2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas.  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai. tikslai ir uždaviniai).  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas).  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti). Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės. siekiant didesnio pasitikėjimo ja. optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius.   2007 m.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi. liepos mėn.  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2.  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  klasifikatorių.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį.   2009 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ūkio  subjektų.  Statistinių  duomenų  surinkimas.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai.  statistinių  duo‐ menų  redagavimo.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją.  tvirtinimo  ir  testavimo.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą. y.  t.  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus.  respondentų.  apskričių  ir  savivaldybių.  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos. visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką.  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  2004  m. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).  kompiuterizuoti apklausas..  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro.)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red. šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai. Klaipėdos. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos.  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje). Kauno. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 . statistinių duomenų bazių.  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc.  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį.  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m.  Atkūrus  nepriklausomybę.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms.).  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus.  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti. skaičius pradėjo sparčiai  augti.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą.  pradėta  ir  2005 m.  2010 m.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma. Be  to. efektyviau panaudoti išteklius.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus.

 teikiami siūlymai jiems šalinti.  statistinių  duomenų  konfidencialumo. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse.  savalaikiškumą  ir  punktualumą.   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas.  balandžio  mėn.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  sunkumai ir problemos.  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę. ratą.  sociologais.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse.  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. jų pa‐ naudojimo stebėseną.  statistinių  tyrimų. didesnį dėme‐ sį skirti žinių.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones..  sąnaudų  efekty‐ vumo.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas.  sklaidai. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  Nuo  2007  m.  2005 m. sudaryti projektų apskaitą.  išteklių  pakankamumo. suderinamumą ir palyginamumą. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.   2010  m.  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu. finansinių išteklių planavimą.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas.  t.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą. kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai.  y.  atliekamas  analogiškų  darbų.  2007 m.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas..  demo‐ grafais.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą. vertinimo.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m.  tikslumą.  2007 m.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.  2009  m.  pasidalyti  patirtimi.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.  gebančių skaityti paskaitas.    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą.  ekonomistais.

  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius.  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka.  informacinės  visuomenės  plėtros.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui. didėjančios paslaugų svarbos.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą.  Nuo  2010  m.  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo.  Lietuvai  įstojus  į  ES.  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  statistinių  duomenų  apdorojimo.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.  kovo– balandžio mėn.  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28.  verslo  sektorių  pokyčius.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  kuris  atliktas  2010  m.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti. aplinkos apsaugos  procesų. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą.  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti.  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  metodikos.  makroekonomikos  prognozėms.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių. 2007 m.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą.  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką.  nuosavų  išteklių  skaičiavimo. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos.  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe.  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius. Pagerėjus registro kokybei.    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės.  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti.

  Statistikos  departamentas.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra.  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto.  o  2009  m.  prieinamumo.  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams.  pedagogams. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu. pasiektus rezultatus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų.  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų.  statistinės  informacijos  aktualumo.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu.  komitetuose. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  Lietuvai  tapus  ES  nare.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11.  kaip  ESS  partneris.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo.  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.2  val.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai. atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  2009  m.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“.    .  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą.  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose. (2008 m.  2009 m.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus.).  2006 m.  dirba  Statistikos  departamente.  baigę  studijas.  žiniasklaidos  atstovams. išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis. stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais.  Vietoje  2008  m. 2008 m.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.2 val.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais.  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  Šis  rodiklis  2009  m. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams. –  12. iš  kurių  nemažai.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus. Pinigų. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika.  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt. įgyvendinti priemones. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse.  studentams.    8 veiksmingiau naudoti išteklius.

  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  Estijos.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją.  Aus‐ trijos.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas.  valdžios  sektoriaus finansų.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai. kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  atliekant  ekspertizes.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  statistinės  informacijos  platinimo.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  valstybės  institucijomis.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  nacionalinių  sąskaitų.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai.  užsienio  prekybos.  Rusijos.  Kosovo.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  demografijos.  kainų  statis‐ tikos.  2008  m.  Turkmėnijos.  Uzbekijos.  2006  m.  Turkijos.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  organizuojant  konferencijas.  švietimo. bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia. Statistikos departamentas  9 .  2008 m.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  Suomijos.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  pristatomi  šalių  pasiekimai.  Juodkalnijos.  Lenkijos.  Nyderlandų.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.   2010 m.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  sveikatos.  Ma‐ kedonijos.  Latvijos.  Bosnijos  ir  Hercegovinos. rugsėjo mėn.  gegužės  mėn.  rugsėjo  25–26  d.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.  2009  m.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  Tadžikijos.  Moldovos.  Ukrainos.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  Baltarusi‐ jos.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.  Švedijos.  Danijos.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis. t.  Kirgizijos. 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  Ispanijos.  tarptautinėmis  organizacijomis.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  Nuo  2001  m.

  skelbiant  jų  kokybės aprašus.  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą.  y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Stiprinant Statistikos departamento.  2008  m.  Prekybos įmonių asociacija. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m.  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje.8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti.  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams. y.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai. Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  t.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje.  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  numatytos  procedūros. 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema.  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  dokumentų  valdymo  sistemos. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje.  Tam  bus  parengta  tvarka.  Jungtinių  Tautų. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams.  Tarptautinio  valiutos  fondo. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.  t.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     . profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.  leido  98.  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus.  vaidmenį.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką. Ūkininkų sąjunga.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m.   2008–2012  m.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai.  Verslo  darbdavių  konfederacijomis.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų.  bet  ir  surašymų  metu.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti.

 t.  4.  S.  straipsnių  rin‐ kinys.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos.  nepriklausomai  nuo  to. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai. Martišius.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas.  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika.   7.  straipsnių rinkinys.  straipsnių  rinkinys. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais.  žemėlapiais. Nr..   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą.  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas.  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą.  inicijuojant  ES.  5. 2010. 2009.  kokybę.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų.  Lietuvos  statistikos darbai.  grafiniais  pavaizdavimais. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas.  viešųjų  paslaugų. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą. 11‐535).  Vilnius:  Statistikos departamentas. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą.  Euratomas) Nr.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr. Vilnius: Statistikos departamentas. kokia įstaiga ją parengė.  Lietuvos  statistikos  darbai. t.  siekiama  ir  tikimasi.  3. (Euro‐ tomas). 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai. 1999.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams.  Martišius.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas. y.  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2).  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo. kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija.  sausio  20 d.).  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB.  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas.  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m. Tarybos reglamentą (EB) Nr. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą. Grėska. p.     LITERATŪRA    1.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t.  6.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis. 223/2009 dėl Europos statistikos. 4–14.    11 .  Be  to. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Naujojo  2009  m. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose. J. nutarimas Nr. S.  2. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin. Vilnius: Statistikos departamentas.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti.

  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis.  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui.4  mln.  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms. Remiantis Eurostato  duomenimis.  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas.  Nepaisant  to. Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse.  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas.  Dustmannas ir kt. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui. (2007) pastebi. Jie sudarė apie 1.    1 12 .   Mokslo darbų. 9. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m. Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m.  1999).      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln.  Tikėtina. išskyrus Prancūziją.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. (8 5) 236 6143  El.  2010). p. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas.  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje.  Gastonas  ir  Nelsonas.2 proc.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose.  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas.  2009). 10222 Vilnius  Tel.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m. 2009).  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais. tomas. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams. arba 4. į ES įstojusios šalys (ES 12).  Be  to.  1995. 1  Pažymėtina.  gyveno  beveik  4. 9.com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai.  2000). gindra. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų. 8 658 17 351  El. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc.  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.  Tikėtina. per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių.  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15). p.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia. nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų.  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. dr.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai.siaudvytis@gmail.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės. naujųjų ES  šalių gyventojų. ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN.vu.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių.4 proc. 10222 Vilnius  Tel.  Liuksemburgą ir Graikiją.  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės.kasnauskiene@ef. nėra daug. Belgiją. teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui.

  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje.  tačiau  nežymus.      ( ) ( ) ( ) 1 pav. Car‐ das  1990. Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada.  y. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti. 1991). gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo. y.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė.  1997. palyginti su visais  regiono  gyventojais. y. remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu.  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje.  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį. L .  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu.  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K . Ši autorė. 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies.  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas.    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 . Tarkime.  Q = F (L) . kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K. t.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį. 1982.  remdamiesi  Okuno dėsniu. remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija. 1996.   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007).  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) . L .  MPL = F ( L)′ . o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas. Huntas.  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI.  L0 = L1 + EM . kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas. y.  t.  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005). Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos. Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus.  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE .  ∫ ∫   13 . Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K .  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį. MPL = F ( L) ′ = F ( L) .  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas.  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.  Carringtonas  ir  Lima.  t. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai. ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q . GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius. 1992).  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas.  nustatė. Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą.  Antonji’as  ir  Cardas.  1991. t.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis.  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai.  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė.  Tarkime. y. t.  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė. 1995. arba sukurto produkto kiekis. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios. 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui.

  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ).   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams. y.  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C).  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį.  Kita  vertus.  y.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 . 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas. 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams.  t. arba plotui  B . y.  y.  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM . Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę. t.   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio. t.  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).3.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi.  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių. galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema). Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai. o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC. nacionalinio produkto.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis. y.  nes  padidėja  jos  pajamos.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q .  o  tik  perskirsto  pajamas.  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą. L ) = FK K + FL L .  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis.  kapitalo savininkai pralaimi. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE).  F (K .  plotas  C  gerovę  sumažina.  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis.  Be  to.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo. t. 2    Perskirstytų  pajamų  dalis. y. lygias plotui C. Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau. visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis.  plotas  A.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų.  plotas  BD. pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 .  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas.  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) .  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis.  padauginus iš    14 .  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį. nes jį reikia įvertinti.  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc.  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams.  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV.  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L . yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .  Q = rK + wL . imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos.  Kita  vertus.  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos.  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  lygus  plotui  CE. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę.  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti.  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai.  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina. darbo                                                                 1  Funkciją.  t.  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w . kur  r  yra kapitalo kaina.  t.  lygias  plotui  BC .

 t. L ) = (1 − α )K α L−α .  ∂ log L ∂ log L Taigi. sudarė  apie 5. IMF. skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį.  t.  –  apie  1.  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e .9 proc.  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta.                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama. p. Pirmiausia.  likusi  pajamų dalis.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai.   Darome  prielaidą.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α . BVP.  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0.  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.  Antrasis  metodas  remiasi  tuo.5  proc.   Jei laikome.9  proc.  gana dažnai naudojamos CES (angl.  nustatė. 168).   Q K α L1–α = K α L1−α . nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų.  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų.1 proc. constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr. kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios. 1   Mishra  (2007).  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas.  BVP.  α . darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc. y. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus. y.  1987).  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui.  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe.  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu. interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos.  Esant  tokiems  rodikliams.  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0.   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą.    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus. tenka darbo jėgai.  be  to.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams.:    (3)  w = FL (K .  1 .    15 . Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami. o perskirstytos pajamos.  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis.  parametras α   rodo.  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos. 2007.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai. jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi.  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti. 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui.. o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams. Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi.  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α. galima daryti prielaidą.  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą.  Ha‐ mermeshas.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr..    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui.  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams.α .  tenkančios  kapitalo  savininkams. įvertintą pajamų metodu.  BVP.  o  perskirstytos  pajamos.

4  ribą. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.    1 lentelė.5.42  Len   0.42  Slovakija  0. Taigi galima  daryti  išvadą.34  Naujosios  ES šalys  0.04  0.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija.44  Estiją  0.44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.  yra  apie  0.36  Vokietija  0.45.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.07  0.1.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas.05  0. 1  Lietuva  0.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.0   0..  Jungtinė  Karalystė  0.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis.05  0..  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.03  0.  Po  2004  m.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.08  0.  16 .10  0.  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.  Estijoje.52  0.  Tikėtina.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0.31  Bulgarija  0.   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu. 2002).  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0.40  Čekija  0.05  0.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti.47  0.2  procento).3.52  Vengrija  0.  Darbo užmokesčio elastingumas.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.  kad  remiantis  deklaruota  migracija.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse.  pavyzdžiui.06.46  0.1  procento). Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse.56  0.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje.54  0.  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.27  Rumunija  0.59  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.43  Ispanija  0. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija.  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni.02  0.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys.39  Slovėnija  0.40  0..  Estijoje.  Vengrijoje  (iki  0.4  procento)  (2  lentelė).55  0.  0.08  0.56  0.      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.36  Švedija  0.35.6.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.  Slovėnijoje.  pavyzdžiui.57  0.41  0.5 ribą.  aukščiausi  –  Estijoje.  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti.  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.34  ES 15  0   .  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.31  Airija  0.4  ribą.  Latvijoje.52  0..52  0. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0.  pavyzdžiui.40  0.  Lietuvoje.44  Latvija  0.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).47  0.5.      .07  0.07  0. tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.  Slovakijoje.42  0.02  0.37  0.13  0.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0.07  0.

