Professional Documents
Culture Documents
Statistical journal
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES
Redaktorių kolegija
Editorial Board
Vyriausioji redaktorė Dr. Danutė Krapavickaitė Vilniaus universitetas
(Editor in Chief) Vilnius university
Vyriausiojo redaktoriaus Habil. dr. Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas
pavaduotojas Vilnius university
(Deputy of Editor in Chief)
Nariai: Dr. Jonas Markelevičius Statistikos departamentas
(Editors) Statistics Lithuania
Habil. dr. Stanislovas Martišius Vilniaus universitetas
Vilnius university
Habil. dr. Vydas Čekanavičius Vilniaus universitetas
Vilnius university
Habil. dr. Rimantas Rudzkis Matematikos ir informatikos institutas
Institute of mathematics and informatics
Dr. Vita Safjan Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Ministry of social security and labour
Habil. dr. Stasys Vaitekūnas Klaipėdos universitetas
Klaipėda university
Dr. Kęstutis Dučinskas Klaipėdos universitetas
Klaipėda university
Habil. dr. Ilmaras Vanagas Latvijos centrinis statistikos biuras
Central statistical bureau of Latvia
Atsakingasis sekretorius Rimvydas Ignatavičius Statistikos departamentas
(Executive Secretary) Statistics Lithuania
Redakcijos adresas Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius
(Address) tel. 236 4612
el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt
VILNIUS 2010
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį.
© Statistikos departamentas, 2010
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
TURINYS
CONTENTS
PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI
Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė
LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4
Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis
GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12
Ona Molienė, Algimantas Misiūnas
NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20
Arūnas Pocius
PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ
TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26
Algirdas Bartkus
EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34
Aurelija Anciūtė
MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40
Jurga Rukšėnaitė
SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47
Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė
DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52
Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo
ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62
Vladas Rimkus
KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69
MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA
Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis
ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75
STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81
SUMMARIES OF ARTICLES
3
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI
LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ
Dr. Jonas Markelevičius Vilija Lapėnienė
Statistikos departamento generalinio direktoriaus Statistikos departamento generalinio direktoriaus
pavaduotojas pirmoji pavaduotoja
Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius
Tel. (8 5) 236 4820 Tel. (8 5) 236 4821
El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt
2010 metų spalio 20 d. pirmą kartą minima Pasaulinė grindai, nustatyti metodologiniai principai ir metodi‐
statistikos diena. Šį siūlymą pateikė Jungtinių Tautų nės priemonės, pradėti vykdyti reguliarūs statistiniai
Statistikos komisija 41‐ojoje sesijoje, o rezoliuciją dėl tyrimai, atlikti didieji statistikos darbai (surašymai),
Pasaulinės statistikos dienos paminėjimo priėmė JT formuota ir tobulinta statistinė metodologija bei
Generalinė asamblėja. Pažymėdamas reikšmingą ofi‐ vykdytas akademinis darbas. Šis laikotarpis išsamiai
cialiosios statistikos indėlį į visuomenės socialinę apibūdintas profesoriaus S. Martišiaus (1999; 2009)
ekonominę plėtrą ir pasiekimus, JT Generalinis sekre‐ straipsnių serijoje.
torius laiškais kreipėsi į valstybių vadovus, 1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis
pažymėdamas oficialiosios statistikos pasiekimus ir Lietuvos statistikai buvo „tamsiausias“ visame devy‐
reikšmę visuomenės socialinei ekonominei plėtrai bei nių dešimtmečių kelyje. 1940‐aisiais, kai, prof.
kviesdamas prisidėti minint šią dieną. Pagrindinėmis M. Romerio žodžiais tariant, vyko politinio teatro
vertybėmis, 2010 m. pažymint Pasaulinės statistikos vaidinimas, buvo panaikintas Centralinis statistikos
dieną, įvardyta paslaugų kokybė, profesionalumas ir biuras ir tuometinės Vyriausybės nutarimu buvo
integralumas. įsteigta respublikinė Liaudies ūkio apskaitos valdyba,
Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę įtraukta į bendrą Sovietų Sąjungos apskaitos ir
statistikos dieną ne tik deklaruodama, bet ir realiai statistikos sistemą. Taip Lietuvos statistika neteko
įgyvendindama demokratinės valstybės statistikos savarankiškumo. Karo metų laikotarpis dar mažai
principus, atitikdama Europos statistikos standartus, nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.
sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ J. Grėskos straipsnyje (1999). Svarbiausius to
kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos laikotarpio demografinius ir socialinius, žemės ūkio,
statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ pramonės, prekybos rodiklius galima rasti Rygoje
tistika pasitinka Pasaulinę statistikos dieną – ir pers‐ leistame leidinyje „Statistische Berichte für das
pektyvos. Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.
Pokarinis ir sovietinis valstybės statistikos rai‐
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS dos etapas yra įvertintas ir aprašytas profesoriaus S.
BRUOŽAI IR FAKTAI Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės
Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,
Lietuvos statistikai ką tik sukako devynias‐ o vėliau (1997–2001 m.) – atkurtos nepriklausomos
dešimt vieni metai. Nuo 1919 m. rugsėjo 6 d. Kaune Lietuvos Statistikos departamento vadovu, todėl šis
įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a. laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina
modernios europietiškos statistikos įstaigos driekiasi tik, kad minėtu laikotarpiu statistikos mokslas klasifi‐
ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐
valstybės įstaigos kelias. sizmo‐leninizmo mokymas. Valstybės statistikai, kaip
Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo
sirado tik 1918 m., Lietuvai tapus nepriklausoma vals‐ kontrolės funkcija, nebuvo akcentuojamas statistinių
tybe. Tarpukario laikotarpį galima laikyti pirmuoju ir duomenų konfidencialumas, statistinės informacijos
reikšmingiausiu etapu, kai buvo sukurta valstybinės prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir
statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam
4
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
naudojimui“ arba turėjo žymę „slapta“ – tokia infor‐ Statistiniuose tyrimuose diegiami matematiniai
macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai, tam tikrų
ma išimtinai politinei vadovybei), o makroekonominė statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos, paša‐
statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ linant sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, statis‐
bių statistiniais rodikliais. Sovietinio laikotarpio statisti‐ tiniams rodikliams vertinti taikomi ekonometriniai, o
kai labai reikšmingas buvo ideologinis vaidmuo ir tuo statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės
pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas. statistikos metodai. Pritaikius ekonometrinius meto‐
Daugiausia dėmesio šiame straipsnyje skiriama dus buvo sutrumpintas aktualių trumpojo laikotarpio
paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ rodiklių (pvz., šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)
linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ skelbimo terminas). Mėnesinė statistinė informacija
tistika sutinka šią dieną. 2009 m. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą, ketvirtinė –
Atkūrus nepriklausomybę, ypač pastarąjį de‐ 57‐tą dieną ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus.
šimtmetį, šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija
reikalavimai, siekiant didesnio pasitikėjimo ja, visiškos skelbiama vidutiniškai po 193 dienų ataskaitiniam
jos atitikties Europos statistikos sistemos (ESS) laikotarpiui pasibaigus.
reikalavimams ir augantiems statistinės informacijos Diegiami tarptautiniai ir nacionaliniai klasifika‐
vartotojų poreikiams. Statistikos departamentui toriai: parengta Europos Bendrijos statistinio eko‐
pavestas koordinacinis vaidmuo, pasireiškiantis ren‐ nominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE rev 2.)
giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų naujos redakcijos lietuviška versija (EVRK 2 red.). Sta‐
programas, paskirstant darbus ir atsakomybę sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐
tistiką rengiančioms valstybės institucijoms, atsiskai‐ duoti pagal naują versiją.
tant Vyriausybei už jų vykdymą, rengiant veiklos stra‐ Įdiegus ABBYY kompiuterinę programą (kuri
tegijas (šiuo metu įgyvendinami trečiojo strateginio kiek anksčiau pradėta naudoti Valstybinėje mokesčių
laikotarpio 2008–2012 m. tikslai ir uždaviniai). inspekcijoje), ūkio subjektų, teikiančių statistines
Pagrindinis tikslas rengiant valstybės statisti‐ ataskaitas elektronine forma, skaičius pradėjo sparčiai
ką – nuolat gerinti statistinės informacijos kokybės augti. 2010 m. elektronines ataskaitas teikė jau dau‐
rodiklius, optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ giau negu 60 proc. respondentų. Statistikos departa‐
cesus ir kuo geriau tenkinant statistinės informacijos mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐
vartotojų poreikius. Statistinių duomenų surinkimas, kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐
statistinės informacijos rengimas yra pagrindiniai tinka penktąjį viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą
veiklos procesai, lemiantys statistinės informacijos brandos lygį.
kokybę. Jie tapo svarbiomis plėtros kryptimis. Šiam 2004 m. pradėta ir 2005 m. baigta regioninė
procesui analizuoti ir dokumentuoti buvo skirta daug statistikos sistemos reforma. Statistikos sistema Lie‐
dėmesio: parengtos procesų schemos ir aprašai tuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, buvo
(statistinių tyrimų metodikų, statistinių ataskaitų for‐ per daug gremėzdiška ir neefektyvi. Reformos būtinu‐
mų rengimo, tvirtinimo ir testavimo, statistinių duo‐ mą lėmė tai, kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:
menų redagavimo, jų kokybę nusakančių požymių šalies, apskričių ir savivaldybių, t. y. net sudėtingesnė
fiksavimo ir kiti). Detalizuoti atskirų statistinių tyrimų negu sovietiniu laikotarpiu. Tuo tarpu Vakarų Europos
subprocesai. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba
bė vykdant statistinius tyrimus, atliekami statistinių iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės. Be
tyrimų vadovų savęs vertinimai. Daug dėmesio to, informacinių technologijų plėtra sukūrė prielaidas
skiriama konkrečios statistinės informacijos rengimui modernioms statistinių duomenų surinkimo priemo‐
dokumentuoti: parengti bendrieji tyrimo planai, nėms diegti. Įsteigtoms penkioms teritorinėms
Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,
statistinių tyrimų metodikos, testuojamos naujų sta‐ Šiaulių ir Panevėžio) pavestos labai svarbios statistinių
tistinių tyrimų statistinių ataskaitų formos. Parengtos duomenų surinkimo ir tvarkymo, taip pat – regioninės
ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ valdžios aprūpinimo statistine informacija funkcijos.
tinių tyrimų metodikos, pradėti rengti ir skelbti statis‐ Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims
tinių rodiklių kokybės aprašai. saugiai perduoti. Sukurtos darbo vietos veikia kaip
2007 m. pradėtas reorganizuoti gyventojų ap‐ nutolusios, joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos
klausas atliekančių klausėjų tinklas, siekiant racionaliau departamento informacinių išteklių: statistinio registro,
paskirstyti darbo krūvį, efektyviau panaudoti išteklius, klasifikatorių, statistinių duomenų bazių.
kompiuterizuoti apklausas. 2009 m. liepos mėn. dėl prasidėjusios ekonomi‐
5
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų tai, sukurtas išteklių panaudojimo analizės mechaniz‐
oficialiajai statistikai teko panaikinti ir statistikų mas, t. y. atliekamas analogiškų darbų, statistinių
pareigybes savivaldybėse, o jų funkcijas perduoti tyrimų, procesų trukmės ir finansinių sąnaudų palygi‐
penkioms TSV. nimas.
Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m., Toliau tobulinama mokymo sistema: siekiama,
kai Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare šalies kad mokymų planai kuo labiau atitiktų Statistikos de‐
oficialioji statistika įsijungė į ESS. 2005 m. ES Statisti‐ partamento strateginius tikslus bei darbuotojų asme‐
kos programų komitetas patvirtino ir paskelbė Euro‐ ninius karjeros planus ir sudarytų darbuotojams gali‐
pos statistikos praktikos kodeksą, paspartino penkio‐ mybę įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.
likos pagrindinių principų įgyvendinimą ne tik Statis‐ Numatyta reformuoti mokymų sistemą, didesnį dėme‐
tikos departamente, bet ir kitose oficialiąją statistiką sį skirti žinių, kurias perteiktų Statistikos departamen‐
tvarkančiose institucijose. Kodekse apibrėžti Europos to specialistai, sklaidai. Tam tikslui gautos ES struktū‐
statistiką tvarkančių institucijų profesinio nepriklau‐ rinių fondų lėšos.
somumo, išteklių pakankamumo, sąnaudų efekty‐ Sėkmingai pradėta ekspertinės pagalbos tei‐
vumo, statistinių duomenų konfidencialumo, rengia‐ kimo kitų šalių statistikos tarnyboms ir statistinės in‐
mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ formacijos vartotojų statistinio raštingumo plėtra
dentams mažinimo. Europos statistikos tarnybose įpareigoja ugdyti ekspertus – plėsti darbuotojų,
didelis dėmesys pradėtas skirti sisteminiam kokybės gebančių skaityti paskaitas, ratą, rengti seminarus dar‐
valdymui. Keitėsi kokybiškos statistinės informacijos buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą
samprata. Nuo statistinės informacijos kokybės, kitų šalių statistikos tarnyboms įvairiose statistikos ar
siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ statistikos sistemos tobulinimo srityse.
cijos tikslumas, pereita prie statistinės informacijos Kas ketvirtį atliekama metinių veiklos planų
kokybės, kaip visos reikalavimų sistemos, apimančios vykdymo stebėsena, analizuojama pasiekta pažanga,
statistinės informacijos reikalingumą, tikslumą, sunkumai ir problemos, teikiami siūlymai jiems šalinti.
savalaikiškumą ir punktualumą, aiškumą ir prieina‐ Ketvirtinės metinių veiklos planų vykdymo ataskaitos
mumą, suderinamumą ir palyginamumą, vertinimo. pristatomos Statistikos departamento kolegijai.
2007 m. Statistikos departamentas tapo antrąja Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti išteklių
Europos statistikos tarnyba (pirmoji – Slovakijos sta‐ planavimo bei apskaitos sistema, leidžianti pagerinti
tistikos tarnyba), įvertinta atitikties Kokybės vadybos sąnaudų kontrolę, finansinių išteklių planavimą, jų pa‐
sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ naudojimo stebėseną, sudaryti projektų apskaitą, taip
fikatu. 2007 m. sukurta Statistikos departamento pat palyginti analogiškų darbų ir paslaugų finansines
veiklos kokybės rodiklių matavimo sistema leidžia bei darbo laiko sąnaudas, o kainodarą grįsti realiai
priimti skubius, objektyvia informacija grįstus spren‐ patirtų išlaidų principu.
dimus, svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus. 2010 m. vykdomi baigiamieji darbai diegiant
Nuo 2007 m., siekiant nešališkai įvertinti statistinės integruotą statistikos informacinę sistemą.
informacijos rengimo kokybę, pasidalyti patirtimi,
įvardyti geruosius pavyzdžius, reguliariai tikrinami SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA
statistinės informacijos rengimo procesai. 2009 m.
balandžio mėn. nepriklausomų sertifikavimo įstaigos Didžioji socialinės statistikos dalis buvo ren‐
„Bureau Veritas Certifiction Lietuva“ auditorių grupė giama ES šalių narių džentelmenišku susitarimu arba
įvertino Statistikos departamento vadybos sistemos pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Euros‐
atitiktį naujosios Kokybės vadybos sistemų standarto tato) ir Jungtinių Tautų rekomendacijas. Rengiant
ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ analitinius pranešimus apie demografinę ir socialinę
tikties šiems reikalavimams sertifikatą. Šiais metais šalies raidą bendradarbiauta su mokslininkais, demo‐
rengiamasi pakartotiniam Statistikos departamento grafais, sociologais, ekonomistais. Statistinei informa‐
vadybos sistemos kokybės sertifikavimui. cijai rengti vis plačiau naudojami Gyventojų registro
Statistikos departamente veikia darbo laiko centrinės duomenų bazės ir kiti administraciniai duo‐
sąnaudų vertinimo sistema, kurios duomenys naudo‐ menys.
jami vertinant darbuotojų darbo krūvį, planuojant Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐
biudžetą ir analizuojant jo vykdymą, numatant ir įgyven‐ tinio gyventojų ir būstų surašymo parengiamuosius
dinant kokybės valdymo priemones. Veiklos darbus, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐ nutarimas, kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos
6
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
7
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje. veiksmingiau naudoti išteklius, įgyvendinti priemones,
Siekiant užtikrinti statistikos vartotojų poreikį mažinančias statistinės atskaitomybės naštą respon‐
gauti statistinę informaciją jiems patogiu būdu, dentams. Atsiliepdamas į EK iniciatyvą dėl verslą
2009 m. buvo keičiama statistinės informacijos reglamentuojančių teisės aktų administracinės naštos
sklaidos politika, atsisakant nemažos dalies statistikos verslui mažinimo, Statistikos departamentas pradėjo
leidinių ir plečiant Rodiklių duomenų bazę. Vietoje vykdyti statistinės naštos respondentams mažinimo
2008 m. išleistų 200 įvairaus periodiškumo statistikos veiksmų programą. 2008 m. Statistikos departamento
leidinių, 2009 m. spausdintine forma buvo publikuoti interneto svetainėje pradėjo veikti specialus skyrelis,
tik svarbiausi metiniai ir reprezentaciniai statistikos kuriame skelbiama statistinės atskaitomybės naštos
leidiniai – mėnraštis „Lietuvos ekonominė ir socialinė mažinimo politika, informacija apie įgyvendinamas
raida“, ketvirtinis leidinys „Lietuvos ekonomikos šios naštos mažinimo priemones, pasiektus rezultatus,
apžvalga“ ir kt. Naudojimasis statistine informacija ir o respondentai gali teikti siūlymus įvairiais statistinės
Statistikos departamento veiklos efektyvumas yra atskaitomybės tobulinimo klausimais. Statistinės
tiesiogiai susiję su visuomenės pasitikėjimu statistika, atskaitomybės naštai vertinti nuo 2006 m. skaičiuo‐
statistinės informacijos aktualumo, prieinamumo, jamas naštos rodiklis, išreikštas vidutinėmis metinėmis
pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu, vartotojų vienos įmonės laiko sąnaudomis statistiniams
nuomonės ir poreikių paisymu. 2006 m. buvo duomenims parengti ir statistinėms ataskaitoms
parengtas vartotojų statistinio raštingumo ugdymo pildyti (valandomis). Šis rodiklis 2009 m. sumažėjo
planas. Ugdant statistikos vartotoją interneto vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11,2 val. (2008 m. –
svetainėje sukurtas skyrelis „Statistika mokykloms“ – 12,2 val.). Statistikos departamento pastangos ir
įgarsinta ir animuota mokomoji priemonė 5–8 klasių sukurta atskaitomybės naštos stebėsenos sistema
moksleiviams jų statistiniam raštingumui tobulinti su 2008 m. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos
tikslu ugdyti naują statistinės informacijos vartotojų verslui mažinimo iniciatyvą Lietuvoje, o 2009 m.
kartą, suprantančią statistiką ir mokančią ja naudotis. pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą,
Taip pat skaitomos pažintinės paskaitos mokiniams, kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų,
pedagogams, studentams, žiniasklaidos atstovams. pretendavusių į Europos verslininkystės apdovano‐
Keletas Statistikos departamento darbuotojų, turinčių jimus. Tolimesnis tikslas – stiprinti bendradarbiavimą
mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus, reguliariai su respondentais, stebėti jiems tenkančią statistinės
skaito statistikos paskaitas universitetų studentams, iš atskaitomybės naštą, nuolat ieškoti ir diegti naujas
kurių nemažai, baigę studijas, dirba Statistikos priemones jai mažinti.
departamente.
Mokslo bendruomenei sudarytos sąlygos nau‐ TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
doti pirminius statistinius duomenis mokslo tikslams
nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų. Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m.
Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami Dalyvavimas joje labai prisidėjo prie Statistikos
naudotis mokslo tikslams taip, kad pagal juos nebūtų departamento veiklos tobulinimo ir kvalifikuotų
galima tiesiogiai identifikuoti respondentų, kartu didi‐ specialistų ugdymo.
nant jų naudingumą. Gerinant galimybes panaudoti Lietuvai tapus ES nare, departamento
mikroduomenis mokslo ir studijų tikslams, jau šiais specialistai pradėjo aktyviai dalyvauti priimant ES
metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo
kaip viešieji failai nesukeliant pavojaus, kad bus grupėse, komitetuose, kurių tikslas – tobulinti ESS
pažeistas konfidencialumo principas ir atskleista kon‐ darbo organizavimą, efektyviai naudojant visų ESS
fidenciali informacija. narių išteklius. Statistikos departamentas, kaip ESS
Šiam strateginiam laikotarpiui numatyta plėsti partneris, dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos
mikroduomenų panaudojimo galimybes ir formas bei programas ir ES teisės aktus, susijusius su statistikos
sukurti vartotojų individualių poreikių įvertinimo sričių tobulinimu ir plėtra. Statistikos departamentas
sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai. tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto, Pinigų, finansų
ir mokėjimų balanso statistikos ir kitų komitetų
RYŠIAI SU RESPONDENTAIS veikloje bei ES Tarybos darbo grupės statistikos
klausimais posėdžiuose, sprendžiant strateginius ESS
Statistikos departamentas siekia nuolat gerinti klausimus.
veiklą, vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐ Statistikos departamentas taip pat aktyviai
riams, stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais, dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose.
8
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
Kasmet rotacijos principu vyksta Baltijos šalių (Lietu‐ tarnyba organizavo 94‐ąją tarptautinę nacionalinių
vos, Latvijos ir Estijos) statistikos priežiūros komiteto statistikos tarnybų generalinių direktorių (DGINS)
posėdžiai, kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi, konferenciją tema „Oficialiosios statistikos vaidmuo
aptariami pasiekti rezultatai, sudaromi tolesnio ben‐ mažinant administracinę naštą“. Konferencijoje
dradarbiavimo statistikos srityje planai pagal 1994 m. įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐
pasirašytą Baltijos šalių bendradarbiavimo sutartį ir lus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Al‐
bendrą 1996 m. Baltijos šalių ir Eurostato pareiškimą. munia.
Jų pagrindu bendrus trišalius renginius organizuoja
konkrečių statistikos sričių specialistai – surašymų, RYŠIAI SU PARTNERIAIS
užsienio prekybos, nacionalinių sąskaitų, kainų statis‐
tikos, statistinės informacijos platinimo, informacinių Rengiant oficialiąją šalies statistiką ir
technologijų diegimo statistikos rengimo procesuose įgyvendinant metines oficialiosios statistikos darbų
ir t. t. programas dalyvauja apie 20 valstybės institucijų ir
Plėtodamas tarptautinį bendradarbiavimą Sta‐ įstaigų bei Lietuvos bankas. Oficialiąją statistiką
tistikos departamentas palaiko glaudžius ryšius ir su tvarkančių valstybės institucijų atstovai kartu su Sta‐
kitų ES šalių bei kitų pasaulio šalių statistikos tarny‐ tistikos departamento darbuotojais dalyvauja ESS
bomis, tarptautinėmis organizacijomis. Kasmet orga‐ sprendimų priėmimo procese, Eurostato ir
nizuojami keli statistikos tarnybų vadovų susitikimai, tarpinstitucinėse darbo grupėse sprendžiant statisti‐
kuriuose aptariami strateginio bendradarbiavimo kos sričių plėtros, organizavimo ir tobulinimo klausi‐
klausimai, pristatomi šalių pasiekimai, numatomi toli‐ mus. 2006 m. pradėti Europos statistikos praktikos
mesnio bendradarbiavimo planai. Per paskutinį kodekso nuostatų įgyvendinimo darbai Europos
dešimtmetį vyko Lietuvos tarnybų vadovų susitikimai statistiką tvarkančiose institucijose. Kai kuriose iš jų
su šių šalių statistikos tarnybų vadovais: Airijos, Aus‐ atliktas atitikties Europos statistikos praktikos ko‐
trijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, dekso nuostatoms savęs vertinimas.
Moldovos, Nyderlandų, Rusijos, Suomijos, Švedijos. Statistikos departamento bendradarbiavimas
Šiais metais numatytas susitikimas su Lenkijos su mokslo įstaigomis, valstybės institucijomis,
nacionalinės statistikos vadovais. visuomeninėmis organizacijomis turi ilgalaikes tradici‐
Stiprindamas ryšius su kitų šalių statistikos tar‐ jas. Stiprinamas ir plečiamas bendradarbiavimas su
nybomis, 2008 m. gegužės mėn. Statistikos departa‐ mokslo įstaigomis, jų darbuotojai pasitelkiami rengiant
mentas priėmė 72 jaunuosius specialistus iš metodikas, atliekant ekspertizes, analizuojant statis‐
Nyderlandų Karalystės statistikos tarnybos. Vizito tinę informaciją. Mokslo įstaigos teikia siūlymus dėl
metu pasikeista patirtimi šiose statistikos srityse: tarptautinių organizacijų rekomendacijų taikymo ir
įmonių, švietimo, sveikatos, demografijos, valdžios statistinės informacijos rengimo bei analizės. Bendra‐
sektoriaus finansų, bei užmegzti tolimesni bendradar‐ darbiaujama įgyvendinant projektus, organizuojant
biavimo ryšiai. 2009 m. Statistikos departamente konferencijas, apvalaus stalo diskusijas ir kitus foru‐
lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ mus, rengiant bendrus straipsnius ir apžvalgas.
tistikai, taip pat Palestinos statistikai pasisemti patir‐ Glaudūs ryšiai palaikomi su Lietuvos statistikų
ties imčių metodo taikymo klausimu. sąjungos nariais. Reguliarių seminarų metu aptariami
Išaugusi Statistikos departamento specialistų naujausi statistikoje taikomi metodai, aktualūs ir
kvalifikacija ir sukauptos žinios integruojantis į ESS probleminiai statistikos klausimai. Statistikos depar‐
suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir
pagalbos programose. Nuo 2001 m. departamento leidžia statistikos žurnalą „Lietuvos statistikos dar‐
statistikai sėkmingai konsultavo Albanijos, Baltarusi‐ bai“, kuriame publikuojami ekonominiai ir socialiniai
jos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kirgizijos, Kosovo, Ma‐ pranešimai, mokslo atstovų ir Statistikos departa‐
kedonijos, Juodkalnijos, Tadžikijos, Turkijos, mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.
Turkmėnijos, Ukrainos, Uzbekijos, Serbijos statistikos Tolimesnės plėtros tikslas – sustiprinti
tarnybų specialistus. koordinuojantį Statistikos departamento vaidmenį
Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių, rengiant ir skleidžiant oficialiąją statistinę informaciją
stiprinantis Lietuvos statistikos įvaizdį Europoje, bei įgyvendinant kitose oficialiąją statistiką
2008 m. rugsėjo 25–26 d. organizuota kasmetinė tvarkančiose institucijose joms aktualias Europos sta‐
Europos statistikos tarnybų vadovų konferencija. Sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.
tistikos departamentas ir Europos Sąjungos statistikos 2010 m. rugsėjo mėn. Statistikos departamentas
9
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
organizavo tarptautinę konferenciją marketingo ir Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐
duomenų bazių tema. Joje dalyvavo statistikos liąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų ats‐
tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai tovams.
statistikos srityje pažengusių valstybių iš keturių pa‐ Toliau stiprinamas bendradarbiavimas su
saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų. Pramonininkų, Verslo darbdavių konfederacijomis,
2008–2012 m. Statistikos departamento Prekybos įmonių asociacija, Ūkininkų sąjunga, profesi‐
strateginės nuostatos įpareigoja departamento spe‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐
cialistus aktyviai dalyvauti ESS veikloje, ieškant naujų cijomis, tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.
veiklos formų ir metodų, plečiant techninės pagalbos Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐
programų geografiją bei formuojant Lietuvos įvaizdį kamai užbaigti 2010 m. visuotinį žemės ūkio surašymą
Europoje ir pasaulyje. ir pasirengti atlikti 2011 m. visuotinį gyventojų ir būstų
Statistikos departamento atstovas dalyvavo surašymą.
specialioje ESS darbo grupėje, parengusioje Bendrijos Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės
statistikos įstatymo projektą. informacijos kokybei, informuojant vartotojus apie
Statistikos departamento atstovai aktyviai da‐ statistinių rodiklių kokybės parametrus, skelbiant jų
lyvavo specialiosiose darbo grupėse, kurios įgaliotos kokybės aprašus.
parengti siūlymus dėl efektyvaus ESS išteklių panau‐ Pirmenybė ir toliau bus teikiama elektroninei
dojimo, planavimo ir programavimo tobulinimo, taip duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo
pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo tyrimuose, bet ir surašymų metu, taip pat statistinių
ESS bendradarbiavimo ir komunikavimo koncepciją, rodiklių duomenų bazės plėtrai, kartu – statistinės
t. y. ESS tinklų kūrimo koncepciją. informacijos prieinamumui gerinti. Iškeltas gana ambi‐
Statistikos departamento darbuotojai kasmet cingas uždavinys sukurti priemones, leisiančias paimti
dalyvauja Eurostato darbo grupių (vidutiniškai 100) ir verslo ir apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti
Komisijos komitetų (9) posėdžiuose, įvairių juos į tinkamus statistikai rengti. Taip tikimasi gerokai
tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbia‐ sumažinti naštą respondentams. Pradėtas vykdyti iš
vimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos struktūrinių fondų finansuojamas projektas, kurio tik‐
fondo, Jungtinių Tautų, Europos ekonomikos komisi‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐
jos, Maisto ir žemės ūkio organizacijos) organizuoja‐ nis oficialiajai statistikai iš verslo valdymo ar
muose renginiuose. informacinių sistemų. Tai taip pat turėtų gerokai
ES darbuotojai aktyviai dalyvauja ES Tarybos sumažinti naštą respondentams.
statistikos darbo grupėje, kuri nagrinėja ir teikia naujus Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐
pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams. tamento procesai: diegiamos ir tobulinamos
Kasmet Lietuvos statistika dalyvauja Jungtinių elektroninės verslo, dokumentų valdymo sistemos,
Tautų Statistikos komisijos sesijos darbe. 2008 m. tyrimų duomenys perkeliami į integruotą statistinę
Statistikos departamentas išrinktas Komisijos nariu informacinę sistemą.
ketveriems metams. Oficialiosios statistikos išsibarstymas po
Stiprinant Statistikos departamento, kaip šalies skirtingų statistinę informaciją rengiančių ir
oficialiąją statistiką koordinuojančios institucijos, skelbiančių institucijų interneto puslapius, jų prane‐
vaidmenį, planuojama didelį dėmesį skirti kitų šimus bei kitus šių institucijų rengiamus dokumentus
institucijų ir įstaigų atliekamų statistinių tyrimų apsunkina jos paiešką, riboja išsamumą ir
metodikų kokybei vertinti. Tam bus parengta tvarka, metodologijų suderinamumą, t. y. dėl tokio
numatytos procedūros, papildyti Statistikos departa‐ nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo
mento Metodinės komisijos nuostatai. nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.
Plečiant ir stiprinant bendradarbiavimą su Nors įgyvendintos priemonės 2009 m. leido
oficialiąją statistiką tvarkančiomis institucijomis ir 98,8 procento užtikrinti Statistikos departamento
įstaigomis bei Lietuvos banku, planuojama reguliariai elektroninių paslaugų prieinamumą, tačiau net esamas
kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos pakankamai geras rodiklių duomenų bazės funkcio‐
posėdžius – nagrinėjant tam tikros srities statistikos nalumas ir techninės galimybės naudojant PC‐Axis
plėtros ir tobulinimo klausimus, Metodinės ir programinę įrangą neatitinka augančių statistinės in‐
Terminijos komisijų posėdžius – svarstant statistinių formacijos vartotojų poreikių. Pradėtas projektas (taip
tyrimų metodikas ir inventorizuojant bei tobulinant pat finansuojamas iš ES struktūrinių fondų),
statistikos terminus. kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje
10
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
skelbti visą oficialiąją statistiką, nepriklausomai nuo lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos
to, kokia įstaiga ją parengė, t. y. projektas prisidės prie nuostatas, Statistikos departamentas rengia Lietuvos
„vieno langelio“ principo įgyvendinimo. Be to, šis Respublikos statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo
projektas pagerins bendradarbiavimą tarp institucijų, projektą.
padidins gyventojų pasitikėjimą valstybės ir Kalbant apie artimiausias ir tolimesnes pers‐
savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, viešųjų pektyvas reikia pabrėžti, kad pagrindinis tikslas tebėra
paslaugų, teikiamų verslui ir piliečiams, kokybę, vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant
prieinamumą ir poreikių atitikimą. Bus užtikrintas juos kokybiška statistine informacija, tuo prisidedant
vartotojų pageidaujamų statistinių rodiklių rinkinių prie demokratijos palaikymo ir tobulinimo šalyje, bei
pateikimas norimomis formomis ir būdais (duomenų aktyvus įstaigos dalyvavimas tobulinant Europos ir
lentelėmis, grafiniais pavaizdavimais, žemėlapiais, tarptautinę statistiką.
eksportuojant įvairiais formatais ir t. t.). Portalas su‐ Taip bus siekiama užtikrinti Statistikos depar‐
teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją, parengtą tamento kokybės vadybos sistemos funkcionalumą,
ne tik Statistikos departamente, bet ir kitose oficialiąją didinti institucijos veiklos efektyvumą.
statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose.
LITERATŪRA
TEISINĖ APLINKA
1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
Strateginiu laikotarpiu iki 2012 m. svarbiu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinan‐
uždaviniu išlieka teisės aktų suderinamumo tis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB,
užtikrinimas, sistemingos jų vykdymo stebėsenos sti‐ Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių
prinimas bei statistikos tyrimų ir darbų reglamentavi‐ duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐
mas, inicijuojant ES, šalies ar vidaus teisės aktų nybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendri‐
priėmimą, naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, (Euro‐
siniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Naujojo 2009 m. ES tomas), įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos
reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ programų komitetą (2).
tomi pertvarkymai oficialiosios statistikos sistemoje 2. Grėska, J. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje,
pareikalaus neatidėliojant atnaujinti nacionalinį statis‐ straipsnių rinkinys, Vilnius: Statistikos departamentas.
tikos įstatymą, kartu siekiant racionalizuoti Statistikos 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.
departamento infrastruktūrą, kuri sudarytų galimybes sausio 20 d. nutarimas Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐
vadovaujantis išlaidų ir naudingumo principu efekty‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“
viau naudoti išteklius. (Žin., 2010, Nr. 11‐535).
Nepaisant sudėtingos ekonominės padėties ir 4. Lietuvos statistikos darbai, 2009. Vilnius: Sta‐
sumažintų asignavimų bei numatomo Statistikos de‐ tistikos departamentas.
partamento statuso keitimo, siekiama ir tikimasi, kad 5. Lietuvos statistika XX amžiuje, straipsnių rin‐
bus išsaugoti statistikos objektyvumą užtikrinantys kinys, 1999. Vilnius: Statistikos departamentas.
profesinis ir institucinis tarnybos nepriklausomumas, 6. Martišius, S. 1999: Lietuvos statistika XX
jos koordinacinis vaidmuo ir didėjantis pasitikėjimas amžiuje, straipsnių rinkinys, Vilnius: Statistikos depar‐
statistika. tamentas.
Siekdamas gerinti oficialiosios statistikos 7. Martišius, S. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐
organizavimą prisitaikant prie pakitusios aplinkos, tika ir jos kūrėjai, Lietuvos statistikos darbai, Vilnius:
naujų reikalavimų statistikai ir didėjančio statistinės Statistikos departamentas, p. 4–14.
informacijos poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐
11
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS
Doc. dr. Gindra Kasnauskienė Magistras Tomas Šiaudvytis
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
Tel. (8 5) 236 6143 Tel. 8 658 17 351
El. p. gindra.kasnauskiene@ef.vu.lt El. p. tomas.siaudvytis@gmail.com
Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais, ypač Mokslinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjamas
iš Vidurio ir Rytų Europos į Vakarų Europą. Dėl reikš‐ imigracijos poveikis ekonomikai, kadangi su imigracijos
mingų padarinių tiek gyventojus išsiunčiančių, tiek ir problemomis daugiausia susiduria didžiausios valstybės,
juos priimančių šalių ekonomikai migracija jau ilgą turinčios daugiausia išteklių ir disponuojančios palyginti
laiką kelia daug diskusijų mokslinėje literatūroje ir patikimais statistiniais duomenimis. Emigraciniai procesai
valstybių lyderių susitikimuose. Šiame straipsnyje ap‐ aktualesni mažiau išsivysčiusiose šalyse, kurioms
žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai, konkre‐ būdingos ir menkesnės gilios šių procesų analizės
čiai – darbo užmokesčiui, gerovei ir pajamų perskirsty‐ galimybės. Be to, šiose šalyse daug dėmesio skiriama
mui. Straipsnyje pateikiamas nesudėtingas potencia‐ protų nutekėjimo problemai.
laus emigracijos poveikio darbo užmokesčiui, pajamų Migracija veikia daugelį ekonomikos sričių.
perskirstymui ir gerovei pasirinktose Europos šalyse Daugiausia nagrinėjamas imigracijos poveikis darbo
kiekybinis vertinimas. užmokesčiui, nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės
finansams. Migracijos poveikis ekonomikos augimui ir
kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.
ĮVADAS Mokslo darbų, teoriškai nagrinėjančių imigracijos
poveikį darbo užmokesčiui, nėra daug. Dažniausiai imig‐
Apie pusė iš 70 mln. Europoje gyvenančių imig‐ racijos proceso įtaka tiriama remiantis dalinės
rantų yra atvykėliai iš kitų Europos šalių (UN, 2009). pusiausvyros darbo rinkos modeliais. Naudodamasis
Tikėtina, kad ateityje dar didesnę dalį sudarys imig‐ šiais modeliais Borjasas (1995) analizavo imigracijos
rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. Remiantis Eurostato sukeliamus gerovės ir perskirstymo efektus. Vėliau šie
duomenimis, vienuolikoje Vakarų Europos valstybių modeliai buvo pritaikyti imigracijos struktūros ir kapi‐
2009 m. gyveno beveik 4,4 mln. imigrantų iš naujųjų talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos
ES šalių. Jie sudarė apie 1,4 proc. nagrinėjamų Vakarų darbo jėgos grupių darbo užmokesčiui analizuoti
Europos valstybių gyventojų, arba 4,2 proc. naujųjų ES (Borjasas, 1999). Galiausiai buvo pasiūlytas bendrosios
šalių gyventojų. 1 pusiausvyros modelis, kuriame nagrinėjama ne tik
Pažymėtina, kad dėl nepakankamai išsamių imigracijos įtaka gamybos veiksnių rinkoms, bet ir
statistinių duomenų apie migraciją yra sudėtinga įver‐ atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas, 2009).
tinti tikslų Europos šalių migrantų skaičių. Dažniausiai Dustmannas ir kt. (2007) pastebi, kad ekonomika
remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota gali prisitaikyti prie migracijos sukeltų darbo pasiūlos
deklaruota migracija. Nepaisant to, kad Lietuvos tarp‐ pokyčių ne tik per darbo užmokestį, bet ir per
tautinė migracijos statistika yra labai gerai vertinama pasikeitusią ekonomikos sektorinę struktūrą. Šį mig‐
Europos statistikos sistemoje, duomenis apie iš šalies racijos poveikio kanalą analizuoja prekybos teorijos
išvykusius asmenis reikia vertinti gana atsargiai – tik (Leameris ir Levinsonas, 1995, Gastonas ir Nelsonas,
apie pusė emigruojančiųjų iš Lietuvos deklaruoja savo 2000). Lewisas (2004 ir 2005) teigia, kad gamybos
išvykimą (Statistikos departamentas, 2010). Tikėtina, technologija yra dar vienas kanalas, per kurį ekonomika
kad tiksliau įvertinti migrantų skaičių leis 2011 m. ES gali prisitaikyti prie migracijos bei darbo užmokesčio
šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai. pokyčių.
1
Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15), išskyrus Prancūziją, Belgiją,
Liuksemburgą ir Graikiją, apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo
2004 m. į ES įstojusios šalys (ES 12).
12
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
Migracijos poveikis darbo rinkai dažniausiai Darbo jėga susideda iš po emigracijos likusios
analizuojamas kaip imigrantų dalies, palyginti su visais ( )
darbo jėgos L1 ir emigravusios darbo jėgos (E ) ,
regiono gyventojais, ir darbo užmokesčio tame re‐ t. y. L0 = L1 + EM . Tarkime, kad kapitalo kiekis yra
gione pokyčiai. Išsamiai išnagrinėta imigracijos įtaka fiksuotas. Darbo jėgai mokamas darbo užmokestis
JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas, 1982; Car‐ ( )
w yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos
das 1990; Antonji’as ir Cardas, 1991; Lalonde’as ir To‐ funkcijos išvestinei pagal darbą:
pelis, 1991). Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos ( )
w = MPL = FL K , L . Dėl šios priežasties darbo
šalims (Pischke’as ir Vellingas, 1997; Carringtonas ir paklausos kreivė kartu yra ir ribinio darbo produkto
Lima, 1996; Huntas, 1992). Šiose studijose dažniausiai kreivė. Kadangi kapitalo kiekis fiksuotas, plotas po
formuluojama išvada, kad imigracijos poveikis darbo ribinio darbo produkto kreive atitinka ekonomikoje
užmokesčiui yra neigiamas, tačiau nežymus. Borjasas sukurtą produkto kiekį. 1 Darbo pasiūla yra visiškai
(2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ neelastinga darbo užmokesčiui, t. y. didesnis darbo
čio pokyčius ne regionuose, bet skirtinguose pagal užmokestis neskatina gyventojų dalyvauti darbo rin‐
darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose koje, todėl darbo pasiūlos kreivės yra vertikalios. To‐
ir nustatė, kad imigracija gerokai sumažina darbo už‐ kia situacija pavaizduota 1 pav.
mokestį. Tačiau šį požiūrį panaudojusių Ottaviano ir
Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐
kis nėra žymus. 1 pav. Emigracijos poveikis darbo rinkai
Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos
poveikio darbo užmokesčiui tyrimų atliko Mishra
(2007). Ši autorė, remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta Dbo
užmokestis
strategija, nustatė, kad Meksikoje emigracija darbo
užmokestį padidino.
