2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

   2007 m. Kauno. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį.  Atkūrus  nepriklausomybę.  apskričių  ir  savivaldybių.  2004  m. statistinių duomenų bazių.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms.  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės.  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  2010 m.  ūkio  subjektų. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus. visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį.  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 .  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas).  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc.  respondentų. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas. Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.   2009 m. efektyviau panaudoti išteklius.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją.  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai. Klaipėdos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį. Be  to.  tvirtinimo  ir  testavimo.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti.).  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos. y.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje).  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz.  klasifikatorių.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai. tikslai ir uždaviniai).  t.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo.  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai. liepos mėn. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo. optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti).  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.  kompiuterizuoti apklausas.  Statistinių  duomenų  surinkimas. šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai.  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu.  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis. siekiant didesnio pasitikėjimo ja.  statistinių  duo‐ menų  redagavimo.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje. skaičius pradėjo sparčiai  augti.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos.  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  pradėta  ir  2005 m..  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo.)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red.

 kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.  gebančių skaityti paskaitas.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais. didesnį dėme‐ sį skirti žinių.. ratą.  demo‐ grafais.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą.  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą.  išteklių  pakankamumo.  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata.  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.  2007 m.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu.  sąnaudų  efekty‐ vumo.  2009  m.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  statistinių  tyrimų..  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą.  sociologais.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  savalaikiškumą  ir  punktualumą.    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse.   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.  Nuo  2007  m.  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui. vertinimo. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse. suderinamumą ir palyginamumą.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  t.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas.   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą.  ekonomistais.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį. teikiami siūlymai jiems šalinti. finansinių išteklių planavimą.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  pasidalyti  patirtimi.  atliekamas  analogiškų  darbų.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų. sudaryti projektų apskaitą. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  statistinių  duomenų  konfidencialumo.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus.  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  sklaidai.  y.  2005 m.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.  2007 m.  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones.  sunkumai ir problemos.   2010  m. jų pa‐ naudojimo stebėseną.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus.  balandžio  mėn.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius.  tikslumą.

    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas. didėjančios paslaugų svarbos. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus.  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  informacinės  visuomenės  plėtros.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  Nuo  2010  m.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .  nuosavų  išteklių  skaičiavimo.  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą. Pagerėjus registro kokybei.  statistinių  duomenų  apdorojimo. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare.  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m.  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją. 2007 m.  makroekonomikos  prognozėms.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių.  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti.  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė.  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui.  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte. aplinkos apsaugos  procesų.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  Lietuvai  įstojus  į  ES.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius.  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo.  verslo  sektorių  pokyčius. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  kuris  atliktas  2010  m.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.  metodikos.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui.  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas.  kovo– balandžio mėn.

  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas. įgyvendinti priemones.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus.  Šis  rodiklis  2009  m. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu.  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones.  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“.  o  2009  m.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis.  žiniasklaidos  atstovams. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą.    .  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius. išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).).  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  prieinamumo.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto.  studentams.  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija. –  12.  2009 m.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą.  komitetuose.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais. atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę.  2006 m. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus.  baigę  studijas.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis.2  val.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų. (2008 m. pasiektus rezultatus.  2009  m.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.    8 veiksmingiau naudoti išteklius. Pinigų.  kaip  ESS  partneris.  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11. iš  kurių  nemažai.  Vietoje  2008  m.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai.  pedagogams.  statistinės  informacijos  aktualumo. stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais.  Statistikos  departamentas.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose.2 val. 2008 m.  dirba  Statistikos  departamente.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m.  Lietuvai  tapus  ES  nare. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių.

  atliekant  ekspertizes. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  Estijos.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.  Latvijos.  nacionalinių  sąskaitų.  organizuojant  konferencijas.  tarptautinėmis  organizacijomis.  Ma‐ kedonijos.  Kosovo.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.  valstybės  institucijomis.  2008  m.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis. 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  Švedijos.  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  Rusijos. bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  Juodkalnijos.  gegužės  mėn.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.  Bosnijos  ir  Hercegovinos.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją. kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  Tadžikijos.  Lenkijos.  švietimo.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  demografijos.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis.  Ukrainos. t.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas.  2006  m.  Nyderlandų.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  Aus‐ trijos.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  Suomijos.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  Baltarusi‐ jos.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.  2009  m.  Moldovos.  statistinės  informacijos  platinimo.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.  Uzbekijos.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.  valdžios  sektoriaus finansų.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.  pristatomi  šalių  pasiekimai.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  Kirgizijos.  sveikatos. Statistikos departamentas  9 .  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  Nuo  2001  m.  užsienio  prekybos.  kainų  statis‐ tikos.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  Turkmėnijos.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.   2010 m.  Turkijos. rugsėjo mėn.  2008 m.  rugsėjo  25–26  d.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  Ispanijos.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  Danijos.

  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  2008  m.  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų. profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti.  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus.  t.  Stiprinant Statistikos departamento.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m. Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  vaidmenį.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje.  t.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų.8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų.  Tarptautinio  valiutos  fondo. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos.  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti.  Tam  bus  parengta  tvarka. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.   2008–2012  m.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  dokumentų  valdymo  sistemos. 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams.  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  leido  98.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.  numatytos  procedūros.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje.  y.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.  bet  ir  surašymų  metu.  Prekybos įmonių asociacija.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose.  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     .  Verslo  darbdavių  konfederacijomis. Ūkininkų sąjunga.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  skelbiant  jų  kokybės aprašus. y.  Jungtinių  Tautų.

  Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą. 2010.  straipsnių  rin‐ kinys.  3. Nr.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą.  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą. Tarybos reglamentą (EB) Nr.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas.  grafiniais  pavaizdavimais.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.     LITERATŪRA    1. 2009. Grėska.  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis. kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija. kokia įstaiga ją parengė.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos. nutarimas Nr.  Lietuvos  statistikos darbai.  žemėlapiais.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin.  2.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas.  5.  sausio  20 d. Vilnius: Statistikos departamentas. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr. y.  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2).  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką. 1999.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką.  straipsnių rinkinys.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas.  nepriklausomai  nuo  to.  Martišius.  viešųjų  paslaugų. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai.  siekiama  ir  tikimasi.  6.  Vilnius:  Statistikos departamentas. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius.  4. p.  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų. 223/2009 dėl Europos statistikos.    11 . S..  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą. Vilnius: Statistikos departamentas.   7.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m.). J.  S. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą. 4–14. Martišius. t.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje.  Naujojo  2009  m.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti.  kokybę.  Lietuvos  statistikos  darbai. (Euro‐ tomas).  inicijuojant  ES. 11‐535).  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje.  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas.  straipsnių  rinkinys. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas. t.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams.  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  Be  to.

com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai.  2010).  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai. Remiantis Eurostato  duomenimis.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai.  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus. 9. 9.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių. Jie sudarė apie 1.   Mokslo darbų. p.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas. nėra daug.  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių. 10222 Vilnius  Tel.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas.  Tikėtina.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės. ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m.  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje.  2009). arba 4. dr. 8 658 17 351  El.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais.      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln.  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui. 1  Pažymėtina.kasnauskiene@ef. (2007) pastebi. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui.  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis. išskyrus Prancūziją.  Be  to.4  mln. Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  2000).  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas.  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai.  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės. nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų. tomas. (8 5) 236 6143  El. per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių.  gyveno  beveik  4.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.    1 12 .  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui.  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia.  Tikėtina. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc.2 proc. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių. gindra.  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų.  1995. 10222 Vilnius  Tel. teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui. Belgiją.  1999).siaudvytis@gmail.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15). naujųjų ES  šalių gyventojų.vu. Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui.4 proc.  Nepaisant  to.  Liuksemburgą ir Graikiją. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN. 2009).  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.  Gastonas  ir  Nelsonas. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m.  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms. p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Dustmannas ir kt.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas. į ES įstojusios šalys (ES 12).

  L0 = L1 + EM . ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q .  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K . 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui.  1991.  remdamiesi  Okuno dėsniu. Tarkime. gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo. o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas.  Antonji’as  ir  Cardas.  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė. Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė.  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav.  y. Huntas.  Tarkime. y.  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai.  nustatė. Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui.  Q = F (L) .  1997. t.  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį. MPL = F ( L) ′ = F ( L) .  t. t. remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu.  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005).  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį. y.  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu.       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI.  tačiau  nežymus. L . y.  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje.  t.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios. 1991). 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies. y. t.      ( ) ( ) ( ) 1 pav.  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas. 1995.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus. remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino. Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą. kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis. arba sukurto produkto kiekis.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas. 1992). Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas.   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007).    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 .  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį.  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje.  ∫ ∫   13 .  Carringtonas  ir  Lima. Ši autorė. Car‐ das  1990. GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius. 1982.  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) . 1996. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti. palyginti su visais  regiono  gyventojais. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006. L . Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K .  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė.  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE . kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas.  MPL = F ( L)′ .

  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį. kur  r  yra kapitalo kaina.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).  t. imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos.  Be  to.  plotas  BD.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas.  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo.  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti. L ) = FK K + FL L . y.3. yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .  nes  padidėja  jos  pajamos.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis.  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ).  plotas  C  gerovę  sumažina. o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC.  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu.  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams. y. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę.   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai. 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams.  lygias  plotui  BC .  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis. Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau. visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui.  t.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w .  plotas  A.  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių. lygias plotui C.   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis.  F (K . 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE). y.  kapitalo savininkai pralaimi.  padauginus iš    14 .  o  tik  perskirsto  pajamas.  lygus  plotui  CE.  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją. 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas.  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV.  Kita  vertus. pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 .  y.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą.  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis. nacionalinio produkto.  Q = rK + wL .  t. Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams.  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai. 2    Perskirstytų  pajamų  dalis. t.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę.  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L . galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema).  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kita  vertus.  y.  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai.  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams. t.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų.   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis.  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) .  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q . nes jį reikia įvertinti.  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C).  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc. arba plotui  B . darbo                                                                 1  Funkciją. t.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis. y.  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui.

 Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis.    15 .    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus.  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį. 2007.  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui. tenka darbo jėgai.  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu.   Jei laikome. y.    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška. constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e .α .. darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc.                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus.  1987). o perskirstytos pajamos.  ∂ log L ∂ log L Taigi.  tenkančios  kapitalo  savininkams. kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios.1 proc. 168).  parametras α   rodo. Pirmiausia.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  –  apie  1. galima daryti prielaidą.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta.9 proc.   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.:    (3)  w = FL (K .  BVP. nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui.  BVP.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama.  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą.  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas.  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams. p.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją.  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis.  nustatė.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą. t. o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams.  Ha‐ mermeshas. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis.   Darome  prielaidą.5  proc. L ) = (1 − α )K α L−α .  1 . skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį. jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi.  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α . interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos.  likusi  pajamų dalis.  Antrasis  metodas  remiasi  tuo.   Q K α L1–α = K α L1−α .  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą. IMF. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą.9  proc.  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai.  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui.  α .  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų..  Esant  tokiems  rodikliams.  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos.  gana dažnai naudojamos CES (angl.  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0.  be  to.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr.  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti. sudarė  apie 5.  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas. BVP.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi. y. Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami.  t.  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai.  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams. 1   Mishra  (2007).  o  perskirstytos  pajamos. įvertintą pajamų metodu. 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc.

44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.40  0.  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0.  kad  remiantis  deklaruota  migracija.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų.    1 lentelė.55  0.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.  yra  apie  0.02  0.  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija.  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.34  Naujosios  ES šalys  0.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija.  Estijoje.10  0.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje. Taigi galima  daryti  išvadą.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.08  0.36  Vokietija  0.42  Len   0.6.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti.03  0.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).  Latvijoje.      .4  procento)  (2  lentelė).27  Rumunija  0. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.  Tikėtina.3..  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas.5 ribą.2  procento).52  0.  Lietuvoje.      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI.0   0.  Vengrijoje  (iki  0.36  Švedija  0.  pavyzdžiui.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.06.13  0.42  0.  Slovakijoje.07  0..  pavyzdžiui.05  0.45.  Darbo užmokesčio elastingumas.43  Ispanija  0.54  0.1.  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.40  Čekija  0.  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.  Po  2004  m.59  0.34  ES 15  0   .47  0.  Jungtinė  Karalystė  0.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse.44  Estiją  0. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  Slovėnijoje.07  0.31  Airija  0.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.05  0.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.52  0.39  Slovėnija  0.  pavyzdžiui.05  0.  aukščiausi  –  Estijoje.04  0.  16 .  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.02  0.  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.07  0.56  0. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.07  0.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis. 1  Lietuva  0.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.44  Latvija  0.40  0.46  0.41  0.56  0. Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse..52  Vengrija  0.5.47  0.  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0.  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.4  ribą..4  ribą.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0.  Estijoje.42  Slovakija  0.52  0.57  0.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.31  Bulgarija  0.  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni.5. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.1  procento).  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0.35. tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu.37  0.  0. 2002).08  0.

   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“).29  0. per 2001–2008 m.  darant  prielaidą..  tikėtina.9 proc.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.8  5.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami. Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį.1  2.  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje.2  0.23  0.6  4.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.   Būtina pabrėžti.00  0.58  0.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.1  1. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.6  0. Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.04  79.  Toks  skaičius  reikštų.55.06  0.08  0.18  0.00  0.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai.7  2.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.  tikėtina.  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje.  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą.  suma  su  prielaida.  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.2  73.1  0.3  proc.40 / 2.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.02  0.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.  jei  elastingumas  –  0.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.7 proc. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse.3  0.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.13  1.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.  tačiau  įmanoma.  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje.  tikėtina.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.3  1.44 / 0.55.  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“). jei elastingumas – 0.  darbo  jėgos.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai.  ir  5.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.01  0.44.09 / 0.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.9  0.8 proc.0 / 13.  remiantis  Eurostato.  Vengrijoje.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0.0  4.17  0.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.04  0.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui.84  1.04  0. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.  tikėtina.  2004–2008 m.7  0.  ir  0.96  0.24 / 0.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.93  0.6  taikant  elastingumą  0.6  1.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.3  3.58  91.37  0.27  0..  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai. kad       Slovėnija  8.  jei  elastingumas  –  0.44.  remiantis  Eurostato.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga.32  0.  jei  elastingumas  –  0.18  0.  17 .75  procento.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0. per metus.6  1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui.7 / 5.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.43  1.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama.4  82.  Lietuvoje  2001–2008  m.9  0.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.0 / 60. 2010 (49)    2 lentelė.  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją. tuomet jis sudarytų apie 1..  per  metus.1  73.03  0.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija.30  0.  padidėjo  apie  7.  emigravo  apie  13  proc.2  ‐19.94  proc.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.05  0.10  0. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.    3 lentelė.2  44.06  0.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.73  1. Iš 3 lentelės matyti.

43  proc.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži.9  iki  7.3 mlrd.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2. litų kasmet.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką. BVP. y.  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje. t. ypač darbo  užmokesčiui.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga.  laikotarpiu.  neatspindinčia realių emigracijos srautų.  o  vidutiniu  –  nuo  15. 2008 m.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos.  2008  m.  galima  teigti.  p.44.  vidutiniu  –  nuo 3. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai.  2008  m.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai.7  proc.84 proc.  BVP  kasmet. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį.4  iki  4.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant.      18 . lygia 46.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.. 38).6  proc. Reikia pažymėti.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3.  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Karpavičius.8  iki  beveik  1 proc. y.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos.  sudaranti  apie  2. 2006.5  iki  5.8 iki 4.43  proc..  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.3  proc.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1.  litų. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.84  proc.  Darant  prielaidą.  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4.  Per  2001–2008  m.  2006.  daroma  prielaida.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį.  Karpavičius..  padidėja  nuo  0.8 proc.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis.  2008  m. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje. kainų lygį.  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę.  o  vidutiniu  (20  metų) –  0.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti. p. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.  per  metus.9 proc. bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr.  BVP.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis.9  iki  18.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m.  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje..7 proc.  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje.  tikėtina.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą. apie 2.7  proc. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5.  BVP  kasmet. valstybės finansus. t.  38).  Nustatyta.3 proc.

 5th–6th October 2006.  Card. 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market. Open Society  Foundation.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration.  J. 70–78.  p.  P. A.  Gruževskis. 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration.europa.  45  (3).  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  245– 257. 16 (3).  43  (2). January. NBER Working Papers 1297..  H.  Interneto  prieiga:  http://pub. vol.  Ottaviano.  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration.  Kasnauskienė.eurostat.  Eurostat. T.  Čekanavičius.  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market. Autumn.  europa. 596–603. p.  Velling. Statistics Estonia. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market.   32.  R. Lima. 3–22.  Card.  P.  p.  28. 64 (4). World  Economic and Financial Surveys. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“. Carrington.  29. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market. p. 104–114..  G. B.  E.   16.  D. p.  Trade  and  Labor. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration.  22.  9.  Interneto  prieiga:  http://db1. 174–181.  April.  D.  Lewis. 49 (2). 30–46.  Review  of  Economics  and  Statistics.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE.  J.  Pischke.  G.  2002:  Getting  Income  Shares  Right. Chapter 7. No.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.  Klaipėda  University. J.  Chicago:  University  of  Chicago Press.  G.  Topel. C.  CEPNO Volume.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės. January. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision.  12.  2010a:  Annual  National  Accounts. Cluj‐Napoca (Romania). Borjas.  2010b:  Population  and  Social  Conditions.  Hunt.  2005:  Immigration.  Journal  of  International  Scientific  publications.asp. 201–234.   20.  G.  Interneto  prieiga:  http://epp.  3.  D.ec. p.  Volume  82. 458–474.  6.  S.  9  (2).  Journal  of  Economic  Perspectives.  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics.  Journal  of  Political  Economy. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin. 4940.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai.pdf.  25.   19   .  D.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration.  15.  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs. No. NBER Working Papers. IMF.  Borjas.  E.  S. G. Grossman. J.  5.  J.eu/  portal/page/portal/statistics/search_database. Nr.  Hamermesh.  Chapter 28.  G.  January. W.. p.2001/I_Databas/Population/databasetree. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers..  23.  3.  N.  p. Pinigų studijos 2.. Glitz.  Industrial  and  Labor  Relations  Review. J.  A. NBER Working Papers 14188. Čekanavičius..  D.  p.  Karpavičius.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  B.  p.  4. 2007: World Economic Outlook.  Handbook  of  Labor  Economics.  Gollin.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run.  L. 28–36.  R. vol.    17.  p..  NBER  Working Papers. 180–199.  Pocius.  24. p.  Oxford  Review  of  Economic  Policy.swf. J.  E.  Issue  1.  33.eu/portal/page/portal/statistics/search_  database.  2001:  Immigrant  Inflows.  Journal  of  Development  Economics.  Mishra.  Card.  L.  J.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U.   2.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives.  18. 1 (61).  Review  of  Economics and Statistics.. G.gov.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė. 1335–1374. Borjas. Borjas.  Čekanavičius.  Lewis.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas.  and  the  Labor  Market..  34–45.  Immigration.  J.  556–572.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers.  D.  J. Quarterly Journal of  Economics 118 (4).  1.  8. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija.stat.  Trade.lt/  statbank/default.  27.  vol. 79 (4). p..  Altonji.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Interneto  prieiga:  http://www.  13.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico.  Levinsohn.science‐journals. Pinigų Studijos 2.  11.  Peri.  7.  p.  Oxford  Review  of Economic Policy.  G.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008. Frattini. Dustmann. 1697–760.  30.eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007.  I. 24 (3). p. J.  Interneto  prieiga:  http://epp. 478–495.  21. Waste or Opportunity?.  Economy  and  Business. P.  Nelson.  vol..  vol.  26. p. G.  Gaston. 04‐1. p.S.un.ec. 14796. p.  vol.  110  (2)..:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration. 21–41.  G.  E.asp?w=1024.  Leamer.  31.  Immigration.ee/  px‐web.  Lalonde.  Interneto  prieiga:  www. Kasnauskienė. p.  and the Choice of Technique. p. Journal of Labor Economics 19 (1). 05‐8.  10.stat. 22–64.  Kasnauskienė.  vol.  J. L. 1995: The Economic Benefits of  Immigration.  Eurostat.  vol.  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question.  2006:  Brain Drain: Calamity. 330–347.  Skill  Mix.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence.  19.  14.  Native  Outflows. 594–604.  L.eurostat..  G. 2010: Statistical database:  Population. G.  Engineering Economics. 2010 (49)  LITERATŪRA  1.

  2009  m.vu.  mieste  ir  kaime. pareiškė kritinių pastabų.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės. tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių.  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius. dinamikos.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą.  At‐ kreiptinas  dėmesys.moliene@ef.  socialines  grupes  ir  t.   20   .  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius.  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.lt   centracijos.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m.  duomenimis.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m. t. (8 5) 236 6277   El. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. Tačiau 1994 m.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai). įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą. 9.  pozicinių  vidurkių).  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą.. 10222 Vilnius   Tel.  panaudojant  identifikaci‐ jos.  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m.    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute. dr. p.  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas.misiunas@ef. Pasaulio banko ekspertai. 10222 Vilnius   Tel.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.  duomenų  analizė.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų.  Dėl  šios  priežasties  1992  m. parengė naują tokio tyrimo programą.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą.lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų. 9. (8 5) 236 6277   El.  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami).  2003  m.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis.vu.   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m. nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr. ona.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą. algis.  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.  antrinio  grupavimo. p.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m.

 namų ūkio  dydį.5  111.7  1.6  656..3  484.  vartojimą.9  1.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.2  107. 2 lent.  t.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga.2  140.  y.0  139. amžių.2  1.2  409.116  705.0  331.).2  115.3  proc.  per  trejus  metus.  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį).  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės.9  106.0  108. arba 31.9  112.7  115.9  371.1  219.3  111.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.8  457.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse.6  197.   1 lentelė.9  755.8  115.  1  lent.).3  98.0  1.2  903.2 proc.102    578.    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.2  137. t.120  442.2  133.4  1.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos.4  821.4  784.1  538.5  1. o mieste – tik 1.  palyginti  su  2007  m..7  623.2  117.5 proc. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m.8  lito.  (20.0  111.7  109.0  113.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu.4  1746.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui.  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.6  565.106  1491.).0  113.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį.119  383.3 proc.0  115.1  113.3  1.8 proc.2  140.0  111.  1  lent.119  326.2  110.1  1201.   Be  to.1  651.5  969.4  362.2  111.  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.1  116..8  1.  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr..6  2031.112  k 2005− 2008     21 .7  114.  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.6  proc.  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m.  arba  37.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais.5  748.9  106.9 lito.).  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.3  110.8  proc. išsilavinimą.). y.5  140.  t.1 lito.1  653.  palyginti  su  2006  m.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose.6  712.3  1. arba 53.6  565.  (17.8  490..6  1.121  510.  palyginti  su  2007  m.6  140.3  249.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę.2  135.120  264. mieste – 202. kaime –  240.1  1994. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.  y.8  138.).   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr.4 proc.  visoje  šalyje  padidėjo  215.6  110.  namų  ūkių.7  113.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje.7  293.  o  kaime  –  2008  m.6  112.3  1. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui.3  113.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.0  137.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.118  591.  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė.2  1131.8  140.  2000).  tipą. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15.  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.1  111.8  793.6  110.112    887.7  426.  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.0  112.1    993.6  111.)  nei  mieste  (9.  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m.  vaikų  skaičių.  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.  laikotarpiu  (žr.6  111.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.

7  2. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.3  109.2  1.4  839.7  105.0  133.5  121.0   171.0  7.5  2.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.6  2.7   215.8  340.0  722.2  121.2  557.3   112.8  1.5  570.1  383.164    644.8  838.1  3.3  108.2  117.5  2.6  638.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.3    3.0  1.7  382.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.1  1.7  104.5  1856.6  2.148  499.3  1456.6  114.9  108.1  116.2  537.1  120.6  121.1  3.7  proc.6  1. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.6  1.150  377.3    3.154  778.8  114.153  658.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.142  433.7  118.  Atlikus  2005 ir 2008 m.4  104.7  435.7  1035.2  3.5 ir 37.7  132.9  7.099  256.0  2260.3  8.6   814.3  532.4  119.9  134. vadinamos progresinėmis.7  387.4  271.3  669.    22   .3  3. ir 62.7  2081.157    567.7  105.4  473.151  313.1  119.     2.2    3.6  153.8  151.7  641.3  153.0  3.5  585.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.1  257.1  128.5  115.2  117.5  117.     8.7  473.6  152.6  2. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.7  109.5 proc.2   102.8  154.9  110.8  92.7  115.2  530.5  1.7  539.1  837.8  501.  vadinamos  regresinėmis.086   141.2  610. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.2    3.5  106.3  8.stat.2  232.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.3  711.8  104.9  1466. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.9  1.4   128.086  1126.093  679.1  1.1  1.3  133.7  2.5  847.4  712.7  2.1  586.6   109.1   880.5  1.7  119.2  110.1  113.6   108.2    9.4  3.7  1.6  119.4  113.0  3.gov.8  113.7  118.100  545.1  129.3  121. tiriamųjų 2005 m.3 ir 36.7  237.1  116.1  851.0  409.6  104.5  109.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.2  130.5  2.  http://db1.3  107.3  1775.2   159.1  157.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.  o  viršuje  –  didesnės.3  121. 2008 m.  Kėdaitis.2  874.3  135.148  1624.154  973.7  413.0  151. o kaime – 2006 m.2  1027.8  9.8  112. jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.4  152.106  298.9  502.4  7.102    398. pateikti 3 lentelėje.9  1.4  992.lt/statbank.  (9.2  1.2  109.8  107.9  110.5  8.*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.1  1231.5  686.7  103.  2003).2  131.5    8.8  108.8  101.7  1271.3 karto).2  115.4  1074.1  702.6   114.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.4  116.7  109.2  110.3  153.5  109.3  452.103  342.7  2.3  1.2  1.1  1.0  277.      2 lentelė.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.4  758.099  463.4  318.6  1.3  3.3  116.6  153.5  619.5  394.8  284.097  209.4  1.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.7  1.9  123.3  132.2  341.0   125.5  321.5  8.4  100.2  110.7  459.8  1.1  108.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.0  149.4  117.6  712.5  2. Tuo tarpu 2008 m.8  132.096    446.6  105.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis.1  1.

  kad  Lietuvai. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.5  382. – kaime.6  438.235  0.3  9.5  2007  847. 2 ∑ ϕ i′ .5  1.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda. yra būdingas pirmas atvejis.316  0.  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais.226  0.3  630.4  362.333  0.3  637.2  2..  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas.327  0.  krizės  pradžioje.5  723.1  639.314  0. Dažniausiai tai yra 0.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio. Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.  2006  m. tai reiškia.236  0.7  2007  931.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).2  2. 2008 m.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.2  592.4  2.1  528.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.5  478.3  2.221  0.1 − 0 .235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1.1  1.326  0.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui.3  639.3  2006  902.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.9  2008  Mieste    644.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709.2  641.1  1.230  0.9  2005  783.0  825.7  308.3  679.0  395.  t.5    536.7  580.3  2005  532. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .324  0.4  507.3  2.320  0. o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.  kad  2009  m.2  2.5  2006  570.  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste.305  0.  Akivaizdu.   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).0  701.3  281.  kad  asimetrija  yra  reikšminga.1  2006  837.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.7  1.2  2008  Kaime  446.3  374. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa).  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.5  2006  748.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.  y.0  429.)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis.0  2.5  442.338  0.227  0.341  0.2  1.232  0..3  2005  711.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi.6 Md (arba  60  proc.0  477. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės.     4 lentelė.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m. dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis. jeigu šis koeficientas viršija 3.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.0  475.7  669.248  0.  3 lent.5  2007  686.8  2007  793.5    2.4  2008  479.   Statistikos  teorijoje  teigiama.  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.1  2005  651.  kur:      23 .244  0.5  612.0  2.2  470.  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.2    400.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.2  409.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.3  2.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.    3 lentelė. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.237  0.  tai  reiškia.324  0. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.241  0.  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui).  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.  4  lent.310  0.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės.  Tikėtina.  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.

 Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.8  2. punkto.7  4.  10 gr.5  5.7 proc.8  12.6  0.3  4.1    Miestas  3. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m.  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis.  Iš  tikrųjų.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.4  11.4  25.stat.7  Būsto apstatymas.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.6  4.7  2.2  7.9  1.8  11.2  1.4  2.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3. dujos.0  13.  24   .  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį. kavinės.4  9.8  12.2  0.3  3.   6 lentelė.6.5  6.1  25.1  2.1  Transportas  4.3  1.4  Ryšiai  4.5  12.0  0.0  5.9  0.7  Tabako gaminiai  2.8  7.0  2. duome‐ nis.2  25.9  11.2  8.6  0.8  9.  kuras  11.6  4.  10 gr.  Nors  palyginti  su  2005  m.2  4.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.3  7.2  Sveikatos priežiūra  3.2  16.1  Drabužiai ir avalynė  4. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.  100  100  2005  Mieste  1 gr.4  8.3  0.6  1.2  4. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą. ir mieste.).0  3.  10 gr.2  26.4  61.3  26.  bet  2008  m.1  3. išsiskyrusiais vartojimo  bumu.gov. valgyklos  3.3  11. procentais  Kaime  1 gr.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą.0  6.1  3.2  Alkoholiniai gėrimai  2.1  2.  10 gr.  10 gr.9  2.9  16.  restoranai.8  2.1  15.2  49.  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.4  2.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.8  3.0  7.  galima  pastebėti.1  proc.9  26.0  3.6  3.6  22.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.0  8.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.  10 gr.  kaime  –  25.0  3.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24.8  17.4  7.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.2  27.7  48.4  8.1  0.2  1.2  9.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.3  24.4  3.5  4.2  3.8  8.7  5.3  3.    5 lentelė.).1  45.5  3.1  1.7  2.2  10.0  26.2  3.5  2.  10 gr.6  20..9  1.4  7.elektra.  10 gr.9  27.2  3.1  procentinio  punkto...9  2. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2. drabužiams ir avalynei.1  1.5  48.1  5.  10 gr.1  7.1  1.8  4. http://db1.0  7.0  14.  2008  m. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.6  17.7  3.8  0.2  0.lt/statbank/.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.2  52.0  3.8  3.9  20.  vartojimo  išlaidų  dalis.1  9.3  4.9  19.  100  100  2008  Mieste  1 gr.  100  100  0.3  3. vanduo.  šių  išlaidų.4  2.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.0  52.7  12.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.  10 gr.3  Švietimas  0.8  4.9  63.  Miestas ir  kaimas  3.  visų  vartojimo  išlaidų.1  3. 6 lent.6  2.3  10.3  0.  1 gr.1  25.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.3  Poilsis ir kultūra  1.  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.7  2.3  0.  1 gr.4  1.5  3.0  5.3  2.9  proc.8  4.5  0.1  5.2  21.1  6.3  2.7  2.3 ir  3.1  10.7  3.). 5 lent.7  4.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.0  25.7  5.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.5  5.  1 gr.2  2. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m.4  3.3  2. Visų vartojimo išlaidų dalis.9  55.1  9.0  17.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.1  25.0  27.7  1.6  18.1  19.7  3.9  3.6  5.6  9.0  1.  100  100  Kaime  1 gr.9  Būstas.0  3.6  4.5  3.0  7.5  6.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.  100  100  Iš viso  1 gr.2  2.8  Viešbučiai.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.9  2.8  10.2  7.6  0.4  3.5  10.1  3.  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.3  19.0  4.8  7.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

38  24.783  0.11  13.15  100  42.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius.9  41.77  100  40. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m.    29 . 1 pav.6  0.782  0.498  0. proc.  Esant  tokiai  padėčiai.)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų.99    18.70    18.415  0. santykiniai rodikliai.784  0.).8  40.396  0.371  0.19  100  39.95  15.74  14.68  100  43.  Šaltinis: Statistikos departamentas.1  51.22    19.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.784  0.332  0.04  24.65  14.373  0.337  0.433  0.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0. tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos.780  0.358  39.25  28.        3 lentelė.9  49.  bus  palyginti  nežymūs (žr.81  14.59  13.3  38.  skaičius  2010–2020  m.76  25.781  0.67    17.5  46.530  0.782  0.785  0.4  53.50  12.32  100  45. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.83  24.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.74  13.43  26.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.25  14.06    20.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis.2  49.28    17.38  26.65    20.74  12.27    21. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas..40  25. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.45  100  41.3  44.97  26.03  100  44.51  14.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.36    15.393  0.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.42  27.54  27.47    15.90    15.53  100  41.81  100  41.08    16.05  100  45.07  24.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.37  12.826  0.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.388  0.80  100  38.823  0.6  53.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.783  0.8  40.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.

 remiantis Statistikos departamento duomenimis.2 41.21  16.85  20. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose.  Alytaus m.25  100   28.7 14.4 14. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.76  37. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1.96  33.  4 lentelę).2 46.9 47.52  79.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.  raj.4 14.   30   .48  37. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys.82  45.74  16.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32.3 14.08  100   39.9 31.).0 21.7 15.5 16.93  100   32. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia.   santykiniai rodikliai. ir  Ignalinos raj.44  19.2  ir  28.1 28.3 25. šis rodiklis mažesnis.9 16.7 44.4 40.  Tauragės raj.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus.8 29.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys.0 39. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj.8 30. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.4 14.7 27.43  34.1 30.87  25.7 14.1 46. Kitose teritorijose.   santykiniai rodikliai. už kuriuos mokamos įmokos  2.2 15.17  37.7 24. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.1 45.1 15.04  60.90  100   23..7 15.33  18. pagal atskiras šalies teritorijas.72  100   20.1 16. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą.18  79.  Būtina  pabrėžti.83  76.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39. kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.4 14.6 14.3 15.24  67. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.3 42. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius.6 14.6  proc.3 14.3 16.3 14.4 15. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.4 15. Tai rodo.57  71.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.  Pasvalio raj.3 23. kur užimtumo situacija  yra geresnė.0 22.  4 lentelė.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m.

  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.  Pavyzdžiui.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis. Pirmiausia. 2009 m.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs.  (žr.  vėl  išaugo  iki  29.  2007  m.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių.  Nesunku  pastebėti. Būtina pabrėžti. Žymiai pablogėjus padėčiai. 2010‐03‐01 14:14. Galimas dalykas.  2000–2007  m.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti. vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo.LT. 2009 m. skiriasi pati bedarbio samprata.  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų. nepaisant to.  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje.  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių.  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m. Deja.  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos.  Darbo biržos duomenimis. pasigendama  tinkamo  sąvokų.). kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga.  5  lent.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.  jau  sudarė  5.7  proc. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi..).  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.).  moterų  –  10.2  proc.4 proc.  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą. šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę.  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas. kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas.  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai.  Galima  teigti.  2001 m. jie gana dažnai painiojami.  Nedarbo  pokyčiai.  užimtumas  ėmė  mažėti.cv. tačiau tikėtina.lt/Default4. Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga).  tačiau  nuo  2006  m.3  proc.  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas.  sumažina  tai.  Pavyzdžiui. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f.  žiniasklaidoje  teigiama.2  proc.  o  2008– 2009 m. Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m..  Nepaisant to.  asmeniui. o santykinis nedarbo rodiklis. VZ.  2004–2005  m.  Taigi.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis.  Jo  reikšmės  dydį..  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13.  Tačiau  2008  m.  iki  4..  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo.  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).  Statistikos  departamento  duomenimis.  Taigi.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai.4  proc.7 proc.4  proc.    31 .  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis.  –  fiksuotas  2007  m.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17.  Tyrimų  duomenimis.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą. Be to. – 9.  antroje  pusėje. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.8  proc. siekė 13.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m.  ignoruojant  tą  faktą. Kita  vertus.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo.1  iki  8.  http://manokarjera.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas .  taikomi  griežti  kriterijai.  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų.  –  bedarbių  buvo  2001  m.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių.  Darbo  biržos  duomenys  renkami.

0  29.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu).2  103.europa.6  84..6  6.    6 lentelė.4  166.htm.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.).  nukrisdami  iki  tokio  lygio.).  Lietuvai  įstojus  į  ES.5  132.3  241.4  152.9  8.. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4.3  proc.4  11.0  203.  Šių.8  9.0  13.2  15.9  85.    32 .2 tūkst.9  13.5  76.2  111.4  224.4  12.1  59.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.0  24.9  29.  Dar  2007  m.).  Tačiau  2008  m.2 tūkst.6  145.3  8. y.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.  bet  ir  su  kitomis  priežastimis. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.  pažymima. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.9  19.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.4  14.3  22.3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti.4  17.7  160.) skaičius.2  12.0  22.4  5.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.  5 lentelė. Kitaip tariant.0  4.8  12.5  mln.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.3  101.1  224.2  40.8  11.6  204.7  iki  42.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų.7  90.0  214. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės.2  29.5  383.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m.).7  …  176.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus).2  217.3  186.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.9  12.  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec.  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo.3  4.4  13.2  369.3  5.  6  lent.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis.5  …  178.  221. nuo 2001 m. tūkst.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m.  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei.7  89.2  47.3  26.3  5.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis. iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.  Palyginti  su  ankstesniais  metais.8  184.  (žr.3  8. tūkst.9  14.0  17.  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių.3  163.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145.5  73.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m.0  78.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.5  tūkst.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.4  11. kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo.  t.  naujų  darbo  vietų.3  4.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.8  87.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija .  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių. atitinkamai padidėjo nuo 56.6  66.2  79.2  94.3  8.6  23.0  38.7  19.7  24.6  66. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m. proc. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.9  31.1  56.  2002  m.8  69.  kad  2007 m.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.1  103.7  10.8  5.7 iki 84 ir nuo 26.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti.6  5.

 dirbti.   Lietuvos  sąlygomis.  4. 1997.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti).  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas.  International  affairs.  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.  1992:  Measurement  of  unemployment.  Manoma.   7.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES).eu/  eu2020/pdf/eu2020_en. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas.   5.     33 . dėl įmonių vykdomos politikos ir pan. 24‐11‐2009.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka.europa.  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą.  R. lapkritis. Vilnius.  Geneva:  International  Labour Office.   6.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti. o ne gyventi iš socialinių pašalpų.  Valmartizacija.    LITERATŪRA    1.  Lisbon  Strategy.  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją.   8..  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states.  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.  The  Annals  of  Regional  Science.  Employment.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai.  3. Verslo klasė. 2009.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos. EMCO/23/200509/EN.  F.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas.  Interneto  prieiga:  http://ec.                                                                   1  Valmartizacija.  Hussmanns. Commission working document.  Employment. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu. 2009. Nr.  taikydamos  įvairias  priemones.  Employment.  vol.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg. lapkritis. 4.  R..  mažu  darbo  užmokesčiu.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga. 35. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy.  COM(2009)647  final. Akropolizacija (B.  Damidavičius.. 2009 m.  Surveys  of  economically  active  population.  Akropolizacija  (B.  Mehran.  Verma  V.   2. Gruževskio interviu).pdf.  M. nepatraukliomis darbo sąlygomis.  M.  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms. Brussels.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų.  darbdaviai  ir  darbuotojai. Lietuvos ekonomikos perspektyvos.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų.  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka.  trūkstant  finansinių  išteklių.  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą.  Gruževskio  interviu). ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą.  Damidavičius. DnB Nord  bankas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.  Lietuvos  statistikos darbai. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius.  European  commission.  Cuadraro  Rura.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą.  J. Verslo klasė.

 priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio. p.  Žin. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei. 9.  Barr.    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime.  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą.  17‐447.  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  eg‐ zistuoja rizika. dalis – taupymui ( st ).  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip.  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis.  1991. Antra.  Ši  išvada  neprieštarauja  M.  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą.  Nr. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu. y.  Clark.  2001.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ .  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu. t. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st . y. pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį. Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas. pensijų gavėjų vartojimo galimybes.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes. 10222 Vilnius  El.  Siekiant. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias.  Nr.    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas.  2004).  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ). Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis.  2004.  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt . kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ). Kitais žodžiais tariant.  taikant  šiuos  metodus. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin. ar ne.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu.  1994.  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios.  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ )..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr.bartkus@ef. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes.  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) .  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas.  59‐1153).vu.  atsitiktines  pajamas.  nėra  aišku..  Trečia. Ketvirta. Atsižvelgiant į tai.  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių.  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta. algirdas.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr.  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys.  Pirma. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos. o indeksuojant pagal     34 . Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir.  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų.     Teigiant. trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis.  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės.  t.

 nt – apdraus‐ tųjų  skaičius. pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas.  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis.  atsi‐ žvelgiant tik į tai.  Laikotarpiais.  o  didėjimas  –  mažėjimą.  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas. o Ft – perteklius (į rezervus. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies.  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ.  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis.  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo. Kons‐ tanta reiškia. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt . prieš šį laikotarpį buvusius. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  periodus. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 .  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft .  imama paskola.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) . susi‐ dariusiam per ankstesnius.  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos. kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais).  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 . Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis.  t.  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę. yra tas pats dydis. o jeigu sumažinamas – κ padidėja. Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas.  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį. skaičiaus (rt) augimu.  kai  biudžetas  yra  deficitinis. tai κ sumažėja.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis.  Be  šių  dviejų  būdų.  t.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos.  kiek  turima  lėšų.  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama.  atitenkanti pensijų gavėjams. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola. pertekliui.  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma. t. y.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones.  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu.  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt . o rt – pensijų gavėjų skaičius.  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos. surinktoms per šį laikotarpį. Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ .  ir  investavimo  pajamoms.  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  palyginti  su  pensijų  gavėjų. Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus.  mėnuo  ir  t. kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis. kad skolos nėra.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui.  kaip  visuomenės  grupės.  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ). kiek turima lėšų.  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt .  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt).  Esant  nepakankamam  turto  lygiui. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas. Ši išraiška rodo. pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas.  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt . gaunama  bt / wt = ρ = const .  Sujungus  abi  lygtis.  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) . o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ).).  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko.  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia.  Mažėjant  κ.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt .  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime.  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų.  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą. y. Žinant.  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai.  atitenkanti  pensijų  gavėjams.  kur  t  –  laikotarpį. Bt – t laikotarpio biudžetas. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį. Remiantis  pirmine analize.  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai. Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.

 šių lėšų indeksavimui nepakanka.  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  Pakeitimo normos da‐ lis.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ).  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis.   Papildomos  įmokos.  Todėl  ga‐ lima teigti.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.  gautų padidinus tarifą. išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis.  Antras  dėmuo  rodo.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti.  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada.  Ši lygtis parodo. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus. formuojasi perteklinės lėšos.  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ .  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta.  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  sumokama  vis  mažiau. gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis.  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  κ  yra  kompromisas tarp kartų.  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos. yra keisti senatvės pensijos  amžių. Pertvarkę lygtį.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų. kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius. o kai šis santykis  auga.  visada  bus  subalansuotas.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct . susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius.  kad  biudžetas. bet. y. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ).  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti.  kad.  Viena  vertus.  Trečias  dėmuo  rodo.   Ši lygtis parodo. gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio.  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti.  vieninteliai  kintamieji.  Ši  lygtis  parodo.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes. atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ.  reikės  mokėti  pensijas.  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo. kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą. perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et .    36   .  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ).  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo.  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus. ir atvirkščiai.  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes. arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis.  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) .  o  jam  didėjant.  Išple‐ čiant  išraišką.   Papildomos įmokos. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t . kita vertus.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu. taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes. Pastovus  κ rodo. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant.  κ  išliekant  pastoviam.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et . socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t.  šios  įmokos  kuria  perteklių.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais. kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  Ši  lygtis  parodo. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.  papildomų  įmokų. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  ir  papildomų  įmokų. Taigi.  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.

  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ). kurios.  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    .  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  vertė  mažėja.  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys. Augant pensijų gavėjų skaičiui. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ).  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant.  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) . išauga perteklius.  Papildomos  įmokos.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) . nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių.  kad  nekaupiant  rezervo. padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) .  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ. biudžetas išlieka suba‐ lansuotas. o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje.  gautos  padidinus  tarifą. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) . jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ).  Biudžeto  deficitas  išauga. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.   Ši lygtis parodo.  šios  įmokos  formuoja  perteklių.  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ).   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.   Ši  lygtis  parodo. jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  nes  rodo.   Ši formulė parodo. kaip  deklaruojama.  bet  mažėja  rezervas.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ). Perteklius susiformuoja.  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas. minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos.  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas. nepanaudojamos lėšos praranda  vertę.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis.  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  biudžetas  tampa deficitiniu.  tai.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ). jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1). Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas.  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių. formuojasi perteklius.  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę.  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ).  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus.  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. auga ir pensijų  išmokų  poreikis.   Formulė  parodo.  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės.  Akivaizdu.  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas.  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones.  Biudžetas  išlieka  perteklinis.  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  yra  skirtos  gerovei  palaikyti. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ).

 pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis).  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija.  kai  valstybė  įsipareigoja. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos. neatsižvel‐ giant į tai. nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft). Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius.   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. poveikį pensijų dydžiams.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos. yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ).  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis). Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta.  kainoms  išaugus  dydžiu  gp.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas. y. gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius. y.  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  pačių  kainų  augimo.   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis).  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami).  pensijų indeksavimo šaltiniai.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones.  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu. pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp. o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios.  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai.  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ).     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes.  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp. o indeksuojant  pagal kainas.  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs.  pensijų  gavėjų.  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu.  Ši  lygtis  rodo. Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp.  pensijų  gavėjų.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  t. o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw).  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  ar sumažėja.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga.  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw).     .  t.  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį.

  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  M.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.  F.  5..  V.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  L.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing. y.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  2.  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis.    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu. atsižvelgiant tik  į  tai..  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas. 17‐447). N.  kiek  turima  lėšų.  R. Barr.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas.  3.  Indeksuojant pagal darbo užmokestį.      39 .  J.  R. N.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu.. 2004: Economics of the Welfare State. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio. Barr. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press.  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas.: Oxford University Press.  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių.  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus. 59‐1153).          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis. Nr.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  Moon.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos..  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių. 1991. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  Clark.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo..      LITERATŪRA    1. 1994.  4th ed. Nr.  t.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin.  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  Burkhauser.  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį.  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  4.  Quinn.

 jog 2009 m.  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai.  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama.  planuotų  pajamų. y..  PVM  pajamos  sudarė  51.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas. PVM surinkta     .  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje. mažiau nei 2008 m. pvz. 9.8  proc.  panaikintas  5  proc.  kai  kurių  ekspertų  nuomone. taikydamiesi prie minėtų pokyčių. 10222 Vilnius  Tel. suplanuotų PVM pajamų. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare. y.  Nuo  2009  m.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  iš  viso  surinkta  9  242.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone.  susiję  su  tais  sandoriais. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių.  ir  ateityje  turėtų didėti.  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami.  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui. litų PVM.  2009  m. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios.8 proc.  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.  Pavyzdžiui.  susijusius su PVM.  rugsėjo  1  d. (8 5) 244 7804  El.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI.  pvz.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m. gyventojų pajamų.4  proc.  tarifas.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant. litų.  2009  m. arba 26. susijusios su pridėtinės vertės.. jie nedavė nori‐ mo efekto.  t. Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  akcizų  mokesčiais.  Ši  suma  sudaro  108.8 mln.  tiek  mokesčių  mokėtojai.2 proc. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.4  proc..  2008  m.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265.  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams.  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.  iš viso surinkta 6 798. t.  ūkio  subjektams. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102. Palyginti su 2008 m.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų.  keleivių  vežimo  paslaugoms.  –  21  proc. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). perprogramuoti kasos aparatus ir t.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos.  aptariami  esminiai  veiksniai.  Kita  vertus.  O  štai  šešėlinė  ekonomika.  tarifas.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai.  litų  PVM.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams.  Palyginimui  –  2009 m.. (kartu  sumokant mokestį).  keisti  informacines  sis‐ temas. sausio 1 iki 2009 m.  tačiau  pažymėtina.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas.  paukštienai.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė. 2009 m.  2009  m. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt.  t.  žuviai.0 mln.5  mln. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  2008  m.  2009  m.  maži‐ namos.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių.  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius..  Tai sudaro 90.Anciute@gmail. Aurelija.  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui. Be to.  o  nuo  2009  m.9 proc..  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m.  pelno.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus. p.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui. pateikiami svarbūs. rugpjūčio 31 d.com      ĮVADAS    2008  m.  Reikia  atkreipti  dėmesį. galiojo 19  proc.

  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką. 2010 (49)    26.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m.  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas.  2009  m.  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv. III ketv.. pradžioje. 2009 m. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis. y.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas.  PVM  permokos  sumažėjimą. 2008 m.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai. Ši suma sudaro 51. be to.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis.  Darytina  išvada.. litų daugiau pajamų. IV ketv..  t.3 proc.  t. IV ketv.  2009  m.  gruodžio  1  d. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m.2 proc.  pagal  VMI  duomenis. mažesnės  nei  2008  m. reikėtų paminėti.  dieną.  VMI  duomenimis.8  mln.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis.  o  2009 m.  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m.   Finansų  ministerijos  duomenimis. y. – 8.  PVM  permoka.9  karto  didesnė nei 2009 m.  laikotarpiu.  gruodžio  31  d.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  buvo  735.. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo.  1 pav.          2009 m.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma.  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.8  proc.  arba  1.  PVM  nepriemoka  2009  m.  2009  m.3 mln.  nebuvo  daroma.  sudarė 680.  sudarė  9.. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje).  2009  m. arba 355.   41 .  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas.  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.  kai  gruodžio  mėn. III ketv.. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22.  o  2008  m.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos. galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11.9 mln. I ketv.  matyt.  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis). Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai. mažiau. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.  tai.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas).  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams.  išaugusią  nepriemoką..8  proc. PVM pajamos 2008–2009 m.4 proc.  viršytą  PVM  surinkimo  planą.  galima  daryti  išvadą. mln.6  proc.6 proc.  litų. II ketv. litų.

  Nuo  2009  m. 2009 m. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas.. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  litų  pajamų.  pajamų  planas  įvykdytas  95. įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus.  pelno  mokestis  yra  cikliškas. II ketv.  benzino.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav.  2009 m.  tarifą.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m.  įvykdytas  99.  mažiau nei 2008 m.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų.  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų.7  proc.  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus. III ketv. 2008 m. y.  nuosmukio metu jos sumenksta. tarpinių produktų) – apie 10 proc.  o  ekonominio     42 .  2 pav.0 mln.4  proc.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc.  ●  bešvinio  benzino  –  34.  turinčio švino – 37. Akcizų pajamos 2008–2009 m.  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus.. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv. I ketv. IV ketv.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  Dėl  šios  priežasties  2009  m. akcizų surinkta 3 258.6 proc.  sausio  1  d. tūkst.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės.2 mln.  Be  to.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių. II ketv.7  proc.  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu). arba 2.  ● alaus akcizo – apie 10 proc..  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.  Nuo  2009  m.3  proc.  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.  kovo  1  d.  taikydamos  20  proc.     fermentuotų gėrimų.9 proc. litų. III ketv.  tai  sudarė  18. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį. šio mokesčio pajamos  sudarė  24.  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2.  (tačiau  2009  m.  pateiktos  3  pav.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas).  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln. akcizų iš viso surinkta 3 354.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų. IV ketv. akcizų  pajamų).   2008 m..6  proc.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų. Mokesčių pajamų planas 2009 m. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.  rugsėjo  1  d.  Finansų  ministerijos  duomenimis.4 karto.  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų..  sausio  1  d.  t.  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  Nuo  2009  m.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn. litų.  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc.

  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  Darytina  išvada.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus.    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.  mokesčio  tarifą. punktais  tiesiems. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.  2009 m. tačiau taip pat nustatytos 6 proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m. 2008 m.2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius). Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m.  gruodžio  mokestis  buvo  2. IV ketv. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv.  užmokesčio.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės.  įvykdytas 107.  2009  m. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707.2 proc.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav. veiklos rezultatų.   VMI duomenimis.9  proc. IV ketv. visų įmonių patyrė nuostolių. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m.. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 .  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12.  įvertinusios 2008 m..  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m.  Gyventojų  dėmesį  į  tai. buvo 24 proc. sausio 1 d. susiejo avansinio pelno  2008 m.   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis. III ketv. visos avansinio  perskaičiuojamas. metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc.  avansinio pelno mokesčio. įsigalioję nuo 2009 m.  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę.  laikotarpiu. be to.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc.  mokesčio  sumos. 2008 m. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.  nuo  2010  m.2 mln.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m.  litų.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai.  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc. I ketv. tūkst. apie 40 proc. Iš viso 2008 m.  mis (didėjant pajamoms.   Nuo 2009 m.  sumokėto  pelno  tais.  Duomenys  apie  2008–2009  m. tai 8 proc. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.  Be  to..  kad  2009 m.  2009  m.  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.. IV ketv.. II ketv. 2010 (49)    3 pav.6    mln.8 karto.3 proc. II ketv.  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc..  III  ketv.  VMI  duomenimis.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc.  kad  įmonės.  2008  m. 2009 m. y. t. tai sudarė 16. litų pelno mokesčio.

  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  Statistikos departamento duomenimis.  2008 m. gruodžio 1 d.  mažėjo  gyventojų.  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano. buvo 36.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  –  jau  13. tūkst.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m.  siekė  5. litų. y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln.3 mln.  panašu.7 proc. t.  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje.6 proc. IV ketv.7  litų. mažiau nei  2008  m..110216 858703 971393 1390698 2008 m.3  mln.  tuo  tarpu  ekspertai. II ketv.  o  2009  m. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m.  ka‐ dangi  paprastai  manoma.  surinkta  25. y.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d. be to.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo). t.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais.  taip  tvirtina  ekspertai. IV ketv.  Finansų  ministerijos  teigimu. šis argumentas      .  didesnė nei 2008 m.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja.  Vis  dėlto.  kadangi  gruodžio  mėn. kad dėl 2008 m. 4.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės.  Kita  vertus. surinkta 3 7890.  2008–2009  m. – 2 052.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį.1 proc.  2009 m.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių.  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai.9 proc.  sumokėtas  mokestis. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų. 2008 m.     2008  ir  2009  m.  litų.  GPM  nepriemoka  2009  m.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos. susijusių su individualia veikla.8  proc. Esama nuomonių.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis.  atrodytų.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų. Kita vertus. 971414 848718 1492821 1251348 1. II ketv. 2010 (49)    4 pav.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas. I ketv.  didėjant  mokesčių  tarifui.  teigia.  II  ketv.  litų. litų.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.8  proc.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei. siekė 257.  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui. III ketv. y. 2009 m.  Todėl  gali  būti..  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali.  ne‐ darbo  lygis  2008  m. Be to. o 2009 m.      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais.2 mln.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu. 2009 m.  t.  Statistikos  departamento  duomenimis. III ketv.  mažiau  pajamų  nei  2008  m. y. jog šešėlinė ekonomika klesti.4 litų. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106.  VMI  duomenimis.  gruodžio 1 d.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą..  IV  ketv. o ne sausio  mėn.  t.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87.

  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo.  sunku  patikėti.  o  naujas  PVM  mokėtojas.  tarifas.  2009  m.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai.  nors  planas  viršytas.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu.  taip  pat  ir  neoficialių..       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas.  Be to..8  proc..  vėl  grąžintas  15  proc. iki 20 proc.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis.  Kita  vertus.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai.  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas.  Žinoma..  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM.  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto.  reikalingo  veiklai  vykdyti. Be to.  kad  2009  m.  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti.  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių.  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas). tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln.  Įvertinus  faktą.  Be  to.  2009  m. akcizo.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios.  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos.4  proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai.. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka.  pvz.  keistas  dukart. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės.  PVM.  sumokėto  už  tokį  turtą.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti. 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią. praktiškai nesu‐ mažėjo.  be  to.  mažiau. y. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu.  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau. y. pelno mokesčio –  tarifus.  palyginus  2008 ir 2009 m.  Greičiausiai  dalis  jų.  t..  tarifas  2009  m.  Iš  tiesų  gali  būti.  Vis  dėlto.  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.  t.  palyginti  su  2008  m.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  mažesnė  nei  2008  m.  buvo  25. mažesnė.  t.  2008  m.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus.    IŠVADOS    2008  m.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 . (4. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams.  t. litų).  litų  papildomų  mokestinių  pajamų.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40.  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei.   2009 m. y.  iššvaistomi).  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.4 proc. pastaraisiais PVM surinkta 26.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų.  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą..  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių.  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų.7 mlrd.  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“.2 proc.  Finansų  ministerijos  duomenimis.  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių).  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga.  buvo  sumažinta).  atskaitą.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų. y. palyginti su 2008 m. palyginti su 2008 m..  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.  įgyja  teisę  į  PVM.

  3.finmin. Nr. V.lrinka. 110‐3992).lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos..              2.  2001.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).finmin.  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos. kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių. kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius. Žukauskas. 2002.  4. 2002. 2008 ir 2009 m.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin.  Allingham.  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė.finmin.  Sandmo.  Interneto  prieiga:  http://www..  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin. p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2008  ir  2009  m.  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo.  Journal  of  Public  Economics 1.      46   .. Nr.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija. 98‐3482).  lt/index.  7.  G. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje.  9.  Interneto  prieiga:  http://www..  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis. 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio).  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.  2008  ir  2009  m.  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių. Susidaro įspūdis. Nr.  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą. Nr.  8.  Interneto  prieiga:  http://www.. 2001. 73‐3085). 323–338.  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė.  Vis  dėlto  akivaizdu.    LITERATŪRA    1.  Atrodo.  6.  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.  A. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis.  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin. Interneto prieiga: http://www. 35‐1271).  5.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05).  M.

75 )  koreliuoja  su  i * BVP.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis.  pvz.  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką.  Rodikliai. composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi. W). Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas. Lietuvoje. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija.. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis.  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį. human development index) ir kiti.  tendencijas. technologijų ir pan.  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų. kuri palietė ne tik Europą. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių.  bet išplito ir pasauliniu mastu.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus.  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl.  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi.  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP.  statybos statistiką ir t. jurga.  priklausančių  įvairioms  sritims.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X . rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis.   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida. (1)  kur:  X  –  rodiklių.  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi.  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika.  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės. BVP < 0.n* .ruksenaite@vgtu. t. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt. kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai.  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys. verslo statistikos.. i = 1.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP).  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1).  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį.  Analizuojant  šio  rodiklio.  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją.     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X..  pra‐ monės produkcijos mastas ir t.  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5].  pvz.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas..  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą. kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti..  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys.  Taigi.  competitiveness  index). pvz.    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI. technologinę pažangą.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m.  W – svorių matrica. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus.  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .      47 .  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai. socialinę  aplinką  ir  kitas.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai.. vertinant BVP  pokyčius.     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris. t. 10223 Vilnius  El. rinkinys.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl. 11. p.  Sudėtiniai rodikliai (angl.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė.

i = 1..  po  vieną  nareikšmė.  t..  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai.   48   . 2)  DY1 m i =1 m def i. m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j ..   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX.  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.  egzistuoja  aibė  matricų. . kad FA modelio taikyti negalima. j = 1.  ir  dispersiją.  3.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti.  o  DEi = τi..  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j . faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti.  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti.  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami.  o  disper‐ sija DFj = 1.  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio. i = 1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurių  MSAi   reikšmė  žema. reiškia. Y p .   ≥DY2 ≥.8 . faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas.  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol. i = 1.. kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i .  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p.  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 .   FA modelio prielaidos:  1..  faktorių  svorių  l ij .   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti). i.   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S .  (2)  L  –  svorių  (angl.  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj.  KMO  matas  vertina.  FA modelis (2) taikomas keletą kartų.    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas.  loadings)  matrica.  bendrosios  dispersijos.m.  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama.5  – duomenys netinkami modeliui.   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės.  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica. j = 1.  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi . ∧ j = 1.  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X. Ym = ∑ α mj X j .   (4)  ~ R n → R m . 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ . todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką).  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings. i ≠ j .  2....  gaunami  koeficientų  α ij .)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1.. nevienareikšmiškas interpretavimas. ≥DYm .  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai...  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = .. tuo duomenys labiau tinka FA modeliui.  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0.m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 . p .  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis. kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0.  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ). p ∧   (8)  .m.m .  2. 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E.  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.  y....   modelio (2) prielaidas.  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc.  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2]...  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės. čia  j = 1. kiekvieną  KMO reikšmė.  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j . Y j ) = 0.  3.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį.  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ).  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i .

 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl.01 . tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0. likusieji buvo pašalinti.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0. W).  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij .  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1.  kad  i Taigi.T .   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA. kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių..  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i .  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) . fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0.  reiškianti.  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi. BVP   0.    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.  t = 1.  loadings)  matrica  L ).  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus. konstruojant CI. kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti.    1 lentelė.  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams.957  tistika  rius (angl.974  CI  reikšmes..  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas. Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m. kurie pastebimai koreliuoja su  BVP.aprašė  Thurstonas).  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys. panašią į paprastąją. p  [4].  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0. jį 1947 m.  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0.  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0.  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam.  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą.  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0.  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia.  2000).965  * turimos  pasuktosios  matricos  L . Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.957  Verslo sta‐ letti  et  al. BVP ≥ 0.8 ..  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja.  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i .   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės. kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP. w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi . Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i . y.  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0. norint išvengti 1998 m. ( ρ X .  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ). išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą.  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X.  k = 1.955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl. t.  Pasirinktas  2000–2009  m. auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 .  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .809.  kurių  technika:   2 hi > 0.  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė.   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija.   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas). Paprastoji struktūra reiškia.  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas.971  paprastosios svorių matricos  L struktūros.  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ).  laikotarpis.     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1. 3]. jeigu j = k  – svoriai  IC k .  1)  l ij = . Paprastai sakant.996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui.  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas.75 ).   CI (t .

  Išsiskiria 2009 m.081  0.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.087  0.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).  tonų. Svoriai normalizuojami.847  0.883  0. reikšmės:   EM – užimtieji.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą.348  0.  matyti.875  0.2   (žr. pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent.648  0.070  0.066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.    2. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę.   2. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ).  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta. Svorių vektoriaus įvertinimas.  apimtis  to  meto  kainomis.737        3 lentelė.246  0. kitimo tendencijos buvo labai panašios. loadings) matrica L.  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės.  Iš  1  pav.  3.  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m.  BVP  skalė  –  dešinėje.940  0. loadings).676  0.056  0.  EXP – eksportas.664  0.  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.434  0.880  0.058  0.715  0.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.093  0.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.   50   .  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m.).  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6. automobilių degalų prekybą.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas.117  0.080  0. kurie  naudojami darbe.488  0.781 ).627  0.702 ir  S 2 = 5.  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą.  bendros  dispersijos.080  0.745  0.647  0.738  0. vidurkis  atitinka 1). Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.082  0.     2 lentelė.148  0.980  0.  kurios  paaiškina  96.  NRB – negyvenamieji pastatai.  CPI – vartotojų kainų indeksas. apimtis to meto  kainomis.  PPI – gamintojų kainų indeksas.  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu.810  0.416  0.   4.  tūkst.  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  IMP – importas..  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.066  0.  (5‘).759  0.  CES  –  inžineriniai  statiniai.    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1.626  0.  Taip  pat  galima  pastebėti.  Kaip įprasta.766  0.554  0.  FDI – tiesioginės užsienio investicijos.  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta.062  0.02  proc. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0. sezono įtaka pašalinta.

.  O. journal. 226.  Murauskas. Moscow:  Finance and statistics.  Nicoletti. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa. Sen A.5 2. Fitoussi J.fr/documents/  rapport_anglais.  S.   5.  Osborne.stiglitz‐sen‐fitoussi.  J.  Atlikta analizė leidžia teigti. p.5 1.0 1.  1989:  Factor.  Economics  Department  Working  Papers.6 1. palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu. 1–9.  todėl  galima  sakyti. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav.        51 . Pokyčiai.6 2.4 2.   3.  2002:  Statistika ir jos taikymai II. 10.  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.  Practical  assessment. No.8 1.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais.  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.  Muller.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav.pdf. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress..  G.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti.  V..  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation.  W..2 2.  O.  tačiau  2009  m. e.4 1. Stiglitz J. Vilnius: TEV. p.  discriminant and cluster analysis (in Russian). procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR). 25–35. Interneto prieiga:  http://www.  Costello.  C.0 2.  OECD..  and  Boylaud.  Scarpetta.    LITERATŪRA    1. 2010 (49)    3.0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2.  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę.  Čekanavičius.0 1.  B.  A. E. P.  2.  W.  research  &  evaluation.2 1.  Kim.. kurie.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  vol.  G.).  4.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  J.

  angl.lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas. o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica.  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje.  Pirmą  kartą. 1964).  N.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function. p.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju).vu.kedaitis@ef.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni.  DS  gali  būti  naudojamos  ten. angele.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“. J. p.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.  Iš  jo  galima  numanyti.  Naujosios  Anglijos  kompanijai.  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas.  Torgernsonas.  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas.  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma. istorijoje ir kitose mokslo šakose.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai.  I.  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis.  Youngas).  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus.  Paskutiniais  XX  a.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas. 10222 Vilnius  Tel.  prekės.  W. dr. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    .  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą. Psychometrika 29. (8 5) 236 6143  El. dr.  Kitas  tyrėjas.  pavyzdžiui. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F. Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  MDS). 9. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g.  Be  to. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje).  buvo  V.  rinkos  potencialo  nustatymas. Stefflre‘is.  S.  sociologijoje.  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  kuriame  objektai.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas. 1978). Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse.  Sakoma.  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje.kedaitiene@ucdconnect.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai. 10222 Vilnius  El.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“.  XX  a. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose. Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys. vytautas.  pristatant  naujus  modelius. 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a.“  Psychometrika.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  išduoda  pats  pavadinimas.   52 Doc. 5.  multidimensional  scaling.  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai.  rinkos  segmentavimas.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish.

 Carrollo ir  J.  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys. J.  įvykdžius  šią  procedūrą.  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti.  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais.  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus. tačiau nėra aišku.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje.  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis). Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.  remdamiesi  pateikta  skale.  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė). E.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius). Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.  pavyz‐ džiui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos. Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams. gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas. kaip tai atlikti.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką. D.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus.  IDIOSCAL  (angl.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas.  Greenas  su  kolegomis.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių.   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P.  Tam  galima  naudoti  apklausas.  Pavyzdžiui. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga. Pagrindinė to priežastis yra ta. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų.  MDPREF (angl.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą.  yra  sunkiai  suprantamas.  E.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai.  galima  surinkti  įvairiais  būdais.  Respondentai.  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas. Nors grafinis mo‐ delis.  PREFMAP  (angl.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai).  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius. santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas.  J. norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus. pavyzdžiui. V.  53 . reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius.  reprezentuojantį  šį  produktą.  objektų  reitingavimas.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas.   Duomenis. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to. Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus. Tarkime.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas).  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi. skaičių.  P. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis. Jas ne tik  sunku  pavadinti. Kita problema  yra  ta.  žmogui.  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais. Tarp jų minėtini J. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą.  stebėjimą. būtų sunku nurodyti  požymius.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį.  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų. regresinė analizė.

  Paprastai  ob‐ jektų.  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas). tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai.  Nors  toks  metodas  yra  paprastas.  Vertinant  objektų  panašumus. Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros.  paprastai atliekamas dviem etapais. jei duomenų kokybė yra prasta. nealkoholiniai  gėrimai).  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos.   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas.     .  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“. Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui.    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje.  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų.  y. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus.  jų  informatyvumo.  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti. koreliacijos koeficientai.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo. Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito.  priklausomai  nuo  to.  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus.  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai. iš kitų vertinimų.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją. atstumo  matai.  pavyzdžiui.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu.  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius.   Kaip ir patys objektai (jų savybės).  Kita  vertus.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti.  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų).  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę. kurie bus naudojami DS analizei atlikti.  tonizuojančio  poveikio). tikimybiniai panašumo koeficientai ir t. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis. pagal pasirinktas savybes.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje. pavyzdžiui.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles.  Renkant  duomenis  DS.   Objektų  reitingavimas. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs.  skaičius sparčiai didėja.  pavyzdžiui. Net ir radus jų pakankamai.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis. kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas. todėl yra retai naudojamas.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes). objektų porų..  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  t.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių. panašių. norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus.  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę.    54 gaiviųjų  gėrimų).  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui. karštieji ir gaivieji.  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų.  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti. kurių panašumus reikia įvertinti.  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų. t. Šiais laikais.  Skalė  gali  būti  labai  įvairi.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis. Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  tačiau  sunku  tikėtis. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu. pvz. Pavyzdžiui.  Respondentams  išdalijamos kortelės.  Toks  mode‐ lis.  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime.

2  ir  daugiau  –  blogas.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas.  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol.  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo.1–0.  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas. o apie nepanašumo  matus.  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti. Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius). Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti. kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa).  kuriuo  derėtų  naudotis. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško. kaip šis metodas būtų vadinamas. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama).  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos. Tyrėjų nuomonės apie tai.  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates.  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą.1 –  geras. jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios.  1964‐03‐29).  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre. kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios. Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.  4)  0.  Atliekant  DS  analizę.2  –  patenkinamas.  kai  n>3).  atstumą  tarp  taškų.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą.  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas. vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis.  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij .   Nesvarbu.  skiriasi.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.  Kai  funkcija  minimizuojama.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  Psychometrika.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų). Nesvar‐ bu.  Siekiant  patikrinti.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j. tai reiškia.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu. Tai priklauso nuo to.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai.05–0. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip. 2) 0.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito.  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi.  Joseph B.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų.  naudojamas  paklaidos  indeksas.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais. siekiant šias paklaidas minimizuoti.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis.  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija.  B. Neretai  sunku  nuspręsti. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška.   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške.  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.   Antrasis žingsnis. kaip ir dvimatės erdvės atveju. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų.  Yra  daugybė  teorijų.  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai.  Pirmieji  taškai dedami taip pat.  reikia  pasirinkti.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  D.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai. kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį.05 – puikus.  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra.  3)  0.  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.

  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  Šiame  paveiksle  matome.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to. Vieta.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  „Švyturio“. remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  panašumų  vertinimus.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes.  kurios  negalima viršyti. 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja.  „Baltas“  ir  „Degintas“.  „Stipriausias“.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje.  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug. vadinama „alkūne“.  „Ekstra  Draught“.  „Gintarinis“.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs.  Vis dėlto nederėtų pamiršti.  Kitas  būdas.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai. kai dimensijų yra dvi. nes  požymių.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes.  „Baltijos“.  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  ir  tyrimo  specifikos.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi.  STRESS)  reikšmę.  kurios  jiems  yra  žinomos. o kai jų yra trys. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   .  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę.  galima  surinkti  įvairių  savybių.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes.  kurias  turi  skalių  objektai.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras.  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  Gavus  grafinį  modelį. pagal kuriuos išdėstomi objektai.  bandymais  pagrįstą  kelią. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys. o  pasirenka  praktinį.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras.  „Originalusis“.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu. kuriam esant ši reikšmė neviršijama.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  juo  galima  pasitikėti.  pridėjus  papildomą  dimensiją.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys. šis ryšys tyrėjui yra užuomina.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti. kurioje STRESS funkcijos  reikšmė.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę. kreivė  tampa  beveik  horizontali.  dažniausiai dviejų arba trijų.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu.

  įpusėję  apklausą.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai). Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.  Tai  pasireiškė  tuo.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tačiau  visai  nebūtina.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos.lt/answerform.  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą.  1 lentelė.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios.lt  (http://www.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių.).  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų.  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis.  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei.  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.apklausa.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.  Taip  pat nurodoma. tiek su nepanašumo matais.5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.php?form=  10639).  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.  jog  respondentai. 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  Programoje  nurodoma.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.  jog  duomenys  yra  panašumai.  iki  10  –  identiškos.  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga.  minimizuojant  STRESS  reikšmę.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.). Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3.  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  57 .  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  kaip  tai  atliekama.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  o  jų  panašumai.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent.  sugrįžo  visos  anketos.

) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas.  kad  esant  dviem  dimensijoms. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms.  Iš  grafiko  matyti. ypač jei tyrėjui trūksta patirties.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai.  1 pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ji  taip  pat  mažėja. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“.  Pagal  šį  me‐ todą.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių.  kuris  neturi  daug  patirties.

 2010 (49)    3 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 . Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.

   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“. kaip šis metodas veikia praktikoje.  stiprumas.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą.  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti. antroji – populiarumas.  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą.  Dvi  alaus  rūšys.  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos.).  skonis  (saldus  –  kar‐ tus). Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo.  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina.). nors jis yra mažiau tikslus.  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga.  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav.  todėl  yra  vienareikšmės. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas). vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau. Derėtų nepamiršti. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams.  rinkai  segmentuoti  ir  t. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo.  populiarumas.  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį. Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo.  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas. t.  Tai  itin  perspektyvios  sritys. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.).     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai.  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu.   Taip pasukus ašis. kiek jis yra tiks‐ lus.     60 . pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.  atstumai  tarp  objektų  nepakis.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti.   DS  yra  svarbi  priemonė.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti. kaip vartotojai vertina įvairius produktus. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus.  Tai  atlikus.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė.  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti.  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti. tiek reklamos išlaidas.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.  prestižas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą.  etiketės  spalva.   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį.    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai.

 73–81.  Multidimensional  scaling.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas). P. J.psych.  Journal  of  marketing  research.  3.  2.  J.  1975. 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II.edu/teaching/  p208a/mds/mds. XXXIV.   5..  multidimensional  scaling. Kėdaitis. p.  6.. p. 17–18. D.unc. p.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai.  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Interneto prieiga: http://forrest. Carroll.  P.html (žiūrėta 2009‐11‐24).  Green.  Forrest  W.      61 .  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques.  P.  Kėdaitis. E.. Green.   8. Vilnius: Vilniaus universitetas.  D.  S. 2010 (49)  LITERATŪRA     1. Nr.  Journal  of  marketing.  V.  Gupta. 24–31. p.             4. Vilnius: Vilniaus universitetas.  Lehmann.  E.  Young. 193–204.  E.  7. 39. Nr.  J. V. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas).  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. XII. Nr.  Bernatavičienė.  Green.  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company.  Journal  of  marketing research.  Steckel.  1998:  Marketing  Research.

  aukščiausia).  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18. 6].  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4].  saulėtų  valandų  skaičius.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės. sniego) kiekis ir pan. 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas.  kurie  parodo.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.  Pirma. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD).  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT). (8 5) 236 6143   El.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m.33 °C (arba 65 °F) [6].  žemiausia.  Trečia. regresinė analizė.  Antra.lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa.    62 .  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos. apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5].  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų.  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės. kuris.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų.vu.  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis.  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė.  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.  vėjo  greitis. antra.  Siekiant  šio tikslo. p.  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų. yra netoly‐ gus kintamasis [8].  nėra  įvertinta. o vėliau.  indeksų  metodas.  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius. Be to. kaip žinia. gzegoz4@yahoo. Tai lemia kelios priežastys.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El.  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja.  kurie  atsakytų  į  klausimą.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją. koreliacinė analizė.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje. kritulių kiekio.  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities.  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas.  poreikius  [10].  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais. dr.  pavyzdžiui. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel.  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei.  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė.  kritulių (lietaus.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino. ruta. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV.kropiene@ef. p. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas.

    63 .  draudėjas. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. Antra.  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika. tokių įrodymų nereikia.  sakykime. ir jos imitacija 2010–2012 m.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta.  vidurkis.  11]. prie kurio grįžta procesas).  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.  Įmonės.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pirma. V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms.  ir  kitų  vietovių.  yra  pa‐ lanki šilta. gegužės 3 d.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių. Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis).  Todėl  labai  svarbu.  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms. y. įsakymu Nr.).  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą.  Ketvirtoji  prielaida.   α – grįžimo prie vidurkio greitis.  Trečia.  oro  temperatūros  riziką  [3.  Daugelis  nagrinėtų  modelių.  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja. Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  iš  kurių  vieniems. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.  Antroji  prielaida.   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.  stichinių  nelaimių. o kitiems – šalta žiema.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.  Taigi.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11].   Wt – Wienerio procesas. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje.  norėdamas  gauti  kompensaciją.  Naudojant  išvestines  prie‐ mones.  turi  įrodyti.  deja.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų.   γ – proceso kintamumas. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų.  1 pav.

 gyventojų.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją.  51. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto.  metrų. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių.  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste. mln.4020  0.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją.  pokyčių (žr. 2009 m.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14.  kv.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst. kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25.6360  1.).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  duomenis –  2005–2006  m.   Empiriniai  duomenys  (2  pav.9490  –13.8013  –3. 1 lent.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną.  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį.9271.  metrui.   Statistikos departamento duomenimis.04  mln.  Taigi. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*.45%  Standartinė paklaida – 7.44  * Sudaryta autorių.       2 pav.  duomenis. remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.  tenkančios  vienam  kv.2778  36.        1 lentelė.

   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė.  gruodžio 1 d.808  0.  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės.  prekiaujamos  CME.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros.  2  lent.  Tiesa.  gegužės mėn.    Nesunku  pastebėti.  prekiaujamos  CME.  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m.   65 .  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę.813  –  0.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.  kad  trijų  miestų  –  Berlyno.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu. Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą.  birželio  mėn. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0.  tačiau.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME.  litų  pajamų.  Tarkime. remiantis CME ir LHMT duomenimis. lapkričio 1 iki 2009 m.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.  Tiek  t  statistika.897  0.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme. O kai oro  temperatūra  yra  0  oC. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu. sausio mėn.  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui. kai Z*t > 0.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius.844  0. gruodžio  31  d.889  0. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m. litų.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo.  paaiškėjo.828  0.829  0. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}. o Prahos – 2010 m.     2 lentelė.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3. Aišku. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18).    Z t=     0. kai Z*t ≤ 0.  koeficientai  (žr. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija.  Darydami  prielaidą.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.636 mln.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.  kurio  indeksu prekiauja CME.827  0. kainomis.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi.)..  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. (3) Z*t.   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).8  mln.912    * Sudaryta autorių..  temperatūra.807  0. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis.  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m.  prielaida yra gana grubi.  laiko  eilutė.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d.

1  mln.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus.5  mln.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta. balandžio mėn.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį.  temperatūros. 1 lent. 4 lent.  Norint  ištirti. kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC.   (6)  Tarkime.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  litų.   Norint  tai  įgyvendinti.  Ir  atvirkščiai. o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465. kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5. σ 2 ].  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr.  Taigi.  įmonės  pajamos  sumažėja  3.  Tarkime.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos.  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.636  mln.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga.    66 . įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos. 3 lent.  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.  2010  m. gali pasirodyti.  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.  Todėl  galima  sa‐ kyti.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją). arba 3 227 578 litai.  t – einamasis laikotarpis (t < T).74  euro.  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą.  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą.  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus.  litų.  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 .   Žinoma (žr. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m.).  o  iš  viso –  940  240  eurų.  jei  temperatūra būtų 1.  žiemos  sezonui.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis.  matome.  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų.  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556. HDD indeksas siekė 624 punktus.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką.  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai.  Ir  priešingai.1  mln. taikysime EURIBOR palūkanų normą. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  560  eurų  už  vieną  kontraktą.  litų  kitai  sandorio  pusei.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5.  y.  gruodžio mėn.  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys.  o  didžiausia  –  848  punktai.  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju.).  Lt  /  3.   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais.  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.  t.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR).).   2010 m. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija.  gruodžio  mėn.  K – sutartas indekso dydis. oro temperatūros šuolių.4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn. Žinia.  Tai  reiškia.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida.   Matyti.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti .  arba  3  246  461  litas.  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.

8  57. 2010 (49)  3 lentelė.7  –7.9  Premija 3. Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).3  80. pasirenkamas toks kontraktų skaičius.5  0.2  Premija 3.  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu. Be to.7  56. mln.9  53.2  –25.1  56.9  49.5  –0.7  54.2  Premija 3. 0} (K = 580)  Išmokos.2  –7.5      4 lentelė.6  57.1  –2.2  –25.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.7  mln.4  52. mln.2  Premija 3.  jos  pajamos  yra  apie  57.2  Premija 3. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma. mln.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.2  Premija 3.1  Premija 3.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai.2  –9.1  Premija 3.4  –0.6  62.9  –31.7  * Sudaryta autorių. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD.7  44.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.0  –0.9  –5.2  Premija 3.2  –7.4  53.  O  kai  žiemos  būna  šiltos.9  56.1  64. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.5  85. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė.2  –9.9  Premija 3.      Tais  atvejais.4  –3. mln.3  57.9  –31.9  –9.4  40.  litų.8  57.8  53.5  Premija 3.4  51.9  3.    67 .

  Saltyte‐Benth.lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives.  4..  Derivatives_Model.  Interneto  prieiga:  http://papers. E.php (žiūrėta 2010‐02‐02).  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.ssrn.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.                68   . arba sumažinti.cmegroup.  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives. University of  Cologne.  Seminar of Economic and Social Statistics.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.  Kropienė. Koekebakker.  com/articles/optioninvestor/05/052505. 2005: Introduction to weather de‐ rivatives.  5.  Djehiche. Vol.  R. F.univ‐rouen.  Rulebook.  Vol.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius. Applied  consumption.  D. Social  Science  Research  Network.  P.  1.  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu. Valstybės žinios.  Interneto  prieiga:   http://www.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ).  Šilumos  suvartojimas.  šalies  valstybės  institucijos.  Interneto  prieiga:  http://www.investopedia.  J.com/sol3/papers.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).  9.vilniaus‐energija.  Alaton.kth.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas.  6.  M.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus.  D. 58‐2068.  Be  to. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas.  E.  Interneto  prieiga:  http://www. 807–814.  Be  to. Quantitative Finance Seminar.cmegroup.  Benth...  Interneto  prieiga:  http://www.html (žiūrėta 2010‐04‐24). S.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams.  7..  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.  M.  Stillberger.  Interneto  prieiga:  http://www.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  LITERATŪRA  12. Benth.  G.  9.asp  (žiūrėta  2009‐03‐19).com/docs/eGAR_Weather_  weather. p.  F.  Mraoua.math. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė.cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21). J.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.  J.  Cao. 2007 (12)...  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.se/matstat/fofu/reports/  http://www.  10.  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką..  B.egartech.  8. Ekonomika  ir vadyba.  Kosater.  Applied  Mathematical  Finance. Saltyte‐Benth.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua. ypač pastarasis.  Tyrimo  rezultatai  rodo.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www.  Interneto  prieiga:   14.  2.  Considine.  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis..  Chicago  Mercantile  Exchange.  Wei.  Mathematical  Finance.  P.  London: Risk Books.  Dischell.  Z.  Li.  Vilniaus  energija. 12. pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Oslo. 2005.  3. Nr.    13.   11.  Weather  Derivatives.  Bari. F. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.  R.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data.com/rulebook/  CME/index. Carabello. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti.  Berlynas ir Oslas.  A.  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models.

 bet.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“.  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  šalies  ir  šeimos  padėtį. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis.rimkus@mruni. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda. kaip tai turėtų būti daroma. dr. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą. iš vienos pusės.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams. kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį.  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla.  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis. +370 651 57 856  El.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių. p. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi. 08303 Vilnius  Tel.     Šešėlinė veikla.  F. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos.  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams. iš kitos pusės.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius. sunku apibrėžti.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai.  nepažeidžiant  pačių  įstatymų. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos. sumažina valsty‐ bės  pajamas.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna.  69 . Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada. v. Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart. 20.  A. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla.  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika. o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas.  Taigi.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas.  Manoma.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  88]  autorės  pa‐ žymi.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima. padidina atskirų  individų pajamas.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu.

  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių. economics of crime).  kaip  priimamas  šis  sprendimas.  pastebėta.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos. susijusias su mokesčių nemokėjimu.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai.  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl.  M. mokes‐ čio norma – t.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos. Daroma  prielaida. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma. priimantys sprendimą dėl mokesčių.  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2. jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius. 221].  Todėl  naudinga  išnagrinėti.  vengiančių  mokėti  mokesčius.  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę. individo patirtis).  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą).  norms  of  complian).  skai‐ čius.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų.  individo  asmeniniai bruožai.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol.  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria. kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama.  Didinant  mo‐ kesčius.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla.  W.  Tai  reiškia.  asmuo  nemokės mokesčių. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę.  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. elgesį.  Todėl tikslūs skaičiavimai.. Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.  Tyrimai  rodo. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas.  kad  sumažės  mokestinės  pajamos. kad negali būti tokio mo‐ kesčio. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos.  W. Asme‐ nys.  pavyzdžiui.    70   .  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F.  pvz. nėra tiks‐ lingi. kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui. kitų visuomenės narių nuomonė). y.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė. 89] teigė.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą. daroma prielaida.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas.  mokesčių  suvokimas.  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų.  M.  mokėti  mokesčius  ar  ne.  Tai  gali  būti.  o  apytikriai  vertinimai.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė.  individas  susiduria  su  nerimu.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą.  ar  ne  (t. [4].  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos.  Lafero  kreivė  rodo.  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą.  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės.  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis.  M.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t. Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to. y.  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  Tai  reiškia.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas.  Spiceris  [3.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  W.

  kuri yra leidžiama.9  2918.4  3.  sudarė  18.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė.  statyboje.3  60.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą.  Tyrimas  parodė.2  9581.5  3.  21.0  Tyrimas  atskleidė.  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės.  įmonių.     1 lentelė.  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan. y. narkotines  ar psichotropines medžiagas.  –  namų  gamybos.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.  kad  tas. 68]. buitinė technika – 36.5  1403.0  2.7  1224.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].1  19.5  proc. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.1  60.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7.3  69.  priklausančių  vienam  savininkui.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika.9  216.  88].8  1760.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą.  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus. 87].9  proc.1  47. proc.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.8  21.  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus.0  58. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m.0  25.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV.  nelegali  prostitucija  ir  kita.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.9 proc.  100.  statybos  ir  prekybos  versle.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7.2  32.  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis.         71 .  bendros  BVP  apimties  [7. yra baudžiamas.  Žemės ūkis. paly‐ ginti su šalies  BPV.8  35.  tabako  gaminiai  –  46. dažnai šeimai. drabužiai – 40.  kad  tas.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla.8  29.2  19.  31].  ekonominės  krizės  laikotarpiu.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas.  taip  pat  transporto.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė. – kontrabandinė degtinė [7. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m.  bet  ir  ūkio  reikmėms.)  apklaustų  respondentų  nurodė. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.  kuri  tampa  nelegali.  t. yra baudžiamas.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  mastą.9  31.6  proc. 24. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą.8  11.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.  mln. Dau‐ guma  (90  proc. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis.  apklaustų  ekspertų.7 proc. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros.6  473. veikla – gamyba namų ūkyje.6  1258.  gamyba  ne  tik  pardavimui.1  20.7  3.  kontrabandos  gabenimas.7.  Jame  sakoma.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą.

  balandžio  mėn.  vnt.  tabakas  ir  kuras. http://www. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais. kontrabandinių cigarečių – 52 proc.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse.15 mln.  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų. 2010 m.4 proc. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km.  Šiuo metu.pasienis.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m.  litų. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio.  Š. Tai viena iš priežasčių.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4.cust. m. iš kurių vežamos tos prekės.5  mln.                                                                1  http://www.  nelegalių  rūkalų.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai. pavyzdžiui..  kaip  pernai  ar  anksčiau.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu.    viso šiemet sulaikyto kiekio.  pigiausios  degtinės  kainos. Tai rodo. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m. Lietuvos rytas.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  cigarečių.  vnt. sausio 1 d.  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos.  Rusijoje  0.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams. Kaip ir anksčiau.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  m.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija. Lietuvos rytas. vnt.  laikotarpiu.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63.  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas. bus nemažesnis nei 1116 litų.cust.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių.  Per  2009  m.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.  Lietuva  įsipareigojo.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja.  Nustatomi  minimalūs  tarifai. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai.5 lito.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių.  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis. 2  Pernai.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių. vasario 9 d.  iš  kurių  vežama  kontrabanda.  Pvz.  Tai  sudaro  apie  84  proc.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   .10 lito.  Per  2009  m. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc.  2009  m.  Šie  duomenys  rodo. balandžio 3 d.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui.. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė. 2010 m. Nuo š.  Pavyzdžiui. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus.

  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis. 2010 m. 57  59  10.  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes.  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą. 2008 m.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais.  šis  kiekis  išaugo  iki  1.3  mln.  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas.  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas.  litų.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą. negu sugebama išmatuoti.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.  palyginti  su  2008  m. bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.  sudarė  specialią  darbo  grupę.  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m.  2009  m.1  proc..  pigiausiųjų.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln.  Daugiausia  –  35.  kad. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m.  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja.  palyginti su 2008 m. litų nesumokėtų mokesčių. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse. cigarečių.4.  Kai kontrabandos mastai auga.7  proc.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo).  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.8  mln. kad 10 proc.  kaip apskaičiuoti BVP.9  Absoliutaus (100%) alkoholio.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.4  40  10.3  proc. litrais 10. trauktinės –  14. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas..  tai  14.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje. 2010 (49)    2 lentelė.  kovo  22  d.    73 .5.)  tarifai.  parduota  3. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. likeriai – 9. litų.  m.  litų..2 proc.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m.    2009  m.  arba  31  proc.. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys. viskis – 10. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas. balandžio 7 d. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.  augantis  biudžeto  deficitas.  Tačiau  šių  10  proc.  –  pabrango  ketvirtajam.  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas..  palyginti  su  2008  m.  vnt. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui.9  mlrd.0  61  11.7  60  11..  padidėjo  9.3 mlrd.2  proc.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.  2009  m.. litų.  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas. 7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes..  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š.  Problema  yra. o  2009  m.  2009  m.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios.4  60  11. vnt.  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos. Verslo žinios. pakeliais po 20 vnt.8 proc.  mažiau  nei  2008  m.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  sausio  1  d.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais.1  proc. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m.

  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli. 92–98.  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis. 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.  taigi  pašalpos  bedarbiams. James.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių...  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus. 2000. p.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką.  2.  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms.  P.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę. 75. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius. Markelevičius. 2002: Taxation. mažėja.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje.  o  tai  gali  tapti norma.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos.  atrodytų.  Kontrabandos.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  6.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma.  J.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas.  žlungančias įmones. Nr.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį. Ekonomika.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis.  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai.  Jones.  Dikovič.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija. W.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja. 2. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas. G. Nr.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės. 89‐ 2741). Routledge. 7–19.    74   .  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos.    LITERATŪRA    1.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių. 88–92.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą.  Pavyzdžiui.  Gilys.  5.  3. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba. 2004. No 2. Vol.  šalies  biudžetas  praranda  lėšas.  O. p.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem.  P. No 1. Critical Perspectives  on the World Economy.  The  survey  of  the  Lithuanian Economy.  8.. p. ekonominės  krizės  laikotarpiu.  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos.  Karpuškienė.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  7.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes.  irgi  nebus  pakankamai racionalūs.  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  Atsitinka  ir  taip.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje..  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas. narių elgesį.  Analitical  perspectives.  kartais  subsidijuoja.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. M. National Tax Journal.  Visos išlaidos. S.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys.  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin.   Valstybė.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice. J. Vilnius: Statistikos departamentas. gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles. Spicer.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  4. Juškienė.  Cullis.  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas. išvengus mokesčių.  The  survey of the Lithuanian Economy.  kuriems  jų  labiausiai  reikia.  V.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių.

  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m. B.  Kolberui  prikiša. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.  paslapčių.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje. Kolberas aptiko  anksčiau.  prieš  pat  mirtį.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž.  pradėjęs  valdyti  valstybę.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.  Ž. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc.  kad  palieku  Jums  tyrėjų.  B. nepaisy‐ beras.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi. Ž.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai.). aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės.  B.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau.  bet  manau.  katastrofos  išvengti  damas to. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N.  Ž.  už kitus vyriausybės narius.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos.  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai. 1661 m.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų.pladis@ef.  Nutylint  problemas. ir jas užėmęs Ž.  B.  B.  Kolberas  palaips‐ darbštumą.   D.   Atsikratęs  konkurento.  Ž. ir 1659 m. 10222 Vilnius   El.  B.).  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m. Kolberą. 9. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas.  todėl  Ž. 10222 Vilnius  Saulėtekio al.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas.  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas. kuomet. Reimse. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga. Kolberas atskleidė N. B.“  Jaunasis  karalius.  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  Ž.vu. B. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams.  Su  sau  būdingu  domėtis. kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  rekomendavo  Ž.lt  El. p.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą.  Visuo‐ Kolberą. kad šis buvo nekilmingas.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis.  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį. bet ir reikšmingos  B.. p.  kurie  Ž. Kolberas gimė 1619 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Mazarinis.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų. Kol‐ valstybę jis valdys pats.  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  R. 9. dr. B.  Vėliau  pirklio  šeimoje.  B. benjaminas.  stambių ir smulkių „finansininkų“.  kuris  Nuo 1665 m. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako.  Ž. blogėjant ūkio situacijai. Augustinas.  Ž.   75 . Ž.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių. N.  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė. B. B.Jasilionis@gmail.

 B.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  buvo  atsakingi  už  tai.  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus.  B.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami.  B.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio. B. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs.  manufak‐ tūromis.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  B.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos.  jis  tapo  mokesčiu.  B.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis.  Ž.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų. kaip šį mokestį sumažinti.  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais. B.  Controle  General).  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą.   Šis  mokestis  buvo  Ž.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.  1663  m.  Ž.  tiesiogiai  mokamu  karaliui.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti. ir tie.  Mokesčių  rinkėjai.  įstatymas  įteisino  teiginį.). Kolberas teigė.  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo.  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius.  kurie.   Ž. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus. B.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių.  Nustačius  nusikaltimus.  Kolberas. kaip pabrėžė Ž.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  karaliaus  tarybą.  Kolbero  ypač  nemėgstamas. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos.  Ž.  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille.  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų. kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius.   Ž.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių.  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus.  Chambre  de  Justice).  manufaktūros).  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų.  B. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai.  nes  tai –  profesijos.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika.  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas.  Ž.   Visiems  mokesčių  rinkėjams.  B.  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą.  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės.  bus  priversti  verstis  prekyba.  papildžiusios  valstybės  iždą. „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    . Ž.  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas.  Ž.  Tačiau.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to. kurie negalėjo to padaryti.  B. Kolberas.  kaip  teigė  Ž.   Vykdydamas  mokesčių  reformą. užtikrinančios valstybės gerovę..  siekiant  nustatyti.  gabelle).  vėliau. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas.  Kolberas  suprato.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis. 2010(49)     Ž.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių.  XVIII  a.  B.  savanaudiškumą.  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.  B.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc. revoliuciją. – ne tik didžiulės  sumos.  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų.  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis.  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta. Remiantis reformos  teiginiais. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).   Ž.

 ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui. B. kad druskos mokesčio  įstatymas. Ž.  Ž.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių.   Beje. B.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis.  B. memuaruose.  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo.  kitaip  nei  vynas.  Deja.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį.  vykdydamas  mokesčių  reformą.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų. B.   1681 m.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos. B.  nes  druska  yra  prekė.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje. Kolberas 1681 m.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota.  vietinių  skolų  likvidavimas.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo. Ž. B.  B. pasiekimus bei nesėkmes. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.  bet  ne  panaikinti  blogį. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui.“  1680  m.  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž. Įrodymų galima rasti 1663 m.  B.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti.  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai.   Ž.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika.  kiek  reikėjo. Jis rašė.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių.  Ž.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį.  Kolbero. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai.  kaip  anksčiau.  Vyno  gėrimas.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.  B.   Veikdamas vienas. memuaruose. o tik vieną trečdalį.  ten  pat  Ž.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą.“   Savo memuaruose Ž. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas. Kolbero žvilgsnis.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas. B.   Be  to. o  gagenimo – kuo mažiau. Kolberas rašo.  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis.  pasak  Ž.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m.  nėra  būtinas  gyvenimui. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  Ž.  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio. Ž. Jau įžangoje rašoma.  Ž.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita.  su  kuriais  jis  susidūrė.  kaip  ir  taille  atveju.  matydamas  joje  šalies  ateitį.  B.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose.  rašo  jis  toliau. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra.  B.  B.  Kolbero  veiksmų  pagrindas.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. 1681 m.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas.  Ž.  Jo  manymu.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  sumažintas  iki  vieno  punkto.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas.  B.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.  Iš  1663  m.  būtina  gyvenimui. 2010 (49)    nusiskundimų. Didžiausias šio mokesčio  svoris. 1664 m.  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta.  kuri.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų. B.  1663  m. B.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas. kad pūkų būtų kuo daugiau.

 Ž.  Iš  kitos  pusės.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu.  kol jie bus naudingi šaliai“.    . Taigi.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.  kad  yra prekiautojų.  Ž.    Ž.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie. pagal Ž.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės.   1671  m.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų.  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną.  kokios  atrodo  geriausios  jiems.  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja. Kolberas  teigė.  B.  Bet.  B. kojinės – kaip Anglijoje.  Ž.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją.  Ž.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio. Ordonnance du comerce).  Užsienio  prekybiniai  laivai. B.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui.  B.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.   Ž. B.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino.  Ž. Kolbero  laiškuose.  1673  m. B.   1669  m.  Ž.  jog  neteisinga  manyti. mažindamas tarifus transportui.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo.  B.  B.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos.  bus labiau klestinti.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės.  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams.  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti.  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes.  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant.  pabrėždamas.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams.  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi.  Kolberas  siekė. kaina.  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją. kurią jūs minite. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis.  Ž. Kolberą.  B. B.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž. ta  valstybė.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje. 2010(49)     kaip  prekė. Ž.  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai.  Ž. B.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo. B.  B. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą.  kad  Ž.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų.  B.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai. Ž.  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.  Kolberas  deklaravo. yra ganėtinai aukšta. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.   1671  m. B. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas.   1672  m.  kaip Venecijoje.  Kolberas..  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.  Kolbero  laiškuose  teigiama.  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo.   Naujų  manufaktūrų.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse.   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.  1682  m.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti.  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda.

 kuomet  Prancūzijoje jau  79 . B.  Ž.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.  o  ne  tai.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių.  jo  nuomone.  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.  jėga. B.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų.  Kalė.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje. po to – daug prekybos ir  karinių laivų.  tiek  už  jos  ribų.  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas. B.  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse..  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams. dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems.  Kolonijos  Indijoje.  1685  m.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių.   Ž.   Patys  pareigūnai.  klestėjo  kontrabanda.  1669  m.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių).  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai.  Vien  ekonomine  politika  Ž.  miestų  merus.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu. 1875 – linijinis laivas. Olandijoje buvo kuriami pamfletai. B.  Ž.  B.  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus.  nes  valstybė  geriausiai  žino.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių.  Šiaurės.  Valstybė  turėjo  spręsti.  Martinikoje  ir Gvadelupoje.  dydį.  B.   Jis buvo apskaičiavęs.  kuri.  Prancūzai  neužmiršo  Ž.  kas  įtiko  jos  skoniui.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis.  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos. iki 194  1671‐aisiais.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu. Šį paradą vainikavo 1956 m.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai.  Kolberas  neapsiribojo ir.  Diunkerke.  B.  B. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas. Jis siekė.  vardais. Ž.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje.  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos. Kolberas.   Darbininko.  grasindami.  Ž.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija. turėjo.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti. Ž.  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų.  Kolberas  pasiekė.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste.  didinti  bendrą  šalies  turtą.  Haityje.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys.  Ž.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui. Ž. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius.  B.  tapęs  jūrų  ministru. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Havre.  Kolbero  požiūriu.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.  Deja.  B.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais.  1664  m.  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis.  todėl  ėmėsi darbų. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris.  Ž.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas. B. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams.  B.  B. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  Šios  Ž.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas. registro sudarymas.

  jau  be  griežtos  Ž. su ginkluota palyda.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą.  B. džiūgavo.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  anot  amžininkų.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras. Ž.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu. Jis išplėtė karališkąją biblioteką.  Mirusiojo  priešų.   10.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž.  1669  m.).  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade. 1996: Europa.  jog  Ž.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.  1683 m.  B.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas. N.  J.  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.  P. S.  1993:  A financial History  of Western Europe.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu.  Cipolla.  S.  P.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą. Kolberas mirė.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui.  Ch.  jo  iniciatyva  1666  m.Sargent. London:  The Macmillan Press Ltd. The  University of Michigan Press.  B. 1990: Seventeenth Century Europe.  2005:  Veidrodžio  istorija. B.  Mercantilism.  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių.  Ypatingą  dėmesį  Ž.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą.  Kolbero  atliktas  reformas. laikę  šį.  B.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis. Jacob.  B.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe..  užsienio prekybos vystymą.    LITERATŪRA    1..  Vilnius: Baltos lankos.   6.   9.  B.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m.  kunigų.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert. Karaliaus rūmai nedarė  nieko. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System. London: Collins/Fontana Books.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį. B.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų.  Northern  Illinois  University Press.  1996:  Colbert.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž. botanikos  sodą.  4.  8.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos. 47). Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų. Munck.  VDU Teisių fakulteto leidinys.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž.  M.  Šalčius.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr.  Be  asmeninės  bibliotekos. 1932: Politinės ekonomijos istorija.  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei.  J.  5.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  2. buvo panaikintas Nanto ediktas. Oncken.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros.  C. Kolberas.  A.  B.  Kolbero  kontrolės. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau.  B.  Ž. A.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti.   Už  tai.  B.  Ž. Kaunas: „Spindulys“.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija.  B.  Kolbero.  Mirė  nepatogus. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų. Davies. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.  B. šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą.   Likęs  be  Ž.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto.  80   . B.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m.   Po  Ž.  Luvre idėja.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų. Kitchener: Batoche Books. Vilnius: Mintis.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai.  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.  State. Visi jo priešai.  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.  –  Muzikos  akademijos.    1672 m.  Glenn.  B. T.  „marmurinį“.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu. London: Oxford University Press.. Vilnius: Vaga.  A.  Vertinant  Ž.  Melchior. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos.  Ž.  Kindleberger.  7. Istorija.  3.  1685 m. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų.  manufaktūrų  steigimu.  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m.

  the development of statistical thought.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.    Dr.  Algimantas  Misiūnas.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply. In the  period  of 2001–2008.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0.4  per cent of GDP. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July.75 to 0. Czech Republic and Estonia. on average.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.   In  this  paper.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics.  However.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity. and  2.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.  Dr.  Jonas  Markelevičius.3  per  cent.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country. The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework. This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year.  Vilija  Lapėnienė.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society.  in‐ tegrity  and  professionalism.  such  as  quality  services.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment.  the  United  Nations  General  Assembly.  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  Tomas  Šiaudvytis.44  to  0.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics.  Ona  Molienė.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function.  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards.  Gindra  Kasnauskienė.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.9  to  7.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data.  Emigration  loss  amounts  to  0.  they are sufficiently large to have significant economic  effects.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  the  impact  of  emigration  on  wages. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day.    Dr.94 per cent a year.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society.55.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  In  many  European  countries.

  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009.  Moreover.  however. used in official statistics. individual and company income  taxes.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget. how‐ ever.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor.        .    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. In the paper. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted.  and  index  –  methods  were  used.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).     Dr.  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant). excise duties). The main focus is on tax pay‐ ment trends. in urban and rural areas.  secondary  grouping. It should be noted.  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure.  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean.  Moreover. Arūnas Pocius.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level. what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter.  involving  social  and  economic  fields.    Dr. In the survey.  which  was  stronger in case of urban than rural households. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET.  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new.  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.  Algirdas  Bartkus.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure. differ‐ ent  –  identification.  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases). COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research. what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.  summary  indicators.  changes  in  tax  calculation.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.e.  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward.  abolition  of  tax  exemptions.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed.  the  paper  presents  business  cycles. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article.  that.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation. i.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure.  declara‐ tion  and  payment  procedures.  a  mode.     Jurga Rukšėnaitė.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates.

     For many frequently purchased products.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion.  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique. how‐ ever.  Shepard  (1962)  and  J.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e. Kruskal (1964).  if  respondents  are  “homogeneous”.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making.g.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that.  the  so‐called  “weather  derivatives”.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e. which it almost  always is). To reach the aim.  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions.  This  is  part  of  black  economy.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system. Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other. are either favourably or  adversely affected by “bad” weather. indexes.  Angelė  Kėdaitienė.  N. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used. For this reason.g.  utility.  20  alternatives  require  190  pairs).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy.  energy.  brands) alone (simple space) from similarity data.  Still. 2010 (49)    Dr. their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  That  is.  Dr.  Rūta  Kropienė.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market.    Dr.  the first of which were launched in 1996 in the United  States.  in  many  cases. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects.  before  the results are given too much credence.  tourism and other businesses. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation.  including  agriculture.  Vladas  Rimkus.  Gžegož  Jurgo.  such  as  direct  questioning.    Dr.g.  namely  R.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice.  As  already  mentioned.  However.   Initially  popularized.  Hence. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market.  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input. regression and correla‐ tion analysis.  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis.  Vytautas  Kėdaitis. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed.  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally. on a 1–10 scale).  construction. Rather.  however. B.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data.  One  of  these is the deregulation of energy markets.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events.  Many  industries. which often proved to  be  disastrous.  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately.

 Therefore.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J. B. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions.      Dr.  Moreover. trade pol‐ icy.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus.  Hence. national defence. culture and art.  and  the failure to observe the rules may become a norm.      84   . are introduced alongside. Colbert in the area of tax reform. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences. and  fuel.  In  addition. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them. one faces uncertainty.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue.   This  article  is  topical  for  today’s  realities.  Benjaminas  Pladis. an effort was made to restrict imports and  expand  exports.   This  article  mainly  focuses  on  economics. aimed at the effective administration of supplies.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition.  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination. contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light. The State promoted the  establishment  of  manufactories.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes. This article deals with  almost all areas of his work: state economy. Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous.  First  of  all.  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  which  remained  purely theoretic.  The  ideas  of  Colbert. therefore.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes. 2010(49)     contradicts to public order and interests.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past.  Augustinas  Jasilionis.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism.  high‐skilled  labour  imports.  For  ex‐ ample.  At the end of the article.  since  some  avoid  paying  taxes. Black econo‐ my avoids state taxes. tobacco.

.

  Tiražas 200 egz. 29. 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861.75 leidyb.gov.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. 2010. apsk.stat. 2010‐10‐14. Nr. 86 p. l. 01500 Vilnius  www. 10.  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius.lt    .                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful