P. 1
Alexander Men "Sventasis Rastas ir mokymas apie nuodeminguma"

Alexander Men "Sventasis Rastas ir mokymas apie nuodeminguma"

|Views: 53|Likes:
Published by janeta3
Alexander Men
Alexander Men

More info:

Published by: janeta3 on Mar 11, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

08/02/2011

pdf

text

original

KLASIKA

ALEKSANDR MEN

$VENTASIS RA$TAS IRMOKYMAS

. , . 'E' N' !U'0\D'SM'~N' 'e'" ·Ui {MA: i"

AP' il,;., i. 'I I, .. ,'·.i,i·'i. ii",; ".

rl ,'".' ' (, ~'~ _,y;. .-.'-._ s <,', , " '-.' 1 ; '",

, trmajame" tome

Skyriuje "SventoJl l~t~rija"l ~es sU~~~'7e~;e a:S~~ buvo tik "ap-

parnmeta tema - Nuoderoillgumo ema. i Oimtala Nuodemp met-

krikSC' '-kOIO mokyrno ap e "".... "

mestt" bendriausi _lOruS ~ u ateikiama PradZios knygoje zmogaus

meny~, ~ai dabar_ sUksiPazinOm~ s ~i sis tomas buvo jau baigtas, pajutau, nuodemmgumo ista q sampra a. d j oziitriq t siq_ problemq_: kad bfltina, nors if labai glaustai, ,aptarti vie q p

reliatnto filosofinlo ir biblinio sintezes galimybes, It3 e'? K" sako

"0 Ibl kyrno apte Nuopuo esrner ....

Kokia apskritai yra bi Inio md~ . if mirties kilme? AT Nuopuolis yra krikScionybe if mokslas aple nuo mes ? kia mokymO " krs" ar "biisena"? Kaip jis atsispindi zmogaus gyvenlme:_ ,Ko if

t"?' I t '--"-"''''ioniskoie pasauleziurOje? Vis! sie klausimal

apie Nuopuo t vie a 1U~ J

sudarys pateikiamos apybraiZos turtn],

1) Nuo PradZios knygos iki apastalo paul~us as Jahvistu pasakojlme Sventasis biblinis rasytojas. sq_lyginai.va mam i Glmt~q_ Nuodem~, 'a ie Ederra nesuformulavo spec1allos dogmos ap e . a ie

T~ciau sunku paneigtt. Jog tragizmo a~o~:~a !~~:~ ~~1~~t~~~::ie~~lski

pirmuosius Zmonijos zingsnius. T;rtPd-raz ~ygoje "Niekinga zmogiskoji netesko dogmos patvirtinimO ra z os S mlls skamba kaip issfIkis, Iemtts, - stat tikroji pasakoj Imo _ ~rob lema 'ali ~~i pirmme. AtvtrkSciai, j i kilo priespriesa musu tikraj_ai paSkirCIaik1. Ji r:e1IO..Be.ub2U)'3eH. Bseneaae B I1crOPHlO iSkreipus ptrmapradl zmogaus I tma .

IhpaHJIJl.- Cn6 1909'-kriC~P'i 2;:;~rtme teises PradZios knygo]e ieskoti isbaigtu

Kita vertus, aps a _ kytume bfldinga nuo-

tikejimo ispazinim~ formullu, ~~e~;t~r;:s~s~~~radZiq ~aiuCiq seklu, seklus D!evo Apre~~~~~~~~, ~~vo Karalyste apreiskiami Izraeliui vos n~ Tp~~:i~~jO istortnes buties dlenomts. tactau dvasme sill. sq_vokq ge::

""" -t t i i gai yra pasakes Lute Bouyer,- re

atsiveria ne is karto. >:>V. Ras e,- e _s n kito 0 gallmybes geriau

teskotl ne gataV4, vaizdiniq. emanciu vtenas po • tesas duotas is pat suvokti labal paprastas if vid~ia! labai p~as~~ 6 6H6~HH H EBaHreJIHH.pradziq tr sudarancias Dievo 2odZio vie:lY ~l '1 zmogu" yra ryskiausias to 6plOCCem. 1965.- CTp. 197). Mokymas apie puo us"

pavyzdys.

LOGOS '99112 SAUSIS· KOVAS

AlEKSANDR MEN

SventJul .. Ra.!ltJuI Ie mokymas .. pie nuodtmlngu_

KLASIKA

Jahvisto pasakojtmas apie Adorna, Kalna, Tvana ir Boksta ltudlja esmmt geroves if latmes trukuma zmonrq pasaulyje. Nors autorius if nekalba apte Adorno nuodemes if velesnrq kartq padeties rys], tactau jo ptestamame paveiksle atsktat juntamas blogio stipn':jimas. Siam paveikslui llgai nebuvo jokios specialios teologtnes tnterpretacljos, nes Senojo Testamento samone teskojo atsakymo t tiesioginius gyvenlmo klaustmus, abstraketus samprotavtmus, teorijas nukeldama tantr<.ijq_ vteta, lki pat helenizmo epochos Izraello sventrasctuose nerandame jokrq nuorodu l.Jahvtsto pasakoj tma apte Adoma (J.McKenzie. Aspects of Old Testament Thought. - The Jerom Biblical Commentary, - London. 1968. II. - P. 758). Taciau SenajameTestamente nuolat kalbama. kad nuodeme yra visuotineifnet gimtoji. "Nes nera Zmogaus. kuris nenustdetu", "Stai as 'esu gtmes kalte]e, if nuodeme]e prade]o mane mano motlna" (3 Kar 8. 46; Ps 50. 7; ZT, tatp pat: Pr 4. 6; 5. 5; 2 Kar 6.36; Ps 13, 3; Job 14, 4; Koh 7. 20).

Tukstantmete Dlevo tautos Istorine patirtis akivalzdZiai patvtrttno ttesa, kad nuodemes esme - ne "sakrali bjaurastts" (kaip mane pagonysl, 0 Dlevo tsdevyst«, nusigr~zlmas nuo Jo. Stlpre]o nuodemes, katp baisaus uzkrato, pltntanclo pasauly]e, kuiestrohskumo suvokimas. Apie 190 rn. pr.m.e. datuojamoje Siracido Knygoje yra minima "zmona". perdavusi mlrtmguma savo paltkuonims. Isminctus sieja mlrttnguma su nuodemtngumu: "is moteriskes gavo pradzia nuodeme Ir per ja mes visl mlrstame" [Strac 25. 27)4, Taciau tat tik uzuomlna. joje dar negalime iZvelgti atskios Nuopuolio doktrinos (2r. J(,B8eJ(eHctr:Ua. Y'leHHe Berxoro 3a.Bera 0 rpexe.- Cepr. Ilocaa., 1900. - CTp. 130). KitojeAntrojo kanono knygo]e - Ismlnties knygoje. parasytoje aple I a. pro m. e .. skattome: "Nes Dievas sutvere Zmogq. kad butq nemlrstamas. tr padare jt pagal savo panasumo pavetksla, Bet velnio pavydu rnirtis tejo t pasauli if patiria Jq_ tie. kurie yra jo salinmkat" (Ism 2. 23-24). Sis tspazmtmas jau yra arttmas Pradzlos knygos pasakojlmui.

Naujosios eros angoje .Judejos Isnunciat jau ttesiogtat apelluoja t 8t pasakojtma, teskodaml valzdlnto, genaustat slmbollzuojancto nuodemes pradZiq_. Vadtnamojoje "Ezdro Apokalipseje" (3 Ezdl" sakoma. kad pirmojo zmogaus nuoderne krito ant JO pallkuonlu. Skausmlngat stebedamasls knygos autorius kIausla: "0. ka tu padaret, Adomal? Kat tu nustdejat, tai puolei ne vlenas, bet if mes, nuo taves paretnantys, esame dabar puole, Kokia nauda is pazadeto mums nemtrttngumo, jelgu mes darome mtrtmgus darbus?" (3 Ezd 7.48-49), I tai Dlevo Pasiuntinysjam atsako, kad zmogus yra pasauktas kovoti ir lalsval rinktis gerto arba blogio kelta (3 Ezd 3. 57). Apie Adorno nustkalttma sakoma ir Barucho Apokallpseje" (apte I a.) beveik pazodzlut cttuojant Ezdro Apokaltpse, Autorius mano, jog Adomas yra plrmasis nustdejelts, nors cIa pat teigia, kad "kiekvtenas zmogus sau yra Adomas" (Barucho Apokallpse 48. 42).

Tikriauslai buvo if klti; bandymq apokalipstne]e ir iydq aukstuji; kunlgu Itteratnro]e tsdestytt mokyma apie zmogaus nuodemtnguma, deja. jie nepasteke musu. Taclau gyvas rysys, vieniJantis Senculir Nauj<.ijl Testamentus, padeda uzpildytl siq_ spraga, Rabino Gamalielio mokinys. perernes visa Izraelio pallktma - nuo Jahvisto iki Apokalipsiq.- apasrafas Peulius, pirma

LOGOS

199112 SAUSIS - KOVAS

KLASIKA

AUtKSANDR MEN §wntula Rdtu Ir mollymu apIe nuod~mIng\mlI\

',I

karta pateike vterilnga rnokyrna apie Gimt<\ll\ Nuoderne, remdamasis savo dvasine patirtimL

S odrtais ir ryskiais poteptats Apastalas ptesta konfliktus. n_uolat kylanctus zmogaus steloje, su bUdingu ga~iam psic"hologui tzyalgumu parodo, kalp atstros uzvaldo prota, kaip pareigos suvokimas tampa

bejegis. tr vtstskal nustvyles Zmogus atranda savyje _ du tarpusavyje kovojancttrs Mas" (Rom 7. 15). Taciau sia atskirq stelq kancia jis neaprfbo]o nuodemlngumo. bet matejamevisuotlnc:.Ug~ turmcia savo pradz~~. Paulius susleja ja, su Plrmojo zmogaus. stekusto lygybes_su Die~ Ir atkritusio_nuo .Jo, pastprtestnfmu AukSCiausi~am. Sis demoniSkas malstas - b.endrazmogisko blogto prototipas - atvere kelta dviem gresmingoms es~bems -_ Nuodemet ir MirCiai. Ir jos tapo neatskiriamos i;moniq palydoves (Apastalas

suasmenlna jas, Rom 5. 12; ir. Apr 20. 14). _ .

IS esmes mokymas apte Nuopuoliyra tik dalis apastalo Pauliaus skelbla-

mos pagrmdmes Gerosios NaujienoS apte Krtstu, Jeigu A~omas - senos~os zrnonijos setmos galva - atkrito nuo Dlevo, tal riaujostos ~on~os p:adZiq Zytni "naujasts Adomas". Jis "godZiai nesllaike savo lygybes su Dievu • bet, "turedamas Dievo prigimtr, "apiplese pats save". "n~siZemino". priimdamas pasauUo kanctas ir mlrt] del zmoniq ~Filip 2, 6-8). Zrnonljos atgimimas nuo stol vyksta per sl "antrC\il Adorna" (Zr. J.Fitzmyer. Pauline Theology. The Jerom Biblical Commentary. - London. 1968. II. - P. 816 If).

Kalbedamas apte Nuopuoll, apast.alas Paulius etna kit~ keliu n~gu Jahvistas. JeIgu senajame Pradiios knygos pasakojime Nuoderne apibiidinama kaip tam tikras isoTinis aktas. tai Apastalas is esmes perkelia jl\ l mtsttne plotme, "Dviejt; Adomu" paslaptts - tai vykstancto dialogo tarp zmogaus ir

Dievo dramos paslaptts, -.

Apastalas nekopljuoja Jahvisto "sventojo p~veikslo". necit~oja Pradztos

knygos. tactau jiS pletoja billent ta rellgme idejCl. kuri sudare pasakojimO apie Edenl\pagrindCl. TaigijiS skelbta Nauj<\llApreiskiml\. nenutraukdamas gijq su Senuoju: abu Testamentus jungta vienlnga dvastne tekme.

P alyginti placlat paplltusi nuomone, kad sav.o pamoksluose-aple Ger<\ll\ Naujienq_ apastalas Paulius tskretpe Jezaus ~s~aus mokyrna, tarytum Evangelljal svettmos "Gimtosios Nuodemes Ir Atptrktrno

teornos" (ir. 3. Peuau. CB. Ilasen- Cn6, 1907). Ar pagrtsta si nuomone? Kiekvienas attdzlat skailantis Evangelijq_ gaU lengvai lsiUkinU. kokia suprt joje kovos pries demoniskas jegas, lsigalejusiaS pasaulyje. dvasia. Dar pries pradedarnas skelbU savo moksll\Krtstus atsispyre Setono gundymut. Gundytojas stule Mesl,jui putkybes Ir isorines valdzios pasa~lyje kella, ta pat], kuriuo Zaltys sugunde Zmogq Roju]e. Akmenu pavert.lmas duona. demonstratyvus stebuklas. pasaulio karalystes uzkartavlmas - visame sttame alsklal skamba magtsko paslpriesinimO Dievui balsas.

Apie savo tarnystc:.imonems Krlstus kalba kaip apie muslsu Setonu. su "sio pasaulio kunigaikSCiuW (In 12.31; 14.30; 16. 11). Arvien sis_vardas I1eliudija. kad Setonas is U("sq u7.valde Zmoniq gimin~. kurt is Dievo

LOGOS 1991/2 SAUSIS • KOVI<S

ALEKSANDR MEN

SvenIaBl. Rdtaa Irmokymaa aple nuod~

KLASIKA

Karalystes vtrto Setono karalyste? "Tarnsos valdzta" Kristus mato Ir nuodemeje, ir ltgoje, ir piktos dvasios apsedtme, ir mirtyje (In 6. 70; 13. 2; Lk8.28; 13. 16: 22. 31). Todel. gydydamassielasirkiinus.Jiskalba apie tal. kad tiki prasldedant visuottn; tsstvadavtma is Setono. kurts nuverctamas nuo sosto (Lk 10. 18). Kristaus pranasystes esme sudaro ne abstraktus moralinis pamokslavtmas, 0 pasauho tstatsvtnimas is Selono ir Nuodemes valdzlos.

Vadmast, savuoju mokymu apastalas Paulius pagilina Senojo Testa~ento tikejiml\ir toliau skelbia evangelme Jezaus Kristaus Oeraja Naujtena (Zr. IlH.rxyffOIW6CKUo. D;laroBecTHe an. Ilaaaa B cpaBlleHHH c EBaHreIlHeM XPHcroBhlM / / ·CTP3.IlliHK·.- 1905.- No 7-8).

Kaip Uk todel sv. Paultaus Iaiskat ltraukti l Svent<\ll Rasta, kaip tik todel Baznycta prnmajo mokyma apie Nuopuolt tr Atptrkima, Sis mokymas yra ne kokia nors "nuodernes ktlmes teonja", bet ttkejimo. kad zmogus gali "susttafkyti" su Dangumi per Je.z4. Krtstu, tspaztntmas Tal - esme. Kitos teologmes koncepcijos yra tlk slos gyvos krtksctontskosios panrttes komentarai.

Nortu buti teisingai suprastas, Cia nepanetglama dogma. Uk akcentuojamas jos esmtnts pagrtndas. Juk dogma. anot S.Franko putkaus tsstretskimo. yra tarsi Iekto kotistetevtnuis. bet joklu budu ne hipotetinis jo atsklntmas (G.(])patlK.. C HaMH 6or.- Ilapax, 1964.- CTp. 110). Todel jl ir turt butt suvokiama ne katp :teorijaw• 0 kalp liudijimas t q jvykrq, kurie vyksta dvasmtame gyverume (Zr. nlD.lWpe1ICKUll. CTOJlJI H YTBep~eHHe HCTHlIhI.- M., 1914.CTp. 3 CiI). Uzmlrsus sital. dogma Iengvai virs "dogmatlka" arba, 0 tal dar blogtau, sustabares ir taps "dogmattzmu".

Dlevazmogto dogma nebuvo ir nera spekultatyvlne. abstrakU teonja. 0 atstradust del rellglnlo sukrettmo, tsgyvento tu, kurte savo kelyje sutiko Krist q, kaip ir mokymas aple "puolust zmogu" yra vatslus dvteju dvasmtu ivyki4.: sielos vienijimosi su Dlevu metleje tr jos atkritimo nuo Jo per nuoderne tlestogtnto i§gyvenimo vaisius (G.(])pa1IK.. C HaMH 6or. - CTp. 110).

Zodzlu. nepirSdamas jokrq hlpotettruu konstrukclju, krtksctontskasts tikejimas teigra Uk tat, kad "Adorno" sunykusi butls retskta buvtma Nuopuolio tamsoje Ir kad Kristuje zmogus sugriZta t Sviesl\. is kurtos lr pareina visa kurinija.

2) Apie "puolusio imogaus" xeeluma.

Jau ptrmatstats krtksctonybes amztals del mokymo apte "puolusl zrnogu" , kildavo karst 4. gmcu, IV a. pries jlgrieitai paslsake Pelagljus? ir Teodoras is Mopsuestlos" (ir. Kpe.ALIlelJClCUll. I1CTOPHJI ne.aarH3.IICTBa H nenaraanccon JlOKTpHllhI.Kaaans, 1898; Il.Fyptee: CDeoJlop, enarxon MOllcyeTCKHH.· :\1., 1890.- CTp. 279 CJI). Sie ~ainycios mokslo vyrai mane. kad Adorno nuoderne buvo ttestog pirmoji zmonijos istOrijoje nuodeme, kuria kartoja visi plrmojo zmogaus palikuonys.

Tactau ypac smarkus mokymo apie musq pngimttes tskrarpyma puolimas praslde]o Renesanso latkats. Kritika buvo dvejopa. Vieni teige sluolatktnes Zmogaus bflsenos apologijCl. Anot F.RabeIais. zmoguje viskuo verta 7.avetls, o visokie apriboJlmai Uk 7.aloja Zmogaus prlgimtl. Tam t ikra prasme tokios 11- nijos savo kfuybojelaikosi ir F. Nietzsche. kuris mane. jog moraline askeze

LOGOS

1991/2 SAUSIS· KOVAS

KLASIKA

A1EKSANDR MEN §v.en_ RaAtae Ir moqrna. _pIe nuodemlngullUl

stabdo tikrCUCl, zmogaus savtraiska (ir. (/).Hu~we. COOp. CO'l.- 1910, - T. 9.- CTp. II).

K1tq kovoje ui "gamtos zmogu" ginklas buvo teorijos. aiskmanctos. jog del apverktmos zmogaus padeties kaltos tsortnes prtezastys (iT. "HCTOKH peJIHrHH", rn IX). J.J.Rousseau vienas is ptrmuju paskelbe, jog is prtgtmties harmoningos ir nuostabios Zmogaus dvasios iskratpymo pnezastts yra soclaltne nelygybe (X.x.Jycm. 0 npasaaax nepaseacrea, - Cli6., 1907.- CTp. 82).

Naujaistals amzlats Rousseau kiiryboje pradeta tendencija ypac nuosekliai tese progresistet ir marksistal. Jie telge, kad anksctau gamtos ir visuomenes prtslegto zmogaus harmonjja uzttkrtns moksltne-technme pazanga ir tobulesne socialme-ekonomme santvarka.

Naujostos civtlizacijos tdejtruat vadal, neigdaml nuodeminga nuopuolt, mete issiilq krikSCionybei, jau nuo Renesanso latku megmo sukurti vtsuomene be rellgijos.

Jiems labal pasttarnavo utopijos ir XVIII-XIX a. optimistu pazadat. Taciau krtkscionybes paniekinimas buvo pragatstingas Ir parode progresistu teortjos nepajeguma, Tai ypac akivaizdu tapo XX amzluje. Jokia epocha nemate sitokio mokslo klestejtmo Ir Sitokiq technikos latmejtmu, niekada socialiniai eksper1mentai nebuvo vykdomi tokials mastats: "viskas Zmogui" - toks amziaus credo. [rasytas vtsose veltavose. Atrode, galima buvo tiketts, kad Zmones ims sparctai artett prte savo]o Idealo ...

o ka, gi matome? Ziniq pazanga ir socialiniai pasikeitimai tlk dar akrvatzdziau patvtrtmo, kad ne jie yra zmogaus tlkrojo atgtmimo raktas, kad jie negali zmogaus isgydyti, nes nedarna yra jeme paciame. Nei luomtntu bar] eru tsnyktmas. nei atomo suskaldymas. net skrydis t kosmosa nepadare jo geresnio ir laimingesnio. Per daug daznal mokslo Iatmejlmat atsigrezdavo pries pacius zmcnes, menas tarnavo moraliniam nuosmuktul, skambus zodztat apie humantzmatr lalsve - melui ir pavergtmut, Kitaip sakant, daug kas pastkette pasaulyje, tlk nepasikerte pats zmogus,

Verta atkretptl dernes], kad kaip tik technmes civilizacijos trtumfo epochoje pstchoenelize atsklelde bauginancias zmogaus Hguisto tskryptmo gelmes, Kad ir labai krastutiruu paiifIr1.l billa klasikiniame freudizme, jiS nevaltngat patvirtino, kokia tetstnga bib line tsmlntts, kurt geriau suprato zmogu negu lekstas progreststu opttmlzmas (ir. CJIJpamc. nCHXOOHaJIHJ KaK MHpocoJepuanHe / I Tlyrs"> No 25). Su ja, pasirodo, yra soltdarus mastytojar, sugebeje prasiskverbti l slapctauslas imogaus stelos kerteles. "Platonas ir Plotlnas, sv.Augusttnas tr Liuther, Kierkegaard tr Nietzsche, Shakespeare Ir Dostojevskij, Ir daugelts kltq tyre zmogtskosios prtgtrnttes gelmes. Tai nturt bedugne ... Liiidna, kad zmogut visuomet buvo lengvtau vaizduoti pragara negu roj q, Ir netgl fra Beato Ir Dostojevskij nera stos tatsykles iSimtys" (Th. Dobzhansky. Mankind Evolving. - 1962. - P. 339).

Blogis Zmoguje atslskleidiia kaZkokiu ypatingu, gamtai svetimu, rafinuotu pavidaIu: tai ne slaip "ivertska stichiJa", bet svaiginimasis blogiu, pasleptas ar atviras satanizmas. "Pagrtndines Zmogaus alstros, - teigia psichoanalitikas Ertch Fromm,- gliidi ne instinktyviosiose reikmese, 0 specifinese Zmogiskosios buties sCl,lygose, poreikyje rasti nauJCl, santykt tarp Zmogaus ir

i~'::::::::I:i:tjil]N1Bk~1~ii 1991(2 SAUSI;- ~gv~

AlEKSANDR MEN

Sventasls Rdtae Ir moli;ymaa aple nuod~

KLASIKA

gamtos po to, kat Zmogus prarado ptrmtnj ryst SU !ki.Zmogiskcija buttmt" ~E.Froml}1. The Sane Society. - N.Y.. 1955. - P. VIII). Tal Ieldzla manyti, kad ~imtOji zmo~a~s anomalqa atsirado pacioje jo egzlstavtrno ausroje. Vlsos

progresist~es atei~ies __prognozes patina fiasko, nes "nepastebi Zmoguje iracionaliqjegq, verctanctq j] biJott latsves Ir gimdanciq troskima valdyti ir griauU" (E.Fromm. The Sane Society. - P. 34). Kalbant apie Zmogaus diding_U~q, prota ir gerto stekirna, negalima pamtrsttjo sllpnumo, susidvejinimo, lSSlgimimO, j 0 blogos valios, pasireiskiancios lvairtausiomis formomis _ nuo elementaraus sadizmo iki samonmgo setono kulto (ir. M.BJl~)lCeHClCua. TeMHaR cana- M., 1915; Sioje knygoje aptartamos satarusttmo okultizmo rf1'§ys).

S.iS ska~smingas skilimas. suruokojes vtsq zmogaus esyb~,- ne vien nauj?s crvtltzacqos produktas. Apie Jta1Skiai kalba Ir Eurtpidas, ir apastalas Paulius, ir Goethe. Sjuo!~s pasaulis jl padare Uk aiskesn; ir skausm~gesnl .. Jau bfblmrs ismincius stovejo tragisko Zmogaus sUSidvejinimo a~:~oJe Ir ji pavaizdavo savo nemirtingame pasakojime. Ir visi, kurie pajege.issivaduott is ili_:U;ljq. rado ir teberanda pirmuosiuose Pradzlos knygos skirsnluose Ir apastalo Pauliaus Iaiskuose tikr==\lCl, tlesa apte Zmogq.

._Bacono, Hobbeso. Locke's, racionalizmo trtumfo amziuje Pascal krtkScion.l~kqj~ mokyrna MAple Nuodeminga nuopuolp suprtesino su kitais ZInO~~S~OSlOS dra:nos alskinimo meglnlmats. Taciaujis nenorejo pastebeu BibhJoJe abstrakcios doktrtnos Ir prteme mokymCl, apie puolust zmogq su vtsais jo paradoksais.

"Glmtojt ?u~deme, - rase jis,- zmomu akimis yra beprotybe, bet as to ne-

neigiu. Todel jus negalite laikyti mane patrakellu del sro mokymo ne _

t tki J' ka b ' s pa

er u.'- ~p eprotybq, ~e~ si beprotybe iSminUngesne uz vtsa zmorujos is-

mu;tt. juk Dievo kva~Iybe ismintingesne uz zmonesr (1 Kor 1. 25). Nes kaip be _sio mokymo apibrezti, kas yra zmogus? Visa jo padetts prtklauso nuo sio nezyma~s tasko" (E.llaacWl6. MbiCilH 0 penaraa- M., 1902.- CTp. 76). "Dievtskojt kvaily~e" Pascaltut - realybes t,Zvelgimas. netelpantis Lformaltos Ioglkos remus. Filosofas parodo, kad Zmogus, vertinamas dviem sktrtmgais poziiiriais, mums a~r.?do tal pusdtevts, tal pustau setonas. Vertinant Uk vienu kurtuo nors pOZiUrt~, turtme arba klaidingCl,optimizmq_, arba beviltiskCl,pesimizmq. Suv~kdami zmogaus pran~sum_q_, Zmones nezinojojo stlpnqjq savybtu: tat verte juos ~engu. tinginystes, taclau pastumedavo i pulkybq, -Jelgu jie zlnodavo, kad is priglmttes sugadmn, tat nemate savo prtgtmttes vernngumo if ;~>.gdami tU8Cios garbes; puldavo neviltin (E.llaacWl6. MblCJlH 0 pennrua. - CTP:

:ascal neig~ buttnybe 1Ssiaiskintt. kokios yra konkrecios Nuopuolio de~~les. nes jos ner~ gyvybtskai refksmtngos. "Sito, - sake jis,- mums Ir neretkia z~noti, siekiant.~ssivaduou is musq niekingos padettes, mums svarbu tsitikinU, kad mes IS tikntlqniekingi, paieisti, atskirti nuo Dievo taciau Jezaus

Krist<:~s a~pirkt1" (E.llaacWlb. MhICJIH 0 peJ1HrHH.- CTp. 78). '

Taclau zmogui biidinga bandyti suvokU net ir ta1, kas virSljajo protCl,. Jo protas analizuoja patyrtmCl, iki tq ribq, kurios. bent jau is dalies, yra jam ~~slek~~mos. Todel. nepaisant Pascalio telsumo, smalslos minties leskancIOs galimybiq priarteti prte Glmtosios Nuodemes paslapties, keli~

LOGOS

199112 SAUSIS • KOVAS

KLASIKA

ALEKSANDR MEN l"lv=_ Rdtu Ir mokyma.s apte nuodemtngum ..

uzklrttmas prtestarauja zmogaus prigtmctat.

Leisve yra ptrmasts taskas, kurt bOtinai pasiekia kiekvienas, sustmastes apie siq_ didZiq_ paslaptt, nes latsve]e gaIt Isslptldytt ir zmogacs panasumo l Dteva ptlnatve, Ir Isklydtmas is tikro]o gyvenimo kello ...

3) Zmogus ir lntsve

Jau tiestogtniat savo vidinio pasaullo analizes duomenys naturaltat atveda Zmogq prte valtos lalsves tdejos. Kad Ir kokius argumentus determtruzmo saltnmkai Iskeltu pries ja, vtstskal akivaizdu. kad zrnogus gall nukreipti savo valia, nepaisydamas iSOrtnill jegq spaudimo. Jis sugeba pakilti virs savo kuno poretkrq, savo charakterio savybtu, soclaltnlu salygu, Jo dvasia pastrodo sugebanti nugalett latka Ir erdve, lsiskverbti ten, kur negalt tstskverbtt kunas: jis stebi praettt tr drtsta spett ateitt, Sumanymas. planas. numatymas. pasirinkimas. spFendimas - tai vis bruozai, radikaliai tsskirtantys zmogq is ldtll gyvll. sutvertmu (Zr.H.OJlOCClCUil. Coo6o,lla BOJlH.Ilapax, 1928; knygoje pateikiama determinizmo kritika).

Zymus nudienos genetikas Th.Dobzhansky dvasme laisve vertina kaip takoskyra, skmancta rOSiq evoltucna tr kulturos ratda, "Biologlne evoliucija sukure ta genettntpagrtnda, kurtuo tr tapo galima nauja, specifme, zrnogtska evoliucmto proceso faze. Bet si nau] oji evollucija.f kuriajema kultura, vyksta pagal savo desruus, kurie neredukuojami l biologmrus ... "Zmogaus sugebejtmas lalsvat rinktis tdejas Ir veiksnius - vtena is svarbtausrq zmogaus evoliucnos ypatybtu, Lalsve tlkrtaustal yra kazkas svarbesnto, negu vtsos speclfmes Zmogaus savybes. Zmogaus laisve yra daugtau _?egu "suvokta buttnybe" - viernntele lalsves rusis, prtpaztstama markststu, Zmogus laisvas mesu issOkt biitinybei, bent jau savo vaizduoteje. "Etlka tsauga is latsves ir netstvatzduojama be lalsves" (Th.Dobzhansky. The Blologtcal Basis of Human Freedom. - 1960. - P. 134).

