You are on page 1of 56

2006

12

Jungtiniø tyrimø
centro generalinis
direktorius Rolandas
Shenkelis (deðinëje) ir LEI
direktorius prof. Eugenijus
Uðpuras pasiraðo tarptautinio
mokslinio bendradarbiavimo
sutartá (2006 m. birþelis)
Virginijos
VALUCKIENËS
nuotr.

Dirbtiniø Uþtvenktos upës:


programuo- nauda ar netektys?
jamø làsteliø
savaiminis
susida-
rymas
Kanarø
salos Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 1
Linksmø Ðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Jums linki penkiasdeðimtuosius leidimo metus pradëjæs ,,Mokslas ir gyvenimas”
Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjun-
gai ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sun-
kiausiø besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabilø
ðalies aprûpinimà visø rûðiø energija

ávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjo su reformomis susijusiø projektø rengimà.


arba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lie- Neretai atvykæ konsultantai labai miglotai
tuvos pramonës ámoniø turëjo nutraukti ásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovieti-
savo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fun- nës erdvës realybes ir ne visada suprato,
damentalø labai skausmingà perëjimà kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartais
nuo kolektyvinio prie individualaus (pri- bûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiau
vataus) ûkininkavimo. Dël viso to energi- apskritai jie skatino, kartais tiesiog vertë
jos vartojimas taip pat labai sparèiai ma- geràja prasme mûsø pradedanèius val-
þëjo. Tuo tarpu Lietuvos elektros energe- dininkus ir biurokratus bûti veiklesnius,
tikos ir naftos perdirbimo ámonës buvo greièiau perprasti rinkos ekonomikos þai-
pastatytos elektrà ar naftos produktus dimo taisykles, greièiau rengti bûtinus po-
tiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir vi- litinius, taip pat ir strateginius sprendimus.
siems artimiausiems kaimynams, ku- Per ávairias organizacijas, konsultaci-
riems po imperijos subyrëjimo tø paslau- nes firmas ar agentûras teikiama Vakarø
gø nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëti ðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiai
uþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elek- visas energetikos sritis ir didþiàjà dalá at-
Akad. prof. Jurgis VILEMAS triniø pajëgumai beveik tris kartus viršijo skirø ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirti-
Lietuvos energetikos instituto šalies ir labai sumaþëjusio eksporto po- nis dëmesys buvo skirtas Ignalinos ato-
Tarybos pirmininkas reikius, o sumaþëjæs naftos perdirbimas minei elektrinei. Daugiausia tai buvo su-
buvo labai nestabilus dël nereguliaraus sijæ su po Èernobylio katastrofos Vakarø
Ðalis paveldëjo ið buvusios imperi- þalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûra- pasaulyje susiformavusia labai neigiama
jos gan modernios struktûros ir gamy- lu, kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûti opinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtas
biniø pajëgumø energetikos ûká, taèiau efektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo našta branduolinës energetikos technologijas
jis buvo sukurtas ir pritaikytas darbui valstybës ekonomikai. ir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø va-
bendroje integruotoje sistemoje, orien- Be labai galingo ir sudëtingo energe- dovø susitikime nuspræsta reikalauti Ry-
tuotas ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynø tikos technologinio komplekso, valstybë tø Europos valstybiø, eksploatuojanèiø
poreikius, valdomas daugiausia ið cen- paveldëjo pasenusià, sovietinio stiliaus sovietinio dizaino atomines elektrines,
trø, esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Be- grieþtai centralizuotà valdymo sistemà ir beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o li-
veik visi pirminës energijos ištekliai (naf- valdymo struktûras su per ilgà laikà su- kusias iš esmës rekonstruoti, kad jø sau-
ta, gamtinës dujos, anglys) tiekiami ið siformavusiomis tradicijomis, áproèiais ir ga atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.
versloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos te- labai konservatyviu vadovaujanèio per- Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimai
ritorijoje. Energijos vartotojai (pramonë, sonalo mentalitetu. Lietuvai orientuojan- skubiau nutraukti elektriniø su RBMK ti-
þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komu- tis á Vakarø valstybiø ekonomikos valdy- po reaktoriais eksploatacijà. Vakaruose
nalinis ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pi- mo principus, paremtus privaèia nuosa- jos buvo paskelbtos kaip nepataisomos
gios energijos, t.y. visos energijà varto- vybe, atvira konkurencija ir individualia ir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerinta
janèios sistemos ir pramonës technolo- iniciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimi iki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiai
gijos buvo suprojektuotos, pastatytos ir ágyvendinant bûtinas reformas. nebuvo pagrástos jokia iðsamesne tech-
eksploatuojamos nekreipiant dëmesio á Visuotinai þinoma, kad esmines eko- nine analize, nes tokios apskritai tada
efektyvø, racionalø energijos vartojimà. nomikos reformas, taip pat ir energetikos, dar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vieti-
Tad visas labai industrializuotas Lietu- inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæ niø specialistø argumentus. Vyravo
vos ûkis atsidûrë keblioje, galima saky- atitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinës emociniai, psichologiniai ir politiniai mo-
ti, ypaè pavojingoje situacijoje, kai vals- su bendru valstybës ûkio valdymu susi- tyvai. Lietuvai, kurios Ignalinos AE ga-
tybës ekonomikai funkcionuoti reikëjo jusios institucijos, politinës partijos, pilie- mino beveik visà ðaliai reikalingà elek-
daug energijos, o visos energijos tieki- tinës (visuomeninës) institucijos. Bet visa tros energijà ir kurios savikaina buvo
mo sistemos buvo susijusios su buvu- tai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël re- maþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmin-
sios imperijos metropolija – Rusija, kuri formø kelias buvo gan ilgas, vingiuotas, gà vaidmená energetiniø blokadø peri-
jau 1990–1991 m. pradëjo riboti energi- su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis. odu, paklusti tokiam reikalavimui buvo
jos tiekimà arba visiðkai já nutraukë siek- Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo, labai sunku. Reikëjo didelio diplomati-
dama ágyvendinti savo politinius tikslus. kad imperijos subyrëjimas neiðvengia- nio ir politinio iðradingumo, kad tas rei-
Akivaizdu, kad jaunoms valstybës val- mas, kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti ne- kalavimas uþdaryti nedelsiant pavirstø á
dymo institucijoms tokia situacija buvo priklausoma valstybe, prasidëjo Vakarø iðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiai
ypatingai sunkus iððûkis formuojant arti- valstybiø ávairiø institucijø parama peri- nutraukti eksploatacijà gerokai vë-
miausios ateities energetikos politikà ir mant ûkio valdymà, rengiant reformas, ku- liau nei iš pradþiø buvo reika-
strategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës la- riant reikiamas valdymo struktûras ir ren- laujama, gaunant solidþià
bai sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiek giant joms kvalifikuotà personalà. Ypaè ak- finansinæ paramà. Taip
ir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietu- tyvi uþsienio konsultantø veikla buvo ener- Ignalinos AE istori-
vos teritorijoje esanti pramonë ir iš da- getikos sektoriuje. Ji apëmë valdymo ins- ja tapo
lies þemës ûkis buvo orientuoti á jau su- titucijø kûrimà, energetikos ûkio gyvybin-
griuvusios imperijos poreikius, kurie dël gumo, efektyvumo ir saugos palaikymà,

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Lietuvos
energetikos strategijos ir
politikos raida
esmine nepriklausomos Lietuvos ener- atskiros energetikos ministerijos ákû-
getikos politikos ir strategijos dalimi. rimas buvo teisingas, toliaregiškas
Per visà labai sudëtingà ir sunkø ne- þingsnis, iš esmës padëjæs Lietuvai susi-
priklausomos Lietuvos energetikos prisi- Šioje netrumpoje áþangoje norëjau tvarkyti su pirmøjø nepriklausomybës me-
derinimo prie naujø sàlygø periodà reikð- glaustai apibendrinti tà aplinkà ir sàly- tø sunkumais, – stabiliai aprûpinti kraðto
mingà indëlá áneðë ir svarbø vaidmená atli- gas, kuriomis buvo formuojama Lietu- ekonomikà bûtiniausiais energijos iðtek-
ko Lietuvos energetikos institutas. To vos energetinë politika ir jos raida, pa- liais, saugiai ir patikimai eksploatuoti visà
meto labai didelis moksliniø tyrimø cen- minint tik, mano nuomone, pagrindinius, labai sudëtingà energetikos kompleksà.
tras – Fizikiniø-techniniø energetikos taèiau toli graþu ne visus veiksnius, ku- Energetikos ministerijos ásteigimas padëjo
problemø institutas, tinkamai ávertinæs rie vienokiu ar kitokiu bûdu darë átakà Lietuvos Vyriausybei laiku pradëti galvoti
naujos Lietuvos aplinkybes ir poreikius, Lietuvos energetikos raidai ir energeti- ir apie savo kraðto energetikos ateitá, t.y.
per palyginti trumpà laikà sëkmingai pe- kos strategijai. pradëti ruoðtis nuoseklios ilgalaikës valsty-
rorientavo savo veiklà, priderino jà prie
naujø Lietuvos energetikos poreikiø. Tai
Ignalinos AE saugos problemos, ener-
gijos vartojimo efektyvumas, vietiniø ir
atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø
naudojimas, metrologinis aprûpinimas,
poveikio aplinkai maþinimas. Taèiau di-
dþiausià indëlá, susijusá su Lietuvos ener-
getikos politika, áneðë instituto veikla,
skirta energetikos ekonomikos, valdy-
mo, kompleksinio energetikos sistemø
modeliavimo ir optimizavimo srièiø tyri-
mams. Visà tà laikotarpá institutas buvo
pagrindinis atramos taškas didþiosios
dalies uþsienio paramos projektø, skir-
tø energetikos ûkio pertvarkai, Ignalinos
AE saugai gerinti, poveikiui aplinkai ma-
þinti. Tai buvo neákainojama mokykla su
ta tematika susijusiems instituto padali-
niams. Dël to mes turime vienà didþiau-
siø ir stipriausiø moksliniø tyrimø ir kon-
sultaciniø centrø visoje Rytø Europoje ir
vienintelá iðlikusá Baltijos valstybëse.

Nuo 1990 m. kovo 11-osios iki bës energetikos politikos ir strategijos ren-
pirmosios energetikos strategijos gimui ir jos ágyvendinimui.
parengimo Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmø-
jø nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávai-
Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskel- riø Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantø
bus valstybës atkûrimo aktà ir pradë- bûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Eu-
jus steigti valstybës valdymui bûti- ropos rekonstrukcijos ir plëtros banko,
niausias institucijas, tarp pirmøjø PHARE programos, visø Skandinavijos
svarbiausiø buvo ir Energetikos ministe- ðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentû-
rija, kuri perëmë visà Lietuvos teritorijoje rø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëti
buvusià ir iki tol priklausiusià ávairioms Lietuvai sparèiau pertvarkyti energetikos
TSRS þinyboms energetikos ûká: elektros ûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integ-
ir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitø racijai á Vakarø Europos struktûras ir prisi-
kuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naf- taikyti prie atviros rinkos sàlygø.
tos perdirbimà ir kt. To meto sàlygomis Nukelta á 22 p.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 3


Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos
universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedros
prioritetas – ðilumos ir branduolio energetika
Penk
Prof. Stasys ÐINKÛNAS,
doc. dr. Romualdas MONTVILAS
Kauno technologijos universiteto
Šilumos ir atomo energetikos katedra

Lietuvos energetikos institute (LEI)


metø kartu!
Kauno technologijos universiteto Ði- karevièius, J.Þiugþda, V.Eva, G.Gimbutis,
per visà veiklos laikotarpá buvo plëtoja- lumos ir atomo energetikos katedra yra V.Survila, L.Pranckevièius, A.Tamulionis,
mos ávairios moksliniø tyrimø kryptys, vienintelë mokymo institucija Lietuvoje, A.Skrinska, M.Tamonis, L.Dagys, P.Sa-
orientuotos Lietuvos ûkio, o ypaè ener- rengianti kvalifikuotus specialistus ðilu- moðka, R.Ulinskas, M.Driþius ir kiti, kurie
getikos srities, bûtiniausiems klausi- mos ir atomo energetikos sektoriui. savo mokslinio darbo rezultatus apgynë
mams spræsti. Instituto laboratorijose ið- Lietuvos energetikos instituto moks- ávairaus lygio disertacijose.
augo visa plejada garbiø Lietuvos moks- linio kolektyvo branduolá sudarë ir su- Ðiuo metu LEI energetikos ir termoin-
lininkø, kuriø praeities tradicijas tæsia daro KTU (KPI) auklëtiniai. Visø pirma þinerijos mokslo krypties padaliniams
nauja mokslininkø karta, toliau garsin- bûtina paminëti Lietuvos ðilumos mai- bei juose vykdomiems tyrimams vado-
dama instituto mokslo laimëjimus toli uþ nø ir ðiluminës fizikos mokyklos ákûrëjà vauja mûsø katedros absolventai: prof.
Lietuvos ribø. Instituto mokslinës veik- akademikà Algirdà Þukauskà, kuris, habil. dr. Anupras Ðlanèiauskas – Degi-
los programos esminæ dalá sudaro ðilu- 1947 m. baigæs universitetà, iki 1953 m. mo procesø laboratorijai, habil. dr. An-
minës fizikos fundamentiniai moksliniai dirbo ir dëstë KPI Ðiluminiø varikliø ka- tanas Pediðius – Ðiluminiø árenginiø ty-
ir technologiniai ðilumos ir branduolinës tedroje, pirmasis Lietuvoje pradëjo tirti rimo ir bandymø laboratorijai, prof. ha-
energetikos tyrimai. Ðios moksliniø tyri- ðilumos mainus, organizavo ðilumos bil. dr. Vladislovas Katinas – Atsinauji-
mø srities laimëjimai pelnë LEI aukðtà mainø ir ðiluminiø matavimø laboratori- nanèiø energijos ðaltiniø laboratorijai,
moksliná ávertinimà ir pripaþinimà. Þino- jas. Jo pastangomis ir rûpesèiu 1956 m. prof. habil. dr. Povilas Poðkas – Bran-
ma, tokie áspûdingi rezultatai galimi tik buvo ákurtas Lietuvos MA Energetikos ir duolinës inþinerijos problemø laborato-
tuomet, kai yra susiformavæs brandus, elektrotechnikos institutas (dabartinis rijai, dr. Vaclovas Kveselis – Regionø
aukðtos profesinës kvalifikacijos moks- LEI), jam vadovaujant tapæs stambiau- energetikos plëtros laboratorijai, dr. Si-
lo darbuotojø kolektyvas. Kvalifikuota siu Lietuvos mokslo centru. Akademikas gitas Rimkevièius – Branduoliniø árengi-
nûdienë kolektyvo veikla instituto vado- A.Þukauskas, subûræs institute darnø niø saugos laboratorijai, dr. Romualdas
Ðkëma – Efektyvaus energijos naudoji-
mo tyrimø ir informacijos centrui.
LEI ir KTU atskirø padaliniø glaudus
bendradarbiavimas vykdant mokslinius
tyrimus kelia mûsø katedros pedagogi-
nio personalo mokslinæ kvalifikacijà. Ka-
tedros dëstytojai doc. P.Ðvenèianas, doc.
N.Liutikas, doc. T.Samoška mokslinio ty-
rimo eksperimentus atliko LEI bazëje ir,
vadovaujami LEI mokslininkø, parengë
technikos mokslø daktaro disertacijas.
Prof. J.Gylio, prof. G.Miliausko, prof.
S.Ðinkûno habilituotø darbø vardo su-
teikimo procedûra vyko LEI taryboje.
Nuo 2003 m. LEI ir KTU suteikta ben-
dra teisë teikti technologijos mokslo sri-
ties energetikos ir termoinþinerijos kryp-
ties (06T) daktaro laipsná. Abiejø institu-
cijø darbuotojai ðiuo metu vadovauja
vybei leidþia optimistiðkai þvelgti á ateitá moksliná kolektyvà, iðplëtojo ir apiben- gausiam mokslo aukðtumø siekianèiam
ir prognozuoti bûsimø darbø sëkmæ ir drino konvenciniø ðilumos mainø kryp- doktorantø bûriui, kuris ateityje papildys
rezultatus. tingus tyrimus. Jam vadovaujant savo LEI mokslinius ir KTU pedagoginius ko-
Kolektyvo formavimo kelias jau yra darbais energetikos ir fundamentiniø ði- lektyvus. Antra vertus, katedra stengiasi
istorija, instituto praeitis, taèiau ji nule- luminës fizikos tyrimø srityje institutas ági- á mokymo studijø procesà átraukti institu-
mia jo dabartá ir kloja pamatus ateièiai. jo platø tarptautiná pripaþinimà, rezulta- to mokslininkus, pasitelkti jø kompeten-
Mums, Kauno technologijos universite- tais garsino Lietuvos mokslà. cijà, kad jie naujausius mokslo ir techni-
to (KTU) Ðilumos ir atomo energetikos Darniame A.Þukausko suburtame kos laimëjimus pateiktø studentams. Ka-
katedros (ÐAEK) darbuotojams, malo- mokslininkø kolektyve aktyviai dirbo ir tedroje nuolat su doktorantais dirba va-
nu konstatuoti, kad KTU (KPI) ir LEI au- dirba bei subrendo kaip mokslininkai dovaujantys LEI mokslo darbuotojai –
gimo istorijos turi daug sàlyèio taðkø, nemaþas bûrys KPI Mechanikos fakul- prof. E.Uðpuras, prof. J.Vilemas, prof.
sëkmingo bendradarbiavimo pavyzdþiø tetà baigusiø absolventø – J.Stasiulevi- P.Poðkas, habil. dr. A.Kaliatka, habil. dr.
ir praeityje, ir pastaraisiais metais. èius, A.Indriûnas, A.Ambrazevièius, V.Ma- A.Klevas ir kiti, kurie dësto specialius kur-

4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


iasdeðimt Rimanto ÞIEMIO nuotr.

Lietuvos energetikos instituto penkiasdeðimtmeèio proga instituto vadovus sveikina KTU Elektros sistemø Ðilumos ir atomo energetikos
katedrø atstovai (ið deðinës): prof. Stasys Ðinkûnas, Rimantas Deksnys ir prof. Alfonsas Morkvënas

sus termoinþinerijos bakalaurams, ðilu- 2001 m. baigë 44 bakalaurai). Atomo Nuo 1994 m. ŠAEK drauge su LEI
mos ir atomo energetikos magistrams, energetikos specialistai rengiami iki ðiol. rengia teminæ Ðilumos energetikos ir
taip pat doktorantûros studijø modulius. Lietuvos valstybës deklaruotas sie- technologijø kasmetinæ konferencijà ir
LEI turi modernià eksperimentinæ ba- kis – uþdarius Ignalinos AE iðlikti tarp spausdina jos medþiagà, LEI leidþia pe-
zæ ir unikalià skaièiavimo technikos bei pasaulio branduoliniø valstybiø – pa- riodiná moksliná þurnalà „Energetika“.
matavimo priemoniø árangà. Tarpusavio remtas sukaupta patirtimi eksploatuo- Konferencijose, seminaruose, ðalies ir
sutarimu institutas sudaro galimybæ ka- jant Ignalinos AE, taip pat LEI Branduo- uþsienio moksliniø þurnalø publikacijose
tedros pedagogams su ja supaþindinti liniø árenginiø saugos ir Branduolinës in- skelbiami institucijø moksliniai laimëji-
studentus ar panaudoti kai kuriø modu- þinerijos problemø laboratorijø ilgalaikiais mai. Lietuvoje moksliniai ðiø mokymo ir
liø (termokinetikos, ðilumos mainø, ter- tyrimais, susietais su Ignalinos AE tikimy- mokslo tyrimo institucijø pasiekimai bu-
mohidrodinamikos, ðiluminiø matavimø, binës saugos ávairiø lygiø analize, vidi- vo pastebëti ir ávertinti. 2002 m. Lietu-
ðiluminiø procesø automatizavimo ir kt.) niø ir iðoriniø veiksniø átakos saugai ver- vos mokslo premijos laureatais tapo
mokomiesiems eksperimentiniams ar la- tinimu, panaudoto branduolinio kuro ir KTU Ðilumos ir atomo energetikos ka-
boratoriniams darbams atlikti. Toks abi- radioaktyviøjø atliekø tvarkymo, naujos tedros profesoriai J.Gylys, G.Miliauskas
pusis abiejø institucijø bendradarbiavi- kartos branduoliniø reaktoriø analize ir kt. ir S.Ðinkûnas uþ darbus ðilumos ener-
mas mokymo procese – ne tik puiki ga- Lietuvos energetikos institutas buvo pir- getikos srityje, fundamentiniø ir taikomø-
limybë studentams gilintis á studijuoja- moji mokslinë organizacija, pradëjusi jø moksliniø darbø ciklà.
mà mokslo sritá ar plësti akiratá, bet ir bû- dirbti kartu su Valstybine atominës ener- 2005 m. uþ laimëjimus 1994–2004 m.
simøjø mokslininkø ugdymo priemonë getikos saugos inspekcija (VATESI). branduolinës energetikos srityje Lietu-
sieti savo veiklos perspektyvà su moks- Lietuvoje ilgalaikëse ir karðtose dis- vos mokslo premija paskirta prof. E.Uð-
liniais tyrimais, darbu LEI ar KTU, plëtoti kusijose dël Ignalinos AE uþdarymo, nau- purui, prof. K.Almenui, habil. dr. A.Ka-
ryðius su pramone ar verslu. jo branduolinio reaktoriaus statybos pa- liatkai, dr. S.Rimkevièiui, habil. dr. J.Au-
Katedroje nuo 1978 m. pradëti rengti grástumo, branduolinës saugos ir kitø vi- guèiui. Bendrai ðilumininkø darbai pa-
atominiø elektriniø ir árenginiø specialy- suomenei bei politikams aktualiø klausi- þymëti dar 3 Lietuvos mokslo ir techni-
bës inþinieriai statomai Ignalinos AE, Lie- mø Vyriausybës patarëjai yra þinomi LEI kos premijomis.
tuvos energetikos institutui bei kitoms ir KTU branduolinës energetikos moksli- Lietuvos energetikos institutui, ðven-
su branduolinës energetikos veikla su- ninkai – prof. habil. dr. E.Ušpuras (LEI), èianèiam garbingà ákûrimo sukaktá, Lie-
sijusioms ðalies institucijomis. Per 1980– prof. habil. dr. J.Vilemas (LEI), prof. ha- tuvos mokslo visuomenë linki ir ateityje
1986 m. laikotarpá buvo parengti 56 in- bil. dr. J.Gylys (KTU), prof. habil. dr. P.Poð- sëkmingai plëtoti mokslinius ir taiko-
þinieriai atomininkai. Lietuvai atgavus kas. Be to, jie vadovauja ávairiems biu- muosius tyrimus, vykdant LR Vyriausy-
nepriklausomybæ, Respublikos Vyriau- dþeto, valstybiniø studijø ir mokslo fon- bës patvirtintas moksliniø tyrimø progra-
sybë 1993 m. liepos 7 d. nutarimu ápa- do, Lietuvos ûkio subjektø (Ignalinos AE, mas, Lietuvos institucijø ir organizacijø,
reigojo KTU atnaujinti atominës energe- AB „Lietuvos energija“ ir kt.), PHARE ir daugiaðaliø sutarèiø bei Europos Sàjun-
tikos specialistø rengimà. 1995 m. KTU kt. remiamiems projektams ir progra- gos numatytus ir finansuojamus uþsa-
ÐAEK baigë pirmoji bakalaurø atominin- moms, formuoja mokslines kûrybines komuosius darbus. Geriausios kloties
kø laida, áteisinta ðios specializacijos grupes aktualiems ðilumos ir branduoli- institutui tolesniame mokslo ir jo taiky-
magistrantûra ir doktorantûra (1995– nës energetikos klausimams spræsti. mo kelyje!

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 5


Paraiðka ateièiai – turëtø sukurti sàlygas vandenilio ir kuro
elementø technologijoms ásitvirtinti Euro-
pos Sàjungos energetikos rinkoje.
Lietuvos nacionalinë
Dr. Darius MILÈIUS
vandenilio ir kuro
elementø
Vandenilio energetikos asociacijos
vykdantysis direktorius, Ákurtoji platforma yra savarankiðka, ne-
Auðra STANKUTË priklausoma nuo Europos Komisijos ins-
UAB „EuroParama“ projektø titucija. Ji atvira naujiems nariams – na-
konsultantë technologinë cionalinëms vandenilio ir kuro elementø
platformoms, verslo ámonëms, mokslo
Vandenilis, vandenilio energetika – vis
daþniau mokslo ir verslo aplinkoje girdi-
mos sàvokos. Kasmet didëjantis energi-
platforma ástaigoms, asociacijoms, t.y. visiems, no-
rintiems prisidëti prie vandenilio ir kuro ele-
mentø technologijø plëtros Europoje.
jos poreikis ir sparèiai auganti kaina ska- selyje minëtoji grupë pristatë praneðimà Atsiþvelgdami á Europos vandenilio ir
tina mokslininkus bei verslininkus ieðko- „Vandenilis ir kuro elementai – mûsø at- kuro elementø technologijø platformos
ti alternatyviø energijos ðaltiniø. Þings- eities vizija“, kuriame akcentuotas stra- tikslus, 2006 m. birþelio 12 d. dvylika Lie-
nis po þingsnio artëjama prie energeti- teginio plano, skirto vandenilio ir kuro ele- tuvos mokslo ir verslo sektoriaus atsto-
kos, kur pagrindinis energijos tiekëjas – mentø technologijø tyrimams ir plëtrai, vø, remdamiesi jungtine sutartimi, ástei-
vandenilis. Per pastaruosius kelerius me- poreikis. Remiantis visomis dokumente gë Lietuvos nacionalinæ vandenilio ir ku-
tus vandenilio ekonomikos idëja tapo vie- iðdëstytomis ekspertø grupës rekomen- ro elementø technologijø platformà. Jos
nu ið strateginiø tikslø, kuriems Europos dacijomis, 2004 m. sausá ákurta Europos steigëjai – Vandenilio energetikos aso-
Komisija skiria vis daugiau dëmesio. vandenilio ir kuro elementø technologijø ciacija, Lietuvos energetikos institutas,
2002 m. spalá vandenilio ir kuro ele- platforma. Jos tikslas – palengvinti ir pa- Kauno technologijos universitetas, Vytau-
mentø technologijø klausimams anali- greitinti vandenilio bei kuro elementais to Didþiojo universitetas, Vilniaus univer-
zuoti Europos Komisija sudarë kompe- pagrástø energetiniø sistemø ir sudeda- sitetas, UAB „Achema hidrostotys“, UAB
tentingà ekspertø grupæ, kurioje daly- møjø technologijø plëtrà, taikymà trans- „Norta“, UAB „Energenas“, UAB „Skly-
vavo devyniolika verslo ir mokslo sek- porte, pramonëje, buityje, be to, garan- po energija“, UAB „Veroloda“, IDV „Ace-
toriaus atstovø. Svarbiausias ðios gru- tuoti subalansuotà ir aktyvø verslo bei tilenas“, VðÁ „Perspektyviniø technologi-
pës tikslas buvo parengti vizijà, apibrë- mokslo sektoriaus atstovø dalyvavimà jø taikomøjø tyrimø institutas“.
þianèià, kaip vandenilis ir kuro elemen- moksliniø tyrimø, demonstraciniuose ir Pagrindinis susivienijimo tikslas – in-
tai galëtø ateityje pakeisti dabartines naf- technologijø taikymo projektuose, taip pat tegruoti Lietuvoje vykdomas vandenilio
tos ir anglies produktais paremtas ener- sudaryti sàlygas efektyviam europiniø, na- ir kuro elementø srities veiklas á Europos
getines sistemas. cionaliniø, regioniniø ir vietiniø tyrimø bei Sàjungos inovacinæ ir ûkinæ erdvæ, ska-
2003 m. birþelio 16–17 dienomis Briu- plëtros programø koordinavimui. Visa tai tinti mokslinio tyrimo, demonstracinius ir

6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Iðoriniai
taikomuosius darbus, skirtus verslui ir
pramonei, bei siekti, kad Lietuvoje bûtø
sukurti ir ádiegti europinio lygio vandeni-
lio energetikos komponentai ir sistemos
transporte, pramonëje, buityje.
Ði platforma – instrumentas, padedan-
energijos gamybos kaðtai
tis sujungti Lietuvos mokslo, verslo ir pra-
monës pastangas, kuriant ir diegiant van- ir jø integravimo á
energijos kainà
denilio energetikos technologijas, vykdant
visuomenës ðvietimà, plëtojant paþangià
energetikos sritá. Vandenilio ir kuro ele-
mentø technologijø platforma sukuria pa-
lankias galimybes þinias apie vandenilio
ir kuro elementø technologijas perduoti
visuomenei – vyriausybei, akademiniams
problema
sluoksniams, smulkaus ir vidutinio verslo Problemiðkas yra iðoriniø poveikiø
ámonëms bei pramonei. identifikavimas. Be to, prielaidos, ku-
Vienas pirmøjø platformos uþdaviniø riomis remiantis skaièiuojami iðoriniai
Dr. Dalia ÐTREIMIKIENË
– parengti galimybiø studijà, kuri pagrás- Lietuvos energetikos instituto kaðtai, leidþia teigti, kad iðoriniø tie-
tø platformos perspektyvumà, suformuoti vyresnioji mokslo darbuotoja, kimo patikimumo kaðtø skaièiavimai
Lietuvos vandenilio ir kuro elementø tech- projekto CASES vadovë Lietuvos yra labai apytikriai. Ðiuo metu prak-
nologijø ûkio plëtros vizijà bei parengti energetikos institute tiðkai nëra atlikta patikimø studijø ið-
strateginiø tyrimø planà iki 2020 metø. oriniø energijos gamybos kaðtø, su-
Ðiuose dokumentuose bus numatyta Energijos gamyba yra susijusi su sijusiø su energijos tiekimo patikimu-
platformos veikla, ilgalaikiai prioritetiniø iðoriniø kaðtø atsiradimu. Ðiuos iðori- mu, vertinimui. Vienintelis ðis srities
tyrimø bei technologinës plëtros tikslai. nius kaðtus patiria treèiosios ðalys, ne- projektas (INDES- Insuring against
Ðias veiklas ið dalies remia Lietuvos Res- dalyvaujanèios rinkos sandëriuose su Disruptions of Energy Supply) buvo
publikos ûkio ministerija. energijos gamintoju, sàlygojanèiu ið- atliktas 2004 m. CEPS (Center for Eu-
Nacionalinës vandenilio ir kuro ele- oriniø kaðtø susidarymà. Iðoriniai efek- ropean Policy Studies) iniciatyva.
mentø technologijø platformos steigëjai tai susidaro, kai socialinë ar ekonomi- Rengiant ðá projektà buvo atlikti iðori-
pasirengæ aktyviai dalyvauti Europos në vienos grupës ar asmens veikla turi niø kaðtø dël naftos ir elektros tieki-
vandenilio ir kuro elementø technologijø átakos kitai grupei ir ðis poveikis nëra mo pertrûkiø labai preliminarûs verti-
platformos veikloje bei tapti kitø Europos iki galo ávertinamas pirmosios grupës nimai, todël ðios srities tyrimai priva-
valstybiø nacionaliniø technologiniø plat- gamybos sànaudose. Pvz., elektrinë lo bûti tæsiami, nes energijos tiekimo
formø lygiaverèiais partneriais. gamina elektrà ir iðmeta á atmosferà patikimumas yra prioritetinë energe-
kenksmingus terðalus (NOx, SO2, kie- tikos politikos sritis.
tàsias daleles ir kt.), kurie neigiamai Nors iðoriniai gamybos kaðtai, su-
veikia þmoniø sveikatà, ir tai vadina- sijæ su aplinkos tarða, buvo nustatyti
ma iðoriniais kaðtais, nes gamintojas jau daugiau kaip prieð ðimtà metø ir
Lietuvos neávertina ðiø kaðtø elektros energijos formalizuoti ekonominëje analizëje an-
energetikos gamybos sànaudose. glø ekonomisto Pigou 1930 m., tik
institutui – Ðalia iðoriniø energijos gamybos pastaruosius 10–15 metø ðie kaðtai
50 kaðtø, susijusiø su tarða, egzistuoja buvo ávertinami elektros energijos ga-
myboje. Iðoriniø energijos gamybos
ir socialiniai energijos tiekimo pertrû-
kiø kaðtai, kurie gali bûti vertinami kaðtø ES moksliniai tyrimai iðaugo á Ex-
Lietuvos kaip iðoriniø poveikiø specifinis atve- ternE studijà, apimanèià visas ES ða-
energeti- jis. Socialiniai tiekimo patikimumo lis senbuves, ir pratæsta naujoms na-
kos kaðtai susidaro tretiems asmenims rëms (Èekija, Lenkija), taèiau Baltijos
instituto ekonomikoje ir reikalauja valstybës ðalys nebuvo átrauktos á ðá projektà.
jaunøjø ásikiðimo, ágyvendinant apsaugos Kiekviena ES ðalis senbuvë, dalyvau-
moksli- dama ExternE projekte, remdamasi
nuo tiekimo pertrûkiø priemones. Sie-
ninkø ir vieninga metodika apskaièiavo ávairiø
kiant iðskirti pagrindinius iðoriniø kað-
doktoran- energijos gamybos ðaltiniø iðorinius
tø komponentus, taip pat bûtina at-
tø konfe- energijos gamybos kaðtus. Ðio projek-
skirti privaèius ir iðorinius energijos
rencijos to rezultatai turëjo didelës átakos ES
tiekimo pertrûkiø kaðtus. Socialiniai
„Jaunoji energetikos ir aplinkosaugos politikai.
energeti- energijos tiekimo pertrûkiø kaðtai gali
bûti suskirstyti á kelias kategorijas, re- Buvo sukurtas ir pritaikytas Europai ið-
ka 2005“
miantis skirtingomis patiriamomis ri- oriniø energijos gamybos kaðtø verti-
organiza-
zikos kategorijomis, pvz., fiziniai naf- nimo modelis ECOSENSE, leidþian-
cinis
tos tiekimo pertrûkiai, ilgesnës truk- tis politikams ávertinti emisijø pasikei-
komitetas
mës elektros tiekimo pertrûkiai (kie- timo poveiká nacionaliniu ir ES lygme-
Rimanto kio rizika) arba staigus naftos kainø niu. Naujas EK finansuojamas BP6
ÞIEMIO nuotr. projektas, kuriame dalyvauja beveik vi-
iðaugimas (kainø rizika). Iðoriniø ener-
gijos tiekimo patikimumo kaðtø ver- sos naujosios ES narës NEEDS (New
tinimas yra sudëtingas uþdavinys. Energy Externalities for Sustainable 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 7
Lietuvos energetikos instituto mokslininkës

Rimanto ÞIEMIO nuotr.


Lietuvos
energetikos
institutui –
50
neskaièiuojant kitø mokesèiø, turinèiø
 Development), pritaikë ExternE metodi-
kà ir integravo naujø ðaliø nariø duome-
sës normas, jeigu agentas ðiø reikalavi-
mø nevykdo. átakos tarðos maþinimui, bet ádiegtø kitu
nis á ECOSENSE modelá, taip pat papil- Pirmasis anglø ekonomistas Pigou pa- tikslu (pvz., mokesèiai automobiliø ku-
dë iðoriniø kaðtø vertinimus naujais siûlë ávesti mokesèius veiklai, sukurianèiai rui). Jeigu bûtø átraukti ðie mokesèiai, tai
moksliniais rezultatais. Taigi ðiuo metu ið- neigiamus iðorinius efektus, apmokestin- sàraðas bûtø dar ilgesnis. Pavyzdþiui,
oriniai elektros energijos gamybos kað- ti. Reguliuotojai turëtø nustatyti tarðos mo- Darnaus vystymosi veiksmø programa
tai detaliai ávertinti visoms ES narëms, ið- kesèio dydá, kuris leistø pasiekti uþsibrëþ- Vidurþemio jûros ðalims nustatë 178 to-
skyrus Lietuvà, Latvijà, Kiprà ir Maltà. tà neigiamø iðoriniø efektø sumaþinimo ly- kius instrumentus 12 regiono ðaliø ar-
2006 m. EK finansavo dar vienà BP6 gá. Tik nuo 1970 m. industrializuotø ðaliø ba maþdaug 20 instrumentø ðaliai. Pa-
projektà CASES (Costs Assesment for Su- vyriausybës ëmë domëtis ekonominiais grindiniai iðoriniø kaðtø internalizavimo
stainable Energy Systems), kurio tikslas instrumentais, t.y. instrumentais, kurie pa- instrumentai yra ðie: tarðos mokesèiai,
yra ávertinti tiek iðorinius, tiek privaèius remti ekonominëmis, fiskalinëmis ar finan- energijos mokesèiai, prekyba leidimais
energijos gamybos kaðtus. Norint ávertin- sinëmis iniciatyvomis aplinkosauginëms terðti, subsidijos atsinaujinantiems ener-
ti energijos tiekimo iðorinius kaðtus viso- problemoms spræsti. Taèiau nuo to laiko- gijos iðtekliams ir energijos efektyvumo
se ES narëse, numatyta integruoti á ECO- tarpio buvo sukurta labai ávairiø ekonomi- didinimo priemonëms, prekyba þaliai-
SENSE modelá ir likusias ES nares bei áver- niø instrumentø ir ðis procesas tebevyks- siais ir baltaisiais sertifikatais, fiksuotos
tinti ðiø ðaliø iðorinius energijos gamybos ta. Ekonomistai siûlë ekonominius instru- elektros supirkimo ið atsinaujinanèiø
kaðtus. Nors Lietuva nëra iki ðiol integruota mentus kaip alternatyvà arba administra- energijos ðaltiniø kainos ir kt.
á ECOSENSE modelá, tai nereiðkia, kad jo- ciniø instrumentø papildymà, nes koman- Ðiuo metu populiarûs savanoriðki su-
kie iðoriniø energijos gamybos kaðtø ver- diniai kontrolës instrumentai negarantuo- sitarimai, kurie taip pat yra vadinami eko-
tinimo darbai bei tyrimai nebuvo atlikti. Lie- ja lankstumo, siekiant ágyvendinti aplinko- nominiais instrumentais. Savanoriðki su-
tuvos mokslininkai dalyvavo TATENA fi- sauginius tikslus. Svarbiausia ekonomi- sitarimai apima individualiø kompanijø,
nansuotame projekte „Supaprastintos niø instrumentø nauda, kad juos ádiegus pramonës ðakø ar asociacijø prisiimtus
metodikos iðoriniø elektros energijos ga- firmos ne tik gali imtis skirtingø veiksmø, ásipareigojimus, kurie buvo nustatyti de-
mybos kaðtø vertinimui besivystanèiose bet ir gauti labai skirtingus tarðos maþini- rybø su reguliuojanèiomis institucijomis
ðalyse“, kurio metu, taikant ExternE su- mo lygius. Pastebëjusios, kad maþinti tar- keliu ir pastarøjø buvo priimti. Savano-
paprastintà poveikio sekimo metodikà, ðà palyginti pigu, firmos imsis tà tarðà ma- riðki susitarimai yra politikos instrumen-
buvo apskaièiuoti iðoriniai elektros ener- þinti daugiau, nei firmos, kurioms tarðà tas, skirtas naujoms þinioms, gamybos
gijos gamybos kaðtai Lietuvoje svarbiau- maþinti bus brangiau. Vadinasi, visi tar- bûdams ar technologijoms panaudoti.
siems generavimo ðaltiniams bei gauti ðos maþinimo kaðtai bus maþesni nei ádie- Tradicinis reguliuotojo vaidmuo, kai pa-
apibendrinti iðoriniø kaðtø ávertinimai ða- gus visoms formoms vienodus reikalavi- sinaudojæs informacija ir pritaikæs ekono-
lies mastu. Taip pat Lietuvos mokslininkai mus. Kitas ekonominiø instrumentø pri- mines ar administracines priemones, jis
aktyviai dalyvauja CASES projekte, todël valumas, kad jie skatina nuolat maþinti tar- inicijuoja ir kontroliuoja ásipareigojimø
tikëtina, kad iðoriniø energijos gamybos ðà, o administraciniø priemoniø atveju fir- vykdymà. Savanoriðki susitarimai atspin-
kaðtø ávertinimas Lietuvoje ágaus naujà pa- mos, sumaþinusios tarðà iki reikalaujamo di bendravimo tarp reguliuojanèios insti-
greitá, o ðiø kaðtø internalizavimo metodø lygio, nustoja jà maþinti. Be to, ekonomi- tucijos ir firmos procesà, kuris pagrástas
parinkimas taps svarbiu politiniu Lietuvos niø instrumentø taikymas leidþia reguliuo- interesø bendrumu ir pasitikëjimu.
energetikos uþdaviniu. janèiai institucijai surinkti lëðø, kurios gali Kaip jau minëta, nuo ðiø metø pava-
Ne per seniausiai pagrindinë iðoriniø bûti panaudotos tarðai arba kitiems mo- sario Lietuvos energetikos instituto moks-
kaðtø internalizavimo priemonë buvo ásta- kesèiams maþinti. Tas pats galioja ir tar- lininkai dalyvauja svarbiame 6 BP pro-
tymø ar ásakymø, kuriuose nustatyti tam ðos leidimams, jeigu jais prekiaujama auk- jekte: CASES (Costs assessment for Su-
tikri reikalavimai, kuriø bûtina laikytis, ið- ciono bûdu. stainable Energy Systems). Darniø ener-
leidimas. Tai vadinamosios komandinës Nors nëra tiksliai suskaièiuotos visø getikos sistemø kaðtø ávertinimas
kontrolës priemonës. Reguliatorius nu- ekonominiø instrumentø rûðys, bet jie (http://www.feem-project.net/cases/)
rodo ekonominës veiklos agentams, kà siektø tûkstanèius. ES studijoje, atlikto- Projekte dalyvauja 26 partneriai ið
ðie privalo arba ko negali daryti, ir taiko je ES narëse 2001 m., buvo nustatyti 142 ES-25 (Italijos, JK, Graikijos, Vokietijos,
baudas pagal civilinës ar kriminalinës tei- aplinkosauginiø mokesèiø pavyzdþiai, Belgijos, Danijos, Nyderlandø, Prancû-

8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekijos, Lie- socialiniø-ekonominiø tyrimø, finansuo- tams ávertinti pastaraisiais metais ES bu-
tuvos ir Lenkijos) bei kitø ðaliø (Ðveica- jamø Europos Komisijos, lyderis, nes, re- vo skirta nemaþai studijø. Svarbiausios jø:
rijos, Norvegijos, Bulgarijos, Turkijos, miantis jo rezultatais, kurie apims apiben- ExternE, NewExt, ExternE-Pol, DIEM,
Brazilijos, Kinijos ir Indijos). drintus ir kitø panaðiø projektø rezulta- ECOSIT, INDES, MAXIMA, NEEDS ir kt.
Projekto tikslas – atlikti detalø skirtin- tus, bus nustatomos tolesnës socialiniø- Be to, iðoriniai ir privatûs energijos gamy-
gø energijos ðaltiniø iðoriniø ir vidiniø ener- ekonominiø energetikos tyrimø, finansuo- bos kaðtai yra dinamiðki, t.y. laikui bëgant
gijos gamybos kaðtø ávertinimà visoms jamø Europos Komisijos, kryptys. jie kinta. Sunku atlikti ir lyginamàjà visø
ES-25 ir kt. ðalims (Brazilija, Kinija, Indija, Siekiant ágyvendinti projekte numa- projekte dalyvaujanèiø ðaliø kaðtø anali-
Turkija, Bulgarija) taikant energijos plëtros tytus tikslus, bûtina surinkti ir iðnagrinëti zæ, nes senosios ES ðalys narës turi daug-
scenarijus iki 2030 m. bei, remiantis visø skirtingø studijø rezultatus ir ávertinti vi- maþ tiksliai nustatytus atskirø energijos
energijos gamybos kaðtø duomenimis, sus energijos gamybos kaðtus ES-25 bei ðaltiniø iðoriniø energijos gamybos kaðtø
nustatyti veiksmingiausias politikos prie- kitose projekte dalyvaujanèiose ðalyse. intervalus, taèiau jie nëra lygintini su skur-
mones iðoriniams energijos gamybos Nagrinëjant kitø studijø rezultatus, bûti- dþiais iðoriniø energijos gamybos kaðtø
kaðtams internalizuoti ir energijos vartoji- na atidþiai ávertinti jose pritaikytas iðori- duomenimis, prieinamais naujose ðalyse
mo efektyvumui gerinti. Projekto tiksluo- niø kaðtø vertinimo metodikas. Be to, bû- narëse bei kitose ðalyse, dalyvaujanèio-
se taip pat numatyta tyrimø rezultatus ið- tina pasitelkti ir ekspertiná vertinimà, sie- se projekte. Didþiausios iðoriniø energi-
platinti tarp energijos gamintojø ir varto- kiant nustatyti pagrástus ir tarpusavyje pa- jos gamybos kaðtø vertinimo spragos su-
tojø, mokslinës ir akademinës visuome- lyginamus visø energijos gamybos kað- sijusios su energijos tiekimo patikimumu.
nës, politikø bei kitø suinteresuotøjø. tø intervalus atskiroms šalims. Todël CASES projekte ðiø iðoriniø kaðtø
Ðis projektas yra energetikos srities Iðoriniams energijos gamybos kað- vertinimo metodologijai bei jos taikymui
ES-25 ir kitose ðalyse bus skiriama ypaè
daug dëmesio.
Darbo paketas Energijos tipas Geografinis lygmuo
Pagrindiniai moksliniai uþdaviniai, ku-
DP1: Elektros scenarijai iki Elektra (ðiluma Detalûs plëtros scenarijai rie bus sprendþiami, siekiant ágyvendin-
2030 m. bus ávertinta ex- kiekvienai ES-25 ðaliai narei ti projekto tikslus:
post) ir ðalims ne ES narëms  Nustatyti pagrindiniø energijos ga-
DP2: Iðoriniai kaðtai dël Elektra ir ðilumi- Ávertinimai kiekvienai mybos technologijø privaèius kaðtus at-
þmoniø sveikatos në energija projekte dalyvaujanèiai einantiems 25 metams atskirose ðalyse.
pablogëjimo ðaliai bei ES-25  Nustatyti patikimus ir palyginamus
Ávertinimai kiekvienai tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos kað-
DP3: Iðoriniai kaðtai dël
neigiamos átakos aplinkai projekte dalyvaujanèiai tø, susijusiø su tarða, ávertinimus skirtin-
ðaliai bei ES-25 giems energijos gamybos ðaltiniams atski-
rose ðalyse ir jø dinamikà iki 2030 metø.
DP4: Privaèios elektros ir Elektra ir ðilumi- Atrinktoms ðalims,  Nustatyti patikimus ir palyginamus
ðilumos gamybos sànaudos në energija dalyvaujanèioms projekte tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos
DP5: Iðoriniai energijos Elektra Ávertinimai kiekvienai kaðtø, susijusiø su tiekimo patikimumu,
tiekimo patikimumo kaðtai projekte dalyvaujanèiai ávertinimus atskirose ðalyse ir ávertinti jø
ðaliai bei ES-25 dinamikà iki 2030 metø.
DP6: Visi energijos tiekimo Elektra ir ðilumi- Ávertinimai kiekvienai  Nustatyti visø energijos gamybos
kaðtai ES në energija projekte dalyvaujanèiai kaðtø ávertinimus atskiriems energijos ðal-
ðaliai bei ES-25 tiniams ateinantiems 25 metams.
DP7: Visi energijos tiekimo Ávertinimai kiekvienai
 Remiantis duomenimis apie visus
Elektra ir ðilumi-
energijos gamybos kaðtus atskiriems
kaðtai ne ES ðalyse në energija projekte dalyvaujanèiai
energijos ðaltiniams, parinkti tinkamiau-
ðaliai bei ES-25
sius iðoriniø energijos gamybos kaðtø in-
DP8: Priemonës iðoriniø Elektra ir ðilumi- ES narëms apibendrinti ternalizavimo instrumentus, ávertinus po-
kaðtø internalizavimui në energija rezultatai litikos pokyèius aplinkos apsaugos, ener-
(iðskyrus atsinaujinanèius gijos tiekimo patikimumo ir klimato kai-
energijos iðteklius) tos ðvelninimo srityse.
DP9: Priemonës iðoriniø Elektra ir ðilumi- ES narëms apibendrinti  Nustatyti energijos gamybos kað-
kaðtø internalizavimui në energija rezultatai tø vertinimo neapibrëþtumus ir apibrëþti
atsinaujinanèiø energijos ateities tyrimø prioritetines sritis.
iðtekliø skatinimui
DP10: Priemonës iðoriniø Elektra ir ðilumi- Kiekvienai ðaliai Darbo eiga CASES projekte yra su-
kaðtø internalizavimui ðalyse në energija skirstyta á 12 darbo paketø (þr. lentelæ).
ne ES narëse Sëkmingas projekto ágyvendinimas
leis iðoriniø energijos gamybos kaðtø, su-
DP11: Priemoniø iðoriniø Elektra ir ðilumi- Visoms projekte dalyvau- sijusiø su tarða ir energijos tiekimo pati-
kaðtø vertinimui parinkimas, në energija janèioms ðalims apiben- kimumu, ávertinimus panaudoti priimant
taikant kaðtø naudos/ drinti rezultatai sprendimus dël iðoriniø energijos gamy-
multikriterinæ sprendimø bos kaðtø internalizavimo Lietuvoje bei
paramos analizæ suformuoti prioritetines energetikos sek-
DP12: Neapibrëþties Elektra ir ðilumi- Visoms projekte dalyvau- toriaus plëtros kryptis, nustatyti visuo-
vertinimas në energija janèioms ðalims apiben- menës poþiûriu pigiausius energijos ga-
drinti rezultatai mybos bûdus ir ðaltinius Lietuvoje.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 9


dr. Antanas MARKEVIÈIUS,
dokt. Andrejus BURLAKOVAS Vëjo energetikos
Prof. habil. dr. Vladislovas KATINAS,

perspektyvos nius parametrus, didelës galios vëjo áren-


ginius tinkamiausia statyti pajûryje, bet

Lietuvoje
èia susiduriama su kitomis problemomis:
gamtosauginëmis, urbanistinëmis, lais-
Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ási-
vø þemës plotø trûkumu ir t.t.
jungus á Europos Sàjungà (ES), Europos
Maþiausias vëjo energijos potencia-
Komisijos (EK) direktyvos ir paþangi ener-
las – rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia viduti-
getikos plëtros strategija pradëjo galioti
triniø gaminama energija tenkina 20 proc. niai vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiose
ir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direk-
šalies elektros energijos poreikiø. Labai di- srityse galima árengti maþesnës galios
tyva 2001/77/EC ápareigoja ES šalis na-
namiškai elektros energijos gamybà AEŠ (iki 250 kW) VE.
res ir kandidates nustatyti ir suderinti su
naudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokieti- Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø ki-
ES elektros gamybos normas, naudojant
ja: VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh timai, gûsiø susidarymas, vëjo greièio
atsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ)
1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliau profiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiaus
išteklius. Tokios energetikos plëtros stra-
sparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh). šiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vë-
tegijos ES laikosi neatsitiktinai, nes iškas-
Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës paga- jo srautø susidarymo procesai uþ gamti-
tinio kuro atsargos gana greitai senka, o
mina 12 proc. visos šalyje suvartojamos niø ir urbanistiniø kliûèiø.
kainos nuolat auga. Be to, naftos, gamti-
energijos. Vëjo energetikos srityje Baltijos Iš specializuota aparatûra atliktø dau-
niø dujø, angliø, orimulsijos deginimas
šalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. inten- giameèiø vëjo greièio matavimø pajûrio
teršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai,
syviai pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje su- zonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995–
prisideda prie vis daþniau stichines ne-
minë instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiai 2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis ly-
laimes sukelianèio pasaulinio atšilimo.
nuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW. gus 6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo grei-
Direktyvoje numatyta stebëti strategi-
Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energi- tis ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., ta-
jos ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûti
jos ištekliø vertinimas, sudarytos skaièia- èiau metinis maþai kinta. Maþiausi vëjo
apskaièiuojamos elektros energijos, paga-
vimo metodikos, pagal kurias tinkamai pa- greièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vy-
mintos naudojant AEŠ, plëtros prognozës
renkami VE agregatai, sudaromi jø darbo raujanèios vëjo kryptys šiaurës-vakarø, va-
artimiausiems 10 metø ir nurodoma, ko-
grafikai, prognozuojamas energijos išdir- karø ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiek
kiomis priemonëmis bus šie planai ágyven-
bis, nustatomi ekonominiai rodikliai. þiemà, tiek kitais metø laikotarpiais.
dinti. ES narës taip pat turi informuoti Eu-
Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yra Lietuvoje yra numatytos palankiau-
ropos Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi tei-
vietovës vidutinis metø vëjo greitis, kuris sios vëjo elektriniø statybos zonos, o
siniø priemoniø reguliavimo ir administra-
nustatomas atliekant daugiameèius vëjo toms zonoms nustatytos leistinos galios,
ciniams barjerams šalinti.
parametrø matavimus. Vëjo greitis buvo šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250
Lietuvoje naudojant AEŠ generuoja-
matuojamas Lietuvos meteorologijos sto- kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nu-
ma maþdaug 3,7 proc. elektros energi-
tyse visà pokario laikotarpá. Pasinaudojant tarimas, kuris reguliuoja energijos gamy-
jos, kuri daugiausia priklauso nuo van-
šiais duomenimis (1 pav.) galima padaryti bos apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nu-
dens ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visø
gana išsamias išvadas apie vietovës tin- statomos kasmetinës supirkimo kvotos,
pirma – elektros energija, generuojama
kamumà VE statybai. Daugelio Lietuvos re- vyriausybës nutarime patvirtintos tokios
Kauno HE (100 MW), visos likusios elek-
gionø vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.). VE iðdëstymo zonos:
trinës kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jau
Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techni- 1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW.
dabar maþøjø upiø hidroresursai prak-
tiškai išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno ir 6
Neries sunkiai naudojami dël aplinkosau- V vid. laikotarpiu
gos reikalavimø. Todël daugiausia dëme- 1961-1990
5
sio kreipiama á vëjo energetikos plëtoji-
mà. Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyje
iki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosios 4
elektros gamybos iš atsinaujinanèiø ener-
gijos šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elek-
V vid.

3
triniø (VE) pagamintà elektros energijà.
Sparèiausiai ES vëjo energetika au-
go praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá 2
– net 40 proc. prieaugis per metus
(nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh
2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠ 1
naudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalys
pasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80 0
proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse:
Birþai

Dûkðtas

Nida
Panevëþys

Ðilutë

Lazdijai
Laukuva

Dotnuva
Ðiauliai

Kybartai

Vilnius
Raseiniai

Ukmergë
Vëþaièiai
Telðiai

Varëna
Kaunas
Klaipëda

Utena

Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Ypaè di-


delá ðuolá naudojant vëjo energijà padarë
Danija: gamyba VE šioje šalyje išaugo nuo
310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m., 1 pav. Meteorologijos stoèiø vidutinio vëjo greièio matavimo
duomenys skirtingose Lietuvos vietovëse
t.y. daugiau nei 14 kartø, ir dabar vëjo elek-

10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


ploatacijos metai pa-
rodë, kad pajûrio zo-
Ketinama ákurti Europos
noje tikslinga plëtoti technologijø institutà
vëjo energetikà. Sëk- Europos Komisija kartu su Lietu-
mingai ágyvendinus va bei kitomis ES ðalimis narëmis
ðá projektà, pradëti svarsto reglamentà, kuriuo numato-
vykdyti ir kiti VE pro- ma ásteigti Europos technologijø ins-
jektai. titutà. Pagrindinis instituto tikslas –
Lietuvos ir Dani- skatinti inovacijas Europoje.
jos bendrovë BNE Komisija siûlo, kad institutà suda-
2005 m. prie Kretin- rytø nedidelë centrinio valdymo struk-
galës yra pastaèiusi tûra bei þiniø ir inovacijø bendruome-
6 vëjo jëgainiø parkà nës, kurios ágyvendintø instituto tiks-
(kiekvienos galia po lus ir uþdavinius. Numatoma, kad val-
900 kW, bendra ga- dymo taryba išskirs svarbiausias sri-
lia 5,4 MW), taèiau tis, kuriose turëtø pradëti veikti þiniø
dël ávairiø prieþasèiø ir inovacijø bendruomenës. Ðios ben-
jos iki šiol neveikia ir druomenës, nacionalinës ar tarptau-
lyg šiolei neájungtos tinës, kursis savanoriðkai, o jas tvir-
á elektros tinklà. tins valdymo taryba.
Numatoma, jog 2006 m. gruodá ben- Opûs finansiniai klausimai dar liko
2 pav. Vidutinio vëjo greièio pasiskirs-
tymas Lietuvoje 50 m aukštyje virš drovë „Vëjø spektras“ árengs 15 vëjo elek- neaptarti, taèiau siûloma, kad svariau-
þemës paviršiaus triniø parkà (Kiauleikiø, Kveciø ir Rûdai- sià dalá instituto biudþete sudarytø pri-
èiø kaimuose) po 2 MW (iš viso 30 MW) vatus kapitalas, o bendruomenës kreip-
2 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– galios, jëgainiø tipas Enercon E-70. Taip tøsi ir á ávairias finansinæ paramà teikian-
Pagëgiai, 40 MW Juknaièiø pastotë pat kyla UAB „Achemos hidrostotys“ 16 èias Europos Sàjungos programas.
(išpleèiant pastotæ). MW galingumo VE (danø „Vestas“) uþ Koks turëtø bûti Europos techno-
3 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Darbënø miestelio (Kretingos rajonas). logijø institutas, išsamiai svarsto Eu-
Palanga, 35 MW Šventoji (árengiant nau- UAB „Vëjø spektras“ ir UAB „Achemos ropos Komisijos teikimu sudaryta dar-
jà pastotæ). hidrostotys“ statomos elektrinës šiuo me- bo grupë, kurià sudaro po du atsto-
4 ZONA. 110 kV linija Šventoji–Þidi- tu yra moderniausios pasaulyje. Netoli- vus ið kiekvienos valstybës narës. Lie-
kai 30 MW (árengiant naujà pastotæ). moje ateityje turi iškilti 14 MW galingu- tuvai ðioje grupëje atstovauja paskirti
5 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– mo elektriniø kompleksas, priklausantis du Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio minis-
Rietavas 35 MW (árengiant naujà pastotæ). bendrovëms „Vëjo elektra“ ir „Lariteks“, terijø atstovai. Suomijos pirmininka-
6 ZONA. Perdavimo tinklai 20 MW šiuo metu derinami projektai. vimo ES laikotarpiu ávyko trys grupës
(árengiant naujà pastotæ). Iš diegiamø VE darbø spartos galima posëdþiai, kitø metø pirmàjá pusmetá
Šios zonos buvo nustatytos vëjo ener- tikëtis, kad iki 2010 m. bus ágyvendintas numatyti dar penki.
getikos plëtrai palankiausiose vietose, at- Lietuvos Vyriausybës nutarimas iðplësti Á daugelá klausimø dar lieka neat-
siþvelgiant á árengtà elektros tinklø infrastruk- vëjo elektriniø parkà iki 200 MW suminës sakyta. Atsakymø tikimasi gauti ið val-
tûrà, vartotojus, rezervinius elektros gene- galios ir ávykdyti ES direktyvos gaminti dymo tarybos, kuri turëtø pradëti savo
ratoriø pajëgumus, á hidrometeorologinius „þaliosios elektros“ iki 7 proc. reikalavimai. veiklà artimiausiais metais. Europos Ko-
duomenis, taip pat á gamtinius apribojimus. misijos manymu, institutas neturëtø
Valstybë remia 200 MW bendrosios dubliuoti jau egzistuojanèiø struktûrø,
galios VE árengimà šalyje ir garantuoja tokiø kaip technologinës platformos ar
energijos supirkimo kainà 0,22 Lt/kWh. klasteriai. Unikalûs instituto kriterijai tu-
Ši kaina nëra perskaièiuojama ar diferen- rës bûti jo dydis, privaloma trijø srièiø –
cijuojama, ji galioja sutartyje numatytà lai- moksliniø tyrimø, ðvietimo ir verslo –
kotarpá. Nuo 2010 m. numatoma ávesti jungtis bei iðskirtinë kompetencija.
þaliøjø sertifikatø sistemà, kuri garantuo- Europos technologijø instituto idë-
tø konkurencijà tarp gamintojø. Kai nau- jà 2005-øjø vasará pirmà kartà iðkëlë
jø „þaliàjà“ elektrà gaminanèiø elektriniø Europos Komisijos pirmininkas
numatoma statyti daugiau nei pagal Vy- J.M.Barroso. Jis iðsakë susirûpinimà
riausybës nutarimà, skelbiamas konkur- lëta þiniø ekonomikos procesø eiga,
sas ir teisæ statyti VE laimi ta kompanija, nepakankamai veiksmingais moksli-
kuri pasiûlo apmokëti didesnæ prijungi- niø tyrimø ir eksperimentinës plëtros
mo prie tinklø mokesèio dalá (ši dalis ne- rezultatais ir jø panaudojimu ûkio kon-
turi bûti maþesnë kaip 60 proc.). Vyksta kurencingumui didinti. J.M. Barroso
konkursai VE statyti, yra paskelbti laimë- nuomone, institutas galëtø bûti svar-
tojai, pradëtos pirmosios VE statybos. bus kompleksinës strategijos, sutel-
Pirmoji galinga vëjo jëgainë, ájungta á kianèios þinias ir inovacijas ekonomi-
elektros tinklus, 2004 m. pastatyta prie Vyd- niam proverþiui laiduoti, elementas.
mantø gyvenvietës, netoli Palangos. Elek- Alma VIJEIKYTË
tros energijà generuoja 630 kW galios Vo- Ðvietimo ir mokslo ministerijos
kietijos bendrovës „Enercon“ pagaminta ryðiø su visuomene skyriaus
jëgainë E-40 (3 pav.). Pirmieji sëkmingi eks- 3 pav. Pirmoji vëjo jëgainë Vydmantuose vyresnioji specialistë

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 11


Visame pasaulyje rûpinamasi aplinkos apsauga. Kasmet
keliami vis grieþtesni reikalavimai oro, vandens, grunto kokybei,
kenksmingø medþiagø iðmetimui bei tarðos ðaltiniø nustatymui.
Taèiau aplinkosaugos padëtis pasaulyje nuolat blogëja. Didelá
rûpestá kelia ne tik transporto priemoniø ar energetikos ámoniø
iðmetamos kenksmingos medþiagos, bet ir kenksmingø atliekø ir
produktø kaupimas, laikymas bei netinkamas naikinimas.

Kenksmingø
medþiagø
aukðtatemperatûrëje
Ðiuo metu Lietuvoje yra sukaupti di-
deli kiekiai ávairiø kenksmingø medþiagø
neutralizavimas
aplinkoje
ir atliekø: tai uþdrausti ir netinkami nau-
doti pesticidai, pasenæ medikamentai,
preparatai, cheminës medþiagos ir tara,
Dr. Vitas VALINÈIUS,
lastiniø dujø (apie 47 proc. azoto). Pu-
èiant á atliekas deguonies ir vandens ga-
pramonës ámoniø atliekos ir kt. Netvarkin- rø miðiná, gaunamos gerokai kaloringes-
gai laikomos medþiagos gali susimaiðyti dr. Pranas VALATKEVIÈIUS nës dujos (iki 16 MJ/nm3). Ið dalies de-
ir reaguoti. Dël to kyla nemaþai gaisrø ir gant kurui, reaktoriuje temperatûra pa-
sprogimø. Daugelis organiniø atliekø, ku- o kuro sànaudas – 20–60 procentø. Á ter- kyla iki 1500oC ir susidaro sintetinës du-
riø sudëtyje yra Cl, F, P, Hg, savaime skyla mokataliziná reaktoriø tiekiamø nukenks- jos (CO+H2), kurios gali bûti naudoja-
ir sudaro naujas toksines medþiagas. To- minamø dujø temperatûra turi bûti ne þe- mos kaip energetinis ir technologinis ku-
kiø medþiagø laikymas kelia didþiulæ grës- mesnë uþ oksidavimosi pradþios tempe- ras. Dujinant á atmosferà maþiau iðme-
mæ gamtai ir þmonëms, todël labai svar- ratûrà. Termokataliziniai neutralizatoriai tama pelenø ir sieros junginiø.
bu, kad Lietuvoje kuo greièiau bûtø ádieg- naudojami maþiau negu kiti terminiai me- Atliekø deginimas (liepsninis meto-
tos naujos technologijos, garantuojanèios todai, nes didþiausia katalizatoriø darbo das), palyginti su kitais terminiais meto-
saugø kenksmingø medþiagø neutraliza- temperatûra daþnai bûna 800–850 oC. dais, yra pats efektyviausias, universa-
vimà ar visiðkà jø sunaikinimà. Jeigu degiøjø komponentø koncentraci- liausias, patikimiausias ir populiariausias.
Ið daugybës pavojingø atliekø (PA) ja atliekose yra didelë, tai degimo tem- Metodo esmë – atliekose esanèiø degan-
nukenksminimo metodø patys tinka- peratûra gali gerokai pakilti ir katalizato- èiø medþiagø oksidavimas arba nede-
miausi ir efektyviausi yra terminiai. Uni- rius gali perdegti. ganèiø medþiagø apdorojimas aukðtos
versaliausias ir patikimiausias ið jø – lieps- Pirolizë – medþiagø kaitinimas ir skai- (aukðtesnës kaip 1000 oC) temperatûros
ninis metodas (atliekø deginimas). PA ter- dymas be oro. Priklausomai nuo tempe- kuro degimo produktais. Pavojingos me-
minio skaidymo efektyvumas priklauso ratûros, skiriama þemos (450–550 oC), vi- dþiagos oksiduojamos, termiðkai skaido-
nuo temperatûros ir medþiagos buvimo dutinës (iki 800 oC) ir aukštos (daugiau mos ir paverèiamos á netoksiðkas duji-
reaguojanèioje aplinkoje laiko. kaip 900 oC) temperatûros pirolizë. Piro- nes (CO2, H2O, N2) ir kietas medþiagas
lizës proceso metu vyksta endoterminiai (metalo oksidus, druskas). Deginimo pri-
Terminiai atliekø nukenksminimo ir egzoterminiai procesai ir gaunami ávai- valumai yra ðie: 75 proc. sumaþëja atlie-
metodai rios sudëties produktai. kø svoris ir 90 proc. tûris; sunaikinama
Þematemperatûrë oksidacija – tai Pirolizës reaktoriai yra dviejø tipø: ið- dauguma organiniø junginiø; atsiranda
skystos fazës oksidavimas (ðlapias degi- orinio ir vidinio kaitinimo. Iðorinio kaiti- galimybë utilizuoti energijà; likusios tok-
nimas), naudojamas skystoms atliekoms nimo reaktoriuje ðiluma perduodama sinës medþiagos ir metalai sukoncen-
apdoroti. Metodo esmë – sudëtingø ar ele- per sienelæ ir ðildymo intensyvumas ya truojami pelenuose, kuriuos lengva trans-
mentariø organiniø junginiø oksidavimas nedidelis (apie 120 kg/h×m2). Vidinio portuoti ir apdoroti.
deguonimi esant 150–350 oC ir 2–30 MPa kaitinimo reaktoriuje šiluma perduoda-
slëgiui. Ðiuo metodu valomi nuotekø van- ma puèiant per þaliavos sluoksná atski- Plazminis PA nukenksminimas
denys. Intensyvus skystos fazës oksida- rame árenginyje ákaitintas dujas. Ðiuo at- Plazminis metodas naudojamas visø
vimas vyksta dël didelës vandenyje iðtir- veju þaliavos kaitinimo intensyvumas rûðiø atliekoms nukenksminti. Jeigu de-
pusio deguonies koncentracijos. Metodas siekia iki 500 kg/h×m2. ginant atliekas temperatûra bûna þemes-
turi trûkumø: brangus, didelë árengimø ko- Atliekø dujinimas vyksta, kai á degià- në nei 1300-1500 oC, ið chloro organi-
rozija; ant ðilumokaièiø pavirðiø susidaro sias atliekas puèiamas oras, deguonis, niø junginiø gali susidaryti naujos toksi-
nuosëdos; ne iki galo oksiduojasi kai ku- vandens garas arba jø miðiniai. Taip at- nës medþiagos, tokios kaip dioksinai, fu-
rios cheminës medþiagos. liekos kaitinamos, ið dalies deginamos ranai ir kitos, kurios yra daug nuodin-
Heterogeninës katalizës metodas ir dujinamos. Dujø generatorius – tai ver- gesnës uþ pirminá produktà. Dioksinai –
naudojamas dujinëms atliekoms nu- tikali ðachta, á kurià ið virðaus tiekiamas tai visas paketas labai nuodingø orga-
kenksminti, maþinant kenksmingø kom- kietas kuras (atliekos), o ið apaèios – niniø junginiø su chloru, vadinamø aro-
ponentø oksidavimo temperatûrà. Taip oras. Puèiant á generatoriaus ðachtà orà, matiniais eteriais. Ið þinomø 75 dioksi-
sumaþëja procesui reikalingo kuro kie- virðuje iðteka maþo kaloringumo (3,5– nø ir 135 furanø izomerø 17 yra ypaè
kis. Katalizatoriais neutralizacijos tempe- 6,5 MJ/nm3) generatorinës dujos. Degi- nuodingi. Pavojingiausi ið jø yra 2,3,7,8
ratûrà galima sumaþinti iki 300–500 oC, nimui jos netinka, nes jose gausu ba- tetrachlordibenzo-dioksinas ir 2,3,7,8

12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


árankius, patologines atliekas, tarà ir kt.)
ámanoma tik vykstant aukðtatemperatû-
rës (plazminës) pirolizës procesui. Plaz-
minis metodas jau naudojamas dauge-
1 pav. LEI pavojingø lyje pasaulio ðaliø. Intensyviai dirbama
atliekø neutralizavi-
visose iðsivysèiusiose (JAV, Prancûzija,
mo árenginys
(kairëje) su veikian- Vokietija, Ðveicarija, Australija, Japonija
èiu pastovios srovës ir kt.) ir daugelyje besivystanèiø (Indija,
linijiniu plazmos Singapûras, Kinija ir t.t.) ðaliø. Medicinos
generatoriumi atliekas ið ligoniniø, dantø klinikø bei kitø
(deðinëje) sveikatos centrø surenka ir termiðkai per-
dirba apie 1330 stambiø kompanijø. Dau-
tetrachlordibenzofuranas. Jø leistina giant chloro vandenilá su vandeniu, gau- guma jø – JAV, Prancûzijoje, Didþiojoje Bri-
norma yra nustatyta tik 0,1 ng/m3. nama 33–34 proc. koncentracijos drus- tanijoje, Japonijoje ir Rusijoje. Ðie darbai
Norint visiðkai suskaidyti PA, tempe- kos rûgðtis. Perdirbant organinius jun- vyksta JAV, Kanadoje, Prancûzijoje, Vokie-
ratûrà reikia pakelti daugiau kaip 1800 oC ginius (polipropilenà, polietilenà, kapro- tijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje, Didþiojoje Bri-
ir joje medþiagà iðlaikyti 3–4 sekundes. Á laktanà ir kitus) vandens garo plazmo- tanijoje, Australijoje. Beveik visos kaimy-
plazmocheminá reaktoriø leidþiami ávairiø je, gauta 25–35 proc. (tûrio) CO ir 40– ninës ðalys (Latvija, Estija, Lenkija, Balta-
dujø (oro, vandenilio, vandens garo ir kt.) 55 proc. (tûrio) vandenilio. Jeigu santy- rusija) taip pat pradeda ágyvendinti ypaè
srautai, ákaitinti plazmotrone iki 3000-4000 kis C/O=1, tai daugiau kaip 1300 K prak- kenksmingø atliekø nukenksminimo plaz-
K. Nauji, technologiðkai paþangûs plaz- tiškai visa þaliava pereina á sintetines du- mos aplinkoje technologijas. Kai kurios jø
miniai árenginiai gali deginti visø rûðiø PA jas (CO+H2). Ðiuo atveju taip pat gauti (Lenkija, Baltarusija) jau turi konkreèiø pro-
ir kenksmingas medþiagas neterðdami nedideli kiekiai metano, acetileno, an- jektø ir pasirengusios juos vykdyti.
aplinkos, o deginimo procesas gali bûti glies dvideginio ir vandens garø. Taèiau
panaudojamas energijos gamybai. Atlie- svarbiausia, kad, naudojant aukðtatem- Plazminio pavojingø medþiagø
kø molekulës skaidomos á atomus, radi- peratûrës pirolizës procesà organiniø at- nukenksminimo perspektyvos
kalus, elektronus ir teigiamus jonus. Plaz- liekø perdirbimui, gaunamos sintetinës Lietuvoje
mai auðtant, susidaro paprastos netok- dujos, prisotintos vandenilio, kurias ga- Dauguma kenksmingø buitiniø ir me-
siðkos medþiagos. Manoma, kad me- lima naudoti kaip kurà katiluose, ðilumo- dicinos atliekø sëkmingai neutralizuoja-
dþiagø nukenksminimo efektyvumas kaièiuose ir kuro elementuose. mos áprastinëse krosnyse, tokiose kaip
plazmos sraute siekia 99,99 procento. Ávairioms gumoms, plastmasës ar ce- cemento, koksavimo ar fosforo tràðø ga-
Taigi metodas labai efektyvus, taèiau liuliozës atliekoms su radioaktyviomis mybos. Taèiau ámonei, deginanèiai atlie-
brangus, todël já rekomenduojama nau- priemaiðomis utilizuoti taip pat pravartu kas ir toksines medþiagas, papildoma
doti nukenksminti PA, kai nëra galimy- naudoti plazminá metodà su specialiai árenginiø rekonstrukcija ir eksploatacija
biø jas deginti. Á tokiø atliekø sàraðà pa- tam skirtu plazmocheminiu reaktoriumi. reikalauja daug iðlaidø ir duoda nedidelá
tenka chloro organiniø junginiø turinèios Toks reaktorius susideda ið auðinamo pelnà, o procesas nëra visiðkai ekologið-
medþiagos, gyvsidabrio ir fenolio prepa- korpuso, kuriame ámontuotas plazmotro- kai ðvarus. Be to, tokiai ámonei yra bûti-
ratai, maþai radioaktyvios ir kt. atliekos. nas, árangos utilizuojamai medþiagai ir na brangi áranga, aplinkos monitoringo
Vykstant plazminiams procesams, ið balastui tiekti, lydalo ir dujø iðleidimo an- aparatûra ir valdymas, todël visais atþvil-
PA galima gauti ir daug naudingø che- gos. Plazmotronas veikia argono arba ar- giais naudingiau yra kurti atskiras PA
miniø medþiagø bei junginiø. Pvz., kei- gono ir deguonies mišinio aplinkoje, jo neutralizavimo ámones, turinèias specia-
èiant chlorangliavandeniliø sudëtá piro- anodas pagamintas iš molibdeno. lizuotà árangà ir technologijas.
lizës dujose, buvo gaunami ávairûs ace- Skaidant kai kurias toksines medþia- Lietuvoje PA destrukcijai tikslinga
tileno ir chloro vandenilio kiekiai. Jun- gas, pvz., chlororganines atliekas, reikia naudoti plazmines technologijas, nes jo-
naudoti vandenilá. Siûloma naudoti van- mis pasiekiamas daug geresnis rezul-
PA dens garo plazmà, nes daugiau kaip tatas, procesas ekologiðkai ðvarus, nors
Dujø
atsiurbimas 1000 oC vandens garas su organinëmis ir iðauga jo savikaina. Lietuvoje kurti ir
Skruberis Reaktorius medþiagomis sudaro sintetines dujas eksploatuoti plazminius árenginius po-
(CO+H2). Susidaræs vandenilis jungiasi tencialios galimybës yra visiðkai realios.
su chloru, ir HCl sëkmingai galima atskirti Suvienijus Lietuvos plazminës technikos
skruberiuose. Todël tikslinga bûtø paga- specialistø ir chemikø pajëgas, galima
minti vandens garo plazmotronà ir iðtirti sumodeliuoti eksperimentinæ sistemà,
jo galimybes skaidyti organines madþia- atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus,
gas. Reikia pabrëþti, kad organiniø me- suprojektuoti ir pagaminti pramoniná
dþiagø terminis skaidymas oro plazmo- plazminá PA neutralizavimo árenginá. Ta-
Plazmos je – egzoterminis procesas, o skaidymas èiau tam reikia pakankamo Lietuvos Vy-
generatorius
Ðlakas vandens garo plazmoje – endoterminis. riausybës dëmesio ir paramos, o to nuo-
Todël vandens garo temperatûra yra lat stokojama. Kaip pavyzdá galima pa-
Vandens daug aukðtesnë negu ta, kuriai esant minëti ðiuos faktus.
rezervuaras vyksta skilimo reakcijos. Jau pirmaisiais nepriklausomybës
Siurblys PA nukenksminimo technologijose metais (1991) Lietuvos energetikos insti-
ypaè svarbus medicininiø atliekø apdo- tuto (LEI) Plazminiø technologijø labora-
2 pav. Supaprastinta ávairiø PA rojimas. Saugiai sunaikinti medicinos at- torijos darbuotojai siûlë Lietuvos aplin-
plazminio perdirbimo árenginio su liekas (pasenusius medikamentus, vien- kos ministerijai suprojektuoti ir pagaminti
tûriniu reaktoriumi schema kartinio naudojimo ðvirkðtus, plastikinius mobilø plazminá kenksmingø atliekø ir 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 13
Ðalies vandens energijos naudojimo puoselëtojams akademikams prof. Steponui

Uþtvenktos upës: nauda ar O dar kiek patvenktø upiø vandens


tiekiama buities, pramonës, þuvininkys-
tës ir kitoms reikmëms!
Upiø patvenkimas daugeliu atvejø ið
esmës pagerina laivybos, miðko plukdy-
mo sàlygas. Tvenkiniai tampa intensy-
vios þuvininkystës, turizmo, rekreacijos
objektais, kraðtovaizdþio puoðmenomis,
ðalies gynybos atraminiais punktais.
Lietuvoje vandens malûnas pirmà
Prof. habil. dr. Doc. dr. Bronislovas Habil. dr. Jonas kartà paminëtas XIII a. „Livonijos kroni-
Petras PUNYS RUPLYS JABLONSKIS
Lietuvos þemës ûkio Lietuvos energetikos koje“. XIV a. jø jau bûta nemaþai. Lietu-
Lietuvos þemës ûkio
universitetas universitetas institutas vos didþiojo kunigaikðèio Jogailos 1387
m. vasario 17 d. raðte apie dovanas Vil-
niaus vyskupui raðoma: „...mes duoda-
mos imperijai priklausanèiø Artimøjø Ry- me su visais kaimais, ...eþerais ir tvenki-
Apie uþtvankas ir tvenkinius
tø bei Ðiaurës Afrikos gyventojø patirtá. niais, ...malûnais, vandenimis ir jø sro-
Maþdaug prieð 8000 metø Artimuo- Kanalais, grioviais, uþtvankomis bei vëmis...“. XVI–XVIII a. vandens malûnø
siuose Rytuose pradëta drëkinti þemes. tvenkiniais pagrásta þemiø drëkinimo sis- jau daug buvo – tai liudija ávestas malû-
Tam reikëjo uþtvankø upiø ir upeliø van- tema ir dël to labai iðaugæs jos efektyvu- nø mokestis. Vandens malûnø plëtra bu-
deniui patvenkti, kad bûtø galima já savi- mas davë didþiulá impulsà pirmykðtei vo susijusi su uþtvankø statyba, tvenki-
taka nukreipti á drëkinamus laukus. Tven- þmoniø bendruomenei plëtotis visomis niø árengimu.
kiniai padëdavo tiekti vandená pagal þe- paþangos kryptimis. Ðiam þmonijos plët- XVII a. buvo pastatyta viena stam-
mës ûkio kultûrø reikmes. ros etapui apibûdinti labai tinka JAV vo- besniø Birþø uþtvanka. Jos tvenkinys,
Pirmosios uþtvankos, be abejo, bu- kieèio istoriko K.A.Wittfogelio 1957 m. pa- dabar vadinamas Ðirvenos eþeru, sau-
vo primityvios, maþos ir nepatikimos, jas siûlytas terminas „hidraulinë civilizacija“ gojo Birþø pilá, o tvenkinio vanduo suko
daþnai iðardydavo potvyniø vandenys. (hydraulic civilizacition). Ði civilizacija pa- vandens ratus.
Taèiau ilgainiui uþtvankø statybos patir- grindë ir Graikijos, ir Romos civilizacijas. 1901 m. buvo árengta pirmoji hidro-
tis kaupësi, atsirado galimybë statyti ir Patvenktø upiø vanduo naudojamas elektrinë (HE) Virvytës upëje Sukonèiuo-
didesnes uþtvankas, árengti didesnius drëkinti didumai ið 277 mln. hektarø drë- se. XX a. 4-àjá deðimtmetá hidroenerge-
tvenkinius. Pirmàja reikðminga senovës kinamø þemiø, kurios sudaro apie 18 proc. tikos ámoniø (su vandens ratais bei hid-
uþtvanka laikoma maþdaug prieð 4600 ariamø þemiø, bet pateikia apie 30 proc. roturbinomis) buvo 640, jø bendroji ga-
metø pastatyta Saad-el-Kafaros þemiø þemës ûkio produkcijos ir sudaro þmoni- lia siekë apie 9000 kilovatø. 1941–1944
uþtvanka Egipte. jos mitybos bazæ. Patvenktø upiø vande- m. per Antràjá pasauliná karà daug van-
Maþdaug tuo paèiu metu kaip ir Arti- ná naudoja hidroelektrinës, kuriø galia yra dens jëgainiø buvo sugriauta – 1948 m.
muosiuose Rytuose þemiø drëkinimas, 746 mln. kilovatø ir kurios pagamina apie jø veikë tik 335.
uþtvankø statyba ir tvenkiniø sudarymas 20 proc. visos elektros energijos. Dar 119 Iki 1960 m. gana sparèiai buvo sta-
plëtësi Indijoje, Ðri Lankoje, kiek vëliau mln. kilovatø galios hidroelektriniø stato- tomos maþosios HE (MHE), pradëta ir
Kinijoje bei Europoje. Èia ypaè pasiþy- ma, o 326 ... 446 mln. kilovatø galios hid- uþbaigta iki ðiol galingiausios Lietuvoje
mëjo romënai, kûrybingai perimdami Ro- roelektriniø numatoma statyti. (101 MW galios) Kauno HE statyba. Po

pesticidø naikinimo árenginá, kurio priva- paprasèiausias terminio atliekø neutrali- 2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvo
 lumai akivaizdûs: nedideli matmenys, mo- zavimo árenginys, uþsienyje kainavæs apie pateiktas LEI pasiûlymas sukurti moder-
bilus. Já galima eksploatuoti pavojingø me- 3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûti nø PA neutralizavimo metodà. Jo esmë
dþiagø dislokacijos vietoje (prie sandëliø pagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau ta, kad, realizuojant procesà tûriniame re-
ar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir vi- (1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkai aktoriuje, vienu metu skirtingais laiko tar-
sur, kur yra galimybë tiekti árenginiui trifa- kreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pa- pais naudojami du arba keli apdorojimo
zæ elektros srovæ ir vandená). Prieð gami- siûlymai buvo atmesti dël lëðø stygiaus metodai: plazminis-pirolizinis, liepsninis
nant árenginá, reikëjo sukurti jo modelá ir bei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo ir arba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio mi-
atlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertinti sandëliavimo galimybëms. Kaþkodël bu- nisterijos vadovai pasiûlytu projektu ne-
árenginio charakteristikas, galimybes, mo- vo manoma, kad geriau per metus skirti susidomëjo, nes jiems kur kas labiau rû-
nitoringà, ekonomiðkumà ir t.t. Tuometi- po porà milijonø litø pesticidams saugoti pi, kaip „susisteminti esamus paþangiau-
niai ministerijos vadovai mokslininkø pa- ir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti. sius pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“
slaugø atsisakë, motyvuodami tuo, kad Dabartiniai Aplinkos ministerijos va- arba „parengti pavojingø atliekø tvarky-
negalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o pa- dovai sako, kad finansuoti moksliniø ty- mo techniná/technologiná þinynà“, negu
naðø árenginá jie nupirksià uþsienyje. Ta- rimø ir projektø nëra galimybës, taèiau konkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA.
èiau tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet tai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado

14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Kolupailai (1892–1964) ir prof. Juozui Burneikiui (1931–2005) atminti

netektys?
dëti Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiau- 15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø pro-
siojo lygio konferencijoje 1992 m., o 2002 blemiðkesnës yra uþtvankos, skirtos di-
m. – pagrásti analogiðkoje Johanesbur- delëms vandens saugykloms, kuriø plo-
go konferencijoje. Jose vandensaugos, tai siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadrati-
uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip ener- niø kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra).
1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo sta-
gijos gamyba, þemës ûkio gamybos in- Didþiuliø uþtvankø planavimui ir pro-
tomos ðiluminës, o vëliau – ir atominë
tensyvinimas ir kt. buvo aiðkiai ávardytos. jektavimui Pasaulio Banko remiama Pa-
Ignalinos elektrinë. MHE statyba ir net
Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vande- saulinë uþtvankø komisija (PUK) 2000 m.
esamø naudojimas tapo nerentabilus.
nø forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taip savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 stra-
Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990
pat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandens teginius prioritetus, o juose 26 nurodymus
m. jø veikë tik 12.
1970–1990 m. atliekant þemiø drëg- ûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai. (gudelines). Á PUK ataskaità gana palan-
mës reguliavimo ir kultûrinimo darbus Atlikta analizë rodo, kad absoliuèioje kiai paþvelgë aplinkosaugos bei kai ku-
(melioracija), buvo pastatyta daugiau daugumoje deklaracijø ir susitarimø nei rios kitos þinybos ir organizacijos. Taèiau
kaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þu- uþtvankø, nei HE statyba nëra draudþia- jà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmin-
vininkystei, erozijai valdyti, aplinkai pa- ma valstybiniu mastu. Prieðingai, dauge- giausios) hidroenergetikos specialistai
graþinti, rekreacijai ir þemëms drëkinti. liu atvejø skatinama. Ypatingas dëmesys (maþosios HE atstovai á tai visai nereaga-
1978–2004 m. buvo pastatyta Kruo- skiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþ- vo) bei kitø vandens ûkio ðakø profesio-
nio HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagre- tvankø statyba, tvenkiniai gali padëti grei- nalai. Atskleistas niekuo nepagrástas PUK
gatø galia – apie 800 MW (megavatø), tai pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpinti sudarymo principas, jos veiklos pobûdis.
t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE. vandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, ga- Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra ne-
Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvus minti pigià ir ðvarià elektros energijà. Jung- realûs, klaidinantys ir todël stabdys besi-
MHE atstatymas, naujø statyba. Dabar tiniø Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrë- vystanèiø ðaliø ekonomikos bei gyvenimo
veikia 75 MHE. þiamas bado ir skurdo likvidavimas, o van- kokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasau-
dens problemø sprendimas yra esminis lio Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozici-
Uþtvankø statybos teisiø bruoþai veiksnys, padedantis greièiausiai panai- jos. Dabar pateikiamos labiau subalan-
Pasaulis kinti ðias þmonijos blogybes. suotos rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarp-
Vandens ir aplinkos darniojo naudo- Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjø tautinës hidroenergijos asociacijos (THA)
jimo pagrindai buvo suformuluoti tarptau- uþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankø „Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvaru-
tinëje Dublino konferencijoje 1992 me- komisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosio- mo ávertinimo protokolas“ (2006).
tais. Darniosios plëtros pamatai buvo pa- mis laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip
Lietuva
Pagrindinis teisës dokumentas, reg-
lamentuojantis uþtvankø statybà – Lietu-
vos Respublikos (LR) Vandens ástatymas.
Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos ir
jø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikos
statiniai) statomi vandens telkiniuose van-
dens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai
nuo þalingo vandens poveikio saugoti,
1 pav. Saugomø upiø hidroenergetikai bei kitoms reikmëms.
tinklas: kairëje – prieð Draudþiama statyti uþtvankas saugomø
uþtvankø statybos drau- þuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse ar
dimà; deðinëje – paskelbus jø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas pas-
uþtvankø statybos draudimà
(situacija iki 2004 09 10)
kutiná sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti 

keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirk- toms (birioms) PA neutralizuoti. Plazmo- plazmos generatoriais. Tokiame árenginy-
ti PA naikinimo technologijas ir árenginius cheminio reaktoriaus vidinis pavirðius pa- je, kurio schema pavaizduota 2 pav., tin-
uþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos ne dengtas aliuminio ir cirkonio oksidø ið- kamai sureguliavus reaguojanèiø medþia-
vienà milijonà. Aiðku, kad daug naudin- kloja, kurios storis 23 mm, prie reakto- gø ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus eg-
giau kurti ir realizuoti savas technologi- riaus prijungtas 40 kW galios plazmos zoterminiø reakcijø ðilumà, galima pasiekti
jas ir panaudoti savo ðalies moksliná po- generatorius. didelá naðumà. Kadangi sistemoje naudo-
tencialà, negu ieðkoti technologijø uþsie- Srovinis plazmocheminis reaktorius tu- jamas plazmos generatorius ir tûrinis re-
nyje ir tam skirti didþiules lëðas. ri trûkumø (pvz., sunku gerai panaudoti aktorius, todël galima apdoroti ir iðgauti
Nepaisant sunkumø ir dëmesio sto- procesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevie- energijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5
kos, LEI Plazminiø technologijø sekto- nodas medþiagos ákaitinimo laipsnis pa- proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalais
riaus darbuotojø iniciatyva buvo sukur- gal reaktoriaus skersmená arba nevieno- ar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþ-
tas plazminis árenginys, kurá sudaro plaz- das medþiagos dislokacijos laikas reak- terðtas dumblas, maþai radioaktyvios me-
mos generatorius, srovinis reaktorius, au- toriaus centrinëje dalyje ir periferijoje), to- dþiagos ir kt.). Apraðytus eksperimentinius
ðinimo, þaliavos tiekimo, matavimo, kon- dël ateityje numatyta suprojektuoti ir pa- árenginius ateityje galima paversti pramo-
trolës bei valdymo sistemos (1 pav.). Tai gaminti naujà árenginá su plazmochemi- niniais ir sëkmingai naudoti Lietuvos PA
eksperimentinis árenginys skystoms ir kie- niu tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais apdorojimo ámonëse.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 15


 uþtvankas Nemuno upëje bei ekologiniu resø grupiø balsas, kurio nepaisyti ne- mazgai). Statyba buvo pradëta, taèiau
ir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse. galima. Taèiau, kaip rodo tarptautinë pa- 1989 m. Vengrija, spaudþiant „þaliøjø or-
Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø tirtis, pastaraisiais deðimtmeèiais visuo- ganizacijoms“, sustabdë darbus savo
upiø ar jø ruoþø sàraðà tvirtina Vyriausy- menës vardu daþnai manipuliuoja siau- upës ruoþe. Kaltinimai, tiesiog iðlauþti ið
bë“. Ðis ástatymo pakeitimas buvo inici- rø interesø grupelës, siekianèios asme- pirðto, buvo tokie: bus paþeistas gëlo
juotas jau baigiant planuojamos Alytaus niniø tikslø, ignoruojanèios bet kokià ûki- vandens tiekimas Budapeðtui, nukentës
HE ant Nemuno poveikio aplinkai verti- næ plëtrà. Jø credo nusakomas trumpi- jo senamiestis, finansinë statybos naðta
nimà, kuriam buvo suteiktas oficialus lei- niu BANANA (Build Absolutely Nothing nepakeliama Vengrijos ekonomikai, dël
dimas, o pakeitus ástatymà – anuliuotas. Anywere Near Anything – nestatyti abso- vandens nukreipimo sumaþës Dunojaus
Priimta 14 straipsnio pataisa visiðkai nu- liuèiai nieko niekur prie nieko). Ádomiau- vandeningumas ir kt. Nepaisant to, tuo
braukia Seimo anksèiau patvirtintas Na- sia, kad tokiø organizacijø bûstinës yra metu ðis konfliktas buvo taikiai uþbaig-
cionalinës Energetikos strategijos nuo- labiausiai iðsivysèiusiose ðalyse, o jø de- tas iki subyrant socialistiniam lageriui.
statas dël Nemuno ir Neries panaudoji- strukcinë veikla uþtvankø statybos atþvil- 1990 m. Vengrijoje ásigalëjus demokra-
mo hidroenergetikai, iðkreipia LR Saugo- giu pasireiðkia skurdþiausiose ir besivys- tijai ðis konfliktas ágijo naujà jëgà – ásijun-
mø teritorijø ástatymà, kuris draudþia uþ- tanèiose pasaulio ðalyse. gë politikai, kurie pareikalavo visiðkai nu-
tvankø ir kitø hidrotechnikos statiniø sta- traukti projektà, nugriauti esamus stati-
tybà tik draustiniuose, kartu nurodyda- Pasaulis nius ir renatûralizuoti teritorijà. Taèiau Slo-
mas galimas iðimtis. 1. Turtinga ir aukðta technine kultûra vakija tæsë darbus savo teritorijoje, o gin-
Aplinkos ministerijoje parengtas „eko- pasiþyminti Austrija ið savo upiø tenkina èui iðspræsti abi ðalys kreipësi á Hagos
loginiu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø daugiau kaip 65 proc. elektros energijos Tarptautiná Teisingumo Teismà. Jo verdik-
ar jø ruoþø sàraðas“, nepaisant argumen- poreikio. 1998 m. buvo pastatyta pasku- tas – gráþti prie pradinio susitarimo, susi-
tuotø Lietuvos mokslø akademijos, ener- tinë uþtvanka ið 11 aukðèiau Vienos mies- tarti gera valia arba kompensuoti vienas
getikos, verslo, visuomenës atstovø to esanèiø Freudenau HE, kuri pagerino kitam nuostolius – buvo paskelbtas 1997
prieðtaravimø, apëmë kone visas svar- laivybos sàlygas Dunojuje, suvaldë ero- metais. Taèiau Vengrija iki ðiol ignoruoja
biausias Lietuvos upes. Draudimo teisi- zijà (galia daugiau kaip 2 kartus didesnë ðá nuosprendá. Taigi ðiame konflikte pra-
nis pagrindas – ES vandensaugos, bu- uþ Kauno HE, o aukðtis perpus maþes- laimëjo abi ðalys, o laimëjo politikai. Ádo-
veiniø apsaugos direktyvos, konvencijos nis). Jos statyba nuo sumanymo truko mu tai, kad Slovakijos þalieji pasisakë uþ
ir rekomendacijos þuvø iðtekliams atkur- 18 metø, nes „þaliøjø“ organizacijos tam HE plëtrà, taèiau prieðinosi atominës
ti, saugomoms teritorijoms iðplësti atsi- prieðinosi. Sprendimà jà statyti lëmë ne elektrinës statybai.
þvelgiant á ES reikalavimus. ðios organizacijos ar politikai, bet Vienos 4. Visai neseniai Kinija paleido paèios
Visos didelës ir didesnës upës (Ne- miesto gyventojø referendumas, ið kuriø didþiausios pasaulyje – Trijø tarpekliø HE
munas, Neris, Merkys, Minija ir kt.) yra 71 proc. pritarë Dunojaus patvenkimui ant Jangdzës upës (galia 18 tûkst. MW,
uþdraustos iðtisai (1 pav.). Austrijos sostinëje. arba 6 kartus galingesnë uþ Ignalinos AE
Ðie draudimai nepagrásti jokiais ob- 2. Norvegija vadinama „hidroenerge- projektinæ galià) antros eilës hidroagre-
jektyviais moksliniais tyrimais ar prakti- tikos namais“, nes beveik 100 proc. ap- gatus. Jos statybà, kuri turëtø bûti uþbaig-
ne patirtimi, neatsiþvelgta nei á uþtvankø sirûpina HE gaunama elektros energija. ta 2009 m., buvo mëginama visaip sutruk-
dydá, nei á vietos sàlygas ar jø poveikio Taèiau HE plëtra nebuvo roþëmis klota – dyti, motyvuojant galima ekologine katast-
aplinkai ðvelninanèias priemones. Jie valstybë prievarta iðkeldindavo gyvento- rofa upës aplinkai ir þmonëms. Taèiau ða-
prieðtarauja tarptautinës uþtvankø, hid- jus ið tvenkiamø vietoviø, beveik nekreip- lies vyriausybë buvo tvirtai nusistaèiusi ir
roenergetikos plëtros teisës normoms, vi- davo dëmesio á interesø grupiø protes- savo tikslo neatsisakë. Didþiulis hidromaz-
siðkai ignoruojama teisë analizuoti kiek- tus. Vienas ið kontroversiðkø atvejø bu- gas – tai ne tik elektros gamyba, bet ir
vienà upës ar jos ruoþo panaudojimo ir vo Altos upës panaudojimas HE. Jis, tru- laivyba, þemiø drëkinimas, apsauga nuo
apsaugos atvejá atskirai, taikant poveikio kæs 1968–1987 m., ðaliai suteikë 0,5 proc. potvyniø. Iki tol apie 50 mln. þmoniø, gy-
aplinkai vertinimà, o tai reglamentuoja LR papildomos elektros energijos. Nepai- venanèiø palei upæ, nuolat kentëdavo nuo
Planuojamos ûkinës veiklos poveikio ap- sant to, kad Norvegijos parlamentas bu- potvyniø, jø þûdavo deðimtys ir ðimtai tûks-
linkai vertinimo ástatymas. vo suteikæs licencijà ðios upës tvenkimui tanèiø. Tad ið vandeniu uþliejamos terito-
Teisybës dëlei bûtina paminëti, kad (1978), vyko didþiuliai visuomenës pro- rijos (1084 km2) iðkeldintø apie 1,2 mln.
Latvijoje (2001) buvo uþdrausta tvenkti testai, kuriø prieðakyje buvo akademinë þmoniø pasiaukojo kitø gerovei. Taèiau vi-
daugelá maþø upiø. Upiø, draudþiamø bendruomenë. Ji gynë vietos gyventojø, suomenei emocijø proverþio niekas ne-
tvenkti, yra Prancûzijoje, Suomijoje. Ta- maþos tautelës – samø (lapiø), kuriø apie gali uþdrausti. 2006 m. Venecijos kino fes-
èiau tai pavienës upës ar jø ruoþai, o ne 400 turëjo bûti iðkelti ið uþtvindomos zo- tivalyje nepriklausomo kinø reþisieriaus
iðtisi upynai. nos, interesus ir aplinkosaugos interesus. juosta „Natiurmortas“, pasakojanti apie
Ið abiejø konfliktuojanèiø pusiø buvo pri- ðios grandiozinës uþtvankos statybos po-
Visuomenës poþiûris á tvenkiamas eita net iki brutaliø veiksmø. Konflikto prie- veiká paprastiems þmonëms, laimëjo
upes, hidroenergetikà þastis buvo dialogo tarp interesø grupiø aukðèiausià apdovanojimà.
Uþtvankos bûtinos þmogaus ûki- nebuvimas. Beje, uþbaigus ðá konfliktà lai- 5. 2002–2003 m. Islandija sprendë
niams tikslams tenkinti. Ið tø tikslø ener- mëjo abi pusës: samø tautelë ágijo dide- galvosûká – plëtoti aliuminio pramonæ ar
gijos gamyba yra viena pelningiausiø. les teises, vietos savivalda, vykstant HE saugoti unikalø kraðtovaizdá, iðpuoðtà
Taip pat labai svarbu apsisaugoti nuo statybai, ekonomiðkai sustiprëjo. Norve- geizeriais, vulkanais ir ledynais. Pramo-
vandens þalingo poveikio. Uþtvankos, gijoje dar tebestatomos HE. nei reikia daug elektros, kurià turëjo tiek-
kaip ir kiti infrastruktûros projektai, ypaè 3. 1977 m. Vengrija ir Slovakija (tuo ti naujai suprojektuota 500 MW HE. Po
didelës, niekada nebuvo lengvai stato- metu Èekoslovakija) susitarë bendrai pa- ilgø debatø, visuomenës bruzdesio, net
mos. Tai ne vien tik ilgam laikui, maþiau- naudoti Dunojaus ruoþà nuo Bratislavos þymiø asmenø bado streiko valdþia lei-
siai pusantro deðimtmeèio, ádëtos dide- iki Budapeðto hidroenergetikai ir laivybai do statyti aliuminio lydymo gamyklà ir HE.
lës lëðos, bet ir visuomenës bei kitø inte- (Gabèikovo–Nagymaroso ruoþo hidro- Svaresnis argumentas buvo – daug nau-

16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


jø darbo vietø. Islandams gamtosauga bëjusi pasistatyti Kegumo hidroelektri- planà Nemune buvo pastatyta tik viena
yra labai svarbi, taèiau jie mano, kad ûkio næ (1939) ant Dauguvos, veikianèià iki – Kauno HE ir laivybos uostas su aukðta
plëtra dël to neturëtø nukentëti. Ði ðalis ðiol. Vëliau, sovietø laikais, kaimynai lat- krantine Kauno mieste. Vëliau Maskvos
turëtø tapti pirmàja pasaulio valstybe, ne- viai jà iðplëtë ir pasistatë dar dvi, iðkop- projektuotojai pasiûlë vienà sustambin-
naudosianèia naftos produktø! dami á pirmaujanèias gretas pagal hid- tà vagos tipo Birðtono HE, apimanèià vi-
roenergetikos indëlá Europoje. sà Nemuno vidurupá iki Druskininkø. Nors
Lietuva Deja, tarpukariu šie projektai nebuvo energetiðkai ir áspûdinga – daugiau kaip
Kaip jau minëta, pirmoji hidroelektri- ágyvendinti dël ásigalëjusio elektros ga- 6 kartus galingesnë nei Kauno HE (650
në elektrai gaminti („vandens dinama“) mybos monopolio. Apie tai liudija straips- MW galios), taèiau visiðkai nepriimtina
Lietuvoje buvo pastatyta 1901 m. Virvy- nis, skelbtas „Naujojoje Romuvoje“ 1940 dël to, kad bûtø uþlieta daug þemiø,
tës upëje ties Sukonèiais. Deja, ði maþos metais. „Apie Lietuvos elektrifikacijos sa- maþdaug 2,5 karto daugiau nei Kauno
galios elektros jëgainë iki ðiø dienø neiðli- botaþà“ … Keliolika metø Vyriausybë bu- HE ir du treèdaliai Punios ðilo. Ðis va-
ko. Nuo to laiko iki dabar maþøjø HE sta- vo átikinëjama, kad elektra reikalinga þmo- riantas pagrástai turëjo daug prieðininkø,
tyba iðgyveno didelius pakilimus ir nuo- gui…, kad mes su Albanija esame dau- tarp jø inteligentijos ir hidrotechnikø, ir
puolius, kuriuos lëmë ðalies ekonominë giausiai atsilikæ elektros atþvilgiu Europo- nebuvo priimtas. Taèiau tokios gigantið-
ir politinë situacija. Visuomenë toleravo jø je… ….Kauno miesto apðvietimas buvo kos HE projektas, neatsiþvelgiant á aplin-
statybà, ypatingø konfliktø nebuvo. Taèiau atiduotas belgø koncesininkams… Jie ir kà, diskreditavo visà Nemuno hidroener-
pastaraisiais metais gamtos sergëtojø va- jø pakalikai ëmë stabdyti Turniðkiø HE (ant getikà. Jai buvo pasiûlyta alternatyva –
dovybë, kurios misijos vienas tikslø – puo- Neries) statybà…, kad garantuotø da- Kruonio HAE. Taèiau tuo laikotarpiu ir vë-
selëti atsinaujinanèiàjà energijà – pradë- bartiná ir bûsimà pelnà Kaune… Geros va- liau Latvijoje tokiems gigantiðkiems HE
jo neigiamai þiûrëti á jø plëtrà. lios þmonëms buvo sunku kovoti su bel- projektams Dauguvoje buvo tyliai pritar-
Nemuno hidroenergijos panaudoji- gø kapitalu… Prof. S.Kolupaila gavo sa- ta (Rygos ir Plevenës HE , árengta galia 4
mo problema iðkilo jau praëjusio ðimt- vaitæ areðto…, inþ. J.Smilgevièiui uþ ir 8 kartus didesnë uþ Kauno HE).
meèio pradþioje, siekiant iðsiaiðkinti HE „ðmeiþtà“ buvo iðkelta byla… áspëtas, kad Visiðkai kito likimo sulaukë Kruonio
statybos galimybes Birðtono kilpos rajo- neruoðtø HE projektø…. HAE statyba 1989–1990 metais. „Þalieji
ne. Ðiø tyrimø pradininkai buvo Rusijos 1951 m. Maskvos „Hidroenergopro- berniukai“ malë á ðipulius energetikus ir
tyrëjai (1909), vadovaujami prof. J.Mer- jektas“ sudarë Nemuno upës komplek- hidroinþinierius, o jiems pritarë kai kurie
èingo (kilusio ið Lietuvos). Toliau ðiuos sinio panaudojimo schemà, pagal kurià solidûs mokslininkai – televizoriø ekra-
tyrimus tæsë prof. S.Kolupaila, inþ. J.Smil- ðalies teritorijoje buvo numatytos 5 dide- nuose rankomis lauþydami statybvietës
gevièius ir kt. To meto elektros, hidrotech- lës HE (Druskininkø, Alytaus, Birðtono, nuobirø betonà, prognozuodami nerea-
nikos inþinieriai puoselëjo didþiules viltis Kauno ir Jurbarko (Sovietsko). Planuota lius Kauno mariø vandens bangø aukð-
pakinkyti Nemunà, Nerá elektros gamy- ne tik generuoti elektros energijà, bet ir èius, uþterðto dumblo pakëlimà ir ... siû-
bai, pagerinti laivybos sàlygas. Geriau- sukurti giliavandená laivybos kelià, sujun- lydami vietoj HAE ákurdinti anèiø veisly-
sias pavyzdys jiems buvo Latvija, suge- giant Baltijos ir Juodàjà jûras. Pagal ðá nà. Net ir dabartinis aukðèiausias ðalies
pareigûnas, buvæs JAV aplinkosaugos
Lietuvos HE projektø iniciatoriai, opozicija ir pasekmës departamento vadovas, kuris matë ðilto
Objektas, projekto Opozicija Pasekmës ir ðalto toje supervalstybëje, taip pat pa-
iniciatoriai, metai lûþo – prisidëjo prie ðios antihidrotech-
Nemunas („Birðtono kilpa“) ir Elektros energijos gamy- Nieko nepastatyta. niðkos isterijos. Tik viena galima patei-
Neris (Turniðkës), prof. S.Ko- bos monopolis Kaune (bel- sinti – vyko „dainuojanti revoliucija“.
lupaila, J.Smilgevièius ir kt., gø koncesininkai ir jø vieti- „Þaliøjø“ organizacija „Koalicija uþ
1922–1940. ninkai). ðvarià Baltijà“ (CCB), ásikûrusi Ðvedijoje
Nemunas (Birðtono HE, ku- Lietuvos inteligentija ir dide- Atsisakyta. Pasiûlyta al- ir veikianti Baltijos baseino regione, pa-
rios tvenkinys uþlieja Punios lë dalis energetikos bei ternatyva: Kruonio HAE. skelbë ðio regiono ðaliø „raudonuosius
ðilà), Maskvos „Hidroener- hidroinþinieriø. taðkus“, kelianèius potencialià grësmæ
goprojektas“ (1962–1967). gamtinei aplinkai. Lietuvoje tarp jø atsi-
dûrë maþosios HE ir Bûtingës naftos ter-
Kruonio HAE, SSRS Vakarø „Þalieji“, dalis visuomenës, Sutrukdyta statyba (iki
minalas (visiðkai nesulyginami dalykai).
energetikos sistema ir „Lie- uþsienio tautieèiø, moksli- šiol nebaigta), dideli
tuvos energija“, 1988–1991. ninkø (iðskyrus energetikos nuostoliai. Kitoms ðalims nurodyti: Baltijos pajûrio
ir hidroinþinierius). uþstatymø paþeidimai (Latvija); radioak-
tyviøjø atliekø saugykla ir uosto akvato-
Maþosios hidroelektrinës. Tarptautinë (Koalicija uþ Maþieji hidroenergijos ið- rijos gilinimas (Estija); upiø tarða nuote-
Ûkio ministerija (atsakinga uþ ðvarià Baltijà), vietos „þaliø- tekliai sumaþinti apie 2,5
komis ir naftos gavyba (Kaliningradas);
atsinaujinanèiosios energijos jø“ organizacija, Aplinkos karto ir lyginamàja verte
naudojimà), privatûs investuo- ministerija, Seimas, Vyriau- yra vieni maþiausiø ES ða-
oro uosto statyba ir Baltijos silkiø gau-
tojai (2001–2004). sybë. lyse, kai vertinami aplin- dymas (Ðvedija); naujo automobiliø til-
kosauginiai suvarþymai*. to statyba (Vokietija). Vadinasi, Lietuvos
maþosios HE, pasiþyminèios vienu ma-
Didelës hidroelektrinës – Ne- 2001–2005 m. kadencijos Didþiøjø hidroenergijos þiausiø potencialø Baltijos jûros regio-
munas ir Neris. Ûkio ministe- Seimas, Aplinkos ministe- iðtekliø visai neliko. Ða-
ne (iðskyrus Estijà), yra labiausiai „pra-
rija (atsakinga uþ atsinauji- rija (teisës aktai, besàlygið- lis netenka maþiausiai 10
sikaltusios“ gamtosaugai. Paradoksalu,
nanèiosios energijos naudo- kai draudþiantys dideliø proc. „þaliosios elek-
jimà), privatûs investuotojai upiø tvenkimà), naftos, du- tros“, kurià pakeièia im- taèiau toje paèioje Ðvedijoje, kuri turi
(2001–2004). jø, angliø ir kito iðkastinio portuojamà iðkastiná ku- daugiau kaip 1600 maþøjø HE, sutei-
kuro importuotojai. rà naudojanèios ðilumi- kiami „þalieji sertifikatai“.
nës elektrinës*. Kalbësime atvirai. Dabartinë gamtos
* Kartu yra neigiamas poveikis laivybai, vandens rekreacijai, paveldo atstatymui ir kt. sergëtojø vadovybë yra asmeniðkai nu- 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 17
 siteikusi prieð naujø uþtvankø statybà, hid- Praeito ðimtmeèio 8–9-àjá deðimtme- svyravimai, paþemëjæs upës dugnas, prie
roenergetikos plëtrà, menkina jos indëlá. èiais veikë Ðeðupës upës apvandenini- kurio labai daug prisidëjo Nemuno þvyro
Bandoma átikinti, kad uþtvankos masiðkai mo sistema. Ið patvenkto Dusios eþero kasëjai, besikaupiantis dumblas mariø
griaunamos Prancûzijoje, Ðvedijoje, Da- tranzitu per Simno, Þuvinto eþerus, Do- pradþioje. Ðie procesai yra valdomi ir jø
nijoje, JAV, tad jø nereikëtø statyti ir mûsø vinës upæ á Ðeðupæ patekdavo papildo- galima iðvengti arba sumaþinti juos iki mi-
ðalyje. Jø nuomone, „… pastarojoje ðaly- mi vandens kiekiai. Tuo metu Marijam- nimumo. Didesnë problema – sausmeèiu
je daugiausia jø pastatyta ir daugiausia nu- polës cukraus fabrikas iðleisdavo daug pablogëjanti vandens saugyklos vandens
griaunama – 465, numatyta dar keli tûks- terðalø á Ðeðupæ ir pagal to meto sam- kokybë ir sulaikomi terðalai, atkeliavæ ið
tanèiai …“. Taèiau, kaip rodo faktai, pra- pratà juos reikëdavo praskiesti. Buvo ge- aukðtupio. Taèiau Kauno HE iðgelbëjo
Kurðiø marias nuo praþûties. Kita vertus,
2 pav. Padvariø uþtvanka (Akmenos upë, Kretinga), prie kurios ne tvenkinio kaltë, kad terðalai jame kau-
ásikûræs populiarus rekreacinis centras piasi. Tai civilizacijos rykðtë – vasaros me-
tu bloga vandens kokybë Baltijos jûroje,
Kurðiø mariose. Ironiðka, taèiau jose nëra
në vieno tvenkinio. Kaip sako liaudies pa-
tarlë, „nëra to blogo, kas neiðeitø á gera“.
Yra ásteigtas Kauno mariø regioninis par-
kas, saugomos vertingos paukðèiø ir þu-
vø rûðys, atsiveria nuostabus kraðtovaiz-
dis. Kauno mariø pakranèiø zona tapo
mëgstama kaunieèiø poilsio vieta. Èia
maudomasi, buriuojama, þvejojama. Dirb-
tinio vandens telkinio apylinkiø þemës kai-
na didþiulë, þmoniø noras artëti prie van-
dens – didþiulis, taèiau statybas riboja
grieþti draustinio reikalavimai.
Dirbtiniø vandens telkiniø paskelbimas
saugomomis teritorijomis nëra naujiena
ir kitose pasaulio ðalyse: Ðkotijoje – Acha-
nalto, Japonijoje – Miygase didelës van-
dens saugyklos paskelbtos draustiniais
(specialaus mokslinio dëmesio vietovës),
o Pietø Afrikos Respublikos Palmiet HAE
– UNESCO biosferiniu draustiniu.
Dabartinis trijø deðimtmeèiø laikotar-
pis siejamas su þiemø atðilimu, todël pa-
ëjusá ðimtmetá JAV jø nugriauta maþiau nei rinama Nevëþio upës, prie kurios ásikû- vasario potvyniø grësmë sumaþëjo. Mû-
1 procentas. Be to, buvo griaunamos ma- ræ du dideli pramoniniai miestai – Pane- sø karta pamirðo potvynio vandenimis
þos, apleistos, netinkanèios elektros ener- vëþys ir Këdainiai, ekologinë bûklë. uþlietà Kaunà, kurá dabar patikimai ap-
gijai gaminti. Kita vertus, uþtvankos yra Ðiam tikslui 7-àjá deðimtmetá ant Ðven- saugo Kauno HE (nuo ledø sangrûdø,
civilinës inþinerijos statiniai, kuriø naudo- tosios ties Kavarsku pastatyta uþtvan- pakelianèiø vandens lygá). Prie Nemuno,
jimo laikas nëra begalinis (apie 100 me- ka, ties kuria susitvenkæs vanduo siur- Neries, Akmenos-Danës, Minijos ir kitø
tø). Visi puikiausiai þino apie senø pasta- bline buvo pumpuojamas á Nevëþá. Ðiuo ðalies upiø iðsidësèiusios miestø ir gy-
tø griovimà didþiuosiuose miestuose. metu ðios sistemos nefunkcionuoja. venvieèiø dalys yra potencialiai uþlieja-
Vieðai pareiðkiama – tvenkiniai darko 2006 m. sausas vidurvasaris labai ið- mose teritorijose. Uþtvankos ir jø tvenki-
kraðtovaizdá, juose kaupiasi sunkieji me- sekino didelæ ðalies upiø dalá, vandens niai kartu su kitais hidrotechnikos stati-
talai, uþtvankos kenkia vandens turizmui, lygis buvo vienas þemiausiø, sàlygos niais yra pagrindinës potvyniø valdymo
jie uþneðami dumblu, kai prarandamos vandens gyvûnijai tapo nepakeliamos. inþinerinës priemonës.
jø galimybës reguliuoti potvynius arba Jas gelbstint nuo visiðko iðdþiûvimo kai
naudoti hidroenergetikoje. Visi šie klai- kuriose vietose buvo nuleidþiamas tven- Laivyba ir uþtvankos
dingi teiginiai buvo pakartoti buvusio Sei- kiniuose sukauptas vanduo. Deja, jo taip Nemunas yra pagrindinë ðalies vi-
mo (2004) dokumente, „pagrindþiant“ pat neuþteko. Kad ateityje taip neatsitik- daus vandens transporto arterija, o ruo-
Vandens ástatymo 14 straipsnio pakeiti- tø, bûtina iðtirti naujø vandens rezervø su- þas Kaunas–Klaipëda – tarptautinis van-
mà dël draudimo Nemune ir daugelyje darymo galimybes, kurie apimtø upes ir dens kelias (E-IV klasës). Neries upë lai-
ðalies upiø, vertingø energetiniu atþvilgiu, eþerus sujungiant juos á vientisà vandens koma perspektyviniu vandens keliu.
statyti uþtvankas. iðtekliø valdymo sistemà. Ðiuo metu ðalies krovininæ ir keleivi-
Lentelëje pateikiama ðalies hidroener- Tendencingø ir vienpusiðkø vertinimø næ (pramoginæ) laivybà upëmis (Nemu-
getikos plëtros iniciatoriai, opozicija ir ið ið oponentø tenka iðgirsti ir apie Kauno nu) yra iðtikusi krizë lyginant su soviet-
jos kylanèios pasekmës. HE. Esà ji uþterðusi ir praþudþiusi Nemu- meèiu. Sausumos transportas (automo-
nà, uþliejusi þemes, sunaikinusi þuvinin- biliai ir geleþinkelis) visiðkai nurungë lai-
Aplinkosauginës ir rekreacinës kystæ, kraðtovaizdá ir pan. Dalis tiesos dël vybà upëmis (vargu ar sudaro kelis pro-
paskirties tvenkiniai þemiø uþliejimo, trukdymo þuvininkystei, centus buvusios kroviniø ir keleiviø ga-
Tvenkiniø vanduo naudojamas upiø pertveriant upæ be þuvø tako ir navigaci- benimo apimties). Panaðus likimas iðti-
vandeningumui padidinti sausros metu. jos ðliuzo, èia yra. Yra ir kitø problemø. Tai ko ir kitas buvusias Rytø bloko komunis-
Tai gerai þinomas bûdas ir mûsø ðalyje. þemiau HE suintensyvëjæ vandens lygio tines ðalis. Nepaisant ðito, atsiþvelgiant á

18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Europos komisijos reikalavimus numaty- lygas Nemuno laivybos keliui pratæsti ðia ne. Nagrinëtas seklusis (maþiau kaip 1,5
ta plëtoti vidaus vandens laivybà, moder- upe iki Jonavos derinant su elektros ga- m), vidutinio gylio (2 m) ir gilusis (3 m)
nizuoti Nemuno vandens kelià, atnaujin- myba. Numatant patvankø vietas, jø tech- vandens kelias. Pastarasis scenarijus –
ti uostus (pvz., Kaune), árengti prieplau- ninius parametrus, atsiþvelgta á prieðtarau- tolesnës perspektyvos, nes jam ágyven-
kas ir pradëti naudoti laivybos kelià Ne- janèiø sektoriø reikalavimus (þuvø apsau- dinti Nemune bûtini patvankos statiniai.
rimi nuo Kauno iki Jonavos, ásteigiant gos ir iðtekliø atkûrimo, þuvø verslo, van- Esant giliajam vandens keliui, Nemune
uostà pastarajame mieste. dens kokybës, rekreacijos, kraðtovaizdþio galëtø plaukioti upinio-jûrinio tipo laivai,
Vienas pagrindiniø laivakelio techni- estetiðkumo ir kt.). Patvankø poveikiai në- laivybos rinka taptø atvira Vakarø ðalims.
niø parametrø yra jo gylis, kuris Nemune ra lemiantys minëtøjø sektoriø bûklei ir jø Ðio projekto komerciniam patrauklumui
(iðskyrus Kauno marias) ir Neryje nëra
pakankamas nei krovininei, nei keleivi-
nei laivybai. Tie vandens keliai navigaci-
jos metu yra per seklûs. Reikiami laiva-
kelio vandens gyliai išlaikomi ávairiais bû-
dais: upës dugno gilinimu, bûniø (pusuþ-
tvankiø) ir patvankos statiniø (uþtvankø)
statyba. Pirmasis bûdas – dugno kasi-
mas nëra priimtinas nei ekonominiu, nei
ekologiniu atþvilgiu. Bûniø statyba nëra
pigi, jø prieþiûra taip pat reikalauja nema-
þø investicijø. Patvankos – lengvai suda-
ro bûtinus laivybai vandens gylius. Taèiau
jø statyba brangi, reikalingi laivybos ðliu-
zai, paveikiantys upës aplinkà ir vandens
ekosistemas. Kita vertus, jø statyba tik vie-
nam tikslui – laivybos sàlygoms pagerinti
– sunkiai pasiteisina ekonomiðkai. Dau-
gelio ðaliø patirtis rodo, kad HE kaskadø
statyba labiausiai praverèia vandens
transportui. Ðis tandemas daþniausiai bû-
na naudingiausias. Maþiems laiveliams
plaukioti uþtvankø statyti nereikia, taèiau
krovininei laivybai – jos bûtinos.

Tikslas – kompleksinis upës vandens


iðtekliø naudojimas
Natûralus upës vandens reþimas daþ- 3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijos padidinti uþtvankos turëtø tarnauti ener-
nai nesutampa su vandens naudotojø ar upës ichtiologinis draustinis). Kas ir getinëms reikmëms.
vartotojø reikalaujamu vandens kiekiu. kada juos sutvarkys? Kauno miesto 2005–2015 m. strate-
Ðtai ðiltuoju metø laiku – vasarà arba itin giniame plane ketinama atgaivinti laivy-
ðaltà þiemà trûksta vandens. Todël bûti- plëtrai. Kiekvieno sektoriaus teikiamas pel- bà Nemunu, pastatyti kroviniø uostà Pet-
na sukaupti vandens atsargà (vandens nas ar jo svarba iðreikðta ekonomine ver- raðiûnuose, pagerinti upës estetiná vaiz-
saugyklose, tvenkiniuose), kai yra nuo- te. Tai leidþia palyginti jø ekonominæ, so- dà, sutvarkyti jos neiðvaizdþius krantus
tëkio perteklius. Didþiausias ekonomi- cialinæ-kultûrinæ naudà dabar ir ateityje. árengiant krantines, prieplaukas ir taip pri-
nis, socialinis ir aplinkosauginis efektas Nedidelio upës ruoþo (Kaunas–Jonava) traukti investicijas turizmui bei rekreaci-
pasiekiamas tada, kai upës vandens ið- panaudojimas laivybai ir hidroenergetikai jai. Ðiam tikslui pasiekti bûtina pakelti van-
tekliai naudojami ne vienam, o keliø van- papildomai duotø 40–45 mln. Lt pelno dens lygá, kuris laiduotø laivybai reikia-
dens ûkio sektoriø poreikiams tenkinti per metus. Bûtø teigiamas poveikis aplin- mus gylius, paslëptø eroduojanèius
kartu su aplinkiniais verslais (pvz., laivy- kos apsaugai (atmosferos, transporto tar- krantus, sumaþintø vandens lygio svy-
bai, þuvininkystei, vandentiekai, þemiø ðai maþinti) ir socialinei kultûrinei aplinkai. ravimus dël Kauno HE reþimo. Numatyti
drëkinimui, apsaugai nuo potvyniø, upës Dalis Jonavos miesto (apie 1,8 km2) yra du þemo aukðèio patvankos statiniai Ne-
ir jos aplinkos gerinimui, hidroenergeti- didelës rizikos, uþliejamoje pavasario po- mune (þemiau Neries ir Nemuno santa-
kai, rekreacijai ir kt.). tvyniø vandenimis, teritorijoje. Todël Ne- kos bei Petraðiûnø) su laivybos ðliuzu,
Didþiosios upës (Nemunas ir Neris). ries uþtvanka aukðèiau ðio miesto kartu þuvitakiu ir kompaktiðka hidroelektrine.
Beveik visos ankstesnës Neries vandens su kitais hidrotechnikos statiniais ðià rizi- Tik esant pastarajai ðis sumanymas tam-
iðtekliø naudojimo studijos buvo skirtos kà galëtø sumaþinti. pa ekonomiðkai patrauklus. Valstybë ne-
energetinëms reikmëms tenkinti. Viena Prieðingai nei Neries, dauguma anks- turëtø investuoti á patvankos statinius, o
ið pastarøjø studijø (2004) gvildeno ðios tesniø Nemuno tyrimø buvo skirti kom- privatus kapitalas, kurá tikrai sudomintø
upës kompleksinio panaudojimo galimy- pleksiniam vandens iðtekliø naudojimui, energijos gamyba, bûtø ilgalaikë konce-
bes susisiekimui, elektros gamybai, van- apimant energetikà ir krovininæ laivybà. sija. Be minëtøjø patvankos statiniø, ðis
dentiekai, apsaugai nuo potvyniø, rekre- Juose paprastai figûruodavo uþtvankos. projektas techniðkai neágyvendinamas.
acijai. Šiuo metu, prieðingai nei Nemu- Viena ið pastarøjø studijø (2006) nagri- Visø ðiø projektø realizuoti nëra áma-
nas, Neris beveik nenaudojama nei ûkio, nëjo Nemuno vandens kelio Kaunas– noma dël galiojanèiø uþtvankø statybos
nei rekreacinëms reikmëms. Siûlomi pa- Klaipëda ruoþo gyliø padidinimo galimy- draudimø.
tvankos statiniai sudarytø palankias sà- bes ir kroviniø uosto parinkimo vietà Kau- Bus daugiau

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 19


Ðiais metais suëjo 135 metai nuo pirmojo Lietuvos
elektros inþinieriaus ir pedagogo Jeronimo Ðlioge-
rio gimimo, o ðiø metø balandþio mënesá artimieji
jau paminëjo ir 70-àsias jo mirties metines. Minint
ðias datas, Lietuvos elektrikø visuomenei prime- Pirmasis Lietuvos
name elektros inþinerijos Lietuvoje pradininkà. universiteto
Elektrotechnikos

Jeronimas
Prof. Jurgis ÐLIOGERIS
katedros vedëjas –
Vytauto Didþiojo universitete tarp pir-
møjø katedrø nuo 1922 m. rugsëjo buvo prof.

Ðliogeris
ir Elektrotechnikos katedra. Jai vadovauti
nuo pat pradþiø pakviestas inþ. Jeronimas
Ðliogeris, po Pirmojo pasaulinio karo ir Nuotraukoje –
Rusijos revoliucijos gráþæs ið Sankt Peter- Jeronimas Ðliogeris (kairëje) ir
burgo á Lietuvà. Jis, kaip jam skirtame ne- prof. M.Ðatelenas
krologe raðë prof. P.Jodelë, buvo to meto
„vienas ið geriausiø Lietuvos elektrotech-
nikos specialistø ir teoretikø“. Kadangi, be
darbo universitete, jis dar aktyviai reiðkë-
si tautininkø sàjungoje ir buvo vienas ið
Kauno miesto elektros apðvietimo akcinës
bendrovës direktoriø, tai iki 1990 m. apie
prof. J.Ðliogerá buvo maþai raðoma ir jo
vardas minëtas tik nedidelëje KPI Elektro-
technikos fakulteto darbuotojø grupëje.
Senieji fakulteto dëstytojai, jo mokiniai,
profesorius L.Kaulakis, docentas J.Zda-
nys, 1983 m. minint Elektrotechnikos ka-
tedros ðeðiasdeðimtmetá, prisiminë pirmàjá
savo katedros vedëjà.
Prof. Leonas Kaulakis tada raðë:
„…Tai buvo tikrai doras, sàþiningas ir
draugiðkas þmogus. Daug nervø J.Ðlio-
geriui sugadino prasidëjæ visuomenës
ginèai su Belgø bendrove – jis jautësi tar-
tum ant dviejø këdþiø. Ðliogeris buvo tem-
peramentingas þmogus ir kartais nesu-
sivaldydavo, todël turëjo nesusipratimø
ir tinkluose. Paskaitas skaitydavo kiek
karðèiuodamasis ir truputá tarmiðkai“.
KTU prof. Stanislovas Masiokas, jau
8-àjá deðimtmetá pradëjæs tyrinëti Lietu-
vos elektrotechnikos mokyklos istorinæ
raidà, paþymi prof. Jeronimo Ðliogerio
vietà tarp Lietuvos elektrotechnikø, kaip
pirmøjø originaliø elektrotechnikos kny-
gø autoriø ir pirmøjø Lietuvos universite-
te mokslus baigusiø elektrikø mokytojà.
Jeronimas Ðliogeris gimë 1871 m.
gruodþio 15 d. Bruþiø kaime, Panevëþio
apskrityje, kur jo tëvas Antanas Ðliogeris
nuomojo ûká. Po keliø metø tëvas pirko
Nemaniûnø kaime didesná ûká. Ið èia Je-
ronimas kartu su broliu Pranciðkum ið-
vyko mokytis á Panevëþio realinæ ðeðiø
klasiø mokyklà.
Panevëþyje mokslai sekësi, tad dar baigti realinës mokyklos 5-àjà ir 6-àjà kla- domas kareivis. Tarnavo Kaune, Ðan-
mokë turtingesniø bajorø vaikus. Vasarà ses. Baigæs ðeðias klases Jeronimas ið- èiuose, 28-oje artilerijos brigadoje. Tar-
Jeronimas padëdavo tëvui dirbti þemæ. vyko á Velikije Luki baigti septintosios kla- naudamas mokë karininkø vaikus ir uþ
Baigus keturias klases, tëvai norëjo, kad sës, t.y. visos realinës mokyklos, kurià bai- tai gavæs rekomendacijas dar kurá laikà
Jeronimas ir Pranciðkus eitø á kunigø se- gæs ágijo teisæ stoti á aukðtàjà mokyklà. Pskove tarnavo paðto telegrafistu.
minarijà. Pranciðkus taip ir padarë, o Je- Baigæs realinæ mokyklà, atliko viene- 1895 m. ástojo á Sankt Peterburgo elek-
ronimas iðsipraðë, kad tëvai dar padëtø riø metø karinæ tarnybà kaip laisvai sam- trotechnikos institutà. Studijuojant reikë-

20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus sunkiai Sankt Peterburgo Belgø bendrovës kyklø tremtiniams steigimu ir kt.
vertësi pamokomis. 1898 m., bûdamas elektros stotis buvo vienfazë. 1913–1914 Apie ryðius su Lietuva, apie Lietuvos
treèio kurso studentas, atliko praktikà Lie- m. buvo sudarytas projektas jà ir tinklà kaimo traukà, kurià jautë gyvendamas
pojos–Rovno geleþinkelio telegrafe, kur perdirbti á trifazæ sistemà. Projekte buvo Sankt Peterburge, raðo jo sûnus pulki-
buvo remontuojamos Liepojos–Maþeikiø numatyta á tolimesnius miesto rajonus ninkas Vaclovas Ðliogeris savo knygoje
ir Kalkûnø–Radviliðkio telegrafo linijos. Va- tiekti elektros energijà kabeline 20 kV „Antanas Smetona, þmogus ir valstybi-
sarai baigiantis buvo atðauktas á telegra- átampos linija. Buvo suprojektuotos dvi ninkas“: „… Kad ir gyvendamas svetur,
fo tarnybos valdybà Minske projektuoti transformatorinës pastotës, kiekviena po brendau lietuviðkoje dvasioje. Mûsø ðei-
Liepojos prekiø stoties keliø apðvietimo. 6000 kVA, – viena aukðtinanti 3,8/20 kV, ma beveik kas vasarà atvykdavo porai
Bûdamas treèio kurso studentas kita þeminanti vël iki 3,8 kV. mënesiø á Lietuvà ir apsistodavo Rozali-
J.Ðliogeris pradëjo dirbti Belgø bendro- Projektuojant šiuos darbus Jeroni- mo miestelyje, kur tëvas vasarojimui bu-
vëje „Sankt Peterburgo elektrinis apðvie- mas Šliogeris kartu su kitos Sankt Peter- vo pirkæs namus. Besilankydamas pas
timas“ techniku, vadovavo kabelinio tin- burgo elektros stoties (Helios), kuri savo tëvo brolius ûkininkus, gyvenusius neto-
klo tiesimui. Ðá darbà jam pasiûlë prof. vienfazæ stotá irgi norëjo perdirbti á trifazæ liese kaime, turëjau progos arèiau paþinti
M.Ðatelenas. Jis per paskaità studentams sistemà, vyriausiuoju inþinierium buvo kaimo gyvenimà ir su visais lietuviðkai kal-
pareiðkë, kad Belgø bendrovei „Sankt Pe- komandiruotas á uþsiená susipaþinti su bëtis. Tëvas rûpinosi mano iðsilavinimu,
terburgo elektrinis apðvietimas“, statanèiai panaðiais darbais. Tuomet jie aplankë leido á mokslus, o namuose samdë mo-
elektros stotá, reikalingi penki studentai, elektros stotis Berlyne, Niurnberge, Ciû- kytojas, kurios iðmokë mane prancûzø ir
mokà prancûziðkai, priþiûrëti statybos. Pa- riche, Badene, Kelne ir Amsterdame. vokieèiø kalbø. Svarbiausia, tëvas iðaugi-
sak profesoriaus, tai bûsianti gera prakti- 1914 m. pavasará stoties ir tinklo mo- no mane lietuviu. Su tëvu kalbëjausi visa-
ka, be to, gausià neblogà algà, apie 50 dernizavimo projektai buvo skubiai baigti da lietuviðkai, namuose tarnaites taip pat
rubliø per mënesá. J.Ðliogeriui, kuris dar ir prasidëjo statyba, kurià nutraukë ka- laikë lietuves. Tad Petrapilyje gyvendamas
bandë atsisakyti, nes nemokëjo prancû- ras. Keli kilometrai pakloto kabelio taip ir gerai kalbëjau lietuviðkai, skaièiau lietuvið-
ziðkai, prof. M.Ðatelenas ramiai pasakë: liko gulëti þemëje. kas knygas, taip pat ir raðiau lietuviðkai,
„íè÷åãî, ðàáî÷èå íàøè ðóññêèå – Nuo 1904 m. iki pat išvykimo iš Sankt kad ir su klaidomis. Tëvas ákvëpë man të-
ñãîâîðèòåñü“. Peterburgo Jeronimas Šliogeris buvo tik- vynës meilæ ir pasididþiavimà didinga Lie-
1899 m. pradþioje, vis dar bûdamas rasis Imperatoriškosios rusø technikos tuvos praeitimi. Tëvo bute vykdavo viso-
studentu, kelis mënesius dirbo kitos draugijos elektrotechnikos skyriaus narys. kiø lietuviø organizacijø susirinkimai, taigi
Sankt Peterburgo bendrovës – „Helios“ Ðis skyrius rengdavo elektros árengi- nuo pat maþens bent ið ðono teko stebëti
– statybos biure, projektuojant centrinæ mø ir eksploatavimo taisykles, elektros lietuviðkos veiklos pasireiðkimus ir, jau
Sankt Peterburgo elektros stotá. Taèiau medþiagø ir árengimø normas. Jas tvir- esant gimnazistu, susipaþinti su dauge-
1899 m. geguþæ vël gráþo dirbti á Belgø tindavo visos Rusijos elektrotechnikø su- liu studentø, kurie nepriklausomos Lietu-
akcinës bendrovës kabeliø tinklo skyriø. vaþiavimas. Taisyklës ir normos buvo vos laikais uþëmë atsakingas vietas… Kas
Tø paèiø metø rudená paskirtas kabeliø spausdinamos suvaþiavimø darbuose ir nulëmë, kad A.Smetona pasirinko mane
tinklo skyriaus vedëjo padëjëju, o kitø me- þurnale „Elektrièestvo“. savo adjutantu, tikrai neþinau. Spëju, kad
tø liepà – kabeliø tinklo vedëju. Jeronimui Ðliogeriui, kaip tikrajam èia galëjo turëti reikðmës p. Smetonø se-
1900 m. Jeronimas Ðliogeris baigë draugijos nariui, 1908–1910 m. buvo pa- na paþintis su mano tëvais…”
Sankt Peterburgo Imperatoriðkàjá elektro- vesta sudaryti visos Rusijos elektros sto- 1920 m. J.Ðliogeris gráþo á Lietuvà ir
technikos institutà ir toliau tarnavo Bel- èiø statistikà. Rezultatai paskelbti þurna- èia ëjo Lietuvos geleþinkeliø elektros sky-
gø bendrovëje iki pat 1917 metø vasa- le „Elektrièestvo“ ir „Zapiski I.R.T.O.“. Jam riaus virðininko pareigas, o nuo 1923 m.
ros, kol Sankt Peterburgo miesto valdy- taip pat tekdavo daþnai dalyvauti drau- Kauno miesto elektros apðvietimo akci-
ba Belgø bendrovës elektros stotá perë- gijos posëdþiuose; pareikðtos ávairiais nëje bendrovëje buvo tinklo virðininkas
më savo þinion. klausimais nuomonës buvo publikuoja- – direktorius. Èia dirbo iki pat mirties.
Bûdamas kabeliø tinklo vedëju, nuo mos þurnale „Elektrièestvo“. Susikûrus Kaune universitetui, inþ. Je-
1901 m. kartu ëjo ir vyriausiojo inþinieriaus Prof. J.Ðliogeris, gyvendamas Sankt ronimas Ðliogeris buvo pakviestas nuo
pareigas. Raðydamas apie savo tarnybà Peterburge, visà laikà palaikë ryðius su ki- 1922 m. rugsëjo 1 d. dëstyti elektrotech-
Sankt Peterburge, ðá skyriø vadino paskirs- tais lietuviais – priklausë „Lietuviø inteli- nikos dalykø privatdocento teisëmis.
tymo ir perdavimo tarnyba. Tiesioginëje gentø draugijai Petrapilyje“. Jis visomis sa- 1923 m. liepos mën. jam suteikiamas do-
elektros energijos paskirstymo ir perdavi- vo galiomis ir lëðomis padëdavo tuo laiku cento vardas. 1927 m. birþelio 1 d. pa-
mo tarnybos þinioje buvo keturi skyriai: Sankt Peterburge studijavusiems lietu- keliamas á ekstraordinarinius profesorius,
poþeminis tinklas su gatviø apðvietimu, viams. Kaip raðoma jo nekrologe, „daug o dienà prieð savo mirtá, 1936 m. balan-
transformatoriai ir techninë atskaitomybë, ðiandien yra inteligentø, kurie yra gavæ ið dþio 26 d., – á ordinarinius profesorius.
instaliacija pas abonementus, oro linijos velionies stipendijas mokslams eiti…“ Tai 1925 m. Lietuvos technikø draugijai per-
ir varikliai pas abonementus, skaitikliai. buvo kuklus ir sàþiningas savo srities spe- siorganizavus á Lietuvos inþinieriø ir archi-
Tarnybos virðininkas kiekviename ið ðiø cialistas. Atsisveikindamas su velioniu tektø sàjungà, prof. Jeronimas Ðliogeris bu-
skyriø turëjo pagalbininkus. prof. Jodelë teisingai pasakë, kad „mes vo iðrinktas pirmuoju jos pirmininku.
Daugiausia dëmesio buvo kreipiama netekome vieno ið sàþiningiausiø ir teisin- 1926 m. ákûrë Lietuvos rajoniniø elek-
á pirmuosius skyrius; visi tinklo iðplëtimo giausiø lietuviø, kuris tik savo darbðtumu tros stoèiø bendrovæ. Dalyvavo didþiau-
ir rekonstrukcijos projektai buvo atlieka- ir energija, neturëdamas jokiø protekcijø, sios prieðkarinëje Lietuvoje Petraðiûnø
mi Jeronimo Ðliogerio, o stoties moderni- pasiekë tokià aukðtà ir garbingà vietà”. elektrinës statyboje.
zavimo projektai (agregatø, aparatø, sro- 1915 m. Jeronimas Ðliogeris buvo vie- Ið jo spausdintø moksliniø darbø pa-
vës sistemos parinkimas) jam konsultuo- nas ið lietuviams karo tremtiniams ðalpos þymëtini „Kintamoji srovë“, 1931 m.,
jant. Kadangi bendrovës direktorius-val- organizatoriø Sankt Peterburge, vëliau su „Elektrinis medþiagø atsparumas“, 1927–
dytojas buvo ne inþinierius, tai vyriausio- dr. J.Alekna, M.Yèu leido laikraðtá „Lietu- 1929 m., „Perkûnsargiai”, 1925 ir 1930
jo inþinieriaus veiklos sfera buvo didelë. viø balsas“. Rûpinosi ávairiø kursø ir mo- m., studentams spausdintos „Elektro- 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 21
 technikos paskaitos“, 1925 m., ir þurnalø technikos literatûrà. Daugelis specialiøjø ter-
straipsniai elektrotechnikos klausimais. minø palikti svetimomis kalbomis (vokieèiø,
Labiausiai teorinis jo darbas yra „Elek- prancûzø) – ðunt maðina, Compound maði- Atkelta ið 3 p.
trinis medþiagø atsparumas“. Ðiame dar- na, armatûra (inkaro apvija) ir kt.
be nagrinëjamas elektrinis laukas, esan- Antroji vadovëlio „Elektrotechnika“ da- Tuo paèiu metu buvo teikiama ne-
tis tarp laidininkø, turinèiø potencialà, pri- lis – „Kintamoji srovë“, iðleista po ðeðeriø maþa finansinë parama ávairiø subsidijø
taikant tuos reiðkinius procesams, vyks- metø. Tai fundamentalesnis darbas. Joje ið- ir paskolø pavidalu ávairioms artimiausios
tantiems elektros perdavimo linijose, ka- dëstomi visi pagrindiniai kintamosios sro- ateities energetikos problemoms spræsti.
beliuose ir transformatoriuose. Pirmojoje vës grandiniø ir árengimø klausimai. Þvel- Taèiau, ruoðiantis priimti tolimesnei atei-
dalyje apþvelgiama ir aiðkinama elektrinio giant á jø dëstymà ðiø dienø poþiûriu krinta èiai numatomà paramà, reikëjo skubiai
lauko ir elektrinës indukcijos teorija. Nag- á akis visiðkai kitokie klausimai ir jø iðdësty- parengti ilgalaikæ ið praeities paveldëtos
rinëjama elektrinio pramuðimo teorija. Te- mo eiliðkumas. Pirmiausia tai matyti perþvel- energetikos priderinimo prie naujø sàly-
orijos aiðkinimas visur paremtas praktiniais gus turiná: 1. Kintamosios srovës dësniai; gø ir tolesnës plëtros strategijà. Pirmo-
skaièiavimais ir pavyzdþiais. Perþvelgæ Lie- 2. Transformatoriai; 3. Sinchroninës maði- sios energetikos strategijai parengti
tuvos techninæ spaudà, straipsniø elektro- nos; 4. Sujungimø savybës trifazëje srovë- PHARE techninës pagalbos programa
technikos klausimais iki 1930 m., be prof. je; 5. Elektros energijos perdavimas ir pa- skyrë lëðø ir parinko konsultantø grupæ
Jeronimo Ðliogerio darbø, nerasime. To- skirstymas; 6. Asinchroninës maðinos; 7. ið Vokietijos, Anglijos ir Danijos, kuri kar-
dël darbà „Elektrinis medþiagø atsparu- Kintamosios srovës kolektorinës maðinos; tu su Lietuvos energetikos instituto spe-
mas“ galima bûtø laikyti pirmuoju lietuvið- 8. Elektros srovë dujose; 9. Elektros ener- cialistais parengë analitiná dokumentà
ku elektrotechnikos srities moksliniu gijos kaina. Visi ðie klausimai buvo aktua- „Lietuvos Respublikos nacionalinë ener-
straipsniu (o gal ir monografija). lûs to meto dar silpnai Lietuvos elektrifika- getikos strategija“. Lygiagreèiai beveik
„Elektrotechnikos paskaitos“, 1925 m. cijai ir pramonei. Svarbiausia buvo elektros tuo paèiu metu 1993 m. buvo atliktos dar
iðleistas pirmasis lietuviðkas elektrotech- energijos gamyba ir jos paskirstymas, o ne trys Lietuvos energetikos ûkio analizei ir
nikos vadovëlis, stebina dabartinius skai- elektros árenginiø projektavimas ir gamyba. rekomendacijoms parengti skirtos stu-
tytojus ávairiais aspektais. Pirmiausia pa- Jeronimas Ðliogeris ir buvo elektros dijos. Tai Pasaulio Banko ataskaita „Lie-
þymëtina tai, kad, praëjus vos trejiems me- energijos perdavimo ir tiekimo specialis- tuva. Energijos poreikiø ir tiekimo alter-
tams (o gal ir einant tretiems) kai buvo ákur- tas. Pagal dabartinius reikalavimus abi va- natyvos“, Tarptautinës energetikos
ta katedra ir pradëtos kurti laboratorijos, dovëlio dalis galima laikyti pritaikytas ben- agentûros studija „Lietuva. Energetikos
jau buvo iðspausdintas pirmasis vadovë- driems inþinieriø poreikiams, o monogra- sektoriaus apþvalga“ bei bendras Lietu-
lis, apimantis pagrindinius elektrotechni- fija „Elektrinis medþiagø atsparumas“ skir- vos energetikos ministerijos, Lietuvos
kos klausimus. Vadovëlis raðytas susipa- ta profesionalams elektrikams. Antra ver- valstybinës energetikos sistemos, Ðve-
þinus su daugeliu ðaltiniø, ið kuriø, kaip tus, ji yra ir teorinis ávadas á antràjà vado- dijos firmos Vattentall AB ir Suomijos fir-
pats autorius pratarmëje paþymi, didþiau- vëlio „Elektrotechnika“ dalá – „Kintamoji mos Imatran Voina Oy darbas „Lietuvos
sià átakà jam padarë Karlsruhës aukðto- srovë“, kuri yra labiau taikomoji, iðdëstyta valstybinës energetikos sistemos veik-
sios technikos mokyklos profesoriaus dr. pakankamai aiðkiai, gausiai iliustruojant los galimybiø planas“. Minëtø studijø,
A.Thomaeleno dëstymo bûdas, pasiþy- dëstomà medþiagà pavyzdþiais. Kintamo- taip pat 1992–1993 metais Lietuvos ener-
mintis aiðkumu ir glaustumu. Ir dabar skai- sios srovës dësningumai aiðkinami nau- getikos instituto kartu su konsultantais
tant ðio pirmojo lietuviðko vadovëlio teori- dojant vektorines diagramas. vykdytø tyrimø rezultatais buvo remiama-
nius skyrius, galima daug kà panaudoti „Perkûnsargiai“ – populiariai paraðyta si rengiant galutines rekomendacijas
aiðkinant elektrotechnikos kursà. knyga, skirta Lietuvos kaimo ûkininkams. 1994 metø pradþioje Vyriausybës patvir-
„Elektrotechnikos paskaitose“ nagrinë- J.Ðliogeris, pats kilæs ið kaimo, gerai supra- tintai pirmajai nacionalinei energetikos
jami elektromagnetiniai reiðkiniai, kintamo- to, kad reikia ðviesti ûkininkus, padëti jiems strategijai. Ji iðreiðkë Vyriausybës pagrin-
sios srovës grandinë ir nuolatinës srovës apsaugoti trobesius nuo þaibo. Ðios kny- dines energetikos ûkio pertvarkymo ir
árenginiai (maðinos). Atkreipdamas dëme- gelës II laidos pratarmëje autorius raðë: plëtros nuostatas palyginti ilgam laiko-
sá á mokymo dalykø tarpusavio ryðá ir tæsti- „Vykdant þemës reformà ir skirstant kaimus tarpiui – iki 2015 metø. Sunkiai progno-
numà, autorius nemanë, kad reikia „raðyti viensëdþiais, naujakuriams daþnai tenka zuojamø pokyèiø metais labai greitai pa-
apie nuolatinës srovës pagrindinius dës- statydintis atviram lauke, kur greta nëra jo- rengtø prognoziø tikslumo buvo sunku
nius, nors pirmose paskaitose Omo, Kir- kiø aukðtesniø medþiø. Tokiems trobesiams tikëtis, taèiau þiûrint ið ðios dienos pozi-
chhofo ir Dþaulio dësniai bûna trumpai pri- ið perkûnijos gresia didelis pavojus. Dva- cijø strategija gan patenkinamai, gal kiek
menami ir aiðkinami. Taip pat pateiktame ruose ir kaimuose þaibo maþiau tereikia bi- per daug optimistiðkai numatë Lietuvos
kurse bemaþ nieko neminima apie matavi- joti, nes aplinkiniai aukðtieji medþiai suda- energetikos raidà artimiausià dešimtme-
mo aparatus, nors jø konstrukcija ir tipai taip ro savotiðkus perkûnsargius, nors ir nela- tá. Strategijos rengëjai rëmësi ne vien tik
pat bûna aiðkinami kurso pradþioje. Auto- bai tobulus. Todël, pastaèius trobesius at- minëtø studijø rezultatais. Pirmosios stra-
riaus nuomone, studentai darbuodamiesi virame lauke, reikia juos bûtinai aprûpinti tegijos svarstymas suinteresuotose ins-
laboratorijoje gali susipaþinti su aparatais, perkûnsargiais. Turëdamas tai galvoje ir no- titucijose buvo gan intensyvus ir prieð-
o pagrindiniai dësniai nuolatinës srovës yra rëdamas supaþindinti kuo platesnius visuo- taringas. Dauguma vyresniosios kartos
jiems þinomi jau ið bendro fizikos kurso“ (Ið menës sluoksnius su þalingu þmogui þai- energetikø, kurie tiesiogiai dalyvavo ku-
„Elektrotechnikos paskaitø“ pratarmës). bo veikimu ir tinkamomis apsaugos prie- riant visà to laiko energetiná ûká labai spar-
Knygoje randame ir pirmuosius lietu- monëmis, ypaè mûsø kaimo sàlygomis, lei- taus poreikiø augimo periodu, sunkiai
viðkus elektrotechnikos terminus, kuriø dþiu ðio raðinëlio antràjà laidà“. suprato ir susitaikë su mintimi, kad da-
daugelis dabar pasikeitæ. Prof. J.Ðliogeris Prof. Jeronimo Ðliogerio veikla ir dar- bartinëmis naujomis sàlygomis energi-
knygose nepirðo savo sugalvotø terminø, bai byloja apie jo neeilinius nuopelnus Lie- jos poreikiai ne tik negali didëti, bet kad
bet siûlë galimus variantus, pateikdamas tuvos mokslui ir technikai ir leidþia já minë- jie kurá laikà netgi maþës. Todël jie labai
jø reikðmes vokieèiø ar rusø kalbomis, ku- ti tarp kitø mûsø kraðto mokslo ir visuo- kritiðkai vertino strategijoje numatytà lë-
riomis naudojosi studijuodamas elektro- menës veikëjø. tà poreikiø didëjimà, kuris, deja, realia-

22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Lietuvos
energetikos strategijos ir
politikos raida
me gyvenime buvo dar lëtesnis ir 1994– lizavæs sprendimø priëmimà, atve-
1998 metø laikotarpiu netgi maþëjo. Nors dæs privatø kapitalà á gan rizikingà
strategijoje buvo konstatuojama, kad ma- verslà, paskatinæs daug spartesná vie-
zuto kiekis rinkoje nuolat maþës ir ateity- ir ypaè valdymo principai neatitiko nû- tiniø energijos ðaltiniø panaudojimà.
je gali beveik išnykti (taip ið tikrøjø ir atsi- dienos reikalavimø. Didþiosios energe- Nors ir šiuo metu centralizuoto šilu-
tiko), taèiau, spaudþiant suinteresuotoms tikos ámonës skendo skolose ir jø nað- mos tiekimo sistema dar yra silpniausia
struktûroms ir kai kuriems politikams, bu- ta vis didëjo. Susidariusià sunkià pa- Lietuvos energetikos ûkio grandis, ta-
vo rekomenduota didinti mazuto atsar- dëtá ðalia bendros ekonominës krizës èiau paþanga akivaizdi. Jei valdþios ins-
gø kaupimà ir pastatyti naujø talpø net nemaþai lëmë netobulas jos valdymas, titucijos, vykdydamos politiniø partijø po-
900 tûkst. tonø mazuto sukaupti. Ta re- esminiø reformø atidëliojimas, monopo- pulistinius rinkiminius pageidavimus,
komendacija iš dalies buvo labai spar- liniø struktûrø dominavimas ir jø átaka nesikið á kainø reguliavimà ir nesustab-
èiai ágyvendinta, ir visos tos naujai pa- valstybinës reikðmës sprendimø priëmi- dys paþangos, o skirs daugiau Europos
statytos talpos Vilniuje ir Kaune stovi tuð- mui. Daugumoje Rytø Europos valsty- Sàjungos paramos lëðø spartesniam ðio
èios ir niekam nereikalingos. Pirmoji stra- biø, kuriø padëtis po 1990 metø buvo sektoriaus modernizavimui, tai palygin-
tegija teisingai prognozavo, kad bent iki panaði kaip ir Lietuvoje, vyko sparèios ti netolimoje ateityje mes galëtume pa-
2010–2015 metø Lietuvai nereikës staty- energetikos ûkio reformos prisiderinant siekti Skandinavijos ðaliø lygá.
ti jokiø dideliø naujø elektros generavi- prie Europos Sàjungos energetikos po- Jau 1997 m. buvo aiðku, kad refor-
mo pajëgumø, nors tà teiginá labai nei- litikos, o Lietuvoje vis dar buvo svarsto- mos tik ðilumos ûkio valdymo decentra-
giamai vertino tie, kurie neásivaizdavo ma, ginèijamasi, bandoma árodyti, kad lizavimu nesibaigs. Eilës laukë branges-
energetikø gyvenimo be nuolatiniø di- bet kokios reformos tik pablogins situ- në ir reikðmingesnë energetinio kom-
dþiøjø statybø. acijà. Gan didelæ átakà darë ávairios in- plekso dalis: elektros energetika. Taèiau
Nors Briuselio atstovai spaudë Lie- teresø grupës, kurioms buvo paranki prieð tai reikëjo labai detaliai išanalizuoti
tuvos Vyriausybæ numatyti konkreèias esama situacija. Be to, energetikos re- ðio ûkio ateitá ir turëti aiðkø vaizdà, kokia
Ignalinos AE uþdarymo datas, taèiau pir- formos, ypaè atsisakant vertikaliai integ- kryptimi vyks Lietuvos elektroenergeti-
mojoje strategijoje tai nebuvo padaryta ruotø monopoliniø struktûrø, buvo pa- kos raida. Lietuvai rengiantis narystei
viliantis, kad ateityje antibranduolinës lyginti neseniai prasidëjusios ir Vakarø Europos Sàjungoje visø pirma reikëjo
Briuselio nuostatos silpnës ir bus gali- ðalyse, todël tikëtis, kad jos lengvai vyks prisiderinti prie Europos Sàjungos ener-
ma susitarti dël ilgalaikës IAE eksploa- Lietuvoje, buvo nerealu. Jom subran- getikos politikos ir jà reglamentuojanèiø
tacijos. Deja, tos viltys nepasiteisino. dinti reikëjo laiko ir valdþios institucijø ávairiø direktyvø. Taèiau vyraujantis veiks-
Rengiant pirmosios strategijos pro- ryþto. Antra vertus, Lietuva buvo funda- nys buvo bekompromisinis Briuselio rei-
jektà Danijos konsultantai átikino Vyriau- mentaliø ekonomikos reformø kelyje ir kalavimas numatyti konkreèias Ignalinos
sybæ 1993 metø gale kurti vieðàjà ástai- tai sudarë palankià psichologinæ aplin- AE uþdarymo datas. Be abejo, IAE, kuri
gà „Energetikos agentûra“, kuriai pavesti kà energetikos reformoms. Taèiau pri- gamino pigiausià energijà ir tenkino be-
rengti energetikos ûkio plëtros progra- reikë nemaþai metø, kad galutinai bûtø veik 80 proc. ðalies poreikiø, likimas tu-
mas ir projektus, norminiø aktø, regu- apsispræsta. Pagrindinës elektros ir du- rëjo ypaè didelës átakos Lietuvos elek-
liuojanèiø energetikos sektoriø, veiklos jø ûkio reformø idëjos buvo koncentruo- tros energetikos ateièiai. Reikëjo sumo-
projektus, organizuoti tarptautiná bendra- tai pateiktos antrojoje (1999 metø) Ener- deliuoti ðio ûkio ateities struktûrà esant
darbiavimà. Energetikos ministerija kar- getikos strategijoje. Dar iki to Vyriausy- ávairioms IAE uþdarymo datoms, ávertinti
tu su ðia agentûra parengë pirmàjá Lie- bë, ásiklausiusi á uþsienio konsultantø ir galimà didelá ávairiø kuro rûðiø kainø svy-
tuvoje energetikos ástatymo projektà, ku- vietos specialistø patarimus, 1997 m. ravimà, gal tiksliau neiðvengiamà jø au-
ris po nuodugnaus svarstymo Seime bu- balandá priëmë nutarimà dël centrali- gimà, neþinant kokiu tempu tai vyks, re-
vo priimtas 1995 metais. Ástatymas nu- zuoto ðildymo ûkio reorganizavimo. Vi- alistiðkai prognozuoti poreikiø augimà,
statë, kad Nacionalinë energetikos stra- sos centralizuoto ðildymo ámonës, áskai- rekomenduoti perspektyviausias naujos
tegija turi bûti atnaujinama ne reèiau tant Kauno ir Vilniaus termofikacines elektros gamybos technologijas, kai pri-
kaip kas penkeri metai, o jà priima Lie- elektrines, kurios iki tol buvo AB „Lietu- reiks statyti naujus pajëgumus.
tuvos Respublikos Seimas. vos energija“ sudëtinë dalis, perduotos Ryšium su Branduolinës saugos sà-
Tais paèiais metais ásteigiama ásta- atitinkamoms savivaldybëms. Ðis ypa- skaitos Dovanos sutartimi, 1994 m. pa-
tyme numatyta Valstybinë energetikos tingos reikðmës aktas atvërë naujas ga- siraðyta su Europos rekonstrukcijos ir
iðtekliø kainø ir energetinës veiklos kon- limybes efektyviau valdyti labai sudë- plëtros banku, Lietuva ásipareigojo pa-
trolës komisija – viena ið svarbiausiø ins- tingà, techniškai ir finansiškai apleistà rengti maþiausiø kaðtø metodu Lietuvos
titucijø, reikalingø rengiantis didesnëms ûká. Nors daug kas abejojo tokios re- elektros energetikos plëtros studijà, ku-
viso energetikos sektoriaus reformoms, formos perspektyvumu, taèiau, þvel- ri pagrástø ateities investicijas ir finansa-
kuriø bûtinybë darësi vis akivaizdesnë. giant ið 2006 m. pozicijø, galima drà- vimo planus. Europos Sàjunga siûlë ne-
siai teigti, kad tai buvo labai teisingas maþà paramà elektros energetikos sek-
Lietuvos energetikos politikos sprendimas, sukûræs sàlygas pasireikð- toriui, kad tik mes sutiktume uþdaryti IAE.
raidos ir reformø kelias ti vietos valdymo institucijø iniciatyvai Visas tas sudëtingas ir atsakingas dar-
Paveldëta ið praeities Lietuvos ener- ir suinteresuotumui, pamaþu iðugdæs jø bas rengiant naujà energetikos strate-
getika, jos techninis lygis, efektyvumas kompetencijà ir sugebëjimus, decentra- gijà buvo patikëtas Lietuvos energetikos 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 23
 instituto ir tuo metu valstybinës ámonës Retro
„Lietuvos energija“ specialistams, kon-
sultuojant Vokietijos kompanijos IC Con- Lietuvos
sult specialistams. energetikos
institutui –
Vykdant ðá svarbø pavedimà, daug
padëjo patirtis, sukaupta rengiant pirmà- 50
jà energetikos strategijà. Per palyginti
trumpà laikà (1995 metus) darbas buvo
atliktas ir galutinë ataskaita pateikta 1996
m. vasará. Tai buvo pirmas vien tik Lietu-
vos specialistø atliktas darbas, kurio re-
zultatais ir išvadomis buvo remiamasi ren-
giant naujà (1999 metø) strategijà. Jos re-
zultatai EPR bankui reikalaujant buvo tik-
rinami nepriklausomos studijos. Tai atliko
Anglijos kompanija ERM, naudodama ki-
tà modeliavimo instrumentà WASP-III. Tuo
tarpu LEI naudojo tuo metu Vakarø Euro-
poje gerai þinomà programà EFOM-ENV.
Anglø atlikta studija visiškai patvirtino LEI Energetikos institute niekada netrûko nalistø. Tà kartà energetikø mokslo pro-
1996 m. studijos rezultatus. Kelios svar- smalsiø sveèiø: raðytojø, menininkø, þur- blemomis besidominèius þurnalistus ins-
biausios tø studijø iðvados:
1. Ignalinos atominë elektrinë visais
atvejais iki pat jos eksploatacijos pabai-
gos yra pigiausias energijos ðaltinis. siprieðinti tam reikalavimui. Tokiu bûdu dinta. Þvelgiant ið ðios dienos pozicijø ga-
2. Netgi sustabdþius abu Ignalinos 1999 metø strategijoje buvo nustatyta ga- lima teigti, kad apsirikta nebuvo. Visos
AE blokus iki 2015 metø nereikia pasta- lutinë I bloko uþdarymo data – iki 2005 sistemos darbo efektyvumas labai page-
tyti ir pradëti eksploatuoti dideliø naujø metø. Tai reiðkia, kad I blokas bus sustab- rëjo, o darbuotojø skaièius sumaþëjo be-
generuojanèiø galiø, o tik modernizuoti dytas 2004 metø gruodþio gale, II bloko veik dvigubai, visi vartotojai patikimai ap-
turimas ðilumines elektrines ir pastatyti uþdarymo terminas buvo nenustatytas, rûpinami elektros energija.
kelias maþas naujas termofikacines numatant, kad tai bus padaryta kitoje, t.y. Beveik tuo paèiu metu ávyko ir dujø
elektrines. 2004 metø strategijoje. Ið strategijos teks- ûkio restruktûrizacija ir privatizacija di-
3. Tuo atveju, jeigu greièiau nei tikëti- to aiškiai matyti viltis, kad ateityje gal pa- dþiàjà dalá gamtiniø dujø tiekimo siste-
na (daugiau nei 5proc. per metus) didë- vyks II blokà eksploatuoti daug ilgiau. mos parduodant uþsienio bendrovëms:
tø poreikiai, labiausiai pasiteisinantys Nekomentuojant viso strategijos turinio Vokietijos EON ir Rusijos Gazprom.
nauji pajëgumai – kombinuoto ciklo du- norisi tik paminëti, kad ðioje strategijoje bu- Artëjant priëmimo á Europos Sàjun-
jø turbininës elektrinës. vo suformuoti Lietuvos energetikos pagrin- gà datai – 2004 metams, didëjo spau-
4. Labai sparèiai brangstant organi- diniai strateginiai tikslai, kurie ið esmës su dimas apsispræsti dël Ignalinos II bloko
niam kurui (kas tuo metu atrodë labai ne- nedidelëm modifikacijom iðlaikyti ir vëles- uþdarymo nurodant, kad jis turi bûti su-
átikëtina) nauja AE yra pigiausia alterna- nëse 2002 ir 2006 metø strategijose: stabdytas iki 2010 metø. Dël to buvo pa-
tyva. Todël buvo aiðku, kad Ignalinos AE 1) patikimas, saugus energijos tieki- reikalauta anksèiau laiko revizuoti 1999
renovacija pakeièiant kuro kanalus yra mas maþiausiomis išlaidomis; metø strategijà. Tai buvo padaryta 2002
dar pigesnë alternatyva. 2) energijos vartojimo efektyvumo di- metais. 2002 metø strategijoje iðliko di-
5. Sustabdþius atominæ elektrinæ bet dinimas; dþioji dalis ankstesnës strategijos nuo-
kuriuo atveju didëja ne tik gaminamos 3) energetikos valdymo tobulinimas statø, iðskyrus tas, kurios jau buvo ágy-
energijos savikaina (apie 3–4 cnt/kWh), ir rinkos ekonomikos principø diegimas vendintos. Joje pirmà kartà atlikta
bet daugiau kaip dvigubai padidëja ap- energetikoje; SSGG (SWOT) analizë, kuri padëjo ge-
linkos tarða, nors iki 2020 metø ji nevirðy- 4) neigiamo poveikio aplinkai maþi- riau suformuluoti strategijos tikslus.
tø Kioto Protokolo didþiausiø leistinø ribø. nimas, branduolinës saugos reikalavimø Kita strategija turëtø bûti patvirtinta
Minëtø studijø rezultatais buvo remia- garantavimas; 2007 metais, taèiau esminiai pokyèiai pa-
masi rengiant 1999 metø energetikos stra- 5) Lietuvos energetikos integracija á saulio pirminës energijos ðaltiniø rinko-
tegijà, kuri inkorporavo visas pagrindines Europos Sàjungos energetikos sistemas; je, labai padidëjusios visø rûðiø kuro kai-
studijos iðvadas. Sunkiausia buvo apsi- 6) regioninis bendradarbiavimas ir ko- nos, pagrindinio energetiniø ištekliø tie-
spræsti dël Ignalinos AE uþdarymo. Ren- operacija; këjo Lietuvai pastangos energijos tieki-
giant strategijà 1998–1999 metais ieško- 7) energetinis saugumas. mà naudoti politiniais tikslais paskatino
ta ávairiø formuluoèiø, kad nebûtø tiksliai Šioje strategijoje pirmà kartà numa- Lietuvos politikus daug daugiau dëmesio
nustatyta Ignalinos AE galutinio uþdary- tytas Lietuvos elektros energetikos ûkio skirti energijos tiekimo strateginiam pati-
mo data. Taèiau spaudimas ið Briuselio valdymo principø fundamentalus pertvar- kimumui. Ryðium su tuo Seimas pareika-
nesilpnëjo ir prieš pat strategijos patvirti- kymas atsisakant vertikaliai integruotos lavo metais anksèiau, t.y. 2006-aisiais, pa-
nimà virto ultimatyviu reikalavimu pirmàjá monopolijos ir sukuriant nepriklausomas rengti IV Energetikos strategijà ir joje daug
blokà sustabdyti ne vëliau kaip iki 2004 generavimo, perdavimo ir paskirstymo daugiau dëmesio skirti energijos tiekimo
metø pabaigos. Artëjanti bûsimos narys- veiklas, ið kuriø perdavimà palikti valsty- strateginio patikimumo klausimams ir bû-
tës data ir valstybës politikø ir pilieèiø tvir- bës nuosavybëje, o visa kita palaipsniui tinai numatyti branduolinës energetikos
tas pasirinkimas ástojimà á Europos Sàjun- privatizuoti. Nepraëjus në trejetui metø tæstinumà Lietuvoje. Vadovaujantis ðiomis
gà laikyti svarbiausiu prioritetu neleido pa- didþioji dalis šiø nuostatø buvo ágyven- nuostatomis jau parengtas 2006 metø

24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


padidinti iki 12 procentø. Pastaèius visas
vëjo jëgaines, kuriø statybos procesas jau
prasidëjo, ir biokurà deginanèias elektri-
nes, 2010 metais apie 7 proc. elektros
energijos bus pagaminta naudojant atsi-
naujinanèius energijos iðteklius.
Daug sparèiau nei buvo tikëtasi ge-
rëjo energijos vartojimo ûkio ðakose efek-
tyvumas. Bendrojo vidaus produkto vie-
netui pagaminti 2005 m. pirminës ener-
gijos sunaudota 68 proc. maþiau nei
1990 metais ir Lietuva pagal ðá rodiklá bu-
vo pirmaujanti tarp ðaliø-kandidaèiø á Eu-
ropos Sàjungà. Taèiau, norint pagal ðá
ypaè svarbø rodiklá pasiekti dabartiná Eu-
ropos Sàjungos vidurká, Lietuvoje ener-
gijos vartojimo efektyvumà reikia padidin-
ti dar beveik 60 procentø. Tai yra visiðkai
realus prioritetinis energetikos politikos
tikslas, kurá galima tikëtis ágyvendinti ne
titute priëmë direktorius Jurgis Vilemas Vytautas Þiugþda (nuotraukoje deðinëje
vëliau kaip 2020 metais.
(nuotraukoje kairëje pirmas ið kairës) ir pirmas ir deðinës)
Teisingai ávertinus energijos vartojimo
efektyvumo potencialà visose strategijo-
se buvo gerai prognozuotas elektros po-
strategijos projektas yra svarstomas Vy- dujø kainos, atominës elektrinës taps reikiø augimo tempas ir realus jø augi-
riausybëje ir ávairiose þinybose. Šiais me- konkurencingos. Rengiant 2006 m. stra- mas palyginti tiksliai atitiko pagrindiná
tais ji bus patvirtinta Seime. tegijos projektà, kuriame besàlygiðkai nu- scenarijø, kuriame buvo prognozuoja-
Keletas numatomø svarbiausiø stra- matoma pastatyti naujà atominæ elektri- mas 4,8 proc. augimo tempas iki 2010
teginá patikimumà garantuojanèiø prie- næ iki 2015–2017 m., svarbiausias tokio metø ir 3,5 proc. iki 2020 metø. Esant to-
moniø: sprendimo veiksnys buvo energijos tie- kiam poreikiø augimo tempui, turimø ir jau
 iki 2012 m. sujungti Lietuvos aukð- kimo strateginio patikimumo argumen- statomø galiø pakaks bent iki 2015 metø.
tos átampos elektros perdavimo tinklà tai, sustiprinti kai kuriø uþsienio kompa- Tokia prognozë buvo padaryta dar Pirmo-
1000 MW jungtimis su Lenkijos ir Ðvedi- nijø, gaminanèiø atomines elektrines lo- joje strategijoje ir jà patvirtina dabartinë
jos tinklais; bistinëmis pastangomis. situacija. Tai nereiðkia, kad 2015 metais
visi senieji pajëgumai privalës bûti apkrau-
 integruotoje Baltijos ðaliø dujø tie-
kimo sistemoje árengti poþemines dujø Retrospektyvus nueito kelio ti. Pastaèius jungtis su Ðvedija ir Lenkija ir
saugyklas, kuriø bendras naudingas tû- vertinimas iðlaikius ryðá su Rusijos sistema, energi-
jos mainai Baltijos jûros regione bus gan
ris, skirtas Lietuvos vartotojams, bûtø ne Atkûrus nepriklausomybæ Lietuvoje
intensyvûs, atveriantys galimybæ piges-
maþesnis kaip 1,0 milijardø m3; daug padaryta formuojant veiksmingà ir
nës energijos importui. Galimas naujos
 kartu su Latvija ir Estija iðnagrinëti modernià energetikos politikà ir strategi-
kombinuoto ciklo elektrinës pastatymas
suskystintø dujø importo tikslingumà; jà, garantuojant stabilø, efektyvø ir saugø
iki 2011–2012 metø sukurtø didelá gene-
 sparèiau ávaldyti atsinaujinanèius energetikos sektoriaus darbà: visas ener-
ruojanèiø galiø rezervà, kuris ateityje, pa-
energijos ðaltinius, jø dalis bendrame getikos ûkis restruktûrizuotas laikantis Eu-
staèius naujà AES, taps bûtinas.
energijos balanse 2025 m. turi siekti 20 ropos Sàjungos direktyviniø reikalavimø;
Ne visus artimiausios ateities tikslus,
proc.; atsisakius vertikaliai integruotø monopo-
numatytus ankstesnëse strategijose, pa-
lijø sudarytos sàlygos konkurencijai ir ben-
 parengti bendrà trijø Baltijos vals- dros Baltijos valstybiø rinkos sukûrimui;
vyko ágyvendinti: Lietuvos elektros tin-
tybiø energetikos strategijà; klai iki šiol nesujungti su Lenkijos tin-
didelë dalis energijos generavimo ir skirs-
 2015–2017 metais pradëti eksplo- tymo veiklø privatizuota pritraukiant tiek
klais, per maþai padaryta didinant gam-
atuoti naujà atominæ elektrinæ. tiniø dujø tiekimo patikimumà, per lëtai
vietiná, tiek ir uþsienio kapitalà; sumaþinta
2003–2005 metais buvo parengtos vyko ðilumos ûkio modernizavimas,
su energetika susijusi aplinkos tarša; iš
dvi išsamios ekonominës studijos, kurio- ypaè vartotojo pusëje, todël pastatams
esmës pagerinta Ignalinos AE sauga; su-
se išanalizuotos energijos tiekimo atei- šildyti sunaudojama per daug energijos,
darytos visos reikiamos sàlygos diversifi-
tyje galimybës Lietuvai ir kitoms dviem ðilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra
kuoti naftos ir jos produktø tiekimà; bai-
Baltijos valstybëms iki 2040 metø. Šios kritinës bûklës ir todël didelë avarijø ti-
giamos kaupti strateginës 90 dienø naf-
studijos parodë, kad trijø Baltijos valsty- kimybë. Pavojingiausia, kad daugelyje
tos ir jos produktø atsargos; sudarytos sà-
biø bendra energetikos politika leidþia nedideliø miestø padëtis blogëja, o la-
lygos laisvai pasirinkti naftos ir jos produk-
gerokai sumaþinti energijos tiekimo bai iðaugus visø rûðiø kuro kainoms, dël
tø tiekëjus; išsaugota ir pamaþu moder-
kaštus ir padidinti tiekimo patikimumà. dideliø nuostoliø visoje sistemoje ðildy-
nizuojama centralizuoto šilumos tiekimo
Studijos taip pat parodë, kad, vertinant mo kaina tampa nepakeliama daugeliui
sistema, kurios didelë dalis privatizuota.
grynai ekonomiškai, prioritetinës naujos vartotojø. Galima teigti, kad padëtis ði-
Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalis
elektros gamybos technologijos yra ter- lumos tiekimo ûkyje ðiandien yra di-
bendrame ðalies pirminës energijos ba-
mofikacinës ir kombinuoto ciklo dujø tur- dþiausia, sunkiausia, ilgalaikë Lietuvos
lanse 2005 m. viršijo 9 proc. ir todël gali-
bininës elektrinës. Tik tuo atveju, jei atei- energetikos problema. Jos sprendimui
ma tikëtis, kad bus pasiektas vienas ið
tyje stabiliai išliks labai didelës gamtiniø strateginiø tikslø – 2010 metais jø indëlá
valstybës valdymo institucijos turi skirti 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 25
Lietuvos energetikos institutui –

„Lietuvos energijos“ vadovai sveikindami áteikia


Sveikina LMA ðviesà ir energijà skleidþianèià deivæ
prezidentas Zenonas
Rokus Rudzikas

Sutinkame Lietuvos
energetikos instituto
50 metø sukaktá

Rimanto ÞIEMIO nuotr.

 daug daugiau dëmesio nei iki šiol.


Nebuvo skirta reikiama parama uni-
mokslo valdymo reorganizacija padës ðià
problemà iðspræsti ir kad pagaliau 2006
rengimui skatinti bei jø kvalifikacijai kelti;
3) optimalø studentø skaièiø, siekiant
versitetø, rengianèiø specialistus energe- metø strategijoje numatyti planai bus ágy- parengti pakankamai kvalifikuotø specia-
tikos ûkiui, mokymo ir moksliniø tyrimø vendinti. O jie yra šie (iðtrauka ið vëliau- listø;
bazei stiprinti. Dël to, kad nevykdomos sio projekto teksto):
4) finansavimo šaltinius mokymo ba-
ankstesnëse strategijose numatytos prie- Bûtina parengti dar ankstesnëje Na-
zei ið esmës atnaujinti;
monës mokymo ir moksliniø tyrimø srity- cionalinëje strategijoje aprobuotà valsty-
je, matyt, labiausiai kaltas þinybinis at- binæ energetikos specialistø programà, 5) priemones studentø motyvacijai ir
skirtumas. Mokslas ir ðvietimas pavaldus kurioje reikia numatyti: profesinei orientacijai gerinti.
ministerijai, kuriai nepriklauso rûpintis ty- 1) technologinio profilio universitetø Modernizuojant energetikos ûká, pla-
rimø rezultatø ádiegimu. O Ûkio ministe- mokymo programø ir mokymo bazës at- èiau naudojant savo kraðto iðteklius, ap-
rijai pavaldþios energetikos ámonës ne- naujinimà atsiþvelgiant á naujus poreikius; tarnaujant energijos vartotojus ir tiekë-
turi teisës investuoti á paieðkomuosius ty- 2) priemones dëstytojø ir profesoriø jus, bûtinos atitinkamos ðalies moksli-
rimus. Reikia tikëtis, kad numatoma nio tyrimo, projektavimo ir konsultaciniø

26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


penkiasdeðimt metø

Instituto direktorius
Eugenijus Uðpuras
apþvelgia nueitàjá 50
metø instituto
moksliniø tyrimø
kelià

Ignalinos AE generalinis Virginijos


VALUCKIENËS
direktorius Viktoras nuotr.
Ðevaldinas LEI
muziejuje

Instituto direktoriaus lydimà Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo


direktoriø dr. Sigità Renèá (centre) su plazminëmis technologijomis
supaþindina sektoriaus vadovas dr. Vitas Valinèius

paslaugø institucijos. Svarbiausios jø tobulinimas kuriant bendrà, integruo- niø energijos iðtekliø naudojimo techno-
moksliniø tyrimø sritys, kuriose reikalin- tà, liberalià Europos Sàjungos rinkà; logijos;
ga konkreti Vyriausybës parama ir ási- 3) termobranduoliniai ir naujos kartos 8) maþosios termofikacinës elektri-
pareigojimai, yra ðios: branduoliniai reaktoriai (dalyvaujant ati- nës;
1) energijos taupymas ir energetikos tinkamose tarptautinëse programose); 9) informatika energetikoje.
efektyvumas, energetikos aplinkosaugos 4) branduolinës energetikos sauga, Per laikotarpá po nepriklausomybës
aspektai; energetiniø árenginiø patikimumas ir ilga- atkûrimo Lietuvos energetikai, politinës
2) energetikos ekonomika, energeti- amþiðkumas, konstrukciniø medþiagø institucijos ir mokslo ir tyrimø ástaigos
kos plëtros planavimas, sudëtingø siste- senëjimas; akivaizdþiai pademonstravo esantys pa-
mø projektavimo ir valdymo optimizavi- 5) panaudoto branduolinio kuro ir ki- jëgûs gerai tvarkyti toká sudëtingà ir svar-
mas, technologiniø procesø optimizavi- tø radioaktyviøjø medþiagø tvarkymas, bø valstybei ûká, sugebantys pakanka-
mas ir kontrolë, energetikos sistemø val- saugojimas ir laidojimas; mai tiksliai prognozuoti ateitá ir laiku pri-
dymas bei eksploatavimas konkurenci- 6) vandenilio energetika; imti gerai parengtus strateginius spren-
nës rinkos sàlygomis, valdymo instituci- 7) vietiniø, atsinaujinanèiø ir atlieki- dimus.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 27


Lapkrièio mënesá Þemës ûkio bûs senoliai tryðko sveika gyvenimo na? Turbût ne veltui M. K. Èiurlionio
ministerijoje vyko Lietuvos mokslø filosofija, o suaugæ vyrai ir moterys pasakø karaliai laimæ rado bûtent
akademijos visuotinio susirinkimo sesija triûsë nuo auðros iki sutemø, kad ið- valstieèio sodyboje.
,,Lietuvos kaimo vizija: maitintø gausias ðeimas. Taèiau Lietuvos kaimà draskë ir
dabartis ir þvilgsnis á ateitá” Ar ne todël Lietuvos kaime visuo- karai, nederliai, politinës permainos,
met bûdavo ypaè gerbiamos rankos, okupacijos, trëmimai. Kaimas pritil-
Lietuvos kaimas nuëjo ilgà ir su- auginanèios duonà ir jà raikanèios? davo, reèiau skambëdavo kaimo ber-
dëtingà kelià. Ilgus ðimtmeèius jis bu- Ar ne todël mûsø kalendoriuje net nø ir mergø traukiamos dainos apie
vo ir, tikëkime, bus ta vieta, kur skam- dviejø mënesiø – rugpjûèio ir rugsë- subatos vakarëlá, þirgelá juodbërëlá,
bëjo graþi ir turtinga lietuviø kalba, so- jo pavadinimai susijæ su skaniausiu jurginø þiedus.
dybose krykðtaudavo bûrys vaikø, gar- pasaulyje maistu – juoda rugine duo- Kaimas ir vël kryþkelëje. Sodybø

Ið sesijos ,,Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá”

Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plë


Ágyvendinant ES bendràjà þemës tojui, vëliau paskui já iðvyksta visi darbin- Roma ÞAKAITIENË
ûkio ir kaimo plëtros politikà bei pritai- gi to kaimo gyventojai. Pastebimas ir toks Ðvietimo ir mokslo ministrë
kant jà prie mûsø ðalies sàlygø, ypatin- migravimo kelias: ið kaimo vykstama stu-
gas dëmesys turi bûti skiriamas þmo- dijuoti á miestuose esanèias aukðtàsias
giðkiesiems ištekliams. mokyklas, jas pabaigus – á uþsiená. Ðvie-
Europos ðaliø patirtis rodo, kad kai- timo ir mokslo ministerijai pastaruoju me-
mo plëtra efektyvi yra tada, kai remiama- tu tenka iðklausyti kaltinimø dël uþdaro-
si kaimo bendruomeniø poreikiais, vie- mø kaimo mokyklø. Norëèiau, pasinau-
tos iniciatyvomis. Deja, kaimo þmogiðkieji dodama proga, paaiðkinti situacijà.
iðtekliai yra probleminiai tiek kiekybiniu, Maþëja mokyklinio amþiaus vaikø ða-
tiek ir kokybiniu aspektais. Kaimo vieto- lyje: praëjusiais mokslo metais, palyginti
vëse gyvena 33 proc. Lietuvos gyvento- su ankstesniaisiais, mokiniø sumaþëjo
jø. 2005 m. þemës ûkio sektoriuje dirbo apie 25 tûkst., ðiais mokslo metais, paly-
13,2 proc. visø ðalies darbuotojø (2000- ginti su praëjusiaisiais, 24 tûkstanèiais.
aisiais buvo 18,5). Nors uþimtumas þe- Palyginimui bûtø galima paaiðkinti, kad
mës ûkyje maþëja, jis iðlieka daug dides- 25 tûkst. – tai Kupiðkio, Skuodo, Molëtø
nis uþ analogiðkus rodiklius daugumoje rajonø visø gyventojø skaièius. Maþëjan-
kitø Europos valstybiø. Taigi kaimo vie- tis vaikø skaièius ir nepakankama ugdy-
tovëse ir toliau maþës tiesiogiai su þe- mo kokybë dël specialistø trûkumo, mo-
mës ûkiu susijusiø þmoniø. kymo proceso aprûpinimo ir sàlygø turi
Kaimo iðtekliai kokybës poþiûriu yra tiesioginæ átakà neiðvengiamai mokyklø
probleminiai dël þemo iðsilavinimo lygio. tinklo pertvarkai, ypaè kaime. Ðiandien
Tik 4,9 proc. darbingo amþiaus kaimo gy- tarp savivaldybiø ðvietimo organizatoriø ir
ventojø turi aukðtàjá iðsilavinimà, o viduti- politikø yra atsiradusi interesø ir bûtiny-
niðkai ðalyje – per 40. Kaime nedarbas biø prieðprieða. Ar atsiþvelgti á mokytojø
didesnis nei mieste, taèiau kai kuriø dar- interesus – iðsaugoti jø darbo vietas, bet
buotojø kaime labai trûksta (pradedant uþsimerkti á mokiniø teisæ bûti kokybiðkai
mokytojais ir baigiant kvalifikuotais darbi- ugdomiems tinkamomis sàlygomis? Ar at-
ninkais). Kaime daugëja 60-meèiø ir vy- siþvelgti á tëvø norus – mokyti vaikà ðalia
resniø gyventojø dalis. Tiesa, daugëja mo- namø, bet iðlaikyti gausø maþø neper- tybës skiriamos lëðos maþinamos. Uþtik-
dernaus ir pelningo ûkininkavimo pavyz- spektyviø mokyklø skaièiø? Ar teikti pirme- rinant pernelyg maþos mokyklos moki-
dþiø, taèiau jaunimo poþiûris á ûkininkavi- nybæ kokybiðkam ugdymui – tvarkyti mo- nio teises á iðsilavinimà prie namø, ribo-
mà yra skeptiðkas, nes yra daug kitø pa- kyklø tinklà, organizuoti kaimo mokiniø ve- jamos dideliø mokyklø mokiniø teisës
traukliø, savirealizacijai tinkamø ne kaimo þimà á renovuotas, iðtekliais ir specialis- gauti kokybiðkà iðsilavinimà.
aplinkoje galimybiø. Tai ne tik Lietuvos, bet tais aprûpintas mokyklas, bet taip padi- Nuo 2000 m. perkami geltonieji auto-
ir kitø Europos valstybiø problema. dinti daliai mokiniø atstumà iki mokyklos busai mokiniams veþioti á mokyklas. Lie-
Nors gyventojø skaièius maþëja visoje ir neiðsaugoti visø mokytojø darbo vietø. tuvos keliais jau rieda 355. Praëjusiais
Lietuvoje, taèiau demografinë situacija Valstybiniu poþiûriu savivaldybës mokyk- mokslo metais jais buvo veþami beveik 8
ypaè sparèiai blogëja kaime. Gyventojø lø tinklo pertvarkà turi tæsti. tûkst. mokiniø. Mokykliniai autobusai bus
maþëjimà kaime lemia maþesnis gims- Maþos mokyklos gali iðgyventi tik tuo perkami ir 2007–2008 metais. Numatoma
tamumas ir didesnis mirtingumas nei atveju, kai tarp mokyklø perskirstomos nupirkti per 100 geltonøjø autobusø.
mieste, jaunø 25–29 metø kaimo gyven- specialiosios tikslinës valstybës dotaci- Pastaraisiais metais smarkiai išaugo
tojø migracija ið kaimo. Ðiuo metu mig- jos – moksleivio krepðelio lëðos. Dalis di- švietimo prieinamumas, bet dar nesukur-
racija vyksta ne tiek á didþiuosius mies- delëms mokykloms priklausanèiø lëðø ta socialiai teisinga, kiekvienam prieina-
tus, kiek á uþsiená. Daþni atvejai, kai uþ- atiduodama maþoms mokykloms. Ðitaip ma švietimo sistema. Šioje srityje labiau-
sienyje ásitvirtinus vienam kaimo gyven- dideliø mokyklø mokiniø ugdymui vals- siai atsilieka ikimokyklinis ugdymas. Tarp-

28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


tuðtëjimo metas tæsiasi astronomiðkai anûkai – jau antroji ir treèioji kartos. Ar sukviesti prie stalo po ðakota obelimi
ilgai. Ir daugelio sodybø vietà þymi tik mes neprarandame ryðio su mûsø pra- visà giminæ plaèià ir ten skambës ne-
medþiø guotas, pasviræs kryþius, të- eitimi, ar nepakertame tautos gyvas- mirtingos giesmës posmai:
vø ar seneliø pasodintas berþas, lie- ties ðaknø? Lietuva, kur tu eini? „Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka,
pa ar àþuolas. Kaimas iðugdë miestà, iðsaugojo Ten mûsø tëvynë – graþi Lietuva.
Dabar gana daþnai tenka girdëti, lietuviø kalbà, sulietuvino sostinæ, ið- Ten broliai artojai lietuviškai šneka,
kad kaimas sensta, kad prasigërë, puoselëjo inteligentijà. Mes skolingi Ten skamba po kaimus Birutës daina“.
kad ten vyrauja tamsi neviltis. Ar taip kaimui. Pasistenkime gràþinti jam bent
yra ið tikrøjø? dalá tos skolos, padëkime jam. Ir aš Zenonas Rokus RUDZIKAS
Dauguma mûsø, vyresniøjø, esa- tikiu, kad sodybose prie Merkio, Ne- Lietuvos mokslø akademijos
me pirmoji karta nuo þagrës. Vaikai ir muno ar Dubysos ir ateityje bus kam prezidentas

ëtra: problemos ir perspektyvos


tautiniø mokiniø pasiekimø tyrimai rodo, ugdymo programos netenkina mokiniø mo ir miestø bei miesteliø ðvietimo po-
kad vienas ið mokymosi sëkmës veiksniø saviraiðkos poreikiø. reikiø skirtumus: „kuo arèiau miestas, tuo
yra ankstyva mokymosi starto pradþia. Ta- Lietuvos Respublikos Vyriausybës didesni poreikiai mokytis, ir atvirkðèiai“.
èiau Lietuvoje vaikø ugdymas pradeda- 2006–2008 m. programos priemoniø ágy- Nors kaimo gyvensenà irgi keièia á kai-
mas gerokai vëliau nei ES ðalyse. 2003 vendinimo plane skiriama nemaþai dëme- mà ateinanèios ES lëðos, taèiau poky-
m. tik 53,1 proc. 4 metø vaikø Lietuvoje sio suaugusiøjø ðvietimui – yra numatyta èiai èia lëtesni. Interviu su kaimiðkøjø vie-
lankë ugdymo ástaigas, ir ði dalis beveik savivaldybiø ðvietimo ástaigose sukurti ne- toviø gyventojais rodo keletà tendenci-
nesikeièia. Ypaè vëlai pradeda mokytis formaliojo suaugusiøjø ðvietimo paslau- jø: daugelis jø yra nusivylæ laikotarpiu po
kaimo vietoviø, socialinës rizikos ir socia- gø teikimo modelá, kad neformalusis ðvie- nepriklausomybës atkûrimo, atsakomy-
linës atskirties sàlygomis augantys vaikai. timas bûtø prieinamas visiems norintie- bæ uþ sunkumus perkelia ðalies valdþios
Lietuvos Respublikos Vyriausybës siems, stengtis, jog suaugusiøjø ðvietimo institucijoms, pesimistiðkai nusiteikæ dël
2006–2008 m. programos ágyvendinimo institucijø pastatai, mokymosi aplinka bûtø ateities. Nuolatinis mokymasis jiems yra
priemoniø plane yra numatytos Ðvietimo renovuojama, centrai bûtø aprûpinami daþniausiai neþinomas dalykas, taèiau jo
ir mokslo ministerijos vykdomos priemo- ðiuolaikinëmis mokymo priemonëmis. atþvilgiu daugumos nuostatos teigiamos.
nës, kurios turëtø keisti situacijà. Tai „Steigti Lietuvoje jau keletà metø ágyvendina- Tyrimo metu taip pat paaiðkëjo, kad tarp
ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo ma Mokymosi visà gyvenimà uþtikrinimo suaugusiøjø kaimø ir miesteliø gyvento-
grupes prioritetà teikiant kaimo vietovëms“. strategija. Pastaraisiais metais matyti jø vyrauja siekis iðmokti uþsienio kalbø,
2006 m. ásteigtos 85 tokios grupës, 2007– nuoseklaus besimokanèiøjø skaièiaus au- kompiuterinio raðtingumo, verslo orga-
2008 m. ði veikla bus tæsiama. Kita prie- gimo tendencija (vien per 2003–2004 m. nizavimo ir vadybos, teisës pagrindø,
mone – „Parengti vaikø nuo gimimo iki pri- ðis skaièius net padidëjo 2 proc.), taèiau kiek maþiau psichologijos, buhalterinës
valomojo mokymo pradþios gyvenimo ir ðvietimo paslaugos dar nëra visiems pri- apskaitos, tradiciniø amatø, taip pat ágyti
ugdymo sàlygø gerinimo modelio apraðà“ einamos, ypaè kaimo vietoviø gyvento- rinkoje paklausià specialybæ.
– taip pat numatoma plëtoti ikimokykliná ir jams. Strategijoje yra numatyta konkreèiø Ðios regionuose gyvenanèiø suaugu-
prieðmokykliná ugdymà tose vietovëse, ku- priemoniø, susijusiø su regionø suaugu- siøjø mokymosi reikmës atliepiamos
riose nëra ikimokyklinio ir prieðmokyklinio siøjø ðvietimo infrastruktûros plëtra. Daug Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir Lietu-
ugdymo ástaigø, bet esama ðio amþiaus dëmesio skiriama prieinamumo didinimui, vos suaugusiøjø ðvietimo ir informavimo
vaikø. Sprendþiant socialinës rizikos ir so- lankstesniø mokymo formø taikymui, vie- centro vykdomuose dviejuose dideliuo-
cialinës atskirties klausimus ði priemonë tos bendruomeniø nariø poreikius tenki- se projektuose, skirtuose suaugusiøjø
numato telkti tarpinstitucines pajëgas ir teik- nanèiø ðvietimo paslaugø organizavimui. mokymo plëtrai. Abu ðie projektai finan-
ti vaikams ir jø ðeimoms kompleksinæ, t.y. 2004 m. pabaigoje Švietimo ir moks- suojami Europos socialinio fondo.
ðvietimo, socialinæ, sveikatos prieþiûros, lo ministerijos uþsakymu buvo atliktas so- Projektas „Suaugusiøjø ðvietimo ins-
psichologinæ pagalbà. ciologinis tyrimas kaimuose ir miesteliuo- titucijø plëtra teikiant ðiuolaikines kompe-
Geresnes sàlygas reikia sudaryti mo- se gyvenanèiø suaugusiøjø mokymosi tencijas regionuose“ turëtø paskatinti gy-
kiniø uþimtumui, saviraiðkai ir socializa- poreikiams nustatyti. Tyrimas atskleidë, ventojus naudotis neformaliojo ðvietimo
cijai. Tikslingiau yra daugiau investuoti á kad suaugusiøjø ðvietimas daugelyje ra- paslaugomis, kurios bus teikiamos forma-
vaikø neformaliojo ðvietimo kokybæ ir pro- jonø yra plëtros, kai kur reformø stadi- liojo ðvietimo ástaigose. Ágyvendinant ðá
gramø pasiûlà negu vëliau rûpintis jø mo- jos. Visø rajonø valdymo institucijos dau- projektà deðimties savivaldybiø suaugu-
kymosi motyvacijos atkûrimu. giau ar maþiau pastebi didëjanèius su- siøjø ðvietimo centruose bus mokomi su-
Reikia pripaþinti, kad neformaliojo augusiøjø ðvietimo poreikius, yra suvo- augusiøjø mokytojai, kurie vëliau ves ne-
ðvietimo programos nëra vienodai pri- kiamas ðios srities plëtros, reformø bûti- mokamus kompiuterinio raðtingumo, kal-
einamos miesto ir kaimo vaikams. Kai- numas. Per pastaruosius kelerius metus bø, verslumo ir teisiniø pagrindø kursus
mo mokiniams prieinamumà riboja bû- ypaè pagerëjo suaugusiøjø bendrojo la- suaugusiesiems. Taip pat projektas turë-
reliø kokybë ir dar netobula veþiojimo vinimo situacija: padaugëjo mokymo tø paskatinti ir savivaldos institucijas ge-
sistema, kuri daþnai derinama prie for- centrø ir besimokanèiøjø, gerëja moky- riau koordinuoti suaugusiøjø ðvietimo ins-
maliojo ðvietimo uþsiëmimø laiko. Deja, mo kokybë, ávairëja formos. Tyrimo metu titucijø veiklà, jos galëtø tapti artimesnës
neretai mokyklø siûlomos papildomojo beveik visi respondentai paþymëjo kai- ir atviresnës regionø gyventojams. 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 29
 Kito Europos socialinio fondo remia- sitaikyti prie pokyèiø. Iðkilo poreikis su-
mo projekto „Suaugusiøjø mokymo ga- kurti tokias struktûras, kurios sugebëtø
limybiø plëtra: andragoginës literatûros lanksèiai ir greitai reaguoti á nuolat kin-
portfelis“ metu ketinama iðleisti 18 ávai- tanèius darbo rinkos poreikius. Todël ku-
raus pobûdþio suaugusiøjø mokymo li- riant Lietuvos kolegijø tinklà ðios ástaigos
teratûros leidiniø, kurie pasieks visus ða- buvo stambinamos. Kolegijos buvo stei-
lies suaugusiøjø mokymo centrus, bib- giamos laikantis regioninio principo, kiek-
liotekas, aukðtàsias mokyklas, paèius be- viena jø ásteigta 2–9 aukðtesniøjø mokyk-
simokanèius asmenis. Vykdant projektà lø bazëje. Stambiai kolegijai staigûs dar-
28 tûkst. tiraþu iðleista literatûra atitiks tiek bo rinkos pokyèiai nëra tokie skausmin-
suaugusiøjø mokytojø, tiek besimokan- gi. Sumaþëjus vienos krypties specialis-
èiøjø mokymosi poreikius. tø paklausai, mokyklos nereikia uþdary-
Atsiþvelgiant á anksèiau ávardytas pro- ti, o likusios laisvos lëðos gali bûti pa-
blemas, Valstybinës ðvietimo strategijos naudojamos naujoms studijø progra-
2003–2012 m. nuostatose numatyta lai- moms rengti ir vykdyti. Regioninëms ko-
duoti lygias mokymosi starto sàlygas, ið- legijoms buvo iðkeltas uþdavinys bendra-
plëtoti ikimokyklinio ugdymo paslaugø pri- darbiauti su vietos valdymo institucijomis,
einamumà, sukurti ir iðplëtoti visuotinio verslo organizacijomis, stebëti darbo rin-
prieðmokyklinio ugdymo, vaikø ir suaugu- kos pokyèius ir lanksèiai á juos reaguoti.
siøjø neformaliojo ðvietimo sistemà, nu- Norëèiau pateikti Ðiauliø apskrities pa-
matoma 2007–2013 m. remti universaliø vyzdá. Ðis regionas palankus þemdirbys-
daugiafunkciniø centrø kaimo vietovëse, tei. Apskrities dirvoþemio maþas uþterð-
uþdaromø bendrojo lavinimo mokyklø pa- tumas leidþia plëtoti ekologiðkus ûkius ir
talpose, steigimà naudojant ESSF lëðas. natûraliø produktø gamybà. Regione yra
Planuojama ásteigti 92 centrus 46 kaimið- palankios sàlygos plësti augalininkystës
kose savivaldybëse. Ðie universalûs dau- ir gyvulininkystës produktø gamybà ir per-
giafunkciniai centrai teiktø ne tik ikimo- dirbimà, ypaè pieno ir mësos ûkius. Ðiau- Ðvietimo ir mokslo ministrë Roma
kyklinio bei prieðmokyklinio ugdymo, bet liø apskrityje yra nemaþai modernizuoja- Þakaitienë su 2005 metø mokslo
ir papildomojo ugdymo, uþimtumo ir spe- mø ûkiø, taèiau juose trûksta aukðtos kva- populiarinimo premijø laureatais.
cialiojo ugdymo, suaugusiøjø neformalio- lifikacijos specialistø, kurie galëtø imtis
jo ðvietimo ir kt. paslaugas. Tokie centrai ûkiø plëtros, pagyvintø ðio pobûdþio veiklà
galëtø tapti kaimo bendruomeniø traukos ir ágyvendintø Ðiauliø regiono plëtros stra- technologus, turinèius vadybos bei rin-
namais. Dienos centrai, universaliø dau- tegijà. Tuo pat metu regione veikusios kodaros pagrindus, nei vadybos ar rin-
giafunkciniø centrø prototipai, kaimo vie- aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos ne- kodaros specialistus, turinèius tik mini-
tovëse yra ásteigti tik keliose savivaldybë- buvo pajëgios pasirengti vykdyti neuniver- maliø technologiniø þiniø.
se. Tokius centrus kaimo uþdarytose mo- sitetines studijas. Tuomet á klausimø Taigi kolegijos jau pradëjo vykdyti joms
kyklose pradëjo pirmosios steigti Pasva- sprendimà ásitraukë Ðiauliø kolegija, kuri skirtà regioninæ misijà. Antra vertus, jau
lio, Kauno rajonø savivaldybës. Atkreipti- kartu su Joniðkio þemës ûkio mokykla ið- pats aukðtøjø mokyklø – kolegijø buvimas
nas dëmesys á tai, kad ðvietimo, kultûros tyrë specialistø poreiká Ðiaurës Lietuvoje. regionuose yra svarbus. Sukuriama pa-
funkcijø integracija vyksta tose savivaldy- Remdamasi tyrimo duomenimis, Ðiauliø lankesnë aplinka aukðtesnio iðsilavinimo
bëse, kuriose yra bendri kultûros ir ðvieti- kolegija 2005–2006 m.m. kartu su Jonið- jauniems þmonëms gyventi rajonuose.
mo skyriai. Steigiant centrus bûtina rem- kio þemës ûkio mokykla parengë ir áre- Pradedamas pertvarkyti ir profesiniø
tis sukaupta patirtimi, identifikuoti svar- gistravo Þemës ûkio technologijos neuni- mokyklø tinklas. Ið 48 profesiniø mokyk-
biausias klaidas ir laiduoti ávairiø lygiø val- versitetiniø studijø programà. Dar vienos lø 18 turi þemës ûkio mokyklø pavadini-
dþios institucijø bendradarbiavimà. naujos studijø programos – gamtotvarkos mus, bet tai nesprendþia mokykloje vyk-
Netradiciniai ðvietimo paslaugø priei- vadyba – poreiká nulëmë Lietuvoje ásteig- domø profesinio mokymo programø. Pa-
namumo problemø sprendimai, steigiant tø Europos ekologinio tinklo „NATURA gal LR ðvietimo ástatymo 41 str. yra átei-
universalius daugiafunkcinius centrus 2000“ teritorijø poreikiai. Ði studijø progra- sinta, kad profesinës mokyklos á tipus ne-
kaimo vietovëse, skatins bendradarbiauti ma bus vykdoma sudarius Ðiauliø kolegi- skirstomos ir nebeiðskiriamos kitos pro-
ðvietimo ir socialines ástaigas siekiant su- jos, Ðiauliø universiteto ir Ðeduvos þemës fesiniø mokyklø grupës, taip pat ir „þe-
balansuotos regioninës plëtros, optima- ûkio mokyklos jungtinës veiklos sutartá. mës ûkio mokykla“, nes visose gali bûti
laus turimø iðtekliø naudojimo bei ben- Analogiðkø pavyzdþiø galima pateikti vykdomos ávairios ûkio poreikiams reika-
dradarbiavimo su socialiniais partneriais ir ið kitø Lietuvos regionø. Vilniaus kolegi- lingos mokymo programos.
ir darbdaviais, geresnës ðvietimo siste- ja parengë agroverslo vadybos studijø Norëdami parengti aukðtos kvalifika-
mos rezultatø atitikties darbo rinkos po- programà, Kauno miðkø ir aplinkos inþi- cijos darbininkus, turësime sukurti nau-
reikius. Iðplëtota tokiø centrø sistema ir nerijos kolegija inicijuoja daugiatikslio mið- jausia technika ir mokymo priemonëmis
teikiamos paslaugos ilgainiui turës dide- ko naudojimo specialistø rengimà. Tikima- aprûpintus praktinio mokymo centrus. Jie
lës reikðmës regionø plëtrai. si, kad racionaliau ûkininkaujant miðkuo- turëtø bûti ðakiniai, sukurti dalyvaujant ir
Valstybëje vykstantys politiniai, eko- se – plëtojant daugiatikslá miðko naudoji- verslo ámonëms, naudojami ávairiø lygiø
nominiai, socialiniai pokyèiai turi didelæ mà, pajamas miðkininkystës sektoriuje ga- mokymams, kvalifikacijos tobulinimui.
átakà ir ðvietimo sistemos kaitai. Antra ver- lima padidinti ne maþiau kaip 2 kartus. Nauji iððûkiai laukia ir Lietuvos uni-
tus, ðvietimo sistema privalo padëti Nauja veiklos niða þemës ûkio tech- versitetø. Ðiandien mes galime didþiuo-
spræsti þmoniø iðtekliø problemas. Ma- nologams atsiranda „Agrochemos“ ku- tis studentø skaièiumi, bet negalime pa-
þos, specialistus rengianèios siauros riamame produkcijos realizavimo – „Ag- sigirti studijø kokybe. Universitetø laukia
specializacijos mokyklos nepajëgios pri- romax“ tinkle. Tinklas noriau ádarbina globalizacijos ir demografiniø procesø

30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Paskelbti 2005 metø mokslo populiarinimo premijø laureatai

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


Ávairiø srièiø mokslininkai apdo- nimo“ þurnalo redakcija nuoðir- habil. dr. Valentinà Baltrûnà, prof.
vanoti uþ átaigiai paraðytas kny- dþiai sveikina visus apdovanotuo- Jonà Grigà, dr. Audriø Dubietá ir
gas, straipsnius. „Mokslo ir gyve- sius ir ypaè mûsø þurnalo autorius Egidijø Bacevièiø

diktuojami iððûkiai. Norëdami juos áveik- ásidarbinimo kaime skatinimo programà noji mokslininkø karta – yra per 180 ðios
ti privalësime koncentruoti ir intelektinius, ir jos ágyvendinimo priemones. Tai galëtø srities doktorantø (181, 2005 m.). Svar-
ir materialiuosius iðteklius. Universitetai bûti paskolø ásikûrimui palûkanø visiðkas bu paþymëti, kad þemës ûkio srities
turës vaidinti didesná vaidmená spren- ar dalinis padengimas, studijø paskolø vi- mokslininkai daugiau uþsiima praktine
dþiant kaimo problemas. Jø misija – tech- siðkas ar dalinis padengimas ir kt. veikla: nors ir negalëdami pasigirti labai
ninës paþangos ir inovacijø diegimas kai- Pastaraisiais metais visø lygiø mo- dideliu akademiniø publikacijø skaièiu-
me. Þemës ûkio universiteto specialistø kyklos daug dëmesio skiria mokymosi vi- mi kaip, pavyzdþiui, fizikai, jie dirba tikrai
nuomone, þemës ûkio infrastruktûrà sà gyvenimà nuostatø ágyvendinimui. reikðmingus darbus didindami Lietuvos
(veislininkystës, sëklininkystës, agropre- Vykdoma konsultacinë veikla, organizuo- þemës ûkio konkurencingumà.
kybos, techniniø paslaugø, konsultavimo jami mokymai ûkininkams ir kitiems as- Ágyvendinti kaimui reikalingus struk-
ir kt. ámones) reikia sutelkti rajonø cen- menims, susijusiems su þemës ûkio, al- tûrinius pokyèius, susijusius su ûkiø mo-
truose. Tai atitinka ðiuolaikinæ þemës ûkio ternatyvia þemës ûkiui veikla. Stengiama- dernizacija, kaimo ekonominës veiklos
ir jo infrastruktûros iðdëstymo koncepci- si, kad ðie mokymai bûtø priartinti prie jø diversifikacija, alternatyviø pajamø ðalti-
jà. Per ðias infrastruktûrines institucijas gyvenamosios ar darbo vietos ir atitiktø niø kûrimu, kaimo infrastruktûros gerini-
ateina techninë paþanga ir inovacijos á ne tik ðiuolaikinius aktyvaus suaugusiø- mu, socialiniø problemø sprendimu, ga-
kaimà. Ðiuo poþiûriu yra ir metodinë pro- jø mokymo metodus, bet ir kaimo þmo- li tik tam pasirengæ darbuotojai. Ðiø uþ-
blema – tai darbo rinkos poreikiø þemës niø mentalitetà. Dalyvaujama SAPARD ir daviniø sprendimas daug priklausys,
ûkio specialistams prognozavimas, kurá kitø ES fondø finansuojamuose projek- kaip racionaliai panaudosime ES struk-
atlieka darbo birþa ir kitos rinkos tyrimais tuose. Deja, èia susiduriama su biuro- tûriniø fondø lëðas.
uþsiimanèios institucijos. Dabar ðie po- kratinëmis kliûtimis. Dël sudëtingø pro- Bene didþiausias visø mokslininkø rû-
reikiai nustatomi tik pirminiame þemës jektø rengimo, administravimo, vieðøjø pestis ðiuo metu – eksperimentinë bazë.
ûkyje, tai yra paèiame kaime esanèioms pirkimø procedûrø mokyklos nebenori Tikiuosi, kad ði problema ið esmës spræ-
ir besiformuojanèioms ûkio struktûroms. dalyvauti konkursuose projektams laimë- sis 2007–2013 metø finansinëje perspek-
Taip ignoruojami þemës ûkio ir visai kai- ti. Be to, projektø rengimas ir konkursai tyvoje – tada tikrai nemaþà ES finansiniø
mo plëtrai reikalinga infrastruktûros ir per- ilgai uþtrunka, todël mokymai per tà lai- iðtekliø dalá numatoma skirti mokslui ir
dirbamoji pramonës (antrinis ir tretinis kà pasidaro nebeaktualûs. ypaè jo infrastruktûrai. Manau, kad þe-
sektoriai) poreikiai specialistams, nors Lietuvoje þemës ûkio mokslø srityje mës ûkio mokslai sugebës pasiimti sa-
bûtent èia kuriami pagrindiniai veiksniai, (áskaitant KTU Maisto institutà) dirba 10 vo dalá ið ðio „lëðø pyrago“. Naudoda-
lemiantys kaimo modernizacijà ir naujas mokslo ir studijø institucijø – 2 universi- masi proga noriu padëkoti Þemës ûkio
jo galimybes, nors bûtent èia yra pagrin- tetinës aukðtosios mokyklos, 3 valstybës ministerijai uþ tai, kad ji deda pastangas,
dinës darbo vietos universitetinio lyg- mokslo institutai, 5 universitetø mokslo jog þemës ûkio mokslai, áskaitant jø pa-
mens þemës ûkio specialistams. institutai. Juose darbuojasi tikrai nema- galbinius, bandymø ir parodomuosius
Manytume, kad tikslinga parengti jau- þas mokslininkø bûrys – apie pusseptin- ûkius, galëtø pasinaudoti ir þemës ûkiui
nøjø specialistø ir kvalifikuotø darbininkø to ðimto (641, 2004 m.). Rengiama jau- skiriama ES finansine parama.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 31


Dirbtiniø programuojamø làsteliø savaiminis
susidarymas, augimas ir valdymas
Dr. Arvydas TAMULIS, elektroniná tanká ið pagrindinës bûsenos Dabar panaðius 4 nm dydþio foto-
Vykintas TAMULIS elektroninio tankio. Viename ið tirtø foto- elementus sumodeliavome ið efektyves-
Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir sintetiniø centrø elektrono skylutë vaiz- niø ðviesai jautriø Ru(bipyridine) 32+ ir
astronomijos institutas duojama mëlyna spalva, o perneðtas (tu- skuarino molekuliø. Visus juos galima
Europos Sàjungos FP6 PACE projek- neliuotas) elektronas – pilka (þr. 1 pav.). bûtø pagaminti Lietuvoje ir naudoti ne
to (þr. http://134.147.93.66/bmcmyp/Da- Ðis tyrimas rodo, kad intensyviausia elek- tiktai dirbtiniø programuojamø gyviø sin-
ta/PACE/Public) vykdytojø laboratorijose trono krûvio pernaða ávyksta esant de- tezei, bet ir kaip fotoelektronø ðaltinius
ir JAV Los Alamos nacionalinëje labora- vintai suþadintajai bûsenai nuo ðviesai nanoprietaisuose.
torijoje (LANL) kuriamos dirbtinës gyvos jautrios 1,4-bis(N,N-dimetilamino)naftale- Dirbtinëms làstelëms programuoti ir
programuojamos làstelës, kuriø kvantiná no molekulës á vienà ið pRR molekuliø augimui valdyti mes kuriame molekuliniø
mechaniná modeliavimà atlieka Vilniaus (þr. 1 pav.), o tai sukelia dirbtinio gyvio kompiuteriø loginius elementus. Pavyz-
universiteto Teorinës fizikos ir astrono- augimà. Elektrono pernaðos bangos il- dþiui, ARBA molekulinë loginë funkcija bu-
mijos instituto Teorinës molekulinës gis yra lygus 440.0 nm ir atitinka LANL vo sumodeliuota, pasinaudojus Kaliforni-
elektronikos ir spintronikos mokslinë atlikto eksperimento vertæ. jos universiteto prof. A.Balcho susintetin-
tu endohedriniu fulerenu (þr. 2 pav. deði-
nëje), kurio viduje esantis molekulinis klas-
1 pav. Suskaièiuotos teris ErScN turi magnetiná dipolá, nes pa-
elektrono krûvio gal UB3LYP/WTBS metodo skaièiavimà
pernaðos (tuneliavi- sukinio tankis ant N atomo yra lygus
mo) vizualizavimas 0.569, ant Sc – 0.036 ir ant Er – 0.358.
esant devintai Ði molekulinë ARBA loginë funkcija,
suþadintajai bûsenai.
instaliuota á dirbtinæ minimalià làstelæ,
Ðviesa suþadintas
elektronas perðoka ið pradeda veikti ðviesa suþadinus tris kai-
ðviesai jautrios 1,4- rëje esanèias fotoelektronø donoro mo-
bis(N,N-dimetilami- lekules: ferocenà arba tiofenà, arba tet-
no)naftaleno ratiofulvalenà. Vienas ið migruojanèiø fo-
molekulës (centre) á toelektronø sustoja elektronø akceptoriø
vienà ið pRR moleku- 1,3-bis (dicianometidieno) indano mole-
liø (apaèioje). Anglies kulëje. Kiti du migruojantys fotoelektro-
atomai ir su jais nai pasiekia endohedriná fulerenà ir pa-
susijusios kovalenti-
suka viduje esantá molekuliná klasterá, ku-
nës jungtys pavaiz-
duotos þaliomis ris savo ruoþtu magnetinio dipolio dëka
lazdelëmis, vandeni- veikia dirbtinëje minimalioje làstelëje ins-
liai – pilkai, deguo- taliuotas -diketono ir dodecilo syringa-
nies – raudonai, to molekules ir reguliuoja dirbtinës làste-
azotø – mëlynai lës fotosintezës, augimo bei dauginimo-
si vyksmus.

grupë (þr. http://www.itpa.lt/~tamulis/).


Dirbtiniø làsteliø fotosintetiniø centrø, su-
sidedanèiø ið peptidinës nukleorûgðties,
sensibilizatoriø, riebalø rûgðèiø, riebalø
rûgðèiø pirmtakø (pRR) ir vandens arba
metanolio tirpikliø molekuliø (ið viso iki
tûkstanèio atomø), kvantinis mechaninis
savaiminis susidarymas buvo modeliuo-
tas naudojant GAMESS-US programø
paketà VU TFAI PC Linux klasteryje.
Ðiø fotosintetiniø centrø, kuriø sker-
smuo yra 4 nanometrai, absorbcijos
spektras ir elektrono krûvio pernaðos (tu-
neliavimai) buvo suskaièiuoti naudojant
nuo laiko priklausantá kvantinës mecha-
nikos elektronø koreliacijos tankio funk-
cionalo (TDDFT PBEPBE/6-31G) mode- 2 pav. Molekulinë ARBA loginë funkcija, sudaryta ið endohedrinio fulereno (deðinëje),
lá. Mûsø paraðyta programa leidþia pa- kurio viduje yra molekulinis klasteris ErScN, ir ið trijø fotoaktyviø elektronø donoro
daryti matomà vieno elektrono pernaðà molekuliø (kairëje), prijungtø per centre esanèià elektronø akceptoriø molekulæ. Anglies
(tuneliavimà), gautà atëmus ðios fotosin- atomai þali, azoto – mëlyni, sieros – geltoni, vandenilio – pilki, geleþies ir Er atomai –
tetinës sistemos suþadintosios bûsenos ðviesiai mëlyni, Sc atomai – raudoni

32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


indëlis á praktinæ medicinà – ávairioms
sveikatos apsaugos sistemos sritims pa-
rengta keliolika tûkstanèiø ávairiø specia-
Ðiø metø lapkrièio 24 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulte- lybiø gydytojø ir specialistø.
tas – seniausioji aukðtoji Lietuvos medicinos mokykla – paminëjo Fakulteto darbuotojai kasmet vykdo
savo 225-eriø metø jubiliejø. Nors pats universitetas buvo ákurtas per 70 (taip ir kituose fakultetuose) biudþe-
1579 m., taèiau Medicinos fakultetas jame ásteigtas tik 1781 m., tiniø mokslinio tyrimo temø, keliolika jø fi-
nors leidimas já atidaryti buvo gautas jau 1621 metais. nansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-

Vilniaus universiteto Medicinos


Medicinos fakultetas tapo viena soli-
dþiausiø Rytø Europos medicinos moks-
fakultetui - 225
XIX a. pradþioje Vilniaus universiteto dijø fondas, valstybës institucijos ir valsty-
bës programø projektai, taip pat keliolika
turi uþsakomàjá mokslinio tyrimo darbo po-
lo, praktikos ir pedagogikos ástaigø. Èia nëms ir klinikoms pareigybë. bûdá. Fakulteto padaliniai dalyvauja tarp-
dirbo tokios pasaulinës áþymybës, kaip Fakultete rengiami ergoterapijos, ki- tautinëse mokslo programose, finansuo-
G.Forsteris, L.H.Bojanus, A.Sniadeckis, neziterapijos, medicinos, medicininës jamose Europos Komisijos bei SOCRATES
tëvas ir sûnus Frankai. Jie garsëjo savo biologijos, slaugos, odontologijos ir vi- ir Atviros Lietuvos fondo programø lëðo-
klinikomis, mokomaisiais kabinetais, pri- suomenës sveikatos specialistai. Ávairio- mis. Kasmet fakultetas organizuoja per
sidëjo kuriant Vakcinacijos ir Motinystës se vientisøjø ir daugiapakopiø studijø pusðimtá moksliniø renginiø, kuriø treèda-
institutus, vienas pirmøjø tokiø ástaigø Eu- programose dabar studijuoja per 1400 lis turi tarptautiná statusà. Fakulteto moksli-
ropoje. Fakulteto absolventai – gydyto- studentø (ið jø apie 300 magistrantûroje), ninkai ne kartà yra pelnæ Valstybines Lie-
jai, chirurgai, akuðeriai, farmacininkai, ve- podiplomines studijas tæsia per 600 rezi- tuvos mokslo premijas, skynæ tarptautiniø
terinarai – plaèiai garsino savo Alma Ma- dentø, per 70 doktorantø. Pastaraisiais mokslo konkursø laurus.
ter. Kas penktas-ðeðtas to meto Rusijos metais pastebimai padidëjo priëmimo á pir- Medicinos fakultetas bendradarbiau-
imperijos gydytojas buvo mûsø fakulte- mà kursà apimtys. Tai atspindi nekintan- ja su didþiausiais kaimyniniø kraðtø –
to auklëtinis. Ið viso 1781–1842 m. buvo èià medicinos ir mediko profesijos hierar- Lenkijos (Balstogës, Lodzës, Krokuvos,
parengta per 1500 gydytojø. Lietuvos chijà materializuotosios visuomenës ver- Poznanës, Varðuvos ir kt.), Vokietijos
specialiojo viduriniojo medicinos moks- tybiø sistemoje. Gyvybingumà pastaruo- (Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo), Ru-
lo ðaknys taip pat yra senajame Medici- ju metu demonstruoja ir fakulteto studen- sijos (Maskvos), Ðvedijos (Geteborgo,
nos fakultete. 1775–1842 m. èia veiku- tø organizacijos: Studentø atstovybë ir Lundo, Linèiopingo, Stokholmo), Ukrai-
sioje Akuðerijos mokykloje buvo pareng- Studentø mokslinë draugija. Mûsø stu- nos (Donecko, Charkovo), taip pat su
ta apie 850 kvalifikuotø akuðeriø. dentai vis dràsiau naudojasi galimybe stu- Prancûzijos (Marselio), JAV (Lojolos, Ili-
1919–1939 m. Vilniuje veikusio Ste- dijuoti ir praktikuotis uþsienio medicinos nojaus, Viskonsino) bei kitais pasaulio
pono Batoro universiteto Medicinos fa- centruose. Gydytojø tobulinimosi padali- universitetais, institutais ir mokslinio tyri-
kultetà baigë daugiau kaip 1500 gydy- nyje kasmet kvalifikacijà kelia apie 5000 mo ástaigomis.
tojø ir farmacijos specialistø. Herojiðkas ðalies medicinos specialistø. Vilniaus universiteto Medicinos fakul-
puslapis fakulteto istorijoje – darbas ir stu- Medicinos fakultete mokslo darbas tetas turi savo vëliavà, emblemà ir deka-
dijos pogrindþio sàlygomis Vokietijos dabar sutelktas penkiomis pagrindinë- no togà, savitas akademinës bendruo-
okupacijos metu 1943–1944 metais. mis kryptimis: 1) þmogaus genomo ávai- menës tradicijas. Fakulteto Medicinos is-
Vilniaus universiteto Medicinos fakul- rovë, jo kilmë ir fenotipinë realizacija; 2) torijos muziejus kaupia dokumentinæ ir
teto dekanë profesorë habilituota dakta- þmogaus ir visuomenës sveikata, gyve- ikonografinæ medþiagà. Taèiau garbinga
rë Zita Auðrelë Kuèinskienë, beje, pirmoji nimo kokybë ir aplinka: moksliniai ir tai- istorija nebëra tas pamatas, garantuojan-
moteris dekanë per 225 metus, pabrëþë, komieji tyrimai; 3) motinos ir vaiko svei- tis soèià ir ramià gerovæ. Artimiausi fa-
kad ðiuo metu Medicinos fakultetas yra kata: fiziologiniai ir socialiniai aspektai bei kulteto uþdaviniai – universiteto statuto
vienas didþiausiø ir reikðmingiausiø nû- individo raidos dësningumai; 4) bioeti- rëmuose nusistatyti ne tik metinius, bet
dienos Vilniaus universitete. Já sudaro 3 ka, sveikatos politika, naujø technologi- ir ilgalaikius strateginius studijø, moksli-
institutai, 4 katedros, 12 klinikø, jungian- jø taikymas; 5) ligø etiopatogenezë, diag- nës, ûkinës veiklos planus, dar kartà per-
tys 55 centrus, skyrius ir laboratorijas, taip nostika, gydymas, reabilitacija ir preven- þiûrëti savo struktûrà, intensyviau rekla-
pat Mokomoji eksperimentinës chirurgi- cija: fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai. muoti savo studijø programas, rengtis
jos ir patologinës fiziologijos laboratorija. Regioninæ Vilniaus universiteto Medi- panaudoti Europos Sàjungos struktûri-
Studentø bei personalo paslaugoms ir cinos fakulteto svarbà patvirtina ir nûdie- niø fondø lëðas. Perspektyviniuose pla-
kompiuteriø klasës, biblioteka. Ðiuo me- nos veikla: plaèios tarptautinio intelekti- nuose numatyta perkelti fakulteto admi-
tu fakultete dirba per 700 pedagoginio, nio bendradarbiavimo apimtys, perþen- nistraciná, teoriná korpusus bei vivariumà
mokslinio bei pagalbinio personalo: tarp gusiø sienas savitø chirurgijos, kardio- á Santariðkiø rajonà.
jø per 30 profesoriø, per 100 docentø. Be chirurgijos, reumatologijos, kardiologijos 225-uosius jubiliejinius metus Medi-
to, Vilniaus universiteto struktûroje taip pat ir ðirdies kraujagysliø patologijos, gast- cinos fakulteto bendruomenë pasitiko ne
yra Eksperimentinës ir klinikinës medici- roenterologijos, eksperimentinës ir teori- tik apmàstydama áspûdingà praeitá, bet
nos bei Onkologijos institutai, vieðosios nës medicinos mokyklø susiformavimas ir pasirengusi naujiems iððûkiams, atsi-
ástaigos: Santariðkiø, „Þalgirio“, Vaikø li- ir sëkminga plëtra. Reikðmingi pasieki- græþusi á visuomenës poreikius.
goninës. Universitetiniø ligoniniø statusà mai ir mokslo srityse, kurios svarbios mû- 
turi Vilniaus miesto 5 ligoninës. 2002 m. sø tautinei savimonei – tai etninës lietu-
pirmà kartà universiteto istorijoje buvo viø antropologijos, Lietuvos gyventojø
ásteigta prorektoriaus universiteto ligoni- genomo tyrimai. Neginèijamas fakulteto

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 33


2004 m. pabaigoje Dotnuvoje ásteigtas
Augalijos biologinë Augalø genø bankas, kurio paskirtis orga-
nizuoti ir koordinuoti augalø nacionaliniø

ávairovë – ekosistemø tvarumo genetiniø iðtekliø kaupimà, tyrimà ir iðsau-


gojimà. Genetiniams iðtekliams iðsaugoti

pagrindas
Doc. dr. Julius DANUSEVIÈIUS
pagal atskiras augalø grupes mokslo ir mo-
kymo institucijoms (Þemdirbystës, Sodinin-
kystës ir darþininkystës, Miðkø ir Botani-
kos institutams bei Vilniaus universitetui)
1992 m. birþelio 5 d. Rio de Þaneire Genetiniam lygmeniui priklauso rû-
paskirtos augalø genetiniø iðtekliø koordi-
buvo priimta Biologinës ávairovës konven- ðies genotipø ávairovë, kurià lemia dau-
naciniø centrø funkcijos. Augalø genetiniai
cija, kurià 1999 m. ratifikavo Lietuvos Sei- gelis veiksniø, taip pat ir geografiniai ra-
iðtekliai saugomi jø augimo vietose, kolek-
mas. Taèiau Lietuvoje ði Konvencija ne- jonai bei þemiø derlingumas. Pvz., Pa-
cijose ir specialiose saugyklose.
pakankamai iðnagrinëta ir ribotai pateik- nevëþio–Këdainiø derlingø dirvoþemiø ir
1997 m. Lietuvoje buvo priimta Biolo-
ta plaèiajai visuomenei. Todël kai kas bio- Varënos skurdþiø dirvoþemiø regionai.
ginës ávairovës iðsaugojimo strategija ir
loginæ ávairovæ ëmë ásivaizduoti siauràja Sakysim, ávairios rûðies genetiðkai sàly-
veiksmø planas, kurá parengë þymiausi
prasme ir apsiriboti rûðiø ávairovës sam- gotos morfologinës formos, vëlyvosios ir
ðios srities specialistai. Taèiau ðis planas
prata. O biologinë ávairovë apima keturis ankstyvosios fenologinës formos, geno-
vangiai vykdomas, já reikia patikslinti. Bû-
lygmenis: geosisteminá, ekosisteminá, rû- tipai su skirtingomis seksualinëmis sis-
tø veiksmingiau, jei tokius planus turëtø
ðiná ir genetiná. temomis ar skirtingais aleliais, sàlygojan-
visos apskritys. Atsiranda idëjø, kylanèiø
Geosisteminiam lygmeniui priklauso èiais augalø poþymius ir savybes. Gene-
ið savivaldybiø ekologø. Ðtai Këdainiø ra-
geografiniø objektø (landðaftø, teritoriniø- tinë ávairovë labiausiai reikðminga popu-
jone (ekologas Kazimieras Ðidlauskas)
urbanistiniø ir kt.) sàveika. Pavyzdþiui, liacijø stabilumui iðlaikyti.
numatyta atlikti pavieniø medþiø ir girai-
lauko, miðko ir vandens ekosistemø tar- Be evoliucijos raidos bei klimato po-
èiø, taip pat pelkiø ir pelkeliø inventoriza-
pusavio sàveika. kyèiø, dël intensyvios þmogaus ûkinës
cijà, ávertinti jø ekologinæ reikðmæ, o ver-
Ekosistemø ávairovë skirstoma á dvi veiklos supaprastëja augalijos populia-
tingiems – parengti iðsaugojimo rekomen-
stambias kategorijas: sausumos ir van- cijø genotipinë struktûra. Iðnyksta þalin-
dacijas. Kai kurie rajonai numato sparèiau
dens. Paprastai yra lauko, pievos, pelkës, gam poveikiui neatsparûs vertingi indivi-
gerinti urbanizuotà aplinkà, veisti þeldi-
miðko ir vandenø ekosistemos, kurios ir dai, populiacijos degraduoja. Yra ir to-
nius, parkus ir tvarkyti rekreacines terito-
sudaro ekosisteminæ biologinæ ávairovæ. kiø atvejø, kai atsiranda naujø invaziniø
Rûðiniam lygmeniui priklauso ávairios rûðiø, o kai kurios iðstumia vietines, eko-
organizmø rûðys, gyvenanèios atskiroje sistemai naudingas rûðis.
ekosistemoje. Pavyzdþiui, miðke ar me- Kiekviena ekosistema turi jà naikinan-
dyne auganèios medþiø, krûmø ir kitos èiø svarbiausiø veiksniø. Pavyzdþiui, pel-
augalijos rûðys. Lietuvoje yra apie 1800 kiø augalijai pavojinga intensyvi melio-
laukiniø augalø rûðiø ir 3000 kultûriniø racija, pievø augalijai – sukultûrinimas ar
veisliø. Ið jø laukiniø augalø 713 rûðiø au- transformavimas á kitas þemës ûkio naud-
ga miðkuose. Be to, yra 6000 grybø rû- menas, smëlio augalijai – apþeldinimas
ðiø, 16 300 gyvûnø rûðiø, ið jø 15 000 miðku, rekreacija, vandens telkiniø au-
rûðiø vabzdþiø. Taèiau ekosistemoje yra galijai – ûkinë veikla, nutekamieji vande-
jai bûdingas rûðiø skaièius. nys, intensyvi þemdirbystë ir t.t.

Pirmoji prieðvëþinë vakcina - jau Lietuvoje


Pirmàja prieðvëþine vakcina „Sil- jekcine vakcina jau galima pasiskiepyti Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo
gard“, apsauganèia nuo gimdos kakle- 7-iuose didþiuosiuose miestuose. Skie- 25 tûkst. moterø, parodë, kad MSD su-
lio vëþio ir genitalijø karpø, jau galima pa- pijimo paslaugas teikia „Medicinos ir kurta vakcina 100 proc. uþkirto kelià gim-
siskiepyti Lietuvoje. diagnostikos centras“, „GK klinika“, „En- dos kaklelio vëþiui, taip pat prieðvëþi-
Lietuvos moterims ir merginoms tarp- demik“ bei „Baltijos ir Amerikos klinika“. niams ir potencialiai prieðvëþiniams gim-
tautinë farmacijos bendrovë „Merck Medicinos ekspertø rekomendacijomis dos kaklelio pakitimams. Ji taip pat veiks-
Sharp&Dohme“ (MSD) jau suteikia gali- bei klinikiniø tyrimø patvirtintais rezulta- mingai apsaugo nuo kitø þmogaus pa-
mybæ ið anksto apsisaugoti nuo gimdos tais, veiksmingiausia skiepytis 9-26 me- pilomos viruso sukeliamø ligø – vulvos ir
kaklelio vëþio – vienos sunkiausiø ligø, tø amþiaus mergaitëms, merginoms bei makðties prieðvëþiniø pakitimø, genitali-
sukeliamø þmogaus papilomos viruso moterims. Iðsami informacija apie ðià pro- jø karpø. Medicinos tyrimø duomenimis,
(ÞPV). Vakcina „Silgard“ gali apsaugoti blemà teikiama specialiai sukurtoje inter- iki 70 proc. gyventojø per savo gyveni-
ne tik nuo gimdos kaklelio vëþio, bet ir neto svetainëje www.hpv.lt. mà uþsikreèia þmogaus papilomos viru-
kitø ÞPV sukeliamø ligø – vulvos ir makð- „Naujàjà vakcinà vertinu ne tik kaip su. Virusas plinta lytiniu bûdu bei per ge-
ties prieðvëþiniø pakitimø, vulvos bei ge- reikðmingà moksliná atradimà, iðsaugantá nitalijø gleivines. Daþnas þmogaus papi-
nitalijø karpø (kandilomø). moterø sveikatà bei gyvybes, bet ir kaip lomos viruso neðiotojas nejauèia jokiø
MSD sukurta vakcina „Silgard” ap- galimybæ ateityje sumaþinti vëþiniø susir- simptomø, kitiems atsiranda matomos
saugo nuo ÞPV 6,11,16 ir 18 tipø, kurie gimø, ypaè gimdos kaklelio, skaièiø, pa- genitalijø karpos ar pokyèiai gimdos kak-
sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vëþio keisti visuomenës sveikatos bei moterø lelyje, vulvoje, iðangëje ar varpoje.
atvejø bei 90 proc. lytiniø organø karpø. gyvenimo kokybæ“, – sakë Kauno medi- Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vë-
Kasmet ðimtams Lietuvos moterø padë- cinos universiteto profesorë, gydytoja gi- þys yra nustatomas daugiau nei 500 mo-
sianèia iðsaugoti sveikatà bei gyvybæ in- nekologë Rûta Nadiðauskienë. terø, beveik kas antra, susirgusi ðia liga,

34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


rijas. Miðkø institutas parengë Biologinës
ávairovës iðsaugojimo miðkuose, vykdant
ûkinæ veiklà, rekomendacijas.
Didþiausià teritorijà Lietuvoje (54 proc.)
Vitaminø-antioksidantø
uþima agrarinës aplinkos ekosistemos, ta-
èiau bioávairovës poþiûriu jos labiausiai nu-
reikðmë regëjimo funkcijai
skurdintos. Urbanizuotos aplinkos ekosis-
temos nesàmoningai veikiamos þmogaus
Kiek mityba svarbi þmoniø regë- regëjimui bûtinai reikalingas vitami-
ir palaikomos tik parkø ir kitø þeldiniø dë-
jimo sistemai, susidomëta ypaè po nas A. Taèiau dabar, kai vis labiau
ka. Èia po medþiø lajomis formuojasi pu-
to, kai iðryðkëjo oksidacinio streso aiðkëja medþiagø apykaitos proce-
siau natûralios daugiarûðës augalø ben-
veikimo mechanizmas. Susikaupæs sai làstelëse, atsiranda naujø duo-
drijos. Ðiuo metu vis labiau pleèiasi rude-
laisvøjø radikalø perteklius, ypaè bû- menø apie ðio vitamino veikliøjø for-
ralinës (dykvieèiø) bendrijos. Jose rûðinë
dingas vyresniems þmonëms, gali mø ávairialypá poveiká, o ypaè regëji-
ávairovë greitai kinta. Pavyzdþiui, karjerai,
turëti poveiká ávairioms organizmo mo fiziologiniams mechanizmams
sàvartynai ir kt. Miðkai Lietuvoje uþima 30
sistemoms, taip pat ir regëjimo stip- bei patologiniø procesø atsiradimui
proc. kraðto teritorijos, o juose yra 40 proc.
rumui bei spalvø matymui. Toks po- þmogui senstant.
augalijos rûðiø. Ypaè didele biologine ávai-
veikis atsiranda, kai sumaþëja làs- Oksidacinis stresas gali turëti
rove pasiþymi miðrûs miðkai.
teliø antioksidacinis pajëgumas ir átakos ir pigmentø susidarymui ner-
Pastaruoju metu, formuojantis eksten-
kartu galimybës apsisaugoti nuo be- vø sistemoje. O akiø tinklainë yra
syviai þemdirbystei, dalis þemiø apþelia
miðku ar apþeldinama dirbtinai. Þemës sikaupianèiø reaktyvaus deguonies labai diferencijuota nerviniø làste-
ûkiui naudotos þemës apþelia negausios atmainø, susidaranèiø vykstant me- liø struktûra, prigludusi prie epite-
rûðinës ávairovës pionierinëmis rûðimis, o dþiagø apykaitai dël lipidø, hiperok- lio, kuriame gali kauptis riebaluo-
dirbtinai þeldant daþnai uþveisiami viena- sidø, superoksidø anijonø pertek- se tirpstantis pigmentas lipofusci-
rûðiai spygliuoèiø þeldiniai. Tai maþina rû- liaus. Visa tai ir sukelia lëtines ligas, nas. Ið daugelio tyrimø paaiðkëjo,
ðinæ ir bendrà biologinæ ávairovæ. Savai- kurios gali sutrikdyti ávairiø fiziologi- kad lipofuscino padaugëja tinklai-
me apþeliant, formuojasi negausios rûðiø niø sistemø normalias funkcijas. nës epitelyje, ypaè regos recepto-
fitocenozës, nes vyrauja kosmopolitinës Antioksidantai, kuriuos þmogus riø (lazdeliø, juntanèiø ðviesà, ir kol-
uþneðtinës arba pionierinës rûðys. Pavyz- gauna su maisto produktais, ir or- beliø, juntanèiø spalvas) susikau-
dþiui, galima sakyti, savaime laukuose ne- ganizmo antioksidacinës sistemos pimo vietose, t.y. regëjimo centruo-
plinta àþuolai, klevai, liepos, skroblai, uo- gali sumaþinti ligø atsiradimà ir jø se, tada, kai sumaþëja antioksidan-
siai, guobiniai ir kt., o plinta karklai, ber- plëtotæ, taip pat saugoti ir regëjimo tø ir susilpnëja organizmo antiok-
þai, drebulës, baltalksniai ir puðys. funkcijas. Eksperimentais árodyta, sidaciniø sistemø veikla. Tuo atve-
Ateityje galima laukti tokiø ekosistemø kad kai kurie antioksidantai gali ap- ju dël atsiradusios fagocitozës de-
pokyèiø: maþës rûðiø gausa pasiþyminèiø saugoti nuo dël amþiaus atsiran- generuoja regos receptoriø memb-
bendrijø, nes veisiami monospygliuoèiø danèios regos receptoriø degene- raniniai diskai, kaupiasi lipofusci-
þeldiniai ar formuojami vienarûðiai medy- racijos, ypaè jø susikaupimo vieto- nas ir lokalizuojasi tinklainës epite-
nai; maþës pievø ir pelkiø bendrijø dël jø se, t.y. centruose. Tokie antioksi- lio makulø pavirðiuje. Spontanið-
kultûrinimo, padidës laukø biologinë ávai- dantai yra paplitæ maistui vartoja- kai kaupiantis lipofuscinui, ásijungia
rovë dël sklypø naudmenø fragmentacijos muose ávairiuose þalios spalvos la- ir fermentinës sistemos. Literatûro-
bei maþesnio mineraliniø tràðø naudojimo. puose. Stipriomis antioksidacinë- je teigiama, kad didþiausias lipofus-
mis savybëmis pasiþymi karotinoi- cino komponentas – piridino histe-
dai liuteinas ir zeaksantinas, ðiuo roidas yra toksiðkas ir jis sukelia tin-
metu laikomi svarbiais þmogaus re- klainës epitelio apoptozæ (làsteliø
mirðta. Pagal ðiuos rodiklius Lietuva pir- gëjimui. Drauge su jais vartojami þûtá), dël kurios trinka centrinis ma-
mauja tarp ES ðaliø – kas savaitæ dël ðios antioksidaciniu veikimu pasiþymin- tymas. Pastaruoju metu eksperi-
sunkios onkologinës ligos netenkame vi- tys vitaminai E ir C tà poveiká pada- mentiðkai yra nustatyta, kad viena
dutiniðkai 5 moterø. Europoje gimdos kak- ro dar ryðkesná, o visà ðá kompleksà ið vitamino A veikliøjø formø – 13-
lelio vëþys kasmet diagnozuojamas maþ- dar papildþius folatø turtingu mais- cis retinolio rûgðtis redukuoja lipo-
daug 33,5 tûkst. moterø ir merginø. Ne- tu, paskatinama ir organizmo anti- fuscino susidarymà ir taip saugo
paisant aktyvios prevencijos, kiekvienà oksidaciniø fermentø veikla. Daugu- tinklainës epitelá nuo makulø dege-
dienà nuo ðios ligos Europoje mirðta 40 ma tyrinëtojø patvirtina, kad, padi- neracijos bei regos þeidimo.
moterø. Ði sunki liga tiek mûsø ðalyje, tiek dëjus minëtøjø karotinoidø, vitami- Vitamino A apykaita akies tinklai-
kitose Europos ðalyse yra antroji pagal nø C ir E ir folatø koncentracijai akies nëje skiriasi nuo jo apykaitos kituo-
daþnumà (po krûties vëþio) jaunø (15– struktûrose, labai pagerëja regëji- se organuose. Organizme veiklio-
44 m. amþiaus) moterø mirties prieþastis. mas. Taip pat patvirtinama, kad vie- sios vitamino A (retinolio) formos yra
„Mûsø kompanija sukûrë efektyvià pre- na ið tokio poveikio prieþasèiø yra ir trans konfigûracijos, o akies tinklai-
vencinæ priemonæ nuo itin sunkios þmogaus paties organizmo antioksidaciniø nëje – cis konfigûracijos. Iðaiðkë-
papilomos viruso sukeliamos ligos, – sakë sistemø veiklos skatinimas. Litera- jus apykaitos mechanizmui akies
tarptautinës farmacinës bendrovës „Merck tûros duomenimis, taip galima stab- tinklainëje, atsiranda naujø galimy-
Sharp&Dohme” Lietuvos padalinio vadovas dyti aterosklerotiniø pokyèiø atsira- biø ir priemoniø þmoniø regëjimo su-
gydytojas Armenas Manukianas. – Nuo ðiol dimà ir plëtotæ, saugoti ir stiprinti trikimø profilaktikai ir gydymui.
ir Lietuvos moterims suteikta galimybë apsi- þmogaus regëjimo funkcijà.
saugoti nuo gimdos kaklelio vëþio, kuris mû- Seniai þinoma, kad normaliam Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
sø ðalyje nusineða tiek gyvybiø, kiek Ðvedijo-
je nusineðdavo prieð 60 metø.“

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 35


mentai buvo ákûnyti vieningoje formoje.
Tuo tarpu nuo XVII a. þenklo kompozici-
ja tapo binarinë, kaip þymiklio ir þyminio

Autonominiø santykis. Todël renesanso epochoje gy-


vavusi kalbos ir pasaulio giminystë kla-

paþinimo laukø
sikiniame amþiuje, anot M.Foucault, bu-
vo panaikinta: „Daiktai ir þodþiai buvo at-
skirti vieni nuo kitø. (...). Diskursas vis dar
turëjo uþduotá kalbëti, bet jis nebebuvo

samprata Michelio Foucault daugiau tai, nei kas yra pasakoma“.

filosofijoje
Ðiame straipsnyje pristatoma vieno
átakingiausiø prancûzø postruktûralistø
Michelio Foucault (1926–1984) Vakarø Mantautas RUZAS
kultûros istorijos koncepcija. M.Foucault VPU filosofijos magistrantas
paþiûros formavosi veikiamos vadinamo-
sios prancûzø epistemologinës mokyklos.
Ðios mokyklos teoretikai (A.Koyre, G.Ba- næ (XVIII a. pabaiga – XX a. pradþia iki
chelardas, G.Canguilhemas, J.Cavaile- ðiø dienø) epistemas.
sas), remdamiesi gamtos ir tiksliøjø moks- Kaip geriau galëtumëm suvokti mig-
lø istorija, siekë atskleisti bendràsias þini- lotà epistemos konceptà? Pirmiausia reik-
jos struktûras. Taèiau, prieðingai nei tra- tø iðsiaiðkinti kiekvienos jø struktûros
dicinis racionalizmas ar klasikinis neopo- (epistemø) vidinius ryðius, rekonstruotus
zityvizmas, prancûzø epistemologai atme- M.Foucault. Kaip jau buvo minëta, tà pa- Michelis Foucault
të kumuliatyvistiná poþiûrá á mokslo istori- brëþia ir M.Foucault tyrinëtoja J.Barano-
jà. Tokia nuostata, anot jø, neadekvati tik- va, sakydama, ,,kad pagrindinis santykis Klasikiniame amþiuje, kai þenklø orga-
rajam mokslo raidos vaizdiniui, protas epistemoje yra santykis tarp þodþiø ir daik- nizacija tapo binarinë, signifikacija buvo
jiems ne kartà ir visiems laikams duotas tø“. Pavyzdþiui, renesanso epochoje, kaip reflektuota á reprezentacijos formà. Kaip
absoliutas, bet istoriðkai besikeièiantis, jà suprato M.Foucault, ,,nuo XVI amþiaus vaizdingai pastebi J.Habermasas, inter-
besiplëtojantis reiðkinys, o mokslo istori- pradþios panaðumo (resemblance) prin- pretuodamas M.Foucault atkurtà klasiki-
ja – ne paprastas þiniø kaupimas, o dau- cipas vaidino konstruktyvià rolæ Vakarø nio amþiaus epistemà: „Kadangi þenklas
gybë kokybiniø pertvarkø, revoliucijø, per- kultûros paþinimo lauke“. Vidinæ paþini- yra autonomiðkas, jis pasiaukojamai tar-
trûkiø, ið pagrindø keièianèiø mokslo mo struktûrà lëmë daiktø ir þodþiø, pasau- nauja daiktø reprezentacijai: jame subjek-
struktûrà, pobûdá ir metodus. Idëjiðkai pa- lio ir já apraðanèiø tekstø vienybë, kitaip to reprezentacija susitinka su reprezen-
naðø poþiûrá á istorijà pateikia ir M.Foucault. tariant, þodþiai ir daiktai tarpusavyje susi- tuojamuoju objektu ir padaro tvarkà rep-
Fundamentaliame tyrimø uþmoju vei- jæ pagal panaðumà. M.Foucault raðo: ,,XVI rezentacijø grandinëje“. Kas tuo norima
kale Daiktai ir þodþiai M.Foucault uþsibrë- amþiuje reali kalba nëra nepriklausoma pasakyti? Daugelis istorikø, kalbëdami
þia pagrásti idëjà, kad kultûroje egzistuo- þenklø totalybë, vientisa ir nesutrûkinëju- apie klasikinio amþiaus racionalizmà, daþ-
ja jà tvarkantys kodai, o tarp jø – praktinë si esybë (visetas), kurioje daiktai galëtø nai apsiriboja tokiomis miglotomis ir tuð-
tvarkos pasireiðkimo sritis. Pristatydamas bûti atspindëti kaip veidrodyje (...).” Kal- èiomis frazëmis kaip „karteziðkoji átaka“
ðià knygà, filosofas raðo: ,,Visiðkai aki- ba yra neatskiriamai susijusi su pasaulio ar „niutoniðkasis modelis“. Tuo tarpu
vaizdu – ði analizë nepriklauso idëjø ar formomis. Pasaulis iðkyla kaip simboliø M.Foucault nëra taip svarbu gamtos ma-
mokslo istorijai: tai greièiau tyrimas, ku- tinklas – sistema, M.Foucault þodþiais ta- tematinimas ar mechanistinë perspekty-
rio tikslas yra atskleisti, kokiu pagrindu riant, ,,kaip visa aprëpiantis tekstas“. To- va, jis akcentuoja sutvarkytø þenklø siste-
paþinimas ir teorijos tapo galimi; kokioje kiu bûdu, pavyzdþiui, antikos paveldas yra mà. Anot M.Foucault, „(...) ámanoma api-
tvarkos erdvëje þinojimas buvo konstituo- kaip pati gamta, plati erdvë, reikalaujanti brëþti instrumentus klasikinei minèiai, ku-
tas (...)”. M.Foucault nekelia sau tikslo – interpretacijos; abejais atvejais yra atran- rie buvo sukonstruoti þenklø sistemos. Tai
ypatingo þinojimo ar idëjø ,,kûno” pagrin- dami þenklai, ir tada þingsnis po þingsnio buvo ta sistema, kuri átraukë á paþinimo
du ,,nupieðti” periodo ,,paveikslà” ar at- paverèiami kalba. ,,(...) pasaulis apgaub- laukà tikimybës sampratà, analizes ir kom-
kurti amþiaus dvasià. Jis sutelkia dëme- tas þenklais, kurie turi bûti deðifruoti“, – binacijas ir patvirtino sistemos arbitralu-
sá á semantinio santykio tarp daiktø ir sà- teigia M.Foucault. mà“. Klasikiniame amþiuje paþinimo pa-
vokø genezæ ir iðskiria epistemologinius Kas buvo þenklas renesanso epocho- skirtis yra fabrikuoti (fabricate) kalbà, ir fab-
laukus (epistemas), kuriuose grieþta vi- je? M.Foucault akcentuoja, kad ,,XVI am- rikuoti jà kaip analiziø ir kombinacijø in-
dinë struktûra lemia kultûros plëtotæ. Ki- þiuje þenklai buvo màstomi ,,sulydyti“ su strumentà. „Þenklas klasikinëje epocho-
taip sakant, epistemø pasikeitimà veikia daiktais, kad þmogus galëtø atskleisti jø je nëra atsakingas uþduoèiai laikyti pasau-
kalbos raida kultûroje. Vadovaudamasis paslaptis, jø prigimtá ir jø vertingumà (...). lá uþdarà savyje ir neatskiriamà nuo savo
tokiu principu M.Foucault savo ,,archeo- Renesanso laikotarpiu Vakarø pasauly- paties formø, bet, prieðingai, iðskleidþia
loginiu“ tyrimu atskleidþia, kaip jis pats je þenklo (sign) organizacija buvo pakan- já… virð neapibrëþto pavirðiaus (...), pasau-
teigia, ,,du didþiuosius pertrûkius Vaka- kamai sudëtingos struktûros: ji reiðkësi lis atveriamas simultantiðkai – analizëms
rø kultûros raidoje: pirmasis pradeda kla- kaip trinarë, kadangi reikalavo formalios bei kombinacijoms ir gali bûti sutvarkytas
sikiná amþiø, o kitas atsiveria XIX amþiaus þenklø sferos, jø nurodomo turinio ir pa- nuo pradþios iki galo“, – raðo M.Foucault.
pradþioje ir þymi moderniojo amþiaus naðumø (similitudes), jungianèiø þenklus Iðorës ir vidaus prigimtis klasifikuojama,
pradþià“. Taigi ðie du trûkiai atskiria tris su daiktais; bet kadangi panaðumas yra analizuojama ir kombinuojama tuo paèiu
nebendramatiðkas renesanso, klasikinæ þenklø forma, taip pat kaip ir jø turinys, bûdu: þodþiai bendrojoje gramatikoje, tur-
(XVII–XVIII a. racionalizmas) ir ðiuolaiki- todël trys skirtingi ðios artikuliacijos ele- tai ir poreikiai politinëje ekonomijoje, kaip

36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


ir augalø bei gyvûnø rûðys Linnaeus sis-
temoje. Taèiau tai yra pavirðinis lygmuo,
kurá lemia vadinamasis archeologinis lyg-
muo. Bet jeigu mes uþklausime klasikinæ
Paminëtas iðkilus finansininkas
Profesoriaus Alfonso Þilëno 85-osios gimimo metinës
mintá tuo lygiu, kurá daro ámanomà arche-
ologinis atskleidimas, mes uþèiuopsime, Spalio 27 dienà minëjome Lietuvos finansø
kaip jau matëme, kad renesanso paþini- patriarcho profesoriaus Alfonso Þilëno 85-àsias
mo laukà valdë panaðumo principas, tuo gimimo metines. Ðia proga Vilniaus universiteto
tarpu klasikinëje epochoje – þenklo atsi- Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje surengta
skyrimas nuo pasaulio. Pasak M. Foucault ekspozicija: fotonuotraukos, straipsniai apie Profeso-
„(...) tai lëmë ðias naujas formas – tikimy- riø, likæs nebaigto jo paskutiniojo darbo rankraðtis...
biø, analizës, kombinavimo ir universalios Atidarant ekspozicijà dalyvavo Profesoriaus ðeimos
kalbos sistemos iðkilimà, ne kaip sëkmin- nariai, fakulteto vadovai, buvæ dekanai, Profesoriaus
gas sritis, generuojanèias viena kità ar mokiniai, buvæ ir esami Finansø katedros darbuotojai.
konkuruojanèias tarpusavyje, bet kaip vi- Dalyviai pasidalijo prisiminimais apie profesoriø
suminá bûtinumø (necessities) tinklà“. Alfonsà Þilënà – fakulteto ilgametá dekanà, Finansø ir
Apie ðiuolaikinæ epistemà vëlgi galima kredito katedros vedëjà, mokslininkà, pedagogà,
kalbëti tik ávykus radikalioms transforma- inteligentà, sàþiningà ir kuklø þmogø. Profesorius
cijoms klasikinëje mintyje. Ir tokios trans- Profesorius nusipelnë didelæ bendradarbiø ir auklëtiniø pagarbà,
formacijos ávyksta. M.Foucault raðo: „Pas- Alfonsas Þilënas buvo nuoðirdþiai ir ðiltai prisimintas.
kutinieji XVIII amþiaus metai yra paþenklin-
ti trûkio, panaðaus á tà, kuris iðtiko rene- Alfonsas Þilënas gimë 1921 m. miomis paskaitomis áneðë didelá indëlá
sansiðkàjà mintá XVII amþiaus pradþioje; kai spalio 27 d. Maþeikiø apskrityje, Ak- á mûsø finansininkø kartø tæstinumà.
didþiosios cirkuliarinës formos, kuriose pa- menës valsèiuje, Kivyliø kaime, ûkinin- Tarp Profesoriaus mokiniø – dau-
naðumas buvo ákûnytas, buvo dislokuotos kø ðeimoje. Bûsimajam profesoriui li- gelis finansø ir bankininkystës specia-
ir atvertos taip, kad identiðkumø lenta (the kimas lëmë gyventi ir dirbti neramiu ir listø, vadovø, mokslininkø, þinomø Lie-
table of identities) galëjo bûti atskleista, ir sunkiu laikotarpiu. tuvos þmoniø, Nepriklausomybës ak-
ði lenta dabar yra sunaikinta, taigi paþini- Gimnazijà baigë 1940 m., Vilniaus to signatarø.
mas reziduoja naujoje erdvëje (...).“ Ðiuo- universitetà, kur sudijavo finansø ir ban- Svarus profesoriaus A.Þilëno indë-
laikinëje epistemoje, pradedant XVIII a. pa- kininkystës mokslus,
baiga, þodþiai ir daiktai siejami dar sudë- – 1945 m. ir ágijo eko-
tingesniu tarpiniu ryðiu – per tokius veiks- nomisto kvalifikacijà.
nius kaip darbas, gyvenimas, kalba. Ávy- Baigæs mokslus
kæs poslinkis svarbus tokiems mokslams buvo paskirtas á Vil-
kaip ekonomika, gamtotyra ir gramatika, niaus universitetà, dir-
kurie klasikiniame amþiuje atsirado kaip bo asistentu Finansø
taksonominiai. Iðtekliø analizë uþleidþia vie- ir kredito katedroje,
tà teorijai, kuri vartojimo ir mainø vertes api- kuriai tuo metu vado-
bûdina darbo jëgos sànaudomis, gamtos vavo profesorius Vla-
istorijos apþvalga – rûðiø evoliucijai, o ben- das Jurgutis, padaræs
droji gramatika – nacionaliniø kalbø istori- didelæ átakà tolesniam
jai. Labai svarbu buvo tai, kad kalba visið- jo mokslo keliui ir kurá
kai atsiskyrë nuo màstymo struktûrø ir for- Profesorius visada pri-
mø ir pati tapo nepriklausomu tyrimø ob- simindavo su didele
jektu, tai nulëmë ir lingvistikos, kaip atski- pagarba.
ro mokslo, atsiradimà. Visas A.Þilëno gyvenimas buvo skir- lis á finansø mokslà – knygos, broðiû-
Taigi apibendrinant galima tarti, kad tas mokslui, finansø ir kredito specialis- ros, straipsniai, leidiniai studentams.
veikale Þodþiai ir daiktai M.Foucault iðty- tø rengimui, darbui Vilniaus universite- Tarsi viso gyvenimo darbo apiben-
rë þinijos raidà nuo XVI a. iki dabarties ir te. 1965 m. jam buvo suteiktas ekono- drinimas ir ataskaita buvo jau iðëjus á
nustatë, kad tame laikotarpyje ávyko du mikos daktaro laipsnis, 1966 m. – pro- pensijà paraðyta dviejø daliø monog-
radikalûs lûþiai. XVII a. perëjimas nuo tra- fesoriaus vardas. 1960–1964 m. buvo rafija „Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-
dicinio paþinimo (episteme) prie klasiki- Statistikos, buhalterinës apskaitos, fi- tystës finansø pagrindai“, sulaukusi
nio ir XIX a. perëjimas nuo klasikinio prie nansø ir kredito katedros, o 1964–1990 garbingø apdovanojimø: 1997 m. ap-
modernaus. Kiekvienà kartà visa þinijos m. – Finansø ir kredito katedros vedë- dovanota V.Jurguèio ir 2001 m. –
tipologija keitësi ir taip radikaliai, kad nau- jas. 1970–1979 m. – Finansø ir apskai- A.Rimkos premijomis.
joji þinija negalëjo bûti kildinama ið se- tos (1977–1979 m. Ekonominës kiber- Iki paskutinio atodûsio Profesorius
nosios. M.Foucault „archeologiniai“ tyri- netikos ir finansø) fakulteto dekanas, vi- ëjo pasirinktu keliu, nenuilstamai dir-
mai atskleidë, kad epistemø nebendra- suomeniniais pagrindais vadovavo ávai- bo moksliná darbà. Savo paskutinia-
matiðkumà lëmë kalbos statusas atitin- rioms mokslinëms organizacijoms. me darbe tyrinëjo lietuviðkos finansø
kamoje kultûroje. Renesanso epistemo- 1976 m. iðrinktas Lietuvos mokslø ir bankininkystës terminijos kûrimàsi,
je aptinkame kalbà, tapaèià daiktø pa- akademijos nariu korespondentu. deja, jo raðymà likimas nutraukë 2005
sauliui, klasikinëje epistemoje kalba tam- Per visà savo veiklà Profesorius bu- m. spalio 20 dienà.
pa màstymo vaizdiniø jungtimi bei tarpi- vo tarsi gyvas ryðys tarp Lietuvos tar- Doc. dr. Meilë JASIENË
ninku, o ðiuolaikinëje kalba atsiskleidþia pukario ir ðiø dienø ekonomistø, mei- Vilniaus universiteto Ekonomikos
kaip visiðkai savarankiðka bûtis. le ir domëjimusi Lietuvos istorija, ádo- fakulteto Finansø katedros vedëja

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 37


Pastaruosius 20 metø domiuosi ðaltiniø). Poþeminiø vandenø
geriamojo vandens ruoðimo ir jo svarbiausia problema yra pernelyg
kokybës problemomis. Per ðá dideli geleþies junginiø, kartais
laikotarpá teko analizuoti daugybæ mangano, amonio ar sieros vandeni-
paèiø ávairiausiø vandens mëginiø lio kiekiai, o ðuliniø ir ðaltiniø –

Nitratai
(taip pat ir ðachtiniø ðuliniø bei nitratai (èia nebus kalbama apie

ðuliniø ir Nuolatinis nitratø ðaltinis yra atmo-


sfera. Deginant bet koká kurà krosnyse,
katilinëse, automobiliø varikliuose ir kt.

ðaltiniø vandenyje
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS
yra reikalingas ore esantis deguonis.
Kartu su oro deguonimi á degimo kame-
ras patenka ir azotas, kurio ore yra ge-
Vilniaus Gedimino technikos universitetas rokai daugiau negu deguonies. Aukð-
toje temperatûroje dalis pakankamai
Kas yra nitratai, kodël apie juos tiek gerokai didesnës uþ normà nitratø kon- inertiðko (neaktyvaus) azoto paverèia-
daug kalbama ir raðoma, ar jie ið tikrøjø centracijos. Man teko tirti ne vieno ðim- ma azoto oksidais, kurie kartu su kitais
yra tokie baisûs ir pavojingi? Nitratai yra to ðuliniø vandená, atveþtà ið ávairiø Lie- degimo produktais patenka á atmosfe-
viena ið daugelio azoto junginiø formø, tuvos rajonø. Tyrimø rezultatai liûdina. rà. Vëliau azoto oksidai atmosferoje to-
o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svar- Tik nedidelës dalies ðuliniø vandenyje liau transformuojasi ir pasigaminæ nitra-
biausi biogeniniai elementai. Biogeniniai nitratø koncentracija buvo maþesnë ne- tai su krituliais pasiekia þemës pavirðiø.
elementai yra tiesiog bûtini normaliam gu 50 mg/L. Labai daþnai nitratø kon- Antras ðaltinis – tai mineralinës ir or-
organizmø augimui. Be salietros, taip centracijos virðydavo leidþiamà normà ganinës azoto turinèios tràðos. Træðia-
pat kalio ir fosforo tràðø, neámanoma 2–3 ir daugiau kartø. Buvo ir ðulinys re- ma daþniausiai pavasará arba vasaros
uþauginti gero derliaus. Taèiau nitratai kordininkas. Jame nitratø koncentracija pradþioje.
(salietros) turi dar vienà labai svarbià sa- siekë 850 mg/L. Tokiu vandeniu reikia Treèias ðaltinis – azoto turinèiø orga-
vybæ – visø metalø nitratai gerai tirpsta laistyti darþus ir derlius bus garantuo- niniø medþiagø irimas dirvoje ir vande-
vandenyje, ir ta jø dalis, kurios nespëja tas, taèiau já gerti ið tiesø pavojinga. Ky- nyje.
pasisavinti mikroorganizmai ir augalai la natûralus klausimas, ar daug kaimo Nustatyta, kad nitratø koncentracijos
baltymø sintezei, lengvai migruoja ir pa- þmoniø þino, koká vandená geria jie, jø ðuliniø vandenyje keièiasi, keièiantis me-
tenka á gruntinius vandenis. Taip nitra- maþameèiai vaikai ir netgi kûdikiai, ku- tø laikams. Didþiausios nitratø koncentra-
tai atsiranda ðuliniø, ðaltiniø ir negiliø rie, skaièiuojant vienam kilogramui kû- cijos paprastai fiksuojamos pavasará ir va-
græþiniø vandenyje. no masës, gauna gerokai didesnes ir saros pradþioje, o maþiausios – vëlyvà ru-
Kuo pavojingi nitratai? Patekæ á þmo- pavojingesnes nitratø dozes. dená ir þiemà. Mano tyrimai tai patvirtino.
gaus organizmà ir veikiami ávairiø fer- Manau, kad tik nedidelë dalis ðuli- Sodininkø bendrijoje ant Vokës upës kran-
mentø nitratai pirmiausia virsta daug pa- niø savininkø þino, kiek nitratø yra jø ðu- to trejus metus ið eilës nustatinëjau nitra-
vojingesniais nitritais, o pastarieji – nit- linio vandenyje. Retkarèiais vienà kità tø koncentracijas dviejø ðuliniø vandeny-
rozo junginiais. Atliekant bandymus su nedidelæ akcijà surengia higienistai. Per je. Analizë buvo atliekama ne maþiau kaip
ávairiais gyvûnais nustatyta, kad nitrozo tokià akcijà iðtiriama keliolika arba ge- du kartus (kartais ir daþniau) per mënesá.
junginiai jau yra kancerogenai ir skati- riausiu atveju keliasdeðimt ðuliniø. Po to Vidutiniai kiekvieno mënesio rezultatai yra
na piktybiniø augliø atsiradimà. Nitritai spaudoje (daþniausiai vietinëje) pasiro- pateikti lentelëje.
veikia panaðiai kaip smalkës (anglies do nelabai malonûs straipsneliai, skel- Sezoniniai nitratø koncentracijø kitimai
monoksidas), t.y. trukdo hemoglobinui biantys, kad didesnëje dalyje iðtirtø ðuli- ðuliniø vandenyje
aprûpinti organizmà deguonimi. niø rastos higienos normà virðijanèios nit- Mënuo Vidutinë nitratø (NO3-)
Atsiþvelgdamos á Pasaulinës sveika- ratø koncentracijos, ir tuo viskas pasibai- koncentracija, mg/L
tos organizacijos specialistø rekomenda- gia. Be abejo, platesniems tyrimams rei- Ðulinys Nr. 1 Ðulinys Nr. 2
cijas visos pasaulio valstybës grieþtai ri- kalingas tam tikras finansavimas. Èia Sausis 32 17
boja nitritø ir nitratø koncentracijas ge- daugiau iniciatyvos turëtø parodyti seniû- Vasaris 34 19
riamajame vandenyje. Pagal Lietuvos ge- nijos. Kartu su jø teritorijose esanèiø mo- Kovas 45 28
riamojo vandens higienos normà HN 24: kyklø chemijos ir biologijos mokytojais Balandis 68 49
2003 nitritø koncentracija vandenyje ne- bei vyresniøjø klasiø moksleiviais seniû- Geguþë 95 63
turi virðyti 0,5 mg/L, o nitratø – 50 mg/L. nijos kasmet galëtø nustatyti nitratø kon- Birþelis 83 55
Tie Lietuvos gyventojai, kurie geria- centracijas visuose naudojamuose ðuli- Liepa 57 42
màjá vandená gauna ið centralizuotø van- niuose. Turëdamas Vokietijos firmos Rugpjûtis 51 40
dens tiekimo sistemø, su nitritø ir nitra- „Merck“ greitos analizës rinkinius, bet Rugsëjis 45 31
tø problema praktiðkai nesusiduria. Ta- koks þmogus analizæ gali atlikti per 2–3 Spalis 42 27
èiau nemaþa dalis Lietuvos kaimø gy- minutes. Viena analizë kainuotø apie 1 Lapkritis 38 22
ventojø vis dar vartoja ðachtiniø ðuliniø lità. Tai nëra dideli pinigai. Reikia tik noro Gruodis 34 21
vandená. Aplinkos ministerijos duome- ir tinkamos reklamos. Tokie ðaukliai arba
nimis ðiuo metu Lietuvoje yra apie 300 vedliai galëtø bûti spaudos leidiniai, ra- Matome, kad abiejø ðuliniø vande-
tûkstanèiø kastiniø ðuliniø (negiliø 2–5 dijas ar televizija. Tokios akcijos, mano nyje nitratø koncentracijos keitësi ana-
m gylio ðachtiniø ðuliniø), ið kuriø van- þiniomis, atliekamos kai kuriose Europos logiðkai. Didþiausios koncentracijos nu-
dená geria apie treèdalis Lietuvos gyven- ðalyse, pavyzdþiui, Vokietijoje. statytos balandþio, geguþës, birþelio
tojø. Tos paèios ministerijos duomeni- Ið kur nitratai atsiranda ðuliniø van- menesiais, o maþiausios – lapkritá, gruo-
mis maþdaug pusës ðuliniø vandenyje denyje? Ðaltiniai yra keli. dá, sausá, vasará. Kitø dvejø metø stebë-

38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


mikrobiologinæ ðuliniø vandens Kaip paðalinti nitratus ið ðuliniø van- tø vandenyje – ásirengti gilesná græþiná.
tarðà). Nitratai turi dar kità pavadi- dens arba bent sumaþinti jø koncentra- Taèiau atsiras kitø problemø: græþinio
nimà – salietra, kuris plaèiai varto- cijas? Ðia tema galima iðgirsti paèiø ávai- vanduo greièiausiai bus geleþingas, ja-
jamas kaimo þmoniø. Kalio nitratas riausiø nuomoniø, pasiûlymø, rekomen- me gali bûti didesnës mangano ir amo-
vadinamas kalio salietra, amonio dacijø ir receptø. Pvz., kad ðulinius rei- nio koncentracijos. Tad vëlgi reikës ási-
nitratas - amonio salietra ir t.t. kia uþdengti dangèiais arba apie ðuliná rengti vandens gerinimo árenginius.
suformuoti 1–2 m skersmens ir ne ma- Kitas nitratø ðalinimo bûdas – tai spe-
þesnio negu 1 m storio apsauginá molio cialiø filtravimo kaseèiø naudojimas. Pa-
sluoksná, arba á ðuliná pripilti chlorkalkiø vyko iðsiaiðkinti, kad anksèiau á Lietuvà
ir po to vandená iðsemti, arba nitratus ið buvo atveþamos Vokietijos firmos „Bri-
ðulinio tiesiog iðsemti. Deja, deja. Në vie- ta“ filtravimo kasetës. Jø veikimo princi-
nas èia paminëtø bûdø në per nago juo- pà galima nuspëti. Manau, kad kaseèiø
dymà nesumaþins nitratø koncentraci- viduje turëtø bûti vienokios ar kitokios
jos ðulinio vandenyje. formos anijonitas, kuris sulaiko vande-
Ðtai vienas visiðkai nesenas atsitiki- nyje esanèius anijonus (taip pat ir nitra-
mas. Savaitgalá apsilankiusi uoðvijoje, tus), o á vandená siunèia maþiau kenks-
viena mano bendradarbë atveþë ðulinio mingus neigiamus jonus (anijonus), pa-
vandens ir papraðë nustatyti nitratø kon- vyzdþiui, chloridø (Cl- ) jonus.
centracijà. Atlikus analizæ, vandenyje Deja, að jø nemaèiau ir netyriau, to-
buvo rasta 152 mg/L nitratø. Kadangi nit- dël nieko konkretaus apie jas pasakyti
ratø koncentracija 3 kartus virðijo higie- negaliu. Kadangi jos nebuvo populiarios
nos normos reikalavimus, prasidëjo dis- (gal paprasèiausiai nepakako rekla-
kusijos apie galimus nitratø koncentra- mos), dabar jø mûsø rinkoje nëra. Jei-
cijos sumaþinimo bûdus. Bendradarbë gu pavyks gauti bent vienà egzemplio-
jimø rezultatai buvo stebëtinai panaðûs prasitarë, jog yra girdëjusi þmones kal- riø, pasistengsiu já nuodugniai iðtirti ir
á pateiktus lentelëje ir paveiksle ir todël bant, kad tokiais atvejais reikia bent ke- apie gautus rezultatus vienokiu ar kito-
èia nepateikti. letà kartø ið ðulinio iðsemti vandená ir leis- kiu bûdu informuoti visuomenæ.
Beje, teko stebëti ir sezoninius nitra- ti prisirinkti naujam vandeniui. Ir nors vi- Jau baigæs raðyti ðá straipsnelá, drau-
tø koncentracijø svyravimus ávairiose siðkai netikëjau, kad tai gali bent kiek go pakviestas apsilankiau jo nesenai ási-
vietose trykðtanèiø ðaltiniø vandenyje. padëti, bendradarbës neatkalbinëjau ir gytoje sodyboje Vilniaus rajone, pasie-
Koncentracijø sezoniniø kitimø eiga yra patariau ilgai nedelsti. Jau kità savait- nio zonoje tarp Lavoriðkiø ir Kenos. Vien-
labai panaði á kitimus ðuliniuose, tik ðal- galá ðulinio „valymo“ operacija buvo at- kiemis Dievo uþmirðtame kampelyje; ap-
tiniø vandenyje nitratø koncentracijos likta ir pirmadiená á laboratorijà vël atke- linkui miðkai ir seniai nedirbamos, pie-
bûna gerokai maþesnës negu ðuliniø liavo vandens mëginys (gerai, kad uoð- vomis virtusios þemës. Kieme uþdeng-
vandenyje ir paprastai nevirðija higienos viai turëjo elektriná vandens siurblá ir ði tas ðulinys (iki vandens trys betono ren-
normø. operacija nebuvo sudëtinga). Atlikus tiniai), uþ 400 metrø fontanuojantis ðal-
Kodël didþiausios nitratø koncentra- analizæ buvo nustatyta, kad nitratø kon- tinis. Profesinio smalsumo vedamas pa-
cijos vandenyje rastos balandþio, gegu- centracija „sumaþëjo“ iki 153 mg/L. Ki- ëmiau ðulinio ir ðaltinio vandens mëgi-
þës, birþelio mënesiais, o maþiausios – taip ir bûti negalëjo. Juk ðulinys nëra nius analizei. Labai knietëjo suþinoti,
lapkritá, gruodá, sausá ir vasará? Manau, sandëlis, kuriame renkasi ir kaupiasi nit- kiek ðiuose mëginiuose gali bûti nitra-
kad pakankamai logiðkas bûtø toks pa- ratai. Ðulinio vandenyje nitratø koncen- tø. Logika kuþdëjo, kad nitratø neturëtø
aiðkinimas. Þiemà, áðalus þemei, nevyks- tracijos yra tokios paèios, kaip ir aplink bûti daug. Juk aplinkui kiek akys mato
ta nitratø migracija á gruntinius vande- já esanèiame gruntiniame vandenyje, ku- ir dar toliau jokios ûkinës veiklos ir pats
nis. Þiemà netræðiamos dirvos, o ið at- ris ir maitina ðuliná. Jeigu pavyktø suma- vasaros vidurys.
mosferos á þemæ patekæ nitratai kaupia- þinti nitratø koncentracijas ðuliná maiti- Analizës rezultatai pranoko lûkes-
si jos pavirðiuje. Pavasará, iðëjus áðalui, nanèiame gruntiniame vandenyje, tiek èius. Nitratø abiejuose mëginiuose ra-
per þiemà susikaupæ pavirðiuje nitratai pat sumaþëtø nitratø ir ðulinio vandeny- dau labai maþai: ðulinio vandenyje 2,5
keliauja á gruntinius vandenis ir á ðulinius. je. Kaip tai padaryti? Aplink ðuliná turëtø mg/L, o ðaltinio vandenyje 0,85 mg/L.
Prasideda þemës ûkio darbai ir dirvø træ- bûti tam tikro dydþio sanitarinë zona (ko- Tiek maþai nitratø ðulinio vandenyje nie-
ðimas organinëmis ir mineralinëmis trà- kio dydþio, sunku tiksliai pasakyti, bet kada nebuvau radæs, nors iðtyriau ne
ðomis. Ðiuo metu nitratø koncentraci- manau, kad nemaþa), kurioje nebûtø in- maþiau kaip 300 ðuliniø. Maþiausia ras-
jos ðuliniø vandenyje bûna didþiausios. tensyviai ûkininkaujama, nebûtø tvartø ta nitratø koncentracija buvo, atrodo, 13
Dar labiau atðilus orams, suaktyvëja au- su ðalia sukrautom mëðlo krûvom ir kt. mg/L. Ir ðulinio, ir ðaltinio vanduo, be
galø ir ávairiø mikroorganizmø vegetaci- Kitaip tariant, ðulinys turëtø bûti áreng- visø kitø gerø savybiø, buvo dar ir pa-
jos periodas, kurio metu nitratø azotas tas atokiau nuo ûkiniø pastatø ir inten- kankamai minkðtas – vos 3,1 mekv/L.
naudojamas baltymø sintezei ir nitratø syviai dirbamø þemiø. Taèiau tai nëra pa- Puikus vanduo. Paðvytinai toká vandená
koncentracijos dirvoje ir gruntiniame togu ir todël ðuliniai paprastai árengiami UV spinduliais arba paozonavai ðiek tiek
vandenyje sparèiai maþëja. kuo arèiau namø. Antra vertus, árengus – ir á parduotuves. Ir nereikia jokios van-
Manau, kad pasitikrinti, kiek nitratø ðuliná atokiau nuo savo valdø, dar ne- dens gerinimo árangos.
yra ðuliniø vandenyje, reikëtø pavasará aiðku ar nitratø sumaþës. Juk neþino- 
ir vasaros pradþioje. Jeigu tuo metu nit- ma, kokiais keliais keliauja gruntinis van-
ratø koncentracijos vandenyje nevirðija duo. Galimas dalykas, kad kaimynø „pa-
higienos normos reikalavimø (≤ 50 mg/ maitintas“ nitratais gruntinis vanduo kaip
L), tai galima garantuoti, kad kitu metø tik atkeliauja á jûsø ðuliná.
laiku jø bus dar maþiau. Garantuotas bûdas atsikratyti nitra-

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 39


Prof. Vytas Antanas TAMOÐIÛNAS
Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir
geomokslø skyriaus pirmininkas

Jau keletà metø Lietuvos MA akade-


Biologijos mokslø b
katalizës, molekulinis DNR atpaþinimas),
mikas Alfonsas Merkys susirûpinæs bio- Fizikos (molekuliniø ir hibridiniø struktûrø
logijos mokslø bûkle Lietuvoje. Skirtin- gavimas nanolitografijos ir savitvarkos
gose institucijose atskiros biologijos metodais, jø spektriniai tyrimai ir mode-
mokslo ðakos plëtojamos netolygiai. Esa- liavimas) institutuose bei Vilniaus Gedi-
ma daug prieþasèiø, taèiau visuotinai pri- mino technikos (nanoinþinerija, kvanti-
paþinta, kad trûksta árangos, reagentø, niai cheminiai biomolekuliø skaièiavi-
pagaliau ir specialistø. Tai buvo galima mai) ir Kauno technologijos (biokataliti-
pastebëti ir 2006 m. lapkrièio 3 d. ávyku- në nanostruktûrø sintezë) universitetuo-
sios iðplëstinës konferencijos, surengtos se. Be ðiø krypèiø, 2005–2006 m. vyk-
kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija, domas Valstybinio mokslo ir studijø fon-
metu. Joje þymiausi Lietuvos biologai kar- do remiamas darbas „Hibridiniai nano-
tu su biologijos mokytojais nagrinëjo dariniai: surinkimas, atpaþinimas, ma-
ðiuolaikinës biologijos mokslø bûklæ ir ar- nipuliavimas (Hi-nano)“.
timiausias perspektyvas Lietuvoje. Daly- Akademikas Vytautas Kontrimavièius
vavo per 250 mokslininkø ir mokytojø. kalbëjo apie naujos krypties – molekuli-
Konferencijà pradëjæs akad. A.Merkys nës ekologijos pradþià Lietuvoje. Jis sa-
trumpai apibûdino biologijos mokslo lai- vo praneðime ne tik pristatë pirmuosius
mëjimus ir atsilikimo prieþastis. rezultatus ir perspektyvas, bet ir daug
Sveikinimo þodá pasakë Vilniaus uni- dëmesio skyrë ekologijos iðtakoms. Ap-
versiteto (VU) rektorius, ilgametis LMA þvelgë ledynmeèiui bûdingus þinduo-
prezidentas akademikas Benediktas lius, þmogaus evoliucijà. Daug kartø pa-
Juodka. Jis pabrëþë biologijos svarbà, brëþë Lietuvos unikalumà ekologijos ty-
aptarë Nobelio premijos laureatø ánaðà á rimams, nes mûsø ðalies teritorija dau-
biologijos mokslø plëtrà. Lietuvos ðvieti- geliui ðiauriniø rûðiø yra pietinë riba, o
mo ir mokslo ministerijos Bendrojo ug- daugeliui pietiniø rûðiø – ðiaurinë arba
dymo departamento pagrindinio ir vidu- yra netoli jø. Kalbëdamas apie moleku-
rinio ugdymo skyriaus vedëjo pavaduo- linius tyrimus pabrëþë, kad tokie tyrimai
toja Audronë Ðuminienë pasveikino gau- atveria plaèias galimybes, ateityje reiks
siai susirinkusius mokytojus ir pakvietë taikyti naujus metodus ir jø reikðmë tik
juos praturtinti biologijos mokslø þinias, didës, taèiau ðie tyrimai yra brangûs ir
kurios pravers dëstant biologijà mokyk- reikalinga valstybës parama juos vyk-
lose ir rengiant bûsimuosius studentus. danèioms institucijoms. Baigdamas
Pastaruoju metu plëtojosi ne tik bio- akad. V.Kontrimavièius pasakë, kad bû- ti apibrëþtas 100 ir daugiau kartø. Todël
logijos mokslo ðakos. Tai savo praneði- tø labai naudinga, jei á ðiuos tyrimus ási- profesorius savo praneðime stengësi
me pabrëþë LMA akademikas Juozas jungtø molekulinës biologijos specialis- patikslinti kai kuriuos teiginius apie ðak-
Kulys, kuris atstovavo ne tik Vilniaus Ge- tai ir jø mokiniai. nis, sporas, þiedus ir kitus botaninius
dimino technikos universitetui, bet ir Bio- LMA narys korespondentas, VU reiðkinius. Atkreipë dëmesá, kad svar-
chemijos institutui. Jis kalbëjo apie na- Gamtos mokslø fakulteto Mikrobiologi- biausios rizoidø funkcijos – gametofito
nobiotechnologijos paþangà Lietuvoje, jos ir genetikos katedros vedëjas profe- átvirtinimas substrate ir vandens paëmi-
pademonstravo ávairiø mokslø suartëji- sorius Jonas Remigijus Naujalis iðkëlë mas ið aplinkos; sporiniø induoèiø spo-
mo etapus: nuo Niutono matematikos botanikos mokslo reikalingumà ne tik ros susidaro tik ávairios konstrukcijos
(1687 metai!) iki þmogaus genomo se- biologijos mokytojams. Botanikos þinios sporangëse, þiedai nëra augalø daugi-
kos tyrimo (2000 metai). Akademikas svarbios ávairiais aspektais: pirmiausia nimosi organai, jø atskiros dalys yra ne-
savo praneðime kalbëjo apie nanobio- biologijos (augalø sandara, funkcija, vienodos kilmës ir atsiradusios ne vie-
technologijø – biologiniø sistemø (fos- ávairovë), evoliucijos (apie þemëje vyku- nu metu. Dar kartà priminë telominæ þie-
folipidiniø biosluoksniø, liposomø, mik- sius ir vykstanèius procesus), ekologi- do kilmës hipotezæ (W.Zimmermann,
rofilamentø, baltymø, DNR ir kt.) moks- jos (savaiminiø ir dirbtiniø gamtiniø sis- 1930) ir jos aiðkinimà.
lo naudojimà technologijoje. Nemaþai temø susidarymo ir funkcionavimo pa- LMA narys korespondentas, tos pa-
dëmesio skirta nanotechnologijos pro- grindas), ekonomikos (maisto, techni- èios katedros profesorius Vytautas Ran-
duktams, patentams, straipsniams. Lie- niø ir vaistiniø þaliavø ðaltinis), pagaliau èelis kalbëjo apie augalø genetikos ty-
tuvoje nanobiotechnologijos tyrimai at- ir estetiniu poþiûriu (augalai padavimø, rimus ir jø perspektyvà. Jis savo prane-
liekami Biochemijos (savitvarkiø mole- pasakojimø, dainø, raðytinio ir vaizduo- ðime nagrinëjo genomo (genetinës in-
kuliniø struktûrø gavimas ir tyrimas), Bio- jamojo meno, gyvenamosios aplinkos formacijos DNR visuma), apomiksës
technologijos (molekulinës fermentinës ir tradicijø neatskiriamos dalys). Jis dau- (dirbtinë apomiksë – sena genetikø sva-
giausia kalbëjo apie samanø rizoidus, jonë), branduolëlio dominavimà, para-
taèiau atkreipë mokytojø dëmesá, kad mutacijø (kukurûzai) átakà augalø gene-
biologijos vadovëliuose pasitaiko ir ne- tikai. Këlë klausimà, ar augalai jauèia,
korektiðkø teiginiø: pvz., þiedas gali bû- t.y. pasiþymi jutiminëmis savybëmis.

40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


bûklë ir perspektyvos Lietuvoje sorë Rûta Dubakienë, alergija yra eko-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
loginë, medicininë, socialinë ir ekono-
minë problema. Ekologinis problemos
aspektas susijæs su aplinkos alergenais
(augalø þiedadulkës, mikroskopiniai
grybai, namø dulkiø erkës, maisto pro-
duktai, cheminës medþiagos ir kt.). Lie-
tuvoje daþnos dulkiø erkës (rastos 49
rûðys), randamos namuose, vaikø dar-
þeliuose. Daþnai pasitaiko maisto aler-
gija, ypaè apelsinams, ðokoladui, citri-
noms ir kitiems maisto produktams. Pa-
sirodo, pelyno, berþo bei kitos þiedadul-
kës duoda kryþmines reakcijas – sunku
nustatyti ligos sukëlëjà – alergenà. Aler-
giniø ligø gydymas brangiai kainuoja,
pvz., JAV apskaièiuota, jog astmai, aler-
giniam rinitui ar dermatitui gydyti iðlei-
dþiama 7–12 tûkst. doleriø per metus.
Alergija – medicininë ir socialinë proble-
ma, nes sukelia ávairias ligas (anafilak-
sinis ðokas, astma, ðienligë, alerginis ri-
nitas, dilgëlinë, atopinis dermatitas ir
t.t.), apriboja darbingumà, sukelia inva-
lidumà, keièia gyvenimo kokybæ. Nuo-
lat didëja svarbiausiø iðorës terðalø (du-
jos, organinës medþiagos, metalai) kie-
kis ir jø poveikis organizmui. Labai svar-
bu nustatyti alerginius terðalus, jø svar-
bà alerginëms reakcijoms, sukurti nau-
jas alerginiø ligø prevencijas, diagnos-
tikos ir gydymo strategijas.
Pasibaigus pagrindiniams pra-
Prof. V.Ranèelis pabrëþë streso reikðmæ, Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, akad. neðimams, vyko diskusijos, buvo priim-
nes tai verèia keisti paveldëtà ið tëvø ge- Benediktas Juodka ir akad. Alfonsas Merkys ta rezoliucija. Ávertinti biologijos laimëji-
netiná kodà (pvz., vairenio reversijos). prieð prasidedant konferencijai mai augalø sistematikos – Botanikos
VU Gamtos fakulteto Biofizikos ka- instituto direktorius dr. V.Raðomavièius,
tedros vedëja profesorë Vida Kirvelienë jas, LMA narys ekspertas profesorius biotechnologijos – LMA narys eksper-
daugiausia kalbëjo apie làstelës biolo- Vaidutis Kuèinskas (jis ir VU Santariðkiø tas prof. V.Ðikðnys (Biotechnologijos ins-
gijos tyrimus, taèiau klausantieji galëjo klinikø Medicininës genetikos centro va- titutas) srityse, apskritai biologijos pa-
susipaþinti ne tik su apoptozës mecha- dovas) ne tik apibûdino genetikos ir ge- siekimai ir problemos – LMA narys ko-
nizmø nagrinëjimu, bet ir suvokti jø svar- nomikos naudà medicinai, bet ir áverti- respondentas profesorius V.A.Tamoðiû-
bà aplinkosaugai, biotechnologijai, me- no jø mokslinius ir praktinius aspektus. nas (VU Imunologijos institutas). Pa-
dicinai bei susipaþinti su kitais tyrimais, Daug vietos skyrë þmogaus genomo se- kviesti mokytojai susitikti su ávairiø sri-
atliekamais katedros mokslinëse labora- kø charakteristikai, Lietuvos gyventojø èiø mikrobiologais – prof. A.Lugauskas
torijose. Praneðëja akcentavo, kad ge- populiaciniams tyrimams, palygino ðiø (Botanikos institutas).
nominis DNR ir baltymø kompleksai (mo- tyrimø rezultatus su Europoje gyvenan- Rezoliucijà derino ir priëmë konfe-
lekulinë biologija) atspindi genome uþ- èiomis populiacijomis. Praneðime buvo rencijos pradþioje sudaryta komisija:
koduotos informacijos apdorojimo prin- apþvelgti Medicininës genetikos centro akad. A.Merkys (pirmininkas), MA na-
cipus ir yra bioinformaciniø technologijø laimëjimai (nuo 1971 metø), kurie dau- rys korespondentas J.R.Naujalis, MA
pagrindas. Þmogaus veiklos ekologinës giausia susijæ su genetinio ðeimø kon- narys korespondentas V.Ranèelis, MA
pasekmës susijusios tiek su pirmine, tiek sultavimo sistemos sukûrimu ir ádiegi- narë ekspertë R.Dubakienë, Biologijos,
su antrine tarða. Nagrinëta membranø mu. Lietuvoje sukurta visuotinë nauja- medicinos ir geomokslø skyriaus moks-
barjerinë reikðmë (svarbûs metodai ge- gimiø tikrinimo kai kurioms paveldi- linë sekretorë J.Olechnovièienë (sekre-
nø terapijai), fotodinaminës terapijos pa- moms medþiagø apykaitos ligoms nu- torë) ir ðiø eiluèiø autorius.
grindai, làsteliø apoptozë (po ðvitinimo), statyti ir joms gydyti programa.
navikø kraujagysliø bûklë. Alergija – ne tik tûkstantmeèio pro-
VU Medicinos fakulteto Þmogaus ir blema, nors yra þinoma nuo 1906 me-
medicininës genetikos katedros vedë- tø. Kaip teigë LMA narë ekspertë profe-

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 41


Tiðkevièiaus rankraðtis „Mapa rzeki Wiliji
od jei êródùa aý do pierwszej przystani
handlowey w Kostykach“ (1857 m.).

Grafas Apie Lohoiskà ir kitkà

Tiðkevièius
Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gim-

Konstantinas tinë – Lohoisko (raðoma ir „Logoisk“) baþ-


nytkaimis. Jis yra netoli Minsko, apie 40
km ðiaurryèiø pusën. Aiðkinama, kad pa-

200-osioms gimimo metinëms


Matas VELIÈKA smulkiai apraðydavo kasinëjimus. Jis bu-
Lietuvos ir Gudijos proistorës tyrinë- vo vienas pirmøjø, parveþæs á savo mu-
tojas, senienø rinkëjas grafas Konstanti- ziejø atkastus griauèius su ákapëmis. Pil-
nas Tiðkevièius gimë 1806 m. vasario 5 kapius Tiðkevièius skirsto á didþiulius pa-
d. Lohoiske, Borisovo apskrityje, Pijaus vienius, kur buvæ palaidota po vienà þmo-
Tiðkevièiaus ir Augustos Plateraitës ðei- gø (jo nuomone, þymûs asmenys), gru-
moje. Mokësi Polocko jëzuitø kolegijoje pinius pilkapius kovø vietovëse ir sargy-
ligi jà uþdarant. 1823 m. ástojo á Vilniaus binius, supiltas kalvas ir kelius, rodan-
universiteto Teisiø skyriø. 1838 m. pra- èius sampilus. Gana nuodugniai apra-
dëjo dirbti kaip finansø ministerijos val- ðoma laidosena. Vilniaus kraðte aptinka-
dininkas Lenkijoje. Tiðkevièius buvo krað- mus degintinius kapus jis skiria ne skir-
to pramoninimo ðalininkas: steigë linø bei tingoms etninëms grupëms, bet aukðtes-
medvilnës audyklas, cukraus gamybos nës kilmës þmonëms. Ypaè daug dëme-
ámonæ, geleþies liejyklà ir kt. sio Tiðkevièius kreipë á keramikà. Kerami-
Studijø tikslais lankësi Prahos, Kelno, koje áspaustus ar ábrëþtus þenklus laiko
Paryþiaus, Briuselio, Berlyno, Drezdeno, religiniais simboliais, Drohièino plombas
Londono, Krokuvos, Kijevo ir kt. muzie- – jotvingiø talismanais. Nesiskiria ir su
juose. Savo dvare Lohoiske buvo suda- „aðaruvëmis“. Kultûrà skirsto á tris peri-
ræs didelæ bibliotekà, numizmatikos, ar- odus, bet apie þalvario amþiø yra tos nuo-
cheologiniø iðkasenø (tarp jø ir Egipto), monës, kad arba jo èia visai nëra buvæ,
autografø, paveikslø ir graviûrø rinkiná. arba jis tetrukæs trumpà laikà. Akmens am- vadinimas kilæs ið baltarusiø „loh“, atseit
Dalá su Lietuva susijusiø graviûrø paskel- þius, Tiðkevièiaus nuomone, truko iki ge- „meðkos irðtva, migis“. Lohoisko þemes
bë Vilniuje savo darbe „Pomniki rytow- leþies pasirodymo. Naudojosi gana gau- valdë Jogaila, Skirgaila, Vytautas. Taigi
nictwa krajowego“ (1858). Jo broliui Eus- sia kitø kraðtø archeologine literatûra. LDK – jos rytø paribiai – krivièiø kraðtas.
tachui ásteigus Vilniuje Senovës muziejø Bene daugiausia Tiðkevièius þinomas Tiðkevièiø giminës rankose jis nuo
ir sudarius Archeologijos komisijà, Tið- savo lëðomis 1857 m. atliktais Neries tyri- 1518 m., èia nugyveno 14 jø kartø. Rû-
kevièius buvo tø institucijø tikrasis narys. nëjimais: árengë ekspedicijai 3 laivus, ku- mus, kuriuose knygos autorius gimë, pa-
1861 m. buvo paskirtas valstieèiø bau- rie pasirodë netikæ tai upei ir ástrigo pir- statë Konstantino tëvas Pijus 1815 me-
dþiavai panaikinti komisijos nariu. Senat- moje seklumoje, tad keliauta buvo þvejø tais. Jis ir pradëjo èia kaupti viskà, kas
vëje apako, tuomet jo diktuojamus rað- laivu nuo Kamenio baþnytkaimio ligi upës jam atrodë yra ir bus vertinga ateities
tus tvarkë þmona Paulina Ciechanavièiû- þioèiø Kaune. Tiðkevièius atliko matavi- mokslininkams (buvo Vilniaus archeolo-
të, kurià jis buvo vedæs 1836 metais. mus, rinko folklorà, apraðë upæ ir jos pa- gijos komisijos narys). Abudu sûnûs –
20 metø tyrinëjo Lietuvos ir Gudijos kraðèius. Já lydëjæs matininkas Ðantiras Eustachas ir Konstantinas, vëliau tapæ
praeitá, vykdë archeologinius kasinëji- pagamino Neries aukðtupio ir þymesniø garsiais Lietuvos mokslo vyrais (tokiais
mus, daugiausia Borisovo apskrityje. Vie- rëvø planus, dailininkas Januðevièius pie- laikomi ir ðiandien), nuo maþumës þen-
ni pirmøjø jo darbø buvo jau minëtas gra- ðë krantø reginius. Tiðkevièius, kad ir len- gë tëvo pramintais mokslø ir menø ta-
viûrø rinkinëlis ir 1859 m. Vilniuje iðspaus- kø kultûros þmogus, taèiau labai þavëjosi kais. Archeologijos, etnografijos, numiz-
dintas darbas apie Lietuvos ir Lietuvos lietuviø liaudies bûdo savybëmis ir jas ið- matikos, hidrografijos ir kt. baruose jø
Rusios pilis bei piliakalnius – „Wiado- këlë savo monografijoje. Dël rusø admi- darbuotasi su pasiðventimu, nesiblað-
moúã historyczna o zamkach, horodysz- nistracijos nusistatymo nebegalëjo iðleis- kant á paðalius. Neretas atvejis, kai aukð-
czach i okopiskach staroýytnych na Lit- ti savo veikalo Lietuvoje: tai atliko jau po tos kilmës jaunikaièiai rinkdavosi kitoká,
wie i Rusi litewskiej“. Po to iðleido stam- jo mirties lenkø raðytojas J.I.Kraðevskis nerûpestingà, maþavertá bûvá.
bø darbà apie piliakalnius Lietuvoje ir Va- emigracijoje, Drezdene, kur 1871 m. ið- Ið Napoleono Ordos litografijø galima
karø Rusijoje – „O kurhanach na Litwie i leista didþiulë monografija (XVI+362 p. su spræsti, kad grafui Pijui Tiðkevièiui Lohois-
Rusi zachodniej“ su 16 lenteliø. Ðis dar- iliustracijomis) apie Nerá ir jos krantus hid- ke buvo suprojektuotas ir pastatytas tik-
bas jau 1864 m. buvo spausdinamas ru- rografo, archeologo ir etnografo akimis – rai praðmatnus neoklasicistinis rûmas (ar-
siðkai „Vilenskij Vestnik“ (112–117 nr.). Ar- „Wilija i jei brzegi pod wzglædem hydrog- chitekto pavardë neþinoma). Ið abiejø pu-
cheologiniø tyrinëjimø darbe Tiðkevièiui raficznym, archeologicznym i etnograficz- siø já supo dideli parkai. Per Pirmàjá pa-
didelës átakos turëjo brolis Eustachas, ta- nym“. Vëliau dalis to veikalo, iðversto á ru- sauliná karà ansamblio visuma, nors kiek
èiau buvo susidaræs neblogà pilkapiø ty- sø kalbà, ádëta á Vilniaus karinës apygar- apdraskyta, taèiau iðgyveno, o per Ant-
rimo metodà: jis darë ávairius pilkapio pjû- dos periodiná leidiná. Vilniaus universiteto ràjá pasauliná karà buvo sunaikinta. Da-
vius, tiksliai matavo surastus griauèius, bibliotekos rankraðèiø skyriuje yra iðlikæs bar tik griuvenos rodo, kur bûta garsios

42 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


meno ir mokslo lobynø buveinës. Iðliko, kø kalbos niuansus ir t.t. Atsirado ir talki-
beje, parkø fragmentai. Juose prieð kurá ninkø – vertëjas, sava plunksna uþbaig- Garsiø þmoniø
laikà árengti du sporto aikðtynai (archeo-
logo dr. V.Vaitkevièiaus þiniomis).
damas veikalà pabaigos þodþiu, nurody-
damas ir pabrëþdamas knygos autoriaus
posakiai
Konstantinui Tiðkevièiui po studijø ir nuopelnus Lietuvai, jos mokslui ir gam- GANDIS
kelioniø visam laikui gráþus á gimtinæ (èia tai, dëkojo Vilniaus Gedimino technikos
jo praleisti paskutiniai trys gyvenimo de- universiteto dëstytojams (doc. A.Velièkai,  Gyvenimas labai vertingas,
ðimtmeèiai) Lohoisko rûmø kolekcija ta- A.Kryþinauskaitei), Baþnyèios atstovams. neiðeikvokite jo pernelyg greitai.
po unikalia moksliniais, meno turtais: nu- K.Tiðkevièiaus knygà taikliai apibûdi- Bevertë auka, jeigu ji neauko-
mizmatikos rinkinyje – 1140 vienetø, bib- no a.a. prof. Èeslovas Kudaba: „Mûsø Ne- jama dþiugiai. Auka nedera prie
liotekoje – 10 000 tomø (500 jø itin ver- riai tokios knygos gali pavydëti bet kuri liûdno veido.
tingø inkunabulø), rankraðèiai, dokumen- didþioji Europos ir net pasaulio upë“ („Ne-
Demokratinëje valstybëje þmo-
tai... Sienas puoðë apie 47 Vakarø Euro- rimi“, „Mintis“, 1985). Ðiandien K.Tiðkevi-
nës neturëtø elgtis kaip avys.
pos meistrø drobës. Daug Vilniaus mo- èiaus lietuviðkos knygos ir su þiburiu ne-
kyklos dailininkø – Èechavièiaus, Smug- rasi. Jà iðpirko, nes ir dabar, po tiekos me- Að taikau nebendradarbiavi-
levièiaus, Damelio, Rustemo darbø. Tu- tø, ji pulsuoja gyvybe. Neries ir jos apylin- mo strategijà ne þmonëms, o
rëta net Pompëjos ir Herkulanumo mies- kiø apraðymai itin vertingi tiems, kurie nû- sistemai.
tieèiø buities rakandø. Visa tai buvo ap- dien leidþiasi pasroviui upe. Perskaitæ Tið- Nepriklausomybë – tai savo
raðyta 1875 m. A.Kirkoro. kevièiø ágyja kur kas platesná, sakytume, noru priimti apribojimai, draus-
Lohoisko turtai ëmë nykti grafui Kon- romantiðkesná supratimà apie galbût vie- mës ir ástatymø paisymas.
stantinui mirus. Raðoma, kad miræs nuo nà graþiausiø Rytø Europos upiø.
juodligës Minske (greièiausiai turëjo mies- „Minties“ leidykla daug pasitarnautø OSKARAS VAILDAS
te namus). Palaidotas Lohoisko baþnyèios naujai Neries gerbëjø kartai, pakartoda- Vyrai visada nori bûti moterims
kriptoje, baþnyèios, kurià prieð porà ðimt- ma dalá tiraþo, gal ir papildydama naujais pirmi, moterys visada nori bûti
meèiø buvo pastatæs vienas jo protëviø. duomenimis, nes jø atsirado (pvz., eks- vyrams paskutinës.
Nûnai baltarusiø restauratoriai jos griuvë- pedicijos metu daryta kartografija ir kt.).
siuose rado K.Tiðkevièiaus kapavietës mar- Pabaigai dar vertëtø kelis þodþius skir-
Mes mokome þmones, kaip
prisiminti faktus, bet nemokome,
murinæ lentà. Neþinodami tikslios palaido- ti anos ekspedicijos Nerimi grafo talki-
kaip augti.
jimo vietos jà apytikriai nustatë ir pritvirtino. ninkams. Jis ir pats trumpai juos pami-
Prisimintina, kad Eustachijus Tiðkevièius nëjo pratarmëje: „Krantø vaizdelius ke- Istorijà kurti gali bet kas. Taèiau
(Konstantino brolis) palaidotas Rasose. lionëje kûrë p. Macelis Januðevièius (Ja- jà uþraðyti gali tik didis þmogus.
Svarbiausia mums K.Tiðkevièiaus nuszewicz)“. Gyvenimas per daug sudëtin-
knyga „Neris ir jos krantai“ („Wilija i jei Ðis þmogus gyveno XIX a. pirmojoje gas, kad á já galima bûtø rimtai
brzegi“), beveik po 150 metø nuo para- pusëje, buvo grafikas, Vilniaus universi- þiûrëti.
ðymo lietuviðkai iðleista 1992 metais. Ver- tete mokësi pas Jonà Rustemà. Iðlikæ
tëjas Vytautas Bûda knygà iðvertë labai apie porà ðimtø jo pieðtø miesto ir apy- Ðiaip ar taip, vis tiek reikës mir-
meistriðkai (iðleido „Minties“ leidykla). linkës vaizdø, yra buvæs Vilniaus teatro ti. (Paskutiniai Oskaro Vaildo þo-
Vertëjas galynëjosi su daugeliu sunku- direktoriumi. dþiai).
mø, nustatydamas uþmarðtin pradingu- Bene svarbiausias K.Tiðkevièiaus pa- Parinko ANTANINA BANELYTË
siø vietoviø vardus, specifinius XIX a. len- dëjëjas, kompanionas kelionëje buvo
lenkø kartografas Jeþis Ðantyras (Szan-
tyr). Jis apraðë pavojingiausias upës rë-
vas, sudarë jø atlasà, savotiðkà naviga- Gerbiama redakcija!
cijos locijà.
Minimas ir Arturas Bartelsas (Bartels).
Prieðkario „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“
raðoma, kad jis gimæs Lietuvos guduose,
lenkø muzikas, paiðytojas ir poetas. Daly-
A rtëja ðv. Kalëdos,
Naujieji metai. Kiekvie-
nas norime kaþkuo pradþiuginti
mums brangius ir artimus
vavo 1863 m. sukilime, mirë Krokuvoje. Lo-
hoisko rûmuose buvo apstu jo paveikslø ir þmones. Ieðkome …
poezijos. Bendraamþiø buvo laikomas „lie- Pastebëjau, kad mano anûkë
tuviðkuoju Beranþë“ („litewskim Beran- Sigutë susidomëjusi þurnalu
ger“). Beranþë – prancûzø XIX a. poetas, „Mokslas ir gyvenimas“, kuriame
dainø rinkëjas, Napoleono garbintojas, jo randa jai ádomiø straipsniø
kulto këlëjas. Ypaè tai atsispindi ir ðiandien ávairiais mokslo, gyvenimo
dainuojamoje „Il n‘est pas mort“. Èia paly- klausimais.Taigi ir jaunimas
ginimas grindþiamas tuo, kad A.Bartelsas supranta ir ieðko já praturtinanèiø
buvo surinkæs daug duomenø, ypaè dai- dvasiniø vertybiø! Todël nutariau,
nø, kitos etnografijos, ið kuriø galima buvo kad geriausia kalëdinë dovana
semtis fundamentaliø þiniø XIX a. lietuviø Sigutei bûtø, jei 2007 metams
paproèiams ir gyvenimo bûdui paþinti. uþprenumeruoèiau Jûsø þurnalà.
 Tà ir padariau.
Su ðviesiausiais linkëjimais
moèiutë Janina LANKUTIENË

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 43


në, Joana Pribuðauskaitë, Virginija
Stumbrienë. Darbø ciklas „Lietuviø kal-
bos kaip svetimosios mokymas: situaci-
Lietuvos mokslo premijø komisija jos tyrimas, metodika ir jos taikymas
(1995–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-
praneða, kad 2006 m. Lietuvos siteto senatas, UAB „Baltø lankø“ leidy-
ba“, UAB „Gimtasis þodis“.
mokslo premijoms pateikti ðie darbai 2. Vladislava Stankûnienë. Darbø cik-
las „Paramos ðeimai politikos prioritetø pa-
ieðkos gimstamumo maþëjimo, ðeimos
8. Mindaugas Maksimaitis. Darbø pokyèiø ir demografinës krizës sàlygomis
Humanitariniø ir socialiniø mokslø ciklas „Lietuvos konstitucionalizmo isto- (1990–2005 m.)“. Pateikë Socialiniø tyrimø
sekcija
rijos studijos (1989–2005 m.)“. Pateikë instituto taryba, Lietuvos Respublikos so-
Mykolo Romerio universiteto senatas. cialinës apsaugos ir darbo ministerija.
Fundamentiniai ir taikomieji 9. Irena Regina Merkienë. Darbø cik-
moksliniø tyrimø darbai 3. Vida Þilinskienë, Laima Gruma-
las „Lietuviø etninës kultûros tipologiniai dienë. Darbø ciklas „Lingvostatistiniai da-
1. Gintaras Beresnevièius. Darbø arealai ir regioninio tapatumo iðraiðka (XVI bartinës lietuviø kalbos tyrimai: daþniniai
ciklas „Religijotyra ir senovës baltø mito- a. antroji pusë – XX a.) (1971–2005 m.)“. ir atgaliniai þodynai bei praktinis jø taiky-
logija (1990–2004 m.)“ (po mirties). Pa- Pateikë Lietuvos istorijos instituto taryba. mas (1975–2005 m.)“. Pateikë Mykolo
teikë Kultûros, filosofijos ir meno instituto 10. Jolita Mulevièiûtë, Laima Lauèkai- Romerio universiteto senatas, Leidykla
taryba. të, Giedrë Jankevièiûtë. Monografijø cik- spaustuvë„Mokslo aidai“, VðÁ „Tautiniø
las „Dailës gyvenimas Lietuvoje XX a. pir- bendrijø namai“.
2. Remigijus Èiegis. Darbø ciklas
„Darnaus vystymosi ekonominiai ir vady- moje pusëje (2001–2003 m.)“. Pateikë Kul-
biniai aspektai (1997–2005 m.)“. Pateikë tûros, filosofijos ir meno instituto taryba. Fiziniø mokslø sekcija
Vilniaus universiteto senatas. 11. Antanas Pakerys. Monografija
3. Aleksas Stanislovas Girdenis. Dar- „Akcentologija (I dalis, 1994 m.; II dalis, Fundamentiniai ir taikomieji
bø ciklas „Fonologijos, dialektologijos ir 2002 m.)“. Pateikë Vilniaus pedagoginio moksliniø tyrimø darbai
kalbos istorijos tyrimai (1962–2003 m.)“. universiteto senatas.
1. Artûras Dubickas. Darbø ciklas
Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 12. Romanas Pleèkaitis. Veikalas
„Algebriniø skaièiø pasiskirstymas
„Lietuvos filosofijos istorija. I tomas. Vi-
4. Alvydas Jokubaitis. Darbø ciklas (1986–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-
duramþiai – Renesansas – Naujieji
„Ðiuolaikinës politikos filosofijos proble- siteto senatas.
amþiai (2004 m.)“. Pateikë Vilniaus uni-
mos (1997–2005 m)“. Pateikë Vilniaus 2. Arvaidas Galdikas. Darbø ciklas
versiteto senatas, Kultûros, filosofijos ir
universiteto senatas. „Plazmos suaktyvintø heterogeniniø pro-
meno instituto taryba.
5. Viktoras Justickis. Darbø ciklas cesø daugiakomponenèiø kietøjø kûnø
13. Stasys Puðkorius. Darbø ciklas
„Lietuvos nusikalstamumas ir já sukelian- pavirðiuose matematinis modeliavimas
„Kiekybiniai metodai šiuolaikiškoje vady-
tys socialiniai veiksniai (1980–2005 m.)“. (1993–2005 m.)“. Pateikë Kauno techno-
boje (2001–2004 m.)“. Pateikë Mykolo
Pateikë Mykolo Romerio universiteto se- logijos universiteto senatas.
Romerio universiteto senatas.
natas. 3. Liudmila Nickelson, Viktoras Ðu-
14. Alfonsas Vaiðvila. Darbø ciklas
6. Simas Karaliûnas. Mokslo darbas gurovas. Darbø ciklas „Singuliariniø in-
„Teisinë valstybë ðiuolaikinëje teisës filo-
„Baltø praeitis istoriniuose šaltiniuose tegraliniø lygèiø (SIL) metodai ir jø prak-
sofijos doktrinoje (2000–2005 m.)“. Patei-
(1994–2005 m.)“. Pateikë Lietuviø kalbos tiniai taikymai bangolaidþiø ir trimaèiø
kë Mykolo Romerio universiteto senatas.
instituto taryba. sandarø elektrodinaminei analizei (1980–
2005 m.)“. Pateikë Puslaidininkiø fizikos
7. Jonas Mackevièius. Darbø ciklas Taikomosios mokslinës veiklos instituto taryba.
„Verslo ámoniø apskaita ir auditas: teorija, (eksperimentinës plëtros) darbai
praktika, perspektyvos (1991–2005 m.)“. 4. Vilius Palenskis, Jonas Matukas.
Pateikë Vilniaus universiteto senatas. 1. Meilutë Ramonienë, Loreta Vilkie- Darbø ciklas „Puslaidininkiø, superlaidi-

Varðuvos valstybiniame archeologijos muziejuje toriø, Lietuvos dailës muziejaus Lietuvos


atidaryta paroda „Praeitis atverta ateièiai. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rû-
didþiøjø kunigaikðèiø rûmai Vilniuje“. mø interjerø ir ekspozicijø skyriaus ve-
dëjas dr. Vydas Dolinskas. Graþiai api-
pavidalintà parodà sudaro dvi dalys.

Keliaujanti paroda Edukacinio pobûdþio stendinëje ekspo-


zicijoje glaustai ákomponuota ikonogra-

Lenkijoje
finë medþiaga, pieðiniai, nuotraukos,
Bronius SLAVINSKAS ávairûs brëþiniai, dailës kûriniø reproduk-
cijos vaizdþiai pasakoja apie Lietuvos di-
Ðia ekspozicija siekiama Lenkijos vi- dþiøjø kunigaikðèiø rûmø istorijà, anks-
suomenæ supaþindinti su vienu svar- mos projektø – Valdovø rûmø atkûrimu tesnius ir ðiø dienø archeologinius tyri-
biausiø Lietuvos tûkstantmeèio progra- Vilniuje, – sakë mums vienas jos kura- nëjimus. Atspindëtos ikigotikinë, goti-

44 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


ninkø ir magnetikø bei jø dariniø triukð- bø ciklas „Navikinis augimas – padedanti bø ciklas „Ðilumos-masës mainø inten-
minë diagnostika (1982–2005 m.)“. Pa- làstelëms iðgyventi evoliucinio piktybinio re- sifikavimas ir dësningumø nustatymas
teikë Vilniaus universiteto senatas. zistentiðkumo lëtiniam þalojimui pasekmë energetiniuose árenginiuose (1975–
5. Konstantinas Pileckas. Darbø cik- (1972–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus universi- 2005 m.)“. Pateikë Lietuvos energetikos
las „Klampaus skysèio tekëjimo begali- teto Onkologijos instituto taryba. instituto taryba, Vilniaus Gedimino techni-
nëse srityse matematiniai modeliai 2. Rimantas Steponas Nivinskas, Li- kos universiteto senatas.
(1977–2005 m.)“. Pateikë Matematikos ir dija Truncaitë, Aurelija Zajanèkauskai- 3. Matas Vytautas Gutauskas. Dar-
informatikos instituto taryba. të. Darbø ciklas „T4 tipo bakteriofagø ge- bø ciklas „Pluoðtiniø polimerø eksploa-
6. Kazimieras Pyragas. Darbø ciklas nø struktûros ir raiðkos reguliavimo tyri- tacinio stabilumo vertinimo sistemos su-
„Kokybiniai ir analiziniai metodai reliaty- mas (1975–2005 m.)“. Pateikë Biochemi- kûrimas (1966–2005 m.)“. Pateikë Kau-
vistinëje dinamikoje (1967–2005 m.)“. Pa- jos instituto taryba. no technologijos universiteto senatas.
teikë Vilniaus pedagoginio universiteto se- 4. Stanislovas Sajauskas. Darbø cik-
natas. Taikomosios mokslinës veiklos las „Elektroakustiniø ir akustooptiniø me-
7. Robert Mokrik, Jonas Maþeika. (eksperimentinës plëtros) darbai todø sukûrimas bei tyrimai (1970–
Darbø ciklas „Baltijos sedimentacijos ba- 2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos
1. Rasa Bagdonienë, Rasa Sirtautie- universiteto senatas.
seino poþeminës hidrosferos evoliucija,
në. Darbø ciklas „Savalaikës diagnosti-
hidrocheminis ir izotopinis zoniðkumas 5. Antanas Þiliukas. Darbø ciklas
kos ir modifikuotø gydymo metodø pri-
(1988–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer- „Stiprumo ir irimo kriterijø sukûrimas ir tai-
taikymo svarba ðiuolaikinëje aklumo pre-
siteto senatas, Geologijos ir geografijos kymas (1988–2005 m.)“. Pateikë Kauno
vencijoje (1994–2005 m.)“. Pateikë Vil-
instituto taryba. technologijos universiteto senatas.
niaus universiteto senatas, VðÁ Vilniaus uni-
versiteto vaikø ligoninë, VðÁ Vilniaus uni-
Taikomosios mokslinës veiklos Taikomosios mokslinës veiklos
(eksperimentinës plëtros) darbas versiteto ligoninës Santariðkiø klinikos.
(eksperimentinës plëtros) darbai
1. Edmundas Montrimas, Valentas 2. Vytautas Kesminas, Rimantas Re-
peèka, Tomas Virbickas, Linas Loþys. 1. Donatas Èygas, Alfredas Lauri-
Gaidelis, Vygintas Jankauskas, Vytau-
Darbø ciklas „Þuvø populiacijø ir ben- navièius. Darbø ciklas „Automobiliø ke-
tas Getautis, Donatas Jonas Sidaravi-
drijø tyrimø taikymas aplinkosaugoje ir liø ir gatviø tiesybos technologijø ekspe-
èius. Darbø ciklas „Organinë optoelek-
þuvininkystëje (1995–2005 m.)“. Pateikë rimentiniai tyrimai ir taikymas (1993–
tronika: naujos organinës medþiagos, fo-
Vilniaus universiteto Ekologijos instituto 2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gedimino
toreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose
taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos mi- technikos universiteto senatas, Asociaci-
(1980–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus univer-
nisterija, Gamtos apsaugos departamen- ja „Lietuvos keliai“, Lietuvos nacionalinë
siteto senatas, UAB „Tikslioji sintezë“.
tas, Þuvininkystës departamentas prie veþëjø automobiliais asociacija „Linava“.
2. Petras Petroðkevièius, Jonas Lietuvos Respublikos þemës ûkio minis- 2. Vytautas Stankevièius, Jûratë Kar-
Skeivalas, Algimantas Zakarevièius, Ei- terijos. bauskaitë, Raimondas Bliûdþius, Ed-
muntas Kazimieras Parðeliûnas. Darbø
mundas Monstvilas. Darbø ciklas „Pa-
ciklas „Lietuvos geodezinio pagrindo su-
Technologijos mokslø sekcija statø energinis efektyvumas (2000–
kûrimas ir plëtra Europos lygmenyje
2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos
(1990–2005 m.)“. Pateikë Vilniaus Gedi-
Fundamentiniai ir taikomieji universiteto senatas, Lietuvos Respublikos
mino technikos universiteto senatas, UAB
moksliniø tyrimø darbai aplinkos ministerija, Kauno technologijos
„Aerogeodezijos institutas“, Nacionalinë
universiteto Architektûros ir statybos insti-
geodezijos, kartografijos ir þemëtvarkos 1. Albertas Èaplinskas. Darbø ciklas tuto taryba.
ámoniø asociacija. „Programø sistemø inþinerija: dideliø pro-
gramø sistemø kûrimo metodai, techno-
Biomedicinos mokslø sekcija logijos ir priemonës (1973–2005 m.)“. Pa- Atsiliepimus ir siûlymus siøskite
teikë Matematikos ir informatikos instituto Lietuvos mokslo premijø komitetui iki
Fundamentiniai ir taikomieji taryba. 2007 m. sausio 15 d. adresu:
moksliniø tyrimø darbai 2. Benediktas Èësna, Leonas Vaido-
Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius.
1. Elena Moncevièiûtë-Eringienë. Dar- tas Aðmantas, Petras Vaitiekûnas. Dar- Lietuvos mokslo premijø komisija

kos, renesanso, ankstyvojo baroko epo- lai, numizmatika ir kt. Parodai pareng- sias mûsø kultûros paveldo pristatymas
chos, taip pat rûmø sunaikinimo ir jø uþ- tas naujas Vilniaus piliø teritorijos ma- programoje „Lietuvos dienos Lenkijoje
marðties laikai, atkûrimo eiga. Antrojoje ketas. 2006“. Tuo pagerbiamos Lietuvos ir Len-
parodos dalyje eksponuojami autentið- Parodos atidarymui Varðuvos valsty- kijos diplomatiniø santykiø atkûrimo 15-
ki Valdovø rûmø tyrinëjimo metu sukaup- binis archeologijos muziejus iðleido ið- osios metinës. Programos globëjai – Lie-
ti radiniai. Per 100 ðiø eksponatø paro- samø, gausiai iliustruotà vadovà, o Lie- tuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir
dai parinkta pagal rûmø ir jø teritorijos tuvos dailës muziejus – informaciná buk- Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczyns-
raidos etapus. Stengtasi parodyti radi- letà lenkø kalba. Paroda iki Naujøjø me- kis, o jà suorganizavo Lietuvos Uþsie-
niø ávairovæ, atspindëti rûmø gyvenimo tø veiks Varðuvoje, o 2007 m. keliaus po nio reikalø ir Kultûros ministerijos, Len-
realybæ. Todël èia eksponuojami ak- svarbiausius Lenkijos archeologijos, is- kijos kultûros ministerija, Lietuvos am-
mens ir keramikos architektûriniai ele- torijos ir dailës muziejus Vroclave, Kro- basada Varðuvoje, koordinatoriai – Lie-
mentai, kokliai, buities reikmenys, gin- kuvoje, Lodzëje, Biskupine, Ðèecine, tuvos institutas bei Adomo Mickevièiaus
kluotë, metalo, odos dirbiniai, papuoða- galbût ir Liubline. Ði paroda – svarbiau- institutas (Varðuva).

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 45


„branduoliai“; èia ir deðimtys gigabaitø.
Palyginimui dera prisiminti, kad vienas
GB – tai keletas tûkstanèiø (maþdaug ke-

Kompiuterinë
turi) knygø. Neblogai, kai savo kupriny-
tëje ar portfelyje neðiojiesi didþiulës bib-
liotekos fondus. O surasti reikiamà vietà

animacija
gali vienu kitu klaviðo paspaudimu.
Turime aptarti ir principus bei metodus
Prof. habil. dr.
vaizdui ir garsui elektroniniu bûdu apdoro-
Evaldas Leonardas GARÐKA
ti: saugoti, atpaþinti, atgaminti ir perduoti.
Èia informacinës technologijos pasitelkia-
Galbût kai kurie ið mûsø jau esame trauk nosá ið tos knygos – akis sugadin- mos pakeièiant elektrinius signalus ið ana-
pasinaudojæ ðiuolaikiniø fotoaparatëliø ga- si. ...Ir ðviesà gesink“. loginio pavidalo á skaitmeniná, pasinaudo-
limybe koreguoti gautos nuotraukos ne Elektronika, ákinkyta á kompiuterá, su- jama kompiuterine grafika naujiems vaiz-
tiktai spalvingumà, „raudonas akis“, bet kûrë nuostabias galimybes (ðalia tary- dams bei garsams kurti. Neseniai senøjø
ir jos personaþø paðiauðtus plaukus, at- tumei ir áprastiniø) vaizdø bei garsø ap- rankraðèiø saugotojai dþiaugësi gavæ lë-
vypusià lûpà ar ðypsenëlæ ne vietoje. Dau- dorojimo srityje. Atmenant, kad vaizdai ðø „rankraðèiams skaitmeninti“. Paraðiau
gelis þinome, kad tai galima atlikti kom- gali bûti skirstomi á statinius ir dinami- tai su kabutëmis, kad èia, matyt, norëta
piuteriu, bet kai kam gali bûti naujiena, nius, siûlau aptarti informaciniø techno- mus ar pinigø dalintojus sugluminti, nes,
kad tos „paliekninimo“, „pastambinimo“ logijø taikymà dinaminiams vaizdams ko gero, prisibijota pasakyti, kad mums esà
(to kol kas neprisireikia – gal ateity?) ar generuoti. Ðis klausimas nëra nei nau- nebepatinka nei kopijavimas á popieriø ar
kitos vaizdo koregavimo funkcijos yra per- jas, nei novatoriðkas, bet ðiandien jau fotojuostelæ (beveik kad ir aiðku dël ko), o
keltos tiesiog á patá aparatëlá – atiduotos á domina vos ne kiekvienà. Ir lyg iðtrûkæs norëtume visa tai „suskaitmeninti“ – tai yra
ðio, gal kiek ir brangoko, prietaiso savi- stebuklingasis dþinas uþpildë mus visus vis tiek kopijuoti, bet elektroniniu pavidalu.
ninko rankas. Tokia „korekcija“ yra atlie- savo kerinèiomis galimybëmis. Tai ávy- Matyt, susigriebta, kad dabar ir studentas
kama vienu kitu reikiamo mygtukëlio pa- ko ne kam nors stebuklingàja lazdele savo kiðenëje nesunkiai neðiojasi solidþios
spaudimu. Nenagrinësime, ar nuotrauka mostelëjus, o tiktai dël to, kad vaizdo ir bibliotekos lobynà elektroninës mikrosche-
lieka reali – dokumentinë, ar ji tampa me- garso elektroninio apdorojimo „skaièia- mos – elektroninës kortelës pavidalu, ku-
no kûriniu. Bet argi nedþiugina, kai pui- vimo centras“ vietoje didþiulio pastato rios talpa siekia kelis ar net kelias deðimtis
kus saulëlydis, maloninæs vakarà, tampa su ðalia veikianèia autonomine elektri- GB. Vyresnieji mena svajokliø laikus apie
dar puikesnis ir vëliau dar ilgai ðildo. ne pradëjo tilpti á jaunuolio kuprinytæ ar- neiðpasakytas, sunkiai tuomet suvokiamas
Taip gimë kompiuterinio meno sritis. ba solidesnës ponios rankinukà. elektroniniø priemoniø galimybes saugoti
Gimnazistai seniai dþiaugiasi prie fo- informacijà. Ðiandien tuometë svajonë ta-
Kur atëjome? toaparatø ar filmavimo kamerø prideda- po tikrove. Taigi – viskà „suskaitmeninki-
Buvo didelis dþiaugsmas (o pirmokë- momis kompiuteriø programomis, lei- me“, nes nebepatinka „cheminimas“. Su
liui nuo to – grynos aðaros), kai buvo ið- dþianèiomis koreguoti mielus nuotraukø ryðkalais ir fiksaþais. Elektronika, elektroni-
rastas raðtas, vëliau – knygø spausdini- vaizdus. O jei kuris ir Photoshop‘à ar nis – kaip patogu.
mas, po to – telefonas. Manau, kad dþiû- Flash‘à nuèiupo – tai jau „oho – jo gali- Vaizdo ar garso elektroninis apdoro-
gavo mûsø pirmtakai atsiradus galimy- mybës!” Tiktai kad tëvai normalø „kom- jimas apima bent jau dvi sritis.
bei per atstumà – laidais, o vëliau ir ban- pà“ nupirktø. O daþniausiai tëvai nei per- Viena – tai apdorojimas, kai vaizdas
gomis su draugais, giminëmis ir artimai- ka, nei supranta – tenka patiems viso- pakeièiamas á elektriná signalà; èia gali
siais balsu pabendrauti. Èia dar radijas, kius „patobulinimus“ daryti. bûti ávykdyta ne tiktai pastaroji fotoelek-
o èia dar televizija. O èia dar – IN – TER – Nestovi vietoje ir þmogaus sàsajos su trinë transformacija, bet galima ir analo-
TINKLAS. Net ir nepamatëme kaip atrie- virtualiàja erdve metodø ávairovë: èia ne ginio signalo transformacija á skaitmeni-
dëjome iki to, kad stipriausio emocinio tiktai áprastinës, bet ir internetinës vaiz- ná. Tai elektroninis vaizdo skaitmenini-
poveikio (informacijos) priemonës – kal- do kameros ávairiausi sensoriai (jutikliai), mas; jis apima keletà vidinio apdorojimo
ba ir vaizdiniai, jau elektroniniai, tapo pri- koviniuose lëktuvuose sensoriniai ðalmai pagal uþduotàjà programà („skaièiavi-
einami net ir kûdikëliui. Tos naudingiau- ir pan. Argi nesukelia pasigërëjimo, kai mo“) etapø: diskretizacijà, kvantavimà ir
sios ir galingiausios priemonës mus vi- patrankëlës vamzdis iðkart seka tavo akiø kodavimà. Skaitmeninio apdorojimo re-
sus gerokai prisirakino: gráþus namo – þvilgsná. Tikrai neblogai. zultatas yra skaitmeninë seka – skaitme-
ten, kur ramybë ir palaima, pirmas þings- ninis signalas. Skaitmeninimo etapø me-
nis paspausti pultelá, kad nuðvistø ekra- Dël ko panèiai – mieli? todikos ávairovë lemia ávairiausiø failø for-
nas. Prisipaþinkime, prirakina mus tas per Ir kurgi nebus mieli, jeigu bet kuri nuo- matø atsiradimà. Ávairûs formatai apsun-
nuotolá perduotas vaizdas, garsas (jei pri- trauka gali bûti ne tiktai ðiek tiek pakore- kina vaizdo atpaþinimà, jo elementø at-
sireiktø – net ir kvapas), nes tai – nauji guota, bet ir padaroma „gyva“, „ádvasin- skyrimà. Kaip pirðtø atspaudai persona-
potyriai, naujos paþintys, iðgyvenimai, ta“ – animuota (lot. animation – gyvumas, lizuoja objektà, taip ir failø formatai susi-
galop ir nuotaika, psichologinë ar komer- ádvasinimas). Galop tai gali bûti padary- sieja su skaitmeninimo metodais.
cinë orientacija, „dievaièiø“ ávaizdis ir kt. ta nepriklausomai nuo to, ar tai bûtø nuo- Antra – tai apdorojimas ið vaizdo á
Taigi „...tëveliai, nebûkite naivûs su sa- trauka, paveikslas, ar kompiuterinës gra- vaizdà, bet pakeistà, pagerintà. Tai atlie-
vo prieðtvaniniais (nei ðiokiais, nei tokiais: fikos darbelis. Taigi kompiuteriu – kai jis kama metodais, skirtais pataisyti vaizdo
suprask – bukais) pamokymais“. Va taip pasidarë ne tiktai lengvas, bet greitas bei spalvingumà, kontrastà, ryðkumà, kon-
– auklëjate nebe jûs, o ekranas. O gal tai talpus, galime realizuoti virtualiojoje erd- tûrus, defektus, ðeðëlius ir kt. Èia vëlgi,
panèiai, kuriuos patys uþsidedame su vëje sunkiai aprëpiamas savo neátiki- pasinaudojant atitinkamomis programo-
dþiaugsmu? Ðiaip ar taip, slëpiningasis miausiø svajoniø vizijas. Greitas – èia jau mis, kompiuteriu vaizdas retuðuojamas,
ánamis jau paleistas. Juk jau buvo: „Ið- ne tiktai gigahercai, bet ir bent jau du restauruojamas, atstatomas ir kt. Nega-

46 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


na to – galimas vaizdo, scenos objektø Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus mûsø ðalyje
bei jø daliø perkëlimas, transformavimas. susidaro daugiau kaip 1 000 000 tonø komunaliniø atliekø.
Galima gauti objekto visas tris projekci- Tik nedidelë jø dalis perdirbama ir tampa antrinëmis þaliavo-
jas – perkelti objektà ið dviejø dimensijø, mis. Tuo tarpu kitos patenka á sàvartynus. Ðiuo metu kiekvie-
t.y. 2D pavidalo á trijø dimensijø, t.y. 3D na savivaldybë turi pagrindiná rajoniná sàvartynà. „Savo“
pavidalà; kitaip sakant – kompiuteriu ga- sàvartynus turi ir kiekvienas ðalies miestelis, gyvenvietë,
li gauti jo projekcijas á visas tris plokðtu- didesnis kaimas. Ðalies mastu bendras komunaliniø atliekø
mas. O jei taip – objektà gali sukalioti, sàvartynø skaièius yra didþiulis. Ðtai vien tik Vilniaus apskri-
gali já apgræþti, gali apþiûrëti jo nugarà, tyje tokiø sàvartynø yra daugiau kaip 80. Patys sàvartynai
gali á já paþiûrëti ið virðaus, ið ðono ar bet árengti ir eksploatuojami daþnai nesilaikant jokiø aplinkosau-
kuriuo kampu. Taip ir asocijuojasi filma- gos reikalavimø. Taip aplinkai daroma didþiulë þala.
vimas, kai operatorius su kamera laksto
á visas puses. Kompiuterinëje animacijo-
je tai tiktai projekcijos kampo (kameros Regioniniai
vietos) keitimas. Jau priartëjome prie
kompiuterinës animacijos. komunaliniø
Kur ta animacija?
Ðiuolaikinë grafika (3D) tuo puikiai tar-
nauja animacijai, kad konstruoja objektà
trijose projekcijose ir dël to objektas gali
bûti parodytas keièiant kampà (rakursà
atliekø sàvartynai
Lietuvai apsisprendus tapti ES na-
Dr. Saulius VASAREVIÈIUS
VGTU Aplinkos apsaugos
paèia kamera) ir „ið priekio“, ir „ið virðaus“, re, teko ið esmës keisti ir komunaliniø
ið „ðono“, ir ið uþpakalio. Pagaliau tai lei- institutas
atliekø ðalinimo árenginiø sistemà. Jau
dþia vaizduoti, kad juda ne kamera, o ob-
keleri metai vyksta ðios sistemos restruk-
jektas. To ir reikia judesio ávaizdþiui iðgau- árenginiai ir (arba) komunaliniø atliekø
tûrizacija ir pereinama prie regioninës
ti. Scenos konstravimui pirmiausia suku- deginimo árenginiai.
komunaliniø atliekø tvarkymo sistemos.
riami objektai. Atskiras objektas ið pradþiø Ágyvendinant pirmàjá regioniniø atlie-
Yra ákurta 10 regioniniø atliekø tvarky-
yra priimamas kaip vienintelis kadre. To- kø tvarkymo sistemos etapà, Lietuvoje
mo centrø: Vilniaus, Alytaus, Marijam-
liau konstruojami kiti „veikiantys asme- bus sukurtas pakankamas atliekø ðali-
polës, Tauragës, Telðiø, Klaipëdos, Ðiau-
nys“, kiti objektai, fonas, formuojamas vi- nimo árenginiø (sàvartynø) tinklas bei
liø, Panevëþio, Kauno ir Utenos.
sas kadras. Á objektà, konstruojant kità ágyvendinami sàvartynø árengimo ir eks-
Ðiø centrø svarbiausios funkcijos –
kadrà, galima toliau paþiûrëti ið kitos pu-
diegti regionines komunaliniø atliekø ploatavimo reikalavimai. Ið viso mûsø
sës arba já esantá kitoje vietoje, arba de-
tvarkymo sistemas, áskaitant naujø sà- ðalyje numatoma pastatyti 11 regioni-
formuotà (pritûpusá, iðsitempusá, su atsi-
vartynø, atitinkanèiø ES reikalavimus, niø komunaliniø atliekø sàvartynø (Kau-
kiðusia kuria nors dalimi – koja, ranka, pa-
statybà ir eksploatavimà, taip pat kitø no regione du, o kituose regionuose po
siðiauðusiais plaukais ir t.t.). Taip morfin-
atliekø tvarkymo árenginiø statybà ir vienà). Árengus regioniná sàvartynà, visi
guojant realizuojami visi svarbiausi objek-
eksploatavimà. Regioniniø atliekø tvar- kiti regiono sàvartynai bus uþdaromi, ir
tai scenoje. Judesiui gauti reikia sukurti
kymo sistemø kûrimas mûsø ðalyje su- atliekos ten nebebus gabenamos. Áren-
kadrø sekà (taip pat kaip kino juostoje).
sideda ið dviejø pagrindiniø etapø. Pir- giant naujus sàvartynus, bus laikomasi
Nurodþius objektø scenoje kertines pozi-
muoju etapu uþdaromi esami sàvarty- grieþtø 1999 m. balandþio 29 d. Euro-
cijas, 3D programa sukuria visus tarpinius
nai, jie sutvarkomi ir priþiûrimi po uþ- pos Tarybos Direktyvos 1999/31/EC ir
kadrus. Taigi, jei jau turime galimybæ rea-
darymo, statomi ir eksploatuojami nauji Lietuvos ástatymø reikalavimø. Ðie rei-
lizuoti objekto projekcijas, tai objekto ju-
sàvartynai, árengiamos ir eksploatuo- kalavimai apima visus svarbiausius ap-
desiui pavaizduoti tereikia uþduoti jo ju-
jamos þaliøjø (þeldiniø prieþiûros) atlie- linkosaugos aspektus: dugno árengimà,
desio pradþios bei pabaigos arba tarpi-
kø kompostavimo aikðtelës, árengia- filtrato ir biodujø surinkimo sistemas, uþ-
nes padëtis ir paliepti kompiuteriui tam tik-
mos ir eksploatuojamos specialios dengimo sluoksná ir kt.
ru taktu (daþniu) parengti dar smulkesnes
aikðtelës antriniø þaliavø, pavojingø 1-ojoje lentelëje pateikti ES direk-
tarpines padëtis atitinkanèius kadrus. Ði-
buities atliekø, buitinës technikos ir ki- tyvos reikalavimai sàvartyno dugnui.
tai atitinka tarytum pastumtø paveiksliu-
tokiø atliekø surinkimui ir perdavimui Mûsø ðalyje natûralusis podirvis daþ-
kø pieðimà ant skaidriø plëveliø. Fiksuo-
tas padëtis keièiant atitinkamu greièiu at- tam tikroms ámonëms, t.y. specialiøjø niausiai netenkina keliamø pralaidumo
rodo, kad objektas pajudëjo ið bûvio A á aikðteliø árengimas ir eksploatavimas. reikalavimø, todël turës bûti árengiama
bûvá B. Labai paprasta. Antruoju regioniniø atliekø tvarkymo dirbtinë geohidrologinë uþtvara. Mine-
Taigi objektus animavome, padarëme sistemos etapu bus statomi komunali- ralinë medþiaga turi bûti klojama ant
gyvus, ádvasinome; bet pagalbininkas bu- niø biodegraduojamø atliekø pramoni- sutankinto pagrindo sluoksnio. Dirbti-
vo elektroninis. Tiktai mokëkime já valdyti. nio kompostavimo ar biodujø gamybos në geohidrologinë uþtvara turi bûti ma- 
1 lentelë. 1999/31/EC reikalavimai sàvartyno dugnui
Technika Nr. Sluoksnis Reikalavimai
Jeigu kursite animuotà epizodà, kils Pralaidumas Storis
klausimas – o kokiu gi daþniu reiktø ro- 1a. Natûralus podirvis K ≤ 1.0x10-9 m/s ≥ 1 metras
Jeigu natûralus podirvis netenkina ðiø reikalavimø, tada 1b.
dyti kadrus (frame, fps)? Tai priklausys
1b. Dirbtinë geohidrologinë uþtvara K ≤ 1.0x10-9 m/s 1 metras (bent 0,5 metro)
nuo pasirinktos komunikacijø sistemos: 2. Dirbtinis sandarinantis paklotas (PEHD) Nepralaidus 2 milimetrai
jø daþniai yra pateikti 1 lentelëje. 3. Drenaþinis sluoksnis K ≥ 1.0x10-3 m/s ≥ 0,5 metro
Nukelta á 50 p. 4. Atliekos – –

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 47


 þiausiai 0,5 m storio. Pagal ES direktyvà gos galimybës neleidþia iðgauti visø sà- viename iðtraukiamajame ðulinyje; kiek-
91/271/EEG ðio sluoksnio pralaidumo ko- vartyne susidaranèiø dujø. Likusios ne- vieno iðtraukiamojo ðulinio sàvartyno du-
eficientas turi bûti ekvivalentiðkas 1 m sto- iðgautos sàvartyno dujos ið dalies oksi- jø srautas turi bûti uþdaromas sparnuotà-
rio sluoksniui, kurio pralaidumo koeficien- duojasi uþdengiamajame sluoksnyje, o ja sklende; turi bûti viena slëgio ir mëgi-
tas K≤1,0x10-9m/s. Daugeliu atvejø geo- kita dalis patenka á atmosferà. Sàvarty- niø ëmimo vieta su rutuliniu èiaupu; van-
hidrologinei mineralinei uþtvarai árengti no dujos iðgaunamos sàvartyne árengus dens kondensatas rinktuvo viduje turi bûti
naudojamas molis. Jo pakaitalu gali bûti vertikalius iðtraukiamuosius ðulinius. Eks- nutekinamas iðtraukiamojo ðulinio link ir
mineralinis smëlio bentonito sluoksnis. ploatuojant sàvartynà, didëjant jo atliekø (arba) á kondensato sifonà; sàvartyno du-
Ðiuo atveju smëlis klasifikuojamas nuo vi- kaupui, reikia ilginti iðtraukiamuosius ðu- jø rinktuvas turi bûti betoniniame arba mû-
dutiniðkai smulkaus iki vidutiniðkai stam- linius. Sàvartyno dujø iðgavimo sistemà riniame korpuse su uþrakinamu dangèiu.
baus (150 mm < M50 < 420 µm). Bento- sudaro: sàvartyno dujø iðtraukiamieji ðu- Taip pat gali bûti árengiamas deglas, ku-
nito kiekis turi sudaryti 5-8 proc., esant 30- liniai, sàvartyno dujø rinktuvai, sàvartyno ris reikalingas perteklinëms sàvartyno du-
50 cm storio sluoksniui. Kita galima alter- dujø surinkimo ir transportavimo vamzdy- joms sudeginti. Jeigu sàvartyno dujos
natyva – trisoplastas, susidedantis ið smë- nas, vandens kondensato sifonai. Sàvar- naudojamos utilizavimui, deglas reikalin-
lio, bentonito ir polimero. Dirbtinis sanda- tyno operatorius turi árengti vertikalius ið- gas dujø iðgavimo apsaugai tada, kai at-
rinantysis paklotas (pirminis izoliacinis traukiamuosius ðulinius jau sàvartyno eks- liekama utilizacijos árenginiø techninë prie-
sluoksnis) sàvartyno struktûroje, skirian- ploatavimo pradþioje. Po to, kai sukaupia- þiûra arba ávykus nelaimingam atsitikimui.
tis sukauptas atliekas ir dirbtinæ geohid- mas maþdaug 2 m atliekø sluoksnis, ðuli- Ávertinus tai, kad susidarantis sàvartyno
rologinæ uþtvarà, yra 2 mm storio PEHD nius galima árengti tiesiai ant smëlio dre- dujø kiekis nëra didelis (ypaè pradiniu sà-
paklotas ar jo atitikmuo. Siekiant apsau- naþinio sluoksnio. Eksploatavimo eigoje vartyno eksploatavimo metu), energijos ið-
goti paklotà nuo mechaninio sugadinimo ðie ðuliniai turës bûti iðtraukti á virðø iki ga- gavimo klausimas turëtø bûti detaliau ið-
sàvartyno statybos ir eksploatavimo me- lutinio atliekø aukðèio lygio. nagrinëtas prieð priimant toká sprendimà.
tu, ant dirbtinio sandarinanèiojo pakloto Iðtraukiamasis vamzdis – tai perforuo- Todël pradiniu sàvartyno eksploatavimo
turi bûti árengtas apsauginis geoaudinys. tas PEHD vamzdis. Iðtraukiamojo PEHD metu galima instaliuoti sàvartyno dujø ið-
Ðio apsauginio geoaudinio svoris (g/m2) vamzdþio gale yra sriegis. Naudojant ðià gavimo sistemà be utilizavimo árangos. O
priklauso nuo drenaþinio sluoksnio me- jungtá, prie jau instaliuotos dujø iðtraukia- po keleriø sàvartyno eksploatavimo me-
dþiagos. Jeigu drenaþiniam sluoksniui mojo vamzdþio dalies galima lengvai pri- tø, remiantis faktiniais susidaranèiø bio-
naudojamas þvyras, nepinto audinio svo- jungti papildomà sekcijà. Perforuota ið- dujø kiekiais, bus galima spræsti, ar tiks-
ris bus apie 500 g/m2. traukiamojo vamzdþio dalis turi bûti visið- linga árengti dujiná generatoriø.
Sàvartyno dugno paklotas neleidþia kai uþpilta filtruojamuoju þvyru. Iðtraukia- Eksploatuojant sàvartynà, bûtina
filtratui sàvartyno viduje prasisunkti á po- mojo ðulinio virðus uþdengiamas apsau- nuolat vykdyti aplinkos monitoringà. Mo-
dirvá. Ðiam filtratui surinkti árengiamas giniu gaubtu. Pasiekus galutiná sàvarty- nitoringo tikslas yra tikrinti, ar atliekos ðali-
drenaþinis sluoksnis. Drenaþinio sluoks- no lygá, tikslinga sumontuoti teleskopinæ nimui buvo priimtos pagal sàvartynui ga-
nio apaèioje þvyre instaliuojami filtrato jungtá, kurios paskirtis – kompensuoti sà- liojanèius kriterijus, ar sàvartyne vykstan-
surinkimo vamzdþiai. Pakloto po ðiuo vartyno nusëdimà virðutinëje perforuoto tys procesai atitinka keliamus reikalavi-
drenaþiniu sluoksniu apsaugai reikia vamzdþio dalyje. Á ðià teleskopinæ jungtá mus, ar aplinkos apsaugos sistemos vei-
árengti dar vienà geoaudinio perdangà. ástatomas uþaklintas PEHD vamzdis su ið- kia kaip numatyta, ar laikomasi sàvarty-
ES ir Lietuvos normatyviniai dokumen- ilginiais ðliauþikliais. Perforuotos vamzdþio no leidime numatytø sàlygø. Gruntinio
tai reikalauja árengti 0,5 m storio smëlio dalies virðuje árengiamas nepralaidus mi- vandens monitoringas turi bûti pradëtas
drenaþiná sluoksná. Drenaþinë medþia- neralinis sutankinto molio ir bentonito kaið- dar prieð pradedant kaupti atliekas.
ga turi tenkinti ðiuos reikalavimus: mi- tis. Likusi græþinio dalis turi bûti uþpilta su- Gruntinio vandens monitoringo sis-
neralinæ medþiagà turi sudaryti vidutinio tankinta þeme. Iðtraukiamasis ðulinys su- temà sudaro: nuolatinio stebëjimo græ-
stambumo smëlis, smëlis turi bûti atspa- jungiamas su dujø iðgavimo áranga. þiniai gruntinio vandens kokybei stebë-
rus filtrato cheminei sudëèiai, jo specifi- Ið keliø iðtraukiamøjø ðuliniø iðgautos ti aukðtyn prieð srovæ ir nuolatinio ste-
nio laidumo koeficientas k ≥ 1*10-4 m/s. sàvartyno dujos surenkamos viename bëjimo græþiniai gruntinio vandens koky-
Drenaþo vamzdþiai turi bûti su ango- centriniame taðke – sàvartyno dujø rink- bei stebëti þemyn pasroviui. Aplinkos mo-
mis. Drenaþo vamzdþiai ir þvyras uþden- tuve. Sàvartyno dujø rinktuvas turi bûti nitoringo sistema turi bûti patvirtinta atsa-
giami geoaudiniu, apsauganèiu nuo árengtas taip, kad atitiktø tokias sàlygas: kingø institucijø prieð sàvartynà pradedant
smulkiø atliekø daleliø smelkimosi. Kiek- sàvartyno dujø srautas (slëgis) turi bûti eksploatuoti. Ðios institucijos turi teisæ rei-
viena filtrato drena prijungiama prie fil- reguliuojamas membranine sklende kiek- kalauti, kad bûtø matuojami papildomi pa-
trato surinkimo drenos þemiausioje kiek-
vienos sàvartyno sekcijos dalyje. Surin- 2 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti pagal 1999/31/EC reikalavimus
kimo drenos nukreipia filtratà á surinki- Parametras Daþnumas Pastabos
mo talpà, ið kur surinktas filtratas siur- Gruntinio vandens lygis Kartà per 3
bliu gali bûti transportuojamas á valymo mënesius
árenginius. Prie visø drenaþo vamzdþiø Gruntinio vandens
turi bûti árengtas priëjimas apþiûrai ir ap- cheminë sudëtis:
tarnavimui su nuimamais dangèiais 1 grupës cheminë sudëtis Kartà per 3 1 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:
abiejuose kiekvienos drenos galuose. mënesius pH, elektriná laidumà, temperatûrà,
Kjeldalio N, Cl-, NH4, SO4
Eksploatuojant sàvartynà, susidaro
2 grupës cheminë sudëtis Kartà per 6 2 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:
nemaþai biodujø. Sàvartyno iðskiriamas
mënesius 1 grupæ + ChDS, NO3, EOX, fenolio indeksà,
dujas daþniausiai sudaro CH4 ir CO2. Uti- mineralinæ alyvà (BBA); sunkiuosius metalus:
lizuojant sàvartyno dujas, tikslingiausia Zn, Cu, Cd, Cr, Pb, Hg, Fe, Mn, Co; lakiuosius
panaudoti jas energijai gauti. Techninës aromatinius angliavandenilius (LAA), lakiuosius
sàvartyno dujø iðgavimo ir surinkimo áran- organinius angliavandenilius (LOA), cianidà

48 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


bos 1999 m. balandþio 26 d. Direktyvo-
je 1999/31/EB „Dël atliekø sàvartynø“.
Svarbiausias Direktyvos reikalavimas
– nepralaidus mineralinis sluoksnis. Já
árengti bûtina. Bet Direktyva nenustato jo-
kiø reikalavimø sluoksnio storiui. Lietu-
vos sàlygomis molis yra tinkamiausia me-
dþiaga nepralaidþiam mineraliniam
3 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti
pagal 1999/31/EC reikalavimus
Nepavojingø atliekø sàvartyno kategorija
Dujø drenaþo sluoksnis bûtinas
1 pav. Regioniniai Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis nebûtinas
komunaliniø atliekø Nepralaidus mineralinis sluoksnis bûtinas
tvarkymo centrai Drenaþo sluoksnis > 0,5 m bûtinas
Virðutinë grunto danga > 1 m bûtina

sluoksniui árengti. Taèiau nepralaidø mi-


neraliná sluoksná gali pakeisti vadinama-
sis dirbtinis geosintetinis molio átvaras.
Pagal Direktyvos rekomendacijas komu-
tintoje sàvartyno monitoringo naliniø atliekø sàvartynuose dirbtinio uþ-
Atliekos sandarinimo sluoksnio árengti nëra bûti-
programoje. Paimti filtrato ir pa-
Filtrato drenaþo Drenaþo sluoksnis 0,5 m virðinio vandens mëginiai turi na. Dirbtiniam izoliaciniam sluoksniui
vamzdis árengti naudojama HDPE geomembrana,
Apsauginis geoaudinys parodyti vidutinæ jø sudëtá. Sàvar-
2 mm storio PEHD paklotas tyno filtrato kiekis ir sudëtis turi paprastai pridengiama geoaudiniu. Di-
bûti matuojami kiekvienoje vieto- rektyva nurodo, kad bûtina árengti ne ma-
Dirbtinë geohidrologinë
uþtvara 0,5 m je, kur filtratas iðleidþiamas ið sà- þesná kaip 0,5 m storio drenaþo sluoks-
Profiliuojantis sluoksnis vartyno. Pagal sàvartynø árengi- ná. Taip pat bûtina árengti dujø drenaþiná
Natûralus podirvis mo taisykles matavimø daþnu- sluoksná, bet jo storis nereglamentuoja-
mas yra ne retesnis kaip kartà per mas. Taip pat nustatoma, kad turi bûti
2 pav. Galima sàvartyno dugno árengimo schema mënesá. Iðleidþiamo filtrato anali- árengta ne maþesnë kaip 1 m storio vir-
zë turi apimti pH, elektriná laidu- ðutinë grunto danga (ne dirvoþemio, o
rametrai, ir keisti stebëjimø daþnumà. Pa- mà, temperatûrà, Kjeldalio N, Cl-, NH4, bûtent grunto danga). Savaime supran-
gal Lietuvos normatyviniø dokumentø rei- SO4, BDS, ChDS, mineralinæ alyvà, sun- tama, kad konkreti sàvartyno uþdengi-
kalavimus pavirðinio vandens monitorin- kiuosius metalus, lakiuosius aromatinius mo sluoksniø sandara kiekvienu atveju
gas atliekamas imant mëginius maþiau- angliavandenilius ir policiklinius aroma- bus pasirenkama atsiþvelgiant á konkre-
siai dviejose vietose – aukðèiau ir þemiau tinius angliavandenilius. Taip pat kasdien taus sàvartyno vietovës charakteristikas.
prie sàvartyno esanèio vandens telkinio turi bûti fiksuojami ir meteoro-
srovës. Analizë turi apimti (bent) pH, elek- loginiai parametrai: krituliø kie-
Virðutinë grunto uþdanga:
triná laidumà, Kjeldalio azotà ir chlorà. Ste- kis, temperatûra, vëjo kryptis augalinio dirvoþemio sluoksnis
bëjimø daþnumas – 4 kartai per metus. ir greitis ir kt. Gruntas – smëlis / þvyras /
Jeigu rezultatø analizë rodo, kad pakak- Uþbaigus sàvartynà eks- priemolis

tø ir retesniø matavimø, tai gali leisti atsa- ploatuoti, já uþdarius turi bûti Smëlio / þvyro drenaþo
sluoksnis
kingos institucijos. atliekama prieþiûra. Tai tokia
Sàvartynø dujø kontroliuojami para- veikla, kaip monitoringas, ap- Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis
(1,5 mm HDPE membrana,
metrai apima jø kiekybiniø ir kokybiniø þiûros, prieþiûros árenginiø bei pridengta geotekstile)
rodikliø nustatymà. Monitoringas uþtik- statiniø techninis aptarnavi- Nepralaidus mineralinis (molio)
mas ir keitimas. Prieþiûra po sluoksnis
rina optimalø dujø iðgavimo sistemos
uþdarymo turi bûti vykdoma Dujø drenaþinis sluoksnis –
veikimà. Svarbu stebëti sàvartyno dujø smëlis / þvyras
kokybæ bei siurbimo slëgá ir kieká. Utili- tam tikrà nustatytà laikotarpá. Miðrusis gruntas
zavimo tikslams dujose turi bûti ≥ 48 Ávertinæs aplinkos monitorin-
proc. metano ir ≤ 0,5 proc. deguonies go rezultatus, Aplinkos minis- Atliekos
koncentracija. Esant tokiai sàvartyno du- terijos regioninis aplinkos ap-
jø kokybei, yra geros ir saugios degi- saugos departamentas nu-
3 pav. Principinë sàvartyno uþdengimo schema
mo sàlygos. Kiekvieno iðtraukiamojo ðu- stato laikotarpá, kurio metu ti-
pagal ES direktyvos reikalavimus
linio sàvartyno dujø kokybës monitorin- këtina, kad sàvartynas kels
gà galima atlikti prie surinkimo duobës. pavojø aplinkai ir þmoniø sveikatai. ES Visiðkai uþbaigus komunaliniø atlie-
Imti sàvartyno dujø mëginius ir tikrinti direktyvoje dël atliekø ðis laikotarpis api- kø tvarkymo sistemos reorganizavimà,
dujø srauto vamzdyne greitá galima kil- brëþiamas taip: „tiek laiko, kol kompe- mûsø aplinka taps ðvaresnë. Sumaþës
nojamàja áranga. Pagal Lietuvos norma- tentingos institucijos vertinimu sàvarty- sàvartynø, o árengus naujus regioninius
tyviniø dokumentø reikalavimus filtrato nas gali kelti pavojø aplinkai“. Baigus sàvartynus bei juos eksploatuojant pa-
ir pavirðinio vandens mëginiai turi bûti sàvartynà eksploatuoti, bûtina já uþdeng- gal visus aplinkosaugos reikalavimus,
imami reprezentaciniuose taðkuose, nu- ti. Europos Sàjungos reikalavimai sàvar- aplinkai daromas poveikis sumaþës iki
rodytuose atsakingos institucijos patvir- tynø uþdengimui yra nustatyti ES Tary- minimumo.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 49


Pvz., daþniø juostos plotis dabartinë-

Kompiuterinë je TV∆f ≈ 6-8 MHz, TV∆f SATELIT ≈ 27 MHz.


Vaizdo atgaminimo átaisuose reika-
lingas perdavimo greitis pateiktas 5 len-

animacija
Atkelta ið 47 p.

menys, apibûdinami ploèio ir aukðèio


telëje.
Perdavimo ið kaupikliø greitis yra apie
1-6 Mbps.
Kad bûtø lengviau orientuotis, pikse-
liuose ávertinkime animuoto vaizdo vienos
minutës duomenø apimtá. Tegu ekranas
santykiu. Ekrano santykiniai matmenys
yra „kuklus“ – 800 x 600 = 480 000 px;
yra 2 lentelëje.
spalvoms perteikti padauginæ ið 24 bitø
Èia daugeliu atvejø ðias proporcijas
gauname 11.52 Mb; tai vieno kadro duo-
lëmë “aukso vidurio” taisyklë.
menø apimtis. Toliau dauginame ið 30 fps
Be to, ekrano matmenys lemia vaiz-
(kadrø per sek.) ir ið 60 s ir gauname
do elementø, pikseliø skaièiø ekrane.
daugiau kaip 2 Gb. Nemaþai, ir tai tik vie-
Pageidautina, kaip anksèiau minëjome,
nos minutës animacija!
kad ekrano erdvinë skyra bûtø 72-120
Taigi animuotiems vaizdams perduoti
ppi ir daugiau. 3 lentelëje yra pateikta
reikalingas gana didelis greitis – 30-70
vieno kadro apimtis.
Mbps. Garso signalus perduoti yra kiek
3 lentelë lengviau dël daug maþesnio jø diskreti-
Televizija zacijos daþnio. Garsà galima atpaþinti,
Low 352 x 280 = 98560 px kai fa ≈ 3 – 4 kHz; tuomet fD = 8 kHz. Èia
NTSC 525 x 480 = 0,252 Mpx
ir kvantavimo skilties skaièiø nkv galima
Main 720 x 576 = 0,415 Mpx
PAL 1135 x 625 = 0,709 Mpx sumaþinti, pvz., iki 8. Tuomet bûtinas
TV , didelës 1440 x 1152 = 1,66 Mpx greitis Q = 8 b x 8 kHz = 64 kbps. O,
skyros arba plaèiaformtë pvz., kalbà dar galima atpaþinti sumaþi-
1920 x 1152 = 2,2 Mpx nus Q iki 2 - 4 kbps.
Kompiuterinio, 360 x 240 = 86400 px =
interneto ryðio 0,086 Mpx
Kaip kompiuteriu sukurti objektà?
netgi 320 x 200 = 0,064 Mpx
Mergaitë su arbûzo skiltele 640 x 350 = 0,224 Mpx Objekto kûrimas praeina keletà tradi-
Autorë Aistë STIKLIÛTË 1024 x 768 = 0,786 Mpx ciniø etapø. Pirmiausia padaromas objek-
to karkasas, skeletas; po to jam parenka-
1 lentelë. ma pavirðiø tekstûra ir parinktàja tekstûra
Kai kurie ryðio standartai leidþia ir
Redaguojamos vaizdo Daþnis maþesnæ skyrà, pvz.: padengiamas karkasas. Kompiuterinëje
produkcijos tipas (kadrai/sek, fps) SQCJF 128 x 96 = 12288 px grafikoje buvo paplitæs objektø karkasø kû-
Kino filmai 24 spalvø 64 x 48. rimas, konstruojant skeletà ið daugiakam-
PAL, SECAM 25 SIF 360 x 240 = 86400 px piø (poligonø). Tai buvo didelis þingsnis pir-
NTSC 29,97 HCIF 360 x 240 = 86400 px
CD-ROM, internetas 15
myn, nes atsirado galimybë panaudoti ma-
I6CIF 1408 x 1152 = 1,622 Mpx
Kt. vaizdo produkcija, tematines funkcijas. Poligonø galëjai pasi-
spalvø 704 x 576
redagavimas be kadrø Skaitmeniniai (2 - 3-4 – 6) kartais iki 10 Mpx rinkti kiek norëjai, kokiø tik nori formø. Ið jø
iðmetimo (non-drop frame fotoaparatai galëjai konstruoti ávairiausiø formø objektø
editing), 3D animacija 30 skeletà: vienur – smulkiau, kitur – rupiau.
Kaip matome, 15 fps irgi neblogai. Taèiau iðaiðkëjo nemaþas trûkumas – nuo-
Toliau aptarkime du klausimus, ku- 4 lentelë latos reikëjo nurodyti judanèiø ar besikei-
Monitoriai èianèiø poligonø virðûniø koordinates. Ani-
rie, manau, padës iðryðkinti pagrindiniø Vyrauja 1024 x 768 = 0,786 Mpx
animacijos problemø esmæ. Pirmiausia maciniø objektø vieta trimatëje erdvëje api-
arba 1280 x 1024 = 1,31 Mpx
tai duomenø apimtis ir antra – duomenø bûdinama bent jau trimis koordinaèiø sis-
Labiausiai 15 – (17-19) coliø (inch)
perdavimo greitis esamais komunikaci- paplitæ ástriþainës ekranas temomis: ekrano, kadro (fram), aplinkos
jø kanalais. Informacijos perdavimo grei- Reakcija 12-16 ms (25 ms) (pasaulio-world) ir objekto (vietinë); dël to-
tis, kaip suprantame, nulems galimybæ Ðviesos jëga vyrauja 250-350 cd/m2 kios koordinaèiø gausos uþdavinys darosi
Kontrastas 400 : 1, 600 : 1 sudëtingas ir didelës apimties.
perduoti tam tikrà kadrø skaièiø per se-
kundæ (5-15-25-30 fps). Bûtinas perdavimo greitis kelia tam
Ne naujiena – vaizdas projektuoja- tikrus reikalavimus kanalø pralaidumui. Oi, koká
mas á ekranà. Pasirinkime parametrus ek- Reikalaujama, kad signalo diskretizaci- mane,
ranui apibûdinti, tai: vaizdo plotis, vaiz- jos daþnis bent jau du kartus virðytø sig- mamyte,
do aukðtis, vaizdo erdvinë skyra, vaizdo nalo aukðèiausiàjá daþná fa, fD ≥ 2 fa; to- iðauginai
spalvingumas. dël átaisø praleidþiamøjø daþniø juosta
Yra priimti standartiniai ekrano mat- ∆f turëtø bûti lygi fa. Autorë Aistë
2 lentelë STIKLIÛTË
Televizijos (TV) 4:3 5 lentelë
Kino Europoje 1,66 : 1 Low 352 x 280 QL = 4-9 Mbps
Kino JAV 1,85 : 1 Main 720 x 576 QM = 15-20 “
Plokðèiaformaèio 2–2,55 : 1 High 1440 x 1152 QH1 = 60-80 “
TV High Definition 16 : 9, t.y. 1,777 : 1 High 1920 x 1152 QH2 = 80-100 “

50 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


kadrø, arba já „nupieðia“ programa. Yra ið-
leista graþi knyga (Stefani Rais. Persona-
þø animacija 3Ds Max, anglø arba rusø kal-
ba), kurioje autorë, pati skulptorë, dalijasi
þmoniø ir fantastiniø gyvûnø modeliavimo
Atspëkite paslaptimis. Joje nagrinëjamas persona-
skirtumus; þø kûrimas. Kà reiðkia personaþø? Þmo-
a - originalas, gus, zuikelis ar dar kas nors – jø gali rasti
b - ausis, kiek nori aplinkoje ir ávairiuose ðaltiniuose
c - “lieknu- – pagaliau galima gauti morfingo (trans-
ma” formacijos) bûdu. Knygoje, manau, bûtent
tai ir pabrëþiant, kaip pavyzdys yra kuria-
Autorë mos neþemiðkos bûtybës, kokiø dar nie-
Justina kas ir niekur nematë – gal tai fantastikos,
BARTKUTË gal tai prieðistorinis gyvûnas? Ar jie yra sim-
patiðki, nesimpatiðki ar atgrasûs – kûrëjo
Viena iðeièiø duomenø kiekiui maþinti Jeigu programos yra tos paèios firmos, reikalas, kûrëjo idëjos lygmuo. Bet jie yra
buvo surasta naudojantis Bezjë kreivë- tai jos dar labiau panaðios. Ir ne tiktai prin- su-kur-ti, nauji personaþai, galbût kitaip be-
mis bei funkcionalizuojant objektø for- cipais, jos sudaro arba patobulintà versi- sielgiantys ir turintys kitokiø problemø.
mas. Plëtojantis ðioms kompiuterinës jà, arba apima tam tikrà veiklos srièiø dia-
grafikos ir animacijos kryptims buvo su- pazonà: pvz., firmos Adobe Photoshop – Kur einame?
kurta parametriniø pavirðiø – lopø puikus rastrinis statiniø vaizdø, nuotrau- O einame á greitkelá, kuris veda á vis
(„patch“) technologija, kur Bezjë lopai kø redaktorius, Ad. After Effects – animuo- didëjanèià bendrojo vidaus produkto da-
(Bezier patches) yra sudaryti ið Bezjë krei- tø objektø bei scenø redaktorius (tai tary- lá, sukuriamà intelektualiosios produkci-
viø tinklelio (Patch Grids). Apskritai Bez- tumei Photoshop‘as vaizdo medþiagai), jos. Tai ne tiktai pramogø ir laisvalaikio
jë kreivës yra kreiviø aibës (visumos). Ið Adobe Illiustrator bei Page Maker – ma- iðmonës, ne tiktai þaidimai (vietoje kor-
ðios visumos iðsirutuliojo paaibë – neto- ketavimo redaktoriai, Adobe Premiere – tø) su ðaudymais, sprogdinimais ir „krau-
lygûs racionalûs Bezjë splainai (spline) vaizdo klipø redaktorius. jo upeliais“, bet ir intelektualieji galvosû-
(angl. - Non Uniform Rational B-Splines Visi grafiniai redaktoriai, kaip ir ápras- kiai, treniruokliai (taip pat daugybos len-
– NURBS) ir NURBS technologija. ta, virðutinëje lango dalyje turi pagrindiná telës ir integralø mokymuisi). Kokios ga-
Taigi kompiuterinës grafikos instru- meniu, kurio daugelyje punktø yra pa- limybës dabartiniams mûsø studentams,
mentai: tiesë, jø kombinacija – poligo- naðios komandos, ágyvendinamos atitin- kantriai grauþiantiems ne tiktai informa-
nas, kreivë (Bezjë), lopas (Patch Grids), kamais instrumentais. Patogumo dëlei ciniø technologijø ir kompiuteriø naudo-
lopø visuma (NURBS) ëjo vis sudëtinges- reikiami instrumentai gali bûti iðvesti á at- jimo galimybes, bet ir vëliau, brandos am-
niø pavirðiø kûrimo kryptimi. Ið tiesiø ir skirà instrumentø paletæ. Èia jie taip pat þiuje, kuriantiems vadovëlius ir pratybø
kreiviø sukuriami primityvai (primitives), virsta mygtukais, tai labai patogu ir pa- sàsiuvinius savo ainiams ... ne pieðtuku
ið 2D splainø ir NURBS kreiviø – bazinës greitina procesà. Tokia instrumentø pa- ar plunksnakoèiu nusibodusiame popie-
dvimatës formos (2D shapes); jø dëka letë paprastai yra iðdëstoma kairiojoje riaus lakðte. O tas brandos amþius kiek-
sukimo, spaudymo bei sudëtiniø objek- lango dalyje (daþniausiai) vertikaliai – vienam yra jau ðiandien. Ðiltas dþiuge-
tø (compound objects) formavimo (loft, Photoshop, Corel Draw, Page Maker, bet sys uþlieja ðirdá, kai jauèiu savo studentø
loftingo) metodais ir yra kuriami anima- gali bûti ir horizontali po pagrindiniu me- – Vilniaus universiteto kompiuterininkø,
ciniai objektai ir personaþai. niu (3D Studio Max). Pasirinkus mygtu- informatikø (kaip jie save vadina) degan-
kà atsiranda jo nustatymai, leidþiantys ið- èias akis þengiant savøjø atradimø ir kû-
Didieji pagalbininkai – programos gauti reikiamà rezultatà numatytajam tiks- rybos dþiaugsmø keliu.
Daugumos programø bendrieji prin- lui pasiekti. Pvz., paspaudus teksto áran-
cipai yra tokie patys arba panaðûs. Be- ká, automatiðkai pasiûloma iðsirinkti ðrif- O kur galime pakliûti?
veik visi grafiniai redaktoriai turi panaðià tà, spalvà, dydá, iðdëstymà ir kt. Þmogus ir aukðtesnieji gyvûnai yra
sàsajos su vartotoju (interfeiso) organiza- Multiplikacija nuo seno remiasi objek- Dievulio apdovanoti penkiais pojûèiais –
cijà – tai meniu, paletës, mygtukai ir t.t. tais ant skaidriø plëveliø, o animuoti ob- kad gyventi bûtø lengviau, kad tobulesnë
Ávairios programos ðiek tiek skiriasi instru- jektai ir bendras scenos vaizdas gauna- rûðis iðliktø. Bet Þmogus visada buvo gud-
mentarijumi; vienose instrumentø maþiau, mas plëveles suklojus vienà ant kitos, su- ruolis: iðplëtë pojûèiø naudojimà ne tiktai
sudëtingesnëse – daugiau (M. Direktor). darant bendrà paketà. Toks pat princi- savo egzistencijai, bet ir, suradæs laisves-
pas yra naudojamas ir kompiu- næ minutæ, pasinaudoti tais nekaltais juti-
teriø redaktoriuose, suskai- mais malonumams dirbtinai sukelti. Klau-
dant vaizdà á sluoksnius (Lay- sytis ir girdëti ne tiktai naudinga, bet kar-
ers). Ðiø sluoksniø technologi- tais ir – oi, kaip malonu. Matyti – taip pat.
ja leidþia sukurti itin turtingus ir Kokia paslaptis – kaimenëje atsiranda ir to-
patrauklius vaizdus; sluoksniø kiø, kuriems ir ant lieþuvio ar á gerklæ uþpilti
technologija taip pat leidþia ne- irgi tapo gera gera… ir kuo daugiau nu-
sunkiai koreguoti atskirus ob- tveri – tuo geriau. Tiesa – ir prisiuostyti ga-
jektus bei jø buvimo vietà. lima. Kai kas sako, kad ir „judanèiø pa-
Animacijos objektas papras- veikslëliø“ besaikis rijimas jau esanti „pri-
tai yra paimamas arba ið duo- klausomybë“ su tais paèiais abstinencijos
menø bazës (bibliotekos), arba sindromais. O èia dar „kompas“ – toks pri-
ið senø nuotraukø bei filmuotø einamas ir maþam, ir suaugëliui.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 51


Kanarø
salos – natûrali
evoliucijos mokslo
laboratorija
Prof. habil. dr.
Jonas Rimantas STONIS

Daug kas Kanarø salose mena


gretimai esanèià Afrikà, ne tik
palmës ar dykumø augalai, bet ir
Kanarø salynà sudaro 6 salos. Tai lyg pats kraðtovaizdis
pusiaukelë tarp Europos ir pusiaujo

Kanarø salos yra Atlanto vandenyne. Vëliau vienas po kito pradëjo audringai
Nuo Europos krantø Kanarus skiria 1100 verþtis galingi vulkanai ir maþdaug prieð
km nuotolis, o nuo Afrikos (Sacharos) – 20–30 mln. metø dël iðsiverþusios lavos
tik ðimtas kilometrø. Kai Sacharos dyku- ið Atlanto vandenyno gelmiø pradëjo kilti
moje sukyla smëlio audros, rytø vëjai gali Kanarø salos. Pirmosios buvo Fuerte-
atneðti smëlá ir á Kanarø archipelagà. Ið ventura ir Lanzarotë (tai seniausios ir ar-
viso ðiø salø yra vienuolika: 7 didelës ir 4 èiausiai Afrikos esanèios salos). Po to
miniatiûrinës salelës. Bendras Kanarø sa- viena po kitos iðkilo ir visos kitos salos.
lyno plotas – apie 7,5 tûkst. km² (maþ-
daug 1/9 Lietuvos). Salos skiriasi viena
nuo kitos ne tik dydþiu, bet ir kraðtovaiz-
dþiu, klimatu bei gamta. Tikroji dracena, dar vadinama drakono
Mums, gamtininkams, Kanarai visø medþiu (Dracaena draco), kaip ir kanarinë
pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos palmë, yra Kanarø salø gyvasis simbolis. Tai
mokslo laboratorija. Kaþkas labai pana- endemikas. Uþauga 14 m aukðèio, mediena
ðaus á Galapagø salas. Ðiuo metu Kana- lengva ir porëta, medþio virðûnë su daugybe
storø ðakeliø, o lapai iki 60 cm ilgio ir 4 cm
rø salø florà sudaro apie 2000 augalø rû-
ploèio. Medis þinomiausias dël raudonø
ðiø, ið kuriø 520 – endeminës. Prieð 20– syvø, kurie iðteka prapjovus þievæ. Jie
30 mln. metø ið vandenyno gelmiø iðki- vadinami „drakono krauju” (sangre de
lusios vulkaninës salos buvo tik plikos uo- dragón) ir vartojami medicinoje. Manoma
los, visiðkai be gyvybës. Tad kaip ðios juos turint stebuklingø galiø, gydant kai Amerikinis sukutis (Ipomoea acuminata)
salos pavirto á gamtos „rojø“ ir kodël tiek kurias ligas, net dizenterijà. Drakono medis kilæs ið atogràþø Amerikos; að jø daug
daug tik ðiose salose gyvenanèiø (ende- ilgai gyvena. Ðtai Tenerifës saloje iki ðiol maèiau Amazonës prieigose, bet nenustebau
miniø) organizmø? auga medis, kuriam, kaip tvirtinama, aptikæs ir Kanaruose...
daugiau nei tûkstantis metø. Ið tikrøjø ðiam
„senoliui“ tik... apie 600 metø
Norëèiau pakeisti ásivyravusià
sampratà apie Kanarø salas Taèiau mums, gamtininkams, Kana-
Dabar á Kanarus vaþiuoja visi, kas ne- rai visø pirma – tai milþiniðka natûrali evo-
tingi ir turi pinigø. Taèiau labai norëèiau liucijos mokslo laboratorija. Kaþkas labai
pakeisti ásivyravusià sampratà apie Kana- panaðaus á Galapagø salas, kurias 1831
rø salas. Juk dabar, kai kalbama apie Ka- m. aplankæs Èarlzas Darvinas iðrutuliojo
narus, daþniausiai sakoma, kad tai vie- didþiàjà evoliucijos teorijà. Tik Galapagai
nas populiariausiø ir iðtaigingiausiø pa- yra labai toli nuo mûsø, Ramiajame van-
saulio kurortø. Ir tai tiesa. Kasmet Kanarø denyne, apie 1000 tûkst. km nuo Pietø
salas aplanko apie 4 mln. poilsiautojø ið Amerikos, o Kanarai – Atlante, netoli Eu-
viso pasaulio, ypaè daug ið Didþiosios Bri- ropos ir Afrikos. Taigi Kanarai – tai mûsø
tanijos, Vokietijos ir Skandinavijos kraðtø. „beveik europiniai galapagai“, juolab kad Ðis augalas kaþkuo panaðus á kaktusà,
politiškai – tai Europos Sàjungos valdos. taèiau tai tikrai ne kaktusas, o karpaþoliø
O vietiniø gyventojø salose tëra tik 1,6 mi-
genties atstovas, tiksliau – kanarinë
lijono. Èia iðtisi miesteliai arba miestai pa- Pradëkim nuo to, kad kadaise Ka-
karpaþolë (dar vadinama „þvakiamedþiu“)
statyti vien tik poilsiautojams: didþiuliai po- narø salø visai nebuvo – tik beribës van- – Euphorbia canariensis. Tai Kanarø salø
ilsio namø, vieðbuèiø, ávairiausiø pramo- denyno platybës. Prieð 100 mln. metø endemikas, auga sausose Kanarø salø
gø, restoranø ir parduotuviø kompleksai, dël tektoniniø plokðèiø judëjimo pradë- þemumose, iðstypsta iki 3–4 metrø. Tai
baseinai, nuostabaus groþio parkai. jo kilti ir raukðlëtis vandenyno dugnas. tipiðkas Kanarø augalas

52 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Dauguma krantø –
staèios uolos –
kaþkada iðsiverþusiø
vulkanø sustingusi
lava. Beje, vulkanai
dar iki ðiol aktyvûs,
bet ðiuo metu
neveikiantys

Geltonþiedis ma, kad stiprûs vëjai atneðë á salas vabz-


cestras (Cestrum dþiø, vorø ir smulkiø sausumos molius-
aurantiacum) kø. Ádomu, ar galëjo paukðèiai iðplatinti
(Solanaceae) yra tolimø kraðtø augalus, nes þinoma, kad
kilæs ið Centrinës daugelio sëklø paukðèiai nesuvirðkina ir
Amerikos (Gvate-
taip iðneðioja su iðmatomis; kibios augalø
malos). Jo þiedai
(nuotraukoje sëklos taip pat gali keliauti prisikabinu-
neprasiskleidæ) sios prie paukðèiø plunksnø. Matyt, kai
bûna iki 15 cm ilgio kuriø augalø sëklas galëjo atplukdyti ir
vandenyno srovës, kaip Golfo srovë at-
Pati jauniausia ir toliausiai nuo Afrikos neða kai kurias augalø sëklas nuo Ama-
þemyno nutolusi sala (El Hiero) atsira- zonës iki pat Anglijos krantø. Nesunku
do tik prieð 750 tûkst. metø. pastebëti, kad kai kuriø dabar Kanaruo-
Taèiau ið vandenyno gelmiø iðkilu- se auganèiø augalø tëvynë sutampa su
sios salos buvo tik plikos uolos: sustin- vandenynø sroviø keliais. Ádomu, ar ga-
gusi lava ir vulkaniniai pelenai, be gyvy- lëjo kai kurie gyvûnai patys áveikti dide-
bës – be augalø ir gyvûnø. Tad kaip ðios Berberinë voverë (Atlantoxerus getulus)
lius vandenyno nuotolius plaukdami? Bet aptinkama Maroke, Alþyre ir kitose sausose
salos pavirto á gamtos „rojø“ ir ið kur tiek ádomiausia, kaip veikë natûralioji atran- akmeningose Afrikos vietovëse. Á Kanarus ði
daug endeminiø (tik ðiose salose gyve- ka paèiuose Kanaruose. Matyt, iðliko tik voverë buvo introdukuota palyginti neseniai
nanèiø) organizmø? tos á Kanarus atkeliavusios rûðys, kurios ir dabar daro þalos þemës ûkiui. Jai
sugebëjo prisitaikyti prie naujos gyvena- bûdingos dvi baltos juostos ið abiejø pusiø,
Klausimø daugiau nei atsakymø mosios aplinkos. Apsigyvenusiø rûðiø in- kartais dar viena juosta atsiranda iðilgai
Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaro dividai genetiðkai izoliavosi nuo savo pro- nugaros. Tai, beje, vienintelë Afrikos voveriø
tëviø þemyne arba net nuo savo gentai- rûðis, kuri gyvena á ðiauræ nuo Sacharos. Ðis
apie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 –
maþai iðtyrinëtas gyvûnëlis minta sëklomis
endeminës, tik Kanaruose aptinkamos niø kitose Kanarø salose. Taip susidarë
ir vaisiais, aktyvus ryte ir prieð sutemas, o
rûðys. Lietuvoje auga maþdaug tiek pat endeminës rûðys, bûdingos tik Kanarø dienà praleidþia urve. Nelaisvëje gyvena
augalø rûðiø, taèiau endeminiø nëra në salynui ar kuriai nors Kanarø salai. Taip apie 9 metus, o kiek gyvena laisvëje –
vienos. Bet kaip tiek daug augalø ir gy- pat galima teigti, kad Kanarai buvo ir svar- niekas neþino
vûnø galëjo atsirasti iki tol visiðkai negy- bus biogeografinis refugiumas (prieglo-
ba) per paskutiná apledëjimà, kai Euro- pos kontinente gyvenæ atstovai iðnyko,
venamose vulkaninëse salose? Spëja-
o pietø jûrø salose sugebëjo iðlikti dël ne-
Kanarinë palmë (Phoenix canariensis) – endeminë palyginti palankesniø klimato sàlygø.
palmiø rûðis, atsiradusi Kanarø salose. Paprastai Aiðku, didelæ átakà ðiuolaikinei salø bio-
ði palmë uþauga tik iki 12 m, retkarèiais – iki 15 loginei ávairovei padarë ir þmogus. Pirmieji
ar 20 metrø. Lengvai atpaþástama pagal pasiðiau- Kanarø salø gyventojai buvo neolito laikø
ðusá virðûniná lapø kuokðtà. Labai dekoratyvi, Afrikos kilmës þmonës guanèai, o maþ-
taèiau vaisiai (1–2 cm ilgio ir panaðûs á datules) daug prieð 500 m. pr.m.e. á Kanarus atvy-
turi nedaug minkðtimo, todël þmonës nesivargina ko ir finikieèiai, persai bei kitø civilizacijø
jø rinkti. Juos mielai lesa paukðèiai, ëda pelës ir þmonës. Tada atvykëliai iðvydo Tenerifës
kiaulës. Uþtat ðios palmës jaunuèiai lapai gali
bûti dedami þali á salotas. Gaila, bet vis maþiau saloje rûkstantá ir ugnimi spjaudantá Tei-
aptinkama laukiniø kanariniø palmiø. Kaip ir dës vulkanà, todël pavadino ðià salà „Pra-
tikroji dracena (drakono medis), ði palmë yra garo sala“ (laimë, ðis pavadinimas nepri-
Kanarø salø gyvasis simbolis gijo). Naujieji salø gyventojai, matyt, ga- 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 53
Ið kairës: Dalia Dirgëlienë, dr. Teklë
Juodienë, Rita Ðilvienë ir dr. Algimantas
Jakimavièius, dr. Eugenija Arnastauskienë ir
Onutë Ðivickytë

knygà spaudai bei pateikë paaiðkinimus.


Kalbëdama knygos pristatymo renginyje,
ji papasakojo, kaip nelengva buvo rengti
atsiminimus spaudai, nes profesorius jø
tekstà yra perraðæs, kai kà diktavæs ki-
tiems, todël atsirado kai kuriø daliø varian-
Þemaièiø kultûros draugijoje tai, kuriuos reikëjo lyginti, suvienodinti,
stengtis iðvengti pasikartojimø, atrinkti kas
Þemaièiø kultûros draugijos Vilniaus tauto Didþiojo, Vilniaus universitetuose, vertingiausia ir ádo-
skyrius (vadovauja veikli ir energinga pir- darbà Lietuvos mokslø akademijoje). miausia.
mininkë Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë) ei- Paliko áspûdá átaigus, nuotraukomis Minëtosios
linëje þemaièiø sueigoje surengë ne vien iliustruotas praneðëjo A.Jakimavièiaus draugijos metraðti-
ádomø þemaièiø susirinkimà, bet ir pui- pasakojimas apie ádomiai susiklosèiusá ninkë dr. Eugeni-
kø renginá, skirtà garsiam gamtininkui paprasto þmogaus, bet atkaklaus ir va- ja Tamara Arnas-
profesoriui Pranciðkui Baltrui Ðivickiui at- lingo tyrëjo, mokslininko, puikaus peda- tauskienë prisi-
minti, dviem leidiniams apie áþymià as- gogo gyvenimà. Dr. A.Jakimavièius – vie- minë savo dok-
menybæ pristatyti. nas daugiausia nuveikusiø P.Ðivickio at- torantûros me-
Prisiminti buvusio bendravimo, kartu minimo puoselëtojø, profesoriaus mokslo tus vadovau-
pareikšti pagarbos þymiam mokslininkui darbø populiarintojø. Renginyje pristaty- jant P.Ðivic-
á Vilniaus mokytojø namus atvyko kai ku- tas jau anksèiau iðëjæs jo sudarytas al- kiui, paskai-
rie profesoriaus ðeimos nariai, Vilniuje gy- bumas „Pranciðkus Baltrus Ðivickis. të iðtraukø
venantys buvæ mokiniai – doktorantai, o Mokslo ir gyvenimo pëdomis“. ið profeso-
dabar mokslininkai, VU Ekologijos insti- Kita knyga – kà tik iðleista „Gyvoji min- riaus atsi-
tuto laboratorijos, kuriai suteiktas P.B.Ði- tis: pagal prof. P.B.Ðivickio atsiminimus“. minimø kny-
vickio vardas, darbuotojai, grupelë akty- Tai ilgokai laukta profesoriaus atsimini- gos, atkreipë dëmesá á
viø Raseiniø rajono Þaiginio pagrindinës mø knyga. Jos pasirodymas – puiki do- profesoriaus tekstø ðiltumà, aiðkiai reiðkia-
mokyklos pedagogø, puoselëjanèiø vana artëjanèioms 125-osioms moksli- mà mintá, pasakojimo nuoseklumà.
kraðtieèio atminimà. Ði mokykla nuo 1996 ninko gimimo metinëms. Nepakako laiko renginyje plaèiau pa-
m. pavadinta prof. Pranciðkaus Ðivickio Ið Lietuvos MA bibliotekoje buvusiø kalbëti apie P.Ðivickio mokslinæ veiklà, ir
vardu, joje ákurtas muziejus. profesoriaus rankraðèiø dabar atsirado susitikimas buvo skirtas ne tam. Daug
Renginá pradëjæ draugijos pirmininkë proga ið arti pamatyti labai sunkø, sudë- biologijos krypèiø, kuriose P.Ðivickis bu-
D.Dirgëlienë ir dr. Algimantas Jakimavi- tingà ir kartu spalvingà P.Ðivickio gyveni- vo pirmasis, pradininkas. Jo mokslinæ
èius kalbëjo apie profesoriaus, akademi- mo periodà. Ádomios knygos sudarytoja mokyklà sudaro 28 mokiniai mokslinin-
ko sudëtingus gyvenimo vingius (vaikys- – P.Ðivickio dukra dr. Ramona Ðivickytë- kai, daug parašytø knygø, kitø mokslo
tæ ir pradëtà ðvietëjo veiklà Þemaitijoje, Simokaitienë, virðelio dailininkë – vaikai- darbø. Jis buvo gerai þinomas mokslo
priverstinæ emigracijà, darbà ir mokslà të Jurgita Simokaitytë. visuomenei.
Amerikoje, profesoriaus pareigas Filipi- Labai daug kruopðtaus darbo ádëjo re- Dr. Eugenija Tamara
nuose, Manilos universitete, Lietuvos Vy- daktorë Meilë Vitkauskaitë, kuri parengë ARNASTAUSKIENË

 lëjo atsiveþti ir savo kraðtø augalø. Jau vë-


liau, atradus Amerikà, prasidëjo europie-
nës Azijos ir net Australijos. Ir, þinoma, ið
artimesniø kraðtø – Pietø Europos bei Vi-
ko Kanaruose. Abu kartu tyrinëdami, ðie
gamtininkai Kanarø archipelage iðaiðki-
èiø þygiai skersai Atlanto. Tokiø ilgø ir var- durþemio jûros regiono. no 1116 augalø rûðiø (apie 60 proc. ðiuo
ginanèiø kelioniø metu laivai daþniausiai metu þinomos Kanarø floros). Net 232 ið
trumpai apsistodavo Kanarø salose pail-
Kaip vietoj Brazilijos anglø
gamtininkas pasirinko Kanarus ðiø rûðiø tada buvo apraðytos kaip nau-
sëti po ilgo þygio ið tolimosios Amerikos ir jos mokslui. Iðtisus du deðimtmeèius Ve-
pasipildyti vandens bei maisto produktø. Kadaise gyveno toks turtingas anglas
bas ir Bertelotas paskyrë daugiatomio
Net Kristupas Kolumbas ne kartà buvo ap- þemvaldys P.B.Vebas (Webb, 1793–
mokslo veikalo rengimui – „Kanarø salø
sistojæs Kanaruose. Kartu su laivais ið Pie- 1854), kuris be galo mëgo mokslà apie
gamta“ (Histoire Naturelle des Iles Cana-
tø ir Centrinës Amerikos á ðias beveik ato- augalus – botanikà. Bûdamas 35 metø
ries), kurio atskiri tomai buvo skirti ne tik
gràþinio klimato salas pateko ir egzotiniai jis susiruoðë á didþiàjà savo gyvenimo ke-
botanikai ar zoologijai, bet ir salø geog-
augalai: kai kurie atkeliavo atsitiktinai, su lionæ, á tolimàjà Brazilijà. Taèiau pakeliui
rafijai bei etnografijai. Ðis 287 litografijo-
sëklomis, kiti, matyt, buvo specialiai þmo- apsistojo Kanaruose, Tenerifës saloje, ir
mis iliustruotas leidinys buvo paskelbtas
niø atveþti. Tad nenuostabu, kad Kana- ten sutiko toká pat nenuilstantá gamtinin-
dalimis Paryþiuje tarp 1835 ir 1850 me-
ruose tiek daug augalø, kuriø tëvynë yra kà S.Bertelotà (Berthelot, 1794–1880).
tø. Dabar Vebo surinkti neákainojami au-
tolimosios Amerikos atogràþos arba dy- Bertelotas jau iki tol keletà metø rinko Ka-
tentiðki augalø herbarai yra saugomi Ita-
kumos. Taip jau atsitiko, kad á ðvelnaus narø vabzdþiø bei augalø kolekcijas. Jis
lijoje, Florencijos universitete, nes tokia
klimato Kanarø salas pateko augalø ið ávai- taip sugebëjo sudominti keliautojà Vebà
buvo herbarø autoriaus paskutinë valia.
riausiø planetos kampeliø: Amerikos, Pie- Kanarø gamtos tyrimais, kad ðis, uþuot
keliavæs á egzotinæ Pietø Amerikà, pasili- (Bus daugiau)
tø Afrikos, Madagaskaro, Indijos, Centri-

54 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12


Sveikinimai Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

artëjanèio prasmingo
jubiliejaus proga
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2006

Pagrindinis Lietuvos mokslo þiniø


Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.12 (578) gruodis
12
sklaidos (anksèiau sakydavome – Lietuvos mokslo istorikø
mokslo populiarinimo) þurnalas – draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
Tu r i n y s
„Mokslas ir gyvenimas“ – 2007-aisiais
pasitinka savo penkiasdeðimtmetá. meno institutas, Lietuvos J.VILEMAS Lietuvos energetikos strategijos
gamtos draugija, VGTU ir politikos raida (1990–2006) ....................................... 2
Dabartinëje ávairaus plauko leidiniø
jûroje daug kas ir nepastebi ðio S.ÐINKÛNAS, R.MONTVILAS Penkiasdeðimt
Vyriausiasis redaktorius
leidinio, neiðsiskirianèio nei rëksmingo- metø kartu! .................................................................. 4
JUOZAS BALDAUSKAS
mis antraðtëmis, nei brangia poligrafi- D.MILÈIUS, A.STANKUTË Paraiðka ateièiai –
Redakcijos kolegija: Lietuvos nacionalinë vandenilio ir kuro elementø
ja. Taèiau daugelá deðimtmeèiø jis VALDAS ADAMKUS
uþëmë ypatingà vietà Lietuvos technologinë platforma ................................................ 6
JUOZAS BANIONIS
intelektiniame gyvenime. Kiekvieno jo EDMUNDAS ÈAPAS D.ÐTREIMIKIENË Iðoriniai energijos gamybos
numerio nekantriai laukë ir þilagalvis ALGIRDAS GAIGALAS kaðtai ir jø integravimo á energijos kainà problema ...... 7
profesorius, ir jaunas inþinierius, ALGIRDAS GAIÞUTIS V. KATINAS, A. MARKEVIÈIUS, A.BURLAKOVAS
JONAS GRIGAS Vëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje ................... 10
mokytojas, daþnas moksleivis ar ðiaip GEDIMINAS ILGÛNAS
smalsus pilietis. Viliojo ávairiø mokslo PAULIUS JURKUS A.VIJEIKYTË Ketinama ákurti Europos
srièiø ir jo taikymø, paþintiniø kelioniø JUOZAS ALGIMANTAS technologijø institutà .................................................. 11
po pasaulá apraðymai, áþymiø þmoniø KRIKÐTOPAITIS V.VALINÈIUS, P.VALATKEVIÈIUS
biografijos, atradimø keliai ir klystke- JONAS KUBILIUS Kenksmingø medþiagø neutralizavimas
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS aukðtatemperatûrëje aplinkoje ................................... 12
liai, ðiaip mokslo ir gyvenimo ádomy-
VYTAUTAS MERKYS
bës. Tai buvo bene prieinamiausias GUIDO MICHELINI
P.PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKIS
langas á pasaulá, pro kurá gërëjosi STASYS VAITEKÛNAS Uþtvenktos upës: nauda ar netektys? ........................ 14
Visatos, Þemës, gyvojo pasaulio JURGIS VILEMAS J.ÐLIOGERIS Pirmasis Lietuvos universiteto
slëpiningumu ir groþiu kiekvienas – ALEKSANDRAS VITKUS Elektrotechnikos katedros vedëjas –
nuo garbaus akademiko iki smalsaus prof. Jeronimas Ðliogeris ........................................... 20
Redakcijos darbuotojai:
proto mokyklinuko. Redaktorë
R.ÞAKAITIENË Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø
Negalima nepaminëti taip pat ir ELENA MICKEVIÈIENË plëtra: problemos ir perspektyvos ............................. 28
þurnalo vaidmens plëtojant ávairiø Meninis redaktorius A.TAMULIS, V.TAMULIS Dirbtiniø programuojamø
mokslo ðakø lietuviðkàjà terminijà, VILIUS JAUNIÐKIS làsteliø savaiminis susidarymas, augimas
Konsultantë ir valdymas ................................................................ 32
praturtinusià mûsø senàjà ir tokià SAULË MARKELYTË
graþià lietuviø kalbà. Rinkëja Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui – 225 .......... 33
Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, VIOLETA SADAUSKIENË J.DANUSEVIÈIUS Augalijos biologinë ávairovë –
atsivërus sienoms, didëjant globaliza- ekosistemø tvarumo pagrindas ................................. 34
REDAKCIJOS ADRESAS: Pirmoji prieðvëþinë vakcina – jau Lietuvoje ............... 34
cijai, vis labiau ásigalint naujausioms
“Mokslas ir gyvenimas”,
informacinëms technologijoms Antakalnio g. 36, LT-10305, D.MIKALAUSKAITË Vitaminø-antioksidantø
(internetui, elektroninei leidybai ir Vilnius reikðmë regëjimo funkcijai ......................................... 35
pan.), þinoma, santykinai maþëja M.RUZAS Autonominiø paþinimo laukø
tradiciniø þurnalø paklausa. Taèiau TELEFONAI: samprata Michelio Foucault filosofijoje ...................... 36
kaip gera, radus laisvà valandëlæ, vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,
M.JASIENË Paminëtas iðkilus finansininkas ............... 37
redaktoriø - 2 34 41 00.
paimti á rankas dar kvepiantá daþais J.JANKAUSKAS Nitratai ðuliniø ir ðaltiniø
Faksas: 2 34 15 72
naujàjá „Mokslo ir gyvenimo“ numerá, vandenyje .................................................................. 38
Elektroninis paðtas:
ásitaisyti patogiai... ir uþmirðti viskà mgredakcija@post.skynet.lt V.A.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø
pasaulyje. bûklë ir perspektyvos Lietuvoje .................................. 40
Þinoma, gaila, kad já ne visuomet
Pasiraðyta spaudai 2006 12 14. M.VELIÈKA Grafas Konstantinas Tiðkevièius ............ 42
rasi kiekviename kioske, neaptiksi SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
kiekvienos mokyklos bibliotekoje (o jis A.BANELYTË Garsiø þmoniø posakiai ...................... 43
Popierius ofsetinis.
ten tikrai turëtø bûti), taèiau kas Uþs. Nr.2470 . Kaina 3,95 Lt, Lietuvos mokslo premijø komisija praneða,
ieðkos, visuomet já ras. kad 2006 m. Lietuvos mokslo premijoms
Spausdino AB ,,Spauda”,
pateikti ðie darbai ....................................................... 44
Kuriame mokslo þiniomis besire- Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
mianèià ekonomikà, ðvietimà laikome B.SLAVINSKAS Keliaujanti paroda Lenkijoje ............. 44
SCIENCE AND LIFE E.L.GARÐKA Kompiuterinë animacija ........................ 46
svarbiausiu prioritetu, tad visapusiðkai
Science popular and historical
remkime ðá þurnalà, per savo gyveni- monthly. Editor-in Chief: S.VASAREVIÈIUS Regioniniai komunaliniø
mà paskatinusá ne vienà smalsø protà J.Baldauskas atliekø sàvartynai ....................................................... 47
kilti á paþinimo erdves. O nedideliam “Mokslas ir gyvenimas”, J.R.STONIS Kanarø salos – natûrali evoliucijos
entuziastø bûriui, leidþianèiam ðá Antakalnio st. 36, mokslo laboratorija .................................................... 52
unikalø þurnalà, linkiu neiðsenkanèios LT-10305, Vilnius, Lithuania. E.T.ARNASTAUSKIENË Þemaièiø kultûros
energijos tæsti tà kilnø darbà. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2006 draugijoje .................................................................. 54
Z.R.RUDZIKAS Sveikinimai artëjanèio
Lietuvos MA prezidentas “Mokslo ir gyvenimo” adresas
prasmingo jubiliejaus proga ...................................... 55
akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/
Birutës Railienës knyga Andrius Sniadeckis .............. 56

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 55


Uþ olimpiniø idëjø plëtrà

Rimanto ÞIEMIO nuotr.


Vilniuje, Karolinos vieðbutyje, ávyko Lietuvos olimpinës akademijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Naujai kadencijai vël LOA
prezidentu iðrinktas Povilas Karoblis. LOA delegatus ir sveèius pasveikinæs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artûras
Poviliûnas paskelbë, kad dviem profesoriams – Povilui Karobliui ir Kæstuèiui Miðkiniui suteikti LOA akademikø vardai. Nuotraukoje
pirmoje eilëje treèias ið kairës – LTOK prezidentas A.Poviliûnas, ketvirtas – akademikas P.Karoblis, penktas – akademikas K. Miðkinis

Birutës
Railienës
knyga

Andrius Sniadeckis Chemijos mokslo istorikai ir visi besi-


domintys ðio mokslo praeitimi turi pui-
kiø dovanø. Ðiemet baigiantis lapkrièiui
Ðvietimo ir mokslo ministerijoje buvo
pristatyta Lietuvos mokslø akademi-
jos darbuotojos dr. Birutës Railienës
knyga „Andrius Sniadeckis“ (Vil-
niaus universiteto leidykla, 2006 m.,
269 p.).Tai leidinys apie chemijos
profesoriø A.Sniadecká (1768–
1838), kuris, baigæs Vakarø Eu-
ropoje mokslus, nuo 1797 m. ási-
kûrë Vilniuje, tapo senojo universiteto Che-
mijos katedros vedëju, parengë tris vadovë-
lio „Chemijos pradmenys“ laidas, klojo fizio-
logijos mokslo pamatus ir paraðë gamtos fi-
losofijos veikalà „Organiniø bûtybiø teorija“.
Prieš porà metø ta pati Vilniaus universi-
teto leidykla yra iðleidusi minëtus Andriaus
Sniadeckio „Chemijos pradmenis“ (2004 m.,
324 p.). Ðá profesoriaus vadovëlá ið lenkø kal- vo ne tik sunorminta terminija, bet ir visuo-
bos iðvertë Emilija Ivaðkeviè ir Mudis Ðalkaus- menei paskelbtos naujausios chemijos þinios.
kas, o áþangà, apþvalginá straipsná anglø kal- Abiejø knygø pasirodymas Lietuvoje – tai
ba paraðë bei visà leidiná spaudai parengë paminklas A.Sniadeckiui, kurio asmenybë
Birutë Railienë. Vadovëlio pasirodymas þymi glaudþiai susijusi ne tik su XIX a. Vilniaus uni-
ir 220 metø sukaktá nuo chemijos dëstymo versiteto, bet ir viso Vilniaus gyvenimu. Èia jis
pradþios. „Chemijos pradmenys“, pasirodæ reiðkësi ne tik kaip chemijos mokslo þinovas,
1800 m., buvo pirmasis chemijos vadovëlis, garsus gydytojas, Vilniaus medicinos draugi-
paraðytas Lietuvoje lenkø kalba, kuria tuo me- jos steigëjas, bet ir kaip Ðubravcø (Nenaudë-
tu pradëta dëstyti senojoje Vilniaus Alma Ma- liø) draugijos pirmininkas bei jos laikraðèio
ter. Ðios knygos naujovë – terminø, pateiktø „Wiadomoúãi Brukowe“ („Grindinio þinios“)
lenkiðkai (ðiame vertime ir lietuviškai ), bei lo- moksliniø ir satyriniø straipsniø autorius.
tyniðkø (naujøjø ir senøjø) þodynëlis. Juo bu- J. B.

9 770134 308013 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt

You might also like