P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.12

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.12

|Views: 674|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.12
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.12

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

08/20/2013

pdf

text

original

2006

12
Jungtiniø tyrimø centro generalinis direktorius Rolandas Shenkelis (deðinëje) ir LEI direktorius prof. Eugenijus Uðpuras pasiraðo tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sutartá (2006 m. birþelis)
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

programuojamø làsteliø savaiminis susidarymas

Dirbtiniø

Uþtvenktos upës: nauda ar netektys?

Kanarø salos

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

1

Linksmø Ðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Jums linki penkiasdeðimtuosius leidimo metus pradëjæs ,,Mokslas ir gyvenimas”

Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjungai ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sunkiausiø besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabilø ðalies aprûpinimà visø rûðiø energija
ávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjo arba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lietuvos pramonës ámoniø turëjo nutraukti savo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fundamentalø labai skausmingà perëjimà nuo kolektyvinio prie individualaus (privataus) ûkininkavimo. Dël viso to energijos vartojimas taip pat labai sparèiai maþëjo. Tuo tarpu Lietuvos elektros energetikos ir naftos perdirbimo ámonës buvo pastatytos elektrà ar naftos produktus tiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir visiems artimiausiems kaimynams, kuriems po imperijos subyrëjimo tø paslaugø nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëti uþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elektriniø pajëgumai beveik tris kartus viršijo šalies ir labai sumaþëjusio eksporto poreikius, o sumaþëjæs naftos perdirbimas buvo labai nestabilus dël nereguliaraus þalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûralu, kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûti efektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo našta valstybës ekonomikai. Be labai galingo ir sudëtingo energetikos technologinio komplekso, valstybë paveldëjo pasenusià, sovietinio stiliaus grieþtai centralizuotà valdymo sistemà ir valdymo struktûras su per ilgà laikà susiformavusiomis tradicijomis, áproèiais ir labai konservatyviu vadovaujanèio personalo mentalitetu. Lietuvai orientuojantis á Vakarø valstybiø ekonomikos valdymo principus, paremtus privaèia nuosavybe, atvira konkurencija ir individualia iniciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimi ágyvendinant bûtinas reformas. Visuotinai þinoma, kad esmines ekonomikos reformas, taip pat ir energetikos, inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæ atitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinës su bendru valstybës ûkio valdymu susijusios institucijos, politinës partijos, pilietinës (visuomeninës) institucijos. Bet visa tai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël reformø kelias buvo gan ilgas, vingiuotas, su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis. Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo, kad imperijos subyrëjimas neiðvengiamas, kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti nepriklausoma valstybe, prasidëjo Vakarø valstybiø ávairiø institucijø parama perimant ûkio valdymà, rengiant reformas, kuriant reikiamas valdymo struktûras ir rengiant joms kvalifikuotà personalà. Ypaè aktyvi uþsienio konsultantø veikla buvo energetikos sektoriuje. Ji apëmë valdymo institucijø kûrimà, energetikos ûkio gyvybingumo, efektyvumo ir saugos palaikymà, su reformomis susijusiø projektø rengimà. Neretai atvykæ konsultantai labai miglotai ásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovietinës erdvës realybes ir ne visada suprato, kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartais bûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiau apskritai jie skatino, kartais tiesiog vertë geràja prasme mûsø pradedanèius valdininkus ir biurokratus bûti veiklesnius, greièiau perprasti rinkos ekonomikos þaidimo taisykles, greièiau rengti bûtinus politinius, taip pat ir strateginius sprendimus. Per ávairias organizacijas, konsultacines firmas ar agentûras teikiama Vakarø ðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiai visas energetikos sritis ir didþiàjà dalá atskirø ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirtinis dëmesys buvo skirtas Ignalinos atominei elektrinei. Daugiausia tai buvo susijæ su po Èernobylio katastrofos Vakarø pasaulyje susiformavusia labai neigiama opinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtas branduolinës energetikos technologijas ir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø vadovø susitikime nuspræsta reikalauti Rytø Europos valstybiø, eksploatuojanèiø sovietinio dizaino atomines elektrines, beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o likusias iš esmës rekonstruoti, kad jø sauga atitiktø vakarietiðkus reikalavimus. Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimai skubiau nutraukti elektriniø su RBMK tipo reaktoriais eksploatacijà. Vakaruose jos buvo paskelbtos kaip nepataisomos ir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerinta iki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiai nebuvo pagrástos jokia iðsamesne technine analize, nes tokios apskritai tada dar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vietiniø specialistø argumentus. Vyravo emociniai, psichologiniai ir politiniai motyvai. Lietuvai, kurios Ignalinos AE gamino beveik visà ðaliai reikalingà elektros energijà ir kurios savikaina buvo maþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmingà vaidmená energetiniø blokadø periodu, paklusti tokiam reikalavimui buvo labai sunku. Reikëjo didelio diplomatinio ir politinio iðradingumo, kad tas reikalavimas uþdaryti nedelsiant pavirstø á iðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiai nutraukti eksploatacijà gerokai vëliau nei iš pradþiø buvo reikalaujama, gaunant solidþià finansinæ paramà. Taip Ignalinos AE istorija tapo

Akad. prof. Jurgis VILEMAS
Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininkas Ðalis paveldëjo ið buvusios imperijos gan modernios struktûros ir gamybiniø pajëgumø energetikos ûká, taèiau jis buvo sukurtas ir pritaikytas darbui bendroje integruotoje sistemoje, orientuotas ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynø poreikius, valdomas daugiausia ið centrø, esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Beveik visi pirminës energijos ištekliai (nafta, gamtinës dujos, anglys) tiekiami ið versloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos teritorijoje. Energijos vartotojai (pramonë, þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komunalinis ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pigios energijos, t.y. visos energijà vartojanèios sistemos ir pramonës technologijos buvo suprojektuotos, pastatytos ir eksploatuojamos nekreipiant dëmesio á efektyvø, racionalø energijos vartojimà. Tad visas labai industrializuotas Lietuvos ûkis atsidûrë keblioje, galima sakyti, ypaè pavojingoje situacijoje, kai valstybës ekonomikai funkcionuoti reikëjo daug energijos, o visos energijos tiekimo sistemos buvo susijusios su buvusios imperijos metropolija – Rusija, kuri jau 1990–1991 m. pradëjo riboti energijos tiekimà arba visiðkai já nutraukë siekdama ágyvendinti savo politinius tikslus. Akivaizdu, kad jaunoms valstybës valdymo institucijoms tokia situacija buvo ypatingai sunkus iððûkis formuojant artimiausios ateities energetikos politikà ir strategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës labai sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiek ir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietuvos teritorijoje esanti pramonë ir iš dalies þemës ûkis buvo orientuoti á jau sugriuvusios imperijos poreikius, kurie dël

2

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Lietuvos

esmine nepriklausomos Lietuvos energetikos politikos ir strategijos dalimi. Per visà labai sudëtingà ir sunkø nepriklausomos Lietuvos energetikos prisiderinimo prie naujø sàlygø periodà reikðmingà indëlá áneðë ir svarbø vaidmená atliko Lietuvos energetikos institutas. To meto labai didelis moksliniø tyrimø centras – Fizikiniø-techniniø energetikos problemø institutas, tinkamai ávertinæs naujos Lietuvos aplinkybes ir poreikius, per palyginti trumpà laikà sëkmingai perorientavo savo veiklà, priderino jà prie naujø Lietuvos energetikos poreikiø. Tai Ignalinos AE saugos problemos, energijos vartojimo efektyvumas, vietiniø ir atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimas, metrologinis aprûpinimas, poveikio aplinkai maþinimas. Taèiau didþiausià indëlá, susijusá su Lietuvos energetikos politika, áneðë instituto veikla, skirta energetikos ekonomikos, valdymo, kompleksinio energetikos sistemø modeliavimo ir optimizavimo srièiø tyrimams. Visà tà laikotarpá institutas buvo pagrindinis atramos taškas didþiosios dalies uþsienio paramos projektø, skirtø energetikos ûkio pertvarkai, Ignalinos AE saugai gerinti, poveikiui aplinkai maþinti. Tai buvo neákainojama mokykla su ta tematika susijusiems instituto padaliniams. Dël to mes turime vienà didþiausiø ir stipriausiø moksliniø tyrimø ir konsultaciniø centrø visoje Rytø Europoje ir vienintelá iðlikusá Baltijos valstybëse.

energetikosraida ir strategijos politikos
Šioje netrumpoje áþangoje norëjau glaustai apibendrinti tà aplinkà ir sàlygas, kuriomis buvo formuojama Lietuvos energetinë politika ir jos raida, paminint tik, mano nuomone, pagrindinius, taèiau toli graþu ne visus veiksnius, kurie vienokiu ar kitokiu bûdu darë átakà Lietuvos energetikos raidai ir energetikos strategijai.

atskiros energetikos ministerijos ákûrimas buvo teisingas, toliaregiškas þingsnis, iš esmës padëjæs Lietuvai susitvarkyti su pirmøjø nepriklausomybës metø sunkumais, – stabiliai aprûpinti kraðto ekonomikà bûtiniausiais energijos iðtekliais, saugiai ir patikimai eksploatuoti visà labai sudëtingà energetikos kompleksà. Energetikos ministerijos ásteigimas padëjo Lietuvos Vyriausybei laiku pradëti galvoti ir apie savo kraðto energetikos ateitá, t.y. pradëti ruoðtis nuoseklios ilgalaikës valsty-

Nuo 1990 m. kovo 11-osios iki pirmosios energetikos strategijos parengimo
Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskelbus valstybës atkûrimo aktà ir pradëjus steigti valstybës valdymui bûtiniausias institucijas, tarp pirmøjø svarbiausiø buvo ir Energetikos ministerija, kuri perëmë visà Lietuvos teritorijoje buvusià ir iki tol priklausiusià ávairioms TSRS þinyboms energetikos ûká: elektros ir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitø kuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naftos perdirbimà ir kt. To meto sàlygomis

bës energetikos politikos ir strategijos rengimui ir jos ágyvendinimui. Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmøjø nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávairiø Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantø bûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko, PHARE programos, visø Skandinavijos ðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentûrø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëti Lietuvai sparèiau pertvarkyti energetikos ûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integracijai á Vakarø Europos struktûras ir prisitaikyti prie atviros rinkos sàlygø.

Nukelta á 22 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

3

Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedros prioritetas – ðilumos ir branduolio energetika
Prof. Stasys ÐINKÛNAS, doc. dr. Romualdas MONTVILAS
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedra Lietuvos energetikos institute (LEI) per visà veiklos laikotarpá buvo plëtojamos ávairios moksliniø tyrimø kryptys, orientuotos Lietuvos ûkio, o ypaè energetikos srities, bûtiniausiems klausimams spræsti. Instituto laboratorijose iðaugo visa plejada garbiø Lietuvos mokslininkø, kuriø praeities tradicijas tæsia nauja mokslininkø karta, toliau garsindama instituto mokslo laimëjimus toli uþ Lietuvos ribø. Instituto mokslinës veiklos programos esminæ dalá sudaro ðiluminës fizikos fundamentiniai moksliniai ir technologiniai ðilumos ir branduolinës energetikos tyrimai. Ðios moksliniø tyrimø srities laimëjimai pelnë LEI aukðtà moksliná ávertinimà ir pripaþinimà. Þinoma, tokie áspûdingi rezultatai galimi tik tuomet, kai yra susiformavæs brandus, aukðtos profesinës kvalifikacijos mokslo darbuotojø kolektyvas. Kvalifikuota nûdienë kolektyvo veikla instituto vado-

Penk metø kartu!
karevièius, J.Þiugþda, V.Eva, G.Gimbutis, V.Survila, L.Pranckevièius, A.Tamulionis, A.Skrinska, M.Tamonis, L.Dagys, P .Samoðka, R.Ulinskas, M.Driþius ir kiti, kurie savo mokslinio darbo rezultatus apgynë ávairaus lygio disertacijose. Ðiuo metu LEI energetikos ir termoinþinerijos mokslo krypties padaliniams bei juose vykdomiems tyrimams vadovauja mûsø katedros absolventai: prof. habil. dr. Anupras Ðlanèiauskas – Degimo procesø laboratorijai, habil. dr. Antanas Pediðius – Ðiluminiø árenginiø tyrimo ir bandymø laboratorijai, prof. habil. dr. Vladislovas Katinas – Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø laboratorijai, prof. habil. dr. Povilas Poðkas – Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijai, dr. Vaclovas Kveselis – Regionø energetikos plëtros laboratorijai, dr. Sigitas Rimkevièius – Branduoliniø árenginiø saugos laboratorijai, dr. Romualdas Ðkëma – Efektyvaus energijos naudojimo tyrimø ir informacijos centrui. LEI ir KTU atskirø padaliniø glaudus bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus kelia mûsø katedros pedagoginio personalo mokslinæ kvalifikacijà. Katedros dëstytojai doc. P .Ðvenèianas, doc. N.Liutikas, doc. T.Samoška mokslinio tyrimo eksperimentus atliko LEI bazëje ir, vadovaujami LEI mokslininkø, parengë technikos mokslø daktaro disertacijas. Prof. J.Gylio, prof. G.Miliausko, prof. S.Ðinkûno habilituotø darbø vardo suteikimo procedûra vyko LEI taryboje. Nuo 2003 m. LEI ir KTU suteikta bendra teisë teikti technologijos mokslo srities energetikos ir termoinþinerijos krypties (06T) daktaro laipsná. Abiejø institucijø darbuotojai ðiuo metu vadovauja gausiam mokslo aukðtumø siekianèiam doktorantø bûriui, kuris ateityje papildys LEI mokslinius ir KTU pedagoginius kolektyvus. Antra vertus, katedra stengiasi á mokymo studijø procesà átraukti instituto mokslininkus, pasitelkti jø kompetencijà, kad jie naujausius mokslo ir technikos laimëjimus pateiktø studentams. Katedroje nuolat su doktorantais dirba vadovaujantys LEI mokslo darbuotojai – prof. E.Uðpuras, prof. J.Vilemas, prof. P .Poðkas, habil. dr. A.Kaliatka, habil. dr. A.Klevas ir kiti, kurie dësto specialius kur-

Kauno technologijos universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedra yra vienintelë mokymo institucija Lietuvoje, rengianti kvalifikuotus specialistus ðilumos ir atomo energetikos sektoriui. Lietuvos energetikos instituto mokslinio kolektyvo branduolá sudarë ir sudaro KTU (KPI) auklëtiniai. Visø pirma bûtina paminëti Lietuvos ðilumos mainø ir ðiluminës fizikos mokyklos ákûrëjà akademikà Algirdà Þukauskà, kuris, 1947 m. baigæs universitetà, iki 1953 m. dirbo ir dëstë KPI Ðiluminiø varikliø katedroje, pirmasis Lietuvoje pradëjo tirti ðilumos mainus, organizavo ðilumos mainø ir ðiluminiø matavimø laboratorijas. Jo pastangomis ir rûpesèiu 1956 m. buvo ákurtas Lietuvos MA Energetikos ir elektrotechnikos institutas (dabartinis LEI), jam vadovaujant tapæs stambiausiu Lietuvos mokslo centru. Akademikas A.Þukauskas, subûræs institute darnø

vybei leidþia optimistiðkai þvelgti á ateitá ir prognozuoti bûsimø darbø sëkmæ ir rezultatus. Kolektyvo formavimo kelias jau yra istorija, instituto praeitis, taèiau ji nulemia jo dabartá ir kloja pamatus ateièiai. Mums, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ðilumos ir atomo energetikos katedros (ÐAEK) darbuotojams, malonu konstatuoti, kad KTU (KPI) ir LEI augimo istorijos turi daug sàlyèio taðkø, sëkmingo bendradarbiavimo pavyzdþiø ir praeityje, ir pastaraisiais metais.

moksliná kolektyvà, iðplëtojo ir apibendrino konvenciniø ðilumos mainø kryptingus tyrimus. Jam vadovaujant savo darbais energetikos ir fundamentiniø ðiluminës fizikos tyrimø srityje institutas ágijo platø tarptautiná pripaþinimà, rezultatais garsino Lietuvos mokslà. Darniame A.Þukausko suburtame mokslininkø kolektyve aktyviai dirbo ir dirba bei subrendo kaip mokslininkai nemaþas bûrys KPI Mechanikos fakultetà baigusiø absolventø – J.Stasiulevièius, A.Indriûnas, A.Ambrazevièius, V.Ma-

4

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

iasdeðimt

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

Lietuvos energetikos instituto penkiasdeðimtmeèio proga instituto vadovus sveikina KTU Elektros sistemø Ðilumos ir atomo energetikos katedrø atstovai (ið deðinës): prof. Stasys Ðinkûnas, Rimantas Deksnys ir prof. Alfonsas Morkvënas

sus termoinþinerijos bakalaurams, ðilumos ir atomo energetikos magistrams, taip pat doktorantûros studijø modulius. LEI turi modernià eksperimentinæ bazæ ir unikalià skaièiavimo technikos bei matavimo priemoniø árangà. Tarpusavio sutarimu institutas sudaro galimybæ katedros pedagogams su ja supaþindinti studentus ar panaudoti kai kuriø moduliø (termokinetikos, ðilumos mainø, termohidrodinamikos, ðiluminiø matavimø, ðiluminiø procesø automatizavimo ir kt.) mokomiesiems eksperimentiniams ar laboratoriniams darbams atlikti. Toks abipusis abiejø institucijø bendradarbiavimas mokymo procese – ne tik puiki galimybë studentams gilintis á studijuojamà mokslo sritá ar plësti akiratá, bet ir bûsimøjø mokslininkø ugdymo priemonë sieti savo veiklos perspektyvà su moksliniais tyrimais, darbu LEI ar KTU, plëtoti ryðius su pramone ar verslu. Katedroje nuo 1978 m. pradëti rengti atominiø elektriniø ir árenginiø specialybës inþinieriai statomai Ignalinos AE, Lietuvos energetikos institutui bei kitoms su branduolinës energetikos veikla susijusioms ðalies institucijomis. Per 1980– 1986 m. laikotarpá buvo parengti 56 inþinieriai atomininkai. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, Respublikos Vyriausybë 1993 m. liepos 7 d. nutarimu ápareigojo KTU atnaujinti atominës energetikos specialistø rengimà. 1995 m. KTU ÐAEK baigë pirmoji bakalaurø atomininkø laida, áteisinta ðios specializacijos magistrantûra ir doktorantûra (1995–

2001 m. baigë 44 bakalaurai). Atomo energetikos specialistai rengiami iki ðiol. Lietuvos valstybës deklaruotas siekis – uþdarius Ignalinos AE iðlikti tarp pasaulio branduoliniø valstybiø – paremtas sukaupta patirtimi eksploatuojant Ignalinos AE, taip pat LEI Branduoliniø árenginiø saugos ir Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijø ilgalaikiais tyrimais, susietais su Ignalinos AE tikimybinës saugos ávairiø lygiø analize, vidiniø ir iðoriniø veiksniø átakos saugai vertinimu, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviøjø atliekø tvarkymo, naujos kartos branduoliniø reaktoriø analize ir kt. Lietuvos energetikos institutas buvo pirmoji mokslinë organizacija, pradëjusi dirbti kartu su Valstybine atominës energetikos saugos inspekcija (VATESI). Lietuvoje ilgalaikëse ir karðtose diskusijose dël Ignalinos AE uþdarymo, naujo branduolinio reaktoriaus statybos pagrástumo, branduolinës saugos ir kitø visuomenei bei politikams aktualiø klausimø Vyriausybës patarëjai yra þinomi LEI ir KTU branduolinës energetikos mokslininkai – prof. habil. dr. E.Ušpuras (LEI), prof. habil. dr. J.Vilemas (LEI), prof. habil. dr. J.Gylys (KTU), prof. habil. dr. P .Poðkas. Be to, jie vadovauja ávairiems biudþeto, valstybiniø studijø ir mokslo fondo, Lietuvos ûkio subjektø (Ignalinos AE, AB „Lietuvos energija“ ir kt.), PHARE ir kt. remiamiems projektams ir programoms, formuoja mokslines kûrybines grupes aktualiems ðilumos ir branduolinës energetikos klausimams spræsti.

Nuo 1994 m. ŠAEK drauge su LEI rengia teminæ Ðilumos energetikos ir technologijø kasmetinæ konferencijà ir spausdina jos medþiagà, LEI leidþia periodiná moksliná þurnalà „Energetika“. Konferencijose, seminaruose, ðalies ir uþsienio moksliniø þurnalø publikacijose skelbiami institucijø moksliniai laimëjimai. Lietuvoje moksliniai ðiø mokymo ir mokslo tyrimo institucijø pasiekimai buvo pastebëti ir ávertinti. 2002 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais tapo KTU Ðilumos ir atomo energetikos katedros profesoriai J.Gylys, G.Miliauskas ir S.Ðinkûnas uþ darbus ðilumos energetikos srityje, fundamentiniø ir taikomøjø moksliniø darbø ciklà. 2005 m. uþ laimëjimus 1994–2004 m. branduolinës energetikos srityje Lietuvos mokslo premija paskirta prof. E.Uðpurui, prof. K.Almenui, habil. dr. A.Kaliatkai, dr. S.Rimkevièiui, habil. dr. J.Auguèiui. Bendrai ðilumininkø darbai paþymëti dar 3 Lietuvos mokslo ir technikos premijomis. Lietuvos energetikos institutui, ðvenèianèiam garbingà ákûrimo sukaktá, Lietuvos mokslo visuomenë linki ir ateityje sëkmingai plëtoti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdant LR Vyriausybës patvirtintas moksliniø tyrimø programas, Lietuvos institucijø ir organizacijø, daugiaðaliø sutarèiø bei Europos Sàjungos numatytus ir finansuojamus uþsakomuosius darbus. Geriausios kloties institutui tolesniame mokslo ir jo taikymo kelyje!
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

5

Paraiðka ateièiai – Lietuvos nacionalinë
Dr. Darius MILÈIUS
Vandenilio energetikos asociacijos vykdantysis direktorius,

turëtø sukurti sàlygas vandenilio ir kuro elementø technologijoms ásitvirtinti Europos Sàjungos energetikos rinkoje.

Auðra STANKUTË
UAB „EuroParama“ projektø konsultantë Vandenilis, vandenilio energetika – vis daþniau mokslo ir verslo aplinkoje girdimos sàvokos. Kasmet didëjantis energijos poreikis ir sparèiai auganti kaina skatina mokslininkus bei verslininkus ieðkoti alternatyviø energijos ðaltiniø. Þingsnis po þingsnio artëjama prie energetikos, kur pagrindinis energijos tiekëjas – vandenilis. Per pastaruosius kelerius metus vandenilio ekonomikos idëja tapo vienu ið strateginiø tikslø, kuriems Europos Komisija skiria vis daugiau dëmesio. 2002 m. spalá vandenilio ir kuro elementø technologijø klausimams analizuoti Europos Komisija sudarë kompetentingà ekspertø grupæ, kurioje dalyvavo devyniolika verslo ir mokslo sektoriaus atstovø. Svarbiausias ðios grupës tikslas buvo parengti vizijà, apibrëþianèià, kaip vandenilis ir kuro elementai galëtø ateityje pakeisti dabartines naftos ir anglies produktais paremtas energetines sistemas. 2003 m. birþelio 16–17 dienomis Briu-

vandenilio ir kuro elementø technologinë
platforma
selyje minëtoji grupë pristatë praneðimà „Vandenilis ir kuro elementai – mûsø ateities vizija“, kuriame akcentuotas strateginio plano, skirto vandenilio ir kuro elementø technologijø tyrimams ir plëtrai, poreikis. Remiantis visomis dokumente iðdëstytomis ekspertø grupës rekomendacijomis, 2004 m. sausá ákurta Europos vandenilio ir kuro elementø technologijø platforma. Jos tikslas – palengvinti ir pagreitinti vandenilio bei kuro elementais pagrástø energetiniø sistemø ir sudedamøjø technologijø plëtrà, taikymà transporte, pramonëje, buityje, be to, garantuoti subalansuotà ir aktyvø verslo bei mokslo sektoriaus atstovø dalyvavimà moksliniø tyrimø, demonstraciniuose ir technologijø taikymo projektuose, taip pat sudaryti sàlygas efektyviam europiniø, nacionaliniø, regioniniø ir vietiniø tyrimø bei plëtros programø koordinavimui. Visa tai

Ákurtoji platforma yra savarankiðka, nepriklausoma nuo Europos Komisijos institucija. Ji atvira naujiems nariams – nacionalinëms vandenilio ir kuro elementø platformoms, verslo ámonëms, mokslo ástaigoms, asociacijoms, t.y. visiems, norintiems prisidëti prie vandenilio ir kuro elementø technologijø plëtros Europoje. Atsiþvelgdami á Europos vandenilio ir kuro elementø technologijø platformos tikslus, 2006 m. birþelio 12 d. dvylika Lietuvos mokslo ir verslo sektoriaus atstovø, remdamiesi jungtine sutartimi, ásteigë Lietuvos nacionalinæ vandenilio ir kuro elementø technologijø platformà. Jos steigëjai – Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didþiojo universitetas, Vilniaus universitetas, UAB „Achema hidrostotys“, UAB „Norta“, UAB „Energenas“, UAB „Sklypo energija“, UAB „Veroloda“, IDV „Acetilenas“, VðÁ „Perspektyviniø technologijø taikomøjø tyrimø institutas“. Pagrindinis susivienijimo tikslas – integruoti Lietuvoje vykdomas vandenilio ir kuro elementø srities veiklas á Europos Sàjungos inovacinæ ir ûkinæ erdvæ, skatinti mokslinio tyrimo, demonstracinius ir

6

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

taikomuosius darbus, skirtus verslui ir pramonei, bei siekti, kad Lietuvoje bûtø sukurti ir ádiegti europinio lygio vandenilio energetikos komponentai ir sistemos transporte, pramonëje, buityje. Ði platforma – instrumentas, padedantis sujungti Lietuvos mokslo, verslo ir pramonës pastangas, kuriant ir diegiant vandenilio energetikos technologijas, vykdant visuomenës ðvietimà, plëtojant paþangià energetikos sritá. Vandenilio ir kuro elementø technologijø platforma sukuria palankias galimybes þinias apie vandenilio ir kuro elementø technologijas perduoti visuomenei – vyriausybei, akademiniams sluoksniams, smulkaus ir vidutinio verslo ámonëms bei pramonei. Vienas pirmøjø platformos uþdaviniø – parengti galimybiø studijà, kuri pagrástø platformos perspektyvumà, suformuoti Lietuvos vandenilio ir kuro elementø technologijø ûkio plëtros vizijà bei parengti strateginiø tyrimø planà iki 2020 metø. Ðiuose dokumentuose bus numatyta platformos veikla, ilgalaikiai prioritetiniø tyrimø bei technologinës plëtros tikslai. Ðias veiklas ið dalies remia Lietuvos Respublikos ûkio ministerija. Nacionalinës vandenilio ir kuro elementø technologijø platformos steigëjai pasirengæ aktyviai dalyvauti Europos vandenilio ir kuro elementø technologijø platformos veikloje bei tapti kitø Europos valstybiø nacionaliniø technologiniø platformø lygiaverèiais partneriais.

Iðoriniai energijos gamybos kaðtai ir jø integravimo á energijos kainà problema
Dr. Dalia ÐTREIMIKIENË
Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, projekto CASES vadovë Lietuvos energetikos institute Energijos gamyba yra susijusi su iðoriniø kaðtø atsiradimu. Ðiuos iðorinius kaðtus patiria treèiosios ðalys, nedalyvaujanèios rinkos sandëriuose su energijos gamintoju, sàlygojanèiu iðoriniø kaðtø susidarymà. Iðoriniai efektai susidaro, kai socialinë ar ekonominë vienos grupës ar asmens veikla turi átakos kitai grupei ir ðis poveikis nëra iki galo ávertinamas pirmosios grupës gamybos sànaudose. Pvz., elektrinë gamina elektrà ir iðmeta á atmosferà kenksmingus terðalus (NOx, SO2, kietàsias daleles ir kt.), kurie neigiamai veikia þmoniø sveikatà, ir tai vadinama iðoriniais kaðtais, nes gamintojas neávertina ðiø kaðtø elektros energijos gamybos sànaudose. Ðalia iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø su tarða, egzistuoja ir socialiniai energijos tiekimo pertrûkiø kaðtai, kurie gali bûti vertinami kaip iðoriniø poveikiø specifinis atvejis. Socialiniai tiekimo patikimumo kaðtai susidaro tretiems asmenims ekonomikoje ir reikalauja valstybës ásikiðimo, ágyvendinant apsaugos nuo tiekimo pertrûkiø priemones. Siekiant iðskirti pagrindinius iðoriniø kaðtø komponentus, taip pat bûtina atskirti privaèius ir iðorinius energijos tiekimo pertrûkiø kaðtus. Socialiniai energijos tiekimo pertrûkiø kaðtai gali bûti suskirstyti á kelias kategorijas, remiantis skirtingomis patiriamomis rizikos kategorijomis, pvz., fiziniai naftos tiekimo pertrûkiai, ilgesnës trukmës elektros tiekimo pertrûkiai (kiekio rizika) arba staigus naftos kainø iðaugimas (kainø rizika). Iðoriniø energijos tiekimo patikimumo kaðtø vertinimas yra sudëtingas uþdavinys. Problemiðkas yra iðoriniø poveikiø identifikavimas. Be to, prielaidos, kuriomis remiantis skaièiuojami iðoriniai kaðtai, leidþia teigti, kad iðoriniø tiekimo patikimumo kaðtø skaièiavimai yra labai apytikriai. Ðiuo metu praktiðkai nëra atlikta patikimø studijø iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø su energijos tiekimo patikimumu, vertinimui. Vienintelis ðis srities projektas (INDES- Insuring against Disruptions of Energy Supply) buvo atliktas 2004 m. CEPS (Center for European Policy Studies) iniciatyva. Rengiant ðá projektà buvo atlikti iðoriniø kaðtø dël naftos ir elektros tiekimo pertrûkiø labai preliminarûs vertinimai, todël ðios srities tyrimai privalo bûti tæsiami, nes energijos tiekimo patikimumas yra prioritetinë energetikos politikos sritis. Nors iðoriniai gamybos kaðtai, susijæ su aplinkos tarða, buvo nustatyti jau daugiau kaip prieð ðimtà metø ir formalizuoti ekonominëje analizëje anglø ekonomisto Pigou 1930 m., tik pastaruosius 10–15 metø ðie kaðtai buvo ávertinami elektros energijos gamyboje. Iðoriniø energijos gamybos kaðtø ES moksliniai tyrimai iðaugo á ExternE studijà, apimanèià visas ES ðalis senbuves, ir pratæsta naujoms narëms (Èekija, Lenkija), taèiau Baltijos ðalys nebuvo átrauktos á ðá projektà. Kiekviena ES ðalis senbuvë, dalyvaudama ExternE projekte, remdamasi vieninga metodika apskaièiavo ávairiø energijos gamybos ðaltiniø iðorinius energijos gamybos kaðtus. Ðio projekto rezultatai turëjo didelës átakos ES energetikos ir aplinkosaugos politikai. Buvo sukurtas ir pritaikytas Europai iðoriniø energijos gamybos kaðtø vertinimo modelis ECOSENSE, leidþiantis politikams ávertinti emisijø pasikeitimo poveiká nacionaliniu ir ES lygmeniu. Naujas EK finansuojamas BP6 projektas, kuriame dalyvauja beveik visos naujosios ES narës NEEDS (New Energy Externalities for Sustainable
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Lietuvos energetikos institutui –

50

Lietuvos energetikos instituto jaunøjø mokslininkø ir doktorantø konferencijos „Jaunoji energetika 2005“ organizacinis komitetas
Rimanto ÞIEMIO nuotr.

7

Lietuvos energetikos instituto mokslininkës

Lietuvos energetikos institutui –

50

Development), pritaikë ExternE metodikà ir integravo naujø ðaliø nariø duomenis á ECOSENSE modelá, taip pat papildë iðoriniø kaðtø vertinimus naujais moksliniais rezultatais. Taigi ðiuo metu iðoriniai elektros energijos gamybos kaðtai detaliai ávertinti visoms ES narëms, iðskyrus Lietuvà, Latvijà, Kiprà ir Maltà. 2006 m. EK finansavo dar vienà BP6 projektà CASES (Costs Assesment for Sustainable Energy Systems), kurio tikslas yra ávertinti tiek iðorinius, tiek privaèius energijos gamybos kaðtus. Norint ávertinti energijos tiekimo iðorinius kaðtus visose ES narëse, numatyta integruoti á ECOSENSE modelá ir likusias ES nares bei ávertinti ðiø ðaliø iðorinius energijos gamybos kaðtus. Nors Lietuva nëra iki ðiol integruota á ECOSENSE modelá, tai nereiðkia, kad jokie iðoriniø energijos gamybos kaðtø vertinimo darbai bei tyrimai nebuvo atlikti. Lietuvos mokslininkai dalyvavo TATENA finansuotame projekte „Supaprastintos metodikos iðoriniø elektros energijos gamybos kaðtø vertinimui besivystanèiose ðalyse“, kurio metu, taikant ExternE supaprastintà poveikio sekimo metodikà, buvo apskaièiuoti iðoriniai elektros energijos gamybos kaðtai Lietuvoje svarbiausiems generavimo ðaltiniams bei gauti apibendrinti iðoriniø kaðtø ávertinimai ðalies mastu. Taip pat Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja CASES projekte, todël tikëtina, kad iðoriniø energijos gamybos kaðtø ávertinimas Lietuvoje ágaus naujà pagreitá, o ðiø kaðtø internalizavimo metodø parinkimas taps svarbiu politiniu Lietuvos energetikos uþdaviniu. Ne per seniausiai pagrindinë iðoriniø kaðtø internalizavimo priemonë buvo ástatymø ar ásakymø, kuriuose nustatyti tam tikri reikalavimai, kuriø bûtina laikytis, iðleidimas. Tai vadinamosios komandinës kontrolës priemonës. Reguliatorius nurodo ekonominës veiklos agentams, kà ðie privalo arba ko negali daryti, ir taiko baudas pagal civilinës ar kriminalinës tei-

sës normas, jeigu agentas ðiø reikalavimø nevykdo. Pirmasis anglø ekonomistas Pigou pasiûlë ávesti mokesèius veiklai, sukurianèiai neigiamus iðorinius efektus, apmokestinti. Reguliuotojai turëtø nustatyti tarðos mokesèio dydá, kuris leistø pasiekti uþsibrëþtà neigiamø iðoriniø efektø sumaþinimo lygá. Tik nuo 1970 m. industrializuotø ðaliø vyriausybës ëmë domëtis ekonominiais instrumentais, t.y. instrumentais, kurie paremti ekonominëmis, fiskalinëmis ar finansinëmis iniciatyvomis aplinkosauginëms problemoms spræsti. Taèiau nuo to laikotarpio buvo sukurta labai ávairiø ekonominiø instrumentø ir ðis procesas tebevyksta. Ekonomistai siûlë ekonominius instrumentus kaip alternatyvà arba administraciniø instrumentø papildymà, nes komandiniai kontrolës instrumentai negarantuoja lankstumo, siekiant ágyvendinti aplinkosauginius tikslus. Svarbiausia ekonominiø instrumentø nauda, kad juos ádiegus firmos ne tik gali imtis skirtingø veiksmø, bet ir gauti labai skirtingus tarðos maþinimo lygius. Pastebëjusios, kad maþinti tarðà palyginti pigu, firmos imsis tà tarðà maþinti daugiau, nei firmos, kurioms tarðà maþinti bus brangiau. Vadinasi, visi tarðos maþinimo kaðtai bus maþesni nei ádiegus visoms formoms vienodus reikalavimus. Kitas ekonominiø instrumentø privalumas, kad jie skatina nuolat maþinti tarðà, o administraciniø priemoniø atveju firmos, sumaþinusios tarðà iki reikalaujamo lygio, nustoja jà maþinti. Be to, ekonominiø instrumentø taikymas leidþia reguliuojanèiai institucijai surinkti lëðø, kurios gali bûti panaudotos tarðai arba kitiems mokesèiams maþinti. Tas pats galioja ir tarðos leidimams, jeigu jais prekiaujama aukciono bûdu. Nors nëra tiksliai suskaièiuotos visø ekonominiø instrumentø rûðys, bet jie siektø tûkstanèius. ES studijoje, atliktoje ES narëse 2001 m., buvo nustatyti 142 aplinkosauginiø mokesèiø pavyzdþiai,

neskaièiuojant kitø mokesèiø, turinèiø átakos tarðos maþinimui, bet ádiegtø kitu tikslu (pvz., mokesèiai automobiliø kurui). Jeigu bûtø átraukti ðie mokesèiai, tai sàraðas bûtø dar ilgesnis. Pavyzdþiui, Darnaus vystymosi veiksmø programa Vidurþemio jûros ðalims nustatë 178 tokius instrumentus 12 regiono ðaliø arba maþdaug 20 instrumentø ðaliai. Pagrindiniai iðoriniø kaðtø internalizavimo instrumentai yra ðie: tarðos mokesèiai, energijos mokesèiai, prekyba leidimais terðti, subsidijos atsinaujinantiems energijos iðtekliams ir energijos efektyvumo didinimo priemonëms, prekyba þaliaisiais ir baltaisiais sertifikatais, fiksuotos elektros supirkimo ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø kainos ir kt. Ðiuo metu populiarûs savanoriðki susitarimai, kurie taip pat yra vadinami ekonominiais instrumentais. Savanoriðki susitarimai apima individualiø kompanijø, pramonës ðakø ar asociacijø prisiimtus ásipareigojimus, kurie buvo nustatyti derybø su reguliuojanèiomis institucijomis keliu ir pastarøjø buvo priimti. Savanoriðki susitarimai yra politikos instrumentas, skirtas naujoms þinioms, gamybos bûdams ar technologijoms panaudoti. Tradicinis reguliuotojo vaidmuo, kai pasinaudojæs informacija ir pritaikæs ekonomines ar administracines priemones, jis inicijuoja ir kontroliuoja ásipareigojimø vykdymà. Savanoriðki susitarimai atspindi bendravimo tarp reguliuojanèios institucijos ir firmos procesà, kuris pagrástas interesø bendrumu ir pasitikëjimu. Kaip jau minëta, nuo ðiø metø pavasario Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dalyvauja svarbiame 6 BP projekte: CASES (Costs assessment for Sustainable Energy Systems). Darniø energetikos sistemø kaðtø ávertinimas (http://www.feem-project.net/cases/) Projekte dalyvauja 26 partneriai ið ES-25 (Italijos, JK, Graikijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandø, Prancû-

8

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekijos, Lietuvos ir Lenkijos) bei kitø ðaliø (Ðveicarijos, Norvegijos, Bulgarijos, Turkijos, Brazilijos, Kinijos ir Indijos). Projekto tikslas – atlikti detalø skirtingø energijos ðaltiniø iðoriniø ir vidiniø energijos gamybos kaðtø ávertinimà visoms ES-25 ir kt. ðalims (Brazilija, Kinija, Indija, Turkija, Bulgarija) taikant energijos plëtros scenarijus iki 2030 m. bei, remiantis visø energijos gamybos kaðtø duomenimis, nustatyti veiksmingiausias politikos priemones iðoriniams energijos gamybos kaðtams internalizuoti ir energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Projekto tiksluose taip pat numatyta tyrimø rezultatus iðplatinti tarp energijos gamintojø ir vartotojø, mokslinës ir akademinës visuomenës, politikø bei kitø suinteresuotøjø. Ðis projektas yra energetikos srities Darbo paketas DP1: Elektros scenarijai iki 2030 m. DP2: Iðoriniai kaðtai dël þmoniø sveikatos pablogëjimo DP3: Iðoriniai kaðtai dël neigiamos átakos aplinkai DP4: Privaèios elektros ir ðilumos gamybos sànaudos DP5: Iðoriniai energijos tiekimo patikimumo kaðtai DP6: Visi energijos tiekimo kaðtai ES DP7: Visi energijos tiekimo kaðtai ne ES ðalyse DP8: Priemonës iðoriniø kaðtø internalizavimui (iðskyrus atsinaujinanèius energijos iðteklius) DP9: Priemonës iðoriniø kaðtø internalizavimui atsinaujinanèiø energijos iðtekliø skatinimui DP10: Priemonës iðoriniø kaðtø internalizavimui ðalyse ne ES narëse DP11: Priemoniø iðoriniø kaðtø vertinimui parinkimas, taikant kaðtø naudos/ multikriterinæ sprendimø paramos analizæ DP12: Neapibrëþties vertinimas

socialiniø-ekonominiø tyrimø, finansuojamø Europos Komisijos, lyderis, nes, remiantis jo rezultatais, kurie apims apibendrintus ir kitø panaðiø projektø rezultatus, bus nustatomos tolesnës socialiniøekonominiø energetikos tyrimø, finansuojamø Europos Komisijos, kryptys. Siekiant ágyvendinti projekte numatytus tikslus, bûtina surinkti ir iðnagrinëti skirtingø studijø rezultatus ir ávertinti visus energijos gamybos kaðtus ES-25 bei kitose projekte dalyvaujanèiose ðalyse. Nagrinëjant kitø studijø rezultatus, bûtina atidþiai ávertinti jose pritaikytas iðoriniø kaðtø vertinimo metodikas. Be to, bûtina pasitelkti ir ekspertiná vertinimà, siekiant nustatyti pagrástus ir tarpusavyje palyginamus visø energijos gamybos kaðtø intervalus atskiroms šalims. Iðoriniams energijos gamybos kaðGeografinis lygmuo Detalûs plëtros scenarijai kiekvienai ES-25 ðaliai narei ir ðalims ne ES narëms Ávertinimai kiekvienai projekte dalyvaujanèiai ðaliai bei ES-25 Ávertinimai kiekvienai projekte dalyvaujanèiai ðaliai bei ES-25 Atrinktoms ðalims, dalyvaujanèioms projekte Ávertinimai kiekvienai projekte dalyvaujanèiai ðaliai bei ES-25 Ávertinimai kiekvienai projekte dalyvaujanèiai ðaliai bei ES-25 Ávertinimai kiekvienai projekte dalyvaujanèiai ðaliai bei ES-25 ES narëms apibendrinti rezultatai

Energijos tipas Elektra (ðiluma bus ávertinta expost) Elektra ir ðiluminë energija

Elektra ir ðiluminë energija Elektra

Elektra ir ðiluminë energija Elektra ir ðiluminë energija Elektra ir ðiluminë energija

Elektra ir ðiluminë energija

ES narëms apibendrinti rezultatai

tams ávertinti pastaraisiais metais ES buvo skirta nemaþai studijø. Svarbiausios jø: ExternE, NewExt, ExternE-Pol, DIEM, ECOSIT, INDES, MAXIMA, NEEDS ir kt. Be to, iðoriniai ir privatûs energijos gamybos kaðtai yra dinamiðki, t.y. laikui bëgant jie kinta. Sunku atlikti ir lyginamàjà visø projekte dalyvaujanèiø ðaliø kaðtø analizæ, nes senosios ES ðalys narës turi daugmaþ tiksliai nustatytus atskirø energijos ðaltiniø iðoriniø energijos gamybos kaðtø intervalus, taèiau jie nëra lygintini su skurdþiais iðoriniø energijos gamybos kaðtø duomenimis, prieinamais naujose ðalyse narëse bei kitose ðalyse, dalyvaujanèiose projekte. Didþiausios iðoriniø energijos gamybos kaðtø vertinimo spragos susijusios su energijos tiekimo patikimumu. Todël CASES projekte ðiø iðoriniø kaðtø vertinimo metodologijai bei jos taikymui ES-25 ir kitose ðalyse bus skiriama ypaè daug dëmesio. Pagrindiniai moksliniai uþdaviniai, kurie bus sprendþiami, siekiant ágyvendinti projekto tikslus: Nustatyti pagrindiniø energijos gamybos technologijø privaèius kaðtus ateinantiems 25 metams atskirose ðalyse. Nustatyti patikimus ir palyginamus tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø su tarða, ávertinimus skirtingiems energijos gamybos ðaltiniams atskirose ðalyse ir jø dinamikà iki 2030 metø. Nustatyti patikimus ir palyginamus tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø su tiekimo patikimumu, ávertinimus atskirose ðalyse ir ávertinti jø dinamikà iki 2030 metø. Nustatyti visø energijos gamybos kaðtø ávertinimus atskiriems energijos ðaltiniams ateinantiems 25 metams. Remiantis duomenimis apie visus energijos gamybos kaðtus atskiriems energijos ðaltiniams, parinkti tinkamiausius iðoriniø energijos gamybos kaðtø internalizavimo instrumentus, ávertinus politikos pokyèius aplinkos apsaugos, energijos tiekimo patikimumo ir klimato kaitos ðvelninimo srityse. Nustatyti energijos gamybos kaðtø vertinimo neapibrëþtumus ir apibrëþti ateities tyrimø prioritetines sritis. Darbo eiga CASES projekte yra suskirstyta á 12 darbo paketø (þr. lentelæ). Sëkmingas projekto ágyvendinimas leis iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø su tarða ir energijos tiekimo patikimumu, ávertinimus panaudoti priimant sprendimus dël iðoriniø energijos gamybos kaðtø internalizavimo Lietuvoje bei suformuoti prioritetines energetikos sektoriaus plëtros kryptis, nustatyti visuomenës poþiûriu pigiausius energijos gamybos bûdus ir ðaltinius Lietuvoje.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Elektra ir ðiluminë energija Elektra ir ðiluminë energija

Kiekvienai ðaliai

Visoms projekte dalyvaujanèioms ðalims apibendrinti rezultatai

Elektra ir ðiluminë energija

Visoms projekte dalyvaujanèioms ðalims apibendrinti rezultatai

9

Prof. habil. dr. Vladislovas KATINAS, dr. Antanas MARKEVIÈIUS, dokt. Andrejus BURLAKOVAS

Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ásijungus á Europos Sàjungà (ES), Europos Komisijos (EK) direktyvos ir paþangi energetikos plëtros strategija pradëjo galioti ir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direktyva 2001/77/EC ápareigoja ES šalis nares ir kandidates nustatyti ir suderinti su ES elektros gamybos normas, naudojant atsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ) išteklius. Tokios energetikos plëtros strategijos ES laikosi neatsitiktinai, nes iškastinio kuro atsargos gana greitai senka, o kainos nuolat auga. Be to, naftos, gamtiniø dujø, angliø, orimulsijos deginimas teršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai, prisideda prie vis daþniau stichines nelaimes sukelianèio pasaulinio atšilimo. Direktyvoje numatyta stebëti strategijos ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûti apskaièiuojamos elektros energijos, pagamintos naudojant AEŠ, plëtros prognozës artimiausiems 10 metø ir nurodoma, kokiomis priemonëmis bus šie planai ágyvendinti. ES narës taip pat turi informuoti Europos Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi teisiniø priemoniø reguliavimo ir administraciniams barjerams šalinti. Lietuvoje naudojant AEŠ generuojama maþdaug 3,7 proc. elektros energijos, kuri daugiausia priklauso nuo vandens ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visø pirma – elektros energija, generuojama Kauno HE (100 MW), visos likusios elektrinës kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jau dabar maþøjø upiø hidroresursai praktiškai išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno ir Neries sunkiai naudojami dël aplinkosaugos reikalavimø. Todël daugiausia dëmesio kreipiama á vëjo energetikos plëtojimà. Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyje iki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosios elektros gamybos iš atsinaujinanèiø energijos šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elektriniø (VE) pagamintà elektros energijà. Sparèiausiai ES vëjo energetika augo praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá – net 40 proc. prieaugis per metus (nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh 2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠ naudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalys pasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80 proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse: Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Ypaè didelá ðuolá naudojant vëjo energijà padarë Danija: gamyba VE šioje šalyje išaugo nuo 310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m., t.y. daugiau nei 14 kartø, ir dabar vëjo elek-

Vëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje
triniø gaminama energija tenkina 20 proc. šalies elektros energijos poreikiø. Labai dinamiškai elektros energijos gamybà AEŠ naudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokietija: VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh 1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliau sparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh). Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës pagamina 12 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Vëjo energetikos srityje Baltijos šalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. intensyviai pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje suminë instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiai nuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW. Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energijos ištekliø vertinimas, sudarytos skaièiavimo metodikos, pagal kurias tinkamai parenkami VE agregatai, sudaromi jø darbo grafikai, prognozuojamas energijos išdirbis, nustatomi ekonominiai rodikliai. Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yra vietovës vidutinis metø vëjo greitis, kuris nustatomas atliekant daugiameèius vëjo parametrø matavimus. Vëjo greitis buvo matuojamas Lietuvos meteorologijos stotyse visà pokario laikotarpá. Pasinaudojant šiais duomenimis (1 pav.) galima padaryti gana išsamias išvadas apie vietovës tinkamumà VE statybai. Daugelio Lietuvos regionø vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.). Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techni6 V vid. laikotarpiu 1961-1990 5

nius parametrus, didelës galios vëjo árenginius tinkamiausia statyti pajûryje, bet èia susiduriama su kitomis problemomis: gamtosauginëmis, urbanistinëmis, laisvø þemës plotø trûkumu ir t.t. Maþiausias vëjo energijos potencialas – rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia vidutiniai vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiose srityse galima árengti maþesnës galios (iki 250 kW) VE. Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø kitimai, gûsiø susidarymas, vëjo greièio profiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiaus šiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vëjo srautø susidarymo procesai uþ gamtiniø ir urbanistiniø kliûèiø. Iš specializuota aparatûra atliktø daugiameèiø vëjo greièio matavimø pajûrio zonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995– 2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis lygus 6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo greitis ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., taèiau metinis maþai kinta. Maþiausi vëjo greièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vyraujanèios vëjo kryptys šiaurës-vakarø, vakarø ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiek þiemà, tiek kitais metø laikotarpiais. Lietuvoje yra numatytos palankiausios vëjo elektriniø statybos zonos, o toms zonoms nustatytos leistinos galios, šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250 kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nutarimas, kuris reguliuoja energijos gamybos apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nustatomos kasmetinës supirkimo kvotos, vyriausybës nutarime patvirtintos tokios VE iðdëstymo zonos: 1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW.

