You are on page 1of 44

2008

Maþinkime prarajà
tarp mokslo
ir visuomenës
Eksperimentinei
fizikai Vilniaus
universitete –
250 metø

Ledynai ir
Lietuva

Mokslas ir
verslas: ranka
rankon
Numizmatika

Po þiurkës
þenklu

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 1


Pasaulinë meteorologijos organizacija prie Visuose þemynuose, iðskyrus Austra-
lijà, yra didesnës ar maþesnës ledynø dan-
Jungtiniø Tautø kartu su Pasauline mokslo gos. Ledynai formuojasi poliarinëse srity-
sàjunga 2007 ir 2008 metus paskelbë se ir aukðtuose kalnuose aukðèiau snie-
Tarptautiniais poliariniais metais. go ribos, t.y. ten, kur kietøjø krituliø iðkren-
ta daugiau negu jø iðtirpsta ir iðgaruoja.
Ledynai susideda iš gleèerinio ledo kris-

Ledynai ir talø, susidariusiø didëjant sniego dangos


tankiui dël suslëgimo. Nuolat kaupiantis
sniegui ir firnui, senesnis suslëgtas snie-
gas persikristalizuoja ir susidaro balkðvas

Lietuva
Danguolë KARMAZIENË

Praëjusiø metø rugsëjo 27 d. Ðiauliø


rajone, „Verda Bell“ bendrovës vizito na-
13 000 metø) buvo daug kartø apklota sto-
firninis ledas. Dël didelio slëgio apatiniø
sluoksniø tankis didëja ir firninis ledas išsik-
ristalizuoja á gleèeriná ledà.
Laikas, kol sniego danga pakinta á le-
dà, trunka nuo keliasdeðimties iki keliø
tûkstanèiø metø. Ledo storis pamaþu di-
muose, vyko forumas „Tarptautiniai po-
liariniai metai 2007–2008 su mumis ir be rais ledynais, panaðiais á tuos, kurie ðiuo dëja tol, kol ledas pradeda judëti. Dël ko
mûsø“. Forumo iniciatorius ir organiza- metu táso Antarktidoje ir Grenlandijoje, led- gi ledynas pradeda slinkti? Pagrindinis
torius – bendrovës „Verda Bell“ direkto- jûriø salose bei aukðtø kalnø slëniuose. En- kontinentinio ledyno judëjimo bûdas –
rius Vladas Krivickas. Forumo dalyviai pa- ciklopedijos, geologijos þodynai ledynà api- plastiðkas tekëjimas sluoksniuose. O to-
siraðë kreipimosi dokumentà.
1 pav. Nuo Jostedalsbreeno
Be puikios forumo organizacijos, rei- ledyno besileidþiantys trys
kia paþymëti, jog vizito namai ásikûræ uni- ledo lieþuviai apaèioje
kalioje vietoje – ties paskutiniojo ledyno susilieja á vienà
plaðtakø tarpusavio sàveikos zonoje nu- F. Loftesneso nuotr.

2 pav. Autorë su sûnumi prie Brigsdalo


ledyno palikto moreninio gûbrio,
Norvegija, 2000 m.
B. Karmazos nuotr.

kio judëjimo variklis – spaudimas apati-


nëje ledyno dalyje, kur ledas nuo dide-
lio svorio ið virðaus yra plastiðkiausias.
Juk ledynas apledëjimo centre yra 2–3
km ir net 4,5 km storio. Nuo tokio nuola-
tiniø atmosferos krituliø svorio apatiniai
ledo sluoksniai tarsi suminkðtëja ir pra-
deda tekëti radialiai, jei nëra kliuviniø, á
ðalis. Ties pakraðèiu, kur ledynas bûna
prisotintas pakeliui uþgriebtø nuotrupø,
plastiðkas slinkimas sulëtëja. Taèiau
spaudimo jëga ið apledëjimo centro ne-
maþëja. Ledynas sutrûkinëja horizonta-
liais plyðiais ir pradeda slinkti iðtisais
stangriais kaip kietas kûnas blokais. Toks
ledyno slinkimas vadinamas judëjimu vi-
dinëmis skilimo plokðtumomis. Dël sa-
vo svorio ledynas ima slinkti á þemesnes
sidriekusia marginaliniø ozø grandine, brëþia kaip slenkantá ledo masës telkiná Þe- pavirðiaus vietas arba lygumoje nuo vi-
vadinamàja „Akmenø rûþa“. mës pavirðiuje. Ledynai dengia ~ 16,3 mln. durio plinta á pakraðèius. Kalnø slëniuo-
Šiandien jau galutinai išaiškinta, kad km2, o tai atitiktø 11 proc. sausumos. Ben- se ledynas teka srautais, tarsi lëta upë.
šiaurinë Europos dalis, taip pat ir Lietuva, dras ledynø tûris ~ 33 mln. km3. Sudaro Yra keletas ledyno slinkimo prieþasèiø,
paskutiná kartà pleistocene (prieð 690 000– >3/4 Þemës gëlo vandens iðtekliø. kurios tarpusavy susijusios. Svarbiausios

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


niais nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø,
ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusi-
leidþia þemiau sniego linijos, kai kurie iki
jûros lygio. Slëniniø ledynø yra dauge-
lyje aukðtø kalnø (2 pav.).
Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrø
iki maþdaug 100 m per metus, Antarktidos
ávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitis
3 pav. priklauso nuo ledyno storio, paviršiaus
Ledyno nuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slen-
palikti ka kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëji-
lygiagretûs mo greitis jo ávairiose dalyse skirtingas,
ðtrichai greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srity-
Autorës je, lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trin-
nuotr. ties ir átrauktø á ledà nuotrupø.
Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklos
ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y. – 1,7 mln. km2, vidutinis ledo storis sie- netolimoje geologinëje praeityje sritimi.
periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþða- kia 1790 m, maksimalus – 3416 m. Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø pa-
limas dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo da- Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes, likti pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoks-
ly, 3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo van- daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ, niuose. Visø pirma, kaip pastebi tyrinëto-
dens ledyno guolyje ir ðonuose ir kt.
Ledynai paprastai skirstomi á dvi pa-
grindines grupes: þemyninius ledynus ir
kalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniai
ledynai savo ruoþtu skaidomi á ledyninius Ð
skydus, ledynines kepures ir plynaukð-
èiø ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slë-
ninius, priekalniø, potvyniø, kalnø karø ir
kabanèiuosius ledynus.
Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinë
vieta tenka ledyninëms dangoms (sky-
dams), o ið kalnø arba alpiniø ledynø gru-
pës – kalnø ir slëniniams ledynams. Le-
dyninës dangos – plaèios, storos, den-
gia didþiulius sausumos plotus, iðtisas sa-
las ar beveik visà þemynà (Antarktidà).
Ledyninës dangos teka ið centro á visas
puses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jû-
rà, nuo pagrindinës masës atskyla led-
kalniai. Antarktidos ir Grenlandijos ledy-
ninës dangos sudaro >90 proc. visø le-
dynø tûrio. Antarktidos ledynas dengia
visà þemynà, iðskyrus Transantarktidos
kalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno.
Jo plotas >13 mln. km2, ledyninio sky-
do storis kai kur >4 km (Wilkeso Þemë-
je - 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas

4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas ties


Omsbreeno ledyno pakraðèiu, Norvegija
J.Ehlerso nuotr., 1980 m. 5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingas
smëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingas-
molingas smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys

leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos ir jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvi
þemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kana- diabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltai-
dos Arktiniame salyne, Anduose, Himala- niai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Iš
juose. Europoje didþiausias kalnø ledynas to, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yra
– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Jo Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dug-
plotas – 487 km2, ledyno ilgis – 80 km, ne ar jos salose, galima spræsti, kad rie-
storis vietomis siekia >500 m. Ðio straips- duliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –
nio autorei teko keletà kartø lankytis Jos- milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gim-
tedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledy- toji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti ið
no lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolai- gilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekia
kiniø formø susidarymà (1 pav.). deðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apie
Slëniniai ledynai slenka giliais slë- ledynø veiklos aktyvumà galima spræsti

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 3


ið atodangø, kuriose randama sujauk- Jauniausias Þemës raidos geolo-
tø ir suraukðlëtø kadaise buvusiø hori- ginis periodas vadinamas ávairiai: kvar- Dalia TARAÐKEVIÈIENË
zontaliai sluoksniuotø storymiø. Ketvir- tero, ledynmeèiø arba antropogeno Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos
prie Aplinkos ministerijos Aviacinës

L
ta – daug þiniø teikia ledynø veiklos pro- vardu. Su pastaruoju, t.y. antropoge-
duktas – morena. Tai tankaus ir kieto, no, vardu siejamas þmogaus intensy- meteorologijos skyriaus vedëja
akmeningo priemolio ir priesmëlio vios evoliucijos ir ledynmeèiø epochos
sluoksniai. Slinkdamas ledynas ardë tapatumas. Jauniausiajam Þemës rai- ietuvos hidrometeorologijos
pakeliui esanèias uolienas, daþniausiai dos periodui bûdingi neginèijami ap- tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau
ankstesnio apledëjimo morenas. Á jo ledëjimo reiðkiniai. Šis fenomenas bu- – Tarnyba) nuo 2004 m. gruodþio 31 d.
masæ pateko daug smulkiø ir stambiø vo pakankamas argumentas, kad kvar- iki 2008 m. sausio 31 d. ágyvendina pro-
uolienø nuotrupø, kurios dar labiau su- tero periodas bûtø vadinamas ir ledyn- jektà, finansuojamà ið Europos Sàjungos
smulkintos ir sutrintos pasiskirstë lede. meèiø vardu. struktûrinio Europos regioninës plëtros
Ledyno masëje, ypaè apatinëje dalyje, Lietuvoje ledyninës nuogulos su- fondo (ERPF) ir Lietuvos Respublikos biu-
tokios moreninës medþiagos susikaup- sidarë pleistocene (per pastaruosius dþeto. Bendra projekto vertë – 1 500 000
davo iki 60–90 procentø. Ties ledyno 690 000 metø) veikiant pakartotinëms Lt, ið jø 1 125 000 Lt skiria ERPF, 375 000
pakraðèiu moreningas ledas iðtirpsta, ledyno dangoms, uþslinkusioms ið Fe- Lt – Lietuvos Respublikos susisiekimo mi-
suklodamas ávairios sudëties nuogulas. noskandijos. Ledyninës nuogulos nisterija. Projekto partneris – Valstybës
Tyrinëjant morenoje akmenukø iðsidës- dengia senesniøjø geologiniø sistemø ámonë „Kauno aerouostas“.
tymà, paèiø nuogulø struktûrà bei teks- uolienas nevienodo storio danga. Plo- Projektas skirtas atnaujinti meteorolo-
tûrà, galima nustatyti ledyno slinkimo niausia (1–15 m storio) yra Šiaurës Lie- ginæ árangà Kauno tarptautiniame oro uos-
pobûdá bei morenos susikaupimo sà- tuvoje dël ledynø egzaracinës veiklos.
lygas. Svarbus buvusiø apledëjimø áro- Tuo tarpu Þemaièiø ir Baltijos aukðtu-
dymas yra slenkanèio ledyno palikti ly- mose pleistoceno nuogulø storis sie-
giagretûs ábrëþiai (štrichai) ir poliruoti kia 314 m, nes ledynø pakraštyje vy-
kietø pagrindo uolienø paviršiai (3 pav.). ko daug gausesnë sedimentacija ir
Dabartinio Þemës pavirðiaus reljefas tai- akumuliacija. Ledyninës nuogulos su-
pogi labai svarus liudijimas. Specialis- daro sudëtingus kompleksus, vadina-
tui, tyrinëjanèiam Þemës pavirðiø ir jo mas ledyniniø nuogulø formacija.
vidinæ sandarà, nesunku atskirti ledy- Kvartero sistemos nuogulas, dau-
no pakraštyje sustumtas ar jo plyšyje giausia suformuotas skandinaviðkøjø
supiltas kalvas, tirpsmo vandenø su- kontinentiniø apledëjimø ledynø, tyrinë-
klostytas lygumas, atskirti daubas, ku- ja kvartero geologijos specialistai. Su-
rios susidarë iðtirpus po þeme palaido- darant geologinio modelio pavirðinæ da-
tiems ledo gabalams ir vëliau èia ágriu- lá ir jo giluminæ sandarà, naudojami ávai-
vus þemei. Geomorfologiniai ir geolo- rûs tyrimø metodai. Daugiausia vertin-
giniai paviršiaus tyrimai leidþia nusta- gos informacijos teikia atodangos sta-
tyti apledëjimø ribas, ledynø dydþius ir UAB „Fima“ specialis-
èiø upiø ðlaituose arba karjeruose, kur tai montuoja perkûni-
jø atsitraukimo pobûdá. atsiveria uolienø sluoksniai. Daugelyje jos prietaisà
Dabartiniai kruopðtûs ledynø ir jø Lietuvos atodangø galima matyti tik
veiklos rezultatø stebëjimai bei tyrimai „jauniausias“ kvartero nuogulas. „Se-
yra labai svarbûs geologijos ir geog- nesni“ geologiniai sluoksniai pavirðiu- te. Ðiame oro uoste Tarnyba atlieka atmo-
rafijos mokslø raidai. Nuogulø ir relje- je atsiveria vien Šiaurës Lietuvoje. Ge- sferos fiziniø parametrø matavimus, kurie
fo kilmës nustatymo poþymiai gerai ologui tai lyg muziejus po atviru dan- reikalingi oro transporto ir keleiviø saugu-
matomi dabartiniø ledynø aplinkoje, gumi, kuriame atsiskleidþia geologinë mui garantuoti. Vëjo greitis ir kryptis, mato-
kur tebevyksta ledo tirpimo, nuogulø praeitis. Kita svarbi informacija iðryðkëja mumas, debesø aukðtis, slëgis, tempera-
klostymo ir reljefo formø susidarymo tyrinëjant nuogulø giluminæ sandarà, tûra ir santykinë drëgmë – ši meteorologi-
procesai. Tai vadinamojo metodologi- sudarant geologinius pjûvius, ji gauna- në informacija yra sudëtinë oro navigaci-
nio aktualizmo principo taikymas, t.y. ma græþiant græþinius. jos informacijos, teikiamos orlaiviams,
praeities geologiniø epochø paþini- Dabartinio Lietuvos pavirðiaus su- skrendantiems á/ið Lietuvos oro uostø ir Lie-
mas, remiantis dabartiniø procesø ty- formavimui reikðmingiausias buvo pas- tuvos erdve, dalis. Kuo patikimesnë mete-
rimais (4, 5 pav.). kutinysis apledëjimas. Keliø ðimtø met- orologinë informacija, tuo didesnë skrydþiø
Svarbu paþymëti, jog beveik ðimt- rø storio ledyno lieþuviai atslinko ið ðiau- sauga. Kauno oro uoste veikiantys meteo-
metá buvo ieðkomi ir kaupiami buvu- rës, per kelis tûkstanèius metø uþklojo rologiniai prietaisai yra pasenæ, iš dalies ne-
siø ledynmeèiø árodymai. Pradinës þi- beveik visà dabartinës Lietuvos terito- atitinkantys Tarptautinës civilinës aviacijos
nios apie senuosius apledëjimus bu- rijà. Atðliauþæs iki Pietryèiø Lietuvos le- organizacijos (ICAO) ir Europos Sàjungos
vo kritikuojamos. Tada ir prasidëjo gla- dynas sustojo. Ledyno ilgesnio susto- (ES) reikalavimø, todël meteorologinë in-
cialistø (apledëjimø ðalininkø) ir mari- jimo riba vadinama paskutiniojo ledy- formacija yra nepakankamai patikima, ne-
nistø (tvirtinusiø aisbergus) ginèas. no maksimalaus išplitimo riba. atitinka ICAO standartø ir reikalavimø. Dël
Galima pridurti, kad dar ir dabar kai Lietuvoje ledynas ištirpo prieš 13– pasenusiø meteorologiniø prietaisø kyla
kuriuose kraštuose marinistai nesudë- 10 000 metø. Ðiuo metu ledynai tirpsta sunkumø teikti skrydþio valdymo paslau-
jo ginklø ir atkakliai gina savo pozici- poliariniuose rajonuose ir kalnuose. Jø gas pagal tarptautinius reikalavimus. Todël
jas: daugiausia jie ginèijasi dël Arkties tirpimas kelia vyriausybiø, visuomenës, Kauno tarptautinio oro uosto meteorologi-
baseino pakraðèiø, kur galbût ið tiesø specialistø susirûpinimà, todël neatsi- næ árangà, kurià eksploatuoja Tarnyba ir kuri
þemës pavirðiø ir já sudaranèias nuo- tiktinai 2007–2008 metai paskelbti Tarp- yra sudëtinë oro uosto infrastruktûros da-
sëdas sukûrë vanduo ir ledkalniai. tautiniais poliariniais metais. lis, bûtinai reikëjo atnaujinti.

4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


nijos „Microstep-Mis“ specialistai sumon-
tavo Kauno oro uoste naujus, modernius
meteorologinius prietaisus. Naujai áreng-
ta meteorologinë áranga leis tiksliai iðma-
tuoti meteorologinius parametrus aerodro-
me ir jo apylinkëse bei greitai sudaryti fak-

Lëktuvai Kauno oro


tiniø orø praneðimus, kurie bus nuolat pa-
teikiami orlaiviø pilotams ir siunèiami á avia-
ciniø duomenø bankà. Áranga pateiks duo-
menis apie oro temperatûrà, santykinæ

uoste kils ir leisis


drëgmæ, vëjo kryptá ir greitá, horizontalø
(meteorologiná) matomumà, matomumà
ant kilimo ir tûpimo tako, debesø aukðtá,

saugiai
atmosferos slëgá, krituliø kieká ir rûðá, esa-
møjø orø intensyvumà, perkûnijà, kilimo ir
tûpimo tako sàlygas. Ið viso Kauno oro
uoste sumontuota 19 ávairiø meteorologi-
niø prietaisø, keletas ið jø atliks funkcijas,
kuriø senoji meteorologinë áranga neatli-
ko, t.y. bus galima 56 km atstumu aplink

Projekto tikslas – garantuoti ICAO Ðalia kilimo ir


standartus ir Pasaulio meteorologijos or- tûpimo tako
ganizacijos reikalavimus, teikiant meteo- sumontuotas
matomumo
rologijos paslaugas, didinti skrydþiø sau- prietaisas
gumà, optimizuoti meteorologinës infor-
macijos efektyvumà, tobulinti meteorolo-
giniø paslaugø kokybæ. Kompanijos
Ágyvendinant projektà buvo vykdomos „Microstep-Mis“
keturios projekto veiklos, kuriose dalyvavo atstovas moko
darbuotojus
firmos, nugalëjusios Tarnybos vieðøjø pir-
kimø procedûrose. UAB „Lidivos techno- Tarnybos techninio personalo mokymai, Kauno oro uostà fiksuoti þaibo iðkrovas bei
logijos“ rengë projektinæ dokumentacijà ir kuriuose dalyvavo Tarnybos Kauno avia- nustatyti, kuria kryptimi ði perkûnija juda,
techninius reikalavimus meteorologinei cinës meteorologijos inþinierius Gintautas kilimo ir tûpimo take ámontuoti kilimo ir tû-
árangai. Parengtus dokumentus derino su Lastauskas ir Metrologijos laboratorijos vy- pimo tako prietaisai tiksliai fiksuos kilimo
Valstybës ámonës „Oro navigacija“, „Kau- riausiasis inþinierius Jonas Valkavièius. ir tûpimo tako bûklæ.
no aerouostas“ bei Civilinës aviacijos ad- Techniniams darbuotojams buvo suteikta Meteorologiniø prietaisø duomenis
ministracijos atsakingais specialistais. þiniø apie AWOS techninæ ir programinæ kompiuteriø monitoriuose nuolat gali ste-
UAB „Fima“ padarë Kauno oro uosto árangà, vidines ir iðorines visø átaisø jung- bëti meteorologai, skrydþiø vadovai bei ae-
topografinæ nuotraukà, tiksliai nustatë kiek- tis, ðios sistemos prieþiûrà, išduoti sertifi- rodromo prieþiûros specialistai. Meteoro-
vieno meteorologinio prietaiso stovëjimo katai. 2007 m. sausio 19–20 d. kompani- logine áranga gaunami duomenys bus au-
vietà, numatë ryðiø bei elektros energijos joje buvo rengiami gamykliniai AWOS ban- tomatiðkai pateikiami á eterá ir ðiuos prane-
kabeliø tiesimà. Projekto metu Kauno oro dymai, kuriuose, be minëtø darbuotojø, ðimus galës iðklausyti orlaiviø águlos. Kom-
uoste vyko susitikimai, kuriuose Tarnybos, dalyvavo Tarnybos direktoriaus pavaduo- panijos Microstep-Mis apmokë Tarnybos
UAB „Fima“, kompanijos „Microstep-Mis“, tojas Saulius Balys, Aviacinës meteorolo- Kauno aviacinës meteorologijos stoties
Valstybës ámonës „Kauno aerouostas“, gijos skyriaus vedëja Dalia Taraðkevièie- darbuotojus dirbti nauja automatine me-
„Oro navigacija“ specialistai nuodugniai në, UAB „Fima“ atstovai. Bandymø metu teorologiniø elementø matavimo sistema.
aiðkinosi projektuojamos automatinës me- buvo nustatyta, kad sistema atitinka funk- Šiuo metu derinami bei testuojami me-
teorologiniø elementø matavimo sistemos cinius ir techninius kriterijus pagal sutarty- teorologiniai prietaisai ir programinë áran-
(AWOS) prijungimo galimybes prie kitø je numatytus reikalavimus. ga. Numatoma, kad ði sistema pradës
Kauno aerodrome esanèiø sistemø, buvo 2007 m. spalio-lapkrièio mën. UAB veikti 2008 m. pradþioje. Projekto veikla
nagrinëjamos problemos, renkamos tin- „Garliavos kasyba“ rengë Kauno oro uos- nuolat buvo viešinama Tarnybos interneti-
kamiausios meteorologiniø jutikliø prie ki- te naujø meteorologiniø prietaisø vietas: niame puslapyje http://www.meteo.lt/.
limo ir tûpimo tako árengimo vietos. Kom- betonavo pagrindus, rengë áþeminimus, Projektà padëjo ágyvendinti Tarnybos
panija „Microstep-Mis“ kûrë AWOS pro- tiesë ryðiø ir elektros kabelius. Ðiuos dar- darbuotojai Vesta Burdenkovaitë, Gintau-
graminæ árangà. 2007 m. sausio 16–17 d. bus priþiûrëjo UAB „Kelvista“. tas Lastauskas, Graþina Saulutë Maceikie-
kompanijoje Bratislavoje (Slovakija) vyko 2007 m. lapkritá UAB „Fima“, kompa- në, Sigita Muþilaitë bei straipsnio autorë.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 5


Mokslas yra labiausiai jaudinanti galaktikø elgesio. Jis atskleidþia,
atradimø iniciatyva þmonijos kaip veikia gamtos dësniai ir kaip
istorijoje. Stulbinanèiai trumpu viskas tarpusavyje susieta. Mokslas
laiko tarpu mokslas praplëtë mûsø leidþia numatyti, kas tam tikromis

Maþinkime þinias nuo subatominiø daleliø iki aplinkybëmis gali atsitikti. Tai ir

prarajà tarp mokslo ir


visuomenës vokiau, kad pasaulis sudarytas ið erd-
vës ir laukø. Þiûrëdami á nuostabø nak-
ties dangø mes galime pajusti tà paèià
nes mokyklas moksleiviai neþino dauge- nuostabà ir pagarbià baimæ, kokià jautë
Prof. lio gyvenimà keièianèiø atradimø, kurie mûsø proseneliai. Bet su ðiuolaikinës ast-
Jonas buvo padaryti XX amþiuje. O juk dides- ronomijos þiniomis mes protu galime su-
GRIGAS në dalis jaunimo nepatenka á universite- prasti tai, ko akys nemato: ásivaizduoti
Lietuvos tus, todël jø mokslo þinios pasilieka mo- tamsiàjà medþiagà, kuria uþpildyta di-
MA narys kyklos lygio. Didesnioji dalis universite- desnioji visatos dalis, juodàsias skyles,
korespon- tø studentø studijuoja humanitarinius ir naujai atrastas planetas, neutronines
dentas socialinius dalykus ir nesimoko moksli- þvaigþdes ir kvazarus. Jie pagilina mû-
niø disciplinø, todël jø gamtamokslinës sø nuostabos ir paslapties suvokimà.
Gyvename laiku, kai net nieko dau- þinios taipogi lieka vidurinës mokyklos Galingø ðviesos ir radijo teleskopø, su-
giau neveikdamas, tik skaitydamas moks- lygio. Þinoma, jie kaþkiek prisirenka kurtø per pastaruosius deðimtmeèius,
lo þurnalus nespëtum sekti net siauros mokslo þiniø iš ávairiø ðaltiniø, bet tos þi- dëka mûsø informacija apie visatà tie-
mokslo srities naujoviø. Dar sunkiau yra nios negilios ir atsitiktinës. Nepakanka- siog sprogo, labiau nei Galilëjui pro sa-
jas suprasti ar paaiškinti visuomenei. mas mokslinis lavinimas sukûrë situaci- vo teleskopà paþvelgus á dangø.
Mokslo atradimai eilinio þmogaus beveik jà, kurioje þmoniø mokslo þiniø lygio ska- Milþiniðkai iðsiplëtus mokslo þinioms,
nepasiekia, nes þiniasklaida apie mokslà lë kinta nuo neolitinio iki XX a. þmogaus. atëjo didëjanti tendencija specializuotis á
maþai rašo ir kalba. Ðiuolaikinis visuome- XX a. buvo mokslo revoliucijos am- smulkias mokslo sritis. Skirtingø srièiø
nës mokslo þiniø lygis yra þemas ir sun- þius. Kvantinë fizika revoliucionizavo iš mokslininkai suskilo tarsi á atskiras kuni-
ku sudominti daugelá þmoniø mokslinë- pradþiø fizikà, o po to kitas mokslo ir tech- gaikðtystes ir kariauja durpiø karus, var-
mis problemomis. Daugeliui neádomûs nologijø sritis. Reliatyvumo teorija pakei- þydamiesi dël finansavimo ðaltiniø.
net mokslo populiarinimo þurnalai. Pra- të kosmologijà. Molekulinë biologija ið es- Lietuvos mokslininkai, bûdami pa-
raja tarp mokslo ir visuomenës gilëja. Te- mës pakeitë poþiûrá á gyvybæ. XX a. moks- saulio „mokslo klubo“ nariai, daug pa-
levizijos laida Klausimëlis rodo, kokie lo revoliucija atskleidë naujà pasaulio darë ir daro, berdami po grûdelá á þiniø
moksliðkai neiðprusæ yra jauni Lietuvos vaizdà, skirtingà nuo to, kurá matë pra- aruodà. Taèiau jø darbai daugeliui
miestø ir miesteliø þmonës. Mokslininkø ëjusio ðimtmeèio þmonës. Mikroskopai neþinomi. Todël visai natûralus yra
uþdavinys yra maþinti ðià prarajà. Kitaip leido giliau paþvelgti á mus supanèià ap- daþnai girdimas þmoniø klausimas: kur
jà uþpildys intelektualûs beraðèiai (1 pav.), linkà (2–4 pav.), teleskopai – á Saulæ (5 eina mokslui skiriami ðimtai milijonø li-
mulkindami visuomenæ parapsichologija, pav.), planetas (6 pav.) ir galaktikas. Mo- tø? Graþu, kad turime 15 universitetø ir
bûrimais ir kitais nebûtais dalykais. tina Gamta dabar atrodo kitaip. Visata at- 29 valstybinius mokslo institutus. Ðau-
Paþiûrëjus á vidurinës mokyklos va- rodo kitaip. Gyvenimas yra kitoks. nu, kad turime 5500 mokslininkø, taèiau
dovëlius galima susidaryti nuomonæ, kad Supratimas ateina per þinias. Tik tu- kà jie veikia ir nuveikë? Kiekvienas turë-
didþiausi mokslo atradimai buvo pada- rëdami þiniø ir supratimà, naudodami tø þinoti, kokias valstybei svarbias pro-
ryti XVIII ar XIX amþiais. Tas reiškia, kad naujausias technologijas galime naujai blemas sprendþia valstybiniai mokslo
mokyklos moksleiviø nesupaþindina su paþvelgti á mus supantá pasaulá. Kai be- institutai, kokius tyrimus ir kodël atlieka
didþiausiais mûsø laikø mokslo atradi- veik prieš tris deðimtmeèius Japonijoje Lietuvos universitetø mokslininkai?
mais. Tarptautinës apklausos rodo, kad pirmà kartà pro galingiausià mikrosko- Mokslo þiniø skleidimas yra didelë at-
mûsø moksleiviai vis maþiau turi þiniø ir pà pamaèiau maþyèius atomus, kurie yra sakomybë. Populiarinti mokslà reikia pro-
gebëjimø jomis naudotis. Baigæ viduri- tik koncentruota energija, visai kitaip su- fesionalumo. O Lietuvoje niekas nerengia

1 pav. „Naujieji“ mokslininkai 2 pav. Gëlës pumpuras, padidintas 20 kartø 3 pav. Musë su 2 mm akiniais 4 pav. Vabalo lerva, padidinta 100 kart

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


sudaro mokslo groþá. Kasmet 6 pav. Cassini
mokslas atranda vis naujø reiðkiniø, kosminës stoties
o þmonës nuolat mokosi ir tas þinias nufotografuotas
Saturnas, þiedai
naudoja gilesnei pasaulio sampra- ir jø ðeðëliai
tai bei gyvenimo kokybei gerinti.

mokslo þurnalistø. Þurnalistui reikia moks- ne, todël nuolat mus skatina siekti dau-
linio iðsilavinimo. Tik já ágijæs gali raðyti apie giau þiniø, norà daugiau suprasti. Kadan-
mokslà. Taèiau þurnalistikos studentams gi mokslas yra procesas, plëtojamas
moksliniø disciplinø niekas nedësto. Gal þmoniø, dirbanèiø socialinëje aplinkoje,
todël didþiausi mûsø laikraðèiai ir televizi- jo pripaþinimas turi bûti svarbiausias vi-
ja bijo apie mokslà net prasiþioti. suomenës mokslinio švietimo tikslas.
Populiarinti mokslà turi patys moksli- Mokslas nëra absoliuèiai objektyvus ir
ninkai. Kiekvienam jo mokslo sritis yra þa- 7 pav. Saulës burës, verèianèios ðviesà
izoliuotas nuo visuomenës. Turime tikë-
vi ir nuostabi. Taèiau reikia taip papasako- raketos kuru tis ginèø ir nesutarimø ir išsiugdyti kriti-
ti apie jà, kad mokslas pasiektø kiekvienà, næ galvosenà gyventi su jais. Moksliðkai
sukeltø nuostabà, leistø paþvelgti á jo pa- Mokslinio raštingumo ugdymas rei- raðtingas þmogus matys keistà debesá
saulá ir þavëtis tuo, kà jis daro. O moksli- kalauja naujø mokymo bûdø, kuriems (9 pav.), o neraštingam jis pasirodys ste-
ninkai kuria nuostabiausius dalykus – pa- dauguma mokytojø yra nepasiruoðæ. Jis buklas. Šia prasme mokslinio raštingu-
vyzdþiui, bures kosminëms raketoms, ku- prieðpastato ilgalaiká procesà greitam re- mo reikia visiems ir kiekvienam.
rios Saulës ðviesà verèia raketø kuru (7 zultatui, klausimus – atsakymams. Moks- Kà gali padaryti mokslininkai? Moks-
pav.), kosmines stotis (8 pav.) ir kitus. Bet leivis ar studentas gali turëti maþiau siau- lininkai gali pagerinti mokslo ávaizdá vi-
ne kiekvienas, kuriantis mokslo þinias, su- ros srities þiniø, bet daugiau sugebëji- suomenëje per þiniasklaidà. Informaci-
prantantis mokslà ir mokantis þinias pa- mø prisitaikyti prie greit kintanèio gyve- nëje visuomenëje dominuos þmoniø gru-
versti nuostabiausiais daiktais, moka apie nimo iððûkiø. pës, kurios yra labiausiai patyrusios ma-
já suprantamai papasakoti kitiems, nes Politikai, mokytojai ir universitetø pro- nipuliuoti þiniasklaida savo paèiø intere-
mokslo kalba yra ðiek tiek kitokia. fesûra neskuba siekti tolimø mokslinio sams. Mokslø akademija ir mokslininkø
Rolando Maskoliûno mokslo laida raðtingumo tikslø dël spaudimo duoti sàjunga galëtø ásteigti informacijos biu-
Negali bûti per Lietuvos televizijà yra ge- greitus rezultatus – aukðtesnius balus ir rus þiniasklaidai. Þurnalistams reikia in-
ras mokslo populiarinimo pavyzdys, o daugiau specialistø. Reiktø integruoti formacijos ðaltiniø, reikia patikslinti fak-
þurnalas Mokslas ir gyvenimas jau 50 trumpalaikius faktø ir gebëjimø ir ilgalai- tus, pagelbëti sudëtingais klausimais.
metø populiarina mokslo þinias. Taèiau kius mokslinio raðtingumo tikslus. Turi- Laikui bëgant tokie biurai ágytø galios ir
komercinës televizijos stotys þmoniø an- me kurti tiek kritiðkai ir kûrybiðkai màs- galëtø paneigti netikrus ar antimokslinius
timoksliniam mulkinimui uþ jø paèiø pi- tanèiø, tiek ir pakankamai mokslo þiniø faktus dar prieð jiems pasirodant þiniask-
nigus daþnai suteikia geriausià laikà ir turinèiø kompiuteriø ir ryðiø amþiaus eks- laidoje. Toks biuras padëtø susitikti þur-
nerodo menkiausiø pastangø skleisti pertø visuomenæ. nalistams su mokslininkais, kurie gali aið-
mokslo þinias, parodyti, kà dirba tûks- Aktyviam dalyvavimui dabarties pa- kiai kalbëti apie mokslà, kurie yra þinomi
tanèiai Lietuvos mokslininkø. Nenuosta- saulyje reikia mokslinio raðtingumo. Kai pasaulyje ir kurie galëtø paaiðkinti þmo-
bu, kad Lietuvos mokslininkø darbus ge- kuriems þmonëms pakanka tik konkre- nëms jaudinanèias problemas. Mokslinin-
riau þino uþsienyje nei Lietuvoje. èios informacijos, taèiau kompetentingø kai turi suprasti, kad mokslo populiarini-
Nesame pernelyg moksliškai raštin- sprendimø priëmimas yra socialinis pro- mas nëra jø ego, bet jø darbo dalis, pa-
ga tauta. Mokslinis raštingumas yra þmo- cesas, jam reikia moksliðkai raðtingø þmo- slauga savo profesijai ir pareiga visuome-
gui bûdinga vidinë moralinë gërybë, reið- niø, kurie priimtø iðmintingus ástatymus ir nei. Prieð keletà metø vykstant padirbëti
kianti moksliná paþinimo kelià ir kritiðkà sprendimus, kovotø su fanatizmu, socia- Ciûricho universitete iš anksto buvau pa-
bei kûrybiðkà màstymo apie supantá pa- linëmis neteisybëmis, sudarytø sàlygas prašytas pasiruošti paskaityti paskaità vi-
saulá procesà. Jis kuria kûrybiðkà galvo- visuomenei atskirti patikimà informacijà suomenei, nes tokia ten yra kiekvieno pro-
senà, kuri vertinga kiekvienam þmogui. nuo nerealiø tvirtinimø ir pseudomokslo. fesoriaus pareiga. Deja, Lietuvoje Švieti-
Mokslinis raðtingumas padeda þmonëms Mokslinis raðtingumas mums pade- mo ir mokslo ministerija tokios pareigos
geriau gyventi filosofine, bet ne materia- da pasirinkti gydytojà, vaistus ar gydy- profesoriams nepaskyrë. Pagirtina, kad
line prasme. Tautai reikia turëti kritiðkai mo bûdà. Jis leidþia suprasti, kokie jau daugelá metø ministerija rengia moks-
màstanèiø þmoniø. reiškiniai mûsø aplinkoje galimi ir kokie lo populiarinimo konkursus ir apdovano-

adidinta 100 kartø 5 pav. Saulës iðsiverþimas 8 pav. Astronautas taiso kosminæ stotá 9 pav. Fantastiniai debesys

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 7


Sveiki ir iniciatyvûs
kiekvieno ámonës vadovo atsakomybës
dalis. Tai turëtø bûti vienas svarbiausiø
vadybos, siekiant kokybës, elementø.

darbuotojai – kelias á verslo


sëkmæ
Palyginus 2006 metus su 2001 me-
Kiekviena pavojinga situacija apsunkina
darbà, maþina gamybà, sukelia destruk-
cijà. Nelaimingø atsitikimø darbe tie-
sioginës iðlaidos vidutiniðkai vienam
tais ðalyje mirtinø nelaimingø atsitikimø atsitikimui sudaro apie 5000 litø.
Ana PEŠKO darbe skaièius iðaugo 23 procentais. Rizikos vertinimas, veiksmø priorite-
UAB „Tik Faktai“ Lietuvoje per 2006 m. Profesiniø ligø tø parinkimas ir sprendimas pradëti
direktorë valstybës registre uþregistruotos 1447 pro- ðiuos darbus leidþia uþkirsti kelià nelai-

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 1 lentelë. Nelaimingø atsitikimø darbe skaièius 1997–2007 m.
þinodama esminius sveikatos pokyèius, Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
parengë PSO visuomenës sveikatos prie- 11 mën.
þiûros principus Europos regione. Progra- Nelaimingi 3109 3277 3013 2750 2584 2572 2664 2665 3331 3419 2538
moje „Sveikata visiems XXI amþiuje“ su- atsitikimai
formuluotos pagrindinës gairës ir 21 tiks- darbe
las. 9-as tikslas – suþeidimø dël prievartos
ir nelaimingø atsitikimø maþinimas: iki fesinës ligos. Per 2007 m. 9 mën.– 852 mingiems atsitikimams ir pagerina ámo-
2020 m. regione maþiausiai iki 50 proc. atvejai. Šalyje daug darbuotojø serga pro- nës darbo naðumà ir rezultatus.
turi bûti sumaþintas mirtingumas ir ne- fesinëmis ligomis, ypaè jungiamojo audi- Vadovaujantis Valstybinës darbo ins-
galia dël nelaimingø atsitikimø darbe, nio ir skeleto-raumenø bei nervø sistemos. pekcijos teisës aktais ir nurodymais, skiria-
namie ir laisvalaikiu, ypaè ðalyse, kur yra 2006 metais daugiausia profesiniø li- ma tokia prevencijos veiksmø hierarchija:
didelis mirtingumas dël nelaimingø atsiti- gø nustatyta þemës ûkyje – 26,1 proc. (377 – panaikinti pavojø ir rizikà;
kimø. Tai, be abejo, svarbu ir Lietuvai. Vals- ligos) ir statybose – 24,7 proc. (357 ligos). – kolektyvinës apsaugos priemonës –
Profesiniø ligø pasta- techninës, organizacinës ir þmogiðkosios;
raisiais metais daugë- – asmeninës apsaugos priemonës.
1 pav. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe 2000–2007 metais
ja statybose, prekybo- Techninës apsaugos priemonës ap-
je, elektros, dujø ir van- ima árenginius, technologijà, tiekiamas
Mirtinø nelaimingø atsitikimø

dens tiekimo sistemo- medþiagas/gaminius, pastatymà ir áren-


se, kasyboje. gimà, árenginiø techninæ bûklæ, aptvarus.
Lietuvos Respub- Paþangios technologijos ádiegimas tie-
darbe skaièius

likos Darbuotojø sau- siogiai priklauso nuo ámonës vadovø ini-


gos ir sveikatos ásta- ciatyvos ir kompetencijos.
tymo 3 straipsnio 2- Organizacinës apsaugos priemonës
oje dalyje teigiama: apima valdymà, finansinius klausimus,
„Darbuotojo teisæ darbo organizavimà, prevencijos tvarkà
turëti saugias ir svei- ir vykdymà, paðaliniø ámoniø ar darbuo-
11 mën.
kas darbo sàlygas tojø veiklos valdymà, kadrus, darbo truk-
garantuoja Lietuvos mæ, socialinius santykius.
Respublikos Konsti- Þmogiðkosios priemonës apima dar-
tybinës darbo inspekcijos duomenimis ða- tucija“. Viena ið sëkmingo verslo sudë- buotojø kvalifikacijà, statusà (nuolatinai,
lies ámonëse per 2006 metus ávyko 3419 tiniø daliø yra darbuotojø saugos ir svei- laikinai), kompetencijà, sveikatingumà,
nelaimingø atsitikimø darbe, ið kuriø 3085 katos garantavimas darbo vietose. mokymà, informavimà ir instruktavimà.
– lengvi, 226 sunkûs ir 108 mirtini. Rizikos vertinimas ir prevencija yra Ðios srities veikla ir uþsiima uþdaroji

ja nugalëtojus, taèiau konkursuose daly- tai devalvavo mokslà visuomenës akyse. mûsø paèiø darbas. Ir niekas kitas jo ne-
vauja tik neþymi mokslà kurianèiø þmo- Todël tokie mokslininkø ir mokytojø atlygi- padarys, iðskyrus mus paèius.
niø dalis, o didþioji jø dalis per savo gy- nimai ir tokia jiems visuomenës pagarba. Šiandien mokslininkai negali gyventi
venimà taip ir nepasidalija su visuomene Reikia, kad mokslininkai rastø bûdà išdidþioj vienumoj atsiskyræ nuo visuome-
savo mokslo þiniomis. reguliariai pasirodyti þiniasklaidoje ir pa- nës, nes moksliniai tyrimai reikalauja di-
Lietuvos mokslininkai, mano nuomo- rodyti, koks Lietuvoje yra mokslas ir kà deliø lëðø. O jas skirsto vyriausybë ið mo-
ne, padarë nemaþai klaidø, skubotai kur- jie dirba. kesèiø mokëtojø kiðeniø. Todël demokra-
dami universitetus, nuvertindami mokslo Absurdiðka mokslininkams skøstis dël tinëje visuomenëje þmonës turi þinoti,
laipsniø ir vardø teikimà, abejingai reng- savo ávaizdþio. Mokslas turi didþiø talen- kam naudojami jø pinigai. Mokslo finan-
dami moksliðkai neraðtingus specialistus, tø ir didelæ galià. Reikia tik priimti tà galià savimui ir mokslo bei studijø reformai (ar-
abejingai þiûrëdami á valdininkø vykdomà ir uþsikrauti atsakomybæ perduoti savo ba nereformai) priimami politiniai spren-
ðvietimo, mokslo ir studijø reformà. Visa misijà visuomenei. Tai ne kieno nors, bet dimai. Taèiau jie ne visada bûna raciona-

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


vendinti. Lietuvos UAB „Tik Faktai“ palankiomis kai-
2 pav. Profesiniø ligø dinamika 2002–2007 metais
Respublikos Vy- nomis atlieka šias paslaugas:
riausybës 2005 – parengia profesinës rizikos vertinimà,
m. gruodþio 23 d. ámonës darbuotojø saugos ir sveikatos
nutarimu Nr. bûklës pasà;
1422 patvirtintas – vykdo darbuotojø saugos ir svei-
„Lëðø, skirtø ne- katos tarnybos funkcijas;
Atvejø skaièius

laimingø atsitiki- – vertina darbuotojø saugos ir svei-


mø darbe ir pro- katos, prieðgaisrinës saugos ir elektro-
fesiniø ligø pre- saugos bûklæ;
vencijai, panau- – konsultuoja darbdavius darbuoto-
dojimo tvarkos jø saugos ir sveikatos, darbo teisës,
apraðas“ numa- prieðgaisrinës saugos, elektrosaugos
9 mën. to, kad vienos klausimais;
prevencijos prie- – rengia, koreguoja ámonës doku-
monës vertë turi mentus pagal naujai priimtus ástatymus,
akcinë bendrovë „Tik Faktai“. Mûsø ámo- bûti ne maþesnë kaip 50 tûkst.litø (Þin., jø pakeitimø ir papildymø reikalavimus;
nës tikslas – sumaþinti vadovø rûpesèius 2005, Nr.152-5599). – organizuoja lengvø nelaimingø at-
padedant ávertinti ir nustatyti darbuotojø UAB „Tik Faktai“ glaudþiai bendradar- sitikimø tyrimà bei teikia konsultacijas;
saugos ir sveikatos bûklæ, identifikuojant biauja su Nacionaliniu visuomenës svei- – rengia evakuacijos planus;
rizikos veiksnius, nustatant vietas, kurio- katos tyrimø centru, Higienos institutu, – organizuoja darbuotojø sveikatos
se darbuotojai gali bûti veikiami rizikos aukðtos kvalifikacijos specialistais – gy- tikrinimà;
veiksniø. Ávertinæ profesinæ rizikà ir uþpil- dytojais higienistais, mokslininkais, teisi- – atlieka elektrofizikinius matavimus;
dæ ámonës saugos ir sveikatos bûklës ninkais. Ámonëje ásteigtuose skyriuose – – vykdo specialisto, atsakingo uþ
pasà, ámonës pageidavimu parengiame profesinës rizikos vertinimo, darbuotojø elektros ûká, funkcijas.
ir pildome paraiðkas gauti ið Valstybinio saugos ir sveikatos specialistø, pardavi- Organizuojami mokymai darbuoto-
socialinio draudimo fondo biudþeto lë- mo-marketingo, mokymo – dirba 25 dar- jø saugos ir sveikatos klausimais pagal
ðø nelaimingø atsitikimø darbe ir profe- buotojai, turintys patirties ir išmanantys ástatymø numatyta tvarka patvirtintas
siniø ligø prevencijos priemonëms ágy- darbo specifikà. programas:
– darbdavio, jam atstovaujanèio
asmens;
UAB „Tik Faktai“ kolektyvas
– ámonës darbuotojø saugos ir
sveikatos tarnybø specialistø;
– prieðgaisrinës saugos mokymo
programa ámoniø, ástaigø, organizacijø
vadovams;
– autokrautuvo vairuotojo;
– kroviniø kabinëtojø ;
– darbininko, dirbanèio aukðtyje.
Norëdami daugiau suþinoti apie
mûsø veiklà, skaitykite tinklalapyje
www.tikfaktai.lt

UAB „Tik Faktai“


Konstitucijos pr. 8A,
LT-09308 Vilnius
Tel. (8-5) 273 30 93, 275 01 92
Faks. (8-5) 275 73 12
El.paštas info@tikfaktai.lt,
panevezys@tikfaktai.lt

lûs, nes visuomenës emocijas lengvai pa- Daugelis, kurie laiko save nusimanan- forma, iðmokslintø religinëse sektose, pa-
veikia neracionalûs argumentai ir netei- èiais apie mokslà, ið tikrøjø daugiau þino rapsichologijos akademijoje ar gavusiø
singi komentarai. Politikø abejingumas ir apie technologijas, kurios atneða greità daktaro laipsnius, bet taip ir nesupratu-
baimë daryti racionalius sprendimus naudà. Todël mokslui, kaip þiniø kûrimui, siø, kas yra mokslas, ir pasirengusiø vesti
daþniausiai nugali. skiriamos lëðos nueina beveik iðimtinai mus atgal á viduramþius.
Visuomenës ir þiniasklaidos reakcija technologijø finansavimui arba, geriausiu Kokia yra išeitis? Mokslininkai turi
daug reiðkia. Kadangi politikai yra leng- atveju, taikomajam mokslui. Todël atro- skleisti visuomenei mokslo þinias ir didinti
vai veikiami vieðosios nuomonës, raktas do, kad Lietuvoje visuomenës mokslinis mokslà iðmananèiø þmoniø grupæ. Ilgai-
iðmintingiems politiniams sprendimams švietimas yra paliktas homo ignorantis va- niui mokslui neabejinga visuomenë pa-
yra geras mokslo supratimas visuome- liai. Kol vyksta visokios dvaro intrigos, vie- veiks politikus ir, reikia tikëtis, jie atsigræð
nës ir þiniasklaidos, kuri maitina, stiprina nà dienà atsibudæ galime rasti barbarus á mokslà.
ir mobilizuoja visuomenës poþiûrá. prie vartø su „naujøjø“ mokslininkø uni-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 9


vës nuostoliai ilgà laikà buvo esminiai
barjerai, siekiant á vienà procesoriaus lus-
tà sutalpinti kuo daugiau tranzistoriø, tad
visai nenuostabu, kad tranzistoriø kon-
strukcija ir kai kurios medþiagos, keletà
pastarøjø deðimtmeèiø naudotos jø ga-
myboje, turëjo bûti pakeistos.

Didþiulis technologijø
Ðioje 30 centimetrø skersmens
paþangos greitis kaskart plokðtëje telpa beveik tûkstantis
stebina vis naujomis procesoriø branduoliø. Jos gamybos
galimybëmis, apie procesas yra itin sterilus, todël
kurias kadaise pasvajoti inþinieriai vilki specialius kostiumus ir
iðdrásdavo nebent naudoja kvëpavimo aparatus
rašytojai fantastai.

60 metø
tranzistoriaus
istorijà „Intel“ sutalpino 45
nanometruose
Vargu ar kas galëjo pagalvoti, kad per
60 metø delne telpantis tranzistorius su-
Vaiva ÞOSTAUTAITË
maþës tiek, kad ant ðio sakinio pabai-
Projektø vadovë
goje padëto taðko, kurio dydis vos 0,1
kvadratinio milimetro, galësime sutalpinti
daugiau nei 2 milijonus tranzistoriø. Tiks- ðeðis deðimtmeèius buvo lemta nueiti il-
liau, 2 milijonus 45 nanometrø dydþio gà evoliucijos kelià.
tranzistoriø. Ir vis dëlto pasaulinis inova- Pirmieji tranzistoriai, kuriø gamybai
cijø lyderis „Intel“ per kelis deðimtmeèius naudotas germanis, buvo tinkami tokiø
visa tai pavertë realybe. prietaisø, kaip radijo imtuvai ir telefonai,
45 nanometrai, arba keturiasdešimt gamybai. Taèiau naujiesiems elektroni-
penkios milijardinës metro dalys, – toká kos prietaisams reikëjo kaþko maþesnio Kad galëtø veikti, pirmajam tranzis-
dydá pasiekë 2007 m. lapkrièio pradþio- – integruotø lustø. Jie fiziko Roberto Noi- toriniam radijo aparatui tereikëjo
je pasaulio ir Lietuvos rinkoms pristaty- so (Robert Noyce) iniciatyva buvo pra- 4 tranzistoriø. Naujausiame „Intel“
tuose naujausiuose „Intel“ procesoriuo- dëti gaminti tik 7-ojo deðimtmeèio pra- procesoriuje telpa daugiau nei
se naudojami tranzistoriai. Savo pirmta- dþioje. 800 mln. tranzistoriø
kus jie pranoksta ne tik rekordiðkai ma-
þu dydþiu, bet ir didesniais pajëgumais Mûro dësnio reikðmë Maþesnis, bet galingesnis
bei naujomis galimybëmis. 1965 m. pagal Gordono Mûro (Gor- „Intel“ sukurtos inovatyvios medþia-
don Moore) straipsná þurnale „Electro- gos 45 nanometrø tranzistoriams leidþia
Apie viskà nuo pradþiø nics Magazine” buvo suformuluotas dës- pagaminti tranzistorius su itin maþais sro-
Tranzistoriai šiandien naudojami be- nis, skelbiantis, kad tranzistoriø skaièius vës nuostoliais ir rekordiniais darbo pa-
ne visuose šiuolaikiniuose elektronikos viename luste padvigubëja kas dvejus jëgumais. 2007 metø lapkrièio 12 dienà
prietaisuose, pradedant kompiuteriais, metus. Ðis dësnis, vëliau pavadintas Mû- pristaèiusi pirmàjá veikiantá 45 nanomet-
mobiliaisiais telefonais, šaldytuvais ar ro dësniu, galioja ir iki ðiø dienø ir daro rø „Penryn“ procesoriø, kuris taps pagrin-
dulkiø siurbliais ir baigiant automobiliais, lemiamà átakà tranzistoriø maþëjimui. du naujos kartos „Intel Core 2” ir „Xeon“
laivais ar net kosminiais erdvëlaiviais. Ta- 1968 m. G.Mûrui ir R.Noisui ákûrus ðeimø procesoriams, „Intel“ sëkmingai
èiau nedaugelis þino, nuo ko viskas pra- kompanijà „Intel“, Mûro dësnio reikala- áveikë pastaruosius apribojimus.
sidëjo. vimai tapo procesoriø, o kartu ir jø lus- „Penryn“ ir 2008 m. rinkoje pasirody-
Pirmàjá tranzistoriø pasaulyje 1947- tuose naudojamø tranzistoriø, tobulini- siantys „Silverthorne“ šeimos procesoriai
øjø gruodþio 16 dienà „Bell“ laboratori- mo varomàja jëga. Buvo kuriami vis pa- išsiskiria itin maþu dydþiu, nedidelëmis
joje sukûrë trys iðradëjai – Viljamas Šok- jëgesni procesoriai, efektyviau naudo- energijos sànaudomis ir išskiriamos šilu-
lei (William Shockley), Dþonas Bardynas jantys elektros energijà ir dirbantys na- mos kiekiais bei dideliais darbo pajëgu-
(John Bardeen) ir Volteris Brateinas (Wal- ðiau nei jø pirmtakai. mais. Jie yra skirti ávairiems árenginiams
ter Brattain). Jø kûriniui, daugelio moks- Taèiau, nepaisant ðiø inovacijø, tran- nuo delniniø kompiuteriø iki itin galingø
lininkø vadintam amþiaus iðradimu, per zistoriø iðskiriama ðiluma ir elektros sro- serveriø.

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Be to, naujieji procesoriai yra ir daug
„draugiškesni“ gamtai bei namams – juo-
se nebenaudojamas švinas, jie išskiria
Studijø priemonës ekologinio
maþesnius šilumos kiekius, todël jiems
reikalingi maþesni auðinimo árenginiai.
Taip taupoma erdvë, kas ypaè svarbu
þemës ûkio konsultantams
Ekologinis þemës ûkis ágyja vis pla- kamai pasirengta. Lietuvoje, Latvijoje, Es-
naudojant serverius ir dideliø pajëgumø tesná pripaþinimà tiek tarp praktikø, tiek tijoje iðduodami ûkiø sertifikatai pripaþás-
kompiuterius. Be to, maþëjant proceso- tarp teoretikø. Apie tradicinës þemdir- tami Tarptautinës ekologinio þemës ûkio
riams, didëja neðiojamøjø kompiuteriø ir bystës daromà þalà gamtai ir aplinkai federacijos (IFOAM). Visa tai atveria eko-
mobiliøjø interneto árenginiø galimybës. kalbama vis daþniau, taèiau daþnai pri- loginiams produktams rinkas Europos
trûkstama praktiniø patarimø, kaip tai Sàjungoje. Perspektyviniame þemës ûkio
„Ádomioji matematika“ galima bûtø pakeisti. plëtros plane numatyta, kad iki 2010 m.
Palyginus naujojo „Intel“ procesoriaus Lietuvos þemës ûkio universitetas ir ekologiðkai ûkininkaujantys ûkiai Lietu-
ir jo pirmtako kainà, skaièiai taip pat áspû- Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarny- voje turëtø apimti apie 15 proc. þemës
dingi: vieno ið tranzistoriø, kurie naudo- ba ágyvendino Europos Sàjungos Leonar- ûkio naudmenø,
jami naujos kartos „Intel“ procesoriuose, do da Vinèio programos bandomàjá pro- Latvijoje – 11
kaina sudarys vienà milijoninæ dalá viduti- jektà „Profesinio mokymo kompetencijos proc., Estijoje – 12
nës tranzistoriaus kainos 1968 metais. perdavimas Baltijos ðaliø ekologiniam ag- procentø.
Ádomu ir tai, kad, norint pamatyti 45 rariniam sektoriui“, kurio sukurti rezultatai Knygose pa-
nanometrø dydþio tranzistoriø, reikalingas tapo gana populiarûs. Svarbiausias jø – teikiami ekologinio
labai paþangus mikroskopas. Jau vien studijø priemonës þemës ûkio konsultan- þemës ûkio tech-
þmogaus plauko plotis tolygus daugiau tams lietuviø ir anglø kalbomis. nologijas reguliuo-
nei 2 tûkstanèiams vienas prie kito sudë- Studijø priemonëse atskirose knygo-
tø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. se (ISBN 9955-448-45-8; ISBN 9955-
Geresniam ásivaizdavimui ádomu pa- 448-44-X), kompaktinëse plokðtelë-
lyginti dydþius: pavyzdþiui, nago storis se (ISBN 9955-448-43-1; ISBN
siekia net 20 milijonø nanometrø, þmo- 9955-448-46-6) bei internetiniame
gaus plaukas – 90 tûkst. nanometrø, amb- tinklalapyje <http://www.lzuu.lt/
rozijos þiedadulkë – 200 tûkst. nanomet- tracoecobalt> pateikta ne tik
rø, bakterijai iðmatuoti prireiks 2 tûkst. na- ávairiø þemës ûkio srièiø prakti-
nometrø. Palyginti su naujausiu „Intel“ niø patarimø ekologinei þemdir-
procesoriumi „Penryn“, uþ pastarojo 45 bystei, sodininkystei ir darþinin-
nanometrus maþesnis yra tik 0,24 nano- kystei plëtoti, bet ir aprašyta eko-
metro tesiekiantis silicio atomas ir viru- loginio þemës ûkio svarba, reikð-
sas, „teuþimantis“ 20 nanometrø. më ir aktualumas dabartinei vi-
„Ádomiàjà statistikà“ vainikuoja ðis suomenei bei aplinkai. Kartu su Lie-
skaièiavimas: ant segtuko galvutës, ku- tuvos þemës ûkio universiteto dësty-
rios skersmuo yra vidutiniðkai 1,5 milijo- tojais projekto dalyviais profesoriais P.La-
no nanometrø (1,5 mm), galima sutalpinti zausku, A.Motuzu, V.Rutkoviene, G.Stau- jantys, nuo-
daugiau nei 30 milijonø 45 nanometrø dy- gaièiu, V.Pilipavièiumi, docentais R.Vais- lat tobulina-
dþio tranzistoriø. valavièiumi, V.Pranckieèiu atskirus sky- mi (IFOAM)
rius paraðë Latvijos ÞÛU prof. Dz.Kreis- standartai.
Tranzistoriai maþës ir ateityje mane, Estijos BAMU prof. A.Luik, Kau- Jais remiantis
Greièiausiai 45 nanometrai nebus ga- no kolegijos dëstytojai doc. V.Makûnas kuriami ir tvirti-
lutinë tranzistoriø maþëjimo riba. Tokià ir R.Misius. nami nacionali-
prielaidà leidþia daryti 2007 m. San Fran- Studijø priemonëse teigiama, kad, niai standartai ir taisyklës.
ciske vykusio „Intel“ plëtotojø forumo me- Baltijos ðalims integravusis á Europos Sà- Šis dvikalbis leidinys kartu su kito-
tu pademonstruoti procesoriai, kuriuos jungà, bene palankiausia þemës ûkio mis trimis Leonardo da Vinèio progra-
numatyta pradëti gaminti jau 2009 me- plëtros kryptis yra sertifikuotø ekologið- mos projekto knygomis sudomino ne
tais. Šiuose procesoriuose bus naudoja- kø þemës ûkio produktø gamyba. Euro- tik tikslines konsultavimo tarnybø spe-
mi 32 nanometrø tranzistoriai. pos Sàjungoje jie vertinami kaip aukð- cialistø grupes, bet ir þemës ûkio vado-
Naujieji procesoriai, lyginant su dabar- èiausios kokybës, saugûs produktai, uþ vus, bendroviø specialistus, ûkininkus,
tiniais, pasiþymës didesniais darbo pajë- juos mokama didesnë kaina. Lietuvai Baltijos ðaliø þemës ûkio universitetø ir
gumais, maþesniais išskiriamos šilumos ástojus á Europos Sàjungà, ekologiniams kolegijø studentus bei visus, besidomin-
kiekiais ir efektyvesniu energijos naudo- ûkiams skiriamos specialios subsidijos. èius aplinka ir ekologiniu þemës ûkiu.
jimu. Vadinasi, jau netolimoje ateityje ga- Ekologiniø produktø gamybos apimèiø Projekto visos studijø priemonës iðban-
lësime dþiaugtis dar didesnëmis kompiu- nevarþo jokios kvotos ar importo limitai. dytos specialiuose Baltijos ðaliø ekolo-
teriø ir kitø árenginiø galimybëmis. Savo ruoþtu ekologiniø produktø gamy- ginio þemës ûkio konsultantø tobulini-
bai reikia daugiau rankø darbo ir specia- mo nuotoliniuose kursuose, tapo kas-
liø þiniø. Visa tai labai priimtina mûsø kai- dienëmis knygomis ant ekologiðko ûki-
mui. Dabartiniu metu Baltijos regione su- ninkavimo konsultantø stalo visose tri-
siklostë palankios sàlygos ekologinio þe- jose Baltijos ðalyse.
mës ûkio plëtrai: palyginti ðvari aplinka,
þemës ûkyje nedaug tenaudojama pes- Projekto vadovas prof. A. Motuzas,
ticidø. Per pastaruosius 15 metø tam tin- koordinatorius V. Butkus

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 11


Ak, tas
ágyvendinami patarimai: bûti kukliems,
vertinti nuopelnus savikritiðkai ir atkakliai
siekti aukðtø tikslø. Štai keli pavyzdþiai.

nesuvaldomas Nobelio Kà sako patirtis?

premijos geismas!
Nobelio laureatas (1953) chemikas
Hansas Krebsas yra pasakæs apie savo
mokytojà C.H.Wartburgà maþdaug taip:
jis buvo pavyzdys, kaip teisingai formu-
Prof. habil. dr. Juozas luoti ir spræsti problemas, kaip rasti nau-
jus, tinkamus tikslui metodus, kaip be
Praþûtingi Antrojo pasaulinio karo su- Algimantas KRIKÐTOPAITIS
gailesèio save kritikuoti, be atvangos tik-
niokojimai suþadino kûrybiniø galiø pro-
rinti rezultatus, kaip juos aiðkiai, papras-
verþá: sparèius ûkio bei pramonës atsta-
bulëjimo reikalus. Ginèai sukasi apie tai ir tiksliai pateikti diskusijai, argumen-
tymo darbus, kurie savo ruoþtu skatino
„amþinà“, nuolat visus kankinantá klau- tuotai iðreikðti idëjas, suvokti, kaip svar-
intensyvià inþinieriø, mokslininkø, meni-
simà – koká vaidmená atlieka didieji mo- bu paskirti savo gyvenimà tikroms ver-
ninkø veiklà. Tai buvo ir atsakas á karo me-
kytojai? Dauguma pripaþásta, kad moks- tybëms (beje, ðá principà prieð 25 ðimt-
tais paniekintà þmogaus orumà ir iððûkis
linë mokykla, susiformavusi áþymaus meèius buvo skelbæs didysis Antikos vy-
jo intelektinëms galioms, pradëjæs poin-
mokslininko ir jo darbo stiliaus pasekë- ras Sokratas).
dustrinës globalios civilizacijos etapà. Kitas Nobelio laureatas (1965) bioche-
jø aplinkoje, yra lemiamas asmenybës
ugdymo veiksnys. mikas Jacquesas L.Monod, patekæs á gar-
Civilizacijos ðuolio iðtakos siø Kalifornijos technologijos instituto ty-
Bûkime atviri: slapta, tik mintyse mes
Suprantama, tokia plati pokario veik- patys save vertiname, lygindami savo rëjø grupæ, nustebo, kaip giliai jie yra pa-
la neatsirado vien tik ið pastangø vël pa- veiklos rezultatus bei nuopelnus su visuo- sinëræ á kûrybinæ mokslinæ veiklà, kaip in-
kilti ið griuvësiø krûvos. Prielaidos ðuoliui menës pripaþintø lyderiø laimëjimais. Tar- tensyviai jie kasdien keièiasi idëjomis, ið-
jau buvo kuriamos prieð karà. Atominës kime, jei mus supa Nobelio premijos lau- keldami dràsias hipotezes, kurias kole-
bombos projektas nebûtø realus, jei reatai, mes visomis savo galiomis steng- gos be gailesèio, bet draugiðkai nusitei-
mokslas dar neþinotø atomo skaldymo simës á juos lygiuotis. (Skaitytojas gali pa- kæ naikina kritikos ugnyje. Ði visus apë-
paslapties; raketiná ginklà taip pat pavy- klausti: galbût mums derëtø þvalgytis tik musi intelektinë átampa jam buvo stulbi-
ko karo metais sëkmingai tobulinti ir ga- á savos parapijos reikalus – Lietuvos nantis atradimas, privertæs susimàstyti
lop paleisti jo serijinæ gamybà, nes teori- mokslø akademijos narius ar á nacionali- apie lemiamà tokio klimato poveiká jo, kaip
niai ir praktiniai reaktyvinio veikimo prin- nës premijos laureatus? Deja, apie juos aukðtos klasës mokslininko, brandai.
cipai jau prieðkaryje buvo išaiškinti. Ra- geriau bûtø kol kas patylëti.)
ketø smûgiai fronte, iðtobulinæ reaktyvi- Jei ðalia mûsø vien mokslo „varguo- Kas lemia mokslininko sëkmæ?
nio skrydþio bûdus ir nulëmæ karo baigtá, liai“, raðantys graþias metines darbø ata- Pasitelkus tyrimø rezultatus aiðkëja,
jau tiesë kelius erdvëlaiviø erai. skaitas ar mëginantys máslingomis frazë- kad didieji mokytojai perduoda daug reikð-
Apie intensyvios pokario pramonës mis „sublizgëti“ konferencijose, tai mums mingesnius dalykus, negu vien þinias ir ty-
raidos prielaidas galima suþinoti patyri- jau lengviau – galime pajusti ir savo taria- rimø bûdus. Mokslo centruose bei univer-
nëjus atitinkamø srièiø istorijà. Vienà ið mà „svorá“. Taèiau tikrø konkreèios srities sitetuose, iðklausius paskaitø kursus ir at-
ryðkiausiø civilizacinio ðuolio poþymiø ap- autoritetø draugijoje tuoj pat pajuntame likus praktikas, galima iðmokti tam tikrà kie-
tinkame, nagrinëdami XX a. Nobelio pre- savo ribas: þinojimo spragas, pasirengi- ká bûtinø pagal nustatytas programas da-
mijai nominuotus darbus. Šiandien aš á mo trûkumus. O tai suvokti labai naudin- lykø. Taèiau mokslininko karjeros sëkmæ
tai nesigilinsiu. Mëginsiu aptarti tik kelis ga. Tuo labiau, jei dar nesame surambë- nulemia ne tai, kà jis iðmoko, bet kaip gau-
klausimus, kurie siejasi su aukðèiausio jæ. Ir jei dar nespëjome „prilipti“ prie pa- tas þinias kûrybingai panaudoja, kaip at-
mokslinio darbo ávertinimu. togios, gerai ðildomos këdës, tuomet mus kakliai dirbdamas tobulina ágûdþius, nuo-
uþvaldo siekis tobulëti, konkuruoti, pasi- latos atnaujina þinias, pleèia paþinimo ho-
Kankinantis klausimas telkus savo intelektines galias. Bûtent to- rizontà. Ið didþiøjø mokslo vyrø reikia per-
Mokslininkø forumuose netyla disku- ká kelià mums siûlo mokslo milþinø patir- imti ne tik poreiká nuolatos tobulëti, bet,
sijos apie mokslininko ugdymo bei jo to- ties apþvalga. Tai paprasti, bet nelengvai svarbiausia, ir tà kûrybinæ ugná, kuri sude-

Kakavos antioksidantø átaka


kavoje esantys polifenoliai yra naudingi
þmogaus sveikatai, nes skatina choleste-

aterosklerozës slopinimui
rolio pertekliaus iðskyrimà – maþina jo kon-
centracijà maþo tankio lipoproteinuose ir
didina didelio tankio lipoproteinuose. Tai
patvirtino kakavos milteliø ávairios koncen-
Visiems þinoma, kad cholesterolio per- maistu gaunami augaliniai polifenoliai ma- tracijos gërimo tyrimø rezultatai.
teklius skatina aterosklerozës vystymàsi ir þina cholesterolio koncentracijà kraujo Kakavos milteliuose yra ávairiø polife-
prisideda prie kraujagysliø sieneliø paþei- plazmoje ir ypaè maþo tankio lipoprotei- noliø – katechinø, epikatechinø, procia-
dimo. Taip pat dabar niekas neabejoja, kad nuose, slopina jø oksidacijà. Be to, polife- nidinø, cinanteninø ir kitø procianidinø.
su maistu gaunami polifenoliai turi savy- noliai skatina cholesterolio pertekliaus ða- Nustatyta, kad kakavos polifenoliai didi-
bæ maþinti aterosklerozæ skatinanèius kai linimà ið audiniø ir didina jo iðneðimà kraujo na kraujo plazmos maþo tankio lipopro-
kuriuos veiksnius, taip pat ðirdies ir krau- plazmos didelio tankio lipoproteinø frak- teinø atsparumà oksidacijai ir slopina ate-
jagysliø ligas bei mirðtamumà nuo jø. Su cijoje. Pastaruoju metu paaiðkëjo, kad ka- roskleroziniø pokyèiø atsiradimà esant

12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


gintø viliojanèias pagundas kopti hierar- nutiko Borisui Pasternakui (1958). Be to, jokios vilties pasiekti Nobelio virðûniø. Taigi
chijos laipteliais; tokia vilionë praþudë ne iki galo neiðaiðkinta, kodël Mahatma Gan- mûsø slaptas geismas pasiekti ðià aukðtu-
vienà talentingà þmogø. dis (Gandhi) negavo Taikos premijos, nors mà – tik saldus sapnas. Liûdna pripaþinti
Nobelio laureatø mokslinës veiklos jis buvo net keturis kartus nominuotas. Pri- tai ne todël, kad neturime talentø; èia uþ-
analizë rodo, kad mokslininko iðkilimas á spaustam prie sienos Nobelio komiteto pir- programuotà nesëkmæ lemia kitos prieþas-
pasaulinæ arenà be geros mokslinës mo- mininkui teko ieðkoti atsakymo á þurnalis- tys. Neturime ir, matyt, niekad neturësime
kyklos – ypaè retas dalykas, kuris gali bûti tø klausimà, kodël ði ryðki asmenybë ne- pakankamø lëðø ásigyti naujausios ir to-
vertinamas tik kaip atsitiktinis reiðkinys. buvo tinkamai ávertinta. Pasigilinus á sujauk- buliausios tyrimø aparatûros bei techno-
Reikalas tas, kad visos rimtos mokslinës tà atsakymo tekstà, galima numanyti prie- loginiø priemoniø; taip pat neturime pa-
mokyklos pasiþymi unikaliu màstymo bû- þastá – niekas nedráso painiotis á Didþio- saulinio masto figûrø – mokytojø, apie ku-
du, veiksmø strategija, siekiant optima- sios Britanijos ir jos kolonijø – Indijos ir Pa- riø mokyklos reikðmæ kalbëtø pasauliniø
laus problemos sprendimo. kistano reikalø sumaiðtá. Beje, atsakymo forumø dalyviai. Bet galime pasigirti kitais
autorius – Komiteto pirmininkas pripaþino, privalumais: turime minias tranø – ëdriø
Lobistø vilionës kad Gandþio nominacijø nesëkmës yra di- kanceliarijos þiurkiø, pavydþiø vidutinybiø,
Kandidatø teikimai Nobelio apdova- delë Nobelio komiteto klaida. patirianèiø palaimà, kai pavyksta sëkmin-
nojimui ir galutiniai Komiteto nariø spren- Premijø reikaluose vykstantys dalykai, gai dirbantiems kolegoms iðkrësti kiaulys-
dimai, reikia pripaþinti, ne visuomet pasi- nesuderinami su humanistine etika, ne kar- tæ. Ambicingiems mûsø talentams nelie-
þymi skaidrumu. Sunku atsiriboti nuo lo- tà metë iððûká iðkilioms asmenybëms: No- ka nieko kito, kaip iðsilakstyti po pasauly-
bistiniø „gundymø“ ir iðvengti kitø povei- belio apdovanojimo atsisakë J.P.Sartras je pasklidusius mokslo centrus.
kiø. Jau susikompromitavo Nobelio Tai- (Jean-Paul Sartre, 1964), Le Duc Tho ir
kos premija. Jos autoritetà praþudë poli- Henris Kisindþeris (Henry Kissinger, 1973). Smagu veltis á kiemo peðtynes
tinis angaþuotumas ir galingøjø spaudi- Smunkanèio Nobelio Taikos premijos au- Yra ir kitokiø bëdø, bûdingø ne vien tik
mas. Pastaraisiais deðimtmeèiais ði spau- toriteto sustabdyti jau negali net tokie au- maþoms nuskurdusioms šalims. Pasau-
dimo tendencija jau labai ryðkiai pastebi- toritetingø laureatø vardai, kaip Albertas lyje áþymiø moksliniø mokyklø nedaug, o
ma ir Literatûros premijos reikaluose. Schweitzeris (1952), Motina Teresë (1979), ðiuolaikiniø tyrimo priemoniø kainos –
Karðèiausia varþybø dël apdovanojimø Keturioliktasis Dalai Lama (1989). Tad Bal- ypaè branduolio ir astrofizikos – siekia mi-
zona – gamtos mokslø sritys. Kol kas poli- tijos ðaliø pilieèiams kyla natûralus klausi- lijardus litø. Todël garsûs centrai koope-
tikams èia ásikiðti sunku. Mat, rungiantis stip- mas: „Kaip gali jaustis padorus laureatas, ruojasi ir, sutelkæ didþiules lëðas, braunasi
riausiems pasaulio talentams, verda kito- atsidûræs Nobelio laimëtojø sàraðe ðalia á priekines pasaulio struktûros paþinimo
kios, tik mokslininkams suprantamos aist- odiozinio „Taikos premijos“ laureato Mi- linijas. Ten gimsta darbai, galintys preten-
ros. Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad vals- chailo Gorbaèiovo?“ (1990). duoti á Nobelio premijà. Dël visiems su-
tybinis spaudimas pastebimas ir èia, taèiau Trumpai aptaræs iðdëstytus klausimus, prantamø veiksniø JAV koncentruojasi ga-
jo forma ir turinys ið principo kitoks: didþiu- drástu pasiûlyti iðvadà: daugiau kaip ðimt- lingi mokslo mokyklø ir tyrimø centrai. Tai-
lës lëðos metamos patiems mokslininkams, metá trunkanti Nobelio premijø istorija liu- gi dràsûs ir gabûs jauni þmonës skuba
jø tyrimams, á kuriuos, kaip bûsimus Nobe- dija, kad pastangos teisingai ávertinti þmo- ten. Dalis nusëda centruose ilgiau, kiti,
lio nominantus, verta investuoti. Finansiniø gaus kûrybos rezultatus yra bergþdþios. ágijæ vertingo patyrimo ir atlikæ svarbius
srautø nukreipimo á perspektyvias mokslo Ði nesëkmë kyla ið þmogaus subjektyvu-
tyrimus, kartais sugráþta (arba negráþta),
sritis klausimà supa ávairûs svarstymai. Dvi mo, kurio iðvengti neámanoma. Didþioji
kad savame kraðte ugdytø kitus. Lietu-
ið jø paminëtinos: nacionalinis prestiþas ir teisëja Istorija, tyliai tarianti savo galutiná
voje likusiems telieka veltis á kiemo peð-
firmas viliojanèios staigaus praturtëjimo per- þodá, ne visuomet atskleidþia „negraþiø
tynes. Jei kada iðgirsime apie lietuvá, ga-
spektyvos. Manau, aišku, kad iš viso to lai- þaidimø“ paslaptis.
vusá Nobelio premijà, tai bus arba uþsie-
mi ir mokslas, ir verslas. nyje dirbantis mûsø mokslininkas, arba
Koks mûsø vilèiø likimas?
lietuviðkos kilmës iðeivis.
Ar ámanomi teisingi sprendimai? Kà bûtø galima pasakyti apie hipote-
Prisiminkime kelis jau istorinius epizo- tines Nobelio nominacijos galimybes Lie- Pastabëlë. Šis straipsnelis parengtas
dus. Á Nobelio reikalus mëgo kiðtis totali- tuvoje? Tai slidus klausimëlis, reikalaujan- pagal autoriaus praneðimà, skaitytà VGTU
tarinës politinës jëgos. Hitleris buvo uþ- tis ilgos diskusijos. Kol kas reiks tenkintis konferencijoje „Mokslo ir technikos raida
draudæs keturiems vokieèiø mokslinin- trumpu þodþiu. Lietuvoje“ (2007-12-06), ir kitas jo publi-
kams priimti garsiàsias premijas. Panaðiai Lietuvoje gamtos mokslai beveik neturi kacijas tuo klausimu.

padidëjusiai cholesterolio oksidacijai. dvylika savaièiø cholesterolio sumaþëjo þo tankio lipoproteinø frakcijos atsparu-
Japonai, iðtyræ ávairiø kakavos doziø vos vienu procentu. Panaðiu poveikiu pa- mà oksidacijai, tiksliai dar neþinoma. Ma-
(maþø, vidutiniø ir dideliø) poveiká varto- siþymi ir pieniðkas ar juodasis ðokoladas, noma, kad kai kurie antioksidantai gali
jant kasdien keturias savaites, nustatë, taèiau, esant padidëjusiai cholesterolio bûti prijungiami prie ðios lipidø frakcijos
kad sumaþëjo kraujo plazmos maþo tan- koncentracijai, ðokoladas netinka dël ka- pavirðiaus ir taip padidinti rezistencijà bei
kio lipoproteinø, transportuojanèiø cho- loringumo ir per didelio riebalø kiekio; per sumaþinti oksidacijà.
lesterolá á audinius, ir susilpnëjo jø oksi- dienà siûloma jo suvalgyti ne daugiau Kakava naudinga ir kaip maisto me-
dacija, o padaugëjo didelio tankio lipop- kaip 10 gramø, ir tai nesant antsvorio. dþiaga – joje yra angliavandeniø, riebalø,
roteinø, iðneðanèiø cholesterolio pertek- Kakavos antioksidantø poveikis lipidø baltymø, maistiniø skaidulø, palyginti la-
liø ið audiniø, tø þmoniø, kuriø kraujo plaz- apykaitai priklauso daugiausia nuo kate- bai daug ir ávairiø polifenoliø junginiø. Jo-
moje buvo jo per daug. Sveikiems, turin- chino, epikatechino, kvercetino ir kitø ka- je taip pat yra kofeino bei teobromino.
tiems normalià cholesterolio koncentra- kavos milteliuose esanèiø polifenoliø. Tai Svarbiausia, kad geriant kakavà galima
cijà kraujo plazmoje þmonëms, suvarto- galima tiksliai nustatyti. Kaip kakavos mil- sumaþinti aterosklerozës plëtotæ.
jusiems po 26 g kakavos kasdien, per teliuose esantys antioksidantai didina ma- Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 13


Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas
praëjusiø metø pabaigoje paminëjo graþià
250 metø sukaktá nuo eksperimentinës
fizikos jame pradþios.

Eksperimentinei S.B.Jundzilas M.Polinskis-Pelka S.Stubelevièius

fizikai Vilniaus miná bei politiná valstybës smukimà. Tad


reformomis susirûpinta ir Vilniaus univer-

universitete–
sitete. Bûsimuosius akademijos profeso-
Prof. Libertas KLIMKA rius, gabesnius auklëtinius pradëta siøsti
staþuoti á uþsienio mokslo centrus. XVIII a.
viduryje universitete gerokai pagyvëjo

250 metø
Data ið esmës susijusi su tiksliøjø ir mokslinë veikla, o dëstant filosofijà susi-
gamtos mokslø formavimosi procesu. Tai formavo dvi naujos kryptys. Radikaliosios
jø atsiskyrimas nuo viduramþiais viskà ap- krypties profesoriai reikalavo visai atsisa-
imanèios gamtos filosofijos, iðsikristalizuo- kyti aristotelizmo ir dëstyti tik naujøjø lai-
jant á atskiras disciplinas. Dël ávairiø prie- kø filosofijà bei gamtos mokslus. Persva-
þasèiø mûsø kraðte tai vyko vëliau nei eko- rà akademijoje vis dëlto gavo kompromi-
nomiðkai bei socialiai sparèiau besivystan- sinës krypties atstovai. Jie, supaþindin-
èiuose kraðtuose. Minëjimo data pasirink- dami studentus su gamtos mokslø laimë-
ta pagrástai: sekuliarizacija buvo perma- jimais, ið áproèio spraudë juos á scholasti-
nentinis procesas, uþtrukæs tol, kol buvo kos rëmus. Taèiau svarbiausia, kad fizikos
sukurtas fizikos kabinetas, átvirtinta minti- kurso apimtis vis plëtësi ir apie XVIII a. vi-
nio ir realaus eksperimento metodologija, durá sudarë vos ne pusæ filosofijos dis-
parengtos auklëtiniø, studijavusiø eksperi- ciplinos. Ji buvo skirstoma á bendràjà ir
mentinës fizikos pagrindus, tezës. Tai ir ávy- specialiàjà dalis bei kosmologijà.
ko apie 1757 metus. Sukaktis buvo pami- 1752–1755 m. fizikà universitete dës-
nëta ðventine konferencija Teatro salëje – të kompromisinës krypties profesorius
ten, kur ir bûdavo kadaise demonstruoja- Antanas Skorulskis (1715–1780). Patei-
mi fizikos eksperimentai. Istorinæ atmintá gai-
vinti ir aktualinti apskritai yra labai prasmin-
ga: tai skatina istorinio laiko pajautà, meilæ
savo specialybei, pasididþiavimà mokslo
ðventove Alma Mater Vilnensis.
Pasauliniame moksle jau XVII ir XVIII
amþiø sandûroje ávyko svarbiø pokyèiø: Viduramþiø mokslo piramidë, kurios
virðûnë – teologija, þemiau – geometrija
galutinai nuvainikuoti viduramþiø autori- ir astronomija bei fizika, paþymëta
tetai, atmestos pasenusios scholastinës vëliavële. XVI a. graviûra
(„mokyklinës“) filosofijos dogmos. Moks-
lo metodologiniu obalsiu tapo teiginys jø laikø filosofø teorijø nebuvo leidþiama
Theoria cum practis (lot. teorija kartu su dëstyti, bet patariama nurodyti, kad jos ið
praktika). Fizikoje I.Niutono veikalu „Ma- esmës yra klaidingos. Taip, beje, studen-
tematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, tus ir buvo galima su jomis plaèiau supaþin-
parašytu 1687 m., buvo uþbaigta formuoti dinti – nelygu, koks profesorius ir kokie jo
klasikinë mechanika. Vilniaus akademijo- siekiai. Vilniaus universitete XVI–XVII a. jø
je-universitete iki XVIII a. vidurio, kaip ro- bûta ávairiø – ir tvirtai besilaikanèiø atgyve-
do filosofijos istoriko prof. Romano Pleè- nusiø dogmø bei vyresnybës instrukcijø,
kaièio tyrinëjimai, buvo tenkinamasi scho- ir paþangesniø, vis dëlto perteikianèiø jau-
lastine filosofija, o dëstoma autoritariniu nuomenei naujøjø laikø gamtos mokslo þi-
metodu. Antraisiais ir treèiaisiais studijø nias. Kai kurie profesoriai atvirai nurody-
Profesoriaus J.Mickevièiaus fizikos paskaitø
metais po logikos kurso buvo nagrinëja- davo prieðtaravimus tarp mokslo duome- programos 1802–1803 mokslo metams
mos Aristotelio „Fizikos“ knygos. Pagal jø nø ir scholastinës filosofijos teiginiø. Be fragmentas
pavadinimus kursà sudarydavo penkios abejo, tokios pastabos skatindavo studen-
disputacijos: „Apie gamtos kûnø pradus“, tus màstyti savarankiðkai, daryti savo ið- kæs antikos màstytojø Pitagoro, Platono,
„Apie pasaulá ir dangø“, „Apie atsiradimà vadas, vertinti kritiškai. Anaksagoro, Leukipo, Demokrito, Epikû-
ir iðnykimà“, „Apie meteorus“, „Apie sie- Vakarø Europos Apðvietos epochos ro filosofines sistemas, jis plaèiai supa-
là“. Ðie veikalai buvo aiðkinami ir aptari- idëjø veikiami Lietuvos ir Lenkijos valsty- þindindavo su naujøjø laikø mokslinin-
nëjami remiantis þymiausiø viduramþiø fi- bës vadovai bei átakingieji didikai supra- kø P.Gasendþio, R.Dekarto, G.Leibnico,
losofø autoritetais. Renesanso bei naujø- to, kad ðvietimas gali pristabdyti ekono- K.Volfo ir kitø darbais. Taip pat bûdavo

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Fizikos ir
matematikos
mokslø
skyriaus
profesoriai
evièius J.Mickevièius A.Sniadeckis T.Þyckis I.Fonbergas M.Oèiapovskis

aptariami ádomiausi eksperimentai, kaip ripatetikø (Aristotelio pasekëjø) filosofi- rinëja pagal jo veikalus inercijà, trintá,
antai: E.Torièelio bandymai, O.Gërikës jos. Toks vëlyvas Niutono mechanikos traukà, greitá, pagreitá, rimties masæ, ácen-
sukurti Magdeburgo pusrutuliai, R.Boi- atëjimas á mûsø kraðtà neturëtø stebinti trines ir iðcentrines jëgas. Dar ið naujo-
lio ðilumos matavimai. O ypaè svarbu, – ir kitose Vakarø Europos ðalyse anglø sios fizikos èia aiðkinami ávairûs kûnø ag-
kad profesorius A.Skorulskis pirmasis mokslininkø darbai nebuvo populiarûs. regatiniai bûviai, apraðomi E.Torièelio ir
universitete nagrinëjo Niutono mechani- Tam tikro prieðiðkumo prieþastys dau- D.Marioto bandymai. Ádomu paþymëti,
kos dësnius, pagal juos aiðkino traukà, giausia politinës: kylanti Britø imperijos kad, kalbant apie skystá, imta vartoti mo-
ácentrines ir iðcentrines jëgas. Pateikæs didybë erzino senojo þemyno ðalis. lekulës sàvokà. Knygoje pateikiami ðvie-
daug þiniø ið I. Niutono veikalø, kurso pa- Dar platesnë buvo profesoriaus Ber- sos reiðkiniai bei jos lûþio dësniai, gar-
baigoje vis dëlto darydavo iðvadà, kad nardo Dobðevièiaus (1722–?) kurso, ið- so sklidimo ypatumai. Daug vietos ski-
ðiuolaikiniø fizikø teorinës sistemos ne- dëstyto 1760 m. veikale „Dabartiniø filo- riama ir astronomijai: planetø judëjimas
naudingos, geriau laikytis senosios pe- sofø paþiûros“, apimtis. Fizikai èia buvo apibrëþiamas Keplerio dësniais, apraðo-
mi þvaigþdynai ir bandoma net vertinti
þvaigþdþiø nuotolius nuo Þemës. Taip
pat aptariami kalendoriaus sudarymo
principai, detaliai apraðomas Mënulio
pavirðius, pagaliau pateikiamos visos
trys pasaulio kosmologinës sistemos –
pagal K.Ptolemëjà, M.Kopernikà ir Tichà
Brahæ. Profesorius B. Dobðevièius pui-
kiai suprato, kad scholastinë gamtos fi-
losofijos sistema jau pasenusi. Dëstyda-
mas naujøjø laikø gamtos mokslø laimë-
jimus, jis vis daþniau argumentuoja: taip
rodo bandymai, tai iðplaukia ið eksperi-
Akademinis mentø. Taèiau tai tebuvo mintiniai eks-
1787 m. perimentai...
kalendorius Empirinæ metodologijà á universiteto
su paskaitø studijas ryþtingai ávedë profesorius To-
tvarkaraðèiu mas Þebrauskas (1714–1758). Universi-
teto profesûra ir rektorius J.Juraha palan-
priskirti bemaþ visi XVIII a. susiformavæ kiai sutiko jo idëjas, viešai iðdëstytas 1752
gamtos mokslai. Pasak jo, fizikos discip- m., gráþus ið staþuotës Prahoje. T.Þeb-
linà sudaro kosmologija, tirianti pasaulá rauskà imta tituluoti matematikos profe-
apskritai; uranologija, nagrinëjanti gam- soriumi; tai reikia vertinti kaip aiðkø gam-
tos kûnus ir jø judëjimà; stechiologija, tos mokslø, tuometine terminologija –
tirianti Visatà sudaranèius elementus; „matematikos mokslø” atskyrimà nuo fi-
meteorologija – mokslas apie atmosfe- losofijos. Platesnio fizikos kurso pats
ros reiðkinius; geologija, tirianti Þemës T.Þebrauskas negalëjo dëstyti, nes, kaip
rutulá; hidrologija – mokslas apie jûrø raðo jo architektûrinës kûrybos tyrinëto-
vandenis, upiø ir ðaltiniø susidarymà; fi- jas Vladimiras Zubovas, buvo labai uþsi-
tologija – mokslas apie augalus; zoolo- ëmæs Astronomijos observatorijos pasta-
gija – mokslas apie gyvûnijà; antropolo- to, Ilûkstës ir Kraþiø baþnyèiø, jëzuitø rû-
gija – mokslas apie þmogø. Autoritetais mø Þodiðkyje projektavimu bei statyba.
filosofijoje B.Dobðevièius laiko R.Dekar- Taèiau profesorius turëjo gabiø mokiniø,
tà, F.Breðietá, P.Gasendá, Dþ.Lokà; tad pa- gynusiø tezes ið mechanikos, sferinës tri-
teikia ir jø paþiûras á materijà. Aiðkinda- gonometrijos, astronomijos srièiø. Apie
mas gamtos kûnø savybes, profesorius T.Þebrausko dëstytà mechanikos kursà
dar plaèiau dësto I. Niutono fizikà; nag- yra þinoma ið 1754 m. studentui G.Len-
kevièiui parengtos vieðøjø egzaminø pro-
Fizikos ir matematikos mokslø gramos. Jà sudaro bendrieji klausimai,
skyriaus dekanas Juozapas Mickevièius 60 teoremø ir 22 uþdaviniai.
(1744–1817) Nukelta á 29 p.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 15


2008-aisiais minësime 135-àsias 1863 m.

Áminta sukilimo metines. Kas tie mûsø protëviai,


kovojæ uþ savo ir mûsø kartos laisvæ?

neþinomosios
Gediminas ILGÛNAS

máslë
Prie Këdainiø ir Panevëþio rajonø ri-
bos ant Liaudës upës kranto ásikûrusi Pa-
berþë 1863 m. sukilimo metu ir po jo gar-
sëjo áþymaus sukilimo vado Antano Mac-
kevièiaus veikla. Èia stovëjo medinë baþ-
nyèia, kurioje devynerius metus kuniga-
vo A.Mackevièius. Kitoje kelio pusëje bu-
vo barono S.Ðilingo Paberþës dvaras, ap- kutines pamaldas, su sukilëliø bûriu ið-
juostas parku, jame – dideli mediniai rû- þygiavo á miðkà Miegënø apylinkëje. Bû-
mai su parketo grindimis, kokliø krosni- rio priekyje plevësavo vëliava, puoðni,
mis, ið molio nudrëbtu originaliu dviaukð- dviejø spalvø: virðuje – tamsiai mëlyna,
èiu kaminu. Atokiau nuo rûmø stovëjo apaèioje – karmazino spalvos su iðsiu-
erdvus kluonas, prie jo – ið molio drëbta vinëta karûna, ereliu ir uþraðu ,,Paber-
jauja, tvartai ir kiti pastatai. þës pulkas“, o kitoje pusëje nutapytomis
Rengiant sukilimà dalyvavo ir Paber- dviejø moterø – Mergelës Marijos ir ðven-
þës dvaro savininkai Stanislovas ir Vil- tos Onos figûromis*.
helmina Šilingai. S.Šilingas buvo sukilë- Taip prasidëjo deðimt mënesiø truku-
liø valdþios apskrities viršininkas(1), Vil- si Antano Mackevièiaus kova uþ savo ir
helmina dalyvavo sukilimo rëmimo ak- mûsø kartos laisvæ.
cijose. A.Mackevièius, po suëmimo ra- Po dešimties mënesiø kovø suëmæ An-
ðydamas apie caro valdininkø piktnau- tanà Mackevièiø rusø kareiviai pas já rado
dþiavimà, mini ir ponià Ðiling(ienæ): ,,Vir- didelá pluoðtà ávairiø dokumentø. Tarp jø
ðininkas Kaveras paprastà kryþelá nuo ro- buvo ir neþinomos moters ,,T.V.“ laiðkas,
þanèiaus pas ponià Ðiling pripaþino re- minimas A.Mackevièiaus byloje. Tardyto-
jui nepavyko iš jo iðpeðti, kas ðio laiðko Vilniuje, ðv. Rapolo baþnyèios deðinëje
voliuciniu ir ásakë sumokëti 25 rb sidab-
esanèiame name, gyveno Ðilingai:
ru, o kadangi ji neturëjo su savimi, tei- autorë, neiðsiaiðkino paslaptingosios T.V. Stanislovas, gráþæs ið Sibiro, ir
kësi iðkolioti kaip paskutinæ ir liepë vesti tapatybës ir vëliau apie A.Mackevièiaus gy- Vilhelmina, gráþusi ið Paryþiaus
á kalëjimà, bet þydas iðgelbëjo, pasko- venimà bei veiklà raðæ istorikai.
lindamas reikalaujamà sumà“(2). Ið A.Mackevièiaus paimtø ir tardymo
Paberþës klebonas A.Mackevièius, metu sudarytø dokumentø aiðkëja, kad su- Teklæ ir Paberþës dvaro savininko Stanis-
pasak istoriko V.Pšyborovskio, Kauno gu- kilimo vadas nuolat palaikë ryðius su gi- lovo Ðilingo þmonos tarnaitæ Anà Drosei-
bernijoje ,,pirmasis pakëlë sukilimo vëlia- minëmis ir savo pamëgta Paberþe. Vienas ko, kurioms A.Mackevièius teigia skolinæs
và <...> nelaukdamas niekieno ásakymø“ jo susiraðinëjimo su Paberþe ryðininkø bu- pinigø. ,,Toji tarnaitë iðvaþiavo su savo po-
ir ,,teturëdamas prieð akis tikslà, kurio per vo jo tarnas Azuras. Po suëmimo pas nia, o kur, neþinau“(5).
keliolika metø sistemingai ir átemptai sie- A.Mackevièiø rastas Azuro laiðkas, kuria- Neþinoma ponia T.V. laiðke A.Macke-
kë“ surinko 250 vyrø, daugiausia valstie- me jis dëkoja sukilimo vadui uþ pagalbà vièiui raðo apie rusø kariðkiø lankymàsi
èiø, bûrá ir, turëdamas nedidelæ lëðø at- jo seseriai ir priduria: ,,Kai dël daiktø, tai jos namuose:
sargà, iðþygiavo á apylinkiø miðkus ir ,,tuo juos áduos ðio laiðko áteikëjas, o Jûsø laið- ,,Maskoliai tik þvilgtelëjo á mus ir labai
davë pradþià Lietuvos sukilimui“(3). kas pateko á rankas pagal paskirtá“(4). mandagiai pasiðalino, netgi neuþëjo, kol
1863 m. kovo 8 (20) d. A.Mackevi- Kitame A.Mackevièiaus gautame laið- að negráþau ið baþnyèios. Paskiau papra-
èius, atlaikæs Paberþës baþnytëlëje pas- ke raðoma apie A.Mackevièiaus seserá ðë, kad jiems bûtø leista apþiûrëti namà
ir /kitus/ pastatus, betgi apþiûrëjo tik for-
maliai ir lankstydamiesi, dëkodami ir at-
*Sukilëliø Paberþës bûrio vëliava kautyniø su rusø kariuomene metu atiteko rusams ir po sipraðinëdami ramiai iðëjo. Ið tiesø neþi-
sukilimo buvo perduota Peterburgo artilerijos muziejui. Po Spalio perversmo Lenkijos praðymu nau, kà tai reiðkia – kitur plëðikauja ir gru-
1928 m. vëliava Sovietø Sàjungos vyriausybës buvo perduota Lenkijai ir iki Antrojo pasaulinio biai elgiasi, o èia ne. Kareiviai sakë: ,,Mes
karo buvo Varðuvoje, Karo muziejuje (Muzeum Wojska). Muziejaus inventoriuje ji aprašyta taip:
kitaip elgiamës kitose vietose, o èia mums
,,1155. ,,Paberþës pulko“ dalinio, kun. Ant Mackevièiaus 1863 m. sudaryto Paberþëje, Panevë-
þio apskr., vëliava. Ðilkinë medþiaga su vilnoniu audiniu, susiûta ið dviejø juostø: virðutinë – nevalia“. Sakyk, kuo mes nusipelnëme
tamsiai mëlynos ir apatinë – karmazino spalvos. Ðilkinës medþiagos aukðtis prie koto – 95 cm, tokios dangaus malonës? Turbût uþ sa-
plotis pagal virðutiná ir apatiná kraðtà – 257 cm, per vidurá – 175 cm. Gerojoje pusëje per 29 cm vo maldas ir pasmerkimà. Tesaugo man
atstumà nuo koto yra 41 cm aukðèio 38 cm ploèio erelis, aplikuotas ir iðsiuvinëtas baltomis Tave gerasis Dievas! Ðlovinsiu já, kiek ga-
skaisgijomis, karûna iðsiuvinëta cekiniais (auksiniais siûlais. G.I.) ir karoliukais bei perliukais“(Mû- lëdama, iki gyvenimo pabaigos!“
sø þinynas. Nr. 70. T. XX. 1930. P.142). Ið laiðko teksto aiðkëja, kad laiðko au-

16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


torë gyveno netoli Paberþës baþnyèios, ðoma: ,,Fotografijà ir þiedà nepaþástamo-
kurioje kunigavo A.Mackevièius. Toliau ji dama vël pasiëmë su savimi“(7).
skaitome: Taèiau nuotraukos ir þiedas rasti pas
,,Dëkoju uþ laiðkelius – jie man didelë A.Mackevièiø suëmimo metu. Tardytojui
jo ðv. Rapolo baþnyèia, nedidelis koply-
paguoda, tik ne su viskuo, apie kà raðai, jis aiðkina, kad nuotraukos yra tardymo
tëlës kalnelis ir ðalia jo raudonø plytø na-
sutinku. Mano laimei reikia, kad Tu gy- komisijoje, ,,o šviesios atminties motinos
mai“. Juose gyveno bûsima S.Ðilingo mo-
ventum, kitaip ir ðlovingiausia /Tavo/ mir- þiedas – ant mano rankos“(8).
tina Valerija Šilingaitë ,,su savo ið trem-
tis bus mano mirtis ir blogiau nei mirtis. Vadinasi, nepaþástamoji dama nuo-
ties gráþusiu tëveliu ir ið Paryþiaus – mo-
Bet dël to niekuomet nesutarsime, nes traukas ir þiedà kaþkuriuo metu vël bus
tule, pabëgusia ten sukilimo pasëkoj“.
Tau ðlovë ir garbë yra laimë, o man – ðird- perdavusi A.Mackevièiui. ,,Nepaþástamo-
Stasys Šilingas savo laiškuose duk-
gëla. O, jeigu tai bûtø galima suderinti! ji“ minima ir kitoje neþinomo autoriaus
rai Rusnei Šilingaitei-Kubilienei bei kitoms
Ið to, ko reikalauji, nieko neturiu, bet korespondencijoje: ,,Kai bendra nelaimë
dukroms aprašo atsiminimus bei ið moti-
pasiøsiu rytoj, o ðiandien siunèiu tik du pa- mus suartina ir sujungia, nenustebkite,

Paberþës dvaro rûmas, dabar –


1863 m. sukilimo muziejus

kelius tabako, þemuogiø ir pyragaièiø, kad siunèiu Jums pagarbos ir prielan- nos girdëtus jos iðgyvenimus apie sene-
duonos pasiøsiu rytoj. Labai norëèiau Ta- kumo uþtikrinimà /nuo/ Jums draugiðkos lius Stanislovà ir Vilhelminà Ðilingus. S.Ku-
ve pamatyti, betgi bijau ir nenoriu Tavæs neþinomosios“(9). bilius turi ðiø laiðkø iðtraukas.
statyti á pavojø. Beje, kai ateini, man dide- Kas gi ta neþinomoji T. V., prieš 135 S.Šilingas savo laiškuose rašo, kad jo
lë kanèia, kad negaliu taip elgtis, kaip no- metus rašiusi laiškus legendiniam suki- seneliai Stanislovas ir Vilhelmina Ðilingai
rëèiau, turiu likti abejinga, o man norëtøsi limo vadui? ,,veikliai dalyvavo“ 1863 m. sukilime. Kaip
apkabinti, buèiuoti /prisiglausti/ prie Tavæs, Kalbuosi su Sauliumi Kubiliumi. Jis – jau minëta, Paberþës dvaro savininkas bu-
nors vienà valandëlæ pabûti vienumoje ir Stasio Šilingo (1885–1962), áþymaus tau- vo sukilimo apskrities viršininkas, artimai
tai saugiai. Bet to negali bûti, taigi nesta- tinio atgimimo veikëjo, ilgameèio nepri- bendravæs su Paberþës kunigu A.Macke-
tyk savæs á pavojø, reikia pakentëti. klausomos Lietuvos teisingumo ministro, vièiumi, kuris buvo jo þmonos Vilhelminos
Maskoliai pietavo kaime ir, sako, jau vaikaitis. Pasirodo, kad S.Kubiliaus sene- ,,širdies draugas“. Motina S.Šilingui pasa-
iðëjo, bet ið tiesø neþinau. lis S.Šilingas buvo Paberþës dvaro savi- kojo, kaip buvo iðsiuvinëta sukilëliø Paber-
Ðventë be Tavæs nuobodi, ir labai ninko, 1863 m. sukilimo Panevëþio ap- þës bûrio vëliava, kaip sukilimo metu ,,ka-
liûdna Tavæs nematyti baþnytëlëje, kurios skrities virðininko Stanislovo Šilingo ir jo zokai ðvaistësi po dvarà, krëtë, kaip slaps-
puoðmena ir gyvenimu buvai tiek metø. þmonos Vilhelminos vaikaitis. tësi mûsiðkiai, palikdami senukus ir vai-
Taip viskas atrodo nejauku ir apmiræ. Ar Paberþës dvaro savininkas Stanislo- kus“. Sukilimas ,,visiðkai suardë“ Stanis-
sugráð /tie/ tolimi laikai, ar man dar suþi- vas Šilingas, kaip sukilimo dalyvis, buvo lovo ir Vilhelminos Ðilingø gyvenimà. Vy-
bës mano þvaigþdë? Iki pasimatymo, iðtremtas á Sibirà, o jo þmona Vilhelmina, ras buvo iðvarytas á Sibirà, o Vilhelmina ið-
mano mielasis A… minima A.Mackevièiaus tarno Azuro laið- vyko á Paryþiø. Vaikus, tarp jø ir vienuolik-
T.V.“(6). ke, su tarnaite ,,iðvaþiavo neþinia kur“, metæ, 1852 m. gimusià dukrà Valerijà, bû-
Šis laiðkas A. Mackevièiui tikriausiai kaip dabar iðaiðkëjo, iðvyko á Prancûzijà. simà S.Ðilingo motinà, ,,paëmë globon rû-
buvo brangus, nes pas já buvo rastas su- Stanislovui Ðilingui bausmæ dovano- pestingi Tëvynës mylëtojai“.
ëmimo metu gruodþio mënesá, o rašytas, jus, jis ið Sibiro gráþo á Lietuvà, o ið Pary- Vilhelmina Ðilingienë mokëjo skonin-
kaip matyti iš jo teksto, vasarà, kai sirpo þiaus gráþo þmona Vilhelmina. S.Šilingas gai daryti ávairius rankdarbius (tai ji išsiuvi-
þemuogës. rašo: ,,Paskelbus amnestijà, abi (Vilhel- nëjo sukilëliø Paberþës pulko vëliavà), da-
Kaþkokia ,,nepaþástamoji dama“ mi- mina Ðilingienë su dukra. G.I.) gráþo Lie- rë lietuviðkas verbas, pynë dirbtines gë-
nima ir kituose sukilëliø vado tardymo do- tuvon ir kartu su gráþusiu ið Sibiro diedu- les. Ðis darbas jai sekësi, ið to Paryþiuje ir
kumentuose. Suëmimo metu pas A.Mac- ku (Stanislovu Šilingu) apsigyveno Vilniu- gyveno. Po keliø metø pas save pasiëmë
kevièiø rastas Azuro laiðkas, kuriame ra- je“, netoli Þaliojo tilto per Nerá. ,,Anapus dukrà Valerijà. S.Šilingas raðo: ,,Man ma-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 17


þam esant dar buvo iðlikusios trys ver- 2004 m. geguþës 1 d. Lietuva
bos bobutës darbo Paryþiuje: tëvelio, ágyvendino vienà svarbiausiø
kiek maþesnë – moèiutës ir dar ma-
þesnë – mano. Branginom jas labai.
uþsienio politikos uþdaviniø –
Metø metais jos puoðë tëveliø velykiná ástojo á Europos Sàjungà. 2007

Lietuva –
stalà“. Prie Ilguvos esanèiuose Misiû- m. gruodþio 21 d., prisijungusi
nuose S.Ðilingo namuose iki sovieti- prie Ðengeno erdvës, Lietuva
nës okupacijos buvo Vilhelminos Ði-
lingienës siuvinëtas paveikslas ,,Gráþ-
ta Mozë“.
Stasio Šilingo asmenybei susifor-
muoti daug átakos turëjo 1863 m. su- Ðengeno erdvës
kilimo atsiminimai. Laiškuose jis rašo:
,,Pasakojimais, dainomis ið sukilimo
meto moèiutë ádiegë ir iðdaigino ma-
no meilæ Lietuvos þemei. Be to, at-
Anatolijus LAPINSKAS
dalis
skleidë muzikos pasaulio groþá, kurá Kà suteikia Ðengeno erdvë? timo procedûras, buvo palikta tik iðori-
taip pamëgau <...> Paþadino – auk- në, vizuali lengvøjø automobiliø, vaþiuo-
Stodama á Ðengeno erdvæ Lietuva
lëjo meno skoná“. janèiø per bendrà sienà maþesniu grei-
ágyvendina vienà ið fundamentaliø Eu-
S.Šilingas nurodo, kad ið seneliø èiu, apþiûra, nereikalaujant, kad jie su-
ropos Sàjungos laisviø – teisæ asme-
Ðilingø gautas penkias nuotraukas stotø, ir atsisakyta sistemingai tikrinti kro-
nims laisvai judëti. Ðengeno programos
apie 1935 metus Kaune davë árëminti vininius automobilius, o pasiraðius 1990
skirtos lëðos leido labai sustiprinti ryti-
Jonui Prapuoleniui: nuotrauka, pagal m. konvencijà imtasi priemoniø, leidþian-
nes Lietuvos ir kartu Europos Sàjungos
kurià Kauno karo muziejaus direkto- èiø panaikinti ir asmenø kontrolæ.
sienas. Atsirado galimybë kitur panau-
riaus V.Nagevièiaus uþsakymu buvo Atsisakius asmenø kontrolës prie vi-
doti Lietuvos turimas lëðas ir þmoniø re-
nutapytas paveikslas ,,A.Mackevièius diniø sienø, Ðengeno konvencija numa-
sursus, iki ðiol skirtus sienoms su Len-
Paberþëje áteikia sukilëliams vëliavà, to daug ávairiø priemoniø Ðengeno erd-
kija ir Latvija saugoti. Tapo efektyvesnis
laimina þygá“; Stanislovo Ðilingo ir jo vës vidaus saugumui garantuoti. Pra-
teisësaugos institucijø bendradarbiavi-
bièiulio nuotrauka Sibire; jo nuotrau- dëta koordinuoti vizø kontrolæ prie vals-
mas, pvz., nusikaltëliø persekiojimas
ka Vilniuje ,,seno senuko, didele þila tybiø nariø iðoriniø sienø, ávestos vieno-
per sienà, nes be Ðengeno susitarimø
barzda“; Paryþiuje Vilhelminos Ðilin- dos vizos treèiøjø ðaliø pilieèiams. As-
persekioti uþ sienos kitos valstybës pa-
gienës daryta nuotrauka; kunigo menø judëjimas per Ðengeno ðaliø ið-
reigûnams neleidþiama. Dideliø galimy-
A.Mackevièiaus nuotrauka; 1868 m. orines sienas kontroliuojamas naudo-
biø teikia bendra su visomis ES valsty-
išspausdintas kvietimas sukilimo au- jantis Ðengeno informacijos sistema. Ði
bëmis narëmis informacinë duomenø
koms paminëti Paryþiuje. tarptautinë paieðkos ir informacijos
bazë apie paieðkomus asmenis ir ávyk-
Vilhelmina Ðilingienë mirë Vilniu- kompiuteriø sistema leidþia policijos,
dytus nusikaltimus.
je, palaidota Rasø kapinëse, taèiau pasienio ir migracijos tarnybø darbuo-
kapas neþinomas. Stanislovas Ðilin- tojams naudotis duomenø bazëje su-
Kaip susikûrë Ðengeno erdvë?
gas po þmonos mirties iðvyko á Var- kaupta informacija apie átartinus ar ne-
ðuvà, ten mirë ir palaidotas. Nedideliame Liuksemburgo mieste- pageidautinus asmenis, vogtus auto-
Taigi iš Stasio Šilingo laiškø ir atsi- lyje Ðengene 1985 m. birþelio 14 d. Bel- mobilius, pavogtus dokumentus, pa-
minimø iðaiðkëja, kad laiðkà A.Macke- gija, Liuksemburgas, Nyderlandai, dirbtus pinigus ir kt.
vièiui pasiraðiusi neþinomoji T.V. (Tavo Prancûzija ir Vokietija pasiraðë susitari- Ðengeno konvencija numato galimy-
Vilhelmina), iðsiuvinëjusi sukilëliø Pa- mà dël laipsniðko tarpusavio sienø kon- bæ, iškilus pavojui viešajai tvarkai ar na-
berþës pulko vëliavà, – Paberþës dva- trolës panaikinimo, siekiant ágyvendinti cionaliniam saugumui, pasikonsultavus
ro savininko Stanislovo Ðilingo þmona laisvo asmenø judëjimo principà. Susi- su kitomis konvencijos ðalimis, ribotam
Vilhelmina. tarimo 17 straipsnis skelbë, kad ,,dël as- laikui atnaujinti asmens dokumentø
Áminta prieð 135 metus uþduota menø judëjimo šalys siekia panaikinti kontrolæ prie vidiniø sienø.
máslë. tikrinimus prie bendrø sienø ir perkelti Pagal specialø 1999 m. Amsterda-
juos prie savo iðoriniø sienø”. mo sutarties protokolà Ðengeno teisy-
Panaudota literatûra: 1990 m. birþelio 19 d. tos paèios nas tapo Europos Sàjungos teisyno da-
1.Ðåâîëþöèîííûé ïîäúåì â penkios valstybës pasiraðë Konvencijà limi. Vadovaujantis Lietuvos Stojimo á
Ëèòâå è Áåëîðóñèè â 1861–1862 dël Ðengeno susitarimo ágyvendinimo, Europos Sàjungà sutarties Stojimo ak-
ã.ã. Ìîñêâà. 1964. Ñòð. 156. nustatanèià bendras vizø, prieglobsèio to 3 straipsniu, Ðengeno teisynas yra
2.Prieðmirtinis A. Mackevièiaus laið- privalomas ir taikomas Lietuvoje nuo
teikimo, iðoriniø sienø kontrolës ir poli-
kas tardymo komisijai. Lietuvos TSR is-
cijos bei muitiniø bendradarbiavimo tai- 2004 m. geguþës 1 dienos.
torijos ðaltiniai. T. 2. Vilnius. 1965. P. 87.
sykles. 2006 m. geguþës 31 d. Lietuvos Res-
3.Przyborowski W. Dzieje 1863 ro-
ku. T. 3. Krakow. 1902. P. 24–27. Šengeno konvencija numato, viena publikos Vyriausybë patvirtino Vidaus rei-
4.Antanas Mackevièius. Laiðkai ir vertus, visiškai atsisakyti sausumos, jû- kalø ministerijos parengtà Nacionalinio
parodymai. Vilnius. 1988. P. 137–138. ros ir oro uostø pasienio kontrolës, o Ðengeno teisyno priëmimo naujai sure-
5.Ten pat. P. 46. antra vertus, kad nenukentëtø konven- daguotà veiksmø planà, kurá ágyvendinus
6.Ten pat. P. 113–114. cijos dalyviø saugumas, sustiprinti jø ið- Europos Sàjungos Teisingumo ir vidaus
7.Ten pat. P. 138. oriniø sienø kontrolæ bei uþsienieèiø kon- reikalø taryba ðiø metø lapkrièio 8 d. pri-
8.Ten pat. P. 46. trolæ Ðengeno erdvës viduje. Jau po ëmë sprendimà, patvirtinantá Lietuvos pa-
9.Ten pat. P. 141. 1985 m., supaprastinus vidaus sienø kir- sirengimà Ðengeno reikalavimams.

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


þengë dar vienà svarbø þingsná nija ir Vengrija. Nuo 2008 m.
gilesnës europinës integracijos lapkrièio 1 d. dar prisijungs
link. Kartu su Lietuva 2007-øjø Lichtenðteinas ir Ðveicarija,
Kalëdø iðvakarëse á Ðengenà Kipras taps Šengeno dalimi
pasuko Èekija, Estija, Latvija, 2009, o Bulgarija ir Rumunija
Malta, Lenkija, Slovakija, Slovë- 2011 metais.

Ðengenas

Ðengeno erdvë kartu su bûsimosiomis Taip atrodo Ðengeno ðaliø


narëmis sienos

Kokie projektai buvo ágyvendinti 4. Kol kas dar neiðspræstas klausi- Taèiau gerokai pasikeis situacija Bal-
Lietuvai rengiantis narystei Ðengeno mas dël dviðaliø pasienio kontrolës tarusijos pilieèiams, kuriø srautas dël ið-
erdvëje? punktø statuso su Baltarusija ir Rusijos augsianèios Ðengeno vizø kainos, tikë-
Federacija. tina, gerokai sumaþës. Baltarusijos pi-
1. Pertvarkomas Vilniaus oro uostas,
5. 2007 m. metø rudená buvo iðban- lieèiams vizos á Ðengeno ðalis kainuos
kad bûtø atskirti Ðengeno ir ne Ðenge-
dyta, pradëjo veikti ir jau davë pirmuo- 60 eurø, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos
no zonos keleiviø srautai. Prisijungus prie
sius rezultatus Nacionalinë Ðengeno in- gyventojams – 35 eurus. Lietuva nesu-
Ðengeno erdvës numatoma, kad iðorës
formacinë sistema. interesuota atsitverti nuo kaimynø bran-
skrydþius uþ Ðengeno ribø vykdys Vil-
6. Visi atsakingi ðalies pareigûnai bu- giomis vizomis. Atvirkðèiai – siekia su-
niaus, Kauno ir Palangos oro uostai, ku-
vo supaþindinti su Ðengeno teisyno nuo- daryti sàlygas paprastiems Baltarusi-
rie rekonstruoja oro uostø infrastruktû-
statomis. Jos átrauktos á pareigûnø mo- joms pilieèiams atvykti á Lietuvà ir pa-
rà, kad ji atitiktø nustatytus reikalavimus.
kymo ir kvalifikacijos tobulinimo progra- tiems ásitikinti demokratijos privalumais.
Vilniaus oro uostas ið esmës jau pareng-
mas. 2007 m. spalio pabaigoje Medinin- Savo pozicijà Lietuva paaiðkino ES part-
tas Ðengeno erdvei, Palangoje taip pat
kuose, Vilniaus rajone, atidarytas Valsty- neriams, taip pat ketina išnaudoti visas
pasirengta. Kaune dar vyksta intensy-
bës sienos apsaugos tarnybos pasienie- Šengeno teisyno teikiamas galimybes
vus statybø procesas ir keleiviø srautai
èiø mokyklos ir Tarptautinio mokymo cen- palengvinti keliones á Lietuvà kai ku-
bus atskiriami pasitelkus technines bei
tro pastatø kompleksas. Tai didþiausias rioms Baltarusijos gyventojø grupëms.
informacines priemones.
sienos apsaugos tarnybos projektas, Lie- Lietuvos ir kitø ES valstybiø pastango-
2. Pertvarkoma Klaipëdos valstybi-
tuvai rengiantis prisijungti prie Ðengeno mis siekiama palengvinti ES vizø reþi-
nio jûrø uosto infrastruktûra, kad bûtø
erdvës. Pastatø statybos, renovacijos ir mà Moldovai, Ukrainai, Gruzijai.
galima atskirti keleiviø srautus. Uosto in-
árengimo darbø vertë – 67 milijonai litø.
frastruktûra priklauso valstybei, taèiau
Visam pasirengimo procesui reikë- Lietuva – atsivërusioje Europoje
ðiuo metu yra iðnuomota privaèioms
jo ne tik realiø pastangø, bet ir nemaþai
kompanijoms. Todël keleiviai, atvykstan- Galima teigti, kad Lietuvos valdþia
lëðø. Lietuva ágyvendino 142 Ðengeno
tys á Klaipëdà vandens transportu – kel- ávykdë savo ásipareigojimà tautai atver-
priemoniø programos projektus uþ dau-
tais ar kruiziniais laivais, yra tikrinami pri- ti Europos sienas, sudaryti sàlygas lie-
giau kaip 615 mln. Lt. Nepaisant bûgð-
vaèiø kompanijø. Praëjusiø metø gruo- tuviams nekliudomai judëti Europoje ir
tavimø, Lietuva ávykdë visus Ðengeno
dþio 7 d. Klaipëdoje iðkilmingai atidary- uþsienio sveèiams – turistams, investuo-
reikalavimus ir yra pasirengusi saugoti
ta nauja Valstybës sienos apsaugos tar- tojams atvykti èia. Tai dar vienas istori-
iðorinæ Europos Sàjungos sienà ir su-
nybos Pakranèiø apsaugos rinktinës nis Lietuvos þingsnis didesnës integra-
reguliuoti þmoniø judëjimà ES viduje.
uosto uþkarda. Taip baigtas ágyvendinti cijos Europos Sàjungoje link.
paskutinis Ðengeno programos lëðomis Gyvenimui tampant patogesniam ir
Santykiai su kaimynais
finansuotø priemoniø, reikalingø garan- laisvesniam, bûtina iðnaudoti darbo, kû-
tuoti Šengeno reikalavimus Klaipëdos Svarbu yra tai, kad Lietuvai ástojus á rybos ir mokslo galimybes Lietuvoje ir
valstybiniame jûrø uoste, etapas. Ðengeno erdvæ iðliks nepakitusi Kali- sukurti tokias sàlygas, kad, nekliudomai
3. Norint garantuoti nuostatà dël ste- ningrado tranzito dokumentø iðdavimo pakeliavus po plaèiàjà Europà, labai no-
bëjimo ir persekiojimo vykdymo 2006 sistema, kuri sklandþiai veikia ir yra ge- rëtøsi vël griþti á Tëvynæ ir drauge kurti
m. buvo pasirašytos sutartys su Lenki- rai ávertinta tiek Europos Sàjungoje, tiek visø mûsø gerovæ.
jos Respublika ir Latvijos Respublika. Rusijoje.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 19


Þemës
nø kalbos radiato (spinduliavimas) ir grai-
kø kalbos aisthesis (jausmas, jutimas). Api-
bendrinus daugybæ ðiuo metu þinomø ra-

silpnøjø laukø diostezijos apibrëþimø, galima teigti, kad


tai mokslas su savo metodais, padedan-
tis nustatyti ávairiø materijos formø ener-

átaka organizmams
getinius spinduliavimus, jø poveiká þmo-
nëms bei jø aplinkai.
Vis dëlto nors radiostezijos metodai yra

Tyrimai ir jø perspektyvos Baltijos ðalyse


Dr. Rimantas PETROŠIUS
Baltijos radiostezininkø asociacijos prezidentas
Geologijos ir geografijos institutas

Gyvybë yra trapi þvelgiant á jà kosmi- mi ávairias priemones, pradedant papras-


niu mastu. Visas organinis pasaulis jauèia èiausia ðvytuokle arba virgule ir baigiant
Saulës spinduliuojamo energijos srauto sudëtingais elektroniniais prietaisais.
pokyèius ir reaguoja á juos. Kad Þemëje Nors ir negalëdami remtis tvirtais moksli-
gyventi bûtø nebeámanoma, nereikia di- niais pagrindais, jie bando spræsti tokias
delio temperatûros pokyèio, nereikia uþvi- svarbias praktines problemas, kaip po-
rinti arba uþšaldyti vandenynø. Pakaktø ne- þeminio vandens ir naudingøjø iðkasenø
Kosminiø mikrobangø fono oktapolinë-
didoko Saulës aktyvumo pokyèio, kad kiltø paieðkos, poþeminiø kabeliø bei vamz- kvadrupolinë struktûra Visatoje (pagal dr.
vienokia ar kitokia ekstremali situacija. De- dynø defektø aptikimas, tinkamø vietø gy- Max Tegmark)
ja, ðiais laikais sparèiai ir nekontroliuoja- venti ir netgi darþovëms laikyti parinkimas.
mai didëjanti techninë paþanga pastebi- Be to, ðie metodai plaèiai naudojami al- perspektyvûs, taèiau jie ne visada duoda
mai pakeitë visø be iðimties Þemës plane- ternatyviojoje medicinoje. vienareikðmiø rezultatø. Mokslininkø da-
tos gamtinëje aplinkoje vykstanèiø proce- Tokie tyrinëjimai ágavo labiau moksliná lyvavimas ðiame darbe yra reikalingas tam,
sø intensyvumà, paþeisdama natûralià pavidalà XX a., kai 1913 m. Paryþiuje ávy- kad objektyviai patvirtintø gautuosius re-
gamtos pusiausvyrà ir sukeldama rimtø kusiame Antrajame tarptautiniame ekspe- zultatus remiantis ištisu dabar turimø
ekologiniø problemø. Vien tik radijo ban- rimentinës psichologijos kongrese buvo moksliniø metodø kompleksu. Daugelyje
gø spinduliavimas Þemëje padidëjo mili- iðnagrinëtas tuo metu vadinamosios bio- ðaliø jau ne vienà deðimtmetá veikia radio-
jonus kartø, taèiau þmogus nesuteikë tam lokacijos metodas ir pritarta jam, iðduotos stezininkø (dowsers arba lietuviðkai virgu-
didesnës reikðmës. Geomagnetinis laukas pirmosios licencijos specialistams, ieðkan- lininkø) draugijos, kurios susikûrë siekiant
apsaugo visa kas gyva nuo praþûtingos tiems vandens telkiniø bei naudingøjø ið- suvienyti bendradarbiavimà tarp moksli-
kosminës radiacijos. Taèiau esama eks- kasenø. 1930 m. prancûzø kunigas A.Bou- ninkø ir virgulininkø.
perimentiniø duomenø, kad ekranavimas ly pasiûlë vartoti terminà radiostezija, ku- Baltijos radiostezininkø asociacija bu-
nuo magnetinio lauko gali þmogui sukelti rio sandara yra kilusi ið dviejø þodþiø: loty- vo ákurta 1989 m. Latvijos, Estijos ir Lietu-
psichikos sutrikimø, o kai kuriø rûðiø gyvû-
nams išsigimimà jau ketvirtoje kartoje. Kita Tarptautinio BDA seminaro dalyviai prie Aukðtadvario Velnio duobës 2004 m.
vertus, mes susiduriame su silpnais mag-
netiniais laukais. Netgi labai galingos mag-
netinës audros sukelia jo pokytá ne dau-
giau kaip 0,005 erstedo, t.y. vieno procen-
to ribose, taèiau þinoma, kad gyvi organiz-
mai ypaè jautrûs išoriniams poveikiams.
Apie silpnøjø geofiziniø laukø bei spin-
duliavimø aplinkoje ir jø tyrimo problemas
jau ðiek tiek rašiau ankstesniame straips-
nyje „Paslaptingasis Raigardo slënis“
(MG, 2000 m. Nr. 10). Dabar atëjo laikas
apþvelgti, kokias problemas sprendþia
mano bendraminèiai, vienos ið netradici-
niø mokslo srièiø tyrinëtojai Lietuvoje ir
kaimyninëse ðalyse, susivienijæ á Baltijos
radiostezininkø asociacijà.
Þinoma, kad senoji liaudies iðmintis
jau prieð daugelá amþiø suvokë egzistuo-
jant silpnuosius gamtos veiksnius bei
reiškinius. Tûkstanèiai entuziastø, vadina-
møjø ekstrasensø, tyrinëjo ir tebetyrinëja
Þemës spinduliavimo laukus radiostezi-
niais (biolokaciniais) metodais, naudoda-

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


pasakyti, kad pagrindiniai radiostezijos energijos dëka ir apibûdinama ið esmës
postulatai iki ðiø dienø nëra iðspræsti. Ne- kokybinëmis spinduliavimo charakteristi-
aiðku, ar virgulæ veikia realiai egzistuojan- komis, o ne jo absoliuèiu dydþiu. Iðorinis
tys fiziniai laukai bei objektai, ar lemia- poveikis tampa tarsi paleidimo jungikliu,
mas veiksnys yra operatoriaus psichika, ájungianèiu kaþkokius procesus paèiame
kuri intuityviai ir selektyviai reaguoja á ap- organizme, taip poveikio rezultatas pasi-
linkos reiðkinius bei materialius objektus. kartodamas gali pranokti suþadinanèiojo
Tikriausiai radiosteziná efektà sukelia at- lauko energijà. Pasitelkiant technines prie-
siradæs sàlyginis refleksas á palyginti sil- mones yra registruojamas jëgos poveikis,
pnus foninius poveikius. Operatoriai ilgo- priklausantis nuo signalo intensyvumo. Jo

Mykolo KAMINSKO nuotraukos


mis treniruotëmis bei gausindami savo dydis bûna maþas ir dël to kyla dideliø sun-
þinias apie aplinkà gali iðplëtoti savo ga- kumø atskiriant signalà nuo fono. Ieškoji-
bumus ir átvirtinti jø stabilumà. Taip ið- mas tinkamø registravimo bûdø, padedan-
mokstama aptikti poþeminio vandens tëk- èiø gauti pasikartojantá rezultatà, yra, ko
mes, ávairiø tinklø (Hartmano, Curry, Vit- gero, svarbiausia tiek radiostezijos, tiek ir
mano) struktûras, biofizines anomalijas. visos psichofizikos problema.
Vis dëlto, sprendþiant taikomuosius uþ-
davinius, patartina pirmiausia naudotis
tradicinio mokslo metodais, taèiau neat-
Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruoja
geoanomalijø indikatoriaus IGA-1 veikimà sisakant netradiciniø galimybiø paþinti ap-
linkà ir, þinoma, grieþtai laikantis loginio
eksperimentø nuoseklumo ir grynumo.
vos mokslininkø pastangomis. Ypaè di- Pastaraisiais deðimtmeèiais biolaukai
delis indëlis estø geologo A.Rauko, lat- buvo tiriami remiantis šiais pagrindiniais
viø fizikø T.Kalninio, J.Valdmanio, J.Dola- metodais: 1) paèiu þmogumi, kaip labai
cio ir kitø. Lietuvoje jau 1987 m. pradëjo tiksliu matavimo prietaisu – mechaniniu
veikti Biofiziniø reiðkiniø sekcija, ákurta prie raumenø mikrojudesiø stiprintuvu (panau-
LMA Mokslininkø rûmø, vadovaujama dojant L-formos rëmelá, ðvytuoklæ, virgulæ)
matematiko J.Gikio. Šios sekcijos entu- bei lytëjimo pojûèiø ir kitø metodø dëka
ziastø bûrys nuveikë nemaþà moksliná gaunant „atsakymà“ á klausimà; 2) biolo-
darbà, nagrinëdami paranormaliø reiðki- giniø objektø, neturinèiø iðplëtotos sàmo-
niø vaidmená senovës kultûrose, ypaè ty- nës – þuvø ikrø, mikroorganizmø, kraujo
rinëjant sakralinius (kulto) objektus. BDA seminaro
plazmos ir kt. panaudojimas jutikliuose
Asociacija sutelkusi dëmesá á kelias teziø ir praneði-
bioenergetiniam poveikiui registruoti; 3) mø leidinio bei
pagrindines tyrimø kryptis. Tai Þemës lau- prietaisiniais metodais: ávairiais fizikiniais darbø kompakti-
kø anomalijø prigimtis ir struktûra, jø psi- efektais registruojant bioenergetinius po- nës plokðtelës
chofizinë átaka organizmams, radiostezi- veikius, daþniausiai tiriant fizinës sistemos virðeliai
jos metodo panaudojimas geologijoje, nepusiausvyrinæ padëtá (Kirliano efektas,
ekologijoje, architektûroje ir medicinoje, nestacionarusis Dþozefsono efektas) arba Tuo tarpu yra
matematiniai-fizikiniai modeliai radioste- tø ar kitø parametrø (elektrinis laidumas, sukurta ávairiø rû-
zijos operatoriø reagavimo mechaniz- temperatûrinë spektriniø charakteristikø ðiø prietaisø, skir-
mams apraðyti, naujø metodø bei áran- priklausomybë) pokyèiø dinamikà. Rezul- tø registruoti Þe-
gos, geobiolaukø anomalijoms tirti. Ypa- tatø patikimumo garantijai yra seniai nau- mës spinduliavimo sudëtinëms dalims, o
tingas dëmesys skiriamas gamtinës bei dojami ávairûs bûdai, pvz., vadinamasis tai padëtø nustatyti ávairias geofizines tin-
technogeninës kilmës geopatogeniniø dvigubai aklas metodas, sukurtieji specia- klines struktûras ir su jomis susijusias bio-
zonø tyrimui. Beveik kasmet vienoje ið trijø lûs statistinio duomenø ávertinimo meto- fizines anomalijas: geomagnetiniø bei
Baltijos ðaliø yra rengiami moksliniai se- dai. Kruopðtus visø objektyviø parametrø gravitaciniø laukø pokyèius, gama spin-
minarai-konferencijos, kuriø medþiaga ið- fiksavimas (tarp jø geomagnetinio fono ir duliuotæ, ávairios prigimties, daþniø ir in-
leidþiama atskirais straipsniø rinkiniais. geopatogeniniø zonø), jø poveikio laips- tensyvumo elektromagnetinius laukus ir
Palaikomi ryðiai su kaimyniniø bei tolimes- nio ávertinimas modeliniame eksperimen- kt. Tam naudojami elektrinio bei magne-
niø ðaliø (Ðvedijos, Suomijos, Lenkijos, te padeda iðvengti áprastiniø klaidø. tinio lauko matuokliai, gama detektoriai
Rusijos, Didþiosios Britanijos, Kanados ir Deja, bioenergetiniø reiðkiniø sudëtin- bei radijo bangø spektrø analizatoriai.
kt.) radiostezijos specialistais. Pastarasis gumas ir neáprastumas, jø „kaprizingu- Tyrinëjant daugybës geofaktoriø poveiká
Baltijos radiostezininkø asociacijos semi- mas“ ir aiðkus ryðys su dvasingumu, pa- þmoniø sveikatai, vis didesnæ reikðmæ ágau-
naras Lietuvoje ávyko 2004 m. vaizdingo- sikartojamumo problemos daþnai niekais na sisteminis kompleksinis poþiûris á pro-
se Aukðtadvario apylinkëse, Tamoðavo- nuleidþia visà tradicinio mokslo ádirbá ir vi- blemà, susijungiant keleto skirtingø srièiø
je. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studi- sas metodikas. Svarbiausias ið prietaisi- mokslininkams: geologams, geofizikams,
jø fondui bei Ðvietimo ir mokslo ministe- niø metodø trûkumø yra registravimo me- medikams ir kt. Štai nemaþà susidomëji-
rijai parëmus, buvo iðleistas seminaro te- todø neatitikimas tiriamo reiškinio. Akivaiz- mà sukëlë jau keletà metø atliekami tarp-
ziø ir praneðimø rinkinys bei darbø kom- du, kad kol kas biolaukams registruoti vis disciplininiai tyrimai, susijæ su Þemës lau-
paktinë plokðtelë. Ateinantá tarptautiná dëlto geriausia yra naudoti biologinius ob- kø, geologiniø veiksniø, landðafto bei che-
moksliná seminarà numatoma surengti jektus, nes naudojant technines priemo- miniø elementø átaka susirgti kai kuriomis
2008 m. birþelio mënesá Druskininkuose. nes tegalima tikëtis labai nedideliø efektø ligomis. Ðiuos tyrinëjimus Lietuvoje atlieka
Nors ši paþinimo sritis plëtojosi ne vie- arba jie bus reti. Gyvosiose sistemose sà- geologo S.Ðliaupos ir kitø kolegø grupës
nà ðimtmetá, ne kartà aðtriai susidurda- veika pasiþymi informatyviu pobûdþiu, t.y. ið ávairiø moksliniø organizacijø.
ma su „didþiuoju mokslu“, taèiau reikia realizuojama paties organizmo vidinës Nukelta á 27 p.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 21


Jûratë PALAÈIONYTË

M
Ar „mokslas mokslui“
kaip ir „menas menui“
gali egzistuoti šiais
enas buvo paklausus vi-
visuotinës komerciali- sais laikais. Tuo tarpu mokslo, kaip pre-
zacijos laikais? Atsaky- kiniø mainø rinkos dalyvio, vaidmuo dau-
mas paprastas: þino- geliui dar yra ðiokia tokia naujovë. Taèiau
ma. Taèiau sunku kaip tik á já vis daþniau atsigræþia verslas,
nepastebëti ádomios ieðkantis ir diegiantis naujoves, kurios ga-
lëtø padidinti jo konkurencingumà. Kitaip
tendencijos, jog tiek kalbant, inovatyvus verslas.
mokslas, tiek ir menas
Lietuvoje vis daþniau Kas „áþiebia lemputæ“ mûsø
tampa ne tik estetinio galvose?
pasigërëjimo objektu Kodël apskritai turëtume kalbëti apie
ar vien akademinei inovacijas ir kas tai yra? „Labai paprasta,
– atsako Lietuvos inovacijø centro atsto-
bendruomenei aktualiu vas dr. A.Sutkus, – inovacijos kaip tik ir
intelektinës veiklos kuria tiesioginá ryðá tarp mokslo ir verslo.
vaisiumi, bet ir bran- Kalbant paprastai, inovacijos – tai proce-
giai parduodamu sas, kurio metu þinios paverèiamos eko-
nomine nauda“. Tradiciðkai þinias kuria
produktu. mokslas, o inovacijos leidþia šias þinias
taikyti praktikoje siekiant ekonominio
efektyvumo. ,,Yra ávairiø inovacijos api-
brëþimø, ir visus juos sieja vienas ben-
dras poþiûris, kad inovacija – tai proce-
sas, kurio metu siekiama sena pakeisti
nauju, tam pritaikant þinias. Ne vienas au-
torius pabrëþia, jog inovacija – tai proto
bûsena, naujas màstymo, kaip kurti ver-
slà, bûdas. Toks inovacijos apibûdinimas
gana abstraktus, taèiau jame slypi gili
prasmë, nes èia akumuliuojamas verslo
dëmuo“, – paþymi pašnekovas.
Bet kokios inovacijos pradas – nau-
jos þinios, kurios yra protinio ir kûrybinio
darbo rezultatas. Daþnai naujos þinios
bûna tiesiogiai tapatinamos su idëjomis.
A. Sutkus tvirtina, jog tai nëra visuomet
teisinga. Anot Lietuvos inovacijø centro
atstovo, idëjos gali bûti tik naujø þiniø at-
siradimo arba þiniø panaudojimo katali-
zatorius. Tuo tarpu idëjø atsiradimà ska-
tina nepasitenkinimas dabartine padëti-
mi, noras jà keisti. „Nepasitenkinimas bei
pokyèiø bûtinybë ir yra inovacijø paska-
tos. Ne veltui sakoma, kad iðlieka ne stip-
riausieji, o tik tie, kurie geriausiai prisitai-
ko. Ðiandien tik inovacijos gali garantuo-
ti iðlikimà ir plëtrà“, – tvirtina tyrinëtojas.
Vis dëlto inovacinë veikla – praktiðkai
vienintelë veikla, tiesiogiai susijusi su di-
desne rizika, ir norint ámonæ padaryti ino-
vatyvià reikia tikrai nemaþai pastangø. „Ino-
vacinës veiklos sëkmës sàlyga – þmogið-
køjø, organizaciniø, vadybiniø, techniniø
ir kitø veiksniø kompleksas. Þinoma, le-
miamà átakà daro þmoniø, dalyvaujanèiø

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Mokslas ir
inovacinëje veikloje, gebëjimai, kompeten-
cija ir kt. Taèiau vien tik kompetencijos ne- Saulëtekio slënio mokslo ir
pakanka, reikalingi ir kûrybinio màstymo technologijø parko projektas
ágûdþiai – gebëjimas kurti, sujungti, siste- (VðI „Saulëtekio slënis“)
minti þinias, identifikuoti ryšius, daryti prie-
laidas bei išvadas, galiausiai – pastebëti
tai, ko nepastebi kiti“, – vardija A.Sutkus.
Bet ir to nepakanka. „Reikalinga motyva-
cija, kitaip tariant, noras ir poreikis kurti,
imtis iniciatyvos. Tai ne ágimtos, o ágyja-
mos savybës. Todël bûtina jas formuoti bei
lavinti, reikia tik noro ir pastangø“.

Ámonës, kurios nenustygsta vietoje


Ámonës, kurioms ðios savybës bûdin-
gos, laikytinos inovatyviomis. Iðskirtinis to-
kios ámonës bruoþas – nuolatinë orienta-
cija á pokyèius. „Inovatyvios ámonës nuo-
lat ir sistemingai kuria naujus produktus
ar paslaugas, modernizuoja gamybinius
procesus, diegia naujas technologijas, in- Lietuvos ámoniø apyvartos. Ekspertø tei- ir perimdami þinias. Mokslo ir verslo orga-
vestuoja á þmogiðkàjá kapitalà, taiko nau- gimu, tai rodo didelá inovatyviø ámoniø nizacijø bendradarbiavimas taip pat në-
joviðkas rinkodaros priemones ir t.t. Ino- vaidmená ðiuolaikinëje ekonomikoje. ra pakankamas, be to, skiriama per ma-
vatyvios ámonës „nenustygsta vietoje“, – þai dëmesio inovaciniø gebëjimø ugdy-
teigia pašnekovas, pasak kurio, inovaty- Atotrûkis tarp mokslo ir verslo mui ávairiuose visuomenës sluoksniuo-
viose ámonëse vyrauja komandinis dar- Tokià veiklos tradicijà, kai ámonës, ak- se. Aiðku, Lietuvos verslui taip pat bûti-
bas, ávairiomis priemonëmis skatinama tyviai bendradarbiaudamos su mokslu, na didinti inovacinius gebëjimus, kurie
iniciatyva, efektyviai funkcionuoja infor- ieðko netradiciniø sprendimø ir diegia ino- ðiuo metu neskatina inovatyvios kultû-
macijos apsikeitimo kanalai tiek ámonës vacijas, ekspertai vadina inovacijø kultû- ros susiformavimo bendroviø viduje“, –
viduje, tiek su iðorine aplinka. Kitaip ta- ra. Deja, Lietuvoje ji dar tik formuojasi. teigia D.Dilijonas.
riant, inovatyviose ámonëse veikia mecha- „Paprasèiausiai, mûsø inovacijø kultûra A.Sutkaus nuomone, „reikia turëti
nizmas, leidþiantis ne tik laiku, bet ir efek- yra pernelyg uþdara, bendrovës nepakan- omenyje, kad mokslo ir verslo sàveika
tyviai reaguoti á esamus ir bûsimus rin- kamai imlios þinioms, daþnai nesuvokia turi bûti abipusë. O dabar jauèiama
kos pokyèius. Kas turëtø pasirûpinti, kad inovacijø svarbos. Taigi inovacijos kol kas prieðprieða: mokslo atstovai paþymi, kad
ámonë „neuþsistovëtø“? nesukuria pastebimo ekonominio efekto“, jie turi þiniø, kuriø nenaudoja verslas; o
„Inovacijas ámonëje paprastai skati- – pastebi D.Dilijonas. Taèiau padëtis në- verslo atstovai tvirtina, kad mokslas ne-
na aukðèiausio lygio vadovai. Taip pat ra beviltiðka – Lietuvoje jau pastebimos turi tø þiniø, kuriø jiems reikia“.
ðiais „varikliais“ gali tapti tyrimø ir plët- ávairios iniciatyvos, skati- Tokios nuostatos atsiranda dël ávai-
ros padalinio vadovas ar netgi rinkoda- nanèios inovacijø riø prieþasèiø. Praktiðkai visos Lietuvos
ros skyriaus vadovas“, – sako konsulta- mokslo ástaigos turi sàveikos ryðiø su
cijø kompanijos „TOC sprendimai“ part- verslu, taèiau jø apimtys yra nedidelës.
nerës „Strateginiø sprendimø grupë“ at- „Situacijà ðioje srityje galëtø pagerinti
stovas Darius Dilijonas. ,,Daþniausiai bû- inovacijø paramos organizacijos – moks-
tent ðiø þmoniø iniciatyva ámonëje die- lo ir technologijø parkai, technologijø
giami paþangûs veiklos valdymo spren- perdavimo centrai. Pasaulinë praktika ro-
dimai ir metodai, skatinamas naujø pro- do, kad tokiø organizacijø vaidmuo stip-
duktø kûrimas, nes be jø ámonë praras- rinant mokslo ir verslo sàveikà yra itin
tø savo konkurencingumà ir turimà rin- svarbus“, – sako A.Sutkus.
kà. Be to, organizacijose, kuriose kûry- kultûros for- Specialistai pabrëþia, jog
biðkumas yra skatinamas ir jo teikiami mavimàsi. Kuriami mokslo ir verslo sàveikos stoka
rezultatai efektyviai naudojami naujiems technologijø parkai, – kompleksinë problema, turinti
sprendimams, inovacijas skatinanti jëga nacionalinës techno- átakos ðalies ûkio konkurencin-
yra ir patys darbuotojai, o vadovai daþ- logijø platformos, tech- gumui ir efektyvumui. Svarbus
niausiai tik rûpinasi, kad atsirastø ir veiktø nologijø slëniai. Visø jø tiks- vaidmuo sprendþiant šià pro-
inovacijoms valdyti reikalingos struktû- las yra panaðus – skatinti blemà tenka valdþios instituci-
ros“, – paþymi specialistas. mokslo ir verslo bendradarbia- joms, kurios turëtø sukurti teisi-
Lietuvoje tokiø ámoniø kol kas nëra vimà bei þiniø sklaidà, naujø tech- niø, ekonominiø ir socialiniø paska-
daug. Statistikos departamento duome- nologijø plëtrà bei komercializavimà, t.y. tø sistemà, leidþianèià transformuoti þi-
nimis, šalyje tik bemaþ ketvirtadalis (23,4 maþinti distancijà tarp ðalies verslo ir nias á konkurencingus produktus ar pa-
proc.) visø ámoniø yra inovatyvios, taèiau mokslo. „Matyti, jog skirtingø srièiø tyrëjai slaugas.
jø apyvarta sudaro beveik 60 proc. visø nepakankamai bendradarbiauja kurdami Nukelta á 28 p.

s ir verslas: ranka rankon Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 23


2001 m. liepos 13 d. Tarptautinio olimpinio komiteto
112 sesijos plenarinio posëdþio metu Maskvoje tuometis
TOK prezidentas A.J.Samaranèas praneðë, kad Pekinas,
nurungæs penkis miestus kandidatus, 2008 m. taps
XXIX olimpiniø þaidyniø sostine.

Pekinas 2008
Prof. habil. dr.
Jonas Petras JANKAUSKAS
TOK 7-osios pasaulinës konferencijos
„Sportas ir aplinka“ Pekine delegatas
Vilniaus universitetas
Aplinkosauga, inovacijos ir tobulëjimas
tarë TOK, tautiniø olimpiniø komitetø, tarp- litikos ir visuomenës veikëjai bei specia-
tautiniø sporto federacijø bei olimpinio ju- listai kreipësi á visas pasaulio ðalis, kvies-
dëjimo politikos klausimus, susijusius su dami atsisakyti ligðiolinio màstymo ir gy-
aplinkosauga bei darnios plëtotës sporte venimo bûdo bei ágyvendinti „ilgalaikës su-
koncepcija. Paþymëta, kad klimato atðili- balansuotos plëtros“ idëjà. Ði idëja supran-
J.P.Jankauskas mas – globalinë problema, reikalaujanti ne tama kaip perëjimas prie ekologiðkesnës
konferencijos tik ilgalaikiø edukologiniø programø, bet ekonomikos ir aplinkai palankesniø tech-
tribûnoje ir skubiø politiniø sprendimø. nologijø bei visuotinio ekologinio ugdymo
Per ðià konferencijà iðanalizuotos ir su- visà gyvenimà. Buvo priimta Darbotvarkë
stiprintos su sportu bei aplinka susijusios 21 (Agenda 21). Tai tarptautinës veiklos
veiklos strategijos. Iškelta idëja, kad tik stip- strategija, siekianti socialinio, ekonominio
rinant bendradarbiavimà, per sportà sie- ir ekologinio stabilumo. Joje ne tik pasira-
kiant darnios plëtros bus pasiektas ben- ðyta biologinës ávairovës konvencija, bet
dras tikslas – ateinanèioms kartoms su- ir iðreikðta viltis jog, atsiþvelgiant á ekologi-
teikti galimybæ gyventi bei uþsiimti sporto niø problemø mastà ir pobûdá, turëtø for-
veikla þalesnëje ir saugesnëje planetoje. muotis tokia ekologinë sàmonë, kuri bûtø
Áþengus á XXI a. þmonijai reikia rinktis pajëgi suvokti dabartinæ ekologinæ situa-
„Þmogus turi bûti santaikoje su – arba protingai valdoma biosferos plët- cijà kultûros ir gamtos sàveikos konteks-
paèiu savimi ir visa kûrinija“ ra, arba neiðvengiama degradacija. Per- te. Daugelis ðaliø ásipareigojo vykdyti ðià
(Kinø gyvenimiðkoji filosofija) ëjimas prie kontroliuojamos, kryptingos darbotvarkæ.
visuomenës ir gamtos plëtotës savaime Atsiþvelgdamas á 1992 m. Rio de Þa-
Teisë rengti olimpiadà tokiai ðaliai kaip neávyks. Visos þmonijos, visø ðaliø, visø neire vykusiame pasaulio virðûniø susiti-
Kinija, kuri uþima pirmàjà vietà pasaulyje gyventojø sluoksniø laukia sunkus ir il- kime priimtus nutarimus ir Darbotvarkæ
pagal gyventojø skaièiø ir apima áspûdin- gas pereinamasis laikotarpis. Prireiks 21, olimpinis judëjimas 1999 m. TOK se-
gà teritorijà, daro sparèià ekonominæ pa- naujo màstymo, naujø vertinimo kriterijø, sijos metu priëmë olimpinio judëjimo Dar-
þangà bei didþiuliais mastais diegia šiuo- gal net ir naujos moralës. botvarkæ 21, kurios tikslas – skatinti dar-
laikines technologijas, – tai puiki galimy- Sporto veikla taip pat ne iðimtis. Ap- nios plëtros koncepcijà visuomenëje. Joje
bë pristatyti pasauliui vienos seniausiø ci- linka po gausiai lankomø sporto varþybø taip pat pristatomos esminës idëjos bei
vilizacijø bei kultûrø paveldà: Didþiàjà ki- ir kitø masiniø renginiø daþnai tampa ap- veiksmai tikslui pasiekti.
nø sienà, kariø statulas Cin Ðichuan, im- gailëtina, prireikia daug laiko, kad ji vël TOK, pripaþindamas atsakomybæ uþ
peratoriðkuosius Gugun rûmus ir dauge- atsitiestø. darnios plëtros skatinimà, aplinkà traktuo-
lá kitø praeities paminklø. Klimato permainos tapo viena didþiau- ja kaip integralø olimpizmo aspektà, esan-
Kinai olimpinëms þaidynëms pradëjo siø XXI a. problemø. Pernai spalá tai labai tá ðalia sporto bei kultûros. TOK garan-
ruoðtis gerokai anksèiau nei tapo jø ðei- taikliai pastebëjo uþ
mininkais. 1995 m. Kinijos vyriausybë pra- Nobelio Taikos premi- Straipsnio autorius prie
dëjo realizuoti vadinamàjà sveikatingumo jos skyrimà atsakin- Olimpinio kaimelio
programà visai Kinijai – Projektà 121, ku- gas komitetas. Globa-
rio svarbiausias tikslas, kad kûno kultûra linis atðilimas pasiekë
ir sportas taptø masiniu reiškiniu, ypaè kiekvienà Þemës vie-
tarp vaikø ir jaunimo, kad pagerëtø visø tà, sukeldamas spar-
ðalies pilieèiø sveikata, bûtø propaguo- tëjantá dykumø pliti-
jama olimpinë dvasia. mà, uraganus bei
Tarptautinio olimpinio komiteto kartu su gaisrus.
XXIX olimpiniø þaidyniø Organizaciniu ko- Labai svarbus
mitetu Pekine surengta 7-oji pasaulinë þingsnis buvo þengtas
konferencija Sportas ir aplinka buvo skirta 1992 m. JT surengto-
ne vien aplinkos problemoms. Konferen- je Rio de Þaneiro kon-
cijos dalyviai plaèiai ir ávairiapusiðkai ap- ferencijoje, kurioje po-

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Olimpiados
talismanai

tuoja, kad olimpinës þaidynës bus ren-


giamos atsakingai, bendradarbiaujant su Nacionalinis stadionas
publika bei vadovais.
Vadovaudamasis kartà per ðimtmetá
vykstanèiu Olimpiniu kongresu, Vienybës
kongresu, vykusiu 1994 m. Paryþiuje,
TOK pripaþino aplinkos bei darnios plët-
ros svarbà ir 1996 m. á Olimpinæ chartijà
átraukë aplinkai skirtà paragrafà.
Ðimtmeèio Olimpinis kongresas, Vie-
nybës kongresas (1994 m.) iðkëlë verty-
bes, kuriomis turëtø sekti olimpinis judëji-
mas treèiajame tûkstantmetyje. Diskusijø
centre buvo sporto ir aplinkos santykiai.
Maþa to, TOK prezidentas 1995 m. per I
konferencijà Lozanoje Olimpinis judëjimas
ir aplinka paskelbë, kad TOK perþiûrëjo pri-
oritetus ir nuo ðiol aplinka bus treèiasis ob-
jektas po sporto ir kultûros. Ðiame susiti-
kime priimta programa Olimpinis judëjimas
ir aplinka, sudaryta TOK Aplinkos komisi-
ja. TOK numatë toliau rengti sporto ir ap- sporto klubø visame pasaulyje, reikia Pekino organizacinio komiteto bei Pe-
linkos dienas, padëti tautiniams olimpi- švarios ir sveikos aplinkos. kino savivaldybës didelës pastangos pa-
niams komitetams jas organizuoti, propa- Treèiasis klausimas yra mûsø pastan- daryti XXIX olimpines þaidynes Þaliosio-
guoti ekologines þinias, inicijuoti naujas gos siekti pusiausvyros rengiantis bet mis ir Mëlyno dangaus þaidynëmis tikriau-
ekologinës informacijos idëjas. kokio masto, taip pat ir olimpinëms þai- siai išsipildys, taèiau dar reikia labai daug
Bendradarbiaujant su 34 tarptautinë- dynëms. Mes privalome stengtis suma- padaryti, ypaè maþinant oro tarðà, todël
mis olimpinëmis federacijomis buvo su- þinti atliekø kieká, iðsaugoti ðvarø vande- TOK prezidento dr. Jacques‘o Rogge`o
kurta TOK programa Sportas, aplinka bei ná, kurti aplinkai palankius pastatø pro- kalboje, skirtoje konferencijos Sportas ir
darni plëtra. Programa parodo, kaip nuo jektus, varþyboms skirtuose pastatuose aplinka atidarymo ceremonijai, buvo pri-
teorijos bei koncepcijø pereiti prie prakti- ádiegti aplinkos neterðianèias konstruk- minta apie ásipareigojimus ir atsakomybæ.
niø iniciatyvø bei elgesio pokyèiø; kaip cijas, rûðiuoti ir perdirbti atliekas, sukur- Kokia yra mûsø atsakomybë? Viena ið
suprasti globalinius iððûkius bei aplinko- ti stabilø ekologiðko kuro planà bei pa- svarbiausiø iniciatyvø yra pastangos uþ-
saugos svarbà nepriklausomai nuo skir- naudoti inertiðkà saulës ðildymà. daryti mieste veikianèius tarðius fabrikus,
tingø geografiniø, ekonominiø, kultûriniø Sportininkai èempionai gali tapti pa- uþdrausti per 300 000 motoriniø transpor-
bei sporto kontekstø. Pagarba gamtai yra vyzdþiu, ypaè jaunimui, bûti idealûs aplin- to priemoniø, iðmetanèiø daug terðalø,
svarbiausias kriterijus renkant olimpiniø kos ambasadoriai – diegti visuomenei ap- miesto teritorijoje anglimi kûrenamas kros-
þaidyniø miestà. TOK nesistengia teigti, linkos darnos bei apsaugos svarbà. Jie turi nis pakeisti á natûraliomis dujomis kaiti-
jog þaidynës neturi jokios neigiamos áta- galimybæ patraukti milijonus þmoniø daly- namus árenginius, ágyvendinti parkø ir mið-
kos aplinkai, bet stengiasi gerinti aplin- vauti darnios plëtros procese. Olimpinis ju- kø sodinimo planus bei kontroliuoti dul-
kà, kad ir po þaidyniø ji liktø kuo maþiau dëjimas ilgà laikà stengësi, kad þaidynës kiø daleliø sklaidà ið statybø vietø. Ðie tiks-
paþeista. Kiekvienos olimpinës þaidynës, ne tik neturëtø neigiamos átakos aplinkai, lai ir pastangos – tai dalis ambicingos
pradedant Miunchenu 1972 m., turëjo sa- bet ir stiprintø þaliàjá palikimà. Taip pat per „Mëlyno dangaus“ programos dienø Pe-
vø aplinkosauginiø iniciatyvø. sportà buvo stengiamasi skatinti visuome- kine iki 2008 metø. Tiesiogiai su paèio-
Pirmoji yra absoliuti socialinë atsako- nës atidumà sveikos aplinkos svarbai. mis þaidynëmis yra susijæs sporto varþy-
mybë. Sportas nëra izoliuotas, jis yra mû- Sporto „sirgaliø“ vaidmuo taip pat bø vietø projektavimas pagal aplinkosau-
sø visuomenës dalis ir privalo aktyviai svarbus. Jie gali skatinti darnià plëtrà ir ginius standartus, pavyzdþiui, Olimpinis
veikti ávairiose srityse. Dël ðios prieþas- saugoti aplinkà laikydamiesi elementa- kaimelis, kuriame 6000 m2 teritorijoje bus
ties aplinkosauga yra treèioji olimpiná ju- riø kasdieniø taisykliø. Pavyzdþiui, þiû- naudojami saulës energijos kolektoriai.
dëjimà apibrëþianti funkcija. rëti varþybø jie gali vykti viešuoju trans- Ði konferencija Pekine yra puiki terpë
Antroji prieþastis yra paþeistos aplin- portu, o ne savo automobiliais ir kt. naujoms idëjoms plëtoti. Aš ypaè dþiau-
kos átaka sportui, olimpinëms þaidynëms Sporto inventoriaus pramonë atsakin- giuosi matydamas, jog sugebëjome su-
ir, svarbiausia, sportininkams. Tiek eliti- ga uþ aplinkai neþalingos produkcijos tie- rengti tokio masto forumà, apimantá ávai-
niams sportininkams, dalyvaujantiems kimà. Árangos gamintojai bei sporto ba- rias kultûras bei skirtingas veiklos sritis.
olimpinëse þaidynëse, tiek eiliniams, ziø statytojai turëtø pirmenybæ teikti ap-
sportuojantiems viename ið milijonø linkos neterðianèioms technologijoms. Nukelta á 30 p.

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2008
2008 Nr.
Nr. 11 25
25
moksliniai darbai: „Izaokas Barrow apie

Liubomiras Kulviecas–
þymus XX a. mokslo istorikas
laikà“ (anglø k.), „Du nepastebëti Izaoko
Niutono mokslinës kûrybos aspektai“ (an-
glø k.), „Pagreièio sistematizacija Izao-
ko Niutono moksliniuose darbuose“ (ru-
sø k.), „Hermanas fon Helmholcas ir fizi-
kiniø dydþiø aritmetizacijos paradigma“
(vokieèiø k.), „Izaokas Niutonas apie grei-
Profesoriaus Liubomiro èio sàvokos apibrëþimà“ (rusø k.).
Straipsnyje „Izaokas Barrow apie laikà“
Klasikinës mechanikos istorijos ir me-
todologijos tyrimai Lietuvoje siejami su
Kulvieco 80-osioms gimimo Liubomiras Kulviecas analizuoja matema-
habil. dr. Liubomiro Kulvieco moksliniais metinëms tinio laiko sampratà þymaus matematiko
darbais. Izaoko Barrowo moksliniuose darbuose.
2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liu- oko Niutono, Galileo Galilëjaus, Izaoko Liubomiras Kulviecas straipsnyje „Du
bomirui Kulviecui bûtø 80. Jis gimë 1928 Barrowo, Davido Hilberto kûrybinis paliki- nepastebëti Izaoko Niutono mokslinës
m. sausio 16 d., o mirë 1995 m. sausio 7 mas. Ketvirta, buvo sukurtas laiko sàvo- kûrybos aspektai“ (1993) atkreipia dëme-
dienà. kos algebrinis apibûdinimas ir jo aksioma- sá á du iki ðiol nepastebëtus Izaoko Niuto-
Baigæs Kauno gimnazijà, L.Kulviecas tiniai pagrindai. Jais remdamasis Liubo- no mokslinës kûrybos aspektus, susiju-
nuo 1947 m. studijavo fizikà ir su pagyri- miras Kulviecas pateikë kitø fizikos sàvo- sius su mechanikos istorija. Vienas jø –
mu 1952 m. baigë Vilniaus pedagoginá kø, susijusiø su laiko sàvoka, apibrëþimus. fundamentalioji kinematikos sàvoka pa-
institutà (dabar Vilniaus pedagoginis uni- 1999 m. Rusijos mokslø akademijos greitis ir jà þymintis terminas acceleratio
versitetas). Nuo 1952 m. iki mirties jis dir- leidinyje „Fizikos ir mechanikos istorijos pradëti vartoti ne XIX a. viduryje, kaip iki
bo Vilniaus pedagoginiame universitete, tyrimai“ Ukrainos ir Rusijos mokslininkai šiol tvirtinama mechanikos istorijos vei-
Teorinës fizikos katedroje. Aleksejus Bogoliubovas, Irina Tiulina, Ve- kaluose, bet XVII a. Izaoko Niutono ran-
1974 m. Liubomiras Kulviecas Mask- ra Èinënova paskelbë straipsná apie Liu- kraðtyje „Gravia in Trochoide Descenden-
voje apgynë fizikos mokslø kandidato di- bomirà Kulviecà ir jo mokslinius darbus. tia“, o vëliau jo genialiame veikale „Mate-
sertacijà „Svorio sàvokos raida klasikinëje Tai unikalus Lietuvos mokslininko áverti- matiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Ant-
mechanikoje XVII–XX a.“, o 1990 m. – fi- nimas uþsienio spaudoje. rasis – ta aplinkybë, jog þymusis II Niuto-
zikos mokslø daktaro disertacijà „Aksio- 1999 m. Ukrainoje buvo surengta tarp- no dësnis (LEX II) yra teisingas teiginys
minio laiko sàvokos pagrindimo klasiki- tautinë mokykla „Matematika ir matema- tik tada, kai terminas „vis motrix impres-
nëje mechanikoje problema“. Pagrindi- tinë gamtotyra Ukrainoje XX a.“. Tarptau- sa“ (veikianèioji varomoji jëga) reiðkia ne
në Liubomiro Kulvieco moksliniø tyrimø tinës mokyklos programoje buvo paskai- áprastà jëgà, bet jëgos impulsà.
sritis buvo klasikinës mechanikos pagrin- tos, praneðimai, diskusijos. Praneðimas Fundamentaliosios kinematikos sàvo-
dai ir mechanikos istorija. „Liubomiro Kulvieco atminimui“ (autoriai kos pagreièio sisteminimo stadija prasi-
Mechanikos istorija sudaro didesnæ Tamara Bogoliubova, Aleksejus Bogoliu- deda nuo Izaoko Niutono, nuo jo origi-
Liubomiro Kulvieco moksliniø darbø da- bovas) paskelbtas ukrainieèiø leidinyje, naliø cikloidinës spyruoklës judëjimo ty-
lá. Jis kûrë tikslià teorinës mechanikos ak- skirtame tarptautinei mokyklai. rimø. Iðliko tik ðiø tyrimø rankraðèiai. Kaip
siomatizuotos sistemos schemà, parodë Praneðimo autoriai teigia, jog Liubo- ir kiti Izaoko Niutono rankraðèiai, jie ne-
daugelio mechanikos vadovëliø autoriø miras Kulviecas – vienas þymiausiø XX a.
pagrindiniø to mokslo sàvokø ir aksiomø antrosios pusës mokslo istorikø.
átraukimo alogiðkumà. Liubomiras Kulviecas paskelbë per
Susidomëjimas Liubomiro Kulvieco me- 100 moksliniø straipsniø, analizavo ávai-
chanikos sàvokø sistemos kûrimu didëjo riø epochø mokslinius tekstus, paraðytus
ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse. 12 uþsienio kalbø.
1990 m. ginant fizikos mokslø dakta- 2001 m. Vilniuje buvo iðleista Liubo-
ro disertacijà „Aksiominio laiko savokos miro Kulvieco „Klasikinë mechanika“ (va-
pagrindimo klasikinëje mechanikoje pro- dovëlio fragmentai). Be vadovëlio frag-
blema“ Maskvos M.Lomonosovo univer- mentø lietuviø kalba, knygoje publikuo-
sitete buvo pateiktas 21 klausimas, gauti jama Veros Èinënovos ir Irinos Tiulinos
puikûs atsiliepimai, vertinimai. áþanga apie Liubomiro Kulvieco moksli-
Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø aso- nius darbus iš klasikinës mechanikos is-
ciacijoje manoma, jog á klausimà, kur glû- torijos ir metodologijos srities bei 4 Liu-
di Liubomiro Kulvieco nuopelnai pasau- bomiro Kulvieco moksliniai straipsniai
liniam mokslui, galima atsakyti keturiais (anglø, vokieèiø, rusø kalbomis).
teiginiais. Pirma, iðanalizavæs fundamen- 2003 m. Vilniuje buvo publikuota Liu-
tines gamtotyros sàvokas – laikas, grei- bomiro Kulvieco mokslinë monografija
tis, pagreitis, svoris, – jis sukûrë naujà „Fragments on History of Physics and
konceptualià jø interpretacijà. Antra, iðsi- Matematics“ (pirmas leidimas). Antrasis
aiðkinæs ðiø kategorijø ydingas interpreta- ðios knygos leidimas (2005 m.) buvo skir-
cijas pasauliniame kontekste ir su tuo su- tas Tarptautiniams fizikos metams. Kny-
sijusius loginius prieðtaravimus, jis sukû- gos globëja – Lietuvos nacionalinë UNES-
rë naujà klasikiniø disciplinø dëstymo bû- CO komisija. Prof. Liubomiras
Kulviecas
dà, kuris pagrástas sàvokø genezës logi- Knygoje „Fragments on History of
Kembridþe
kos atskleidimu. Treèia, remiantis XX a. Physics and Matematics“ (2005) buvo
mokslo laimëjimais buvo iðanalizuotas Iza- publikuojami šie Liubomiro Kulvieco

26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Þemës
buvo þinomi mokslinei visuomenei iki pat
XIX a. antrosios pusës. 1962 m. rankraðtá

silpnøjø laukø átaka


„Gravia in Trochoide Descendentia“ kar-
tu su kitais nepublikuotais Izaoko Niuto-
no darbais Kembridþe (Anglija) išleido Ru-

organizmams
pertas Hallas ir Marija Hall, o 1968 m. su
išsamiais komentarais – D.T.Whitesidas. Atkelta ið 21 p.
Straipsnyje „Pagreièio sistematizacija
Izaoko Niutono moksliniuose darbuose“, Bandomi nagrinëti kai kurie svarbûs sà-
remiantis pasauline moksline literatûra, pa- ryðiai: 1) susirgimai, psichiniai bei sociali- ne, rezultatus, jais susidomëjo kolegos iš
rodyta, jog pagreièio sàvokos konceptu- niai rodikliai ir potencialûs laukai (magne- Vokietijos ir JAV, šitaip atverdami bendra-
alizacija prasidëjo XIV a., o tà sàvokà, taip tinis bei gravitacinis, sukeliami nevienodo darbiavimo galimybæ. Todël ateityje tiki-
pat masës sàvokà sistematizavo Izaokas petrofiziniø Þemës uolienø savybiø pasi- masi ðiuos tyrimus pratæsti, panaudojant
Niutonas XVII a. antrojoje pusëje. skirstymo ir iðoriniø poveikiø – magnetiniø papildomus instrumentinius tyrimo meto-
Liubomiro Kulvieco 45 puslapiø ap- audrø, Mënulio ir Saulës variacijø ir t.t.; 2) dus, pavyzdþiui, didelio radijo bangø
imties mokslinis straipsnis „Apie greièio geologiniai veiksniai, kaip neotektoniniai spektro analizatorius.
sàvokos apibrëþimo istorijà“ paremtas 74 lûþiai, mineraloginë ir hidrogeologinë pa- Informacija apie vadinamøjø biofiziniø
pirminiais ðaltiniais, pasirodþiusiais pa- virðiniø dariniø sudëtis; 3) landðafto ele- anomalijø („vandens gyslø“) poveiká au-
saulyje nuo XVII a. vidurio iki XX a. pabai- mentai – reljefas, hidrografija, gyventojø galijai buvo aptinkama literatûroje jau
gos. Straipsnis buvo skelbtas Maskvoje tankumas, pelkëtumas; 4) geocheminiø prieð keletà amþiø. Biofizinës anomalijos
1983 metais. Liubomiras Kulviecas anali- elementø pasiskirstymas dirvoþemyje. At- samprata siejama su atskiromis gretimai
zuoja greièio sàvokos raidà nuo Galileo liktas kokybinis pateiktø veiksniø palygini- iðsidësèiusiomis juostomis, iðsiskirianèio-
Galilëjaus iki XX a. pabaigos. Autorius tei- mas ir jø statistinis apdorojimas. Pirmieji mis ið ðalimais esanèios teritorijos kom-
gia, kad greièio sàvoka niekada nebuvo apibendrinti rezultatai rodo, kad vëþinës li- pleksu ávairiø fiziniø laukø parametrø ir jø
pakankamai grieþtai apibrëþta, o viena gos linkusios plëtotis susilpnëjusiø poten- vietiniu nevientisumu (elektrinio lauko, Þe-
svarbiausiø to prieþasèiø – netikslus lai- ciniø laukø aplinkoje, o statistinë analizë mës magnetinio lauko sudedamøjø da-
ko sàvokos traktavimas mechanikoje. iðryðkina didþiausià priklausomybës koe- liø, temperatûros, oro jonø pasiskirstymo).
Straipsnis „Hermanas fon Helmholcas ficientà magnetinio lauko atveju. Be to, sta- Ðiuo metu jau naudojami konkretûs me-
ir fizikiniø dydþiø aritmetizacijos paradig- tistinës analizës bûdu rastas tam tikras ry- todai siekiant iðaiðkinti biofiziniø anoma-
ma“ paraðytas ðimtøjø Hermano fon ðys tarp vëþiniø ligø ir mikroelementø kie- lijø ryšá su vitaliðkumu arba miðko medþiø
Helmholco mirties metiniø proga. Liubo- kio dirvoje – titano ir cirkonio, kurie padidi- gyvybingumo rodikliais – pagal drëgnu-
miras Kulviecas iðkelia Hermanà fon na galimybæ susirgti ðiomis ligomis. mo skirtumø pasiskirstymà tarp balanos
Helmholcà kaip pirmà fizikà, kuris pasiû- Kompleksiniø gamtos objektø tyrimø (periferinës kamieno dalies) ir pagrindi-
lë fizikiniø dydþiø sàvokø darybà grásti metodai tapo gana artimi man kaip fizikui nës kamieno dalies, o tai padeda kieky-
abstrakcijos principu. daugelá metø dirbant geologijos srityje. To- biðkai ávertinti prieþasèiø-pasekmiø ryðius
Straipsnis „Izaokas Niutonas apie dël pabandþiau pritaikyti juos, siekdamas tarp ðiø parametrø. Ðioje srityje patyræs
greièio sàvokos apibrëþimà“ pirmà kartà ávertinti radiostezinio metodo (pvz., nau- Latvijos Miðko chemijos instituto specia-
buvo paskelbtas Kijeve (Ukraina) 1989 dojant L formos rëmelius) galimybes, ly- listas J.Dolacis atliko nemaþà darbà, kurá
metais. Jame analizuojami Izaoko Niuto- ginant já su tradiciniais geologiniais-geo- kartu su kolegomis pristatë 2006 m. Esti-
no rankraðèiø fragmentai; Izaoko Niuto- fiziniais metodais. Tam tikslui, padedamas joje vykusiame Baltijos radiostezininkø se-
no bandymai greièio sàvokà ávertinti ma- patyrusio kolegos geologo V.Baltrûno, pa- minare. Remdamiesi dirvos mineralinës
tematinës logikos poþiûriu. sirinkau specialø tyrimo plotà-poligonà sudëties tyrimais, autoriai árodë, kad virð
2007 m. kovo 31 d. minëjome áþymaus Druskininkø apylinkëse, netoliese anks- „vandens gyslø“ vietø pagrindiniai mitybos
mokslininko Izaoko Niutono 280-àsias mir- èiau tyrinëto garsiojo Raigardo slënio. Ty- elementai, tiek makro-, tiek ir mikroelemen-
ties metines. Tai sukakèiai paþymëti Vilniu- rimai vyko specialiai tam parinktame 12 tai, ið dirvos yra iðplauti, ir jø ten yra apie
je iðleista Liubomiro Kulvieco mokslinë mo- kv. km miðko plote, pasiþyminèiame sa- tris kartus maþiau nei kaimynystëje. Šitaip
nografija „Laiko sàvoka klasikinëje mecha- vita geomorfologine sandara ir pakanka- jie bandë paaiðkinti, kodël tose vietose, pa-
nikoje“. Monografijos áþangà paraðë Uk- mai detaliu geologiniu iðtirtumu. Pagal siþyminèiose biolokacine reakcija, plinta
rainos mokslø akademijos akademikas specialiai pasirinktus pësèiøjø bei dvira- piktþolës ir nuodingieji augalai, o kultû-
Aleksejus Bogoliubovas. Knygà sudaro 7 èiø marðrutus 2002–2005 m. èia buvo at- riniai augalai ir kai kurie medþiai auga
dalys: „Greièio sàvokos apibûdinimas“, likta radiostezinë bei gama lauko nuotrau- silpnai, kadangi jie yra reiklesni mitybai.
„Laiko sàvokos teorijos bûtinumas klasi- ka (137 matavimo taðkai) drauge su pa- Lieka nepaliestos kai kurios gana svar-
kinëje mechanikoje“, „Tarskio mereologi- pildomais medþiø ir kitø augalø augimo bios temos ir sritys, patenkanèios á Balti-
jos elementai“, „Laiko sàvokos struktûra anomalijø stebëjimais. Apibendrinus tyri- jos ðaliø radiostezininkø asociacijos moks-
klasikinëje mechanikoje“, „Greièio sàvo- mø rezultatus ir pritaikius statistinës ana- liniø tyrimø akiratá: architektûriniø formø
kos rekonstrukcija“, „Dviejø ávairiarûðiø fi- lizës metodus, pavyko nustatyti gana spinduliavimai ir jø átaka organizmams,
zikiniø dydþiø santykis, „Momentinio grei- reikðmingà koreliaciná ryðá tarp magneti- vandens-þmogaus sistemos tyrimai, neu-
èio ir pagreièio sàvokø rekonstrukcija“, 2 nio, gravitacinio, gama spinduliuotës lau- rofiziologiniai radiostezijos mechanizmai,
priedai, iðvados. Knygos globëja – Lietu- kø ir radiosteziðkai aptiktø anomalijø, su- su autokatastrofomis susijusiø anomalijø
vos nacionalinë UNESCO komisija. Kny- sijusiø su poþeminio vandens srautais, pasiskirstymas, mobiliøjø telefonø átakos
ga skiriama fizikams, matematikams, tektoniniø dariniø zonomis, taip pat ir tarp þmogaus organizmui tyrimai, archeologi-
mokslo istorikams, tyrinëjantiems gamtos geomorfologinës sandaros elementø li- niø objektø laukø anomalijos, geobiolau-
mokslø metodologines problemas. nijiniø duomenø. Beje, paskelbus spau- kø klasifikacijos bei jø derinimo problemos
Donata KULVIECAITË, doje ðiuos ir panaðaus pobûdþio tyrimø, ir kt. Bet apie tai tikimasi plaèiau nuðviesti
Vera ÈINËNOVA atliktø Aukðtadvario Velnio duobës rajo- kituose straipsniuose.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 27


þinias ir leidþia efektyviau panaudoti ište-
klius, – tvirtina D.Dilijonas. – TPC taip pat
atveria platesnæ þiniø rinkà, padeda ámo-
nëmis konkuruoti Lietuvoje ir uþsienyje,

Mokslas ir
skatina specializacijà. Svarbiausia – cen-
tras stiprina mokslo ir verslo bendradar-
Atkelta ið 23 p. biavimà“, – paþymi specialistas.

verslas: ranka rankon


Lietuvoje Technologijø perdavimo cen-
trà kuria VðÁ „Saulëtekio slënis“. Projektà
remia Europos Sàjunga, o steigiamo TPC
tikslas – skatinti Vilniaus universiteto bei
Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Stiprinant mokslo ir verslo ryðius taip ir verslininkø komunikacijos laidininku“, – ir su jais susijusiø moksliniø tyrimø institu-
pat tikslinga sukurti ir teisines prielaidas teigia A. Jokubavièius. tø technologijø perdavimà inovatyvioms
mokslininkø bei verslininkø mobilumui Ir ámonës, ir mokslo institucijos yra ámonëms bei sukurti tam bûtinà paslaugø
plëtoti. Tai ir mokslininkø, dirbanèiø ámo- TPC klientai, taèiau jie turi skirtingus tiks- bazæ. Projekto partneriai yra VðÁ „Lietuvos
nëse, darbo staþo skaièiavimas moksli- lus, kultûrà, skirtingai valdo laikà, ir tai ap- inovacijø centras“, VðÁ „Ðiaurës miestelio
ninko pensijai gauti, galimybë tyrëjams, sunkina jø bendradarbiavimà. „Ámonës technologijø parkas“, VðÁ „Visoriø informa-
laikinai perëjusiems ið mokslo ástaigø á daþnai nori tokio iðradimo, kad já tereiktø ciniø technologijø parkas“, asociacija „Lie-
ámones, ne konkurso tvarka gráþti á buvu- ádiegti ir tuojau pat pradëtø tekëti „me- tuvos pramonininkø konfederacija“. Belie-
sias pareigas ir kitos priemonës. Taèiau daus upës“. Jos neretai paèios nëra pa- ka palinkëti, kad naujasis centras taptø tik-
jø dar gali tekti palaukti, tuo tarpu artimiau- sirengusios efektyviai tuos iðradimus in- ru tarpininku tarp ðalies mokslo ir verslo
siu metu viena dienos ðviesà iðvysianèiø tegruoti. Kita problema – ne visada su- bei prisidëtø prie þiniomis grindþiamos
priemoniø mokslo ir verslo bendradarbia- gebama áþvelgti iðradimo potencialà at- ekonomikos plëtros ðalyje.
vimui stiprinti – kuriamas Technologijø eities verslui. Tai, kas ðiandien kelia tik nu-
perdavimo centras. sistebëjimà, ateityje gali virsti milijardiniu Nuomonës: ar metas turëti savo TPC
verslu – prisiminkime kad ir kompiuteriø Lietuvoje?
Tarpininkas tarp laboratorijos ir ar interneto istorijà“, – sako Lietuvos ino- Manau, kad TPC paslaugø poreikis Lie-
birþos vacijø centro atstovas. Jis pastebi ir dar tuvoje jau yra ir jis nuolat didëja. Brangs-
„Universitetai ir kitos aukðtojo mokslo vienà problemà – iðradimai mokslo ástai- tant darbo jëgai ir trûkstant kvalifikuotø spe-
ástaigos ilgà laikà turëjo du pagrindinius gose daþnai nëra pakankamai parengti, cialistø, verslas turi iðnaudoti visas ámano-
tikslus – vykdyti studijas ir mokslinius tyri- kad galëtø bûti tuojau pat perduoti nau- mas galimybes, diegdamas inovacijas, kur-
mus, – sako Lietuvos inovacijø centro at- doti praktikoje. „Laboratorinis maketas, damas naujus produktus, kurie turi didelæ
stovas dr. Artûras Jokubavièius. – Tik ne- veikiantis tik tada, kai ðalia stovi iðradë- pridedamàjà vertæ. Lietuvos inovacijø cen-
seniai suvokta, kad jos turëtø atlikti ir dar jas, nëra tai, ko tikisi ámonës. Kai kurie tras, tarptautinio inovacijø perdavimo cen-
vienà misijà – siekti, jog mokslo þinios bû- TPC turi specialius fondus išradimams trø tinklo koordinatorius Lietuvoje, teikia to-
tø naudojamos praktikoje, padëtø spræsti parengti pardavimui. Kitas kelias – rengti kias paslaugas. Atsirandantis naujas TPC
ekonomines bei socialines problemas, iðradimus vykdant bendrus projektus su puikiai papildytø jau teikiamas paslaugas
skatintø regionø plëtrà. Kitaip tariant, sten- ámonëmis, ið anksto aiðkiai susitarti, ir bei padëtø atsirasti realiai partnerystei tarp
giamasi, kad investicijos á mokslà duotø koks yra laukiamas, ir koks – tikëtinas išra- universitetø bei mokslinio tyrimo institutø ir
didesnæ gràþà visuomenei“. dimo rezultatas“, – sako A.Jokubavièius. verslo subjektø. Rimantas Serva (VðÁ „Lie-
Taèiau pašnekovas pastebi, jog šios Pašnekovas pasakoja, jog pirmieji TPC tuvos inovacijø centro“ atstovas Ðiaurës
þinios turi ir vertæ, galinèià padidinti uni- pradëjo steigtis JAV, 1980 m. priëmus Ba- Rytø Lietuvoje)
versitetø pajamas. Tam reikia rasti, kas yaus–Doleo (JAV senatoriai Birchas Bay- TPC paslaugø poreikis dar nëra susi-
ðias þinias „pirktø“. Taigi technologijø us ir Robertas Doleas) Patentø ir prekiniø formavæs, nes nëra technologijø perdavi-
perdavimo centrai (TPC) padeda palai- þenklø ástatymà. Juo suteikta teisë univer- mo rinkos. O rinkos nëra, nes Lietuvoje
kyti ryðius tarp universitetø ir verslo ámo- sitetams ir kitoms organizacijoms laisvai trûksta aukðtàsias ir vidutines technologi-
niø. Jie padeda nustatyti, kokie iðradi- naudotis intelektiniu turtu, sukurtu naudo- jas plëtojanèiø dideliø imoniø, kurios ga-
mai bûtø paklausûs, uþsiima jø apsau- jant valstybës lëðas. Iki tol visi iðradimai, lëtø bûti suinteresuotos verslui naudingø
ga bei intelektinës nuosavybës rinkoda- sukurti atliekant tokius tyrimus, priklausë mokslo þiniø perdavimo paslaugomis. Be
ra – ieško potencialiø licencijø pirkëjø, vyriausybei. Dabar jau bûtø sunku rasti to, priešingai nei daugelyje kitø ES ðaliø,
taip pat derasi ir priþiûri, kaip mokamos JAV universitetà, neturintá technologijø per- Lietuvoje nëra valstybës paramos progra-
ámokos uþ licencijas. davimo centro. Maþiau þinomas Steven- mø, kurios leistø smulkioms ir vidutinëms
„TPC paslaugas galima suskirstyti á ke- sono-Wydlerio ástatymas (senatorius Ad- ámonëms, dirbanèioms vidutiniø ir þemøjø
lias grupes. Pirmiausia tai – lavinimas. lai Stevensonas III ir JAV Kongreso narys technologijø srityse, uþsakyti technologijø
Centrai rengia ávairius seminarus, teikia Johnas Wydleris) ápareigojo valstybines perdavimo ar mokslo taikymo paslaugas.
konsultacijas intelektinës nuosavybës ir ki- mokslo institucijas (pavyzdþiui, NASA) per- Pagrindinë paslauga, kurià toks centras
tais klausimais, ypaè tokiais, kurie iðkyla duoti technologijas pramonei bei steigti galëtø teikti, – verslui ádomiø mokslo idëjø
kelioms skirtingoms organizacijoms vyk- specialius technologijø perdavimo biurus. paieðka bei atranka, projektø, reikalingø to-
dant bendrus projektus. Dar viena centrø Vëliau, priëmus panaðius ástatymus, TPC kioms idëjoms ágyvendinti, organizavimas.
veikla – intelektinës nuosavybës apsauga ëmë kurtis ir Europoje. Greitu laiku toks Dr. Linas Eriksonas (UAB „Europarama“,
ir rinkodara, derybos dël ðios nuosavybës. centras atsiras ir Lietuvoje. projektø konsultantas)
Galiausiai centrai padeda spræsti kylanèius „TPC Lietuvai reikalingas: juk centras Pavadinimas graþus, tik, tiesà sakant,
ginèus tarp mokslo ástaigø ir verslo. Taigi skatina pramonës ðakø bendradarbiavi- apie tai niekad negalvojau. Tad nelabai
TPC galima laikyti savotiðku mokslininkø mà, koncentruoja turimas technologines ásivaizduoju, kà toks centras veiks, arba

28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþkur pasau-
lyje yra. Gal jie reikalingi, kad verslo ámo-
nës, á TPC nuneðusios kokià savo idëjà, Eksperimentinei fizikai
Vilniaus universitete–
kuriai techniðkai patikrinti trûksta nuosa-
vø pajëgumø, galëtø lengvai, paprastai
ir gana pigiai jà „apdirbti“? TPC, turëda-
mas mokslininkø ir technologijø kûrëjø
bei pasaulyje esamø technologijø ba-
zæ, „besiblaðkanèiam“ verslininkui ga-
250 metø ruodavo ir viešai, – tai netrukus tapo pa-
mëgta diduomenës pramoga. Šis mag-
Atkelta ið 15 p. natø susidomëjimas mokslo naujovëmis
lëtø pasiûlyti sprendimà arba patarti ieð-
universitetui buvo naudingas, padëdavo
koti kitos idëjos. Rytis Majauskas ( UAB Kalbama apie rimties ir judëjimo, jë- gauti finansinës paramos árangai ásigyti.
„Elipsis“ direktorius) gos ir masës sàvokas, masiø centro skai- Atskirà eksperimentinës fizikos kursà,
Dauguma bendroviø puikiai þino uni- èiavimà, nuoþulniosios plokðtumos tai- pagrástà matematika, universitete pirma-
versitetø karjeros centrus, kurie „parduo- kymà, ðvytuoklës dësningumus, kûnø sis 1761 m. perskaitë prancûzø emigran-
da“ universitetiniø studijø rezultatus – stu- deformacijà, kampu á horizontà mesto tas Þanas Flerë. Profesoriaus T.Þebraus-
dentø þinias ir kvalifikacijà. Manau, kad kûno trajektorijà, dûþiø teorijà, judëjimà
greitai verslas þinos ir technologijø per- apskritimu, aplinkos pasiprieðinimà, trin-
davimo ar ryðiø su pramone padalinius, tá; taip pat svertà, pleiðtà, velenà, skrys-
kurie „parduos“ moksliniø tyrimø rezulta- èius bei sudëtingesnes mechanikos ma-
tus bei mokslinæ patirtá, padësianèià di- ðinas. Nors I.Niutono vardas programo-
dinti bendroviø produktyvumà, diegti nau- je ir neminimas, ið esmës vartojamos jo
jus produktus, gerinti procesø valdymà sàvokos. Profesorius cituoja þymaus tuo-
ar tiesiog paskatinti ámonës kûrybingu- meèio vokieèiø mokslininko K.Volfo rað-
mà. Efektyviai technologijø perdavimo tus. O štai matematikos disciplinoje
centrø veiklai bûtina iðplëtota mokslo ir T.Þebrauskas pirmasis dëstë integraliná
verslo bendradarbiavimo bei paramos ir diferencialiná skaièiavimà.
nedidelëms inovatyvioms ámonëms infra- Dëstant eksperimentinës fizikos pa-
struktûra, kuri apimtø inkubatorius, rizikos grindus, tapo akivaizdu, kad tiesiog bûti-
kapitalo fondus, antreprenerystës akade- na turëti fizikos prietaisø rinkiná – tik tada
mijas, verslo „angelø“ ir „mentoriø“ tin- aiðkinamieji dalykai bus akivaizdûs, áro-
klus. Tik sukûræ ðiuos pasaulyje plaèiai ir domi, ásimintini. Toks Fizikos kabinetas,
gana seniai naudojamus árankius, galë- tuomet vadintas Matematikos muziejumi,
sime kalbëti apie tolerancijos, verslumo, buvo ákurtas profesoriaus T.Þebrausko ini-
kûrybiðkumo kultûrà, kuri yra visø genia- ciatyva tais paèiais 1752 metais. Vietiniai
liø ir pelningø idëjø ágyvendinimo pagrin- meistrai pagamino pirmuosius prietaisus
das. Andrius Bagdonas (VðÁ „Saulëte- – elektrinæ ir pneumatinæ maðinas. Tai ið- Fizikos ir matematikos mokslø skyriaus
kio slënis“ direktorius) kalbingai byloja apie èionykðèiø amatinin- ,,nuomoniø knygos” (studento paþangumo
TCP reikalingas kaip moksliniø tyri- kø gebëjimus, profesiná meistriðkumà. þurnalo) virðelio ir vidinio puslapio
mø ir eksperimentinës plëtros (MTEP), fragmentai
Gali bûti, kad kai kuriø prietaisø brëþinius
spartesnio inovacijø diegimo ámonëse T.Þebrauskas parsiveþë ið áþymaus èekø ko mokinys K.Naruðevièius (1730–1803)
katalizatorius, remiantis, skatinantis ir mokslininko Jozefo Steplingo. Ádomiausi nuo 1764 m. dëstë ir atskirà mechanikos
lengvinantis sàveikà tarp pramonës, ver- kabineto prietaisai, be abejo, buvo tuo kursà. 1773 m. ákurtai Edukacinei komisi-
slo ir taikomuosius mokslinius tyrimus metu naujausios elektroforinës maðinos. jai dar daugiau sureikðminus tiksliøjø
vykdyti bei inovacijas kurti galinèiø insti- Didesnioji vietinës gamybos maðina bu- mokslø dëstymà ir ypaè jø taikomàjá as-
tucijø, darbo grupiø, asmenø. Lietuvoje vo O.Gerikës sistemos, sukonstruota ir pektà, Fizikos kabinetas buvo padarytas
TPC vaidmená ið dalies atlieka besiku- patobulinta paties T.Þebrausko. Ið pami- atskiru padaliniu. Tad tolesnë eksperimen-
riantys technologijø parkai (pvz., Viso- nëjimø dokumentuose þinoma ir apie ant- tinës fizikos raida Vilniaus universitete be-
riø informaciniø technologijø parkas), ràjà, maþesniàjà elektrinæ maðinà, tikriau- tarpiðkai susijusi su ðio kabineto plëtra. Jo
LIC ir kt. inovacijø centrai, taèiau ði veik- siai I.Niutono sistemos. Jø priedai – tai vadovu paprastai bûdavo skiriamas fizikos
la galëtø bûti daug platesnë. Iðsivysèiu- metaliniai laidininkai, frikcinës pagalvëlës profesorius; 1775–1806 m. kabinetà tvar-
siose valstybëse MTEP, inovacijø para- su spyruoklëmis, kûginis kûnas áelektri- kë Juozapas Mickevièius, 1806–1814 m.
mos formø ávairovë yra labai didelë. Bû- nimui, vilnoniø siûlø „sultonai”. Elektros – Steponas Stubelevièius, 1814–1819 m.
tø puiku, jei ir Lietuva ávairiapusiðkai ska- reiðkiniø demonstracijoms ir eksperimen- Kajetonas Krasovskis, 1819–1840 m. – Fe-
tintø technologijø perdavimà, mokslinius tams pravertë 70 Leideno stikliniø – kon- liksas Dþevinskis. Nuolat papildant kabi-
tyrimus bei inovacijas. Dr. Saulius Mas- densatoriø baterija bei elektrometras. Taip netà, buvo siekiama neatsilikti nuo pasau-
keliûnas (Matematikos ir informatikos pat kabinete turëta „pneumatinë maðina”- lio fizikos laimëjimø. XVIII a. antrojoje pu-
instituto mokslinis sekretorius) vakuuminis siurblys ir magdeburginiai sëje pasikliaujama anglø meistrø darbais,
pusrutuliai. Optikos reiðkiniams demonst- o XIX a. pirmame ketvirtyje daugiausia prie-
ruoti ásigyti du ágaubti veidrodþiai bei „ka- taisø buvo uþsakyta Paryþiaus dirbtuvëse.
toptrinis átaisas”. Dar þinoma, kad profe- Kabinetas turëjo ir parankinæ bibliotekà.
sorius turëjo baroskopà ir termoskopà – Uþdarius Vilniaus universitetà, Fizikos ka-
pirmuosius menkai kalibruotus prietaisus binetas atiteko Medicinos ir chirurgijos aka-
oro temperatûrai ir slëgiui matuoti. demijai; uþdarius 1841 m. ir ðià, prietaisai,
Bandymus, naudodamas Fizikos ka- kuriø sàraðe iðvardyta 555, atiteko Kijevo
bineto prietaisus, T.Þebrauskas demonst- šv.Vladimiro universitetui.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 29


bei antriná panaudojimà; ádiegta karðto

Atkelta ið 25 p. Pekinas 2008


Esame visiðkai ásitikinæ, jog mûsø pa- naudoti ekologiðkas medþiagas, perdirb-
vandens naudojimo sistema su atsinauji-
nanèios saulës energijos prietaisais; dau-
guma šios ástaigos personalo naudojasi
viešuoju transportu.
Pekine, 16 441 km2 plote, gyvena dau-
èiø iðkeltos problemos negali bûti spren- ti atliekas, kontroliuoti triukðmà. Ádiegtos giau kaip 15,8 mln. gyventojø. Per pasta-
dþiamos izoliuotai, o tik per bendrà veiklà. paþangios technologijos – saulës ðildymo, ruosius ðeðerius metus miesto BVP padi-
Að pirmà kartà labai kvieèiu prisidëti gar- šilumos pumpavimo sistemos, geotermi- dëjo 144,2 proc., transporto priemoniø skai-
bingiausius partnerius bei vyriausybines ir nës energijos naudojimo ir kt. Árengiant var- èius iðaugo iki 91 proc., o energijos suvar-
nevyriausybines organizacijas, taip pat ir þybø vietas (apie 560 ha) vadovaujamasi tojimas – 35 proc. Ágyvendindama 2008 m.
narius ið universitetø bei akademiniø sri- principu gausinti þaliuosius plotus. Olim- Pekino Olimpiados aplinkosauginius prin-
èiø, dalyvaujanèius ðioje konferencijoje. pinis parkas uþima 680 ha paèiame Peki- cipus, Vyriausybë nustatë pakeisti transpor-
Kreipiuosi á jus priimti didelius iððûkius su no centre. Ðis parko arealas miesto parkà to priemones á maþiau terðianèias aplinkà:
inovatyviais bei dràsiais pasiûlymais, – sa- sujungia su natûraliais miðkø plotais, taip 2008 m. joms bus pritaikytas standartas Sta-
kë dr. J.Rogge‘as. skatinamas bioávairovës plitimas. Visi ini- te IV (Euro IV). Kovodama su pramonës
Pekino olimpiniø þaidyniø Organiza- ciatyvûs energijos taupymo bei terðalø ámoniø tarða Vyriausybë sugebëjo 197 itin
cinio komiteto prezidentas Liu Qi, Kinijos emisijø maþinimo bûdai buvo vaisingi, nes aplinkà terðianèias ámones perkelti á kità vie-
aplinkos apsaugos administracijos mi- CO2 emisijø sumaþinta 230 000 tonø. tà, o naujai besikurianèioms taikomi tarðos
nistras Zhou Shengxianas, Pekino meras Pekino þaidyniø organizacinis komite- kontrolæ reguliuojantys principai. Per pas-
Wang Quishanas patikino konferencijos tas ágyvendino Aplinkos valdymo sistemà taruosius 6 metus mieste daug nuveikta ir
dalyvius, kad þaidynëms bus pasirengta (AVS), kad galëtø reguliuoti visà su þaidy- taupant vandená: pastatyta 14 vandens ap-
laiku ir deramai, aplinkai palankiu bûdu. nëmis susijusià veiklà, taip pat ir naujø, ple- dirbimo gamyklø, apdorojanèiø per 2,9 mln.
Apþvelkime, kas padaryta ir daroma. èiamø, atnaujinamø bei laikinø patalpø sta- tonø vandens. Vandentiekiai nuolat valomi,
Pekinas 2008: Þalioji ir Mëlyno dan- tybà, pirkimus, apgyvendinimà, eismà, mai- pagerëjo vandens kokybë.
gaus olimpiada (aplinkos apsauga, jos tinimà bei propagandà. Paslaugas bei pre- 96,5 proc. kietøjø atliekø (buitinës at-
pagerinimas, naujovës). Pekino organiza- kes parduodantys partneriai turi dalyvauti, liekos) pastaruoju metu renkamos, apdir-
cinis komitetas bei Pekino savivaldybë dir- remti bei organizuoti renginius, skatinan- bamos arba ðiuolaikiðkai sunaikinamos.
bo vadovaudamiesi Gairëmis-2008. Kar- èius þmoniø atidumà aplinkai. Produktai turi Medicininës arba þalingosios atliekos taip
tu buvo ruošiamos 37 varþybø vietos, 60 bûti sertifikuoti pagal aplinkosauginius rei- pat kruopðèiai renkamos bei apdoroja-
treniruotëms skirtø vietø, plëtojama eks- kalavimus, perdirbami, taupantys energijà. mos. Antrinis atliekø naudojimas bei per-
tensyvi infrastruktûra mieste ir jo apylin- Paslaugø teikëjams keliami transporto prie- dirbimas yra labai skatinamas vietiniø val-
këse. Ið viso per praëjusius 8 metus Pe- moniø bei transportavimo ekologiðkumo dymo ástaigø bei pramonës ámoniø.
kino aplinkos apsaugai iðleista apie 16,5 reikalavimai. Visi be iðimties tiekëjai privalo Milijonai hektarø miðkø yra atsodina-
mlrd. JAV doleriø, gerokai viršytas aplin- nenaudoti jokiø ozono sluoksnio plonëjimà mi, jø teritorija uþims 51 proc. Pekino te-
kosaugai priþadëtas biudþetas. skatinanèiø medþiagø. ritorijos.
Galingi konstrukciniai darbai Pekine Organizacinis komitetas turi Þaliosios Pekino þaidyniø Organizacinis komite-
per pastaruosius šešerius metus buvo at- politikos biurà, kuris tvirtai laikosi energi- tas bei miesto savivaldybë suorganizavo
liekami vadovaujantis Gairëmis-2008, rei- jos, vandens ir kitø iðtekliø (popieriaus) tau- daug renginiø, kuriø metø buvo skatina-
kalaujanèiomis taupyti energijà, vandená, pymo principø, taip pat skatina popieriaus, ma aplinkosauginë veikla bei socialinë
tausoti kraðtovaizdá bei þaliuosius plotus, spausdintuvø raðalo kaseèiø perdirbimà plëtra. Tokiomis programomis vadovauja-

Kai ateitis uþvaldo mus tø padariusios neátikëtinà ekonominæ pa-


þangà, buvo susidûrusios su pasirinkimu
– vystyti savo tradicinius verslus ar ryþtin-
Juan Enriguez Cabot knygos mintys mas? O Singapûras 1965 metais buvo pa- gai investuoti á mokslà, ðvietimà ir naujau-
gali bûti svarbios ir naudingos mums èia, skelbtas bankrutavusia valstybe ir praðësi sias technologijas. Taip, jûs esate teisûs –
Lietuvoje. Ði knyga – apie tai, kaip dràsa prijungiamas prie Malaizijos? tarp laimëtojø yra valstybës, ku-
realizuoti idëjas keièia pasaulá. Ðiuo metu tai – vienos la- rios nepaisydamos politinio ne-
Idëjos kelias prasideda nuo minties, biausiai iðsivysèiu- stabilumo ir nepritekliø rado
kaip dar galima praplësti þmonijos þiniø siø pasaulio vals- politinës valios ir iðminties pa-
horizontà. Idëjos neriboja turimos techni- tybiø. Kaip nutiko, sukti naujos ekonomikos kû-
nës galimybës. Tiesiog þmogus, toks kaip kad ðios gamtiniø rimo keliu. Knygos autorius
að ir jûs, sugalvoja, kad gali pasiekti, pa- iðtekliø beveik netu- J.E.Cabot, kalbëdamas
daryti, árodyti tai, ko dar nëra. Ir jei þmogø rinèios ðalys per sàly- apie ateitá, biotechnologi-
paskatiname – jis pasiekia savo. Tai – ginai trumpà laikà pa- jai priskiria tà paèià misi-
mokslinës fantastikos, kuri mums regint siekë tokiø laimëjimø? jà, kurià atliko informaci-
tampa realybe, ir paþangos, keièianèios Ir kodël gamtos iðtekliø nës technologijos (IT) –
mûsø gyvenimà á gera, kelias. turtingos valstybës, to- ne tik pakeisti mûsø ap-
Kai idëja yra realizuojama ir ágauna for- kios kaip Filipinai, Ango- linkà, bet ir sukurti nau-
mà, ji ne tik keièia þmoniø gyvenimà, bet ir la ar Meksika, ðiandien yra jas pramonës ðakas ir
nulemia valstybiø gerovæ ir jø vietà pasau- nuskurdusios? kûrybos sritis, iðkelti
lyje. Ar þinojote, kad iki 1960 metø „Made Visos ðalys, per pasta- iðtisø valstybiø eko-
in Japan“ buvo blogos kokybës sinoni- ruosius penkiasdeðimt me- nomikà.

30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


si vietinë bendruomenë, mokyklos bei šei-

Skaitanèioji
mos. Miestas išplëtojo itin sëkmingà Þa-
liàjà keliavimo kampanijà ðûkiu „Nors vie-
nà dienà nevairuok“, ji paskatino daugelá
valstybiniø bei privaèiø sektoriø darbuo-
tojø naudotis vieðuoju transportu. visuomenë: mitas ar
realybë?
Olimpinio judëjimo partneriai þaidynë-
mis Pekine pasinaudoja pristatyti visuome- 2007 metø pabaiga ásimintina neeili-
nei daug aplinkai palankiø produktø bei niu ávykiu, kuris prieððventiniame ðurmu-
ðiuolaikiniø technologijø. Organizacinis ko- lyje liko eiliniu renginiu, be saliutø ir fejer-
mitetas ir vietinë valdþia gali sëkmingiau verkø. Gal nebûtina tokiais atvejais ðau- skaitymo skatinime“ paþërë gausybæ pa-
atkreipti penktadalio pasaulio populiacijos dyti ið patrankø, taèiau pirmasis kartas, ge- vyzdþiø kaip Rusijoje, JAV ir ypaè Ðiau-
dëmesá á ðias problemas kalbëdama apie ra pradþia reikðminga ir ásimintina. 2007 rës ðalyse realizuojamos vyriausybiø ir
sportà kaip aplinkos ðvietimo priemonæ. m. gruodþio 13 d. Lietuvos Seimo Ðvieti- ávairiausiø visuomeniniø organizacijø,
Konferencijos Sportas ir aplinka daly- mo, mokslo ir kultûros komitetas, Kultû- fondø ir þymiø asmenø inicijuojamos ir
viai patvirtino XXIX Pekino olimpiniø þai- ros ministerija, Lietuvos nacionalinë Mar- remiamos skaitymo skatinimo progra-
dyniø Organizacinio komiteto specialøjá tyno Maþvydo biblioteka ir Lietuvos var- mos ir renginiai.
praneðimà Pekinas 2008: aplinkosauga, totojø institutas sukvietë á konferencijà Skaitymo metams gerai pasiruoðta.
„Skaitymo metus pasitinkant“. Seimo tre- Lietuvos vartotojø
inovacijos ir tobulëjimas, kuriame detali-
èiøjø rûmø salë vos talpino dalyvius ið bib- institutas atliko socio-
zuojami aplinkosauginiai bei darnià plët-
liotekø, mokyklø, savivaldybiø, leidyklø, ki- loginius tyrimus, ku-
rà apibrëþiantys veiksmai. Patvirtintas ir
tø institucijø, kuriø egzistencija priklauso rie diagnozavo ðiø
Jungtiniø Tautø Aplinkos programos pra-
nuo knygos ir kitø dokumentø skaitymo ir dienø skaitymo para-
nešimas Pekinas 2008: aplinkos apþval-
vartojimo. 2008 metai paskelbti SKAITY- metrus ir turiná. Kultû-
ga – detalizuotas, nepriklausomas áverti-
MO METAIS, tikintis ir pasitikint, kad skai- ros ministerijos spe-
nimas, kuriame teigiama, kad Pekinas, cialistës visus metus
tantis þmogus nëra (ið)nykstanti rûðis ir jis
bûdamas þaidyniø ðeimininkas, árodo ga- organizavo kvalifika-
sugeba pasirinkti, suvokti ir vertinti infor-
lintis bûti katalizatoriumi, spartinanèiu cijos skatinimo semi-
macijà, kuri tampa veiksminga asmeny-
miesto aplinkosaugos planø vykdymà. bës ir visuomenës tobulëjimo priemone. narus, mokë Skaity-
Olimpiniø þaidyniø organizatoriai sulau- Visi pilietinës visuomenës budintojai vie- mo metø renginiø
kia ir priekaiðtø, taèiau, pamaèius kas, kaip ningai tvirtina, kad be iðsilavinimo, be kul- programø rengimo
ir kokiais tempais bei uþmojais yra daro- tûros ir ðvietimo gresia moralës nuosmu- subtilybiø. Ði veikla
ma, norisi tikëti, kad 2008-øjø Pekino olim- kis, visø visuomenës sluoksniø orientavi- bus tæsiama 2008
pinës þaidynës, kuriø devizas „Vienas pa- masis á materialines vertybes, o viso to pa- metais. Lietuvos na-
saulis – viena svajonë“, konkreèiais veiks- sekmë – susvetimëjimas, dvasinë krizë ir cionalinës Martyno
mais parodys savo pastangas siekti aplin- daugybë jà lydinèiø neigiamybiø Maþvydo bibliotekos Vaikø literatûros
kos ir ðiuolaikiniø technologijø darnos. Skaitymo metai turi ir gali amortizuoti centras teiks metodinæ medþiagà, ko-
Na, o nuotaikingieji XXIX olimpiniø þai- ákalinto þmogaus uþdarame rate bûsenà, ordinuos mokyklø ir kitø bibliotekø pa-
dyniø talismanai Beibei, Jingjing, Huan- kurià taikliai apibrëþia religijotyrininkas dr. stangas. Linkime ðio centro direktorei Al-
huan, Yingying ir Nini jau pasiruoðæ pa- Tomas Kiauka: „reikia kuo daugiau dirbti, donai Augustinaitienei vaisingo darbo ir
pildyti þaidyniø dalyviø, sveèiø ir sirgaliø kad kuo daugiau uþdirbtum ir kuo dau- iðtvermës. Skaitymo metai turi savo ge-
kolekcijas. giau vartotum, o tada reikës dar daugiau ràjà globëjà LR Seimo Ðvietimo, moks-
dirbti, kad neiðskristum ið pasiekto varto- lo ir kultûros komiteto Kultûros pakomi-
jimo lygmens, antraip sugriausi savo so- teèio pirmininkæ Dalià Teiðerskytæ, kuri
cialinæ, o gal ir ðeimyninæ padëtá... Þmo- ne pirmi metai remia bibliotekas ir skati-
Mokslui ir naujoms technologijoms pa- gaus tapatybei formuotis ir palaikyti reikia na jø veiklà.
kankamai investicijø skirianèios tautos di- patikimø atsakymø á klausimus: „kas að Matyt, ir LR Vyriausybë susivoks, kad
dina produktyvumà kur kas greièiau nei esu“, „kam að esu“, „kà turiu daryti“, „ko- maþiausiai apmokamiems bibliotekinin-
to nedaranèios. Prieð 50 metø turtingiau- dël apskritai esu“, „kokia mano gyveni- kams teko didþiulë atsakomybë ir malo-
siø ir vargingiausiø ðaliø gyventojø darbo mo prasmë“... (Cituojama pagal kn. Eu- ni naðta skelbti gyvenimo pilnatvæ skai-
produktyvumas skyrësi penkis kartus. Ðiuo ropos kultûros profiliai: atmintis, tapatu- tant geriausias, ádomiausias ir informa-
metu atotrûkis padidëjo iki trijø ðimtø de- mas, religija. – Vilnius, 2007, p. 249). tyviausias knygas.
vyniasdeðimties kartø, o po IT ir biotech- Skaitantis þmogus, pasirinkæs tinka- Skaitymo metai turi iðraiðkingà logoti-
nologijø ásigalëjimo ðis skirtumas sieks mà lektûrà, ieðko ir randa atsakymus. pà su obalsiu: skaitant laisvëti ir tobulëti.
daugiau nei tûkstantá kartø. Lietuva ðiuo Skaitymo skatinimas civilizuotame pa- Sveikinkime „Mokslo ir gyvenimo“
metu stovi kryþkelëje. Koks jos, o tuo pa- saulyje – jokia naujovë. UNESCO 1972 m. þurnalo pastangas nuolat atspindëti skai-
èiu ir visø mûsø, pasirinkimas? buvo paskelbusi Tarptautiniais knygos tymo metø eigà ir gerus darbus, bibliofi-
Nekelkime klausimo, ar naujosios tech- metais. Vyko gausybë renginiø, konkur- lø ir visø knygos mylëtojø veikimà.
nologijos išties yra ateities ekonomikos pa- sø, konferencijø, akcijø. JAV sociologai pa- 1345 m. vyskupas Richardo de Bury
grindas, klauskime savæs, ar norime bûti stebëjo grësmingà reiðkiná, kurá pavadino paraðë „Philo biblon arba apie meilæ kny-
ðios ateities dalimi. Dràsa rinktis naujus ke- antriniu neraðtingumu. Baigusieji elemen- goms“. Tai ðiuolaikinë knygininkø biblija.
lius, tikëjimas paþanga ir dëmesys ðalies tarø vidurinës mokyklos kursà tenkinasi Autorius sako, kad knyga yra atrama net
þmoniø idëjoms gali suteikti naujà postû- televizija, komiksais ir gausiai iliustruota tada, kai smunka visuomenës moralinio
má Lietuvos ekonomikai ir pakeisti ðalies periodika ir degraduoja iki neraštingumo. ir materialinio gyvenimo bûklë. Nei turtai,
ateitá. Tikëkime ir skatinkime ðià raidà. Vilniaus universiteto docentë lektolo- nei prabanga nepranoksta iðminties.
gë Vita Mozûraitë praneðime konferen-
Prof. Viktoras BUTKUS cijoje „Uþsienio ðaliø patirtis ir pavyzdþiai Povilas SAUDARGAS

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 31


þiø ðio moliusko kiautas yra suvenyras,
sëkmingos kelionës talismanas, neðàs
sëkmæ ne tik kelyje, bet ir piligrimo namuo-

Taurieji se. Piligrimai prieð mirtá pageidaudavo jø


ádëti á kapà. Kiautas buvo prisiuvamas prie

jûros moliuskai
kepurës ar drabuþiø kur matomoje vieto-

Tæsinys. Pradþia
2007 m. Nr.12 Europos kultûroje Egidijus BACEVIÈIUS
Šis išraiškingos geldutës formos jûri-
nis moliuskas jau seniai virto simboliu ir
yra pavaizduotas daugelyje meno kûri-
niø, taip pat architektûroje, pakelës þen-
kluose á piligrimystës vietas. Jie yra pilig-
rimø maistas ir talismanas. Ispanijoje pa-
gal jø formà gaminami indai, ávairûs pa-
puoðalai, saldësiai. Moliusko kiautas jau
ðimtà metø vaizduojamas kompanijos
Shell emblemoje. Tik þinodami ir skaity-
dami per amþius geldutëse uþkoduotas
simbolines prasmes mes galime atskleisti
tauriøjø moliuskø reikðmæ Europos kul- Moliuskus šv. Jokûbo ðukutës gaubia graþi Kelrodþiai su geldutës atvaizdais þymëjo
tûros virsmuose. kultûrinë tradicija piligrimø kelius á Santjago de Kompostelà

Kankinio palaikai Šventosios dvasios je, prieð tai jame pragræþus dvi maþas sky-
Ðv. Jokûbo ðukutës perplukdyti per Vidurþemio jûrà, vëliau ið- lutes. Kitur jie tvirtinti ant durø, pavaizduo-
Ðventojo Jokûbo ðukutës (Pecten ja- ilgai Ispanijos vakarinës pakrantës vande- ti kryþkelëse ant akmenø, kad rodytø pi-
cobaeus) – bene þinomiausias Europos nys juos iðneðë á Ulla upës slëná. Tvirtina- ligrimams kelià ðventovës link.
pakraðèio dvigeldis moliuskas. Jis ap- ma, kad atrastieji ðventuolio palaikai buvo
tinkamas abipus Atlanto vandenyno pa- apkloti moliuskø geldutëmis. Nuo to laiko Geldutë, vienijusi Europà
krantëse, pavirðinëje dumblo dalyje, ið moliuskas pradedamas vadinti šv. Jokû- XIX a. vokieèiø poetas ir raðytojas
kur kyðo tik þiotys. Rusvas, vëduoklës bo ðukutëmis, o vieta, kur palaidoti ðv. Jo- J.W.Goethe teigë, kad viduramþiø Euro-
formos su iðilginëmis griovomis kiautas kûbo palaikai, vadinama Santjago de pà suvienijo piligrimystë á Santjago de
siekia iki 12 cm, nors daþniausiai aptin- Kompostela (Santjago de Compostella), Kompostelà. Taiklus pastebëjimas. Pilig-
kami 8 cm ilgio gyvûnai. Briaunos mo- t.y. vieta, kur iðplukdyti ðventojo palaikai. rimystës centras turëjo lemiamos reikð-
liusko geldutæ daro panaðià á ðukutes, ið Ðiame Europos regione daug vietovardþiø mës Ispanijos katalikiðkos kultûros rai-
èia ir kilæs pavadinimas. Ðventojo Jokû- byloja apie galutinæ apaðtalo poilsio vietà, dai ir sutapo su Ispanijos viduramþiø
bo ðukutës prancûzø kalba vadinamos anuomeèio krikðèioniðkojo pasaulio pa- aukso amþiumi. Èia trumpam ar ilges-
Conquilles Sainte-Jaques arba vokiškai kraðtá: Finisterë (Þemës pabaiga) Bretanë- niam laikui apsistodavo keliaujantys ið-
Die Jacobsmuschel. je, 60 km granitinis kyðulys Galicijoje Kap minèiai, vyko kultûriniai mainai tarp me-
Kultûrininkai teigia, kad dabartinëje Is- Finistrë (Cabo de Finisterre), o Toxo salo- nininkø, mokslininkø, filosofø, susidarë
panijoje apie 700 m. e. m. gyvavæs keltø je esanèios baþnyèios sienos ir stogas nu- palankios sàlygos ðio regiono kultûri-
jûros dievybës Brigitos kultas. Moliusko kloti ðukuèiø formos èerpëmis ir dekoro niam suklestëjimui. Èia steigësi knygø
pusiau praviros geldutës su iðlindusia elementais. spaustuvës, muzikantø kapelos ir mo-
mantija labai panaðios á iðorinius moters Pasklidus þiniai apie atrastus švento- kyklos, vëliau peraugusios á universite-
lytinius organus, todël jis laikytas jûros jo palaikus, á anuomet atokø Ispanijos re- tus. Ðventojo Jokûbo kultas Europoje
dievybës ásèiø simboliu (Walker, 1993). gionà ið viso krikðèioniðkojo pasaulio pra- pagimdë iðtisà naujà tradicijà. Viduram-
Didelës reikðmës anuometiniame pasau- dëjo plûsti vienuoliai ir piligrimai. Primin- þiais Santjago de Kompostela, kaip ir Ro-
lëvaizdyje turëjæ vandens paukðèiai, ir ini- sime, kad šv. Jokûbas – alchemikø ir vais- ma ar Jeruzalë, buvo pagrindinës ðven-
cijuotieji pasipuoðdavo þàsø letenëlëmis. tininkø, sargø, kalviø ir kepuriø siuvëjø glo- tovës, kurias tikras piligrimas bent kartà
Plintant krikðèionybei, Brigitos kultas pa- bëjas, á já pagalbos kreiptasi norint sušvel- gyvenime turëdavæs aplankyti. Á ðiuos
maþu pakeièiamas Santjago arba ðv. Jo- ninti reumato skausmus. Jam neðtos au- miestus driekësi nenutrûkstamas piligri-
kûbo garbinimu, kita simbolinë reikðmë kos, kad laukai ir sodai geriau derëtø. mø srautas ið visø Europos kraðtø. Mal-
suteikiama ir moliuskams. Pagal skirtingus kalendorius Jokûbo dininkø keliai buvo pastovûs ir ðiais lai-
Ðv. Jokûbas buvæs vienas ið dvylikos vardadienis nesutampa. Bet liepos 25-àjà kais juos primena gatvës, miesteliai ir vie-
Jëzaus pasekëjø ir savo misijà atlikæs Is- Santjago de Komposteloje bûdavo ðven- tovardþiai. „Camino de Santjago“ – pi-
panijoje. Vëliau, gráþæs á Jeruzalæ, jis bu- èiamos didþiausios iðkilmës, sulaukiama ligrimø keliais anuomet buvo iðraiþyta vi-
vo ákalintas, kankintas ir nukirsdintas. Pa- gausiø piligrimø. Pagal senà tradicijà visi sa Vidurio Europa nuo Vokietijos iki Itali-
sak legendos, jo bendrai kûnà ir galvà ið aplankiusieji Jokûbo kapà kaip liudijimà jos. Daugelis keliø kryþiavosi ðiame Ga-
prieðø pavogæ, slapèia áneðæ á laivà ir ið- bûtinai ásigydavo ðv. Jokûbo ðukuèiø apa- licijos mieste. Jie vadinti pagal ðalis Pran-
plukdæ á atvirus vandenis likimo valiai. tinájá (storesnájá) kiautà. Jau nuo viduram- cûzijos, Portugalijos, Italijos, Vokietijos

32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Þiurkës
Kompanijos Shell metais apie
logotipo atsiradimas
siejamas su piligrimø
kelionëmis á Santjago
þiurkæ
de Kompostelà

ðv. Jokûbo keliais. Ispanijoje, Prancûzi- riø kilmë ádomiu bûdu siejasi su šv. Jokû-
joje, Vokietijoje pakelëse ir ðiandien ga- bo kultu Galicijoje ir atitinka pirmapradæ
lime pamatyti kelrodþiø su ðukuèiø at- geldutës kaip maisto, sëkmingos kelionës
vaizdais. Reinpfalco þemës Spejerio simbolá. Prisimintina naftos produktø kon-
(Speyer) mieste keliauninkø á Santjagà cerno Shell þenklo atsiradimo istorija.
apsistojimo vietà þymi Maksimiliano gat- Viskas prasidëjo 1833 m., kai Marcus
vëje esanti bronzinë stovyla – lazda pa- Samuelis, vertæsis egzotiðkø moliuskø ið
sirëmæs piligrimas su plaèiabryle skry- Tolimøjø Rytø tiekimu ir prekyba, Londo-
no Eastende ákûrë firmà Shell. Moliuskø
kiautø, kaip ir kitø gyvûnø, kolekcijø rinki-
mas atitiko bendrà Viktorijos laikø Angli-
jos polinká domëtis gamtos mokslais ir ap-
raðyti gyvosios ir negyvosios gamtos for-
mø ávairovæ. Taigi verslas sekæsis neblo-
gai. 1891 m. to paties Samuelio sûnus pre-
kybos tikslais keliavo po pietø Rusijos pro-
vincijas ir apsilankë Baku mieste. Èia jis Sunku pervertinti nuolatinës mû-
iðvydo gausybæ ið þemës gelmiø srûvan- sø palydovës – þiurkës reikðmæ þmo-
èios naftos. Vietiniai gyventojai naftà së- nijai. Ji ir kenkëja bei ligø platintoja,
më ir naudojo kurui. Negiliai þemëje telk- taèiau visa tai nusveria þiurkës, kaip
ðanti nafta teikë vilèiø pradëti naujà ver- moksliniø tyrimo objekto, svarba.
slà. Jau kitais, 1892 metais jis ið Singapû- Mokslo laboratorijose domestikuota
ro á Bankokà perplukdë 4000 tonø Rusi- rudosios þiurkës Rattus norvegicus
jos þibalo. Nuo tol naftos produktø perve- atmaina pradëta naudoti XIX a. pa-
þimo verslo reikalai tik gerëjo. 1897 m. áku- baigoje. Dabar þiurkë – modelinis or-
riama Shell transporto ir prekybos kom- ganizmas, naudojamas ávairiausiø
panija (The Shell Transport and Trading biologiniø funkcijø, elgsenos tyri-
Company). 1901 m. jos gaminiams nau- mams, medikø rengimui, vaistø ban-
dotas moliusko midijos atvaizdas. 1904 m. dymams.
Shell bendrovë susijungë su A.M.Abraha-
mo analogiðka veikla uþsiimanèia bendro-
ve ir ëmë vadintis „Samuel and Co“. Ne-
trukus naujasis dalininkas tapo firmos va-
Vokietijos Reinpfalco þemës Spejerio miesto dovu, o firmos þenklui jis pasirinko šv. Jo-
stovyla „Keliauninkas á Santjago de kûbo ðukuèiø kiauto (Shell/ Scallop) atvaiz-
Kompostelà“
dà, perimtà ið ðeimos herbo. Savo ruoþtu
bële. Nuo 1987 metø visi piligrimø keliai á herbà jis buvo átrauktas kaip liudijimas
Prancûzijoje ir Ispanijoje yra paskelbti apie jo seneliø apsilankymà Santjago de
Europos kultûros paveldu ir átraukti á Komposteloje ir vëliau jø giminæ aplankiu-
UNESCO pasaulinio materialaus pavel- sià sëkmæ. 1907 m., uþuot konkuravusios,
do registrà. Lietuvos–Lenkijos jungtinæ susijungë þibalu ir naftos produktais pre-
valstybæ ðis religinis sàjûdis menkai te- kiaujanèios kompanijos Royal Duch Pet-
palietæs. Ðiame Europos regione molius- roleum Company ir Anglijos Shell. Nuo to
kø kiautai daugiau naudoti kaip dekora- laiko jø logotipe geldutës profilyje atsira-
tyvus elementas architektûroje. do raidës Shell. 1948 m. herbas pradëtas
daþyti ispanø pamëgtomis spalvomis: rau-
Nuo paprasto kiauto iki þenklo Shell dona ir geltona. Maþai pakitæs herbas nau-
dojamas ir dabar. Per ðimtmetá bendrovës Keletas þiurkës gumburo regos
Kriauklës kaip puoðnios architektûrinës þenklas tapo ne tik verslo sëkmës, bet ir
detalës ir motyvai buvo labai populiarios branduolio ðoninio kelinio kûno (lot.
ilgaamþiðkumo simboliu.
XVIII a. viduryje vadinamojoje rokoko kryp- corpus geniculatum laterale dorsa-
ties dailëje ir architektûroje. Dar ir ðiandien lis) neuronø, þymëtø biocitinu. Ma-
ðio ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus pasta- tomi neuronø kûnai ir jø dendritinës
tø frontonus bei dailës kûrinius puoðia mo- ataugos.
liusko ðukuèiø ar tridaknos kiautai. Paulius JURKUS
Esama daugiau moliuskø atvaizdø, ku- Autoriaus nuotraukos

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 33


Dëkojame!
Visiems visiems þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ prenumeratoriams,
Ne kiekvienos aukštosios
mokyklos gamtos fakultetas gali
pasidþiaugti savo gretose turintis
skaitytojams – ne visuose spaudos kioskeliuose galintiems ásigyti, kai tokius áþymius mokslininkus,
kuriose bibliotekose þurnalà randantiems – uþ iðtikimybæ ðiam leidiniui. jaunøjø talentø ugdytojus, kaip
Þurnalo 50-meèo sukakties ir Naujøjø metø proga redakcija gavo Vilniaus universitetas. Mums
daug sveikinimø su iðradingais palinkëjimais ið institutø, universitetø, malonu, kad ðie mokslininkai,
bendruomeniø, þurnalui neabejingø miesto ir kaimo þmoniø. Redakci- 2008 m. sausio mënesá paþymin-
ja nuoðirdþiai dëkoja visiems, kiekvienam ir atsipraðo, kad negalës laið- tys neeilinius gimtadienius, yra ir
kais atsiliepti á jûsø sveikinimus. Priimkite ðià padëkà su pirmuoju 2008- þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“
autoriai. Biochemikas
øjø þurnalo numeriu. akad. Benediktas Juodka þurnale
Redakcijos kolektyvas bendradarbiauja nuo 1971 m.,
LMA narys korespondentas
genetikas Vytautas Petras
Ðvietimo ir mokslo ministerija áteikë Vyriausybei Ranèelis – nuo 1970 m.,
neabejingas þurnalui ir narys
mokslo ir studijø reformai bûtinus ástatymø projektus korespondentas botanikas Jonas
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei Mokslo ir studijø ástatymo projekte siûlo- Remigijus Naujalis.
áteikë Mokslo ir studijø, Valstybiniø aukðtøjø ma ir daugiau naujoviø: vietoj dieniniø, vaka- „Mokslo ir gyvenimo“ redakcija
mokyklø turto valdymo, naudojimo ir dispo- riniø ir neakivaizdiniø studijø siûloma pereiti
navimo juo ástatymø projektus bei Vieðøjø ástai- prie tarptautiniø – nuolatinës ir iðtæstosios for-
gø ástatymo ir Þemës ástatymo straipsniø pa- mø. Naujai ástatymo projekte apibrëþiamas ir
keitimo projektus. Ðiø ástatymø projektai pa- studijø finansavimo klausimas. Nemokamas
koreguoti pagal socialiniø partneriø komen-
tarus. Ðie teisës aktai bûtø pagrindiniai doku-
mentai, kuriais remtøsi mokslo ir studijø siste-
mos pertvarka, jei Seimas juos priimtø.
„Ástatymø projektai buvo parengti laikan-
mokslas bûtø garantuotas 30 proc. geriau-
siai besimokanèiøjø, kiti nuolatinës studijø for-
mos studentai taip pat ið dalies bûtø finan-
suojami valstybës lëðomis, paramà gautø ir
socialiai remtini studentai. Siûloma, kaip ir bu-
V iena svarbiausiø mû-
sø gyvenimo srièiø yra savojo
kraðto unikalios gamtos ir ap-
tis parlamentiniø partijø susitarimo, pasira- vo numatyta politiniø partijø susitarime, kad linkos apsauga. Mums bûdin-
ðyto birþelio mënesá. Studentai, akademinë valstybës visiškai ar ið dalies finansuojamø gas rûpestingas ir apdairus,
bendruomenë, politikai, taip pat ir verslo at- studijø vietø skaièius bûtø skirstomas pagal pagrástas giliomis kultûros tra-
stovai reiðkia vis didesná nepasitenkinimà stojimo rezultatus, o ne formaliai paskirsto- dicijomis poþiûris á Gamtà. Vis
aukðtojo mokslo kokybe, nepakankama sà- mas aukðtosioms mokykloms. Nemokamas labiau stengiamës moksliðkai
veika su visuomenës ir ûkio poreikiais, todël mokslas bûtø laiduojamas treèiosios pakopos pagrástai, protingai bei racio-
jau ðiandien reikia daryti esmines pertvarkas. studentams ir rezidentams. naliai naudoti dirvoþemá, þe-
Rengdama ástatymø projektus ministerija Vyriausybei teikiami ástatymø projektai taip mës gelmes, vandená, augali-
konsultavosi ir tarësi su visais jau minëtais pat svarbûs moksliniø tyrimø ir eksperimenti- jà, gyvûnijà, landšaftà. Rûpes-
socialiniais partneriais“, – sako ðvietimo ir nës plëtros srièiai. Pirmà kartà Mokslo ir stu- tis oro ir vandens ðvara, mies-
mokslo ministrë Roma Þakaitienë. dijø ástatymo projekte yra apibrëþtas progra- tø ir gyvenvieèiø nuotekø tvar-
Netobuli ástatymai yra viena ið prieþas- minis – konkursinis finansavimas. Valstybiniø kymu, dirvoþemio derlingumo
èiø, dël kuriø nukenèia studijø kokybë. Jos aukðtøjø mokyklø turto disponavimo, naudo- didëjimu, augalijos ir gyvûni-
gerinimà ministerija yra pripaþinusi kaip vie- jimo ir disponavimo juo ástatymo projektas bei jos pasauliu – tai ne kas kita,
nà pagrindiniø mokslo ir studijø sistemos já lydintys Þemës ir Vieðøjø ástaigø ástatymø kaip rûpinimasis savàja svei-
pertvarkos tikslø. Pagrindiniai Mokslo ir stu- straipsniø pakeitimai suteiktø daugiau auto- kata, darbo, buities, poilsio sà-
dijø ástatyme numatomi dalykai: suteikiama nomijos, ûkinio savarankiðkumo valstybinëms lygomis.
daugiau ágaliojimø valstybinëms aukðto- aukðtosioms mokykloms. Ðie teisës aktai su- Ðalyje daug dëmesio ski-
sioms mokykloms, stiprinama jø autonomi- maþintø nereikalingà biurokratijà, leistø, pa- riama grunto ir vandens,
ja, taip pat siûloma keisti ðiø institucijø val- vyzdþiui, prie universitetø kurtis pumpurinëms
uþterštø nafta ir jos produktais,
dymà taip, kad didëtø atskaitomybë visuo- ámonëms, kurios skatintø mokslo ir verslo ry-
valymui, šio valymo technolo-
menei. Aukðtosiose mokyklose siûloma di- ðá, taip pat mokslui imlaus verslo plëtrà.
gijoms kurti bei tobulinti.
dinti tarybø, kuriø didþiàjà dalá sudaro so- Pateikusi ástatymø projektus Vyriausybei,
Šiame darbo bare aktyviai
cialiniai partneriai, vaidmená, nepaþeidþiant Švietimo ir mokslo ministerija toliau dirbs su
dirba savo veiklos 10-metá pa-
ðiø institucijø autonomijos. Ástatymo projekte socialiniais partneriais. Ketinama dirbti su at-
þyminti VðÁ „Grunto valymo
numatytas naujas moksliniø tyrimø ástaigø skiromis sudedamosiomis pertvarkos dali-
valdymo modelis. mis, rengti poástatyminiø aktø projektus. Ta- technologijos“ (GVT).
„Siûlymai átraukti ástaigø, ámoniø bei or- èiau jau nuo kitø metø pradþios bus pradëta Bendradarbiaudama su
ganizacijø, suinteresuotø sëkminga moks- ágyvendinti viena ið pertvarkos krypèiø – ko- mokslo ir mokymo organiza-
liniø institutø veikla, atstovus á institutø stra- kybës gerinimas: dëstytojø ir mokslo darbuo- cijomis, ámonë sukûrë darnià
teginiø sprendimø priëmimà paskatins tojø darbo uþmokestis nuo naujø metø di- mokslo ir gamybos sàveikos
mokslo ástaigas labiau orientuoti savo veik- dës 20 procentø. sistemà. Tai leido sukurti veiks-
là á valstybës, visuomenës ir ûkio poreikius“, Elona BAGDANAVIÈIENË mingas aplinkosaugines tech-
– sako Ðvietimo ir mokslo ministerijos sek- Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su nologijas, paremtas aplinkà
retorius Giedrius Viliûnas. visuomene skyriaus vedëja terðianèiø medþiagø biodeg-

34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Sveikiname!

Benediktas Juodka Vytautas Petras Ranèelis Jonas Remigijus Naujalis

Aukso medalis – VðÁ ,,Grunto valymo technologijos”


Ið deðinës: Lietuvos Respublikos Prezidentas
Valdas Adamkus, VðÁ ,,Grunto valymo technologi-
jos” direktorius Rapolas Liuþinas ir Lietuvos
pramonininkø konfederacijos prezidentas
dr. Bronislovas Lubys

Dþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.

radacija. Jas naudojant ið- Jankevièiui VðÁ GVT sukurtà konkurse „Lietuvos metø gami- tas Valdas Adamkus praëjusiø
vengta þalos aplinkai, kuri naftà oksiduojanèiø mikroor- nys 2007“ ávertino Aukso me- metø gruodþio 18 d. iðkilmin-
siektø 500 milijonø litø. ganizmø inokuliatà Lietuvos daliu, kurá pagal nusistovëjusià gai áteikë ástaigos vadovui.
Vadovaujant prof. Karoliui pramonininkø konfederacija tradicijà Respublikos Preziden- ,,Mokslo ir gyvenimo” inf.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 35


1 pav. Uostadvario vandens pumpavimo stotis su sraigtiniais 2 pav. Smalkø senoji vandens pumpavimo stotis su vertikaliais
siurbliais. Pastatyta 1907 m. Dabar melioracijos muziejus greitaeigiais siurbliais, þuvø naikintuvais. Naujoji sraigtinë – netoli jos

Pamario
Gamtos m. dr. Kazys GAIGALAS
Senieji rytinio Kurðiø mariø kranto gy-
ventojai su vandeniu nesigalynëjo, ákûrë
savo sodybas, nemaþus kaimus, mieste-
lio tipo gyvenvietes su baþnyèiomis, kar-
polderiuose kultûriniø
pievø ir þuvø nebëra
èemomis, graþiomis mokyklomis, malû-
nais, kepyklomis, parduotuvëmis ir kito-
kios paskirties statiniais ne kur kitur, o prie
pat vandens – upiø pakrantëse ir jø þioty-
se. Pavyzdþiui, pati seniausia Rusnës sa- pumpavimo stotimis. Polderiø svarbiausia kultûrinti senàsias pievas, organizuoti þo-
los gyvenvietë – Vorusnë ásikûrë 1366 m. uþduotis buvo grieþtai apibrëþta – jø pyli- lës miltø gamybà, plësti gyvulininkystæ vals-
to paties pavadinimo upës þiotyse. Kitos mai privalëjo apsaugoti nuo galimø potvy- tybiniuose ûkiuose. Minijos ir Nemuno þe-
pamario gyvenvietës – Minija (Mingë), Ru- niø ið mariø pusës ir Nemuno deltos atða- mupiuose su jø intakais buvo árengta 19
galiai, Ðyða, Uostadvaris, Ðyðkrantë, Pa- kø þioèiø þemës naudmenis tiktai vasarà vasaros tipo potvyniø uþliejamø ir 18 þie-
kalnë, Rusnë, Skirvytëlë, Skirvytë I, Skir- ir rudená, t.y. augalø vegetacijos bei der- mos tipo neuþliejamø polderiø sistemø su
vytë II, Akmingë, Karklë, Lûja, Inzë, Tovë, liaus dorojimo laikotarpiu. Be to, siekiant 47 ávairaus pajëgumo vandens pumpavi-
Gilija, Nemunynas, Labguva ir kitos – taip iðvengti pavasarinio vandens patvenkimo, mo stotimis. Pavëluotai (1960 m.) pradë-
pat prieð ðimtus metø ásikûrë ir ilgà laikà prieðkariniø polderiø pylimai buvo daromi jus domëtis melioravimo darbais, paaiðkë-
graþiai gyveno prie pat Kurðiø mariø ir jø þemi, su nuolaidþiais ðlaitais. Dvivëriai var- jo, kad vasariniø polderiø statyba nebuvo
intakø þiotyse. Kadangi senieji pamariðkiai tai (savaiminiam vandens iðtekëjimui ið derinta su þuvø apsauga ir þuvininkystës
nebuvo iðlepæ, nebijojo vandens, iki pra- sausinamo polderio ploto) buvo árengia- plëtra Kurðiø mariø baseine, kad rekonst-
ëjusio ðimtmeèio vidurio jø skaièius po- mi paèiose vandens siurblinëse ir pylimuo- ruotose prieðkarinëse ir naujose vandens
tvyniø uþliejamoje teritorijoje augo ir buvo se. Eksploatuojant prieðkarinius polderius, pumpavimo stotyse sumontuoti vertikalûs
daug didesnis, negu dabartiniu civilizuotu didþioji dalis á uþlietus plotus patekusiø þu- greitaeigiai elektra varomi giluminiai siurbliai
laikotarpiu. Be to, pamarieèiai ir be Mairo- vø (lydekø, karðiø, kuojø, eðeriø ir kt.) sëk- masiðkai naikina ir traumuoja ávairiø rûðiø ir
nio poezijos graþiø posmø þinojo, kad uþ- mingai iðnerðdavo ir gráþdavo á Nemuno dydþiø þuvis. Vëlesniø metø tyrimai paro-
tvenkti ir sulaikyti upës bëgimo á marias ne- deltos atðakas, Minijà, Ðyðà, Krokø lankà, dë, kad dël polderiø statybos apie 40 tûkst.
galima, kad pavasariniai vandens srautai Kniaupo álankà ir marias. Esant vandens hektarø plote prarasta apie 50 proc. lyde-
ne vien tik þalà daro, bet ir duoda naudos – pumpavimo stotyse sumontuotiems sraig- kø, 20–30 proc. karðiø ir kitø fitofiliniø þuvø
patræðia organinëmis ir mineralinëmis nuo- tinio tipo lëtaeigiams siurbliams, polderiø nerðtavieèiø, kad nesunormintas siurbliniø
sëdomis pievas, kasmet po truputá paaukð- vidaus vandenyse po potvyniø pasilikusios darbas ne tik kenkia þuvø nerðtui, bet ir su-
tina jø apgyventà teritorijà. Tai þinodami ir nesubrendusios þuvys ir iðsiritæ jaunikliai kelia þuvø dusimà þiemà.
teisingai vertindami ðiuos dalykus, þmonës taip pat galëdavo iðplaukti ið uþliejamø plo- Polderiø projektuotojams ir eksploa-
vengdavo uþliejamø teritorijø patvenkimo, tø be didesniø nuostoliø Kurðiø mariø ba- tuotojams pripaþinus padarytas klaidas,
stengdavosi tiesti ir akmenimis grásti kelius seino þuvininkystei. norint nors ið dalies kompensuoti þuvø
taip, kad jø pavirðius nebûtø aukðèiau ðali- Kitaip á rytinio mariø kranto pavasario nerðtavieèiø praradimà, sumaþinti þuvø
keliø ir gretimø pievø. Aukðtesni þemës kau- potvyniø uþliejamà teritorijà nuo Ventës ra- naikinimà stoèiø siurbliais, sudaryti palan-
buriai bûdavo supilami þmoniø sodybvie- go iki Deimenos upës þioèiø (Labguvos kesnes sàlygas þuvims polderiø vidaus
tëms, kapinëms, kuriø dar galima rasti tik- miesto), jos unikalius gamtovaizdþio kom- vandenyse (senvagëse, þiogiuose, ma-
tai dalyje iðlikusiø gyvenvieèiø. ponentus ir ûkininkavimo principus buvo gistraliniuose grioviuose) iðtisus metus,
Autoriaus þiniomis, surinktomis per 50 paþiûrëta, kai èia á karo iðblaðkytø senbu- 1968–1971 m. prie kai kuriø siurbliniø bu-
gyvenimo metø Rusnëje, polderiø staty- viø sodybas ið Rusijos ir kitø vietoviø buvo vo árengtos mechanizuotos kasetinio ti-
ba potvyniø uþliejamoje teritorijoje tarp Gi- prievarta atveþti arba savo noru atsikraustë po su metaliniais sietais þuvø uþtûros (2
lijos ir Nemuno buvo susidomëta XIX a., o naujakuriai. Po keletà metø trukusio iðtuð- pav.). Taèiau eksploatuojant ðias uþtûras
deðiniajame Nemuno krante, Rusnës sa- tëjusiø sodybø ir maþesniø gyvenvieèiø nio- paaiðkëjo, kad jos specifinëmis polderiø
loje – tiktai praëjusio ðimtmeèio pradþioje. kojimo prasidëjo gana dideli reikalingi ir ne- sàlygomis daugeliu atvejø netiko – neap-
Per 1907–1931 m. laikotarpá Lietuvoje reikalingi melioravimo darbai. 1954–1975 saugodavo þuvø jaunikliø nuo patekimo
árengti 7 vasaros tipo polderiai su vandens metais buvo stengiamasi maksimaliai su- á siurblius, greitai uþsikimðdavo neðme-

36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr.

3 pav. Smalkø vasaros polderio sraigtinë siurblinë – 4 pav. Vorusnës vasaros polderio sraigtinë siurblinë – þuvø ir
þuvø ir vandens perkeltuvas vandens perkeltuvas, árengta greta senosios

nimis, reikëdavo nuolatinës prieþiûros. atvejais jis yra daug pranaðesnis uþ kase- Gamtos apsaugos komitetui perda-
Dël to ðias apsaugines uþtûras su 6–10 tinio tipo metalines uþtûras. Visø pirma ðie vus savo funkcijas ásteigtam Aplinkos ap-
mm dydþio akimis, praëjus 2–3 metams, árenginiai yra techniðkai nesudëtingi, pa- saugos departamentui, þuvø apsaugos
teko melioratoriams iðmontuoti. Taigi per togûs eksploatuoti, sandëliuoti ir svarbiau- ir þvejybos organizavimo reikalai 1991 m.
1973–1986 m. laikotarpá siurblinës vël li- sia – neleidþia antrø metø ir vyresnio vël pablogëjo. Valdþiai iðvarius ið polde-
ko be efektyviø þuvø apsauginiø uþtûrø. amþiaus þuvims patekti á siurblius. riø buvusiø þuvininkystës ûkiø þvejus pro-
Ignoruojant mokslo rekomenduotà van- Pavyzdþiui, 1987–1988 m. pavasará fesionalus su jø pasigamintomis þuvø uþ-
dens lygiø reguliavimà atskirais metø se- Rusnës þuvininkystës ûkio þvejai, naudo- tûromis-gaudyklëmis ir kitomis þvejybos
zonais, suþalotomis ir negyvomis þuvimis dami uþtûras-gaudykles, vien tik Ðyðos priemonëmis, á polderius vël gráþo netvar-
mito tûkstantiniai kirø bûriai. polderyje pagavo 665 tûkst. vnt., arba 6085 ka. Ávairiø konkursø ir aukcionø laimëto-
Matydamas, kokià didelæ þalà viso kg þuvø, kurias iðleido á Ðyðos upæ, o ma- jai buvo suinteresuoti polderiuose sugauti
Kurðiø mariø baseino þuvininkystei daro þesnæ jø dalá panaudojo áþuvinimui kitur. kuo daugiau per potvynius ið kaimyniniø
toks pumpavimo stoèiø darbas, ðio Apskaièiuota, kad iðleisti þuvø jaunikliai po vandens telkiniø atplaukusiø þuvø ir visai
straipsnio autorius pasiûlë, o Lietuvos keleriø metø galëjo duoti 1076 cnt preki- nesirûpino jø apsauga per nerðtà ir pum-
vandens ûkio instituto Ðilutës skyriaus in- nës þuvies produkcijos, kurià realizavus puojant vandená siurblinëmis.
þinieriai suprojektavo kaproninæ þuvø uþ- ðvieþiai ðaldytà bûtø gauta apie 218 tûkst. Esminis teigiamas posûkis ávyko tiktai
tûrà – gaudyklæ. Ði gaudyklë bûdavo pa- litø. Be to, iki Nepriklausomybës atkûrimo prieð keletà metø. Autoriui pavyko árodyti,
statoma pageidaujamu atstumu nuo siur- ir verslo privatizavimo Rusnës ir Kintø þu- kad vasaros tipo polderiuose pastatytose
blinës, jos sparnai visiðkai pertverdavo ma- vininkystës ûkiø þvejai buvo gerai ávaldæ vandens pumpavimo stotyse greitaeigius
gistraliná griová ir einanèias ið polderio þu- prekinës þuvies iðgaudymà polderiuose vi- siurblius bûtina pakeisti tokiais, kokie bu-
vis nukreipdavo á didokà venterá su 6–10 dutinio akytumo traukiamaisiais tinklais ir vo prieðkarinëse stotyse. Studijuojant sto-
mm skersmens akimis. Iðtyrus 1987–1989 statomaisiais tinklaièiais. Jø versliniai lai- èiø siurbliø konstrukcijas kitose valstybë-
m. ðio þuvø apsauginio árenginio konstruk- mikiai kai kuriais metais siekë nuo kelioli- se ir þiûrint ið þuvø apsaugos pozicijø, kà
cijà ir jo praktiná naudojimà, padaryta ið- kos iki keliø deðimèiø tonø. Atrodë, kad nors efektyvesnio, kaip sraigtiniai siurbliai-
vada, kad polderiø sàlygomis kai kuriais bendromis mokslo, gamtosaugininkø ir turbinos, aptikti nepavyko. Taèiau iðmon-
þvejø pastangomis þuvø apsauga vasaros tuoti stotyse siurblius – þuvø „naikintuvus“
tipo polderiuose yra patenkinamai sutvar- ir á jø vietà pastatyti sraigtinius turbininius
5 pav. Ðyðos vasaros polderio siurblinës su
vertikaliais dideliø apsukø siurbliais kyta ir bus galima baigti uþsitæsusius at- pasirodë labai sudëtinga ir brangu. Atsi-
sunaikintø þuvø fragmentas (1993 m. skirø þinybø specialistø ginèus. Taèiau lai- þvelgiant á tai eksperimento bûdu 1994 m.
pavasará pumpuojant vandená) mëjimai buvo trumpalaikiai. Ðyðos polderyje ðalia senosios stoties bu-
vo pastatyta pirmoji nauja siurblinë su 4
sraigtiniais siurbliais. Atlikus tyrimus pada-
ryta iðvada, kad tokios konstrukcijos siur-
bliai be suþalojimø perkelia þuvis ið pol-
derio á atvirus vandenis, neuþsiterðia ðiukð-
lëmis ir ekonomiðkiau naudoja elektros
energijà. Kadangi sraigtiniai lëtaeigiai (120
apsisukimø per minutæ) siurbliai kardina-
liai iðsprendþia þuvø klausimà polderio vi-
daus vandenyse ávairiais metø sezonais,
jø statybos finansavimui buvo pritarta.
Pastaruoju metu Nemuno deltoje jau
veikia keturios siurblinës – þuvø perkel-
tuvai, pastatytos specialios AB „Ðilutës
polderiai“. Tai Smalkø, Vorusnës, Saus-
galviø ir Ðyðos. Tikimasi greitai uþbaigti
statyti ir Uostadvario stotá greta senosios
– muziejaus.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 37


Apie vienà graþiausiø Krymo vietoviø – Forà pasaulis nuostabios majolikinës krosnys ir marmu-
plaèiau suþinojo tik 1991 m. rugpjûtá per kariná puèà, kai ro þidiniai. Grindys išklotos parketu, kuris
iki šiol išliko. Architektûros paminklu pripa-
pirmajam ir paskutiniajam TSRS prezidentui bei jo
þástami ir prie vilos esantys pastatai tarnams.
šeimai buvo paskirtas namø areðtas. Forà supa kelios Krymo áþymybës –
Baidaro Vartai, Foro cerkvë ir Saryèiaus

Foras
ðvyturys. Ðiuo metu netoliese atvërë var-
Prof. Aleksandras VITKUS tus ir Vartø olos.
Baidaro Vartai (pavadinimas kilæs nuo
Baidari kaimo vardo) atsirado tiesiant Jal-
tos kelià XIX a. 4-àjá dešimtmetá. Grafas
Voroncovas Alupkoje pasistatë nuosta-
Foras – šis þodis reiškia „smarkus vë- jachtklubu, taèiau tam trukdë nepatogus bius rûmus. 1848 m. Jaltos kelio tiesimo
jas“, – galima sakyti, yra pats pieèiausias susisiekimas, prastas kelias á Forà. Jø pa- pabaigai áamþinti ir buvo pastatyti K.Ješli-
Krymo pusiasalio taškas, nors pieèiausiu stangomis pradëtas tiesti geleþinkelis, ta- mano suprojektuoti vartai. Tai masyvus
Ukrainos tašku laikomas Saryèiaus èiau 1917 metø revoliucija visus planus klasikinio stiliaus portikas. Doreninio or-
kyšulys, bet ten stovi tik vieniðas ðvyturys suþlugdë. derio puskolonës árëmina staèiakampá
(2,5 km á vakarus nuo Foro). Pirklys A.Kuznecovas, pasikvietæs þy- portalà. Á ðonus nuo skliautinio ávaþiavi-
Kadangi èia puèia smarkûs, pavojin- mø dailininkà peizaþistà prof. J.Kleverá ir mo kadaise buvo sargybos patalpos,
gi rytø vëjai, jûros srovës, tekanèios pro mokslininkà sodininkà Albrechtà, nuo jû- paštas. Keliaujant iš Sevastopolio á Jaltà
Saryèiø, greitis siekia net iki 2 myliø per ros atkovotame kampelyje tarp akmenø reikëjo praleisti kelionëje dvi paras (ypaè
valandà, èia daugiausia lankydavosi tik árengë uostà, pliaþà ir ákûrë nuostabø so- þiemos metu), todël Baidaro Vartai tapo
piratai ir kontrabandininkai. Šiame dà. Parkà jie suskirstë á skirtingas erdves pusiaukele, kur keleiviai galëjo pailsëti,
uþkampyje vietovës buvo tuðèios, apleis- su skirtingomis temperatûromis bei kva- pernakvoti, pasikeisti arklius.
tos, pakrantë labai akmenuota, tad išsi- pais, palikdami natûralaus pietø Krymo Puskilometriu þemiau vartø esanti uo-
laipinti buvo nepaprastai sunku. Á Forà miško oazes. Erdves uþpildo ávairiø pietø la vadinama „Dieve, pranešk!“. Kadaise
sausumos keliu galima buvo patekti tik kraðtø medþiai: kalnø àþuolai, kadagiai, ke- uoloje buvo iškirstas tunelis, susprogdin-
per perëjà „Velnio laiptai“ (rus. Èertova- niai, visø rûðiø kedrai. Svarbiausia, jie su- tas 1941 m. (ar 1944 m.), uþkertant kelià
ja lestnica). Taigi ilgai Foras buvo atskir- kûrë kaskadø sistemà: vanduo iš viršutinio vokieèiams á Baidaro slëná. Dar prieð ka-
tas nuo viso pasaulio. baseino tekëjo á apatiná baseinà, sukurda- rà dalis uolos pakibo virð kelio, ir senesni
XVIII a., prijungus Krymà prie Rusijos, mas áspûdingus tvenkinukus, eþeriukus, þmonës, vaþiuodami šiuo keliu, prieš uo-
Fore gyveno tik 15 ðeimø. Net keliaujan- kriokliukus. Prie viso to pridëjo ávairi pieti- là esà persiþegnodavo, prašydami Die-
èios po Krymà Rusijos imperatorës Jeka- nio Krymo pakranèiø augmenija. Èia atsi- vo laimingai praeiti ðià vietà. Nors dabar
terinos II neuþveþë á Forà. Tik ties Foros- rado kiparisø, laurø, ávairiø rûðiø pušø, ku- yra nutiestas naujas kelias, taèiau Baida-
Bogaza (Baidaro Vartai) ji groþëjosi pieti- rios èia niekad neaugo – nuo sekvojos iki ro Vartai ir ðiandien gausiai lankomi turis-
niu Krymo krantu. Foras atiteko carienës kënio. Iš viso parke yra apie 200 rûðiø aug- tø, kuriems pagal gero tono ir elitines Se-
numylëtiniui kunigaikðèiui Potiomkinui, vë- menijos. Parkas tapo labai áspûdingas, sa- vastopolio taisykles bûtina sustoti ir pa-
liau Naryðkinams, Golicinams, grafams Ig- vininkas já pavadino Rojaus kampeliu – Pa- ragauti èeburekø.
natjevams, o 1877 m. Forà nupirko I gildi- radizo. Apatinë parko dalis pereina á pliaþà. Ne kà maþiau legendø turi ir kita Kry-
jos pirklys A.Kuznecovas, milijonierius, vie- Architektûros paminklu pripaþinta ir mo áþymybë – Foro cerkvë, kuri stovi ant
nas stambiausiø Rusijos arbatos prekybos A.Kuznecovo vila. Ji pastatyta 1889 m. ar- 412 m aukðèio uolos. Ji nuostabiai maty-
monopolistø. Jis èia stengësi sukurti Ro- chitekto Bilingomo itališkojo klasicizmo sti- ti ið daugelio vietø. Atitinkamai apšviesta
jaus kampelá, pastatë vilà ir ákûrë nuosta- liumi. Sodyba tapo labai jauki, efektingai uola ágyja roþinæ spalvà, todël ji dar vadi-
bø parkà. Vëliau A.Kuznecovo testamentu ásiliejo á landðaftà, buvo apsupta terasos su nama Raudonàja.
Foras atiteko chemijos magnatui K.Uþko- Uralo meistrø ketaus vazomis. Manoma, 1888 m. Rusijos imperatoriui Aleksan-
vui (jis buvo vedæs A.Kuznecovo seserá) kad èia pati jaukiausia vila pietinëje Krymo drui III gráþtant ið Krymo nauju geleþinkeliu,
bei jo sûnui. Uþkovai stengësi Forà paversti pakrantëje. Viloje išliko senieji interjerai, pei- ávyko avarija – nulëkë vagonai, taèiau im-
europinio stiliaus kurortiniu miestu su spor- zaþiniai portretai, taèiau ne Krymo temati- peratoriaus ðeima iðsigelbëjo, nes, kaip pa-
tiniais kompleksais, þirgynu, hipodromu, ka. Ádomûs raiþyti marmuriniai laiptai, sakojama, pats caras nugara laikë pasvi-

Manoma, kad pakankamai þuvø ap- mario zona, yra pakilæs 3–5 m ir todël èia da vieno didþiausiø intakø – Leitës upës
sauga vasaros tipo polderiuose bus su- vasaros potvyniø ið mariø pusës poveikis vagos ir jos slënio sudarkymas, Rusnës
tvarkyta tuomet, kai Nemuno deltoje ir Mi- laukams negali bûti ir nebuvo reikðmingas. atðakoje þemiau Gëgës þioèiø keliø ne-
nijos–Tenenio upiø baseine bus árengta dar Be to, patirta, kad ðiø polderiø pylimai aið- maþø smëlio salø susiformavimas ir lai-
keletas Sausgalviø ir Vorusnës pavyzdþio kiai patvenkia ir maþina pavasariniø van- vybai reikalingo farvaterio pakitimai. Nors
sraigtiniø siurbliniø ir sutarta dël kai kuriø dens srautø pralaidumà á plaèià Nemuno gerai þinoma, kaip ties salomis ir kitomis
polderiniø sistemø likimo. Remdamasis deltà, prasidedanèià þemiau Tilþës – Gili- seklumomis susidariusios ilgalaikës ledø
stebëjimais nuo 1957 m., ne kartà esu pa- jos atsiðakojimo. Dël to jie sukelia aukðtus sangrûdos sukelia vandens lygá Rusnës
reiðkæs nuomonæ, kad Plauðvariø, Nausë- potvynius Ðakininkuose, prieð karà kles- atðakoje ir skandina Ðilininkus, Girininkus,
dø, Ðilgaliø, Plaðkiø, Verþës, Ðilininkø pol- tëjusioje Panemunëje ir kitose rajono gy- Paleièius, Þalgirius ir kitus kaimus, taip
deriai yra nereikalingi ir jø reikia atsisakyti venvietëse. Senesniais laikais tokiø reiðki- pat vis daþniau potvyniai gresia ir Šilutei,
dël keliø prieþasèiø. Ðie vasaros polderiai niø nepastebëta. nesirûpinama likviduoti arba nors ið da-
su aukðtokais pylimais árengti deðiniajame Prie grësmingesniø þiemos ir pavasa- lies sumaþinti tuos negerus reiðkinius. Pa-
Nemuno krante, kur upiø slëniø arba þe- rio potvyniø su ledoneðiais atsiradimo pa- stebëta, kad ypaè grësmingus potvynius
mës pavirðiaus nuolydis, palyginti su pa- èioje Nemuno deltoje, be abejo, priside- sukelia upës vagoje atsiradusios salos

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Foro cerkvë neliai. Pirmàjá aukðtà sudaro poþeminis
eþeras-upë, o kiti du aukðtai jau sausi ir
apie 200 m kelio pritaikyta lankytojams.
Èia pastovi 12 laipsniø temperatûra, to-
dël sugráþus iš olos atrodo, kad papuolei
á suomiðkà pirtá. Kaip ir kitose olose, èia
galima pamatyti áprastus stalaktitus, sta-
lagmitus. Jie suformuoja ávairias figûras:
feniksà, 6,5 m karþygá, nykðtukus, kûre-
nanèius ugná, ðniokðèiantá krioklá, ðuoliuo-
jantá kiðká ir daug kitø personaþø. O prie
iðëjimo ið olos pasitinka ið medþio iðdroþti
nykðtukai, kur paliekamos smulkios mo-
netos, kad vël bûtø galima sugráþti.
Foras á istorijà pateko ne tik dël
graþaus parko, nepaprasto groþio gam-
tos, bet ir dël tam tikro vaidmens þlun-
gant Tarybø Sàjungos imperijai.
Foro vardà pasaulyje iðgarsino M.Gor-
baèiovas. Atvykæs á Krymà, M.Gorbaèio-
vas apsistojo ne vadinamojoje Breþnevo
viloje, bet jam patikusioje vietoje, 3 km nuo
Foro. Èia skubiai buvo pastatytas objek-
rusá vagonà, kol jo ðeima išlipo. Ðios avari- Saryèiaus ðvyturys – vienas seniausiø tas „Zaria“. Já nekokybiðkai statë kariðkiai
jos metu keliolika þmoniø þuvo. Rusijoje Juodosios jûros ðvyturiø, pastatytas 1892 (kaip labai slaptà objektà). Tai buvo mini-
þmonës ëmë melstis, daugelyje vietø buvo m. (14 m aukðèio). Tiesa, šio švyturio pir- kotedþas su visomis priklausanèiomis tar-
laikomos miðios uþ stebuklingà caro iðsi- moji „darbo vieta“ buvo Odesos uoste, ir nybomis, gerai árengtu pliaþu, pirtimis ir
gelbëjimà. Sevastopolio gubernijoje ta pro- jis vadintas Voroncovo ðvyturiu. Jame pir- saunomis. Nuo 1988 m. objektas „Zaria“
ga buvo pastatytos dvi cerkvës: šv. Pante- mà kartà buvo panaudota elektra. Po 20 tapo M.Gorbaèiovo vila. Èia visa M.Gor-
leimono Inkermane (pirklio Kundiševo-Vo- tarnybos metø, pertvarkius Odesos uostà, baèiovo ðeima vasarà ilsëdavosi. Gorba-
lodino lëðomis) ir Kristaus prisikëlimo Fore ðis ðvyturys perkeltas á Saryèiø ir ðvieèia iki èiovo þmona Raisa pastebëjo áspûdingo-
(pirklio Kuznecovo lëðomis). Statyba truko ðiol. Ádomu tai, kad ðiam švyturiui vadova- je vietoje, ant paties skardþio kraðto, pa-
tik porà metø, nors sàlygos buvo ypaè sun- vo kapitonas leitenantas Stavrakinas, kuris statytà Foro cerkvæ, kuri nebuvo joks ar-
kios. Kitas pasakojimas teigia, kad, pirklio vëliau suðaudë Berezano saloje savo ben- chitektûros paminklas, taèiau vien savo
dukrai (kurios neturëjo) vaþiuojant dabarti- dramokslá P.Ðmità, kuris 1905 m. vadovavo vieta puošë ðià pakrantæ. Gorbaèiovos dë-
niu senuoju Krymo keliu, pasibaidæ arkliai sukilusiems „Oèiakovo“ kreiserio jûrei- ka Maskva paskyrë pinigø ir cerkvë buvo
ir tik apvaizdos dëka jie sustojæ ties bedug- viams. Švyturiui vadovavo ir V.Dþunkovskis, skubiai restauruota. Ji gerai buvo matyti
nës kraštu, todël pirklys ten ir pastatæs cerk- kuris buvo Rusijos vidaus reikalø ministro pro Gorbaèiovo vilos langus. Taèiau 1991
væ. Vëliau ðià cerkvæ padovanojus carienei, pavaduotojas, vëliau Þiemos rûmø komen- m. rugpjûtá, vykstant kariniam puèui,
imta pasakoti, kad pati imperatorienë èia dantas, vienas ið antirasputino sàmokslinin- M.Gorbaèiovas, jo þmona Raisa, anûkas
vaþiavusi ir vos neþuvusi. Jos garbei esà ir kø vadovø, Maskvos generalgubernatorius, ir þentas buvo ákalinti ðioje viloje ir jiems
pastatyta Foro cerkvë. o 1936 m. mirë sovietø kalëjime. Karo me- neleista susisiekti su pasauliu. Tik atvykæs
1882 m. cerkvë buvo pašventinta. 1927 tais švyturiui vadovavusio vyr. serþanto Mu- iš Maskvos deputatas, buvæs karo lakû-
m. cerkvës inventorius buvo konfiskuotas, kucho dëka vokieèiai ilgai nepajëgë uþimti nas Ruckojus iðlaisvino Gorbaèiovà ir at-
o 1929 m. ji uþdaryta. 1934 m. joje atida- Saryèiaus ðvyturá. skraidino á Maskvà. Tuo ir baigësi Tarybø
rytas restoranas, kuriame labai mëgo lan- Vartø olas (rus. Skelskije peðèeri) at- Sàjungos imperijos gyvavimas. 1991 m.
kytis N.Chruðèiovas su uþsienio sveèiais, rado vietos mokytojas ir pavadino pagal gruodþio 8 d. Baltarusijos sostinëje Mins-
kol vienas uþsienio sveèias atsisakë èia artimiausio kaimo pavadinimà. Jas suda- ke pasiraðytas galutinis aktas dël SSRS
pietauti. Restoranà teko uþdaryti. ro apie 600 m trijø aukðtø poþeminiai tu- subyrëjimo.

tarp Ðilininkø kaimo ir Rusnës miesto. Jos mø smarkiausiai nukentëjo Saugø ir Kintø kinti natûralûs, potvyniø vandeniui atspa-
per keletà valandø vandens lygá Rusnës seniûnijose ásikûræ gyventojai, nuostoliams rûs, derlingi lankø þolynai, „sukultûrinimu“,
atðakoje aukðèiau ledø susigrûdimo pa- kompensuoti teko skirti nemaþai lëðø. daþnais perarimais ir atsëjimais prarasti
kelia iki 0,8–1,2 metro. Kada ir kaip bus likviduotos pokario vertingi pašarai galvijams.
Minijos þemaslënio sodyboms ir gyven- dešimtmeèiais padarytos klaidos Pama- Siûloma atkurti per ðimtmeèius susi-
vietëms potvyniai ir ledoneðiai tapo pavo- rio krašte, dar reiks nemaþai diskutuoti. formavusi situacija, be abejo, sudarytø
jingesni, kai gana dideliame plote per klai- Tiktai viena aišku – pagaliau pribrendo lai- geresnes sàlygas ir þuvininkystei, kurios
dà buvo árengti Kintø karpiø auginimo tven- kas dràsiai pasakyti, kokius polderius rei- bûklë pastaruoju metu Kurðiø mariose ir
kiniai su aukðtais apsauginiais pylimais ir kia pirmiausia išgriauti ir kà galima palikti, Nemuno deltos regioninio parko vandens
siurbline, taip pat keli þiemos tipo polderiai nesukeliant pavojingø situacijø pavienëms telkiniuose tokia prasta, kokios dar nëra
– Tenenio upës baseine ir kairiajame Mini- þmoniø gyvenvietëms, kai po ðaltø þiemø buvæ. Dël vertingø þuvø iðtekliø iðsekimo
jos þemupio krante, èia priskiriant ir Krokø kyla potvyniai su tranzitiniais ledonešiais Rusnës sala prarado Pamario þvejø sos-
Lankos eþero apylinkes. Pavyzdþiui, per- upiø salpose. Be to, þinotina, kad dël po- tinës vardà, tradicinis þvejybos verslas uþ-
nai dël vidutinio aukðèio vasaros potvynio kariu árengtø polderiniø sistemø keliø se- leido vietà mëgëjiðkai þûklei su pramogi-
patvankos ir dël to pralauþtø durpiniø pyli- niûnijø uþliejamose teritorijose buvo sunai- nio turizmo apraiðkomis.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 39


Numizmatika ir Anglijos ir priklausanti Britø karûnai, yra
nukalusi monetà su þiurke. 1972 m. Dþer-
sis nukalë serijà monetø Anglijos karalie-
Þiurkë (pelë) – pirmasis Rytø kalendoriaus metø simbolis, taip nës Elþbietos II (nuo 1952) sidabriniø ves-
kaip Avinas – pirmasis metø mënesio þenklas Vakarø zodiake. tuviø metinëms. Serijoje yra penkios auk-
sinës (917/1000) ir keturios sidabrinës (925/
Þiurkë yra þavumo simbolis. Po ðiuo þenklu gimæ þmonës 1000) proginës monetos. Mums ádomiau-
pasiþymi aðtriu protu, tvirtais ásitikinimais, bûna apdovanoti sia 5 svarø vertës auksinë (2,62 g) moneta,
patrauklumu. Manoma, kad ðis simbolis iðreiðkia impulsyvu- kurios reverse pavaizduotas þiurkës „pus-
mà, inteligentiðkumà, energingumà, agresyvumà, ðykðtumà, brolis“ sodo kirstukas. Monetos autorius –
nekantrumà. Praëjæ Þiurkës metai buvo 1996, 1984, 1972, N.Silmanas. Ðiø auksiniø monetø yra nu-
kalta 10 tûkstanèiø vienetø (1 pav.).
1960, 1948, 1936, 1924, 1912, 1900… Antroji Europos valstybë, ant savo mo-

Rytuose þiurkës simbolis yra nepa-


prastai gerbiamas. Kai kuriose Indijos vie-
tovëse þiurkës saugomos tam tikslui pa-
statytose ðventyklose. Ðiam paproèiui pa-
dëjo atsirasti ásitikinimas, kad taip galima
numarinti ligas sukelianèius demonus. In-
dø mitologijoje þiurkë vaizduojama kaip
Vidas ÞIGAS
Dizaineris Po þiurkës þe
gyvûnas, traukiantis drambliagalvio
mokslingumo dievo Geneðos sostà.
Japonø folklore þiurkë minima kaip lai-
mës dievo palydovë. Japonijoje, kaip ir Ki-
nijoje, þiurkiø apleistas namas buvo verti-
namas kaip nesaugus ir pavojingas. Pietø
Kinijoje þiurkei priskiriama legendinë misi-
ja. Esà þmonëms ryþius atradusios þiurkës 4 pav. 5 pav.
ar pelës. Kai þiurkë grauþia, tai ji „skaièiuo-
Senovës Romoje þiurkë simbolizavo
ja pinigus“ – teigia dar viena kinø legenda.
sëkmæ. Pastebëjimas, kad pelës ir þiur-
Ðykðtuolá kinai vadina „pinigø þiurke“.
kës mëgsta saldumynus, antikos dailinin-
***
kams padëjo sukurti kompozicijas, ku-
Senovës Egipte buvo manoma, kad netø kalanti þiurkes, yra Meno sala (Isle
riose ðie gyvûnai graikø yra vaizduojami
pelës atsirado ið Nilo dumblo. Ir kad jø cy- of Man). 1996 m. ši teritorija, minëdama
kartu su meilës deive Afrodite ir romënø
pimas ir ðokiai priðaukia audrà, o apgrauþti Þiurkës metus, nukalë proginiø monetø
su meilës deive Venera. Numizmatikos þi-
kulto reikmenys buvo serijà su tø metø Rytø kalendoriaus sim-
novai teigia, kad romënai kalë monetas
vertinami kaip artëjan- boliu. Ði sala yra paèiame Airijos jûros vi-
su peliø pieðiniais, taèiau tokiø monetø
èio blogio poþymis. duryje tarp Anglijos, Ðkotijos ir Airijos. Jà
straipsnio autoriui neteko matyti.
Senovës Egipto pa- valdo seniausias pasaulyje renkamas sa-
Vakaruose þiurkës, kaip ir pelës, ben-
pirusuose moksli- vivaldos organas – Raktø Rûmai (angl.
dràja prasme apibûdinamos neigiamai,
nes naikina grûdø atsargas, platina epi- House of Key).
demijas. Þiurkës reputacija tapo artima Meno salos proginës kronos, nukal-
velniui ar demonams ir raganoms, ken- tos ið vario-nikelio lydinio, sidabro (925/
kianèioms patikliems þmonëms. 1000; 28,28 g) ir aukso (999,9/1000;
Viduramþiais þiurkë simbolizavo pu- 31,1035 g), turi pasikartojanèio dizaino
vimà, destrukcijà, nelaimes ir mirtá. Buvo reverse pieðiná, kur tupinti þiurkë prie þva-
1 pav.
pastebëta, kad þiurkës apgrauþia karo ar kës skaito atverstà knygà. Greta dviem
epidemijos metu þuvusiø þmoniø lavonus vertikaliais stulpeliais paraðyti rytietiðki
ir platina ligas. Vëliau buvo nustatyta, kad raðmenys – hieroglifai. Ant plataus iðki-
þiurkës perneða maro, ðiltinës, raupø ir laus monetà rëminanèio apvado iðkaltas
dizenterijos uþkratà. tekstas YEAR OF THE RAT/I CROWN
2 pav. (Þiurkës metai/1 krona) (2 pav.).
Tuo pat metu þiurkë simbolizavo pro-
tingumà ir teisingumà. Todël, kad visuo- Antrojo pasaulinio karo metu britø
ninkai randa pieðiniø, septintosios tankø divizijos kariai, kovojæ
met renkasi geriausià maistà ir pirmoji pa-
vaizduojanèiø þiurkiø ar su Vokietijos Treèiojo reicho marðalo Rio-
bëga ið pasmerkto nuskæsti laivo.
laukiniø peliø ir naminiø merio „Afrikos“ tankø korpusu, savo em-
Apsvaigæ alkoholikai kliedëdami kar-
kaèiø kovø vaizdus. blema pasirinko ðiaurës Afrikos dykumo-
3 pav. tais mato baltas peles. „Todël ðiø vikriø
Antikos laikais pelës gyvûnø iðvaizda þmogui sukelia pasibjau- se gyvenanèios þiurkës þerboja pieðiná.
buvo vertinamos kaip gyvûnai-dvasios, rëjimà ir pasiðlykðtëjimà“, – raðo antro- Kaip ir þiurkiø gyvenime, buvo naudoja-
kurios akimirksniu dingsta taip, kaip gy- pologas E.Eplis. ma greitø iðpuoliø ir „ákandimø“ taktika.
vybës jëgos nematomai apleidþia mirð- *** Kariai turëjo kovoti ir iðgyventi sunkiau-
tantájá. Antikos autoriai paþymi, kad pe- Dþersio sala (Balliwick of Jersey), ásikû- siomis gamtos sàlygomis (3 pav.).
liø ypaè bijodavæ drambliai. rusi Lamanðo sàsiauryje tarp Prancûzijos Tà paèià dykumø þiurkës emblemà bri-

40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


tø kariai naudojo ir 1991 metø „Álankos ka-
re“, kur dalyvavo kovos veiksmuose kodi-
niu pavadinimu „Audra dykumoje“. Po ðio
trumpo karo, kai septintoji tankø brigada 1000; 373,2360 g; 99 vnt.), 2000 juaniø
rengësi gráþti á savo nuolatinæ bazæ Vokie- vertës aukso (999/1000; 1000,0 g; 15
tijoje, paèiai maþiausiai „dykumos þiurkei“ vnt.) proginës kolekcinës mone-
– kariui Patrikui karališkoji Saudo Arabijos tos. Jø reversuose pavaizduotas
šeima padovanojo asmeninæ dovanà. þiurkës, ëdanèios á vynuoges
*** panaðø vaisiø, pieðinys.
Rytø kalendoriaus simboliai yra po- 7 pav. Mongolijos valstybë (nuo
puliarûs ir naudojami keliø geografið- 1990 m.) Rytø kalendoriaus sim-
kai su Rytais visai nesusijusiø Afri- boliams savo numizmatikoje taip
kos valstybiø numizmatikoje. Ðioje pat skiria daug dëmesio. 1996 m.,
minint þiurkës metus, buvo nukalta

ës þenklu
net 6 skirtingø nominalø proginiø kolek-
ciniø monetø serija. Pieðinys, nukaltas
ant monetø reversø, yra kartojamas. Tai
50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio, 500
tugrikø vertës sidabro (999/1000;
31,1035 g; 500 vnt.), 1000 tugrikø vertës
8 pav. aukso (999/1000; 3,11 g; 500 vnt.), 2500
tugrikø vertës sidabro (999/ 1000;
155,5150 g; 300 vnt.), 10 000 tugrikø ver-
tës aukso (999/1000; 31,1035 g; 300 vnt.)
9 pav. ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999/1000;
Ši daugiausia gyventojø turinti pasaulio 155,5150 g; 25 vnt.) monetos.
valstybë Rytø kalendoriø naudoja nuo Puoðniausia 2500 tugrikø vertës mo-
neatmenamø laikø. neta yra masyviausia (65 mm sker-
Mums ádomi 1984 Þiurkës metø dvie- smens) ir meniðkai ádomiausia. Èia þiur-

6 pav. jø monetø serija, kur vaizduojama viena


smalsi pelë su prakàstu moliûgu. Tai
srityje pasiþymi Liberijos, Somalio ir 10 juaniø vertës sidabrinës (850/
Ugandos monetos. 1000; 15,0 g; 11 000 vnt.) ir 150 ju-
1997 metais pietvakariø Afrikoje ásikû- aniø vertës auksinës (917/1000; 8,0
rusi Liberijos Respublika nukalë 5 dole- g; 2248 vnt.) monetø reversø kom-
riø vertës proginæ monetà, kurios rever- pozicija (7 pav.).
se pavaizduotos dvi þiurkës ir moliûgas. Na, o 1996 Þiurkës metai buvo pa-
Ðiø doleriø, nukaltø ið vario-nikelio lydi- þymëti dar pompastiðkiau. Buvo nukal-
nio, buvo nukalta 4000 vienetø (4 pav.). tos dviejø skirtingø pieðiniø monetø seri- 11 pav.
Somalio Respublika þiurkæ pagerbë jos.
2000 metais. Ði rytø Afrikos „rago“ valsty- Pirmoji – 10 juaniø sidabro (999/1000; kës figûra yra auksinë aplikacija sidab-
bë pagamino 10 ðilingø vertës plienu ap- 31,1035 g; 8000 vnt.) ir 100 juaniø aukso riniame monetos lauke (9 pav.).
kaltà nikelio monetà (4,82 g), kurioje pa- (999/1000; 31,1035; 1800 vnt.) proginës 1984 m. Makau – speciali Kinijos teri-
vaizduotas á kairæ pasuktos þiurkytës su il- kolekcinës monetos. Jø reversuose pa- torija (nuo 1999 m.), buvu-
ga uodega figûros profilis. Aplink apraðytà vaizduotas þiurkës figûros pieðinys ir de- si Portugalijos pro-
pieðiná iðkaltos Þiurkës metø datos, prade- ganti stalo lempelë (8 pav.). vincija prie Pietø
dant 1900 ir baigiant 2008 metais. Mone- Antroji – to paties pieðinio penkiø skir- Kinijos jûros –
tos skersmuo – 24,9 milimetro (5 pav.). tingø nominalø monetø serija. Tai 50 jua- nukalë 100 pa-
Rytø centrinës Afrikos valstybë – niø vertës sidabro (999/1000; 155,5175 takø vertës si-
Ugandos Respublika Þiurkës metus na- g; 1000 vnt.), 100 juaniø vertës platinos dabrinæ (925/
cionalinëmis monetomis pagerbë 1996 (999,5/1000; 31,1035 g; 300 vnt.), 500 ju- 1000; 28,28 g)
metais. Buvo nukaltos 1000 ðilingø ver- aniø vertës aukso ir 1000 patakø
tës vario-nikelio lydinio ir 2000 ðilingø ver- (999,9/1000; vertës auksinæ
tës sidabro (999/1000, 30,84 g) progi- 155,5175 g; (917/1000;
nës-kolekcinës monetos. Ðiø monetø 99 vnt.), 1000 15,976 g) mone-
tas, skirtas paþymë- 12 pav.
averso ir reverso pieðiniai yra tapatûs, juaniø vertës
t.y. kartotini. Reverso centre þiurkë yra aukso (999/ ti Rytø kalendoriaus me-
pavaizduota ant spalvotos aplikacijos, tus. Monetø reversuose, turinèiuose tà pa-
virð kurios iðkalti keturi rytietiðki hierogli- tá pieðiná, pavaizduota þiurkës figûra, ap-
fai, po aplikacija iðkalta monetos išleidi- supta rytietiðkø hieroglifø (10 pav.).
mo data – 1996 metai (6 pav.). Honkongas (kin. Sian Gan) – speciali
*** Kinijos teritorija (nuo 1997 m.), buvusi
Gausiausià monetø kolekcijà su þiur- Britanijos kolonija, ákurta prie Pietø Kini-
10 pav.
kiø ar peliø pieðiniais yra iðleidusi Kini- jos jûros, 1984 m. yra iðleidusi 1000 do-
jos Liaudies Respublika (nuo 1949 m.). leriø vertës auksinæ (917/1000; 15,97 g)

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 41


Gausus bûrys mokslo istorikø 2007 m. gruodþio 6 d. buvo maloniai
pakviesti dalyvauti Lietuvos mokslo istorikø jau vienuoliktoje konfe-
rencijoje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. VGTU Senato
posëdþiø salëje ir VGTU Gedimino klube ið ávairiø Lietuvos kampeliø
susirinkæ mokslo istorikai (J.Jauniaus nuotr.) aptarë daug temø,
diskutavo, praturtëjo ðiai konferencijai iðleistu Mokslotyros centro
XXII leidiniu. Tai graþi dovana kiekvienam konferencijos dalyviui, uþ
kurià ðirdingas aèiû buvo adresuotas leidinio sudarytojui – Moksloty-
ros centro vadovui doc. Algimantui Nakui ir šauniai jo komandai.

monetà su þiurkës pieðiniu. Ðios mone- niu. Tai 1984 m. 10 doleriø vertës nike- 250 doleriø vertës aukso (999/1000;
tos reverse pavaizduota ilgauodegë snu- lio (tiraþas 300 tûkstanèiø), 10 doleriø 31,1035 g; 7500 vnt.) monetos. Ðiø pro-
kutá pakëlusi þiurkë. Ði moneta nukalta vertës sidabro (500/1000; 31,1 g; 20 giniø kolekciniø monetø reversuose pa-
30 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Mo- 000 vnt.) ir 500 doleriø vertës auksinës vaizduota didþiaausë ilgauodegë pelytë,
netos aversà puoðia Didþio- 916/1000; 16,965 g; 4000 vnt.) mo- apsupta ryþiø stiebe-
sios Britanijos karalienës netos su þiurke, kurios á deði- liø, ramiai sau lukð-
Elþbietos II (nuo 1952 m.) næ pasuktà figûrà ið virðaus tenanti kaþkokià
profilis, pasuktas á deði- juosia visø Rytø kalendo- sëklà (13 pav.).
næ (11 pav.). riaus metø simboliø ko- Himalajø
Singapûro Respub- lekcija (12 pav.). kalnyne tarp
lika (nuo 1965 m.), ási- Tai 1996 m. kitokio di- Kinijos ir Indi-
kûrusi Malaizijos pusia- zaino monetø serija: 10 do- jos ásikûrusi
salio pietinëje dalyje, leriø vertës vario-nikelio ly- Butano Kara-
ðvæsdama Rytø kalendo- dinio (tiraþas 245 tûkstanèiai), lystë 1996 m.
riaus metus, yra nukalusi 10 doleriø vertës sidabro (999/ nukalë 12 mone-
monetø su þiurkës pieði- 13 pav. 1000; 62,2070 g; 35 000 vnt.) ir 14 pav. tø serijà su visais

42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1


Þurnalo leidimà remia
Apdovanotas þurnalistas SPAUDOS, RADIJO Penkiasdeðimt pirmieji ,,Mokslo ir gyvenimo”
IR TELEVIZIJOS
þurnalo leidimo metai
RËMIMO FONDAS
Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
MOKSLAS ir 2008

sitetas, Kultûros, filosofijos ir


meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU
GYVENIMASEina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.1 (591) sausis
1

Vyriausiasis redaktorius
JUOZAS BALDAUSKAS Tu r i n y s
Redakcijos kolegija D.KARMAZIENË Ledynai ir Lietuva ........................ 2
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS D.TARAÐKEVIÈIENË Lëktuvai Kauno oro
EDMUNDAS ÈAPAS uoste kils ir leisis saugiai ....................................... 4
ALGIRDAS GAIGALAS J.GRIGAS Maþinkime prarajà tarp mokslo
ALGIRDAS GAIÞUTIS
JONAS GRIGAS ir visuomenës ......................................................... 6
GEDIMINAS ILGÛNAS A.PEÐKO Sveiki ir iniciatyvûs darbuotojai –
PAULIUS JURKUS kelias á verslo sëkmæ .............................................. 8
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS V.ÞOSTAUTAITË 60 metø tranzistoriaus istorijà
JONAS KUBILIUS „Intel“ sutalpino 45 nanometruose ....................... 10
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
A.MOTUZAS, V.BUTKUS Studijø priemonës
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI ekologinio þemës ûkio konsultantams ................. 11
STASYS VAITEKÛNAS J.A.KRIKÐTOPAITIS Ak, tas nesuvaldomas
JURGIS VILEMAS Nobelio premijos geismas! ................................... 12
ALEKSANDRAS VITKUS
D.MIKALAUSKAITË Kakavos antioksidantø
Redakcijos darbuotojai átaka aterosklerozës slopinimui ............................. 12
Kiekvienais metais Lietuvos Redaktorë
L.KLIMKA Eksperimentinei fizikai Vilniaus
dailës muziejus pagerbia þurna- ELENA MICKEVIÈIENË
universitete – 250 metø ......................................... 14
listus, meno tyrinëtojus, propa- Meninis redaktorius
VILIUS JAUNIÐKIS G.ILGÛNAS Áminta neþinomosios máslë ............... 16
guojanèius Lietuvos kultûros Konsultantë
A.LAPINSKAS Lietuva – Ðengeno erdvës dalis .... 18
paveldà, ávairius renginius ir kt. SAULË MARKELYTË
Rinkëja
Uþ reikðmingas 2007 metø R.PETROÐIUS Þemës silpnøjø laukø átaka
VIOLETA SADAUSKIENË
organizmams ........................................................ 20
publikacijas apie Valdovø rû- REDAKCIJOS ADRESAS J.PALAÈIONYTË Mokslas ir verslas: ranka
mø atkûrimà þurnale „Moks- “Mokslas ir gyvenimas”, rankon ................................................................... 22
las ir gyvenimas“ ir kituose lei- Antakalnio g. 36, LT-10305,
J.P.JANKAUSKAS Pekinas 2008 ........................... 24
diniuose padëkos raðtu ir pri- Vilnius
D.KULVIECAITË, V.ÈINËNOVA Liubomiras
zu apdovanotas ir þurnalistas TELEFONAI
Kulviecas – þymus XX a. mokslo istorikas ............ 26
Bronius Slavinskas. vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
redaktoriø 2 34 41 00. V.BUTKUS Kai ateitis uþvaldo mus ....................... 30
Faksas 2 34 15 72 P.SAUDARGAS Skaitanèioji visuomenë:
Elektroninis paðtas mitas ar realybë? .................................................. 31
mgredakcija@post.skynet.lt
E.BACEVIÈIUS Taurieji jûros moliuskai
Rytø kalendoriaus gyvûnø pieðiniais-sim- Europos kultûroje .................................................. 32
Pasiraðyta spaudai 2008 01 14.
boliais. Mums ádomiausia moneta su P.JURKUS Þiurkës metais apie þiurkæ ................... 33
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
þiurkës pieðiniu yra 300 ngultrumø ver- Popierius ofsetinis. E.BAGDANAVIÈIENË Ðvietimo ir mokslo
tës ir yra nukalta ið sidabro (925/1000; Kaina 3,95 Lt,
ministerija áteikë Vyriausybei mokslo ir studijø
31,50 g). Ðiø monetø reversuose pavaiz- Spausdino AB ,,Spauda” reformai bûtinus ástatymø projektus ..................... 34
duota á kairæ pasukta þiurkës figûra. Po Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
ja iðkaltas tekstas anglø kalba – YEAR Aukso medalis VðÁ – ,,Grunto valymo
SCIENCE AND LIFE technologijos” ....................................................... 34
OF THE RAT (Þiurkës metai) (14 pav.).
Science popular and
* * * historical monthly. K.GAIGALAS Pamario polderiuose kultûriniø
Þiurkës ar pelës heraldinio simbolio Editor-in Chief J.Baldauskas pievø ir þuvø nebëra ............................................. 36
valstybiø, miestø ar bajorø herbuose ir “Mokslas ir gyvenimas”, A.VITKUS Foras .................................................... 38
vëliavose uþtikti nepavyko. Astronomai Antakalnio st. 36,
V.ÞIGAS Po þiurkës þenklu .................................... 40
ðiems gyvûnams taip pat neskyrë dëme- LT-10305, Vilnius, Lithuania.
sio: në vienas þvaigþdynas ar galaktika © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Apdovanotas þurnalistas ....................................... 43
nëra pavadinti ðiø grauþikø vardu. Knyga apie profesoriø Kazá Ëringá ........................ 44
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 43


Kazys Ëringis
su ðeima

Knyga apie
profesoriø Ði knyga skirta þinomo ekologo bë, Profesorius drauge
Kazá Ëringá profesoriaus Kazio Ëringio gyvenimui
ir mokslinei veiklai nuðviesti. Jis buvo
su á JAV atvykusia þmo-
na palieka Amerikà,
ne tik visø pripaþintas mokslininkas, gráþta Lietuvon ir toliau
bet ir didelis mûsø Tautos ir nepriklau- dirba Botanikos institu-
somos Lietuvos patriotas. to Kraðtovaizdþio tyri-
Tada, kai, rodos, jis jau ga- mo laboratorijoje, ási- Kazys Ëringis
lëjo ramiai gyventi, kai traukia á atkuriamos Lietuvos valsty-
jau buvo pelnæs daugelá bës politiná ir visuomeniná gyvenimà,
mokslo vardø ir laipsniø, daug raðo spaudai apie teigiamus, o
vadovavo LMA Botani- ypaè neigiamus mûsø gyvenimo reið-
kos instituto laborato- kinius, vadovauja ekologijos dokto-
rijai, 1981 m. iðvykæs rantø rengimui.
pusei metø SSRS Visi svarbiausi Profesoriaus gyve-
moksliniu laivu „Aka- nimo etapai – darbo ir gyvenimo me-
demik Vernadskij“ á tai okupuotoje Lietuvoje, iðeivijoje ir
ekspedicijà po Indi- vël Lietuvoje, tik jau nepriklausomo-
jos ir Ramøjá vande- je, vienodai turiningi, prasmingi, ku-
nynus ir dalyvauti pini didþiulës meilës savo Tautai, Të-
XIII tarptautinia- vynei Lietuvai, savo ðeimai. Ir tas Pro-
me botanikø kon- fesoriaus gyvenimas – tai ne tik bran-
grese Australijo- gus Jo artimiesiems, ne tik svarbus bo-
je, Seiðeliø salose tanikos ir kitø mokslø istorijai, bet ir
pasitraukë ið lai- kiekvienam lietuviui, senam ir jaunam,
vo ir pasipraðë kiekvienà verèiantis susimàstyti dël sa-
politinio prie- vojo kelio prasmingumo. Suprantama,
globsèio Vaka- kad vienoje knygoje neámanoma at-
ruose, JAV. skleisti tokio sudëtingo gyvenimo kaip
Profeso- profesoriaus K.Ëringio, bet mes dë-
rius JAV ne kingi Jo bendraþygei – profesorei Ele-
tiek dþiau- nai Moncevièiûtei-Ëringienei, Jo
gësi laisve, rûpestinga lietuviø iðeiviø dukroms bei kitiems artimiesiems, Jo
globa, o dirbo taip átemptai ir plaèiai bièiuliams, pateikusiems Profesoriaus
kaip per savo pragyventø ðeðiasde- darbus ir gyvenimà liudijanèiø doku-
ðimt metø dar nebuvo dirbæs, veikæs: mentø, kuriø pagrindu iðleista ði pro-
jis vaþinëjo su paskaitomis po JAV, fesoriui K.Ëringiui, taip pat ir mûsø
Kanadà, raðë straipsnius vos ne vi- Tautos, Valstybës istorijai skirta
siems tenykðèiams stambesniems lie- reikšminga knyga.
tuviø periodiniams leidiniams, per Profesorius iðëjo, bet Jo mintys, Jo
„Laisvës“, „Amerikos balsà“ ir kitas gyvenimo pavyzdys bus gyvas gyvøjø
radijo stotis nuolat já girdëjo ir Lie- darbuose ir þygiuose. Auga jo atmi-
tuva, Vilniuje likusi ðeima – þmona nimui pasodinta gudobelë Verkiø
profesorë Elena Moncevièiûtë-Ërin- parke, neblësta Jo atminimas visø ðir-
gienë, dukros Vaiva ir Elena, giminës, dyse, kurie turëjo laimæ Já paþinti.
draugai ir paþástami. Bet kai Lietu-
voje vël buvo atkurta Nepriklausomy- Dr. Algimantas LIEKIS
44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

You might also like