P. 1
39318710-zemes-teise

39318710-zemes-teise

|Views: 17,732|Likes:

More info:

Categories:Topics, Art & Design
Published by: Vidmante Kucinskaite on Mar 21, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/28/2012

pdf

text

original

Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų
eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji
juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės,
pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės,
želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo ap­
skaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme [16].
Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę
ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės

kelius.

Valstybinės reikšmės keliai – tai keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranziti­
nis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas. Jie skirstomi į:
1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gat­
vių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemo­
nių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtrau­
kiami valstybinės reikšmės keliai;
2) krašto kelius. Jie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai ir jų tę­
siniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto
priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių
vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eis­
mas;

3) rajoninius kelius. Tai keliai, naudojami teritorijos administracinių viene­
tų teritorijose esančių juridinių ar fzinių asmenų susiekimo reikmėms ir
jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių

tinklu.

132

Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias
vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros
paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti
valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fzinių asmenų reikmėms naudojami
keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio,
karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kie­
mų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Valstybinės reikšmės kelių kategorijas nustato Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas
nustato savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fziniai asmenys, kuriems nuosa­
vybės teise priklauso šie keliai.
Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savi­
valdybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar)
fziniams asmenims.

Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.
Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas
yra: automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; II kategorijos kelių – 28 met­
rai; III kategorijos kelių – 22 metrai; IV kategorijos kelių – 19 metrų; V kategorijos
kelių – 18 metrų.

Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra: I kategorijos kelių – 15
metrų; II kategorijos kelių – 12 metrų; III kategorijos kelių – 10 metrų.
Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus.
Keliai vadinami pagal tų gyvenamųjų vietovių arba objektų, kuriuose jie pra­
sideda ir baigiasi, pavadinimus. Prireikus kelio pavadinime gali būti ir tarpinių
gyvenamųjų vietovių ar kitų objektų vardai.
Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina

Vyriausybė.

Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.
Kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje

ribojama ūkinė veikla.

Kelio apsaugos zonos plotis pagal kelio reikšmę yra (nuo kelio briaunų į abi
puses): magistralinių kelių – 70 m, krašto kelių – 50 m, rajoninių kelių – 20 m,
vietinės reikšmės kelių – 10 metrų (kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos
šlaito plokštumų susikirtimo linija).
Kelio apsaugos zonas miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų
nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo or­
ganizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius,
detaliuosius ar specialiuosius planus).
Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutrauk­
ti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin

133

karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo
(remonto) priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.
Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, vir­
šutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai
įrenginiai [5].

Geležinkelių infrastruktūra – geležinkeliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrin­
dinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai už­
tikrinti.

Geležinkelių linijos, atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą, geopoliti­
nę, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomos į valstybinės reikšmės magistra­
lines geležinkelių linijas ir regioninės reikšmės geležinkelių linijas. Vyriausybės
nutarimu (2004 10 05, Nr. 1244) Lietuvoje patvirtintos 9 valstybinės reikšmės ma­
gistralinių geležinkelių linijos.
Viešoji geležinkelių infrastruktūra – tai valstybei nuosavybės teise priklau­
santi geležinkelių infrastruktūra, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams
tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti.
Viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji
geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama.
Kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietu­
vos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fziniams ir
juridiniams asmenims.

Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, ku­
rios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsau­
gos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio
želdinių apsaugos zonas.

Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai
ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zo­
noje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto
objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir
ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įsta­
tymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas ir
jų padarinius arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių
transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui
padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu geležinkelio apsau­
gos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pa­
vojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be
atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama. Geležinkelio
kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštes­
ni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama:
1) statyti ir rekonstruoti pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto
reikmėmis;
2) naudoti žemę ne pagal paskirtį.

134

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti
sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5) statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležin­
kelių transporto reikmėms.
Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->