4
V vid.

3

2

1

0
Dûkðtas Birþai Nida Panevëþys Laukuva Dotnuva Kybartai Raseiniai Ukmergë Vëþaièiai Klaipëda Kaunas Lazdijai Ðiauliai Ðilutë Vilnius Telðiai Varëna Utena

1 pav. Meteorologijos stoèiø vidutinio vëjo greièio matavimo duomenys skirtingose Lietuvos vietovëse

10

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

2 pav. Vidutinio vëjo greièio pasiskirstymas Lietuvoje 50 m aukštyje virš þemës paviršiaus

2 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Pagëgiai, 40 MW Juknaièiø pastotë (išpleèiant pastotæ). 3 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Palanga, 35 MW Šventoji (árengiant naujà pastotæ). 4 ZONA. 110 kV linija Šventoji–Þidikai 30 MW (árengiant naujà pastotæ). 5 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Rietavas 35 MW (árengiant naujà pastotæ). 6 ZONA. Perdavimo tinklai 20 MW (árengiant naujà pastotæ). Šios zonos buvo nustatytos vëjo energetikos plëtrai palankiausiose vietose, atsiþvelgiant á árengtà elektros tinklø infrastruktûrà, vartotojus, rezervinius elektros generatoriø pajëgumus, á hidrometeorologinius duomenis, taip pat á gamtinius apribojimus. Valstybë remia 200 MW bendrosios galios VE árengimà šalyje ir garantuoja energijos supirkimo kainà 0,22 Lt/kWh. Ši kaina nëra perskaièiuojama ar diferencijuojama, ji galioja sutartyje numatytà laikotarpá. Nuo 2010 m. numatoma ávesti þaliøjø sertifikatø sistemà, kuri garantuotø konkurencijà tarp gamintojø. Kai naujø „þaliàjà“ elektrà gaminanèiø elektriniø numatoma statyti daugiau nei pagal Vyriausybës nutarimà, skelbiamas konkursas ir teisæ statyti VE laimi ta kompanija, kuri pasiûlo apmokëti didesnæ prijungimo prie tinklø mokesèio dalá (ši dalis neturi bûti maþesnë kaip 60 proc.). Vyksta konkursai VE statyti, yra paskelbti laimëtojai, pradëtos pirmosios VE statybos. Pirmoji galinga vëjo jëgainë, ájungta á elektros tinklus, 2004 m. pastatyta prie Vydmantø gyvenvietës, netoli Palangos. Elektros energijà generuoja 630 kW galios Vokietijos bendrovës „Enercon“ pagaminta jëgainë E-40 (3 pav.). Pirmieji sëkmingi eks-

ploatacijos metai parodë, kad pajûrio zonoje tikslinga plëtoti vëjo energetikà. Sëkmingai ágyvendinus ðá projektà, pradëti vykdyti ir kiti VE projektai. Lietuvos ir Danijos bendrovë BNE 2005 m. prie Kretingalës yra pastaèiusi 6 vëjo jëgainiø parkà (kiekvienos galia po 900 kW, bendra galia 5,4 MW), taèiau dël ávairiø prieþasèiø jos iki šiol neveikia ir lyg šiolei neájungtos á elektros tinklà. Numatoma, jog 2006 m. gruodá bendrovë „Vëjø spektras“ árengs 15 vëjo elektriniø parkà (Kiauleikiø, Kveciø ir Rûdaièiø kaimuose) po 2 MW (iš viso 30 MW) galios, jëgainiø tipas Enercon E-70. Taip pat kyla UAB „Achemos hidrostotys“ 16 MW galingumo VE (danø „Vestas“) uþ Darbënø miestelio (Kretingos rajonas). UAB „Vëjø spektras“ ir UAB „Achemos hidrostotys“ statomos elektrinës šiuo metu yra moderniausios pasaulyje. Netolimoje ateityje turi iškilti 14 MW galingumo elektriniø kompleksas, priklausantis bendrovëms „Vëjo elektra“ ir „Lariteks“, šiuo metu derinami projektai. Iš diegiamø VE darbø spartos galima tikëtis, kad iki 2010 m. bus ágyvendintas Lietuvos Vyriausybës nutarimas iðplësti vëjo elektriniø parkà iki 200 MW suminës galios ir ávykdyti ES direktyvos gaminti „þaliosios elektros“ iki 7 proc. reikalavimai.

Ketinama ákurti Europos technologijø institutà
Europos Komisija kartu su Lietuva bei kitomis ES ðalimis narëmis svarsto reglamentà, kuriuo numatoma ásteigti Europos technologijø institutà. Pagrindinis instituto tikslas – skatinti inovacijas Europoje. Komisija siûlo, kad institutà sudarytø nedidelë centrinio valdymo struktûra bei þiniø ir inovacijø bendruomenës, kurios ágyvendintø instituto tikslus ir uþdavinius. Numatoma, kad valdymo taryba išskirs svarbiausias sritis, kuriose turëtø pradëti veikti þiniø ir inovacijø bendruomenës. Ðios bendruomenës, nacionalinës ar tarptautinës, kursis savanoriðkai, o jas tvirtins valdymo taryba. Opûs finansiniai klausimai dar liko neaptarti, taèiau siûloma, kad svariausià dalá instituto biudþete sudarytø privatus kapitalas, o bendruomenës kreiptøsi ir á ávairias finansinæ paramà teikianèias Europos Sàjungos programas. Koks turëtø bûti Europos technologijø institutas, išsamiai svarsto Europos Komisijos teikimu sudaryta darbo grupë, kurià sudaro po du atstovus ið kiekvienos valstybës narës. Lietuvai ðioje grupëje atstovauja paskirti du Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministerijø atstovai. Suomijos pirmininkavimo ES laikotarpiu ávyko trys grupës posëdþiai, kitø metø pirmàjá pusmetá numatyti dar penki. Á daugelá klausimø dar lieka neatsakyta. Atsakymø tikimasi gauti ið valdymo tarybos, kuri turëtø pradëti savo veiklà artimiausiais metais. Europos Komisijos manymu, institutas neturëtø dubliuoti jau egzistuojanèiø struktûrø, tokiø kaip technologinës platformos ar klasteriai. Unikalûs instituto kriterijai turës bûti jo dydis, privaloma trijø srièiø – moksliniø tyrimø, ðvietimo ir verslo – jungtis bei iðskirtinë kompetencija. Europos technologijø instituto idëjà 2005-øjø vasará pirmà kartà iðkëlë Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso. Jis iðsakë susirûpinimà lëta þiniø ekonomikos procesø eiga, nepakankamai veiksmingais moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros rezultatais ir jø panaudojimu ûkio konkurencingumui didinti. J.M. Barroso nuomone, institutas galëtø bûti svarbus kompleksinës strategijos, sutelkianèios þinias ir inovacijas ekonominiam proverþiui laiduoti, elementas. Alma VIJEIKYTË Ðvietimo ir mokslo ministerijos ryðiø su visuomene skyriaus vyresnioji specialistë
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

3 pav. Pirmoji vëjo jëgainë Vydmantuose

11

Visame pasaulyje rûpinamasi aplinkos apsauga. Kasmet keliami vis grieþtesni reikalavimai oro, vandens, grunto kokybei, kenksmingø medþiagø iðmetimui bei tarðos ðaltiniø nustatymui. Taèiau aplinkosaugos padëtis pasaulyje nuolat blogëja. Didelá rûpestá kelia ne tik transporto priemoniø ar energetikos ámoniø iðmetamos kenksmingos medþiagos, bet ir kenksmingø atliekø ir produktø kaupimas, laikymas bei netinkamas naikinimas.

Ðiuo metu Lietuvoje yra sukaupti dideli kiekiai ávairiø kenksmingø medþiagø ir atliekø: tai uþdrausti ir netinkami naudoti pesticidai, pasenæ medikamentai, preparatai, cheminës medþiagos ir tara, pramonës ámoniø atliekos ir kt. Netvarkingai laikomos medþiagos gali susimaiðyti ir reaguoti. Dël to kyla nemaþai gaisrø ir sprogimø. Daugelis organiniø atliekø, kuriø sudëtyje yra Cl, F, P Hg, savaime skyla , ir sudaro naujas toksines medþiagas. Tokiø medþiagø laikymas kelia didþiulæ grësmæ gamtai ir þmonëms, todël labai svarbu, kad Lietuvoje kuo greièiau bûtø ádiegtos naujos technologijos, garantuojanèios saugø kenksmingø medþiagø neutralizavimà ar visiðkà jø sunaikinimà. Ið daugybës pavojingø atliekø (PA) nukenksminimo metodø patys tinkamiausi ir efektyviausi yra terminiai. Universaliausias ir patikimiausias ið jø – liepsninis metodas (atliekø deginimas). PA terminio skaidymo efektyvumas priklauso nuo temperatûros ir medþiagos buvimo reaguojanèioje aplinkoje laiko.

Kenksmingø medþiagø aukðtatemperatûrëje aplinkoje
Dr. Vitas VALINÈIUS, dr. Pranas VALATKEVIÈIUS
o kuro sànaudas – 20–60 procentø. Á termokataliziná reaktoriø tiekiamø nukenksminamø dujø temperatûra turi bûti ne þemesnë uþ oksidavimosi pradþios temperatûrà. Termokataliziniai neutralizatoriai naudojami maþiau negu kiti terminiai metodai, nes didþiausia katalizatoriø darbo temperatûra daþnai bûna 800–850 oC. Jeigu degiøjø komponentø koncentracija atliekose yra didelë, tai degimo temperatûra gali gerokai pakilti ir katalizatorius gali perdegti. Pirolizë – medþiagø kaitinimas ir skaidymas be oro. Priklausomai nuo temperatûros, skiriama þemos (450–550 oC), vidutinës (iki 800 oC) ir aukštos (daugiau kaip 900 oC) temperatûros pirolizë. Pirolizës proceso metu vyksta endoterminiai ir egzoterminiai procesai ir gaunami ávairios sudëties produktai. Pirolizës reaktoriai yra dviejø tipø: iðorinio ir vidinio kaitinimo. Iðorinio kaitinimo reaktoriuje ðiluma perduodama per sienelæ ir ðildymo intensyvumas ya nedidelis (apie 120 kg/h×m2). Vidinio kaitinimo reaktoriuje šiluma perduodama puèiant per þaliavos sluoksná atskirame árenginyje ákaitintas dujas. Ðiuo atveju þaliavos kaitinimo intensyvumas siekia iki 500 kg/h×m2. Atliekø dujinimas vyksta, kai á degiàsias atliekas puèiamas oras, deguonis, vandens garas arba jø miðiniai. Taip atliekos kaitinamos, ið dalies deginamos ir dujinamos. Dujø generatorius – tai vertikali ðachta, á kurià ið virðaus tiekiamas kietas kuras (atliekos), o ið apaèios – oras. Puèiant á generatoriaus ðachtà orà, virðuje iðteka maþo kaloringumo (3,5– 6,5 MJ/nm3) generatorinës dujos. Deginimui jos netinka, nes jose gausu ba-

neutralizavimas
lastiniø dujø (apie 47 proc. azoto). Puèiant á atliekas deguonies ir vandens garø miðiná, gaunamos gerokai kaloringesnës dujos (iki 16 MJ/nm3). Ið dalies degant kurui, reaktoriuje temperatûra pakyla iki 1500oC ir susidaro sintetinës dujos (CO+H2), kurios gali bûti naudojamos kaip energetinis ir technologinis kuras. Dujinant á atmosferà maþiau iðmetama pelenø ir sieros junginiø. Atliekø deginimas (liepsninis metodas), palyginti su kitais terminiais metodais, yra pats efektyviausias, universaliausias, patikimiausias ir populiariausias. Metodo esmë – atliekose esanèiø deganèiø medþiagø oksidavimas arba nedeganèiø medþiagø apdorojimas aukðtos (aukðtesnës kaip 1000 oC) temperatûros kuro degimo produktais. Pavojingos medþiagos oksiduojamos, termiðkai skaidomos ir paverèiamos á netoksiðkas dujines (CO2, H2O, N2) ir kietas medþiagas (metalo oksidus, druskas). Deginimo privalumai yra ðie: 75 proc. sumaþëja atliekø svoris ir 90 proc. tûris; sunaikinama dauguma organiniø junginiø; atsiranda galimybë utilizuoti energijà; likusios toksinës medþiagos ir metalai sukoncentruojami pelenuose, kuriuos lengva transportuoti ir apdoroti.

Terminiai atliekø nukenksminimo metodai
Þematemperatûrë oksidacija – tai skystos fazës oksidavimas (ðlapias deginimas), naudojamas skystoms atliekoms apdoroti. Metodo esmë – sudëtingø ar elementariø organiniø junginiø oksidavimas deguonimi esant 150–350 oC ir 2–30 MPa slëgiui. Ðiuo metodu valomi nuotekø vandenys. Intensyvus skystos fazës oksidavimas vyksta dël didelës vandenyje iðtirpusio deguonies koncentracijos. Metodas turi trûkumø: brangus, didelë árengimø korozija; ant ðilumokaièiø pavirðiø susidaro nuosëdos; ne iki galo oksiduojasi kai kurios cheminës medþiagos. Heterogeninës katalizës metodas naudojamas dujinëms atliekoms nukenksminti, maþinant kenksmingø komponentø oksidavimo temperatûrà. Taip sumaþëja procesui reikalingo kuro kiekis. Katalizatoriais neutralizacijos temperatûrà galima sumaþinti iki 300–500 oC,

Plazminis PA nukenksminimas
Plazminis metodas naudojamas visø rûðiø atliekoms nukenksminti. Jeigu deginant atliekas temperatûra bûna þemesnë nei 1300-1500 oC, ið chloro organiniø junginiø gali susidaryti naujos toksinës medþiagos, tokios kaip dioksinai, furanai ir kitos, kurios yra daug nuodingesnës uþ pirminá produktà. Dioksinai – tai visas paketas labai nuodingø organiniø junginiø su chloru, vadinamø aromatiniais eteriais. Ið þinomø 75 dioksinø ir 135 furanø izomerø 17 yra ypaè nuodingi. Pavojingiausi ið jø yra 2,3,7,8 tetrachlordibenzo-dioksinas ir 2,3,7,8

12

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

1 pav. LEI pavojingø atliekø neutralizavimo árenginys (kairëje) su veikianèiu pastovios srovës linijiniu plazmos generatoriumi (deðinëje)

tetrachlordibenzofuranas. Jø leistina norma yra nustatyta tik 0,1 ng/m3. Norint visiðkai suskaidyti PA, temperatûrà reikia pakelti daugiau kaip 1800 oC ir joje medþiagà iðlaikyti 3–4 sekundes. Á plazmocheminá reaktoriø leidþiami ávairiø dujø (oro, vandenilio, vandens garo ir kt.) srautai, ákaitinti plazmotrone iki 3000-4000 K. Nauji, technologiðkai paþangûs plazminiai árenginiai gali deginti visø rûðiø PA ir kenksmingas medþiagas neterðdami aplinkos, o deginimo procesas gali bûti panaudojamas energijos gamybai. Atliekø molekulës skaidomos á atomus, radikalus, elektronus ir teigiamus jonus. Plazmai auðtant, susidaro paprastos netoksiðkos medþiagos. Manoma, kad medþiagø nukenksminimo efektyvumas plazmos sraute siekia 99,99 procento. Taigi metodas labai efektyvus, taèiau brangus, todël já rekomenduojama naudoti nukenksminti PA, kai nëra galimybiø jas deginti. Á tokiø atliekø sàraðà patenka chloro organiniø junginiø turinèios medþiagos, gyvsidabrio ir fenolio preparatai, maþai radioaktyvios ir kt. atliekos. Vykstant plazminiams procesams, ið PA galima gauti ir daug naudingø cheminiø medþiagø bei junginiø. Pvz., keièiant chlorangliavandeniliø sudëtá pirolizës dujose, buvo gaunami ávairûs acetileno ir chloro vandenilio kiekiai. JunDujø atsiurbimas Skruberis PA Reaktorius

Ðlakas

Plazmos generatorius

Vandens rezervuaras Siurblys

2 pav. Supaprastinta ávairiø PA plazminio perdirbimo árenginio su tûriniu reaktoriumi schema

giant chloro vandenilá su vandeniu, gaunama 33–34 proc. koncentracijos druskos rûgðtis. Perdirbant organinius junginius (polipropilenà, polietilenà, kaprolaktanà ir kitus) vandens garo plazmoje, gauta 25–35 proc. (tûrio) CO ir 40– 55 proc. (tûrio) vandenilio. Jeigu santykis C/O=1, tai daugiau kaip 1300 K praktiškai visa þaliava pereina á sintetines dujas (CO+H2). Ðiuo atveju taip pat gauti nedideli kiekiai metano, acetileno, anglies dvideginio ir vandens garø. Taèiau svarbiausia, kad, naudojant aukðtatemperatûrës pirolizës procesà organiniø atliekø perdirbimui, gaunamos sintetinës dujos, prisotintos vandenilio, kurias galima naudoti kaip kurà katiluose, ðilumokaièiuose ir kuro elementuose. Ávairioms gumoms, plastmasës ar celiuliozës atliekoms su radioaktyviomis priemaiðomis utilizuoti taip pat pravartu naudoti plazminá metodà su specialiai tam skirtu plazmocheminiu reaktoriumi. Toks reaktorius susideda ið auðinamo korpuso, kuriame ámontuotas plazmotronas, árangos utilizuojamai medþiagai ir balastui tiekti, lydalo ir dujø iðleidimo angos. Plazmotronas veikia argono arba argono ir deguonies mišinio aplinkoje, jo anodas pagamintas iš molibdeno. Skaidant kai kurias toksines medþiagas, pvz., chlororganines atliekas, reikia naudoti vandenilá. Siûloma naudoti vandens garo plazmà, nes daugiau kaip 1000 oC vandens garas su organinëmis medþiagomis sudaro sintetines dujas (CO+H2). Susidaræs vandenilis jungiasi su chloru, ir HCl sëkmingai galima atskirti skruberiuose. Todël tikslinga bûtø pagaminti vandens garo plazmotronà ir iðtirti jo galimybes skaidyti organines madþiagas. Reikia pabrëþti, kad organiniø medþiagø terminis skaidymas oro plazmoje – egzoterminis procesas, o skaidymas vandens garo plazmoje – endoterminis. Todël vandens garo temperatûra yra daug aukðtesnë negu ta, kuriai esant vyksta skilimo reakcijos. PA nukenksminimo technologijose ypaè svarbus medicininiø atliekø apdorojimas. Saugiai sunaikinti medicinos atliekas (pasenusius medikamentus, vienkartinio naudojimo ðvirkðtus, plastikinius

árankius, patologines atliekas, tarà ir kt.) ámanoma tik vykstant aukðtatemperatûrës (plazminës) pirolizës procesui. Plazminis metodas jau naudojamas daugelyje pasaulio ðaliø. Intensyviai dirbama visose iðsivysèiusiose (JAV, Prancûzija, Vokietija, Ðveicarija, Australija, Japonija ir kt.) ir daugelyje besivystanèiø (Indija, Singapûras, Kinija ir t.t.) ðaliø. Medicinos atliekas ið ligoniniø, dantø klinikø bei kitø sveikatos centrø surenka ir termiðkai perdirba apie 1330 stambiø kompanijø. Dauguma jø – JAV, Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje, Japonijoje ir Rusijoje. Ðie darbai vyksta JAV, Kanadoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje, Didþiojoje Britanijoje, Australijoje. Beveik visos kaimyninës ðalys (Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija) taip pat pradeda ágyvendinti ypaè kenksmingø atliekø nukenksminimo plazmos aplinkoje technologijas. Kai kurios jø (Lenkija, Baltarusija) jau turi konkreèiø projektø ir pasirengusios juos vykdyti.

Plazminio pavojingø medþiagø nukenksminimo perspektyvos Lietuvoje
Dauguma kenksmingø buitiniø ir medicinos atliekø sëkmingai neutralizuojamos áprastinëse krosnyse, tokiose kaip cemento, koksavimo ar fosforo tràðø gamybos. Taèiau ámonei, deginanèiai atliekas ir toksines medþiagas, papildoma árenginiø rekonstrukcija ir eksploatacija reikalauja daug iðlaidø ir duoda nedidelá pelnà, o procesas nëra visiðkai ekologiðkai ðvarus. Be to, tokiai ámonei yra bûtina brangi áranga, aplinkos monitoringo aparatûra ir valdymas, todël visais atþvilgiais naudingiau yra kurti atskiras PA neutralizavimo ámones, turinèias specializuotà árangà ir technologijas. Lietuvoje PA destrukcijai tikslinga naudoti plazmines technologijas, nes jomis pasiekiamas daug geresnis rezultatas, procesas ekologiðkai ðvarus, nors ir iðauga jo savikaina. Lietuvoje kurti ir eksploatuoti plazminius árenginius potencialios galimybës yra visiðkai realios. Suvienijus Lietuvos plazminës technikos specialistø ir chemikø pajëgas, galima sumodeliuoti eksperimentinæ sistemà, atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus, suprojektuoti ir pagaminti pramoniná plazminá PA neutralizavimo árenginá. Taèiau tam reikia pakankamo Lietuvos Vyriausybës dëmesio ir paramos, o to nuolat stokojama. Kaip pavyzdá galima paminëti ðiuos faktus. Jau pirmaisiais nepriklausomybës metais (1991) Lietuvos energetikos instituto (LEI) Plazminiø technologijø laboratorijos darbuotojai siûlë Lietuvos aplinkos ministerijai suprojektuoti ir pagaminti mobilø plazminá kenksmingø atliekø ir
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

13

Ðalies vandens energijos naudojimo puoselëtojams akademikams prof. Steponui

Uþtvenktos upës: nauda ar
Prof. habil. dr. Petras PUNYS
Lietuvos þemës ûkio universitetas

Doc. dr. Bronislovas RUPLYS
Lietuvos þemës ûkio universitetas

Habil. dr. Jonas JABLONSKIS
Lietuvos energetikos institutas

Apie uþtvankas ir tvenkinius
Maþdaug prieð 8000 metø Artimuosiuose Rytuose pradëta drëkinti þemes. Tam reikëjo uþtvankø upiø ir upeliø vandeniui patvenkti, kad bûtø galima já savitaka nukreipti á drëkinamus laukus. Tvenkiniai padëdavo tiekti vandená pagal þemës ûkio kultûrø reikmes. Pirmosios uþtvankos, be abejo, buvo primityvios, maþos ir nepatikimos, jas daþnai iðardydavo potvyniø vandenys. Taèiau ilgainiui uþtvankø statybos patirtis kaupësi, atsirado galimybë statyti ir didesnes uþtvankas, árengti didesnius tvenkinius. Pirmàja reikðminga senovës uþtvanka laikoma maþdaug prieð 4600 metø pastatyta Saad-el-Kafaros þemiø uþtvanka Egipte. Maþdaug tuo paèiu metu kaip ir Artimuosiuose Rytuose þemiø drëkinimas, uþtvankø statyba ir tvenkiniø sudarymas plëtësi Indijoje, Ðri Lankoje, kiek vëliau Kinijoje bei Europoje. Èia ypaè pasiþymëjo romënai, kûrybingai perimdami Ro-

mos imperijai priklausanèiø Artimøjø Rytø bei Ðiaurës Afrikos gyventojø patirtá. Kanalais, grioviais, uþtvankomis bei tvenkiniais pagrásta þemiø drëkinimo sistema ir dël to labai iðaugæs jos efektyvumas davë didþiulá impulsà pirmykðtei þmoniø bendruomenei plëtotis visomis paþangos kryptimis. Ðiam þmonijos plëtros etapui apibûdinti labai tinka JAV vokieèio istoriko K.A.Wittfogelio 1957 m. pasiûlytas terminas „hidraulinë civilizacija“ (hydraulic civilizacition). Ði civilizacija pagrindë ir Graikijos, ir Romos civilizacijas. Patvenktø upiø vanduo naudojamas drëkinti didumai ið 277 mln. hektarø drëkinamø þemiø, kurios sudaro apie 18 proc. ariamø þemiø, bet pateikia apie 30 proc. þemës ûkio produkcijos ir sudaro þmonijos mitybos bazæ. Patvenktø upiø vandená naudoja hidroelektrinës, kuriø galia yra 746 mln. kilovatø ir kurios pagamina apie 20 proc. visos elektros energijos. Dar 119 mln. kilovatø galios hidroelektriniø statoma, o 326 ... 446 mln. kilovatø galios hidroelektriniø numatoma statyti.

O dar kiek patvenktø upiø vandens tiekiama buities, pramonës, þuvininkystës ir kitoms reikmëms! Upiø patvenkimas daugeliu atvejø ið esmës pagerina laivybos, miðko plukdymo sàlygas. Tvenkiniai tampa intensyvios þuvininkystës, turizmo, rekreacijos objektais, kraðtovaizdþio puoðmenomis, ðalies gynybos atraminiais punktais. Lietuvoje vandens malûnas pirmà kartà paminëtas XIII a. „Livonijos kronikoje“. XIV a. jø jau bûta nemaþai. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Jogailos 1387 m. vasario 17 d. raðte apie dovanas Vilniaus vyskupui raðoma: „...mes duodame su visais kaimais, ...eþerais ir tvenkiniais, ...malûnais, vandenimis ir jø srovëmis...“. XVI–XVIII a. vandens malûnø jau daug buvo – tai liudija ávestas malûnø mokestis. Vandens malûnø plëtra buvo susijusi su uþtvankø statyba, tvenkiniø árengimu. XVII a. buvo pastatyta viena stambesniø Birþø uþtvanka. Jos tvenkinys, dabar vadinamas Ðirvenos eþeru, saugojo Birþø pilá, o tvenkinio vanduo suko vandens ratus. 1901 m. buvo árengta pirmoji hidroelektrinë (HE) Virvytës upëje Sukonèiuose. XX a. 4-àjá deðimtmetá hidroenergetikos ámoniø (su vandens ratais bei hidroturbinomis) buvo 640, jø bendroji galia siekë apie 9000 kilovatø. 1941–1944 m. per Antràjá pasauliná karà daug vandens jëgainiø buvo sugriauta – 1948 m. jø veikë tik 335. Iki 1960 m. gana sparèiai buvo statomos maþosios HE (MHE), pradëta ir uþbaigta iki ðiol galingiausios Lietuvoje (101 MW galios) Kauno HE statyba. Po

pesticidø naikinimo árenginá, kurio privalumai akivaizdûs: nedideli matmenys, mobilus. Já galima eksploatuoti pavojingø medþiagø dislokacijos vietoje (prie sandëliø ar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir visur, kur yra galimybë tiekti árenginiui trifazæ elektros srovæ ir vandená). Prieð gaminant árenginá, reikëjo sukurti jo modelá ir atlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertinti árenginio charakteristikas, galimybes, monitoringà, ekonomiðkumà ir t.t. Tuometiniai ministerijos vadovai mokslininkø paslaugø atsisakë, motyvuodami tuo, kad negalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o panaðø árenginá jie nupirksià uþsienyje. Taèiau tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet

paprasèiausias terminio atliekø neutralizavimo árenginys, uþsienyje kainavæs apie 3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûti pagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau (1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkai kreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pasiûlymai buvo atmesti dël lëðø stygiaus bei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo ir sandëliavimo galimybëms. Kaþkodël buvo manoma, kad geriau per metus skirti po porà milijonø litø pesticidams saugoti ir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti. Dabartiniai Aplinkos ministerijos vadovai sako, kad finansuoti moksliniø tyrimø ir projektø nëra galimybës, taèiau tai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël

2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvo pateiktas LEI pasiûlymas sukurti modernø PA neutralizavimo metodà. Jo esmë ta, kad, realizuojant procesà tûriniame reaktoriuje, vienu metu skirtingais laiko tarpais naudojami du arba keli apdorojimo metodai: plazminis-pirolizinis, liepsninis arba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio ministerijos vadovai pasiûlytu projektu nesusidomëjo, nes jiems kur kas labiau rûpi, kaip „susisteminti esamus paþangiausius pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“ arba „parengti pavojingø atliekø tvarkymo techniná/technologiná þinynà“, negu konkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA. Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado

14

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Kolupailai (1892–1964) ir prof. Juozui Burneikiui (1931–2005) atminti

netektys?
1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo statomos ðiluminës, o vëliau – ir atominë Ignalinos elektrinë. MHE statyba ir net esamø naudojimas tapo nerentabilus. Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990 m. jø veikë tik 12. 1970–1990 m. atliekant þemiø drëgmës reguliavimo ir kultûrinimo darbus (melioracija), buvo pastatyta daugiau kaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þuvininkystei, erozijai valdyti, aplinkai pagraþinti, rekreacijai ir þemëms drëkinti. 1978–2004 m. buvo pastatyta Kruonio HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagregatø galia – apie 800 MW (megavatø), t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE. Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvus MHE atstatymas, naujø statyba. Dabar veikia 75 MHE.

Uþtvankø statybos teisiø bruoþai
Pasaulis Vandens ir aplinkos darniojo naudojimo pagrindai buvo suformuluoti tarptautinëje Dublino konferencijoje 1992 metais. Darniosios plëtros pamatai buvo pa-

dëti Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiausiojo lygio konferencijoje 1992 m., o 2002 m. – pagrásti analogiðkoje Johanesburgo konferencijoje. Jose vandensaugos, uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip energijos gamyba, þemës ûkio gamybos intensyvinimas ir kt. buvo aiðkiai ávardytos. Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vandenø forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taip pat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandens ûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai. Atlikta analizë rodo, kad absoliuèioje daugumoje deklaracijø ir susitarimø nei uþtvankø, nei HE statyba nëra draudþiama valstybiniu mastu. Prieðingai, daugeliu atvejø skatinama. Ypatingas dëmesys skiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþtvankø statyba, tvenkiniai gali padëti greitai pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpinti vandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, gaminti pigià ir ðvarià elektros energijà. Jungtiniø Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrëþiamas bado ir skurdo likvidavimas, o vandens problemø sprendimas yra esminis veiksnys, padedantis greièiausiai panaikinti ðias þmonijos blogybes. Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjø uþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankø komisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosiomis laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip

15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø problemiðkesnës yra uþtvankos, skirtos didelëms vandens saugykloms, kuriø plotai siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadratiniø kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra). Didþiuliø uþtvankø planavimui ir projektavimui Pasaulio Banko remiama Pasaulinë uþtvankø komisija (PUK) 2000 m. savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 strateginius prioritetus, o juose 26 nurodymus (gudelines). Á PUK ataskaità gana palankiai paþvelgë aplinkosaugos bei kai kurios kitos þinybos ir organizacijos. Taèiau jà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmingiausios) hidroenergetikos specialistai (maþosios HE atstovai á tai visai nereagavo) bei kitø vandens ûkio ðakø profesionalai. Atskleistas niekuo nepagrástas PUK sudarymo principas, jos veiklos pobûdis. Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra nerealûs, klaidinantys ir todël stabdys besivystanèiø ðaliø ekonomikos bei gyvenimo kokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasaulio Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozicijos. Dabar pateikiamos labiau subalansuotos rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarptautinës hidroenergijos asociacijos (THA) „Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvarumo ávertinimo protokolas“ (2006). Lietuva Pagrindinis teisës dokumentas, reglamentuojantis uþtvankø statybà – Lietuvos Respublikos (LR) Vandens ástatymas. Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos ir jø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikos statiniai) statomi vandens telkiniuose vandens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai nuo þalingo vandens poveikio saugoti, hidroenergetikai bei kitoms reikmëms. Draudþiama statyti uþtvankas saugomø þuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse ar jø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas paskutiná sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti

1 pav. Saugomø upiø tinklas: kairëje – prieð uþtvankø statybos draudimà; deðinëje – paskelbus uþtvankø statybos draudimà (situacija iki 2004 09 10)

keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirkti PA naikinimo technologijas ir árenginius uþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos ne vienà milijonà. Aiðku, kad daug naudingiau kurti ir realizuoti savas technologijas ir panaudoti savo ðalies moksliná potencialà, negu ieðkoti technologijø uþsienyje ir tam skirti didþiules lëðas. Nepaisant sunkumø ir dëmesio stokos, LEI Plazminiø technologijø sektoriaus darbuotojø iniciatyva buvo sukurtas plazminis árenginys, kurá sudaro plazmos generatorius, srovinis reaktorius, auðinimo, þaliavos tiekimo, matavimo, kontrolës bei valdymo sistemos (1 pav.). Tai eksperimentinis árenginys skystoms ir kie-

toms (birioms) PA neutralizuoti. Plazmocheminio reaktoriaus vidinis pavirðius padengtas aliuminio ir cirkonio oksidø iðkloja, kurios storis 23 mm, prie reaktoriaus prijungtas 40 kW galios plazmos generatorius. Srovinis plazmocheminis reaktorius turi trûkumø (pvz., sunku gerai panaudoti procesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevienodas medþiagos ákaitinimo laipsnis pagal reaktoriaus skersmená arba nevienodas medþiagos dislokacijos laikas reaktoriaus centrinëje dalyje ir periferijoje), todël ateityje numatyta suprojektuoti ir pagaminti naujà árenginá su plazmocheminiu tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais

plazmos generatoriais. Tokiame árenginyje, kurio schema pavaizduota 2 pav., tinkamai sureguliavus reaguojanèiø medþiagø ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus egzoterminiø reakcijø ðilumà, galima pasiekti didelá naðumà. Kadangi sistemoje naudojamas plazmos generatorius ir tûrinis reaktorius, todël galima apdoroti ir iðgauti energijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5 proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalais ar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþterðtas dumblas, maþai radioaktyvios medþiagos ir kt.). Apraðytus eksperimentinius árenginius ateityje galima paversti pramoniniais ir sëkmingai naudoti Lietuvos PA apdorojimo ámonëse.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

15

uþtvankas Nemuno upëje bei ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse. Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðà tvirtina Vyriausybë“. Ðis ástatymo pakeitimas buvo inicijuotas jau baigiant planuojamos Alytaus HE ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimà, kuriam buvo suteiktas oficialus leidimas, o pakeitus ástatymà – anuliuotas. Priimta 14 straipsnio pataisa visiðkai nubraukia Seimo anksèiau patvirtintas Nacionalinës Energetikos strategijos nuostatas dël Nemuno ir Neries panaudojimo hidroenergetikai, iðkreipia LR Saugomø teritorijø ástatymà, kuris draudþia uþtvankø ir kitø hidrotechnikos statiniø statybà tik draustiniuose, kartu nurodydamas galimas iðimtis. Aplinkos ministerijoje parengtas „ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðas“, nepaisant argumentuotø Lietuvos mokslø akademijos, energetikos, verslo, visuomenës atstovø prieðtaravimø, apëmë kone visas svarbiausias Lietuvos upes. Draudimo teisinis pagrindas – ES vandensaugos, buveiniø apsaugos direktyvos, konvencijos ir rekomendacijos þuvø iðtekliams atkurti, saugomoms teritorijoms iðplësti atsiþvelgiant á ES reikalavimus. Visos didelës ir didesnës upës (Nemunas, Neris, Merkys, Minija ir kt.) yra uþdraustos iðtisai (1 pav.). Ðie draudimai nepagrásti jokiais objektyviais moksliniais tyrimais ar praktine patirtimi, neatsiþvelgta nei á uþtvankø dydá, nei á vietos sàlygas ar jø poveikio aplinkai ðvelninanèias priemones. Jie prieðtarauja tarptautinës uþtvankø, hidroenergetikos plëtros teisës normoms, visiðkai ignoruojama teisë analizuoti kiekvienà upës ar jos ruoþo panaudojimo ir apsaugos atvejá atskirai, taikant poveikio aplinkai vertinimà, o tai reglamentuoja LR Planuojamos ûkinës veiklos poveikio aplinkai vertinimo ástatymas. Teisybës dëlei bûtina paminëti, kad Latvijoje (2001) buvo uþdrausta tvenkti daugelá maþø upiø. Upiø, draudþiamø tvenkti, yra Prancûzijoje, Suomijoje. Taèiau tai pavienës upës ar jø ruoþai, o ne iðtisi upynai.

resø grupiø balsas, kurio nepaisyti negalima. Taèiau, kaip rodo tarptautinë patirtis, pastaraisiais deðimtmeèiais visuomenës vardu daþnai manipuliuoja siaurø interesø grupelës, siekianèios asmeniniø tikslø, ignoruojanèios bet kokià ûkinæ plëtrà. Jø credo nusakomas trumpiniu BANANA (Build Absolutely Nothing Anywere Near Anything – nestatyti absoliuèiai nieko niekur prie nieko). Ádomiausia, kad tokiø organizacijø bûstinës yra labiausiai iðsivysèiusiose ðalyse, o jø destrukcinë veikla uþtvankø statybos atþvilgiu pasireiðkia skurdþiausiose ir besivystanèiose pasaulio ðalyse. Pasaulis 1. Turtinga ir aukðta technine kultûra pasiþyminti Austrija ið savo upiø tenkina daugiau kaip 65 proc. elektros energijos poreikio. 1998 m. buvo pastatyta paskutinë uþtvanka ið 11 aukðèiau Vienos miesto esanèiø Freudenau HE, kuri pagerino laivybos sàlygas Dunojuje, suvaldë erozijà (galia daugiau kaip 2 kartus didesnë uþ Kauno HE, o aukðtis perpus maþesnis). Jos statyba nuo sumanymo truko 18 metø, nes „þaliøjø“ organizacijos tam prieðinosi. Sprendimà jà statyti lëmë ne ðios organizacijos ar politikai, bet Vienos miesto gyventojø referendumas, ið kuriø 71 proc. pritarë Dunojaus patvenkimui Austrijos sostinëje. 2. Norvegija vadinama „hidroenergetikos namais“, nes beveik 100 proc. apsirûpina HE gaunama elektros energija. Taèiau HE plëtra nebuvo roþëmis klota – valstybë prievarta iðkeldindavo gyventojus ið tvenkiamø vietoviø, beveik nekreipdavo dëmesio á interesø grupiø protestus. Vienas ið kontroversiðkø atvejø buvo Altos upës panaudojimas HE. Jis, trukæs 1968–1987 m., ðaliai suteikë 0,5 proc. papildomos elektros energijos. Nepaisant to, kad Norvegijos parlamentas buvo suteikæs licencijà ðios upës tvenkimui (1978), vyko didþiuliai visuomenës protestai, kuriø prieðakyje buvo akademinë bendruomenë. Ji gynë vietos gyventojø, maþos tautelës – samø (lapiø), kuriø apie 400 turëjo bûti iðkelti ið uþtvindomos zonos, interesus ir aplinkosaugos interesus. Ið abiejø konfliktuojanèiø pusiø buvo prieita net iki brutaliø veiksmø. Konflikto prieþastis buvo dialogo tarp interesø grupiø nebuvimas. Beje, uþbaigus ðá konfliktà laimëjo abi pusës: samø tautelë ágijo dideles teises, vietos savivalda, vykstant HE statybai, ekonomiðkai sustiprëjo. Norvegijoje dar tebestatomos HE. 3. 1977 m. Vengrija ir Slovakija (tuo metu Èekoslovakija) susitarë bendrai panaudoti Dunojaus ruoþà nuo Bratislavos iki Budapeðto hidroenergetikai ir laivybai (Gabèikovo–Nagymaroso ruoþo hidro-

Visuomenës poþiûris á tvenkiamas upes, hidroenergetikà
Uþtvankos bûtinos þmogaus ûkiniams tikslams tenkinti. Ið tø tikslø energijos gamyba yra viena pelningiausiø. Taip pat labai svarbu apsisaugoti nuo vandens þalingo poveikio. Uþtvankos, kaip ir kiti infrastruktûros projektai, ypaè didelës, niekada nebuvo lengvai statomos. Tai ne vien tik ilgam laikui, maþiausiai pusantro deðimtmeèio, ádëtos didelës lëðos, bet ir visuomenës bei kitø inte-

mazgai). Statyba buvo pradëta, taèiau 1989 m. Vengrija, spaudþiant „þaliøjø organizacijoms“, sustabdë darbus savo upës ruoþe. Kaltinimai, tiesiog iðlauþti ið pirðto, buvo tokie: bus paþeistas gëlo vandens tiekimas Budapeðtui, nukentës jo senamiestis, finansinë statybos naðta nepakeliama Vengrijos ekonomikai, dël vandens nukreipimo sumaþës Dunojaus vandeningumas ir kt. Nepaisant to, tuo metu ðis konfliktas buvo taikiai uþbaigtas iki subyrant socialistiniam lageriui. 1990 m. Vengrijoje ásigalëjus demokratijai ðis konfliktas ágijo naujà jëgà – ásijungë politikai, kurie pareikalavo visiðkai nutraukti projektà, nugriauti esamus statinius ir renatûralizuoti teritorijà. Taèiau Slovakija tæsë darbus savo teritorijoje, o ginèui iðspræsti abi ðalys kreipësi á Hagos Tarptautiná Teisingumo Teismà. Jo verdiktas – gráþti prie pradinio susitarimo, susitarti gera valia arba kompensuoti vienas kitam nuostolius – buvo paskelbtas 1997 metais. Taèiau Vengrija iki ðiol ignoruoja ðá nuosprendá. Taigi ðiame konflikte pralaimëjo abi ðalys, o laimëjo politikai. Ádomu tai, kad Slovakijos þalieji pasisakë uþ HE plëtrà, taèiau prieðinosi atominës elektrinës statybai. 4. Visai neseniai Kinija paleido paèios didþiausios pasaulyje – Trijø tarpekliø HE ant Jangdzës upës (galia 18 tûkst. MW, arba 6 kartus galingesnë uþ Ignalinos AE projektinæ galià) antros eilës hidroagregatus. Jos statybà, kuri turëtø bûti uþbaigta 2009 m., buvo mëginama visaip sutrukdyti, motyvuojant galima ekologine katastrofa upës aplinkai ir þmonëms. Taèiau ðalies vyriausybë buvo tvirtai nusistaèiusi ir savo tikslo neatsisakë. Didþiulis hidromazgas – tai ne tik elektros gamyba, bet ir laivyba, þemiø drëkinimas, apsauga nuo potvyniø. Iki tol apie 50 mln. þmoniø, gyvenanèiø palei upæ, nuolat kentëdavo nuo potvyniø, jø þûdavo deðimtys ir ðimtai tûkstanèiø. Tad ið vandeniu uþliejamos teritorijos (1084 km2) iðkeldintø apie 1,2 mln. þmoniø pasiaukojo kitø gerovei. Taèiau visuomenei emocijø proverþio niekas negali uþdrausti. 2006 m. Venecijos kino festivalyje nepriklausomo kinø reþisieriaus juosta „Natiurmortas“, pasakojanti apie ðios grandiozinës uþtvankos statybos poveiká paprastiems þmonëms, laimëjo aukðèiausià apdovanojimà. 5. 2002–2003 m. Islandija sprendë galvosûká – plëtoti aliuminio pramonæ ar saugoti unikalø kraðtovaizdá, iðpuoðtà geizeriais, vulkanais ir ledynais. Pramonei reikia daug elektros, kurià turëjo tiekti naujai suprojektuota 500 MW HE. Po ilgø debatø, visuomenës bruzdesio, net þymiø asmenø bado streiko valdþia leido statyti aliuminio lydymo gamyklà ir HE. Svaresnis argumentas buvo – daug nau-

16

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

jø darbo vietø. Islandams gamtosauga yra labai svarbi, taèiau jie mano, kad ûkio plëtra dël to neturëtø nukentëti. Ði ðalis turëtø tapti pirmàja pasaulio valstybe, nenaudosianèia naftos produktø! Lietuva Kaip jau minëta, pirmoji hidroelektrinë elektrai gaminti („vandens dinama“) Lietuvoje buvo pastatyta 1901 m. Virvytës upëje ties Sukonèiais. Deja, ði maþos galios elektros jëgainë iki ðiø dienø neiðliko. Nuo to laiko iki dabar maþøjø HE statyba iðgyveno didelius pakilimus ir nuopuolius, kuriuos lëmë ðalies ekonominë ir politinë situacija. Visuomenë toleravo jø statybà, ypatingø konfliktø nebuvo. Taèiau pastaraisiais metais gamtos sergëtojø vadovybë, kurios misijos vienas tikslø – puoselëti atsinaujinanèiàjà energijà – pradëjo neigiamai þiûrëti á jø plëtrà. Nemuno hidroenergijos panaudojimo problema iðkilo jau praëjusio ðimtmeèio pradþioje, siekiant iðsiaiðkinti HE statybos galimybes Birðtono kilpos rajone. Ðiø tyrimø pradininkai buvo Rusijos tyrëjai (1909), vadovaujami prof. J.Merèingo (kilusio ið Lietuvos). Toliau ðiuos tyrimus tæsë prof. S.Kolupaila, inþ. J.Smilgevièius ir kt. To meto elektros, hidrotechnikos inþinieriai puoselëjo didþiules viltis pakinkyti Nemunà, Nerá elektros gamybai, pagerinti laivybos sàlygas. Geriausias pavyzdys jiems buvo Latvija, suge-

bëjusi pasistatyti Kegumo hidroelektrinæ (1939) ant Dauguvos, veikianèià iki ðiol. Vëliau, sovietø laikais, kaimynai latviai jà iðplëtë ir pasistatë dar dvi, iðkopdami á pirmaujanèias gretas pagal hidroenergetikos indëlá Europoje. Deja, tarpukariu šie projektai nebuvo ágyvendinti dël ásigalëjusio elektros gamybos monopolio. Apie tai liudija straipsnis, skelbtas „Naujojoje Romuvoje“ 1940 metais. „Apie Lietuvos elektrifikacijos sabotaþà“ … Keliolika metø Vyriausybë buvo átikinëjama, kad elektra reikalinga þmogui…, kad mes su Albanija esame daugiausiai atsilikæ elektros atþvilgiu Europoje… ….Kauno miesto apðvietimas buvo atiduotas belgø koncesininkams… Jie ir jø pakalikai ëmë stabdyti Turniðkiø HE (ant Neries) statybà…, kad garantuotø dabartiná ir bûsimà pelnà Kaune… Geros valios þmonëms buvo sunku kovoti su belgø kapitalu… Prof. S.Kolupaila gavo savaitæ areðto…, inþ. J.Smilgevièiui uþ „ðmeiþtà“ buvo iðkelta byla… áspëtas, kad neruoðtø HE projektø…. 1951 m. Maskvos „Hidroenergoprojektas“ sudarë Nemuno upës kompleksinio panaudojimo schemà, pagal kurià ðalies teritorijoje buvo numatytos 5 didelës HE (Druskininkø, Alytaus, Birðtono, Kauno ir Jurbarko (Sovietsko). Planuota ne tik generuoti elektros energijà, bet ir sukurti giliavandená laivybos kelià, sujungiant Baltijos ir Juodàjà jûras. Pagal ðá

Lietuvos HE projektø iniciatoriai, opozicija ir pasekmës
Objektas, projekto iniciatoriai, metai Nemunas („Birðtono kilpa“) ir Neris (Turniðkës), prof. S.Kolupaila, J.Smilgevièius ir kt., 1922–1940. Nemunas (Birðtono HE, kurios tvenkinys uþlieja Punios ðilà), Maskvos „Hidroenergoprojektas“ (1962–1967). Kruonio HAE, SSRS Vakarø energetikos sistema ir „Lietuvos energija“, 1988–1991. Maþosios hidroelektrinës. Ûkio ministerija (atsakinga uþ atsinaujinanèiosios energijos naudojimà), privatûs investuotojai (2001–2004). Didelës hidroelektrinës – Nemunas ir Neris. Ûkio ministerija (atsakinga uþ atsinaujinanèiosios energijos naudojimà), privatûs investuotojai (2001–2004). Opozicija Elektros energijos gamybos monopolis Kaune (belgø koncesininkai ir jø vietininkai). Lietuvos inteligentija ir didelë dalis energetikos bei hidroinþinieriø. „Þalieji“, dalis visuomenës, uþsienio tautieèiø, mokslininkø (iðskyrus energetikos ir hidroinþinierius). Tarptautinë (Koalicija uþ ðvarià Baltijà), vietos „þaliøjø“ organizacija, Aplinkos ministerija, Seimas, Vyriausybë. 2001–2005 m. kadencijos Seimas, Aplinkos ministerija (teisës aktai, besàlygiðkai draudþiantys dideliø upiø tvenkimà), naftos, dujø, angliø ir kito iðkastinio kuro importuotojai. Pasekmës Nieko nepastatyta.

Atsisakyta. Pasiûlyta alternatyva: Kruonio HAE.

Sutrukdyta statyba (iki šiol nebaigta), dideli nuostoliai. Maþieji hidroenergijos iðtekliai sumaþinti apie 2,5 karto ir lyginamàja verte yra vieni maþiausiø ES ðalyse, kai vertinami aplinkosauginiai suvarþymai*. Didþiøjø hidroenergijos iðtekliø visai neliko. Ðalis netenka maþiausiai 10 proc. „þaliosios elektros“, kurià pakeièia importuojamà iðkastiná kurà naudojanèios ðiluminës elektrinës*.

* Kartu yra neigiamas poveikis laivybai, vandens rekreacijai, paveldo atstatymui ir kt.

planà Nemune buvo pastatyta tik viena – Kauno HE ir laivybos uostas su aukðta krantine Kauno mieste. Vëliau Maskvos projektuotojai pasiûlë vienà sustambintà vagos tipo Birðtono HE, apimanèià visà Nemuno vidurupá iki Druskininkø. Nors energetiðkai ir áspûdinga – daugiau kaip 6 kartus galingesnë nei Kauno HE (650 MW galios), taèiau visiðkai nepriimtina dël to, kad bûtø uþlieta daug þemiø, maþdaug 2,5 karto daugiau nei Kauno HE ir du treèdaliai Punios ðilo. Ðis variantas pagrástai turëjo daug prieðininkø, tarp jø inteligentijos ir hidrotechnikø, ir nebuvo priimtas. Taèiau tokios gigantiðkos HE projektas, neatsiþvelgiant á aplinkà, diskreditavo visà Nemuno hidroenergetikà. Jai buvo pasiûlyta alternatyva – Kruonio HAE. Taèiau tuo laikotarpiu ir vëliau Latvijoje tokiems gigantiðkiems HE projektams Dauguvoje buvo tyliai pritarta (Rygos ir Plevenës HE , árengta galia 4 ir 8 kartus didesnë uþ Kauno HE). Visiðkai kito likimo sulaukë Kruonio HAE statyba 1989–1990 metais. „Þalieji berniukai“ malë á ðipulius energetikus ir hidroinþinierius, o jiems pritarë kai kurie solidûs mokslininkai – televizoriø ekranuose rankomis lauþydami statybvietës nuobirø betonà, prognozuodami nerealius Kauno mariø vandens bangø aukðèius, uþterðto dumblo pakëlimà ir ... siûlydami vietoj HAE ákurdinti anèiø veislynà. Net ir dabartinis aukðèiausias ðalies pareigûnas, buvæs JAV aplinkosaugos departamento vadovas, kuris matë ðilto ir ðalto toje supervalstybëje, taip pat palûþo – prisidëjo prie ðios antihidrotechniðkos isterijos. Tik viena galima pateisinti – vyko „dainuojanti revoliucija“. „Þaliøjø“ organizacija „Koalicija uþ ðvarià Baltijà“ (CCB), ásikûrusi Ðvedijoje ir veikianti Baltijos baseino regione, paskelbë ðio regiono ðaliø „raudonuosius taðkus“, kelianèius potencialià grësmæ gamtinei aplinkai. Lietuvoje tarp jø atsidûrë maþosios HE ir Bûtingës naftos terminalas (visiðkai nesulyginami dalykai). Kitoms ðalims nurodyti: Baltijos pajûrio uþstatymø paþeidimai (Latvija); radioaktyviøjø atliekø saugykla ir uosto akvatorijos gilinimas (Estija); upiø tarða nuotekomis ir naftos gavyba (Kaliningradas); oro uosto statyba ir Baltijos silkiø gaudymas (Ðvedija); naujo automobiliø tilto statyba (Vokietija). Vadinasi, Lietuvos maþosios HE, pasiþyminèios vienu maþiausiø potencialø Baltijos jûros regione (iðskyrus Estijà), yra labiausiai „prasikaltusios“ gamtosaugai. Paradoksalu, taèiau toje paèioje Ðvedijoje, kuri turi daugiau kaip 1600 maþøjø HE, suteikiami „þalieji sertifikatai“. Kalbësime atvirai. Dabartinë gamtos sergëtojø vadovybë yra asmeniðkai nuMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

17

siteikusi prieð naujø uþtvankø statybà, hidroenergetikos plëtrà, menkina jos indëlá. Bandoma átikinti, kad uþtvankos masiðkai griaunamos Prancûzijoje, Ðvedijoje, Danijoje, JAV, tad jø nereikëtø statyti ir mûsø ðalyje. Jø nuomone, „… pastarojoje ðalyje daugiausia jø pastatyta ir daugiausia nugriaunama – 465, numatyta dar keli tûkstanèiai …“. Taèiau, kaip rodo faktai, pra-

Praeito ðimtmeèio 8–9-àjá deðimtmeèiais veikë Ðeðupës upës apvandeninimo sistema. Ið patvenkto Dusios eþero tranzitu per Simno, Þuvinto eþerus, Dovinës upæ á Ðeðupæ patekdavo papildomi vandens kiekiai. Tuo metu Marijampolës cukraus fabrikas iðleisdavo daug terðalø á Ðeðupæ ir pagal to meto sampratà juos reikëdavo praskiesti. Buvo ge-

2 pav. Padvariø uþtvanka (Akmenos upë, Kretinga), prie kurios ásikûræs populiarus rekreacinis centras

ëjusá ðimtmetá JAV jø nugriauta maþiau nei 1 procentas. Be to, buvo griaunamos maþos, apleistos, netinkanèios elektros energijai gaminti. Kita vertus, uþtvankos yra civilinës inþinerijos statiniai, kuriø naudojimo laikas nëra begalinis (apie 100 metø). Visi puikiausiai þino apie senø pastatø griovimà didþiuosiuose miestuose. Vieðai pareiðkiama – tvenkiniai darko kraðtovaizdá, juose kaupiasi sunkieji metalai, uþtvankos kenkia vandens turizmui, jie uþneðami dumblu, kai prarandamos jø galimybës reguliuoti potvynius arba naudoti hidroenergetikoje. Visi šie klaidingi teiginiai buvo pakartoti buvusio Seimo (2004) dokumente, „pagrindþiant“ Vandens ástatymo 14 straipsnio pakeitimà dël draudimo Nemune ir daugelyje ðalies upiø, vertingø energetiniu atþvilgiu, statyti uþtvankas. Lentelëje pateikiama ðalies hidroenergetikos plëtros iniciatoriai, opozicija ir ið jos kylanèios pasekmës.

Aplinkosauginës ir rekreacinës paskirties tvenkiniai
Tvenkiniø vanduo naudojamas upiø vandeningumui padidinti sausros metu. Tai gerai þinomas bûdas ir mûsø ðalyje.

rinama Nevëþio upës, prie kurios ásikûræ du dideli pramoniniai miestai – Panevëþys ir Këdainiai, ekologinë bûklë. Ðiam tikslui 7-àjá deðimtmetá ant Ðventosios ties Kavarsku pastatyta uþtvanka, ties kuria susitvenkæs vanduo siurbline buvo pumpuojamas á Nevëþá. Ðiuo metu ðios sistemos nefunkcionuoja. 2006 m. sausas vidurvasaris labai iðsekino didelæ ðalies upiø dalá, vandens lygis buvo vienas þemiausiø, sàlygos vandens gyvûnijai tapo nepakeliamos. Jas gelbstint nuo visiðko iðdþiûvimo kai kuriose vietose buvo nuleidþiamas tvenkiniuose sukauptas vanduo. Deja, jo taip pat neuþteko. Kad ateityje taip neatsitiktø, bûtina iðtirti naujø vandens rezervø sudarymo galimybes, kurie apimtø upes ir eþerus sujungiant juos á vientisà vandens iðtekliø valdymo sistemà. Tendencingø ir vienpusiðkø vertinimø ið oponentø tenka iðgirsti ir apie Kauno HE. Esà ji uþterðusi ir praþudþiusi Nemunà, uþliejusi þemes, sunaikinusi þuvininkystæ, kraðtovaizdá ir pan. Dalis tiesos dël þemiø uþliejimo, trukdymo þuvininkystei, pertveriant upæ be þuvø tako ir navigacijos ðliuzo, èia yra. Yra ir kitø problemø. Tai þemiau HE suintensyvëjæ vandens lygio

svyravimai, paþemëjæs upës dugnas, prie kurio labai daug prisidëjo Nemuno þvyro kasëjai, besikaupiantis dumblas mariø pradþioje. Ðie procesai yra valdomi ir jø galima iðvengti arba sumaþinti juos iki minimumo. Didesnë problema – sausmeèiu pablogëjanti vandens saugyklos vandens kokybë ir sulaikomi terðalai, atkeliavæ ið aukðtupio. Taèiau Kauno HE iðgelbëjo Kurðiø marias nuo praþûties. Kita vertus, ne tvenkinio kaltë, kad terðalai jame kaupiasi. Tai civilizacijos rykðtë – vasaros metu bloga vandens kokybë Baltijos jûroje, Kurðiø mariose. Ironiðka, taèiau jose nëra në vieno tvenkinio. Kaip sako liaudies patarlë, „nëra to blogo, kas neiðeitø á gera“. Yra ásteigtas Kauno mariø regioninis parkas, saugomos vertingos paukðèiø ir þuvø rûðys, atsiveria nuostabus kraðtovaizdis. Kauno mariø pakranèiø zona tapo mëgstama kaunieèiø poilsio vieta. Èia maudomasi, buriuojama, þvejojama. Dirbtinio vandens telkinio apylinkiø þemës kaina didþiulë, þmoniø noras artëti prie vandens – didþiulis, taèiau statybas riboja grieþti draustinio reikalavimai. Dirbtiniø vandens telkiniø paskelbimas saugomomis teritorijomis nëra naujiena ir kitose pasaulio ðalyse: Ðkotijoje – Achanalto, Japonijoje – Miygase didelës vandens saugyklos paskelbtos draustiniais (specialaus mokslinio dëmesio vietovës), o Pietø Afrikos Respublikos Palmiet HAE – UNESCO biosferiniu draustiniu. Dabartinis trijø deðimtmeèiø laikotarpis siejamas su þiemø atðilimu, todël pavasario potvyniø grësmë sumaþëjo. Mûsø karta pamirðo potvynio vandenimis uþlietà Kaunà, kurá dabar patikimai apsaugo Kauno HE (nuo ledø sangrûdø, pakelianèiø vandens lygá). Prie Nemuno, Neries, Akmenos-Danës, Minijos ir kitø ðalies upiø iðsidësèiusios miestø ir gyvenvieèiø dalys yra potencialiai uþliejamose teritorijose. Uþtvankos ir jø tvenkiniai kartu su kitais hidrotechnikos statiniais yra pagrindinës potvyniø valdymo inþinerinës priemonës.

Laivyba ir uþtvankos
Nemunas yra pagrindinë ðalies vidaus vandens transporto arterija, o ruoþas Kaunas–Klaipëda – tarptautinis vandens kelias (E-IV klasës). Neries upë laikoma perspektyviniu vandens keliu. Ðiuo metu ðalies krovininæ ir keleivinæ (pramoginæ) laivybà upëmis (Nemunu) yra iðtikusi krizë lyginant su sovietmeèiu. Sausumos transportas (automobiliai ir geleþinkelis) visiðkai nurungë laivybà upëmis (vargu ar sudaro kelis procentus buvusios kroviniø ir keleiviø gabenimo apimties). Panaðus likimas iðtiko ir kitas buvusias Rytø bloko komunistines ðalis. Nepaisant ðito, atsiþvelgiant á

18

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Europos komisijos reikalavimus numatyta plëtoti vidaus vandens laivybà, modernizuoti Nemuno vandens kelià, atnaujinti uostus (pvz., Kaune), árengti prieplaukas ir pradëti naudoti laivybos kelià Nerimi nuo Kauno iki Jonavos, ásteigiant uostà pastarajame mieste. Vienas pagrindiniø laivakelio techniniø parametrø yra jo gylis, kuris Nemune (iðskyrus Kauno marias) ir Neryje nëra pakankamas nei krovininei, nei keleivinei laivybai. Tie vandens keliai navigacijos metu yra per seklûs. Reikiami laivakelio vandens gyliai išlaikomi ávairiais bûdais: upës dugno gilinimu, bûniø (pusuþtvankiø) ir patvankos statiniø (uþtvankø) statyba. Pirmasis bûdas – dugno kasimas nëra priimtinas nei ekonominiu, nei ekologiniu atþvilgiu. Bûniø statyba nëra pigi, jø prieþiûra taip pat reikalauja nemaþø investicijø. Patvankos – lengvai sudaro bûtinus laivybai vandens gylius. Taèiau jø statyba brangi, reikalingi laivybos ðliuzai, paveikiantys upës aplinkà ir vandens ekosistemas. Kita vertus, jø statyba tik vienam tikslui – laivybos sàlygoms pagerinti – sunkiai pasiteisina ekonomiðkai. Daugelio ðaliø patirtis rodo, kad HE kaskadø statyba labiausiai praverèia vandens transportui. Ðis tandemas daþniausiai bûna naudingiausias. Maþiems laiveliams plaukioti uþtvankø statyti nereikia, taèiau krovininei laivybai – jos bûtinos.

lygas Nemuno laivybos keliui pratæsti ðia upe iki Jonavos derinant su elektros gamyba. Numatant patvankø vietas, jø techninius parametrus, atsiþvelgta á prieðtaraujanèiø sektoriø reikalavimus (þuvø apsaugos ir iðtekliø atkûrimo, þuvø verslo, vandens kokybës, rekreacijos, kraðtovaizdþio estetiðkumo ir kt.). Patvankø poveikiai nëra lemiantys minëtøjø sektoriø bûklei ir jø

ne. Nagrinëtas seklusis (maþiau kaip 1,5 m), vidutinio gylio (2 m) ir gilusis (3 m) vandens kelias. Pastarasis scenarijus – tolesnës perspektyvos, nes jam ágyvendinti Nemune bûtini patvankos statiniai. Esant giliajam vandens keliui, Nemune galëtø plaukioti upinio-jûrinio tipo laivai, laivybos rinka taptø atvira Vakarø ðalims. Ðio projekto komerciniam patrauklumui

Tikslas – kompleksinis upës vandens iðtekliø naudojimas
Natûralus upës vandens reþimas daþnai nesutampa su vandens naudotojø ar vartotojø reikalaujamu vandens kiekiu. Ðtai ðiltuoju metø laiku – vasarà arba itin ðaltà þiemà trûksta vandens. Todël bûtina sukaupti vandens atsargà (vandens saugyklose, tvenkiniuose), kai yra nuotëkio perteklius. Didþiausias ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis efektas pasiekiamas tada, kai upës vandens iðtekliai naudojami ne vienam, o keliø vandens ûkio sektoriø poreikiams tenkinti kartu su aplinkiniais verslais (pvz., laivybai, þuvininkystei, vandentiekai, þemiø drëkinimui, apsaugai nuo potvyniø, upës ir jos aplinkos gerinimui, hidroenergetikai, rekreacijai ir kt.). Didþiosios upës (Nemunas ir Neris). Beveik visos ankstesnës Neries vandens iðtekliø naudojimo studijos buvo skirtos energetinëms reikmëms tenkinti. Viena ið pastarøjø studijø (2004) gvildeno ðios upës kompleksinio panaudojimo galimybes susisiekimui, elektros gamybai, vandentiekai, apsaugai nuo potvyniø, rekreacijai. Šiuo metu, prieðingai nei Nemunas, Neris beveik nenaudojama nei ûkio, nei rekreacinëms reikmëms. Siûlomi patvankos statiniai sudarytø palankias sà3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijos upës ichtiologinis draustinis). Kas ir kada juos sutvarkys? plëtrai. Kiekvieno sektoriaus teikiamas pelnas ar jo svarba iðreikðta ekonomine verte. Tai leidþia palyginti jø ekonominæ, socialinæ-kultûrinæ naudà dabar ir ateityje. Nedidelio upës ruoþo (Kaunas–Jonava) panaudojimas laivybai ir hidroenergetikai papildomai duotø 40–45 mln. Lt pelno per metus. Bûtø teigiamas poveikis aplinkos apsaugai (atmosferos, transporto tarðai maþinti) ir socialinei kultûrinei aplinkai. Dalis Jonavos miesto (apie 1,8 km2) yra didelës rizikos, uþliejamoje pavasario potvyniø vandenimis, teritorijoje. Todël Neries uþtvanka aukðèiau ðio miesto kartu su kitais hidrotechnikos statiniais ðià rizikà galëtø sumaþinti. Prieðingai nei Neries, dauguma ankstesniø Nemuno tyrimø buvo skirti kompleksiniam vandens iðtekliø naudojimui, apimant energetikà ir krovininæ laivybà. Juose paprastai figûruodavo uþtvankos. Viena ið pastarøjø studijø (2006) nagrinëjo Nemuno vandens kelio Kaunas– Klaipëda ruoþo gyliø padidinimo galimybes ir kroviniø uosto parinkimo vietà Kaupadidinti uþtvankos turëtø tarnauti energetinëms reikmëms. Kauno miesto 2005–2015 m. strateginiame plane ketinama atgaivinti laivybà Nemunu, pastatyti kroviniø uostà Petraðiûnuose, pagerinti upës estetiná vaizdà, sutvarkyti jos neiðvaizdþius krantus árengiant krantines, prieplaukas ir taip pritraukti investicijas turizmui bei rekreacijai. Ðiam tikslui pasiekti bûtina pakelti vandens lygá, kuris laiduotø laivybai reikiamus gylius, paslëptø eroduojanèius krantus, sumaþintø vandens lygio svyravimus dël Kauno HE reþimo. Numatyti du þemo aukðèio patvankos statiniai Nemune (þemiau Neries ir Nemuno santakos bei Petraðiûnø) su laivybos ðliuzu, þuvitakiu ir kompaktiðka hidroelektrine. Tik esant pastarajai ðis sumanymas tampa ekonomiðkai patrauklus. Valstybë neturëtø investuoti á patvankos statinius, o privatus kapitalas, kurá tikrai sudomintø energijos gamyba, bûtø ilgalaikë koncesija. Be minëtøjø patvankos statiniø, ðis projektas techniðkai neágyvendinamas. Visø ðiø projektø realizuoti nëra ámanoma dël galiojanèiø uþtvankø statybos draudimø. Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

19

Ðiais metais suëjo 135 metai nuo pirmojo Lietuvos elektros inþinieriaus ir pedagogo Jeronimo Ðliogerio gimimo, o ðiø metø balandþio mënesá artimieji jau paminëjo ir 70-àsias jo mirties metines. Minint ðias datas, Lietuvos elektrikø visuomenei primename elektros inþinerijos Lietuvoje pradininkà.
Prof. Jurgis ÐLIOGERIS
Vytauto Didþiojo universitete tarp pirmøjø katedrø nuo 1922 m. rugsëjo buvo ir Elektrotechnikos katedra. Jai vadovauti nuo pat pradþiø pakviestas inþ. Jeronimas Ðliogeris, po Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos gráþæs ið Sankt Peterburgo á Lietuvà. Jis, kaip jam skirtame nekrologe raðë prof. P .Jodelë, buvo to meto „vienas ið geriausiø Lietuvos elektrotechnikos specialistø ir teoretikø“. Kadangi, be darbo universitete, jis dar aktyviai reiðkësi tautininkø sàjungoje ir buvo vienas ið Kauno miesto elektros apðvietimo akcinës bendrovës direktoriø, tai iki 1990 m. apie prof. J.Ðliogerá buvo maþai raðoma ir jo vardas minëtas tik nedidelëje KPI Elektrotechnikos fakulteto darbuotojø grupëje. Senieji fakulteto dëstytojai, jo mokiniai, profesorius L.Kaulakis, docentas J.Zdanys, 1983 m. minint Elektrotechnikos katedros ðeðiasdeðimtmetá, prisiminë pirmàjá savo katedros vedëjà. Prof. Leonas Kaulakis tada raðë: „…Tai buvo tikrai doras, sàþiningas ir draugiðkas þmogus. Daug nervø J.Ðliogeriui sugadino prasidëjæ visuomenës ginèai su Belgø bendrove – jis jautësi tartum ant dviejø këdþiø. Ðliogeris buvo temperamentingas þmogus ir kartais nesusivaldydavo, todël turëjo nesusipratimø ir tinkluose. Paskaitas skaitydavo kiek karðèiuodamasis ir truputá tarmiðkai“. KTU prof. Stanislovas Masiokas, jau 8-àjá deðimtmetá pradëjæs tyrinëti Lietuvos elektrotechnikos mokyklos istorinæ raidà, paþymi prof. Jeronimo Ðliogerio vietà tarp Lietuvos elektrotechnikø, kaip pirmøjø originaliø elektrotechnikos knygø autoriø ir pirmøjø Lietuvos universitete mokslus baigusiø elektrikø mokytojà. Jeronimas Ðliogeris gimë 1871 m. gruodþio 15 d. Bruþiø kaime, Panevëþio apskrityje, kur jo tëvas Antanas Ðliogeris nuomojo ûká. Po keliø metø tëvas pirko Nemaniûnø kaime didesná ûká. Ið èia Jeronimas kartu su broliu Pranciðkum iðvyko mokytis á Panevëþio realinæ ðeðiø klasiø mokyklà. Panevëþyje mokslai sekësi, tad dar mokë turtingesniø bajorø vaikus. Vasarà Jeronimas padëdavo tëvui dirbti þemæ. Baigus keturias klases, tëvai norëjo, kad Jeronimas ir Pranciðkus eitø á kunigø seminarijà. Pranciðkus taip ir padarë, o Jeronimas iðsipraðë, kad tëvai dar padëtø

Jeronimas Ðliogeris
prof.
Nuotraukoje – Jeronimas Ðliogeris (kairëje) ir prof. M.Ðatelenas

Pirmasis Lietuvos universiteto Elektrotechnikos katedros vedëjas –

baigti realinës mokyklos 5-àjà ir 6-àjà klases. Baigæs ðeðias klases Jeronimas iðvyko á Velikije Luki baigti septintosios klasës, t.y. visos realinës mokyklos, kurià baigæs ágijo teisæ stoti á aukðtàjà mokyklà. Baigæs realinæ mokyklà, atliko vieneriø metø karinæ tarnybà kaip laisvai sam-

domas kareivis. Tarnavo Kaune, Ðanèiuose, 28-oje artilerijos brigadoje. Tarnaudamas mokë karininkø vaikus ir uþ tai gavæs rekomendacijas dar kurá laikà Pskove tarnavo paðto telegrafistu. 1895 m. ástojo á Sankt Peterburgo elektrotechnikos institutà. Studijuojant reikë-

20

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus sunkiai vertësi pamokomis. 1898 m., bûdamas treèio kurso studentas, atliko praktikà Liepojos–Rovno geleþinkelio telegrafe, kur buvo remontuojamos Liepojos–Maþeikiø ir Kalkûnø–Radviliðkio telegrafo linijos. Vasarai baigiantis buvo atðauktas á telegrafo tarnybos valdybà Minske projektuoti Liepojos prekiø stoties keliø apðvietimo. Bûdamas treèio kurso studentas J.Ðliogeris pradëjo dirbti Belgø bendrovëje „Sankt Peterburgo elektrinis apðvietimas“ techniku, vadovavo kabelinio tinklo tiesimui. Ðá darbà jam pasiûlë prof. M.Ðatelenas. Jis per paskaità studentams pareiðkë, kad Belgø bendrovei „Sankt Peterburgo elektrinis apðvietimas“, statanèiai elektros stotá, reikalingi penki studentai, mokà prancûziðkai, priþiûrëti statybos. Pasak profesoriaus, tai bûsianti gera praktika, be to, gausià neblogà algà, apie 50 rubliø per mënesá. J.Ðliogeriui, kuris dar bandë atsisakyti, nes nemokëjo prancûziðkai, prof. M.Ðatelenas ramiai pasakë: „íè÷åãî, ðàáî÷èå íàøè ðóññêèå – ñãîâîðèòåñü“. 1899 m. pradþioje, vis dar bûdamas studentu, kelis mënesius dirbo kitos Sankt Peterburgo bendrovës – „Helios“ – statybos biure, projektuojant centrinæ Sankt Peterburgo elektros stotá. Taèiau 1899 m. geguþæ vël gráþo dirbti á Belgø akcinës bendrovës kabeliø tinklo skyriø. Tø paèiø metø rudená paskirtas kabeliø tinklo skyriaus vedëjo padëjëju, o kitø metø liepà – kabeliø tinklo vedëju. 1900 m. Jeronimas Ðliogeris baigë Sankt Peterburgo Imperatoriðkàjá elektrotechnikos institutà ir toliau tarnavo Belgø bendrovëje iki pat 1917 metø vasaros, kol Sankt Peterburgo miesto valdyba Belgø bendrovës elektros stotá perëmë savo þinion. Bûdamas kabeliø tinklo vedëju, nuo 1901 m. kartu ëjo ir vyriausiojo inþinieriaus pareigas. Raðydamas apie savo tarnybà Sankt Peterburge, ðá skyriø vadino paskirstymo ir perdavimo tarnyba. Tiesioginëje elektros energijos paskirstymo ir perdavimo tarnybos þinioje buvo keturi skyriai: poþeminis tinklas su gatviø apðvietimu, transformatoriai ir techninë atskaitomybë, instaliacija pas abonementus, oro linijos ir varikliai pas abonementus, skaitikliai. Tarnybos virðininkas kiekviename ið ðiø skyriø turëjo pagalbininkus. Daugiausia dëmesio buvo kreipiama á pirmuosius skyrius; visi tinklo iðplëtimo ir rekonstrukcijos projektai buvo atliekami Jeronimo Ðliogerio, o stoties modernizavimo projektai (agregatø, aparatø, srovës sistemos parinkimas) jam konsultuojant. Kadangi bendrovës direktorius-valdytojas buvo ne inþinierius, tai vyriausiojo inþinieriaus veiklos sfera buvo didelë.

Sankt Peterburgo Belgø bendrovës elektros stotis buvo vienfazë. 1913–1914 m. buvo sudarytas projektas jà ir tinklà perdirbti á trifazæ sistemà. Projekte buvo numatyta á tolimesnius miesto rajonus tiekti elektros energijà kabeline 20 kV átampos linija. Buvo suprojektuotos dvi transformatorinës pastotës, kiekviena po 6000 kVA, – viena aukðtinanti 3,8/20 kV, kita þeminanti vël iki 3,8 kV. Projektuojant šiuos darbus Jeronimas Šliogeris kartu su kitos Sankt Peterburgo elektros stoties (Helios), kuri savo vienfazæ stotá irgi norëjo perdirbti á trifazæ sistemà, vyriausiuoju inþinierium buvo komandiruotas á uþsiená susipaþinti su panaðiais darbais. Tuomet jie aplankë elektros stotis Berlyne, Niurnberge, Ciûriche, Badene, Kelne ir Amsterdame. 1914 m. pavasará stoties ir tinklo modernizavimo projektai buvo skubiai baigti ir prasidëjo statyba, kurià nutraukë karas. Keli kilometrai pakloto kabelio taip ir liko gulëti þemëje. Nuo 1904 m. iki pat išvykimo iš Sankt Peterburgo Jeronimas Šliogeris buvo tikrasis Imperatoriškosios rusø technikos draugijos elektrotechnikos skyriaus narys. Ðis skyrius rengdavo elektros árengimø ir eksploatavimo taisykles, elektros medþiagø ir árengimø normas. Jas tvirtindavo visos Rusijos elektrotechnikø suvaþiavimas. Taisyklës ir normos buvo spausdinamos suvaþiavimø darbuose ir þurnale „Elektrièestvo“. Jeronimui Ðliogeriui, kaip tikrajam draugijos nariui, 1908–1910 m. buvo pavesta sudaryti visos Rusijos elektros stoèiø statistikà. Rezultatai paskelbti þurnale „Elektrièestvo“ ir „Zapiski I.R.T.O.“. Jam taip pat tekdavo daþnai dalyvauti draugijos posëdþiuose; pareikðtos ávairiais klausimais nuomonës buvo publikuojamos þurnale „Elektrièestvo“. Prof. J.Ðliogeris, gyvendamas Sankt Peterburge, visà laikà palaikë ryðius su kitais lietuviais – priklausë „Lietuviø inteligentø draugijai Petrapilyje“. Jis visomis savo galiomis ir lëðomis padëdavo tuo laiku Sankt Peterburge studijavusiems lietuviams. Kaip raðoma jo nekrologe, „daug ðiandien yra inteligentø, kurie yra gavæ ið velionies stipendijas mokslams eiti…“ Tai buvo kuklus ir sàþiningas savo srities specialistas. Atsisveikindamas su velioniu prof. Jodelë teisingai pasakë, kad „mes netekome vieno ið sàþiningiausiø ir teisingiausiø lietuviø, kuris tik savo darbðtumu ir energija, neturëdamas jokiø protekcijø, pasiekë tokià aukðtà ir garbingà vietà”. 1915 m. Jeronimas Ðliogeris buvo vienas ið lietuviams karo tremtiniams ðalpos organizatoriø Sankt Peterburge, vëliau su dr. J.Alekna, M.Yèu leido laikraðtá „Lietuviø balsas“. Rûpinosi ávairiø kursø ir mo-

kyklø tremtiniams steigimu ir kt. Apie ryðius su Lietuva, apie Lietuvos kaimo traukà, kurià jautë gyvendamas Sankt Peterburge, raðo jo sûnus pulkininkas Vaclovas Ðliogeris savo knygoje „Antanas Smetona, þmogus ir valstybininkas“: „… Kad ir gyvendamas svetur, brendau lietuviðkoje dvasioje. Mûsø ðeima beveik kas vasarà atvykdavo porai mënesiø á Lietuvà ir apsistodavo Rozalimo miestelyje, kur tëvas vasarojimui buvo pirkæs namus. Besilankydamas pas tëvo brolius ûkininkus, gyvenusius netoliese kaime, turëjau progos arèiau paþinti kaimo gyvenimà ir su visais lietuviðkai kalbëtis. Tëvas rûpinosi mano iðsilavinimu, leido á mokslus, o namuose samdë mokytojas, kurios iðmokë mane prancûzø ir vokieèiø kalbø. Svarbiausia, tëvas iðaugino mane lietuviu. Su tëvu kalbëjausi visada lietuviðkai, namuose tarnaites taip pat laikë lietuves. Tad Petrapilyje gyvendamas gerai kalbëjau lietuviðkai, skaièiau lietuviðkas knygas, taip pat ir raðiau lietuviðkai, kad ir su klaidomis. Tëvas ákvëpë man tëvynës meilæ ir pasididþiavimà didinga Lietuvos praeitimi. Tëvo bute vykdavo visokiø lietuviø organizacijø susirinkimai, taigi nuo pat maþens bent ið ðono teko stebëti lietuviðkos veiklos pasireiðkimus ir, jau esant gimnazistu, susipaþinti su daugeliu studentø, kurie nepriklausomos Lietuvos laikais uþëmë atsakingas vietas… Kas nulëmë, kad A.Smetona pasirinko mane savo adjutantu, tikrai neþinau. Spëju, kad èia galëjo turëti reikðmës p. Smetonø sena paþintis su mano tëvais…” 1920 m. J.Ðliogeris gráþo á Lietuvà ir èia ëjo Lietuvos geleþinkeliø elektros skyriaus virðininko pareigas, o nuo 1923 m. Kauno miesto elektros apðvietimo akcinëje bendrovëje buvo tinklo virðininkas – direktorius. Èia dirbo iki pat mirties. Susikûrus Kaune universitetui, inþ. Jeronimas Ðliogeris buvo pakviestas nuo 1922 m. rugsëjo 1 d. dëstyti elektrotechnikos dalykø privatdocento teisëmis. 1923 m. liepos mën. jam suteikiamas docento vardas. 1927 m. birþelio 1 d. pakeliamas á ekstraordinarinius profesorius, o dienà prieð savo mirtá, 1936 m. balandþio 26 d., – á ordinarinius profesorius. 1925 m. Lietuvos technikø draugijai persiorganizavus á Lietuvos inþinieriø ir architektø sàjungà, prof. Jeronimas Ðliogeris buvo iðrinktas pirmuoju jos pirmininku. 1926 m. ákûrë Lietuvos rajoniniø elektros stoèiø bendrovæ. Dalyvavo didþiausios prieðkarinëje Lietuvoje Petraðiûnø elektrinës statyboje. Ið jo spausdintø moksliniø darbø paþymëtini „Kintamoji srovë“, 1931 m., „Elektrinis medþiagø atsparumas“, 1927– 1929 m., „Perkûnsargiai”, 1925 ir 1930 m., studentams spausdintos „ElektroMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

21

technikos paskaitos“, 1925 m., ir þurnalø straipsniai elektrotechnikos klausimais. Labiausiai teorinis jo darbas yra „Elektrinis medþiagø atsparumas“. Ðiame darbe nagrinëjamas elektrinis laukas, esantis tarp laidininkø, turinèiø potencialà, pritaikant tuos reiðkinius procesams, vykstantiems elektros perdavimo linijose, kabeliuose ir transformatoriuose. Pirmojoje dalyje apþvelgiama ir aiðkinama elektrinio lauko ir elektrinës indukcijos teorija. Nagrinëjama elektrinio pramuðimo teorija. Teorijos aiðkinimas visur paremtas praktiniais skaièiavimais ir pavyzdþiais. Perþvelgæ Lietuvos techninæ spaudà, straipsniø elektrotechnikos klausimais iki 1930 m., be prof. Jeronimo Ðliogerio darbø, nerasime. Todël darbà „Elektrinis medþiagø atsparumas“ galima bûtø laikyti pirmuoju lietuviðku elektrotechnikos srities moksliniu straipsniu (o gal ir monografija). „Elektrotechnikos paskaitos“, 1925 m. iðleistas pirmasis lietuviðkas elektrotechnikos vadovëlis, stebina dabartinius skaitytojus ávairiais aspektais. Pirmiausia paþymëtina tai, kad, praëjus vos trejiems metams (o gal ir einant tretiems) kai buvo ákurta katedra ir pradëtos kurti laboratorijos, jau buvo iðspausdintas pirmasis vadovëlis, apimantis pagrindinius elektrotechnikos klausimus. Vadovëlis raðytas susipaþinus su daugeliu ðaltiniø, ið kuriø, kaip pats autorius pratarmëje paþymi, didþiausià átakà jam padarë Karlsruhës aukðtosios technikos mokyklos profesoriaus dr. A.Thomaeleno dëstymo bûdas, pasiþymintis aiðkumu ir glaustumu. Ir dabar skaitant ðio pirmojo lietuviðko vadovëlio teorinius skyrius, galima daug kà panaudoti aiðkinant elektrotechnikos kursà. „Elektrotechnikos paskaitose“ nagrinëjami elektromagnetiniai reiðkiniai, kintamosios srovës grandinë ir nuolatinës srovës árenginiai (maðinos). Atkreipdamas dëmesá á mokymo dalykø tarpusavio ryðá ir tæstinumà, autorius nemanë, kad reikia „raðyti apie nuolatinës srovës pagrindinius dësnius, nors pirmose paskaitose Omo, Kirchhofo ir Dþaulio dësniai bûna trumpai primenami ir aiðkinami. Taip pat pateiktame kurse bemaþ nieko neminima apie matavimo aparatus, nors jø konstrukcija ir tipai taip pat bûna aiðkinami kurso pradþioje. Autoriaus nuomone, studentai darbuodamiesi laboratorijoje gali susipaþinti su aparatais, o pagrindiniai dësniai nuolatinës srovës yra jiems þinomi jau ið bendro fizikos kurso“ (Ið „Elektrotechnikos paskaitø“ pratarmës). Knygoje randame ir pirmuosius lietuviðkus elektrotechnikos terminus, kuriø daugelis dabar pasikeitæ. Prof. J.Ðliogeris knygose nepirðo savo sugalvotø terminø, bet siûlë galimus variantus, pateikdamas jø reikðmes vokieèiø ar rusø kalbomis, kuriomis naudojosi studijuodamas elektro-

technikos literatûrà. Daugelis specialiøjø terminø palikti svetimomis kalbomis (vokieèiø, prancûzø) – ðunt maðina, Compound maðina, armatûra (inkaro apvija) ir kt. Antroji vadovëlio „Elektrotechnika“ dalis – „Kintamoji srovë“, iðleista po ðeðeriø metø. Tai fundamentalesnis darbas. Joje iðdëstomi visi pagrindiniai kintamosios srovës grandiniø ir árengimø klausimai. Þvelgiant á jø dëstymà ðiø dienø poþiûriu krinta á akis visiðkai kitokie klausimai ir jø iðdëstymo eiliðkumas. Pirmiausia tai matyti perþvelgus turiná: 1. Kintamosios srovës dësniai; 2. Transformatoriai; 3. Sinchroninës maðinos; 4. Sujungimø savybës trifazëje srovëje; 5. Elektros energijos perdavimas ir paskirstymas; 6. Asinchroninës maðinos; 7. Kintamosios srovës kolektorinës maðinos; 8. Elektros srovë dujose; 9. Elektros energijos kaina. Visi ðie klausimai buvo aktualûs to meto dar silpnai Lietuvos elektrifikacijai ir pramonei. Svarbiausia buvo elektros energijos gamyba ir jos paskirstymas, o ne elektros árenginiø projektavimas ir gamyba. Jeronimas Ðliogeris ir buvo elektros energijos perdavimo ir tiekimo specialistas. Pagal dabartinius reikalavimus abi vadovëlio dalis galima laikyti pritaikytas bendriems inþinieriø poreikiams, o monografija „Elektrinis medþiagø atsparumas“ skirta profesionalams elektrikams. Antra vertus, ji yra ir teorinis ávadas á antràjà vadovëlio „Elektrotechnika“ dalá – „Kintamoji srovë“, kuri yra labiau taikomoji, iðdëstyta pakankamai aiðkiai, gausiai iliustruojant dëstomà medþiagà pavyzdþiais. Kintamosios srovës dësningumai aiðkinami naudojant vektorines diagramas. „Perkûnsargiai“ – populiariai paraðyta knyga, skirta Lietuvos kaimo ûkininkams. J.Ðliogeris, pats kilæs ið kaimo, gerai suprato, kad reikia ðviesti ûkininkus, padëti jiems apsaugoti trobesius nuo þaibo. Ðios knygelës II laidos pratarmëje autorius raðë: „Vykdant þemës reformà ir skirstant kaimus viensëdþiais, naujakuriams daþnai tenka statydintis atviram lauke, kur greta nëra jokiø aukðtesniø medþiø. Tokiems trobesiams ið perkûnijos gresia didelis pavojus. Dvaruose ir kaimuose þaibo maþiau tereikia bijoti, nes aplinkiniai aukðtieji medþiai sudaro savotiðkus perkûnsargius, nors ir nelabai tobulus. Todël, pastaèius trobesius atvirame lauke, reikia juos bûtinai aprûpinti perkûnsargiais. Turëdamas tai galvoje ir norëdamas supaþindinti kuo platesnius visuomenës sluoksnius su þalingu þmogui þaibo veikimu ir tinkamomis apsaugos priemonëmis, ypaè mûsø kaimo sàlygomis, leidþiu ðio raðinëlio antràjà laidà“. Prof. Jeronimo Ðliogerio veikla ir darbai byloja apie jo neeilinius nuopelnus Lietuvos mokslui ir technikai ir leidþia já minëti tarp kitø mûsø kraðto mokslo ir visuomenës veikëjø.

Atkelta ið 3 p.
Tuo paèiu metu buvo teikiama nemaþa finansinë parama ávairiø subsidijø ir paskolø pavidalu ávairioms artimiausios ateities energetikos problemoms spræsti. Taèiau, ruoðiantis priimti tolimesnei ateièiai numatomà paramà, reikëjo skubiai parengti ilgalaikæ ið praeities paveldëtos energetikos priderinimo prie naujø sàlygø ir tolesnës plëtros strategijà. Pirmosios energetikos strategijai parengti PHARE techninës pagalbos programa skyrë lëðø ir parinko konsultantø grupæ ið Vokietijos, Anglijos ir Danijos, kuri kartu su Lietuvos energetikos instituto specialistais parengë analitiná dokumentà „Lietuvos Respublikos nacionalinë energetikos strategija“. Lygiagreèiai beveik tuo paèiu metu 1993 m. buvo atliktos dar trys Lietuvos energetikos ûkio analizei ir rekomendacijoms parengti skirtos studijos. Tai Pasaulio Banko ataskaita „Lietuva. Energijos poreikiø ir tiekimo alternatyvos“, Tarptautinës energetikos agentûros studija „Lietuva. Energetikos sektoriaus apþvalga“ bei bendras Lietuvos energetikos ministerijos, Lietuvos valstybinës energetikos sistemos, Ðvedijos firmos Vattentall AB ir Suomijos firmos Imatran Voina Oy darbas „Lietuvos valstybinës energetikos sistemos veiklos galimybiø planas“. Minëtø studijø, taip pat 1992–1993 metais Lietuvos energetikos instituto kartu su konsultantais vykdytø tyrimø rezultatais buvo remiamasi rengiant galutines rekomendacijas 1994 metø pradþioje Vyriausybës patvirtintai pirmajai nacionalinei energetikos strategijai. Ji iðreiðkë Vyriausybës pagrindines energetikos ûkio pertvarkymo ir plëtros nuostatas palyginti ilgam laikotarpiui – iki 2015 metø. Sunkiai prognozuojamø pokyèiø metais labai greitai parengtø prognoziø tikslumo buvo sunku tikëtis, taèiau þiûrint ið ðios dienos pozicijø strategija gan patenkinamai, gal kiek per daug optimistiðkai numatë Lietuvos energetikos raidà artimiausià dešimtmetá. Strategijos rengëjai rëmësi ne vien tik minëtø studijø rezultatais. Pirmosios strategijos svarstymas suinteresuotose institucijose buvo gan intensyvus ir prieðtaringas. Dauguma vyresniosios kartos energetikø, kurie tiesiogiai dalyvavo kuriant visà to laiko energetiná ûká labai spartaus poreikiø augimo periodu, sunkiai suprato ir susitaikë su mintimi, kad dabartinëmis naujomis sàlygomis energijos poreikiai ne tik negali didëti, bet kad jie kurá laikà netgi maþës. Todël jie labai kritiðkai vertino strategijoje numatytà lëtà poreikiø didëjimà, kuris, deja, realia-

22

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Lietuvos

me gyvenime buvo dar lëtesnis ir 1994– 1998 metø laikotarpiu netgi maþëjo. Nors strategijoje buvo konstatuojama, kad mazuto kiekis rinkoje nuolat maþës ir ateityje gali beveik išnykti (taip ið tikrøjø ir atsitiko), taèiau, spaudþiant suinteresuotoms struktûroms ir kai kuriems politikams, buvo rekomenduota didinti mazuto atsargø kaupimà ir pastatyti naujø talpø net 900 tûkst. tonø mazuto sukaupti. Ta rekomendacija iš dalies buvo labai sparèiai ágyvendinta, ir visos tos naujai pastatytos talpos Vilniuje ir Kaune stovi tuðèios ir niekam nereikalingos. Pirmoji strategija teisingai prognozavo, kad bent iki 2010–2015 metø Lietuvai nereikës statyti jokiø dideliø naujø elektros generavimo pajëgumø, nors tà teiginá labai neigiamai vertino tie, kurie neásivaizdavo energetikø gyvenimo be nuolatiniø didþiøjø statybø. Nors Briuselio atstovai spaudë Lietuvos Vyriausybæ numatyti konkreèias Ignalinos AE uþdarymo datas, taèiau pirmojoje strategijoje tai nebuvo padaryta viliantis, kad ateityje antibranduolinës Briuselio nuostatos silpnës ir bus galima susitarti dël ilgalaikës IAE eksploatacijos. Deja, tos viltys nepasiteisino. Rengiant pirmosios strategijos projektà Danijos konsultantai átikino Vyriausybæ 1993 metø gale kurti vieðàjà ástaigà „Energetikos agentûra“, kuriai pavesti rengti energetikos ûkio plëtros programas ir projektus, norminiø aktø, reguliuojanèiø energetikos sektoriø, veiklos projektus, organizuoti tarptautiná bendradarbiavimà. Energetikos ministerija kartu su ðia agentûra parengë pirmàjá Lietuvoje energetikos ástatymo projektà, kuris po nuodugnaus svarstymo Seime buvo priimtas 1995 metais. Ástatymas nustatë, kad Nacionalinë energetikos strategija turi bûti atnaujinama ne reèiau kaip kas penkeri metai, o jà priima Lietuvos Respublikos Seimas. Tais paèiais metais ásteigiama ástatyme numatyta Valstybinë energetikos iðtekliø kainø ir energetinës veiklos kontrolës komisija – viena ið svarbiausiø institucijø, reikalingø rengiantis didesnëms viso energetikos sektoriaus reformoms, kuriø bûtinybë darësi vis akivaizdesnë.

energetikosraida ir strategijos politikos
ir ypaè valdymo principai neatitiko nûdienos reikalavimø. Didþiosios energetikos ámonës skendo skolose ir jø naðta vis didëjo. Susidariusià sunkià padëtá ðalia bendros ekonominës krizës nemaþai lëmë netobulas jos valdymas, esminiø reformø atidëliojimas, monopoliniø struktûrø dominavimas ir jø átaka valstybinës reikðmës sprendimø priëmimui. Daugumoje Rytø Europos valstybiø, kuriø padëtis po 1990 metø buvo panaði kaip ir Lietuvoje, vyko sparèios energetikos ûkio reformos prisiderinant prie Europos Sàjungos energetikos politikos, o Lietuvoje vis dar buvo svarstoma, ginèijamasi, bandoma árodyti, kad bet kokios reformos tik pablogins situacijà. Gan didelæ átakà darë ávairios interesø grupës, kurioms buvo paranki esama situacija. Be to, energetikos reformos, ypaè atsisakant vertikaliai integruotø monopoliniø struktûrø, buvo palyginti neseniai prasidëjusios ir Vakarø ðalyse, todël tikëtis, kad jos lengvai vyks Lietuvoje, buvo nerealu. Jom subrandinti reikëjo laiko ir valdþios institucijø ryþto. Antra vertus, Lietuva buvo fundamentaliø ekonomikos reformø kelyje ir tai sudarë palankià psichologinæ aplinkà energetikos reformoms. Taèiau prireikë nemaþai metø, kad galutinai bûtø apsispræsta. Pagrindinës elektros ir dujø ûkio reformø idëjos buvo koncentruotai pateiktos antrojoje (1999 metø) Energetikos strategijoje. Dar iki to Vyriausybë, ásiklausiusi á uþsienio konsultantø ir vietos specialistø patarimus, 1997 m. balandá priëmë nutarimà dël centralizuoto ðildymo ûkio reorganizavimo. Visos centralizuoto ðildymo ámonës, áskaitant Kauno ir Vilniaus termofikacines elektrines, kurios iki tol buvo AB „Lietuvos energija“ sudëtinë dalis, perduotos atitinkamoms savivaldybëms. Ðis ypatingos reikðmës aktas atvërë naujas galimybes efektyviau valdyti labai sudëtingà, techniškai ir finansiškai apleistà ûká. Nors daug kas abejojo tokios reformos perspektyvumu, taèiau, þvelgiant ið 2006 m. pozicijø, galima dràsiai teigti, kad tai buvo labai teisingas sprendimas, sukûræs sàlygas pasireikðti vietos valdymo institucijø iniciatyvai ir suinteresuotumui, pamaþu iðugdæs jø kompetencijà ir sugebëjimus, decentra-

Lietuvos energetikos politikos raidos ir reformø kelias
Paveldëta ið praeities Lietuvos energetika, jos techninis lygis, efektyvumas

lizavæs sprendimø priëmimà, atvedæs privatø kapitalà á gan rizikingà verslà, paskatinæs daug spartesná vietiniø energijos ðaltiniø panaudojimà. Nors ir šiuo metu centralizuoto šilumos tiekimo sistema dar yra silpniausia Lietuvos energetikos ûkio grandis, taèiau paþanga akivaizdi. Jei valdþios institucijos, vykdydamos politiniø partijø populistinius rinkiminius pageidavimus, nesikið á kainø reguliavimà ir nesustabdys paþangos, o skirs daugiau Europos Sàjungos paramos lëðø spartesniam ðio sektoriaus modernizavimui, tai palyginti netolimoje ateityje mes galëtume pasiekti Skandinavijos ðaliø lygá. Jau 1997 m. buvo aiðku, kad reformos tik ðilumos ûkio valdymo decentralizavimu nesibaigs. Eilës laukë brangesnë ir reikðmingesnë energetinio komplekso dalis: elektros energetika. Taèiau prieð tai reikëjo labai detaliai išanalizuoti ðio ûkio ateitá ir turëti aiðkø vaizdà, kokia kryptimi vyks Lietuvos elektroenergetikos raida. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sàjungoje visø pirma reikëjo prisiderinti prie Europos Sàjungos energetikos politikos ir jà reglamentuojanèiø ávairiø direktyvø. Taèiau vyraujantis veiksnys buvo bekompromisinis Briuselio reikalavimas numatyti konkreèias Ignalinos AE uþdarymo datas. Be abejo, IAE, kuri gamino pigiausià energijà ir tenkino beveik 80 proc. ðalies poreikiø, likimas turëjo ypaè didelës átakos Lietuvos elektros energetikos ateièiai. Reikëjo sumodeliuoti ðio ûkio ateities struktûrà esant ávairioms IAE uþdarymo datoms, ávertinti galimà didelá ávairiø kuro rûðiø kainø svyravimà, gal tiksliau neiðvengiamà jø augimà, neþinant kokiu tempu tai vyks, realistiðkai prognozuoti poreikiø augimà, rekomenduoti perspektyviausias naujos elektros gamybos technologijas, kai prireiks statyti naujus pajëgumus. Ryšium su Branduolinës saugos sàskaitos Dovanos sutartimi, 1994 m. pasiraðyta su Europos rekonstrukcijos ir plëtros banku, Lietuva ásipareigojo parengti maþiausiø kaðtø metodu Lietuvos elektros energetikos plëtros studijà, kuri pagrástø ateities investicijas ir finansavimo planus. Europos Sàjunga siûlë nemaþà paramà elektros energetikos sektoriui, kad tik mes sutiktume uþdaryti IAE. Visas tas sudëtingas ir atsakingas darbas rengiant naujà energetikos strategijà buvo patikëtas Lietuvos energetikos
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

23

instituto ir tuo metu valstybinës ámonës „Lietuvos energija“ specialistams, konsultuojant Vokietijos kompanijos IC Consult specialistams. Vykdant ðá svarbø pavedimà, daug padëjo patirtis, sukaupta rengiant pirmàjà energetikos strategijà. Per palyginti trumpà laikà (1995 metus) darbas buvo atliktas ir galutinë ataskaita pateikta 1996 m. vasará. Tai buvo pirmas vien tik Lietuvos specialistø atliktas darbas, kurio rezultatais ir išvadomis buvo remiamasi rengiant naujà (1999 metø) strategijà. Jos rezultatai EPR bankui reikalaujant buvo tikrinami nepriklausomos studijos. Tai atliko Anglijos kompanija ERM, naudodama kità modeliavimo instrumentà WASP-III. Tuo tarpu LEI naudojo tuo metu Vakarø Europoje gerai þinomà programà EFOM-ENV. Anglø atlikta studija visiškai patvirtino LEI 1996 m. studijos rezultatus. Kelios svarbiausios tø studijø iðvados: 1. Ignalinos atominë elektrinë visais atvejais iki pat jos eksploatacijos pabaigos yra pigiausias energijos ðaltinis. 2. Netgi sustabdþius abu Ignalinos AE blokus iki 2015 metø nereikia pastatyti ir pradëti eksploatuoti dideliø naujø generuojanèiø galiø, o tik modernizuoti turimas ðilumines elektrines ir pastatyti kelias maþas naujas termofikacines elektrines. 3. Tuo atveju, jeigu greièiau nei tikëtina (daugiau nei 5proc. per metus) didëtø poreikiai, labiausiai pasiteisinantys nauji pajëgumai – kombinuoto ciklo dujø turbininës elektrinës. 4. Labai sparèiai brangstant organiniam kurui (kas tuo metu atrodë labai neátikëtina) nauja AE yra pigiausia alternatyva. Todël buvo aiðku, kad Ignalinos AE renovacija pakeièiant kuro kanalus yra dar pigesnë alternatyva. 5. Sustabdþius atominæ elektrinæ bet kuriuo atveju didëja ne tik gaminamos energijos savikaina (apie 3–4 cnt/kWh), bet daugiau kaip dvigubai padidëja aplinkos tarða, nors iki 2020 metø ji nevirðytø Kioto Protokolo didþiausiø leistinø ribø. Minëtø studijø rezultatais buvo remiamasi rengiant 1999 metø energetikos strategijà, kuri inkorporavo visas pagrindines studijos iðvadas. Sunkiausia buvo apsispræsti dël Ignalinos AE uþdarymo. Rengiant strategijà 1998–1999 metais ieškota ávairiø formuluoèiø, kad nebûtø tiksliai nustatyta Ignalinos AE galutinio uþdarymo data. Taèiau spaudimas ið Briuselio nesilpnëjo ir prieš pat strategijos patvirtinimà virto ultimatyviu reikalavimu pirmàjá blokà sustabdyti ne vëliau kaip iki 2004 metø pabaigos. Artëjanti bûsimos narystës data ir valstybës politikø ir pilieèiø tvirtas pasirinkimas ástojimà á Europos Sàjungà laikyti svarbiausiu prioritetu neleido pa-

Retro
Lietuvos energetikos institutui –

50

Energetikos institute niekada netrûko smalsiø sveèiø: raðytojø, menininkø, þur-

nalistø. Tà kartà energetikø mokslo problemomis besidominèius þurnalistus ins-

siprieðinti tam reikalavimui. Tokiu bûdu 1999 metø strategijoje buvo nustatyta galutinë I bloko uþdarymo data – iki 2005 metø. Tai reiðkia, kad I blokas bus sustabdytas 2004 metø gruodþio gale, II bloko uþdarymo terminas buvo nenustatytas, numatant, kad tai bus padaryta kitoje, t.y. 2004 metø strategijoje. Ið strategijos teksto aiškiai matyti viltis, kad ateityje gal pavyks II blokà eksploatuoti daug ilgiau. Nekomentuojant viso strategijos turinio norisi tik paminëti, kad ðioje strategijoje buvo suformuoti Lietuvos energetikos pagrindiniai strateginiai tikslai, kurie ið esmës su nedidelëm modifikacijom iðlaikyti ir vëlesnëse 2002 ir 2006 metø strategijose: 1) patikimas, saugus energijos tiekimas maþiausiomis išlaidomis; 2) energijos vartojimo efektyvumo didinimas; 3) energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principø diegimas energetikoje; 4) neigiamo poveikio aplinkai maþinimas, branduolinës saugos reikalavimø garantavimas; 5) Lietuvos energetikos integracija á Europos Sàjungos energetikos sistemas; 6) regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija; 7) energetinis saugumas. Šioje strategijoje pirmà kartà numatytas Lietuvos elektros energetikos ûkio valdymo principø fundamentalus pertvarkymas atsisakant vertikaliai integruotos monopolijos ir sukuriant nepriklausomas generavimo, perdavimo ir paskirstymo veiklas, ið kuriø perdavimà palikti valstybës nuosavybëje, o visa kita palaipsniui privatizuoti. Nepraëjus në trejetui metø didþioji dalis šiø nuostatø buvo ágyven-

dinta. Þvelgiant ið ðios dienos pozicijø galima teigti, kad apsirikta nebuvo. Visos sistemos darbo efektyvumas labai pagerëjo, o darbuotojø skaièius sumaþëjo beveik dvigubai, visi vartotojai patikimai aprûpinami elektros energija. Beveik tuo paèiu metu ávyko ir dujø ûkio restruktûrizacija ir privatizacija didþiàjà dalá gamtiniø dujø tiekimo sistemos parduodant uþsienio bendrovëms: Vokietijos EON ir Rusijos Gazprom. Artëjant priëmimo á Europos Sàjungà datai – 2004 metams, didëjo spaudimas apsispræsti dël Ignalinos II bloko uþdarymo nurodant, kad jis turi bûti sustabdytas iki 2010 metø. Dël to buvo pareikalauta anksèiau laiko revizuoti 1999 metø strategijà. Tai buvo padaryta 2002 metais. 2002 metø strategijoje iðliko didþioji dalis ankstesnës strategijos nuostatø, iðskyrus tas, kurios jau buvo ágyvendintos. Joje pirmà kartà atlikta SSGG (SWOT) analizë, kuri padëjo geriau suformuluoti strategijos tikslus. Kita strategija turëtø bûti patvirtinta 2007 metais, taèiau esminiai pokyèiai pasaulio pirminës energijos ðaltiniø rinkoje, labai padidëjusios visø rûðiø kuro kainos, pagrindinio energetiniø ištekliø tiekëjo Lietuvai pastangos energijos tiekimà naudoti politiniais tikslais paskatino Lietuvos politikus daug daugiau dëmesio skirti energijos tiekimo strateginiam patikimumui. Ryðium su tuo Seimas pareikalavo metais anksèiau, t.y. 2006-aisiais, parengti IV Energetikos strategijà ir joje daug daugiau dëmesio skirti energijos tiekimo strateginio patikimumo klausimams ir bûtinai numatyti branduolinës energetikos tæstinumà Lietuvoje. Vadovaujantis ðiomis nuostatomis jau parengtas 2006 metø

24

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

titute priëmë direktorius Jurgis Vilemas (nuotraukoje kairëje pirmas ið kairës) ir

Vytautas Þiugþda (nuotraukoje deðinëje pirmas ir deðinës)

strategijos projektas yra svarstomas Vyriausybëje ir ávairiose þinybose. Šiais metais ji bus patvirtinta Seime. Keletas numatomø svarbiausiø strateginá patikimumà garantuojanèiø priemoniø: iki 2012 m. sujungti Lietuvos aukðtos átampos elektros perdavimo tinklà 1000 MW jungtimis su Lenkijos ir Ðvedijos tinklais; integruotoje Baltijos ðaliø dujø tiekimo sistemoje árengti poþemines dujø saugyklas, kuriø bendras naudingas tûris, skirtas Lietuvos vartotojams, bûtø ne maþesnis kaip 1,0 milijardø m3; kartu su Latvija ir Estija iðnagrinëti suskystintø dujø importo tikslingumà; sparèiau ávaldyti atsinaujinanèius energijos ðaltinius, jø dalis bendrame energijos balanse 2025 m. turi siekti 20 proc.; parengti bendrà trijø Baltijos valstybiø energetikos strategijà; 2015–2017 metais pradëti eksploatuoti naujà atominæ elektrinæ. 2003–2005 metais buvo parengtos dvi išsamios ekonominës studijos, kuriose išanalizuotos energijos tiekimo ateityje galimybës Lietuvai ir kitoms dviem Baltijos valstybëms iki 2040 metø. Šios studijos parodë, kad trijø Baltijos valstybiø bendra energetikos politika leidþia gerokai sumaþinti energijos tiekimo kaštus ir padidinti tiekimo patikimumà. Studijos taip pat parodë, kad, vertinant grynai ekonomiškai, prioritetinës naujos elektros gamybos technologijos yra termofikacinës ir kombinuoto ciklo dujø turbininës elektrinës. Tik tuo atveju, jei ateityje stabiliai išliks labai didelës gamtiniø

dujø kainos, atominës elektrinës taps konkurencingos. Rengiant 2006 m. strategijos projektà, kuriame besàlygiðkai numatoma pastatyti naujà atominæ elektrinæ iki 2015–2017 m., svarbiausias tokio sprendimo veiksnys buvo energijos tiekimo strateginio patikimumo argumentai, sustiprinti kai kuriø uþsienio kompanijø, gaminanèiø atomines elektrines lobistinëmis pastangomis.

Retrospektyvus nueito kelio vertinimas
Atkûrus nepriklausomybæ Lietuvoje daug padaryta formuojant veiksmingà ir modernià energetikos politikà ir strategijà, garantuojant stabilø, efektyvø ir saugø energetikos sektoriaus darbà: visas energetikos ûkis restruktûrizuotas laikantis Europos Sàjungos direktyviniø reikalavimø; atsisakius vertikaliai integruotø monopolijø sudarytos sàlygos konkurencijai ir bendros Baltijos valstybiø rinkos sukûrimui; didelë dalis energijos generavimo ir skirstymo veiklø privatizuota pritraukiant tiek vietiná, tiek ir uþsienio kapitalà; sumaþinta su energetika susijusi aplinkos tarša; iš esmës pagerinta Ignalinos AE sauga; sudarytos visos reikiamos sàlygos diversifikuoti naftos ir jos produktø tiekimà; baigiamos kaupti strateginës 90 dienø naftos ir jos produktø atsargos; sudarytos sàlygos laisvai pasirinkti naftos ir jos produktø tiekëjus; išsaugota ir pamaþu modernizuojama centralizuoto šilumos tiekimo sistema, kurios didelë dalis privatizuota. Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalis bendrame ðalies pirminës energijos balanse 2005 m. viršijo 9 proc. ir todël galima tikëtis, kad bus pasiektas vienas ið strateginiø tikslø – 2010 metais jø indëlá

padidinti iki 12 procentø. Pastaèius visas vëjo jëgaines, kuriø statybos procesas jau prasidëjo, ir biokurà deginanèias elektrines, 2010 metais apie 7 proc. elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius. Daug sparèiau nei buvo tikëtasi gerëjo energijos vartojimo ûkio ðakose efektyvumas. Bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti 2005 m. pirminës energijos sunaudota 68 proc. maþiau nei 1990 metais ir Lietuva pagal ðá rodiklá buvo pirmaujanti tarp ðaliø-kandidaèiø á Europos Sàjungà. Taèiau, norint pagal ðá ypaè svarbø rodiklá pasiekti dabartiná Europos Sàjungos vidurká, Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumà reikia padidinti dar beveik 60 procentø. Tai yra visiðkai realus prioritetinis energetikos politikos tikslas, kurá galima tikëtis ágyvendinti ne vëliau kaip 2020 metais. Teisingai ávertinus energijos vartojimo efektyvumo potencialà visose strategijose buvo gerai prognozuotas elektros poreikiø augimo tempas ir realus jø augimas palyginti tiksliai atitiko pagrindiná scenarijø, kuriame buvo prognozuojamas 4,8 proc. augimo tempas iki 2010 metø ir 3,5 proc. iki 2020 metø. Esant tokiam poreikiø augimo tempui, turimø ir jau statomø galiø pakaks bent iki 2015 metø. Tokia prognozë buvo padaryta dar Pirmojoje strategijoje ir jà patvirtina dabartinë situacija. Tai nereiðkia, kad 2015 metais visi senieji pajëgumai privalës bûti apkrauti. Pastaèius jungtis su Ðvedija ir Lenkija ir iðlaikius ryðá su Rusijos sistema, energijos mainai Baltijos jûros regione bus gan intensyvûs, atveriantys galimybæ pigesnës energijos importui. Galimas naujos kombinuoto ciklo elektrinës pastatymas iki 2011–2012 metø sukurtø didelá generuojanèiø galiø rezervà, kuris ateityje, pastaèius naujà AES, taps bûtinas. Ne visus artimiausios ateities tikslus, numatytus ankstesnëse strategijose, pavyko ágyvendinti: Lietuvos elektros tinklai iki šiol nesujungti su Lenkijos tinklais, per maþai padaryta didinant gamtiniø dujø tiekimo patikimumà, per lëtai vyko ðilumos ûkio modernizavimas, ypaè vartotojo pusëje, todël pastatams šildyti sunaudojama per daug energijos, ðilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra kritinës bûklës ir todël didelë avarijø tikimybë. Pavojingiausia, kad daugelyje nedideliø miestø padëtis blogëja, o labai iðaugus visø rûðiø kuro kainoms, dël dideliø nuostoliø visoje sistemoje ðildymo kaina tampa nepakeliama daugeliui vartotojø. Galima teigti, kad padëtis ðilumos tiekimo ûkyje ðiandien yra didþiausia, sunkiausia, ilgalaikë Lietuvos energetikos problema. Jos sprendimui valstybës valdymo institucijos turi skirti
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

25

Lietuvos energetikos institutui –
„Lietuvos energijos“ vadovai sveikindami áteikia ðviesà ir energijà skleidþianèià deivæ

Sveikina LMA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas

Sutinkame Lietuvos energetikos instituto 50 metø sukaktá

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

daug daugiau dëmesio nei iki šiol. Nebuvo skirta reikiama parama universitetø, rengianèiø specialistus energetikos ûkiui, mokymo ir moksliniø tyrimø bazei stiprinti. Dël to, kad nevykdomos ankstesnëse strategijose numatytos priemonës mokymo ir moksliniø tyrimø srityje, matyt, labiausiai kaltas þinybinis atskirtumas. Mokslas ir ðvietimas pavaldus ministerijai, kuriai nepriklauso rûpintis tyrimø rezultatø ádiegimu. O Ûkio ministerijai pavaldþios energetikos ámonës neturi teisës investuoti á paieðkomuosius tyrimus. Reikia tikëtis, kad numatoma

mokslo valdymo reorganizacija padës ðià problemà iðspræsti ir kad pagaliau 2006 metø strategijoje numatyti planai bus ágyvendinti. O jie yra šie (iðtrauka ið vëliausio projekto teksto): Bûtina parengti dar ankstesnëje Nacionalinëje strategijoje aprobuotà valstybinæ energetikos specialistø programà, kurioje reikia numatyti: 1) technologinio profilio universitetø mokymo programø ir mokymo bazës atnaujinimà atsiþvelgiant á naujus poreikius; 2) priemones dëstytojø ir profesoriø

rengimui skatinti bei jø kvalifikacijai kelti; 3) optimalø studentø skaièiø, siekiant parengti pakankamai kvalifikuotø specialistø; 4) finansavimo šaltinius mokymo bazei ið esmës atnaujinti; 5) priemones studentø motyvacijai ir profesinei orientacijai gerinti. Modernizuojant energetikos ûká, plaèiau naudojant savo kraðto iðteklius, aptarnaujant energijos vartotojus ir tiekëjus, bûtinos atitinkamos ðalies mokslinio tyrimo, projektavimo ir konsultaciniø

26

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

penkiasdeðimt metø

Instituto direktorius Eugenijus Uðpuras apþvelgia nueitàjá 50 metø instituto moksliniø tyrimø kelià

Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ðevaldinas LEI muziejuje

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Instituto direktoriaus lydimà Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo direktoriø dr. Sigità Renèá (centre) su plazminëmis technologijomis supaþindina sektoriaus vadovas dr. Vitas Valinèius

paslaugø institucijos. Svarbiausios moksliniø tyrimø sritys, kuriose reikalinga konkreti Vyriausybës parama ir ásipareigojimai, yra ðios: 1) energijos taupymas ir energetikos efektyvumas, energetikos aplinkosaugos aspektai; 2) energetikos ekonomika, energetikos plëtros planavimas, sudëtingø sistemø projektavimo ir valdymo optimizavimas, technologiniø procesø optimizavimas ir kontrolë, energetikos sistemø valdymas bei eksploatavimas konkurencinës rinkos sàlygomis, valdymo instituci-

jø tobulinimas kuriant bendrà, integruotà, liberalià Europos Sàjungos rinkà; 3) termobranduoliniai ir naujos kartos branduoliniai reaktoriai (dalyvaujant atitinkamose tarptautinëse programose); 4) branduolinës energetikos sauga, energetiniø árenginiø patikimumas ir ilgaamþiðkumas, konstrukciniø medþiagø senëjimas; 5) panaudoto branduolinio kuro ir kitø radioaktyviøjø medþiagø tvarkymas, saugojimas ir laidojimas; 6) vandenilio energetika; 7) vietiniø, atsinaujinanèiø ir atlieki-

niø energijos iðtekliø naudojimo technologijos; 8) maþosios termofikacinës elektrinës; 9) informatika energetikoje. Per laikotarpá po nepriklausomybës atkûrimo Lietuvos energetikai, politinës institucijos ir mokslo ir tyrimø ástaigos akivaizdþiai pademonstravo esantys pajëgûs gerai tvarkyti toká sudëtingà ir svarbø valstybei ûká, sugebantys pakankamai tiksliai prognozuoti ateitá ir laiku priimti gerai parengtus strateginius sprendimus.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

27

Lapkrièio mënesá Þemës ûkio ministerijoje vyko Lietuvos mokslø akademijos visuotinio susirinkimo sesija

,,Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá”
Lietuvos kaimas nuëjo ilgà ir sudëtingà kelià. Ilgus ðimtmeèius jis buvo ir, tikëkime, bus ta vieta, kur skambëjo graþi ir turtinga lietuviø kalba, sodybose krykðtaudavo bûrys vaikø, gar-

bûs senoliai tryðko sveika gyvenimo filosofija, o suaugæ vyrai ir moterys triûsë nuo auðros iki sutemø, kad iðmaitintø gausias ðeimas. Ar ne todël Lietuvos kaime visuomet bûdavo ypaè gerbiamos rankos, auginanèios duonà ir jà raikanèios? Ar ne todël mûsø kalendoriuje net dviejø mënesiø – rugpjûèio ir rugsëjo pavadinimai susijæ su skaniausiu pasaulyje maistu – juoda rugine duo-

na? Turbût ne veltui M. K. Èiurlionio pasakø karaliai laimæ rado bûtent valstieèio sodyboje. Taèiau Lietuvos kaimà draskë ir karai, nederliai, politinës permainos, okupacijos, trëmimai. Kaimas pritildavo, reèiau skambëdavo kaimo bernø ir mergø traukiamos dainos apie subatos vakarëlá, þirgelá juodbërëlá, jurginø þiedus. Kaimas ir vël kryþkelëje. Sodybø

Ið sesijos ,,Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá”

Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plë
Ágyvendinant ES bendràjà þemës ûkio ir kaimo plëtros politikà bei pritaikant jà prie mûsø ðalies sàlygø, ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas þmogiðkiesiems ištekliams. Europos ðaliø patirtis rodo, kad kaimo plëtra efektyvi yra tada, kai remiamasi kaimo bendruomeniø poreikiais, vietos iniciatyvomis. Deja, kaimo þmogiðkieji iðtekliai yra probleminiai tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu aspektais. Kaimo vietovëse gyvena 33 proc. Lietuvos gyventojø. 2005 m. þemës ûkio sektoriuje dirbo 13,2 proc. visø ðalies darbuotojø (2000aisiais buvo 18,5). Nors uþimtumas þemës ûkyje maþëja, jis iðlieka daug didesnis uþ analogiðkus rodiklius daugumoje kitø Europos valstybiø. Taigi kaimo vietovëse ir toliau maþës tiesiogiai su þemës ûkiu susijusiø þmoniø. Kaimo iðtekliai kokybës poþiûriu yra probleminiai dël þemo iðsilavinimo lygio. Tik 4,9 proc. darbingo amþiaus kaimo gyventojø turi aukðtàjá iðsilavinimà, o vidutiniðkai ðalyje – per 40. Kaime nedarbas didesnis nei mieste, taèiau kai kuriø darbuotojø kaime labai trûksta (pradedant mokytojais ir baigiant kvalifikuotais darbininkais). Kaime daugëja 60-meèiø ir vyresniø gyventojø dalis. Tiesa, daugëja modernaus ir pelningo ûkininkavimo pavyzdþiø, taèiau jaunimo poþiûris á ûkininkavimà yra skeptiðkas, nes yra daug kitø patraukliø, savirealizacijai tinkamø ne kaimo aplinkoje galimybiø. Tai ne tik Lietuvos, bet ir kitø Europos valstybiø problema. Nors gyventojø skaièius maþëja visoje Lietuvoje, taèiau demografinë situacija ypaè sparèiai blogëja kaime. Gyventojø maþëjimà kaime lemia maþesnis gimstamumas ir didesnis mirtingumas nei mieste, jaunø 25–29 metø kaimo gyventojø migracija ið kaimo. Ðiuo metu migracija vyksta ne tiek á didþiuosius miestus, kiek á uþsiená. Daþni atvejai, kai uþsienyje ásitvirtinus vienam kaimo gyventojui, vëliau paskui já iðvyksta visi darbingi to kaimo gyventojai. Pastebimas ir toks migravimo kelias: ið kaimo vykstama studijuoti á miestuose esanèias aukðtàsias mokyklas, jas pabaigus – á uþsiená. Ðvietimo ir mokslo ministerijai pastaruoju metu tenka iðklausyti kaltinimø dël uþdaromø kaimo mokyklø. Norëèiau, pasinaudodama proga, paaiðkinti situacijà. Maþëja mokyklinio amþiaus vaikø ðalyje: praëjusiais mokslo metais, palyginti su ankstesniaisiais, mokiniø sumaþëjo apie 25 tûkst., ðiais mokslo metais, palyginti su praëjusiaisiais, 24 tûkstanèiais. Palyginimui bûtø galima paaiðkinti, kad 25 tûkst. – tai Kupiðkio, Skuodo, Molëtø rajonø visø gyventojø skaièius. Maþëjantis vaikø skaièius ir nepakankama ugdymo kokybë dël specialistø trûkumo, mokymo proceso aprûpinimo ir sàlygø turi tiesioginæ átakà neiðvengiamai mokyklø tinklo pertvarkai, ypaè kaime. Ðiandien tarp savivaldybiø ðvietimo organizatoriø ir politikø yra atsiradusi interesø ir bûtinybiø prieðprieða. Ar atsiþvelgti á mokytojø interesus – iðsaugoti jø darbo vietas, bet uþsimerkti á mokiniø teisæ bûti kokybiðkai ugdomiems tinkamomis sàlygomis? Ar atsiþvelgti á tëvø norus – mokyti vaikà ðalia namø, bet iðlaikyti gausø maþø neperspektyviø mokyklø skaièiø? Ar teikti pirmenybæ kokybiðkam ugdymui – tvarkyti mokyklø tinklà, organizuoti kaimo mokiniø veþimà á renovuotas, iðtekliais ir specialistais aprûpintas mokyklas, bet taip padidinti daliai mokiniø atstumà iki mokyklos ir neiðsaugoti visø mokytojø darbo vietø. Valstybiniu poþiûriu savivaldybës mokyklø tinklo pertvarkà turi tæsti. Maþos mokyklos gali iðgyventi tik tuo atveju, kai tarp mokyklø perskirstomos specialiosios tikslinës valstybës dotacijos – moksleivio krepðelio lëðos. Dalis didelëms mokykloms priklausanèiø lëðø atiduodama maþoms mokykloms. Ðitaip dideliø mokyklø mokiniø ugdymui vals-

Roma ÞAKAITIENË
Ðvietimo ir mokslo ministrë

tybës skiriamos lëðos maþinamos. Uþtikrinant pernelyg maþos mokyklos mokinio teises á iðsilavinimà prie namø, ribojamos dideliø mokyklø mokiniø teisës gauti kokybiðkà iðsilavinimà. Nuo 2000 m. perkami geltonieji autobusai mokiniams veþioti á mokyklas. Lietuvos keliais jau rieda 355. Praëjusiais mokslo metais jais buvo veþami beveik 8 tûkst. mokiniø. Mokykliniai autobusai bus perkami ir 2007–2008 metais. Numatoma nupirkti per 100 geltonøjø autobusø. Pastaraisiais metais smarkiai išaugo švietimo prieinamumas, bet dar nesukurta socialiai teisinga, kiekvienam prieinama švietimo sistema. Šioje srityje labiausiai atsilieka ikimokyklinis ugdymas. Tarp-

28

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

tuðtëjimo metas tæsiasi astronomiðkai ilgai. Ir daugelio sodybø vietà þymi tik medþiø guotas, pasviræs kryþius, tëvø ar seneliø pasodintas berþas, liepa ar àþuolas. Dabar gana daþnai tenka girdëti, kad kaimas sensta, kad prasigërë, kad ten vyrauja tamsi neviltis. Ar taip yra ið tikrøjø? Dauguma mûsø, vyresniøjø, esame pirmoji karta nuo þagrës. Vaikai ir

anûkai – jau antroji ir treèioji kartos. Ar mes neprarandame ryðio su mûsø praeitimi, ar nepakertame tautos gyvasties ðaknø? Lietuva, kur tu eini? Kaimas iðugdë miestà, iðsaugojo lietuviø kalbà, sulietuvino sostinæ, iðpuoselëjo inteligentijà. Mes skolingi kaimui. Pasistenkime gràþinti jam bent dalá tos skolos, padëkime jam. Ir aš tikiu, kad sodybose prie Merkio, Nemuno ar Dubysos ir ateityje bus kam

sukviesti prie stalo po ðakota obelimi visà giminæ plaèià ir ten skambës nemirtingos giesmës posmai: „Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka, Ten mûsø tëvynë – graþi Lietuva. Ten broliai artojai lietuviškai šneka, Ten skamba po kaimus Birutës daina“.

Zenonas Rokus RUDZIKAS
Lietuvos mokslø akademijos prezidentas

ëtra: problemos ir perspektyvos
tautiniø mokiniø pasiekimø tyrimai rodo, kad vienas ið mokymosi sëkmës veiksniø yra ankstyva mokymosi starto pradþia. Taèiau Lietuvoje vaikø ugdymas pradedamas gerokai vëliau nei ES ðalyse. 2003 m. tik 53,1 proc. 4 metø vaikø Lietuvoje lankë ugdymo ástaigas, ir ði dalis beveik nesikeièia. Ypaè vëlai pradeda mokytis kaimo vietoviø, socialinës rizikos ir socialinës atskirties sàlygomis augantys vaikai. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2006–2008 m. programos ágyvendinimo priemoniø plane yra numatytos Ðvietimo ir mokslo ministerijos vykdomos priemonës, kurios turëtø keisti situacijà. Tai „Steigti ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo grupes prioritetà teikiant kaimo vietovëms“. 2006 m. ásteigtos 85 tokios grupës, 2007– 2008 m. ði veikla bus tæsiama. Kita priemone – „Parengti vaikø nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradþios gyvenimo ir ugdymo sàlygø gerinimo modelio apraðà“ – taip pat numatoma plëtoti ikimokykliná ir prieðmokykliná ugdymà tose vietovëse, kuriose nëra ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo ástaigø, bet esama ðio amþiaus vaikø. Sprendþiant socialinës rizikos ir socialinës atskirties klausimus ði priemonë numato telkti tarpinstitucines pajëgas ir teikti vaikams ir jø ðeimoms kompleksinæ, t.y. ðvietimo, socialinæ, sveikatos prieþiûros, psichologinæ pagalbà. Geresnes sàlygas reikia sudaryti mokiniø uþimtumui, saviraiðkai ir socializacijai. Tikslingiau yra daugiau investuoti á vaikø neformaliojo ðvietimo kokybæ ir programø pasiûlà negu vëliau rûpintis jø mokymosi motyvacijos atkûrimu. Reikia pripaþinti, kad neformaliojo ðvietimo programos nëra vienodai prieinamos miesto ir kaimo vaikams. Kaimo mokiniams prieinamumà riboja bûreliø kokybë ir dar netobula veþiojimo sistema, kuri daþnai derinama prie formaliojo ðvietimo uþsiëmimø laiko. Deja, neretai mokyklø siûlomos papildomojo ugdymo programos netenkina mokiniø saviraiðkos poreikiø. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2006–2008 m. programos priemoniø ágyvendinimo plane skiriama nemaþai dëmesio suaugusiøjø ðvietimui – yra numatyta savivaldybiø ðvietimo ástaigose sukurti neformaliojo suaugusiøjø ðvietimo paslaugø teikimo modelá, kad neformalusis ðvietimas bûtø prieinamas visiems norintiesiems, stengtis, jog suaugusiøjø ðvietimo institucijø pastatai, mokymosi aplinka bûtø renovuojama, centrai bûtø aprûpinami ðiuolaikinëmis mokymo priemonëmis. Lietuvoje jau keletà metø ágyvendinama Mokymosi visà gyvenimà uþtikrinimo strategija. Pastaraisiais metais matyti nuoseklaus besimokanèiøjø skaièiaus augimo tendencija (vien per 2003–2004 m. ðis skaièius net padidëjo 2 proc.), taèiau ðvietimo paslaugos dar nëra visiems prieinamos, ypaè kaimo vietoviø gyventojams. Strategijoje yra numatyta konkreèiø priemoniø, susijusiø su regionø suaugusiøjø ðvietimo infrastruktûros plëtra. Daug dëmesio skiriama prieinamumo didinimui, lankstesniø mokymo formø taikymui, vietos bendruomeniø nariø poreikius tenkinanèiø ðvietimo paslaugø organizavimui. 2004 m. pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijos uþsakymu buvo atliktas sociologinis tyrimas kaimuose ir miesteliuose gyvenanèiø suaugusiøjø mokymosi poreikiams nustatyti. Tyrimas atskleidë, kad suaugusiøjø ðvietimas daugelyje rajonø yra plëtros, kai kur reformø stadijos. Visø rajonø valdymo institucijos daugiau ar maþiau pastebi didëjanèius suaugusiøjø ðvietimo poreikius, yra suvokiamas ðios srities plëtros, reformø bûtinumas. Per pastaruosius kelerius metus ypaè pagerëjo suaugusiøjø bendrojo lavinimo situacija: padaugëjo mokymo centrø ir besimokanèiøjø, gerëja mokymo kokybë, ávairëja formos. Tyrimo metu beveik visi respondentai paþymëjo kaimo ir miestø bei miesteliø ðvietimo poreikiø skirtumus: „kuo arèiau miestas, tuo didesni poreikiai mokytis, ir atvirkðèiai“. Nors kaimo gyvensenà irgi keièia á kaimà ateinanèios ES lëðos, taèiau pokyèiai èia lëtesni. Interviu su kaimiðkøjø vietoviø gyventojais rodo keletà tendencijø: daugelis jø yra nusivylæ laikotarpiu po nepriklausomybës atkûrimo, atsakomybæ uþ sunkumus perkelia ðalies valdþios institucijoms, pesimistiðkai nusiteikæ dël ateities. Nuolatinis mokymasis jiems yra daþniausiai neþinomas dalykas, taèiau jo atþvilgiu daugumos nuostatos teigiamos. Tyrimo metu taip pat paaiðkëjo, kad tarp suaugusiøjø kaimø ir miesteliø gyventojø vyrauja siekis iðmokti uþsienio kalbø, kompiuterinio raðtingumo, verslo organizavimo ir vadybos, teisës pagrindø, kiek maþiau psichologijos, buhalterinës apskaitos, tradiciniø amatø, taip pat ágyti rinkoje paklausià specialybæ. Ðios regionuose gyvenanèiø suaugusiøjø mokymosi reikmës atliepiamos Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos suaugusiøjø ðvietimo ir informavimo centro vykdomuose dviejuose dideliuose projektuose, skirtuose suaugusiøjø mokymo plëtrai. Abu ðie projektai finansuojami Europos socialinio fondo. Projektas „Suaugusiøjø ðvietimo institucijø plëtra teikiant ðiuolaikines kompetencijas regionuose“ turëtø paskatinti gyventojus naudotis neformaliojo ðvietimo paslaugomis, kurios bus teikiamos formaliojo ðvietimo ástaigose. Ágyvendinant ðá projektà deðimties savivaldybiø suaugusiøjø ðvietimo centruose bus mokomi suaugusiøjø mokytojai, kurie vëliau ves nemokamus kompiuterinio raðtingumo, kalbø, verslumo ir teisiniø pagrindø kursus suaugusiesiems. Taip pat projektas turëtø paskatinti ir savivaldos institucijas geriau koordinuoti suaugusiøjø ðvietimo institucijø veiklà, jos galëtø tapti artimesnës ir atviresnës regionø gyventojams.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

29

Kito Europos socialinio fondo remiamo projekto „Suaugusiøjø mokymo galimybiø plëtra: andragoginës literatûros portfelis“ metu ketinama iðleisti 18 ávairaus pobûdþio suaugusiøjø mokymo literatûros leidiniø, kurie pasieks visus ðalies suaugusiøjø mokymo centrus, bibliotekas, aukðtàsias mokyklas, paèius besimokanèius asmenis. Vykdant projektà 28 tûkst. tiraþu iðleista literatûra atitiks tiek suaugusiøjø mokytojø, tiek besimokanèiøjø mokymosi poreikius. Atsiþvelgiant á anksèiau ávardytas problemas, Valstybinës ðvietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose numatyta laiduoti lygias mokymosi starto sàlygas, iðplëtoti ikimokyklinio ugdymo paslaugø prieinamumà, sukurti ir iðplëtoti visuotinio prieðmokyklinio ugdymo, vaikø ir suaugusiøjø neformaliojo ðvietimo sistemà, numatoma 2007–2013 m. remti universaliø daugiafunkciniø centrø kaimo vietovëse, uþdaromø bendrojo lavinimo mokyklø patalpose, steigimà naudojant ESSF lëðas. Planuojama ásteigti 92 centrus 46 kaimiðkose savivaldybëse. Ðie universalûs daugiafunkciniai centrai teiktø ne tik ikimokyklinio bei prieðmokyklinio ugdymo, bet ir papildomojo ugdymo, uþimtumo ir specialiojo ugdymo, suaugusiøjø neformaliojo ðvietimo ir kt. paslaugas. Tokie centrai galëtø tapti kaimo bendruomeniø traukos namais. Dienos centrai, universaliø daugiafunkciniø centrø prototipai, kaimo vietovëse yra ásteigti tik keliose savivaldybëse. Tokius centrus kaimo uþdarytose mokyklose pradëjo pirmosios steigti Pasvalio, Kauno rajonø savivaldybës. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad ðvietimo, kultûros funkcijø integracija vyksta tose savivaldybëse, kuriose yra bendri kultûros ir ðvietimo skyriai. Steigiant centrus bûtina remtis sukaupta patirtimi, identifikuoti svarbiausias klaidas ir laiduoti ávairiø lygiø valdþios institucijø bendradarbiavimà. Netradiciniai ðvietimo paslaugø prieinamumo problemø sprendimai, steigiant universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovëse, skatins bendradarbiauti ðvietimo ir socialines ástaigas siekiant subalansuotos regioninës plëtros, optimalaus turimø iðtekliø naudojimo bei bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir darbdaviais, geresnës ðvietimo sistemos rezultatø atitikties darbo rinkos poreikius. Iðplëtota tokiø centrø sistema ir teikiamos paslaugos ilgainiui turës didelës reikðmës regionø plëtrai. Valstybëje vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyèiai turi didelæ átakà ir ðvietimo sistemos kaitai. Antra vertus, ðvietimo sistema privalo padëti spræsti þmoniø iðtekliø problemas. Maþos, specialistus rengianèios siauros specializacijos mokyklos nepajëgios pri-

sitaikyti prie pokyèiø. Iðkilo poreikis sukurti tokias struktûras, kurios sugebëtø lanksèiai ir greitai reaguoti á nuolat kintanèius darbo rinkos poreikius. Todël kuriant Lietuvos kolegijø tinklà ðios ástaigos buvo stambinamos. Kolegijos buvo steigiamos laikantis regioninio principo, kiekviena jø ásteigta 2–9 aukðtesniøjø mokyklø bazëje. Stambiai kolegijai staigûs darbo rinkos pokyèiai nëra tokie skausmingi. Sumaþëjus vienos krypties specialistø paklausai, mokyklos nereikia uþdaryti, o likusios laisvos lëðos gali bûti panaudojamos naujoms studijø programoms rengti ir vykdyti. Regioninëms kolegijoms buvo iðkeltas uþdavinys bendradarbiauti su vietos valdymo institucijomis, verslo organizacijomis, stebëti darbo rinkos pokyèius ir lanksèiai á juos reaguoti. Norëèiau pateikti Ðiauliø apskrities pavyzdá. Ðis regionas palankus þemdirbystei. Apskrities dirvoþemio maþas uþterðtumas leidþia plëtoti ekologiðkus ûkius ir natûraliø produktø gamybà. Regione yra palankios sàlygos plësti augalininkystës ir gyvulininkystës produktø gamybà ir perdirbimà, ypaè pieno ir mësos ûkius. Ðiauliø apskrityje yra nemaþai modernizuojamø ûkiø, taèiau juose trûksta aukðtos kvalifikacijos specialistø, kurie galëtø imtis ûkiø plëtros, pagyvintø ðio pobûdþio veiklà ir ágyvendintø Ðiauliø regiono plëtros strategijà. Tuo pat metu regione veikusios aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos nebuvo pajëgios pasirengti vykdyti neuniversitetines studijas. Tuomet á klausimø sprendimà ásitraukë Ðiauliø kolegija, kuri kartu su Joniðkio þemës ûkio mokykla iðtyrë specialistø poreiká Ðiaurës Lietuvoje. Remdamasi tyrimo duomenimis, Ðiauliø kolegija 2005–2006 m.m. kartu su Joniðkio þemës ûkio mokykla parengë ir áregistravo Þemës ûkio technologijos neuniversitetiniø studijø programà. Dar vienos naujos studijø programos – gamtotvarkos vadyba – poreiká nulëmë Lietuvoje ásteigtø Europos ekologinio tinklo „NATURA 2000“ teritorijø poreikiai. Ði studijø programa bus vykdoma sudarius Ðiauliø kolegijos, Ðiauliø universiteto ir Ðeduvos þemës ûkio mokyklos jungtinës veiklos sutartá. Analogiðkø pavyzdþiø galima pateikti ir ið kitø Lietuvos regionø. Vilniaus kolegija parengë agroverslo vadybos studijø programà, Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegija inicijuoja daugiatikslio miðko naudojimo specialistø rengimà. Tikimasi, kad racionaliau ûkininkaujant miðkuose – plëtojant daugiatikslá miðko naudojimà, pajamas miðkininkystës sektoriuje galima padidinti ne maþiau kaip 2 kartus. Nauja veiklos niða þemës ûkio technologams atsiranda „Agrochemos“ kuriamame produkcijos realizavimo – „Agromax“ tinkle. Tinklas noriau ádarbina

Ðvietimo ir mokslo ministrë Roma Þakaitienë su 2005 metø mokslo populiarinimo premijø laureatais.
technologus, turinèius vadybos bei rinkodaros pagrindus, nei vadybos ar rinkodaros specialistus, turinèius tik minimaliø technologiniø þiniø. Taigi kolegijos jau pradëjo vykdyti joms skirtà regioninæ misijà. Antra vertus, jau pats aukðtøjø mokyklø – kolegijø buvimas regionuose yra svarbus. Sukuriama palankesnë aplinka aukðtesnio iðsilavinimo jauniems þmonëms gyventi rajonuose. Pradedamas pertvarkyti ir profesiniø mokyklø tinklas. Ið 48 profesiniø mokyklø 18 turi þemës ûkio mokyklø pavadinimus, bet tai nesprendþia mokykloje vykdomø profesinio mokymo programø. Pagal LR ðvietimo ástatymo 41 str. yra áteisinta, kad profesinës mokyklos á tipus neskirstomos ir nebeiðskiriamos kitos profesiniø mokyklø grupës, taip pat ir „þemës ûkio mokykla“, nes visose gali bûti vykdomos ávairios ûkio poreikiams reikalingos mokymo programos. Norëdami parengti aukðtos kvalifikacijos darbininkus, turësime sukurti naujausia technika ir mokymo priemonëmis aprûpintus praktinio mokymo centrus. Jie turëtø bûti ðakiniai, sukurti dalyvaujant ir verslo ámonëms, naudojami ávairiø lygiø mokymams, kvalifikacijos tobulinimui. Nauji iððûkiai laukia ir Lietuvos universitetø. Ðiandien mes galime didþiuotis studentø skaièiumi, bet negalime pasigirti studijø kokybe. Universitetø laukia globalizacijos ir demografiniø procesø

30

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Paskelbti 2005 metø mokslo populiarinimo premijø laureatai

Ávairiø srièiø mokslininkai apdovanoti uþ átaigiai paraðytas knygas, straipsnius. „Mokslo ir gyve-

nimo“ þurnalo redakcija nuoðirdþiai sveikina visus apdovanotuosius ir ypaè mûsø þurnalo autorius

habil. dr. Valentinà Baltrûnà, prof. Jonà Grigà, dr. Audriø Dubietá ir Egidijø Bacevièiø
noji mokslininkø karta – yra per 180 ðios srities doktorantø (181, 2005 m.). Svarbu paþymëti, kad þemës ûkio srities mokslininkai daugiau uþsiima praktine veikla: nors ir negalëdami pasigirti labai dideliu akademiniø publikacijø skaièiumi kaip, pavyzdþiui, fizikai, jie dirba tikrai reikðmingus darbus didindami Lietuvos þemës ûkio konkurencingumà. Ágyvendinti kaimui reikalingus struktûrinius pokyèius, susijusius su ûkiø modernizacija, kaimo ekonominës veiklos diversifikacija, alternatyviø pajamø ðaltiniø kûrimu, kaimo infrastruktûros gerinimu, socialiniø problemø sprendimu, gali tik tam pasirengæ darbuotojai. Ðiø uþdaviniø sprendimas daug priklausys, kaip racionaliai panaudosime ES struktûriniø fondø lëðas. Bene didþiausias visø mokslininkø rûpestis ðiuo metu – eksperimentinë bazë. Tikiuosi, kad ði problema ið esmës spræsis 2007–2013 metø finansinëje perspektyvoje – tada tikrai nemaþà ES finansiniø iðtekliø dalá numatoma skirti mokslui ir ypaè jo infrastruktûrai. Manau, kad þemës ûkio mokslai sugebës pasiimti savo dalá ið ðio „lëðø pyrago“. Naudodamasi proga noriu padëkoti Þemës ûkio ministerijai uþ tai, kad ji deda pastangas, jog þemës ûkio mokslai, áskaitant jø pagalbinius, bandymø ir parodomuosius ûkius, galëtø pasinaudoti ir þemës ûkiui skiriama ES finansine parama.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

diktuojami iððûkiai. Norëdami juos áveikti privalësime koncentruoti ir intelektinius, ir materialiuosius iðteklius. Universitetai turës vaidinti didesná vaidmená sprendþiant kaimo problemas. Jø misija – techninës paþangos ir inovacijø diegimas kaime. Þemës ûkio universiteto specialistø nuomone, þemës ûkio infrastruktûrà (veislininkystës, sëklininkystës, agroprekybos, techniniø paslaugø, konsultavimo ir kt. ámones) reikia sutelkti rajonø centruose. Tai atitinka ðiuolaikinæ þemës ûkio ir jo infrastruktûros iðdëstymo koncepcijà. Per ðias infrastruktûrines institucijas ateina techninë paþanga ir inovacijos á kaimà. Ðiuo poþiûriu yra ir metodinë problema – tai darbo rinkos poreikiø þemës ûkio specialistams prognozavimas, kurá atlieka darbo birþa ir kitos rinkos tyrimais uþsiimanèios institucijos. Dabar ðie poreikiai nustatomi tik pirminiame þemës ûkyje, tai yra paèiame kaime esanèioms ir besiformuojanèioms ûkio struktûroms. Taip ignoruojami þemës ûkio ir visai kaimo plëtrai reikalinga infrastruktûros ir perdirbamoji pramonës (antrinis ir tretinis sektoriai) poreikiai specialistams, nors bûtent èia kuriami pagrindiniai veiksniai, lemiantys kaimo modernizacijà ir naujas jo galimybes, nors bûtent èia yra pagrindinës darbo vietos universitetinio lygmens þemës ûkio specialistams. Manytume, kad tikslinga parengti jaunøjø specialistø ir kvalifikuotø darbininkø

ásidarbinimo kaime skatinimo programà ir jos ágyvendinimo priemones. Tai galëtø bûti paskolø ásikûrimui palûkanø visiðkas ar dalinis padengimas, studijø paskolø visiðkas ar dalinis padengimas ir kt. Pastaraisiais metais visø lygiø mokyklos daug dëmesio skiria mokymosi visà gyvenimà nuostatø ágyvendinimui. Vykdoma konsultacinë veikla, organizuojami mokymai ûkininkams ir kitiems asmenims, susijusiems su þemës ûkio, alternatyvia þemës ûkiui veikla. Stengiamasi, kad ðie mokymai bûtø priartinti prie jø gyvenamosios ar darbo vietos ir atitiktø ne tik ðiuolaikinius aktyvaus suaugusiøjø mokymo metodus, bet ir kaimo þmoniø mentalitetà. Dalyvaujama SAPARD ir kitø ES fondø finansuojamuose projektuose. Deja, èia susiduriama su biurokratinëmis kliûtimis. Dël sudëtingø projektø rengimo, administravimo, vieðøjø pirkimø procedûrø mokyklos nebenori dalyvauti konkursuose projektams laimëti. Be to, projektø rengimas ir konkursai ilgai uþtrunka, todël mokymai per tà laikà pasidaro nebeaktualûs. Lietuvoje þemës ûkio mokslø srityje (áskaitant KTU Maisto institutà) dirba 10 mokslo ir studijø institucijø – 2 universitetinës aukðtosios mokyklos, 3 valstybës mokslo institutai, 5 universitetø mokslo institutai. Juose darbuojasi tikrai nemaþas mokslininkø bûrys – apie pusseptinto ðimto (641, 2004 m.). Rengiama jau-

31

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Dirbtiniø programuojamø làsteliø savaiminis susidarymas, augimas ir valdymas
Dr. Arvydas TAMULIS, Vykintas TAMULIS
Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos institutas Europos Sàjungos FP6 PACE projekto (þr. http://134.147.93.66/bmcmyp/Data/PACE/Public) vykdytojø laboratorijose ir JAV Los Alamos nacionalinëje laboratorijoje (LANL) kuriamos dirbtinës gyvos programuojamos làstelës, kuriø kvantiná mechaniná modeliavimà atlieka Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto Teorinës molekulinës elektronikos ir spintronikos mokslinë
1 pav. Suskaièiuotos elektrono krûvio pernaðos (tuneliavimo) vizualizavimas esant devintai suþadintajai bûsenai. Ðviesa suþadintas elektronas perðoka ið ðviesai jautrios 1,4bis(N,N-dimetilamino)naftaleno molekulës (centre) á vienà ið pRR molekuliø (apaèioje). Anglies atomai ir su jais susijusios kovalentinës jungtys pavaizduotos þaliomis lazdelëmis, vandeniliai – pilkai, deguonies – raudonai, azotø – mëlynai

elektroniná tanká ið pagrindinës bûsenos elektroninio tankio. Viename ið tirtø fotosintetiniø centrø elektrono skylutë vaizduojama mëlyna spalva, o perneðtas (tuneliuotas) elektronas – pilka (þr. 1 pav.). Ðis tyrimas rodo, kad intensyviausia elektrono krûvio pernaða ávyksta esant devintai suþadintajai bûsenai nuo ðviesai jautrios 1,4-bis(N,N-dimetilamino)naftaleno molekulës á vienà ið pRR molekuliø (þr. 1 pav.), o tai sukelia dirbtinio gyvio augimà. Elektrono pernaðos bangos ilgis yra lygus 440.0 nm ir atitinka LANL atlikto eksperimento vertæ.

Dabar panaðius 4 nm dydþio fotoelementus sumodeliavome ið efektyvesniø ðviesai jautriø Ru(bipyridine) 32+ ir skuarino molekuliø. Visus juos galima bûtø pagaminti Lietuvoje ir naudoti ne tiktai dirbtiniø programuojamø gyviø sintezei, bet ir kaip fotoelektronø ðaltinius nanoprietaisuose. Dirbtinëms làstelëms programuoti ir augimui valdyti mes kuriame molekuliniø kompiuteriø loginius elementus. Pavyzdþiui, ARBA molekulinë loginë funkcija buvo sumodeliuota, pasinaudojus Kalifornijos universiteto prof. A.Balcho susintetintu endohedriniu fulerenu (þr. 2 pav. deðinëje), kurio viduje esantis molekulinis klasteris ErScN turi magnetiná dipolá, nes pagal UB3LYP/WTBS metodo skaièiavimà sukinio tankis ant N atomo yra lygus 0.569, ant Sc – 0.036 ir ant Er – 0.358. Ði molekulinë ARBA loginë funkcija, instaliuota á dirbtinæ minimalià làstelæ, pradeda veikti ðviesa suþadinus tris kairëje esanèias fotoelektronø donoro molekules: ferocenà arba tiofenà, arba tetratiofulvalenà. Vienas ið migruojanèiø fotoelektronø sustoja elektronø akceptoriø 1,3-bis (dicianometidieno) indano molekulëje. Kiti du migruojantys fotoelektronai pasiekia endohedriná fulerenà ir pasuka viduje esantá molekuliná klasterá, kuris savo ruoþtu magnetinio dipolio dëka veikia dirbtinëje minimalioje làstelëje instaliuotas -diketono ir dodecilo syringato molekules ir reguliuoja dirbtinës làstelës fotosintezës, augimo bei dauginimosi vyksmus.

grupë (þr. http://www.itpa.lt/~tamulis/). Dirbtiniø làsteliø fotosintetiniø centrø, susidedanèiø ið peptidinës nukleorûgðties, sensibilizatoriø, riebalø rûgðèiø, riebalø rûgðèiø pirmtakø (pRR) ir vandens arba metanolio tirpikliø molekuliø (ið viso iki tûkstanèio atomø), kvantinis mechaninis savaiminis susidarymas buvo modeliuotas naudojant GAMESS-US programø paketà VU TFAI PC Linux klasteryje. Ðiø fotosintetiniø centrø, kuriø skersmuo yra 4 nanometrai, absorbcijos spektras ir elektrono krûvio pernaðos (tuneliavimai) buvo suskaièiuoti naudojant nuo laiko priklausantá kvantinës mechanikos elektronø koreliacijos tankio funkcionalo (TDDFT PBEPBE/6-31G) modelá. Mûsø paraðyta programa leidþia padaryti matomà vieno elektrono pernaðà (tuneliavimà), gautà atëmus ðios fotosintetinës sistemos suþadintosios bûsenos

2 pav. Molekulinë ARBA loginë funkcija, sudaryta ið endohedrinio fulereno (deðinëje), kurio viduje yra molekulinis klasteris ErScN, ir ið trijø fotoaktyviø elektronø donoro molekuliø (kairëje), prijungtø per centre esanèià elektronø akceptoriø molekulæ. Anglies atomai þali, azoto – mëlyni, sieros – geltoni, vandenilio – pilki, geleþies ir Er atomai – ðviesiai mëlyni, Sc atomai – raudoni

32

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Ðiø metø lapkrièio 24 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – seniausioji aukðtoji Lietuvos medicinos mokykla – paminëjo savo 225-eriø metø jubiliejø. Nors pats universitetas buvo ákurtas 1579 m., taèiau Medicinos fakultetas jame ásteigtas tik 1781 m., nors leidimas já atidaryti buvo gautas jau 1621 metais.

indëlis á praktinæ medicinà – ávairioms sveikatos apsaugos sistemos sritims parengta keliolika tûkstanèiø ávairiø specialybiø gydytojø ir specialistø. Fakulteto darbuotojai kasmet vykdo per 70 (taip ir kituose fakultetuose) biudþetiniø mokslinio tyrimo temø, keliolika jø finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-

XIX a. pradþioje Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas tapo viena solidþiausiø Rytø Europos medicinos mokslo, praktikos ir pedagogikos ástaigø. Èia dirbo tokios pasaulinës áþymybës, kaip G.Forsteris, L.H.Bojanus, A.Sniadeckis, tëvas ir sûnus Frankai. Jie garsëjo savo klinikomis, mokomaisiais kabinetais, prisidëjo kuriant Vakcinacijos ir Motinystës institutus, vienas pirmøjø tokiø ástaigø Europoje. Fakulteto absolventai – gydytojai, chirurgai, akuðeriai, farmacininkai, veterinarai – plaèiai garsino savo Alma Mater. Kas penktas-ðeðtas to meto Rusijos imperijos gydytojas buvo mûsø fakulteto auklëtinis. Ið viso 1781–1842 m. buvo parengta per 1500 gydytojø. Lietuvos specialiojo viduriniojo medicinos mokslo ðaknys taip pat yra senajame Medicinos fakultete. 1775–1842 m. èia veikusioje Akuðerijos mokykloje buvo parengta apie 850 kvalifikuotø akuðeriø. 1919–1939 m. Vilniuje veikusio Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultetà baigë daugiau kaip 1500 gydytojø ir farmacijos specialistø. Herojiðkas puslapis fakulteto istorijoje – darbas ir studijos pogrindþio sàlygomis Vokietijos okupacijos metu 1943–1944 metais. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanë profesorë habilituota daktarë Zita Auðrelë Kuèinskienë, beje, pirmoji moteris dekanë per 225 metus, pabrëþë, kad ðiuo metu Medicinos fakultetas yra vienas didþiausiø ir reikðmingiausiø nûdienos Vilniaus universitete. Já sudaro 3 institutai, 4 katedros, 12 klinikø, jungiantys 55 centrus, skyrius ir laboratorijas, taip pat Mokomoji eksperimentinës chirurgijos ir patologinës fiziologijos laboratorija. Studentø bei personalo paslaugoms ir kompiuteriø klasës, biblioteka. Ðiuo metu fakultete dirba per 700 pedagoginio, mokslinio bei pagalbinio personalo: tarp jø per 30 profesoriø, per 100 docentø. Be to, Vilniaus universiteto struktûroje taip pat yra Eksperimentinës ir klinikinës medicinos bei Onkologijos institutai, vieðosios ástaigos: Santariðkiø, „Þalgirio“, Vaikø ligoninës. Universitetiniø ligoniniø statusà turi Vilniaus miesto 5 ligoninës. 2002 m. pirmà kartà universiteto istorijoje buvo ásteigta prorektoriaus universiteto ligoni-

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui - 225
nëms ir klinikoms pareigybë. Fakultete rengiami ergoterapijos, kineziterapijos, medicinos, medicininës biologijos, slaugos, odontologijos ir visuomenës sveikatos specialistai. Ávairiose vientisøjø ir daugiapakopiø studijø programose dabar studijuoja per 1400 studentø (ið jø apie 300 magistrantûroje), podiplomines studijas tæsia per 600 rezidentø, per 70 doktorantø. Pastaraisiais metais pastebimai padidëjo priëmimo á pirmà kursà apimtys. Tai atspindi nekintanèià medicinos ir mediko profesijos hierarchijà materializuotosios visuomenës vertybiø sistemoje. Gyvybingumà pastaruoju metu demonstruoja ir fakulteto studentø organizacijos: Studentø atstovybë ir Studentø mokslinë draugija. Mûsø studentai vis dràsiau naudojasi galimybe studijuoti ir praktikuotis uþsienio medicinos centruose. Gydytojø tobulinimosi padalinyje kasmet kvalifikacijà kelia apie 5000 ðalies medicinos specialistø. Medicinos fakultete mokslo darbas dabar sutelktas penkiomis pagrindinëmis kryptimis: 1) þmogaus genomo ávairovë, jo kilmë ir fenotipinë realizacija; 2) þmogaus ir visuomenës sveikata, gyvenimo kokybë ir aplinka: moksliniai ir taikomieji tyrimai; 3) motinos ir vaiko sveikata: fiziologiniai ir socialiniai aspektai bei individo raidos dësningumai; 4) bioetika, sveikatos politika, naujø technologijø taikymas; 5) ligø etiopatogenezë, diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija: fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai. Regioninæ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto svarbà patvirtina ir nûdienos veikla: plaèios tarptautinio intelektinio bendradarbiavimo apimtys, perþengusiø sienas savitø chirurgijos, kardiochirurgijos, reumatologijos, kardiologijos ir ðirdies kraujagysliø patologijos, gastroenterologijos, eksperimentinës ir teorinës medicinos mokyklø susiformavimas ir sëkminga plëtra. Reikðmingi pasiekimai ir mokslo srityse, kurios svarbios mûsø tautinei savimonei – tai etninës lietuviø antropologijos, Lietuvos gyventojø genomo tyrimai. Neginèijamas fakulteto

dijø fondas, valstybës institucijos ir valstybës programø projektai, taip pat keliolika turi uþsakomàjá mokslinio tyrimo darbo pobûdá. Fakulteto padaliniai dalyvauja tarptautinëse mokslo programose, finansuojamose Europos Komisijos bei SOCRATES ir Atviros Lietuvos fondo programø lëðomis. Kasmet fakultetas organizuoja per pusðimtá moksliniø renginiø, kuriø treèdalis turi tarptautiná statusà. Fakulteto mokslininkai ne kartà yra pelnæ Valstybines Lietuvos mokslo premijas, skynæ tarptautiniø mokslo konkursø laurus. Medicinos fakultetas bendradarbiauja su didþiausiais kaimyniniø kraðtø – Lenkijos (Balstogës, Lodzës, Krokuvos, Poznanës, Varðuvos ir kt.), Vokietijos (Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo), Rusijos (Maskvos), Ðvedijos (Geteborgo, Lundo, Linèiopingo, Stokholmo), Ukrainos (Donecko, Charkovo), taip pat su Prancûzijos (Marselio), JAV (Lojolos, Ilinojaus, Viskonsino) bei kitais pasaulio universitetais, institutais ir mokslinio tyrimo ástaigomis. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas turi savo vëliavà, emblemà ir dekano togà, savitas akademinës bendruomenës tradicijas. Fakulteto Medicinos istorijos muziejus kaupia dokumentinæ ir ikonografinæ medþiagà. Taèiau garbinga istorija nebëra tas pamatas, garantuojantis soèià ir ramià gerovæ. Artimiausi fakulteto uþdaviniai – universiteto statuto rëmuose nusistatyti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strateginius studijø, mokslinës, ûkinës veiklos planus, dar kartà perþiûrëti savo struktûrà, intensyviau reklamuoti savo studijø programas, rengtis panaudoti Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðas. Perspektyviniuose planuose numatyta perkelti fakulteto administraciná, teoriná korpusus bei vivariumà á Santariðkiø rajonà. 225-uosius jubiliejinius metus Medicinos fakulteto bendruomenë pasitiko ne tik apmàstydama áspûdingà praeitá, bet ir pasirengusi naujiems iððûkiams, atsigræþusi á visuomenës poreikius.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

33

Doc. dr. Julius DANUSEVIÈIUS

Augalijos biologinë ávairovë – ekosistemø tvarumo pagrindas
Genetiniam lygmeniui priklauso rûðies genotipø ávairovë, kurià lemia daugelis veiksniø, taip pat ir geografiniai rajonai bei þemiø derlingumas. Pvz., Panevëþio–Këdainiø derlingø dirvoþemiø ir Varënos skurdþiø dirvoþemiø regionai. Sakysim, ávairios rûðies genetiðkai sàlygotos morfologinës formos, vëlyvosios ir ankstyvosios fenologinës formos, genotipai su skirtingomis seksualinëmis sistemomis ar skirtingais aleliais, sàlygojanèiais augalø poþymius ir savybes. Genetinë ávairovë labiausiai reikðminga populiacijø stabilumui iðlaikyti. Be evoliucijos raidos bei klimato pokyèiø, dël intensyvios þmogaus ûkinës veiklos supaprastëja augalijos populiacijø genotipinë struktûra. Iðnyksta þalingam poveikiui neatsparûs vertingi individai, populiacijos degraduoja. Yra ir tokiø atvejø, kai atsiranda naujø invaziniø rûðiø, o kai kurios iðstumia vietines, ekosistemai naudingas rûðis. Kiekviena ekosistema turi jà naikinanèiø svarbiausiø veiksniø. Pavyzdþiui, pelkiø augalijai pavojinga intensyvi melioracija, pievø augalijai – sukultûrinimas ar transformavimas á kitas þemës ûkio naudmenas, smëlio augalijai – apþeldinimas miðku, rekreacija, vandens telkiniø augalijai – ûkinë veikla, nutekamieji vandenys, intensyvi þemdirbystë ir t.t.

1992 m. birþelio 5 d. Rio de Þaneire buvo priimta Biologinës ávairovës konvencija, kurià 1999 m. ratifikavo Lietuvos Seimas. Taèiau Lietuvoje ði Konvencija nepakankamai iðnagrinëta ir ribotai pateikta plaèiajai visuomenei. Todël kai kas biologinæ ávairovæ ëmë ásivaizduoti siauràja prasme ir apsiriboti rûðiø ávairovës samprata. O biologinë ávairovë apima keturis lygmenis: geosisteminá, ekosisteminá, rûðiná ir genetiná. Geosisteminiam lygmeniui priklauso geografiniø objektø (landðaftø, teritoriniøurbanistiniø ir kt.) sàveika. Pavyzdþiui, lauko, miðko ir vandens ekosistemø tarpusavio sàveika. Ekosistemø ávairovë skirstoma á dvi stambias kategorijas: sausumos ir vandens. Paprastai yra lauko, pievos, pelkës, miðko ir vandenø ekosistemos, kurios ir sudaro ekosisteminæ biologinæ ávairovæ. Rûðiniam lygmeniui priklauso ávairios organizmø rûðys, gyvenanèios atskiroje ekosistemoje. Pavyzdþiui, miðke ar medyne auganèios medþiø, krûmø ir kitos augalijos rûðys. Lietuvoje yra apie 1800 laukiniø augalø rûðiø ir 3000 kultûriniø veisliø. Ið jø laukiniø augalø 713 rûðiø auga miðkuose. Be to, yra 6000 grybø rûðiø, 16 300 gyvûnø rûðiø, ið jø 15 000 rûðiø vabzdþiø. Taèiau ekosistemoje yra jai bûdingas rûðiø skaièius.

2004 m. pabaigoje Dotnuvoje ásteigtas Augalø genø bankas, kurio paskirtis organizuoti ir koordinuoti augalø nacionaliniø genetiniø iðtekliø kaupimà, tyrimà ir iðsaugojimà. Genetiniams iðtekliams iðsaugoti pagal atskiras augalø grupes mokslo ir mokymo institucijoms (Þemdirbystës, Sodininkystës ir darþininkystës, Miðkø ir Botanikos institutams bei Vilniaus universitetui) paskirtos augalø genetiniø iðtekliø koordinaciniø centrø funkcijos. Augalø genetiniai iðtekliai saugomi jø augimo vietose, kolekcijose ir specialiose saugyklose. 1997 m. Lietuvoje buvo priimta Biologinës ávairovës iðsaugojimo strategija ir veiksmø planas, kurá parengë þymiausi ðios srities specialistai. Taèiau ðis planas vangiai vykdomas, já reikia patikslinti. Bûtø veiksmingiau, jei tokius planus turëtø visos apskritys. Atsiranda idëjø, kylanèiø ið savivaldybiø ekologø. Ðtai Këdainiø rajone (ekologas Kazimieras Ðidlauskas) numatyta atlikti pavieniø medþiø ir giraièiø, taip pat pelkiø ir pelkeliø inventorizacijà, ávertinti jø ekologinæ reikðmæ, o vertingiems – parengti iðsaugojimo rekomendacijas. Kai kurie rajonai numato sparèiau gerinti urbanizuotà aplinkà, veisti þeldinius, parkus ir tvarkyti rekreacines terito-

Pirmoji prieðvëþinë vakcina - jau Lietuvoje
Pirmàja prieðvëþine vakcina „Silgard“, apsauganèia nuo gimdos kaklelio vëþio ir genitalijø karpø, jau galima pasiskiepyti Lietuvoje. Lietuvos moterims ir merginoms tarptautinë farmacijos bendrovë „Merck Sharp&Dohme“ (MSD) jau suteikia galimybæ ið anksto apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vëþio – vienos sunkiausiø ligø, sukeliamø þmogaus papilomos viruso (ÞPV). Vakcina „Silgard“ gali apsaugoti ne tik nuo gimdos kaklelio vëþio, bet ir kitø ÞPV sukeliamø ligø – vulvos ir makðties prieðvëþiniø pakitimø, vulvos bei genitalijø karpø (kandilomø). MSD sukurta vakcina „Silgard” apsaugo nuo ÞPV 6,11,16 ir 18 tipø, kurie sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vëþio atvejø bei 90 proc. lytiniø organø karpø. Kasmet ðimtams Lietuvos moterø padësianèia iðsaugoti sveikatà bei gyvybæ injekcine vakcina jau galima pasiskiepyti 7-iuose didþiuosiuose miestuose. Skiepijimo paslaugas teikia „Medicinos ir diagnostikos centras“, „GK klinika“, „Endemik“ bei „Baltijos ir Amerikos klinika“. Medicinos ekspertø rekomendacijomis bei klinikiniø tyrimø patvirtintais rezultatais, veiksmingiausia skiepytis 9-26 metø amþiaus mergaitëms, merginoms bei moterims. Iðsami informacija apie ðià problemà teikiama specialiai sukurtoje interneto svetainëje www.hpv.lt. „Naujàjà vakcinà vertinu ne tik kaip reikðmingà moksliná atradimà, iðsaugantá moterø sveikatà bei gyvybes, bet ir kaip galimybæ ateityje sumaþinti vëþiniø susirgimø, ypaè gimdos kaklelio, skaièiø, pakeisti visuomenës sveikatos bei moterø gyvenimo kokybæ“, – sakë Kauno medicinos universiteto profesorë, gydytoja ginekologë Rûta Nadiðauskienë. Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 25 tûkst. moterø, parodë, kad MSD sukurta vakcina 100 proc. uþkirto kelià gimdos kaklelio vëþiui, taip pat prieðvëþiniams ir potencialiai prieðvëþiniams gimdos kaklelio pakitimams. Ji taip pat veiksmingai apsaugo nuo kitø þmogaus papilomos viruso sukeliamø ligø – vulvos ir makðties prieðvëþiniø pakitimø, genitalijø karpø. Medicinos tyrimø duomenimis, iki 70 proc. gyventojø per savo gyvenimà uþsikreèia þmogaus papilomos virusu. Virusas plinta lytiniu bûdu bei per genitalijø gleivines. Daþnas þmogaus papilomos viruso neðiotojas nejauèia jokiø simptomø, kitiems atsiranda matomos genitalijø karpos ar pokyèiai gimdos kaklelyje, vulvoje, iðangëje ar varpoje. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vëþys yra nustatomas daugiau nei 500 moterø, beveik kas antra, susirgusi ðia liga,

34

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

rijas. Miðkø institutas parengë Biologinës ávairovës iðsaugojimo miðkuose, vykdant ûkinæ veiklà, rekomendacijas. Didþiausià teritorijà Lietuvoje (54 proc.) uþima agrarinës aplinkos ekosistemos, taèiau bioávairovës poþiûriu jos labiausiai nuskurdintos. Urbanizuotos aplinkos ekosistemos nesàmoningai veikiamos þmogaus ir palaikomos tik parkø ir kitø þeldiniø dëka. Èia po medþiø lajomis formuojasi pusiau natûralios daugiarûðës augalø bendrijos. Ðiuo metu vis labiau pleèiasi ruderalinës (dykvieèiø) bendrijos. Jose rûðinë ávairovë greitai kinta. Pavyzdþiui, karjerai, sàvartynai ir kt. Miðkai Lietuvoje uþima 30 proc. kraðto teritorijos, o juose yra 40 proc. augalijos rûðiø. Ypaè didele biologine ávairove pasiþymi miðrûs miðkai. Pastaruoju metu, formuojantis ekstensyviai þemdirbystei, dalis þemiø apþelia miðku ar apþeldinama dirbtinai. Þemës ûkiui naudotos þemës apþelia negausios rûðinës ávairovës pionierinëmis rûðimis, o dirbtinai þeldant daþnai uþveisiami vienarûðiai spygliuoèiø þeldiniai. Tai maþina rûðinæ ir bendrà biologinæ ávairovæ. Savaime apþeliant, formuojasi negausios rûðiø fitocenozës, nes vyrauja kosmopolitinës uþneðtinës arba pionierinës rûðys. Pavyzdþiui, galima sakyti, savaime laukuose neplinta àþuolai, klevai, liepos, skroblai, uosiai, guobiniai ir kt., o plinta karklai, berþai, drebulës, baltalksniai ir puðys. Ateityje galima laukti tokiø ekosistemø pokyèiø: maþës rûðiø gausa pasiþyminèiø bendrijø, nes veisiami monospygliuoèiø þeldiniai ar formuojami vienarûðiai medynai; maþës pievø ir pelkiø bendrijø dël jø kultûrinimo, padidës laukø biologinë ávairovë dël sklypø naudmenø fragmentacijos bei maþesnio mineraliniø tràðø naudojimo.

Vitaminø-antioksidantø reikðmë regëjimo funkcijai
Kiek mityba svarbi þmoniø regëjimo sistemai, susidomëta ypaè po to, kai iðryðkëjo oksidacinio streso veikimo mechanizmas. Susikaupæs laisvøjø radikalø perteklius, ypaè bûdingas vyresniems þmonëms, gali turëti poveiká ávairioms organizmo sistemoms, taip pat ir regëjimo stiprumui bei spalvø matymui. Toks poveikis atsiranda, kai sumaþëja làsteliø antioksidacinis pajëgumas ir kartu galimybës apsisaugoti nuo besikaupianèiø reaktyvaus deguonies atmainø, susidaranèiø vykstant medþiagø apykaitai dël lipidø, hiperoksidø, superoksidø anijonø pertekliaus. Visa tai ir sukelia lëtines ligas, kurios gali sutrikdyti ávairiø fiziologiniø sistemø normalias funkcijas. Antioksidantai, kuriuos þmogus gauna su maisto produktais, ir organizmo antioksidacinës sistemos gali sumaþinti ligø atsiradimà ir jø plëtotæ, taip pat saugoti ir regëjimo funkcijas. Eksperimentais árodyta, kad kai kurie antioksidantai gali apsaugoti nuo dël amþiaus atsirandanèios regos receptoriø degeneracijos, ypaè jø susikaupimo vietose, t.y. centruose. Tokie antioksidantai yra paplitæ maistui vartojamuose ávairiuose þalios spalvos lapuose. Stipriomis antioksidacinëmis savybëmis pasiþymi karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas, ðiuo metu laikomi svarbiais þmogaus regëjimui. Drauge su jais vartojami antioksidaciniu veikimu pasiþymintys vitaminai E ir C tà poveiká padaro dar ryðkesná, o visà ðá kompleksà dar papildþius folatø turtingu maistu, paskatinama ir organizmo antioksidaciniø fermentø veikla. Dauguma tyrinëtojø patvirtina, kad, padidëjus minëtøjø karotinoidø, vitaminø C ir E ir folatø koncentracijai akies struktûrose, labai pagerëja regëjimas. Taip pat patvirtinama, kad viena ið tokio poveikio prieþasèiø yra ir paties organizmo antioksidaciniø sistemø veiklos skatinimas. Literatûros duomenimis, taip galima stabdyti aterosklerotiniø pokyèiø atsiradimà ir plëtotæ, saugoti ir stiprinti þmogaus regëjimo funkcijà. Seniai þinoma, kad normaliam regëjimui bûtinai reikalingas vitaminas A. Taèiau dabar, kai vis labiau aiðkëja medþiagø apykaitos procesai làstelëse, atsiranda naujø duomenø apie ðio vitamino veikliøjø formø ávairialypá poveiká, o ypaè regëjimo fiziologiniams mechanizmams bei patologiniø procesø atsiradimui þmogui senstant. Oksidacinis stresas gali turëti átakos ir pigmentø susidarymui nervø sistemoje. O akiø tinklainë yra labai diferencijuota nerviniø làsteliø struktûra, prigludusi prie epitelio, kuriame gali kauptis riebaluose tirpstantis pigmentas lipofuscinas. Ið daugelio tyrimø paaiðkëjo, kad lipofuscino padaugëja tinklainës epitelyje, ypaè regos receptoriø (lazdeliø, juntanèiø ðviesà, ir kolbeliø, juntanèiø spalvas) susikaupimo vietose, t.y. regëjimo centruose, tada, kai sumaþëja antioksidantø ir susilpnëja organizmo antioksidaciniø sistemø veikla. Tuo atveju dël atsiradusios fagocitozës degeneruoja regos receptoriø membraniniai diskai, kaupiasi lipofuscinas ir lokalizuojasi tinklainës epitelio makulø pavirðiuje. Spontaniðkai kaupiantis lipofuscinui, ásijungia ir fermentinës sistemos. Literatûroje teigiama, kad didþiausias lipofuscino komponentas – piridino histeroidas yra toksiðkas ir jis sukelia tinklainës epitelio apoptozæ (làsteliø þûtá), dël kurios trinka centrinis matymas. Pastaruoju metu eksperimentiðkai yra nustatyta, kad viena ið vitamino A veikliøjø formø – 13cis retinolio rûgðtis redukuoja lipofuscino susidarymà ir taip saugo tinklainës epitelá nuo makulø degeneracijos bei regos þeidimo. Vitamino A apykaita akies tinklainëje skiriasi nuo jo apykaitos kituose organuose. Organizme veikliosios vitamino A (retinolio) formos yra trans konfigûracijos, o akies tinklainëje – cis konfigûracijos. Iðaiðkëjus apykaitos mechanizmui akies tinklainëje, atsiranda naujø galimybiø ir priemoniø þmoniø regëjimo sutrikimø profilaktikai ir gydymui. Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

mirðta. Pagal ðiuos rodiklius Lietuva pirmauja tarp ES ðaliø – kas savaitæ dël ðios sunkios onkologinës ligos netenkame vidutiniðkai 5 moterø. Europoje gimdos kaklelio vëþys kasmet diagnozuojamas maþdaug 33,5 tûkst. moterø ir merginø. Nepaisant aktyvios prevencijos, kiekvienà dienà nuo ðios ligos Europoje mirðta 40 moterø. Ði sunki liga tiek mûsø ðalyje, tiek kitose Europos ðalyse yra antroji pagal daþnumà (po krûties vëþio) jaunø (15– 44 m. amþiaus) moterø mirties prieþastis. „Mûsø kompanija sukûrë efektyvià prevencinæ priemonæ nuo itin sunkios þmogaus papilomos viruso sukeliamos ligos, – sakë tarptautinës farmacinës bendrovës „Merck Sharp&Dohme” Lietuvos padalinio vadovas gydytojas Armenas Manukianas. – Nuo ðiol ir Lietuvos moterims suteikta galimybë apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vëþio, kuris mûsø ðalyje nusineða tiek gyvybiø, kiek Ðvedijoje nusineðdavo prieð 60 metø.“

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

35

Ðiame straipsnyje pristatoma vieno átakingiausiø prancûzø postruktûralistø Michelio Foucault (1926–1984) Vakarø kultûros istorijos koncepcija. M.Foucault paþiûros formavosi veikiamos vadinamosios prancûzø epistemologinës mokyklos. Ðios mokyklos teoretikai (A.Koyre, G.Bachelardas, G.Canguilhemas, J.Cavailesas), remdamiesi gamtos ir tiksliøjø mokslø istorija, siekë atskleisti bendràsias þinijos struktûras. Taèiau, prieðingai nei tradicinis racionalizmas ar klasikinis neopozityvizmas, prancûzø epistemologai atmetë kumuliatyvistiná poþiûrá á mokslo istorijà. Tokia nuostata, anot jø, neadekvati tikrajam mokslo raidos vaizdiniui, protas jiems ne kartà ir visiems laikams duotas absoliutas, bet istoriðkai besikeièiantis, besiplëtojantis reiðkinys, o mokslo istorija – ne paprastas þiniø kaupimas, o daugybë kokybiniø pertvarkø, revoliucijø, pertrûkiø, ið pagrindø keièianèiø mokslo struktûrà, pobûdá ir metodus. Idëjiðkai panaðø poþiûrá á istorijà pateikia ir M.Foucault. Fundamentaliame tyrimø uþmoju veikale Daiktai ir þodþiai M.Foucault uþsibrëþia pagrásti idëjà, kad kultûroje egzistuoja jà tvarkantys kodai, o tarp jø – praktinë tvarkos pasireiðkimo sritis. Pristatydamas ðià knygà, filosofas raðo: ,,Visiðkai akivaizdu – ði analizë nepriklauso idëjø ar mokslo istorijai: tai greièiau tyrimas, kurio tikslas yra atskleisti, kokiu pagrindu paþinimas ir teorijos tapo galimi; kokioje tvarkos erdvëje þinojimas buvo konstituotas (...)”. M.Foucault nekelia sau tikslo – ypatingo þinojimo ar idëjø ,,kûno” pagrindu ,,nupieðti” periodo ,,paveikslà” ar atkurti amþiaus dvasià. Jis sutelkia dëmesá á semantinio santykio tarp daiktø ir sàvokø genezæ ir iðskiria epistemologinius laukus (epistemas), kuriuose grieþta vidinë struktûra lemia kultûros plëtotæ. Kitaip sakant, epistemø pasikeitimà veikia kalbos raida kultûroje. Vadovaudamasis tokiu principu M.Foucault savo ,,archeologiniu“ tyrimu atskleidþia, kaip jis pats teigia, ,,du didþiuosius pertrûkius Vakarø kultûros raidoje: pirmasis pradeda klasikiná amþiø, o kitas atsiveria XIX amþiaus pradþioje ir þymi moderniojo amþiaus pradþià“. Taigi ðie du trûkiai atskiria tris nebendramatiðkas renesanso, klasikinæ (XVII–XVIII a. racionalizmas) ir ðiuolaiki-

samprata Michelio Foucault filosofijoje
Mantautas RUZAS
VPU filosofijos magistrantas næ (XVIII a. pabaiga – XX a. pradþia iki ðiø dienø) epistemas. Kaip geriau galëtumëm suvokti miglotà epistemos konceptà? Pirmiausia reiktø iðsiaiðkinti kiekvienos jø struktûros (epistemø) vidinius ryðius, rekonstruotus M.Foucault. Kaip jau buvo minëta, tà pabrëþia ir M.Foucault tyrinëtoja J.Baranova, sakydama, ,,kad pagrindinis santykis epistemoje yra santykis tarp þodþiø ir daiktø“. Pavyzdþiui, renesanso epochoje, kaip jà suprato M.Foucault, ,,nuo XVI amþiaus pradþios panaðumo (resemblance) principas vaidino konstruktyvià rolæ Vakarø kultûros paþinimo lauke“. Vidinæ paþinimo struktûrà lëmë daiktø ir þodþiø, pasaulio ir já apraðanèiø tekstø vienybë, kitaip tariant, þodþiai ir daiktai tarpusavyje susijæ pagal panaðumà. M.Foucault raðo: ,,XVI amþiuje reali kalba nëra nepriklausoma þenklø totalybë, vientisa ir nesutrûkinëjusi esybë (visetas), kurioje daiktai galëtø bûti atspindëti kaip veidrodyje (...).” Kalba yra neatskiriamai susijusi su pasaulio formomis. Pasaulis iðkyla kaip simboliø tinklas – sistema, M.Foucault þodþiais tariant, ,,kaip visa aprëpiantis tekstas“. Tokiu bûdu, pavyzdþiui, antikos paveldas yra kaip pati gamta, plati erdvë, reikalaujanti interpretacijos; abejais atvejais yra atrandami þenklai, ir tada þingsnis po þingsnio paverèiami kalba. ,,(...) pasaulis apgaubtas þenklais, kurie turi bûti deðifruoti“, – teigia M.Foucault. Kas buvo þenklas renesanso epochoje? M.Foucault akcentuoja, kad ,,XVI amþiuje þenklai buvo màstomi ,,sulydyti“ su daiktais, kad þmogus galëtø atskleisti jø paslaptis, jø prigimtá ir jø vertingumà (...). Renesanso laikotarpiu Vakarø pasaulyje þenklo (sign) organizacija buvo pakankamai sudëtingos struktûros: ji reiðkësi kaip trinarë, kadangi reikalavo formalios þenklø sferos, jø nurodomo turinio ir panaðumø (similitudes), jungianèiø þenklus su daiktais; bet kadangi panaðumas yra þenklø forma, taip pat kaip ir jø turinys, todël trys skirtingi ðios artikuliacijos ele-

paþinimo laukø

Autonominiø

mentai buvo ákûnyti vieningoje formoje. Tuo tarpu nuo XVII a. þenklo kompozicija tapo binarinë, kaip þymiklio ir þyminio santykis. Todël renesanso epochoje gyvavusi kalbos ir pasaulio giminystë klasikiniame amþiuje, anot M.Foucault, buvo panaikinta: „Daiktai ir þodþiai buvo atskirti vieni nuo kitø. (...). Diskursas vis dar turëjo uþduotá kalbëti, bet jis nebebuvo daugiau tai, nei kas yra pasakoma“.

Michelis Foucault

Klasikiniame amþiuje, kai þenklø organizacija tapo binarinë, signifikacija buvo reflektuota á reprezentacijos formà. Kaip vaizdingai pastebi J.Habermasas, interpretuodamas M.Foucault atkurtà klasikinio amþiaus epistemà: „Kadangi þenklas yra autonomiðkas, jis pasiaukojamai tarnauja daiktø reprezentacijai: jame subjekto reprezentacija susitinka su reprezentuojamuoju objektu ir padaro tvarkà reprezentacijø grandinëje“. Kas tuo norima pasakyti? Daugelis istorikø, kalbëdami apie klasikinio amþiaus racionalizmà, daþnai apsiriboja tokiomis miglotomis ir tuðèiomis frazëmis kaip „karteziðkoji átaka“ ar „niutoniðkasis modelis“. Tuo tarpu M.Foucault nëra taip svarbu gamtos matematinimas ar mechanistinë perspektyva, jis akcentuoja sutvarkytø þenklø sistemà. Anot M.Foucault, „(...) ámanoma apibrëþti instrumentus klasikinei minèiai, kurie buvo sukonstruoti þenklø sistemos. Tai buvo ta sistema, kuri átraukë á paþinimo laukà tikimybës sampratà, analizes ir kombinacijas ir patvirtino sistemos arbitralumà“. Klasikiniame amþiuje paþinimo paskirtis yra fabrikuoti (fabricate) kalbà, ir fabrikuoti jà kaip analiziø ir kombinacijø instrumentà. „Þenklas klasikinëje epochoje nëra atsakingas uþduoèiai laikyti pasaulá uþdarà savyje ir neatskiriamà nuo savo paties formø, bet, prieðingai, iðskleidþia já… virð neapibrëþto pavirðiaus (...), pasaulis atveriamas simultantiðkai – analizëms bei kombinacijoms ir gali bûti sutvarkytas nuo pradþios iki galo“, – raðo M.Foucault. Iðorës ir vidaus prigimtis klasifikuojama, analizuojama ir kombinuojama tuo paèiu bûdu: þodþiai bendrojoje gramatikoje, turtai ir poreikiai politinëje ekonomijoje, kaip

36

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ir augalø bei gyvûnø rûðys Linnaeus sistemoje. Taèiau tai yra pavirðinis lygmuo, kurá lemia vadinamasis archeologinis lygmuo. Bet jeigu mes uþklausime klasikinæ mintá tuo lygiu, kurá daro ámanomà archeologinis atskleidimas, mes uþèiuopsime, kaip jau matëme, kad renesanso paþinimo laukà valdë panaðumo principas, tuo tarpu klasikinëje epochoje – þenklo atsiskyrimas nuo pasaulio. Pasak M. Foucault „(...) tai lëmë ðias naujas formas – tikimybiø, analizës, kombinavimo ir universalios kalbos sistemos iðkilimà, ne kaip sëkmingas sritis, generuojanèias viena kità ar konkuruojanèias tarpusavyje, bet kaip visuminá bûtinumø (necessities) tinklà“. Apie ðiuolaikinæ epistemà vëlgi galima kalbëti tik ávykus radikalioms transformacijoms klasikinëje mintyje. Ir tokios transformacijos ávyksta. M.Foucault raðo: „Paskutinieji XVIII amþiaus metai yra paþenklinti trûkio, panaðaus á tà, kuris iðtiko renesansiðkàjà mintá XVII amþiaus pradþioje; kai didþiosios cirkuliarinës formos, kuriose panaðumas buvo ákûnytas, buvo dislokuotos ir atvertos taip, kad identiðkumø lenta (the table of identities) galëjo bûti atskleista, ir ði lenta dabar yra sunaikinta, taigi paþinimas reziduoja naujoje erdvëje (...).“ Ðiuolaikinëje epistemoje, pradedant XVIII a. pabaiga, þodþiai ir daiktai siejami dar sudëtingesniu tarpiniu ryðiu – per tokius veiksnius kaip darbas, gyvenimas, kalba. Ávykæs poslinkis svarbus tokiems mokslams kaip ekonomika, gamtotyra ir gramatika, kurie klasikiniame amþiuje atsirado kaip taksonominiai. Iðtekliø analizë uþleidþia vietà teorijai, kuri vartojimo ir mainø vertes apibûdina darbo jëgos sànaudomis, gamtos istorijos apþvalga – rûðiø evoliucijai, o bendroji gramatika – nacionaliniø kalbø istorijai. Labai svarbu buvo tai, kad kalba visiðkai atsiskyrë nuo màstymo struktûrø ir formø ir pati tapo nepriklausomu tyrimø objektu, tai nulëmë ir lingvistikos, kaip atskiro mokslo, atsiradimà. Taigi apibendrinant galima tarti, kad veikale Þodþiai ir daiktai M.Foucault iðtyrë þinijos raidà nuo XVI a. iki dabarties ir nustatë, kad tame laikotarpyje ávyko du radikalûs lûþiai. XVII a. perëjimas nuo tradicinio paþinimo (episteme) prie klasikinio ir XIX a. perëjimas nuo klasikinio prie modernaus. Kiekvienà kartà visa þinijos tipologija keitësi ir taip radikaliai, kad naujoji þinija negalëjo bûti kildinama ið senosios. M.Foucault „archeologiniai“ tyrimai atskleidë, kad epistemø nebendramatiðkumà lëmë kalbos statusas atitinkamoje kultûroje. Renesanso epistemoje aptinkame kalbà, tapaèià daiktø pasauliui, klasikinëje epistemoje kalba tampa màstymo vaizdiniø jungtimi bei tarpininku, o ðiuolaikinëje kalba atsiskleidþia kaip visiðkai savarankiðka bûtis.

Paminëtas iðkilus finansininkas
Profesoriaus Alfonso Þilëno 85-osios gimimo metinës
Spalio 27 dienà minëjome Lietuvos finansø patriarcho profesoriaus Alfonso Þilëno 85-àsias gimimo metines. Ðia proga Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje surengta ekspozicija: fotonuotraukos, straipsniai apie Profesoriø, likæs nebaigto jo paskutiniojo darbo rankraðtis... Atidarant ekspozicijà dalyvavo Profesoriaus ðeimos nariai, fakulteto vadovai, buvæ dekanai, Profesoriaus mokiniai, buvæ ir esami Finansø katedros darbuotojai. Dalyviai pasidalijo prisiminimais apie profesoriø Alfonsà Þilënà – fakulteto ilgametá dekanà, Finansø ir kredito katedros vedëjà, mokslininkà, pedagogà, inteligentà, sàþiningà ir kuklø þmogø. Profesorius nusipelnë didelæ bendradarbiø ir auklëtiniø pagarbà, buvo nuoðirdþiai ir ðiltai prisimintas. miomis paskaitomis áneðë didelá indëlá á mûsø finansininkø kartø tæstinumà. Tarp Profesoriaus mokiniø – daugelis finansø ir bankininkystës specialistø, vadovø, mokslininkø, þinomø Lietuvos þmoniø, Nepriklausomybës akto signatarø. Svarus profesoriaus A.Þilëno indë-

Profesorius Alfonsas Þilënas

Alfonsas Þilënas gimë 1921 m. spalio 27 d. Maþeikiø apskrityje, Akmenës valsèiuje, Kivyliø kaime, ûkininkø ðeimoje. Bûsimajam profesoriui likimas lëmë gyventi ir dirbti neramiu ir sunkiu laikotarpiu. Gimnazijà baigë 1940 m., Vilniaus universitetà, kur sudijavo finansø ir bankininkystës mokslus, – 1945 m. ir ágijo ekonomisto kvalifikacijà. Baigæs mokslus buvo paskirtas á Vilniaus universitetà, dirbo asistentu Finansø ir kredito katedroje, kuriai tuo metu vadovavo profesorius Vladas Jurgutis, padaræs didelæ átakà tolesniam jo mokslo keliui ir kurá Profesorius visada prisimindavo su didele pagarba. Visas A.Þilëno gyvenimas buvo skirtas mokslui, finansø ir kredito specialistø rengimui, darbui Vilniaus universitete. 1965 m. jam buvo suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis, 1966 m. – profesoriaus vardas. 1960–1964 m. buvo Statistikos, buhalterinës apskaitos, finansø ir kredito katedros, o 1964–1990 m. – Finansø ir kredito katedros vedëjas. 1970–1979 m. – Finansø ir apskaitos (1977–1979 m. Ekonominës kibernetikos ir finansø) fakulteto dekanas, visuomeniniais pagrindais vadovavo ávairioms mokslinëms organizacijoms. 1976 m. iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu. Per visà savo veiklà Profesorius buvo tarsi gyvas ryðys tarp Lietuvos tarpukario ir ðiø dienø ekonomistø, meile ir domëjimusi Lietuvos istorija, ádo-

lis á finansø mokslà – knygos, broðiûros, straipsniai, leidiniai studentams. Tarsi viso gyvenimo darbo apibendrinimas ir ataskaita buvo jau iðëjus á pensijà paraðyta dviejø daliø monografija „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës finansø pagrindai“, sulaukusi garbingø apdovanojimø: 1997 m. apdovanota V.Jurguèio ir 2001 m. – A.Rimkos premijomis. Iki paskutinio atodûsio Profesorius ëjo pasirinktu keliu, nenuilstamai dirbo moksliná darbà. Savo paskutiniame darbe tyrinëjo lietuviðkos finansø ir bankininkystës terminijos kûrimàsi, deja, jo raðymà likimas nutraukë 2005 m. spalio 20 dienà. Doc. dr. Meilë JASIENË Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansø katedros vedëja
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

37

Nitratai ðuliniø ir ðaltiniø vandenyje
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kas yra nitratai, kodël apie juos tiek daug kalbama ir raðoma, ar jie ið tikrøjø yra tokie baisûs ir pavojingi? Nitratai yra viena ið daugelio azoto junginiø formø, o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svarbiausi biogeniniai elementai. Biogeniniai elementai yra tiesiog bûtini normaliam organizmø augimui. Be salietros, taip pat kalio ir fosforo tràðø, neámanoma uþauginti gero derliaus. Taèiau nitratai (salietros) turi dar vienà labai svarbià savybæ – visø metalø nitratai gerai tirpsta vandenyje, ir ta jø dalis, kurios nespëja pasisavinti mikroorganizmai ir augalai baltymø sintezei, lengvai migruoja ir patenka á gruntinius vandenis. Taip nitratai atsiranda ðuliniø, ðaltiniø ir negiliø græþiniø vandenyje. Kuo pavojingi nitratai? Patekæ á þmogaus organizmà ir veikiami ávairiø fermentø nitratai pirmiausia virsta daug pavojingesniais nitritais, o pastarieji – nitrozo junginiais. Atliekant bandymus su ávairiais gyvûnais nustatyta, kad nitrozo junginiai jau yra kancerogenai ir skatina piktybiniø augliø atsiradimà. Nitritai veikia panaðiai kaip smalkës (anglies monoksidas), t.y. trukdo hemoglobinui aprûpinti organizmà deguonimi. Atsiþvelgdamos á Pasaulinës sveikatos organizacijos specialistø rekomendacijas visos pasaulio valstybës grieþtai riboja nitritø ir nitratø koncentracijas geriamajame vandenyje. Pagal Lietuvos geriamojo vandens higienos normà HN 24: 2003 nitritø koncentracija vandenyje neturi virðyti 0,5 mg/L, o nitratø – 50 mg/L. Tie Lietuvos gyventojai, kurie geriamàjá vandená gauna ið centralizuotø vandens tiekimo sistemø, su nitritø ir nitratø problema praktiðkai nesusiduria. Taèiau nemaþa dalis Lietuvos kaimø gyventojø vis dar vartoja ðachtiniø ðuliniø vandená. Aplinkos ministerijos duomenimis ðiuo metu Lietuvoje yra apie 300 tûkstanèiø kastiniø ðuliniø (negiliø 2–5 m gylio ðachtiniø ðuliniø), ið kuriø vandená geria apie treèdalis Lietuvos gyventojø. Tos paèios ministerijos duomenimis maþdaug pusës ðuliniø vandenyje

Pastaruosius 20 metø domiuosi geriamojo vandens ruoðimo ir jo kokybës problemomis. Per ðá laikotarpá teko analizuoti daugybæ paèiø ávairiausiø vandens mëginiø (taip pat ir ðachtiniø ðuliniø bei

ðaltiniø). Poþeminiø vandenø svarbiausia problema yra pernelyg dideli geleþies junginiø, kartais mangano, amonio ar sieros vandenilio kiekiai, o ðuliniø ir ðaltiniø – nitratai (èia nebus kalbama apie
Nuolatinis nitratø ðaltinis yra atmosfera. Deginant bet koká kurà krosnyse, katilinëse, automobiliø varikliuose ir kt. yra reikalingas ore esantis deguonis. Kartu su oro deguonimi á degimo kameras patenka ir azotas, kurio ore yra gerokai daugiau negu deguonies. Aukðtoje temperatûroje dalis pakankamai inertiðko (neaktyvaus) azoto paverèiama azoto oksidais, kurie kartu su kitais degimo produktais patenka á atmosferà. Vëliau azoto oksidai atmosferoje toliau transformuojasi ir pasigaminæ nitratai su krituliais pasiekia þemës pavirðiø. Antras ðaltinis – tai mineralinës ir organinës azoto turinèios tràðos. Træðiama daþniausiai pavasará arba vasaros pradþioje. Treèias ðaltinis – azoto turinèiø organiniø medþiagø irimas dirvoje ir vandenyje. Nustatyta, kad nitratø koncentracijos ðuliniø vandenyje keièiasi, keièiantis metø laikams. Didþiausios nitratø koncentracijos paprastai fiksuojamos pavasará ir vasaros pradþioje, o maþiausios – vëlyvà rudená ir þiemà. Mano tyrimai tai patvirtino. Sodininkø bendrijoje ant Vokës upës kranto trejus metus ið eilës nustatinëjau nitratø koncentracijas dviejø ðuliniø vandenyje. Analizë buvo atliekama ne maþiau kaip du kartus (kartais ir daþniau) per mënesá. Vidutiniai kiekvieno mënesio rezultatai yra pateikti lentelëje.
Sezoniniai nitratø koncentracijø kitimai ðuliniø vandenyje

gerokai didesnës uþ normà nitratø koncentracijos. Man teko tirti ne vieno ðimto ðuliniø vandená, atveþtà ið ávairiø Lietuvos rajonø. Tyrimø rezultatai liûdina. Tik nedidelës dalies ðuliniø vandenyje nitratø koncentracija buvo maþesnë negu 50 mg/L. Labai daþnai nitratø koncentracijos virðydavo leidþiamà normà 2–3 ir daugiau kartø. Buvo ir ðulinys rekordininkas. Jame nitratø koncentracija siekë 850 mg/L. Tokiu vandeniu reikia laistyti darþus ir derlius bus garantuotas, taèiau já gerti ið tiesø pavojinga. Kyla natûralus klausimas, ar daug kaimo þmoniø þino, koká vandená geria jie, jø maþameèiai vaikai ir netgi kûdikiai, kurie, skaièiuojant vienam kilogramui kûno masës, gauna gerokai didesnes ir pavojingesnes nitratø dozes. Manau, kad tik nedidelë dalis ðuliniø savininkø þino, kiek nitratø yra jø ðulinio vandenyje. Retkarèiais vienà kità nedidelæ akcijà surengia higienistai. Per tokià akcijà iðtiriama keliolika arba geriausiu atveju keliasdeðimt ðuliniø. Po to spaudoje (daþniausiai vietinëje) pasirodo nelabai malonûs straipsneliai, skelbiantys, kad didesnëje dalyje iðtirtø ðuliniø rastos higienos normà virðijanèios nitratø koncentracijos, ir tuo viskas pasibaigia. Be abejo, platesniems tyrimams reikalingas tam tikras finansavimas. Èia daugiau iniciatyvos turëtø parodyti seniûnijos. Kartu su jø teritorijose esanèiø mokyklø chemijos ir biologijos mokytojais bei vyresniøjø klasiø moksleiviais seniûnijos kasmet galëtø nustatyti nitratø koncentracijas visuose naudojamuose ðuliniuose. Turëdamas Vokietijos firmos „Merck“ greitos analizës rinkinius, bet koks þmogus analizæ gali atlikti per 2–3 minutes. Viena analizë kainuotø apie 1 lità. Tai nëra dideli pinigai. Reikia tik noro ir tinkamos reklamos. Tokie ðaukliai arba vedliai galëtø bûti spaudos leidiniai, radijas ar televizija. Tokios akcijos, mano þiniomis, atliekamos kai kuriose Europos ðalyse, pavyzdþiui, Vokietijoje. Ið kur nitratai atsiranda ðuliniø vandenyje? Ðaltiniai yra keli.

Vidutinë nitratø (NO3-) koncentracija, mg/L Ðulinys Nr. 1 Ðulinys Nr. 2 Sausis 32 17 Vasaris 34 19 Kovas 45 28 Balandis 68 49 Geguþë 95 63 Birþelis 83 55 Liepa 57 42 Rugpjûtis 51 40 Rugsëjis 45 31 Spalis 42 27 Lapkritis 38 22 Gruodis 34 21 Matome, kad abiejø ðuliniø vandenyje nitratø koncentracijos keitësi analogiðkai. Didþiausios koncentracijos nustatytos balandþio, geguþës, birþelio menesiais, o maþiausios – lapkritá, gruodá, sausá, vasará. Kitø dvejø metø stebë-

Mënuo

38

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

mikrobiologinæ ðuliniø vandens tarðà). Nitratai turi dar kità pavadinimà – salietra, kuris plaèiai vartojamas kaimo þmoniø. Kalio nitratas vadinamas kalio salietra, amonio nitratas - amonio salietra ir t.t.

jimø rezultatai buvo stebëtinai panaðûs á pateiktus lentelëje ir paveiksle ir todël èia nepateikti. Beje, teko stebëti ir sezoninius nitratø koncentracijø svyravimus ávairiose vietose trykðtanèiø ðaltiniø vandenyje. Koncentracijø sezoniniø kitimø eiga yra labai panaði á kitimus ðuliniuose, tik ðaltiniø vandenyje nitratø koncentracijos bûna gerokai maþesnës negu ðuliniø vandenyje ir paprastai nevirðija higienos normø. Kodël didþiausios nitratø koncentracijos vandenyje rastos balandþio, geguþës, birþelio mënesiais, o maþiausios – lapkritá, gruodá, sausá ir vasará? Manau, kad pakankamai logiðkas bûtø toks paaiðkinimas. Þiemà, áðalus þemei, nevyksta nitratø migracija á gruntinius vandenis. Þiemà netræðiamos dirvos, o ið atmosferos á þemæ patekæ nitratai kaupiasi jos pavirðiuje. Pavasará, iðëjus áðalui, per þiemà susikaupæ pavirðiuje nitratai keliauja á gruntinius vandenis ir á ðulinius. Prasideda þemës ûkio darbai ir dirvø træðimas organinëmis ir mineralinëmis tràðomis. Ðiuo metu nitratø koncentracijos ðuliniø vandenyje bûna didþiausios. Dar labiau atðilus orams, suaktyvëja augalø ir ávairiø mikroorganizmø vegetacijos periodas, kurio metu nitratø azotas naudojamas baltymø sintezei ir nitratø koncentracijos dirvoje ir gruntiniame vandenyje sparèiai maþëja. Manau, kad pasitikrinti, kiek nitratø yra ðuliniø vandenyje, reikëtø pavasará ir vasaros pradþioje. Jeigu tuo metu nitratø koncentracijos vandenyje nevirðija higienos normos reikalavimø (≤ 50 mg/ L), tai galima garantuoti, kad kitu metø laiku jø bus dar maþiau.

Kaip paðalinti nitratus ið ðuliniø vandens arba bent sumaþinti jø koncentracijas? Ðia tema galima iðgirsti paèiø ávairiausiø nuomoniø, pasiûlymø, rekomendacijø ir receptø. Pvz., kad ðulinius reikia uþdengti dangèiais arba apie ðuliná suformuoti 1–2 m skersmens ir ne maþesnio negu 1 m storio apsauginá molio sluoksná, arba á ðuliná pripilti chlorkalkiø ir po to vandená iðsemti, arba nitratus ið ðulinio tiesiog iðsemti. Deja, deja. Në vienas èia paminëtø bûdø në per nago juodymà nesumaþins nitratø koncentracijos ðulinio vandenyje. Ðtai vienas visiðkai nesenas atsitikimas. Savaitgalá apsilankiusi uoðvijoje, viena mano bendradarbë atveþë ðulinio vandens ir papraðë nustatyti nitratø koncentracijà. Atlikus analizæ, vandenyje buvo rasta 152 mg/L nitratø. Kadangi nitratø koncentracija 3 kartus virðijo higienos normos reikalavimus, prasidëjo diskusijos apie galimus nitratø koncentracijos sumaþinimo bûdus. Bendradarbë prasitarë, jog yra girdëjusi þmones kalbant, kad tokiais atvejais reikia bent keletà kartø ið ðulinio iðsemti vandená ir leisti prisirinkti naujam vandeniui. Ir nors visiðkai netikëjau, kad tai gali bent kiek padëti, bendradarbës neatkalbinëjau ir patariau ilgai nedelsti. Jau kità savaitgalá ðulinio „valymo“ operacija buvo atlikta ir pirmadiená á laboratorijà vël atkeliavo vandens mëginys (gerai, kad uoðviai turëjo elektriná vandens siurblá ir ði operacija nebuvo sudëtinga). Atlikus analizæ buvo nustatyta, kad nitratø koncentracija „sumaþëjo“ iki 153 mg/L. Kitaip ir bûti negalëjo. Juk ðulinys nëra sandëlis, kuriame renkasi ir kaupiasi nitratai. Ðulinio vandenyje nitratø koncentracijos yra tokios paèios, kaip ir aplink já esanèiame gruntiniame vandenyje, kuris ir maitina ðuliná. Jeigu pavyktø sumaþinti nitratø koncentracijas ðuliná maitinanèiame gruntiniame vandenyje, tiek pat sumaþëtø nitratø ir ðulinio vandenyje. Kaip tai padaryti? Aplink ðuliná turëtø bûti tam tikro dydþio sanitarinë zona (kokio dydþio, sunku tiksliai pasakyti, bet manau, kad nemaþa), kurioje nebûtø intensyviai ûkininkaujama, nebûtø tvartø su ðalia sukrautom mëðlo krûvom ir kt. Kitaip tariant, ðulinys turëtø bûti árengtas atokiau nuo ûkiniø pastatø ir intensyviai dirbamø þemiø. Taèiau tai nëra patogu ir todël ðuliniai paprastai árengiami kuo arèiau namø. Antra vertus, árengus ðuliná atokiau nuo savo valdø, dar neaiðku ar nitratø sumaþës. Juk neþinoma, kokiais keliais keliauja gruntinis vanduo. Galimas dalykas, kad kaimynø „pamaitintas“ nitratais gruntinis vanduo kaip tik atkeliauja á jûsø ðuliná. Garantuotas bûdas atsikratyti nitra-

tø vandenyje – ásirengti gilesná græþiná. Taèiau atsiras kitø problemø: græþinio vanduo greièiausiai bus geleþingas, jame gali bûti didesnës mangano ir amonio koncentracijos. Tad vëlgi reikës ásirengti vandens gerinimo árenginius. Kitas nitratø ðalinimo bûdas – tai specialiø filtravimo kaseèiø naudojimas. Pavyko iðsiaiðkinti, kad anksèiau á Lietuvà buvo atveþamos Vokietijos firmos „Brita“ filtravimo kasetës. Jø veikimo principà galima nuspëti. Manau, kad kaseèiø viduje turëtø bûti vienokios ar kitokios formos anijonitas, kuris sulaiko vandenyje esanèius anijonus (taip pat ir nitratus), o á vandená siunèia maþiau kenksmingus neigiamus jonus (anijonus), pavyzdþiui, chloridø (Cl- ) jonus. Deja, að jø nemaèiau ir netyriau, todël nieko konkretaus apie jas pasakyti negaliu. Kadangi jos nebuvo populiarios (gal paprasèiausiai nepakako reklamos), dabar jø mûsø rinkoje nëra. Jeigu pavyks gauti bent vienà egzemplioriø, pasistengsiu já nuodugniai iðtirti ir apie gautus rezultatus vienokiu ar kitokiu bûdu informuoti visuomenæ. Jau baigæs raðyti ðá straipsnelá, draugo pakviestas apsilankiau jo nesenai ásigytoje sodyboje Vilniaus rajone, pasienio zonoje tarp Lavoriðkiø ir Kenos. Vienkiemis Dievo uþmirðtame kampelyje; aplinkui miðkai ir seniai nedirbamos, pievomis virtusios þemës. Kieme uþdengtas ðulinys (iki vandens trys betono rentiniai), uþ 400 metrø fontanuojantis ðaltinis. Profesinio smalsumo vedamas paëmiau ðulinio ir ðaltinio vandens mëginius analizei. Labai knietëjo suþinoti, kiek ðiuose mëginiuose gali bûti nitratø. Logika kuþdëjo, kad nitratø neturëtø bûti daug. Juk aplinkui kiek akys mato ir dar toliau jokios ûkinës veiklos ir pats vasaros vidurys. Analizës rezultatai pranoko lûkesèius. Nitratø abiejuose mëginiuose radau labai maþai: ðulinio vandenyje 2,5 mg/L, o ðaltinio vandenyje 0,85 mg/L. Tiek maþai nitratø ðulinio vandenyje niekada nebuvau radæs, nors iðtyriau ne maþiau kaip 300 ðuliniø. Maþiausia rasta nitratø koncentracija buvo, atrodo, 13 mg/L. Ir ðulinio, ir ðaltinio vanduo, be visø kitø gerø savybiø, buvo dar ir pakankamai minkðtas – vos 3,1 mekv/L. Puikus vanduo. Paðvytinai toká vandená UV spinduliais arba paozonavai ðiek tiek – ir á parduotuves. Ir nereikia jokios vandens gerinimo árangos.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

39

Prof. Vytas Antanas TAMOÐIÛNAS
Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininkas Jau keletà metø Lietuvos MA akademikas Alfonsas Merkys susirûpinæs biologijos mokslø bûkle Lietuvoje. Skirtingose institucijose atskiros biologijos mokslo ðakos plëtojamos netolygiai. Esama daug prieþasèiø, taèiau visuotinai pripaþinta, kad trûksta árangos, reagentø, pagaliau ir specialistø. Tai buvo galima pastebëti ir 2006 m. lapkrièio 3 d. ávykusios iðplëstinës konferencijos, surengtos kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija, metu. Joje þymiausi Lietuvos biologai kartu su biologijos mokytojais nagrinëjo ðiuolaikinës biologijos mokslø bûklæ ir artimiausias perspektyvas Lietuvoje. Dalyvavo per 250 mokslininkø ir mokytojø. Konferencijà pradëjæs akad. A.Merkys trumpai apibûdino biologijos mokslo laimëjimus ir atsilikimo prieþastis. Sveikinimo þodá pasakë Vilniaus universiteto (VU) rektorius, ilgametis LMA prezidentas akademikas Benediktas Juodka. Jis pabrëþë biologijos svarbà, aptarë Nobelio premijos laureatø ánaðà á biologijos mokslø plëtrà. Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedëjo pavaduotoja Audronë Ðuminienë pasveikino gausiai susirinkusius mokytojus ir pakvietë juos praturtinti biologijos mokslø þinias, kurios pravers dëstant biologijà mokyklose ir rengiant bûsimuosius studentus. Pastaruoju metu plëtojosi ne tik biologijos mokslo ðakos. Tai savo praneðime pabrëþë LMA akademikas Juozas Kulys, kuris atstovavo ne tik Vilniaus Gedimino technikos universitetui, bet ir Biochemijos institutui. Jis kalbëjo apie nanobiotechnologijos paþangà Lietuvoje, pademonstravo ávairiø mokslø suartëjimo etapus: nuo Niutono matematikos (1687 metai!) iki þmogaus genomo sekos tyrimo (2000 metai). Akademikas savo praneðime kalbëjo apie nanobiotechnologijø – biologiniø sistemø (fosfolipidiniø biosluoksniø, liposomø, mikrofilamentø, baltymø, DNR ir kt.) mokslo naudojimà technologijoje. Nemaþai dëmesio skirta nanotechnologijos produktams, patentams, straipsniams. Lietuvoje nanobiotechnologijos tyrimai atliekami Biochemijos (savitvarkiø molekuliniø struktûrø gavimas ir tyrimas), Biotechnologijos (molekulinës fermentinës

Biologijos mokslø b
katalizës, molekulinis DNR atpaþinimas), Fizikos (molekuliniø ir hibridiniø struktûrø gavimas nanolitografijos ir savitvarkos metodais, jø spektriniai tyrimai ir modeliavimas) institutuose bei Vilniaus Gedimino technikos (nanoinþinerija, kvantiniai cheminiai biomolekuliø skaièiavimai) ir Kauno technologijos (biokatalitinë nanostruktûrø sintezë) universitetuose. Be ðiø krypèiø, 2005–2006 m. vykdomas Valstybinio mokslo ir studijø fondo remiamas darbas „Hibridiniai nanodariniai: surinkimas, atpaþinimas, manipuliavimas (Hi-nano)“. Akademikas Vytautas Kontrimavièius kalbëjo apie naujos krypties – molekulinës ekologijos pradþià Lietuvoje. Jis savo praneðime ne tik pristatë pirmuosius rezultatus ir perspektyvas, bet ir daug dëmesio skyrë ekologijos iðtakoms. Apþvelgë ledynmeèiui bûdingus þinduolius, þmogaus evoliucijà. Daug kartø pabrëþë Lietuvos unikalumà ekologijos tyrimams, nes mûsø ðalies teritorija daugeliui ðiauriniø rûðiø yra pietinë riba, o daugeliui pietiniø rûðiø – ðiaurinë arba yra netoli jø. Kalbëdamas apie molekulinius tyrimus pabrëþë, kad tokie tyrimai atveria plaèias galimybes, ateityje reiks taikyti naujus metodus ir jø reikðmë tik didës, taèiau ðie tyrimai yra brangûs ir reikalinga valstybës parama juos vykdanèioms institucijoms. Baigdamas akad. V.Kontrimavièius pasakë, kad bûtø labai naudinga, jei á ðiuos tyrimus ásijungtø molekulinës biologijos specialistai ir jø mokiniai. LMA narys korespondentas, VU Gamtos mokslø fakulteto Mikrobiologijos ir genetikos katedros vedëjas profesorius Jonas Remigijus Naujalis iðkëlë botanikos mokslo reikalingumà ne tik biologijos mokytojams. Botanikos þinios svarbios ávairiais aspektais: pirmiausia biologijos (augalø sandara, funkcija, ávairovë), evoliucijos (apie þemëje vykusius ir vykstanèius procesus), ekologijos (savaiminiø ir dirbtiniø gamtiniø sistemø susidarymo ir funkcionavimo pagrindas), ekonomikos (maisto, techniniø ir vaistiniø þaliavø ðaltinis), pagaliau ir estetiniu poþiûriu (augalai padavimø, pasakojimø, dainø, raðytinio ir vaizduojamojo meno, gyvenamosios aplinkos ir tradicijø neatskiriamos dalys). Jis daugiausia kalbëjo apie samanø rizoidus, taèiau atkreipë mokytojø dëmesá, kad biologijos vadovëliuose pasitaiko ir nekorektiðkø teiginiø: pvz., þiedas gali bû-

ti apibrëþtas 100 ir daugiau kartø. Todël profesorius savo praneðime stengësi patikslinti kai kuriuos teiginius apie ðaknis, sporas, þiedus ir kitus botaninius reiðkinius. Atkreipë dëmesá, kad svarbiausios rizoidø funkcijos – gametofito átvirtinimas substrate ir vandens paëmimas ið aplinkos; sporiniø induoèiø sporos susidaro tik ávairios konstrukcijos sporangëse, þiedai nëra augalø dauginimosi organai, jø atskiros dalys yra nevienodos kilmës ir atsiradusios ne vienu metu. Dar kartà priminë telominæ þiedo kilmës hipotezæ (W.Zimmermann, 1930) ir jos aiðkinimà. LMA narys korespondentas, tos paèios katedros profesorius Vytautas Ranèelis kalbëjo apie augalø genetikos tyrimus ir jø perspektyvà. Jis savo praneðime nagrinëjo genomo (genetinës informacijos DNR visuma), apomiksës (dirbtinë apomiksë – sena genetikø svajonë), branduolëlio dominavimà, paramutacijø (kukurûzai) átakà augalø genetikai. Këlë klausimà, ar augalai jauèia, t.y. pasiþymi jutiminëmis savybëmis.

40

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

bûklë ir perspektyvos Lietuvoje
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Prof. V.Ranèelis pabrëþë streso reikðmæ, nes tai verèia keisti paveldëtà ið tëvø genetiná kodà (pvz., vairenio reversijos). VU Gamtos fakulteto Biofizikos katedros vedëja profesorë Vida Kirvelienë daugiausia kalbëjo apie làstelës biologijos tyrimus, taèiau klausantieji galëjo susipaþinti ne tik su apoptozës mechanizmø nagrinëjimu, bet ir suvokti jø svarbà aplinkosaugai, biotechnologijai, medicinai bei susipaþinti su kitais tyrimais, atliekamais katedros mokslinëse laboratorijose. Praneðëja akcentavo, kad genominis DNR ir baltymø kompleksai (molekulinë biologija) atspindi genome uþkoduotos informacijos apdorojimo principus ir yra bioinformaciniø technologijø pagrindas. Þmogaus veiklos ekologinës pasekmës susijusios tiek su pirmine, tiek su antrine tarða. Nagrinëta membranø barjerinë reikðmë (svarbûs metodai genø terapijai), fotodinaminës terapijos pagrindai, làsteliø apoptozë (po ðvitinimo), navikø kraujagysliø bûklë. VU Medicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës genetikos katedros vedë-

Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, akad. Benediktas Juodka ir akad. Alfonsas Merkys prieð prasidedant konferencijai

jas, LMA narys ekspertas profesorius Vaidutis Kuèinskas (jis ir VU Santariðkiø klinikø Medicininës genetikos centro vadovas) ne tik apibûdino genetikos ir genomikos naudà medicinai, bet ir ávertino jø mokslinius ir praktinius aspektus. Daug vietos skyrë þmogaus genomo sekø charakteristikai, Lietuvos gyventojø populiaciniams tyrimams, palygino ðiø tyrimø rezultatus su Europoje gyvenanèiomis populiacijomis. Praneðime buvo apþvelgti Medicininës genetikos centro laimëjimai (nuo 1971 metø), kurie daugiausia susijæ su genetinio ðeimø konsultavimo sistemos sukûrimu ir ádiegimu. Lietuvoje sukurta visuotinë naujagimiø tikrinimo kai kurioms paveldimoms medþiagø apykaitos ligoms nustatyti ir joms gydyti programa. Alergija – ne tik tûkstantmeèio problema, nors yra þinoma nuo 1906 metø. Kaip teigë LMA narë ekspertë profe-

sorë Rûta Dubakienë, alergija yra ekologinë, medicininë, socialinë ir ekonominë problema. Ekologinis problemos aspektas susijæs su aplinkos alergenais (augalø þiedadulkës, mikroskopiniai grybai, namø dulkiø erkës, maisto produktai, cheminës medþiagos ir kt.). Lietuvoje daþnos dulkiø erkës (rastos 49 rûðys), randamos namuose, vaikø darþeliuose. Daþnai pasitaiko maisto alergija, ypaè apelsinams, ðokoladui, citrinoms ir kitiems maisto produktams. Pasirodo, pelyno, berþo bei kitos þiedadulkës duoda kryþmines reakcijas – sunku nustatyti ligos sukëlëjà – alergenà. Alerginiø ligø gydymas brangiai kainuoja, pvz., JAV apskaièiuota, jog astmai, alerginiam rinitui ar dermatitui gydyti iðleidþiama 7–12 tûkst. doleriø per metus. Alergija – medicininë ir socialinë problema, nes sukelia ávairias ligas (anafilaksinis ðokas, astma, ðienligë, alerginis rinitas, dilgëlinë, atopinis dermatitas ir t.t.), apriboja darbingumà, sukelia invalidumà, keièia gyvenimo kokybæ. Nuolat didëja svarbiausiø iðorës terðalø (dujos, organinës medþiagos, metalai) kiekis ir jø poveikis organizmui. Labai svarbu nustatyti alerginius terðalus, jø svarbà alerginëms reakcijoms, sukurti naujas alerginiø ligø prevencijas, diagnostikos ir gydymo strategijas. Pasibaigus pagrindiniams praneðimams, vyko diskusijos, buvo priimta rezoliucija. Ávertinti biologijos laimëjimai augalø sistematikos – Botanikos instituto direktorius dr. V.Raðomavièius, biotechnologijos – LMA narys ekspertas prof. V.Ðikðnys (Biotechnologijos institutas) srityse, apskritai biologijos pasiekimai ir problemos – LMA narys korespondentas profesorius V.A.Tamoðiûnas (VU Imunologijos institutas). Pakviesti mokytojai susitikti su ávairiø srièiø mikrobiologais – prof. A.Lugauskas (Botanikos institutas). Rezoliucijà derino ir priëmë konferencijos pradþioje sudaryta komisija: akad. A.Merkys (pirmininkas), MA narys korespondentas J.R.Naujalis, MA narys korespondentas V.Ranèelis, MA narë ekspertë R.Dubakienë, Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus mokslinë sekretorë J.Olechnovièienë (sekretorë) ir ðiø eiluèiø autorius.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

41

Tiðkevièiaus rankraðtis „Mapa rzeki Wiliji od jei êródùa aý do pierwszej przystani handlowey w Kostykach“ (1857 m.).

Konstantinas

Tiðkevièius
200-osioms gimimo metinëms
smulkiai apraðydavo kasinëjimus. Jis buvo vienas pirmøjø, parveþæs á savo muziejø atkastus griauèius su ákapëmis. Pilkapius Tiðkevièius skirsto á didþiulius pavienius, kur buvæ palaidota po vienà þmogø (jo nuomone, þymûs asmenys), grupinius pilkapius kovø vietovëse ir sargybinius, supiltas kalvas ir kelius, rodanèius sampilus. Gana nuodugniai apraðoma laidosena. Vilniaus kraðte aptinkamus degintinius kapus jis skiria ne skirtingoms etninëms grupëms, bet aukðtesnës kilmës þmonëms. Ypaè daug dëmesio Tiðkevièius kreipë á keramikà. Keramikoje áspaustus ar ábrëþtus þenklus laiko religiniais simboliais, Drohièino plombas – jotvingiø talismanais. Nesiskiria ir su „aðaruvëmis“. Kultûrà skirsto á tris periodus, bet apie þalvario amþiø yra tos nuomonës, kad arba jo èia visai nëra buvæ, arba jis tetrukæs trumpà laikà. Akmens amþius, Tiðkevièiaus nuomone, truko iki geleþies pasirodymo. Naudojosi gana gausia kitø kraðtø archeologine literatûra. Bene daugiausia Tiðkevièius þinomas savo lëðomis 1857 m. atliktais Neries tyrinëjimais: árengë ekspedicijai 3 laivus, kurie pasirodë netikæ tai upei ir ástrigo pirmoje seklumoje, tad keliauta buvo þvejø laivu nuo Kamenio baþnytkaimio ligi upës þioèiø Kaune. Tiðkevièius atliko matavimus, rinko folklorà, apraðë upæ ir jos pakraðèius. Já lydëjæs matininkas Ðantiras pagamino Neries aukðtupio ir þymesniø rëvø planus, dailininkas Januðevièius pieðë krantø reginius. Tiðkevièius, kad ir lenkø kultûros þmogus, taèiau labai þavëjosi lietuviø liaudies bûdo savybëmis ir jas iðkëlë savo monografijoje. Dël rusø administracijos nusistatymo nebegalëjo iðleisti savo veikalo Lietuvoje: tai atliko jau po jo mirties lenkø raðytojas J.I.Kraðevskis emigracijoje, Drezdene, kur 1871 m. iðleista didþiulë monografija (XVI+362 p. su iliustracijomis) apie Nerá ir jos krantus hidrografo, archeologo ir etnografo akimis – „Wilija i jei brzegi pod wzglædem hydrograficznym, archeologicznym i etnograficznym“. Vëliau dalis to veikalo, iðversto á rusø kalbà, ádëta á Vilniaus karinës apygardos periodiná leidiná. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje yra iðlikæs

Grafas

Apie Lohoiskà ir kitkà
Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gimtinë – Lohoisko (raðoma ir „Logoisk“) baþnytkaimis. Jis yra netoli Minsko, apie 40 km ðiaurryèiø pusën. Aiðkinama, kad pa-

Matas VELIÈKA
Lietuvos ir Gudijos proistorës tyrinëtojas, senienø rinkëjas grafas Konstantinas Tiðkevièius gimë 1806 m. vasario 5 d. Lohoiske, Borisovo apskrityje, Pijaus Tiðkevièiaus ir Augustos Plateraitës ðeimoje. Mokësi Polocko jëzuitø kolegijoje ligi jà uþdarant. 1823 m. ástojo á Vilniaus universiteto Teisiø skyriø. 1838 m. pradëjo dirbti kaip finansø ministerijos valdininkas Lenkijoje. Tiðkevièius buvo kraðto pramoninimo ðalininkas: steigë linø bei medvilnës audyklas, cukraus gamybos ámonæ, geleþies liejyklà ir kt. Studijø tikslais lankësi Prahos, Kelno, Paryþiaus, Briuselio, Berlyno, Drezdeno, Londono, Krokuvos, Kijevo ir kt. muziejuose. Savo dvare Lohoiske buvo sudaræs didelæ bibliotekà, numizmatikos, archeologiniø iðkasenø (tarp jø ir Egipto), autografø, paveikslø ir graviûrø rinkiná. Dalá su Lietuva susijusiø graviûrø paskelbë Vilniuje savo darbe „Pomniki rytownictwa krajowego“ (1858). Jo broliui Eustachui ásteigus Vilniuje Senovës muziejø ir sudarius Archeologijos komisijà, Tiðkevièius buvo tø institucijø tikrasis narys. 1861 m. buvo paskirtas valstieèiø baudþiavai panaikinti komisijos nariu. Senatvëje apako, tuomet jo diktuojamus raðtus tvarkë þmona Paulina Ciechanavièiûtë, kurià jis buvo vedæs 1836 metais. 20 metø tyrinëjo Lietuvos ir Gudijos praeitá, vykdë archeologinius kasinëjimus, daugiausia Borisovo apskrityje. Vieni pirmøjø jo darbø buvo jau minëtas graviûrø rinkinëlis ir 1859 m. Vilniuje iðspausdintas darbas apie Lietuvos ir Lietuvos Rusios pilis bei piliakalnius – „Wiadomoúã historyczna o zamkach, horodyszczach i okopiskach staroýytnych na Litwie i Rusi litewskiej“. Po to iðleido stambø darbà apie piliakalnius Lietuvoje ir Vakarø Rusijoje – „O kurhanach na Litwie i Rusi zachodniej“ su 16 lenteliø. Ðis darbas jau 1864 m. buvo spausdinamas rusiðkai „Vilenskij Vestnik“ (112–117 nr.). Archeologiniø tyrinëjimø darbe Tiðkevièiui didelës átakos turëjo brolis Eustachas, taèiau buvo susidaræs neblogà pilkapiø tyrimo metodà: jis darë ávairius pilkapio pjûvius, tiksliai matavo surastus griauèius,

vadinimas kilæs ið baltarusiø „loh“, atseit „meðkos irðtva, migis“. Lohoisko þemes valdë Jogaila, Skirgaila, Vytautas. Taigi LDK – jos rytø paribiai – krivièiø kraðtas. Tiðkevièiø giminës rankose jis nuo 1518 m., èia nugyveno 14 jø kartø. Rûmus, kuriuose knygos autorius gimë, pastatë Konstantino tëvas Pijus 1815 metais. Jis ir pradëjo èia kaupti viskà, kas jam atrodë yra ir bus vertinga ateities mokslininkams (buvo Vilniaus archeologijos komisijos narys). Abudu sûnûs – Eustachas ir Konstantinas, vëliau tapæ garsiais Lietuvos mokslo vyrais (tokiais laikomi ir ðiandien), nuo maþumës þengë tëvo pramintais mokslø ir menø takais. Archeologijos, etnografijos, numizmatikos, hidrografijos ir kt. baruose jø darbuotasi su pasiðventimu, nesiblaðkant á paðalius. Neretas atvejis, kai aukðtos kilmës jaunikaièiai rinkdavosi kitoká, nerûpestingà, maþavertá bûvá. Ið Napoleono Ordos litografijø galima spræsti, kad grafui Pijui Tiðkevièiui Lohoiske buvo suprojektuotas ir pastatytas tikrai praðmatnus neoklasicistinis rûmas (architekto pavardë neþinoma). Ið abiejø pusiø já supo dideli parkai. Per Pirmàjá pasauliná karà ansamblio visuma, nors kiek apdraskyta, taèiau iðgyveno, o per Antràjá pasauliná karà buvo sunaikinta. Dabar tik griuvenos rodo, kur bûta garsios

42

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

meno ir mokslo lobynø buveinës. Iðliko, beje, parkø fragmentai. Juose prieð kurá laikà árengti du sporto aikðtynai (archeologo dr. V.Vaitkevièiaus þiniomis). Konstantinui Tiðkevièiui po studijø ir kelioniø visam laikui gráþus á gimtinæ (èia jo praleisti paskutiniai trys gyvenimo deðimtmeèiai) Lohoisko rûmø kolekcija tapo unikalia moksliniais, meno turtais: numizmatikos rinkinyje – 1140 vienetø, bibliotekoje – 10 000 tomø (500 jø itin vertingø inkunabulø), rankraðèiai, dokumentai... Sienas puoðë apie 47 Vakarø Europos meistrø drobës. Daug Vilniaus mokyklos dailininkø – Èechavièiaus, Smuglevièiaus, Damelio, Rustemo darbø. Turëta net Pompëjos ir Herkulanumo miestieèiø buities rakandø. Visa tai buvo apraðyta 1875 m. A.Kirkoro. Lohoisko turtai ëmë nykti grafui Konstantinui mirus. Raðoma, kad miræs nuo juodligës Minske (greièiausiai turëjo mieste namus). Palaidotas Lohoisko baþnyèios kriptoje, baþnyèios, kurià prieð porà ðimtmeèiø buvo pastatæs vienas jo protëviø. Nûnai baltarusiø restauratoriai jos griuvësiuose rado K.Tiðkevièiaus kapavietës marmurinæ lentà. Neþinodami tikslios palaidojimo vietos jà apytikriai nustatë ir pritvirtino. Prisimintina, kad Eustachijus Tiðkevièius (Konstantino brolis) palaidotas Rasose. Svarbiausia mums K.Tiðkevièiaus knyga „Neris ir jos krantai“ („Wilija i jei brzegi“), beveik po 150 metø nuo paraðymo lietuviðkai iðleista 1992 metais. Vertëjas Vytautas Bûda knygà iðvertë labai meistriðkai (iðleido „Minties“ leidykla). Vertëjas galynëjosi su daugeliu sunkumø, nustatydamas uþmarðtin pradingusiø vietoviø vardus, specifinius XIX a. len-

kø kalbos niuansus ir t.t. Atsirado ir talkininkø – vertëjas, sava plunksna uþbaigdamas veikalà pabaigos þodþiu, nurodydamas ir pabrëþdamas knygos autoriaus nuopelnus Lietuvai, jos mokslui ir gamtai, dëkojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojams (doc. A.Velièkai, A.Kryþinauskaitei), Baþnyèios atstovams. K.Tiðkevièiaus knygà taikliai apibûdino a.a. prof. Èeslovas Kudaba: „Mûsø Neriai tokios knygos gali pavydëti bet kuri didþioji Europos ir net pasaulio upë“ („Nerimi“, „Mintis“, 1985). Ðiandien K.Tiðkevièiaus lietuviðkos knygos ir su þiburiu nerasi. Jà iðpirko, nes ir dabar, po tiekos metø, ji pulsuoja gyvybe. Neries ir jos apylinkiø apraðymai itin vertingi tiems, kurie nûdien leidþiasi pasroviui upe. Perskaitæ Tiðkevièiø ágyja kur kas platesná, sakytume, romantiðkesná supratimà apie galbût vienà graþiausiø Rytø Europos upiø. „Minties“ leidykla daug pasitarnautø naujai Neries gerbëjø kartai, pakartodama dalá tiraþo, gal ir papildydama naujais duomenimis, nes jø atsirado (pvz., ekspedicijos metu daryta kartografija ir kt.). Pabaigai dar vertëtø kelis þodþius skirti anos ekspedicijos Nerimi grafo talkininkams. Jis ir pats trumpai juos paminëjo pratarmëje: „Krantø vaizdelius kelionëje kûrë p. Macelis Januðevièius (Januszewicz)“. Ðis þmogus gyveno XIX a. pirmojoje pusëje, buvo grafikas, Vilniaus universitete mokësi pas Jonà Rustemà. Iðlikæ apie porà ðimtø jo pieðtø miesto ir apylinkës vaizdø, yra buvæs Vilniaus teatro direktoriumi. Bene svarbiausias K.Tiðkevièiaus padëjëjas, kompanionas kelionëje buvo lenkø kartografas Jeþis Ðantyras (Szantyr). Jis apraðë pavojingiausias upës rëvas, sudarë jø atlasà, savotiðkà navigacijos locijà. Minimas ir Arturas Bartelsas (Bartels). Prieðkario „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“ raðoma, kad jis gimæs Lietuvos guduose, lenkø muzikas, paiðytojas ir poetas. Dalyvavo 1863 m. sukilime, mirë Krokuvoje. Lohoisko rûmuose buvo apstu jo paveikslø ir poezijos. Bendraamþiø buvo laikomas „lietuviðkuoju Beranþë“ („litewskim Beranger“). Beranþë – prancûzø XIX a. poetas, dainø rinkëjas, Napoleono garbintojas, jo kulto këlëjas. Ypaè tai atsispindi ir ðiandien dainuojamoje „Il n‘est pas mort“. Èia palyginimas grindþiamas tuo, kad A.Bartelsas buvo surinkæs daug duomenø, ypaè dainø, kitos etnografijos, ið kuriø galima buvo semtis fundamentaliø þiniø XIX a. lietuviø paproèiams ir gyvenimo bûdui paþinti.

Garsiø þmoniø posakiai
GANDIS Gyvenimas labai vertingas, neiðeikvokite jo pernelyg greitai. Bevertë auka, jeigu ji neaukojama dþiugiai. Auka nedera prie liûdno veido. Demokratinëje valstybëje þmonës neturëtø elgtis kaip avys. Að taikau nebendradarbiavimo strategijà ne þmonëms, o sistemai. Nepriklausomybë – tai savo noru priimti apribojimai, drausmës ir ástatymø paisymas. OSKARAS VAILDAS Vyrai visada nori bûti moterims pirmi, moterys visada nori bûti vyrams paskutinës. Mes mokome þmones, kaip prisiminti faktus, bet nemokome, kaip augti. Istorijà kurti gali bet kas. Taèiau jà uþraðyti gali tik didis þmogus. Gyvenimas per daug sudëtingas, kad á já galima bûtø rimtai þiûrëti. Ðiaip ar taip, vis tiek reikës mirti. (Paskutiniai Oskaro Vaildo þodþiai). Parinko ANTANINA BANELYTË

Gerbiama redakcija!

A

rtëja ðv. Kalëdos, Naujieji metai. Kiekvienas norime kaþkuo pradþiuginti mums brangius ir artimus þmones. Ieðkome … Pastebëjau, kad mano anûkë Sigutë susidomëjusi þurnalu „Mokslas ir gyvenimas“, kuriame randa jai ádomiø straipsniø ávairiais mokslo, gyvenimo klausimais.Taigi ir jaunimas supranta ir ieðko já praturtinanèiø dvasiniø vertybiø! Todël nutariau, kad geriausia kalëdinë dovana Sigutei bûtø, jei 2007 metams uþprenumeruoèiau Jûsø þurnalà. Tà ir padariau.
Su ðviesiausiais linkëjimais moèiutë Janina LANKUTIENË
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

43

Lietuvos mokslo premijø komisija praneða, kad 2006 m. Lietuvos mokslo premijoms pateikti ðie darbai
Humanitariniø ir socialiniø mokslø sekcija Fundamentiniai ir taikomieji moksliniø tyrimø darbai
1. Gintaras Beresnevièius. Darbø ciklas „Religijotyra ir senovës baltø mitologija (1990–2004 m.)“ (po mirties). Pateikë Kultûros, filosofijos ir meno instituto taryba. 2. Remigijus Èiegis. Darbø ciklas „Darnaus vystymosi ekonominiai ir vadybiniai aspektai (1997–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 3. Aleksas Stanislovas Girdenis. Darbø ciklas „Fonologijos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimai (1962–2003 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 4. Alvydas Jokubaitis. Darbø ciklas „Ðiuolaikinës politikos filosofijos problemos (1997–2005 m)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 5. Viktoras Justickis. Darbø ciklas „Lietuvos nusikalstamumas ir já sukeliantys socialiniai veiksniai (1980–2005 m.)“. Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas. 6. Simas Karaliûnas. Mokslo darbas „Baltø praeitis istoriniuose šaltiniuose (1994–2005 m.)“. Pateikë Lietuviø kalbos instituto taryba. 7. Jonas Mackevièius. Darbø ciklas „Verslo ámoniø apskaita ir auditas: teorija, praktika, perspektyvos (1991–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 8. Mindaugas Maksimaitis. Darbø ciklas „Lietuvos konstitucionalizmo istorijos studijos (1989–2005 m.)“. Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas. 9. Irena Regina Merkienë. Darbø ciklas „Lietuviø etninës kultûros tipologiniai arealai ir regioninio tapatumo iðraiðka (XVI a. antroji pusë – XX a.) (1971–2005 m.)“. Pateikë Lietuvos istorijos instituto taryba. 10. Jolita Mulevièiûtë, Laima Lauèkaitë, Giedrë Jankevièiûtë. Monografijø ciklas „Dailës gyvenimas Lietuvoje XX a. pirmoje pusëje (2001–2003 m.)“. Pateikë Kultûros, filosofijos ir meno instituto taryba. 11. Antanas Pakerys. Monografija „Akcentologija (I dalis, 1994 m.; II dalis, 2002 m.)“. Pateikë Vilniaus pedagoginio universiteto senatas. 12. Romanas Pleèkaitis. Veikalas „Lietuvos filosofijos istorija. I tomas. Viduramþiai – Renesansas – Naujieji amþiai (2004 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas, Kultûros, filosofijos ir meno instituto taryba. 13. Stasys Puðkorius. Darbø ciklas „Kiekybiniai metodai šiuolaikiškoje vadyboje (2001–2004 m.)“. Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas. 14. Alfonsas Vaiðvila. Darbø ciklas „Teisinë valstybë ðiuolaikinëje teisës filosofijos doktrinoje (2000–2005 m.)“. Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas.

në, Joana Pribuðauskaitë, Virginija Stumbrienë. Darbø ciklas „Lietuviø kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas, UAB „Baltø lankø“ leidyba“, UAB „Gimtasis þodis“. 2. Vladislava Stankûnienë. Darbø ciklas „Paramos ðeimai politikos prioritetø paieðkos gimstamumo maþëjimo, ðeimos pokyèiø ir demografinës krizës sàlygomis (1990–2005 m.)“. Pateikë Socialiniø tyrimø instituto taryba, Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerija. 3. Vida Þilinskienë, Laima Grumadienë. Darbø ciklas „Lingvostatistiniai dabartinës lietuviø kalbos tyrimai: daþniniai ir atgaliniai þodynai bei praktinis jø taikymas (1975–2005 m.)“. Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas, Leidykla spaustuvë„Mokslo aidai“, VðÁ „Tautiniø bendrijø namai“.

Fiziniø mokslø sekcija Fundamentiniai ir taikomieji moksliniø tyrimø darbai
1. Artûras Dubickas. Darbø ciklas „Algebriniø skaièiø pasiskirstymas (1986–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 2. Arvaidas Galdikas. Darbø ciklas „Plazmos suaktyvintø heterogeniniø procesø daugiakomponenèiø kietøjø kûnø pavirðiuose matematinis modeliavimas (1993–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos universiteto senatas. 3. Liudmila Nickelson, Viktoras Ðugurovas. Darbø ciklas „Singuliariniø integraliniø lygèiø (SIL) metodai ir jø praktiniai taikymai bangolaidþiø ir trimaèiø sandarø elektrodinaminei analizei (1980– 2005 m.)“. Pateikë Puslaidininkiø fizikos instituto taryba. 4. Vilius Palenskis, Jonas Matukas. Darbø ciklas „Puslaidininkiø, superlaidi-

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbai
1. Meilutë Ramonienë, Loreta Vilkie-

Varðuvos valstybiniame archeologijos muziejuje atidaryta paroda „Praeitis atverta ateièiai. Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmai Vilniuje“.

Bronius SLAVINSKAS
Ðia ekspozicija siekiama Lenkijos visuomenæ supaþindinti su vienu svarbiausiø Lietuvos tûkstantmeèio progra-

Keliaujanti paroda Lenkijoje
mos projektø – Valdovø rûmø atkûrimu Vilniuje, – sakë mums vienas jos kura-

toriø, Lietuvos dailës muziejaus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø interjerø ir ekspozicijø skyriaus vedëjas dr. Vydas Dolinskas. Graþiai apipavidalintà parodà sudaro dvi dalys. Edukacinio pobûdþio stendinëje ekspozicijoje glaustai ákomponuota ikonografinë medþiaga, pieðiniai, nuotraukos, ávairûs brëþiniai, dailës kûriniø reprodukcijos vaizdþiai pasakoja apie Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø istorijà, ankstesnius ir ðiø dienø archeologinius tyrinëjimus. Atspindëtos ikigotikinë, goti-

44

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ninkø ir magnetikø bei jø dariniø triukðminë diagnostika (1982–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 5. Konstantinas Pileckas. Darbø ciklas „Klampaus skysèio tekëjimo begalinëse srityse matematiniai modeliai (1977–2005 m.)“. Pateikë Matematikos ir informatikos instituto taryba. 6. Kazimieras Pyragas. Darbø ciklas „Kokybiniai ir analiziniai metodai reliatyvistinëje dinamikoje (1967–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus pedagoginio universiteto senatas. 7. Robert Mokrik, Jonas Maþeika. Darbø ciklas „Baltijos sedimentacijos baseino poþeminës hidrosferos evoliucija, hidrocheminis ir izotopinis zoniðkumas (1988–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas, Geologijos ir geografijos instituto taryba.

bø ciklas „Navikinis augimas – padedanti làstelëms iðgyventi evoliucinio piktybinio rezistentiðkumo lëtiniam þalojimui pasekmë (1972–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto Onkologijos instituto taryba. 2. Rimantas Steponas Nivinskas, Lidija Truncaitë, Aurelija Zajanèkauskaitë. Darbø ciklas „T4 tipo bakteriofagø genø struktûros ir raiðkos reguliavimo tyrimas (1975–2005 m.)“. Pateikë Biochemijos instituto taryba.

bø ciklas „Ðilumos-masës mainø intensifikavimas ir dësningumø nustatymas energetiniuose árenginiuose (1975– 2005 m.)“. Pateikë Lietuvos energetikos instituto taryba, Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas. 3. Matas Vytautas Gutauskas. Darbø ciklas „Pluoðtiniø polimerø eksploatacinio stabilumo vertinimo sistemos sukûrimas (1966–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos universiteto senatas. 4. Stanislovas Sajauskas. Darbø ciklas „Elektroakustiniø ir akustooptiniø metodø sukûrimas bei tyrimai (1970– 2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos universiteto senatas. 5. Antanas Þiliukas. Darbø ciklas „Stiprumo ir irimo kriterijø sukûrimas ir taikymas (1988–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos universiteto senatas.

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbai
1. Rasa Bagdonienë, Rasa Sirtautienë. Darbø ciklas „Savalaikës diagnostikos ir modifikuotø gydymo metodø pritaikymo svarba ðiuolaikinëje aklumo prevencijoje (1994–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas, VðÁ Vilniaus universiteto vaikø ligoninë, VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos. 2. Vytautas Kesminas, Rimantas Repeèka, Tomas Virbickas, Linas Loþys. Darbø ciklas „Þuvø populiacijø ir bendrijø tyrimø taikymas aplinkosaugoje ir þuvininkystëje (1995–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto Ekologijos instituto taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Gamtos apsaugos departamentas, Þuvininkystës departamentas prie Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijos.

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbas
1. Edmundas Montrimas, Valentas Gaidelis, Vygintas Jankauskas, Vytautas Getautis, Donatas Jonas Sidaravièius. Darbø ciklas „Organinë optoelektronika: naujos organinës medþiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose (1980–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universiteto senatas, UAB „Tikslioji sintezë“. 2. Petras Petroðkevièius, Jonas Skeivalas, Algimantas Zakarevièius, Eimuntas Kazimieras Parðeliûnas. Darbø ciklas „Lietuvos geodezinio pagrindo sukûrimas ir plëtra Europos lygmenyje (1990–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas, UAB „Aerogeodezijos institutas“, Nacionalinë geodezijos, kartografijos ir þemëtvarkos ámoniø asociacija.

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbai
1. Donatas Èygas, Alfredas Laurinavièius. Darbø ciklas „Automobiliø keliø ir gatviø tiesybos technologijø eksperimentiniai tyrimai ir taikymas (1993– 2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas, Asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos nacionalinë veþëjø automobiliais asociacija „Linava“. 2. Vytautas Stankevièius, Jûratë Karbauskaitë, Raimondas Bliûdþius, Edmundas Monstvilas. Darbø ciklas „Pastatø energinis efektyvumas (2000– 2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos universiteto senatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno technologijos universiteto Architektûros ir statybos instituto taryba. Atsiliepimus ir siûlymus siøskite Lietuvos mokslo premijø komitetui iki 2007 m. sausio 15 d. adresu: Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius. Lietuvos mokslo premijø komisija

Technologijos mokslø sekcija Fundamentiniai ir taikomieji moksliniø tyrimø darbai
1. Albertas Èaplinskas. Darbø ciklas „Programø sistemø inþinerija: dideliø programø sistemø kûrimo metodai, technologijos ir priemonës (1973–2005 m.)“. Pateikë Matematikos ir informatikos instituto taryba. 2. Benediktas Èësna, Leonas Vaidotas Aðmantas, Petras Vaitiekûnas. Dar-

Biomedicinos mokslø sekcija Fundamentiniai ir taikomieji moksliniø tyrimø darbai
1. Elena Moncevièiûtë-Eringienë. Dar-

kos, renesanso, ankstyvojo baroko epochos, taip pat rûmø sunaikinimo ir jø uþmarðties laikai, atkûrimo eiga. Antrojoje parodos dalyje eksponuojami autentiðki Valdovø rûmø tyrinëjimo metu sukaupti radiniai. Per 100 ðiø eksponatø parodai parinkta pagal rûmø ir jø teritorijos raidos etapus. Stengtasi parodyti radiniø ávairovæ, atspindëti rûmø gyvenimo realybæ. Todël èia eksponuojami akmens ir keramikos architektûriniai elementai, kokliai, buities reikmenys, ginkluotë, metalo, odos dirbiniai, papuoða-

lai, numizmatika ir kt. Parodai parengtas naujas Vilniaus piliø teritorijos maketas. Parodos atidarymui Varðuvos valstybinis archeologijos muziejus iðleido iðsamø, gausiai iliustruotà vadovà, o Lietuvos dailës muziejus – informaciná bukletà lenkø kalba. Paroda iki Naujøjø metø veiks Varðuvoje, o 2007 m. keliaus po svarbiausius Lenkijos archeologijos, istorijos ir dailës muziejus Vroclave, Krokuvoje, Lodzëje, Biskupine, Ðèecine, galbût ir Liubline. Ði paroda – svarbiau-

sias mûsø kultûros paveldo pristatymas programoje „Lietuvos dienos Lenkijoje 2006“. Tuo pagerbiamos Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniø santykiø atkûrimo 15osios metinës. Programos globëjai – Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczynskis, o jà suorganizavo Lietuvos Uþsienio reikalø ir Kultûros ministerijos, Lenkijos kultûros ministerija, Lietuvos ambasada Varðuvoje, koordinatoriai – Lietuvos institutas bei Adomo Mickevièiaus institutas (Varðuva).
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

45

Prof. habil. dr. Evaldas Leonardas GARÐKA

Kompiuterinë animacija
trauk nosá ið tos knygos – akis sugadinsi. ...Ir ðviesà gesink“. Elektronika, ákinkyta á kompiuterá, sukûrë nuostabias galimybes (ðalia tarytumei ir áprastiniø) vaizdø bei garsø apdorojimo srityje. Atmenant, kad vaizdai gali bûti skirstomi á statinius ir dinaminius, siûlau aptarti informaciniø technologijø taikymà dinaminiams vaizdams generuoti. Ðis klausimas nëra nei naujas, nei novatoriðkas, bet ðiandien jau domina vos ne kiekvienà. Ir lyg iðtrûkæs stebuklingasis dþinas uþpildë mus visus savo kerinèiomis galimybëmis. Tai ávyko ne kam nors stebuklingàja lazdele mostelëjus, o tiktai dël to, kad vaizdo ir garso elektroninio apdorojimo „skaièiavimo centras“ vietoje didþiulio pastato su ðalia veikianèia autonomine elektrine pradëjo tilpti á jaunuolio kuprinytæ arba solidesnës ponios rankinukà. Gimnazistai seniai dþiaugiasi prie fotoaparatø ar filmavimo kamerø pridedamomis kompiuteriø programomis, leidþianèiomis koreguoti mielus nuotraukø vaizdus. O jei kuris ir Photoshop‘à ar Flash‘à nuèiupo – tai jau „oho – jo galimybës!” Tiktai kad tëvai normalø „kompà“ nupirktø. O daþniausiai tëvai nei perka, nei supranta – tenka patiems visokius „patobulinimus“ daryti. Nestovi vietoje ir þmogaus sàsajos su virtualiàja erdve metodø ávairovë: èia ne tiktai áprastinës, bet ir internetinës vaizdo kameros ávairiausi sensoriai (jutikliai), koviniuose lëktuvuose sensoriniai ðalmai ir pan. Argi nesukelia pasigërëjimo, kai patrankëlës vamzdis iðkart seka tavo akiø þvilgsná. Tikrai neblogai.

Galbût kai kurie ið mûsø jau esame pasinaudojæ ðiuolaikiniø fotoaparatëliø galimybe koreguoti gautos nuotraukos ne tiktai spalvingumà, „raudonas akis“, bet ir jos personaþø paðiauðtus plaukus, atvypusià lûpà ar ðypsenëlæ ne vietoje. Daugelis þinome, kad tai galima atlikti kompiuteriu, bet kai kam gali bûti naujiena, kad tos „paliekninimo“, „pastambinimo“ (to kol kas neprisireikia – gal ateity?) ar kitos vaizdo koregavimo funkcijos yra perkeltos tiesiog á patá aparatëlá – atiduotos á ðio, gal kiek ir brangoko, prietaiso savininko rankas. Tokia „korekcija“ yra atliekama vienu kitu reikiamo mygtukëlio paspaudimu. Nenagrinësime, ar nuotrauka lieka reali – dokumentinë, ar ji tampa meno kûriniu. Bet argi nedþiugina, kai puikus saulëlydis, maloninæs vakarà, tampa dar puikesnis ir vëliau dar ilgai ðildo. Taip gimë kompiuterinio meno sritis.

Kur atëjome?
Buvo didelis dþiaugsmas (o pirmokëliui nuo to – grynos aðaros), kai buvo iðrastas raðtas, vëliau – knygø spausdinimas, po to – telefonas. Manau, kad dþiûgavo mûsø pirmtakai atsiradus galimybei per atstumà – laidais, o vëliau ir bangomis su draugais, giminëmis ir artimaisiais balsu pabendrauti. Èia dar radijas, o èia dar televizija. O èia dar – IN – TER – TINKLAS. Net ir nepamatëme kaip atriedëjome iki to, kad stipriausio emocinio poveikio (informacijos) priemonës – kalba ir vaizdiniai, jau elektroniniai, tapo prieinami net ir kûdikëliui. Tos naudingiausios ir galingiausios priemonës mus visus gerokai prisirakino: gráþus namo – ten, kur ramybë ir palaima, pirmas þingsnis paspausti pultelá, kad nuðvistø ekranas. Prisipaþinkime, prirakina mus tas per nuotolá perduotas vaizdas, garsas (jei prisireiktø – net ir kvapas), nes tai – nauji potyriai, naujos paþintys, iðgyvenimai, galop ir nuotaika, psichologinë ar komercinë orientacija, „dievaièiø“ ávaizdis ir kt. Taigi „...tëveliai, nebûkite naivûs su savo prieðtvaniniais (nei ðiokiais, nei tokiais: suprask – bukais) pamokymais“. Va taip – auklëjate nebe jûs, o ekranas. O gal tai panèiai, kuriuos patys uþsidedame su dþiaugsmu? Ðiaip ar taip, slëpiningasis ánamis jau paleistas. Juk jau buvo: „Ið-

Dël ko panèiai – mieli?
Ir kurgi nebus mieli, jeigu bet kuri nuotrauka gali bûti ne tiktai ðiek tiek pakoreguota, bet ir padaroma „gyva“, „ádvasinta“ – animuota (lot. animation – gyvumas, ádvasinimas). Galop tai gali bûti padaryta nepriklausomai nuo to, ar tai bûtø nuotrauka, paveikslas, ar kompiuterinës grafikos darbelis. Taigi kompiuteriu – kai jis pasidarë ne tiktai lengvas, bet greitas bei talpus, galime realizuoti virtualiojoje erdvëje sunkiai aprëpiamas savo neátikimiausiø svajoniø vizijas. Greitas – èia jau ne tiktai gigahercai, bet ir bent jau du

„branduoliai“; èia ir deðimtys gigabaitø. Palyginimui dera prisiminti, kad vienas GB – tai keletas tûkstanèiø (maþdaug keturi) knygø. Neblogai, kai savo kuprinytëje ar portfelyje neðiojiesi didþiulës bibliotekos fondus. O surasti reikiamà vietà gali vienu kitu klaviðo paspaudimu. Turime aptarti ir principus bei metodus vaizdui ir garsui elektroniniu bûdu apdoroti: saugoti, atpaþinti, atgaminti ir perduoti. Èia informacinës technologijos pasitelkiamos pakeièiant elektrinius signalus ið analoginio pavidalo á skaitmeniná, pasinaudojama kompiuterine grafika naujiems vaizdams bei garsams kurti. Neseniai senøjø rankraðèiø saugotojai dþiaugësi gavæ lëðø „rankraðèiams skaitmeninti“. Paraðiau tai su kabutëmis, kad èia, matyt, norëta mus ar pinigø dalintojus sugluminti, nes, ko gero, prisibijota pasakyti, kad mums esà nebepatinka nei kopijavimas á popieriø ar fotojuostelæ (beveik kad ir aiðku dël ko), o norëtume visa tai „suskaitmeninti“ – tai yra vis tiek kopijuoti, bet elektroniniu pavidalu. Matyt, susigriebta, kad dabar ir studentas savo kiðenëje nesunkiai neðiojasi solidþios bibliotekos lobynà elektroninës mikroschemos – elektroninës kortelës pavidalu, kurios talpa siekia kelis ar net kelias deðimtis GB. Vyresnieji mena svajokliø laikus apie neiðpasakytas, sunkiai tuomet suvokiamas elektroniniø priemoniø galimybes saugoti informacijà. Ðiandien tuometë svajonë tapo tikrove. Taigi – viskà „suskaitmeninkime“, nes nebepatinka „cheminimas“. Su ryðkalais ir fiksaþais. Elektronika, elektroninis – kaip patogu. Vaizdo ar garso elektroninis apdorojimas apima bent jau dvi sritis. Viena – tai apdorojimas, kai vaizdas pakeièiamas á elektriná signalà; èia gali bûti ávykdyta ne tiktai pastaroji fotoelektrinë transformacija, bet galima ir analoginio signalo transformacija á skaitmeniná. Tai elektroninis vaizdo skaitmeninimas; jis apima keletà vidinio apdorojimo pagal uþduotàjà programà („skaièiavimo“) etapø: diskretizacijà, kvantavimà ir kodavimà. Skaitmeninio apdorojimo rezultatas yra skaitmeninë seka – skaitmeninis signalas. Skaitmeninimo etapø metodikos ávairovë lemia ávairiausiø failø formatø atsiradimà. Ávairûs formatai apsunkina vaizdo atpaþinimà, jo elementø atskyrimà. Kaip pirðtø atspaudai personalizuoja objektà, taip ir failø formatai susisieja su skaitmeninimo metodais. Antra – tai apdorojimas ið vaizdo á vaizdà, bet pakeistà, pagerintà. Tai atliekama metodais, skirtais pataisyti vaizdo spalvingumà, kontrastà, ryðkumà, kontûrus, defektus, ðeðëlius ir kt. Èia vëlgi, pasinaudojant atitinkamomis programomis, kompiuteriu vaizdas retuðuojamas, restauruojamas, atstatomas ir kt. Nega-

46

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

na to – galimas vaizdo, scenos objektø bei jø daliø perkëlimas, transformavimas. Galima gauti objekto visas tris projekcijas – perkelti objektà ið dviejø dimensijø, t.y. 2D pavidalo á trijø dimensijø, t.y. 3D pavidalà; kitaip sakant – kompiuteriu gali gauti jo projekcijas á visas tris plokðtumas. O jei taip – objektà gali sukalioti, gali já apgræþti, gali apþiûrëti jo nugarà, gali á já paþiûrëti ið virðaus, ið ðono ar bet kuriuo kampu. Taip ir asocijuojasi filmavimas, kai operatorius su kamera laksto á visas puses. Kompiuterinëje animacijoje tai tiktai projekcijos kampo (kameros vietos) keitimas. Jau priartëjome prie kompiuterinës animacijos.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus mûsø ðalyje susidaro daugiau kaip 1 000 000 tonø komunaliniø atliekø. Tik nedidelë jø dalis perdirbama ir tampa antrinëmis þaliavomis. Tuo tarpu kitos patenka á sàvartynus. Ðiuo metu kiekviena savivaldybë turi pagrindiná rajoniná sàvartynà. „Savo“ sàvartynus turi ir kiekvienas ðalies miestelis, gyvenvietë, didesnis kaimas. Ðalies mastu bendras komunaliniø atliekø sàvartynø skaièius yra didþiulis. Ðtai vien tik Vilniaus apskrityje tokiø sàvartynø yra daugiau kaip 80. Patys sàvartynai árengti ir eksploatuojami daþnai nesilaikant jokiø aplinkosaugos reikalavimø. Taip aplinkai daroma didþiulë þala.

Kur ta animacija?
Ðiuolaikinë grafika (3D) tuo puikiai tarnauja animacijai, kad konstruoja objektà trijose projekcijose ir dël to objektas gali bûti parodytas keièiant kampà (rakursà paèia kamera) ir „ið priekio“, ir „ið virðaus“, ið „ðono“, ir ið uþpakalio. Pagaliau tai leidþia vaizduoti, kad juda ne kamera, o objektas. To ir reikia judesio ávaizdþiui iðgauti. Scenos konstravimui pirmiausia sukuriami objektai. Atskiras objektas ið pradþiø yra priimamas kaip vienintelis kadre. Toliau konstruojami kiti „veikiantys asmenys“, kiti objektai, fonas, formuojamas visas kadras. Á objektà, konstruojant kità kadrà, galima toliau paþiûrëti ið kitos pusës arba já esantá kitoje vietoje, arba deformuotà (pritûpusá, iðsitempusá, su atsikiðusia kuria nors dalimi – koja, ranka, pasiðiauðusiais plaukais ir t.t.). Taip morfinguojant realizuojami visi svarbiausi objektai scenoje. Judesiui gauti reikia sukurti kadrø sekà (taip pat kaip kino juostoje). Nurodþius objektø scenoje kertines pozicijas, 3D programa sukuria visus tarpinius kadrus. Taigi, jei jau turime galimybæ realizuoti objekto projekcijas, tai objekto judesiui pavaizduoti tereikia uþduoti jo judesio pradþios bei pabaigos arba tarpines padëtis ir paliepti kompiuteriui tam tikru taktu (daþniu) parengti dar smulkesnes tarpines padëtis atitinkanèius kadrus. Ðitai atitinka tarytum pastumtø paveiksliukø pieðimà ant skaidriø plëveliø. Fiksuotas padëtis keièiant atitinkamu greièiu atrodo, kad objektas pajudëjo ið bûvio A á bûvá B. Labai paprasta. Taigi objektus animavome, padarëme gyvus, ádvasinome; bet pagalbininkas buvo elektroninis. Tiktai mokëkime já valdyti.

Regioniniai komunaliniø atliekø
Lietuvai apsisprendus tapti ES nare, teko ið esmës keisti ir komunaliniø atliekø ðalinimo árenginiø sistemà. Jau keleri metai vyksta ðios sistemos restruktûrizacija ir pereinama prie regioninës komunaliniø atliekø tvarkymo sistemos. Yra ákurta 10 regioniniø atliekø tvarkymo centrø: Vilniaus, Alytaus, Marijampolës, Tauragës, Telðiø, Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Kauno ir Utenos. Ðiø centrø svarbiausios funkcijos – diegti regionines komunaliniø atliekø tvarkymo sistemas, áskaitant naujø sàvartynø, atitinkanèiø ES reikalavimus, statybà ir eksploatavimà, taip pat kitø atliekø tvarkymo árenginiø statybà ir eksploatavimà. Regioniniø atliekø tvarkymo sistemø kûrimas mûsø ðalyje susideda ið dviejø pagrindiniø etapø. Pirmuoju etapu uþdaromi esami sàvartynai, jie sutvarkomi ir priþiûrimi po uþdarymo, statomi ir eksploatuojami nauji sàvartynai, árengiamos ir eksploatuojamos þaliøjø (þeldiniø prieþiûros) atliekø kompostavimo aikðtelës, árengiamos ir eksploatuojamos specialios aikðtelës antriniø þaliavø, pavojingø buities atliekø, buitinës technikos ir kitokiø atliekø surinkimui ir perdavimui tam tikroms ámonëms, t.y. specialiøjø aikðteliø árengimas ir eksploatavimas. Antruoju regioniniø atliekø tvarkymo sistemos etapu bus statomi komunaliniø biodegraduojamø atliekø pramoninio kompostavimo ar biodujø gamybos
Nr. Sluoksnis

sàvartynai
Dr. Saulius VASAREVIÈIUS
VGTU Aplinkos apsaugos institutas árenginiai ir (arba) komunaliniø atliekø deginimo árenginiai. Ágyvendinant pirmàjá regioniniø atliekø tvarkymo sistemos etapà, Lietuvoje bus sukurtas pakankamas atliekø ðalinimo árenginiø (sàvartynø) tinklas bei ágyvendinami sàvartynø árengimo ir eksploatavimo reikalavimai. Ið viso mûsø ðalyje numatoma pastatyti 11 regioniniø komunaliniø atliekø sàvartynø (Kauno regione du, o kituose regionuose po vienà). Árengus regioniná sàvartynà, visi kiti regiono sàvartynai bus uþdaromi, ir atliekos ten nebebus gabenamos. Árengiant naujus sàvartynus, bus laikomasi grieþtø 1999 m. balandþio 29 d. Europos Tarybos Direktyvos 1999/31/EC ir Lietuvos ástatymø reikalavimø. Ðie reikalavimai apima visus svarbiausius aplinkosaugos aspektus: dugno árengimà, filtrato ir biodujø surinkimo sistemas, uþdengimo sluoksná ir kt. 1-ojoje lentelëje pateikti ES direktyvos reikalavimai sàvartyno dugnui. Mûsø ðalyje natûralusis podirvis daþniausiai netenkina keliamø pralaidumo reikalavimø, todël turës bûti árengiama dirbtinë geohidrologinë uþtvara. Mineralinë medþiaga turi bûti klojama ant sutankinto pagrindo sluoksnio. Dirbtinë geohidrologinë uþtvara turi bûti ma-

Technika
Jeigu kursite animuotà epizodà, kils klausimas – o kokiu gi daþniu reiktø rodyti kadrus (frame, fps)? Tai priklausys nuo pasirinktos komunikacijø sistemos: jø daþniai yra pateikti 1 lentelëje.

1 lentelë. 1999/31/EC reikalavimai sàvartyno dugnui
Reikalavimai Pralaidumas Storis 1a. Natûralus podirvis K ≤ 1.0x10-9 m/s ≥ 1 metras Jeigu natûralus podirvis netenkina ðiø reikalavimø, tada 1b. 1b. Dirbtinë geohidrologinë uþtvara K ≤ 1.0x10-9 m/s 1 metras (bent 0,5 metro) 2. Dirbtinis sandarinantis paklotas (PEHD) Nepralaidus 2 milimetrai 3. Drenaþinis sluoksnis K ≥ 1.0x10-3 m/s ≥ 0,5 metro 4. Atliekos – –
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Nukelta á 50 p.

47

þiausiai 0,5 m storio. Pagal ES direktyvà 91/271/EEG ðio sluoksnio pralaidumo koeficientas turi bûti ekvivalentiðkas 1 m storio sluoksniui, kurio pralaidumo koeficientas K≤1,0x10-9m/s. Daugeliu atvejø geohidrologinei mineralinei uþtvarai árengti naudojamas molis. Jo pakaitalu gali bûti mineralinis smëlio bentonito sluoksnis. Ðiuo atveju smëlis klasifikuojamas nuo vidutiniðkai smulkaus iki vidutiniðkai stambaus (150 mm < M50 < 420 µm). Bentonito kiekis turi sudaryti 5-8 proc., esant 3050 cm storio sluoksniui. Kita galima alternatyva – trisoplastas, susidedantis ið smëlio, bentonito ir polimero. Dirbtinis sandarinantysis paklotas (pirminis izoliacinis sluoksnis) sàvartyno struktûroje, skiriantis sukauptas atliekas ir dirbtinæ geohidrologinæ uþtvarà, yra 2 mm storio PEHD paklotas ar jo atitikmuo. Siekiant apsaugoti paklotà nuo mechaninio sugadinimo sàvartyno statybos ir eksploatavimo metu, ant dirbtinio sandarinanèiojo pakloto turi bûti árengtas apsauginis geoaudinys. Ðio apsauginio geoaudinio svoris (g/m2) priklauso nuo drenaþinio sluoksnio medþiagos. Jeigu drenaþiniam sluoksniui naudojamas þvyras, nepinto audinio svoris bus apie 500 g/m2. Sàvartyno dugno paklotas neleidþia filtratui sàvartyno viduje prasisunkti á podirvá. Ðiam filtratui surinkti árengiamas drenaþinis sluoksnis. Drenaþinio sluoksnio apaèioje þvyre instaliuojami filtrato surinkimo vamzdþiai. Pakloto po ðiuo drenaþiniu sluoksniu apsaugai reikia árengti dar vienà geoaudinio perdangà. ES ir Lietuvos normatyviniai dokumentai reikalauja árengti 0,5 m storio smëlio drenaþiná sluoksná. Drenaþinë medþiaga turi tenkinti ðiuos reikalavimus: mineralinæ medþiagà turi sudaryti vidutinio stambumo smëlis, smëlis turi bûti atsparus filtrato cheminei sudëèiai, jo specifinio laidumo koeficientas k ≥ 1*10-4 m/s. Drenaþo vamzdþiai turi bûti su angomis. Drenaþo vamzdþiai ir þvyras uþdengiami geoaudiniu, apsauganèiu nuo smulkiø atliekø daleliø smelkimosi. Kiekviena filtrato drena prijungiama prie filtrato surinkimo drenos þemiausioje kiekvienos sàvartyno sekcijos dalyje. Surinkimo drenos nukreipia filtratà á surinkimo talpà, ið kur surinktas filtratas siurbliu gali bûti transportuojamas á valymo árenginius. Prie visø drenaþo vamzdþiø turi bûti árengtas priëjimas apþiûrai ir aptarnavimui su nuimamais dangèiais abiejuose kiekvienos drenos galuose. Eksploatuojant sàvartynà, susidaro nemaþai biodujø. Sàvartyno iðskiriamas dujas daþniausiai sudaro CH4 ir CO2. Utilizuojant sàvartyno dujas, tikslingiausia panaudoti jas energijai gauti. Techninës sàvartyno dujø iðgavimo ir surinkimo áran-

gos galimybës neleidþia iðgauti visø sàvartyne susidaranèiø dujø. Likusios neiðgautos sàvartyno dujos ið dalies oksiduojasi uþdengiamajame sluoksnyje, o kita dalis patenka á atmosferà. Sàvartyno dujos iðgaunamos sàvartyne árengus vertikalius iðtraukiamuosius ðulinius. Eksploatuojant sàvartynà, didëjant jo atliekø kaupui, reikia ilginti iðtraukiamuosius ðulinius. Sàvartyno dujø iðgavimo sistemà sudaro: sàvartyno dujø iðtraukiamieji ðuliniai, sàvartyno dujø rinktuvai, sàvartyno dujø surinkimo ir transportavimo vamzdynas, vandens kondensato sifonai. Sàvartyno operatorius turi árengti vertikalius iðtraukiamuosius ðulinius jau sàvartyno eksploatavimo pradþioje. Po to, kai sukaupiamas maþdaug 2 m atliekø sluoksnis, ðulinius galima árengti tiesiai ant smëlio drenaþinio sluoksnio. Eksploatavimo eigoje ðie ðuliniai turës bûti iðtraukti á virðø iki galutinio atliekø aukðèio lygio. Iðtraukiamasis vamzdis – tai perforuotas PEHD vamzdis. Iðtraukiamojo PEHD vamzdþio gale yra sriegis. Naudojant ðià jungtá, prie jau instaliuotos dujø iðtraukiamojo vamzdþio dalies galima lengvai prijungti papildomà sekcijà. Perforuota iðtraukiamojo vamzdþio dalis turi bûti visiðkai uþpilta filtruojamuoju þvyru. Iðtraukiamojo ðulinio virðus uþdengiamas apsauginiu gaubtu. Pasiekus galutiná sàvartyno lygá, tikslinga sumontuoti teleskopinæ jungtá, kurios paskirtis – kompensuoti sàvartyno nusëdimà virðutinëje perforuoto vamzdþio dalyje. Á ðià teleskopinæ jungtá ástatomas uþaklintas PEHD vamzdis su iðilginiais ðliauþikliais. Perforuotos vamzdþio dalies virðuje árengiamas nepralaidus mineralinis sutankinto molio ir bentonito kaiðtis. Likusi græþinio dalis turi bûti uþpilta sutankinta þeme. Iðtraukiamasis ðulinys sujungiamas su dujø iðgavimo áranga. Ið keliø iðtraukiamøjø ðuliniø iðgautos sàvartyno dujos surenkamos viename centriniame taðke – sàvartyno dujø rinktuve. Sàvartyno dujø rinktuvas turi bûti árengtas taip, kad atitiktø tokias sàlygas: sàvartyno dujø srautas (slëgis) turi bûti reguliuojamas membranine sklende kiek-

viename iðtraukiamajame ðulinyje; kiekvieno iðtraukiamojo ðulinio sàvartyno dujø srautas turi bûti uþdaromas sparnuotàja sklende; turi bûti viena slëgio ir mëginiø ëmimo vieta su rutuliniu èiaupu; vandens kondensatas rinktuvo viduje turi bûti nutekinamas iðtraukiamojo ðulinio link ir (arba) á kondensato sifonà; sàvartyno dujø rinktuvas turi bûti betoniniame arba mûriniame korpuse su uþrakinamu dangèiu. Taip pat gali bûti árengiamas deglas, kuris reikalingas perteklinëms sàvartyno dujoms sudeginti. Jeigu sàvartyno dujos naudojamos utilizavimui, deglas reikalingas dujø iðgavimo apsaugai tada, kai atliekama utilizacijos árenginiø techninë prieþiûra arba ávykus nelaimingam atsitikimui. Ávertinus tai, kad susidarantis sàvartyno dujø kiekis nëra didelis (ypaè pradiniu sàvartyno eksploatavimo metu), energijos iðgavimo klausimas turëtø bûti detaliau iðnagrinëtas prieð priimant toká sprendimà. Todël pradiniu sàvartyno eksploatavimo metu galima instaliuoti sàvartyno dujø iðgavimo sistemà be utilizavimo árangos. O po keleriø sàvartyno eksploatavimo metø, remiantis faktiniais susidaranèiø biodujø kiekiais, bus galima spræsti, ar tikslinga árengti dujiná generatoriø. Eksploatuojant sàvartynà, bûtina nuolat vykdyti aplinkos monitoringà. Monitoringo tikslas yra tikrinti, ar atliekos ðalinimui buvo priimtos pagal sàvartynui galiojanèius kriterijus, ar sàvartyne vykstantys procesai atitinka keliamus reikalavimus, ar aplinkos apsaugos sistemos veikia kaip numatyta, ar laikomasi sàvartyno leidime numatytø sàlygø. Gruntinio vandens monitoringas turi bûti pradëtas dar prieð pradedant kaupti atliekas. Gruntinio vandens monitoringo sistemà sudaro: nuolatinio stebëjimo græþiniai gruntinio vandens kokybei stebëti aukðtyn prieð srovæ ir nuolatinio stebëjimo græþiniai gruntinio vandens kokybei stebëti þemyn pasroviui. Aplinkos monitoringo sistema turi bûti patvirtinta atsakingø institucijø prieð sàvartynà pradedant eksploatuoti. Ðios institucijos turi teisæ reikalauti, kad bûtø matuojami papildomi pa-

2 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti pagal 1999/31/EC reikalavimus
Parametras Gruntinio vandens lygis Gruntinio vandens cheminë sudëtis: 1 grupës cheminë sudëtis Daþnumas Kartà per 3 mënesius Pastabos

Kartà per 3 mënesius Kartà per 6 mënesius

2 grupës cheminë sudëtis

1 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima: pH, elektriná laidumà, temperatûrà, Kjeldalio N, Cl-, NH4, SO4 2 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima: 1 grupæ + ChDS, NO3, EOX, fenolio indeksà, mineralinæ alyvà (BBA); sunkiuosius metalus: Zn, Cu, Cd, Cr, Pb, Hg, Fe, Mn, Co; lakiuosius aromatinius angliavandenilius (LAA), lakiuosius organinius angliavandenilius (LOA), cianidà

48

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

bos 1999 m. balandþio 26 d. Direktyvoje 1999/31/EB „Dël atliekø sàvartynø“. Svarbiausias Direktyvos reikalavimas – nepralaidus mineralinis sluoksnis. Já árengti bûtina. Bet Direktyva nenustato jokiø reikalavimø sluoksnio storiui. Lietuvos sàlygomis molis yra tinkamiausia medþiaga nepralaidþiam mineraliniam
3 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti pagal 1999/31/EC reikalavimus
Nepavojingø atliekø sàvartyno kategorija Dujø drenaþo sluoksnis Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis Nepralaidus mineralinis sluoksnis Drenaþo sluoksnis > 0,5 m Virðutinë grunto danga > 1 m bûtinas nebûtinas bûtinas bûtinas bûtina

1 pav. Regioniniai komunaliniø atliekø tvarkymo centrai

tintoje sàvartyno monitoringo programoje. Paimti filtrato ir paDrenaþo sluoksnis 0,5 m virðinio vandens mëginiai turi Filtrato drenaþo vamzdis parodyti vidutinæ jø sudëtá. SàvarApsauginis geoaudinys tyno filtrato kiekis ir sudëtis turi 2 mm storio PEHD paklotas bûti matuojami kiekvienoje vietoDirbtinë geohidrologinë uþtvara 0,5 m je, kur filtratas iðleidþiamas ið sàProfiliuojantis sluoksnis vartyno. Pagal sàvartynø árengiNatûralus podirvis mo taisykles matavimø daþnumas yra ne retesnis kaip kartà per 2 pav. Galima sàvartyno dugno árengimo schema mënesá. Iðleidþiamo filtrato analizë turi apimti pH, elektriná laidumà, temperatûrà, Kjeldalio N, Cl-, NH4, rametrai, ir keisti stebëjimø daþnumà. Pagal Lietuvos normatyviniø dokumentø reiSO4, BDS, ChDS, mineralinæ alyvà, sunkalavimus pavirðinio vandens monitorinkiuosius metalus, lakiuosius aromatinius gas atliekamas imant mëginius maþiauangliavandenilius ir policiklinius aromasiai dviejose vietose – aukðèiau ir þemiau tinius angliavandenilius. Taip pat kasdien turi bûti fiksuojami ir meteoroprie sàvartyno esanèio vandens telkinio loginiai parametrai: krituliø kiesrovës. Analizë turi apimti (bent) pH, elekVirðutinë grunto uþdanga: kis, temperatûra, vëjo kryptis triná laidumà, Kjeldalio azotà ir chlorà. Steaugalinio dirvoþemio sluoksnis ir greitis ir kt. bëjimø daþnumas – 4 kartai per metus. Gruntas – smëlis / þvyras / priemolis Uþbaigus sàvartynà eksJeigu rezultatø analizë rodo, kad pakakSmëlio / þvyro drenaþo ploatuoti, já uþdarius turi bûti tø ir retesniø matavimø, tai gali leisti atsasluoksnis atliekama prieþiûra. Tai tokia kingos institucijos. Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis veikla, kaip monitoringas, apSàvartynø dujø kontroliuojami para(1,5 mm HDPE membrana, þiûros, prieþiûros árenginiø bei metrai apima jø kiekybiniø ir kokybiniø pridengta geotekstile) statiniø techninis aptarnavirodikliø nustatymà. Monitoringas uþtikNepralaidus mineralinis (molio) sluoksnis mas ir keitimas. Prieþiûra po rina optimalø dujø iðgavimo sistemos Dujø drenaþinis sluoksnis – uþdarymo turi bûti vykdoma veikimà. Svarbu stebëti sàvartyno dujø smëlis / þvyras tam tikrà nustatytà laikotarpá. kokybæ bei siurbimo slëgá ir kieká. UtiliMiðrusis gruntas Ávertinæs aplinkos monitorinzavimo tikslams dujose turi bûti ≥ 48 Atliekos go rezultatus, Aplinkos minisproc. metano ir ≤ 0,5 proc. deguonies terijos regioninis aplinkos apkoncentracija. Esant tokiai sàvartyno dusaugos departamentas nujø kokybei, yra geros ir saugios degi3 pav. Principinë sàvartyno uþdengimo schema stato laikotarpá, kurio metu timo sàlygos. Kiekvieno iðtraukiamojo ðupagal ES direktyvos reikalavimus këtina, kad sàvartynas kels linio sàvartyno dujø kokybës monitorinVisiðkai uþbaigus komunaliniø atliepavojø aplinkai ir þmoniø sveikatai. ES gà galima atlikti prie surinkimo duobës. direktyvoje dël atliekø ðis laikotarpis apikø tvarkymo sistemos reorganizavimà, Imti sàvartyno dujø mëginius ir tikrinti mûsø aplinka taps ðvaresnë. Sumaþës brëþiamas taip: „tiek laiko, kol kompedujø srauto vamzdyne greitá galima kilsàvartynø, o árengus naujus regioninius tentingos institucijos vertinimu sàvartynojamàja áranga. Pagal Lietuvos normasàvartynus bei juos eksploatuojant panas gali kelti pavojø aplinkai“. Baigus tyviniø dokumentø reikalavimus filtrato gal visus aplinkosaugos reikalavimus, sàvartynà eksploatuoti, bûtina já uþdengir pavirðinio vandens mëginiai turi bûti aplinkai daromas poveikis sumaþës iki ti. Europos Sàjungos reikalavimai sàvarimami reprezentaciniuose taðkuose, numinimumo. tynø uþdengimui yra nustatyti ES Taryrodytuose atsakingos institucijos patvirAtliekos

sluoksniui árengti. Taèiau nepralaidø mineraliná sluoksná gali pakeisti vadinamasis dirbtinis geosintetinis molio átvaras. Pagal Direktyvos rekomendacijas komunaliniø atliekø sàvartynuose dirbtinio uþsandarinimo sluoksnio árengti nëra bûtina. Dirbtiniam izoliaciniam sluoksniui árengti naudojama HDPE geomembrana, paprastai pridengiama geoaudiniu. Direktyva nurodo, kad bûtina árengti ne maþesná kaip 0,5 m storio drenaþo sluoksná. Taip pat bûtina árengti dujø drenaþiná sluoksná, bet jo storis nereglamentuojamas. Taip pat nustatoma, kad turi bûti árengta ne maþesnë kaip 1 m storio virðutinë grunto danga (ne dirvoþemio, o bûtent grunto danga). Savaime suprantama, kad konkreti sàvartyno uþdengimo sluoksniø sandara kiekvienu atveju bus pasirenkama atsiþvelgiant á konkretaus sàvartyno vietovës charakteristikas.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

49

Kompiuterinë animacija
Atkelta ið 47 p.
menys, apibûdinami ploèio ir aukðèio santykiu. Ekrano santykiniai matmenys yra 2 lentelëje. Èia daugeliu atvejø ðias proporcijas lëmë “aukso vidurio” taisyklë. Be to, ekrano matmenys lemia vaizdo elementø, pikseliø skaièiø ekrane. Pageidautina, kaip anksèiau minëjome, kad ekrano erdvinë skyra bûtø 72-120 ppi ir daugiau. 3 lentelëje yra pateikta vieno kadro apimtis.
3 lentelë Televizija Low NTSC Main PAL TV , didelës skyros Kompiuterinio, interneto ryðio 352 x 280 = 98560 px 525 x 480 = 0,252 Mpx 720 x 576 = 0,415 Mpx 1135 x 625 = 0,709 Mpx 1440 x 1152 = 1,66 Mpx arba plaèiaformtë 1920 x 1152 = 2,2 Mpx 360 x 240 = 86400 px = 0,086 Mpx netgi 320 x 200 = 0,064 Mpx 640 x 350 = 0,224 Mpx 1024 x 768 = 0,786 Mpx

Pvz., daþniø juostos plotis dabartinëje TV∆f ≈ 6-8 MHz, TV∆f SATELIT ≈ 27 MHz. Vaizdo atgaminimo átaisuose reikalingas perdavimo greitis pateiktas 5 lentelëje. Perdavimo ið kaupikliø greitis yra apie 1-6 Mbps. Kad bûtø lengviau orientuotis, pikseliuose ávertinkime animuoto vaizdo vienos minutës duomenø apimtá. Tegu ekranas yra „kuklus“ – 800 x 600 = 480 000 px; spalvoms perteikti padauginæ ið 24 bitø gauname 11.52 Mb; tai vieno kadro duomenø apimtis. Toliau dauginame ið 30 fps (kadrø per sek.) ir ið 60 s ir gauname daugiau kaip 2 Gb. Nemaþai, ir tai tik vienos minutës animacija! Taigi animuotiems vaizdams perduoti reikalingas gana didelis greitis – 30-70 Mbps. Garso signalus perduoti yra kiek lengviau dël daug maþesnio jø diskretizacijos daþnio. Garsà galima atpaþinti, kai fa ≈ 3 – 4 kHz; tuomet fD = 8 kHz. Èia ir kvantavimo skilties skaièiø nkv galima sumaþinti, pvz., iki 8. Tuomet bûtinas greitis Q = 8 b x 8 kHz = 64 kbps. O, pvz., kalbà dar galima atpaþinti sumaþinus Q iki 2 - 4 kbps.

Kaip kompiuteriu sukurti objektà?
Objekto kûrimas praeina keletà tradiciniø etapø. Pirmiausia padaromas objekto karkasas, skeletas; po to jam parenkama pavirðiø tekstûra ir parinktàja tekstûra padengiamas karkasas. Kompiuterinëje grafikoje buvo paplitæs objektø karkasø kûrimas, konstruojant skeletà ið daugiakampiø (poligonø). Tai buvo didelis þingsnis pirmyn, nes atsirado galimybë panaudoti matematines funkcijas. Poligonø galëjai pasirinkti kiek norëjai, kokiø tik nori formø. Ið jø galëjai konstruoti ávairiausiø formø objektø skeletà: vienur – smulkiau, kitur – rupiau. Taèiau iðaiðkëjo nemaþas trûkumas – nuolatos reikëjo nurodyti judanèiø ar besikeièianèiø poligonø virðûniø koordinates. Animaciniø objektø vieta trimatëje erdvëje apibûdinama bent jau trimis koordinaèiø sistemomis: ekrano, kadro (fram), aplinkos (pasaulio-world) ir objekto (vietinë); dël tokios koordinaèiø gausos uþdavinys darosi sudëtingas ir didelës apimties. Oi, koká mane, mamyte, iðauginai Autorë Aistë STIKLIÛTË

Mergaitë su arbûzo skiltele Autorë Aistë STIKLIÛTË
1 lentelë. Redaguojamos vaizdo Daþnis produkcijos tipas (kadrai/sek, fps) Kino filmai 24 PAL, SECAM 25 NTSC 29,97 CD-ROM, internetas 15 Kt. vaizdo produkcija, redagavimas be kadrø iðmetimo (non-drop frame editing), 3D animacija 30

Kai kurie ryðio standartai leidþia ir maþesnæ skyrà, pvz.: SQCJF 128 x 96 = 12288 px spalvø 64 x 48. SIF 360 x 240 = 86400 px HCIF 360 x 240 = 86400 px I6CIF 1408 x 1152 = 1,622 Mpx spalvø 704 x 576 Skaitmeniniai (2 - 3-4 – 6) kartais iki 10 Mpx fotoaparatai

Kaip matome, 15 fps irgi neblogai. Toliau aptarkime du klausimus, kurie, manau, padës iðryðkinti pagrindiniø animacijos problemø esmæ. Pirmiausia tai duomenø apimtis ir antra – duomenø perdavimo greitis esamais komunikacijø kanalais. Informacijos perdavimo greitis, kaip suprantame, nulems galimybæ perduoti tam tikrà kadrø skaièiø per sekundæ (5-15-25-30 fps). Ne naujiena – vaizdas projektuojamas á ekranà. Pasirinkime parametrus ekranui apibûdinti, tai: vaizdo plotis, vaizdo aukðtis, vaizdo erdvinë skyra, vaizdo spalvingumas. Yra priimti standartiniai ekrano mat2 lentelë Televizijos (TV) 4:3 Kino Europoje 1,66 : 1 Kino JAV 1,85 : 1 Plokðèiaformaèio 2–2,55 : 1 TV High Definition 16 : 9, t.y. 1,777 : 1

4 lentelë Monitoriai Vyrauja 1024 x 768 = 0,786 Mpx arba 1280 x 1024 = 1,31 Mpx Labiausiai 15 – (17-19) coliø (inch) paplitæ ástriþainës ekranas Reakcija 12-16 ms (25 ms) Ðviesos jëga vyrauja 250-350 cd/m2 Kontrastas 400 : 1, 600 : 1

Bûtinas perdavimo greitis kelia tam tikrus reikalavimus kanalø pralaidumui. Reikalaujama, kad signalo diskretizacijos daþnis bent jau du kartus virðytø signalo aukðèiausiàjá daþná fa, fD ≥ 2 fa; todël átaisø praleidþiamøjø daþniø juosta ∆f turëtø bûti lygi fa.
Low Main High High 5 lentelë 352 x 280 QL = 4-9 Mbps 720 x 576 QM = 15-20 “ 1440 x 1152 QH1 = 60-80 “ 1920 x 1152 QH2 = 80-100 “

50

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Atspëkite skirtumus; a - originalas, b - ausis, c - “lieknuma” Autorë Justina BARTKUTË Viena iðeièiø duomenø kiekiui maþinti buvo surasta naudojantis Bezjë kreivëmis bei funkcionalizuojant objektø formas. Plëtojantis ðioms kompiuterinës grafikos ir animacijos kryptims buvo sukurta parametriniø pavirðiø – lopø („patch“) technologija, kur Bezjë lopai (Bezier patches) yra sudaryti ið Bezjë kreiviø tinklelio (Patch Grids). Apskritai Bezjë kreivës yra kreiviø aibës (visumos). Ið ðios visumos iðsirutuliojo paaibë – netolygûs racionalûs Bezjë splainai (spline) (angl. - Non Uniform Rational B-Splines – NURBS) ir NURBS technologija. Taigi kompiuterinës grafikos instrumentai: tiesë, jø kombinacija – poligonas, kreivë (Bezjë), lopas (Patch Grids), lopø visuma (NURBS) ëjo vis sudëtingesniø pavirðiø kûrimo kryptimi. Ið tiesiø ir kreiviø sukuriami primityvai (primitives), ið 2D splainø ir NURBS kreiviø – bazinës dvimatës formos (2D shapes); jø dëka sukimo, spaudymo bei sudëtiniø objektø (compound objects) formavimo (loft, loftingo) metodais ir yra kuriami animaciniai objektai ir personaþai. Jeigu programos yra tos paèios firmos, tai jos dar labiau panaðios. Ir ne tiktai principais, jos sudaro arba patobulintà versijà, arba apima tam tikrà veiklos srièiø diapazonà: pvz., firmos Adobe Photoshop – puikus rastrinis statiniø vaizdø, nuotraukø redaktorius, Ad. After Effects – animuotø objektø bei scenø redaktorius (tai tarytumei Photoshop‘as vaizdo medþiagai), Adobe Illiustrator bei Page Maker – maketavimo redaktoriai, Adobe Premiere – vaizdo klipø redaktorius. Visi grafiniai redaktoriai, kaip ir áprasta, virðutinëje lango dalyje turi pagrindiná meniu, kurio daugelyje punktø yra panaðios komandos, ágyvendinamos atitinkamais instrumentais. Patogumo dëlei reikiami instrumentai gali bûti iðvesti á atskirà instrumentø paletæ. Èia jie taip pat virsta mygtukais, tai labai patogu ir pagreitina procesà. Tokia instrumentø paletë paprastai yra iðdëstoma kairiojoje lango dalyje (daþniausiai) vertikaliai – Photoshop, Corel Draw, Page Maker, bet gali bûti ir horizontali po pagrindiniu meniu (3D Studio Max). Pasirinkus mygtukà atsiranda jo nustatymai, leidþiantys iðgauti reikiamà rezultatà numatytajam tikslui pasiekti. Pvz., paspaudus teksto áranká, automatiðkai pasiûloma iðsirinkti ðriftà, spalvà, dydá, iðdëstymà ir kt. Multiplikacija nuo seno remiasi objektais ant skaidriø plëveliø, o animuoti objektai ir bendras scenos vaizdas gaunamas plëveles suklojus vienà ant kitos, sudarant bendrà paketà. Toks pat principas yra naudojamas ir kompiuteriø redaktoriuose, suskaidant vaizdà á sluoksnius (Layers). Ðiø sluoksniø technologija leidþia sukurti itin turtingus ir patrauklius vaizdus; sluoksniø technologija taip pat leidþia nesunkiai koreguoti atskirus objektus bei jø buvimo vietà. Animacijos objektas paprastai yra paimamas arba ið duomenø bazës (bibliotekos), arba ið senø nuotraukø bei filmuotø

kadrø, arba já „nupieðia“ programa. Yra iðleista graþi knyga (Stefani Rais. Personaþø animacija 3Ds Max, anglø arba rusø kalba), kurioje autorë, pati skulptorë, dalijasi þmoniø ir fantastiniø gyvûnø modeliavimo paslaptimis. Joje nagrinëjamas personaþø kûrimas. Kà reiðkia personaþø? Þmogus, zuikelis ar dar kas nors – jø gali rasti kiek nori aplinkoje ir ávairiuose ðaltiniuose – pagaliau galima gauti morfingo (transformacijos) bûdu. Knygoje, manau, bûtent tai ir pabrëþiant, kaip pavyzdys yra kuriamos neþemiðkos bûtybës, kokiø dar niekas ir niekur nematë – gal tai fantastikos, gal tai prieðistorinis gyvûnas? Ar jie yra simpatiðki, nesimpatiðki ar atgrasûs – kûrëjo reikalas, kûrëjo idëjos lygmuo. Bet jie yra su-kur-ti, nauji personaþai, galbût kitaip besielgiantys ir turintys kitokiø problemø.

Kur einame?
O einame á greitkelá, kuris veda á vis didëjanèià bendrojo vidaus produkto dalá, sukuriamà intelektualiosios produkcijos. Tai ne tiktai pramogø ir laisvalaikio iðmonës, ne tiktai þaidimai (vietoje kortø) su ðaudymais, sprogdinimais ir „kraujo upeliais“, bet ir intelektualieji galvosûkiai, treniruokliai (taip pat daugybos lentelës ir integralø mokymuisi). Kokios galimybës dabartiniams mûsø studentams, kantriai grauþiantiems ne tiktai informaciniø technologijø ir kompiuteriø naudojimo galimybes, bet ir vëliau, brandos amþiuje, kuriantiems vadovëlius ir pratybø sàsiuvinius savo ainiams ... ne pieðtuku ar plunksnakoèiu nusibodusiame popieriaus lakðte. O tas brandos amþius kiekvienam yra jau ðiandien. Ðiltas dþiugesys uþlieja ðirdá, kai jauèiu savo studentø – Vilniaus universiteto kompiuterininkø, informatikø (kaip jie save vadina) deganèias akis þengiant savøjø atradimø ir kûrybos dþiaugsmø keliu.

Didieji pagalbininkai – programos
Daugumos programø bendrieji principai yra tokie patys arba panaðûs. Beveik visi grafiniai redaktoriai turi panaðià sàsajos su vartotoju (interfeiso) organizacijà – tai meniu, paletës, mygtukai ir t.t. Ávairios programos ðiek tiek skiriasi instrumentarijumi; vienose instrumentø maþiau, sudëtingesnëse – daugiau (M. Direktor).

O kur galime pakliûti?
Þmogus ir aukðtesnieji gyvûnai yra Dievulio apdovanoti penkiais pojûèiais – kad gyventi bûtø lengviau, kad tobulesnë rûðis iðliktø. Bet Þmogus visada buvo gudruolis: iðplëtë pojûèiø naudojimà ne tiktai savo egzistencijai, bet ir, suradæs laisvesnæ minutæ, pasinaudoti tais nekaltais jutimais malonumams dirbtinai sukelti. Klausytis ir girdëti ne tiktai naudinga, bet kartais ir – oi, kaip malonu. Matyti – taip pat. Kokia paslaptis – kaimenëje atsiranda ir tokiø, kuriems ir ant lieþuvio ar á gerklæ uþpilti irgi tapo gera gera… ir kuo daugiau nutveri – tuo geriau. Tiesa – ir prisiuostyti galima. Kai kas sako, kad ir „judanèiø paveikslëliø“ besaikis rijimas jau esanti „priklausomybë“ su tais paèiais abstinencijos sindromais. O èia dar „kompas“ – toks prieinamas ir maþam, ir suaugëliui.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

51

Kanarø salos –
Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS
Kanarø salynà sudaro 6 salos. Tai lyg pusiaukelë tarp Europos ir pusiaujo

natûrali evoliucijos mokslo laboratorija
Daug kas Kanarø salose mena gretimai esanèià Afrikà, ne tik palmës ar dykumø augalai, bet ir pats kraðtovaizdis

Kanarø salos yra Atlanto vandenyne. Nuo Europos krantø Kanarus skiria 1100 km nuotolis, o nuo Afrikos (Sacharos) – tik ðimtas kilometrø. Kai Sacharos dykumoje sukyla smëlio audros, rytø vëjai gali atneðti smëlá ir á Kanarø archipelagà. Ið viso ðiø salø yra vienuolika: 7 didelës ir 4 miniatiûrinës salelës. Bendras Kanarø salyno plotas – apie 7,5 tûkst. km² (maþdaug 1/9 Lietuvos). Salos skiriasi viena nuo kitos ne tik dydþiu, bet ir kraðtovaizdþiu, klimatu bei gamta. Mums, gamtininkams, Kanarai visø pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos mokslo laboratorija. Kaþkas labai panaðaus á Galapagø salas. Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaro apie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 – endeminës. Prieð 20– 30 mln. metø ið vandenyno gelmiø iðkilusios vulkaninës salos buvo tik plikos uolos, visiðkai be gyvybës. Tad kaip ðios salos pavirto á gamtos „rojø“ ir kodël tiek daug tik ðiose salose gyvenanèiø (endeminiø) organizmø?

Vëliau vienas po kito pradëjo audringai verþtis galingi vulkanai ir maþdaug prieð 20–30 mln. metø dël iðsiverþusios lavos ið Atlanto vandenyno gelmiø pradëjo kilti Kanarø salos. Pirmosios buvo Fuerteventura ir Lanzarotë (tai seniausios ir arèiausiai Afrikos esanèios salos). Po to viena po kitos iðkilo ir visos kitos salos.

Norëèiau pakeisti ásivyravusià sampratà apie Kanarø salas
Dabar á Kanarus vaþiuoja visi, kas netingi ir turi pinigø. Taèiau labai norëèiau pakeisti ásivyravusià sampratà apie Kanarø salas. Juk dabar, kai kalbama apie Kanarus, daþniausiai sakoma, kad tai vienas populiariausiø ir iðtaigingiausiø pasaulio kurortø. Ir tai tiesa. Kasmet Kanarø salas aplanko apie 4 mln. poilsiautojø ið viso pasaulio, ypaè daug ið Didþiosios Britanijos, Vokietijos ir Skandinavijos kraðtø. O vietiniø gyventojø salose tëra tik 1,6 milijono. Èia iðtisi miesteliai arba miestai pastatyti vien tik poilsiautojams: didþiuliai poilsio namø, vieðbuèiø, ávairiausiø pramogø, restoranø ir parduotuviø kompleksai, baseinai, nuostabaus groþio parkai.

Tikroji dracena, dar vadinama drakono medþiu (Dracaena draco), kaip ir kanarinë palmë, yra Kanarø salø gyvasis simbolis. Tai endemikas. Uþauga 14 m aukðèio, mediena lengva ir porëta, medþio virðûnë su daugybe storø ðakeliø, o lapai iki 60 cm ilgio ir 4 cm ploèio. Medis þinomiausias dël raudonø syvø, kurie iðteka prapjovus þievæ. Jie vadinami „drakono krauju” (sangre de dragón) ir vartojami medicinoje. Manoma juos turint stebuklingø galiø, gydant kai kurias ligas, net dizenterijà. Drakono medis ilgai gyvena. Ðtai Tenerifës saloje iki ðiol auga medis, kuriam, kaip tvirtinama, daugiau nei tûkstantis metø. Ið tikrøjø ðiam „senoliui“ tik... apie 600 metø

Amerikinis sukutis (Ipomoea acuminata) kilæs ið atogràþø Amerikos; að jø daug maèiau Amazonës prieigose, bet nenustebau aptikæs ir Kanaruose...

Taèiau mums, gamtininkams, Kanarai visø pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos mokslo laboratorija. Kaþkas labai panaðaus á Galapagø salas, kurias 1831 m. aplankæs Èarlzas Darvinas iðrutuliojo didþiàjà evoliucijos teorijà. Tik Galapagai yra labai toli nuo mûsø, Ramiajame vandenyne, apie 1000 tûkst. km nuo Pietø Amerikos, o Kanarai – Atlante, netoli Europos ir Afrikos. Taigi Kanarai – tai mûsø „beveik europiniai galapagai“, juolab kad politiškai – tai Europos Sàjungos valdos. Pradëkim nuo to, kad kadaise Kanarø salø visai nebuvo – tik beribës vandenyno platybës. Prieð 100 mln. metø dël tektoniniø plokðèiø judëjimo pradëjo kilti ir raukðlëtis vandenyno dugnas.

Ðis augalas kaþkuo panaðus á kaktusà, taèiau tai tikrai ne kaktusas, o karpaþoliø genties atstovas, tiksliau – kanarinë karpaþolë (dar vadinama „þvakiamedþiu“) – Euphorbia canariensis. Tai Kanarø salø endemikas, auga sausose Kanarø salø þemumose, iðstypsta iki 3–4 metrø. Tai tipiðkas Kanarø augalas

52

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Dauguma krantø – staèios uolos – kaþkada iðsiverþusiø vulkanø sustingusi lava. Beje, vulkanai dar iki ðiol aktyvûs, bet ðiuo metu neveikiantys

Geltonþiedis cestras (Cestrum aurantiacum) (Solanaceae) yra kilæs ið Centrinës Amerikos (Gvatemalos). Jo þiedai (nuotraukoje neprasiskleidæ) bûna iki 15 cm ilgio

Pati jauniausia ir toliausiai nuo Afrikos þemyno nutolusi sala (El Hiero) atsirado tik prieð 750 tûkst. metø. Taèiau ið vandenyno gelmiø iðkilusios salos buvo tik plikos uolos: sustingusi lava ir vulkaniniai pelenai, be gyvybës – be augalø ir gyvûnø. Tad kaip ðios salos pavirto á gamtos „rojø“ ir ið kur tiek daug endeminiø (tik ðiose salose gyvenanèiø) organizmø?

Klausimø daugiau nei atsakymø
Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaro apie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 – endeminës, tik Kanaruose aptinkamos rûðys. Lietuvoje auga maþdaug tiek pat augalø rûðiø, taèiau endeminiø nëra në vienos. Bet kaip tiek daug augalø ir gyvûnø galëjo atsirasti iki tol visiðkai negyvenamose vulkaninëse salose? Spëja-

ma, kad stiprûs vëjai atneðë á salas vabzdþiø, vorø ir smulkiø sausumos moliuskø. Ádomu, ar galëjo paukðèiai iðplatinti tolimø kraðtø augalus, nes þinoma, kad daugelio sëklø paukðèiai nesuvirðkina ir taip iðneðioja su iðmatomis; kibios augalø sëklos taip pat gali keliauti prisikabinusios prie paukðèiø plunksnø. Matyt, kai kuriø augalø sëklas galëjo atplukdyti ir vandenyno srovës, kaip Golfo srovë atneða kai kurias augalø sëklas nuo Amazonës iki pat Anglijos krantø. Nesunku pastebëti, kad kai kuriø dabar Kanaruose auganèiø augalø tëvynë sutampa su vandenynø sroviø keliais. Ádomu, ar galëjo kai kurie gyvûnai patys áveikti didelius vandenyno nuotolius plaukdami? Bet ádomiausia, kaip veikë natûralioji atranka paèiuose Kanaruose. Matyt, iðliko tik tos á Kanarus atkeliavusios rûðys, kurios sugebëjo prisitaikyti prie naujos gyvenamosios aplinkos. Apsigyvenusiø rûðiø individai genetiðkai izoliavosi nuo savo protëviø þemyne arba net nuo savo gentainiø kitose Kanarø salose. Taip susidarë endeminës rûðys, bûdingos tik Kanarø salynui ar kuriai nors Kanarø salai. Taip pat galima teigti, kad Kanarai buvo ir svarbus biogeografinis refugiumas (priegloba) per paskutiná apledëjimà, kai Euro-

Berberinë voverë (Atlantoxerus getulus) aptinkama Maroke, Alþyre ir kitose sausose akmeningose Afrikos vietovëse. Á Kanarus ði voverë buvo introdukuota palyginti neseniai ir dabar daro þalos þemës ûkiui. Jai bûdingos dvi baltos juostos ið abiejø pusiø, kartais dar viena juosta atsiranda iðilgai nugaros. Tai, beje, vienintelë Afrikos voveriø rûðis, kuri gyvena á ðiauræ nuo Sacharos. Ðis maþai iðtyrinëtas gyvûnëlis minta sëklomis ir vaisiais, aktyvus ryte ir prieð sutemas, o dienà praleidþia urve. Nelaisvëje gyvena apie 9 metus, o kiek gyvena laisvëje – niekas neþino

Kanarinë palmë (Phoenix canariensis) – endeminë palmiø rûðis, atsiradusi Kanarø salose. Paprastai ði palmë uþauga tik iki 12 m, retkarèiais – iki 15 ar 20 metrø. Lengvai atpaþástama pagal pasiðiauðusá virðûniná lapø kuokðtà. Labai dekoratyvi, taèiau vaisiai (1–2 cm ilgio ir panaðûs á datules) turi nedaug minkðtimo, todël þmonës nesivargina jø rinkti. Juos mielai lesa paukðèiai, ëda pelës ir kiaulës. Uþtat ðios palmës jaunuèiai lapai gali bûti dedami þali á salotas. Gaila, bet vis maþiau aptinkama laukiniø kanariniø palmiø. Kaip ir tikroji dracena (drakono medis), ði palmë yra Kanarø salø gyvasis simbolis

pos kontinente gyvenæ atstovai iðnyko, o pietø jûrø salose sugebëjo iðlikti dël nepalyginti palankesniø klimato sàlygø. Aiðku, didelæ átakà ðiuolaikinei salø biologinei ávairovei padarë ir þmogus. Pirmieji Kanarø salø gyventojai buvo neolito laikø Afrikos kilmës þmonës guanèai, o maþdaug prieð 500 m. pr.m.e. á Kanarus atvyko ir finikieèiai, persai bei kitø civilizacijø þmonës. Tada atvykëliai iðvydo Tenerifës saloje rûkstantá ir ugnimi spjaudantá Teidës vulkanà, todël pavadino ðià salà „Pragaro sala“ (laimë, ðis pavadinimas neprigijo). Naujieji salø gyventojai, matyt, gaMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

53

Ið kairës: Dalia Dirgëlienë, dr. Teklë Juodienë, Rita Ðilvienë ir dr. Algimantas Jakimavièius, dr. Eugenija Arnastauskienë ir Onutë Ðivickytë

Þemaièiø kultûros draugijoje
Þemaièiø kultûros draugijos Vilniaus skyrius (vadovauja veikli ir energinga pirmininkë Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë) eilinëje þemaièiø sueigoje surengë ne vien ádomø þemaièiø susirinkimà, bet ir puikø renginá, skirtà garsiam gamtininkui profesoriui Pranciðkui Baltrui Ðivickiui atminti, dviem leidiniams apie áþymià asmenybæ pristatyti. Prisiminti buvusio bendravimo, kartu pareikšti pagarbos þymiam mokslininkui á Vilniaus mokytojø namus atvyko kai kurie profesoriaus ðeimos nariai, Vilniuje gyvenantys buvæ mokiniai – doktorantai, o dabar mokslininkai, VU Ekologijos instituto laboratorijos, kuriai suteiktas P .B.Ðivickio vardas, darbuotojai, grupelë aktyviø Raseiniø rajono Þaiginio pagrindinës mokyklos pedagogø, puoselëjanèiø kraðtieèio atminimà. Ði mokykla nuo 1996 m. pavadinta prof. Pranciðkaus Ðivickio vardu, joje ákurtas muziejus. Renginá pradëjæ draugijos pirmininkë D.Dirgëlienë ir dr. Algimantas Jakimavièius kalbëjo apie profesoriaus, akademiko sudëtingus gyvenimo vingius (vaikystæ ir pradëtà ðvietëjo veiklà Þemaitijoje, priverstinæ emigracijà, darbà ir mokslà Amerikoje, profesoriaus pareigas Filipinuose, Manilos universitete, Lietuvos Vytauto Didþiojo, Vilniaus universitetuose, darbà Lietuvos mokslø akademijoje). Paliko áspûdá átaigus, nuotraukomis iliustruotas praneðëjo A.Jakimavièiaus pasakojimas apie ádomiai susiklosèiusá paprasto þmogaus, bet atkaklaus ir valingo tyrëjo, mokslininko, puikaus pedagogo gyvenimà. Dr. A.Jakimavièius – vienas daugiausia nuveikusiø P .Ðivickio atminimo puoselëtojø, profesoriaus mokslo darbø populiarintojø. Renginyje pristatytas jau anksèiau iðëjæs jo sudarytas albumas „Pranciðkus Baltrus Ðivickis. Mokslo ir gyvenimo pëdomis“. Kita knyga – kà tik iðleista „Gyvoji mintis: pagal prof. P .B.Ðivickio atsiminimus“. Tai ilgokai laukta profesoriaus atsiminimø knyga. Jos pasirodymas – puiki dovana artëjanèioms 125-osioms mokslininko gimimo metinëms. Ið Lietuvos MA bibliotekoje buvusiø profesoriaus rankraðèiø dabar atsirado proga ið arti pamatyti labai sunkø, sudëtingà ir kartu spalvingà P .Ðivickio gyvenimo periodà. Ádomios knygos sudarytoja –P .Ðivickio dukra dr. Ramona ÐivickytëSimokaitienë, virðelio dailininkë – vaikaitë Jurgita Simokaitytë. Labai daug kruopðtaus darbo ádëjo redaktorë Meilë Vitkauskaitë, kuri parengë

knygà spaudai bei pateikë paaiðkinimus. Kalbëdama knygos pristatymo renginyje, ji papasakojo, kaip nelengva buvo rengti atsiminimus spaudai, nes profesorius jø tekstà yra perraðæs, kai kà diktavæs kitiems, todël atsirado kai kuriø daliø variantai, kuriuos reikëjo lyginti, suvienodinti, stengtis iðvengti pasikartojimø, atrinkti kas vertingiausia ir ádomiausia. Minëtosios draugijos metraðtininkë dr. Eugenija Tamara Arnastauskienë prisiminë savo doktorantûros metus vadovaujant P .Ðivickiui, paskaitë iðtraukø ið profesoriaus atsiminimø knygos, atkreipë dëmesá á profesoriaus tekstø ðiltumà, aiðkiai reiðkiamà mintá, pasakojimo nuoseklumà. Nepakako laiko renginyje plaèiau pakalbëti apie P .Ðivickio mokslinæ veiklà, ir susitikimas buvo skirtas ne tam. Daug biologijos krypèiø, kuriose P .Ðivickis buvo pirmasis, pradininkas. Jo mokslinæ mokyklà sudaro 28 mokiniai mokslininkai, daug parašytø knygø, kitø mokslo darbø. Jis buvo gerai þinomas mokslo visuomenei. Dr. Eugenija Tamara ARNASTAUSKIENË

lëjo atsiveþti ir savo kraðtø augalø. Jau vëliau, atradus Amerikà, prasidëjo europieèiø þygiai skersai Atlanto. Tokiø ilgø ir varginanèiø kelioniø metu laivai daþniausiai trumpai apsistodavo Kanarø salose pailsëti po ilgo þygio ið tolimosios Amerikos ir pasipildyti vandens bei maisto produktø. Net Kristupas Kolumbas ne kartà buvo apsistojæs Kanaruose. Kartu su laivais ið Pietø ir Centrinës Amerikos á ðias beveik atogràþinio klimato salas pateko ir egzotiniai augalai: kai kurie atkeliavo atsitiktinai, su sëklomis, kiti, matyt, buvo specialiai þmoniø atveþti. Tad nenuostabu, kad Kanaruose tiek daug augalø, kuriø tëvynë yra tolimosios Amerikos atogràþos arba dykumos. Taip jau atsitiko, kad á ðvelnaus klimato Kanarø salas pateko augalø ið ávairiausiø planetos kampeliø: Amerikos, Pietø Afrikos, Madagaskaro, Indijos, Centri-

nës Azijos ir net Australijos. Ir, þinoma, ið artimesniø kraðtø – Pietø Europos bei Vidurþemio jûros regiono.

Kaip vietoj Brazilijos anglø gamtininkas pasirinko Kanarus
Kadaise gyveno toks turtingas anglas þemvaldys P .B.Vebas (Webb, 1793– 1854), kuris be galo mëgo mokslà apie augalus – botanikà. Bûdamas 35 metø jis susiruoðë á didþiàjà savo gyvenimo kelionæ, á tolimàjà Brazilijà. Taèiau pakeliui apsistojo Kanaruose, Tenerifës saloje, ir ten sutiko toká pat nenuilstantá gamtininkà S.Bertelotà (Berthelot, 1794–1880). Bertelotas jau iki tol keletà metø rinko Kanarø vabzdþiø bei augalø kolekcijas. Jis taip sugebëjo sudominti keliautojà Vebà Kanarø gamtos tyrimais, kad ðis, uþuot keliavæs á egzotinæ Pietø Amerikà, pasili-

ko Kanaruose. Abu kartu tyrinëdami, ðie gamtininkai Kanarø archipelage iðaiðkino 1116 augalø rûðiø (apie 60 proc. ðiuo metu þinomos Kanarø floros). Net 232 ið ðiø rûðiø tada buvo apraðytos kaip naujos mokslui. Iðtisus du deðimtmeèius Vebas ir Bertelotas paskyrë daugiatomio mokslo veikalo rengimui – „Kanarø salø gamta“ (Histoire Naturelle des Iles Canaries), kurio atskiri tomai buvo skirti ne tik botanikai ar zoologijai, bet ir salø geografijai bei etnografijai. Ðis 287 litografijomis iliustruotas leidinys buvo paskelbtas dalimis Paryþiuje tarp 1835 ir 1850 metø. Dabar Vebo surinkti neákainojami autentiðki augalø herbarai yra saugomi Italijoje, Florencijos universitete, nes tokia buvo herbarø autoriaus paskutinë valia. (Bus daugiau)

54

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Sveikinimai artëjanèio prasmingo jubiliejaus proga
Pagrindinis Lietuvos mokslo þiniø sklaidos (anksèiau sakydavome – mokslo populiarinimo) þurnalas – „Mokslas ir gyvenimas“ – 2007-aisiais pasitinka savo penkiasdeðimtmetá. Dabartinëje ávairaus plauko leidiniø jûroje daug kas ir nepastebi ðio leidinio, neiðsiskirianèio nei rëksmingomis antraðtëmis, nei brangia poligrafija. Taèiau daugelá deðimtmeèiø jis uþëmë ypatingà vietà Lietuvos intelektiniame gyvenime. Kiekvieno jo numerio nekantriai laukë ir þilagalvis profesorius, ir jaunas inþinierius, mokytojas, daþnas moksleivis ar ðiaip smalsus pilietis. Viliojo ávairiø mokslo srièiø ir jo taikymø, paþintiniø kelioniø po pasaulá apraðymai, áþymiø þmoniø biografijos, atradimø keliai ir klystkeliai, ðiaip mokslo ir gyvenimo ádomybës. Tai buvo bene prieinamiausias langas á pasaulá, pro kurá gërëjosi Visatos, Þemës, gyvojo pasaulio slëpiningumu ir groþiu kiekvienas – nuo garbaus akademiko iki smalsaus proto mokyklinuko. Negalima nepaminëti taip pat ir þurnalo vaidmens plëtojant ávairiø mokslo ðakø lietuviðkàjà terminijà, praturtinusià mûsø senàjà ir tokià graþià lietuviø kalbà. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, atsivërus sienoms, didëjant globalizacijai, vis labiau ásigalint naujausioms informacinëms technologijoms (internetui, elektroninei leidybai ir pan.), þinoma, santykinai maþëja tradiciniø þurnalø paklausa. Taèiau kaip gera, radus laisvà valandëlæ, paimti á rankas dar kvepiantá daþais naujàjá „Mokslo ir gyvenimo“ numerá, ásitaisyti patogiai... ir uþmirðti viskà pasaulyje. Þinoma, gaila, kad já ne visuomet rasi kiekviename kioske, neaptiksi kiekvienos mokyklos bibliotekoje (o jis ten tikrai turëtø bûti), taèiau kas ieðkos, visuomet já ras. Kuriame mokslo þiniomis besiremianèià ekonomikà, ðvietimà laikome svarbiausiu prioritetu, tad visapusiðkai remkime ðá þurnalà, per savo gyvenimà paskatinusá ne vienà smalsø protà kilti á paþinimo erdves. O nedideliam entuziastø bûriui, leidþianèiam ðá unikalø þurnalà, linkiu neiðsenkanèios energijos tæsti tà kilnø darbà. Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GYVENIMAS
Tu r i n y s

2006

12

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.12 (578) gruodis

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija: VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai: Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS: “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI: vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, redaktoriø - 2 34 41 00. Faksas: 2 34 15 72 Elektroninis paðtas: mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2006 12 14. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Uþs. Nr.2470 . Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda”, Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief: J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2006 “Mokslo ir gyvenimo” adresas internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

J.VILEMAS Lietuvos energetikos strategijos ir politikos raida (1990–2006) ....................................... 2 S.ÐINKÛNAS, R.MONTVILAS Penkiasdeðimt metø kartu! .................................................................. 4 D.MILÈIUS, A.STANKUTË Paraiðka ateièiai – Lietuvos nacionalinë vandenilio ir kuro elementø technologinë platforma ................................................ 6 D.ÐTREIMIKIENË Iðoriniai energijos gamybos kaðtai ir jø integravimo á energijos kainà problema ...... 7 V. KATINAS, A. MARKEVIÈIUS, A.BURLAKOVAS Vëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje ................... 10 A.VIJEIKYTË Ketinama ákurti Europos technologijø institutà .................................................. 11 V.VALINÈIUS, P .VALATKEVIÈIUS Kenksmingø medþiagø neutralizavimas aukðtatemperatûrëje aplinkoje ................................... 12 P .PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKIS Uþtvenktos upës: nauda ar netektys? ........................ 14 J.ÐLIOGERIS Pirmasis Lietuvos universiteto Elektrotechnikos katedros vedëjas – prof. Jeronimas Ðliogeris ........................................... 20 R.ÞAKAITIENË Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plëtra: problemos ir perspektyvos ............................. 28 A.TAMULIS, V.TAMULIS Dirbtiniø programuojamø làsteliø savaiminis susidarymas, augimas ir valdymas ................................................................ 32 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui – 225 .......... 33 J.DANUSEVIÈIUS Augalijos biologinë ávairovë – ekosistemø tvarumo pagrindas ................................. 34 Pirmoji prieðvëþinë vakcina – jau Lietuvoje ............... 34 D.MIKALAUSKAITË Vitaminø-antioksidantø reikðmë regëjimo funkcijai ......................................... 35 M.RUZAS Autonominiø paþinimo laukø samprata Michelio Foucault filosofijoje ...................... 36 M.JASIENË Paminëtas iðkilus finansininkas ............... 37 J.JANKAUSKAS Nitratai ðuliniø ir ðaltiniø vandenyje .................................................................. 38 V.A.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø bûklë ir perspektyvos Lietuvoje .................................. 40 M.VELIÈKA Grafas Konstantinas Tiðkevièius ............ 42 A.BANELYTË Garsiø þmoniø posakiai ...................... 43 Lietuvos mokslo premijø komisija praneða, kad 2006 m. Lietuvos mokslo premijoms pateikti ðie darbai ....................................................... 44 B.SLAVINSKAS Keliaujanti paroda Lenkijoje ............. 44 E.L.GARÐKA Kompiuterinë animacija ........................ 46 S.VASAREVIÈIUS Regioniniai komunaliniø atliekø sàvartynai ....................................................... 47 J.R.STONIS Kanarø salos – natûrali evoliucijos mokslo laboratorija .................................................... 52 E.T.ARNASTAUSKIENË Þemaièiø kultûros draugijoje .................................................................. 54 Z.R.RUDZIKAS Sveikinimai artëjanèio prasmingo jubiliejaus proga ...................................... 55 Birutës Railienës knyga Andrius Sniadeckis .............. 56
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

55

Uþ olimpiniø idëjø plëtrà

Vilniuje, Karolinos vieðbutyje, ávyko Lietuvos olimpinës akademijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Naujai kadencijai vël LOA prezidentu iðrinktas Povilas Karoblis. LOA delegatus ir sveèius pasveikinæs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artûras Poviliûnas paskelbë, kad dviem profesoriams – Povilui Karobliui ir Kæstuèiui Miðkiniui suteikti LOA akademikø vardai. Nuotraukoje pirmoje eilëje treèias ið kairës – LTOK prezidentas A.Poviliûnas, ketvirtas – akademikas P.Karoblis, penktas – akademikas K. Miðkinis

Andrius

Sniadeckis
Chemijos mokslo istorikai ir visi besidomintys ðio mokslo praeitimi turi puikiø dovanø. Ðiemet baigiantis lapkrièiui Ðvietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyta Lietuvos mokslø akademijos darbuotojos dr. Birutës Railienës knyga „Andrius Sniadeckis“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m., 269 p.).Tai leidinys apie chemijos profesoriø A.Sniadecká (1768– 1838), kuris, baigæs Vakarø Europoje mokslus, nuo 1797 m. ásikûrë Vilniuje, tapo senojo universiteto Chemijos katedros vedëju, parengë tris vadovëlio „Chemijos pradmenys“ laidas, klojo fiziologijos mokslo pamatus ir paraðë gamtos filosofijos veikalà „Organiniø bûtybiø teorija“. Prieš porà metø ta pati Vilniaus universiteto leidykla yra iðleidusi minëtus Andriaus Sniadeckio „Chemijos pradmenis“ (2004 m., 324 p.). Ðá profesoriaus vadovëlá ið lenkø kalbos iðvertë Emilija Ivaðkeviè ir Mudis Ðalkauskas, o áþangà, apþvalginá straipsná anglø kalba paraðë bei visà leidiná spaudai parengë Birutë Railienë. Vadovëlio pasirodymas þymi ir 220 metø sukaktá nuo chemijos dëstymo pradþios. „Chemijos pradmenys“, pasirodæ 1800 m., buvo pirmasis chemijos vadovëlis, paraðytas Lietuvoje lenkø kalba, kuria tuo metu pradëta dëstyti senojoje Vilniaus Alma Mater. Ðios knygos naujovë – terminø, pateiktø lenkiðkai (ðiame vertime ir lietuviškai ), bei lotyniðkø (naujøjø ir senøjø) þodynëlis. Juo bu-

Birutës Railienës knyga

vo ne tik sunorminta terminija, bet ir visuomenei paskelbtos naujausios chemijos þinios. Abiejø knygø pasirodymas Lietuvoje – tai paminklas A.Sniadeckiui, kurio asmenybë glaudþiai susijusi ne tik su XIX a. Vilniaus universiteto, bet ir viso Vilniaus gyvenimu. Èia jis reiðkësi ne tik kaip chemijos mokslo þinovas, garsus gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos steigëjas, bet ir kaip Ðubravcø (Nenaudëliø) draugijos pirmininkas bei jos laikraðèio „Wiadomoúãi Brukowe“ („Grindinio þinios“) moksliniø ir satyriniø straipsniø autorius. J. B.

9 770134 308013

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->