You are on page 1of 86

2010 (49)  Statistikos žurnalas 

Statistical journal 
 
 
 
 
 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
 
 
 
 
 
Redaktorių kolegija 
Editorial Board 
 
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  Vilniaus universitetas 
(Editor in Chief)  Vilnius university 
Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  Vilniaus universitetas 
pavaduotojas  Vilnius university 
(Deputy of Editor in Chief) 
Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamentas  
(Editors)  Statistics Lithuania 
  Habil. dr. Stanislovas Martišius  Vilniaus universitetas 
Vilnius university 
  Habil. dr. Vydas Čekanavičius  Vilniaus universitetas 
Vilnius university 
  Habil. dr. Rimantas Rudzkis  Matematikos ir informatikos institutas 
Institute of mathematics and informatics 
  Dr. Vita Safjan  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 
Ministry of social security and labour 
  Habil. dr. Stasys Vaitekūnas  Klaipėdos universitetas 
Klaipėda university 
  Dr. Kęstutis Dučinskas  Klaipėdos universitetas  
Klaipėda university 
  Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Latvijos centrinis statistikos biuras 
Central statistical bureau of Latvia 
Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  Statistikos departamentas  
(Executive Secretary)  Statistics Lithuania  
   
 
 
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius 
(Address)  tel. 236 4612 
el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
 
 
VILNIUS 2010 
   
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 
 
© Statistikos departamentas, 2010 
 
   

 
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
TURINYS 
CONTENTS 
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
 
Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė 
LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4 
 
Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis 
GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12 
 
Ona Molienė, Algimantas Misiūnas 
NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20 
 
Arūnas Pocius 
PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ  
TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26 
 
Algirdas Bartkus 
EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34 
 
Aurelija Anciūtė 
MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40 
 
Jurga Rukšėnaitė 
SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47 
 
Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė 
DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52 
 
Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo 
ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62 
 
Vladas Rimkus 
KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69 
 

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
 
Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis 
ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75 
 
STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81 
SUMMARIES OF ARTICLES 
 
 
 
 
 
 
 

  3
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
 
 

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
 
Dr. Jonas Markelevičius  Vilija Lapėnienė 
Statistikos departamento generalinio direktoriaus   Statistikos departamento generalinio direktoriaus  
pavaduotojas  pirmoji pavaduotoja 
Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius 
Tel. (8 5) 236 4820  Tel. (8 5) 236 4821 
El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt
 
 
2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐
statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai 
Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai), 
Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei 
Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai 
cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009) 
ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ straipsnių serijoje. 
torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis 
pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐
reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof. 
kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro 
vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos 
dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo 
integralumas.  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba, 
Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir 
statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko 
įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai 
principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr. 
sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to 
kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio, 
statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje 
tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das 
pektyvos.  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių. 
  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S. 
BRUOŽAI IR FAKTAI  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės 
  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju, 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos 
dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis 
įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina 
modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐
ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐
valstybės įstaigos kelias.  sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip 
Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo 
sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių 
tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos 
reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir 
statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam  

4  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai 
macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai, tam tikrų 
ma  išimtinai  politinei  vadovybei),  o  makroekonominė  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos, paša‐
statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką,  statis‐
bių statistiniais rodikliais. Sovietinio laikotarpio statisti‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai,  o 
kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės 
pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.  statistikos  metodai.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐
Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio 
paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ rodiklių  (pvz.,  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP) 
linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ skelbimo  terminas).  Mėnesinė  statistinė  informacija 
tistika sutinka šią dieną.  2009 m. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą, ketvirtinė –
Atkūrus  nepriklausomybę,  ypač  pastarąjį  de‐ 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus. 
šimtmetį, šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija 
reikalavimai, siekiant didesnio pasitikėjimo ja, visiškos  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam 
jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  laikotarpiui pasibaigus. 
reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐
vartotojų  poreikiams.  Statistikos  departamentui  toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐
pavestas  koordinacinis  vaidmuo,  pasireiškiantis  ren‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2.) 
giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red.).  Sta‐
programas,  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐
tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms,  atsiskai‐ duoti pagal naują versiją. 
tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą,  rengiant veiklos stra‐ Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri 
tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių 
laikotarpio 2008–2012 m. tikslai ir uždaviniai).  inspekcijoje),  ūkio  subjektų,  teikiančių  statistines 
Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ataskaitas elektronine forma, skaičius pradėjo sparčiai 
ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  augti.  2010 m.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐
rodiklius, optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ giau  negu  60  proc.  respondentų.  Statistikos  departa‐
cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐
vartotojų  poreikius.  Statistinių  duomenų  surinkimas,  kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐
statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą 
veiklos  procesai,  lemiantys  statistinės  informacijos  brandos lygį. 
kokybę.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis.  Šiam  2004  m.  pradėta  ir  2005 m.  baigta  regioninė 
procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  statistikos  sistemos  reforma.  Statistikos  sistema  Lie‐
dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  tuvoje,  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis,  buvo 
(statistinių  tyrimų  metodikų,  statistinių  ataskaitų  for‐ per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  Reformos  būtinu‐
mų  rengimo,  tvirtinimo  ir  testavimo,  statistinių  duo‐ mą lėmė tai, kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų: 
menų  redagavimo,  jų  kokybę  nusakančių  požymių  šalies,  apskričių  ir  savivaldybių,  t. y.  net  sudėtingesnė 
fiksavimo  ir  kiti).  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  negu  sovietiniu  laikotarpiu.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos 
subprocesai. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba 
bė  vykdant  statistinius  tyrimus,  atliekami  statistinių  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės. Be 
tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai.  Daug  dėmesio  to,  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas 
skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐
dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai,  nėms  diegti.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms 
Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, 
statistinių  tyrimų  metodikos,  testuojamos  naujų  sta‐ Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių 
tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos.  Parengtos  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo,  taip  pat  –  regioninės 
ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos. 
tinių tyrimų metodikos, pradėti rengti ir skelbti statis‐ Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims 
tinių rodiklių kokybės aprašai.   saugiai  perduoti.  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip 
2007 m.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ nutolusios, joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos 
klausas atliekančių klausėjų tinklas, siekiant racionaliau  departamento informacinių išteklių: statistinio registro, 
paskirstyti darbo krūvį, efektyviau panaudoti išteklius,  klasifikatorių, statistinių duomenų bazių.  
kompiuterizuoti apklausas.  2009 m. liepos mėn. dėl prasidėjusios ekonomi‐ 

  5
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  tai,  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐
oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  mas,  t.  y.  atliekamas  analogiškų  darbų,  statistinių 
pareigybes  savivaldybėse,  o  jų  funkcijas  perduoti  tyrimų,  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐
penkioms TSV.   nimas. 
Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m.,  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama, 
kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐
oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  2005 m.  ES  Statisti‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐
kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐
pos  statistikos  praktikos  kodeksą,  paspartino  penkio‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius. 
likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ Numatyta reformuoti mokymų sistemą, didesnį dėme‐
tikos  departamente,  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  sį skirti žinių, kurias perteiktų Statistikos departamen‐
tvarkančiose  institucijose.  Kodekse  apibrėžti  Europos  to  specialistai,  sklaidai.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐
statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ rinių fondų lėšos. 
somumo,  išteklių  pakankamumo,  sąnaudų  efekty‐ Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐
vumo,  statistinių  duomenų  konfidencialumo,  rengia‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐
mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra 
dentams  mažinimo.  Europos  statistikos  tarnybose  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų, 
didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  gebančių skaityti paskaitas, ratą, rengti seminarus dar‐
valdymui.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą 
samprata.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės,  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar 
siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ statistikos sistemos tobulinimo srityse.  
cijos  tikslumas,  pereita  prie  statistinės  informacijos  Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų 
kokybės,  kaip  visos  reikalavimų  sistemos,  apimančios  vykdymo  stebėsena,  analizuojama  pasiekta  pažanga, 
statistinės  informacijos  reikalingumą,  tikslumą,  sunkumai ir problemos, teikiami siūlymai jiems šalinti. 
savalaikiškumą  ir  punktualumą,  aiškumą  ir  prieina‐ Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos 
mumą, suderinamumą ir palyginamumą, vertinimo.  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  
2007 m. Statistikos departamentas tapo antrąja  Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių 
Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ planavimo  bei  apskaitos  sistema,  leidžianti  pagerinti 
tistikos  tarnyba),  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sąnaudų kontrolę, finansinių išteklių planavimą, jų pa‐
sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ naudojimo stebėseną, sudaryti projektų apskaitą, taip 
fikatu.  2007 m.  sukurta  Statistikos  departamento  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines 
veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  bei  darbo  laiko  sąnaudas,  o  kainodarą  grįsti  realiai 
priimti  skubius,  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ patirtų išlaidų principu.  
dimus, svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  2010  m.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant 
Nuo  2007  m.,  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  integruotą statistikos informacinę sistemą. 
informacijos  rengimo  kokybę,  pasidalyti  patirtimi,   
įvardyti  geruosius  pavyzdžius,  reguliariai  tikrinami  SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA 
statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  2009  m.   
balandžio  mėn.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐
„Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba 
įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐
atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.  Rengiant 
ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę 
tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą.  Šiais  metais  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais,  demo‐
rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  grafais,  sociologais,  ekonomistais. Statistinei informa‐
vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro 
Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐
sąnaudų  vertinimo  sistema,  kurios  duomenys  naudo‐ menys. 
jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį,  planuojant  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐
biudžetą ir analizuojant jo vykdymą, numatant ir įgyven‐  tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius 
dinant  kokybės  valdymo  priemones.  Veiklos  darbus,  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės 
procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐  nutarimas, kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos 
 

6  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ jamos  reguliariai,  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK 


kimo  laikas,  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų. 
visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas 
misija.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo,  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐
metodikos,  statistinių  duomenų  apdorojimo,  mas.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir 
statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų 
ginius sprendimus, pasirengta bandomajam gyventojų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės 
ir  būstų  surašymui,  kuris  atliktas  2010  m.  kovo– kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos 
balandžio mėn.  rodiklius. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama 
Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti. 
cijos, didėjančios paslaugų svarbos, aplinkos apsaugos  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐
procesų,  informacinės  visuomenės  plėtros,  žemės  kiamos  Seimui.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto 
ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje, ypač  struktūrą  ir  pokyčius.  Nuo  2010  m.  įsigaliojus  naujai 
Lietuvai  tapus  ES  nare,  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  apskaitos  tvarkai,  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐
reiškinius statistiškai stebėti. Verslo statistika atspindi  jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka,  siekiant  sparčiau 
minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas. 
statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos,  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės 
verslo  sektorių  pokyčius.  Statistiniai  duomenys  apie  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos 
įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui,  rodiklius,  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos 
našumui  ir  plėtrai  analizuoti,  taip  pat  Lisabonos  stra‐ stebėsenai,  makroekonomikos  prognozėms,  šalies  ir 
tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  Daug  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams 
pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių 
registrą, kartu naudojant administracinius ir statistinių  sąlygomis  ir  juos  skleisti,  atsižvelgiant  į  kintančius 
tyrimų duomenų šaltinius. Pagerėjus registro kokybei,  vartotojų poreikius. 
sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius,  išaugo  įmonių  at‐ Lietuvai  įstojus  į  ES,  regioninė  statistika  tapo 
siskaitymo lygis.  prioritetinė.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐
Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.  buvo  priimtas 
išplėsti  verslo  statistiką,  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių 
kos  globalizaciją,  įmonių  verslumą  ir  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  Šiais  metais jis vėl at‐
konkurencingumą,  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  naujinamas. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė. 
statistinę informaciją apie verslą.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui 
Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  2007 m.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į 
dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ Rodiklių  duomenų  bazę,  yra  nuolat  papildoma  statis‐
mui pagal 1995 m. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95),  tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes. 
metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia 
rodiklių,  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  daug  veiksnių.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų 
srityje,  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐
Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta,  o  statis‐
sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės,  įdiegtas  grandininio  su‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi.  Todėl  siekiama  vis 
siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti,  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis.  
ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant 
sargos įvertintos atkuriamąja verte, Eurostatui pateik‐ regionų reformą, kuria siekiama objektyviai atspindėti 
tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus,  labai 
metodų aprašas, užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių 
tistikos  skaidrumą.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ regioninių rodiklių sistemą. 
mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28, an‐  
trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ RYŠIAI SU VARTOTOJAIS 
gus). Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito,   
nuosavų  išteklių  skaičiavimo,  bendrųjų  nacionalinių  Nuo  2005  m.  reguliariai  atliekami  vartotojų 
pajamų,  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti 
rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento 
misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe. 2007 m.  varto‐ 
teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios 
 

  7
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  veiksmingiau naudoti išteklius, įgyvendinti priemones, 
Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐
gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu,  dentams.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą 
2009 m.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos 
sklaidos politika, atsisakant nemažos dalies statistikos  verslui  mažinimo,  Statistikos  departamentas  pradėjo 
leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę.  Vietoje  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo 
2008  m.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  veiksmų programą. 2008 m. Statistikos departamento 
leidinių,  2009  m.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis, 
tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos 
leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  mažinimo  politika,  informacija  apie  įgyvendinamas 
raida“,  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  šios naštos mažinimo priemones, pasiektus rezultatus, 
apžvalga“  ir  kt.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės 
Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais.  Statistinės 
tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika,  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m.  skaičiuo‐
statistinės  informacijos  aktualumo,  prieinamumo,  jamas naštos rodiklis, išreikštas vidutinėmis metinėmis 
pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu, vartotojų  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams 
nuomonės  ir  poreikių  paisymu.  2006 m.  buvo  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms 
parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  pildyti  (valandomis).  Šis  rodiklis  2009  m.  sumažėjo 
planas.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11,2 val. (2008 m. – 
svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  12,2  val.).  Statistikos  departamento  pastangos  ir 
įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema 
moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  2008 m. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos 
tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje,  o  2009  m. 
kartą,  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą, 
Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams,  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų, 
pedagogams,  studentams,  žiniasklaidos  atstovams.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐
Keletas Statistikos departamento darbuotojų, turinčių  jimus.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą 
mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus,  reguliariai  su  respondentais,  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės 
skaito statistikos paskaitas universitetų studentams, iš  atskaitomybės  naštą,  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas 
kurių  nemažai,  baigę  studijas,  dirba  Statistikos  priemones jai mažinti.  
departamente.   
Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 
doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams   
nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.  Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m. 
Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos 
naudotis  mokslo  tikslams  taip,  kad pagal juos nebūtų  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų 
galima tiesiogiai identifikuoti respondentų, kartu didi‐ specialistų ugdymo. 
nant  jų  naudingumą.  Gerinant  galimybes  panaudoti  Lietuvai  tapus  ES  nare,  departamento 
mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams,  jau  šiais  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES 
metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo 
kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus,  kad  bus  grupėse,  komitetuose,  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS 
pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ darbo  organizavimą,  efektyviai  naudojant  visų  ESS 
fidenciali informacija.    narių  išteklius.  Statistikos  departamentas,  kaip  ESS 
Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  partneris, dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos 
mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  programas  ir  ES  teisės  aktus,  susijusius  su  statistikos 
sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sričių  tobulinimu  ir  plėtra.  Statistikos  departamentas 
sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai.   tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto, Pinigų, finansų 
  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų 
RYŠIAI SU RESPONDENTAIS  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos 
  klausimais  posėdžiuose,  sprendžiant  strateginius  ESS 
Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  klausimus.  
veiklą, vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai  
riams, stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais,  dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose. 
 

8  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių 
vos,  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS) 
posėdžiai, kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi,  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo 
aptariami  pasiekti  rezultatai,  sudaromi  tolesnio  ben‐ mažinant  administracinę  naštą“.  Konferencijoje 
dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐
pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐
bendrą  1996  m.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  munia. 
Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja   
konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų,  RYŠIAI SU PARTNERIAIS 
užsienio  prekybos,  nacionalinių  sąskaitų,  kainų  statis‐  
tikos,  statistinės  informacijos  platinimo,  informacinių  Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir 
technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų 
ir t. t.  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir 
Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  Oficialiąją  statistiką 
tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐
kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS 
bomis,  tarptautinėmis  organizacijomis.  Kasmet  orga‐ sprendimų  priėmimo  procese,  Eurostato  ir 
nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai,  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐
kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  kos  sričių  plėtros,  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐
klausimai,  pristatomi  šalių  pasiekimai,  numatomi  toli‐ mus.  2006  m.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos 
mesnio  bendradarbiavimo  planai.  Per  paskutinį  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos 
dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  Kai  kuriose  iš  jų 
su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos,  Aus‐ atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐
trijos,  Danijos,  Estijos,  Ispanijos,  Latvijos,  Lenkijos,  dekso nuostatoms savęs vertinimas.  
Moldovos,  Nyderlandų,  Rusijos,  Suomijos,  Švedijos.  Statistikos  departamento  bendradarbiavimas 
Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  su  mokslo  įstaigomis,  valstybės  institucijomis, 
nacionalinės statistikos vadovais.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐
Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ jas.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su 
nybomis,  2008  m.  gegužės  mėn.  Statistikos  departa‐ mokslo įstaigomis, jų darbuotojai pasitelkiami rengiant 
mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  metodikas,  atliekant  ekspertizes,  analizuojant  statis‐
Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos.  Vizito  tinę  informaciją.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl 
metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir 
įmonių,  švietimo,  sveikatos,  demografijos,  valdžios  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  Bendra‐
sektoriaus finansų, bei užmegzti tolimesni bendradar‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus,  organizuojant 
biavimo  ryšiai.  2009  m.  Statistikos  departamente  konferencijas,  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐
lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ mus,  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas. 
tistikai,  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų 
ties imčių metodo taikymo klausimu.   sąjungos  nariais.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami 
Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai,  aktualūs  ir 
kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  probleminiai  statistikos  klausimai.  Statistikos  depar‐
suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir 
pagalbos  programose.  Nuo  2001  m.  departamento  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐
statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos,  Baltarusi‐ bai“,  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai 
jos,  Bosnijos  ir  Hercegovinos,  Kirgizijos,  Kosovo,  Ma‐ pranešimai,  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐
kedonijos,  Juodkalnijos,  Tadžikijos,  Turkijos,  mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  
Turkmėnijos,  Ukrainos,  Uzbekijos,  Serbijos  statistikos  Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti 
tarnybų specialistus.   koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį 
Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių,  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją 
stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje,  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką 
2008 m.  rugsėjo  25–26  d.  organizuota  kasmetinė  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐
Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija.  Sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  
tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos  2010 m. rugsėjo mėn. Statistikos departamentas 
 

  9
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐
duomenų  bazių  tema.  Joje  dalyvavo  statistikos  liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐
tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  tovams.  
statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su 
saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų.   Pramonininkų,  Verslo  darbdavių  konfederacijomis, 
2008–2012  m.  Statistikos  departamento  Prekybos įmonių asociacija, Ūkininkų sąjunga, profesi‐
strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐
cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje,  ieškant  naujų  cijomis, tiriamas jų statistinės informacijos poreikis. 
veiklos  formų  ir  metodų,  plečiant  techninės  pagalbos  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐
programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  kamai užbaigti 2010 m. visuotinį žemės ūkio surašymą 
Europoje ir pasaulyje.  ir pasirengti atlikti 2011 m. visuotinį gyventojų ir būstų 
Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  surašymą.  
specialioje  ESS  darbo  grupėje,  parengusioje Bendrijos  Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės 
statistikos įstatymo projektą.  informacijos  kokybei,  informuojant  vartotojus  apie 
Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus,  skelbiant  jų 
lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse,  kurios  įgaliotos  kokybės aprašus. 
parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei 
dojimo,  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo,  taip  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo 
pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  tyrimuose,  bet  ir  surašymų  metu,  taip  pat  statistinių 
ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją,  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai,  kartu  –  statistinės 
t. y. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  informacijos prieinamumui gerinti. Iškeltas gana ambi‐
Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  cingas  uždavinys sukurti priemones, leisiančias paimti 
dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti 
Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose,  įvairių  juos į tinkamus statistikai rengti. Taip tikimasi gerokai 
tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ sumažinti  naštą  respondentams.  Pradėtas  vykdyti  iš 
vimo  ir  plėtros  organizacijos,  Tarptautinio  valiutos  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas,  kurio  tik‐
fondo,  Jungtinių  Tautų,  Europos  ekonomikos  komisi‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐
jos,  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar 
muose renginiuose.  informacinių  sistemų.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai 
ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  sumažinti naštą respondentams. 
statistikos darbo grupėje, kuri nagrinėja ir teikia naujus  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐
pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos 
Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  elektroninės  verslo,  dokumentų  valdymo  sistemos, 
Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.  2008  m.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę 
Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  informacinę sistemą. 
ketveriems metams.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po 
Stiprinant Statistikos departamento, kaip šalies  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir 
oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos,  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius,  jų  prane‐
vaidmenį,  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus 
institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  apsunkina  jos  paiešką,  riboja  išsamumą  ir 
metodikų  kokybei  vertinti.  Tam  bus  parengta  tvarka,  metodologijų  suderinamumą,  t.  y.  dėl  tokio 
numatytos  procedūros,  papildyti  Statistikos  departa‐ nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo 
mento Metodinės komisijos nuostatai.  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  
Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m.  leido 
oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  98,8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento 
įstaigomis  bei  Lietuvos  banku,  planuojama  reguliariai  elektroninių paslaugų prieinamumą, tačiau net esamas 
kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐
posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis 
plėtros  ir  tobulinimo  klausimus,  Metodinės  ir  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐
Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  formacijos vartotojų poreikių. Pradėtas projektas (taip 
tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų),  
statistikos terminus.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje  
 

10  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
skelbti  visą  oficialiąją  statistiką,  nepriklausomai  nuo  lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos 
to, kokia įstaiga ją parengė, t. y. projektas prisidės prie  nuostatas,  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos 
„vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  Be  to,  šis  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo 
projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų,  projektą.  
padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐
savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis,  viešųjų  pektyvas reikia pabrėžti, kad pagrindinis tikslas tebėra 
paslaugų,  teikiamų  verslui  ir  piliečiams,  kokybę,  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant 
prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą.  Bus  užtikrintas  juos  kokybiška  statistine  informacija,  tuo  prisidedant 
vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje,  bei 
pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir 
lentelėmis,  grafiniais  pavaizdavimais,  žemėlapiais,  tarptautinę statistiką.  
eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t. t.).  Portalas  su‐ Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐
teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją, parengtą  tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą, 
ne tik Statistikos departamente, bet ir kitose oficialiąją  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  
statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.   
  LITERATŪRA 
TEISINĖ APLINKA   
  1.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas 
Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m.  svarbiu  (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinan‐
uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB, 
užtikrinimas,  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių 
prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐
mas,  inicijuojant  ES,  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  nybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendri‐
priėmimą, naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, (Euro‐
siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais.  Naujojo  2009  m.  ES  tomas),  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos 
reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ programų komitetą (2). 
tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  2. Grėska, J. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje, 
pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ straipsnių rinkinys, Vilnius: Statistikos departamentas. 
tikos įstatymą, kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  3.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m. 
departamento infrastruktūrą, kuri sudarytų galimybes  sausio  20 d. nutarimas Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐
vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“ 
viau naudoti išteklius.  (Žin., 2010, Nr. 11‐535). 
Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  4.  Lietuvos  statistikos darbai, 2009. Vilnius: Sta‐
sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ tistikos departamentas. 
partamento  statuso  keitimo,  siekiama  ir  tikimasi,  kad  5.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje,  straipsnių  rin‐
bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  kinys, 1999. Vilnius: Statistikos departamentas. 
profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas,  6.  Martišius,  S.  1999:  Lietuvos  statistika  XX 
jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  amžiuje,  straipsnių  rinkinys,  Vilnius:  Statistikos  depar‐
statistika.  tamentas.  
Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  7. Martišius, S. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐
organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos,  tika  ir  jos  kūrėjai,  Lietuvos  statistikos  darbai,  Vilnius: 
naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  Statistikos departamentas, p. 4–14. 
informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐ 
 
 
 

  11
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS 
 
Doc. dr. Gindra Kasnauskienė  Magistras Tomas Šiaudvytis 
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius  Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius 
Tel. (8 5) 236 6143  Tel. 8 658 17 351 
El. p. gindra.kasnauskiene@ef.vu.lt El. p. tomas.siaudvytis@gmail.com
 
 
Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais, ypač  Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas 
iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą.  Dėl  reikš‐ imigracijos  poveikis  ekonomikai,  kadangi  su  imigracijos 
mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių,  tiek  ir  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės, 
juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti 
laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  patikimais statistiniais duomenimis. Emigraciniai procesai 
valstybių  lyderių  susitikimuose.  Šiame  straipsnyje  ap‐ aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse,  kurioms 
žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai, konkre‐ būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės 
čiai – darbo užmokesčiui, gerovei ir pajamų perskirsty‐ galimybės.  Be  to,  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama 
mui.  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ protų nutekėjimo problemai. 
laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui,  pajamų  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių. 
perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo 
kiekybinis vertinimas.  užmokesčiui, nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės 
  finansams.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir 
  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.  
ĮVADAS  Mokslo darbų, teoriškai nagrinėjančių imigracijos 
  poveikį darbo užmokesčiui, nėra daug. Dažniausiai imig‐
Apie pusė iš 70 mln. Europoje gyvenančių imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės 
rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN,  2009).  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  Naudodamasis 
Tikėtina,  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos 
rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. Remiantis Eurostato  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  Vėliau  šie 
duomenimis,  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐
2009  m.  gyveno  beveik  4,4  mln.  imigrantų  iš  naujųjų  talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos 
ES šalių. Jie sudarė apie 1,4 proc. nagrinėjamų Vakarų  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti 
Europos valstybių gyventojų, arba 4,2 proc. naujųjų ES  (Borjasas,  1999).  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios 
šalių gyventojų. 1  pusiausvyros  modelis,  kuriame  nagrinėjama  ne  tik 
Pažymėtina,  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms,  bet  ir 
statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas, 2009). 
tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių.  Dažniausiai  Dustmannas ir kt. (2007) pastebi, kad ekonomika 
remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos 
deklaruota  migracija.  Nepaisant  to,  kad  Lietuvos  tarp‐ pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį,  bet  ir  per 
tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą.  Šį  mig‐
Europos  statistikos  sistemoje,  duomenis  apie  iš  šalies  racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos 
išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  (Leameris  ir  Levinsonas,  1995,  Gastonas  ir  Nelsonas, 
apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  2000).  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia,  kad  gamybos 
išvykimą  (Statistikos  departamentas,  2010).  Tikėtina,  technologija  yra dar vienas kanalas, per kurį ekonomika 
kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.  ES  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio 
šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai.  pokyčių. 

                                                             
1
 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15), išskyrus Prancūziją, Belgiją, 
Liuksemburgą ir Graikiją, apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo 
2004 m. į ES įstojusios šalys (ES 12). 

12  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios 
analizuojamas kaip imigrantų dalies, palyginti su visais  ( )
darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) , 
regiono  gyventojais,  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ t. y.  L0 = L1 + EM . Tarkime, kad kapitalo kiekis yra 
gione  pokyčiai.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  fiksuotas.  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis 
JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas, 1982; Car‐ ( )
w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos 
das  1990;  Antonji’as  ir  Cardas,  1991;  Lalonde’as  ir  To‐ funkcijos  išvestinei  pagal  darbą: 
pelis, 1991). Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  ( )
w = MPL = FL K , L .  Dėl  šios  priežasties  darbo 
šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas,  1997;  Carringtonas  ir  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto 
Lima, 1996; Huntas, 1992). Šiose studijose dažniausiai  kreivė.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas,  plotas  po 
formuluojama  išvada,  kad  imigracijos  poveikis  darbo  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje 
užmokesčiui  yra  neigiamas,  tačiau  nežymus.  Borjasas  sukurtą  produkto  kiekį. 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai 
(2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ neelastinga  darbo  užmokesčiui,  t.  y.  didesnis  darbo 
čio  pokyčius  ne  regionuose,  bet  skirtinguose  pagal  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐
darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  koje,  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios.  To‐
ir  nustatė,  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ kia situacija pavaizduota 1 pav. 
mokestį.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir   
Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐  
kis nėra žymus.   1 pav. Emigracijos poveikis darbo rinkai  
 
Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos 
poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra 
(2007). Ši autorė, remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  Dbo 
užmokestis 
strategija,  nustatė,  kad  Meksikoje  emigracija  darbo 
užmokestį padidino. 
Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ EM  Darbo 
pasiūla 
žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai. Karpavičius  A 
(2006)  išnagrinėjo  juos,  remdamasis  dinaminiu  sto‐
chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu.  Pocius  ir  C 
w 1 
Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos 
sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje,  remdamiesi  B 
Okuno dėsniu. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ D  E 
w0 
rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir 
Darbo paklausa 
Čekanavičius  (2006,  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (MPL) 
(2005).  
 
  0 
EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI, GEROVEI IR 
PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga 
 
Analizuodami emigracijos padarinius, remsimės 
 
Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu.  Ka‐
dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį, jo pa‐  
Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą, 1995. 
teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime 
 
emigracijos temai nagrinėti. 
Tarkime, ekonomikoje gaminama vienos rūšies  Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir 
prekė  Q , kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 .  Pagamintas  produk‐
kapitalas K. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki 
grąžos gamybos funkcija  Q = F K , L .  ( ) taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE . Visas sukurtas  

                                                             
 Esant fiksuotam kapitalo kiekiui, gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo, t. y.  Q = F (L) . 
1

Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė, t. y.  MPL = F ( L)′ , o plotas po kreive – 

∫ ∫
jos funkcijos integralas, t. y. MPL = F ( L) ′ = F ( L) , arba sukurto produkto kiekis. 

  13
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  ( )
pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .  Kadangi tokia 
savininkams. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka,  Borjasas 
w0 × L0  pajamų (plotas DE), o kapitalo savininkams  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti,  kokią 
atitenka likusios pajamos – plotas ABC.   nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐
Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos, sumažėtų  lis, pagal formulę: 
darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  C 1
kairę.  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  (1)  = sem 2 , 
Q 2
darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 .  Be  to, 
dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  kur:  
produkto  kiekis.  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai 
s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐
atitektų  w1 × L1   pajamų,  t. y.  plotas  BD.  Kapitalo  dukto dalis  wL Q , 
savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos,  t.  y.  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐
plotas  A,  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  Δw L
gos kiekiui  ,  
emigraciją. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  ΔL w
dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ m –  emigrantų  dalis,  palyginti  su  darbo  jėga 
dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio,  o  plotas  C  ( EM L ). 2   
rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą.  Perskirstytų  pajamų  dalis,  tenkanti  likusiai 
Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  jėgai, yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) , arba plotui  B . 
darbo  užmokestis,  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti 
jėga  laimi,  nes  padidėja  jos  pajamos.  Kita  vertus,  pagal formulę: 
emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams,  nes  jie 
B
samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį.  (2)  = − sem(1 − m ) ,  
Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas,  nes  prarastos  Q
kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐
tojams.  racijos  nuostolio. 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo 
Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ savininkai  praranda  pajamas,  lygias  plotui  BC ,  šių 
kestį.  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis,  lygus  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2) 
plotui  CE.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  išraiškų sumai. 
(darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę,  prarastas  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti 
plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐
likusiems  neturi,  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tymui,  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų 
tekdavo.  Kita  vertus,  plotas  C  gerovę  sumažina,  nes  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių.  Emigravusios 
jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams.  Taigi  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų 
darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos 
gerovės  nepadidina,  o  tik  perskirsto  pajamas,  t.  y.  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis. Darbo 
kapitalo savininkai pralaimi, bet tiek pat laimi darbuo‐ paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐
tojai. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  giau, nes jį reikia įvertinti. 
likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę,  nes  jie  praranda  pa‐ Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu,  Borjasas 
jamas, lygias plotui C.  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV.  Darbo  jėga 
Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis,  dėl  kurios  JAV sukūrė apie 70 proc. nacionalinio produkto, imig‐
sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C),  vadi‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos,  o 
nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0,3, t. y. darbo  

                                                             
1
 Funkciją, pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu), galima išreikšti kaip jos dalinių 
išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema), t. y.  F (K , L ) = FK K + FL L . Kadangi 
darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams, visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir 
kapitalui, t. y.  Q = rK + wL , kur  r  yra kapitalo kaina. 
2
 Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses 
L2 w
padauginus iš  . 
L2 w
3
 Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė. 

14  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
jėgai padidėjus 10 proc., darbo užmokestis sumažėdavo  Jei  darome  prielaidą,  kad  kapitalui  mokamas 
3  proc.  Esant  tokiems  rodikliams,  imigracijos  pertek‐ ribinis jo produktas,  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų 
lius sudarė vos apie 0,1 proc., o perskirstytos pajamos,  dalis yra: 
tenkančios  kapitalo  savininkams,  –  apie  1,9  proc.  FK K αK α –1L1–α K
BVP. 1   Mishra  (2007),  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  (5)  = = α.  
Meksikos  ekonomikai,  nustatė,  kad  emigracijos  nuo‐ Q K α L1–α
stolis  siekė  0,5  proc.  BVP,  o  perskirstytos  pajamos,  Taigi,  parametras α   rodo,  kokia  visų  pajamų 
tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai, sudarė  dalis tenka kapitalo savininkams. Kadangi visos sukur‐
apie 5,9 proc. BVP.  tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai,  likusi 
  pajamų dalis,  1 - α , tenka darbo jėgai.  
DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS  Jei laikome, kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐
  kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐
Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ mybos  procesą,  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų 
skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ pajamų dalis visose pajamose,  α , yra lygi absoliučiam 
skirstymo  efektus,  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį 
darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e . 
darbo  užmokesčiui.  Darbo  paklausos  elastingumas 
Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe, 
paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis, 
darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš 
gana dažnai naudojamos CES (angl. constant elasticity 
of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr.  Ha‐ nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus 
mermeshas,  1987).  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  produktą, įvertintą pajamų metodu.  
nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama 
menų. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui,  todėl  kapitalo savi‐
šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti,  iš  vieneto 
neseniai,  be  to,  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi,  šiame  atimant  darbo  pajamų  dalį.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐
darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐
laso funkcija –  Q = K α L1−α .   tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV) 
Darome  prielaidą,  kad  darbo  jėgai  mokamas  (žr. IMF, 2007, p. 168). Tokiu atveju darbo užmokesčio 
darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui,  elastingumas būtų: 
t. y.:   
  kompensaci ja darbuotoja ms  
(6)  e = 1−
(3)  w = FL (K , L ) = (1 − α )K α L−α .  BPV
  Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐
Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ jamų dalis nėra įvertinama, nes ji rodo tik samdomųjų 
klausos  funkcijos  išraiška.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ darbuotojų, o ne visos darbo jėgos pajamų dalį. Sava‐
gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami,  nors  jie 
kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą, t. y.:  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei 
  gauna pajamas. 
   (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α .  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus,  suteikian‐
∂ log L ∂ log L čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐
  vimo trūkumą. Pirmiausia, galima daryti prielaidą, kad 
Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia 
čio  elastingumo dydis, interpretuojamas kaip procen‐ pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui.  Tuomet  kom‐
tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos,  kuri  pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐
darbo jėgą padidina vienu procentu.  nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐
Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta 
šyti gamybos procesams, kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ darbo  jėgos  pajamų  dalis.  Antrasis  metodas  remiasi 
talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ tuo,  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐
mose  išlieka  pastovios.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  bančių  asmenų  pajamos,  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐
parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją.  žvelgta, skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį. 

                                                             
1
 Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja, jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi, o pajamos 
perskirstomos kapitalo savininkams. 

  15
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  Iš  1  lentelės  matyti,  kad  pagal  samdomųjų 
pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo 
dis, antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse 
Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek 
dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  tiek  viršija  0,4  ribą.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo 
dirbančiųjų  skaičių.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0,5 ribą. 
elastingumas būtų:  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose 
  ES  12  šalyse,  pavyzdžiui,  Estijoje,  Vengrijoje  ir 
Slovėnijoje jis yra apie 0,45. Mažiau išsivysčiusiose šio 
(7)   e = 1 − ⎛⎜ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞⎟ ÷ BPV  
⎜ samdomi darbuotojai ⎟ regiono  šalyse,  pavyzdžiui,  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje, 
⎝ ⎠
  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0,6. Taigi galima 
1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  daryti  išvadą,  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir 
elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo 
sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose. 
emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  Darbo užmokesčio elastingumas, apskaičiuotas 
šalyse.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį,  yra  apie  0,1  mažesnis 
panaudoti  1995–2008  m.  nacionalinių  sąskaitų  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų 
duomenys.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  pajamų  dalį.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse 
analizuojamas,  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  elastingumas siekia apie 0,35, Rytų ir Vidurio Europos 
dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0,4  ribą.  Iš  šių  šalių  grupės 
elastingumą)  pastovumu.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  išsiskiria  Slovakija,  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek 
tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  didesnis  nei  0,5,  ir  Slovėnija  bei  Rumunija,  kuriose 
(apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  įvertis gana mažas – apie 0,3.  
dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu.  JAV  darbo  užmokesčio  Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą 
elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir 
įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių 
  nagrinėjamu  laikotarpiu.  Šis  rodiklis  lentelėje 
1 lentelė. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0,06.  Kadangi  kapitalo 
  pajamų dalis yra apie 0,5, tokio dydžio skirtumas nėra 
Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  labai didelis. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis, 
elastingumas  didžiausios ir 
Pagal  mažiausios 
nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni,  pavyzdžiui, 
Šalis  Pagal darbo  Estijoje,  Latvijoje,  Slovėnijoje,  Slovakijoje  jie  siekia 
samdomųjų  kapitalo pa‐
jėgos pajamų 
darbuotojų  jamų dalies  beveik 0,1. 
dalį 
pajamų dalį  reikšmės 
 
JAV  0,40  0,34  ... 
ES 15  0   ...  0,02 
 
Jungtinė  EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI, 
Karalystė  0,40  0,31  0,04  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS 
Airija  0,54  0,43  0,07   
Ispanija  0,46  0,36  0,02  Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai 
Vokietija  0,42  0,36  0,05  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje,  Slovakijoje, 
Švedija  0,37  0,34  0,05 
Vengrijoje  (iki  0,1  procento),  vidutiniai  –  Čekijoje  ir 
Naujosios 
ES šalys  0,52  0, 1  0,0   Latvijoje  (apie  0,2  procento),  aukščiausi  –  Estijoje, 
Lietuva  0,55  0,44  0,07  Lietuvoje,  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0,4  procento) 
Latvija  0,52  0,44  0,13  (2  lentelė).  Po  2004  m.  ES  plėtros  etapo  daugumoje 
Estiją  0,47  0,42  0,10  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70 
Len   0,56  0,40  0,07 
procentų.  Tikėtina,  kad  remiantis  deklaruota 
Čekija  0,52  0,42  0,03 
Slovakija  0,56  0,52  0,08  migracija,  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo 
Vengrija  0,47  0,39  0,05  įvertintas.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos 
Slovėnija  0,41  0,27  0,08  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų), 
Rumunija  0,57  0,31  0,07  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti. 
Bulgarija  0,59  0,44  0,06   
Šaltinis:  autorių  skaičiavimai,  remiantis  Eurostato 
nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  vertinimais 
(Gollinas, 2002). 

16  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
2 lentelė. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją,  taikant  elastingumą  0,44  ir  remiantis  deklaruota 
procentais   emigracija, per 2001–2008 m. laikotarpį ir dėl emigra‐
  cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje. 
Vidutinis emigracijos lygis  Emigracijos 
Šalis  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje, 
2001–2003 m.  2004–2008 m.  lygio pokytis 
Slovėnijoje  ir  Čekijoje.  Vengrijoje,  Slovakijoje  ir 
Lietuva*  0,24 / 0,58  0,44 / 0,93  79,0 / 60,8  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui 
Latvija  0,17  0,18  5,4  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei 
Estija  0,18  0,32  82,1  Lietuvoje. 
Lenkija  0,06  0,10  73,2   
3 lentelė. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui, gerovei 
Čekija  0,29  0,23  ‐19,2  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse,  
Slovakija  0,04  0,08  73,2  procentais nuo BVP* 
Vengrija  0,03  0,04  44,6  Emigravu‐
Darbo už‐
sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐
Slovėnija  0,30  0,58  91,7  Šalis  mokesčio 
jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos 
pokytis 
*  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis,  apskaičiuotas  įvertis 
įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą,  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  Lietuva**  6,0 / 13,3  2,7 / 5,9  0,09 / 0,43  1,40 / 2,84 
(skaičius po „/“). 
Šaltinis:  autorių  skaičiavimai,  remiantis  Eurostato,  Lietuvos  Latvija  3,0  1,3  0,02  0,73 
ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.   Estija  4,6  1,9  0,05  1,06 
  Lenkija  1,6  0,6  0,01  0,37 
Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ Čekija  4,1  1,7  0,04  0,96 
tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos 
Slovakija  1,1  0,6  0,00  0,27 
dalies  dydžio,  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐
Vengrija  0,7  0,3  0,00  0,17 
gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies.  Šių  dviejų  eko‐
nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  Slovėnija  8,1  2,2  0,13  1,47 
*  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų 
emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai,  todėl  di‐
perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės.  
džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius 
diklis.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ po „/“). 
nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai,  remiantis  Eurostato,  Lietuvos 
visai  tinkama,  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.  
apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.   
Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai, kurioje emig‐ Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip 
racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų 
emigracijos  duomenys,  bet  ir  gyventojų  užimtumo  suma) vidutiniškai sudarė apie 0,8 proc. per metus. Jei 
tyrimo rezultatai.  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos 
Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  santykį, tuomet jis sudarytų apie 1,7 proc. Ekonomine 
pajamų  perskirstymą,  reikia  duomenų  apie emigravu‐ prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi,  nes  tokiu  atveju 
sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga. Emigravu‐ dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0,94 
sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  proc.  per  metus,  jei  elastingumas  –  0,55,  ir  0,75 
2001–2008  m.  suma  su  prielaida,  jog  darbo  jėgai  pri‐ procento,  jei  elastingumas  –  0,44.  Remiantis  šiame 
klausė  visi  emigravę  gyventojai.  Toks  skaičiavimas  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais, 
dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių,  Lietuvoje  2001–2008  m.,  tikėtina,  emigravo  apie  13 
tačiau  įmanoma,  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  proc.  darbo  jėgos.  Toks  skaičius  reikštų,  kad  per  šį 
būti  ne  iki  galo  įvertinami,  todėl  šis  skaičiavimas  yra  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis,  tikėtina, 
gana realistiškas.  padidėjo  apie  7,3  proc.,  jei  elastingumas  –  0,55,  ir 
Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  5,9 proc., jei elastingumas – 0,44.  
pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  Būtina pabrėžti, kad šiuos emigracijos poveikio 
srauto  dydžio,  tikėtina,  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai, 
čiui bus ne iki galo įvertintas. Dėl šios priežasties ana‐ nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo 
lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.  didelis  nedarbas.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui, 
Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  tikėtina,  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai, 
šalyse,  darant  prielaidą,  kad  deklaruotos  emigracijos  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo 
dalis visose šalyse yra panaši. Iš 3 lentelės matyti, kad   būti labai mažas. 
 

  17
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
  IŠVADOS 
Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai 
sekmes ekonomikai, taikydamas dinaminės stochasti‐ analizuojančią  literatūrą,  galima  išskirti  šias  pagrindi‐
nės bendrosios pusiausvyros modelį. Darbe buvo ana‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo 
lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką, t. y.  rinką, valstybės finansus, kainų lygį, žmogiškojo kapi‐
daroma  prielaida,  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  talo  lygį  bei  ekonominį  augimą.  Daugiausia  dėmesio 
nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai, ypač darbo 
Karpavičius,  2006,  p.  38).  Remiantis  minėtu  darbu  ir  užmokesčiui. 
vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį 
kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų 
čių  pokyčių  svertinį  vidurkį,  jis  trumpuoju  (6  metų)  apie ES šalių migrantų skaičių. Nacionalinės statistikos 
laikotarpiu  išauga  1,7  proc.,  o  vidutiniu  (20  metų) –  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija, 
0,9 proc. 1  neatspindinčia realių emigracijos srautų. 
Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ Nustatyta, kad dėl emigracijos darbo užmokes‐
tingumo  rodiklius  ir  laikytume,  kad  emigracijos  lygis  tis  Lietuvoje,  tikėtina,  padidėja  nuo  0,8  iki  beveik 
išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.  laikotarpiu,  tai  1 proc.  per  metus.  Per  2001–2008  m.  laikotarpį  Lie‐
trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5,9  iki 
kestis  išaugtų  nuo  4,5  iki  5,6  proc.,  o  vidutiniu  –  nuo  7,3 proc. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai, 
15,9  iki  18,7  proc.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas 
jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  aukštas nedarbo lygis. Kitose nagrinėjamose Europos 
elastingumo  rodiklius,  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐
užmokestis  išaugtų  nuo  3,4  iki  4,3  proc.,  vidutiniu  –  tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų. 
nuo 3,8 iki 4,7 proc. Reikia pažymėti, kad dėl skirtingų  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra 
tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai.  Emig‐
Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant,  kad  racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies 
darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0,44,  didžiausias  gyventojų  gerovę,  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐
emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ sukuria  dalies  produkto.  Šis  vadinamasis  emigracijos 
jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje. Šiose šalyse emig‐ nuostolis  Lietuvoje  siekia  0,43  proc.  2008  m.  BVP 
racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus.  Maž‐ kasmet. 
daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐
joje ir Čekijoje. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  tymo  efektą.  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐
apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje.  dėja  darbo  jėgos  pajamos,  tačiau  tiek  pat  sumažėja 
Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži, o  kapitalo  pajamos.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra 
perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia 
mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje.  apie 2,84 proc. 2008 m. BVP.  
Remiantis  visos  emigracijos  srautais,  Lietuvoje  Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės 
dėl  2001–2008  m.  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐
cijos  nuostolis  siekia  apie  0,43  proc.  2008  m.  BVP  jamoms  šalims  yra  sudėtinga.  Darant  prielaidą,  kad 
kasmet. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši 
350  mln.  litų.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ kaip  Lietuvoje,  galima  teigti,  kad  didžiausias  emigra‐
tytų  pajamų  dalis,  sudaranti  apie  2,84  proc.  2008  m.  cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje. 
BVP, t. y. apie 2,3 mlrd. litų kasmet.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje. 
 
 
 
 
 

                                                             
1
 Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių 
darbo jėgos grupių svoriai, kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos 
darbo jėgos dalimi, lygia 46,8 proc., bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr. 
Karpavičius, 2006, p. 38). 
 

18  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

LITERATŪRA  17.  Gruževskis,  B.  2004:  Labour  migration  in 


1.  Altonji,  J.  G.,  Card,  D.  1991:  The  Effects  of  Lithuania,  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE, 
Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ CEPNO Volume, Cluj‐Napoca (Romania), Open Society 
skilled  Natives,  Immigration,  Trade,  and  the  Labor  Foundation, p. 70–78. 
Market, Chapter 7, p. 201–234.   18.  Hamermesh,  D.  S.  1987:  The  Demand  for 
2. Borjas, G. J. 2003: The Labor Demand Curve  Labor in the Long Run, NBER Working Papers 1297. 
is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  19.  Hunt,  J.  1992:  The  impact  of  the  1962 
Immigration on the Labor Market, Quarterly Journal of  repatriates  from  Algeria  on the French labor market, 
Economics 118 (4), p. 1335–1374.  Industrial  and  Labor  Relations  Review,  vol.  45  (3),  p. 
3.  Borjas,  G.  J.  1999:  The  economic  analysis  of  556–572.  
immigration,  Handbook  of  Labor  Economics,  vol.  3,  20. IMF, 2007: World Economic Outlook. World 
Chapter 28, p. 1697–760.  Economic and Financial Surveys. 
4. Borjas, G. J. 1995: The Economic Benefits of  21.  Karpavičius,  S.  2006:  Emigracijos  poveikis 
Immigration,  Journal  of  Economic  Perspectives,  9  (2),  Lietuvos ekonomikai, Pinigų Studijos 2, p. 21–41. 
p. 3–22.  22.  Kasnauskienė,  G.,  Čekanavičius,  L.  2006: 
5. Borjas, G. J. 2009: The Analytics of the Wage  Brain Drain: Calamity, Waste or Opportunity?, The 2nd 
Effect of Immigration, NBER Working Papers, 14796.  International  Conference  „Human  resources  –  the 
6.  Card,  D.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  main  factor  of  regional  development“,  Klaipėda 
boatlift  on  the  Miami  labor  market,  Industrial  and  University, 5th–6th October 2006, p. 174–181. 
Labor  Relations  Review,  vol.  43  (2),  January,  p.  245– 23.  Lalonde,  R.  J.,  Topel,  R.  H.  1991:  Labor 
257.  market  adjustments  to  increased  immigration, 
7.  Card,  D.  2001:  Immigrant  Inflows,  Native  Immigration,  Trade  and  Labor,  Chicago:  University  of 
Outflows,  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Chicago Press. 
Higher Immigration, Journal of Labor Economics 19 (1),  24.  Leamer,  E.  E.,  Levinsohn,  J.  1994: 
p. 22–64.  International  Trade  Theory:  The  Evidence,  NBER 
8. Carrington, W. J., Lima, P. 1996: The impact  Working Papers, 4940. 
of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  25.  Lewis,  E.  G.  2004:  Local  Open  Economies 
labor  market,  Industrial  and  Labor  Relations  Review,  within  the  U.S.:  How  Do  Industries  Respond  to 
vol. 49 (2), January, p. 330–347.  Immigration,  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia 
9.  Čekanavičius,  L.,  Kasnauskienė,  G.  2009:  Working Papers, No. 04‐1. 
Cost‐benefit  approach  to  emigration  question,  26.  Lewis,  E.  G.  2005:  Immigration,  Skill  Mix, 
Engineering Economics, Nr. 1 (61), p. 28–36.  and the Choice of Technique, Federal Reserve Bank of 
10. Čekanavičius, L., Kasnauskienė, G. 2007: The  Philadelphia Working Papers, No. 05‐8. 
Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  27.  Mishra,  P.  2007:  Emigration  and  wages  in 
Coin.  Journal  of  International  Scientific  publications.  source  countries:  Evidence  from  Mexico,  Journal  of 
Economy  and  Business,  vol.  1,  p.  34–45,  Interneto  Development  Economics,  Volume  82,  Issue  1, January, 
prieiga:  http://www.science‐journals.eu/economy/JISP‐  p. 180–199. 
Economy‐Business‐1‐2007.swf.  28.  Ottaviano,  G.  I.  P.,  Peri,  G.  2008: 
11. Dustmann, C., Glitz, A., Frattini, T. 2008: The  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the 
labour  market  impact  of  immigration,  Oxford  Review  Theory and the Empirics, NBER Working Papers 14188. 
of Economic Policy, vol. 24 (3), Autumn, p. 478–495.  29.  Pischke,  J.,  Velling,  J.  1997:  Employment 
12.  Eurostat,  2010a:  Annual  National  Accounts.  effects of immigration to Germany: an analysis based 
Interneto  prieiga:  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/  on  local  labor  markets,  Review  of  Economics  and 
portal/page/portal/statistics/search_database.  Statistics, vol. 79 (4), p. 594–604. 
13.  Eurostat,  2010b:  Population  and  Social  30.  Pocius,  A.,  Okunevičiūtė‐Neverauskienė,  L. 
Conditions.  Interneto  prieiga:  http://epp.eurostat.ec.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos 
europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_  pokyčių įvertinimas, Pinigų studijos 2, p. 30–46. 
database.  31. Statistics Estonia, 2010: Statistical database: 
14.  Gaston,  N.,  Nelson,  D.  2000:  Immigration  Population,  Interneto  prieiga:  http://pub.stat.ee/ 
and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  px‐web.2001/I_Databas/Population/databasetree.asp.  
Political‐Economy  Puzzle.  Oxford  Review  of  Economic  32.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos 
Policy, 16 (3), p. 104–114.  Respublikos Vyriausybės, 2010: Tarptautinė gyventojų 
15.  Gollin,  D.  2002:  Getting  Income  Shares  migracija.  Interneto  prieiga:  http://db1.stat.gov.lt/ 
Right,  Journal  of  Political  Economy,  vol.  110  (2),  April,  statbank/default.asp?w=1024. 
p. 458–474.   33.  UN  Department  of  Social  and  Economic 
16. Grossman, J. B. 1982: The Substitutability of  Affairs, 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008 
Natives  and  Immigrants  in  Production,  Review  of  Revision.  Interneto  prieiga:  www.un.org/esa/ 
Economics and Statistics, 64 (4), p. 596–603. 
 
population/migration/UN_MigStock_2008.pdf.  

  19
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS 
TYRIMAS 
 
Doc dr. Ona Molienė  Doc. dr. Algimantas Misiūnas  
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra 
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius   Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius  
Tel. (8 5) 236 6277   Tel. (8 5) 236 6277  
El. p. ona.moliene@ef.vu.lt   El. p. algis.misiunas@ef.vu.lt  
 
 
Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  centracijos,  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų 
išlaidų, dinamikos, diferenciacijos ir koncentracijos bei  vertinimo rodiklius.  
struktūrinių skirtumų vertinimai. Remiantis Statistikos  Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais 
departamento  2005−2008 m.  namų  ūkių  biudžetų  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT 
tyrimų  duomenimis,  naudojant  tradicinius  ir  autorių  2005–2008  m.  duomenimis,  panaudojant  identifikaci‐
siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  jos,  antrinio  grupavimo,  apibendrinamųjų  rodiklių 
vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  (santykinių  dydžių,  pozicinių  vidurkių),  indeksų  meto‐
vietą  ir  kraštinius  decilius.  2009  m.  padėčiai  vertinti  dus bei Lorenco ir Gini metodologiją. 
buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės.  Skaičiavimų   
rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐
socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS 
veiksmingumą.   
  Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta 
ĮVADAS  didelė patirtis, tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką 
  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių 
Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ rodiklių skaičiavimą, įvertinti gyvenimo lygio skirtumus 
nominę‐socialinę  raidą  sraute,  įvairiomis  formomis  ir  pagal  gyvenamąją  vietą,  socialines  grupes  ir  t. t.  Dėl 
būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ šios  priežasties  1992  m.  Statistikos  departamentas 
menų  bazėje,  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis – 
vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT),  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐
kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ diką. Tačiau 1994 m. Pasaulio banko ekspertai, susipa‐
jamąsias  pajamas  ir  vartojimą,  skurdą  ir  jo  paplitimą  žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių 
šaltinis,  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ pajamų ir išlaidų tyrimu, pareiškė kritinių pastabų, nes 
tumus  ir  jų  raidą,  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti 
vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐
taikomų priemonių veiksmingumą.  nominiams  skirtumams  vertinti.  Dėl  to  Statistikos 
Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  departamento  specialistai,  padedami  Pasaulio  banko 
gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato 
kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  rekomendacijų, parengė naują tokio tyrimo programą, 
grupėse  2005–2008  m.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐
mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ kamas  nuo  1996 m.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač 
jami).  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.  duomenų  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą,  2003  m. 
analizė,  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti 
pradžia, jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ imties  plano,  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai), 
renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m.,  tačiau  tais  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐
metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.  sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos 
Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas.  At‐
susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje,  mieste  ir  kreiptinas  dėmesys,  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐
kaime,  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius,  bet  ir  net‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko 
radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐  eilutė palyginama tik nuo 2003 m.  
 

20  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą 
vos  Respublikos  gyventojų  registras,  taikant  sluoks‐ skirtingais  laikotarpiais.  Palyginus  vartojimo  išlaidas 
ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ (žr.  1  lent.),  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per 
dine  imtimi  sluoksniuose.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį), decilinėse grupėse gy‐
apskričių  didieji,  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu,  galima  įžvelgti 
vienos  apskrities  kaimo  vietovės.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ šiuos bendrus dėsningumus: 
nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.  Per  metus  tyrime  ● tipiškas, t. y. artimas visos šalies vartojimo iš‐
mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  laidų  vidurkiui,  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐
tūkst.  namų  ūkių,  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui; 
nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos,  t.  y.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo 
klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ išlaidų  lygis  visoje  šalyje,  mieste  ir  kaime  buvo 
tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose.  2008 m.; 
NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų 
ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį,  vartojimą,  būsto  sąlygas  lygis buvo didesnis mieste negu kaime; 
įvairiose  namų  ūkių  grupėse,  teikti  informaciją  apie  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐
vartojimo  išlaidų  struktūrą,  reikalingą  vartotojų  kainų  namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐
indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių. 
čiuoti,  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐
venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  muoju  2005–2008  m.  laikotarpiu  (žr.  1  lent.),  t.  y.  per 
socialinėms normoms nustatyti.   trejus  metus,  visoje  šalyje  padidėjo  215,8  lito,  arba 
Be  to,  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ 37,3 proc., mieste – 202,9 lito, arba 31,5 proc., kaime – 
jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ 240,1 lito, arba 53,8 proc. Vidutinis metinis šio rodiklio 
pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą, namų ūkio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime 
dydį,  tipą,  vaikų  skaičių,  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ (15,4 proc.)  nei  mieste  (9,6  proc.).  Tokiam  skirtumui 
ekonominę grupę, amžių, išsilavinimą. Informacija apie  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies 
vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  žemės  ūkiui.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m., 
namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga, nes ji  palyginti  su  2007  m.,  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐
suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ daliu, o mieste – tik 1,2 proc. Didžiausias nagrinėjamo 
tinguose  gyventojų  sluoksniuose.  Tyrimai  šioje  plot‐ rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m. 
mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė,  (17,8  proc.),  palyginti  su  2006  m.,  o  kaime  –  2008  m. 
2000).  (20,3  proc.),  palyginti  su  2007  m.  Kaip  tiriamuoju 
  2005–2008  m.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis 
MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse 
LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.  
  Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė 
Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio 
svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐  vartojimo išlaidų lygius (žr. 2 lent.).  
 
 
 
1 lentelė. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse  
2005–2008 m. 
 
Vartojimo  Decilinės grupės 
Vidutinis 
išlaidų lygis  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10 
Mieste ir     
kaime 
2005  177,6  264,7  326,4  383,7  442,8  510,6  591,6  705,4    887,1  1491,4  578,1 
2006  197,1  293,0  362,2  426,3  490,6  565,1  656,9  784,2    993,2  1746,6  651,5 
2007  219,3  331,9  409,8  484,1  565,7  653,6  755,4  903,5  1131,1  2031,1  748,8 
2008  249,2  371,2  457,0  538,5  623,6  712,6  821,6  969,0  1201,6  1994,2  793,9 
I2006 / 2005  111,0  110,7  111,0  111,1  110,8  110,7  111,0  111,2  112,0  117,1  112,7 
I2007 / 2006  112,3  113,3  113,1  113,6  115,3  115,7  115,0  115,2  113,9  116,3  114,9 
I2008 / 2007  113,6  111,8  111,5  111,2  110,2  109,0  108,8  107,2  106,2  98,2  106,0 
   I2008 / 2005  140,3  140,2  140,0  140,3  140,8  139,6  138,9  137,4  135,5  133,7  137,3 
k 2005− 2008   1,120  1,119  1,119  1,120  1,121  1,118  1,116  1,112  1,106  1,102  1,112 

  21
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

Vartojimo  Decilinės grupės 
Vidutinis 
išlaidų lygis  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10 
Mieste     
2005  216,7  313,2  377,0  433,4  499,2  567,5  658,4  778,1  973,4  1624,5  644,3 
2006  237,4  341,7  409,7  473,2  537,6  619,0  712,4  851,4  1074,1  1856,0  711,1 
2007  271,0  387,7  473,8  557,1  638,3  722,4  839,2  992,7  1231,7  2260,7  837,5 
2008  277,6  413,7  501,1  586,5  669,8  758,7  874,9  1035,2  1271,4  2081,8  847,2 
I2006 / 2005   109,6  109,1  108,7  109,2  107,7  109,1  108,2  109,4  104,6  114,3  110,4 
I2007 / 2006   114,2  113,5  115,6  117,7  118,7  116,7  117,8  116,6  114,7  121,8  117,8 
I2008 / 2007   102,4  106,7  105,8  105,3  104,9  105,0  104,3  104,3  103,2  92,1  101,2 
   I2008 / 2005   128,1  132,1  132,9  135,3  134,2  133,7  132,9  133,0  130,6  128,2  131,5 
k 2005−2008   1,086  1,097  1,099  1,106  1,103  1,102  1,099  1,100  1,093  1,086  1,096 
Kaime     
2005   141,2  209,2  256,8  298,8  342,5  398,7  463,7  545,7  679,6  1126,3  446,3 
2006   159,0  232,1  284,5  340,1  394,7  459,9  539,5  641,1   814,1  1456,9  532,5 
2007   171,7  257,4  321,7  383,3  435,2  502,2  585,6  702,8   880,2  1466,3  570,5 
2008   215,3  318,2  382,9  452,4  530,2  610,5  712,3  838,5  1027,7  1775,1  686,4 
I2006 / 2005   112,6  110,9  110,8  113,8  115,2  115,3  116,3  117,5  119,8  129,4  119,3 
I2007 / 2006   108,0  110,9  113,1  112,7  110,3  109,2  108,5  109,6  108,1  100,6  107,1 
I2008 / 2007   125,4  123,6  119,0  118,0  121,8  121,6  121,6  119,3  116,8  121,1  120,3 
   I2008 / 2005  152,5  152,1  149,1  151,4  154,8  153,1  153,6  153,7  151,2  157,6  153,8 
k 2005−2008   1,151  1,150  1,142  1,148  1,157  1,153  1,154  1,154  1,148  1,164  1,154 
 
Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis, 
http://db1.stat.gov.lt/statbank. 
 
 
2 lentelė. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių 
išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m. 
mąją vietą 2005–2008 m.* 
 
(9,3 karto), o kaime – 2006 m. Tuo tarpu 2008 m. jau 
  2005  2006  2007  2008  stebimas  nelygybės  sumažėjimas,  įvykęs  daugiau 
10‐osios ir 1‐osios          miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.  Tai  buvo 
decilinės grupės  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų, kurie 
vartojimo išlaidų lygio  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐
santykis  ( x10 / x1 )   mažėjus. 
            Mieste ir kaime  8,4  8,9  9,3  8,0  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐
                  Mieste  7,5  7,8  8,3  7,5  teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais 
                  Kaime  8,   9,2  8,5  8,2  metais rodo skaičiavimų rezultatai, pateikti 3 lentelėje. 
Bendrojo vidutinio ir          Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐
1‐osios decilinės  
tinis  vidurkis,  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų 
grupės vartojimo 
išlaidų lygio santykis  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius,  Kėdaitis, 
( x / x1 )  2003).  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐
kis,  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų 
           Mieste ir kaime  3,3  3,3  3,4  3,2 
                 Mieste  3,0  3,0  3,1  3,1 
reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐
                 Kaime  3,2  3,3  3,3  3,   dingą  jų  dydį.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa 
10‐osios decilinės          tarsi  kartele,  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐
grupės ir bendrojo  žesnės  reikšmės,  vadinamos  regresinėmis,  o  viršuje  – 
vidutinio vartojimo  didesnės, vadinamos progresinėmis, kurias atitinkamai 
išlaidų lygio santykis  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais. 
( x10 / x )  Atlikus  2005 ir 2008 m. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐
           Mieste ir kaime  2,6  2,7  2,7  2,5  vimą nustatyta, jog regresinės ir progresinės vartojimo 
                 Mieste  2,5  2,6  2,7  2,5  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63,3 ir 36,7 
                 Kaime  2,5  2,7  2,6  2,6  proc. tiriamųjų 2005 m. ir 62,5 ir 37,5 proc. 2008 m. Tai 
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą. 
 

22  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių 
teristikos  yra  moda,  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐
čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes, ir mediana – vidu‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).  
rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė, dalijanti ūgio eilutę į  Statistikos  teorijoje  teigiama,  kad  asimetrija  yra 
dvi  lygias  dalis.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui,  tuo  pa‐ reikšminga, jeigu šis koeficientas viršija 3. 
gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti,  kad  asimetrijos 
labiau vienarūšė. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų 
3 lent.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ grupėje 2008 m., o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje. 
trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio.  2006  m.  šis  atotrūkis  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po 
buvo didesnis mieste, 2008 m. – kaime.   krizės.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.  nedarbo  lygis 
Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės 
(Mo < Md < Xa), tai reiškia, kad daugumos namų ūkių  buvo  palyginti  didesnės.  Mažesniuose  miesteliuose 
išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug 
pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais,  o  jų 
lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi. Jei moda yra didesnė  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.  Kaimo  vieto‐
už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa),  tai  reiškia,  kad  vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai 
daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.  Prie  to  prisidėjo 
vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES 
ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  fondų.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.,  t.  y.  krizės 
skaičiumi.  Akivaizdu,  kad  Lietuvai,  kaip  ir  daugeliui  pradžioje.  Tikėtina,  kad  2009  m.  vartojimo  pokyčiai 
neturtingesnių šalių, yra būdingas pirmas atvejis. Vienas  buvo didesni. 
iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių 
naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐
Europos Sąjungos šalių. Dažniausiai tai yra 0,6 Md (arba  teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini 
60  proc.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų,  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas 
skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ Lorenco  koncentracijos  koeficientas.  Šie  koeficientai 
niui).  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.  4  lent.)  remiantis  empiriniais 
  namų ūkių tyrimo duomenimis.  
3 lentelė. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo   
išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.*  4 lentelė. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse 
  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą 
Aritme‐ Asimet‐ 2005–2008 m.* 
  tinis  Mediana  Moda  rijos koefi‐  
vidurkis  cientas  Koncentracijos 
2005  2006  2007  2008 
Mieste ir kaime  rodikliai 
2005  578,1  479,1  362,2  2,2  ƒ GINI  
2006  651,5  528,5  409,6  2,0  Mieste ir kaime  0,324  0,333  0,338  0,314 
2007  748,8  612,7  438,0  2,3  Mieste  0,310  0,320  0,327  0,305 
2008  793,9  669,5  477,2  2,5  Kaime  0,316  0,341  0,326  0,324 
Mieste          ƒ LORENCO 
2005  644,3  536,7  400,5  2,3  Mieste ir kaime  0,235  0,241  0,244  0,227 
2006  711,1  580,3  442,3  2,1  Mieste  0,226  0,232  0,236  0,221 
2007  837,5  679,0  630,2  1,3  Kaime  0,230  0,248  0,237  0,235 
2008  847,2  825,2  641,0  9,4 
Didžiuosiuose miestuose  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias 
formules: 
2005  709,9  592,1  475,5  2,0 
10


2006  783,3  639,5  478,3  2,1 
2007  902,7  723,0  639,3  1,5  10
fi − ϕ i
2008  931,2  701,3  637,3  1,2  G = 1,1 − 0 , 2 ∑ ϕ i′ ; L = i =1

Kaime  i =1 2 ⋅ 100
2005  446,3  374,0  281,7  2,3  kur: 
2006  532,5  429,2  308,0  2,2  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes 
2007  570,5  470,4  395,5  1,7  kaupiamoji dalis. 
2008  686,4  507,4  382,2  1,7 
f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų 
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis. 
 

  23
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  0,1  procentinio  punkto,  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo 
intervale  nuo  0  iki  1,  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji 
pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  padidėjo 0,7 proc. punkto. 
visada  mažesnis  už  Gini.  Iš  4  lentelės  duomenų galima   
pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI 
ypatybę,  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija   
buvo  kaime  negu  mieste.  Abu  koeficientai  rodo  Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės 
vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų 
pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  nustatymas.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐
2005–2006  m.),  bet  2008  m.  abu  koncentracijos  niavimą,  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų 
koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  – 
kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr. 6 lent.). 
visų  vartojimo  išlaidų  dalis,  tenkanti  kraštinių  decilių  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji 
grupėms (žr. 5 lent.).  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą 
  ir  kraštinius decilius. Žemiau pateiktos lentelės duome‐
5 lentelė. Visų vartojimo išlaidų dalis, tenkanti neturtingųjų  nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis 
ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005–
namų  ūkis,  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐
2008 m., procentais * 
  riama  maistui.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐
  2005  2006  2007  2008  gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę 
1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  lyginamąją dalį. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m. duome‐
Miestas ir  nis,  galima  pastebėti,  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu 
kaimas  3,1  25,8  3,0  26,8  2,9  27,1  3,1  25,1  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui 
  Miestas  3,4  25,2  3,3  26,1  3,2  27,0  3,3  24,6  dalis,  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.  Tokios 
  Kaimas  3,2  25,2  3,0  27,4  3,0  25,7  3,1  25,9  tendencijos dar nebuvo 2007 m., išsiskyrusiais vartojimo 
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  bumu. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą, 
Iš  tikrųjų,  2008  m.  turtingųjų  dešimtadaliui  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.  didesnę 
mieste  teko  24,6,  kaime  –  25,9  proc.  visų  vartojimo  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.  
išlaidų,  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo 
3,3 ir  3,1  proc.  šių  išlaidų.  Nors  palyginti  su  2005  m.  išlaidų alkoholiniams gėrimams, drabužiams ir avalynei, 
vartojimo  išlaidų  dalis,  tenkanti  neturtingųjų  de‐ būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims 
šimtadaliui, ir mieste, ir kaime sumažėjo vienodai – tik  augimas.  
 
6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m., procentais 
 
2005  2008 
Iš viso  Mieste  Kaime  Iš viso  Mieste  Kaime 
1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr.  1 gr.  10 gr. 
100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100 
Maisto produktai 
irnealkoholiniai gėrimai  58,3  19,5  48,8  17,9  63,9  26,9  55,2  21,8  9,6  20,4  61,2  26,2 
Alkoholiniai gėrimai  2,4  2,6  1,9  2,5  2,2  2,3  2,1  2,4  1,9  2,3  2,4  2,7 
Tabako gaminiai  2,9  0,8  2,3  0,8  3,6  0,7  2,0  0,9  1,3  0,9  3,2  1,1 
Drabužiai ir avalynė  4,1  10,7  4,8  11,2  4,2  8,8  4,2  10,7  3,4  11,5  4,4  8,9 
Būstas, vanduo,elektra, dujos, 
kuras  11,3  10,2  16,5  10,0  8,4  9,5  12,9  11,6  17,3  11,1  7,8  12,7 
Būsto apstatymas, namų 
apyvokos įranga ir kasdienė 
būsto priežiūra  2,1  9,2  2,1  9,7  2,4  7,7  2,4  7,7  2,8  7,2  1,8  10,2 
Sveikatos priežiūra  3,6  4,3  3,7  4,1  3,3  4,5  3,0  5,4  3,5  5,3  2,0  5,1 
Transportas  4,1  15,1  5,0  14,1  2,6  18,0  4,8  12,8  4,7  12,7  5,0  13,4 
Ryšiai  4,2  4,1  5,6  4,2  3,4  3,7  5,5  3,5  6,5  3,6  4,1  3,3 
Poilsis ir kultūra  1,4  8,6  2,2  9,9  1,1  6,0  1,8  8,0  2,6  9,1  1,5  5,3 
Švietimas  0,3  1,2  0,7  1,2  0,1  1,8  0,3  0,6  0,5  0,6  0,1  0,8 
Viešbučiai, kavinės, 
restoranai, valgyklos  3,0  6,7  3,2  7,3  3,3  4,0  3,0  7,0  3,0  7,8  4,0  3,8 
Įvairios prekės irpaslaugos  2,3  7,0  3,2  7,1  1,6  5,9  2,8  7,3  3,0  7,4  2,5  6,5 
Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100 
Maisto produktai ir 
nealkoholiniai gėrimai  50,0  17,1  45,9  16,2  52,9  20,2  49,9  19,7  48,1  19,0  52,6  22,0 
Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis, http://db1.stat.gov.lt/statbank/. 

24  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto 
skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama 
Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė. 
koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali 
n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m., 
∑( )
v i 1 – v i 10
2
palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis 
i =1
K GATEVO = n n ; mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc., 
∑ ∑
v i 1 + v i 10 gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc., 
i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1 
kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo 
klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės 
decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui 
arba procentais).   ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse. 
Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas   
gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo  IŠVADOS 
visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐  
jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir 
Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos 
skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo 
lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  duomenys. 
  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐
7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų 
koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai 
  tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐
  2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐
• 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai 
0,573  0,618  0,613  0,546 
decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti. 
• Mieste ir kaime  0,280  0,234  0,256  0,150  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐
* Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas 
duomenimis.  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius. 
  Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius 
Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį 
skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika 
neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius 
gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse. 
2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐
koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė 
dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis 
mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius. 
nius skirtumus mieste ir kaime.    
Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių  LITERATŪRA  
vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐  
nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐
2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen. 
namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐
Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  nius: Vilniaus universiteto leidykla. 
bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio 
kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius. 
kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų 
Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 
 

  25
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO 
METODINIAI YPATUMAI  
 
Dr. Arūnas Pocius 
Darbo ir socialinių tyrimų institutas 
Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius 
Tel. (8 5) 273 1077 
El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt 
 
 
Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo 
darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.  
daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir 
taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra 
cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai 
pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos, 
apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų 
įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐
struktūra bei jos raidos galimybės.  jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo 
Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ biržos nedarbo rodiklius.  
koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje 
Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo 
nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes 
duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų 
Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐
oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus 
tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant 
Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje 
fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne 
pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos 
rezultatus.   specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐
Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo) 
metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  sprendimo problemomis. 
problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐  
rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ 
brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE 
duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  VYKSTANTYS POKYČIAI 
Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)   
tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami 
cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika. 
tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės 
lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios 
įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐
miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki 
užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ 1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos 
nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir 
nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo 
mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų 
apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis 
reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu 
statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai   oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  
 
 

26  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta 
nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių 
statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai 
įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti, 
piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis 
atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui, 
tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus 
dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra 
tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip 
Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.  
atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais 
laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po 
laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐
galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios 
standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis 
atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui 
ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol 
užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo 
dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ 57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol 
gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį 
institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008–
1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.). 
rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo 
Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ 2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc. 
ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo 
rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos 
rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei 
kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo 
laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki 
darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐
užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐
rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus 
Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius, 
nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐
bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐  kilimo metus (iki 2008 m.).   
 
1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
 
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
Bendras 
užimtųjų  1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9  1438  1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 
skaičius, tūkst. 
Bendras (15–64 
metų gyventojų) 
62,3  61,4  58,7  57,2  59,6  60,9  61,1  62,6  63,6  64,9  64,3  60,1 
užimtumo lygis, 
proc. 
Bendras 
bedarbių  226,7  249  273,7  284  224,4  203,9  184,4  132,9  89,3  69,0  94,3  225,1 
skaičius, tūkst.  
Bendras nedarbo 
13,2  14,6  16,4  17,4  13,8  12,4  11,4  8,3  5,6  4,3  5,8  13,7 
lygis, proc.  

Šaltinis: Statistikos departamentas. 
 
 

  27
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro 
užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  užimtumo lygio rodiklio. 
keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50 
žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai 
situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių 
ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti. 
Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo 
padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki 
2008 m. padėtis ėmė blogėti.  51,6 proc.  
Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris 
būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus 
kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7 
numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai, 
tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5 
pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių 
žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų 
moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio 
praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo 
sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos 
tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo 
gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos 
reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios – 
tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki 
užimtumo mažėjimas.   2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu 
2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad, 
tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo 
grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  30,6 iki 20,3 proc.).  
lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos 
aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐
druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐
šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐
faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai 
pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo 
santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes 
1
užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐  ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.
 
2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes 
 
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
15–64 metų amžiaus 
gyventojų užimtumo 
lygis, proc.  62,3  61,4  58,7  57,2  59,6  60,9  61,1  62,6  63,6  64,9  64,3  60,1 
Moterų užimtumo 
lygis, proc.  58,8  59,2  57,5  55,9  57,1  58,4  57,8  59,4  61,0  62,2  61,8  60,7 
Moterų ir bendro 
užimtumo lygio 
santykis*   0,944  0,964  0,980  0,977  0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958  0,961  1,010 
15–24 metų amžiaus 
jaunimo užimtumo 
lygis, proc.  33,0  30,6  25,4  22,5  23,6  22,6  20,3  21,1  23,7  25,2  26,7  21,5 

                                                             
1
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų 
potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi 
probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.  

28  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
Jaunimo ir bendro 
užimtumo lygio 
santykis*   0,530  0,498  0,433  0,393  0,396  0,371  0,332  0,337  0,373  0,388  0,415  0,358 
55–64 metų amžiaus 
pagyvenusių 
žmonių užimtumo 
lygis, proc.  39,8  40,8  40,3  38,9  41,3  44,5  46,9  49,2  49,6  53,4  53,1  51,6 
Pagyvenusių 
žmonių ir bendro 
užimtumo lygio 
santykis*  0,780  0,781  0,782  0,782  0,783  0,783  0,784  0,784  0,785  0,823  0,826  0,859 

* Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis. 
Šaltinis: Statistikos departamentas. 
 
 
 
3 lentelė. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita, santykiniai rodikliai, procentais 
 
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
Iš viso gyventojų  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100 
Bendras užimtųjų 
skaičius  41,81  41,19  39,80  38,77  40,45  41,53  41,68  43,03  44,05  45,32  45,15  42,27 
Nedirbančių 
gyventojų 
demografinės 
grupės                         
0–14 metų amžiaus 
gyventojai   21,06  20,65  20,22  19,70  18,99  18,28  17,67  17,08  16,47  15,90  15,36  15,07 
Nedirbantys 15–64 
metų amžiaus 
gyventojai  24,76  25,42  27,25  28,43  26,97  26,38  26,40  25,38  24,83  24,04  24,54  27,50 
Ekonomiškai 
neaktyvūs 65 metų ir 
vyresni gyventojai  12,37  12,74  12,74  13,11  13,59  13,81  14,25  14,51  14,65  14,74  14,95  15,16 

Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis. 
 
 
 
Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  Pagal  Eurostato  demografines  prognozes 
krizės turėtų pradėti augti, tačiau darbo rinkos atsiga‐ atliktais skaičiavimais, santykiniai vaikų ir senų žmonių 
vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.  Tą  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m.  bus  palyginti 
pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  nežymūs (žr. 1 pav.), tačiau toliau numatomos gerokai 
tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos. 
skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐
mas tik nuo 2013 m., toliau bus stebimas spartesnis šio  soliutiniais  rodikliais.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų, 
rodiklio  kitimas,  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos 
augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ išteklius,  skaičius  2010–2020  m.  turėtų  sumažėti  apie 
nio veiksnio įtakos. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ 130  tūkst.  Esant  tokiai  padėčiai,  aptariamojo  laikotar‐
zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.)  turėtų  padidėti  pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu 
apie  185  tūkst.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų 
apie 1525 tūkst.   būti beveik išsisėmusios. 
 

  29
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
1 pav. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.,  
santykiniai rodikliai, procentais 

100%
15,2 15,3 15,4 15,4 15,7 15,7 15,9 16,1 16,3 16,5 16,7
90%

80%

27,3 25,7 24,3 23,0 22,0 21,1


70% 29,9 31,1 30,8 30,1 28,7

60%
14,4 14,6 14,7 14,8
50% 14,3 14,3
14,7 14,4 14,4 14,3
14,6
40%

30%
44,1 45,2 46,1 46,9 47,4
20% 40,2 39,0 39,4 40,2 41,3 42,7

10%

0%
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Bendras užimtųjų skaičius 0–14 metų amžiaus gyventojai


Nedirbantys 15–64 metų gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai

 
 
Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis, Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐
cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus. 
 
 
Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐
užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.  Būtina  tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės 
pabrėžti, kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  raidos potencialą. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė 
santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐
torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.  Didžiausia  mą – nedidelėse teritorijose, kur apdraustų dirbančiųjų 
apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  yra santykinai mažiau, senatvės pensininkų lyginamoji 
skaičiaus  2009  m.  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ dalis yra didžiausia. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir 
bėse  (atitinkamai  32,2  ir  28,6  proc.),  mažiausia  –  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės 
Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.  pensininkas. Kitose teritorijose, kur užimtumo situacija 
4 lentelę). Tai rodo, kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę   yra geresnė, šis rodiklis mažesnis. 
 
4 lentelė. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m. pagal atskiras šalies teritorijas,  
santykiniai rodikliai, procentais*  
 
Alytaus m. ir 
  Akmenės raj.  Ignalinos raj.  Pasvalio raj.  Tauragės raj.  Šalyje  
raj. 
Bendras gyventojų skaičius  100   100   100   100   100   100  
1. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐
tys asmenys, už kuriuos mokamos įmokos  20,52  28,57  20,18  23,83  32,24  39,04 
2. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  79,48  71,43  79,82  76,17  67,76  60,96 
Bendras pensininkų skaičius  37,85  34,74  45,87  37,33  37,44  33,21 
Senatvės pensininkai   20,25  16,72  25,90  18,93  19,08  16,72 
* Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai, įskaitant ir pensinin‐
kų skaičiaus rodiklius, apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus, remiantis Statistikos departamento duomenimis.  

30  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus 
GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS  gyventojų.  Jo  reikšmės  dydį,  palyginti  su  oficialiosios 
  statistikos  duomenimis,  sumažina  tai,  kad  aptariamo 
Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada 
tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai.  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų 
Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu.  Nedarbo  skaičių, kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai 
lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ neaktyvūs  asmenys.  Statistikos  departamento  duo‐
nantis santykinis rodiklis. Tarptautinė darbo organiza‐ menimis,  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis 
cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  2009 m. siekė 13,7 proc., o santykinis nedarbo rodiklis, 
ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  Darbo biržos duomenimis, – 9,4 proc. 
gyventojų skaičiumi (darbo jėga). Būtina pabrėžti, jog  Nedarbo  pokyčiai.  Tyrimų  duomenimis,  dau‐
Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  giausia  –  284  tūkst.  –  bedarbių  buvo  2001  m.,  o 
ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst.  –  fiksuotas 
bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  2007  m.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17,4  proc. 
skiriasi, kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  2001 m.  iki  4,3  proc.  2007  m.  Tačiau  2008  m.  antroje 
rodiklių  skaičiavimo  metodikas.  Statistikos  departa‐ pusėje,  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui, 
mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ užimtumas  ėmė  mažėti,  o  nedarbas  augti  ir  2008  m. 
pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  jau  sudarė  5,8  proc. 2009 m. nedarbas ėmė augti dar 
reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ sparčiau  ir  pakilo  iki  13,7  proc.  (žr.  5  lent.).  Skirtingų 
nis),  Darbo  biržos  duomenys  renkami,  apdorojami  ir  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele 
grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą.  Tačiau 
rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius. Darbo jėgos  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo 
tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.  2000–2007  m.  šis 
įvairūs,  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  rodiklis  sumažėjo  nuo  30,1  iki  8,2  proc.,  o  2008–
aplinkybių)  gana  sudėtingas.  Tai  lemia  dar  keletas  2009 m.  vėl  išaugo  iki  29,2  proc.  Nepaisant to, vyrų ir 
aplinkybių. Pirmiausia, skiriasi pati bedarbio samprata.  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai 
Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ mažesni  nei  jaunimo.  2004–2005  m.  moterų  nedarbo 
pia  į  darbo  biržą,  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų,  tačiau  nuo  2006  m. 
skaičių. Be to, oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo 
norintys  įsidarbinti,  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m.,  kai  šie  rodikliai 
Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  buvo lygūs). Žymiai pablogėjus padėčiai, 2009 m. vyrų 
besimokantys moksleiviai bei studentai, nepaisant to,  nedarbo  lygis  siekė  17,  moterų  –  10,4  proc.  Šiuos 
kad  jie  aktyviai  ieško  darbo.  Taigi,  asmeniui,  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai,  jog  Lietuvai 
siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą,  taikomi  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius 
griežti  kriterijai.  Nesunku  pastebėti,  jog  pirmuoju  at‐ paslaugų sektoriuje, kuriame labiau reikalinga moterų 
veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  darbo  jėga.  Galima  teigti,  jog  atskirų  rodiklių 
apskaitos  būdu,  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu.  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis. 
Taigi,  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  Pavyzdžiui,  Statistikos  departamento  duomenimis, 
šaltiniai. Deja, jie gana dažnai painiojami, pasigendama  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m. Tuo 
tinkamo  sąvokų,  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių 
jimo.  Pavyzdžiui,  žiniasklaidoje  teigiama,  kad  16‐oje  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau 
euro zonos valstybių 2010 m. sausį darbo neturėjo beveik  (2006 ir 2007 m.). Galimas dalykas, šie rodikliai jautriau 
1
kas  dešimtas  gyventojas ,  ignoruojant  tą  faktą,  kad  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio 
nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  grėsmę, tačiau tikėtina, kad daugiau asmenų kreiptis į 
taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos. Kita  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs 
vertus,  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai,  kad  santykinių  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005–
nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.  Kitaip  2007  m.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.).  Netgi 
nei  Statistikos  departamentas,  Darbo  birža  skaičiuoja  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo  
 
 
 

                                                             
1
 Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito, VZ.LT, 
http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f, 2010‐03‐01 14:14. 

  31
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  dar  2006  m.,  t. y.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių 
pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  grupių.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių 
biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– skaičius  įgijo  2009  m.  (žr.  6  lent.).  Palyginti  su 
2008 m. atitinkamai padidėjo nuo 56,7 iki 84 ir nuo 26,7  ankstesniais  metais,  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo 
iki  42,5  tūkst.).  Šių,  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  111 iki 217,2 tūkst.) ir profesinio pasirengimo neturinčių 
prisitaikančių, bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti  bedarbių (nuo 84 iki 145,2 tūkst.) skaičius. 
 
5 lentelė. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika  
 
  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
Bedarbių skaičius, tūkst.  284,0  224,4  203,9  184,4  132,9  89,3  69,0  94,3  224,9 
Bendras nedarbo lygis (15–64 
metų amžiaus), proc., iš jų  17,4  13,8  12,4  11,4  8,3  5,6  4,3  5,8  13,7 
moterų  14,7  12,9  12,2  11,8  8,3  5,4  4,3  5,6  10,4 
vyrų  19,9  14,6  12,7  11,0  8,2  5,8  4,3  6,0  17,0 
jaunimo (15–24 metų amžiaus)  31,1  23,0  24,8  22,5  15,7  9,8  8,2  13,4  29,2 
Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis. 
 
6 lentelė. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės, tūkst.  
 
  2004  2005  2006  2007  2008  2009 
Įregistruota ieškančių darbo asmenų, iš jų  221,6  178,3  176,7  186,4  241,0  383,2 
bedarbių  204,3  163,9  160,8  166,7  214,2  369,4 
moterų  101,1  85,0  87,5  90,5  103,2  152,2 
vyrų  103,2  78,9  73,3  76,2  111,0  217,2 
jaunimo  40,6  29,1  26,1  29,6  38,6  79,6 
neturinčių profesinio pasirengimo  66,5  56,7  59,9  66,3  84,0  145,2 
niekur nedirbusiųjų  …  …  19,3  22,3  24,5  47,3 
Šaltinis: Darbo biržos duomenimis. 
 
PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  laikotarpį  (4,3  proc.).  Šis  procesas  ypač  paspartėjo 
APIBENDRINIMAS   2004  m.  Lietuvai  įstojus  į  ES,  nors  žymus  nedarbo 
  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.  Tačiau 
Būtina pabrėžti, kad palanki šalies ekonomikos  2008  m.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą 
raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai 
neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  blogėti. 
darbo  vietų  kūrimo.  Galima  išskirti  net  keletą  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei,  įvyko  drastiškas 
laikotarpių,  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo.  Šie  lai‐ pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai 
kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.)  liudija  apie  tie‐ pablogėjo,  2002  m.  nukrisdami  iki  tokio  lygio,  koks 
sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES. Kitaip tariant, neigia‐
darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.  mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir 
Dar  2007  m.  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje,  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐
1
kurią  pateikė  Europos  Komisija ,  pažymima,  kad  giamus darbo rinkos pokyčius, kurie vyko per paskuti‐
2007 m.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.  Per  paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki 
niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6,5  mln.  2008 m.).   
naujų  darbo  vietų.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai 
rinkoje.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios 
laikotarpis (2001–2007 m.) sudarė palankias prielaidas  ekonominės  krizės  pasekmėmis,  bet  ir  su  kitomis 
nedarbui  šalyje  mažėti.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ priežastimis,  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su  
mis, nuo 2001 m. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje: 
ir  2007  m.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą   nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu),  šalies  ūkyje 
   

                                                             
1
 http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.htm. 

32  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 

 
nepaklausių  specialybių  pasirinkimu,  nepalankia  pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐
jaunimo  įdarbinimo  aplinka,  paskatų  darbdaviams  tas  darbo  vietas.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų 
įdarbinti  jaunus  žmones  stoka,  mažu  darbo  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir 
užmokesčiu, nepatraukliomis darbo sąlygomis, bendru  neigiamų  efektų,  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐
darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Minėtą teiginį  bėms, dėl įmonių vykdomos politikos ir pan. 
patvirtina  faktas,  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės   
metu  buvo  palyginti  trumpas,  tačiau  jaunimo  padėtis  LITERATŪRA 
darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei   
(prieš Lietuvai įstojant į ES).   1. Commission analysis of recent measures taken 
  by  member  states,  European  commission. 
EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  Employment,  social  affairs  and  equal  opportunities 
RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS   dg.  Employment,  Lisbon  Strategy,  International 
  affairs, EMCO/23/200509/EN.  
Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį, ES šalys  2. Commission working document, Consultation 
siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą,  on the future „EU 2020“ strategy, Brussels, 24‐11‐2009. 
taikydamos  įvairias  priemones,  nukreiptas  į  darbo  COM(2009)647  final,  Europos  Komisijos  elektroninis 
jėgos  paklausos  skatinimą,  aktyvios  darbo  rinkos  puslapis,  Interneto  prieiga:  http://ec.europa.eu/ 
politikos  priemonių  pritaikymą,  gyventojų  pajamų  eu2020/pdf/eu2020_en.pdf. 
lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  3.  Cuadraro  Rura,  J.  R.  2001:  Regional 
poveikio  žmonėms  sušvelninimą.  Siekiant  skatinti  Convergence in the European Union: from Hypothesis 
darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti), įvairios  to  the  Actual  Trends,  The  Annals  of  Regional  Science, 
ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  vol. 35. 
nesusijusias  darbo  sąnaudas,  taiko  įvairias  4.  Damidavičius,  M.  1999:  Darbo  (jėgos) 
trumpalaikio darbo schemas.   pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika, 
Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga, 
Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų,  įvairūs  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.  
autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  5.  Damidavičius,  M.  Lietuvos  darbo  rinkos 
lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.  Literatūroje  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m.,  Lietuvos 
pasitaiko  nuomonių,  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  statistikos darbai, 1997, Nr. 4.  
mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms,  kurios  dėl  6. Lietuvos ekonomikos perspektyvos, DnB Nord 
krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos,  tačiau  siekia  bankas, Vilnius, 2009.  
išsaugoti  darbo  vietas.  Valstybės  interesas  čia  7.  Hussmanns,  R.,  Mehran,  F.,  Verma  V.  1992: 
akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos, o iždo  Measurement  of  unemployment,  Surveys  of 
pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  economically  active  population,  Employment, 
vertės  mokesčius.  Manoma,  kad  turėtų  išlošti  visi  –  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual 
valstybė,  darbdaviai  ir  darbuotojai.  Lygiai  taip  pat  on  concepts  and  methods,  Geneva:  International 
turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai,  kurie  nori  kelti  Labour Office.  
1
kvalifikaciją, dirbti, o ne gyventi iš socialinių pašalpų.   8.  Valmartizacija.  Akropolizacija  (B.  Gruževskio 
Lietuvos  sąlygomis,  trūkstant  finansinių  išteklių,  interviu), Verslo klasė, 2009 m. lapkritis.  
   
 
 
 
 
 
 

                                                             
1
 Valmartizacija. Akropolizacija (B. Gruževskio interviu), Verslo klasė, 2009, lapkritis.  

  33
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS 
 
Dr. Algirdas Bartkus 
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra 
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius 
El. p. algirdas.bartkus@ef.vu.lt 
 
 
  Teigiant,  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo 
ĮVADAS  funkcija  u (ct ) ,  Lagrandžo  funkcija  bus: 
  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] .  Pirmos  eilės  są‐
Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ lyga –  u′(ct ) = λ . Atsižvelgiant į tai, kad  λ  yra kons‐
nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ tanta  ( λ = c ),  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra 
bes,  taikant  šiuos  metodus,  sumažinti  neigiamą  mak‐ konstanta. Kitais žodžiais tariant, pastovios vartojimo 
roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą. 
biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  Siekiant, kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema 
gaunančių  asmenų  naudingumą.  Ši  tema  aktuali  dėl  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐
kelių  priežasčių.  Pirma,  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ dingumą,  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip,  kad 
rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios.  Jeigu 
krizės,  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas,  tai  papildo‐
kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas, 
jimų. Antra, šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  atsitiktines  pajamas.  Ši  išvada  neprieštarauja 
indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ M. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei. 
džiamąsias  pajamas  (Žin.,  1991,  Nr.  17‐447;  Žin.,  1994,   
Nr.  59‐1153).  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ 
galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  INDEKSAVIMAS 
išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų,  t. y.  eg‐  
zistuoja rizika, kad indeksuojant senatvės pensijas gali  Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐
būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys. Tokiu atveju sis‐ komos  indeksuojant  pensijas.  Dėl  to  efektyvus  indek‐
tema būtų destabilizuota ir, priklausomai nuo destabi‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes. 
lizacijos laipsnio, trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo 
būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ užmokestį  arba  kainas  (Barr,  2001;  Barr,  2004;  Clark, 
mis.  Trečia,  nėra  aišku,  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ 2004). Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose 
dina visuomenės gerovę, ar ne. Ketvirta, šiuo metu yra  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas. 
svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį,  sie‐
galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kiama  palaikyti  pastovias,  palyginti  su  dirbančių  as‐
kos.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  menų, pensijų gavėjų vartojimo galimybes. Vidutiniam 
1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu, tokiu pat 
kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos. 
gesnė visuomenei. Indeksavimo ypatumams nagrinėti  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų 
yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis.  vartojimo  galimybes,  lyginant  su  dirbančių  asmenų 
Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  vartojimo  galimybėmis.  Indeksuojant  pensijas  pagal 
modeliavimo ir aprašomuoju metodais.  kainas,  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų 
  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu, t. y. pensijos ga‐
PENSIJOS IR NAUDINGUMAS  vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo 
  prekių ir paslaugų krepšelį. Toks indeksavimas išsaugo 
Tarkime,  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt .  Dalis  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių 
pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  krepšelio  atžvilgiu.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐
sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ), dalis – taupymui ( st ),  kestį,  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐
o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ). Per t laikotarpį vartoji‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir 
mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st .   apdraustųjų skaičiaus santykio, o indeksuojant pagal  
 

34  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio,  mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį,  gauname  tokią  biu‐
lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu. Dėl to indek‐ džeto lygtį: 
savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) , 
subalansavimo.  Be  šių  dviejų  būdų,  praktikoje  pasi‐ kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota 
taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ biudžeto  dalis.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐
gal  tai,  kiek  turima  lėšų.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ tas  būna  perteklinis,  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   – 
deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas.  Šiuo  atveju  pen‐ deficitinis.  Laikotarpiais,  kai  biudžetas  yra  deficitinis, 
sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas.  imama paskola. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐
Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų,  gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą 
kaip  visuomenės  grupės,  lygmeniu:  apdraustiesiems  skolos  rodiklį  ( ALt ),  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta 
sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę,  paskola  (lygi  galimam  deficitui,  t. y.  skirtumui  tarp  iš‐
nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams.  Šis  bū‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų 
das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko. Remiantis  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos. Bendras skolos 
pirmine analize, pastovias vartojimo galimybes palaiko  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 , 
tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas, o  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma.  Neigiama  šio  rodiklio 
pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  reikšmė rodo, kad skolos nėra. 
darbo  užmokestį.  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos 
mas,  t. y.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas,  atsi‐ taip:  C t = wtτ t nt , kur wt – vidutinis darbo užmokes‐
žvelgiant tik į tai, kiek turima lėšų, pastovių vartojimo  tis, τt – socialinio draudimo įmokų tarifas, nt – apdraus‐
galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus. Ar iš tiesų  tųjų  skaičius.  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐
pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt ,  kur  bt  –  vidutinis  pensijų 
mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?  lygis, o rt – pensijų gavėjų skaičius. Žinant, kad pensijos 
  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐
PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ  kesčio  dalies,  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos, 
  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt , kur  ρ – 
Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis,  atitenkanti  pensijų 
palaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  Ar  analizuojant  šį  gavėjams.  Sujungus  abi  lygtis,  galima  užrašyti  tokią 
išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  lygtį:  bt rt = ρwt rt . Abi lygties puses padalijus iš wt ir 
vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime,  rt, gaunama  bt / wt = ρ = const . Ši išraiška rodo, kad 
kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis, 
šaltinis  yra  įmokos.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ atitenkanti pensijų gavėjams, yra tas pats dydis. Kons‐
džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones,  tanta reiškia, kad indeksavimas pagal darbo užmokestį 
biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  Išplečiame  pertek‐
įmokoms, surinktoms per šį laikotarpį, pertekliui, susi‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) .  Ant‐
dariusiam per ankstesnius, prieš šį laikotarpį buvusius,  rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐
periodus,  ir  investavimo  pajamoms,  sukauptoms  per  džia,  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių 
ankstesnius  periodus. Kiekvieno laikotarpio biudžetas  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo 
yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti,  o  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt),  palyginti  su 
nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ pensijų  gavėjų,  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐
tuojama.  Esant  nepakankamam  turto  lygiui,  įsiparei‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ), skaičiaus (rt) augimu. 
gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime, kad skliaustuose liku‐
skolintos lėšos. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo 
taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt ,  kur  t  –  laikotarpį,  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus 
laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai,  mėnuo  ir  santykio sandaugai. Pakeitimo normos ir tarifo santykį 
t. t.), Bt – t laikotarpio biudžetas, Ct – įmokos surinktos  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ . 
per t laikotarpį, Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus, fon‐ Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį,  išlaikant 
duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais),  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio 
β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža, Lt – per t  draudimo  tarifo  τ,  šis  santykis  yra  pastovus  dydis. 
laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐
Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  mas, tai κ sumažėja, o jeigu sumažinamas – κ padidėja. 
Bt = Et + Ft ,  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐
tarpį, o Ft – perteklius (į rezervus, fondus atidėta biu‐ jimą,  o  didėjimas  –  mažėjimą.  Mažėjant  κ, visuomenė 
džeto dalis) per t laikotarpį. Sujungę biudžeto susidary‐  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐ 
 

  35
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

bes,  o  jam  didėjant,  sumokama  vis  mažiau.  κ  yra  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐
kompromisas tarp kartų. Pastovus  κ rodo, kad pensijų  citą  formuojančių  veiksnių  poveikį,  reikia  apibrėžti 
gavėjų  gerovė  nėra  didinama,  mažinant  dirbančių  as‐ pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis. 
menų gerovę, ir atvirkščiai. Taigi, pastovus κ yra antras  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip: 
efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus, užtikrinantis    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ . 
pastovias  vartojimo  galimybes.  Pakeitimo normos da‐ Ši  lygtis  parodo,  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐
lis, arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ klauso nuo papildomų įmokų, gautų iš prieš ataskaitinį 
tojimo  galimybių  dalis,  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo 
džiui ( ρ / τ t ), ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  užmokesčio  prieaugio,  papildomų  įmokų,  gautų  iš 
sandauga  ( rt / nt ),  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų 
kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  skaičiaus  darbo  užmokresčio,  ir  papildomų  įmokų, 
κ (rt / nt ) = Et / Ct .  Ši  lygtis  parodo,  kad,  κ  išliekant  gautų padidinus tarifą.  
pastoviam, socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ Papildomos  įmokos,  gautos  iš  prieš  ataskaitinį 
tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t. y.  neatsižvelgiant  į  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐
rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  čio prieaugio, apskaičiuojamos taip: 
asmenų santykis. Pertvarkę lygtį, gauname: 
 
Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) . 
E n
ρ = t t τ t .  Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą 
C t rt absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas. 
Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu,  vieninteliai  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms 
kintamieji, lemiantys pakeitimo normos kitimą, yra ap‐ indeksuoti,  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis 
draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  Pensijas  nekinta.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis 
indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ mažėja, formuojasi perteklinės lėšos, o kai šis santykis 
rifo,  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  auga, šių lėšų indeksavimui nepakanka.  
galimybes, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ Papildomos įmokos, gautos iš ataskaitiniu laiko‐
sus ir išlaikant pastovią  κ, yra keisti senatvės pensijos  tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus,  apskai‐
amžių.  čiuojamos taip: 
Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .  
tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu 
Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą 
laikotarpiu  atskleisti.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐
absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐
pius, perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto 
mas. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant, 
paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi: 
šios  įmokos  kuria  perteklių.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐
ft = Bt / Et ,  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos, 
lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant 
o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  Biudžeto  paskirs‐
pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.  Apdraustųjų 
tymo lygis parodo, kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto 
skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų 
per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota 
gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐
per  t  laikotarpį.  Biudžetas  gali  būti  perteklinis 
nio  draudimo  veiklos  galimybes.  Apdraustųjų  skaičius 
( f > 1 ),  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis 
gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐
( f < 1 ).  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas 
cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių. 
būna  palankiais  laikotarpiais,  o  deficitinis  gali  būti  tik 
Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų 
tada,  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir 
kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.  Šis  prieaugis 
investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  Išple‐
ne  tik  padidina  įmokų  apimtis,  bet  ir  sumažina  ne‐
čiant  išraišką,  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐
darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐
šyti ir taip:  
jimo  į  pensiją  amžiui  didinti.  Viena  vertus, išplėtus so‐
ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et .  cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐
Pirmas  dėmuo  1  rodo,  kad  biudžetas,  esant  čius  padidina  įmokų  apimtis, bet, kita vertus, taip pat 
pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui,  padidina  įsipareigojimus  ateityje,  kada  tam  tikros  ka‐
visada  bus  subalansuotas.  Antras  dėmuo  rodo,  kokią  tegorijos  asmenims,  naujai  įtrauktiems  į  socialinio 
paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  draudimo  sistemą,  reikės  mokėti  pensijas.  Todėl  ga‐
sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius.  lima teigti, kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis, susida‐
Trečias  dėmuo  rodo,  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo,  privalo 
įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos.  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  
 

36  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ kitimas. Augant pensijų gavėjų skaičiui, auga ir pensijų 
jant,  šios  įmokos  formuoja  perteklių,  kuris  yra  panau‐ išmokų  poreikis.  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga 
dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais,  kai  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių,  tai  mažėja  sukauptas 
pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  Jeigu 
Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų 
tus.  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia,  kad  valstybė  iš  skaičių, formuojasi perteklius, nes papildomos įmokos 
mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ viršija papildomų išmokų skaičių. 
čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.  Ne‐ Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį, 
sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos 
nansines priemones, nepanaudojamos lėšos praranda  įmokos,  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio 
vertę. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų, kurios, kaip  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto 
deklaruojama,  yra  skirtos  gerovei  palaikyti,  vertė  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis),  yra  didesnės 
mažėja.  Akivaizdu,  kad  nekaupiant  rezervo,  dėl  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐
kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis) 
kėtų  skolintis,  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos,  gautos  iš 
rifą, o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐
tabilumą šalyje. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba 
piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis),  yra  didesnės  už 
finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  Perteklinių  lėšų  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų 
investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis) 
padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ (Δ w − Δ b ) . Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti 
cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  
gerovę.  Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant 
Papildomos  įmokos,  gautos  padidinus  tarifą,  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ), biudžetas išlieka suba‐
apskaičiuojamos pagal šią formulę:  lansuotas, jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐
  Δτ = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) .   siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).  Biudžetas  išlieka  per‐
teklinis,  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐
Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą 
tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ). Biudžetas išlieka deficiti‐
lemia  tarifo  pasikeitimas.  Tai  kraštutinė  priemonė 
nis,  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐
sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą,  nes  ji 
piu (jeigu  f t −1 < 1 ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐
mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir 
tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ), išauga perteklius, 
nepalaiko pastovios κ.  
jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐
Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐
teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ). Perteklius susiformuoja, jeigu 
timą galima užrašyti ir taip: 
prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐
  ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .   suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ).  Biudžetas  tampa  perteklinis 
Ši  lygtis  parodo,  kad  pensijų  apimties  arba  sumažėja  deficitas,  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐
pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo 
nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  Vidutinio  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐
pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ),  biudžetas 
pokytis nustatomas pagal formulę:  tampa deficitiniu, jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis 
  Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) .   buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ).  Biudžeto  deficitas 
išauga, jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐
Ši formulė parodo, kokia dalimi pensijų apimties 
citinis  ( f t −1 < 1).  Biudžetas  išlieka  perteklinis,  bet 
pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio 
mažėja  rezervas,  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis 
kitimas.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo 
buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  Pensijų  indeksavimas  pa‐
išaugęs  darbo  užmokestis,  tai,  pensijų  gavėjų  ir 
gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐
apdraustųjų santykiui nekintant, minėtas pokytis visai 
mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. 
nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos. 
Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys,  nes 
Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų 
rodo,  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni 
apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę: 
už esamas galimybes. Deficitą galima panaikinti keliais 
  Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .   būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  – 
Formulė  parodo,  kokia  dalimi  pensijų  apimties  neefektyvu,  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo 
pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus  galimybės; padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐ 

  37
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju, 
vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu,  nes  neišlaikomas  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys – 
pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis;  pasi‐ t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas 
naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐
skolinant pinigų) – neefektyvu, nes apsunkina įsiparei‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .  Ši  lygtis  rodo, 
gojimų  įgyvendinimą  ateityje;  sumažinant  pensijų  ga‐ kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp, pensi‐
vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp. 
tyvu,  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei 
pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami 
rijai yra patenkinami).  rezervai,  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐
Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones. 
kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius,  atsirandančius  dėl 
bės  pasirašymas,  kai  valstybė  įsipareigoja,  kad  vidu‐ nepanaudotų  lėšų.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft), 
tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  pensijų indeksavimo šaltiniai, pensijų apimčių pokyčiai 
vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐
džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  kestį atveju. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija. Pensijų 
tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos.  Taip  pat  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo 
kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas 
asmenų gerovės sąskaita.  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas,  t. y.  pačių  kainų 
Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ augimo, poveikį pensijų dydžiams.  
tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas,  perteklius 
( g w ≥ pt / pt −1 ),  pensijų  gavėjų,  kaip  ir  dirbančių  as‐ atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos, 
menų,  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių 
pat  tempu)  nei  kainos,  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐
gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  laikių įsipareigojimų prieaugis), yra didesnės už pensijų 
( g w < pt / pt −1 ),  pensijų  gavėjų,  kaip  ir  dirbančių  as‐ gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių 
menų,  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐
Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  mos  įmokos,  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐
gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo 
saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą.   užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐
  augis), yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų 
PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis). Formaliai 
  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐
Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju: 
sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti 
praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes, o vartojimo 
Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) . 
galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios,  t. y.  kainoms  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį,  balansas 
išaugus  dydžiu  gp,  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir 
gp.  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ apdraustųjų santykio kitimo padarinių, o indeksuojant 
mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį, neatsižvel‐ pagal kainas, balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų 
giant į tai, ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga,  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių. 
ar sumažėja.   Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui 
Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ (gp>gw), gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti 
nos,  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  perteklius, nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už 
didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  Realus  naujai atsiradusias galimybes, o kainoms augant lėčiau 
pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja. Indeksuojant  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw),  gali  sumažėti  defici‐
pensijas  pagal  kainas,  nominalus  ir  realus  biudžetai  tas  arba  išaugti  perteklius.  Kai  kainos  auga  sparčiau 
visada  yra  lygūs.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  negu  darbo  užmokestis,  indeksavimas  pagal  kainas 
paskirtų pensijų skaičiui. Pensijų gavėjų realus biudže‐ suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐
tas taip pat nekinta.  vėjams.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto 
Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas,  deficito atsiradimą, nes įsipareigojimai didinti išmokas 
galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐
Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.  

38  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

 
Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo 
čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo 
biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju,  jeigu  santykis. 
apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  Kai  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir 
darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos,  nedidinant  tarifo,  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias 
indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  vartojimo  galimybes,  kartu  reaguojant  į  visuomenės 
dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo 
galimybių.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  normos  ir  tarifo  santykį,  yra  didinti  senatvės  pensijos 
aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį,  o  išmokų  didinimas  tik  amžių. 
pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo 
pertekliaus  formavimąsi.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  užmokestis,  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia 
indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.  Kai 
pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos, 
vimo būdu.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp 
  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo 
IŠVADOS  galimybių.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas 
  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes 
Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  Vienintelis  efektyvus 
naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal 
tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes.  darbo užmokestį. 
Indeksuojant pagal darbo užmokestį, socialinio   
draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas   
dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio, o  LITERATŪRA 
indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir   
kintančio  kainų  prieaugio,  lyginant  su  darbo  1. Barr, N. 2001: The Welfare State as Piggy Bank: 
užmokesčio  prieaugiu.  Asmenų  naudingumą  Oxford Univerity Press. 
maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  2. Barr, N. 2004: Economics of the Welfare State, 
subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  4th ed.: Oxford University Press. 
nėra savaiminis tikslas.  3.  Clark,  R.  L.,  Burkhauser,  R.  V.,  Moon,  M., 
Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  Quinn,  J.  F.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society: 
kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  Blackwell Publishing. 
Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas,  t. y.  4.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio 
išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas, atsižvelgiant tik  draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17‐447). 
į  tai,  kiek  turima  lėšų,  pastovių  vartojimo  galimybių  5.  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio 
nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus.  draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59‐1153). 
   
 
 
 

  39
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS 
 
Dokt. Aurelija Anciūtė 
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius 
Tel. (8 5) 244 7804 
El. p. Aurelija.Anciute@gmail.com 
 
 
ĮVADAS  PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS 
   
2008  m.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja 
nuosmukio  požymiams,  naujai  išrinkta  įstatymų  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 
leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  ir  Lietuvos  muitinė.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI, ka‐
šalies finansų bankrotui, pertvarkydama mokesčių sis‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare,  ūkio 
temą  ir  mažindama  išlaidas.  Nuo  2009  m.  įsigalioję  subjektams,  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos 
mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių,  nebereikia  mokėti  im‐
narystės Europos Sąjungoje pradžios.  porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų 
2009  m.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje. 
tos, susijusios su pridėtinės vertės, gyventojų pajamų,  Reikia  atkreipti  dėmesį,  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM 
pelno,  akcizų  mokesčiais,  t. y.  svarbiausiais  nacionali‐ mokėjimai,  susiję  su  tais  sandoriais,  prasilenkia  laiko 
nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.  Socialinio  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM 
draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d. (kartu 
taip  pat  buvo  keičiama,  siekiant  padidinti  įmokų  sumokant mokestį). 
mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  2009  m.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus, 
Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ susijusius su PVM, galima suskirstyti į dvi grupes: 
menės reakcijos – kai kurių nuomone, jie nedavė nori‐ ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas, 
mo efekto, bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ pvz.,  panaikintas  5  proc.  lengvatinis  PVM  tarifas 
cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  šviežiai  mėsai,  paukštienai,  žuviai,  keleivių  vežimo 
Pavyzdžiui,  2009  m.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  paslaugoms,  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐
265,0 mln. litų, arba 26,2 proc. mažiau nei 2008 m. Me‐ nimo paslaugoms ir pan.; 
tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102,4  proc.,  nors  buvo  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo 
keletą  kartų  mažinamas.  Palyginimui  –  2009 m. šalies  2009 m. sausio 1 iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. galiojo 19 
bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc.  O  štai  proc.  tarifas,  o  nuo  2009  m.  rugsėjo  1  d.  –  21  proc. 
šešėlinė  ekonomika,  kai  kurių  ekspertų  nuomone,  tarifas. 
2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc.  ir  ateityje  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau 
turėtų didėti.  PVM  pajamų.  Kita  vertus,  tiek  mokesčių  mokėtojai, 
Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų 
mokesčių  pasikeitimai  2009  m.  ir  kai  kurios  tam  tikrų  išlaidų, taikydamiesi prie minėtų pokyčių, pvz., reikėjo 
mokesčių  apskaičiavimo,  deklaravimo  ir  mokėjimo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus,  keisti  informacines  sis‐
ypatybės. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  temas, perprogramuoti kasos aparatus ir t. t. 
sumokėtus  mokesčius,  aptariami  esminiai  veiksniai,  2008  m.  iš  viso  surinkta  9  242,5  mln.  litų  PVM. 
turėję įtakos mokesčių mokėjimui, pateikiami svarbūs,  Tai sudaro 90,9 proc. suplanuotų PVM pajamų. Be to, 
situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.  2008  m.  PVM  pajamos  sudarė  51,4  proc.  mokestinių 
Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  valstybės biudžeto pajamų ir 39,8 proc. visų valstybės 
pajamų  planams,  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami,  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). 
o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ 2009  m.  iš viso surinkta 6 798,8 mln. litų PVM. 
guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  Ši  suma  sudaro  108,8  proc.  planuotų  pajamų,  tačiau 
permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant.  pažymėtina, jog 2009 m., stebint neigiamas ekonomi‐
Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  kos  tendencijas,  planuojamos  valstybės  biudžeto  
neigiamų  reiškinių,  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos,  t. y.  maži‐
surinkimui.  namos. Palyginti su 2008 m., 2009 m. PVM surinkta  

40  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
26,4 proc. mažiau. Ši suma sudaro 51,3 proc. valstybės  2006–2009  m.  laikotarpiu,  kai  gruodžio  mėn.  nebuvo 
biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32,8  proc.  visų  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐
valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  menimis).  Darytina  išvada,  kad  paprastai  metų  pabai‐
2009  m.,  nepaisant  dukart  didinto standartinio  goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką, naudoda‐
PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų,  PVM  mokesčio  pa‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių 
jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus 
Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ mokesčių  mokėtojo  prašymo,  o  2008  m.  tai,  matyt, 
tis, reikėtų paminėti, kad PVM pajamų ir galutinių var‐ nebuvo  daroma.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.  buvo 
tojimo  išlaidų  santykis  2008  m.  sudarė  9,8  proc.,  o  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai. 
2009 m. – 8,2 proc., be to, 2009 m. galutinio vartojimo  VMI  duomenimis,  PVM  nepriemoka  2009  m. 
išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11,6 proc. mažesnės  gruodžio  1  d.  buvo  735,8  mln.  litų,  arba  1,9  karto 
nei  2008  m.,  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ didesnė nei 2009 m. pradžioje. Ši situacija paaiškinama 
kos  sumažėjimą)  krito  22,6  proc.,  t. y.  PVM  pajamos  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi 
sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos.  Tai  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐
lėmė PVM permokos sumažėjimas, PVM nepriemokos  nio dalyje).  
augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  Finansų  ministerijos  duomenimis,  2009  m. 
(neapskaitomų  pajamų)  dalis.  2009  m.  taip  pat  buvo  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės 
susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis,  kad  dėl  didelio  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės 
kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ biudžetą surinkti 755 mln. litų daugiau pajamų. 
tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m. 
kritęs Lenkijos zloto kursas).  viršytą  PVM  surinkimo  planą,  PVM  permokos 
2009  m.  gruodžio  31  d.,  pagal  VMI  duomenis,  sumažėjimą,  išaugusią  nepriemoką,  sparčiau  negu 
PVM  permoka,  t. y.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas, 
PVM  suma,  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams,  galima  daryti  išvadą,  kad  mokesčių  sistemos  reformų 
sudarė 680,9 mln. litų, arba 355,3 mln. litų mažiau nei  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas,  mokesčio 
paskutinę  2008  m.  dieną.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  pajamos irgi nebuvo suplanuotos, todėl galimai išaugo 
dėmesį  į  tai,  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai   neapskaitomų pajamų dalis. 
 
 
1 pav. PVM pajamos 2008–2009 m., mln. litų  

3000000
2521969
2265681  2339343
2500000
2115535
1851310 1772580
2000000 1659639
1515270 
1500000

1000000

500000

0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2008 m. 2009 m.
 
Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis. 
 
 
 

  41
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
AKCIZAI  fermentuotų gėrimų, tarpinių produktų) – apie 10 proc.; 
  ● alaus akcizo – apie 10 proc. 
Nuo  2009  m.  sausio  1  d.  buvo  padidinti  šie  Nuo  2009  m.  kovo  1  d.  cigarečių  specifinio  ele‐
akcizų tarifai:  mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų, verty‐
● dujų – 2,4 karto;  binio  –  nuo  20  iki  25  proc.  Nuo  2009  m.  rugsėjo  1  d. 
●  bešvinio  benzino  –  34,4  proc.,  benzino,  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas 
turinčio švino – 37,6 proc.;  iki 132 litų. 
●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir 
grupė) – 15 proc.;  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc. akcizų 
● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų,   pajamų). Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav. 
 
2 pav. Akcizų pajamos 2008–2009 m., tūkst. litų  

1000000  905242
881018
900000 830785 839138 809328
803082  808885
800000 734706
700000
600000
500000
400000
300000
200000
100000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2008 m. 2009 m.
 
2008 m. akcizų iš viso surinkta 3 354,0 mln. litų,  nuosmukio metu jos sumenksta. 
tai  sudarė  18,7  proc.  visų  mokestinių  valstybės  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio 
biudžeto  pajamų,  pajamų  planas  įvykdytas  95,3  proc.  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi 
2009 m. akcizų surinkta 3 258,2 mln. litų, arba 2,9 proc.  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn. nuo 
mažiau nei 2008 m. Mokesčių pajamų planas 2009 m.  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį. 
įvykdytas  99,7  proc.  (tačiau  2009  m.  akcizų  pajamų  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐
planas taip pat buvo mažintas), šio mokesčio pajamos  lendoriniais  metais,  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija 
sudarė  24,6  proc.  mokestinių  valstybės  biudžeto  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.  Be  to,  daliai  įmonių 
pajamų. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną 
produktus (apie pusę akcizų pajamų).  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.  Avansinis 
Finansų  ministerijos  duomenimis,  akcizų  padi‐ pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių 
dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln.  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐
litų  pajamų.  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai,  kad  tus.  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo 
sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų,  alkoholio  laikotarpiu), įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno 
(tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mokestį  pagal  faktinius  rezultatus,  o  pelnui  mažėjant 
mas)  bei  cigarečių  pardavimas.  Juos  iš  dalies  galėjo  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐
pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.  mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  Avansi‐
  nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti 
PELNO MOKESTIS  vieną kartą per metus. 
  Nuo  2009  m.  sausio  1  d.  standartinis  pelno 
Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc. 
pajamų  šaltinių,  pelno  mokestis  yra  cikliškas,  t. y.  Dėl  šios  priežasties  2009  m.  įmonės  turėjo  mokėti 
pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  avansinį  pelno  mokestį,  taikydamos  20  proc.  tarifą. 
ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m.  pateiktos  3 
mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės,  o  ekonominio   pav. 
   

42  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
3 pav. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m., tūkst. litų 

1142340 
1200000
964281 
1000000

800000

600000 517225 506692


423903
379651 372625
400000 311050

200000

0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2008 m. 2009 m.
 
Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis. 
 
Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐ 
deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.,  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę, 
kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius),  pasirinko  mokėti  mažiau 
mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios.  avansinio pelno mokesčio, t. y. susiejo avansinio pelno 
2008 m. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐
ketv.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  sumokėto  pelno  tais. 
mokesčio  sumos,  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m. sumažėjusias pelno mokesčio 
nuo 2007 m. veiklos rezultatų. Iš viso 2008 m. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno 
2 910,2 mln. litų pelno mokesčio, tai sudarė 16,2 proc.  mokesčio  tarifą,  nuo  2010  m.  pelno  mokesčio  tarifas 
mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc. 
įvykdytas 107,3 proc.   
2009 m. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707,6  GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS 
mln.  litų,  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc.  Pelno   
mokesčio  pajamos  sudarė  12,9  proc.  mokestinių  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐
valstybės  biudžeto  pajamų.  2009 m.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai, įsigalioję nuo 2009 m., buvo 
planas  taip  pat  buvo  sumažintas.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  Gyventojų 
dėmesį  į  tai,  kad  2009 m.  III  ketv.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m.  gruodžio 
mokestis  buvo  2,2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d. buvo 24 proc., o nustatytas neapmokestinamųjų 
2008 m.  laikotarpiu.  VMI  duomenimis,  2008  m.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐
proc. visų įmonių patyrė nuostolių, tai 8 proc. punktais  tiesiems.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos 
daugiau  nei  2007  m.  Be  to,  2009  m.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės,  savivaldybių 
permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m.,  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.  
išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  Nuo 2009 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mo‐
permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc., tačiau taip pat nustatytos 6 proc. 
dengti) išaugo 2,8 karto.   privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo 
VMI duomenimis, 2008 m. IV ketv. apie 40 proc.  užmokesčio.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio 
mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐
manomus  rezultatus.  2009  m.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐
sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc.  mis (didėjant pajamoms, neapmokestinamasis pajamų 
avansinio  pelno  mokesčio  sumos,  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja), be to, metams pasibaigus jis turėtų būti 
tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc. visos avansinio  perskaičiuojamas. 
pelno  mokesčio  sumos.  Darytina  išvada,  kad  įmonės,  Duomenys  apie  2008–2009  m.  pajamas  iš 
įvertinusios 2008 m. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav. 

  43
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
4 pav. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m., tūkst. litų 

1600000 1492821
1390698
1400000  1251348
1200000 1.110216
971414 971393
1000000 848718 858703
800000
600000
400000
200000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2008 m.  2009 m.
 
 
2008  ir  2009  m.  II  ketv.  išsiskiria  didesnėmis  HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  
pajamomis,  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  „FENIKSO SINDROMAS“ 
turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų   
mokesčio  deklaracijos,  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d.  2008  m.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma 
sumokėtas  mokestis.  2008–2009  m.  IV  ketv.  surinkta  kritikuojama įvairiais aspektais. Esama nuomonių, kad 
daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv.,  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio 
kadangi  gruodžio  mėn.  darbo  užmokestis  paprastai  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą,  ka‐
yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį, o ne sausio  dangi  paprastai  manoma,  jog  didėjantys  mokesčių 
mėn.  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐
2008 m. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ siui. Kita vertus, egzistuoja teorinių mokesčių vengimo 
rinkta  5 106,3  mln.  litų,  mokesčio  pajamų  planas  modelių,  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai 
įvykdytas 94 proc. 2009 m. surinkta 3 7890,3 mln. litų,  nuomonei,  t. y.  didėjant  mokesčių  tarifui,  slepiama 
mokesčio pajamų planas įvykdytas 87,1 proc. 2009 m.  pajamų  dalis  mažėja,  kadangi  mokesčių  mokėtojas 
surinkta  25,8  proc.  mažiau  pajamų  nei  2008  m.  Tokį  (fizinis  asmuo),  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo 
rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas,  sumažėjęs  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų,  bus  mažiau 
dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje.  linkęs rizikuoti. 
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m.  Kita  vertus,  neigiamą  visuomenės  nuomonę 
vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151,7  sustiprina  ekspertų  teiginiai,  kad  šešėlinė  ekonomika 
litų, o 2009 m. – 2 052,4 litų, t. y. 4,6 proc. mažiau nei  gerokai  išaugo.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės 
2008  m.  Statistikos  departamento  duomenimis,  ne‐ grindžiamos  gyventojų  apklausomis.  Todėl  gali  būti, 
darbo  lygis  2008  m.  siekė  5,8  proc.,  o  2009  m.  –  jau  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  – 
13,7 proc.  gyventojai mano, jog šešėlinė ekonomika klesti, be to, 
Finansų  ministerijos  teigimu,  dėl  sumažėjusio  taip  tvirtina  ekspertai,  tuo  tarpu  ekspertai,  vadovau‐
mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais,  teigia,  jog 
pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės. 
biudžetas  prarado  250  mln.  litų.  Reikia  atkreipti  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai,  kad 
dėmesį ir į tai, kad dėl 2008 m. padidėjusių verslo liudi‐ šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent 
jimo kainų ir kitų įmokų, susijusių su individualia veikla,  ekonominio  nuosmukio  metu,  t. y.  atrodytų,  kad 
mažėjo  gyventojų,  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali.  Vis  dėlto, 
nomine veikla.  panašu,  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau 
VMI  duomenimis,  GPM  nepriemoka  2009  m.  buvo  panašaus  lygio,  bet  sumažėjus  nacionalinio 
gruodžio 1 d. siekė 257,2 mln. litų, t. y. buvo 36,9 proc.  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių 
didesnė nei 2008 m. gruodžio 1 d.  vengiantį ekonomikos sektorių. Be to, šis argumentas 
   
 

44  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.  Iš  bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐
tiesų  gali  būti,  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  mas  funkcijas,  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje 
neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios,  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas. 
t. y.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį,  pvz.,  2008  m.,   
nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ IŠVADOS 
kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra   
sumažėjęs.  2008  m.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma 
Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje 
paneigti  teiginį,  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  pradžios.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti,  kad  eko‐
suklestėjo,  t. y.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks 
trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams,  sunku  pakankamai  pajamų.  To  buvo  siekiama  didinant 
patikėti,  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  svarbiausių mokesčių – PVM, akcizo, pelno mokesčio – 
(sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ tarifus.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo 
liai.  Greičiausiai  dalis  jų,  nebegaudamos  pakankamai  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas, taip pat pakeis‐
užsakymų,  taip  pat  ir  neoficialių,  pirmiausia  ėmė  ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo 
mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  tvarka.  Finansų  ministerijos  duomenimis,  ši  reforma 
Žinoma,  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ padėjo  surinkti  1495  mln.  litų  papildomų  mokestinių 
pakanka  paneigti,  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  pajamų.  Kita  vertus,  2009  m.,  palyginti  su  2008  m., 
verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo 
mokesčių,  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  26,2 proc. (4,7 mlrd. litų). 
mokesčiai,  t. y.  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ PVM,  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui 
gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant, kad  pajamų  duodantis  mokestis,  tarifas  2009  m.  keistas 
mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ dukart. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐
nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.,  iššvaistomi),  jie  tojams ir mokesčių administratoriams. Be to, panaikin‐
bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų.  Vis  dėlto,  palyginus 
arba  pirkti  neapmokestintas  prekes.  Be to, sumokėtų  2008 ir 2009 m., pastaraisiais PVM surinkta 26,4 proc. 
mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  mažiau,  nors  planas  viršytas,  o  mokesčio  permoka 
atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas.  gerokai  sumažėjo  (tiksliau,  buvo  sumažinta).  Nerimą 
Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas, 
gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu. 
dromas“.  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  2009  m.  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐
tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai.  Nors  pačių  prekių 
įsipareigojimų)  sumą,  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  pardavimas  smuktelėjo,  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų 
(skelbiamas  bankrotas),  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  akcizų pajamos, palyginti su 2008 m., praktiškai nesu‐
tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.  Naujoje  įmonėje  mažėjo.  
dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai,  be  to,  prieš  2009 m. iki 20 proc. padidintas pelno mokesčio 
skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.  vėl  grąžintas  15 
(įranga,  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei.  proc.  tarifas.  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐
Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐
parduotų  prekių,  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu.  Be  to,  per 
riusi,  o  naujas  PVM  mokėtojas,  iš  susijusio  asmens  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių 
įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių),  reikalingo  veiklai  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko 
vykdyti,  įgyja  teisę  į  PVM,  sumokėto  už  tokį  turtą,  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus,  o 
atskaitą. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.  Įvertinus  faktą,  kad 
netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ 2009  m.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40,4 
moka  PVM,  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM,  susijusį  su  proc. mažesnė, palyginti su 2008 m., artimiausiais mo‐
įsigytu  ilgalaikiu  turtu,  t. y.  susimažina  mokėtiną  PVM  kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio 
arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto.  tikėtis nereikėtų. 
Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma 
jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  2009  m.  buvo  25,8  proc.  mažesnė  nei  2008  m.  Tai 
pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės, tuomet  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas,  sumažėjusi 
valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas,   mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir 
   

  45
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
išaugusio nedarbo lygio).  2.  2008  ir  2009  m.  valstybės  biudžeto  vykdymo 
Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ duomenys,  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija. 
cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  Interneto  prieiga:  http://www.finmin.lt/web/finmin// 
sukėlė daug diskusijų dėl to, ar mokesčių reforma pa‐ auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/ 
siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). 
augimo šalyje. Susidaro įspūdis, kad ankstesniais laiko‐ 3.  2008  ir  2009  m.  VMI  administruojamų  nacio‐
tarpiais,  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir 
rūpesčių,  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  apžvalgos.  Interneto  prieiga:  http://www.finmin.lt/ 
lygis  problemų  nekėlė.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_ 
buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). 
sektorių,  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis.  4.  Allingham,  M.  G.,  Sandmo,  A.  1972:  Income 
Atrodo, kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis.  Journal  of  Public 
teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  Economics 1, p. 323–338. 
patvirtina savo neigiamus lūkesčius.  5.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin., 
Vis  dėlto  akivaizdu,  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ 2001, Nr. 98‐3482). 
gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo,  ka‐ 6.  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų 
dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73‐3085). 
būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ 7.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio 
pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą,  jos  veikla  nutrau‐ įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110‐3992). 
kiama  skelbiant  bankrotą,  tačiau  ekonominę  veiklą  8.  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės 
tęsia  naujai  įkurta  įmonė.  Šiuo  atveju  valstybės  mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 35‐1271). 
biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  9. Žukauskas, V. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir 
PVM nukenčia keletą kartų.  kitų šalių patirtis. Interneto prieiga: http://www.lrinka. 
  lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_ 
LITERATŪRA  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_ 
  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05). 
1. 2008 ir 2009 m. nacionalinio biudžeto vykdymo   
duomenys  ir  apžvalgos,  Lietuvos  Respublikos  finansų   
ministerija.  Interneto  prieiga:  http://www.finmin.lt/ 
web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/ 
nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05). 
 
 
 
 
 
 

46  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI 
 
Dokt. Jurga Rukšėnaitė 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto  
Fundamentinių mokslų fakulteto 
Matematinės statistikos katedra 
Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius 
El. p. jurga.ruksenaite@vgtu.lt 
 
 
Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi,  kaip  Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę 
rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  funkciją‐modelį: 
produktas  (BVP).  Analizuojant  šio  rodiklio,  pvz.,  CI = ƒ(X, W), (1) 
vienam  gyventojui  tenkančio  BVP,  tendencijas,  nusa‐ kur: 
koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida,  bet  ir  atskirų  X  –  rodiklių,  priklausančių  įvairioms  sritims, 
gyventojų  turtingumas  ar  skurdas.  Tačiau  pastaruoju  pvz., verslo statistikos, technologijų ir pan., rinkinys, o 
metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių,  kuriuose  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis, pvz., 
pagrindžiamas  teiginys,  kad  BVP  ne  visada  atspindi  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės, 
tikrąjį  šalies  vystymąsi,  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  statybos statistiką ir t. t.; 
technologijų plėtrą [5].   W – svorių matrica, sudaryta iš atskirų rodiklių 
Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  duomenų svorių.  
ekonominę finansinę krizę, kuri palietė ne tik Europą,  Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas 
bet išplito ir pasauliniu mastu. Lietuvoje, vertinant BVP  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai, 
pokyčius,  krizė  prasidėjo  tik  2008  m.  ketvirtąjį  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį;  nustatomas  kiek‐
ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys.  Tačiau  vieno  rodiklio svoris; rodikliai agreguojami – taip gau‐
tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ namas  sudėtinis  rodiklis.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐
dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų,  pra‐ ginami su BVP raida. 
monės produkcijos mastas ir t. t.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių 
Taigi,  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  nustatymas, kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐
sudėtinį  rodiklį,  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.  
įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.   
Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ METODIKOS APŽVALGA 
diklis, kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant   
Lietuvos  ekonomikos  tendencijas.  Darbe  apibūdina‐ Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai. 
mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika, pa‐ Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐
remta  faktorinės  analizės  teorija.  Šiam  rodikliui  suda‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama 
ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodiklių  aibė.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐
rodikliai,  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  dikliai,  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė 
aspektus.  analizė. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio 
Sudėtiniai rodikliai (angl. composite indicator –  svoris formulėje (1). 
CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi, yra reikalingi nu‐  
statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus,  suteikia  Rodiklių matricos X nustatymas 
galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą.  CI  leidžia  paly‐ Pradedant  konstruoti  CI,  pirmiausia  pasirenka‐
ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai,  apimant  įvai‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i , i = 1..n* . Toliau yra 
rias sritis: ekonomiką, technologinę pažangą, socialinę  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu 
aplinką  ir  kitas.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP.  Rodikliai,  kurie 
mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu.  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X , BVP < 0,75 )  koreliuoja  su 
i
BVP,  šalinami  iš  tolimesnės  analizės.  Atrinkti  n < n  
*
Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas 
(angl.  competitiveness  index),  žmogaus  socialinės  rai‐ rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir 
dos indeksas (angl. human development index) ir kiti.   vienetinę dispersiją.   
 

  47
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  Faktorių išskyrimas ir sukimas 
modelį:  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių 
X = LF + E,  (2)  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.  Šiuo  atveju 
čia  L  –  svorių  (angl.  loadings)  matrica,  F  –  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės 
latentinių  faktorių  matrica,  E  –  charakteringųjų  komponentės.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti 
faktorių vektorius.   pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras: 
m m
FA modelio prielaidos:  Y1 = ∑ α1 j X j , ..., Ym = ∑ α mj X j ,  (5) 
1.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti,  o  disper‐ j =1 j =1
sija DFj = 1;  su sąlygomis: 
2.  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti,  o  1)  cov(Yi , Y j ) = 0, i, j = 1..m, i ≠ j ,  
DEi = τi; 
2)  DY1 ≥DY2 ≥... ≥DYm ,  
3. faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti, čia  j = 1.. p .   m m def
FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   3) ∑DYi = ∑DX i = S .         (5‘) 
i =1 i =1
dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją,  kurią 
2 Išsprendus  PKA  uždavinį,  gaunami  koeficientų 
sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ), 
ir  dispersiją,  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais 
α ij , i, j = 1,.., m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių 
komponenčių įverčiai: 
nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija 

(specifiškumą  τ i )  [2].  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo 
m
Y i = ∑ aij X j , i = 1..m   (6) 
galutinių  CI  svorių,  kai  kuriose  straipsnio  vietose  j =1
skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐
loadings.)  ponentes  Y1 ,..., Y p ,  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip 
Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  95  proc.  bendrosios  dispersijos.  Taigi  ir  faktorių 
pasirinkimo problemas:  skaičius atitinkamai bus p. 
1.  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐
metodo;  tėmis išreiškiami taip:  
m
2. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas;  X i = ∑ α jiY j , i = 1..m .   (7) 
3. nevienareikšmiškas interpretavimas.  j =1

Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.  Bar‐ Turint  koreliacijų  matricą  RXX,  galima 
tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio,  Mejerio  ir  Olkino  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj,  faktorių  svorių 
(KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai.  l ij ,  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  Pačių 
Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami, todėl 
H 0 ,  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.  
stebimi  kintamieji  nekoreliuoti).  Jeigu  hipotezė  H 0   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip: 
priimama, reiškia, kad FA modelio taikyti negalima.  ∧ ∧

KMO  matas  vertina,  ar  duomenys  tinkami  FA  l ij = a ji s 2 (Y j ) , i = 1..m, j = 1.. p ∧.    (8) 
modeliui:  Naudojami  bendrumų  hi2  
įverčiai  hi ,  norint 
2

∑ ∑ i ≠ j rij įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje: 


KMO = ~
,  (3)  ∧
k

k ∧
∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij hi2 = ∑ l 2ji = ∑ a 2ji s 2 (Y j ),    (9) 
~ j =1 j =1
čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas,  r ij   – dalinės  ∧
čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐
koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐
toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką).  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis. 
KMO reikšmė, tuo duomenys labiau tinka FA modeliui.  FA modelis (2) taikomas keletą kartų, kiekvieną 
Jeigu  KMO < 0,5  – duomenys netinkami modeliui.  ∧
kartą pašalinant tą rodiklį  X i , kurio bendrumų įvertis 

i < 0,8 . 
2 2
Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ h i   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  h
mumas FA:   Procedūra  kartojama  tol,  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐
kinys  X, kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną 
∑i ≠ j rij
MSAi = ,   (4)  X ni .  Tokiu 
m
būdu  sumažinama  rodiklių  aibė: 
~
∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij
R → R . 
Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐
Rodikliai,  kurių  MSAi   reikšmė  žema,  po  vieną  nareikšmė,  t.  y.  egzistuoja  aibė  matricų,  tenkinančių  FA 
pašalinami iš tolimesnės analizės.   modelio (2) prielaidas.  

48  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ PRAKTINIS METODO TAIKYMAS  
tricai suteikti paprastosios struktūros (angl. simple stuc‐  
ture) pavidalą (šis terminas gana senas, jį 1947 m.aprašė  Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių 
Thurstonas). Paprastoji struktūra reiškia, kad kiekvienas  duomenų  bazės  duomenys.  Pasirinktas  2000–2009  m. 
rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi.  laikotarpis, norint išvengti 1998 m. Rusijos krizės įtakos kai 
Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama,  todėl  sten‐ kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.  Ketvirtinis 
giamasi rasti struktūrą, panašią į paprastąją.   rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam, kad gautus 
Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP. 
lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas),  nes  šis  meto‐ Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti 
įvairūs rodikliai ( n = 41 ), kurie pastebimai koreliuoja su 
*
das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą, t. y. fakto‐
riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ BVP.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių,  kurių 
*
ja  svorių  (angl.  loadings)  matrica  L ).  Varimax  metodas  koreliacija su BVP yra didžiausia. 
dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1, 3]. Šiuo   
metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L,  kad  1 lentelė. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i   
faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė.  Maksimi‐
Koreliacijos 
zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  koeficientas 
1 p m 4 p m 2 2 Sritis  Rodikliai  Xi  
max(V ) = ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) ,  (10)  ρ X i , BVP  
m 2 j =1 i =1 j =1 i =1
Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos apyvar‐ 0,996 
2
čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui.  tistika  ta, išskyrus variklinių 
transporto priemonių ir 
Svorių įvertinimas ir agregavimas 
motociklų prekybą, auto‐
Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  mobilių degalų prekybą 
esminių žingsnių, konstruojant CI, tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  Eksportas  0,974 
CI  reikšmes.  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba 
paprastosios svorių matricos  L struktūros, kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  0,971 
galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti,  todėl  reikalin‐ tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo 
veiklos apyvarta  
gas  teorinis  metodas,  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš 
* Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0,965 
turimos  pasuktosios  matricos  L .  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos  
bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0,957 
letti  et  al.,  2000),  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Verslo sta‐
tistika  Apdirbamosios gamybos  0,957 
rius (angl. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija  
pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl.  intermediate  compo‐ Užsienio  Importas  0,955 
i
sites) ( IC k ),  k = 1.. p  [4]. Paprastai sakant, šis meto‐ prekyba 
das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams,  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas,  reikšmingumo  lyg‐
muo – 0,01 . 
labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.  
 
CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas 
Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai 
(formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai): 
1.  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir 
~ lij2 faktorių išskyrimas. 
1)  l ij = ,  
Sj Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių 
duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės,  duo‐
⎧⎪ ~
i
2)  wi = max l ij , jeigu j = k  – svoriai  IC k ,   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti. Palikti tik 
ICk ⎨ i
tie  X i ,  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP 
⎩⎪ 0, j≠k
( ρ X i , BVP ≥ 0,75 ), likusieji buvo pašalinti.  
3)  w*ICi = wIC i
⋅ S j / S  – korekcija,  Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐
k k
*i *i
4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.  (11)  krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus. Bar‐
k
i
k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 ,  kad 
Taigi,  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja.  KMO  testu 
formulėje (1) CI = ƒ(X, W).   buvo  gauta  reikšmė  0,809,  reiškianti,  kad  duomenys 
CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių 
2
technika:   bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i ,  kurių 
CI (t , w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi ,  t = 1..T .    (12)  hi > 0,8 .  
2

  49
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ), kurie  *
2 lentelė. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius 
naudojami darbe, reikšmės:    
EM – užimtieji;   Faktoriai 
Rodikliai  
1  2 
MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės 
EM  0,940  0,246 
produkcija; 
MAN  0,715  0,676 
RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta, 
RTEM  0,647  0,759 
išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų 
SMV  0,875  0,434 
prekybą; automobilių degalų prekybą; 
IMP  0,766  0,626 
SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  EXP  0,664  0,738 
motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  GRT  0,880  0,348 
remonto apyvarta;  FDI  0,554  0,810 
IMP – importas;  CPI  0,148  0,980 
EXP – eksportas;  PPI  0,488  0,847 
GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu,  tūkst.  NRB  0,883  0,416 
tonų;  CIS  0,745  0,627 
FDI – tiesioginės užsienio investicijos;  FBS  0,648  0,737 
CPI – vartotojų kainų indeksas;   
PPI – gamintojų kainų indeksas;   
 
NRB – negyvenamieji pastatai, apimtis to meto  3 lentelė. Svorių vertinimo rezultatai 
kainomis;   
CES  –  inžineriniai  statiniai,  apimtis  to  meto 
kainomis;  Rodikliai  CI svoriai  wi  
FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  EM  0,093 
gėrimų teikimo veiklos apyvarta.  MAN  0,056 
Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  RTEM  0,070 
pagrindinės  komponentės,  kurios  paaiškina  96,02  SMV  0,080 
proc.  bendros  dispersijos.  Taip  pat  buvo  įvertinta  IMP  0,062 
svorių (angl. loadings) matrica L.  EXP  0,066 
  GRT  0,081 
2. Svorių vektoriaus įvertinimas.  FDI  0,080 
Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą,  CPI  0,117 
faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas.  PPI  0,087 
Kaip įprasta, pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  NRB  0,082 
L*  paprastosios  struktūros  (2  lent.).  Dėl  šios  CIS  0,058 
priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  FBS  0,066 
metodas.     
Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą,   
algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI 
dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6,702 ir  S 2 = 5,781 ),   
kurias 
∧ paaiškina  faktoriai  j = 1,2   (žr.  (5‘),  S   įvertis  Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios 
S = 13 ).  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.  Analizėje 
  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m. vidurkis 
Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   atitinka 1), sezono įtaka pašalinta. 
*
1.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ Iš  1  pav.  matyti,  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP 
nami koreguotieji faktorių svoriai (angl. loadings);   2000–2008 m. kitimo tendencijos buvo labai panašios. 
2.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai,  kurių  kore‐ Išsiskiria 2009 m., kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo 
guotieji svoriai yra didžiausi;  pasiekusi  viršūnę.  Taip  pat  galima  pastebėti,  kad  CI 
3.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu 
agreguoti tarpiniai rodikliai;   anksčiau  nei  BVP.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai,  kad 
4. Svoriai normalizuojami, gaunamas rezultatas  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės,  BVP  skalė  – 

 
∑ wi = 1  (3 lentelė).   dešinėje.  

50  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

  1 pav. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas 

2,6
3,0
2,4
2,2
2,5
2,0
2,0 1,8
1,6
1,5 1,4
1,2
1,0 1,0
2000 I

2001 I

2002 I
2000 III

2001 III

2002 III

2003 I

2003 III

2004 I

2004 III

2005 I

2005 III

2006 I

2006 III

2007 I

2007 III

2008 I

2008 III

2009 I

2009 III
CI BVP indeksas (2000 – 1)

 
2 pav. Pokyčiai, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, procentais 

25%
15%
5%
‐5%
‐15%
‐25%
‐35%
2001 I

2001 III

2002 I

2002 III

2003 I

2003 III

2004 I

2004 III

2005 I

2005 III

2006 I

2006 III

2007 I

2007 III

2008 I

2008 III

2009 I

2009 III
CI BVP indeksas (2000 – 1)
 
Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your 
ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR).  Lyginant  jo  ir  Analysis,  Practical  assessment,  research  &  evaluation, 
BVP dinamiką matyti, kad tolygios ekonominės raidos  vol. 10, e. journal, p. 1–9. 
laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa,  tačiau  2.  Čekanavičius,  V.,  Murauskas,  G.  2002: 
2009  m.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav.).  CI  pokyčiai  Statistika ir jos taikymai II, Vilnius: TEV.  
labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  3.  Kim,  J.  O.,  Muller,  C.  W.  1989:  Factor, 
skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais,  todėl  discriminant and cluster analysis (in Russian). Moscow: 
galima  sakyti,  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  Finance and statistics, p. 25–35. 
ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  4.  Nicoletti,  G.,  Scarpetta,  S.  and  Boylaud,  O. 
būklę.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market 
Atlikta analizė leidžia teigti, kad vertinant šalies  Regulation with an Extension to Employment Protection 
ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai, kurie,  Legislation,  OECD,  Economics  Department  Working 
analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP,  duotų  bendresnį  ir  Papers, No. 226.  
aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.  5. Stiglitz J. E., Sen A., Fitoussi J. P. 2009: Report 
  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic 
LITERATŪRA  Performance and Social Progress. Interneto prieiga: 
  http://www.stiglitz‐sen‐fitoussi.fr/documents/ 
1.  Costello,  A.  B.,  Osborne,  J.  W.  2005:  Best  rapport_anglais.pdf. 
Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four    
   
 

  51
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 
 
Doc. dr. Angelė Kėdaitienė  Doc. dr. Vytautas Kėdaitis 
Europos humanitarinio universiteto  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 
Politikos mokslų katedra  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra 
Valakampių g. 5, 10222 Vilnius  Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius 
El. p. angele.kedaitiene@ucdconnect.ie Tel. (8 5) 236 6143 
El. p. vytautas.kedaitis@ef.vu.lt
 
 
ĮVADAS  Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐
  muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas, 
Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ rinkos  potencialo  nustatymas,  tinkamos  reklamos 
tis  vertinimas,  angl.  multidimensional  scaling,  MDS),  kampanijos  parinkimas,  rinkos  segmentavimas.  DS  gali 
išduoda  pats  pavadinimas.  Iš  jo  galima  numanyti,  jog  būti  naudojamos  ten,  kur  reikia  suprasti  respondentų 
tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ pasirinkimus  ir  jų  motyvus,  tai  yra  beveik  visose  rinko‐
vėje.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ daros ir rinkos tyrimų srityse. Dažniausiai naudojant DS 
mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia 
visuma,  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo 
tūrą“ (Kruskal & Wish, 1978), daugiamatės skalės – tai  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą 
duomenų analizės modelių rinkinys, leidžiantis pateikti  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4) 
atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F.  W.  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje 
Youngas).  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų 
namas  grafinis  vaizdas,  kuriame  objektai,  pavyzdžiui,  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip 
prekės,  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą 
mus. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą? 
savybių.  Sakoma,  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐  
skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“. Grafiniame  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA 
vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos,  kurios  dažnai  ne‐  
sutampa  su  pradinėmis  savybėmis,  pasirinktomis  ob‐ DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐
jektų panašumui vertinti.   metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus 
Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  psichologijoje),  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.  N.  She‐
taip,  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional 
mažesni. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ scaling  with  unknown  distance  function.  I.“ 
vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  Psychometrika,  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis 
matricas.  Be  to,  galima  išskirti  klasikinį  modelį,  ku‐ („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical 
riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  method“, Psychometrika 29, 1964). Vis dėlto DS ištakos 
algebrą, o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ siekia  XX  a.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą,  kai  buvo 
rica.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai,  leidžian‐ sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai. Šie 
tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio,  bet  ir  kitokio  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a. 
pobūdžio  artumų  matricas.  Prie  tokių  matricų  būtų  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos.  Paskutiniais  XX  a. 
galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą,  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai, 
euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju),  Minkovskio  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas. Sukurti 
(metriniams  duomenims)  ir  pan.  Svarbiausi  DS  mode‐ nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė 
liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje, 
ir modernusis nemetrinis.   sociologijoje, istorijoje ir kitose mokslo šakose. 
DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ Pirmą  kartą,  XX  a.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐
metrikų.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ goje,  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W.  S.  Torgernsonas, 
ciologijoje,  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai,  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐
kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus. Kadangi viena  blemą,  Naujosios  Anglijos  kompanijai,  gaminančiai 
pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  sidabro  gaminius,  pristatant  naujus  modelius.  Kitas 
poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  tyrėjas,  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose,  buvo 
naudos), DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose.   V. J. Stefflre‘is. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS 

52  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
rinkos  tyrimuose.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  kamos, tačiau nėra aišku, kaip tai atlikti. Kita problema 
naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  yra  ta,  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali 
apie  prekių  panašumus  parodyti.  Jo  naudoti  trimačiai  būti  nenaudingas.  Pavyzdžiui,  kuriant  naują  produktą 
modeliai,  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  galima  atrasti  tašką,  reprezentuojantį  šį  produktą, 
erdvinis  konstruktorius),  pasirodė  puiki  priemonė  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku. Dalis problemų tenka 
suprantamai pateikti tyrimų rezultatus. V. J. Stefflre‘io  ir rinkos tyrėjams, kurie sunkiai perpranta DS analizės 
darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  rezultatus.  
savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus   
duomenis, išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis 
DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS 
tampa lengviau analizuoti.  
 
Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo 
DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐
ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P. E. 
mensijų,  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐
Greenas  su  kolegomis.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS 
ternatyvas, skaičių. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐
metodus ir algoritmus. Tarp jų minėtini J. D. Carrollo ir 
tas  dėl  to,  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi, 
J.  J.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  Individual  Diffe‐
taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐
rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai), 
bant apie asmeninius dalykus, pavyzdžiui, santykius su 
IDIOSCAL  (angl.  Individual  Differences  in  Orientation 
artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui,  žmogui,  netu‐
Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas), 
rinčiam išsilavinimo meno srityje, būtų sunku nurodyti 
MDPREF (angl. Multidimensional Analysis Of Preferance 
požymius,  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐
Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė), 
nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų.  DS  ana‐
PREFMAP  (angl.  Preference  Mapping  –  pirmenybių 
lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo,  įvykdžius  šią 
skalės / žemėlapis). Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐
procedūrą, gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐
todus.  P.  E.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio 
finis modelis.  
skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐
vėje,  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐  
Pirminiai duomenys 
doti sankaupų analizės ir DS junginį. Šiame dešimtme‐
tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐
 
DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐
radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.  Visi  šie  nauji  me‐
šumų  matrica.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS,  dažniausiai 
todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti 
įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais. 
reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas.  INDISCAL  Respondentai,  remdamiesi  pateikta  skale, vertino tie‐
atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  sioginį  objektų  panašumą.  Surinkti  tokius  duomenis 
skaičiumi.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  buvo  sudėtinga,  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐
nedidelį  dimensijų  skaičių,  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ n ( n − 1)
kamos atliekant sudėtingus tyrimus. Nors grafinis mo‐ šumus, reikėjo gauti  2  įverčius. Tarkime, norima 
delis,  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas,  yra  sunkiai  įvertinti  10  objektų  panašumus,  tam  respondentas 
suprantamas,  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  10(10 − 1)
turėtų  pateikti  = 45   įverčius.  Visgi  šis 
skaičių. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ 2
giamos  į  poerdvius,  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐
lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų,  nepra‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐
randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.   pusavio  panašumą,  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐
nimo motyvų.  
Šie  metodai  tapo  klasikiniais.  DS  ir  toliau  buvo 
tobulinamos. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ Duomenis,  reikalingus  DS  pirminių  duomenų 
todus,  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  matricai,  galima  surinkti  įvairiais  būdais.  Tam  galima 
svoriais. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ naudoti  apklausas,  stebėjimą,  grupines  diskusijas  ir 
raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų.  Dažnai  daugybę  kitų  metodų.  Naudojant  šiuos  metodus  taip 
vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys,  pavyz‐ pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐
džiui, regresinė analizė. Pagrindinė to priežastis yra ta,  menims  gauti,  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐
jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti 
Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.  objektų  tarpusavio  panašumus.  Dažniausiai  renkant 
Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas. Jas ne tik  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐
sunku  pavadinti,  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  mas,  objektų  reitingavimas,  netiesioginis  panašumo 
sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐  įvertinimų gavimas. 
 

  53
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

Kortelių  rūšiavimas.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ gaiviųjų  gėrimų).  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐
dojamas  asmeninių  apklausų  metu.  Respondentams  jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui,  atlik‐
išdalijamos kortelės, kuriose surašytos visos vertinamų  dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių 
objektų  poros.  Tuomet  respondentų  prašoma  gėrimų), greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių 
sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui,  į  ketu‐ dimensijų  (pavyzdžiui,  tonizuojančio  poveikio).  Kita 
rias porų krūveles: labai panašių, panašių, nepanašių ir  vertus, negalima ir persistengti renkantis objektus DS 
labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai,  kiek  objektai  analizei.  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų 
kortelėse yra tarpusavyje panašūs. Tada respondentų  grupės  (pavyzdžiui,  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus 
prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  pasirinkti alkoholiniai, karštieji ir gaivieji, nealkoholiniai 
kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  gėrimai),  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų 
panašumus. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių,  karštųjų  ir 
panašumų  įvertinimas.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes).  Toks  DS  rezul‐
dviem  etapais,  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus 
gana  didelis, pavyzdžiui, vertinant dešimt objektų rei‐ ar reiškinius ir bus bevertis. Todėl svarbu atidžiai rink‐
kia  45  kortelių.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  tis objektus, kurie bus naudojami DS analizei atlikti.  
jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles,  o  vėliau  atskirai  vertinti  Kaip ir patys objektai (jų savybės), tinkamam DS 
mažesnį objektų porų skaičių.   rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius.  Paprastai  ob‐
Objektų  reitingavimas.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ jektų, reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti, skaičius 
riasi  nuo  pirmojo.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių.  Kaip  ir 
respondentams  dalyti  korteles,  pavyzdžiui,  atliekant  bet  kokiame  kitame  tyrime,  naudojant  DS  negalima 
apklausas  paštu  ar  internetu.  Tuomet  respondentų  tikėtis gerų rezultatų, jei duomenų kokybė yra prasta, 
prašoma  įvertinti,  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  t.  y.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐
panašios  pagal  pateiktą  skalę.  Skalė  gali  būti  labai  domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių,  tiriamajai 
įvairi,  priklausomai  nuo  to,  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  visumai  nebūdingų  duomenų.  Renkant  duomenis  DS, 
objektus,  pavyzdžiui,  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą 
nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“. Taip pat  rinkti patikimą informaciją. Didėjant pasirinktų objektų 
renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  skaičiui, objektų porų, kurių panašumus reikia įvertinti, 
respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  skaičius sparčiai didėja. Pavyzdžiui, norint gauti dvide‐
vienu  objektu.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus, 
atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐
nami objektų porų panašumai.   mus. Šiais laikais, kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti 
Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas.  apklausose,  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių 
Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ respondentų,  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų 
nami netiesiogiai, iš kitų vertinimų. Objektai vertinami  skaičių. Net ir radus jų pakankamai, būtų sunku išlaiky‐
atskirai vienas nuo kito, pagal pasirinktas savybes. Pa‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu.  Šią  problemą 
gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ galima  lengvai  išspręsti,  jei  respondentai  yra  homo‐
šumo  matas.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ geniški.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐
nantys rodikliai, pvz., koreliacijos koeficientai, atstumo  pondentų imtį į kelias dalis. Tokiu atveju respondentai 
matai, tikimybiniai panašumo koeficientai ir t. t.   turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus. 
Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso   
nuo  pasirinktų  objektų  tipo,  jų  informatyvumo.  Verti‐ Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas 
nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐  
kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐
kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos,  jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje.  Toks  mode‐
tačiau  sunku  tikėtis,  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  lis, kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai, 
susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  paprastai atliekamas dviem etapais. 
sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas). 
dimensijas.  Vertinant  objektų  panašumus,  dažniausiai  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas 
remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje.  Vienas  būdų 
piama į kitas. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo 
matant,  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Nors  toks  metodas  yra 
lizę.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  paprastas, tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai 
tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui,  apsunkina kitą DS etapą, todėl yra retai naudojamas.  
 

54  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama).  Kai  funkcija 


naudojamas trianguliacijos metodas. Pirmiausia tyrėjo  minimizuojama, tai reiškia, kad leidžiamės į daubą prie‐
nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.  Šie  objektai  šinga  gradientui  kryptimi.  Gradientinis  optimizavimo 
pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  Atstumas  tarp  šių  metodas yra bendra optimizacijos procedūra. Nesvar‐
taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  bu, kaip šis metodas būtų vadinamas, jo esmė – kryp‐
(derėtų kalbėti ne apie panašumo, o apie nepanašumo  tingas  taškų  išdėstymo  keitimas,  siekiant  optimalaus 
matus,  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų,  tuo  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje.  
objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐
atstumą.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  zuojamas,  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir 
objektas,  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.  Jei  atstumai 
pavaizduotų  erdvėje  objektų.  Anksčiau  atidėti  taškai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais 
pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  atstumais,  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti 
brėžiami apskritimai, kurių spinduliai atitinka atstumus  taškų koordinates, siekiant šias paklaidas minimizuoti. 
iki  norimo  atidėti  taško.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  Siekiant  patikrinti,  kokią  naudą  davė  koordinačių 
vienas  kitą,  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas,  pakeitimas,  naudojamas  paklaidos  indeksas,  dar  vadi‐
vaizduojantis  trečiąjį  objektą.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  namas  STRESS  funkcija.  Skirtingiems  DS  modeliams 
būna  atidėti  trys  taškai.  Analogiška  procedūra  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų, tačiau 
kartojama  su  trimis  apskritimais.  Jei  duomenų  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio 
matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi,  tai  visi  trys  STRESS 1  funkcija  (Kruskal,  Joseph B.  „Multidimen‐
apskritimai susikirs viename taške. Šis sankirtos taškas  sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a 
bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  Nonmetric  Hypothesis“,  Psychometrika,  1964‐03‐29). 
Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j,  gautų  iš 
viename  taške,  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį.  duomenų  matricos  d ij ,  atstumą  tarp  taškų, 
Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j,  atidėtų  n  dydžio 
ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  Analogiška  dimensijos erdvėje  d̂ ij . Tuomet Kruskalio STRESS1: 
procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną 
tašką,  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi 
∑ (d − d̂
ij ij )2
=
∑ paklaidos 2

objektai.   ∑d ij
2
∑ atstumai
 
2

Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti, ar 
dvimatėje  erdvėje.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip, 
procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  Pirmieji  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus,  ar  pablogino 
taškai dedami taip pat, kaip ir dvimatės erdvės atveju.  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė,  tuo  tiksliau 
Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus,  o  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų). 
sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol, kol STRESS1 
erdvėje,  kai  n>3).  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol 
kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos.  Jei  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį 
sankirtos  taškų  nėra,  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa). Neretai 
atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  sunku  nuspręsti,  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso 
erdvės centre.   reikšmę pasirinkti. Tai priklauso nuo to, kiek tikslūs turi 
Nesvarbu,  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  būti tyrimo rezultatai. Tyrėjų nuomonės apie tai, kokia 
taškai, pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą 
identiška.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys,  atidėti  taškus  laikyti  tiksliu,  skiriasi.  D.  B.  Kruskalis  šios  funkcijos 
nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti 
sudėtinga,  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0,05 – puikus, 2) 0,05–0,1 – 
labai sunku. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  geras,  3)  0,1–0,2  –  patenkinamas,  4)  0,2  ir  daugiau  – 
daugiau nei keturios, vienintelis būdas išdėstyti taškus  blogas.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų,  kuriuo 
yra naudoti specializuotas kompiuterines programas.   derėtų  naudotis,  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko 
Antrasis žingsnis. Antrajame DS analizės etape  kito.  Atliekant  DS  analizę,  reikia  pasirinkti,  kiek 
siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą. Tai atlie‐ dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis.  Dimensijų 
kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis.  Yra 
greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  daugybė  teorijų,  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų 
vektorius), kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į   skaičių ir būdus jį nustatyti. 
 
 

  55
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja, o  kai  paprastai  „parodo“,  kurioms  dimensijoms  šios 
pasirenka  praktinį,  bandymais  pagrįstą  kelią.  Šiuo‐ savybės  yra  būdingos,  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir 
laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  pačių  dimensijų  supratimą.  Kitas  būdas,  leidžiantis 
DS  analizę  labai  greitai,  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  patikslinti  dimensijų  pavadinimus,  susijęs  su 
skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  papildomos  informacijos  analizavimu.  Tyrimo  metu 
tinkamiausius.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras 
naudojami  du  būdai.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  savybes.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių 
paklaidos  indekso  (pavyzdžiui,  STRESS)  reikšmę.  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame 
Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę,  kurios  modelyje.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų 
negalima viršyti, ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  pozicijų ir jų įvertinimų, šis ryšys tyrėjui yra užuomina, 
dimensijų skaičių, kuriam esant ši reikšmė neviršijama.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas. 
Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką,  kurio  skirtingose  Vis dėlto nederėtų pamiršti, jog gauti rezultatai 
ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dažnai  yra  preliminarūs.  Patartina  DS  analizę  naudoti 
dimensijų  skaičius.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško,  sudarant hipotezes, o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐
kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS,  mos  sprendimo  modelį.  Gavus  grafinį  modelį,  reikia 
reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti.  Pirmame  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu 
paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys.  Šiame  metodu.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą,  juo  galima 
paveiksle  matome,  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  pasitikėti.  
sumažėja, kai dimensijų yra dvi, o kai jų yra trys, kreivė   
tampa  beveik  horizontali.  Iš  šio  grafiko  negalima  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO  
tiksliai  pasakyti,  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  Tai  PRAKTIKOJE YPATUMAI  
priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to,  ką  jis  laiko   
nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu,  ir  tyrimo  Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS,  pateikiamas 
specifikos.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  praktinis  pavyzdys.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS 
atlikti  DS  trimatėje  erdvėje,  nes  pridėjus  ketvirtąją  procedūras, remiantis konkrečiu pavyzdžiu.  
dimensiją, grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug,   
o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas 
sudėtingiau nei trimatį. Vieta, kurioje STRESS funkcijos   
reikšmė,  pridėjus  papildomą  dimensiją,  pradeda  Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni 
mažėti nereikšmingu laipsniu, vadinama „alkūne“.  objektai.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės 
  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus 
Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  rūšių  panašumą.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios 
  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys: 
Atilikus  DS  analizę,  gaunamas  objektų  „Ekstra“,  „Ekstra  Draught“,  „Švyturio“,  „Gintarinis“, 
išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.  Rezultatai  pa‐ „Originalusis“,  „Stipriausias“,  „Baltijos“,  „Baltas“  ir 
teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje,  „Degintas“.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo 
dažniausiai dviejų arba trijų, nes tokius grafikus lengva  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus. 
interpretuoti.  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę,  tyrėjui  reikia 
vaizdą,  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose,  dimensijų  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus,  kitaip  būtų 
pavadinimai  nėra  žinomi.  Parinkti  tinkamus  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  
pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys, nes  Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis 
požymių, pagal kuriuos išdėstomi objektai, dažniausiai  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  Toks  duomenų 
yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  Viena  dimensija  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir 
gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  operatyvumo.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams  
savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį,  todėl  dimensijoms  buvo  vienodai  pažįstamos,  todėl  tiesioginis  objektų 
pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.  Papras‐ porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos 
tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  vertinti  pagal  tas  savybes,  kurios  jiems  yra  žinomos. 
galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus 
tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje.  Norint  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras.  
tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas,  galima  surinkti  Duomenims apie objektų porų panašumus gauti 
įvairių  savybių,  kurias  turi  skalių  objektai,  panašumų  buvo  parengta  anketa.  Anketą  sudarė  36  standarti‐
vertinimus. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐  zuoti  skalės tipo klausimai. Respondentų buvo prašoma 
 

56  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje,  juos  atmesti,  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22 
nuo  1  –  visiškai  nepanašios,  iki  10  –  identiškos.  respondentų pateikti duomenys.  
Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu. Anketa  Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės 
buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.lt  problemos,  su  kuriomis  susiduriama  renkant 
(http://www.apklausa.lt/answerform.php?form=  duomenis  DS  analizei.  Dažnai  apklausos  duomenys 
10639).  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gali  būti  gana  nepatikimi.  Darbe  aprašomi  keli  būdai, 
visiškai  neefektyvus.  Buvo  gautos  tik  septynios  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą.  Vis 
anketos,  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo,  keturios  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti 
apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  respondentus,  tam  galima  nurodyti  tyrimo 
Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  Taip 
panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą, taip apklausėjas 
skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus. 
apklausa.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia 
efektyvumo,  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  nuspręsti,  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir 
atsisakyti.  sudaryti  atstumų  matricą.  Kadangi  surinkti duomenys 
Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai),  reikia  rinktis  vieną  iš 
apklausa,  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  struktūrinių  vidurkių.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana, 
dalijant  anketas.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką.  Gaunama 
Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  surinktų duomenų matrica (1 lent.). 
efektyvesnis,  sugrįžo  visos  anketos.  Vis  dėlto  net  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne 
aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  atstumai  tarp  duomenų,  o  jų  panašumai.  DS  analizei 
Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  – 
išsiblaškymo  ir  nuovargio.  Tai  pasireiškė  tuo,  jog  atstumai.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra 
respondentai,  įpusėję  apklausą,  toliau  rinkosi  sudėtinga,  tačiau  visai  nebūtina,  nes  daugelis 
vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su 
Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko   panašumo, tiek su nepanašumo matais. 
1 lentelė. Duomenų matrica 
 
„Ekstra 
   „Ekstra“  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“ 
Draught“ 
Ekstra  10  7  7  5  5  3  4  3  3 
Ekstra 
Draught    10  6  5  4  2  4  4  3 
Švyturio      10  8  7  4  5  3,5  3 
Gintarinis        10  7  4  5  4  3 
Originalusis          10  3  5  3  3 
Stipriausias            10  4  2  3,5 
Baltijos              10  4  4 
Baltas                10  2 
Degintas                          10 
 
 
Grafinio modelio gavimas  DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity 
  Scaling)  procedūra.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS 
Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  analizei,  minimizuojant  STRESS  reikšmę.  Programoje 
padeda  suvokti,  kaip  tai  atliekama,  tačiau  dažniausiai  nurodoma,  jog  duomenys  yra  panašumai,  išdėstyti 
šį darbą atlieka statistinės programos. Turint trikampę  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje.  Taip 
duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  pat nurodoma, jog reikia pateikti duomenis nuo vienos 
gavimo.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  iki  šešių  dimensijų.  Programa  pateikia  STRESS 
naudojant statistinių programų paketą SPSS 15. Iš jo   reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.). 
 

  57
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Grafike  ieškoma  „alkūnės“,  pagal  kurią  pasi‐ nematome.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui,  kuris  neturi 
renkamas  dimensijų  skaičius.  Iš  grafiko  matyti,  kad  daug  patirties,  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐
esant  dviem  dimensijoms,  STRESS  reikšmė  mažėja  sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  Pagal  šį  me‐
labai  stipriai,  ji  taip  pat  mažėja,  kai  dimensijų  skaičius  todą,  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas.  Vis 
padidėja  iki  trijų  ir  keturių.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ dėlto tokį modelį (2 pav.) būtų itin sunku interpretuoti 
rioms dimensijoms, STRESS reikšmės mažėjimo beveik   ir analizuoti, ypač jei tyrėjui trūksta patirties. 
 

1 pav. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas 

 
2 pav. Keturių dimensijų modelis 
4 dimensija
3 dimensija
2 dimensija
1 dimensija

 
1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija

58  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

3 pav. Dviejų dimensijų modelis 

2 dimensija 

 
   
1 dimensija
 
4 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis 
 

2 dimensija 

1 dimensija 

 
 

  59
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  Dvi  alaus  rūšys,  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“,  yra  atvaiz‐
dimensijų  modelis  (3  pav.).  Tokį  modelį  lengviau  in‐ duotos viename taške, vartotojai nemato tarp jų jokio 
terpretuoti, nors jis yra mažiau tikslus.  skirtumo,  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐
  mažinti tiek produkcijos, tiek reklamos išlaidas.  
Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐
jos interpretavimas  tyti, kaip šis metodas veikia praktikoje. Taip pat išryš‐
  kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.  Dažnai  atlikus  DS 
Gavus  grafinį  modelį,  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐
terpretuoti. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ jektyvus.  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐
tematinė.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  kumo, kad DS rezultatai būtų naudingi.  
modelis  (3  pav.).  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ DS  yra  svarbi  priemonė,  plačiai  taikoma  įvai‐
jas.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  riose  mokslo  srityse.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐
kaina,  prestižas,  etiketės  spalva,  skonis  (saldus  –  kar‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą.  Psichometrikų  sukurtos 
tus),  stiprumas,  populiarumas.  Kaip  pavadinti  dimen‐ DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse, nes 
sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas.  Vienas  paprasčiausių  būdų  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių 
yra palyginti kraštutinius objektus. Šiuo atveju pirmoje  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė,  leidžianti  susidaryti 
dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  bendrą  problemos  vaizdą.  Apžvelgtos  DS  vystymosi 
ir „Degintas“. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐
ir  stiprumu,  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐
(šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  vas. 
Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga, šiais laikais tai 
ir  „Baltas“.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai. Vis dėlto 
sudėtinga,  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu,  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐
todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  cedūrą,  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra 
nepopuliarus).  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  lengva.  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐
yra spalva, antroji – populiarumas. Toks įvertinimas yra  dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐
subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso, kiek jis yra tiks‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį. 
lus.   Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas, tačiau jo 
Vis dėlto dimensijos nėra unikalios, DS analizėje  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso 
tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo. Derėtų nepamiršti, 
Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę 
veidrodinį atspindį ar apverstą modelį. Taip pat interp‐ sprendimo  paieškos  priemonę, o kaip priemonę hipo‐
retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  Tai  tezėms formuluoti.  
atlikus,  atstumai  tarp  objektų  nepakis,  tačiau  dimen‐  
sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip.  Modelio  su  pa‐ IŠVADOS 
slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐  
kiamas 4 pav.   Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra 
Taip pasukus ašis, pirmoje dimensijoje kraštuti‐ rinkos  tyrimai.  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu 
niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“,  o  žinoti, kaip vartotojai vertina įvairius produktus, kokie 
antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“.  Pagal  šių  alaus  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės.  Visa  tai  pa‐
rūšių  skirtumus,  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  deda  atskleisti  DS  analizė,  todėl  ji  plačiai  naudojama 
prestižas  (įprastas  –  išskirtinis),  o  antrąją  –  stiprumas  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti,  tinka‐
(stiprus  –  silpnas).  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  mai  reklamos  kampanijai  parinkti,  rinkai  segmentuoti 
lieka tikslus, tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis.  ir  t. t.).  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐
Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų 
mą – rezultatų nevienareikšmiškumą. Modelio naudin‐ daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus 
gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją. 
vertinimo.   Tai  itin  perspektyvios  sritys,  tinkamas  jų  supratimas 
Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų.  Ne‐
jektų  sankaupas.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis,  paisant DS naudingumo rinkos tyrimams, jo panaudo‐
todėl  yra  vienareikšmės.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti,  jog  jimas  šioje  srityje  mažėja.  Jį  išstumia  kitos  analizės 
vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“,  „Baltijos“  ir  „Gin‐ rūšys,  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių 
tarinis“ alus, o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“.  stygius jaučiamas vis labiau.  

60  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

LITERATŪRA   4.  Green,  P.  E.  1975:  On  the  robustness  of 
  multidimensional  scaling  techniques,  Journal  of 
1.  Bernatavičienė,  J.  2004:  Daugiamačių  marketing research, Nr. XII, p. 73–81.  
duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  5.  Kėdaitis,  V.  2009:  Matavimai  ir  duomenų 
(magistro  diplominis  darbas).  Vilnius:  Vilniaus  rinkimo metodai, Vilnius: Vilniaus universitetas. 
pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  6. Kėdaitis, V. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų 
fakulteto Informatikos katedra, p. 17–18.  konspektas), Vilnius: Vilniaus universitetas. 
2. Carroll, J. D., Green, P. E. 1997: Psychometric  7.  Lehmann,  D.,  Gupta,  S.,  Steckel,  J.  1998: 
methods  in  marketing  research:  part  II,  Marketing  Research,  Massachusett:  Addison‐Wesley 
multidimensional  scaling,  Journal  of  marketing  Publishing company.  
research, Nr. XXXIV, p. 193–204.  8.  Young,  Forrest  W.  Multidimensional  scaling. 
3.  Green,  P.  E.  1975:  Marketing  applicatons  of  Interneto prieiga: http://forrest.psych.unc.edu/teaching/ 
MDS:  assessment  and  outlook,  Journal  of  marketing,  p208a/mds/mds.html (žiūrėta 2009‐11‐24). 
1975, Nr. 39, p. 24–31.    
 
 
 
 
 

  61
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:  
NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE 
 
Doc. dr. Rūta Kropienė  Magistras Gžegož Jurgo  
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  
Tel. (8 5) 236 6143   El. p. gzegoz4@yahoo.com
El. p. ruta.kropiene@ef.vu.lt
 
 
Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐
turi  oro  sąlygos,  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų,  DOJIMO PRIELAIDOS 
efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių   
naudojimo  galimybės.  Jau  dešimt  metų  pasaulio  Pirmoji  prielaida.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐
finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti 
priemonėmis,  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.  Pir‐
kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja.  Pirma,  mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo 
Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  įregistruoti  JAV  1996–1997  m.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐
atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  lios  priežastys:  pirma,  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐
šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino.  Antra,  šalyje  kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas, antra, 
nėra  išsamių  tyrimų,  pagrįstų  meteorologinių  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas.  Čikagos 
duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐
palyginimais,  kurie  atsakytų  į  klausimą,  kiek  ir  kokiu  ligacijas ir pasirinkimo sandorius, o vėliau, kaip logiška 
mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  rinkos  plėtros  tąsa,  buvo  sukurtos  orų  išvestinės 
įvairios  oro  anomalijos.  Trečia,  nėra  įvertinta,  kiek  priemonės – ateities, apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐
tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  riai  [5].  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐
kokios finansinės naudos jie suteiktų.  niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė,  žemiausia, 
Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  aukščiausia),  saulėtų  valandų  skaičius,  vėjo  greitis, 
temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ kritulių (lietaus, sniego) kiekis ir pan. 
vos  ūkyje.  Siekiant  šio tikslo, straipsnyje keliami tokie  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro 
uždaviniai:  temperatūros pagrindu [4]. Tai lemia kelios priežastys. 
●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka 
priemonių naudojimo prielaidas;  energetikos  kompanijų,  kurios  yra  pagrindinės  šios 
rinkos  dalyvės,  poreikius  [10].  Antra  –  temperatūros 
●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus 
parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei, 
mieste; 
pavyzdžiui, kritulių kiekio, kuris, kaip žinia, yra netoly‐
●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro 
gus kintamasis [8]. Populiariausi kintamieji yra šildymo 
temperatūrų analizę; 
dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai 
●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  (CDD),  kurie  parodo,  kiek  dienos  oro  temperatūros 
įmonės draudimosi strategiją.  vidurkis nukrypsta nuo 18,33 °C (arba 65 °F) [6]. Tačiau 
Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė,  indeksų  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT,  kuriame  yra 
metodas, regresinė analizė, koreliacinė analizė.  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą 
Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ apibrėžtą laikotarpį. 
sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys,  ku‐ Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja 
riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  standartizuotais  ateities  sandoriais,  kurių  bazinius  ak‐
Aplinkos  ministerijos  (LHMT),  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ tyvus  sudaro  18  JAV,  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų 
gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros 
gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.  indeksai 1  [3; 6]. Be to, šioje biržoje galima įsigyti šių  
 
________________________ 
1
 Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai, o ne suvestiniai 
HDD ir CDD indeksai. 

62  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  2005 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V‐36  „Dėl Lietuvos 
parduoti kontraktus.  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐
Antroji  prielaida.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų 
drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  Taigi,  Lietuvoje 
dimo  sutartys.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba 
priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta, kad čia kitaip  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje 
negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  vietovėje. 
finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  Ketvirtoji  prielaida.  Jau  senokai  mokslinėje 
poreikis.  Pirma,  draudėjas,  norėdamas  gauti  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio,  pagal  kurį 
kompensaciją,  turi  įrodyti,  kad  finansinius  nuostolius  būtų  galima  susieti  miestų,  kurių  oro  temperatūros 
patyrė  dėl  oro  sąlygų.  Naudojant  išvestines  prie‐ indeksais  prekiauja  biržos,  ir  kitų  vietovių,  kurių  oro 
mones, tokių įrodymų nereikia. Antra, draudimo sutar‐ temperatūra  biržos  neprekiauja,  oro  temperatūros 
timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  riziką  [3;  11].  Daugelis  nagrinėtų  modelių,  deja,  nepa‐
situacijų,  stichinių  nelaimių,  todėl  tokia  sutartis  yra  kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką. 
visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas 
sąlygoms.  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis,  kurį  pasiūlė  Dor‐
gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.  Trečia,  nier’as  ir  Querelis  [11].  Temperatūros  skirtumų  pa‐
išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti 
turintys  dalyviai,  iš  kurių  vieniems,  sakykime,  yra  pa‐ modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį 
lanki šilta, o kitiems – šalta žiema. Šie dalyviai sudaro  procesą. Taigi modelis užrašomas taip:  
išvestinius  sandorius,  kuriais  diversifikuojama  oro 
dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt,  (1)
temperatūros  rizika.  Tokia  situacija  neįmanoma 
draudimo rinkoje.   kur:  
Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐
prieinamumas.  Įmonės,  norinčios  analizuoti  savo  mas dydis); 
veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. y. 
duomenų  statistinėmis  eilutėmis,  turi  už  juos  mokėti  vidurkis, prie kurio grįžta procesas);  
nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.  Todėl  α – grįžimo prie vidurkio greitis;  
labai  svarbu,  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  γ – proceso kintamumas;  
galėtų jais visiškai pasikliauti, įvertindamos finansinius  Wt – Wienerio procesas.  
nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones. Lie‐ Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei 
tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐
kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ tuoti,  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro 
menis. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1 
tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus  pav.). 
 

1 pav. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m. ir jos imitacija 2010–2012 m.*   

2000– 2009 2010– 2012 simuliacija
30

20

10

‐10

‐20

‐30
2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
 
* Sudaryta autorių. 

  63
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ  dorio  strategiją,  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos 
  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.  
Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. 
energija“,  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste,  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst. gyventojų, kiekvienam 
duomenis –  2005–2006  m.  šildymo  sezono  vidutinį  vidutiniškai  teko  po  25,2  m2  naudingojo  gyvenamojo 
mėnesinį šilumos suvartojimo lygį.   ploto.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė 
Empiriniai  duomenys  (2  pav.)  atspindi  logišką  14,04  mln.  kv.  metrų.  Naudojant  mėnesinius  šilumos 
priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  energijos,  tenkančios  vienam  kv.  metrui,  duomenis, 
temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.  Šios  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos 
priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to 
‐0,9271.  Taigi,  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  meto  kainomis. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐
kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir 
pelną.   pajamų,  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją, 
Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐  pokyčių (žr. 1 lent.).  
   
 
2 pav. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida* 

 
* Sudaryta autorių, remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis. 
 
 
 
1 lentelė. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*, mln. litų be PVM 

Koeficiento 
Kintamasis  Paklaida  t statistika  p reikšmė 
reikšmė 

Laisvasis narys  51,8013  1,4020  36,9490  0 

Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  –3,6360  0,2778  –13,0895  0 

Koreguotas R2 – 85,45%  Stebėjimų skaičius – 30 
Standartinė paklaida – 7,44  F statistikos p reikšmė – 0% 
* Sudaryta autorių. 

64  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu,  UAB  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:  
„Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą 
P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18),   (4) 
šilumą vidutiniškai sumažėja 3,636 mln. litų. O kai oro 
temperatūra  yra  0  oC,  įmonė  vidutiniškai  gauna  51,8  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) =
mln.  litų  pajamų.  Tiek  t  statistika,  tiek  p  tikimybės  = Φ(18) – Φ(18 – zt), (5) 
reikšmės  rodo,  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio 
reikšmingi,  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  funkcija. 
patvirtina,  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto 
temperatūros  ir  pajamų  pokyčius.  Tačiau  tokias  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę, 
išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros 
prielaidas:  reikšmę.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti 
●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos 
atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  miestų,  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja 
centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.  Ši  prielaida  CME,  koeficientai  (žr.  2  lent.).  Šie  duomenys  apima 
neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 iki 2009 m. gruodžio 
temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei,  31  d.  Tiesa,  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m.  birželio 
tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui,  kuris  nulemia  mėn.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d., Oslo 
pasirinkimo sandorio kainą. Todėl mažinant šios įtakos  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m. 
poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  gegužės mėn., o Prahos – 2010 m. sausio mėn.  
tam tikros dalies pajamų netekimą;    
●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  2 lentelė. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų 
koreliacija* 
tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m. 
 
gruodžio 1 d. kainomis;  
Miestas  Koreliacijos koeficientas 
●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo 
augimo poveikis.  Amsterdamas  0,828 
  Barselona  0,829 
VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  Berlynas  0,889 
TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ 
  Essenas  0,827 
Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  Londonas  0,808 
miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą,  kurio  Madridas  0,807 
indeksu prekiauja CME. 
Tarkime,  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  Oslas  0,897 
temperatūros,  prekiaujamos  CME,  laiko  eilutė,  o  T2t  –  Paryžius  0,813 
Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė.  Darydami  Praha  – 
prielaidą,  kad  abiejų  miestų  temperatūros 
pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį,  galime  Roma  0,844 
prognozuoti  pirmosios  tikimybę,  atsižvelgdami  į  Stokholmas  0,912 
prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį. Aišku,   
prielaida yra gana grubi, tačiau tai netrukdo pristatyti  * Sudaryta autorių, remiantis CME ir LHMT duomenimis. 
pačios draudimosi idėjos.    
HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  Nesunku  pastebėti,  kad  trijų  miestų  –  Berlyno, 
faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės,  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės 
prekiaujamos  CME,  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  yra  didžiausios  –  apie  90  proc.  Nors  Vilnius  labiausiai 
sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  koreliuoja  su  Stokholmu,  tačiau,  papildžius  oro 
reikšme. Tuomet dydis Z*t būtų:   temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę 
Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}. (2)  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis, 
HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  paaiškėjo,  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą 
reikšmes:  imituoja  Oslo  miesto,  kuris  bus  Vilniaus  miesto 
0, kai Z*t ≤ 0, „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje, 
Z t= (3)
Z*t, kai Z*t > 0.
 
temperatūra. 
 
 

  65
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA  Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto 
  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų. Taigi kontraktų 
Tarkime,  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  skaičius apskaičiuojamas taip: 
oro  sąlygų  įtaką,  naudodama  oro  temperatūros  (5,1  mln.  Lt  /  3,4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20 
išvestinių  priemonių  rinką.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ EUR).  (7) 
slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo 
short  call  poziciją).  Tai  reiškia,  kad  esant  šiltesnei  nei  pirkti kontraktus. 
įprasta žiemai, įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė) 
premijos.  Ir  priešingai,  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta,  apskaičiuojama  premija,  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už 
įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  vieno kontrakto pardavimą [1]:  
2
priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  σ – d2
didesnių  pajamų,  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  C(t) = e –r(T–t)
[ (μ – K)Φ(–d) +

e ],  (8) 
energijos.  
kur: 
Norint  tai  įgyvendinti,  pirmiausia  reikia 
apskaičiuoti HDD indekso dydį. Žinia, Europoje bazinė  μ–K
d= ,
oro  temperatūra  yra  18 oC.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– σ
kovo mėn. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   r – nerizikinga palūkanų norma; 
n T – kontrakto galiojimo termino pabaiga; 
HDD = nTbaz –  ∑ Ti .   (6) 
i =1
t – einamasis laikotarpis (t < T); 
Tarkime,  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  K – sutartas indekso dydis; 
gruodžio mėn. oro temperatūros šuolių. Tyrimo metu  μ – indekso laiko eilutės vidurkis; 
buvo  nustatyta,  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida; 
nis gruodžio mėn. HDD indeksas siekė 624 punktus, o  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys. 
jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. Per šį laikotarpį  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso 
mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465,  o  didžiausia  –  848  punktai,  t.  y.  560  eurų  už  vieną  kontraktą,  o  iš  viso – 
punktai. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai.   940  240  eurų,  arba  3  246  461  litas.  Diskontavus  šias 
2010 m. balandžio mėn. pabaigoje Čikagos pre‐ vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 ,  matome,  kad  pre‐
kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  mija  už  vieną  kontraktą  bus  556,74  euro,  o  už  visus 
indeksais  2010–2011  m.  žiemos  sezonui.  2010  m.  kontraktus – 934 771 euras, arba 3 227 578 litai. 
gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  Norint  ištirti,  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus 
kaina  buvo  596  punktai.  Todėl  besidraudžiančiai  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys 
įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ ankstesniaisiais metais, reikėtų naudoti imitacinį istori‐
rinkimo  kontraktą.  Tarkime,  įmonė  nusprendžia  par‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m. 
duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  gruodžio  mėn.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐
sandorį,  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.  Taigi  tegijos baigtis (žr. 3 lent.).  
įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  Matyti, kad per pastaruosius dešimt metų UAB 
žiemos atveju.   „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi 
Žinoma (žr. 1 lent.), kad oro temperatūrai paki‐ kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius 
lus  1 oC,  įmonės  pajamos  sumažėja  3,636  mln.  litų.  dėl šaltos žiemos. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐
Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ dotų  premija,  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už 
tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą.  Šiuo  atveju  skirtu‐ riziką.  
mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn.  Vilniaus  HDD  in‐ Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580 
dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ punktų pasirinkimo pirkti sandorį, UAB „Vilniaus ener‐
dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus.  Todėl  galima  sa‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5,5  mln.  litų  kitai 
kyti,  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1,4  oC  sandorio  pusei.  Taigi, gali pasirodyti, kad dalyvavimas 
aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn.  temperatūros,  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐
nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5,1  mln.  litų.  Ir  gas. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų 
atvirkščiai,  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti,  jei  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo 
temperatūra būtų 1,4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje.  šiltesnėmis žiemomis (žr. 4 lent.).  
 
________________________ 
1
 Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais, taikysime EURIBOR palūkanų normą, 
kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos. 

66  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

3 lentelė. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys* 
 
Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD; 0} (K = 580)  Išmokos, mln. Lt 

2000  12  537  0  Premija 3,2 


2001  12  803  –223  –25,9 
2002  12  848  –268  –31,1 
2003  12  572  0  Premija 3,2 
2004  12  556  0  Premija 3,2 
2005  12  648  –68  –7,9 
2006  12  465  0  Premija 3,2 
2007  12  572  0  Premija 3,2 
2008  12  569  0  Premija 3,2 
2009  12  665  –85  –9,9 
     Vidurkis  –161  –5,5 
* Sudaryta autorių. 
 
 
4 lentelė. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma* 
 
Vidutinė  Pajamų už šilumą ir 
HDD  Pasirinkimo sandorio  Pajamos už šilumą 
Metai  Mėnuo  tempera‐ pasirinkimo sandorio 
reikšmė  vertė, mln. Lt  (pagal regresiją), mln. Lt 
tūra, oC  verčių suma, mln. Lt 

2000  12  537  0,7  Premija 3,2  49,3  52,6 


2001  12  803  –7,9  –25,9  80,5  57,8 
2002  12  848  –9,4  –31,1  85,8  57,9 
2003  12  572  –0,5  Premija 3,2  53,4  56,7 
2004  12  556  0,1  Premija 3,2  51,6  54,8 
2005  12  648  –2,9  –7,9  62,4  57,7 
2006  12  465  3,0  Premija 3,2  40,9  44,1 
2007  12  572  –0,5  Premija 3,2  53,4  56,7 
2008  12  569  –0,4  Premija 3,2  53,1  56,3 
2009  12  665  –3,5  –9,9  64,4  57,7 
* Sudaryta autorių. 
 
 
Tais  atvejais,  kai  įmonei  tenka  susimokėti  būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro 
kompensaciją,  jos  pajamos  yra  apie  57,7  mln.  litų,  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas. 
kadangi  tiek  įmonės  pajamos,  tiek  galima  išmoka  yra  O  kai  žiemos  būna  šiltos,  įmonės  pajamos  mažėja 
tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  neproporcingai,  tačiau  jos  papildomos  pastovia 
lygiu. Be to, pasirenkamas toks kontraktų skaičius, kad   premijos dydžio suma. 
 
 

  67
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
IŠVADOS  2.  Benth,  F.  E.,  Saltyte‐Benth,  J.  2005:  Stochastic 
  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View 
Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  towards  Weather  Derivatives,  Applied  Mathematical 
didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė,  gausėjantis  Finance, Vol. 12. 
dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  3. Benth, F. E., Saltyte‐Benth, J., Koekebakker, S. 
įsitraukimas  į  šią  rinką.  Tyrimo  rezultatai  rodo,  kad  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of 
Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ Weather Derivatives, Quantitative Finance Seminar, Oslo. 
jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.  Lietuvos  hi‐ 4.  Cao,  M.,  Li,  A.,  Wei,  J.  Z.  2003:  Weather 
drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  Derivatives: A New Class of Financial Instruments, Social 
išsamius  duomenis,  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  Science  Research  Network.  Interneto  prieiga: 
oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.  Be  to,  matyti  http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id= 
aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21). 
draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.  5. Carabello, F. 2005: Introduction to weather de‐
Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  rivatives.  Interneto  prieiga:  http://www.investopedia. 
prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ com/articles/optioninvestor/05/052505.asp  (žiūrėta 
duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  2009‐03‐19). 
indeksus.  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ 6.  Chicago  Mercantile  Exchange,  Rulebook. 
elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  Interneto  prieiga:  http://www.cmegroup.com/rulebook/ 
CME/index.html (žiūrėta 2010‐04‐24). 
temperatūros  modeliais.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME 
7.  Considine,  G.  Introduction  to  weather  deriva‐
prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko 
tives.  Interneto  prieiga:  http://www.cmegroup. 
eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti,  kad  šio 
com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.
kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas, 
pdf (žiūrėta 2009‐03‐19). 
Berlynas ir Oslas, ypač pastarasis. Išnagrinėta Vilniaus 
8.  Dischell,  R.  2002:  Climet  risk  and  the  wether 
šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų 
market: Financial risk management with weather hedges, 
išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐
London: Risk Books. 
suoti įmonės pajamas – jas padidinti, esant šiltesniam  9.  Kosater,  P.  2006:  Cross‐City  Hedging  with 
nei  įprasta  šildymo sezonui, arba sumažinti, išmokant  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models, 
sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  Seminar of Economic and Social Statistics, University of 
pajamų,  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  Cologne. 
temperatūrai šildymo sezono metu. Šis atvejis sudaro  10.  Kropienė,  R.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės 
pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas, Ekonomika 
įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  Be  to,  šalies  ir vadyba, 2007 (12), p. 807–814.  
valstybės  institucijos,  reaguodamos  į  energetinių  11.  Mraoua,  M.,  Bari,  D.  2005:  Temperature  Sto‐
žaliavų  kainų  pokyčius,  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐
šioje  rinkoje,  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  pirical  study  of  Moroccan  data.  Interneto  prieiga:  
interesams.  http://www.univ‐rouen.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/ 
mraoua.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7). 
LITERATŪRA  12. Valstybės žinios, Nr. 58‐2068, 2005. 
  13.  Vilniaus  energija,  Šilumos  suvartojimas, 
1.  Alaton,  P.,  Djehiche,  B.,  Stillberger,  D.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www.vilniaus‐energija.lt/heat_ 
On Modelling and Pricing Weather Derivatives, Applied  consumption.php (žiūrėta 2010‐02‐02). 
Mathematical  Finance,  Vol.  9.  Interneto  prieiga:   14.  Weather  Derivatives.  Interneto  prieiga: 
http://www.math.kth.se/matstat/fofu/reports/  http://www.egartech.com/docs/eGAR_Weather_ 
weather.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ).  Derivatives_Model.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07). 
   
 
 
 
 
 

68  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS 
 
Doc. dr. Vladas Rimkus 
Mykolo Romerio universiteto  
Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto  
Tarptautinės prekybos ir muitų katedra 
Ateities g. 20, 08303 Vilnius 
Tel. +370 651 57 856 
El. p. v.rimkus@mruni.eu  
 
 
Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas,  Šešėlinė veikla, iš vienos pusės, padidina atskirų 
turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  individų pajamas, bet, iš kitos pusės, sumažina valsty‐
socialiniams  procesams.  Kontrabandos  tema  siejama  bės  pajamas.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų 
su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu,  apta‐ duomenimis,  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės 
riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas.  Pateikiamos  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę 
konkrečios  kontrabandos  charakteristikos,  analizuo‐ įtaką šalies ekonomikai. 
jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei   
kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS 
riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių.  Straipsnio   
pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐
socialinės šio proceso pasekmės.  kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu 
  gauti  papildomos  naudos.  Nagrinėdamos  mokesčių 
ĮŽANGA  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1,  88]  autorės  pa‐
  žymi, kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių 
Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių 
nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  nemokėjimas.  Manoma, kad mokesčių vengimas nėra 
problemai.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ neteisėta  veikla,  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi 
mikos dalis, o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas,  įstatymų  spragomis,  nepažeidžiant  pačių  įstatymų. 
nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla. 
kinys.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ F.  A.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐
nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  mic analysis of tax evasion“ pažymi, kad šias dvi sąvo‐
sektorių, tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐
čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ gimas yra tada, kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą, 
šėlinės  ekonomikos.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐
kart,  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  mybėn,  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐
ranką“,  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  tumo  jausmą,  nes  išaiškėjus  sukčiavimams,  iš  jo  bus 
Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  pareikalauta sumokėti mokesčius. 
valstybės ekonominės politikos, šalyje galiojančių įsta‐ Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐
tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos.  Darbo  motyvacija  riama  įvairi  veikla.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo 
oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ forma  yra  pajamų  slėpimas.  Galimybė  nuslėpti  paja‐
pna,  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  mas  priklauso  nuo  to,  kokia  veiklos  rūšimi  individas 
ekonomikoje.   užsiima.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir 
Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  tai, kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda, asme‐
iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą. Įvertinus vals‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐
tybės  ekonominės  politikos,  šalies  ir  šeimos  padėtį,  mos. 
keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  Šių  veiksnių  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐
reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  tinga, sunku apibrėžti, kaip tai turėtų būti daroma. Dėl 
nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje.  Čia  išskirtinas  as‐ šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐
pektas, kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios 
tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  statistikos.  Taigi,  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai 
sritį, kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė.   susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika. 

  69
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius 
divido  priimamas  sprendimas,  mokėti  mokesčius  ar  veiksnius,  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐
ne.  Todėl  naudinga  išnagrinėti,  kaip  priimamas  šis  tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą,  –  tai  po‐
sprendimas.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ žiūris  į  mokesčius,  mokesčių  suvokimas,  individo 
čių,  individas  susiduria  su  nerimu,  kadangi  mokesčių  asmeniniai bruožai. 
nemokėjimas  yra  nelegali  veikla,  o  atskleidus  sukčia‐ Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio 
vimą  jam  gresia  bausmė.  Pradinį  supratimą  apie  šio  nerimą  ir  savigraužą.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas 
sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma, galinti labai 
ekonomika (angl. economics of crime).  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐
Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ gas  nepatogumas.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐
jimo  modelį  analizuojama,  kas  lemia  individo  apsi‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐
sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  rinimo  ir  bausmės  sąnaudas.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐
sąžiningai [2, 221].  nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą, 
Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ pastebėta,  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐
kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę. Daroma  mos  baudos,  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi 
prielaida, kad apmokestinamos pajamos yra Y, mokes‐ tai, ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria, 
čio norma – t. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ ar  ne  (t. y. kitų visuomenės narių nuomonė). Sprendi‐
rėti (1‐t)Y pajamų, jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai, bet 
dydį ir moka mokesčius. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐
čių, daroma prielaida, kad su tikimybe p jis bus pagau‐ suomenės,  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐
tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F.  Numatoma  vengimo  muo, elgesį. 
strategijos vertė yra tokia:  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  – 

E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1) 
kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės 
naštos  dydžiu.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų, 
Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę,  asmuo  pvz., [4]. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐
nemokės mokesčių.  kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė, 
Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras 
tavimai,  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  M.  W.  Spiceris  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė,  kad di‐
[3, 89] teigė, kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐
ne  maksimizavimo  strategijos,  o  apytikriai  vertinimai.  tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti,  kad  sumažės 
Todėl tikslūs skaičiavimai, kurie remiasi neteisėtos vei‐ mokestinės  pajamos.  Lafero  kreivė  rodo,  kad  egzis‐
kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu, nėra tiks‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas,  kurį  padidinus  labai 
lingi.  Tyrimai  rodo,  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  sparčiai mažėja mokesčių pajamos. Asmenys reaguoja 
nustatymo  tikimybę,  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  į mokesčius – taip yra dėl to, kad negali būti tokio mo‐
atliktų tikrinimų skaičius (t. y. individo patirtis). Asme‐ kesčio,  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  Didinant  mo‐
nys, priimantys sprendimą dėl mokesčių, skaičiuoja ne  kesčius,  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  Svar‐
tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę,  bet  patį  biausia to pasekmė – mokesčių vengimas. 
paprasčiausią atsitiktinumą.   
M.  W.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS  
kymosi  normas  (angl.  norms  of  complian).  Tai  reiškia,  IR STRUKTŪRA 
kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių   
veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis. 
individo  draugų,  vengiančių  mokėti  mokesčius,  skai‐ Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų, kokiais krite‐
čius.  rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐
Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ nės  veiklos  sričiai.  Tai  gali  būti,  pavyzdžiui,  teisiniai 
jimo  modelį,  M.  W.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐
mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  ruojamos,  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip 
(dvasinį  nepasitenkinimą).  Tai  reiškia,  kad  mokesčių  mokesčių  mokėtojai.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  Tačiau 
mokėtojas  vengia  mokesčių  tol,  kol  laukiama  nauda  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo 
viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ traktuotei.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina 
nes sąnaudas, susijusias su mokesčių nemokėjimu.  veikla, nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą. 
 

70  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  Tyrimas  atskleidė, kad santykinai didžiausia ne‐


produktą,  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐
šešėlinio  verslo,  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ tės,  statybos  ir  prekybos  versle.  Absoliučia  išraiška 
apskaitoma  ekonomika,  mastą.  Vertinant  neapskai‐ didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra 
tomos  ekonomikos  mastą,  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ prekyboje, išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje, 
apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis,  nefor‐ statyboje,  taip  pat  transporto,  sandėliavimo  ir  ryšių 
malusis  ir  nelegalusis.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle. 
riama  veikla,  kuri yra leidžiama, tačiau oficialiose įmo‐ Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis 
nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa,  2002  m.  sudarė  18,9  proc.  bendros  BVP  apimties  [7, 
siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ 88].  Tyrimas  parodė,  kad  prekybos  versle  dažniausiai 
nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan.  Neformaliajam  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐
neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ rodė  50  proc.  apklaustų  ekspertų,  tabako  gaminiai  – 
korporuotų  įmonių,  t. y.  įmonių,  priklausančių  vienam  46,7, drabužiai – 40, buitinė technika – 36,7 proc. Dau‐
savininkui, dažnai šeimai, veikla – gamyba namų ūkyje,  guma  (90  proc.)  apklaustų  respondentų  nurodė,  kad 
gamyba  ne  tik  pardavimui,  bet  ir  ūkio  reikmėms,  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis,  kodėl  yra 
smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.  Nelegaliam  slepiama  prekybos  apyvarta  [7,  31].  Įdomūs  rezultatai 
neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ gauti  tiriant  alkoholio  rinką.  Iš  bendros  suvartotos 
sėta ekonominė veikla, apimanti prekių gamybą ir kitą  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53,5  proc.  su‐
įstatymų  draudžiamą  veiklą.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  daro  legaliai  pagaminta  degtinė,  21,6  proc.  –  namų 
veikla,  kuri  tampa  nelegali,  jeigu  gamintojas  neturi  gamybos, 24,9 proc. – kontrabandinė degtinė [7, 68]. 
reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės 
Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą,  ekonominės 
vimas,  kontrabandos  gabenimas,  nelegali  prostitucija  krizės  laikotarpiu.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐
ir  kita.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų 
rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos 
2003 m.   problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje. 
   
1 lentelė. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE  
dėtinė vertė (BPV) 2002 m.  CHARAKTERISTIKOS 
 
 
Neapskai‐ Neapskaitytos 
tyta sukur‐ BVP dalis, paly‐ Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐
Veiklos rūšis 
ta BPV,  ginti su šalies  jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].  Pirmoje 
mln. Lt  BPV, proc. 
Žemės ūkis, medžioklė ir  šio  straipsnio  dalyje  teigiama,  kad  tas,  kas  gabenda‐
iškininkystė  100,0  3,1  mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐
Žuvininkystė  25,8  60,2  mus  pateikti  muitinei  daiktus,  kurių  vertė  viršija  250 
Išgaunamoji ir apdirba‐
moji pramonė  1760,0  19,4  MGL  dydžio  sumą,  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar 
Elektros, dujų ir vandens  kitaip išvengė šios kontrolės, yra baudžiamas. Antroje 
tiekimas  58,5  3,1 
Statyba  1403,9  47,8  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐
Didmeninė ir mažmeninė  kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus, narkotines 
prekyba  2918,9  35,8  ar psichotropines medžiagas. Su kontrabandos sąvoka 
Viešbučiai ir restoranai  216,6  29,1 
Transportas, sandėliavi‐ susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.  Jame 
mas ir ryšia   1258,7  20,2  sakoma,  kad  tas,  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės 
Nekilnojamasi  turtas, 
nuoma  1224,3  32,0  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti 
Švietimas  69,3  2,5  muitinei  daiktus,  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio 
Sveikata ir socialinė rū‐ sumą,  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos 
pyba  60,6  3,9 
Kita komunalinė ir aptar‐ Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei 
navimo veikla  473,8  31,1  ar kitaip šios kontrolės išvengė, yra baudžiamas.  
Privatūs namų ūkiai su 
samdytu personalu  11,2  19,8   
Iš viso  9581,7  21,0 
Šaltinis: [7, 87]. 
 

  71
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  viso šiemet sulaikyto kiekio, pasienyje su Rusijos Fede‐


prekės  –  alkoholis,  tabakas  ir  kuras.  Viena  iš  kontra‐ racija  –  28  proc.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio. 4   Per 
bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė 
ir  kaimyninėse  šalyse,  iš  kurių  vežama  kontrabanda.  jau  sulaikė  101  mln.  vnt.  nelegalių  rūkalų.  Tai  sudaro 
Pavyzdžiui,  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  apie  84  proc.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų 
„Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  kontrabandinių  cigarečių.  Šie  duomenys  rodo,  kad 
10  litų.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių 
rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ rinkai nemažėja. 5 
duodamas už maždaug 25 litus, o nelegaliai išgabentas  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai 
ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir 
tus. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  kaimyninėse šalyse, iš kurių vežamos tos prekės. Dideli 
rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių 
centruose  kainuoja  apie  5  litus.  Panašus  kainų  skirtu‐ prekių  gabenimu.  Šiuo metu, pavyzdžiui, šalyje akcizo 
mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ mokestis  sudaro  apie  35  proc.  benzino  kainos  ir  apie 
rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių.  60  proc.  pigiausios  degtinės  kainos.  Akcizų  tarifai  al‐
Š.  m.  balandžio  mėn.  pradžioje  litras  A95  koholiui,  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES 
markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4,10 lito, litras  mastu.  Nustatomi  minimalūs  tarifai,  kuriuos  ES  vals‐
A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  tybė  narė  privalo  pasiekti.  Pvz.,  Lietuva  įsipareigojo, 
apie 2,5 lito. 2  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki 
Pernai,  2009  m.,  Rusijoje  0,5  l  degtinės  butelio  2011 m. bus nemažesnis nei 1116 litų. Šiuo metu faktinis 
kaina neviršijo 5 litų. Nuo š. m. sausio 1 d. degtinė pa‐ akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐
brango  beveik  dvigubai.  Kontrabandinė  rusiška  jimą 34,4 proc. Tai rodo, kad dabartinė akcizų politika 
degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų.  Pigi  rusiška  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐
degtinė  nebėra  populiari  prekė,  kaip  pernai  ar  gai.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių 
anksčiau.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ įplaukų į šalies biudžetą.  
mos cigaretės ir degalai. 3     
Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  KONTRABANDOS EKONOMINĖS  
ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių. Su  PASEKMĖS 
Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km,  su  Baltaru‐  
sija – 502 km. Tai viena iš priežasčių, lemiančių kontra‐ Augant  akcizams,  didėja  skirtumai  tarp  prekių 
bandos mastą šalyje.  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse,  mažėja  ak‐
Per  2009  m.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120,5  cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje, 
mln.  vnt.  cigarečių,  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐
litų.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m.  laikotarpiu,  sulai‐ mis, daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla. 
kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc. Kaip ir anksčiau, į  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos 
Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  ekonomikos  tyrimas, apie pusę suvartotos degtinės ir 
kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė, 
Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos.  Per  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐
2009  m.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ dinė degtinė. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra 
laikė 63,15 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių – 52 proc.  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais. 
 

                                                             
1
 http://www.pasienis.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249  
2
 Vilniečius maitina ir Baltarusija, Lietuvos rytas, 2010 m. balandžio 3 d. 
3
 Rusiškos degtinės turguje apstu, Lietuvos rytas, 2010 m. vasario 9 d. 
4
 Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai, http://www.cust.lt/lt/rubric?rubricID=849 
5
 http://www.cust.lt/lt/article?articleID=8470  
 

72  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
2 lentelė. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui 
 
  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Cigarečių, pakeliais po 20 vnt. 57  59  60  61  60  40 
** 
Absoliutaus (100%) alkoholio, litrais 10,4  10,7  11,0  11,4  11,4  10,9 

Parduota mažmeninėje prekyboje. 
** 
Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. 
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys. 
 
2009  m.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos 
nių  parduota  už  805,8  mln.  litų,  arba  31  proc.  mažiau  pasekmes. 
(palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.  2009  m.,  Kai kontrabandos mastai auga, vyriausybės me‐
palyginti su 2008 m., tabako gaminių mažmeninės kai‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja.  Jeigu  vyriausybė  su‐
nos  padidėjo  26,1  proc.  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  siduria  su  fiskaliniais  sunkumais,  tai  dažniausiai  tenka 
2009 m. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.)  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐
ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.  Be  to  vyriausybė  taip  pat 
1 d.)  tarifai.  Daugiausia  –  35,1  proc.  –  pabrango  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐
ketvirtajam,  pigiausiųjų,  cigarečių  kainų  segmentui  dama  ir  pridėtines  išlaidas,  kurios  atsiranda  pertvar‐
priklausančios cigaretės su filtru.  kant mokesčių surinkimą, bet šios išlaidos gali ir nepa‐
2009  m.,  palyginti  su  2008  m.,  spirituotų  alko‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo. Naujų 
holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32,7  proc.  2009  m.  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų. 
parduota  3,3  mln.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų,  tai  14,3  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos,  o  kartais  ir 
proc.  mažiau  nei  2008  m.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ nepakankamai  realios.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti 
ninės  kainos  2009  m.,  palyginti  su  2008  m.,  padidėjo  ūkio  subjektų  nerimą,  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo 
9,2  proc.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją 
2009 m.  sausio  1  d.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  arba nuslėpti dalį savo pajamų. 
tarifas.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.  padidintas  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai,  bendras  eko‐
pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas.  Ypač  brango  nomikos  pavaldumas  blogėja.  Tai  mažina  vyriausybės 
spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.  Jų  kainos  kito  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti 
nevienodai:  degtinė  pabrango 14,8 proc., trauktinės –  priimamų  sprendimų  pasekmes.  Makroekonominiu 
14,5, viskis – 10,4, likeriai – 9,2 proc. 6  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau 
Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo 
didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  arba  mažėjimo),  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti 
nuostolius  valstybės  biudžetui.  Ekonominių  ir  sprendimams priimti reikalingų resursų. Tokio proceso 
finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas, 
analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š.  m.  augantis  biudžeto  deficitas,  neteisinga  ekonominių 
kovo  22  d.  sudarė  specialią  darbo  grupę.  Šios  darbo  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų 
grupės  išvadose  dėstoma,  kad,  Muitinės  departa‐ paskirstymas. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐
mento skaičiavimais, 2008 m. į Lietuvos teritoriją kon‐ einamosios  stadijos  šalyse.  Dažniausiai  niekam  nekyla 
trabanda galėjo patekti apie 1,3 mlrd. vnt. cigarečių, o  abejonių, kad 10 proc. šešėlinės ekonomikos dydis yra 
2009  m.  šis  kiekis  išaugo  iki  1,9  mlrd.  vnt.,  jų  rinkos  beveik  neišvengiamas.  Tačiau  šių  10  proc.  įvertinimas 
vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln.  litų.  Nusikalstamą  BVP sudėtyje nereiškia, kad vyriausybė turės galimybių 
verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  Problema  yra, 
koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln. litų. Ga‐ kaip apskaičiuoti BVP, nes realusis BVP dažniausiai yra 
limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  didesnis, negu sugebama išmatuoti. 
Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m.  galėjo  sudaryti  apie  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐
100 mln. litų nesumokėtų mokesčių. 7 lų užimtumą. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai 
 

                                                             
6
 Statistikos departamento duomenys. 
7
Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln. litų, Verslo žinios, 2010 m. balandžio 7 d. 

  73
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
didesnis  už  apskaičiuotą,  taigi  pašalpos  bedarbiams,  Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos 
kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą, ekonominės 
gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus,  kuriems  jų  labiausiai  krizės  laikotarpiu.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐
reikia.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo,  nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir 
gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos,  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos 
apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje. 
Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus 
cijos  lygio.  Pavyzdžiui,  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, 
mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  iš  kurių  gabenama  kontrabanda.  Sumažėjus  alkoholio 
sektoriuje,  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis.  Šiuo  kainų  skirtumui,  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos 
atveju  ekonominiai  sprendimai,  kurių  imtis  privaloma  mastas.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje 
esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams,  irgi  nebus  nemažėjantis  tabako  gaminių,  kuro  kainų  skirtumas 
pakankamai racionalūs.   didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba. Dėl 
Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas 
linę politiką. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  Lietuvoje  mažėja,  šalies  biudžetas  praranda  lėšas. 
pajamų  sumažėjimą,  dažnai mažindama išlaidas socia‐ Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos 
linėms  reikmėms,  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ pokyčius. 
na socialinę diferenciaciją.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės: 
Plečiantis  kontrabandinei  veiklai,  gyventojai  ir  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos; 
juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas,  dėl  to 
Atsitinka  ir  taip,  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir 
norma.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes;  valstybės 
rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių,  neno‐ socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli,  kadangi  ja 
rinčių laikytis taisyklių.   gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios 
Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  veiklos gaunantys asmenys; gyventojai ir juridinių ūkio 
išlaidų dydį, struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas.  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles,  o  tai  gali 
Visos išlaidos, išvengus mokesčių, mažėja. Tačiau tokiu  tapti norma. 
atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji   
mokesčius.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  LITERATŪRA 
augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐  
tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ 1.  Dikovič,  O.,  Karpuškienė,  V.  2005:  Tax 
mikoje.  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  Payment  Evasion  Problem.  The  survey  of  the 
ūkininkavimo sąlygos pablogėja.   Lithuanian Economy, No 1, p. 88–92. 
Valstybė,  neturinti  patikimos  informacijos  apie  2.  Cullis,  J.,  Jones,  P.  1992:  Public  Finance  and 
šešėlinę  ekonomiką,  kartais  subsidijuoja,  atrodytų,  Public  Choice,  Analitical  perspectives,  Mc  Graw‐Hill 
žlungančias įmones, kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  Book Company. 
perorientuoja į kontrabandinę.  3. Spicer, M. W. 1986: Civilization at a Discount: 
 
The Problem of Tax Evasion, National Tax Journal. 
IŠVADOS 
  4.  Gilys,  P.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė 
Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  mokesčių konkurencija, Ekonomika, Nr. 75, p. 7–19. 
egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje,  tačiau  jos  mastas  5. Juškienė, G., Markelevičius, J. 2003: The Non‐
priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos,  šalyje  observed  Economy:  Surveys  and  Estimations,  The 
galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos.  survey of the Lithuanian Economy, No 2, p. 92–98. 
Kontrabandos,  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  6. James, S. 2002: Taxation. Critical Perspectives 
ekonomikos  dalis,  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  on the World Economy, Vol. 2. Routledge. 
išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą.  7.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje 
Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  tyrimas, 2004, Vilnius: Statistikos departamentas. 
izoliuotai,  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  8.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso 
visuomenės,  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89‐
asmuo, narių elgesį.  2741). 
 
 

74  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
 
 

ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J. B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS 
 
Doc. dr. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis 
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius  Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius  
El. p. benjaminas.pladis@ef.vu.lt  El. p. Augustinas.Jasilionis@gmail.com 
 
 
Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio,  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu, kurio funkcijos apėmė 
ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką.  Su  sau  būdingu 
domėtis,  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą, Ž. B. Kolberas aptiko 
anksčiau. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako,  vyriausio  finansų 
daug pavyzdžių, kuomet, blogėjant ūkio situacijai, atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos 
rasdavo  žmonių,  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų. 
davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį 
Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį,  Ž.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį 
ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako.  Ž.  B.  Kolbero  iniciatyva  karalius 
Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m.).  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N.  Fukė 
nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose,  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos.  Ž. 
ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai, bet ir reikšmingos  B. Kolberas atskleidė N. Fukė turtų kilmės paslaptis ir 
įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui. N. Fukė buvo 
mistams.  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas 
Ž. B. Kolberas gimė 1619 m. Reimse, pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą.  Vėliau 
pirklio  šeimoje.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. 
paslapčių,  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių 
pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau.  stambių ir smulkių „finansininkų“.  
Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas,  jis  buvo  reko‐ Atsikratęs  konkurento,  Ž.  B.  Kolberas  perėmė 
menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas. 
ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m.),  kuris  Nuo 1665 m. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐
paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐
mas  savo  patronui,  Ž.  B.  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo, ir jas užėmęs Ž. B. Kolberas netapo pranašesnis 
didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika, ir 1659 m.  už kitus vyriausybės narius. Naujos pareigos nepakeitė 
pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo 
teorines  pastabas,  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų,  pas  karalių  jis  vaikščiodavo 
finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis.  
procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų 
D.  R.  Mazarinis,  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga,  todėl  Ž.  B.  Kolberas  palaips‐
darbštumą,  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius,  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐
1661 m.,  prieš  pat  mirtį,  rekomendavo  Ž.  B.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  Jų  pradžia  – 
karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere, aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto 
iš  Jūsų  malonės,  bet  manau,  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas,  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  Yra 
Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu,  kad  palieku  Jums  tyrėjų,  kurie  Ž.  B.  Kolberui  prikiša,  kad  jo  reformos 
Kolberą.“  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.  Visuo‐
Jaunasis  karalius,  pradėjęs  valdyti  valstybę,  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi 
paskelbė,  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž. B. Kol‐
valstybę jis valdys pats. 1661 m. Ž. B. Kolberą, nepaisy‐ beras.  Nutylint  problemas,  katastrofos  išvengti 
damas to, kad šis buvo nekilmingas, Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.

  75
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
Ž.  B.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  mokesčio  mokėtojus.  Mokestis  panaikintas  tik  per 
valstybėje  tyrimo.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  1789 m. revoliuciją.  
(pranc.  Controle  General),  kurios  funkcijos  buvo  Šis  mokestis  buvo  Ž.  B.  Kolbero  ypač 
prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą,  nemėgstamas,  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių 
karaliaus  tarybą,  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  Kolbero  memuaruose 
tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.  nurodomi būdai, kaip šį mokestį sumažinti. 
Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika, Ž. B.  Mokesčių  rinkėjai,  kurie  būdavo  išrenkami  iš 
Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų.  vietinių  gyventojų,  buvo  atsakingi  už  tai,  kad  savoje 
Ž.  B.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą.  Nesu‐
gumo  rūmai  (pranc.  Chambre  de  Justice),  kurių  rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas. 
užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus 
rinkėjus  už  pažeidimus,  savanaudiškumą.  Nustačius  tarp gyventojų.  
nusikaltimus, mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  Ž.  B.  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma 
didelės  baudos,  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  sumažinti taille, taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐
dažnai  neišvengdavo  kartuvių.  Visų  šių  priemonių  re‐ kimo blogybes.  
zultatas, kaip pabrėžė Ž. B. Kolberas, – ne tik didžiulės  Visiems  mokesčių  rinkėjams,  nubaustiems  už 
sumos,  papildžiusios  valstybės  iždą,  bet  ir  apie  20  mokesčių  nesurinkimą,  buvo  grąžinta  laisvė  ir 
tūkstančių  žmonių,  kurie,  klestėję  dėl  netvarkos  išmokėta  kompensacija.  1663  m.  įstatymas  įteisino 
finansų  ūkyje,  bus  priversti  verstis  prekyba,  manufak‐ teiginį, kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas 
tūromis,  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba,  nes  tai –  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės 
profesijos, užtikrinančios valstybės gerovę.   mokant mokesčius. Taille mokesčiu buvo apmokestinti 
Ž.  B.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai 
cūzijoje bendros mokesčių sistemos, gyventojai turėjo  (malūnai,  manufaktūros),  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐
mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių.  ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio. 
Ž. B. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ Ž.  B.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐
sioginiams mokesčiams.   mai,  siekiant  nustatyti,  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti 
Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  savo kilmę, ir tie, kurie negalėjo to padaryti, buvo nu‐
mokesčiu  buvo  mokestis,  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis,  jiems  buvo 
dinamas  taille.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus 
tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ mokesčius.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐
kinimą.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų,  tas papildomomis įplaukomis. 
atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais.  Jo  dydis  ir  Ž.  B.  Kolberas  suprato,  kad  mokesčių  reforma 
skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami,  vėliau,  po  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų,  todėl  jis  numatė 
Šimtamečio  karo  (1337–1453  m.),  jis  tapo  mokesčiu,  visišką šio mokesčio panaikinimą. Remiantis reformos 
tiesiogiai  mokamu  karaliui.  Didžiausia  šio  mokesčio  teiginiais,  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta, 
našta slėgė kaimo gyventojus.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  
Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ Ž. B. Kolberas teigė, kad valstybės finansai turi 
kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ būti  tokie  aiškūs,  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai 
nas pilietis, pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ suprasti. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat 
netas).  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo 
iždo pajamų šaltinių. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ skaidrumo ir paprastumo.  
tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  Vykdydamas  mokesčių  reformą,  Ž.  B.  Kolberas 
surinkti,  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  turėjo  būti  tikras  dėl  to,  kad  įplaukos  į  valstybės 
nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  biudžetą  nesumažės.  Reformos  dokumentuose  taip 
tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams,  todėl  tokie  pat buvo numatyta, kad mokesčių rinkimas turės būti 
mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  Šie  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas,  atsisakant 
mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų.  
mokesčių surinkimo administravimą.  Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir 
XVIII  a.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių,  druskos  mokestis  (pranc.  gabelle).  Šis  mokestis  taip 
atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą, o jo admini‐
nuo  taille  mokesčio  (pvz.,  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  stravimas  –  didelių  sunkumų.  Tačiau,  kaip  teigė  Ž.  B. 
gyventojai jo visai nemokėjo). Tai labai piktino kitus šio  Kolberas, „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau 
 

76  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
nusiskundimų,  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai 
mažinti  šio  mokesčio.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių 
mokestį buvo nukreiptas atidus Ž. B. Kolbero žvilgsnis.  reguliavimas,  vietinių  skolų  likvidavimas,  nenaudingų 
Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  įstaigų  panaikinimas,  laisvės  atėmimo  ir  galvijų 
griežtai  monopolizuota.  Valstybės  teritorija  buvo  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas. Ateityje jis buvo 
paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti 
pirkti  tiek  druskos,  kiek  reikėjo,  o  kitose  srityse  –  tik  nereikalingas įstaigas.  
tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį.  Už  privačią  Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo 
druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  reformuota, dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent 
buvo  griežtai  baudžiama.  Tokių  apribojimų  visumą  jau  nepadidinta.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai,  kurie 
vargu ar buvo galima suvaldyti, ir tai suteikė galimybę  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių,  kadangi  dėl 
neribotam piktnaudžiavimui. Didžiausias šio mokesčio  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus 
svoris,  kaip  ir  taille  atveju,  vėlgi  gulė  ant  prekybai jų pajamos labai padidėjo. Taille mokestis po 
vargingiausiųjų.   reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų,  kaip 
Ž. B. Kolberas 1681 m. atskleidė savo nuomonę  anksčiau, o tik vieną trečdalį.  
apie  druskos  mokestį. Jis rašė, kad druskos mokesčio  Veikdamas vienas, Ž. B. Kolberas nebūtų galėjęs 
įstatymas,  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  sėkmingai  baigti  reformų.  Būtina  visos  finansinės 
penkiolikos  punktų,  sumažintas  iki  vieno  punkto,  nes  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas.  Apie  tai 
druska  yra  prekė,  kuri,  kitaip  nei  vynas,  būtina  rašoma ir 1680 m. memuaruose.  
gyvenimui.  Vyno  gėrimas,  pasak  Ž.  B.  Kolbero,  nėra  Beje,  Ž.  B.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės 
būtinas  gyvenimui,  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo 
objektu.  perdėto išlaidumo. 
Deja,  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti,  Ž.  B.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį 
bet  ne  panaikinti  blogį.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  Prancūzijos  gamybos  plėtrai,  matydamas  joje  šalies 
visi  sunkumai,  su  kuriais  jis  susidūrė,  vykdydamas  ateitį. 1664 m. Ž. B. Kolberui pavyko panaikinti vidaus 
mokesčių  reformą.  Ž.  B.  Kolbero  pastangų  dėka  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų, 
karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą,  kuri  ir  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių 
toliau  buvo  mažinama.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  rinkliavų,  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus 
suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose.    prekybos plėtros barjeru.  
Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  Be  to,  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama 
memuaruose,  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui,  pradėti 
pat fiksavo savo mintis, pasiekimus bei nesėkmes.  kasti laivybai pritaikyti kanalai. 1681 m. buvo atidarytas 
1663  m.  Ž.  B.  Kolbero  memuarai  prasideda  Langedoko (Pietų) kanalas, jungiantis Garonos upę su 
teiginiu,  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  Viduržemio  jūra.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti 
svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis.  Jis  ypač  kasmet  Ž.  B.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos 
džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje.  didelės  pinigų  sumos.  Jo  manymu,  geras  sausumos 
Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo 
palengvinta,  rašo  jis  toliau,  tačiau  to  negalima  daryti  sąlygų.  
iždo  įplaukų  sąskaita.  Iš  1663  m.  memuarų  kilęs  ir  Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose 
skambus Ž. B. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž.  B.  Kolbero  veiksmų 
menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o  pagrindas. Įrodymų galima rasti 1663 m. memuaruose, 
gagenimo – kuo mažiau.“  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei 
1680  m.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos 
mokesčių  reformos  pabaigą,  ten  pat  Ž.  B.  Kolberas  šaltinis. Jau įžangoje rašoma, kad „kiekviena provincija 
kreipėsi  į  karalių,  patardamas  panaikinti  visas  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi 
mokesčių privilegijas.   savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais,  kurie  turi būti 
1681 m. Ž. B. Kolbero laiške randamas teigiamas  patikimai administruojami“. 
karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė,  Ž. B. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu 
norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti.  Kad  būtų  užtikrintas 
savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika,  nutaria  manufaktūrų  skaičiaus  augimas,  pirmiausia  reikėjo 
palengvinti  jiems  tas  prievoles,  kurios  nėra  būtinos  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais,  bet  daugelyje 
valstybės pragyvenimui.“   gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo.  
Savo memuaruose Ž. B. Kolberas rašo, kad jo  Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami 

  77
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
kaip  prekė,  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.  Ž.  B.  gas, kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie 
Kolberas,  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  mūsų šalies gaminius“.  
darbininkų  kiekį,  inicijavo  emigracijos  draudimą  Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių 
Prancūzijos darbininkams. Taigi, pagal Ž. B. Kolberą, ta  kontrolė.  1673  m.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai 
valstybė,  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių,  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas 
bus labiau klestinti.   (pranc. Ordonnance du comerce). 
1669  m.  Ž.  B.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  Ž. B. Kolbero prekybos procesų reformos esmė 
ambasadoriui  Londone  rašoma,  kad  jis  yra  pasiryžęs  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos 
visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui.  
šalyse,  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo,  o  už  Manufaktūrų  savininkai  reikalavo,  kad  valstybė 
draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.   rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  Ž. B. Kolbero 
Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  laiškuose,  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐
savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  vimą,  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo 
emigravo į Lisaboną, kad ten įsteigtų drabužių fabriką,  vyraujanti  idėja.  Ž.  B.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto 
buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  plėtra savo tėvynėje, mažindamas tarifus transportui.  
Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  1671  m.  Ž.  B.  Kolbero  laiškuose  teigiama,  kad 
pabėgėlius atgal į tėvynę.  yra prekiautojų, kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti, 
Iš  kitos  pusės,  savo  laiške  Prancūzijos  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų.  1682  m., 
ambasadoriui  Olandijoje  Ž.  B.  Kolberas  prašė  ieškoti  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų,  rašė: „O 
kvalifikuotų  žmonių,  kurie  sutiktų  persikelti  į  dėl  gamintojų  nusiskundimo,  kad  Lione  yra  tokių 
Prancūziją,  pabrėždamas,  kad  Karalystė  užtikrintų  prekiautojų,  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda 
jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui.  Numatęs  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis,  kokios  atrodo 
įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą, Ž. B.  geriausios  jiems,  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais 
Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  nusiskundimais;  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam 
Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  tikra  nauda.  Bet,  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų 
gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  požiūriu, kaina, kurią jūs minite, yra ganėtinai aukšta.“ 
Prancūziją.   Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp 
Naujų  manufaktūrų,  ypač  savo  produkcija  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi,  protestantai  ir 
mažinančių  importo  poreikius,  steigėjams  būdavo  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems 
suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  žydams. Ž. B. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos 
tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes,  klausimai,  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo 
karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio.  pasiruošę  juos  ištremti,  tačiau  jei  reikėjo  spręsti 
Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  komercijos klausimus, tai jie buvo linkę jiems leisti likti, 
naujomis verslo idėjomis.   kol jie bus naudingi šaliai“.  
Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  1672  m.  laiške  Dižono  intendantui  dėl 
buvo  gerokai  padidinti.  Užsienio  prekybiniai  laivai,  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta,  kad  „tai  tikrai  teiks 
atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų,  didžiausią naudą tam miestui“. Kiti panašaus pobūdžio 
privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.  Šios  priemonės  laiškai  parodo,  kad  Ž.  B.  Kolberas  stengėsi  kurti 
teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  socialinio draudimo sistemos pagrindus.  
mastą,  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos 
prekybą jūra, anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  vystymuisi  buvo  būtina,  kad  gaminiams  ir  prekėms 
su Portugalija ir jos kolonijomis.   būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai.  Šie 
Ž.  B.  Kolberas  deklaravo,  kad  tokie  veiksmai  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės. 
padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  Ž. B. Kolberas  teigė,  jog  neteisinga  manyti,  kad 
pakankamai  sustiprėjant,  kad  galėtų  veikti  be  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu 
valstybės  paramos.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  vartotojas,  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus 
nemažino.   terminas, nes prekė gali būti aukščiausios kokybės, 
1671  m.,  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  tačiau netenkinti vartotojo poreikių.   
kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  Ž.  B.  Kolberas  siekė,  kad  Prancūzijoje 
eksporto, Ž. B. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto 
pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai, kai kitų šalių  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai  
audiniai neturėjo trūkumų, Jūs turite dėti visas pastan‐  būtų tokie,  kaip Venecijoje, kojinės – kaip Anglijoje, 
 

78  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

gelumbė  –  kaip  Olandijoje,  vario  gaminiai  –  kaip  nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti. 
Vokietijoje.  Valstybė  turėjo  spręsti,  kokios  kokybės  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo 
prekės  turi  būti  gaminamos,  nes  valstybė  geriausiai  karalienė ir dofinas. Ž. B. Kolbero įsakymu intendantai 
žino, kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.   šalies  provincijose  vertė  tarnautojus,  miestų  merus, 
Darbininko,  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių 
savininkų  nurodymus,  darbinė  veikla  negali  būti  kompanijų  steigimų  savo  pinigais,  grasindami,  kad 
pavadinta  sėkminga,  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos,  kurie 
parduotas.   neprisideda prie svarbių valstybei priemonių. 
Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  Vien  ekonomine  politika  Ž.  B.  Kolberas 
prekyboje,  klestėjo  kontrabanda.  Dorų  gamintojų  neapsiribojo ir, toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis, 
prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis,  1669  m.  tapęs  jūrų  ministru,  su  jam  būdinga  energija 
kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų.  Deja,  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos. Jis siekė, kad 
valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu.  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir 
Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai,  kas  įtiko  jos  Anglijos laivynus. 
skoniui,  o  ne  tai,  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje 
kokybės.   buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų,  kuriuos  būtų  galima 
Patys  pareigūnai,  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  panaudoti karo atveju, registro sudarymas. 
kokybės priežiūra, dažniausiai dėl materialinės naudos  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m. iki 194 
būdavo  palankūs  tiems,  kurie  ignoruodavo  1671‐aisiais,  Ž.  B.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste 
karališkuosius įstatymus.  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų, 
Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu 
įvairūs  metodai.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  kariniu laivu pasaulyje.  
efektyvus  metodas,  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta 
atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai, 
darbininkų,  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu,  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų 
vardais. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  atviruose  vandenyse,  jėga,  tramdanti  kontrabandos 
galimų griežtesnių bausmių ateityje.  plėtrą  kolonijose.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir 
Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  arsenalai  Breste,  Havre,  Kalė,  Diunkerke,  o  laivyno 
iš  priemonių,  kuri,  Ž.  B.  Kolbero  požiūriu,  turėjo  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų 
tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui.  1685  m.  Ž.  B.  iki beveik 13 milijonų livrų. 
Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas,  Prancūzai  neužmiršo  Ž.  B.  Kolbero  nuopelnų 
to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai,  kaip  jis  jūrai  –  1848  m.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis 
grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui.  garlaivis, 1875 – linijinis laivas, po to – daug prekybos ir 
Kolonijos  Indijoje,  Haityje,  Martinikoje  ir Gvadelupoje,  karinių laivų. Šį paradą vainikavo 1956 m. Ž. B. Kolbero 
tiekiančios  tabaką  ir  vaisius,  jam  buvo  svarbesnės  už  vardu pavadintas kreiseris. 
teritorijas Kanadoje ir Luizianoje.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo 
Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos,  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje,  tiek  už  jos 
kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž. B. Kolberas, turėjo,  ribų. Olandijoje buvo kuriami pamfletai, nukreipti prieš 
jo  nuomone,  didinti  bendrą  šalies  turtą,  jį ir jo ekonominę politiką, tačiau tai neturėjo įtakos jo 
konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  sprendimams. 
Anglija.   Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas, 
Jis buvo apskaičiavęs, kad Liudviko XIV valdymo  Ž. B. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐
pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  nimą.  
dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių,  todėl  Ž.  B.  Kolberas  pasiekė,  kad  būtų  sumažintas 
ėmėsi darbų, kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos,  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17 
Šiaurės,  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  laisvadienių).  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių 
Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų 
Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.  Vienos  iš  jų  (Ost  moterims ir iki 25 metų vyrams. Taip pat buvo siūloma 
Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam,  kad  būtų  apriboti įmokų, kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai 
įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys,  kitos  (Vest  vienuolynams,  dydį.  Ž.  B.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė 
Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.  aršų bažnyčios pasipriešinimą. 
1664  m.,  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  Šios  Ž.  B.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai 
kompanijos kūrimo darbus, Ž. B. Kolberas pats skyrė  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais, kuomet  Prancūzijoje jau 
 

  79
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos.  Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž.  B.  Kolbero 


Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu, 
reformų,  Ž.  B.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  manufaktūrų  steigimu,  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų 
šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui.  Be  asmeninės  importo  didinimu,  prekių  iš  užsienio  įvežimo 
bibliotekos,  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  mažinimu.  
kolekcija,  Ž.  B.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  Likęs  be  Ž.  B.  Kolbero,  Liudvikas  XIV  toliau 
struktūras. Jis išplėtė karališkąją biblioteką, botanikos  didino  valstybės  išlaidas,  nukreiptas  į  karines 
sodą,  jo  iniciatyva  1666  m.  įkurtos  Mokslų  ir  operacijas,  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo 
Architektūros,  1669  m.  –  Muzikos  akademijos.  Jis  palaikymą.  
išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją,  kuri  buvo  įkurta  Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m., 
kardinolo  Rišeljė  laikais.  Ž.  B.  Kolberui  priklauso  ir  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą,  o  drauge  ir  tais 
pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų – 
Luvre idėja.    skolas.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie 
1672 m.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija,  devyniasdešimt  milijonų  livrų,  nors  tuo  metu  visi 
kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  Karo  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų. 
veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž. B. Kolbero įkurtoms  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais 
manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms,  dalis  iš  valstybė,  jau  be  griežtos  Ž.  B.  Kolbero  kontrolės, 
jų  nutraukė  savo  veiklą,  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų. Kai 
reformų programa.  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė 
1683 m. Ž. B. Kolberas mirė. Visi jo priešai, laikę  rezultatų, beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  
šį,  anot  amžininkų,  „marmurinį“,  žmogų  visų  savo  Už  tai,  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto,  reikia 
nelaimių priežastimi, džiūgavo. Karaliaus rūmai nedarė  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m.). 
nieko,  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  Mirė  nepatogus,  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m. 
stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas,  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr. 47). 
kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų 
valstybės  nesėkmių.  Mirusiojo  priešų,  kunigų,   
LITERATŪRA 
aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas 
buvo  toks  didelis,  jog  Ž.  B.  Kolbero  palaikus  teko   
gabenti į kapines naktį, su ginkluota palyda.   1. Davies, N. 1996: Europa. Istorija, Vilnius: Vaga. 
Po  Ž.  B.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  2.  Glenn,  A.  J.  1996:  Colbert,  Mercantilism,  and 
deficitas  pradėjo  didėti,  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  the  French  Quest  for  Asian  Trade,  Northern  Illinois 
asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.,  valstybės  University Press. 
dešimtinės  mokestis  1710  m.,  tačiau  ir  tai  nepadengė  3. Jacob, S. 2009: The Information Master: Jean‐
vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti.  Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System, The 
1685 m. buvo panaikintas Nanto ediktas, ieškoti  University of Michigan Press. 
prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  4.  Kindleberger,  Ch.  P.  1993:  A financial History 
darbininkų ir įgudusių meistrų, kuriuos buvo sukvietęs  of Western Europe, London: Oxford University Press. 
ir parengęs Ž. B. Kolberas.  5.  Melchior,  B.  S.  2005:  Veidrodžio  istorija, 
Vertinant  Ž.  B.  Kolbero  atliktas  reformas,  Vilnius: Baltos lankos.  
galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  6. Munck, T. 1990: Seventeenth Century Europe. 
stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.  To  buvo  State,  Conflict  and  the  social  order  in  Europe, London: 
siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą,  The Macmillan Press Ltd. 
užsienio prekybos vystymą, šalies gyventojų socialinių  7. Oncken, A. 1932: Politinės ekonomijos istorija. 
klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą.  Ypatingą  VDU Teisių fakulteto leidinys, Kaunas: „Spindulys“. 
dėmesį  Ž.  B.  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ 8.Sargent,  A.  J.  2004:  The  economic  policy  of 
kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei.   Colbert, Kitchener: Batoche Books.  
Valstybės  pajamos  dėl  Ž.  B.  Kolbero  reformų  9.  Šalčius,  P.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir 
padidėjo  beveik  trigubai,  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ ekonominės minties istorija, Vilnius: Mintis.  
žėjo  pusiau,  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ 10.  Cipolla,  C.  M.  2001:  The  Fontana  Economic 
vertuotos, finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau.  History of Europe, London: Collins/Fontana Books. 
 
 
 
 

80  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS 

SUMMARIES OF ARTICLES 
 
Dr.  Jonas  Markelevičius,  Vilija  Lapėnienė.  the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐
LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐
BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  graphic statistics.  
On  the  3rd  of  July,  the  United  Nations  General  The  research  on  the  effects  of  emigration  on 
Assembly,  taking  into  consideration  the  decision  of  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework, 
the  Statistical  Commission,  has  adopted  a  Resolution  where labour demand is derived from a marginal pro‐
wherein it was decided to designate 20 October 2010  ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐
as  the  World  Statistics  Day.  Aiming  to  focus  on  the  tion  function.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐
core  values  of  statistics,  such  as  quality  services,  in‐ lastic  labour  supply,  in  case  of  which  the  effect  of 
tegrity  and  professionalism,  the  main  topic  of  the  emigration on wages is entirely determined by labour 
celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ demand. Wage elasticity estimation uses the fact that 
tions and achievements of official statistics”.  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas 
The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  function also measures labour demand elasticity. This 
World Statistics Day not only by declaring but also by  property  of  the  production  function  allows  the  au‐
actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐
democratic  state,  complying  with  the  standards  of  counts data.  
European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐
tional and foreign users of statistics.  ticity  for  Lithuania  range  from  0.44  to  0.55,  implying 
The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ that  due  to  emigration  wages  might  have  increased 
ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ from 0.75 to 0.94 per cent a year, on average. In the 
wards,  the development of statistical thought, statis‐ period  of 2001–2008, emigration might have resulted 
tical  integration  processes  in  democratic  society,  as  in  a  wage  increase  of  5.9  to  7.3  per  cent.  However, 
well as discusses the significance of statistical capacity  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of 
in preparing reliable and timely statistical information  the period was characterised by high unemployment. 
necessary to arrive at legitimate political decisions and  Emigration  loss  amounts  to  0.4  per cent of GDP, and 
to inform society, demonstrates the achievements of  2.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every 
Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence,  year. 
and mentions key statistical works to be implemented  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data,  the 
in the nearest future.  impact  of  emigration  on  wages,  welfare  and  income 
  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐
Dr.  Gindra  Kasnauskienė,  Tomas  Šiaudvytis.  cantly underestimated. The assumption that the share 
ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  of  declared  emigration  is  similar  across  countries 
THE LABOUR MARKET  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the 
Migration  flows  have  increased  since  the  EU  most are Slovenia, Czech Republic and Estonia. 
enlargement  in  2004.  In  many  European  countries,   
they are sufficiently large to have significant economic  Dr.  Ona  Molienė,  Dr.  Algimantas  Misiūnas. 
effects.  These  effects  are  among  the  most  popular  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐
topics in public debate.   TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND 
In  this  paper,  the  authors  attempt  to  quantify  DECLINE 
the  effects  of  emigration  on  wages,  welfare  and  in‐ The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of 
come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in 
states.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ 2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional 
creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by 
tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  the  authors  of  the  article.  The  results  of  the  calcula‐
Emigration also results in welfare loss as emigrants no  tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency 
longer produce output in their home country. The au‐ of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy. 
thors of the article adopt a simple theoretical model of  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic 
 

  81
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
stratification  of  society  and  its  changes  across  the  sions with respect to the price level maintains the real 
country, in urban and rural areas. In the survey, differ‐ level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy 
ent  –  identification,  secondary  grouping,  summary  the  same  set  of  goods).  The  aim  of  this  study  is  to 
indicators,  and  index  –  methods  were  used.  Tra‐ identify  the  conditions  of  efficient  indexation;  to 
ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  summarize  the  methods  of  indexation;  to  draw  con‐
arithmetic  mean,  a  mode,  and  a median – were used  clusions as to which of these methods maximizes the 
for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ wealth of taxpayers 
tion  of  expenditure.  In  summarising  structural  differ‐  
ences  in  consumption  expenditure,  it  is  proposed  to  Aurelija  Anciūtė.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN 
use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ LITHUANIA IN 2008–2009 
ences;  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  The  article  discusses  the  most  important 
shifts in consumption patterns in household groups.  changes  in  the  Lithuanian  tax  system,  which  took  ef‐
The analysis carried out confirmed the assump‐ fect on 1 January 2009. The main focus is on tax pay‐
tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  ment trends, i.e. what are the patterns of tax revenue 
had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  stream  determined  by  the  legal  basis,  how  the  reve‐
household  consumption  expenditure,  which  was  nue stream is influenced by legislative changes, what 
stronger in case of urban than rural households.  is  the  relationship  between  the  country’s  economic 
  situation  and  the  main  sources  of  national  budget 
Dr. Arūnas Pocius. CHANGES ON THE LABOUR  revenue (value added, individual and company income 
MARKET,  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ taxes, excise duties). 
PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into 
INDICATORS  several  categories:  changes  in  tax  rates,  abolition  of 
The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  tax  exemptions,  changes  in  tax  calculation,  declara‐
trends  in  the  national  labour  market.  The  main  focus  tion  and  payment  procedures.  All  of  these  changes 
of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐
ment rates, used in official statistics. In the paper, cer‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between 
tain methodological aspects of the application of key  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment 
labour  market  indicators  are  highlighted,  the  pe‐ when they came into force. It should be noted, how‐
culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ ever,  that,  although  the  changes  in  the  tax  system 
tics  are  reviewed,  and  the  structure  of  potential  hu‐ provided  additional  income  to  the  national  budget, 
man resources and its development opportunities are  the  contracting  economy forced the national govern‐
assessed.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax 
cial  statistics,  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  revenue stream. 
Statistic  Lithuania;  however,    the  author  also  makes  The article also contains a few alternative views 
use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ on  the  growth  in  the  black  economy,  which  is  often 
cial Insurance Fund Board (Sodra) data, which in their  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system 
own way complement and substantiate the results of  changes.  Moreover,  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐
the analysis provided in the article.   drome is discussed.  
   
Dr.  Algirdas  Bartkus.  EFFICIENT  INDEXATION  Jurga Rukšėnaitė. COMPOSITE INDICATORS AS 
OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF 
This paper tries to formulate conclusions about  THE LITHUANIAN ECONOMY 
the  indexation  of  old‐age  pensions.  Pensions  can  be  In  this  research,  a  hypothesis  about  an  addi‐
adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional 
wage increase. The point of indexation with regard to  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic 
wages lies in the increment of pensions on to a new,  trends  in  Lithuania  is  put  forward.  This  additional 
higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  measure has been constructed as a composite indica‐
(the  pension  increases),  but  leaving  it  at  the  same  tor,  involving  social  and  economic  fields.  Moreover, 
relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ the  paper  presents  business  cycles,  evaluated  using 
ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant).  the Hodrick–Prescott filter. 
Pensions can also be adjusted and indexed according   
to an increase in the price level. The adjustment of pen‐   
 

82  
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49) 

 
Dr.  Vytautas  Kėdaitis,  Dr.  Angelė  Kėdaitienė.  For many frequently purchased products, how‐
MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ ever,  it is unlikely that consumers actively process in‐
SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  formation about many brands on many attributes be‐
Multidimensional  scaling  was  developed  by  fore making a choice. Rather, their behaviour is likely 
psychometricians,  namely  R.  N.  Shepard  (1962)  and  to  be  relatively  routinized.  Hence,  these  models  are 
J. B. Kruskal (1964). Its purpose is to deduce indirectly  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐
the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions, 
tives.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive 
that,  in  many  cases,  the  attributes  may  be  unknown  decision‐making. 
and respondents may be unable or unwilling to repre‐  
sent  their  reasons  accurately.  As  already  mentioned,  Dr.  Rūta  Kropienė,  Gžegož  Jurgo.  WEATHER 
multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE 
similarity matrix as an input.   LITHUANIAN ECONOMY 
Initially  popularized,  however,  multidimen‐ The  impact  of  weather  on  many  commercial 
sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  That  is,  re‐ and  recreational  activities  is  significant  and  varies 
spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  both  geographically  and  seasonally.  Many  industries, 
directly rated (e.g. on a 1–10 scale). This can be a bur‐ including  agriculture,  energy,  utility,  construction, 
densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  tourism and other businesses, are either favourably or 
are  needed.  Still,  the  use  of  similarity  judgments  is  adversely affected by “bad” weather. For this reason, 
relatively  easy  for  respondents,  especially  when  they  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class 
cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  of  instruments,  the  so‐called  “weather  derivatives”, 
opinion.   the first of which were launched in 1996 in the United 
The results of multidimensional scaling depend  States.  There  is  a  number  of  factors  behind  the 
on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  growth  in  the  weather  derivatives  market.  One  of 
the objects whose similarity is judged and the quality  these is the deregulation of energy markets. Another 
of input data. Multidimensional scaling derives dimen‐ one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come 
sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ closer to each other. A weather derivative is the new‐
ticular set of objects.   est  product  of  the  financial  derivatives  market.  It  al‐
The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ lows a market participant to minimise a risk from daily 
volves deducing graphical models of alternatives (e.g.  weather  fluctuations,  while  insurance  companies  sell 
brands) alone (simple space) from similarity data.   insurance against catastrophic events. 
Some  early  applications  of  multidimensional  The main aim of this article is to explore possi‐
scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian 
without question or validation, which often proved to  economy. To reach the aim, the following goals were 
be  disastrous.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and 
scaling as a generator of hypotheses rather than as a  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use 
final  model  of  the  market.  Any  important  result  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the 
should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  A 
separate  method,  such  as  direct  questioning,  before  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could 
the results are given too much credence.   discover  new  possibilities  for  business  management 
Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ through the use of weather derivatives.  
ration in which the relative positions of the brands are  The methods used in the paper are as follows: 
unique. The picture can be changed by several opera‐ comparative analysis, indexes, regression and correla‐
tions  without  changing  the  relationship  among  the  tion analysis. 
interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐  
suming the Euclidean distance is used, which it almost  Dr.  Vladas  Rimkus.  ECONOMIC  PRECONDI‐
always is).  TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND 
A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐
den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐
increases  (e.g.  20  alternatives  require  190  pairs).  thorities.  This  is  part  of  black  economy,  while  black 
However,  if  respondents  are  “homogeneous”,  it  is  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new 
possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system.  The 
pair.   nature of black economy is destructive as its existence 

  83
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  

 
contradicts to public order and interests. Black econo‐ Dr.  Benjaminas  Pladis,  Augustinas  Jasilionis. 
my avoids state taxes; therefore, the State – in order  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A 
to collect funds required for national needs – is forced  PRACTITIONER 
to increase taxes imposed on those who do pay them.  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse 
Hence,  since  some  avoid  paying  taxes,  while  others  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste 
assume  a  heavier  tax  burden,  this  results  in  unequal  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the 
economic conditions for legal and illegal business and  representative of mercantilism. This article deals with 
distorts conditions for fair competition.  almost all areas of his work: state economy, trade pol‐
The theoretical study of the problem of contra‐ icy, national defence, culture and art.  
band is linked to the problem of tax evasion; it reveals  This  article  mainly  focuses  on  economics.  First 
stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes.  The  of  all,  the  article  widely  analyses  the  works  of 
decision of each individual to pay or not to pay taxes  J. B. Colbert in the area of tax reform. Colbert focused 
determines the scope of tax evasion. Adopting a deci‐ on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐
sion not to pay taxes, one faces uncertainty; any indi‐ perous,  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐
vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  ministration.  The  ideas  of  Colbert,  which  remained 
punishment in case this comes to light. Therefore, the  purely theoretic, are introduced alongside. 
economics of crime gives initial knowledge about the  In  addition,  Colbert  focused  on  the  industrial 
process of making such decisions.  development of the country. The State promoted the 
The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  establishment  of  manufactories,  high‐skilled  labour 
goods subject to excise duties – alcohol, tobacco, and  imports,  estimated  the  quality  standards  of  produc‐
fuel.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  tion, aimed at the effective administration of supplies. 
great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ Moreover, an effort was made to restrict imports and 
ing  countries  from  which  contraband  comes.  For  ex‐ expand  exports,  as  well  as  to  establish  transatlantic 
ample, contraband cigarettes on the domestic market  trade companies. 
are  approximately  three  times  cheaper  than  those  At the end of the article, other activities of Col‐
sold  legally.  The  largest  part  of  these  contraband  bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed 
goods comes from neighbouring states – the Russian  away are briefly analysed.  
Federation and Belarus.   This  article  is  topical  for  today’s  realities.  Re‐
The  main  negative  consequences  of  contra‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national 
band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and 
government  revenue;  a  general  deterioration  in  eco‐ methods of how similar situations were handled in the 
nomic subordination, which reduces the ability of the  past. 
government  to  adopt  rational  solutions  and  predict   
their consequences; insufficient accuracy of provision   
of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large 
income from illegal activity may receive it; natural and 
legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules,  and 
the failure to observe the rules may become a norm. 
 
 

84  
 
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius, 2010, 86 p. 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
 
STATISTIKOS ŽURNALAS 
 
2010 m. Nr. 49 
 
ISSN 1392‐642X 
 
 
SL 1861. 2010‐10‐14. 10,75 leidyb. apsk. l. 
Tiražas 200 egz.  Užsakymas 1010‐05 
 
Išleido ir spausdino Statistikos departamentas  
Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius 
www.stat.gov.lt 
 

You might also like