P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

|Views: 170|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/06/2014

pdf

text

original

2008

1

Maþinkime prarajà tarp mokslo ir visuomenës

Eksperimentinei fizikai Vilniaus universitete – 250 metø

Ledynai ir Lietuva

Mokslas ir verslas: ranka rankon
Po þiurkës þenklu
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Numizmatika

1

Pasaulinë meteorologijos organizacija prie Jungtiniø Tautø kartu su Pasauline mokslo sàjunga 2007 ir 2008 metus paskelbë Tarptautiniais poliariniais metais.

Danguolë KARMAZIENË

Praëjusiø metø rugsëjo 27 d. Ðiauliø rajone, „Verda Bell“ bendrovës vizito namuose, vyko forumas „Tarptautiniai poliariniai metai 2007–2008 su mumis ir be mûsø“. Forumo iniciatorius ir organizatorius – bendrovës „Verda Bell“ direktorius Vladas Krivickas. Forumo dalyviai pasiraðë kreipimosi dokumentà. Be puikios forumo organizacijos, reikia paþymëti, jog vizito namai ásikûræ unikalioje vietoje – ties paskutiniojo ledyno plaðtakø tarpusavio sàveikos zonoje nu-

Ledynai ir Lietuva
13 000 metø) buvo daug kartø apklota storais ledynais, panaðiais á tuos, kurie ðiuo metu táso Antarktidoje ir Grenlandijoje, ledjûriø salose bei aukðtø kalnø slëniuose. Enciklopedijos, geologijos þodynai ledynà api1 pav. Nuo Jostedalsbreeno ledyno besileidþiantys trys ledo lieþuviai apaèioje susilieja á vienà
F. Loftesneso nuotr.

Visuose þemynuose, iðskyrus Australijà, yra didesnës ar maþesnës ledynø dangos. Ledynai formuojasi poliarinëse srityse ir aukðtuose kalnuose aukðèiau sniego ribos, t.y. ten, kur kietøjø krituliø iðkrenta daugiau negu jø iðtirpsta ir iðgaruoja. Ledynai susideda iš gleèerinio ledo kristalø, susidariusiø didëjant sniego dangos tankiui dël suslëgimo. Nuolat kaupiantis sniegui ir firnui, senesnis suslëgtas sniegas persikristalizuoja ir susidaro balkðvas firninis ledas. Dël didelio slëgio apatiniø sluoksniø tankis didëja ir firninis ledas išsikristalizuoja á gleèeriná ledà. Laikas, kol sniego danga pakinta á ledà, trunka nuo keliasdeðimties iki keliø tûkstanèiø metø. Ledo storis pamaþu didëja tol, kol ledas pradeda judëti. Dël ko gi ledynas pradeda slinkti? Pagrindinis kontinentinio ledyno judëjimo bûdas – plastiðkas tekëjimas sluoksniuose. O to-

2 pav. Autorë su sûnumi prie Brigsdalo ledyno palikto moreninio gûbrio, Norvegija, 2000 m.
B. Karmazos nuotr.

sidriekusia marginaliniø ozø grandine, vadinamàja „Akmenø rûþa“. Šiandien jau galutinai išaiškinta, kad šiaurinë Europos dalis, taip pat ir Lietuva, paskutiná kartà pleistocene (prieð 690 000–

brëþia kaip slenkantá ledo masës telkiná Þemës pavirðiuje. Ledynai dengia ~ 16,3 mln. km2, o tai atitiktø 11 proc. sausumos. Bendras ledynø tûris ~ 33 mln. km3. Sudaro >3/4 Þemës gëlo vandens iðtekliø.

kio judëjimo variklis – spaudimas apatinëje ledyno dalyje, kur ledas nuo didelio svorio ið virðaus yra plastiðkiausias. Juk ledynas apledëjimo centre yra 2–3 km ir net 4,5 km storio. Nuo tokio nuolatiniø atmosferos krituliø svorio apatiniai ledo sluoksniai tarsi suminkðtëja ir pradeda tekëti radialiai, jei nëra kliuviniø, á ðalis. Ties pakraðèiu, kur ledynas bûna prisotintas pakeliui uþgriebtø nuotrupø, plastiðkas slinkimas sulëtëja. Taèiau spaudimo jëga ið apledëjimo centro nemaþëja. Ledynas sutrûkinëja horizontaliais plyðiais ir pradeda slinkti iðtisais stangriais kaip kietas kûnas blokais. Toks ledyno slinkimas vadinamas judëjimu vidinëmis skilimo plokðtumomis. Dël savo svorio ledynas ima slinkti á þemesnes pavirðiaus vietas arba lygumoje nuo vidurio plinta á pakraðèius. Kalnø slëniuose ledynas teka srautais, tarsi lëta upë. Yra keletas ledyno slinkimo prieþasèiø, kurios tarpusavy susijusios. Svarbiausios

2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

3 pav. Ledyno palikti lygiagretûs ðtrichai Autorës nuotr.

ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y. periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþðalimas dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo daly, 3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo vandens ledyno guolyje ir ðonuose ir kt. Ledynai paprastai skirstomi á dvi pagrindines grupes: þemyninius ledynus ir kalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniai ledynai savo ruoþtu skaidomi á ledyninius skydus, ledynines kepures ir plynaukðèiø ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slëninius, priekalniø, potvyniø, kalnø karø ir kabanèiuosius ledynus. Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinë vieta tenka ledyninëms dangoms (skydams), o ið kalnø arba alpiniø ledynø grupës – kalnø ir slëniniams ledynams. Ledyninës dangos – plaèios, storos, dengia didþiulius sausumos plotus, iðtisas salas ar beveik visà þemynà (Antarktidà). Ledyninës dangos teka ið centro á visas puses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jûrà, nuo pagrindinës masës atskyla ledkalniai. Antarktidos ir Grenlandijos ledyninës dangos sudaro >90 proc. visø ledynø tûrio. Antarktidos ledynas dengia visà þemynà, iðskyrus Transantarktidos kalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno. Jo plotas >13 mln. km2, ledyninio skydo storis kai kur >4 km (Wilkeso Þemëje - 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas
4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas ties Omsbreeno ledyno pakraðèiu, Norvegija
J.Ehlerso nuotr., 1980 m.

– 1,7 mln. km2, vidutinis ledo storis siekia 1790 m, maksimalus – 3416 m. Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes, daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ,

niais nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø, ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusileidþia þemiau sniego linijos, kai kurie iki jûros lygio. Slëniniø ledynø yra daugelyje aukðtø kalnø (2 pav.). Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrø iki maþdaug 100 m per metus, Antarktidos ávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitis priklauso nuo ledyno storio, paviršiaus nuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slenka kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëjimo greitis jo ávairiose dalyse skirtingas, greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srityje, lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trinties ir átrauktø á ledà nuotrupø. Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklos netolimoje geologinëje praeityje sritimi. Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø palikti pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoksniuose. Visø pirma, kaip pastebi tyrinëto-

Ð

5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingas smëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingasmolingas smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys

leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos ir þemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kanados Arktiniame salyne, Anduose, Himalajuose. Europoje didþiausias kalnø ledynas – Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Jo plotas – 487 km2, ledyno ilgis – 80 km, storis vietomis siekia >500 m. Ðio straipsnio autorei teko keletà kartø lankytis Jostedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledyno lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolaikiniø formø susidarymà (1 pav.). Slëniniai ledynai slenka giliais slë-

jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvi diabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltainiai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Iš to, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yra Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dugne ar jos salose, galima spræsti, kad rieduliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra – milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gimtoji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti ið gilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekia deðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apie ledynø veiklos aktyvumà galima spræsti
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

3

ið atodangø, kuriose randama sujauktø ir suraukðlëtø kadaise buvusiø horizontaliai sluoksniuotø storymiø. Ketvirta – daug þiniø teikia ledynø veiklos produktas – morena. Tai tankaus ir kieto, akmeningo priemolio ir priesmëlio sluoksniai. Slinkdamas ledynas ardë pakeliui esanèias uolienas, daþniausiai ankstesnio apledëjimo morenas. Á jo masæ pateko daug smulkiø ir stambiø uolienø nuotrupø, kurios dar labiau susmulkintos ir sutrintos pasiskirstë lede. Ledyno masëje, ypaè apatinëje dalyje, tokios moreninës medþiagos susikaupdavo iki 60–90 procentø. Ties ledyno pakraðèiu moreningas ledas iðtirpsta, suklodamas ávairios sudëties nuogulas. Tyrinëjant morenoje akmenukø iðsidëstymà, paèiø nuogulø struktûrà bei tekstûrà, galima nustatyti ledyno slinkimo pobûdá bei morenos susikaupimo sàlygas. Svarbus buvusiø apledëjimø árodymas yra slenkanèio ledyno palikti lygiagretûs ábrëþiai (štrichai) ir poliruoti kietø pagrindo uolienø paviršiai (3 pav.). Dabartinio Þemës pavirðiaus reljefas taipogi labai svarus liudijimas. Specialistui, tyrinëjanèiam Þemës pavirðiø ir jo vidinæ sandarà, nesunku atskirti ledyno pakraštyje sustumtas ar jo plyšyje supiltas kalvas, tirpsmo vandenø suklostytas lygumas, atskirti daubas, kurios susidarë iðtirpus po þeme palaidotiems ledo gabalams ir vëliau èia ágriuvus þemei. Geomorfologiniai ir geologiniai paviršiaus tyrimai leidþia nustatyti apledëjimø ribas, ledynø dydþius ir jø atsitraukimo pobûdá. Dabartiniai kruopðtûs ledynø ir jø veiklos rezultatø stebëjimai bei tyrimai yra labai svarbûs geologijos ir geografijos mokslø raidai. Nuogulø ir reljefo kilmës nustatymo poþymiai gerai matomi dabartiniø ledynø aplinkoje, kur tebevyksta ledo tirpimo, nuogulø klostymo ir reljefo formø susidarymo procesai. Tai vadinamojo metodologinio aktualizmo principo taikymas, t.y. praeities geologiniø epochø paþinimas, remiantis dabartiniø procesø tyrimais (4, 5 pav.). Svarbu paþymëti, jog beveik ðimtmetá buvo ieðkomi ir kaupiami buvusiø ledynmeèiø árodymai. Pradinës þinios apie senuosius apledëjimus buvo kritikuojamos. Tada ir prasidëjo glacialistø (apledëjimø ðalininkø) ir marinistø (tvirtinusiø aisbergus) ginèas. Galima pridurti, kad dar ir dabar kai kuriuose kraštuose marinistai nesudëjo ginklø ir atkakliai gina savo pozicijas: daugiausia jie ginèijasi dël Arkties baseino pakraðèiø, kur galbût ið tiesø þemës pavirðiø ir já sudaranèias nuosëdas sukûrë vanduo ir ledkalniai.

Jauniausias Þemës raidos geologinis periodas vadinamas ávairiai: kvartero, ledynmeèiø arba antropogeno vardu. Su pastaruoju, t.y. antropogeno, vardu siejamas þmogaus intensyvios evoliucijos ir ledynmeèiø epochos tapatumas. Jauniausiajam Þemës raidos periodui bûdingi neginèijami apledëjimo reiðkiniai. Šis fenomenas buvo pakankamas argumentas, kad kvartero periodas bûtø vadinamas ir ledynmeèiø vardu. Lietuvoje ledyninës nuogulos susidarë pleistocene (per pastaruosius 690 000 metø) veikiant pakartotinëms ledyno dangoms, uþslinkusioms ið Fenoskandijos. Ledyninës nuogulos dengia senesniøjø geologiniø sistemø uolienas nevienodo storio danga. Ploniausia (1–15 m storio) yra Šiaurës Lietuvoje dël ledynø egzaracinës veiklos. Tuo tarpu Þemaièiø ir Baltijos aukðtumose pleistoceno nuogulø storis siekia 314 m, nes ledynø pakraštyje vyko daug gausesnë sedimentacija ir akumuliacija. Ledyninës nuogulos sudaro sudëtingus kompleksus, vadinamas ledyniniø nuogulø formacija. Kvartero sistemos nuogulas, daugiausia suformuotas skandinaviðkøjø kontinentiniø apledëjimø ledynø, tyrinëja kvartero geologijos specialistai. Sudarant geologinio modelio pavirðinæ dalá ir jo giluminæ sandarà, naudojami ávairûs tyrimø metodai. Daugiausia vertingos informacijos teikia atodangos staèiø upiø ðlaituose arba karjeruose, kur atsiveria uolienø sluoksniai. Daugelyje Lietuvos atodangø galima matyti tik „jauniausias“ kvartero nuogulas. „Senesni“ geologiniai sluoksniai pavirðiuje atsiveria vien Šiaurës Lietuvoje. Geologui tai lyg muziejus po atviru dangumi, kuriame atsiskleidþia geologinë praeitis. Kita svarbi informacija iðryðkëja tyrinëjant nuogulø giluminæ sandarà, sudarant geologinius pjûvius, ji gaunama græþiant græþinius. Dabartinio Lietuvos pavirðiaus suformavimui reikðmingiausias buvo paskutinysis apledëjimas. Keliø ðimtø metrø storio ledyno lieþuviai atslinko ið ðiaurës, per kelis tûkstanèius metø uþklojo beveik visà dabartinës Lietuvos teritorijà. Atðliauþæs iki Pietryèiø Lietuvos ledynas sustojo. Ledyno ilgesnio sustojimo riba vadinama paskutiniojo ledyno maksimalaus išplitimo riba. Lietuvoje ledynas ištirpo prieš 13– 10 000 metø. Ðiuo metu ledynai tirpsta poliariniuose rajonuose ir kalnuose. Jø tirpimas kelia vyriausybiø, visuomenës, specialistø susirûpinimà, todël neatsitiktinai 2007–2008 metai paskelbti Tarptautiniais poliariniais metais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinës meteorologijos skyriaus vedëja ietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuo 2004 m. gruodþio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d. ágyvendina projektà, finansuojamà ið Europos Sàjungos struktûrinio Europos regioninës plëtros fondo (ERPF) ir Lietuvos Respublikos biudþeto. Bendra projekto vertë – 1 500 000 Lt, ið jø 1 125 000 Lt skiria ERPF, 375 000 Lt – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Projekto partneris – Valstybës ámonë „Kauno aerouostas“. Projektas skirtas atnaujinti meteorologinæ árangà Kauno tarptautiniame oro uos-

Dalia TARAÐKEVIÈIENË

L

UAB „Fima“ specialistai montuoja perkûnijos prietaisà

te. Ðiame oro uoste Tarnyba atlieka atmosferos fiziniø parametrø matavimus, kurie reikalingi oro transporto ir keleiviø saugumui garantuoti. Vëjo greitis ir kryptis, matomumas, debesø aukðtis, slëgis, temperatûra ir santykinë drëgmë – ši meteorologinë informacija yra sudëtinë oro navigacijos informacijos, teikiamos orlaiviams, skrendantiems á/ið Lietuvos oro uostø ir Lietuvos erdve, dalis. Kuo patikimesnë meteorologinë informacija, tuo didesnë skrydþiø sauga. Kauno oro uoste veikiantys meteorologiniai prietaisai yra pasenæ, iš dalies neatitinkantys Tarptautinës civilinës aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos Sàjungos (ES) reikalavimø, todël meteorologinë informacija yra nepakankamai patikima, neatitinka ICAO standartø ir reikalavimø. Dël pasenusiø meteorologiniø prietaisø kyla sunkumø teikti skrydþio valdymo paslaugas pagal tarptautinius reikalavimus. Todël Kauno tarptautinio oro uosto meteorologinæ árangà, kurià eksploatuoja Tarnyba ir kuri yra sudëtinë oro uosto infrastruktûros dalis, bûtinai reikëjo atnaujinti.

4

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Lëktuvai Kauno oro uoste kils ir leisis saugiai

nijos „Microstep-Mis“ specialistai sumontavo Kauno oro uoste naujus, modernius meteorologinius prietaisus. Naujai árengta meteorologinë áranga leis tiksliai iðmatuoti meteorologinius parametrus aerodrome ir jo apylinkëse bei greitai sudaryti faktiniø orø praneðimus, kurie bus nuolat pateikiami orlaiviø pilotams ir siunèiami á aviaciniø duomenø bankà. Áranga pateiks duomenis apie oro temperatûrà, santykinæ drëgmæ, vëjo kryptá ir greitá, horizontalø (meteorologiná) matomumà, matomumà ant kilimo ir tûpimo tako, debesø aukðtá, atmosferos slëgá, krituliø kieká ir rûðá, esamøjø orø intensyvumà, perkûnijà, kilimo ir tûpimo tako sàlygas. Ið viso Kauno oro uoste sumontuota 19 ávairiø meteorologiniø prietaisø, keletas ið jø atliks funkcijas, kuriø senoji meteorologinë áranga neatliko, t.y. bus galima 56 km atstumu aplink

Projekto tikslas – garantuoti ICAO standartus ir Pasaulio meteorologijos organizacijos reikalavimus, teikiant meteorologijos paslaugas, didinti skrydþiø saugumà, optimizuoti meteorologinës informacijos efektyvumà, tobulinti meteorologiniø paslaugø kokybæ. Ágyvendinant projektà buvo vykdomos keturios projekto veiklos, kuriose dalyvavo firmos, nugalëjusios Tarnybos vieðøjø pirkimø procedûrose. UAB „Lidivos technologijos“ rengë projektinæ dokumentacijà ir techninius reikalavimus meteorologinei árangai. Parengtus dokumentus derino su Valstybës ámonës „Oro navigacija“, „Kauno aerouostas“ bei Civilinës aviacijos administracijos atsakingais specialistais. UAB „Fima“ padarë Kauno oro uosto topografinæ nuotraukà, tiksliai nustatë kiekvieno meteorologinio prietaiso stovëjimo vietà, numatë ryðiø bei elektros energijos kabeliø tiesimà. Projekto metu Kauno oro uoste vyko susitikimai, kuriuose Tarnybos, UAB „Fima“, kompanijos „Microstep-Mis“, Valstybës ámonës „Kauno aerouostas“, „Oro navigacija“ specialistai nuodugniai aiðkinosi projektuojamos automatinës meteorologiniø elementø matavimo sistemos (AWOS) prijungimo galimybes prie kitø Kauno aerodrome esanèiø sistemø, buvo nagrinëjamos problemos, renkamos tinkamiausios meteorologiniø jutikliø prie kilimo ir tûpimo tako árengimo vietos. Kompanija „Microstep-Mis“ kûrë AWOS programinæ árangà. 2007 m. sausio 16–17 d. kompanijoje Bratislavoje (Slovakija) vyko

Ðalia kilimo ir tûpimo tako sumontuotas matomumo prietaisas Kompanijos „Microstep-Mis“ atstovas moko darbuotojus

Tarnybos techninio personalo mokymai, kuriuose dalyvavo Tarnybos Kauno aviacinës meteorologijos inþinierius Gintautas Lastauskas ir Metrologijos laboratorijos vyriausiasis inþinierius Jonas Valkavièius. Techniniams darbuotojams buvo suteikta þiniø apie AWOS techninæ ir programinæ árangà, vidines ir iðorines visø átaisø jungtis, ðios sistemos prieþiûrà, išduoti sertifikatai. 2007 m. sausio 19–20 d. kompanijoje buvo rengiami gamykliniai AWOS bandymai, kuriuose, be minëtø darbuotojø, dalyvavo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Balys, Aviacinës meteorologijos skyriaus vedëja Dalia Taraðkevièienë, UAB „Fima“ atstovai. Bandymø metu buvo nustatyta, kad sistema atitinka funkcinius ir techninius kriterijus pagal sutartyje numatytus reikalavimus. 2007 m. spalio-lapkrièio mën. UAB „Garliavos kasyba“ rengë Kauno oro uoste naujø meteorologiniø prietaisø vietas: betonavo pagrindus, rengë áþeminimus, tiesë ryðiø ir elektros kabelius. Ðiuos darbus priþiûrëjo UAB „Kelvista“. 2007 m. lapkritá UAB „Fima“, kompa-

Kauno oro uostà fiksuoti þaibo iðkrovas bei nustatyti, kuria kryptimi ði perkûnija juda, kilimo ir tûpimo take ámontuoti kilimo ir tûpimo tako prietaisai tiksliai fiksuos kilimo ir tûpimo tako bûklæ. Meteorologiniø prietaisø duomenis kompiuteriø monitoriuose nuolat gali stebëti meteorologai, skrydþiø vadovai bei aerodromo prieþiûros specialistai. Meteorologine áranga gaunami duomenys bus automatiðkai pateikiami á eterá ir ðiuos praneðimus galës iðklausyti orlaiviø águlos. Kompanijos Microstep-Mis apmokë Tarnybos Kauno aviacinës meteorologijos stoties darbuotojus dirbti nauja automatine meteorologiniø elementø matavimo sistema. Šiuo metu derinami bei testuojami meteorologiniai prietaisai ir programinë áranga. Numatoma, kad ði sistema pradës veikti 2008 m. pradþioje. Projekto veikla nuolat buvo viešinama Tarnybos internetiniame puslapyje http://www.meteo.lt/. Projektà padëjo ágyvendinti Tarnybos darbuotojai Vesta Burdenkovaitë, Gintautas Lastauskas, Graþina Saulutë Maceikienë, Sigita Muþilaitë bei straipsnio autorë.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

5

Maþinkime
Prof. Jonas GRIGAS

Mokslas yra labiausiai jaudinanti atradimø iniciatyva þmonijos istorijoje. Stulbinanèiai trumpu laiko tarpu mokslas praplëtë mûsø þinias nuo subatominiø daleliø iki

galaktikø elgesio. Jis atskleidþia, kaip veikia gamtos dësniai ir kaip viskas tarpusavyje susieta. Mokslas leidþia numatyti, kas tam tikromis aplinkybëmis gali atsitikti. Tai ir

prarajà tarp mokslo ir visuomenës
nes mokyklas moksleiviai neþino daugelio gyvenimà keièianèiø atradimø, kurie buvo padaryti XX amþiuje. O juk didesnë dalis jaunimo nepatenka á universitetus, todël jø mokslo þinios pasilieka mokyklos lygio. Didesnioji dalis universitetø studentø studijuoja humanitarinius ir socialinius dalykus ir nesimoko moksliniø disciplinø, todël jø gamtamokslinës þinios taipogi lieka vidurinës mokyklos lygio. Þinoma, jie kaþkiek prisirenka mokslo þiniø iš ávairiø ðaltiniø, bet tos þinios negilios ir atsitiktinës. Nepakankamas mokslinis lavinimas sukûrë situacijà, kurioje þmoniø mokslo þiniø lygio skalë kinta nuo neolitinio iki XX a. þmogaus. XX a. buvo mokslo revoliucijos amþius. Kvantinë fizika revoliucionizavo iš pradþiø fizikà, o po to kitas mokslo ir technologijø sritis. Reliatyvumo teorija pakeitë kosmologijà. Molekulinë biologija ið esmës pakeitë poþiûrá á gyvybæ. XX a. mokslo revoliucija atskleidë naujà pasaulio vaizdà, skirtingà nuo to, kurá matë praëjusio ðimtmeèio þmonës. Mikroskopai leido giliau paþvelgti á mus supanèià aplinkà (2–4 pav.), teleskopai – á Saulæ (5 pav.), planetas (6 pav.) ir galaktikas. Motina Gamta dabar atrodo kitaip. Visata atrodo kitaip. Gyvenimas yra kitoks. Supratimas ateina per þinias. Tik turëdami þiniø ir supratimà, naudodami naujausias technologijas galime naujai paþvelgti á mus supantá pasaulá. Kai beveik prieš tris deðimtmeèius Japonijoje pirmà kartà pro galingiausià mikroskopà pamaèiau maþyèius atomus, kurie yra tik koncentruota energija, visai kitaip su-

Lietuvos MA narys korespondentas

Gyvename laiku, kai net nieko daugiau neveikdamas, tik skaitydamas mokslo þurnalus nespëtum sekti net siauros mokslo srities naujoviø. Dar sunkiau yra jas suprasti ar paaiškinti visuomenei. Mokslo atradimai eilinio þmogaus beveik nepasiekia, nes þiniasklaida apie mokslà maþai rašo ir kalba. Ðiuolaikinis visuomenës mokslo þiniø lygis yra þemas ir sunku sudominti daugelá þmoniø mokslinëmis problemomis. Daugeliui neádomûs net mokslo populiarinimo þurnalai. Praraja tarp mokslo ir visuomenës gilëja. Televizijos laida Klausimëlis rodo, kokie moksliðkai neiðprusæ yra jauni Lietuvos miestø ir miesteliø þmonës. Mokslininkø uþdavinys yra maþinti ðià prarajà. Kitaip jà uþpildys intelektualûs beraðèiai (1 pav.), mulkindami visuomenæ parapsichologija, bûrimais ir kitais nebûtais dalykais. Paþiûrëjus á vidurinës mokyklos vadovëlius galima susidaryti nuomonæ, kad didþiausi mokslo atradimai buvo padaryti XVIII ar XIX amþiais. Tas reiškia, kad mokyklos moksleiviø nesupaþindina su didþiausiais mûsø laikø mokslo atradimais. Tarptautinës apklausos rodo, kad mûsø moksleiviai vis maþiau turi þiniø ir gebëjimø jomis naudotis. Baigæ viduri-

vokiau, kad pasaulis sudarytas ið erdvës ir laukø. Þiûrëdami á nuostabø nakties dangø mes galime pajusti tà paèià nuostabà ir pagarbià baimæ, kokià jautë mûsø proseneliai. Bet su ðiuolaikinës astronomijos þiniomis mes protu galime suprasti tai, ko akys nemato: ásivaizduoti tamsiàjà medþiagà, kuria uþpildyta didesnioji visatos dalis, juodàsias skyles, naujai atrastas planetas, neutronines þvaigþdes ir kvazarus. Jie pagilina mûsø nuostabos ir paslapties suvokimà. Galingø ðviesos ir radijo teleskopø, sukurtø per pastaruosius deðimtmeèius, dëka mûsø informacija apie visatà tiesiog sprogo, labiau nei Galilëjui pro savo teleskopà paþvelgus á dangø. Milþiniðkai iðsiplëtus mokslo þinioms, atëjo didëjanti tendencija specializuotis á smulkias mokslo sritis. Skirtingø srièiø mokslininkai suskilo tarsi á atskiras kunigaikðtystes ir kariauja durpiø karus, varþydamiesi dël finansavimo ðaltiniø. Lietuvos mokslininkai, bûdami pasaulio „mokslo klubo“ nariai, daug padarë ir daro, berdami po grûdelá á þiniø aruodà. Taèiau jø darbai daugeliui neþinomi. Todël visai natûralus yra daþnai girdimas þmoniø klausimas: kur eina mokslui skiriami ðimtai milijonø litø? Graþu, kad turime 15 universitetø ir 29 valstybinius mokslo institutus. Ðaunu, kad turime 5500 mokslininkø, taèiau kà jie veikia ir nuveikë? Kiekvienas turëtø þinoti, kokias valstybei svarbias problemas sprendþia valstybiniai mokslo institutai, kokius tyrimus ir kodël atlieka Lietuvos universitetø mokslininkai? Mokslo þiniø skleidimas yra didelë atsakomybë. Populiarinti mokslà reikia profesionalumo. O Lietuvoje niekas nerengia

1 pav. „Naujieji“ mokslininkai

2 pav. Gëlës pumpuras, padidintas 20 kartø

3 pav. Musë su 2 mm akiniais

4 pav. Vabalo lerva, padidinta

100 kart

6

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

sudaro mokslo groþá. Kasmet mokslas atranda vis naujø reiðkiniø, o þmonës nuolat mokosi ir tas þinias naudoja gilesnei pasaulio sampratai bei gyvenimo kokybei gerinti.
mokslo þurnalistø. Þurnalistui reikia mokslinio iðsilavinimo. Tik já ágijæs gali raðyti apie mokslà. Taèiau þurnalistikos studentams moksliniø disciplinø niekas nedësto. Gal todël didþiausi mûsø laikraðèiai ir televizija bijo apie mokslà net prasiþioti. Populiarinti mokslà turi patys mokslininkai. Kiekvienam jo mokslo sritis yra þavi ir nuostabi. Taèiau reikia taip papasakoti apie jà, kad mokslas pasiektø kiekvienà, sukeltø nuostabà, leistø paþvelgti á jo pasaulá ir þavëtis tuo, kà jis daro. O mokslininkai kuria nuostabiausius dalykus – pavyzdþiui, bures kosminëms raketoms, kurios Saulës ðviesà verèia raketø kuru (7 pav.), kosmines stotis (8 pav.) ir kitus. Bet ne kiekvienas, kuriantis mokslo þinias, suprantantis mokslà ir mokantis þinias paversti nuostabiausiais daiktais, moka apie já suprantamai papasakoti kitiems, nes mokslo kalba yra ðiek tiek kitokia. Rolando Maskoliûno mokslo laida Negali bûti per Lietuvos televizijà yra geras mokslo populiarinimo pavyzdys, o þurnalas Mokslas ir gyvenimas jau 50 metø populiarina mokslo þinias. Taèiau komercinës televizijos stotys þmoniø antimoksliniam mulkinimui uþ jø paèiø pinigus daþnai suteikia geriausià laikà ir nerodo menkiausiø pastangø skleisti mokslo þinias, parodyti, kà dirba tûkstanèiai Lietuvos mokslininkø. Nenuostabu, kad Lietuvos mokslininkø darbus geriau þino uþsienyje nei Lietuvoje. Nesame pernelyg moksliškai raštinga tauta. Mokslinis raštingumas yra þmogui bûdinga vidinë moralinë gërybë, reiðkianti moksliná paþinimo kelià ir kritiðkà bei kûrybiðkà màstymo apie supantá pasaulá procesà. Jis kuria kûrybiðkà galvosenà, kuri vertinga kiekvienam þmogui. Mokslinis raðtingumas padeda þmonëms geriau gyventi filosofine, bet ne materialine prasme. Tautai reikia turëti kritiðkai màstanèiø þmoniø.

6 pav. Cassini kosminës stoties nufotografuotas Saturnas, þiedai ir jø ðeðëliai

7 pav. Saulës burës, verèianèios ðviesà raketos kuru

Mokslinio raštingumo ugdymas reikalauja naujø mokymo bûdø, kuriems dauguma mokytojø yra nepasiruoðæ. Jis prieðpastato ilgalaiká procesà greitam rezultatui, klausimus – atsakymams. Moksleivis ar studentas gali turëti maþiau siauros srities þiniø, bet daugiau sugebëjimø prisitaikyti prie greit kintanèio gyvenimo iððûkiø. Politikai, mokytojai ir universitetø profesûra neskuba siekti tolimø mokslinio raðtingumo tikslø dël spaudimo duoti greitus rezultatus – aukðtesnius balus ir daugiau specialistø. Reiktø integruoti trumpalaikius faktø ir gebëjimø ir ilgalaikius mokslinio raðtingumo tikslus. Turime kurti tiek kritiðkai ir kûrybiðkai màstanèiø, tiek ir pakankamai mokslo þiniø turinèiø kompiuteriø ir ryðiø amþiaus ekspertø visuomenæ. Aktyviam dalyvavimui dabarties pasaulyje reikia mokslinio raðtingumo. Kai kuriems þmonëms pakanka tik konkreèios informacijos, taèiau kompetentingø sprendimø priëmimas yra socialinis procesas, jam reikia moksliðkai raðtingø þmoniø, kurie priimtø iðmintingus ástatymus ir sprendimus, kovotø su fanatizmu, socialinëmis neteisybëmis, sudarytø sàlygas visuomenei atskirti patikimà informacijà nuo nerealiø tvirtinimø ir pseudomokslo. Mokslinis raðtingumas mums padeda pasirinkti gydytojà, vaistus ar gydymo bûdà. Jis leidþia suprasti, kokie reiškiniai mûsø aplinkoje galimi ir kokie

ne, todël nuolat mus skatina siekti daugiau þiniø, norà daugiau suprasti. Kadangi mokslas yra procesas, plëtojamas þmoniø, dirbanèiø socialinëje aplinkoje, jo pripaþinimas turi bûti svarbiausias visuomenës mokslinio švietimo tikslas. Mokslas nëra absoliuèiai objektyvus ir izoliuotas nuo visuomenës. Turime tikëtis ginèø ir nesutarimø ir išsiugdyti kritinæ galvosenà gyventi su jais. Moksliðkai raðtingas þmogus matys keistà debesá (9 pav.), o neraštingam jis pasirodys stebuklas. Šia prasme mokslinio raštingumo reikia visiems ir kiekvienam. Kà gali padaryti mokslininkai? Mokslininkai gali pagerinti mokslo ávaizdá visuomenëje per þiniasklaidà. Informacinëje visuomenëje dominuos þmoniø grupës, kurios yra labiausiai patyrusios manipuliuoti þiniasklaida savo paèiø interesams. Mokslø akademija ir mokslininkø sàjunga galëtø ásteigti informacijos biurus þiniasklaidai. Þurnalistams reikia informacijos ðaltiniø, reikia patikslinti faktus, pagelbëti sudëtingais klausimais. Laikui bëgant tokie biurai ágytø galios ir galëtø paneigti netikrus ar antimokslinius faktus dar prieð jiems pasirodant þiniasklaidoje. Toks biuras padëtø susitikti þurnalistams su mokslininkais, kurie gali aiðkiai kalbëti apie mokslà, kurie yra þinomi pasaulyje ir kurie galëtø paaiðkinti þmonëms jaudinanèias problemas. Mokslininkai turi suprasti, kad mokslo populiarinimas nëra jø ego, bet jø darbo dalis, paslauga savo profesijai ir pareiga visuomenei. Prieð keletà metø vykstant padirbëti Ciûricho universitete iš anksto buvau paprašytas pasiruošti paskaityti paskaità visuomenei, nes tokia ten yra kiekvieno profesoriaus pareiga. Deja, Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija tokios pareigos profesoriams nepaskyrë. Pagirtina, kad jau daugelá metø ministerija rengia mokslo populiarinimo konkursus ir apdovano-

adidinta

100 kartø

5 pav. Saulës iðsiverþimas

8 pav. Astronautas taiso kosminæ stotá

9 pav. Fantastiniai debesys

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

7

Sveiki ir iniciatyvûs darbuotojai – kelias á verslo

kiekvieno ámonës vadovo atsakomybës dalis. Tai turëtø bûti vienas svarbiausiø vadybos, siekiant kokybës, elementø.

sëkmæ
Metai Nelaimingi atsitikimai darbe

UAB „Tik Faktai“ direktorë

Ana PEŠKO

Palyginus 2006 metus su 2001 metais ðalyje mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe skaièius iðaugo 23 procentais. Lietuvoje per 2006 m. Profesiniø ligø valstybës registre uþregistruotos 1447 pro-

Kiekviena pavojinga situacija apsunkina darbà, maþina gamybà, sukelia destrukcijà. Nelaimingø atsitikimø darbe tiesioginës iðlaidos vidutiniðkai vienam atsitikimui sudaro apie 5000 litø. Rizikos vertinimas, veiksmø prioritetø parinkimas ir sprendimas pradëti ðiuos darbus leidþia uþkirsti kelià nelai-

fesinës ligos. Per 2007 m. 9 mën.– 852 atvejai. Šalyje daug darbuotojø serga profesinëmis ligomis, ypaè jungiamojo audinio ir skeleto-raumenø bei nervø sistemos. 2006 metais daugiausia profesiniø ligø nustatyta þemës ûkyje – 26,1 proc. (377 ligos) ir statybose – 24,7 proc. (357 ligos). Profesiniø ligø pastaraisiais metais daugë1 pav. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe 2000–2007 metais ja statybose, prekyboje, elektros, dujø ir vandens tiekimo sistemose, kasyboje. Lietuvos Respublikos Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymo 3 straipsnio 2oje dalyje teigiama: „Darbuotojo teisæ turëti saugias ir svei11 mën. kas darbo sàlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitybinës darbo inspekcijos duomenimis ðatucija“. Viena ið sëkmingo verslo sudëlies ámonëse per 2006 metus ávyko 3419 tiniø daliø yra darbuotojø saugos ir sveinelaimingø atsitikimø darbe, ið kuriø 3085 katos garantavimas darbo vietose. – lengvi, 226 sunkûs ir 108 mirtini. Rizikos vertinimas ir prevencija yra

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), þinodama esminius sveikatos pokyèius, parengë PSO visuomenës sveikatos prieþiûros principus Europos regione. Programoje „Sveikata visiems XXI amþiuje“ suformuluotos pagrindinës gairës ir 21 tikslas. 9-as tikslas – suþeidimø dël prievartos ir nelaimingø atsitikimø maþinimas: iki 2020 m. regione maþiausiai iki 50 proc. turi bûti sumaþintas mirtingumas ir negalia dël nelaimingø atsitikimø darbe, namie ir laisvalaikiu, ypaè ðalyse, kur yra didelis mirtingumas dël nelaimingø atsitikimø. Tai, be abejo, svarbu ir Lietuvai. Vals-

1 lentelë. Nelaimingø atsitikimø darbe skaièius 1997–2007 m.
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
11 mën.

3109 3277 3013 2750 2584 2572 2664 2665 3331 3419 2538

mingiems atsitikimams ir pagerina ámonës darbo naðumà ir rezultatus. Vadovaujantis Valstybinës darbo inspekcijos teisës aktais ir nurodymais, skiriama tokia prevencijos veiksmø hierarchija: – panaikinti pavojø ir rizikà; – kolektyvinës apsaugos priemonës – techninës, organizacinës ir þmogiðkosios; – asmeninës apsaugos priemonës. Techninës apsaugos priemonës apima árenginius, technologijà, tiekiamas medþiagas/gaminius, pastatymà ir árengimà, árenginiø techninæ bûklæ, aptvarus. Paþangios technologijos ádiegimas tiesiogiai priklauso nuo ámonës vadovø iniciatyvos ir kompetencijos. Organizacinës apsaugos priemonës apima valdymà, finansinius klausimus, darbo organizavimà, prevencijos tvarkà ir vykdymà, paðaliniø ámoniø ar darbuotojø veiklos valdymà, kadrus, darbo trukmæ, socialinius santykius. Þmogiðkosios priemonës apima darbuotojø kvalifikacijà, statusà (nuolatinai, laikinai), kompetencijà, sveikatingumà, mokymà, informavimà ir instruktavimà. Ðios srities veikla ir uþsiima uþdaroji

Mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe skaièius

ja nugalëtojus, taèiau konkursuose dalyvauja tik neþymi mokslà kurianèiø þmoniø dalis, o didþioji jø dalis per savo gyvenimà taip ir nepasidalija su visuomene savo mokslo þiniomis. Lietuvos mokslininkai, mano nuomone, padarë nemaþai klaidø, skubotai kurdami universitetus, nuvertindami mokslo laipsniø ir vardø teikimà, abejingai rengdami moksliðkai neraðtingus specialistus, abejingai þiûrëdami á valdininkø vykdomà ðvietimo, mokslo ir studijø reformà. Visa

tai devalvavo mokslà visuomenës akyse. Todël tokie mokslininkø ir mokytojø atlyginimai ir tokia jiems visuomenës pagarba. Reikia, kad mokslininkai rastø bûdà reguliariai pasirodyti þiniasklaidoje ir parodyti, koks Lietuvoje yra mokslas ir kà jie dirba. Absurdiðka mokslininkams skøstis dël savo ávaizdþio. Mokslas turi didþiø talentø ir didelæ galià. Reikia tik priimti tà galià ir uþsikrauti atsakomybæ perduoti savo misijà visuomenei. Tai ne kieno nors, bet

mûsø paèiø darbas. Ir niekas kitas jo nepadarys, iðskyrus mus paèius. Šiandien mokslininkai negali gyventi išdidþioj vienumoj atsiskyræ nuo visuomenës, nes moksliniai tyrimai reikalauja dideliø lëðø. O jas skirsto vyriausybë ið mokesèiø mokëtojø kiðeniø. Todël demokratinëje visuomenëje þmonës turi þinoti, kam naudojami jø pinigai. Mokslo finansavimui ir mokslo bei studijø reformai (arba nereformai) priimami politiniai sprendimai. Taèiau jie ne visada bûna raciona-

8

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

2 pav. Profesiniø ligø dinamika 2002–2007 metais

akcinë bendrovë „Tik Faktai“. Mûsø ámonës tikslas – sumaþinti vadovø rûpesèius padedant ávertinti ir nustatyti darbuotojø saugos ir sveikatos bûklæ, identifikuojant rizikos veiksnius, nustatant vietas, kuriose darbuotojai gali bûti veikiami rizikos veiksniø. Ávertinæ profesinæ rizikà ir uþpildæ ámonës saugos ir sveikatos bûklës pasà, ámonës pageidavimu parengiame ir pildome paraiðkas gauti ið Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðø nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø prevencijos priemonëms ágy-

vendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. gruodþio 23 d. nutarimu Nr. 1422 patvirtintas „Lëðø, skirtø nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø prevencijai, panaudojimo tvarkos apraðas“ numa9 mën. to, kad vienos prevencijos priemonës vertë turi bûti ne maþesnë kaip 50 tûkst.litø (Þin., 2005, Nr.152-5599). UAB „Tik Faktai“ glaudþiai bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenës sveikatos tyrimø centru, Higienos institutu, aukðtos kvalifikacijos specialistais – gydytojais higienistais, mokslininkais, teisininkais. Ámonëje ásteigtuose skyriuose – profesinës rizikos vertinimo, darbuotojø saugos ir sveikatos specialistø, pardavimo-marketingo, mokymo – dirba 25 darbuotojai, turintys patirties ir išmanantys darbo specifikà.
UAB „Tik Faktai“ kolektyvas

UAB „Tik Faktai“ palankiomis kainomis atlieka šias paslaugas: – parengia profesinës rizikos vertinimà, ámonës darbuotojø saugos ir sveikatos bûklës pasà; – vykdo darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas; – vertina darbuotojø saugos ir sveikatos, prieðgaisrinës saugos ir elektrosaugos bûklæ; – konsultuoja darbdavius darbuotojø saugos ir sveikatos, darbo teisës, prieðgaisrinës saugos, elektrosaugos klausimais; – rengia, koreguoja ámonës dokumentus pagal naujai priimtus ástatymus, jø pakeitimø ir papildymø reikalavimus; – organizuoja lengvø nelaimingø atsitikimø tyrimà bei teikia konsultacijas; – rengia evakuacijos planus; – organizuoja darbuotojø sveikatos tikrinimà; – atlieka elektrofizikinius matavimus; – vykdo specialisto, atsakingo uþ elektros ûká, funkcijas. Organizuojami mokymai darbuotojø saugos ir sveikatos klausimais pagal ástatymø numatyta tvarka patvirtintas programas: – darbdavio, jam atstovaujanèio asmens; – ámonës darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø specialistø; – prieðgaisrinës saugos mokymo programa ámoniø, ástaigø, organizacijø vadovams; – autokrautuvo vairuotojo; – kroviniø kabinëtojø ; – darbininko, dirbanèio aukðtyje. Norëdami daugiau suþinoti apie mûsø veiklà, skaitykite tinklalapyje www.tikfaktai.lt UAB „Tik Faktai“ Konstitucijos pr. 8A, LT-09308 Vilnius Tel. (8-5) 273 30 93, 275 01 92 Faks. (8-5) 275 73 12 El.paštas info@tikfaktai.lt, panevezys@tikfaktai.lt

Atvejø skaièius

lûs, nes visuomenës emocijas lengvai paveikia neracionalûs argumentai ir neteisingi komentarai. Politikø abejingumas ir baimë daryti racionalius sprendimus daþniausiai nugali. Visuomenës ir þiniasklaidos reakcija daug reiðkia. Kadangi politikai yra lengvai veikiami vieðosios nuomonës, raktas iðmintingiems politiniams sprendimams yra geras mokslo supratimas visuomenës ir þiniasklaidos, kuri maitina, stiprina ir mobilizuoja visuomenës poþiûrá.

Daugelis, kurie laiko save nusimananèiais apie mokslà, ið tikrøjø daugiau þino apie technologijas, kurios atneða greità naudà. Todël mokslui, kaip þiniø kûrimui, skiriamos lëðos nueina beveik iðimtinai technologijø finansavimui arba, geriausiu atveju, taikomajam mokslui. Todël atrodo, kad Lietuvoje visuomenës mokslinis švietimas yra paliktas homo ignorantis valiai. Kol vyksta visokios dvaro intrigos, vienà dienà atsibudæ galime rasti barbarus prie vartø su „naujøjø“ mokslininkø uni-

forma, iðmokslintø religinëse sektose, parapsichologijos akademijoje ar gavusiø daktaro laipsnius, bet taip ir nesupratusiø, kas yra mokslas, ir pasirengusiø vesti mus atgal á viduramþius. Kokia yra išeitis? Mokslininkai turi skleisti visuomenei mokslo þinias ir didinti mokslà iðmananèiø þmoniø grupæ. Ilgainiui mokslui neabejinga visuomenë paveiks politikus ir, reikia tikëtis, jie atsigræð á mokslà.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

9

vës nuostoliai ilgà laikà buvo esminiai barjerai, siekiant á vienà procesoriaus lustà sutalpinti kuo daugiau tranzistoriø, tad visai nenuostabu, kad tranzistoriø konstrukcija ir kai kurios medþiagos, keletà pastarøjø deðimtmeèiø naudotos jø gamyboje, turëjo bûti pakeistos.

Didþiulis technologijø paþangos greitis kaskart stebina vis naujomis galimybëmis, apie kurias kadaise pasvajoti iðdrásdavo nebent rašytojai fantastai.

Ðioje 30 centimetrø skersmens plokðtëje telpa beveik tûkstantis procesoriø branduoliø. Jos gamybos procesas yra itin sterilus, todël inþinieriai vilki specialius kostiumus ir naudoja kvëpavimo aparatus

60 metø tranzistoriaus istorijà „Intel“ sutalpino 45 nanometruose
Vargu ar kas galëjo pagalvoti, kad per 60 metø delne telpantis tranzistorius sumaþës tiek, kad ant ðio sakinio pabaigoje padëto taðko, kurio dydis vos 0,1 kvadratinio milimetro, galësime sutalpinti daugiau nei 2 milijonus tranzistoriø. Tiksliau, 2 milijonus 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. Ir vis dëlto pasaulinis inovacijø lyderis „Intel“ per kelis deðimtmeèius visa tai pavertë realybe. 45 nanometrai, arba keturiasdešimt penkios milijardinës metro dalys, – toká dydá pasiekë 2007 m. lapkrièio pradþioje pasaulio ir Lietuvos rinkoms pristatytuose naujausiuose „Intel“ procesoriuose naudojami tranzistoriai. Savo pirmtakus jie pranoksta ne tik rekordiðkai maþu dydþiu, bet ir didesniais pajëgumais bei naujomis galimybëmis.

Vaiva ÞOSTAUTAITË
Projektø vadovë

ðeðis deðimtmeèius buvo lemta nueiti ilgà evoliucijos kelià. Pirmieji tranzistoriai, kuriø gamybai naudotas germanis, buvo tinkami tokiø prietaisø, kaip radijo imtuvai ir telefonai, gamybai. Taèiau naujiesiems elektronikos prietaisams reikëjo kaþko maþesnio – integruotø lustø. Jie fiziko Roberto Noiso (Robert Noyce) iniciatyva buvo pradëti gaminti tik 7-ojo deðimtmeèio pradþioje.

Kad galëtø veikti, pirmajam tranzistoriniam radijo aparatui tereikëjo 4 tranzistoriø. Naujausiame „Intel“ procesoriuje telpa daugiau nei 800 mln. tranzistoriø

Mûro dësnio reikðmë
1965 m. pagal Gordono Mûro (Gordon Moore) straipsná þurnale „Electronics Magazine” buvo suformuluotas dësnis, skelbiantis, kad tranzistoriø skaièius viename luste padvigubëja kas dvejus metus. Ðis dësnis, vëliau pavadintas Mûro dësniu, galioja ir iki ðiø dienø ir daro lemiamà átakà tranzistoriø maþëjimui. 1968 m. G.Mûrui ir R.Noisui ákûrus kompanijà „Intel“, Mûro dësnio reikalavimai tapo procesoriø, o kartu ir jø lustuose naudojamø tranzistoriø, tobulinimo varomàja jëga. Buvo kuriami vis pajëgesni procesoriai, efektyviau naudojantys elektros energijà ir dirbantys naðiau nei jø pirmtakai. Taèiau, nepaisant ðiø inovacijø, tranzistoriø iðskiriama ðiluma ir elektros sro-

Maþesnis, bet galingesnis
„Intel“ sukurtos inovatyvios medþiagos 45 nanometrø tranzistoriams leidþia pagaminti tranzistorius su itin maþais srovës nuostoliais ir rekordiniais darbo pajëgumais. 2007 metø lapkrièio 12 dienà pristaèiusi pirmàjá veikiantá 45 nanometrø „Penryn“ procesoriø, kuris taps pagrindu naujos kartos „Intel Core 2” ir „Xeon“ ðeimø procesoriams, „Intel“ sëkmingai áveikë pastaruosius apribojimus. „Penryn“ ir 2008 m. rinkoje pasirodysiantys „Silverthorne“ šeimos procesoriai išsiskiria itin maþu dydþiu, nedidelëmis energijos sànaudomis ir išskiriamos šilumos kiekiais bei dideliais darbo pajëgumais. Jie yra skirti ávairiems árenginiams nuo delniniø kompiuteriø iki itin galingø serveriø.

Apie viskà nuo pradþiø
Tranzistoriai šiandien naudojami bene visuose šiuolaikiniuose elektronikos prietaisuose, pradedant kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, šaldytuvais ar dulkiø siurbliais ir baigiant automobiliais, laivais ar net kosminiais erdvëlaiviais. Taèiau nedaugelis þino, nuo ko viskas prasidëjo. Pirmàjá tranzistoriø pasaulyje 1947øjø gruodþio 16 dienà „Bell“ laboratorijoje sukûrë trys iðradëjai – Viljamas Šoklei (William Shockley), Dþonas Bardynas (John Bardeen) ir Volteris Brateinas (Walter Brattain). Jø kûriniui, daugelio mokslininkø vadintam amþiaus iðradimu, per

10

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Be to, naujieji procesoriai yra ir daug „draugiškesni“ gamtai bei namams – juose nebenaudojamas švinas, jie išskiria maþesnius šilumos kiekius, todël jiems reikalingi maþesni auðinimo árenginiai. Taip taupoma erdvë, kas ypaè svarbu naudojant serverius ir dideliø pajëgumø kompiuterius. Be to, maþëjant procesoriams, didëja neðiojamøjø kompiuteriø ir mobiliøjø interneto árenginiø galimybës.

Studijø priemonës ekologinio þemës ûkio konsultantams
Ekologinis þemës ûkis ágyja vis platesná pripaþinimà tiek tarp praktikø, tiek tarp teoretikø. Apie tradicinës þemdirbystës daromà þalà gamtai ir aplinkai kalbama vis daþniau, taèiau daþnai pritrûkstama praktiniø patarimø, kaip tai galima bûtø pakeisti. Lietuvos þemës ûkio universitetas ir Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyba ágyvendino Europos Sàjungos Leonardo da Vinèio programos bandomàjá projektà „Profesinio mokymo kompetencijos perdavimas Baltijos ðaliø ekologiniam agrariniam sektoriui“, kurio sukurti rezultatai tapo gana populiarûs. Svarbiausias jø – studijø priemonës þemës ûkio konsultantams lietuviø ir anglø kalbomis. Studijø priemonëse atskirose knygose (ISBN 9955-448-45-8; ISBN 9955448-44-X), kompaktinëse plokðtelëse (ISBN 9955-448-43-1; ISBN 9955-448-46-6) bei internetiniame tinklalapyje <http://www.lzuu.lt/ tracoecobalt> pateikta ne tik ávairiø þemës ûkio srièiø praktiniø patarimø ekologinei þemdirbystei, sodininkystei ir darþininkystei plëtoti, bet ir aprašyta ekologinio þemës ûkio svarba, reikðmë ir aktualumas dabartinei visuomenei bei aplinkai. Kartu su Lietuvos þemës ûkio universiteto dëstytojais projekto dalyviais profesoriais P .Lazausku, A.Motuzu, V.Rutkoviene, G.Staugaièiu, V.Pilipavièiumi, docentais R.Vaisvalavièiumi, V.Pranckieèiu atskirus skyrius paraðë Latvijos ÞÛU prof. Dz.Kreismane, Estijos BAMU prof. A.Luik, Kauno kolegijos dëstytojai doc. V.Makûnas ir R.Misius. Studijø priemonëse teigiama, kad, Baltijos ðalims integravusis á Europos Sàjungà, bene palankiausia þemës ûkio plëtros kryptis yra sertifikuotø ekologiðkø þemës ûkio produktø gamyba. Europos Sàjungoje jie vertinami kaip aukðèiausios kokybës, saugûs produktai, uþ juos mokama didesnë kaina. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, ekologiniams ûkiams skiriamos specialios subsidijos. Ekologiniø produktø gamybos apimèiø nevarþo jokios kvotos ar importo limitai. Savo ruoþtu ekologiniø produktø gamybai reikia daugiau rankø darbo ir specialiø þiniø. Visa tai labai priimtina mûsø kaimui. Dabartiniu metu Baltijos regione susiklostë palankios sàlygos ekologinio þemës ûkio plëtrai: palyginti ðvari aplinka, þemës ûkyje nedaug tenaudojama pesticidø. Per pastaruosius 15 metø tam tinkamai pasirengta. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje iðduodami ûkiø sertifikatai pripaþástami Tarptautinës ekologinio þemës ûkio federacijos (IFOAM). Visa tai atveria ekologiniams produktams rinkas Europos Sàjungoje. Perspektyviniame þemës ûkio plëtros plane numatyta, kad iki 2010 m. ekologiðkai ûkininkaujantys ûkiai Lietuvoje turëtø apimti apie 15 proc. þemës ûkio naudmenø, Latvijoje – 11 proc., Estijoje – 12 procentø. Knygose pateikiami ekologinio þemës ûkio technologijas reguliuo-

„Ádomioji matematika“
Palyginus naujojo „Intel“ procesoriaus ir jo pirmtako kainà, skaièiai taip pat áspûdingi: vieno ið tranzistoriø, kurie naudojami naujos kartos „Intel“ procesoriuose, kaina sudarys vienà milijoninæ dalá vidutinës tranzistoriaus kainos 1968 metais. Ádomu ir tai, kad, norint pamatyti 45 nanometrø dydþio tranzistoriø, reikalingas labai paþangus mikroskopas. Jau vien þmogaus plauko plotis tolygus daugiau nei 2 tûkstanèiams vienas prie kito sudëtø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. Geresniam ásivaizdavimui ádomu palyginti dydþius: pavyzdþiui, nago storis siekia net 20 milijonø nanometrø, þmogaus plaukas – 90 tûkst. nanometrø, ambrozijos þiedadulkë – 200 tûkst. nanometrø, bakterijai iðmatuoti prireiks 2 tûkst. nanometrø. Palyginti su naujausiu „Intel“ procesoriumi „Penryn“, uþ pastarojo 45 nanometrus maþesnis yra tik 0,24 nanometro tesiekiantis silicio atomas ir virusas, „teuþimantis“ 20 nanometrø. „Ádomiàjà statistikà“ vainikuoja ðis skaièiavimas: ant segtuko galvutës, kurios skersmuo yra vidutiniðkai 1,5 milijono nanometrø (1,5 mm), galima sutalpinti daugiau nei 30 milijonø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø.

Tranzistoriai maþës ir ateityje
Greièiausiai 45 nanometrai nebus galutinë tranzistoriø maþëjimo riba. Tokià prielaidà leidþia daryti 2007 m. San Franciske vykusio „Intel“ plëtotojø forumo metu pademonstruoti procesoriai, kuriuos numatyta pradëti gaminti jau 2009 metais. Šiuose procesoriuose bus naudojami 32 nanometrø tranzistoriai. Naujieji procesoriai, lyginant su dabartiniais, pasiþymës didesniais darbo pajëgumais, maþesniais išskiriamos šilumos kiekiais ir efektyvesniu energijos naudojimu. Vadinasi, jau netolimoje ateityje galësime dþiaugtis dar didesnëmis kompiuteriø ir kitø árenginiø galimybëmis.

jantys, nuolat tobulinami (IFOAM) standartai. Jais remiantis kuriami ir tvirtinami nacionaliniai standartai ir taisyklës. Šis dvikalbis leidinys kartu su kitomis trimis Leonardo da Vinèio programos projekto knygomis sudomino ne tik tikslines konsultavimo tarnybø specialistø grupes, bet ir þemës ûkio vadovus, bendroviø specialistus, ûkininkus, Baltijos ðaliø þemës ûkio universitetø ir kolegijø studentus bei visus, besidominèius aplinka ir ekologiniu þemës ûkiu. Projekto visos studijø priemonës iðbandytos specialiuose Baltijos ðaliø ekologinio þemës ûkio konsultantø tobulinimo nuotoliniuose kursuose, tapo kasdienëmis knygomis ant ekologiðko ûkininkavimo konsultantø stalo visose trijose Baltijos ðalyse. Projekto vadovas prof. A. Motuzas, koordinatorius V. Butkus
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

11

Ak, tas nesuvaldomas Nobelio premijos
Praþûtingi Antrojo pasaulinio karo suniokojimai suþadino kûrybiniø galiø proverþá: sparèius ûkio bei pramonës atstatymo darbus, kurie savo ruoþtu skatino intensyvià inþinieriø, mokslininkø, menininkø veiklà. Tai buvo ir atsakas á karo metais paniekintà þmogaus orumà ir iððûkis jo intelektinëms galioms, pradëjæs poindustrinës globalios civilizacijos etapà.

ágyvendinami patarimai: bûti kukliems, vertinti nuopelnus savikritiðkai ir atkakliai siekti aukðtø tikslø. Štai keli pavyzdþiai.

geismas!
Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS
bulëjimo reikalus. Ginèai sukasi apie „amþinà“, nuolat visus kankinantá klausimà – koká vaidmená atlieka didieji mokytojai? Dauguma pripaþásta, kad mokslinë mokykla, susiformavusi áþymaus mokslininko ir jo darbo stiliaus pasekëjø aplinkoje, yra lemiamas asmenybës ugdymo veiksnys. Bûkime atviri: slapta, tik mintyse mes patys save vertiname, lygindami savo veiklos rezultatus bei nuopelnus su visuomenës pripaþintø lyderiø laimëjimais. Tarkime, jei mus supa Nobelio premijos laureatai, mes visomis savo galiomis stengsimës á juos lygiuotis. (Skaitytojas gali paklausti: galbût mums derëtø þvalgytis tik á savos parapijos reikalus – Lietuvos mokslø akademijos narius ar á nacionalinës premijos laureatus? Deja, apie juos geriau bûtø kol kas patylëti.) Jei ðalia mûsø vien mokslo „varguoliai“, raðantys graþias metines darbø ataskaitas ar mëginantys máslingomis frazëmis „sublizgëti“ konferencijose, tai mums jau lengviau – galime pajusti ir savo tariamà „svorá“. Taèiau tikrø konkreèios srities autoritetø draugijoje tuoj pat pajuntame savo ribas: þinojimo spragas, pasirengimo trûkumus. O tai suvokti labai naudinga. Tuo labiau, jei dar nesame surambëjæ. Ir jei dar nespëjome „prilipti“ prie patogios, gerai ðildomos këdës, tuomet mus uþvaldo siekis tobulëti, konkuruoti, pasitelkus savo intelektines galias. Bûtent toká kelià mums siûlo mokslo milþinø patirties apþvalga. Tai paprasti, bet nelengvai

Kà sako patirtis?
Nobelio laureatas (1953) chemikas Hansas Krebsas yra pasakæs apie savo mokytojà C.H.Wartburgà maþdaug taip: jis buvo pavyzdys, kaip teisingai formuluoti ir spræsti problemas, kaip rasti naujus, tinkamus tikslui metodus, kaip be gailesèio save kritikuoti, be atvangos tikrinti rezultatus, kaip juos aiðkiai, paprastai ir tiksliai pateikti diskusijai, argumentuotai iðreikðti idëjas, suvokti, kaip svarbu paskirti savo gyvenimà tikroms vertybëms (beje, ðá principà prieð 25 ðimtmeèius buvo skelbæs didysis Antikos vyras Sokratas). Kitas Nobelio laureatas (1965) biochemikas Jacquesas L.Monod, patekæs á garsiø Kalifornijos technologijos instituto tyrëjø grupæ, nustebo, kaip giliai jie yra pasinëræ á kûrybinæ mokslinæ veiklà, kaip intensyviai jie kasdien keièiasi idëjomis, iðkeldami dràsias hipotezes, kurias kolegos be gailesèio, bet draugiðkai nusiteikæ naikina kritikos ugnyje. Ði visus apëmusi intelektinë átampa jam buvo stulbinantis atradimas, privertæs susimàstyti apie lemiamà tokio klimato poveiká jo, kaip aukðtos klasës mokslininko, brandai.

Civilizacijos ðuolio iðtakos
Suprantama, tokia plati pokario veikla neatsirado vien tik ið pastangø vël pakilti ið griuvësiø krûvos. Prielaidos ðuoliui jau buvo kuriamos prieð karà. Atominës bombos projektas nebûtø realus, jei mokslas dar neþinotø atomo skaldymo paslapties; raketiná ginklà taip pat pavyko karo metais sëkmingai tobulinti ir galop paleisti jo serijinæ gamybà, nes teoriniai ir praktiniai reaktyvinio veikimo principai jau prieðkaryje buvo išaiškinti. Raketø smûgiai fronte, iðtobulinæ reaktyvinio skrydþio bûdus ir nulëmæ karo baigtá, jau tiesë kelius erdvëlaiviø erai. Apie intensyvios pokario pramonës raidos prielaidas galima suþinoti patyrinëjus atitinkamø srièiø istorijà. Vienà ið ryðkiausiø civilizacinio ðuolio poþymiø aptinkame, nagrinëdami XX a. Nobelio premijai nominuotus darbus. Šiandien aš á tai nesigilinsiu. Mëginsiu aptarti tik kelis klausimus, kurie siejasi su aukðèiausio mokslinio darbo ávertinimu.

Kas lemia mokslininko sëkmæ?
Pasitelkus tyrimø rezultatus aiðkëja, kad didieji mokytojai perduoda daug reikðmingesnius dalykus, negu vien þinias ir tyrimø bûdus. Mokslo centruose bei universitetuose, iðklausius paskaitø kursus ir atlikus praktikas, galima iðmokti tam tikrà kieká bûtinø pagal nustatytas programas dalykø. Taèiau mokslininko karjeros sëkmæ nulemia ne tai, kà jis iðmoko, bet kaip gautas þinias kûrybingai panaudoja, kaip atkakliai dirbdamas tobulina ágûdþius, nuolatos atnaujina þinias, pleèia paþinimo horizontà. Ið didþiøjø mokslo vyrø reikia perimti ne tik poreiká nuolatos tobulëti, bet, svarbiausia, ir tà kûrybinæ ugná, kuri sudekavoje esantys polifenoliai yra naudingi þmogaus sveikatai, nes skatina cholesterolio pertekliaus iðskyrimà – maþina jo koncentracijà maþo tankio lipoproteinuose ir didina didelio tankio lipoproteinuose. Tai patvirtino kakavos milteliø ávairios koncentracijos gërimo tyrimø rezultatai. Kakavos milteliuose yra ávairiø polifenoliø – katechinø, epikatechinø, procianidinø, cinanteninø ir kitø procianidinø. Nustatyta, kad kakavos polifenoliai didina kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø atsparumà oksidacijai ir slopina ateroskleroziniø pokyèiø atsiradimà esant

Kankinantis klausimas
Mokslininkø forumuose netyla diskusijos apie mokslininko ugdymo bei jo to-

Kakavos antioksidantø átaka aterosklerozës slopinimui
Visiems þinoma, kad cholesterolio perteklius skatina aterosklerozës vystymàsi ir prisideda prie kraujagysliø sieneliø paþeidimo. Taip pat dabar niekas neabejoja, kad su maistu gaunami polifenoliai turi savybæ maþinti aterosklerozæ skatinanèius kai kuriuos veiksnius, taip pat ðirdies ir kraujagysliø ligas bei mirðtamumà nuo jø. Su maistu gaunami augaliniai polifenoliai maþina cholesterolio koncentracijà kraujo plazmoje ir ypaè maþo tankio lipoproteinuose, slopina jø oksidacijà. Be to, polifenoliai skatina cholesterolio pertekliaus ðalinimà ið audiniø ir didina jo iðneðimà kraujo plazmos didelio tankio lipoproteinø frakcijoje. Pastaruoju metu paaiðkëjo, kad ka-

12

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

gintø viliojanèias pagundas kopti hierarchijos laipteliais; tokia vilionë praþudë ne vienà talentingà þmogø. Nobelio laureatø mokslinës veiklos analizë rodo, kad mokslininko iðkilimas á pasaulinæ arenà be geros mokslinës mokyklos – ypaè retas dalykas, kuris gali bûti vertinamas tik kaip atsitiktinis reiðkinys. Reikalas tas, kad visos rimtos mokslinës mokyklos pasiþymi unikaliu màstymo bûdu, veiksmø strategija, siekiant optimalaus problemos sprendimo.

Lobistø vilionës
Kandidatø teikimai Nobelio apdovanojimui ir galutiniai Komiteto nariø sprendimai, reikia pripaþinti, ne visuomet pasiþymi skaidrumu. Sunku atsiriboti nuo lobistiniø „gundymø“ ir iðvengti kitø poveikiø. Jau susikompromitavo Nobelio Taikos premija. Jos autoritetà praþudë politinis angaþuotumas ir galingøjø spaudimas. Pastaraisiais deðimtmeèiais ði spaudimo tendencija jau labai ryðkiai pastebima ir Literatûros premijos reikaluose. Karðèiausia varþybø dël apdovanojimø zona – gamtos mokslø sritys. Kol kas politikams èia ásikiðti sunku. Mat, rungiantis stipriausiems pasaulio talentams, verda kitokios, tik mokslininkams suprantamos aistros. Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad valstybinis spaudimas pastebimas ir èia, taèiau jo forma ir turinys ið principo kitoks: didþiulës lëðos metamos patiems mokslininkams, jø tyrimams, á kuriuos, kaip bûsimus Nobelio nominantus, verta investuoti. Finansiniø srautø nukreipimo á perspektyvias mokslo sritis klausimà supa ávairûs svarstymai. Dvi ið jø paminëtinos: nacionalinis prestiþas ir firmas viliojanèios staigaus praturtëjimo perspektyvos. Manau, aišku, kad iš viso to laimi ir mokslas, ir verslas.

nutiko Borisui Pasternakui (1958). Be to, iki galo neiðaiðkinta, kodël Mahatma Gandis (Gandhi) negavo Taikos premijos, nors jis buvo net keturis kartus nominuotas. Prispaustam prie sienos Nobelio komiteto pirmininkui teko ieðkoti atsakymo á þurnalistø klausimà, kodël ði ryðki asmenybë nebuvo tinkamai ávertinta. Pasigilinus á sujauktà atsakymo tekstà, galima numanyti prieþastá – niekas nedráso painiotis á Didþiosios Britanijos ir jos kolonijø – Indijos ir Pakistano reikalø sumaiðtá. Beje, atsakymo autorius – Komiteto pirmininkas pripaþino, kad Gandþio nominacijø nesëkmës yra didelë Nobelio komiteto klaida. Premijø reikaluose vykstantys dalykai, nesuderinami su humanistine etika, ne kartà metë iððûká iðkilioms asmenybëms: Nobelio apdovanojimo atsisakë J.P .Sartras (Jean-Paul Sartre, 1964), Le Duc Tho ir Henris Kisindþeris (Henry Kissinger, 1973). Smunkanèio Nobelio Taikos premijos autoriteto sustabdyti jau negali net tokie autoritetingø laureatø vardai, kaip Albertas Schweitzeris (1952), Motina Teresë (1979), Keturioliktasis Dalai Lama (1989). Tad Baltijos ðaliø pilieèiams kyla natûralus klausimas: „Kaip gali jaustis padorus laureatas, atsidûræs Nobelio laimëtojø sàraðe ðalia odiozinio „Taikos premijos“ laureato Michailo Gorbaèiovo?“ (1990). Trumpai aptaræs iðdëstytus klausimus, drástu pasiûlyti iðvadà: daugiau kaip ðimtmetá trunkanti Nobelio premijø istorija liudija, kad pastangos teisingai ávertinti þmogaus kûrybos rezultatus yra bergþdþios. Ði nesëkmë kyla ið þmogaus subjektyvumo, kurio iðvengti neámanoma. Didþioji teisëja Istorija, tyliai tarianti savo galutiná þodá, ne visuomet atskleidþia „negraþiø þaidimø“ paslaptis.

jokios vilties pasiekti Nobelio virðûniø. Taigi mûsø slaptas geismas pasiekti ðià aukðtumà – tik saldus sapnas. Liûdna pripaþinti tai ne todël, kad neturime talentø; èia uþprogramuotà nesëkmæ lemia kitos prieþastys. Neturime ir, matyt, niekad neturësime pakankamø lëðø ásigyti naujausios ir tobuliausios tyrimø aparatûros bei technologiniø priemoniø; taip pat neturime pasaulinio masto figûrø – mokytojø, apie kuriø mokyklos reikðmæ kalbëtø pasauliniø forumø dalyviai. Bet galime pasigirti kitais privalumais: turime minias tranø – ëdriø kanceliarijos þiurkiø, pavydþiø vidutinybiø, patirianèiø palaimà, kai pavyksta sëkmingai dirbantiems kolegoms iðkrësti kiaulystæ. Ambicingiems mûsø talentams nelieka nieko kito, kaip iðsilakstyti po pasaulyje pasklidusius mokslo centrus.

Smagu veltis á kiemo peðtynes
Yra ir kitokiø bëdø, bûdingø ne vien tik maþoms nuskurdusioms šalims. Pasaulyje áþymiø moksliniø mokyklø nedaug, o ðiuolaikiniø tyrimo priemoniø kainos – ypaè branduolio ir astrofizikos – siekia milijardus litø. Todël garsûs centrai kooperuojasi ir, sutelkæ didþiules lëðas, braunasi á priekines pasaulio struktûros paþinimo linijas. Ten gimsta darbai, galintys pretenduoti á Nobelio premijà. Dël visiems suprantamø veiksniø JAV koncentruojasi galingi mokslo mokyklø ir tyrimø centrai. Taigi dràsûs ir gabûs jauni þmonës skuba ten. Dalis nusëda centruose ilgiau, kiti, ágijæ vertingo patyrimo ir atlikæ svarbius tyrimus, kartais sugráþta (arba negráþta), kad savame kraðte ugdytø kitus. Lietuvoje likusiems telieka veltis á kiemo peðtynes. Jei kada iðgirsime apie lietuvá, gavusá Nobelio premijà, tai bus arba uþsienyje dirbantis mûsø mokslininkas, arba lietuviðkos kilmës iðeivis. Pastabëlë. Šis straipsnelis parengtas pagal autoriaus praneðimà, skaitytà VGTU konferencijoje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ (2007-12-06), ir kitas jo publikacijas tuo klausimu. þo tankio lipoproteinø frakcijos atsparumà oksidacijai, tiksliai dar neþinoma. Manoma, kad kai kurie antioksidantai gali bûti prijungiami prie ðios lipidø frakcijos pavirðiaus ir taip padidinti rezistencijà bei sumaþinti oksidacijà. Kakava naudinga ir kaip maisto medþiaga – joje yra angliavandeniø, riebalø, baltymø, maistiniø skaidulø, palyginti labai daug ir ávairiø polifenoliø junginiø. Joje taip pat yra kofeino bei teobromino. Svarbiausia, kad geriant kakavà galima sumaþinti aterosklerozës plëtotæ. Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Koks mûsø vilèiø likimas?
Kà bûtø galima pasakyti apie hipotetines Nobelio nominacijos galimybes Lietuvoje? Tai slidus klausimëlis, reikalaujantis ilgos diskusijos. Kol kas reiks tenkintis trumpu þodþiu. Lietuvoje gamtos mokslai beveik neturi dvylika savaièiø cholesterolio sumaþëjo vos vienu procentu. Panaðiu poveikiu pasiþymi ir pieniðkas ar juodasis ðokoladas, taèiau, esant padidëjusiai cholesterolio koncentracijai, ðokoladas netinka dël kaloringumo ir per didelio riebalø kiekio; per dienà siûloma jo suvalgyti ne daugiau kaip 10 gramø, ir tai nesant antsvorio. Kakavos antioksidantø poveikis lipidø apykaitai priklauso daugiausia nuo katechino, epikatechino, kvercetino ir kitø kakavos milteliuose esanèiø polifenoliø. Tai galima tiksliai nustatyti. Kaip kakavos milteliuose esantys antioksidantai didina ma-

Ar ámanomi teisingi sprendimai?
Prisiminkime kelis jau istorinius epizodus. Á Nobelio reikalus mëgo kiðtis totalitarinës politinës jëgos. Hitleris buvo uþdraudæs keturiems vokieèiø mokslininkams priimti garsiàsias premijas. Panaðiai padidëjusiai cholesterolio oksidacijai. Japonai, iðtyræ ávairiø kakavos doziø (maþø, vidutiniø ir dideliø) poveiká vartojant kasdien keturias savaites, nustatë, kad sumaþëjo kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø, transportuojanèiø cholesterolá á audinius, ir susilpnëjo jø oksidacija, o padaugëjo didelio tankio lipoproteinø, iðneðanèiø cholesterolio pertekliø ið audiniø, tø þmoniø, kuriø kraujo plazmoje buvo jo per daug. Sveikiems, turintiems normalià cholesterolio koncentracijà kraujo plazmoje þmonëms, suvartojusiems po 26 g kakavos kasdien, per

13

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas praëjusiø metø pabaigoje paminëjo graþià 250 metø sukaktá nuo eksperimentinës fizikos jame pradþios.

Prof. Libertas KLIMKA

fizikai Vilniaus universitete–
Data ið esmës susijusi su tiksliøjø ir gamtos mokslø formavimosi procesu. Tai jø atsiskyrimas nuo viduramþiais viskà apimanèios gamtos filosofijos, iðsikristalizuojant á atskiras disciplinas. Dël ávairiø prieþasèiø mûsø kraðte tai vyko vëliau nei ekonomiðkai bei socialiai sparèiau besivystanèiuose kraðtuose. Minëjimo data pasirinkta pagrástai: sekuliarizacija buvo permanentinis procesas, uþtrukæs tol, kol buvo sukurtas fizikos kabinetas, átvirtinta mintinio ir realaus eksperimento metodologija, parengtos auklëtiniø, studijavusiø eksperimentinës fizikos pagrindus, tezës. Tai ir ávyko apie 1757 metus. Sukaktis buvo paminëta ðventine konferencija Teatro salëje – ten, kur ir bûdavo kadaise demonstruojami fizikos eksperimentai. Istorinæ atmintá gaivinti ir aktualinti apskritai yra labai prasminga: tai skatina istorinio laiko pajautà, meilæ savo specialybei, pasididþiavimà mokslo ðventove Alma Mater Vilnensis. Pasauliniame moksle jau XVII ir XVIII amþiø sandûroje ávyko svarbiø pokyèiø: galutinai nuvainikuoti viduramþiø autoritetai, atmestos pasenusios scholastinës („mokyklinës“) filosofijos dogmos. Mokslo metodologiniu obalsiu tapo teiginys Theoria cum practis (lot. teorija kartu su praktika). Fizikoje I.Niutono veikalu „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, parašytu 1687 m., buvo uþbaigta formuoti klasikinë mechanika. Vilniaus akademijoje-universitete iki XVIII a. vidurio, kaip rodo filosofijos istoriko prof. Romano Pleèkaièio tyrinëjimai, buvo tenkinamasi scholastine filosofija, o dëstoma autoritariniu metodu. Antraisiais ir treèiaisiais studijø metais po logikos kurso buvo nagrinëjamos Aristotelio „Fizikos“ knygos. Pagal jø pavadinimus kursà sudarydavo penkios disputacijos: „Apie gamtos kûnø pradus“, „Apie pasaulá ir dangø“, „Apie atsiradimà ir iðnykimà“, „Apie meteorus“, „Apie sielà“. Ðie veikalai buvo aiðkinami ir aptarinëjami remiantis þymiausiø viduramþiø filosofø autoritetais. Renesanso bei naujø-

Eksperimentinei

S.B.Jundzilas

M.Polinskis-Pelka

S.Stubelevièius

250 metø

miná bei politiná valstybës smukimà. Tad reformomis susirûpinta ir Vilniaus universitete. Bûsimuosius akademijos profesorius, gabesnius auklëtinius pradëta siøsti staþuoti á uþsienio mokslo centrus. XVIII a. viduryje universitete gerokai pagyvëjo mokslinë veikla, o dëstant filosofijà susiformavo dvi naujos kryptys. Radikaliosios krypties profesoriai reikalavo visai atsisakyti aristotelizmo ir dëstyti tik naujøjø laikø filosofijà bei gamtos mokslus. Persvarà akademijoje vis dëlto gavo kompromisinës krypties atstovai. Jie, supaþindindami studentus su gamtos mokslø laimëjimais, ið áproèio spraudë juos á scholastikos rëmus. Taèiau svarbiausia, kad fizikos kurso apimtis vis plëtësi ir apie XVIII a. vidurá sudarë vos ne pusæ filosofijos disciplinos. Ji buvo skirstoma á bendràjà ir specialiàjà dalis bei kosmologijà. 1752–1755 m. fizikà universitete dëstë kompromisinës krypties profesorius Antanas Skorulskis (1715–1780). Patei-

Viduramþiø mokslo piramidë, kurios virðûnë – teologija, þemiau – geometrija ir astronomija bei fizika, paþymëta vëliavële. XVI a. graviûra

jø laikø filosofø teorijø nebuvo leidþiama dëstyti, bet patariama nurodyti, kad jos ið esmës yra klaidingos. Taip, beje, studentus ir buvo galima su jomis plaèiau supaþindinti – nelygu, koks profesorius ir kokie jo siekiai. Vilniaus universitete XVI–XVII a. jø bûta ávairiø – ir tvirtai besilaikanèiø atgyvenusiø dogmø bei vyresnybës instrukcijø, ir paþangesniø, vis dëlto perteikianèiø jaunuomenei naujøjø laikø gamtos mokslo þinias. Kai kurie profesoriai atvirai nurodydavo prieðtaravimus tarp mokslo duomenø ir scholastinës filosofijos teiginiø. Be abejo, tokios pastabos skatindavo studentus màstyti savarankiðkai, daryti savo iðvadas, vertinti kritiškai. Vakarø Europos Apðvietos epochos idëjø veikiami Lietuvos ir Lenkijos valstybës vadovai bei átakingieji didikai suprato, kad ðvietimas gali pristabdyti ekono-

Profesoriaus J.Mickevièiaus fizikos paskaitø programos 1802–1803 mokslo metams fragmentas

kæs antikos màstytojø Pitagoro, Platono, Anaksagoro, Leukipo, Demokrito, Epikûro filosofines sistemas, jis plaèiai supaþindindavo su naujøjø laikø mokslininkø P .Gasendþio, R.Dekarto, G.Leibnico, K.Volfo ir kitø darbais. Taip pat bûdavo

14

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

evièius

J.Mickevièius

A.Sniadeckis

T.Þyckis

I.Fonbergas

Fizikos ir matematikos mokslø skyriaus profesoriai

M.Oèiapovskis rinëja pagal jo veikalus inercijà, trintá, traukà, greitá, pagreitá, rimties masæ, ácentrines ir iðcentrines jëgas. Dar ið naujosios fizikos èia aiðkinami ávairûs kûnø agregatiniai bûviai, apraðomi E.Torièelio ir D.Marioto bandymai. Ádomu paþymëti, kad, kalbant apie skystá, imta vartoti molekulës sàvokà. Knygoje pateikiami ðviesos reiðkiniai bei jos lûþio dësniai, garso sklidimo ypatumai. Daug vietos skiriama ir astronomijai: planetø judëjimas apibrëþiamas Keplerio dësniais, apraðomi þvaigþdynai ir bandoma net vertinti þvaigþdþiø nuotolius nuo Þemës. Taip pat aptariami kalendoriaus sudarymo principai, detaliai apraðomas Mënulio pavirðius, pagaliau pateikiamos visos trys pasaulio kosmologinës sistemos – pagal K.Ptolemëjà, M.Kopernikà ir Tichà Brahæ. Profesorius B. Dobðevièius puikiai suprato, kad scholastinë gamtos filosofijos sistema jau pasenusi. Dëstydamas naujøjø laikø gamtos mokslø laimëjimus, jis vis daþniau argumentuoja: taip rodo bandymai, tai iðplaukia ið eksperimentø. Taèiau tai tebuvo mintiniai eksperimentai... Empirinæ metodologijà á universiteto studijas ryþtingai ávedë profesorius Tomas Þebrauskas (1714–1758). Universiteto profesûra ir rektorius J.Juraha palankiai sutiko jo idëjas, viešai iðdëstytas 1752 m., gráþus ið staþuotës Prahoje. T.Þebrauskà imta tituluoti matematikos profesoriumi; tai reikia vertinti kaip aiðkø gamtos mokslø, tuometine terminologija – „matematikos mokslø” atskyrimà nuo filosofijos. Platesnio fizikos kurso pats T.Þebrauskas negalëjo dëstyti, nes, kaip raðo jo architektûrinës kûrybos tyrinëtojas Vladimiras Zubovas, buvo labai uþsiëmæs Astronomijos observatorijos pastato, Ilûkstës ir Kraþiø baþnyèiø, jëzuitø rûmø Þodiðkyje projektavimu bei statyba. Taèiau profesorius turëjo gabiø mokiniø, gynusiø tezes ið mechanikos, sferinës trigonometrijos, astronomijos srièiø. Apie T.Þebrausko dëstytà mechanikos kursà yra þinoma ið 1754 m. studentui G.Lenkevièiui parengtos vieðøjø egzaminø programos. Jà sudaro bendrieji klausimai, 60 teoremø ir 22 uþdaviniai.

aptariami ádomiausi eksperimentai, kaip antai: E.Torièelio bandymai, O.Gërikës sukurti Magdeburgo pusrutuliai, R.Boilio ðilumos matavimai. O ypaè svarbu, kad profesorius A.Skorulskis pirmasis universitete nagrinëjo Niutono mechanikos dësnius, pagal juos aiðkino traukà, ácentrines ir iðcentrines jëgas. Pateikæs daug þiniø ið I. Niutono veikalø, kurso pabaigoje vis dëlto darydavo iðvadà, kad ðiuolaikiniø fizikø teorinës sistemos nenaudingos, geriau laikytis senosios pe-

ripatetikø (Aristotelio pasekëjø) filosofijos. Toks vëlyvas Niutono mechanikos atëjimas á mûsø kraðtà neturëtø stebinti – ir kitose Vakarø Europos ðalyse anglø mokslininkø darbai nebuvo populiarûs. Tam tikro prieðiðkumo prieþastys daugiausia politinës: kylanti Britø imperijos didybë erzino senojo þemyno ðalis. Dar platesnë buvo profesoriaus Bernardo Dobðevièiaus (1722–?) kurso, iðdëstyto 1760 m. veikale „Dabartiniø filosofø paþiûros“, apimtis. Fizikai èia buvo

Akademinis 1787 m. kalendorius su paskaitø tvarkaraðèiu

priskirti bemaþ visi XVIII a. susiformavæ gamtos mokslai. Pasak jo, fizikos disciplinà sudaro kosmologija, tirianti pasaulá apskritai; uranologija, nagrinëjanti gamtos kûnus ir jø judëjimà; stechiologija, tirianti Visatà sudaranèius elementus; meteorologija – mokslas apie atmosferos reiðkinius; geologija, tirianti Þemës rutulá; hidrologija – mokslas apie jûrø vandenis, upiø ir ðaltiniø susidarymà; fitologija – mokslas apie augalus; zoologija – mokslas apie gyvûnijà; antropologija – mokslas apie þmogø. Autoritetais filosofijoje B.Dobðevièius laiko R.Dekartà, F.Breðietá, P .Gasendá, Dþ.Lokà; tad pateikia ir jø paþiûras á materijà. Aiðkindamas gamtos kûnø savybes, profesorius dar plaèiau dësto I. Niutono fizikà; nagFizikos ir matematikos mokslø skyriaus dekanas Juozapas Mickevièius (1744–1817)

Nukelta á 29 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

15

Prie Këdainiø ir Panevëþio rajonø ribos ant Liaudës upës kranto ásikûrusi Paberþë 1863 m. sukilimo metu ir po jo garsëjo áþymaus sukilimo vado Antano Mackevièiaus veikla. Èia stovëjo medinë baþnyèia, kurioje devynerius metus kunigavo A.Mackevièius. Kitoje kelio pusëje buvo barono S.Ðilingo Paberþës dvaras, apjuostas parku, jame – dideli mediniai rûmai su parketo grindimis, kokliø krosnimis, ið molio nudrëbtu originaliu dviaukðèiu kaminu. Atokiau nuo rûmø stovëjo erdvus kluonas, prie jo – ið molio drëbta jauja, tvartai ir kiti pastatai. Rengiant sukilimà dalyvavo ir Paberþës dvaro savininkai Stanislovas ir Vilhelmina Šilingai. S.Šilingas buvo sukilëliø valdþios apskrities viršininkas(1), Vilhelmina dalyvavo sukilimo rëmimo akcijose. A.Mackevièius, po suëmimo raðydamas apie caro valdininkø piktnaudþiavimà, mini ir ponià Ðiling(ienæ): ,,Virðininkas Kaveras paprastà kryþelá nuo roþanèiaus pas ponià Ðiling pripaþino revoliuciniu ir ásakë sumokëti 25 rb sidabru, o kadangi ji neturëjo su savimi, teikësi iðkolioti kaip paskutinæ ir liepë vesti á kalëjimà, bet þydas iðgelbëjo, paskolindamas reikalaujamà sumà“(2). Paberþës klebonas A.Mackevièius, pasak istoriko V.Pšyborovskio, Kauno gubernijoje ,,pirmasis pakëlë sukilimo vëliavà <...> nelaukdamas niekieno ásakymø“ ir ,,teturëdamas prieð akis tikslà, kurio per keliolika metø sistemingai ir átemptai siekë“ surinko 250 vyrø, daugiausia valstieèiø, bûrá ir, turëdamas nedidelæ lëðø atsargà, iðþygiavo á apylinkiø miðkus ir ,,tuo davë pradþià Lietuvos sukilimui“(3). 1863 m. kovo 8 (20) d. A.Mackevièius, atlaikæs Paberþës baþnytëlëje pas-

Áminta neþinomosios máslë
Gediminas ILGÛNAS
kutines pamaldas, su sukilëliø bûriu iðþygiavo á miðkà Miegënø apylinkëje. Bûrio priekyje plevësavo vëliava, puoðni, dviejø spalvø: virðuje – tamsiai mëlyna, apaèioje – karmazino spalvos su iðsiuvinëta karûna, ereliu ir uþraðu ,,Paberþës pulkas“, o kitoje pusëje nutapytomis dviejø moterø – Mergelës Marijos ir ðventos Onos figûromis*. Taip prasidëjo deðimt mënesiø trukusi Antano Mackevièiaus kova uþ savo ir mûsø kartos laisvæ. Po dešimties mënesiø kovø suëmæ Antanà Mackevièiø rusø kareiviai pas já rado didelá pluoðtà ávairiø dokumentø. Tarp jø buvo ir neþinomos moters ,,T.V.“ laiðkas, minimas A.Mackevièiaus byloje. Tardytojui nepavyko iš jo iðpeðti, kas ðio laiðko autorë, neiðsiaiðkino paslaptingosios T.V. tapatybës ir vëliau apie A.Mackevièiaus gyvenimà bei veiklà raðæ istorikai. Ið A.Mackevièiaus paimtø ir tardymo metu sudarytø dokumentø aiðkëja, kad sukilimo vadas nuolat palaikë ryðius su giminëmis ir savo pamëgta Paberþe. Vienas jo susiraðinëjimo su Paberþe ryðininkø buvo jo tarnas Azuras. Po suëmimo pas A.Mackevièiø rastas Azuro laiðkas, kuriame jis dëkoja sukilimo vadui uþ pagalbà jo seseriai ir priduria: ,,Kai dël daiktø, tai juos áduos ðio laiðko áteikëjas, o Jûsø laiðkas pateko á rankas pagal paskirtá“(4). Kitame A.Mackevièiaus gautame laiðke raðoma apie A.Mackevièiaus seserá
Vilniuje, ðv. Rapolo baþnyèios deðinëje esanèiame name, gyveno Ðilingai: Stanislovas, gráþæs ið Sibiro, ir Vilhelmina, gráþusi ið Paryþiaus

2008-aisiais minësime 135-àsias 1863 m. sukilimo metines. Kas tie mûsø protëviai, kovojæ uþ savo ir mûsø kartos laisvæ?

*Sukilëliø Paberþës bûrio vëliava kautyniø su rusø kariuomene metu atiteko rusams ir po sukilimo buvo perduota Peterburgo artilerijos muziejui. Po Spalio perversmo Lenkijos praðymu 1928 m. vëliava Sovietø Sàjungos vyriausybës buvo perduota Lenkijai ir iki Antrojo pasaulinio karo buvo Varðuvoje, Karo muziejuje (Muzeum Wojska). Muziejaus inventoriuje ji aprašyta taip: ,,1155. ,,Paberþës pulko“ dalinio, kun. Ant Mackevièiaus 1863 m. sudaryto Paberþëje, Panevëþio apskr., vëliava. Ðilkinë medþiaga su vilnoniu audiniu, susiûta ið dviejø juostø: virðutinë – tamsiai mëlynos ir apatinë – karmazino spalvos. Ðilkinës medþiagos aukðtis prie koto – 95 cm, plotis pagal virðutiná ir apatiná kraðtà – 257 cm, per vidurá – 175 cm. Gerojoje pusëje per 29 cm atstumà nuo koto yra 41 cm aukðèio 38 cm ploèio erelis, aplikuotas ir iðsiuvinëtas baltomis skaisgijomis, karûna iðsiuvinëta cekiniais (auksiniais siûlais. G.I.) ir karoliukais bei perliukais“(Mûsø þinynas. Nr. 70. T. XX. 1930. P .142).

Teklæ ir Paberþës dvaro savininko Stanislovo Ðilingo þmonos tarnaitæ Anà Droseiko, kurioms A.Mackevièius teigia skolinæs pinigø. ,,Toji tarnaitë iðvaþiavo su savo ponia, o kur, neþinau“(5). Neþinoma ponia T.V. laiðke A.Mackevièiui raðo apie rusø kariðkiø lankymàsi jos namuose: ,,Maskoliai tik þvilgtelëjo á mus ir labai mandagiai pasiðalino, netgi neuþëjo, kol að negráþau ið baþnyèios. Paskiau papraðë, kad jiems bûtø leista apþiûrëti namà ir /kitus/ pastatus, betgi apþiûrëjo tik formaliai ir lankstydamiesi, dëkodami ir atsipraðinëdami ramiai iðëjo. Ið tiesø neþinau, kà tai reiðkia – kitur plëðikauja ir grubiai elgiasi, o èia ne. Kareiviai sakë: ,,Mes kitaip elgiamës kitose vietose, o èia mums nevalia“. Sakyk, kuo mes nusipelnëme tokios dangaus malonës? Turbût uþ savo maldas ir pasmerkimà. Tesaugo man Tave gerasis Dievas! Ðlovinsiu já, kiek galëdama, iki gyvenimo pabaigos!“ Ið laiðko teksto aiðkëja, kad laiðko au-

16

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

torë gyveno netoli Paberþës baþnyèios, kurioje kunigavo A.Mackevièius. Toliau skaitome: ,,Dëkoju uþ laiðkelius – jie man didelë paguoda, tik ne su viskuo, apie kà raðai, sutinku. Mano laimei reikia, kad Tu gyventum, kitaip ir ðlovingiausia /Tavo/ mirtis bus mano mirtis ir blogiau nei mirtis. Bet dël to niekuomet nesutarsime, nes Tau ðlovë ir garbë yra laimë, o man – ðirdgëla. O, jeigu tai bûtø galima suderinti! Ið to, ko reikalauji, nieko neturiu, bet pasiøsiu rytoj, o ðiandien siunèiu tik du pa-

ðoma: ,,Fotografijà ir þiedà nepaþástamoji dama vël pasiëmë su savimi“(7). Taèiau nuotraukos ir þiedas rasti pas A.Mackevièiø suëmimo metu. Tardytojui jis aiðkina, kad nuotraukos yra tardymo komisijoje, ,,o šviesios atminties motinos þiedas – ant mano rankos“(8). Vadinasi, nepaþástamoji dama nuotraukas ir þiedà kaþkuriuo metu vël bus perdavusi A.Mackevièiui. ,,Nepaþástamoji“ minima ir kitoje neþinomo autoriaus korespondencijoje: ,,Kai bendra nelaimë mus suartina ir sujungia, nenustebkite,

jo ðv. Rapolo baþnyèia, nedidelis koplytëlës kalnelis ir ðalia jo raudonø plytø namai“. Juose gyveno bûsima S.Ðilingo motina Valerija Šilingaitë ,,su savo ið tremties gráþusiu tëveliu ir ið Paryþiaus – motule, pabëgusia ten sukilimo pasëkoj“. Stasys Šilingas savo laiškuose dukrai Rusnei Šilingaitei-Kubilienei bei kitoms dukroms aprašo atsiminimus bei ið moti-

Paberþës dvaro rûmas, dabar – 1863 m. sukilimo muziejus

kelius tabako, þemuogiø ir pyragaièiø, duonos pasiøsiu rytoj. Labai norëèiau Tave pamatyti, betgi bijau ir nenoriu Tavæs statyti á pavojø. Beje, kai ateini, man didelë kanèia, kad negaliu taip elgtis, kaip norëèiau, turiu likti abejinga, o man norëtøsi apkabinti, buèiuoti /prisiglausti/ prie Tavæs, nors vienà valandëlæ pabûti vienumoje ir tai saugiai. Bet to negali bûti, taigi nestatyk savæs á pavojø, reikia pakentëti. Maskoliai pietavo kaime ir, sako, jau iðëjo, bet ið tiesø neþinau. Ðventë be Tavæs nuobodi, ir labai liûdna Tavæs nematyti baþnytëlëje, kurios puoðmena ir gyvenimu buvai tiek metø. Taip viskas atrodo nejauku ir apmiræ. Ar sugráð /tie/ tolimi laikai, ar man dar suþibës mano þvaigþdë? Iki pasimatymo, mano mielasis A… T.V.“(6). Šis laiðkas A. Mackevièiui tikriausiai buvo brangus, nes pas já buvo rastas suëmimo metu gruodþio mënesá, o rašytas, kaip matyti iš jo teksto, vasarà, kai sirpo þemuogës. Kaþkokia ,,nepaþástamoji dama“ minima ir kituose sukilëliø vado tardymo dokumentuose. Suëmimo metu pas A.Mackevièiø rastas Azuro laiðkas, kuriame ra-

kad siunèiu Jums pagarbos ir prielankumo uþtikrinimà /nuo/ Jums draugiðkos neþinomosios“(9). Kas gi ta neþinomoji T. V., prieš 135 metus rašiusi laiškus legendiniam sukilimo vadui? Kalbuosi su Sauliumi Kubiliumi. Jis – Stasio Šilingo (1885–1962), áþymaus tautinio atgimimo veikëjo, ilgameèio nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministro, vaikaitis. Pasirodo, kad S.Kubiliaus senelis S.Šilingas buvo Paberþës dvaro savininko, 1863 m. sukilimo Panevëþio apskrities virðininko Stanislovo Šilingo ir jo þmonos Vilhelminos vaikaitis. Paberþës dvaro savininkas Stanislovas Šilingas, kaip sukilimo dalyvis, buvo iðtremtas á Sibirà, o jo þmona Vilhelmina, minima A.Mackevièiaus tarno Azuro laiðke, su tarnaite ,,iðvaþiavo neþinia kur“, kaip dabar iðaiðkëjo, iðvyko á Prancûzijà. Stanislovui Ðilingui bausmæ dovanojus, jis ið Sibiro gráþo á Lietuvà, o ið Paryþiaus gráþo þmona Vilhelmina. S.Šilingas rašo: ,,Paskelbus amnestijà, abi (Vilhelmina Ðilingienë su dukra. G.I.) gráþo Lietuvon ir kartu su gráþusiu ið Sibiro dieduku (Stanislovu Šilingu) apsigyveno Vilniuje“, netoli Þaliojo tilto per Nerá. ,,Anapus

nos girdëtus jos iðgyvenimus apie senelius Stanislovà ir Vilhelminà Ðilingus. S.Kubilius turi ðiø laiðkø iðtraukas. S.Šilingas savo laiškuose rašo, kad jo seneliai Stanislovas ir Vilhelmina Ðilingai ,,veikliai dalyvavo“ 1863 m. sukilime. Kaip jau minëta, Paberþës dvaro savininkas buvo sukilimo apskrities viršininkas, artimai bendravæs su Paberþës kunigu A.Mackevièiumi, kuris buvo jo þmonos Vilhelminos ,,širdies draugas“. Motina S.Šilingui pasakojo, kaip buvo iðsiuvinëta sukilëliø Paberþës bûrio vëliava, kaip sukilimo metu ,,kazokai ðvaistësi po dvarà, krëtë, kaip slapstësi mûsiðkiai, palikdami senukus ir vaikus“. Sukilimas ,,visiðkai suardë“ Stanislovo ir Vilhelminos Ðilingø gyvenimà. Vyras buvo iðvarytas á Sibirà, o Vilhelmina iðvyko á Paryþiø. Vaikus, tarp jø ir vienuolikmetæ, 1852 m. gimusià dukrà Valerijà, bûsimà S.Ðilingo motinà, ,,paëmë globon rûpestingi Tëvynës mylëtojai“. Vilhelmina Ðilingienë mokëjo skoningai daryti ávairius rankdarbius (tai ji išsiuvinëjo sukilëliø Paberþës pulko vëliavà), darë lietuviðkas verbas, pynë dirbtines gëles. Ðis darbas jai sekësi, ið to Paryþiuje ir gyveno. Po keliø metø pas save pasiëmë dukrà Valerijà. S.Šilingas raðo: ,,Man maMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

17

þam esant dar buvo iðlikusios trys verbos bobutës darbo Paryþiuje: tëvelio, kiek maþesnë – moèiutës ir dar maþesnë – mano. Branginom jas labai. Metø metais jos puoðë tëveliø velykiná stalà“. Prie Ilguvos esanèiuose Misiûnuose S.Ðilingo namuose iki sovietinës okupacijos buvo Vilhelminos Ðilingienës siuvinëtas paveikslas ,,Gráþta Mozë“. Stasio Šilingo asmenybei susiformuoti daug átakos turëjo 1863 m. sukilimo atsiminimai. Laiškuose jis rašo: ,,Pasakojimais, dainomis ið sukilimo meto moèiutë ádiegë ir iðdaigino mano meilæ Lietuvos þemei. Be to, atskleidë muzikos pasaulio groþá, kurá taip pamëgau <...> Paþadino – auklëjo meno skoná“. S.Šilingas nurodo, kad ið seneliø Ðilingø gautas penkias nuotraukas apie 1935 metus Kaune davë árëminti Jonui Prapuoleniui: nuotrauka, pagal kurià Kauno karo muziejaus direktoriaus V.Nagevièiaus uþsakymu buvo nutapytas paveikslas ,,A.Mackevièius Paberþëje áteikia sukilëliams vëliavà, laimina þygá“; Stanislovo Ðilingo ir jo bièiulio nuotrauka Sibire; jo nuotrauka Vilniuje ,,seno senuko, didele þila barzda“; Paryþiuje Vilhelminos Ðilingienës daryta nuotrauka; kunigo A.Mackevièiaus nuotrauka; 1868 m. išspausdintas kvietimas sukilimo aukoms paminëti Paryþiuje. Vilhelmina Ðilingienë mirë Vilniuje, palaidota Rasø kapinëse, taèiau kapas neþinomas. Stanislovas Ðilingas po þmonos mirties iðvyko á Varðuvà, ten mirë ir palaidotas. Taigi iš Stasio Šilingo laiškø ir atsiminimø iðaiðkëja, kad laiðkà A.Mackevièiui pasiraðiusi neþinomoji T.V. (Tavo Vilhelmina), iðsiuvinëjusi sukilëliø Paberþës pulko vëliavà, – Paberþës dvaro savininko Stanislovo Ðilingo þmona Vilhelmina. Áminta prieð 135 metus uþduota máslë.
Panaudota literatûra: 1.Ðåâîëþöèîííûé ïîäúåì â Ëèòâå è Áåëîðóñèè â 1861–1862 ã.ã. Ìîñêâà. 1964. Ñòð. 156. 2.Prieðmirtinis A. Mackevièiaus laiðkas tardymo komisijai. Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai. T. 2. Vilnius. 1965. P 87. . 3.Przyborowski W. Dzieje 1863 roku. T. 3. Krakow. 1902. P 24–27. . 4.Antanas Mackevièius. Laiðkai ir parodymai. Vilnius. 1988. P 137–138. . 5.Ten pat. P 46. . 6.Ten pat. P 113–114. . 7.Ten pat. P 138. . 8.Ten pat. P 46. . 9.Ten pat. P 141. .

Ðengeno erdvës
Anatolijus LAPINSKAS
Kà suteikia Ðengeno erdvë? Stodama á Ðengeno erdvæ Lietuva ágyvendina vienà ið fundamentaliø Europos Sàjungos laisviø – teisæ asmenims laisvai judëti. Ðengeno programos skirtos lëðos leido labai sustiprinti rytines Lietuvos ir kartu Europos Sàjungos sienas. Atsirado galimybë kitur panaudoti Lietuvos turimas lëðas ir þmoniø resursus, iki ðiol skirtus sienoms su Lenkija ir Latvija saugoti. Tapo efektyvesnis teisësaugos institucijø bendradarbiavimas, pvz., nusikaltëliø persekiojimas per sienà, nes be Ðengeno susitarimø persekioti uþ sienos kitos valstybës pareigûnams neleidþiama. Dideliø galimybiø teikia bendra su visomis ES valstybëmis narëmis informacinë duomenø bazë apie paieðkomus asmenis ir ávykdytus nusikaltimus. Kaip susikûrë Ðengeno erdvë? Nedideliame Liuksemburgo miestelyje Ðengene 1985 m. birþelio 14 d. Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancûzija ir Vokietija pasiraðë susitarimà dël laipsniðko tarpusavio sienø kontrolës panaikinimo, siekiant ágyvendinti laisvo asmenø judëjimo principà. Susitarimo 17 straipsnis skelbë, kad ,,dël asmenø judëjimo šalys siekia panaikinti tikrinimus prie bendrø sienø ir perkelti juos prie savo iðoriniø sienø”. 1990 m. birþelio 19 d. tos paèios penkios valstybës pasiraðë Konvencijà dël Ðengeno susitarimo ágyvendinimo, nustatanèià bendras vizø, prieglobsèio teikimo, iðoriniø sienø kontrolës ir policijos bei muitiniø bendradarbiavimo taisykles. Šengeno konvencija numato, viena vertus, visiškai atsisakyti sausumos, jûros ir oro uostø pasienio kontrolës, o antra vertus, kad nenukentëtø konvencijos dalyviø saugumas, sustiprinti jø iðoriniø sienø kontrolæ bei uþsienieèiø kontrolæ Ðengeno erdvës viduje. Jau po 1985 m., supaprastinus vidaus sienø kir-

Lietuva –

2004 m. geguþës 1 d. Lietuva ágyvendino vienà svarbiausiø uþsienio politikos uþdaviniø – ástojo á Europos Sàjungà. 2007 m. gruodþio 21 d., prisijungusi prie Ðengeno erdvës, Lietuva

dalis

timo procedûras, buvo palikta tik iðorinë, vizuali lengvøjø automobiliø, vaþiuojanèiø per bendrà sienà maþesniu greièiu, apþiûra, nereikalaujant, kad jie sustotø, ir atsisakyta sistemingai tikrinti krovininius automobilius, o pasiraðius 1990 m. konvencijà imtasi priemoniø, leidþianèiø panaikinti ir asmenø kontrolæ. Atsisakius asmenø kontrolës prie vidiniø sienø, Ðengeno konvencija numato daug ávairiø priemoniø Ðengeno erdvës vidaus saugumui garantuoti. Pradëta koordinuoti vizø kontrolæ prie valstybiø nariø iðoriniø sienø, ávestos vienodos vizos treèiøjø ðaliø pilieèiams. Asmenø judëjimas per Ðengeno ðaliø iðorines sienas kontroliuojamas naudojantis Ðengeno informacijos sistema. Ði tarptautinë paieðkos ir informacijos kompiuteriø sistema leidþia policijos, pasienio ir migracijos tarnybø darbuotojams naudotis duomenø bazëje sukaupta informacija apie átartinus ar nepageidautinus asmenis, vogtus automobilius, pavogtus dokumentus, padirbtus pinigus ir kt. Ðengeno konvencija numato galimybæ, iškilus pavojui viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, pasikonsultavus su kitomis konvencijos ðalimis, ribotam laikui atnaujinti asmens dokumentø kontrolæ prie vidiniø sienø. Pagal specialø 1999 m. Amsterdamo sutarties protokolà Ðengeno teisynas tapo Europos Sàjungos teisyno dalimi. Vadovaujantis Lietuvos Stojimo á Europos Sàjungà sutarties Stojimo akto 3 straipsniu, Ðengeno teisynas yra privalomas ir taikomas Lietuvoje nuo 2004 m. geguþës 1 dienos. 2006 m. geguþës 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Vidaus reikalø ministerijos parengtà Nacionalinio Ðengeno teisyno priëmimo naujai suredaguotà veiksmø planà, kurá ágyvendinus Europos Sàjungos Teisingumo ir vidaus reikalø taryba ðiø metø lapkrièio 8 d. priëmë sprendimà, patvirtinantá Lietuvos pasirengimà Ðengeno reikalavimams.

18

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

þengë dar vienà svarbø þingsná gilesnës europinës integracijos link. Kartu su Lietuva 2007-øjø Kalëdø iðvakarëse á Ðengenà pasuko Èekija, Estija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovë-

nija ir Vengrija. Nuo 2008 m. lapkrièio 1 d. dar prisijungs Lichtenðteinas ir Ðveicarija, Kipras taps Šengeno dalimi 2009, o Bulgarija ir Rumunija 2011 metais.

Ðengenas

Ðengeno erdvë kartu su bûsimosiomis narëmis

Taip atrodo Ðengeno ðaliø sienos

Kokie projektai buvo ágyvendinti Lietuvai rengiantis narystei Ðengeno erdvëje? 1. Pertvarkomas Vilniaus oro uostas, kad bûtø atskirti Ðengeno ir ne Ðengeno zonos keleiviø srautai. Prisijungus prie Ðengeno erdvës numatoma, kad iðorës skrydþius uþ Ðengeno ribø vykdys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kurie rekonstruoja oro uostø infrastruktûrà, kad ji atitiktø nustatytus reikalavimus. Vilniaus oro uostas ið esmës jau parengtas Ðengeno erdvei, Palangoje taip pat pasirengta. Kaune dar vyksta intensyvus statybø procesas ir keleiviø srautai bus atskiriami pasitelkus technines bei informacines priemones. 2. Pertvarkoma Klaipëdos valstybinio jûrø uosto infrastruktûra, kad bûtø galima atskirti keleiviø srautus. Uosto infrastruktûra priklauso valstybei, taèiau ðiuo metu yra iðnuomota privaèioms kompanijoms. Todël keleiviai, atvykstantys á Klaipëdà vandens transportu – keltais ar kruiziniais laivais, yra tikrinami privaèiø kompanijø. Praëjusiø metø gruodþio 7 d. Klaipëdoje iðkilmingai atidaryta nauja Valstybës sienos apsaugos tarnybos Pakranèiø apsaugos rinktinës uosto uþkarda. Taip baigtas ágyvendinti paskutinis Ðengeno programos lëðomis finansuotø priemoniø, reikalingø garantuoti Šengeno reikalavimus Klaipëdos valstybiniame jûrø uoste, etapas. 3. Norint garantuoti nuostatà dël stebëjimo ir persekiojimo vykdymo 2006 m. buvo pasirašytos sutartys su Lenkijos Respublika ir Latvijos Respublika.

4. Kol kas dar neiðspræstas klausimas dël dviðaliø pasienio kontrolës punktø statuso su Baltarusija ir Rusijos Federacija. 5. 2007 m. metø rudená buvo iðbandyta, pradëjo veikti ir jau davë pirmuosius rezultatus Nacionalinë Ðengeno informacinë sistema. 6. Visi atsakingi ðalies pareigûnai buvo supaþindinti su Ðengeno teisyno nuostatomis. Jos átrauktos á pareigûnø mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. 2007 m. spalio pabaigoje Medininkuose, Vilniaus rajone, atidarytas Valstybës sienos apsaugos tarnybos pasienieèiø mokyklos ir Tarptautinio mokymo centro pastatø kompleksas. Tai didþiausias sienos apsaugos tarnybos projektas, Lietuvai rengiantis prisijungti prie Ðengeno erdvës. Pastatø statybos, renovacijos ir árengimo darbø vertë – 67 milijonai litø. Visam pasirengimo procesui reikëjo ne tik realiø pastangø, bet ir nemaþai lëðø. Lietuva ágyvendino 142 Ðengeno priemoniø programos projektus uþ daugiau kaip 615 mln. Lt. Nepaisant bûgðtavimø, Lietuva ávykdë visus Ðengeno reikalavimus ir yra pasirengusi saugoti iðorinæ Europos Sàjungos sienà ir sureguliuoti þmoniø judëjimà ES viduje. Santykiai su kaimynais Svarbu yra tai, kad Lietuvai ástojus á Ðengeno erdvæ iðliks nepakitusi Kaliningrado tranzito dokumentø iðdavimo sistema, kuri sklandþiai veikia ir yra gerai ávertinta tiek Europos Sàjungoje, tiek Rusijoje.

Taèiau gerokai pasikeis situacija Baltarusijos pilieèiams, kuriø srautas dël iðaugsianèios Ðengeno vizø kainos, tikëtina, gerokai sumaþës. Baltarusijos pilieèiams vizos á Ðengeno ðalis kainuos 60 eurø, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos gyventojams – 35 eurus. Lietuva nesuinteresuota atsitverti nuo kaimynø brangiomis vizomis. Atvirkðèiai – siekia sudaryti sàlygas paprastiems Baltarusijoms pilieèiams atvykti á Lietuvà ir patiems ásitikinti demokratijos privalumais. Savo pozicijà Lietuva paaiðkino ES partneriams, taip pat ketina išnaudoti visas Šengeno teisyno teikiamas galimybes palengvinti keliones á Lietuvà kai kurioms Baltarusijos gyventojø grupëms. Lietuvos ir kitø ES valstybiø pastangomis siekiama palengvinti ES vizø reþimà Moldovai, Ukrainai, Gruzijai. Lietuva – atsivërusioje Europoje Galima teigti, kad Lietuvos valdþia ávykdë savo ásipareigojimà tautai atverti Europos sienas, sudaryti sàlygas lietuviams nekliudomai judëti Europoje ir uþsienio sveèiams – turistams, investuotojams atvykti èia. Tai dar vienas istorinis Lietuvos þingsnis didesnës integracijos Europos Sàjungoje link. Gyvenimui tampant patogesniam ir laisvesniam, bûtina iðnaudoti darbo, kûrybos ir mokslo galimybes Lietuvoje ir sukurti tokias sàlygas, kad, nekliudomai pakeliavus po plaèiàjà Europà, labai norëtøsi vël griþti á Tëvynæ ir drauge kurti visø mûsø gerovæ.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

19

silpnøjø laukø
Dr. Rimantas PETROŠIUS
Baltijos radiostezininkø asociacijos prezidentas Geologijos ir geografijos institutas Gyvybë yra trapi þvelgiant á jà kosminiu mastu. Visas organinis pasaulis jauèia Saulës spinduliuojamo energijos srauto pokyèius ir reaguoja á juos. Kad Þemëje gyventi bûtø nebeámanoma, nereikia didelio temperatûros pokyèio, nereikia uþvirinti arba uþšaldyti vandenynø. Pakaktø nedidoko Saulës aktyvumo pokyèio, kad kiltø vienokia ar kitokia ekstremali situacija. Deja, ðiais laikais sparèiai ir nekontroliuojamai didëjanti techninë paþanga pastebimai pakeitë visø be iðimties Þemës planetos gamtinëje aplinkoje vykstanèiø procesø intensyvumà, paþeisdama natûralià gamtos pusiausvyrà ir sukeldama rimtø ekologiniø problemø. Vien tik radijo bangø spinduliavimas Þemëje padidëjo milijonus kartø, taèiau þmogus nesuteikë tam didesnës reikðmës. Geomagnetinis laukas apsaugo visa kas gyva nuo praþûtingos kosminës radiacijos. Taèiau esama eksperimentiniø duomenø, kad ekranavimas nuo magnetinio lauko gali þmogui sukelti psichikos sutrikimø, o kai kuriø rûðiø gyvûnams išsigimimà jau ketvirtoje kartoje. Kita vertus, mes susiduriame su silpnais magnetiniais laukais. Netgi labai galingos magnetinës audros sukelia jo pokytá ne daugiau kaip 0,005 erstedo, t.y. vieno procento ribose, taèiau þinoma, kad gyvi organizmai ypaè jautrûs išoriniams poveikiams. Apie silpnøjø geofiziniø laukø bei spinduliavimø aplinkoje ir jø tyrimo problemas jau ðiek tiek rašiau ankstesniame straipsnyje „Paslaptingasis Raigardo slënis“ (MG, 2000 m. Nr. 10). Dabar atëjo laikas apþvelgti, kokias problemas sprendþia mano bendraminèiai, vienos ið netradiciniø mokslo srièiø tyrinëtojai Lietuvoje ir kaimyninëse ðalyse, susivienijæ á Baltijos radiostezininkø asociacijà. Þinoma, kad senoji liaudies iðmintis jau prieð daugelá amþiø suvokë egzistuojant silpnuosius gamtos veiksnius bei reiškinius. Tûkstanèiai entuziastø, vadinamøjø ekstrasensø, tyrinëjo ir tebetyrinëja Þemës spinduliavimo laukus radiosteziniais (biolokaciniais) metodais, naudoda-

Þemës

átaka organizmams
Tyrimai ir jø perspektyvos Baltijos ðalyse
mi ávairias priemones, pradedant paprasèiausia ðvytuokle arba virgule ir baigiant sudëtingais elektroniniais prietaisais. Nors ir negalëdami remtis tvirtais moksliniais pagrindais, jie bando spræsti tokias svarbias praktines problemas, kaip poþeminio vandens ir naudingøjø iðkasenø paieðkos, poþeminiø kabeliø bei vamzdynø defektø aptikimas, tinkamø vietø gyventi ir netgi darþovëms laikyti parinkimas. Be to, ðie metodai plaèiai naudojami alternatyviojoje medicinoje. Tokie tyrinëjimai ágavo labiau moksliná pavidalà XX a., kai 1913 m. Paryþiuje ávykusiame Antrajame tarptautiniame eksperimentinës psichologijos kongrese buvo iðnagrinëtas tuo metu vadinamosios biolokacijos metodas ir pritarta jam, iðduotos pirmosios licencijos specialistams, ieðkantiems vandens telkiniø bei naudingøjø iðkasenø. 1930 m. prancûzø kunigas A.Bouly pasiûlë vartoti terminà radiostezija, kurio sandara yra kilusi ið dviejø þodþiø: loty-

nø kalbos radiato (spinduliavimas) ir graikø kalbos aisthesis (jausmas, jutimas). Apibendrinus daugybæ ðiuo metu þinomø radiostezijos apibrëþimø, galima teigti, kad tai mokslas su savo metodais, padedantis nustatyti ávairiø materijos formø energetinius spinduliavimus, jø poveiká þmonëms bei jø aplinkai. Vis dëlto nors radiostezijos metodai yra

Kosminiø mikrobangø fono oktapolinëkvadrupolinë struktûra Visatoje (pagal dr. Max Tegmark)

perspektyvûs, taèiau jie ne visada duoda vienareikðmiø rezultatø. Mokslininkø dalyvavimas ðiame darbe yra reikalingas tam, kad objektyviai patvirtintø gautuosius rezultatus remiantis ištisu dabar turimø moksliniø metodø kompleksu. Daugelyje ðaliø jau ne vienà deðimtmetá veikia radiostezininkø (dowsers arba lietuviðkai virgulininkø) draugijos, kurios susikûrë siekiant suvienyti bendradarbiavimà tarp mokslininkø ir virgulininkø. Baltijos radiostezininkø asociacija buvo ákurta 1989 m. Latvijos, Estijos ir Lietu-

Tarptautinio BDA seminaro dalyviai prie Aukðtadvario Velnio duobës 2004 m.

20

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruoja geoanomalijø indikatoriaus IGA-1 veikimà

vos mokslininkø pastangomis. Ypaè didelis indëlis estø geologo A.Rauko, latviø fizikø T.Kalninio, J.Valdmanio, J.Dolacio ir kitø. Lietuvoje jau 1987 m. pradëjo veikti Biofiziniø reiðkiniø sekcija, ákurta prie LMA Mokslininkø rûmø, vadovaujama matematiko J.Gikio. Šios sekcijos entuziastø bûrys nuveikë nemaþà moksliná darbà, nagrinëdami paranormaliø reiðkiniø vaidmená senovës kultûrose, ypaè tyrinëjant sakralinius (kulto) objektus. Asociacija sutelkusi dëmesá á kelias pagrindines tyrimø kryptis. Tai Þemës laukø anomalijø prigimtis ir struktûra, jø psichofizinë átaka organizmams, radiostezijos metodo panaudojimas geologijoje, ekologijoje, architektûroje ir medicinoje, matematiniai-fizikiniai modeliai radiostezijos operatoriø reagavimo mechanizmams apraðyti, naujø metodø bei árangos, geobiolaukø anomalijoms tirti. Ypatingas dëmesys skiriamas gamtinës bei technogeninës kilmës geopatogeniniø zonø tyrimui. Beveik kasmet vienoje ið trijø Baltijos ðaliø yra rengiami moksliniai seminarai-konferencijos, kuriø medþiaga iðleidþiama atskirais straipsniø rinkiniais. Palaikomi ryðiai su kaimyniniø bei tolimesniø ðaliø (Ðvedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Didþiosios Britanijos, Kanados ir kt.) radiostezijos specialistais. Pastarasis Baltijos radiostezininkø asociacijos seminaras Lietuvoje ávyko 2004 m. vaizdingose Aukðtadvario apylinkëse, Tamoðavoje. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui bei Ðvietimo ir mokslo ministerijai parëmus, buvo iðleistas seminaro teziø ir praneðimø rinkinys bei darbø kompaktinë plokðtelë. Ateinantá tarptautiná moksliná seminarà numatoma surengti 2008 m. birþelio mënesá Druskininkuose. Nors ši paþinimo sritis plëtojosi ne vienà ðimtmetá, ne kartà aðtriai susidurdama su „didþiuoju mokslu“, taèiau reikia

pasakyti, kad pagrindiniai radiostezijos postulatai iki ðiø dienø nëra iðspræsti. Neaiðku, ar virgulæ veikia realiai egzistuojantys fiziniai laukai bei objektai, ar lemiamas veiksnys yra operatoriaus psichika, kuri intuityviai ir selektyviai reaguoja á aplinkos reiðkinius bei materialius objektus. Tikriausiai radiosteziná efektà sukelia atsiradæs sàlyginis refleksas á palyginti silpnus foninius poveikius. Operatoriai ilgomis treniruotëmis bei gausindami savo þinias apie aplinkà gali iðplëtoti savo gabumus ir átvirtinti jø stabilumà. Taip iðmokstama aptikti poþeminio vandens tëkmes, ávairiø tinklø (Hartmano, Curry, Vitmano) struktûras, biofizines anomalijas. Vis dëlto, sprendþiant taikomuosius uþdavinius, patartina pirmiausia naudotis tradicinio mokslo metodais, taèiau neatsisakant netradiciniø galimybiø paþinti aplinkà ir, þinoma, grieþtai laikantis loginio eksperimentø nuoseklumo ir grynumo. Pastaraisiais deðimtmeèiais biolaukai buvo tiriami remiantis šiais pagrindiniais metodais: 1) paèiu þmogumi, kaip labai tiksliu matavimo prietaisu – mechaniniu raumenø mikrojudesiø stiprintuvu (panaudojant L-formos rëmelá, ðvytuoklæ, virgulæ) bei lytëjimo pojûèiø ir kitø metodø dëka gaunant „atsakymà“ á klausimà; 2) biologiniø objektø, neturinèiø iðplëtotos sàmonës – þuvø ikrø, mikroorganizmø, kraujo plazmos ir kt. panaudojimas jutikliuose bioenergetiniam poveikiui registruoti; 3) prietaisiniais metodais: ávairiais fizikiniais efektais registruojant bioenergetinius poveikius, daþniausiai tiriant fizinës sistemos nepusiausvyrinæ padëtá (Kirliano efektas, nestacionarusis Dþozefsono efektas) arba tø ar kitø parametrø (elektrinis laidumas, temperatûrinë spektriniø charakteristikø priklausomybë) pokyèiø dinamikà. Rezultatø patikimumo garantijai yra seniai naudojami ávairûs bûdai, pvz., vadinamasis dvigubai aklas metodas, sukurtieji specialûs statistinio duomenø ávertinimo metodai. Kruopðtus visø objektyviø parametrø fiksavimas (tarp jø geomagnetinio fono ir geopatogeniniø zonø), jø poveikio laipsnio ávertinimas modeliniame eksperimente padeda iðvengti áprastiniø klaidø. Deja, bioenergetiniø reiðkiniø sudëtingumas ir neáprastumas, jø „kaprizingumas“ ir aiðkus ryðys su dvasingumu, pasikartojamumo problemos daþnai niekais nuleidþia visà tradicinio mokslo ádirbá ir visas metodikas. Svarbiausias ið prietaisiniø metodø trûkumø yra registravimo metodø neatitikimas tiriamo reiškinio. Akivaizdu, kad kol kas biolaukams registruoti vis dëlto geriausia yra naudoti biologinius objektus, nes naudojant technines priemones tegalima tikëtis labai nedideliø efektø arba jie bus reti. Gyvosiose sistemose sàveika pasiþymi informatyviu pobûdþiu, t.y. realizuojama paties organizmo vidinës

Mykolo KAMINSKO nuotraukos

energijos dëka ir apibûdinama ið esmës kokybinëmis spinduliavimo charakteristikomis, o ne jo absoliuèiu dydþiu. Iðorinis poveikis tampa tarsi paleidimo jungikliu, ájungianèiu kaþkokius procesus paèiame organizme, taip poveikio rezultatas pasikartodamas gali pranokti suþadinanèiojo lauko energijà. Pasitelkiant technines priemones yra registruojamas jëgos poveikis, priklausantis nuo signalo intensyvumo. Jo dydis bûna maþas ir dël to kyla dideliø sunkumø atskiriant signalà nuo fono. Ieškojimas tinkamø registravimo bûdø, padedanèiø gauti pasikartojantá rezultatà, yra, ko gero, svarbiausia tiek radiostezijos, tiek ir visos psichofizikos problema.

BDA seminaro teziø ir praneðimø leidinio bei darbø kompaktinës plokðtelës virðeliai

Tuo tarpu yra sukurta ávairiø rûðiø prietaisø, skirtø registruoti Þemës spinduliavimo sudëtinëms dalims, o tai padëtø nustatyti ávairias geofizines tinklines struktûras ir su jomis susijusias biofizines anomalijas: geomagnetiniø bei gravitaciniø laukø pokyèius, gama spinduliuotæ, ávairios prigimties, daþniø ir intensyvumo elektromagnetinius laukus ir kt. Tam naudojami elektrinio bei magnetinio lauko matuokliai, gama detektoriai bei radijo bangø spektrø analizatoriai. Tyrinëjant daugybës geofaktoriø poveiká þmoniø sveikatai, vis didesnæ reikðmæ ágauna sisteminis kompleksinis poþiûris á problemà, susijungiant keleto skirtingø srièiø mokslininkams: geologams, geofizikams, medikams ir kt. Štai nemaþà susidomëjimà sukëlë jau keletà metø atliekami tarpdisciplininiai tyrimai, susijæ su Þemës laukø, geologiniø veiksniø, landðafto bei cheminiø elementø átaka susirgti kai kuriomis ligomis. Ðiuos tyrinëjimus Lietuvoje atlieka geologo S.Ðliaupos ir kitø kolegø grupës ið ávairiø moksliniø organizacijø.

Nukelta á 27 p.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

21

Ar „mokslas mokslui“ kaip ir „menas menui“ gali egzistuoti šiais visuotinës komercializacijos laikais? Atsakymas paprastas: þinoma. Taèiau sunku nepastebëti ádomios tendencijos, jog tiek mokslas, tiek ir menas Lietuvoje vis daþniau tampa ne tik estetinio pasigërëjimo objektu ar vien akademinei bendruomenei aktualiu intelektinës veiklos vaisiumi, bet ir brangiai parduodamu produktu.

enas buvo paklausus visais laikais. Tuo tarpu mokslo, kaip prekiniø mainø rinkos dalyvio, vaidmuo daugeliui dar yra ðiokia tokia naujovë. Taèiau kaip tik á já vis daþniau atsigræþia verslas, ieðkantis ir diegiantis naujoves, kurios galëtø padidinti jo konkurencingumà. Kitaip kalbant, inovatyvus verslas.

M

Jûratë PALAÈIONYTË

Kas „áþiebia lemputæ“ mûsø galvose?
Kodël apskritai turëtume kalbëti apie inovacijas ir kas tai yra? „Labai paprasta, – atsako Lietuvos inovacijø centro atstovas dr. A.Sutkus, – inovacijos kaip tik ir kuria tiesioginá ryðá tarp mokslo ir verslo. Kalbant paprastai, inovacijos – tai procesas, kurio metu þinios paverèiamos ekonomine nauda“. Tradiciðkai þinias kuria mokslas, o inovacijos leidþia šias þinias taikyti praktikoje siekiant ekonominio efektyvumo. ,,Yra ávairiø inovacijos apibrëþimø, ir visus juos sieja vienas bendras poþiûris, kad inovacija – tai procesas, kurio metu siekiama sena pakeisti nauju, tam pritaikant þinias. Ne vienas autorius pabrëþia, jog inovacija – tai proto bûsena, naujas màstymo, kaip kurti verslà, bûdas. Toks inovacijos apibûdinimas gana abstraktus, taèiau jame slypi gili prasmë, nes èia akumuliuojamas verslo dëmuo“, – paþymi pašnekovas. Bet kokios inovacijos pradas – naujos þinios, kurios yra protinio ir kûrybinio darbo rezultatas. Daþnai naujos þinios bûna tiesiogiai tapatinamos su idëjomis. A. Sutkus tvirtina, jog tai nëra visuomet teisinga. Anot Lietuvos inovacijø centro atstovo, idëjos gali bûti tik naujø þiniø atsiradimo arba þiniø panaudojimo katalizatorius. Tuo tarpu idëjø atsiradimà skatina nepasitenkinimas dabartine padëtimi, noras jà keisti. „Nepasitenkinimas bei pokyèiø bûtinybë ir yra inovacijø paskatos. Ne veltui sakoma, kad iðlieka ne stipriausieji, o tik tie, kurie geriausiai prisitaiko. Ðiandien tik inovacijos gali garantuoti iðlikimà ir plëtrà“, – tvirtina tyrinëtojas. Vis dëlto inovacinë veikla – praktiðkai vienintelë veikla, tiesiogiai susijusi su didesne rizika, ir norint ámonæ padaryti inovatyvià reikia tikrai nemaþai pastangø. „Inovacinës veiklos sëkmës sàlyga – þmogiðkøjø, organizaciniø, vadybiniø, techniniø ir kitø veiksniø kompleksas. Þinoma, lemiamà átakà daro þmoniø, dalyvaujanèiø

22

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Mokslas ir

inovacinëje veikloje, gebëjimai, kompetencija ir kt. Taèiau vien tik kompetencijos nepakanka, reikalingi ir kûrybinio màstymo ágûdþiai – gebëjimas kurti, sujungti, sisteminti þinias, identifikuoti ryšius, daryti prielaidas bei išvadas, galiausiai – pastebëti tai, ko nepastebi kiti“, – vardija A.Sutkus. Bet ir to nepakanka. „Reikalinga motyvacija, kitaip tariant, noras ir poreikis kurti, imtis iniciatyvos. Tai ne ágimtos, o ágyjamos savybës. Todël bûtina jas formuoti bei lavinti, reikia tik noro ir pastangø“.

Saulëtekio slënio mokslo ir technologijø parko projektas (VðI „Saulëtekio slënis“)

Ámonës, kurios nenustygsta vietoje
Ámonës, kurioms ðios savybës bûdingos, laikytinos inovatyviomis. Iðskirtinis tokios ámonës bruoþas – nuolatinë orientacija á pokyèius. „Inovatyvios ámonës nuolat ir sistemingai kuria naujus produktus ar paslaugas, modernizuoja gamybinius procesus, diegia naujas technologijas, investuoja á þmogiðkàjá kapitalà, taiko naujoviðkas rinkodaros priemones ir t.t. Inovatyvios ámonës „nenustygsta vietoje“, – teigia pašnekovas, pasak kurio, inovatyviose ámonëse vyrauja komandinis darbas, ávairiomis priemonëmis skatinama iniciatyva, efektyviai funkcionuoja informacijos apsikeitimo kanalai tiek ámonës viduje, tiek su iðorine aplinka. Kitaip tariant, inovatyviose ámonëse veikia mechanizmas, leidþiantis ne tik laiku, bet ir efektyviai reaguoti á esamus ir bûsimus rinkos pokyèius. Kas turëtø pasirûpinti, kad ámonë „neuþsistovëtø“? „Inovacijas ámonëje paprastai skatina aukðèiausio lygio vadovai. Taip pat ðiais „varikliais“ gali tapti tyrimø ir plëtros padalinio vadovas ar netgi rinkodaros skyriaus vadovas“, – sako konsultacijø kompanijos „TOC sprendimai“ partnerës „Strateginiø sprendimø grupë“ atstovas Darius Dilijonas. ,,Daþniausiai bûtent ðiø þmoniø iniciatyva ámonëje diegiami paþangûs veiklos valdymo sprendimai ir metodai, skatinamas naujø produktø kûrimas, nes be jø ámonë prarastø savo konkurencingumà ir turimà rinkà. Be to, organizacijose, kuriose kûrybiðkumas yra skatinamas ir jo teikiami rezultatai efektyviai naudojami naujiems sprendimams, inovacijas skatinanti jëga yra ir patys darbuotojai, o vadovai daþniausiai tik rûpinasi, kad atsirastø ir veiktø inovacijoms valdyti reikalingos struktûros“, – paþymi specialistas. Lietuvoje tokiø ámoniø kol kas nëra daug. Statistikos departamento duomenimis, šalyje tik bemaþ ketvirtadalis (23,4 proc.) visø ámoniø yra inovatyvios, taèiau jø apyvarta sudaro beveik 60 proc. visø

Lietuvos ámoniø apyvartos. Ekspertø teigimu, tai rodo didelá inovatyviø ámoniø vaidmená ðiuolaikinëje ekonomikoje.

Atotrûkis tarp mokslo ir verslo
Tokià veiklos tradicijà, kai ámonës, aktyviai bendradarbiaudamos su mokslu, ieðko netradiciniø sprendimø ir diegia inovacijas, ekspertai vadina inovacijø kultûra. Deja, Lietuvoje ji dar tik formuojasi. „Paprasèiausiai, mûsø inovacijø kultûra yra pernelyg uþdara, bendrovës nepakankamai imlios þinioms, daþnai nesuvokia inovacijø svarbos. Taigi inovacijos kol kas nesukuria pastebimo ekonominio efekto“, – pastebi D.Dilijonas. Taèiau padëtis nëra beviltiðka – Lietuvoje jau pastebimos ávairios iniciatyvos, skatinanèios inovacijø

s ir verslas: ranka rankon

kultûros formavimàsi. Kuriami technologijø parkai, nacionalinës technologijø platformos, technologijø slëniai. Visø jø tikslas yra panaðus – skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimà bei þiniø sklaidà, naujø technologijø plëtrà bei komercializavimà, t.y. maþinti distancijà tarp ðalies verslo ir mokslo. „Matyti, jog skirtingø srièiø tyrëjai nepakankamai bendradarbiauja kurdami

ir perimdami þinias. Mokslo ir verslo organizacijø bendradarbiavimas taip pat nëra pakankamas, be to, skiriama per maþai dëmesio inovaciniø gebëjimø ugdymui ávairiuose visuomenës sluoksniuose. Aiðku, Lietuvos verslui taip pat bûtina didinti inovacinius gebëjimus, kurie ðiuo metu neskatina inovatyvios kultûros susiformavimo bendroviø viduje“, – teigia D.Dilijonas. A.Sutkaus nuomone, „reikia turëti omenyje, kad mokslo ir verslo sàveika turi bûti abipusë. O dabar jauèiama prieðprieða: mokslo atstovai paþymi, kad jie turi þiniø, kuriø nenaudoja verslas; o verslo atstovai tvirtina, kad mokslas neturi tø þiniø, kuriø jiems reikia“. Tokios nuostatos atsiranda dël ávairiø prieþasèiø. Praktiðkai visos Lietuvos mokslo ástaigos turi sàveikos ryðiø su verslu, taèiau jø apimtys yra nedidelës. „Situacijà ðioje srityje galëtø pagerinti inovacijø paramos organizacijos – mokslo ir technologijø parkai, technologijø perdavimo centrai. Pasaulinë praktika rodo, kad tokiø organizacijø vaidmuo stiprinant mokslo ir verslo sàveikà yra itin svarbus“, – sako A.Sutkus. Specialistai pabrëþia, jog mokslo ir verslo sàveikos stoka – kompleksinë problema, turinti átakos ðalies ûkio konkurencingumui ir efektyvumui. Svarbus vaidmuo sprendþiant šià problemà tenka valdþios institucijoms, kurios turëtø sukurti teisiniø, ekonominiø ir socialiniø paskatø sistemà, leidþianèià transformuoti þinias á konkurencingus produktus ar paslaugas.

Nukelta á 28 p.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

23

2001 m. liepos 13 d. Tarptautinio olimpinio komiteto 112 sesijos plenarinio posëdþio metu Maskvoje tuometis TOK prezidentas A.J.Samaranèas praneðë, kad Pekinas, nurungæs penkis miestus kandidatus, 2008 m. taps XXIX olimpiniø þaidyniø sostine.
Prof. habil. dr. Jonas Petras JANKAUSKAS

TOK 7-osios pasaulinës konferencijos „Sportas ir aplinka“ Pekine delegatas Vilniaus universitetas

Pekinas 2008
Aplinkosauga, inovacijos ir tobulëjimas
tarë TOK, tautiniø olimpiniø komitetø, tarplitikos ir visuomenës veikëjai bei speciatautiniø sporto federacijø bei olimpinio julistai kreipësi á visas pasaulio ðalis, kviesdëjimo politikos klausimus, susijusius su dami atsisakyti ligðiolinio màstymo ir gyaplinkosauga bei darnios plëtotës sporte venimo bûdo bei ágyvendinti „ilgalaikës sukoncepcija. Paþymëta, kad klimato atðilibalansuotos plëtros“ idëjà. Ði idëja supranmas – globalinë problema, reikalaujanti ne tama kaip perëjimas prie ekologiðkesnës tik ilgalaikiø edukologiniø programø, bet ekonomikos ir aplinkai palankesniø techir skubiø politiniø sprendimø. nologijø bei visuotinio ekologinio ugdymo Per ðià konferencijà iðanalizuotos ir suvisà gyvenimà. Buvo priimta Darbotvarkë stiprintos su sportu bei aplinka susijusios 21 (Agenda 21). Tai tarptautinës veiklos veiklos strategijos. Iškelta idëja, kad tik stipstrategija, siekianti socialinio, ekonominio rinant bendradarbiavimà, per sportà sieir ekologinio stabilumo. Joje ne tik pasirakiant darnios plëtros bus pasiektas benðyta biologinës ávairovës konvencija, bet dras tikslas – ateinanèioms kartoms suir iðreikðta viltis jog, atsiþvelgiant á ekologiteikti galimybæ gyventi bei uþsiimti sporto niø problemø mastà ir pobûdá, turëtø forveikla þalesnëje ir saugesnëje planetoje. muotis tokia ekologinë sàmonë, kuri bûtø Áþengus á XXI a. þmonijai reikia rinktis pajëgi suvokti dabartinæ ekologinæ situa– arba protingai valdoma biosferos plëtcijà kultûros ir gamtos sàveikos konteksra, arba neiðvengiama degradacija. Perte. Daugelis ðaliø ásipareigojo vykdyti ðià ëjimas prie kontroliuojamos, kryptingos darbotvarkæ. visuomenës ir gamtos plëtotës savaime Atsiþvelgdamas á 1992 m. Rio de Þaneávyks. Visos þmonijos, visø ðaliø, visø neire vykusiame pasaulio virðûniø susitigyventojø sluoksniø laukia sunkus ir ilkime priimtus nutarimus ir Darbotvarkæ gas pereinamasis laikotarpis. Prireiks 21, olimpinis judëjimas 1999 m. TOK senaujo màstymo, naujø vertinimo kriterijø, sijos metu priëmë olimpinio judëjimo Dargal net ir naujos moralës. botvarkæ 21, kurios tikslas – skatinti darSporto veikla taip pat ne iðimtis. Apnios plëtros koncepcijà visuomenëje. Joje linka po gausiai lankomø sporto varþybø taip pat pristatomos esminës idëjos bei ir kitø masiniø renginiø daþnai tampa apveiksmai tikslui pasiekti. gailëtina, prireikia daug laiko, kad ji vël TOK, pripaþindamas atsakomybæ uþ atsitiestø. darnios plëtros skatinimà, aplinkà traktuoKlimato permainos tapo viena didþiauja kaip integralø olimpizmo aspektà, esansiø XXI a. problemø. Pernai spalá tai labai tá ðalia sporto bei kultûros. TOK garantaikliai pastebëjo uþ Nobelio Taikos premiStraipsnio autorius prie jos skyrimà atsakinOlimpinio kaimelio gas komitetas. Globalinis atðilimas pasiekë kiekvienà Þemës vietà, sukeldamas spartëjantá dykumø plitimà, uraganus bei gaisrus. Labai svarbus þingsnis buvo þengtas 1992 m. JT surengtoje Rio de Þaneiro konferencijoje, kurioje po-

J.P.Jankauskas konferencijos tribûnoje

„Þmogus turi bûti santaikoje su paèiu savimi ir visa kûrinija“
(Kinø gyvenimiðkoji filosofija) Teisë rengti olimpiadà tokiai ðaliai kaip Kinija, kuri uþima pirmàjà vietà pasaulyje pagal gyventojø skaièiø ir apima áspûdingà teritorijà, daro sparèià ekonominæ paþangà bei didþiuliais mastais diegia šiuolaikines technologijas, – tai puiki galimybë pristatyti pasauliui vienos seniausiø civilizacijø bei kultûrø paveldà: Didþiàjà kinø sienà, kariø statulas Cin Ðichuan, imperatoriðkuosius Gugun rûmus ir daugelá kitø praeities paminklø. Kinai olimpinëms þaidynëms pradëjo ruoðtis gerokai anksèiau nei tapo jø ðeimininkais. 1995 m. Kinijos vyriausybë pradëjo realizuoti vadinamàjà sveikatingumo programà visai Kinijai – Projektà 121, kurio svarbiausias tikslas, kad kûno kultûra ir sportas taptø masiniu reiškiniu, ypaè tarp vaikø ir jaunimo, kad pagerëtø visø ðalies pilieèiø sveikata, bûtø propaguojama olimpinë dvasia. Tarptautinio olimpinio komiteto kartu su XXIX olimpiniø þaidyniø Organizaciniu komitetu Pekine surengta 7-oji pasaulinë konferencija Sportas ir aplinka buvo skirta ne vien aplinkos problemoms. Konferencijos dalyviai plaèiai ir ávairiapusiðkai ap-

24

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Olimpiados talismanai

tuoja, kad olimpinës þaidynës bus rengiamos atsakingai, bendradarbiaujant su publika bei vadovais. Vadovaudamasis kartà per ðimtmetá vykstanèiu Olimpiniu kongresu, Vienybës kongresu, vykusiu 1994 m. Paryþiuje, TOK pripaþino aplinkos bei darnios plëtros svarbà ir 1996 m. á Olimpinæ chartijà átraukë aplinkai skirtà paragrafà. Ðimtmeèio Olimpinis kongresas, Vienybës kongresas (1994 m.) iðkëlë vertybes, kuriomis turëtø sekti olimpinis judëjimas treèiajame tûkstantmetyje. Diskusijø centre buvo sporto ir aplinkos santykiai. Maþa to, TOK prezidentas 1995 m. per I konferencijà Lozanoje Olimpinis judëjimas ir aplinka paskelbë, kad TOK perþiûrëjo prioritetus ir nuo ðiol aplinka bus treèiasis objektas po sporto ir kultûros. Ðiame susitikime priimta programa Olimpinis judëjimas ir aplinka, sudaryta TOK Aplinkos komisija. TOK numatë toliau rengti sporto ir aplinkos dienas, padëti tautiniams olimpiniams komitetams jas organizuoti, propaguoti ekologines þinias, inicijuoti naujas ekologinës informacijos idëjas. Bendradarbiaujant su 34 tarptautinëmis olimpinëmis federacijomis buvo sukurta TOK programa Sportas, aplinka bei darni plëtra. Programa parodo, kaip nuo teorijos bei koncepcijø pereiti prie praktiniø iniciatyvø bei elgesio pokyèiø; kaip suprasti globalinius iððûkius bei aplinkosaugos svarbà nepriklausomai nuo skirtingø geografiniø, ekonominiø, kultûriniø bei sporto kontekstø. Pagarba gamtai yra svarbiausias kriterijus renkant olimpiniø þaidyniø miestà. TOK nesistengia teigti, jog þaidynës neturi jokios neigiamos átakos aplinkai, bet stengiasi gerinti aplinkà, kad ir po þaidyniø ji liktø kuo maþiau paþeista. Kiekvienos olimpinës þaidynës, pradedant Miunchenu 1972 m., turëjo savø aplinkosauginiø iniciatyvø. Pirmoji yra absoliuti socialinë atsakomybë. Sportas nëra izoliuotas, jis yra mûsø visuomenës dalis ir privalo aktyviai veikti ávairiose srityse. Dël ðios prieþasties aplinkosauga yra treèioji olimpiná judëjimà apibrëþianti funkcija. Antroji prieþastis yra paþeistos aplinkos átaka sportui, olimpinëms þaidynëms ir, svarbiausia, sportininkams. Tiek elitiniams sportininkams, dalyvaujantiems olimpinëse þaidynëse, tiek eiliniams, sportuojantiems viename ið milijonø

Nacionalinis stadionas

sporto klubø visame pasaulyje, reikia švarios ir sveikos aplinkos. Treèiasis klausimas yra mûsø pastangos siekti pusiausvyros rengiantis bet kokio masto, taip pat ir olimpinëms þaidynëms. Mes privalome stengtis sumaþinti atliekø kieká, iðsaugoti ðvarø vandená, kurti aplinkai palankius pastatø projektus, varþyboms skirtuose pastatuose ádiegti aplinkos neterðianèias konstrukcijas, rûðiuoti ir perdirbti atliekas, sukurti stabilø ekologiðko kuro planà bei panaudoti inertiðkà saulës ðildymà. Sportininkai èempionai gali tapti pavyzdþiu, ypaè jaunimui, bûti idealûs aplinkos ambasadoriai – diegti visuomenei aplinkos darnos bei apsaugos svarbà. Jie turi galimybæ patraukti milijonus þmoniø dalyvauti darnios plëtros procese. Olimpinis judëjimas ilgà laikà stengësi, kad þaidynës ne tik neturëtø neigiamos átakos aplinkai, bet ir stiprintø þaliàjá palikimà. Taip pat per sportà buvo stengiamasi skatinti visuomenës atidumà sveikos aplinkos svarbai. Sporto „sirgaliø“ vaidmuo taip pat svarbus. Jie gali skatinti darnià plëtrà ir saugoti aplinkà laikydamiesi elementariø kasdieniø taisykliø. Pavyzdþiui, þiûrëti varþybø jie gali vykti viešuoju transportu, o ne savo automobiliais ir kt. Sporto inventoriaus pramonë atsakinga uþ aplinkai neþalingos produkcijos tiekimà. Árangos gamintojai bei sporto baziø statytojai turëtø pirmenybæ teikti aplinkos neterðianèioms technologijoms.

Pekino organizacinio komiteto bei Pekino savivaldybës didelës pastangos padaryti XXIX olimpines þaidynes Þaliosiomis ir Mëlyno dangaus þaidynëmis tikriausiai išsipildys, taèiau dar reikia labai daug padaryti, ypaè maþinant oro tarðà, todël TOK prezidento dr. Jacques‘o Rogge`o kalboje, skirtoje konferencijos Sportas ir aplinka atidarymo ceremonijai, buvo priminta apie ásipareigojimus ir atsakomybæ. Kokia yra mûsø atsakomybë? Viena ið svarbiausiø iniciatyvø yra pastangos uþdaryti mieste veikianèius tarðius fabrikus, uþdrausti per 300 000 motoriniø transporto priemoniø, iðmetanèiø daug terðalø, miesto teritorijoje anglimi kûrenamas krosnis pakeisti á natûraliomis dujomis kaitinamus árenginius, ágyvendinti parkø ir miðkø sodinimo planus bei kontroliuoti dulkiø daleliø sklaidà ið statybø vietø. Ðie tikslai ir pastangos – tai dalis ambicingos „Mëlyno dangaus“ programos dienø Pekine iki 2008 metø. Tiesiogiai su paèiomis þaidynëmis yra susijæs sporto varþybø vietø projektavimas pagal aplinkosauginius standartus, pavyzdþiui, Olimpinis kaimelis, kuriame 6000 m2 teritorijoje bus naudojami saulës energijos kolektoriai. Ði konferencija Pekine yra puiki terpë naujoms idëjoms plëtoti. Aš ypaè dþiaugiuosi matydamas, jog sugebëjome surengti tokio masto forumà, apimantá ávairias kultûras bei skirtingas veiklos sritis. Nukelta á 30 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

25 25

Liubomiras þymus XX a. mokslo istorikas
Klasikinës mechanikos istorijos ir metodologijos tyrimai Lietuvoje siejami su habil. dr. Liubomiro Kulvieco moksliniais darbais. 2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liubomirui Kulviecui bûtø 80. Jis gimë 1928 m. sausio 16 d., o mirë 1995 m. sausio 7 dienà. Baigæs Kauno gimnazijà, L.Kulviecas nuo 1947 m. studijavo fizikà ir su pagyrimu 1952 m. baigë Vilniaus pedagoginá institutà (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas). Nuo 1952 m. iki mirties jis dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete, Teorinës fizikos katedroje. 1974 m. Liubomiras Kulviecas Maskvoje apgynë fizikos mokslø kandidato disertacijà „Svorio sàvokos raida klasikinëje mechanikoje XVII–XX a.“, o 1990 m. – fizikos mokslø daktaro disertacijà „Aksiominio laiko sàvokos pagrindimo klasikinëje mechanikoje problema“. Pagrindinë Liubomiro Kulvieco moksliniø tyrimø sritis buvo klasikinës mechanikos pagrindai ir mechanikos istorija. Mechanikos istorija sudaro didesnæ Liubomiro Kulvieco moksliniø darbø dalá. Jis kûrë tikslià teorinës mechanikos aksiomatizuotos sistemos schemà, parodë daugelio mechanikos vadovëliø autoriø pagrindiniø to mokslo sàvokø ir aksiomø átraukimo alogiðkumà. Susidomëjimas Liubomiro Kulvieco mechanikos sàvokø sistemos kûrimu didëjo ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse. 1990 m. ginant fizikos mokslø daktaro disertacijà „Aksiominio laiko savokos pagrindimo klasikinëje mechanikoje problema“ Maskvos M.Lomonosovo universitete buvo pateiktas 21 klausimas, gauti puikûs atsiliepimai, vertinimai. Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø asociacijoje manoma, jog á klausimà, kur glûdi Liubomiro Kulvieco nuopelnai pasauliniam mokslui, galima atsakyti keturiais teiginiais. Pirma, iðanalizavæs fundamentines gamtotyros sàvokas – laikas, greitis, pagreitis, svoris, – jis sukûrë naujà konceptualià jø interpretacijà. Antra, iðsiaiðkinæs ðiø kategorijø ydingas interpretacijas pasauliniame kontekste ir su tuo susijusius loginius prieðtaravimus, jis sukûrë naujà klasikiniø disciplinø dëstymo bûdà, kuris pagrástas sàvokø genezës logikos atskleidimu. Treèia, remiantis XX a. mokslo laimëjimais buvo iðanalizuotas Iza-

Kulviecas–
Profesoriaus Liubomiro Kulvieco 80-osioms gimimo metinëms
oko Niutono, Galileo Galilëjaus, Izaoko Barrowo, Davido Hilberto kûrybinis palikimas. Ketvirta, buvo sukurtas laiko sàvokos algebrinis apibûdinimas ir jo aksiomatiniai pagrindai. Jais remdamasis Liubomiras Kulviecas pateikë kitø fizikos sàvokø, susijusiø su laiko sàvoka, apibrëþimus. 1999 m. Rusijos mokslø akademijos leidinyje „Fizikos ir mechanikos istorijos tyrimai“ Ukrainos ir Rusijos mokslininkai Aleksejus Bogoliubovas, Irina Tiulina, Vera Èinënova paskelbë straipsná apie Liubomirà Kulviecà ir jo mokslinius darbus. Tai unikalus Lietuvos mokslininko ávertinimas uþsienio spaudoje. 1999 m. Ukrainoje buvo surengta tarptautinë mokykla „Matematika ir matematinë gamtotyra Ukrainoje XX a.“. Tarptautinës mokyklos programoje buvo paskaitos, praneðimai, diskusijos. Praneðimas „Liubomiro Kulvieco atminimui“ (autoriai Tamara Bogoliubova, Aleksejus Bogoliubovas) paskelbtas ukrainieèiø leidinyje, skirtame tarptautinei mokyklai. Praneðimo autoriai teigia, jog Liubomiras Kulviecas – vienas þymiausiø XX a. antrosios pusës mokslo istorikø. Liubomiras Kulviecas paskelbë per 100 moksliniø straipsniø, analizavo ávairiø epochø mokslinius tekstus, paraðytus 12 uþsienio kalbø. 2001 m. Vilniuje buvo iðleista Liubomiro Kulvieco „Klasikinë mechanika“ (vadovëlio fragmentai). Be vadovëlio fragmentø lietuviø kalba, knygoje publikuojama Veros Èinënovos ir Irinos Tiulinos áþanga apie Liubomiro Kulvieco mokslinius darbus iš klasikinës mechanikos istorijos ir metodologijos srities bei 4 Liubomiro Kulvieco moksliniai straipsniai (anglø, vokieèiø, rusø kalbomis). 2003 m. Vilniuje buvo publikuota Liubomiro Kulvieco mokslinë monografija „Fragments on History of Physics and Matematics“ (pirmas leidimas). Antrasis ðios knygos leidimas (2005 m.) buvo skirtas Tarptautiniams fizikos metams. Knygos globëja – Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija. Knygoje „Fragments on History of Physics and Matematics“ (2005) buvo publikuojami šie Liubomiro Kulvieco

moksliniai darbai: „Izaokas Barrow apie laikà“ (anglø k.), „Du nepastebëti Izaoko Niutono mokslinës kûrybos aspektai“ (anglø k.), „Pagreièio sistematizacija Izaoko Niutono moksliniuose darbuose“ (rusø k.), „Hermanas fon Helmholcas ir fizikiniø dydþiø aritmetizacijos paradigma“ (vokieèiø k.), „Izaokas Niutonas apie greièio sàvokos apibrëþimà“ (rusø k.). Straipsnyje „Izaokas Barrow apie laikà“ Liubomiras Kulviecas analizuoja matematinio laiko sampratà þymaus matematiko Izaoko Barrowo moksliniuose darbuose. Liubomiras Kulviecas straipsnyje „Du nepastebëti Izaoko Niutono mokslinës kûrybos aspektai“ (1993) atkreipia dëmesá á du iki ðiol nepastebëtus Izaoko Niutono mokslinës kûrybos aspektus, susijusius su mechanikos istorija. Vienas jø – fundamentalioji kinematikos sàvoka pagreitis ir jà þymintis terminas acceleratio pradëti vartoti ne XIX a. viduryje, kaip iki šiol tvirtinama mechanikos istorijos veikaluose, bet XVII a. Izaoko Niutono rankraðtyje „Gravia in Trochoide Descendentia“, o vëliau jo genialiame veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Antrasis – ta aplinkybë, jog þymusis II Niutono dësnis (LEX II) yra teisingas teiginys tik tada, kai terminas „vis motrix impressa“ (veikianèioji varomoji jëga) reiðkia ne áprastà jëgà, bet jëgos impulsà. Fundamentaliosios kinematikos sàvokos pagreièio sisteminimo stadija prasideda nuo Izaoko Niutono, nuo jo originaliø cikloidinës spyruoklës judëjimo tyrimø. Iðliko tik ðiø tyrimø rankraðèiai. Kaip ir kiti Izaoko Niutono rankraðèiai, jie ne-

Prof. Liubomiras Kulviecas Kembridþe

26

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

buvo þinomi mokslinei visuomenei iki pat XIX a. antrosios pusës. 1962 m. rankraðtá „Gravia in Trochoide Descendentia“ kartu su kitais nepublikuotais Izaoko Niutono darbais Kembridþe (Anglija) išleido Rupertas Hallas ir Marija Hall, o 1968 m. su išsamiais komentarais – D.T.Whitesidas. Straipsnyje „Pagreièio sistematizacija Izaoko Niutono moksliniuose darbuose“, remiantis pasauline moksline literatûra, parodyta, jog pagreièio sàvokos konceptualizacija prasidëjo XIV a., o tà sàvokà, taip pat masës sàvokà sistematizavo Izaokas Niutonas XVII a. antrojoje pusëje. Liubomiro Kulvieco 45 puslapiø apimties mokslinis straipsnis „Apie greièio sàvokos apibrëþimo istorijà“ paremtas 74 pirminiais ðaltiniais, pasirodþiusiais pasaulyje nuo XVII a. vidurio iki XX a. pabaigos. Straipsnis buvo skelbtas Maskvoje 1983 metais. Liubomiras Kulviecas analizuoja greièio sàvokos raidà nuo Galileo Galilëjaus iki XX a. pabaigos. Autorius teigia, kad greièio sàvoka niekada nebuvo pakankamai grieþtai apibrëþta, o viena svarbiausiø to prieþasèiø – netikslus laiko sàvokos traktavimas mechanikoje. Straipsnis „Hermanas fon Helmholcas ir fizikiniø dydþiø aritmetizacijos paradigma“ paraðytas ðimtøjø Hermano fon Helmholco mirties metiniø proga. Liubomiras Kulviecas iðkelia Hermanà fon Helmholcà kaip pirmà fizikà, kuris pasiûlë fizikiniø dydþiø sàvokø darybà grásti abstrakcijos principu. Straipsnis „Izaokas Niutonas apie greièio sàvokos apibrëþimà“ pirmà kartà buvo paskelbtas Kijeve (Ukraina) 1989 metais. Jame analizuojami Izaoko Niutono rankraðèiø fragmentai; Izaoko Niutono bandymai greièio sàvokà ávertinti matematinës logikos poþiûriu. 2007 m. kovo 31 d. minëjome áþymaus mokslininko Izaoko Niutono 280-àsias mirties metines. Tai sukakèiai paþymëti Vilniuje iðleista Liubomiro Kulvieco mokslinë monografija „Laiko sàvoka klasikinëje mechanikoje“. Monografijos áþangà paraðë Ukrainos mokslø akademijos akademikas Aleksejus Bogoliubovas. Knygà sudaro 7 dalys: „Greièio sàvokos apibûdinimas“, „Laiko sàvokos teorijos bûtinumas klasikinëje mechanikoje“, „Tarskio mereologijos elementai“, „Laiko sàvokos struktûra klasikinëje mechanikoje“, „Greièio sàvokos rekonstrukcija“, „Dviejø ávairiarûðiø fizikiniø dydþiø santykis, „Momentinio greièio ir pagreièio sàvokø rekonstrukcija“, 2 priedai, iðvados. Knygos globëja – Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija. Knyga skiriama fizikams, matematikams, mokslo istorikams, tyrinëjantiems gamtos mokslø metodologines problemas. Donata KULVIECAITË, Vera ÈINËNOVA

silpnøjø laukø átaka
Atkelta ið 21 p. Bandomi nagrinëti kai kurie svarbûs sàryðiai: 1) susirgimai, psichiniai bei socialiniai rodikliai ir potencialûs laukai (magnetinis bei gravitacinis, sukeliami nevienodo petrofiziniø Þemës uolienø savybiø pasiskirstymo ir iðoriniø poveikiø – magnetiniø audrø, Mënulio ir Saulës variacijø ir t.t.; 2) geologiniai veiksniai, kaip neotektoniniai lûþiai, mineraloginë ir hidrogeologinë pavirðiniø dariniø sudëtis; 3) landðafto elementai – reljefas, hidrografija, gyventojø tankumas, pelkëtumas; 4) geocheminiø elementø pasiskirstymas dirvoþemyje. Atliktas kokybinis pateiktø veiksniø palyginimas ir jø statistinis apdorojimas. Pirmieji apibendrinti rezultatai rodo, kad vëþinës ligos linkusios plëtotis susilpnëjusiø potenciniø laukø aplinkoje, o statistinë analizë iðryðkina didþiausià priklausomybës koeficientà magnetinio lauko atveju. Be to, statistinës analizës bûdu rastas tam tikras ryðys tarp vëþiniø ligø ir mikroelementø kiekio dirvoje – titano ir cirkonio, kurie padidina galimybæ susirgti ðiomis ligomis. Kompleksiniø gamtos objektø tyrimø metodai tapo gana artimi man kaip fizikui daugelá metø dirbant geologijos srityje. Todël pabandþiau pritaikyti juos, siekdamas ávertinti radiostezinio metodo (pvz., naudojant L formos rëmelius) galimybes, lyginant já su tradiciniais geologiniais-geofiziniais metodais. Tam tikslui, padedamas patyrusio kolegos geologo V.Baltrûno, pasirinkau specialø tyrimo plotà-poligonà Druskininkø apylinkëse, netoliese anksèiau tyrinëto garsiojo Raigardo slënio. Tyrimai vyko specialiai tam parinktame 12 kv. km miðko plote, pasiþyminèiame savita geomorfologine sandara ir pakankamai detaliu geologiniu iðtirtumu. Pagal specialiai pasirinktus pësèiøjø bei dviraèiø marðrutus 2002–2005 m. èia buvo atlikta radiostezinë bei gama lauko nuotrauka (137 matavimo taðkai) drauge su papildomais medþiø ir kitø augalø augimo anomalijø stebëjimais. Apibendrinus tyrimø rezultatus ir pritaikius statistinës analizës metodus, pavyko nustatyti gana reikðmingà koreliaciná ryðá tarp magnetinio, gravitacinio, gama spinduliuotës laukø ir radiosteziðkai aptiktø anomalijø, susijusiø su poþeminio vandens srautais, tektoniniø dariniø zonomis, taip pat ir tarp geomorfologinës sandaros elementø linijiniø duomenø. Beje, paskelbus spaudoje ðiuos ir panaðaus pobûdþio tyrimø, atliktø Aukðtadvario Velnio duobës rajo-

Þemës

organizmams

ne, rezultatus, jais susidomëjo kolegos iš Vokietijos ir JAV, šitaip atverdami bendradarbiavimo galimybæ. Todël ateityje tikimasi ðiuos tyrimus pratæsti, panaudojant papildomus instrumentinius tyrimo metodus, pavyzdþiui, didelio radijo bangø spektro analizatorius. Informacija apie vadinamøjø biofiziniø anomalijø („vandens gyslø“) poveiká augalijai buvo aptinkama literatûroje jau prieð keletà amþiø. Biofizinës anomalijos samprata siejama su atskiromis gretimai iðsidësèiusiomis juostomis, iðsiskirianèiomis ið ðalimais esanèios teritorijos kompleksu ávairiø fiziniø laukø parametrø ir jø vietiniu nevientisumu (elektrinio lauko, Þemës magnetinio lauko sudedamøjø daliø, temperatûros, oro jonø pasiskirstymo). Ðiuo metu jau naudojami konkretûs metodai siekiant iðaiðkinti biofiziniø anomalijø ryšá su vitaliðkumu arba miðko medþiø gyvybingumo rodikliais – pagal drëgnumo skirtumø pasiskirstymà tarp balanos (periferinës kamieno dalies) ir pagrindinës kamieno dalies, o tai padeda kiekybiðkai ávertinti prieþasèiø-pasekmiø ryðius tarp ðiø parametrø. Ðioje srityje patyræs Latvijos Miðko chemijos instituto specialistas J.Dolacis atliko nemaþà darbà, kurá kartu su kolegomis pristatë 2006 m. Estijoje vykusiame Baltijos radiostezininkø seminare. Remdamiesi dirvos mineralinës sudëties tyrimais, autoriai árodë, kad virð „vandens gyslø“ vietø pagrindiniai mitybos elementai, tiek makro-, tiek ir mikroelementai, ið dirvos yra iðplauti, ir jø ten yra apie tris kartus maþiau nei kaimynystëje. Šitaip jie bandë paaiðkinti, kodël tose vietose, pasiþyminèiose biolokacine reakcija, plinta piktþolës ir nuodingieji augalai, o kultûriniai augalai ir kai kurie medþiai auga silpnai, kadangi jie yra reiklesni mitybai. Lieka nepaliestos kai kurios gana svarbios temos ir sritys, patenkanèios á Baltijos ðaliø radiostezininkø asociacijos moksliniø tyrimø akiratá: architektûriniø formø spinduliavimai ir jø átaka organizmams, vandens-þmogaus sistemos tyrimai, neurofiziologiniai radiostezijos mechanizmai, su autokatastrofomis susijusiø anomalijø pasiskirstymas, mobiliøjø telefonø átakos þmogaus organizmui tyrimai, archeologiniø objektø laukø anomalijos, geobiolaukø klasifikacijos bei jø derinimo problemos ir kt. Bet apie tai tikimasi plaèiau nuðviesti kituose straipsniuose.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

27

Mokslas ir verslas: ranka rankon
Atkelta ið 23 p. Stiprinant mokslo ir verslo ryðius taip pat tikslinga sukurti ir teisines prielaidas mokslininkø bei verslininkø mobilumui plëtoti. Tai ir mokslininkø, dirbanèiø ámonëse, darbo staþo skaièiavimas mokslininko pensijai gauti, galimybë tyrëjams, laikinai perëjusiems ið mokslo ástaigø á ámones, ne konkurso tvarka gráþti á buvusias pareigas ir kitos priemonës. Taèiau jø dar gali tekti palaukti, tuo tarpu artimiausiu metu viena dienos ðviesà iðvysianèiø priemoniø mokslo ir verslo bendradarbiavimui stiprinti – kuriamas Technologijø perdavimo centras. ir verslininkø komunikacijos laidininku“, – teigia A. Jokubavièius. Ir ámonës, ir mokslo institucijos yra TPC klientai, taèiau jie turi skirtingus tikslus, kultûrà, skirtingai valdo laikà, ir tai apsunkina jø bendradarbiavimà. „Ámonës daþnai nori tokio iðradimo, kad já tereiktø ádiegti ir tuojau pat pradëtø tekëti „medaus upës“. Jos neretai paèios nëra pasirengusios efektyviai tuos iðradimus integruoti. Kita problema – ne visada sugebama áþvelgti iðradimo potencialà ateities verslui. Tai, kas ðiandien kelia tik nusistebëjimà, ateityje gali virsti milijardiniu verslu – prisiminkime kad ir kompiuteriø ar interneto istorijà“, – sako Lietuvos inovacijø centro atstovas. Jis pastebi ir dar vienà problemà – iðradimai mokslo ástaigose daþnai nëra pakankamai parengti, kad galëtø bûti tuojau pat perduoti naudoti praktikoje. „Laboratorinis maketas, veikiantis tik tada, kai ðalia stovi iðradëjas, nëra tai, ko tikisi ámonës. Kai kurie TPC turi specialius fondus išradimams parengti pardavimui. Kitas kelias – rengti iðradimus vykdant bendrus projektus su ámonëmis, ið anksto aiðkiai susitarti, ir koks yra laukiamas, ir koks – tikëtinas išradimo rezultatas“, – sako A.Jokubavièius. Pašnekovas pasakoja, jog pirmieji TPC pradëjo steigtis JAV, 1980 m. priëmus Bayaus–Doleo (JAV senatoriai Birchas Bayus ir Robertas Doleas) Patentø ir prekiniø þenklø ástatymà. Juo suteikta teisë universitetams ir kitoms organizacijoms laisvai naudotis intelektiniu turtu, sukurtu naudojant valstybës lëðas. Iki tol visi iðradimai, sukurti atliekant tokius tyrimus, priklausë vyriausybei. Dabar jau bûtø sunku rasti JAV universitetà, neturintá technologijø perdavimo centro. Maþiau þinomas Stevensono-Wydlerio ástatymas (senatorius Adlai Stevensonas III ir JAV Kongreso narys Johnas Wydleris) ápareigojo valstybines mokslo institucijas (pavyzdþiui, NASA) perduoti technologijas pramonei bei steigti specialius technologijø perdavimo biurus. Vëliau, priëmus panaðius ástatymus, TPC ëmë kurtis ir Europoje. Greitu laiku toks centras atsiras ir Lietuvoje. „TPC Lietuvai reikalingas: juk centras skatina pramonës ðakø bendradarbiavimà, koncentruoja turimas technologines

þinias ir leidþia efektyviau panaudoti išteklius, – tvirtina D.Dilijonas. – TPC taip pat atveria platesnæ þiniø rinkà, padeda ámonëmis konkuruoti Lietuvoje ir uþsienyje, skatina specializacijà. Svarbiausia – centras stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimà“, – paþymi specialistas. Lietuvoje Technologijø perdavimo centrà kuria VðÁ „Saulëtekio slënis“. Projektà remia Europos Sàjunga, o steigiamo TPC tikslas – skatinti Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir su jais susijusiø moksliniø tyrimø institutø technologijø perdavimà inovatyvioms ámonëms bei sukurti tam bûtinà paslaugø bazæ. Projekto partneriai yra VðÁ „Lietuvos inovacijø centras“, VðÁ „Ðiaurës miestelio technologijø parkas“, VðÁ „Visoriø informaciniø technologijø parkas“, asociacija „Lietuvos pramonininkø konfederacija“. Belieka palinkëti, kad naujasis centras taptø tikru tarpininku tarp ðalies mokslo ir verslo bei prisidëtø prie þiniomis grindþiamos ekonomikos plëtros ðalyje.

Nuomonës: ar metas turëti savo TPC Lietuvoje?
Manau, kad TPC paslaugø poreikis Lietuvoje jau yra ir jis nuolat didëja. Brangstant darbo jëgai ir trûkstant kvalifikuotø specialistø, verslas turi iðnaudoti visas ámanomas galimybes, diegdamas inovacijas, kurdamas naujus produktus, kurie turi didelæ pridedamàjà vertæ. Lietuvos inovacijø centras, tarptautinio inovacijø perdavimo centrø tinklo koordinatorius Lietuvoje, teikia tokias paslaugas. Atsirandantis naujas TPC puikiai papildytø jau teikiamas paslaugas bei padëtø atsirasti realiai partnerystei tarp universitetø bei mokslinio tyrimo institutø ir verslo subjektø. Rimantas Serva (VðÁ „Lietuvos inovacijø centro“ atstovas Ðiaurës Rytø Lietuvoje) TPC paslaugø poreikis dar nëra susiformavæs, nes nëra technologijø perdavimo rinkos. O rinkos nëra, nes Lietuvoje trûksta aukðtàsias ir vidutines technologijas plëtojanèiø dideliø imoniø, kurios galëtø bûti suinteresuotos verslui naudingø mokslo þiniø perdavimo paslaugomis. Be to, priešingai nei daugelyje kitø ES ðaliø, Lietuvoje nëra valstybës paramos programø, kurios leistø smulkioms ir vidutinëms ámonëms, dirbanèioms vidutiniø ir þemøjø technologijø srityse, uþsakyti technologijø perdavimo ar mokslo taikymo paslaugas. Pagrindinë paslauga, kurià toks centras galëtø teikti, – verslui ádomiø mokslo idëjø paieðka bei atranka, projektø, reikalingø tokioms idëjoms ágyvendinti, organizavimas. Dr. Linas Eriksonas (UAB „Europarama“, projektø konsultantas) Pavadinimas graþus, tik, tiesà sakant, apie tai niekad negalvojau. Tad nelabai ásivaizduoju, kà toks centras veiks, arba

Tarpininkas tarp laboratorijos ir birþos
„Universitetai ir kitos aukðtojo mokslo ástaigos ilgà laikà turëjo du pagrindinius tikslus – vykdyti studijas ir mokslinius tyrimus, – sako Lietuvos inovacijø centro atstovas dr. Artûras Jokubavièius. – Tik neseniai suvokta, kad jos turëtø atlikti ir dar vienà misijà – siekti, jog mokslo þinios bûtø naudojamos praktikoje, padëtø spræsti ekonomines bei socialines problemas, skatintø regionø plëtrà. Kitaip tariant, stengiamasi, kad investicijos á mokslà duotø didesnæ gràþà visuomenei“. Taèiau pašnekovas pastebi, jog šios þinios turi ir vertæ, galinèià padidinti universitetø pajamas. Tam reikia rasti, kas ðias þinias „pirktø“. Taigi technologijø perdavimo centrai (TPC) padeda palaikyti ryðius tarp universitetø ir verslo ámoniø. Jie padeda nustatyti, kokie iðradimai bûtø paklausûs, uþsiima jø apsauga bei intelektinës nuosavybës rinkodara – ieško potencialiø licencijø pirkëjø, taip pat derasi ir priþiûri, kaip mokamos ámokos uþ licencijas. „TPC paslaugas galima suskirstyti á kelias grupes. Pirmiausia tai – lavinimas. Centrai rengia ávairius seminarus, teikia konsultacijas intelektinës nuosavybës ir kitais klausimais, ypaè tokiais, kurie iðkyla kelioms skirtingoms organizacijoms vykdant bendrus projektus. Dar viena centrø veikla – intelektinës nuosavybës apsauga ir rinkodara, derybos dël ðios nuosavybës. Galiausiai centrai padeda spræsti kylanèius ginèus tarp mokslo ástaigø ir verslo. Taigi TPC galima laikyti savotiðku mokslininkø

28

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþkur pasaulyje yra. Gal jie reikalingi, kad verslo ámonës, á TPC nuneðusios kokià savo idëjà, kuriai techniðkai patikrinti trûksta nuosavø pajëgumø, galëtø lengvai, paprastai ir gana pigiai jà „apdirbti“? TPC, turëdamas mokslininkø ir technologijø kûrëjø bei pasaulyje esamø technologijø bazæ, „besiblaðkanèiam“ verslininkui galëtø pasiûlyti sprendimà arba patarti ieðkoti kitos idëjos. Rytis Majauskas ( UAB „Elipsis“ direktorius) Dauguma bendroviø puikiai þino universitetø karjeros centrus, kurie „parduoda“ universitetiniø studijø rezultatus – studentø þinias ir kvalifikacijà. Manau, kad greitai verslas þinos ir technologijø perdavimo ar ryðiø su pramone padalinius, kurie „parduos“ moksliniø tyrimø rezultatus bei mokslinæ patirtá, padësianèià didinti bendroviø produktyvumà, diegti naujus produktus, gerinti procesø valdymà ar tiesiog paskatinti ámonës kûrybingumà. Efektyviai technologijø perdavimo centrø veiklai bûtina iðplëtota mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei paramos nedidelëms inovatyvioms ámonëms infrastruktûra, kuri apimtø inkubatorius, rizikos kapitalo fondus, antreprenerystës akademijas, verslo „angelø“ ir „mentoriø“ tinklus. Tik sukûræ ðiuos pasaulyje plaèiai ir gana seniai naudojamus árankius, galësime kalbëti apie tolerancijos, verslumo, kûrybiðkumo kultûrà, kuri yra visø genialiø ir pelningø idëjø ágyvendinimo pagrindas. Andrius Bagdonas (VðÁ „Saulëtekio slënis“ direktorius) TCP reikalingas kaip moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP), spartesnio inovacijø diegimo ámonëse katalizatorius, remiantis, skatinantis ir lengvinantis sàveikà tarp pramonës, verslo ir taikomuosius mokslinius tyrimus vykdyti bei inovacijas kurti galinèiø institucijø, darbo grupiø, asmenø. Lietuvoje TPC vaidmená ið dalies atlieka besikuriantys technologijø parkai (pvz., Visoriø informaciniø technologijø parkas), LIC ir kt. inovacijø centrai, taèiau ði veikla galëtø bûti daug platesnë. Iðsivysèiusiose valstybëse MTEP inovacijø para, mos formø ávairovë yra labai didelë. Bûtø puiku, jei ir Lietuva ávairiapusiðkai skatintø technologijø perdavimà, mokslinius tyrimus bei inovacijas. Dr. Saulius Maskeliûnas (Matematikos ir informatikos instituto mokslinis sekretorius)

Vilniaus universitete–
250 metø
Atkelta ið 15 p. Kalbama apie rimties ir judëjimo, jëgos ir masës sàvokas, masiø centro skaièiavimà, nuoþulniosios plokðtumos taikymà, ðvytuoklës dësningumus, kûnø deformacijà, kampu á horizontà mesto kûno trajektorijà, dûþiø teorijà, judëjimà apskritimu, aplinkos pasiprieðinimà, trintá; taip pat svertà, pleiðtà, velenà, skrysèius bei sudëtingesnes mechanikos maðinas. Nors I.Niutono vardas programoje ir neminimas, ið esmës vartojamos jo sàvokos. Profesorius cituoja þymaus tuomeèio vokieèiø mokslininko K.Volfo raðtus. O štai matematikos disciplinoje T.Þebrauskas pirmasis dëstë integraliná ir diferencialiná skaièiavimà. Dëstant eksperimentinës fizikos pagrindus, tapo akivaizdu, kad tiesiog bûtina turëti fizikos prietaisø rinkiná – tik tada aiðkinamieji dalykai bus akivaizdûs, árodomi, ásimintini. Toks Fizikos kabinetas, tuomet vadintas Matematikos muziejumi, buvo ákurtas profesoriaus T.Þebrausko iniciatyva tais paèiais 1752 metais. Vietiniai meistrai pagamino pirmuosius prietaisus – elektrinæ ir pneumatinæ maðinas. Tai iðkalbingai byloja apie èionykðèiø amatininkø gebëjimus, profesiná meistriðkumà. Gali bûti, kad kai kuriø prietaisø brëþinius T.Þebrauskas parsiveþë ið áþymaus èekø mokslininko Jozefo Steplingo. Ádomiausi kabineto prietaisai, be abejo, buvo tuo metu naujausios elektroforinës maðinos. Didesnioji vietinës gamybos maðina buvo O.Gerikës sistemos, sukonstruota ir patobulinta paties T.Þebrausko. Ið paminëjimø dokumentuose þinoma ir apie antràjà, maþesniàjà elektrinæ maðinà, tikriausiai I.Niutono sistemos. Jø priedai – tai metaliniai laidininkai, frikcinës pagalvëlës su spyruoklëmis, kûginis kûnas áelektrinimui, vilnoniø siûlø „sultonai”. Elektros reiðkiniø demonstracijoms ir eksperimentams pravertë 70 Leideno stikliniø – kondensatoriø baterija bei elektrometras. Taip pat kabinete turëta „pneumatinë maðina”vakuuminis siurblys ir magdeburginiai pusrutuliai. Optikos reiðkiniams demonstruoti ásigyti du ágaubti veidrodþiai bei „katoptrinis átaisas”. Dar þinoma, kad profesorius turëjo baroskopà ir termoskopà – pirmuosius menkai kalibruotus prietaisus oro temperatûrai ir slëgiui matuoti. Bandymus, naudodamas Fizikos kabineto prietaisus, T.Þebrauskas demonst-

Eksperimentinei fizikai
ruodavo ir viešai, – tai netrukus tapo pamëgta diduomenës pramoga. Šis magnatø susidomëjimas mokslo naujovëmis universitetui buvo naudingas, padëdavo gauti finansinës paramos árangai ásigyti. Atskirà eksperimentinës fizikos kursà, pagrástà matematika, universitete pirmasis 1761 m. perskaitë prancûzø emigrantas Þanas Flerë. Profesoriaus T.Þebraus-

Fizikos ir matematikos mokslø skyriaus ,,nuomoniø knygos” (studento paþangumo þurnalo) virðelio ir vidinio puslapio fragmentai

ko mokinys K.Naruðevièius (1730–1803) nuo 1764 m. dëstë ir atskirà mechanikos kursà. 1773 m. ákurtai Edukacinei komisijai dar daugiau sureikðminus tiksliøjø mokslø dëstymà ir ypaè jø taikomàjá aspektà, Fizikos kabinetas buvo padarytas atskiru padaliniu. Tad tolesnë eksperimentinës fizikos raida Vilniaus universitete betarpiðkai susijusi su ðio kabineto plëtra. Jo vadovu paprastai bûdavo skiriamas fizikos profesorius; 1775–1806 m. kabinetà tvarkë Juozapas Mickevièius, 1806–1814 m. – Steponas Stubelevièius, 1814–1819 m. Kajetonas Krasovskis, 1819–1840 m. – Feliksas Dþevinskis. Nuolat papildant kabinetà, buvo siekiama neatsilikti nuo pasaulio fizikos laimëjimø. XVIII a. antrojoje pusëje pasikliaujama anglø meistrø darbais, o XIX a. pirmame ketvirtyje daugiausia prietaisø buvo uþsakyta Paryþiaus dirbtuvëse. Kabinetas turëjo ir parankinæ bibliotekà. Uþdarius Vilniaus universitetà, Fizikos kabinetas atiteko Medicinos ir chirurgijos akademijai; uþdarius 1841 m. ir ðià, prietaisai, kuriø sàraðe iðvardyta 555, atiteko Kijevo šv.Vladimiro universitetui.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

29

Atkelta ið 25 p.

Pekinas 2008
naudoti ekologiðkas medþiagas, perdirbti atliekas, kontroliuoti triukðmà. Ádiegtos paþangios technologijos – saulës ðildymo, šilumos pumpavimo sistemos, geoterminës energijos naudojimo ir kt. Árengiant varþybø vietas (apie 560 ha) vadovaujamasi principu gausinti þaliuosius plotus. Olimpinis parkas uþima 680 ha paèiame Pekino centre. Ðis parko arealas miesto parkà sujungia su natûraliais miðkø plotais, taip skatinamas bioávairovës plitimas. Visi iniciatyvûs energijos taupymo bei terðalø emisijø maþinimo bûdai buvo vaisingi, nes CO2 emisijø sumaþinta 230 000 tonø. Pekino þaidyniø organizacinis komitetas ágyvendino Aplinkos valdymo sistemà (AVS), kad galëtø reguliuoti visà su þaidynëmis susijusià veiklà, taip pat ir naujø, pleèiamø, atnaujinamø bei laikinø patalpø statybà, pirkimus, apgyvendinimà, eismà, maitinimà bei propagandà. Paslaugas bei prekes parduodantys partneriai turi dalyvauti, remti bei organizuoti renginius, skatinanèius þmoniø atidumà aplinkai. Produktai turi bûti sertifikuoti pagal aplinkosauginius reikalavimus, perdirbami, taupantys energijà. Paslaugø teikëjams keliami transporto priemoniø bei transportavimo ekologiðkumo reikalavimai. Visi be iðimties tiekëjai privalo nenaudoti jokiø ozono sluoksnio plonëjimà skatinanèiø medþiagø. Organizacinis komitetas turi Þaliosios politikos biurà, kuris tvirtai laikosi energijos, vandens ir kitø iðtekliø (popieriaus) taupymo principø, taip pat skatina popieriaus, spausdintuvø raðalo kaseèiø perdirbimà

Esame visiðkai ásitikinæ, jog mûsø paèiø iðkeltos problemos negali bûti sprendþiamos izoliuotai, o tik per bendrà veiklà. Að pirmà kartà labai kvieèiu prisidëti garbingiausius partnerius bei vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, taip pat ir narius ið universitetø bei akademiniø srièiø, dalyvaujanèius ðioje konferencijoje. Kreipiuosi á jus priimti didelius iððûkius su inovatyviais bei dràsiais pasiûlymais, – sakë dr. J.Rogge‘as. Pekino olimpiniø þaidyniø Organizacinio komiteto prezidentas Liu Qi, Kinijos aplinkos apsaugos administracijos ministras Zhou Shengxianas, Pekino meras Wang Quishanas patikino konferencijos dalyvius, kad þaidynëms bus pasirengta laiku ir deramai, aplinkai palankiu bûdu. Apþvelkime, kas padaryta ir daroma. Pekinas 2008: Þalioji ir Mëlyno dangaus olimpiada (aplinkos apsauga, jos pagerinimas, naujovës). Pekino organizacinis komitetas bei Pekino savivaldybë dirbo vadovaudamiesi Gairëmis-2008. Kartu buvo ruošiamos 37 varþybø vietos, 60 treniruotëms skirtø vietø, plëtojama ekstensyvi infrastruktûra mieste ir jo apylinkëse. Ið viso per praëjusius 8 metus Pekino aplinkos apsaugai iðleista apie 16,5 mlrd. JAV doleriø, gerokai viršytas aplinkosaugai priþadëtas biudþetas. Galingi konstrukciniai darbai Pekine per pastaruosius šešerius metus buvo atliekami vadovaujantis Gairëmis-2008, reikalaujanèiomis taupyti energijà, vandená, tausoti kraðtovaizdá bei þaliuosius plotus,

bei antriná panaudojimà; ádiegta karðto vandens naudojimo sistema su atsinaujinanèios saulës energijos prietaisais; dauguma šios ástaigos personalo naudojasi viešuoju transportu. Pekine, 16 441 km2 plote, gyvena daugiau kaip 15,8 mln. gyventojø. Per pastaruosius ðeðerius metus miesto BVP padidëjo 144,2 proc., transporto priemoniø skaièius iðaugo iki 91 proc., o energijos suvartojimas – 35 proc. Ágyvendindama 2008 m. Pekino Olimpiados aplinkosauginius principus, Vyriausybë nustatë pakeisti transporto priemones á maþiau terðianèias aplinkà: 2008 m. joms bus pritaikytas standartas State IV (Euro IV). Kovodama su pramonës ámoniø tarða Vyriausybë sugebëjo 197 itin aplinkà terðianèias ámones perkelti á kità vietà, o naujai besikurianèioms taikomi tarðos kontrolæ reguliuojantys principai. Per pastaruosius 6 metus mieste daug nuveikta ir taupant vandená: pastatyta 14 vandens apdirbimo gamyklø, apdorojanèiø per 2,9 mln. tonø vandens. Vandentiekiai nuolat valomi, pagerëjo vandens kokybë. 96,5 proc. kietøjø atliekø (buitinës atliekos) pastaruoju metu renkamos, apdirbamos arba ðiuolaikiðkai sunaikinamos. Medicininës arba þalingosios atliekos taip pat kruopðèiai renkamos bei apdorojamos. Antrinis atliekø naudojimas bei perdirbimas yra labai skatinamas vietiniø valdymo ástaigø bei pramonës ámoniø. Milijonai hektarø miðkø yra atsodinami, jø teritorija uþims 51 proc. Pekino teritorijos. Pekino þaidyniø Organizacinis komitetas bei miesto savivaldybë suorganizavo daug renginiø, kuriø metø buvo skatinama aplinkosauginë veikla bei socialinë plëtra. Tokiomis programomis vadovauja-

Kai ateitis uþvaldo mus
Juan Enriguez Cabot knygos mintys gali bûti svarbios ir naudingos mums èia, Lietuvoje. Ði knyga – apie tai, kaip dràsa realizuoti idëjas keièia pasaulá. Idëjos kelias prasideda nuo minties, kaip dar galima praplësti þmonijos þiniø horizontà. Idëjos neriboja turimos techninës galimybës. Tiesiog þmogus, toks kaip að ir jûs, sugalvoja, kad gali pasiekti, padaryti, árodyti tai, ko dar nëra. Ir jei þmogø paskatiname – jis pasiekia savo. Tai – mokslinës fantastikos, kuri mums regint tampa realybe, ir paþangos, keièianèios mûsø gyvenimà á gera, kelias. Kai idëja yra realizuojama ir ágauna formà, ji ne tik keièia þmoniø gyvenimà, bet ir nulemia valstybiø gerovæ ir jø vietà pasaulyje. Ar þinojote, kad iki 1960 metø „Made in Japan“ buvo blogos kokybës sinonimas? O Singapûras 1965 metais buvo paskelbtas bankrutavusia valstybe ir praðësi prijungiamas prie Malaizijos? Ðiuo metu tai – vienos labiausiai iðsivysèiusiø pasaulio valstybiø. Kaip nutiko, kad ðios gamtiniø iðtekliø beveik neturinèios ðalys per sàlyginai trumpà laikà pasiekë tokiø laimëjimø? Ir kodël gamtos iðtekliø turtingos valstybës, tokios kaip Filipinai, Angola ar Meksika, ðiandien yra nuskurdusios? Visos ðalys, per pastaruosius penkiasdeðimt me-

tø padariusios neátikëtinà ekonominæ paþangà, buvo susidûrusios su pasirinkimu – vystyti savo tradicinius verslus ar ryþtingai investuoti á mokslà, ðvietimà ir naujausias technologijas. Taip, jûs esate teisûs – tarp laimëtojø yra valstybës, kurios nepaisydamos politinio nestabilumo ir nepritekliø rado politinës valios ir iðminties pasukti naujos ekonomikos kûrimo keliu. Knygos autorius J.E.Cabot, kalbëdamas apie ateitá, biotechnologijai priskiria tà paèià misijà, kurià atliko informacinës technologijos (IT) – ne tik pakeisti mûsø aplinkà, bet ir sukurti naujas pramonës ðakas ir kûrybos sritis, iðkelti iðtisø valstybiø ekonomikà.

30

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

si vietinë bendruomenë, mokyklos bei šeimos. Miestas išplëtojo itin sëkmingà Þaliàjà keliavimo kampanijà ðûkiu „Nors vienà dienà nevairuok“, ji paskatino daugelá valstybiniø bei privaèiø sektoriø darbuotojø naudotis vieðuoju transportu. Olimpinio judëjimo partneriai þaidynëmis Pekine pasinaudoja pristatyti visuomenei daug aplinkai palankiø produktø bei ðiuolaikiniø technologijø. Organizacinis komitetas ir vietinë valdþia gali sëkmingiau atkreipti penktadalio pasaulio populiacijos dëmesá á ðias problemas kalbëdama apie sportà kaip aplinkos ðvietimo priemonæ. Konferencijos Sportas ir aplinka dalyviai patvirtino XXIX Pekino olimpiniø þaidyniø Organizacinio komiteto specialøjá praneðimà Pekinas 2008: aplinkosauga, inovacijos ir tobulëjimas, kuriame detalizuojami aplinkosauginiai bei darnià plëtrà apibrëþiantys veiksmai. Patvirtintas ir Jungtiniø Tautø Aplinkos programos pranešimas Pekinas 2008: aplinkos apþvalga – detalizuotas, nepriklausomas ávertinimas, kuriame teigiama, kad Pekinas, bûdamas þaidyniø ðeimininkas, árodo galintis bûti katalizatoriumi, spartinanèiu miesto aplinkosaugos planø vykdymà. Olimpiniø þaidyniø organizatoriai sulaukia ir priekaiðtø, taèiau, pamaèius kas, kaip ir kokiais tempais bei uþmojais yra daroma, norisi tikëti, kad 2008-øjø Pekino olimpinës þaidynës, kuriø devizas „Vienas pasaulis – viena svajonë“, konkreèiais veiksmais parodys savo pastangas siekti aplinkos ir ðiuolaikiniø technologijø darnos. Na, o nuotaikingieji XXIX olimpiniø þaidyniø talismanai Beibei, Jingjing, Huanhuan, Yingying ir Nini jau pasiruoðæ papildyti þaidyniø dalyviø, sveèiø ir sirgaliø kolekcijas.

Mokslui ir naujoms technologijoms pakankamai investicijø skirianèios tautos didina produktyvumà kur kas greièiau nei to nedaranèios. Prieð 50 metø turtingiausiø ir vargingiausiø ðaliø gyventojø darbo produktyvumas skyrësi penkis kartus. Ðiuo metu atotrûkis padidëjo iki trijø ðimtø devyniasdeðimties kartø, o po IT ir biotechnologijø ásigalëjimo ðis skirtumas sieks daugiau nei tûkstantá kartø. Lietuva ðiuo metu stovi kryþkelëje. Koks jos, o tuo paèiu ir visø mûsø, pasirinkimas? Nekelkime klausimo, ar naujosios technologijos išties yra ateities ekonomikos pagrindas, klauskime savæs, ar norime bûti ðios ateities dalimi. Dràsa rinktis naujus kelius, tikëjimas paþanga ir dëmesys ðalies þmoniø idëjoms gali suteikti naujà postûmá Lietuvos ekonomikai ir pakeisti ðalies ateitá. Tikëkime ir skatinkime ðià raidà. Prof. Viktoras BUTKUS

2007 metø pabaiga ásimintina neeiliniu ávykiu, kuris prieððventiniame ðurmulyje liko eiliniu renginiu, be saliutø ir fejerverkø. Gal nebûtina tokiais atvejais ðaudyti ið patrankø, taèiau pirmasis kartas, gera pradþia reikðminga ir ásimintina. 2007 m. gruodþio 13 d. Lietuvos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetas, Kultûros ministerija, Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka ir Lietuvos vartotojø institutas sukvietë á konferencijà „Skaitymo metus pasitinkant“. Seimo treèiøjø rûmø salë vos talpino dalyvius ið bibliotekø, mokyklø, savivaldybiø, leidyklø, kitø institucijø, kuriø egzistencija priklauso nuo knygos ir kitø dokumentø skaitymo ir vartojimo. 2008 metai paskelbti SKAITYMO METAIS, tikintis ir pasitikint, kad skaitantis þmogus nëra (ið)nykstanti rûðis ir jis sugeba pasirinkti, suvokti ir vertinti informacijà, kuri tampa veiksminga asmenybës ir visuomenës tobulëjimo priemone. Visi pilietinës visuomenës budintojai vieningai tvirtina, kad be iðsilavinimo, be kultûros ir ðvietimo gresia moralës nuosmukis, visø visuomenës sluoksniø orientavimasis á materialines vertybes, o viso to pasekmë – susvetimëjimas, dvasinë krizë ir daugybë jà lydinèiø neigiamybiø Skaitymo metai turi ir gali amortizuoti ákalinto þmogaus uþdarame rate bûsenà, kurià taikliai apibrëþia religijotyrininkas dr. Tomas Kiauka: „reikia kuo daugiau dirbti, kad kuo daugiau uþdirbtum ir kuo daugiau vartotum, o tada reikës dar daugiau dirbti, kad neiðskristum ið pasiekto vartojimo lygmens, antraip sugriausi savo socialinæ, o gal ir ðeimyninæ padëtá... Þmogaus tapatybei formuotis ir palaikyti reikia patikimø atsakymø á klausimus: „kas að esu“, „kam að esu“, „kà turiu daryti“, „kodël apskritai esu“, „kokia mano gyvenimo prasmë“... (Cituojama pagal kn. Europos kultûros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. – Vilnius, 2007, p. 249). Skaitantis þmogus, pasirinkæs tinkamà lektûrà, ieðko ir randa atsakymus. Skaitymo skatinimas civilizuotame pasaulyje – jokia naujovë. UNESCO 1972 m. buvo paskelbusi Tarptautiniais knygos metais. Vyko gausybë renginiø, konkursø, konferencijø, akcijø. JAV sociologai pastebëjo grësmingà reiðkiná, kurá pavadino antriniu neraðtingumu. Baigusieji elementarø vidurinës mokyklos kursà tenkinasi televizija, komiksais ir gausiai iliustruota periodika ir degraduoja iki neraštingumo. Vilniaus universiteto docentë lektologë Vita Mozûraitë praneðime konferencijoje „Uþsienio ðaliø patirtis ir pavyzdþiai

Skaitanèioji visuomenë: mitas ar realybë?
skaitymo skatinime“ paþërë gausybæ pavyzdþiø kaip Rusijoje, JAV ir ypaè Ðiaurës ðalyse realizuojamos vyriausybiø ir ávairiausiø visuomeniniø organizacijø, fondø ir þymiø asmenø inicijuojamos ir remiamos skaitymo skatinimo programos ir renginiai. Skaitymo metams gerai pasiruoðta. Lietuvos vartotojø institutas atliko sociologinius tyrimus, kurie diagnozavo ðiø dienø skaitymo parametrus ir turiná. Kultûros ministerijos specialistës visus metus organizavo kvalifikacijos skatinimo seminarus, mokë Skaitymo metø renginiø programø rengimo subtilybiø. Ði veikla bus tæsiama 2008 metais. Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Vaikø literatûros centras teiks metodinæ medþiagà, koordinuos mokyklø ir kitø bibliotekø pastangas. Linkime ðio centro direktorei Aldonai Augustinaitienei vaisingo darbo ir iðtvermës. Skaitymo metai turi savo geràjà globëjà LR Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto Kultûros pakomiteèio pirmininkæ Dalià Teiðerskytæ, kuri ne pirmi metai remia bibliotekas ir skatina jø veiklà. Matyt, ir LR Vyriausybë susivoks, kad maþiausiai apmokamiems bibliotekininkams teko didþiulë atsakomybë ir maloni naðta skelbti gyvenimo pilnatvæ skaitant geriausias, ádomiausias ir informatyviausias knygas. Skaitymo metai turi iðraiðkingà logotipà su obalsiu: skaitant laisvëti ir tobulëti. Sveikinkime „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo pastangas nuolat atspindëti skaitymo metø eigà ir gerus darbus, bibliofilø ir visø knygos mylëtojø veikimà. 1345 m. vyskupas Richardo de Bury paraðë „Philo biblon arba apie meilæ knygoms“. Tai ðiuolaikinë knygininkø biblija. Autorius sako, kad knyga yra atrama net tada, kai smunka visuomenës moralinio ir materialinio gyvenimo bûklë. Nei turtai, nei prabanga nepranoksta iðminties. Povilas SAUDARGAS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

31

jûros moliuskai
Tæsinys. Pradþia 2007 m. Nr.12

Taurieji

þiø ðio moliusko kiautas yra suvenyras, sëkmingos kelionës talismanas, neðàs sëkmæ ne tik kelyje, bet ir piligrimo namuose. Piligrimai prieð mirtá pageidaudavo jø ádëti á kapà. Kiautas buvo prisiuvamas prie kepurës ar drabuþiø kur matomoje vieto-

Europos kultûroje
Egidijus BACEVIÈIUS

Šis išraiškingos geldutës formos jûrinis moliuskas jau seniai virto simboliu ir yra pavaizduotas daugelyje meno kûriniø, taip pat architektûroje, pakelës þenkluose á piligrimystës vietas. Jie yra piligrimø maistas ir talismanas. Ispanijoje pagal jø formà gaminami indai, ávairûs papuoðalai, saldësiai. Moliusko kiautas jau ðimtà metø vaizduojamas kompanijos Shell emblemoje. Tik þinodami ir skaitydami per amþius geldutëse uþkoduotas simbolines prasmes mes galime atskleisti tauriøjø moliuskø reikðmæ Europos kultûros virsmuose.

Moliuskus šv. Jokûbo ðukutës gaubia graþi kultûrinë tradicija

Kelrodþiai su geldutës atvaizdais þymëjo piligrimø kelius á Santjago de Kompostelà

Ðv. Jokûbo ðukutës
Ðventojo Jokûbo ðukutës (Pecten jacobaeus) – bene þinomiausias Europos pakraðèio dvigeldis moliuskas. Jis aptinkamas abipus Atlanto vandenyno pakrantëse, pavirðinëje dumblo dalyje, ið kur kyðo tik þiotys. Rusvas, vëduoklës formos su iðilginëmis griovomis kiautas siekia iki 12 cm, nors daþniausiai aptinkami 8 cm ilgio gyvûnai. Briaunos moliusko geldutæ daro panaðià á ðukutes, ið èia ir kilæs pavadinimas. Ðventojo Jokûbo ðukutës prancûzø kalba vadinamos Conquilles Sainte-Jaques arba vokiškai Die Jacobsmuschel. Kultûrininkai teigia, kad dabartinëje Ispanijoje apie 700 m. e. m. gyvavæs keltø jûros dievybës Brigitos kultas. Moliusko pusiau praviros geldutës su iðlindusia mantija labai panaðios á iðorinius moters lytinius organus, todël jis laikytas jûros dievybës ásèiø simboliu (Walker, 1993). Didelës reikðmës anuometiniame pasaulëvaizdyje turëjæ vandens paukðèiai, ir inicijuotieji pasipuoðdavo þàsø letenëlëmis. Plintant krikðèionybei, Brigitos kultas pamaþu pakeièiamas Santjago arba ðv. Jokûbo garbinimu, kita simbolinë reikðmë suteikiama ir moliuskams. Ðv. Jokûbas buvæs vienas ið dvylikos Jëzaus pasekëjø ir savo misijà atlikæs Ispanijoje. Vëliau, gráþæs á Jeruzalæ, jis buvo ákalintas, kankintas ir nukirsdintas. Pasak legendos, jo bendrai kûnà ir galvà ið prieðø pavogæ, slapèia áneðæ á laivà ir iðplukdæ á atvirus vandenis likimo valiai.

Kankinio palaikai Šventosios dvasios perplukdyti per Vidurþemio jûrà, vëliau iðilgai Ispanijos vakarinës pakrantës vandenys juos iðneðë á Ulla upës slëná. Tvirtinama, kad atrastieji ðventuolio palaikai buvo apkloti moliuskø geldutëmis. Nuo to laiko moliuskas pradedamas vadinti šv. Jokûbo ðukutëmis, o vieta, kur palaidoti ðv. Jokûbo palaikai, vadinama Santjago de Kompostela (Santjago de Compostella), t.y. vieta, kur iðplukdyti ðventojo palaikai. Ðiame Europos regione daug vietovardþiø byloja apie galutinæ apaðtalo poilsio vietà, anuomeèio krikðèioniðkojo pasaulio pakraðtá: Finisterë (Þemës pabaiga) Bretanëje, 60 km granitinis kyðulys Galicijoje Kap Finistrë (Cabo de Finisterre), o Toxo saloje esanèios baþnyèios sienos ir stogas nukloti ðukuèiø formos èerpëmis ir dekoro elementais. Pasklidus þiniai apie atrastus šventojo palaikus, á anuomet atokø Ispanijos regionà ið viso krikðèioniðkojo pasaulio pradëjo plûsti vienuoliai ir piligrimai. Priminsime, kad šv. Jokûbas – alchemikø ir vaistininkø, sargø, kalviø ir kepuriø siuvëjø globëjas, á já pagalbos kreiptasi norint sušvelninti reumato skausmus. Jam neðtos aukos, kad laukai ir sodai geriau derëtø. Pagal skirtingus kalendorius Jokûbo vardadienis nesutampa. Bet liepos 25-àjà Santjago de Komposteloje bûdavo ðvenèiamos didþiausios iðkilmës, sulaukiama gausiø piligrimø. Pagal senà tradicijà visi aplankiusieji Jokûbo kapà kaip liudijimà bûtinai ásigydavo ðv. Jokûbo ðukuèiø apatinájá (storesnájá) kiautà. Jau nuo viduram-

je, prieð tai jame pragræþus dvi maþas skylutes. Kitur jie tvirtinti ant durø, pavaizduoti kryþkelëse ant akmenø, kad rodytø piligrimams kelià ðventovës link.

Geldutë, vienijusi Europà
XIX a. vokieèiø poetas ir raðytojas J.W.Goethe teigë, kad viduramþiø Europà suvienijo piligrimystë á Santjago de Kompostelà. Taiklus pastebëjimas. Piligrimystës centras turëjo lemiamos reikðmës Ispanijos katalikiðkos kultûros raidai ir sutapo su Ispanijos viduramþiø aukso amþiumi. Èia trumpam ar ilgesniam laikui apsistodavo keliaujantys iðminèiai, vyko kultûriniai mainai tarp menininkø, mokslininkø, filosofø, susidarë palankios sàlygos ðio regiono kultûriniam suklestëjimui. Èia steigësi knygø spaustuvës, muzikantø kapelos ir mokyklos, vëliau peraugusios á universitetus. Ðventojo Jokûbo kultas Europoje pagimdë iðtisà naujà tradicijà. Viduramþiais Santjago de Kompostela, kaip ir Roma ar Jeruzalë, buvo pagrindinës ðventovës, kurias tikras piligrimas bent kartà gyvenime turëdavæs aplankyti. Á ðiuos miestus driekësi nenutrûkstamas piligrimø srautas ið visø Europos kraðtø. Maldininkø keliai buvo pastovûs ir ðiais laikais juos primena gatvës, miesteliai ir vietovardþiai. „Camino de Santjago“ – piligrimø keliais anuomet buvo iðraiþyta visa Vidurio Europa nuo Vokietijos iki Italijos. Daugelis keliø kryþiavosi ðiame Galicijos mieste. Jie vadinti pagal ðalis Prancûzijos, Portugalijos, Italijos, Vokietijos

32

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Kompanijos Shell logotipo atsiradimas siejamas su piligrimø kelionëmis á Santjago de Kompostelà

Þiurkës metais apie þiurkæ

ðv. Jokûbo keliais. Ispanijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje pakelëse ir ðiandien galime pamatyti kelrodþiø su ðukuèiø atvaizdais. Reinpfalco þemës Spejerio (Speyer) mieste keliauninkø á Santjagà apsistojimo vietà þymi Maksimiliano gatvëje esanti bronzinë stovyla – lazda pasirëmæs piligrimas su plaèiabryle skry-

Vokietijos Reinpfalco þemës Spejerio miesto stovyla „Keliauninkas á Santjago de Kompostelà“

bële. Nuo 1987 metø visi piligrimø keliai Prancûzijoje ir Ispanijoje yra paskelbti Europos kultûros paveldu ir átraukti á UNESCO pasaulinio materialaus paveldo registrà. Lietuvos–Lenkijos jungtinæ valstybæ ðis religinis sàjûdis menkai tepalietæs. Ðiame Europos regione moliuskø kiautai daugiau naudoti kaip dekoratyvus elementas architektûroje.

Nuo paprasto kiauto iki þenklo Shell
Kriauklës kaip puoðnios architektûrinës detalës ir motyvai buvo labai populiarios XVIII a. viduryje vadinamojoje rokoko krypties dailëje ir architektûroje. Dar ir ðiandien ðio ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus pastatø frontonus bei dailës kûrinius puoðia moliusko ðukuèiø ar tridaknos kiautai. Esama daugiau moliuskø atvaizdø, ku-

riø kilmë ádomiu bûdu siejasi su šv. Jokûbo kultu Galicijoje ir atitinka pirmapradæ geldutës kaip maisto, sëkmingos kelionës simbolá. Prisimintina naftos produktø koncerno Shell þenklo atsiradimo istorija. Viskas prasidëjo 1833 m., kai Marcus Samuelis, vertæsis egzotiðkø moliuskø ið Tolimøjø Rytø tiekimu ir prekyba, Londono Eastende ákûrë firmà Shell. Moliuskø kiautø, kaip ir kitø gyvûnø, kolekcijø rinkimas atitiko bendrà Viktorijos laikø Anglijos polinká domëtis gamtos mokslais ir apraðyti gyvosios ir negyvosios gamtos formø ávairovæ. Taigi verslas sekæsis neblogai. 1891 m. to paties Samuelio sûnus prekybos tikslais keliavo po pietø Rusijos provincijas ir apsilankë Baku mieste. Èia jis iðvydo gausybæ ið þemës gelmiø srûvanèios naftos. Vietiniai gyventojai naftà sëmë ir naudojo kurui. Negiliai þemëje telkðanti nafta teikë vilèiø pradëti naujà verslà. Jau kitais, 1892 metais jis ið Singapûro á Bankokà perplukdë 4000 tonø Rusijos þibalo. Nuo tol naftos produktø perveþimo verslo reikalai tik gerëjo. 1897 m. ákuriama Shell transporto ir prekybos kompanija (The Shell Transport and Trading Company). 1901 m. jos gaminiams naudotas moliusko midijos atvaizdas. 1904 m. Shell bendrovë susijungë su A.M.Abrahamo analogiðka veikla uþsiimanèia bendrove ir ëmë vadintis „Samuel and Co“. Netrukus naujasis dalininkas tapo firmos vadovu, o firmos þenklui jis pasirinko šv. Jokûbo ðukuèiø kiauto (Shell/ Scallop) atvaizdà, perimtà ið ðeimos herbo. Savo ruoþtu á herbà jis buvo átrauktas kaip liudijimas apie jo seneliø apsilankymà Santjago de Komposteloje ir vëliau jø giminæ aplankiusià sëkmæ. 1907 m., uþuot konkuravusios, susijungë þibalu ir naftos produktais prekiaujanèios kompanijos Royal Duch Petroleum Company ir Anglijos Shell. Nuo to laiko jø logotipe geldutës profilyje atsirado raidës Shell. 1948 m. herbas pradëtas daþyti ispanø pamëgtomis spalvomis: raudona ir geltona. Maþai pakitæs herbas naudojamas ir dabar. Per ðimtmetá bendrovës þenklas tapo ne tik verslo sëkmës, bet ir ilgaamþiðkumo simboliu.

Sunku pervertinti nuolatinës mûsø palydovës – þiurkës reikðmæ þmonijai. Ji ir kenkëja bei ligø platintoja, taèiau visa tai nusveria þiurkës, kaip moksliniø tyrimo objekto, svarba. Mokslo laboratorijose domestikuota rudosios þiurkës Rattus norvegicus atmaina pradëta naudoti XIX a. pabaigoje. Dabar þiurkë – modelinis organizmas, naudojamas ávairiausiø biologiniø funkcijø, elgsenos tyrimams, medikø rengimui, vaistø bandymams.

Keletas þiurkës gumburo regos branduolio ðoninio kelinio kûno (lot. corpus geniculatum laterale dorsalis) neuronø, þymëtø biocitinu. Matomi neuronø kûnai ir jø dendritinës ataugos. Paulius JURKUS
Autoriaus nuotraukos

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

33

Visiems visiems þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ prenumeratoriams, skaitytojams – ne visuose spaudos kioskeliuose galintiems ásigyti, kai kuriose bibliotekose þurnalà randantiems – uþ iðtikimybæ ðiam leidiniui. Þurnalo 50-meèo sukakties ir Naujøjø metø proga redakcija gavo daug sveikinimø su iðradingais palinkëjimais ið institutø, universitetø, bendruomeniø, þurnalui neabejingø miesto ir kaimo þmoniø. Redakcija nuoðirdþiai dëkoja visiems, kiekvienam ir atsipraðo, kad negalës laiðkais atsiliepti á jûsø sveikinimus. Priimkite ðià padëkà su pirmuoju 2008øjø þurnalo numeriu.
Redakcijos kolektyvas

Dëkojame!

Ðvietimo ir mokslo ministerija áteikë Vyriausybei mokslo ir studijø reformai bûtinus ástatymø projektus
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei áteikë Mokslo ir studijø, Valstybiniø aukðtøjø mokyklø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymø projektus bei Vieðøjø ástaigø ástatymo ir Þemës ástatymo straipsniø pakeitimo projektus. Ðiø ástatymø projektai pakoreguoti pagal socialiniø partneriø komentarus. Ðie teisës aktai bûtø pagrindiniai dokumentai, kuriais remtøsi mokslo ir studijø sistemos pertvarka, jei Seimas juos priimtø. „Ástatymø projektai buvo parengti laikantis parlamentiniø partijø susitarimo, pasiraðyto birþelio mënesá. Studentai, akademinë bendruomenë, politikai, taip pat ir verslo atstovai reiðkia vis didesná nepasitenkinimà aukðtojo mokslo kokybe, nepakankama sàveika su visuomenës ir ûkio poreikiais, todël jau ðiandien reikia daryti esmines pertvarkas. Rengdama ástatymø projektus ministerija konsultavosi ir tarësi su visais jau minëtais socialiniais partneriais“, – sako ðvietimo ir mokslo ministrë Roma Þakaitienë. Netobuli ástatymai yra viena ið prieþasèiø, dël kuriø nukenèia studijø kokybë. Jos gerinimà ministerija yra pripaþinusi kaip vienà pagrindiniø mokslo ir studijø sistemos pertvarkos tikslø. Pagrindiniai Mokslo ir studijø ástatyme numatomi dalykai: suteikiama daugiau ágaliojimø valstybinëms aukðtosioms mokykloms, stiprinama jø autonomija, taip pat siûloma keisti ðiø institucijø valdymà taip, kad didëtø atskaitomybë visuomenei. Aukðtosiose mokyklose siûloma didinti tarybø, kuriø didþiàjà dalá sudaro socialiniai partneriai, vaidmená, nepaþeidþiant ðiø institucijø autonomijos. Ástatymo projekte numatytas naujas moksliniø tyrimø ástaigø valdymo modelis. „Siûlymai átraukti ástaigø, ámoniø bei organizacijø, suinteresuotø sëkminga moksliniø institutø veikla, atstovus á institutø strateginiø sprendimø priëmimà paskatins mokslo ástaigas labiau orientuoti savo veiklà á valstybës, visuomenës ir ûkio poreikius“, – sako Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliûnas. Mokslo ir studijø ástatymo projekte siûloma ir daugiau naujoviø: vietoj dieniniø, vakariniø ir neakivaizdiniø studijø siûloma pereiti prie tarptautiniø – nuolatinës ir iðtæstosios formø. Naujai ástatymo projekte apibrëþiamas ir studijø finansavimo klausimas. Nemokamas mokslas bûtø garantuotas 30 proc. geriausiai besimokanèiøjø, kiti nuolatinës studijø formos studentai taip pat ið dalies bûtø finansuojami valstybës lëðomis, paramà gautø ir socialiai remtini studentai. Siûloma, kaip ir buvo numatyta politiniø partijø susitarime, kad valstybës visiškai ar ið dalies finansuojamø studijø vietø skaièius bûtø skirstomas pagal stojimo rezultatus, o ne formaliai paskirstomas aukðtosioms mokykloms. Nemokamas mokslas bûtø laiduojamas treèiosios pakopos studentams ir rezidentams. Vyriausybei teikiami ástatymø projektai taip pat svarbûs moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros srièiai. Pirmà kartà Mokslo ir studijø ástatymo projekte yra apibrëþtas programinis – konkursinis finansavimas. Valstybiniø aukðtøjø mokyklø turto disponavimo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo projektas bei já lydintys Þemës ir Vieðøjø ástaigø ástatymø straipsniø pakeitimai suteiktø daugiau autonomijos, ûkinio savarankiðkumo valstybinëms aukðtosioms mokykloms. Ðie teisës aktai sumaþintø nereikalingà biurokratijà, leistø, pavyzdþiui, prie universitetø kurtis pumpurinëms ámonëms, kurios skatintø mokslo ir verslo ryðá, taip pat mokslui imlaus verslo plëtrà. Pateikusi ástatymø projektus Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerija toliau dirbs su socialiniais partneriais. Ketinama dirbti su atskiromis sudedamosiomis pertvarkos dalimis, rengti poástatyminiø aktø projektus. Taèiau jau nuo kitø metø pradþios bus pradëta ágyvendinti viena ið pertvarkos krypèiø – kokybës gerinimas: dëstytojø ir mokslo darbuotojø darbo uþmokestis nuo naujø metø didës 20 procentø. Elona BAGDANAVIÈIENË Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su visuomene skyriaus vedëja

Ne kiekvienos aukštosios mokyklos gamtos fakultetas gali pasidþiaugti savo gretose turintis tokius áþymius mokslininkus, jaunøjø talentø ugdytojus, kaip Vilniaus universitetas. Mums malonu, kad ðie mokslininkai, 2008 m. sausio mënesá paþymintys neeilinius gimtadienius, yra ir þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ autoriai. Biochemikas akad. Benediktas Juodka þurnale bendradarbiauja nuo 1971 m., LMA narys korespondentas genetikas Vytautas Petras Ranèelis – nuo 1970 m., neabejingas þurnalui ir narys korespondentas botanikas Jonas Remigijus Naujalis.
„Mokslo ir gyvenimo“ redakcija

iena svarbiausiø mûsø gyvenimo srièiø yra savojo kraðto unikalios gamtos ir aplinkos apsauga. Mums bûdingas rûpestingas ir apdairus, pagrástas giliomis kultûros tradicijomis poþiûris á Gamtà. Vis labiau stengiamës moksliðkai pagrástai, protingai bei racionaliai naudoti dirvoþemá, þemës gelmes, vandená, augalijà, gyvûnijà, landšaftà. Rûpestis oro ir vandens ðvara, miestø ir gyvenvieèiø nuotekø tvarkymu, dirvoþemio derlingumo didëjimu, augalijos ir gyvûnijos pasauliu – tai ne kas kita, kaip rûpinimasis savàja sveikata, darbo, buities, poilsio sàlygomis. Ðalyje daug dëmesio skiriama grunto ir vandens, uþterštø nafta ir jos produktais, valymui, šio valymo technologijoms kurti bei tobulinti. Šiame darbo bare aktyviai dirba savo veiklos 10-metá paþyminti VðÁ „Grunto valymo technologijos“ (GVT). Bendradarbiaudama su mokslo ir mokymo organizacijomis, ámonë sukûrë darnià mokslo ir gamybos sàveikos sistemà. Tai leido sukurti veiksmingas aplinkosaugines technologijas, paremtas aplinkà terðianèiø medþiagø biodeg-

V

34

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Sveikiname!

Benediktas Juodka

Vytautas Petras Ranèelis

Jonas Remigijus Naujalis

Aukso medalis – VðÁ ,,Grunto valymo technologijos”
Ið deðinës: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, VðÁ ,,Grunto valymo technologijos” direktorius Rapolas Liuþinas ir Lietuvos pramonininkø konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys

Dþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.

radacija. Jas naudojant iðvengta þalos aplinkai, kuri siektø 500 milijonø litø. Vadovaujant prof. Karoliui

Jankevièiui VðÁ GVT sukurtà naftà oksiduojanèiø mikroorganizmø inokuliatà Lietuvos pramonininkø konfederacija

konkurse „Lietuvos metø gaminys 2007“ ávertino Aukso medaliu, kurá pagal nusistovëjusià tradicijà Respublikos Preziden-

tas Valdas Adamkus praëjusiø metø gruodþio 18 d. iðkilmingai áteikë ástaigos vadovui.
,,Mokslo ir gyvenimo” inf.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

35

1 pav. Uostadvario vandens pumpavimo stotis su sraigtiniais siurbliais. Pastatyta 1907 m. Dabar melioracijos muziejus

2 pav. Smalkø senoji vandens pumpavimo stotis su vertikaliais greitaeigiais siurbliais, þuvø naikintuvais. Naujoji sraigtinë – netoli jos

Gamtos m. dr. Kazys GAIGALAS
Senieji rytinio Kurðiø mariø kranto gyventojai su vandeniu nesigalynëjo, ákûrë savo sodybas, nemaþus kaimus, miestelio tipo gyvenvietes su baþnyèiomis, karèemomis, graþiomis mokyklomis, malûnais, kepyklomis, parduotuvëmis ir kitokios paskirties statiniais ne kur kitur, o prie pat vandens – upiø pakrantëse ir jø þiotyse. Pavyzdþiui, pati seniausia Rusnës salos gyvenvietë – Vorusnë ásikûrë 1366 m. to paties pavadinimo upës þiotyse. Kitos pamario gyvenvietës – Minija (Mingë), Rugaliai, Ðyða, Uostadvaris, Ðyðkrantë, Pakalnë, Rusnë, Skirvytëlë, Skirvytë I, Skirvytë II, Akmingë, Karklë, Lûja, Inzë, Tovë, Gilija, Nemunynas, Labguva ir kitos – taip pat prieð ðimtus metø ásikûrë ir ilgà laikà graþiai gyveno prie pat Kurðiø mariø ir jø intakø þiotyse. Kadangi senieji pamariðkiai nebuvo iðlepæ, nebijojo vandens, iki praëjusio ðimtmeèio vidurio jø skaièius potvyniø uþliejamoje teritorijoje augo ir buvo daug didesnis, negu dabartiniu civilizuotu laikotarpiu. Be to, pamarieèiai ir be Maironio poezijos graþiø posmø þinojo, kad uþtvenkti ir sulaikyti upës bëgimo á marias negalima, kad pavasariniai vandens srautai ne vien tik þalà daro, bet ir duoda naudos – patræðia organinëmis ir mineralinëmis nuosëdomis pievas, kasmet po truputá paaukðtina jø apgyventà teritorijà. Tai þinodami ir teisingai vertindami ðiuos dalykus, þmonës vengdavo uþliejamø teritorijø patvenkimo, stengdavosi tiesti ir akmenimis grásti kelius taip, kad jø pavirðius nebûtø aukðèiau ðalikeliø ir gretimø pievø. Aukðtesni þemës kauburiai bûdavo supilami þmoniø sodybvietëms, kapinëms, kuriø dar galima rasti tiktai dalyje iðlikusiø gyvenvieèiø. Autoriaus þiniomis, surinktomis per 50 gyvenimo metø Rusnëje, polderiø statyba potvyniø uþliejamoje teritorijoje tarp Gilijos ir Nemuno buvo susidomëta XIX a., o deðiniajame Nemuno krante, Rusnës saloje – tiktai praëjusio ðimtmeèio pradþioje. Per 1907–1931 m. laikotarpá Lietuvoje árengti 7 vasaros tipo polderiai su vandens

polderiuose kultûriniø
pumpavimo stotimis. Polderiø svarbiausia uþduotis buvo grieþtai apibrëþta – jø pylimai privalëjo apsaugoti nuo galimø potvyniø ið mariø pusës ir Nemuno deltos atðakø þioèiø þemës naudmenis tiktai vasarà ir rudená, t.y. augalø vegetacijos bei derliaus dorojimo laikotarpiu. Be to, siekiant iðvengti pavasarinio vandens patvenkimo, prieðkariniø polderiø pylimai buvo daromi þemi, su nuolaidþiais ðlaitais. Dvivëriai vartai (savaiminiam vandens iðtekëjimui ið sausinamo polderio ploto) buvo árengiami paèiose vandens siurblinëse ir pylimuose. Eksploatuojant prieðkarinius polderius, didþioji dalis á uþlietus plotus patekusiø þuvø (lydekø, karðiø, kuojø, eðeriø ir kt.) sëkmingai iðnerðdavo ir gráþdavo á Nemuno deltos atðakas, Minijà, Ðyðà, Krokø lankà, Kniaupo álankà ir marias. Esant vandens pumpavimo stotyse sumontuotiems sraigtinio tipo lëtaeigiams siurbliams, polderiø vidaus vandenyse po potvyniø pasilikusios nesubrendusios þuvys ir iðsiritæ jaunikliai taip pat galëdavo iðplaukti ið uþliejamø plotø be didesniø nuostoliø Kurðiø mariø baseino þuvininkystei. Kitaip á rytinio mariø kranto pavasario potvyniø uþliejamà teritorijà nuo Ventës rago iki Deimenos upës þioèiø (Labguvos miesto), jos unikalius gamtovaizdþio komponentus ir ûkininkavimo principus buvo paþiûrëta, kai èia á karo iðblaðkytø senbuviø sodybas ið Rusijos ir kitø vietoviø buvo prievarta atveþti arba savo noru atsikraustë naujakuriai. Po keletà metø trukusio iðtuðtëjusiø sodybø ir maþesniø gyvenvieèiø niokojimo prasidëjo gana dideli reikalingi ir nereikalingi melioravimo darbai. 1954–1975 metais buvo stengiamasi maksimaliai su-

Pamario

pievø ir þuvø nebëra

kultûrinti senàsias pievas, organizuoti þolës miltø gamybà, plësti gyvulininkystæ valstybiniuose ûkiuose. Minijos ir Nemuno þemupiuose su jø intakais buvo árengta 19 vasaros tipo potvyniø uþliejamø ir 18 þiemos tipo neuþliejamø polderiø sistemø su 47 ávairaus pajëgumo vandens pumpavimo stotimis. Pavëluotai (1960 m.) pradëjus domëtis melioravimo darbais, paaiðkëjo, kad vasariniø polderiø statyba nebuvo derinta su þuvø apsauga ir þuvininkystës plëtra Kurðiø mariø baseine, kad rekonstruotose prieðkarinëse ir naujose vandens pumpavimo stotyse sumontuoti vertikalûs greitaeigiai elektra varomi giluminiai siurbliai masiðkai naikina ir traumuoja ávairiø rûðiø ir dydþiø þuvis. Vëlesniø metø tyrimai parodë, kad dël polderiø statybos apie 40 tûkst. hektarø plote prarasta apie 50 proc. lydekø, 20–30 proc. karðiø ir kitø fitofiliniø þuvø nerðtavieèiø, kad nesunormintas siurbliniø darbas ne tik kenkia þuvø nerðtui, bet ir sukelia þuvø dusimà þiemà. Polderiø projektuotojams ir eksploatuotojams pripaþinus padarytas klaidas, norint nors ið dalies kompensuoti þuvø nerðtavieèiø praradimà, sumaþinti þuvø naikinimà stoèiø siurbliais, sudaryti palankesnes sàlygas þuvims polderiø vidaus vandenyse (senvagëse, þiogiuose, magistraliniuose grioviuose) iðtisus metus, 1968–1971 m. prie kai kuriø siurbliniø buvo árengtos mechanizuotos kasetinio tipo su metaliniais sietais þuvø uþtûros (2 pav.). Taèiau eksploatuojant ðias uþtûras paaiðkëjo, kad jos specifinëmis polderiø sàlygomis daugeliu atvejø netiko – neapsaugodavo þuvø jaunikliø nuo patekimo á siurblius, greitai uþsikimðdavo neðme-

36

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr.

3 pav. Smalkø vasaros polderio sraigtinë siurblinë – þuvø ir vandens perkeltuvas

4 pav. Vorusnës vasaros polderio sraigtinë siurblinë – þuvø ir vandens perkeltuvas, árengta greta senosios

nimis, reikëdavo nuolatinës prieþiûros. Dël to ðias apsaugines uþtûras su 6–10 mm dydþio akimis, praëjus 2–3 metams, teko melioratoriams iðmontuoti. Taigi per 1973–1986 m. laikotarpá siurblinës vël liko be efektyviø þuvø apsauginiø uþtûrø. Ignoruojant mokslo rekomenduotà vandens lygiø reguliavimà atskirais metø sezonais, suþalotomis ir negyvomis þuvimis mito tûkstantiniai kirø bûriai. Matydamas, kokià didelæ þalà viso Kurðiø mariø baseino þuvininkystei daro toks pumpavimo stoèiø darbas, ðio straipsnio autorius pasiûlë, o Lietuvos vandens ûkio instituto Ðilutës skyriaus inþinieriai suprojektavo kaproninæ þuvø uþtûrà – gaudyklæ. Ði gaudyklë bûdavo pastatoma pageidaujamu atstumu nuo siurblinës, jos sparnai visiðkai pertverdavo magistraliná griová ir einanèias ið polderio þuvis nukreipdavo á didokà venterá su 6–10 mm skersmens akimis. Iðtyrus 1987–1989 m. ðio þuvø apsauginio árenginio konstrukcijà ir jo praktiná naudojimà, padaryta iðvada, kad polderiø sàlygomis kai kuriais
5 pav. Ðyðos vasaros polderio siurblinës su vertikaliais dideliø apsukø siurbliais sunaikintø þuvø fragmentas (1993 m. pavasará pumpuojant vandená)

atvejais jis yra daug pranaðesnis uþ kasetinio tipo metalines uþtûras. Visø pirma ðie árenginiai yra techniðkai nesudëtingi, patogûs eksploatuoti, sandëliuoti ir svarbiausia – neleidþia antrø metø ir vyresnio amþiaus þuvims patekti á siurblius. Pavyzdþiui, 1987–1988 m. pavasará Rusnës þuvininkystës ûkio þvejai, naudodami uþtûras-gaudykles, vien tik Ðyðos polderyje pagavo 665 tûkst. vnt., arba 6085 kg þuvø, kurias iðleido á Ðyðos upæ, o maþesnæ jø dalá panaudojo áþuvinimui kitur. Apskaièiuota, kad iðleisti þuvø jaunikliai po keleriø metø galëjo duoti 1076 cnt prekinës þuvies produkcijos, kurià realizavus ðvieþiai ðaldytà bûtø gauta apie 218 tûkst. litø. Be to, iki Nepriklausomybës atkûrimo ir verslo privatizavimo Rusnës ir Kintø þuvininkystës ûkiø þvejai buvo gerai ávaldæ prekinës þuvies iðgaudymà polderiuose vidutinio akytumo traukiamaisiais tinklais ir statomaisiais tinklaièiais. Jø versliniai laimikiai kai kuriais metais siekë nuo keliolikos iki keliø deðimèiø tonø. Atrodë, kad bendromis mokslo, gamtosaugininkø ir þvejø pastangomis þuvø apsauga vasaros tipo polderiuose yra patenkinamai sutvarkyta ir bus galima baigti uþsitæsusius atskirø þinybø specialistø ginèus. Taèiau laimëjimai buvo trumpalaikiai.

Gamtos apsaugos komitetui perdavus savo funkcijas ásteigtam Aplinkos apsaugos departamentui, þuvø apsaugos ir þvejybos organizavimo reikalai 1991 m. vël pablogëjo. Valdþiai iðvarius ið polderiø buvusiø þuvininkystës ûkiø þvejus profesionalus su jø pasigamintomis þuvø uþtûromis-gaudyklëmis ir kitomis þvejybos priemonëmis, á polderius vël gráþo netvarka. Ávairiø konkursø ir aukcionø laimëtojai buvo suinteresuoti polderiuose sugauti kuo daugiau per potvynius ið kaimyniniø vandens telkiniø atplaukusiø þuvø ir visai nesirûpino jø apsauga per nerðtà ir pumpuojant vandená siurblinëmis. Esminis teigiamas posûkis ávyko tiktai prieð keletà metø. Autoriui pavyko árodyti, kad vasaros tipo polderiuose pastatytose vandens pumpavimo stotyse greitaeigius siurblius bûtina pakeisti tokiais, kokie buvo prieðkarinëse stotyse. Studijuojant stoèiø siurbliø konstrukcijas kitose valstybëse ir þiûrint ið þuvø apsaugos pozicijø, kà nors efektyvesnio, kaip sraigtiniai siurbliaiturbinos, aptikti nepavyko. Taèiau iðmontuoti stotyse siurblius – þuvø „naikintuvus“ ir á jø vietà pastatyti sraigtinius turbininius pasirodë labai sudëtinga ir brangu. Atsiþvelgiant á tai eksperimento bûdu 1994 m. Ðyðos polderyje ðalia senosios stoties buvo pastatyta pirmoji nauja siurblinë su 4 sraigtiniais siurbliais. Atlikus tyrimus padaryta iðvada, kad tokios konstrukcijos siurbliai be suþalojimø perkelia þuvis ið polderio á atvirus vandenis, neuþsiterðia ðiukðlëmis ir ekonomiðkiau naudoja elektros energijà. Kadangi sraigtiniai lëtaeigiai (120 apsisukimø per minutæ) siurbliai kardinaliai iðsprendþia þuvø klausimà polderio vidaus vandenyse ávairiais metø sezonais, jø statybos finansavimui buvo pritarta. Pastaruoju metu Nemuno deltoje jau veikia keturios siurblinës – þuvø perkeltuvai, pastatytos specialios AB „Ðilutës polderiai“. Tai Smalkø, Vorusnës, Sausgalviø ir Ðyðos. Tikimasi greitai uþbaigti statyti ir Uostadvario stotá greta senosios – muziejaus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

37

Apie vienà graþiausiø Krymo vietoviø – Forà pasaulis plaèiau suþinojo tik 1991 m. rugpjûtá per kariná puèà, kai pirmajam ir paskutiniajam TSRS prezidentui bei jo šeimai buvo paskirtas namø areðtas.
Prof. Aleksandras VITKUS

Foras
jachtklubu, taèiau tam trukdë nepatogus susisiekimas, prastas kelias á Forà. Jø pastangomis pradëtas tiesti geleþinkelis, taèiau 1917 metø revoliucija visus planus suþlugdë. Pirklys A.Kuznecovas, pasikvietæs þymø dailininkà peizaþistà prof. J.Kleverá ir mokslininkà sodininkà Albrechtà, nuo jûros atkovotame kampelyje tarp akmenø árengë uostà, pliaþà ir ákûrë nuostabø sodà. Parkà jie suskirstë á skirtingas erdves su skirtingomis temperatûromis bei kvapais, palikdami natûralaus pietø Krymo miško oazes. Erdves uþpildo ávairiø pietø kraðtø medþiai: kalnø àþuolai, kadagiai, keniai, visø rûðiø kedrai. Svarbiausia, jie sukûrë kaskadø sistemà: vanduo iš viršutinio baseino tekëjo á apatiná baseinà, sukurdamas áspûdingus tvenkinukus, eþeriukus, kriokliukus. Prie viso to pridëjo ávairi pietinio Krymo pakranèiø augmenija. Èia atsirado kiparisø, laurø, ávairiø rûðiø pušø, kurios èia niekad neaugo – nuo sekvojos iki kënio. Iš viso parke yra apie 200 rûðiø augmenijos. Parkas tapo labai áspûdingas, savininkas já pavadino Rojaus kampeliu – Paradizo. Apatinë parko dalis pereina á pliaþà. Architektûros paminklu pripaþinta ir A.Kuznecovo vila. Ji pastatyta 1889 m. architekto Bilingomo itališkojo klasicizmo stiliumi. Sodyba tapo labai jauki, efektingai ásiliejo á landðaftà, buvo apsupta terasos su Uralo meistrø ketaus vazomis. Manoma, kad èia pati jaukiausia vila pietinëje Krymo pakrantëje. Viloje išliko senieji interjerai, peizaþiniai portretai, taèiau ne Krymo tematika. Ádomûs raiþyti marmuriniai laiptai,

Foras – šis þodis reiškia „smarkus vëjas“, – galima sakyti, yra pats pieèiausias Krymo pusiasalio taškas, nors pieèiausiu Ukrainos tašku laikomas Saryèiaus kyšulys, bet ten stovi tik vieniðas ðvyturys (2,5 km á vakarus nuo Foro). Kadangi èia puèia smarkûs, pavojingi rytø vëjai, jûros srovës, tekanèios pro Saryèiø, greitis siekia net iki 2 myliø per valandà, èia daugiausia lankydavosi tik piratai ir kontrabandininkai. Šiame uþkampyje vietovës buvo tuðèios, apleistos, pakrantë labai akmenuota, tad išsilaipinti buvo nepaprastai sunku. Á Forà sausumos keliu galima buvo patekti tik per perëjà „Velnio laiptai“ (rus. Èertovaja lestnica). Taigi ilgai Foras buvo atskirtas nuo viso pasaulio. XVIII a., prijungus Krymà prie Rusijos, Fore gyveno tik 15 ðeimø. Net keliaujanèios po Krymà Rusijos imperatorës Jekaterinos II neuþveþë á Forà. Tik ties ForosBogaza (Baidaro Vartai) ji groþëjosi pietiniu Krymo krantu. Foras atiteko carienës numylëtiniui kunigaikðèiui Potiomkinui, vëliau Naryðkinams, Golicinams, grafams Ignatjevams, o 1877 m. Forà nupirko I gildijos pirklys A.Kuznecovas, milijonierius, vienas stambiausiø Rusijos arbatos prekybos monopolistø. Jis èia stengësi sukurti Rojaus kampelá, pastatë vilà ir ákûrë nuostabø parkà. Vëliau A.Kuznecovo testamentu Foras atiteko chemijos magnatui K.Uþkovui (jis buvo vedæs A.Kuznecovo seserá) bei jo sûnui. Uþkovai stengësi Forà paversti europinio stiliaus kurortiniu miestu su sportiniais kompleksais, þirgynu, hipodromu,

nuostabios majolikinës krosnys ir marmuro þidiniai. Grindys išklotos parketu, kuris iki šiol išliko. Architektûros paminklu pripaþástami ir prie vilos esantys pastatai tarnams. Forà supa kelios Krymo áþymybës – Baidaro Vartai, Foro cerkvë ir Saryèiaus ðvyturys. Ðiuo metu netoliese atvërë vartus ir Vartø olos. Baidaro Vartai (pavadinimas kilæs nuo Baidari kaimo vardo) atsirado tiesiant Jaltos kelià XIX a. 4-àjá dešimtmetá. Grafas Voroncovas Alupkoje pasistatë nuostabius rûmus. 1848 m. Jaltos kelio tiesimo pabaigai áamþinti ir buvo pastatyti K.Ješlimano suprojektuoti vartai. Tai masyvus klasikinio stiliaus portikas. Doreninio orderio puskolonës árëmina staèiakampá portalà. Á ðonus nuo skliautinio ávaþiavimo kadaise buvo sargybos patalpos, paštas. Keliaujant iš Sevastopolio á Jaltà reikëjo praleisti kelionëje dvi paras (ypaè þiemos metu), todël Baidaro Vartai tapo pusiaukele, kur keleiviai galëjo pailsëti, pernakvoti, pasikeisti arklius. Puskilometriu þemiau vartø esanti uola vadinama „Dieve, pranešk!“. Kadaise uoloje buvo iškirstas tunelis, susprogdintas 1941 m. (ar 1944 m.), uþkertant kelià vokieèiams á Baidaro slëná. Dar prieð karà dalis uolos pakibo virð kelio, ir senesni þmonës, vaþiuodami šiuo keliu, prieš uolà esà persiþegnodavo, prašydami Dievo laimingai praeiti ðià vietà. Nors dabar yra nutiestas naujas kelias, taèiau Baidaro Vartai ir ðiandien gausiai lankomi turistø, kuriems pagal gero tono ir elitines Sevastopolio taisykles bûtina sustoti ir paragauti èeburekø. Ne kà maþiau legendø turi ir kita Krymo áþymybë – Foro cerkvë, kuri stovi ant 412 m aukðèio uolos. Ji nuostabiai matyti ið daugelio vietø. Atitinkamai apšviesta uola ágyja roþinæ spalvà, todël ji dar vadinama Raudonàja. 1888 m. Rusijos imperatoriui Aleksandrui III gráþtant ið Krymo nauju geleþinkeliu, ávyko avarija – nulëkë vagonai, taèiau imperatoriaus ðeima iðsigelbëjo, nes, kaip pasakojama, pats caras nugara laikë pasvi-

Manoma, kad pakankamai þuvø apsauga vasaros tipo polderiuose bus sutvarkyta tuomet, kai Nemuno deltoje ir Minijos–Tenenio upiø baseine bus árengta dar keletas Sausgalviø ir Vorusnës pavyzdþio sraigtiniø siurbliniø ir sutarta dël kai kuriø polderiniø sistemø likimo. Remdamasis stebëjimais nuo 1957 m., ne kartà esu pareiðkæs nuomonæ, kad Plauðvariø, Nausëdø, Ðilgaliø, Plaðkiø, Verþës, Ðilininkø polderiai yra nereikalingi ir jø reikia atsisakyti dël keliø prieþasèiø. Ðie vasaros polderiai su aukðtokais pylimais árengti deðiniajame Nemuno krante, kur upiø slëniø arba þemës pavirðiaus nuolydis, palyginti su pa-

mario zona, yra pakilæs 3–5 m ir todël èia vasaros potvyniø ið mariø pusës poveikis laukams negali bûti ir nebuvo reikðmingas. Be to, patirta, kad ðiø polderiø pylimai aiðkiai patvenkia ir maþina pavasariniø vandens srautø pralaidumà á plaèià Nemuno deltà, prasidedanèià þemiau Tilþës – Gilijos atsiðakojimo. Dël to jie sukelia aukðtus potvynius Ðakininkuose, prieð karà klestëjusioje Panemunëje ir kitose rajono gyvenvietëse. Senesniais laikais tokiø reiðkiniø nepastebëta. Prie grësmingesniø þiemos ir pavasario potvyniø su ledoneðiais atsiradimo paèioje Nemuno deltoje, be abejo, priside-

da vieno didþiausiø intakø – Leitës upës vagos ir jos slënio sudarkymas, Rusnës atðakoje þemiau Gëgës þioèiø keliø nemaþø smëlio salø susiformavimas ir laivybai reikalingo farvaterio pakitimai. Nors gerai þinoma, kaip ties salomis ir kitomis seklumomis susidariusios ilgalaikës ledø sangrûdos sukelia vandens lygá Rusnës atðakoje ir skandina Ðilininkus, Girininkus, Paleièius, Þalgirius ir kitus kaimus, taip pat vis daþniau potvyniai gresia ir Šilutei, nesirûpinama likviduoti arba nors ið dalies sumaþinti tuos negerus reiðkinius. Pastebëta, kad ypaè grësmingus potvynius sukelia upës vagoje atsiradusios salos

38

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Foro cerkvë

rusá vagonà, kol jo ðeima išlipo. Ðios avarijos metu keliolika þmoniø þuvo. Rusijoje þmonës ëmë melstis, daugelyje vietø buvo laikomos miðios uþ stebuklingà caro iðsigelbëjimà. Sevastopolio gubernijoje ta proga buvo pastatytos dvi cerkvës: šv. Panteleimono Inkermane (pirklio Kundiševo-Volodino lëðomis) ir Kristaus prisikëlimo Fore (pirklio Kuznecovo lëðomis). Statyba truko tik porà metø, nors sàlygos buvo ypaè sunkios. Kitas pasakojimas teigia, kad, pirklio dukrai (kurios neturëjo) vaþiuojant dabartiniu senuoju Krymo keliu, pasibaidæ arkliai ir tik apvaizdos dëka jie sustojæ ties bedugnës kraštu, todël pirklys ten ir pastatæs cerkvæ. Vëliau ðià cerkvæ padovanojus carienei, imta pasakoti, kad pati imperatorienë èia vaþiavusi ir vos neþuvusi. Jos garbei esà ir pastatyta Foro cerkvë. 1882 m. cerkvë buvo pašventinta. 1927 m. cerkvës inventorius buvo konfiskuotas, o 1929 m. ji uþdaryta. 1934 m. joje atidarytas restoranas, kuriame labai mëgo lankytis N.Chruðèiovas su uþsienio sveèiais, kol vienas uþsienio sveèias atsisakë èia pietauti. Restoranà teko uþdaryti.

Saryèiaus ðvyturys – vienas seniausiø Juodosios jûros ðvyturiø, pastatytas 1892 m. (14 m aukðèio). Tiesa, šio švyturio pirmoji „darbo vieta“ buvo Odesos uoste, ir jis vadintas Voroncovo ðvyturiu. Jame pirmà kartà buvo panaudota elektra. Po 20 tarnybos metø, pertvarkius Odesos uostà, ðis ðvyturys perkeltas á Saryèiø ir ðvieèia iki ðiol. Ádomu tai, kad ðiam švyturiui vadovavo kapitonas leitenantas Stavrakinas, kuris vëliau suðaudë Berezano saloje savo bendramokslá P .Ðmità, kuris 1905 m. vadovavo sukilusiems „Oèiakovo“ kreiserio jûreiviams. Švyturiui vadovavo ir V.Dþunkovskis, kuris buvo Rusijos vidaus reikalø ministro pavaduotojas, vëliau Þiemos rûmø komendantas, vienas ið antirasputino sàmokslininkø vadovø, Maskvos generalgubernatorius, o 1936 m. mirë sovietø kalëjime. Karo metais švyturiui vadovavusio vyr. serþanto Mukucho dëka vokieèiai ilgai nepajëgë uþimti Saryèiaus ðvyturá. Vartø olas (rus. Skelskije peðèeri) atrado vietos mokytojas ir pavadino pagal artimiausio kaimo pavadinimà. Jas sudaro apie 600 m trijø aukðtø poþeminiai tu-

neliai. Pirmàjá aukðtà sudaro poþeminis eþeras-upë, o kiti du aukðtai jau sausi ir apie 200 m kelio pritaikyta lankytojams. Èia pastovi 12 laipsniø temperatûra, todël sugráþus iš olos atrodo, kad papuolei á suomiðkà pirtá. Kaip ir kitose olose, èia galima pamatyti áprastus stalaktitus, stalagmitus. Jie suformuoja ávairias figûras: feniksà, 6,5 m karþygá, nykðtukus, kûrenanèius ugná, ðniokðèiantá krioklá, ðuoliuojantá kiðká ir daug kitø personaþø. O prie iðëjimo ið olos pasitinka ið medþio iðdroþti nykðtukai, kur paliekamos smulkios monetos, kad vël bûtø galima sugráþti. Foras á istorijà pateko ne tik dël graþaus parko, nepaprasto groþio gamtos, bet ir dël tam tikro vaidmens þlungant Tarybø Sàjungos imperijai. Foro vardà pasaulyje iðgarsino M.Gorbaèiovas. Atvykæs á Krymà, M.Gorbaèiovas apsistojo ne vadinamojoje Breþnevo viloje, bet jam patikusioje vietoje, 3 km nuo Foro. Èia skubiai buvo pastatytas objektas „Zaria“. Já nekokybiðkai statë kariðkiai (kaip labai slaptà objektà). Tai buvo minikotedþas su visomis priklausanèiomis tarnybomis, gerai árengtu pliaþu, pirtimis ir saunomis. Nuo 1988 m. objektas „Zaria“ tapo M.Gorbaèiovo vila. Èia visa M.Gorbaèiovo ðeima vasarà ilsëdavosi. Gorbaèiovo þmona Raisa pastebëjo áspûdingoje vietoje, ant paties skardþio kraðto, pastatytà Foro cerkvæ, kuri nebuvo joks architektûros paminklas, taèiau vien savo vieta puošë ðià pakrantæ. Gorbaèiovos dëka Maskva paskyrë pinigø ir cerkvë buvo skubiai restauruota. Ji gerai buvo matyti pro Gorbaèiovo vilos langus. Taèiau 1991 m. rugpjûtá, vykstant kariniam puèui, M.Gorbaèiovas, jo þmona Raisa, anûkas ir þentas buvo ákalinti ðioje viloje ir jiems neleista susisiekti su pasauliu. Tik atvykæs iš Maskvos deputatas, buvæs karo lakûnas Ruckojus iðlaisvino Gorbaèiovà ir atskraidino á Maskvà. Tuo ir baigësi Tarybø Sàjungos imperijos gyvavimas. 1991 m. gruodþio 8 d. Baltarusijos sostinëje Minske pasiraðytas galutinis aktas dël SSRS subyrëjimo.

tarp Ðilininkø kaimo ir Rusnës miesto. Jos per keletà valandø vandens lygá Rusnës atðakoje aukðèiau ledø susigrûdimo pakelia iki 0,8–1,2 metro. Minijos þemaslënio sodyboms ir gyvenvietëms potvyniai ir ledoneðiai tapo pavojingesni, kai gana dideliame plote per klaidà buvo árengti Kintø karpiø auginimo tvenkiniai su aukðtais apsauginiais pylimais ir siurbline, taip pat keli þiemos tipo polderiai – Tenenio upës baseine ir kairiajame Minijos þemupio krante, èia priskiriant ir Krokø Lankos eþero apylinkes. Pavyzdþiui, pernai dël vidutinio aukðèio vasaros potvynio patvankos ir dël to pralauþtø durpiniø pyli-

mø smarkiausiai nukentëjo Saugø ir Kintø seniûnijose ásikûræ gyventojai, nuostoliams kompensuoti teko skirti nemaþai lëðø. Kada ir kaip bus likviduotos pokario dešimtmeèiais padarytos klaidos Pamario krašte, dar reiks nemaþai diskutuoti. Tiktai viena aišku – pagaliau pribrendo laikas dràsiai pasakyti, kokius polderius reikia pirmiausia išgriauti ir kà galima palikti, nesukeliant pavojingø situacijø pavienëms þmoniø gyvenvietëms, kai po ðaltø þiemø kyla potvyniai su tranzitiniais ledonešiais upiø salpose. Be to, þinotina, kad dël pokariu árengtø polderiniø sistemø keliø seniûnijø uþliejamose teritorijose buvo sunai-

kinti natûralûs, potvyniø vandeniui atsparûs, derlingi lankø þolynai, „sukultûrinimu“, daþnais perarimais ir atsëjimais prarasti vertingi pašarai galvijams. Siûloma atkurti per ðimtmeèius susiformavusi situacija, be abejo, sudarytø geresnes sàlygas ir þuvininkystei, kurios bûklë pastaruoju metu Kurðiø mariose ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose tokia prasta, kokios dar nëra buvæ. Dël vertingø þuvø iðtekliø iðsekimo Rusnës sala prarado Pamario þvejø sostinës vardà, tradicinis þvejybos verslas uþleido vietà mëgëjiðkai þûklei su pramoginio turizmo apraiðkomis.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

39

Numizmatika Þiurkë (pelë) – pirmasis Rytø kalendoriaus metø simbolis, taip kaip Avinas – pirmasis metø mënesio þenklas Vakarø zodiake. Þiurkë yra þavumo simbolis. Po ðiuo þenklu gimæ þmonës pasiþymi aðtriu protu, tvirtais ásitikinimais, bûna apdovanoti patrauklumu. Manoma, kad ðis simbolis iðreiðkia impulsyvumà, inteligentiðkumà, energingumà, agresyvumà, ðykðtumà, nekantrumà. Praëjæ Þiurkës metai buvo 1996, 1984, 1972, 1960, 1948, 1936, 1924, 1912, 1900…
Rytuose þiurkës simbolis yra nepaprastai gerbiamas. Kai kuriose Indijos vietovëse þiurkës saugomos tam tikslui pastatytose ðventyklose. Ðiam paproèiui padëjo atsirasti ásitikinimas, kad taip galima numarinti ligas sukelianèius demonus. Indø mitologijoje þiurkë vaizduojama kaip gyvûnas, traukiantis drambliagalvio mokslingumo dievo Geneðos sostà. Japonø folklore þiurkë minima kaip laimës dievo palydovë. Japonijoje, kaip ir Kinijoje, þiurkiø apleistas namas buvo vertinamas kaip nesaugus ir pavojingas. Pietø Kinijoje þiurkei priskiriama legendinë misija. Esà þmonëms ryþius atradusios þiurkës ar pelës. Kai þiurkë grauþia, tai ji „skaièiuoja pinigus“ – teigia dar viena kinø legenda. Ðykðtuolá kinai vadina „pinigø þiurke“. *** Senovës Egipte buvo manoma, kad pelës atsirado ið Nilo dumblo. Ir kad jø cypimas ir ðokiai priðaukia audrà, o apgrauþti kulto reikmenys buvo vertinami kaip artëjanèio blogio poþymis. Senovës Egipto papirusuose moksli-

ir Anglijos ir priklausanti Britø karûnai, yra nukalusi monetà su þiurke. 1972 m. Dþersis nukalë serijà monetø Anglijos karalienës Elþbietos II (nuo 1952) sidabriniø vestuviø metinëms. Serijoje yra penkios auksinës (917/1000) ir keturios sidabrinës (925/ 1000) proginës monetos. Mums ádomiausia 5 svarø vertës auksinë (2,62 g) moneta, kurios reverse pavaizduotas þiurkës „pusbrolis“ sodo kirstukas. Monetos autorius – N.Silmanas. Ðiø auksiniø monetø yra nukalta 10 tûkstanèiø vienetø (1 pav.). Antroji Europos valstybë, ant savo mo-

Vidas ÞIGAS

Dizaineris

Po þiurkës þe
4 pav. 5 pav.

1 pav.

2 pav.

Antikos laikais pelës buvo vertinamos kaip gyvûnai-dvasios, kurios akimirksniu dingsta taip, kaip gyvybës jëgos nematomai apleidþia mirðtantájá. Antikos autoriai paþymi, kad peliø ypaè bijodavæ drambliai.

3 pav.

ninkai randa pieðiniø, vaizduojanèiø þiurkiø ar laukiniø peliø ir naminiø kaèiø kovø vaizdus.

Senovës Romoje þiurkë simbolizavo sëkmæ. Pastebëjimas, kad pelës ir þiurkës mëgsta saldumynus, antikos dailininkams padëjo sukurti kompozicijas, kuriose ðie gyvûnai graikø yra vaizduojami kartu su meilës deive Afrodite ir romënø su meilës deive Venera. Numizmatikos þinovai teigia, kad romënai kalë monetas su peliø pieðiniais, taèiau tokiø monetø straipsnio autoriui neteko matyti. Vakaruose þiurkës, kaip ir pelës, bendràja prasme apibûdinamos neigiamai, nes naikina grûdø atsargas, platina epidemijas. Þiurkës reputacija tapo artima velniui ar demonams ir raganoms, kenkianèioms patikliems þmonëms. Viduramþiais þiurkë simbolizavo puvimà, destrukcijà, nelaimes ir mirtá. Buvo pastebëta, kad þiurkës apgrauþia karo ar epidemijos metu þuvusiø þmoniø lavonus ir platina ligas. Vëliau buvo nustatyta, kad þiurkës perneða maro, ðiltinës, raupø ir dizenterijos uþkratà. Tuo pat metu þiurkë simbolizavo protingumà ir teisingumà. Todël, kad visuomet renkasi geriausià maistà ir pirmoji pabëga ið pasmerkto nuskæsti laivo. Apsvaigæ alkoholikai kliedëdami kartais mato baltas peles. „Todël ðiø vikriø gyvûnø iðvaizda þmogui sukelia pasibjaurëjimà ir pasiðlykðtëjimà“, – raðo antropologas E.Eplis. *** Dþersio sala (Balliwick of Jersey), ásikûrusi Lamanðo sàsiauryje tarp Prancûzijos

netø kalanti þiurkes, yra Meno sala (Isle of Man). 1996 m. ši teritorija, minëdama Þiurkës metus, nukalë proginiø monetø serijà su tø metø Rytø kalendoriaus simboliu. Ði sala yra paèiame Airijos jûros viduryje tarp Anglijos, Ðkotijos ir Airijos. Jà valdo seniausias pasaulyje renkamas savivaldos organas – Raktø Rûmai (angl. House of Key). Meno salos proginës kronos, nukaltos ið vario-nikelio lydinio, sidabro (925/ 1000; 28,28 g) ir aukso (999,9/1000; 31,1035 g), turi pasikartojanèio dizaino reverse pieðiná, kur tupinti þiurkë prie þvakës skaito atverstà knygà. Greta dviem vertikaliais stulpeliais paraðyti rytietiðki raðmenys – hieroglifai. Ant plataus iðkilaus monetà rëminanèio apvado iðkaltas tekstas YEAR OF THE RAT/I CROWN (Þiurkës metai/1 krona) (2 pav.). Antrojo pasaulinio karo metu britø septintosios tankø divizijos kariai, kovojæ su Vokietijos Treèiojo reicho marðalo Riomerio „Afrikos“ tankø korpusu, savo emblema pasirinko ðiaurës Afrikos dykumose gyvenanèios þiurkës þerboja pieðiná. Kaip ir þiurkiø gyvenime, buvo naudojama greitø iðpuoliø ir „ákandimø“ taktika. Kariai turëjo kovoti ir iðgyventi sunkiausiomis gamtos sàlygomis (3 pav.). Tà paèià dykumø þiurkës emblemà bri-

40

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

tø kariai naudojo ir 1991 metø „Álankos kare“, kur dalyvavo kovos veiksmuose kodiniu pavadinimu „Audra dykumoje“. Po ðio trumpo karo, kai septintoji tankø brigada rengësi gráþti á savo nuolatinæ bazæ Vokietijoje, paèiai maþiausiai „dykumos þiurkei“ – kariui Patrikui karališkoji Saudo Arabijos šeima padovanojo asmeninæ dovanà. *** Rytø kalendoriaus simboliai yra populiarûs ir naudojami keliø geografiðkai su Rytais visai nesusijusiø Afrikos valstybiø numizmatikoje. Ðioje

7 pav.

ës þenklu
6 pav.

8 pav.

9 pav.

srityje pasiþymi Liberijos, Somalio ir Ugandos monetos. 1997 metais pietvakariø Afrikoje ásikûrusi Liberijos Respublika nukalë 5 doleriø vertës proginæ monetà, kurios reverse pavaizduotos dvi þiurkës ir moliûgas. Ðiø doleriø, nukaltø ið vario-nikelio lydinio, buvo nukalta 4000 vienetø (4 pav.). Somalio Respublika þiurkæ pagerbë 2000 metais. Ði rytø Afrikos „rago“ valstybë pagamino 10 ðilingø vertës plienu apkaltà nikelio monetà (4,82 g), kurioje pavaizduotas á kairæ pasuktos þiurkytës su ilga uodega figûros profilis. Aplink apraðytà pieðiná iðkaltos Þiurkës metø datos, pradedant 1900 ir baigiant 2008 metais. Monetos skersmuo – 24,9 milimetro (5 pav.). Rytø centrinës Afrikos valstybë – Ugandos Respublika Þiurkës metus nacionalinëmis monetomis pagerbë 1996 metais. Buvo nukaltos 1000 ðilingø vertës vario-nikelio lydinio ir 2000 ðilingø vertës sidabro (999/1000, 30,84 g) proginës-kolekcinës monetos. Ðiø monetø averso ir reverso pieðiniai yra tapatûs, t.y. kartotini. Reverso centre þiurkë yra pavaizduota ant spalvotos aplikacijos, virð kurios iðkalti keturi rytietiðki hieroglifai, po aplikacija iðkalta monetos išleidimo data – 1996 metai (6 pav.). *** Gausiausià monetø kolekcijà su þiurkiø ar peliø pieðiniais yra iðleidusi Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949 m.).

Ši daugiausia gyventojø turinti pasaulio valstybë Rytø kalendoriø naudoja nuo neatmenamø laikø. Mums ádomi 1984 Þiurkës metø dviejø monetø serija, kur vaizduojama viena smalsi pelë su prakàstu moliûgu. Tai 10 juaniø vertës sidabrinës (850/ 1000; 15,0 g; 11 000 vnt.) ir 150 juaniø vertës auksinës (917/1000; 8,0 g; 2248 vnt.) monetø reversø kompozicija (7 pav.). Na, o 1996 Þiurkës metai buvo paþymëti dar pompastiðkiau. Buvo nukaltos dviejø skirtingø pieðiniø monetø serijos. Pirmoji – 10 juaniø sidabro (999/1000; 31,1035 g; 8000 vnt.) ir 100 juaniø aukso (999/1000; 31,1035; 1800 vnt.) proginës kolekcinës monetos. Jø reversuose pavaizduotas þiurkës figûros pieðinys ir deganti stalo lempelë (8 pav.). Antroji – to paties pieðinio penkiø skirtingø nominalø monetø serija. Tai 50 juaniø vertës sidabro (999/1000; 155,5175 g; 1000 vnt.), 100 juaniø vertës platinos (999,5/1000; 31,1035 g; 300 vnt.), 500 juaniø vertës aukso (999,9/1000; 155,5175 g; 99 vnt.), 1000 juaniø vertës aukso (999/

1000; 373,2360 g; 99 vnt.), 2000 juaniø vertës aukso (999/1000; 1000,0 g; 15 vnt.) proginës kolekcinës monetos. Jø reversuose pavaizduotas þiurkës, ëdanèios á vynuoges panaðø vaisiø, pieðinys. Mongolijos valstybë (nuo 1990 m.) Rytø kalendoriaus simboliams savo numizmatikoje taip pat skiria daug dëmesio. 1996 m., minint þiurkës metus, buvo nukalta net 6 skirtingø nominalø proginiø kolekciniø monetø serija. Pieðinys, nukaltas ant monetø reversø, yra kartojamas. Tai 50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio, 500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 31,1035 g; 500 vnt.), 1000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 3,11 g; 500 vnt.), 2500 tugrikø vertës sidabro (999/ 1000; 155,5150 g; 300 vnt.), 10 000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g; 300 vnt.) ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 155,5150 g; 25 vnt.) monetos. Puoðniausia 2500 tugrikø vertës moneta yra masyviausia (65 mm skersmens) ir meniðkai ádomiausia. Èia þiur-

11 pav.

10 pav.

kës figûra yra auksinë aplikacija sidabriniame monetos lauke (9 pav.). 1984 m. Makau – speciali Kinijos teritorija (nuo 1999 m.), buvusi Portugalijos provincija prie Pietø Kinijos jûros – nukalë 100 patakø vertës sidabrinæ (925/ 1000; 28,28 g) ir 1000 patakø vertës auksinæ (917/1000; 15,976 g) mone12 pav. tas, skirtas paþymëti Rytø kalendoriaus metus. Monetø reversuose, turinèiuose tà patá pieðiná, pavaizduota þiurkës figûra, apsupta rytietiðkø hieroglifø (10 pav.). Honkongas (kin. Sian Gan) – speciali Kinijos teritorija (nuo 1997 m.), buvusi Britanijos kolonija, ákurta prie Pietø Kinijos jûros, 1984 m. yra iðleidusi 1000 doleriø vertës auksinæ (917/1000; 15,97 g)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

41

Gausus bûrys mokslo istorikø 2007 m. gruodþio 6 d. buvo maloniai pakviesti dalyvauti Lietuvos mokslo istorikø jau vienuoliktoje konferencijoje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. VGTU Senato posëdþiø salëje ir VGTU Gedimino klube ið ávairiø Lietuvos kampeliø susirinkæ mokslo istorikai (J.Jauniaus nuotr.) aptarë daug temø, diskutavo, praturtëjo ðiai konferencijai iðleistu Mokslotyros centro XXII leidiniu. Tai graþi dovana kiekvienam konferencijos dalyviui, uþ kurià ðirdingas aèiû buvo adresuotas leidinio sudarytojui – Mokslotyros centro vadovui doc. Algimantui Nakui ir šauniai jo komandai.

monetà su þiurkës pieðiniu. Ðios monetos reverse pavaizduota ilgauodegë snukutá pakëlusi þiurkë. Ði moneta nukalta 30 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Monetos aversà puoðia Didþiosios Britanijos karalienës Elþbietos II (nuo 1952 m.) profilis, pasuktas á deðinæ (11 pav.). Singapûro Respublika (nuo 1965 m.), ásikûrusi Malaizijos pusiasalio pietinëje dalyje, ðvæsdama Rytø kalendoriaus metus, yra nukalusi monetø su þiurkës pieði13 pav.

niu. Tai 1984 m. 10 doleriø vertës nikelio (tiraþas 300 tûkstanèiø), 10 doleriø vertës sidabro (500/1000; 31,1 g; 20 000 vnt.) ir 500 doleriø vertës auksinës 916/1000; 16,965 g; 4000 vnt.) monetos su þiurke, kurios á deðinæ pasuktà figûrà ið virðaus juosia visø Rytø kalendoriaus metø simboliø kolekcija (12 pav.). Tai 1996 m. kitokio dizaino monetø serija: 10 doleriø vertës vario-nikelio lydinio (tiraþas 245 tûkstanèiai), 10 doleriø vertës sidabro (999/ 1000; 62,2070 g; 35 000 vnt.) ir

250 doleriø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g; 7500 vnt.) monetos. Ðiø proginiø kolekciniø monetø reversuose pavaizduota didþiaausë ilgauodegë pelytë, apsupta ryþiø stiebeliø, ramiai sau lukðtenanti kaþkokià sëklà (13 pav.). Himalajø kalnyne tarp Kinijos ir Indijos ásikûrusi Butano Karalystë 1996 m. nukalë 12 monetø serijà su visais 14 pav.

42

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Apdovanotas þurnalistas

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Penkiasdeðimt pirmieji ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo leidimo metai
Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2008

1

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.1 (591) sausis

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS

D.KARMAZIENË Ledynai ir Lietuva ........................ 2 D.TARAÐKEVIÈIENË Lëktuvai Kauno oro uoste kils ir leisis saugiai ....................................... 4 J.GRIGAS Maþinkime prarajà tarp mokslo ir visuomenës ......................................................... 6 A.PEÐKO Sveiki ir iniciatyvûs darbuotojai – kelias á verslo sëkmæ .............................................. 8 V.ÞOSTAUTAITË 60 metø tranzistoriaus istorijà „Intel“ sutalpino 45 nanometruose ....................... 10 A.MOTUZAS, V.BUTKUS Studijø priemonës ekologinio þemës ûkio konsultantams ................. 11 J.A.KRIKÐTOPAITIS Ak, tas nesuvaldomas Nobelio premijos geismas! ................................... 12 D.MIKALAUSKAITË Kakavos antioksidantø átaka aterosklerozës slopinimui ............................. 12 L.KLIMKA Eksperimentinei fizikai Vilniaus universitete – 250 metø ......................................... 14 G.ILGÛNAS Áminta neþinomosios máslë ............... 16 A.LAPINSKAS Lietuva – Ðengeno erdvës dalis .... 18 R.PETROÐIUS Þemës silpnøjø laukø átaka organizmams ........................................................ 20 J.PALAÈIONYTË Mokslas ir verslas: ranka rankon ................................................................... 22 J.P .JANKAUSKAS Pekinas 2008 ........................... 24 D.KULVIECAITË, V.ÈINËNOVA Liubomiras Kulviecas – þymus XX a. mokslo istorikas ............ 26 V.BUTKUS Kai ateitis uþvaldo mus ....................... 30 P .SAUDARGAS Skaitanèioji visuomenë: mitas ar realybë? .................................................. 31 E.BACEVIÈIUS Taurieji jûros moliuskai Europos kultûroje .................................................. 32 P .JURKUS Þiurkës metais apie þiurkæ ................... 33 E.BAGDANAVIÈIENË Ðvietimo ir mokslo ministerija áteikë Vyriausybei mokslo ir studijø reformai bûtinus ástatymø projektus ..................... 34 Aukso medalis VðÁ – ,,Grunto valymo technologijos” ....................................................... 34 K.GAIGALAS Pamario polderiuose kultûriniø pievø ir þuvø nebëra ............................................. 36 A.VITKUS Foras .................................................... 38 V.ÞIGAS Po þiurkës þenklu .................................... 40 Apdovanotas þurnalistas ....................................... 43 Knyga apie profesoriø Kazá Ëringá ........................ 44

Kiekvienais metais Lietuvos dailës muziejus pagerbia þurnalistus, meno tyrinëtojus, propaguojanèius Lietuvos kultûros paveldà, ávairius renginius ir kt. Uþ reikðmingas 2007 metø publikacijas apie Valdovø rûmø atkûrimà þurnale „Mokslas ir gyvenimas“ ir kituose leidiniuose padëkos raðtu ir prizu apdovanotas ir þurnalistas Bronius Slavinskas.

Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, redaktoriø 2 34 41 00. Faksas 2 34 15 72 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2008 01 14. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

Rytø kalendoriaus gyvûnø pieðiniais-simboliais. Mums ádomiausia moneta su þiurkës pieðiniu yra 300 ngultrumø vertës ir yra nukalta ið sidabro (925/1000; 31,50 g). Ðiø monetø reversuose pavaizduota á kairæ pasukta þiurkës figûra. Po ja iðkaltas tekstas anglø kalba – YEAR OF THE RAT (Þiurkës metai) (14 pav.). * * * Þiurkës ar pelës heraldinio simbolio valstybiø, miestø ar bajorø herbuose ir vëliavose uþtikti nepavyko. Astronomai ðiems gyvûnams taip pat neskyrë dëmesio: në vienas þvaigþdynas ar galaktika nëra pavadinti ðiø grauþikø vardu.

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

43

Kazys Ëringis su ðeima

Knyga apie profesoriø Kazá Ëringá

Ði knyga skirta þinomo ekologo profesoriaus Kazio Ëringio gyvenimui ir mokslinei veiklai nuðviesti. Jis buvo ne tik visø pripaþintas mokslininkas, bet ir didelis mûsø Tautos ir nepriklausomos Lietuvos patriotas. Tada, kai, rodos, jis jau galëjo ramiai gyventi, kai jau buvo pelnæs daugelá mokslo vardø ir laipsniø, vadovavo LMA Botanikos instituto laboratorijai, 1981 m. iðvykæs pusei metø SSRS moksliniu laivu „Akademik Vernadskij“ á ekspedicijà po Indijos ir Ramøjá vandenynus ir dalyvauti XIII tarptautiniame botanikø kongrese Australijoje, Seiðeliø salose pasitraukë ið laivo ir pasipraðë politinio prieglobsèio Vakaruose, JAV. Profesorius JAV ne tiek dþiaugësi laisve, rûpestinga lietuviø iðeiviø globa, o dirbo taip átemptai ir plaèiai kaip per savo pragyventø ðeðiasdeðimt metø dar nebuvo dirbæs, veikæs: jis vaþinëjo su paskaitomis po JAV, Kanadà, raðë straipsnius vos ne visiems tenykðèiams stambesniems lietuviø periodiniams leidiniams, per „Laisvës“, „Amerikos balsà“ ir kitas radijo stotis nuolat já girdëjo ir Lietuva, Vilniuje likusi ðeima – þmona profesorë Elena Moncevièiûtë-Ëringienë, dukros Vaiva ir Elena, giminës, draugai ir paþástami. Bet kai Lietuvoje vël buvo atkurta Nepriklausomy-

bë, Profesorius drauge su á JAV atvykusia þmona palieka Amerikà, gráþta Lietuvon ir toliau dirba Botanikos instituto Kraðtovaizdþio tyrimo laboratorijoje, ásitraukia á atkuriamos Lietuvos valstybës politiná ir visuomeniná gyvenimà, daug raðo spaudai apie teigiamus, o ypaè neigiamus mûsø gyvenimo reiðkinius, vadovauja ekologijos doktorantø rengimui. Visi svarbiausi Profesoriaus gyvenimo etapai – darbo ir gyvenimo metai okupuotoje Lietuvoje, iðeivijoje ir vël Lietuvoje, tik jau nepriklausomoje, vienodai turiningi, prasmingi, kupini didþiulës meilës savo Tautai, Tëvynei Lietuvai, savo ðeimai. Ir tas Profesoriaus gyvenimas – tai ne tik brangus Jo artimiesiems, ne tik svarbus botanikos ir kitø mokslø istorijai, bet ir kiekvienam lietuviui, senam ir jaunam, kiekvienà verèiantis susimàstyti dël savojo kelio prasmingumo. Suprantama, kad vienoje knygoje neámanoma atskleisti tokio sudëtingo gyvenimo kaip profesoriaus K.Ëringio, bet mes dëkingi Jo bendraþygei – profesorei Elenai Moncevièiûtei-Ëringienei, Jo dukroms bei kitiems artimiesiems, Jo bièiuliams, pateikusiems Profesoriaus darbus ir gyvenimà liudijanèiø dokumentø, kuriø pagrindu iðleista ði profesoriui K.Ëringiui, taip pat ir mûsø Tautos, Valstybës istorijai skirta reikšminga knyga. Profesorius iðëjo, bet Jo mintys, Jo gyvenimo pavyzdys bus gyvas gyvøjø darbuose ir þygiuose. Auga jo atminimui pasodinta gudobelë Verkiø parke, neblësta Jo atminimas visø ðirdyse, kurie turëjo laimæ Já paþinti. Dr. Algimantas LIEKIS

Kazys Ëringis

44

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->