04  0.17  0.37  0.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija..  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje.00  0.9  0. per metus.08  0.27  0.03  0. per 2001–2008 m.32  0. jei elastingumas – 0.  tikėtina. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui.06  0.58  0.40 / 2.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.  2004–2008 m.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės.3  1.44.  padidėjo  apie  7.7  2.09 / 0.  tikėtina.06  0.96  0. tuomet jis sudarytų apie 1.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją.6  1.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.55.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.0  4.  suma  su  prielaida..55.18  0.  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais.  emigravo  apie  13  proc.18  0.4  82.  17 .2  73. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse.04  79.23  0.  darbo  jėgos.84  1.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.  Lietuvoje  2001–2008  m.73  1.  per  metus.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.93  0.7  0.  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje.30  0.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0.75  procento.44.  ir  0. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.10  0.  Toks  skaičius  reikštų.24 / 0.    3 lentelė.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama.6  taikant  elastingumą  0.3  proc. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.  remiantis  Eurostato.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0. Iš 3 lentelės matyti.8  5.6  1.  jei  elastingumas  –  0.  jei  elastingumas  –  0.  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis.8 proc.3  3.  remiantis  Eurostato. kad       Slovėnija  8. 2010 (49)    2 lentelė.7 / 5. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.7 proc.  ir  5.  tikėtina.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui.6  0.2  ‐19.  tikėtina.44 / 0.04  0.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.1  0.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai.1  1.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai.2  44.9  0.43  1.9 proc.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.  tačiau  įmanoma.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“).13  1.  Vengrijoje. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje.58  91.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.02  0.  darant  prielaidą.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies..  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“). Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį.29  0. Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.3  0.1  2.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.   Būtina pabrėžti.6  4.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga.  jei  elastingumas  –  0.2  0.00  0.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6.0 / 60.94  proc.  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai.0 / 13.01  0.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje.05  0.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.1  73.  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.

  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis.  Karpavičius.  Per  2001–2008  m. BVP. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.  Karpavičius.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0.7  proc. y.  vidutiniu  –  nuo 3.  o  vidutiniu  –  nuo  15.9  iki  7.  per  metus. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi.84  proc.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius. valstybės finansus.  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija. t.8 iki 4.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.  2008  m.84 proc.  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži.  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume. 38).5  iki  5.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos.43  proc. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln..8 proc.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5.8  iki  beveik  1 proc..  o  vidutiniu  (20  metų) –  0.  2008  m.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.9 proc.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką.9  iki  18.  38). 2006. y.7  proc.  2006.  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį.  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje. bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr. apie 2.  galima  teigti.  p.      18 .  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai.  BVP.  neatspindinčia realių emigracijos srautų. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą.  laikotarpiu.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2.  sudaranti  apie  2. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.6  proc. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje. kainų lygį.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių.  BVP  kasmet.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį. 2008 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m.  padidėja  nuo  0.4  iki  4.  litų.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai.  2008  m.7 proc.  daroma  prielaida.44. litų kasmet.43  proc. ypač darbo  užmokesčiui. t.3  proc.3 proc. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.  Darant  prielaidą.  tikėtina. lygia 46..  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje.. p.  BVP  kasmet.  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4.3 mlrd.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.  Nustatyta. Reikia pažymėti.

  Gaston.  Eurostat. T. G.   16.. January. p.  p.  21.  G.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  Immigration. Lima.  Čekanavičius.  Engineering Economics.  3. p. vol.  Chapter 28.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės. NBER Working Papers 14188.  J.gov.  Eurostat. P.  CEPNO Volume.  Journal  of  Economic  Perspectives.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market.  7. 2010 (49)  LITERATŪRA  1.  Interneto  prieiga:  http://epp.  R.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration.  Oxford  Review  of Economic Policy.  E.  Interneto  prieiga:  http://epp.  D.  G. 478–495.  January.  G.  p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.ec.  19.  Peri.  Issue  1. Carrington.  p.  Card.  9  (2).  5.  Oxford  Review  of  Economic  Policy.  J.   32. Čekanavičius. 104–114.un.  9. J.  28.  22. p. 1995: The Economic Benefits of  Immigration.  P. 49 (2).  Journal  of  International  Scientific  publications. Open Society  Foundation. 4940.  I. G..asp. B.  18.  Čekanavičius.  Journal  of  Development  Economics.  Chicago:  University  of  Chicago Press.  E. 2007: World Economic Outlook. Dustmann.  J.  G.  Card.lt/  statbank/default.  E. p.  23.swf. 14796.  p.asp?w=1024.eu/  portal/page/portal/statistics/search_database.  Lewis.  S.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run.  Interneto  prieiga:  http://www. Pinigų studijos 2. 330–347.  April.  24. January..  J.  10. 180–199.  vol.  Card. 70–78.  D.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE. 594–604.  J..eurostat. 16 (3).  Velling.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.  Skill  Mix. Borjas.  Hunt..  Interneto  prieiga:  www. 5th–6th October 2006.pdf. Glitz.  R.S.  D. NBER Working Papers 1297.  2010b:  Population  and  Social  Conditions. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers.eurostat.  H. J. Waste or Opportunity?.  Journal  of  Political  Economy.  43  (2).  D. 79 (4).  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  31.  Kasnauskienė.  556–572. 05‐8. NBER Working Papers.  15.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle.  Handbook  of  Labor  Economics.  D. 174–181.  A.  245– 257.  Levinsohn.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration. 64 (4).  Review  of  Economics and Statistics.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.  Borjas. 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market.  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs.  vol.  Pocius.. Borjas. 1335–1374.  G. vol.  34–45.  N. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market.  G.  Trade  and  Labor. L.  vol. 24 (3).  Klaipėda  University.  25.  27.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  6.  110  (2).  Gruževskis.  B. Nr.stat.  p.:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration. Chapter 7.  3. p.  NBER  Working Papers. Kasnauskienė.eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007. p. Journal of Labor Economics 19 (1). World  Economic and Financial Surveys.stat.  4.  Karpavičius. p.ec.  and  the  Labor  Market.  Review  of  Economics  and  Statistics. p.  Native  Outflows.  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market. p. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico. Grossman. No. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers.  2006:  Brain Drain: Calamity.  8. W..  p.  Pischke.  G.  Interneto  prieiga:  http://db1.  13.  europa. Statistics Estonia.  L. 28–36. J. 1 (61)..eu/portal/page/portal/statistics/search_  database. 21–41.  Topel..  S.  Mishra.  P. 2010: Statistical database:  Population.  29. 22–64.  E. Frattini.  Volume  82.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence.  2005:  Immigration. Pinigų Studijos 2.   20.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008.  vol.  Lalonde. p.  and the Choice of Technique.  vol.  45  (3). p.  L.. 458–474. p. G.  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration.  Leamer..  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics.  12.  2001:  Immigrant  Inflows. No.  Hamermesh. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija. IMF.  Lewis.  Ottaviano. Cluj‐Napoca (Romania).  Trade. Quarterly Journal of  Economics 118 (4). 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration..  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas. Autumn.ee/  px‐web.  D.  L.  33.  26.  30.  11.  J. J.2001/I_Databas/Population/databasetree.  Gollin.science‐journals. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production.  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question.  vol.    17. A. 30–46.europa. 201–234.  2010a:  Annual  National  Accounts. J.  Kasnauskienė. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision.  Immigration.  p.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U.   2.   19   .  G. 596–603.. G. 1697–760.  2002:  Getting  Income  Shares  Right.  Altonji. 3–22. C. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration. 04‐1.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives.  14.  1.  Nelson.  J.  Economy  and  Business.  Interneto  prieiga:  http://pub. p. Borjas.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė.

 10222 Vilnius   Tel. p.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą.  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano.  duomenų  analizė.  socialines  grupes  ir  t.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m. algis.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis.  2003  m.  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius. 9.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu.   20   . 9. Pasaulio banko ekspertai.  antrinio  grupavimo.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia.  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių.  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą.  duomenimis.misiunas@ef.  pozicinių  vidurkių).    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute.  At‐ kreiptinas  dėmesys. (8 5) 236 6277   El.  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje.  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai. pareiškė kritinių pastabų.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis.vu.  mieste  ir  kaime.moliene@ef. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai). (8 5) 236 6277   El. ona.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą.lt   centracijos. dr.  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m. p.  2009  m. nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti. dinamikos. t.  panaudojant  identifikaci‐ jos.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami). tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc. Tačiau 1994 m.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų. 10222 Vilnius   Tel.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius. įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą. parengė naują tokio tyrimo programą.   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr.  Dėl  šios  priežasties  1992  m.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m.vu..

  palyginti  su  2006  m.1  113.8  proc.7  113.6  656.2  111..  1  lent. arba 31.   Be  to..3  1.8  115.  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr.0  111.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.4  784.2  107. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui.  y.  palyginti  su  2007  m.  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.  namų  ūkių.  y.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais.  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.9  112.112    887.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.).).9  755.4  362.  (17. t.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.106  1491.0  1.1  116.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.0  113.).4  821.6  2031.7  1..8  140.  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį).  palyginti  su  2007  m.7  115.119  326.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji.3  1.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m.  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė.  visoje  šalyje  padidėjo  215.1  111.). arba 53.6  112.1 lito.  vartojimą.  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.6  712.5  969. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga.  vaikų  skaičių.  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.6  197.6  565.9  106.8  793.2  1131.  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.102    578.2  117.4  1746.0  113.5  748.2  137.  o  kaime  –  2008  m. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu..6  111.6  110.5 proc. amžių.3 proc.121  510.1  1994.   1 lentelė.3  98.3  113.2  115.3  111. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m.7  623.1    993. kaime –  240.120  264.    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.6  110. mieste – 202. išsilavinimą.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje.9  106. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose.116  705.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį.7  114.)..  t.2  140.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti.  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.6  140.)  nei  mieste  (9.6  111.9 lito.  per  trejus  metus.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui.0  112.0  139. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15.  1  lent. o mieste – tik 1.2  409.2  1.2  903.0  108.112  k 2005− 2008     21 .9  371.8  1.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos.1  219.3  110.8  138.  t.7  109.3  1.119  383.  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės.0  115.   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr. namų ūkio  dydį.118  591.4  1. y.  arba  37.  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m.1  651.8  457.  2000).  laikotarpiu  (žr.5  1.4 proc.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse.2 proc.2  135.7  293.8 proc.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.120  442.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.6  proc.7  426.8  490.0  111.0  331.2  140. 2 lent.9  1.  (20.5  111.2  133.).8  lito.1  538.  tipą.  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.1  653.6  565.0  137.5  140.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę.2  110.6  1.3  249.3  484..3  proc.1  1201.

6  1.4  992.2  1.5  8. o kaime – 2006 m.  o  viršuje  –  didesnės. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.2  117.9  110.1  1231.3  121.157    567.7  115.5  8. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas.3  3.6  105.6  2.1  128.099  256.1  1.2    3.9  1. Tuo tarpu 2008 m.7  641.     8. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.8  284.2  117.096    446.2  130. jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.6  104.1  1.153  658.1  119.3  1.5  394.4  100.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis.8  114.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.6  153.0  133.2  537.3  153.  Atlikus  2005 ir 2008 m.2  874.7  2081.7  1.086   141.2  3.093  679.2  1.1  257.7   215.5  847.2  115.5 ir 37.3  3.  vadinamos  regresinėmis.4  839.142  433.0   125.1  157.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.2  232.8  101.5  619.2  1.5  2.  2003).1  383.6  2.0  1.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.4  271.3  135.4  116. 2008 m.1  113.6  712.9  108.7  103.      2 lentelė.1  1.stat.9  1466.2  341.164    644.7  132.4  1. tiriamųjų 2005 m. vadinamos progresinėmis.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.lt/statbank.3  669.0   171.1  108.4  119.3  121.7  2.7  1.8  838.8  1.0  722.     2.2   159.7  1035.1  837.154  778.7  435.3  132.1  120.  http://db1.6  152.3  711.3  153.0  149.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.5  321.5  1.6  119.6  2.7  2.8  92.7  109.150  377.099  463.5  121.1  586.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.106  298.0  3.1  116.5  1856.1  3.5  2.4  318.6  1.5  1.1  702.2  1027.6  114.4  104.4  712.5 proc.8  113.8  154.8  151.gov.103  342.8  340.4  152.2  110.3  8.4   128.4  113.2  557.7  109.7  119.3  133.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.3    3.2  121.9  7.2  110.2   102.3 karto).  (9.6   814.3 ir 36.1  116.151  313.3  107.5  109.7  104.3  1775.4  7.6   108.7  473.100  545.4  1074.5  109.8  501.7  539.8  9.9  110.7  proc.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.102    398.    22   .0  3.7  2.2  530.3  1456.7  382.3  108.2    9.5  585.6  638.0  409.6  153.2  110.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.5  570.1  851.6   114.1   880.5  117.4  473.8  112.9  134.8  1.3  109.148  499.7  1271.2  131.8  104.6  121.5  686.7  105.1  3.7  387.7  459.2  610. pateikti 3 lentelėje.0  151.1  129.6   109.2    3.5  106.5  2.8  108.148  1624.9  502.7  105.3  8. ir 62.3   112.7  413.0  277. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.3  116.7  118.3  452.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.5  115.086  1126.2  109.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.154  973.9  123.7  2.3    3.0  7.8  132.097  209.4  3.4  117.1  1.3  532.0  2260.5  2.7  118.8  107.6  1.5    8.7  237.  Kėdaitis.1  1.9  1.4  758.

5  612.8  2007  793.2  409.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda.5    536.7  308. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė.0  475.7  669.0  429.  kad  Lietuvai. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m.314  0.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.2    400.235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui).244  0.2  2.2  2008  Kaime  446.236  0.2  641.3  2.232  0. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa).  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.0  395.  krizės  pradžioje.1  528.  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.333  0.0  2.316  0. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .5  723.3  2005  711.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.  Tikėtina.1 − 0 .0  825.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).2  2.  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.5  382.5  1.  y.227  0.327  0. jeigu šis koeficientas viršija 3. 2 ∑ ϕ i′ .)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis.  4  lent. 2008 m.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709.1  639.7  1.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.7  580.5    2. dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis.. o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.  3 lent.2  2.5  2007  847. – kaime.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.5  2007  686.230  0.6 Md (arba  60  proc.1  2006  837.0  2.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui.324  0. Dažniausiai tai yra 0.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.324  0.  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.2  1.3  2.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio.  2006  m.  tai  reiškia.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi.1  1.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.3  630.248  0.3  639..305  0.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.320  0.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės. tai reiškia.4  2.5  2006  570.   Statistikos  teorijoje  teigiama.3  374.3  2005  532.     4 lentelė. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.221  0.6  438.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.235  0.   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.3  2006  902.5  442.  Akivaizdu.7  2007  931.0  701.0  477.  kur:      23 . yra būdingas pirmas atvejis.1  2005  651.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės.4  2008  479. Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.9  2008  Mieste    644.2  592.    3 lentelė.5  2006  748.  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas.3  9.341  0.4  362.1  1.3  281.  t.5  478.3  679.3  637.  kad  2009  m.237  0.241  0.326  0.226  0.4  507.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.  kad  asimetrija  yra  reikšminga.3  2.310  0.9  2005  783.2  470.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.338  0.

2  0.stat.1  5.  10 gr.1  3.6.8  7.  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis.  100  100  2005  Mieste  1 gr. Visų vartojimo išlaidų dalis.5  10.9  16.).elektra.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.  1 gr.7  Tabako gaminiai  2.    5 lentelė. http://db1.2  4.3  7.7  2.2  Sveikatos priežiūra  3.1  1..  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas.4  3.8  3.1  25.9  63.4  11. duome‐ nis.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą.2  2.0  25.4  Ryšiai  4.  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.1  9.  10 gr.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini.gov.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.9  1.9  19.2  Alkoholiniai gėrimai  2.7  5.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.1  45.5  6.7  48.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24.2  52.2  4.7  5.2  2.9  3.7  2.3  Poilsis ir kultūra  1.0  27.   6 lentelė.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.5  0.8  4.9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.2  26. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.1  3.3  4.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.8  4. dujos.0  13.4  2.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.7  3.  kuras  11.4  8.0  4.8  Viešbučiai. 5 lent.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.9  11.4  61.  10 gr.  kaime  –  25.9  26.0  3..2  10.).9  proc.  Iš  tikrųjų.0  26. ir mieste.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.8  7.8  10.3  2.5  5.9  27.8  3. 6 lent.1  2.6  17. vanduo. valgyklos  3.  100  100  2008  Mieste  1 gr.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį.2  9.  Miestas ir  kaimas  3.2  1.6  0. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.6  1.7 proc.2  1.1  19. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.1  Transportas  4.  10 gr.4  7.  vartojimo  išlaidų  dalis.3 ir  3. išsiskyrusiais vartojimo  bumu. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.0  14.1  7.2  49.7  3.4  9.  10 gr.  restoranai.9  0.  visų  vartojimo  išlaidų.3  10.  10 gr.1  Drabužiai ir avalynė  4.3  3.4  8.4  1.3  26.  10 gr.9  2.2  3.1  3.  bet  2008  m.8  12.  100  100  Iš viso  1 gr.1  2.0  8.7  2.3  3.3  Švietimas  0.5  3.0  5.5  2.9  2..7  4.5  5.9  2.0  7.1  10. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą.6  20.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.4  2.6  0. drabužiams ir avalynei.  100  100  0.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.1    Miestas  3.1  procentinio  punkto.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3.1  25.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.4  7.0  3.2  3.9  1.3  24.7  12.2  21.  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.0  3.  Nors  palyginti  su  2005  m.8  11. kavinės.  24   .2  7.1  1.2  16.  10 gr.6  0.9  Būstas.1  0.3  1.2  8. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2.1  1.1  15.4  3.7  2.0  7.7  1.7  3.  galima  pastebėti.1  25.0  2.6  4.3  11.0  6.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.3  0.  100  100  Kaime  1 gr.0  17.4  3.3  2.2  27.0  3.1  3.3  4.  šių  išlaidų.8  9.0  5.7  Būsto apstatymas.5  3.3  3.0  0.4  25.6  3.5  12.6  2.6  9.2  25.  1 gr.8  2.1  6.  10 gr.6  4.8  17.8  8.5  48.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.2  3. procentais  Kaime  1 gr.1  9.9  55. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.8  12.6  4.6  5.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.5  4.  2008  m.1  5. punkto.  10 gr.  1 gr.).3  0.9  20.8  2.0  7.0  1.5  3.3  19.8  0.0  3.8  4.7  4.1  proc.3  2.2  0.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius.4  2.6  18.0  52.5  6.6  22.3  0.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.lt/statbank/.2  7.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

59  13.22    19.823  0. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.32  100  45. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m.415  0.25  14.74  13.53  100  41.37  12. proc.76  25.07  24.65  14.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.784  0.38  24.67    17.6  0.83  24.38  26.498  0. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita.).)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis.388  0.    29 .8  40.4  53.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius.50  12.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.780  0.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.3  44.47    15.783  0.03  100  44.04  24.74  12.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas.81  14.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m.06    20.9  49.97  26.19  100  39.80  100  38.  bus  palyginti  nežymūs (žr.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0. santykiniai rodikliai. tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos.54  27.5  46.6  53.785  0.396  0.2  49.371  0.68  100  43.782  0.08    16.  skaičius  2010–2020  m.1  51.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.358  39.3  38. 1 pav.43  26.783  0.51  14.782  0.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.74  14.40  25.  Šaltinis: Statistikos departamentas. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.        3 lentelė.781  0.99    18.25  28.65    20.530  0.45  100  41.337  0.826  0.373  0.784  0.70    18.332  0.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.28    17.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.42  27.393  0.27    21..05  100  45.77  100  40. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.90    15.  Esant  tokiai  padėčiai.81  100  41.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.36    15.433  0.95  15.11  13.8  40.15  100  42.9  41.

76  37.74  16.3 23.85  20.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.6  proc.9 47.4 14.   santykiniai rodikliai.6 14.9 16. Kitose teritorijose. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys.4 15.1 16.5 16. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.  Alytaus m. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.4 40. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj.21  16.52  79. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius.3 25. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia.72  100   20.  4 lentelė. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m.93  100   32.44  19. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.25  100   28. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose. remiantis Statistikos departamento duomenimis.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.0 21.18  79.8 29.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą.  Tauragės raj.1 46. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.24  67.3 14.2 41.  Pasvalio raj.1 45.4 14.7 24.).9 31.  4 lentelę).7 15.7 44.4 14.3 14.87  25.17  37.7 15.3 15.0 22.  Būtina  pabrėžti.3 16.57  71.08  100   39.83  76.2  ir  28.96  33.04  60.8 30.1 30. kur užimtumo situacija  yra geresnė.1 28..0 39. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1.1 15. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.3 14.48  37.7 27. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32.43  34.2 15. kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau. Tai rodo.82  45.33  18.  raj.   santykiniai rodikliai.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39.3 42.4 14. šis rodiklis mažesnis. už kuriuos mokamos įmokos  2.7 14.7 14.6 14.4 15.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys. ir  Ignalinos raj.2 46. pagal atskiras šalies teritorijas.90  100   23.   30   .

.2  proc.4 proc.  –  bedarbių  buvo  2001  m.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui. kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga. 2009 m.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.2  proc. skiriasi pati bedarbio samprata.  Tačiau  2008  m.3  proc.  užimtumas  ėmė  mažėti.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m.  Jo  reikšmės  dydį. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17.  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių.  2000–2007  m.  Taigi.  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių.  2001 m. Žymiai pablogėjus padėčiai.  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų.7 proc.  žiniasklaidoje  teigiama.). kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi.  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30.  tačiau  nuo  2006  m.  jau  sudarė  5.  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).4  proc.4  proc.  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis.  Nepaisant to.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai.  Galima  teigti.  Statistikos  departamento  duomenimis.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių.8  proc.  Darbo  biržos  duomenys  renkami. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas . o santykinis nedarbo rodiklis.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai.  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.  Taigi. pasigendama  tinkamo  sąvokų.    31 .  2004–2005  m.  http://manokarjera.  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m.  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst. Deja.  Nesunku  pastebėti. Galimas dalykas.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m.1  iki  8. nepaisant to.  2007  m. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti. Būtina pabrėžti.  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas.  Pavyzdžiui. 2010‐03‐01 14:14.LT.  Tyrimų  duomenimis.. Be to.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.  asmeniui.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje. Kita  vertus.  antroje  pusėje.  o  2008– 2009 m.  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas. siekė 13.  –  fiksuotas  2007  m.  vėl  išaugo  iki  29.  iki  4..). Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m. VZ.  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu. šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs.lt/Default4. – 9.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu.  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  Darbo biržos duomenimis.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis.  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13. jie gana dažnai painiojami. Pirmiausia.  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų.  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo.  taikomi  griežti  kriterijai.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17..). Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga).  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.  ignoruojant  tą  faktą.  (žr.  moterų  –  10. tačiau tikėtina.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.7  proc.  Pavyzdžiui.  5  lent.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m.  sumažina  tai. vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis.cv.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m.  Nedarbo  pokyčiai. 2009 m.

    32 .2  15.  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei.0  214.4  224.0  38.2  217.7  10.3  101. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m.3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti.0  17..  221.  Lietuvai  įstojus  į  ES.5  76.  Dar  2007  m.8  11.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m.2  79.8  12.6  66.9  31.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m. Kitaip tariant.  6  lent. kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo.3  4.0  22.5  73.1  103.8  87. nuo 2001 m.3  26.  bet  ir  su  kitomis  priežastimis.4  11.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo.6  5.  5 lentelė.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.1  56.2  111.4  5.6  23.7  iki  42.  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec.6  84.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu).2  29.0  29.2  12.3  241.4  12.4  11.3  5. tūkst.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.7  89.  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES.3  186. proc.0  4.  kad  2007 m.7 iki 84 ir nuo 26. atitinkamai padidėjo nuo 56. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.  pažymima. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.0  13.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.htm.  2002  m.3  4.2  369.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti.4  17.2 tūkst.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje.3  163.7  …  176.8  184.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis.3  proc.6  66.  (žr.8  9.  Šių.3  8.6  6.).  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių.7  24.9  8.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų.europa. iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.1  224.5  383.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.5  …  178.. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.3  8. tūkst.).  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.4  14.6  145.9  12.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.).  Palyginti  su  ankstesniais  metais.2 tūkst.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.7  160.  nukrisdami  iki  tokio  lygio.4  166.  Tačiau  2008  m.8  5.  t.2  40.5  132.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje.5  mln.4  152.9  85.0  24.0  78.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4.2  94.4  13. y.9  29.3  8.9  19.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus). Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.2  103.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m.9  13.  naujų  darbo  vietų.0  203.8  69.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145.) skaičius.2  47.3  5.5  tūkst.1  59.).    6 lentelė.7  19.6  204.3  22.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.9  14.7  90.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija . nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.

   6.     33 . Nr.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.   8.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu.   7.  darbdaviai  ir  darbuotojai. dėl įmonių vykdomos politikos ir pan.  The  Annals  of  Regional  Science. dirbti.  Lietuvos  statistikos darbai. ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą.pdf. Gruževskio interviu).  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti). EMCO/23/200509/EN.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES).  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg. 2009.  J.  Damidavičius.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.  trūkstant  finansinių  išteklių. Akropolizacija (B.  COM(2009)647  final..  Employment.  Employment.  1992:  Measurement  of  unemployment.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy.  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis.  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states.  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų.  M. 2009. 35.  mažu  darbo  užmokesčiu.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas. nepatraukliomis darbo sąlygomis.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį.  Geneva:  International  Labour Office.  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods. Brussels. o ne gyventi iš socialinių pašalpų. lapkritis.  vol.  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą.  Valmartizacija.  M.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m.  R.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų.  European  commission. DnB Nord  bankas.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka.  Interneto  prieiga:  http://ec.  Akropolizacija  (B.   5. Verslo klasė.  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas.  Mehran.  4.europa. Verslo klasė. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas..  3.  R.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas.   Lietuvos  sąlygomis.  International  affairs.  Damidavičius. Vilnius.  taikydamos  įvairias  priemones.  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą..  Gruževskio  interviu).  Employment. 2009 m. 1997.  Verma  V.    LITERATŪRA    1. Lietuvos ekonomikos perspektyvos. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Commission working document.   2. 4.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą.  Manoma.  Hussmanns.  Cuadraro  Rura.eu/  eu2020/pdf/eu2020_en. 24‐11‐2009. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas.                                                                   1  Valmartizacija.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga.  Surveys  of  economically  active  population.  Lisbon  Strategy.  F. lapkritis.

 Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei. tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos.  2001.  Siekiant. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos. pensijų gavėjų vartojimo galimybes. Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.  Barr.  17‐447.  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais.  Trečia.  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų.  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu. algirdas.  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas.  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę.  taikant  šiuos  metodus.  Clark. 9. y.vu. 10222 Vilnius  El.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių. priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio.  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta. dalis – taupymui ( st ).  Ši  išvada  neprieštarauja  M.  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ).  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr.  Pirma.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes.    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas.  Nr. Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas..  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu.    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st . trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) . Ketvirta.  nėra  aišku.  atsitiktines  pajamas.  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  1991.  2004.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ . Kitais žodžiais tariant.  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas. Atsižvelgiant į tai.  59‐1153).  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų. Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą. y.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] .  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis..bartkus@ef.  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą.  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt .  2004). pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin.  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei.  Žin. p. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio.  1994.  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ).  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes. ar ne. kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ).  Nr.  eg‐ zistuoja rizika.     Teigiant. t. Antra. o indeksuojant pagal     34 .  t.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr.

 o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį. pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas. Žinant.  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža.  Sujungus  abi  lygtis.  t.  kai  biudžetas  yra  deficitinis.  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus.  mėnuo  ir  t.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) .  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime.  o  didėjimas  –  mažėjimą. surinktoms per šį laikotarpį. Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį. kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos. Remiantis  pirmine analize.  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies.  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais).  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt .  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę.  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo. y. kiek turima lėšų. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis.  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai.  palyginti  su  pensijų  gavėjų. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 .  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis.  Mažėjant  κ.  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis.  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma. gaunama  bt / wt = ρ = const .  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt .  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) .  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  atitenkanti pensijų gavėjams.  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt).  Esant  nepakankamam  turto  lygiui.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt . Bt – t laikotarpio biudžetas.  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia.  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ). o Ft – perteklius (į rezervus.  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams. Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus. pertekliui.  periodus. Ši išraiška rodo.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis. skaičiaus (rt) augimu. Kons‐ tanta reiškia. o rt – pensijų gavėjų skaičius.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas.  kur  t  –  laikotarpį.  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis.  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ. y. tai κ sumažėja. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  ir  investavimo  pajamoms.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms. yra tas pats dydis. kad skolos nėra. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas.  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko.  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime.  kiek  turima  lėšų.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 . susi‐ dariusiam per ankstesnius. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt .  Be  šių  dviejų  būdų.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  imama paskola.  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas.  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt . t.  kaip  visuomenės  grupės. nt – apdraus‐ tųjų  skaičius.  atitenkanti  pensijų  gavėjams. Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti. kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis. prieš šį laikotarpį buvusius.  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft .  atsi‐ žvelgiant tik į tai.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos.).  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones.  t.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ). pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus. Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ . o jeigu sumažinamas – κ padidėja. Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.  Laikotarpiais.

  Antras  dėmuo  rodo.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis.  kad. gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį.  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus.  gautų padidinus tarifą.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius. Taigi. Pastovus  κ rodo. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.  Pakeitimo normos da‐ lis.  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais.  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada. kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį.  Trečias  dėmuo  rodo.  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ).  Ši  lygtis  parodo.  Ši lygtis parodo.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti.  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes. bet.  reikės  mokėti  pensijas.  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti. taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct . kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus. šių lėšų indeksavimui nepakanka.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę.  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo.  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui. kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  vieninteliai  kintamieji. y.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes. Pertvarkę lygtį.  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ .  sumokama  vis  mažiau. išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis.  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo.  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis.   Papildomos  įmokos.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio.  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) .  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos. kita vertus.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis.  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas.  κ  yra  kompromisas tarp kartų.  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti.  šios  įmokos  kuria  perteklių.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja.  o  jam  didėjant.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  ir  papildomų  įmokų. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t . perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et .  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ).    36   . kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis.  kad  biudžetas. atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et .  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  papildomų  įmokų.  visada  bus  subalansuotas. gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio.  Todėl  ga‐ lima teigti.  Ši  lygtis  parodo. o kai šis santykis  auga. arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.   Ši lygtis parodo.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu.   Papildomos įmokos. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ). ir atvirkščiai.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų. formuojasi perteklinės lėšos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes. susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo. yra keisti senatvės pensijos  amžių.  κ  išliekant  pastoviam.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio.  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).  Išple‐ čiant  išraišką.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant. socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t.  Viena  vertus.

  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis). jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ).  bet  mažėja  rezervas.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  biudžetas  tampa deficitiniu.   Ši formulė parodo.  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ).   Ši  lygtis  parodo. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis.  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ).  šios  įmokos  formuoja  perteklių. išauga perteklius.  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ.  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis. biudžetas išlieka suba‐ lansuotas. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) . padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) .  kad  nekaupiant  rezervo. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1).  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  nes  rodo.  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus.  Biudžetas  išlieka  perteklinis. Perteklius susiformuoja.  tai. kurios. nepanaudojamos lėšos praranda  vertę.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  Akivaizdu.  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes.  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant.  vertė  mažėja.  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą.  Papildomos  įmokos.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ).  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ).  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių. nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu. Augant pensijų gavėjų skaičiui.  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės.  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų. auga ir pensijų  išmokų  poreikis. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ).  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys.  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones.   Formulė  parodo.  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę.  Biudžeto  deficitas  išauga. o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje. formuojasi perteklius.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r . jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant.  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia.  gautos  padidinus  tarifą.  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    . minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos.  yra  skirtos  gerovei  palaikyti.  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis. kaip  deklaruojama. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas.   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ).  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas.  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) .   Ši lygtis parodo. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ).

 Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos. neatsižvel‐ giant į tai. poveikį pensijų dydžiams.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft).  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja.  pačių  kainų  augimo. Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta.  t.  kai  valstybė  įsipareigoja. o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios.  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis).  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ).  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  pensijų  gavėjų.  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones. pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga.  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų. y.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu. Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis.  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  pensijų indeksavimo šaltiniai.  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami). Šiek tiek skiriasi tik interpretacija.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius.     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas.  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ). o indeksuojant  pagal kainas.  t.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams. pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos. gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius. o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw).  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis).   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita.     .  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu.   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos. y.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis).  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw). yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs. nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  ar sumažėja.  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp.  pensijų  gavėjų.  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .  kainoms  išaugus  dydžiu  gp.  Ši  lygtis  rodo.

  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  J.  5.  kiek  turima  lėšų.. N.  3. atsižvelgiant tik  į  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju.  R..      LITERATŪRA    1.  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  4th ed. Barr.. Nr.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.: Oxford University Press. Nr. 17‐447).  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas. Barr.  R.    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes.  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį.  Quinn.  t.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį. 2004: Economics of the Welfare State.  L.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams. y.  M.  F. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  4.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.  2.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo. 1991.  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis.          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin..  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas..  Burkhauser.  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing. 1994.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu.      39 .  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi.  Moon. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.  Indeksuojant pagal darbo užmokestį. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio.  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių. N. 59‐1153).  Clark.  V.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas.

  tačiau  pažymėtina.  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.  žuviai.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d.  Pavyzdžiui.  ūkio  subjektams.  2009  m.com      ĮVADAS    2008  m. gyventojų pajamų.  keisti  informacines  sis‐ temas. 9.  2008  m.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas. perprogramuoti kasos aparatus ir t.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc.Anciute@gmail.  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan. 10222 Vilnius  Tel.  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.. taikydamiesi prie minėtų pokyčių.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos.  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų. y. rugpjūčio 31 d.  Palyginimui  –  2009 m.  iš viso surinkta 6 798.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius. Be to.  kai  kurių  ekspertų  nuomone.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone. arba 26.  t.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.8 proc. Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  aptariami  esminiai  veiksniai.  Tai sudaro 90. pvz.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai.  akcizų  mokesčiais.  planuotų  pajamų.  panaikintas  5  proc. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare. y.  Kita  vertus.  ir  ateityje  turėtų didėti. Palyginti su 2008 m.5  mln.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  tarifas. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt. 2009 m..  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.  t. (8 5) 244 7804  El..  Reikia  atkreipti  dėmesį. p. PVM surinkta     .  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  2009  m. litų PVM.  PVM  pajamos  sudarė  51...  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje.  susiję  su  tais  sandoriais.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių.  O  štai  šešėlinė  ekonomika.0 mln. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas.  pelno. t.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų. jie nedavė nori‐ mo efekto.  susijusius su PVM.  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės. Aurelija. susijusios su pridėtinės vertės. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.4  proc.  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo.  2009  m.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami.  litų  PVM.  tiek  mokesčių  mokėtojai.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui.  2008  m.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui.4  proc.  2009  m. galiojo 19  proc.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios.  iš  viso  surinkta  9  242.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m.  tarifas.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265.2 proc. pateikiami svarbūs. suplanuotų PVM pajamų.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102.  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui.  maži‐ namos.  pvz.9 proc.  keleivių  vežimo  paslaugoms.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams. (kartu  sumokant mokestį).  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai.  paukštienai. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  Ši  suma  sudaro  108.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant.8 mln..  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos.  o  nuo  2009  m.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus. sausio 1 iki 2009 m.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams.  –  21  proc.  Nuo  2009  m. litų.  rugsėjo  1  d. mažiau nei 2008 m.8  proc. jog 2009 m.

  o  2008  m.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma. arba 355. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.  galima  daryti  išvadą.  laikotarpiu.  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas.9 mln. 2008 m.9  karto  didesnė nei 2009 m. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m.  nebuvo  daroma.   41 .3 mln.  litų. litų daugiau pajamų. mažiau.          2009 m.  viršytą  PVM  surinkimo  planą.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22.  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln.4 proc. reikėtų paminėti.  sudarė 680.  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas.  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką.6  proc.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas.  o  2009 m. Ši suma sudaro 51. be to. mln.  2009  m. III ketv.  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv.  t.. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis. pradžioje.  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis.  2009  m. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv.8  mln. y.  Darytina  išvada.  2009  m. litų..  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai. IV ketv.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas)..  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis).  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai..  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos.  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams.  t. I ketv.  kai  gruodžio  mėn.  gruodžio  31  d.  VMI  duomenimis.  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.  PVM  permoka.3 proc.  sudarė  9.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis. 2010 (49)    26.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m. Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.2 proc.8  proc. IV ketv. – 8. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo. y..8  proc.  PVM  permokos  sumažėjimą.  matyt.  arba  1. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje).  pagal  VMI  duomenis.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.6 proc.  dieną. mažesnės  nei  2008  m. III ketv. II ketv.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų.  gruodžio  1  d.  išaugusią  nepriemoką. PVM pajamos 2008–2009 m.  1 pav.  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m. 2009 m..  2009  m..  PVM  nepriemoka  2009  m.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos.  buvo  735.   Finansų  ministerijos  duomenimis.

II ketv.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų.   2008 m.  tarifą.  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m. akcizų iš viso surinkta 3 354.  sausio  1  d. Mokesčių pajamų planas 2009 m.  nuosmukio metu jos sumenksta. III ketv.4  proc.  ●  bešvinio  benzino  –  34. įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus.  Finansų  ministerijos  duomenimis.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų.6  proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.  o  ekonominio     42 .7  proc.  Nuo  2009  m. akcizų surinkta 3 258.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės.     fermentuotų gėrimų. y.  tai  sudarė  18. 2009 m. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc.  Dėl  šios  priežasties  2009  m. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv.  pajamų  planas  įvykdytas  95.  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  pelno  mokestis  yra  cikliškas.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc.  sausio  1  d.  2 pav.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.2 mln.  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc.  Be  to.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.9 proc. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m. IV ketv. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį. II ketv.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn. arba 2..  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas).6 proc.  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu).  Nuo  2009  m.  mažiau nei 2008 m.  2009 m. III ketv. I ketv.  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln.  ● alaus akcizo – apie 10 proc. litų. 2008 m.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį. Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav.  pateiktos  3  pav.3  proc.  įvykdytas  99..  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2.  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų.7  proc. akcizų  pajamų).  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.0 mln. litų.  turinčio švino – 37..  rugsėjo  1  d. IV ketv.  t.  (tačiau  2009  m.  Nuo  2009  m. tarpinių produktų) – apie 10 proc. Akcizų pajamos 2008–2009 m.  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.4 karto. tūkst..  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus.  benzino.. šio mokesčio pajamos  sudarė  24.  litų  pajamų.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.  taikydamos  20  proc.  kovo  1  d.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas.

 Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m.  laikotarpiu.  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m.  VMI  duomenimis. 2008 m.  mokesčio  sumos.8 karto. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv.  Gyventojų  dėmesį  į  tai. tai 8 proc.   VMI duomenimis. be to.2 mln.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav.6    mln. IV ketv.  2009  m.  sumokėto  pelno  tais..  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc. 2010 (49)    3 pav.   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis. y. IV ketv.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų. visų įmonių patyrė nuostolių. sausio 1 d.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m. punktais  tiesiems.  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.  2009  m. I ketv. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707..  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę.  kad  2009 m. t.  Duomenys  apie  2008–2009  m. tai sudarė 16.  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.. buvo 24 proc.  avansinio pelno mokesčio.  įvykdytas 107.    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.  Be  to. apie 40 proc.  Darytina  išvada. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.  III  ketv. metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc..  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2.  gruodžio  mokestis  buvo  2.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.3 proc.  mis (didėjant pajamoms. visos avansinio  perskaičiuojamas.2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 .  užmokesčio.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv. susiejo avansinio pelno  2008 m. II ketv.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.9  proc. litų pelno mokesčio.  litų.  mokesčio  tarifą. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m.   Nuo 2009 m.  kad  įmonės.  įvertinusios 2008 m. tūkst. III ketv..  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus. II ketv. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc..2 proc.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m.  nuo  2010  m.  2009 m.  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos. 2009 m.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius).  2008  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. tačiau taip pat nustatytos 6 proc. veiklos rezultatų.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m. IV ketv. 2008 m. įsigalioję nuo 2009 m. Iš viso 2008 m.

  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano.  2008–2009  m.6 proc.  siekė  5.  Vis  dėlto. buvo 36. t.  ka‐ dangi  paprastai  manoma. 2010 (49)    4 pav. y.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu. IV ketv.  VMI  duomenimis.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m. šis argumentas      . Be to.  litų.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas. y.8  proc.  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151.1 proc.  II  ketv.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln.  mažėjo  gyventojų. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių.  mažiau  pajamų  nei  2008  m.3 mln. 2008 m.  kadangi  gruodžio  mėn. litų.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti.  atrodytų. y. 2009 m. – 2 052.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo.. 2009 m.  2009 m.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei. litų. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.9 proc.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais.  GPM  nepriemoka  2009  m.8  proc.4 litų. gruodžio 1 d. kad dėl 2008 m. IV ketv.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87.7 proc. mažiau nei  2008  m. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų. y.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis.      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  litų.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos. 971414 848718 1492821 1251348 1.  ne‐ darbo  lygis  2008  m.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio. 4. siekė 257.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės. Esama nuomonių.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla.  t.  Kita  vertus.  taip  tvirtina  ekspertai. jog šešėlinė ekonomika klesti.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d.  o  2009  m.  gruodžio 1 d. III ketv. surinkta 3 7890.3  mln.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais. I ketv.2 mln.  didesnė nei 2008 m.  didėjant  mokesčių  tarifui.     2008  ir  2009  m. o 2009 m. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą.  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai. susijusių su individualia veikla.  tuo  tarpu  ekspertai..  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo).  Statistikos  departamento  duomenimis. tūkst.  Finansų  ministerijos  teigimu.  Todėl  gali  būti.  2008 m. III ketv. o ne sausio  mėn.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv. II ketv.  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje.  IV  ketv.110216 858703 971393 1390698 2008 m.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis. Kita vertus.  –  jau  13.  surinkta  25. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių.  teigia..7  litų.  t.  sumokėtas  mokestis.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų. II ketv.  panašu.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali. t.  Statistikos departamento duomenimis. be to.

.  buvo  25. y. tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų.  Greičiausiai  dalis  jų.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln.  vėl  grąžintas  15  proc.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus.  pvz.  Be to.7 mlrd.    IŠVADOS    2008  m.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų.. palyginti su 2008 m.  PVM.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų.  Be  to.  mažesnė  nei  2008  m.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  sunku  patikėti.  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.  Vis  dėlto.  atskaitą. (4.  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių). praktiškai nesu‐ mažėjo.  litų  papildomų  mokestinių  pajamų.  tarifas  2009  m.  Žinoma.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas.  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM.  kad  2009  m.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės.  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių.  įgyja  teisę  į  PVM.  t.  o  naujas  PVM  mokėtojas.   2009 m.  t.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai.  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos.  palyginti  su  2008  m.4 proc.  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant. iki 20 proc.  be  to. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26. mažesnė.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.  taip  pat  ir  neoficialių.  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai. litų).  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  mažiau.  iššvaistomi).  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei. pelno mokesčio –  tarifus.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  2009  m.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios. y.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas.  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis.       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas.  Finansų  ministerijos  duomenimis.  2008  m.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 .  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes..  t.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai. y.4  proc.  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams.  palyginus  2008 ir 2009 m.  Kita  vertus..  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.  keistas  dukart.  t.  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.  Įvertinus  faktą.  reikalingo  veiklai  vykdyti. 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.  2009  m.. pastaraisiais PVM surinkta 26. Be to. y.  tarifas.  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40.8  proc.  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu.  sumokėto  už  tokį  turtą.  Iš  tiesų  gali  būti.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu. akcizo.  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo.  nors  planas  viršytas.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį.2 proc.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų.. palyginti su 2008 m..  buvo  sumažinta).  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka.  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas).

  5.  2008  ir  2009  m.  G.finmin. nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos.      46   .  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė.  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin..  Interneto  prieiga:  http://www.  3.  Vis  dėlto  akivaizdu.  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to... kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius.  2001.  9..  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin.  lt/index. Nr.  A. 2002. Susidaro įspūdis.  6.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių.  4.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 323–338.  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis.  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą.finmin. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje. kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). Nr..  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė. Interneto prieiga: http://www.  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.    LITERATŪRA    1.  Atrodo.lrinka. Nr. 110‐3992).  Journal  of  Public  Economics 1.  Interneto  prieiga:  http://www.  Allingham.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  M.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos.finmin. p.  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). 35‐1271).  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija. Nr. 73‐3085).php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05). 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio).  Interneto  prieiga:  http://www.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių. 2008 ir 2009 m.  2008  ir  2009  m.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis.              2.  8.  Sandmo. Žukauskas.  7. 98‐3482). Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis. V. 2002.  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų. 2001.

.  pvz. pvz.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika. 11.  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių.  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės. t.. socialinę  aplinką  ir  kitas. technologinę pažangą. vertinant BVP  pokyčius.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi. composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi.  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi. 10223 Vilnius  El.  tendencijas.  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5].  Rodikliai.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP).  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą.  competitiveness  index).  Taigi.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X .      47 .  Analizuojant  šio  rodiklio. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus.  W – svorių matrica. Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP.  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu. W).  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida. verslo statistikos. t.. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija. rinkinys. rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis.  bet išplito ir pasauliniu mastu.  Sudėtiniai rodikliai (angl..  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų.     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida.     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės. Lietuvoje.  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys.  pra‐ monės produkcijos mastas ir t.  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją.. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al. jurga.  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį. kuri palietė ne tik Europą. (1)  kur:  X  –  rodiklių.  pvz.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė. kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai.n* .. p.ruksenaite@vgtu. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis.    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  priklausančių  įvairioms  sritims.   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt. technologijų ir pan.  statybos statistiką ir t.  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP.  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl.  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas. kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas. i = 1.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus.  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris.  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas.  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai. BVP < 0. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1). human development index) ir kiti.  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką.75 )  koreliuoja  su  i * BVP.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai.

  po  vieną  nareikšmė. Y p .  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti.  FA modelis (2) taikomas keletą kartų. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas.  loadings)  matrica..  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX..  t. faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti.m.  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p. 2)  DY1 m i =1 m def i.8 .  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės. j = 1.   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i .  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc.  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.  bendrosios  dispersijos. m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j .   ≥DY2 ≥. i.  o  disper‐ sija DFj = 1...5  – duomenys netinkami modeliui..  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ). kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i .  ir  dispersiją...  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2]. i = 1.   modelio (2) prielaidas.  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.. j = 1.m .  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami.  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj.  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 . todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas..  kurių  MSAi   reikšmė  žema... i = 1. ≥DYm .  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis..  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės... reiškia..  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti.. tuo duomenys labiau tinka FA modeliui..   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S . p .  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai.  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 .  gaunami  koeficientų  α ij . 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E. kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0. p ∧   (8)  .  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol.   48   .   (4)  ~ R n → R m . kad FA modelio taikyti negalima.)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1. i ≠ j . Y j ) = 0.  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai.   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.  2.m.  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama.  KMO  matas  vertina. ∧ j = 1.  (2)  L  –  svorių  (angl.  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką).  y.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Ym = ∑ α mj X j .  egzistuoja  aibė  matricų.  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio.   FA modelio prielaidos:  1..  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X.  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti). 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ . kiekvieną  KMO reikšmė.  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ).  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings.  3. i = 1.  3.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį.  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  2. .  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0.  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica.    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j . nevienareikšmiškas interpretavimas.  o  DEi = τi.  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = .  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi . čia  j = 1.  faktorių  svorių  l ij .  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j .

   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija. Paprastoji struktūra reiškia.955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl. 3]. Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija. Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L. 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl.  laikotarpis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. kurie pastebimai koreliuoja su  BVP. W). Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i .   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas). Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui.  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja. norint išvengti 1998 m. p  [4].  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą. konstruojant CI. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i .  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas. auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 .974  CI  reikšmes.  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam.75 ).    1 lentelė. Paprastai sakant.971  paprastosios svorių matricos  L struktūros.  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia. likusieji buvo pašalinti.957  Verslo sta‐ letti  et  al.  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0.  Pasirinktas  2000–2009  m.  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas.  loadings)  matrica  L ).. ( ρ X .. w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi .   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA.. y.  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas.   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės.   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0.T .  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ).  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.  k = 1.    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.  reiškianti.965  * turimos  pasuktosios  matricos  L . išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą.  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0.  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė. jeigu j = k  – svoriai  IC k . panašią į paprastąją.996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių.aprašė  Thurstonas).  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą. t.   CI (t . fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl.809. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0. kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP.  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0.     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0.01 .  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ). kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių.  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij . tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0.  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) .  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X.  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys. kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi.  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0. BVP   0.  kad  i Taigi. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas.  kurių  technika:   2 hi > 0. BVP ≥ 0.  2000).8 .  t = 1.  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i .  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus.957  tistika  rius (angl.  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1. jį 1947 m.  1)  l ij = .

  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.  FDI – tiesioginės užsienio investicijos.  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.  tonų.  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta.664  0..737        3 lentelė.   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija.148  0.  Iš  1  pav.488  0.781 ).056  0.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai.  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m. vidurkis  atitinka 1).738  0.02  proc.  EXP – eksportas.  (5‘).  bendros  dispersijos.  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.     2 lentelė. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę.081  0.676  0.    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1.  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ).627  0.883  0.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.  Kaip įprasta.  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta.  IMP – importas. automobilių degalų prekybą. sezono įtaka pašalinta.   50   .087  0. loadings) matrica L.  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.).  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi. Svoriai normalizuojami.082  0.416  0.    2.  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.  3.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.702 ir  S 2 = 5.  BVP  skalė  –  dešinėje.940  0.745  0.  PPI – gamintojų kainų indeksas.  tūkst. loadings).626  0.434  0.  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.348  0.066  0.  kurios  paaiškina  96.  apimtis  to  meto  kainomis.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą.  CES  –  inžineriniai  statiniai.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m.715  0.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas.  Išsiskiria 2009 m.  matyti.766  0.   2.080  0. kurie  naudojami darbe.  CPI – vartotojų kainų indeksas.  NRB – negyvenamieji pastatai.810  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Taip  pat  galima  pastebėti.093  0.117  0.070  0.062  0.980  0.648  0.080  0. apimtis to meto  kainomis.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6. reikšmės:   EM – užimtieji.875  0.759  0. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.   4.554  0. Svorių vektoriaus įvertinimas.066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.058  0.2   (žr.847  0.880  0.647  0. pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent. kitimo tendencijos buvo labai panašios.246  0.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).

  discriminant and cluster analysis (in Russian).stiglitz‐sen‐fitoussi. kurie.  Čekanavičius.  Atlikta analizė leidžia teigti.  C. procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR).    LITERATŪRA    1.  V.  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress.  Nicoletti. Interneto prieiga:  http://www.5 2.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti. 1–9.  4.  S.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav. 226.2 2. P.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav.).  2002:  Statistika ir jos taikymai II.  1989:  Factor.  and  Boylaud. Stiglitz J. palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu. e..  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.  Economics  Department  Working  Papers.  todėl  galima  sakyti.  Scarpetta.0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav.  G.6 1. Sen A.5 1.0 1.  Practical  assessment.8 1.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Murauskas. Vilnius: TEV.  G. journal. p.  W. 2010 (49)    3.   5. p.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais.  O.pdf.  A.0 2.        51 .   3.0 1.fr/documents/  rapport_anglais. E.  research  &  evaluation.4 2. Moscow:  Finance and statistics.  tačiau  2009  m. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai. Pokyčiai.  Costello..  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą..  2.  vol.  OECD.  Osborne.  Kim. No.6 2.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa.2 1.. 25–35.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  Muller.4 1.  B.  W..  J.  O. Fitoussi J. 10.  J..

lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas.  kuriame  objektai.  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  pristatant  naujus  modelius.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  Youngas).kedaitiene@ucdconnect.   52 Doc. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus. J. Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  Sakoma.  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą.  prekės.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis. istorijoje ir kitose mokslo šakose. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje. 5.  Be  to. dr.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas.  MDS).  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje. vytautas.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas. dr. Psychometrika 29. 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc.  Kitas  tyrėjas. 10222 Vilnius  El.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio.  sociologijoje.  XX  a. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas.  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje).  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas.kedaitis@ef.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function.  pavyzdžiui. 1978).  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju).  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje.  Paskutiniais  XX  a. Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.  buvo  V.  Torgernsonas.vu.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip. 1964). p. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    .  Naujosios  Anglijos  kompanijai.  angl.  rinkos  potencialo  nustatymas.  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas. (8 5) 236 6143  El.  rinkos  segmentavimas.  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos. p.  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje.  išduoda  pats  pavadinimas.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai. daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys.  W.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“. Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose.“  Psychometrika.  DS  gali  būti  naudojamos  ten.  multidimensional  scaling.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan.  S.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.  Pirmą  kartą.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą. o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. angele. Stefflre‘is.  N. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a.  I.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai.  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose. 10222 Vilnius  Tel.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma.  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti.  Iš  jo  galima  numanyti. 9. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F.

  Tam  galima  naudoti  apklausas. skaičių.  yra  sunkiai  suprantamas. Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys. Tarp jų minėtini J. J.  reprezentuojantį  šį  produktą.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.  Respondentai.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius). Jas ne tik  sunku  pavadinti.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių.  Greenas  su  kolegomis. Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus. regresinė analizė.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų. norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas. Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams.  stebėjimą.  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais.  53 .  žmogui.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  IDIOSCAL  (angl.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.  objektų  reitingavimas. Tarkime.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus. Pagrindinė to priežastis yra ta.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai).  P. santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui.  MDPREF (angl.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas.  E.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį.  pavyz‐ džiui.  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis).  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką. būtų sunku nurodyti  požymius.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos. Carrollo ir  J.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai.  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių. kaip tai atlikti.  įvykdžius  šią  procedūrą. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus.  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to. E. pavyzdžiui. tačiau nėra aišku.  Pavyzdžiui.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus. Kita problema  yra  ta. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica.  galima  surinkti  įvairiais  būdais.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga.   Duomenis. reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius.  remdamiesi  pateikta  skale.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius.  PREFMAP  (angl.  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų.  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi.  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas).  J. D.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti. gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą.  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS. V. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti.   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė). Nors grafinis mo‐ delis.  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.

  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų).  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių. kurie bus naudojami DS analizei atlikti.     . reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti.  tonizuojančio  poveikio).  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai. norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus.  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški.  Kita  vertus.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  pavyzdžiui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui.  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti. Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui. kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose. nealkoholiniai  gėrimai).  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus.  y.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  Paprastai  ob‐ jektų.  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros.  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu.  Vertinant  objektų  panašumus.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti.  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas).  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs.  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai. jei duomenų kokybė yra prasta. koreliacijos koeficientai.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių.  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių. iš kitų vertinimų.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas.   Objektų  reitingavimas.  paprastai atliekamas dviem etapais.  Toks  mode‐ lis.    54 gaiviųjų  gėrimų).   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas. objektų porų.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių. todėl yra retai naudojamas.  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant.    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje.  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo. t. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu.  priklausomai  nuo  to.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus.  Skalė  gali  būti  labai  įvairi.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai. panašių. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis. Pavyzdžiui.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes).  tačiau  sunku  tikėtis. atstumo  matai. kurių panašumus reikia įvertinti.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas.  skaičius sparčiai didėja. Šiais laikais.  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę. Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus.  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  jų  informatyvumo.  t.   Kaip ir patys objektai (jų savybės). Net ir radus jų pakankamai.  Respondentams  išdalijamos kortelės. pagal pasirinktas savybes. tikimybiniai panašumo koeficientai ir t.. pavyzdžiui. pvz.  Nors  toks  metodas  yra  paprastas. Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus. Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito.  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus. karštieji ir gaivieji.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos.  pavyzdžiui.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją.  Renkant  duomenis  DS. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai. tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų.

 jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi.  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.1 –  geras.  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos. Tai priklauso nuo to.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j.05 – puikus.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis. kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama). Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios.  Siekiant  patikrinti.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.   Antrasis žingsnis.2  ir  daugiau  –  blogas.   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas.  Yra  daugybė  teorijų. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų).  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas.  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas. tai reiškia. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško.  3)  0.  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates. 2) 0.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito.  reikia  pasirinkti.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais. o apie nepanašumo  matus.  Joseph B. Nesvar‐ bu.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra. Neretai  sunku  nuspręsti. Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.05–0.  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre. siekiant šias paklaidas minimizuoti. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys.  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku.  Kai  funkcija  minimizuojama.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  Psychometrika.  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol.  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga.  D.  Pirmieji  taškai dedami taip pat. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje. Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius). vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti.  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus.   Nesvarbu.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą.  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje.  1964‐03‐29). kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa).  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo.  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų.2  –  patenkinamas.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais. Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą. kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  kai  n>3).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Atliekant  DS  analizę. kaip šis metodas būtų vadinamas.  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij .  naudojamas  paklaidos  indeksas.  B.  4)  0.  atstumą  tarp  taškų.1–0.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų.  skiriasi.  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai.  kuriuo  derėtų  naudotis.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą. Tyrėjų nuomonės apie tai. kaip ir dvimatės erdvės atveju.  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas.

     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes.  „Originalusis“. pagal kuriuos išdėstomi objektai.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų. Vieta.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  pridėjus  papildomą  dimensiją.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.  kurios  jiems  yra  žinomos. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   .  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti. kurioje STRESS funkcijos  reikšmė.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško.  Gavus  grafinį  modelį. o  pasirenka  praktinį.  panašumų  vertinimus.  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos.  „Švyturio“.  „Ekstra  Draught“. 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  „Gintarinis“.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  kurias  turi  skalių  objektai.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  dažniausiai dviejų arba trijų. o kai jų yra trys.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo.  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti. šis ryšys tyrėjui yra užuomina.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje.  bandymais  pagrįstą  kelią.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys. nes  požymių. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją. remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  Vis dėlto nederėtų pamiršti.  STRESS)  reikšmę. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį.  „Baltijos“.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi. kreivė  tampa  beveik  horizontali.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius.  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs. kai dimensijų yra dvi.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį. kuriam esant ši reikšmė neviršijama.  „Baltas“  ir  „Degintas“.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai.  Kitas  būdas.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug.  juo  galima  pasitikėti. vadinama „alkūne“.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  ir  tyrimo  specifikos.  kurios  negalima viršyti.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu.  Šiame  paveiksle  matome.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras.  „Stipriausias“.  galima  surinkti  įvairių  savybių.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti.

  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei.lt  (http://www.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga.  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  1 lentelė.  minimizuojant  STRESS  reikšmę.php?form=  10639).  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.).  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.lt/answerform.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.  įpusėję  apklausą.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio.  Programoje  nurodoma.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3. Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3.  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą.  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  sugrįžo  visos  anketos. Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą.  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.apklausa.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai).  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.  jog  respondentai.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje. tiek su nepanašumo matais.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus.  kaip  tai  atliekama.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.  tačiau  visai  nebūtina.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  Tai  pasireiškė  tuo.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent. 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką.).  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos.  o  jų  panašumai.  Taip  pat nurodoma.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  jog  duomenys  yra  panašumai.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios.  57 .  iki  10  –  identiškos.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.

  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav.  kad  esant  dviem  dimensijoms.  1 pav.  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius. ypač jei tyrėjui trūksta patirties. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.  kuris  neturi  daug  patirties.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“.) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms.  Iš  grafiko  matyti.  Pagal  šį  me‐ todą.  ji  taip  pat  mažėja.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas.

 Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav. 2010 (49)    3 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.

  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis. antroji – populiarumas.  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva. kaip vartotojai vertina įvairius produktus.  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“. kiek jis yra tiks‐ lus.  populiarumas. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“.  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą.  atstumai  tarp  objektų  nepakis.  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų. Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti.  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė. kaip šis metodas veikia praktikoje. pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  stiprumas.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas).  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį.  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę.  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina.  etiketės  spalva.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus.). vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso. nors jis yra mažiau tikslus. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  Tai  atlikus.     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės.    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį.  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau.   Taip pasukus ašis.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą.  prestižas.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  skonis  (saldus  –  kar‐ tus).  todėl  yra  vienareikšmės.  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav.). tiek reklamos išlaidas.   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“. t.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.  rinkai  segmentuoti  ir  t. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo. Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo.  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Derėtų nepamiršti.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).     60 .).  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga.  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai.  Dvi  alaus  rūšys.  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu.  Tai  itin  perspektyvios  sritys.  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė.  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas.   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga.   DS  yra  svarbi  priemonė.

  Interneto prieiga: http://forrest. p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  multidimensional  scaling.  Journal  of  marketing research..  Young.  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques.edu/teaching/  p208a/mds/mds.   8. J.  6.  E. 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II..  Bernatavičienė.  P.  Green.  D. Vilnius: Vilniaus universitetas.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas).  Steckel. XXXIV.psych. D. XII. p. 39.  Kėdaitis.  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. Nr.  Gupta. Kėdaitis.unc. Nr.. Carroll. Green.  Forrest  W.  1998:  Marketing  Research.  7.  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company.  1975.  S.      61 .  2. E.  E.   5.             4.  V. p.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai.html (žiūrėta 2009‐11‐24).  J. 73–81. 17–18.  P.  Green.  Lehmann.  Journal  of  marketing.  Multidimensional  scaling. Vilnius: Vilniaus universitetas. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas). V. p. 193–204.  3.  J. 24–31.  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.  Journal  of  marketing  research. 2010 (49)  LITERATŪRA     1. Nr. P.

  nėra  įvertinta.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El. koreliacinė analizė. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje.  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas. sniego) kiekis ir pan. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida.  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities. antra.33 °C (arba 65 °F) [6].  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė. kritulių kiekio.  Trečia.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės. (8 5) 236 6143   El.  Antra. Be to.  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos.  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.    62 .  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  poreikius  [10].  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės.  aukščiausia). regresinė analizė. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma.  kurie  atsakytų  į  klausimą. 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc. ruta. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai.  vėjo  greitis. p.  žemiausia.  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų. Tai lemia kelios priežastys.  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT).  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų. dr.  kurie  parodo. kuris. yra netoly‐ gus kintamasis [8].  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius.  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja.  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino.  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4]. kaip žinia.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV.lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos. gzegoz4@yahoo.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.vu.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Siekiant  šio tikslo.  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai. o vėliau.  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė.  kritulių (lietaus.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų.  Pirma.  saulėtų  valandų  skaičius.  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD). 6].  pavyzdžiui. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas. p. apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5].kropiene@ef.  indeksų  metodas.

   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas.  turi  įrodyti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ir  kitų  vietovių. ir jos imitacija 2010–2012 m.  Todėl  labai  svarbu.  sakykime.   Wt – Wienerio procesas.  iš  kurių  vieniems.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai.  deja.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys.  Trečia.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų. Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  Daugelis  nagrinėtų  modelių. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis.  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių.  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis. Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis).    63 .  Naudojant  išvestines  prie‐ mones. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m.  Antroji  prielaida. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.  yra  pa‐ lanki šilta.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav. y.  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų.  Ketvirtoji  prielaida.  Įmonės.  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones.  Taigi.  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms.  1 pav. V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11].  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.  draudėjas.  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.   α – grįžimo prie vidurkio greitis.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. prie kurio grįžta procesas).). gegužės 3 d. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje.  stichinių  nelaimių.  vidurkis. tokių įrodymų nereikia.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.  oro  temperatūros  riziką  [3.  11]. įsakymu Nr. o kitiems – šalta žiema.  norėdamas  gauti  kompensaciją. Antra.   γ – proceso kintamumas.  Pirma.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.

  kv.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.       2 pav.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst.9490  –13.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną. mln.  pokyčių (žr.  duomenis –  2005–2006  m.6360  1.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto.). remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.  51.        1 lentelė. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.   Empiriniai  duomenys  (2  pav.2778  36. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*.8013  –3. 1 lent. kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25.  Taigi.   Statistikos departamento duomenimis. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.04  mln.   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14.9271.  metrų.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją.  tenkančios  vienam  kv.  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos.45%  Standartinė paklaida – 7.  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste.4020  0.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį. 2009 m.44  * Sudaryta autorių.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.  duomenis. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų. gyventojų.  metrui.

  kad  trijų  miestų  –  Berlyno.8  mln. remiantis CME ir LHMT duomenimis.  temperatūra.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}.. Aišku. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu.  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį.  koeficientai  (žr.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.808  0.).897  0.  gruodžio 1 d.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija.  gegužės mėn.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.  Tiek  t  statistika.     2 lentelė.   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m.829  0.807  0.  tačiau.   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).   65 .  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m. Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą. (3) Z*t.  litų  pajamų.  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.828  0.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę.827  0.    Nesunku  pastebėti..912    * Sudaryta autorių. kai Z*t > 0.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.    Z t=     0.  Tarkime.  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  Tiesa.844  0.  paaiškėjo. litų.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros.889  0. gruodžio  31  d.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos.  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme.  prielaida yra gana grubi.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius.  prekiaujamos  CME. lapkričio 1 iki 2009 m.  laiko  eilutė.  Darydami  prielaidą.  birželio  mėn.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą.  2  lent. kainomis. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18). O kai oro  temperatūra  yra  0  oC.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu.  prekiaujamos  CME.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto. kai Z*t ≤ 0.813  –  0.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę.636 mln. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0. sausio mėn.  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės. o Prahos – 2010 m.  kurio  indeksu prekiauja CME.

  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys. Žinia.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.  Norint  ištirti.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką.636  mln. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija. HDD indeksas siekė 624 punktus.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr.  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC. balandžio mėn. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m. arba 3 227 578 litai.  o  iš  viso –  940  240  eurų.  Tarkime. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime. įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos. gali pasirodyti.  litų.  Todėl  galima  sa‐ kyti. kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC. σ 2 ].  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą.  arba  3  246  461  litas.4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR).). 1 lent.  K – sutartas indekso dydis.  Taigi.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  gruodžio  mėn.  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje.  jei  temperatūra būtų 1. oro temperatūros šuolių.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją).  Lt  /  3.  t.   Žinoma (žr.  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 .   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5.   (6)  Tarkime.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  2010  m. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr. 3 lent.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos. kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta.  litų.    66 .).1  mln.  gruodžio mėn. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556.   2010 m.  o  didžiausia  –  848  punktai.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti . 4 lent. taikysime EURIBOR palūkanų normą.  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju.  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai.  litų  kitai  sandorio  pusei.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  žiemos  sezonui.  matome.  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija.5  mln.  temperatūros.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga.   Norint  tai  įgyvendinti.   Matyti.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn.  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1.  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465.  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti. o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų.  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5.  Tai  reiškia.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.1  mln.  įmonės  pajamos  sumažėja  3.  Ir  atvirkščiai. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m.  560  eurų  už  vieną  kontraktą. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai.  Ir  priešingai.  y. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais.).  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį.74  euro.  t – einamasis laikotarpis (t < T).

3  57.2  Premija 3. Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).9  Premija 3.4  40.5  0.9  49.7  –7.1  64.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai.9  Premija 3.7  56.8  57.2  –9.9  –31.1  –2.4  53. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD.  jos  pajamos  yra  apie  57.7  mln.9  3.6  57.9  56.1  Premija 3.6  62. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.2  Premija 3.  O  kai  žiemos  būna  šiltos. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma.2  –9.7  44.5  85.7  54. Be to. mln.0  –0.1  Premija 3.4  –3.5  –0. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra.2  –7.    67 . pasirenkamas toks kontraktų skaičius.3  80.9  –5. mln.2  Premija 3.2  Premija 3.2  –7.2  Premija 3.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.5  Premija 3.9  53. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0.7  * Sudaryta autorių.5      4 lentelė.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją.2  –25.1  56. mln.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma.      Tais  atvejais. 0} (K = 580)  Išmokos. mln.9  –9. 2010 (49)  3 lentelė.8  57.  litų.4  51.2  –25.8  53.9  –31.4  52.  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.2  Premija 3. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.4  –0.

 Carabello.  D.  M.  Mraoua. 2007 (12).. J.  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis.  Stillberger. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė. 58‐2068. Valstybės žinios. Quantitative Finance Seminar.  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges.  R.  Alaton.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas.  Interneto  prieiga:  http://www.  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.  Z.  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.  A. Applied  consumption. E.cmegroup.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.  1.  Applied  Mathematical  Finance. Benth. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti.  šalies  valstybės  institucijos..  Interneto  prieiga:  http://www.  Tyrimo  rezultatai  rodo. 2005: Introduction to weather de‐ rivatives.   11. p.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius.  Seminar of Economic and Social Statistics.  Considine. 807–814.  Cao.  Vilniaus  energija.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  10.  B. pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives.  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.  M.  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models.                68   .lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives.  Kosater. F..  Interneto  prieiga:   http://www.com/sol3/papers.  9.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.  Li.  Mathematical  Finance.  3.  2.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www. F. 2005.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.  com/articles/optioninvestor/05/052505.  D. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.investopedia. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.  4.html (žiūrėta 2010‐04‐24). Vol.vilniaus‐energija. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  Saltyte‐Benth.. Nr.com/docs/eGAR_Weather_  weather.    13.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data.  P.  R. Ekonomika  ir vadyba.  London: Risk Books. Koekebakker.se/matstat/fofu/reports/  http://www.php (žiūrėta 2010‐02‐02).  Berlynas ir Oslas.  G.com/rulebook/  CME/index.ssrn.  E.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.  7.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas.  9.egartech..  Interneto  prieiga:  http://www. Social  Science  Research  Network.  Šilumos  suvartojimas.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.  Be  to.  6.  F.  8.  Interneto  prieiga:   14.  Chicago  Mercantile  Exchange.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kropienė. Saltyte‐Benth.  J.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams.  Djehiche.  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.  Wei.  LITERATŪRA  12.  Vol.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ).asp  (žiūrėta  2009‐03‐19)..  Weather  Derivatives.  Rulebook.univ‐rouen. arba sumažinti.  Benth.  Be  to.  Bari..  Interneto  prieiga:  http://www.kth.  Derivatives_Model.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką. 12.math. Oslo.  Dischell.  J.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7). ypač pastarasis.cmegroup.  P. S.  5.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21)..  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu. University of  Cologne.  Interneto  prieiga:  http://papers.

  nepažeidžiant  pačių  įstatymų.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą.  88]  autorės  pa‐ žymi.  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos. bet. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis. kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to.  Taigi. iš kitos pusės.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“.  šalies  ir  šeimos  padėtį. iš vienos pusės.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai. sumažina valsty‐ bės  pajamas.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių. dr.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g. Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą.rimkus@mruni.  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos. o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos. sunku apibrėžti. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių.  A. 08303 Vilnius  Tel.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai. +370 651 57 856  El.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys. 20.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn.  Manoma.  F.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas. p.  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės. padidina atskirų  individų pajamas.     Šešėlinė veikla.  69 .  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis. kaip tai turėtų būti daroma.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart. Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius. v.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje.

  vengiančių  mokėti  mokesčius. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F. Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.  Tai  reiškia.  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. [4].  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos.  W.  ar  ne  (t. priimantys sprendimą dėl mokesčių.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą).  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  M. nėra tiks‐ lingi.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos.  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  individas  susiduria  su  nerimu.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis.  asmuo  nemokės mokesčių.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol.  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė.  norms  of  complian).  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.  Spiceris  [3.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  skai‐ čius.  kaip  priimamas  šis  sprendimas.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo.  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama..  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu.    70   .  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  pvz.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą.  Tai  reiškia.  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  o  apytikriai  vertinimai.  Todėl  naudinga  išnagrinėti.  pavyzdžiui.  kad  sumažės  mokestinės  pajamos. economics of crime).  Didinant  mo‐ kesčius. kad negali būti tokio mo‐ kesčio. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas. kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  M. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria. elgesį.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl. Daroma  prielaida. y. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai. 89] teigė.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė.  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl.  Lafero  kreivė  rodo.  individo  asmeniniai bruožai. daroma prielaida.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų.  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą.  Todėl tikslūs skaičiavimai.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą.  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius.  M. mokes‐ čio norma – t.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų.  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  W. Asme‐ nys. kitų visuomenės narių nuomonė). jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų. 221]. individo patirtis).  pastebėta.  mokėti  mokesčius  ar  ne.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė.  W.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas. Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius.  Tai  gali  būti.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla. y.  mokesčių  suvokimas. susijusias su mokesčių nemokėjimu. kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių.  Tyrimai  rodo.

8  1760.  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis.  įmonių.6  proc.  tabako  gaminiai  –  46. narkotines  ar psichotropines medžiagas.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla.         71 .  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7.9  proc. 68]. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros.  kad  tas.0  58.5  3. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis. 24.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė. veikla – gamyba namų ūkyje. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.  21.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių.  kad  tas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  bet  ir  ūkio  reikmėms. – kontrabandinė degtinė [7. yra baudžiamas.9  2918.  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan.  statyboje. buitinė technika – 36.1  47.9 proc.  taip  pat  transporto.8  11.7  3.  statybos  ir  prekybos  versle.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.  –  namų  gamybos. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas.1  19.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės.)  apklaustų  respondentų  nurodė.  Žemės ūkis. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės.  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas.  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus.7 proc. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla.     1 lentelė.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].5  proc.  100. Dau‐ guma  (90  proc.7.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika.1  60.0  Tyrimas  atskleidė.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.  Jame  sakoma. y.0  25.  kontrabandos  gabenimas.3  69. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m. 87].  mln. drabužiai – 40.6  473.8  29.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.  kuri yra leidžiama.8  35.2  19. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą.6  1258.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.2  9581.  gamyba  ne  tik  pardavimui.  priklausančių  vienam  savininkui.  apklaustų  ekspertų.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.5  1403.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m. proc. dažnai šeimai.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.2  32.9  216.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV. paly‐ ginti su šalies  BPV.  mastą.  bendros  BVP  apimties  [7.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą.1  20.  ekonominės  krizės  laikotarpiu.8  21.  Tyrimas  parodė.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7.  31].  t.  sudarė  18.  kuri  tampa  nelegali.  nelegali  prostitucija  ir  kita.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką.9  31.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje. yra baudžiamas. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.3  60.0  2.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas.  88].  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53.7  1224.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle.4  3.

  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis.  vnt.  kaip  pernai  ar  anksčiau. vasario 9 d.  Rusijoje  0.. m.  pigiausios  degtinės  kainos. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.10 lito. 2010 m.  Tai  sudaro  apie  84  proc.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė.4 proc. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu. http://www. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui. vnt.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu. Kaip ir anksčiau.  Lietuva  įsipareigojo. balandžio 3 d. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.  Nustatomi  minimalūs  tarifai.  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc.                                                                1  http://www.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4. pavyzdžiui.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė.  iš  kurių  vežama  kontrabanda.5 lito.cust.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  Šie  duomenys  rodo.  vnt.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija.  litų. 2010 m. Tai rodo.  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams.  2009  m..  Per  2009  m.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai. 2  Pernai.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių. bus nemažesnis nei 1116 litų. Lietuvos rytas. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34.  Per  2009  m.  nelegalių  rūkalų.  tabakas  ir  kuras. Nuo š. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km. iš kurių vežamos tos prekės.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų.  laikotarpiu. sausio 1 d.5  mln.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   .  Šiuo metu.    viso šiemet sulaikyto kiekio.  Pavyzdžiui. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc.  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų.  Pvz.cust.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų.15 mln.  m. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje.pasienis.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu. kontrabandinių cigarečių – 52 proc.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  cigarečių.  Š. Lietuvos rytas.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m. Tai viena iš priežasčių.  balandžio  mėn. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai.

  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln.  m. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja. litų nesumokėtų mokesčių. viskis – 10. Verslo žinios.    73 .9  mlrd.  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru.8  mln.  2009  m.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais.  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š. bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo. cigarečių.  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1.  kad. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis.1  proc.  palyginti  su  2008  m. balandžio 7 d.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas.  šis  kiekis  išaugo  iki  1.2 proc. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių..  padidėjo  9.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln. 57  59  10.3 mlrd.  Problema  yra. pakeliais po 20 vnt.3  mln.. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m. vnt.  kovo  22  d.  Daugiausia  –  35..  dekalitrų  spirituotų  gėrimų.  2009  m.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje.. 2008 m.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.7  60  11. litų. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.9  Absoliutaus (100%) alkoholio.0  61  11.  arba  31  proc.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m.. 2010 m.  Kai kontrabandos mastai auga.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas.  Tačiau  šių  10  proc.  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.  mažiau  nei  2008  m.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m..  parduota  3.3  proc.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.  kaip apskaičiuoti BVP.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas. litrais 10. 2010 (49)    2 lentelė.4  60  11. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse.  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.  palyginti  su  2008  m.  pigiausiųjų..    2009  m.  litų.  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. trauktinės –  14. likeriai – 9. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas.  –  pabrango  ketvirtajam.5.8 proc.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma.1  proc.2  proc. 7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes.  sudarė  specialią  darbo  grupę.  augantis  biudžeto  deficitas.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo).  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas.7  proc.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805. o  2009  m.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  sausio  1  d.4. negu sugebama išmatuoti. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui. kad 10 proc.  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja.  litų.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą.  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą.  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.  vnt. litų.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų..  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.4  40  10.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų.  palyginti su 2008 m.  2009  m.  tai  14.)  tarifai. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26.

    74   .  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą.  Pavyzdžiui. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas. Routledge. 2004. 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.  The  survey of the Lithuanian Economy. 2002: Taxation. Juškienė.  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.. S.  Atsitinka  ir  taip. Nr. p.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai. išvengus mokesčių. gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles.  atrodytų.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką.  4.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę. National Tax Journal.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion. 7–19. Markelevičius. Critical Perspectives  on the World Economy.  Dikovič.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba. mažėja. 92–98.  5.  3.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos. p.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija.  žlungančias įmones.  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.  kartais  subsidijuoja.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda.  2. Spicer.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių. 88–92.  o  tai  gali  tapti norma.  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos. Vol.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin. W.  Jones. narių elgesį..  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių.  P.  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius.  6. p.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį. ekonominės  krizės  laikotarpiu.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas. G.  Karpuškienė.  Analitical  perspectives.  O.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių..  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis. Ekonomika.  V.   Valstybė.  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui.  Cullis. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja. Nr.  7. Vilnius: Statistikos departamentas. 2.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis. James. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą.  8.  irgi  nebus  pakankamai racionalūs. J.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje. No 2.  Kontrabandos.  P.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  kuriems  jų  labiausiai  reikia.  Visos išlaidos. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius.  šalies  biudžetas  praranda  lėšas.  Gilys.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo. No 1.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo.  The  survey  of  the  Lithuanian Economy. 2000. M..  J.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms.  taigi  pašalpos  bedarbiams.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką. 75.  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus. 89‐ 2741).    LITERATŪRA    1.

  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių.  katastrofos  išvengti  damas to.  todėl  Ž.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui.  už kitus vyriausybės narius.  kurie  Ž.  R. B.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau. Ž. Augustinas. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al. benjaminas. Ž.  prieš  pat  mirtį. dr.   Atsikratęs  konkurento.  B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N. Kolberas aptiko  anksčiau.  Ž.  kuris  Nuo 1665 m.   75 .“  Jaunasis  karalius.Jasilionis@gmail.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio. Kolberas atskleidė N. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos. kuomet. Reimse.  Ž.  stambių ir smulkių „finansininkų“.).  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi.  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai.   D.  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  Ž.  Ž.lt  El.  B.  Kolberui  prikiša. 1661 m.  kad  palieku  Jums  tyrėjų.  B.  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. kad šis buvo nekilmingas.  rekomendavo  Ž.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas.  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  B.  Ž.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje. N. ir 1659 m.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį. B.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako. B. aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės. kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu.  paslapčių.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų.  Mazarinis. p.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis. Kol‐ valstybę jis valdys pats. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą. bet ir reikšmingos  B.  bet  manau.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui.  Su  sau  būdingu  domėtis. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m. ir jas užėmęs Ž. B. Kolberą. 10222 Vilnius  Saulėtekio al..  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo. B. 10222 Vilnius   El. Kolberas gimė 1619 m.pladis@ef.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.  Kolberas  palaips‐ darbštumą. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika. blogėjant ūkio situacijai. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių.  Ž.  B. nepaisy‐ beras. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako.  Vėliau  pirklio  šeimoje. 9.  pradėjęs  valdyti  valstybę.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m. p.).  Nutylint  problemas.  Visuo‐ Kolberą. B. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas.  B. 9.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai.vu.

  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.).  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurie. Kolberas.  savanaudiškumą. Ž.  jis  tapo  mokesčiu.  manufak‐ tūromis.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų. kurie negalėjo to padaryti.  Tačiau.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc.  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą.  Ž.  Ž.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami.  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis.  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių.  B.  nes  tai –  profesijos.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  Chambre  de  Justice).  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos.   Šis  mokestis  buvo  Ž.  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  B.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų. B. „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    .  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus..  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų. revoliuciją. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc.  bus  priversti  verstis  prekyba.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų. Kolberas teigė. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs.  1663  m. ir tie.  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą.  Mokesčių  rinkėjai.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai.  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba.  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės.  gabelle). kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius.  B.  buvo  atsakingi  už  tai.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m.  Ž.   Ž.  B.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.  Kolberas  suprato.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  įstatymas  įteisino  teiginį.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių.  Controle  General).  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis.  Kolberas. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.   Visiems  mokesčių  rinkėjams.  karaliaus  tarybą. B.  Ž.  B.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to. 2010(49)     Ž.  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  B. užtikrinančios valstybės gerovę.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas.   Ž.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius.  Nustačius  nusikaltimus. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes.  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika. – ne tik didžiulės  sumos. B. Remiantis reformos  teiginiais.  papildžiusios  valstybės  iždą.  tiesiogiai  mokamu  karaliui.  Kolbero  ypač  nemėgstamas.  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams.  XVIII  a.  B.   Vykdydamas  mokesčių  reformą. kaip pabrėžė Ž.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta.  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą.  kaip  teigė  Ž.  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas.  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje.  B.  Ž.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių. B.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.   Ž.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų.  B.  siekiant  nustatyti.  vėliau. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  manufaktūros). kaip šį mokestį sumažinti.

 2010 (49)    nusiskundimų.  Ž. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį. B.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru.   Ž. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. B.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai.“  1680  m.   1681 m.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu. memuaruose.  B.  matydamas  joje  šalies  ateitį.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra. Jau įžangoje rašoma.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose. 1664 m.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m. Ž.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos.  Ž.  kaip  anksčiau.  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų. o  gagenimo – kuo mažiau.  su  kuriais  jis  susidūrė.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą.  Deja.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta. B.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai.  Kolbero.  vykdydamas  mokesčių  reformą.  bet  ne  panaikinti  blogį.  rašo  jis  toliau.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.“   Savo memuaruose Ž.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti. memuaruose. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais. Ž.  pasak  Ž.  B.  Iš  1663  m.  B.  kitaip  nei  vynas. Kolbero žvilgsnis. kad pūkų būtų kuo daugiau.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių.  B. Ž. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.  Ž.  ten  pat  Ž.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota. o tik vieną trečdalį. B.   Be  to.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž.  Jo  manymu.  kiek  reikėjo. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas. B.   Veikdamas vienas.  B.  Kolbero  veiksmų  pagrindas.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas.  kaip  ir  taille  atveju.  nes  druska  yra  prekė.  vietinių  skolų  likvidavimas.  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas. B.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų.  B.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti. 1681 m.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos.  Ž.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita.  Ž.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas.  B.  sumažintas  iki  vieno  punkto.  būtina  gyvenimui.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui. pasiekimus bei nesėkmes. Įrodymų galima rasti 1663 m. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti. Jis rašė.   Beje.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis. ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis. B.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž.  nėra  būtinas  gyvenimui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kuri.  B.  1663  m. Didžiausias šio mokesčio  svoris.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas.  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama. Kolberas rašo.  Vyno  gėrimas. kad druskos mokesčio  įstatymas.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose.  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai. Kolberas 1681 m. B.

 B.  B.   1669  m. Taigi.  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis.  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai.  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą. B.  jog  neteisinga  manyti.  B.  B.   Ž.  1673  m. pagal Ž.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo.  Ž.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse.   Naujų  manufaktūrų.  B. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų. kurią jūs minite.  B. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai. mažindamas tarifus transportui.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams. B. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną. ta  valstybė.  Ž.  Ž.  kad  yra prekiautojų.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos.  kokios  atrodo  geriausios  jiems.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės. 2010(49)     kaip  prekė. B. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės.   1672  m.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina.  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja. Kolberą.  kad  Ž.  Ž.    .  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją. Ž.  Bet.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę. B. Ordonnance du comerce).  B.  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi. Kolbero  laiškuose.  Užsienio  prekybiniai  laivai. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti. yra ganėtinai aukšta..  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant.  kol jie bus naudingi šaliai“.  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti. Ž.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas.  Ž..  kaip Venecijoje.  B.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo. B. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui.  B. Kolberas  teigė.  Kolbero  laiškuose  teigiama.  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  Kolberas.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc. kaina. Ž.  Iš  kitos  pusės. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų.  Ž.  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai.  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui.  1682  m.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie.  bus labiau klestinti.  pabrėždamas.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž. kojinės – kaip Anglijoje.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“.  Kolberas  deklaravo.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.   1671  m. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto.  Kolberas  siekė.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio.   1671  m. B.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą.  Ž.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“.  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.    Ž.

  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus. po to – daug prekybos ir  karinių laivų.  Ž.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu.  kas  įtiko  jos  skoniui. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis.  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai.  B.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas. B.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  B.  Valstybė  turėjo  spręsti.  Kalė.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.  B.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką. Kolberas.  jėga. 1875 – linijinis laivas. B.  o  ne  tai. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai.  dydį. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams. Olandijoje buvo kuriami pamfletai.  Ž. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti.  jo  nuomone. Ž.  B.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija.  Ž.  grasindami. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.  Kolberas  pasiekė.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų.  tiek  už  jos  ribų.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus.  Diunkerke. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos.  tapęs  jūrų  ministru.  1685  m.  B.   Jis buvo apskaičiavęs.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais.  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.  B. Ž. Jis siekė. B.  B. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  Martinikoje  ir Gvadelupoje.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste.  Haityje.  Kolbero  požiūriu.  didinti  bendrą  šalies  turtą.   Darbininko.  Ž..  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje.  klestėjo  kontrabanda.  vardais.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju.  Ž.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais. iki 194  1671‐aisiais.   Ž.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų.  1664  m.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje.  Kolberas  neapsiribojo ir.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu. dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems.  Vien  ekonomine  politika  Ž.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas.  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų. kuomet  Prancūzijoje jau  79 .  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas. registro sudarymas.  B.  Deja.   Patys  pareigūnai.  Šiaurės.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų.  kuri.  miestų  merus.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje.  Prancūzai  neužmiršo  Ž.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje. B. Ž. B.  nes  valstybė  geriausiai  žino.  todėl  ėmėsi darbų.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos.  Šios  Ž. Šį paradą vainikavo 1956 m.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  1669  m. turėjo.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių).  Havre.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius.  Kolonijos  Indijoje. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas.  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž.  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių.  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.

.   Likęs  be  Ž.  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa. 47). su ginkluota palyda.  anot  amžininkų. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System.  Glenn.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų. B.  Be  asmeninės  bibliotekos.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m.  8.  C.   9.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų.  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą. Munck.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž. šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą. London: Collins/Fontana Books.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui.    LITERATŪRA    1.Sargent. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  Kolbero  atliktas  reformas.  manufaktūrų  steigimu.  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu. Kolberas mirė.  Vertinant  Ž.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau. S.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių. botanikos  sodą.  1669  m.  7.  S.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu.  jo  iniciatyva  1666  m.  Vilnius: Baltos lankos.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu.  1683 m.  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  B.  Kolbero.  Melchior.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą..  Mirusiojo  priešų. The  University of Michigan Press.  Mercantilism.  P.  Cipolla.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų.    1672 m. Visi jo priešai. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais. N. London: Oxford University Press. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos.  Ž.  M.  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe..  kunigų. Vilnius: Mintis.  2. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai.  jog  Ž. Kolberas.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.   Už  tai.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert.  B.  Ž.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė. B.  B.  B.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją.  J. Vilnius: Vaga.  J.  3.). T.  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros.  Šalčius.  Luvre idėja.   10.  State.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas. 1932: Politinės ekonomijos istorija.  B. Kaunas: „Spindulys“.  Mirė  nepatogus.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos. Kitchener: Batoche Books.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž.  Kindleberger. Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų.  –  Muzikos  akademijos.  A.  Ž. B.  užsienio prekybos vystymą. Davies.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų.  1685 m.  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.  B.  B. A. buvo panaikintas Nanto ediktas.  „marmurinį“.  jau  be  griežtos  Ž.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi. Karaliaus rūmai nedarė  nieko.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m.  1993:  A financial History  of Western Europe.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau. Ž.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto.  2005:  Veidrodžio  istorija.   6.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei.  4.  B.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija.  P. džiūgavo.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.  1996:  Colbert.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas. Jis išplėtė karališkąją biblioteką. Istorija.  B.  Ch.  B.  Northern  Illinois  University Press.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.  5.  VDU Teisių fakulteto leidinys.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe.  Kolbero  kontrolės.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti. London:  The Macmillan Press Ltd.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį. 1996: Europa.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis. Oncken. Jacob.   Po  Ž.  A. laikę  šį.  Ypatingą  dėmesį  Ž. 1990: Seventeenth Century Europe.  80   .  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m.  B.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti.  B.

  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data.  they are sufficiently large to have significant economic  effects.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment. and  2.  Dr.75 to 0.  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards.  the development of statistical thought.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics. on average. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  such  as  quality  services. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply.55.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future. The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.  Gindra  Kasnauskienė.3  per  cent.  the  United  Nations  General  Assembly.  Ona  Molienė.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year.  Vilija  Lapėnienė.  the  impact  of  emigration  on  wages.  In  many  European  countries.   In  this  paper.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5. In the  period  of 2001–2008.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day.9  to  7.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  Emigration  loss  amounts  to  0.  Jonas  Markelevičius.  in‐ tegrity  and  professionalism.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics.44  to  0.  Algimantas  Misiūnas.    Dr.4  per cent of GDP.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity.    Dr. This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 . statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society.  Tomas  Šiaudvytis.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.  However.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate. Czech Republic and Estonia.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.94 per cent a year.

  Algirdas  Bartkus. excise duties).  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  and  index  –  methods  were  used. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country. In the paper.  Moreover.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).e.  summary  indicators. used in official statistics.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.        .     Jurga Rukšėnaitė.  involving  social  and  economic  fields.  the  paper  presents  business  cycles.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure.  declara‐ tion  and  payment  procedures.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted.    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data.  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant). what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added.  secondary  grouping. The main focus is on tax pay‐ ment trends.  changes  in  tax  calculation. how‐ ever. individual and company income  taxes. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new. what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis.  that.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean. Arūnas Pocius.  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania.  a  mode. In the survey.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor. i.  however. It should be noted.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream.     Dr.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases).  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward. COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure.  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009.  which  was  stronger in case of urban than rural households.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET.  Moreover.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase. in urban and rural areas.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed. differ‐ ent  –  identification.  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter.    Dr.  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  abolition  of  tax  exemptions.  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.

  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities. Kruskal (1964).  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed.   Initially  popularized.  One  of  these is the deregulation of energy markets.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e.g.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e.  tourism and other businesses. B.    Dr. Rather.  That  is.  Many  industries.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.  the first of which were launched in 1996 in the United  States.  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input.g.  Still. For this reason.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives.  Hence.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion.  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations.  utility. on a 1–10 scale).  Angelė  Kėdaitienė.  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives.  construction.  Dr. To reach the aim. Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other.  such  as  direct  questioning. are either favourably or  adversely affected by “bad” weather.  As  already  mentioned.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians.  namely  R. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market.  before  the results are given too much credence.  including  agriculture.  the  so‐called  “weather  derivatives”.  if  respondents  are  “homogeneous”.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data.     For many frequently purchased products.  brands) alone (simple space) from similarity data. how‐ ever.  Vytautas  Kėdaitis.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation.  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e. which it almost  always is). their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  Shepard  (1962)  and  J.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice.  This  is  part  of  black  economy.  in  many  cases.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy.  Rūta  Kropienė.  However. regression and correla‐ tion analysis.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  20  alternatives  require  190  pairs).g. indexes. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  energy.    Dr.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately.  N. which often proved to  be  disastrous.  Vladas  Rimkus.  however.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making. 2010 (49)    Dr.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Gžegož  Jurgo.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market.

 are introduced alongside. therefore.  First  of  all. aimed at the effective administration of supplies.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination.  since  some  avoid  paying  taxes.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion.  For  ex‐ ample.   This  article  is  topical  for  today’s  realities.  and  the failure to observe the rules may become a norm. trade pol‐ icy.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus.  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J.      Dr. tobacco.  Augustinas  Jasilionis.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country.  Hence. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes. culture and art. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol.  In  addition. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences. The State promoted the  establishment  of  manufactories.      84   .   This  article  mainly  focuses  on  economics. contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally. This article deals with  almost all areas of his work: state economy.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism. national defence. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes. one faces uncertainty.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue.  which  remained  purely theoretic. an effort was made to restrict imports and  expand  exports.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past. B. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions.  high‐skilled  labour  imports. Black econo‐ my avoids state taxes.  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies.  At the end of the article.  Moreover. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it. Colbert in the area of tax reform. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration. Therefore. 2010(49)     contradicts to public order and interests.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition.  The  ideas  of  Colbert.  Benjaminas  Pladis. and  fuel. Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous.

.

  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. Nr.stat. 29. 86 p. 2010‐10‐14. 01500 Vilnius  www. 10.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius. apsk.75 leidyb. 2010.lt    .gov.                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m. l. 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861.  Tiražas 200 egz.