Max Planck taip pat lalsvc Iskella auksciau vlsko. kas yra zmogu]e, net auksciau uz tsortnto pasaulio paztntma, "N e mokslinis paztntmas. - sako jis, - bestremrantis proto salygojamais samprotavtmats, bet laisva valla, nukrelpta l ettntus tikslus, yra tal, kas fakttskat nurodo musu vetksmu krypt]" (M.Planck. VomWesende,rWillensfreihelL - 1955. - S. 27-28). Butent latsve kaip "egzistenctnls savaranktskurnas", M.Schellerio nuomone, daro zmogu dvasinga biitybe, t.y, tikru zmogumt (M.Scheller. Die Stellung des Menschen tm Kosmos. - 1928. - S. 47).

i latsves ptrmenybe zmogaus prtgimtyje nuolat buvo teigiama krlksctonybes tikejtmo mokyme. pagal kurl lalsve - zmogaus dleviskojo panasumo, jo dalyvavimo Dtevo Karalyste]e aspektas.

-Jiis peztnstte ties,!,

ir tiesa padarysjus Jaisvus" (In 8, 32).

"IS tiesq, braliai,jUs esate pasaukti laisveiJ" (Gal 5, 13).

Dieviskojo idealo siekimas, Tiesos, Dievo meile ir tarnyste Jo aukSCiausiems sumanymams • visa tal laisves apraiskos. Bet laisve butll. tariama. jeigu nebiitq numatyta galirnybe pasipriesintJ Kiirejo kvietimui ir paslrtnkti

LOGOS 1991>2 SAUSIS· KOVAS

A1LKSANDR MEN

S"""tul. RdfJla Ir mokyma.o aptc nuod~mtrlgume.

KLASIKA

savo kelta, "Dievas [deda l Zmogaus asmenybc gallmybe mylett tr, atitinkamai,- galtrnybe atsisakyU meiles" (V.N.Losskij).

Sitailtaigiai Hudija svenhuq Baznyctos tevq tradtcija, pradedant plrmatsiai~ krtkscionybes amzlats (iL Sv. Justtnas Kankinys. II Apologija. 7, 6: ,!:aclanas. MKalba igraikus". 7, 3: Atenegores. "Prasymas liZ krtkscionts", 3 1:

Sv.Ircnejes. "Pries erezijas", 4, 37; Sv. Teoiilis, "[Autolykos", 2, 27; Tertulianas. "Pries Marktona". 2, 5; Ottgenes, "Aple krtkscionybes pradus", 2, 10.6; "Prtes Celsa", 6, 5; Sv.Jonas Damaskietls. "Ttkro]o ttkejtmo Isdestymas", XII).

"Be laisves,- sako N.Berdiajev,- neatskus nei pasauHo eutvertmas. net nuodemlngas nuopuolis. net atptrklmas. Be lalsves negalima suvokti Ukejimo fenomeno. Be latsves nejmanoma teodiceja (Dievo patetsmlmas _ aut). Be Iatsves pasaulinis procesas netenka prasmes" (H.EeP.MeB. (J)K.Jl()(X)4JHH coo6o.LUIoro .IIyxa, I.- Ilapax, 1928.- Crp, 177).

IS Iatsves sampratos reikia tsskirtt keleta aspektu, Negatyviame lygmenyje j1 yra "nepavaldumas povetklut is salles'' (C.fPpauK. Peansuocn, H "MOBeK.Ilapazc, 1956.- CTp. 308). Pozityviame - ji, anot Hegello, yra "butts savyje" _ sav~s reaJizacija. "Jos negalima laikyU,· nurodo S.Frank,- bertbe visa ko galimybe, neturtncta pagrmdo absoliuctaja prasme. Ji ne Ukjungiasi su biitiny?_e, bet patl ~a butlnybe - butent vtdtne butlnybe, kaip saves pectos apibreztis; jl priesinga tik vergovei, Isortnet prtevartat" (C.fPpalllc. Peansnocrs H '1enOBeK.- CTp. 308).

Taclau salta vtso sito egzistuoja dar Ir tokia latsves rusts, kurt atitraukia zmogi; nuo Dlevtskostos buttes pilriatves Ir nuo savostos prtglmtles ir srurnta jU chaoso ir nebutles tamsa, Tai saves Ir Dievo Isdavyste del besalygisko iraciona~aus spontaniSkumo. Tai billies plesymas, kritimas tustumos pragannen.

Si tractonalu Impulsa, si dvasios meslungl mes vadiname "latsve", nors galiausiai ji vtrsta vergove. Jos begalybeje Issenka dvasta, artedama prie absoliuclos Mlrttes rtbq, Tai tragedija, [vykust del klaidingo saves telgimo, tolstant nuo Gyvybes salttnio.

Bet net Ir Sioje tractonaltoje prazutmgoje "laisveje" paslretskta Zmogaus prlgtmttes dlevtskas pavidalas. Mat zmogus, turedamas begallnes potencijas, savo biityje galt seversnktsknt rinktis vienokta ar kttokia "pozicijq" Dievo Ir jo kurtnrq atzvtlgtu, Tai zmogaus galimybi4. iki galo atsiskleisti Sviesos karalysteje laidas Ir kartu - status skardls prte susmatktnnno bedugnes.

F ilosofuojantls protas daznai klausdavo: katp sudennti siq_ bertbe kiirinijos laisves potenclja Ir absolluctq Dievo visagalybev Kad Ir ko-,. klo]e plotmeje nagrtnetume Nuopuolio klaustma, netsvengiamai pastgirsta: UK ode 1 leido.,.?", "Ar numate ... T, "Karp sudertnti latsve tr lernt], .. ?"

!U? _ tarp~ dogma ir nej.ungia si4. prtestaravtrnu i vterunga schema; ji aplbrezla tat, kq galima pazinti vidine patiriimi. 0 pasitaikancius priestaravirnus ar antinomijas papraseiausiai rikiuoja greta kaip vienas kitq_ paneigiancius teiginius. Tuo ji liudlja. kad realybes pilnatve nesutalpinama i formaliai logines sistemas.

LOGOS

199112 SAUSIS· KOVAS

KLASIKA

~iaU bUVO_llUmanOma. kad toks sprendiInas - tai ikimokslinio mCls~ tymo pozymis. Taciau dabar jo grtebtast net Ilztkat, susldure su mikropasau. lio retskmtais, kuriuos tenka aprastnett, pasitelkus vienas ktta paneigian_ cius terminus. lsigalejo papildomumo prtnctpas", ttpologtskat labai artim.as dogmos konstruktyviam pnnciput.

"Fizika.- rase Max Born.- tikina. jog reikia atsisakyti siekimo apibrezti visas retskmio puses. remtantts ... ta pacta savoku sistema. Papildomumas _ tat svarbi savoka, nes paatskma daug ka uz fizikos nbu ... Tai pasakytina apte tokias savokas, kaip materija Ir gyvybe, kfmas tr stela, buttnybe ir laisve. Del jl.l. daug amzn; vyksta filosofiniai Ir teologiniai gincai siekiant viskq_ sujungtt l vterunga sistema, Jeigu dabar paatskeja, kad net paprasctausm, me moksle - fizikoje - sUai nejmanoma, kad net jame ivairius aspektus butina nagrtnett is papildomumo principo poztcijq, tal aisku, jog to paties reikia laukti Ir vtsur" (M.50pH. (!)H3HKa D JKH31111 Moero nOKOJleIlHII. - M .• 1963. - CTp. 430-431).

Dar pries atradimus. paskatinusius suformuluoti papildomumo prtnctpa, rusu teologas tr matematikas P.Florenskij nurode, kad krikScioniskastas dogmas reikia vertlntt karp tik tokiu poznmu ir jorns billinas papildomumo prtncipas (vienintelis DievasIr Sv.Trejybe. Dievas ir zmogus Krtstuje ir t.t.). "Koki, vtdtn] nejautruma, kokj reltgtn; abuojumll..- rase jis.retkstu pastangos sudeltott vtsus stuos "tatp" tr "ne" vtenoje ploksturnoje" (ll. (J)JlOpeHCICUil. CTOJln If yreepxzeuae HCTI1I1b1. - M., 1914.- CTp. 162). Kaip autonomiskumo pavyzdljts patelke apastalo Pauliaus mokyma, kuriame nuolat pasltatko prtestartngu tetgtnrq (zr, apastalo anttnomlju lentele knygoje (/J.(J)appapa. )K113HL 11 TPY JlbI CD. an. Ilanna. - Cn6, 1905.- CTp. 10 17. Sill.lentelt:, P.Florenskij patelkia savo veikale).

Vadtnast, mokslo Ir ttkejtmo keliai susikirto realybes suvokimo prtetgose.

Ir musu daugtau neturt trikdyti alternatyva "arba - arba" .jeigu kalbame apte Dtevtskajj Absoliuta ir zmogaus latsve,

Tenka prtpazmtt, kad, aiSkinant Nuopuolio dogma, latsve yra vienintelis tetgmys. del kurto sutaria beveikvisi teologa1. Taciau, kaijie bando skverbtis gilyn - t DidZiojo skiliIno paslaptt, jq mintys suka skirting om is kryptimis.

4) Keturi Nuopuolio dogmos aiskinimo tipei.

Cia perzengtama dogmos formulavtmo riba ir prasideda bandymat ja interpretuott. Vlsoje siq bandymu gausybeje nesunku Issklrtt keturts pagrtndtntus, dainiausiai pasttatkancrus tipus. Turtma omenyje billent tipei, nes daugelis autortu svyravo, nuosekliai nepriklausydami ne vienai susifor- - mavusial krypctat.

I.ABSTRAKTUS ALEGORlNIS atskinimas: Sv. Raste kalbama apie tat, kas vyksta nuolat; Adorno Istorija yra tik alegortja, zenklinanti nuolatln] zmonru atkrttima nuo Dievo. Filonas Alekseruutetts'? (I a.) ptrmasis tssake kai ka, labai arttmo siam tetgtnlut; panasu pozlur] randame ir Barucho Apokaltpseje, parasytoje tuo paciu laikotarpiu. Fllonas traktavo Jahvisto pasakojlma karp proto (Adomas) ir jausmo (leva) kovos ivaizdi (zr. A. Tpouuxua: Aarpononoraseocoe H 3CXaTOJlOrHQecKoe YIJeHHe (!)HJlOHa II "Bepa B

LOGOS 1991/2 SAUSIS - KOVAS

KLASIKA

PaJY~"'- 1904.- No 18.- CTp. 191). Filono alegorinis traktavimas dare di~el~ takq_ ankstyviesiems Baznyctos Tevams, kurte vieni dauglau, kitl mazlau ~apatino biblinius vaizdinius su [vairiornls abstrakclomls savokomts (ir. J]e.Jlmucmo6. I'pex, era npoI1CXOX)leIlHe, CYllIlIOCTb H CJIe.llCTDHJI. - 1885.- CTp.

162).

Veliau alegortn; atskmtma atkakliai gyne daugelis protestantu teologu

(W.M.L. de Wette, J.G.Eichhorn Ir kt.), Antai vienas siq dtenu Biblijos tyreju protestantq Jahvisto pasakojlma alskma taip: biblinis pasakojimas vaizdtnga forma pateikia "didZittJtl pranasu apretskima, kad ten. kur yra nuodeme. nera Dlevo pazmimo, nera mtymaus santykio su Juo. Nepaztnlmas Dievo - tautos sunykimo prtezastts, Ir kai zmogus renkasi nuodeme arba klusnumq_, jis faktfskai renkasi mtrt] arba gyvenimll.. Pakartoto [statymo knyga skelbia sill. ttesa labat raiskiais zodztats: gyvenimas Ir rrurtis. palaiminimas tr prakeikimas priklauso nuo Dievo tspaztrumo ir sekimo Juo kas dienll.~ (J.Schofield. Introuducing Old Testament Theology. - London. 1964. - P.36-37).

Toks supratlmas yra vertmgas. nes skatina teskott biblinio pasakojtmo prasmes. slepiamos jo epmes formoso Pradzios knygos pasakojtmat, kaip_ teisingai pazyme]o V.Losskij. "pletojast pagal savtta archatska Ioglka, kuri neskiria abstraktaus nuo konkretaus, vaizdinio nuo Idejos, simbolio nuo realybes. MDsq kalba jau kitokia; galbut mazlau vtenttsa, tactau samorungesne Ir ttkslesne, ji pasalma archalskus Isvedziojtmus gaubtant; syda, tuojau pat pagaudarna pagrtndme mtnti" (V. Lossky. Theologte dogmatlque / /"Messager de l'exarchat du Patriarche Russe". - 19G4. - Nr. 46-47).

Taciau ar turtme terse siuo "archatsku apdaru nuvilkimo" procesu tlek nuskurdinti Svent~i Rasta, kad jis taptu panasus l kaZkokias Benjamino (63IlbHlIoIICKlfe) alegorqas?!' .Jelgu mes [demtau skaitysime 'svent<\ltRastll.. tai [stttkmslme, kad tr Jahvistas. Ir apastalas Paulius kalba apte Nuopuol] kaip apte iVYki.. 0 ne vien kaip apie zmogtskostos billies savybe. Kalp tik todel Pij us XII encikltko]e "Divino afflante Splrttu" primygtinai ragmo prtpaztntt Pradztos knygos tstortskuma, nors ir pabreze, kad sis tstortskumas turi maza bendro su antikines ar siuolatkmes tstortografljos principals (zr. P.E-ilis. The Man and the Message of the 0ldTestament. Liturgical Press. - London. 1963. - P. 87; E.GalbJati. A.Piazza. Mleux comprendre la Bible. - Paris. 1956. - P. 180).

Kitaip sakant, uz mokymo apie Nuodemlnga Nuopuoll slypi kazkoks faktas. Sito negalima nuneigti net is bibltntq. nei is mokslo pozicljq.

Tie. kurte tiria zmontu gtmmes Istakas. vis daznlau prtelna prie Isvados apie "sprogsmint". katastroftnt "suzrnogejtmo" finalinio momenta pobudt. Pstchoanaltze, ttrdama Zmogaus dvasinio gyvenimo lliZius. vvelgia j uose randus tu zatzdu, kurtos padarytos zmogaus tapsmo save suvoklancta II billybe laikotarpiu (zr. E.Fromm. The Sane Society. - P. 23 m.

Jiems pritaria ir antropologat, "Batsus sukretimas.> sako Loren Eiseley,kurt patyre musu protevtat tapsme nuo gyvullo iki zmogaus, vis dar skardztu aidu grtaudeja musq pasarnones gelrnese".

Mastancios butybes ausra Zemeje neabejonnai buvo audrtnga tr neramt.

LOGOS

1991/2 SAUSIS - KOVAS

KLASIKA

Mes nepajegus zvtlgteltt islamiiams nutolust latkmeti, betjis paliko zenkht pedsaka vtsoje Zmogaus psichikoje. Dobzhansky nurodo kriUnt.laikotarpl. kat bundant savtmonet, Zmogui iskilo pasirinkirno ir atsakomybes klausi_ mas. "Sio tragtsko momento.- sakojis.- nevalia ignoruott tiems, kurte tina zmogaus evolrucna, nors daugeltu atveju moksl1n1nkai vengia sio klausimo. Cia mes artejame prie nepakankamai apfbreztos takoskyros. kurt yra moks- 10 rfba" (Th.Dobzhansky. Mankind Evolving. - P. 338).

Yra pakankamas pagrtndas manyU. kad Zmogaus disharmonija turt kaikokj prsdtni taskq• kad jo vtdmts H:iZls yra tam tikro pradlnio raidos netaisyklinguma, tam tlkro visos rustes tskryptmo ar dvastnes ligos padarinys.

Pazymettna, kad Freud mane. jog zmogiskos kultflros ypatybes galima kildinti is kaZkokios krtzes. sukretusios ptrmykste gent], Jis teige, kad kultoros raida nuleme gentles nartu matstas pries savo teva-vada, Vtsos velesnes religijos. anot Frendo, buvo tik atgarsiai "to dtdzlo lvykio. nuo kurio prastde]o kultura ir kuris ligi siol neduoda zmonljat ramybes" (3.(bpellA. TOTeM H Ta6y.· M.-n .• 1924.' CTp. 154).

.Jeigu prtelatda del atskiro [vykio ttakos vtenmgai vystymosi etgat gali buH prumtina Ir letsttna moksllnlnkut, tat kokiu pagrmdu teologai Ir filosofai turetu netgti, kad ptrmo]o zmogaus nuodernmgas nuopuolis yra [vykls?

Atsvara krastuttntam alegortskumut - kitas krastuttnumas -

2. NATORALISTINIS IR PAZODINIS AISKINlMAS. Pagal jl biblinio Prologo "Istortskumas" yra tokio pat pobudzto, katp ir TeiSejll arba Karaltu (Samuellol'" knygu tstortskumas. Adomas.- telgta sio pozturto Salinlnkai.- buvo toks pats zmogus kaip ir vtst kttt, tik pirmasis is jq. Jis gyveno sode, kurt Dievas tsaugtno Mesopotamijoje. lr buvo tsvarytas is Rojaus uz neklusnurna, Nuodemingumas ir mtrtmgumas nuo tol tapa paveldimt, ir vtsiems Adorno palikuonims tenka Ir atsakomybe, ir bausme uZ jo nustkaltimus.

Panasus pazodtnts aisktntmas buvo placlal paplttes Ukybos destyrne ir popultartose Sventosios Istorijos knygose. Senove]e stat pazturai prttare Anttochuos mokyklos mokytojai ir kai kurte lotynu teologaL Taciau jau tada jat buvo prtestaraujama,

Visq ptrma buvo protestuojama pries Pradiios knygos pasakojtmu vls q detaliu pazodtnl traktavtma, "Kas gaU billJ toks kvailas. - rase Ortgenas, - kad galvotu, jog Dievas. panasiat katp zmogus-zemdtrbys. sodino rojaus soda Edena Rytuose?. Ir jetgu sakoma, kad Dlevas vakare vatkstme]o roju]e, 0 Adomas pastslepe po medztu, tal, manau, ruekas neabejoja, jog sis pasakojimas yra tik valzdtnga uzuomma apte kat kurtas paslaptls" (Ortgenes. "Apie kriksctonybes pradus", 4, 16). Pries tok; naturallsttn; Blblljos" suvokimq pasisake sv. AugusUnas13 ir sv. Jonas Auksaburnisl4.

Paiymetina, kad kalbedami apie istorinius lvykius Sv. Rasto autortai. dairuausiai remiasi iodiniais liudijimais ir rasyUniais saltiniais (metrasclais. biografijomis ir kt. Zr. talp pat Priedq_ Nr. 4 sioje knygoje1S). Kal Dievo Zodls (pranasystes) skelbiamas tiesiogiai arba kalbama apie prieSistorinius laikus. Apreiskimas apgaubiamas simboliais. Todel. kaip" netmanoma natiiralistiskai aiskinti lzaijo arba Ezechielio pranasyseill vizijas. taip neteisinga butq paiodiiui suprasti ir Prologo pasakojimus.

LOGOS 199112 SAUSIS - KOVAS

KSANDRMEN

~taa18 RUtaa lr mokym ... apt. nuo<im.tngum,

KLASIKA

Apibendrindamas gineus del Sventojo Rasto Prologo paaakojrmq, tevas SergiJ Bulgakov rase: "Nera jokfos buttnybes prtskirtiJiems tstortnt pobudt ta prasme. kokia suprantami sio pasauHo empinnro gyvenimo [vyktat, nes Jie toli grazu neapima buttes ptlnatves ir gl1umos ... Pradztos knygos III skirsrus apte Nuodemmga Nuopuol'[ nors ir yra tstonja. bet butent kaip metaistorija. Ir sta prasme jis yra toks mttas, kurts savo apibendrintais slI11bolinials vatzdmlats nepalygtnti didingesnis tr retksnungesnis uz visa, empirtn~ Istortja" (C.Ey.ll2llKOB. HeBeCTa Aruua- Ilapax, 1945.- CTp. 183, 185). Taciau svarbu ne ttk tal. Labtauslat smerkiamos gliidincios natflralistiniame aiskinime religmto-donnio pobUdiiO vtltones.

Prlemus tok] suprattma, paatsketu, kad grynai tsortnts paveldejlmo desnls yra galmgesnts lIZ DievislG:ijl tetstnguma, Kodel ptrmo]o imogaus katt« teko visietus jo palikuonims? Isskyrus sventvagtskat skambancta riuoroda, del paveldimumo, joklo kito atsakymo nera,

TreCiojl. silpnoji "naturalisttruo" atsklntmo vieta - atsakymas i klaustma aple netobuluma gamto]e. Jo saltnmkar mano, kad mirUs Ir kancla pasaulyje atsirado po zmogaus nuopuolio. Taclau tai retskia priskirti dviem Indlvidams tokia didZiul~jegCl, kad del ju pakito tvarka ne tik visoje planetoje, bet ir visoje Vtsato]e. "Manytt, kad ttgrai roj uje ede iol~. relksti; tusciat gudrautt, nes tokie tlgral netsvengtamat butu tureje vtstskal kitokius vtrskmirno organus negu dabartlntat kaciq vetsles atstovar, Ir todel jie jau neburq buve tigrat" (llJ.CeKpemall. UnBH1IHJaUHlI H oepa.- M., 1900.- CTp. 312). Zodiiu. vtsas turtmgas augalijos ir gyviinijos pasaults, pagal BibllJq_, sukurtas iki zmogaus. jeigu ttketurne "natflralistais".- is tiknUll tkl ]o (zmogaus - L.J.J neegztstavo, 0 buvo kazkoks kitas pasaulis. Labai Iantasttska prtelaida! Taclau prte sro klaustmo mes dar grtstme. 0 dabar panagrmesime _

3. "ALEKSANDRIJOS"mokyklos alskmtma, Sekdami Teilhardu de Chardmu. sttatp galime pavadinti dogmos interpretacija, kurt labat rtmtat kele pasaulio netobulumo klaustma, Si koncepcija Iaike ahsurdtska prtelatda, kad du paprastt zmones gale]o Iskrelptl vlsa Vtsata, taclau neatstsake pactos mtnttes, jog zmogus yra pasaultnes kancios pnezastts. Todel "aleksandrieciai" be galo isplete "Adorno" savoka, .Jlerns Adomas tapo rrustlntu centru tobulo ir harmontngo kosrnoso, kurt Dievas sukure akimirksniu. Vlsatos (oceneHCKHH) Adorno Nuopuolis suskalde pasaulio saranga, pajunge ja grubios matertjos desntams. "Kur nuodeme, ten ir daugls" (Origenas. 9 homilija Ezechieliui). Tat iryra tie "odos apdaral", kurtats, pasak Biblij os, apsitaise protevtat. "Aleksandrijos" koncepclja, ttk punktyrtskat riuzyme]o Klemensas!", Ortgenas'? tr Sv.Crtgalius Nystetts-" (Zr. H. Ikmo« OaTpoJlorHH.-1916.CTp. 104 CII, 198 CJl). N au] aisiais arnZiais j i buvo pletoj ama tzymill rusq mqstytojo Bulgakovo ir Berdiajevo veikaluose. Abu jie link~ manyti. kad gamta. tokia. kokia ji yra dabar.- tai ikilaikinio (.Il0BpeMeHHoro) pasaulirtlo Adorno Nuopuolio padarinys (ir. C. liyA2aK06. CBeT lIeBe'lepHHH.- M .• 1917.- CTp. 261; IlEepIlJle6. q)H~HJl CB06o.llJloro .IlYxa. 1.- napux. 1927,- CTp. 236).

Sitokia kosmogonija ir antropogonija turf neabejotinll prtvalumq: a) paaiskina gamtos netobulumo iaktq_; b) isvengia ir filoniskoJo alegorlzmo. ir natflralizino krastutinumll. Nuopuolt traktuodama kaip realq (nors ir

LOGOS

199112 SAUSIS - KOVAS

KLASIKA

rnetalstortn() ivykt; ir galtausiat, c) pllnat dera su apastalo Paullaus mokymu apte du Adomus. nes. jet pirmasts Adomas - kaZkokia kosmtne esybe, tal antrasts Adomas - Logos. teiglanUs ne Uk Zmogaus. bet ir visos Vlsatos lsgijImq lr pasvetknna, Del vtso to Dlevo t;ikUnijImas perzengla 10kaIines Zernes dramos ribas ir 19auna kosmtne prasme,

Tactau lr "Aleksandrnos" koncepcija kella nemaza prtestaravtmu, Vlsq pirma, nel Sventasls Rastas, net rnokslas neduoda pagrmdo manyti, kad Adornas buvo anksetau net kosrnosas. Heksamercne!" jis yra pasauIto sutvertmo lstorijos apvaInikavImas (Pr 1-2.4). JahvIsto pasakojIme. nors zmogus sukurtas Ir anksCiau uZ gyvunus. bet pirma jo jau buvo fiz1n1s pasaul1s (ierne. debesys. Pr 2. 6). II' apskritat -Aleksandrijos" koncepcijos Adomas mazat panasus tZmogq ir net timonijq; tat kosmme esybe, kurta tlk su dtdelemls islygomls galIma tapattntl su Jahvtsto Adomu. Sv. Rastas nepazlsta nei sitokio Adorno. net stmultantnto pasaulto sutvertmo,

Krltikuodamas "Aleksandrtjos" model], TeUhard de Chardin stulo ypatlngq-

4. MSTATISTINl" blogio tr nuodemes kilmes suprattma, TeUhard mano, kad pasaults galejo bfitl sukurtas tlk kaip Daugls20• (Sla prasme jo koncepclja - "Aleksandrljos" lnterpretacijos antipodas.) Anot Tetlhardo, EvoItucijos keltas Kfnime yra ne kas kita. karp latpsntskas Daugto mtegravtmas. Kosmogeneze prtmena kflgl. kurio pagrtndas - pasaulto Daugts: o "teoze", pasaulio dtevejtrnas, arba "taskas Omega" - apva1n1kuoja jo virsiin~. "Taciau,- sako filosofas.- jelgu "ptrmmis daugts" neturt savyje nteko tiesiogiat nuodemmgo, tal jau nuo to momento, kai ltovest butl "ntekiu", jis negalt nepersttmtl kanctomts tr klatdomts, nes jo Iaipsntskas jungtmasts vercta daugelt kartq zonduotllr megmtt bemactame erdvelatky]e. Iris ttesu, kadangt kalbame apie didele ststema, kurt dar tik kurtast, stetisttntu pozlurtu absoliuCial netsvengtama, kad 1) pakeltul prasides matsatts lr 2) del stos elementartos maisaties ts vtenos stadijos perelnant t kita (del kosmines materijos organmio rtslumo) atstras kolektyvtnes netvarkingos besenos. Kartu su gyvybe prasldeda kancta, 0 su zmoguml atslranda nuodeme" (P. Teilhard de Chardln. Reflextons sur le Peche Ortgtnel. Oeuvres. v.l0. - 1969. - P. 227). "Zmogaus fenorneno" atzvtlgtu pasaullo blogt kartu su nuodeme lr kancia TeUhard vadlna "naturallu evoliucnos efektu" (P. Teilhard de Chardin. The Phenomen of Man. - 1959. - P: 313).

Pasaulmtame vystymosl kiigyje, pasak TeUhardo, susivienija tr Sutvertmas. Ir Nuopuolts, lr AtpIrkimas, be to, jle paskhde po visa kflgio pavtrstu, Netsvengtsme: kuriamas netobulas pasaulis, Dlevtsko]! jega nuolat jl tvar-> i ko ir orgaruzuoja, iveikdama sustskaldyma, 0 Zmogausplotrneje- atptrkdama is nuodemes, Omegos taske "naturalns evoliucijos faktai" netobulurno

Ir nuodemes pavidalu sunaik.ir1ami, lr per kosminio Kristaus Atptrktma KUrimas pasiekIa savo galutm; tfksla, Vadmasl, blogts lr nuoderne - tai "salut1n1s produktas". "vystymosl atliekos". "augtmo lIgos". tr ls_esmes - neatskiriama pasaul1n1o proceso daUs. kosmlnes dialektlkos sudeUnls elementas.

Tellhardo koncepcijoje is karto t akts krtnta kai kurtos pinnlnes prle-

LOGOS 199112 SAUSIS - KOV/IS

KSANDRMItN

~_ Raitaa Ir mokymu apt. nuod~mlngu""

KLASIKA

laldos. del kurtq kyla abejonrq, Kas letdzia teigtt, kad pasaulis galejo gimti ttk susiskaid~s ir tlk kaip daugls? Ar jo teorijoje neiSnyksta rfbos tarp zmogaus ir gamtos? Ar Zrnogaus netobulumas ir gamtos netobulumas nektldtnanlas tlk is vienos prtezasties (saltinio)? Kur yra blogto neisvenglamumo prteiastis: ar Uk "pasaulto begalybeje", "megmimu ir klatdu" metode? Tellhard nurodo esant rysi tarp Zrnogaus NuopuoUo ir pasaulto netobulumo. taciau kalba apte Jt labat miglotai. Dtdzlauslu jo sistemos prtvalumu galtma laik.Yti tat, kad jis suvoke Sutvertma, kaip lalpsntska chaoso orgamzacnos procesa.

T okie yra keturi dogmos atskmtmo ttpat. Atsklrat pahntas kiekvienas is jq musu nepatenkina. Taclau vtst jie turt tr kai kq neabejotinat

vertmgo. 1

Pinnasis aisktntmas padeda mums istrOkti is pazodtruo supratImo ver-

gijos. antrasts tetgta Nuopuol1o Istortskuma, treciasts - susteja pasaulto netobulumq su Nuodeme Ir latsve, ketvtrtasis - nagrtneja Nuopuolj pasaullnes evoltucljos kontekste. Todel bandydami suvokti mokyma apte Gimt<U<l, Nuodeme remstmes tuo tetgtamu turtntu, ktrr[ randame vtso e koncepcljose,

Matyt. visq aiskmnnu "sllpno]t vteta" buvo blogto Zmoguje ir pasaulio netobulumo problemu sutapatmimas. Tuo tarpu tvertme galtme isskirti dvt,

o giliau pazvelge netgi trts pasaulio tragedijas. Jos glaudZiai tarpusavyje sustpynustos, tactau vis Uk nera tapaclos. Mums arttmtausta - zmogaus tragedi]a, todel ja ptrmiausia Ir aptarstme.

5) Adomas - BendraZmogis (Bceaenosecl

Mes mateme, kad niekas netrukdo prtpaztnti, jog Nuopuol1s yra "tvykis". taciau negalejome sutiktI su teigtntu, kad Bfbhjos "Adomas" yra tik pirmasts zmogus begalmeje zmontu seko]e.

Kas gi tas "Adomas"?

Nebuttna Cia svarstyti mokslines problemos: ar galejo Zmonljai atstovau-

ti vienas vtenmtelts lndivtdas. juolab kad Miq kurtmost mechanika iki siol lieka gmcytmas klausImas. Teortskal gal1ma makrornutacija. issyk atskyrust esybe Homo SapIens nuo geneologmlo kamleno. TaCiau tal neketcta esmes. Juk Zrnogaus kaip dvastngos butybes atsiradimas - tal paslaptts, esanti uz mokslmto suvokimo rtbq, Dvasios lsiveritmas l gyvq esyblq K pasaulj.]o nusviettmas. stebuk1lnga gyviinijos transformacija - stat kas yra 11 "Adorno sutvertmas", ttkroji antropogeneze. "Cia.- kaip sako S.Bulgakov.- { pertra ukiama evolrucija lr pralenkiama zoologij a ir flziology a" (llesecra ArHl~.

- CTp. 190). Sis didysis perversmas vienqsyk ivyko. ir mes iki stol gyvename jo istekltats. Todel tr "Adomas" turt bfiti kai kas daugtau, negu blologine esybe ar atskiras lndividas.

Tai jauciama. visq pirma. skaitant bibliniq rasytojq rastus. {sidernetlna. kad zodis "adam" - iydq kalba reiskia tiesiog Zmogus ir nera tikrinis daiktavardis. Kaip vardas. visame Senaj arne Testarnente jls rnlntmas Uk keturts kartus; tris kartus Jahvisto tekstuose (Pr 4. 1. 25; 5. 1. 3) lr kart<l, labal velyvoje Antrojo Kanono Tobljo knygoje(8, 6). Visais kitals atvejais sis iodis

•"ID'_'-lI'· ~··%.~'<,'$W

LOGOS l§i'U'l!,,'%W [..~.i~'W~"\';'%

199112 SAUSIS - KOV/IS ~ "

......... ------------

KLASIKA

§v.:n Ir mokymaa

relskta zrnogt; apskritai (tqliudYa dalelyte "hu").

Heksameronas ttestogiat nurodo, kad sio iodZio prasme]e gliidi daugis~' Dievas sako (Pr 1,26): "Padarykime Adorna pagal musu pavetksla ir mUsil, panasuma, Ir JIE21 tevaldo juros zuvts, ir dangaus pauksctus, ir meris, ir v1- sa zeme, ir visus ropltus, kurie kruta ant zemes",

J ahvtstas Adomu vadlna tarytum ir konkretu asmen], Taclau tat dar nieko netrodo, Negalima pamtrstt, kadjis, kaip Ir kit! bibliniai rasytojat, savo, ttskat tapattno plrmtaka - eponlma su jo palikuonimis. Tai nesunku pa." stebett tyrtnejant proteviu tstorua, Vadinasi, net Jahvisto Adorno konkre, tumas neatmeta, nepaneigtajo bendrazrnogtskumo (ir. K.Leon-Dufur, Pictionary of Biblical Theology. - P. 51; J.McKenzie. The Two-Edged Sword.", N.Y., 1966. - P. 124).

Kitose Sventojo Rasto vtetose, kur mmtmas "Adomas" arba ~Adomo suntis". neabejotmat dorntnuoja bendrlne iodZio prasme (K.Leon-Dufur. Idem.

- P. 11). .

Adomas - arba zmogus apskrttat, arba imonija (Job 14, 1; Iz 6, 12; Ps 3~, 13; 36, 8; Jer 32, 19). Adomas, kaip vienatinis "protevis", Seno]o Testamento Kanorrq knygose, neskaitant mmetu trijll Jahvisto fraziu, nlekur nerntnimas. Zmonill gimmes vlenybe liudlja Pradzlos knygo]e pateiktos geneologtnes lenteles, taclau jos. be abejo, iymi eporumus, tasmeninanCius genus ir tautas (Pr 5 ir 10 sk.).

Kaljudaizmq erne veikti gralku filisoflja, buvo megtrurnu si Senojo Testamento Zmogll aisktntt spekuliatyvlaL Filonas atsklno "Adorna" vadovaudamasls platonlzmo dvasia, vadindamas ji Zmogaus "Ideja". Anot Filono, konkretus Zrnones yra sio "dangisko]o Adorno" isikiJnijimas (ir.C.Tpy(5el(lCOa. Y'IeHHe 0 Jloroce B em HCTOpHH.- CD6 1900.- CTp. 142).

Vellau mistine Filono bendro (UeJlOKynmrn) Zmogaus koncepcija pleto]o gnostikai, Is dalles ofitai22 if Valentlnas'" (ir. Sv.lrenejas. "Pries erezijas", I, 1; 1. 30). Gnost!cizmas dare itakq Kabbalai, kurtoje randame Adorno Kadmono= - unrversalaus bendrazmogto savoka (zr. Bbosomoe: no J1eKUHH HCT~ .IlpeBHeii uepKBH. T. 2.- 1910 - CTp. 173).

Apastalas Paulius, skelbdamas Isganymo uesa, dauglausta vadovavost Sventojo Rasto tiesomts, tactau, be abe]o, jiS remest ir tuometmes mtsttnes ir fflosofmes ltteraturos kalba. Pavyzdiiui, vadindamas Krtstu "dangtskuoju Adornu", varto]o Filono termlruja,

-Jetgu "Adornas" apastalul Pauliui butu buves tik vienas 'is begales zmonn; (nors tr pirmasis),- tat jo dviejtJ. Adormr prtesprtesa bfItll bepras-

me. -

"Antrajarne Adome", Kristuje, jis mate mlsttni Baznyctos isikitrlijimq.

"Mes daugelis,- sako apastalasc- esame vienas kilnas Krtstuje, 0 pavieniui - vieni klt q nartal" (Rom 12, 5). Sis vtsuotmis Baznyclos orgamzmas, gludintis "dangtskajame Adorne", prtesprtestnamas zmogaus busenal "sena] ~me Adome". Taigi galirna manytt, kad sis "ptrmasis Adomas" apasta- 10 buvo suvokiamas kaip vientisos naturallos zmorujos eentras. Ptrmajame Ialske Kortntleciams (15, 45) apastalas Paultus sako, kad Pirmojo zmogaus Adorno bfivis nuleme netobulazerruska zmoruu padet], 0 antra-

~Xi.:J.k. c .. : ~,,-.:~ .. -.:..: oc -.;.. -.;.. ~ _ "!- _. '5:.::~=:~"!

LOGOS 199112 SAUSIS KOVAS

KLASIKA

i.i Adomas tapo gyvybt:_ teiktancta dvasia, jarne yra galimybe kiekvienam

is 'naujO dvaslskal atgtmti.

Vadinasi, miisll neturi klaidinti Iatsko Rom1eciams iodZiai apie "vtena zmog4." - Adorna (5, 12). nes jo vienumas dar nereiskia vienatinumo.

Nr et ir tu Baznyclos TeV4., kurie auvoke Adorna kaip individq_, vefkaluose nuolatos "praslysdavo" ~intis apte kaZkolqypac universeli; s10 ~ individo charaktert, Pavyzdztut, 'Tertultanas= sake, kad vtsos sielos buvojO Adome ("Aple stela", XX). Pasak Ortgeno. setonas, sUZeid<:_s Zmogq rOJuje. auzelde vtsa imonijq_ per Jt (Opera Migne. XII,1444, 4 BV. 1777, 1).

Sv.GrJgalius Teologast" kalba apie tat, kad Edene "per nustkalstama gundymq puole visas Adomas", (ir. "Slaptingostos giesmes, arba "Slaptmgas stelos pokalbis su savimi1r Dtevu "(lot. Carmen de se ipso), 8 sk.]. Arnbroztejus Mtlanietts"? daug sykrq kartojo, kad Adomas buvo sutelkes savy vtsa Zmonij q_ (zr. H.H..4.4a.MOB. CB. AMBpoCHH MeJlHOJl3.HCKHH.· 1915.- CTp. 364). Sitq mintt mes randame Ir Augustine veikaluose. "Adomas, - sako jis,- yra visa Zmonill gimtne (totum genus humanurn)". Mes buvome jame viename, kai visibuvomejisvienas" (Deeiv. Dei, 13,14,27. Siuo klausimu zr, E.Tpy6£mKOa. MHpoal:repUaHHe 6n. ABrYCTHHa.- M .• 1882.- CTp. 194). Sv.JonasAuksaburnis net zodyje "Adomas", originalo kalba sustdedanctame is keturtq ratdziu, mate nuoroda t keturias pasaulio salts ir i ptrmo]o Zmogaus vtsuotmuma (Pasnekestat apte pasaulio sutvertma, 6).

Sv. Grigalius Nysietis ypac alsklal tsdeste savo suprattma apte Adorna kaip apte Bendrazmog] (ecesenoses). Cttuojame sventojo iodiius pagal archtmandrtta Ktprtana Kerna; "Vardas sutvertam zmogut yra duodamas ne kaip pavteruut, bet katpgtmtnet bendrai ( ... ) Viename kune Dievas sutelke imonijos ptlnetve ... todel visa pavadinta vienu Zmogum1". Sv.Grigalius mate "Adome" Zrnonijos idej<\, bet tat ne atstetine tdeja, 0 konkreti realybe, "untversalt pngtmtts". Individai gi yra tlk ]o htpostazes, kurtos skiriasi vten savo ypatybemis" (Apx. Kunpuas« AHTponOJlOrIDI CB. rpHrOpIDI naJ13MbI.- Ilapax, 1950.- CTp. 160 CJ1.) •

Izaokas Sirietis28vadina musq kuna "Adorno kunu": tat nuoroda iZmogaus pngimttes vtenmguma (HcOOIC CUpUWlUH. TBOpeHHJI.- 1893.- CTp. 361). Sv. Simeonas Naujasts Teologas-" sako, kad Kristus ate]o l pasaull del Adorno (CJJOBa (lot. "Capita"). - 1892, B. 1. - CTp. 22). Sie zodZiai prasmmgt tik tada, JeI Adomas suvokiamas kaip visa puolusi imonija. Stactattkiq pamaldose=, kurios is esmes yra sventl.ijll tevu dvasios vaistus. nuolat minimas Adorno tsganymas. "Kurts amztnajam Tevut sumokejo uZ mus Adorno skola ir is melles pralietu krauju panaikino bausme uz senaja nuodeme" yra gtedarna Velykrrakcto sfovtntme. Jame yra tokie iodZiai: "Adorno nuodeme is tikn~J4. buvo prasmmga, nes Kristaus mlrtts ja tsdllde". Ir vel gi - tai liudlja, kad maldu tekstuose Adomas vtsu ptrma yra zmonjja.

Talgi galima prtpaztntl. jog A.Harnack buvo teisus. manydamas, kad Baznyctos TeV4. rastuose "Adomas daugumat yra nustdejelio tipas, 0 ne pradininkas" (A.rapHOX. I1cropKH .Il0fMaTOB II 06IUaJI HCTOpKH EBponeiiClCoii ItYJlLTypbI .. - 1908-1914. - CTp. 323).

KLASIKA

VadinaSi. kalbedaml apie Adorna, galJrne suprasti u kaip vtenat], aptmancta vtsuma, Ir kalp vtsuma, sukoncentruota vienatyje. Siuolaikiniai teologat mato cia vtena is DieviSkojo panasurno aspekrq, iemlsk~l Sv.TreJybes Vtenybes pavetksla, Kita vertus, nesunku pastebeti, kad vterunga. bet daugybme prtgimUs yra esminls kfn1nijos bruozas, Organlska vienove, kurloje susqungta monizmas ir pliuralizmas, pastretskla vtsoje pasaulio sarangoje. Nuo branduolmtu tr molekulmiu strukturu iki organizmu, populiacijq ir IiiSiq.- vtsur aptinkame vtenmga, bet daugybtne struktura, Tai jos deka gyvaj ame mesu planetos sluoksnyj e 1,Zvelgiame vientisa biosferq, Zmonijoje - noosrera, jeigu vartostme Vernadskio ir Teilhardo terminus.

Teilhard de Chardin mane, kad "ptrmojo Adorno uruversahzacija netmanoma nesunaikinusjo mdtvtdualybes" (Teilhard de Chardin, Oeuvres, v.lO. - P. 248). Taclau prtpaztntt, kadjis telsus, galime Uk tuo atveju.jet "tndtvtdualu" sutapatmstme su "vtenattntu". Gyva bendraimogiskoji vienybe - ne abstraktl "Zmonljos" savoka, 0 konkreti realybe, jungianU visus atskirus indlvidus.

Taigll ptrmo]o zmogaus, kokiu Adoma laike pazodmto aiSkinlmo salininkat, vteta mes jau galime statyti "vlsuottne asmenyoe, apreptancia savimi vtsa Zmonijq" (lk CoAOBbefL COOp. cos.- T. 3.- CTp. 366). "Mokyme apte Senojo Testamento Adorna, - pasak E.Trubeckojaus, - savttat isreikStos dvi giliausios religtnes intuicijos - Zrnogiskosios prigimties bendrurno ir laisves, kaip nuodemes salttnio. Mes, zmones. nelzoliuoti Indtvtdal, 0 gtmtne, t.y. tam Ukra organtska vtsuma" (E. TpyOewroo. WtblCJl XHJHH. - M., 1918.- CTp. 161). Siq mmtt uzcnroptame ir tevo sergnaus Bulgakovo zcdzruose. kad "Zmonijq galima mastyti realtstiskat, katp tam ttkra dvastne esatt ar jega, vtenatine savo biltyje. Bet kartu daugybine, atsiskletdztancta daugeliu savo egztstencijos htpostaztu" (c: Dy.ll2aKOB. Kynaaa HeonaJIHMaJI.- Ilapax, 1927.- CTp. 31; C: DY.ll2aKOfL HeBOCTa ArHl(8..- CTp.202).

Dvastne realybe, kuri slypi uz biblinio "Adorno" ir uz sventuji; tevu teologtnio "Adorno", be abejones, jaute daugelis misttku, poetu, fllosofu, Ar ne ji s~ygoja Zmonljos vtenybe net tada, kat jos dalys Izoliuotos? Ar ne ji yra bendrazmogisko solidarumo pagnndas ir geryje, tr blogyje? Ar ne ji yra vtsuottnto nuodemes uzkrato prtezastis ir visuotinio mnsq prtgtmties isgijimo per Dievis~llsikiinijimq_ salyga?

6} Edenas. .

.Jetgu zmogaus kUntskoji prigtmtts yra biosferos dalis Ir Zemeje vykusios evoltucijos tsdava, tat zmogaus katp "Dlevo paveikslo ir panasumo" atsiradimas yra ttestognus DieviSkosios kiirybos aktas. Gamta sutefke zmogut Uk pstchoffzme struktura, Dvasia gi lejo lJl is kitq bottes lygmenu, Si prasme atstskletdzta bibliniame pasakojime apte tat, katp Ktirejas t,kvepe gyvybes dvasiq "zemes dulkems".

Kaip Uk todel noosferoje daug1au nera evoliucijos. 0 yra lstorija. ReUgija. menas, eUka greiciau gyvena Zmonij oje, negu vystosl evoliucijos prasme. Tal ypac akivaizdZiat lludija valzduojamt\Jq menq raida.

LOGOS 199112 SAUSIS • KOVAS

KLASIKA

Tik technika (mokslas yra tarplne sfera, kurloje susikerta dvastnes kiirybos ir technlnio intelekto linijos - aut. past.) sudaro iSimtl. Tuo metu, kat paleolito ar senoves Sacharos freskos gall daryti estetmt povetk; ir stuolatktntam Zliirovu1, technikoje palikuonys netsvengiamat lSstumia savo protevius. Akmeninis kirvis praranda verte, atradus geleZt., 0 "arkllo jega" sumenksta palyglntt su garo, elektros, atomo energija.

Kokia technikos evoliucionavimo prtezastis? Matyt, tao kad technika yra ~kas tokio. kas atspindi dar biosferos desnlus. Labat tetsmgat yra pasakes Bergson. kad "mtelektas". gtmdantis teehntka, yra savottskas zmogaus prisltaikymas prte aplmkos, adaptacija proto lygiu (A.liep;rnn. TlIOp'IeaGlJI 3110- JlIOIlHlI.- CTp. 185). Si~mintl konkreclai patvirtino vadinamoji organoprojekcija. Darbo t,rankiq tr organu palyginamoji analise. S<l,lygojusi btorukos'" atstradima, pagrmde isvadq, kad vtst Zmogaus sukurtl \nUlkiai yra ne kas kita, katp jo paUes organu funkC1jq tasa (ir. A.(1)AOpellCKUrl Opraaonpoesuaa / r /1.eKopaTHBHOO HCKya:rBO·.- 1969.- No 12.' CTp. 39). Net elektronines skatctavtmo mastnos galiausiai yra Uk smegenu formalios logmes veiklos tesinys. Charaktermga tat, kad pasteblmas tam Ukras paralelizmas tarp rGSiq evoltucljos tr techntntu tsradtmq evoltucijos desningumu,

Tactau grynai dvasmes Zmogaus kiirybos neveikia blologtnes evollucijos desntngumai, ir tat vtstskat suprantama bibliniu poZiiiriu. "Adomas", t.y. Zmonljos dvastne vtsybe, "Kiirejo ranku tvartnys", ture]o biltl nepavaldus gamtos netobulumuttr pnvalejo zengtt savo keliu.

Visa1 galimas dalykas. jog ptrmajai Zmogaus egztstavtmo fazei ture]o bOO bUdinga harmoruja ir plrmostos dvasios jega, Savo kiinu zmogus buvo sunkios evoltucmes ratdos tsdava: tactau Zmogaus dvasia ture]o potenctalta galimybe vtstskat nugaletl mtrtmgus gamtos desntus.

ZmOnijos vtsuottneje atmintyje lsI ike migloU stos pnesausrto valandos atspindZiai. Ar ne jie tyliai svyU senovesmituose apie aukso amztu tr palaimmtaja sall? (ir. 3. COOntJl06. MarHJM H e.lt.lmo6oIHe, rn, VII. XV). Sv. Raste jie tkiinyti padavime apte nuostabujt Edeno soda,

Kas gt, biblinio autortaus nuomone, Edeno gyventojams teike palalma?

Ar Uk tat, kad ten augo puikfis derlingi medZiai? Oalu gale geras Palesttnos sodinlnkas galejo ir pats tsaugtntt tok; soda, bet vargu ar jam biltq atejusi 1 galva mtntts, kadjis sukure Edena, "Rojaus buties· prasme atskleidZia vie-

na reiksmmga prtespnesa. .....

Sv. Raste daznal randame lSpejimq, kad regen Dteva - zmogui yra mirtis (Is 33,20; Iz 6,5). Tuo tarpu ptrmasts Zmogus Edene ttestogtat bendrauja ir kalbasi su Dievu. Vadmast, egztstuoja. pasak Lute Bouyerio, prtesprtesa "tarp pasaulio, buvusio iki nuodemtngo nuopuolto, kat Adomas ir Vtespats Elohlmas snekejost akis 1 ak], kaip du draugai, Ir tarp dabartinio pasaulto, kurtame zmogus jau nebegalt tsvydes Dteva nenumtrtt" (Jl.Byoe. 0 IiHfiJlHH H EBaHreJtHH.- IiplO<DlJUo, 1965.- CTp. 140).

Sitaip galima paaiskintl Edeno simboh, "Raj us, mana supratimu,- sake sv. Grtgalius Teologas.- tai danglskas gyvenimas. Tam Dievas ir sutvere Zmogq, kad jis biltq nenuilstanUs Dievo iodZio pildytojas" ("Slaptlngosios glesmes". arba ':'Slaptingas sielos pokalbis su savimi ir su Dievu" (lot.

LOGOS

199112 SAUSIS· KOVAS

KLASIKA

ALltKSANDR MEN &v... __ faa Irmokymu _pie nuod~~

Carmen de se ipso). 7 sk.).

Tactau sUai truko netlgai, Ausra aptemdo katastrofa, zmogus tsvejamas Is Rojaus. Mes jau mtnejome, kad ir mokslas speja lvykus kazkokl skausmm, ga liiZt, kuris pazetde ZmogqjO tstonjos tstakose. Kaip suprastt sl tragiSkq_ momenta Apretskimo svtesoje?

Jahvistas kalba apie geda, kuna pajuto Zmones po to, kat jie nepakluso Dlevo vallat. Todel daugells teologu mane. kad "uZdraustas valstus" buvo vyro ir moters knruskasts rysys. Taciau. kaip tetsmgat yra pasakes rusq tyrtnetojas.» "turint omenyje bibl1nlpoZiiirU vedybas. kalp Dlevo palatmmta scijungq_ (Pr 1, 28). net pradejtmo, net gimtmo aktal negali buti traktuojamt kaip nuodemes saltmts" (.L(. B~a. Y'IeHHe BeTXOro 3a.ueTa 0 rpexe.: Crp, 60).

Matyt. religme Izraelto samone si salttn; tzyelge vtsat kitur.

7) Paiinimo Medls ir Magizmas.

Sumerq. babtloruectu Ir gralku padavlmuose Zrnogus prarado palatmmta gyvemma, tapes pavydzn; dtevu auka (ir. 3. COOT1LlW6. MarHJM H e.LlHHo60xHe, rn, vII). Sv. Rastas patelkia vtsat kitas prtezastts: ne kaprizas, ne pavydas. ne atsitiktinumas, 0 ttesiogtne Dievo [sakyma pazetduslo Zmogaus kalte aptemde jo gyvenimq_.

Si tiesa atsiskleidZia pattes Zmogaus Istortneje patirtyje. nes susijunges

su Dievu Sandoroje jis zinojo. kas jo Iaukia, jeigu tsduos Vlespat], Sandoros paZeidimas yra nuodeme. Drama Edene - tai is esmes Zmogaus panlekintos ., I ptrmosios Sandoros tstonja. Taciau Nuodeme Sv. Raste "yra ne ttkypattngas [sakymo pazetdtmas, bet Ir abejone Dtevo vtsagalybe, pastretskust Jo reikalavtmu nepaisymu. Kaip Uk tat slype]o zalcio fudZiuose: "Ar tlesajurns pasake Dlevas?" Tal juk irgl abejone del-Jo pazadu. Nuoderne - tai nepasttenkinimas Dtevtskaja Predestmacija praeityje Ir abejone Jo valia atetty]e. Nedekmgumas, menkas tikejtmas ir nepasttikejtrnas yra prtesprtesa dievobaimtngumut Ir ttkejtrnut" (RBultmann. Primitive Chrtstlanrty. - 1964. - P.62).

Taclau negaltme tenkinUs stuo aspektu, jei nortme tsstatskmtl gtltausia ApreiSkimo prasme, Paltkc nuosalyje visas Iaisvai paslrtnktas prtelatdas, vtsa "btblme alchemlja", ir remdamtest musu ztniomts apie pasaul], supust senoves Izrael], turtme tsstaiskmtt Amzmostos Knygos simbolius.

Uzkartavus Pazadetaja zeme. J ahves varzovals tape Kanaano dievai buvo derlingumo dievat, tatp pat kaip Ir Baalas-Melkartas'", kurts vos nepaverze vyrtausiojo Samarijos dtevo valdztos Elijo laikais. Slq prtestsku jahvizmut kultu tmitectne magija Zadejo imogui. kaip mes jau zmome. valdztasttchijoms ir gamybtnems jegoms (ir. 3.CBemIIOB. MarHJM H e.IlHuo60xHe, rn, IV. XX. XXIII).

KUniskasissusijungimas su deivemis kedesomis33• kurios buvo tapaUnamos su derlingumo delve. garantavo, kaip byloja smeciq mltas, Zernes klestt'~jimq. "Kulto mitas.- paZymi J.McKenzie.- taip pat. kaip ir zaltys, zada Zmogui galimyb,! prilygt! dievybei" (J.McKenzle. The Two-edged Sword. - P. 122). Susijungdamas su kedesa, imogus tarsi priartedavo prie Baalio; apeiga pakartodavo dievq vedybinius santykius. kad suteiktq zmonems

LOGOS 199112 SAUSIS - KOVAS

AJXKSANDR MEN

§ventaalB Rdtaa Ir mokymaa _pic nuodmungu~

KLASIKA

dieVtl jega, Kai~ mateme, padavlmo aple Ederra va1zdai (drautlZlamas vatsius, moterts, zaltys, nuogumas ir geda) - pakankamal atsktos uZ min apie sv~blausiq_ nuodeme, kelusia gresme Izraelio relfgiJai iki pat ~~bno~~ nelalsves laikq3.CBemllo6. MarHJM H e.IlHHo6oxHe, r.n. XXIII).

Kaip jau mmeta, "geno Ir blogto pazmtmas", kurtuo suslgunde imog

. d A ka - us.

siejOSl ne su orovtnemis tegorijomis. "Zinojimas, nepaslekiamas zmo-

.nems, bent jau is pradztu, buvo suvokiamas karp burtat, kerai, karp burtq jega (KJ. Beueayseu. Bseneaae B I1crOPHIO Hapaana, - CTp. 397; zr. J.Coppens. La Connaissance du bien et ~u mal et Ie peche du Paradis. - 1948). Kesmdamasis iPaiinimo Med], Zmogus trosko gauti pasaulio raktus ir.jais pasinaudodamas. tapti "karp Dlevas" (zr.G.v.Rad. Old Testament Theology. v.I. - P. 155).

Cia nesunku pastebett jau mums gerai paztstama tendencija. Ir Babilono uzketkimat, lr magtskos egiptteciu gudrybes, ir karallu burtininkq kerai - visa tal ivairiis aspektai to paties trosklmo pastglemztt autonomlska, neprtklausome. nuo melones pasaulio valdzta, Tal klaidtngo antropocentrizmo. egoistmto geismo tr aklos putkybes trtumfas (zr. Ii.BfJUlec.ltaB~6. MHc(l 0 rpexonaneaaa / rnyn,".- 1932.- No 36). Visa turt tarnauti vienam tlkslut: Tebflnie Mano Valia.

Sitaip gtmsta klaldlngas santykis Ir su Dtevu, ir su gamta, santykis. kuptnas pavydo, gobsumo, refkalavlmo Ir vergrsko prtestskumo, Visa tal rodo Magtzmo Ir Nuodemtngumo kaip dvastnes ligos vtenybe, nes Nuodemtngas Nuopuolis l~ko religineje sieroje, keliuose, stejancluose zmogt; su Dievu.

Pradlne zmornja Uai atstovavo vtenas, du ar stmtas Individq- tat ne tiek jau svarbu) isdave savo dtevtskaj; pasaukima, paslprtestno Klirejui tr taip atkrito nuoJo. Tokia Sv. Rasto pasak~jimO prasme, ir SUa! mums liudlja visa religijos tstorijn, kuri sudaro zmorujos dvastnes lstorijos serd],

~

S is atkrit~as tskreipta vtsa ~ogaus butt. Jahvistas byloja: 1) apte t pradetazmogaus Ilga kova su Zalctu (Pr 3, 15). 2) apte harmorujos tarp zmoruu pazetdtma tr santykrq tarp Iyciq anomaliJq, 3) apie gamtos prtesiskuma zmogut Ir pagaliau 4) apie mlrti,

Plrmasls Nuopuollo padarlnys - pasidaves gundymui, Adomas tapo tvtrciausiais sattais susietas su savo gundytoju. Jis pats lsileido 1 savo gyventmn. ~amsllfl pradq. Tal pazodtne btbltnlo teksto interpretacija. -Jahve sako Zalciu1:"AS padaryslu nepnetelyste tarp taves ir tarp motertskes, tarp tavo pal1kuoniq ir jos pal1kuoniq; j1 sutrtns tau galva, 0 tu tykosi jos kulnies" (Pr 3. 16). Tal rustt pranasyste, kuri vlstskat Issiptlde Zmoniqgyvenime. Demontska pagunda Ir vtdtne kova tapo nuolattniats jq palydovais.

Taclau pasakyme, kad Zaltys bus kliudytas tgalvq, 0 zmogus t1k i kulnq_, aiSkintojat t,ivelge uZuomin<\.. kad galqgale Zaltys bus nugaletas (zr. E.Maly. Genesis, - The Jerome Biblical Commentary. - London, 1968. - P. 13). KrikScioniskoji tradiclja netgl vadina si tekstq_ ProtoevangeliJa, nors. is pirmo Zvilgsnio, jame nera tieslog1nes nuorodos l pergal~. Taciau cia. kaip teisingai yra paiymej'!s tevas A Kniazev , reikia tureti omeny, kad "visas teologinis PradZios knygos ansamblis atskiai byloja apie Dtevo kov<\. su bloglu ir

LOGOS

199112 SAUSIS - KOV AS

KLASIKA

A1EKSANDR MEN !lIvaa_ Rdtu Irmo~ apt. nl.l~

apte atsklras Dievo pergales Zmogaus atkiiIirne; tat l1udya Nojus, Abraomas irvtsa Abraomo gtmme" (A. K1UI3e6. OrKpoOOHHe 0 MarepH MeecHH. / / 'TlpasocnasHllJI MYCJlL-.- Oapux, 1953.- No 9.- CTp. 107).

Kitq nuoroda l nuolattnl blogt zmoguje po JO nuopuol1o randame Prologo pasakojimuose apte Kama, Tvana tr Boksta (Zr. 3. CBe1Tl.IlO6. MarH3M H eaaac- 6oxHe, rn, XXIII). Blogls Zmoguje iSauga tiek, kad Dievas nusprendZia sugrazmtt pasaull I Chaosa sukeldamas tvana, Ir tik paniekintos Sandoros atnaujinimas yra naujos zmonijos - Dtevo Tautos - pradzla.

Antrasls Nuopuolio padarinys tlesioglai susljes su pagonybe, DelvesMoUnos kultas buvoviena Is ptrmuju garbtntmo formu (zr. 3. CBe1Tl.l106. MarH3M H e.JUW06oxue, rJl.II). Taijis pagtmde ta zlaur1qlyciq tarpusavio kova, vykusia matrtarchato Ir patriarchato epochose. "MoteriSkasis monotelzmas.pasak V.Ivanovo,- aUtinka Adorno pavalduma Zmonal, karp materijat. Toliau buvo atpildas uz Ievos kalte - vyras erne vtespatautt motertat, tactau padaryta nauja nuodeme· Zmonos pavergtmo nuodeme. Sis pavergimas nieko netsgelbejo, 0 Uk padidino nelatmtu masta" (ilpeBHHH yxac, -00 3BeJ)l3.M-. - 1909. - CTP 432).

Del Nuodemmgo Nuopuolio prastde]o ne ttk Vyro Ir Zmonos susvetimejtmas, bet Ir buvo prarasta dvasme harmonlja tarp mdtvtdu-htpostaztu, Zmones - svetimi Ir "netzvelgiam!" vtenas kitam, Zmones persklrtt, nors Ir nepajegns gyventl vtstskat izoliuott - stat puolusto pasaulio tragedija. Mes galime jaustt kankmancia vtenatve mtnto]e, mes lSitikiname, kad vadlnamasts "mases Zmogus" dazniausiai yra prarades ZmogislGijl pavtdala,

Zmones neretai bega nuo panastu t save. "AS zmau. kas yra pragaras,sake Sartre,- pragaras - tat Kit!". Siuo pragatstmgu susvettmejlrnu retskiasl Adorno pakriklmas. Ir darost alsku, kodel, prtespriesmdamas senaj; Adorna tr nauj<lJlAdomq. apastalas Paulius mana zmogu pagysiant, kai bus atkurta jo vtsuotme otgentne vienybe.

Treclasts momentas - tat traglska zmogaus kova su gamta, Prarades rysl su Dvasta, jis tapo bejegis Ir neberado keltu l Gamtos slepmlus. Jis erne gobstts juos savo refkmems, prievartaudamas garnta, atsitverdamas nuo jos Ir kartu kentedamas del atstskyrtmo su ja. Nuo ptrmuju ctvtllzaciju, nuo pirmojo Mlesto 1k1 technmes eros vis dtdejo sigresminga disharmonija: gamta kersijo uz save. Technikos evoltuctja dares! vis labtau zmogaus nekontroliuojama. Urbanizacija Ir mechanizacija dabar jau atrodo Uk kaip prologas baisios robotu eros, kurta numato siuolaikinial pranasal. zmogaus pergale pries gamta yra Pyro pergale: jos isgyvenimo kupinos 5140 dtenu rasytoju, apmastanctu ateltl.- Bradbury. Lemo ir daugelio moksllntnkq futorologq > godos.

Jr. galiausiai, ketvtrte, - Mirtis ...

Dievas sako Adomui, kad SiS mirs tq paciq diem\.. kai paragaus Paiin1mo MedZio vaisiaus. Taciau, skaitydami Sv. Rastq, matome, kad Zmogus nemire issyk. vos Uk paZeid«:,s priesakq. jog tuIime pripaiinti, Jei nenoIime pritarti Zalciui, kad Sv. Raste vis40 pirma kalbama apie dvasint: mirtl. kuri yra nuodeme.

LOGOS 199112 SAUSIS • KOVAS

A).EKSANDR MEN

§ven- Ra6tu Ir mokymaa aple nuod~mlngurnll

KLASIKA

Mes pnartejome prte klaustmo, kurto pazodmis alsktntmas sukelia daugiausia nesustprattmu, Jei nuodeme padare pirmtakat, kodel ]t perejo palikuonimS? Gal kas tms prtestarautt, kad nuodemmguma "tgyja" kiekvienas ! atskirai savo gyvenime. Bet "nekaltt kfldikiai" - prasimanymas. Nors jie Ir 1/ nenusideda samonmgai, Iractonalus palinkimas l blogijuose jau akivaizdus.

Tai liudiJa gyventmas, mokslas, psichoanalitiniai tyrimai, ir, pagaliau, tat liudija Baznycta, krikStydama kfldikius. Kiidiki40 krikstas - nuoroda, Jog , naujagtrntu stelos nesukuriamos is nau]o. 0 kyJa is bendrazmogtskos slelos, sukurtos vtena sykt tr todel jos Nuodemtngo Nuopuolio pazenkllntos dvast-

010 pakrikimo zenklu. Ir kaltas cia ne btologlnts paveidimumas; prtezastts _ visa "Adorno", vtsos Zmonijos vtsuotmes stelos pasmnkta klatdtnga kryptis.

Gimtoji Nuodeme mums, pasak Bulgakovo, jau ne "lvykis, 0 busena". taclau sl busena atsirado is rmstmio lvykio. Cia neg all biiti kalbos apte isoritu; bnusme uz vieno plrrntako kalte, bet atsiskleidZia visa Zmonijos dvastnlo organizmo palustmo Ir pazetdtmo padarinys. "Slaptas antldtevtskas instinktas, bndtngas siai puolustat Zmogaus prtgtmctat, uzsleptas saves sudtevtnimo potraukis. slaptas vergo matsttngurnas, kat Dievas prtimamas lyg jungas Ir todel Jam prtesmamast.i. Vtsur, kur tfk Zmones samonmgai paklusta sial savo iskreiptai prtgimctai tr atsiduoda savo Iskretpttems siekiams, prtgtmtme kalte tampa asmenine" (K.A.8a.M.. "Heye XpHCTOC.- EPIOCeJ1L, 1961.- CTp. 284-285). Antropologal Ir pslchoanaltttkat lvardins sttal paveldu zmogaus, tgijuSlo savtmone, tactau nesugebejusio rastt harmonmga santylq su pasauliu. Sv. Rastas skverbiasi giliau ir sako, kad zmogus, vtsu ptrma, prarado harmonmga santykl su Dlevu.

Tactau dvaslos mtrtis galutmai nenugalejo, Pagonybe su vtsats savo pnetarats Ir magtska vallos pakratpa nesugebe]o sunaikinti zmogu]e Dievo trosktmo, Tai rodo, kad nuodeme nesugebe]o iki galo sugrtautl "Adorno prignnties" pagnndu,

Zmogus tapo nuolattnes Ir ziaurtos kovos tarp tamsos Ir sviesos arena.

N uodemingo Nuopuolio padarinys - ne ttk dvasme, bet Ir kfIniskoji m_iltiS. Taclau srto negaltrna suprastl tatp, lyg iki Nuopuolio zmogus butu buves nemirtmga butybe. Jo kunas - "zemes dulkes" - sio latkino pasaulio dalis. Sv. Rastas moko, kad zmogaus nemirtinguma palafkes Oyvybes Medis; prarades terse matttntls jo syvats, Zmogus tapa mirtingas (Pr 3,22). Vadlnast, Jahvtstas suvoke nemlrttnguma Uk kaip Zmogaus potencialiqgaliq(Zr. J(. BBMe1ICKUQ. Y'IeHHe Berxoro 3aoe-ra 0 rpexe.- CTp. 182}. Kitaip tartant, pradinis plrmuju zmonill tyrumas Ir gyvas rySys su Dlevu dare Zmogaus dvasta tokla stiprta, kad J18 biitq sugebejes tsvengtt diileJimo, jet nebiitq prarades rojaus. MJei Dievas yra gyvenimas. tat kas gi yra nuodeme, jet ne atkritlmas nuo gyvenimo?" (E.TrubeckoJ). Sl nuodemes tr rntrttes rysl itin akcentuoja apastalas Paulius.

Taigi apibendrinkime tai, kas pasakyta: jet vienybeje su Dievu Zmogus galejo nugaleti mirtl, tai paSirink~s klaidingq keliqjis atsiskyre nuo Billies Saltln1o, t.y. buvo "iSvarytas is rojaus".

LOGOS

199112 SAUSIS· KOVAS

KLASIKA

AU:KSANDR MEN §v"n_ RaAtaa Ir mokymaa apk: nuooemlngum"

Potenc1alus Zmogaus nemirtingumas buvo ne atsitiktlne jo savybe. bet ture]o kosmme paskirtl ateities perspektyvoje. Dvaslnls zmogaus tobulumas ilgalniul turejo pakrelpti vtsa gamUs1Gijl pasaull buttes pllnatves IT arnZinoslos narmomjos linkme. Apte tal apastalas Paulius kalba relksmln-

gais io<!Ziais:

uKfirinlja su tlgestu 1aukia. kada bus apreikSti Dievo vaikai. Mat kiirlnija

buvo pajungta tustybet - ne savo nom. bet PAVERGEJO (mroravra) valia.su vi1tiItfi. kad ir pall kiirlnlja bus isvaduota is pragaisties vergoves ir jgis Dtevo vaikq garbes 1aisve. Juk mes iinome. kad visa kiirlnlja iki sio1 tebedusauJa tr tebesikankina ... " (Rr;m 8. 19-22).

Tal retskla, kad GYVOJI VISATA kamuojasl Irtmo kanclose. ir bfisimasis

zmogaus atsinaujlnimas yra pasauklas isvaduoUj~ is kane itt.

Taclau kas gl las paslapUngasis JOS upavergejas"?

Vienl atskintojai lZv'elgia jame Dteva, praketkust pasaull uz Adorno nuodeme. kill gi _ pall Adorna (zr. Jl.ll.P03a1106. KOMMeHTapHH ua nOCJlalllie K PHMJUlIJaM, TOJlKOB3Ji fiH6JlIUI.- T.1O.- CTp. 472; J.A.Fitzmeyer. The Letter of Romans, _ The Jerom Biblical Conunentary. n.- London, 1968. - P. 307).

Pirmasis atsklnlmas nepatenkina religines sq_mones. Anlrasis, kalp materne. gall turett du varlantus. Pirmasls, pazodmts. teigia. kad mlrtts atslrado pasaulyje veltau uz zmogu, kad ikl jo buvusl kazkokia Urojaus zeme", kurioje nebuve net savitarplo naikinlmo, net zOUes, nei kovos.

Panagrlnekime, kiek pagrlsta yra tokia prtelalda.

(Bus daugiaul

Versta is: J.CootnA(J6. B IlC»ICJ(aX nYTM. t1CfH11h1 K iKIIJIIK. ll, ManoM It F.lItII060;lme: PeJlHrKOJHLlii llyn 'IeJI()Be'iCCTilil IJfJ anolUt oeJllWIX Y.It'WIeii. t1JABO 'JKKJHL C Doro",·. bplOCeJlL. 1971. verte]a patikslino

A.Menlo blbliografines nuorodas.

PAAISKINIMAI

1. 2r. 3.CBeITWJ&. B IlOHCUX IlyTIt. t1crKHLI K JKKJHK. II. Mantl'" K E,utoo6oIItC: PCJ1KrHOJUuii llyn 'IeJIOHC'ICCfIl3. AO 31l0lUt IICJIKKHX y,IItTeJlcii.

Bruxelles, 1971. - XXIII.

2. Zr.3.Ceem.w&. B 1l0KCUX nYTM. t1CTKHba K JKKJHK. I.l1crolOl peHI1I'HH. - Bruxelles, 1970. 3. Arklv. dr. J .Skvireckas Senojo Testamento vertime illetuvill kalb~ Pradilos knygos 1. 3 pastaboje b) vartoja iodl Nupuolimas. 4. Arkiv. dr. J.Skvirecko Senojo Testamento vertlme 1 lIetuvill kalb~ sluos wdiius randame Sirac 23.33.

5. Ezdro Apokalipse - apokrifinc knyga.

6. Barucho ApokallpsC - apokrifine knyga.

7. Pelagijus buvo bretonletis vlenuolis, kuris 410 m .. padedamas savo mokinio Celestljaus, paskelbe savo moksl~ Sicilljoje ir Afrikoje. Du Bainycios suslrinkimal (Kar' taglna ir Milevy) apkaltino PelagiN erezija,

Is ruaq k. vcrte Latmutc Jakavonytc

o popldluS I nocenlas I 417 rn. ji. pasmerke. Pclagljus ncpripaiino glmlosios nuodemcs lr Dicvo malones vclklmo. surncnkino Atplrklmo. sakramcntll. maldos reiksme, Sv. Augustlnas parase 16 rastq pries Pelagijaus klaidas tr liZ JUOS gavo "Maloncs daktaro· titul~.

8. Teodoras is Mopsuestios (Mopsuestletis) (apie 350 . apie 428-429 m.); AntiochijoS mokyklos jauncsncs kartos atstova5. Vienas iymlauslll pat.ristincs epochos egzegetll' Nuej~s ilg~ siclos leiikojimq Ir bias· kymosl keli<\. krikslljosl, 383 m. tapa kunlgu. veliau - Mopsuestlos vyskupu. Draugavo su sv.Jonu Auksabumiu, buvo Nestorijaus mokytojas. Kilus Rytq Bainycios atsinaujinlmo sl\looiiul. vadlnama· jam kirilizmui. tevas Tt..'Odoras buvo apkaltlntas Nestorijaus klaidomls ir jau 553 m. penktasls Visuolinls Bainycios Suslrinkimas dar kart~ pas mcrkc jo mokymq_

LOGOS 199112 SAUSIS KOVPoS

AloEKSANDR MEN

§vocn- __ Irm~ aplenuod~

KLASIKA

9. Aple paplldomumo prlnc1po taikyml\ teologljoje skattykite lIetuviSkat: Kun. t.Kavaliauskas. Kodel mums retkalingas teologljos atglmimas. - Daugat, 1990; Kun. t. KavalialJskas. Dtalekttne teologlja tr nildlena: Pirmoslos rellgljos filosofljos Ir bainytines muz1k.os studljq savattes - Lapkrlclo Slnotkijos - etratpsnfq rlnkiny - V

1989, _ P. 32-39. s. .,

10. Fllonas Aleksandrletls (Philon Alexandreus) (~pie 21-28 m. pro m. e.- apie 41-49 m.). le.skojo judaizmo Ir graikll filosofljos slntezes gahmybtu, Tat buvo vlenas Is ptrm'!lll bandymq panaudoti fllo80fljl\ Ap· reisldmo alskinlmw. todel FIlono mokyma pripaZlno jau plrnrleji krlkscionybes apo-

logetal Ir patrtstikos atstovat. .

II. Galbut cia m1n1mos Benjamino alegorijos.

Benjaminas - dom1nikonas vlenuolis XV a. pabaigoje Nlinlj Novgorodevyskup; Genad ijaus (I485-1504) pavedimu batge vers tlls V ulgatos I. slavu kalba dar nevers~ ~s. Sv. ~sto knygas. SIs jo pakankamal

laisvas vertlmas nlekad nebuvo isspausdtntas, bet JUo buvo remtasl letdztant vadlnamaja Ostrogo Bibhja (l581 m)

12. I Ir II Karaltu knygos vadlnamos I'ir II Samuelio knygom1s.

13. Sv.AuguS!inaS (Augustlnus Sanetus) (354-~30). zymus teologas Ir filosofas, vie~as is keturtu egregiJ doctores ecclesia (sv.Ambrazlejus, sv.Jeron1mas. sv.Ortgalius Dldysls), nuo 396 m. Hipono vyskupas. KJikscioniskosios tstoriosoflJos, autopstchoanaltunes -Sirdies ftlosoffjos" pradlninkas. (1930 m. Kaune lietuvn; kalba Islelsti garste]t jo -Ispailnlmal").

14. Sv.Jonas Auksaburnls (Joannes Chrysos:omo~). (Apie 350-407 m.). Rytq Baznyclos tevas, garsus oratorius - todel Ir vadi~amas Auksaburnlu, vlenas Rytq Baznyclos lIturgljos pagrindcjq. Nuo 398 m. Kons~tlnopollo patrtarchas, garsej~s ne Uk Iskalba, bet lr drl\Sa kovoje ui teislnguml\, askeWikl\ Ir doIq. krlkScionlq gyvenimq. 400 m. Isgarsejo savo pagalba veJant gotus Is Konstantlnopollo. 403 m. Imperatoriaus lStremtas Is Konstantlnopolio, tlkintiesiems paslpiktlnus . sUgr<\Zlnta~. bet Jau 404 m. vel istremtas (i. ArmeniJl\l. mire pakeliul 1 antnUq tremtt

15" 3.CBeITWJ&. MaI'KlM K CAKHoOOIItC. B IlOK~

nYTM, J1cnmy K JKIDUH. II. - Bruxelles

1971. .

16. Klemensas Is Aleksandrijos (Aleksandrtetis) (Clemens Alexand~~s) (aple I so- 215 m.).lki krlksto buvo vadlnamas Tltu Flavijum. krlksclonybes teologas lr raSy-

LOGOS

1991/2 SAUSIS· KOVAS

tojas, ~ graikq kalba, formavost AleksandriJos teologtjos mokyklos I.takoje bet pats buvo katechetq mokyklos vad~vas le~kojo helentzmo filosofijos Ir krlk~iO: niskojo tikeJlmo stntezes gal1myblq, buvo Ale~sandrljos vyskupas. Pra atdeju s krlksCioniq persekioJlmarns, Isvyko 1 Kapadokljl\-

17. Orig_e_nas (aple 185-254 m.] gtme Egtpte, krlkscioniq 1Ie1moje, mokest kartu su Plotinu pas Amonljq. 0 veliau - Aleksandrljos katechetq mokykloje pas Klemerisa Aleksandrtett, Baigc;IJs1£l mokykla, tapo jos vadovu, bet 231 m. b~vo apkaltintas erezlja tr atlelstas. Perstkeles I. Cezareja, I.stelge te_n savarankli~ mokykla lr vtena is dt~zlausill btbltoteku, Cezarejoje buvo lsventlntas vyskupu. KJiksclonlq persekiojimo I,karstyje sulmtas lr nukankintas Nuo Ortgeno pradedama krlksclonlsko~ slos spekultatyvtnes filosofljos Istorijos atskalta.

18. Sv.Grigalius is Nysos (Nysletls) (apie 335- 394 m.], Rytq Bainycios. Kapadokjjos bendrtjos was. Bazllijaus Dtdztojo brolts Grtgaliaus Naztanztecto draugas, nu037i ~. - Nysos Vyskupas. Dalyvavo II Bazriyelo~ ~uslrlnklme Nysoje (381 m.]. Oyne Baznyelos rnoksla nuo Eunomijaus Ir Apolinaro klaldu, Kviete atribott filosofljl\ nuo teologtjos, katp Ir Ortgenas pakankamal "latsvat", stmboltskat afsklno Sv Ra - - U\(~tkejo pragaro latktnumu, viSUOtlruU:' vislsku steh; nusvttimu). Ypac I.domu.s jo traktatai krikscionlskoslos antropologljos klauslrnals.

19. Heksameronas - Is gr. kalbos - Seslos dtenos ", Turtmos galvoje Seslos pasaullo sutverimo die nos.

20. Daugts lr Vienis - A.Macelnos naujadarai hetuvtu fllosoflneje terminljoje: ir. A.Maeelna. Rellgljos fllosoflja, I dalts - V

1990.- P.217. . .,

21. Arklv: dr. J.Skvireckas vercla - "Padarykime zmogq" Ir "Jls"tevaldo".

22. Ofltal - vlena Is daugelio ankstyvojo gnostlelzmo sektll(lIa.). Ophis - gr. gyvate. Ofl!;a1 garbino ZaltL sugundilusl plnnuosius z~ones nusldetl. Aple N moksl<\. ilnome is plrm41q krlkscionlq rasytoJq (daugtausia lpolito) mstq 1r Is 1851 m. atrastos koptll kalba parasytos lr lotynq kalba paskelblos anonlmines knygos "Ttk 'jl -

Ismintls", e mas

23. Valentinas Egiptletls (II a. antrojl puse) k1l~s Is Eglpto, iki 140 m. gyvenoAleksan~ drtjoje, po to - Romoje. Mlrc Klpro saloje Gnostlelzmoatstovas. Aplejo mokyml\su~

KLASIKA

ALEKSANDR MEN &v.:n_ Raltaalrmok,ymaa .plenu~

zlnome Is sv.lrenejo penktu knygu velkalo "Klatdtngo Zlnojlmo demaskavlmas Ir panetgtmas", sutrumplntal vadlnamo "Plies ereztjas",

24. Kadmonltal - hebr. "ryttectai", Senajame Testamente minima kiltis, kurtos zeme buvo Dtevo pazadeta Abraomo pallkuonims.

25. Kvlntas Septlmljus Florentas Tertullanas [Tert.ultarnrs] (l60-apie 240 m.) gime Kartaglnoje romenu pagonrq setmoje. Dirbo advokatu Romoje, garse]o karp pulkus oratorius. 195 m. apstkrtkstijo, gIito t Kartagtna, Vehau pere]o t montantstu sekta: manorna, kad LkOre savo ypatinga sekta - "tertuhjonus". Rase graikq tr lotynq kalbomis. Filosofiniq teologtntu paradoks'q formulavimo metstras. Prtesprtestno tfkejtrna Ir paztntrna, domejcst pasqmones fenornenats, buvo ernptrtzmo teolo~joje Ir Illosofijoje saltntnkas.

26. Sv. Grigallus Teologas Is Nazianzos (Nazlanzielis) (Oregortos Nazlanzenos Theologos) (330·395 m.], vienas Is trljq dtdzrqJq Rytq Bainycios vtsuottnn; daktaru, Kapadokijos burello stelgejq. Jis rnokest Atenuose kartu su Bazilljum Didztuoju. 379 m. tapo Konstanttnopolto vyskupu. 381 m. pirmininkavo II Visuotiniame Baznycios Sustrtnkime, bet tals paclais metals buvo priverstas palikti Konstantlnopol], atslsakyti vyskupystes Ir gtiZti I. Kapadoklja, Pirmasts atskyre teologlja gratkq (Artstotelto] prasrne, kaip "mastymus apie Dieva ir dteviskus dalykus" ir krikscionlsk'\J<t teologija kaip "D1evo Zodzio 21- nojlma Ir atskmtma". UZ tal. E.Gllsono rruornone, ir buvo pramintas Teologu. (Gilson E. History of Christian Philosophy In the Middle Ages. L. - 1972. - P. 54). Dalyvavo garstojoje Trtmtartneje dlskusljoje.

27. Ambrozlejus Milanietis (Medtolanietis) Is Mediolano (340-apie 397 m.) buvo Ltgurtjos gubematorius. Diplomattskat tarptninkaudamas ortodoks'q ir arijorrq gincuose pelne dldel] autortteta, buvo tsrtnktas Mediolano (Milano) vyskupu. Paztntts su [uo nulerne sv.Augustino ltkima - gnzlmq t krtkscionybe,

28. lzaokas Sirietis (Izaokas is Ntntves] (VII a.) yra vienas is Zymiausiq Rytq Bainyclos teologli iT rellglnlq raiiytoJq. jo I.taka ryskl tkl milsq dlenq ne uk Rytuose. bet Ir prieschalcedonlnese Bainyclose (Armenq. Etiopijos). Ypac svarous Izaoko Siriei"lo pallklmas Rusq Ir Graikq staclatiklq Bainyclal. Krlukal pazyml lzaoko Siriecio I.takq F.Dostojevsklul. Apie 660-680) m. bu-

vo Ntntves vyskupas. 0 Nlnlves Bainycla tuo metu prtklause strq nestorijonq Baznyclal. Senatveje buvo pasttraukes l kalnus. ilgai gyveno vtenas, veltau gIito 1 vienuolyna, kur gyveno labat askettskat, Skaite tlek, kad apako, todel paskutiniuoslus veikalus dlktavo savo mok1nlams. Jo sudettngos reltgtnes askezes slstemos motto: "Myletl yra sunku",

29. ~v.Simeonas Naujasts Teologas (949- 1022 m.], RytqBainycios teologas, mtsttkas. Garsejo savo teologlnials "Htmnats", reUgtnlais etlerasctats, maldomls tr giesmernts (10 sukurta malda kalbama staciatikn; Bainycioje pries sv.Komunlj<\l.

30. A.Menio patetkiamu gtesrnn; istrauku analogat yra Ir katalikq Baznyctos Misiole, Is kurio Ir cituojarnas Velyknakclo slovinirnas (Romos Mislolas. Pagrtndtnls Mtstolas. - Kaunas-Vilnius. 1987. - P. 274- 275. 269-279).

31. Blontka - mokslas, tiriantls orgamzrnu strukturos 1r gamybtnes velklos principus jq panaudojlmo techniniams poreikiams poztnrtu.

32. Baalls Melkartas. Baal [hebr. vies pats. savtninkas, valdytojas] - bendras vakartnlq semltq vyrtskostos grmtnes dlevybes vardas [aramiejtskal Bell - Is cia Belzebub). lspltto po visas Viduriernlo JOTos salis (Kartaglnoje: Hanfbal, t.y. Baallo numylettnts]. Tal vaisingumo. audros, dangaus dtevas, jo kulte buvo praktikuojamos zmonlq aukos, sventojt prostltucija Ir t.t. Kaip kuriamasls principas buvo garblnamas kalp saule Baa/io Melkarto pavidalu Tire - dlevas, jojantls ant JOTos arkllo. Jis tapatlnamas su Kanaanltq Baaliu Ir gralkq Herakliu. Kalp griovimo Ir chaoso prlncipas buvo garbtnamas Baalio Marduko pavidalu. Tetseju Ir Karalrq epochose Baalio kultas skverbest I. Izraelio kulturq. PranaSaI kovo]o su sla Invazlja Ikl pat Jeremljo lalkq, ~ventajame Raste Baalis - tai stabas apskrital.

33. Kedesa (kedeshah) - delve. pradeta garblntl vtdurtntqju vtsuornenes sluoksniq Sirijoje 19 ir 20-oslos dlnastljq valdymo laikotarptu (1317-1085 pr. m. e.). Vaizduojama nuoga su liutu ar leopardu, su strele rankoje. Kanaane KedeSos - tai sventos prostitucijos kulto atstoves. Pirmlejl izraelltal buvo beprilmq kal kuriuos Kanaano ritualus. Is jq ir kedeSq kultq. Izraelio pranaSaI pasmerke svenUIJq prostitucljq. Kova pries kedesq kultq vyko iki karallaus Jozljo reformos (aple 622 m. pro m.e.).

LOGOS 1991(2 SAUSIS· KOVAS

Kn\ga: ETIENNE GILSON

"TOM!STINIS REALIZMAS \ IR P AZINIMO KRITIKA"

\ THOMIST REALISM AND \THE CRITIQUE

"

0'I\KNOWLEDGE

1986 I~atius Press, San Francisco, U.S.A.

lzymaus x:x a. kat~l~4. filosofo strdzia! nustebusto zmogaus reakEtienne Gilsono knyga Realisme ~ija i tat, kad tartaml tomtstaijautest thorntste et critique de la ~hnais- [paretgott spr estt siq_ krttlne problesame" anglu kalba paslrode Uk 1986 rna, Visos j4. pastangos retske tik m., nors parasyta ji buvo 1~~9m. vtstskz; grynu filosofijos prtnclpu Filosofas. nenoredamas ast'r.inti unikalumo tr vtdmes butlnybes, ste-

I prtestaravtmu tarp prancuzu' n\~- janctos prtnclpus Ir rsvadas, nesuscholastu, iki savo mirties .neletdo .prattma, Sios problemos. tvirtino slos knygos verstt, ;' \, E.Gilson. is viso nevertejo nagnnetr, Knyga Isvydo pasaull tuo metu, \bentjau to neture]o darytl zmones, kai daugelio neotomlstu veikaluose }{urie sakesl esa realtstat, testantys

- \

ryske]o racionalizmo tr idealizmo po- Sv.Torno Akvtntecio tradtctja, E.Gil-

veikis. Scholastai zengdavc l prtesl- son\ neneige krttmes filosofijos del ninko terttortja, prtirndavo Dekarto kOki\, nors vidinio prtestaravtmo. abejones mesta is~likt ir bandydavo KritiiltS metodas. mane jis, sukelia krltlskal parodytrpaztntmo galimu- priestaravlmus del reallzmo, nes.jet

: rna, tuo pactu atmesdamt, nors tr praded'ame ne nuo datkt q, 0 nuo I teortskai, zmogaus savatmtnl tikeji- minUes. t~da realizmas nustoja burna, kad jis ~)'aZtsta realu, tiestogiat ves realizm~\ tr virsta.vtsat kuo kitu. patlrtama datktu pasaull. Taclau sis EiGilson Ss] klaustma, nagrtneja kritinis realtzmas, pradedamas mas- tstortruame k~~tekste. Zinovo ivilgstymo procesa is Dekarto ar Kanto nlujis [vertlr-a ~III-XIX a. ne schopozlctjq, rnegtno patetktl tomlstines lastlniu Illosofu bandymus tssprostt tsvadas. krttme problema, PXOdO. kas ture]o

Gilson gi teige, jog realizmas ir [takes atgtmstanctat .scholastu filokriUnis metodas yra nesuderinami SOnjai. Taciau praeitis\omlna E.Gildalykai, jog realizmas. tiek kiek jis sonq_ tiek. kiekji paaiski\la dabartl· yra mq_stanUs ir suforn1Ulav~s savo ,E.Gilson an~lizuOja ~OnSinjOrO pagnndinius principus, yra Ukrasls Leon Noe10. Instltut Superr~rde Phisavo paUes metodas. ! losophie vadovo Gabnelio Picardo.

"Tomistinis realizmas" - tai nuo- jezuit4. filosofo Jersey scholastikos

LOGOS

199112 SAUSIS . KOVAS

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->