individų pajamas.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių.  Manoma.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna. kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį. sumažina valsty‐ bės  pajamas.

 kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  pvz. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos. individo patirtis).  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų. mokes‐ čio norma – t.  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos.  W.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti.  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė.  W.  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol. elgesį.  o  apytikriai  vertinimai.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl.  asmuo  nemokės mokesčių.  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  M. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas.  Lafero  kreivė  rodo. nėra tiks‐ lingi.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  norms  of  complian). Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą).  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl. jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius.    70   .  Spiceris  [3.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą.  skai‐ čius.  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą. kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t.  Todėl  naudinga  išnagrinėti.  pastebėta.  Todėl tikslūs skaičiavimai.  Tai  gali  būti. economics of crime).  kad  sumažės  mokestinės  pajamos. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos.  M.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla.  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu. Asme‐ nys. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  Tai  reiškia.  individo  asmeniniai bruožai.  vengiančių  mokėti  mokesčius. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę. kad negali būti tokio mo‐ kesčio. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria. [4].  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  individas  susiduria  su  nerimu.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla.  Didinant  mo‐ kesčius.  Tai  reiškia.  Tyrimai  rodo. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų.  mokesčių  suvokimas. Daroma  prielaida. 89] teigė.  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F. y. 221].  W.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį. daroma prielaida.  mokėti  mokesčius  ar  ne. y.  kaip  priimamas  šis  sprendimas.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2..  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai. susijusias su mokesčių nemokėjimu. priimantys sprendimą dėl mokesčių. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės.  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas.  pavyzdžiui. Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę.  ar  ne  (t.  M. kitų visuomenės narių nuomonė).  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai.

 drabužiai – 40.8  29. yra baudžiamas.  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką.  gamyba  ne  tik  pardavimui.  priklausančių  vienam  savininkui.  –  namų  gamybos. 24. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.9  proc.0  Tyrimas  atskleidė. y.  kontrabandos  gabenimas.1  60.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.         71 .  taip  pat  transporto.  Tyrimas  parodė.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas.2  19. paly‐ ginti su šalies  BPV.  100.  mastą.  kad  tas.  tabako  gaminiai  –  46.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m.7  1224.7. buitinė technika – 36.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].  apklaustų  ekspertų. dažnai šeimai.  kad  tas.  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis. Dau‐ guma  (90  proc.9  216. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m. – kontrabandinė degtinė [7.9  2918.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.0  2.)  apklaustų  respondentų  nurodė.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m.  31].  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan.7  3. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7.  88].2  32.5  1403.8  1760.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.9  31. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas.6  1258.3  60.3  69.0  58. veikla – gamyba namų ūkyje.  ekonominės  krizės  laikotarpiu.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė.  21.  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės.6  proc.  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53. 68].  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle.  statyboje.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą.1  47.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių. narkotines  ar psichotropines medžiagas. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas. proc.     1 lentelė. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros.1  20.  įmonių. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.4  3.8  11.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla.  Žemės ūkis. yra baudžiamas.  t. 87].  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.  bet  ir  ūkio  reikmėms.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV.2  9581.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  kuri yra leidžiama. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.0  25.5  3.  bendros  BVP  apimties  [7.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą.  Jame  sakoma.  mln.  sudarė  18.5  proc.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama.9 proc. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje.  statybos  ir  prekybos  versle.7 proc.8  35.8  21.  kuri  tampa  nelegali.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla.1  19.6  473.  nelegali  prostitucija  ir  kita.

 bus nemažesnis nei 1116 litų.5  mln. iš kurių vežamos tos prekės. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje. 2  Pernai.  cigarečių.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai.. 2010 m.  Pvz. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių.cust. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui.  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis.  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas.  2009  m.  balandžio  mėn. vasario 9 d. m.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą.  Nustatomi  minimalūs  tarifai. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km.  vnt. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė.  Per  2009  m.  Per  2009  m.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m. vnt. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus.  vnt. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė. Kaip ir anksčiau.  Tai  sudaro  apie  84  proc.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių.  litų. pavyzdžiui.15 mln.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120.  iš  kurių  vežama  kontrabanda.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai. kontrabandinių cigarečių – 52 proc.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   . Tai viena iš priežasčių.4 proc.  tabakas  ir  kuras.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams.  Pavyzdžiui. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.  nelegalių  rūkalų.. Lietuvos rytas. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc.  kaip  pernai  ar  anksčiau.  pigiausios  degtinės  kainos. Lietuvos rytas.                                                                1  http://www.10 lito. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu.  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių.  Lietuva  įsipareigojo. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų.cust.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc. 2010 m.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www.  laikotarpiu.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų. Tai rodo.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu.  Š.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63.  Šie  duomenys  rodo.  Rusijoje  0. http://www.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  Šiuo metu. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln. sausio 1 d. Nuo š.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio.    viso šiemet sulaikyto kiekio.pasienis.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti.  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. balandžio 3 d.5 lito.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse.

57  59  10.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m. likeriai – 9.  tai  14. vnt..  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.1  proc.8 proc.  šis  kiekis  išaugo  iki  1. kad 10 proc.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas.8  mln. litų nesumokėtų mokesčių.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m.4.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo). bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m.5.  2009  m.  palyginti  su  2008  m.  Problema  yra.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas.  kovo  22  d. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui.3 mlrd.  mažiau  nei  2008  m.3  proc.2 proc.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.9  mlrd.  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š. viskis – 10.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.  kad. Verslo žinios. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.  litų.  Daugiausia  –  35.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln.  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas.  –  pabrango  ketvirtajam.  m.  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų. negu sugebama išmatuoti..1  proc.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai. balandžio 7 d.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.  sausio  1  d. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų. cigarečių.  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys.4  60  11.3  mln.    2009  m.9  Absoliutaus (100%) alkoholio.    73 ..4  40  10... litų.  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja. litrais 10.  Tačiau  šių  10  proc. 7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.  2009  m.  Kai kontrabandos mastai auga.  kaip apskaičiuoti BVP. pakeliais po 20 vnt. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d.  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas.  palyginti  su  2008  m.  padidėjo  9.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą.  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes.  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru.7  60  11. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1.  2009  m.  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą. trauktinės –  14. 2008 m..)  tarifai. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje.  pigiausiųjų.2  proc.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  sudarė  specialią  darbo  grupę.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.  palyginti su 2008 m.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma. 2010 m.  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas. o  2009  m.  parduota  3.  vnt. 2010 (49)    2 lentelė.. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi. litų.  litų.  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia.. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln.0  61  11.  augantis  biudžeto  deficitas.  arba  31  proc.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios.7  proc.

  žlungančias įmones.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda.  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos.  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui. p. Vol. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius. mažėja.  6.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma. No 1. Nr.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius. 2002: Taxation. 92–98. 88–92.  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje. p.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai.  kartais  subsidijuoja.  The  survey of the Lithuanian Economy.  Analitical  perspectives.  3.  Visos išlaidos. Vilnius: Statistikos departamentas.  atrodytų..  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje.  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin. Ekonomika.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių. išvengus mokesčių.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas.  Dikovič. ekonominės  krizės  laikotarpiu. 7–19. 75.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės. 2004.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys.  O. S.  o  tai  gali  tapti norma.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas.  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos. G. W. No 2. Critical Perspectives  on the World Economy.  Atsitinka  ir  taip. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį. gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles.  šalies  biudžetas  praranda  lėšas. 89‐ 2741). Routledge.  The  survey  of  the  Lithuanian Economy.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis.  Kontrabandos. Markelevičius.  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas.  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą.  8.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą.  J.  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  V.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių. 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.    LITERATŪRA    1.    74   .. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse..  Jones.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem. M.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli..  irgi  nebus  pakankamai racionalūs.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos.  Pavyzdžiui.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms.  Cullis.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją.  5. p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2.  P.  Gilys. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką.  4.  Karpuškienė.  P. 2. 2000.  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą. James.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių. National Tax Journal. narių elgesį. J.  7.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.   Valstybė.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo. Spicer.  kuriems  jų  labiausiai  reikia.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos.  taigi  pašalpos  bedarbiams.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių. Juškienė.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. Nr. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę.

 kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau.Jasilionis@gmail. p. blogėjant ūkio situacijai.).  Ž. p. dr.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu. B. Kol‐ valstybę jis valdys pats.vu.  B.  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos.  pradėjęs  valdyti  valstybę.  Ž.  Visuo‐ Kolberą.“  Jaunasis  karalius.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m. Kolberą. B.  B. Ž.  Ž.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius. bet ir reikšmingos  B. kad šis buvo nekilmingas. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas.  Kolberas  palaips‐ darbštumą.  rekomendavo  Ž.  Vėliau  pirklio  šeimoje. 10222 Vilnius  Saulėtekio al.  Nutylint  problemas.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  paslapčių. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Mazarinis. 10222 Vilnius   El. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą. nepaisy‐ beras.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą. B.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga.).   D.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį.  už kitus vyriausybės narius.  Ž. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika. Kolberas gimė 1619 m.   Atsikratęs  konkurento. Kolberas aptiko  anksčiau.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui.  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė.pladis@ef.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N.  B.  Ž.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas. N.  kad  palieku  Jums  tyrėjų. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc.  kuris  Nuo 1665 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  todėl  Ž.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų. kuomet.  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo.  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  katastrofos  išvengti  damas to. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių. Augustinas.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi.  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m.  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai.   75 .  stambių ir smulkių „finansininkų“.  bet  manau.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose. 9.  R.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.lt  El.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako. 1661 m. ir 1659 m. B. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui.  prieš  pat  mirtį. B. ir jas užėmęs Ž.  B.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams. benjaminas.  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių. aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės. Kolberas atskleidė N.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio. Ž.. Reimse. B.  Kolberui  prikiša.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje.  B.  B.  kurie  Ž. 9.  Ž.  Su  sau  būdingu  domėtis.

 revoliuciją.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti. 2010(49)     Ž.  buvo  atsakingi  už  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  XVIII  a.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).  siekiant  nustatyti. ir tie. – ne tik didžiulės  sumos.   Vykdydamas  mokesčių  reformą.  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta.  kaip  teigė  Ž.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų. B.  B.  manufaktūros).  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių.  Kolberas  suprato.  vėliau. kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius.  B.   Šis  mokestis  buvo  Ž.  B.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio.  B.  Ž.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus.  B.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc. kurie negalėjo to padaryti.  1663  m. B. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos.  Kolbero  ypač  nemėgstamas. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo.  B.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių. Ž.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų.  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų.  tiesiogiai  mokamu  karaliui.  Chambre  de  Justice). „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    .  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille.  Ž.  Ž. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.  jis  tapo  mokesčiu.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m. B.  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais..  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.  įstatymas  įteisino  teiginį.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo.  manufak‐ tūromis.  kurie.   Ž. kaip šį mokestį sumažinti.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc.  Controle  General).  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.  Ž.  Tačiau.  Mokesčių  rinkėjai. kaip pabrėžė Ž.  papildžiusios  valstybės  iždą.  Kolberas. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis.   Ž.  B.  bus  priversti  verstis  prekyba.  Nustačius  nusikaltimus.  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų.  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą.  B.  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija.  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs.  karaliaus  tarybą.  gabelle).  B. Remiantis reformos  teiginiais. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų. Kolberas. užtikrinančios valstybės gerovę.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių.  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas. B.  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius. Kolberas teigė.  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams.   Ž.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to.  Ž.  savanaudiškumą.  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis.   Visiems  mokesčių  rinkėjams.).  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės.  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).  nes  tai –  profesijos.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.

  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama.  nes  druska  yra  prekė.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m.  kaip  ir  taille  atveju. Ž.  B.  B.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo. o  gagenimo – kuo mažiau.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra. B. 2010 (49)    nusiskundimų. Jis rašė. kad druskos mokesčio  įstatymas. B. B.  ten  pat  Ž.  B.  matydamas  joje  šalies  ateitį.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis.  su  kuriais  jis  susidūrė.  Vyno  gėrimas. Kolbero žvilgsnis.  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Didžiausias šio mokesčio  svoris.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo. memuaruose. B.“   Savo memuaruose Ž.  rašo  jis  toliau.  bet  ne  panaikinti  blogį.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  B. memuaruose.  Kolbero. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika.  Ž.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo. pasiekimus bei nesėkmes.  sumažintas  iki  vieno  punkto.  pasak  Ž. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.   Veikdamas vienas.  Ž. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas.  1663  m.  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama. Jau įžangoje rašoma.  Kolbero  veiksmų  pagrindas.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose. B.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas. Įrodymų galima rasti 1663 m.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas.  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas. 1664 m. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž. B.  B.  kitaip  nei  vynas.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos.  kuri. ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui.   1681 m.  Deja.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  B.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį. 1681 m. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti.  būtina  gyvenimui.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai.“  1680  m.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas.  Ž.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių. kad pūkų būtų kuo daugiau.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai.  vietinių  skolų  likvidavimas.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų.  Ž.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose. Ž.   Be  to.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.  kiek  reikėjo. Ž.  kaip  anksčiau.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu.  Jo  manymu.  B.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu.  B.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota. o tik vieną trečdalį.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje. B.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos.   Ž. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų.  Iš  1663  m.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita. Kolberas rašo.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais. B.  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta.  Ž.  nėra  būtinas  gyvenimui.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž.  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti. Kolberas 1681 m.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.   Beje.  vykdydamas  mokesčių  reformą.

 Ž.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai. B.  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.  Ž.  Ž.  B.  B. B.  B.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis.  Ž. ta  valstybė.  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina.  Bet.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos. mažindamas tarifus transportui.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo.  Ž.  bus labiau klestinti.  pabrėždamas. Kolberas  teigė.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės. pagal Ž. B. B.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai.    Ž.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.   1672  m.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  Iš  kitos  pusės.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui.  Kolbero  laiškuose  teigiama. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą.  B.  kaip Venecijoje.  kad  Ž. Taigi.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Ž.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas. yra ganėtinai aukšta..  kokios  atrodo  geriausios  jiems.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse. B. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.  kad  yra prekiautojų.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc. kojinės – kaip Anglijoje.  1673  m.  Kolberas.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai.  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją.  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti. kaina. Kolberą. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo.  Užsienio  prekybiniai  laivai. 2010(49)     kaip  prekė.  Kolberas  deklaravo.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu. B.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus.  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda.  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.  kol jie bus naudingi šaliai“.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją. kurią jūs minite.  Ž.   1671  m.  Kolberas  siekė.  1682  m. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų. B.  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  B.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų. Ž.   1671  m. Ordonnance du comerce).  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes.  B.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.  B. Kolbero  laiškuose. Ž.   1669  m.  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas..  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą.  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja.  jog  neteisinga  manyti.   Naujų  manufaktūrų.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.   Ž.  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant.  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais.  B.  Ž.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių.    .  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams.

  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos.  Šiaurės.  B.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių).  1669  m.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai.  Prancūzai  neužmiršo  Ž.. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas.  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  Havre. B.  kuri.  Ž.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  1664  m.  Ž. B.  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais.  didinti  bendrą  šalies  turtą.  Deja.   Darbininko.  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas. Ž.  todėl  ėmėsi darbų.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis. dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems.  B.  vardais. kuomet  Prancūzijoje jau  79 .  tapęs  jūrų  ministru.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  Haityje.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos.  Martinikoje  ir Gvadelupoje.  Ž. Ž.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga.  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui.   Patys  pareigūnai.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius.  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.   Ž.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam. po to – daug prekybos ir  karinių laivų.  Diunkerke.  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai.  Kolberas  neapsiribojo ir.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys. B.  Kalė. turėjo.  B. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams. B.  klestėjo  kontrabanda.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų.  miestų  merus.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų. iki 194  1671‐aisiais.  1685  m.  Šios  Ž.  B. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams.  grasindami.  jo  nuomone. 1875 – linijinis laivas.  Kolberas  pasiekė.  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas. B.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais.  B. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus.  jėga.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką.  Vien  ekonomine  politika  Ž. Kolberas.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m.  Ž.  o  ne  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  nes  valstybė  geriausiai  žino.  tiek  už  jos  ribų.  B.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų.  B.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių.  Kolbero  požiūriu.  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų. Šį paradą vainikavo 1956 m.  Kolonijos  Indijoje.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje. registro sudarymas.  dydį.  Ž. Ž. Olandijoje buvo kuriami pamfletai.  kas  įtiko  jos  skoniui.  Valstybė  turėjo  spręsti. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž. Jis siekė. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui.   Jis buvo apskaičiavęs.  B.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu.

  Kolbero  kontrolės.  manufaktūrų  steigimu.  M.  4. buvo panaikintas Nanto ediktas.  80   .  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  Kolbero  atliktas  reformas.  8.  J.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis. Jis išplėtė karališkąją biblioteką.  J. Munck. Jacob.  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį. London: Collins/Fontana Books. Ž. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų.  B.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas.  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių.  Melchior. Istorija...  A.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti.    LITERATŪRA    1.  B.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį.  jau  be  griežtos  Ž.  B.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  1685 m.  B.  3.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų. 1996: Europa.  Ch.  jog  Ž.  Mirė  nepatogus.  anot  amžininkų. S. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž.  Luvre idėja.  1993:  A financial History  of Western Europe.  1669  m.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų.  Glenn.  Vertinant  Ž.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė.  Kindleberger. 1932: Politinės ekonomijos istorija.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui. Kaunas: „Spindulys“. Visi jo priešai.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą.   Likęs  be  Ž.  B. laikę  šį.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu. Kolberas mirė. The  University of Michigan Press.  Ž.  kunigų.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei. džiūgavo. A.  Ž.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto. T.  B.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž.  Be  asmeninės  bibliotekos.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos.  Šalčius.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą.  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m. Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų.  VDU Teisių fakulteto leidinys.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.  užsienio prekybos vystymą.  Vilnius: Baltos lankos.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m. botanikos  sodą.  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe. šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas.   6.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija. Oncken.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.    1672 m.  B. su ginkluota palyda. 47). Vilnius: Mintis.  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras.  P.  Ypatingą  dėmesį  Ž.  C.  B. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  1683 m.  B.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija.  A.  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą. B.  Mercantilism.).  Mirusiojo  priešų.  „marmurinį“.Sargent. Vilnius: Vaga.  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją.  2. N.  B.   Po  Ž.  Northern  Illinois  University Press. B.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu.  B.  jo  iniciatyva  1666  m.  S.  P. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System.  –  Muzikos  akademijos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.   Už  tai.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti.  Kolbero.  State. London: Oxford University Press.  1996:  Colbert. Kolberas.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.   9.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr.  2005:  Veidrodžio  istorija.   10. B. Karaliaus rūmai nedarė  nieko.  Ž.  Cipolla.  B. London:  The Macmillan Press Ltd. Kitchener: Batoche Books.  5. 1990: Seventeenth Century Europe. Davies..  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  7.

  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5.  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand.  such  as  quality  services.    Dr.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework. The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia.3  per  cent.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.44  to  0.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July.    Dr.  Vilija  Lapėnienė. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics.94 per cent a year.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data. Czech Republic and Estonia. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity. This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day. statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society.  Tomas  Šiaudvytis.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.  Algimantas  Misiūnas.   In  this  paper. on average.  the  impact  of  emigration  on  wages.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.  Ona  Molienė.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society.75 to 0.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  Gindra  Kasnauskienė.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  However.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.  In  many  European  countries. and  2.  they are sufficiently large to have significant economic  effects.4  per cent of GDP.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence.  Dr.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  the development of statistical thought.  Emigration  loss  amounts  to  0.55.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 .9  to  7.  in‐ tegrity  and  professionalism.  the  United  Nations  General  Assembly. In the  period  of 2001–2008.  Jonas  Markelevičius.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics.

  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009. The main focus is on tax pay‐ ment trends.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure. In the paper.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new.  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.  the  paper  presents  business  cycles.  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed.  Moreover.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences.  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates. COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research.  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates.  which  was  stronger in case of urban than rural households.  changes  in  tax  calculation. i.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level.    Dr. what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added.  involving  social  and  economic  fields.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases).  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant). what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis. It should be noted.        .  and  index  –  methods  were  used. how‐ ever. individual and company income  taxes.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor.  abolition  of  tax  exemptions. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country.  Moreover.     Jurga Rukšėnaitė.  that. in urban and rural areas.  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward.  declara‐ tion  and  payment  procedures.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation.     Dr.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET.  secondary  grouping.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  however. In the survey.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure. Arūnas Pocius.e.  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean. differ‐ ent  –  identification.  a  mode.  Algirdas  Bartkus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted. excise duties).  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania. used in official statistics.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  summary  indicators. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics.

  Gžegož  Jurgo.  20  alternatives  require  190  pairs).  However.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  the first of which were launched in 1996 in the United  States.  Dr.    Dr.  such  as  direct  questioning.  including  agriculture. Rather.  This  is  part  of  black  economy. on a 1–10 scale).  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents.  One  of  these is the deregulation of energy markets.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects.  Angelė  Kėdaitienė.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.  Rūta  Kropienė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Shepard  (1962)  and  J. their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  before  the results are given too much credence.  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.  N.  construction.     For many frequently purchased products.  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally. are either favourably or  adversely affected by “bad” weather.  As  already  mentioned.  brands) alone (simple space) from similarity data.  Many  industries.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice. regression and correla‐ tion analysis.  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities. which it almost  always is). Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system. To reach the aim.  energy. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions.  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives.  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives.g.  tourism and other businesses. B.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation. which often proved to  be  disastrous.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  the  so‐called  “weather  derivatives”.  Hence.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events. Kruskal (1964).  namely  R.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that.  in  many  cases.    Dr.  Vytautas  Kėdaitis.  Vladas  Rimkus.  utility.   Initially  popularized.g.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making.  if  respondents  are  “homogeneous”.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians. how‐ ever.  however. For this reason.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy. 2010 (49)    Dr.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market. indexes.  Still.g.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e.  That  is.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market.

  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  In  addition. are introduced alongside.      84   . tobacco. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules.  The  ideas  of  Colbert.  and  the failure to observe the rules may become a norm. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them.   This  article  mainly  focuses  on  economics. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light. one faces uncertainty. national defence.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes.  Benjaminas  Pladis. therefore.      Dr.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration. This article deals with  almost all areas of his work: state economy.  Augustinas  Jasilionis. aimed at the effective administration of supplies.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. culture and art.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol.  At the end of the article.  Hence.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition. and  fuel. an effort was made to restrict imports and  expand  exports. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it. 2010(49)     contradicts to public order and interests. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed. trade pol‐ icy.  For  ex‐ ample.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden. Colbert in the area of tax reform.  high‐skilled  labour  imports. Therefore.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus.  since  some  avoid  paying  taxes.  which  remained  purely theoretic.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies. The State promoted the  establishment  of  manufactories. contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally.  Moreover.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past.  First  of  all. Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism. B.   This  article  is  topical  for  today’s  realities. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes. Black econo‐ my avoids state taxes. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences.

.

75 leidyb. apsk. Nr. 10.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius. l. 86 p.  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr.gov.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr.stat. 2010‐10‐14.lt    . 01500 Vilnius  www. 2010.  Tiražas 200 egz.                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m. 29. 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful