Professional Documents
Culture Documents
12
Jungtiniø tyrimø
centro generalinis
direktorius Rolandas
Shenkelis (deðinëje) ir LEI
direktorius prof. Eugenijus
Uðpuras pasiraðo tarptautinio
mokslinio bendradarbiavimo
sutartá (2006 m. birþelis)
Virginijos
VALUCKIENËS
nuotr.
Nuo 1990 m. kovo 11-osios iki bës energetikos politikos ir strategijos ren-
pirmosios energetikos strategijos gimui ir jos ágyvendinimui.
parengimo Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmø-
jø nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávai-
Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskel- riø Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantø
bus valstybës atkûrimo aktà ir pradë- bûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Eu-
jus steigti valstybës valdymui bûti- ropos rekonstrukcijos ir plëtros banko,
niausias institucijas, tarp pirmøjø PHARE programos, visø Skandinavijos
svarbiausiø buvo ir Energetikos ministe- ðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentû-
rija, kuri perëmë visà Lietuvos teritorijoje rø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëti
buvusià ir iki tol priklausiusià ávairioms Lietuvai sparèiau pertvarkyti energetikos
TSRS þinyboms energetikos ûká: elektros ûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integ-
ir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitø racijai á Vakarø Europos struktûras ir prisi-
kuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naf- taikyti prie atviros rinkos sàlygø.
tos perdirbimà ir kt. To meto sàlygomis Nukelta á 22 p.
Lietuvos energetikos instituto penkiasdeðimtmeèio proga instituto vadovus sveikina KTU Elektros sistemø Ðilumos ir atomo energetikos
katedrø atstovai (ið deðinës): prof. Stasys Ðinkûnas, Rimantas Deksnys ir prof. Alfonsas Morkvënas
sus termoinþinerijos bakalaurams, ðilu- 2001 m. baigë 44 bakalaurai). Atomo Nuo 1994 m. ŠAEK drauge su LEI
mos ir atomo energetikos magistrams, energetikos specialistai rengiami iki ðiol. rengia teminæ Ðilumos energetikos ir
taip pat doktorantûros studijø modulius. Lietuvos valstybës deklaruotas sie- technologijø kasmetinæ konferencijà ir
LEI turi modernià eksperimentinæ ba- kis – uþdarius Ignalinos AE iðlikti tarp spausdina jos medþiagà, LEI leidþia pe-
zæ ir unikalià skaièiavimo technikos bei pasaulio branduoliniø valstybiø – pa- riodiná moksliná þurnalà „Energetika“.
matavimo priemoniø árangà. Tarpusavio remtas sukaupta patirtimi eksploatuo- Konferencijose, seminaruose, ðalies ir
sutarimu institutas sudaro galimybæ ka- jant Ignalinos AE, taip pat LEI Branduo- uþsienio moksliniø þurnalø publikacijose
tedros pedagogams su ja supaþindinti liniø árenginiø saugos ir Branduolinës in- skelbiami institucijø moksliniai laimëji-
studentus ar panaudoti kai kuriø modu- þinerijos problemø laboratorijø ilgalaikiais mai. Lietuvoje moksliniai ðiø mokymo ir
liø (termokinetikos, ðilumos mainø, ter- tyrimais, susietais su Ignalinos AE tikimy- mokslo tyrimo institucijø pasiekimai bu-
mohidrodinamikos, ðiluminiø matavimø, binës saugos ávairiø lygiø analize, vidi- vo pastebëti ir ávertinti. 2002 m. Lietu-
ðiluminiø procesø automatizavimo ir kt.) niø ir iðoriniø veiksniø átakos saugai ver- vos mokslo premijos laureatais tapo
mokomiesiems eksperimentiniams ar la- tinimu, panaudoto branduolinio kuro ir KTU Ðilumos ir atomo energetikos ka-
boratoriniams darbams atlikti. Toks abi- radioaktyviøjø atliekø tvarkymo, naujos tedros profesoriai J.Gylys, G.Miliauskas
pusis abiejø institucijø bendradarbiavi- kartos branduoliniø reaktoriø analize ir kt. ir S.Ðinkûnas uþ darbus ðilumos ener-
mas mokymo procese – ne tik puiki ga- Lietuvos energetikos institutas buvo pir- getikos srityje, fundamentiniø ir taikomø-
limybë studentams gilintis á studijuoja- moji mokslinë organizacija, pradëjusi jø moksliniø darbø ciklà.
mà mokslo sritá ar plësti akiratá, bet ir bû- dirbti kartu su Valstybine atominës ener- 2005 m. uþ laimëjimus 1994–2004 m.
simøjø mokslininkø ugdymo priemonë getikos saugos inspekcija (VATESI). branduolinës energetikos srityje Lietu-
sieti savo veiklos perspektyvà su moks- Lietuvoje ilgalaikëse ir karðtose dis- vos mokslo premija paskirta prof. E.Uð-
liniais tyrimais, darbu LEI ar KTU, plëtoti kusijose dël Ignalinos AE uþdarymo, nau- purui, prof. K.Almenui, habil. dr. A.Ka-
ryðius su pramone ar verslu. jo branduolinio reaktoriaus statybos pa- liatkai, dr. S.Rimkevièiui, habil. dr. J.Au-
Katedroje nuo 1978 m. pradëti rengti grástumo, branduolinës saugos ir kitø vi- guèiui. Bendrai ðilumininkø darbai pa-
atominiø elektriniø ir árenginiø specialy- suomenei bei politikams aktualiø klausi- þymëti dar 3 Lietuvos mokslo ir techni-
bës inþinieriai statomai Ignalinos AE, Lie- mø Vyriausybës patarëjai yra þinomi LEI kos premijomis.
tuvos energetikos institutui bei kitoms ir KTU branduolinës energetikos moksli- Lietuvos energetikos institutui, ðven-
su branduolinës energetikos veikla su- ninkai – prof. habil. dr. E.Ušpuras (LEI), èianèiam garbingà ákûrimo sukaktá, Lie-
sijusioms ðalies institucijomis. Per 1980– prof. habil. dr. J.Vilemas (LEI), prof. ha- tuvos mokslo visuomenë linki ir ateityje
1986 m. laikotarpá buvo parengti 56 in- bil. dr. J.Gylys (KTU), prof. habil. dr. P.Poð- sëkmingai plëtoti mokslinius ir taiko-
þinieriai atomininkai. Lietuvai atgavus kas. Be to, jie vadovauja ávairiems biu- muosius tyrimus, vykdant LR Vyriausy-
nepriklausomybæ, Respublikos Vyriau- dþeto, valstybiniø studijø ir mokslo fon- bës patvirtintas moksliniø tyrimø progra-
sybë 1993 m. liepos 7 d. nutarimu ápa- do, Lietuvos ûkio subjektø (Ignalinos AE, mas, Lietuvos institucijø ir organizacijø,
reigojo KTU atnaujinti atominës energe- AB „Lietuvos energija“ ir kt.), PHARE ir daugiaðaliø sutarèiø bei Europos Sàjun-
tikos specialistø rengimà. 1995 m. KTU kt. remiamiems projektams ir progra- gos numatytus ir finansuojamus uþsa-
ÐAEK baigë pirmoji bakalaurø atominin- moms, formuoja mokslines kûrybines komuosius darbus. Geriausios kloties
kø laida, áteisinta ðios specializacijos grupes aktualiems ðilumos ir branduoli- institutui tolesniame mokslo ir jo taiky-
magistrantûra ir doktorantûra (1995– nës energetikos klausimams spræsti. mo kelyje!
Lietuvoje
èia susiduriama su kitomis problemomis:
gamtosauginëmis, urbanistinëmis, lais-
Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ási-
vø þemës plotø trûkumu ir t.t.
jungus á Europos Sàjungà (ES), Europos
Maþiausias vëjo energijos potencia-
Komisijos (EK) direktyvos ir paþangi ener-
las – rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia viduti-
getikos plëtros strategija pradëjo galioti
triniø gaminama energija tenkina 20 proc. niai vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiose
ir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direk-
šalies elektros energijos poreikiø. Labai di- srityse galima árengti maþesnës galios
tyva 2001/77/EC ápareigoja ES šalis na-
namiškai elektros energijos gamybà AEŠ (iki 250 kW) VE.
res ir kandidates nustatyti ir suderinti su
naudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokieti- Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø ki-
ES elektros gamybos normas, naudojant
ja: VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh timai, gûsiø susidarymas, vëjo greièio
atsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ)
1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliau profiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiaus
išteklius. Tokios energetikos plëtros stra-
sparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh). šiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vë-
tegijos ES laikosi neatsitiktinai, nes iškas-
Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës paga- jo srautø susidarymo procesai uþ gamti-
tinio kuro atsargos gana greitai senka, o
mina 12 proc. visos šalyje suvartojamos niø ir urbanistiniø kliûèiø.
kainos nuolat auga. Be to, naftos, gamti-
energijos. Vëjo energetikos srityje Baltijos Iš specializuota aparatûra atliktø dau-
niø dujø, angliø, orimulsijos deginimas
šalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. inten- giameèiø vëjo greièio matavimø pajûrio
teršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai,
syviai pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje su- zonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995–
prisideda prie vis daþniau stichines ne-
minë instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiai 2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis ly-
laimes sukelianèio pasaulinio atšilimo.
nuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW. gus 6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo grei-
Direktyvoje numatyta stebëti strategi-
Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energi- tis ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., ta-
jos ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûti
jos ištekliø vertinimas, sudarytos skaièia- èiau metinis maþai kinta. Maþiausi vëjo
apskaièiuojamos elektros energijos, paga-
vimo metodikos, pagal kurias tinkamai pa- greièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vy-
mintos naudojant AEŠ, plëtros prognozës
renkami VE agregatai, sudaromi jø darbo raujanèios vëjo kryptys šiaurës-vakarø, va-
artimiausiems 10 metø ir nurodoma, ko-
grafikai, prognozuojamas energijos išdir- karø ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiek
kiomis priemonëmis bus šie planai ágyven-
bis, nustatomi ekonominiai rodikliai. þiemà, tiek kitais metø laikotarpiais.
dinti. ES narës taip pat turi informuoti Eu-
Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yra Lietuvoje yra numatytos palankiau-
ropos Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi tei-
vietovës vidutinis metø vëjo greitis, kuris sios vëjo elektriniø statybos zonos, o
siniø priemoniø reguliavimo ir administra-
nustatomas atliekant daugiameèius vëjo toms zonoms nustatytos leistinos galios,
ciniams barjerams šalinti.
parametrø matavimus. Vëjo greitis buvo šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250
Lietuvoje naudojant AEŠ generuoja-
matuojamas Lietuvos meteorologijos sto- kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nu-
ma maþdaug 3,7 proc. elektros energi-
tyse visà pokario laikotarpá. Pasinaudojant tarimas, kuris reguliuoja energijos gamy-
jos, kuri daugiausia priklauso nuo van-
šiais duomenimis (1 pav.) galima padaryti bos apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nu-
dens ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visø
gana išsamias išvadas apie vietovës tin- statomos kasmetinës supirkimo kvotos,
pirma – elektros energija, generuojama
kamumà VE statybai. Daugelio Lietuvos re- vyriausybës nutarime patvirtintos tokios
Kauno HE (100 MW), visos likusios elek-
gionø vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.). VE iðdëstymo zonos:
trinës kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jau
Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techni- 1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW.
dabar maþøjø upiø hidroresursai prak-
tiškai išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno ir 6
Neries sunkiai naudojami dël aplinkosau- V vid. laikotarpiu
gos reikalavimø. Todël daugiausia dëme- 1961-1990
5
sio kreipiama á vëjo energetikos plëtoji-
mà. Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyje
iki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosios 4
elektros gamybos iš atsinaujinanèiø ener-
gijos šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elek-
V vid.
3
triniø (VE) pagamintà elektros energijà.
Sparèiausiai ES vëjo energetika au-
go praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá 2
– net 40 proc. prieaugis per metus
(nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh
2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠ 1
naudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalys
pasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80 0
proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse:
Birþai
Dûkðtas
Nida
Panevëþys
Ðilutë
Lazdijai
Laukuva
Dotnuva
Ðiauliai
Kybartai
Vilnius
Raseiniai
Ukmergë
Vëþaièiai
Telðiai
Varëna
Kaunas
Klaipëda
Utena
Kenksmingø
medþiagø
aukðtatemperatûrëje
Ðiuo metu Lietuvoje yra sukaupti di-
deli kiekiai ávairiø kenksmingø medþiagø
neutralizavimas
aplinkoje
ir atliekø: tai uþdrausti ir netinkami nau-
doti pesticidai, pasenæ medikamentai,
preparatai, cheminës medþiagos ir tara,
Dr. Vitas VALINÈIUS,
lastiniø dujø (apie 47 proc. azoto). Pu-
èiant á atliekas deguonies ir vandens ga-
pramonës ámoniø atliekos ir kt. Netvarkin- rø miðiná, gaunamos gerokai kaloringes-
gai laikomos medþiagos gali susimaiðyti dr. Pranas VALATKEVIÈIUS nës dujos (iki 16 MJ/nm3). Ið dalies de-
ir reaguoti. Dël to kyla nemaþai gaisrø ir gant kurui, reaktoriuje temperatûra pa-
sprogimø. Daugelis organiniø atliekø, ku- o kuro sànaudas – 20–60 procentø. Á ter- kyla iki 1500oC ir susidaro sintetinës du-
riø sudëtyje yra Cl, F, P, Hg, savaime skyla mokataliziná reaktoriø tiekiamø nukenks- jos (CO+H2), kurios gali bûti naudoja-
ir sudaro naujas toksines medþiagas. To- minamø dujø temperatûra turi bûti ne þe- mos kaip energetinis ir technologinis ku-
kiø medþiagø laikymas kelia didþiulæ grës- mesnë uþ oksidavimosi pradþios tempe- ras. Dujinant á atmosferà maþiau iðme-
mæ gamtai ir þmonëms, todël labai svar- ratûrà. Termokataliziniai neutralizatoriai tama pelenø ir sieros junginiø.
bu, kad Lietuvoje kuo greièiau bûtø ádieg- naudojami maþiau negu kiti terminiai me- Atliekø deginimas (liepsninis meto-
tos naujos technologijos, garantuojanèios todai, nes didþiausia katalizatoriø darbo das), palyginti su kitais terminiais meto-
saugø kenksmingø medþiagø neutraliza- temperatûra daþnai bûna 800–850 oC. dais, yra pats efektyviausias, universa-
vimà ar visiðkà jø sunaikinimà. Jeigu degiøjø komponentø koncentraci- liausias, patikimiausias ir populiariausias.
Ið daugybës pavojingø atliekø (PA) ja atliekose yra didelë, tai degimo tem- Metodo esmë – atliekose esanèiø degan-
nukenksminimo metodø patys tinka- peratûra gali gerokai pakilti ir katalizato- èiø medþiagø oksidavimas arba nede-
miausi ir efektyviausi yra terminiai. Uni- rius gali perdegti. ganèiø medþiagø apdorojimas aukðtos
versaliausias ir patikimiausias ið jø – lieps- Pirolizë – medþiagø kaitinimas ir skai- (aukðtesnës kaip 1000 oC) temperatûros
ninis metodas (atliekø deginimas). PA ter- dymas be oro. Priklausomai nuo tempe- kuro degimo produktais. Pavojingos me-
minio skaidymo efektyvumas priklauso ratûros, skiriama þemos (450–550 oC), vi- dþiagos oksiduojamos, termiðkai skaido-
nuo temperatûros ir medþiagos buvimo dutinës (iki 800 oC) ir aukštos (daugiau mos ir paverèiamos á netoksiðkas duji-
reaguojanèioje aplinkoje laiko. kaip 900 oC) temperatûros pirolizë. Piro- nes (CO2, H2O, N2) ir kietas medþiagas
lizës proceso metu vyksta endoterminiai (metalo oksidus, druskas). Deginimo pri-
Terminiai atliekø nukenksminimo ir egzoterminiai procesai ir gaunami ávai- valumai yra ðie: 75 proc. sumaþëja atlie-
metodai rios sudëties produktai. kø svoris ir 90 proc. tûris; sunaikinama
Þematemperatûrë oksidacija – tai Pirolizës reaktoriai yra dviejø tipø: ið- dauguma organiniø junginiø; atsiranda
skystos fazës oksidavimas (ðlapias degi- orinio ir vidinio kaitinimo. Iðorinio kaiti- galimybë utilizuoti energijà; likusios tok-
nimas), naudojamas skystoms atliekoms nimo reaktoriuje ðiluma perduodama sinës medþiagos ir metalai sukoncen-
apdoroti. Metodo esmë – sudëtingø ar ele- per sienelæ ir ðildymo intensyvumas ya truojami pelenuose, kuriuos lengva trans-
mentariø organiniø junginiø oksidavimas nedidelis (apie 120 kg/h×m2). Vidinio portuoti ir apdoroti.
deguonimi esant 150–350 oC ir 2–30 MPa kaitinimo reaktoriuje šiluma perduoda-
slëgiui. Ðiuo metodu valomi nuotekø van- ma puèiant per þaliavos sluoksná atski- Plazminis PA nukenksminimas
denys. Intensyvus skystos fazës oksida- rame árenginyje ákaitintas dujas. Ðiuo at- Plazminis metodas naudojamas visø
vimas vyksta dël didelës vandenyje iðtir- veju þaliavos kaitinimo intensyvumas rûðiø atliekoms nukenksminti. Jeigu de-
pusio deguonies koncentracijos. Metodas siekia iki 500 kg/h×m2. ginant atliekas temperatûra bûna þemes-
turi trûkumø: brangus, didelë árengimø ko- Atliekø dujinimas vyksta, kai á degià- në nei 1300-1500 oC, ið chloro organi-
rozija; ant ðilumokaièiø pavirðiø susidaro sias atliekas puèiamas oras, deguonis, niø junginiø gali susidaryti naujos toksi-
nuosëdos; ne iki galo oksiduojasi kai ku- vandens garas arba jø miðiniai. Taip at- nës medþiagos, tokios kaip dioksinai, fu-
rios cheminës medþiagos. liekos kaitinamos, ið dalies deginamos ranai ir kitos, kurios yra daug nuodin-
Heterogeninës katalizës metodas ir dujinamos. Dujø generatorius – tai ver- gesnës uþ pirminá produktà. Dioksinai –
naudojamas dujinëms atliekoms nu- tikali ðachta, á kurià ið virðaus tiekiamas tai visas paketas labai nuodingø orga-
kenksminti, maþinant kenksmingø kom- kietas kuras (atliekos), o ið apaèios – niniø junginiø su chloru, vadinamø aro-
ponentø oksidavimo temperatûrà. Taip oras. Puèiant á generatoriaus ðachtà orà, matiniais eteriais. Ið þinomø 75 dioksi-
sumaþëja procesui reikalingo kuro kie- virðuje iðteka maþo kaloringumo (3,5– nø ir 135 furanø izomerø 17 yra ypaè
kis. Katalizatoriais neutralizacijos tempe- 6,5 MJ/nm3) generatorinës dujos. Degi- nuodingi. Pavojingiausi ið jø yra 2,3,7,8
ratûrà galima sumaþinti iki 300–500 oC, nimui jos netinka, nes jose gausu ba- tetrachlordibenzo-dioksinas ir 2,3,7,8
pesticidø naikinimo árenginá, kurio priva- paprasèiausias terminio atliekø neutrali- 2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvo
lumai akivaizdûs: nedideli matmenys, mo- zavimo árenginys, uþsienyje kainavæs apie pateiktas LEI pasiûlymas sukurti moder-
bilus. Já galima eksploatuoti pavojingø me- 3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûti nø PA neutralizavimo metodà. Jo esmë
dþiagø dislokacijos vietoje (prie sandëliø pagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau ta, kad, realizuojant procesà tûriniame re-
ar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir vi- (1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkai aktoriuje, vienu metu skirtingais laiko tar-
sur, kur yra galimybë tiekti árenginiui trifa- kreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pa- pais naudojami du arba keli apdorojimo
zæ elektros srovæ ir vandená). Prieð gami- siûlymai buvo atmesti dël lëðø stygiaus metodai: plazminis-pirolizinis, liepsninis
nant árenginá, reikëjo sukurti jo modelá ir bei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo ir arba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio mi-
atlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertinti sandëliavimo galimybëms. Kaþkodël bu- nisterijos vadovai pasiûlytu projektu ne-
árenginio charakteristikas, galimybes, mo- vo manoma, kad geriau per metus skirti susidomëjo, nes jiems kur kas labiau rû-
nitoringà, ekonomiðkumà ir t.t. Tuometi- po porà milijonø litø pesticidams saugoti pi, kaip „susisteminti esamus paþangiau-
niai ministerijos vadovai mokslininkø pa- ir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti. sius pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“
slaugø atsisakë, motyvuodami tuo, kad Dabartiniai Aplinkos ministerijos va- arba „parengti pavojingø atliekø tvarky-
negalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o pa- dovai sako, kad finansuoti moksliniø ty- mo techniná/technologiná þinynà“, negu
naðø árenginá jie nupirksià uþsienyje. Ta- rimø ir projektø nëra galimybës, taèiau konkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA.
èiau tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet tai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado
netektys?
dëti Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiau- 15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø pro-
siojo lygio konferencijoje 1992 m., o 2002 blemiðkesnës yra uþtvankos, skirtos di-
m. – pagrásti analogiðkoje Johanesbur- delëms vandens saugykloms, kuriø plo-
go konferencijoje. Jose vandensaugos, tai siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadrati-
uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip ener- niø kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra).
1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo sta-
gijos gamyba, þemës ûkio gamybos in- Didþiuliø uþtvankø planavimui ir pro-
tomos ðiluminës, o vëliau – ir atominë
tensyvinimas ir kt. buvo aiðkiai ávardytos. jektavimui Pasaulio Banko remiama Pa-
Ignalinos elektrinë. MHE statyba ir net
Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vande- saulinë uþtvankø komisija (PUK) 2000 m.
esamø naudojimas tapo nerentabilus.
nø forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taip savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 stra-
Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990
pat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandens teginius prioritetus, o juose 26 nurodymus
m. jø veikë tik 12.
1970–1990 m. atliekant þemiø drëg- ûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai. (gudelines). Á PUK ataskaità gana palan-
mës reguliavimo ir kultûrinimo darbus Atlikta analizë rodo, kad absoliuèioje kiai paþvelgë aplinkosaugos bei kai ku-
(melioracija), buvo pastatyta daugiau daugumoje deklaracijø ir susitarimø nei rios kitos þinybos ir organizacijos. Taèiau
kaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þu- uþtvankø, nei HE statyba nëra draudþia- jà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmin-
vininkystei, erozijai valdyti, aplinkai pa- ma valstybiniu mastu. Prieðingai, dauge- giausios) hidroenergetikos specialistai
graþinti, rekreacijai ir þemëms drëkinti. liu atvejø skatinama. Ypatingas dëmesys (maþosios HE atstovai á tai visai nereaga-
1978–2004 m. buvo pastatyta Kruo- skiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþ- vo) bei kitø vandens ûkio ðakø profesio-
nio HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagre- tvankø statyba, tvenkiniai gali padëti grei- nalai. Atskleistas niekuo nepagrástas PUK
gatø galia – apie 800 MW (megavatø), tai pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpinti sudarymo principas, jos veiklos pobûdis.
t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE. vandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, ga- Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra ne-
Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvus minti pigià ir ðvarià elektros energijà. Jung- realûs, klaidinantys ir todël stabdys besi-
MHE atstatymas, naujø statyba. Dabar tiniø Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrë- vystanèiø ðaliø ekonomikos bei gyvenimo
veikia 75 MHE. þiamas bado ir skurdo likvidavimas, o van- kokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasau-
dens problemø sprendimas yra esminis lio Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozici-
Uþtvankø statybos teisiø bruoþai veiksnys, padedantis greièiausiai panai- jos. Dabar pateikiamos labiau subalan-
Pasaulis kinti ðias þmonijos blogybes. suotos rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarp-
Vandens ir aplinkos darniojo naudo- Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjø tautinës hidroenergijos asociacijos (THA)
jimo pagrindai buvo suformuluoti tarptau- uþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankø „Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvaru-
tinëje Dublino konferencijoje 1992 me- komisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosio- mo ávertinimo protokolas“ (2006).
tais. Darniosios plëtros pamatai buvo pa- mis laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip
Lietuva
Pagrindinis teisës dokumentas, reg-
lamentuojantis uþtvankø statybà – Lietu-
vos Respublikos (LR) Vandens ástatymas.
Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos ir
jø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikos
statiniai) statomi vandens telkiniuose van-
dens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai
nuo þalingo vandens poveikio saugoti,
1 pav. Saugomø upiø hidroenergetikai bei kitoms reikmëms.
tinklas: kairëje – prieð Draudþiama statyti uþtvankas saugomø
uþtvankø statybos drau- þuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse ar
dimà; deðinëje – paskelbus jø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas pas-
uþtvankø statybos draudimà
(situacija iki 2004 09 10)
kutiná sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti
keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirk- toms (birioms) PA neutralizuoti. Plazmo- plazmos generatoriais. Tokiame árenginy-
ti PA naikinimo technologijas ir árenginius cheminio reaktoriaus vidinis pavirðius pa- je, kurio schema pavaizduota 2 pav., tin-
uþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos ne dengtas aliuminio ir cirkonio oksidø ið- kamai sureguliavus reaguojanèiø medþia-
vienà milijonà. Aiðku, kad daug naudin- kloja, kurios storis 23 mm, prie reakto- gø ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus eg-
giau kurti ir realizuoti savas technologi- riaus prijungtas 40 kW galios plazmos zoterminiø reakcijø ðilumà, galima pasiekti
jas ir panaudoti savo ðalies moksliná po- generatorius. didelá naðumà. Kadangi sistemoje naudo-
tencialà, negu ieðkoti technologijø uþsie- Srovinis plazmocheminis reaktorius tu- jamas plazmos generatorius ir tûrinis re-
nyje ir tam skirti didþiules lëðas. ri trûkumø (pvz., sunku gerai panaudoti aktorius, todël galima apdoroti ir iðgauti
Nepaisant sunkumø ir dëmesio sto- procesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevie- energijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5
kos, LEI Plazminiø technologijø sekto- nodas medþiagos ákaitinimo laipsnis pa- proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalais
riaus darbuotojø iniciatyva buvo sukur- gal reaktoriaus skersmená arba nevieno- ar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþ-
tas plazminis árenginys, kurá sudaro plaz- das medþiagos dislokacijos laikas reak- terðtas dumblas, maþai radioaktyvios me-
mos generatorius, srovinis reaktorius, au- toriaus centrinëje dalyje ir periferijoje), to- dþiagos ir kt.). Apraðytus eksperimentinius
ðinimo, þaliavos tiekimo, matavimo, kon- dël ateityje numatyta suprojektuoti ir pa- árenginius ateityje galima paversti pramo-
trolës bei valdymo sistemos (1 pav.). Tai gaminti naujà árenginá su plazmochemi- niniais ir sëkmingai naudoti Lietuvos PA
eksperimentinis árenginys skystoms ir kie- niu tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais apdorojimo ámonëse.
Jeronimas
Prof. Jurgis ÐLIOGERIS
katedros vedëjas –
Vytauto Didþiojo universitete tarp pir-
møjø katedrø nuo 1922 m. rugsëjo buvo prof.
Ðliogeris
ir Elektrotechnikos katedra. Jai vadovauti
nuo pat pradþiø pakviestas inþ. Jeronimas
Ðliogeris, po Pirmojo pasaulinio karo ir Nuotraukoje –
Rusijos revoliucijos gráþæs ið Sankt Peter- Jeronimas Ðliogeris (kairëje) ir
burgo á Lietuvà. Jis, kaip jam skirtame ne- prof. M.Ðatelenas
krologe raðë prof. P.Jodelë, buvo to meto
„vienas ið geriausiø Lietuvos elektrotech-
nikos specialistø ir teoretikø“. Kadangi, be
darbo universitete, jis dar aktyviai reiðkë-
si tautininkø sàjungoje ir buvo vienas ið
Kauno miesto elektros apðvietimo akcinës
bendrovës direktoriø, tai iki 1990 m. apie
prof. J.Ðliogerá buvo maþai raðoma ir jo
vardas minëtas tik nedidelëje KPI Elektro-
technikos fakulteto darbuotojø grupëje.
Senieji fakulteto dëstytojai, jo mokiniai,
profesorius L.Kaulakis, docentas J.Zda-
nys, 1983 m. minint Elektrotechnikos ka-
tedros ðeðiasdeðimtmetá, prisiminë pirmàjá
savo katedros vedëjà.
Prof. Leonas Kaulakis tada raðë:
„…Tai buvo tikrai doras, sàþiningas ir
draugiðkas þmogus. Daug nervø J.Ðlio-
geriui sugadino prasidëjæ visuomenës
ginèai su Belgø bendrove – jis jautësi tar-
tum ant dviejø këdþiø. Ðliogeris buvo tem-
peramentingas þmogus ir kartais nesu-
sivaldydavo, todël turëjo nesusipratimø
ir tinkluose. Paskaitas skaitydavo kiek
karðèiuodamasis ir truputá tarmiðkai“.
KTU prof. Stanislovas Masiokas, jau
8-àjá deðimtmetá pradëjæs tyrinëti Lietu-
vos elektrotechnikos mokyklos istorinæ
raidà, paþymi prof. Jeronimo Ðliogerio
vietà tarp Lietuvos elektrotechnikø, kaip
pirmøjø originaliø elektrotechnikos kny-
gø autoriø ir pirmøjø Lietuvos universite-
te mokslus baigusiø elektrikø mokytojà.
Jeronimas Ðliogeris gimë 1871 m.
gruodþio 15 d. Bruþiø kaime, Panevëþio
apskrityje, kur jo tëvas Antanas Ðliogeris
nuomojo ûká. Po keliø metø tëvas pirko
Nemaniûnø kaime didesná ûká. Ið èia Je-
ronimas kartu su broliu Pranciðkum ið-
vyko mokytis á Panevëþio realinæ ðeðiø
klasiø mokyklà.
Panevëþyje mokslai sekësi, tad dar baigti realinës mokyklos 5-àjà ir 6-àjà kla- domas kareivis. Tarnavo Kaune, Ðan-
mokë turtingesniø bajorø vaikus. Vasarà ses. Baigæs ðeðias klases Jeronimas ið- èiuose, 28-oje artilerijos brigadoje. Tar-
Jeronimas padëdavo tëvui dirbti þemæ. vyko á Velikije Luki baigti septintosios kla- naudamas mokë karininkø vaikus ir uþ
Baigus keturias klases, tëvai norëjo, kad sës, t.y. visos realinës mokyklos, kurià bai- tai gavæs rekomendacijas dar kurá laikà
Jeronimas ir Pranciðkus eitø á kunigø se- gæs ágijo teisæ stoti á aukðtàjà mokyklà. Pskove tarnavo paðto telegrafistu.
minarijà. Pranciðkus taip ir padarë, o Je- Baigæs realinæ mokyklà, atliko viene- 1895 m. ástojo á Sankt Peterburgo elek-
ronimas iðsipraðë, kad tëvai dar padëtø riø metø karinæ tarnybà kaip laisvai sam- trotechnikos institutà. Studijuojant reikë-
Sutinkame Lietuvos
energetikos instituto
50 metø sukaktá
Instituto direktorius
Eugenijus Uðpuras
apþvelgia nueitàjá 50
metø instituto
moksliniø tyrimø
kelià
paslaugø institucijos. Svarbiausios jø tobulinimas kuriant bendrà, integruo- niø energijos iðtekliø naudojimo techno-
moksliniø tyrimø sritys, kuriose reikalin- tà, liberalià Europos Sàjungos rinkà; logijos;
ga konkreti Vyriausybës parama ir ási- 3) termobranduoliniai ir naujos kartos 8) maþosios termofikacinës elektri-
pareigojimai, yra ðios: branduoliniai reaktoriai (dalyvaujant ati- nës;
1) energijos taupymas ir energetikos tinkamose tarptautinëse programose); 9) informatika energetikoje.
efektyvumas, energetikos aplinkosaugos 4) branduolinës energetikos sauga, Per laikotarpá po nepriklausomybës
aspektai; energetiniø árenginiø patikimumas ir ilga- atkûrimo Lietuvos energetikai, politinës
2) energetikos ekonomika, energeti- amþiðkumas, konstrukciniø medþiagø institucijos ir mokslo ir tyrimø ástaigos
kos plëtros planavimas, sudëtingø siste- senëjimas; akivaizdþiai pademonstravo esantys pa-
mø projektavimo ir valdymo optimizavi- 5) panaudoto branduolinio kuro ir ki- jëgûs gerai tvarkyti toká sudëtingà ir svar-
mas, technologiniø procesø optimizavi- tø radioaktyviøjø medþiagø tvarkymas, bø valstybei ûká, sugebantys pakanka-
mas ir kontrolë, energetikos sistemø val- saugojimas ir laidojimas; mai tiksliai prognozuoti ateitá ir laiku pri-
dymas bei eksploatavimas konkurenci- 6) vandenilio energetika; imti gerai parengtus strateginius spren-
nës rinkos sàlygomis, valdymo instituci- 7) vietiniø, atsinaujinanèiø ir atlieki- dimus.
diktuojami iððûkiai. Norëdami juos áveik- ásidarbinimo kaime skatinimo programà noji mokslininkø karta – yra per 180 ðios
ti privalësime koncentruoti ir intelektinius, ir jos ágyvendinimo priemones. Tai galëtø srities doktorantø (181, 2005 m.). Svar-
ir materialiuosius iðteklius. Universitetai bûti paskolø ásikûrimui palûkanø visiðkas bu paþymëti, kad þemës ûkio srities
turës vaidinti didesná vaidmená spren- ar dalinis padengimas, studijø paskolø vi- mokslininkai daugiau uþsiima praktine
dþiant kaimo problemas. Jø misija – tech- siðkas ar dalinis padengimas ir kt. veikla: nors ir negalëdami pasigirti labai
ninës paþangos ir inovacijø diegimas kai- Pastaraisiais metais visø lygiø mo- dideliu akademiniø publikacijø skaièiu-
me. Þemës ûkio universiteto specialistø kyklos daug dëmesio skiria mokymosi vi- mi kaip, pavyzdþiui, fizikai, jie dirba tikrai
nuomone, þemës ûkio infrastruktûrà sà gyvenimà nuostatø ágyvendinimui. reikðmingus darbus didindami Lietuvos
(veislininkystës, sëklininkystës, agropre- Vykdoma konsultacinë veikla, organizuo- þemës ûkio konkurencingumà.
kybos, techniniø paslaugø, konsultavimo jami mokymai ûkininkams ir kitiems as- Ágyvendinti kaimui reikalingus struk-
ir kt. ámones) reikia sutelkti rajonø cen- menims, susijusiems su þemës ûkio, al- tûrinius pokyèius, susijusius su ûkiø mo-
truose. Tai atitinka ðiuolaikinæ þemës ûkio ternatyvia þemës ûkiui veikla. Stengiama- dernizacija, kaimo ekonominës veiklos
ir jo infrastruktûros iðdëstymo koncepci- si, kad ðie mokymai bûtø priartinti prie jø diversifikacija, alternatyviø pajamø ðalti-
jà. Per ðias infrastruktûrines institucijas gyvenamosios ar darbo vietos ir atitiktø niø kûrimu, kaimo infrastruktûros gerini-
ateina techninë paþanga ir inovacijos á ne tik ðiuolaikinius aktyvaus suaugusiø- mu, socialiniø problemø sprendimu, ga-
kaimà. Ðiuo poþiûriu yra ir metodinë pro- jø mokymo metodus, bet ir kaimo þmo- li tik tam pasirengæ darbuotojai. Ðiø uþ-
blema – tai darbo rinkos poreikiø þemës niø mentalitetà. Dalyvaujama SAPARD ir daviniø sprendimas daug priklausys,
ûkio specialistams prognozavimas, kurá kitø ES fondø finansuojamuose projek- kaip racionaliai panaudosime ES struk-
atlieka darbo birþa ir kitos rinkos tyrimais tuose. Deja, èia susiduriama su biuro- tûriniø fondø lëðas.
uþsiimanèios institucijos. Dabar ðie po- kratinëmis kliûtimis. Dël sudëtingø pro- Bene didþiausias visø mokslininkø rû-
reikiai nustatomi tik pirminiame þemës jektø rengimo, administravimo, vieðøjø pestis ðiuo metu – eksperimentinë bazë.
ûkyje, tai yra paèiame kaime esanèioms pirkimø procedûrø mokyklos nebenori Tikiuosi, kad ði problema ið esmës spræ-
ir besiformuojanèioms ûkio struktûroms. dalyvauti konkursuose projektams laimë- sis 2007–2013 metø finansinëje perspek-
Taip ignoruojami þemës ûkio ir visai kai- ti. Be to, projektø rengimas ir konkursai tyvoje – tada tikrai nemaþà ES finansiniø
mo plëtrai reikalinga infrastruktûros ir per- ilgai uþtrunka, todël mokymai per tà lai- iðtekliø dalá numatoma skirti mokslui ir
dirbamoji pramonës (antrinis ir tretinis kà pasidaro nebeaktualûs. ypaè jo infrastruktûrai. Manau, kad þe-
sektoriai) poreikiai specialistams, nors Lietuvoje þemës ûkio mokslø srityje mës ûkio mokslai sugebës pasiimti sa-
bûtent èia kuriami pagrindiniai veiksniai, (áskaitant KTU Maisto institutà) dirba 10 vo dalá ið ðio „lëðø pyrago“. Naudoda-
lemiantys kaimo modernizacijà ir naujas mokslo ir studijø institucijø – 2 universi- masi proga noriu padëkoti Þemës ûkio
jo galimybes, nors bûtent èia yra pagrin- tetinës aukðtosios mokyklos, 3 valstybës ministerijai uþ tai, kad ji deda pastangas,
dinës darbo vietos universitetinio lyg- mokslo institutai, 5 universitetø mokslo jog þemës ûkio mokslai, áskaitant jø pa-
mens þemës ûkio specialistams. institutai. Juose darbuojasi tikrai nema- galbinius, bandymø ir parodomuosius
Manytume, kad tikslinga parengti jau- þas mokslininkø bûrys – apie pusseptin- ûkius, galëtø pasinaudoti ir þemës ûkiui
nøjø specialistø ir kvalifikuotø darbininkø to ðimto (641, 2004 m.). Rengiama jau- skiriama ES finansine parama.
pagrindas
Doc. dr. Julius DANUSEVIÈIUS
pagal atskiras augalø grupes mokslo ir mo-
kymo institucijoms (Þemdirbystës, Sodinin-
kystës ir darþininkystës, Miðkø ir Botani-
kos institutams bei Vilniaus universitetui)
1992 m. birþelio 5 d. Rio de Þaneire Genetiniam lygmeniui priklauso rû-
paskirtos augalø genetiniø iðtekliø koordi-
buvo priimta Biologinës ávairovës konven- ðies genotipø ávairovë, kurià lemia dau-
naciniø centrø funkcijos. Augalø genetiniai
cija, kurià 1999 m. ratifikavo Lietuvos Sei- gelis veiksniø, taip pat ir geografiniai ra-
iðtekliai saugomi jø augimo vietose, kolek-
mas. Taèiau Lietuvoje ði Konvencija ne- jonai bei þemiø derlingumas. Pvz., Pa-
cijose ir specialiose saugyklose.
pakankamai iðnagrinëta ir ribotai pateik- nevëþio–Këdainiø derlingø dirvoþemiø ir
1997 m. Lietuvoje buvo priimta Biolo-
ta plaèiajai visuomenei. Todël kai kas bio- Varënos skurdþiø dirvoþemiø regionai.
ginës ávairovës iðsaugojimo strategija ir
loginæ ávairovæ ëmë ásivaizduoti siauràja Sakysim, ávairios rûðies genetiðkai sàly-
veiksmø planas, kurá parengë þymiausi
prasme ir apsiriboti rûðiø ávairovës sam- gotos morfologinës formos, vëlyvosios ir
ðios srities specialistai. Taèiau ðis planas
prata. O biologinë ávairovë apima keturis ankstyvosios fenologinës formos, geno-
vangiai vykdomas, já reikia patikslinti. Bû-
lygmenis: geosisteminá, ekosisteminá, rû- tipai su skirtingomis seksualinëmis sis-
tø veiksmingiau, jei tokius planus turëtø
ðiná ir genetiná. temomis ar skirtingais aleliais, sàlygojan-
visos apskritys. Atsiranda idëjø, kylanèiø
Geosisteminiam lygmeniui priklauso èiais augalø poþymius ir savybes. Gene-
ið savivaldybiø ekologø. Ðtai Këdainiø ra-
geografiniø objektø (landðaftø, teritoriniø- tinë ávairovë labiausiai reikðminga popu-
jone (ekologas Kazimieras Ðidlauskas)
urbanistiniø ir kt.) sàveika. Pavyzdþiui, liacijø stabilumui iðlaikyti.
numatyta atlikti pavieniø medþiø ir girai-
lauko, miðko ir vandens ekosistemø tar- Be evoliucijos raidos bei klimato po-
èiø, taip pat pelkiø ir pelkeliø inventoriza-
pusavio sàveika. kyèiø, dël intensyvios þmogaus ûkinës
cijà, ávertinti jø ekologinæ reikðmæ, o ver-
Ekosistemø ávairovë skirstoma á dvi veiklos supaprastëja augalijos populia-
tingiems – parengti iðsaugojimo rekomen-
stambias kategorijas: sausumos ir van- cijø genotipinë struktûra. Iðnyksta þalin-
dacijas. Kai kurie rajonai numato sparèiau
dens. Paprastai yra lauko, pievos, pelkës, gam poveikiui neatsparûs vertingi indivi-
gerinti urbanizuotà aplinkà, veisti þeldi-
miðko ir vandenø ekosistemos, kurios ir dai, populiacijos degraduoja. Yra ir to-
nius, parkus ir tvarkyti rekreacines terito-
sudaro ekosisteminæ biologinæ ávairovæ. kiø atvejø, kai atsiranda naujø invaziniø
Rûðiniam lygmeniui priklauso ávairios rûðiø, o kai kurios iðstumia vietines, eko-
organizmø rûðys, gyvenanèios atskiroje sistemai naudingas rûðis.
ekosistemoje. Pavyzdþiui, miðke ar me- Kiekviena ekosistema turi jà naikinan-
dyne auganèios medþiø, krûmø ir kitos èiø svarbiausiø veiksniø. Pavyzdþiui, pel-
augalijos rûðys. Lietuvoje yra apie 1800 kiø augalijai pavojinga intensyvi melio-
laukiniø augalø rûðiø ir 3000 kultûriniø racija, pievø augalijai – sukultûrinimas ar
veisliø. Ið jø laukiniø augalø 713 rûðiø au- transformavimas á kitas þemës ûkio naud-
ga miðkuose. Be to, yra 6000 grybø rû- menas, smëlio augalijai – apþeldinimas
ðiø, 16 300 gyvûnø rûðiø, ið jø 15 000 miðku, rekreacija, vandens telkiniø au-
rûðiø vabzdþiø. Taèiau ekosistemoje yra galijai – ûkinë veikla, nutekamieji vande-
jai bûdingas rûðiø skaièius. nys, intensyvi þemdirbystë ir t.t.
paþinimo laukø
sikiniame amþiuje, anot M.Foucault, bu-
vo panaikinta: „Daiktai ir þodþiai buvo at-
skirti vieni nuo kitø. (...). Diskursas vis dar
turëjo uþduotá kalbëti, bet jis nebebuvo
filosofijoje
Ðiame straipsnyje pristatoma vieno
átakingiausiø prancûzø postruktûralistø
Michelio Foucault (1926–1984) Vakarø Mantautas RUZAS
kultûros istorijos koncepcija. M.Foucault VPU filosofijos magistrantas
paþiûros formavosi veikiamos vadinamo-
sios prancûzø epistemologinës mokyklos.
Ðios mokyklos teoretikai (A.Koyre, G.Ba- næ (XVIII a. pabaiga – XX a. pradþia iki
chelardas, G.Canguilhemas, J.Cavaile- ðiø dienø) epistemas.
sas), remdamiesi gamtos ir tiksliøjø moks- Kaip geriau galëtumëm suvokti mig-
lø istorija, siekë atskleisti bendràsias þini- lotà epistemos konceptà? Pirmiausia reik-
jos struktûras. Taèiau, prieðingai nei tra- tø iðsiaiðkinti kiekvienos jø struktûros
dicinis racionalizmas ar klasikinis neopo- (epistemø) vidinius ryðius, rekonstruotus
zityvizmas, prancûzø epistemologai atme- M.Foucault. Kaip jau buvo minëta, tà pa- Michelis Foucault
të kumuliatyvistiná poþiûrá á mokslo istori- brëþia ir M.Foucault tyrinëtoja J.Barano-
jà. Tokia nuostata, anot jø, neadekvati tik- va, sakydama, ,,kad pagrindinis santykis Klasikiniame amþiuje, kai þenklø orga-
rajam mokslo raidos vaizdiniui, protas epistemoje yra santykis tarp þodþiø ir daik- nizacija tapo binarinë, signifikacija buvo
jiems ne kartà ir visiems laikams duotas tø“. Pavyzdþiui, renesanso epochoje, kaip reflektuota á reprezentacijos formà. Kaip
absoliutas, bet istoriðkai besikeièiantis, jà suprato M.Foucault, ,,nuo XVI amþiaus vaizdingai pastebi J.Habermasas, inter-
besiplëtojantis reiðkinys, o mokslo istori- pradþios panaðumo (resemblance) prin- pretuodamas M.Foucault atkurtà klasiki-
ja – ne paprastas þiniø kaupimas, o dau- cipas vaidino konstruktyvià rolæ Vakarø nio amþiaus epistemà: „Kadangi þenklas
gybë kokybiniø pertvarkø, revoliucijø, per- kultûros paþinimo lauke“. Vidinæ paþini- yra autonomiðkas, jis pasiaukojamai tar-
trûkiø, ið pagrindø keièianèiø mokslo mo struktûrà lëmë daiktø ir þodþiø, pasau- nauja daiktø reprezentacijai: jame subjek-
struktûrà, pobûdá ir metodus. Idëjiðkai pa- lio ir já apraðanèiø tekstø vienybë, kitaip to reprezentacija susitinka su reprezen-
naðø poþiûrá á istorijà pateikia ir M.Foucault. tariant, þodþiai ir daiktai tarpusavyje susi- tuojamuoju objektu ir padaro tvarkà rep-
Fundamentaliame tyrimø uþmoju vei- jæ pagal panaðumà. M.Foucault raðo: ,,XVI rezentacijø grandinëje“. Kas tuo norima
kale Daiktai ir þodþiai M.Foucault uþsibrë- amþiuje reali kalba nëra nepriklausoma pasakyti? Daugelis istorikø, kalbëdami
þia pagrásti idëjà, kad kultûroje egzistuo- þenklø totalybë, vientisa ir nesutrûkinëju- apie klasikinio amþiaus racionalizmà, daþ-
ja jà tvarkantys kodai, o tarp jø – praktinë si esybë (visetas), kurioje daiktai galëtø nai apsiriboja tokiomis miglotomis ir tuð-
tvarkos pasireiðkimo sritis. Pristatydamas bûti atspindëti kaip veidrodyje (...).” Kal- èiomis frazëmis kaip „karteziðkoji átaka“
ðià knygà, filosofas raðo: ,,Visiðkai aki- ba yra neatskiriamai susijusi su pasaulio ar „niutoniðkasis modelis“. Tuo tarpu
vaizdu – ði analizë nepriklauso idëjø ar formomis. Pasaulis iðkyla kaip simboliø M.Foucault nëra taip svarbu gamtos ma-
mokslo istorijai: tai greièiau tyrimas, ku- tinklas – sistema, M.Foucault þodþiais ta- tematinimas ar mechanistinë perspekty-
rio tikslas yra atskleisti, kokiu pagrindu riant, ,,kaip visa aprëpiantis tekstas“. To- va, jis akcentuoja sutvarkytø þenklø siste-
paþinimas ir teorijos tapo galimi; kokioje kiu bûdu, pavyzdþiui, antikos paveldas yra mà. Anot M.Foucault, „(...) ámanoma api-
tvarkos erdvëje þinojimas buvo konstituo- kaip pati gamta, plati erdvë, reikalaujanti brëþti instrumentus klasikinei minèiai, ku-
tas (...)”. M.Foucault nekelia sau tikslo – interpretacijos; abejais atvejais yra atran- rie buvo sukonstruoti þenklø sistemos. Tai
ypatingo þinojimo ar idëjø ,,kûno” pagrin- dami þenklai, ir tada þingsnis po þingsnio buvo ta sistema, kuri átraukë á paþinimo
du ,,nupieðti” periodo ,,paveikslà” ar at- paverèiami kalba. ,,(...) pasaulis apgaub- laukà tikimybës sampratà, analizes ir kom-
kurti amþiaus dvasià. Jis sutelkia dëme- tas þenklais, kurie turi bûti deðifruoti“, – binacijas ir patvirtino sistemos arbitralu-
sá á semantinio santykio tarp daiktø ir sà- teigia M.Foucault. mà“. Klasikiniame amþiuje paþinimo pa-
vokø genezæ ir iðskiria epistemologinius Kas buvo þenklas renesanso epocho- skirtis yra fabrikuoti (fabricate) kalbà, ir fab-
laukus (epistemas), kuriuose grieþta vi- je? M.Foucault akcentuoja, kad ,,XVI am- rikuoti jà kaip analiziø ir kombinacijø in-
dinë struktûra lemia kultûros plëtotæ. Ki- þiuje þenklai buvo màstomi ,,sulydyti“ su strumentà. „Þenklas klasikinëje epocho-
taip sakant, epistemø pasikeitimà veikia daiktais, kad þmogus galëtø atskleisti jø je nëra atsakingas uþduoèiai laikyti pasau-
kalbos raida kultûroje. Vadovaudamasis paslaptis, jø prigimtá ir jø vertingumà (...). lá uþdarà savyje ir neatskiriamà nuo savo
tokiu principu M.Foucault savo ,,archeo- Renesanso laikotarpiu Vakarø pasauly- paties formø, bet, prieðingai, iðskleidþia
loginiu“ tyrimu atskleidþia, kaip jis pats je þenklo (sign) organizacija buvo pakan- já… virð neapibrëþto pavirðiaus (...), pasau-
teigia, ,,du didþiuosius pertrûkius Vaka- kamai sudëtingos struktûros: ji reiðkësi lis atveriamas simultantiðkai – analizëms
rø kultûros raidoje: pirmasis pradeda kla- kaip trinarë, kadangi reikalavo formalios bei kombinacijoms ir gali bûti sutvarkytas
sikiná amþiø, o kitas atsiveria XIX amþiaus þenklø sferos, jø nurodomo turinio ir pa- nuo pradþios iki galo“, – raðo M.Foucault.
pradþioje ir þymi moderniojo amþiaus naðumø (similitudes), jungianèiø þenklus Iðorës ir vidaus prigimtis klasifikuojama,
pradþià“. Taigi ðie du trûkiai atskiria tris su daiktais; bet kadangi panaðumas yra analizuojama ir kombinuojama tuo paèiu
nebendramatiðkas renesanso, klasikinæ þenklø forma, taip pat kaip ir jø turinys, bûdu: þodþiai bendrojoje gramatikoje, tur-
(XVII–XVIII a. racionalizmas) ir ðiuolaiki- todël trys skirtingi ðios artikuliacijos ele- tai ir poreikiai politinëje ekonomijoje, kaip
Nitratai
(taip pat ir ðachtiniø ðuliniø bei nitratai (èia nebus kalbama apie
ðaltiniø vandenyje
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS
yra reikalingas ore esantis deguonis.
Kartu su oro deguonimi á degimo kame-
ras patenka ir azotas, kurio ore yra ge-
Vilniaus Gedimino technikos universitetas rokai daugiau negu deguonies. Aukð-
toje temperatûroje dalis pakankamai
Kas yra nitratai, kodël apie juos tiek gerokai didesnës uþ normà nitratø kon- inertiðko (neaktyvaus) azoto paverèia-
daug kalbama ir raðoma, ar jie ið tikrøjø centracijos. Man teko tirti ne vieno ðim- ma azoto oksidais, kurie kartu su kitais
yra tokie baisûs ir pavojingi? Nitratai yra to ðuliniø vandená, atveþtà ið ávairiø Lie- degimo produktais patenka á atmosfe-
viena ið daugelio azoto junginiø formø, tuvos rajonø. Tyrimø rezultatai liûdina. rà. Vëliau azoto oksidai atmosferoje to-
o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svar- Tik nedidelës dalies ðuliniø vandenyje liau transformuojasi ir pasigaminæ nitra-
biausi biogeniniai elementai. Biogeniniai nitratø koncentracija buvo maþesnë ne- tai su krituliais pasiekia þemës pavirðiø.
elementai yra tiesiog bûtini normaliam gu 50 mg/L. Labai daþnai nitratø kon- Antras ðaltinis – tai mineralinës ir or-
organizmø augimui. Be salietros, taip centracijos virðydavo leidþiamà normà ganinës azoto turinèios tràðos. Træðia-
pat kalio ir fosforo tràðø, neámanoma 2–3 ir daugiau kartø. Buvo ir ðulinys re- ma daþniausiai pavasará arba vasaros
uþauginti gero derliaus. Taèiau nitratai kordininkas. Jame nitratø koncentracija pradþioje.
(salietros) turi dar vienà labai svarbià sa- siekë 850 mg/L. Tokiu vandeniu reikia Treèias ðaltinis – azoto turinèiø orga-
vybæ – visø metalø nitratai gerai tirpsta laistyti darþus ir derlius bus garantuo- niniø medþiagø irimas dirvoje ir vande-
vandenyje, ir ta jø dalis, kurios nespëja tas, taèiau já gerti ið tiesø pavojinga. Ky- nyje.
pasisavinti mikroorganizmai ir augalai la natûralus klausimas, ar daug kaimo Nustatyta, kad nitratø koncentracijos
baltymø sintezei, lengvai migruoja ir pa- þmoniø þino, koká vandená geria jie, jø ðuliniø vandenyje keièiasi, keièiantis me-
tenka á gruntinius vandenis. Taip nitra- maþameèiai vaikai ir netgi kûdikiai, ku- tø laikams. Didþiausios nitratø koncentra-
tai atsiranda ðuliniø, ðaltiniø ir negiliø rie, skaièiuojant vienam kilogramui kû- cijos paprastai fiksuojamos pavasará ir va-
græþiniø vandenyje. no masës, gauna gerokai didesnes ir saros pradþioje, o maþiausios – vëlyvà ru-
Kuo pavojingi nitratai? Patekæ á þmo- pavojingesnes nitratø dozes. dená ir þiemà. Mano tyrimai tai patvirtino.
gaus organizmà ir veikiami ávairiø fer- Manau, kad tik nedidelë dalis ðuli- Sodininkø bendrijoje ant Vokës upës kran-
mentø nitratai pirmiausia virsta daug pa- niø savininkø þino, kiek nitratø yra jø ðu- to trejus metus ið eilës nustatinëjau nitra-
vojingesniais nitritais, o pastarieji – nit- linio vandenyje. Retkarèiais vienà kità tø koncentracijas dviejø ðuliniø vandeny-
rozo junginiais. Atliekant bandymus su nedidelæ akcijà surengia higienistai. Per je. Analizë buvo atliekama ne maþiau kaip
ávairiais gyvûnais nustatyta, kad nitrozo tokià akcijà iðtiriama keliolika arba ge- du kartus (kartais ir daþniau) per mënesá.
junginiai jau yra kancerogenai ir skati- riausiu atveju keliasdeðimt ðuliniø. Po to Vidutiniai kiekvieno mënesio rezultatai yra
na piktybiniø augliø atsiradimà. Nitritai spaudoje (daþniausiai vietinëje) pasiro- pateikti lentelëje.
veikia panaðiai kaip smalkës (anglies do nelabai malonûs straipsneliai, skel- Sezoniniai nitratø koncentracijø kitimai
monoksidas), t.y. trukdo hemoglobinui biantys, kad didesnëje dalyje iðtirtø ðuli- ðuliniø vandenyje
aprûpinti organizmà deguonimi. niø rastos higienos normà virðijanèios nit- Mënuo Vidutinë nitratø (NO3-)
Atsiþvelgdamos á Pasaulinës sveika- ratø koncentracijos, ir tuo viskas pasibai- koncentracija, mg/L
tos organizacijos specialistø rekomenda- gia. Be abejo, platesniems tyrimams rei- Ðulinys Nr. 1 Ðulinys Nr. 2
cijas visos pasaulio valstybës grieþtai ri- kalingas tam tikras finansavimas. Èia Sausis 32 17
boja nitritø ir nitratø koncentracijas ge- daugiau iniciatyvos turëtø parodyti seniû- Vasaris 34 19
riamajame vandenyje. Pagal Lietuvos ge- nijos. Kartu su jø teritorijose esanèiø mo- Kovas 45 28
riamojo vandens higienos normà HN 24: kyklø chemijos ir biologijos mokytojais Balandis 68 49
2003 nitritø koncentracija vandenyje ne- bei vyresniøjø klasiø moksleiviais seniû- Geguþë 95 63
turi virðyti 0,5 mg/L, o nitratø – 50 mg/L. nijos kasmet galëtø nustatyti nitratø kon- Birþelis 83 55
Tie Lietuvos gyventojai, kurie geria- centracijas visuose naudojamuose ðuli- Liepa 57 42
màjá vandená gauna ið centralizuotø van- niuose. Turëdamas Vokietijos firmos Rugpjûtis 51 40
dens tiekimo sistemø, su nitritø ir nitra- „Merck“ greitos analizës rinkinius, bet Rugsëjis 45 31
tø problema praktiðkai nesusiduria. Ta- koks þmogus analizæ gali atlikti per 2–3 Spalis 42 27
èiau nemaþa dalis Lietuvos kaimø gy- minutes. Viena analizë kainuotø apie 1 Lapkritis 38 22
ventojø vis dar vartoja ðachtiniø ðuliniø lità. Tai nëra dideli pinigai. Reikia tik noro Gruodis 34 21
vandená. Aplinkos ministerijos duome- ir tinkamos reklamos. Tokie ðaukliai arba
nimis ðiuo metu Lietuvoje yra apie 300 vedliai galëtø bûti spaudos leidiniai, ra- Matome, kad abiejø ðuliniø vande-
tûkstanèiø kastiniø ðuliniø (negiliø 2–5 dijas ar televizija. Tokios akcijos, mano nyje nitratø koncentracijos keitësi ana-
m gylio ðachtiniø ðuliniø), ið kuriø van- þiniomis, atliekamos kai kuriose Europos logiðkai. Didþiausios koncentracijos nu-
dená geria apie treèdalis Lietuvos gyven- ðalyse, pavyzdþiui, Vokietijoje. statytos balandþio, geguþës, birþelio
tojø. Tos paèios ministerijos duomeni- Ið kur nitratai atsiranda ðuliniø van- menesiais, o maþiausios – lapkritá, gruo-
mis maþdaug pusës ðuliniø vandenyje denyje? Ðaltiniai yra keli. dá, sausá, vasará. Kitø dvejø metø stebë-
Tiðkevièius
Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gim-
Lenkijoje
finë medþiaga, pieðiniai, nuotraukos,
Bronius SLAVINSKAS ávairûs brëþiniai, dailës kûriniø reproduk-
cijos vaizdþiai pasakoja apie Lietuvos di-
Ðia ekspozicija siekiama Lenkijos vi- dþiøjø kunigaikðèiø rûmø istorijà, anks-
suomenæ supaþindinti su vienu svar- mos projektø – Valdovø rûmø atkûrimu tesnius ir ðiø dienø archeologinius tyri-
biausiø Lietuvos tûkstantmeèio progra- Vilniuje, – sakë mums vienas jos kura- nëjimus. Atspindëtos ikigotikinë, goti-
kos, renesanso, ankstyvojo baroko epo- lai, numizmatika ir kt. Parodai pareng- sias mûsø kultûros paveldo pristatymas
chos, taip pat rûmø sunaikinimo ir jø uþ- tas naujas Vilniaus piliø teritorijos ma- programoje „Lietuvos dienos Lenkijoje
marðties laikai, atkûrimo eiga. Antrojoje ketas. 2006“. Tuo pagerbiamos Lietuvos ir Len-
parodos dalyje eksponuojami autentið- Parodos atidarymui Varðuvos valsty- kijos diplomatiniø santykiø atkûrimo 15-
ki Valdovø rûmø tyrinëjimo metu sukaup- binis archeologijos muziejus iðleido ið- osios metinës. Programos globëjai – Lie-
ti radiniai. Per 100 ðiø eksponatø paro- samø, gausiai iliustruotà vadovà, o Lie- tuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir
dai parinkta pagal rûmø ir jø teritorijos tuvos dailës muziejus – informaciná buk- Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczyns-
raidos etapus. Stengtasi parodyti radi- letà lenkø kalba. Paroda iki Naujøjø me- kis, o jà suorganizavo Lietuvos Uþsie-
niø ávairovæ, atspindëti rûmø gyvenimo tø veiks Varðuvoje, o 2007 m. keliaus po nio reikalø ir Kultûros ministerijos, Len-
realybæ. Todël èia eksponuojami ak- svarbiausius Lenkijos archeologijos, is- kijos kultûros ministerija, Lietuvos am-
mens ir keramikos architektûriniai ele- torijos ir dailës muziejus Vroclave, Kro- basada Varðuvoje, koordinatoriai – Lie-
mentai, kokliai, buities reikmenys, gin- kuvoje, Lodzëje, Biskupine, Ðèecine, tuvos institutas bei Adomo Mickevièiaus
kluotë, metalo, odos dirbiniai, papuoða- galbût ir Liubline. Ði paroda – svarbiau- institutas (Varðuva).
Kompiuterinë
turi) knygø. Neblogai, kai savo kupriny-
tëje ar portfelyje neðiojiesi didþiulës bib-
liotekos fondus. O surasti reikiamà vietà
animacija
gali vienu kitu klaviðo paspaudimu.
Turime aptarti ir principus bei metodus
Prof. habil. dr.
vaizdui ir garsui elektroniniu bûdu apdoro-
Evaldas Leonardas GARÐKA
ti: saugoti, atpaþinti, atgaminti ir perduoti.
Èia informacinës technologijos pasitelkia-
Galbût kai kurie ið mûsø jau esame trauk nosá ið tos knygos – akis sugadin- mos pakeièiant elektrinius signalus ið ana-
pasinaudojæ ðiuolaikiniø fotoaparatëliø ga- si. ...Ir ðviesà gesink“. loginio pavidalo á skaitmeniná, pasinaudo-
limybe koreguoti gautos nuotraukos ne Elektronika, ákinkyta á kompiuterá, su- jama kompiuterine grafika naujiems vaiz-
tiktai spalvingumà, „raudonas akis“, bet kûrë nuostabias galimybes (ðalia tary- dams bei garsams kurti. Neseniai senøjø
ir jos personaþø paðiauðtus plaukus, at- tumei ir áprastiniø) vaizdø bei garsø ap- rankraðèiø saugotojai dþiaugësi gavæ lë-
vypusià lûpà ar ðypsenëlæ ne vietoje. Dau- dorojimo srityje. Atmenant, kad vaizdai ðø „rankraðèiams skaitmeninti“. Paraðiau
gelis þinome, kad tai galima atlikti kom- gali bûti skirstomi á statinius ir dinami- tai su kabutëmis, kad èia, matyt, norëta
piuteriu, bet kai kam gali bûti naujiena, nius, siûlau aptarti informaciniø techno- mus ar pinigø dalintojus sugluminti, nes,
kad tos „paliekninimo“, „pastambinimo“ logijø taikymà dinaminiams vaizdams ko gero, prisibijota pasakyti, kad mums esà
(to kol kas neprisireikia – gal ateity?) ar generuoti. Ðis klausimas nëra nei nau- nebepatinka nei kopijavimas á popieriø ar
kitos vaizdo koregavimo funkcijos yra per- jas, nei novatoriðkas, bet ðiandien jau fotojuostelæ (beveik kad ir aiðku dël ko), o
keltos tiesiog á patá aparatëlá – atiduotos á domina vos ne kiekvienà. Ir lyg iðtrûkæs norëtume visa tai „suskaitmeninti“ – tai yra
ðio, gal kiek ir brangoko, prietaiso savi- stebuklingasis dþinas uþpildë mus visus vis tiek kopijuoti, bet elektroniniu pavidalu.
ninko rankas. Tokia „korekcija“ yra atlie- savo kerinèiomis galimybëmis. Tai ávy- Matyt, susigriebta, kad dabar ir studentas
kama vienu kitu reikiamo mygtukëlio pa- ko ne kam nors stebuklingàja lazdele savo kiðenëje nesunkiai neðiojasi solidþios
spaudimu. Nenagrinësime, ar nuotrauka mostelëjus, o tiktai dël to, kad vaizdo ir bibliotekos lobynà elektroninës mikrosche-
lieka reali – dokumentinë, ar ji tampa me- garso elektroninio apdorojimo „skaièia- mos – elektroninës kortelës pavidalu, ku-
no kûriniu. Bet argi nedþiugina, kai pui- vimo centras“ vietoje didþiulio pastato rios talpa siekia kelis ar net kelias deðimtis
kus saulëlydis, maloninæs vakarà, tampa su ðalia veikianèia autonomine elektri- GB. Vyresnieji mena svajokliø laikus apie
dar puikesnis ir vëliau dar ilgai ðildo. ne pradëjo tilpti á jaunuolio kuprinytæ ar- neiðpasakytas, sunkiai tuomet suvokiamas
Taip gimë kompiuterinio meno sritis. ba solidesnës ponios rankinukà. elektroniniø priemoniø galimybes saugoti
Gimnazistai seniai dþiaugiasi prie fo- informacijà. Ðiandien tuometë svajonë ta-
Kur atëjome? toaparatø ar filmavimo kamerø prideda- po tikrove. Taigi – viskà „suskaitmeninki-
Buvo didelis dþiaugsmas (o pirmokë- momis kompiuteriø programomis, lei- me“, nes nebepatinka „cheminimas“. Su
liui nuo to – grynos aðaros), kai buvo ið- dþianèiomis koreguoti mielus nuotraukø ryðkalais ir fiksaþais. Elektronika, elektroni-
rastas raðtas, vëliau – knygø spausdini- vaizdus. O jei kuris ir Photoshop‘à ar nis – kaip patogu.
mas, po to – telefonas. Manau, kad dþiû- Flash‘à nuèiupo – tai jau „oho – jo gali- Vaizdo ar garso elektroninis apdoro-
gavo mûsø pirmtakai atsiradus galimy- mybës!” Tiktai kad tëvai normalø „kom- jimas apima bent jau dvi sritis.
bei per atstumà – laidais, o vëliau ir ban- pà“ nupirktø. O daþniausiai tëvai nei per- Viena – tai apdorojimas, kai vaizdas
gomis su draugais, giminëmis ir artimai- ka, nei supranta – tenka patiems viso- pakeièiamas á elektriná signalà; èia gali
siais balsu pabendrauti. Èia dar radijas, kius „patobulinimus“ daryti. bûti ávykdyta ne tiktai pastaroji fotoelek-
o èia dar televizija. O èia dar – IN – TER – Nestovi vietoje ir þmogaus sàsajos su trinë transformacija, bet galima ir analo-
TINKLAS. Net ir nepamatëme kaip atrie- virtualiàja erdve metodø ávairovë: èia ne ginio signalo transformacija á skaitmeni-
dëjome iki to, kad stipriausio emocinio tiktai áprastinës, bet ir internetinës vaiz- ná. Tai elektroninis vaizdo skaitmenini-
poveikio (informacijos) priemonës – kal- do kameros ávairiausi sensoriai (jutikliai), mas; jis apima keletà vidinio apdorojimo
ba ir vaizdiniai, jau elektroniniai, tapo pri- koviniuose lëktuvuose sensoriniai ðalmai pagal uþduotàjà programà („skaièiavi-
einami net ir kûdikëliui. Tos naudingiau- ir pan. Argi nesukelia pasigërëjimo, kai mo“) etapø: diskretizacijà, kvantavimà ir
sios ir galingiausios priemonës mus vi- patrankëlës vamzdis iðkart seka tavo akiø kodavimà. Skaitmeninio apdorojimo re-
sus gerokai prisirakino: gráþus namo – þvilgsná. Tikrai neblogai. zultatas yra skaitmeninë seka – skaitme-
ten, kur ramybë ir palaima, pirmas þings- ninis signalas. Skaitmeninimo etapø me-
nis paspausti pultelá, kad nuðvistø ekra- Dël ko panèiai – mieli? todikos ávairovë lemia ávairiausiø failø for-
nas. Prisipaþinkime, prirakina mus tas per Ir kurgi nebus mieli, jeigu bet kuri nuo- matø atsiradimà. Ávairûs formatai apsun-
nuotolá perduotas vaizdas, garsas (jei pri- trauka gali bûti ne tiktai ðiek tiek pakore- kina vaizdo atpaþinimà, jo elementø at-
sireiktø – net ir kvapas), nes tai – nauji guota, bet ir padaroma „gyva“, „ádvasin- skyrimà. Kaip pirðtø atspaudai persona-
potyriai, naujos paþintys, iðgyvenimai, ta“ – animuota (lot. animation – gyvumas, lizuoja objektà, taip ir failø formatai susi-
galop ir nuotaika, psichologinë ar komer- ádvasinimas). Galop tai gali bûti padary- sieja su skaitmeninimo metodais.
cinë orientacija, „dievaièiø“ ávaizdis ir kt. ta nepriklausomai nuo to, ar tai bûtø nuo- Antra – tai apdorojimas ið vaizdo á
Taigi „...tëveliai, nebûkite naivûs su sa- trauka, paveikslas, ar kompiuterinës gra- vaizdà, bet pakeistà, pagerintà. Tai atlie-
vo prieðtvaniniais (nei ðiokiais, nei tokiais: fikos darbelis. Taigi kompiuteriu – kai jis kama metodais, skirtais pataisyti vaizdo
suprask – bukais) pamokymais“. Va taip pasidarë ne tiktai lengvas, bet greitas bei spalvingumà, kontrastà, ryðkumà, kon-
– auklëjate nebe jûs, o ekranas. O gal tai talpus, galime realizuoti virtualiojoje erd- tûrus, defektus, ðeðëlius ir kt. Èia vëlgi,
panèiai, kuriuos patys uþsidedame su vëje sunkiai aprëpiamas savo neátiki- pasinaudojant atitinkamomis programo-
dþiaugsmu? Ðiaip ar taip, slëpiningasis miausiø svajoniø vizijas. Greitas – èia jau mis, kompiuteriu vaizdas retuðuojamas,
ánamis jau paleistas. Juk jau buvo: „Ið- ne tiktai gigahercai, bet ir bent jau du restauruojamas, atstatomas ir kt. Nega-
tø ir retesniø matavimø, tai gali leisti atsa- ploatuoti, já uþdarius turi bûti Smëlio / þvyro drenaþo
sluoksnis
kingos institucijos. atliekama prieþiûra. Tai tokia
Sàvartynø dujø kontroliuojami para- veikla, kaip monitoringas, ap- Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis
(1,5 mm HDPE membrana,
metrai apima jø kiekybiniø ir kokybiniø þiûros, prieþiûros árenginiø bei pridengta geotekstile)
rodikliø nustatymà. Monitoringas uþtik- statiniø techninis aptarnavi- Nepralaidus mineralinis (molio)
mas ir keitimas. Prieþiûra po sluoksnis
rina optimalø dujø iðgavimo sistemos
uþdarymo turi bûti vykdoma Dujø drenaþinis sluoksnis –
veikimà. Svarbu stebëti sàvartyno dujø smëlis / þvyras
kokybæ bei siurbimo slëgá ir kieká. Utili- tam tikrà nustatytà laikotarpá. Miðrusis gruntas
zavimo tikslams dujose turi bûti ≥ 48 Ávertinæs aplinkos monitorin-
proc. metano ir ≤ 0,5 proc. deguonies go rezultatus, Aplinkos minis- Atliekos
koncentracija. Esant tokiai sàvartyno du- terijos regioninis aplinkos ap-
jø kokybei, yra geros ir saugios degi- saugos departamentas nu-
3 pav. Principinë sàvartyno uþdengimo schema
mo sàlygos. Kiekvieno iðtraukiamojo ðu- stato laikotarpá, kurio metu ti-
pagal ES direktyvos reikalavimus
linio sàvartyno dujø kokybës monitorin- këtina, kad sàvartynas kels
gà galima atlikti prie surinkimo duobës. pavojø aplinkai ir þmoniø sveikatai. ES Visiðkai uþbaigus komunaliniø atlie-
Imti sàvartyno dujø mëginius ir tikrinti direktyvoje dël atliekø ðis laikotarpis api- kø tvarkymo sistemos reorganizavimà,
dujø srauto vamzdyne greitá galima kil- brëþiamas taip: „tiek laiko, kol kompe- mûsø aplinka taps ðvaresnë. Sumaþës
nojamàja áranga. Pagal Lietuvos norma- tentingos institucijos vertinimu sàvarty- sàvartynø, o árengus naujus regioninius
tyviniø dokumentø reikalavimus filtrato nas gali kelti pavojø aplinkai“. Baigus sàvartynus bei juos eksploatuojant pa-
ir pavirðinio vandens mëginiai turi bûti sàvartynà eksploatuoti, bûtina já uþdeng- gal visus aplinkosaugos reikalavimus,
imami reprezentaciniuose taðkuose, nu- ti. Europos Sàjungos reikalavimai sàvar- aplinkai daromas poveikis sumaþës iki
rodytuose atsakingos institucijos patvir- tynø uþdengimui yra nustatyti ES Tary- minimumo.
animacija
Atkelta ið 47 p.
Kanarø salos yra Atlanto vandenyne. Vëliau vienas po kito pradëjo audringai
Nuo Europos krantø Kanarus skiria 1100 verþtis galingi vulkanai ir maþdaug prieð
km nuotolis, o nuo Afrikos (Sacharos) – 20–30 mln. metø dël iðsiverþusios lavos
tik ðimtas kilometrø. Kai Sacharos dyku- ið Atlanto vandenyno gelmiø pradëjo kilti
moje sukyla smëlio audros, rytø vëjai gali Kanarø salos. Pirmosios buvo Fuerte-
atneðti smëlá ir á Kanarø archipelagà. Ið ventura ir Lanzarotë (tai seniausios ir ar-
viso ðiø salø yra vienuolika: 7 didelës ir 4 èiausiai Afrikos esanèios salos). Po to
miniatiûrinës salelës. Bendras Kanarø sa- viena po kitos iðkilo ir visos kitos salos.
lyno plotas – apie 7,5 tûkst. km² (maþ-
daug 1/9 Lietuvos). Salos skiriasi viena
nuo kitos ne tik dydþiu, bet ir kraðtovaiz-
dþiu, klimatu bei gamta. Tikroji dracena, dar vadinama drakono
Mums, gamtininkams, Kanarai visø medþiu (Dracaena draco), kaip ir kanarinë
pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos palmë, yra Kanarø salø gyvasis simbolis. Tai
mokslo laboratorija. Kaþkas labai pana- endemikas. Uþauga 14 m aukðèio, mediena
ðaus á Galapagø salas. Ðiuo metu Kana- lengva ir porëta, medþio virðûnë su daugybe
storø ðakeliø, o lapai iki 60 cm ilgio ir 4 cm
rø salø florà sudaro apie 2000 augalø rû-
ploèio. Medis þinomiausias dël raudonø
ðiø, ið kuriø 520 – endeminës. Prieð 20– syvø, kurie iðteka prapjovus þievæ. Jie
30 mln. metø ið vandenyno gelmiø iðki- vadinami „drakono krauju” (sangre de
lusios vulkaninës salos buvo tik plikos uo- dragón) ir vartojami medicinoje. Manoma
los, visiðkai be gyvybës. Tad kaip ðios juos turint stebuklingø galiø, gydant kai Amerikinis sukutis (Ipomoea acuminata)
salos pavirto á gamtos „rojø“ ir kodël tiek kurias ligas, net dizenterijà. Drakono medis kilæs ið atogràþø Amerikos; að jø daug
daug tik ðiose salose gyvenanèiø (ende- ilgai gyvena. Ðtai Tenerifës saloje iki ðiol maèiau Amazonës prieigose, bet nenustebau
miniø) organizmø? auga medis, kuriam, kaip tvirtinama, aptikæs ir Kanaruose...
daugiau nei tûkstantis metø. Ið tikrøjø ðiam
„senoliui“ tik... apie 600 metø
Norëèiau pakeisti ásivyravusià
sampratà apie Kanarø salas Taèiau mums, gamtininkams, Kana-
Dabar á Kanarus vaþiuoja visi, kas ne- rai visø pirma – tai milþiniðka natûrali evo-
tingi ir turi pinigø. Taèiau labai norëèiau liucijos mokslo laboratorija. Kaþkas labai
pakeisti ásivyravusià sampratà apie Kana- panaðaus á Galapagø salas, kurias 1831
rø salas. Juk dabar, kai kalbama apie Ka- m. aplankæs Èarlzas Darvinas iðrutuliojo
narus, daþniausiai sakoma, kad tai vie- didþiàjà evoliucijos teorijà. Tik Galapagai
nas populiariausiø ir iðtaigingiausiø pa- yra labai toli nuo mûsø, Ramiajame van-
saulio kurortø. Ir tai tiesa. Kasmet Kanarø denyne, apie 1000 tûkst. km nuo Pietø
salas aplanko apie 4 mln. poilsiautojø ið Amerikos, o Kanarai – Atlante, netoli Eu-
viso pasaulio, ypaè daug ið Didþiosios Bri- ropos ir Afrikos. Taigi Kanarai – tai mûsø
tanijos, Vokietijos ir Skandinavijos kraðtø. „beveik europiniai galapagai“, juolab kad Ðis augalas kaþkuo panaðus á kaktusà,
politiškai – tai Europos Sàjungos valdos. taèiau tai tikrai ne kaktusas, o karpaþoliø
O vietiniø gyventojø salose tëra tik 1,6 mi-
genties atstovas, tiksliau – kanarinë
lijono. Èia iðtisi miesteliai arba miestai pa- Pradëkim nuo to, kad kadaise Ka-
karpaþolë (dar vadinama „þvakiamedþiu“)
statyti vien tik poilsiautojams: didþiuliai po- narø salø visai nebuvo – tik beribës van- – Euphorbia canariensis. Tai Kanarø salø
ilsio namø, vieðbuèiø, ávairiausiø pramo- denyno platybës. Prieð 100 mln. metø endemikas, auga sausose Kanarø salø
gø, restoranø ir parduotuviø kompleksai, dël tektoniniø plokðèiø judëjimo pradë- þemumose, iðstypsta iki 3–4 metrø. Tai
baseinai, nuostabaus groþio parkai. jo kilti ir raukðlëtis vandenyno dugnas. tipiðkas Kanarø augalas
artëjanèio prasmingo
jubiliejaus proga
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2006
Birutës
Railienës
knyga
9 770134 308013 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt