2010 (49) 

         

Statistikos žurnalas 
Statistical journal 

LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 
LITHUANIAN STATISTICS: ARTICLES, REPORTS AND STUDIES 
          Redaktorių kolegija  Editorial Board   
Vyriausioji redaktorė   Dr. Danutė Krapavickaitė  (Editor in Chief)  Vyriausiojo redaktoriaus  Habil. dr. Alfredas Račkauskas  pavaduotojas  (Deputy of Editor in Chief)  Nariai:  Dr. Jonas Markelevičius  (Editors)    Habil. dr. Stanislovas Martišius    Habil. dr. Vydas Čekanavičius    Habil. dr. Rimantas Rudzkis    Dr. Vita Safjan    Habil. dr. Stasys Vaitekūnas    Dr. Kęstutis Dučinskas    Habil. dr. Ilmaras Vanagas  Atsakingasis sekretorius  Rimvydas Ignatavičius  (Executive Secretary)      Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Vilniaus universitetas  Vilnius university  Matematikos ir informatikos institutas  Institute of mathematics and informatics  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija  Ministry of social security and labour  Klaipėdos universitetas  Klaipėda university  Klaipėdos universitetas   Klaipėda university  Latvijos centrinis statistikos biuras  Central statistical bureau of Latvia  Statistikos departamentas   Statistics Lithuania  

   
Redakcijos adresas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  (Address)  tel. 236 4612  el. p. Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 
e‐mail Rimvydas.Ignatavicius@stat.gov.lt 

    VILNIUS 2010 

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 

                                                                                         
Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

 
 

© Statistikos departamentas, 2010   

 
 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI   

TURINYS 
CONTENTS    PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
  Jonas Markelevičius,Vilija Lapėnienė  LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ .......................................................................... 4    Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis  GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS ..................................................................... 12    Ona Molienė, Algimantas Misiūnas  NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS TYRIMAS .......... 20    Arūnas Pocius  PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ   TAIKYMO METODINIAI YPATUMAI .......................................................................................................................... 26    Algirdas Bartkus  EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS ............................................................................ 34    Aurelija Anciūtė  MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS ............................................................... 40    Jurga Rukšėnaitė  SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI ............................................ 47    Vytautas Kėdaitis, Angelė Kėdaitienė  DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ...................................... 52    Rūta Kropienė, Gžegož Jurgo  ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS: NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE ........................... 62    Vladas Rimkus  KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS................................................................................. 69   

MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA 
  Benjaminas Pladis, Augustinas Jasilionis  ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.B. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS ........................................................ 75    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS ...................................................................................................................................... 81  SUMMARIES OF ARTICLES       
       

 

3

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI, 2010(49)  
 

PRANEŠIMAI, STRAIPSNIAI, STATISTINIAI TYRIMAI 
   

LIETUVOS STATISTIKA MININT PASAULINĘ STATISTIKOS DIENĄ 
  Dr. Jonas Markelevičius  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pavaduotojas  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4820  El. p. jonas.markelevicius@stat.gov.lt
   

Vilija Lapėnienė  Statistikos departamento generalinio direktoriaus   pirmoji pavaduotoja  Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius  Tel. (8 5) 236 4821  El. p. vilija.lapėnienė@stat.gov.lt grindai,  nustatyti  metodologiniai  principai  ir  metodi‐ nės  priemonės,  pradėti  vykdyti  reguliarūs  statistiniai  tyrimai,  atlikti  didieji  statistikos  darbai  (surašymai),  formuota  ir  tobulinta  statistinė  metodologija  bei  vykdytas  akademinis  darbas.  Šis  laikotarpis  išsamiai  apibūdintas  profesoriaus  S.  Martišiaus  (1999;  2009)  straipsnių serijoje.  1940–1941 m. ir hitlerinės okupacijos laikotarpis  Lietuvos  statistikai  buvo  „tamsiausias“  visame  devy‐ nių  dešimtmečių  kelyje.  1940‐aisiais,  kai,  prof.  M. Romerio  žodžiais  tariant,  vyko  politinio  teatro  vaidinimas,  buvo  panaikintas  Centralinis  statistikos  biuras  ir  tuometinės  Vyriausybės  nutarimu  buvo  įsteigta  respublikinė  Liaudies  ūkio  apskaitos  valdyba,  įtraukta  į  bendrą  Sovietų  Sąjungos  apskaitos  ir  statistikos  sistemą.  Taip  Lietuvos  statistika  neteko  savarankiškumo.  Karo  metų  laikotarpis  dar  mažai  nagrinėtas ir žinomas. Jis trumpai nušviestas habil. dr.  J.  Grėskos  straipsnyje  (1999).  Svarbiausius  to  laikotarpio  demografinius  ir  socialinius,  žemės  ūkio,  pramonės,  prekybos  rodiklius  galima  rasti  Rygoje  leistame  leidinyje  „Statistische  Berichte  für  das  Ostland“, greta Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rodiklių.  Pokarinis  ir  sovietinis  valstybės  statistikos  rai‐ dos  etapas  yra  įvertintas  ir  aprašytas  profesoriaus  S.  Martišiaus ir P. Adlio, ilgus metus dirbusio tuometinės  Centrinės statistikos valdybos viršininko pavaduotoju,  o  vėliau  (1997–2001  m.)  –  atkurtos  nepriklausomos  Lietuvos  Statistikos  departamento  vadovu,  todėl  šis  laikotarpis čia nebus plačiau nagrinėjamas. Paminėtina  tik,  kad  minėtu  laikotarpiu  statistikos  mokslas  klasifi‐ kuotas kaip socialinis, kurio teorinis pagrindas – mark‐ sizmo‐leninizmo  mokymas.  Valstybės  statistikai,  kaip  praktinės veiklos sričiai, buvo priskirta planų vykdymo  kontrolės  funkcija,  nebuvo  akcentuojamas  statistinių  duomenų  konfidencialumas,  statistinės  informacijos  prieinamumas (ne visi rodikliai buvo viešai skelbiami ir  prieinami, daug informacijos buvo skirta „tarnybiniam    

2010  metų  spalio  20  d.  pirmą  kartą  minima  Pasaulinė  statistikos  diena.  Šį  siūlymą  pateikė  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisija  41‐ojoje  sesijoje,  o  rezoliuciją  dėl  Pasaulinės  statistikos  dienos  paminėjimo  priėmė  JT  Generalinė  asamblėja.  Pažymėdamas  reikšmingą  ofi‐ cialiosios  statistikos  indėlį  į  visuomenės  socialinę  ekonominę  plėtrą  ir  pasiekimus,  JT  Generalinis  sekre‐ torius  laiškais  kreipėsi  į  valstybių  vadovus,  pažymėdamas  oficialiosios  statistikos  pasiekimus  ir  reikšmę  visuomenės  socialinei  ekonominei  plėtrai  bei  kviesdamas  prisidėti  minint  šią  dieną.  Pagrindinėmis  vertybėmis,  2010  m.  pažymint  Pasaulinės  statistikos  dieną,  įvardyta  paslaugų  kokybė,  profesionalumas  ir  integralumas.  Lietuvos oficialioji statistika pasitinka Pasaulinę  statistikos  dieną  ne  tik  deklaruodama,  bet  ir  realiai  įgyvendindama  demokratinės  valstybės  statistikos  principus,  atitikdama  Europos  statistikos  standartus,  sėkmingai tenkindama nacionalinių ir užsienio statisti‐ kos vartotojų poreikius. Straipsnyje aptariami Lietuvos  statistikos raidos etapai, dabartis – kokia Lietuvos sta‐ tistika  pasitinka  Pasaulinę  statistikos  dieną  –  ir  pers‐ pektyvos. 

 
PAGRINDINIAI LIETUVOS STATISTIKOS RAIDOS  BRUOŽAI IR FAKTAI 

 
Lietuvos  statistikai  ką  tik  sukako  devynias‐ dešimt  vieni  metai.  Nuo  1919  m.  rugsėjo  6  d.  Kaune  įsteigto Bendrosios statistikos departamento iki XXI a.  modernios  europietiškos  statistikos  įstaigos  driekiasi  ilgas, sudėtingas, permainų kupinas šios labai svarbios  valstybės įstaigos kelias.  Galimybė šalies statistikai tapti savarankiška at‐ sirado  tik  1918  m.,  Lietuvai  tapus  nepriklausoma  vals‐ tybe.  Tarpukario  laikotarpį  galima  laikyti  pirmuoju  ir  reikšmingiausiu  etapu,  kai  buvo  sukurta  valstybinės  statistikos organizacinė struktūra, padėti teisiniai pa‐ 

4

  Sukurtos  darbo  vietos  veikia  kaip  nutolusios.  statistinių  ataskaitų  for‐ mų  rengimo. Klaipėdos.  jų  kokybę  nusakančių  požymių  fiksavimo  ir  kiti).  Parengtos  ir interneto svetainėje paskelbtos sutrumpintos statis‐ tinių tyrimų metodikos.  Statistikos  sistema  Lie‐ tuvoje. Sovietinio laikotarpio statisti‐ kai  labai  reikšmingas  buvo  ideologinis  vaidmuo  ir  tuo  pat metu – menkas visuomenės pasitikėjimas.  Kartu sukurtas uždaras tinklas statistiniams duomenims  saugiai  perduoti. kad egzistavusi sistema buvo trijų lygmenų:  šalies..  statistinių  duo‐ menų  redagavimo.  Atkūrus  nepriklausomybę.  o  statistinių duomenų kokybei analizuoti – matematinės  statistikos  metodai.  2010 m.  baigta  regioninė  statistikos  sistemos  reforma. paša‐ linant  sezono  ir  darbo  dienų  skaičiaus  įtaką.  Metodinėje komisijoje svarstomos atnaujintos ir naujų  statistinių  tyrimų  metodikos.  paskirstant  darbus  ir  atsakomybę  sta‐ tistiką  rengiančioms  valstybės  institucijoms.  statis‐ tiniams  rodikliams  vertinti  taikomi  ekonometriniai.   2009 m.  Tuo  tarpu  Vakarų  Europos  šalyse statistikos sistemos dažniausiai buvo visiškai arba  iš dalies centralizuotos ir todėl gerokai efektyvesnės.  Pritaikius  ekonometrinius  meto‐ dus  buvo  sutrumpintas  aktualių  trumpojo  laikotarpio  rodiklių  (pvz.  Šiam  procesui  analizuoti  ir  dokumentuoti  buvo  skirta  daug  dėmesio:  parengtos  procesų  schemos  ir  aprašai  (statistinių  tyrimų  metodikų.  kompiuterizuoti apklausas.  buvo  per  daug  gremėzdiška  ir  neefektyvi.  Šiaulių  ir  Panevėžio)  pavestos  labai  svarbios  statistinių  duomenų  surinkimo  ir  tvarkymo. ketvirtinė – 57‐tą  dieną  ataskaitiniam  ketvirčiui  pasibaigus.  Jie  tapo  svarbiomis  plėtros  kryptimis.  t.  klasifikatorių.  teikiančių  statistines  ataskaitas elektronine forma.  tvirtinimo  ir  testavimo.    Statistiniuose  tyrimuose  diegiami  matematiniai  metodai: taikomi šiuolaikiniai imčių metodai.  Rodiklių duomenų bazėje metinė statistinė informacija  skelbiama  vidutiniškai  po  193  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui pasibaigus.  Statistikos  departamentui  pavestas  koordinacinis  vaidmuo. joms užtikrinama prieiga prie visų Statistikos  departamento informacinių išteklių: statistinio registro.  atsiskai‐ tant  Vyriausybei  už  jų  vykdymą. efektyviau panaudoti išteklius. tikslai ir uždaviniai). optimizuojant jos rengimo (statistinius) pro‐ cesus  ir  kuo  geriau  tenkinant  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikius. buvo skelbiama vidutiniškai 17‐tą.  Įsteigtoms  penkioms  teritorinėms  statistikos valdyboms (TSV) (Vilniaus.  Mėnesinė  statistinė  informacija  2009 m. visiškos  jos  atitikties  Europos  statistikos  sistemos  (ESS)  reikalavimams  ir  augantiems  statistinės  informacijos  vartotojų  poreikiams.)  naujos  redakcijos  lietuviška  versija  (EVRK  2  red.  Įdiegus  ABBYY  kompiuterinę  programą  (kuri  kiek  anksčiau  pradėta  naudoti  Valstybinėje  mokesčių  inspekcijoje).  respondentų.  o  makroekonominė  statistika buvo visiškai nepalyginama su Vakarų valsty‐ bių statistiniais rodikliais.  pradėta  ir  2005 m.  net  sudėtingesnė  negu  sovietiniu  laikotarpiu. Be  to. Taip pat apibrėžta darbuotojų atsakomy‐ bė  vykdant  statistinius  tyrimus.  Pagrindinis  tikslas  rengiant  valstybės  statisti‐ ką – nuolat  gerinti  statistinės  informacijos  kokybės  rodiklius. šalies oficialiajai statistikai buvo iškelti nauji  reikalavimai.  2004  m.  informacinių  technologijų  plėtra  sukūrė  prielaidas  modernioms  statistinių  duomenų  surinkimo  priemo‐ nėms  diegti.  pradėtas  reorganizuoti  gyventojų  ap‐ klausas atliekančių klausėjų tinklas.  Diegiami  tarptautiniai  ir  nacionaliniai  klasifika‐ toriai:  parengta  Europos  Bendrijos  statistinio  eko‐ nominės  veiklos  rūšių  klasifikatoriaus  (NACE  rev  2. tam tikrų  statistinių rodiklių laiko eilutės perskaičiuojamos.  rengiant veiklos stra‐ tegijas  (šiuo  metu  įgyvendinami  trečiojo  strateginio  laikotarpio 2008–2012 m.  Daug  dėmesio  skiriama  konkrečios  statistinės  informacijos  rengimui  dokumentuoti:  parengti  bendrieji  tyrimo  planai.  lemiantys  statistinės  informacijos  kokybę.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. y.  elektronines  ataskaitas  teikė  jau  dau‐ giau  negu  60  proc. 2010 (49)    naudojimui“  arba  turėjo  žymę  „slapta“  –  tokia  infor‐ macija buvo rengiama centralizuotai (Maskvoje) ir teikia‐ ma  išimtinai  politinei  vadovybei).  testuojamos  naujų  sta‐ tistinių  tyrimų  statistinių  ataskaitų  formos.  ūkio  subjektų.  Sta‐ tistiniame ūkio subjektų registre ūkio subjektai perko‐ duoti pagal naują versiją.  Daugiausia  dėmesio  šiame  straipsnyje  skiriama  paskutiniajam statistikos raidos dešimtmečiui ir Pasau‐ linės statistikos dienos išvakarėms: kokia Lietuvos sta‐ tistika sutinka šią dieną.  taip  pat  –  regioninės  valdžios  aprūpinimo  statistine  informacija  funkcijos.  palyginti  su  kitomis  Europos  valstybėmis. statistinių duomenų bazių.  Detalizuoti  atskirų  statistinių  tyrimų  subprocesai.  ypač  pastarąjį  de‐ šimtmetį.  pasireiškiantis  ren‐ giant ir derinant metines oficialiosios statistikos darbų  programas. siekiant didesnio pasitikėjimo ja.  Reformos  būtinu‐ mą lėmė tai. dėl prasidėjusios ekonomi‐  5 .  šalies  bendrojo  vidaus  produkto  (BVP)  skelbimo  terminas). Kauno.  statistinės  informacijos  rengimas  yra  pagrindiniai  veiklos  procesai.  Statistinių  duomenų  surinkimas.).  apskričių  ir  savivaldybių.  Statistikos  departa‐ mento teikiamos elektroninės statistinių duomenų rin‐ kimo ir statistinės informacijos sklaidos paslaugos ati‐ tinka  penktąjį  viešųjų  paslaugų  perkėlimo  į  internetą  brandos lygį. pradėti rengti ir skelbti statis‐ tinių rodiklių kokybės aprašai. liepos mėn. siekiant racionaliau  paskirstyti darbo krūvį.  atliekami  statistinių  tyrimų  vadovų  savęs  vertinimai. skaičius pradėjo sparčiai  augti.   2007 m.

    SVARBIAUSIŲ STATISTIKOS SRIČIŲ PLĖTRA    Didžioji  socialinės  statistikos  dalis  buvo  ren‐ giama  ES  šalių  narių  džentelmenišku  susitarimu  arba  pagal  Europos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Euros‐ tato)  ir  Jungtinių  Tautų  rekomendacijas.   Ypač reikšmingi šalies statistikai buvo 2004 m.  Nuo  statistinės  informacijos  kokybės.  ekonomistais.  priimtas  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimas.  Ketvirtinės  metinių  veiklos  planų  vykdymo  ataskaitos  pristatomos Statistikos departamento kolegijai.  demo‐ grafais.  Kodekse  apibrėžti  Europos  statistiką  tvarkančių  institucijų  profesinio  nepriklau‐ somumo..  2005 m. suderinamumą ir palyginamumą.  bet  ir  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose. jų pa‐ naudojimo stebėseną.  sukurta  Statistikos  departamento  veiklos  kokybės  rodiklių  matavimo  sistema  leidžia  priimti  skubius.  įvardyti  geruosius  pavyzdžius.   Kas  ketvirtį  atliekama  metinių  veiklos  planų  vykdymo  stebėsena.  aiškumą  ir  prieina‐ mumą. kuriuo reglamentuotas Lietuvos Respublikos    .  Nuo  2007  m.  tikslumą.   Nuo  šių  metų  pradžios  pradėjo  veikti  išteklių  planavimo  bei  apskaitos  sistema.  Vykdant Lietuvos Respublikos 2011 metų visuo‐ tinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  parengiamuosius  darbus.  balandžio  mėn.  savalaikiškumą  ir  punktualumą.  y.  2009  m. taip  pat  palyginti  analogiškų  darbų  ir  paslaugų  finansines  bei  darbo  laiko  sąnaudas.  Keitėsi  kokybiškos  statistinės  informacijos  samprata.  įvertinta  atitikties  Kokybės  vadybos  sistemų standarto ISO 9001:2000 reikalavimams serti‐ fikatu. Statistinei informa‐ cijai  rengti  vis  plačiau  naudojami  Gyventojų  registro  centrinės  duomenų  bazės  ir  kiti  administraciniai  duo‐ menys.  paspartino  penkio‐ likos  pagrindinių  principų  įgyvendinimą  ne  tik  Statis‐ tikos  departamente.  atliekamas  analogiškų  darbų.   2010  m.  Tam  tikslui  gautos  ES  struktū‐ rinių fondų lėšos.  leidžianti  pagerinti  sąnaudų kontrolę.  Toliau  tobulinama  mokymo  sistema:  siekiama.  pasidalyti  patirtimi.  Statistikos  departamente  veikia  darbo  laiko  sąnaudų  vertinimo  sistema.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2007 m. didesnį dėme‐ sį skirti žinių.  kai  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  (ES)  nare  šalies  oficialioji  statistika  įsijungė  į  ESS.  Šiais  metais  rengiamasi  pakartotiniam  Statistikos  departamento  vadybos sistemos kokybės sertifikavimui.  Sėkmingai  pradėta  ekspertinės  pagalbos  tei‐ kimo  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms  ir  statistinės  in‐ formacijos  vartotojų  statistinio  raštingumo  plėtra  įpareigoja  ugdyti  ekspertus  –  plėsti  darbuotojų.  išteklių  pakankamumo.  objektyvia  informacija  grįstus  spren‐ dimus.  gebančių skaityti paskaitas. ratą.  vykdomi  baigiamieji  darbai  diegiant  integruotą statistikos informacinę sistemą. kurias perteiktų Statistikos departamen‐ to  specialistai.  sąnaudų  efekty‐ vumo.  procesų  trukmės  ir  finansinių  sąnaudų  palygi‐ nimas.  planuojant  biudžetą ir analizuojant jo vykdymą.  o  kainodarą  grįsti  realiai  patirtų išlaidų principu.  analizuojama  pasiekta  pažanga.  2007 m. sudaryti projektų apskaitą.  kurios  duomenys  naudo‐ jami  vertinant  darbuotojų  darbo  krūvį.  statistinių  duomenų  konfidencialumo.  apimančios  statistinės  informacijos  reikalingumą.  rengia‐ mos statistinės informacijos kokybės ir naštos respon‐ dentams  mažinimo.  ES  Statisti‐ kos  programų  komitetas  patvirtino  ir  paskelbė  Euro‐ pos  statistikos  praktikos  kodeksą. teikiami siūlymai jiems šalinti.  sukurtas  išteklių  panaudojimo  analizės  mechaniz‐ mas.  Rengiant  analitinius  pranešimus  apie  demografinę  ir  socialinę  šalies  raidą  bendradarbiauta  su  mokslininkais.  sunkumai ir problemos.  Europos  statistikos  tarnybose  didelis  dėmesys  pradėtas  skirti  sisteminiam  kokybės  valdymui. 2010(49)     nės finansinės krizės ir gerokai sumažintų asignavimų  oficialiajai  statistikai  teko  panaikinti  ir  statistikų  pareigybes  savivaldybėse.. svarbius tobulinant veiklą ir šalinant trūkumus.  siaurąja prasme suprantamos kaip statistinės informa‐ cijos  tikslumas.  kaip  visos  reikalavimų  sistemos.  reguliariai  tikrinami  statistinės  informacijos  rengimo  procesai.  siekiant  nešališkai  įvertinti  statistinės  informacijos  rengimo  kokybę.  nepriklausomų  sertifikavimo  įstaigos  „Bureau  Veritas  Certifiction  Lietuva“  auditorių  grupė  įvertino  Statistikos  departamento  vadybos  sistemos  atitiktį  naujosios  Kokybės  vadybos  sistemų  standarto  ISO 9001:2008 redakcijos reikalavimams ir suteikė ati‐ tikties  šiems  reikalavimams  sertifikatą. numatant ir įgyven‐  dinant  kokybės  valdymo  priemones.  statistinių  tyrimų. finansinių išteklių planavimą.  Veiklos  procesams gerinti pradėti taikyti šios sistemos rezulta‐    6 tai.  t. Statistikos departamentas tapo antrąja  Europos  statistikos  tarnyba  (pirmoji  –  Slovakijos  sta‐ tistikos  tarnyba).  pereita  prie  statistinės  informacijos  kokybės.  sociologais. rengti seminarus dar‐ buotojams ir vartotojams bei teikti ekspertinę pagalbą  kitų  šalių  statistikos  tarnyboms įvairiose statistikos ar  statistikos sistemos tobulinimo srityse. vertinimo.  sklaidai.  Numatyta reformuoti mokymų sistemą.  o  jų  funkcijas  perduoti  penkioms TSV.  kad  mokymų  planai  kuo  labiau  atitiktų  Statistikos  de‐ partamento  strateginius  tikslus  bei  darbuotojų  asme‐ ninius  karjeros  planus  ir  sudarytų  darbuotojams  gali‐ mybę  įvykdyti šiuose planuose numatytus uždavinius.

  statistinės  informacijos  rengimo  ir  sklaidos  technolo‐ ginius sprendimus. Valdžios sektoriaus skolos ir perteklinio deficito.  regioninių  duomenų  bazė  integruota  į  Rodiklių  duomenų  bazę.  buvo  priimtas  ES  reglamentas  dėl  bendro  statistinių  teritorinių  vienetų  klasifikatoriaus  (NUTS).  metodikos. Lietuva šiame etape pakeitimų nepateikė.  Nuo  2010  m.  regioninė  statistika  tapo  prioritetinė.  reguliariai  atliekami  vartotojų  nuomonių  tyrimai  leidžia  visapusiškai  įvertinti  vartotojų  pasitenkinimą  Statistikos  departamento  teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe. kartu naudojant administracinius ir statistinių  tyrimų duomenų šaltinius.  kuris  atliktas  2010  m.  atsižvelgiant  į  kintančius  vartotojų poreikius.  yra  nuolat  papildoma  statis‐ tine informacija pagal apskritis ir savivaldybes.  Regioninės  statistikos  plėtros  galimybes  lemia  daug  veiksnių.  sumažėjo  nerastų  įmonių  skaičius.    RYŠIAI SU VARTOTOJAIS    Nuo  2005  m.  Statistiniai  duomenys  apie  įmonių verslą yra naudojami verslo konkurencingumui.  suderinto  vartotojų  kainų  indekso  rodiklių  rengimo  procedūros  buvo  audituojamos  Europos  Ko‐ misijos (EK) ir Europos centrinio banko ekspertų (per‐ teklinio  deficito  pažymos rengimo procedūros audituo‐      jamos  reguliariai.  Vartotojams  pateikiamos  revizuotos  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  laiko  eilutės.  bendrųjų  nacionalinių  pajamų. pasirengta bandomajam gyventojų  ir  būstų  surašymui.  –  atsiradimas  įpareigojo  šiuos  reiškinius statistiškai stebėti.  įmonių  verslumą  ir  konkurencingumą.  kovo– balandžio mėn.  Šiais  metais jis vėl at‐ naujinamas. Europos sąskaitų sistemą (ESS‘95).  Išskirtinis  Statistikos  departamento  atliekamas  darbas  yra  metinės  valstybės  turto  ataskaitos  rengi‐ mas.  Siekiant  patikslinti  surašymo  organizavimo.  verslo  sektorių  pokyčius. an‐ trojo  –  iki  60  dienų  ataskaitiniam  laikotarpiui  pasibai‐ gus).  išaugo  įmonių  at‐ siskaitymo lygis.  metodologinius  reikalavimus  atitinkančių  papildomų  rodiklių.  Sutrumpintas  ketvirtinio  BVP  pir‐ mojo ir antrojo įverčio skelbimas (pirmojo – iki 28. užtikrinantis ES nuosavų išteklių sta‐ tistikos  skaidrumą.  ekonomikos  sektorių  ilgalaikio  materialiojo  turto  at‐ sargos įvertintos atkuriamąja verte.  reikalingus  kompleksinei  ūkio  raidos  stebėsenai.  Daug  pastangų  įdėta  tobulinant  Statistinį  ūkio  subjektų  registrą. kuria siekiama objektyviai atspindėti  socialinius  bei  ekonominius  regionų  skirtumus. Verslo statistika atspindi  minėtus procesus ir teikia savalaikę ir aukštos kokybės  statistinę  informaciją  apie  struktūrinius  ekonomikos.  Galiausiai  ataskaita  ir  Valstybės  kontrolės  išvada  tei‐ kiamos  Seimui. Pagerėjus registro kokybei.  sudaryta  Lietuvos  Respublikos  2011  metų  visuotinio  gyventojų  ir  būstų  surašymo  vyriausioji  ko‐ misija.  nuosavų  išteklių  skaičiavimo. aplinkos apsaugos  procesų. ypač  Lietuvai  tapus  ES  nare.  informacinės  visuomenės  plėtros.  Dėl  palyginti  mažų  statistinių  tyrimų  imčių  statistinės  informacijos  kokybė  detalesniu  re‐ gioniniu  lygmeniu  yra  nepakankamai  aukšta.  Makroekonomikos  statistikos  tolimesnės  plėtros tikslas – rengti papildomus makroekonomikos  rodiklius.  įsigaliojus  naujai  apskaitos  tvarkai.  Regioninių  statistinių  duomenų  palygina‐ mumui  su  ES  šalimis  užtikrinti  2003  m.  siekiant  atspindėti  ekonomi‐ kos  globalizaciją.  įdiegtas  grandininio  su‐ siejimo  metodas  rodiklių  pokyčiams  tiksliau  vertinti.  Todėl  siekiama  vis  plačiau panaudoti administracinių šaltinių duomenis. Eurostatui pateik‐ tas  bendrųjų  nacionalinių  pajamų  (BNP)  šaltinių  ir  metodų aprašas.  biudžetinėse  įstaigose  bus  atnau‐ jinta  ataskaitos  rengimo  tvarka. Patikslinta Valstybės turto ataskaita teikiama  Vyriausybei  svarstyti  ir  Valstybės  kontrolei  audituoti.  taip  pat  Lisabonos  stra‐ tegijos  įgyvendinimo  programai  stebėti.  Pagal  Valstybės  ir  savivaldybių  turto  valdymo  ir  disponavimo  juo  įstatymo  nuostatas  ūkio  subjektų  pateiktų  duomenų  teisingumą  tikrina  Valstybės  kontrolė  –  tai  suteikia  galimybę  patikslinti  ataskaitos  rodiklius.   Formuojant  regioninę  politiką  ir  planuojant  regionų reformą.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  ypač  valdžios  sektoriaus  finansų  statistikos  srityje.  Makroekonomikos  statistikoje  daugiausia  dėmesio  skiriama  nacionalinių  sąskaitų  rodiklių  rengi‐ mui pagal 1995 m.  siekiant  sparčiau  spręsti tikrosios turto vertės nustatymo problemas. 2010 (49)  2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atli‐ kimo  laikas.  našumui  ir  plėtrai  analizuoti.  Artimiausiu  strateginiu  laikotarpiu  numatoma  išplėsti  verslo  statistiką.  Ataskaita  atspindi  valstybės  turto  struktūrą  ir  pokyčius.  Lietuvai  įstojus  į  ES.  Naujų  ekonomikos  reiškinių  –  rinkos  globaliza‐ cijos. didėjančios paslaugų svarbos.  varto‐  tojų nuomonių tyrimų sistema buvo pripažinta gerosios  7 .  šį  rudenį  bus  atliktas  planinis  EK  auditas) ir įvertintos be rimtų pastabų.  rengti  detalesnę  ir  operatyvesnę  statistinę informaciją apie verslą.  o  statis‐ tiniai  rodikliai  ne  visada  patikimi. 2007 m.  labai  svarbu  dabar  ir  ateityje  plėtoti  pritaikytą  statistinių  regioninių rodiklių sistemą.  pateikimui  laiku  ir  patikimumo  užtikrinimui.  žemės  ūkio struktūros pokyčių naujajame dešimtmetyje.  Statistinės  informacijos  vartotojų  patogumui  2007 m.  makroekonomikos  prognozėms.  statistinių  duomenų  apdorojimo.  šalies  ir  ES  ekonomikos  politikos  ir  valdymo  sprendimams  pagrįsti  ūkio  globalizacijos  ir  dinamiškų  pokyčių  sąlygomis  ir  juos  skleisti.

  o  respondentai  gali  teikti  siūlymus  įvairiais  statistinės  atskaitomybės  tobulinimo  klausimais. Statistikos departamento  interneto  svetainėje  pradėjo  veikti  specialus  skyrelis.  2006 m.  Statistikos  departamentas.  Statistikos  departamentas  tęsia aktyvų dalyvavimą ESS komiteto.    .  Dalyvavimas  joje  labai  prisidėjo  prie  Statistikos  departamento  veiklos  tobulinimo  ir  kvalifikuotų  specialistų ugdymo. finansų  ir  mokėjimų  balanso  statistikos  ir  kitų  komitetų  veikloje  bei  ES  Tarybos  darbo  grupės  statistikos  klausimais  posėdžiuose.   Statistikos  departamentas  taip  pat  aktyviai   dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo programose. dalyvauja įgyvendinant Bendrijos statistikos  programas  ir  ES  teisės  aktus. laimėjo apdovanojimą už biurokratinės naštos  verslui  mažinimo  iniciatyvą  Lietuvoje.  informacija  apie  įgyvendinamas  šios naštos mažinimo priemones.  buvo  keičiama  statistinės  informacijos  sklaidos politika.  Ugdant  statistikos  vartotoją  interneto  svetainėje  sukurtas  skyrelis  „Statistika  mokykloms“  –  įgarsinta  ir  animuota  mokomoji  priemonė  5–8  klasių  moksleiviams  jų  statistiniam  raštingumui  tobulinti  su  tikslu  ugdyti  naują  statistinės  informacijos  vartotojų  kartą.  prieinamumo.     TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS    Į ESS veiklą Lietuvos statistika įsitraukė 2002 m.  nuolat  ieškoti  ir  diegti  naujas  priemones jai mažinti.  sprendžiant  strateginius  ESS  klausimus.  pedagogams.  efektyviai  naudojant  visų  ESS  narių  išteklius.  Atsiliepdamas  į  EK  iniciatyvą  dėl  verslą  reglamentuojančių  teisės  aktų  administracinės naštos  verslui  mažinimo.  kaip  ESS  partneris. kartu didi‐ nant  jų  naudingumą.  Statistikos  departamento  pastangos  ir  sukurta  atskaitomybės  naštos  stebėsenos  sistema  2008 m.  Keletas Statistikos departamento darbuotojų.  2009 m.  Gerinant  galimybes  panaudoti  mikroduomenis  mokslo  ir  studijų  tikslams.  kuriame  skelbiama  statistinės  atskaitomybės  naštos  mažinimo  politika. atsisakant nemažos dalies statistikos  leidinių  ir  plečiant  Rodiklių  duomenų  bazę. įgyvendinti priemones.    Šiam  strateginiam  laikotarpiui  numatyta  plėsti  mikroduomenų  panaudojimo  galimybes  ir  formas  bei  sukurti  vartotojų  individualių  poreikių  įvertinimo  sistemą ir pritaikyti ją individualių paslaugų plėtrai.  suprantančią  statistiką  ir  mokančią  ja naudotis.  o  2009  m.  jau  šiais  metais keleto socialinių tyrimų duomenys bus teikiami  kaip  viešieji  failai  nesukeliant  pavojaus.    8 veiksmingiau naudoti išteklius.  pateko į Europos verslininkystės apdovanojimų finalą. vartotojų  nuomonės  ir  poreikių  paisymu.  Tolimesnis  tikslas  –  stiprinti  bendradarbiavimą  su  respondentais. turinčių  mokslo  laipsnius  ir  pedagoginius  vardus.).  Vietoje  2008  m.  pateikimo laiku ir aiškumo kriterijų taikymu.  išleistų  200  įvairaus  periodiškumo  statistikos  leidinių. –  12. 2008 m.  kad  bus  pažeistas  konfidencialumo  principas  ir  atskleista  kon‐ fidenciali informacija.  baigę  studijas.  Šis  rodiklis  2009  m.  kuriame buvo pripažinta vienu iš 13 geriausių projektų. 2010(49)   patirties pavyzdžiu viešojo administravimo sektoriuje.  susijusius  su  statistikos  sričių  tobulinimu  ir  plėtra. iš  kurių  nemažai.  kad pagal juos nebūtų  galima tiesiogiai identifikuoti respondentų.  Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami  naudotis  mokslo  tikslams  taip.  departamento  specialistai  pradėjo  aktyviai  dalyvauti  priimant  ES  sprendimus statistikos srityje specialiosiose ESS darbo  grupėse. (2008 m. Pinigų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  buvo  parengtas  vartotojų  statistinio  raštingumo  ugdymo  planas.  pretendavusių  į  Europos  verslininkystės  apdovano‐ jimus.  mažinančias  statistinės  atskaitomybės  naštą  respon‐ dentams.  sumažėjo  vidutiniškai viena valanda ir sudarė 11.  ketvirtinis  leidinys  „Lietuvos  ekonomikos  apžvalga“  ir  kt.  Siekiant  užtikrinti  statistikos  vartotojų  poreikį  gauti  statistinę  informaciją  jiems  patogiu  būdu.  studentams.  skaičiuo‐ jamas naštos rodiklis.2  val.2 val.  Mokslo  bendruomenei  sudarytos  sąlygos  nau‐ doti  pirminius  statistinius  duomenis  mokslo  tikslams  nepažeidžiant europinių konfidencialumo reikalavimų.     RYŠIAI SU RESPONDENTAIS    Statistikos  departamentas  siekia  nuolat  gerinti  veiklą. išreikštas vidutinėmis metinėmis  vienos  įmonės  laiko  sąnaudomis  statistiniams  duomenims  parengti  ir  statistinėms  ataskaitoms  pildyti  (valandomis).  Statistikos  departamentas  pradėjo  vykdyti  statistinės  naštos  respondentams  mažinimo  veiksmų programą.  stebėti  jiems  tenkančią  statistinės  atskaitomybės  naštą.  Taip  pat  skaitomos  pažintinės  paskaitos  mokiniams.  spausdintine  forma  buvo  publikuoti  tik  svarbiausi  metiniai  ir  reprezentaciniai  statistikos  leidiniai  –  mėnraštis  „Lietuvos  ekonominė  ir  socialinė  raida“.  žiniasklaidos  atstovams.  2009  m.  kurių  tikslas  –  tobulinti  ESS  darbo  organizavimą.  Lietuvai  tapus  ES  nare.  Statistinės  atskaitomybės  naštai  vertinti  nuo  2006  m. vis daugiau dėmesio skirti vartotojams ir partne‐  riams. stiprinti ryšius su statistinių duomenų teikėjais. pasiektus rezultatus.  statistinės  informacijos  aktualumo.  dirba  Statistikos  departamente.  reguliariai  skaito statistikos paskaitas universitetų studentams.  Naudojimasis  statistine  informacija  ir  Statistikos  departamento  veiklos  efektyvumas  yra  tiesiogiai  susiję  su  visuomenės  pasitikėjimu  statistika.  komitetuose.

  Nyderlandų.  Bosnijos  ir  Hercegovinos.  numatomi  toli‐ mesnio  bendradarbiavimo  planai.  Konferencijoje  įžanginę kalbą sakė už ekonomikos ir piniginius reika‐ lus  atsakingas  Europos  Komisijos  narys  Joaquinas  Al‐ munia.  Ukrainos.   2010 m.  Glaudūs  ryšiai  palaikomi  su  Lietuvos  statistikų  sąjungos  nariais.  2006  m.   Statistikos  departamento  bendradarbiavimas  su  mokslo  įstaigomis.  Statistikos  departamente  lankėsi Viduržemio jūros regiono šalių (MEDSTAT) sta‐ tistikai.  Rusijos.  pristatomi  šalių  pasiekimai.  Kasmet  orga‐ nizuojami  keli  statistikos  tarnybų  vadovų  susitikimai.  Turkijos.  Ma‐ kedonijos.  valstybės  institucijomis.  Lenkijos.  Danijos. Statistikos departamentas  9 . kurių metu dalijamasi gerąja šalių patirtimi.  Baltarusi‐ jos.  Statistikos  departa‐ mentas  priėmė  72  jaunuosius  specialistus  iš  Nyderlandų  Karalystės  statistikos  tarnybos. 2010 (49)    Kasmet  rotacijos  principu  vyksta  Baltijos  šalių  (Lietu‐ vos.  organizavimo  ir  tobulinimo  klausi‐ mus.  Latvijos  ir  Estijos)  statistikos  priežiūros  komiteto  posėdžiai.  sudaromi  tolesnio  ben‐ dradarbiavimo  statistikos  srityje  planai  pagal  1994  m.  sveikatos.  valdžios  sektoriaus finansų.  Tadžikijos. rugsėjo mėn.  švietimo.  Turkmėnijos.  Jų  pagrindu  bendrus  trišalius  renginius  organizuoja  konkrečių  statistikos  sričių  specialistai  –  surašymų.  2009  m.  Latvijos.  mokslo  atstovų  ir  Statistikos  departa‐ mento darbuotojų straipsniai statistikos temomis.  visuomeninėmis  organizacijomis  turi  ilgalaikes  tradici‐ jas. t.  pradėti  Europos  statistikos  praktikos  kodekso  nuostatų  įgyvendinimo  darbai  Europos  statistiką  tvarkančiose  institucijose.  Švedijos.  aktualūs  ir  probleminiai  statistikos  klausimai.  Kai  kuriose  iš  jų  atliktas  atitikties  Europos  statistikos  praktikos  ko‐ dekso nuostatoms savęs vertinimas.  informacinių  technologijų  diegimo  statistikos  rengimo  procesuose  ir t.  departamento  statistikai  sėkmingai  konsultavo  Albanijos.  nacionalinių  sąskaitų.  Šiais  metais  numatytas  susitikimas  su  Lenkijos  nacionalinės statistikos vadovais.  Stiprindamas  ryšius  su  kitų  šalių statistikos tar‐ nybomis.  Bendra‐ darbiaujama  įgyvendinant  projektus.  Uzbekijos.  gegužės  mėn.   Išaugusi  Statistikos  departamento  specialistų  kvalifikacija  ir  sukauptos  žinios  integruojantis  į  ESS  suteikė galimybę aktyviai dalyvauti įvairiose techninės  pagalbos  programose.  apvalaus  stalo  diskusijas  ir  kitus  foru‐ mus.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Kirgizijos.  taip  pat  Palestinos  statistikai  pasisemti  patir‐ ties imčių metodo taikymo klausimu.   Tolimesnės  plėtros  tikslas  –  sustiprinti  koordinuojantį  Statistikos  departamento  vaidmenį  rengiant  ir  skleidžiant  oficialiąją  statistinę  informaciją  bei  įgyvendinant  kitose  oficialiąją  statistiką  tvarkančiose  institucijose  joms  aktualias  Europos  sta‐ tistikos praktikos kodekso nuostatas.  Moldovos.  Sta‐ tistikos  departamentas  ir Europos Sąjungos  statistikos      tarnyba  organizavo  94‐ąją  tarptautinę  nacionalinių  statistikos  tarnybų  generalinių  direktorių  (DGINS)  konferenciją  tema  „Oficialiosios  statistikos  vaidmuo  mažinant  administracinę  naštą“.  Mokslo  įstaigos  teikia  siūlymus  dėl  tarptautinių  organizacijų  rekomendacijų  taikymo  ir  statistinės  informacijos  rengimo  bei  analizės.  stiprinantis  Lietuvos  statistikos  įvaizdį  Europoje.  kainų  statis‐ tikos.  kuriame  publikuojami  ekonominiai  ir  socialiniai  pranešimai.  Aus‐ trijos.  kuriuose  aptariami  strateginio  bendradarbiavimo  klausimai.  Juodkalnijos.  Eurostato  ir  tarpinstitucinėse  darbo  grupėse  sprendžiant  statisti‐ kos  sričių  plėtros.  Oficialiąją  statistiką  tvarkančių  valstybės  institucijų  atstovai  kartu  su  Sta‐ tistikos  departamento  darbuotojais  dalyvauja  ESS  sprendimų  priėmimo  procese.  pasirašytą  Baltijos  šalių  bendradarbiavimo  sutartį  ir  bendrą  1996  m.  atliekant  ekspertizes.  demografijos.  rugsėjo  25–26  d.  2008  m.  rengiant  bendrus  straipsnius  ir  apžvalgas.  Suomijos.  Kosovo.  organizuota  kasmetinė  Europos  statistikos  tarnybų  vadovų  konferencija. bei užmegzti tolimesni bendradar‐ biavimo  ryšiai.  analizuojant  statis‐ tinę  informaciją.   Vienas iš svarbesnių Lietuvos ES politikos įvykių.  Vizito  metu  pasikeista  patirtimi  šiose  statistikos  srityse:  įmonių.  Stiprinamas  ir  plečiamas  bendradarbiavimas  su  mokslo įstaigomis.  Nuo  2001  m.  organizuojant  konferencijas.    RYŠIAI SU PARTNERIAIS    Rengiant  oficialiąją  šalies  statistiką  ir  įgyvendinant  metines  oficialiosios  statistikos  darbų  programas  dalyvauja  apie  20  valstybės  institucijų  ir  įstaigų  bei  Lietuvos  bankas.  užsienio  prekybos.  Statistikos  depar‐ tamentas kartu su Lietuvos statistikų sąjunga rengia ir  leidžia  statistikos  žurnalą  „Lietuvos  statistikos  dar‐ bai“.  Ispanijos.  tarptautinėmis  organizacijomis.  Baltijos  šalių  ir  Eurostato  pareiškimą.  Estijos.  statistinės  informacijos  platinimo. jų darbuotojai pasitelkiami rengiant  metodikas.  aptariami  pasiekti  rezultatai.  Per  paskutinį  dešimtmetį  vyko  Lietuvos  tarnybų  vadovų  susitikimai  su  šių  šalių  statistikos  tarnybų  vadovais:  Airijos.  Plėtodamas  tarptautinį  bendradarbiavimą  Sta‐ tistikos  departamentas  palaiko  glaudžius  ryšius  ir  su  kitų  ES  šalių  bei  kitų  pasaulio  šalių  statistikos  tarny‐ bomis.  2008 m.  Reguliarių  seminarų  metu  aptariami  naujausi  statistikoje  taikomi  metodai.  Serbijos  statistikos  tarnybų specialistus.

  planavimo  ir  programavimo  tobulinimo.  tyrimų  duomenys  perkeliami  į  integruotą  statistinę  informacinę sistemą.  Joje  dalyvavo  statistikos  tarnybų atstovai iš daugiau kaip dvidešimties labiausiai  statistikos  srityje  pažengusių  valstybių  iš  keturių  pa‐ saulio žemynų ir dviejų tarptautinių organizacijų. visuotinį gyventojų ir būstų  surašymą.  Statistikos  departamento  strateginės  nuostatos  įpareigoja  departamento  spe‐ cialistus  aktyviai  dalyvauti  ESS  veikloje. kaip šalies  oficialiąją  statistiką  koordinuojančios  institucijos.  y.  Pradėtas  vykdyti  iš  struktūrinių  fondų  finansuojamas  projektas.  plečiant  techninės  pagalbos  programų  geografiją  bei  formuojant  Lietuvos  įvaizdį  Europoje ir pasaulyje.  kartu  –  statistinės  informacijos prieinamumui gerinti.  planuojama  reguliariai  kviesti jų atstovus į Statistikos departamento kolegijos  posėdžius  –  nagrinėjant  tam  tikros  srities  statistikos  plėtros  ir  tobulinimo  klausimus.  Tai  taip  pat  turėtų  gerokai  sumažinti naštą respondentams. y. leisiančias paimti  verslo  ir  apskaitos sistemų duomenis ir transformuoti  juos į tinkamus statistikai rengti.  Europos  ekonomikos  komisi‐ jos.  Prekybos įmonių asociacija.  t.  numatytos  procedūros. tiriamas jų statistinės informacijos poreikis.   2008–2012  m. Iškeltas gana ambi‐ cingas  uždavinys sukurti priemones.  ES  darbuotojai  aktyviai  dalyvauja  ES  Tarybos  statistikos darbo grupėje.  kurios  įgaliotos  parengti  siūlymus  dėl  efektyvaus  ESS  išteklių  panau‐ dojimo. profesi‐ nėmis sąjungomis ir kitomis visuomeninėmis organiza‐ cijomis.  jų  prane‐ šimus  bei  kitus  šių  institucijų  rengiamus  dokumentus  apsunkina  jos  paiešką.  dėl  tokio  nekoordinuoto oficialiosios statistikos pateikimo būdo  nukenčia jos kokybė ir prieinamumas vartotojui.  įvairių  tarptautinių  organizacijų  (Ekonominio  bendradarbia‐ vimo  ir  plėtros  organizacijos. Pradėtas projektas (taip  pat  finansuojamas  iš  ES  struktūrinių  fondų).  Plečiant  ir  stiprinant  bendradarbiavimą  su  oficialiąją  statistiką  tvarkančiomis  institucijomis  ir  įstaigomis  bei  Lietuvos  banku.  ieškant  naujų  veiklos  formų  ir  metodų. kuri nagrinėja ir teikia naujus  pasiūlymus ES reglamentams ir kitiems teisės aktams.  Jungtinių  Tautų.  Pirmenybė  ir  toliau  bus  teikiama  elektroninei  duomenų surinkimo formai ne tik statistiniuose verslo  tyrimuose.  2008  m.  kurio  tik‐ slas – sukurti priemones verslui rengti ir teikti duome‐ nis  oficialiajai  statistikai  iš  verslo  valdymo  ar  informacinių  sistemų. visuotinį žemės ūkio surašymą  ir pasirengti atlikti 2011 m.  vaidmenį. tačiau net esamas  pakankamai  geras  rodiklių  duomenų  bazės  funkcio‐ nalumas  ir  techninės  galimybės  naudojant  PC‐Axis  programinę  įrangą  neatitinka  augančių  statistinės  in‐ formacijos vartotojų poreikių.8  procento  užtikrinti  Statistikos  departamento  elektroninių paslaugų prieinamumą.     10 Planuojama organizuoti specializuotus mokymus oficia‐ liąją  statistiką  tvarkančių  institucijų  ir  įstaigų  ats‐ tovams.  Tam  bus  parengta  tvarka.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Statistikos  departamento  darbuotojai  kasmet  dalyvauja  Eurostato  darbo  grupių  (vidutiniškai  100)  ir  Komisijos  komitetų  (9)  posėdžiuose.  informuojant  vartotojus  apie  statistinių  rodiklių  kokybės  parametrus.  dokumentų  valdymo  sistemos.  bet  ir  surašymų  metu.  Statistikos  departamento  atstovai  aktyviai  da‐ lyvavo  specialiosiose  darbo  grupėse.   Nors  įgyvendintos  priemonės  2009  m.  parengusioje Bendrijos  statistikos įstatymo projektą.  skelbiant  jų  kokybės aprašus.  Tarptautinio  valiutos  fondo.  Verslo  darbdavių  konfederacijomis.  Kasmet  Lietuvos  statistika  dalyvauja  Jungtinių  Tautų  Statistikos  komisijos  sesijos  darbe.   Toliau bus skiriamas didelis dėmesys statistinės  informacijos  kokybei. ESS tinklų kūrimo koncepciją.  t.  Stiprinant Statistikos departamento.  Toliau bus tobulinami vidiniai Statistikos depar‐ tamento  procesai:  diegiamos  ir  tobulinamos  elektroninės  verslo.  Statistikos  departamentas  išrinktas  Komisijos  nariu  ketveriems metams.  planuojama  didelį  dėmesį  skirti  kitų  institucijų  ir  įstaigų  atliekamų  statistinių  tyrimų  metodikų  kokybei  vertinti. 2010(49)     organizavo  tarptautinę  konferenciją  marketingo  ir  duomenų  bazių  tema.   kurį įgyvendinus bus sudarytos sąlygos vienoje vietoje     .  Statistikos  departamento  atstovas  dalyvavo  specialioje  ESS  darbo  grupėje. Taip tikimasi gerokai  sumažinti  naštą  respondentams.  Maisto  ir  žemės  ūkio  organizacijos)  organizuoja‐ muose renginiuose.  Oficialiosios  statistikos  išsibarstymas  po  skirtingų  statistinę  informaciją  rengiančių  ir  skelbiančių  institucijų  interneto  puslapius.  leido  98.   Toliau  stiprinamas  bendradarbiavimas  su  Pramonininkų.  Metodinės  ir  Terminijos  komisijų  posėdžius  –  svarstant  statistinių  tyrimų  metodikas  ir  inventorizuojant  bei  tobulinant  statistikos terminus.  taip  pat dalyvavo specialioje darbo grupėje rengiant naujo  ESS  bendradarbiavimo  ir  komunikavimo  koncepciją. Ūkininkų sąjunga.  taip  pat  statistinių  rodiklių  duomenų  bazės  plėtrai.  riboja  išsamumą  ir  metodologijų  suderinamumą.  papildyti  Statistikos  departa‐ mento Metodinės komisijos nuostatai.  Svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai – tin‐ kamai užbaigti 2010 m.

  ES  reglamento dėl Europos statistikos nuostatos ir numa‐ tomi  pertvarkymai  oficialiosios  statistikos  sistemoje  pareikalaus  neatidėliojant  atnaujinti  nacionalinį  statis‐ tikos įstatymą.  Bus  užtikrintas  vartotojų  pageidaujamų  statistinių  rodiklių  rinkinių  pateikimas  norimomis  formomis  ir  būdais  (duomenų  lentelėmis.  3.  kad  bus  išsaugoti  statistikos  objektyvumą  užtikrinantys  profesinis  ir  institucinis  tarnybos  nepriklausomumas.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (EB) Nr. Grėska.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  2010  m. Martišius.  teikiamų  verslui  ir  piliečiams. 2010.  straipsnių  rinkinys.  Statistikos  departamentas  rengia  Lietuvos  Respublikos  statistikos  įstatymo  pakeitimo  įstatymo  projektą.  grafiniais  pavaizdavimais.  2.  bei  aktyvus  įstaigos  dalyvavimas  tobulinant  Europos  ir  tarptautinę statistiką.   Kalbant  apie  artimiausias  ir  tolimesnes  pers‐ pektyvas reikia pabrėžti. 1999: Lietuvos statistika XX amžiuje. kad pagrindinis tikslas tebėra  vartotojų informacinių poreikių tenkinimas aprūpinant  juos  kokybiška  statistine  informacija.  Lietuvos  statistikos  darbai.  viešųjų  paslaugų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Nepaisant  sudėtingos  ekonominės  padėties  ir  sumažintų  asignavimų  bei  numatomo  Statistikos  de‐ partamento  statuso  keitimo. 80 „Dėl Lietuvos Respubli‐ kos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“  (Žin. kartu siekiant racionalizuoti Statistikos  departamento infrastruktūrą.  inicijuojant  ES. S. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių  duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tar‐ nybai. 2009.  Vilnius:  Statistikos  depar‐ tamentas.).  sausio  20 d. kokia įstaiga ją parengė.  S. naujus tyrimus ir darbus pagrindžiant finan‐ siniais  ir  žmogiškaisiais  ištekliais.     LITERATŪRA    1.    TEISINĖ APLINKA    Strateginiu  laikotarpiu  iki  2012 m.  Vilnius:  Statistikos departamentas.   7. 11‐535).  5.  straipsnių rinkinys.  jos  koordinacinis  vaidmuo  ir  didėjantis  pasitikėjimas  statistika. projektas prisidės prie  „vieno  langelio“  principo  įgyvendinimo.  svarbiu  uždaviniu  išlieka  teisės  aktų  suderinamumo  užtikrinimas. Nr.  kokybę.  įsteigiantį  Europos  Bendrijų  statistikos  programų komitetą (2)..  naujų  reikalavimų  statistikai  ir  didėjančio  statistinės  informacijos  poreikio ir atsižvelgdamas į Europos Par‐        lamento ir Tarybos reglamento dėl Europos statistikos  nuostatas. 1999. kuri sudarytų galimybes  vadovaujantis  išlaidų  ir  naudingumo  principu  efekty‐ viau naudoti išteklius. (Euro‐ tomas).  Portalas  su‐ teiks galimybę pasiekti statistinę informaciją.  Naujojo  2009  m.  žemėlapiais. 4–14.  straipsnių  rin‐ kinys.  padidins  gyventojų  pasitikėjimą  valstybės  ir  savivaldybių  institucijomis  ir  įstaigomis. 2010 (49)    skelbti  visą  oficialiąją  statistiką.  tuo  prisidedant  prie  demokratijos  palaikymo  ir  tobulinimo  šalyje.   Taip  bus  siekiama  užtikrinti  Statistikos  depar‐ tamento  kokybės  vadybos  sistemos  funkcionalumą. panaikinan‐ tis  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentą  (EB. Vilnius: Sta‐ tistikos departamentas. p.  6.  Siekdamas  gerinti  oficialiosios  statistikos  organizavimą  prisitaikant  prie  pakitusios  aplinkos. Vilnius: Statistikos departamentas.  Martišius. Vilnius: Statistikos departamentas.  šalies  ar  vidaus  teisės  aktų  priėmimą.  šis  projektas  pagerins  bendradarbiavimą  tarp  institucijų. 2009: Tarpukario Lietuvos statis‐ tika  ir  jos  kūrėjai.  Euratomas) Nr. t.  Lietuvos  statistikos darbai.  didinti institucijos veiklos efektyvumą.  nepriklausomai  nuo  to.  sistemingos  jų  vykdymo  stebėsenos  sti‐ prinimas  bei  statistikos  tyrimų  ir  darbų  reglamentavi‐ mas.  siekiama  ir  tikimasi. y.  eksportuojant  įvairiais  formatais  ir  t. nutarimas Nr. 322/97 dėl Bendri‐ jos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB.    11 .  1999:  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje.  Lietuvos  statistika  XX  amžiuje. bet ir kitose oficialiąją  statistiką tvarkančiose institucijose ir įstaigose. J. 223/2009 dėl Europos statistikos. t. parengtą  ne tik Statistikos departamente.  Be  to. Tarybos reglamentą (EB) Nr.  4.  prieinamumą  ir  poreikių  atitikimą.

 Emigraciniai procesai  aktualesni  mažiau  išsivysčiusiose  šalyse. 10222 Vilnius  Tel.  turinčios  daugiausia  išteklių  ir  disponuojančios  palyginti  patikimais statistiniais duomenimis.  Tikėtina.  šiose  šalyse  daug  dėmesio  skiriama  protų nutekėjimo problemai.kasnauskiene@ef. naujųjų ES  šalių gyventojų. 10222 Vilnius  Tel. tomas. p.  kad  tiksliau  įvertinti  migrantų  skaičių  leis  2011  m.  pajamų  perskirstymui  ir  gerovei  pasirinktose  Europos  šalyse  kiekybinis vertinimas.  2000). teoriškai nagrinėjančių imigracijos  poveikį darbo užmokesčiui. Dažniausiai imig‐ racijos  proceso  įtaka  tiriama  remiantis  dalinės  pusiausvyros  darbo  rinkos  modeliais.  Šiame  straipsnyje  ap‐ žvelgiamas emigracijos poveikis darbo rinkai.  bet  ir  per  pasikeitusią  ekonomikos  sektorinę  struktūrą.  Vėliau  šie  modeliai  buvo  pritaikyti  imigracijos  struktūros  ir  kapi‐ talo pasiūlos elastingumo įtakai skirtingos kvalifikacijos  darbo  jėgos  grupių  darbo  užmokesčiui  analizuoti  (Borjasas.  kuriame  nagrinėjama  ne  tik  imigracijos  įtaka  gamybos  veiksnių  rinkoms. per kurį ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  bei  darbo  užmokesčio  pokyčių.  1995.  kad  dėl  nepakankamai  išsamių  statistinių  duomenų  apie  migraciją  yra  sudėtinga  įver‐ tinti  tikslų  Europos  šalių  migrantų  skaičių. Jie sudarė apie 1.  ES  šalyse įvyksiantys gyventojų ir būstų surašymai. Europoje gyvenančių imig‐ rantų  yra  atvykėliai  iš  kitų  Europos  šalių  (UN. Belgiją. 8 658 17 351  El. 9.  Migracijos  poveikis  ekonomikos  augimui  ir  kainų lygio kitimui sulaukia gerokai mažiau dėmesio.  kad  ateityje  dar  didesnę  dalį  sudarys  imig‐ rantai iš Vidurio ir Rytų Europos. kad ekonomika  gali  prisitaikyti  prie  migracijos  sukeltų  darbo  pasiūlos  pokyčių  ne  tik  per  darbo  užmokestį.      ĮVADAS    Apie pusė iš 70 mln.  Be  to.  Gastonas  ir  Nelsonas.   Mokslo darbų. nemažai analizuojama ir jos įtaka valstybės  finansams.2 proc. Gindra Kasnauskienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  kurioms  būdingos  ir  menkesnės  gilios  šių  procesų  analizės  galimybės.vu. p.                                                                 Vienuolika Vakarų Europos valstybių yra sẽnosios Europos Sąjungos šalys (ES 15).4 proc.  2009).  Straipsnyje  pateikiamas  nesudėtingas  potencia‐ laus  emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 2010(49)     GYVENTOJŲ EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO RINKAI VERTINIMAS    Doc. į ES įstojusios šalys (ES 12).  kad  Lietuvos  tarp‐ tautinė  migracijos  statistika  yra  labai  gerai  vertinama  Europos  statistikos  sistemoje. Remiantis Eurostato  duomenimis.  Europa pasižymi intensyviais migracijos srautais.  Daugiausia  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui. arba 4.siaudvytis@gmail. konkre‐ čiai – darbo užmokesčiui. 1  Pažymėtina.  bet  ir  atsižvelgiama į prekių rinkas (Borjasas.  imigrantų  iš  naujųjų  ES šalių.4  mln.  1999). ypač  iš  Vidurio  ir  Rytų  Europos  į  Vakarų  Europą.  Lewisas  (2004  ir  2005)  teigia. gerovei ir pajamų perskirsty‐ mui.lt     Magistras Tomas Šiaudvytis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  kadangi  su  imigracijos  problemomis  daugiausia  susiduria  didžiausios  valstybės.com Mokslinėje  literatūroje  dažniausiai  nagrinėjamas  imigracijos  poveikis  ekonomikai.  vienuolikoje  Vakarų  Europos  valstybių  2009  m. nagrinėjamų Vakarų  Europos valstybių gyventojų.  Tikėtina.    1 12 . išskyrus Prancūziją.  Migracija  veikia  daugelį  ekonomikos  sričių.  Dėl  reikš‐ mingų  padarinių  tiek  gyventojus  išsiunčiančių. 2009).  2010).  gyveno  beveik  4.  Šį  mig‐ racijos  poveikio  kanalą  analizuoja  prekybos  teorijos  (Leameris  ir  Levinsonas.  Dustmannas ir kt.  duomenis  apie  iš  šalies  išvykusius  asmenis  reikia  vertinti  gana  atsargiai  –  tik  apie  pusė  emigruojančiųjų  iš  Lietuvos  deklaruoja  savo  išvykimą  (Statistikos  departamentas.  Nepaisant  to.  Galiausiai  buvo  pasiūlytas  bendrosios  pusiausvyros  modelis. (8 5) 236 6143  El.  Naudodamasis  šiais  modeliais  Borjasas  (1995)  analizavo  imigracijos  sukeliamus  gerovės  ir  perskirstymo  efektus.  Liuksemburgą ir Graikiją. apie kurias Eurostatas nepateikia duomenų. Naujosiomis ES šalimis laikomos nuo  2004 m. nėra daug. 9.  tiek  ir  juos  priimančių  šalių  ekonomikai  migracija  jau  ilgą  laiką  kelia  daug  diskusijų  mokslinėje  literatūroje  ir  valstybių  lyderių  susitikimuose.  Dažniausiai  remiamasi nacionalinių statistikos tarnybų apskaičiuota  deklaruota  migracija.  kad  gamybos  technologija  yra dar vienas kanalas. dr. gindra. (2007) pastebi.

  Tarkime.  todėl  darbo  pasiūlos  kreivės  yra  vertikalios.  2007  ir  2009)  bei  Gruževskis  (2005). L .  Antonji’as  ir  Cardas.  nustatė.  Tuomet ribinio darbo produkto kreivė yra gamybos funkcijos išvestinė.  Lalonde’as  ir  To‐ pelis. arba sukurto produkto kiekis. 1996. o plotas po kreive –  1                                                               jos funkcijos integralas. Įvairius emigracijos proceso ir jo pada‐ rinių  ekonominius  aspektus  aptarė  Kasnauskienė  ir  Čekanavičius  (2006. Emigracijos poveikis darbo rinkai     Dbo  užmokestis  EM  A  w 1  B  D  C  Darbo  pasiūla  w0  E  Darbo paklausa  (MPL)  0  L1 = L0 ‐ EM  L0  Darbo jėga      Šaltinis: adaptuota autorių pagal Borjasą. 1995.  L0 = L1 + EM .  didesnis  darbo  užmokestis  neskatina  gyventojų  dalyvauti  darbo  rin‐ koje.  Pagamintas  produk‐ tas atitinka plotą po ribinio darbo produkto kreive iki  taško  L0  ir yra lygus plotui  ABCDE . t. kad kapitalo kiekis yra  fiksuotas. 1992).  Pocius  ir  Okunevičiūtė‐Neverauskienė  (2005)  tyrė  emigracijos  sukeltą  ekonominį  nuostolį  Lietuvoje. Tokią ekonomiką aprašo pastovios masto  grąžos gamybos funkcija  Q = F K .  t. remsimės  Borjaso  (1995)  pasiūlytu  darbo  rinkos  modeliu. 1991). 2010 (49)    Migracijos  poveikis  darbo  rinkai  dažniausiai  analizuojamas kaip imigrantų dalies.       EMIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI. y. Nagrinėtas ir imigracijos poveikis Europos  šalims  (Pischke’as  ir  Vellingas.  Darbo  jėga  susideda  iš  po  emigracijos  likusios  darbo  jėgos  L1   ir  emigravusios  darbo  jėgos  (E ) . Karpavičius  (2006)  išnagrinėjo  juos.  Borjasas  (2003) pasiūlė lyginti imigrantų dalį ir darbo užmokes‐ čio  pokyčius  ne  regionuose.  Darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  w  yra lygus ribiniam darbo produktui arba gamybos  funkcijos  išvestinei  pagal  darbą:  w = MPL = FL K . L .  ∫ ∫   13 . y.  plotas  po  ribinio  darbo  produkto  kreive  atitinka  ekonomikoje  sukurtą  produkto  kiekį.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. jo pa‐ teiktą  modelį  šiek  tiek  modifikuosime  ir  pritaikysime  emigracijos temai nagrinėti.  y. kurios gamybai naudojama darbo jėga  L  ir  kapitalas K.  Išsamiai  išnagrinėta  imigracijos  įtaka  JAV vietinėms darbo rinkoms (Grossmanas. Car‐ das  1990.  Dėl  šios  priežasties  darbo  paklausos  kreivė  kartu  yra  ir  ribinio  darbo  produkto  kreivė. palyginti su visais  regiono  gyventojais.  remdamasis  dinaminiu  sto‐ chastiniu  bendrosios  pusiausvyros  modeliu. y. 1   Darbo  pasiūla  yra  visiškai  neelastinga  darbo  užmokesčiui.  kad  imigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  yra  neigiamas.  t.  Carringtonas  ir  Lima.  bet  skirtinguose  pagal  darbo jėgos išsilavinimą ir darbo patirtį segmentuose  ir  nustatė.   Vieną iš nedaugelio ekonometrinių emigracijos  poveikio  darbo  užmokesčiui  tyrimų  atliko  Mishra  (2007).  tačiau  nežymus.  Tačiau  šį  požiūrį  panaudojusių  Ottaviano  ir  Perio (2008) išvada buvo priešinga: imigracijos povei‐ kis nėra žymus.  kad  imigracija  gerokai  sumažina  darbo  už‐ mokestį.  1991. remdamasi Borjaso (2003) pasiūlyta  strategija.  ir  darbo  užmokesčio  tame  re‐ gione  pokyčiai.  Ka‐ dangi šis autorius nagrinėja imigracijos poveikį. Ši autorė.  MPL = F ( L)′ .  Q = F (L) . gamybos funkcija priklauso tik nuo vieno kintamojo – darbo.  1997.  kad  Meksikoje  emigracija  darbo  užmokestį padidino. Visas sukurtas   ( )  Esant fiksuotam kapitalo kiekiui. t. ekonomikoje gaminama vienos rūšies  prekė  Q .  Ekonominiams  emigracijos  padariniams  nema‐ žai dėmesio skiria ir Lietuvos mokslininkai. GEROVEI IR  PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI    Analizuodami emigracijos padarinius.  To‐ kia situacija pavaizduota 1 pav. Šiose studijose dažniausiai  formuluojama  išvada. y. MPL = F ( L) ′ = F ( L) . Tarkime.    Prieš  emigraciją šalyje dirba  L0  darbo jėgos ir  nusistovi  darbo  užmokestis  w0 .  remdamiesi  Okuno dėsniu.      ( ) ( ) ( ) 1 pav.  Kadangi  kapitalo  kiekis  fiksuotas. Huntas. 1982. t.

  F (K .  y.  Be  to. visas sukurtas produktas atitenka darbo jėgai ir  kapitalui. pasižyminčią pastovia masto grąža (pirmo laipsnio homogeniškumu).  e   –  darbo  užmokesčio elastingumas darbo jė‐ Δw L . Kadangi  darbo jėgos ir kapitalo kainos lygios ribiniams jų produktams. Darbo  paklausos  elastingumą  apskaičiuoti  šiek  tiek  sudėtin‐ giau.  Taigi  emigracija  perskirsto  pajamas.  o  tik  perskirsto  pajamas.  Kita  vertus. bet tiek pat laimi darbuo‐ tojai. imig‐ rantai  sudarė  apie  vieną  dešimtąją  darbo  jėgos. darbo                                                                 1  Funkciją. nacionalinio produkto. Šis pajamų sumažėjimas susideda iš dviejų  dalių:  plotas  B  yra  vietinės  darbo  jėgos  pajamų  padi‐ dėjimas  dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio.  plotas  C  gerovę  sumažina.  kokią  nacionalinio produkto dalį sudaro emigracijos nuosto‐ lis.  t.  plotas  A.  Q 2 kur:   s   yra  darbo  jėgos  sukurto  nacionalinio  pro‐ dukto dalis  wL Q .  tačiau  tokiam  vertinimui  pakanka  paprastų  ekonominių  ir  demografinių  rodiklių.  Dėl  emigracijos  mažėja  darbo  pasiūla  ir  auga  darbo  užmokestis.  šių  pajamų dalis nacionaliniame produkte bus lygi (1) ir (2)  išraiškų sumai.  Kadangi tokia  formulė  praktiniams  skaičiavimams  netinka.  nes  ir  iki  emigracijos  jis  jiems  neati‐ tekdavo.  Kapitalo  savininkams  vėl  atitektų  visos  likusios  pajamos. t. L ) = FK K + FL L .  Kartu  nesukuriamas  ir  produkto  kiekis.  t. arba plotui  B .  Borjasas  (1995)  įvertino  imigracijos  pasekmes  JAV. 2010(49)     produktas  yra  paskirstomas  darbo  jėgai  ir  kapitalo  savininkams.   Q kur kintamųjų apibrėžimai tokie pat kaip emig‐ racijos  nuostolio.  palyginti  su  darbo  jėga  ( EM L ). 3   Kadangi  dėl  emigracijos  kapitalo  savininkai  praranda  pajamas. sumažėtų  darbo  pasiūla  ir  jos  kreivė  pasislinktų  EM  vienetų  į  kairę.  y.  nes  jie  samdo likusią darbo jėgą už didesnį darbo užmokestį. y.  emigracija  nenaudinga  kapitalo  savininkams. o kapitalo savininkams  atitenka likusios pajamos – plotas ABC.  Q = rK + wL .  dėl  kurios  sumažėja  šalies  gyventojų  gerovė  (plotas C).  Darbo  rinkoje  nusistovėtų  nauja  pusiausvyra  ir  darbo  užmokestis  padidėtų  nuo  w0   iki  w1 . y.  Emigravusios  darbo jėgos dalį ir darbo jėgai tenkančią visų sukurtų  pajamų  dalį  galima  apskaičiuoti  remiantis  migracijos  statistika bei nacionalinių sąskaitų duomenimis.  Tačiau  emigracija  ne  tik  padidina  darbo  užmo‐ kestį.  o  plotas  C  rodo dėl emigracijos nesukurtą produktą. 1  Ekonomikoje dirbanti darbo jėga gauna  w0 × L0  pajamų (plotas DE).  Taigi  darbo  užmokesčio  padidėjimas  šalies  gyventojams  gerovės  nepadidina.  dydžiu  CE  (iki  ploto  ABD)  sumažėtų  sukurto  produkto  kiekis.  prarastas  plotas  E  (buvęs  emigrantų  darbo  užmokestis)  įtakos  likusiems  neturi.  kapitalo savininkai pralaimi.  t.  Emigrantų  nesukurtų  pajamų  dalis.  o  darbo užmokesčio elastingumas buvo –0.  plotas  BD.  Kita  vertus.  Kadangi  vertiname  likusių  gyventojų  (darbo  jėgos  ir  kapitalo  savininkų)  gerovę.  tenkanti  likusiai  darbo  jėgai. 2    Perskirstytų  pajamų  dalis. y.  padauginus iš    14 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Dėl emigracijos nesukurtas produktas sumažina  likusių  šaliyje  gyventojų  gerovę.  lygus  plotui  CE.   Iš šalies emigravus  EM darbo jėgos.  Remdamasis  nagrinėjamu  modeliu.  Jos  dalį  nacionaliniame  produkte  galima  apskaičiuoti  pagal formulę:  (2)  B = − sem(1 − m ) .  nes  jis  iki  emigracijos  tekdavo  kapitalo  savininkams. y. kur  r  yra kapitalo kaina.  nes  prarastos  kapitalo savininkų pajamos atitenka likusiems darbuo‐ tojams. galima išreikšti kaip jos dalinių  išvestinių vektoriaus ir kintamųjų vektoriaus sandaugą (Eulerio teorema).  todėl  po  emigracijos  likusi  darbo  jėga  laimi.  nes  jie  praranda  pa‐ jamas. yra lygi  L1 × (w1 − w0 ) .   gos kiekiui  ΔL w m –  emigrantų  dalis.   Formulė išvedama dydį  (w1 − w0 )  aproksimuojant dydžiu  (Δw / ΔL )EM  ir abi trikampio ploto formulės puses  2 L2 w . pagal formulę:  (1)  ( ) C 1 = sem 2 .  vadi‐ nama emigracijos nuostoliu ir gali būti apskaičiuota  pagal formulę  C = 1 2 w0 – w1 EM .  Borjasas  (1995)  pasiūlė  ją  pertvarkyti  ir  skaičiuoti.  Gautos  formulės  leidžia  apytiksliai  įvertinti  emigracijos  poveikį  šalies  gerovei  ir  pajamų  perskirs‐ tymui. lygias plotui C.3.  Darbo  jėga  JAV sukūrė apie 70 proc. t.  nes  padidėja  jos  pajamos. nes jį reikia įvertinti.  kuris  yra  dydžiu  BC  mažesnis  nei  prieš  emigraciją.  lygias  plotui  BC .  Po  emigracijos  likusiai  darbo  jėgai  atitektų  w1 × L1   pajamų. t.  L2 w 3  Ši formulė išvedama panašiai kaip ir emigracijos nuostolio formulė.

 IMF.  1 .  tenkančios  kapitalo  savininkams.9  proc. jos pokytis vadinamas imigracijos pertekliumi. Pirmiausia.                                                                1  Dėl imigracijos šalies gyventojų gerovė padidėja.   Q K α L1–α = K α L1−α ..  nors  jie  taip  pat  dalyvauja  kuriant  prekes  ir  paslaugas  bei  gauna pajamas.  α . 2010 (49)    jėgai padidėjus 10 proc. Sava‐ rankiškai  dirbantys  asmenys  nėra  įtraukiami.  Ha‐ mermeshas.  tenkančios po emigracijos likusiai darbo jėgai.  BVP.  1987). 168).    DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMO VERTINIMAS    Darbo paklausos elastingumas leistų ne tik ap‐ skaičiuoti emigracijos sukeltus gerovės ir pajamų per‐ skirstymo  efektus. 2007.  kad  dalis  mišriųjų  pajamų  yra  savarankiškai  dir‐ bančių  asmenų  pajamos. galima daryti prielaidą. kad  kompensacija  savarankiškai  dirbančiajam  yra  tokia  pati  kaip  ir  samdomajam  darbuotojui.  Tuomet  kom‐ pensaciją  vienam  samdomajam  darbuotojui  padaugi‐ nus iš viso užimtųjų skaičiaus (samdomųjų ir savaran‐ kiškai  dirbančiųjų  sumos)  gaunama  tiksliau  įvertinta  darbo  jėgos  pajamų  dalis. skaičiuojant darbo jėgos pajamų dalį.  kokia  visų  pajamų  dalis tenka kapitalo savininkams.  BVP.  iš  vieneto  atimant  darbo  pajamų  dalį.  Darbo  užmokesčio  elastin‐ gumas  lygus  logaritmuotos  darbo  užmokesčio  išraiš‐ kos (3) išvestinei pagal logaritmuotą darbo jėgą.  Dėl  šios  priežasties  funkcijos  parametrai turi ir kitą ekonominę interpretaciją. o perskirstytos pajamos.  bet  ir  įvertinti  emigracijos  poveikį  darbo  užmokesčiui.1 proc.  nustatė.  Cobbo  ir  Douglaso funkcija buvo sukurta apra‐ šyti gamybos procesams. nes ji rodo tik samdomųjų  darbuotojų.  šiame  darbe  bus  naudojamasi  paprastesne  Cobbo  ir  Doug‐ laso funkcija –  Q Jei  darome  prielaidą.  kad  darbo  jėgai  mokamas  darbo  užmokestis  lygus  ribiniam  darbo  produktui.    Vis  dėlto  (6)  formulėje  esanti  darbo  jėgos  pa‐ jamų dalis nėra įvertinama.:       (4)   e = ∂ log w = ∂ (log(1 − α ) + α log K − α log L ) = −α .   Jei laikome.  nėra  labai  detalūs  ir  patikimi.  Antrasis  metodas  remiasi  tuo. y.9 proc.    Ši ribinio produktyvumo sąlyga yra ir darbo pa‐ klausos  funkcijos  išraiška. y. Tokiu atveju darbo užmokesčio  elastingumas būtų:    (6)  e = 1− kompensaci ja darbuotoja ms   BPV Parametras  α   yra  absoliutus  darbo  užmokes‐ čio  elastingumo dydis. o ne visos darbo jėgos pajamų dalį.  suteikian‐ čius  galimybę  ištaisyti  šį  darbo  pajamų  dalies  skaičia‐ vimo trūkumą.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. interpretuojamas kaip procen‐ tinis  darbo  užmokesčio  pokytis  dėl  migracijos.  be  to. o pajamos  perskirstomos kapitalo savininkams.  o  perskirstytos  pajamos.  tuomet  kapitalo  savininkų  uždirbtų  pajamų dalis visose pajamose.  gana dažnai naudojamos CES (angl.5  proc.  –  apie  1. Kadangi visos sukur‐ tos  pajamos  atitenka  kapitalui  ir  darbo  jėgai.  todėl  kapitalo savi‐ ninkų  pajamų  dalį  paprasčiau  skaičiuoti.  parametras α   rodo.:    (3)  w = FL (K . tenka darbo jėgai. kuriuose darbo jėgos ir kapi‐ talo  savininkų  uždirbamų  pajamų  dalys  visose  paja‐ mose  išlieka  pastovios.. Kadangi nagrinėjamose Vidurio ir Rytų Europos  šalyse  reikiami  statistiniai  duomenys  pradėti  skelbti  neseniai. sudarė  apie 5.  kad  kapitalui  mokamas  ribinis jo produktas.  Gollinas  (2002)  pasiūlė  du  metodus.  Šioms  funkcijoms  įvertinti  reikia  nemažai  stebėjimų  ir  gana  detalių  statistikos  duo‐ menų. yra lygi absoliučiam  darbo  užmokesčio  elastingumo  dydžiui  e .  kad  emigracijos  nuo‐ stolis  siekė  0. t. BVP.  tuomet kapitalo uždirbtų pajamų  dalis yra:  (5)  FK K αK α –1L1–α K = = α.    15 .  imigracijos  pertek‐ lius sudarė vos apie 0. įvertintą pajamų metodu.  kuri  darbo jėgą padidina vienu procentu. darbo užmokestis sumažėdavo  3  proc.  Darbo  paklausos  elastingumas  paprastai  vertinamas  remiantis  gamybos funkcijomis.  Esant  tokiems  rodikliams.  likusi  pajamų dalis.  t.   Darome  prielaidą.  Paprasčiausiai  darbo  pa‐ jamų  dalį  galima  apskaičiuoti  kompensaciją  darbuo‐ tojams padalijus iš bendrosios pridėtinės vertės (BPV)  (žr. 1   Mishra  (2007). constant elasticity  of  substitution)  ar  translog  funkcijos  (plačiau  žr.α .   Literatūroje  daugiausia  dėmesio  skiriama  darbo  pajamų  dalies  skaičiavimui.  ∂ log L ∂ log L Taigi. L ) = (1 − α )K α L−α . p. kad Cobbo ir Douglaso funkcija pa‐ kankamai  gerai  atspindi  agreguotą  ekonomikos  ga‐ mybos  procesą.  darbo  užmokesčio  elastingumą  galima  apskaičiuoti  iš  nacionalinių  sąskaitų  duomenų  apie  bendrąjį  vidaus  produktą.  įvertinusi  emigracijos  pasekmes  Meksikos  ekonomikai.  todėl  į  tai  turėtų  būti  atsi‐ žvelgta.  Pasinaudojus šia Cobbo ir Douglaso funkcijos savybe.

05  0.  Kadangi  kapitalo  pajamų dalis yra apie 0.07  0.  elastingumas didesnis ir beveik siekia 0. 2002).36  Švedija  0.34  ES 15  0   .      EMIGRACIJOS POVEIKIO DARBO UŽMOKESČIUI.39  Slovėnija  0.4  ribą. Atsargiau reikėtų vertinti mažesnes šalis.    1 lentelė.  nes  joje  elastingumo  įvertis  kiek  didesnis  nei  0.  pavyzdžiui.  Slovėnijoje.  Vengrijoje  ir  Slovėnijoje jis yra apie 0.06  Eurostato  vertinimais  Iš  1  lentelės  matyti. tokio dydžio skirtumas nėra  labai didelis.  kuriose  įvertis gana mažas – apie 0.  aukščiausi  –  Estijoje.   Apie  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumą  galima  spręsti  iš  skirtumo  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  reikšmių  nagrinėjamu  laikotarpiu.  Po  2004  m.07  0.  kad  remiantis  deklaruota  migracija.03  0. antrąjį metodą taikyti daugumai šalių neįmanoma.  Jis  išreiškiamas  skirtumu  tarp  didžiausios  ir  mažiausios  kapitalo  pajamų  dalies  (apskaičiuotos  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį)  nagrinėjamu  laikotarpiu. 1  Lietuva  0.52  0.08  0. Darbo užmokesčio elastingumo vertinimas    Darbo užmokesčio  Skirtumas tarp  elastingumas  didžiausios ir  mažiausios  Pagal  Pagal darbo  kapitalo pa‐ samdomųjų  jėgos pajamų  jamų dalies  darbuotojų  dalį  reikšmės  pajamų dalį  Šalis  JAV  0.3.43  Ispanija  0.  nes  jose  skirtumai  šiek  tiek  didesni.  vidutiniai  –  Čekijoje  ir  Latvijoje  (apie  0. apskaičiuotas  pagal  darbo  jėgos  pajamų  dalį.56  0.  Estijoje.  16 .13  0.  Rumunijoje  ir  Bulgarijoje.  Naujosiose  ES  šalyse  darbo  užmokesčio elastingumo įvertis dažnai viršija 0.45.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI..52  0.52  0.  GEROVEI IR PAJAMŲ PERSKIRSTYMUI VERTINIMAS    Naujųjų aštuonių ES valstybių emigracijos lygiai  gana  skirtingi:  žemiausi  –  Lenkijoje.  Estijoje.4  procento)  (2  lentelė).0   0.40  Čekija  0.  Dėl  šios  priežasties  naudosime  darbo  jėgos  pajamų  dalies  koregavimo  metodą  pagal  savarankiškai  dirbančiųjų  skaičių.  Cobbo  ir  Douglaso  funkcijos  tinkamumas  analizuojamas.47  0.1  procento).42  Len   0.04  0.  Jungtinė  Karalystė  0.  remiantis  gamybos  kapitalo  pajamų  dalies  (mūsų  atveju  atitinkančios  darbo  užmokesčio  elastingumą)  pastovumu.  kad  mažiau  išsivysčiusiose  Vidurio  ir  Rytų Europos šalyse emigracija sukeltų didesnį darbo  užmokesčio augimą nei labiau išsivysčiusiose.  JAV  darbo  užmokesčio  elastingumas  apskaičiuotas  remiantis  Gollino  (2002)  įvertintomis JAV darbo pajamų dalimis.42  0.  Jeigu  šiose  šalyse  deklaruotos  emigracijos  dalis  yra  panaši  kaip  Lietuvoje  (apie  50  procentų).52  Vengrija  0.06. Mažiau išsivysčiusiose šio  regiono  šalyse.5 ribą.6.40  0.44  Latvija  0.4  ribą.27  Rumunija  0..44  Estiją  0.36  Vokietija  0.  Iš  šių  šalių  grupės  išsiskiria  Slovakija.1.02  0.44  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.  Elastingumo  skaičiavimams  atlikti  buvo  panaudoti  1995–2008  m.  yra  apie  0.  Vengrijoje  (iki  0.  emigracijos lygį reikėtų padvigubinti. Rytų ir Vidurio Europos  šalyse  jis  šiek  tiek  viršija  0.  Lietuvoje.46  0.2  procento).59  0.02  0.57  0.56  0.07  0.  pavyzdžiui. 2010(49)     Kadangi  nagrinėjamose  valstybėse  mišriosios  pajamos  paprastai  nėra  skelbiamos  kaip  atskiras  dy‐ dis.41  0.  Šis  rodiklis  lentelėje  pateikiamose  šalyse  yra  apie  0.  Slovakijoje  jie  siekia  beveik 0.40  0.31  Airija  0.  ir  Slovėnija  bei  Rumunija.42  Slovakija  0..08  0.  Tikėtina. Taigi galima  daryti  išvadą.05  0.10  0.  ES  plėtros  etapo  daugumoje  šių šalių emigracijos lygis padidėjo kiek daugiau nei 70  procentų.31  Bulgarija  0.05  0.  pavyzdžiui.34  Naujosios  ES šalys  0..5.  Slovėnijoje  (vidutiniškai  apie  0.  tikrasis  emigrantų  skaičius  nėra  iki  galo  įvertintas.  nacionalinių  sąskaitų  duomenys.07  0.35.  kad  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį  apskaičiuotas  darbo  užmokesčio elastingumas labiau išsivysčiusiose šalyse  yra mažesnis negu mažiau išsivysčiusiose šalyse ir šiek  tiek  viršija  0.1  mažesnis  nei  apskaičiuotas  pagal  samdomųjų  darbuotojų  pajamų  dalį.  Slovakijoje.5.47  0.  remiantis  nacionalinių  sąskaitų  duomenimis  bei  Gollino  (Gollinas.  Latvijoje.55  0.54  0.  Šiuo  atveju  darbo  užmokesčio  elastingumas būtų:    (7)   e = 1 − ⎛ kompensacija darbuotojams × (užimtieji )⎞ ÷ BPV   ⎜ ⎟ ⎜ ⎟ ⎝ samdomi darbuotojai ⎠   1  lentelėje  pateikiami  darbo  užmokesčio  elastingumo  įverčiai  didžiausių  imigrantų  srautų  sulaukiančiose  išsivysčiusiose  šalyse  ir  didele  emigracija  pasižyminčiose  Vidurio  ir  Rytų  Europos  šalyse.  0.  Elastingumas šiek tiek mažesnis labiau išsivysčiusiose  ES  12  šalyse.      .37  0.  Darbo užmokesčio elastingumas.  JAV  ir  Vakarų  Europos  šalyse  elastingumas siekia apie 0.

  tikėtina.58  91.  2004–2008 m.  Toks  skaičius  reikštų.01  0.  apskaičiuotas  įvertinus  visą  –  ir  deklaruotą.05  0. tuomet jis sudarytų apie 1.  ir  nedeklaruotą  –  emigraciją  (skaičius po „/“).  Remiantis  šiame  darbe  taikomais  emigravusios  darbo  jėgos  įverčiais.24 / 0.13  1.  Slovakijoje  ir  Lenkijoje  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  buvo  daugiau  nei  keturis  kartus  mažesnis  nei  Lietuvoje.  todėl  di‐ džiausią  poveikio  dalį  lems  būtent  šis  emigracijos  ro‐ diklis.55.  Lietuvoje  2001–2008  m.  remiantis  Eurostato.6  1. kad       Slovėnija  8.. jei elastingumas – 0.00  0.7  *  Lietuvoje  pateikiamas  ir  emigracijos  lygis.  tikėtina.  per  metus.75  procento.44  ir  remiantis  deklaruota  emigracija.  Emigracijos  lygio pokytis  Lietuva*  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  0.94  proc.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis. Emigracijos lygis pagal deklaruotą emigraciją.9 proc.96  0.00  0.  reikia  duomenų  apie emigravu‐ sios darbo jėgos santykį su visa darbo jėga. Ekonomine  prasme  tokie  skaičiai  yra  reikšmingi.8 proc. laikotarpį ir dėl emigra‐ cijos  darbo  užmokestis  daugiausiai  išaugo  Lietuvoje. Jei  skaičiuotume emigracijos srautų sumos ir darbo jėgos  santykį.  bet  ir  gyventojų  užimtumo  tyrimo rezultatai.1  1.08  0.18  0.  Norint  apskaičiuoti  emigracijos  nuostolį  bei  pajamų  perskirstymą.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai.7 proc.30  0.  ir  0. 2010 (49)    2 lentelė.   procentais nuo BVP*  Šalis  Emigravu‐ Darbo už‐ sios darbo  Emigracijos  Perskirsty‐ mokesčio  jėgos dalies  nuostolis  tos pajamos  pokytis  įvertis  Slovėnija  0.4  82.  tikėtina.  Toks  skaičiavimas  dirbtinai  padidina  emigravusios  darbo  jėgos  skaičių.   Būtina pabrėžti.  nes  tiriamojo  laikotarpio  pradžioje  Lietuvoje  buvo  didelis  nedarbas.27  0.03  0.  kad  didelė  dalis  emigrantų  buvo  bedarbiai.  Prasmingiau  palyginti  pokyčio  įverčius  skirtingose  šalyse.10  0.02  0.47  *  Emigracijos  sukeliamam  nuostoliui  ir  poveikiui  pajamų  perskirstymui apskaičiuoti naudojamos (1) ir (2) formulės. per metus.73  1.  Apie  trečdaliu  mažesnis  poveikis  buvo  Estijoje.  Vengrijoje.37  0.1  73.40 / 2.1  2.  Šių  dviejų  eko‐ nominių  parametrų  skirtumai  šalyse  yra  mažesni  nei  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  skirtumai. Emigracijos poveikis darbo užmokesčiui.44..8  5.04  0.  Esant  dideliam  nedarbo  lygiui.  kad  poveikis  darbo  užmokes‐ čiui bus ne iki galo įvertintas.0  4.32  0.  kad  emigracijos  srautai  vis  tiek  gali  būti  ne  iki  galo  įvertinami.7 / 5.3  1.04  0.04  79.2  73.  ir  5.6  4.44.  Slovėnijoje  ir  Čekijoje.  todėl  remiantis  deklaruota  emigracija  apskaičiuotas poveikis nebus detaliai komentuojamas. Dėl šios priežasties ana‐ lizuoti darbo užmokesčio pokytį nėra labai prasminga.23  0.6  0.2  0.  Dėl  galimai  neįvertintų  emigracijos  srautų  eko‐ nomine prasme analizuoti emigracijos poveikį būtų ne  visai  tinkama.  emigravo  apie  13  proc.7  0.  jei  elastingumas  –  0.09 / 0.  padidėjo  apie  7.  Šaltinis:  autorių  skaičiavimai. per 2001–2008 m.44 / 0.6  1.9  0.  tačiau  įmanoma.   ** Lietuvos rodikliai pateikti ir pagal visą emigraciją (skaičius  po „/“).  todėl  šis  skaičiavimas  yra  gana realistiškas.3  0.93  0.  Daugiau  dėmesio  bus  skiriama Lietuvai.1  0.2  44.  kad  per  šį  laikotarpį  dėl  emigracijos  darbo  užmokestis. gerovei  ir pajamų perskirstymui naujosiose ES šalyse.  17 .6  taikant  elastingumą  0.  procentais     Šalis  Vidutinis emigracijos lygis  2001–2003 m.0 / 60.  Kadangi emigracijos sukelto darbo užmokesčio  pokyčio  įvertis  priklauso nuo deklaruotos emigracijos  srauto  dydžio.  suma  su  prielaida.  Lietuvos  ir Estijos statistikos tarnybų duomenimis. kurioje emig‐ racijos srautams vertinti naudojami ne tik deklaruotos  emigracijos  duomenys.  bet  ir  nuo  darbo  užmokesčio  elastin‐ gumo  bei  darbo  jėgos  pajamų  dalies..  jei  elastingumas  –  0.3  proc.84  1.29  0.17    Emigracijos poveikis gerovei ir pajamų perskirs‐ tymui  priklauso  ne  tik  nuo  emigravusios  darbo  jėgos  dalies  dydžio.0 / 13.9  0.  darant  prielaidą. Iš 3 lentelės matyti.17  0.18  0.  todėl  emigracijos  poveikis  darbo  užmokesčiui  galėjo  būti labai mažas.  darbo  jėgos.55.2  ‐19. Emigravu‐ sia  darbo  jėga  laikoma  metinių  emigracijos  srautų  2001–2008  m.    3 lentelė.  jei  elastingumas  –  0.  nes  tokiu  atveju  dėl emigracijos darbo užmokestis galėjo padidėti 0.06  0.43  1.   Lietuva**  Latvija  Estija  Lenkija  Čekija  Slovakija  Vengrija  6. kad šiuos emigracijos poveikio  darbo  užmokesčiui  įverčius  reikėtų  vertinti  atsargiai.3  3.     Lietuvoje  emigracija  (skaičiuojama  kaip  deklaruotos  ir  nedeklaruotos  emigracijos  srautų  suma) vidutiniškai sudarė apie 0.  kad  deklaruotos  emigracijos  dalis visose šalyse yra panaši.7  2.58  0.  jog  darbo  jėgai  pri‐ klausė  visi  emigravę  gyventojai.  remiantis  Eurostato.06  0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tikėtina.

  emigravusios  darbo  jėgos  emigra‐ cijos  nuostolis  siekia  apie  0.  kad  įstojus  į  ES  emigracijos  lygis  nuolat  mažėja  ir po 10 metų emigracija nebevyks (žr.  Emigracija  taip  pat  sukelia  pajamų  perskirs‐ tymo  efektą.  neatspindinčia realių emigracijos srautų.  Darant  prielaidą.  Taikant  Karpavičiaus  darbe  naudo‐ jamą  emigracijos  scenarijų  ir  šiame  darbe  pateiktus  elastingumo  rodiklius. kad dėl emigracijos darbo užmokes‐ tis  Lietuvoje.  BVP..  tikėtina.  kad  emigracijos  lygis  išliks  panašus  į  buvusį  2001–2008  m.  sudaranti  apie  2.  Per  2001–2008  m. Perskirstytos pajamos šiose šalyse yra  apie  trečdaliu  mažesnės  nei  Lietuvoje  ar  Slovėnijoje.  padidėja  nuo  0.43  proc.  2008  m.  vidutiniu  –  nuo 3.43  proc.  2006.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2008  m.9  iki  7.  Apie  šešis  kartus  didesnė  yra  perskirs‐ tytų  pajamų  dalis. Šiose šalyse emig‐ racijos  poveikis  darbo  rinkai  yra  labai  panašus.  daroma  prielaida.  tai  trumpuoju  laikotarpiu  dėl  emigracijos  darbo  užmo‐ kestis  išaugtų  nuo  4.  Remiantis  minėtu  darbu  ir  vidutinį  darbo  užmokesčio  pokytį  skaičiuojant  kaip  kvalifikuotos  ir  nekvalifikuotos  darbo  jėgų  užmokes‐ čių  pokyčių  svertinį  vidurkį. kainų lygį..7  proc.  Remiantis  visos  emigracijos  srautais.  Maž‐ daug perpus mažesnis emigracijos nuostolis būtų Esti‐ joje ir Čekijoje. bei kvalifikuotos darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykio prognozėmis (žr.  Su emigracijos poveikiu darbo užmokesčiui yra  susiję  gerovės  ir  pajamų  perskirstymo  efektai.7  proc.. o  perskirstytos  pajamos  nuo  dviejų  iki  septynių  kartų  mažesnės nei Lietuvoje ar Slovėnijoje.                                                                1  Kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgų užmokesčio pokyčių svertiniam vidurkiui skaičiuoti naudojami šių  darbo jėgos grupių svoriai. kurie apskaičiuojami remiantis minimame darbe pateikiama pradine kvalifikuotos  darbo jėgos dalimi. Kitose nagrinėjamose Europos  šalyse  apskaičiuoti  poveikį  darbo  užmokesčiui  sudė‐ tinga dėl ne iki galo įvertintų emigracijos srautų.  Emig‐ racijos procesas sumažina po emigracijos likusių šalies  gyventojų  gerovę.  BVP  kasmet.84 proc.3 mlrd.  nes  iš  šalies  išvykę  gyventojai  ne‐ sukuria  dalies  produkto.      18 .  Emigracijos nuostoliai likusiose šalyse yra labai maži. žmogiškojo kapi‐ talo  lygį  bei  ekonominį  augimą.  galima  teigti. ypač darbo  užmokesčiui. p.  didžiausias  emigracijos  nuostolis  bei  labiausiai  perskirstytos  pa‐ jamos būtų Lietuvoje ir Slovėnijoje.  galima  išskirti  šias  pagrindi‐ nes  migracijos  veikiamas  ekonomikos  sritis:  darbo  rinką.  Palyginti didelis jis yra ir Čekijoje bei Estijoje.7 proc. Darbe buvo ana‐ lizuojama ekonomikos reakcija į emigracijos šoką.8 iki 4.  p.  BVP  kasmet. BVP.            IŠVADOS  Išnagrinėjus  migracijos  poveikį  ekonomikai  analizuojančią  literatūrą.  tačiau  tiek  pat  sumažėja  kapitalo  pajamos. 38).  Dėl  išaugusio  darbo  užmokesčio  padi‐ dėja  darbo  jėgos  pajamos. y.  litų.9  iki  18.3  proc.  laikotarpiu.  kad  kitose šalyse deklaruotos emigracijos dalis yra panaši  kaip  Lietuvoje.  nes tiriamo laikotarpio pradžioje šalyje buvo stebimas  aukštas nedarbo lygis. apie 2. Reikia pažymėti.9 proc. 2008 m. litų kasmet.8 proc.4  iki  4.  Karpavičius.5  iki  5. t.  kad  darbo  užmokesčio  elastingumas  yra  0.84  proc.  laikotarpį  Lie‐ tuvoje  darbo  užmokestis  galėjo  padidėti  nuo  5. 1  Jei  taikytume  šiame  darbe  apskaičiuotus  elas‐ tingumo  rodiklius  ir  laikytume. lygia 46.3 proc. Nacionalinės statistikos  tarnybos  dažnai  remiasi  tik  deklaruota  emigracija.  38). t.44.  Tiksliai  kiekybiškai  įvertinti  emigracijos  poveikį  yra  sudėtinga  dėl  nepakankamai  išsamių  duomenų  apie ES šalių migrantų skaičių.6  proc.  Karpavičius. kad dėl skirtingų  tyrimų metodikų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti. taikydamas dinaminės stochasti‐ nės bendrosios pusiausvyros modelį. valstybės finansus..  Daugiausia  dėmesio  skiriama migracijos poveikiui darbo rinkai.  o  vidutiniu  (20  metų) –  0. 2010(49)       Karpavičius  (2006)  modeliavo  emigracijos  pa‐ sekmes ekonomikai.  trumpuoju  laikotarpiu  darbo  užmokestis  išaugtų  nuo  3.  o  vidutiniu  –  nuo  15.  Lietuvoje  dėl  2001–2008  m. Tačiau šiuos įverčius reikėtų vertinti atsargiai.  per  metus.8  iki  beveik  1 proc. Toks skaičius nėra labai didelis – sudaro apie  350  mln.  jis  trumpuoju  (6  metų)  laikotarpiu  išauga  1. y.  Remiantis  deklaruota  emigracija  ir  laikant.   Dėl  statistinių  migracijos  duomenų  kokybės  trūkumų  įvertinti  minimus  poveikius  kitoms  nagrinė‐ jamoms  šalims  yra  sudėtinga.  Perskirstymo  efektas  Lietuvoje  yra  apie  šešis  kartus  didesnis  už  gerovės  efektą  ir  siekia  apie 2.  2008  m.  Šis  vadinamasis  emigracijos  nuostolis  Lietuvoje  siekia  0. 2006.  kad  didžiausias  emigra‐ cijos  poveikis  ekonomikai  yra  Lietuvoje  ir  Slovėnijoje.  Nustatyta.

  April. 16 (3).  1991:  Labor  market  adjustments  to  increased  immigration.  D. p. J.  p. January. T. W. 478–495.  Oxford  Review  of Economic Policy. 70–78.  2005: Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos  pokyčių įvertinimas. 104–114. 4940.pdf.  p. NBER Working Papers 14188. 180–199.lt/  statbank/default..  Peri.swf.stat.  D. 2008: The  labour  market  impact  of  immigration.  A.eu/portal/page/portal/statistics/search_  database. G.  H.  CEPNO Volume.  1992:  The  impact  of  the  1962  repatriates  from  Algeria  on the French labor market. Open Society  Foundation. 14796.  D.  New  Patterns  of  Labour  Migration  in  CEE. L. Grossman. Borjas.  Interneto  prieiga:  http://epp.  G.  Lewis.  p.  G.  2008:  Immigration  and  National  Wages:  Clarifying  the  Theory and the Empirics.  Kasnauskienė. Cluj‐Napoca (Romania).  L.  Interneto  prieiga:  http://www.    17.  p. 1697–760.  19.  Čekanavičius. 2007: The  Impact  of  Labour  Migration:  Two  Sides  of  the  Same  Coin.  21.  P.  Card.  18.  Journal  of  International  Scientific  publications.   2.  14..  10.  45  (3).  Native  Outflows.  2002:  Getting  Income  Shares  Right. J.  Federal  Reserve  Bank  of  Philadelphia  Working Papers.  1994:  International  Trade  Theory:  The  Evidence. 596–603. C.  11.  Statistikos  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės.  E.  Karpavičius.gov.  24.ee/  px‐web. Dustmann.  2000:  Immigration  and Labour‐Market Outcomes in the United States: A  Political‐Economy  Puzzle.  30. 21–41.  9  (2). 201–234.  J.  Mishra.  Industrial  and  Labor  Relations  Review. p.  2007:  Emigration  and  wages  in  source  countries:  Evidence  from  Mexico.  and  the  Labor  Market. Chapter 7. B.  2001:  Immigrant  Inflows. Pinigų studijos 2.  245– 257.  2006:  Emigracijos  poveikis  Lietuvos ekonomikai..  Immigration.  28.  D.  Interneto  prieiga:  http://epp. Kasnauskienė.  3. 5th–6th October 2006.  15.  Card. 28–36. 2009: The Analytics of the Wage  Effect of Immigration.  23.  p. 05‐8..  Levinsohn.  R. p. 2010: Statistical database:  Population. Journal of Labor Economics 19 (1).   20. Borjas.  2010b:  Population  and  Social  Conditions.  Lalonde.  5. p.  G.  Lewis.eu/  portal/page/portal/statistics/search_database. Autumn. Carrington.  E.eu/economy/JISP‐  Economy‐Business‐1‐2007.  1999:  The  economic  analysis  of  immigration.  p.  Hamermesh.  33.  Hunt.   16. 64 (4).  Eurostat. 174–181.  Engineering Economics.  and the Choice of Technique.  Pischke. The 2nd  International  Conference  „Human  resources  –  the  main  factor  of  regional  development“. 79 (4).  Interneto  prieiga:  http://db1.  Velling. 458–474.  29.ec.  E. p.  34–45. 330–347.org/esa/  population/migration/UN_MigStock_2008.  G. No.  2004:  Local  Open  Economies  within  the  U.  Industrial  and  Labor  Relations  Review.  J.asp?w=1024.  Ottaviano. vol. 2010: Tarptautinė gyventojų  migracija. IMF. G.  7.  UN  Department  of  Social  and  Economic  Affairs.  Issue  1. 3–22. 1335–1374. Glitz. Statistics Estonia.un. p.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Lima.  vol.  Okunevičiūtė‐Neverauskienė. Nr.  2005:  Immigration.  Interneto  prieiga:  http://pub.  vol. World  Economic and Financial Surveys.  2004:  Labour  migration  in  Lithuania.  8.  January. 1982: The Substitutability of  Natives  and  Immigrants  in  Production.  1991:  The  Effects  of  Immigration on the Labor Market Outcomes of Less‐ skilled  Natives.  p..  Journal  of  Economic  Perspectives.  vol. 24 (3). Čekanavičius.  Klaipėda  University. Federal Reserve Bank of  Philadelphia Working Papers. NBER Working Papers.  26. p.  4.  Leamer.  25.  Nelson.  27.  J. G.  L.  Chicago:  University  of  Chicago Press..  Economy  and  Business. Quarterly Journal of  Economics 118 (4). 30–46. 1 (61).  Eurostat. J..  Industrial  and  Labor  Relations  Review. No. p.  13.  43  (2).  B. 2010 (49)  LITERATŪRA  1.  Journal  of  Development  Economics. NBER Working Papers 1297. A.stat. vol..2001/I_Databas/Population/databasetree.science‐journals.  Immigration.  Handbook  of  Labor  Economics.  vol.  22. p.  Altonji.  Čekanavičius. G.  Borjas.  S.  3.  G..  110  (2).asp.  556–572.  31..eurostat.  Topel.. 1995: The Economic Benefits of  Immigration.  2010a:  Annual  National  Accounts.  Skill  Mix.  Trade..  I..   19   . J. P. p.  Oxford  Review  of  Economic  Policy. J.  Review  of  Economics  and  Statistics. 49 (2). 2003: The Labor Demand Curve  is  Downward  Sloping:  Reexamining  the  Impact  of  Immigration on the Labor Market.  J.  europa.  G.ec.  Interneto  prieiga:  www.  2009:  Cost‐benefit  approach  to  emigration  question. Pinigų Studijos 2.:  How  Do  Industries  Respond  to  Immigration.  Pocius.  D.  1990:  The  impact  of  the  Mariel  boatlift  on  the  Miami  labor  market.  and  the  Local  Labor  Market  Impacts  of  Higher Immigration.  Chapter 28. 04‐1.  NBER  Working Papers.   32.  P.  vol.  vol.  Gollin.  Journal  of  Political  Economy. 1996: The impact  of  1970s  repatriates  from  Africa  on  the  Portuguese  labor  market. p. 2007: World Economic Outlook. 594–604. Waste or Opportunity?.  6.  9.  Gruževskis.europa.  12.eurostat.  L. p.  E. 22–64.  1.  Card. Frattini.  S.  J. Borjas.  Kasnauskienė.  G.  G.  Trade  and  Labor. p.  2006:  Brain Drain: Calamity.  Volume  82. 2009: Trends in Total Migrant Stock: The 2008  Revision.  Gaston.  R.  1997:  Employment  effects of immigration to Germany: an analysis based  on  local  labor  markets.  1987:  The  Demand  for  Labor in the Long Run.  D. January.  Review  of  Economics and Statistics.  J.  J.S.  N.

.  įvertinti  visuomenės  susisluoksnia‐ vimą  ir  numatyti  socialinės  apsaugos  prioritetus  bei  taikomų priemonių veiksmingumą.  padėčiai  vertinti  buvo  jau  kitos  informacinės  galimybės.  Skaičiavimų  rezultatai  gali  pasitarnauti  analizuojant  skurdo  bei  socialinės  nelygybės  mažinimo  politikos  veiksmingumą. 9. Ona Molienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  apibendrinamųjų  rodiklių  (santykinių  dydžių. ona. 9.   20   .  pozicinių  vidurkių). (8 5) 236 6277   El.    ĮVADAS    Svarbi  vieta  gausiame  informacijos  apie  eko‐ nominę‐socialinę  raidą  sraute. susipa‐ žinę su Statistikos departamento atliekamu namų ūkių  pajamų ir išlaidų tyrimu.moliene@ef.  laikantis šalyje ir tarptautinėje praktikoje taikomų kla‐ sifikacijų ir atsižvelgiant į naujausias Europos Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  rekomendacijas.  kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuo‐ jamąsias  pajamas  ir  vartojimą. p.  Dėl  to  Statistikos  departamento  specialistai.  pagal  kurią  atsitiktinių  imčių  metodu  šis  tyrimas  atlie‐ kamas  nuo  1996 m.  pajamų  ir  išlaidų  apskaitos  pakeitimai). Tačiau 1994 m. nes  parengta  statistinė  informacija  ribotai  galėjo  būti  panaudota  skurdo  analizei  ir  socialiniams‐eko‐ nominiams  skirtumams  vertinti. t. diferenciacijos ir koncentracijos bei  struktūrinių skirtumų vertinimai. 10222 Vilnius   Tel.  2009  m.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO EKONOMIKOS AUGIMO IR NUOSMUKIO SĄLYGOMIS STATISTINIS  TYRIMAS    Doc dr.  Tyrimo tikslas – atspindėti socialinį visuomenės  susiskaidymą  ir  jo  pokyčius  visoje  šalyje.  įvairiomis  formomis  ir  būdais  pateikiamame  Statistikos  departamento  duo‐ menų  bazėje.  Labai  įdomi  ir  aktuali  būtų  2009  m.  Dėl  šios  priežasties  1992  m. Remiantis Statistikos  departamento  2005−2008 m.  (grupavimai  pagal  kitus  požy‐ mius  dėl  ribotos  straipsnio  apimties  nebus  nagrinė‐ jami).  panaudojant  identifikaci‐ jos.  bet  ir  net‐ radicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir kon‐    Doc.  kad  dėl  išlaidų  registravimo  die‐ noraščio  pakeitimų  vidutinių  vartojimo  išlaidų  laiko  eilutė palyginama tik nuo 2003 m.  Straipsnio  tyrimo  objektas  –  namų  ūkių  pagal  gyvenamąją  vietą  vartojimo  išlaidų  lygis  ir  struktūra  kraštinėse  –  neturtingųjų  ir  turtingųjų  –  decilinėse  grupėse  2005–2008  m.  NŪBT  metodika  dar  kartą  buvo  patobulinta  (atlikti  imties  plano.  duomenimis.   Vartojimo  išlaidų  analizė  nurodytais  aspektais  atlikta  remiantis  Statistikos  departamento  NŪBT  2005–2008  m.  nes  2008‐ieji  tebuvo  ekonomikos  nuosmukio  pradžia. įvertinti gyvenimo lygio skirtumus  pagal  gyvenamąją  vietą.  At‐ kreiptinas  dėmesys.  dinamikos  bei  struktūrinių  skirtumų  vertinimo rodiklius.  namų  ūkių  biudžetų  tyrimų  duomenimis.lt       Straipsnyje  pateikiami  Lietuvos  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų.vu.  tačiau  tais  metais namų ūkių biudžetų tyrimai nebuvo atliekami.  Siekiant  padidinti  įverčių  –  ypač  nereguliarių  pajamų  ir  išlaidų  –  tikslumą. parengė naują tokio tyrimo programą.  Statistikos  departamentas  pradėjo tirti namų ūkių biudžetus (šeima ir namų ūkis –  ne  tapačios  sąvokos)  pagal  naują  programą  ir  meto‐ diką.  suteikiantis  galimybę atskleisti vartojimo ypa‐ tumus  ir  jų  raidą. tačiau dar perėjimo į rinkos ekonomiką  pradžioje  iškilo  būtinybė  tobulinti  makroekonominių  rodiklių skaičiavimą.  socialines  grupes  ir  t.  naudojant  tradicinius  ir  autorių  siūlomus  rodiklius  bei  metodus  atlikta  lyginamoji  vartojimo  išlaidų  statistinė  analizė  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius  decilius.  tenka  šalyje  atsitiktinių  imčių  metodu  vykdomiems  namų  ūkių  biudžetų  tyrimams  (NŪBT).  2003  m.  skurdą  ir  jo  paplitimą  šaltinis. (8 5) 236 6277   El.  antrinio  grupavimo.  mieste  ir  kaime. jo pasekmės gyventojų vartojimo lygiui ir dife‐ renciacijai  buvo  labiau  juntamos  2009  m. dr. 10222 Vilnius   Tel. Pasaulio banko ekspertai.    NAMŲ ŪKIŲ TYRIMAI – PAGRINDINIS VARTO‐ JIMO DUOMENŲ ŠALTINIS    Atliekant namų ūkių tyrimus Lietuvoje sukaupta  didelė patirtis.  indeksų  meto‐ dus bei Lorenco ir Gini metodologiją.lt   centracijos. algis. p.  padedami  Pasaulio  banko  ekspertų ir laikydamiesi tuo metu galiojusių Eurostato  rekomendacijų.vu. dinamikos. pareiškė kritinių pastabų. Algimantas Misiūnas   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  duomenų  analizė.  tam  panaudojant  ne  tik  tradicinius.misiunas@ef.

  per  trejus  metus. arba 31.  teikti  informaciją  apie  vartojimo  išlaidų  struktūrą.   Be  to.).102    578.4  821.).  mieste  ir  kaime  buvo  2008 m. artimas visos šalies vartojimo iš‐ laidų  vidurkiui.2  137.5  969.2  107.2  110.1  1201.106  1491..112  k 2005− 2008     21 .  vartojimo  išlaidų  lygis  visais  nagrinėja‐ mais metais būdingas VII‐ajam tiriamųjų dešimtadaliui.  ● dideli vidutinio vartojimo išlaidų lygio ir jo di‐ namikos  skirtumai  tarp  turtingųjų  (10‐osios)  ir  netur‐ tingųjų (1‐osios) decilinių grupių.4  784.  Vartojimo  išlaidų  lygis  kaime  2008  m.  laikotarpiu  (žr. Informacija apie  vartojimo  išlaidų  lygį  bei  struktūrą  miesto  ir  kaimo  namų ūkių decilinėse grupėse yra ypač vertinga.120  264.6  197.  Iš  kiekvieno  sluoks‐ nio  formuojama  namų  ūkių  imtis.1  111.4  1.0  137.  t.6  565.6  2031.  2000).9  106.1  651.119  383.  būsto  sąlygas  įvairiose  namų  ūkių  grupėse.3  1.6  110.). o mieste – tik 1.  palyginti  su  2006  m.  1  lent.6  712.7  293.0  1. Vidutinis metinis šio rodiklio  pokyčio  tempas  taip  pat  buvo  didesnis  kaime  (15.1  538.2  140.  Tokiam  skirtumui  įtakos  turėjo  ES  struktūrinių  fondų  parama  šalies  žemės  ūkiui.8  115. 2 lent.  vaikų  skaičių.9  1. Vidutinis vartojimo išlaidų lygis ir indeksai pagal gyvenamąją vietą decilinėse grupėse   2005–2008 m.  galima  įžvelgti  šiuos bendrus dėsningumus:  ● tipiškas.  namų  ūkio  galvos  socialinę‐ ekonominę grupę.  arba  37.2  1131.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Namų  ūkių  imčiai  formuoti  naudojamas  Lietu‐ vos  Respublikos  gyventojų  registras.0  113.  t.  NŪBT tikslas yra surinkti informaciją apie namų  ūkio  pajamų  ir  išlaidų  lygį.0  111.  Kaip  tiriamuoju  2005–2008  m.0  108. Didžiausias nagrinėjamo  rodiklio  santykinis  pokytis  mieste  pasiektas  2007  m.  y.6  1.  (20.  palyginti  su  2007  m.  o  kaime  –  2008  m.  namų  ūkių.8  793.8  490.7  115.8  457.).   Vartojimo  išlaidų  decilinėse  grupėse  analizė  ypač svarbi lyginant kraštinių decilinių grupių vidutinio  vartojimo išlaidų lygius (žr.7  114.  y.5  111..  reikalingą  vartotojų  kainų  indeksui  (VKI)  ir  makroekonominiams  rodikliams  skai‐ čiuoti.8  1.)  nei  mieste  (9.  laikotarpiu  kito  vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  konkrečiose  decilinėse  grupėse  mieste ir kaime taip pat matyti iš 1 lentelės.7  1.  palyginti  su  2007  m.1  116.6  112. kaime –  240.6  110.  iš  kurių  reikiama  informacija  gau‐ nama  dviem  būdais  –  apklausos  ir  saviskaitos.112    887.9  371.9 lito.121  510.6  111.1 lito.4  362.1  1994.  visoje  šalyje  padidėjo  215.4 proc.3  1. decilinėse grupėse gy‐ venamosios  vietos  ir  laiko  atžvilgiu.  suteikti  pagrindinę  informaciją  minimalaus  gy‐ venimo  lygio  (MGL)  ir  kitoms  moksliškai  pagrįstoms  socialinėms normoms nustatyti.  vartojimą.8  138. nes ji  suteikia  galimybę  atskleisti  vartojimo  skirtumus  skir‐ tinguose  gyventojų  sluoksniuose.    MIESTO IR KAIMO NAMŲ ŪKIŲ VARTOJIMO IŠLAIDŲ  LYGIO IR JO DIFERENCIACIJOS SKIRTUMAI    Tiriant  visuomenės  susisluoksniavimą  ypač  svarbu žinoti vartojimo išlaidų lygio skirtumus decilinė‐        se  grupėse  pagal  namų  ūkių  gyvenamąją  vietą  skirtingais  laikotarpiais. y. mieste – 202.118  591. arba 53. t.0  113.9  755.  tipą.7  109.9  112.  Atskirus  sluoksnius  sudaro  apskričių  didieji.  tenkančias  vienam  namų  ūkio  nariui  per  mėnesį  (vartojimo  išlaidų lygį).  Palyginus  vartojimo  išlaidas  (žr.0  331.1  653.8  140.3  249.  padidėjo  daugiau  kaip  penkta‐ daliu.5 proc.7  623.2  1.  (17.  Vidutinis  mėnesinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tiria‐ muoju  2005–2008  m.0  115.2  135. išsilavinimą.3  1.8  lito.2  117.0  111.0  139.  klausėjams  atliekant  apklausas  ir  patiems  responden‐ tams registruojant savo išlaidas dienoraščiuose. amžių.3  proc.6  111.2  133..4  1746.3  484. namų ūkio  dydį.).3 proc.7  426.2  111..  NŪBT  leidžia  įvertinti  namų  ūkio  varto‐ jimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  įvairiose  namų  ūkių  gru‐ pėse pagal respondentų gyvenamąją vietą.3  111.  Per  metus  tyrime  mėnesio  rotacijos  principu  dalyvauja  daugiau  kaip  7  tūkst.6  656.2  115.1  219.2  409.  1  lent.7  113.6  565.).116  705.   1 lentelė..    Vartojimo  išlaidų lygis  1  2  3  4  Decilinės grupės  5  6  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste ir  kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005    177.  ●  visais  nagrinėjamais  metais  vartojimo  išlaidų  lygis buvo didesnis mieste negu kaime.2  140.3  98.1  113.120  442.5  748.3  110.2 proc.8  proc.2  903.5  140.9  106.6  proc.  taikant  sluoks‐ ninę imtį su paprastąja atsitiktine ir dviejų pakopų liz‐ dine  imtimi  sluoksniuose.  Tyrimai  šioje  plot‐ mėje  buvo  atliekami  ir  ankstesniais  metais  (Molienė..3  113.  vidutiniai  ir  mažieji  miestai  bei  kiek‐ vienos  apskrities  kaimo  vietovės.1    993.6  140.8 proc.119  326.0  112.  ●  didžiausias  tiriamuoju  laikotarpiu  vartojimo  išlaidų  lygis  visoje  šalyje.5  1.

0  2260.7  115.5  1.8  108.  Didžiausias  10‐osios  ir  1‐osios  decilinių  grupių  vartojimo  išlaidų  lygio  skirtumas  šalyje  buvo  2007  m.1  116.4  318.6  153.4  116.1  120.  2003).2  110.6  1.  Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodikliai – aritme‐ tinis  vidurkis.2  110.8  114.1  116.0  277.6  121.0   171. kurias atitinkamai  galima apibendrinti regresiniu ir progresiniu vidurkiais.      2 lentelė.097  209.2  115.8  132.086  1126.  moda  ir  mediana  –  naudojami  išlaidų  pasiskirstymo  asimetrijai  vertinti  (Martišius.  http://db1.8  284.6  1.6  638.0   125.7  539.6  2.  Atlikus  2005 ir 2008 m.1  119.9  134.3    3.7  104.5  394.1  837.0  151.5  2.6  114.2   102.2  110.6   109.stat.8  1.  Kėdaitis.6  153.8  501.7  118.3  108.3  8.3    3. tiriamųjų 2005 m.1  3.7  641.  Analizėje  dažnai  naudojamas  aritmetinis  vidur‐ kis.1  1. jau  stebimas  nelygybės  sumažėjimas.5  8.     8.151  313.103  342.1  1.2  109.100  545. ir 62.4  839.1  851.3  153.0  3.  Apibendrinančią  vartojimo  išlaidų  lygio  charak‐ teristiką pagal namų ūkių gyvenamąją vietą skirtingais  metais rodo skaičiavimų rezultatai.8  92.3  109.4  473.8  1.7  1.  Tai  buvo  galima matyti iš 1 lentelėje pateikiamų duomenų.3 ir 36.3  121.5  1.8  101.5  121.4  3.5  570.0  149.3  8. NŪBT rezultatų antrinį grupa‐ vimą nustatyta.5  2.lt/statbank. Tuo tarpu 2008 m.5  585.2  121.8  112.5    8.    22   .2  530.7  2.2  131.5  109.6  1.1  129.  Vidutinis  vartojimo  išlaidų  lygis  tampa  tarsi  kartele.2  1.1  1.3  669.6  152.9  7.0  3.2  1.4  7. Kraštinių decilinių grupių vidutinio vartojimo  išlaidų lygio ir bendrojo vidurkio santykis pagal gyvena‐ mąją vietą 2005–2008 m.1  128.8  107.6  712.8  113.7  413.2  3.0  722.4  271.8  104.7  459.7  105.7  119.6   814.3  1.3  107.9  108.9  1.gov.1  1231.7  1271.3  135.3 karto).  o  viršuje  –  didesnės.1  108.7   215.4  117.9  110.5  109. pateikti 3 lentelėje.1  113.2  557.1  383.9  123.157    567.1  702.7  103.3  1775.154  778.7  2081.3  452.4  712.7  473.8  838.150  377.093  679.2  117.7  2.1  257.5 proc.1  1.5 ir 37.9  1466.154  k 2005−2008   Kaime  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  k 2005−2008     Šaltinis:  lentelė  sudaryta  ir  indeksai  apskaičiuoti  remiantis  Statistikos  departamento  duomenų  bazės  duomenimis.5  117.4  152.2    3.7  118.6  2.2  1027.148  499.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  Vartojimo  išlaidų lygis  Decilinės grupės  5  6  1  2  3  4  7  8  9  10  Vidutinis  Mieste  2005  2006  2007  2008  I2006 / 2005  I2007 / 2006  I2008 / 2007     I2008 / 2005  216.2  1.2    3.4  1074.5  686.2  117.3  121.3  116.9  502.099  463.7  109.6  105.7  proc.4  100.8  9.3  1456.4   128.106  298.153  658. kurie  rodo  10‐osios  decilinės  grupės  vartojimo  išlaidas  su‐ mažėjus.3  132.7  2.7  382.2  130.2  341.7  1035.8  154.1  157.2    9.1  3.7  387.6  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.099  256.9  110.0  1.154  973.3  3.0  7.7  435.3  153.148  1624.6  2.  įvykęs  daugiau  miesto  gyventojų  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu.4  758.0  409.3   112.7  2.  kurios  apačioje  išsidėsto  už  vidurkį  ma‐ žesnės  reikšmės.3  133.5  8.  (9. 2008 m.2  232.3  3.9  1.5  321.6   114.102    398.5  1856.4  1.4  992.6  119.164    644.4  104.3  711.8  340. jog regresinės ir progresinės vartojimo  išlaidų reikšmės atitinkamai buvo būdingos 63.7  237.2   159.096    446.3  532.2  537.0  133.4  119.6  104.5  619.     2.086   141.1  586. Tai  rodo tik nežymų vartotojo statuso pakilimą.7  109.5  2.4  113.7  105.1  1.5  106.5  2.6   108.*      2005  2006  2007  2008  10‐osios ir 1‐osios  decilinės grupės  vartojimo išlaidų lygio  santykis  ( x10 / x1 )               Mieste ir kaime                    Mieste                    Kaime  Bendrojo vidutinio ir  1‐osios decilinės   grupės vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x / x1 )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime  10‐osios decilinės  grupės ir bendrojo  vidutinio vartojimo  išlaidų lygio santykis  ( x10 / x )             Mieste ir kaime                   Mieste                   Kaime          8.7  132.2  874. vadinamos progresinėmis.  vadinamos  regresinėmis.  niveliuojantis  dideles  ir  mažas  vartojimo  išlaidų  reikšmes  ir  taip  atspindintis  nagrinėjamai  visumai  bū‐ dingą  jų  dydį.142  433.7  1.2  610.8  151.1   880. o kaime – 2006 m.5  847.5  115.

  Kitą apibendrinančią nevienodo namų ūkių narių  pasiskirstymo  pagal  vartojimo  išlaidų  lygį  charak‐ teristiką  duoda  daugelio  šalių  praktikoje  taikomas  Gini  koncentracijos  lygio  koeficientas  bei  papildomas  Lorenco  koncentracijos  koeficientas.7  669.3  374. Jei moda yra didesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo > Md > Xa).  šis  atotrūkis  buvo didesnis mieste. kad daugumos namų ūkių  išlaidos  yra  mažesnės  nei  vidutinės  ir  tokia  populiacija  pasižymi neigiama diferenciacija bei dideliu mažą išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų skaičiumi.1  639.7  1.  parodanti  dažniausiai  pasitaikan‐ čias namų ūkių nario išlaidų reikšmes.3  2.310  0.232  0.0  2.235  0.314  0.2  641.236  0.3  630.3  637. o žemiausią – didžiųjų miestų grupėje.1  1.1  1.0  477.  kad  asimetrijos  koeficientas  didžiausią  reikšmę  turėjo  visų  miestų  grupėje 2008 m.  skaičiuojant  vienam  sąlyginiam  ekvivalentiniam  asme‐ niui).4  2008  479.3  9.  o  jų  vartojimo  išlaidos  pastebimai  sumažėjo.244  0.  Kuo  moda  artimesnė  vidurkiui. yra būdingas pirmas atvejis.4  507.  tuo  pa‐ gal  vartojimo  išlaidų  lygį  tiriama  namų  ūkių visuma yra  labiau vienarūšė.230  0.1  528.  Tačiau  tai  buvo  dar  2008  m.  nedarbo  lygis  taip  sparčiai  dar  neaugo  ir  pajamų  gavimo  galimybės  buvo  palyginti  didesnės. – kaime.  t.333  0.6  438.5  2007  686. Dažniausiai tai yra 0.2  1.  krizės  pradžioje.2  2.  kad  Lietuvai. Namų ūkio narių pasiskirstymo pagal vartojimo  išlaidų lygį padėties charakteristikos Lietuvoje 2005–2008 m.5  723.  4  lent.8  2007  793.  Mažesniuose  miesteliuose  krizės  pasekmės  buvo  gerokai  skaudesnės  –  daug  darbingo  amžiaus  žmonių  tapo  bedarbiais.2  2008  Didžiuosiuose miestuose  709. 2008 m.5  1.  Didžiuosiuose  miestuose  2008  m.226  0.  kad  asimetrija  yra  reikšminga.4  2.   Jei  moda  yra  mažesnė  už  medianą  ir  vidurkį  (Mo < Md < Xa).0  395.  Tikėtina.3  2005  532. Pagal empirinius NŪBT duomenis (žr.1  2005  651.  Šie  koeficientai  taip  pat  apskaičiuoti  (žr.6 Md (arba  60  proc. Namų ūkio narių vartojimo išlaidų decilinėse  grupėse koncentracijos rodikliai pagal gyvenamąją vietą  2005–2008 m. tai reiškia.  kaip  ir  daugeliui  neturtingesnių šalių.2  2.  2006  m.3  2006  902.  Kaimo  vieto‐ vėse krizės poveikis buvo švelnesnis ir kaimo gyventojai  netgi  padidino  vartojimo  išlaidas.341  0.235  *  Apskaičiuota  remiantis  1  lentelės  duomenimis  pagal  tokias  formules:  G = 1.5  442.  medianinio  lygio  disponuojamųjų  pajamų.) pastebimas žymus vartojimo išlaidų modos ato‐ trūkis  nuo  aritmetinio  vidurkio. ir mediana – vidu‐ rinioji tokio pasiskirstymo reikšmė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Svarbios  vartojimo  išlaidų  pasiskirstymo  charak‐ teristikos  yra  moda.2  470.1 − 0 .0  429.241  0.2    400.305  0.  tai  reiškia.237  0.0  825.    3 lentelė.248  0. Vienas  iš  minėtų  rodiklių  –  mediana  –  pastaruoju  metu plačiai  naudojamas nustatant santykinę skurdo ribą daugelyje  Europos Sąjungos šalių.324  0.5  382.  Tai  nesunkiai  paaiškinama  įvertinus  nedarbo  lygį  po  krizės.7  GINI   Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  LORENCO  Mieste ir kaime  Mieste  Kaime  0.3  639.     4 lentelė.5  612. jeigu šis koeficientas viršija 3. i =1 10 L = ∑ 10 i =1 fi − ϕ i .  kur:      23 . 2 ∑ ϕ i′ .5  2006  748.7  308.5    2.326  0.  kad  daugumos  namų  ūkių  išlaidos  yra  didesnės  nei  vidutinės ir tokia populiacija pasižymi teigiama diferen‐ ciacija  bei  dideliu  aukštą  išlaidų  lygį  turinčių  gyventojų  skaičiumi.2  2.*  Nemažiau  aktualus  minėtų  statistinių  dydžių  pagrindu  apskaičiuojamas  vartojimo  išlaidų  lygio  asi‐ metrijos  koeficientas:  As = ( X a − Mo ) /( X a − Md ).7  580.324  0.316  0.2  592..2  2008  Kaime  446.   Statistikos  teorijoje  teigiama.  ϕ ′   –  vartojimo  išlaidų  pagal  decilines  grupes  kaupiamoji dalis.  2 ⋅ 100 * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.  y.0  475.227  0.  vartojimo  pokyčiai  buvo didesni.  kad  2009  m.3  2.5  478.9  2005  783.  f i  ir  ϕ i – atitinkamai tiriamųjų namų ūkio narių ir jų  vartojimo išlaidų pagal decilines grupes lyginamoji dalis. dalijanti ūgio eilutę į  dvi  lygias  dalis.3  281.  Iš  3  lentelės  duomenų  matyti.0  701.7  2007  931.9  2008  Mieste    644.  Prie  to  prisidėjo  įvairios  kaimo  rėmimo  programos  bei  išmokos  iš  ES  fondų.3  2005  711.3  2.  Akivaizdu.3  679.221  0.0  2.327  0.5  2006  570.2  409.)  remiantis  empiriniais  namų ūkių tyrimo duomenimis.5  2007  847.320  0.4  362.1  2006  837.5    536..338  0.*    Koncentracijos  rodikliai  2005  2006  2007  2008      Aritme‐ tinis  vidurkis  Mediana  Moda  Asimet‐ rijos koefi‐ cientas  Mieste ir kaime  578.  3 lent.

gov.3 ir  3.6  20.9  20.3  0.5  Piniginės vartojimo išlaidos  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  100  Maisto produktai ir  nealkoholiniai gėrimai  50.9  11.2  8.  tenkanti  kraštinių  decilių  grupėms (žr.4  9.8  11.9  1.  10 gr.1  15.9  2.1  1.2  9.2  7.6  9.9  proc.4  3.2  0.6.3  3.9  0.2  3.4  7.  Abu  koeficientai  rodo  vartojimo  išlaidų  koncentracijos  didėjimą  mieste  pirmaisiais  trejais  analizuojamais  metais  (kaime  tik  2005–2006  m.8  9.1  25.  1 gr. http://db1.5  3.  šių  išlaidų.5  6.4  2.   Taip pat pastebimas kaimo namų ūkių vartojimo  išlaidų alkoholiniams gėrimams.6  0.2  25.9  3.  kad  ekonomikos  nuosmukio  pradžia  2008  m.2  1.3  2.1  3.6  4.2  21.4  11.9    Kaimas  * Apskaičiuota remiantis 1 lentelės duomenimis.1  3.6  0.  Vertinant  visuomenės  turtinį  susisluoks‐ niavimą.    5 lentelė.0  6. duome‐ nis.5  12..0  1.5  5.  Miesto  namų  ūkiai  iš  principo yra turtin‐ gesni  nei  kaimo  ir  jų  išlaidos  maistui  sudaro  mažesnę  lyginamąją dalį.  100  100  Kaime  1 gr.2  49.2  Sveikatos priežiūra  3.1  2.  10 gr.4  3.  o  neturtingųjų  dešimtadaliui  –  atitinkamai  tik  3.3  24. Tačiau lyginant 2005 ir 2008 m.8  7.5  3.7  12.  10 gr. procentais  Kaime  1 gr.1  1.2  27.6  17.3  4.1  7.0  0.2  16.3  7.6  4.  abu  koncentracijos  koeficientai  labiau  sumažėjo  miesto  namų  ūkių  negu  kaimo  namų  ūkių  atžvilgiu.8  8.).  Iš  tikrųjų.7 proc.1  2.  turtingųjų  dešimtadaliui  mieste  teko  24.  vartojimo  išlaidų  dalis.  24   .  100  100  2005  Mieste  1 gr.  Svarbus  gyvenimo  lygio  rodiklis  yra  lyginamoji  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis  pagal  gyvenamąją  vietą  ir  kraštinius decilius. Tai dar kartą patvirtina ankščiau pastebėtą faktą.3  10.  Miestas ir  kaimas  3.4  61.1  25. kavinės.  100  100  Maisto produktai  irnealkoholiniai gėrimai  58.2  2.  tuo  mažesnė  jo  vartojimo  išlaidų  dalis  ski‐ riama  maistui.1  5.6  5.  kuras  11.  Šį  faktą  iš  dalies  patvirtina  visų  vartojimo  išlaidų  dalis.4  8.8  4.7  1.1  Transportas  4.0  26.0  5.0  17.1  9. Visų vartojimo išlaidų dalis.  10 gr.9  2.  tuo  tarpu  dešimtadaliui  kaimo  turtingųjų  –  iš  esmės  stambiesiems  ūkininkams  –  ji  padidėjo 0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Abu  koncentracijos  rodikliai  gali  įgyti  reikšmes  intervale  nuo  0  iki  1.  10 gr.  1 gr.3  26.elektra.2  7.  100  100  2008  Mieste  1 gr.3  4.9  27.1  45.4  2. ir kaime sumažėjo vienodai – tik      Iš viso  1 gr.2  2.1  9.7  Tabako gaminiai  2.  kas  nebuvo  būdinga  kaimo  namų  ūkiams.9  63.4  8.9  19. 5 lent.  kaime  –  25.3  19.8  10. drabužiams ir avalynei.0  14.3  0.3  Poilsis ir kultūra  1.3  0.5  5.1    Miestas  3.4  Ryšiai  4.8  0.6  0.9  2.8  12.3  11.0  3.6  4.9  Būstas.stat.1  proc.3  2..).1  5. procentais *      2005  2006  2007  2008  1 gr.  visų  vartojimo  išlaidų.0  4.2  52.  Iš  4  lentelės  duomenų galima  pastebėti  vienodą  abiejų  koncentracijos  rodiklių  ypatybę.  10 gr.  tenkanti  neturtingųjų  de‐ šimtadaliui.   6 lentelė.5  10.  1 gr.6  3.  galima  pastebėti.7  4.6  2.4  2.2  10.3  Švietimas  0.2  3.8  2.5  0.7  2.  bet  2008  m. tenkanti neturtingųjų  ir turtingųjų dešimtadaliui pagal gyvenamąją vietą 2005– 2008 m.4  7.2  0.7  3.  Tokios  tendencijos dar nebuvo 2007 m.  būsto  eksploatacijai  ir  būsto  apstatymo  reikmenims  augimas.1  1.9  26.  2008  m. ir mieste.1  3.0  7.1  10.9  1.2  Alkoholiniai gėrimai  2.0  3.8  4.1  3.1  19.0  3.  didesnę  įtaką turėjo miesto namų ūkiams.lt/statbank/. namų  apyvokos įranga ir kasdienė  būsto priežiūra  2.). 6 lent.8  12.6  22.1  Drabužiai ir avalynė  4. vanduo.2  4.7  Būsto apstatymas.8  Viešbučiai.8  4.  Nors  palyginti  su  2005  m.7  5.0  3.2  4.1  procentinio  punkto.7  3.7  3.7  4.0  2.0  27.  kad  vartojimo  išlaidų  atžvilgiu  padidėjo  turtingesnių  miesto  namų  ūkių  išlaidų  maistui  dalis. Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra 2005 ir 2008 m.3  3.9  16.  10 gr.0  8.  100  100  Iš viso  1 gr.8  3.0  5.2  3.3  3.8  Įvairios prekės irpaslaugos  2.0  3.  svarbu  žinoti  vartojimo  išlaidų  skirtumus  ir  jų  pokytį  dešimtadalio  nevienodo  statuso  vartotojų  –  turtingųjų ir neturtingųjų – namų ūkiuose (žr.  10 gr.2  26.7  48.4  1. punkto.7  5.8  3.8  2.8  17.6  18.5  2..1  0.7  2.  restoranai.  tačiau  skaičiuojant  pagal  tuos  pačius  duomenis  Lorenco  koncentracijos  koeficientas  visada  mažesnis  už  Gini.0  13. dujos. Žemiau pateiktos lentelės duome‐ nys  patvirtina  žinomą  Engelio  dėsnį:  kuo  turtingesnis  namų  ūkis.  100  100  0.0  7.9  55.0  52.6  1.5  6.4  25.4  3.2  1.  10 gr.5  3.3  2.3  1.7  2.5  4.0  25.0  7.1  25.1  6. valgyklos  3.    VARTOJIMO IŠLAIDŲ STRUKTŪRINIAI SKIRTUMAI    Dar vienas svarbus vartojimo statistinės analizės  aspektas  –  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  skirtumų  nustatymas.8  7.5  48.  10 gr.  kad  didesnė  vartojimo  išlaidų  koncentracija  buvo  kaime  negu  mieste.0  Šaltinis: lentelė sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenų bazės duomenimis.7  2. išsiskyrusiais vartojimo  bumu.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Apibendrinamajai  vartojimo  išlaidų  struktūrinių  lius  ir  pereita  prie  kvintilių  apskaičiavimo,  nes  minėto  skirtumų  charakteristikai  gauti  galima  taikyti  K.  mokslininko  nuomone,  taip  žymiai  tiksliau  įvertinama  Gatevo  (Bulgarija)  integralinį  struktūrinių  skirtumų  nelygybė.  Tikėtinas  namų  ūkių  vartojimo  nuosmukis  gali  koeficientą ir jį apskaičiuoti tokia modifikuota formule:   n prasidėti dėl to, kad, išankstiniais vertinimais, 2009 m.,  2 v i 1 – v i 10 palyginti  su  2008  m.,  šalies  ūkio  darbuotojų  vidutinis  i =1 mėnesinis  darbo  užmokestis  sumažėjo  4,6  proc.,  ; K GATEVO = n n gaunančių atlyginimą darbuotojų skaičius – 12,4 proc.,  v i 1 + v i 10 i =1 i =1 o  bedarbių  skaičius  šalies  ūkyje  per  metus  išaugo  2,1  kur  vi1  ir  vi10  –  namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  karto.  Be  to,  sumažėjo  ne  tik  pajamos  iš  samdomojo  klasifikacinių  grupių  lyginamoji  dalis  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  darbo,  bet  ir  pensijos,  pašalpos  bei  kitos  socialinės  decilių  grupėse  arba  mieste  ir  kaime  (vieneto  dalimis  išmokos, kas neabejotinai turėjo įtakos vartojimo lygiui  ir struktūrai skirtingose namų ūkių grupėse.  arba procentais).     Šis K. Gatevo struktūrinių skirtumų koeficientas  IŠVADOS  gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kai  KGATEVO  =  0, tai rodo    visišką  lyginamų  struktūrų  identiškumą,  tačiau  varto‐ Pagrindinis  vartojimo  išlaidų lygio, struktūros ir  jimo statistinėje analizėje šis atvejis nebūtų įmanomas.   Remiantis  NŪBT  duomenimis  (žr.  6  lent.)  ap‐ diferenciacijos kitimo dėsningumų tyrimo informacijos  skaičiuoti struktūrinių skirtumų rodikliai kraštinių deci‐ šaltinis daugelį metų buvo namų ūkių biudžetų tyrimo  duomenys.  lių grupėse ir pagal gyvenamąją vietą 2005–2008 m.  Plačiai  naudojamas  ir  informatyvus  buvo  in‐   7 lentelė. Gatevo integralinis struktūrinių skirtumų   formacijos grupavimas pagal decilines išlaidų / pajamų  koeficientas 2005–2008 m.*  grupes,  kuriose  labiausiai  dominantys  yra  palyginimai    tarp dešimtadalio turtingiausiųjų ir dešimtadalio netur‐   2005  2006  2007  2008  tingiausiųjų. Tradiciniai ir paprasčiausi statistiniai rodik‐ • 1‐ojoje ir 10‐ojoje  liai – aritmetinis vidurkis, moda ir mediana – sėkmingai  0,573  0,618  0,613  0,546  decilių grupėse  naudojami išlaidų pasiskirstymo asimetrijai vertinti.  0,280  0,234  0,256  0,150  • Mieste ir kaime  Analizėje  siūloma  nustatyti  regresines  ir  pro‐ gresines  vartojimo  išlaidų  reikšmes  bei  jas  * Apskaičiuota remiantis atitinkamų metų NŪBT  atitinkančios vartotojų struktūros pokyčius.  duomenimis.    Apibendrinant  vartojimo  išlaidų  struktūrinius  Kaip  matome,  vartojimo  išlaidų  struktūriniai  skirtumus  siūloma  naudoti  K. Gatevo  integralinį  skirtumai  visoje  šalyje  tarp  dešimtadalio  turtingųjų  ir  struktūrinių  skirtumų  koeficientą,  kurio  dinamika  neturtingųjų  namų  ūkių  tiriamuoju  laikotarpiu  buvo  padeda  atskleisti  vartojimo  struktūros  poslinkius  gerokai  didesni  nei  vidutiniškai  tarp  miesto  ir  kaimo.  lyginamose namų ūkių grupėse.  2005  m.  Gatevo  integralinis  struktūrinių  skirtumų  Atlikta  analizė  patvirtino  prielaidą,  kad  eko‐ koeficientas  1‐ojoje  ir  10‐ojoje  decilių  grupėse  buvo  nominės  krizės  pradžia  2008  m.  neigiamai  paveikė  dukart, o 2008 m. – jau 3,6 karto didesnis nei atitinka‐ namų  ūkių  vartojimo  išlaidų  lygį  ir  struktūrą  ir  kad  šis  mas  rodiklis,  išreiškiantis  vartojimo  išlaidų  struktūri‐ poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius.  nius skirtumus mieste ir kaime.     LITERATŪRA   Kaip jau minėta, būtų aktualu atlikti namų ūkių    vartojimo  išlaidų  tyrimą,  remiantis  2009  m.  duome‐ 1.  Atkinson,  T.  2001:  Indicators  for  Social  Inclu‐ nimis,  kai  ekonominės  krizės  poveikis,  palyginti  su  2008  m.,  buvo  pastebimai  didesnis.  Tačiau  2009  m.  sion in the European Union, Antwerpen.  2. Martišius, S., Kėdaitis, V. 2003: Statistika I, Vil‐ namų ūkių biudžetų tyrimai jau nebuvo atliekami.  nius: Vilniaus universiteto leidykla.  Buvo pereita prie gyvenimo sąlygų tyrimo pagal  3. Molienė, O. 2000: Vartojimo išlaidų statistinio  bendrą  Europos  Sąjungos  metodologiją,  kuri  pirmą  kartą išdėstyta žymaus mokslininko T. Atkinsono atas‐ tyrimo kryptys ir metodologija, Ekonomika 52, Vilnius.  4.  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  kaitoje Europos Komisijos užsakymu (Atkinson, 2001).  Buvo atsisakyta įprasto duomenų grupavimo pagal deci‐  bazė, interneto prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank. 

∑(

)

 

 

25

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

PADĖTIES DARBO RINKOJE POKYČIAI, UŽIMTUMO IR NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  METODINIAI YPATUMAI  
  Dr. Arūnas Pocius  Darbo ir socialinių tyrimų institutas  Rinktinės g. 48, 09318 Vilnius  Tel. (8 5) 273 1077  El. p. Arunas.Pocius@dsti.lt      Šiuo  straipsniu  siekiama  atskleisti  pagrindines  šalies  darbo  rinkos  tendencijas.  Analizuojant  padėtį  daugiausia  dėmesio  skiriama  oficialiojoje  statistikoje  taikomiems  užimtumo  ir  nedarbo  rodikliams.  Publika‐ cijoje  taip  pat  išryškinami  tam  tikri  metodiniai  pagrindinių  darbo  rinkos  rodiklių  taikymo  aspektai,  apžvelgiamos  užimtumo  statistikos  raidos  ypatybės,  įvertinama  šalies  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūra bei jos raidos galimybės.  Straipsnyje  analizuojama  bendrųjų  darbo  rin‐ koje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį.  Ji  labiau  atspindi  vykusius pokyčius, kurie nepriklauso  nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų  duomenų  pagrindas  –  metiniai  statistiniai  duomenys.  Siekiant  šį  straipsnį  susieti  su  oficialiąja  statistika,  pri‐ oritetas teiktas Statistikos departamento duomenims,  tačiau  naudotasi  ir  Lietuvos  darbo  biržos  (toliau  –  Darbo  biržos)  bei  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo valdybos (Sodros) duomenimis, kurie papildo ir  pagilina  šiame  straipsnyje  pateikiamus  analizės  rezultatus.   Publikacijoje  nemažai  dėmesio  skiriama  metodinėms  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populia‐ rinant  darbo  rinkos  statistiką  ir  prisidedant  prie  brandesnių jos vartotojų formavimo. Bene pagrindinis  duomenų  apie  padėtį  darbo  rinkoje  šaltinis  Europos  Sąjungoje  yra  darbo  jėgos  (gyventojų  užimtumo)  tyrimų duomenys. Būtent šis duomenų šaltinis yra ofi‐ cialiosios šalies užimtumo statistikos veidrodis. Minėti  tyrimai  leidžia  gyventojų  užimtumo  ir  nedarbo  rodik‐ lius  skaičiuoti  pagal  tarptautinius  standartus.  Todėl  įvairių  darbo  rinkos  rodiklių  skaičiavimai,  atliekami  re‐ miantis  gyventojų  užimtumo  tyrimų  duomenimis,  užtikrina  šiuos  privalumus  –  leidžia  palyginti  statisti‐ nius Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo duome‐ nis  su  analogiškais  kitų  ES  šalių  statistiniais  duomeni‐ mis,  be  to,  gyventojų  užimtumo  tyrimuose  taikomas  apklausos  metodas  padeda  sutaupyti  daugybę  lėšų,  reikalingų  brangiai  kainuojančiams  ištisiniams  statistiniams tyrimams. Gyventojų užimtumo tyrimai  
   

taip pat leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo  lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygmeniu.   Straipsnyje  iškeliamos  metodinės  užimtumo  ir  nedarbo  rodiklių  taikymo  galimybių  problemos  yra  ypač  aktualios  siekiant,  kad  visada  būtų  korektiškai  naudojami ir interpretuojami tiek oficialios statistikos,  tiek  kiti  įvairiems  vartotojams  prieinami  duomenų  šaltiniai.  Tai  ypač liečia klausimus, kurie kyla analizuo‐ jant  skirtingus  Statistikos  departamento  ir  Darbo  biržos nedarbo rodiklius.   Vienas  iš  svarbesnių  šioje  publikacijoje  išskiriamų  aspektų  –  žmogiškųjų  išteklių  potencialo  struktūros  įvertinimas.  Tai  atveria  naujas  galimybes  derinti  demografinės  statistikos  bei  gyventojų  skaičiaus  prognozių  duomenis  su  oficialiosios  statisti‐ kos  užimtumo  rodikliais.  Tokio  pobūdžio  vertinimus  galėtų  papildyti  Sodros  duomenys,  kurie  atliekant  padėties  darbo  rinkoje  analizę  mokslinėje  literatūroje  faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne  tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos  specialistams,  bet  ir  kitiems  žmonėms,  besidomin‐ tiems  mūsų  šalies  gyventojų  užimtumo  (nedarbo)  sprendimo problemomis.    UŽIMTUMO STATISTIKOS RAIDA, JOS RODIKLIŲ  TAIKYMO GALIMYBĖS IR BENDRIEJI DARBO RINKOJE  VYKSTANTYS POKYČIAI    Šiuo  metu  šalyje  rengiama  tikrai  išsami  šiuolaikiška  oficialioji  gyventojų  užimtumo  statistika.  Pereinant nuo komandinės ekonomikos iki dabartinės  rinkos  ūkio,  būtų  galima  išskirti  tris  šalies  oficialiosios  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpius.  Pirmasis  lai‐ kotarpis  apima  sovietinę  užimtumo  statistiką  iki  1990 m.,  kai,  taikant  ištisinės  statistinės  apskaitos  metodą,  duomenys  būdavo  renkami  iš  įmonių  ir  organizacijų.  Tuomet  dirbančiųjų  skaičius  būdavo  nustatomas  remiantis  savaveiksmių  gyventojų  koncepcija. Antrasis laiko intervalas – tai pereinamasis  laikotarpis  nuo  1990  iki  1997  m.  Šiuo  laikotarpiu  oficialus užimtųjų skaičiaus rodiklis būdavo nustatomas  

26

 

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

remiantis  Statistikos  departamento  renkamais  žinybi‐ nės  statistikos  duomenimis,  įmonių  ir  organizacijų  statistinėmis  ataskaitomis  (jas  pateikdavo  tik  dalis  įmonių) bei ekspertų vertinimais. Būtent šiuo laikotar‐ piu  buvo  pereita  nuo  ištisinio  statistinio  stebėjimo  iki  atrankinio  metodo  taikymo  gyventojų  užimtumo  tyrimuose, nors oficialiosios statistikos apskaičiuojami  dirbančiųjų  skaičiaus  rodikliai  dar  kiek  skyrėsi  nuo  tarptautinius  standartus  atitinkančios  metodikos.  Vartotojų ir oficialiosios statistikos lūkesčius labiausiai  atitinka  šiuolaikinis  užimtumo  statistikos  raidos  laikotarpis  (nuo  1998  m.),  kuris  tęsiasi  ir  dabar.  Šis  laikotarpis  yra  svarbus  tuo,  kad  mūsų  šalyje  buvo  galutinai  suformuota  tarptautinius  užimtumo  standartus  atitinkanti  gyventojų  užimtumo  statistika,  atsirado  galimybių  tiesiogiai  palyginti  Lietuvos  ir  kitų  ES  šalių  skelbiamus  tyrimų  duomenis.  Nepaisant  to,  užimtumo  statistikos  tobulinimo  galimybės  toli  gražu  dar  nėra  išnaudotos:  bendradarbiaujant  mokslo  įstai‐ gų,  Statistikos  departamento  bei  kitų  suinteresuotų  institucijų  specialistams,  būtų  galima  perskaičiuoti  iki  1998  m.  paskelbtus pagrindinius gyventojų užimtumo  rodiklius, panaikinant esamus metodinius skirtumus.  Oficialioji  statistika  suteikia  puikų  arsenalą  dis‐ ponuoti  įvairiais  darbo  rinkos  rodikliais.  Tačiau  kaip  rodo sukaupta patirtis, vertinant situaciją šalies darbo  rinkoje,  užimtumo  rodikliams  iki  šiol  skiriamas  nepa‐ kankamas dėmesys. Ypač tai liečia ekonominės krizės  laikotarpiu  šalies  žiniasklaidoje  skelbiamus straipsnius  darbo rinkos tematika, kuriuose tarsi užmirštama, kad  užimtumo  mažėjimas  yra  nedarbo  augimą  lemiantis  rodiklis. Šie priešingos krypties pokyčiai nėra tapatūs.  Pavyzdžiui,  užimtųjų  skaičiaus  sumažėjimas  ekonomi‐ nio  sunkmečio  laikotarpiu  faktiškai  nėra  lygus  bedarbių  skaičiaus padidėjimui, nes gyventojų aktyvu‐     
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002 

mas  darbo  rinkoje  nuolat  kinta.  Kitaip  tariant,  vyksta  nuolatinė  darbo  jėgos  kaita.  Iš  rodiklių,  žyminčių  darbuotojų  skaičiaus  kaitos  tendencijas,  dažniausiai  taikomas  užimtumo  lygis,  tačiau  nevertėtų  pamiršti,  kad  dėl  šalyje  patiriamų  demografinių  nuostolių,  vis  labiau  senkant  žmogiškųjų  išteklių  potencialui,  ypatingą svarbą įgyja ir absoliutinis užimtųjų skaičiaus  rodiklis.  Juk  reikšminga  yra  ne  tik  tai,  kokia  yra  užimtųjų  dalis  tarp  gyventojų,  labai  svarbu  ir  tai,  kaip  kinta absoliutinis dirbančiųjų skaičius.   Įvairiais  darbo  rinkos  raidos  laikotarpiais  gyventojų  užimtumo  rodikliai  kito  labai  netolygiai.  Po  1999–2001 m. darbo rinkos nuosmukio padėtis pagerė‐ jo. Galima teigti, kad po Rusijos krizės susiformavusios  šalies ekonomikai palankios sąlygos ir kasmet augantis  BVP  sudarė  geras  prielaidas  gyventojų  užimtumui  didėti.  Vidutinis  metinis  užimtumo  lygis,  iki  tol  mažėjęs,  2001–2005  m.  gana  sparčiai  ėmė  augti  (nuo  57,2  iki 62,6 proc.). Užimtumo lygis augo ir toliau, kol  šio  rodiklio  vidurkis  2007  m.  pasiekė  aukščiausią  lygį  (64,9  proc.)  per  visą  tiriamąjį  laikotarpį,  tačiau  2008– 2009 m. gerokai sumažėjo (iki 60,1 proc.) (žr. 1 lent.).  Mažiausias  užimtumas  nagrinėjamu  laikotarpiu  buvo  2001  m.,  kai  užimtumo  lygis  tesiekė  57,2  proc.  Pagrindiniai  palankūs  veiksniai,  lėmę  užimtumo  augimą  iki  2008  m.,  buvo  ekonominės  situacijos  gerėjimas  ir  ES  parama.  Tačiau  įsibėgėjus  ekonominei  krizei  įvyko  drastiškas  pokytis  – užimtumo ir nedarbo  lygio rodikliai gerokai pablogėjo (nukrisdami beveik iki  2002  m.  lygio, buvusio prieš Lietuvai įstojant į ES). Ki‐ taip  tariant,  neigiamos  pagrindinių  užimtumo  ir  ne‐ darbo  rodiklių  tendencijos  paskutinius  dvejus  metus  faktiškai  panaikino  teigiamus  darbo  rinkos  pokyčius,  kurie  vyko  per  paskutinius  penkerius  ekonominio  pa‐ kilimo metus (iki 2008 m.).   

1 lentelė. Pagrindinių darbo rinkos rodiklių dinamika šalyje  
2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

Bendras  užimtųjų  skaičius, tūkst.  Bendras (15–64  metų gyventojų)  užimtumo lygis,  proc.  Bendras  bedarbių  skaičius, tūkst.   Bendras nedarbo  lygis, proc.  

1489,4  1456,5  1397,8  1351,8  1405,9 

1438 

1436,3  1473,9  1499,0  1534,2  1520,0  1415,9 

62,3 

61,4 

58,7 

57,2 

59,6 

60,9 

61,1 

62,6 

63,6 

64,9 

64,3 

60,1 

226,7  13,2 

249  14,6 

273,7  16,4 

284  17,4 

224,4  13,8 

203,9  12,4 

184,4  11,4 

132,9  8,3 

89,3  5,6 

69,0  4,3 

94,3  5,8 

225,1  13,7 

Šaltinis: Statistikos departamentas. 

 
 

 

27

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49) 
 

Žemiau  pateikiami  skirtingų  gyventojų  grupių  užimtumo lygio pokyčiai. Duomenų analizė rodo, kaip  keitėsi  moterų,  pagyvenusių  (55–64  metų  amžiaus)  žmonių ir jaunimo užimtumas (žr. 2 lent.). Analizuojant  situacijos  darbo  rinkoje  pokyčius,  vertėtų  išskirti ypač  ryškų teigiamą pagyvenusių žmonių užimtumo pokytį.  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo  lygis  1998–2007  m.  padidėjo  nuo  39,8  iki  53,1  proc.  Nepaisant  to,  nuo  2008 m. padėtis ėmė blogėti.  Būtina pabrėžti, kad Lietuvos darbo rinkai buvo  būdingas  palyginti  aukštas  moterų  užimtumo  lygis,  kuris  jau  2006  m.  viršijo  ES  užimtumo  strategijoje  numatytą siekį (60 proc.). Šios gyventojų grupės užim‐ tumas  2001–2007  m.  išaugo  6,3  proc.  punkto,  kom‐ pensuodamas  moterų  darbo  vietų  skaičiaus  suma‐ žėjimą  1999–2001  m.  Nepaisant  to,  2007–2009 m.  moterų  užimtumo  lygis  sumažėjo  1,5  proc.  Itin didelis  praradimas  buvo  žymus  jaunimo  užimtumo  lygio  sumažėjimas  (nuo  33  iki  20,3  proc.)  1998–2004  m.,  tačiau  nuo  2005  m.  tendencija  pasikeitė  –  šis  rodiklis  gana  gerokai  išaugo  ir  2008  m.  pasiekė  26,7  proc.  reikšmę.  Jaunimo  užimtumas  didėjo  ir  2008  m.,  nors  tais  metais  jau  buvo  stebimas  kitų  gyventojų  grupių  užimtumo mažėjimas.   2 lentelėje pateikti užimtumo lygio rodiklių san‐ tykio  koeficientai  rodo,  kiek  tam  tikros  gyventojų  grupės  užimtumas  priartėjo  prie  bendro  užimtumo  lygio.  Tarp  išskirtų  grupių  moterų  užimtumo  lygis  yra  aukščiausias. Moterų užimtumo lygio santykis su ben‐ druoju užimtumo rodikliu nuolat augo nuo 1994 m. Dėl  šios  tendencijos  2009  m.  moterų  užimtumo  lygis  faktiškai  susilygino  su  vyrų  užimtumo  lygiu  ir  netgi  jį  pralenkė  (aptariamas  nagrinėjamos  tikslinės  grupės  santykinis  rodiklis  siekė  1,01).  Pagyvenusių  žmonių  užimtumo lygis nuolat augo nuo 2001 m. (išskyrus pasku‐   

tiniuosius  metus)  ir  2009 m.  sudarė  86  proc.  bendro  užimtumo lygio rodiklio.  Galima būtų teigti, kad ES nuostata pasiekti 50  proc.  pagyvenusių  asmenų  užimtumo  lygį  faktiškai  buvo  įgyvendinta,  tačiau  2008–2009  m.  pagyvenusių  žmonių,  kaip  ir  moterų,  užimtumo  lygis  ėmė  mažėti.  Moterų  užimtumo  lygis  2007–2009  m.  sumažėjo  nuo  62,2 iki 60,7 proc., pagyvenusių žmonių – nuo 53,4 iki  51,6 proc.   Žemiausias buvo jaunimo užimtumo lygis, kuris  2007  m.  sudarė  ketvirtadalį  (25,2  proc.)  šios  amžiaus  grupės  gyventojų,  tačiau  2008  m.  padidėjo  iki  26,7  proc.  2009  m.,  drastiškai  smukus  šalies  ekonomikai,  jaunimo  užimtumo  lygis  irgi  gerokai  smuko  –  iki  21,5  proc.,  arba  5,2  proc.  punkto  (palyginti  su  ankstesnių  metų vidurkiu). Šis nuosmukis buvo didžiausias iš visų  stebimų  gyventojų  grupių.  Sprendžiant  iš  santykinio  jaunimo užimtumo rodiklio, šios grupės padėtis darbo  rinkoje  šiuo  metu  netgi  gerokai  blogesnė  nei  Rusijos  krizės  metu.  1999  m.  jaunimo  užimtumo  lygis  buvo  30,6  proc.,  2009 m.  –  21,5  proc.  Nepaisant  to,  Rusijos  krizės  pasekmės  jaunimui  buvo  ypač  skaudžios –  užsitęsė  ilgiau  nei  kitose  gyventojų  grupėse  (iki  2004 m.).  Taigi,  jaunimo  užimtumo  lygis  pokriziniu  laikotarpiu  itin  sparčiai  mažėjo  (jau  minėta,  kad,  palyginti su 1998 ir 2004 m., šis rodiklis sumažėjo nuo  30,6 iki 20,3 proc.).   Žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos  požiūriu, demografinės tendencijos šalyje taip pat bu‐ vo  nepalankios. Vaikų kartos dalis tarp gyventojų, ku‐ rie ateityje papildys darbo rinką, 1998–2009 m. suma‐ žėjo  nuo  21  iki  15  proc.,  tuo  tarpu  ekonomiškai  neaktyvių  senų  žmonių  lyginamoji  dalis  padidėjo  nuo  12,4 iki 15,2 proc. (žr. 3 lent.). Tai apsunkina galimybes  1 ateityje įtraukti į rinką papildomos darbo jėgos.

2 lentelė. Užimtumo lygio rodiklio ir jo koeficientų dinamika pagal pagrindines tikslines gyventojų grupes   
Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009 

15–64 metų amžiaus  gyventojų užimtumo  lygis, proc.  Moterų užimtumo  lygis, proc.  Moterų ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   15–24 metų amžiaus  jaunimo užimtumo  lygis, proc. 
1

62,3  58,8 

61,4  59,2 

58,7  57,5 

57,2  55,9 

59,6  57,1 

60,9  58,4 

61,1  57,8 

62,6  59,4 

63,6  61,0 

64,9  62,2 

64,3  61,8 

60,1  60,7 

0,944  0,964  0,980 

0,977 

0,958  0,959  0,946  0,949  0,959  0,958 

0,961 

1,010 

33,0 

30,6 

25,4 

22,5 

23,6 

22,6 

20,3 

21,1 

23,7 

25,2 

26,7 

21,5 

                                                             
 Analizuojant padėtį, buvo pasinaudota 2009 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto Lietuvos gyventojų  potencialo tyrimo duomenimis. Lietuvos gyventojų potencialo tyrimui pagal teritorijas buvo pasirinkti keturi  probleminiai rajonai: Tauragės, Pasvalio, Akmenės ir Ignalinos, o palyginimui pasirinktas Alytaus miestas.    

28

 tačiau toliau numatomos gerokai  liūdnesnės  gyventojų  raidos  perspektyvos. tačiau darbo rinkos atsiga‐ vimo  procesas  bus  gana  lėtas  ir  skausmingas.        3 lentelė.45  100  41.     Pagal  Eurostato  demografines  prognozes  atliktais skaičiavimais.859  * Autoriaus apskaičiuoti užimtumo lygio santykio koeficientai yra išreikšti vieneto dalimis. santykiniai rodikliai.    29 .8  40.54  27.15  100  42.373  0. proc.65    20.9  49.498  0.6  53.43  26.1  51.74  13.)  turėtų  padidėti  apie  185  tūkst.        Nors  užimtųjų  skaičius  šalyje  po  ekonominės  krizės turėtų pradėti augti.53  100  41.25  28.337  0.  o  tiriamojo  laikotarpio  pabaigoje  jo  augimo  tempai  vėl  sulėtės  dėl  neigiamos  demografi‐ nio veiksnio įtakos.16  Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.68  100  43.81  14.70    18.784  0.05  100  45.76  25.07  24.  15–64  metų  amžiaus  gyventojų.  Pagyvenusių  žmonių ir bendro  užimtumo lygio  santykis*  0.47    15.08    16. procentais    Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Iš viso gyventojų  Bendras užimtųjų  skaičius  Nedirbančių  gyventojų  demografinės  grupės  0–14 metų amžiaus  gyventojai   Nedirbantys 15–64  metų amžiaus  gyventojai  Ekonomiškai  neaktyvūs 65 metų ir  vyresni gyventojai  100  41.36    15.782  0.  Pesimistiškai  nuteikia  skaičiavimai  remiantis  ab‐ soliutiniais  rodikliais.90    15. Bendras užimtųjų skaičius progno‐ zuojamu  laikotarpiu  (2010–2020  m.396  0..783  0. santykiniai vaikų ir senų žmonių  kartų  struktūros  pokyčiai  iki  2010  m.03  100  44.40  25.8  40.6  0.393  0. 1 pav.3  38.358  39.783  0.4  53.  Tą  pabrėžia  ir  įvairūs  ekspertai.  turėtų  sumažėti  apie  130  tūkst.06    20.826  0.32  100  45.83  24.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)  Rodikliai / metai  1998  1999  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  Jaunimo ir bendro  užimtumo lygio  santykis*   55–64 metų amžiaus  pagyvenusių  žmonių užimtumo  lygis.  Esant  tokiai  padėčiai.27    21.80  100  38.19  100  39.74  12.371  0.  Pagal  Darbo  ir  socialinių  tyrimų  instituto  prognozes  kiek  žymesnis  užimtųjų  skaičiaus  pokytis  į  gerąją  pusę  šalies  mastu  numato‐ mas tik nuo 2013 m.95  15.388  0.04  24.784  0.3  44.28    17. toliau bus stebimas spartesnis šio  rodiklio  kitimas.782  0.99    18.  aptariamojo  laikotar‐ pio  pabaigoje  netgi  ekonomikos  pakilimo  metu  galimybės pritraukti papildomus darbo išteklius turėtų  būti beveik išsisėmusios.51  14.415  0.433  0.781  0.97  26.42  27. Šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaita.530  0.823  0.  ir  laikotarpio  pabaigoje  turėtų  siekti  apie 1525 tūkst.5  46.59  13.  Šaltinis: Statistikos departamentas.38  26.50  12.67    17.).785  0.77  100  40.38  24.  skaičius  2010–2020  m.332  0.25  14.  bus  palyginti  nežymūs (žr.37  12.2  49.11  13.780  0.74  14.65  14.22    19.9  41.81  100  41.  kurie  sudaro  pagrindinius  mūsų  šalies  darbo  jėgos  išteklius.

 Visi lentelėje pateikti santykiniai dydžiai.90  100   23. už kuriuos mokamos įmokos  2.17  37. kad oficialiojoje rinkoje pridėtinę         Akmenės raj.5 16.1 15. šis rodiklis mažesnis. procentais*   Bendras gyventojų skaičius  1. Privalomuoju draudimu apdrausti dirban‐ tys asmenys.0 39.2  ir  28.      Šalies  ekonominės  raidos  netolydumas nulėmė  užimtumo  tiriamuose  rajonuose  skirtumus.2 10% 0% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 39.4 14.7 27.04  60.1 28.3 42. Minėtas statistinis tyrimas atskleidė  svarbų  socialinio  ir  užimtumo  potencialo  dėsningu‐ mą – nedidelėse teritorijose.3 14.96  33.   santykiniai rodikliai. kur užimtumo situacija  yra geresnė. Tai rodo.4 15.74  16.  Šalyje   vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių raidos požiūriu skir‐ tingos teritorijos turi nevienodą užimtumo ir socialinės  raidos potencialą. pagal atskiras šalies teritorijas.85  20.7 24.6 14.2 15.7 15.4 15.1 30. Neaktyvūs gyventojai ir bedarbiai  Bendras pensininkų skaičius  Senatvės pensininkai   100   20.3 25.  raj.  Alytaus m.08  100   39.).  buvo  Tauragės  ir Alytaus savivaldy‐ bėse  (atitinkamai  32.9 16.7 44. įskaitant ir pensinin‐ kų skaičiaus rodiklius.6  proc.3 14. procentais  100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 40.2 41.   santykiniai rodikliai.4 40.43  34.72  * Pastaba: pagrindinis skaičiavimų šaltinis – Sodros duomenys. Kitose teritorijose. Eurostato gyventojų skaičiaus prognozes bei Darbo ir so‐ cialinių tyrimų instituto atliktų užimtųjų skaičiaus prognozių rezultatus.83  76.8 30.   30   .4 14.8 29.  mažiausia  –  Akmenės ir Ignalinos rajonuose – vos penktadalis (žr.52  79. apskaičiuoti nuo bendro gyventojų skaičiaus.3 14.18  79.48  37. kad remiantis Sodros duomenimis nustatytas  santykinis  gyventojų  apdraustumo  rodiklis  pagal  teri‐ torijas  pasiskirstė  labai  netolygiai.33  18.1 45.  Būtina  pabrėžti.7 14.72  100   20.  Pasvalio raj.0 22.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    1 pav.6 14. senatvės pensininkų lyginamoji  dalis yra didžiausia. kur apdraustų dirbančiųjų  yra santykinai mažiau.1 16.0 21.21  16.3 16..87  25.2 46.3 15.44  19. remiantis Statistikos departamento duomenimis.93  100   32.82  45.  Tauragės raj.25  100   28.7 14.  4 lentelę). Antai net kas ketvirtas Ignalinos ir  kas penktas Akmenės rajono gyventojas yra senatvės  pensininkas.4 14.1 46.  4 lentelė.9 47.9 31. ir  Ignalinos raj.  Didžiausia  apdraustų  darbuotojų  dalis  nuo  bendro  gyventojų  skaičiaus  2009  m. Bendro šalies gyventojų žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros kaitos prognozė 2010–2020 m.3 23.7 15.57  71.76  37.24  67.4 14. Esminiai gyventojų socialinės struktūros komponentai 2009 m.7 Bendras užimtųjų skaičius Nedirbantys 15–64 metų gyventojai 0–14 metų amžiaus gyventojai Ekonomiškai neaktyvūs 65+ metų gyventojai     Šaltinis:  apskaičiuota  pagal Statistikos departamento duomenis.

  žiniasklaidoje  teigiama.  kad  16‐oje  euro zonos valstybių 2010 m. 2009 m. kad daugiau asmenų kreiptis į  valstybinę  įdarbinimo  tarnybą  paskatino  padidėjęs  Darbo biržoje įregistruotų darbo vietų skaičius (2005– 2007  m.  Šiuos  pokyčius  per  ilgesnį  laikotarpį  lėmė  tai.  vidutinis  metinis  nedarbo  lygio  rodiklis  2009 m.  Nedarbo  lygis  sumažėjo  nuo  17. Tuo  tarpu  kai  kurių  Darbo  biržoje  įregistruotų  bedarbių  grupių  skaičiaus  rodiklis  pradėjo  augti  dar  anksčiau  (2006 ir 2007 m. o santykinis nedarbo rodiklis.  jog  Lietuvai  įstojus  į  ES  gerokai  padidėjo  darbo  vietų  skaičius  paslaugų sektoriuje.  antroje  pusėje.  Tai  lemia  dar  keletas  aplinkybių.  Darbo  biržos  duomenys  renkami.).  tačiau  nuo  2006  m.  nedarbui  apibūdinti  naudojami  du  duomenų  šaltiniai.    31 .  Skirtingų  gyventojų  grupių  nedarbo  tendencijų  pobūdis  didele  dalimi  buvo  panašus  į  bendro  rodiklio  kaitą.  jie  nepatenka  į  oficialų  bedarbių  skaičių. 2010‐03‐01 14:14.  2000–2007  m. VZ.). Be to.  padėtis  pasikeitė  –  moterų  nedarbo  lygis  tapo  mažesnis  nei  vyrų  (išimtis  –  2007  m. vyrų ir  moterų  nedarbo  rodiklių  svyravimai  buvo  gerokai  mažesni  nei  jaunimo.  taikomi  griežti  kriterijai.  –  fiksuotas  2007  m.  Kadangi nemaža dalis nedirbančių gyventojų nesikrei‐ pia  į  darbo  biržą. Deja.  Netgi  ekonomikos pakilimo laikotarpiu su įdarbinimo                                                                   1  Nedarbas euro zonoje ir visoje ES per mėnesį nepakito.  užimtumas  ėmė  mažėti. jie gana dažnai painiojami.  kad  nedarbo  lygio  rodiklis  pagal  oficialiojoje  statistikoje  taikomą metodiką skaičiuojamas nuo darbo jėgos. jog  Statistikos departamento atliekamų užimtumo tyrimų  ir  Lietuvos  darbo  biržos  duomenys  apie  absoliutinį  bedarbių  skaičių  ir  santykinį  nedarbo  rodiklį  gerokai  skiriasi.  ignoruojant  tą  faktą.).  iki  4.  Ypač  tai  būdinga  ekonominės  krizės  metu. Kita  vertus.  http://manokarjera.  Statistikos  departa‐ mentas  užimtumo  tyrimus  atlieka  laikydamasis  Euro‐ pos  Sąjungos  statistikos  tarnybos  (Eurostato)  reikalavimų  (tai  leidžia  palyginti  įvairių  šalių  duome‐ nis).  Tyrimų  duomenimis. Būtina pabrėžti.  antruoju  –  atrankinio  tyrimo  būdu. Galimas dalykas.  moterų  –  10. skiriasi pati bedarbio samprata.  prasidėjus  ekonomikos  nuosmukiui..2  proc.  Nesunku  pastebėti. kuriame labiau reikalinga moterų  darbo  jėga.  5  lent.  2004–2005  m.cv.  o  nedarbas  augti  ir  2008  m. nepaisant to.  reikėtų  atkeipti  dėmesį  į  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    METODINĖS NEDARBO RODIKLIŲ TAIKYMO  GALIMYBĖS BEI RAIDOS TENDENCIJOS    Bene  dažniausiai  darbo  rinkoje  vykstančioms  tendencijoms  atspindėti  naudojami  nedarbo  rodikliai. Pirmiausia. Žymiai pablogėjus padėčiai.  –  bedarbių  buvo  2001  m.  Kitaip  nei  Statistikos  departamentas.  padėtis darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2008 m. oficialų bedarbio statusą gali įgyti ne visi  norintys  įsidarbinti. Tarptautinė darbo organiza‐ cija  rekomendavo  nedarbo  lygį  nustatyti  remiantis  ekonomiškai  aktyvių  tiriamos  amžiaus  grupės  gyventojų skaičiumi (darbo jėga)..  jog  atskirų  rodiklių  dinamikos  tendencijos  gali  gana  smarkiai  skirtis.  2001 m.  dau‐ giausia  –  284  tūkst.  siekiančiam  įgyti  oficialų  bedarbio  statusą.8  proc.  Darbo biržos duomenimis.  kai  šie  rodikliai  buvo lygūs).  Pavyzdžiui. – 9.  palyginti  su  oficialiosios  statistikos  duomenimis.  Tačiau  šiame dešimtmetyje buvo stebimi ypač ryškūs jaunimo  nedarbo  lygio  rodiklio  pokyčiai.  Nedarbo  lygis  – svarbiausias darbo rinkos konjunktūrą apibūdi‐ nantis santykinis rodiklis.  sumažina  tai. kurio palyginti didelę dalį sudaro ekonomiškai  neaktyvūs  asmenys.  kad  santykinių  nedarbo  rodiklių  skaičiavimų  metodika  skiriasi.4  proc.  Galima  teigti.  Taigi. sausį darbo neturėjo beveik  1 kas  dešimtas  gyventojas .3  proc.  Jo  reikšmės  dydį. siekė 13. vyrų  nedarbo  lygis  siekė  17.aspx?ArticleID=3b4349b3‐7aa3‐464a‐9d3a‐09d08b494a0f.  kad  aptariamo  rodiklio  vardiklyje  esantis  darbo  jėgos  skaičius  visada  yra  gerokai  mažesnis  už  darbingo  amžiaus  gyventojų  skaičių.  Pavyzdžiui.  jis  išaugo  nuo  125  iki  137  tūkst.  vėl  išaugo  iki  29.  asmeniui.lt/Default4.  rodiklių  ir  duomenų  šaltinių  varto‐ jimo. 2009 m.4  proc.  2007  m..4 proc.  moterų  nedarbo  lygis  buvo  didesnis  nei  vyrų.  Taigi.  o  2008– 2009 m.LT.  kad  jie  aktyviai  ieško  darbo. pasigendama  tinkamo  sąvokų.  Statistikos  departamento  duomenimis.  šis  rodiklis  sumažėjo  nuo  30.7  proc.  jog  pirmuoju  at‐ veju bedarbių skaičius nustatomas ištisinės statistinės  apskaitos  būdu.  Bedarbio  statuso  įgyti  negali  ir  dieninėse  mokyklose  besimokantys moksleiviai bei studentai.  Tačiau  2008  m.  Nedarbo  pokyčiai. šie rodikliai jautriau  sureagavo  į  artėjančio  ekonominio  nuosmukio  grėsmę.  Statistikos  departamento  duo‐ menimis.7 proc.1  iki  8..  Darbo  birža  skaičiuoja      santykinį  nedarbo  rodiklį  nuo  darbingo  amžiaus  gyventojų.  o  tik  darbingo  amžiaus  asmenys.2  proc. Darbo jėgos  tyrimų  ir  teritorinių  darbo  biržų  duomenys  yra  labai  įvairūs.  o  mažiausias  bedarbių  skaičius  –  69  tūkst.  Nepaisant to. nedarbas ėmė augti dar  sparčiau  ir  pakilo  iki  13.  tačiau  vienų  ir  kitų  palyginimas  (dėl  minėtų  aplinkybių)  gana  sudėtingas.  apdorojami  ir  grupuojami  daugiau  atsižvelgiant  į  nedarbo  ir  darbo  rinkos operatyvinio reguliavimo poreikius. kadangi šios institucijos naudoja skirtingas šių  rodiklių  skaičiavimo  metodikas.  (žr.  jau  sudarė  5. tačiau tikėtina.

1  224.2  29.  pažymima.europa.4  166.    32 . tūkst. Vidutinių metinių bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio rodiklių dinamika   Bedarbių skaičius.  t.  2002  m.2  12.  Šis  procesas  ypač  paspartėjo  2004  m.7  iki  42.       2004  2005  2006  2007  2008  2009  Įregistruota ieškančių darbo asmenų.  nukrisdami  iki  tokio  lygio.8  87.) sudarė palankias prielaidas  nedarbui  šalyje  mažėti.3  4.7  89.  Per  paskuti‐ niuosius  dvejus  metus  buvo  sukurta  kone  6.0  4.5  mln.6  204.0  214. Kitaip tariant.  pasiekė  žemiausią  lygį  per  visą  stebimą     laikotarpį  (4.    Neigiami  jaunimo  užimtumo  pokyčiai  praėjusiame  dešimtmetyje  sietini  ne  tik  su  buvusios  ekonominės  krizės  pasekmėmis.9  19.6  5.3    PADĖTIES DARBO RINKOJE ANALIZĖS  APIBENDRINIMAS     Būtina pabrėžti.3  163.8  69.7  …  176.4  11.).9  85.3  186.1  59.3  5.  kai  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo. iš jų  bedarbių  moterų  vyrų  jaunimo  neturinčių profesinio pasirengimo  niekur nedirbusiųjų  Šaltinis: Darbo biržos duomenimis.9  29.  Darbo  jėgos  tyrimų  duomeni‐ mis.2  Šaltinis: Statistikos departamento duomenimis.0  13.7  19.5  tūkst.  Šešerius  metus  trukęs  ekonomikos  augimo  laikotarpis (2001–2007 m.9  14.  koks  buvo prieš Lietuvai įstojant į ES.2 tūkst. kad palanki šalies ekonomikos  raida atkūrus Nepriklausomybę ilgą laiką automatiškai  neužtikrino  situacijos  darbo  rinkoje  gerėjimo  ir  naujų  darbo  vietų  kūrimo.  Naują  augimo  pagreitį  registruotų  bedarbių  skaičius  įgijo  2009  m. neigia‐ mos  dvejų paskutiniųjų metų pagrindinių užimtumo ir  nedarbo  rodiklių  tendencijos  faktiškai  panaikino  tei‐ giamus darbo rinkos pokyčius.  šalies  ūkyje                                                                  1  http://ec. kurie vyko per paskuti‐ niuosius  penkerius  ekonominio  pakilimo  metus  (iki  2008 m.).  bendrojoje  užimtumo  ataskaitoje.3  8.9  12.3  22.  Palyginti  su  ankstesniais  metais.5  73.  (žr.  ypač  išaugo  bedarbių  vyrų  (nuo  111 iki 217.  tendencijos  darbo  rinkoje  per  trumpą  laikotarpį  kardinaliai  pasikeitė  ir  padėtis  ėmė  sparčiai  blogėti. iš jų  moterų  vyrų  jaunimo (15–24 metų amžiaus)  284.7  90.1  103.) skaičius.5  …  178. proc.8  11.3  241.4  17.2  15.0  24.  Tačiau  2008  m.  prie  darbo  rinkos  poreikių  sunkiau  prisitaikančių.2  111.  6  lent.3  8.7 iki 84 ir nuo 26. nuo 2001 m.0  203. atitinkamai padidėjo nuo 56.  Šių.2  369.1  56.).  Įsibėgėjus  ekonominei  krizei.    6 lentelė.3  26.  Padėtis  gerėjo  ir  Lietuvos  darbo  rinkoje. Darbo ieškantys asmenys ir bedarbių grupės.  Lietuvai  įstojus  į  ES..eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20080222_ip08287_lt.3  5.  užimtumas  įspūdingai  išaugo.4  152.  1 kurią  pateikė  Europos  Komisija .8  5.2  94.  nors  žymus  nedarbo  mažėjimo  pokytis  buvo  stebimas  ir  2002  m.2  217.htm.6  84. nedarbo lygis sumažėjo net 4 kartus  ir  2007  m.9  31.) ir profesinio pasirengimo neturinčių  bedarbių (nuo 84 iki 145. bedarbių grupių skaičius pradėjo didėti        2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  dar  2006  m.4  11.5  76.6  66.7  160.0  78.0  17.  221.8  9.  įvyko  drastiškas  pokytis  –  užimtumo  ir  nedarbo  lygio  rodikliai  gerokai  pablogėjo.0  22.)  liudija  apie  tie‐ sioginio  ir  pastebimai  svaresnio  valstybės  įsikišimo  į  darbo rinką reguliuojančius santykius būtinybę.  kad  2007 m.0  38.6  6.4  13.6  66..7  24.7  10.  kurios  nėra  tiesiogiai  susijusios  su   darbo  vietų  skaičiaus  sumažėjimu  rinkoje:  nepakankama  kvalifikacija  (išsilavinimu).5  383.9  13.6  145.2  40.  Bendras nedarbo lygis (15–64  metų amžiaus).2  79.4  224.  5 lentelė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    problemomis  daugiausia  susidurdavo  profesinio  pasirengimo neturintys asmenys ir pakartotinai darbo  biržoje  užsiregistravę  bedarbiai  (jų  skaičius  2005– 2008 m. tūkst.6  23.3  8.5  132.4  14.  metais  anksčiau  nei  kitų  bedarbių  grupių.9  8.  Galima  išskirti  net  keletą  laikotarpių.  naujų  darbo  vietų.4  12.  Šie  lai‐ kotarpiai  (1991–2001  ir  2008–2009  m.2  103. y.3  101.  bet  ir  su  kitomis  priežastimis.4  5.0  29.2  47.8  184.3  4.8  12.).2 tūkst.  Dar  2007  m.3  proc.

  European  commission.  nepalankia  jaunimo  įdarbinimo  aplinka.  Verma  V. Brussels.  Lisbon  Strategy. o iždo  pajamas  ji  atsiims  tebegaudama  pajamų  ir  pridėtinės  vertės  mokesčius. Gruževskio interviu).  Europos  Komisijos  elektroninis  puslapis.  Pastaroji  nuostata  tikrai  padėtų  išvengti  neefektyvaus  įmonių  finansavimo  grėsmės  ir  neigiamų  efektų. EMCO/23/200509/EN.  4.  Cuadraro  Rura.  Damidavičius. Lietuvos ekonomikos perspektyvos.  Gruževskio  interviu).  R.  unemployment  and  underemployment:  an  ILO  manual  on  concepts  and  methods.     EKONOMIKOS NUOSMUKIS IR PADĖTIES DARBO  RINKOJE GERINIMO GALIMYBĖS     Atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį.  jog  ūkio  nuosmukis  Rusijos  krizės  metu  buvo  palyginti  trumpas.  Valmartizacija.  Mehran.  mažu  darbo  užmokesčiu.  International  affairs.  tačiau  jaunimo  padėtis  darbo  rinkoje  blogėjo  ir  pasibaigus  ekonominei  krizei  (prieš Lietuvai įstojant į ES). 2009 m.  Manoma.  kad  viena  iš  galimų  priemonių  –  mažinti  Sodros  įmokas  toms  bendrovėms.  F.  kylančių  sumažėjus  verslo  galimy‐ bėms.pdf. dirbti.  Ekonomika ir vadyba’99: Kaunas.  Damidavičius. Verslo klasė. įvairios  ES  bei  EBPO  šalys  mažina  su  darbo  užmokesčiu  nesusijusias  darbo  sąnaudas.   7.  COM(2009)647  final.  vol.  2001:  Regional  Convergence in the European Union: from Hypothesis  to  the  Actual  Trends. 24‐11‐2009.  Lietuvos  statistikos darbai. Minėtą teiginį  patvirtina  faktas. nepatraukliomis darbo sąlygomis.  R. 1997. dėl įmonių vykdomos politikos ir pan.  aktyvios  darbo  rinkos  politikos  priemonių  pritaikymą. Verslo klasė.   5.  kurios  dėl  krizės  prarado  bent  trečdalį  apyvartos.  1999:  Darbo  (jėgos)  pasiūlos  ir  paklausos  įvertinimo  metodika.   Kadangi  ekonominio  nuosmukio  sąlygomis  Lietuvoje  nėra  sukaupta  pakankamai  lėšų.  Valstybės  interesas  čia  akivaizdus: nereikės mokėti bedarbio pašalpos.   2.  Lietuvos  darbo  rinkos  pagrindinių  rodiklių  dinamika  1992–1996  m.   Lietuvos  sąlygomis.  kad  turėtų  išlošti  visi  –  valstybė.  Akropolizacija  (B. lapkritis.                pasiteisintų  mokesčių  lengvatos  už  papildomai  sukur‐ tas  darbo  vietas.  Lygiai  taip  pat  turėtų  būti  skatinami  tie  darbuotojai.  darbdaviai  ir  darbuotojai.  Geneva:  International  Labour Office.  įvairūs  autoriai  kelia  abejonių  dėl  lankstesnių  mokesčių  ir  jų  lengvatų  taikymo  darbo  rinkai  pagyvinti.  M. bendru  darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimu.   6.  trūkstant  finansinių  išteklių.. Commission analysis of recent measures taken  by  member  states.  Siekiant  skatinti  darbo  jėgos  paklausą  (arba bent ją išsaugoti).                                                                   1  Valmartizacija.  M. Commission working document. 35.  Interneto  prieiga:  http://ec.  The  Annals  of  Regional  Science.  Employment.    LITERATŪRA    1. Consultation  on the future „EU 2020“ strategy.  kurie  nori  kelti  1 kvalifikaciją.  nukreiptas  į  darbo  jėgos  paklausos  skatinimą..   8.  gyventojų  pajamų  lygio  palaikymą  bei  tiesioginio  finansinės  krizės  poveikio  žmonėms  sušvelninimą.  taikydamos  įvairias  priemones.  3. DnB Nord  bankas.  tačiau  siekia  išsaugoti  darbo  vietas. 4.  Surveys  of  economically  active  population.  J.     33 .  1992:  Measurement  of  unemployment.  social  affairs  and  equal  opportunities  dg. Akropolizacija (B.  Employment.eu/  eu2020/pdf/eu2020_en.  Literatūroje  pasitaiko  nuomonių. ES šalys  siekia  išsaugoti  nacionalinių  darbo  rinkų  stabilumą. lapkritis. Vilnius.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI 2010 (49)    nepaklausių  specialybių  pasirinkimu.  Employment.  Tarptautinės  konferencijos  pranešimų  medžiaga. Nr.europa.  Hussmanns.  taiko  įvairias  trumpalaikio darbo schemas. o ne gyventi iš socialinių pašalpų.. 2009. 2009.  paskatų  darbdaviams  įdarbinti  jaunus  žmones  stoka.

 Indeksavimo ypatumams nagrinėti  yra  sukurtas  formalizuotas  pensijų  sistemos  modelis.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  Ši  išvada  neprieštarauja  M.  Dažniausiai  pensijos  yra  indeksuojamos  pagal  darbo  užmokestį  arba  kainas  (Barr.  Barr.  Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  1994. y.bartkus@ef. šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos yra  indeksuojamos  keičiant  bazinės  pensijos  dydį  ir  drau‐ džiamąsias  pajamas  (Žin.    PENSIJOS IR NAUDINGUMAS    Tarkime.vu.  ar  esama  pensijų  sistema  di‐ dina visuomenės gerovę.  1991. trumpuoju ar vidutiniuoju laikotarpiu  būtų  susidurta  su  įsipareigojimų  įvykdymo  problemo‐ mis.  Žin..  kad  asmens  naudingumas  yra  vartojimo  funkcija  u (ct ) . 9.  t. Atsižvelgiant į tai.  Toks  senatvės  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių palaikymo politikos įgyvendinimas neleidžia  išvengti  subjektyvių  ir  nepagrįstų  sprendimų.  Dėl  to  efektyvus  indek‐ savimas  turi  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  ribinis  vartojimo  naudingumas irgi yra  konstanta.  socialinio  draudimo  biudžetas  dažniausiai  ne‐ būna  subalansuotas  dėl  kintančio  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų skaičiaus santykio. pensijos ga‐ vėjas  visada  galės  įsigyti  nustatyto  dydžio  vartojimo  prekių ir paslaugų krepšelį.  Rašant straipsnį buvo naudotasi ekonominės sistemos  modeliavimo ir aprašomuoju metodais.  eg‐ zistuoja rizika. Antra. Algirdas Bartkus  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al.  Straipsnyje  ieškoma  atsakymų  į  šiuos  klausimus:  1)  kuris  pensijų  indeksavimo būdas yra efektyvus ir 2)  kokiu būdu vykdoma indeksavimo politika yra naudin‐ gesnė visuomenei. kad indeksuojant senatvės pensijas gali  būti  pažeistas įmokų ir išmokų ryšys. 10222 Vilnius  El.  sie‐ kiama  palaikyti  pastovias.  2004.  kai  socialinio  draudimo  sistema  trumpuoju  lai‐ kotarpiu  buvo  nepajėgi  įvykdyti  prisiimtų  įsipareigo‐ jimų. y. pensijų gavėjų vartojimo galimybes.  2004).  palyginti  su  dirbančių  as‐ menų.  kad  asmuo  gauna  pajamas  yt .    NAUDINGUMĄ MAKSIMIZUOJANTIS PENSIJŲ  INDEKSAVIMAS    Pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  yra  palai‐ komos  indeksuojant  pensijas. o indeksuojant pagal     34 .     Teigiant.  59‐1153). Vienas iš šių būdų arba jų derinys teisės aktuose  deklaruojamas  kaip  pensijų  dydžio keitimo pagrindas.  Trečia.  Siekiant.  pensijos  turi  būti  indeksuojamos  taip.  atsitiktines  pajamas.  lyginant  su  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybėmis. p.  Toks  indeksavimas  išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes.  2001. ar ne.  Dalis  pajamų skiriama pensijų socialinio draudimo įmokoms  sumokėti (įmokų tarifas yra  τ ). algirdas.  Pirma.  tai  papildo‐ moms  santaupoms  senatvei  jis  skirs  tiktai  nelauktas.  o  likusi  dalis  –  vartojimui ( ct ).  Clark. Per t laikotarpį vartoji‐ mui skiriamos išlaidos yra:  ct = (1 − τ ) yt − st .  nepriklausomos  Lietuvos  isto‐ rijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos  krizės. Kitais žodžiais tariant..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    EFEKTYVUS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ INDEKSAVIMAS    Dr.  17‐447.  taikant  šiuos  metodus.  siekiama  palaikyti  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes prekių atžvilgiu. kad  λ  yra kons‐ tanta  ( λ = c ).  Nr. Tokiu atveju sis‐ tema būtų destabilizuota ir. kad egzistuojanti socialinio draudimo sistema  maksimaliai  padidintų  įmokas  mokančių  asmenų  nau‐ dingumą.lt        ĮVADAS    Šio  straipsnio tikslai – įvertinti senatvės sociali‐ nio  draudimo pensijų indeksavimo metodus ir galimy‐ bes.  nėra  aišku.  Nr.  Lagrandžo  funkcija  bus:  L = u (ct ) + λ[(1 − τ ) yt − st − ct ] . tokiu pat  tempu  didinamos  ir  atskiro  pensijos  gavėjo  pajamos. Vidutiniam  darbo užmokesčiui didėjant tam tikru tempu. Toks indeksavimas išsaugo  pastovias  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes  prekių  krepšelio  atžvilgiu.  Jeigu  asmuo  moka  socialinio  draudimo  įmokas. dalis – taupymui ( st ). Ketvirta. t. pastovios vartojimo  galimybės  ir  pastovus  vartojimas  didina  naudingumą.  sumažinti  neigiamą  mak‐ roekonominių  veiksnių  poveikį  socialinio  draudimo  biudžetui  ir  padidinti  įmokas  mokančių  bei  išmokas  gaunančių  asmenų  naudingumą. Friedmano pastoviųjų pajamų hipotezei.  kad  asmenų  vartojimo  galimybės  išliktų  pastovios.  Pirmos  eilės  są‐ lyga –  u′(ct ) = λ . priklausomai nuo destabi‐ lizacijos laipsnio. šiuo metu yra  svarstomos socialinio draudimo sistemos pertvarkymo  galimybės – tai palanki proga atsisakyti ydingos prakti‐ kos.  Ši  tema  aktuali  dėl  kelių  priežasčių.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmo‐ kestį.

 Žinant. Ar iš tiesų  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  ir  pagal  darbo  už‐ mokestį palaiko pastovias vartojimo galimybes?    PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ    Pensijų  indeksavimas  pagal  darbo  užmokestį  palaiko  pastovią  pakeitimo  normą. Remiantis  pirmine analize.  Žvilgtelėję atidžiau pamatysime.  Šis  bū‐ das pastovių vartojimo galimybių nepalaiko.  Pensijų gavėjų vartojimo galimybės yra palaikomos jų. skaičiaus (rt) augimu. Abi lygties puses padalijus iš wt ir  rt.  pensijų dydį galima užrašyti taip:  E t = ρwt rt .  šis  santykis  yra  pastovus  dydis.  Jeigu  tarifas  pasirodo  nepakankamas  ir  yra  padidina‐ mas. pertekliui. Dėl to indek‐ savimas bus nagrinėjamas neatsiejant jo nuo biudžeto  subalansavimo.  T  laikotarpiu  išmokėtos  pensijos  apskai‐ čiuojamos  taip:  E t = bt rt . Ct – įmokos surinktos  per t laikotarpį.  Mažėjant  κ.  Neigiama  šio  rodiklio  reikšmė rodo. surinktoms per šį laikotarpį. Sujungę biudžeto susidary‐    mą  ir  paskirstymą  į  vieną  reiškinį. o  pastovią pakeitimo normą – tiktai indeksavimas pagal  darbo  užmokestį.  t.  o  didėjimas  –  mažėjimą.  Biudžeto  paskirstymo  lygtį  užrašysime  taip:  Bt = Et + Ft .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio. tai κ sumažėja.  kur  bt  –  vidutinis  pensijų  lygis. visuomenė  vis daugiau sumoka už pensijų gavėjų vartojimo galimy‐    35 . Kiekvieno laikotarpio biudžetas  yra  naudojamas  to  laikotarpio  pensijoms  mokėti.  atsi‐ žvelgiant tik į tai. pastovias vartojimo galimybes palaiko  tiktai indeksavimas pagal darbo užmokestį ir kainas.  Esant  galimybei  investuoti  biu‐ džeto  perteklių  į  mažos  rizikos  finansines  priemones.  Jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 ≥ Et   –  biudže‐ tas  būna  perteklinis.  laiką  nurodantis  indeksas  (gali  būti  metai.  T laikotarpiu surinktos įmokos apskaičiuojamos  taip:  C t = wtτ t nt .  periodus. fondus atidėta biu‐ džeto dalis) per t laikotarpį. Lt – per t  laikotarpį  įsipareigojimams  vykdyti  paimta  paskola.  Ant‐ rame  dėmenyje  skliaustuose  esantis  reiškinys  atsklei‐ džia.  kai  biudžetas  yra  deficitinis.  kiek  turima  lėšų.  išmokų  skyrimas  ir  jų  dydžio  keitimas. Ft‐1 – perteklius (atidėta į rezervus. nt – apdraus‐ tųjų  skaičius.  praktikoje  pasi‐ taiko  ir  trečiasis  –  kai  pensijos  yra  indeksuojamos  pa‐ gal  tai. kad indeksavimas pagal darbo užmokestį  išlaiko  pastovią  pakeitimo  normą.  o  nepanaudota  dalis  yra  perkeliama  į  rezervus  ir  inves‐ tuojama.  galima  užrašyti  tokią  lygtį:  bt rt = ρwt rt . susi‐ dariusiam per ankstesnius.  kurį  sudaro  t  laikotarpiu  paimta  paskola  (lygi  galimam  deficitui. kur  ρ –  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis.  ir  investavimo  pajamoms.  kur  Et  –  pensijų  apimtys  per  t  laiko‐ tarpį.  gauname  tokią  biu‐ džeto lygtį:  Bt = Et + ( β + 1) Ft −1 + (C t − Et ) .  nustatyta  jos  dalis  atitenka  pensijų  gavėjams. Bt – t laikotarpio biudžetas.  įsiparei‐ gojimams  vykdyti  imamos  paskolos  ir  naudojamos  skolintos lėšos.  Be  šių  dviejų  būdų.  Sujungus  abi  lygtis. kad pensijos  yra  finansuojamos  iš  dirbančių  asmenų  darbo  užmo‐ kesčio  dalies. kad skliaustuose liku‐ sių narių santykis yra lygus pakeitimo normos ir tarifo  santykio  bei  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykio sandaugai.  kur  t  –  laikotarpį.). pastovių vartojimo  galimybių nepalaiko ir dėl to nėra efektyvus.  Šio  dydžio  mažėjimas  rodo  mokestinės  naštos  didė‐ jimą. kur wt – vidutinis darbo užmokes‐ tis. t.  Išplečiame  pertek‐ liaus  lygtį:  Ft = ( β + 1) Ft −1 + wt (τ t nt − ρrt ) . o rt – pensijų gavėjų skaičius.  kuriems  reikia  pervesti  nustatyto  dy‐ džio  darbo  užmokesčio  dalį (ρ).  Esant  nepakankamam  turto  lygiui.  kur  (Ct  –  Et)  –  išmokoms  mokėti  nepanaudota  biudžeto  dalis. τt – socialinio draudimo įmokų tarifas.  Šiuo  atveju  pen‐ sijos  yra  didinamos  atsižvelgiant  į  surinktas  įmokas. gaunama  bt / wt = ρ = const .  išlaikant  pastovią  pakeitimo  normą  ρ  ir  nekeičiant  socialinio  draudimo  tarifo  τ.  patenkančios  į  biudžetą  kaip  įmokos.  palyginti  su  pensijų  gavėjų.  kur  γ  –  skolos  palūkanų  norma. yra tas pats dydis.  atitenkanti pensijų gavėjams.  kaip  visuomenės  grupės. kad  pakeitimo  norma  ir  darbo  užmokesčio  fondo  dalis.  Laikotarpiais. o Ft – perteklius (į rezervus.  kad  pagrindinis  socialinio  draudimo  biudžeto  pajamų  šaltinis  yra  įmokos. prieš šį laikotarpį buvusius. kad skolos nėra.  t. Kons‐ tanta reiškia. y. Bendras skolos  rodiklis  atrodo  taip:  ALt = ( Et − C t ) + (γ + 1) Lt −1 .  skirtumui  tarp  iš‐ mokų  ir  įmokų)  ir  ankstesniais  laikotarpiais  paimtų  paskolų bei sukauptų skolų palūkanos. Ši išraiška rodo.  Šį  būdą  galima  pavadinti  in‐ deksavimu  pagal  biudžeto  pajamas. fon‐ duota  biudžeto  dalis  prieš  t  buvusiais  laikotarpiais).  jeigu  Ct + ( β + 1) Ft −1 < Et   –  deficitinis.  lygmeniu:  apdraustiesiems  sukūrus  tam  tikro  dydžio  papildomą  pridėtinę  vertę.  β – mažos rizikos finansinių priemonių grąža.  biudžeto  pajamos  tam  tikrą  laikotarpį  bus  lygios  įmokoms.  Ar  analizuojant  šį  išmokų  indeksavimo  variantą  pakeitimo  norma  yra  vienintelis pastovumą užtikrinantis kriterijus? Tarkime. Biudžeto sudėties lygtį galima užrašyti  taip:  Bt = C t + ( β + 1) Ft −1 + Lt .  sukauptoms  per  ankstesnius  periodus.  lyginant su darbo užmokesčio prieaugiu. o jeigu sumažinamas – κ padidėja. Naudojant paskolas biudžeto įsiparei‐ gojimams vykdyti atsiranda būtinybė skaičiuoti bendrą  skolos  rodiklį  ( ALt ). kiek turima lėšų.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį. Pakeitimo normos ir tarifo santykį  pavadinkime κ ir užrašykime taip:  ρ / τ t = κ .  Išmokų  indeksavimas  pagal  paja‐ mas. y.  mėnuo  ir  t.  atitenkanti  pensijų  gavėjams.  imama paskola.  kad  perteklius  formuojasi  dėl  didesnio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  (nt)  sumokėtų  socialinio  draudimo  įmokų  augimo  (atsižvelgiant  į  tarifą  τt).

  κ  yra  kompromisas tarp kartų. kad pensijų  gavėjų  gerovė  nėra  didinama.  C t rt Jeigu  tarifas  yra  laikomas  pastoviu. gauname:  Siekiant  nustatyti  biudžeto  perteklių  arba  defi‐ citą  formuojančių  veiksnių  poveikį.  privalo  būti susietas su naujų darbo vietų kūrimu.  šios  įmokos  kuria  perteklių. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  apdraustųjų  skaičiaus  kiti‐ mas.  Apdraustųjų  skaičiaus augimas (ypač jei jis yra spartesnis už pensijų  gavėjų  skaičiaus  augimą)  nurodo  palankesnes  sociali‐ nio  draudimo  veiklos  galimybes.  kokią  paskirstomo  t  laikotarpio  biudžeto  perviršio  dalį  sudaro ankstesniais laikotarpiais sukauptas perteklius.  Perteklinis  arba  subalansuotas  biudžetas  būna  palankiais  laikotarpiais. ir atvirkščiai.  ir  papildomų  įmokų. išplėtus so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  augantis  apdraustųjų  skai‐ čius  padidina  įmokų  apimtis. yra ap‐ draustųjų  skaičius  ir  pensijų  gavėjų  skaičius.  kokią  biudžeto  t  laikotarpio  įsipareigojimams vykdyti dalį sudaro skolintos lėšos. o kai šis santykis  auga. taip pat  padidina  įsipareigojimus  ateityje.  o  deficitinis  gali  būti  tik  tada.  visada  bus  subalansuotas.  biudžeto  paskirstymo  lygį  galima  užra‐ šyti ir taip:   Δ w = wt nt −1τ t −1 − wt −1 nt −1τ t −1 = nt −1τ t −1 ( wt − wt −1 ) .  Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų santykis yra  tinkamas  biudžeto  susidarymo  šaltiniams  konkrečiu  laikotarpiu  atskleisti. Taigi. gautos iš ataskaitiniu laiko‐ tarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus.  reikės  mokėti  pensijas.  Ši  lygtis  parodo.  kad.  Įmokų pasikeitimą galima užrašyti ir taip:    ΔC = C t − Ct −1 = wt ntτ t − wt −1 nt −1τ t −1 = Δ w + Δ n + Δτ .  o  jam  didėjant. Pastovus  κ rodo.  kada  tam  tikros  ka‐ tegorijos  asmenims.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI  bes.  κ  išliekant  pastoviam. Pertvarkę lygtį.  vieninteliai  kintamieji.  Viena  vertus.  papildomų  įmokų.  Biudžeto  paskirs‐ tymo lygis parodo. susida‐ ręs  dėl  išėjimo  į  pensiją  amžiaus  padidinimo.  bet  ir  sumažina  ne‐ darbo  išmokų  poreikį bei sukuria palankią aplinką išė‐ jimo  į  pensiją  amžiui  didinti.  subalansuotas  ( f = 1 )  arba  deficitinis  ( f < 1 ).  o  Et  –  t  laikotarpio  pensijų  apimtys.  Pensijas  indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį  ir  nedidinant  ta‐ rifo.  Apdraustųjų  skaičiaus  prieaugis  dėl  naujų  darbo  vietų  kūrimosi  jokių  neigiamų  aspektų  neturi.  sumokama  vis  mažiau.  Todėl  ga‐ lima teigti.  apskai‐ čiuojamos taip:    Δ n = wt n t τ t −1 − wt nt −1τ t −1 = wtτ t −1 ( nt − nt −1 ) .  kai  yra  išnaudotas  visas  sukauptas  perteklius  ir  investavimo  pajamos  iš  ankstesnių  laikotarpių.  gautų  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokresčio. apskaičiuojamos taip:    E n ρ = t t τ t .   Ši lygtis parodo. atsižvelgiant į visuomenės senėjimo proce‐ sus ir išlaikant pastovią  κ.  tenkanti  vienam  mokesčių  dy‐ džiui ( ρ / τ t ).  kad  biudžetas. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  absoliučiąja  išraiška  lemia  darbo  užmokesčio  kitimas.  reikia  apibrėžti  pensijų  indeksavimo  šaltinius  ir  panaudojimo  kryptis.  Antras  dėmuo  rodo. gautų iš prieš ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokesčio  prieaugio.  Šis  prieaugis  ne  tik  padidina  įmokų  apimtis.  mažinant  dirbančių  as‐ menų gerovę. socialinio draudimo biudžeto būklę t laiko‐ tarpiu  dėl  t  laikotarpio  pokyčių  (t. užtikrinantis  pastovias  vartojimo  galimybes.   Papildomos  įmokos.  Kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  mažėja.  efektyvus  būdas  palaikyti  pastovias  vartojimo  galimybes.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykis  nekinta.  Biudžetas  gali  būti  perteklinis  ( f > 1 ). šių lėšų indeksavimui nepakanka.    36   . bet.   Papildomos įmokos. formuojasi perteklinės lėšos.  Ši lygtis parodo.  Išple‐ čiant  išraišką. kad apdraustųjų skaičiaus prieaugis. perteklių patogiausia interpretuoti kaip biudžeto  paskirstymo  lygį  ir  užrašyti  tokia  apibrėžimo  lygtimi:  ft = Bt / Et . yra keisti senatvės pensijos  amžių.  Apdraustųjų  skaičius  gali  didėti  kuriant  naujas  darbo  vietas  ir  didinant  so‐ cialinio  draudimo  aprėptį  bei  išėjimo  į  pensiją  amžių.  gautų padidinus tarifą. pastovus κ yra antras  efektyvaus pensijų indeksavimo kriterijus. y.  Pirmas  dėmuo  1  rodo.  Pakeitimo normos da‐ lis.  kad  įmokų  pasikeitimas  pri‐ klauso nuo papildomų įmokų.  Šios  įmokos  iki  galo  panaudojamos  pensijoms  indeksuoti.  gautos  iš  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  buvusio  dirbančių  asmenų  darbo  užmokes‐ čio prieaugio.  Šių  lėšų  sukurtas  pertek‐ lius  naudojamas  pensijoms  indeksuoti  tik  didėjant  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui.   ft = 1 + [(1 + β ) Ft −1 ] / Et + Lt / Et .  esant  pastoviam  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui. kita vertus. arba pensijų gavėjams skirta dirbančio asmens var‐ tojimo  galimybių  dalis.  rodo  einamuoju  laikotarpiu  išmo‐ kėtų  pensijų  ir  surinktų  įmokų  santykį:  κ (rt / nt ) = Et / Ct .  Trečias  dėmuo  rodo.  naujai  įtrauktiems  į  socialinio  draudimo  sistemą. ir pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio  sandauga  ( rt / nt ). Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui mažėjant. kokią dalį lėšų biudžetas perskirsto  per t laikotarpį ir kokia dalis biudžeto buvo panaudota  per  t  laikotarpį.  neatsižvelgiant  į  rezervų  būklę)  lemia  tik  pensijų  gavėjų  ir  dirbančių  asmenų santykis. lemiantys pakeitimo normos kitimą.  kur  Bt  –  t  laikotarpio  biudžeto  pajamos.  Ši  lygtis  parodo.  Vertinant  ir  praėjusius  laikotar‐ pius.

  yra  skirtos  gerovei  palaikyti.  Pertekliaus  atsiradimas  reiškia.  kad  pensijų  apimties  pasikeitimas  priklauso  nuo  vidutinio  pensijų  lygio  ir  nuo  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo.  apskaičiuojamos pagal šią formulę:    Δτ kitimas.   Pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykiui išliekant  pastoviam ( rt / nt ≈ rt −1 / nt −1 ).  Akivaizdu.   Ši  lygtis  parodo.  yra  didesnės  už  vidutinio  darbo  užmokesčio  augimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ w − Δ b ) .  nes  neužtikrinamos  pastovios  vartojimo  galimybės.  šios  įmokos  formuoja  perteklių. Biudžetas išlieka deficiti‐ nis.  Biudžeto  deficitas  išauga. minėtas pokytis visai  nelemia  biudžeto  deficito  ar  pertekliaus  dinamikos.  Vidutinio  pensijų  lygio  pokyčio  nulemtas  pensijų  apimties  pokytis nustatomas pagal formulę:    Δb = bt rt −1 − bt −1 rt −1 = rt −1 (bt − bt −1 ) . biudžetas išlieka suba‐ lansuotas.  Ne‐ sant  galimybės  investuoti  šių  lėšų  į  mažos  rizikos  fi‐ nansines priemones. auga ir pensijų  išmokų  poreikis. padidinant tarifą (sumažinant dirbančių asme‐  37 = wt ntτ t − wt ntτ t −1 = wt nt (τ t − τ t −1 ) . jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis  buvo  subalansuotas  ( f t −1 = 1 ). jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  subalan‐ suotas  (jeigu  f t −1 = 1 ). formuojasi perteklius.  gautos  padidinus  tarifą.  Kadangi  pensijų  indeksavimo  poreikį  nurodo  išaugęs  darbo  užmokestis. Augant pensijų gavėjų skaičiui. Taip dėl valstybės neveiklumo lėšų. Perteklius susiformuoja.  vertė  mažėja.  kokia  dalimi  pensijų  apimties  pokytį absoliučiąja išraiška lemia pensijų gavėjų skaičiaus    .  Jeigu  pensijų  gavėjų  skaičius  auga  greičiau  už  apdraustųjų  skaičių. kokia dalimi įmokų pasikeitimą  lemia  tarifo  pasikeitimas.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  kai  papildomos  įmokos.  Perteklinių  lėšų  investavimas  į  mažos  rizikos  finansines  priemones  padeda  bent  iš  dalies  apsaugoti  rezerve  esančias  so‐ cialinio  draudimo  lėšas  nuo  nuvertėjimo  ir  padidina  gerovę.  jeigu  ankstesniais  laikotarpiais  buvo  sukaup‐ tas rezervas (jeigu  f t −1 > 1 ). kaip  deklaruojama. Pensijų gavėjų ir apdraustųjų san‐ tykiui mažėjant ( rt / nt < rt −1 / nt −1 ).  Jeigu  apdraustųjų  skaičius  auga  greičiau  už  pensijų  gavėjų  skaičių.  jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu biudžetas buvo per‐ teklinis (jeigu  f t −1 > 1 ).  tai.  kad  įsipareigojimai  mokėti  pensijas  yra  didesni  už esamas galimybes.  Deficitas  yra  nepageidautinas  reiškinys. jeigu prieš tai buvusiu laikotarpiu jis buvo defi‐ citinis  ( f t −1 < 1).  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  nes  rodo. išauga perteklius.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  santykiui  mažė‐ jant.  tai  mažėja  sukauptas  biudžeto  perteklius  arba  didėja  deficitas.  Indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį.  jeigu  rezervas  buvo  pasibai‐ gęs  arba  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  biudžetas  buvo  deficitinis  (jeigu  f t −1 < 1 ).  Papildomos  įmokos. jeigu jis buvo subalansuotas prieš tai buvu‐ siu  laikotarpiu  (jeigu  f t −1 = 1 ).  Tai  kraštutinė  priemonė  sprendžiant  biudžeto  subalansavimo  problemą.   Ši formulė parodo. kurios.  yra  didesnės  už  pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pen‐ sijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  (Δ i − Δ r )   ir  kai  papildomos  įmokos.  Biudžetas  tampa  perteklinis  arba  sumažėja  deficitas.   Socialinio  draudimo  pensijų  apimties  pasikei‐ timą galima užrašyti ir taip:    ΔE = Et − Et −1 = bt rt − bt −1 rt −1 = Δ b + Δ r .  Biudžetas  išlieka  perteklinis.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  prieš  ataskaitinį  lai‐ kotarpį dirbusių asmenų darbo užmokesčio (turto arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prieaugis).  jeigu  jis  buvo  deficitinis  prieš  tai  buvusiu  laikotar‐ piu (jeigu  f t −1 < 1 ).  kad  nekaupiant  rezervo.  jeigu  prieš  tai  buvusiu  laikotarpiu  jis  buvo  perteklinis  ( f t −1 > 1 ).  mažinti  išmokas  arba  dažnai  keisti  ta‐ rifą.  kad  valstybė  iš  mokesčių  mokėtojų  surenka  daug  didesnius  mokes‐ čius  nei  reikia  konkretaus  laikotarpio  išmokoms.   Ši lygtis parodo. nes papildomos įmokos  viršija papildomų išmokų skaičių.  Biudžetas  išlieka  per‐ teklinis.  nes  ji  mažina  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybes  ir  nepalaiko pastovios κ.  Pertekliaus  formavimasis  turi  kelis  neigiamus  aspek‐ tus.  Pensijų  indeksavimas  pa‐ gal  darbo  užmokestį  sukuria  automatinį  rezervo  for‐ mavimosi ir jo panaudojimo mechanizmą. Daug patogiau yra palankiais laikotar‐ piais  sukauptas  perteklines  lėšas  naudoti  pensijoms  finansuoti  nepalankiais  laikotarpiais.  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykiui nekintant. Deficitą galima panaikinti keliais  būdais:  sumažinant  įsipareigojimus  (pensijų  dydį)  –  neefektyvu.  Pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtas  pensijų  apimčių pokytis nustatomas pagal šią formulę:    Δr = bt rt − bt rt −1 = bt (rt − rt −1 ) .  dėl  kintančio  apdraustųjų  ir  pensijų  gavėjų  skaičiaus  rei‐ kėtų  skolintis. kokia dalimi pensijų apimties  pokytį  absoliučiąja  išraiška  lemia  pensijų  dydžio  kitimas.  kai  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų  skaičiaus  santykis  auga.  kuris  yra  panau‐ dojamas  išmokoms  indeksuoti  tais  laikotarpiais. Dėl to pertekliaus pokytį galima užrašyti  ir taip:  Δ f = ( Δ i − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) . nepanaudojamos lėšos praranda  vertę.   Formulė  parodo.  bet  mažėja  rezervas. o tai mažintų asmenų naudingumą ir didintų nes‐ tabilumą šalyje.  biudžetas  tampa deficitiniu.  Pensijų  gavėjų  ir  apdraus‐ tųjų  santykiui  augant  ( rt / nt > rt −1 / nt −1 ).

  Pensijų  gavėjams  kiekvieną  laikotarpį  yra  suteikia‐ mos  galimybės  vartoti  tą patį prekių kiekį.   Jeigu darbo užmokestis auga greičiau negu kai‐ nos. Pensijų  apimčių pokyčiai dėl vidutinio pensijų lygio pasikeitimo  ( Δ b ) ir vidutinio pensijų lygio pasikeitimo koeficientas  (gb)  rodo  indeksavimo  pagal  kainas.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugu‐ sio  prieš  ataskaitinį  laikotarpį  dirbusių  asmenų  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilgalaikių  įsipareigojimų  prie‐ augis). Pensijų gavėjų realus biudže‐ tas taip pat nekinta. ar apdraustųjų vartojimo galimybės išauga. balansas palaikomas tarp pensijų gavėjų  ir  apdraustųjų  santykio  bei  kainų  kitimo  padarinių.  perteklius  atsiranda  iš  dviejų  šaltinių:  1)  kai  papildomos  įmokos.  Toks  indeksavimas  susieja  vidutinio  pensijos  gavėjo  gerovę  su  vidutinio  dirbančio  asmens  gerove  ir  iš‐ saugo pastovų visų visuomenės grupių vartojimą.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  kad  vidu‐ tinė  pensija  niekada  nebus  mažesnė  negu  nustatyta  vidutinio  darbo  užmokesčio  dalis  ir  kad  tam  tikru  dy‐ džiu  išaugus  darbo  užmokesčiui  per  nustatytą  laiką  tokiu  pat  dydžiu  bus  padidintos  ir  pensijos. yra didesnės už kainų augimo nulemtą pensijų  apimčių pasikeitimą (įsipareigojimų pokytis).  kai  valstybė  įsipareigoja.  pensijų  gavėjų.  galiojusias indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju. nes apsunkina įsiparei‐ gojimų  įgyvendinimą  ateityje.  pensijų  gavėjų.  Realus  biudžetas  visada  yra  lygus  paskirtų pensijų skaičiui.  vartojimo  galimybės  auga  lėčiau  nei  kainos.  kaip  ir  dirbančių  as‐ menų.  gali  sumažėti  defici‐ tas  arba  išaugti  perteklius. yra didesnės už pensijų  gavėjų  skaičiaus  pasikeitimo  nulemtą  pensijų  apimčių  pasikeitimą  (įsipareigojimų  pokytis)  ir  2)  kai  papildo‐ mos  įmokos.     PENSIJŲ INDEKSAVIMAS PAGAL KAINAS    Indeksavimas  pagal  kainas  paremtas  tokia  tai‐ sykle:  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybės  turi  atitikti  praėjusio laikotarpio vartojimo galimybes.  Tai  leidžia  sumažinti  nuostolius.  t.  Biudžeto  paskirstymo  lygis  (ft).  Realus  pensijų gavėjų biudžetas taip pat didėja. y.  pačių  kainų  augimo.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  palankesnes  vartojimo  galimybes  pensijų  ga‐ vėjams.  Kai darbo užmokesčio augimo tempas yra spar‐ tesnis  arba  toks  pats  kaip  kainų  augimo  tempas  ( g w ≥ pt / pt −1 ).  o  kai  darbo  užmokesčio  au‐ gimo  tempas  yra  lėtesnis  už  kainų  augimo  tempą  ( g w < pt / pt −1 ). nes įsipareigojimų prieaugis bus didesnis už  naujai atsiradusias galimybes.  Ši  lygtis  rodo. gali padidėti biudžeto deficitas arba sumažėti  perteklius. pensi‐ jos  per  tą  patį  laikotarpį  taip  pat  išaugs  dydžiu  gp.  kainoms  išaugus  dydžiu  gp.  tačiau skiriasi vieno elemento susidarymo priežastys –  t  laikotarpio  vidutinės  pensijos  lygis  yra  nustatomas  indeksuojant  praėjusio  laikotarpio  pensijas  ( bt −1 )  pa‐ gal  kainų  pokyčius  (gp):  bt = bt −1 g p .  Kadangi priklausomai nuo draudėjų ir apdraustųjų bei  kainų  kitimo  susidaro  biudžeto  perteklius  ir  kaupiami  rezervai.  gautos  iš  ataskaitiniu  laikotarpiu  išaugusio  dirbančių  asmenų  skaičiaus  darbo  užmokesčio  (turto  arba  ilga‐ laikių įsipareigojimų prieaugis). o vartojimo  galimybės  privalo  išlikti  tokios  pačios.  tai  indeksuojant  pensijas  pagal  darbo  užmokestį  didėja  realus  socialinio  draudimo  biudžetas.  Kai  kainos  auga  sparčiau  negu  darbo  užmokestis.  kad  kainoms  per  t  laikotarpį  išaugus dydžiu gp.   Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    nų  vartojimo  galimybes  ir  padidinant  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybes)  –  neefektyvu. o indeksuojant  pagal kainas.  Toks  indeksavimas  gali  paskatinti  biudžeto  deficito atsiradimą.  vartojimo  galimybės  auga  sparčiau  (arba  tokiu  pat  tempu)  nei  kainos.     .  balansas  ilguoju  laikotarpiu  palaikomas  tarp  pensijų  gavėjų  ir  apdraustųjų santykio kitimo padarinių.  ar sumažėja. o kainoms augant lėčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp<gw).  nominalus  ir  realus  biudžetai  visada  yra  lygūs.  Biudžeto  sudėties  lygtis  atitinka  visas  sąlygas. pensijų apimčių pokyčiai  yra tokie patys kaip ir indeksavimo pagal darbo užmo‐ kestį atveju.  nes  neišlaikomas  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis. Formaliai  pertekliaus  pokytį  galima  užrašyti  taip  pat  kaip  ir  in‐ deksavimo pagal darbo užmokestį atveju:  Δ f = (Δ n − Δ r ) + (Δ w − Δ b ) .  Biudžeto paskirstymo lygtis formaliai užrašoma taip   38 pat kaip ir indeksavimo pagal darbo užmokestį atveju.  Indeksuojant  pagal  darbo  užmokestį.  Kainoms  augant  sparčiau  negu  darbo  užmokesčiui  (gp>gw).  atsirandančius  dėl  nepanaudotų  lėšų.  t.  Taip  pat  kad  pensijų  gavėjų  gerovė  nebus  didinama  dirbančių  asmenų gerovės sąskaita. Šiek tiek skiriasi tik interpretacija. neatsižvel‐ giant į tai. poveikį pensijų dydžiams.  nes  remiasi  kompromisu  tarp  kartų  ir  išsaugo  pastovias vartojimo galimybes (abu efektyvumo krite‐ rijai yra patenkinami). y.  būtina  sąlyga  taikant  šią  taisyklę  yra  gali‐ mybė investuoti į mažos rizikos finansines priemones. nes įsipareigojimai didinti išmokas  pagal  sparčiau  augančias  kainas  bus  didesni  nei  gali‐ mybės didinti išmokas pagal augantį darbo užmokestį.  Efektyvus  indeksavimas  pagal  darbo  užmo‐ kestį –  tai  naujos  sutarties  tarp  visuomenės  ir  valsty‐ bės  pasirašymas.  sumažinant  pensijų  ga‐ vėjų  skaičių  (didinant  išėjimo  į  pensiją  amžių)  –  efek‐ tyvu.  pensijos  taip  pat didinamos dydžiu  gp.  pensijų indeksavimo šaltiniai.  pasi‐ naudojant  alternatyviais  finansavimo  šaltiniais  (pasi‐ skolinant pinigų) – neefektyvu. Indeksuojant  pensijas  pagal  kainas.

  kiek  turima  lėšų.  V.  3. 2004: Economics of the Welfare State. Barr.  J.  4.  R.  o  išmokų  didinimas  tik  pagal  kainas  nulemia  socialinio  draudimo  biudžeto  pertekliaus  formavimąsi.  M.      39 .      LITERATŪRA    1.    IŠVADOS    Įmokas mokančių ir išmokas gaunančių asmenų  naudingumą  maksimizuojanti  socialinio  draudimo  sis‐ tema turi užtikrinti pastovias vartojimo galimybes. y.  išmokų skyrimas ir jų dydžio keitimas.  4th ed. 59‐1153).  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    Pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs grei‐ čiau  negu  dirbančių  asmenų  vartojimo  galimybės  ir  biudžetas  netaps  deficitinis  tik  tuo  atveju.  2.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos.          Antras  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus  yra  pastovus  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykis.  L.  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  Pirmas  efektyvaus  pensijų  indeksavimo  kriterijus yra pastovios pakeitimo normos palaikymas.  2004:  The  Economics  of  an  Aging  Society:  Blackwell Publishing. 17‐447)..  Išmokų  indeksavimas  pagal  pajamas.  indeksavimas  pagal  kainas  suteikia  geresnes  vartojimo  galimybes  pensijų  gavėjams.  Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio  draudimo įstatymas (Žin..  Quinn.  Kai  darbo  užmokestis  auga  greičiau  negu  kainos. N.  Dėl  to  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksavimo  būdu.  5.  t.  Indeksuojant pagal darbo užmokestį. o  indeksuojant  pagal  kainas  –  dėl  šio  santykio  ir  kintančio  kainų  prieaugio.. Nr.  Augantis  darbo  užmokestis  nulemia  aukštesnį  surinktų  įmokų  lygį. Nr. Barr.  Asmenų  naudingumą  maksimizuojantis  indeksavimas  neprivalo  garantuoti  subalansuoto  biudžeto  ir  biudžeto  subalansavimas  nėra savaiminis tikslas. 1991. atsižvelgiant tik  į  tai.  Pensijas indeksuojant pagal darbo užmokestį ir  nedidinant  tarifo.  yra  didinti  senatvės  pensijos  amžių.  jeigu  apdraustųjų  skaičius  augs  sparčiau  už  kainas.  Vienintelis  efektyvus  pensijų  indeksavimo  būdas  yra  indeksavimas  pagal  darbo užmokestį.  F.  efektyvus  būdas  palaikyti pastovias  vartojimo  galimybes.  Burkhauser. N.  lyginant  su  darbo  užmokesčio  prieaugiu. 2001: The Welfare State as Piggy Bank:  Oxford Univerity Press.  kartu  reaguojant  į  visuomenės  senėjimo  procesus  ir  išlaikant  pastovų  pakeitimo  normos  ir  tarifo  santykį..  pastovių  vartojimo  galimybių  nepalaiko ir dėl to yra neefektyvus..  indeksavimas  pagal  kainas  didina  atotrūkį  tarp  dirbančių  asmenų  ir  pensijų  gavėjų  vartojimo  galimybių.  Lietuvos  Respublikos  valstybinių  socialinio  draudimo pensijų įstatymas (Žin.  R. 1994.: Oxford University Press.  Dėl  šios  priežasties  pensijų  indeksavimas  pagal  kainas  negali  būti  laikomas  pastovias  vartojimo  galimybes  užtikrinančiu  indeksa‐ vimo būdu.  Clark.  Moon.  Kai  kainos  auga  greičiau  negu  darbo  užmokestis. socialinio  draudimo biudžetas dažniausiai nebūna subalansuotas  dėl kintančio pensijų gavėjų ir apdraustųjų santykio.

  paukštienai.com      ĮVADAS    2008  m.  pelno.  turinčių  įtakos  mokesčių  pajamų  surinkimui.  Šie pakeitimai padaryti siekiant surinkti daugiau  PVM  pajamų. Palyginti su 2008 m.  akcizų  mokesčiais.  iš  viso  surinkta  9  242.  ir  kai  kurios  tam  tikrų  mokesčių  apskaičiavimo.  40 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS    Pridėtinės  vertės  mokestį  (PVM)  administruoja  dvi institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  ir  Lietuvos  muitinė.  turėję įtakos mokesčių mokėjimui.  o  faktiškai  sumokėtų  mokesčių  sumos  gali  būti  kore‐ guojamos nebent leidžiant didėti atitinkamo mokesčio  permokai  (nepriemokai)  arba  kryptingai  ją  mažinant.  keleivių  vežimo  paslaugoms. suplanuotų PVM pajamų.  Reikia  atkreipti  dėmesį.  keisti  informacines  sis‐ temas.  ir  ateityje  turėtų didėti.  ●  standartinio  PVM  tarifo  pasikeitimas  –  nuo  2009 m. gyventojų pajamų.  mokestinių  valstybės biudžeto pajamų ir 39.  Kita  vertus. galima suskirstyti į dvi grupes:  ● didžiosios dalies PVM lengvatų panaikinimas. šalies  bendrasis  vidaus  produktas  sumažėjo  15 proc. bet paskatino ūkio subjektus dalyvauti ofi‐ cialiai  neapskaitomoje  („šešėlinėje“)  ekonomikoje.  susiję  su  tais  sandoriais.  nors  buvo  keletą  kartų  mažinamas.  Paskutinė straipsnio dalis skirta trumpai aptarti keletui  neigiamų  reiškinių.  Straipsnyje  mažiau  dėmesio  skiriama  mokesčių  pajamų  planams.  pabaigoje  išryškėjus  ekonominio  nuosmukio  požymiams.  2008  m. pertvarkydama mokesčių sis‐ temą  ir  mažindama  išlaidas.. sausio 1 iki 2009 m. 9.  siekiant  padidinti  įmokų  mokėtojų skaičių ir bazės dydį.  svarbiausiais  nacionali‐ nio  biudžeto  pajamų  atžvilgiu  mokesčiais.  Nuo  2009  m.  o  nuo  2009  m. (kartu  sumokant mokestį). y.4  proc.  t.  susijusius su PVM. PVM surinkta     .8 mln.8 proc.  2008  m.  deklaravimo  ir  mokėjimo  ypatybės..  Pavyzdžiui. Kartu pateikiama statistinė informacija apie  sumokėtus  mokesčius.9 proc..  rugsėjo  1  d.  tačiau  pažymėtina. taikydamiesi prie minėtų pokyčių.  kai  kurių  ekspertų  nuomone.  Straipsnyje  trumpai  pristatomi  svarbiausių  mokesčių  pasikeitimai  2009  m. Be to.  Socialinio  draudimo  įmokų  apskaičiavimo  ir  mokėjimo  tvarka  taip  pat  buvo  keičiama.Anciute@gmail. stebint neigiamas ekonomi‐ kos  tendencijas.5  mln. pvz.  ūkio  subjektams.  2009  m  Lietuvoje  sudarė  apie  24  proc..  kad  vykdyti  sandoriai  ir  PVM  mokėjimai.4  proc. y.  –  21  proc.  pvz.  žuviai.  Minėti  pakeitimai  sulaukė  neigiamos  visuo‐ menės reakcijos – kai kurių nuomone. pateikiami svarbūs. Aurelija.  t.  litų  PVM.  situaciją  atspindintys  makroekonominiai  rodikliai.  panaikintas  5  proc. 2009 m.  kadangi  pastarieji  gali  būti  keičiami. arba 26. galiojo 19  proc.  įsigalioję  mokesčių  įstatymų  pasikeitimai  buvo  didžiausi  nuo  narystės Europos Sąjungoje pradžios. jie nedavė nori‐ mo efekto.  į  valstybės  biudžetą  gauta  13  265. litų PVM. Aurelija Anciūtė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  lengvatinis  PVM  tarifas  šviežiai  mėsai.  O  štai  šešėlinė  ekonomika.  PVM  pajamos  sudarė  51. Me‐ tinis  pajamų  planas  įvykdytas  102.  2009  m. jog 2009 m.  viešbučio  tipo  ir  specialaus  apgyvendi‐ nimo paslaugoms ir pan.2 proc.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. 10222 Vilnius  Tel.  prasilenkia  laiko  atžvilgiu  –  bendru  atveju  einamojo  mėnesio  PVM  deklaraciją reikia pateikti iki kito mėnesio 25 d..  Palyginimui  –  2009 m..  aptariami  esminiai  veiksniai. 2010 (49)    MOKESČIŲ MOKĖJIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2008–2009 METAIS    Dokt.  planuojamos  valstybės  biudžeto   pajamos  buvo  keletą  kartų  koreguojamos. rugpjūčio 31 d. reikėjo  rengti  teisės  aktų  pakeitimus.  tiek  ir  mokesčių  administratoriai  patyrė  tam  tikrų  išlaidų.  tiek  mokesčių  mokėtojai. p.  planuotų  pajamų.  nebereikia  mokėti  im‐ porto  PVM  –  jie  patys  apskaičiuoja  PVM  nuo  įsivežtų  prekių  ir  nurodo  šiuos  duomenis  PVM  deklaracijoje. mažiau nei 2008 m.  kurie  įsiveža  prekes  iš  kitų  Europos  Sąjungos  (ES)  valstybių  narių.  tarifas.0 mln.8  proc. (8 5) 244 7804  El. perprogramuoti kasos aparatus ir t.  2009  m.  Tai sudaro 90. susijusios su pridėtinės vertės.  maži‐ namos.  Daugiausia  PVM  surenka  VMI.  tarifas. ka‐ dangi  Lietuvai  tapus  Europos  Sąjungos  nare.  iš viso surinkta 6 798.  įsigaliojusius  teisės  aktų  pasikeitimus.  2009  m. t.  Ši  suma  sudaro  108. visų valstybės  biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą).  2009  m.  naujai  išrinkta  įstatymų  leidžiamoji  valdžia  nusprendė  užkirsti  kelią  galimam  šalies finansų bankrotui.  daugiausia  keitėsi  teisės  aktų  nuosta‐ tos. litų.

Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  Įvertinus  keturis  svarbiausius  faktus  –  2009  m. mln. litų daugiau pajamų.  matyt.  t.  PVM  permoka. I ketv.  buvo  735.  sudarė  9. 2008 m.  gruodžio  31  d. be to.  buvo  užfiksuoti geresni PVM mokėjimo rezultatai..  PVM  nepriemoka  2009  m. IV ketv.  gruodžio  1  d.  viršytą  PVM  surinkimo  planą. Ši situacija paaiškinama  pasunkėjusia  kai  kurių  mokesčių  mokėtojų  padėtimi  bei „fenikso sindromu“ (plačiau – paskutinėje straips‐ nio dalyje).  grąžintina  šalies  verslui  ir  gyventojams. 2009 m.  nepaisant  dukart  didinto standartinio  PVM  tarifo  ir  panaikintų  lengvatų. PVM pajamos 2008–2009 m. arba 355.  taip  pat  buvo  susidariusi  tokia  ekonominė  padėtis.. galutinio vartojimo  išlaidos  (to  meto  kainomis) buvo 11. II ketv. litų.3 proc. kad PVM pajamų ir galutinių var‐ tojimo  išlaidų  santykis  2008  m..  PVM  permokos  sumažėjimą.  nebuvo  užfiksuotas  PVM  permokos  sumažėjimas  (VMI  duo‐ menimis).  išaugusią  nepriemoką.  kad  2008‐ieji  buvo  vieninteliai  metai       2006–2009  m.  VMI  duomenimis.  nebuvo  daroma.  o  2009 m.  tai.8  mln.  laikotarpiu. 2265681  2339343 2115535 1851310 1659639 1772580 1515270  II ketv.  kad  mokesčių  sistemos  reformų  poveikis  PVM  nebuvo  tinkamai  įvertintas.3 mln..6 proc.  į  valstybės  biudžetą  sumokėta  PVM  suma.  PVM  pajamos  sumažėjo  labiau  nei  galutinio  vartojimo  išlaidos.  galima  daryti  išvadą.  t. naudoda‐ masi savo teise (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo  įstatymą)  grąžinti  PVM  be  specialaus  mokesčių  mokėtojo  prašymo. – 8. III ketv. Ši suma sudaro 51. PVM nepriemokos  augimas  ir  galimai  didėjanti  šešėlinės  ekonomikos  (neapskaitomų  pajamų)  dalis. reikėtų paminėti.  2009  m. y.  dieną.  kad  dėl  didelio  kainų  skirtumo  Lietuvos  gyventojai  nukreipė  dalį  var‐ tojimo  į  Lenkiją  (priežastys  –  PVM  tarifų  skirtumai  ir  kritęs Lenkijos zloto kursas).  2009  m.  o  PVM  pajamos  (pašalinus  PVM  permo‐ kos  sumažėjimą)  krito  22.   Finansų  ministerijos  duomenimis.8  proc.   41 .  PVM  mokesčio  pa‐ jamos  visais  ketvirčiais  buvo  mažesnės  nei  2008  m.  litų.4 proc. mažesnės  nei  2008  m.  Kadangi iš esmės PVM mokestis yra vartojimo mokes‐ tis..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. IV ketv.. valstybės  biudžeto  mokestinių  pajamų  ir  32.8  proc. III ketv.  mokesčio  pajamos irgi nebuvo suplanuotos.          2009 m.  sparčiau  negu  galutinės vartojimo išlaidos mažėjančias PVM pajamas.6  proc.  kad  paprastai  metų  pabai‐ goje  VMI  intensyviai  mažina  PVM  permoką.  Tačiau  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai. pradžioje.  Darytina  išvada.9 mln.  o  2008  m.9  karto  didesnė nei 2009 m.  sudarė 680.  kai  gruodžio  mėn. 2010 (49)    26.  Dėl  šios  priežasties  2008  m.  2009  m. litų mažiau nei  paskutinę  2008  m.. todėl galimai išaugo  neapskaitomų pajamų dalis.  pagal  VMI  duomenis.  įsigalioję  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio  įstatymo  pasikeitimai  leido  į  valstybės  biudžetą surinkti 755 mln.  2009  m.  visų  valstybės biudžeto pajamų (įskaitant ES paramą). mažiau. litų   3000000 2521969 2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 I ketv. y.  arba  1.  1 pav.2 proc.  Tai  lėmė PVM permokos sumažėjimas.

II ketv.  Juos  iš  dalies  galėjo  pakeisti pigesnės prekės iš kaimyninių šalių.  akcizų  pajamų  planas taip pat buvo mažintas). įmonėms naudinga mokėti avansinį pelno  mokestį  pagal  faktinius  rezultatus. tarpinių produktų) – apie 10 proc.  pelno  mokesčio  pajamos  koreliuoja  su  ekonomikos  ciklais  –  ekonominio  augimo  ir  klestėjimo  metu  paja‐ mos  iš  pelno  mokesčio  yra  didelės. 2008 m.  litų  pajamų. IV ketv.     fermentuotų gėrimų.  Be  to.  Pagal  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymą įmonės už einamuosius finansinius metus turi  pateikti pelno mokesčio deklaraciją ir per 9 mėn.  cigarečių specifinio elemento akcizo tarifas padidintas  iki 132 litų.  benzino. III ketv. Akcizų pajamos 2008–2009 m.  tai  sudarė  18.  (tačiau  2009  m.  Nuo  2009  m.  Avansi‐ nio  pelno  mokesčio  mokėjimo  principą  galima  keisti  vieną kartą per metus.  daliai  įmonių  nustatyta  prievolė  4  kartus  per  metus  (kiekvieną  ketvirtį)  mokėti  avansinį  pelno  mokestį. litų. litų.  o  ekonominio     42 .  pajamų  planas  įvykdytas  95.  ●  bešvinio  benzino  –  34.  akcizų  padi‐ dinimas valstybės biudžetui papildomai davė 650 mln.  įvykdytas  99..  Tačiau  reikia  atkreipti  dėmesį  į  tai.  Avansinis  pelno mokestis mokamas pagal ankstesnių mokestinių  laikotarpių rezultatus arba pagal numanomus rezulta‐ tus.  2009 m.  Dėl  šios  priežasties  2009  m.7  proc.   2008 m. akcizų surinkta 3 258. IV ketv.  tarifą.4  proc. verty‐ binio  –  nuo  20  iki  25  proc.9 proc. Bendros akcizų pajamos pateiktos 2 pav. litų   1000000  900000 800000 700000 600000 500000 400000 300000 200000 100000 0 881018 830785 839138 803082  808885 809328 734706 905242 I ketv.  kovo  1  d. tūkst.  standartinis  pelno  mokesčio  tarifas  buvo  padidintas  nuo  15  iki  20  proc.  buvo  padidinti  šie  akcizų tarifai:  ● dujų – 2.. III ketv.  cigarečių  specifinio  ele‐ mento akcizo tarifas didintas nuo 79 iki 95 litų. akcizų  pajamų).  2 pav.  Pelno  mokesčio  pajamos  2008–2009  m.  kad  sumažėjo  oficialiai  parduodamų  degalų. Daugiausia akcizų sumokama už energetinius  produktus (apie pusę akcizų pajamų).  todėl  pelno  mokesčio  deklaracija  teikiama  iki  kitų  metų  spalio  1  d.  mažiau nei 2008 m.        PELNO MOKESTIS    Nors  tai  vienas  svarbiausių  valstybės  biudžeto  pajamų  šaltinių.  t.  Nuo  2009  m. 2010 (49)    AKCIZAI    Nuo  2009  m.  alkoholio  (tam  įtakos  turėjo  ir  alkoholio  prekybos  laiko  riboji‐ mas)  bei  cigarečių  pardavimas.  turinčio švino – 37.  Didėjant  pelnui  (dažniausiai  ekonominio  augimo  laikotarpiu).  Nuo  2009  m.2 mln.  ●  etilo  alkoholio  (stipriųjų  alkoholinių  gėrimų  grupė) – 15 proc.  nuosmukio metu jos sumenksta.  pelno  mokestis  yra  cikliškas. nuo  finansinių  metų  pabaigos  sumokėti  pelno  mokestį.. I ketv.  o  pelnui  mažėjant  ar  jo  iš  viso  neuždirbant  (paprastai  ekonominio  nuos‐ mukio  metu)  –  pagal  numanomus  rezultatus.  ● alaus akcizo – apie 10 proc.  sausio  1  d.7  proc. akcizų iš viso surinkta 3 354.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  taikydamos  20  proc. y. šio mokesčio pajamos  sudarė  24.  visų  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.6 proc.3  proc.4 karto.  Dažniausiai  įmonių  finansiniai  metai  sutampa  su  ka‐ lendoriniais  metais.  Finansų  ministerijos  duomenimis.  pateiktos  3  pav.  rugsėjo  1  d...  Akcizus  administruoja  dvi  institucijos  –  VMI  ir  Lietuvos muitinė (pastaroji surenka apie 1 proc. 2009 m.  sausio  1  d. Mokesčių pajamų planas 2009 m. II ketv.6  proc.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.  įmonės  turėjo  mokėti  avansinį  pelno  mokestį.  ● kitų alkoholinių gėrimų tarifinių grupių (vynų.0 mln. arba 2.

 punktais  tiesiems.  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokos  nuo  darbo  dengti) išaugo 2.  pelno  mokesčio  tarifas  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų  –  planas  buvo sumažintas iki 15 proc. 379651 423903 1142340  964281  517225 372625 311050 506692 III ketv.  užmokesčio. sausio 1 d. IV ketv.  pelno  mokesčio  čio įstatymo pasikeitimai.  kiekvienų  metų  III  ir  IV  ketv.  III  ketv.  tokių  mokėtojų  namasis  pajamų  dydis  susietas  su  gyventojo  pajamo‐ sumokėtas  avansinis  pelno  mokestis  sudarė  38  proc.  o  metinė  pelno  mokesčio  suma  –  Įvertinus 2009 m.  sumokėtas  pelno  pajamų  mokesčio  (GPM)  tarifas  iki  2008  m.  Duomenys  apie  2008–2009  m.  įvykdytas 107.  Be  to..  pajamas  iš  pelno  mokesčio  sumos.9  proc. tūkst. tai sudarė 16.  Neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  mokėtojų  pasirinko  mokėti  pelno  mokestį  pagal  nu‐ skaičiavimo  tvarka  tapo  sudėtingesnė:  neapmokesti‐ manomus  rezultatus.  avansinio pelno mokesčio.  o  ankstesniais  me‐ dydis mažėja).2  karto  mažesnis  nei  tuo  pačiu  31 d.8 karto.  imtinai  priklausė  nuo  2006  m.  2009  m.3 proc. tai 8 proc. pelno mokesčio iš viso surinkta 1 707. neapmokestinamasis pajamų  avansinio  pelno  mokesčio  sumos.2 mln.. IV ketv. 2008 m.  sumokėto  pelno  tais. visos avansinio  perskaičiuojamas.  mokesčio  sumos. apie 40 proc.. visų įmonių patyrė nuostolių. 2008 m.. III ketv.  pajamų  planas  įvykdytas  98 proc. tačiau taip pat nustatytos 6 proc.   Šaltinis: sudaryta remiantis Finansų ministerijos duomenimis.  pelno  mokesčio  būdavo  paskirstomos  valstybės.  Gyventojų  dėmesį  į  tai.  Darytina  išvada. suprastėjusius rezultatus ir neigia‐    43 .  nuo  2010  m. buvo 24 proc.  43  pajamų mokesčio dydis buvo fiksuotas visiems dirban‐ proc. metams pasibaigus jis turėtų būti  tais tai sudarydavo mažiau nei 10 proc.    Kadangi  metinis  pelno  mokestis  pagal  mas  ateities  perspektyvas  (mokesčio  tarifo  didi‐  deklaraciją turi būti sumokėtas iki kitų metų spalio 1 d.  mis (didėjant pajamoms. litų pelno mokesčio. litų  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv. įsigalioję nuo 2009 m. IV ketv. 2010 (49)    3 pav. 2009 m. sumažėjusias pelno mokesčio  nuo 2007 m.  gyventojų pajamų mokesčio pateikti 4 pav. II ketv. Pelno mokesčio pajamos 2008–2009 m.   Nuo 2009 m.. t. gyventojų pajamų mo‐ išskaitymai  iš  pelno  mokesčio  (kai  pelno  mokesčio  permoka  naudojama  kitų  mokesčių  prievolėms  pa‐ kestis buvo 15 proc. susiejo avansinio pelno  2008 m.  įvertinusios 2008 m.6    mln.  2009  m.   VMI duomenimis.  VMI  duomenimis.  savivaldybių  permokos grąžinta beveik dukart daugiau nei 2008 m.  kad  2009 m.  mokestinių  valstybės  biudžeto  pajamų.2 proc.  laikotarpiu. buvo  planas  taip  pat  buvo  sumažintas. I ketv.  biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui. surinkta  pajamas ir neigiamą investuotojų požiūrį į didelį pelno  2 910.  2009 m..  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. II ketv.  pasirinko  mokėti  mažiau  mokėjimų) pelno mokesčio pajamos būna didžiausios. Iš viso 2008 m. y.    GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS  2009 m. veiklos rezultatų.  kad  įmonės.  Gyventojų  pajamų  mokesčio  pajamos  daugiau  nei  2007  m. o nustatytas neapmokestinamųjų  2008 m.  nimą  ir  didelę  ekonomikos  nuosmukio  tikimybę. be to.  Pelno  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokes‐ mokesčio  pajamos  sudarė  12.  litų. avansinio pelno mokesčio įmokos iki III  mokesčio  mokėjimus  su  numanomais  ateities  rezulta‐ ketv.  mokesčio  tarifą.  Reikia  atkreipti  vieni  didžiausių  visoje  mokesčių  sistemoje.  gruodžio  mokestis  buvo  2.  2008  m.  (dėl  vėluojančių  suprastėjusius  lūkesčius).

3 mln.8  proc. IV ketv. t.  Tokį  rezultatą  lėmė  pakeistas  mokesčio  tarifas.  ne‐ darbo  lygis  2008  m. III ketv. jog šešėlinė ekonomika klesti.9 proc.  panašu.  darbo  užmokestis  paprastai  yra apskaičiuojamas ir sumokamas tą patį.  taip  tvirtina  ekspertai. 2009 m.  t.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  kritikuojama įvairiais aspektais. o ne sausio  mėn.  sumokėtas  mokestis.  kurių  viena  iš  išvadų  prieštarauja  populiariai  nuomonei.  Statistikos  departamento  duomenimis. kad  viena  iš  galimų  jos  pasekmių  –  daugiau  paskatų  ūkio  subjektams  neoficialiai  vykdyti  ekonominę  veiklą.  sumažėjęs  dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis šalyje. II ketv. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2008–2009 m..  litų. Be to. surinkta 3 7890. t.110216 858703 971393 1390698 2008 m.  didėjant  mokesčių  tarifui. 2009 m. siekė 257.  Statistikos departamento duomenimis.  kadangi  mokesčių  mokėtojas  (fizinis  asmuo). gyventojų pajamų mokesčio iš viso su‐ rinkta  5 106. y.  Finansų  ministerijos  teigimu.  II  ketv. gruodžio 1 d.  slepiama  pajamų  dalis  mažėja.  VMI  duomenimis. III ketv.  Vis  dėlto.  kad  susidarė  tam  tikras  sunkiai  nutraukiamas  ciklas  –  gyventojai mano. susijusių su individualia veikla. Kita vertus.  siekė  5.  Taip  pat  reikėtų  atkreipti  dėmesį  į  tai.  kad  šešėlinė  ekonomika  gerokai  išaugo.. litų.  2009 m.4 litų.  Tačiau  tų  pačių  ekspertų  nuomonės  grindžiamos  gyventojų  apklausomis.  2008–2009  m. mažiau nei  2008  m.6 proc. 4.  Todėl  gali  būti. egzistuoja teorinių mokesčių vengimo  modelių. litų  1600000 1400000  1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 I ketv.  mokesčio pajamų planas įvykdytas 87.  tuo  tarpu  ekspertai.7 proc.  kad  anksčiau  ši  problema  nebuvo  aktuali.  dėl  padidėjusio  mokesčių  tarifo  turėdamas  potencialiai  mažiau  pajamų.8  proc. kad dėl 2008 m.  GPM  nepriemoka  2009  m.  dėl  sumažėjusio  mokesčio  tarifo  ir  pasikeitusios  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarkos  nacionalinis  biudžetas  prarado  250  mln.3  mln.  surinkta  25. be to.1 proc.  2008 m.  kadangi  už  praėjusį  mokestinį  laikotarpį  turėjo  būti  pateiktos  metinės  gyventojų  pajamų  mokesčio  deklaracijos.  mokesčio  pajamų  planas  įvykdytas 94 proc.  kadangi  gruodžio  mėn.  –  jau  13.  kad  šešėlinės  ekonomikos  dalis  ir  anksčiau  buvo  panašaus  lygio.  atrodytų.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  jog  neapskaitomos ekonomikos dalis tik didės.  neigiamą  visuomenės  nuomonę  sustiprina  ekspertų  teiginiai.  surinkta  daugiau  gyventojų  pajamų  mokesčio  nei  I  ar  III  ketv.  vadovau‐ damiesi  gyventojų  apklausų  rezultatais.  bet  sumažėjus  nacionalinio  biudžeto  pajamoms  buvo  atsigręžta  ir  į  mokesčių  vengiantį ekonomikos sektorių.  Kita  vertus.      44 HIPOTEZĖS DĖL ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS.  didesnė nei 2008 m. buvo 36.  gruodžio 1 d.2 mln.  teigia. y. litų.  jog  didėjantys  mokesčių  tarifai  turi  neigiamos  įtakos  mokesčių  mokėtojų  elge‐ siui.   „FENIKSO SINDROMAS“    2008  m. padidėjusių verslo liudi‐ jimo kainų ir kitų įmokų. IV ketv.  mažiau  pajamų  nei  2008  m.  o  iki  kitų  metų  gegužės  1  d. II ketv. – 2 052.  ka‐ dangi  paprastai  manoma.  t.7  litų.  vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 2 151.  Reikia  atkreipti  dėmesį ir į tai.  savarankiškai  besiverčiančių  eko‐ nomine veikla. I ketv. tūkst.  kad  šešėlinė ekonomika susilaukė daugiau dėmesio būtent  ekonominio  nuosmukio  metu. 2010 (49)    4 pav.  IV  ketv.  išsiskiria  didesnėmis  pajamomis.     2008  ir  2009  m.  o  2009  m.  mažėjo  gyventojų. Esama nuomonių.  litų. y. šis argumentas      . 2008 m. 971414 848718 1492821 1251348 1.. y. o 2009 m.  bus  mažiau  linkęs rizikuoti.

  kad  net  gyventojų  kalbos  apie  gautas  neapmokestintas  pajamas  yra  labiau  retrospektyvios.  Tokiu  atveju  senoji  įmonė  turi  sumokėti  PVM  nuo  parduotų  prekių.  pabaigoje  įvykdyta  mokesčių  reforma  buvo  didžiausia  nuo  narystės  Europos  Sąjungoje  pradžios.  tačiau  dėl  padidėjusių  tarifų  akcizų pajamos.. (4. pelno mokesčio –  tarifus. panaikin‐ ta  didžioji  dalis  PVM  lengvatų..  padidėjo  visų  pagrindinių  akcizais  ap‐ mokestinamų  prekių  akcizų  tarifai.  Be  to..       bet  ir  sumažės  galimybės  finansuoti  valstybės  vykdo‐ mas  funkcijas.  sumažėjusi  mokesčio  bazė  (dėl  kritusio  darbo  užmokesčio  ir    45 .2 proc.  Greičiausiai  dalis  jų.  Vis  dėlto.  nors  šiuo  metu  tie  patys  gyventojai  neapmo‐ kestinamųjų  pajamų  nebegauna  arba  jų  srautas  yra  sumažėjęs.4 proc.  ši  reforma  padėjo  surinkti  1495  mln. artimiausiais mo‐ kestiniais laikotarpiais daugiau pajamų iš šio mokesčio  tikėtis nereikėtų.  Iš  tiesų  gali  būti.  o  ne  faktinius  veiklos  rezultatus.  kad  pastarosios  staiga  pradėtų  didžiąją  (sumažėjusio) darbo užmokesčio dalį mokėti neoficia‐ liai.  pirmiausia  ėmė  mažinti neoficialias išmokas darbuotojams.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  įgyja  teisę  į  PVM. Tokiu atveju valstybės biudžetas kelis kartus  netenka  PVM pajamų – anksčiau įsteigta įmonė nesu‐ moka  PVM.  nors  planas  viršytas.  keistas  dukart.  Finansų  ministerijos  duomenimis. y.  Kita  vertus.  tarifas.  Reformos  tikslas  buvo  užtikrinti.  įmonės  veikla  yra  nutraukiama  (skelbiamas  bankrotas).  iš  susijusio  asmens  įsigijęs  ilgalaikio  turto  (ar  prekių).  palyginus  2008 ir 2009 m.  Šio  modelio  esmė  yra  tokia:  sukaupus  tam  tikrą  mokesčių  nepriemokos  (ar  kitokių  kreditorinių  įsipareigojimų)  sumą.  reikalingo  veiklai  vykdyti. padidintas pelno mokesčio  tarifas  ilgai  toks  neišliko  ir  2010  m.4  proc. palyginti su 2008 m. y.  kad  staiga  šešėlinė  ekonomika  suklestėjo.  nebegaudamos  pakankamai  užsakymų.  Be to.    IŠVADOS    2008  m..  kad  2009  m.  kad  eko‐ nominio nuosmukio metu į nacionalinį biudžetą pateks  pakankamai  pajamų.  Atkreiptinas  dėmesys  ir į dar vieną aplinkybę –  jei  vis  dėlto  ekspertai  yra  teisūs  ir  neapskaitomų  pardavimų sumos išaugo ir ateityje dar didės.  Naujoje  įmonėje  dažniausiai  dirba  tie  patys  darbuotojai..  o  naujoji  įmonė  atskaito  PVM.  tačiau  jos  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įsteigta  įmonė.  t.  sunku  patikėti.  susimažina  mokėtiną  PVM  arba paprašo grąžinti PVM iš valstybės biudžeto.  buvo  sumažinta)..8  proc. kad  mokesčiai  yra per dideli ar (ir) iš mokesčių surinkti pi‐ nigai  neteisingai  panaudojami  (pvz.  tarifas  2009  m. akcizo.  pasireiškia  mokesčių  sistemos  teisin‐ gumo suvokimo veiksnys – gyventojams manant.  Surinkto  gyventojų  pajamų  mokesčio  suma  2009  m. Tai sukėlė daug nepatogumų mokesčių mokė‐ tojams ir mokesčių administratoriams.  2009  m.  tačiau  nutraukia  veiklą  to  nepada‐ riusi.  Tai  būtų  galima  paaiškinti  pelno  mokes‐ čio  sąryšiu  su  ekonomikos  ciklais  ir  užsienio  investuo‐ tojams  mažiau  patraukliu  šalies  įvaizdžiu. palyginti su 2008 m. pastaraisiais PVM surinkta 26.  aukščiau  išdėstytų  samprotavimų  ne‐ pakanka  paneigti.  Nors  pačių  prekių  pardavimas  smuktelėjo.  prieš  skelbiant  bankrotą  anksčiau  įkurtos  įmonės  turtas  (įranga. taip pat pakeis‐ ta  neapmokestinamojo  pajamų  dydžio  skaičiavimo  tvarka.  Tai  daugiausia  lėmė  pasikeitęs  GPM  tarifas.  ypač  kai  kartu  didinami  svarbiausi  mokesčiai. sumokėtų  mokesčių  ir  pagrindinių  makroekonominių  rodiklių  atotrūkis iš tiesų yra didelis ir sunkiai paaiškinamas. y.  Įvertinus  faktą.  o  mokesčio  permoka  gerokai  sumažėjo  (tiksliau.  t.  t.  atskaitą. 2010 (49)    labai  patogus  kritikuojant  naująją  šalies  valdžią.  2009  m.  per  pastaruosius  metus  padidėjo  nuostolingai  dirbančių  įmonių  dalis  ir  nemažai  mokesčių  mokėtojų  pasirinko  mokėti  avansinį  pelno  mokestį  pagal  numanomus.  kad  ekonominio  sunkmečio  metu  verslininkai  ir  gyventojai  yra  labiau  linkę  vengti  mokesčių.  vėl  grąžintas  15  proc.  2008  m.  kalbama  apie  ankstesnę  padėtį.7 mlrd.  Nerimą  kelia  pastebimai  spartesnis  PVM  pajamų  mažėjimas.  Ekonominiu  sunkmečiu  vienas  mokesčių  ven‐ gimo modelis tikrai tapo populiarus – tai „fenikso sin‐ dromas“.  buvo  25.  trūks  informacijos  apie  realiai  šalyje  sukuriamą BVP ir jo kitimo tendencijas. y..  jie  bus labiau linkę užsiimti oficialiai neapskaitoma veikla  arba  pirkti  neapmokestintas  prekes.  To  buvo  siekiama  didinant  svarbiausių mokesčių – PVM.  pajamos  iš  mokesčių  (į  valstybės  biudžetą)  sumažėjo  26.  mažiau.  Žinoma.  kuris  yra  daugiausia  valstybės  biudžetui  pajamų  duodantis  mokestis. litų).  t.  mažesnė  nei  2008  m. praktiškai nesu‐ mažėjo.  Atskiriant  privalomojo  sveikatos  draudimo  įmokas buvo sumažintas GPM tarifas.  įmonėms  atleidžiant  darbuotojus  ir  trūkstant  lėšų  tarpusavio  atsiskaitymams.  sumokėta  pelno  mokesčio  suma  buvo  40.  iššvaistomi).  pvz.  sumokėto  už  tokį  turtą. iki 20 proc.  PVM. mažesnė.  litų  papildomų  mokestinių  pajamų..  Didėjantis nedarbo lygis iš dalies taip pat galėtų  paneigti  teiginį.  palyginti  su  2008  m.  palyginti su galutinio vartojimo sumažėjimu.  susijusį  su  įsigytu  ilgalaikiu  turtu. Be to.  prekės)  yra  perduodamas  naujajai  įmonei.  taip  pat  ir  neoficialių.  o  naujas  PVM  mokėtojas. tuomet  valstybės  biudžetas  ne  tik  praras  mokesčių  pajamas.   2009 m.  be  to.

  Padidėję  mokesčių  tarifai  ir  sumažėjusios  na‐ cionalinio  biudžeto  pajamos  iš  pagrindinių  mokesčių  sukėlė daug diskusijų dėl to. Nr.  2008  ir  2009  m.  8.  6.  Interneto  prieiga:  http://www. 35‐1271).  valstybės  biudžeto  vykdymo  duomenys.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  nacionalinis_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  Vis  dėlto  akivaizdu.lt/web/finmin//  auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/  valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).finmin.  9..  Lietuvos  Respublikos  pridėtinės  vertės  mokesčio įstatymas (Žin. Nr.  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymas (Žin. 110‐3992).  kuris  ir anksčiau galėjo būti palyginti didelis. p.  Atrodo. 2002. nacionalinio biudžeto vykdymo  duomenys  ir  apžvalgos.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija.  Allingham. 2002.  Lietuvos  Respublikos  finansų  ministerija. 73‐3085).finmin. kad dabar gyventojai ir ekspertai vieni kitiems  teigia apie vis didėjantį šešėlinės ekonomikos mastą ir  patvirtina savo neigiamus lūkesčius.lt/  web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_  pajamos/valstybes_biudzetas (žiūrėta 2010‐06‐05).  2001. Nr..  G. V.  7.      46   .  tačiau  ekonominę  veiklą  tęsia  naujai  įkurta  įmonė. kad ankstesniais laiko‐ tarpiais.. 2008 ir 2009 m.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_  komentarai/seseline_ekonomika_lietuvos_ir_kitu_  saliu_patirtis/5745 (žiūrėta 2010‐06‐05). Susidaro įspūdis.  lt/index. ar mokesčių reforma pa‐ siteisino  ir  ar  ji  neprisidėjo  prie  šešėlinės  ekonomikos  augimo šalyje.  M. 323–338. 2010 (49)    išaugusio nedarbo lygio).  Šiuo  atveju  valstybės  biudžetas dėl nesumokėto ir be pagrindo susigrąžinto  PVM nukenčia keletą kartų.  Interneto  prieiga:  http://www..  2008  ir  2009  m. 2001.  1972:  Income  Tax  evasion:  A  theoretical  analysis..  Journal  of  Public  Economics 1. 98‐3482). Nr.  Sandmo.  šešėlinė  ekonomika  neegzistavo  arba  jos  lygis  problemų  nekėlė.  ka‐ dangi  toks  mokesčių  vengimo  būdas  yra  patogus  būtent  ekonominiu  sunkmečiu:  vienai  įmonei  sukau‐ pus  finansinių  įsipareigojimų  naštą.  Lietuvos  Respublikos  akcizų  įstatymas  (Žin.  4.    LITERATŪRA    1. Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir  kitų šalių patirtis.  3.              2.  Tačiau  pradėjus  trūkti  lėšų  buvo  atsigręžta  į  neapskaitomos  ekonomikos  sektorių.  Interneto  prieiga:  http://www.  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio  įstatymas (Žin. Interneto prieiga: http://www.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.finmin.lrinka.  jos  veikla  nutrau‐ kiama  skelbiant  bankrotą.  kad  viena  iš  mokesčių ven‐ gimo  formų  –  „fenikso  sindromas“  –  suaktyvėjo.  A. Žukauskas.  kai  valstybės  biudžeto  pajamos  kėlė  mažiau  rūpesčių.  5.  VMI  administruojamų  nacio‐ nalinio  biudžeto  pajamų  surinkimo  duomenys  ir  apžvalgos.

  pvz.     METODIKOS APŽVALGA    Šiame skyriuje aprašomi CI modeliavimo etapai.  priklausančių  įvairioms  sritims. (1)  kur:  X  –  rodiklių.  tendencijas. yra reikalingi nu‐ statant  finansinius  ir  politinius  prioritetus.  Šiame  darbe  pateikiamas  naujas  sudėtinis  ro‐ diklis.  nusa‐ koma  ne  tik  šalies  ekonomikos  raida.   Kaip  pavyzdį  galima  nagrinėti  pastarąją  ekonominę finansinę krizę. o  pačios sritys dažnai skirstomos į mažesnes dalis.  bet išplito ir pasauliniu mastu.  Darbe  apibūdina‐ mas  šis  rodiklis  ir  pateikiama  jo  kūrimo metodika.  competitiveness  index). vertinant BVP  pokyčius.  suteikia  galimybę  palyginti  atskirų  šalių  raidą.  žmonių  gyvenimo  kokybę  ir  technologijų plėtrą [5]. t.  išsamiai  apibūdinantys  Lietuvos  ūkį.  W – svorių matrica.  kaip  rodiklis  labai  dažnai  pasirenkamas  bendrasis  vidaus  produktas  (BVP).ruksenaite@vgtu.  krizė  prasidėjo  tik  2008  m. jurga. 10223 Vilnius  El.  Pavyzdžiais  galėtų  būti  konkurencingumo  indeksas  (angl..  Taigi. sudaryta iš atskirų rodiklių  duomenų svorių. socialinę  aplinką  ir  kitas.  Šiame  darbe  daugiau  akcentuojamas  svorių  nustatymas.  ketvirtąjį  ketvirtį –  taip  rodė  statistiniai  BVP  duomenys.  Sudėtiniai rodikliai (angl. kuri palietė ne tik Europą.  Rodikliai.  verslo  statistika  gali  būti  skirstoma  į  pramonės.  šalinami  iš  tolimesnės  analizės.75 )  koreliuoja  su  i * BVP. 2010 (49)    SUDĖTINIAI RODIKLIAI – PAPILDOMAS MATAS LIETUVOS EKONOMIKAI VERTINTI    Dokt.  Šiam  rodikliui  suda‐ ryti buvo naudojami skirtingi socialiniai ir ekonominiai  rodikliai. composite indicator –  CI) padeda įvertinti šalies vystymąsi. Lietuvoje.  CI  leidžia  paly‐ ginti  skirtingus  objektus  kompleksiškai.  Tačiau  tam tikri rodikliai prasidėjusį ekonomikos nuosmukį ro‐ dė  gerokai  anksčiau:  pradėjo  mažėti  statybų.   Sudėtinio  rodiklio  matematinis  modeliavimas  susideda  iš  keleto  etapų:  atrenkami  paplitę  rodikliai.  pirmiausia  pasirenka‐ mas pirminis rodiklių rinkinys  X i .  iškyla  matematinis  uždavinys  sukurti  sudėtinį  rodiklį.  atspindintys  įvairius  Lietuvos  ekonomikos  aspektus.  pra‐ monės produkcijos mastas ir t.     Apibrėžkime  CI  kaip  duotą  matematinę  funkciją‐modelį:  CI = ƒ(X.  Atrinkti  n < n   rodikliai  yra standartizuojami – įgauna nulinį vidurkį ir  vienetinę dispersiją. t.. verslo statistikos.  Naujojo  rodiklio  pokyčiai  ly‐ ginami su BVP raida.  apimant  įvai‐ rias sritis: ekonomiką. 11....  kuriuose  pagrindžiamas  teiginys.  Pirmame ir antrame etape (etapai susieti) pasi‐ renkamas  pirminis  rodiklių  rinkinys  X  ir  sumažinama  rodiklių  aibė.  bet  ir  atskirų  gyventojų  turtingumas  ar  skurdas. pvz.      47 .  vienam  gyventojui  tenkančio  BVP.  kurie  silpnai  ar  vidutiniškai  ( ρ X . technologinę pažangą.  pvz.  Naudojant  CI  dažniausiai  yra  vertina‐ mos  atskiros  valstybės  regionų  arba  pasaulio  mastu.  kuris  leistų  tiksliau  ir  objektyviau  įvertinti šalies ekonomikos tendencijas.  Analizuojant  šio  rodiklio.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tačiau  pastaruoju  metu  galima  rasti  vis  daugiau  straipsnių. Jurga Rukšėnaitė  Vilniaus Gedimino technikos universiteto   Fundamentinių mokslų fakulteto  Matematinės statistikos katedra  Saulėtekio al.  kad  BVP  ne  visada  atspindi  tikrąjį  šalies  vystymąsi. Toliau yra  vertinama kiekvieno rodiklio koreliacija su pagrindiniu  ekonomikos  indikatoriumi  –  BVP.  statybos statistiką ir t. BVP < 0. rodikliai agreguojami – taip gau‐ namas  sudėtinis  rodiklis.  Modelyje  paliekami  informatyviausi  ro‐ dikliai. pa‐ remta  faktorinės  analizės  teorija.. Trečiame etape nustatomas kiekvieno rodiklio  svoris formulėje (1).  jų  tinkamumui  įvertinti  naudojama  faktorinė  analizė. rinkinys. W).  žmogaus  socialinės  rai‐ dos indeksas (angl. kartu pateikiamas siūlomo metodo pritai‐ kymas šalies ūkio tendencijoms vertinti. human development index) ir kiti.    Rodiklių matricos X nustatymas  Pradedant  konstruoti  CI. technologijų ir pan. i = 1. kuris gali būti priemonė analizuojant ir vertinant  Lietuvos  ekonomikos  tendencijas.lt      Norint  apibūdinti  šalies  ekonomikos  vystymąsi.n* . p.  nustatomas  kiek‐ vieno  rodiklio svoris.

p .  Kuo  didesnė  sijos DYi  įvertis.   (7)  j =1 m Turint  koreliacijų  matricą  RXX. i = 1...  loadings)  matrica. 2)  DY1 m i =1 m def i.  tenkinančių  FA  pašalinami iš tolimesnės analizės.  hi2   (9)  buvo  mažiausias  rinkinyje:  hi2 < 0. reiškia.   FA modelio prielaidos:  1.  ar  koreliacijų  matrica  yra  vienetinė:  R = 1  (visi  stebimi  kintamieji  nekoreliuoti). ∧ j = 1..  Mejerio  ir  Olkino  (KMO) duomenų tikimo faktorinei analizei testai..   Faktorių svorių įverčiai apskaičiuojami taip:  ∧ l ij = a ji s 2 (Y j ) .  kurią  2 sąlygoja latentiniai bendrieji faktoriai (bendrumą  hi ).  kai  kuriose  straipsnio  vietose  skliausteliuose  bus  nurodytas  ir  angliškas  terminas  loadings..  egzistuoja  aibė  matricų. Y p . tuo duomenys labiau tinka FA modeliui.   ≥DY2 ≥..  Šiuo  atveju  faktoriais  F j   laikomos  sunormuotos  pagrindinės  komponentės. i.m. todėl  jų įvertinimas nebus akcentuojamas.  charakteringieji  faktoriai  Ei   nekoreliuoti. kiekvieną  KMO reikšmė.  gaunami  koeficientų  α ij .  ∧ ∧ kartą pašalinant tą rodiklį  X i . j = 1.. faktorių rinkinių gali būti daugiau nei vienas..  Bar‐ tlett’s  test  of  sphericity)  ir  Kaizerio.  Taigi  ir  faktorių  skaičius atitinkamai bus p.  t.  KMO  matas  vertina.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI..  o  disper‐ sija DFj = 1.   modelio (2) prielaidas.  2.  faktorių  išskyrimas  priklauso  nuo  pasirinkto  metodo.  po  vieną  nareikšmė.  Bartleto  sferiškumo  testas  tikrina  hipotezę  H 0 . čia  j = 1.  (Norint  atskirti  FA  svorius  nuo  galutinių  CI  svorių.  Pačių  faktorių  ir jų specifiškumų įverčiai nenaudojami. p ∧   (8)  .  ar  duomenys  tinkami  FA  modeliui:  Faktorių išskyrimas ir sukimas  Faktoriams  išskirti  pasirinktas  pagrindinių  komponenčių  analizės  (PKA)  metodas.  3. .  (2)  L  –  svorių  (angl.  kol  gaunamas  rodiklių  rin‐ mumas FA:   kinys  X. j = 1.m.  bendrumų  hi2   ir  specifiškumų  τ i   įverčius.  Suformuluojamas  PKA  uždavinys:  rasti  pagrindinių komponenčių tiesines daugdaras:  Y1 = ∑ α1 j X j .   FA  modelyje  kiekvieno  pradinio  kintamojo  X i   dispersija  skaidoma  į  dvi  dalis  –  dispersiją.   i =1 3) ∑ Yi = ∑ X i = S .. kur išskirti faktoriai gerai paaiškina kiekvieną  ∑i ≠ j rij X i .   48   .. faktoriai Fj ir Ei  nekoreliuoti.  2.)  Naudojant FA modelį reikia atsižvelgti į faktorių  pasirinkimo problemas:  1.   D D       (5‘)  Išsprendus  PKA  uždavinį..  (3)  ~ Naudojami  bendrumų  įverčiai  hi . 2010(49)     Apibrėžkime  tiesinį  faktorinės  analizės  (FA)  modelį:  X = LF + E. m   įverčiai  aij   ir  m  pagrindinių  komponenčių įverčiai:  Y i = ∑ aij X j . Y j ) = 0.  kurių  MSAi   reikšmė  žema. i = 1.  Darbe  naudoti  Bartleto  sferiškumo  (angl.  galima  apskaičiuoti  bendruosius  faktorius  Fj...  r ij   – dalinės  čia ir (8)  s 2 (Y j )  – i‐osios komponentės disper‐ koreliacijos  koeficientas  (tarpusavio  koreliacija  nusta‐ toma  pašalinus  likusių  rodiklių  įtaką)..  Pradiniai  rodikliai  pagrindinėmis  komponen‐ tėmis išreiškiami taip:   X i = ∑ α jiY j .  kurios  paaiškina  ne  mažiau  kaip  95  proc.. i ≠ j .  Tokiu  būdu  sumažinama  rodiklių  aibė:  MSAi = . nevienareikšmiškas interpretavimas.  E  –  charakteringųjų  faktorių vektorius.  F  –  čia  latentinių  faktorių  matrica.  norint  įvertinti rodiklio  X i  tinkamumą modelyje:  hi2   hi2 = ∑ l 2 = ∑ a 2 s 2 (Y j ).  Panašiai  įvertinamas  kiekvieno  rodiklio  tinka‐ Procedūra  kartojama  tol.  bendrosios  dispersijos.  ir  dispersiją.  (5)  j =1 j =1 m m su sąlygomis:  1)  cov(Yi .  kurią  lemia  bendraisiais  faktoriais  nepaaiškinama  paties  kintamojo  variacija  (specifiškumą  τ i )  [2].  3.m .  ∑i ≠ j rij + ∑ i ≠ j r ij Gautoji  faktorių  svorių  matrica  L  yra  nevie‐ Rodikliai. ≥DYm . kurio bendrumų įvertis  Jeigu  KMO < 0.8 .   (4)  ~ R n → R m .  FA modelis (2) taikomas keletą kartų.  bendrieji  faktoriai  F j   nekoreliuoti.m   (6)  j =1 ∧ m Pasirenkama  prielaida  palikti  pirmąsias  p  kom‐ ponentes  Y1 . kad FA modelio taikyti negalima.  Jeigu  hipotezė  H 0   priimama.  o  DEi = τi.  faktorių  svorių  l ij .    (9)  ji ji j =1 j =1 ∧ ∧ k ∧ k ∧ čia  rij   –  koreliacijos  koeficientas. 2 KMO = ∑ ∑ i ≠ j rij ∑ ∑ i ≠ j rij + ∑ ∑ i ≠ j r ij ~ .  y. Ym = ∑ α mj X j .5  – duomenys netinkami modeliui. i = 1...

  kad  duomenys  formulėje (1) CI = ƒ(X. Bar‐ 4)  wi = wIC / ∑ wIC – normalizacija.  Toliau  šiame  darbe  ir finansai  vesticijos   bus  naudojamas  Nicoletti  pasiūlytas  metodas  (Nico‐ Pramonės produkcija  0. Šiuo  metodu  ieškoma  kuo  paprastesnės  struktūros  L.  2000).971  paprastosios svorių matricos  L struktūros. kad gautus  rezultatus būtų lengviau interpretuoti ir lyginti su BVP.  1 p m 4 p m 2 2 ( ∑ m ∑ lij − ∑ ( ∑ lij ) ) .  k = 1.  kad  i Taigi. kurią būtų  Verslo sta‐ Mažmeninės prekybos  tistika  maitinimo ir gėrimų teikimo  galima  panaudoti  CI  svoriams  vertinti. p  [4]. Stipriausiai su BVP koreliuojantys rodikliai  X i    max(V ) = 2 čia  lij  – svoriai i‐ojo kintamojo j‐ajam faktoriui. BVP   0..01 .  kurių  koreliacija su BVP yra didžiausia.  1  lentelėje  yra  pateikta  keletas  rodiklių.809. Rusijos krizės įtakos kai  kuriems  statistiniams  rodikliams  iki  2000  m.  IC k Duomenų  kokybė  ir  tinkamumas  FA  buvo  pati‐ k *i *i krinti naudojant teorinėje dalyje aprašytus testus.  kurie  *  Pearsono  koreliacijos  koeficientas.  todėl  sten‐ giamasi rasti struktūrą.  intermediate  compo‐ i prekyba  sites) ( IC k ). ( ρ X .965  * turimos  pasuktosios  matricos  L .  leidžiantis  įvertinti  svorius  iš  Ekonomika  Tiesioginės užsienio in‐ 0.  loadings)  matrica  L ).   menys sezoniškai išlyginti bei standartizuoti.   Šiam tikslui įgyvendinti darbe naudotas ortogona‐ lusis  faktorių  sukimas  (Varimax  metodas).75 ).  Pirminė  statistinių  duomenų  analizė  ir  2 ~ lij faktorių išskyrimas.T . BVP ≥ 0. auto‐ mobilių degalų prekybą  Eksportas    49 . Taip pat buvo analizuojami atskirų rodiklių  2 bendrumai  hi   ir  buvo  palikti  tik  tie  X i . jeigu j = k  – svoriai  IC k .  Ketvirtinis  rodiklių periodiškumas buvo pasirinktas tam.  kad  faktorių  bendroji  dispersija  būtų  kuo  didesnė. Paprastai sakant. fakto‐ riai išlieka nekoreliuoti (po faktorių sukimo gaunama nau‐ * ja  svorių  (angl.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. kad kiekvienas  rodiklis yra susijęs tik su vienu faktoriumi. panašią į paprastąją.  gautas  svorių  vektorius  W  naudojamas  pasirinkti  rodikliai  tarpusavyje  koreliuoja. šis meto‐ das  didesnius  svorius  suteikia  tiems  rodikliams. t.  1)  l ij = .     CI  svoriams  įvertinti  naudojamas  algoritmas  Pagrindiniai atskirų analizės etapų rezultatai  (formulėse yra anksčiau apibrėžti rodikliai):  1. jį 1947 m. simple stuc‐ ture) pavidalą (šis terminas gana senas.  reiškianti. norint išvengti 1998 m.8 .  nes  šis  meto‐ das po sukimo išlaiko faktorių ortogonalumą.  Paprastai  pasukus  faktorius  negaunama  prekyba  0. Palikti tik  ⎨ i ICk tie  X i . kurie pastebimai koreliuoja su  BVP.955  pinius  sudėtinius  rodiklius  (angl.  kurių  technika:   2 hi > 0.  todėl  reikalin‐ veiklos apyvarta   gas  teorinis  metodas. likusieji buvo pašalinti.aprašė  Thurstonas).  t = 1.  laikotarpis.  reikšmingumo  lyg‐ muo – 0. Paprastoji struktūra reiškia.  Iš  socialinės‐ekonominės  srities  buvo  pasirinkti  * įvairūs rodikliai ( n = 41 ).957  Verslo sta‐ letti  et  al.  duo‐ ~ ⎧ i 2)  wi = ⎪max l ij .  Maksimi‐ zuojamas paprastumo matas yra apibrėžiamas lygybe:  PRAKTINIS METODO TAIKYMAS     Darbe  naudoti  Statistikos  departamento  Rodiklių  duomenų  bazės  duomenys.  kurie  stipriai  koreliuoja  su  BVP  ⎪ j≠k ⎩ 0.974  CI  reikšmes.957  tistika  rius (angl.    (12)    Mažmeninės prekybos apyvar‐ ta.  kurio  esmę  sudaro  didžiausius  svo‐ Apdirbamosios gamybos  0..  KMO  testu  buvo  gauta  reikšmė  0.  Pasirinktas  2000–2009  m. išskyrus variklinių  transporto priemonių ir  motociklų prekybą..   Pirmiausia  buvo  atlikta  pirminė  statistinių  Sj duomenų  analizė:  įrašytos  trūkstamos  reikšmės. konstruojant CI.  Varimax  metodas  dažnai naudojamas ekonominiuose tyrimuose [1.  labiau koreliuoja su atitinkamu faktoriumi.   CI (t .  (10)  j =1 i =1 m 2 j =1 i =1 Sritis  Rodikliai  Xi   Koreliacijos  koeficientas  ρ X i . tiesiogiai įtakojantis  Užsienio  0.  (11)  k k tletto  sferiškumo  testas  atmetė  hipotezę  H 0 .   CI  gauti  buvo  pasirinkta  tiesinė  agregavimo  tinkami FA. loadings) turinčių faktorių grupavimas į tar‐ pramonės produkcija   Užsienio  Importas  0.    1 lentelė. w) = ∑ X i (t ) ⋅ wi . 2010 (49)    Iš to kyla teorinis uždavinys – faktorių svorių ma‐ tricai suteikti paprastosios struktūros (angl. y. 3].996  Verslo sta‐ tistika  Svorių įvertinimas ir agregavimas  Indikatorių  svorių  parinkimas  yra  vienas  iš  esminių žingsnių. W).   i i 3)  w*i = wIC ⋅ S j / S  – korekcija.  Praktiškai  tai  sunkiai  įgyvendinama.

647  0.875  0.759  0.    2. 2010(49)     Po analizės likusių rodiklių  X i  ( m = 13 ). apimtis to meto  kainomis.   2.554  0.416  0. automobilių degalų prekybą.  Analizėje  naudojamas BVP yra standartizuotas (2000 m. loadings) matrica L.  Taip  pat  galima  pastebėti.766  0.  kurios  paaiškina  96.  faktoriams  sukti  buvo  pasirinktas  Varimax  metodas. kurie  naudojami darbe.  SMV  –  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  didmeninės  ir  mažmeninės  prekybos  bei  remonto apyvarta.   50   .148  0.093  0.  Pritaikant  CI  svorių  vertinimo  metodą.  3.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. reikšmės:   EM – užimtieji.  NRB – negyvenamieji pastatai.2   (žr.488  0.676  0.082  0.  tonų.940  0.348  0.  Proceso  pabaigoje  buvo  išskirtos  dvi  pagrindinės  komponentės.  Naudojant  L   svorius  ir  dydžius  S j   įverti‐ nami koreguotieji faktorių svoriai (angl.  Atrenkami  tarpiniai  rodikliai.117  0.  algoritme  naudojamos  rodiklių  X i   dispersijų  dedamosios  sumos  S   ( S1 = 6.738  0.  bendros  dispersijos.   4.  Norint  supaprastinti  matricos  L  struktūrą.715  0.056  0.  kurias  paaiškina  faktoriai  j = 1.883  0. Svorių vektoriaus įvertinimas.058  0.  kad  sukonstruoto  CI  ir  BVP  2000–2008 m.  Taip  pat  buvo  įvertinta  svorių (angl.  Dėl  šios  priežasties  toliau  buvo  taikomas  svorių  įvertinimo  metodas.627  0.  kad  CI  prasidedantį  ekonomikos  smukimą  rodo  ketvirčiu  anksčiau  nei  BVP.070  0.087  0. Svoriai normalizuojami. loadings). kitimo tendencijos buvo labai panašios.     2 lentelė.    Trumpai aprašysime algoritmo etapus:   * 1.  EXP – eksportas. sezono įtaka pašalinta.   MAN  –  apdirbamosios  gamybos  pramonės  produkcija.  CPI – vartotojų kainų indeksas.737        3 lentelė.  PPI – gamintojų kainų indeksas.781 ).066  0. Svorių (loadings) matrica L  pasukus faktorius  *   Rodikliai   Faktoriai  1  2  EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.  (5‘).066        CI IR BVP PALYGINIMO REZULTATAI    Sukonstruoto  CI  ir  BVP  indekso  lyginamosios  analizės  grafinis  vaizdas  pateikiamas  1  pav.980  0.062  0.  Kaip įprasta. pasukus faktorius nebuvo gauta matricos  L*  paprastosios  struktūros  (2  lent.745  0.847  0.  kad  naudojamos  kiek  skirtingos  skalės.080  0.  S   įvertis  ∧ S = 13 ).).  tūkst..  išskyrus  variklinių  transporto  priemonių  ir  motociklų  prekybą.  IMP – importas.626  0.702 ir  S 2 = 5.  FBS  –  mažmeninės  prekybos  maitinimo  ir  gėrimų teikimo veiklos apyvarta.080  0.  CES  –  inžineriniai  statiniai.880  0. vidurkis  atitinka 1).  GRT  –  pervežta  krovinių  geležinkeliu.810  0.081  0. gaunamas rezultatas  ∑ wi = 1  (3 lentelė).648  0.  matyti.  Iš  1  pav.  RTEM  –  mažmeninės  prekybos  apyvarta.434  0.  kurių  kore‐ guotieji svoriai yra didžiausi.  Dėmesys  atkreiptinas  į  tai.  FDI – tiesioginės užsienio investicijos.246  0.02  proc.  apimtis  to  meto  kainomis.  Išsiskiria 2009 m.  BVP  skalė  –  dešinėje.  Panaudojant  santykius  S j / S   gaunami  agreguoti tarpiniai rodikliai.664  0. kai Lietuvoje ekonomikos krizė buvo  pasiekusi  viršūnę. Svorių vertinimo rezultatai    Rodikliai  CI svoriai  wi   EM  MAN  RTEM  SMV  IMP  EXP  GRT  FDI  CPI  PPI  NRB  CIS  FBS  0.

0 1.8 1.  W. Vilnius: TEV. Pokyčiai. No.2 1. palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu..  research  &  evaluation. E.   3.  1989:  Factor..  discriminant and cluster analysis (in Russian).  Practical  assessment.  Costello.  O.  V.pdf.0 2001 III 2002 III 2003 III CI 2004 III 2000 I BVP indeksas (2000 – 1)   2 pav.  2002:  Statistika ir jos taikymai II.  Economics  Department  Working  Papers.  J.  tačiau  2009  m..  kad  pastaraisiais  metais  Lietuvos  BVP  ne  visai  tiksliai  atspindėjo  bendrą  šalies  ekonomikos  būklę.  2. Fitoussi J. Sen A.  Lyginant  jo  ir  BVP dinamiką matyti.        51 .  Scarpetta. 1–9. P.0 2. 2010 (49)    3. p. 226.  Muller.0 2001 I 2002 I 2003 I 2004 I 2005 I 2006 I 2007 I 2008 I 2005 III 2006 III 2007 III 2008 III 2009 I 2000 III 2009 III 2009 III 1 pav. Moscow:  Finance and statistics. Sukonstruotas CI ir BVP indeksas  2.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2005:  Best  Practices  in  Exploratory  Factor  Analysis:  Four         Recommendations  for  Getting  the  Most  From  Your  Analysis.  Atlikta analizė leidžia teigti.  S.fr/documents/  rapport_anglais..4 1.5 2.   5.  and  Boylaud.  analizuojami  lygiagrečiai  su  BVP.).  O.  G.  OECD..  B. Stiglitz J. 2009: Report  by  the  Commission  on  the  Measurement  of  Economic  Performance and Social Progress.6 1.  Murauskas.  duotų  bendresnį  ir  aiškesnį šalies ekonomikos vaizdą. kad tolygios ekonominės raidos  laikotarpiu   jų  trajektorijos  beveik  sutampa.  G.stiglitz‐sen‐fitoussi.6 2.  W.  J. p.  vol.5 1.  C.  skirtumas  buvo ryškus  (2  pav. kad vertinant šalies  ekonomiką būtini papildomi sudėtiniai rodikliai.  Nicoletti. kurie.  2000:  Summary  Indicators  of  Product  Market  Regulation with an Extension to Employment Protection  Legislation. e.    LITERATŪRA    1.  4.  Čekanavičius.. Interneto prieiga:  http://www.2 2. 25–35.  Kim.  todėl  galima  sakyti. journal.0 1.  CI  pokyčiai  labiau  koreliuoja  su  Statistikos  departamento  skelbiamais  ekonominių  vertinimų  rodikliais.  A.  Osborne. 10. procentais  25% 15% 5% ‐5% ‐15% ‐25% ‐35% 2001 III 2002 III 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2001 I 2002 I 2003 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I CI BVP indeksas (2000 – 1) Sukonstruotas  CI  traktuojamas  kaip  bendrasis  ūkio  plėtros  rodiklis  (BŪPR).4 2.

vu.  multidimensional  scaling.  Youngas).  angl. dr.lt Galima  išskirti  daugybę  DS  panaudojimo  rinkos  tyri‐ muose  sričių:  naujų  produktų  ar  idėjų  generavimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  She‐ pardas  („The  analysis  of  proximities:  multidimensional  scaling  with  unknown  distance  function.  pristatant  naujus  modelius.   52 Doc.  ku‐ riame  sprendinys  sudaromas  naudojant  matricų  algebrą. Dažniausiai naudojant DS  siekiama atsakyti į vieną ar kelis iš šių klausimų: 1) Kokia  pagrindinė produktų ar jų grupių suvokimo ir vertinimo  esmė? 2) Kokios prekės laikomos panašiomis viena į kitą  ir  kodėl?  3)  Kokie  pagrindiniai  vartotojų  požiūriai?  4)  Kokias  naujų  produktų  galimybes  palieka  jau  rinkoje  egzistuojančios  prekės?  5)  Kaip  išsidėstę  vartotojų  idealūs  produktai  tam  tikrų  savybių  atžvilgiu?  6)  Kaip  įvairios  reklamos  priemonės  veikia  vartotojų  suvokimą  arba kiek reklamos kampanija atitinka prekės suvokimą?    DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ ANALIZĖS ISTORIJA    DS  buvo  sukurtos  ir  ilgą  laiką  vystomos  psicho‐ metrikų  (psichometrija  –  mokslas  apie  matavimus  psichologijoje).  bet  ir  kitokio  pobūdžio  artumų  matricas.  Pirmą  kartą.  XX  a.  Sakoma.  DS  rinkos  tyrimuose  pritaikė  W. Kaip tuos objektus atvaizduoti tiriamoje erd‐ vėje?  Galima  analizuoti  metrinių  ir  nemetrinių  artumų  matricas.  šeštojo  dešimtmečio  pabai‐ goje.  siekiant  suprasti  žmonių  veiksmus  ir  tai. istorijoje ir kitose mokslo šakose. 1964).  rinkos  segmentavimas.  W.  prekės.  Minkovskio  (metriniams  duomenims)  ir  pan.  Torgernsonas. dr.  MDS). (8 5) 236 6143  El.  tai  yra  beveik  visose  rinko‐ daros ir rinkos tyrimų srityse.  DS  gali  būti  naudojamos  ten.  sociologijoje. leidžiantis pateikti  atstumais  išreikštų  duomenų  grafinį  vaizdą  (F.  Kitas  tyrėjas.  dešimtmečio  DS  buvo  primirštos.  Prie  tokių  matricų  būtų  galima  priskirti  Pirsono  koreliacijos  koeficientą. Grafiniame  vaizde  išryškėja  savitos  dimensijos.  Svarbiausi  DS  mode‐ liai rinkos tyrimuose galėtų būti šie – klasikinis metrinis  ir modernusis nemetrinis.  išdėstomi  n‐matėje  erdvėje  pagal  jų  panašu‐ mus. Stefflre‘is. 5.  gaminančiai  sidabro  gaminius.  pasirinktomis  ob‐ jektų panašumui vertinti. 2010(49)     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI    Doc. 1978).  S.  pavyzdžiui.  jog  tai  –  tikslingas  objektų  išdėstymas  daugiamatėje  erd‐ vėje.  spręsdamas  su  vartotojų  nuostatomis  susijusią  pro‐ blemą.ie     ĮVADAS    Kas yra daugiamačių skalių modelis (daugiama‐ tis  vertinimas.  Vėliau  buvo  sukurti  modernūs  modeliai. angele.  pagrindinis jų – naujų kompiuterių pasirodymas.  daugiausia  prie  to  prisidėjo  R.kedaitis@ef.  I.  išduoda  pats  pavadinimas. Vytautas Kėdaitis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto  Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Saulėtekio al. 9.  ėmęs  taikyti  DS  savo  darbuose. DS susilaukė pasisekimo rinkos tyrimuose.  kaip  jie  vertina  vienus  ar kitus dalykus. p.  Egzistuoja  keli  daugiamačių  skalių  (DS)  apibrėži‐ mai: daugiamatės skalės – tai matematinių procedūrų  visuma.  Atliekant  daugiamačių  skalių  analizę  gau‐ namas  grafinis  vaizdas. 10222 Vilnius  El.  Be  to. Vis dėlto DS ištakos  siekia  XX  a. Jis pirmasis ėmė sistemiškai taikyti DS    . Panašumai tarp objektų vertinami pagal daugybę  savybių. Šie  modeliai  nebuvo  itin  naudingi  ir  iki  pat  šeštojo  XX  a. o duomenys pateikiami metrinių artumų mat‐ rica.  dešimtmečiais  DS  tobulinimą  paskatino  keli  veiksniai.  euklidinį  atstumą  (nepanašumo  atveju).  Iš  jo  galima  numanyti.  rinkos  potencialo  nustatymas. Angelė Kėdaitienė  Europos humanitarinio universiteto  Politikos mokslų katedra  Valakampių g.  N.  galima  išskirti  klasikinį  modelį.  leidžian‐ tys  analizuoti  ne  tik  klasikinio  modelio. J. Sukurti  nauji  modeliai  ir  algoritmai  bei  nauja  kompiuterinė  technika  leido  vis  plačiau  taikyti  DS  psichologijoje.  kur  reikia  suprasti  respondentų  pasirinkimus  ir  jų  motyvus. daugiamatės skalės – tai  duomenų analizės modelių rinkinys.   Pagrindinis DS uždavinys – atvaizduoti objektus  taip.  tinkamos  reklamos  kampanijos  parinkimas. Psychometrika 29.  kuriame  objektai. Kadangi viena  pagrindinių  rinkodaros  užduočių  yra  suprasti  žmonių  poreikius ir geriau juos tenkinti (siekiant pelno ar kitos  naudos).  Naujosios  Anglijos  kompanijai.  kurios  dažnai  ne‐ sutampa  su  pradinėmis  savybėmis.  Paskutiniais  XX  a.  ketvirtojo  dešimtmečio  pabaigą.kedaitiene@ucdconnect.  kad  daugiamačių  skalių  modelis  at‐ skleidžia „nematomą duomenų struktūrą“.  kad  tiriamoje  erdvėje  atstumai  tarp  jų  būtų  kuo  mažesni. p. vytautas.  skirta  atskleisti  „nematomą  duomenų  struk‐ tūrą“ (Kruskal & Wish.“  Psychometrika.   DS  buvo  sukurta  ir  pirmiausia  taikoma  psicho‐ metrikų.  kai  buvo  sukurti ir panaudoti pirmieji nedimensiniai modeliai. 10222 Vilnius  Tel.  Netrukus  jas  imta  taikyti  psichologijoje  ir  so‐ ciologijoje.  buvo  V.  1962)  ir  Josephas  Bernardas  Kruskalis  („Nonmetric  multidimensional  scaling:  a  numerical  method“.

  dažniausiai  įvesties  duomenys  buvo  paremti  panašumo  įverčiais.  netu‐ rinčiam išsilavinimo meno srityje.  Šis  mokslininkas  DS  rezultatus  naudojo  kaip  grafinę  priemonę  vartotojų  supratimui  apie  prekių  panašumus  parodyti.  Individual  Differences  in  Orientation  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumų  orientavimas). Pagrindinė to priežastis yra ta. skaičių. regresinė analizė.  kad  net  gavus  tinkamą  grafinį  modelį  jis  gali  būti  nenaudingas.  Preference  Mapping  –  pirmenybių  skalės / žemėlapis).  stebėjimą.  Tam  galima  naudoti  apklausas.   Duomenis. pavyzdžiui. E. Netiesioginis būdas buvo pasirink‐ tas  dėl  to.  pavyzdžiui:  prašyti  respondentų  atsa‐ kyti  į  struktūrizuotus  klausimus  ar  tiesiogiai  įvertinti  objektų  tarpusavio  panašumus.  reikalingus  DS  pirminių  duomenų  matricai. 2010 (49)    rinkos  tyrimuose. santykius su  artimaisiais)  arba  negalėti  (pavyzdžiui.  Dažnai  vietoje  DS  pasirenkamos  kitos  analizės  rūšys.  Greenas  su  kolegomis.  netiesioginis  panašumo  įvertinimų gavimas. vertino tie‐ sioginį  objektų  panašumą. norima  2 įvertinti  10  objektų  panašumus. reikėjo gauti  n ( n − 1)  įverčius.  Chango  sukurti  INDISCAL  (angl.  jog  tyrėjų  nebetenkina  DS  rezultatų  interpretavimas.  dėl  kurių  jam  patinka  vienas  ar  kitas  kūri‐ nys)  tiksliai  nurodyti  savo  vertinimo  motyvų. Šiuo metodu kelios dimensijos gali būti sujun‐ giamos  į  poerdvius.  žmogui. V. Dalis problemų tenka  ir rinkos tyrėjams.  remdamiesi  pateikta  skale.  yra  sunkiai  suprantamas.  Greenas  su  kolegomis  daugiau  dėmesio  skyrė  grafinių  modelių  dimensijoms  euklidinėje  erd‐ vėje.  Jie  pradėjo  taikyti  naujus  DS  metodus ir algoritmus.  J.  objektų  reitingavimas. išryškinami svarbiausi aspektai ir duomenis  tampa lengviau analizuoti. D. Nors grafinis mo‐ delis. Pastaraisiais metais atsiranda vis didesnė pra‐ raja  tarp  DS  metodo  taikymo  ir  rinkos  tyrimų.  bet  ir  norint  gauti  tinkamą  sprendimams  priimti modelį ašys neretai turi  būti pasu‐      kamos.  įvykdžius  šią  procedūrą.  kurias  respondentai  naudoja  vertindami  al‐ ternatyvas.  pavyz‐ džiui. Multidimensional Analysis Of Preferance  Data  –  daugiamatė  pirmenybių  duomenų  analizė).   Aštuntajame  dešimtmetyje  prie  DS  tobulinimo  ir  jo  panaudojimo  rinkos  tyrimuose  prisidėjo  P.  INDISCAL  leidžia  sumažinti  dimensijų  skaičių.  DS  ir  toliau  buvo  tobulinamos.  turintis  daugiau  nei  tris  dimensijas.  Pavyzdžiui.  kurie  naudotų  Euklido  atstumus  su  parinktais  svoriais.  galima  surinkti  įvairiais  būdais.  MDPREF (angl.  kuriant  naują  produktą  galima  atrasti  tašką.  nes  norint  įvertinti  n  objektų  pana‐ šumus. Šiame dešimtme‐ tyje  DS  panaudojimą  rinkos  tyrimuose  skatino  ir  atsi‐ radusi  kombinuotos  erdvės  analizė.  PREFMAP  (angl.  Pagrindinis jų yra dimensijų nepatikimumas.  tačiau tiksliai jį apibūdinti sunku.  grupines  diskusijas  ir  daugybę  kitų  metodų. Daugiausia buvo dirbama kuriant DS me‐ todus.  Naudojant  šiuos  metodus  taip  pat  galima  pasirinkti  ir  skirtingas  priemones  duo‐ menims  gauti.  kuriuos  jis  vadino  tinkertoys  (vaikiškas  erdvinis  konstruktorius).  taip  jie  neatskleidžia  savo  verti‐ nimo motyvų.   Šie  metodai  tapo  klasikiniais.  pasirodė  puiki  priemonė  suprantamai pateikti tyrimų rezultatus. būtų sunku nurodyti  požymius.  Visgi  šis  2 duomenų gavimo būdas turi ir pranašumų: responden‐ tams  dažniausiai  nesunku  įvertinti  dviejų  objektų  tar‐ pusavio  panašumą. Tarkime. Jas ne tik  sunku  pavadinti. tačiau nėra aišku.  DS  ana‐ lizė  pradedama  nuo  duomenų  rinkimo.  taip  pat  respondentas  gali  nenorėti  (aktualiausia  kal‐ bant apie asmeninius dalykus.  Individual  Diffe‐ rences  Scaling  –  individualių  skalių  skirtumai).  taip  pagrindiniame  modelyje  ga‐ lima  pavaizduoti  gerokai  daugiau  dimensijų. J.  53 . gaunamas norimo dimensijų skaičiaus gra‐ finis modelis.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Respondentai.  todėl  DS  buvo  nelabai  tin‐ kamos atliekant sudėtingus tyrimus.  Surinkti  tokius  duomenis  buvo  sudėtinga.  nepra‐ randant galimybės suprasti ir interpretuoti rezultatus.  kad  daugeliu  atvejų  požymiai  nėra  žinomi.     Pirminiai duomenys    DS  analizei  reikalinga  objektų  tarpusavio  pana‐ šumų  matrica. Stefflre‘io  darbuose  buvo  pabrėžiama  viena  pagrindinių  DS  savybių  –  sudėtingomis  procedūromis  apdorojus  duomenis.  IDIOSCAL  (angl.  Iki  tol  egzistavę  metodai  leido  išskirti  tik  nedidelį  dimensijų  skaičių. Carrollo ir  J.  Visi  šie  nauji  me‐ todai  leido  DS  tiksliau  reprezentuoti  objektus  ir  gauti  reikiamas  grafinių  modelių  interpretacijas. Tarp jų minėtini J.  E.  Kai  tik  buvo  sukurtos  DS.  P. kurie sunkiai perpranta DS analizės  rezultatus.  INDISCAL  atsiradimas leido tyrėjams operuoti didesniu dimensijų  skaičiumi.  tam  respondentas  turėtų  pateikti  10(10 − 1) = 45   įverčius. kaip tai atlikti.  Jo  naudoti  trimačiai  modeliai.  Dažniausiai  renkant  duomenis  DS  pasirenkami  šie  būdai:  kortelių  rūšiavi‐ mas.  jų  interpretavimui  ir  supratimui  bei  pradėjo nau‐ doti sankaupų analizės ir DS junginį.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ PROCEDŪROS    DS  metodo  tikslas  –  netiesiogiai  sumažinti  di‐ mensijų.  reprezentuojantį  šį  produktą. Kita problema  yra  ta. Jie pradėjo naudoti kitus ir DS me‐ todus.  Atlikus DS gautas grafinis modelis turi įvairių trūkumų.

    Daugiamačių skalių (grafinio modelio) gavimas    Standartiniai  DS  modeliai  pateikia  grafinę  ob‐ jektų  reprezentaciją  vektorinėje  erdvėje.  Šis  būdas  nedaug  ski‐ riasi  nuo  pirmojo.  Vienas  būdų  tai atlikti yra atsitiktine tvarka išdėstyti objektus norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  Vertinant  objektų  panašumus.  nes  kortelių  skaičius  dažniausiai  yra  gana  didelis. norint gauti dvide‐ šimties  objektų  tarpusavio  panašumų  įvertinimus.  kiek  objektai  kortelėse yra tarpusavyje panašūs.  Jei  tarp  DS  analizei  pasirinktų  ob‐ jektų  neįtrauksime  svarbių  objektų  (pavyzdžiui.  Šią  problemą  galima  lengvai  išspręsti.  Tuomet  respondentų  prašoma  sudėlioti  korteles  į  kelias  krūveles  (pavyzdžiui.  Šis  rūšiavimas  atliekamas  dviem  etapais.  kiek  objektų  poros  yra  tarpusavyje  panašios  pagal  pateiktą  skalę.     .  Pirminis  sprendimas  (objektų  išdėstymas).  Respondentams  išdalijamos kortelės.  šešių  ar  dešimties  padalų  skale  nuo „labai panašūs“ iki „visiškai nepanašūs“.  Kita  vertus.  reikės  gauti  net  190  objektų  porų  panašumo  įvertini‐ mus.  tačiau  sunku  tikėtis.  Tam  naudojami  įvairūs  panašumą  verti‐ nantys rodikliai. Pavyzdžiui.  Jei  bus  pasirinkti  itin  skirtingi  objektai  ar  jų  grupės  (pavyzdžiui.   Dažnai  gautų  rezultatų  patikimumas  priklauso  nuo  pasirinktų  objektų  tipo.  kaip  tiksliai  reikia  atskirti  objektus. greičiausiai negausime vienos ar kelių svarbių  dimensijų  (pavyzdžiui. reikalingų tinkamam DS rezultatui gauti. objektų porų.  Šis  metodas  dažnai  nau‐ dojamas  asmeninių  apklausų  metu. negalima ir persistengti renkantis objektus DS  analizei.  į  ketu‐ rias porų krūveles: labai panašių.  jog  tyrimas  išryškins  pavojaus  susižeisti (didelis pavojus – mažas pavojus) ar poveikio  sveikatai  (teigiamas  poveikis  –  neigiamas  poveikis)  dimensijas.  Pirmasis  DS  etapas  yra  pirminio  sprendimo  gavimas  arba  pirminis  objektų  išdėstymas  erdvėje. panašių. Net ir radus jų pakankamai.  greičiausiai  rezultatas  pateiks  kelias  objektų  grupes  (šio  pavyzdžio  atveju  –  alkoholinių. pagal pasirinktas savybes. iš kitų vertinimų.  kurie  norėtų  atsakyti  į  tokį  klausimų  skaičių.  atliekant  apklausas  paštu  ar  internetu.  tonizuojančio  poveikio). Didėjant pasirinktų objektų  skaičiui.  Paprastai  ob‐ jektų. skaičius  2–3  kartus  viršija  gaunamų  dimensijų  skaičių.  pavyzdžiui. todėl yra retai naudojamas. kuriose surašytos visos vertinamų  objektų  poros. nealkoholiniai  gėrimai). Šiais laikais.  būtų  itin  sunku  rasti  pakankamą  skaičių  respondentų. kurie bus naudojami DS analizei atlikti. Tada respondentų  prašoma  kiekvienos  krūvelės  korteles  išdėlioti  pagal  kortelėse  esančių  objektų  porų  tarpusavio  panašumus.  skaičius sparčiai didėja.  jei  respondentai  yra  homo‐ geniški.   Netiesioginis  panašumo  įvertinimų  gavimas.  jų  informatyvumo.  atlik‐ dami gaiviųjų gėrimų analizę neįtrauksime energetinių  gėrimų). Objektai vertinami  atskirai vienas nuo kito.  Kartais  neįmanoma  ar  nepraktiška  respondentams  dalyti  korteles.  Grafiniame  modelyje  išryškėjančios  dimensijos  tiesiogiai priklauso nuo objektų struktūros (pavyzdžiui. kai ryškėja žmonių nenoras dalyvauti  apklausose.  Skalė  gali  būti  labai  įvairi.    54 gaiviųjų  gėrimų). Todėl svarbu atidžiai rink‐ tis objektus.  t.  duomenų  patikimumas  nėra  patikrintas  papil‐ domu  tyrimu  arba  juose  yra  netipinių.   Objektų  reitingavimas. pvz. atstumo  matai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Tokiu atveju respondentai  turėtų įvertinti tik dalies objektų porų panašumus.   Kaip ir patys objektai (jų savybės). jei duomenų kokybė yra prasta.  pavyzdžiui. Pa‐ gal  šiuos  vertinimus  randamas  ir  pasirenkamas  pana‐ šumo  matas. tikimybiniai panašumo koeficientai ir t. Pasirinkti objektai yra svarbūs ne tik nu‐ matant.  Toks  DS  rezul‐ tatas nepateiks naujų duomenų apie tiriamus objektus  ar reiškinius ir bus bevertis. tačiau dažnai jis būna neefektyvus ir gerokai  apsunkina kitą DS etapą.  Tuomet  respondentų  prašoma  įvertinti..  Kaip  ir  bet  kokiame  kitame  tyrime.  Renkant  duomenis  DS.  Toks  mode‐ lis.  Respondentams  yra  gerokai  lengviau  jas  rūšiuoti  į  kelias  krūveles.  Nors  toks  metodas  yra  paprastas. vertinant dešimt objektų rei‐ kia  45  kortelių. t.  o  vėliau  atskirai  vertinti  mažesnį objektų porų skaičių.  paprastai atliekamas dviem etapais.  atliekant  gėrimų  DS  analizę  bus  pasirinkti alkoholiniai.  Tuomet  galima  suskirstyti  klausimyną  ir  res‐ pondentų imtį į kelias dalis.  Vėliau  šis  objektas  pasirenkamas  kaip  atskaitos  taškas  ir  pagal  įvertintus  panašumus  gau‐ nami objektų porų panašumai.  karštųjų  ir  gaiviųjų  nealkoholinių  gėrimų  grupes).  y.  priklausomai  nuo  to. būtų sunku išlaiky‐ ti  jų  dėmesį  visos  apklausos  metu. kurių panašumus reikia įvertinti. Tokiu būdų gaunamas objektų tarpusavio  panašumų  įvertinimas. nepanašių ir  labai  nepanašių  objektų)  pagal  tai.  tiriamajai  visumai  nebūdingų  duomenų.  svarbu  atsižvelgti  į  respondentų  galimybes  ir  norą  rinkti patikimą informaciją. Taip pat  renkant  duomenis  šiuo  būdu  galima  prašyti  respondentų  įvertinti  kiekvieno  objekto  panašumą  su  vienu  objektu. tinkamam DS  rezultatui  gauti  svarbus  ir  jų  skaičius. 2010(49)   Kortelių  rūšiavimas. kuriame yra įvertinti objektų tarpusavio panašumai. pavyzdžiui.  dažniausiai  remiamasi  vienomis  savybėmis  ir  mažai  dėmesio krei‐ piama į kitas.  Dažnai  tyrimuose  objektų  tarpusavio  panašumai  gau‐ nami netiesiogiai.  naudojant  DS  negalima  tikėtis gerų rezultatų. karštieji ir gaivieji.  kokios  savybės  gali  išryškėti  atlikus  DS  ana‐ lizę. koreliacijos koeficientai.  Verti‐ nant  kino  filmų  panašumus  gali  išaiškėti  veiksmo  kie‐ kio  (daug  veiksmo  –  mažai  veiksmo)  ar  garso  takelio  kokybės  (gera  kokybė  –  bloga  kokybė)  dimensijos.

  dar  vadi‐ namas  STRESS  funkcija.  Atliekant  DS  analizę.  Tačiau tai ne visada pavyksta – apskritimai nesusikerta  viename  taške.  Analogiška  procedūra  kartojama  su  trimis  apskritimais. siekiant šias paklaidas minimizuoti.2  ir  daugiau  –  blogas.  Tačiau  jei  dimensijų  yra  trys.  kuriuo  derėtų  naudotis.  tuo  tiksliau  atidėti  taškai  reprezentuoja  atstumus  tarp  objektų). kol STRESS1  reikšmė  yra  didesnė  nei  nustatyta  tyrėjo  arba  kol  pasiekiamas didžiausias nustatytas iteracijų skaičius (jį  nustato tyrėjas arba kompiuterinė programa).  siekiant  optimalaus  jų išdėstymo pasirinkto dimensijų skaičiaus erdvėje. kiek tikslūs turi  būti tyrimo rezultatai.  Toliau  iš  duomenų  parenkamas  trečias  objektas.  Jei  sankirtos  taškų  nėra.  4)  0. Nesvar‐ bu.  Psychometrika.  D.  jei  tyrimo  specifika  nereikalauja  ko  kito. tai reiškia.2  –  patenkinamas.  vaizduojantis  trečiąjį  objektą.  o  sferas  (trimatėje  erdvėje)  arba  hipersferas  (n‐matėje  erdvėje.  N‐matėje  erdvėje  (kai  n>2)  procedūra  nedaug  skiriasi  nuo  aprašytosios.  tuo  objektai  mažiau  panašūs  tarpusavyje)  matą nustatytą  atstumą. Neretai  sunku  nuspręsti.  B.  tai  visi  trys  apskritimai susikirs viename taške.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.   Antrasis žingsnis. Šis sankirtos taškas  bus  pasirinktas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.1–0. Tai atlie‐ kama  naudojant  gradiento  procedūrą  (gradientas  –  greičiausio  funkcijos  augimo  kryptį  nurodantis  vektorius).   Dažniausiai  taškų  išdėstymas  erdvėje  optimi‐ zuojamas. 2010 (49)  kalną“  būdu  (funkcija  maksimizuojama). 2) 0.  Joseph B.  „Multidimen‐ sional  Scaling  by  Optimizing  Goodness  of  Fit  to  a  Nonmetric  Hypothesis“.  Siekiant  patikrinti.  Analogiška  procedūra  kartojama  kaskart  pridedant  po  vieną  tašką.  kokią  didžiausią  leistiną  šio  indekso  reikšmę pasirinkti.  ketvirtasis  ir  visi  likę  taškai  atidedami  sferų  arba  hipersferų  sankirtos  sudarytos  erdvės centre.   Nesvarbu.  Kruskalis  šios  funkcijos  taikymo  pradžioje  pasiūlė  modelio  tikslumą  vertinti  taip: STRESS1 reikšmė 1) iki 0.  Jei  atstumai  duomenų  matricoje  nesutampa  su  apskaičiuotais  atstumais. vienintelis būdas išdėstyti taškus  yra naudoti specializuotas kompiuterines programas.  atidėti  taškus  nenaudojant  kompiuterinių  programų  paketų  tampa  sudėtinga.  Dimensijų  skaičiaus  nustatymas  yra  sudėtinga  užduotis. jo esmė – kryp‐ tingas  taškų  išdėstymo  keitimas.  Tokiu  atveju  šio  trikampio  centras  pasirenkamas  ketvirtajam  objektui  atvaizduoti.  Atstumas  tarp  šių  taškų  erdvėje  turi  atitikti  pagal  pasirinktą  panašumo  (derėtų kalbėti ne apie panašumo.  Yra  daugybė  teorijų.  nes  kuo  didesnis  atstumas  tarp  taškų.  kai  n>3).05 – puikus.  Jei  duomenų  matricos  duomenys  yra  nepriekaištingi. tačiau  viena  populiariausių  yra  Džozefo  Bernardo  Kruskalio  STRESS 1  funkcija  (Kruskal.  reikia  apskaičiuoti  paklaidas  ir  koreguoti  taškų koordinates. pirminio taškų išdėstymo procedūra yra beveik  identiška. ar  koordinačių  pakeitimas  išdėliojo  taškus  erdvėje  taip.  o  jei  dimensijų  yra  keturios  ir  daugiau  –  labai sunku.  Skirtingiems  DS  modeliams  yra sukurta daugybė skirtingų STRESS funkcijų.  kelių  dimensijų  erdvėje  atidedami  taškai.  Gradientinis  optimizavimo  metodas yra bendra optimizacijos procedūra.  Parinktų taškų koordinatės keičiamos tol.  atidėtų  n  dydžio  ˆ dimensijos erdvėje  d ij .1 –  geras. Tuomet Kruskalio STRESS1:  ∑ (d ij − dˆij ) 2 = ∑ paklaidos 2 2 ∑ atstumai 2   ∑ d ij Pagal šio indekso reikšmes galima nustatyti.  o  jų  sankirta  sudaro  kreivinį  trikampį. Todėl jei pasirinktos erdvės dimensijų yra  daugiau nei keturios. Tai priklauso nuo to.  reprezentuojančių  objektus  i  ir  j.  kokią  naudą  davė  koordinačių  pakeitimas.  Pirmieji  taškai dedami taip pat.   Čia pirminio taškų išdėstymo radimas aprašytas  dvimatėje  erdvėje. kokia  funkcijos  reikšmė  leidžia  gautą  grafinį  sprendimą  laikyti  tiksliu.  atstumą  tarp  taškų.  skaičiuojant  atstumus  tarp  atidėtų  taškų  ir  lyginant  juos  su  pradiniais  duomenimis.  apibūdinančių  reikiamą  dimensijų  skaičių ir būdus jį nustatyti.05–0.  3)  0.  1964‐03‐29). Antrajame DS analizės etape  siekiama optimizuoti pradinį taškų išdėstymą.  jų  lietimosi  vietoje  atidedamas  taškas.  kiek  dimensijų  turės  ieškomas  grafinis  modelis.  randami  atstumai  tarp  šio  objekto  ir  jau  pavaizduotų  erdvėje  objektų. Tyrėjų nuomonės apie tai.  Kai  funkcija  minimizuojama.  skiriasi. kaip ir dvimatės erdvės atveju.  naudojamas  paklaidos  indeksas.  Dažniausiai pirminiam objektų išdėstymui gauti  naudojamas trianguliacijos metodas.  kol  galiausiai  erdvėje  pavaizduojami  visi  objektai.  reikia  pasirinkti.  Šis  taškas  pasirenkamas  imant  bet  kurį  tašką  iš  sankirtos  sferos  ar  hiperplokštumos.  Po  šio  žingsnio  erdvėje  būna  atidėti  trys  taškai.  Tai  vienas  priimtiniausių  vertinimų. o apie nepanašumo  matus.  Pažymėkime  atstumą  tarp  objektų  i  ir  j. Pirmiausia tyrėjo  nuožiūra  yra  pasirenkami  du  objektai.  Trečiasis  taškas  randamas  brėžiant  ne  apskritimus. kurių spinduliai atitinka atstumus  iki  norimo  atidėti  taško.  Šie  objektai  pavaizduojami  erdvėje  kaip  taškai.  ar  pablogino  rezultatą  (kuo  mažesnė  STRESS1  reikšmė.  gautų  iš  duomenų  matricos  d ij . kartais šis būdas dar vadinamas „kopimo į         55 .  Anksčiau  atidėti  taškai  pasirenkami  kaip  apskritimų  centrai  ir  iš  šių  centrų  brėžiami apskritimai.  kad  jie  geriau  reprezentuotų  objektus. kad leidžiamės į daubą prie‐ šinga  gradientui  kryptimi. kaip šis metodas būtų vadinamas.  Jei nubrėžti apskritimai liečia  vienas  kitą.

 2010(49)     Vis dėlto dažniausiai tyrėjai jomis nesinaudoja. Respondentų buvo prašoma    Atilikus  DS  analizę.  Tyrimo  metu  galima  surinkti  objektų  vertinimus  pagal  tam  tikras  savybes.  galima  surinkti  įvairių  savybių. pagal kuriuos išdėstomi objektai.  Siekiama  įvertinti  uždarosios  akcinės  bendrovės  „Švyturys‐Utenos  alus“  gaminamų  alaus  rūšių  panašumą. vadinama „alkūne“.     DAUGIAMAČIŲ SKALIŲ TAIKYMO   PRAKTIKOJE YPATUMAI     Siekiant  aiškiau  apibūdinti  DS. kreivė  tampa  beveik  horizontali.  Norint  tinkamai  atlikti  DS  analizę.  kurioms  dimensijoms  šios  savybės  yra  būdingos.  Nors  gautasis  modelis  leidžia  susidaryti  vaizdą.  ką  jis  laiko  nereikšmingu  STRESS  funkcijos  pakitimu.  pradeda  mažėti nereikšmingu laipsniu.  Vis dėlto nederėtų pamiršti.  Iš  šio  grafiko  negalima  tiksliai  pasakyti.  dažniausiai dviejų arba trijų.  reikia  pasirinkti  naują  imtį  ir  patikrinti  rezultatus  kitu  metodu.  Tik  gavus  tokį  patį  rezultatą.  Šiuo  atveju  greičiausiai  būtų  pasirinkta  atlikti  DS  trimatėje  erdvėje.  „Stipriausias“. nes tokius grafikus lengva  interpretuoti.  kurias  turi  skalių  objektai.  dimensijų  pavadinimai  nėra  žinomi.  kitaip  būtų  sunku įvertinti ir interpretuoti gautą modelį.  „Originalusis“. jog gauti rezultatai  dažnai  yra  preliminarūs.  Norint  tinkamai  pavadinti  gautas  dimensijas.  Gavus  grafinį  modelį.  suteikianti galimybę tiksliau pavadinti dimensijas.  kaip  objektai  išsidėstę  dimensijose. šis ryšys tyrėjui yra užuomina.  „Ekstra  Draught“. o ne kaip galutinį rinkos ar proble‐ mos  sprendimo  modelį.  tyrėjui  reikia  nemažai  žinių  apie  pasirinktus  objektus.  juo  galima  pasitikėti. o kai jų yra trys.  Šiuo‐ laikiniai kompiuterinių programų paketai leidžia atlikti  DS  analizę  labai  greitai.  „Baltijos“.  Kitas  būdas.  Anketą  sudarė  36  standarti‐ zuoti  skalės tipo klausimai.  panašumų  vertinimus.  Pirmame  paveiksle  pateikiamas  tokio  grafiko  pavyzdys.  dvi  ar  tris  dimensijas  pasirinkti.  Rezultatai  pa‐ teikiami  norimo  dimensijų  skaičiaus  erdvėje.  bandymais  pagrįstą  kelią.  reikšmė  pradeda  po  truputį  mažėti.  „Baltas“  ir  „Degintas“.  Tai  priklauso  nuo  tyrėjo  nuomonės  –  to.  todėl  dimensijoms  pavadinti  reikia  patirties  ir  išradingumo.   Duomenims  rinkti  buvo  pasirinktas  tiesioginis  objektų  porų  panašumo  vertinimas.  pateikiamas  praktinis  pavyzdys.  Šiame  paveiksle  matome.  Tyrimui  buvo  pasirinktos  devynios  „Švyturio“  alaus  daryklos  gaminamos  alaus  rūšys:  „Ekstra“.  kurios  negalima viršyti.  tuo  pat  metu  tai  palengvina  ir  pačių  dimensijų  supratimą.  Parinkti  tinkamus  pavadinimus dimensijoms – sudėtingas uždavinys.  pridėjus  papildomą  dimensiją. ir pagal bandymų rezultatus išsirenka  dimensijų skaičių.  STRESS)  reikšmę.  Kitas  būdas  yra  nubraižyti  grafiką.  kad  kreivės  nuolydis  stipriai  sumažėja.  Tinkamam  dimensijų  skaičiui  nustatyti  naudojami  du  būdai.  kuriame  pridėjus  papildomą  dimensiją  STRESS.  „Gintarinis“. kuriam esant ši reikšmė neviršijama. nes  požymių.  Jei  randamas  tvirtas  ryšys  tarp  objektų  pozicijų ir jų įvertinimų.  Norint įvertinti devynių objektų tarpusavio panašumus  iš viso reikėjo įvertinti 36 objektų poras. remiantis konkrečiu pavyzdžiu. o  pasirenka  praktinį.  nes  pridėjus  ketvirtąją  dimensiją.  Ne  visos  alaus  rūšys  respondentams   buvo  vienodai  pažįstamos.  gaunamas  objektų  išdėstymas  pagal  tam  tikras  savybes.     Duomenų rinkimas ir panašumų matricos gavimas    Šiam  DS  pavyzdžiui  buvo  pasirinkti  devyni  objektai.  Tyrimo  objektų  pasirinkimą  lėmė  tyrėjo  asmeninė  nuomonė  ir  žinios  apie  šiuos  produktus.  Tyrėjas  iš  anksto  pasirenka  indekso  reikšmę.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirinktas  dėl  jo  paprastumo  ir  operatyvumo.  todėl  ji  atliekama  pasirinkus  skirtingus  dimensijų  skaičius  ir  iš  rezultatų  išrenkant  tinkamiausius.  leidžiantis  patikslinti  dimensijų  pavadinimus.   Duomenims apie objektų porų panašumus gauti  buvo  parengta  anketa.    Analitinis daugiamačių skalių vertinimas  kai  paprastai  „parodo“.  susijęs  su  papildomos  informacijos  analizavimu.  Viena  dimensija  gautame  grafiniame  modelyje  gali  apimti  kelias  savybes  ar  tam  tikrą  jų  derinį.  todėl  tiesioginis  objektų  porų  panašumų  vertinimas  leido  respondentams  juos  vertinti  pagal  tas  savybes.  kurio  skirtingose  ašyse  atidedamos  STRESS  funkcijos  reikšmės  ir  dimensijų  skaičius.  „Švyturio“. Vieta.  Pirmasis  –  iš  anksto  nustatyti  paklaidos  indekso  (pavyzdžiui.  Papras‐ tesniuose  DS  rezultatuose  dimensijų  pavadinimus  galima  nustatyti  ieškant  bendrų  bruožų  ir  skirtumų  tarp  kraštinių  objektų  kiekvienoje  dimensijoje. grafinio modelio tikslumas pakistų nedaug.  Vėliau  reikėtų  ieškoti  koreliacijos  tarp  šių  įvertinimų  ir  objektų  padėties  gautame  grafiniame  modelyje.  Jo  tikslas  –  padėti  suprasti  DS  procedūras. kai dimensijų yra dvi.  kurios  jiems  yra  žinomos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Tam tikras savybes reprezentuojantys taš‐    56   . kurioje STRESS funkcijos  reikšmė. dažniausiai  yra  daugiau  nei  gautų  dimensijų.  ir  tyrimo  specifikos.  Patartina  DS  analizę  naudoti  sudarant hipotezes.  o  interpretuoti  keturmatį  modelį  yra  gerokai  sudėtingiau nei trimatį.  Tuomet  grafike  ieškoma  taško.

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Dėl  mažo  internetinės  apklausos  efektyvumo.  tačiau  visai  nebūtina.  jog  respondentai.  Iš  jų  buvo  pasirinkta  mediana.  Nepavykus  surinkti  duomenų  internetine  apklausa.  Buvo  gautos  tik  septynios  anketos.  Dažnai  apklausos  duomenys  gali  būti  gana  nepatikimi.  su  kuriomis  susiduriama  renkant  duomenis  DS  analizei.  Vis  dėlto  svarbiausia  yra  tinkamai  motyvuoti  respondentus.  išdėstyti  trikampės  duomenų  matricos  viršutinėje  dalyje.  minimizuojant  STRESS  reikšmę. Turint trikampę  duomenų matricą galima pereiti prie grafinio modelio  gavimo.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  visiškai  neefektyvus.5  4  2  10      Grafinio modelio gavimas    Darbe  aprašytas  grafinio  modelio  gavimas  padeda  suvokti.  Paversti  duomenis  atstumais  nėra  sudėtinga. jog reikia pateikti duomenis nuo vienos  iki  šešių  dimensijų.  iš  jų  trys  užpildytos  iki  galo.  Surinkus  duomenis  iš  22  respondentų  reikia  nuspręsti.  Vis  dėlto  net  aštuonias  iš  sugrįžusių  anketų  teko  atmesti.  Taip  pat nurodoma.  taip  sumažinant  kraštutinių  reikšmių  įtaką.  Gaunama  surinktų duomenų matrica (1 lent.).5  4  3  2  4  10  3  3  3  3  3  3.  Kadangi  surinkti duomenys  yra  eilės  skalės  tipo  (ranginiai).  jog  duomenys  yra  panašumai.  Programoje  nurodoma.  Darbe  aprašomi  keli  būdai.  Iš  viso  buvo  išdalyta  30  anketų.  57 .  1 lentelė.  tačiau  dažniausiai  šį darbą atlieka statistinės programos.  sugrįžo  visos  anketos. taip apklausėjas  galėtų geriau motyvuoti ir skatinti respondentus.  Šiame  darbe  grafinis  modelis  gaunamas  naudojant statistinių programų paketą SPSS 15.php?form=  10639).  nes  daugelis  statistinių  programų  paketų  gali  dirbti  tiek  su  panašumo.  iki  10  –  identiškos.).  Pirmiausia apklausa buvo atliekama internetu.  Pasireiškė  nesąmoningos  respondentų  klaidos  dėl  išsiblaškymo  ir  nuovargio.  todėl  galiausiai  naudoti  tik  22  respondentų pateikti duomenys.  teko  rinktis  kitą  duomenų  gavimo  būdą  –  dalijant  anketas.  kaip  apibendrinti  jų  pateiktus  duomenis  ir  sudaryti  atstumų  matricą.  šio  duomenų  rinkimo  būdo  teko  atsisakyti.  Taip  pat derėtų rinktis asmeninę apklausą.  Tai  pasireiškė  tuo.  keturios  apklausos  nutrūko  neužpildžius  anketos  iki  galo.  DS  analizei  atlikti  dažniausiai  naudojami  nepanašumo  matai  –  atstumai.  Pasireiškė  vienas  pagrindinių  tiesioginio  objektų  panašumo  vertinimo  trūkumų  –  dėl  didelio  klausimų  skaičiaus  respondentai  prarado  susidomėjimą  apklausa.lt/answerform. Anketa  buvo  paskelbta  apklausų  portale  apklausa.  Tokiais atsakymais nebuvo galima pasitikėti ir teko        „Ekstra“  „Ekstra  „Švyturio“  „Gintarinis“  „Originalusis“  „Stipriausias“  „Baltijos“  „Baltas“  „Degintas“  Draught“  juos  atmesti.  Ši  procedūra  skirta  atlikti  DS  analizei.  o  jų  panašumai. tiek su nepanašumo matais.  Gautoje  duomenų  matricoje  yra  pateikiami  ne  atstumai  tarp  duomenų. Duomenų matrica  Ekstra  Ekstra  Draught  Švyturio  Gintarinis  Originalusis  Stipriausias  Baltijos  Baltas  Degintas                   10  7  10                              7  6  10             5  5  8  10           5  4  7  7  10         3  2  4  4  3  10       4  4  5  5  5  4  10     3  4  3. Iš jo       DS  analizei  buvo  pasirinkta  PROXSCAL  (Proximity  Scaling)  procedūra.lt  (http://www.  reikia  rinktis  vieną  iš  struktūrinių  vidurkių.apklausa.  Programa  pateikia  STRESS  reikšmės mažėjimo grafiką (1 pav.  Toks  duomenų  rinkimo  būdas  pasirodė  gerokai  efektyvesnis.   Jau pirmoje tyrimo dalyje išryškėjo pagrindinės  problemos.  nuo  1  –  visiškai  nepanašios.  toliau  rinkosi  vienodus  panašumus  visiems  likusiems  objektams.  įpusėję  apklausą.  kaip  galima  sumažinti  duomenų  nepatikimumą. 2010 (49)    įvertinti 36 objektų porų panašumus 10 padalų skalėje.  tam  galima  nurodyti  tyrimo  reikšmingumą  ar  naudoti  įvairius  paskatinimus.  kaip  tai  atliekama.

  ji  taip  pat  mažėja.  pagal  kurią  pasi‐ renkamas  dimensijų  skaičius. STRESS reikšmės mažėjimo beveik     nematome.  kad  esant  dviem  dimensijoms.  Iš  grafiko  matyti. ypač jei tyrėjui trūksta patirties. STRESS funkcijos reikšmės mažėjimas    2 pav.  „Alkūnės“  radimas  tyrėjui.  Esant  daugiau  nei  ketu‐ rioms dimensijoms.  kuris  neturi  daug  patirties.  1 pav.  yra  pats  paprasčiausias  ir  efektyviau‐ sias  būdas  pasirinkti  dimensijų  skaičių.  kai  dimensijų  skaičius  padidėja  iki  trijų  ir  keturių.) būtų itin sunku interpretuoti  ir analizuoti. 2010(49)     Grafike  ieškoma  „alkūnės“.  Pagal  šį  me‐ todą.  STRESS  reikšmė  mažėja  labai  stipriai.  Vis  dėlto tokį modelį (2 pav.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  tikslinga  būtų  pasirinkti  keturias  dimensijas. Keturių dimensijų modelis  4 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 1 dimensija 2 dimensija 3 dimensija 4 dimensija   58   .

  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Dviejų dimensijų modelis  2 dimensija  1 dimensija        4 pav. Dviejų dimensijų modelis su paslinktomis ir pasuktomis ašimis    2 dimensija  1 dimensija        59 . 2010 (49)    3 pav.

 kiek jis yra tiks‐ lus.  plačiai  taikoma  įvai‐ riose  mokslo  srityse.  todėl  ji  plačiai  naudojama  rinkos  tyrimuose  (rinkos  potencialui  nustatyti.  rinkai  segmentuoti  ir  t.   DS  yra  svarbi  priemonė.  atstumai  tarp  objektų  nepakis. tiek reklamos išlaidas.  yra  atvaiz‐ duotos viename taške.  Jį  išstumia  kitos  analizės  rūšys.  Vienas  paprasčiausių  būdų  yra palyginti kraštutinius objektus.  Ne‐ paisant DS naudingumo rinkos tyrimams. kad DS rezultatai būtų naudingi.  Šiame  pavyzdyje  dimensijos  gali  būti  įvairios:  kaina.  Todėl pagal tyrėjo nuomonę galima naudoti ir modelio  veidrodinį atspindį ar apverstą modelį. Vis dėlto  egzistuoja  daugybė  subtilybių  atliekant  pačią  DS  pro‐ cedūrą.  tačiau  dimen‐ sijas  bus  galima  interpretuoti  kitaip. nes  objektų  tarpusavio  panašumų  išsidėstymas  savybių  erdvėje  yra  vaizdinga  priemonė.  Iš  šio  pavyzdžio  matyti.   Pateiktas  DS  analizės  pavyzdys  leidžia  pama‐ tyti. kaip vartotojai vertina įvairius produktus. DS analizėje  tik  atstumai  tarp  objektų  yra  unikalūs  ir  nekintantys.  prestižas.   Taip pasukus ašis. 2010(49)     Todėl  interpretacijai  pasirenkamas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav. Toks įvertinimas yra  subjektyvus ir tik nuo tyrėjo priklauso. vartotojai nemato tarp jų jokio  skirtumo.  o  antrojoje  –  „Baltas“  ir  „Stipriausias“.  Šiuo  metu  daugiausia  dėmesio  kreipiama  į  at‐ liekant  tęstines  apklausas  ir  stebint  gautų  duomenų  daugiamatę  analizę  ir  DS  panaudojimą  kuriant  naujus  produktus bei konkurencingą jų rinkodaros strategiją. kaip šis metodas veikia praktikoje. Ši tyrimo dalis yra labiau kūrybinė nei ma‐ tematinė.  Tokį  modelį  lengviau  in‐ terpretuoti. t.     IŠVADOS    Viena  svarbiausių  DS  panaudojimo  sričių  yra  rinkos  tyrimai. Šios alaus rūšys labiausiai skiriasi spalva  ir  stiprumu.  jog  DS  analizę  geriausia  naudoti  ne  kaip  galutinę  sprendimo  paieškos  priemonę.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. tačiau jo  panaudojimas konkrečiam uždaviniui spręsti priklauso  nuo  tyrėjo  nuovokos  ir  supratimo.  skonis  (saldus  –  kar‐ tus).    Daugiamačių skalių analizės rezultatai ir   jos interpretavimas    Gavus  grafinį  modelį.  Jos  nekinta  slenkant  ar  sukant  ašis. Šiuo atveju pirmoje  dimensijoje  kraštutiniai  objektai  yra  „Ekstra Draught“  ir „Degintas“. o kaip priemonę hipo‐ tezėms formuluoti.  Pirmiausia  reikia  pavadinti  dimensi‐ jas.   Vis dėlto dimensijos nėra unikalios.  Visa  tai  pa‐ deda  atskleisti  DS  analizė. o kitą – „Originalusis“ ir „Ekstra“. Taip pat interp‐ retuojant  modelį  galima  paslinkti  ar  pasukti  ašis.  pirmąją  dimensiją  galima  pavadinti  prestižas  (įprastas  –  išskirtinis).  tinkamas  jų  supratimas  gali  padėti  rinkodaros  specialistams  siekti  tikslų.  todėl  pirmoji  dimensija  gali  būti  spalva  (šviesus – tamsus) arba stiprumas (lengvas – stiprus).  Modelio  su  pa‐ slinktomis  ir  pasuktomis  ašimis  pavyzdys  yra  patei‐ kiamas 4 pav. kokie  yra  vartotojų  poreikiai  ir  jų  pirmenybės. pirmoje dimensijoje kraštuti‐ niais  objektais  tampa  „Originalusis“  ir  „Degintas“.  Tokia  DS  analizės  savybė  rodo  jos  pagrindinį  trūku‐ mą – rezultatų nevienareikšmiškumą.  stiprumas.  Atlikti DS analizę nėra sudėtinga.     60 .).  Kaip  pavadinti  dimen‐ sijas  turi  nuspręsti  tyrėjas.).  etiketės  spalva.  o  antrąją  –  stiprumas  (stiprus  –  silpnas).  Rinkodaros  specialistams  labai  svarbu  žinoti. Modelio naudin‐ gumas  ir  tikslumas  priklauso  nuo  subjektyvaus  tyrėjo  vertinimo.  Antrojoje dimensijoje kraštutiniai objektai yra „Ekstra“  ir  „Baltas“.  Tyrėjui  reikia  nemažai  pastangų  ir  kūrybiš‐ kumo. Derėtų nepamiršti.  Taigi  pasirenkamos  dimensijos:  pirmoji  yra spalva.  Skirtumą  tarp  šių  alaus  rūšių  atrasti  yra  sudėtinga. Taip pat išryš‐ kinami  pagrindiniai  DS  trūkumai.  tinka‐ mai  reklamos  kampanijai  parinkti. jo panaudo‐ jimas  šioje  srityje  mažėja.  o  padaryti  teisingas  išvadas  taip  pat  nėra  lengva.  Apžvelgtos  DS  vystymosi  tendencijos  jos  atsiradimo  pradžioje leidžia geriau su‐ prasti  dabartines  DS  analizės  galimybes  ir  perspekty‐ vas.  Gautas grafinis modelis gali būti pakankamas.  Pasukus  ar  paslinkus  ašis  modelis  lieka tikslus.   Iš gauto DS grafinio modelio galima matyti ob‐ jektų  sankaupas.  jog  vieną  sankaupą  sudaro  „Švyturio“.  o  naujų metodų praktinio pritaikymo galimybių  stygius jaučiamas vis labiau.  tačiau  labiausiai  jie  skiriasi  populiarumu.  „Gintarinis“  ir  „Švyturio“.).  Psichometrikų  sukurtos  DS yra plačiai naudojamos įvairiose mokslo srityse.  Dažnai  atlikus  DS  analizę  gautas  rezultatas  yra  nevienareikšmis  ir  sub‐ jektyvus.  Interpretacijai  pasirinktas  dviejų  dimensijų  modelis  (3  pav. tačiau jo interpretacija gali visiškai skirtis.  Tai  itin  perspektyvios  sritys.  leidžianti  susidaryti  bendrą  problemos  vaizdą.  populiarumas.  todėl  yra  vienareikšmės.  Dvi  alaus  rūšys.  todėl antroji dimensija yra populiarumas (populiarus –  nepopuliarus).  Pagal  šių  alaus  rūšių  skirtumus. antroji – populiarumas.  Tai  atlikus. šiais laikais tai  daro įvairūs kompiuterinių programų paketai.  Šis  straipsnis  turi  padėti  susida‐ ryti  bendrą  DS  raidos  vaizdą.  todėl  vieną  šių  rūšių galima panaikinti ir su‐ mažinti tiek produkcijos. nors jis yra mažiau tikslus.  Tik  pasirinkus  tinkamus  duomenų  rinkimo  bū‐ dus ir tinkamą DS analizės modelį galima gauti konkre‐ taus  uždavinio  sprendimui  tinkamą  grafinį  modelį.  reikia  jį  išanalizuoti  ir  in‐ terpretuoti.  „Baltijos“  ir  „Gin‐ tarinis“ alus.

 Green. Nr.  3. Nr.edu/teaching/  p208a/mds/mds. 17–18.  1975:  Marketing  applicatons  of  MDS:  assessment  and  outlook.  Steckel.psych..html (žiūrėta 2009‐11‐24).  1998:  Marketing  Research. p. E. 24–31.  1975.  1975:  On  the  robustness  of  multidimensional  scaling  techniques. 2010 (49)  LITERATŪRA     1.  Massachusett:  Addison‐Wesley  Publishing company. p.  Green. Nr.             4.  P.  Kėdaitis.      61 . 1997: Psychometric  methods  in  marketing  research:  part  II.  J. Carroll.  S.  Journal  of  marketing. P.  Forrest  W.   5.  2.  Bernatavičienė. Vilnius: Vilniaus universitetas. 193–204.  Journal  of  marketing research. V.  Gupta.  multidimensional  scaling. Kėdaitis.  D.  Vilnius:  Vilniaus  pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos  fakulteto Informatikos katedra. XXXIV.   8.  E.  Interneto prieiga: http://forrest. p.  Young. 39. J. 73–81.  Multidimensional  scaling.  P. XII.  2004:  Daugiamačių  duomenų  vizualizavimo  Sammono  algoritmu  tyrimas  (magistro  diplominis  darbas).unc.  2009:  Matavimai  ir  duomenų  rinkimo metodai.  Green.  J. Vilnius: Vilniaus universitetas..  V.  Lehmann.. p.  6.  Journal  of  marketing  research.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  E. D.  7. 2005: Sankaupų analizė (paskaitų  konspektas).

  Jau  dešimt  metų  pasaulio  finansų  rinkose  prekiaujama  orų  išvestinėmis  priemonėmis. koreliacinė analizė. kaip žinia. o vėliau.  Jų  atsiradimą  lėmė  ke‐ lios  priežastys:  pirma. Rūta Kropienė  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra  Tel.  vėjo  greitis. šioje biržoje galima įsigyti šių   ________________________  1  Japonijos ir Europos miestuose skaičiuojami suvestiniai vidutinės oro temperatūros indeksai.  poreikius  [10].  Siekiant  šio tikslo.  Jų  pagrindą  gali  sudaryti  įvairūs  meteorologi‐ niai  kintamieji:  oro  temperatūra  (vidutinė.    62 .  Trečia.  Pirma  –  orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  ypač  atitinka  energetikos  kompanijų.  Europoje  prekyba  oro  išvestinėmis  priemonėmis  atsirado  gerokai  vėliau  nei  JAV  ir  daugelis potencialių  šalies  vartotojų  jų  paprasčiausiai  nežino. sniego) kiekis ir pan.  kurie  parodo.  ku‐ riuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie  Aplinkos  ministerijos  (LHMT).33 °C (arba 65 °F) [6].  žemiausia.  efektyvesnių  orų  rizikos  draudimo  priemonių  naudojimo  galimybės.  nėra  įvertinta. p.  ir  UAB  „Vilniaus  ener‐ gija“  duomenys  apie  vidutinį  mėnesinį  šilumos  ener‐ gijos suvartojimo lygį šildymo sezono metu.  kiek  tokie  sandoriai  galėtų  kainuoti  mūsų  vartotojams  ir  kokios finansinės naudos jie suteiktų. kritulių kiekio.  saulėtų  valandų  skaičius.  JAV  buvo  panaikintas  energeti‐ kos ir komunalinių paslaugų kainų reguliavimas.  kiek  dienos  oro  temperatūros  vidurkis nukrypsta nuo 18.  ●  Atlikti  Vilniaus  ir  Europos  miestų  oro  temperatūrų analizę. dr.  kurie  atsakytų  į  klausimą.  kurios  yra  pagrindinės  šios  rinkos  dalyvės.  Skaičiavimams buvo panaudoti Vilniaus oro uo‐ sto  bazinės  stoties  oro  temperatūros  duomenys. p.  indeksų  metodas.  kritulių (lietaus.  kiek  ir  kokiu  mastu (finansine prasme) konkrečią veiklos sritį veikia  įvairios  oro  anomalijos. gzegoz4@yahoo. regresinė analizė.  2  Japonijos  ir  11  Europos  miestų  vidutinės  mėnesio  arba  sezono  dienos  temperatūros  indeksai 1  [3.  Pirma. o ne suvestiniai  HDD ir CDD indeksai. Tačiau  paprasčiausias  indeksų  tipas  yra  CAT. ruta.  įvyko  kapitalo  ir  draudimo  rinkų  suartėjimas. Populiariausi kintamieji yra šildymo  dienos  laipsniai  (HDD)  ir  vėsinimo  dienos  laipsniai  (CDD). 2010(49)     ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINĖS PRIEMONĖS:   NAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOS ŪKYJE    Doc. apsikeitimo ir pasirinkimo sando‐ riai  [5].  Tyrimo  metodai:  lyginamoji  analizė. (8 5) 236 6143   El.  todėl  ypač  svarbios  yra  naujų.  pavyzdžiui.  Siekiant  apsidrausti  nuo  rizi‐ kos  dėl  nepalankių  oro  sąlygų  buvo  sukurti  neįprasti  finansiniai  produktai  –  orų  išvestinės  priemonės.com ORO TEMPERATŪROS IŠVESTINIŲ PRIEMONIŲ NAU‐ DOJIMO PRIELAIDOS    Pirmoji  prielaida.  Pir‐ mieji  orų  išvestinių  priemonių  sandoriai  buvo  įregistruoti  JAV  1996–1997  m. kuris. 6].  buvo  sukurtos  orų  išvestinės  priemonės – ateities.  aukščiausia). yra netoly‐ gus kintamasis [8].  Antra.lt     Daugelio įmonių veiklos rezultatams vis daugiau įtakos  turi  oro  sąlygos. Be to.  ●  Ištirti  šilumos  energijos  suvartojimą  Vilniaus  mieste.vu.  tačiau  Lietuvos  ūkio  subjektai  dėl  kai  kurių  priežasčių  jomis  dar  nesinaudoja.  ●  Sudaryti  Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės draudimosi strategiją.  Antra  –  temperatūros  parametras  yra  daug  lengviau  valdomas  nei.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.    Magistras Gžegož Jurgo   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   El. Tai lemia kelios priežastys.  Pagrindinis  straipsnio  tikslas  –  ištirti  oro  temperatūros  indeksų  panaudojimo  galimybes  Lietu‐ vos  ūkyje.  Šiuo  metu  Čikagos  prekybos  birža  prekiauja  standartizuotais  ateities  sandoriais.kropiene@ef.  kuriame  yra  kaupiama  vidutinė  paros  temperatūra  per  tam  tikrą  apibrėžtą laikotarpį.  Čikagos  prekybos birža (CME) išleido specialias katastrofų ob‐ ligacijas ir pasirinkimo sandorius. straipsnyje keliami tokie  uždaviniai:  ●  Suformuluoti  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių naudojimo prielaidas. kaip logiška  rinkos  plėtros  tąsa.  Daugiausia  (90%)  kontraktų  sudaroma  oro  temperatūros pagrindu [4].  šalyje  nėra  išsamių  tyrimų. antra.  pagrįstų  meteorologinių  duomenų  bei  finansinių  rezultatų  laiko  eilučių  palyginimais.  kurių  bazinius  ak‐ tyvus  sudaro  18  JAV.

  kurių  oro  temperatūra  biržos  neprekiauja. įvertindamos finansinius  nuostolius  bei įkainodamos išvestines priemones.  Ketvirtoji  prielaida.  Naudojant  išvestines  prie‐ mones. Taigi modelis užrašomas taip:   dTt = ɑ(θ – Tt)dt + ydWt.   Trečioji  prielaida  –  oro  duomenų  kokybė  ir  prieinamumas.  11]. Lie‐ tuvos  hidrometeorologijos  tarnyba  teikia  aukštos  kokybės  ir  įvairaus  senumo  oro  bei  hidrologijos  duo‐ menis.  turi  už  juos  mokėti  nacionalinėms  meteorologinėms  agentūroms.    63 .   γ – proceso kintamumas.  norinčios  analizuoti  savo  veiklos  finansinius  rezultatus  ir  sugretinti  juos  su  oro  duomenų  statistinėmis  eilutėmis.  kuriais  diversifikuojama  oro  temperatūros  rizika.  deja.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. prie kurio grįžta procesas). Antra.  iš  kurių  vieniems.  kad  finansinius  nuostolius  patyrė  dėl  oro  sąlygų. o kitiems – šalta žiema.  (1) kur:   Tt  –  oro  temperatūros  stebėjimai  (modeliuoja‐ mas dydis). gegužės 3 d.).  Įmonės.  θ – ilgo laikotarpio temperatūros vidurkis (t. y.  Antroji  prielaida.  kurį  pasiūlė  Dor‐ nier’as  ir  Querelis  [11].  yra  pa‐ lanki šilta.  Tokia  situacija  neįmanoma  draudimo rinkoje.  išvestinių  sandorių  rinkoje  susitinka  skirtingų  interesų  turintys  dalyviai. tokių įrodymų nereikia.  1 pav.   Wt – Wienerio procesas.  Vilniaus  oro  temperatūrai  aprašyti  buvo  panaudotas  Ornsteino  ir  Uhlenbecko  modelis.  stichinių  nelaimių.  buvo  gautas  pakankamai  tikslus  Vilniaus  oro  temperatūros  tendencijų  atkartojimo  procesas  (1  pav. 2010 (49)    ateities sandorių europietiškus pasirinkimo pirkti arba  parduoti kontraktus.  todėl  tokia  sutartis  yra  visiškai  neveiksminga  esant  palyginti  normalioms  oro  sąlygoms. Visos šios paslaugos yra mokamos ir reglamentuo‐ tos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus    2005 m.  norėdamas  gauti  kompensaciją. įsakymu Nr.  Temperatūros  skirtumų  pa‐ siskirstymas  pagal  normalųjį  skirstinį  leidžia  aprašyti  modelio  liekanų  elgesį  pagal  Wienerio  atsitiktinį  procesą.   α – grįžimo prie vidurkio greitis.  Jau  senokai  mokslinėje  literatūroje  ieškoma  optimalaus  modelio.  Svarbi  prielaida  orų  išvestinių  priemonių rinkai Lietuvoje sukurti yra ta.  draudėjas.  sakykime.  Todėl  labai  svarbu.  kad  duomenys  būtų  kokybiški  ir  įmonės  galėtų jais visiškai pasikliauti.  vidurkis.  turi  įrodyti.   Apskaičiavus  visus  reikalingus  parametrus  bei  pritaikius  Monte  Carlo  metodą  oro  temperatūrai  imi‐ tuoti.*    2000– 2009 30 20 10 0 ‐10 ‐20 ‐30 2000 2001 2002 2003  2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2010–  012 simuliacija 2   * Sudaryta autorių. kad čia kitaip  negu  draudimo  rinkoje  tenkinamas  ūkio  subjektų  finansinių  nuostolių  dėl  oro  sąlygų  kompensavimo  poreikis. draudimo sutar‐ timi  dažniausiai  apdraudžiama  tik  nuo  ekstremalių  situacijų. ir jos imitacija 2010–2012 m.  Pirma. V‐36  „Dėl Lietuvos  hidrometeorologijos  tarnybos  prie  Aplinkos  minis‐ terijos  teikiamų  hidrometeorologijos  specialiųjų  (monopolinių)  paslaugų  kainų“  [12].  Išvestinės  priemonės  suteikia  galimybę  gauti  pajamas  bet  kuriomis  sąlygomis.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  biržos. Šie dalyviai sudaro  išvestinius  sandorius.  Trečia.  pagal  kurį  būtų  galima  susieti  miestų.  Lietuvos  finansų  rinkoje  apsi‐ drausti  nuo  stichinių  nelaimių  naudojamos  tik  drau‐ dimo  sutartys.  Lietuvoje  yra  visos  galimybės  apskaičiuoti  sezoninius  arba  mėnesinius  oro  temperatūros  indeksus  konkrečioje  vietovėje.  Daugelis  nagrinėtų  modelių.  oro  temperatūros  riziką  [3.  Taigi. Vidutinė paros oro temperatūra 2000–2009 m.  nepa‐ kankamai tiksliai imituoja oro temperatūros dinamiką.  ir  kitų  vietovių.

   Siekiant  suformuoti  tinkamą  pasirinkimo  san‐    dorio  strategiją.45%  Standartinė paklaida – 7. kiekvienam  vidutiniškai  teko  po  25.  kv. mln.        1 lentelė. litų be PVM  Kintamasis  Koeficiento  reikšmė  Paklaida  t statistika  p reikšmė  Laisvasis narys  Vidutinė mėnesio temperatūra (oC)  Koreguotas R2 – 85.  gaunamų  už  tiekiamą  šilumos  energiją.2778  36.  duomenis.  Vilniuje gyveno apie 557 tūkst.  tenkančios  vienam  kv.44  * Sudaryta autorių.  51.9490  –13. gyventojų. Pajamų už tiekiamą šilumą regresijos lygties parametrai*.  metrui. 1 lent.0895  Stebėjimų skaičius – 30  F statistikos p reikšmė – 0%  0  0  64   .9271.  Taigi  visas  Vilniaus  gyvenamasis  fondas  sudarė  14.  Šios  priklausomybės  koreliacijos  koeficientas  siekia  net   ‐0.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.       2 pav.  pirmiausia  reikia  kiekybinį  šilumos  sunaudojimą konvertuoti į vertinę išraišką.04  mln.  pokyčių (žr.   Empiriniai  duomenys  (2  pav.  metrų.  tiekiančios  šilumą  Vilniaus  mieste. 2010(49)     ŠILUMOS ENERGIJOS VARTOJIMO ANALIZĖ    Situacijai  nagrinėti  naudosime  UAB  „Vilniaus  energija“.  duomenis –  2005–2006  m.)  atspindi  logišką  priklausomybę  tarp  vidutinės  mėnesinės  temperatūros  ir  šilumos  energijos  suvartojimo.8013  –3.  didesnis  suvartotos  šilumos  energijos  kiekis  reiškia  didesnes  įmonės  pajamas  ir  didesnį  pelną.  šildymo  sezono  vidutinį  mėnesinį šilumos suvartojimo lygį.  buvo  apskaičiuotas  per  mėnesį  sunaudotos  šilumos  kiekis  ir  šilumą  teikiančios  įmonės  gautos  pajamos  to  meto  kainomis.6360  1. Sudaryta regresijos lygtis leido nusta‐ tyti kiekybinę priklausomybę tarp oro temperatūros ir  pajamų.4020  0.  Taigi.2  m2  naudingojo  gyvenamojo  ploto.   Statistikos departamento duomenimis.).  Naudojant  mėnesinius  šilumos  energijos. remiantis UAB „Vilniaus energija“ ir LHMT duomenimis. Vilniaus vidutinės mėnesio oro temperatūros ir šilumos suvartojimo sklaida*    * Sudaryta autorių. 2009 m.

  prekiaujamos  CME.829  0.    Z t=     0.844  0.    Nesunku  pastebėti. (2)  HDD  indekso  atveju  šis  dydis  įgyja  tokias  reikšmes:  Tuomet galime apibrėžti tokias Zt tikimybes:   P(Zt = 0) = P({T1t | T2t = t2t} ≥18) = 1 – Φ(18). Todėl mažinant šios įtakos  poveikį  draudimo  strategija  gali  būti  orientuota  tik  į  tam tikros dalies pajamų netekimą.  Tarkime.  kuris  bus  Vilniaus  miesto  „ambasadorius“  Čikagos  prekybos  biržoje.   (4)  P(0≤ Zt ≤ zt) = P(18 – zt ≤{T1t | T2t = t2t}≤18) = = Φ(18) – Φ(18 – zt).  2  lent.   HDD indekso vienos dienos dydis priklausys nuo  faktinės  miesto  oro  temperatūros  reikšmės.807  0.  papildžius  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinę  analizę  aprašomosios  statistikos  charakteristikomis.  birželio  mėn.  įmonė  vidutiniškai  gauna  51.  Darydami  prielaidą.   ●  ignoruojamas  šilumos  energijos  efektyvumo  augimo poveikis. kai Z*t ≤ 0. Oslo  oro  temperatūros  laiko  eilutė  prasideda  2008  m.  kad  abu  regresijos  koeficientai  yra  reikšmingi.  Tačiau  tokias  išvadas  galima  daryti  tik  atsižvelgus  į  tam  tikras  prielaidas:  ●  sunaudojamas  šilumos  energijos  kiekis  atspindi  tik  gyvenamojo  ploto  šildymą  ir  tik  šildymą  centralizuotai  tiekiama  šilumos  energija.8  mln.  Nors  Vilnius  labiausiai  koreliuoja  su  Stokholmu.  tačiau  turi  įtakos  pajamų  dydžiui. litų. Tuomet dydis Z*t būtų:   Z*t = 18 – {T1t | T2t = t2t}. lapkričio 1 iki 2009 m.   ●  viso  nagrinėjamo  laikotarpio  pajamos  už  tiekiamą  šilumos  energiją  yra  perskaičiuotos  2009  m.827  0.  o  T2t  –  Vilniaus  oro  temperatūros  laiko  eilutė. tačiau tai netrukdo pristatyti  pačios draudimosi idėjos.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kuris  nulemia  pasirinkimo sandorio kainą. O kai oro  temperatūra  yra  0  oC. (5)  kur  Φ(x)  –  kaupiamojo  normaliojo  skirstinio  funkcija..  Ši  prielaida  neturi  reikšmingo  poveikio  kiekybinei  oro  temperatūros  ir  šilumos  suvartojimo  priklausomybei.  bet  šiuo  atveju  nežinomos  ir  sąlygojamos faktine Vilniaus miesto oro temperatūros  reikšme.  litų  pajamų.  kad  geriausiai  Vilniaus  oro  temperatūrą  imituoja  Oslo  miesto.  kad  T1t  yra  kurio  nors  miesto  oro  temperatūros.  kad  modelis  pakankamai  gerai  parodo  oro  temperatūros  ir  pajamų  pokyčius.636 mln.897  0. sausio mėn. o Prahos – 2010 m. 2010 (49)    Oro  temperatūrai  pakilus  vienu  laipsniu.  paaiškėjo.   65 .  dėl  nežinomų  priežasčių  2007  m..  Tiesa.     2 lentelė.  kad  trijų  miestų  –  Berlyno.    VILNIAUS IR KITŲ EUROPOS MIESTŲ ORO  TEMPERATŪROS KORELIACINĖ ANALIZĖ    Šios  analizės  tikslas  buvo  surasti  Vilniaus  miestui  oro  temperatūra  artimiausią  miestą.  atsižvelgdami  į  prognozuojamą arba numanomą antrosios lygį.  naudojant  imitacinę  Vilniaus  oro  temperatūros  reikšmę.  UAB  „Vilniaus  energija“  pajamos  už  gyventojams  tiekiamą  šilumą vidutiniškai sumažėja 3.  duomenys  buvo  pateikti  tik  nuo  1  iki 18 d. kainomis.  Aprašytas  modelis  leidžia  nustatyti  pasirinkto  miesto  kiekvienos  dienos oro temperatūros tikimybę. kai Z*t > 0.  gegužės mėn.  galime  prognozuoti  pirmosios  tikimybę.889  0. (3) Z*t. Aišku.  temperatūra.  kurių  oro  temperatūros  indeksais  prekiauja  CME.912    * Sudaryta autorių.  gruodžio 1 d.  laiko  eilutė. Vilniaus ir kitų Europos miestų oro temperatūrų  koreliacija*    Miestas  Koreliacijos koeficientas  Amsterdamas  Barselona  Berlynas  Essenas  Londonas  Madridas  Oslas  Paryžius  Praha  Roma  Stokholmas  0.  prielaida yra gana grubi.808  0.  Tiek  t  statistika.  Oslo  ir  Stokholmo  –  koreliacijos  koeficientų  reikšmės  yra  didžiausios  –  apie  90  proc. remiantis CME ir LHMT duomenimis.  o  determinacijos  koeficiento  reikšmė  patvirtina.  Supaprastinus  šį  procesą  buvo  apskaičiuoti  laiko  eilučių  koreliacijos  tarp  Vilniaus  ir  kitų  Europos  miestų.  kad  abiejų  miestų  temperatūros  pasiskirsčiusios  pagal  normalųjį  skirstinį.). gruodžio  31  d.  prekiaujamos  CME.  koeficientai  (žr.  kurio  indeksu prekiauja CME.  tačiau.  Šie  duomenys  apima  laikotarpį nuo 2006 m.  tiek  p  tikimybės  reikšmės  rodo.813  –  0.828  0.

  tokią  pat  sumą  ji  turėtų  sumokėti.  įmonė  nusprendžia  par‐ duoti  Oslo  HDD  indekso  ateities  pasirinkimo  pirkti  sandorį.  kokios  būtų  buvę  UAB  „Vilniaus  energija“  pasirinktos  draudimosi  strategijos  baigtys  ankstesniaisiais metais.). σ 2 ].  Vienu laipsniu šiltesnis gruodžio mėnuo apytiksliai ati‐ tinka  31  punktu  mažesnį  indeksą. Žinia.  matome.  nes  tai  sumažintų  jos  pajamas  beveik  5. arba 3 227 578 litai.  Ir  atvirkščiai.   Pasirašydama  (parduodama)  HDD  indekso  580  punktų pasirinkimo pirkti sandorį. oro temperatūros šuolių.  kurią  turėtų  gauti  įmonė  už  vieno kontrakto pardavimą [1]:   C(t) = e –r(T–t) [ σ –d (μ – K)Φ(–d) + e 2 2π d= μ–K .    66 .  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Pasinaudojant  Alatono  modeliu  (8  formulė)  apskaičiuojama  premija.  (8)  kur:  HDD = nTbaz –  ∑ Ti . Tačiau iš tikrųjų įmonė subalansuoja savo pajamų  srautus  ir  apsisaugo  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltesnėmis žiemomis (žr.  įmonė  turėtų  išmokėti  kitai  sandorio  pusei  priklausančias  išmokas  (pagal  kontraktą)  iš  savo  didesnių  pajamų.).  kad  UAB  „Vilniaus energija“ draustųsi nuo 1. reikėtų naudoti imitacinį istori‐ nių  duomenų  metodą:  apskaičiuoti  2000–2009  m.  K – sutartas indekso dydis.  temperatūros.  kaip  kompensacinėmis  pajamomis  už  riziką.  Todėl  Lietuvoje  lapkričio– kovo mėn.  gautų  pardavus  daugiau  šilumos  energijos.  (7)  Todėl  įmonė  turėtų  parduoti  1679  pasirinkimo  pirkti kontraktus.  560  eurų  už  vieną  kontraktą.  Tuomet  įmonei  būtų  tik‐ slinga  parduoti  pasirinkimo  pirkti  sandorį  (atidaryti  short  call  poziciją).  naudodama  oro  temperatūros  išvestinių  priemonių  rinką.  μ – indekso laiko eilutės vidurkis.  Diskontavus  šias  vertes  EURIBOR  palūkanų  norma 1 . o  jo standartinis nuokrypis – 120 punktų. kad per pastaruosius dešimt metų UAB  „Vilniaus  energija“  tik  ketverius  metus  būtų  turėjusi  kompensuoti  pasirinkimo  sandorio  pirkėjui  nuostolius  dėl šaltos žiemos.4528  Lt/EUR)  /  (44  punktai  ×  20  EUR).   Žinoma (žr.   Matyti.   2010 m.  o  už  visus  kontraktus – 934 771 euras.  Lt  /  3.  Tai  reiškia.  kad  pastarųjų  dešimties  metų  viduti‐ nis gruodžio mėn.  kurio  sutartas  dydis  yra  580  punktų.  kad  pre‐ mija  už  vieną  kontraktą  bus  556. Per šį laikotarpį  mažiausia  jo  reikšmė  buvo  465.5  mln.   ________________________  1  Kadangi Čikagos prekybos biržoje Oslo indeksų punktai vertinami eurais.  Taigi  įmonė  draudžiasi  nuo  pajamų  sumažėjimo  šiltos  žiemos atveju. 1 lent.  litų.  pirmiausia  reikia  apskaičiuoti HDD indekso dydį.  T – kontrakto galiojimo termino pabaiga.  Šiuo  atveju  skirtu‐ mas  tarp  vidutinės  gruodžio  mėn. kad dalyvavimas  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  įmonei  yra  nuostolin‐ gas.  kaip apibrėžiančią palūkanų normą be rizikos. Tad tikėtinas indekso dydis yra 624 punktai.  Norint  ištirti.   (6)  Tarkime.  kad  įmonė  nori  pašalinti  nepalankių  oro  sąlygų  įtaką.  Taigi.  Ir  priešingai.  kad  įmonė  draudžiasi  nuo  2010  m.  litų  kitai  sandorio  pusei.  Vilniaus  HDD  in‐ dekso  reikšmės  ir  sutartos  pasirinkimo  sandorio  in‐ dekso  reikšmės  sudaro  44  punktus. pabaigoje Čikagos pre‐ kybos  biržoje  pradėta  prekiauti  Europos  miestų  HDD  indeksais  2010–2011  m.  o  iš  viso –  940  240  eurų. 3 lent.  Tarkime.74  euro. gali pasirodyti.  σ – indekso laiko eilutės standartinė paklaida. Tyrimo metu  buvo  nustatyta.  2010  m.4 oC žemesnė nei sutarta sandoryje.1  mln. 4 lent.  arba  3  246  461  litas.  gruodžio  mėn. UAB „Vilniaus ener‐ gija“  vidutiniškai  turėtų  sumokėti  5.  t – einamasis laikotarpis (t < T).  Todėl  besidraudžiančiai  įmonei  būtų  tikslinga  sudaryti  ateities  sandorio  pasi‐ rinkimo  kontraktą.    n i =1 r – nerizikinga palūkanų norma.  Taigi  premijos  dydis  turėtų  būti  28  indekso  punktai.  gruodžio mėn.  y.  HDD  indeksus  ir  įvertinti  galimas  stra‐ tegijos baigtis (žr.  litų.  jei  temperatūra būtų 1.  įmonės  pajamos  sumažėja  3. Europoje bazinė  oro  temperatūra  yra  18 oC.  jei  žiema  būtų  palyginti  šalta. 2010(49)     ŠILUMOS ŪKIO DRAUDIMOSI STRATEGIJA    Tarkime. HDD indeksas įgis teigiamas reikšmes:   Oslo  oro  temperatūros  indekso  vieno  punkto  vertė CME biržoje yra dvidešimt eurų. Visais kitais atvejais įmonė pasinau‐ dotų  premija.  o  didžiausia  –  848  punktai.  žiemos  sezonui.  t. HDD indeksas siekė 624 punktus. taikysime EURIBOR palūkanų normą.  kad  esant  šiltesnei  nei  įprasta žiemai.). įmonė gali tikėtis papildomų pajamų iš  premijos.  Todėl  galima  sa‐ kyti.  gruodžio mėnesio Oslo HDD indekso ateities sandorio  kaina  buvo  596  punktai.636  mln. kad oro temperatūrai paki‐ lus  1 oC.   Norint  tai  įgyvendinti.1  mln.  Φ – kaupiamasis standartinis normalusis skirstinys. balandžio mėn. Taigi kontraktų  skaičius apskaičiuojamas taip:  (5.4  oC  aukštesnės  nei  įprasta  gruodžio  mėn.

8  57.9  3.7  54. mln.2  –9. kad       būtų  visiškai  padengiamas  dėl  kiekvieno  oro  temperatūros  pokyčio  mažėjančių  pajamų  trūkumas.1  56.  kai  įmonei  tenka  susimokėti  kompensaciją.5  85.5      4 lentelė.  litų. mln.2  Premija 3.9  –9.9  49.7  –7.4  –3.2  –7.  įmonės  pajamos  mažėja  neproporcingai.9  53.5  Premija 3.4  51. Lt  Pajamos už šilumą  (pagal regresiją).2  –25.7  mln.3  57.2  –7.  tačiau  jos  papildomos  pastovia  premijos dydžio suma. mln.8  53.7  56.2  Premija 3.5  –0.2  Premija 3.2  Premija 3. Imitacinės HDD pasirinkimo pirkti sandorio pardavėjo pozicijos baigtys*    Metai  Mėnuo  HDD reikšmė  min {K – HDD. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009     * Sudaryta autorių.6  57.9  Premija 3.2  Premija 3.  jos  pajamos  yra  apie  57.8  57.1  64.0  –0.4  53. 0} (K = 580)  Išmokos.2  Premija 3.9  Premija 3.9  –5.2  –25.4  52.6  62.4  –0. Lt  Pajamų už šilumą ir  pasirinkimo sandorio  verčių suma.3  80. HDD indekso pasirinkimo sandorio ir pajamų už šilumą verčių suma*    Metai  Mėnuo  HDD  reikšmė  Vidutinė  tempera‐ tūra.1  Premija 3.  tiek  galima  išmoka  yra  tiesine  priklausomybe  susietos  su  oro  temperatūros  lygiu.7  * Sudaryta autorių.9  56.      Tais  atvejais. Lt  2000  2001  2002  2003  2004  2005  2006  2007  2008  2009  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12  537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  0.5  0.9  –31. 2010 (49)  3 lentelė. pasirenkamas toks kontraktų skaičius. oC  Pasirinkimo sandorio  vertė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kadangi  tiek  įmonės  pajamos.2  –9.1  –2.  O  kai  žiemos  būna  šiltos. Be to.4  40.9  –31. mln.1  Premija 3.7  44.  12  12  12  12  12  12  12  12  12  12    537  803  848  572  556  648  465  572  569  665  Vidurkis  0  –223  –268  0  0  –68  0  0  0  –85  –161  Premija 3.    67 .

 2005: Introduction to weather de‐ rivatives.  D. Saltyte‐Benth.  J. Išnagrinėta Vilniaus  šilumos  energijos  tiekimo  įmonės  draudimosi  orų  išvestinių  priemonių  rinkoje  strategija  leidžia  subalan‐ suoti įmonės pajamas – jas padidinti.  matyti  aiškus  ūkio  subjektų  poreikis  naudoti  už  tradicines  draudimo sutartis efektyvesnes finansines priemones.  3.lt/heat_  On Modelling and Pricing Weather Derivatives.fr/LMRS/JSEF06/JSEF1_fichiers/  mraoua.  2007:  Orų  išvestinės  priemonės  (OIP)  –  naujas  finansų  inžinerijos  produktas.  kad  Lietuvoje yra visos prielaidos apdrausti orų riziką nau‐ jomis  finansinėmis  priemonėmis  –  OIP.  šalies  valstybės  institucijos.  Mathematical  Finance.  Seminar of Economic and Social Statistics.pdf (žiūrėta 2009‐11‐07).  Berlynas ir Oslas. Social  Science  Research  Network. ypač pastarasis. J.egartech.  London: Risk Books. University of  Cologne.php (žiūrėta 2010‐02‐02).  Alaton.    13. S.  Z.  Interneto  prieiga:  http://www.  com/articles/optioninvestor/05/052505. p.  LITERATŪRA  12.  Considine.  Stillberger.  2006:  The  Volatility  of  Temperature  and  Pricing  of  Weather Derivatives.  8.  9. 2005. Applied  consumption.  R.  Vilniaus  energija.univ‐rouen.cmegroup.  Lietuvos  hi‐ drometeorologijos  tarnyba  teikia  kokybiškus  ir  išsamius  duomenis..  2002:  Climet  risk  and  the  wether  market: Financial risk management with weather hedges.  Li..  A.  Interneto  prieiga:  http://www.  R.  10. Oslo.pdf (žiūrėta 2009‐11‐7).  2006:  Cross‐City  Hedging  with  Weather  Derivatives  using  Bivariate  DCC  GARCH  Models.  reaguodamos  į  energetinių  žaliavų  kainų  pokyčius.  Introduction  to  weather  deriva‐ tives.  Cao.  Interneto  prieiga:   14.. Nr.  J.  kad  šio  kintamojo atžvilgiu Vilniui yra „giminingi“ Stokholmas.kth.  Rulebook.  B.  Weather  Derivatives.  Chicago  Mercantile  Exchange. Vol. Ekonomika  ir vadyba.  P. Koekebakker.  atstovaudamos  Lietuvos  gyventojų  interesams.  Wei.  2005:  Temperature  Sto‐ chastic  Modeling  and  weather  derivatives  pricing:  em‐ pirical  study  of  Moroccan  data. pdf (žiūrėta 2009‐03‐19).pdf (žiūrėta 2009‐11‐07 ).  Mraoua. Šis atvejis sudaro  pakankamai  prielaidų  taikyti  tokį  draudimo  būdą  įvairiuose  Lietuvos  ūkio  sektoriuose.  Djehiche.ssrn.                68   .html (žiūrėta 2010‐04‐24).  Interneto  prieiga:  http://www.  Šilumos  suvartojimas.  2005:  Stochastic  Modelling  of  Temperature  Variations  with  a  View  towards  Weather  Derivatives.   11.cfm?abstract_id=  1016123 (žiūrėta 2009‐03‐21).  Sudarytas  Vilniaus  oro  temperatūros  mod‐ elis  leidžia  palyginti  jį  su  kitų  Europos  miestų  oro  temperatūros  modeliais.  Be  to.asp  (žiūrėta  2009‐03‐19).vilniaus‐energija.  Derivatives_Model.  gausėjantis  dalyvių iš įvairių šalių skaičius ir vis naujų ūkio sektorių  įsitraukimas  į  šią  rinką.  P.  com/trading/weather/files/WEA_intro_to_weather_der.  Kosater.  M.  1. 12.  Interneto  prieiga:  http://www.  Saltyte‐Benth. 58‐2068.  M.  Bari. 2010(49)     IŠVADOS    Orų  išvestinių  priemonių  rinkos  plėtrą  atspindi  didėjanti  siūlomų  produktų  įvairovė.  4..investopedia.. F..  galėtų  sėkmingai  dalyvauti  šioje  rinkoje.  2002:  Interneto  prieiga:  http://www.com/docs/eGAR_Weather_  weather.  2.  6. 807–814.  G.  Interneto  prieiga:  http://papers.  E.  9. 2007 (12)..cmegroup. Benth.  Applied  Mathematical  Finance. E.  Interneto  prieiga:   http://www.  Tyrimo  rezultatai  rodo.  Atlikta  Vilniaus  ir  CME  prekiaujamų  Europos  miestų  oro  temperatūros  laiko  eilučių  koreliacinė  analizė  padėjo  nustatyti.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  2003:  Weather  Derivatives: A New Class of Financial Instruments.  tinkančius  sezono  arba  mėnesio  oro  temperatūros  indeksams  skaičiuoti.com/sol3/papers. Valstybės žinios.math.  Benth.  5.  7.  D.  Kropienė.. arba sumažinti.se/matstat/fofu/reports/  http://www. esant šiltesniam  nei  įprasta  šildymo sezonui.  Šiuo  metu  būtų  patogiausia  draustis  pasaulio  biržose  prekiaujamais kontraktais: įmonės gali pirkti arba par‐ duoti  CME  29‐ių  pasaulio  miestų  oro  temperatūros  indeksus.  gautų  esant  žemesnei  nei  vidutinė  oro  temperatūrai šildymo sezono metu. F. Carabello.  F. Quantitative Finance Seminar.  Vol.  Dischell.com/rulebook/  CME/index. išmokant  sandoryje  numatytą  kompensaciją  iš  padidėjusių  pajamų.  Be  to.

  Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė nuo  valstybės ekonominės politikos. sumažina valsty‐ bės  pajamas.  Kontrabanda  –  sudėtinė  šešėlinės  ekono‐ mikos dalis.  ją  dar  sumažina  didelės  pajamos  neoficialioje  ekonomikoje.  Mokesčių nemokėjimas yra neteisėta veikla.  Taigi.rimkus@mruni.  kokia  veiklos  rūšimi  individas  užsiima.  Šių  veiksnių  reikšmė ypač išauga beveik neišvengiamo ekonomikos  nuosmukio  pereinamojoje  stadijoje.  turintis  didelę  įtaką  šalies  ekonominiams  ir  socialiniams  procesams. dr.  F. v.  Lietuvoje  ir  kitose  šalyse  atliktų  tyrimų  duomenimis. sunku apibrėžti.  keičiasi  visuomenės  narių  nuostatos.  Nagrinėdamos  mokesčių  problematiką  Lietuvoje  straipsnio  [1.  nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiš‐ kinys. iš kitos pusės.  Nors  valstybė  visuomet  stengiasi  nubrėžti  eko‐ nominę bei teisinę ribą tarp oficialaus ir šešėlinio ūkio  sektorių. asme‐ ninės  mokesčių  mokėtojo  savybės  bei  socialinės  nor‐ mos. kad mokesčių vengimas nėra  neteisėta  veikla. Įvertinus vals‐ tybės  ekonominės  politikos.  mokesčių  nemokėjimas  yra  labai  susijęs su neapskaitoma (šešėline) ekonomika. tačiau šis dvilypumas glaudžiai susijęs su pa‐ čia  valstybės  egzistencija  –  be valstybės nebūtų ir še‐ šėlinės  ekonomikos.    TEORINIS PROBLEMOS ASPEKTAS    Pagrindinė kontrabandos varomoji jėga yra sie‐ kimas  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ir  tuo  pat  metu  gauti  papildomos  naudos. šalyje galiojančių įsta‐ tymų  ir  visuomenės  požiūrio  į  juos.eu       Straipsnyje  analizuojamas  kontrabandos  fenomenas.  Nesąžiningam  mokesčių  nemokėjimui  priski‐ riama  įvairi  veikla.  Darbo  motyvacija  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje  dažnai  būna  sil‐ pna.  Įvertinti  mokesčių  nemokėjimo  lygį  yra  sudė‐ tinga. kuri to meto situacijoje vertinama kaip būtinybė. 08303 Vilnius  Tel.  šalies  ir  šeimos  padėtį. o pati šešėlinė ekonomika nėra nei naujas.    ĮŽANGA    Nuolatos  egzistuojantis  kontrabandos fenome‐ nas  lemia  didelį  visuomenės  ir  valdžios  dėmesį  šiai  problemai.  šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies – kontrabandos – lygis yra aukštas ir turi didelę  įtaką šalies ekonomikai.  Šešėlinė  ekonomika  atsirado  iš‐ kart.  o  mokesčių  nemokėjimas  palieka  neužtikrin‐ tumo  jausmą. +370 651 57 856  El. padidina atskirų  individų pajamas.  ekonominis  subjektas  negali  būti  patrauktas  atsako‐ mybėn.  analizuo‐ jamas  ryšys  tarp  didėjančių  vartojimo  mokesčių  bei  kontrabandos  paplitimo  ir  valstybės  biudžeto  pati‐ riamų  nuostolių  dėl  nesurinktų  mokesčių. kad šias dvi sąvo‐ kas  galima  atskirti  pasinaudojus  tikrumo  lygiu  –  ven‐ gimas yra tada. kaip tai turėtų būti daroma. 2010 (49)    KONTRABANDOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR PASEKMĖS    Doc.  iš  jo  bus  pareikalauta sumokėti mokesčius. iš vienos pusės. Dėl  šios  veiklos  neteisėtumo  ir  persekiojimo  baimės  mo‐ kesčių  nemokėjimas  negali  būti  nustatytas  oficialiosios  statistikos.  nepažeidžiant  pačių  įstatymų.  kai  tik  valstybė  uždėjo  ant  dirbančiųjų  „tvirtą  ranką“.   Visuomenės narių mąstysenos pokyčiai taip pat  iš dalies lemia perėjimą į šešėlinę veiklą. kai išaiškinus mokesčių vengimo faktą. kad nuosmukio metu atsiranda daugiau paska‐  tų  ekonomikos  subjektams  pereiti į nelegalios veiklos  sritį.  Cowellas  (1985)  savo  darbe  „The  econo‐ mic analysis of tax evasion“ pažymi. bet.  Čia  išskirtinas  as‐ pektas.  Įprasčiausia  mokesčių  nemokėjimo  forma  yra  pajamų  slėpimas.  88]  autorės  pa‐ žymi. Vladas Rimkus  Mykolo Romerio universiteto   Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto   Tarptautinės prekybos ir muitų katedra  Ateities g.     Šešėlinė veikla. kad pagal veiklos legalumą skiriami du mokesčių  nemokėjimo  būdai  –  mokesčių  vengimas  ir  mokesčių  nemokėjimas.  Galimybė  nuslėpti  paja‐ mas  priklauso  nuo  to.  69 .  Straipsnio  pabaigoje  formuluojamos  svarbiausios  ekonominės  ir  socialinės šio proceso pasekmės.  apta‐ riamas  teorinis  šios  problemos  aspektas.  nes  išaiškėjus  sukčiavimams. 20.  administruodama  ir  normuodama  jų  veiklą.  Kontrabandos  tema  siejama  su  mokesčių  vengimu  ir  mokesčių  nemokėjimu.  Pateikiamos  konkrečios  kontrabandos  charakteristikos.  Sprendimui  nemokėti  mokesčių  įtakos  turi  ir  tai.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. kokia yra patikros tikimybė ir galima bauda. p.  Manoma.  A.  nes  vengiant  mokesčių  naudojamasi  įstatymų  spragomis.

 mokes‐ čio norma – t.  Tai  gali  būti.  –  tai  po‐ žiūris  į  mokesčius.  kaip  priimamas  šis  sprendimas.  W.  vengiančių  mokėti  mokesčius.  kad  skaičiuojant  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę. kad su tikimybe p jis bus pagau‐ tas  ir  turės  sumokėti  baudą  F. Viena iš labiausiai paplitusių mokesčių politi‐ kos  koncepcijų  šiandien  žinoma  kaip  Lafero  kreivė. y. y.  ar  ne  (t.  šios  veiklos  subjektai  neregistruojami  kaip  mokesčių  mokėtojai.  Tačiau  daugelis  ekonomistų  pritaria  statistinei  šio  klausimo  traktuotei.  kad  egzis‐ tuoja  ribinis  mokesčių  tarifas.  mokesčių  suvokimas.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  suteikia  rizi‐ kuoti nebijančiam asmeniui pasirinkimo laisvę. ar asmens aplinka mokesčių nemokėjimui pritaria.  Ekonomikos  teorijoje yra įvairių siūlymų.  kol  laukiama  nauda  viršija numanomus nuostolius dėl baudų ir psichologi‐ nes sąnaudas.  pvz. Daroma  prielaida.  nemažą  įtaką  sprendimo  priėmimui  turi  tai. kitų visuomenės narių nuomonė). daroma prielaida.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  kurią  išpopuliarino  amerikiečių  ekonomistas  Arthuras  Lafferas  –  tai  sveiku  protu  pagrįsta  nuomonė.  Numatoma  vengimo  strategijos vertė yra tokia:  Apibendrinant  galima  išskirti  tris  svarbiausius  veiksnius. nepatenkanti į oficialiąją statistinę apskaitą.  Siekdamas sudaryti realesnį mokesčių nemokė‐ jimo  modelį. kad negali būti tokio mo‐ kesčio.  individo  asmeniniai bruožai.  Lafero  kreivė  rodo.  kad  sumažės  mokestinės  pajamos.  Todėl tikslūs skaičiavimai. bet  atsižvelgiant  į  esamas  socialines  normas  bei  visos  vi‐ suomenės.  Tai  reiškia. kad sprendimą nemokėti mokesčių lemia  ne  maksimizavimo  strategijos.  kadangi  mokesčių  nemokėjimas  yra  nelegali  veikla.  kuris  visiškai  nepakeistų  rinkos.  Pagal  ją  šešėlinei  ekonomikai  priskirtina  veikla.  kad di‐ dinant mokesčių tarifus apsunkinami mokesčių mokė‐ tojai  ir  ekonomika  gali  taip  nukentėti. Mokesčių mokėtojas gali užtikrintai tu‐ rėti (1‐t)Y pajamų.  Šį  sąryšį  tyrinėja  daugelis  ekonomistų.  Pagal  žemiau  pateikiamą  mokesčių  nemokė‐ jimo  modelį  analizuojama.  Priimdamas  sprendimą  nemokėti  mokes‐ čių.  skai‐ čius. galinti labai  pakenkti  jų  įvaizdžiui.  Pasitelkus  „mažiau  eko‐ nominį“  požiūrį  į  mokesčių  nemokėjimo  problemą.  kad  mokesčių  mokėtojas  vengia  mokesčių  tol.  kas  lemia  individo  apsi‐ sprendimą  rizikuoti  ir  nemokėti  mokesčių  arba  elgtis  sąžiningai [2. priimantys sprendimą dėl mokesčių. kad apmokestinamos pajamos yra Y.  Tyrimai  rodo.  W.  Todėl  naudinga  išnagrinėti. 221].  M.  pavyzdžiui. 2010(49)     Mokesčių  nemokėjimo  lygį  lemia  kiekvieno  in‐ divido  priimamas  sprendimas. [4].  o  apytikriai  vertinimai.  bet  patį  paprasčiausią atsitiktinumą. 89] teigė. skaičiuoja ne  tikrą  neteisėtos  veikos  nustatymo  tikimybę. Jeigu asmuo nemoka mokes‐ čių. susijusias su mokesčių nemokėjimu.  mokėti  mokesčius  ar  ne.  E (V ) = p(Y − F ) + (1 − p )Y   (1)  Jei  ši  laukiama  vertė  viršys  (1‐t)Y  vertę. Sprendi‐ mas nemokėti mokesčių nėra priimamas izoliuotai.    ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE MASTAS   IR STRUKTŪRA    Šešėlinis  verslas  reiškiasi  įvairiomis  formomis.  Galimi  ir  kiti  kriterijai.  teisiniai  kriterijai  –  šešėlinės  veiklos  įmonės  teisiškai  neregist‐ ruojamos.  Tai  daugiau  teoriniai  modelio  lygmens sampro‐ tavimai.  kurį  padidinus  labai  sparčiai mažėja mokesčių pajamos. elgesį.  daugiausia  įtakos  turi  praeityje  atliktų tikrinimų skaičius (t.  Vis  dėlto  matematiniuose  mode‐ liuose  dažniausiai  neatsižvelgiama  į nepinigines patik‐ rinimo  ir  bausmės  sąnaudas. economics of crime).  Pradinį  supratimą  apie  šio  sprendimo  priėmimo  procesą  suteikia  nusikaltimo  ekonomika (angl. kurie remiasi neteisėtos vei‐ kos nustatymo tikimybe bei baudos dydžiu.  o  atskleidus  sukčia‐ vimą  jam  gresia  bausmė.  asmuo  nemokės mokesčių.  pastebėta.  kad  be  patikrinimo  tikimybės  ir  numano‐ mos  baudos.  kad  asmens  priimamą  sprendimą  nemokėti  mokesčių  veikia  fiskalinės  sistemos  teisingumo  supratimas  ir  individo  draugų.  Spiceris  atkreipia  dėmesį  į  įstatymų  lai‐ kymosi  normas  (angl. individo patirtis). kokiais krite‐ rijais  remiantis  konkrečią  veiklą  galima  priskirti  šešėli‐ nės  veiklos  sričiai.  Tai  reiškia.  Neteisėtos  veikos  atskleidimas  kai kuriems asmenims būtų didelė trauma. nėra tiks‐ lingi.  Svar‐ biausia to pasekmė – mokesčių vengimas.  Kitiems  tai  būtų  tik nereikšmin‐ gas  nepatogumas.  Šešėlinės  ekonomikos  ir  jos  sudėtinės  dalies  –  kontrabandos  –  mastas  yra  siejamas  su  mokestinės  naštos  dydžiu.  kurie  lemia  vienokį  ar  kitokį  elgesį  –  įsta‐ tymų  laikymąsi  arba  mokesčių  nemokėjimą.  norms  of  complian).  W.  dažnai  susilaukiantys  kritikos.  individas  susiduria  su  nerimu.  asmenys  verčiami  keisti  savo  elgseną.  M.  Didinant  mo‐ kesčius.  Spiceris  [3.  Slepiantieji  mokesčius  jaučia  įvairaus  lygio  nerimą  ir  savigraužą.  M.    70   . Asmenys reaguoja  į mokesčius – taip yra dėl to.  Spiceris  įtraukė  į  sprendimo  priė‐ mimo  procesą  jį  lemiančias  psichologines  „sąnaudas“  (dvasinį  nepasitenkinimą).  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  as‐ muo. Asme‐ nys.. jeigu deklaruoja tikrą turimų pajamų  dydį ir moka mokesčius.

2  32.  gamyba  ne  tik  pardavimui.  bet  ir  ūkio  reikmėms. paly‐ ginti su šalies  BPV.5  1403.  kad  tas.8  1760. 68].  nepateikė  jų  muitinės  kontrolei  ar  kitaip išvengė šios kontrolės.  taip  pat  transporto.  tabako  gaminiai  –  46.  kontrabandos  gabenimas. buitinė technika – 36.0  58.9 proc.3  60.  Absoliučia  išraiška  didžiausia  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  prekyboje.3  69. veikla – gamyba namų ūkyje. sandėliavi‐ mas ir ryšia   Nekilnojamasi  turtas.  ir  jų  nepateikė  Lietuvos  Respublikos  ar  kitos  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  muitinės  kontrolei  ar kitaip šios kontrolės išvengė.  nuoma  Švietimas  Sveikata ir socialinė rū‐ pyba  Kita komunalinė ir aptar‐ navimo veikla  Privatūs namų ūkiai su  samdytu personalu  Iš viso  Šaltinis: [7.    Veiklos rūšis  Neapskai‐ tyta sukur‐ ta BPV.  su‐ daro  legaliai  pagaminta  degtinė.  mastą. y.1  20.9  proc. dažnai šeimai.  ekonominės  krizės  laikotarpiu.  statyboje.1  19.    KAI KURIOS KONTRABANDOS LIETUVOJE   CHARAKTERISTIKOS    Kontrabanda  Lietuvos  Respublikos  baudžiama‐ jame  kodekse  aptariama  199  straipsnyje  [8].  kuri yra leidžiama.6  proc. 24.  bendros  BVP  apimties  [7.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  šalies  oficialioji  statistika  kasmet  vertina  šešėlinio  verslo.  sudarė  18.     1 lentelė.  kad  dideli  mokesčiai  yra  svarbiausia  priežastis.  nelegali  prostitucija  ir  kita.2  9581.9  2918.8  29.  kas  iš  Europos  Sąjungos  valstybės  narės  į  Lietuvos  Respubliką  įvežė  privalomus  pateikti  muitinei  daiktus.0  2.  kad  prekybos  versle  dažniausiai  slepiamų  prekių  grupės  yra  alkoholiniai  gėrimai  –  nu‐ rodė  50  proc.  Nelegaliam  neapskaitytos ekonomikos sektoriui priskiriama netei‐ sėta ekonominė veikla.  100. yra baudžiamas.0  Tyrimas  atskleidė.  Jame  sakoma.  Neapskaityto  bendrojo  vidaus  produkto  dalis  2002  m. drabužiai – 40.1  60.7 proc.5  proc.  Šiam  sektoriui  priskiriama  narkotikų  gamyba  ir  parda‐ vimas.  priklausančių  vienam  savininkui.  Žemės ūkis.  88]. Antroje  straipsnio  dalyje  kalbama  apie  draudimą  neturint  rei‐ kiamų leidimų įvežti šaunamuosius ginklus.)  apklaustų  respondentų  nurodė.2  19.  siekiant  išvengti  mokesčių  mokėjimo  ar  įmokų  sociali‐ nės  apsaugos  sistemai  išlaikyti  ir  pan. tačiau oficialiose įmo‐ nių ataskaitose nefiksuojama arba fiksuojama ne visa.  išskiriami  trys  oficialiai  ne‐ apskaitytos  ekonomikos  sektoriai  –  formalusis.  Neformaliajam  neapskaitomos  ekonomikos  sektoriui  priskiriama  ne‐ korporuotų  įmonių.9  31.  smulki  prekyba  kioskuose  ar  turguose.  Tikslinga  išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą  Lietuvoje  atlikti  dar  kartą.8  11.  Formaliajam  sektoriui  priski‐ riama  veikla.  kad  tas.  Vertinant  neapskai‐ tomos  ekonomikos  mastą. yra baudžiamas. narkotines  ar psichotropines medžiagas. apimanti prekių gamybą ir kitą  įstatymų  draudžiamą  veiklą.  Pirmoje  šio  straipsnio  dalyje  teigiama.  sandėliavimo  ir  ryšių  sektoriuose bei nekilnojamojo turto versle.6  1258.0  25.  kuri  tampa  nelegali. 2010 (49)  Siekdama  pilnai  apskaičiuoti  bendrąjį  vidaus  produktą.  Šiai  sričiai  priskiriama  ir  veikla.7.7  3.  oficialiojoje  statistikoje  vadinamo  ne‐ apskaitoma  ekonomika. medžioklė ir  iškininkystė  Žuvininkystė  Išgaunamoji ir apdirba‐ moji pramonė  Elektros.1  47.  mln.4  3.  Išsamų  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  ty‐ rimą Lietuvoje atliko Statistikos departamentas 2002– 2003 m.  apklaustų  ekspertų.6  473.8  21. dujų ir vandens  tiekimas  Statyba  Didmeninė ir mažmeninė  prekyba  Viešbučiai ir restoranai  Transportas. kad santykinai didžiausia ne‐ apskaitytos  ekonominės  veiklos  dalis  yra  žuvininkys‐ tės.  Įdomūs  rezultatai  gauti  tiriant  alkoholio  rinką.  jeigu  gamintojas  neturi  reikiamo  leidimo  gaminti  prekę  ar  teikti  paslaugas.5  3. Neapskaitytos ekonomikos sukurta bendroji pri‐ dėtinė vertė (BPV) 2002 m.  Iš  bendros  suvartotos  degtinės  ir  kitų  stiprių  gėrimų  apimties  53.8  35. Su kontrabandos sąvoka  susijęs  ir  199(1)  straipsnis  „Muitinės  apgaulė“.  31]. 87].  kodėl  yra  slepiama  prekybos  apyvarta  [7.  Tai  patikslintų  nelegalios  ekonomi‐ kos  mastą  bei struktūrines charakteristikas ir suteiktų  galimybę  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.7  1224.  statybos  ir  prekybos  versle. Lt  Neapskaitytos  BVP dalis. – kontrabandinė degtinė [7.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  kas  gabenda‐ mas  per  Lietuvos  Respublikos valstybės sieną privalo‐ mus  pateikti  muitinei  daiktus.  21.9  216.  –  namų  gamybos. proc. Dau‐ guma  (90  proc. išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje.         71 .  nefor‐ malusis  ir  nelegalusis.  įmonių.  kurių  vertė  viršija  250  MGL  dydžio  sumą.  Tyrimas  parodė.  t.

cust.  didėja  skirtumai  tarp  prekių  kainų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse  valstybėse.  Š.  Lietuvos  muitinėje  sulaikyta  120..  didėja  pajamos  iš  prekybos  kontrabandinėmis  prekė‐ mis.  litų. Dideli  mokesčiai  didina  motyvaciją  užsiimti  kontrabandinių  prekių  gabenimu. balandžio 3 d.  Viena  iš  kontra‐ bandos priežasčių yra didelis kainų skirtumas Lietuvoje  ir  kaimyninėse  šalyse.  su  Baltaru‐ sija – 502 km.  Palyginti  su  tuo  pačiu  2008  m.  benzino  kainos  ir  apie  60  proc.  maždaug  po  ketvirtį  –  namų  gamybos  ir  kontraban‐ dinė degtinė.lt/lit/Padaugejo_uzkardytos_kontrabandos_atveju/3249    Vilniečius maitina ir Baltarusija. Lietuvos rytas. 2010 m.                                                                1  http://www. 4   Per  penkis pirmuosius 2010‐ųjų mėnesius Lietuvos muitinė  jau  sulaikė  101  mln.  kad akcizas 1000 litrų bešviniam benzinui nuo 2008 iki  2011 m. 5  Kontrabanda  įvežamų  prekių  kainų  skirtumai  paprastai  susidaro  dėl  akcizų  skirtumų  Lietuvoje  ir  kaimyninėse šalyse.  Lietuva  įsipareigojo.    viso šiemet sulaikyto kiekio.  balandžio  mėn.  pasienyje  su  Baltarusija  Lietuvos  muitinė  su‐ laikė 63.  tabakui  ir  kuro  produktams  derinami  ES  mastu.  Pvz.  Akcizų  tarifai  al‐ koholiui. pasienyje su Rusijos Fede‐ racija  –  28  proc. iš kurių vežamos tos prekės.  Kontrabanda  atgabentas  toks  pat  kiekis  šių  rūkalų Lietuvos juodojoje rinkoje „iš pirmų rankų“ par‐ duodamas už maždaug 25 litus.  Nustatomi  minimalūs  tarifai.  Pavyzdžiui.  Šie  duomenys  rodo.  4  Muitinės 2009 metų veiklos rezultatai.  viso  šiemet  sulaikyto  kiekio. Kaip ir anksčiau.  Per  2009  m. į  Vakarų  Europos  juodąją  rinką  gabenama  cigarečių  kontrabanda  Lietuvą  daugiausia  pasiekia  iš  Rusijos  Federacijos  Kaliningrado  srities  ir  Baltarusijos.  iš  kurių  vežama  kontrabanda.  Į  Lietuvą  iš  Rusijos  dabar  daugiau  gabena‐ mos cigaretės ir degalai.  Kaip  parodė  minėtas  oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  tyrimas.  laikotarpiu. 1   Tokios  pačios  klasės  cigarečių  pakelis  oficialiai  rūkalais  prekiaujančiose  parduotuvėse  ir  prekybos  centruose  kainuoja  apie  5  litus. 2010(49)   Pagrindinę  kontrabandos  dalį  sudaro  akcizinės  prekės  –  alkoholis.5  l  degtinės  butelio  kaina neviršijo 5 litų.5  mln. pavyzdžiui. 2  Pernai. m.  pradžioje  litras  A95  markės  benzino  Lietuvoje kainavo apie 4.  kuriuos  ES  vals‐ tybė  narė  privalo  pasiekti. šalyje akcizo  mokestis  sudaro  apie  35  proc.4 proc.  m. http://www.  Tiesiog  keliant  mokesčius  siekiama  didesnių  įplaukų į šalies biudžetą.  kaip  pernai  ar  anksčiau.  Tai  sudaro  apie  84  proc.cust.  vnt. kad dabartinė akcizų politika  nėra  nulemta  Lietuvos  įsipareigojimų  Europos  Sąjun‐ gai.  kurių  vertė  –  daugiau  nei  25  mln.  kad  kontrabandos  spaudimas  Lietuvos  akcizinių  prekių  rinkai nemažėja.  cigarečių. vnt.  nelegalių  rūkalų.  Pigi  rusiška  degtinė  nebėra  populiari  prekė.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.lt/lt/rubric?rubricID=849  5  http://www..  2009  m. degtinė pa‐ brango  beveik  dvigubai.  Per  2009  m.  Šiuo metu. sausio 1 d. lemiančių kontra‐ bandos mastą šalyje. vasario 9 d. daugėja paskatų užsiimti kontrabandine veikla. 2010 m. Šiuo metu faktinis  akcizo  benzinui  lygis  yra  1500  litų  ir  viršija  įsipareigo‐ jimą 34.  vnt.  Panašus  kainų  skirtu‐ mas yra ir tarp kontrabanda įvežamų cigarečių iš Balta‐ rusijos bei Lietuvoje teisėtai parduodamų cigarečių.15 mln.  Rusijoje  0. 3    Su  Rusijos  Federacija  ir  Baltarusija  Lietuva  turi  ilgiausią sausuma einančią sieną iš visų ES valstybių. kontrabandinių cigarečių – 52 proc. bus nemažesnis nei 1116 litų.pasienis. o nelegaliai išgabentas  ir  perparduodamas  Jungtinėje  Karalystėje  –  už  55  li‐ tus. Tai rodo. Tabako gaminių pagrindiniai šaltiniai yra  legali ir kontrabandinė prekyba tabako gaminiais.     KONTRABANDOS EKONOMINĖS   PASEKMĖS    Augant  akcizams.  visų  pernai  Lietuvos  muitinės  sulaikytų  kontrabandinių  cigarečių. Su  Rusijos  Federacija  sienos  ilgis  yra  227  km. Nuo š.5 lito.  sulai‐ kytų cigarečių kiekis išaugo 87 proc.  3  Rusiškos degtinės turguje apstu. apie pusę suvartotos degtinės ir  kitų  gėrimų  kiekio  sudaro  legaliai  pagaminta  degtinė. Tai viena iš priežasčių.  tabakas  ir  kuras.10 lito.  Kontrabandinė  rusiška  degtinė  Lietuvoje  kainuoja  11–13  litų.  mažėja  ak‐ cizinių  prekių  pardavimų  šalies  legalioje  prekyboje.  pastaruoju  metu  išpopuliarėjusių cigarečių  „Jing  Ling“  blokas  (10  pakelių)  Rusijoje  kainuoja  apie  10  litų.  pigiausios  degtinės  kainos. litras  A92  markės  benzino  Baltarusijoje  tuo  pačiu  metu  –  apie 2. Lietuvos rytas.lt/lt/article?articleID=8470     2 72   .

  tai  14.  Jos  ne  tokios  akivaizdžios  kaip  įprastos.  Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.  Daugiausia  –  35.4.  Problema  yra. į Lietuvos teritoriją kon‐ trabanda galėjo patekti apie 1.5.8 proc.  2009  m.. 57  59  10.  palyginti  su  2008  m. 6  Prekyba  kontrabandinėmis  prekėmis  atneša  didžiulius  pelnus  kontrabandininkams  ir  nemažesnius  nuostolius  valstybės  biudžetui. litų nesumokėtų mokesčių.  dekalitrų  spirituotų  gėrimų.  neteisinga  ekonominių  procesų  samprata  ir  iš  to  kylantis  klaidingas  resursų  paskirstymas. litų.  Cigarečių kontrabandininkai pernai galėjo uždirbti 500 mln. o  2009  m.  kad. viskis – 10.  mažiau  (palyginamosiomis  kainomis)  nei  2008  m.  **  Įskaitant nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Naujų  mokesčių  rinkimo  taisyklių  įvedimas  irgi  turi  trūkumų. dukart didinti akcizo (nuo kovo ir rugsėjo 1 d..  palyginti su 2008 m.  mažiau  nei  2008  m.  kovo  22  d. 2010 m.  Dažniausiai  niekam  nekyla  abejonių.  o  kartais  ir  nepakankamai  realios.3 mlrd.4  40  10.  Alkoholinių  gėrimų  mažme‐ ninės  kainos  2009  m.1  proc.  sausio  1  d.  Be  to  vyriausybė  taip  pat  gali  griežtinti  mokesčių  surinkimą  tuo  pat metu didin‐ dama  ir  pridėtines  išlaidas.  padidėjo  9.  Vyriausybė  neturi  tikslios  informacijos apie rea‐ lų užimtumą.  litų.  Jeigu  vyriausybė  su‐ siduria  su  fiskaliniais  sunkumais. pakeliais po 20 vnt.  2009  m.  Naujos  taisyklės  gali  sukelti  ūkio  subjektų  nerimą.  Jų  kainos  kito  nevienodai:  degtinė  pabrango 14.  Šios  darbo  grupės  išvadose  dėstoma.  pigiausiųjų. litrais 10. tenkantis vienam Lietuvos gyventojui      2004  *  **  2005  2006  2007  2008  2009  Cigarečių.  sudarė  specialią  darbo  grupę.8  mln.4  60  11.)  tarifai.4  *  Parduota mažmeninėje prekyboje. litų. Ga‐ limos  žalos  dėl  kontrabandinės  prekybos  cigaretėmis  Lietuvos  biudžetui  dydis  2009  m.  Tačiau  šių  10  proc.  m.  Alkoholinių  gėrimų  kainų  didėjimą  lėmė  2009 m. nes realusis BVP dažniausiai yra  didesnis.  Kai kontrabandos mastai auga.)  ir  pridėtinės  vertės  mokesčio  (nuo  sausio  ir  rugsėjo  1 d.  –  pabrango  ketvirtajam.    2009  m.  augantis  biudžeto  deficitas.2 proc. vyriausybės me‐ tinės  pajamos  santykinai  mažėja. balandžio 7 d.  litų. tabako gaminių mažmeninės kai‐ nos  padidėjo  26.  arba  31  proc.  cigarečių  kainų  segmentui  priklausančios cigaretės su filtru. 2008 m.  Makroekonominiu  požiūriu valstybės statistikos institucijos negali tiksliau  išmatuoti bendrojo vidaus produkto pokyčių (didėjimo  arba  mažėjimo).  o  vyriausybė  negali  tiksliai  įvertinti  sprendimams priimti reikalingų resursų.  kaip apskaičiuoti BVP. Neteisingi įvertinimai labiau tikėtini per‐ einamosios  stadijos  šalyse. Realus užimtumas dažniausiai yra gerokai                                                                6 7  Statistikos departamento duomenys. šešėlinės ekonomikos dydis yra  beveik  neišvengiamas. trauktinės –  14.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.1  proc.2  proc.0  61  11.  Ypač  brango  spirituoti  alkoholiniai  gėrimai.3  mln.  galėjo  sudaryti  apie  100 mln.3  proc. vnt.. 2010 (49)    2 lentelė. Tokio proceso  pasekmės  gali  būti  nepagrįstas  pajamų  mažinimas. Suvartotų tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų kiekis. kad vyriausybė turės galimybių  disponuoti  atitinkama  resursų  dalimi.  palyginti  su  2008  m.  spirituotų  alko‐ holinių  gėrimų  gamyba  sumažėjo  32.  vnt..  tai  dažniausiai  tenka  išleisti  į  apyvartą  papildomą  pinigų  kiekį  norint  suba‐ lansuoti  pajamas  ir  išlaidas.  Nusikalstamą  verslą  organizuojančių  asmenų  pelnas  iš  Lietuvos  rin‐ koje parduotų cigarečių galėjo siekti 500 mln.  bendras  eko‐ nomikos  pavaldumas  blogėja.  Ekonominių  ir  finansinių  nusikaltimų  tyrimo  sistemos  funkcionavimo  analizei  atlikti  Lietuvos  Ministras  Pirmininkas  š..9  Absoliutaus (100%) alkoholio.    73 .7  60  11.  pradėtas  taikyti  didesnis  akcizo  tarifas.  dėl  to  jie  stengsis  perkelti  savo  veiklą iš legalios ir oficialios ekonomikos į neoficialiąją  arba nuslėpti dalį savo pajamų.  2009  m..  Cigarečių  kainų  augimą  lėmė  2009 m.  įvertinimas  BVP sudėtyje nereiškia. cigarečių. bet šios išlaidos gali ir nepa‐ teisinti laukiamo papildomų pajamų padidėjimo.  jų  rinkos  vertė  buvo  daugiau  kaip  600  mln...  Tai  mažina  vyriausybės  galimybes  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. kad 10 proc.  kurios  atsiranda  pertvar‐ kant mokesčių surinkimą.  šis  kiekis  išaugo  iki  1. Verslo žinios. 7   Galima išskirti tokias pagrindines kontrabandos  pasekmes.  Muitinės  departa‐ mento skaičiavimais.  padidintas  pridėtinės  vertės  mokesčio  tarifas. negu sugebama išmatuoti. likeriai – 9.  Taip  pat  įtakos  turėjo  2009  m.7  proc.  mažmeninėje  prekyboje  tabako  gami‐ nių  parduota  už  805.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.9  mlrd.  parduota  3.

 2003: The Non‐ observed  Economy:  Surveys  and  Estimations.  irgi  nebus  pakankamai racionalūs.  kurioje  gyvena  sprendimą  priimantis  asmuo. 92–98..  gaunantis nemažas pajamas iš kontrabandinės veiklos. J. gyventojai ir juridinių ūkio  vienetai  yra  linkę  pažeisti  esamas  taisykles.  kadangi  ja  gali  pasinaudoti  ir  nemažas  pajamas  iš  nelegalios  veiklos gaunantys asmenys. 2000.  Cullis.  7.  V. Critical Perspectives  on the World Economy. 2.  kurių  imtis  privaloma  esant  didesniems  infliacijos  pokyčiams.  O.  šalyje  galiojančių įstatymų ir visuomenės požiūrio į juos.  neturinti  patikimos  informacijos  apie  šešėlinę  ekonomiką.  Pagrindinė  kontrabandos  priežastis  yra  ryškus  prekių kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.  dėl  to  vyriausybei  sunkiau  priimti  racionalius  sprendimus  ir  numatyti  priimamų  sprendimų  pasekmes. Tačiau tokiu  atveju  į  nepalankią  padėtį  patenka  mokantieji  mokesčius..  šalies  biudžetas  praranda  lėšas. Ekonomika. W.  blogėja  bendras  ekonomikos  pavaldumas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. No 2. mažėja. p. 75. 2002: Taxation.  Plečiantis  kontrabandinei  veiklai.  The  survey of the Lithuanian Economy.  Į  bedarbio  pašalpą  gali  pretenduoti  ir  asmuo.  atrodytų.  3.  6.  sumažėja  ir  alkoholio  kontrabandos  mastas. struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas. 2010(49)     didesnis  už  apskaičiuotą.  bet  tokie vyriausybės žingsniai didi‐ na socialinę diferenciaciją.  neno‐ rinčių laikytis taisyklių.  4.  Dėl  didinamų  vartojimo  mokesčių  Lietuvoje  nemažėjantis  tabako  gaminių.  kuriems  jų  labiausiai  reikia.  Karpuškienė.   Šešėlinės  ekonomikos  plėtra  keičia  įmonių  išlaidų dydį.  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  kodekso  patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (Žin.    74   . narių elgesį.  kitos  paramos  rūšys  gaunantiesiems  mažas  pajamas  gali  pasiekti  ne  tuos  adresatus.  5.  dažnai mažindama išlaidas socia‐ linėms  reikmėms. 88–92. James.  Dėl  „patrauklių“  šešėlinės  ekonomikos  augimo  alternatyvų  pasiūla  taip  pat  didėja  ir  darbuo‐ tojai yra vis labiau skatinami dirbti neoficialioje ekono‐ mikoje. p.  iš  kurių  gabenama  kontrabanda.  jeigu  kainos  šešėlinėje  ekono‐ mikoje  auga  sparčiau  negu  oficialiajame  ekonomikos  sektoriuje.  Sumažėjus  alkoholio  kainų  skirtumui.  pagrindinė  varomoji  jėga  yra  noras  išvengti mokesčių mokėjimo ir gauti papildomą naudą.  The  survey  of  the  Lithuanian Economy. Nr.  Kontrabandos.  apie kurias nežino teritorinių darbo biržų darbuotojai.  kuro  kainų  skirtumas  didina motyvaciją užsiimti kontrabandine prekyba.  2005:  Tax  Payment  Evasion  Problem. 7–19.  2006:  Mokesčių  našta  ir  tarptautinė  mokesčių konkurencija. ekonominės  krizės  laikotarpiu.  Tai  patikslintų  nelegalios  eko‐ nomikos  mastą  bei  struktūrines  charakteristikas  ir  leistų  efektyviau  spręsti  šešėlinės  ekonomikos  problemas dabartiniu laikotarpiu ir ateityje.  Jones.  Atsitinka  ir  taip. S.  Visos išlaidos. išvengus mokesčių. Markelevičius.. kurios iš tiesų savo veiklą daugiau  perorientuoja į kontrabandinę.  Šiuo  atveju  ekonominiai  sprendimai. Vyriausybė visada reaguoja į savo metinių  pajamų  sumažėjimą.  J.  tai  realus  infliacijos  lygis  yra  didesnis. Vilnius: Statistikos departamentas.  P.    LITERATŪRA    1.  valstybės  socialinė  parama  yra  nepakankamai  taikli. 89‐ 2741).  Analitical  perspectives.  1992:  Public  Finance  and  Public  Choice.    IŠVADOS    Šešėlinė  ekonominė  veikla  neišvengiamai  egzistuoja  kiekvienoje  valstybėje.  kuri  yra  sudėtinė  šešėlinės  ekonomikos  dalis. 2004.  atsižvelgiama  į  esamas  socialines  normas  ir  visuomenės. National Tax Journal. G..  Mokesčių  išvengti  nesugebančių  asmenų  ūkininkavimo sąlygos pablogėja.  Lietuvos  mokesčių  politika  turėtų  reaguoti  į  šiuos  pokyčius.  Sprendimas  nemokėti  mokesčių  nėra  priimamas  izoliuotai.  Pavyzdžiui.  žlungančias įmones.  gyventojai  ir  juridiniai  ūkio  vienetai  yra  linkę  nesilaikyti  taisyklių.  kartais  subsidijuoja.  2.  o  tai  gali  tapti norma.   Šešėlinės  ekonomikos  augimas  silpnina  socia‐ linę politiką.  8.  Mc  Graw‐Hill  Book Company.    Išsamų  neapskaitytos  ekonominės  veiklos  tyrimą Lietuvoje tikslinga atlikti dar kartą. M.  Pagrindinės  kontrabandos  pasekmės:  santykinai  mažėja  metinės  vyriausybės  pajamos. Routledge.   Valstybė.  Su  taisyklių  nesilaikymo  atskleidimu  susijusi  rizika  mažėja  ir  tuo  pat  metu  daugėja  žmonių. No 1. Nr. 1986: Civilization at a Discount:  The Problem of Tax Evasion.  P. Dėl  to  šių  prekių  legalios  prekybos  bei  gamybos  mastas  Lietuvoje  mažėja.  Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo inflia‐ cijos  lygio. Vol. p.  Oficialiai  neapskaitytos  ekonomikos  Lietuvoje  tyrimas.  taigi  pašalpos  bedarbiams.  Gilys.  kad  taisyklių  nesilaikymas  tampa  norma. Spicer.  tačiau  jos  mastas  priklauso  nuo  valstybės  ekonominės  politikos. Juškienė.  Dikovič.

  B.  Šių  pareigų  anksčiau  ne‐ mas  savo  patronui. 9.  kad  palieku  Jums  tyrėjų.  paslapčių. ir jas užėmęs Ž.  kad  savo  skolą  Jūsų  išieškojimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Nutylint  problemas.  ne tik jo tėvynės ekonomikos raidai. Liudvikas XIV paskyrė  nepavyktų.  met  valstybės  ekonomikai  sunkiu  metu  kas  nors  turi  paskelbė. B.  todėl  Ž.  katastrofos  išvengti  damas to. Reimse.  kuris  Nuo 1665 m. B.  Kolberas  palaips‐ darbštumą. dr.  sąžiningumą  ir  atsidavimą  bei  siekius.   75 .  R. B.  kaip  panašiose  situacijoje  buvo  elgiamasi  stropumu  pradėjęs  naują  veiklą. kurio funkcijos apėmė  ekonomikoje  skatina  ieškoti  analogijų  praeityje  ir  valstybės  finansus  ir  ekonomiką. N.  Tėvas  mokė  jį  pirklio  profesijos  karalius šią bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.  vertindamas  jaunojo  valdytojo  padėtis  buvo  sudėtinga. 1661 m.   Tuo  metu  Prancūzijoje  valstybės  finansų  procesų ir struktūrų pertvarkymą Prancūzijos naudai. kad šis buvo nekilmingas.  Jų  pradžia  –  karaliui Liudvikui XIV‐ajam: „Sere.  Kolbero  iniciatyva  karalius  Baptiste  Colbert)  (1619–1683  m. Europos ekonomikos istorijoje galima aptikti  labai  daug  savo  pirmtako.  Ž. 2010 (49)    MOKSLO POPULIARINIMAS IR ISTORIJA      ŽANAS BATISTAS KOLBERAS (J.  Ž. p.com      Pastarieji  sukrėtimai  tiek  pasaulio.  už kitus vyriausybės narius. bet ir reikšmingos  B. Kolberas gimė 1619 m. Benjaminas Pladis  Bakalaurantas Augustinas Jasilionis  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedra   Saulėtekio al.  Mazarinis. Kolberas netapo pranašesnis  didelį susidomėjimą Prancūzijos ekonomika.). Ž. kuomet.  niui ėmė įgyti vis daugiau reikšmės vyriausybės spren‐ 1661 m.  prieš  pat  mirtį.  Visuo‐ Kolberą. karalius Liudvikas XIV paskyrė jį generali‐ paskyrė  jį  savo  dvarų  valdytoju.  Ž.  B.). Kolberas aptiko  anksčiau.  stambių ir smulkių „finansininkų“. Fukė turtų kilmės paslaptis ir  įtakos vėlesniems Prancūzijos ir visos Europos ekono‐ pateikė  savo  stebėjimų  išvadas karaliui.  kur  buvo  nustebintas  turtų  ir  prabangos. B. Kol‐ valstybę jis valdys pats.  bet  manau.  kurie  Ž.  valstybės  skolų  masto  paviešinimas.  Kolberui  prikiša.  Fukė  nomikos srityje bei praktinė veikla turėjo didelį poveikį  rūmuose.  B  Kolberas  metė  įtarimų  šešėlį  ekonomikos  grandas  Žanas  Batistas  Kolberas  (Jean  ant  savo  pirmtako. 10222 Vilnius  Saulėtekio al. pasiturinčio  mirties  bausme  už  karaliaus  apgaudinėjimą.  B.   Atsikratęs  konkurento.   D.pladis@ef.vu.  tačiau  jaunuolis  jautėsi  varžomas  tradicinių  Su  N.  Kolberas  perėmė  Dėdės  iš  motinos  pusės  pastebėtas. Kolberas atskleidė N.  B.  Vėliau  pirklio  šeimoje.  rekomendavo  Ž. benjaminas. Fukė buvo  suimtas ir garsiame to meto teismo procese nuteistas  mistams. Ž.  tiek  mūsų  šalies  vyriausiuoju finansų intendantu.  kad  jo  reformos  buvo  artimos  valstybės  bankroto  paskelbimui.  jis  buvo  reko‐ menduotas  į  tarnybą  pas  tuometį  Prancūzijos  pirmąjį  Prancūzijos  finansų  sistemos  vadžias  į  savo  rankas.  Fukė  į  Bastiliją  pateko  daug  su  juo  susijusių  pirklio amato rėmų – jo ambicijos siekė gerokai toliau.  Kolberą  dimuose  ir  nedelsdamas  ėmėsi  reformų.  Ž.  B.  pradėjęs  valdyti  valstybę.“  Jaunasis  karalius.Jasilionis@gmail. Kolberą.  Nuoširdžiai tarnauda‐ niu  finansų  kontrolieriumi.  Kolberas  tuo  pat  metu  rodė  buvo.  ministrą  kardinolą  Mazarinį  (1602–1661  m. B. nepaisy‐ beras. aš visko pasiekiau tik  buvusiųjų  valdininkų  išgrobstyto  valstybės  turto  iš  Jūsų  malonės. p.  kurie  savo  darbu  ir  pastangomis  im‐ trūkumų.  Šį  kartą  mūsų  dėmesio  centre  –  Prancūzijos  kardinolą  Mazarinį.  ypač  pabrėždamas  valstybės  penkiolika  valandų.lt  El. COLBERT) – TEORETIKAS IR PRAKTIKAS    Doc.  vyriausio  finansų  daug pavyzdžių.  Ž.  kad  naujo  pirmojo  ministro  nebus  ir  kad  išdrįsti apie tai pareikšti – toks žmogus buvo Ž.  Jo  tyrinėjimai  eko‐ Liudvikas  XIV  buvo  pakviestas  į  pobūvį  N. 10222 Vilnius   El. Augustinas. B.  B. 9.  Išėjęs  politinių  intrigų  „mokslus“  pas  velionį  davosi stabdyti neigiamus procesus valstybių ūkyje.  Yra  Didenybei  iš  dalies  tuo  atlyginsiu. Naujos pareigos nepakeitė  pateikė  kardinolui  Mazariniui  savo  didelės  apimties  Kolbero  požiūrio  į  darbą  –  jo  darbo  diena  trukdavo  teorines  pastabas. ir 1659 m.  pas  karalių  jis  vaikščiodavo  finansų  pertvarkos  svarbą  bei  pasaulinės  prekybos  pėsčiomis..  Ž. atsi‐ intendanto  Nikolia  Fukė  (Nicolas  Fouquet)  veiklos  rasdavo  žmonių.  Su  sau  būdingu  domėtis. blogėjant ūkio situacijai.

  atsiradęs  ankstyvaisiais  viduramžiais. Kolberas  savo  reformose  pirmenybę  teikė  netie‐ sioginiams mokesčiams.  B.  XVIII  a.  Kolbero  nurodymu  buvo  įsteigti  Teisin‐ gumo  rūmai  (pranc.  kurios  funkcijos  buvo  prižiūrėti  visas  kitas  jai  pavaldžias  institucijas  –  iždą.  B.  Kolberas  suprato.  nes  tai –  profesijos.  tiesiogiai  mokamu  karaliui.  karaliaus  tarybą.  Ž.  Ž.  Šis  mokestis  taip  pat kėlė didelį mokėtojų nepasitenkinimą.  kurie. Šios mintys siejasi su mūsų laikmetyje nuolat  girdimais  reikalavimais  dėl  valstybės  finansų  valdymo  skaidrumo ir paprastumo. kaip pabrėžė Ž..  kad  savoje  teritorijoje  surinktų  nustatytą  mokesčių  sumą. Taille mokesčiu buvo apmokestinti  gyvenamieji  namai  ir  gamybinės  paskirties  pastatai  (malūnai.).  manufaktūros).  kurių  užduotis  buvo  be  pasigailėjimo  bausti  mokesčių  rinkėjus  už  pažeidimus.  B.  Chambre  de  Justice).  kitur  karališkieji  pareigūnai  teoriškai  turėjo  nustatyti  mokesčius  po  derybų  ir  diskusijų  –  tokia  tvarka  buvo  taikoma  ir  dvasininkams.  Didžiausia  šio  mokesčio  našta slėgė kaimo gyventojus.  neatsižvelgiant į jos savininko padėtį visuomenėje.  įstatymas  įteisino  teiginį.  atleidžiančių  privilegijuotus  visuomenės  sluoksnius  nuo  taille  mokesčio  (pvz.  Kolbero  pirmtakai  nebuvo  sukūrę  Pran‐ cūzijoje bendros mokesčių sistemos. taip pat panaikinti kitas mokesčių rin‐ kimo blogybes.  atsisakant  vietinių renkamųjų mokesčių rinkėjų.  Ž.  bet  ir  apie  20  tūkstančių  žmonių.  Kolberas  ėmėsi  mokesčių  rinkimo  valstybėje  tyrimo.  todėl  tokie  mokesčiai  daugiau  priminė  dvasininkijos  dovanas.  B.  kurie  būdavo  išrenkami  iš  vietinių  gyventojų.  kuris  prancūziškai  buvo  va‐ dinamas  taille.  buvo  grąžinta  laisvė  ir  išmokėta  kompensacija. Kolberas.  Kolbero  memuaruose  nurodomi būdai.  buvo  atsakingi  už  tai.  Tokiu  būdu  valstybės  iždas  buvo  papildy‐ tas papildomomis įplaukomis.  žemė  neturėtų  būti  apmokestinta.  B. Vienur karališkieji pareigūnai nus‐ tatydavo mokesčio dydį ir taip pat turėjo įgaliojimus jį  surinkti.  Kolberas.  Kolbero  ypač  nemėgstamas.  kad  mokesčių  reforma  neįveiks  šio  mokesčio  rinkimo  ydų.  B.  Ž.  Prancūzijos  teritorijoje  šis  mokestis  buvo  ren‐ kamas dvejopai – valstybės šiaurėje jį mokėjo kiekvie‐ nas pilietis.  B.  Jo  dydis  ir  skaičiavimo  metodai  buvo  dažnai  keičiami.  Nevienoda  jo  skaičiavimo  tvarka  skir‐ tingoms visuomenės klasėms kėlė visuotinį nepasiten‐ kinimą. kad valstybės finansai turi  būti  tokie  aiškūs.  vėliau.   Tuo  metu  Prancūzijoje  svarbiausiu  tiesioginiu  mokesčiu  buvo  mokestis.  Visų  šių  priemonių  re‐ zultatas.  siekiant  nustatyti. ir tie.  B.  Mokesčių  rinkėjai.  Kolberas  stengėsi  kiek  tik  įmanoma  sumažinti taille.  papildžiusios  valstybės  iždą.  žemesnio  rango  mokesčių  rinkėjai  dažnai  neišvengdavo  kartuvių.  gabelle). B. revoliuciją.  jiems  buvo  panaikintos  visos  privilegijos  ir  jie  turėjo  mokėti  visus  mokesčius.  po  Šimtamečio  karo  (1337–1453  m.  Atidžiai susipažinęs su mokesčių rinkimo praktika.   Visiems  mokesčių  rinkėjams.  jis  tapo  mokesčiu.   Vykdydamas  mokesčių  reformą.  Nustačius  nusikaltimus. buvo nu‐ bausti  didelėmis  piniginėmis  baudomis. kad mokesčių rinkimas turės būti  perduotas  į  valstybės  pareigūnų  rankas.   Ž.  Buvo  įkurta  kontrolės  sistema  (pranc.  kad  juos  kiekvienas  galėtų  lengvai  suprasti.  Kolberas  turėjo  būti  tikras  dėl  to. – ne tik didžiulės  sumos. Ž.   Be  minėto  mokesčio  labai  aktualus  buvo  ir  druskos  mokestis  (pranc.  Nesu‐ rinkus  mokesčių  jiems  grėsdavo  laisvės  atėmimas.   Ž.  savanaudiškumą.  Toks mokesčių rinkimo būdas buvo labai nepopuliarus  tarp gyventojų.  kaip  teigė  Ž.  bus  priversti  verstis  prekyba.  tačiau  aristokratai  ir  dvasi‐ ninkai buvo atleisti nuo šio mokesčio.  Kolberas aptiko daug nesąžiningumo atvejų.  Šie  mokesčių  skaičiavimo  ir  rinkimo  skirtumai  sunkino  mokesčių surinkimo administravimą.  Tačiau. Remiantis reformos  teiginiais. mokesčių rinkėjams būdavo priteisiamos  didelės  baudos. B. užtikrinančios valstybės gerovę. pietuose – kiekviena žemė (teritorinis vie‐ netas).   Šis  mokestis  buvo  Ž. B. B. 2010(49)     Ž.  1663  m. Kolberas teigė. Tai labai piktino kitus šio    76 mokesčio  mokėtojus.  ar  visi  aristokratai  gali  įrodyti  savo kilmę.   Ž.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Tai  buvo  mokestis  su  daugybe  lengvatų. kurie negalėjo to padaryti.  nubaustiems  už  mokesčių  nesurinkimą.  Kolbero  nurodymu buvo pradėti patikrini‐ mai.  Mokestis  panaikintas  tik  per  1789 m.  kad  įplaukos  į  valstybės  biudžetą  nesumažės.  Controle  General).  klestėję  dėl  netvarkos  finansų  ūkyje. „mažasis gabelle“ mokestis  sukeldavo mažiau    .  žemės  ūkio  verslais  ir  karyba.  manufak‐ tūromis. kad bausmių mokesčių rinkėjams panaikinimas  jokiu  būdu  neatleidžia  gyventojų  nuo  atsakomybės  mokant mokesčius.  Šis  mokestis  buvo  vienas  didžiausių  karaliaus  iždo pajamų šaltinių.  todėl  jis  numatė  visišką šio mokesčio panaikinimą.  Reformos  dokumentuose  taip  pat buvo numatyta.  buvo  suteikta  itin  daug  išimčių. o jo admini‐ stravimas  –  didelių  sunkumų.  B. gyventojai turėjo  mokėti  daug  tiesioginių  ir  netiesioginių  mokesčių. kaip šį mokestį sumažinti.  Ž.  jo  sumažinimas  buvo  vienas  iš  pačių  svarbiausių  jo  reformos  tikslų.  Paryžiaus  ar  Liono  miestų  gyventojai jo visai nemokėjo).  metinių  planų  ir  balanso  sudarymo  tarnybą  bei  stebėti  Didžiąją  valstybės  sąskaitų  knygą.

  todėl  jis  nekėlė  tikslo  reformuoti  ar  mažinti  šio  mokesčio. Kolberui pavyko panaikinti vidaus  muitines  tarp  šiaurinių  ir  pietinių  šalies  provincijų.  B.  Tuo  tarpu  į  „didįjį  gabelle“  mokestį buvo nukreiptas atidus Ž.  Ž.  buvo  pradėta  teikti  valstybės  parama  kelių  tiesimui  bei  tiltų  statybai  ir  remontui.  pasak  Ž.    Savo  pastebėjimus  ir  idėjas  Kolberas  dėstė  memuaruose. memuaruose.  kuris  buvo  sudarytas  iš  keturiolikos  ar  penkiolikos  punktų.  Taip  pat  buvo  stengiamasi  suvienodinti druskos mokesčius visose provincijose.  Būtina  visos  finansinės  reformos  sąlyga  buvo  karaliaus  palankumas.  kaip  anksčiau.  todėl  gali  tapti  apmokestinimo  objektu.  Kolbero  pastangų  dėka  karalius  Liudvikas  XIV  sumažino  druskos  kainą.  kartu  buvo  panaikinta  daugybė  vietinių  ir  visuotinių  rinkliavų. B. B. B.  vėlgi  gulė  ant  vargingiausiųjų.  sumažintas  iki  vieno  punkto.  su  kuriais  jis  susidūrė.  Jis  ypač  džiaugiasi  biudžeto  pajamų  padidėjimu  Prancūzijoje. B.   Ž.  Ž.  nutaria  palengvinti  jiems  tas  prievoles. kad „kiekviena provincija  pagal  savo  didingumą  ir  mastą  turi  būti  apsirūpinusi  savo  teritorijoje  pragyvenimo  ištekliais.  pradėti  kasti laivybai pritaikyti kanalai.  kuri  ir  toliau  buvo  mažinama. o tik vieną trečdalį.  memuaruose  jau  randama  žinių  apie  mokesčių  reformos  pabaigą.  memuarų  kilęs  ir  skambus Ž.  o  kitose  srityse  –  tik  tam  tikrą  kiekį  pagal  užimamą  padėtį.  kurie yra neišsenkantis Kolbero reformų ir projektų bei  žinių  apie  to  meto  ekonominę  padėtį  informacijos  šaltinis.  B. Jau įžangoje rašoma.  kadangi  dėl  apribojimų  panaikinimo  ir  reformų  vystantis  vidaus  prekybai jų pajamos labai padidėjo. Didžiausias šio mokesčio  svoris. Ž.  B.  B. Kolberas nebūtų galėjęs  sėkmingai  baigti  reformų.  Sausumos  keliams  tiesti  ir  gerinti  kasmet  Ž.  vietinių  skolų  likvidavimas.   Beje.  1663  m.   Prancūzija  turi  ir  gali  būti  savarankiška  visose  srityse  –  tokia  mintis  buvo  Ž. B.  B.  nėra  būtinas  gyvenimui.  kad  visose  pasaulio  valstybėse  finansai  yra  svarbiausia  ir  esminė  jų  valdymo  dalis.  pirmiausia  reikėjo  apsirūpinti  kvalifikuotais  darbininkais.  kiek  reikėjo.  kaip  ir  taille  atveju.  Iš  1663  m.  iki  tol  buvusių  pagrindiniu  karalystės  vidaus  prekybos plėtros barjeru. kad pūkų būtų kuo daugiau.  rašo  jis  toliau.  Kolbero  nurodymu  buvo  skiriamos  didelės  pinigų  sumos. 1664 m.   Veikdamas vienas.  vykdydamas  mokesčių  reformą.  B. kad druskos mokesčio  įstatymas.  Kad  būtų  užtikrintas  manufaktūrų  skaičiaus  augimas.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. Kolbero posakis: „Apmokestinimas – tai  menas taip nupešti žąsį.  tačiau  to  negalima  daryti  iždo  įplaukų  sąskaita.  aplinkybės  leido  Kolberui  tik  sumažinti.  kurios  nėra  būtinos  valstybės pragyvenimui. dalis mokesčių buvo sumažinta arba bent  jau  nepadidinta.  nenaudingų  įstaigų  panaikinimas.  kitaip  nei  vynas. Ž.  norėdamas  parodyti  karo  nukankintiems  žmonėms  savo  malonę  ir  priversti  juos  džiaugtis  taika. pasiekimus bei nesėkmes.  Apie  tai  rašoma ir 1680 m.   Tokie kvalifikuoti darbininkai buvo traktuojami  77 .  B.  kurie  turi būti  patikimai administruojami“.  būtina  gyvenimui.   Be  to.  nes  druska  yra  prekė. Kolberas rašo.   Mokesčių  sistema  Prancūzijoje  buvo  reformuota.  Jo  manymu.  ten  pat  Ž.  Valstybės  gyventojų  mokesčių  našta  gali  būti  palengvinta.  Kolbero.  Kolberas  kreipėsi  į  karalių.  Daugelyje Prancūzijos provincijų prekyba druska buvo  griežtai  monopolizuota.  Ž.  B. kad jo    dvidešimties  metų  darbas  turėjo  rezultatų  –  tai  žinybinės  ir  administracinės  reformos:  mokesčių  reguliavimas.  Tokių  apribojimų  visumą  vargu ar buvo galima suvaldyti.  kuriuose  su  sau  būdingu  tikslumu  taip  pat fiksavo savo mintis.  Valstybės  teritorija  buvo  paskirstyta  į  dvi  grupes:  vienose  gyventojai  galėjo  pirkti  tiek  druskos. Ateityje jis buvo  numatęs  toliau  mažinti  taille  mokestį  ir  naikinti  nereikalingas įstaigas.  Buvo  inicijuoti  nauji  mokesčiai. 2010 (49)    nusiskundimų. Kolberas tikėjo savo idėjomis ir su griežtu  nuoseklumu  siekė  jas  įvykdyti. ir tai suteikė galimybę  neribotam piktnaudžiavimui.  bet  daugelyje  gamybos krypčių Prancūzija jų neturėjo.  Jo  memuaruose  yra  išdėstyti  visi  sunkumai. memuaruose. atskleidė savo nuomonę  apie  druskos  mokestį.  kurie  krito  ant  finansininkų  ir  turtingųjų  pečių. Įrodymų galima rasti 1663 m. Kolberas 1681 m. 1681 m.  patardamas  panaikinti  visas  mokesčių privilegijas.  Kolbero  memuarai  prasideda  teiginiu. Ž.  Kolberas  vienintelis  iš  vyriausybės  narių  drįsdavo  kritikuoti  karalių  Liudviką  XIV  dėl  jo  perdėto išlaidumo.  Ž.  kuri. buvo atidarytas  Langedoko (Pietų) kanalas. jungiantis Garonos upę su  Viduržemio  jūra. B.“  1680  m.  Už  privačią  druskos  prekybą  arba  druskos  įsivežimą  iš  užsienio  buvo  griežtai  baudžiama. B.  bet  ne  panaikinti  blogį.  Vyno  gėrimas.  Ž.  matydamas  joje  šalies  ateitį.  laisvės  atėmimo  ir  galvijų  konfiskavimo dėl skolų panaikinimas.  Deja.“   Savo memuaruose Ž. Kolbero žvilgsnis.   1681 m. Jis rašė. B. o  gagenimo – kuo mažiau. Taille mokestis po  reformos  sudarė  ne  du  trečdalius  iždo  įplaukų.  Kolberas  taip  pat  skyrė  didelį  dėmesį  Prancūzijos  gamybos  plėtrai.  geras  sausumos  susisiekimas  yra  viena  iš  valstybės  centralizavimo  sąlygų.  Kolbero  veiksmų  pagrindas. Kolbero laiške randamas teigiamas  karaliaus  politikos  vertinimas:  „Jo  Didenybė.

  Olandija  prarado  savo  monopolinę  teisę  į  prekybą jūra.  kad  gaminiams  ir  prekėms  būtų  taikomi  aukšti  kokybės  standartai. yra ganėtinai aukšta. Ordonnance du comerce).  kurios  kiekis  yra  griežtai  ribotas.  rašė: „O  dėl  gamintojų  nusiskundimo.  Kolberas  rūpinosi  ir  transporto  plėtra savo tėvynėje. ta  valstybė. Ž.  Šios  priemonės  teigiamai  paveikė  per  Marselį  vykdomos  prekybos  mastą. Kolbero  laiškuose.. B.  kad  gamintojas  yra  geresnis  kokybės  vertintojas  negu  vartotojas.  kol jie bus naudingi šaliai“.   Prancūzijos  manufaktūrų  ir  prekybos  vystymuisi  buvo  būtina. kojinės – kaip Anglijoje.  buvo  parašytas  laiškas  Prancūzijos  ambasadoriui  Lisabonoje  ir  paprašyta  bet  kokiais  būdais  sugrąžinti  pabėgėlius atgal į tėvynę.  B.  kurie  sutiktų  persikelti  į  Prancūziją. mažindamas tarifus transportui.  Valstybės atstovai periferijoje skatino žmones domėtis  naujomis verslo idėjomis.  kad  Ž.  –  jūs  neturite  būti  nustebintas  šitais  nusiskundimais.  siekdamas  išlaikyti  turimą  kvalifikuotų  darbininkų  kiekį.  Kolberas  įpareigojo  Prancūzijos  ambasadorių  Venecijoje  slapta  verbuoti  ten  gyvenančius  stiklo  gaminimo  meistrus  ir  organizuoti  jų  pervežimą  į  Prancūziją.   Ž.  vertinant  valstybės  ir  jos  gyventojų  požiūriu.  Šie  standartai  turėjo  būti  reguliuojami  vyriausybės.  Kolberas  deklaravo.   1672  m.  Kolberas  siekė.   Kuomet  vienos  audinių  manufaktūros  savininkas  su  savo  aštuoniais  darbininkais  vis  dėlto  emigravo į Lisaboną.  steigėjams  būdavo  suteikiamos atitinkamos privilegijos: išimtinė teisė tam  tikrą  laikotarpį  gaminti  ir  parduoti  savo  prekes.  kad  yra prekiautojų.  atsakydamas  į  vieną  iš  prekybininkų  skundų.  Kolbero  laiškuose  teigiama.  savo  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Olandijoje  Ž.  Iš  kitos  pusės.  1673  m.  atsakydamas  į  Levanto  prekybos  kompanijos  direktoriaus  laišką  dėl  brokuotų  audinių  eksporto.  B.   Importo muitai prekėms iš Anglijos ir Olandijos  buvo  gerokai  padidinti.  Ž.  kad  galėtų  veikti  be  valstybės  paramos.  kad  tokie  veiksmai  padėjo  apsaugoti  naujas  gamybos  šakas  iki  joms  pakankamai  sustiprėjant.  protestantai  ir  katalikai  tapo  tolerantiški  net  ne  visada  gerbiamiems  žydams.  Ž.  kad  Prancūzijoje  gaminamos  prekės  savo  kokybe  prilygtų  to  meto  geriausiems  gaminiams:  veidrodžiai  ir  nėriniai   būtų tokie.  B.  Ž.    .  užsienio  prekybos  sąlygų  gerinimas  buvo  vyraujanti  idėja. kurie bet kokiu būdu nori pasipelnyti.  1682  m. B. B.  tačiau netenkinti vartotojo poreikių. B.  Ž.  Ž.  jog  neteisinga  manyti.  Užsienio  prekybiniai  laivai.  kuriuose  kalbama  apie  prekybos  regulia‐ vimą.  Kolberas  prašė  ieškoti  kvalifikuotų  žmonių. kaina.  B. B. Kolbero prekybos procesų reformos esmė  buvo  muitų  mažinimas  šalyje  pagamintos  produkcijos  eksportui ir gamybai skirtų žaliavų importui. kai kitų šalių  audiniai neturėjo trūkumų.  Numatęs  įkurti Karališkąją stiklo ir veidrodžių manufaktūrą.  –  prekės  kokybė  yra  labai  reliatyvus  terminas.  ypač  savo  produkcija  mažinančių  importo  poreikius.  Ž. Kolberas  teigė.  Kolberas. Kolberą.  kad  valstybė  rūpintųsi  rinkų  jų  gaminiams  plėtra.  sukeldami  gamybos  žlugimo  pavojų.   1669  m.  kad  „tai  tikrai  teiks  didžiausią naudą tam miestui“. Kiti panašaus pobūdžio  laiškai  parodo. kurią jūs minite.  Ž. nes prekė gali būti aukščiausios kokybės.   1671  m. pagal Ž. kad prekybininkai iš Rytų pakeistų nuomonę apie  mūsų šalies gaminius“.  Kolbero  dėka  ir  jam  aktyviai  dalyvaujant  buvo  paskelbtas  prekybos  kodeksas  (pranc. Ž.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  o  už  draudimo nepaisymą bus numatytos bausmės.  Bet.  kuri  sugeba  turėti  daugiau  šių  retų  prekių. anglai neteko lyderio pozicijų prekyboje  su Portugalija ir jos kolonijomis.  pabrėždamas.  B.  karaliaus  globa  ar  net  atleidimas  nuo  taille  mokesčio.  kad  jis  yra  pasiryžęs  visiems  uždrausti  palikti  Karalystę  ir  dirbti  užsienio  šalyse.  B.   Buvo  įvesta  griežta  eksportuojamų  prekių  kontrolė.   Manufaktūrų  savininkai  reikalavo.  kad  Lione  yra  tokių  prekiautojų.  vienintelis  jų  tikslas  yra  jų  sava  tam  tikra  nauda.  inicijavo  emigracijos  draudimą  Prancūzijos darbininkams. B. Kolberas rašė: „Kadangi bloga kokybė  pakenkė Prancūzijos medžiagų prekybai.  Nauji  tarifai  prekybos  apimčių  nemažino.  tačiau  jei  reikėjo  spręsti  komercijos klausimus.  kokios  atrodo  geriausios  jiems. Ž.  privalėjo  mokėti  didelius  mokesčius.   Naujų  manufaktūrų.  atvykstantys  ir  išvykstantys  iš  Prancūzijos  uostų.  kurie  superka  medžiagą  ir  pradeda  pardavinėti  rinkoje  tokiomis  kainomis. Kolberas pabrėžė: „Jei tai buvo religijos  klausimai. tai jie buvo linkę jiems leisti likti.  ir  reikalaus  šio  draudimo  vykdymo.  Kolberas  stengėsi  kurti  socialinio draudimo sistemos pagrindus. Taigi.  tai  jie  (katalikai  ir  protestantai)  buvo  pasiruošę  juos  ištremti.“  Nors  septynioliktame  amžiuje  nesantaika  tarp  religinių  grupių  dar  buvo  paplitusi.  B.  Kolbero  laiške  Prancūzijos  ambasadoriui  Londone  rašoma.  B..  laiške  Dižono  intendantui  dėl  prieglaudos  įkūrimo  buvo  rašyta.  bus labiau klestinti. 2010(49)     kaip  prekė.   1671  m.    Ž.  kaip Venecijoje. Jūs turite dėti visas pastan‐    78 gas.  kad  Karalystė  užtikrintų  jiems  gerą  buitį  ir  tinkamas  sąlygas  darbui. B. kad ten įsteigtų drabužių fabriką.

  kurios  buvo  gaminamos  nepaisant  reguliavimų.  Šios  prekybos  kompanijos  buvo  kuriamos  įvertinant  Prancūzijos  prekybos  perspektyvas.  jei  jo  sukurtas  gaminys  nebus  parduotas.  jam  buvo  svarbesnės  už  teritorijas Kanadoje ir Luizianoje.  Kolbero  idėjos  buvo  įgyvendintos  tiktai  gerokai  vėliau – 1760‐aisiais.  Veikdamas  karaliaus  vardu  ir  jo  palaikomas.  Tokiam piktnaudžiavimui išvengti buvo taikomi  įvairūs  metodai. kurias mokėdavo vienuolių giminaičiai  vienuolynams.  todėl  ėmėsi darbų.  Vien  ekonomine  politika  Ž.  Vienos  iš  jų  (Ost  Indijos  ir  Šiaurės)  buvo  sukurtos  tam. 2010 (49)  gelumbė  –  kaip  Olandijoje.  jo  vardu  buvo  pavadintas  karinis  garlaivis.  B.  turtingus  miestiečius  prisidėti  prie  prekybinių  kompanijų  steigimų  savo  pinigais. B.  kuriuos  būtų  galima  panaudoti karo atveju.  didinti  bendrą  šalies  turtą..  jėga.  B.  Kolbero  požiūriu. registro sudarymas.  Kolberas  neapsiribojo ir.  tiekiančios  tabaką  ir  vaisius. dažniausiai dėl materialinės naudos  būdavo  palankūs  tiems.  grasindami.  Kolberas  ypač  didžiavosi  Breste  pastatytu  kariniu  laivu  „Royal‐Louis“  su  116  patrankų.  kad  priešingu  atveju  karalius  sužinos  apie  tuos.  darbinė  veikla  negali  būti  pavadinta  sėkminga.  B. Ž. Kolbero  vardu pavadintas kreiseris.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. po to – daug prekybos ir  karinių laivų.  vykdydamas  Ost  Indijos  prekybos  kompanijos kūrimo darbus.  kurie  neprisideda prie svarbių valstybei priemonių. kuomet  Prancūzijoje jau  79 .  Jis  taip  pat  siūlė  padidinti  būtiną  amžių  ketinantiems  tapti  vienuoliais  –  nuo  16  iki  20  metų  moterims ir iki 25 metų vyrams. Kolberas įveikdavo stiprų aristokratijos pasiprieši‐ nimą.   Darbininko.  Kolbero iniciatyva buvo patvirtintas kolonijų kodeksas. Jis siekė.   Patys  pareigūnai.  1669  m.  Prancūzai  neužmiršo  Ž. Šį paradą vainikavo 1956 m.  kad  būtų  sumažintas  religinių  švenčių  skaičius  šalyje  (buvo  atšaukta  17  laisvadienių). turėjo.  1685  m.  Diunkerke.  Ž.  kokios  kokybės  prekės  turi  būti  gaminamos. Ž. kuo reikia prekiauti šalyje ir užsienyje.  Havre. Prekių žymėjimas tapdavo pirmu įspėjimu dėl  galimų griežtesnių bausmių ateityje.  valstybė  mažai  ką  galėjo  padaryti  šiuo  klausimu.  B. Olandijoje buvo kuriami pamfletai. Taip pat buvo siūloma  apriboti įmokų. B.  ką  vyriausybė  skelbė  esant  geros  kokybės.  turėjo  tarnauti  šalies  ekonomikos  augimui.  tramdanti  kontrabandos  plėtrą  kolonijose.  Ž.  klestėjo  kontrabanda.  Buvo  atidarytos  laivų  statyklos  ir  arsenalai  Breste.  Vest  Indijos  ir  Levanto  prekybos  kompanijos.  to  meto  jo  darbuose  randama  žinių  apie  tai.  vario  gaminiai  –  kaip  Vokietijoje. kad Liudviko XIV valdymo  pradžioje Olandijos laivais buvo pervežamos devynios  dešimtosios  visų  Prancūzijos  eksporto  prekių. B. tačiau tai neturėjo įtakos jo  sprendimams.  Valstybė  turėjo  spręsti. 1875 – linijinis laivas.  tapęs  jūrų  ministru.  Kolonijos  Indijoje.  tiek  už  jos  ribų.  kad  būtų  įsisavintos  naujos  prekybos  kryptys.  Kalė. kad būtų įkurtos Prancūzijos Ost Indijos.  kuri.  Konfiskavimas  nebuvo  pakankamai  efektyvus  metodas.  Šios  Ž. Kolbero įsakymu intendantai  šalies  provincijose  vertė  tarnautojus.  Plačioji  visuomenė  norėjo  pirkti  tai.  Dorų  gamintojų  prekės  buvo  parduodamos  kartu  su  tomis  prekėmis.  Ž.  tuo  metu  geriausiai  ginkluotu  ir  gražiausiai  išpuoštu  kariniu laivu pasaulyje.  B.  užtikrinanti  prekybinių  laivų  apsaugą  nuo  užpuolimų  atviruose  vandenyse.  miestų  merus. kad  Prancūzijos  laivynas  būtų  stipresnis  už  Olandijos  ir  Anglijos laivynus.  Ž.  B.  Kaupiant  kompanijos  kapitalą  taip  pat  dalyvavo  karalienė ir dofinas.  nes  valstybė  geriausiai  žino.  Prancūzijos  kolonijų  plėtra  taip  pat  buvo  viena  iš  priemonių.   Ž.  Deja.  Kolbero  pasiūlymai  sukėlė  aršų bažnyčios pasipriešinimą.  Martinikoje  ir Gvadelupoje. toliau aprėpdamas naujas veiklos sritis.  1664  m.  todėl  būdavo  žymimos  prekės  ir  atitinkamai  pridedami  dokumentai  su  prekiautojų  ir  darbininkų.  Kolbero  nuopelnų  jūrai  –  1848  m.   Egzistuojant  protekcinei  valstybės  politikai  prekyboje.  kas  įtiko  jos  skoniui.  dydį.   Karinė  jėga  pasaulio vandenynuose buvo rimta  parama  tarptautinei  jūrinei  Prancūzijos  prekybai. Kolberas pats skyrė      nemažą  pinigų  sumą  būsimai  kompanijai  įkurti.  kurie  ignoruodavo  karališkuosius įstatymus.  B.  kurie  buvo  įtariami  piktnaudžiavimu.  Visos Kolbero vykdomos reformos susilaukdavo  įvairaus  lygio  opozicijos  tiek  Prancūzijoje. B.  kitos  (Vest  Indijos) – kad aprūpintų šalies kolonijas.  Šiaurės.  Ž.  jo  nuomone.  konkuruodamos  tarptautinėse  rinkose  su  Olandija  ir  Anglija.  o  ne  tai.  Haityje.  kuris  sąžiningai  dirba  ir  vykdo  savininkų  nurodymus.  Įvairios  valstybinės  prekybos  kompanijos. iki 194  1671‐aisiais.  Pirmieji  Kolbero  žingsniai  šioje  veiklos  srityje  buvo  visų  šalies  jūreivių  ir  laivų.  kurių  pareiga  buvo  rūpintis  kokybės priežiūra.  B.  o  laivyno  finansavimas išaugo nuo maždaug 300 tūkstančių livrų  iki beveik 13 milijonų livrų. nukreipti prieš  jį ir jo ekonominę politiką. Kolberas.  Karo laivų skaičius išaugo nuo 12 1660 m. Ž.   Jis buvo apskaičiavęs.  kurias kuriant aktyviai dalyvavo Ž. B.  Kolberas  pasiekė.  vardais.  kaip  jis  grupavo  kolonijas  pagal  jų  svarbą  Prancūzijos  ūkiui.  su  jam  būdinga  energija  ėmėsi esminės karinio laivyno reformos.

 Vilnius: Mintis..  prabangaus  savo  ir  savo  dvaro  gyvenimo  palaikymą.  valstybės  dešimtinės  mokestis  1710  m.   6.  P.  Kolberui  priklauso  ir  pirmosios  tapybos  parodos  organizavimo  1673 m.  Northern  Illinois  University Press.  B. finansai pradėti valdyti tiksliau ir sąžiningiau.  Kolbero  atliktas  reformas.  VDU Teisių fakulteto leidinys.  B.  J. B.  1669  m.  nukreiptas  į  karines  operacijas.  Šalčius.  Luvre idėja.  Ž.  Kolbero  kontrolės.  B. laikę  šį.  1993:  A financial History  of Western Europe.  Ž.  7.  „marmurinį“.  jau  be  griežtos  Ž.  S.  aristokratų  ir  jų  sukiršintos  Paryžiaus  minios  įsiutimas  buvo  toks  didelis.  Vien  palūkanų  reikėjo  kasmet  mokėti  apie  devyniasdešimt  milijonų  livrų.  taip  pat  nutrūko  ir  socialinių  reformų programa.  kuri  buvo  įkurta  kardinolo  Rišeljė  laikais.  Apie  jo  gyvenimą  ir  veiklą  buvo  rašyta  2008  m. Karaliaus rūmai nedarė  nieko. Jacob.  reikia  dėkoti  škotui  Džonui  Lo  (John  Law)  (1671–1729  m.  tačiau  ir  tai  nepadengė  vis augančio karaliaus Liudviko XIV poreikio išlaidauti. Munck. Kolberas mirė.  2005:  Veidrodžio  istorija.  užsienio prekybos vystymą.  o  drauge  ir  tais  laikais negirdėtas – daugiau kaip dviejų milijardų livrų –  skolas.  Šalia  produktyvių  ekonominių  ir  karinių  reformų.  Kolbero. London: Collins/Fontana Books.    1672 m.  B.  B.  Kolberas  kūrė  valstybines  kultūros  struktūras.  stiprios  valios  ir  įsitikinimų  žmogus  –  atsirado  tas..  Mirusiojo  priešų.  Kolbero  reformos  užtikrino  aktyviu  prekybos  balansu.   Po  Ž.  Kolberas  didelį  dėmesį  skyrė  ir  savo  šalies  kultūros  ir  meno  puoselėjimui. S.  2004:  The  economic  policy  of  Colbert. London:  The Macmillan Press Ltd.    LITERATŪRA    1. 2009: The Information Master: Jean‐ Baptiste Colbert's Secret State Intelligence System. Ž.  8.  A. T.  Ch.  jų  surinkimo  išlaidos  suma‐ žėjo  pusiau.  įkurtos  Mokslų  ir  Architektūros.  Liudvikas  XIV  toliau  didino  valstybės  išlaidas. N.  jog  Ž.  1996:  Colbert.  kuriam  jau  buvo  galima  suversti  kaltę  dėl  visų  valstybės  nesėkmių.  Glenn. 1932: Politinės ekonomijos istorija.  Mirė  nepatogus.  and  the  French  Quest  for  Asian  Trade.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  Karo  veiksmai tapo rimtu išbandymu Ž. Kolbero įkurtoms  manufaktūroms  ir  prekybinėms  kompanijoms.  Cipolla.  Paskutiniais  Liudviko  XlV  valdymo  metais  valstybė.  B.  Kolbero  reformų  padidėjo  beveik  trigubai.   9.   10.  jų  gaminių  eksporto  ir  žaliavų  importo  didinimu.  P.  kuris  išaugo  į  karą  prieš  europinę  koaliciją.  Jis  išplėtė  Piešimo  ir  meno  akademiją.  –  Muzikos  akademijos.  Vertinant  Ž.Sargent.  2.  B.  manufaktūrų  steigimu. 47).  Kolberas  skyrė  efektyviam  ir  neprie‐ kaištingam karaliaus valdininkų darbui ir jo kontrolei. Jis išplėtė karališkąją biblioteką.  „Lietuvos statistikos darbuose“ (Nr.  kunigų.  Ž.  valstybės skolos buvo padengtos ar kon‐ vertuotos. botanikos  sodą. Visi jo priešai.  Ypatingą  dėmesį  Ž. Kolberas. ieškoti  prieglobsčio  užsienyje  turėjo  apie  pusę  milijono  darbininkų ir įgudusių meistrų.  1991:  Raštai:  Teorinė  ekonomika  ir  ekonominės minties istorija.  nors  tuo  metu  visi  valstybės mokesčiai duodavo apie 160 milijonų.   Prancūzijos  karalius  Liudvikas XIV mirė 1715 m. B. Istorija.  išleisdavo trečdaliu daugiau negu gaudavo pajamų.  3.  žmogų  visų  savo  nelaimių priežastimi.  B.  galima  išskirti  pagrindinį  visų  jų  tikslą  –  valstybės  stiprinimą  ir  jos  dominavimo  Europoje  siekį.   Už  tai.. Kai  visos  pastangos  prikelti  valstybės  finansus  nedavė  rezultatų.  Mercantilism.).  2001:  The  Fontana  Economic  History of Europe.  Kindleberger.   Valstybės  pajamos  dėl  Ž.   Likęs  be  Ž. 2010(49)   buvo nugalėjusios Švietimo epochos idėjos.  Conflict  and  the  social  order  in  Europe. šalies gyventojų socialinių  klausimų  sprendimą  ir  kultūros  plėtrą.  1685 m.  kad  Prancūzija  išvengė  bankroto.  State.  B. 1996: Europa. B.  Be  asmeninės  bibliotekos.  Kolbero  mirties  valstybės  biudžeto  deficitas  pradėjo  didėti. su ginkluota palyda.  M. The  University of Michigan Press.  Melchior.  B. London: Oxford University Press.  80   .  palikdamas  savo  įpėdiniams  sostą. A. buvo panaikintas Nanto ediktas. kuriuos buvo sukvietęs  ir parengęs Ž. beliko viena išeitis – valstybės bankrotas.  anot  amžininkų.  C.  B.          Valstybės  iždo  pajamų  augimą  Ž. 1990: Seventeenth Century Europe.  Prancūzija  įsivėlė  į  karą  su  Olandija.  kuri  garsėjo  įspūdinga  senųjų  rankraščių  kolekcija. džiūgavo.  prekių  iš  užsienio  įvežimo  mažinimu.  1683 m. Oncken.  Kolbero  palaikus  teko  gabenti į kapines naktį. Kaunas: „Spindulys“.  To  buvo  siekiama  per  valstybės  vidaus  klestėjimo  užtikrinimą.  A. Kitchener: Batoche Books.  Vilnius: Baltos lankos.  J.  B. Davies.  dalis  iš  jų  nutraukė  savo  veiklą.  5.  4. Vilnius: Vaga.  kad  tas  džiūgavimas  nutiltų.  jo  iniciatyva  1666  m.  buvo  įvesti  nauji  mokesčiai  –  asmens  (pagalvės)  mokestis  1695  m.

 This  property  of  the  production  function  allows  the  au‐ thors  to  estimate  the  elasticity  using  national  ac‐ counts data. and  2.  Due  to  the  poor  quality  of  migration  data.3  per  cent.  Vilija  Lapėnienė.  The  official  Lithuanian  statistics  meets  the  World Statistics Day not only by declaring but also by  actually  implementing  the  principles  of  statistics  of  a  democratic  state.  Dr.  and mentions key statistical works to be implemented  in the nearest future.  However.  LITHUANIAN  STATISTICS  IN  THE  CONTEXT  OF  CELE‐ BRATING THE WORLD STATISTICS DAY  On  the  3rd  of  July. emigration might have resulted  in  a  wage  increase  of  5.  the  main  topic  of  the  celebration  will  be  “Celebrating  the  many  contribu‐ tions and achievements of official statistics”.   In  this  paper.  The purpose of the article is to reflect the socioeconomic  81 . The assumption that the share  of  declared  emigration  is  similar  across  countries  would  imply  that  those  affected  by  emigration  the  most are Slovenia.  in  case  of  which  the  effect  of  emigration on wages is entirely determined by labour  demand.  Emigration also results in welfare loss as emigrants no  longer produce output in their home country.75 to 0.  welfare  and  income  redistribution  in  other  countries  is  most  likely  signifi‐ cantly underestimated.  These  effects  are  among  the  most  popular  topics in public debate.  welfare  and  in‐ come  redistribution  in  the  selected  new  EU  member  states.  the  impact  of  emigration  on  wages.  the development of statistical thought.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  The  article  gives  a  brief  overview  of  the  path‐ ways  of  national  statistics  stretching  90  years  back‐ wards. Wage elasticity estimation uses the fact that  the  capital  share  parameter  in  the  Cobb–Douglas  function also measures labour demand elasticity.  Algimantas  Misiūnas.  ESTIMATES  OF  THE  EFFECTS  OF  EMIGRATION  ON  THE LABOUR MARKET  Migration  flows  have  increased  since  the  EU  enlargement  in  2004.94 per cent a year.   The  research  on  the  effects  of  emigration  on  wages  uses  a  simple  supply  and  demand  framework.  Emigration  reduces  labour  supply  and  in‐ creases  national  wage  generating  income  redistribu‐ tion  from  the  owners  of  capital  to  the  labour  force.  they are sufficiently large to have significant economic  effects. demonstrates the achievements of  Lithuanian  statistics  over  20  years  of  independence. In the  period  of 2001–2008.  has  adopted  a  Resolution  wherein it was decided to designate 20 October 2010  as  the  World  Statistics  Day.    Dr.4  per cent of GDP. The au‐ thors of the article adopt a simple theoretical model of      the  labour  market  which  allows  quantifying  these  ef‐ fects  through  the  use  of  basic  economic  and  demo‐ graphic statistics.  as  well as discusses the significance of statistical capacity  in preparing reliable and timely statistical information  necessary to arrive at legitimate political decisions and  to inform society.  Gindra  Kasnauskienė.  In  many  European  countries. 2010 (49)    STRAIPSNIŲ SANTRAUKOS  SUMMARIES OF ARTICLES    Dr.  STATISTICAL  SURVEY  ON  HOUSEHOLD  CONSUMP‐ TION IN THE CONTEXT OF ECONOMIC GROWTH AND  DECLINE  The  article  presents  an  in‐depth  analysis  of  household  consumption  expenditure  in  Lithuania  in  2005−2008  through  the  use  of  not  only  traditional  indicators  and  methods  but  also  those  proposed  by  the  authors  of  the  article.  Emigration  loss  amounts  to  0.   The  estimates  of  labour  demand  (wage)  elas‐ ticity  for  Lithuania  range  from  0.  The  results  of  the  calcula‐ tions  might  be  useful  in  the  analysis of the efficiency  of  the  poverty  and  social  inequality  reduction  policy.  in‐ tegrity  and  professionalism.8  per  cent  of  GDP  is  redistributed  to  labour  every  year. Czech Republic and Estonia.  complying  with  the  standards  of  European  statistics  and  satisfying  the  needs  of  na‐ tional and foreign users of statistics.  The  authors  also  assume  perfectly  ine‐ lastic  labour  supply.  these  estimates  require  caution  as  the  beginning  of  the period was characterised by high unemployment.55.44  to  0.  taking  into  consideration  the  decision  of  the  Statistical  Commission.  the  United  Nations  General  Assembly.  Jonas  Markelevičius.  implying  that  due  to  emigration  wages  might  have  increased  from 0.  Aiming  to  focus  on  the  core  values  of  statistics. statis‐ tical  integration  processes  in  democratic  society. on average.    Dr.  such  as  quality  services.  Tomas  Šiaudvytis.  where labour demand is derived from a marginal pro‐ ductivity  condition  using  the  Cobb–Douglas  produc‐ tion  function.  the  authors  attempt  to  quantify  the  effects  of  emigration  on  wages.9  to  7.  Ona  Molienė.

 what  is  the  relationship  between  the  country’s  economic  situation  and  the  main  sources  of  national  budget  revenue (value added. 2010(49)     stratification  of  society  and  its  changes  across  the  country.  and  the  priority  is  given  to  the  data  of  Statistic  Lithuania.        .  Moreover. how‐ ever.  involving  social  and  economic  fields.  Algirdas  Bartkus. It should be noted.  to  summarize  the  methods  of  indexation.  This  article  is  more  closely  linked  with  offi‐ cial  statistics. differ‐ ent  –  identification.  declara‐ tion  and  payment  procedures.  that.  evaluated  using  the Hodrick–Prescott filter.  Pensions can also be adjusted and indexed according  to an increase in the price level.  All  of  these  changes  were  a  challenge  to  both  taxpayers  and  tax  adminis‐ trators  due  to  an  extremely  short  period  between  amendments  to  legislation  and  the  actual  moment  when they came into force.  movement  in  this  coefficient  helps  to  reveal  shifts in consumption patterns in household groups.  Moreover.     Jurga Rukšėnaitė.  EFFICIENT  INDEXATION  OF SOCIAL INSURANCE PENSIONS  This paper tries to formulate conclusions about  the  indexation  of  old‐age  pensions.  In  summarising  structural  differ‐ ences  in  consumption  expenditure.  the  so‐called  “Phoenix”  syn‐ drome is discussed.    the  author  also  makes  use of the Lithuanian Labour Exchange and State So‐ cial Insurance Fund Board (Sodra) data. individual and company income  taxes.  Changes  in  the  tax  system  can  be  divided  into  several  categories:  changes  in  tax  rates.  The  main  focus  of  the  analysis  is  on  the  employment  and  unemploy‐ ment rates.  summary  indicators.  the  pe‐ culiarities  of  the  development  of  employment  statis‐ tics  are  reviewed.  changes  in  tax  calculation.  which  is  often  said  to  be  one  of  the  consequences  of  tax  system  changes.  and  index  –  methods  were  used. which in their  own way complement and substantiate the results of  the analysis provided in the article. The point of indexation with regard to  wages lies in the increment of pensions on to a new. what are the patterns of tax revenue  stream  determined  by  the  legal  basis. Arūnas Pocius.  The analysis carried out confirmed the assump‐ tion  that  the  outbreak  of the economic crisis in 2008  had  a  negative  impact  on  the  level  and  structure  of  household  consumption  expenditure. CHANGES ON THE LABOUR  MARKET. in urban and rural areas. excise duties).  The article also contains a few alternative views  on  the  growth  in  the  black  economy.  Tra‐ ditional  and  elementary  statistical  indicators  –  an  arithmetic  mean.  but  leaving  it  at  the  same  relative  or  potential  level  of  consumption  opportuni‐ ties (the pensions‐to‐earnings ratio remains constant).  however.     Dr. In the paper.  the  paper  presents  business  cycles.  higher  nominal  level  of  consumption  opportunities  (the  pension  increases).  how  the  reve‐ nue stream is influenced by legislative changes.  The  aim  of  this  study  is  to  identify  the  conditions  of  efficient  indexation. i.  and  the  structure  of  potential  hu‐ man resources and its development opportunities are  assessed.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  This  additional  measure has been constructed as a composite indica‐ tor.  although  the  changes  in  the  tax  system  provided  additional  income  to  the  national  budget.  and  a median – were used  for  the  assessment of the asymmetry of the distribu‐ tion  of  expenditure. COMPOSITE INDICATORS AS  AN ADDITIONAL MEASURE FOR THE ASSESSMENT OF  THE LITHUANIAN ECONOMY  In  this  research. The main focus is on tax pay‐ ment trends.  METHODOLOGICAL  ASPECTS  OF  THE  AP‐ PLICATION  OF EMPLOYMENT AND UNEMPLOYMENT  INDICATORS  The  aim  of  the  article  is  to  reveal  the  main  trends  in  the  national  labour  market.  to  draw  con‐ clusions as to which of these methods maximizes the  wealth of taxpayers    Aurelija  Anciūtė.  it  is  proposed  to  use the Gateva integral coefficient of structural differ‐ ences.  abolition  of  tax  exemptions.  the  contracting  economy forced the national govern‐ ment  to  reduce  the  expectations  related  to  the  tax  revenue stream. used in official statistics. cer‐ tain methodological aspects of the application of key  labour  market  indicators  are  highlighted.  which  was  stronger in case of urban than rural households.  Pensions  can  be  adjusted  and  indexed  taking  into  consideration  a  wage increase. The adjustment of pen‐    82 sions with respect to the price level maintains the real  level  of  consumption  (a  person  is  always  able  to  buy  the  same  set  of  goods).  a  hypothesis  about  an  addi‐ tional  measure  that  could  be  used  as  an  additional  tool  for  the  analysis  and  assessment  of  economic  trends  in  Lithuania  is  put  forward.  a  mode.  secondary  grouping.  which  took  ef‐ fect on 1 January 2009. In the survey.  TAX  PAYMENT  TRENDS  IN  LITHUANIA IN 2008–2009  The  article  discusses  the  most  important  changes  in  the  Lithuanian  tax  system.    Dr.e.

  Vladas  Rimkus.  The main aim of this article is to explore possi‐ bilities  to  use  weather  derivatives  for  the  Lithuanian  economy. on a 1–10 scale). Another  one  is  that  capital  and  insurance  markets  have  come  closer to each other. Multidimensional scaling derives dimen‐ sions  that  appear  to  be  used  by  those  rating  a  par‐ ticular set of objects. 2010 (49)    Dr.   The  basic  type  of  multidimensional  scaling  in‐ volves deducing graphical models of alternatives (e.  energy.  the  attributes  may  be  unknown  and respondents may be unable or unwilling to repre‐ sent  their  reasons  accurately. This can be a bur‐ densome  task  since  for  p  objects  p(p‐1)/2  judgments  are  needed.  MULTIDIMENSIONAL  SCALING  IN  MARKET  RE‐ SEARCH: ADVANTAGES AND DISADVANTAGES  Multidimensional  scaling  was  developed  by  psychometricians.  Angelė  Kėdaitienė. which often proved to  be  disastrous.  it is unlikely that consumers actively process in‐ formation about many brands on many attributes be‐ fore making a choice.  ECONOMIC  PRECONDI‐ TIONS AND CONSEQUENCES OF CONTRABAND  The  phenomenon  of  perpetually  existing  con‐ traband  draws  attention  of  both  the  public  and  au‐ thorities.  the  use  of  similarity  judgments  is  relatively  easy  for  respondents. B.  especially  when  they  cannot  or  do  not  want  to  reveal  the  basis  for  their  opinion. indexes.   Some  early  applications  of  multidimensional  scaling  accepted  apparent  dimensions  as  “truth”  without question or validation.  if  respondents  are  “homogeneous”.   Multidimensional  scaling  generates  a  configu‐ ration in which the relative positions of the brands are  unique.   Initially  popularized.  it  is  possible  to  have  different  subjects  rate  a  different  pair.  Gžegož  Jurgo.g.  Shepard  (1962)  and  J. For this reason. A weather derivative is the new‐ est  product  of  the  financial  derivatives  market.  brands) alone (simple space) from similarity data. Rather.  the  so‐called  “weather  derivatives”.  re‐ spondents  indicate  how  similar  pairs  of  objects  are  directly rated (e.  Hence.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI.  There  is  a  number  of  factors  behind  the  growth  in  the  weather  derivatives  market.  before  the results are given too much credence.  20  alternatives  require  190  pairs).  multidimensional  scaling  requires  an  object‐by‐object  similarity matrix as an input.  This  is  part  of  black  economy.g.  However.  the first of which were launched in 1996 in the United  States. how‐ ever.  As  already  mentioned.  Many  industries.  in  many  cases.  tourism and other businesses.  It  al‐ lows a market participant to minimise a risk from daily  weather  fluctuations. regression and correla‐ tion analysis.  Dr.  N.  multidimen‐ sional  scaling  relies  on  judged  similarity.  A  major  problem  in  data  collection  is  the  bur‐ den  on  respondents  as  the  number  of  alternatives  increases  (e.  Any  important  result  should  be  confirmed  on  a  separate  sample  with  a  separate  method. which it almost  always is).  construction.    Dr. their behaviour is likely  to  be  relatively  routinized.  The  nature of black economy is destructive as its existence  83 .  including  agriculture.    Dr.  It  is  advisable  to  use  multidimensional  scaling as a generator of hypotheses rather than as a  final  model  of  the  market.   The methods used in the paper are as follows:  comparative analysis. The picture can be changed by several opera‐ tions  without  changing  the  relationship  among  the  interpoint  distance  in  some  of  the  algorithms  (as‐ suming the Euclidean distance is used.   The results of multidimensional scaling depend  on  (a)  the  sample  chosen  to  judge  similarity  and  (b)  the objects whose similarity is judged and the quality  of input data. To reach the aim.  A  hypothesis  is  made  that  Lithuanian  companies  could  discover  new  possibilities  for  business  management  through the use of weather derivatives. the following goals were  set:  to  describe  products  of  weather  derivatives  and  their  features  and  to  present  the  possibilities  to  use  these  derivatives  in  the  Lithuanian  economy  on  the  basis  of  an  example  of  temperature  derivatives.  Rūta  Kropienė.  That  is.  namely  R.g.     For many frequently purchased products.  WEATHER  DERIVATIVES:  USAGE  POSSIBILITIES  FOR  THE  LITHUANIAN ECONOMY  The  impact  of  weather  on  many  commercial  and  recreational  activities  is  significant  and  varies  both  geographically  and  seasonally.  such  as  direct  questioning.  The  reason  for  using  the  indirect  approach  is  that. are either favourably or  adversely affected by “bad” weather.  One  of  these is the deregulation of energy markets.  while  black  economy  itself  is  a  phenomenon  that  is  neither  new  nor  characteristic  of  a  certain  economic  system.  these  models  are  useful  for  explaining  preference  formation  and  indi‐ cating  the  most  likely  long‐run  equilibrium  positions.  however.  but  are  not  necessarily  good  models  for  repetitive  decision‐making.  financial  markets  have  devised  a  relatively  new  class  of  instruments.  Vytautas  Kėdaitis. Its purpose is to deduce indirectly  the dimensions a respondent uses to evaluate alterna‐ tives.  utility.  Still.  while  insurance  companies  sell  insurance against catastrophic events. Kruskal (1964).

 Colbert focused  on the shift in the tax load from the poor onto the pros‐ perous. B. national defence. one faces uncertainty.  the  article  widely  analyses  the  works  of  J.  since  some  avoid  paying  taxes. insufficient accuracy of provision  of  social  assistance  since  even  those  who  earn  large  income from illegal activity may receive it. Adopting a deci‐ sion not to pay taxes. the State – in order  to collect funds required for national needs – is forced  to increase taxes imposed on those who do pay them.  while  others  assume  a  heavier  tax  burden.  For  ex‐ ample.  JEAN  BAPTISTE  COLBERT  –  A  THEORIST  AND  A  PRACTITIONER  The  main  purpose  of  this  article  is  to  analyse  the  theoretical  and  practical  work  of  Jean  Baptiste  Colbert  –  the grandee  of French  economics  and  the  representative of mercantilism.   This  article  is  topical  for  today’s  realities.  this  results  in  unequal  economic conditions for legal and illegal business and  distorts conditions for fair competition.  Augustinas  Jasilionis.  not  forgetting  the  simplification  of  tax  ad‐ ministration. therefore. Colbert in the area of tax reform. other activities of Col‐ bert  and  changes  in  the  situation  after  he  passed  away are briefly analysed.  The  decision of each individual to pay or not to pay taxes  determines the scope of tax evasion.  which  remained  purely theoretic.  Moreover. aimed at the effective administration of supplies.  First  of  all.      Dr.  as  well  as  to  establish  transatlantic  trade companies. an effort was made to restrict imports and  expand  exports. Black econo‐ my avoids state taxes. Therefore. tobacco.   The  main  negative  consequences  of  contra‐ band  are  as  follows:  a  relative  reduction  in  annual  government  revenue. natural and  legal  persons  tend  not  to  observe  existing  rules. culture and art. This article deals with  almost all areas of his work: state economy. any indi‐ vidual knows that tax evasion is illegal and subject to  punishment in case this comes to light.  The  ideas  of  Colbert. are introduced alongside.   This  article  mainly  focuses  on  economics. trade pol‐ icy.  The  major  part  of  contraband  is  comprised  of  goods subject to excise duties – alcohol.  a  general  deterioration  in  eco‐ nomic subordination.  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI. it reveals  stimuli  for  making  a  decision  not  to  pay  taxes. the  economics of crime gives initial knowledge about the  process of making such decisions.  and  the failure to observe the rules may become a norm.  At the end of the article.  One  of  the  factors  influencing  contraband  is  great  difference  in  prices in Lithuania and neighbour‐ ing  countries  from  which  contraband  comes. 2010(49)     contradicts to public order and interests. which reduces the ability of the  government  to  adopt  rational  solutions  and  predict  their consequences.      84   . contraband cigarettes on the domestic market  are  approximately  three  times  cheaper  than  those  sold  legally. The State promoted the  establishment  of  manufactories.  estimated  the  quality  standards  of  produc‐ tion.  high‐skilled  labour  imports.  Benjaminas  Pladis.  Colbert  focused  on  the  industrial  development of the country.  In  addition. and  fuel.  Re‐ cent  turmoil  both  in  the  global  and  in  the  national  economy  stimulates  the  search  for  analogies  and  methods of how similar situations were handled in the  past.  Hence.  The  largest  part  of  these  contraband  goods comes from neighbouring states – the Russian  Federation and Belarus.  The theoretical study of the problem of contra‐ band is linked to the problem of tax evasion.

.

stat.75 leidyb.    LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Nr. apsk. l. 86 p.  Užsakymas 1010‐05    Išleido ir spausdino Statistikos departamentas   Gedimino pr. 01500 Vilnius  www.                                                                  LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI    STATISTIKOS ŽURNALAS    2010 m. 2010‐10‐14. 29.gov.  Tiražas 200 egz.  49 / Statistikos departamentas / Vilnius. 2010.lt    . 49    ISSN 1392‐642X      SL 1861. 10. Nr.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful