2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 . visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams. siekiant didesnio pasitikėjimo ja.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą.  apskričių  ir  savivaldybių. statistinių duomenų bazių.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius. Be  to.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo.  Statistinių  duomenų  surinkimas.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai.  klasifikatorių.  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro.  t.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti).  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas.  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti. skaičius pradėjo sparčiai  augti.  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2.  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos. efektyviau panaudoti išteklius.  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo. tikslai ir uždaviniai). Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai.  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos.  kompiuterizuoti apklausas.   2007 m.  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį.  2010 m.  pradėta  ir  2005 m. šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai.  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas).  Atkūrus  nepriklausomybę.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį.  statistinių  duo‐ menų  redagavimo.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje. Klaipėdos.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį.).  respondentų.  ūkio  subjektų.   2009 m.  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies.  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos. liepos mėn.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz.  tvirtinimo  ir  testavimo. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje).  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas.)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  2004  m. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus. optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius.  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus. Kauno. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai. y.

   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu.  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  2007 m.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.   2010  m.  Nuo  2007  m.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą.. teikiami siūlymai jiems šalinti.    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tikslumą.  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m. didesnį dėme‐ sį skirti žinių. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas.  sociologais.  demo‐ grafais..  atliekamas  analogiškų  darbų. ratą.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą.  y. jų pa‐ naudojimo stebėseną.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.  t.   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos. suderinamumą ir palyginamumą.  2007 m.  2005 m.  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę.  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę. kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą.  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  statistinių  tyrimų.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  sklaidai.  išteklių  pakankamumo. finansinių išteklių planavimą.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas. vertinimo.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema.  sunkumai ir problemos.  sąnaudų  efekty‐ vumo.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas.  statistinių  duomenų  konfidencialumo.  pasidalyti  patirtimi.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  2009  m. sudaryti projektų apskaitą.  savalaikiškumą  ir  punktualumą.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo.  balandžio  mėn.  ekonomistais. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones.  gebančių skaityti paskaitas.  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą.

  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  makroekonomikos  prognozėms.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius.  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius.  Nuo  2010  m. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas.  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti.  nuosavų  išteklių  skaičiavimo.  verslo  sektorių  pokyčius.  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.  informacinės  visuomenės  plėtros.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą.  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  metodikos.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti. 2007 m.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo. didėjančios paslaugų svarbos.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius.  Lietuvai  įstojus  į  ES.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą.  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas.  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui. Pagerėjus registro kokybei. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte.  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą.  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų.  kovo– balandžio mėn.  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją. aplinkos apsaugos  procesų.    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą.  kuris  atliktas  2010  m.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28.  statistinių  duomenų  apdorojimo.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.

  Vietoje  2008  m. Pinigų.).  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus.    8 veiksmingiau naudoti išteklius.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m.  pedagogams.2 val. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.  o  2009  m.  Šis  rodiklis  2009  m.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.  2009  m.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių.  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  Statistikos  departamentas.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą. išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).  2009 m. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų.  prieinamumo.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  kaip  ESS  partneris.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai. –  12. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams.  dirba  Statistikos  departamente. 2008 m.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“.  baigę  studijas.  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas.  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.    . stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams. įgyvendinti priemones. pasiektus rezultatus. atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę. iš  kurių  nemažai.  komitetuose.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais.2  val. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones.  Lietuvai  tapus  ES  nare.  studentams.  statistinės  informacijos  aktualumo.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti.  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais. (2008 m.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika.  žiniasklaidos  atstovams.  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo.  2006 m.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis.

 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  2009  m.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  Latvijos.  Danijos. rugsėjo mėn.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  Švedijos.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  kainų  statis‐ tikos. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  valstybės  institucijomis.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  Turkmėnijos.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose. kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.  2008  m.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  Kirgizijos.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją.  švietimo.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai.   2010 m.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas.  2006  m.  užsienio  prekybos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  statistinės  informacijos  platinimo.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  nacionalinių  sąskaitų.  2008 m.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.  Nuo  2001  m.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.  Moldovos.  Suomijos.  Estijos.  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  Nyderlandų.  organizuojant  konferencijas.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  sveikatos.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  Aus‐ trijos.  tarptautinėmis  organizacijomis.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  valdžios  sektoriaus finansų.  Ispanijos. Statistikos departamentas  9 . bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.  Juodkalnijos.  Lenkijos.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  Baltarusi‐ jos.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.  Ukrainos.  Tadžikijos.  Turkijos.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai.  Bosnijos  ir  Hercegovinos.  demografijos.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  rugsėjo  25–26  d.  Uzbekijos.  pristatomi  šalių  pasiekimai. t.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  atliekant  ekspertizes.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.  Kosovo.  Ma‐ kedonijos.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  Rusijos.  gegužės  mėn.

  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą.  t.  Tam  bus  parengta  tvarka.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Stiprinant Statistikos departamento.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  skelbiant  jų  kokybės aprašus. 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema. profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.  vaidmenį. Ūkininkų sąjunga.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo.  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     .  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų.  Verslo  darbdavių  konfederacijomis.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti. Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką.8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  y.   2008–2012  m.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.  Tarptautinio  valiutos  fondo.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus.  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų.  bet  ir  surašymų  metu.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei.  numatytos  procedūros.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų.  Prekybos įmonių asociacija.  t.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją.  leido  98.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams. y.  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti.  2008  m.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos.  dokumentų  valdymo  sistemos.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti.  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje.  Jungtinių  Tautų.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo.

. t.  grafiniais  pavaizdavimais. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų.  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą. Nr. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas.  Be  to.  Naujojo  2009  m. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai.  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo.  Lietuvos  statistikos darbai.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos.    11 .  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  siekiama  ir  tikimasi. Vilnius: Statistikos departamentas.  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą.  Martišius.  žemėlapiais.).  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2).  S.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką. J. y.  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius.  nepriklausomai  nuo  to.  2. nutarimas Nr.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą.  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t.  inicijuojant  ES.   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką. 2009.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą.  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją.  6. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas. kokia įstaiga ją parengė. kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija. t.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.  Lietuvos  statistikos  darbai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika.  4.  Euratomas) Nr.  Vilnius:  Statistikos departamentas. 1999.  5. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje. p. S.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai.   7. Vilnius: Statistikos departamentas.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m. 223/2009 dėl Europos statistikos. 2010. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB.  straipsnių  rin‐ kinys.     LITERATŪRA    1.  straipsnių rinkinys.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti.  viešųjų  paslaugų.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas. Martišius. 4–14.  straipsnių  rinkinys. 11‐535).  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis.  kokybę. Grėska. Tarybos reglamentą (EB) Nr.  sausio  20 d. (Euro‐ tomas).  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  3.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis.

  Tikėtina. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m.  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m. 9.  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui.  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių.  Dustmannas ir kt. gindra.vu. Remiantis Eurostato  duomenimis.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių.      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms. 10222 Vilnius  Tel. 8 658 17 351  El.  2000).    1 12 . į ES įstojusios šalys (ES 12).  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai.  1995.  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai. 1  Pažymėtina.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.  2009). nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų.  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas. Belgiją.  Liuksemburgą ir Graikiją.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais. p.  Be  to.siaudvytis@gmail. nėra daug.  Tikėtina. 2009).2 proc.  Nepaisant  to.  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai. (8 5) 236 6143  El. teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui. tomas. arba 4. 9.  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje. ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas.  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais. išskyrus Prancūziją. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės.kasnauskiene@ef.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15).  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui.com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai. Jie sudarė apie 1.4 proc.  1999). 10222 Vilnius  Tel. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį.  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas. (2007) pastebi. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui.  2010). per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių.  Gastonas  ir  Nelsonas. Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse.  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės. p.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.   Mokslo darbų. naujųjų ES  šalių gyventojų.  gyveno  beveik  4. dr.4  mln.

 Tarkime.  1991. Ši autorė.  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį.  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje. 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies.  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav.  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K . Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą.  L0 = L1 + EM .  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė. kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K. 1982. 1995.  remdamiesi  Okuno dėsniu.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios.   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007).  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu.  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005).       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI. MPL = F ( L) ′ = F ( L) .  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas.  t.  tačiau  nežymus.  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį. ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q .  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas.  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje.  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai.      ( ) ( ) ( ) 1 pav. L .  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino. t. t. palyginti su visais  regiono  gyventojais.  MPL = F ( L)′ . Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis. o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas. 1996.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį.  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė. Car‐ das  1990.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė. y. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti. 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui.  Antonji’as  ir  Cardas. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K .  1997.  Q = F (L) . y.    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 . Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos. L .  ∫ ∫   13 .  y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  nustatė. kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas. remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus. arba sukurto produkto kiekis. y. t. Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada. y. 1992).  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE . gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo.  t.  Tarkime. GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius. Huntas.  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai.  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) . Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui.  Carringtonas  ir  Lima. 1991). remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija.

  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams.  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams. Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis.  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis.  padauginus iš    14 .  t.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q .  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C). darbo                                                                 1  Funkciją.  kapitalo savininkai pralaimi.  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .  o  tik  perskirsto  pajamas. kur  r  yra kapitalo kaina. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę. t.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė. nacionalinio produkto. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE). nes jį reikia įvertinti.  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui. y. y.  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams.  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją.  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų.  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ). galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema). pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 . 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas. L ) = FK K + FL L .  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 . visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).  lygus  plotui  CE.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. t.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas.  plotas  A.  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos.  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis.  F (K . y.  nes  padidėja  jos  pajamos.  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo.  Kita  vertus. lygias plotui C.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi. t.  plotas  BD. 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams.  Be  to.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę.   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio.  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi. yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .  Kita  vertus.  y.  plotas  C  gerovę  sumažina.  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai.  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis.  t.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą. arba plotui  B . o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC.  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc. 2    Perskirstytų  pajamų  dalis.  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių.  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L .  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) . y.3.   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  Q = rK + wL .  lygias  plotui  BC . Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams.  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti.  t.  y.  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis. imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos.   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis.  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w .  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio.

 Pirmiausia.  gana dažnai naudojamos CES (angl.  –  apie  1. Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai.  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą. darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc. constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr.  nustatė.   Q K α L1–α = K α L1−α .  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai. o perskirstytos pajamos.  parametras α   rodo.  1987).  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti.  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α .  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe.  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas.  ∂ log L ∂ log L Taigi.   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui.  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos.  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0..  α . BVP.  BVP. įvertintą pajamų metodu. Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis. y. kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Esant  tokiems  rodikliams.  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą.  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0.  likusi  pajamų dalis.  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams. y. L ) = (1 − α )K α L−α . Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai.  be  to.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi. p.  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.   Darome  prielaidą.5  proc.  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų. jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi.  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams.  t. o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams. skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį. t.  tenkančios  kapitalo  savininkams.  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.:    (3)  w = FL (K .    15 .  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α.9  proc.   Jei laikome. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e . 2007.    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus. nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų.1 proc.  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis. 168).α . 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc.  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu.  BVP.  1 .  Antrasis  metodas  remiasi  tuo.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama. sudarė  apie 5.  o  perskirstytos  pajamos. IMF.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus.    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška..  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr.9 proc.                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja. interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos.  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas.  Ha‐ mermeshas.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta. tenka darbo jėgai.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį. 1   Mishra  (2007).  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą. galima daryti prielaidą. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.

.1  procento).13  0. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.41  0.  Estijoje.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse.40  0.37  0.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.57  0.06.3.47  0.  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti.4  ribą.45.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys.  Vengrijoje  (iki  0.39  Slovėnija  0.      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI.  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0. 2002).03  0.02  0.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.  16 .  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0..  Tikėtina.    1 lentelė. Taigi galima  daryti  išvadą.05  0. tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.47  0.31  Airija  0.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.59  0.2  procento).  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.  pavyzdžiui.42  Len   0.27  Rumunija  0.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.36  Švedija  0.02  0.5.44  Estiją  0.  Latvijoje.  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.  pavyzdžiui. Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse.44  Latvija  0.54  0.36  Vokietija  0.42  0.42  Slovakija  0.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.4  ribą.  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.  Slovakijoje.55  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.5.08  0.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0.      .40  0.46  0.56  0.43  Ispanija  0.52  0.  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0..  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.  aukščiausi  –  Estijoje.  0.40  Čekija  0.31  Bulgarija  0.  Po  2004  m.  Slovėnijoje.  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni.6.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.  kad  remiantis  deklaruota  migracija.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.1.56  0.04  0.08  0.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.  pavyzdžiui.52  Vengrija  0.  Lietuvoje. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.07  0.  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.52  0.05  0.07  0.  yra  apie  0.07  0.5 ribą. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.  Darbo užmokesčio elastingumas.4  procento)  (2  lentelė).   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu..35. 1  Lietuva  0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija.34  ES 15  0   .  Jungtinė  Karalystė  0.44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0.34  Naujosios  ES šalys  0.  Estijoje.  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.05  0.10  0.07  0.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.52  0.0   0.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas.

  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą.0 / 60.96  0.75  procento.00  0.8 proc.  remiantis  Eurostato.7  2.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0. jei elastingumas – 0. Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.40 / 2.7  0.2  73.84  1.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.8  5.  tikėtina.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.02  0.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija.  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai.   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“).55.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.17  0.  ir  5.2  ‐19.04  0.3  0. 2010 (49)    2 lentelė.04  0.  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje. per 2001–2008 m.24 / 0.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.2  0.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.9 proc.09 / 0.. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje.  Vengrijoje.27  0.  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.3  proc.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai.00  0.  tačiau  įmanoma.  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje.6  taikant  elastingumą  0. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.04  79.0  4.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama.6  1.4  82.58  0. per metus.29  0.  ir  0.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.03  0.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui. Iš 3 lentelės matyti.  17 .7 / 5.06  0.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies.23  0.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.9  0.  darbo  jėgos.  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais.  remiantis  Eurostato.  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“).  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0. kad       Slovėnija  8.18  0.01  0.6  4.  jei  elastingumas  –  0..30  0.  jei  elastingumas  –  0.18  0. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje.32  0.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.  tikėtina.    3 lentelė.1  1.  emigravo  apie  13  proc.1  0.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.1  73.9  0.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6.58  91. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m.44 / 0.55.73  1.  jei  elastingumas  –  0..  Lietuvoje  2001–2008  m.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami.10  0.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės. tuomet jis sudarytų apie 1.0 / 13.94  proc.3  1.  suma  su  prielaida.  Toks  skaičius  reikštų.05  0. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai.44. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.44.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.  tikėtina.7 proc.  2004–2008 m.2  44.13  1.93  0.  tikėtina.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai. Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.6  0.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.3  3.6  1. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui.06  0.43  1.  per  metus.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga.  darant  prielaidą.1  2.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.  padidėjo  apie  7.37  0.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.   Būtina pabrėžti.08  0.

 p.  o  vidutiniu  (20  metų) –  0. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis.8 proc.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.  daroma  prielaida.44.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.  Per  2001–2008  m.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje.  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje.5  iki  5. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi. 2008 m.  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį.  Karpavičius. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus.  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0.  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę. valstybės finansus.  2006.  galima  teigti.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką.      18 .  BVP. litų kasmet.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis. apie 2. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija.  2008  m.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.8 iki 4. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga.  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  padidėja  nuo  0.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių.  Nustatyta. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto.7 proc.7  proc. lygia 46.84  proc.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.  sudaranti  apie  2. kainų lygį. Reikia pažymėti.  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai. 38).9  iki  7.8  iki  beveik  1 proc.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m.  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3. y.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos.  Darant  prielaidą.  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0.6  proc. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.  38). t.  litų. bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius.43  proc..  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži.  o  vidutiniu  –  nuo  15.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2.4  iki  4.9 proc.  neatspindinčia realių emigracijos srautų.3 mlrd.  per  metus.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai. 2006.  BVP  kasmet.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos..  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje..  tikėtina.  Karpavičius.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5.  vidutiniu  –  nuo 3. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką.  laikotarpiu. t. y. BVP.7  proc.  2008  m.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje.3  proc. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje.  p.84 proc..43  proc.  BVP  kasmet.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1.9  iki  18. ypač darbo  užmokesčiui.  2008  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.3 proc. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.

  25.  Eurostat.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U. 330–347.  12.ee/  px‐web.  Altonji.  D.gov. Waste or Opportunity?. Dustmann.2001/I_Databas/Population/databasetree. W.  Card.   16.  Čekanavičius.  Eurostat. IMF. Cluj‐Napoca (Romania).  NBER  Working Papers.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 14796. 49 (2).  1. 04‐1. Journal of Labor Economics 19 (1).  Gruževskis.  3. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija.eurostat.  24.. 70–78.  J.  Journal  of  Development  Economics.  D.  J.  3.  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs. T.  H...  11..  Kasnauskienė.  Economy  and  Business.  29.  Native  Outflows.  22.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas.  2006:  Brain Drain: Calamity. Autumn.  Card.  G. 174–181. 64 (4).  2005:  Immigration. J.  14.  Interneto  prieiga:  http://pub.  europa.  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration.   19   .  vol.  G. p.pdf. J.  Karpavičius. 79 (4).  D.  D.  vol. Lima.eurostat.  19.  E. 1 (61).  Immigration.  p.. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration.  p.  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics.  J.  Mishra.  Handbook  of  Labor  Economics.  G.  Industrial  and  Labor  Relations  Review. Borjas.  vol.un. NBER Working Papers 1297.eu/  portal/page/portal/statistics/search_database.  Issue  1.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.eu/portal/page/portal/statistics/search_  database.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės.  30.  Review  of  Economics  and  Statistics. 30–46.  45  (3).  Review  of  Economics and Statistics.  245– 257.  Topel.  9.  Lalonde. p. p. No.  10.  5.  J. 16 (3).  G.  Hamermesh. G. 180–199.eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007.  Interneto  prieiga:  http://epp. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production.  p.  31. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“.  8. Quarterly Journal of  Economics 118 (4). p.  4. p.    17.lt/  statbank/default.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration.  Oxford  Review  of Economic Policy.europa.  E.swf.  Volume  82.  13.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives. 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market.  L.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers. 201–234.  2001:  Immigrant  Inflows.. 2007: World Economic Outlook.  Čekanavičius.stat. Chapter 7.  vol.  26. p. NBER Working Papers 14188.  Peri.  2002:  Getting  Income  Shares  Right.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE.  18.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration.stat..  J. 1335–1374.  7.  p.  Interneto  prieiga:  www. 4940.  R.. Frattini.  E. p. 28–36.  2010a:  Annual  National  Accounts. L.  and  the  Labor  Market.  110  (2). Nr. Pinigų Studijos 2.  p.asp.  April. 24 (3).  Lewis.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico.  Leamer.   20. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision.  34–45.  Klaipėda  University.  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers.  21.  P.  L. Pinigų studijos 2.  Nelson. World  Economic and Financial Surveys.  2010b:  Population  and  Social  Conditions.  G.  Chapter 28.  15. C. p.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė. G.. 21–41. p.  Pocius.  Journal  of  Economic  Perspectives.  Card.  January.  Skill  Mix.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run. 05‐8.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market.  G. 104–114. Borjas. 2010: Statistical database:  Population.  Lewis. No.  Chicago:  University  of  Chicago Press.   2.  28. Čekanavičius.  Kasnauskienė. B. 1995: The Economic Benefits of  Immigration. January. Glitz.  L.  Velling. J. G.  D. p.  33. Statistics Estonia. 5th–6th October 2006. Grossman.  Engineering Economics.  Interneto  prieiga:  http://db1.  S. 596–603.  Journal  of  International  Scientific  publications. 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration. Kasnauskienė. P. J..  Hunt.  Levinsohn. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  Interneto  prieiga:  http://epp. Open Society  Foundation.  R... p.  p. vol.  B.  23. Carrington.  Immigration.  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market.ec.  Ottaviano. 478–495.  I. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market.  Interneto  prieiga:  http://www.  and the Choice of Technique.   32. A.  J.  A.  S.  P. 594–604.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle.asp?w=1024.  CEPNO Volume. January.  N.  G.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008. 22–64.:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration.  556–572.  E.  Pischke.  Borjas.  43  (2). vol. J. p.ec.S.  Gollin.  Gaston.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai.  6.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.  D. 3–22.  Oxford  Review  of  Economic  Policy.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence. p.  9  (2).  p.  vol.  27. 2010 (49)  LITERATŪRA  1.  J. G. 458–474.science‐journals. NBER Working Papers. 1697–760.  G..  vol.  Trade.  Journal  of  Political  Economy. Borjas.  Trade  and  Labor.

  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami).  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc. 10222 Vilnius   Tel.  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą.  antrinio  grupavimo.  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m. p. pareiškė kritinių pastabų.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą.  mieste  ir  kaime.misiunas@ef. dinamikos.  socialines  grupes  ir  t. įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis.  2009  m.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano. 9.vu.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius. ona. algis.    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute.. tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.moliene@ef.   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m. (8 5) 236 6277   El. dr.  pozicinių  vidurkių).  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. parengė naują tokio tyrimo programą.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.   20   . p.  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.  2003  m. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr. Pasaulio banko ekspertai.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą.  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius. 9.vu.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą.lt   centracijos.  At‐ kreiptinas  dėmesys.  duomenų  analizė. nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti. (8 5) 236 6277   El. Tačiau 1994 m. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai.  duomenimis.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis.  panaudojant  identifikaci‐ jos. 10222 Vilnius   Tel.lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai).  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės.  Dėl  šios  priežasties  1992  m. t.

3  1.1  113.)  nei  mieste  (9.  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.8  1.  tipą.  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji.1  1994.2  117.4  1746.121  510.7  115.0  113.0  1.7  623.2 proc.2  140.  y.119  383.8 proc.  (20.  1  lent.6  712.3  98.  1  lent..112  k 2005− 2008     21 .8  490.1  653.7  113.5  1.  t.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.116  705.1    993.).6  656.2  110.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m.    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.7  114.).7  426.120  442.7  109.  per  trejus  metus.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais.6  112. kaime –  240.112    887.5  140.. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m.  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui. y.  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.1  538.0  139.   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr.1  1201.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.  vartojimą.0  111.  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė.3  111. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu.6  110.3  113.5  969.2  903.5 proc. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15.0  331.2  137.  namų  ūkių.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę..6  proc.8  115.0  111.7  293.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.   Be  to.6  110.  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr.3 proc.4  1.4 proc.2  107.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos. arba 31.0  108.3  110.  palyginti  su  2006  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.  vaikų  skaičių.  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse. namų ūkio  dydį.  palyginti  su  2007  m.118  591.9  106. o mieste – tik 1.  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.3  1.1  219.1 lito.1  651.  t.6  1.  (17.  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m.5  748.  arba  37.6  111.3  proc.2  133.2  115.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui. išsilavinimą. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose.  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį). arba 53.0  112.  laikotarpiu  (žr.9  755.1  111.  visoje  šalyje  padidėjo  215.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį. 2 lent.8  457.6  2031.).3  484.7  1.  2000).).9  371.9 lito.5  111.2  140.0  115.3  249.6  197.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.102    578. mieste – 202.4  362..0  137. amžių.0  113.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu.3  1.).).120  264.8  140. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga..2  111. t.6  140..  palyginti  su  2007  m. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m.9  112.4  784.  y.2  1.8  138.4  821.9  1.2  409.2  1131.  o  kaime  –  2008  m.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.8  proc.1  116.  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.106  1491.6  111.6  565.119  326.  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.8  793.8  lito.6  565.   1 lentelė.9  106.2  135.

*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.4  113.  Kėdaitis.5  8.6  119. pateikti 3 lentelėje.157    567.1  120.2  117.2  874.9  108. ir 62.2    9.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.6  2.7  1271.099  463.3  669.2  1.5  321.lt/statbank. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas.8  151.4  1. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.8  154.3    3.164    644. Tuo tarpu 2008 m.7  105.2  110.5  2.4  839.8  113.  (9.6   108.8  112.3  121.7  473.7  132.6  1.7  2.8  101.7  115.1  1.0  133.4  104.6  153.5  619.7  103.2  115.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.153  658.1  586.4  318.7  1.2  117.1  129.5    8.  2003).2  1.0   171.7  proc.3  109.2    3.3  1456.2   159.148  499.6  1.5  585.5  8.100  545. 2008 m.3  1.8  340.5 proc.8  92.3  107.8  132.8  104.0  3.1  108.5  117.1   880.3  133.5  109.1  116.106  298.1  257.0  7.3  452.3    3.6  1.1  3.2  130.9  7.8  1.8  114.6  152.9  110.1  702.8  1.7  109.9  123.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.7  413.142  433.1  3.3 ir 36.3  1775.0  1.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.8  838.2  1.0  277.154  973.2  109.3   112.4   128.5  847.1  119.086   141.3  532.1  128.3  3.4  758.8  501.4  992.9  502.7  2081.2  110.7  105.3  8.5  1.1  113.2  131.0  409.7  1035.7  387.2  232.0   125.7  459.2  1027.2  121.1  157.5  686.9  1.2   102.5 ir 37.7  104.3 karto). jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.5  121.3  3.1  851.5  109.7  539.5  2.5  115.2    3. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.6  2.099  256.8  107.2  557.7  641.1  383.3  711.2  341.4  473. o kaime – 2006 m.1  1.9  1.6   114.6   109.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.6  105. vadinamos progresinėmis.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.6  2. tiriamųjų 2005 m.2  537.1  837.4  116.7  2.  vadinamos  regresinėmis.9  110.9  134.  http://db1.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.1  1.5  1856.1  1.0  722.7  118.086  1126.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.8  108.0  2260.0  149.4  119.097  209.6  638.6  153.2  530.4  117.150  377.  o  viršuje  –  didesnės.103  342.151  313.3  153. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.    22   .     2.4  1074.5  570.6  121.8  284.stat.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.9  1466. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.7  237.7  2.5  394.096    446.6   814.7  435.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.102    398.2  3.7  1.0  151.1  1231.6  104.2  110.3  121.6  712.8  9.4  7.3  8.4  712.6  114.3  116.154  778.2  610.gov.3  135.3  108.148  1624.1  116.4  152.5  2.5  106.5  2.3  132.4  100.7  118.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.0  3.1  1. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.7  2.  Atlikus  2005 ir 2008 m.093  679.     8.7  119.4  3.7  109.      2 lentelė.7  382.5  1.7   215.3  153.4  271.

   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).4  2008  479.    3 lentelė.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.3  2.2  592.7  669.248  0.341  0.1  2005  651.1  528.  t.324  0.7  308.  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste.320  0.4  362.1 − 0 . Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda. tai reiškia.0  2.227  0.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio.9  2005  783.1  1.3  2005  711. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa).  kad  asimetrija  yra  reikšminga. Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės.221  0.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.  kad  Lietuvai.  kur:      23 .244  0.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.314  0.7  2007  931.2  2.  4  lent.5  2007  686.3  637.  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.5  1.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709.2  2008  Kaime  446.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.7  1.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės..232  0.5  442.0  475. 2 ∑ ϕ i′ .0  429.5  478.4  2. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.  2006  m.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.5  723.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.324  0.  3 lent.5  382.2  1.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis.3  374.316  0.3  639.2  641.5    2.  Akivaizdu.327  0.  Tikėtina.  krizės  pradžioje.  kad  2009  m.6 Md (arba  60  proc.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.2  470.226  0..  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.3  2.326  0.1  1. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .0  825. dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis.241  0.3  630.305  0.0  701. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė.  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais.333  0.2  2.5  2006  748. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.6  438.230  0. Dažniausiai tai yra 0. jeigu šis koeficientas viršija 3.0  477.8  2007  793.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.  y.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).1  639.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.3  2.     4 lentelė.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.236  0.3  2005  532.310  0. yra būdingas pirmas atvejis.9  2008  Mieste    644.5  612.3  9.5    536.2  409.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi.  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui).5  2006  570.0  2.  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas.0  395. o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.3  2006  902.   Statistikos  teorijoje  teigiama.1  2006  837. 2008 m.3  679.235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1. – kaime.2  2. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m.  tai  reiškia.5  2007  847.3  281.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.338  0.  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.7  580.2    400.237  0.235  0.4  507.

4  8.7  2.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.4  7.7  Tabako gaminiai  2.3  10.5  12.4  1.9  0.2  10.  1 gr.  100  100  2008  Mieste  1 gr.8  Viešbučiai.7  2.7  Būsto apstatymas.  10 gr.2  8.lt/statbank/.5  0.  100  100  2005  Mieste  1 gr.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.  100  100  Iš viso  1 gr.8  11.8  9.3  0.9  19.9  27.  restoranai. išsiskyrusiais vartojimo  bumu.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3.7  3.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius.6  17.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini..4  2.7  4.5  5.3  Poilsis ir kultūra  1.1  proc.6  18.9  1.6.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24.0  7.6  4.5  10.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.2  25.5  2.0  17.3  3.  10 gr.0  2.1  Drabužiai ir avalynė  4.4  7.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis.7  3.2  3.1  10.8  7.1  procentinio  punkto.9  2.6  0.3  3.8  12.2  7.9  26.0  3.  24   .1  9.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.2  16.9  Būstas.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2.0  5.1  1.7  12.  10 gr.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.3  0.2  Alkoholiniai gėrimai  2.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.1  25.0  4.  10 gr. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m. vanduo.8  8.1  3.1  0.0  52. kavinės.8  4.  2008  m.8  12.7  5.2  0.. http://db1.3  11.6  4.3  2. ir mieste.9  3.5  3.6  5.1  5.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.1  2.2  3.8  17.9  proc.4  3.  visų  vartojimo  išlaidų.3  2.3  2.  10 gr.2  52.).0  13. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.2  4.0  14.2  7.8  10.2  2.6  2.3  26.1    Miestas  3.5  6.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.1  25.9  2.0  1.7  2.5  4.0  7.  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.1  3.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.4  9.7  4.6  9.).  kuras  11.  10 gr.6  1.  Iš  tikrųjų. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.0  3.2  27.4  3.8  2.  bet  2008  m.   6 lentelė.0  3.3  7.0  7.  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas. 5 lent.3  0.2  3.1  2.6  20.0  3..elektra.9  1.5  3.1  Transportas  4.2  0.4  Ryšiai  4.2  1.0  8. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m.2  4.1  15.1  9.0  3.4  25.5  5.  1 gr.8  3.3  19.3  24.7  48.    5 lentelė.  1 gr.1  25.4  61.8  2. 6 lent.9  16.9  11.3  1.1  3.2  1. valgyklos  3.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m. procentais  Kaime  1 gr.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.4  2. dujos.1  1. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.9  2.  10 gr.3  Švietimas  0.  10 gr.  10 gr.8  7.9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. Visų vartojimo išlaidų dalis.  kaime  –  25.  Miestas ir  kaimas  3.1  19. duome‐ nis.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.6  22.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.2  2.gov.4  3.0  25.5  48.8  3.3  4.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.  vartojimo  išlaidų  dalis.2  9.9  55.8  4.  šių  išlaidų.9  20.2  21.0  27.  10 gr.1  45.4  11.stat.2  26.6  3. punkto.0  0.  galima  pastebėti.7  5.  100  100  Kaime  1 gr.4  8.6  0.1  3.7 proc.3 ir  3.2  Sveikatos priežiūra  3.7  3.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.7  2.  Nors  palyginti  su  2005  m.1  7.1  1.9  63.5  6.1  6.8  4.1  5.7  1. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą.6  4.3  4.6  0. drabužiams ir avalynei. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.  100  100  0.0  6.5  3.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.0  5.0  26.3  3.2  49.8  0.4  2.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį.).  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

        3 lentelė.81  14.).337  0.782  0.530  0.74  13.9  41.388  0.70    18.40  25.19  100  39.37  12.9  49.08    16.783  0.783  0.6  0.2  49.25  28.358  39.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.15  100  42.07  24.43  26.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.1  51.53  100  41.27    21.05  100  45.38  24.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.03  100  44.8  40.74  12.59  13. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.45  100  41.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.396  0.393  0.332  0. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas. santykiniai rodikliai.97  26.781  0.785  0.50  12.95  15.5  46.784  0.8  40.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0.99    18.90    15.  Esant  tokiai  padėčiai.51  14.    29 .28    17.83  24.4  53.3  38.  skaičius  2010–2020  m.65  14.498  0.68  100  43. proc.11  13.80  100  38.77  100  40.)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.81  100  41.371  0.784  0.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.74  14. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m.22    19.826  0.6  53.06    20.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.32  100  45.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis.36    15.3  44.47    15.65    20.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.42  27.76  25.54  27.782  0.780  0. tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.67    17.415  0.433  0.823  0.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų.38  26.373  0.  bus  palyginti  nežymūs (žr. 1 pav.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.  Šaltinis: Statistikos departamentas.04  24.25  14.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.

7 14.1 28.52  79.4 14.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.9 31.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39.57  71.85  20.   santykiniai rodikliai.2  ir  28..08  100   39.48  37. remiantis Statistikos departamento duomenimis.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.21  16.76  37.7 15.  Alytaus m.24  67. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20.  Pasvalio raj. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1.44  19. pagal atskiras šalies teritorijas.82  45.6 14. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose.1 30.74  16.43  34. už kuriuos mokamos įmokos  2.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.3 23.4 14.  Būtina  pabrėžti.96  33. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas. kur užimtumo situacija  yra geresnė.3 42.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis.4 40. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32.6 14.1 16.3 14.25  100   28. ir  Ignalinos raj.3 14.83  76. Tai rodo.18  79.7 15.1 15.   30   .3 14.  Tauragės raj.  4 lentelė.4 14. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj.87  25.72  100   20.90  100   23. Kitose teritorijose.93  100   32.4 15.8 30.7 27.1 45. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius.7 44.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia.04  60.9 47.3 16.4 15.2 46.0 39. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.1 46.3 15.33  18.   santykiniai rodikliai. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.0 21.4 14.2 15.  raj. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.3 25.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys.6  proc. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus.0 22.8 29.7 24. šis rodiklis mažesnis.). kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau.2 41.5 16. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.17  37.  4 lentelę).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.9 16.7 14.

  (žr. Būtina pabrėžti.  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m.  2004–2005  m..  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  iki  4. Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m. Be to. kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga. siekė 13.8  proc.  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai.  http://manokarjera.  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis.  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis. Kita  vertus.  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje.  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo. jie gana dažnai painiojami. o santykinis nedarbo rodiklis. Deja.  o  2008– 2009 m.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.    31 .2  proc.  tačiau  nuo  2006  m..  –  bedarbių  buvo  2001  m.  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos.  Tačiau  2008  m. Galimas dalykas.  2000–2007  m.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f.  –  fiksuotas  2007  m.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17.. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m. vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi.  moterų  –  10. šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių.cv.  antroje  pusėje.  Nedarbo  pokyčiai.  Nepaisant to.  Darbo  biržos  duomenys  renkami.  užimtumas  ėmė  mažėti.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai. skiriasi pati bedarbio samprata.  Jo  reikšmės  dydį.7 proc.  taikomi  griežti  kriterijai.4 proc.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą.  sumažina  tai. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst. Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga). Pirmiausia.  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių.  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas.  Taigi.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.2  proc.).  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas. pasigendama  tinkamo  sąvokų.4  proc.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis.  jau  sudarė  5. tačiau tikėtina.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m. 2009 m.  Tyrimų  duomenimis.  Galima  teigti.  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų.4  proc.  2001 m.  asmeniui.  Pavyzdžiui.  žiniasklaidoje  teigiama.  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą.  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas .  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  Taigi.3  proc.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m.1  iki  8.LT..). kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas.  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai.  2007  m. Žymiai pablogėjus padėčiai.  Nesunku  pastebėti. 2010‐03‐01 14:14.  Pavyzdžiui.  ignoruojant  tą  faktą.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30. 2009 m.).  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo.  Darbo biržos duomenimis.  5  lent. nepaisant to.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17.lt/Default4.  vėl  išaugo  iki  29.  Statistikos  departamento  duomenimis. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m. – 9. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.7  proc. VZ.

  bet  ir  su  kitomis  priežastimis.3  241.3  8.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis.5  tūkst.0  13.7  19.3  22.8  5.).).  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec.9  31.3  163.9  8. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.0  214.    6 lentelė.9  85.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145.0  24.1  224.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų.4  11.2  40.2  369. Kitaip tariant.1  59.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m.7  10.2  94.  (žr.3  8.  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių.  6  lent.3  4.  5 lentelė.9  13.3  4.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje.8  11.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.0  38.3  101.5  …  178. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei.8  9.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.4  5.  kad  2007 m.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m. nuo 2001 m.8  87.  pažymima.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.0  78.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m.  Tačiau  2008  m.2  15.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo.2  47.3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti. tūkst.2  111.7  24. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.6  66.9  29.  nukrisdami  iki  tokio  lygio.) skaičius.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m.5  73.  t.5  76.9  14.4  12.6  66.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus).8  12.5  383.0  22.4  152.).2  12.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.4  11.7  160.  Dar  2007  m.3  5.4  17.3  5.0  4.7  89. y.  naujų  darbo  vietų.2  103. tūkst.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.htm.. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės.  Šių.6  145.  Lietuvai  įstojus  į  ES.3  186.    32 . iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių.0  17.4  13.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija .  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES.9  12.  Palyginti  su  ankstesniais  metais.7  90.5  mln.5  132.8  184.europa.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m.4  166.8  69.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.1  103. kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.2 tūkst. proc.7  …  176.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje. atitinkamai padidėjo nuo 56. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.6  84.1  56.7  iki  42.2  29.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti.0  29.3  8.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu).2 tūkst.  221.  2002  m.9  19.6  6.2  217.2  79.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis.6  204.).7 iki 84 ir nuo 26.4  14.6  23.4  224.3  26.6  5..0  203.3  proc.

  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis.  Damidavičius.  taikydamos  įvairias  priemones.  Geneva:  International  Labour Office. Brussels.  Employment.   7.  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.  Akropolizacija  (B.  Surveys  of  economically  active  population.  Lietuvos  statistikos darbai.  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti).  1992:  Measurement  of  unemployment.  The  Annals  of  Regional  Science.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai. Commission working document. 35. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį. 2009.  International  affairs. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states. 2009.  Cuadraro  Rura.  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą.  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją. 24‐11‐2009.  vol.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas.  Gruževskio  interviu).  Damidavičius.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas.eu/  eu2020/pdf/eu2020_en.  Employment.pdf.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos. o ne gyventi iš socialinių pašalpų..  Interneto  prieiga:  http://ec. Gruževskio interviu). 2009 m..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų. dėl įmonių vykdomos politikos ir pan.  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods.   2.  darbdaviai  ir  darbuotojai.. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius. lapkritis. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas.  Manoma. 1997.    LITERATŪRA    1.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES).   8.  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.  Valmartizacija. Vilnius.   5.   6.     33 .  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms.  Lisbon  Strategy.  European  commission. Nr.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m.  F.   Lietuvos  sąlygomis.  4.  Mehran.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.  Employment. EMCO/23/200509/EN.  Verma  V.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą.  Hussmanns.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka. DnB Nord  bankas.  trūkstant  finansinių  išteklių. Akropolizacija (B.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų.  COM(2009)647  final. lapkritis. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu.  M.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka.  mažu  darbo  užmokesčiu.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas.  J. ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą.  R.  M. nepatraukliomis darbo sąlygomis.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos.  3.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga. dirbti. Verslo klasė.europa.  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends. Verslo klasė.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.  R. Lietuvos ekonomikos perspektyvos. 4.                                                                   1  Valmartizacija.