Ekonominiams emigracijos padariniams nema‐ EM Darbo
pasiūla
žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai. Karpavičius A
(2006) išnagrinėjo juos, remdamasis dinaminiu sto‐
chastiniu bendrosios pusiausvyros modeliu. Pocius ir C
w 1
Okunevičiūtė‐Neverauskienė (2005) tyrė emigracijos
sukeltą ekonominį nuostolį Lietuvoje, remdamiesi B
Okuno dėsniu. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ D E
w0
rinių ekonominius aspektus aptarė Kasnauskienė ir
Darbo paklausa
Čekanavičius (2006, 2007 ir 2009) bei Gruževskis (MPL)
(2005).
0
EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI, GEROVEI IR
PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI L1 = L0 ‐ EM L0 Darbo jėga
Analizuodami emigracijos padarinius, remsimės
Borjaso (1995) pasiūlytu darbo rinkos modeliu. Ka‐
dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį, jo pa‐
Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą, 1995.
teiktą modelį šiek tiek modifikuosime ir pritaikysime
emigracijos temai nagrinėti.
Tarkime, ekonomikoje gaminama vienos rūšies Prieš emigraciją šalyje dirba L0 darbo jėgos ir
prekė Q , kurios gamybai naudojama darbo jėga L ir nusistovi darbo užmokestis w0 . Pagamintas produk‐
kapitalas K. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki
grąžos gamybos funkcija Q = F K , L . ( ) taško L0 ir yra lygus plotui ABCDE . Visas sukurtas
Esant fiksuotam kapitalo kiekiui, gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo, t. y. Q = F (L) .
1
∫ ∫
jos funkcijos integralas, t. y. MPL = F ( L) ′ = F ( L) , arba sukurto produkto kiekis.
13
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
produktas yra paskirstomas darbo jėgai ir kapitalo ( )
pagal formulę C = 1 2 w0 – w1 EM . Kadangi tokia
savininkams. 1 Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna formulė praktiniams skaičiavimams netinka, Borjasas
w0 × L0 pajamų (plotas DE), o kapitalo savininkams (1995) pasiūlė ją pertvarkyti ir skaičiuoti, kokią
atitenka likusios pajamos – plotas ABC. nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐
Iš šalies emigravus EM darbo jėgos, sumažėtų lis, pagal formulę:
darbo pasiūla ir jos kreivė pasislinktų EM vienetų į C 1
kairę. Darbo rinkoje nusistovėtų nauja pusiausvyra ir (1) = sem 2 ,
Q 2
darbo užmokestis padidėtų nuo w0 iki w1 . Be to,
dydžiu CE (iki ploto ABD) sumažėtų sukurto kur:
produkto kiekis. Po emigracijos likusiai darbo jėgai
s yra darbo jėgos sukurto nacionalinio pro‐
atitektų w1 × L1 pajamų, t. y. plotas BD. Kapitalo dukto dalis wL Q ,
savininkams vėl atitektų visos likusios pajamos, t. y. e – darbo užmokesčio elastingumas darbo jė‐
plotas A, kuris yra dydžiu BC mažesnis nei prieš Δw L
gos kiekiui ,
emigraciją. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų ΔL w
dalių: plotas B yra vietinės darbo jėgos pajamų padi‐ m – emigrantų dalis, palyginti su darbo jėga
dėjimas dėl išaugusio darbo užmokesčio, o plotas C ( EM L ). 2
rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą. Perskirstytų pajamų dalis, tenkanti likusiai
Dėl emigracijos mažėja darbo pasiūla ir auga darbo jėgai, yra lygi L1 × (w1 − w0 ) , arba plotui B .
darbo užmokestis, todėl po emigracijos likusi darbo Jos dalį nacionaliniame produkte galima apskaičiuoti
jėga laimi, nes padidėja jos pajamos. Kita vertus, pagal formulę:
emigracija nenaudinga kapitalo savininkams, nes jie
B
samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį. (2) = − sem(1 − m ) ,
Taigi emigracija perskirsto pajamas, nes prarastos Q
kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐
tojams. racijos nuostolio. 3 Kadangi dėl emigracijos kapitalo
Tačiau emigracija ne tik padidina darbo užmo‐ savininkai praranda pajamas, lygias plotui BC , šių
kestį. Kartu nesukuriamas ir produkto kiekis, lygus pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)
plotui CE. Kadangi vertiname likusių gyventojų išraiškų sumai.
(darbo jėgos ir kapitalo savininkų) gerovę, prarastas Gautos formulės leidžia apytiksliai įvertinti
plotas E (buvęs emigrantų darbo užmokestis) įtakos emigracijos poveikį šalies gerovei ir pajamų perskirs‐
likusiems neturi, nes ir iki emigracijos jis jiems neati‐ tymui, tačiau tokiam vertinimui pakanka paprastų
tekdavo. Kita vertus, plotas C gerovę sumažina, nes ekonominių ir demografinių rodiklių. Emigravusios
jis iki emigracijos tekdavo kapitalo savininkams. Taigi darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų
darbo užmokesčio padidėjimas šalies gyventojams pajamų dalį galima apskaičiuoti remiantis migracijos
gerovės nepadidina, o tik perskirsto pajamas, t. y. statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis. Darbo
kapitalo savininkai pralaimi, bet tiek pat laimi darbuo‐ paklausos elastingumą apskaičiuoti šiek tiek sudėtin‐
tojai. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina giau, nes jį reikia įvertinti.
likusių šaliyje gyventojų gerovę, nes jie praranda pa‐ Remdamasis nagrinėjamu modeliu, Borjasas
jamas, lygias plotui C. (1995) įvertino imigracijos pasekmes JAV. Darbo jėga
Emigrantų nesukurtų pajamų dalis, dėl kurios JAV sukūrė apie 70 proc. nacionalinio produkto, imig‐
sumažėja šalies gyventojų gerovė (plotas C), vadi‐ rantai sudarė apie vieną dešimtąją darbo jėgos, o
nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota darbo užmokesčio elastingumas buvo –0,3, t. y. darbo
1
Funkciją, pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu), galima išreikšti kaip jos dalinių
išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema), t. y. F (K , L ) = FK K + FL L . Kadangi
darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams, visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir
kapitalui, t. y. Q = rK + wL , kur r yra kapitalo kaina.
2
Formulė išvedama dydį (w1 − w0 ) aproksimuojant dydžiu (Δw / ΔL )EM ir abi trikampio ploto formulės puses
L2 w
padauginus iš .
L2 w
3
Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.
14
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
jėgai padidėjus 10 proc., darbo užmokestis sumažėdavo Jei darome prielaidą, kad kapitalui mokamas
3 proc. Esant tokiems rodikliams, imigracijos pertek‐ ribinis jo produktas, tuomet kapitalo uždirbtų pajamų
lius sudarė vos apie 0,1 proc., o perskirstytos pajamos, dalis yra:
tenkančios kapitalo savininkams, – apie 1,9 proc. FK K αK α –1L1–α K
BVP. 1 Mishra (2007), įvertinusi emigracijos pasekmes (5) = = α.
Meksikos ekonomikai, nustatė, kad emigracijos nuo‐ Q K α L1–α
stolis siekė 0,5 proc. BVP, o perskirstytos pajamos, Taigi, parametras α rodo, kokia visų pajamų
tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai, sudarė dalis tenka kapitalo savininkams. Kadangi visos sukur‐
apie 5,9 proc. BVP. tos pajamos atitenka kapitalui ir darbo jėgai, likusi
pajamų dalis, 1 - α , tenka darbo jėgai.
DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS Jei laikome, kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐
kankamai gerai atspindi agreguotą ekonomikos ga‐
Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ mybos procesą, tuomet kapitalo savininkų uždirbtų
skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ pajamų dalis visose pajamose, α , yra lygi absoliučiam
skirstymo efektus, bet ir įvertinti emigracijos poveikį
darbo užmokesčio elastingumo dydžiui e .
darbo užmokesčiui. Darbo paklausos elastingumas
Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe,
paprastai vertinamas remiantis gamybos funkcijomis,
darbo užmokesčio elastingumą galima apskaičiuoti iš
gana dažnai naudojamos CES (angl. constant elasticity
of substitution) ar translog funkcijos (plačiau žr. Ha‐ nacionalinių sąskaitų duomenų apie bendrąjį vidaus
mermeshas, 1987). Šioms funkcijoms įvertinti reikia produktą, įvertintą pajamų metodu.
nemažai stebėjimų ir gana detalių statistikos duo‐ Literatūroje daugiausia dėmesio skiriama
menų. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos darbo pajamų dalies skaičiavimui, todėl kapitalo savi‐
šalyse reikiami statistiniai duomenys pradėti skelbti ninkų pajamų dalį paprasčiau skaičiuoti, iš vieneto
neseniai, be to, nėra labai detalūs ir patikimi, šiame atimant darbo pajamų dalį. Paprasčiausiai darbo pa‐
darbe bus naudojamasi paprastesne Cobbo ir Doug‐ jamų dalį galima apskaičiuoti kompensaciją darbuo‐
laso funkcija – Q = K α L1−α . tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)
Darome prielaidą, kad darbo jėgai mokamas (žr. IMF, 2007, p. 168). Tokiu atveju darbo užmokesčio
darbo užmokestis lygus ribiniam darbo produktui, elastingumas būtų:
t. y.:
kompensaci ja darbuotoja ms
(6) e = 1−
(3) w = FL (K , L ) = (1 − α )K α L−α . BPV
Vis dėlto (6) formulėje esanti darbo jėgos pa‐
Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ jamų dalis nėra įvertinama, nes ji rodo tik samdomųjų
klausos funkcijos išraiška. Darbo užmokesčio elastin‐ darbuotojų, o ne visos darbo jėgos pajamų dalį. Sava‐
gumas lygus logaritmuotos darbo užmokesčio išraiš‐ rankiškai dirbantys asmenys nėra įtraukiami, nors jie
kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą, t. y.: taip pat dalyvauja kuriant prekes ir paslaugas bei
gauna pajamas.
(4) e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α . Gollinas (2002) pasiūlė du metodus, suteikian‐
∂ log L ∂ log L čius galimybę ištaisyti šį darbo pajamų dalies skaičia‐
vimo trūkumą. Pirmiausia, galima daryti prielaidą, kad
Parametras α yra absoliutus darbo užmokes‐ kompensacija savarankiškai dirbančiajam yra tokia
čio elastingumo dydis, interpretuojamas kaip procen‐ pati kaip ir samdomajam darbuotojui. Tuomet kom‐
tinis darbo užmokesčio pokytis dėl migracijos, kuri pensaciją vienam samdomajam darbuotojui padaugi‐
darbo jėgą padidina vienu procentu. nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐
Cobbo ir Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ kiškai dirbančiųjų sumos) gaunama tiksliau įvertinta
šyti gamybos procesams, kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ darbo jėgos pajamų dalis. Antrasis metodas remiasi
talo savininkų uždirbamų pajamų dalys visose paja‐ tuo, kad dalis mišriųjų pajamų yra savarankiškai dir‐
mose išlieka pastovios. Dėl šios priežasties funkcijos bančių asmenų pajamos, todėl į tai turėtų būti atsi‐
parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją. žvelgta, skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį.
1
Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja, jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi, o pajamos
perskirstomos kapitalo savininkams.
15
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Kadangi nagrinėjamose valstybėse mišriosios Iš 1 lentelės matyti, kad pagal samdomųjų
pajamos paprastai nėra skelbiamos kaip atskiras dy‐ darbuotojų pajamų dalį apskaičiuotas darbo
dis, antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma. užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse
Dėl šios priežasties naudosime darbo jėgos pajamų yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek
dalies koregavimo metodą pagal savarankiškai tiek viršija 0,4 ribą. Naujosiose ES šalyse darbo
dirbančiųjų skaičių. Šiuo atveju darbo užmokesčio užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0,5 ribą.
elastingumas būtų: Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose
ES 12 šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje ir
Slovėnijoje jis yra apie 0,45. Mažiau išsivysčiusiose šio
(7) e = 1 − ⎛⎜ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞⎟ ÷ BPV
⎜ samdomi darbuotojai ⎟ regiono šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje ir Bulgarijoje,
⎝ ⎠
elastingumas didesnis ir beveik siekia 0,6. Taigi galima
1 lentelėje pateikiami darbo užmokesčio daryti išvadą, kad mažiau išsivysčiusiose Vidurio ir
elastingumo įverčiai didžiausių imigrantų srautų Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo
sulaukiančiose išsivysčiusiose šalyse ir didele užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.
emigracija pasižyminčiose Vidurio ir Rytų Europos Darbo užmokesčio elastingumas, apskaičiuotas
šalyse. Elastingumo skaičiavimams atlikti buvo pagal darbo jėgos pajamų dalį, yra apie 0,1 mažesnis
panaudoti 1995–2008 m. nacionalinių sąskaitų nei apskaičiuotas pagal samdomųjų darbuotojų
duomenys. Cobbo ir Douglaso funkcijos tinkamumas pajamų dalį. JAV ir Vakarų Europos šalyse
analizuojamas, remiantis gamybos kapitalo pajamų elastingumas siekia apie 0,35, Rytų ir Vidurio Europos
dalies (mūsų atveju atitinkančios darbo užmokesčio šalyse jis šiek tiek viršija 0,4 ribą. Iš šių šalių grupės
elastingumą) pastovumu. Jis išreiškiamas skirtumu išsiskiria Slovakija, nes joje elastingumo įvertis kiek
tarp didžiausios ir mažiausios kapitalo pajamų dalies didesnis nei 0,5, ir Slovėnija bei Rumunija, kuriose
(apskaičiuotos pagal samdomųjų darbuotojų pajamų įvertis gana mažas – apie 0,3.
dalį) nagrinėjamu laikotarpiu. JAV darbo užmokesčio Apie Cobbo ir Douglaso funkcijos tinkamumą
elastingumas apskaičiuotas remiantis Gollino (2002) galima spręsti iš skirtumo tarp didžiausios ir
įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis. mažiausios kapitalo pajamų dalies reikšmių
nagrinėjamu laikotarpiu. Šis rodiklis lentelėje
1 lentelė. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas pateikiamose šalyse yra apie 0,06. Kadangi kapitalo
pajamų dalis yra apie 0,5, tokio dydžio skirtumas nėra
Darbo užmokesčio Skirtumas tarp labai didelis. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis,
elastingumas didžiausios ir
Pagal mažiausios
nes jose skirtumai šiek tiek didesni, pavyzdžiui,
Šalis Pagal darbo Estijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje jie siekia
samdomųjų kapitalo pa‐
jėgos pajamų
darbuotojų jamų dalies beveik 0,1.
dalį
pajamų dalį reikšmės
JAV 0,40 0,34 ...
ES 15 0
... 0,02
Jungtinė EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI,
Karalystė 0,40 0,31 0,04 GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS
Airija 0,54 0,43 0,07
Ispanija 0,46 0,36 0,02 Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai
Vokietija 0,42 0,36 0,05 gana skirtingi: žemiausi – Lenkijoje, Slovakijoje,
Švedija 0,37 0,34 0,05
Vengrijoje (iki 0,1 procento), vidutiniai – Čekijoje ir
Naujosios
ES šalys 0,52 0,
1 0,0
Latvijoje (apie 0,2 procento), aukščiausi – Estijoje,
Lietuva 0,55 0,44 0,07 Lietuvoje, Slovėnijoje (vidutiniškai apie 0,4 procento)
Latvija 0,52 0,44 0,13 (2 lentelė). Po 2004 m. ES plėtros etapo daugumoje
Estiją 0,47 0,42 0,10 šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70
Len
0,56 0,40 0,07
procentų. Tikėtina, kad remiantis deklaruota
Čekija 0,52 0,42 0,03
Slovakija 0,56 0,52 0,08 migracija, tikrasis emigrantų skaičius nėra iki galo
Vengrija 0,47 0,39 0,05 įvertintas. Jeigu šiose šalyse deklaruotos emigracijos
Slovėnija 0,41 0,27 0,08 dalis yra panaši kaip Lietuvoje (apie 50 procentų),
Rumunija 0,57 0,31 0,07 emigracijos lygį reikėtų padvigubinti.
Bulgarija 0,59 0,44 0,06
Šaltinis: autorių skaičiavimai, remiantis Eurostato
nacionalinių sąskaitų duomenimis bei Gollino vertinimais
(Gollinas, 2002).
16
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
2 lentelė. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją, taikant elastingumą 0,44 ir remiantis deklaruota
procentais emigracija, per 2001–2008 m. laikotarpį ir dėl emigra‐
cijos darbo užmokestis daugiausiai išaugo Lietuvoje.
Vidutinis emigracijos lygis Emigracijos
Šalis Apie trečdaliu mažesnis poveikis buvo Estijoje,
2001–2003 m. 2004–2008 m. lygio pokytis
Slovėnijoje ir Čekijoje. Vengrijoje, Slovakijoje ir
Lietuva* 0,24 / 0,58 0,44 / 0,93 79,0 / 60,8 Lenkijoje emigracijos poveikis darbo užmokesčiui
Latvija 0,17 0,18 5,4 buvo daugiau nei keturis kartus mažesnis nei
Estija 0,18 0,32 82,1 Lietuvoje.
Lenkija 0,06 0,10 73,2
3 lentelė. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui, gerovei
Čekija 0,29 0,23 ‐19,2 ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse,
Slovakija 0,04 0,08 73,2 procentais nuo BVP*
Vengrija 0,03 0,04 44,6 Emigravu‐
Darbo už‐
sios darbo Emigracijos Perskirsty‐
Slovėnija 0,30 0,58 91,7 Šalis mokesčio
jėgos dalies nuostolis tos pajamos
pokytis
* Lietuvoje pateikiamas ir emigracijos lygis, apskaičiuotas įvertis
įvertinus visą – ir deklaruotą, ir nedeklaruotą – emigraciją Lietuva** 6,0 / 13,3 2,7 / 5,9 0,09 / 0,43 1,40 / 2,84
(skaičius po „/“).
Šaltinis: autorių skaičiavimai, remiantis Eurostato, Lietuvos Latvija 3,0 1,3 0,02 0,73
ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis. Estija 4,6 1,9 0,05 1,06
Lenkija 1,6 0,6 0,01 0,37
Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ Čekija 4,1 1,7 0,04 0,96
tymui priklauso ne tik nuo emigravusios darbo jėgos
Slovakija 1,1 0,6 0,00 0,27
dalies dydžio, bet ir nuo darbo užmokesčio elastin‐
Vengrija 0,7 0,3 0,00 0,17
gumo bei darbo jėgos pajamų dalies. Šių dviejų eko‐
nominių parametrų skirtumai šalyse yra mažesni nei Slovėnija 8,1 2,2 0,13 1,47
* Emigracijos sukeliamam nuostoliui ir poveikiui pajamų
emigravusios darbo jėgos dalies skirtumai, todėl di‐
perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės.
džiausią poveikio dalį lems būtent šis emigracijos ro‐ ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius
diklis. Dėl galimai neįvertintų emigracijos srautų eko‐ po „/“).
nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne Šaltinis: autorių skaičiavimai, remiantis Eurostato, Lietuvos
visai tinkama, todėl remiantis deklaruota emigracija ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis.
apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas.
Daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai, kurioje emig‐ Lietuvoje emigracija (skaičiuojama kaip
racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos deklaruotos ir nedeklaruotos emigracijos srautų
emigracijos duomenys, bet ir gyventojų užimtumo suma) vidutiniškai sudarė apie 0,8 proc. per metus. Jei
tyrimo rezultatai. skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos
Norint apskaičiuoti emigracijos nuostolį bei santykį, tuomet jis sudarytų apie 1,7 proc. Ekonomine
pajamų perskirstymą, reikia duomenų apie emigravu‐ prasme tokie skaičiai yra reikšmingi, nes tokiu atveju
sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga. Emigravu‐ dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0,94
sia darbo jėga laikoma metinių emigracijos srautų proc. per metus, jei elastingumas – 0,55, ir 0,75
2001–2008 m. suma su prielaida, jog darbo jėgai pri‐ procento, jei elastingumas – 0,44. Remiantis šiame
klausė visi emigravę gyventojai. Toks skaičiavimas darbe taikomais emigravusios darbo jėgos įverčiais,
dirbtinai padidina emigravusios darbo jėgos skaičių, Lietuvoje 2001–2008 m., tikėtina, emigravo apie 13
tačiau įmanoma, kad emigracijos srautai vis tiek gali proc. darbo jėgos. Toks skaičius reikštų, kad per šį
būti ne iki galo įvertinami, todėl šis skaičiavimas yra laikotarpį dėl emigracijos darbo užmokestis, tikėtina,
gana realistiškas. padidėjo apie 7,3 proc., jei elastingumas – 0,55, ir
Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio 5,9 proc., jei elastingumas – 0,44.
pokyčio įvertis priklauso nuo deklaruotos emigracijos Būtina pabrėžti, kad šiuos emigracijos poveikio
srauto dydžio, tikėtina, kad poveikis darbo užmokes‐ darbo užmokesčiui įverčius reikėtų vertinti atsargiai,
čiui bus ne iki galo įvertintas. Dėl šios priežasties ana‐ nes tiriamojo laikotarpio pradžioje Lietuvoje buvo
lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga. didelis nedarbas. Esant dideliam nedarbo lygiui,
Prasmingiau palyginti pokyčio įverčius skirtingose tikėtina, kad didelė dalis emigrantų buvo bedarbiai,
šalyse, darant prielaidą, kad deklaruotos emigracijos todėl emigracijos poveikis darbo užmokesčiui galėjo
dalis visose šalyse yra panaši. Iš 3 lentelės matyti, kad būti labai mažas.
17
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
IŠVADOS
Karpavičius (2006) modeliavo emigracijos pa‐ Išnagrinėjus migracijos poveikį ekonomikai
sekmes ekonomikai, taikydamas dinaminės stochasti‐ analizuojančią literatūrą, galima išskirti šias pagrindi‐
nės bendrosios pusiausvyros modelį. Darbe buvo ana‐ nes migracijos veikiamas ekonomikos sritis: darbo
lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką, t. y. rinką, valstybės finansus, kainų lygį, žmogiškojo kapi‐
daroma prielaida, kad įstojus į ES emigracijos lygis talo lygį bei ekonominį augimą. Daugiausia dėmesio
nuolat mažėja ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr. skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai, ypač darbo
Karpavičius, 2006, p. 38). Remiantis minėtu darbu ir užmokesčiui.
vidutinį darbo užmokesčio pokytį skaičiuojant kaip Tiksliai kiekybiškai įvertinti emigracijos poveikį
kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokes‐ yra sudėtinga dėl nepakankamai išsamių duomenų
čių pokyčių svertinį vidurkį, jis trumpuoju (6 metų) apie ES šalių migrantų skaičių. Nacionalinės statistikos
laikotarpiu išauga 1,7 proc., o vidutiniu (20 metų) – tarnybos dažnai remiasi tik deklaruota emigracija,
0,9 proc. 1 neatspindinčia realių emigracijos srautų.
Jei taikytume šiame darbe apskaičiuotus elas‐ Nustatyta, kad dėl emigracijos darbo užmokes‐
tingumo rodiklius ir laikytume, kad emigracijos lygis tis Lietuvoje, tikėtina, padidėja nuo 0,8 iki beveik
išliks panašus į buvusį 2001–2008 m. laikotarpiu, tai 1 proc. per metus. Per 2001–2008 m. laikotarpį Lie‐
trumpuoju laikotarpiu dėl emigracijos darbo užmo‐ tuvoje darbo užmokestis galėjo padidėti nuo 5,9 iki
kestis išaugtų nuo 4,5 iki 5,6 proc., o vidutiniu – nuo 7,3 proc. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai,
15,9 iki 18,7 proc. Taikant Karpavičiaus darbe naudo‐ nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas
jamą emigracijos scenarijų ir šiame darbe pateiktus aukštas nedarbo lygis. Kitose nagrinėjamose Europos
elastingumo rodiklius, trumpuoju laikotarpiu darbo šalyse apskaičiuoti poveikį darbo užmokesčiui sudė‐
užmokestis išaugtų nuo 3,4 iki 4,3 proc., vidutiniu – tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.
nuo 3,8 iki 4,7 proc. Reikia pažymėti, kad dėl skirtingų Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra
tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti. susiję gerovės ir pajamų perskirstymo efektai. Emig‐
Remiantis deklaruota emigracija ir laikant, kad racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies
darbo užmokesčio elastingumas yra 0,44, didžiausias gyventojų gerovę, nes iš šalies išvykę gyventojai ne‐
emigracijos nuostolis bei labiausiai perskirstytos pa‐ sukuria dalies produkto. Šis vadinamasis emigracijos
jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje. Šiose šalyse emig‐ nuostolis Lietuvoje siekia 0,43 proc. 2008 m. BVP
racijos poveikis darbo rinkai yra labai panašus. Maž‐ kasmet.
daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ Emigracija taip pat sukelia pajamų perskirs‐
joje ir Čekijoje. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra tymo efektą. Dėl išaugusio darbo užmokesčio padi‐
apie trečdaliu mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje. dėja darbo jėgos pajamos, tačiau tiek pat sumažėja
Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži, o kapitalo pajamos. Perskirstymo efektas Lietuvoje yra
perskirstytos pajamos nuo dviejų iki septynių kartų apie šešis kartus didesnis už gerovės efektą ir siekia
mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje. apie 2,84 proc. 2008 m. BVP.
Remiantis visos emigracijos srautais, Lietuvoje Dėl statistinių migracijos duomenų kokybės
dėl 2001–2008 m. emigravusios darbo jėgos emigra‐ trūkumų įvertinti minimus poveikius kitoms nagrinė‐
cijos nuostolis siekia apie 0,43 proc. 2008 m. BVP jamoms šalims yra sudėtinga. Darant prielaidą, kad
kasmet. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši
350 mln. litų. Apie šešis kartus didesnė yra perskirs‐ kaip Lietuvoje, galima teigti, kad didžiausias emigra‐
tytų pajamų dalis, sudaranti apie 2,84 proc. 2008 m. cijos poveikis ekonomikai yra Lietuvoje ir Slovėnijoje.
BVP, t. y. apie 2,3 mlrd. litų kasmet. Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.
1
Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių
darbo jėgos grupių svoriai, kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos
darbo jėgos dalimi, lygia 46,8 proc., bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr.
Karpavičius, 2006, p. 38).
18
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
19
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS
TYRIMAS
Doc dr. Ona Molienė Doc. dr. Algimantas Misiūnas
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
Tel. (8 5) 236 6277 Tel. (8 5) 236 6277
El. p. ona.moliene@ef.vu.lt El. p. algis.misiunas@ef.vu.lt
Straipsnyje pateikiami Lietuvos namų ūkių vartojimo centracijos, dinamikos bei struktūrinių skirtumų
išlaidų, dinamikos, diferenciacijos ir koncentracijos bei vertinimo rodiklius.
struktūrinių skirtumų vertinimai. Remiantis Statistikos Vartojimo išlaidų analizė nurodytais aspektais
departamento 2005−2008 m. namų ūkių biudžetų atlikta remiantis Statistikos departamento NŪBT
tyrimų duomenimis, naudojant tradicinius ir autorių 2005–2008 m. duomenimis, panaudojant identifikaci‐
siūlomus rodiklius bei metodus atlikta lyginamoji jos, antrinio grupavimo, apibendrinamųjų rodiklių
vartojimo išlaidų statistinė analizė pagal gyvenamąją (santykinių dydžių, pozicinių vidurkių), indeksų meto‐
vietą ir kraštinius decilius. 2009 m. padėčiai vertinti dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.
buvo jau kitos informacinės galimybės. Skaičiavimų
rezultatai gali pasitarnauti analizuojant skurdo bei NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐
socialinės nelygybės mažinimo politikos JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS
veiksmingumą.
Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta
ĮVADAS didelė patirtis, tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką
pradžioje iškilo būtinybė tobulinti makroekonominių
Svarbi vieta gausiame informacijos apie eko‐ rodiklių skaičiavimą, įvertinti gyvenimo lygio skirtumus
nominę‐socialinę raidą sraute, įvairiomis formomis ir pagal gyvenamąją vietą, socialines grupes ir t. t. Dėl
būdais pateikiamame Statistikos departamento duo‐ šios priežasties 1992 m. Statistikos departamentas
menų bazėje, tenka šalyje atsitiktinių imčių metodu pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –
vykdomiems namų ūkių biudžetų tyrimams (NŪBT), ne tapačios sąvokos) pagal naują programą ir meto‐
kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ diką. Tačiau 1994 m. Pasaulio banko ekspertai, susipa‐
jamąsias pajamas ir vartojimą, skurdą ir jo paplitimą žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių
šaltinis, suteikiantis galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ pajamų ir išlaidų tyrimu, pareiškė kritinių pastabų, nes
tumus ir jų raidą, įvertinti visuomenės susisluoksnia‐ parengta statistinė informacija ribotai galėjo būti
vimą ir numatyti socialinės apsaugos prioritetus bei panaudota skurdo analizei ir socialiniams‐eko‐
taikomų priemonių veiksmingumą. nominiams skirtumams vertinti. Dėl to Statistikos
Straipsnio tyrimo objektas – namų ūkių pagal departamento specialistai, padedami Pasaulio banko
gyvenamąją vietą vartojimo išlaidų lygis ir struktūra ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato
kraštinėse – neturtingųjų ir turtingųjų – decilinėse rekomendacijų, parengė naują tokio tyrimo programą,
grupėse 2005–2008 m. (grupavimai pagal kitus požy‐ pagal kurią atsitiktinių imčių metodu šis tyrimas atlie‐
mius dėl ribotos straipsnio apimties nebus nagrinė‐ kamas nuo 1996 m. Siekiant padidinti įverčių – ypač
jami). Labai įdomi ir aktuali būtų 2009 m. duomenų nereguliarių pajamų ir išlaidų – tikslumą, 2003 m.
analizė, nes 2008‐ieji tebuvo ekonomikos nuosmukio NŪBT metodika dar kartą buvo patobulinta (atlikti
pradžia, jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ imties plano, pajamų ir išlaidų apskaitos pakeitimai),
renciacijai buvo labiau juntamos 2009 m., tačiau tais laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐
metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami. sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos
Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės statistikos tarnybos (Eurostato) rekomendacijas. At‐
susiskaidymą ir jo pokyčius visoje šalyje, mieste ir kreiptinas dėmesys, kad dėl išlaidų registravimo die‐
kaime, tam panaudojant ne tik tradicinius, bet ir net‐ noraščio pakeitimų vidutinių vartojimo išlaidų laiko
radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐ eilutė palyginama tik nuo 2003 m.
20
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Namų ūkių imčiai formuoti naudojamas Lietu‐ se grupėse pagal namų ūkių gyvenamąją vietą
vos Respublikos gyventojų registras, taikant sluoks‐ skirtingais laikotarpiais. Palyginus vartojimo išlaidas
ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ (žr. 1 lent.), tenkančias vienam namų ūkio nariui per
dine imtimi sluoksniuose. Atskirus sluoksnius sudaro mėnesį (vartojimo išlaidų lygį), decilinėse grupėse gy‐
apskričių didieji, vidutiniai ir mažieji miestai bei kiek‐ venamosios vietos ir laiko atžvilgiu, galima įžvelgti
vienos apskrities kaimo vietovės. Iš kiekvieno sluoks‐ šiuos bendrus dėsningumus:
nio formuojama namų ūkių imtis. Per metus tyrime ● tipiškas, t. y. artimas visos šalies vartojimo iš‐
mėnesio rotacijos principu dalyvauja daugiau kaip 7 laidų vidurkiui, vartojimo išlaidų lygis visais nagrinėja‐
tūkst. namų ūkių, iš kurių reikiama informacija gau‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui;
nama dviem būdais – apklausos ir saviskaitos, t. y. ● didžiausias tiriamuoju laikotarpiu vartojimo
klausėjams atliekant apklausas ir patiems responden‐ išlaidų lygis visoje šalyje, mieste ir kaime buvo
tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose. 2008 m.;
NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų ● visais nagrinėjamais metais vartojimo išlaidų
ūkio pajamų ir išlaidų lygį, vartojimą, būsto sąlygas lygis buvo didesnis mieste negu kaime;
įvairiose namų ūkių grupėse, teikti informaciją apie ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐
vartojimo išlaidų struktūrą, reikalingą vartotojų kainų namikos skirtumai tarp turtingųjų (10‐osios) ir netur‐
indeksui (VKI) ir makroekonominiams rodikliams skai‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.
čiuoti, suteikti pagrindinę informaciją minimalaus gy‐ Vidutinis mėnesinis vartojimo išlaidų lygis tiria‐
venimo lygio (MGL) ir kitoms moksliškai pagrįstoms muoju 2005–2008 m. laikotarpiu (žr. 1 lent.), t. y. per
socialinėms normoms nustatyti. trejus metus, visoje šalyje padidėjo 215,8 lito, arba
Be to, NŪBT leidžia įvertinti namų ūkio varto‐ 37,3 proc., mieste – 202,9 lito, arba 31,5 proc., kaime –
jimo išlaidų lygį ir struktūrą įvairiose namų ūkių gru‐ 240,1 lito, arba 53,8 proc. Vidutinis metinis šio rodiklio
pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą, namų ūkio pokyčio tempas taip pat buvo didesnis kaime
dydį, tipą, vaikų skaičių, namų ūkio galvos socialinę‐ (15,4 proc.) nei mieste (9,6 proc.). Tokiam skirtumui
ekonominę grupę, amžių, išsilavinimą. Informacija apie įtakos turėjo ES struktūrinių fondų parama šalies
vartojimo išlaidų lygį bei struktūrą miesto ir kaimo žemės ūkiui. Vartojimo išlaidų lygis kaime 2008 m.,
namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga, nes ji palyginti su 2007 m., padidėjo daugiau kaip penkta‐
suteikia galimybę atskleisti vartojimo skirtumus skir‐ daliu, o mieste – tik 1,2 proc. Didžiausias nagrinėjamo
tinguose gyventojų sluoksniuose. Tyrimai šioje plot‐ rodiklio santykinis pokytis mieste pasiektas 2007 m.
mėje buvo atliekami ir ankstesniais metais (Molienė, (17,8 proc.), palyginti su 2006 m., o kaime – 2008 m.
2000). (20,3 proc.), palyginti su 2007 m. Kaip tiriamuoju
2005–2008 m. laikotarpiu kito vidutinis mėnesinis
MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ vartojimo išlaidų lygis konkrečiose decilinėse grupėse
LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.
Vartojimo išlaidų decilinėse grupėse analizė
Tiriant visuomenės susisluoksniavimą ypač ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio
svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐ vartojimo išlaidų lygius (žr. 2 lent.).
1 lentelė. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse
2005–2008 m.
Vartojimo Decilinės grupės
Vidutinis
išlaidų lygis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Mieste ir
kaime
2005 177,6 264,7 326,4 383,7 442,8 510,6 591,6 705,4 887,1 1491,4 578,1
2006 197,1 293,0 362,2 426,3 490,6 565,1 656,9 784,2 993,2 1746,6 651,5
2007 219,3 331,9 409,8 484,1 565,7 653,6 755,4 903,5 1131,1 2031,1 748,8
2008 249,2 371,2 457,0 538,5 623,6 712,6 821,6 969,0 1201,6 1994,2 793,9
I2006 / 2005 111,0 110,7 111,0 111,1 110,8 110,7 111,0 111,2 112,0 117,1 112,7
I2007 / 2006 112,3 113,3 113,1 113,6 115,3 115,7 115,0 115,2 113,9 116,3 114,9
I2008 / 2007 113,6 111,8 111,5 111,2 110,2 109,0 108,8 107,2 106,2 98,2 106,0
I2008 / 2005 140,3 140,2 140,0 140,3 140,8 139,6 138,9 137,4 135,5 133,7 137,3
k 2005− 2008 1,120 1,119 1,119 1,120 1,121 1,118 1,116 1,112 1,106 1,102 1,112
21
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Vartojimo Decilinės grupės
Vidutinis
išlaidų lygis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Mieste
2005 216,7 313,2 377,0 433,4 499,2 567,5 658,4 778,1 973,4 1624,5 644,3
2006 237,4 341,7 409,7 473,2 537,6 619,0 712,4 851,4 1074,1 1856,0 711,1
2007 271,0 387,7 473,8 557,1 638,3 722,4 839,2 992,7 1231,7 2260,7 837,5
2008 277,6 413,7 501,1 586,5 669,8 758,7 874,9 1035,2 1271,4 2081,8 847,2
I2006 / 2005 109,6 109,1 108,7 109,2 107,7 109,1 108,2 109,4 104,6 114,3 110,4
I2007 / 2006 114,2 113,5 115,6 117,7 118,7 116,7 117,8 116,6 114,7 121,8 117,8
I2008 / 2007 102,4 106,7 105,8 105,3 104,9 105,0 104,3 104,3 103,2 92,1 101,2
I2008 / 2005 128,1 132,1 132,9 135,3 134,2 133,7 132,9 133,0 130,6 128,2 131,5
k 2005−2008 1,086 1,097 1,099 1,106 1,103 1,102 1,099 1,100 1,093 1,086 1,096
Kaime
2005 141,2 209,2 256,8 298,8 342,5 398,7 463,7 545,7 679,6 1126,3 446,3
2006 159,0 232,1 284,5 340,1 394,7 459,9 539,5 641,1 814,1 1456,9 532,5
2007 171,7 257,4 321,7 383,3 435,2 502,2 585,6 702,8 880,2 1466,3 570,5
2008 215,3 318,2 382,9 452,4 530,2 610,5 712,3 838,5 1027,7 1775,1 686,4
I2006 / 2005 112,6 110,9 110,8 113,8 115,2 115,3 116,3 117,5 119,8 129,4 119,3
I2007 / 2006 108,0 110,9 113,1 112,7 110,3 109,2 108,5 109,6 108,1 100,6 107,1
I2008 / 2007 125,4 123,6 119,0 118,0 121,8 121,6 121,6 119,3 116,8 121,1 120,3
I2008 / 2005 152,5 152,1 149,1 151,4 154,8 153,1 153,6 153,7 151,2 157,6 153,8
k 2005−2008 1,151 1,150 1,142 1,148 1,157 1,153 1,154 1,154 1,148 1,164 1,154
Šaltinis: lentelė sudaryta ir indeksai apskaičiuoti remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis,
http://db1.stat.gov.lt/statbank.
2 lentelė. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo Didžiausias 10‐osios ir 1‐osios decilinių grupių
išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ vartojimo išlaidų lygio skirtumas šalyje buvo 2007 m.
mąją vietą 2005–2008 m.*
(9,3 karto), o kaime – 2006 m. Tuo tarpu 2008 m. jau
2005 2006 2007 2008 stebimas nelygybės sumažėjimas, įvykęs daugiau
10‐osios ir 1‐osios miesto gyventojų vartojimo išlaidų atžvilgiu. Tai buvo
decilinės grupės galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų, kurie
vartojimo išlaidų lygio rodo 10‐osios decilinės grupės vartojimo išlaidas su‐
santykis ( x10 / x1 ) mažėjus.
Mieste ir kaime 8,4 8,9 9,3 8,0 Apibendrinančią vartojimo išlaidų lygio charak‐
Mieste 7,5 7,8 8,3 7,5 teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais
Kaime 8,
9,2 8,5 8,2 metais rodo skaičiavimų rezultatai, pateikti 3 lentelėje.
Bendrojo vidutinio ir Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐
1‐osios decilinės
tinis vidurkis, moda ir mediana – naudojami išlaidų
grupės vartojimo
išlaidų lygio santykis pasiskirstymo asimetrijai vertinti (Martišius, Kėdaitis,
( x / x1 ) 2003). Analizėje dažnai naudojamas aritmetinis vidur‐
kis, niveliuojantis dideles ir mažas vartojimo išlaidų
Mieste ir kaime 3,3 3,3 3,4 3,2
Mieste 3,0 3,0 3,1 3,1
reikšmes ir taip atspindintis nagrinėjamai visumai bū‐
Kaime 3,2 3,3 3,3 3,
dingą jų dydį. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis tampa
10‐osios decilinės tarsi kartele, kurios apačioje išsidėsto už vidurkį ma‐
grupės ir bendrojo žesnės reikšmės, vadinamos regresinėmis, o viršuje –
vidutinio vartojimo didesnės, vadinamos progresinėmis, kurias atitinkamai
išlaidų lygio santykis galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.
( x10 / x ) Atlikus 2005 ir 2008 m. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐
Mieste ir kaime 2,6 2,7 2,7 2,5 vimą nustatyta, jog regresinės ir progresinės vartojimo
Mieste 2,5 2,6 2,7 2,5 išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63,3 ir 36,7
Kaime 2,5 2,7 2,6 2,6 proc. tiriamųjų 2005 m. ir 62,5 ir 37,5 proc. 2008 m. Tai
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.
22
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Svarbios vartojimo išlaidų pasiskirstymo charak‐ Nemažiau aktualus minėtų statistinių dydžių
teristikos yra moda, parodanti dažniausiai pasitaikan‐ pagrindu apskaičiuojamas vartojimo išlaidų lygio asi‐
čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes, ir mediana – vidu‐ metrijos koeficientas: As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).
rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė, dalijanti ūgio eilutę į Statistikos teorijoje teigiama, kad asimetrija yra
dvi lygias dalis. Kuo moda artimesnė vidurkiui, tuo pa‐ reikšminga, jeigu šis koeficientas viršija 3.
gal vartojimo išlaidų lygį tiriama namų ūkių visuma yra Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad asimetrijos
labiau vienarūšė. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr. koeficientas didžiausią reikšmę turėjo visų miestų
3 lent.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ grupėje 2008 m., o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.
trūkis nuo aritmetinio vidurkio. 2006 m. šis atotrūkis Tai nesunkiai paaiškinama įvertinus nedarbo lygį po
buvo didesnis mieste, 2008 m. – kaime. krizės. Didžiuosiuose miestuose 2008 m. nedarbo lygis
Jei moda yra mažesnė už medianą ir vidurkį taip sparčiai dar neaugo ir pajamų gavimo galimybės
(Mo < Md < Xa), tai reiškia, kad daugumos namų ūkių buvo palyginti didesnės. Mažesniuose miesteliuose
išlaidos yra mažesnės nei vidutinės ir tokia populiacija krizės pasekmės buvo gerokai skaudesnės – daug
pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų darbingo amžiaus žmonių tapo bedarbiais, o jų
lygį turinčių gyventojų skaičiumi. Jei moda yra didesnė vartojimo išlaidos pastebimai sumažėjo. Kaimo vieto‐
už medianą ir vidurkį (Mo > Md > Xa), tai reiškia, kad vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai
daugumos namų ūkių išlaidos yra didesnės nei netgi padidino vartojimo išlaidas. Prie to prisidėjo
vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ įvairios kaimo rėmimo programos bei išmokos iš ES
ciacija bei dideliu aukštą išlaidų lygį turinčių gyventojų fondų. Tačiau tai buvo dar 2008 m., t. y. krizės
skaičiumi. Akivaizdu, kad Lietuvai, kaip ir daugeliui pradžioje. Tikėtina, kad 2009 m. vartojimo pokyčiai
neturtingesnių šalių, yra būdingas pirmas atvejis. Vienas buvo didesni.
iš minėtų rodiklių – mediana – pastaruoju metu plačiai Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių
naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje pasiskirstymo pagal vartojimo išlaidų lygį charak‐
Europos Sąjungos šalių. Dažniausiai tai yra 0,6 Md (arba teristiką duoda daugelio šalių praktikoje taikomas Gini
60 proc. medianinio lygio disponuojamųjų pajamų, koncentracijos lygio koeficientas bei papildomas
skaičiuojant vienam sąlyginiam ekvivalentiniam asme‐ Lorenco koncentracijos koeficientas. Šie koeficientai
niui). taip pat apskaičiuoti (žr. 4 lent.) remiantis empiriniais
namų ūkių tyrimo duomenimis.
3 lentelė. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo
išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.* 4 lentelė. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse
grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą
Aritme‐ Asimet‐ 2005–2008 m.*
tinis Mediana Moda rijos koefi‐
vidurkis cientas Koncentracijos
2005 2006 2007 2008
Mieste ir kaime rodikliai
2005 578,1 479,1 362,2 2,2 GINI
2006 651,5 528,5 409,6 2,0 Mieste ir kaime 0,324 0,333 0,338 0,314
2007 748,8 612,7 438,0 2,3 Mieste 0,310 0,320 0,327 0,305
2008 793,9 669,5 477,2 2,5 Kaime 0,316 0,341 0,326 0,324
Mieste LORENCO
2005 644,3 536,7 400,5 2,3 Mieste ir kaime 0,235 0,241 0,244 0,227
2006 711,1 580,3 442,3 2,1 Mieste 0,226 0,232 0,236 0,221
2007 837,5 679,0 630,2 1,3 Kaime 0,230 0,248 0,237 0,235
2008 847,2 825,2 641,0 9,4
Didžiuosiuose miestuose * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis pagal tokias
formules:
2005 709,9 592,1 475,5 2,0
10
∑
2006 783,3 639,5 478,3 2,1
2007 902,7 723,0 639,3 1,5 10
fi − ϕ i
2008 931,2 701,3 637,3 1,2 G = 1,1 − 0 , 2 ∑ ϕ i′ ; L = i =1
;
Kaime i =1 2 ⋅ 100
2005 446,3 374,0 281,7 2,3 kur:
2006 532,5 429,2 308,0 2,2 ϕ ′ – vartojimo išlaidų pagal decilines grupes
2007 570,5 470,4 395,5 1,7 kaupiamoji dalis.
2008 686,4 507,4 382,2 1,7
f i ir ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis.
23
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Abu koncentracijos rodikliai gali įgyti reikšmes 0,1 procentinio punkto, tuo tarpu dešimtadaliui kaimo
intervale nuo 0 iki 1, tačiau skaičiuojant pagal tuos turtingųjų – iš esmės stambiesiems ūkininkams – ji
pačius duomenis Lorenco koncentracijos koeficientas padidėjo 0,7 proc. punkto.
visada mažesnis už Gini. Iš 4 lentelės duomenų galima
pastebėti vienodą abiejų koncentracijos rodiklių VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI
ypatybę, kad didesnė vartojimo išlaidų koncentracija
buvo kaime negu mieste. Abu koeficientai rodo Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės
vartojimo išlaidų koncentracijos didėjimą mieste aspektas – vartojimo išlaidų struktūrinių skirtumų
pirmaisiais trejais analizuojamais metais (kaime tik nustatymas. Vertinant visuomenės turtinį susisluoks‐
2005–2006 m.), bet 2008 m. abu koncentracijos niavimą, svarbu žinoti vartojimo išlaidų skirtumus ir jų
koeficientai labiau sumažėjo miesto namų ūkių negu pokytį dešimtadalio nevienodo statuso vartotojų –
kaimo namų ūkių atžvilgiu. Šį faktą iš dalies patvirtina turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr. 6 lent.).
visų vartojimo išlaidų dalis, tenkanti kraštinių decilių Svarbus gyvenimo lygio rodiklis yra lyginamoji
grupėms (žr. 5 lent.). namų ūkių išlaidų maistui dalis pagal gyvenamąją vietą
ir kraštinius decilius. Žemiau pateiktos lentelės duome‐
5 lentelė. Visų vartojimo išlaidų dalis, tenkanti neturtingųjų nys patvirtina žinomą Engelio dėsnį: kuo turtingesnis
ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005–
namų ūkis, tuo mažesnė jo vartojimo išlaidų dalis ski‐
2008 m., procentais *
riama maistui. Miesto namų ūkiai iš principo yra turtin‐
2005 2006 2007 2008 gesni nei kaimo ir jų išlaidos maistui sudaro mažesnę
1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. lyginamąją dalį. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m. duome‐
Miestas ir nis, galima pastebėti, kad vartojimo išlaidų atžvilgiu
kaimas 3,1 25,8 3,0 26,8 2,9 27,1 3,1 25,1 padidėjo turtingesnių miesto namų ūkių išlaidų maistui
Miestas 3,4 25,2 3,3 26,1 3,2 27,0 3,3 24,6 dalis, kas nebuvo būdinga kaimo namų ūkiams. Tokios
Kaimas 3,2 25,2 3,0 27,4 3,0 25,7 3,1 25,9 tendencijos dar nebuvo 2007 m., išsiskyrusiais vartojimo
* Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis. bumu. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą,
Iš tikrųjų, 2008 m. turtingųjų dešimtadaliui kad ekonomikos nuosmukio pradžia 2008 m. didesnę
mieste teko 24,6, kaime – 25,9 proc. visų vartojimo įtaką turėjo miesto namų ūkiams.
išlaidų, o neturtingųjų dešimtadaliui – atitinkamai tik Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo
3,3 ir 3,1 proc. šių išlaidų. Nors palyginti su 2005 m. išlaidų alkoholiniams gėrimams, drabužiams ir avalynei,
vartojimo išlaidų dalis, tenkanti neturtingųjų de‐ būsto eksploatacijai ir būsto apstatymo reikmenims
šimtadaliui, ir mieste, ir kaime sumažėjo vienodai – tik augimas.
6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m., procentais
2005 2008
Iš viso Mieste Kaime Iš viso Mieste Kaime
1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr. 1 gr. 10 gr.
100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
Maisto produktai
irnealkoholiniai gėrimai 58,3 19,5 48,8 17,9 63,9 26,9 55,2 21,8 9,6 20,4 61,2 26,2
Alkoholiniai gėrimai 2,4 2,6 1,9 2,5 2,2 2,3 2,1 2,4 1,9 2,3 2,4 2,7
Tabako gaminiai 2,9 0,8 2,3 0,8 3,6 0,7 2,0 0,9 1,3 0,9 3,2 1,1
Drabužiai ir avalynė 4,1 10,7 4,8 11,2 4,2 8,8 4,2 10,7 3,4 11,5 4,4 8,9
Būstas, vanduo,elektra, dujos,
kuras 11,3 10,2 16,5 10,0 8,4 9,5 12,9 11,6 17,3 11,1 7,8 12,7
Būsto apstatymas, namų
apyvokos įranga ir kasdienė
būsto priežiūra 2,1 9,2 2,1 9,7 2,4 7,7 2,4 7,7 2,8 7,2 1,8 10,2
Sveikatos priežiūra 3,6 4,3 3,7 4,1 3,3 4,5 3,0 5,4 3,5 5,3 2,0 5,1
Transportas 4,1 15,1 5,0 14,1 2,6 18,0 4,8 12,8 4,7 12,7 5,0 13,4
Ryšiai 4,2 4,1 5,6 4,2 3,4 3,7 5,5 3,5 6,5 3,6 4,1 3,3
Poilsis ir kultūra 1,4 8,6 2,2 9,9 1,1 6,0 1,8 8,0 2,6 9,1 1,5 5,3
Švietimas 0,3 1,2 0,7 1,2 0,1 1,8 0,3 0,6 0,5 0,6 0,1 0,8
Viešbučiai, kavinės,
restoranai, valgyklos 3,0 6,7 3,2 7,3 3,3 4,0 3,0 7,0 3,0 7,8 4,0 3,8
Įvairios prekės irpaslaugos 2,3 7,0 3,2 7,1 1,6 5,9 2,8 7,3 3,0 7,4 2,5 6,5
Piniginės vartojimo išlaidos 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
Maisto produktai ir
nealkoholiniai gėrimai 50,0 17,1 45,9 16,2 52,9 20,2 49,9 19,7 48,1 19,0 52,6 22,0
Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis, http://db1.stat.gov.lt/statbank/.
24
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Apibendrinamajai vartojimo išlaidų struktūrinių lius ir pereita prie kvintilių apskaičiavimo, nes minėto
skirtumų charakteristikai gauti galima taikyti K. mokslininko nuomone, taip žymiai tiksliau įvertinama
Gatevo (Bulgarija) integralinį struktūrinių skirtumų nelygybė.
koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule: Tikėtinas namų ūkių vartojimo nuosmukis gali
n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,
∑( )
v i 1 – v i 10
2
palyginti su 2008 m., šalies ūkio darbuotojų vidutinis
i =1
K GATEVO = n n ; mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo 4,6 proc.,
∑ ∑
v i 1 + v i 10 gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,
i =1 i =1 o bedarbių skaičius šalies ūkyje per metus išaugo 2,1
kur vi1 ir vi10 – namų ūkių vartojimo išlaidų karto. Be to, sumažėjo ne tik pajamos iš samdomojo
klasifikacinių grupių lyginamoji dalis 1‐ojoje ir 10‐ojoje darbo, bet ir pensijos, pašalpos bei kitos socialinės
decilių grupėse arba mieste ir kaime (vieneto dalimis išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui
arba procentais). ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.
Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas
gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai KGATEVO = 0, tai rodo IŠVADOS
visišką lyginamų struktūrų identiškumą, tačiau varto‐
jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas. Pagrindinis vartojimo išlaidų lygio, struktūros ir
Remiantis NŪBT duomenimis (žr. 6 lent.) ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos
skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo
lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m. duomenys.
Plačiai naudojamas ir informatyvus buvo in‐
7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų
koeficientas 2005–2008 m.* grupes, kuriose labiausiai dominantys yra palyginimai
tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐
2005 2006 2007 2008 tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐
• 1‐ojoje ir 10‐ojoje liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai
0,573 0,618 0,613 0,546
decilių grupėse naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.
• Mieste ir kaime 0,280 0,234 0,256 0,150 Analizėje siūloma nustatyti regresines ir pro‐
* Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT gresines vartojimo išlaidų reikšmes bei jas
duomenimis. atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.
Apibendrinant vartojimo išlaidų struktūrinius
Kaip matome, vartojimo išlaidų struktūriniai skirtumus siūloma naudoti K. Gatevo integralinį
skirtumai visoje šalyje tarp dešimtadalio turtingųjų ir struktūrinių skirtumų koeficientą, kurio dinamika
neturtingųjų namų ūkių tiriamuoju laikotarpiu buvo padeda atskleisti vartojimo struktūros poslinkius
gerokai didesni nei vidutiniškai tarp miesto ir kaimo. lyginamose namų ūkių grupėse.
2005 m. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų Atlikta analizė patvirtino prielaidą, kad eko‐
koeficientas 1‐ojoje ir 10‐ojoje decilių grupėse buvo nominės krizės pradžia 2008 m. neigiamai paveikė
dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų ūkių vartojimo išlaidų lygį ir struktūrą ir kad šis
mas rodiklis, išreiškiantis vartojimo išlaidų struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.
nius skirtumus mieste ir kaime.
Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių LITERATŪRA
vartojimo išlaidų tyrimą, remiantis 2009 m. duome‐
nimis, kai ekonominės krizės poveikis, palyginti su 1. Atkinson, T. 2001: Indicators for Social Inclu‐
2008 m., buvo pastebimai didesnis. Tačiau 2009 m. sion in the European Union, Antwerpen.
namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami. 2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐
Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal nius: Vilniaus universiteto leidykla.
bendrą Europos Sąjungos metodologiją, kuri pirmą 3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio
kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.
kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001). 4. Statistikos departamento Rodiklių duomenų
Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐ bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank.
25
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO
METODINIAI YPATUMAI
Dr. Arūnas Pocius
Darbo ir socialinių tyrimų institutas
Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius
Tel. (8 5) 273 1077
El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt
Šiuo straipsniu siekiama atskleisti pagrindines šalies taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo
darbo rinkos tendencijas. Analizuojant padėtį lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.
daugiausia dėmesio skiriama oficialiojoje statistikoje Straipsnyje iškeliamos metodinės užimtumo ir
taikomiems užimtumo ir nedarbo rodikliams. Publika‐ nedarbo rodiklių taikymo galimybių problemos yra
cijoje taip pat išryškinami tam tikri metodiniai ypač aktualios siekiant, kad visada būtų korektiškai
pagrindinių darbo rinkos rodiklių taikymo aspektai, naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,
apžvelgiamos užimtumo statistikos raidos ypatybės, tiek kiti įvairiems vartotojams prieinami duomenų
įvertinama šalies žmogiškųjų išteklių potencialo šaltiniai. Tai ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐
struktūra bei jos raidos galimybės. jant skirtingus Statistikos departamento ir Darbo
Straipsnyje analizuojama bendrųjų darbo rin‐ biržos nedarbo rodiklius.
koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį. Vienas iš svarbesnių šioje publikacijoje
Ji labiau atspindi vykusius pokyčius, kurie nepriklauso išskiriamų aspektų – žmogiškųjų išteklių potencialo
nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų struktūros įvertinimas. Tai atveria naujas galimybes
duomenų pagrindas – metiniai statistiniai duomenys. derinti demografinės statistikos bei gyventojų
Siekiant šį straipsnį susieti su oficialiąja statistika, pri‐ skaičiaus prognozių duomenis su oficialiosios statisti‐
oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims, kos užimtumo rodikliais. Tokio pobūdžio vertinimus
tačiau naudotasi ir Lietuvos darbo biržos (toliau – galėtų papildyti Sodros duomenys, kurie atliekant
Darbo biržos) bei Valstybinio socialinio draudimo padėties darbo rinkoje analizę mokslinėje literatūroje
fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne
pagilina šiame straipsnyje pateikiamus analizės tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos
rezultatus. specialistams, bet ir kitiems žmonėms, besidomin‐
Publikacijoje nemažai dėmesio skiriama tiems mūsų šalies gyventojų užimtumo (nedarbo)
metodinėms užimtumo ir nedarbo rodiklių taikymo sprendimo problemomis.
problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐
rinant darbo rinkos statistiką ir prisidedant prie UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ
brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE
duomenų apie padėtį darbo rinkoje šaltinis Europos VYKSTANTYS POKYČIAI
Sąjungoje yra darbo jėgos (gyventojų užimtumo)
tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ Šiuo metu šalyje rengiama tikrai išsami
cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti šiuolaikiška oficialioji gyventojų užimtumo statistika.
tyrimai leidžia gyventojų užimtumo ir nedarbo rodik‐ Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės
lius skaičiuoti pagal tarptautinius standartus. Todėl rinkos ūkio, būtų galima išskirti tris šalies oficialiosios
įvairių darbo rinkos rodiklių skaičiavimai, atliekami re‐ užimtumo statistikos raidos laikotarpius. Pirmasis lai‐
miantis gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, kotarpis apima sovietinę užimtumo statistiką iki
užtikrina šiuos privalumus – leidžia palyginti statisti‐ 1990 m., kai, taikant ištisinės statistinės apskaitos
nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ metodą, duomenys būdavo renkami iš įmonių ir
nis su analogiškais kitų ES šalių statistiniais duomeni‐ organizacijų. Tuomet dirbančiųjų skaičius būdavo
mis, be to, gyventojų užimtumo tyrimuose taikomas nustatomas remiantis savaveiksmių gyventojų
apklausos metodas padeda sutaupyti daugybę lėšų, koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis
reikalingų brangiai kainuojančiams ištisiniams laikotarpis nuo 1990 iki 1997 m. Šiuo laikotarpiu
statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas
26
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
remiantis Statistikos departamento renkamais žinybi‐ mas darbo rinkoje nuolat kinta. Kitaip tariant, vyksta
nės statistikos duomenimis, įmonių ir organizacijų nuolatinė darbo jėgos kaita. Iš rodiklių, žyminčių
statistinėmis ataskaitomis (jas pateikdavo tik dalis darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas, dažniausiai
įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ taikomas užimtumo lygis, tačiau nevertėtų pamiršti,
piu buvo pereita nuo ištisinio statistinio stebėjimo iki kad dėl šalyje patiriamų demografinių nuostolių, vis
atrankinio metodo taikymo gyventojų užimtumo labiau senkant žmogiškųjų išteklių potencialui,
tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus
dirbančiųjų skaičiaus rodikliai dar kiek skyrėsi nuo rodiklis. Juk reikšminga yra ne tik tai, kokia yra
tarptautinius standartus atitinkančios metodikos. užimtųjų dalis tarp gyventojų, labai svarbu ir tai, kaip
Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.
atitinka šiuolaikinis užimtumo statistikos raidos Įvairiais darbo rinkos raidos laikotarpiais
laikotarpis (nuo 1998 m.), kuris tęsiasi ir dabar. Šis gyventojų užimtumo rodikliai kito labai netolygiai. Po
laikotarpis yra svarbus tuo, kad mūsų šalyje buvo 1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐
galutinai suformuota tarptautinius užimtumo jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios
standartus atitinkanti gyventojų užimtumo statistika, šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis
atsirado galimybių tiesiogiai palyginti Lietuvos ir kitų BVP sudarė geras prielaidas gyventojų užimtumui
ES šalių skelbiamus tyrimų duomenis. Nepaisant to, didėti. Vidutinis metinis užimtumo lygis, iki tol
užimtumo statistikos tobulinimo galimybės toli gražu mažėjęs, 2001–2005 m. gana sparčiai ėmė augti (nuo
dar nėra išnaudotos: bendradarbiaujant mokslo įstai‐ 57,2 iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol
gų, Statistikos departamento bei kitų suinteresuotų šio rodiklio vidurkis 2007 m. pasiekė aukščiausią lygį
institucijų specialistams, būtų galima perskaičiuoti iki (64,9 proc.) per visą tiriamąjį laikotarpį, tačiau 2008–
1998 m. paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).
rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus. Mažiausias užimtumas nagrinėjamu laikotarpiu buvo
Oficialioji statistika suteikia puikų arsenalą dis‐ 2001 m., kai užimtumo lygis tesiekė 57,2 proc.
ponuoti įvairiais darbo rinkos rodikliais. Tačiau kaip Pagrindiniai palankūs veiksniai, lėmę užimtumo
rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo augimą iki 2008 m., buvo ekonominės situacijos
rinkoje, užimtumo rodikliams iki šiol skiriamas nepa‐ gerėjimas ir ES parama. Tačiau įsibėgėjus ekonominei
kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės krizei įvyko drastiškas pokytis – užimtumo ir nedarbo
laikotarpiu šalies žiniasklaidoje skelbiamus straipsnius lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki
darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad 2002 m. lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐
užimtumo mažėjimas yra nedarbo augimą lemiantis taip tariant, neigiamos pagrindinių užimtumo ir ne‐
rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs. darbo rodiklių tendencijos paskutinius dvejus metus
Pavyzdžiui, užimtųjų skaičiaus sumažėjimas ekonomi‐ faktiškai panaikino teigiamus darbo rinkos pokyčius,
nio sunkmečio laikotarpiu faktiškai nėra lygus kurie vyko per paskutinius penkerius ekonominio pa‐
bedarbių skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐ kilimo metus (iki 2008 m.).
1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje
Rodikliai / metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Bendras
užimtųjų 1489,4 1456,5 1397,8 1351,8 1405,9 1438 1436,3 1473,9 1499,0 1534,2 1520,0 1415,9
skaičius, tūkst.
Bendras (15–64
metų gyventojų)
62,3 61,4 58,7 57,2 59,6 60,9 61,1 62,6 63,6 64,9 64,3 60,1
užimtumo lygis,
proc.
Bendras
bedarbių 226,7 249 273,7 284 224,4 203,9 184,4 132,9 89,3 69,0 94,3 225,1
skaičius, tūkst.
Bendras nedarbo
13,2 14,6 16,4 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7
lygis, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas.
27
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
Žemiau pateikiami skirtingų gyventojų grupių tiniuosius metus) ir 2009 m. sudarė 86 proc. bendro
užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip užimtumo lygio rodiklio.
keitėsi moterų, pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50
žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant proc. pagyvenusių asmenų užimtumo lygį faktiškai
situacijos darbo rinkoje pokyčius, vertėtų išskirti ypač buvo įgyvendinta, tačiau 2008–2009 m. pagyvenusių
ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį. žmonių, kaip ir moterų, užimtumo lygis ėmė mažėti.
Pagyvenusių žmonių užimtumo lygis 1998–2007 m. Moterų užimtumo lygis 2007–2009 m. sumažėjo nuo
padidėjo nuo 39,8 iki 53,1 proc. Nepaisant to, nuo 62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki
2008 m. padėtis ėmė blogėti. 51,6 proc.
Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris
būdingas palyginti aukštas moterų užimtumo lygis, 2007 m. sudarė ketvirtadalį (25,2 proc.) šios amžiaus
kuris jau 2006 m. viršijo ES užimtumo strategijoje grupės gyventojų, tačiau 2008 m. padidėjo iki 26,7
numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ proc. 2009 m., drastiškai smukus šalies ekonomikai,
tumas 2001–2007 m. išaugo 6,3 proc. punkto, kom‐ jaunimo užimtumo lygis irgi gerokai smuko – iki 21,5
pensuodamas moterų darbo vietų skaičiaus suma‐ proc., arba 5,2 proc. punkto (palyginti su ankstesnių
žėjimą 1999–2001 m. Nepaisant to, 2007–2009 m. metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų
moterų užimtumo lygis sumažėjo 1,5 proc. Itin didelis stebimų gyventojų grupių. Sprendžiant iš santykinio
praradimas buvo žymus jaunimo užimtumo lygio jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo
sumažėjimas (nuo 33 iki 20,3 proc.) 1998–2004 m., rinkoje šiuo metu netgi gerokai blogesnė nei Rusijos
tačiau nuo 2005 m. tendencija pasikeitė – šis rodiklis krizės metu. 1999 m. jaunimo užimtumo lygis buvo
gana gerokai išaugo ir 2008 m. pasiekė 26,7 proc. 30,6 proc., 2009 m. – 21,5 proc. Nepaisant to, Rusijos
reikšmę. Jaunimo užimtumas didėjo ir 2008 m., nors krizės pasekmės jaunimui buvo ypač skaudžios –
tais metais jau buvo stebimas kitų gyventojų grupių užsitęsė ilgiau nei kitose gyventojų grupėse (iki
užimtumo mažėjimas. 2004 m.). Taigi, jaunimo užimtumo lygis pokriziniu
2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ laikotarpiu itin sparčiai mažėjo (jau minėta, kad,
tykio koeficientai rodo, kiek tam tikros gyventojų palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo
grupės užimtumas priartėjo prie bendro užimtumo 30,6 iki 20,3 proc.).
lygio. Tarp išskirtų grupių moterų užimtumo lygis yra Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos
aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐
druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl vo nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐
šios tendencijos 2009 m. moterų užimtumo lygis rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐
faktiškai susilygino su vyrų užimtumo lygiu ir netgi jį žėjo nuo 21 iki 15 proc., tuo tarpu ekonomiškai
pralenkė (aptariamas nagrinėjamos tikslinės grupės neaktyvių senų žmonių lyginamoji dalis padidėjo nuo
santykinis rodiklis siekė 1,01). Pagyvenusių žmonių 12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes
1
užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐ ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.
2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes
Rodikliai / metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
15–64 metų amžiaus
gyventojų užimtumo
lygis, proc. 62,3 61,4 58,7 57,2 59,6 60,9 61,1 62,6 63,6 64,9 64,3 60,1
Moterų užimtumo
lygis, proc. 58,8 59,2 57,5 55,9 57,1 58,4 57,8 59,4 61,0 62,2 61,8 60,7
Moterų ir bendro
užimtumo lygio
santykis* 0,944 0,964 0,980 0,977 0,958 0,959 0,946 0,949 0,959 0,958 0,961 1,010
15–24 metų amžiaus
jaunimo užimtumo
lygis, proc. 33,0 30,6 25,4 22,5 23,6 22,6 20,3 21,1 23,7 25,2 26,7 21,5
1
Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų
potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi
probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.
28
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
Rodikliai / metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Jaunimo ir bendro
užimtumo lygio
santykis* 0,530 0,498 0,433 0,393 0,396 0,371 0,332 0,337 0,373 0,388 0,415 0,358
55–64 metų amžiaus
pagyvenusių
žmonių užimtumo
lygis, proc. 39,8 40,8 40,3 38,9 41,3 44,5 46,9 49,2 49,6 53,4 53,1 51,6
Pagyvenusių
žmonių ir bendro
užimtumo lygio
santykis* 0,780 0,781 0,782 0,782 0,783 0,783 0,784 0,784 0,785 0,823 0,826 0,859
* Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis.
Šaltinis: Statistikos departamentas.
3 lentelė. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita, santykiniai rodikliai, procentais
Rodikliai / metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Iš viso gyventojų 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
Bendras užimtųjų
skaičius 41,81 41,19 39,80 38,77 40,45 41,53 41,68 43,03 44,05 45,32 45,15 42,27
Nedirbančių
gyventojų
demografinės
grupės
0–14 metų amžiaus
gyventojai 21,06 20,65 20,22 19,70 18,99 18,28 17,67 17,08 16,47 15,90 15,36 15,07
Nedirbantys 15–64
metų amžiaus
gyventojai 24,76 25,42 27,25 28,43 26,97 26,38 26,40 25,38 24,83 24,04 24,54 27,50
Ekonomiškai
neaktyvūs 65 metų ir
vyresni gyventojai 12,37 12,74 12,74 13,11 13,59 13,81 14,25 14,51 14,65 14,74 14,95 15,16
Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.
Nors užimtųjų skaičius šalyje po ekonominės Pagal Eurostato demografines prognozes
krizės turėtų pradėti augti, tačiau darbo rinkos atsiga‐ atliktais skaičiavimais, santykiniai vaikų ir senų žmonių
vimo procesas bus gana lėtas ir skausmingas. Tą kartų struktūros pokyčiai iki 2010 m. bus palyginti
pabrėžia ir įvairūs ekspertai. Pagal Darbo ir socialinių nežymūs (žr. 1 pav.), tačiau toliau numatomos gerokai
tyrimų instituto prognozes kiek žymesnis užimtųjų liūdnesnės gyventojų raidos perspektyvos.
skaičiaus pokytis į gerąją pusę šalies mastu numato‐ Pesimistiškai nuteikia skaičiavimai remiantis ab‐
mas tik nuo 2013 m., toliau bus stebimas spartesnis šio soliutiniais rodikliais. 15–64 metų amžiaus gyventojų,
rodiklio kitimas, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje jo kurie sudaro pagrindinius mūsų šalies darbo jėgos
augimo tempai vėl sulėtės dėl neigiamos demografi‐ išteklius, skaičius 2010–2020 m. turėtų sumažėti apie
nio veiksnio įtakos. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ 130 tūkst. Esant tokiai padėčiai, aptariamojo laikotar‐
zuojamu laikotarpiu (2010–2020 m.) turėtų padidėti pio pabaigoje netgi ekonomikos pakilimo metu
apie 185 tūkst. ir laikotarpio pabaigoje turėtų siekti galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų
apie 1525 tūkst. būti beveik išsisėmusios.
29
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
1 pav. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.,
santykiniai rodikliai, procentais
100%
15,2 15,3 15,4 15,4 15,7 15,7 15,9 16,1 16,3 16,5 16,7
90%
80%
60%
14,4 14,6 14,7 14,8
50% 14,3 14,3
14,7 14,4 14,4 14,3
14,6
40%
30%
44,1 45,2 46,1 46,9 47,4
20% 40,2 39,0 39,4 40,2 41,3 42,7
10%
0%
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis, Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐
cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.
Šalies ekonominės raidos netolydumas nulėmė vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐
užimtumo tiriamuose rajonuose skirtumus. Būtina tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės
pabrėžti, kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas raidos potencialą. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė
santykinis gyventojų apdraustumo rodiklis pagal teri‐ svarbų socialinio ir užimtumo potencialo dėsningu‐
torijas pasiskirstė labai netolygiai. Didžiausia mą – nedidelėse teritorijose, kur apdraustų dirbančiųjų
apdraustų darbuotojų dalis nuo bendro gyventojų yra santykinai mažiau, senatvės pensininkų lyginamoji
skaičiaus 2009 m. buvo Tauragės ir Alytaus savivaldy‐ dalis yra didžiausia. Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir
bėse (atitinkamai 32,2 ir 28,6 proc.), mažiausia – kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės
Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr. pensininkas. Kitose teritorijose, kur užimtumo situacija
4 lentelę). Tai rodo, kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę yra geresnė, šis rodiklis mažesnis.
4 lentelė. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m. pagal atskiras šalies teritorijas,
santykiniai rodikliai, procentais*
Alytaus m. ir
Akmenės raj. Ignalinos raj. Pasvalio raj. Tauragės raj. Šalyje
raj.
Bendras gyventojų skaičius 100 100 100 100 100 100
1. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐
tys asmenys, už kuriuos mokamos įmokos 20,52 28,57 20,18 23,83 32,24 39,04
2. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai 79,48 71,43 79,82 76,17 67,76 60,96
Bendras pensininkų skaičius 37,85 34,74 45,87 37,33 37,44 33,21
Senatvės pensininkai 20,25 16,72 25,90 18,93 19,08 16,72
* Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys. Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai, įskaitant ir pensinin‐
kų skaičiaus rodiklius, apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus, remiantis Statistikos departamento duomenimis.
30
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO santykinį nedarbo rodiklį nuo darbingo amžiaus
GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS gyventojų. Jo reikšmės dydį, palyginti su oficialiosios
statistikos duomenimis, sumažina tai, kad aptariamo
Bene dažniausiai darbo rinkoje vykstančioms rodiklio vardiklyje esantis darbo jėgos skaičius visada
tendencijoms atspindėti naudojami nedarbo rodikliai. yra gerokai mažesnis už darbingo amžiaus gyventojų
Ypač tai būdinga ekonominės krizės metu. Nedarbo skaičių, kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai
lygis – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ neaktyvūs asmenys. Statistikos departamento duo‐
nantis santykinis rodiklis. Tarptautinė darbo organiza‐ menimis, vidutinis metinis nedarbo lygio rodiklis
cija rekomendavo nedarbo lygį nustatyti remiantis 2009 m. siekė 13,7 proc., o santykinis nedarbo rodiklis,
ekonomiškai aktyvių tiriamos amžiaus grupės Darbo biržos duomenimis, – 9,4 proc.
gyventojų skaičiumi (darbo jėga). Būtina pabrėžti, jog Nedarbo pokyčiai. Tyrimų duomenimis, dau‐
Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų giausia – 284 tūkst. – bedarbių buvo 2001 m., o
ir Lietuvos darbo biržos duomenys apie absoliutinį mažiausias bedarbių skaičius – 69 tūkst. – fiksuotas
bedarbių skaičių ir santykinį nedarbo rodiklį gerokai 2007 m. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 17,4 proc.
skiriasi, kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių 2001 m. iki 4,3 proc. 2007 m. Tačiau 2008 m. antroje
rodiklių skaičiavimo metodikas. Statistikos departa‐ pusėje, prasidėjus ekonomikos nuosmukiui,
mentas užimtumo tyrimus atlieka laikydamasis Euro‐ užimtumas ėmė mažėti, o nedarbas augti ir 2008 m.
pos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) jau sudarė 5,8 proc. 2009 m. nedarbas ėmė augti dar
reikalavimų (tai leidžia palyginti įvairių šalių duome‐ sparčiau ir pakilo iki 13,7 proc. (žr. 5 lent.). Skirtingų
nis), Darbo biržos duomenys renkami, apdorojami ir gyventojų grupių nedarbo tendencijų pobūdis didele
grupuojami daugiau atsižvelgiant į nedarbo ir darbo dalimi buvo panašus į bendro rodiklio kaitą. Tačiau
rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius. Darbo jėgos šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo
tyrimų ir teritorinių darbo biržų duomenys yra labai nedarbo lygio rodiklio pokyčiai. 2000–2007 m. šis
įvairūs, tačiau vienų ir kitų palyginimas (dėl minėtų rodiklis sumažėjo nuo 30,1 iki 8,2 proc., o 2008–
aplinkybių) gana sudėtingas. Tai lemia dar keletas 2009 m. vėl išaugo iki 29,2 proc. Nepaisant to, vyrų ir
aplinkybių. Pirmiausia, skiriasi pati bedarbio samprata. moterų nedarbo rodiklių svyravimai buvo gerokai
Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ mažesni nei jaunimo. 2004–2005 m. moterų nedarbo
pia į darbo biržą, jie nepatenka į oficialų bedarbių lygis buvo didesnis nei vyrų, tačiau nuo 2006 m.
skaičių. Be to, oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi padėtis pasikeitė – moterų nedarbo lygis tapo
norintys įsidarbinti, o tik darbingo amžiaus asmenys. mažesnis nei vyrų (išimtis – 2007 m., kai šie rodikliai
Bedarbio statuso įgyti negali ir dieninėse mokyklose buvo lygūs). Žymiai pablogėjus padėčiai, 2009 m. vyrų
besimokantys moksleiviai bei studentai, nepaisant to, nedarbo lygis siekė 17, moterų – 10,4 proc. Šiuos
kad jie aktyviai ieško darbo. Taigi, asmeniui, pokyčius per ilgesnį laikotarpį lėmė tai, jog Lietuvai
siekiančiam įgyti oficialų bedarbio statusą, taikomi įstojus į ES gerokai padidėjo darbo vietų skaičius
griežti kriterijai. Nesunku pastebėti, jog pirmuoju at‐ paslaugų sektoriuje, kuriame labiau reikalinga moterų
veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės darbo jėga. Galima teigti, jog atskirų rodiklių
apskaitos būdu, antruoju – atrankinio tyrimo būdu. dinamikos tendencijos gali gana smarkiai skirtis.
Taigi, nedarbui apibūdinti naudojami du duomenų Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis,
šaltiniai. Deja, jie gana dažnai painiojami, pasigendama padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m. Tuo
tinkamo sąvokų, rodiklių ir duomenų šaltinių varto‐ tarpu kai kurių Darbo biržoje įregistruotų bedarbių
jimo. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje teigiama, kad 16‐oje grupių skaičiaus rodiklis pradėjo augti dar anksčiau
euro zonos valstybių 2010 m. sausį darbo neturėjo beveik (2006 ir 2007 m.). Galimas dalykas, šie rodikliai jautriau
1
kas dešimtas gyventojas , ignoruojant tą faktą, kad sureagavo į artėjančio ekonominio nuosmukio
nedarbo lygio rodiklis pagal oficialiojoje statistikoje grėsmę, tačiau tikėtina, kad daugiau asmenų kreiptis į
taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos. Kita valstybinę įdarbinimo tarnybą paskatino padidėjęs
vertus, reikėtų atkeipti dėmesį į tai, kad santykinių Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005–
nedarbo rodiklių skaičiavimų metodika skiriasi. Kitaip 2007 m. jis išaugo nuo 125 iki 137 tūkst.). Netgi
nei Statistikos departamentas, Darbo birža skaičiuoja ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo
1
Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito, VZ.LT,
http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f, 2010‐03‐01 14:14.
31
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
problemomis daugiausia susidurdavo profesinio dar 2006 m., t. y. metais anksčiau nei kitų bedarbių
pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo grupių. Naują augimo pagreitį registruotų bedarbių
biržoje užsiregistravę bedarbiai (jų skaičius 2005– skaičius įgijo 2009 m. (žr. 6 lent.). Palyginti su
2008 m. atitinkamai padidėjo nuo 56,7 iki 84 ir nuo 26,7 ankstesniais metais, ypač išaugo bedarbių vyrų (nuo
iki 42,5 tūkst.). Šių, prie darbo rinkos poreikių sunkiau 111 iki 217,2 tūkst.) ir profesinio pasirengimo neturinčių
prisitaikančių, bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti bedarbių (nuo 84 iki 145,2 tūkst.) skaičius.
5 lentelė. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Bedarbių skaičius, tūkst. 284,0 224,4 203,9 184,4 132,9 89,3 69,0 94,3 224,9
Bendras nedarbo lygis (15–64
metų amžiaus), proc., iš jų 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7
moterų 14,7 12,9 12,2 11,8 8,3 5,4 4,3 5,6 10,4
vyrų 19,9 14,6 12,7 11,0 8,2 5,8 4,3 6,0 17,0
jaunimo (15–24 metų amžiaus) 31,1 23,0 24,8 22,5 15,7 9,8 8,2 13,4 29,2
Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.
6 lentelė. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės, tūkst.
2004 2005 2006 2007 2008 2009
Įregistruota ieškančių darbo asmenų, iš jų 221,6 178,3 176,7 186,4 241,0 383,2
bedarbių 204,3 163,9 160,8 166,7 214,2 369,4
moterų 101,1 85,0 87,5 90,5 103,2 152,2
vyrų 103,2 78,9 73,3 76,2 111,0 217,2
jaunimo 40,6 29,1 26,1 29,6 38,6 79,6
neturinčių profesinio pasirengimo 66,5 56,7 59,9 66,3 84,0 145,2
niekur nedirbusiųjų … … 19,3 22,3 24,5 47,3
Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.
PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS laikotarpį (4,3 proc.). Šis procesas ypač paspartėjo
APIBENDRINIMAS 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, nors žymus nedarbo
mažėjimo pokytis buvo stebimas ir 2002 m. Tačiau
Būtina pabrėžti, kad palanki šalies ekonomikos 2008 m. tendencijos darbo rinkoje per trumpą
raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai laikotarpį kardinaliai pasikeitė ir padėtis ėmė sparčiai
neužtikrino situacijos darbo rinkoje gerėjimo ir naujų blogėti.
darbo vietų kūrimo. Galima išskirti net keletą Įsibėgėjus ekonominei krizei, įvyko drastiškas
laikotarpių, kai padėtis darbo rinkoje blogėjo. Šie lai‐ pokytis – užimtumo ir nedarbo lygio rodikliai gerokai
kotarpiai (1991–2001 ir 2008–2009 m.) liudija apie tie‐ pablogėjo, 2002 m. nukrisdami iki tokio lygio, koks
sioginio ir pastebimai svaresnio valstybės įsikišimo į buvo prieš Lietuvai įstojant į ES. Kitaip tariant, neigia‐
darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę. mos dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir
Dar 2007 m. bendrojoje užimtumo ataskaitoje, nedarbo rodiklių tendencijos faktiškai panaikino tei‐
1
kurią pateikė Europos Komisija , pažymima, kad giamus darbo rinkos pokyčius, kurie vyko per paskuti‐
2007 m. užimtumas įspūdingai išaugo. Per paskuti‐ niuosius penkerius ekonominio pakilimo metus (iki
niuosius dvejus metus buvo sukurta kone 6,5 mln. 2008 m.).
naujų darbo vietų. Padėtis gerėjo ir Lietuvos darbo Neigiami jaunimo užimtumo pokyčiai
rinkoje. Šešerius metus trukęs ekonomikos augimo praėjusiame dešimtmetyje sietini ne tik su buvusios
laikotarpis (2001–2007 m.) sudarė palankias prielaidas ekonominės krizės pasekmėmis, bet ir su kitomis
nedarbui šalyje mažėti. Darbo jėgos tyrimų duomeni‐ priežastimis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su
mis, nuo 2001 m. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus darbo vietų skaičiaus sumažėjimu rinkoje:
ir 2007 m. pasiekė žemiausią lygį per visą stebimą nepakankama kvalifikacija (išsilavinimu), šalies ūkyje
1
http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.htm.
32
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)
nepaklausių specialybių pasirinkimu, nepalankia pasiteisintų mokesčių lengvatos už papildomai sukur‐
jaunimo įdarbinimo aplinka, paskatų darbdaviams tas darbo vietas. Pastaroji nuostata tikrai padėtų
įdarbinti jaunus žmones stoka, mažu darbo išvengti neefektyvaus įmonių finansavimo grėsmės ir
užmokesčiu, nepatraukliomis darbo sąlygomis, bendru neigiamų efektų, kylančių sumažėjus verslo galimy‐
darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Minėtą teiginį bėms, dėl įmonių vykdomos politikos ir pan.
patvirtina faktas, jog ūkio nuosmukis Rusijos krizės
metu buvo palyginti trumpas, tačiau jaunimo padėtis LITERATŪRA
darbo rinkoje blogėjo ir pasibaigus ekonominei krizei
(prieš Lietuvai įstojant į ES). 1. Commission analysis of recent measures taken
by member states, European commission.
EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO Employment, social affairs and equal opportunities
RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS dg. Employment, Lisbon Strategy, International
affairs, EMCO/23/200509/EN.
Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį, ES šalys 2. Commission working document, Consultation
siekia išsaugoti nacionalinių darbo rinkų stabilumą, on the future „EU 2020“ strategy, Brussels, 24‐11‐2009.
taikydamos įvairias priemones, nukreiptas į darbo COM(2009)647 final, Europos Komisijos elektroninis
jėgos paklausos skatinimą, aktyvios darbo rinkos puslapis, Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/
politikos priemonių pritaikymą, gyventojų pajamų eu2020/pdf/eu2020_en.pdf.
lygio palaikymą bei tiesioginio finansinės krizės 3. Cuadraro Rura, J. R. 2001: Regional
poveikio žmonėms sušvelninimą. Siekiant skatinti Convergence in the European Union: from Hypothesis
darbo jėgos paklausą (arba bent ją išsaugoti), įvairios to the Actual Trends, The Annals of Regional Science,
ES bei EBPO šalys mažina su darbo užmokesčiu vol. 35.
nesusijusias darbo sąnaudas, taiko įvairias 4. Damidavičius, M. 1999: Darbo (jėgos)
trumpalaikio darbo schemas. pasiūlos ir paklausos įvertinimo metodika,
Kadangi ekonominio nuosmukio sąlygomis Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga,
Lietuvoje nėra sukaupta pakankamai lėšų, įvairūs Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.
autoriai kelia abejonių dėl lankstesnių mokesčių ir jų 5. Damidavičius, M. Lietuvos darbo rinkos
lengvatų taikymo darbo rinkai pagyvinti. Literatūroje pagrindinių rodiklių dinamika 1992–1996 m., Lietuvos
pasitaiko nuomonių, kad viena iš galimų priemonių – statistikos darbai, 1997, Nr. 4.
mažinti Sodros įmokas toms bendrovėms, kurios dėl 6. Lietuvos ekonomikos perspektyvos, DnB Nord
krizės prarado bent trečdalį apyvartos, tačiau siekia bankas, Vilnius, 2009.
išsaugoti darbo vietas. Valstybės interesas čia 7. Hussmanns, R., Mehran, F., Verma V. 1992:
akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos, o iždo Measurement of unemployment, Surveys of
pajamas ji atsiims tebegaudama pajamų ir pridėtinės economically active population, Employment,
vertės mokesčius. Manoma, kad turėtų išlošti visi – unemployment and underemployment: an ILO manual
valstybė, darbdaviai ir darbuotojai. Lygiai taip pat on concepts and methods, Geneva: International
turėtų būti skatinami tie darbuotojai, kurie nori kelti Labour Office.
1
kvalifikaciją, dirbti, o ne gyventi iš socialinių pašalpų. 8. Valmartizacija. Akropolizacija (B. Gruževskio
Lietuvos sąlygomis, trūkstant finansinių išteklių, interviu), Verslo klasė, 2009 m. lapkritis.
1
Valmartizacija. Akropolizacija (B. Gruževskio interviu), Verslo klasė, 2009, lapkritis.
33
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS
Dr. Algirdas Bartkus
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
El. p. algirdas.bartkus@ef.vu.lt
Teigiant, kad asmens naudingumas yra vartojimo
ĮVADAS funkcija u (ct ) , Lagrandžo funkcija bus:
L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . Pirmos eilės są‐
Šio straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ lyga – u′(ct ) = λ . Atsižvelgiant į tai, kad λ yra kons‐
nio draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ tanta ( λ = c ), ribinis vartojimo naudingumas irgi yra
bes, taikant šiuos metodus, sumažinti neigiamą mak‐ konstanta. Kitais žodžiais tariant, pastovios vartojimo
roekonominių veiksnių poveikį socialinio draudimo galimybės ir pastovus vartojimas didina naudingumą.
biudžetui ir padidinti įmokas mokančių bei išmokas Siekiant, kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema
gaunančių asmenų naudingumą. Ši tema aktuali dėl maksimaliai padidintų įmokas mokančių asmenų nau‐
kelių priežasčių. Pirma, nepriklausomos Lietuvos isto‐ dingumą, pensijos turi būti indeksuojamos taip, kad
rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos asmenų vartojimo galimybės išliktų pastovios. Jeigu
krizės, kai socialinio draudimo sistema trumpuoju lai‐ asmuo moka socialinio draudimo įmokas, tai papildo‐
kotarpiu buvo nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigo‐ moms santaupoms senatvei jis skirs tiktai nelauktas,
jimų. Antra, šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra atsitiktines pajamas. Ši išvada neprieštarauja
indeksuojamos keičiant bazinės pensijos dydį ir drau‐ M. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei.
džiamąsias pajamas (Žin., 1991, Nr. 17‐447; Žin., 1994,
Nr. 59‐1153). Toks senatvės pensijų gavėjų vartojimo NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ
galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia INDEKSAVIMAS
išvengti subjektyvių ir nepagrįstų sprendimų, t. y. eg‐
zistuoja rizika, kad indeksuojant senatvės pensijas gali Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palai‐
būti pažeistas įmokų ir išmokų ryšys. Tokiu atveju sis‐ komos indeksuojant pensijas. Dėl to efektyvus indek‐
tema būtų destabilizuota ir, priklausomai nuo destabi‐ savimas turi palaikyti pastovias vartojimo galimybes.
lizacijos laipsnio, trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu Dažniausiai pensijos yra indeksuojamos pagal darbo
būtų susidurta su įsipareigojimų įvykdymo problemo‐ užmokestį arba kainas (Barr, 2001; Barr, 2004; Clark,
mis. Trečia, nėra aišku, ar esama pensijų sistema di‐ 2004). Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose
dina visuomenės gerovę, ar ne. Ketvirta, šiuo metu yra deklaruojamas kaip pensijų dydžio keitimo pagrindas.
svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo Indeksuojant pensijas pagal darbo užmokestį, sie‐
galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kiama palaikyti pastovias, palyginti su dirbančių as‐
kos. Straipsnyje ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: menų, pensijų gavėjų vartojimo galimybes. Vidutiniam
1) kuris pensijų indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2) darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu, tokiu pat
kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ tempu didinamos ir atskiro pensijos gavėjo pajamos.
gesnė visuomenei. Indeksavimo ypatumams nagrinėti Toks indeksavimas išsaugo pastovias pensijų gavėjų
yra sukurtas formalizuotas pensijų sistemos modelis. vartojimo galimybes, lyginant su dirbančių asmenų
Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos vartojimo galimybėmis. Indeksuojant pensijas pagal
modeliavimo ir aprašomuoju metodais. kainas, siekiama palaikyti pastovias pensijų gavėjų
vartojimo galimybes prekių atžvilgiu, t. y. pensijos ga‐
PENSIJOS IR NAUDINGUMAS vėjas visada galės įsigyti nustatyto dydžio vartojimo
prekių ir paslaugų krepšelį. Toks indeksavimas išsaugo
Tarkime, kad asmuo gauna pajamas yt . Dalis pastovias pensijų gavėjų vartojimo galimybes prekių
pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms krepšelio atžvilgiu. Indeksuojant pagal darbo užmo‐
sumokėti (įmokų tarifas yra τ ), dalis – taupymui ( st ), kestį, socialinio draudimo biudžetas dažniausiai ne‐
o likusi dalis – vartojimui ( ct ). Per t laikotarpį vartoji‐ būna subalansuotas dėl kintančio pensijų gavėjų ir
mui skiriamos išlaidos yra: ct = (1 − τ ) yt − st . apdraustųjų skaičiaus santykio, o indeksuojant pagal
34
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
kainas – dėl šio santykio ir kintančio kainų prieaugio, mą ir paskirstymą į vieną reiškinį, gauname tokią biu‐
lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu. Dėl to indek‐ džeto lygtį:
savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) ,
subalansavimo. Be šių dviejų būdų, praktikoje pasi‐ kur (Ct – Et) – išmokoms mokėti nepanaudota
taiko ir trečiasis – kai pensijos yra indeksuojamos pa‐ biudžeto dalis. Jeigu Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et – biudže‐
gal tai, kiek turima lėšų. Šį būdą galima pavadinti in‐ tas būna perteklinis, jeigu Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et –
deksavimu pagal biudžeto pajamas. Šiuo atveju pen‐ deficitinis. Laikotarpiais, kai biudžetas yra deficitinis,
sijos yra didinamos atsižvelgiant į surinktas įmokas. imama paskola. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐
Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų, gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą
kaip visuomenės grupės, lygmeniu: apdraustiesiems skolos rodiklį ( ALt ), kurį sudaro t laikotarpiu paimta
sukūrus tam tikro dydžio papildomą pridėtinę vertę, paskola (lygi galimam deficitui, t. y. skirtumui tarp iš‐
nustatyta jos dalis atitenka pensijų gavėjams. Šis bū‐ mokų ir įmokų) ir ankstesniais laikotarpiais paimtų
das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko. Remiantis paskolų bei sukauptų skolų palūkanos. Bendras skolos
pirmine analize, pastovias vartojimo galimybes palaiko rodiklis atrodo taip: ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 ,
tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas, o kur γ – skolos palūkanų norma. Neigiama šio rodiklio
pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal reikšmė rodo, kad skolos nėra.
darbo užmokestį. Išmokų indeksavimas pagal paja‐ T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos
mas, t. y. išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas, atsi‐ taip: C t = wtτ t nt , kur wt – vidutinis darbo užmokes‐
žvelgiant tik į tai, kiek turima lėšų, pastovių vartojimo tis, τt – socialinio draudimo įmokų tarifas, nt – apdraus‐
galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus. Ar iš tiesų tųjų skaičius. T laikotarpiu išmokėtos pensijos apskai‐
pensijų indeksavimas pagal kainas ir pagal darbo už‐ čiuojamos taip: E t = bt rt , kur bt – vidutinis pensijų
mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes? lygis, o rt – pensijų gavėjų skaičius. Žinant, kad pensijos
yra finansuojamos iš dirbančių asmenų darbo užmo‐
PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ kesčio dalies, patenkančios į biudžetą kaip įmokos,
pensijų dydį galima užrašyti taip: E t = ρwt rt , kur ρ –
Pensijų indeksavimas pagal darbo užmokestį vidutinio darbo užmokesčio dalis, atitenkanti pensijų
palaiko pastovią pakeitimo normą. Ar analizuojant šį gavėjams. Sujungus abi lygtis, galima užrašyti tokią
išmokų indeksavimo variantą pakeitimo norma yra lygtį: bt rt = ρwt rt . Abi lygties puses padalijus iš wt ir
vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime, rt, gaunama bt / wt = ρ = const . Ši išraiška rodo, kad
kad pagrindinis socialinio draudimo biudžeto pajamų pakeitimo norma ir darbo užmokesčio fondo dalis,
šaltinis yra įmokos. Esant galimybei investuoti biu‐ atitenkanti pensijų gavėjams, yra tas pats dydis. Kons‐
džeto perteklių į mažos rizikos finansines priemones, tanta reiškia, kad indeksavimas pagal darbo užmokestį
biudžeto pajamos tam tikrą laikotarpį bus lygios išlaiko pastovią pakeitimo normą. Išplečiame pertek‐
įmokoms, surinktoms per šį laikotarpį, pertekliui, susi‐ liaus lygtį: Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) . Ant‐
dariusiam per ankstesnius, prieš šį laikotarpį buvusius, rame dėmenyje skliaustuose esantis reiškinys atsklei‐
periodus, ir investavimo pajamoms, sukauptoms per džia, kad perteklius formuojasi dėl didesnio dirbančių
ankstesnius periodus. Kiekvieno laikotarpio biudžetas asmenų skaičiaus (nt) sumokėtų socialinio draudimo
yra naudojamas to laikotarpio pensijoms mokėti, o įmokų augimo (atsižvelgiant į tarifą τt), palyginti su
nepanaudota dalis yra perkeliama į rezervus ir inves‐ pensijų gavėjų, kuriems reikia pervesti nustatyto dy‐
tuojama. Esant nepakankamam turto lygiui, įsiparei‐ džio darbo užmokesčio dalį (ρ), skaičiaus (rt) augimu.
gojimams vykdyti imamos paskolos ir naudojamos Žvilgtelėję atidžiau pamatysime, kad skliaustuose liku‐
skolintos lėšos. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo
taip: Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt , kur t – laikotarpį, santykio bei pensijų gavėjų ir apdraustųjų skaičiaus
laiką nurodantis indeksas (gali būti metai, mėnuo ir santykio sandaugai. Pakeitimo normos ir tarifo santykį
t. t.), Bt – t laikotarpio biudžetas, Ct – įmokos surinktos pavadinkime κ ir užrašykime taip: ρ / τ t = κ .
per t laikotarpį, Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus, fon‐ Indeksuojant pagal darbo užmokestį, išlaikant
duota biudžeto dalis prieš t buvusiais laikotarpiais), pastovią pakeitimo normą ρ ir nekeičiant socialinio
β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža, Lt – per t draudimo tarifo τ, šis santykis yra pastovus dydis.
laikotarpį įsipareigojimams vykdyti paimta paskola. Jeigu tarifas pasirodo nepakankamas ir yra padidina‐
Biudžeto paskirstymo lygtį užrašysime taip: mas, tai κ sumažėja, o jeigu sumažinamas – κ padidėja.
Bt = Et + Ft , kur Et – pensijų apimtys per t laiko‐ Šio dydžio mažėjimas rodo mokestinės naštos didė‐
tarpį, o Ft – perteklius (į rezervus, fondus atidėta biu‐ jimą, o didėjimas – mažėjimą. Mažėjant κ, visuomenė
džeto dalis) per t laikotarpį. Sujungę biudžeto susidary‐ vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐
35
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
bes, o jam didėjant, sumokama vis mažiau. κ yra Siekiant nustatyti biudžeto perteklių arba defi‐
kompromisas tarp kartų. Pastovus κ rodo, kad pensijų citą formuojančių veiksnių poveikį, reikia apibrėžti
gavėjų gerovė nėra didinama, mažinant dirbančių as‐ pensijų indeksavimo šaltinius ir panaudojimo kryptis.
menų gerovę, ir atvirkščiai. Taigi, pastovus κ yra antras Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:
efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus, užtikrinantis ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ .
pastovias vartojimo galimybes. Pakeitimo normos da‐ Ši lygtis parodo, kad įmokų pasikeitimas pri‐
lis, arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ klauso nuo papildomų įmokų, gautų iš prieš ataskaitinį
tojimo galimybių dalis, tenkanti vienam mokesčių dy‐ laikotarpį buvusio dirbančių asmenų darbo
džiui ( ρ / τ t ), ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio užmokesčio prieaugio, papildomų įmokų, gautų iš
sandauga ( rt / nt ), rodo einamuoju laikotarpiu išmo‐ ataskaitiniu laikotarpiu išaugusio dirbančių asmenų
kėtų pensijų ir surinktų įmokų santykį: skaičiaus darbo užmokresčio, ir papildomų įmokų,
κ (rt / nt ) = Et / Ct . Ši lygtis parodo, kad, κ išliekant gautų padidinus tarifą.
pastoviam, socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ Papildomos įmokos, gautos iš prieš ataskaitinį
tarpiu dėl t laikotarpio pokyčių (t. y. neatsižvelgiant į laikotarpį buvusio dirbančių asmenų darbo užmokes‐
rezervų būklę) lemia tik pensijų gavėjų ir dirbančių čio prieaugio, apskaičiuojamos taip:
asmenų santykis. Pertvarkę lygtį, gauname:
Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) .
E n
ρ = t t τ t . Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą
C t rt absoliučiąja išraiška lemia darbo užmokesčio kitimas.
Jeigu tarifas yra laikomas pastoviu, vieninteliai Šios įmokos iki galo panaudojamos pensijoms
kintamieji, lemiantys pakeitimo normos kitimą, yra ap‐ indeksuoti, kai pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykis
draustųjų skaičius ir pensijų gavėjų skaičius. Pensijas nekinta. Kai pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykis
indeksuojant pagal darbo užmokestį ir nedidinant ta‐ mažėja, formuojasi perteklinės lėšos, o kai šis santykis
rifo, efektyvus būdas palaikyti pastovias vartojimo auga, šių lėšų indeksavimui nepakanka.
galimybes, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ Papildomos įmokos, gautos iš ataskaitiniu laiko‐
sus ir išlaikant pastovią κ, yra keisti senatvės pensijos tarpiu išaugusio dirbančių asmenų skaičiaus, apskai‐
amžių. čiuojamos taip:
Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .
tinkamas biudžeto susidarymo šaltiniams konkrečiu
Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą
laikotarpiu atskleisti. Vertinant ir praėjusius laikotar‐
absoliučiąja išraiška lemia apdraustųjų skaičiaus kiti‐
pius, perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto
mas. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant,
paskirstymo lygį ir užrašyti tokia apibrėžimo lygtimi:
šios įmokos kuria perteklių. Šių lėšų sukurtas pertek‐
ft = Bt / Et , kur Bt – t laikotarpio biudžeto pajamos,
lius naudojamas pensijoms indeksuoti tik didėjant
o Et – t laikotarpio pensijų apimtys. Biudžeto paskirs‐
pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui. Apdraustųjų
tymo lygis parodo, kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto
skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų
per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota
gavėjų skaičiaus augimą) nurodo palankesnes sociali‐
per t laikotarpį. Biudžetas gali būti perteklinis
nio draudimo veiklos galimybes. Apdraustųjų skaičius
( f > 1 ), subalansuotas ( f = 1 ) arba deficitinis
gali didėti kuriant naujas darbo vietas ir didinant so‐
( f < 1 ). Perteklinis arba subalansuotas biudžetas
cialinio draudimo aprėptį bei išėjimo į pensiją amžių.
būna palankiais laikotarpiais, o deficitinis gali būti tik
Apdraustųjų skaičiaus prieaugis dėl naujų darbo vietų
tada, kai yra išnaudotas visas sukauptas perteklius ir
kūrimosi jokių neigiamų aspektų neturi. Šis prieaugis
investavimo pajamos iš ankstesnių laikotarpių. Išple‐
ne tik padidina įmokų apimtis, bet ir sumažina ne‐
čiant išraišką, biudžeto paskirstymo lygį galima užra‐
darbo išmokų poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐
šyti ir taip:
jimo į pensiją amžiui didinti. Viena vertus, išplėtus so‐
ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et . cialinio draudimo aprėptį augantis apdraustųjų skai‐
Pirmas dėmuo 1 rodo, kad biudžetas, esant čius padidina įmokų apimtis, bet, kita vertus, taip pat
pastoviam pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui, padidina įsipareigojimus ateityje, kada tam tikros ka‐
visada bus subalansuotas. Antras dėmuo rodo, kokią tegorijos asmenims, naujai įtrauktiems į socialinio
paskirstomo t laikotarpio biudžeto perviršio dalį draudimo sistemą, reikės mokėti pensijas. Todėl ga‐
sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius. lima teigti, kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis, susida‐
Trečias dėmuo rodo, kokią biudžeto t laikotarpio ręs dėl išėjimo į pensiją amžiaus padidinimo, privalo
įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos. būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.
36
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažė‐ kitimas. Augant pensijų gavėjų skaičiui, auga ir pensijų
jant, šios įmokos formuoja perteklių, kuris yra panau‐ išmokų poreikis. Jeigu pensijų gavėjų skaičius auga
dojamas išmokoms indeksuoti tais laikotarpiais, kai greičiau už apdraustųjų skaičių, tai mažėja sukauptas
pensijų gavėjų ir apdraustųjų skaičiaus santykis auga. biudžeto perteklius arba didėja deficitas. Jeigu
Pertekliaus formavimasis turi kelis neigiamus aspek‐ apdraustųjų skaičius auga greičiau už pensijų gavėjų
tus. Pertekliaus atsiradimas reiškia, kad valstybė iš skaičių, formuojasi perteklius, nes papildomos įmokos
mokesčių mokėtojų surenka daug didesnius mokes‐ viršija papildomų išmokų skaičių.
čius nei reikia konkretaus laikotarpio išmokoms. Ne‐ Indeksuojant pensijas pagal darbo užmokestį,
sant galimybės investuoti šių lėšų į mažos rizikos fi‐ perteklius atsiranda iš dviejų šaltinių: kai papildomos
nansines priemones, nepanaudojamos lėšos praranda įmokos, gautos iš ataskaitiniu laikotarpiu išaugusio
vertę. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų, kurios, kaip dirbančių asmenų skaičiaus darbo užmokesčio (turto
deklaruojama, yra skirtos gerovei palaikyti, vertė arba ilgalaikių įsipareigojimų prieaugis), yra didesnės
mažėja. Akivaizdu, kad nekaupiant rezervo, dėl už pensijų gavėjų skaičiaus pasikeitimo nulemtą pen‐
kintančio apdraustųjų ir pensijų gavėjų skaičiaus rei‐ sijų apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis)
kėtų skolintis, mažinti išmokas arba dažnai keisti ta‐ (Δ i − Δ r ) ir kai papildomos įmokos, gautos iš
rifą, o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ ataskaitiniu laikotarpiu išaugusio prieš ataskaitinį lai‐
tabilumą šalyje. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba
piais sukauptas perteklines lėšas naudoti pensijoms ilgalaikių įsipareigojimų prieaugis), yra didesnės už
finansuoti nepalankiais laikotarpiais. Perteklinių lėšų vidutinio darbo užmokesčio augimo nulemtą pensijų
investavimas į mažos rizikos finansines priemones apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis)
padeda bent iš dalies apsaugoti rezerve esančias so‐ (Δ w − Δ b ) . Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti
cialinio draudimo lėšas nuo nuvertėjimo ir padidina ir taip: Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .
gerovę. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant
Papildomos įmokos, gautos padidinus tarifą, pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ), biudžetas išlieka suba‐
apskaičiuojamos pagal šią formulę: lansuotas, jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐
Δτ = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) . siu laikotarpiu (jeigu f t −1 = 1 ). Biudžetas išlieka per‐
teklinis, jeigu ankstesniais laikotarpiais buvo sukaup‐
Ši lygtis parodo, kokia dalimi įmokų pasikeitimą
tas rezervas (jeigu f t −1 > 1 ). Biudžetas išlieka deficiti‐
lemia tarifo pasikeitimas. Tai kraštutinė priemonė
nis, jeigu jis buvo deficitinis prieš tai buvusiu laikotar‐
sprendžiant biudžeto subalansavimo problemą, nes ji
piu (jeigu f t −1 < 1 ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐
mažina dirbančių asmenų vartojimo galimybes ir
tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ), išauga perteklius,
nepalaiko pastovios κ.
jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐
Socialinio draudimo pensijų apimties pasikei‐
teklinis (jeigu f t −1 > 1 ). Perteklius susiformuoja, jeigu
timą galima užrašyti ir taip:
prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo subalan‐
ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r . suotas (jeigu f t −1 = 1 ). Biudžetas tampa perteklinis
Ši lygtis parodo, kad pensijų apimties arba sumažėja deficitas, jeigu rezervas buvo pasibai‐
pasikeitimas priklauso nuo vidutinio pensijų lygio ir gęs arba prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo
nuo pensijų gavėjų skaičiaus pasikeitimo. Vidutinio deficitinis (jeigu f t −1 < 1 ). Pensijų gavėjų ir apdraus‐
pensijų lygio pokyčio nulemtas pensijų apimties tųjų santykiui augant ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ), biudžetas
pokytis nustatomas pagal formulę: tampa deficitiniu, jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis
Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) . buvo subalansuotas ( f t −1 = 1 ). Biudžeto deficitas
išauga, jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐
Ši formulė parodo, kokia dalimi pensijų apimties
citinis ( f t −1 < 1). Biudžetas išlieka perteklinis, bet
pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų dydžio
mažėja rezervas, jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis
kitimas. Kadangi pensijų indeksavimo poreikį nurodo
buvo perteklinis ( f t −1 > 1 ). Pensijų indeksavimas pa‐
išaugęs darbo užmokestis, tai, pensijų gavėjų ir
gal darbo užmokestį sukuria automatinį rezervo for‐
apdraustųjų santykiui nekintant, minėtas pokytis visai
mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą.
nelemia biudžeto deficito ar pertekliaus dinamikos.
Deficitas yra nepageidautinas reiškinys, nes
Pensijų gavėjų skaičiaus pasikeitimo nulemtas pensijų
rodo, kad įsipareigojimai mokėti pensijas yra didesni
apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:
už esamas galimybes. Deficitą galima panaikinti keliais
Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) . būdais: sumažinant įsipareigojimus (pensijų dydį) –
Formulė parodo, kokia dalimi pensijų apimties neefektyvu, nes neužtikrinamos pastovios vartojimo
pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus galimybės; padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐
37
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
nų vartojimo galimybes ir padidinant pensijų gavėjų pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju,
vartojimo galimybes) – neefektyvu, nes neišlaikomas tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –
pastovus pakeitimo normos ir tarifo santykis; pasi‐ t laikotarpio vidutinės pensijos lygis yra nustatomas
naudojant alternatyviais finansavimo šaltiniais (pasi‐ indeksuojant praėjusio laikotarpio pensijas ( bt −1 ) pa‐
skolinant pinigų) – neefektyvu, nes apsunkina įsiparei‐ gal kainų pokyčius (gp): bt = bt −1 g p . Ši lygtis rodo,
gojimų įgyvendinimą ateityje; sumažinant pensijų ga‐ kad kainoms per t laikotarpį išaugus dydžiu gp, pensi‐
vėjų skaičių (didinant išėjimo į pensiją amžių) – efek‐ jos per tą patį laikotarpį taip pat išaugs dydžiu gp.
tyvu, nes remiasi kompromisu tarp kartų ir išsaugo Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei
pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ kainų kitimo susidaro biudžeto perteklius ir kaupiami
rijai yra patenkinami). rezervai, būtina sąlyga taikant šią taisyklę yra gali‐
Efektyvus indeksavimas pagal darbo užmo‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones.
kestį – tai naujos sutarties tarp visuomenės ir valsty‐ Tai leidžia sumažinti nuostolius, atsirandančius dėl
bės pasirašymas, kai valstybė įsipareigoja, kad vidu‐ nepanaudotų lėšų. Biudžeto paskirstymo lygis (ft),
tinė pensija niekada nebus mažesnė negu nustatyta pensijų indeksavimo šaltiniai, pensijų apimčių pokyčiai
vidutinio darbo užmokesčio dalis ir kad tam tikru dy‐ yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐
džiu išaugus darbo užmokesčiui per nustatytą laiką kestį atveju. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija. Pensijų
tokiu pat dydžiu bus padidintos ir pensijos. Taip pat apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo
kad pensijų gavėjų gerovė nebus didinama dirbančių ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas
asmenų gerovės sąskaita. (gb) rodo indeksavimo pagal kainas, t. y. pačių kainų
Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ augimo, poveikį pensijų dydžiams.
tesnis arba toks pats kaip kainų augimo tempas Indeksuojant pensijas pagal kainas, perteklius
( g w ≥ pt / pt −1 ), pensijų gavėjų, kaip ir dirbančių as‐ atsiranda iš dviejų šaltinių: 1) kai papildomos įmokos,
menų, vartojimo galimybės auga sparčiau (arba tokiu gautos iš ataskaitiniu laikotarpiu išaugusio dirbančių
pat tempu) nei kainos, o kai darbo užmokesčio au‐ asmenų skaičiaus darbo užmokesčio (turto arba ilga‐
gimo tempas yra lėtesnis už kainų augimo tempą laikių įsipareigojimų prieaugis), yra didesnės už pensijų
( g w < pt / pt −1 ), pensijų gavėjų, kaip ir dirbančių as‐ gavėjų skaičiaus pasikeitimo nulemtą pensijų apimčių
menų, vartojimo galimybės auga lėčiau nei kainos. pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis) ir 2) kai papildo‐
Toks indeksavimas susieja vidutinio pensijos gavėjo mos įmokos, gautos iš ataskaitiniu laikotarpiu išaugu‐
gerovę su vidutinio dirbančio asmens gerove ir iš‐ sio prieš ataskaitinį laikotarpį dirbusių asmenų darbo
saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą. užmokesčio (turto arba ilgalaikių įsipareigojimų prie‐
augis), yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų
PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis). Formaliai
pertekliaus pokytį galima užrašyti taip pat kaip ir in‐
Indeksavimas pagal kainas paremtas tokia tai‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:
sykle: pensijų gavėjų vartojimo galimybės turi atitikti
praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes, o vartojimo
Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .
galimybės privalo išlikti tokios pačios, t. y. kainoms Indeksuojant pagal darbo užmokestį, balansas
išaugus dydžiu gp, pensijos taip pat didinamos dydžiu ilguoju laikotarpiu palaikomas tarp pensijų gavėjų ir
gp. Pensijų gavėjams kiekvieną laikotarpį yra suteikia‐ apdraustųjų santykio kitimo padarinių, o indeksuojant
mos galimybės vartoti tą patį prekių kiekį, neatsižvel‐ pagal kainas, balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų
giant į tai, ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga, ir apdraustųjų santykio bei kainų kitimo padarinių.
ar sumažėja. Kainoms augant sparčiau negu darbo užmokesčiui
Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ (gp>gw), gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti
nos, tai indeksuojant pensijas pagal darbo užmokestį perteklius, nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už
didėja realus socialinio draudimo biudžetas. Realus naujai atsiradusias galimybes, o kainoms augant lėčiau
pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja. Indeksuojant negu darbo užmokesčiui (gp<gw), gali sumažėti defici‐
pensijas pagal kainas, nominalus ir realus biudžetai tas arba išaugti perteklius. Kai kainos auga sparčiau
visada yra lygūs. Realus biudžetas visada yra lygus negu darbo užmokestis, indeksavimas pagal kainas
paskirtų pensijų skaičiui. Pensijų gavėjų realus biudže‐ suteikia palankesnes vartojimo galimybes pensijų ga‐
tas taip pat nekinta. vėjams. Toks indeksavimas gali paskatinti biudžeto
Biudžeto sudėties lygtis atitinka visas sąlygas, deficito atsiradimą, nes įsipareigojimai didinti išmokas
galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju. pagal sparčiau augančias kainas bus didesni nei gali‐
Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.
38
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ Antras efektyvaus pensijų indeksavimo
čiau negu dirbančių asmenų vartojimo galimybės ir kriterijus yra pastovus pakeitimo normos ir tarifo
biudžetas netaps deficitinis tik tuo atveju, jeigu santykis.
apdraustųjų skaičius augs sparčiau už kainas. Kai Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir
darbo užmokestis auga greičiau negu kainos, nedidinant tarifo, efektyvus būdas palaikyti pastovias
indeksavimas pagal kainas didina atotrūkį tarp vartojimo galimybes, kartu reaguojant į visuomenės
dirbančių asmenų ir pensijų gavėjų vartojimo senėjimo procesus ir išlaikant pastovų pakeitimo
galimybių. Augantis darbo užmokestis nulemia normos ir tarifo santykį, yra didinti senatvės pensijos
aukštesnį surinktų įmokų lygį, o išmokų didinimas tik amžių.
pagal kainas nulemia socialinio draudimo biudžeto Kai kainos auga greičiau negu darbo
pertekliaus formavimąsi. Dėl šios priežasties pensijų užmokestis, indeksavimas pagal kainas suteikia
indeksavimas pagal kainas negali būti laikomas geresnes vartojimo galimybes pensijų gavėjams. Kai
pastovias vartojimo galimybes užtikrinančiu indeksa‐ darbo užmokestis auga greičiau negu kainos,
vimo būdu. indeksavimas pagal kainas didina atotrūkį tarp
dirbančių asmenų ir pensijų gavėjų vartojimo
IŠVADOS galimybių. Dėl to pensijų indeksavimas pagal kainas
negali būti laikomas pastovias vartojimo galimybes
Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų užtikrinančiu indeksavimo būdu. Vienintelis efektyvus
naudingumą maksimizuojanti socialinio draudimo sis‐ pensijų indeksavimo būdas yra indeksavimas pagal
tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes. darbo užmokestį.
Indeksuojant pagal darbo užmokestį, socialinio
draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas
dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio, o LITERATŪRA
indeksuojant pagal kainas – dėl šio santykio ir
kintančio kainų prieaugio, lyginant su darbo 1. Barr, N. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:
užmokesčio prieaugiu. Asmenų naudingumą Oxford Univerity Press.
maksimizuojantis indeksavimas neprivalo garantuoti 2. Barr, N. 2004: Economics of the Welfare State,
subalansuoto biudžeto ir biudžeto subalansavimas 4th ed.: Oxford University Press.
nėra savaiminis tikslas. 3. Clark, R. L., Burkhauser, R. V., Moon, M.,
Pirmas efektyvaus pensijų indeksavimo Quinn, J. F. 2004: The Economics of an Aging Society:
kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas. Blackwell Publishing.
Išmokų indeksavimas pagal pajamas, t. y. 4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas, atsižvelgiant tik draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17‐447).
į tai, kiek turima lėšų, pastovių vartojimo galimybių 5. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio
nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus. draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59‐1153).
39
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS
Dokt. Aurelija Anciūtė
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
Tel. (8 5) 244 7804
El. p. Aurelija.Anciute@gmail.com
ĮVADAS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS
2008 m. pabaigoje išryškėjus ekonominio Pridėtinės vertės mokestį (PVM) administruoja
nuosmukio požymiams, naujai išrinkta įstatymų dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
leidžiamoji valdžia nusprendė užkirsti kelią galimam ir Lietuvos muitinė. Daugiausia PVM surenka VMI, ka‐
šalies finansų bankrotui, pertvarkydama mokesčių sis‐ dangi Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ūkio
temą ir mažindama išlaidas. Nuo 2009 m. įsigalioję subjektams, kurie įsiveža prekes iš kitų Europos
mokesčių įstatymų pasikeitimai buvo didžiausi nuo Sąjungos (ES) valstybių narių, nebereikia mokėti im‐
narystės Europos Sąjungoje pradžios. porto PVM – jie patys apskaičiuoja PVM nuo įsivežtų
2009 m. daugiausia keitėsi teisės aktų nuosta‐ prekių ir nurodo šiuos duomenis PVM deklaracijoje.
tos, susijusios su pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdyti sandoriai ir PVM
pelno, akcizų mokesčiais, t. y. svarbiausiais nacionali‐ mokėjimai, susiję su tais sandoriais, prasilenkia laiko
nio biudžeto pajamų atžvilgiu mokesčiais. Socialinio atžvilgiu – bendru atveju einamojo mėnesio PVM
draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d. (kartu
taip pat buvo keičiama, siekiant padidinti įmokų sumokant mokestį).
mokėtojų skaičių ir bazės dydį. 2009 m. įsigaliojusius teisės aktų pasikeitimus,
Minėti pakeitimai sulaukė neigiamos visuo‐ susijusius su PVM, galima suskirstyti į dvi grupes:
menės reakcijos – kai kurių nuomone, jie nedavė nori‐ ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas,
mo efekto, bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ pvz., panaikintas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas
cialiai neapskaitomoje („šešėlinėje“) ekonomikoje. šviežiai mėsai, paukštienai, žuviai, keleivių vežimo
Pavyzdžiui, 2009 m. į valstybės biudžetą gauta 13 paslaugoms, viešbučio tipo ir specialaus apgyvendi‐
265,0 mln. litų, arba 26,2 proc. mažiau nei 2008 m. Me‐ nimo paslaugoms ir pan.;
tinis pajamų planas įvykdytas 102,4 proc., nors buvo ● standartinio PVM tarifo pasikeitimas – nuo
keletą kartų mažinamas. Palyginimui – 2009 m. šalies 2009 m. sausio 1 iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. galiojo 19
bendrasis vidaus produktas sumažėjo 15 proc. O štai proc. tarifas, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 21 proc.
šešėlinė ekonomika, kai kurių ekspertų nuomone, tarifas.
2009 m Lietuvoje sudarė apie 24 proc. ir ateityje Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau
turėtų didėti. PVM pajamų. Kita vertus, tiek mokesčių mokėtojai,
Straipsnyje trumpai pristatomi svarbiausių tiek ir mokesčių administratoriai patyrė tam tikrų
mokesčių pasikeitimai 2009 m. ir kai kurios tam tikrų išlaidų, taikydamiesi prie minėtų pokyčių, pvz., reikėjo
mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo rengti teisės aktų pakeitimus, keisti informacines sis‐
ypatybės. Kartu pateikiama statistinė informacija apie temas, perprogramuoti kasos aparatus ir t. t.
sumokėtus mokesčius, aptariami esminiai veiksniai, 2008 m. iš viso surinkta 9 242,5 mln. litų PVM.
turėję įtakos mokesčių mokėjimui, pateikiami svarbūs, Tai sudaro 90,9 proc. suplanuotų PVM pajamų. Be to,
situaciją atspindintys makroekonominiai rodikliai. 2008 m. PVM pajamos sudarė 51,4 proc. mokestinių
Straipsnyje mažiau dėmesio skiriama mokesčių valstybės biudžeto pajamų ir 39,8 proc. visų valstybės
pajamų planams, kadangi pastarieji gali būti keičiami, biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).
o faktiškai sumokėtų mokesčių sumos gali būti kore‐ 2009 m. iš viso surinkta 6 798,8 mln. litų PVM.
guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio Ši suma sudaro 108,8 proc. planuotų pajamų, tačiau
permokai (nepriemokai) arba kryptingai ją mažinant. pažymėtina, jog 2009 m., stebint neigiamas ekonomi‐
Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui kos tendencijas, planuojamos valstybės biudžeto
neigiamų reiškinių, turinčių įtakos mokesčių pajamų pajamos buvo keletą kartų koreguojamos, t. y. maži‐
surinkimui. namos. Palyginti su 2008 m., 2009 m. PVM surinkta
40
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
26,4 proc. mažiau. Ši suma sudaro 51,3 proc. valstybės 2006–2009 m. laikotarpiu, kai gruodžio mėn. nebuvo
biudžeto mokestinių pajamų ir 32,8 proc. visų užfiksuotas PVM permokos sumažėjimas (VMI duo‐
valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). menimis). Darytina išvada, kad paprastai metų pabai‐
2009 m., nepaisant dukart didinto standartinio goje VMI intensyviai mažina PVM permoką, naudoda‐
PVM tarifo ir panaikintų lengvatų, PVM mokesčio pa‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių
jamos visais ketvirčiais buvo mažesnės nei 2008 m. administravimo įstatymą) grąžinti PVM be specialaus
Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ mokesčių mokėtojo prašymo, o 2008 m. tai, matyt,
tis, reikėtų paminėti, kad PVM pajamų ir galutinių var‐ nebuvo daroma. Dėl šios priežasties 2008 m. buvo
tojimo išlaidų santykis 2008 m. sudarė 9,8 proc., o užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai.
2009 m. – 8,2 proc., be to, 2009 m. galutinio vartojimo VMI duomenimis, PVM nepriemoka 2009 m.
išlaidos (to meto kainomis) buvo 11,6 proc. mažesnės gruodžio 1 d. buvo 735,8 mln. litų, arba 1,9 karto
nei 2008 m., o PVM pajamos (pašalinus PVM permo‐ didesnė nei 2009 m. pradžioje. Ši situacija paaiškinama
kos sumažėjimą) krito 22,6 proc., t. y. PVM pajamos pasunkėjusia kai kurių mokesčių mokėtojų padėtimi
sumažėjo labiau nei galutinio vartojimo išlaidos. Tai bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐
lėmė PVM permokos sumažėjimas, PVM nepriemokos nio dalyje).
augimas ir galimai didėjanti šešėlinės ekonomikos Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m.
(neapskaitomų pajamų) dalis. 2009 m. taip pat buvo įsigalioję Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės
susidariusi tokia ekonominė padėtis, kad dėl didelio mokesčio įstatymo pasikeitimai leido į valstybės
kainų skirtumo Lietuvos gyventojai nukreipė dalį var‐ biudžetą surinkti 755 mln. litų daugiau pajamų.
tojimo į Lenkiją (priežastys – PVM tarifų skirtumai ir Įvertinus keturis svarbiausius faktus – 2009 m.
kritęs Lenkijos zloto kursas). viršytą PVM surinkimo planą, PVM permokos
2009 m. gruodžio 31 d., pagal VMI duomenis, sumažėjimą, išaugusią nepriemoką, sparčiau negu
PVM permoka, t. y. į valstybės biudžetą sumokėta galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas,
PVM suma, grąžintina šalies verslui ir gyventojams, galima daryti išvadą, kad mokesčių sistemos reformų
sudarė 680,9 mln. litų, arba 355,3 mln. litų mažiau nei poveikis PVM nebuvo tinkamai įvertintas, mokesčio
paskutinę 2008 m. dieną. Tačiau reikėtų atkreipti pajamos irgi nebuvo suplanuotos, todėl galimai išaugo
dėmesį į tai, kad 2008‐ieji buvo vieninteliai metai neapskaitomų pajamų dalis.
1 pav. PVM pajamos 2008–2009 m., mln. litų
3000000
2521969
2265681 2339343
2500000
2115535
1851310 1772580
2000000 1659639
1515270
1500000
1000000
500000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2008 m. 2009 m.
Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.
41
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
AKCIZAI fermentuotų gėrimų, tarpinių produktų) – apie 10 proc.;
● alaus akcizo – apie 10 proc.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo padidinti šie Nuo 2009 m. kovo 1 d. cigarečių specifinio ele‐
akcizų tarifai: mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų, verty‐
● dujų – 2,4 karto; binio – nuo 20 iki 25 proc. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.
● bešvinio benzino – 34,4 proc., benzino, cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas
turinčio švino – 37,6 proc.; iki 132 litų.
● etilo alkoholio (stipriųjų alkoholinių gėrimų Akcizus administruoja dvi institucijos – VMI ir
grupė) – 15 proc.; Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc. akcizų
● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų, pajamų). Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav.
2 pav. Akcizų pajamos 2008–2009 m., tūkst. litų
1000000 905242
881018
900000 830785 839138 809328
803082 808885
800000 734706
700000
600000
500000
400000
300000
200000
100000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2008 m. 2009 m.
2008 m. akcizų iš viso surinkta 3 354,0 mln. litų, nuosmukio metu jos sumenksta.
tai sudarė 18,7 proc. visų mokestinių valstybės Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
biudžeto pajamų, pajamų planas įvykdytas 95,3 proc. įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi
2009 m. akcizų surinkta 3 258,2 mln. litų, arba 2,9 proc. pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn. nuo
mažiau nei 2008 m. Mokesčių pajamų planas 2009 m. finansinių metų pabaigos sumokėti pelno mokestį.
įvykdytas 99,7 proc. (tačiau 2009 m. akcizų pajamų Dažniausiai įmonių finansiniai metai sutampa su ka‐
planas taip pat buvo mažintas), šio mokesčio pajamos lendoriniais metais, todėl pelno mokesčio deklaracija
sudarė 24,6 proc. mokestinių valstybės biudžeto teikiama iki kitų metų spalio 1 d. Be to, daliai įmonių
pajamų. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius nustatyta prievolė 4 kartus per metus (kiekvieną
produktus (apie pusę akcizų pajamų). ketvirtį) mokėti avansinį pelno mokestį. Avansinis
Finansų ministerijos duomenimis, akcizų padi‐ pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių
dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln. laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐
litų pajamų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tus. Didėjant pelnui (dažniausiai ekonominio augimo
sumažėjo oficialiai parduodamų degalų, alkoholio laikotarpiu), įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno
(tam įtakos turėjo ir alkoholio prekybos laiko riboji‐ mokestį pagal faktinius rezultatus, o pelnui mažėjant
mas) bei cigarečių pardavimas. Juos iš dalies galėjo ar jo iš viso neuždirbant (paprastai ekonominio nuos‐
pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių. mukio metu) – pagal numanomus rezultatus. Avansi‐
nio pelno mokesčio mokėjimo principą galima keisti
PELNO MOKESTIS vieną kartą per metus.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. standartinis pelno
Nors tai vienas svarbiausių valstybės biudžeto mokesčio tarifas buvo padidintas nuo 15 iki 20 proc.
pajamų šaltinių, pelno mokestis yra cikliškas, t. y. Dėl šios priežasties 2009 m. įmonės turėjo mokėti
pelno mokesčio pajamos koreliuoja su ekonomikos avansinį pelno mokestį, taikydamos 20 proc. tarifą.
ciklais – ekonominio augimo ir klestėjimo metu paja‐ Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m. pateiktos 3
mos iš pelno mokesčio yra didelės, o ekonominio pav.
42
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
3 pav. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m., tūkst. litų
1142340
1200000
964281
1000000
800000
200000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2008 m. 2009 m.
Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.
Kadangi metinis pelno mokestis pagal mas ateities perspektyvas (mokesčio tarifo didi‐
deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d., nimą ir didelę ekonomikos nuosmukio tikimybę,
kiekvienų metų III ir IV ketv. (dėl vėluojančių suprastėjusius lūkesčius), pasirinko mokėti mažiau
mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios. avansinio pelno mokesčio, t. y. susiejo avansinio pelno
2008 m. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III mokesčio mokėjimus su numanomais ateities rezulta‐
ketv. imtinai priklausė nuo 2006 m. sumokėto pelno tais.
mokesčio sumos, o metinė pelno mokesčio suma – Įvertinus 2009 m. sumažėjusias pelno mokesčio
nuo 2007 m. veiklos rezultatų. Iš viso 2008 m. surinkta pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno
2 910,2 mln. litų pelno mokesčio, tai sudarė 16,2 proc. mokesčio tarifą, nuo 2010 m. pelno mokesčio tarifas
mokestinių valstybės biudžeto pajamų – planas buvo sumažintas iki 15 proc.
įvykdytas 107,3 proc.
2009 m. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707,6 GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS
mln. litų, pajamų planas įvykdytas 98 proc. Pelno
mokesčio pajamos sudarė 12,9 proc. mokestinių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐
valstybės biudžeto pajamų. 2009 m. pelno mokesčio čio įstatymo pasikeitimai, įsigalioję nuo 2009 m., buvo
planas taip pat buvo sumažintas. Reikia atkreipti vieni didžiausių visoje mokesčių sistemoje. Gyventojų
dėmesį į tai, kad 2009 m. III ketv. sumokėtas pelno pajamų mokesčio (GPM) tarifas iki 2008 m. gruodžio
mokestis buvo 2,2 karto mažesnis nei tuo pačiu 31 d. buvo 24 proc., o nustatytas neapmokestinamųjų
2008 m. laikotarpiu. VMI duomenimis, 2008 m. 43 pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐
proc. visų įmonių patyrė nuostolių, tai 8 proc. punktais tiesiems. Gyventojų pajamų mokesčio pajamos
daugiau nei 2007 m. Be to, 2009 m. pelno mokesčio būdavo paskirstomos valstybės, savivaldybių
permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m., biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
išskaitymai iš pelno mokesčio (kai pelno mokesčio Nuo 2009 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mo‐
permoka naudojama kitų mokesčių prievolėms pa‐ kestis buvo 15 proc., tačiau taip pat nustatytos 6 proc.
dengti) išaugo 2,8 karto. privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo darbo
VMI duomenimis, 2008 m. IV ketv. apie 40 proc. užmokesčio. Neapmokestinamojo pajamų dydžio
mokėtojų pasirinko mokėti pelno mokestį pagal nu‐ skaičiavimo tvarka tapo sudėtingesnė: neapmokesti‐
manomus rezultatus. 2009 m. tokių mokėtojų namasis pajamų dydis susietas su gyventojo pajamo‐
sumokėtas avansinis pelno mokestis sudarė 38 proc. mis (didėjant pajamoms, neapmokestinamasis pajamų
avansinio pelno mokesčio sumos, o ankstesniais me‐ dydis mažėja), be to, metams pasibaigus jis turėtų būti
tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc. visos avansinio perskaičiuojamas.
pelno mokesčio sumos. Darytina išvada, kad įmonės, Duomenys apie 2008–2009 m. pajamas iš
įvertinusios 2008 m. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐ gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav.
43
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
4 pav. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m., tūkst. litų
1600000 1492821
1390698
1400000 1251348
1200000 1.110216
971414 971393
1000000 848718 858703
800000
600000
400000
200000
0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2008 m. 2009 m.
2008 ir 2009 m. II ketv. išsiskiria didesnėmis HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.
pajamomis, kadangi už praėjusį mokestinį laikotarpį „FENIKSO SINDROMAS“
turėjo būti pateiktos metinės gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijos, o iki kitų metų gegužės 1 d. 2008 m. pabaigoje įvykdyta mokesčių reforma
sumokėtas mokestis. 2008–2009 m. IV ketv. surinkta kritikuojama įvairiais aspektais. Esama nuomonių, kad
daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei I ar III ketv., viena iš galimų jos pasekmių – daugiau paskatų ūkio
kadangi gruodžio mėn. darbo užmokestis paprastai subjektams neoficialiai vykdyti ekonominę veiklą, ka‐
yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį, o ne sausio dangi paprastai manoma, jog didėjantys mokesčių
mėn. tarifai turi neigiamos įtakos mokesčių mokėtojų elge‐
2008 m. gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ siui. Kita vertus, egzistuoja teorinių mokesčių vengimo
rinkta 5 106,3 mln. litų, mokesčio pajamų planas modelių, kurių viena iš išvadų prieštarauja populiariai
įvykdytas 94 proc. 2009 m. surinkta 3 7890,3 mln. litų, nuomonei, t. y. didėjant mokesčių tarifui, slepiama
mokesčio pajamų planas įvykdytas 87,1 proc. 2009 m. pajamų dalis mažėja, kadangi mokesčių mokėtojas
surinkta 25,8 proc. mažiau pajamų nei 2008 m. Tokį (fizinis asmuo), dėl padidėjusio mokesčių tarifo
rezultatą lėmė pakeistas mokesčio tarifas, sumažėjęs turėdamas potencialiai mažiau pajamų, bus mažiau
dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje. linkęs rizikuoti.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Kita vertus, neigiamą visuomenės nuomonę
vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151,7 sustiprina ekspertų teiginiai, kad šešėlinė ekonomika
litų, o 2009 m. – 2 052,4 litų, t. y. 4,6 proc. mažiau nei gerokai išaugo. Tačiau tų pačių ekspertų nuomonės
2008 m. Statistikos departamento duomenimis, ne‐ grindžiamos gyventojų apklausomis. Todėl gali būti,
darbo lygis 2008 m. siekė 5,8 proc., o 2009 m. – jau kad susidarė tam tikras sunkiai nutraukiamas ciklas –
13,7 proc. gyventojai mano, jog šešėlinė ekonomika klesti, be to,
Finansų ministerijos teigimu, dėl sumažėjusio taip tvirtina ekspertai, tuo tarpu ekspertai, vadovau‐
mokesčio tarifo ir pasikeitusios neapmokestinamojo damiesi gyventojų apklausų rezultatais, teigia, jog
pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos nacionalinis neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės.
biudžetas prarado 250 mln. litų. Reikia atkreipti Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad
dėmesį ir į tai, kad dėl 2008 m. padidėjusių verslo liudi‐ šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent
jimo kainų ir kitų įmokų, susijusių su individualia veikla, ekonominio nuosmukio metu, t. y. atrodytų, kad
mažėjo gyventojų, savarankiškai besiverčiančių eko‐ anksčiau ši problema nebuvo aktuali. Vis dėlto,
nomine veikla. panašu, kad šešėlinės ekonomikos dalis ir anksčiau
VMI duomenimis, GPM nepriemoka 2009 m. buvo panašaus lygio, bet sumažėjus nacionalinio
gruodžio 1 d. siekė 257,2 mln. litų, t. y. buvo 36,9 proc. biudžeto pajamoms buvo atsigręžta ir į mokesčių
didesnė nei 2008 m. gruodžio 1 d. vengiantį ekonomikos sektorių. Be to, šis argumentas
44
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
labai patogus kritikuojant naująją šalies valdžią. Iš bet ir sumažės galimybės finansuoti valstybės vykdo‐
tiesų gali būti, kad net gyventojų kalbos apie gautas mas funkcijas, trūks informacijos apie realiai šalyje
neapmokestintas pajamas yra labiau retrospektyvios, sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas.
t. y. kalbama apie ankstesnę padėtį, pvz., 2008 m.,
nors šiuo metu tie patys gyventojai neapmo‐ IŠVADOS
kestinamųjų pajamų nebegauna arba jų srautas yra
sumažėjęs. 2008 m. pabaigoje įvykdyta mokesčių reforma
Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų buvo didžiausia nuo narystės Europos Sąjungoje
paneigti teiginį, kad staiga šešėlinė ekonomika pradžios. Reformos tikslas buvo užtikrinti, kad eko‐
suklestėjo, t. y. įmonėms atleidžiant darbuotojus ir nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks
trūkstant lėšų tarpusavio atsiskaitymams, sunku pakankamai pajamų. To buvo siekiama didinant
patikėti, kad pastarosios staiga pradėtų didžiąją svarbiausių mokesčių – PVM, akcizo, pelno mokesčio –
(sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ tarifus. Atskiriant privalomojo sveikatos draudimo
liai. Greičiausiai dalis jų, nebegaudamos pakankamai įmokas buvo sumažintas GPM tarifas, taip pat pakeis‐
užsakymų, taip pat ir neoficialių, pirmiausia ėmė ta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo
mažinti neoficialias išmokas darbuotojams. tvarka. Finansų ministerijos duomenimis, ši reforma
Žinoma, aukščiau išdėstytų samprotavimų ne‐ padėjo surinkti 1495 mln. litų papildomų mokestinių
pakanka paneigti, kad ekonominio sunkmečio metu pajamų. Kita vertus, 2009 m., palyginti su 2008 m.,
verslininkai ir gyventojai yra labiau linkę vengti pajamos iš mokesčių (į valstybės biudžetą) sumažėjo
mokesčių, ypač kai kartu didinami svarbiausi 26,2 proc. (4,7 mlrd. litų).
mokesčiai, t. y. pasireiškia mokesčių sistemos teisin‐ PVM, kuris yra daugiausia valstybės biudžetui
gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant, kad pajamų duodantis mokestis, tarifas 2009 m. keistas
mokesčiai yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ dukart. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐
nigai neteisingai panaudojami (pvz., iššvaistomi), jie tojams ir mokesčių administratoriams. Be to, panaikin‐
bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla ta didžioji dalis PVM lengvatų. Vis dėlto, palyginus
arba pirkti neapmokestintas prekes. Be to, sumokėtų 2008 ir 2009 m., pastaraisiais PVM surinkta 26,4 proc.
mokesčių ir pagrindinių makroekonominių rodiklių mažiau, nors planas viršytas, o mokesčio permoka
atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas. gerokai sumažėjo (tiksliau, buvo sumažinta). Nerimą
Ekonominiu sunkmečiu vienas mokesčių ven‐ kelia pastebimai spartesnis PVM pajamų mažėjimas,
gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu.
dromas“. Šio modelio esmė yra tokia: sukaupus tam 2009 m. padidėjo visų pagrindinių akcizais ap‐
tikrą mokesčių nepriemokos (ar kitokių kreditorinių mokestinamų prekių akcizų tarifai. Nors pačių prekių
įsipareigojimų) sumą, įmonės veikla yra nutraukiama pardavimas smuktelėjo, tačiau dėl padidėjusių tarifų
(skelbiamas bankrotas), tačiau jos ekonominę veiklą akcizų pajamos, palyginti su 2008 m., praktiškai nesu‐
tęsia naujai įsteigta įmonė. Naujoje įmonėje mažėjo.
dažniausiai dirba tie patys darbuotojai, be to, prieš 2009 m. iki 20 proc. padidintas pelno mokesčio
skelbiant bankrotą anksčiau įkurtos įmonės turtas tarifas ilgai toks neišliko ir 2010 m. vėl grąžintas 15
(įranga, prekės) yra perduodamas naujajai įmonei. proc. tarifas. Tai būtų galima paaiškinti pelno mokes‐
Tokiu atveju senoji įmonė turi sumokėti PVM nuo čio sąryšiu su ekonomikos ciklais ir užsienio investuo‐
parduotų prekių, tačiau nutraukia veiklą to nepada‐ tojams mažiau patraukliu šalies įvaizdžiu. Be to, per
riusi, o naujas PVM mokėtojas, iš susijusio asmens pastaruosius metus padidėjo nuostolingai dirbančių
įsigijęs ilgalaikio turto (ar prekių), reikalingo veiklai įmonių dalis ir nemažai mokesčių mokėtojų pasirinko
vykdyti, įgyja teisę į PVM, sumokėto už tokį turtą, mokėti avansinį pelno mokestį pagal numanomus, o
atskaitą. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus ne faktinius veiklos rezultatus. Įvertinus faktą, kad
netenka PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ 2009 m. sumokėta pelno mokesčio suma buvo 40,4
moka PVM, o naujoji įmonė atskaito PVM, susijusį su proc. mažesnė, palyginti su 2008 m., artimiausiais mo‐
įsigytu ilgalaikiu turtu, t. y. susimažina mokėtiną PVM kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio
arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto. tikėtis nereikėtų.
Atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną aplinkybę – Surinkto gyventojų pajamų mokesčio suma
jei vis dėlto ekspertai yra teisūs ir neapskaitomų 2009 m. buvo 25,8 proc. mažesnė nei 2008 m. Tai
pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės, tuomet daugiausia lėmė pasikeitęs GPM tarifas, sumažėjusi
valstybės biudžetas ne tik praras mokesčių pajamas, mokesčio bazė (dėl kritusio darbo užmokesčio ir
45
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
išaugusio nedarbo lygio). 2. 2008 ir 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo
Padidėję mokesčių tarifai ir sumažėjusios na‐ duomenys, Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
cionalinio biudžeto pajamos iš pagrindinių mokesčių Interneto prieiga: http://www.finmin.lt/web/finmin//
sukėlė daug diskusijų dėl to, ar mokesčių reforma pa‐ auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/
siteisino ir ar ji neprisidėjo prie šešėlinės ekonomikos valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).
augimo šalyje. Susidaro įspūdis, kad ankstesniais laiko‐ 3. 2008 ir 2009 m. VMI administruojamų nacio‐
tarpiais, kai valstybės biudžeto pajamos kėlė mažiau nalinio biudžeto pajamų surinkimo duomenys ir
rūpesčių, šešėlinė ekonomika neegzistavo arba jos apžvalgos. Interneto prieiga: http://www.finmin.lt/
lygis problemų nekėlė. Tačiau pradėjus trūkti lėšų web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_
buvo atsigręžta į neapskaitomos ekonomikos pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).
sektorių, kuris ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis. 4. Allingham, M. G., Sandmo, A. 1972: Income
Atrodo, kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems Tax evasion: A theoretical analysis. Journal of Public
teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir Economics 1, p. 323–338.
patvirtina savo neigiamus lūkesčius. 5. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (Žin.,
Vis dėlto akivaizdu, kad viena iš mokesčių ven‐ 2001, Nr. 98‐3482).
gimo formų – „fenikso sindromas“ – suaktyvėjo, ka‐ 6. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų
dangi toks mokesčių vengimo būdas yra patogus mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73‐3085).
būtent ekonominiu sunkmečiu: vienai įmonei sukau‐ 7. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
pus finansinių įsipareigojimų naštą, jos veikla nutrau‐ įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110‐3992).
kiama skelbiant bankrotą, tačiau ekonominę veiklą 8. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės
tęsia naujai įkurta įmonė. Šiuo atveju valstybės mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 35‐1271).
biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto 9. Žukauskas, V. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir
PVM nukenčia keletą kartų. kitų šalių patirtis. Interneto prieiga: http://www.lrinka.
lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_
LITERATŪRA komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_
saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05).
1. 2008 ir 2009 m. nacionalinio biudžeto vykdymo
duomenys ir apžvalgos, Lietuvos Respublikos finansų
ministerija. Interneto prieiga: http://www.finmin.lt/
web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/
nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).
46
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI
Dokt. Jurga Rukšėnaitė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Fundamentinių mokslų fakulteto
Matematinės statistikos katedra
Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius
El. p. jurga.ruksenaite@vgtu.lt
Norint apibūdinti šalies ekonomikos vystymąsi, kaip Apibrėžkime CI kaip duotą matematinę
rodiklis labai dažnai pasirenkamas bendrasis vidaus funkciją‐modelį:
produktas (BVP). Analizuojant šio rodiklio, pvz., CI = ƒ(X, W), (1)
vienam gyventojui tenkančio BVP, tendencijas, nusa‐ kur:
koma ne tik šalies ekonomikos raida, bet ir atskirų X – rodiklių, priklausančių įvairioms sritims,
gyventojų turtingumas ar skurdas. Tačiau pastaruoju pvz., verslo statistikos, technologijų ir pan., rinkinys, o
metu galima rasti vis daugiau straipsnių, kuriuose pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis, pvz.,
pagrindžiamas teiginys, kad BVP ne visada atspindi verslo statistika gali būti skirstoma į pramonės,
tikrąjį šalies vystymąsi, žmonių gyvenimo kokybę ir statybos statistiką ir t. t.;
technologijų plėtrą [5]. W – svorių matrica, sudaryta iš atskirų rodiklių
Kaip pavyzdį galima nagrinėti pastarąją duomenų svorių.
ekonominę finansinę krizę, kuri palietė ne tik Europą, Sudėtinio rodiklio matematinis modeliavimas
bet išplito ir pasauliniu mastu. Lietuvoje, vertinant BVP susideda iš keleto etapų: atrenkami paplitę rodikliai,
pokyčius, krizė prasidėjo tik 2008 m. ketvirtąjį išsamiai apibūdinantys Lietuvos ūkį; nustatomas kiek‐
ketvirtį – taip rodė statistiniai BVP duomenys. Tačiau vieno rodiklio svoris; rodikliai agreguojami – taip gau‐
tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ namas sudėtinis rodiklis. Naujojo rodiklio pokyčiai ly‐
dė gerokai anksčiau: pradėjo mažėti statybų, pra‐ ginami su BVP raida.
monės produkcijos mastas ir t. t. Šiame darbe daugiau akcentuojamas svorių
Taigi, iškyla matematinis uždavinys sukurti nustatymas, kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐
sudėtinį rodiklį, kuris leistų tiksliau ir objektyviau kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti.
įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.
Šiame darbe pateikiamas naujas sudėtinis ro‐ METODIKOS APŽVALGA
diklis, kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant
Lietuvos ekonomikos tendencijas. Darbe apibūdina‐ Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.
mas šis rodiklis ir pateikiama jo kūrimo metodika, pa‐ Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐
remta faktorinės analizės teorija. Šiam rodikliui suda‐ renkamas pirminis rodiklių rinkinys X ir sumažinama
ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai rodiklių aibė. Modelyje paliekami informatyviausi ro‐
rodikliai, atspindintys įvairius Lietuvos ekonomikos dikliai, jų tinkamumui įvertinti naudojama faktorinė
aspektus. analizė. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio
Sudėtiniai rodikliai (angl. composite indicator – svoris formulėje (1).
CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi, yra reikalingi nu‐
statant finansinius ir politinius prioritetus, suteikia Rodiklių matricos X nustatymas
galimybę palyginti atskirų šalių raidą. CI leidžia paly‐ Pradedant konstruoti CI, pirmiausia pasirenka‐
ginti skirtingus objektus kompleksiškai, apimant įvai‐ mas pirminis rodiklių rinkinys X i , i = 1..n* . Toliau yra
rias sritis: ekonomiką, technologinę pažangą, socialinę vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu
aplinką ir kitas. Naudojant CI dažniausiai yra vertina‐ ekonomikos indikatoriumi – BVP. Rodikliai, kurie
mos atskiros valstybės regionų arba pasaulio mastu. silpnai ar vidutiniškai ( ρ X , BVP < 0,75 ) koreliuoja su
i
BVP, šalinami iš tolimesnės analizės. Atrinkti n < n
*
Pavyzdžiais galėtų būti konkurencingumo indeksas
(angl. competitiveness index), žmogaus socialinės rai‐ rodikliai yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir
dos indeksas (angl. human development index) ir kiti. vienetinę dispersiją.
47
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Apibrėžkime tiesinį faktorinės analizės (FA) Faktorių išskyrimas ir sukimas
modelį: Faktoriams išskirti pasirinktas pagrindinių
X = LF + E, (2) komponenčių analizės (PKA) metodas. Šiuo atveju
čia L – svorių (angl. loadings) matrica, F – faktoriais F j laikomos sunormuotos pagrindinės
latentinių faktorių matrica, E – charakteringųjų komponentės. Suformuluojamas PKA uždavinys: rasti
faktorių vektorius. pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:
m m
FA modelio prielaidos: Y1 = ∑ α1 j X j , ..., Ym = ∑ α mj X j , (5)
1. bendrieji faktoriai F j nekoreliuoti, o disper‐ j =1 j =1
sija DFj = 1; su sąlygomis:
2. charakteringieji faktoriai Ei nekoreliuoti, o 1) cov(Yi , Y j ) = 0, i, j = 1..m, i ≠ j ,
DEi = τi;
2) DY1 ≥DY2 ≥... ≥DYm ,
3. faktoriai Fj ir Ei nekoreliuoti, čia j = 1.. p . m m def
FA modelyje kiekvieno pradinio kintamojo X i 3) ∑DYi = ∑DX i = S . (5‘)
i =1 i =1
dispersija skaidoma į dvi dalis – dispersiją, kurią
2 Išsprendus PKA uždavinį, gaunami koeficientų
sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą hi ),
ir dispersiją, kurią lemia bendraisiais faktoriais
α ij , i, j = 1,.., m įverčiai aij ir m pagrindinių
komponenčių įverčiai:
nepaaiškinama paties kintamojo variacija
∧
(specifiškumą τ i ) [2]. (Norint atskirti FA svorius nuo
m
Y i = ∑ aij X j , i = 1..m (6)
galutinių CI svorių, kai kuriose straipsnio vietose j =1
skliausteliuose bus nurodytas ir angliškas terminas Pasirenkama prielaida palikti pirmąsias p kom‐
loadings.) ponentes Y1 ,..., Y p , kurios paaiškina ne mažiau kaip
Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių 95 proc. bendrosios dispersijos. Taigi ir faktorių
pasirinkimo problemas: skaičius atitinkamai bus p.
1. faktorių išskyrimas priklauso nuo pasirinkto Pradiniai rodikliai pagrindinėmis komponen‐
metodo; tėmis išreiškiami taip:
m
2. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas; X i = ∑ α jiY j , i = 1..m . (7)
3. nevienareikšmiškas interpretavimas. j =1
Darbe naudoti Bartleto sferiškumo (angl. Bar‐ Turint koreliacijų matricą RXX, galima
tlett’s test of sphericity) ir Kaizerio, Mejerio ir Olkino apskaičiuoti bendruosius faktorius Fj, faktorių svorių
(KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai. l ij , bendrumų hi2 ir specifiškumų τ i įverčius. Pačių
Bartleto sferiškumo testas tikrina hipotezę faktorių ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami, todėl
H 0 , ar koreliacijų matrica yra vienetinė: R = 1 (visi jų įvertinimas nebus akcentuojamas.
stebimi kintamieji nekoreliuoti). Jeigu hipotezė H 0 Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:
priimama, reiškia, kad FA modelio taikyti negalima. ∧ ∧
KMO matas vertina, ar duomenys tinkami FA l ij = a ji s 2 (Y j ) , i = 1..m, j = 1.. p ∧. (8)
modeliui: Naudojami bendrumų hi2
įverčiai hi , norint
2
i < 0,8 .
2 2
Panašiai įvertinamas kiekvieno rodiklio tinka‐ h i (9) buvo mažiausias rinkinyje: h
mumas FA: Procedūra kartojama tol, kol gaunamas rodiklių rin‐
kinys X, kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną
∑i ≠ j rij
MSAi = , (4) X ni . Tokiu
m
būdu sumažinama rodiklių aibė:
~
∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij
R → R .
Gautoji faktorių svorių matrica L yra nevie‐
Rodikliai, kurių MSAi reikšmė žema, po vieną nareikšmė, t. y. egzistuoja aibė matricų, tenkinančių FA
pašalinami iš tolimesnės analizės. modelio (2) prielaidas.
48
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ PRAKTINIS METODO TAIKYMAS
tricai suteikti paprastosios struktūros (angl. simple stuc‐
ture) pavidalą (šis terminas gana senas, jį 1947 m.aprašė Darbe naudoti Statistikos departamento Rodiklių
Thurstonas). Paprastoji struktūra reiškia, kad kiekvienas duomenų bazės duomenys. Pasirinktas 2000–2009 m.
rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi. laikotarpis, norint išvengti 1998 m. Rusijos krizės įtakos kai
Praktiškai tai sunkiai įgyvendinama, todėl sten‐ kuriems statistiniams rodikliams iki 2000 m. Ketvirtinis
giamasi rasti struktūrą, panašią į paprastąją. rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam, kad gautus
Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP.
lusis faktorių sukimas (Varimax metodas), nes šis meto‐ Iš socialinės‐ekonominės srities buvo pasirinkti
įvairūs rodikliai ( n = 41 ), kurie pastebimai koreliuoja su
*
das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą, t. y. fakto‐
riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ BVP. 1 lentelėje yra pateikta keletas rodiklių, kurių
*
ja svorių (angl. loadings) matrica L ). Varimax metodas koreliacija su BVP yra didžiausia.
dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1, 3]. Šiuo
metodu ieškoma kuo paprastesnės struktūros L, kad 1 lentelė. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai X i
faktorių bendroji dispersija būtų kuo didesnė. Maksimi‐
Koreliacijos
zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe: koeficientas
1 p m 4 p m 2 2 Sritis Rodikliai Xi
max(V ) = ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) , (10) ρ X i , BVP
m 2 j =1 i =1 j =1 i =1
Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos apyvar‐ 0,996
2
čia lij – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui. tistika ta, išskyrus variklinių
transporto priemonių ir
Svorių įvertinimas ir agregavimas
motociklų prekybą, auto‐
Indikatorių svorių parinkimas yra vienas iš mobilių degalų prekybą
esminių žingsnių, konstruojant CI, tiesiogiai įtakojantis Užsienio Eksportas 0,974
CI reikšmes. Paprastai pasukus faktorius negaunama prekyba
paprastosios svorių matricos L struktūros, kurią būtų Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos 0,971
galima panaudoti CI svoriams vertinti, todėl reikalin‐ tistika maitinimo ir gėrimų teikimo
veiklos apyvarta
gas teorinis metodas, leidžiantis įvertinti svorius iš
* Ekonomika Tiesioginės užsienio in‐ 0,965
turimos pasuktosios matricos L . Toliau šiame darbe ir finansai vesticijos
bus naudojamas Nicoletti pasiūlytas metodas (Nico‐ Pramonės produkcija 0,957
letti et al., 2000), kurio esmę sudaro didžiausius svo‐ Verslo sta‐
tistika Apdirbamosios gamybos 0,957
rius (angl. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija
pinius sudėtinius rodiklius (angl. intermediate compo‐ Užsienio Importas 0,955
i
sites) ( IC k ), k = 1.. p [4]. Paprastai sakant, šis meto‐ prekyba
das didesnius svorius suteikia tiems rodikliams, kurie * Pearsono koreliacijos koeficientas, reikšmingumo lyg‐
muo – 0,01 .
labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.
CI svoriams įvertinti naudojamas algoritmas
Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai
(formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):
1. Pirminė statistinių duomenų analizė ir
~ lij2 faktorių išskyrimas.
1) l ij = ,
Sj Pirmiausia buvo atlikta pirminė statistinių
duomenų analizė: įrašytos trūkstamos reikšmės, duo‐
⎧⎪ ~
i
2) wi = max l ij , jeigu j = k – svoriai IC k , menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti. Palikti tik
ICk ⎨ i
tie X i , kurie stipriai koreliuoja su BVP
⎩⎪ 0, j≠k
( ρ X i , BVP ≥ 0,75 ), likusieji buvo pašalinti.
3) w*ICi = wIC i
⋅ S j / S – korekcija, Duomenų kokybė ir tinkamumas FA buvo pati‐
k k
*i *i
4) wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija. (11) krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus. Bar‐
k
i
k tletto sferiškumo testas atmetė hipotezę H 0 , kad
Taigi, gautas svorių vektorius W naudojamas pasirinkti rodikliai tarpusavyje koreliuoja. KMO testu
formulėje (1) CI = ƒ(X, W). buvo gauta reikšmė 0,809, reiškianti, kad duomenys
CI gauti buvo pasirinkta tiesinė agregavimo tinkami FA. Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių
2
technika: bendrumai hi ir buvo palikti tik tie X i , kurių
CI (t , w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi , t = 1..T . (12) hi > 0,8 .
2
49
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Po analizės likusių rodiklių X i ( m = 13 ), kurie *
2 lentelė. Svorių (loadings) matrica L pasukus faktorius
naudojami darbe, reikšmės:
EM – užimtieji; Faktoriai
Rodikliai
1 2
MAN – apdirbamosios gamybos pramonės
EM 0,940 0,246
produkcija;
MAN 0,715 0,676
RTEM – mažmeninės prekybos apyvarta,
RTEM 0,647 0,759
išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų
SMV 0,875 0,434
prekybą; automobilių degalų prekybą;
IMP 0,766 0,626
SMV – variklinių transporto priemonių ir EXP 0,664 0,738
motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei GRT 0,880 0,348
remonto apyvarta; FDI 0,554 0,810
IMP – importas; CPI 0,148 0,980
EXP – eksportas; PPI 0,488 0,847
GRT – pervežta krovinių geležinkeliu, tūkst. NRB 0,883 0,416
tonų; CIS 0,745 0,627
FDI – tiesioginės užsienio investicijos; FBS 0,648 0,737
CPI – vartotojų kainų indeksas;
PPI – gamintojų kainų indeksas;
NRB – negyvenamieji pastatai, apimtis to meto 3 lentelė. Svorių vertinimo rezultatai
kainomis;
CES – inžineriniai statiniai, apimtis to meto
kainomis; Rodikliai CI svoriai wi
FBS – mažmeninės prekybos maitinimo ir EM 0,093
gėrimų teikimo veiklos apyvarta. MAN 0,056
Proceso pabaigoje buvo išskirtos dvi RTEM 0,070
pagrindinės komponentės, kurios paaiškina 96,02 SMV 0,080
proc. bendros dispersijos. Taip pat buvo įvertinta IMP 0,062
svorių (angl. loadings) matrica L. EXP 0,066
GRT 0,081
2. Svorių vektoriaus įvertinimas. FDI 0,080
Norint supaprastinti matricos L struktūrą, CPI 0,117
faktoriams sukti buvo pasirinktas Varimax metodas. PPI 0,087
Kaip įprasta, pasukus faktorius nebuvo gauta matricos NRB 0,082
L* paprastosios struktūros (2 lent.). Dėl šios CIS 0,058
priežasties toliau buvo taikomas svorių įvertinimo FBS 0,066
metodas.
Pritaikant CI svorių vertinimo metodą,
algoritme naudojamos rodiklių X i dispersijų CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI
dedamosios sumos S ( S1 = 6,702 ir S 2 = 5,781 ),
kurias
∧ paaiškina faktoriai j = 1,2 (žr. (5‘), S įvertis Sukonstruoto CI ir BVP indekso lyginamosios
S = 13 ). analizės grafinis vaizdas pateikiamas 1 pav. Analizėje
naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m. vidurkis
Trumpai aprašysime algoritmo etapus: atitinka 1), sezono įtaka pašalinta.
*
1. Naudojant L svorius ir dydžius S j įverti‐ Iš 1 pav. matyti, kad sukonstruoto CI ir BVP
nami koreguotieji faktorių svoriai (angl. loadings); 2000–2008 m. kitimo tendencijos buvo labai panašios.
2. Atrenkami tarpiniai rodikliai, kurių kore‐ Išsiskiria 2009 m., kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo
guotieji svoriai yra didžiausi; pasiekusi viršūnę. Taip pat galima pastebėti, kad CI
3. Panaudojant santykius S j / S gaunami prasidedantį ekonomikos smukimą rodo ketvirčiu
agreguoti tarpiniai rodikliai; anksčiau nei BVP. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad
4. Svoriai normalizuojami, gaunamas rezultatas naudojamos kiek skirtingos skalės, BVP skalė –
∑ wi = 1 (3 lentelė). dešinėje.
50
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
1 pav. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas
2,6
3,0
2,4
2,2
2,5
2,0
2,0 1,8
1,6
1,5 1,4
1,2
1,0 1,0
2000 I
2001 I
2002 I
2000 III
2001 III
2002 III
2003 I
2003 III
2004 I
2004 III
2005 I
2005 III
2006 I
2006 III
2007 I
2007 III
2008 I
2008 III
2009 I
2009 III
CI BVP indeksas (2000 – 1)
2 pav. Pokyčiai, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, procentais
25%
15%
5%
‐5%
‐15%
‐25%
‐35%
2001 I
2001 III
2002 I
2002 III
2003 I
2003 III
2004 I
2004 III
2005 I
2005 III
2006 I
2006 III
2007 I
2007 III
2008 I
2008 III
2009 I
2009 III
CI BVP indeksas (2000 – 1)
Sukonstruotas CI traktuojamas kaip bendrasis Recommendations for Getting the Most From Your
ūkio plėtros rodiklis (BŪPR). Lyginant jo ir Analysis, Practical assessment, research & evaluation,
BVP dinamiką matyti, kad tolygios ekonominės raidos vol. 10, e. journal, p. 1–9.
laikotarpiu jų trajektorijos beveik sutampa, tačiau 2. Čekanavičius, V., Murauskas, G. 2002:
2009 m. skirtumas buvo ryškus (2 pav.). CI pokyčiai Statistika ir jos taikymai II, Vilnius: TEV.
labiau koreliuoja su Statistikos departamento 3. Kim, J. O., Muller, C. W. 1989: Factor,
skelbiamais ekonominių vertinimų rodikliais, todėl discriminant and cluster analysis (in Russian). Moscow:
galima sakyti, kad pastaraisiais metais Lietuvos BVP Finance and statistics, p. 25–35.
ne visai tiksliai atspindėjo bendrą šalies ekonomikos 4. Nicoletti, G., Scarpetta, S. and Boylaud, O.
būklę. 2000: Summary Indicators of Product Market
Atlikta analizė leidžia teigti, kad vertinant šalies Regulation with an Extension to Employment Protection
ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai, kurie, Legislation, OECD, Economics Department Working
analizuojami lygiagrečiai su BVP, duotų bendresnį ir Papers, No. 226.
aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą. 5. Stiglitz J. E., Sen A., Fitoussi J. P. 2009: Report
by the Commission on the Measurement of Economic
LITERATŪRA Performance and Social Progress. Interneto prieiga:
http://www.stiglitz‐sen‐fitoussi.fr/documents/
1. Costello, A. B., Osborne, J. W. 2005: Best rapport_anglais.pdf.
Practices in Exploratory Factor Analysis: Four
51
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Doc. dr. Angelė Kėdaitienė Doc. dr. Vytautas Kėdaitis
Europos humanitarinio universiteto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Politikos mokslų katedra Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Valakampių g. 5, 10222 Vilnius Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
El. p. angele.kedaitiene@ucdconnect.ie Tel. (8 5) 236 6143
El. p. vytautas.kedaitis@ef.vu.lt
ĮVADAS Galima išskirti daugybę DS panaudojimo rinkos tyri‐
muose sričių: naujų produktų ar idėjų generavimas,
Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ rinkos potencialo nustatymas, tinkamos reklamos
tis vertinimas, angl. multidimensional scaling, MDS), kampanijos parinkimas, rinkos segmentavimas. DS gali
išduoda pats pavadinimas. Iš jo galima numanyti, jog būti naudojamos ten, kur reikia suprasti respondentų
tai – tikslingas objektų išdėstymas daugiamatėje erd‐ pasirinkimus ir jų motyvus, tai yra beveik visose rinko‐
vėje. Egzistuoja keli daugiamačių skalių (DS) apibrėži‐ daros ir rinkos tyrimų srityse. Dažniausiai naudojant DS
mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia
visuma, skirta atskleisti „nematomą duomenų struk‐ pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo
tūrą“ (Kruskal & Wish, 1978), daugiamatės skalės – tai esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą
duomenų analizės modelių rinkinys, leidžiantis pateikti ir kodėl? 3) Kokie pagrindiniai vartotojų požiūriai? 4)
atstumais išreikštų duomenų grafinį vaizdą (F. W. Kokias naujų produktų galimybes palieka jau rinkoje
Youngas). Atliekant daugiamačių skalių analizę gau‐ egzistuojančios prekės? 5) Kaip išsidėstę vartotojų
namas grafinis vaizdas, kuriame objektai, pavyzdžiui, idealūs produktai tam tikrų savybių atžvilgiu? 6) Kaip
prekės, išdėstomi n‐matėje erdvėje pagal jų panašu‐ įvairios reklamos priemonės veikia vartotojų suvokimą
mus. Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?
savybių. Sakoma, kad daugiamačių skalių modelis at‐
skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“. Grafiniame DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA
vaizde išryškėja savitos dimensijos, kurios dažnai ne‐
sutampa su pradinėmis savybėmis, pasirinktomis ob‐ DS buvo sukurtos ir ilgą laiką vystomos psicho‐
jektų panašumui vertinti. metrikų (psichometrija – mokslas apie matavimus
Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus psichologijoje), daugiausia prie to prisidėjo R. N. She‐
taip, kad tiriamoje erdvėje atstumai tarp jų būtų kuo pardas („The analysis of proximities: multidimensional
mažesni. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ scaling with unknown distance function. I.“
vėje? Galima analizuoti metrinių ir nemetrinių artumų Psychometrika, 1962) ir Josephas Bernardas Kruskalis
matricas. Be to, galima išskirti klasikinį modelį, ku‐ („Nonmetric multidimensional scaling: a numerical
riame sprendinys sudaromas naudojant matricų method“, Psychometrika 29, 1964). Vis dėlto DS ištakos
algebrą, o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ siekia XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigą, kai buvo
rica. Vėliau buvo sukurti modernūs modeliai, leidžian‐ sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai. Šie
tys analizuoti ne tik klasikinio modelio, bet ir kitokio modeliai nebuvo itin naudingi ir iki pat šeštojo XX a.
pobūdžio artumų matricas. Prie tokių matricų būtų dešimtmečio DS buvo primirštos. Paskutiniais XX a.
galima priskirti Pirsono koreliacijos koeficientą, dešimtmečiais DS tobulinimą paskatino keli veiksniai,
euklidinį atstumą (nepanašumo atveju), Minkovskio pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas. Sukurti
(metriniams duomenims) ir pan. Svarbiausi DS mode‐ nauji modeliai ir algoritmai bei nauja kompiuterinė
liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis technika leido vis plačiau taikyti DS psichologijoje,
ir modernusis nemetrinis. sociologijoje, istorijoje ir kitose mokslo šakose.
DS buvo sukurta ir pirmiausia taikoma psicho‐ Pirmą kartą, XX a. šeštojo dešimtmečio pabai‐
metrikų. Netrukus jas imta taikyti psichologijoje ir so‐ goje, DS rinkos tyrimuose pritaikė W. S. Torgernsonas,
ciologijoje, siekiant suprasti žmonių veiksmus ir tai, spręsdamas su vartotojų nuostatomis susijusią pro‐
kaip jie vertina vienus ar kitus dalykus. Kadangi viena blemą, Naujosios Anglijos kompanijai, gaminančiai
pagrindinių rinkodaros užduočių yra suprasti žmonių sidabro gaminius, pristatant naujus modelius. Kitas
poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos tyrėjas, ėmęs taikyti DS savo darbuose, buvo
naudos), DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose. V. J. Stefflre‘is. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS
52
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
rinkos tyrimuose. Šis mokslininkas DS rezultatus kamos, tačiau nėra aišku, kaip tai atlikti. Kita problema
naudojo kaip grafinę priemonę vartotojų supratimui yra ta, kad net gavus tinkamą grafinį modelį jis gali
apie prekių panašumus parodyti. Jo naudoti trimačiai būti nenaudingas. Pavyzdžiui, kuriant naują produktą
modeliai, kuriuos jis vadino tinkertoys (vaikiškas galima atrasti tašką, reprezentuojantį šį produktą,
erdvinis konstruktorius), pasirodė puiki priemonė tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku. Dalis problemų tenka
suprantamai pateikti tyrimų rezultatus. V. J. Stefflre‘io ir rinkos tyrėjams, kurie sunkiai perpranta DS analizės
darbuose buvo pabrėžiama viena pagrindinių DS rezultatus.
savybių – sudėtingomis procedūromis apdorojus
duomenis, išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis
DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS
tampa lengviau analizuoti.
Aštuntajame dešimtmetyje prie DS tobulinimo
DS metodo tikslas – netiesiogiai sumažinti di‐
ir jo panaudojimo rinkos tyrimuose prisidėjo P. E.
mensijų, kurias respondentai naudoja vertindami al‐
Greenas su kolegomis. Jie pradėjo taikyti naujus DS
ternatyvas, skaičių. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐
metodus ir algoritmus. Tarp jų minėtini J. D. Carrollo ir
tas dėl to, kad daugeliu atvejų požymiai nėra žinomi,
J. J. Chango sukurti INDISCAL (angl. Individual Diffe‐
taip pat respondentas gali nenorėti (aktualiausia kal‐
rences Scaling – individualių skalių skirtumai),
bant apie asmeninius dalykus, pavyzdžiui, santykius su
IDIOSCAL (angl. Individual Differences in Orientation
artimaisiais) arba negalėti (pavyzdžiui, žmogui, netu‐
Scaling – individualių skalių skirtumų orientavimas),
rinčiam išsilavinimo meno srityje, būtų sunku nurodyti
MDPREF (angl. Multidimensional Analysis Of Preferance
požymius, dėl kurių jam patinka vienas ar kitas kūri‐
Data – daugiamatė pirmenybių duomenų analizė),
nys) tiksliai nurodyti savo vertinimo motyvų. DS ana‐
PREFMAP (angl. Preference Mapping – pirmenybių
lizė pradedama nuo duomenų rinkimo, įvykdžius šią
skalės / žemėlapis). Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐
procedūrą, gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐
todus. P. E. Greenas su kolegomis daugiau dėmesio
finis modelis.
skyrė grafinių modelių dimensijoms euklidinėje erd‐
vėje, jų interpretavimui ir supratimui bei pradėjo nau‐
Pirminiai duomenys
doti sankaupų analizės ir DS junginį. Šiame dešimtme‐
tyje DS panaudojimą rinkos tyrimuose skatino ir atsi‐
DS analizei reikalinga objektų tarpusavio pana‐
radusi kombinuotos erdvės analizė. Visi šie nauji me‐
šumų matrica. Kai tik buvo sukurtos DS, dažniausiai
todai leido DS tiksliau reprezentuoti objektus ir gauti
įvesties duomenys buvo paremti panašumo įverčiais.
reikiamas grafinių modelių interpretacijas. INDISCAL Respondentai, remdamiesi pateikta skale, vertino tie‐
atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų sioginį objektų panašumą. Surinkti tokius duomenis
skaičiumi. Iki tol egzistavę metodai leido išskirti tik buvo sudėtinga, nes norint įvertinti n objektų pana‐
nedidelį dimensijų skaičių, todėl DS buvo nelabai tin‐ n ( n − 1)
kamos atliekant sudėtingus tyrimus. Nors grafinis mo‐ šumus, reikėjo gauti 2 įverčius. Tarkime, norima
delis, turintis daugiau nei tris dimensijas, yra sunkiai įvertinti 10 objektų panašumus, tam respondentas
suprantamas, INDISCAL leidžia sumažinti dimensijų 10(10 − 1)
turėtų pateikti = 45 įverčius. Visgi šis
skaičių. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ 2
giamos į poerdvius, taip pagrindiniame modelyje ga‐ duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐
lima pavaizduoti gerokai daugiau dimensijų, nepra‐ tams dažniausiai nesunku įvertinti dviejų objektų tar‐
randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus. pusavio panašumą, taip jie neatskleidžia savo verti‐
nimo motyvų.
Šie metodai tapo klasikiniais. DS ir toliau buvo
tobulinamos. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ Duomenis, reikalingus DS pirminių duomenų
todus, kurie naudotų Euklido atstumus su parinktais matricai, galima surinkti įvairiais būdais. Tam galima
svoriais. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ naudoti apklausas, stebėjimą, grupines diskusijas ir
raja tarp DS metodo taikymo ir rinkos tyrimų. Dažnai daugybę kitų metodų. Naudojant šiuos metodus taip
vietoje DS pasirenkamos kitos analizės rūšys, pavyz‐ pat galima pasirinkti ir skirtingas priemones duo‐
džiui, regresinė analizė. Pagrindinė to priežastis yra ta, menims gauti, pavyzdžiui: prašyti respondentų atsa‐
jog tyrėjų nebetenkina DS rezultatų interpretavimas. kyti į struktūrizuotus klausimus ar tiesiogiai įvertinti
Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų. objektų tarpusavio panašumus. Dažniausiai renkant
Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas. Jas ne tik duomenis DS pasirenkami šie būdai: kortelių rūšiavi‐
sunku pavadinti, bet ir norint gauti tinkamą mas, objektų reitingavimas, netiesioginis panašumo
sprendimams priimti modelį ašys neretai turi būti pasu‐ įvertinimų gavimas.
53
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Kortelių rūšiavimas. Šis metodas dažnai nau‐ gaiviųjų gėrimų). Jei tarp DS analizei pasirinktų ob‐
dojamas asmeninių apklausų metu. Respondentams jektų neįtrauksime svarbių objektų (pavyzdžiui, atlik‐
išdalijamos kortelės, kuriose surašytos visos vertinamų dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių
objektų poros. Tuomet respondentų prašoma gėrimų), greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių
sudėlioti korteles į kelias krūveles (pavyzdžiui, į ketu‐ dimensijų (pavyzdžiui, tonizuojančio poveikio). Kita
rias porų krūveles: labai panašių, panašių, nepanašių ir vertus, negalima ir persistengti renkantis objektus DS
labai nepanašių objektų) pagal tai, kiek objektai analizei. Jei bus pasirinkti itin skirtingi objektai ar jų
kortelėse yra tarpusavyje panašūs. Tada respondentų grupės (pavyzdžiui, atliekant gėrimų DS analizę bus
prašoma kiekvienos krūvelės korteles išdėlioti pagal pasirinkti alkoholiniai, karštieji ir gaivieji, nealkoholiniai
kortelėse esančių objektų porų tarpusavio gėrimai), greičiausiai rezultatas pateiks kelias objektų
panašumus. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio grupes (šio pavyzdžio atveju – alkoholinių, karštųjų ir
panašumų įvertinimas. Šis rūšiavimas atliekamas gaiviųjų nealkoholinių gėrimų grupes). Toks DS rezul‐
dviem etapais, nes kortelių skaičius dažniausiai yra tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus
gana didelis, pavyzdžiui, vertinant dešimt objektų rei‐ ar reiškinius ir bus bevertis. Todėl svarbu atidžiai rink‐
kia 45 kortelių. Respondentams yra gerokai lengviau tis objektus, kurie bus naudojami DS analizei atlikti.
jas rūšiuoti į kelias krūveles, o vėliau atskirai vertinti Kaip ir patys objektai (jų savybės), tinkamam DS
mažesnį objektų porų skaičių. rezultatui gauti svarbus ir jų skaičius. Paprastai ob‐
Objektų reitingavimas. Šis būdas nedaug ski‐ jektų, reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti, skaičius
riasi nuo pirmojo. Kartais neįmanoma ar nepraktiška 2–3 kartus viršija gaunamų dimensijų skaičių. Kaip ir
respondentams dalyti korteles, pavyzdžiui, atliekant bet kokiame kitame tyrime, naudojant DS negalima
apklausas paštu ar internetu. Tuomet respondentų tikėtis gerų rezultatų, jei duomenų kokybė yra prasta,
prašoma įvertinti, kiek objektų poros yra tarpusavyje t. y. duomenų patikimumas nėra patikrintas papil‐
panašios pagal pateiktą skalę. Skalė gali būti labai domu tyrimu arba juose yra netipinių, tiriamajai
įvairi, priklausomai nuo to, kaip tiksliai reikia atskirti visumai nebūdingų duomenų. Renkant duomenis DS,
objektus, pavyzdžiui, šešių ar dešimties padalų skale svarbu atsižvelgti į respondentų galimybes ir norą
nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“. Taip pat rinkti patikimą informaciją. Didėjant pasirinktų objektų
renkant duomenis šiuo būdu galima prašyti skaičiui, objektų porų, kurių panašumus reikia įvertinti,
respondentų įvertinti kiekvieno objekto panašumą su skaičius sparčiai didėja. Pavyzdžiui, norint gauti dvide‐
vienu objektu. Vėliau šis objektas pasirenkamas kaip šimties objektų tarpusavio panašumų įvertinimus,
atskaitos taškas ir pagal įvertintus panašumus gau‐ reikės gauti net 190 objektų porų panašumo įvertini‐
nami objektų porų panašumai. mus. Šiais laikais, kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti
Netiesioginis panašumo įvertinimų gavimas. apklausose, būtų itin sunku rasti pakankamą skaičių
Dažnai tyrimuose objektų tarpusavio panašumai gau‐ respondentų, kurie norėtų atsakyti į tokį klausimų
nami netiesiogiai, iš kitų vertinimų. Objektai vertinami skaičių. Net ir radus jų pakankamai, būtų sunku išlaiky‐
atskirai vienas nuo kito, pagal pasirinktas savybes. Pa‐ ti jų dėmesį visos apklausos metu. Šią problemą
gal šiuos vertinimus randamas ir pasirenkamas pana‐ galima lengvai išspręsti, jei respondentai yra homo‐
šumo matas. Tam naudojami įvairūs panašumą verti‐ geniški. Tuomet galima suskirstyti klausimyną ir res‐
nantys rodikliai, pvz., koreliacijos koeficientai, atstumo pondentų imtį į kelias dalis. Tokiu atveju respondentai
matai, tikimybiniai panašumo koeficientai ir t. t. turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus.
Dažnai gautų rezultatų patikimumas priklauso
nuo pasirinktų objektų tipo, jų informatyvumo. Verti‐ Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas
nant kino filmų panašumus gali išaiškėti veiksmo kie‐
kio (daug veiksmo – mažai veiksmo) ar garso takelio Standartiniai DS modeliai pateikia grafinę ob‐
kokybės (gera kokybė – bloga kokybė) dimensijos, jektų reprezentaciją vektorinėje erdvėje. Toks mode‐
tačiau sunku tikėtis, jog tyrimas išryškins pavojaus lis, kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai,
susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio paprastai atliekamas dviem etapais.
sveikatai (teigiamas poveikis – neigiamas poveikis) Pirminis sprendimas (objektų išdėstymas).
dimensijas. Vertinant objektų panašumus, dažniausiai Pirmasis DS etapas yra pirminio sprendimo gavimas
remiamasi vienomis savybėmis ir mažai dėmesio krei‐ arba pirminis objektų išdėstymas erdvėje. Vienas būdų
piama į kitas. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo
matant, kokios savybės gali išryškėti atlikus DS ana‐ dimensijų skaičiaus erdvėje. Nors toks metodas yra
lizę. Grafiniame modelyje išryškėjančios dimensijos paprastas, tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai
tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui, apsunkina kitą DS etapą, todėl yra retai naudojamas.
54
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
objektai. ∑d ij
2
∑ atstumai
2
Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti, ar
dvimatėje erdvėje. N‐matėje erdvėje (kai n>2) koordinačių pakeitimas išdėliojo taškus erdvėje taip,
procedūra nedaug skiriasi nuo aprašytosios. Pirmieji kad jie geriau reprezentuotų objektus, ar pablogino
taškai dedami taip pat, kaip ir dvimatės erdvės atveju. rezultatą (kuo mažesnė STRESS1 reikšmė, tuo tiksliau
Trečiasis taškas randamas brėžiant ne apskritimus, o atidėti taškai reprezentuoja atstumus tarp objektų).
sferas (trimatėje erdvėje) arba hipersferas (n‐matėje Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol, kol STRESS1
erdvėje, kai n>3). Šis taškas pasirenkamas imant bet reikšmė yra didesnė nei nustatyta tyrėjo arba kol
kurį tašką iš sankirtos sferos ar hiperplokštumos. Jei pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį
sankirtos taškų nėra, ketvirtasis ir visi likę taškai nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa). Neretai
atidedami sferų arba hipersferų sankirtos sudarytos sunku nuspręsti, kokią didžiausią leistiną šio indekso
erdvės centre. reikšmę pasirinkti. Tai priklauso nuo to, kiek tikslūs turi
Nesvarbu, kelių dimensijų erdvėje atidedami būti tyrimo rezultatai. Tyrėjų nuomonės apie tai, kokia
taškai, pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik funkcijos reikšmė leidžia gautą grafinį sprendimą
identiška. Tačiau jei dimensijų yra trys, atidėti taškus laikyti tiksliu, skiriasi. D. B. Kruskalis šios funkcijos
nenaudojant kompiuterinių programų paketų tampa taikymo pradžioje pasiūlė modelio tikslumą vertinti
sudėtinga, o jei dimensijų yra keturios ir daugiau – taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0,05 – puikus, 2) 0,05–0,1 –
labai sunku. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra geras, 3) 0,1–0,2 – patenkinamas, 4) 0,2 ir daugiau –
daugiau nei keturios, vienintelis būdas išdėstyti taškus blogas. Tai vienas priimtiniausių vertinimų, kuriuo
yra naudoti specializuotas kompiuterines programas. derėtų naudotis, jei tyrimo specifika nereikalauja ko
Antrasis žingsnis. Antrajame DS analizės etape kito. Atliekant DS analizę, reikia pasirinkti, kiek
siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą. Tai atlie‐ dimensijų turės ieškomas grafinis modelis. Dimensijų
kama naudojant gradiento procedūrą (gradientas – skaičiaus nustatymas yra sudėtinga užduotis. Yra
greičiausio funkcijos augimo kryptį nurodantis daugybė teorijų, apibūdinančių reikiamą dimensijų
vektorius), kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į skaičių ir būdus jį nustatyti.
55
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja, o kai paprastai „parodo“, kurioms dimensijoms šios
pasirenka praktinį, bandymais pagrįstą kelią. Šiuo‐ savybės yra būdingos, tuo pat metu tai palengvina ir
laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti pačių dimensijų supratimą. Kitas būdas, leidžiantis
DS analizę labai greitai, todėl ji atliekama pasirinkus patikslinti dimensijų pavadinimus, susijęs su
skirtingus dimensijų skaičius ir iš rezultatų išrenkant papildomos informacijos analizavimu. Tyrimo metu
tinkamiausius. Tinkamam dimensijų skaičiui nustatyti galima surinkti objektų vertinimus pagal tam tikras
naudojami du būdai. Pirmasis – iš anksto nustatyti savybes. Vėliau reikėtų ieškoti koreliacijos tarp šių
paklaidos indekso (pavyzdžiui, STRESS) reikšmę. įvertinimų ir objektų padėties gautame grafiniame
Tyrėjas iš anksto pasirenka indekso reikšmę, kurios modelyje. Jei randamas tvirtas ryšys tarp objektų
negalima viršyti, ir pagal bandymų rezultatus išsirenka pozicijų ir jų įvertinimų, šis ryšys tyrėjui yra užuomina,
dimensijų skaičių, kuriam esant ši reikšmė neviršijama. suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.
Kitas būdas yra nubraižyti grafiką, kurio skirtingose Vis dėlto nederėtų pamiršti, jog gauti rezultatai
ašyse atidedamos STRESS funkcijos reikšmės ir dažnai yra preliminarūs. Patartina DS analizę naudoti
dimensijų skaičius. Tuomet grafike ieškoma taško, sudarant hipotezes, o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐
kuriame pridėjus papildomą dimensiją STRESS, mos sprendimo modelį. Gavus grafinį modelį, reikia
reikšmė pradeda po truputį mažėti. Pirmame pasirinkti naują imtį ir patikrinti rezultatus kitu
paveiksle pateikiamas tokio grafiko pavyzdys. Šiame metodu. Tik gavus tokį patį rezultatą, juo galima
paveiksle matome, kad kreivės nuolydis stipriai pasitikėti.
sumažėja, kai dimensijų yra dvi, o kai jų yra trys, kreivė
tampa beveik horizontali. Iš šio grafiko negalima DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO
tiksliai pasakyti, dvi ar tris dimensijas pasirinkti. Tai PRAKTIKOJE YPATUMAI
priklauso nuo tyrėjo nuomonės – to, ką jis laiko
nereikšmingu STRESS funkcijos pakitimu, ir tyrimo Siekiant aiškiau apibūdinti DS, pateikiamas
specifikos. Šiuo atveju greičiausiai būtų pasirinkta praktinis pavyzdys. Jo tikslas – padėti suprasti DS
atlikti DS trimatėje erdvėje, nes pridėjus ketvirtąją procedūras, remiantis konkrečiu pavyzdžiu.
dimensiją, grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug,
o interpretuoti keturmatį modelį yra gerokai Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas
sudėtingiau nei trimatį. Vieta, kurioje STRESS funkcijos
reikšmė, pridėjus papildomą dimensiją, pradeda Šiam DS pavyzdžiui buvo pasirinkti devyni
mažėti nereikšmingu laipsniu, vadinama „alkūne“. objektai. Siekiama įvertinti uždarosios akcinės
bendrovės „Švyturys‐Utenos alus“ gaminamų alaus
Analitinis daugiamačių skalių vertinimas rūšių panašumą. Tyrimui buvo pasirinktos devynios
„Švyturio“ alaus daryklos gaminamos alaus rūšys:
Atilikus DS analizę, gaunamas objektų „Ekstra“, „Ekstra Draught“, „Švyturio“, „Gintarinis“,
išdėstymas pagal tam tikras savybes. Rezultatai pa‐ „Originalusis“, „Stipriausias“, „Baltijos“, „Baltas“ ir
teikiami norimo dimensijų skaičiaus erdvėje, „Degintas“. Tyrimo objektų pasirinkimą lėmė tyrėjo
dažniausiai dviejų arba trijų, nes tokius grafikus lengva asmeninė nuomonė ir žinios apie šiuos produktus.
interpretuoti. Nors gautasis modelis leidžia susidaryti Norint tinkamai atlikti DS analizę, tyrėjui reikia
vaizdą, kaip objektai išsidėstę dimensijose, dimensijų nemažai žinių apie pasirinktus objektus, kitaip būtų
pavadinimai nėra žinomi. Parinkti tinkamus sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.
pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys, nes Duomenims rinkti buvo pasirinktas tiesioginis
požymių, pagal kuriuos išdėstomi objektai, dažniausiai objektų porų panašumo vertinimas. Toks duomenų
yra daugiau nei gautų dimensijų. Viena dimensija rinkimo būdas pasirinktas dėl jo paprastumo ir
gautame grafiniame modelyje gali apimti kelias operatyvumo. Ne visos alaus rūšys respondentams
savybes ar tam tikrą jų derinį, todėl dimensijoms buvo vienodai pažįstamos, todėl tiesioginis objektų
pavadinti reikia patirties ir išradingumo. Papras‐ porų panašumų vertinimas leido respondentams juos
tesniuose DS rezultatuose dimensijų pavadinimus vertinti pagal tas savybes, kurios jiems yra žinomos.
galima nustatyti ieškant bendrų bruožų ir skirtumų Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus
tarp kraštinių objektų kiekvienoje dimensijoje. Norint iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras.
tinkamai pavadinti gautas dimensijas, galima surinkti Duomenims apie objektų porų panašumus gauti
įvairių savybių, kurias turi skalių objektai, panašumų buvo parengta anketa. Anketą sudarė 36 standarti‐
vertinimus. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐ zuoti skalės tipo klausimai. Respondentų buvo prašoma
56
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje, juos atmesti, todėl galiausiai naudoti tik 22
nuo 1 – visiškai nepanašios, iki 10 – identiškos. respondentų pateikti duomenys.
Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu. Anketa Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės
buvo paskelbta apklausų portale apklausa.lt problemos, su kuriomis susiduriama renkant
(http://www.apklausa.lt/answerform.php?form= duomenis DS analizei. Dažnai apklausos duomenys
10639). Toks duomenų rinkimo būdas pasirodė gali būti gana nepatikimi. Darbe aprašomi keli būdai,
visiškai neefektyvus. Buvo gautos tik septynios kaip galima sumažinti duomenų nepatikimumą. Vis
anketos, iš jų trys užpildytos iki galo, keturios dėlto svarbiausia yra tinkamai motyvuoti
apklausos nutrūko neužpildžius anketos iki galo. respondentus, tam galima nurodyti tyrimo
Pasireiškė vienas pagrindinių tiesioginio objektų reikšmingumą ar naudoti įvairius paskatinimus. Taip
panašumo vertinimo trūkumų – dėl didelio klausimų pat derėtų rinktis asmeninę apklausą, taip apklausėjas
skaičiaus respondentai prarado susidomėjimą galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.
apklausa. Dėl mažo internetinės apklausos Surinkus duomenis iš 22 respondentų reikia
efektyvumo, šio duomenų rinkimo būdo teko nuspręsti, kaip apibendrinti jų pateiktus duomenis ir
atsisakyti. sudaryti atstumų matricą. Kadangi surinkti duomenys
Nepavykus surinkti duomenų internetine yra eilės skalės tipo (ranginiai), reikia rinktis vieną iš
apklausa, teko rinktis kitą duomenų gavimo būdą – struktūrinių vidurkių. Iš jų buvo pasirinkta mediana,
dalijant anketas. Iš viso buvo išdalyta 30 anketų. taip sumažinant kraštutinių reikšmių įtaką. Gaunama
Toks duomenų rinkimo būdas pasirodė gerokai surinktų duomenų matrica (1 lent.).
efektyvesnis, sugrįžo visos anketos. Vis dėlto net Gautoje duomenų matricoje yra pateikiami ne
aštuonias iš sugrįžusių anketų teko atmesti. atstumai tarp duomenų, o jų panašumai. DS analizei
Pasireiškė nesąmoningos respondentų klaidos dėl atlikti dažniausiai naudojami nepanašumo matai –
išsiblaškymo ir nuovargio. Tai pasireiškė tuo, jog atstumai. Paversti duomenis atstumais nėra
respondentai, įpusėję apklausą, toliau rinkosi sudėtinga, tačiau visai nebūtina, nes daugelis
vienodus panašumus visiems likusiems objektams. statistinių programų paketų gali dirbti tiek su
Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko panašumo, tiek su nepanašumo matais.
1 lentelė. Duomenų matrica
„Ekstra
„Ekstra“ „Švyturio“ „Gintarinis“ „Originalusis“ „Stipriausias“ „Baltijos“ „Baltas“ „Degintas“
Draught“
Ekstra 10 7 7 5 5 3 4 3 3
Ekstra
Draught 10 6 5 4 2 4 4 3
Švyturio 10 8 7 4 5 3,5 3
Gintarinis 10 7 4 5 4 3
Originalusis 10 3 5 3 3
Stipriausias 10 4 2 3,5
Baltijos 10 4 4
Baltas 10 2
Degintas 10
Grafinio modelio gavimas DS analizei buvo pasirinkta PROXSCAL (Proximity
Scaling) procedūra. Ši procedūra skirta atlikti DS
Darbe aprašytas grafinio modelio gavimas analizei, minimizuojant STRESS reikšmę. Programoje
padeda suvokti, kaip tai atliekama, tačiau dažniausiai nurodoma, jog duomenys yra panašumai, išdėstyti
šį darbą atlieka statistinės programos. Turint trikampę trikampės duomenų matricos viršutinėje dalyje. Taip
duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio pat nurodoma, jog reikia pateikti duomenis nuo vienos
gavimo. Šiame darbe grafinis modelis gaunamas iki šešių dimensijų. Programa pateikia STRESS
naudojant statistinių programų paketą SPSS 15. Iš jo reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.).
57
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Grafike ieškoma „alkūnės“, pagal kurią pasi‐ nematome. „Alkūnės“ radimas tyrėjui, kuris neturi
renkamas dimensijų skaičius. Iš grafiko matyti, kad daug patirties, yra pats paprasčiausias ir efektyviau‐
esant dviem dimensijoms, STRESS reikšmė mažėja sias būdas pasirinkti dimensijų skaičių. Pagal šį me‐
labai stipriai, ji taip pat mažėja, kai dimensijų skaičius todą, tikslinga būtų pasirinkti keturias dimensijas. Vis
padidėja iki trijų ir keturių. Esant daugiau nei ketu‐ dėlto tokį modelį (2 pav.) būtų itin sunku interpretuoti
rioms dimensijoms, STRESS reikšmės mažėjimo beveik ir analizuoti, ypač jei tyrėjui trūksta patirties.
1 pav. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas
2 pav. Keturių dimensijų modelis
4 dimensija
3 dimensija
2 dimensija
1 dimensija
1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija
58
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
3 pav. Dviejų dimensijų modelis
2 dimensija
1 dimensija
4 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis
2 dimensija
1 dimensija
59
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Todėl interpretacijai pasirenkamas dviejų Dvi alaus rūšys, „Gintarinis“ ir „Švyturio“, yra atvaiz‐
dimensijų modelis (3 pav.). Tokį modelį lengviau in‐ duotos viename taške, vartotojai nemato tarp jų jokio
terpretuoti, nors jis yra mažiau tikslus. skirtumo, todėl vieną šių rūšių galima panaikinti ir su‐
mažinti tiek produkcijos, tiek reklamos išlaidas.
Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir Pateiktas DS analizės pavyzdys leidžia pama‐
jos interpretavimas tyti, kaip šis metodas veikia praktikoje. Taip pat išryš‐
kinami pagrindiniai DS trūkumai. Dažnai atlikus DS
Gavus grafinį modelį, reikia jį išanalizuoti ir in‐ analizę gautas rezultatas yra nevienareikšmis ir sub‐
terpretuoti. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ jektyvus. Tyrėjui reikia nemažai pastangų ir kūrybiš‐
tematinė. Interpretacijai pasirinktas dviejų dimensijų kumo, kad DS rezultatai būtų naudingi.
modelis (3 pav.). Pirmiausia reikia pavadinti dimensi‐ DS yra svarbi priemonė, plačiai taikoma įvai‐
jas. Šiame pavyzdyje dimensijos gali būti įvairios: riose mokslo srityse. Šis straipsnis turi padėti susida‐
kaina, prestižas, etiketės spalva, skonis (saldus – kar‐ ryti bendrą DS raidos vaizdą. Psichometrikų sukurtos
tus), stiprumas, populiarumas. Kaip pavadinti dimen‐ DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse, nes
sijas turi nuspręsti tyrėjas. Vienas paprasčiausių būdų objektų tarpusavio panašumų išsidėstymas savybių
yra palyginti kraštutinius objektus. Šiuo atveju pirmoje erdvėje yra vaizdinga priemonė, leidžianti susidaryti
dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra Draught“ bendrą problemos vaizdą. Apžvelgtos DS vystymosi
ir „Degintas“. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva tendencijos jos atsiradimo pradžioje leidžia geriau su‐
ir stiprumu, todėl pirmoji dimensija gali būti spalva prasti dabartines DS analizės galimybes ir perspekty‐
(šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus). vas.
Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“ Atlikti DS analizę nėra sudėtinga, šiais laikais tai
ir „Baltas“. Skirtumą tarp šių alaus rūšių atrasti yra daro įvairūs kompiuterinių programų paketai. Vis dėlto
sudėtinga, tačiau labiausiai jie skiriasi populiarumu, egzistuoja daugybė subtilybių atliekant pačią DS pro‐
todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus – cedūrą, o padaryti teisingas išvadas taip pat nėra
nepopuliarus). Taigi pasirenkamos dimensijos: pirmoji lengva. Tik pasirinkus tinkamus duomenų rinkimo bū‐
yra spalva, antroji – populiarumas. Toks įvertinimas yra dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐
subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso, kiek jis yra tiks‐ taus uždavinio sprendimui tinkamą grafinį modelį.
lus. Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas, tačiau jo
Vis dėlto dimensijos nėra unikalios, DS analizėje panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso
tik atstumai tarp objektų yra unikalūs ir nekintantys. nuo tyrėjo nuovokos ir supratimo. Derėtų nepamiršti,
Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio jog DS analizę geriausia naudoti ne kaip galutinę
veidrodinį atspindį ar apverstą modelį. Taip pat interp‐ sprendimo paieškos priemonę, o kaip priemonę hipo‐
retuojant modelį galima paslinkti ar pasukti ašis. Tai tezėms formuluoti.
atlikus, atstumai tarp objektų nepakis, tačiau dimen‐
sijas bus galima interpretuoti kitaip. Modelio su pa‐ IŠVADOS
slinktomis ir pasuktomis ašimis pavyzdys yra patei‐
kiamas 4 pav. Viena svarbiausių DS panaudojimo sričių yra
Taip pasukus ašis, pirmoje dimensijoje kraštuti‐ rinkos tyrimai. Rinkodaros specialistams labai svarbu
niais objektais tampa „Originalusis“ ir „Degintas“, o žinoti, kaip vartotojai vertina įvairius produktus, kokie
antrojoje – „Baltas“ ir „Stipriausias“. Pagal šių alaus yra vartotojų poreikiai ir jų pirmenybės. Visa tai pa‐
rūšių skirtumus, pirmąją dimensiją galima pavadinti deda atskleisti DS analizė, todėl ji plačiai naudojama
prestižas (įprastas – išskirtinis), o antrąją – stiprumas rinkos tyrimuose (rinkos potencialui nustatyti, tinka‐
(stiprus – silpnas). Pasukus ar paslinkus ašis modelis mai reklamos kampanijai parinkti, rinkai segmentuoti
lieka tikslus, tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis. ir t. t.). Šiuo metu daugiausia dėmesio kreipiama į at‐
Tokia DS analizės savybė rodo jos pagrindinį trūku‐ liekant tęstines apklausas ir stebint gautų duomenų
mą – rezultatų nevienareikšmiškumą. Modelio naudin‐ daugiamatę analizę ir DS panaudojimą kuriant naujus
gumas ir tikslumas priklauso nuo subjektyvaus tyrėjo produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją.
vertinimo. Tai itin perspektyvios sritys, tinkamas jų supratimas
Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ gali padėti rinkodaros specialistams siekti tikslų. Ne‐
jektų sankaupas. Jos nekinta slenkant ar sukant ašis, paisant DS naudingumo rinkos tyrimams, jo panaudo‐
todėl yra vienareikšmės. Iš šio pavyzdžio matyti, jog jimas šioje srityje mažėja. Jį išstumia kitos analizės
vieną sankaupą sudaro „Švyturio“, „Baltijos“ ir „Gin‐ rūšys, o naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių
tarinis“ alus, o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“. stygius jaučiamas vis labiau.
60
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
LITERATŪRA 4. Green, P. E. 1975: On the robustness of
multidimensional scaling techniques, Journal of
1. Bernatavičienė, J. 2004: Daugiamačių marketing research, Nr. XII, p. 73–81.
duomenų vizualizavimo Sammono algoritmu tyrimas 5. Kėdaitis, V. 2009: Matavimai ir duomenų
(magistro diplominis darbas). Vilnius: Vilniaus rinkimo metodai, Vilnius: Vilniaus universitetas.
pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos 6. Kėdaitis, V. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų
fakulteto Informatikos katedra, p. 17–18. konspektas), Vilnius: Vilniaus universitetas.
2. Carroll, J. D., Green, P. E. 1997: Psychometric 7. Lehmann, D., Gupta, S., Steckel, J. 1998:
methods in marketing research: part II, Marketing Research, Massachusett: Addison‐Wesley
multidimensional scaling, Journal of marketing Publishing company.
research, Nr. XXXIV, p. 193–204. 8. Young, Forrest W. Multidimensional scaling.
3. Green, P. E. 1975: Marketing applicatons of Interneto prieiga: http://forrest.psych.unc.edu/teaching/
MDS: assessment and outlook, Journal of marketing, p208a/mds/mds.html (žiūrėta 2009‐11‐24).
1975, Nr. 39, p. 24–31.
61
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:
NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE
Doc. dr. Rūta Kropienė Magistras Gžegož Jurgo
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Tel. (8 5) 236 6143 El. p. gzegoz4@yahoo.com
El. p. ruta.kropiene@ef.vu.lt
Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐
turi oro sąlygos, todėl ypač svarbios yra naujų, DOJIMO PRIELAIDOS
efektyvesnių orų rizikos draudimo priemonių
naudojimo galimybės. Jau dešimt metų pasaulio Pirmoji prielaida. Siekiant apsidrausti nuo rizi‐
finansų rinkose prekiaujama orų išvestinėmis kos dėl nepalankių oro sąlygų buvo sukurti neįprasti
priemonėmis, tačiau Lietuvos ūkio subjektai dėl kai finansiniai produktai – orų išvestinės priemonės. Pir‐
kurių priežasčių jomis dar nesinaudoja. Pirma, mieji orų išvestinių priemonių sandoriai buvo
Europoje prekyba oro išvestinėmis priemonėmis įregistruoti JAV 1996–1997 m. Jų atsiradimą lėmė ke‐
atsirado gerokai vėliau nei JAV ir daugelis potencialių lios priežastys: pirma, JAV buvo panaikintas energeti‐
šalies vartotojų jų paprasčiausiai nežino. Antra, šalyje kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas, antra,
nėra išsamių tyrimų, pagrįstų meteorologinių įvyko kapitalo ir draudimo rinkų suartėjimas. Čikagos
duomenų bei finansinių rezultatų laiko eilučių prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐
palyginimais, kurie atsakytų į klausimą, kiek ir kokiu ligacijas ir pasirinkimo sandorius, o vėliau, kaip logiška
mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia rinkos plėtros tąsa, buvo sukurtos orų išvestinės
įvairios oro anomalijos. Trečia, nėra įvertinta, kiek priemonės – ateities, apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐
tokie sandoriai galėtų kainuoti mūsų vartotojams ir riai [5]. Jų pagrindą gali sudaryti įvairūs meteorologi‐
kokios finansinės naudos jie suteiktų. niai kintamieji: oro temperatūra (vidutinė, žemiausia,
Pagrindinis straipsnio tikslas – ištirti oro aukščiausia), saulėtų valandų skaičius, vėjo greitis,
temperatūros indeksų panaudojimo galimybes Lietu‐ kritulių (lietaus, sniego) kiekis ir pan.
vos ūkyje. Siekiant šio tikslo, straipsnyje keliami tokie Daugiausia (90%) kontraktų sudaroma oro
uždaviniai: temperatūros pagrindu [4]. Tai lemia kelios priežastys.
● Suformuluoti oro temperatūros išvestinių Pirma – orų išvestinės priemonės (OIP) ypač atitinka
priemonių naudojimo prielaidas; energetikos kompanijų, kurios yra pagrindinės šios
rinkos dalyvės, poreikius [10]. Antra – temperatūros
● Ištirti šilumos energijos suvartojimą Vilniaus
parametras yra daug lengviau valdomas nei,
mieste;
pavyzdžiui, kritulių kiekio, kuris, kaip žinia, yra netoly‐
● Atlikti Vilniaus ir Europos miestų oro
gus kintamasis [8]. Populiariausi kintamieji yra šildymo
temperatūrų analizę;
dienos laipsniai (HDD) ir vėsinimo dienos laipsniai
● Sudaryti Vilniaus šilumos energijos tiekimo (CDD), kurie parodo, kiek dienos oro temperatūros
įmonės draudimosi strategiją. vidurkis nukrypsta nuo 18,33 °C (arba 65 °F) [6]. Tačiau
Tyrimo metodai: lyginamoji analizė, indeksų paprasčiausias indeksų tipas yra CAT, kuriame yra
metodas, regresinė analizė, koreliacinė analizė. kaupiama vidutinė paros temperatūra per tam tikrą
Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ apibrėžtą laikotarpį.
sto bazinės stoties oro temperatūros duomenys, ku‐ Šiuo metu Čikagos prekybos birža prekiauja
riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie standartizuotais ateities sandoriais, kurių bazinius ak‐
Aplinkos ministerijos (LHMT), ir UAB „Vilniaus ener‐ tyvus sudaro 18 JAV, 2 Japonijos ir 11 Europos miestų
gija“ duomenys apie vidutinį mėnesinį šilumos ener‐ vidutinės mėnesio arba sezono dienos temperatūros
gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu. indeksai 1 [3; 6]. Be to, šioje biržoje galima įsigyti šių
________________________
1
Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai, o ne suvestiniai
HDD ir CDD indeksai.
62
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba 2005 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V‐36 „Dėl Lietuvos
parduoti kontraktus. hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos minis‐
Antroji prielaida. Lietuvos finansų rinkoje apsi‐ terijos teikiamų hidrometeorologijos specialiųjų
drausti nuo stichinių nelaimių naudojamos tik drau‐ (monopolinių) paslaugų kainų“ [12]. Taigi, Lietuvoje
dimo sutartys. Svarbi prielaida orų išvestinių yra visos galimybės apskaičiuoti sezoninius arba
priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta, kad čia kitaip mėnesinius oro temperatūros indeksus konkrečioje
negu draudimo rinkoje tenkinamas ūkio subjektų vietovėje.
finansinių nuostolių dėl oro sąlygų kompensavimo Ketvirtoji prielaida. Jau senokai mokslinėje
poreikis. Pirma, draudėjas, norėdamas gauti literatūroje ieškoma optimalaus modelio, pagal kurį
kompensaciją, turi įrodyti, kad finansinius nuostolius būtų galima susieti miestų, kurių oro temperatūros
patyrė dėl oro sąlygų. Naudojant išvestines prie‐ indeksais prekiauja biržos, ir kitų vietovių, kurių oro
mones, tokių įrodymų nereikia. Antra, draudimo sutar‐ temperatūra biržos neprekiauja, oro temperatūros
timi dažniausiai apdraudžiama tik nuo ekstremalių riziką [3; 11]. Daugelis nagrinėtų modelių, deja, nepa‐
situacijų, stichinių nelaimių, todėl tokia sutartis yra kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.
visiškai neveiksminga esant palyginti normalioms oro Vilniaus oro temperatūrai aprašyti buvo panaudotas
sąlygoms. Išvestinės priemonės suteikia galimybę Ornsteino ir Uhlenbecko modelis, kurį pasiūlė Dor‐
gauti pajamas bet kuriomis sąlygomis. Trečia, nier’as ir Querelis [11]. Temperatūros skirtumų pa‐
išvestinių sandorių rinkoje susitinka skirtingų interesų siskirstymas pagal normalųjį skirstinį leidžia aprašyti
turintys dalyviai, iš kurių vieniems, sakykime, yra pa‐ modelio liekanų elgesį pagal Wienerio atsitiktinį
lanki šilta, o kitiems – šalta žiema. Šie dalyviai sudaro procesą. Taigi modelis užrašomas taip:
išvestinius sandorius, kuriais diversifikuojama oro
dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt, (1)
temperatūros rizika. Tokia situacija neįmanoma
draudimo rinkoje. kur:
Trečioji prielaida – oro duomenų kokybė ir Tt – oro temperatūros stebėjimai (modeliuoja‐
prieinamumas. Įmonės, norinčios analizuoti savo mas dydis);
veiklos finansinius rezultatus ir sugretinti juos su oro θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. y.
duomenų statistinėmis eilutėmis, turi už juos mokėti vidurkis, prie kurio grįžta procesas);
nacionalinėms meteorologinėms agentūroms. Todėl α – grįžimo prie vidurkio greitis;
labai svarbu, kad duomenys būtų kokybiški ir įmonės γ – proceso kintamumas;
galėtų jais visiškai pasikliauti, įvertindamos finansinius Wt – Wienerio procesas.
nuostolius bei įkainodamos išvestines priemones. Lie‐ Apskaičiavus visus reikalingus parametrus bei
tuvos hidrometeorologijos tarnyba teikia aukštos pritaikius Monte Carlo metodą oro temperatūrai imi‐
kokybės ir įvairaus senumo oro bei hidrologijos duo‐ tuoti, buvo gautas pakankamai tikslus Vilniaus oro
menis. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ temperatūros tendencijų atkartojimo procesas (1
tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus pav.).
1 pav. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m. ir jos imitacija 2010–2012 m.*
2000– 2009 2010– 2012 simuliacija
30
20
10
‐10
‐20
‐30
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
* Sudaryta autorių.
63
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ dorio strategiją, pirmiausia reikia kiekybinį šilumos
sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.
Situacijai nagrinėti naudosime UAB „Vilniaus Statistikos departamento duomenimis, 2009 m.
energija“, tiekiančios šilumą Vilniaus mieste, Vilniuje gyveno apie 557 tūkst. gyventojų, kiekvienam
duomenis – 2005–2006 m. šildymo sezono vidutinį vidutiniškai teko po 25,2 m2 naudingojo gyvenamojo
mėnesinį šilumos suvartojimo lygį. ploto. Taigi visas Vilniaus gyvenamasis fondas sudarė
Empiriniai duomenys (2 pav.) atspindi logišką 14,04 mln. kv. metrų. Naudojant mėnesinius šilumos
priklausomybę tarp vidutinės mėnesinės energijos, tenkančios vienam kv. metrui, duomenis,
temperatūros ir šilumos energijos suvartojimo. Šios buvo apskaičiuotas per mėnesį sunaudotos šilumos
priklausomybės koreliacijos koeficientas siekia net kiekis ir šilumą teikiančios įmonės gautos pajamos to
‐0,9271. Taigi, didesnis suvartotos šilumos energijos meto kainomis. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐
kiekis reiškia didesnes įmonės pajamas ir didesnį tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir
pelną. pajamų, gaunamų už tiekiamą šilumos energiją,
Siekiant suformuoti tinkamą pasirinkimo san‐ pokyčių (žr. 1 lent.).
2 pav. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*
* Sudaryta autorių, remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis.
1 lentelė. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*, mln. litų be PVM
Koeficiento
Kintamasis Paklaida t statistika p reikšmė
reikšmė
Koreguotas R2 – 85,45% Stebėjimų skaičius – 30
Standartinė paklaida – 7,44 F statistikos p reikšmė – 0%
* Sudaryta autorių.
64
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
Oro temperatūrai pakilus vienu laipsniu, UAB Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:
„Vilniaus energija“ pajamos už gyventojams tiekiamą
P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18), (4)
šilumą vidutiniškai sumažėja 3,636 mln. litų. O kai oro
temperatūra yra 0 oC, įmonė vidutiniškai gauna 51,8 P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) =
mln. litų pajamų. Tiek t statistika, tiek p tikimybės = Φ(18) – Φ(18 – zt), (5)
reikšmės rodo, kad abu regresijos koeficientai yra kur Φ(x) – kaupiamojo normaliojo skirstinio
reikšmingi, o determinacijos koeficiento reikšmė funkcija.
patvirtina, kad modelis pakankamai gerai parodo oro Aprašytas modelis leidžia nustatyti pasirinkto
temperatūros ir pajamų pokyčius. Tačiau tokias miesto kiekvienos dienos oro temperatūros tikimybę,
išvadas galima daryti tik atsižvelgus į tam tikras naudojant imitacinę Vilniaus oro temperatūros
prielaidas: reikšmę. Supaprastinus šį procesą buvo apskaičiuoti
● sunaudojamas šilumos energijos kiekis laiko eilučių koreliacijos tarp Vilniaus ir kitų Europos
atspindi tik gyvenamojo ploto šildymą ir tik šildymą miestų, kurių oro temperatūros indeksais prekiauja
centralizuotai tiekiama šilumos energija. Ši prielaida CME, koeficientai (žr. 2 lent.). Šie duomenys apima
neturi reikšmingo poveikio kiekybinei oro laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 iki 2009 m. gruodžio
temperatūros ir šilumos suvartojimo priklausomybei, 31 d. Tiesa, dėl nežinomų priežasčių 2007 m. birželio
tačiau turi įtakos pajamų dydžiui, kuris nulemia mėn. duomenys buvo pateikti tik nuo 1 iki 18 d., Oslo
pasirinkimo sandorio kainą. Todėl mažinant šios įtakos oro temperatūros laiko eilutė prasideda 2008 m.
poveikį draudimo strategija gali būti orientuota tik į gegužės mėn., o Prahos – 2010 m. sausio mėn.
tam tikros dalies pajamų netekimą;
● viso nagrinėjamo laikotarpio pajamos už 2 lentelė. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų
koreliacija*
tiekiamą šilumos energiją yra perskaičiuotos 2009 m.
gruodžio 1 d. kainomis;
Miestas Koreliacijos koeficientas
● ignoruojamas šilumos energijos efektyvumo
augimo poveikis. Amsterdamas 0,828
Barselona 0,829
VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO Berlynas 0,889
TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ
Essenas 0,827
Šios analizės tikslas buvo surasti Vilniaus Londonas 0,808
miestui oro temperatūra artimiausią miestą, kurio Madridas 0,807
indeksu prekiauja CME.
Tarkime, kad T1t yra kurio nors miesto oro Oslas 0,897
temperatūros, prekiaujamos CME, laiko eilutė, o T2t – Paryžius 0,813
Vilniaus oro temperatūros laiko eilutė. Darydami Praha –
prielaidą, kad abiejų miestų temperatūros
pasiskirsčiusios pagal normalųjį skirstinį, galime Roma 0,844
prognozuoti pirmosios tikimybę, atsižvelgdami į Stokholmas 0,912
prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį. Aišku,
prielaida yra gana grubi, tačiau tai netrukdo pristatyti * Sudaryta autorių, remiantis CME ir LHMT duomenimis.
pačios draudimosi idėjos.
HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo Nesunku pastebėti, kad trijų miestų – Berlyno,
faktinės miesto oro temperatūros reikšmės, Oslo ir Stokholmo – koreliacijos koeficientų reikšmės
prekiaujamos CME, bet šiuo atveju nežinomos ir yra didžiausios – apie 90 proc. Nors Vilnius labiausiai
sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros koreliuoja su Stokholmu, tačiau, papildžius oro
reikšme. Tuomet dydis Z*t būtų: temperatūros laiko eilučių koreliacinę analizę
Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}. (2) aprašomosios statistikos charakteristikomis,
HDD indekso atveju šis dydis įgyja tokias paaiškėjo, kad geriausiai Vilniaus oro temperatūrą
reikšmes: imituoja Oslo miesto, kuris bus Vilniaus miesto
0, kai Z*t ≤ 0, „ambasadorius“ Čikagos prekybos biržoje,
Z t= (3)
Z*t, kai Z*t > 0.
temperatūra.
65
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA Oslo oro temperatūros indekso vieno punkto
vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų. Taigi kontraktų
Tarkime, kad įmonė nori pašalinti nepalankių skaičius apskaičiuojamas taip:
oro sąlygų įtaką, naudodama oro temperatūros (5,1 mln. Lt / 3,4528 Lt/EUR) / (44 punktai × 20
išvestinių priemonių rinką. Tuomet įmonei būtų tik‐ EUR). (7)
slinga parduoti pasirinkimo pirkti sandorį (atidaryti Todėl įmonė turėtų parduoti 1679 pasirinkimo
short call poziciją). Tai reiškia, kad esant šiltesnei nei pirkti kontraktus.
įprasta žiemai, įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš Pasinaudojant Alatono modeliu (8 formulė)
premijos. Ir priešingai, jei žiema būtų palyginti šalta, apskaičiuojama premija, kurią turėtų gauti įmonė už
įmonė turėtų išmokėti kitai sandorio pusei vieno kontrakto pardavimą [1]:
2
priklausančias išmokas (pagal kontraktą) iš savo σ – d2
didesnių pajamų, gautų pardavus daugiau šilumos C(t) = e –r(T–t)
[ (μ – K)Φ(–d) +
2π
e ], (8)
energijos.
kur:
Norint tai įgyvendinti, pirmiausia reikia
apskaičiuoti HDD indekso dydį. Žinia, Europoje bazinė μ–K
d= ,
oro temperatūra yra 18 oC. Todėl Lietuvoje lapkričio– σ
kovo mėn. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes: r – nerizikinga palūkanų norma;
n T – kontrakto galiojimo termino pabaiga;
HDD = nTbaz – ∑ Ti . (6)
i =1
t – einamasis laikotarpis (t < T);
Tarkime, kad įmonė draudžiasi nuo 2010 m. K – sutartas indekso dydis;
gruodžio mėn. oro temperatūros šuolių. Tyrimo metu μ – indekso laiko eilutės vidurkis;
buvo nustatyta, kad pastarųjų dešimties metų viduti‐ σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida;
nis gruodžio mėn. HDD indeksas siekė 624 punktus, o Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys.
jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. Per šį laikotarpį Taigi premijos dydis turėtų būti 28 indekso
mažiausia jo reikšmė buvo 465, o didžiausia – 848 punktai, t. y. 560 eurų už vieną kontraktą, o iš viso –
punktai. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai. 940 240 eurų, arba 3 246 461 litas. Diskontavus šias
2010 m. balandžio mėn. pabaigoje Čikagos pre‐ vertes EURIBOR palūkanų norma 1 , matome, kad pre‐
kybos biržoje pradėta prekiauti Europos miestų HDD mija už vieną kontraktą bus 556,74 euro, o už visus
indeksais 2010–2011 m. žiemos sezonui. 2010 m. kontraktus – 934 771 euras, arba 3 227 578 litai.
gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio Norint ištirti, kokios būtų buvę UAB „Vilniaus
kaina buvo 596 punktai. Todėl besidraudžiančiai energija“ pasirinktos draudimosi strategijos baigtys
įmonei būtų tikslinga sudaryti ateities sandorio pasi‐ ankstesniaisiais metais, reikėtų naudoti imitacinį istori‐
rinkimo kontraktą. Tarkime, įmonė nusprendžia par‐ nių duomenų metodą: apskaičiuoti 2000–2009 m.
duoti Oslo HDD indekso ateities pasirinkimo pirkti gruodžio mėn. HDD indeksus ir įvertinti galimas stra‐
sandorį, kurio sutartas dydis yra 580 punktų. Taigi tegijos baigtis (žr. 3 lent.).
įmonė draudžiasi nuo pajamų sumažėjimo šiltos Matyti, kad per pastaruosius dešimt metų UAB
žiemos atveju. „Vilniaus energija“ tik ketverius metus būtų turėjusi
Žinoma (žr. 1 lent.), kad oro temperatūrai paki‐ kompensuoti pasirinkimo sandorio pirkėjui nuostolius
lus 1 oC, įmonės pajamos sumažėja 3,636 mln. litų. dėl šaltos žiemos. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐
Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ dotų premija, kaip kompensacinėmis pajamomis už
tinka 31 punktu mažesnį indeksą. Šiuo atveju skirtu‐ riziką.
mas tarp vidutinės gruodžio mėn. Vilniaus HDD in‐ Pasirašydama (parduodama) HDD indekso 580
dekso reikšmės ir sutartos pasirinkimo sandorio in‐ punktų pasirinkimo pirkti sandorį, UAB „Vilniaus ener‐
dekso reikšmės sudaro 44 punktus. Todėl galima sa‐ gija“ vidutiniškai turėtų sumokėti 5,5 mln. litų kitai
kyti, kad UAB „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1,4 oC sandorio pusei. Taigi, gali pasirodyti, kad dalyvavimas
aukštesnės nei įprasta gruodžio mėn. temperatūros, orų išvestinių priemonių rinkoje įmonei yra nuostolin‐
nes tai sumažintų jos pajamas beveik 5,1 mln. litų. Ir gas. Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų
atvirkščiai, tokią pat sumą ji turėtų sumokėti, jei srautus ir apsisaugo nuo pajamų sumažėjimo
temperatūra būtų 1,4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje. šiltesnėmis žiemomis (žr. 4 lent.).
________________________
1
Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais, taikysime EURIBOR palūkanų normą,
kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos.
66
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
3 lentelė. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*
Metai Mėnuo HDD reikšmė min {K – HDD; 0} (K = 580) Išmokos, mln. Lt
67
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
IŠVADOS 2. Benth, F. E., Saltyte‐Benth, J. 2005: Stochastic
Modelling of Temperature Variations with a View
Orų išvestinių priemonių rinkos plėtrą atspindi towards Weather Derivatives, Applied Mathematical
didėjanti siūlomų produktų įvairovė, gausėjantis Finance, Vol. 12.
dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių 3. Benth, F. E., Saltyte‐Benth, J., Koekebakker, S.
įsitraukimas į šią rinką. Tyrimo rezultatai rodo, kad 2006: The Volatility of Temperature and Pricing of
Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ Weather Derivatives, Quantitative Finance Seminar, Oslo.
jomis finansinėmis priemonėmis – OIP. Lietuvos hi‐ 4. Cao, M., Li, A., Wei, J. Z. 2003: Weather
drometeorologijos tarnyba teikia kokybiškus ir Derivatives: A New Class of Financial Instruments, Social
išsamius duomenis, tinkančius sezono arba mėnesio Science Research Network. Interneto prieiga:
oro temperatūros indeksams skaičiuoti. Be to, matyti http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=
aiškus ūkio subjektų poreikis naudoti už tradicines 1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21).
draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones. 5. Carabello, F. 2005: Introduction to weather de‐
Šiuo metu būtų patogiausia draustis pasaulio biržose rivatives. Interneto prieiga: http://www.investopedia.
prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ com/articles/optioninvestor/05/052505.asp (žiūrėta
duoti CME 29‐ių pasaulio miestų oro temperatūros 2009‐03‐19).
indeksus. Sudarytas Vilniaus oro temperatūros mod‐ 6. Chicago Mercantile Exchange, Rulebook.
elis leidžia palyginti jį su kitų Europos miestų oro Interneto prieiga: http://www.cmegroup.com/rulebook/
CME/index.html (žiūrėta 2010‐04‐24).
temperatūros modeliais. Atlikta Vilniaus ir CME
7. Considine, G. Introduction to weather deriva‐
prekiaujamų Europos miestų oro temperatūros laiko
tives. Interneto prieiga: http://www.cmegroup.
eilučių koreliacinė analizė padėjo nustatyti, kad šio
com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.
kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas,
pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).
Berlynas ir Oslas, ypač pastarasis. Išnagrinėta Vilniaus
8. Dischell, R. 2002: Climet risk and the wether
šilumos energijos tiekimo įmonės draudimosi orų
market: Financial risk management with weather hedges,
išvestinių priemonių rinkoje strategija leidžia subalan‐
London: Risk Books.
suoti įmonės pajamas – jas padidinti, esant šiltesniam 9. Kosater, P. 2006: Cross‐City Hedging with
nei įprasta šildymo sezonui, arba sumažinti, išmokant Weather Derivatives using Bivariate DCC GARCH Models,
sandoryje numatytą kompensaciją iš padidėjusių Seminar of Economic and Social Statistics, University of
pajamų, gautų esant žemesnei nei vidutinė oro Cologne.
temperatūrai šildymo sezono metu. Šis atvejis sudaro 10. Kropienė, R. 2007: Orų išvestinės priemonės
pakankamai prielaidų taikyti tokį draudimo būdą (OIP) – naujas finansų inžinerijos produktas, Ekonomika
įvairiuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Be to, šalies ir vadyba, 2007 (12), p. 807–814.
valstybės institucijos, reaguodamos į energetinių 11. Mraoua, M., Bari, D. 2005: Temperature Sto‐
žaliavų kainų pokyčius, galėtų sėkmingai dalyvauti chastic Modeling and weather derivatives pricing: em‐
šioje rinkoje, atstovaudamos Lietuvos gyventojų pirical study of Moroccan data. Interneto prieiga:
interesams. http://www.univ‐rouen.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/
mraoua.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).
LITERATŪRA 12. Valstybės žinios, Nr. 58‐2068, 2005.
13. Vilniaus energija, Šilumos suvartojimas,
1. Alaton, P., Djehiche, B., Stillberger, D. 2002: Interneto prieiga: http://www.vilniaus‐energija.lt/heat_
On Modelling and Pricing Weather Derivatives, Applied consumption.php (žiūrėta 2010‐02‐02).
Mathematical Finance, Vol. 9. Interneto prieiga: 14. Weather Derivatives. Interneto prieiga:
http://www.math.kth.se/matstat/fofu/reports/ http://www.egartech.com/docs/eGAR_Weather_
weather.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ). Derivatives_Model.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).
68
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS
Doc. dr. Vladas Rimkus
Mykolo Romerio universiteto
Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto
Tarptautinės prekybos ir muitų katedra
Ateities g. 20, 08303 Vilnius
Tel. +370 651 57 856
El. p. v.rimkus@mruni.eu
Straipsnyje analizuojamas kontrabandos fenomenas, Šešėlinė veikla, iš vienos pusės, padidina atskirų
turintis didelę įtaką šalies ekonominiams ir individų pajamas, bet, iš kitos pusės, sumažina valsty‐
socialiniams procesams. Kontrabandos tema siejama bės pajamas. Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų
su mokesčių vengimu ir mokesčių nemokėjimu, apta‐ duomenimis, šešėlinės ekonomikos ir jos sudėtinės
riamas teorinis šios problemos aspektas. Pateikiamos dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę
konkrečios kontrabandos charakteristikos, analizuo‐ įtaką šalies ekonomikai.
jamas ryšys tarp didėjančių vartojimo mokesčių bei
kontrabandos paplitimo ir valstybės biudžeto pati‐ TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS
riamų nuostolių dėl nesurinktų mokesčių. Straipsnio
pabaigoje formuluojamos svarbiausios ekonominės ir Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐
socialinės šio proceso pasekmės. kimas išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo pat metu
gauti papildomos naudos. Nagrinėdamos mokesčių
ĮŽANGA problematiką Lietuvoje straipsnio [1, 88] autorės pa‐
žymi, kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių
Nuolatos egzistuojantis kontrabandos fenome‐ nemokėjimo būdai – mokesčių vengimas ir mokesčių
nas lemia didelį visuomenės ir valdžios dėmesį šiai nemokėjimas. Manoma, kad mokesčių vengimas nėra
problemai. Kontrabanda – sudėtinė šešėlinės ekono‐ neteisėta veikla, nes vengiant mokesčių naudojamasi
mikos dalis, o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, įstatymų spragomis, nepažeidžiant pačių įstatymų.
nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla.
kinys. Nors valstybė visuomet stengiasi nubrėžti eko‐ F. A. Cowellas (1985) savo darbe „The econo‐
nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio mic analysis of tax evasion“ pažymi, kad šias dvi sąvo‐
sektorių, tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ kas galima atskirti pasinaudojus tikrumo lygiu – ven‐
čia valstybės egzistencija – be valstybės nebūtų ir še‐ gimas yra tada, kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą,
šėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika atsirado iš‐ ekonominis subjektas negali būti patrauktas atsako‐
kart, kai tik valstybė uždėjo ant dirbančiųjų „tvirtą mybėn, o mokesčių nemokėjimas palieka neužtikrin‐
ranką“, administruodama ir normuodama jų veiklą. tumo jausmą, nes išaiškėjus sukčiavimams, iš jo bus
Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo pareikalauta sumokėti mokesčius.
valstybės ekonominės politikos, šalyje galiojančių įsta‐ Nesąžiningam mokesčių nemokėjimui priski‐
tymų ir visuomenės požiūrio į juos. Darbo motyvacija riama įvairi veikla. Įprasčiausia mokesčių nemokėjimo
oficialiajame ekonomikos sektoriuje dažnai būna sil‐ forma yra pajamų slėpimas. Galimybė nuslėpti paja‐
pna, ją dar sumažina didelės pajamos neoficialioje mas priklauso nuo to, kokia veiklos rūšimi individas
ekonomikoje. užsiima. Sprendimui nemokėti mokesčių įtakos turi ir
Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat tai, kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda, asme‐
iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą. Įvertinus vals‐ ninės mokesčių mokėtojo savybės bei socialinės nor‐
tybės ekonominės politikos, šalies ir šeimos padėtį, mos.
keičiasi visuomenės narių nuostatos. Šių veiksnių Įvertinti mokesčių nemokėjimo lygį yra sudė‐
reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos tinga, sunku apibrėžti, kaip tai turėtų būti daroma. Dėl
nuosmukio pereinamojoje stadijoje. Čia išskirtinas as‐ šios veiklos neteisėtumo ir persekiojimo baimės mo‐
pektas, kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐ kesčių nemokėjimas negali būti nustatytas oficialiosios
tų ekonomikos subjektams pereiti į nelegalios veiklos statistikos. Taigi, mokesčių nemokėjimas yra labai
sritį, kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė. susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika.
69
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Mokesčių nemokėjimo lygį lemia kiekvieno in‐ Apibendrinant galima išskirti tris svarbiausius
divido priimamas sprendimas, mokėti mokesčius ar veiksnius, kurie lemia vienokį ar kitokį elgesį – įsta‐
ne. Todėl naudinga išnagrinėti, kaip priimamas šis tymų laikymąsi arba mokesčių nemokėjimą, – tai po‐
sprendimas. Priimdamas sprendimą nemokėti mokes‐ žiūris į mokesčius, mokesčių suvokimas, individo
čių, individas susiduria su nerimu, kadangi mokesčių asmeniniai bruožai.
nemokėjimas yra nelegali veikla, o atskleidus sukčia‐ Slepiantieji mokesčius jaučia įvairaus lygio
vimą jam gresia bausmė. Pradinį supratimą apie šio nerimą ir savigraužą. Neteisėtos veikos atskleidimas
sprendimo priėmimo procesą suteikia nusikaltimo kai kuriems asmenims būtų didelė trauma, galinti labai
ekonomika (angl. economics of crime). pakenkti jų įvaizdžiui. Kitiems tai būtų tik nereikšmin‐
Pagal žemiau pateikiamą mokesčių nemokė‐ gas nepatogumas. Vis dėlto matematiniuose mode‐
jimo modelį analizuojama, kas lemia individo apsi‐ liuose dažniausiai neatsižvelgiama į nepinigines patik‐
sprendimą rizikuoti ir nemokėti mokesčių arba elgtis rinimo ir bausmės sąnaudas. Pasitelkus „mažiau eko‐
sąžiningai [2, 221]. nominį“ požiūrį į mokesčių nemokėjimo problemą,
Sprendimas nemokėti mokesčių suteikia rizi‐ pastebėta, kad be patikrinimo tikimybės ir numano‐
kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę. Daroma mos baudos, nemažą įtaką sprendimo priėmimui turi
prielaida, kad apmokestinamos pajamos yra Y, mokes‐ tai, ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria,
čio norma – t. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ ar ne (t. y. kitų visuomenės narių nuomonė). Sprendi‐
rėti (1‐t)Y pajamų, jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai, bet
dydį ir moka mokesčius. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ atsižvelgiant į esamas socialines normas bei visos vi‐
čių, daroma prielaida, kad su tikimybe p jis bus pagau‐ suomenės, kurioje gyvena sprendimą priimantis as‐
tas ir turės sumokėti baudą F. Numatoma vengimo muo, elgesį.
strategijos vertė yra tokia: Šešėlinės ekonomikos ir jos sudėtinės dalies –
E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y (1)
kontrabandos – mastas yra siejamas su mokestinės
naštos dydžiu. Šį sąryšį tyrinėja daugelis ekonomistų,
Jei ši laukiama vertė viršys (1‐t)Y vertę, asmuo pvz., [4]. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐
nemokės mokesčių. kos koncepcijų šiandien žinoma kaip Lafero kreivė,
Tai daugiau teoriniai modelio lygmens sampro‐ kurią išpopuliarino amerikiečių ekonomistas Arthuras
tavimai, dažnai susilaukiantys kritikos. M. W. Spiceris Lafferas – tai sveiku protu pagrįsta nuomonė, kad di‐
[3, 89] teigė, kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐
ne maksimizavimo strategijos, o apytikriai vertinimai. tojai ir ekonomika gali taip nukentėti, kad sumažės
Todėl tikslūs skaičiavimai, kurie remiasi neteisėtos vei‐ mokestinės pajamos. Lafero kreivė rodo, kad egzis‐
kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu, nėra tiks‐ tuoja ribinis mokesčių tarifas, kurį padidinus labai
lingi. Tyrimai rodo, kad skaičiuojant neteisėtos veikos sparčiai mažėja mokesčių pajamos. Asmenys reaguoja
nustatymo tikimybę, daugiausia įtakos turi praeityje į mokesčius – taip yra dėl to, kad negali būti tokio mo‐
atliktų tikrinimų skaičius (t. y. individo patirtis). Asme‐ kesčio, kuris visiškai nepakeistų rinkos. Didinant mo‐
nys, priimantys sprendimą dėl mokesčių, skaičiuoja ne kesčius, asmenys verčiami keisti savo elgseną. Svar‐
tikrą neteisėtos veikos nustatymo tikimybę, bet patį biausia to pasekmė – mokesčių vengimas.
paprasčiausią atsitiktinumą.
M. W. Spiceris atkreipia dėmesį į įstatymų lai‐ ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS
kymosi normas (angl. norms of complian). Tai reiškia, IR STRUKTŪRA
kad asmens priimamą sprendimą nemokėti mokesčių
veikia fiskalinės sistemos teisingumo supratimas ir Šešėlinis verslas reiškiasi įvairiomis formomis.
individo draugų, vengiančių mokėti mokesčius, skai‐ Ekonomikos teorijoje yra įvairių siūlymų, kokiais krite‐
čius. rijais remiantis konkrečią veiklą galima priskirti šešėli‐
Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ nės veiklos sričiai. Tai gali būti, pavyzdžiui, teisiniai
jimo modelį, M. W. Spiceris įtraukė į sprendimo priė‐ kriterijai – šešėlinės veiklos įmonės teisiškai neregist‐
mimo procesą jį lemiančias psichologines „sąnaudas“ ruojamos, šios veiklos subjektai neregistruojami kaip
(dvasinį nepasitenkinimą). Tai reiškia, kad mokesčių mokesčių mokėtojai. Galimi ir kiti kriterijai. Tačiau
mokėtojas vengia mokesčių tol, kol laukiama nauda daugelis ekonomistų pritaria statistinei šio klausimo
viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ traktuotei. Pagal ją šešėlinei ekonomikai priskirtina
nes sąnaudas, susijusias su mokesčių nemokėjimu. veikla, nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą.
70
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
71
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
1
http://www.pasienis.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249
2
Vilniečius maitina ir Baltarusija, Lietuvos rytas, 2010 m. balandžio 3 d.
3
Rusiškos degtinės turguje apstu, Lietuvos rytas, 2010 m. vasario 9 d.
4
Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai, http://www.cust.lt/lt/rubric?rubricID=849
5
http://www.cust.lt/lt/article?articleID=8470
72
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
2 lentelė. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui
2004 2005 2006 2007 2008 2009
*
Cigarečių, pakeliais po 20 vnt. 57 59 60 61 60 40
**
Absoliutaus (100%) alkoholio, litrais 10,4 10,7 11,0 11,4 11,4 10,9
*
Parduota mažmeninėje prekyboje.
**
Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.
2009 m. mažmeninėje prekyboje tabako gami‐ Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos
nių parduota už 805,8 mln. litų, arba 31 proc. mažiau pasekmes.
(palyginamosiomis kainomis) nei 2008 m. 2009 m., Kai kontrabandos mastai auga, vyriausybės me‐
palyginti su 2008 m., tabako gaminių mažmeninės kai‐ tinės pajamos santykinai mažėja. Jeigu vyriausybė su‐
nos padidėjo 26,1 proc. Cigarečių kainų augimą lėmė siduria su fiskaliniais sunkumais, tai dažniausiai tenka
2009 m. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d.) išleisti į apyvartą papildomą pinigų kiekį norint suba‐
ir pridėtinės vertės mokesčio (nuo sausio ir rugsėjo lansuoti pajamas ir išlaidas. Be to vyriausybė taip pat
1 d.) tarifai. Daugiausia – 35,1 proc. – pabrango gali griežtinti mokesčių surinkimą tuo pat metu didin‐
ketvirtajam, pigiausiųjų, cigarečių kainų segmentui dama ir pridėtines išlaidas, kurios atsiranda pertvar‐
priklausančios cigaretės su filtru. kant mokesčių surinkimą, bet šios išlaidos gali ir nepa‐
2009 m., palyginti su 2008 m., spirituotų alko‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo. Naujų
holinių gėrimų gamyba sumažėjo 32,7 proc. 2009 m. mokesčių rinkimo taisyklių įvedimas irgi turi trūkumų.
parduota 3,3 mln. dekalitrų spirituotų gėrimų, tai 14,3 Jos ne tokios akivaizdžios kaip įprastos, o kartais ir
proc. mažiau nei 2008 m. Alkoholinių gėrimų mažme‐ nepakankamai realios. Naujos taisyklės gali sukelti
ninės kainos 2009 m., palyginti su 2008 m., padidėjo ūkio subjektų nerimą, dėl to jie stengsis perkelti savo
9,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją
2009 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo arba nuslėpti dalį savo pajamų.
tarifas. Taip pat įtakos turėjo 2009 m. padidintas Plečiantis kontrabandinei veiklai, bendras eko‐
pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Ypač brango nomikos pavaldumas blogėja. Tai mažina vyriausybės
spirituoti alkoholiniai gėrimai. Jų kainos kito galimybes priimti racionalius sprendimus ir numatyti
nevienodai: degtinė pabrango 14,8 proc., trauktinės – priimamų sprendimų pasekmes. Makroekonominiu
14,5, viskis – 10,4, likeriai – 9,2 proc. 6 požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau
Prekyba kontrabandinėmis prekėmis atneša išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo
didžiulius pelnus kontrabandininkams ir nemažesnius arba mažėjimo), o vyriausybė negali tiksliai įvertinti
nuostolius valstybės biudžetui. Ekonominių ir sprendimams priimti reikalingų resursų. Tokio proceso
finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo pasekmės gali būti nepagrįstas pajamų mažinimas,
analizei atlikti Lietuvos Ministras Pirmininkas š. m. augantis biudžeto deficitas, neteisinga ekonominių
kovo 22 d. sudarė specialią darbo grupę. Šios darbo procesų samprata ir iš to kylantis klaidingas resursų
grupės išvadose dėstoma, kad, Muitinės departa‐ paskirstymas. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐
mento skaičiavimais, 2008 m. į Lietuvos teritoriją kon‐ einamosios stadijos šalyse. Dažniausiai niekam nekyla
trabanda galėjo patekti apie 1,3 mlrd. vnt. cigarečių, o abejonių, kad 10 proc. šešėlinės ekonomikos dydis yra
2009 m. šis kiekis išaugo iki 1,9 mlrd. vnt., jų rinkos beveik neišvengiamas. Tačiau šių 10 proc. įvertinimas
vertė buvo daugiau kaip 600 mln. litų. Nusikalstamą BVP sudėtyje nereiškia, kad vyriausybė turės galimybių
verslą organizuojančių asmenų pelnas iš Lietuvos rin‐ disponuoti atitinkama resursų dalimi. Problema yra,
koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln. litų. Ga‐ kaip apskaičiuoti BVP, nes realusis BVP dažniausiai yra
limos žalos dėl kontrabandinės prekybos cigaretėmis didesnis, negu sugebama išmatuoti.
Lietuvos biudžetui dydis 2009 m. galėjo sudaryti apie Vyriausybė neturi tikslios informacijos apie rea‐
100 mln. litų nesumokėtų mokesčių. 7 lų užimtumą. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai
6
Statistikos departamento duomenys.
7
Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln. litų, Verslo žinios, 2010 m. balandžio 7 d.
73
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
didesnis už apskaičiuotą, taigi pašalpos bedarbiams, Išsamų neapskaitytos ekonominės veiklos
kitos paramos rūšys gaunantiesiems mažas pajamas tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą, ekonominės
gali pasiekti ne tuos adresatus, kuriems jų labiausiai krizės laikotarpiu. Tai patikslintų nelegalios eko‐
reikia. Į bedarbio pašalpą gali pretenduoti ir asmuo, nomikos mastą bei struktūrines charakteristikas ir
gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos, leistų efektyviau spręsti šešėlinės ekonomikos
apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai. problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.
Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ Pagrindinė kontrabandos priežastis yra ryškus
cijos lygio. Pavyzdžiui, jeigu kainos šešėlinėje ekono‐ prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse,
mikoje auga sparčiau negu oficialiajame ekonomikos iš kurių gabenama kontrabanda. Sumažėjus alkoholio
sektoriuje, tai realus infliacijos lygis yra didesnis. Šiuo kainų skirtumui, sumažėja ir alkoholio kontrabandos
atveju ekonominiai sprendimai, kurių imtis privaloma mastas. Dėl didinamų vartojimo mokesčių Lietuvoje
esant didesniems infliacijos pokyčiams, irgi nebus nemažėjantis tabako gaminių, kuro kainų skirtumas
pakankamai racionalūs. didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba. Dėl
Šešėlinės ekonomikos augimas silpnina socia‐ to šių prekių legalios prekybos bei gamybos mastas
linę politiką. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių Lietuvoje mažėja, šalies biudžetas praranda lėšas.
pajamų sumažėjimą, dažnai mažindama išlaidas socia‐ Lietuvos mokesčių politika turėtų reaguoti į šiuos
linėms reikmėms, bet tokie vyriausybės žingsniai didi‐ pokyčius.
na socialinę diferenciaciją. Pagrindinės kontrabandos pasekmės:
Plečiantis kontrabandinei veiklai, gyventojai ir santykinai mažėja metinės vyriausybės pajamos;
juridiniai ūkio vienetai yra linkę nesilaikyti taisyklių. blogėja bendras ekonomikos pavaldumas, dėl to
Atsitinka ir taip, kad taisyklių nesilaikymas tampa vyriausybei sunkiau priimti racionalius sprendimus ir
norma. Su taisyklių nesilaikymo atskleidimu susijusi numatyti priimamų sprendimų pasekmes; valstybės
rizika mažėja ir tuo pat metu daugėja žmonių, neno‐ socialinė parama yra nepakankamai taikli, kadangi ja
rinčių laikytis taisyklių. gali pasinaudoti ir nemažas pajamas iš nelegalios
Šešėlinės ekonomikos plėtra keičia įmonių veiklos gaunantys asmenys; gyventojai ir juridinių ūkio
išlaidų dydį, struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas. vienetai yra linkę pažeisti esamas taisykles, o tai gali
Visos išlaidos, išvengus mokesčių, mažėja. Tačiau tokiu tapti norma.
atveju į nepalankią padėtį patenka mokantieji
mokesčius. Dėl „patrauklių“ šešėlinės ekonomikos LITERATŪRA
augimo alternatyvų pasiūla taip pat didėja ir darbuo‐
tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ 1. Dikovič, O., Karpuškienė, V. 2005: Tax
mikoje. Mokesčių išvengti nesugebančių asmenų Payment Evasion Problem. The survey of the
ūkininkavimo sąlygos pablogėja. Lithuanian Economy, No 1, p. 88–92.
Valstybė, neturinti patikimos informacijos apie 2. Cullis, J., Jones, P. 1992: Public Finance and
šešėlinę ekonomiką, kartais subsidijuoja, atrodytų, Public Choice, Analitical perspectives, Mc Graw‐Hill
žlungančias įmones, kurios iš tiesų savo veiklą daugiau Book Company.
perorientuoja į kontrabandinę. 3. Spicer, M. W. 1986: Civilization at a Discount:
The Problem of Tax Evasion, National Tax Journal.
IŠVADOS
4. Gilys, P. 2006: Mokesčių našta ir tarptautinė
Šešėlinė ekonominė veikla neišvengiamai mokesčių konkurencija, Ekonomika, Nr. 75, p. 7–19.
egzistuoja kiekvienoje valstybėje, tačiau jos mastas 5. Juškienė, G., Markelevičius, J. 2003: The Non‐
priklauso nuo valstybės ekonominės politikos, šalyje observed Economy: Surveys and Estimations, The
galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos. survey of the Lithuanian Economy, No 2, p. 92–98.
Kontrabandos, kuri yra sudėtinė šešėlinės 6. James, S. 2002: Taxation. Critical Perspectives
ekonomikos dalis, pagrindinė varomoji jėga yra noras on the World Economy, Vol. 2. Routledge.
išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą. 7. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje
Sprendimas nemokėti mokesčių nėra priimamas tyrimas, 2004, Vilnius: Statistikos departamentas.
izoliuotai, atsižvelgiama į esamas socialines normas ir 8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
visuomenės, kurioje gyvena sprendimą priimantis patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89‐
asmuo, narių elgesį. 2741).
74
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA
ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J. B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS
Doc. dr. Benjaminas Pladis Bakalaurantas Augustinas Jasilionis
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto
Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra
Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius Saulėtekio al. 9, 10222 Vilnius
El. p. benjaminas.pladis@ef.vu.lt El. p. Augustinas.Jasilionis@gmail.com
Pastarieji sukrėtimai tiek pasaulio, tiek mūsų šalies vyriausiuoju finansų intendantu, kurio funkcijos apėmė
ekonomikoje skatina ieškoti analogijų praeityje ir valstybės finansus ir ekonomiką. Su sau būdingu
domėtis, kaip panašiose situacijoje buvo elgiamasi stropumu pradėjęs naują veiklą, Ž. B. Kolberas aptiko
anksčiau. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti labai daug savo pirmtako, vyriausio finansų
daug pavyzdžių, kuomet, blogėjant ūkio situacijai, atsi‐ intendanto Nikolia Fukė (Nicolas Fouquet) veiklos
rasdavo žmonių, kurie savo darbu ir pastangomis im‐ trūkumų.
davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje. Išėjęs politinių intrigų „mokslus“ pas velionį
Šį kartą mūsų dėmesio centre – Prancūzijos kardinolą Mazarinį, Ž. B Kolberas metė įtarimų šešėlį
ekonomikos grandas Žanas Batistas Kolberas (Jean ant savo pirmtako. Ž. B. Kolbero iniciatyva karalius
Baptiste Colbert) (1619–1683 m.). Jo tyrinėjimai eko‐ Liudvikas XIV buvo pakviestas į pobūvį N. Fukė
nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį rūmuose, kur buvo nustebintas turtų ir prabangos. Ž.
ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai, bet ir reikšmingos B. Kolberas atskleidė N. Fukė turtų kilmės paslaptis ir
įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė savo stebėjimų išvadas karaliui. N. Fukė buvo
mistams. suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas
Ž. B. Kolberas gimė 1619 m. Reimse, pasiturinčio mirties bausme už karaliaus apgaudinėjimą. Vėliau
pirklio šeimoje. Tėvas mokė jį pirklio profesijos karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.
paslapčių, tačiau jaunuolis jautėsi varžomas tradicinių Su N. Fukė į Bastiliją pateko daug su juo susijusių
pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau. stambių ir smulkių „finansininkų“.
Dėdės iš motinos pusės pastebėtas, jis buvo reko‐ Atsikratęs konkurento, Ž. B. Kolberas perėmė
menduotas į tarnybą pas tuometį Prancūzijos pirmąjį Prancūzijos finansų sistemos vadžias į savo rankas.
ministrą kardinolą Mazarinį (1602–1661 m.), kuris Nuo 1665 m. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐
paskyrė jį savo dvarų valdytoju. Nuoširdžiai tarnauda‐ niu finansų kontrolieriumi. Šių pareigų anksčiau ne‐
mas savo patronui, Ž. B. Kolberas tuo pat metu rodė buvo, ir jas užėmęs Ž. B. Kolberas netapo pranašesnis
didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika, ir 1659 m. už kitus vyriausybės narius. Naujos pareigos nepakeitė
pateikė kardinolui Mazariniui savo didelės apimties Kolbero požiūrio į darbą – jo darbo diena trukdavo
teorines pastabas, ypač pabrėždamas valstybės penkiolika valandų, pas karalių jis vaikščiodavo
finansų pertvarkos svarbą bei pasaulinės prekybos pėsčiomis.
procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai. Tuo metu Prancūzijoje valstybės finansų
D. R. Mazarinis, vertindamas jaunojo valdytojo padėtis buvo sudėtinga, todėl Ž. B. Kolberas palaips‐
darbštumą, sąžiningumą ir atsidavimą bei siekius, niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐
1661 m., prieš pat mirtį, rekomendavo Ž. B. Kolberą dimuose ir nedelsdamas ėmėsi reformų. Jų pradžia –
karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere, aš visko pasiekiau tik buvusiųjų valdininkų išgrobstyto valstybės turto
iš Jūsų malonės, bet manau, kad savo skolą Jūsų išieškojimas, valstybės skolų masto paviešinimas. Yra
Didenybei iš dalies tuo atlyginsiu, kad palieku Jums tyrėjų, kurie Ž. B. Kolberui prikiša, kad jo reformos
Kolberą.“ buvo artimos valstybės bankroto paskelbimui. Visuo‐
Jaunasis karalius, pradėjęs valdyti valstybę, met valstybės ekonomikai sunkiu metu kas nors turi
paskelbė, kad naujo pirmojo ministro nebus ir kad išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž. B. Kol‐
valstybę jis valdys pats. 1661 m. Ž. B. Kolberą, nepaisy‐ beras. Nutylint problemas, katastrofos išvengti
damas to, kad šis buvo nekilmingas, Liudvikas XIV paskyrė nepavyktų.
75
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
Ž. B. Kolberas ėmėsi mokesčių rinkimo mokesčio mokėtojus. Mokestis panaikintas tik per
valstybėje tyrimo. Buvo įkurta kontrolės sistema 1789 m. revoliuciją.
(pranc. Controle General), kurios funkcijos buvo Šis mokestis buvo Ž. B. Kolbero ypač
prižiūrėti visas kitas jai pavaldžias institucijas – iždą, nemėgstamas, jo sumažinimas buvo vienas iš pačių
karaliaus tarybą, metinių planų ir balanso sudarymo svarbiausių jo reformos tikslų. Kolbero memuaruose
tarnybą bei stebėti Didžiąją valstybės sąskaitų knygą. nurodomi būdai, kaip šį mokestį sumažinti.
Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika, Ž. B. Mokesčių rinkėjai, kurie būdavo išrenkami iš
Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų. vietinių gyventojų, buvo atsakingi už tai, kad savoje
Ž. B. Kolbero nurodymu buvo įsteigti Teisin‐ teritorijoje surinktų nustatytą mokesčių sumą. Nesu‐
gumo rūmai (pranc. Chambre de Justice), kurių rinkus mokesčių jiems grėsdavo laisvės atėmimas.
užduotis buvo be pasigailėjimo bausti mokesčių Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus
rinkėjus už pažeidimus, savanaudiškumą. Nustačius tarp gyventojų.
nusikaltimus, mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos Ž. B. Kolberas stengėsi kiek tik įmanoma
didelės baudos, žemesnio rango mokesčių rinkėjai sumažinti taille, taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐
dažnai neišvengdavo kartuvių. Visų šių priemonių re‐ kimo blogybes.
zultatas, kaip pabrėžė Ž. B. Kolberas, – ne tik didžiulės Visiems mokesčių rinkėjams, nubaustiems už
sumos, papildžiusios valstybės iždą, bet ir apie 20 mokesčių nesurinkimą, buvo grąžinta laisvė ir
tūkstančių žmonių, kurie, klestėję dėl netvarkos išmokėta kompensacija. 1663 m. įstatymas įteisino
finansų ūkyje, bus priversti verstis prekyba, manufak‐ teiginį, kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas
tūromis, žemės ūkio verslais ir karyba, nes tai – jokiu būdu neatleidžia gyventojų nuo atsakomybės
profesijos, užtikrinančios valstybės gerovę. mokant mokesčius. Taille mokesčiu buvo apmokestinti
Ž. B. Kolbero pirmtakai nebuvo sukūrę Pran‐ gyvenamieji namai ir gamybinės paskirties pastatai
cūzijoje bendros mokesčių sistemos, gyventojai turėjo (malūnai, manufaktūros), tačiau aristokratai ir dvasi‐
mokėti daug tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio.
Ž. B. Kolberas savo reformose pirmenybę teikė netie‐ Ž. B. Kolbero nurodymu buvo pradėti patikrini‐
sioginiams mokesčiams. mai, siekiant nustatyti, ar visi aristokratai gali įrodyti
Tuo metu Prancūzijoje svarbiausiu tiesioginiu savo kilmę, ir tie, kurie negalėjo to padaryti, buvo nu‐
mokesčiu buvo mokestis, kuris prancūziškai buvo va‐ bausti didelėmis piniginėmis baudomis, jiems buvo
dinamas taille. Nevienoda jo skaičiavimo tvarka skir‐ panaikintos visos privilegijos ir jie turėjo mokėti visus
tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ mokesčius. Tokiu būdu valstybės iždas buvo papildy‐
kinimą. Tai buvo mokestis su daugybe lengvatų, tas papildomomis įplaukomis.
atsiradęs ankstyvaisiais viduramžiais. Jo dydis ir Ž. B. Kolberas suprato, kad mokesčių reforma
skaičiavimo metodai buvo dažnai keičiami, vėliau, po neįveiks šio mokesčio rinkimo ydų, todėl jis numatė
Šimtamečio karo (1337–1453 m.), jis tapo mokesčiu, visišką šio mokesčio panaikinimą. Remiantis reformos
tiesiogiai mokamu karaliui. Didžiausia šio mokesčio teiginiais, žemė neturėtų būti apmokestinta,
našta slėgė kaimo gyventojus. neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.
Prancūzijos teritorijoje šis mokestis buvo ren‐ Ž. B. Kolberas teigė, kad valstybės finansai turi
kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ būti tokie aiškūs, kad juos kiekvienas galėtų lengvai
nas pilietis, pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ suprasti. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat
netas). Šis mokestis buvo vienas didžiausių karaliaus girdimais reikalavimais dėl valstybės finansų valdymo
iždo pajamų šaltinių. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ skaidrumo ir paprastumo.
tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį Vykdydamas mokesčių reformą, Ž. B. Kolberas
surinkti, kitur karališkieji pareigūnai teoriškai turėjo turėjo būti tikras dėl to, kad įplaukos į valstybės
nustatyti mokesčius po derybų ir diskusijų – tokia biudžetą nesumažės. Reformos dokumentuose taip
tvarka buvo taikoma ir dvasininkams, todėl tokie pat buvo numatyta, kad mokesčių rinkimas turės būti
mokesčiai daugiau priminė dvasininkijos dovanas. Šie perduotas į valstybės pareigūnų rankas, atsisakant
mokesčių skaičiavimo ir rinkimo skirtumai sunkino vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų.
mokesčių surinkimo administravimą. Be minėto mokesčio labai aktualus buvo ir
XVIII a. buvo suteikta itin daug išimčių, druskos mokestis (pranc. gabelle). Šis mokestis taip
atleidžiančių privilegijuotus visuomenės sluoksnius pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą, o jo admini‐
nuo taille mokesčio (pvz., Paryžiaus ar Liono miestų stravimas – didelių sunkumų. Tačiau, kaip teigė Ž. B.
gyventojai jo visai nemokėjo). Tai labai piktino kitus šio Kolberas, „mažasis gabelle“ mokestis sukeldavo mažiau
76
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
nusiskundimų, todėl jis nekėlė tikslo reformuoti ar dvidešimties metų darbas turėjo rezultatų – tai
mažinti šio mokesčio. Tuo tarpu į „didįjį gabelle“ žinybinės ir administracinės reformos: mokesčių
mokestį buvo nukreiptas atidus Ž. B. Kolbero žvilgsnis. reguliavimas, vietinių skolų likvidavimas, nenaudingų
Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo įstaigų panaikinimas, laisvės atėmimo ir galvijų
griežtai monopolizuota. Valstybės teritorija buvo konfiskavimo dėl skolų panaikinimas. Ateityje jis buvo
paskirstyta į dvi grupes: vienose gyventojai galėjo numatęs toliau mažinti taille mokestį ir naikinti
pirkti tiek druskos, kiek reikėjo, o kitose srityse – tik nereikalingas įstaigas.
tam tikrą kiekį pagal užimamą padėtį. Už privačią Mokesčių sistema Prancūzijoje buvo
druskos prekybą arba druskos įsivežimą iš užsienio reformuota, dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent
buvo griežtai baudžiama. Tokių apribojimų visumą jau nepadidinta. Buvo inicijuoti nauji mokesčiai, kurie
vargu ar buvo galima suvaldyti, ir tai suteikė galimybę krito ant finansininkų ir turtingųjų pečių, kadangi dėl
neribotam piktnaudžiavimui. Didžiausias šio mokesčio apribojimų panaikinimo ir reformų vystantis vidaus
svoris, kaip ir taille atveju, vėlgi gulė ant prekybai jų pajamos labai padidėjo. Taille mokestis po
vargingiausiųjų. reformos sudarė ne du trečdalius iždo įplaukų, kaip
Ž. B. Kolberas 1681 m. atskleidė savo nuomonę anksčiau, o tik vieną trečdalį.
apie druskos mokestį. Jis rašė, kad druskos mokesčio Veikdamas vienas, Ž. B. Kolberas nebūtų galėjęs
įstatymas, kuris buvo sudarytas iš keturiolikos ar sėkmingai baigti reformų. Būtina visos finansinės
penkiolikos punktų, sumažintas iki vieno punkto, nes reformos sąlyga buvo karaliaus palankumas. Apie tai
druska yra prekė, kuri, kitaip nei vynas, būtina rašoma ir 1680 m. memuaruose.
gyvenimui. Vyno gėrimas, pasak Ž. B. Kolbero, nėra Beje, Ž. B. Kolberas vienintelis iš vyriausybės
būtinas gyvenimui, todėl gali tapti apmokestinimo narių drįsdavo kritikuoti karalių Liudviką XIV dėl jo
objektu. perdėto išlaidumo.
Deja, aplinkybės leido Kolberui tik sumažinti, Ž. B. Kolberas taip pat skyrė didelį dėmesį
bet ne panaikinti blogį. Jo memuaruose yra išdėstyti Prancūzijos gamybos plėtrai, matydamas joje šalies
visi sunkumai, su kuriais jis susidūrė, vykdydamas ateitį. 1664 m. Ž. B. Kolberui pavyko panaikinti vidaus
mokesčių reformą. Ž. B. Kolbero pastangų dėka muitines tarp šiaurinių ir pietinių šalies provincijų,
karalius Liudvikas XIV sumažino druskos kainą, kuri ir kartu buvo panaikinta daugybė vietinių ir visuotinių
toliau buvo mažinama. Taip pat buvo stengiamasi rinkliavų, iki tol buvusių pagrindiniu karalystės vidaus
suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose. prekybos plėtros barjeru.
Savo pastebėjimus ir idėjas Kolberas dėstė Be to, buvo pradėta teikti valstybės parama
memuaruose, kuriuose su sau būdingu tikslumu taip kelių tiesimui bei tiltų statybai ir remontui, pradėti
pat fiksavo savo mintis, pasiekimus bei nesėkmes. kasti laivybai pritaikyti kanalai. 1681 m. buvo atidarytas
1663 m. Ž. B. Kolbero memuarai prasideda Langedoko (Pietų) kanalas, jungiantis Garonos upę su
teiginiu, kad visose pasaulio valstybėse finansai yra Viduržemio jūra. Sausumos keliams tiesti ir gerinti
svarbiausia ir esminė jų valdymo dalis. Jis ypač kasmet Ž. B. Kolbero nurodymu buvo skiriamos
džiaugiasi biudžeto pajamų padidėjimu Prancūzijoje. didelės pinigų sumos. Jo manymu, geras sausumos
Valstybės gyventojų mokesčių našta gali būti susisiekimas yra viena iš valstybės centralizavimo
palengvinta, rašo jis toliau, tačiau to negalima daryti sąlygų.
iždo įplaukų sąskaita. Iš 1663 m. memuarų kilęs ir Prancūzija turi ir gali būti savarankiška visose
skambus Ž. B. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai srityse – tokia mintis buvo Ž. B. Kolbero veiksmų
menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o pagrindas. Įrodymų galima rasti 1663 m. memuaruose,
gagenimo – kuo mažiau.“ kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei
1680 m. memuaruose jau randama žinių apie žinių apie to meto ekonominę padėtį informacijos
mokesčių reformos pabaigą, ten pat Ž. B. Kolberas šaltinis. Jau įžangoje rašoma, kad „kiekviena provincija
kreipėsi į karalių, patardamas panaikinti visas pagal savo didingumą ir mastą turi būti apsirūpinusi
mokesčių privilegijas. savo teritorijoje pragyvenimo ištekliais, kurie turi būti
1681 m. Ž. B. Kolbero laiške randamas teigiamas patikimai administruojami“.
karaliaus politikos vertinimas: „Jo Didenybė, Ž. B. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu
norėdamas parodyti karo nukankintiems žmonėms nuoseklumu siekė jas įvykdyti. Kad būtų užtikrintas
savo malonę ir priversti juos džiaugtis taika, nutaria manufaktūrų skaičiaus augimas, pirmiausia reikėjo
palengvinti jiems tas prievoles, kurios nėra būtinos apsirūpinti kvalifikuotais darbininkais, bet daugelyje
valstybės pragyvenimui.“ gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo.
Savo memuaruose Ž. B. Kolberas rašo, kad jo Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami
77
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
kaip prekė, kurios kiekis yra griežtai ribotas. Ž. B. gas, kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie
Kolberas, siekdamas išlaikyti turimą kvalifikuotų mūsų šalies gaminius“.
darbininkų kiekį, inicijavo emigracijos draudimą Buvo įvesta griežta eksportuojamų prekių
Prancūzijos darbininkams. Taigi, pagal Ž. B. Kolberą, ta kontrolė. 1673 m. Kolbero dėka ir jam aktyviai
valstybė, kuri sugeba turėti daugiau šių retų prekių, dalyvaujant buvo paskelbtas prekybos kodeksas
bus labiau klestinti. (pranc. Ordonnance du comerce).
1669 m. Ž. B. Kolbero laiške Prancūzijos Ž. B. Kolbero prekybos procesų reformos esmė
ambasadoriui Londone rašoma, kad jis yra pasiryžęs buvo muitų mažinimas šalyje pagamintos produkcijos
visiems uždrausti palikti Karalystę ir dirbti užsienio eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui.
šalyse, ir reikalaus šio draudimo vykdymo, o už Manufaktūrų savininkai reikalavo, kad valstybė
draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės. rūpintųsi rinkų jų gaminiams plėtra. Ž. B. Kolbero
Kuomet vienos audinių manufaktūros laiškuose, kuriuose kalbama apie prekybos regulia‐
savininkas su savo aštuoniais darbininkais vis dėlto vimą, užsienio prekybos sąlygų gerinimas buvo
emigravo į Lisaboną, kad ten įsteigtų drabužių fabriką, vyraujanti idėja. Ž. B. Kolberas rūpinosi ir transporto
buvo parašytas laiškas Prancūzijos ambasadoriui plėtra savo tėvynėje, mažindamas tarifus transportui.
Lisabonoje ir paprašyta bet kokiais būdais sugrąžinti 1671 m. Ž. B. Kolbero laiškuose teigiama, kad
pabėgėlius atgal į tėvynę. yra prekiautojų, kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti,
Iš kitos pusės, savo laiške Prancūzijos sukeldami gamybos žlugimo pavojų. 1682 m.,
ambasadoriui Olandijoje Ž. B. Kolberas prašė ieškoti atsakydamas į vieną iš prekybininkų skundų, rašė: „O
kvalifikuotų žmonių, kurie sutiktų persikelti į dėl gamintojų nusiskundimo, kad Lione yra tokių
Prancūziją, pabrėždamas, kad Karalystė užtikrintų prekiautojų, kurie superka medžiagą ir pradeda
jiems gerą buitį ir tinkamas sąlygas darbui. Numatęs pardavinėti rinkoje tokiomis kainomis, kokios atrodo
įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą, Ž. B. geriausios jiems, – jūs neturite būti nustebintas šitais
Kolberas įpareigojo Prancūzijos ambasadorių nusiskundimais; vienintelis jų tikslas yra jų sava tam
Venecijoje slapta verbuoti ten gyvenančius stiklo tikra nauda. Bet, vertinant valstybės ir jos gyventojų
gaminimo meistrus ir organizuoti jų pervežimą į požiūriu, kaina, kurią jūs minite, yra ganėtinai aukšta.“
Prancūziją. Nors septynioliktame amžiuje nesantaika tarp
Naujų manufaktūrų, ypač savo produkcija religinių grupių dar buvo paplitusi, protestantai ir
mažinančių importo poreikius, steigėjams būdavo katalikai tapo tolerantiški net ne visada gerbiamiems
suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam žydams. Ž. B. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos
tikrą laikotarpį gaminti ir parduoti savo prekes, klausimai, tai jie (katalikai ir protestantai) buvo
karaliaus globa ar net atleidimas nuo taille mokesčio. pasiruošę juos ištremti, tačiau jei reikėjo spręsti
Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis komercijos klausimus, tai jie buvo linkę jiems leisti likti,
naujomis verslo idėjomis. kol jie bus naudingi šaliai“.
Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos 1672 m. laiške Dižono intendantui dėl
buvo gerokai padidinti. Užsienio prekybiniai laivai, prieglaudos įkūrimo buvo rašyta, kad „tai tikrai teiks
atvykstantys ir išvykstantys iš Prancūzijos uostų, didžiausią naudą tam miestui“. Kiti panašaus pobūdžio
privalėjo mokėti didelius mokesčius. Šios priemonės laiškai parodo, kad Ž. B. Kolberas stengėsi kurti
teigiamai paveikė per Marselį vykdomos prekybos socialinio draudimo sistemos pagrindus.
mastą, Olandija prarado savo monopolinę teisę į Prancūzijos manufaktūrų ir prekybos
prekybą jūra, anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje vystymuisi buvo būtina, kad gaminiams ir prekėms
su Portugalija ir jos kolonijomis. būtų taikomi aukšti kokybės standartai. Šie
Ž. B. Kolberas deklaravo, kad tokie veiksmai standartai turėjo būti reguliuojami vyriausybės.
padėjo apsaugoti naujas gamybos šakas iki joms Ž. B. Kolberas teigė, jog neteisinga manyti, kad
pakankamai sustiprėjant, kad galėtų veikti be gamintojas yra geresnis kokybės vertintojas negu
valstybės paramos. Nauji tarifai prekybos apimčių vartotojas, – prekės kokybė yra labai reliatyvus
nemažino. terminas, nes prekė gali būti aukščiausios kokybės,
1671 m., atsakydamas į Levanto prekybos tačiau netenkinti vartotojo poreikių.
kompanijos direktoriaus laišką dėl brokuotų audinių Ž. B. Kolberas siekė, kad Prancūzijoje
eksporto, Ž. B. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė gaminamos prekės savo kokybe prilygtų to meto
pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai, kai kitų šalių geriausiems gaminiams: veidrodžiai ir nėriniai
audiniai neturėjo trūkumų, Jūs turite dėti visas pastan‐ būtų tokie, kaip Venecijoje, kojinės – kaip Anglijoje,
78
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
gelumbė – kaip Olandijoje, vario gaminiai – kaip nemažą pinigų sumą būsimai kompanijai įkurti.
Vokietijoje. Valstybė turėjo spręsti, kokios kokybės Kaupiant kompanijos kapitalą taip pat dalyvavo
prekės turi būti gaminamos, nes valstybė geriausiai karalienė ir dofinas. Ž. B. Kolbero įsakymu intendantai
žino, kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje. šalies provincijose vertė tarnautojus, miestų merus,
Darbininko, kuris sąžiningai dirba ir vykdo turtingus miestiečius prisidėti prie prekybinių
savininkų nurodymus, darbinė veikla negali būti kompanijų steigimų savo pinigais, grasindami, kad
pavadinta sėkminga, jei jo sukurtas gaminys nebus priešingu atveju karalius sužinos apie tuos, kurie
parduotas. neprisideda prie svarbių valstybei priemonių.
Egzistuojant protekcinei valstybės politikai Vien ekonomine politika Ž. B. Kolberas
prekyboje, klestėjo kontrabanda. Dorų gamintojų neapsiribojo ir, toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis,
prekės buvo parduodamos kartu su tomis prekėmis, 1669 m. tapęs jūrų ministru, su jam būdinga energija
kurios buvo gaminamos nepaisant reguliavimų. Deja, ėmėsi esminės karinio laivyno reformos. Jis siekė, kad
valstybė mažai ką galėjo padaryti šiuo klausimu. Prancūzijos laivynas būtų stipresnis už Olandijos ir
Plačioji visuomenė norėjo pirkti tai, kas įtiko jos Anglijos laivynus.
skoniui, o ne tai, ką vyriausybė skelbė esant geros Pirmieji Kolbero žingsniai šioje veiklos srityje
kokybės. buvo visų šalies jūreivių ir laivų, kuriuos būtų galima
Patys pareigūnai, kurių pareiga buvo rūpintis panaudoti karo atveju, registro sudarymas.
kokybės priežiūra, dažniausiai dėl materialinės naudos Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m. iki 194
būdavo palankūs tiems, kurie ignoruodavo 1671‐aisiais, Ž. B. Kolberas ypač didžiavosi Breste
karališkuosius įstatymus. pastatytu kariniu laivu „Royal‐Louis“ su 116 patrankų,
Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi tuo metu geriausiai ginkluotu ir gražiausiai išpuoštu
įvairūs metodai. Konfiskavimas nebuvo pakankamai kariniu laivu pasaulyje.
efektyvus metodas, todėl būdavo žymimos prekės ir Karinė jėga pasaulio vandenynuose buvo rimta
atitinkamai pridedami dokumentai su prekiautojų ir parama tarptautinei jūrinei Prancūzijos prekybai,
darbininkų, kurie buvo įtariami piktnaudžiavimu, užtikrinanti prekybinių laivų apsaugą nuo užpuolimų
vardais. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl atviruose vandenyse, jėga, tramdanti kontrabandos
galimų griežtesnių bausmių ateityje. plėtrą kolonijose. Buvo atidarytos laivų statyklos ir
Prancūzijos kolonijų plėtra taip pat buvo viena arsenalai Breste, Havre, Kalė, Diunkerke, o laivyno
iš priemonių, kuri, Ž. B. Kolbero požiūriu, turėjo finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų
tarnauti šalies ekonomikos augimui. 1685 m. Ž. B. iki beveik 13 milijonų livrų.
Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas, Prancūzai neužmiršo Ž. B. Kolbero nuopelnų
to meto jo darbuose randama žinių apie tai, kaip jis jūrai – 1848 m. jo vardu buvo pavadintas karinis
grupavo kolonijas pagal jų svarbą Prancūzijos ūkiui. garlaivis, 1875 – linijinis laivas, po to – daug prekybos ir
Kolonijos Indijoje, Haityje, Martinikoje ir Gvadelupoje, karinių laivų. Šį paradą vainikavo 1956 m. Ž. B. Kolbero
tiekiančios tabaką ir vaisius, jam buvo svarbesnės už vardu pavadintas kreiseris.
teritorijas Kanadoje ir Luizianoje. Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo
Įvairios valstybinės prekybos kompanijos, įvairaus lygio opozicijos tiek Prancūzijoje, tiek už jos
kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž. B. Kolberas, turėjo, ribų. Olandijoje buvo kuriami pamfletai, nukreipti prieš
jo nuomone, didinti bendrą šalies turtą, jį ir jo ekonominę politiką, tačiau tai neturėjo įtakos jo
konkuruodamos tarptautinėse rinkose su Olandija ir sprendimams.
Anglija. Veikdamas karaliaus vardu ir jo palaikomas,
Jis buvo apskaičiavęs, kad Liudviko XIV valdymo Ž. B. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐
pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios nimą.
dešimtosios visų Prancūzijos eksporto prekių, todėl Ž. B. Kolberas pasiekė, kad būtų sumažintas
ėmėsi darbų, kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos, religinių švenčių skaičius šalyje (buvo atšaukta 17
Šiaurės, Vest Indijos ir Levanto prekybos kompanijos. laisvadienių). Jis taip pat siūlė padidinti būtiną amžių
Šios prekybos kompanijos buvo kuriamos įvertinant ketinantiems tapti vienuoliais – nuo 16 iki 20 metų
Prancūzijos prekybos perspektyvas. Vienos iš jų (Ost moterims ir iki 25 metų vyrams. Taip pat buvo siūloma
Indijos ir Šiaurės) buvo sukurtos tam, kad būtų apriboti įmokų, kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai
įsisavintos naujos prekybos kryptys, kitos (Vest vienuolynams, dydį. Ž. B. Kolbero pasiūlymai sukėlė
Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas. aršų bažnyčios pasipriešinimą.
1664 m., vykdydamas Ost Indijos prekybos Šios Ž. B. Kolbero idėjos buvo įgyvendintos tiktai
kompanijos kūrimo darbus, Ž. B. Kolberas pats skyrė gerokai vėliau – 1760‐aisiais, kuomet Prancūzijoje jau
79
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
80
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS
SUMMARIES OF ARTICLES
Dr. Jonas Markelevičius, Vilija Lapėnienė. the labour market which allows quantifying these ef‐
LITHUANIAN STATISTICS IN THE CONTEXT OF CELE‐ fects through the use of basic economic and demo‐
BRATING THE WORLD STATISTICS DAY graphic statistics.
On the 3rd of July, the United Nations General The research on the effects of emigration on
Assembly, taking into consideration the decision of wages uses a simple supply and demand framework,
the Statistical Commission, has adopted a Resolution where labour demand is derived from a marginal pro‐
wherein it was decided to designate 20 October 2010 ductivity condition using the Cobb–Douglas produc‐
as the World Statistics Day. Aiming to focus on the tion function. The authors also assume perfectly ine‐
core values of statistics, such as quality services, in‐ lastic labour supply, in case of which the effect of
tegrity and professionalism, the main topic of the emigration on wages is entirely determined by labour
celebration will be “Celebrating the many contribu‐ demand. Wage elasticity estimation uses the fact that
tions and achievements of official statistics”. the capital share parameter in the Cobb–Douglas
The official Lithuanian statistics meets the function also measures labour demand elasticity. This
World Statistics Day not only by declaring but also by property of the production function allows the au‐
actually implementing the principles of statistics of a thors to estimate the elasticity using national ac‐
democratic state, complying with the standards of counts data.
European statistics and satisfying the needs of na‐ The estimates of labour demand (wage) elas‐
tional and foreign users of statistics. ticity for Lithuania range from 0.44 to 0.55, implying
The article gives a brief overview of the path‐ that due to emigration wages might have increased
ways of national statistics stretching 90 years back‐ from 0.75 to 0.94 per cent a year, on average. In the
wards, the development of statistical thought, statis‐ period of 2001–2008, emigration might have resulted
tical integration processes in democratic society, as in a wage increase of 5.9 to 7.3 per cent. However,
well as discusses the significance of statistical capacity these estimates require caution as the beginning of
in preparing reliable and timely statistical information the period was characterised by high unemployment.
necessary to arrive at legitimate political decisions and Emigration loss amounts to 0.4 per cent of GDP, and
to inform society, demonstrates the achievements of 2.8 per cent of GDP is redistributed to labour every
Lithuanian statistics over 20 years of independence, year.
and mentions key statistical works to be implemented Due to the poor quality of migration data, the
in the nearest future. impact of emigration on wages, welfare and income
redistribution in other countries is most likely signifi‐
Dr. Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis. cantly underestimated. The assumption that the share
ESTIMATES OF THE EFFECTS OF EMIGRATION ON of declared emigration is similar across countries
THE LABOUR MARKET would imply that those affected by emigration the
Migration flows have increased since the EU most are Slovenia, Czech Republic and Estonia.
enlargement in 2004. In many European countries,
they are sufficiently large to have significant economic Dr. Ona Molienė, Dr. Algimantas Misiūnas.
effects. These effects are among the most popular STATISTICAL SURVEY ON HOUSEHOLD CONSUMP‐
topics in public debate. TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND
In this paper, the authors attempt to quantify DECLINE
the effects of emigration on wages, welfare and in‐ The article presents an in‐depth analysis of
come redistribution in the selected new EU member household consumption expenditure in Lithuania in
states. Emigration reduces labour supply and in‐ 2005−2008 through the use of not only traditional
creases national wage generating income redistribu‐ indicators and methods but also those proposed by
tion from the owners of capital to the labour force. the authors of the article. The results of the calcula‐
Emigration also results in welfare loss as emigrants no tions might be useful in the analysis of the efficiency
longer produce output in their home country. The au‐ of the poverty and social inequality reduction policy.
thors of the article adopt a simple theoretical model of The purpose of the article is to reflect the socioeconomic
81
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
stratification of society and its changes across the sions with respect to the price level maintains the real
country, in urban and rural areas. In the survey, differ‐ level of consumption (a person is always able to buy
ent – identification, secondary grouping, summary the same set of goods). The aim of this study is to
indicators, and index – methods were used. Tra‐ identify the conditions of efficient indexation; to
ditional and elementary statistical indicators – an summarize the methods of indexation; to draw con‐
arithmetic mean, a mode, and a median – were used clusions as to which of these methods maximizes the
for the assessment of the asymmetry of the distribu‐ wealth of taxpayers
tion of expenditure. In summarising structural differ‐
ences in consumption expenditure, it is proposed to Aurelija Anciūtė. TAX PAYMENT TRENDS IN
use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ LITHUANIA IN 2008–2009
ences; movement in this coefficient helps to reveal The article discusses the most important
shifts in consumption patterns in household groups. changes in the Lithuanian tax system, which took ef‐
The analysis carried out confirmed the assump‐ fect on 1 January 2009. The main focus is on tax pay‐
tion that the outbreak of the economic crisis in 2008 ment trends, i.e. what are the patterns of tax revenue
had a negative impact on the level and structure of stream determined by the legal basis, how the reve‐
household consumption expenditure, which was nue stream is influenced by legislative changes, what
stronger in case of urban than rural households. is the relationship between the country’s economic
situation and the main sources of national budget
Dr. Arūnas Pocius. CHANGES ON THE LABOUR revenue (value added, individual and company income
MARKET, METHODOLOGICAL ASPECTS OF THE AP‐ taxes, excise duties).
PLICATION OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT Changes in the tax system can be divided into
INDICATORS several categories: changes in tax rates, abolition of
The aim of the article is to reveal the main tax exemptions, changes in tax calculation, declara‐
trends in the national labour market. The main focus tion and payment procedures. All of these changes
of the analysis is on the employment and unemploy‐ were a challenge to both taxpayers and tax adminis‐
ment rates, used in official statistics. In the paper, cer‐ trators due to an extremely short period between
tain methodological aspects of the application of key amendments to legislation and the actual moment
labour market indicators are highlighted, the pe‐ when they came into force. It should be noted, how‐
culiarities of the development of employment statis‐ ever, that, although the changes in the tax system
tics are reviewed, and the structure of potential hu‐ provided additional income to the national budget,
man resources and its development opportunities are the contracting economy forced the national govern‐
assessed. This article is more closely linked with offi‐ ment to reduce the expectations related to the tax
cial statistics, and the priority is given to the data of revenue stream.
Statistic Lithuania; however, the author also makes The article also contains a few alternative views
use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ on the growth in the black economy, which is often
cial Insurance Fund Board (Sodra) data, which in their said to be one of the consequences of tax system
own way complement and substantiate the results of changes. Moreover, the so‐called “Phoenix” syn‐
the analysis provided in the article. drome is discussed.
Dr. Algirdas Bartkus. EFFICIENT INDEXATION Jurga Rukšėnaitė. COMPOSITE INDICATORS AS
OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF
This paper tries to formulate conclusions about THE LITHUANIAN ECONOMY
the indexation of old‐age pensions. Pensions can be In this research, a hypothesis about an addi‐
adjusted and indexed taking into consideration a tional measure that could be used as an additional
wage increase. The point of indexation with regard to tool for the analysis and assessment of economic
wages lies in the increment of pensions on to a new, trends in Lithuania is put forward. This additional
higher nominal level of consumption opportunities measure has been constructed as a composite indica‐
(the pension increases), but leaving it at the same tor, involving social and economic fields. Moreover,
relative or potential level of consumption opportuni‐ the paper presents business cycles, evaluated using
ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant). the Hodrick–Prescott filter.
Pensions can also be adjusted and indexed according
to an increase in the price level. The adjustment of pen‐
82
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010 (49)
Dr. Vytautas Kėdaitis, Dr. Angelė Kėdaitienė. For many frequently purchased products, how‐
MULTIDIMENSIONAL SCALING IN MARKET RE‐ ever, it is unlikely that consumers actively process in‐
SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES formation about many brands on many attributes be‐
Multidimensional scaling was developed by fore making a choice. Rather, their behaviour is likely
psychometricians, namely R. N. Shepard (1962) and to be relatively routinized. Hence, these models are
J. B. Kruskal (1964). Its purpose is to deduce indirectly useful for explaining preference formation and indi‐
the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ cating the most likely long‐run equilibrium positions,
tives. The reason for using the indirect approach is but are not necessarily good models for repetitive
that, in many cases, the attributes may be unknown decision‐making.
and respondents may be unable or unwilling to repre‐
sent their reasons accurately. As already mentioned, Dr. Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo. WEATHER
multidimensional scaling requires an object‐by‐object DERIVATIVES: USAGE POSSIBILITIES FOR THE
similarity matrix as an input. LITHUANIAN ECONOMY
Initially popularized, however, multidimen‐ The impact of weather on many commercial
sional scaling relies on judged similarity. That is, re‐ and recreational activities is significant and varies
spondents indicate how similar pairs of objects are both geographically and seasonally. Many industries,
directly rated (e.g. on a 1–10 scale). This can be a bur‐ including agriculture, energy, utility, construction,
densome task since for p objects p(p‐1)/2 judgments tourism and other businesses, are either favourably or
are needed. Still, the use of similarity judgments is adversely affected by “bad” weather. For this reason,
relatively easy for respondents, especially when they financial markets have devised a relatively new class
cannot or do not want to reveal the basis for their of instruments, the so‐called “weather derivatives”,
opinion. the first of which were launched in 1996 in the United
The results of multidimensional scaling depend States. There is a number of factors behind the
on (a) the sample chosen to judge similarity and (b) growth in the weather derivatives market. One of
the objects whose similarity is judged and the quality these is the deregulation of energy markets. Another
of input data. Multidimensional scaling derives dimen‐ one is that capital and insurance markets have come
sions that appear to be used by those rating a par‐ closer to each other. A weather derivative is the new‐
ticular set of objects. est product of the financial derivatives market. It al‐
The basic type of multidimensional scaling in‐ lows a market participant to minimise a risk from daily
volves deducing graphical models of alternatives (e.g. weather fluctuations, while insurance companies sell
brands) alone (simple space) from similarity data. insurance against catastrophic events.
Some early applications of multidimensional The main aim of this article is to explore possi‐
scaling accepted apparent dimensions as “truth” bilities to use weather derivatives for the Lithuanian
without question or validation, which often proved to economy. To reach the aim, the following goals were
be disastrous. It is advisable to use multidimensional set: to describe products of weather derivatives and
scaling as a generator of hypotheses rather than as a their features and to present the possibilities to use
final model of the market. Any important result these derivatives in the Lithuanian economy on the
should be confirmed on a separate sample with a basis of an example of temperature derivatives. A
separate method, such as direct questioning, before hypothesis is made that Lithuanian companies could
the results are given too much credence. discover new possibilities for business management
Multidimensional scaling generates a configu‐ through the use of weather derivatives.
ration in which the relative positions of the brands are The methods used in the paper are as follows:
unique. The picture can be changed by several opera‐ comparative analysis, indexes, regression and correla‐
tions without changing the relationship among the tion analysis.
interpoint distance in some of the algorithms (as‐
suming the Euclidean distance is used, which it almost Dr. Vladas Rimkus. ECONOMIC PRECONDI‐
always is). TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND
A major problem in data collection is the bur‐ The phenomenon of perpetually existing con‐
den on respondents as the number of alternatives traband draws attention of both the public and au‐
increases (e.g. 20 alternatives require 190 pairs). thorities. This is part of black economy, while black
However, if respondents are “homogeneous”, it is economy itself is a phenomenon that is neither new
possible to have different subjects rate a different nor characteristic of a certain economic system. The
pair. nature of black economy is destructive as its existence
83
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)
contradicts to public order and interests. Black econo‐ Dr. Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis.
my avoids state taxes; therefore, the State – in order JEAN BAPTISTE COLBERT – A THEORIST AND A
to collect funds required for national needs – is forced PRACTITIONER
to increase taxes imposed on those who do pay them. The main purpose of this article is to analyse
Hence, since some avoid paying taxes, while others the theoretical and practical work of Jean Baptiste
assume a heavier tax burden, this results in unequal Colbert – the grandee of French economics and the
economic conditions for legal and illegal business and representative of mercantilism. This article deals with
distorts conditions for fair competition. almost all areas of his work: state economy, trade pol‐
The theoretical study of the problem of contra‐ icy, national defence, culture and art.
band is linked to the problem of tax evasion; it reveals This article mainly focuses on economics. First
stimuli for making a decision not to pay taxes. The of all, the article widely analyses the works of
decision of each individual to pay or not to pay taxes J. B. Colbert in the area of tax reform. Colbert focused
determines the scope of tax evasion. Adopting a deci‐ on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐
sion not to pay taxes, one faces uncertainty; any indi‐ perous, not forgetting the simplification of tax ad‐
vidual knows that tax evasion is illegal and subject to ministration. The ideas of Colbert, which remained
punishment in case this comes to light. Therefore, the purely theoretic, are introduced alongside.
economics of crime gives initial knowledge about the In addition, Colbert focused on the industrial
process of making such decisions. development of the country. The State promoted the
The major part of contraband is comprised of establishment of manufactories, high‐skilled labour
goods subject to excise duties – alcohol, tobacco, and imports, estimated the quality standards of produc‐
fuel. One of the factors influencing contraband is tion, aimed at the effective administration of supplies.
great difference in prices in Lithuania and neighbour‐ Moreover, an effort was made to restrict imports and
ing countries from which contraband comes. For ex‐ expand exports, as well as to establish transatlantic
ample, contraband cigarettes on the domestic market trade companies.
are approximately three times cheaper than those At the end of the article, other activities of Col‐
sold legally. The largest part of these contraband bert and changes in the situation after he passed
goods comes from neighbouring states – the Russian away are briefly analysed.
Federation and Belarus. This article is topical for today’s realities. Re‐
The main negative consequences of contra‐ cent turmoil both in the global and in the national
band are as follows: a relative reduction in annual economy stimulates the search for analogies and
government revenue; a general deterioration in eco‐ methods of how similar situations were handled in the
nomic subordination, which reduces the ability of the past.
government to adopt rational solutions and predict
their consequences; insufficient accuracy of provision
of social assistance since even those who earn large
income from illegal activity may receive it; natural and
legal persons tend not to observe existing rules, and
the failure to observe the rules may become a norm.
84
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. 49 / Statistikos departamentas / Vilnius, 2010, 86 p.
LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI
STATISTIKOS ŽURNALAS
2010 m. Nr. 49
ISSN 1392‐642X
SL 1861. 2010‐10‐14. 10,75 leidyb. apsk. l.
Tiražas 200 egz. Užsakymas 1010‐05
Išleido ir spausdino Statistikos departamentas
Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius
www.stat.gov.lt