  Trečia.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų. kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ).  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei.  2004. Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr.  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis.  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.     Teigiant.  Nr. y.  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ).  Siekiant.  eg‐ zistuoja rizika. priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio.  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ .  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą. ar ne.  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ).  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) .  Clark. tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos. o indeksuojant pagal     34 .  Žin. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei.  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta.  atsitiktines  pajamas.  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. Kitais žodžiais tariant. pensijų gavėjų vartojimo galimybes.  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą. y.  59‐1153).bartkus@ef. algirdas.  Ši  išvada  neprieštarauja  M. dalis – taupymui ( st ).    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime. t. Ketvirta. Antra.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes.  taikant  šiuos  metodus. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st .    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas.  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas.  nėra  aišku. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą.vu.  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt .  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas.  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės. Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis. trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias. 9.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu.  1991.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį.  t.  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų.  Barr.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes.  17‐447. Atsižvelgiant į tai. 10222 Vilnius  El.  2004).  Pirma. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys..  Nr. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu.  2001.  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų. Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir..  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę. p.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių.  1994.

  mėnuo  ir  t.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos.  imama paskola. pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas. gaunama  bt / wt = ρ = const .  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft . yra tas pats dydis.  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt .  kaip  visuomenės  grupės.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) .  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža.  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt). Remiantis  pirmine analize.  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą.  kiek  turima  lėšų.  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis. o jeigu sumažinamas – κ padidėja. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  Be  šių  dviejų  būdų. Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti. o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį.  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį. skaičiaus (rt) augimu.  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma. t. prieš šį laikotarpį buvusius.  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas. pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas. Kons‐ tanta reiškia. y. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies.  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime. Žinant. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 .  t.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas. Ši išraiška rodo. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ). kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis. Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį. kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai. Bt – t laikotarpio biudžetas.). kiek turima lėšų. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais).  Sujungus  abi  lygtis.  Mažėjant  κ.  kai  biudžetas  yra  deficitinis.  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt .  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt .  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai. nt – apdraus‐ tųjų  skaičius. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  Esant  nepakankamam  turto  lygiui. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo.  kur  t  –  laikotarpį.  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt .  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai.  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt .  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime.  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis. pertekliui.  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) . o Ft – perteklius (į rezervus.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos.  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu.  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko.  atsi‐ žvelgiant tik į tai.  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ). kad skolos nėra. surinktoms per šį laikotarpį. Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis.  periodus. o rt – pensijų gavėjų skaičius.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas.  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ .  t.  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams. Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus. tai κ sumažėja.  Laikotarpiais. y. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola.  o  didėjimas  –  mažėjimą.  ir  investavimo  pajamoms.  palyginti  su  pensijų  gavėjų. susi‐ dariusiam per ankstesnius. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 .  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos.  atitenkanti pensijų gavėjams.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį.  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama.  atitenkanti  pensijų  gavėjams.

  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada. perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et . kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų.  o  jam  didėjant.  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ).  κ  yra  kompromisas tarp kartų. o kai šis santykis  auga.  Viena  vertus.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio.  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ).  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti. atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus. Pertvarkę lygtį.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta. formuojasi perteklinės lėšos. susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant.  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) . kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  Ši  lygtis  parodo.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis.   Papildomos įmokos.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius. yra keisti senatvės pensijos  amžių.  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  Ši lygtis parodo. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes.  Antras  dėmuo  rodo. gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio.  Trečias  dėmuo  rodo. Taigi.  papildomų  įmokų.  κ  išliekant  pastoviam. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas. kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis.  gautų padidinus tarifą.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę.  kad  biudžetas.  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  Išple‐ čiant  išraišką.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis.  visada  bus  subalansuotas.  Ši  lygtis  parodo. kita vertus.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja.  šios  įmokos  kuria  perteklių.  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui. arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis.  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys. socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t.  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .  kad.    36   . Pastovus  κ rodo.  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo. y.  sumokama  vis  mažiau.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.  vieninteliai  kintamieji.   Papildomos  įmokos. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et .  Pakeitimo normos da‐ lis. ir atvirkščiai.  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos.   Ši lygtis parodo. bet.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  reikės  mokėti  pensijas.  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t .  ir  papildomų  įmokų.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą. šių lėšų indeksavimui nepakanka. gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct . išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ . taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus.  Todėl  ga‐ lima teigti.  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ).

  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant. jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ).  kad  nekaupiant  rezervo. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  biudžetas  tampa deficitiniu. jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).   Formulė  parodo. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  yra  skirtos  gerovei  palaikyti.  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis. išauga perteklius. nepanaudojamos lėšos praranda  vertę. o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje.  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) .  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ). nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1). minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis. biudžetas išlieka suba‐ lansuotas.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia.  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys.  nes  rodo.   Ši lygtis parodo. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu.   Ši formulė parodo.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis.   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis.  šios  įmokos  formuoja  perteklių.  tai.  Biudžeto  deficitas  išauga.  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ).  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas.   Ši  lygtis  parodo.  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ). Perteklius susiformuoja.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių. formuojasi perteklius.  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas. kurios.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis). padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) .  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę.  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones.  Biudžetas  išlieka  perteklinis.   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ). kaip  deklaruojama.  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės.  Akivaizdu.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ).  bet  mažėja  rezervas. auga ir pensijų  išmokų  poreikis.  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių.  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant.  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes.  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .  Papildomos  įmokos.  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ).  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas.  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    .  vertė  mažėja.  gautos  padidinus  tarifą.  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus. Augant pensijų gavėjų skaičiui.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) .

  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos.  ar sumažėja.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami). Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos. Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  t.  pačių  kainų  augimo.  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita.  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas. pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju. y.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams.  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą. nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju. Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta. pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft). gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius.  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju. neatsižvel‐ giant į tai.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes.  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu.  t. poveikį pensijų dydžiams.     .  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ).  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis).  pensijų  gavėjų.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius.  pensijų  gavėjų. y.  kainoms  išaugus  dydžiu  gp.  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones.  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp.  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija.  Ši  lygtis  rodo.   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis).  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui.  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw).  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ).  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu. o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis). o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw).  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  pensijų indeksavimo šaltiniai. yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos. o indeksuojant  pagal kainas.  kai  valstybė  įsipareigoja.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp.

  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį.  V.: Oxford University Press.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.  4th ed.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  Quinn.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu. Barr. Nr.  kiek  turima  lėšų.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  F.  Indeksuojant pagal darbo užmokestį. N.  2. Nr.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing.  R..  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  L.    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes. atsižvelgiant tik  į  tai. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press. 59‐1153).  J. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio.  t.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.      LITERATŪRA    1.  Moon.  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis. 1991.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių..  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį.  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas. y.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas. N. 1994.          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas.      39 ..  Burkhauser.  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus.  4. Barr..  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju. 17‐447).  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių.  Clark.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu.  M.  5. 2004: Economics of the Welfare State.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi..  3.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  R.

  Reikia  atkreipti  dėmesį. litų PVM.9 proc.  2008  m.  tarifas.  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.0 mln.  2009  m. Palyginti su 2008 m. y.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m. gyventojų pajamų. y..  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo.  pvz.  ir  ateityje  turėtų didėti.8 proc. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.  Kita  vertus..  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje.  tačiau  pažymėtina.  Pavyzdžiui. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius.  t.  maži‐ namos.  aptariami  esminiai  veiksniai.  Ši  suma  sudaro  108.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d. Be to.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265.  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai.  panaikintas  5  proc.  Palyginimui  –  2009 m.  iš viso surinkta 6 798. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc. jog 2009 m. (kartu  sumokant mokestį). galiojo 19  proc.Anciute@gmail. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama. perprogramuoti kasos aparatus ir t.  –  21  proc. arba 26.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant..  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų. 9.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių.8 mln. 10222 Vilnius  Tel.  2009  m.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos.  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos.  žuviai.  ūkio  subjektams. suplanuotų PVM pajamų. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams. PVM surinkta     . Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami.4  proc.  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt.  O  štai  šešėlinė  ekonomika. (8 5) 244 7804  El.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių. pvz.  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare...  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus.  o  nuo  2009  m.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI.  litų  PVM.  2008  m.  kai  kurių  ekspertų  nuomone.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė.  tarifas. pateikiami svarbūs.  2009  m. mažiau nei 2008 m.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102.  akcizų  mokesčiais.  Nuo  2009  m. jie nedavė nori‐ mo efekto. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.4  proc.  2009  m. Aurelija. susijusios su pridėtinės vertės. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas.  t.5  mln.  pelno. litų.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai. 2009 m. t.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų. taikydamiesi prie minėtų pokyčių.  planuotų  pajamų. rugpjūčio 31 d.  iš  viso  surinkta  9  242.2 proc.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams.  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas.  paukštienai.  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc.  susiję  su  tais  sandoriais.  keisti  informacines  sis‐ temas.  tiek  mokesčių  mokėtojai. sausio 1 iki 2009 m.com      ĮVADAS    2008  m.8  proc..  Tai sudaro 90.  rugsėjo  1  d.  PVM  pajamos  sudarė  51.  susijusius su PVM.  keleivių  vežimo  paslaugoms. p.

I ketv.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.   41 .  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis).  PVM  nepriemoka  2009  m.  arba  1.  gruodžio  1  d.  pagal  VMI  duomenis.  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m.3 proc.  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  gruodžio  31  d.  VMI  duomenimis.. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje). III ketv. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo.  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai. mažiau..          2009 m.8  proc.  2009  m.  t.4 proc. 2008 m.  dieną.  matyt.8  mln. IV ketv.  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas.  1 pav..  2009  m.  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką. PVM pajamos 2008–2009 m.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m. II ketv. IV ketv. 2010 (49)    26.  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln. 2009 m.  PVM  permoka.  sudarė 680.  sudarė  9. pradžioje.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2009  m..  o  2009 m.   Finansų  ministerijos  duomenimis. mln.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis. III ketv.  2009  m. Ši suma sudaro 51.  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m. mažesnės  nei  2008  m..  o  2008  m. be to. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m.9  karto  didesnė nei 2009 m. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai. litų daugiau pajamų..3 mln.  viršytą  PVM  surinkimo  planą.  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas. – 8.9 mln. reikėtų paminėti.  buvo  735. Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  laikotarpiu. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv..6  proc.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas).  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų.  kai  gruodžio  mėn. galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos. arba 355.  PVM  permokos  sumažėjimą.2 proc.  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams. y.  Darytina  išvada.  galima  daryti  išvadą.8  proc.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma.  litų.  tai. y. litų.  išaugusią  nepriemoką.  nebuvo  daroma.  t. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis.6 proc.

 Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų..  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu).  ● alaus akcizo – apie 10 proc. IV ketv.  nuosmukio metu jos sumenksta.     fermentuotų gėrimų. y.  litų  pajamų. I ketv.4 karto.  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas).  Dėl  šios  priežasties  2009  m.  Nuo  2009  m.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės. šio mokesčio pajamos  sudarė  24. akcizų  pajamų).  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų.  o  ekonominio     42 .  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį. 2009 m.  pateiktos  3  pav.  kovo  1  d.  Finansų  ministerijos  duomenimis. litų.  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų. tarpinių produktų) – apie 10 proc. Mokesčių pajamų planas 2009 m.  ●  bešvinio  benzino  –  34. II ketv. III ketv.7  proc. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  taikydamos  20  proc.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv.  t.   2008 m.  benzino.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.4  proc.  Be  to.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc..  tarifą. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc. Akcizų pajamos 2008–2009 m.  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus.  įvykdytas  99.  (tačiau  2009  m. arba 2.3  proc.  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.0 mln.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai.  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus. tūkst.  tai  sudarė  18.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas.  pelno  mokestis  yra  cikliškas.9 proc..  Nuo  2009  m. akcizų surinkta 3 258.7  proc.2 mln.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį..  sausio  1  d.  2009 m. akcizų iš viso surinkta 3 354. 2008 m. IV ketv.  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2.  sausio  1  d.  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  mažiau nei 2008 m.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.  turinčio švino – 37.  2 pav. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m. įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus. III ketv.  rugsėjo  1  d. II ketv.  pajamų  planas  įvykdytas  95.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.6  proc.  Nuo  2009  m. litų.6 proc.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų.  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln..

IV ketv. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc. I ketv.  mokesčio  sumos. buvo 24 proc.  2009  m.  2009  m. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos.  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.9  proc.  Gyventojų  dėmesį  į  tai.2 proc.  laikotarpiu. apie 40 proc.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus. t.. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv..  gruodžio  mokestis  buvo  2.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų. visos avansinio  perskaičiuojamas.   VMI duomenimis. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.2 mln.  Be  to. tai sudarė 16. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707.  2008  m. be to. susiejo avansinio pelno  2008 m. y.. veiklos rezultatų.  įvertinusios 2008 m.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m. litų pelno mokesčio.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  avansinio pelno mokesčio.  mis (didėjant pajamoms. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.. II ketv.  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas.  nuo  2010  m.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai.3 proc.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc.  Duomenys  apie  2008–2009  m. tačiau taip pat nustatytos 6 proc.  VMI  duomenimis. tai 8 proc.  įvykdytas 107. metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.  2009 m.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav.  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 .   Nuo 2009 m. įsigalioję nuo 2009 m.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m.6    mln. II ketv.  sumokėto  pelno  tais.  Darytina  išvada..2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d.  kad  2009 m. punktais  tiesiems. 2009 m. visų įmonių patyrė nuostolių. 2008 m.  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.  litų.  mokesčio  tarifą.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc. sausio 1 d. 2008 m.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius).  kad  įmonės. IV ketv.8 karto. III ketv..   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  III  ketv.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  užmokesčio. tūkst. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m. IV ketv. Iš viso 2008 m.  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc. 2010 (49)    3 pav.  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12.  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę.

. IV ketv.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla.7  litų.  sumokėtas  mokestis.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87. surinkta 3 7890.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu.  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151. y. y.  Todėl  gali  būti. litų.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.  2009 m.  surinkta  25.  IV  ketv. mažiau nei  2008  m. 4. I ketv.  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja. litų.  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui. jog šešėlinė ekonomika klesti.2 mln. III ketv.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis.  Vis  dėlto.  gruodžio 1 d.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m.6 proc.  2008–2009  m.  taip  tvirtina  ekspertai. IV ketv. kad dėl 2008 m.  t. 2009 m.7 proc.  mažiau  pajamų  nei  2008  m.  ne‐ darbo  lygis  2008  m. Be to. buvo 36.  teigia.4 litų. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106..8  proc.  mažėjo  gyventojų.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio.  –  jau  13. II ketv.  Kita  vertus.  t.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas.  II  ketv.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo. y.  ka‐ dangi  paprastai  manoma. 971414 848718 1492821 1251348 1.  2008 m.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  litų.1 proc. II ketv.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais.  panašu.  Statistikos departamento duomenimis. susijusių su individualia veikla. 2008 m.  Statistikos  departamento  duomenimis. t. Esama nuomonių.  siekė  5.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo).  didėjant  mokesčių  tarifui.  atrodytų. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m.  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  tuo  tarpu  ekspertai. 2010 (49)    4 pav.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei. 2009 m.3  mln.  GPM  nepriemoka  2009  m. be to. y.     2008  ir  2009  m. t.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv.. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.8  proc.9 proc. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių. o ne sausio  mėn.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių.  litų.3 mln. tūkst. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų.  kadangi  gruodžio  mėn.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais. šis argumentas      .  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai.  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano.  VMI  duomenimis.110216 858703 971393 1390698 2008 m. Kita vertus. o 2009 m. gruodžio 1 d.      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d.  didesnė nei 2008 m.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų. siekė 257.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį.  Finansų  ministerijos  teigimu. – 2 052.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos. III ketv.  o  2009  m.

    IŠVADOS    2008  m. palyginti su 2008 m.. akcizo.  t.  PVM.  keistas  dukart.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus.  o  naujas  PVM  mokėtojas.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto.7 mlrd.  Iš  tiesų  gali  būti.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln.  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį.  pvz.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  Be to.  įgyja  teisę  į  PVM. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams.  Vis  dėlto.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas..  be  to. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas.  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės.  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių).  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei. mažesnė.  atskaitą. y.  tarifas  2009  m.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų.  vėl  grąžintas  15  proc. 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.4 proc.  2009  m.  2009  m.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau.  buvo  25. Be to.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas.  litų  papildomų  mokestinių  pajamų.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.  buvo  sumažinta).  Kita  vertus.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas.  2008  m.  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.  palyginti  su  2008  m.  sunku  patikėti. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų.  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą.  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu..  Be  to. palyginti su 2008 m.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM.  Įvertinus  faktą. y.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai.4  proc.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį.  Finansų  ministerijos  duomenimis.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  Greičiausiai  dalis  jų.   2009 m.       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas. y.  palyginus  2008 ir 2009 m.  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių.  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  t.  t.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  sumokėto  už  tokį  turtą.  mažesnė  nei  2008  m.  mažiau.  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių. (4. y. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka..  reikalingo  veiklai  vykdyti.  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos.  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“.. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų.  iššvaistomi).8  proc.  Žinoma..  nors  planas  viršytas. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz..2 proc. tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.  tarifas. praktiškai nesu‐ mažėjo.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu. pastaraisiais PVM surinkta 26.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios.  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26.  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo.  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM. pelno mokesčio –  tarifus.  taip  pat  ir  neoficialių.  kad  2009  m.  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti. iki 20 proc.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 .  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas).  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai. litų).  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.  t.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.

  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin.  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to.. 2002. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje.finmin.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05). Nr.  Atrodo.  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą. nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo. Interneto prieiga: http://www.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos.. V.  2001.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis.  Vis  dėlto  akivaizdu.  Interneto  prieiga:  http://www.. 2008 ir 2009 m.  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė.  G. p.  6. Susidaro įspūdis.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  3.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.. 110‐3992). 323–338.  Sandmo.lrinka. Žukauskas.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin. kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.  Interneto  prieiga:  http://www..              2.  Allingham. 2001. kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius. 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio). Nr.  8.  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin. 35‐1271).  Journal  of  Public  Economics 1. Nr.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 73‐3085).  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių.  M. 2002.  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų.  5. 98‐3482).  lt/index.  4.  9.finmin.  A.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).finmin.      46   .    LITERATŪRA    1.  7.  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis. Nr.  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.  2008  ir  2009  m.  Interneto  prieiga:  http://www.  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių.  2008  ir  2009  m.

  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį.  bet išplito ir pasauliniu mastu.  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi.     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi.  statybos statistiką ir t.  W – svorių matrica..  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių.  priklausančių  įvairioms  sritims.  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą. vertinant BVP  pokyčius.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida.  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai... kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas.  Taigi.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl.ruksenaite@vgtu. p. pvz.  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris.  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys.  Sudėtiniai rodikliai (angl.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus.  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė.      47 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X . t.  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką.. 11. rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis. kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai. socialinę  aplinką  ir  kitas.     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X. (1)  kur:  X  –  rodiklių. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1). technologijų ir pan. verslo statistikos.  pvz.  pra‐ monės produkcijos mastas ir t.  tendencijas.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės.  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP. technologinę pažangą.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu.75 )  koreliuoja  su  i * BVP. W).. rinkinys. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al.  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių.  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis. kuri palietė ne tik Europą. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus.  Analizuojant  šio  rodiklio.    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP). 10223 Vilnius  El. Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis.  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai.  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį. Lietuvoje. BVP < 0.n* . composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi. i = 1. jurga. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija. t.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt.  competitiveness  index).   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę.  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją.  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5].  pvz.. human development index) ir kiti.  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .  Rodikliai.  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės.

i = 1.  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings..)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1.   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S .  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai.  t.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j .   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX.  o  DEi = τi.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį.  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0.  3..   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.  3.  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X.  egzistuoja  aibė  matricų.  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.  ir  dispersiją..  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės. Y p ..  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i .  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės.  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti.  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką). ≥DYm . Ym = ∑ α mj X j .  FA modelis (2) taikomas keletą kartų..  faktorių  svorių  l ij . ∧ j = 1.8 . j = 1. 2)  DY1 m i =1 m def i...  (2)  L  –  svorių  (angl.m.. i ≠ j . p ∧   (8)  . kad FA modelio taikyti negalima. čia  j = 1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio.m .  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami.m.  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas..  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi .  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc. tuo duomenys labiau tinka FA modeliui.  bendrosios  dispersijos.  2. kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i . i. Y j ) = 0..  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica. m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j .   (4)  ~ R n → R m ..  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol.  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis. 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E.   FA modelio prielaidos:  1. i = 1. .  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 ..  2. faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti.  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj.  y.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti. kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0.  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j .m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 .  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  gaunami  koeficientų  α ij ...  kurių  MSAi   reikšmė  žema..  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ).   48   .. i = 1. kiekvieną  KMO reikšmė.  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = .  loadings)  matrica.  o  disper‐ sija DFj = 1..  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.   ≥DY2 ≥.  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti). reiškia.  KMO  matas  vertina.  po  vieną  nareikšmė..  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .5  – duomenys netinkami modeliui. 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ . nevienareikšmiškas interpretavimas.  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2]. todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas.  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai.   modelio (2) prielaidas.  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ). p .  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama. j = 1.

  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0. kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti.  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ). t.  kurių  technika:   2 hi > 0.  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą.  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia.809.   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas). Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams.  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij . tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0.  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą..  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0.  2000). 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0.    1 lentelė.  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.8 . fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl.974  CI  reikšmes. kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP.  1)  l ij = .  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių.  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas.971  paprastosios svorių matricos  L struktūros.  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas.   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija.01 .  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas. jeigu j = k  – svoriai  IC k .   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys.996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių. p  [4].   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės. BVP   0.  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i . norint išvengti 1998 m. 3].  Pasirinktas  2000–2009  m. konstruojant CI.  k = 1.  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1. y.75 ).  kad  i Taigi.  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) .    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.957  tistika  rius (angl. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas. BVP ≥ 0.  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja. Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L. išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą.965  * turimos  pasuktosios  matricos  L .  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0.  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X.  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam. Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i .  t = 1.955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl. kurie pastebimai koreliuoja su  BVP.. jį 1947 m. Paprastai sakant.  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0.  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė.  reiškianti.  loadings)  matrica  L ). auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 .T .  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. W)..     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1.  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ). Paprastoji struktūra reiškia. ( ρ X .aprašė  Thurstonas).957  Verslo sta‐ letti  et  al. panašią į paprastąją. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui.   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA.   CI (t . likusieji buvo pašalinti.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0.  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0.  laikotarpis. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i . w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi . kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.

  PPI – gamintojų kainų indeksas.  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.056  0.  Iš  1  pav.     2 lentelė.781 ).  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m.   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija.676  0.  Išsiskiria 2009 m.066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą.627  0. loadings) matrica L.02  proc.488  0. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ).416  0. Svorių vektoriaus įvertinimas.). reikšmės:   EM – užimtieji.875  0.  FDI – tiesioginės užsienio investicijos.810  0.148  0.  CES  –  inžineriniai  statiniai. Svoriai normalizuojami.080  0.  3.  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.  EXP – eksportas.  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu.  kurios  paaiškina  96. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę.  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta.    2.664  0. vidurkis  atitinka 1). pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent.081  0.117  0.  BVP  skalė  –  dešinėje.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.648  0. automobilių degalų prekybą.980  0.    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1.766  0.847  0.  matyti.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6.  Taip  pat  galima  pastebėti.082  0.434  0.  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.940  0.  (5‘).080  0.  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą.737        3 lentelė. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.246  0.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas. sezono įtaka pašalinta.702 ir  S 2 = 5.715  0.745  0.066  0.  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m.880  0.058  0.087  0.  IMP – importas. kitimo tendencijos buvo labai panašios. loadings).  tūkst.2   (žr.738  0..  tonų.  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).348  0.647  0.   4.  CPI – vartotojų kainų indeksas.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.  NRB – negyvenamieji pastatai.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).  apimtis  to  meto  kainomis.093  0.626  0.062  0.  Kaip įprasta.070  0.759  0.   2. kurie  naudojami darbe. apimtis to meto  kainomis.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.  bendros  dispersijos.  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.554  0.883  0.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.   50   .  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.

.    LITERATŪRA    1.4 1.2 1.  and  Boylaud.  J.  research  &  evaluation.0 1.  V.  W. Pokyčiai. journal.  2002:  Statistika ir jos taikymai II.  discriminant and cluster analysis (in Russian).  Nicoletti. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2.  OECD.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais. e..  G. p.. 1–9.).  Čekanavičius.  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.5 1.  tačiau  2009  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR).  J. Interneto prieiga:  http://www.  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę.  Muller. Moscow:  Finance and statistics. Stiglitz J.  Osborne. p. No. 226.   3. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress.  2.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav.  C.  vol. palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu.  4.  Kim.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  Scarpetta.  1989:  Factor.  todėl  galima  sakyti. 2010 (49)    3. 25–35.4 2. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai. Vilnius: TEV. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa.  A.  G.0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav.6 1.        51 .  W.8 1.  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.5 2.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti.  B. kurie..0 2.6 2.stiglitz‐sen‐fitoussi.  Murauskas.  Economics  Department  Working  Papers.fr/documents/  rapport_anglais. E.0 1. Sen A. P.  O.  Practical  assessment..pdf.  Costello. Fitoussi J.   5.  S.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav. 10.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation.  Atlikta analizė leidžia teigti..  O.2 2.

  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą.kedaitis@ef.“  Psychometrika.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.vu.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų. J. 1978). o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica. angele.  rinkos  potencialo  nustatymas.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą. (8 5) 236 6143  El.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus. 1964).  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos.  Torgernsonas. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose. 10222 Vilnius  Tel.  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje.  S. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas.  Kitas  tyrėjas. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas.  W.  pristatant  naujus  modelius. 10222 Vilnius  El.  angl.  multidimensional  scaling.   52 Doc.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje).  rinkos  segmentavimas.  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai. dr.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function.  kuriame  objektai.  MDS). vytautas. Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. 5.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a.  XX  a. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje.  Be  to.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip.  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F.  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai.  Youngas).  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“. p. 9.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse.  Pirmą  kartą. Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  Paskutiniais  XX  a.  išduoda  pats  pavadinimas.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish.  Sakoma.  pavyzdžiui.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“. dr.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma. istorijoje ir kitose mokslo šakose.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju).  I.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni.  sociologijoje.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas.  DS  gali  būti  naudojamos  ten.lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas. Stefflre‘is.  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W. daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje.  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis. p.  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas.  prekės. Psychometrika 29.  buvo  V.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.kedaitiene@ucdconnect.  Iš  jo  galima  numanyti. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    . Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių.  N.  Naujosios  Anglijos  kompanijai.

  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius.  stebėjimą. E.  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis).  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus.  Respondentai. kaip tai atlikti.  J. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė). Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS. V.  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi. regresinė analizė.  E.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo.  pavyz‐ džiui. norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas.  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai).  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus.  objektų  reitingavimas.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas).  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.  Tam  galima  naudoti  apklausas.  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius).  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga. pavyzdžiui.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai.  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką. Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus.   Duomenis.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais. būtų sunku nurodyti  požymius.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  yra  sunkiai  suprantamas. gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais. santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui. Kita problema  yra  ta.  galima  surinkti  įvairiais  būdais. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų. Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių.  P.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  įvykdžius  šią  procedūrą. J. Tarkime.  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų. skaičių. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą. Carrollo ir  J. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose.   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys. Jas ne tik  sunku  pavadinti.  53 .  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų. reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje. D.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį.  remdamiesi  pateikta  skale.  PREFMAP  (angl. Tarp jų minėtini J.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus.  IDIOSCAL  (angl. Nors grafinis mo‐ delis.  reprezentuojantį  šį  produktą.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.  Greenas  su  kolegomis.  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas.  žmogui. Pagrindinė to priežastis yra ta.  MDPREF (angl.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų.  Pavyzdžiui. tačiau nėra aišku.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos.

 norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis.   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas.  Paprastai  ob‐ jektų.    54 gaiviųjų  gėrimų).  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros.  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus.  Renkant  duomenis  DS. todėl yra retai naudojamas.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas.  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų). kurie bus naudojami DS analizei atlikti.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu. panašių. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių.  pavyzdžiui. objektų porų.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo.  Respondentams  išdalijamos kortelės.  jų  informatyvumo.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai. koreliacijos koeficientai.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs.  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių.  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai.  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją.  Skalė  gali  būti  labai  įvairi.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių.. tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant.  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu. pagal pasirinktas savybes. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas. Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  paprastai atliekamas dviem etapais. Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus.  y.  tačiau  sunku  tikėtis.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas. nealkoholiniai  gėrimai).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai.  t.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  Toks  mode‐ lis. iš kitų vertinimų.     . kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose.   Objektų  reitingavimas. Net ir radus jų pakankamai. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui. Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus. Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito. Pavyzdžiui.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje.  Vertinant  objektų  panašumus.  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje. pvz.  tonizuojančio  poveikio). t.  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime.  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas).  Nors  toks  metodas  yra  paprastas. pavyzdžiui. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes).   Kaip ir patys objektai (jų savybės).  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę.  pavyzdžiui.  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų.  skaičius sparčiai didėja.  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus.  priklausomai  nuo  to.  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos.  Kita  vertus. atstumo  matai. Šiais laikais. karštieji ir gaivieji. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių. kurių panašumus reikia įvertinti. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti. reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti.  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių. tikimybiniai panašumo koeficientai ir t.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei.  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui. jei duomenų kokybė yra prasta.

  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai.  atstumą  tarp  taškų.  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų.  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  skiriasi.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .2  –  patenkinamas. kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga. Tyrėjų nuomonės apie tai.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.  Joseph B.   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis.  kai  n>3).  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij . Neretai  sunku  nuspręsti.  kuriuo  derėtų  naudotis.  Yra  daugybė  teorijų.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške.  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo.   Nesvarbu. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama).  Psychometrika. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal. Tai priklauso nuo to.  Siekiant  patikrinti.  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.1 –  geras. jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti.  Atliekant  DS  analizę.1–0.  1964‐03‐29).  Kai  funkcija  minimizuojama.  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre.  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus. Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi.  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija. Nesvar‐ bu.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol. tai reiškia. kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa).  reikia  pasirinkti.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas. o apie nepanašumo  matus.  naudojamas  paklaidos  indeksas.  D.  4)  0. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško.  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.05 – puikus. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios.  B.  Pirmieji  taškai dedami taip pat. siekiant šias paklaidas minimizuoti.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą.  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų).  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos. kaip ir dvimatės erdvės atveju.  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai. Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates. vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas. Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius). kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų. 2) 0.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j.05–0.  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito. kaip šis metodas būtų vadinamas.  3)  0.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą.   Antrasis žingsnis.  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas.2  ir  daugiau  –  blogas. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis.

  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  „Baltijos“.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose.  Šiame  paveiksle  matome. kreivė  tampa  beveik  horizontali. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug. šis ryšys tyrėjui yra užuomina.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti.  ir  tyrimo  specifikos.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.  „Švyturio“.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  juo  galima  pasitikėti. kuriam esant ši reikšmė neviršijama. kai dimensijų yra dvi.  dažniausiai dviejų arba trijų. pagal kuriuos išdėstomi objektai.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  kurios  jiems  yra  žinomos.  pridėjus  papildomą  dimensiją. 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja. kurioje STRESS funkcijos  reikšmė.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti. o kai jų yra trys.  galima  surinkti  įvairių  savybių.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to.  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą.  „Baltas“  ir  „Degintas“.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  Gavus  grafinį  modelį.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti.  Vis dėlto nederėtų pamiršti.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes.  Kitas  būdas.  panašumų  vertinimus. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį.  „Ekstra  Draught“.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs. remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus.  „Gintarinis“.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.  STRESS)  reikšmę.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras. nes  požymių.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  kurias  turi  skalių  objektai.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę.  „Stipriausias“.  bandymais  pagrįstą  kelią. o  pasirenka  praktinį.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo. vadinama „alkūne“. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   .  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys.  „Originalusis“. Vieta.  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę.  kurios  negalima viršyti.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys.

  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką.  Tai  pasireiškė  tuo.  sugrįžo  visos  anketos.  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą.lt/answerform.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3. tiek su nepanašumo matais.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  įpusėję  apklausą.  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos.  jog  duomenys  yra  panašumai.  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai).  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą.  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  57 . 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje.  Programoje  nurodoma.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga.  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.apklausa.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.).  tačiau  visai  nebūtina.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.php?form=  10639).  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.  1 lentelė.  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.lt  (http://www.  kaip  tai  atliekama.  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa.  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų.  o  jų  panašumai.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių. Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis.  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi. Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.  minimizuojant  STRESS  reikšmę.).  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  jog  respondentai.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios.  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.  Taip  pat nurodoma.  iki  10  –  identiškos.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.

  1 pav. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .  ji  taip  pat  mažėja.  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai. ypač jei tyrėjui trūksta patirties.) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti.  kad  esant  dviem  dimensijoms.  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui.  Pagal  šį  me‐ todą.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms.  Iš  grafiko  matyti.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas.  kuris  neturi  daug  patirties.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 . 2010 (49)    3 pav. Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav.

 Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo.     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai.  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip.  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau.  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas. antroji – populiarumas. kaip šis metodas veikia praktikoje. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu. nors jis yra mažiau tikslus. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą.   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.).     60 . t.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti. pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.).  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina.  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį.  etiketės  spalva.).   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  populiarumas.  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse.  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos.  stiprumas.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų.  rinkai  segmentuoti  ir  t.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“.  todėl  yra  vienareikšmės.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus. Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus.  atstumai  tarp  objektų  nepakis.  skonis  (saldus  –  kar‐ tus).  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas).  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį.   Taip pasukus ašis. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai. tiek reklamos išlaidas.  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus.  Dvi  alaus  rūšys.  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“.   DS  yra  svarbi  priemonė.  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą.  prestižas.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu.  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  Tai  itin  perspektyvios  sritys. Derėtų nepamiršti.  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams.  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas.    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį.  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav. vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti.  Tai  atlikus. kaip vartotojai vertina įvairius produktus.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav. kiek jis yra tiks‐ lus.  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“.

  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.edu/teaching/  p208a/mds/mds.  2. J.  J.  Green.  Forrest  W.  J. XXXIV.  V.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai.  E.  multidimensional  scaling.html (žiūrėta 2009‐11‐24).  Gupta.  Bernatavičienė.  E.  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. p. Nr. P. Kėdaitis. p.  7.  1975.  Green. 73–81. Carroll.  Journal  of  marketing. V. D.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  D.  Young.  P. 17–18. Green.   8. E. 2010 (49)  LITERATŪRA     1.. XII. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas).  1998:  Marketing  Research.  Kėdaitis. Nr.  Interneto prieiga: http://forrest. 193–204. p.   5.  3.  P.  Lehmann.psych.  S. p.  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques.. 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II.unc.  Journal  of  marketing  research.      61 .  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company.  Journal  of  marketing research. Vilnius: Vilniaus universitetas.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas). Nr. 24–31.  Multidimensional  scaling.  6. Vilnius: Vilniaus universitetas..  Steckel.             4. 39.

 dr.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV.  žemiausia.  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT).  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei.  kurie  atsakytų  į  klausimą. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD). apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5]. (8 5) 236 6143   El.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas.  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos.  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma. 6]. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja. kuris. kritulių kiekio.lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos.  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje.  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės. gzegoz4@yahoo.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m.    62 . sniego) kiekis ir pan.  kurie  parodo.  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities.  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas.  indeksų  metodas.  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė. Tai lemia kelios priežastys. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai.33 °C (arba 65 °F) [6].  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę.  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4]. ruta.  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė.  nėra  įvertinta.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT. o vėliau.  Siekiant  šio tikslo.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida.  poreikius  [10].  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis. antra.kropiene@ef.  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18. p.  vėjo  greitis. 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa.  saulėtų  valandų  skaičius. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas.  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.  Antra. Be to.  Trečia.  pavyzdžiui.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų. kaip žinia. koreliacinė analizė.vu.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kritulių (lietaus. regresinė analizė. p.  aukščiausia). yra netoly‐ gus kintamasis [8].  Pirma.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino.

  11].  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų. prie kurio grįžta procesas).  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų. Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos.  turi  įrodyti. tokių įrodymų nereikia.  draudėjas.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.  oro  temperatūros  riziką  [3.  Naudojant  išvestines  prie‐ mones.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys.  Pirma.  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta. y.    63 .  Įmonės.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje.   γ – proceso kintamumas. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt.  deja.  stichinių  nelaimių. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.  Daugelis  nagrinėtų  modelių. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m. gegužės 3 d.  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11].).  Antroji  prielaida. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones.   α – grįžimo prie vidurkio greitis. Antra.  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  1 pav.  Ketvirtoji  prielaida.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.  Taigi.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav.  ir  kitų  vietovių.   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti.   Wt – Wienerio procesas. įsakymu Nr. Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.  yra  pa‐ lanki šilta.  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. ir jos imitacija 2010–2012 m. V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  Trečia. o kitiems – šalta žiema.  vidurkis.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis).  iš  kurių  vieniems.  norėdamas  gauti  kompensaciją.  sakykime.  Todėl  labai  svarbu.

  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste.  51.44  * Sudaryta autorių.  tenkančios  vienam  kv.        1 lentelė.  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį. gyventojų.45%  Standartinė paklaida – 7. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų.  Taigi.  duomenis –  2005–2006  m.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.   Statistikos departamento duomenimis.   Empiriniai  duomenys  (2  pav. 1 lent. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*. remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.  metrų.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.  duomenis.  kv.4020  0.).  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14. mln.8013  –3.   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją. 2009 m.       2 pav.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .  metrui.6360  1.2778  36. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.04  mln.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją.  pokyčių (žr.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis.9490  –13.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.9271. kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto.

  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį. gruodžio  31  d. kai Z*t > 0.  2  lent. (3) Z*t.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.  paaiškėjo. o Prahos – 2010 m.  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m. kainomis.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį.  kad  trijų  miestų  –  Berlyno.  Tarkime.  prielaida yra gana grubi. litų.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi.  birželio  mėn.    Nesunku  pastebėti.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.    Z t=     0.813  –  0.  koeficientai  (žr.).   65 .   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d.828  0.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto. lapkričio 1 iki 2009 m.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros. remiantis CME ir LHMT duomenimis. Aišku.  prekiaujamos  CME.  gegužės mėn.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.889  0.  gruodžio 1 d.912    * Sudaryta autorių.   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą..897  0.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3.844  0.  Tiek  t  statistika.  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.807  0.  temperatūra.  Tiesa.  Darydami  prielaidą.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės.     2 lentelė.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme.8  mln.808  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą.  litų  pajamų. Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18).636 mln.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo..  prekiaujamos  CME. sausio mėn.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius. kai Z*t ≤ 0. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu.  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui. O kai oro  temperatūra  yra  0  oC.829  0.  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m.827  0.  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  laiko  eilutė. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}.  tačiau.  kurio  indeksu prekiauja CME.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu.

  Lt  /  3.  t.  gruodžio  mėn. oro temperatūros šuolių.  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų.  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija.  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .  o  iš  viso –  940  240  eurų.  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m.   Norint  tai  įgyvendinti.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  o  didžiausia  –  848  punktai.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką.  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1.  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju.  litų.  temperatūros.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją).  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 .  Taigi.  Tarkime. taikysime EURIBOR palūkanų normą.  litų  kitai  sandorio  pusei.   Matyti.  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn. įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos.  y.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556. Žinia.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 4 lent.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.).  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą.  matome.    66 .  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.  560  eurų  už  vieną  kontraktą. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai. σ 2 ]. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr.  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą. balandžio mėn.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.636  mln. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.  gruodžio mėn.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta. gali pasirodyti.   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais. 1 lent.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti .  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje.  K – sutartas indekso dydis.4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC.  litų. o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m. kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos.5  mln.  įmonės  pajamos  sumažėja  3.   Žinoma (žr.  Todėl  galima  sa‐ kyti.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5. HDD indeksas siekė 624 punktus.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga. 3 lent. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime.   (6)  Tarkime.).  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos.  t – einamasis laikotarpis (t < T).  Ir  atvirkščiai. kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  Ir  priešingai.1  mln.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus.).  2010  m.  jei  temperatūra būtų 1. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.   2010 m.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn. arba 3 227 578 litai.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį.  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.1  mln.  arba  3  246  461  litas.74  euro.  žiemos  sezonui.  Norint  ištirti.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR).  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija.  Tai  reiškia. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465.

9  49. pasirenkamas toks kontraktų skaičius. mln. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0.  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu.  litų.    67 .2  Premija 3. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD.8  57. 2010 (49)  3 lentelė.2  –9.7  56.2  Premija 3. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai.9  Premija 3.      Tais  atvejais.4  40.9  56.1  Premija 3.9  –31.9  –31.2  Premija 3.5  Premija 3.  O  kai  žiemos  būna  šiltos. Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).2  Premija 3.8  53.2  –9. 0} (K = 580)  Išmokos.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją.9  53. Be to.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.7  54.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.6  62.9  3.2  –25.3  57.6  57. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė.9  –9.4  52.5  0.2  –7. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.2  Premija 3.5  –0.4  –3.  jos  pajamos  yra  apie  57. mln.1  64.7  –7.4  51. mln.7  * Sudaryta autorių.1  Premija 3. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.5      4 lentelė.3  80.7  44.2  –7.5  85.8  57.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.4  –0.2  –25.9  Premija 3. mln.1  56.4  53.1  –2.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma.2  Premija 3.0  –0.7  mln. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra.9  –5.

 arba sumažinti.  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.  Seminar of Economic and Social Statistics.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius.  Alaton.  Derivatives_Model.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Vilniaus  energija. Valstybės žinios.  London: Risk Books.    13.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).  J.  Be  to.  Interneto  prieiga:  http://papers.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP. Social  Science  Research  Network.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.ssrn.  5..  F.  Saltyte‐Benth.  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.univ‐rouen. J.  Interneto  prieiga:   14.  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu.  Interneto  prieiga:  http://www.  Z.  A.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas. Saltyte‐Benth...  Djehiche.  D. S. pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).  Interneto  prieiga:   http://www.  E. 58‐2068.  3.  P.  Interneto  prieiga:  http://www.  šalies  valstybės  institucijos.  J.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21).  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives..  R.  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models.  Dischell.  Mathematical  Finance.  LITERATŪRA  12.  Interneto  prieiga:  http://www.cmegroup.cmegroup.  Be  to. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti. 12.  Vol. University of  Cologne.  Weather  Derivatives.  Considine.  B..  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis.. Ekonomika  ir vadyba.vilniaus‐energija.  Chicago  Mercantile  Exchange. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė.  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges. 807–814. 2005: Introduction to weather de‐ rivatives.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data.  M.  9.lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives. E. F.  Bari. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.html (žiūrėta 2010‐04‐24).  Applied  Mathematical  Finance.asp  (žiūrėta  2009‐03‐19).math.  Rulebook.  P.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams.  2.investopedia.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.                68   .  G.  R. 2005.egartech.  Interneto  prieiga:  http://www. 2007 (12).  Stillberger. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  Tyrimo  rezultatai  rodo.  Benth.kth.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ). Benth.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua.  M..  Wei. Nr. Oslo.  6.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  Cao. Carabello.  Kropienė.  10.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką.  com/articles/optioninvestor/05/052505.se/matstat/fofu/reports/  http://www.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas. Applied  consumption. p.  Berlynas ir Oslas.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www. Quantitative Finance Seminar.  7. F.  4.com/sol3/papers.  Kosater.. Vol.  Šilumos  suvartojimas.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus. ypač pastarasis.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.php (žiūrėta 2010‐02‐02).  1.  Li.  8.  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der. Koekebakker.  9.com/rulebook/  CME/index.  D.  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.  Mraoua.   11. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.com/docs/eGAR_Weather_  weather.

 o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima.     Šešėlinė veikla. 20. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos. iš vienos pusės. sumažina valsty‐ bės  pajamas.  69 . kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis.  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai. padidina atskirų  individų pajamas.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc. bet. iš kitos pusės. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys. 08303 Vilnius  Tel.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos.  88]  autorės  pa‐ žymi. sunku apibrėžti. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada. Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos.  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos.  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje.  šalies  ir  šeimos  padėtį. p.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas.  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi.  Manoma. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą. v.  nepažeidžiant  pačių  įstatymų. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos.  Taigi. dr.  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla. +370 651 57 856  El.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių. Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna. kaip tai turėtų būti daroma.  A.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis.rimkus@mruni.  F.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“.

  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma. y. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  Galimi  ir  kiti  kriterijai. kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas.  pavyzdžiui.  Todėl tikslūs skaičiavimai.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol.  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos. kad negali būti tokio mo‐ kesčio.  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria.  M.  o  apytikriai  vertinimai.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę.  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl.  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą. Daroma  prielaida. kitų visuomenės narių nuomonė).  M.  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė.    70   . priimantys sprendimą dėl mokesčių.  dažnai  susilaukiantys  kritikos. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą. daroma prielaida.  Didinant  mo‐ kesčius.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių.  mokėti  mokesčius  ar  ne.  M. elgesį.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę.  kaip  priimamas  šis  sprendimas.  norms  of  complian).  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl.  Lafero  kreivė  rodo. Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to.  pvz.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė.  Tai  reiškia.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  individas  susiduria  su  nerimu. economics of crime).  ar  ne  (t. nėra tiks‐ lingi. [4]. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų.  Tai  gali  būti. Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.. mokes‐ čio norma – t. 221].  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas. kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu. Asme‐ nys.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas. jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius.  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos.  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos.  asmuo  nemokės mokesčių.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą.  skai‐ čius.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą).  Spiceris  [3.  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  W.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti.  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. y. 89] teigė.  kad  sumažės  mokestinės  pajamos.  pastebėta.  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  W.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  Todėl  naudinga  išnagrinėti.  mokesčių  suvokimas. susijusias su mokesčių nemokėjimu. individo patirtis).  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų.  individo  asmeniniai bruožai.  W.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F.  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla.  Tai  reiškia.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė.  Tyrimai  rodo.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2.  vengiančių  mokėti  mokesčius.

0  25.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė.  88].  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tyrimas  parodė.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.2  9581.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo.  gamyba  ne  tik  pardavimui. veikla – gamyba namų ūkyje.  kuri yra leidžiama.  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą.5  proc. yra baudžiamas.  kontrabandos  gabenimas.1  19.1  20.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus.     1 lentelė.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės.7 proc.  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53. 87].  kad  tas.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje.  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus.  t.  priklausančių  vienam  savininkui.1  60.5  1403.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.0  Tyrimas  atskleidė.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis.5  3.8  35.)  apklaustų  respondentų  nurodė.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje. y.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla.7. paly‐ ginti su šalies  BPV.6  1258.6  473.0  2. proc.3  69.  statybos  ir  prekybos  versle.  bendros  BVP  apimties  [7. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas.  įmonių. 24.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą.2  32.1  47.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis.  kuri  tampa  nelegali.  statyboje.  31].  ekonominės  krizės  laikotarpiu.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m.  –  namų  gamybos.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.  mln.  nelegali  prostitucija  ir  kita.7  1224. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros. – kontrabandinė degtinė [7.9  2918.8  21. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika.8  29. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.7  3.2  19.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m.4  3.  tabako  gaminiai  –  46.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  apklaustų  ekspertų.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m.8  11. narkotines  ar psichotropines medžiagas.0  58.         71 .  21.6  proc. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas.9 proc. buitinė technika – 36.8  1760.9  proc.  Jame  sakoma.3  60.  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7. 68].  bet  ir  ūkio  reikmėms. Dau‐ guma  (90  proc. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.  taip  pat  transporto.9  216.  mastą.9  31.  Žemės ūkis.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan. drabužiai – 40.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV.  100. yra baudžiamas.  kad  tas. dažnai šeimai.  sudarė  18.

  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio.  cigarečių.cust. vasario 9 d.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www. iš kurių vežamos tos prekės. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos.  litų.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse. Tai viena iš priežasčių.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai.  Šie  duomenys  rodo. http://www. 2010 m.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  iš  kurių  vežama  kontrabanda. Nuo š.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja. 2010 m.  Pavyzdžiui.  Rusijoje  0.  kaip  pernai  ar  anksčiau.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu.  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams.  Pvz. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus.  m..  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc.                                                                1  http://www.  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių.15 mln.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą.  vnt. balandžio 3 d.  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis.  2009  m. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120.    viso šiemet sulaikyto kiekio. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc. bus nemažesnis nei 1116 litų.  Tai  sudaro  apie  84  proc. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija.5 lito. Lietuvos rytas.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti. Tai rodo.  laikotarpiu.5  mln. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu.  Per  2009  m. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km.  Š.  pigiausios  degtinės  kainos.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse.  Nustatomi  minimalūs  tarifai.  nelegalių  rūkalų.4 proc. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla.  tabakas  ir  kuras.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m.  Per  2009  m. sausio 1 d. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   .  balandžio  mėn.. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais. Kaip ir anksčiau. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34. m.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų.cust. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m.  Šiuo metu.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Lietuva  įsipareigojo. Lietuvos rytas.pasienis.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu. kontrabandinių cigarečių – 52 proc. pavyzdžiui.10 lito. 2  Pernai.  vnt. vnt.

  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja.  kovo  22  d..  litų.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m.  sudarė  specialią  darbo  grupę.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m.  pigiausiųjų.7  proc. trauktinės –  14.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805.  sausio  1  d. 2010 (49)    2 lentelė.9  Absoliutaus (100%) alkoholio.  palyginti su 2008 m.  m.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais.  Tačiau  šių  10  proc. Verslo žinios. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.7  60  11.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų. vnt.  Daugiausia  –  35. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų.9  mlrd. litų.    73 .  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos.  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.. viskis – 10.  –  pabrango  ketvirtajam. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja.  tai  14.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais.  vnt. 57  59  10.  kaip apskaičiuoti BVP.4. litrais 10.  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų. litų.  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln.  palyginti  su  2008  m.  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.  kad.  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.4  40  10.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje.5.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln.  mažiau  nei  2008  m.  palyginti  su  2008  m.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių.. o  2009  m.  augantis  biudžeto  deficitas.8 proc. 2010 m.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą. litų nesumokėtų mokesčių.3 mlrd...  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai. 2008 m.  šis  kiekis  išaugo  iki  1. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.  litų.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas.  arba  31  proc. 7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas..3  proc.2  proc.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.    2009  m.  2009  m.  padidėjo  9. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis.  Problema  yra. likeriai – 9. cigarečių. negu sugebama išmatuoti.. bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo.3  mln. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse.  Kai kontrabandos mastai auga. balandžio 7 d.)  tarifai.  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. pakeliais po 20 vnt.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru. kad 10 proc.1  proc.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą.  2009  m.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  parduota  3.0  61  11.  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia.1  proc.  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas.  2009  m. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo).4  60  11.  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą.8  mln.2 proc.

  kartais  subsidijuoja.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  irgi  nebus  pakankamai racionalūs.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai. p. Critical Perspectives  on the World Economy.  4.  7.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką. National Tax Journal.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai. narių elgesį.. 2002: Taxation. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius. Vilnius: Statistikos departamentas. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą.  5.  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis.  o  tai  gali  tapti norma.    74   . gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles.  Analitical  perspectives. No 1. Nr. mažėja.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli.  P.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių. 92–98.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių.  6.  8. J.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin.  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius. ekonominės  krizės  laikotarpiu.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys.  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje..  O. G.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės. 2000. 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.  Karpuškienė. M.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą. 75..  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos..  3.  Visos išlaidos. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą.  Pavyzdžiui.  atrodytų. James.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių.  žlungančias įmones. Routledge.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje.  Cullis. 7–19.  Jones.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem. 2.  taigi  pašalpos  bedarbiams.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos.   Valstybė.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms.  Kontrabandos.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.  kuriems  jų  labiausiai  reikia.  šalies  biudžetas  praranda  lėšas.  The  survey  of  the  Lithuanian Economy.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice.  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką. 2004.  P. Markelevičius.  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus.  The  survey of the Lithuanian Economy.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas.    LITERATŪRA    1. išvengus mokesčių. Vol. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Dikovič.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. No 2. p. Juškienė. W.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį. Spicer.  V.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion.  2. p.  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos.  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  J.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos. 88–92.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma. S.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo.  Gilys. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas.  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija.  Atsitinka  ir  taip.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją. Ekonomika. 89‐ 2741). Nr.

 karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Su  sau  būdingu  domėtis. B. kad šis buvo nekilmingas.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje.  kurie  Ž. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi.).  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo.vu.   D.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas.pladis@ef.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau.  Visuo‐ Kolberą.   Atsikratęs  konkurento.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai..  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė.  už kitus vyriausybės narius.  Ž.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.  kuris  Nuo 1665 m. 10222 Vilnius  Saulėtekio al. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc. B. p.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui.   75 .  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  stambių ir smulkių „finansininkų“. B.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas.  Ž. 9.  Vėliau  pirklio  šeimoje.  Nutylint  problemas.  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  rekomendavo  Ž. B. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui. Augustinas.  R. dr. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako. Kolberas gimė 1619 m.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų.  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos.  B. Kolberas atskleidė N.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą. B.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis. kuomet.Jasilionis@gmail.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose. bet ir reikšmingos  B. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  prieš  pat  mirtį. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių. aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės.  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams.lt  El.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų. 9.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  Ž. kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu.  todėl  Ž.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.  B. blogėjant ūkio situacijai.  Mazarinis.“  Jaunasis  karalius. benjaminas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Ž.  kad  palieku  Jums  tyrėjų.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio. nepaisy‐ beras.  Kolberui  prikiša. 1661 m. N.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m.  Ž. ir 1659 m.  paslapčių. Ž. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika. Ž.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų. p. B.  pradėjęs  valdyti  valstybę.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga. ir jas užėmęs Ž.  B.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.  Ž.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai.  B.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako.  bet  manau. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą. Kolberą. 10222 Vilnius   El.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N.  Kolberas  palaips‐ darbštumą.  B. Reimse. Kol‐ valstybę jis valdys pats.  katastrofos  išvengti  damas to. Kolberas aptiko  anksčiau.  B.).

  įstatymas  įteisino  teiginį.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos.  Mokesčių  rinkėjai. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus.  B. B.  karaliaus  tarybą.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  kurie.  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas.  Ž.  Ž.  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.  Controle  General).  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).  buvo  atsakingi  už  tai.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis. B.  B.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų.  kaip  teigė  Ž.  Tačiau.  gabelle).  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille. ir tie.  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta.  jis  tapo  mokesčiu. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų.  B.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų..  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.  manufak‐ tūromis. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas. kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius. kaip šį mokestį sumažinti. kaip pabrėžė Ž. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.  savanaudiškumą.  Ž.  papildžiusios  valstybės  iždą.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  B. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai. Ž.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to.  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta. – ne tik didžiulės  sumos.  vėliau.  siekiant  nustatyti.  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba.  Chambre  de  Justice).  B.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika.   Ž.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz.  Ž.  Kolberas.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo.  tiesiogiai  mokamu  karaliui. „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    .).  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos. revoliuciją.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio.  XVIII  a.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  B.  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus. Kolberas.  Kolberas  suprato.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų.   Ž. užtikrinančios valstybės gerovę. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs.  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje.  1663  m.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės.  nes  tai –  profesijos.  manufaktūros).  B.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų. B.  B. 2010(49)     Ž.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis.  Kolbero  ypač  nemėgstamas.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc.  B. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų.  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus.  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų.  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių. Remiantis reformos  teiginiais.  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas.  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.   Ž.   Visiems  mokesčių  rinkėjams.  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą.   Vykdydamas  mokesčių  reformą.  bus  priversti  verstis  prekyba. kurie negalėjo to padaryti. Kolberas teigė.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis. B.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Ž.  Nustačius  nusikaltimus.  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą.   Šis  mokestis  buvo  Ž.

 Ž.  bet  ne  panaikinti  blogį.  Ž.  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas. Kolberas 1681 m.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos.  kitaip  nei  vynas. kad pūkų būtų kuo daugiau.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž.  Kolbero  veiksmų  pagrindas.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita.  kaip  anksčiau.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  Ž.  nėra  būtinas  gyvenimui. Kolbero žvilgsnis. memuaruose.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis. memuaruose. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas.  būtina  gyvenimui.   1681 m.  sumažintas  iki  vieno  punkto. B. Ž.  B.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis.  B.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių. B.  pasak  Ž.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.  ten  pat  Ž.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą.“   Savo memuaruose Ž.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose.  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama.   Be  to.  vykdydamas  mokesčių  reformą. Kolberas rašo.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais. pasiekimus bei nesėkmes.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. B.  Ž.   Veikdamas vienas.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis. 1664 m.  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru. 1681 m. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų.  B.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas.  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti. o  gagenimo – kuo mažiau.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika.   Beje. o tik vieną trečdalį.  B.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui. Ž.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų.  nes  druska  yra  prekė. Didžiausias šio mokesčio  svoris. Įrodymų galima rasti 1663 m.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota. Jis rašė.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose. 2010 (49)    nusiskundimų. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra.  su  kuriais  jis  susidūrė. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį. Jau įžangoje rašoma.   Ž.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai.  1663  m.“  1680  m.  Kolbero. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.  kaip  ir  taille  atveju. ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui.  kuri.  matydamas  joje  šalies  ateitį.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo. B.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje.  B.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas. B. kad druskos mokesčio  įstatymas.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama.  B. B. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas.  Jo  manymu.  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai.  rašo  jis  toliau.  Ž.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu.  vietinių  skolų  likvidavimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  B.  Ž. B.  Deja. B.  B.  Iš  1663  m.  Vyno  gėrimas.  kiek  reikėjo.

  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis. kaina.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos. mažindamas tarifus transportui.  kad  yra prekiautojų.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta.  Kolbero  laiškuose  teigiama. Ž.  pabrėždamas.  Užsienio  prekybiniai  laivai.  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais.  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės.  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.   Naujų  manufaktūrų.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.  Ž.  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž. Ž.  Kolberas  deklaravo. 2010(49)     kaip  prekė. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį.    Ž.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną.  Ž.  Ž.  Kolberas. kurią jūs minite.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse. kojinės – kaip Anglijoje.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo.. pagal Ž. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės.  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams. B.  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja.  B.   1669  m.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu.  Ž.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio. Kolbero  laiškuose. Ž.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo. B. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo.  B.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  kad  Ž.    .  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų.  B.  1673  m.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą.  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  Ž.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  B.  Kolberas  siekė.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie. Kolberą.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių. yra ganėtinai aukšta.  Bet.  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant. B. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.  kaip Venecijoje.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją. Taigi.  kol jie bus naudingi šaliai“.  Iš  kitos  pusės.   1672  m.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis.  B.  Ž.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje.  1682  m.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui..   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai.  bus labiau klestinti.  B. B.  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą.  Ž.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.  B.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto.  kokios  atrodo  geriausios  jiems.   1671  m.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų. B.  jog  neteisinga  manyti.   Ž. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų. Kolberas  teigė.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę.   1671  m. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai.  B. ta  valstybė.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda. B. Ordonnance du comerce).  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui. B.

 Ž.  grasindami.  Ž. iki 194  1671‐aisiais.  Diunkerke.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui.  todėl  ėmėsi darbų.  Ž.  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų.  nes  valstybė  geriausiai  žino. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje. Olandijoje buvo kuriami pamfletai.  Deja.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas.  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai. B.  Martinikoje  ir Gvadelupoje.  Ž.  Šios  Ž. kuomet  Prancūzijoje jau  79 .   Patys  pareigūnai.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  1664  m.  Kolberas  neapsiribojo ir.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   Ž.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas. turėjo. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams.  Ž.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.  Valstybė  turėjo  spręsti.  Vien  ekonomine  politika  Ž.  dydį.  miestų  merus.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje. Kolberas.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje. Jis siekė.  didinti  bendrą  šalies  turtą. 1875 – linijinis laivas.  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių).  Kolonijos  Indijoje.  Prancūzai  neužmiršo  Ž. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų.  tapęs  jūrų  ministru.  klestėjo  kontrabanda.  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai.  Havre.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos.  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.  B.  Ž.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu.  B.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus. dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems.  jo  nuomone. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos.  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams.  o  ne  tai.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis. B.  1685  m. registro sudarymas.  B. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.  Kolbero  požiūriu.  kas  įtiko  jos  skoniui. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose. Ž. Ž.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui. B.  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam.  B. po to – daug prekybos ir  karinių laivų. B.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  1669  m.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių.  Kalė.  Kolberas  pasiekė.  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra.  B.  B.  vardais.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  kuri.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius.   Jis buvo apskaičiavęs.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.   Darbininko.  B.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija.  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių. B.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  B.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje.  tiek  už  jos  ribų.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių..  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.  Šiaurės.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai.  jėga.  Haityje. Šį paradą vainikavo 1956 m.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga.

  J. Jacob. S.   9.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti. su ginkluota palyda.  1669  m.  Luvre idėja.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  Ypatingą  dėmesį  Ž. Oncken. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  Šalčius.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą.  Kolbero. 1990: Seventeenth Century Europe.  B. Jis išplėtė karališkąją biblioteką.  7. Kaunas: „Spindulys“.  B. Kitchener: Batoche Books. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau.  Mercantilism.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert. 1996: Europa.  jo  iniciatyva  1666  m.  Mirusiojo  priešų.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą. N. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System.  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių.  B.  Vilnius: Baltos lankos. B.).  B.  2.  Be  asmeninės  bibliotekos.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija.  Ž.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai.  VDU Teisių fakulteto leidinys.  5.  Glenn.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m. Munck.  Ch.   Likęs  be  Ž.  C.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu. laikę  šį.  P.  Ž.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei. buvo panaikintas Nanto ediktas.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu. Vilnius: Mintis.  Kindleberger.  Cipolla.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž.  užsienio prekybos vystymą.  State. The  University of Michigan Press.  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe.  Ž.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti.  3.  B. Kolberas mirė.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas.  manufaktūrų  steigimu.  4. Ž.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu. 47).  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.   10.  B.   Po  Ž.Sargent.  B.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto. T.  B.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos.  jau  be  griežtos  Ž.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m. 1932: Politinės ekonomijos istorija.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą.  –  Muzikos  akademijos. Vilnius: Vaga.  Melchior.  8.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų.  A. London: Collins/Fontana Books.  A.  J.  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų. A.  1996:  Colbert.  80   . šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą. Visi jo priešai.  1683 m.  B.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros. džiūgavo.  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade.  Northern  Illinois  University Press.  P.  2005:  Veidrodžio  istorija.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais.  „marmurinį“.  B.  B.   6.  jog  Ž.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų. Kolberas.   Už  tai.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas. Karaliaus rūmai nedarė  nieko.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.  1685 m.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.  Kolbero  kontrolės.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.. Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų. London: Oxford University Press.  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį.  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.    1672 m.  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m.  B. London:  The Macmillan Press Ltd. Istorija.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis. botanikos  sodą.  anot  amžininkų.. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr. B.  Vertinant  Ž. B. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos..  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją.  1993:  A financial History  of Western Europe.    LITERATŪRA    1.  Kolbero  atliktas  reformas.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.  M.  S.  Mirė  nepatogus. Davies.  kunigų.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija.

75 to 0.55.  Vilija  Lapėnienė.    Dr.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.    Dr.  they are sufficiently large to have significant economic  effects.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.  in‐ tegrity  and  professionalism.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July.3  per  cent. The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year.  the development of statistical thought.  Tomas  Šiaudvytis.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 .  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards.  However.  Emigration  loss  amounts  to  0.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment. and  2.  In  many  European  countries.  Dr.  the  impact  of  emigration  on  wages. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity.  Ona  Molienė.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand.  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country.  Algimantas  Misiūnas. Czech Republic and Estonia.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate. on average.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply.44  to  0.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.4  per cent of GDP. In the  period  of 2001–2008.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day.94 per cent a year.  Jonas  Markelevičius.  such  as  quality  services. statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society.  the  United  Nations  General  Assembly.   In  this  paper.9  to  7. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  Gindra  Kasnauskienė. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics. This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework.

 It should be noted.  changes  in  tax  calculation. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country. excise duties).  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure. The main focus is on tax pay‐ ment trends. what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.  Moreover.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure.    Dr.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market.  declara‐ tion  and  payment  procedures. what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added.  Algirdas  Bartkus. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted.  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force. In the survey.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases).  Moreover. i. COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research.  summary  indicators.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new.  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).  involving  social  and  economic  fields.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009. differ‐ ent  –  identification. Arūnas Pocius.  secondary  grouping. used in official statistics. how‐ ever.  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.e.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  the  paper  presents  business  cycles. individual and company income  taxes.  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor.  abolition  of  tax  exemptions.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget.  however.  that.        .  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates. in urban and rural areas.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter.  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania.     Jurga Rukšėnaitė.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase.  which  was  stronger in case of urban than rural households.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream.  and  index  –  methods  were  used.     Dr. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure.  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant). In the paper. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET.  a  mode.  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.

  20  alternatives  require  190  pairs).  Vladas  Rimkus. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives.    Dr.  including  agriculture. which often proved to  be  disastrous.  such  as  direct  questioning.  Shepard  (1962)  and  J.  Still. Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other.  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market.  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents.  if  respondents  are  “homogeneous”.  in  many  cases. their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  the  so‐called  “weather  derivatives”.  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities.  namely  R.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.g.g.  Rūta  Kropienė.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy.  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations. 2010 (49)    Dr.  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.  Angelė  Kėdaitienė.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method.  Dr.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e.  Many  industries.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions. For this reason. how‐ ever.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  N.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market. Rather.  However. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects.  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input.     For many frequently purchased products.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market.  tourism and other businesses.  Hence.  the first of which were launched in 1996 in the United  States.  energy. on a 1–10 scale).  One  of  these is the deregulation of energy markets.  utility.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data.  Gžegož  Jurgo.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation.  brands) alone (simple space) from similarity data.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians. regression and correla‐ tion analysis. Kruskal (1964). which it almost  always is). are either favourably or  adversely affected by “bad” weather. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e.   Initially  popularized. B.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events. indexes.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion.  As  already  mentioned.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.  construction.g.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately.  however.  before  the results are given too much credence. To reach the aim.  This  is  part  of  black  economy.  That  is.    Dr.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice.  Vytautas  Kėdaitis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.

 therefore. contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally. This article deals with  almost all areas of his work: state economy.  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country.  Hence.  The  ideas  of  Colbert.      Dr.  and  the failure to observe the rules may become a norm.  For  ex‐ ample. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them.   This  article  is  topical  for  today’s  realities. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies. an effort was made to restrict imports and  expand  exports. Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous. national defence. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules. The State promoted the  establishment  of  manufactories.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. aimed at the effective administration of supplies. 2010(49)     contradicts to public order and interests.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden.  which  remained  purely theoretic. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it.  Moreover. trade pol‐ icy. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences.  Augustinas  Jasilionis.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol.   This  article  mainly  focuses  on  economics.      84   .  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  high‐skilled  labour  imports.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes. B.  In  addition. one faces uncertainty.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition. Black econo‐ my avoids state taxes.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J. are introduced alongside.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration. and  fuel.  since  some  avoid  paying  taxes. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion.  First  of  all. tobacco. Colbert in the area of tax reform.  At the end of the article.  Benjaminas  Pladis.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue. Therefore. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes. culture and art.

.

gov.  Tiražas 200 egz.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. 01500 Vilnius  www.75 leidyb. Nr. apsk. 2010.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius. 2010‐10‐14.                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m.lt    . 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861. 10. l.  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr.stat. 86 p. 29.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful