Professional Documents
Culture Documents
Maþinkime prarajà
tarp mokslo
ir visuomenës
Eksperimentinei
fizikai Vilniaus
universitete –
250 metø
Ledynai ir
Lietuva
Mokslas ir
verslas: ranka
rankon
Numizmatika
Po þiurkës
þenklu
Lietuva
Danguolë KARMAZIENË
leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos ir jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvi
þemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kana- diabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltai-
dos Arktiniame salyne, Anduose, Himala- niai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Iš
juose. Europoje didþiausias kalnø ledynas to, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yra
– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Jo Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dug-
plotas – 487 km2, ledyno ilgis – 80 km, ne ar jos salose, galima spræsti, kad rie-
storis vietomis siekia >500 m. Ðio straips- duliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –
nio autorei teko keletà kartø lankytis Jos- milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gim-
tedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledy- toji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti ið
no lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolai- gilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekia
kiniø formø susidarymà (1 pav.). deðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apie
Slëniniai ledynai slenka giliais slë- ledynø veiklos aktyvumà galima spræsti
L
ta – daug þiniø teikia ledynø veiklos pro- vardu. Su pastaruoju, t.y. antropoge-
duktas – morena. Tai tankaus ir kieto, no, vardu siejamas þmogaus intensy- meteorologijos skyriaus vedëja
akmeningo priemolio ir priesmëlio vios evoliucijos ir ledynmeèiø epochos
sluoksniai. Slinkdamas ledynas ardë tapatumas. Jauniausiajam Þemës rai- ietuvos hidrometeorologijos
pakeliui esanèias uolienas, daþniausiai dos periodui bûdingi neginèijami ap- tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau
ankstesnio apledëjimo morenas. Á jo ledëjimo reiðkiniai. Šis fenomenas bu- – Tarnyba) nuo 2004 m. gruodþio 31 d.
masæ pateko daug smulkiø ir stambiø vo pakankamas argumentas, kad kvar- iki 2008 m. sausio 31 d. ágyvendina pro-
uolienø nuotrupø, kurios dar labiau su- tero periodas bûtø vadinamas ir ledyn- jektà, finansuojamà ið Europos Sàjungos
smulkintos ir sutrintos pasiskirstë lede. meèiø vardu. struktûrinio Europos regioninës plëtros
Ledyno masëje, ypaè apatinëje dalyje, Lietuvoje ledyninës nuogulos su- fondo (ERPF) ir Lietuvos Respublikos biu-
tokios moreninës medþiagos susikaup- sidarë pleistocene (per pastaruosius dþeto. Bendra projekto vertë – 1 500 000
davo iki 60–90 procentø. Ties ledyno 690 000 metø) veikiant pakartotinëms Lt, ið jø 1 125 000 Lt skiria ERPF, 375 000
pakraðèiu moreningas ledas iðtirpsta, ledyno dangoms, uþslinkusioms ið Fe- Lt – Lietuvos Respublikos susisiekimo mi-
suklodamas ávairios sudëties nuogulas. noskandijos. Ledyninës nuogulos nisterija. Projekto partneris – Valstybës
Tyrinëjant morenoje akmenukø iðsidës- dengia senesniøjø geologiniø sistemø ámonë „Kauno aerouostas“.
tymà, paèiø nuogulø struktûrà bei teks- uolienas nevienodo storio danga. Plo- Projektas skirtas atnaujinti meteorolo-
tûrà, galima nustatyti ledyno slinkimo niausia (1–15 m storio) yra Šiaurës Lie- ginæ árangà Kauno tarptautiniame oro uos-
pobûdá bei morenos susikaupimo sà- tuvoje dël ledynø egzaracinës veiklos.
lygas. Svarbus buvusiø apledëjimø áro- Tuo tarpu Þemaièiø ir Baltijos aukðtu-
dymas yra slenkanèio ledyno palikti ly- mose pleistoceno nuogulø storis sie-
giagretûs ábrëþiai (štrichai) ir poliruoti kia 314 m, nes ledynø pakraštyje vy-
kietø pagrindo uolienø paviršiai (3 pav.). ko daug gausesnë sedimentacija ir
Dabartinio Þemës pavirðiaus reljefas tai- akumuliacija. Ledyninës nuogulos su-
pogi labai svarus liudijimas. Specialis- daro sudëtingus kompleksus, vadina-
tui, tyrinëjanèiam Þemës pavirðiø ir jo mas ledyniniø nuogulø formacija.
vidinæ sandarà, nesunku atskirti ledy- Kvartero sistemos nuogulas, dau-
no pakraštyje sustumtas ar jo plyšyje giausia suformuotas skandinaviðkøjø
supiltas kalvas, tirpsmo vandenø su- kontinentiniø apledëjimø ledynø, tyrinë-
klostytas lygumas, atskirti daubas, ku- ja kvartero geologijos specialistai. Su-
rios susidarë iðtirpus po þeme palaido- darant geologinio modelio pavirðinæ da-
tiems ledo gabalams ir vëliau èia ágriu- lá ir jo giluminæ sandarà, naudojami ávai-
vus þemei. Geomorfologiniai ir geolo- rûs tyrimø metodai. Daugiausia vertin-
giniai paviršiaus tyrimai leidþia nusta- gos informacijos teikia atodangos sta-
tyti apledëjimø ribas, ledynø dydþius ir UAB „Fima“ specialis-
èiø upiø ðlaituose arba karjeruose, kur tai montuoja perkûni-
jø atsitraukimo pobûdá. atsiveria uolienø sluoksniai. Daugelyje jos prietaisà
Dabartiniai kruopðtûs ledynø ir jø Lietuvos atodangø galima matyti tik
veiklos rezultatø stebëjimai bei tyrimai „jauniausias“ kvartero nuogulas. „Se-
yra labai svarbûs geologijos ir geog- nesni“ geologiniai sluoksniai pavirðiu- te. Ðiame oro uoste Tarnyba atlieka atmo-
rafijos mokslø raidai. Nuogulø ir relje- je atsiveria vien Šiaurës Lietuvoje. Ge- sferos fiziniø parametrø matavimus, kurie
fo kilmës nustatymo poþymiai gerai ologui tai lyg muziejus po atviru dan- reikalingi oro transporto ir keleiviø saugu-
matomi dabartiniø ledynø aplinkoje, gumi, kuriame atsiskleidþia geologinë mui garantuoti. Vëjo greitis ir kryptis, mato-
kur tebevyksta ledo tirpimo, nuogulø praeitis. Kita svarbi informacija iðryðkëja mumas, debesø aukðtis, slëgis, tempera-
klostymo ir reljefo formø susidarymo tyrinëjant nuogulø giluminæ sandarà, tûra ir santykinë drëgmë – ši meteorologi-
procesai. Tai vadinamojo metodologi- sudarant geologinius pjûvius, ji gauna- në informacija yra sudëtinë oro navigaci-
nio aktualizmo principo taikymas, t.y. ma græþiant græþinius. jos informacijos, teikiamos orlaiviams,
praeities geologiniø epochø paþini- Dabartinio Lietuvos pavirðiaus su- skrendantiems á/ið Lietuvos oro uostø ir Lie-
mas, remiantis dabartiniø procesø ty- formavimui reikðmingiausias buvo pas- tuvos erdve, dalis. Kuo patikimesnë mete-
rimais (4, 5 pav.). kutinysis apledëjimas. Keliø ðimtø met- orologinë informacija, tuo didesnë skrydþiø
Svarbu paþymëti, jog beveik ðimt- rø storio ledyno lieþuviai atslinko ið ðiau- sauga. Kauno oro uoste veikiantys meteo-
metá buvo ieðkomi ir kaupiami buvu- rës, per kelis tûkstanèius metø uþklojo rologiniai prietaisai yra pasenæ, iš dalies ne-
siø ledynmeèiø árodymai. Pradinës þi- beveik visà dabartinës Lietuvos terito- atitinkantys Tarptautinës civilinës aviacijos
nios apie senuosius apledëjimus bu- rijà. Atðliauþæs iki Pietryèiø Lietuvos le- organizacijos (ICAO) ir Europos Sàjungos
vo kritikuojamos. Tada ir prasidëjo gla- dynas sustojo. Ledyno ilgesnio susto- (ES) reikalavimø, todël meteorologinë in-
cialistø (apledëjimø ðalininkø) ir mari- jimo riba vadinama paskutiniojo ledy- formacija yra nepakankamai patikima, ne-
nistø (tvirtinusiø aisbergus) ginèas. no maksimalaus išplitimo riba. atitinka ICAO standartø ir reikalavimø. Dël
Galima pridurti, kad dar ir dabar kai Lietuvoje ledynas ištirpo prieš 13– pasenusiø meteorologiniø prietaisø kyla
kuriuose kraštuose marinistai nesudë- 10 000 metø. Ðiuo metu ledynai tirpsta sunkumø teikti skrydþio valdymo paslau-
jo ginklø ir atkakliai gina savo pozici- poliariniuose rajonuose ir kalnuose. Jø gas pagal tarptautinius reikalavimus. Todël
jas: daugiausia jie ginèijasi dël Arkties tirpimas kelia vyriausybiø, visuomenës, Kauno tarptautinio oro uosto meteorologi-
baseino pakraðèiø, kur galbût ið tiesø specialistø susirûpinimà, todël neatsi- næ árangà, kurià eksploatuoja Tarnyba ir kuri
þemës pavirðiø ir já sudaranèias nuo- tiktinai 2007–2008 metai paskelbti Tarp- yra sudëtinë oro uosto infrastruktûros da-
sëdas sukûrë vanduo ir ledkalniai. tautiniais poliariniais metais. lis, bûtinai reikëjo atnaujinti.
saugiai
atmosferos slëgá, krituliø kieká ir rûðá, esa-
møjø orø intensyvumà, perkûnijà, kilimo ir
tûpimo tako sàlygas. Ið viso Kauno oro
uoste sumontuota 19 ávairiø meteorologi-
niø prietaisø, keletas ið jø atliks funkcijas,
kuriø senoji meteorologinë áranga neatli-
ko, t.y. bus galima 56 km atstumu aplink
Maþinkime þinias nuo subatominiø daleliø iki aplinkybëmis gali atsitikti. Tai ir
1 pav. „Naujieji“ mokslininkai 2 pav. Gëlës pumpuras, padidintas 20 kartø 3 pav. Musë su 2 mm akiniais 4 pav. Vabalo lerva, padidinta 100 kart
mokslo þurnalistø. Þurnalistui reikia moks- ne, todël nuolat mus skatina siekti dau-
linio iðsilavinimo. Tik já ágijæs gali raðyti apie giau þiniø, norà daugiau suprasti. Kadan-
mokslà. Taèiau þurnalistikos studentams gi mokslas yra procesas, plëtojamas
moksliniø disciplinø niekas nedësto. Gal þmoniø, dirbanèiø socialinëje aplinkoje,
todël didþiausi mûsø laikraðèiai ir televizi- jo pripaþinimas turi bûti svarbiausias vi-
ja bijo apie mokslà net prasiþioti. suomenës mokslinio švietimo tikslas.
Populiarinti mokslà turi patys moksli- Mokslas nëra absoliuèiai objektyvus ir
ninkai. Kiekvienam jo mokslo sritis yra þa- 7 pav. Saulës burës, verèianèios ðviesà
izoliuotas nuo visuomenës. Turime tikë-
vi ir nuostabi. Taèiau reikia taip papasako- raketos kuru tis ginèø ir nesutarimø ir išsiugdyti kriti-
ti apie jà, kad mokslas pasiektø kiekvienà, næ galvosenà gyventi su jais. Moksliðkai
sukeltø nuostabà, leistø paþvelgti á jo pa- Mokslinio raštingumo ugdymas rei- raðtingas þmogus matys keistà debesá
saulá ir þavëtis tuo, kà jis daro. O moksli- kalauja naujø mokymo bûdø, kuriems (9 pav.), o neraštingam jis pasirodys ste-
ninkai kuria nuostabiausius dalykus – pa- dauguma mokytojø yra nepasiruoðæ. Jis buklas. Šia prasme mokslinio raštingu-
vyzdþiui, bures kosminëms raketoms, ku- prieðpastato ilgalaiká procesà greitam re- mo reikia visiems ir kiekvienam.
rios Saulës ðviesà verèia raketø kuru (7 zultatui, klausimus – atsakymams. Moks- Kà gali padaryti mokslininkai? Moks-
pav.), kosmines stotis (8 pav.) ir kitus. Bet leivis ar studentas gali turëti maþiau siau- lininkai gali pagerinti mokslo ávaizdá vi-
ne kiekvienas, kuriantis mokslo þinias, su- ros srities þiniø, bet daugiau sugebëji- suomenëje per þiniasklaidà. Informaci-
prantantis mokslà ir mokantis þinias pa- mø prisitaikyti prie greit kintanèio gyve- nëje visuomenëje dominuos þmoniø gru-
versti nuostabiausiais daiktais, moka apie nimo iððûkiø. pës, kurios yra labiausiai patyrusios ma-
já suprantamai papasakoti kitiems, nes Politikai, mokytojai ir universitetø pro- nipuliuoti þiniasklaida savo paèiø intere-
mokslo kalba yra ðiek tiek kitokia. fesûra neskuba siekti tolimø mokslinio sams. Mokslø akademija ir mokslininkø
Rolando Maskoliûno mokslo laida raðtingumo tikslø dël spaudimo duoti sàjunga galëtø ásteigti informacijos biu-
Negali bûti per Lietuvos televizijà yra ge- greitus rezultatus – aukðtesnius balus ir rus þiniasklaidai. Þurnalistams reikia in-
ras mokslo populiarinimo pavyzdys, o daugiau specialistø. Reiktø integruoti formacijos ðaltiniø, reikia patikslinti fak-
þurnalas Mokslas ir gyvenimas jau 50 trumpalaikius faktø ir gebëjimø ir ilgalai- tus, pagelbëti sudëtingais klausimais.
metø populiarina mokslo þinias. Taèiau kius mokslinio raðtingumo tikslus. Turi- Laikui bëgant tokie biurai ágytø galios ir
komercinës televizijos stotys þmoniø an- me kurti tiek kritiðkai ir kûrybiðkai màs- galëtø paneigti netikrus ar antimokslinius
timoksliniam mulkinimui uþ jø paèiø pi- tanèiø, tiek ir pakankamai mokslo þiniø faktus dar prieð jiems pasirodant þiniask-
nigus daþnai suteikia geriausià laikà ir turinèiø kompiuteriø ir ryðiø amþiaus eks- laidoje. Toks biuras padëtø susitikti þur-
nerodo menkiausiø pastangø skleisti pertø visuomenæ. nalistams su mokslininkais, kurie gali aið-
mokslo þinias, parodyti, kà dirba tûks- Aktyviam dalyvavimui dabarties pa- kiai kalbëti apie mokslà, kurie yra þinomi
tanèiai Lietuvos mokslininkø. Nenuosta- saulyje reikia mokslinio raðtingumo. Kai pasaulyje ir kurie galëtø paaiðkinti þmo-
bu, kad Lietuvos mokslininkø darbus ge- kuriems þmonëms pakanka tik konkre- nëms jaudinanèias problemas. Mokslinin-
riau þino uþsienyje nei Lietuvoje. èios informacijos, taèiau kompetentingø kai turi suprasti, kad mokslo populiarini-
Nesame pernelyg moksliškai raštin- sprendimø priëmimas yra socialinis pro- mas nëra jø ego, bet jø darbo dalis, pa-
ga tauta. Mokslinis raštingumas yra þmo- cesas, jam reikia moksliðkai raðtingø þmo- slauga savo profesijai ir pareiga visuome-
gui bûdinga vidinë moralinë gërybë, reið- niø, kurie priimtø iðmintingus ástatymus ir nei. Prieð keletà metø vykstant padirbëti
kianti moksliná paþinimo kelià ir kritiðkà sprendimus, kovotø su fanatizmu, socia- Ciûricho universitete iš anksto buvau pa-
bei kûrybiðkà màstymo apie supantá pa- linëmis neteisybëmis, sudarytø sàlygas prašytas pasiruošti paskaityti paskaità vi-
saulá procesà. Jis kuria kûrybiðkà galvo- visuomenei atskirti patikimà informacijà suomenei, nes tokia ten yra kiekvieno pro-
senà, kuri vertinga kiekvienam þmogui. nuo nerealiø tvirtinimø ir pseudomokslo. fesoriaus pareiga. Deja, Lietuvoje Švieti-
Mokslinis raðtingumas padeda þmonëms Mokslinis raðtingumas mums pade- mo ir mokslo ministerija tokios pareigos
geriau gyventi filosofine, bet ne materia- da pasirinkti gydytojà, vaistus ar gydy- profesoriams nepaskyrë. Pagirtina, kad
line prasme. Tautai reikia turëti kritiðkai mo bûdà. Jis leidþia suprasti, kokie jau daugelá metø ministerija rengia moks-
màstanèiø þmoniø. reiškiniai mûsø aplinkoje galimi ir kokie lo populiarinimo konkursus ir apdovano-
adidinta 100 kartø 5 pav. Saulës iðsiverþimas 8 pav. Astronautas taiso kosminæ stotá 9 pav. Fantastiniai debesys
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 1 lentelë. Nelaimingø atsitikimø darbe skaièius 1997–2007 m.
þinodama esminius sveikatos pokyèius, Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
parengë PSO visuomenës sveikatos prie- 11 mën.
þiûros principus Europos regione. Progra- Nelaimingi 3109 3277 3013 2750 2584 2572 2664 2665 3331 3419 2538
moje „Sveikata visiems XXI amþiuje“ su- atsitikimai
formuluotos pagrindinës gairës ir 21 tiks- darbe
las. 9-as tikslas – suþeidimø dël prievartos
ir nelaimingø atsitikimø maþinimas: iki fesinës ligos. Per 2007 m. 9 mën.– 852 mingiems atsitikimams ir pagerina ámo-
2020 m. regione maþiausiai iki 50 proc. atvejai. Šalyje daug darbuotojø serga pro- nës darbo naðumà ir rezultatus.
turi bûti sumaþintas mirtingumas ir ne- fesinëmis ligomis, ypaè jungiamojo audi- Vadovaujantis Valstybinës darbo ins-
galia dël nelaimingø atsitikimø darbe, nio ir skeleto-raumenø bei nervø sistemos. pekcijos teisës aktais ir nurodymais, skiria-
namie ir laisvalaikiu, ypaè ðalyse, kur yra 2006 metais daugiausia profesiniø li- ma tokia prevencijos veiksmø hierarchija:
didelis mirtingumas dël nelaimingø atsiti- gø nustatyta þemës ûkyje – 26,1 proc. (377 – panaikinti pavojø ir rizikà;
kimø. Tai, be abejo, svarbu ir Lietuvai. Vals- ligos) ir statybose – 24,7 proc. (357 ligos). – kolektyvinës apsaugos priemonës –
Profesiniø ligø pasta- techninës, organizacinës ir þmogiðkosios;
raisiais metais daugë- – asmeninës apsaugos priemonës.
1 pav. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe 2000–2007 metais
ja statybose, prekybo- Techninës apsaugos priemonës ap-
je, elektros, dujø ir van- ima árenginius, technologijà, tiekiamas
Mirtinø nelaimingø atsitikimø
ja nugalëtojus, taèiau konkursuose daly- tai devalvavo mokslà visuomenës akyse. mûsø paèiø darbas. Ir niekas kitas jo ne-
vauja tik neþymi mokslà kurianèiø þmo- Todël tokie mokslininkø ir mokytojø atlygi- padarys, iðskyrus mus paèius.
niø dalis, o didþioji jø dalis per savo gy- nimai ir tokia jiems visuomenës pagarba. Šiandien mokslininkai negali gyventi
venimà taip ir nepasidalija su visuomene Reikia, kad mokslininkai rastø bûdà išdidþioj vienumoj atsiskyræ nuo visuome-
savo mokslo þiniomis. reguliariai pasirodyti þiniasklaidoje ir pa- nës, nes moksliniai tyrimai reikalauja di-
Lietuvos mokslininkai, mano nuomo- rodyti, koks Lietuvoje yra mokslas ir kà deliø lëðø. O jas skirsto vyriausybë ið mo-
ne, padarë nemaþai klaidø, skubotai kur- jie dirba. kesèiø mokëtojø kiðeniø. Todël demokra-
dami universitetus, nuvertindami mokslo Absurdiðka mokslininkams skøstis dël tinëje visuomenëje þmonës turi þinoti,
laipsniø ir vardø teikimà, abejingai reng- savo ávaizdþio. Mokslas turi didþiø talen- kam naudojami jø pinigai. Mokslo finan-
dami moksliðkai neraðtingus specialistus, tø ir didelæ galià. Reikia tik priimti tà galià savimui ir mokslo bei studijø reformai (ar-
abejingai þiûrëdami á valdininkø vykdomà ir uþsikrauti atsakomybæ perduoti savo ba nereformai) priimami politiniai spren-
ðvietimo, mokslo ir studijø reformà. Visa misijà visuomenei. Tai ne kieno nors, bet dimai. Taèiau jie ne visada bûna raciona-
lûs, nes visuomenës emocijas lengvai pa- Daugelis, kurie laiko save nusimanan- forma, iðmokslintø religinëse sektose, pa-
veikia neracionalûs argumentai ir netei- èiais apie mokslà, ið tikrøjø daugiau þino rapsichologijos akademijoje ar gavusiø
singi komentarai. Politikø abejingumas ir apie technologijas, kurios atneða greità daktaro laipsnius, bet taip ir nesupratu-
baimë daryti racionalius sprendimus naudà. Todël mokslui, kaip þiniø kûrimui, siø, kas yra mokslas, ir pasirengusiø vesti
daþniausiai nugali. skiriamos lëðos nueina beveik iðimtinai mus atgal á viduramþius.
Visuomenës ir þiniasklaidos reakcija technologijø finansavimui arba, geriausiu Kokia yra išeitis? Mokslininkai turi
daug reiðkia. Kadangi politikai yra leng- atveju, taikomajam mokslui. Todël atro- skleisti visuomenei mokslo þinias ir didinti
vai veikiami vieðosios nuomonës, raktas do, kad Lietuvoje visuomenës mokslinis mokslà iðmananèiø þmoniø grupæ. Ilgai-
iðmintingiems politiniams sprendimams švietimas yra paliktas homo ignorantis va- niui mokslui neabejinga visuomenë pa-
yra geras mokslo supratimas visuome- liai. Kol vyksta visokios dvaro intrigos, vie- veiks politikus ir, reikia tikëtis, jie atsigræð
nës ir þiniasklaidos, kuri maitina, stiprina nà dienà atsibudæ galime rasti barbarus á mokslà.
ir mobilizuoja visuomenës poþiûrá. prie vartø su „naujøjø“ mokslininkø uni-
Didþiulis technologijø
Ðioje 30 centimetrø skersmens
paþangos greitis kaskart plokðtëje telpa beveik tûkstantis
stebina vis naujomis procesoriø branduoliø. Jos gamybos
galimybëmis, apie procesas yra itin sterilus, todël
kurias kadaise pasvajoti inþinieriai vilki specialius kostiumus ir
iðdrásdavo nebent naudoja kvëpavimo aparatus
rašytojai fantastai.
60 metø
tranzistoriaus
istorijà „Intel“ sutalpino 45
nanometruose
Vargu ar kas galëjo pagalvoti, kad per
60 metø delne telpantis tranzistorius su-
Vaiva ÞOSTAUTAITË
maþës tiek, kad ant ðio sakinio pabai-
Projektø vadovë
goje padëto taðko, kurio dydis vos 0,1
kvadratinio milimetro, galësime sutalpinti
daugiau nei 2 milijonus tranzistoriø. Tiks- ðeðis deðimtmeèius buvo lemta nueiti il-
liau, 2 milijonus 45 nanometrø dydþio gà evoliucijos kelià.
tranzistoriø. Ir vis dëlto pasaulinis inova- Pirmieji tranzistoriai, kuriø gamybai
cijø lyderis „Intel“ per kelis deðimtmeèius naudotas germanis, buvo tinkami tokiø
visa tai pavertë realybe. prietaisø, kaip radijo imtuvai ir telefonai,
45 nanometrai, arba keturiasdešimt gamybai. Taèiau naujiesiems elektroni-
penkios milijardinës metro dalys, – toká kos prietaisams reikëjo kaþko maþesnio Kad galëtø veikti, pirmajam tranzis-
dydá pasiekë 2007 m. lapkrièio pradþio- – integruotø lustø. Jie fiziko Roberto Noi- toriniam radijo aparatui tereikëjo
je pasaulio ir Lietuvos rinkoms pristaty- so (Robert Noyce) iniciatyva buvo pra- 4 tranzistoriø. Naujausiame „Intel“
tuose naujausiuose „Intel“ procesoriuo- dëti gaminti tik 7-ojo deðimtmeèio pra- procesoriuje telpa daugiau nei
se naudojami tranzistoriai. Savo pirmta- dþioje. 800 mln. tranzistoriø
kus jie pranoksta ne tik rekordiðkai ma-
þu dydþiu, bet ir didesniais pajëgumais Mûro dësnio reikðmë Maþesnis, bet galingesnis
bei naujomis galimybëmis. 1965 m. pagal Gordono Mûro (Gor- „Intel“ sukurtos inovatyvios medþia-
don Moore) straipsná þurnale „Electro- gos 45 nanometrø tranzistoriams leidþia
Apie viskà nuo pradþiø nics Magazine” buvo suformuluotas dës- pagaminti tranzistorius su itin maþais sro-
Tranzistoriai šiandien naudojami be- nis, skelbiantis, kad tranzistoriø skaièius vës nuostoliais ir rekordiniais darbo pa-
ne visuose šiuolaikiniuose elektronikos viename luste padvigubëja kas dvejus jëgumais. 2007 metø lapkrièio 12 dienà
prietaisuose, pradedant kompiuteriais, metus. Ðis dësnis, vëliau pavadintas Mû- pristaèiusi pirmàjá veikiantá 45 nanomet-
mobiliaisiais telefonais, šaldytuvais ar ro dësniu, galioja ir iki ðiø dienø ir daro rø „Penryn“ procesoriø, kuris taps pagrin-
dulkiø siurbliais ir baigiant automobiliais, lemiamà átakà tranzistoriø maþëjimui. du naujos kartos „Intel Core 2” ir „Xeon“
laivais ar net kosminiais erdvëlaiviais. Ta- 1968 m. G.Mûrui ir R.Noisui ákûrus ðeimø procesoriams, „Intel“ sëkmingai
èiau nedaugelis þino, nuo ko viskas pra- kompanijà „Intel“, Mûro dësnio reikala- áveikë pastaruosius apribojimus.
sidëjo. vimai tapo procesoriø, o kartu ir jø lus- „Penryn“ ir 2008 m. rinkoje pasirody-
Pirmàjá tranzistoriø pasaulyje 1947- tuose naudojamø tranzistoriø, tobulini- siantys „Silverthorne“ šeimos procesoriai
øjø gruodþio 16 dienà „Bell“ laboratori- mo varomàja jëga. Buvo kuriami vis pa- išsiskiria itin maþu dydþiu, nedidelëmis
joje sukûrë trys iðradëjai – Viljamas Šok- jëgesni procesoriai, efektyviau naudo- energijos sànaudomis ir išskiriamos šilu-
lei (William Shockley), Dþonas Bardynas jantys elektros energijà ir dirbantys na- mos kiekiais bei dideliais darbo pajëgu-
(John Bardeen) ir Volteris Brateinas (Wal- ðiau nei jø pirmtakai. mais. Jie yra skirti ávairiems árenginiams
ter Brattain). Jø kûriniui, daugelio moks- Taèiau, nepaisant ðiø inovacijø, tran- nuo delniniø kompiuteriø iki itin galingø
lininkø vadintam amþiaus iðradimu, per zistoriø iðskiriama ðiluma ir elektros sro- serveriø.
premijos geismas!
Nobelio laureatas (1953) chemikas
Hansas Krebsas yra pasakæs apie savo
mokytojà C.H.Wartburgà maþdaug taip:
jis buvo pavyzdys, kaip teisingai formu-
Prof. habil. dr. Juozas luoti ir spræsti problemas, kaip rasti nau-
jus, tinkamus tikslui metodus, kaip be
Praþûtingi Antrojo pasaulinio karo su- Algimantas KRIKÐTOPAITIS
gailesèio save kritikuoti, be atvangos tik-
niokojimai suþadino kûrybiniø galiø pro-
rinti rezultatus, kaip juos aiðkiai, papras-
verþá: sparèius ûkio bei pramonës atsta-
bulëjimo reikalus. Ginèai sukasi apie tai ir tiksliai pateikti diskusijai, argumen-
tymo darbus, kurie savo ruoþtu skatino
„amþinà“, nuolat visus kankinantá klau- tuotai iðreikðti idëjas, suvokti, kaip svar-
intensyvià inþinieriø, mokslininkø, meni-
simà – koká vaidmená atlieka didieji mo- bu paskirti savo gyvenimà tikroms ver-
ninkø veiklà. Tai buvo ir atsakas á karo me-
kytojai? Dauguma pripaþásta, kad moks- tybëms (beje, ðá principà prieð 25 ðimt-
tais paniekintà þmogaus orumà ir iððûkis
linë mokykla, susiformavusi áþymaus meèius buvo skelbæs didysis Antikos vy-
jo intelektinëms galioms, pradëjæs poin-
mokslininko ir jo darbo stiliaus pasekë- ras Sokratas).
dustrinës globalios civilizacijos etapà. Kitas Nobelio laureatas (1965) bioche-
jø aplinkoje, yra lemiamas asmenybës
ugdymo veiksnys. mikas Jacquesas L.Monod, patekæs á gar-
Civilizacijos ðuolio iðtakos siø Kalifornijos technologijos instituto ty-
Bûkime atviri: slapta, tik mintyse mes
Suprantama, tokia plati pokario veik- patys save vertiname, lygindami savo rëjø grupæ, nustebo, kaip giliai jie yra pa-
la neatsirado vien tik ið pastangø vël pa- veiklos rezultatus bei nuopelnus su visuo- sinëræ á kûrybinæ mokslinæ veiklà, kaip in-
kilti ið griuvësiø krûvos. Prielaidos ðuoliui menës pripaþintø lyderiø laimëjimais. Tar- tensyviai jie kasdien keièiasi idëjomis, ið-
jau buvo kuriamos prieð karà. Atominës kime, jei mus supa Nobelio premijos lau- keldami dràsias hipotezes, kurias kole-
bombos projektas nebûtø realus, jei reatai, mes visomis savo galiomis steng- gos be gailesèio, bet draugiðkai nusitei-
mokslas dar neþinotø atomo skaldymo simës á juos lygiuotis. (Skaitytojas gali pa- kæ naikina kritikos ugnyje. Ði visus apë-
paslapties; raketiná ginklà taip pat pavy- klausti: galbût mums derëtø þvalgytis tik musi intelektinë átampa jam buvo stulbi-
ko karo metais sëkmingai tobulinti ir ga- á savos parapijos reikalus – Lietuvos nantis atradimas, privertæs susimàstyti
lop paleisti jo serijinæ gamybà, nes teori- mokslø akademijos narius ar á nacionali- apie lemiamà tokio klimato poveiká jo, kaip
niai ir praktiniai reaktyvinio veikimo prin- nës premijos laureatus? Deja, apie juos aukðtos klasës mokslininko, brandai.
cipai jau prieðkaryje buvo išaiškinti. Ra- geriau bûtø kol kas patylëti.)
ketø smûgiai fronte, iðtobulinæ reaktyvi- Jei ðalia mûsø vien mokslo „varguo- Kas lemia mokslininko sëkmæ?
nio skrydþio bûdus ir nulëmæ karo baigtá, liai“, raðantys graþias metines darbø ata- Pasitelkus tyrimø rezultatus aiðkëja,
jau tiesë kelius erdvëlaiviø erai. skaitas ar mëginantys máslingomis frazë- kad didieji mokytojai perduoda daug reikð-
Apie intensyvios pokario pramonës mis „sublizgëti“ konferencijose, tai mums mingesnius dalykus, negu vien þinias ir ty-
raidos prielaidas galima suþinoti patyri- jau lengviau – galime pajusti ir savo taria- rimø bûdus. Mokslo centruose bei univer-
nëjus atitinkamø srièiø istorijà. Vienà ið mà „svorá“. Taèiau tikrø konkreèios srities sitetuose, iðklausius paskaitø kursus ir at-
ryðkiausiø civilizacinio ðuolio poþymiø ap- autoritetø draugijoje tuoj pat pajuntame likus praktikas, galima iðmokti tam tikrà kie-
tinkame, nagrinëdami XX a. Nobelio pre- savo ribas: þinojimo spragas, pasirengi- ká bûtinø pagal nustatytas programas da-
mijai nominuotus darbus. Šiandien aš á mo trûkumus. O tai suvokti labai naudin- lykø. Taèiau mokslininko karjeros sëkmæ
tai nesigilinsiu. Mëginsiu aptarti tik kelis ga. Tuo labiau, jei dar nesame surambë- nulemia ne tai, kà jis iðmoko, bet kaip gau-
klausimus, kurie siejasi su aukðèiausio jæ. Ir jei dar nespëjome „prilipti“ prie pa- tas þinias kûrybingai panaudoja, kaip at-
mokslinio darbo ávertinimu. togios, gerai ðildomos këdës, tuomet mus kakliai dirbdamas tobulina ágûdþius, nuo-
uþvaldo siekis tobulëti, konkuruoti, pasi- latos atnaujina þinias, pleèia paþinimo ho-
Kankinantis klausimas telkus savo intelektines galias. Bûtent to- rizontà. Ið didþiøjø mokslo vyrø reikia per-
Mokslininkø forumuose netyla disku- ká kelià mums siûlo mokslo milþinø patir- imti ne tik poreiká nuolatos tobulëti, bet,
sijos apie mokslininko ugdymo bei jo to- ties apþvalga. Tai paprasti, bet nelengvai svarbiausia, ir tà kûrybinæ ugná, kuri sude-
aterosklerozës slopinimui
rolio pertekliaus iðskyrimà – maþina jo kon-
centracijà maþo tankio lipoproteinuose ir
didina didelio tankio lipoproteinuose. Tai
patvirtino kakavos milteliø ávairios koncen-
Visiems þinoma, kad cholesterolio per- maistu gaunami augaliniai polifenoliai ma- tracijos gërimo tyrimø rezultatai.
teklius skatina aterosklerozës vystymàsi ir þina cholesterolio koncentracijà kraujo Kakavos milteliuose yra ávairiø polife-
prisideda prie kraujagysliø sieneliø paþei- plazmoje ir ypaè maþo tankio lipoprotei- noliø – katechinø, epikatechinø, procia-
dimo. Taip pat dabar niekas neabejoja, kad nuose, slopina jø oksidacijà. Be to, polife- nidinø, cinanteninø ir kitø procianidinø.
su maistu gaunami polifenoliai turi savy- noliai skatina cholesterolio pertekliaus ða- Nustatyta, kad kakavos polifenoliai didi-
bæ maþinti aterosklerozæ skatinanèius kai linimà ið audiniø ir didina jo iðneðimà kraujo na kraujo plazmos maþo tankio lipopro-
kuriuos veiksnius, taip pat ðirdies ir krau- plazmos didelio tankio lipoproteinø frak- teinø atsparumà oksidacijai ir slopina ate-
jagysliø ligas bei mirðtamumà nuo jø. Su cijoje. Pastaruoju metu paaiðkëjo, kad ka- roskleroziniø pokyèiø atsiradimà esant
padidëjusiai cholesterolio oksidacijai. dvylika savaièiø cholesterolio sumaþëjo þo tankio lipoproteinø frakcijos atsparu-
Japonai, iðtyræ ávairiø kakavos doziø vos vienu procentu. Panaðiu poveikiu pa- mà oksidacijai, tiksliai dar neþinoma. Ma-
(maþø, vidutiniø ir dideliø) poveiká varto- siþymi ir pieniðkas ar juodasis ðokoladas, noma, kad kai kurie antioksidantai gali
jant kasdien keturias savaites, nustatë, taèiau, esant padidëjusiai cholesterolio bûti prijungiami prie ðios lipidø frakcijos
kad sumaþëjo kraujo plazmos maþo tan- koncentracijai, ðokoladas netinka dël ka- pavirðiaus ir taip padidinti rezistencijà bei
kio lipoproteinø, transportuojanèiø cho- loringumo ir per didelio riebalø kiekio; per sumaþinti oksidacijà.
lesterolá á audinius, ir susilpnëjo jø oksi- dienà siûloma jo suvalgyti ne daugiau Kakava naudinga ir kaip maisto me-
dacija, o padaugëjo didelio tankio lipop- kaip 10 gramø, ir tai nesant antsvorio. dþiaga – joje yra angliavandeniø, riebalø,
roteinø, iðneðanèiø cholesterolio pertek- Kakavos antioksidantø poveikis lipidø baltymø, maistiniø skaidulø, palyginti la-
liø ið audiniø, tø þmoniø, kuriø kraujo plaz- apykaitai priklauso daugiausia nuo kate- bai daug ir ávairiø polifenoliø junginiø. Jo-
moje buvo jo per daug. Sveikiems, turin- chino, epikatechino, kvercetino ir kitø ka- je taip pat yra kofeino bei teobromino.
tiems normalià cholesterolio koncentra- kavos milteliuose esanèiø polifenoliø. Tai Svarbiausia, kad geriant kakavà galima
cijà kraujo plazmoje þmonëms, suvarto- galima tiksliai nustatyti. Kaip kakavos mil- sumaþinti aterosklerozës plëtotæ.
jusiems po 26 g kakavos kasdien, per teliuose esantys antioksidantai didina ma- Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
universitete–
sitete. Bûsimuosius akademijos profeso-
Prof. Libertas KLIMKA rius, gabesnius auklëtinius pradëta siøsti
staþuoti á uþsienio mokslo centrus. XVIII a.
viduryje universitete gerokai pagyvëjo
250 metø
Data ið esmës susijusi su tiksliøjø ir mokslinë veikla, o dëstant filosofijà susi-
gamtos mokslø formavimosi procesu. Tai formavo dvi naujos kryptys. Radikaliosios
jø atsiskyrimas nuo viduramþiais viskà ap- krypties profesoriai reikalavo visai atsisa-
imanèios gamtos filosofijos, iðsikristalizuo- kyti aristotelizmo ir dëstyti tik naujøjø lai-
jant á atskiras disciplinas. Dël ávairiø prie- kø filosofijà bei gamtos mokslus. Persva-
þasèiø mûsø kraðte tai vyko vëliau nei eko- rà akademijoje vis dëlto gavo kompromi-
nomiðkai bei socialiai sparèiau besivystan- sinës krypties atstovai. Jie, supaþindin-
èiuose kraðtuose. Minëjimo data pasirink- dami studentus su gamtos mokslø laimë-
ta pagrástai: sekuliarizacija buvo perma- jimais, ið áproèio spraudë juos á scholasti-
nentinis procesas, uþtrukæs tol, kol buvo kos rëmus. Taèiau svarbiausia, kad fizikos
sukurtas fizikos kabinetas, átvirtinta minti- kurso apimtis vis plëtësi ir apie XVIII a. vi-
nio ir realaus eksperimento metodologija, durá sudarë vos ne pusæ filosofijos dis-
parengtos auklëtiniø, studijavusiø eksperi- ciplinos. Ji buvo skirstoma á bendràjà ir
mentinës fizikos pagrindus, tezës. Tai ir ávy- specialiàjà dalis bei kosmologijà.
ko apie 1757 metus. Sukaktis buvo pami- 1752–1755 m. fizikà universitete dës-
nëta ðventine konferencija Teatro salëje – të kompromisinës krypties profesorius
ten, kur ir bûdavo kadaise demonstruoja- Antanas Skorulskis (1715–1780). Patei-
mi fizikos eksperimentai. Istorinæ atmintá gai-
vinti ir aktualinti apskritai yra labai prasmin-
ga: tai skatina istorinio laiko pajautà, meilæ
savo specialybei, pasididþiavimà mokslo
ðventove Alma Mater Vilnensis.
Pasauliniame moksle jau XVII ir XVIII
amþiø sandûroje ávyko svarbiø pokyèiø: Viduramþiø mokslo piramidë, kurios
virðûnë – teologija, þemiau – geometrija
galutinai nuvainikuoti viduramþiø autori- ir astronomija bei fizika, paþymëta
tetai, atmestos pasenusios scholastinës vëliavële. XVI a. graviûra
(„mokyklinës“) filosofijos dogmos. Moks-
lo metodologiniu obalsiu tapo teiginys jø laikø filosofø teorijø nebuvo leidþiama
Theoria cum practis (lot. teorija kartu su dëstyti, bet patariama nurodyti, kad jos ið
praktika). Fizikoje I.Niutono veikalu „Ma- esmës yra klaidingos. Taip, beje, studen-
tematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, tus ir buvo galima su jomis plaèiau supaþin-
parašytu 1687 m., buvo uþbaigta formuoti dinti – nelygu, koks profesorius ir kokie jo
klasikinë mechanika. Vilniaus akademijo- siekiai. Vilniaus universitete XVI–XVII a. jø
je-universitete iki XVIII a. vidurio, kaip ro- bûta ávairiø – ir tvirtai besilaikanèiø atgyve-
do filosofijos istoriko prof. Romano Pleè- nusiø dogmø bei vyresnybës instrukcijø,
kaièio tyrinëjimai, buvo tenkinamasi scho- ir paþangesniø, vis dëlto perteikianèiø jau-
lastine filosofija, o dëstoma autoritariniu nuomenei naujøjø laikø gamtos mokslo þi-
metodu. Antraisiais ir treèiaisiais studijø nias. Kai kurie profesoriai atvirai nurody-
Profesoriaus J.Mickevièiaus fizikos paskaitø
metais po logikos kurso buvo nagrinëja- davo prieðtaravimus tarp mokslo duome- programos 1802–1803 mokslo metams
mos Aristotelio „Fizikos“ knygos. Pagal jø nø ir scholastinës filosofijos teiginiø. Be fragmentas
pavadinimus kursà sudarydavo penkios abejo, tokios pastabos skatindavo studen-
disputacijos: „Apie gamtos kûnø pradus“, tus màstyti savarankiðkai, daryti savo ið- kæs antikos màstytojø Pitagoro, Platono,
„Apie pasaulá ir dangø“, „Apie atsiradimà vadas, vertinti kritiškai. Anaksagoro, Leukipo, Demokrito, Epikû-
ir iðnykimà“, „Apie meteorus“, „Apie sie- Vakarø Europos Apðvietos epochos ro filosofines sistemas, jis plaèiai supa-
là“. Ðie veikalai buvo aiðkinami ir aptari- idëjø veikiami Lietuvos ir Lenkijos valsty- þindindavo su naujøjø laikø mokslinin-
nëjami remiantis þymiausiø viduramþiø fi- bës vadovai bei átakingieji didikai supra- kø P.Gasendþio, R.Dekarto, G.Leibnico,
losofø autoritetais. Renesanso bei naujø- to, kad ðvietimas gali pristabdyti ekono- K.Volfo ir kitø darbais. Taip pat bûdavo
aptariami ádomiausi eksperimentai, kaip ripatetikø (Aristotelio pasekëjø) filosofi- rinëja pagal jo veikalus inercijà, trintá,
antai: E.Torièelio bandymai, O.Gërikës jos. Toks vëlyvas Niutono mechanikos traukà, greitá, pagreitá, rimties masæ, ácen-
sukurti Magdeburgo pusrutuliai, R.Boi- atëjimas á mûsø kraðtà neturëtø stebinti trines ir iðcentrines jëgas. Dar ið naujo-
lio ðilumos matavimai. O ypaè svarbu, – ir kitose Vakarø Europos ðalyse anglø sios fizikos èia aiðkinami ávairûs kûnø ag-
kad profesorius A.Skorulskis pirmasis mokslininkø darbai nebuvo populiarûs. regatiniai bûviai, apraðomi E.Torièelio ir
universitete nagrinëjo Niutono mechani- Tam tikro prieðiðkumo prieþastys dau- D.Marioto bandymai. Ádomu paþymëti,
kos dësnius, pagal juos aiðkino traukà, giausia politinës: kylanti Britø imperijos kad, kalbant apie skystá, imta vartoti mo-
ácentrines ir iðcentrines jëgas. Pateikæs didybë erzino senojo þemyno ðalis. lekulës sàvokà. Knygoje pateikiami ðvie-
daug þiniø ið I. Niutono veikalø, kurso pa- Dar platesnë buvo profesoriaus Ber- sos reiðkiniai bei jos lûþio dësniai, gar-
baigoje vis dëlto darydavo iðvadà, kad nardo Dobðevièiaus (1722–?) kurso, ið- so sklidimo ypatumai. Daug vietos ski-
ðiuolaikiniø fizikø teorinës sistemos ne- dëstyto 1760 m. veikale „Dabartiniø filo- riama ir astronomijai: planetø judëjimas
naudingos, geriau laikytis senosios pe- sofø paþiûros“, apimtis. Fizikai èia buvo apibrëþiamas Keplerio dësniais, apraðo-
mi þvaigþdynai ir bandoma net vertinti
þvaigþdþiø nuotolius nuo Þemës. Taip
pat aptariami kalendoriaus sudarymo
principai, detaliai apraðomas Mënulio
pavirðius, pagaliau pateikiamos visos
trys pasaulio kosmologinës sistemos –
pagal K.Ptolemëjà, M.Kopernikà ir Tichà
Brahæ. Profesorius B. Dobðevièius pui-
kiai suprato, kad scholastinë gamtos fi-
losofijos sistema jau pasenusi. Dëstyda-
mas naujøjø laikø gamtos mokslø laimë-
jimus, jis vis daþniau argumentuoja: taip
rodo bandymai, tai iðplaukia ið eksperi-
Akademinis mentø. Taèiau tai tebuvo mintiniai eks-
1787 m. perimentai...
kalendorius Empirinæ metodologijà á universiteto
su paskaitø studijas ryþtingai ávedë profesorius To-
tvarkaraðèiu mas Þebrauskas (1714–1758). Universi-
teto profesûra ir rektorius J.Juraha palan-
priskirti bemaþ visi XVIII a. susiformavæ kiai sutiko jo idëjas, viešai iðdëstytas 1752
gamtos mokslai. Pasak jo, fizikos discip- m., gráþus ið staþuotës Prahoje. T.Þeb-
linà sudaro kosmologija, tirianti pasaulá rauskà imta tituluoti matematikos profe-
apskritai; uranologija, nagrinëjanti gam- soriumi; tai reikia vertinti kaip aiðkø gam-
tos kûnus ir jø judëjimà; stechiologija, tos mokslø, tuometine terminologija –
tirianti Visatà sudaranèius elementus; „matematikos mokslø” atskyrimà nuo fi-
meteorologija – mokslas apie atmosfe- losofijos. Platesnio fizikos kurso pats
ros reiðkinius; geologija, tirianti Þemës T.Þebrauskas negalëjo dëstyti, nes, kaip
rutulá; hidrologija – mokslas apie jûrø raðo jo architektûrinës kûrybos tyrinëto-
vandenis, upiø ir ðaltiniø susidarymà; fi- jas Vladimiras Zubovas, buvo labai uþsi-
tologija – mokslas apie augalus; zoolo- ëmæs Astronomijos observatorijos pasta-
gija – mokslas apie gyvûnijà; antropolo- to, Ilûkstës ir Kraþiø baþnyèiø, jëzuitø rû-
gija – mokslas apie þmogø. Autoritetais mø Þodiðkyje projektavimu bei statyba.
filosofijoje B.Dobðevièius laiko R.Dekar- Taèiau profesorius turëjo gabiø mokiniø,
tà, F.Breðietá, P.Gasendá, Dþ.Lokà; tad pa- gynusiø tezes ið mechanikos, sferinës tri-
teikia ir jø paþiûras á materijà. Aiðkinda- gonometrijos, astronomijos srièiø. Apie
mas gamtos kûnø savybes, profesorius T.Þebrausko dëstytà mechanikos kursà
dar plaèiau dësto I. Niutono fizikà; nag- yra þinoma ið 1754 m. studentui G.Len-
kevièiui parengtos vieðøjø egzaminø pro-
Fizikos ir matematikos mokslø gramos. Jà sudaro bendrieji klausimai,
skyriaus dekanas Juozapas Mickevièius 60 teoremø ir 22 uþdaviniai.
(1744–1817) Nukelta á 29 p.
neþinomosios
Gediminas ILGÛNAS
máslë
Prie Këdainiø ir Panevëþio rajonø ri-
bos ant Liaudës upës kranto ásikûrusi Pa-
berþë 1863 m. sukilimo metu ir po jo gar-
sëjo áþymaus sukilimo vado Antano Mac-
kevièiaus veikla. Èia stovëjo medinë baþ-
nyèia, kurioje devynerius metus kuniga-
vo A.Mackevièius. Kitoje kelio pusëje bu-
vo barono S.Ðilingo Paberþës dvaras, ap- kutines pamaldas, su sukilëliø bûriu ið-
juostas parku, jame – dideli mediniai rû- þygiavo á miðkà Miegënø apylinkëje. Bû-
mai su parketo grindimis, kokliø krosni- rio priekyje plevësavo vëliava, puoðni,
mis, ið molio nudrëbtu originaliu dviaukð- dviejø spalvø: virðuje – tamsiai mëlyna,
èiu kaminu. Atokiau nuo rûmø stovëjo apaèioje – karmazino spalvos su iðsiu-
erdvus kluonas, prie jo – ið molio drëbta vinëta karûna, ereliu ir uþraðu ,,Paber-
jauja, tvartai ir kiti pastatai. þës pulkas“, o kitoje pusëje nutapytomis
Rengiant sukilimà dalyvavo ir Paber- dviejø moterø – Mergelës Marijos ir ðven-
þës dvaro savininkai Stanislovas ir Vil- tos Onos figûromis*.
helmina Šilingai. S.Šilingas buvo sukilë- Taip prasidëjo deðimt mënesiø truku-
liø valdþios apskrities viršininkas(1), Vil- si Antano Mackevièiaus kova uþ savo ir
helmina dalyvavo sukilimo rëmimo ak- mûsø kartos laisvæ.
cijose. A.Mackevièius, po suëmimo ra- Po dešimties mënesiø kovø suëmæ An-
ðydamas apie caro valdininkø piktnau- tanà Mackevièiø rusø kareiviai pas já rado
dþiavimà, mini ir ponià Ðiling(ienæ): ,,Vir- didelá pluoðtà ávairiø dokumentø. Tarp jø
ðininkas Kaveras paprastà kryþelá nuo ro- buvo ir neþinomos moters ,,T.V.“ laiðkas,
þanèiaus pas ponià Ðiling pripaþino re- minimas A.Mackevièiaus byloje. Tardyto-
jui nepavyko iš jo iðpeðti, kas ðio laiðko Vilniuje, ðv. Rapolo baþnyèios deðinëje
voliuciniu ir ásakë sumokëti 25 rb sidab-
esanèiame name, gyveno Ðilingai:
ru, o kadangi ji neturëjo su savimi, tei- autorë, neiðsiaiðkino paslaptingosios T.V. Stanislovas, gráþæs ið Sibiro, ir
kësi iðkolioti kaip paskutinæ ir liepë vesti tapatybës ir vëliau apie A.Mackevièiaus gy- Vilhelmina, gráþusi ið Paryþiaus
á kalëjimà, bet þydas iðgelbëjo, pasko- venimà bei veiklà raðæ istorikai.
lindamas reikalaujamà sumà“(2). Ið A.Mackevièiaus paimtø ir tardymo
Paberþës klebonas A.Mackevièius, metu sudarytø dokumentø aiðkëja, kad su- Teklæ ir Paberþës dvaro savininko Stanis-
pasak istoriko V.Pšyborovskio, Kauno gu- kilimo vadas nuolat palaikë ryðius su gi- lovo Ðilingo þmonos tarnaitæ Anà Drosei-
bernijoje ,,pirmasis pakëlë sukilimo vëlia- minëmis ir savo pamëgta Paberþe. Vienas ko, kurioms A.Mackevièius teigia skolinæs
và <...> nelaukdamas niekieno ásakymø“ jo susiraðinëjimo su Paberþe ryðininkø bu- pinigø. ,,Toji tarnaitë iðvaþiavo su savo po-
ir ,,teturëdamas prieð akis tikslà, kurio per vo jo tarnas Azuras. Po suëmimo pas nia, o kur, neþinau“(5).
keliolika metø sistemingai ir átemptai sie- A.Mackevièiø rastas Azuro laiðkas, kuria- Neþinoma ponia T.V. laiðke A.Macke-
kë“ surinko 250 vyrø, daugiausia valstie- me jis dëkoja sukilimo vadui uþ pagalbà vièiui raðo apie rusø kariðkiø lankymàsi
èiø, bûrá ir, turëdamas nedidelæ lëðø at- jo seseriai ir priduria: ,,Kai dël daiktø, tai jos namuose:
sargà, iðþygiavo á apylinkiø miðkus ir ,,tuo juos áduos ðio laiðko áteikëjas, o Jûsø laið- ,,Maskoliai tik þvilgtelëjo á mus ir labai
davë pradþià Lietuvos sukilimui“(3). kas pateko á rankas pagal paskirtá“(4). mandagiai pasiðalino, netgi neuþëjo, kol
1863 m. kovo 8 (20) d. A.Mackevi- Kitame A.Mackevièiaus gautame laið- að negráþau ið baþnyèios. Paskiau papra-
èius, atlaikæs Paberþës baþnytëlëje pas- ke raðoma apie A.Mackevièiaus seserá ðë, kad jiems bûtø leista apþiûrëti namà
ir /kitus/ pastatus, betgi apþiûrëjo tik for-
maliai ir lankstydamiesi, dëkodami ir at-
*Sukilëliø Paberþës bûrio vëliava kautyniø su rusø kariuomene metu atiteko rusams ir po sipraðinëdami ramiai iðëjo. Ið tiesø neþi-
sukilimo buvo perduota Peterburgo artilerijos muziejui. Po Spalio perversmo Lenkijos praðymu nau, kà tai reiðkia – kitur plëðikauja ir gru-
1928 m. vëliava Sovietø Sàjungos vyriausybës buvo perduota Lenkijai ir iki Antrojo pasaulinio biai elgiasi, o èia ne. Kareiviai sakë: ,,Mes
karo buvo Varðuvoje, Karo muziejuje (Muzeum Wojska). Muziejaus inventoriuje ji aprašyta taip:
kitaip elgiamës kitose vietose, o èia mums
,,1155. ,,Paberþës pulko“ dalinio, kun. Ant Mackevièiaus 1863 m. sudaryto Paberþëje, Panevë-
þio apskr., vëliava. Ðilkinë medþiaga su vilnoniu audiniu, susiûta ið dviejø juostø: virðutinë – nevalia“. Sakyk, kuo mes nusipelnëme
tamsiai mëlynos ir apatinë – karmazino spalvos. Ðilkinës medþiagos aukðtis prie koto – 95 cm, tokios dangaus malonës? Turbût uþ sa-
plotis pagal virðutiná ir apatiná kraðtà – 257 cm, per vidurá – 175 cm. Gerojoje pusëje per 29 cm vo maldas ir pasmerkimà. Tesaugo man
atstumà nuo koto yra 41 cm aukðèio 38 cm ploèio erelis, aplikuotas ir iðsiuvinëtas baltomis Tave gerasis Dievas! Ðlovinsiu já, kiek ga-
skaisgijomis, karûna iðsiuvinëta cekiniais (auksiniais siûlais. G.I.) ir karoliukais bei perliukais“(Mû- lëdama, iki gyvenimo pabaigos!“
sø þinynas. Nr. 70. T. XX. 1930. P.142). Ið laiðko teksto aiðkëja, kad laiðko au-
kelius tabako, þemuogiø ir pyragaièiø, kad siunèiu Jums pagarbos ir prielan- nos girdëtus jos iðgyvenimus apie sene-
duonos pasiøsiu rytoj. Labai norëèiau Ta- kumo uþtikrinimà /nuo/ Jums draugiðkos lius Stanislovà ir Vilhelminà Ðilingus. S.Ku-
ve pamatyti, betgi bijau ir nenoriu Tavæs neþinomosios“(9). bilius turi ðiø laiðkø iðtraukas.
statyti á pavojø. Beje, kai ateini, man dide- Kas gi ta neþinomoji T. V., prieš 135 S.Šilingas savo laiškuose rašo, kad jo
lë kanèia, kad negaliu taip elgtis, kaip no- metus rašiusi laiškus legendiniam suki- seneliai Stanislovas ir Vilhelmina Ðilingai
rëèiau, turiu likti abejinga, o man norëtøsi limo vadui? ,,veikliai dalyvavo“ 1863 m. sukilime. Kaip
apkabinti, buèiuoti /prisiglausti/ prie Tavæs, Kalbuosi su Sauliumi Kubiliumi. Jis – jau minëta, Paberþës dvaro savininkas bu-
nors vienà valandëlæ pabûti vienumoje ir Stasio Šilingo (1885–1962), áþymaus tau- vo sukilimo apskrities viršininkas, artimai
tai saugiai. Bet to negali bûti, taigi nesta- tinio atgimimo veikëjo, ilgameèio nepri- bendravæs su Paberþës kunigu A.Macke-
tyk savæs á pavojø, reikia pakentëti. klausomos Lietuvos teisingumo ministro, vièiumi, kuris buvo jo þmonos Vilhelminos
Maskoliai pietavo kaime ir, sako, jau vaikaitis. Pasirodo, kad S.Kubiliaus sene- ,,širdies draugas“. Motina S.Šilingui pasa-
iðëjo, bet ið tiesø neþinau. lis S.Šilingas buvo Paberþës dvaro savi- kojo, kaip buvo iðsiuvinëta sukilëliø Paber-
Ðventë be Tavæs nuobodi, ir labai ninko, 1863 m. sukilimo Panevëþio ap- þës bûrio vëliava, kaip sukilimo metu ,,ka-
liûdna Tavæs nematyti baþnytëlëje, kurios skrities virðininko Stanislovo Šilingo ir jo zokai ðvaistësi po dvarà, krëtë, kaip slaps-
puoðmena ir gyvenimu buvai tiek metø. þmonos Vilhelminos vaikaitis. tësi mûsiðkiai, palikdami senukus ir vai-
Taip viskas atrodo nejauku ir apmiræ. Ar Paberþës dvaro savininkas Stanislo- kus“. Sukilimas ,,visiðkai suardë“ Stanis-
sugráð /tie/ tolimi laikai, ar man dar suþi- vas Šilingas, kaip sukilimo dalyvis, buvo lovo ir Vilhelminos Ðilingø gyvenimà. Vy-
bës mano þvaigþdë? Iki pasimatymo, iðtremtas á Sibirà, o jo þmona Vilhelmina, ras buvo iðvarytas á Sibirà, o Vilhelmina ið-
mano mielasis A… minima A.Mackevièiaus tarno Azuro laið- vyko á Paryþiø. Vaikus, tarp jø ir vienuolik-
T.V.“(6). ke, su tarnaite ,,iðvaþiavo neþinia kur“, metæ, 1852 m. gimusià dukrà Valerijà, bû-
Šis laiðkas A. Mackevièiui tikriausiai kaip dabar iðaiðkëjo, iðvyko á Prancûzijà. simà S.Ðilingo motinà, ,,paëmë globon rû-
buvo brangus, nes pas já buvo rastas su- Stanislovui Ðilingui bausmæ dovano- pestingi Tëvynës mylëtojai“.
ëmimo metu gruodþio mënesá, o rašytas, jus, jis ið Sibiro gráþo á Lietuvà, o ið Pary- Vilhelmina Ðilingienë mokëjo skonin-
kaip matyti iš jo teksto, vasarà, kai sirpo þiaus gráþo þmona Vilhelmina. S.Šilingas gai daryti ávairius rankdarbius (tai ji išsiuvi-
þemuogës. rašo: ,,Paskelbus amnestijà, abi (Vilhel- nëjo sukilëliø Paberþës pulko vëliavà), da-
Kaþkokia ,,nepaþástamoji dama“ mi- mina Ðilingienë su dukra. G.I.) gráþo Lie- rë lietuviðkas verbas, pynë dirbtines gë-
nima ir kituose sukilëliø vado tardymo do- tuvon ir kartu su gráþusiu ið Sibiro diedu- les. Ðis darbas jai sekësi, ið to Paryþiuje ir
kumentuose. Suëmimo metu pas A.Mac- ku (Stanislovu Šilingu) apsigyveno Vilniu- gyveno. Po keliø metø pas save pasiëmë
kevièiø rastas Azuro laiðkas, kuriame ra- je“, netoli Þaliojo tilto per Nerá. ,,Anapus dukrà Valerijà. S.Šilingas raðo: ,,Man ma-
Lietuva –
stalà“. Prie Ilguvos esanèiuose Misiû- m. gruodþio 21 d., prisijungusi
nuose S.Ðilingo namuose iki sovieti- prie Ðengeno erdvës, Lietuva
nës okupacijos buvo Vilhelminos Ði-
lingienës siuvinëtas paveikslas ,,Gráþ-
ta Mozë“.
Stasio Šilingo asmenybei susifor-
muoti daug átakos turëjo 1863 m. su- Ðengeno erdvës
kilimo atsiminimai. Laiškuose jis rašo:
,,Pasakojimais, dainomis ið sukilimo
meto moèiutë ádiegë ir iðdaigino ma-
no meilæ Lietuvos þemei. Be to, at-
Anatolijus LAPINSKAS
dalis
skleidë muzikos pasaulio groþá, kurá Kà suteikia Ðengeno erdvë? timo procedûras, buvo palikta tik iðori-
taip pamëgau <...> Paþadino – auk- në, vizuali lengvøjø automobiliø, vaþiuo-
Stodama á Ðengeno erdvæ Lietuva
lëjo meno skoná“. janèiø per bendrà sienà maþesniu grei-
ágyvendina vienà ið fundamentaliø Eu-
S.Šilingas nurodo, kad ið seneliø èiu, apþiûra, nereikalaujant, kad jie su-
ropos Sàjungos laisviø – teisæ asme-
Ðilingø gautas penkias nuotraukas stotø, ir atsisakyta sistemingai tikrinti kro-
nims laisvai judëti. Ðengeno programos
apie 1935 metus Kaune davë árëminti vininius automobilius, o pasiraðius 1990
skirtos lëðos leido labai sustiprinti ryti-
Jonui Prapuoleniui: nuotrauka, pagal m. konvencijà imtasi priemoniø, leidþian-
nes Lietuvos ir kartu Europos Sàjungos
kurià Kauno karo muziejaus direkto- èiø panaikinti ir asmenø kontrolæ.
sienas. Atsirado galimybë kitur panau-
riaus V.Nagevièiaus uþsakymu buvo Atsisakius asmenø kontrolës prie vi-
doti Lietuvos turimas lëðas ir þmoniø re-
nutapytas paveikslas ,,A.Mackevièius diniø sienø, Ðengeno konvencija numa-
sursus, iki ðiol skirtus sienoms su Len-
Paberþëje áteikia sukilëliams vëliavà, to daug ávairiø priemoniø Ðengeno erd-
kija ir Latvija saugoti. Tapo efektyvesnis
laimina þygá“; Stanislovo Ðilingo ir jo vës vidaus saugumui garantuoti. Pra-
teisësaugos institucijø bendradarbiavi-
bièiulio nuotrauka Sibire; jo nuotrau- dëta koordinuoti vizø kontrolæ prie vals-
mas, pvz., nusikaltëliø persekiojimas
ka Vilniuje ,,seno senuko, didele þila tybiø nariø iðoriniø sienø, ávestos vieno-
per sienà, nes be Ðengeno susitarimø
barzda“; Paryþiuje Vilhelminos Ðilin- dos vizos treèiøjø ðaliø pilieèiams. As-
persekioti uþ sienos kitos valstybës pa-
gienës daryta nuotrauka; kunigo menø judëjimas per Ðengeno ðaliø ið-
reigûnams neleidþiama. Dideliø galimy-
A.Mackevièiaus nuotrauka; 1868 m. orines sienas kontroliuojamas naudo-
biø teikia bendra su visomis ES valsty-
išspausdintas kvietimas sukilimo au- jantis Ðengeno informacijos sistema. Ði
bëmis narëmis informacinë duomenø
koms paminëti Paryþiuje. tarptautinë paieðkos ir informacijos
bazë apie paieðkomus asmenis ir ávyk-
Vilhelmina Ðilingienë mirë Vilniu- kompiuteriø sistema leidþia policijos,
dytus nusikaltimus.
je, palaidota Rasø kapinëse, taèiau pasienio ir migracijos tarnybø darbuo-
kapas neþinomas. Stanislovas Ðilin- tojams naudotis duomenø bazëje su-
Kaip susikûrë Ðengeno erdvë?
gas po þmonos mirties iðvyko á Var- kaupta informacija apie átartinus ar ne-
ðuvà, ten mirë ir palaidotas. Nedideliame Liuksemburgo mieste- pageidautinus asmenis, vogtus auto-
Taigi iš Stasio Šilingo laiškø ir atsi- lyje Ðengene 1985 m. birþelio 14 d. Bel- mobilius, pavogtus dokumentus, pa-
minimø iðaiðkëja, kad laiðkà A.Macke- gija, Liuksemburgas, Nyderlandai, dirbtus pinigus ir kt.
vièiui pasiraðiusi neþinomoji T.V. (Tavo Prancûzija ir Vokietija pasiraðë susitari- Ðengeno konvencija numato galimy-
Vilhelmina), iðsiuvinëjusi sukilëliø Pa- mà dël laipsniðko tarpusavio sienø kon- bæ, iškilus pavojui viešajai tvarkai ar na-
berþës pulko vëliavà, – Paberþës dva- trolës panaikinimo, siekiant ágyvendinti cionaliniam saugumui, pasikonsultavus
ro savininko Stanislovo Ðilingo þmona laisvo asmenø judëjimo principà. Susi- su kitomis konvencijos ðalimis, ribotam
Vilhelmina. tarimo 17 straipsnis skelbë, kad ,,dël as- laikui atnaujinti asmens dokumentø
Áminta prieð 135 metus uþduota menø judëjimo šalys siekia panaikinti kontrolæ prie vidiniø sienø.
máslë. tikrinimus prie bendrø sienø ir perkelti Pagal specialø 1999 m. Amsterda-
juos prie savo iðoriniø sienø”. mo sutarties protokolà Ðengeno teisy-
Panaudota literatûra: 1990 m. birþelio 19 d. tos paèios nas tapo Europos Sàjungos teisyno da-
1.Ðåâîëþöèîííûé ïîäúåì â penkios valstybës pasiraðë Konvencijà limi. Vadovaujantis Lietuvos Stojimo á
Ëèòâå è Áåëîðóñèè â 1861–1862 dël Ðengeno susitarimo ágyvendinimo, Europos Sàjungà sutarties Stojimo ak-
ã.ã. Ìîñêâà. 1964. Ñòð. 156. nustatanèià bendras vizø, prieglobsèio to 3 straipsniu, Ðengeno teisynas yra
2.Prieðmirtinis A. Mackevièiaus laið- privalomas ir taikomas Lietuvoje nuo
teikimo, iðoriniø sienø kontrolës ir poli-
kas tardymo komisijai. Lietuvos TSR is-
cijos bei muitiniø bendradarbiavimo tai- 2004 m. geguþës 1 dienos.
torijos ðaltiniai. T. 2. Vilnius. 1965. P. 87.
sykles. 2006 m. geguþës 31 d. Lietuvos Res-
3.Przyborowski W. Dzieje 1863 ro-
ku. T. 3. Krakow. 1902. P. 24–27. Šengeno konvencija numato, viena publikos Vyriausybë patvirtino Vidaus rei-
4.Antanas Mackevièius. Laiðkai ir vertus, visiškai atsisakyti sausumos, jû- kalø ministerijos parengtà Nacionalinio
parodymai. Vilnius. 1988. P. 137–138. ros ir oro uostø pasienio kontrolës, o Ðengeno teisyno priëmimo naujai sure-
5.Ten pat. P. 46. antra vertus, kad nenukentëtø konven- daguotà veiksmø planà, kurá ágyvendinus
6.Ten pat. P. 113–114. cijos dalyviø saugumas, sustiprinti jø ið- Europos Sàjungos Teisingumo ir vidaus
7.Ten pat. P. 138. oriniø sienø kontrolæ bei uþsienieèiø kon- reikalø taryba ðiø metø lapkrièio 8 d. pri-
8.Ten pat. P. 46. trolæ Ðengeno erdvës viduje. Jau po ëmë sprendimà, patvirtinantá Lietuvos pa-
9.Ten pat. P. 141. 1985 m., supaprastinus vidaus sienø kir- sirengimà Ðengeno reikalavimams.
Ðengenas
Kokie projektai buvo ágyvendinti 4. Kol kas dar neiðspræstas klausi- Taèiau gerokai pasikeis situacija Bal-
Lietuvai rengiantis narystei Ðengeno mas dël dviðaliø pasienio kontrolës tarusijos pilieèiams, kuriø srautas dël ið-
erdvëje? punktø statuso su Baltarusija ir Rusijos augsianèios Ðengeno vizø kainos, tikë-
Federacija. tina, gerokai sumaþës. Baltarusijos pi-
1. Pertvarkomas Vilniaus oro uostas,
5. 2007 m. metø rudená buvo iðban- lieèiams vizos á Ðengeno ðalis kainuos
kad bûtø atskirti Ðengeno ir ne Ðenge-
dyta, pradëjo veikti ir jau davë pirmuo- 60 eurø, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos
no zonos keleiviø srautai. Prisijungus prie
sius rezultatus Nacionalinë Ðengeno in- gyventojams – 35 eurus. Lietuva nesu-
Ðengeno erdvës numatoma, kad iðorës
formacinë sistema. interesuota atsitverti nuo kaimynø bran-
skrydþius uþ Ðengeno ribø vykdys Vil-
6. Visi atsakingi ðalies pareigûnai bu- giomis vizomis. Atvirkðèiai – siekia su-
niaus, Kauno ir Palangos oro uostai, ku-
vo supaþindinti su Ðengeno teisyno nuo- daryti sàlygas paprastiems Baltarusi-
rie rekonstruoja oro uostø infrastruktû-
statomis. Jos átrauktos á pareigûnø mo- joms pilieèiams atvykti á Lietuvà ir pa-
rà, kad ji atitiktø nustatytus reikalavimus.
kymo ir kvalifikacijos tobulinimo progra- tiems ásitikinti demokratijos privalumais.
Vilniaus oro uostas ið esmës jau pareng-
mas. 2007 m. spalio pabaigoje Medinin- Savo pozicijà Lietuva paaiðkino ES part-
tas Ðengeno erdvei, Palangoje taip pat
kuose, Vilniaus rajone, atidarytas Valsty- neriams, taip pat ketina išnaudoti visas
pasirengta. Kaune dar vyksta intensy-
bës sienos apsaugos tarnybos pasienie- Šengeno teisyno teikiamas galimybes
vus statybø procesas ir keleiviø srautai
èiø mokyklos ir Tarptautinio mokymo cen- palengvinti keliones á Lietuvà kai ku-
bus atskiriami pasitelkus technines bei
tro pastatø kompleksas. Tai didþiausias rioms Baltarusijos gyventojø grupëms.
informacines priemones.
sienos apsaugos tarnybos projektas, Lie- Lietuvos ir kitø ES valstybiø pastango-
2. Pertvarkoma Klaipëdos valstybi-
tuvai rengiantis prisijungti prie Ðengeno mis siekiama palengvinti ES vizø reþi-
nio jûrø uosto infrastruktûra, kad bûtø
erdvës. Pastatø statybos, renovacijos ir mà Moldovai, Ukrainai, Gruzijai.
galima atskirti keleiviø srautus. Uosto in-
árengimo darbø vertë – 67 milijonai litø.
frastruktûra priklauso valstybei, taèiau
Visam pasirengimo procesui reikë- Lietuva – atsivërusioje Europoje
ðiuo metu yra iðnuomota privaèioms
jo ne tik realiø pastangø, bet ir nemaþai
kompanijoms. Todël keleiviai, atvykstan- Galima teigti, kad Lietuvos valdþia
lëðø. Lietuva ágyvendino 142 Ðengeno
tys á Klaipëdà vandens transportu – kel- ávykdë savo ásipareigojimà tautai atver-
priemoniø programos projektus uþ dau-
tais ar kruiziniais laivais, yra tikrinami pri- ti Europos sienas, sudaryti sàlygas lie-
giau kaip 615 mln. Lt. Nepaisant bûgð-
vaèiø kompanijø. Praëjusiø metø gruo- tuviams nekliudomai judëti Europoje ir
tavimø, Lietuva ávykdë visus Ðengeno
dþio 7 d. Klaipëdoje iðkilmingai atidary- uþsienio sveèiams – turistams, investuo-
reikalavimus ir yra pasirengusi saugoti
ta nauja Valstybës sienos apsaugos tar- tojams atvykti èia. Tai dar vienas istori-
iðorinæ Europos Sàjungos sienà ir su-
nybos Pakranèiø apsaugos rinktinës nis Lietuvos þingsnis didesnës integra-
reguliuoti þmoniø judëjimà ES viduje.
uosto uþkarda. Taip baigtas ágyvendinti cijos Europos Sàjungoje link.
paskutinis Ðengeno programos lëðomis Gyvenimui tampant patogesniam ir
Santykiai su kaimynais
finansuotø priemoniø, reikalingø garan- laisvesniam, bûtina iðnaudoti darbo, kû-
tuoti Šengeno reikalavimus Klaipëdos Svarbu yra tai, kad Lietuvai ástojus á rybos ir mokslo galimybes Lietuvoje ir
valstybiniame jûrø uoste, etapas. Ðengeno erdvæ iðliks nepakitusi Kali- sukurti tokias sàlygas, kad, nekliudomai
3. Norint garantuoti nuostatà dël ste- ningrado tranzito dokumentø iðdavimo pakeliavus po plaèiàjà Europà, labai no-
bëjimo ir persekiojimo vykdymo 2006 sistema, kuri sklandþiai veikia ir yra ge- rëtøsi vël griþti á Tëvynæ ir drauge kurti
m. buvo pasirašytos sutartys su Lenki- rai ávertinta tiek Europos Sàjungoje, tiek visø mûsø gerovæ.
jos Respublika ir Latvijos Respublika. Rusijoje.
átaka organizmams
getinius spinduliavimus, jø poveiká þmo-
nëms bei jø aplinkai.
Vis dëlto nors radiostezijos metodai yra
M
Ar „mokslas mokslui“
kaip ir „menas menui“
gali egzistuoti šiais
enas buvo paklausus vi-
visuotinës komerciali- sais laikais. Tuo tarpu mokslo, kaip pre-
zacijos laikais? Atsaky- kiniø mainø rinkos dalyvio, vaidmuo dau-
mas paprastas: þino- geliui dar yra ðiokia tokia naujovë. Taèiau
ma. Taèiau sunku kaip tik á já vis daþniau atsigræþia verslas,
nepastebëti ádomios ieðkantis ir diegiantis naujoves, kurios ga-
lëtø padidinti jo konkurencingumà. Kitaip
tendencijos, jog tiek kalbant, inovatyvus verslas.
mokslas, tiek ir menas
Lietuvoje vis daþniau Kas „áþiebia lemputæ“ mûsø
tampa ne tik estetinio galvose?
pasigërëjimo objektu Kodël apskritai turëtume kalbëti apie
ar vien akademinei inovacijas ir kas tai yra? „Labai paprasta,
– atsako Lietuvos inovacijø centro atsto-
bendruomenei aktualiu vas dr. A.Sutkus, – inovacijos kaip tik ir
intelektinës veiklos kuria tiesioginá ryðá tarp mokslo ir verslo.
vaisiumi, bet ir bran- Kalbant paprastai, inovacijos – tai proce-
giai parduodamu sas, kurio metu þinios paverèiamos eko-
nomine nauda“. Tradiciðkai þinias kuria
produktu. mokslas, o inovacijos leidþia šias þinias
taikyti praktikoje siekiant ekonominio
efektyvumo. ,,Yra ávairiø inovacijos api-
brëþimø, ir visus juos sieja vienas ben-
dras poþiûris, kad inovacija – tai proce-
sas, kurio metu siekiama sena pakeisti
nauju, tam pritaikant þinias. Ne vienas au-
torius pabrëþia, jog inovacija – tai proto
bûsena, naujas màstymo, kaip kurti ver-
slà, bûdas. Toks inovacijos apibûdinimas
gana abstraktus, taèiau jame slypi gili
prasmë, nes èia akumuliuojamas verslo
dëmuo“, – paþymi pašnekovas.
Bet kokios inovacijos pradas – nau-
jos þinios, kurios yra protinio ir kûrybinio
darbo rezultatas. Daþnai naujos þinios
bûna tiesiogiai tapatinamos su idëjomis.
A. Sutkus tvirtina, jog tai nëra visuomet
teisinga. Anot Lietuvos inovacijø centro
atstovo, idëjos gali bûti tik naujø þiniø at-
siradimo arba þiniø panaudojimo katali-
zatorius. Tuo tarpu idëjø atsiradimà ska-
tina nepasitenkinimas dabartine padëti-
mi, noras jà keisti. „Nepasitenkinimas bei
pokyèiø bûtinybë ir yra inovacijø paska-
tos. Ne veltui sakoma, kad iðlieka ne stip-
riausieji, o tik tie, kurie geriausiai prisitai-
ko. Ðiandien tik inovacijos gali garantuo-
ti iðlikimà ir plëtrà“, – tvirtina tyrinëtojas.
Vis dëlto inovacinë veikla – praktiðkai
vienintelë veikla, tiesiogiai susijusi su di-
desne rizika, ir norint ámonæ padaryti ino-
vatyvià reikia tikrai nemaþai pastangø. „Ino-
vacinës veiklos sëkmës sàlyga – þmogið-
køjø, organizaciniø, vadybiniø, techniniø
ir kitø veiksniø kompleksas. Þinoma, le-
miamà átakà daro þmoniø, dalyvaujanèiø
Pekinas 2008
Prof. habil. dr.
Jonas Petras JANKAUSKAS
TOK 7-osios pasaulinës konferencijos
„Sportas ir aplinka“ Pekine delegatas
Vilniaus universitetas
Aplinkosauga, inovacijos ir tobulëjimas
tarë TOK, tautiniø olimpiniø komitetø, tarp- litikos ir visuomenës veikëjai bei specia-
tautiniø sporto federacijø bei olimpinio ju- listai kreipësi á visas pasaulio ðalis, kvies-
dëjimo politikos klausimus, susijusius su dami atsisakyti ligðiolinio màstymo ir gy-
aplinkosauga bei darnios plëtotës sporte venimo bûdo bei ágyvendinti „ilgalaikës su-
koncepcija. Paþymëta, kad klimato atðili- balansuotos plëtros“ idëjà. Ði idëja supran-
J.P.Jankauskas mas – globalinë problema, reikalaujanti ne tama kaip perëjimas prie ekologiðkesnës
konferencijos tik ilgalaikiø edukologiniø programø, bet ekonomikos ir aplinkai palankesniø tech-
tribûnoje ir skubiø politiniø sprendimø. nologijø bei visuotinio ekologinio ugdymo
Per ðià konferencijà iðanalizuotos ir su- visà gyvenimà. Buvo priimta Darbotvarkë
stiprintos su sportu bei aplinka susijusios 21 (Agenda 21). Tai tarptautinës veiklos
veiklos strategijos. Iškelta idëja, kad tik stip- strategija, siekianti socialinio, ekonominio
rinant bendradarbiavimà, per sportà sie- ir ekologinio stabilumo. Joje ne tik pasira-
kiant darnios plëtros bus pasiektas ben- ðyta biologinës ávairovës konvencija, bet
dras tikslas – ateinanèioms kartoms su- ir iðreikðta viltis jog, atsiþvelgiant á ekologi-
teikti galimybæ gyventi bei uþsiimti sporto niø problemø mastà ir pobûdá, turëtø for-
veikla þalesnëje ir saugesnëje planetoje. muotis tokia ekologinë sàmonë, kuri bûtø
Áþengus á XXI a. þmonijai reikia rinktis pajëgi suvokti dabartinæ ekologinæ situa-
„Þmogus turi bûti santaikoje su – arba protingai valdoma biosferos plët- cijà kultûros ir gamtos sàveikos konteks-
paèiu savimi ir visa kûrinija“ ra, arba neiðvengiama degradacija. Per- te. Daugelis ðaliø ásipareigojo vykdyti ðià
(Kinø gyvenimiðkoji filosofija) ëjimas prie kontroliuojamos, kryptingos darbotvarkæ.
visuomenës ir gamtos plëtotës savaime Atsiþvelgdamas á 1992 m. Rio de Þa-
Teisë rengti olimpiadà tokiai ðaliai kaip neávyks. Visos þmonijos, visø ðaliø, visø neire vykusiame pasaulio virðûniø susiti-
Kinija, kuri uþima pirmàjà vietà pasaulyje gyventojø sluoksniø laukia sunkus ir il- kime priimtus nutarimus ir Darbotvarkæ
pagal gyventojø skaièiø ir apima áspûdin- gas pereinamasis laikotarpis. Prireiks 21, olimpinis judëjimas 1999 m. TOK se-
gà teritorijà, daro sparèià ekonominæ pa- naujo màstymo, naujø vertinimo kriterijø, sijos metu priëmë olimpinio judëjimo Dar-
þangà bei didþiuliais mastais diegia šiuo- gal net ir naujos moralës. botvarkæ 21, kurios tikslas – skatinti dar-
laikines technologijas, – tai puiki galimy- Sporto veikla taip pat ne iðimtis. Ap- nios plëtros koncepcijà visuomenëje. Joje
bë pristatyti pasauliui vienos seniausiø ci- linka po gausiai lankomø sporto varþybø taip pat pristatomos esminës idëjos bei
vilizacijø bei kultûrø paveldà: Didþiàjà ki- ir kitø masiniø renginiø daþnai tampa ap- veiksmai tikslui pasiekti.
nø sienà, kariø statulas Cin Ðichuan, im- gailëtina, prireikia daug laiko, kad ji vël TOK, pripaþindamas atsakomybæ uþ
peratoriðkuosius Gugun rûmus ir dauge- atsitiestø. darnios plëtros skatinimà, aplinkà traktuo-
lá kitø praeities paminklø. Klimato permainos tapo viena didþiau- ja kaip integralø olimpizmo aspektà, esan-
Kinai olimpinëms þaidynëms pradëjo siø XXI a. problemø. Pernai spalá tai labai tá ðalia sporto bei kultûros. TOK garan-
ruoðtis gerokai anksèiau nei tapo jø ðei- taikliai pastebëjo uþ
mininkais. 1995 m. Kinijos vyriausybë pra- Nobelio Taikos premi- Straipsnio autorius prie
dëjo realizuoti vadinamàjà sveikatingumo jos skyrimà atsakin- Olimpinio kaimelio
programà visai Kinijai – Projektà 121, ku- gas komitetas. Globa-
rio svarbiausias tikslas, kad kûno kultûra linis atðilimas pasiekë
ir sportas taptø masiniu reiškiniu, ypaè kiekvienà Þemës vie-
tarp vaikø ir jaunimo, kad pagerëtø visø tà, sukeldamas spar-
ðalies pilieèiø sveikata, bûtø propaguo- tëjantá dykumø pliti-
jama olimpinë dvasia. mà, uraganus bei
Tarptautinio olimpinio komiteto kartu su gaisrus.
XXIX olimpiniø þaidyniø Organizaciniu ko- Labai svarbus
mitetu Pekine surengta 7-oji pasaulinë þingsnis buvo þengtas
konferencija Sportas ir aplinka buvo skirta 1992 m. JT surengto-
ne vien aplinkos problemoms. Konferen- je Rio de Þaneiro kon-
cijos dalyviai plaèiai ir ávairiapusiðkai ap- ferencijoje, kurioje po-
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2008
2008 Nr.
Nr. 11 25
25
moksliniai darbai: „Izaokas Barrow apie
Liubomiras Kulviecas–
þymus XX a. mokslo istorikas
laikà“ (anglø k.), „Du nepastebëti Izaoko
Niutono mokslinës kûrybos aspektai“ (an-
glø k.), „Pagreièio sistematizacija Izao-
ko Niutono moksliniuose darbuose“ (ru-
sø k.), „Hermanas fon Helmholcas ir fizi-
kiniø dydþiø aritmetizacijos paradigma“
(vokieèiø k.), „Izaokas Niutonas apie grei-
Profesoriaus Liubomiro èio sàvokos apibrëþimà“ (rusø k.).
Straipsnyje „Izaokas Barrow apie laikà“
Klasikinës mechanikos istorijos ir me-
todologijos tyrimai Lietuvoje siejami su
Kulvieco 80-osioms gimimo Liubomiras Kulviecas analizuoja matema-
habil. dr. Liubomiro Kulvieco moksliniais metinëms tinio laiko sampratà þymaus matematiko
darbais. Izaoko Barrowo moksliniuose darbuose.
2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liu- oko Niutono, Galileo Galilëjaus, Izaoko Liubomiras Kulviecas straipsnyje „Du
bomirui Kulviecui bûtø 80. Jis gimë 1928 Barrowo, Davido Hilberto kûrybinis paliki- nepastebëti Izaoko Niutono mokslinës
m. sausio 16 d., o mirë 1995 m. sausio 7 mas. Ketvirta, buvo sukurtas laiko sàvo- kûrybos aspektai“ (1993) atkreipia dëme-
dienà. kos algebrinis apibûdinimas ir jo aksioma- sá á du iki ðiol nepastebëtus Izaoko Niuto-
Baigæs Kauno gimnazijà, L.Kulviecas tiniai pagrindai. Jais remdamasis Liubo- no mokslinës kûrybos aspektus, susiju-
nuo 1947 m. studijavo fizikà ir su pagyri- miras Kulviecas pateikë kitø fizikos sàvo- sius su mechanikos istorija. Vienas jø –
mu 1952 m. baigë Vilniaus pedagoginá kø, susijusiø su laiko sàvoka, apibrëþimus. fundamentalioji kinematikos sàvoka pa-
institutà (dabar Vilniaus pedagoginis uni- 1999 m. Rusijos mokslø akademijos greitis ir jà þymintis terminas acceleratio
versitetas). Nuo 1952 m. iki mirties jis dir- leidinyje „Fizikos ir mechanikos istorijos pradëti vartoti ne XIX a. viduryje, kaip iki
bo Vilniaus pedagoginiame universitete, tyrimai“ Ukrainos ir Rusijos mokslininkai šiol tvirtinama mechanikos istorijos vei-
Teorinës fizikos katedroje. Aleksejus Bogoliubovas, Irina Tiulina, Ve- kaluose, bet XVII a. Izaoko Niutono ran-
1974 m. Liubomiras Kulviecas Mask- ra Èinënova paskelbë straipsná apie Liu- kraðtyje „Gravia in Trochoide Descenden-
voje apgynë fizikos mokslø kandidato di- bomirà Kulviecà ir jo mokslinius darbus. tia“, o vëliau jo genialiame veikale „Mate-
sertacijà „Svorio sàvokos raida klasikinëje Tai unikalus Lietuvos mokslininko áverti- matiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Ant-
mechanikoje XVII–XX a.“, o 1990 m. – fi- nimas uþsienio spaudoje. rasis – ta aplinkybë, jog þymusis II Niuto-
zikos mokslø daktaro disertacijà „Aksio- 1999 m. Ukrainoje buvo surengta tarp- no dësnis (LEX II) yra teisingas teiginys
minio laiko sàvokos pagrindimo klasiki- tautinë mokykla „Matematika ir matema- tik tada, kai terminas „vis motrix impres-
nëje mechanikoje problema“. Pagrindi- tinë gamtotyra Ukrainoje XX a.“. Tarptau- sa“ (veikianèioji varomoji jëga) reiðkia ne
në Liubomiro Kulvieco moksliniø tyrimø tinës mokyklos programoje buvo paskai- áprastà jëgà, bet jëgos impulsà.
sritis buvo klasikinës mechanikos pagrin- tos, praneðimai, diskusijos. Praneðimas Fundamentaliosios kinematikos sàvo-
dai ir mechanikos istorija. „Liubomiro Kulvieco atminimui“ (autoriai kos pagreièio sisteminimo stadija prasi-
Mechanikos istorija sudaro didesnæ Tamara Bogoliubova, Aleksejus Bogoliu- deda nuo Izaoko Niutono, nuo jo origi-
Liubomiro Kulvieco moksliniø darbø da- bovas) paskelbtas ukrainieèiø leidinyje, naliø cikloidinës spyruoklës judëjimo ty-
lá. Jis kûrë tikslià teorinës mechanikos ak- skirtame tarptautinei mokyklai. rimø. Iðliko tik ðiø tyrimø rankraðèiai. Kaip
siomatizuotos sistemos schemà, parodë Praneðimo autoriai teigia, jog Liubo- ir kiti Izaoko Niutono rankraðèiai, jie ne-
daugelio mechanikos vadovëliø autoriø miras Kulviecas – vienas þymiausiø XX a.
pagrindiniø to mokslo sàvokø ir aksiomø antrosios pusës mokslo istorikø.
átraukimo alogiðkumà. Liubomiras Kulviecas paskelbë per
Susidomëjimas Liubomiro Kulvieco me- 100 moksliniø straipsniø, analizavo ávai-
chanikos sàvokø sistemos kûrimu didëjo riø epochø mokslinius tekstus, paraðytus
ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse. 12 uþsienio kalbø.
1990 m. ginant fizikos mokslø dakta- 2001 m. Vilniuje buvo iðleista Liubo-
ro disertacijà „Aksiominio laiko savokos miro Kulvieco „Klasikinë mechanika“ (va-
pagrindimo klasikinëje mechanikoje pro- dovëlio fragmentai). Be vadovëlio frag-
blema“ Maskvos M.Lomonosovo univer- mentø lietuviø kalba, knygoje publikuo-
sitete buvo pateiktas 21 klausimas, gauti jama Veros Èinënovos ir Irinos Tiulinos
puikûs atsiliepimai, vertinimai. áþanga apie Liubomiro Kulvieco moksli-
Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø aso- nius darbus iš klasikinës mechanikos is-
ciacijoje manoma, jog á klausimà, kur glû- torijos ir metodologijos srities bei 4 Liu-
di Liubomiro Kulvieco nuopelnai pasau- bomiro Kulvieco moksliniai straipsniai
liniam mokslui, galima atsakyti keturiais (anglø, vokieèiø, rusø kalbomis).
teiginiais. Pirma, iðanalizavæs fundamen- 2003 m. Vilniuje buvo publikuota Liu-
tines gamtotyros sàvokas – laikas, grei- bomiro Kulvieco mokslinë monografija
tis, pagreitis, svoris, – jis sukûrë naujà „Fragments on History of Physics and
konceptualià jø interpretacijà. Antra, iðsi- Matematics“ (pirmas leidimas). Antrasis
aiðkinæs ðiø kategorijø ydingas interpreta- ðios knygos leidimas (2005 m.) buvo skir-
cijas pasauliniame kontekste ir su tuo su- tas Tarptautiniams fizikos metams. Kny-
sijusius loginius prieðtaravimus, jis sukû- gos globëja – Lietuvos nacionalinë UNES-
rë naujà klasikiniø disciplinø dëstymo bû- CO komisija. Prof. Liubomiras
Kulviecas
dà, kuris pagrástas sàvokø genezës logi- Knygoje „Fragments on History of
Kembridþe
kos atskleidimu. Treèia, remiantis XX a. Physics and Matematics“ (2005) buvo
mokslo laimëjimais buvo iðanalizuotas Iza- publikuojami šie Liubomiro Kulvieco
organizmams
pertas Hallas ir Marija Hall, o 1968 m. su
išsamiais komentarais – D.T.Whitesidas. Atkelta ið 21 p.
Straipsnyje „Pagreièio sistematizacija
Izaoko Niutono moksliniuose darbuose“, Bandomi nagrinëti kai kurie svarbûs sà-
remiantis pasauline moksline literatûra, pa- ryðiai: 1) susirgimai, psichiniai bei sociali- ne, rezultatus, jais susidomëjo kolegos iš
rodyta, jog pagreièio sàvokos konceptu- niai rodikliai ir potencialûs laukai (magne- Vokietijos ir JAV, šitaip atverdami bendra-
alizacija prasidëjo XIV a., o tà sàvokà, taip tinis bei gravitacinis, sukeliami nevienodo darbiavimo galimybæ. Todël ateityje tiki-
pat masës sàvokà sistematizavo Izaokas petrofiziniø Þemës uolienø savybiø pasi- masi ðiuos tyrimus pratæsti, panaudojant
Niutonas XVII a. antrojoje pusëje. skirstymo ir iðoriniø poveikiø – magnetiniø papildomus instrumentinius tyrimo meto-
Liubomiro Kulvieco 45 puslapiø ap- audrø, Mënulio ir Saulës variacijø ir t.t.; 2) dus, pavyzdþiui, didelio radijo bangø
imties mokslinis straipsnis „Apie greièio geologiniai veiksniai, kaip neotektoniniai spektro analizatorius.
sàvokos apibrëþimo istorijà“ paremtas 74 lûþiai, mineraloginë ir hidrogeologinë pa- Informacija apie vadinamøjø biofiziniø
pirminiais ðaltiniais, pasirodþiusiais pa- virðiniø dariniø sudëtis; 3) landðafto ele- anomalijø („vandens gyslø“) poveiká au-
saulyje nuo XVII a. vidurio iki XX a. pabai- mentai – reljefas, hidrografija, gyventojø galijai buvo aptinkama literatûroje jau
gos. Straipsnis buvo skelbtas Maskvoje tankumas, pelkëtumas; 4) geocheminiø prieð keletà amþiø. Biofizinës anomalijos
1983 metais. Liubomiras Kulviecas anali- elementø pasiskirstymas dirvoþemyje. At- samprata siejama su atskiromis gretimai
zuoja greièio sàvokos raidà nuo Galileo liktas kokybinis pateiktø veiksniø palygini- iðsidësèiusiomis juostomis, iðsiskirianèio-
Galilëjaus iki XX a. pabaigos. Autorius tei- mas ir jø statistinis apdorojimas. Pirmieji mis ið ðalimais esanèios teritorijos kom-
gia, kad greièio sàvoka niekada nebuvo apibendrinti rezultatai rodo, kad vëþinës li- pleksu ávairiø fiziniø laukø parametrø ir jø
pakankamai grieþtai apibrëþta, o viena gos linkusios plëtotis susilpnëjusiø poten- vietiniu nevientisumu (elektrinio lauko, Þe-
svarbiausiø to prieþasèiø – netikslus lai- ciniø laukø aplinkoje, o statistinë analizë mës magnetinio lauko sudedamøjø da-
ko sàvokos traktavimas mechanikoje. iðryðkina didþiausià priklausomybës koe- liø, temperatûros, oro jonø pasiskirstymo).
Straipsnis „Hermanas fon Helmholcas ficientà magnetinio lauko atveju. Be to, sta- Ðiuo metu jau naudojami konkretûs me-
ir fizikiniø dydþiø aritmetizacijos paradig- tistinës analizës bûdu rastas tam tikras ry- todai siekiant iðaiðkinti biofiziniø anoma-
ma“ paraðytas ðimtøjø Hermano fon ðys tarp vëþiniø ligø ir mikroelementø kie- lijø ryšá su vitaliðkumu arba miðko medþiø
Helmholco mirties metiniø proga. Liubo- kio dirvoje – titano ir cirkonio, kurie padidi- gyvybingumo rodikliais – pagal drëgnu-
miras Kulviecas iðkelia Hermanà fon na galimybæ susirgti ðiomis ligomis. mo skirtumø pasiskirstymà tarp balanos
Helmholcà kaip pirmà fizikà, kuris pasiû- Kompleksiniø gamtos objektø tyrimø (periferinës kamieno dalies) ir pagrindi-
lë fizikiniø dydþiø sàvokø darybà grásti metodai tapo gana artimi man kaip fizikui nës kamieno dalies, o tai padeda kieky-
abstrakcijos principu. daugelá metø dirbant geologijos srityje. To- biðkai ávertinti prieþasèiø-pasekmiø ryðius
Straipsnis „Izaokas Niutonas apie dël pabandþiau pritaikyti juos, siekdamas tarp ðiø parametrø. Ðioje srityje patyræs
greièio sàvokos apibrëþimà“ pirmà kartà ávertinti radiostezinio metodo (pvz., nau- Latvijos Miðko chemijos instituto specia-
buvo paskelbtas Kijeve (Ukraina) 1989 dojant L formos rëmelius) galimybes, ly- listas J.Dolacis atliko nemaþà darbà, kurá
metais. Jame analizuojami Izaoko Niuto- ginant já su tradiciniais geologiniais-geo- kartu su kolegomis pristatë 2006 m. Esti-
no rankraðèiø fragmentai; Izaoko Niuto- fiziniais metodais. Tam tikslui, padedamas joje vykusiame Baltijos radiostezininkø se-
no bandymai greièio sàvokà ávertinti ma- patyrusio kolegos geologo V.Baltrûno, pa- minare. Remdamiesi dirvos mineralinës
tematinës logikos poþiûriu. sirinkau specialø tyrimo plotà-poligonà sudëties tyrimais, autoriai árodë, kad virð
2007 m. kovo 31 d. minëjome áþymaus Druskininkø apylinkëse, netoliese anks- „vandens gyslø“ vietø pagrindiniai mitybos
mokslininko Izaoko Niutono 280-àsias mir- èiau tyrinëto garsiojo Raigardo slënio. Ty- elementai, tiek makro-, tiek ir mikroelemen-
ties metines. Tai sukakèiai paþymëti Vilniu- rimai vyko specialiai tam parinktame 12 tai, ið dirvos yra iðplauti, ir jø ten yra apie
je iðleista Liubomiro Kulvieco mokslinë mo- kv. km miðko plote, pasiþyminèiame sa- tris kartus maþiau nei kaimynystëje. Šitaip
nografija „Laiko sàvoka klasikinëje mecha- vita geomorfologine sandara ir pakanka- jie bandë paaiðkinti, kodël tose vietose, pa-
nikoje“. Monografijos áþangà paraðë Uk- mai detaliu geologiniu iðtirtumu. Pagal siþyminèiose biolokacine reakcija, plinta
rainos mokslø akademijos akademikas specialiai pasirinktus pësèiøjø bei dvira- piktþolës ir nuodingieji augalai, o kultû-
Aleksejus Bogoliubovas. Knygà sudaro 7 èiø marðrutus 2002–2005 m. èia buvo at- riniai augalai ir kai kurie medþiai auga
dalys: „Greièio sàvokos apibûdinimas“, likta radiostezinë bei gama lauko nuotrau- silpnai, kadangi jie yra reiklesni mitybai.
„Laiko sàvokos teorijos bûtinumas klasi- ka (137 matavimo taðkai) drauge su pa- Lieka nepaliestos kai kurios gana svar-
kinëje mechanikoje“, „Tarskio mereologi- pildomais medþiø ir kitø augalø augimo bios temos ir sritys, patenkanèios á Balti-
jos elementai“, „Laiko sàvokos struktûra anomalijø stebëjimais. Apibendrinus tyri- jos ðaliø radiostezininkø asociacijos moks-
klasikinëje mechanikoje“, „Greièio sàvo- mø rezultatus ir pritaikius statistinës ana- liniø tyrimø akiratá: architektûriniø formø
kos rekonstrukcija“, „Dviejø ávairiarûðiø fi- lizës metodus, pavyko nustatyti gana spinduliavimai ir jø átaka organizmams,
zikiniø dydþiø santykis, „Momentinio grei- reikðmingà koreliaciná ryðá tarp magneti- vandens-þmogaus sistemos tyrimai, neu-
èio ir pagreièio sàvokø rekonstrukcija“, 2 nio, gravitacinio, gama spinduliuotës lau- rofiziologiniai radiostezijos mechanizmai,
priedai, iðvados. Knygos globëja – Lietu- kø ir radiosteziðkai aptiktø anomalijø, su- su autokatastrofomis susijusiø anomalijø
vos nacionalinë UNESCO komisija. Kny- sijusiø su poþeminio vandens srautais, pasiskirstymas, mobiliøjø telefonø átakos
ga skiriama fizikams, matematikams, tektoniniø dariniø zonomis, taip pat ir tarp þmogaus organizmui tyrimai, archeologi-
mokslo istorikams, tyrinëjantiems gamtos geomorfologinës sandaros elementø li- niø objektø laukø anomalijos, geobiolau-
mokslø metodologines problemas. nijiniø duomenø. Beje, paskelbus spau- kø klasifikacijos bei jø derinimo problemos
Donata KULVIECAITË, doje ðiuos ir panaðaus pobûdþio tyrimø, ir kt. Bet apie tai tikimasi plaèiau nuðviesti
Vera ÈINËNOVA atliktø Aukðtadvario Velnio duobës rajo- kituose straipsniuose.
Mokslas ir
skatina specializacijà. Svarbiausia – cen-
tras stiprina mokslo ir verslo bendradar-
Atkelta ið 23 p. biavimà“, – paþymi specialistas.
Skaitanèioji
mos. Miestas išplëtojo itin sëkmingà Þa-
liàjà keliavimo kampanijà ðûkiu „Nors vie-
nà dienà nevairuok“, ji paskatino daugelá
valstybiniø bei privaèiø sektoriø darbuo-
tojø naudotis vieðuoju transportu. visuomenë: mitas ar
realybë?
Olimpinio judëjimo partneriai þaidynë-
mis Pekine pasinaudoja pristatyti visuome- 2007 metø pabaiga ásimintina neeili-
nei daug aplinkai palankiø produktø bei niu ávykiu, kuris prieððventiniame ðurmu-
ðiuolaikiniø technologijø. Organizacinis ko- lyje liko eiliniu renginiu, be saliutø ir fejer-
mitetas ir vietinë valdþia gali sëkmingiau verkø. Gal nebûtina tokiais atvejais ðau- skaitymo skatinime“ paþërë gausybæ pa-
atkreipti penktadalio pasaulio populiacijos dyti ið patrankø, taèiau pirmasis kartas, ge- vyzdþiø kaip Rusijoje, JAV ir ypaè Ðiau-
dëmesá á ðias problemas kalbëdama apie ra pradþia reikðminga ir ásimintina. 2007 rës ðalyse realizuojamos vyriausybiø ir
sportà kaip aplinkos ðvietimo priemonæ. m. gruodþio 13 d. Lietuvos Seimo Ðvieti- ávairiausiø visuomeniniø organizacijø,
Konferencijos Sportas ir aplinka daly- mo, mokslo ir kultûros komitetas, Kultû- fondø ir þymiø asmenø inicijuojamos ir
viai patvirtino XXIX Pekino olimpiniø þai- ros ministerija, Lietuvos nacionalinë Mar- remiamos skaitymo skatinimo progra-
dyniø Organizacinio komiteto specialøjá tyno Maþvydo biblioteka ir Lietuvos var- mos ir renginiai.
praneðimà Pekinas 2008: aplinkosauga, totojø institutas sukvietë á konferencijà Skaitymo metams gerai pasiruoðta.
„Skaitymo metus pasitinkant“. Seimo tre- Lietuvos vartotojø
inovacijos ir tobulëjimas, kuriame detali-
èiøjø rûmø salë vos talpino dalyvius ið bib- institutas atliko socio-
zuojami aplinkosauginiai bei darnià plët-
liotekø, mokyklø, savivaldybiø, leidyklø, ki- loginius tyrimus, ku-
rà apibrëþiantys veiksmai. Patvirtintas ir
tø institucijø, kuriø egzistencija priklauso rie diagnozavo ðiø
Jungtiniø Tautø Aplinkos programos pra-
nuo knygos ir kitø dokumentø skaitymo ir dienø skaitymo para-
nešimas Pekinas 2008: aplinkos apþval-
vartojimo. 2008 metai paskelbti SKAITY- metrus ir turiná. Kultû-
ga – detalizuotas, nepriklausomas áverti-
MO METAIS, tikintis ir pasitikint, kad skai- ros ministerijos spe-
nimas, kuriame teigiama, kad Pekinas, cialistës visus metus
tantis þmogus nëra (ið)nykstanti rûðis ir jis
bûdamas þaidyniø ðeimininkas, árodo ga- organizavo kvalifika-
sugeba pasirinkti, suvokti ir vertinti infor-
lintis bûti katalizatoriumi, spartinanèiu cijos skatinimo semi-
macijà, kuri tampa veiksminga asmeny-
miesto aplinkosaugos planø vykdymà. bës ir visuomenës tobulëjimo priemone. narus, mokë Skaity-
Olimpiniø þaidyniø organizatoriai sulau- Visi pilietinës visuomenës budintojai vie- mo metø renginiø
kia ir priekaiðtø, taèiau, pamaèius kas, kaip ningai tvirtina, kad be iðsilavinimo, be kul- programø rengimo
ir kokiais tempais bei uþmojais yra daro- tûros ir ðvietimo gresia moralës nuosmu- subtilybiø. Ði veikla
ma, norisi tikëti, kad 2008-øjø Pekino olim- kis, visø visuomenës sluoksniø orientavi- bus tæsiama 2008
pinës þaidynës, kuriø devizas „Vienas pa- masis á materialines vertybes, o viso to pa- metais. Lietuvos na-
saulis – viena svajonë“, konkreèiais veiks- sekmë – susvetimëjimas, dvasinë krizë ir cionalinës Martyno
mais parodys savo pastangas siekti aplin- daugybë jà lydinèiø neigiamybiø Maþvydo bibliotekos Vaikø literatûros
kos ir ðiuolaikiniø technologijø darnos. Skaitymo metai turi ir gali amortizuoti centras teiks metodinæ medþiagà, ko-
Na, o nuotaikingieji XXIX olimpiniø þai- ákalinto þmogaus uþdarame rate bûsenà, ordinuos mokyklø ir kitø bibliotekø pa-
dyniø talismanai Beibei, Jingjing, Huan- kurià taikliai apibrëþia religijotyrininkas dr. stangas. Linkime ðio centro direktorei Al-
huan, Yingying ir Nini jau pasiruoðæ pa- Tomas Kiauka: „reikia kuo daugiau dirbti, donai Augustinaitienei vaisingo darbo ir
pildyti þaidyniø dalyviø, sveèiø ir sirgaliø kad kuo daugiau uþdirbtum ir kuo dau- iðtvermës. Skaitymo metai turi savo ge-
kolekcijas. giau vartotum, o tada reikës dar daugiau ràjà globëjà LR Seimo Ðvietimo, moks-
dirbti, kad neiðskristum ið pasiekto varto- lo ir kultûros komiteto Kultûros pakomi-
jimo lygmens, antraip sugriausi savo so- teèio pirmininkæ Dalià Teiðerskytæ, kuri
cialinæ, o gal ir ðeimyninæ padëtá... Þmo- ne pirmi metai remia bibliotekas ir skati-
Mokslui ir naujoms technologijoms pa- gaus tapatybei formuotis ir palaikyti reikia na jø veiklà.
kankamai investicijø skirianèios tautos di- patikimø atsakymø á klausimus: „kas að Matyt, ir LR Vyriausybë susivoks, kad
dina produktyvumà kur kas greièiau nei esu“, „kam að esu“, „kà turiu daryti“, „ko- maþiausiai apmokamiems bibliotekinin-
to nedaranèios. Prieð 50 metø turtingiau- dël apskritai esu“, „kokia mano gyveni- kams teko didþiulë atsakomybë ir malo-
siø ir vargingiausiø ðaliø gyventojø darbo mo prasmë“... (Cituojama pagal kn. Eu- ni naðta skelbti gyvenimo pilnatvæ skai-
produktyvumas skyrësi penkis kartus. Ðiuo ropos kultûros profiliai: atmintis, tapatu- tant geriausias, ádomiausias ir informa-
metu atotrûkis padidëjo iki trijø ðimtø de- mas, religija. – Vilnius, 2007, p. 249). tyviausias knygas.
vyniasdeðimties kartø, o po IT ir biotech- Skaitantis þmogus, pasirinkæs tinka- Skaitymo metai turi iðraiðkingà logoti-
nologijø ásigalëjimo ðis skirtumas sieks mà lektûrà, ieðko ir randa atsakymus. pà su obalsiu: skaitant laisvëti ir tobulëti.
daugiau nei tûkstantá kartø. Lietuva ðiuo Skaitymo skatinimas civilizuotame pa- Sveikinkime „Mokslo ir gyvenimo“
metu stovi kryþkelëje. Koks jos, o tuo pa- saulyje – jokia naujovë. UNESCO 1972 m. þurnalo pastangas nuolat atspindëti skai-
èiu ir visø mûsø, pasirinkimas? buvo paskelbusi Tarptautiniais knygos tymo metø eigà ir gerus darbus, bibliofi-
Nekelkime klausimo, ar naujosios tech- metais. Vyko gausybë renginiø, konkur- lø ir visø knygos mylëtojø veikimà.
nologijos išties yra ateities ekonomikos pa- sø, konferencijø, akcijø. JAV sociologai pa- 1345 m. vyskupas Richardo de Bury
grindas, klauskime savæs, ar norime bûti stebëjo grësmingà reiðkiná, kurá pavadino paraðë „Philo biblon arba apie meilæ kny-
ðios ateities dalimi. Dràsa rinktis naujus ke- antriniu neraðtingumu. Baigusieji elemen- goms“. Tai ðiuolaikinë knygininkø biblija.
lius, tikëjimas paþanga ir dëmesys ðalies tarø vidurinës mokyklos kursà tenkinasi Autorius sako, kad knyga yra atrama net
þmoniø idëjoms gali suteikti naujà postû- televizija, komiksais ir gausiai iliustruota tada, kai smunka visuomenës moralinio
má Lietuvos ekonomikai ir pakeisti ðalies periodika ir degraduoja iki neraštingumo. ir materialinio gyvenimo bûklë. Nei turtai,
ateitá. Tikëkime ir skatinkime ðià raidà. Vilniaus universiteto docentë lektolo- nei prabanga nepranoksta iðminties.
gë Vita Mozûraitë praneðime konferen-
Prof. Viktoras BUTKUS cijoje „Uþsienio ðaliø patirtis ir pavyzdþiai Povilas SAUDARGAS
jûros moliuskai
kepurës ar drabuþiø kur matomoje vieto-
Tæsinys. Pradþia
2007 m. Nr.12 Europos kultûroje Egidijus BACEVIÈIUS
Šis išraiškingos geldutës formos jûri-
nis moliuskas jau seniai virto simboliu ir
yra pavaizduotas daugelyje meno kûri-
niø, taip pat architektûroje, pakelës þen-
kluose á piligrimystës vietas. Jie yra pilig-
rimø maistas ir talismanas. Ispanijoje pa-
gal jø formà gaminami indai, ávairûs pa-
puoðalai, saldësiai. Moliusko kiautas jau
ðimtà metø vaizduojamas kompanijos
Shell emblemoje. Tik þinodami ir skaity-
dami per amþius geldutëse uþkoduotas
simbolines prasmes mes galime atskleisti
tauriøjø moliuskø reikðmæ Europos kul- Moliuskus šv. Jokûbo ðukutës gaubia graþi Kelrodþiai su geldutës atvaizdais þymëjo
tûros virsmuose. kultûrinë tradicija piligrimø kelius á Santjago de Kompostelà
Kankinio palaikai Šventosios dvasios je, prieð tai jame pragræþus dvi maþas sky-
Ðv. Jokûbo ðukutës perplukdyti per Vidurþemio jûrà, vëliau ið- lutes. Kitur jie tvirtinti ant durø, pavaizduo-
Ðventojo Jokûbo ðukutës (Pecten ja- ilgai Ispanijos vakarinës pakrantës vande- ti kryþkelëse ant akmenø, kad rodytø pi-
cobaeus) – bene þinomiausias Europos nys juos iðneðë á Ulla upës slëná. Tvirtina- ligrimams kelià ðventovës link.
pakraðèio dvigeldis moliuskas. Jis ap- ma, kad atrastieji ðventuolio palaikai buvo
tinkamas abipus Atlanto vandenyno pa- apkloti moliuskø geldutëmis. Nuo to laiko Geldutë, vienijusi Europà
krantëse, pavirðinëje dumblo dalyje, ið moliuskas pradedamas vadinti šv. Jokû- XIX a. vokieèiø poetas ir raðytojas
kur kyðo tik þiotys. Rusvas, vëduoklës bo ðukutëmis, o vieta, kur palaidoti ðv. Jo- J.W.Goethe teigë, kad viduramþiø Euro-
formos su iðilginëmis griovomis kiautas kûbo palaikai, vadinama Santjago de pà suvienijo piligrimystë á Santjago de
siekia iki 12 cm, nors daþniausiai aptin- Kompostela (Santjago de Compostella), Kompostelà. Taiklus pastebëjimas. Pilig-
kami 8 cm ilgio gyvûnai. Briaunos mo- t.y. vieta, kur iðplukdyti ðventojo palaikai. rimystës centras turëjo lemiamos reikð-
liusko geldutæ daro panaðià á ðukutes, ið Ðiame Europos regione daug vietovardþiø mës Ispanijos katalikiðkos kultûros rai-
èia ir kilæs pavadinimas. Ðventojo Jokû- byloja apie galutinæ apaðtalo poilsio vietà, dai ir sutapo su Ispanijos viduramþiø
bo ðukutës prancûzø kalba vadinamos anuomeèio krikðèioniðkojo pasaulio pa- aukso amþiumi. Èia trumpam ar ilges-
Conquilles Sainte-Jaques arba vokiškai kraðtá: Finisterë (Þemës pabaiga) Bretanë- niam laikui apsistodavo keliaujantys ið-
Die Jacobsmuschel. je, 60 km granitinis kyðulys Galicijoje Kap minèiai, vyko kultûriniai mainai tarp me-
Kultûrininkai teigia, kad dabartinëje Is- Finistrë (Cabo de Finisterre), o Toxo salo- nininkø, mokslininkø, filosofø, susidarë
panijoje apie 700 m. e. m. gyvavæs keltø je esanèios baþnyèios sienos ir stogas nu- palankios sàlygos ðio regiono kultûri-
jûros dievybës Brigitos kultas. Moliusko kloti ðukuèiø formos èerpëmis ir dekoro niam suklestëjimui. Èia steigësi knygø
pusiau praviros geldutës su iðlindusia elementais. spaustuvës, muzikantø kapelos ir mo-
mantija labai panaðios á iðorinius moters Pasklidus þiniai apie atrastus švento- kyklos, vëliau peraugusios á universite-
lytinius organus, todël jis laikytas jûros jo palaikus, á anuomet atokø Ispanijos re- tus. Ðventojo Jokûbo kultas Europoje
dievybës ásèiø simboliu (Walker, 1993). gionà ið viso krikðèioniðkojo pasaulio pra- pagimdë iðtisà naujà tradicijà. Viduram-
Didelës reikðmës anuometiniame pasau- dëjo plûsti vienuoliai ir piligrimai. Primin- þiais Santjago de Kompostela, kaip ir Ro-
lëvaizdyje turëjæ vandens paukðèiai, ir ini- sime, kad šv. Jokûbas – alchemikø ir vais- ma ar Jeruzalë, buvo pagrindinës ðven-
cijuotieji pasipuoðdavo þàsø letenëlëmis. tininkø, sargø, kalviø ir kepuriø siuvëjø glo- tovës, kurias tikras piligrimas bent kartà
Plintant krikðèionybei, Brigitos kultas pa- bëjas, á já pagalbos kreiptasi norint sušvel- gyvenime turëdavæs aplankyti. Á ðiuos
maþu pakeièiamas Santjago arba ðv. Jo- ninti reumato skausmus. Jam neðtos au- miestus driekësi nenutrûkstamas piligri-
kûbo garbinimu, kita simbolinë reikðmë kos, kad laukai ir sodai geriau derëtø. mø srautas ið visø Europos kraðtø. Mal-
suteikiama ir moliuskams. Pagal skirtingus kalendorius Jokûbo dininkø keliai buvo pastovûs ir ðiais lai-
Ðv. Jokûbas buvæs vienas ið dvylikos vardadienis nesutampa. Bet liepos 25-àjà kais juos primena gatvës, miesteliai ir vie-
Jëzaus pasekëjø ir savo misijà atlikæs Is- Santjago de Komposteloje bûdavo ðven- tovardþiai. „Camino de Santjago“ – pi-
panijoje. Vëliau, gráþæs á Jeruzalæ, jis bu- èiamos didþiausios iðkilmës, sulaukiama ligrimø keliais anuomet buvo iðraiþyta vi-
vo ákalintas, kankintas ir nukirsdintas. Pa- gausiø piligrimø. Pagal senà tradicijà visi sa Vidurio Europa nuo Vokietijos iki Itali-
sak legendos, jo bendrai kûnà ir galvà ið aplankiusieji Jokûbo kapà kaip liudijimà jos. Daugelis keliø kryþiavosi ðiame Ga-
prieðø pavogæ, slapèia áneðæ á laivà ir ið- bûtinai ásigydavo ðv. Jokûbo ðukuèiø apa- licijos mieste. Jie vadinti pagal ðalis Pran-
plukdæ á atvirus vandenis likimo valiai. tinájá (storesnájá) kiautà. Jau nuo viduram- cûzijos, Portugalijos, Italijos, Vokietijos
ðv. Jokûbo keliais. Ispanijoje, Prancûzi- riø kilmë ádomiu bûdu siejasi su šv. Jokû-
joje, Vokietijoje pakelëse ir ðiandien ga- bo kultu Galicijoje ir atitinka pirmapradæ
lime pamatyti kelrodþiø su ðukuèiø at- geldutës kaip maisto, sëkmingos kelionës
vaizdais. Reinpfalco þemës Spejerio simbolá. Prisimintina naftos produktø kon-
(Speyer) mieste keliauninkø á Santjagà cerno Shell þenklo atsiradimo istorija.
apsistojimo vietà þymi Maksimiliano gat- Viskas prasidëjo 1833 m., kai Marcus
vëje esanti bronzinë stovyla – lazda pa- Samuelis, vertæsis egzotiðkø moliuskø ið
sirëmæs piligrimas su plaèiabryle skry- Tolimøjø Rytø tiekimu ir prekyba, Londo-
no Eastende ákûrë firmà Shell. Moliuskø
kiautø, kaip ir kitø gyvûnø, kolekcijø rinki-
mas atitiko bendrà Viktorijos laikø Angli-
jos polinká domëtis gamtos mokslais ir ap-
raðyti gyvosios ir negyvosios gamtos for-
mø ávairovæ. Taigi verslas sekæsis neblo-
gai. 1891 m. to paties Samuelio sûnus pre-
kybos tikslais keliavo po pietø Rusijos pro-
vincijas ir apsilankë Baku mieste. Èia jis Sunku pervertinti nuolatinës mû-
iðvydo gausybæ ið þemës gelmiø srûvan- sø palydovës – þiurkës reikðmæ þmo-
èios naftos. Vietiniai gyventojai naftà së- nijai. Ji ir kenkëja bei ligø platintoja,
më ir naudojo kurui. Negiliai þemëje telk- taèiau visa tai nusveria þiurkës, kaip
ðanti nafta teikë vilèiø pradëti naujà ver- moksliniø tyrimo objekto, svarba.
slà. Jau kitais, 1892 metais jis ið Singapû- Mokslo laboratorijose domestikuota
ro á Bankokà perplukdë 4000 tonø Rusi- rudosios þiurkës Rattus norvegicus
jos þibalo. Nuo tol naftos produktø perve- atmaina pradëta naudoti XIX a. pa-
þimo verslo reikalai tik gerëjo. 1897 m. áku- baigoje. Dabar þiurkë – modelinis or-
riama Shell transporto ir prekybos kom- ganizmas, naudojamas ávairiausiø
panija (The Shell Transport and Trading biologiniø funkcijø, elgsenos tyri-
Company). 1901 m. jos gaminiams nau- mams, medikø rengimui, vaistø ban-
dotas moliusko midijos atvaizdas. 1904 m. dymams.
Shell bendrovë susijungë su A.M.Abraha-
mo analogiðka veikla uþsiimanèia bendro-
ve ir ëmë vadintis „Samuel and Co“. Ne-
trukus naujasis dalininkas tapo firmos va-
Vokietijos Reinpfalco þemës Spejerio miesto dovu, o firmos þenklui jis pasirinko šv. Jo-
stovyla „Keliauninkas á Santjago de kûbo ðukuèiø kiauto (Shell/ Scallop) atvaiz-
Kompostelà“
dà, perimtà ið ðeimos herbo. Savo ruoþtu
bële. Nuo 1987 metø visi piligrimø keliai á herbà jis buvo átrauktas kaip liudijimas
Prancûzijoje ir Ispanijoje yra paskelbti apie jo seneliø apsilankymà Santjago de
Europos kultûros paveldu ir átraukti á Komposteloje ir vëliau jø giminæ aplankiu-
UNESCO pasaulinio materialaus pavel- sià sëkmæ. 1907 m., uþuot konkuravusios,
do registrà. Lietuvos–Lenkijos jungtinæ susijungë þibalu ir naftos produktais pre-
valstybæ ðis religinis sàjûdis menkai te- kiaujanèios kompanijos Royal Duch Pet-
palietæs. Ðiame Europos regione molius- roleum Company ir Anglijos Shell. Nuo to
kø kiautai daugiau naudoti kaip dekora- laiko jø logotipe geldutës profilyje atsira-
tyvus elementas architektûroje. do raidës Shell. 1948 m. herbas pradëtas
daþyti ispanø pamëgtomis spalvomis: rau-
Nuo paprasto kiauto iki þenklo Shell dona ir geltona. Maþai pakitæs herbas nau-
dojamas ir dabar. Per ðimtmetá bendrovës Keletas þiurkës gumburo regos
Kriauklës kaip puoðnios architektûrinës þenklas tapo ne tik verslo sëkmës, bet ir
detalës ir motyvai buvo labai populiarios branduolio ðoninio kelinio kûno (lot.
ilgaamþiðkumo simboliu.
XVIII a. viduryje vadinamojoje rokoko kryp- corpus geniculatum laterale dorsa-
ties dailëje ir architektûroje. Dar ir ðiandien lis) neuronø, þymëtø biocitinu. Ma-
ðio ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus pasta- tomi neuronø kûnai ir jø dendritinës
tø frontonus bei dailës kûrinius puoðia mo- ataugos.
liusko ðukuèiø ar tridaknos kiautai. Paulius JURKUS
Esama daugiau moliuskø atvaizdø, ku- Autoriaus nuotraukos
radacija. Jas naudojant ið- Jankevièiui VðÁ GVT sukurtà konkurse „Lietuvos metø gami- tas Valdas Adamkus praëjusiø
vengta þalos aplinkai, kuri naftà oksiduojanèiø mikroor- nys 2007“ ávertino Aukso me- metø gruodþio 18 d. iðkilmin-
siektø 500 milijonø litø. ganizmø inokuliatà Lietuvos daliu, kurá pagal nusistovëjusià gai áteikë ástaigos vadovui.
Vadovaujant prof. Karoliui pramonininkø konfederacija tradicijà Respublikos Preziden- ,,Mokslo ir gyvenimo” inf.
Pamario
Gamtos m. dr. Kazys GAIGALAS
Senieji rytinio Kurðiø mariø kranto gy-
ventojai su vandeniu nesigalynëjo, ákûrë
savo sodybas, nemaþus kaimus, mieste-
lio tipo gyvenvietes su baþnyèiomis, kar-
polderiuose kultûriniø
pievø ir þuvø nebëra
èemomis, graþiomis mokyklomis, malû-
nais, kepyklomis, parduotuvëmis ir kito-
kios paskirties statiniais ne kur kitur, o prie
pat vandens – upiø pakrantëse ir jø þioty-
se. Pavyzdþiui, pati seniausia Rusnës sa- pumpavimo stotimis. Polderiø svarbiausia kultûrinti senàsias pievas, organizuoti þo-
los gyvenvietë – Vorusnë ásikûrë 1366 m. uþduotis buvo grieþtai apibrëþta – jø pyli- lës miltø gamybà, plësti gyvulininkystæ vals-
to paties pavadinimo upës þiotyse. Kitos mai privalëjo apsaugoti nuo galimø potvy- tybiniuose ûkiuose. Minijos ir Nemuno þe-
pamario gyvenvietës – Minija (Mingë), Ru- niø ið mariø pusës ir Nemuno deltos atða- mupiuose su jø intakais buvo árengta 19
galiai, Ðyða, Uostadvaris, Ðyðkrantë, Pa- kø þioèiø þemës naudmenis tiktai vasarà vasaros tipo potvyniø uþliejamø ir 18 þie-
kalnë, Rusnë, Skirvytëlë, Skirvytë I, Skir- ir rudená, t.y. augalø vegetacijos bei der- mos tipo neuþliejamø polderiø sistemø su
vytë II, Akmingë, Karklë, Lûja, Inzë, Tovë, liaus dorojimo laikotarpiu. Be to, siekiant 47 ávairaus pajëgumo vandens pumpavi-
Gilija, Nemunynas, Labguva ir kitos – taip iðvengti pavasarinio vandens patvenkimo, mo stotimis. Pavëluotai (1960 m.) pradë-
pat prieð ðimtus metø ásikûrë ir ilgà laikà prieðkariniø polderiø pylimai buvo daromi jus domëtis melioravimo darbais, paaiðkë-
graþiai gyveno prie pat Kurðiø mariø ir jø þemi, su nuolaidþiais ðlaitais. Dvivëriai var- jo, kad vasariniø polderiø statyba nebuvo
intakø þiotyse. Kadangi senieji pamariðkiai tai (savaiminiam vandens iðtekëjimui ið derinta su þuvø apsauga ir þuvininkystës
nebuvo iðlepæ, nebijojo vandens, iki pra- sausinamo polderio ploto) buvo árengia- plëtra Kurðiø mariø baseine, kad rekonst-
ëjusio ðimtmeèio vidurio jø skaièius po- mi paèiose vandens siurblinëse ir pylimuo- ruotose prieðkarinëse ir naujose vandens
tvyniø uþliejamoje teritorijoje augo ir buvo se. Eksploatuojant prieðkarinius polderius, pumpavimo stotyse sumontuoti vertikalûs
daug didesnis, negu dabartiniu civilizuotu didþioji dalis á uþlietus plotus patekusiø þu- greitaeigiai elektra varomi giluminiai siurbliai
laikotarpiu. Be to, pamarieèiai ir be Mairo- vø (lydekø, karðiø, kuojø, eðeriø ir kt.) sëk- masiðkai naikina ir traumuoja ávairiø rûðiø ir
nio poezijos graþiø posmø þinojo, kad uþ- mingai iðnerðdavo ir gráþdavo á Nemuno dydþiø þuvis. Vëlesniø metø tyrimai paro-
tvenkti ir sulaikyti upës bëgimo á marias ne- deltos atðakas, Minijà, Ðyðà, Krokø lankà, dë, kad dël polderiø statybos apie 40 tûkst.
galima, kad pavasariniai vandens srautai Kniaupo álankà ir marias. Esant vandens hektarø plote prarasta apie 50 proc. lyde-
ne vien tik þalà daro, bet ir duoda naudos – pumpavimo stotyse sumontuotiems sraig- kø, 20–30 proc. karðiø ir kitø fitofiliniø þuvø
patræðia organinëmis ir mineralinëmis nuo- tinio tipo lëtaeigiams siurbliams, polderiø nerðtavieèiø, kad nesunormintas siurbliniø
sëdomis pievas, kasmet po truputá paaukð- vidaus vandenyse po potvyniø pasilikusios darbas ne tik kenkia þuvø nerðtui, bet ir su-
tina jø apgyventà teritorijà. Tai þinodami ir nesubrendusios þuvys ir iðsiritæ jaunikliai kelia þuvø dusimà þiemà.
teisingai vertindami ðiuos dalykus, þmonës taip pat galëdavo iðplaukti ið uþliejamø plo- Polderiø projektuotojams ir eksploa-
vengdavo uþliejamø teritorijø patvenkimo, tø be didesniø nuostoliø Kurðiø mariø ba- tuotojams pripaþinus padarytas klaidas,
stengdavosi tiesti ir akmenimis grásti kelius seino þuvininkystei. norint nors ið dalies kompensuoti þuvø
taip, kad jø pavirðius nebûtø aukðèiau ðali- Kitaip á rytinio mariø kranto pavasario nerðtavieèiø praradimà, sumaþinti þuvø
keliø ir gretimø pievø. Aukðtesni þemës kau- potvyniø uþliejamà teritorijà nuo Ventës ra- naikinimà stoèiø siurbliais, sudaryti palan-
buriai bûdavo supilami þmoniø sodybvie- go iki Deimenos upës þioèiø (Labguvos kesnes sàlygas þuvims polderiø vidaus
tëms, kapinëms, kuriø dar galima rasti tik- miesto), jos unikalius gamtovaizdþio kom- vandenyse (senvagëse, þiogiuose, ma-
tai dalyje iðlikusiø gyvenvieèiø. ponentus ir ûkininkavimo principus buvo gistraliniuose grioviuose) iðtisus metus,
Autoriaus þiniomis, surinktomis per 50 paþiûrëta, kai èia á karo iðblaðkytø senbu- 1968–1971 m. prie kai kuriø siurbliniø bu-
gyvenimo metø Rusnëje, polderiø staty- viø sodybas ið Rusijos ir kitø vietoviø buvo vo árengtos mechanizuotos kasetinio ti-
ba potvyniø uþliejamoje teritorijoje tarp Gi- prievarta atveþti arba savo noru atsikraustë po su metaliniais sietais þuvø uþtûros (2
lijos ir Nemuno buvo susidomëta XIX a., o naujakuriai. Po keletà metø trukusio iðtuð- pav.). Taèiau eksploatuojant ðias uþtûras
deðiniajame Nemuno krante, Rusnës sa- tëjusiø sodybø ir maþesniø gyvenvieèiø nio- paaiðkëjo, kad jos specifinëmis polderiø
loje – tiktai praëjusio ðimtmeèio pradþioje. kojimo prasidëjo gana dideli reikalingi ir ne- sàlygomis daugeliu atvejø netiko – neap-
Per 1907–1931 m. laikotarpá Lietuvoje reikalingi melioravimo darbai. 1954–1975 saugodavo þuvø jaunikliø nuo patekimo
árengti 7 vasaros tipo polderiai su vandens metais buvo stengiamasi maksimaliai su- á siurblius, greitai uþsikimðdavo neðme-
3 pav. Smalkø vasaros polderio sraigtinë siurblinë – 4 pav. Vorusnës vasaros polderio sraigtinë siurblinë – þuvø ir
þuvø ir vandens perkeltuvas vandens perkeltuvas, árengta greta senosios
nimis, reikëdavo nuolatinës prieþiûros. atvejais jis yra daug pranaðesnis uþ kase- Gamtos apsaugos komitetui perda-
Dël to ðias apsaugines uþtûras su 6–10 tinio tipo metalines uþtûras. Visø pirma ðie vus savo funkcijas ásteigtam Aplinkos ap-
mm dydþio akimis, praëjus 2–3 metams, árenginiai yra techniðkai nesudëtingi, pa- saugos departamentui, þuvø apsaugos
teko melioratoriams iðmontuoti. Taigi per togûs eksploatuoti, sandëliuoti ir svarbiau- ir þvejybos organizavimo reikalai 1991 m.
1973–1986 m. laikotarpá siurblinës vël li- sia – neleidþia antrø metø ir vyresnio vël pablogëjo. Valdþiai iðvarius ið polde-
ko be efektyviø þuvø apsauginiø uþtûrø. amþiaus þuvims patekti á siurblius. riø buvusiø þuvininkystës ûkiø þvejus pro-
Ignoruojant mokslo rekomenduotà van- Pavyzdþiui, 1987–1988 m. pavasará fesionalus su jø pasigamintomis þuvø uþ-
dens lygiø reguliavimà atskirais metø se- Rusnës þuvininkystës ûkio þvejai, naudo- tûromis-gaudyklëmis ir kitomis þvejybos
zonais, suþalotomis ir negyvomis þuvimis dami uþtûras-gaudykles, vien tik Ðyðos priemonëmis, á polderius vël gráþo netvar-
mito tûkstantiniai kirø bûriai. polderyje pagavo 665 tûkst. vnt., arba 6085 ka. Ávairiø konkursø ir aukcionø laimëto-
Matydamas, kokià didelæ þalà viso kg þuvø, kurias iðleido á Ðyðos upæ, o ma- jai buvo suinteresuoti polderiuose sugauti
Kurðiø mariø baseino þuvininkystei daro þesnæ jø dalá panaudojo áþuvinimui kitur. kuo daugiau per potvynius ið kaimyniniø
toks pumpavimo stoèiø darbas, ðio Apskaièiuota, kad iðleisti þuvø jaunikliai po vandens telkiniø atplaukusiø þuvø ir visai
straipsnio autorius pasiûlë, o Lietuvos keleriø metø galëjo duoti 1076 cnt preki- nesirûpino jø apsauga per nerðtà ir pum-
vandens ûkio instituto Ðilutës skyriaus in- nës þuvies produkcijos, kurià realizavus puojant vandená siurblinëmis.
þinieriai suprojektavo kaproninæ þuvø uþ- ðvieþiai ðaldytà bûtø gauta apie 218 tûkst. Esminis teigiamas posûkis ávyko tiktai
tûrà – gaudyklæ. Ði gaudyklë bûdavo pa- litø. Be to, iki Nepriklausomybës atkûrimo prieð keletà metø. Autoriui pavyko árodyti,
statoma pageidaujamu atstumu nuo siur- ir verslo privatizavimo Rusnës ir Kintø þu- kad vasaros tipo polderiuose pastatytose
blinës, jos sparnai visiðkai pertverdavo ma- vininkystës ûkiø þvejai buvo gerai ávaldæ vandens pumpavimo stotyse greitaeigius
gistraliná griová ir einanèias ið polderio þu- prekinës þuvies iðgaudymà polderiuose vi- siurblius bûtina pakeisti tokiais, kokie bu-
vis nukreipdavo á didokà venterá su 6–10 dutinio akytumo traukiamaisiais tinklais ir vo prieðkarinëse stotyse. Studijuojant sto-
mm skersmens akimis. Iðtyrus 1987–1989 statomaisiais tinklaièiais. Jø versliniai lai- èiø siurbliø konstrukcijas kitose valstybë-
m. ðio þuvø apsauginio árenginio konstruk- mikiai kai kuriais metais siekë nuo kelioli- se ir þiûrint ið þuvø apsaugos pozicijø, kà
cijà ir jo praktiná naudojimà, padaryta ið- kos iki keliø deðimèiø tonø. Atrodë, kad nors efektyvesnio, kaip sraigtiniai siurbliai-
vada, kad polderiø sàlygomis kai kuriais bendromis mokslo, gamtosaugininkø ir turbinos, aptikti nepavyko. Taèiau iðmon-
þvejø pastangomis þuvø apsauga vasaros tuoti stotyse siurblius – þuvø „naikintuvus“
tipo polderiuose yra patenkinamai sutvar- ir á jø vietà pastatyti sraigtinius turbininius
5 pav. Ðyðos vasaros polderio siurblinës su
vertikaliais dideliø apsukø siurbliais kyta ir bus galima baigti uþsitæsusius at- pasirodë labai sudëtinga ir brangu. Atsi-
sunaikintø þuvø fragmentas (1993 m. skirø þinybø specialistø ginèus. Taèiau lai- þvelgiant á tai eksperimento bûdu 1994 m.
pavasará pumpuojant vandená) mëjimai buvo trumpalaikiai. Ðyðos polderyje ðalia senosios stoties bu-
vo pastatyta pirmoji nauja siurblinë su 4
sraigtiniais siurbliais. Atlikus tyrimus pada-
ryta iðvada, kad tokios konstrukcijos siur-
bliai be suþalojimø perkelia þuvis ið pol-
derio á atvirus vandenis, neuþsiterðia ðiukð-
lëmis ir ekonomiðkiau naudoja elektros
energijà. Kadangi sraigtiniai lëtaeigiai (120
apsisukimø per minutæ) siurbliai kardina-
liai iðsprendþia þuvø klausimà polderio vi-
daus vandenyse ávairiais metø sezonais,
jø statybos finansavimui buvo pritarta.
Pastaruoju metu Nemuno deltoje jau
veikia keturios siurblinës – þuvø perkel-
tuvai, pastatytos specialios AB „Ðilutës
polderiai“. Tai Smalkø, Vorusnës, Saus-
galviø ir Ðyðos. Tikimasi greitai uþbaigti
statyti ir Uostadvario stotá greta senosios
– muziejaus.
Foras
ðvyturys. Ðiuo metu netoliese atvërë var-
Prof. Aleksandras VITKUS tus ir Vartø olos.
Baidaro Vartai (pavadinimas kilæs nuo
Baidari kaimo vardo) atsirado tiesiant Jal-
tos kelià XIX a. 4-àjá dešimtmetá. Grafas
Voroncovas Alupkoje pasistatë nuosta-
Foras – šis þodis reiškia „smarkus vë- jachtklubu, taèiau tam trukdë nepatogus bius rûmus. 1848 m. Jaltos kelio tiesimo
jas“, – galima sakyti, yra pats pieèiausias susisiekimas, prastas kelias á Forà. Jø pa- pabaigai áamþinti ir buvo pastatyti K.Ješli-
Krymo pusiasalio taškas, nors pieèiausiu stangomis pradëtas tiesti geleþinkelis, ta- mano suprojektuoti vartai. Tai masyvus
Ukrainos tašku laikomas Saryèiaus èiau 1917 metø revoliucija visus planus klasikinio stiliaus portikas. Doreninio or-
kyšulys, bet ten stovi tik vieniðas ðvyturys suþlugdë. derio puskolonës árëmina staèiakampá
(2,5 km á vakarus nuo Foro). Pirklys A.Kuznecovas, pasikvietæs þy- portalà. Á ðonus nuo skliautinio ávaþiavi-
Kadangi èia puèia smarkûs, pavojin- mø dailininkà peizaþistà prof. J.Kleverá ir mo kadaise buvo sargybos patalpos,
gi rytø vëjai, jûros srovës, tekanèios pro mokslininkà sodininkà Albrechtà, nuo jû- paštas. Keliaujant iš Sevastopolio á Jaltà
Saryèiø, greitis siekia net iki 2 myliø per ros atkovotame kampelyje tarp akmenø reikëjo praleisti kelionëje dvi paras (ypaè
valandà, èia daugiausia lankydavosi tik árengë uostà, pliaþà ir ákûrë nuostabø so- þiemos metu), todël Baidaro Vartai tapo
piratai ir kontrabandininkai. Šiame dà. Parkà jie suskirstë á skirtingas erdves pusiaukele, kur keleiviai galëjo pailsëti,
uþkampyje vietovës buvo tuðèios, apleis- su skirtingomis temperatûromis bei kva- pernakvoti, pasikeisti arklius.
tos, pakrantë labai akmenuota, tad išsi- pais, palikdami natûralaus pietø Krymo Puskilometriu þemiau vartø esanti uo-
laipinti buvo nepaprastai sunku. Á Forà miško oazes. Erdves uþpildo ávairiø pietø la vadinama „Dieve, pranešk!“. Kadaise
sausumos keliu galima buvo patekti tik kraðtø medþiai: kalnø àþuolai, kadagiai, ke- uoloje buvo iškirstas tunelis, susprogdin-
per perëjà „Velnio laiptai“ (rus. Èertova- niai, visø rûðiø kedrai. Svarbiausia, jie su- tas 1941 m. (ar 1944 m.), uþkertant kelià
ja lestnica). Taigi ilgai Foras buvo atskir- kûrë kaskadø sistemà: vanduo iš viršutinio vokieèiams á Baidaro slëná. Dar prieð ka-
tas nuo viso pasaulio. baseino tekëjo á apatiná baseinà, sukurda- rà dalis uolos pakibo virð kelio, ir senesni
XVIII a., prijungus Krymà prie Rusijos, mas áspûdingus tvenkinukus, eþeriukus, þmonës, vaþiuodami šiuo keliu, prieš uo-
Fore gyveno tik 15 ðeimø. Net keliaujan- kriokliukus. Prie viso to pridëjo ávairi pieti- là esà persiþegnodavo, prašydami Die-
èios po Krymà Rusijos imperatorës Jeka- nio Krymo pakranèiø augmenija. Èia atsi- vo laimingai praeiti ðià vietà. Nors dabar
terinos II neuþveþë á Forà. Tik ties Foros- rado kiparisø, laurø, ávairiø rûðiø pušø, ku- yra nutiestas naujas kelias, taèiau Baida-
Bogaza (Baidaro Vartai) ji groþëjosi pieti- rios èia niekad neaugo – nuo sekvojos iki ro Vartai ir ðiandien gausiai lankomi turis-
niu Krymo krantu. Foras atiteko carienës kënio. Iš viso parke yra apie 200 rûðiø aug- tø, kuriems pagal gero tono ir elitines Se-
numylëtiniui kunigaikðèiui Potiomkinui, vë- menijos. Parkas tapo labai áspûdingas, sa- vastopolio taisykles bûtina sustoti ir pa-
liau Naryðkinams, Golicinams, grafams Ig- vininkas já pavadino Rojaus kampeliu – Pa- ragauti èeburekø.
natjevams, o 1877 m. Forà nupirko I gildi- radizo. Apatinë parko dalis pereina á pliaþà. Ne kà maþiau legendø turi ir kita Kry-
jos pirklys A.Kuznecovas, milijonierius, vie- Architektûros paminklu pripaþinta ir mo áþymybë – Foro cerkvë, kuri stovi ant
nas stambiausiø Rusijos arbatos prekybos A.Kuznecovo vila. Ji pastatyta 1889 m. ar- 412 m aukðèio uolos. Ji nuostabiai maty-
monopolistø. Jis èia stengësi sukurti Ro- chitekto Bilingomo itališkojo klasicizmo sti- ti ið daugelio vietø. Atitinkamai apšviesta
jaus kampelá, pastatë vilà ir ákûrë nuosta- liumi. Sodyba tapo labai jauki, efektingai uola ágyja roþinæ spalvà, todël ji dar vadi-
bø parkà. Vëliau A.Kuznecovo testamentu ásiliejo á landðaftà, buvo apsupta terasos su nama Raudonàja.
Foras atiteko chemijos magnatui K.Uþko- Uralo meistrø ketaus vazomis. Manoma, 1888 m. Rusijos imperatoriui Aleksan-
vui (jis buvo vedæs A.Kuznecovo seserá) kad èia pati jaukiausia vila pietinëje Krymo drui III gráþtant ið Krymo nauju geleþinkeliu,
bei jo sûnui. Uþkovai stengësi Forà paversti pakrantëje. Viloje išliko senieji interjerai, pei- ávyko avarija – nulëkë vagonai, taèiau im-
europinio stiliaus kurortiniu miestu su spor- zaþiniai portretai, taèiau ne Krymo temati- peratoriaus ðeima iðsigelbëjo, nes, kaip pa-
tiniais kompleksais, þirgynu, hipodromu, ka. Ádomûs raiþyti marmuriniai laiptai, sakojama, pats caras nugara laikë pasvi-
Manoma, kad pakankamai þuvø ap- mario zona, yra pakilæs 3–5 m ir todël èia da vieno didþiausiø intakø – Leitës upës
sauga vasaros tipo polderiuose bus su- vasaros potvyniø ið mariø pusës poveikis vagos ir jos slënio sudarkymas, Rusnës
tvarkyta tuomet, kai Nemuno deltoje ir Mi- laukams negali bûti ir nebuvo reikðmingas. atðakoje þemiau Gëgës þioèiø keliø ne-
nijos–Tenenio upiø baseine bus árengta dar Be to, patirta, kad ðiø polderiø pylimai aið- maþø smëlio salø susiformavimas ir lai-
keletas Sausgalviø ir Vorusnës pavyzdþio kiai patvenkia ir maþina pavasariniø van- vybai reikalingo farvaterio pakitimai. Nors
sraigtiniø siurbliniø ir sutarta dël kai kuriø dens srautø pralaidumà á plaèià Nemuno gerai þinoma, kaip ties salomis ir kitomis
polderiniø sistemø likimo. Remdamasis deltà, prasidedanèià þemiau Tilþës – Gili- seklumomis susidariusios ilgalaikës ledø
stebëjimais nuo 1957 m., ne kartà esu pa- jos atsiðakojimo. Dël to jie sukelia aukðtus sangrûdos sukelia vandens lygá Rusnës
reiðkæs nuomonæ, kad Plauðvariø, Nausë- potvynius Ðakininkuose, prieð karà kles- atðakoje ir skandina Ðilininkus, Girininkus,
dø, Ðilgaliø, Plaðkiø, Verþës, Ðilininkø pol- tëjusioje Panemunëje ir kitose rajono gy- Paleièius, Þalgirius ir kitus kaimus, taip
deriai yra nereikalingi ir jø reikia atsisakyti venvietëse. Senesniais laikais tokiø reiðki- pat vis daþniau potvyniai gresia ir Šilutei,
dël keliø prieþasèiø. Ðie vasaros polderiai niø nepastebëta. nesirûpinama likviduoti arba nors ið da-
su aukðtokais pylimais árengti deðiniajame Prie grësmingesniø þiemos ir pavasa- lies sumaþinti tuos negerus reiðkinius. Pa-
Nemuno krante, kur upiø slëniø arba þe- rio potvyniø su ledoneðiais atsiradimo pa- stebëta, kad ypaè grësmingus potvynius
mës pavirðiaus nuolydis, palyginti su pa- èioje Nemuno deltoje, be abejo, priside- sukelia upës vagoje atsiradusios salos
tarp Ðilininkø kaimo ir Rusnës miesto. Jos mø smarkiausiai nukentëjo Saugø ir Kintø kinti natûralûs, potvyniø vandeniui atspa-
per keletà valandø vandens lygá Rusnës seniûnijose ásikûræ gyventojai, nuostoliams rûs, derlingi lankø þolynai, „sukultûrinimu“,
atðakoje aukðèiau ledø susigrûdimo pa- kompensuoti teko skirti nemaþai lëðø. daþnais perarimais ir atsëjimais prarasti
kelia iki 0,8–1,2 metro. Kada ir kaip bus likviduotos pokario vertingi pašarai galvijams.
Minijos þemaslënio sodyboms ir gyven- dešimtmeèiais padarytos klaidos Pama- Siûloma atkurti per ðimtmeèius susi-
vietëms potvyniai ir ledoneðiai tapo pavo- rio krašte, dar reiks nemaþai diskutuoti. formavusi situacija, be abejo, sudarytø
jingesni, kai gana dideliame plote per klai- Tiktai viena aišku – pagaliau pribrendo lai- geresnes sàlygas ir þuvininkystei, kurios
dà buvo árengti Kintø karpiø auginimo tven- kas dràsiai pasakyti, kokius polderius rei- bûklë pastaruoju metu Kurðiø mariose ir
kiniai su aukðtais apsauginiais pylimais ir kia pirmiausia išgriauti ir kà galima palikti, Nemuno deltos regioninio parko vandens
siurbline, taip pat keli þiemos tipo polderiai nesukeliant pavojingø situacijø pavienëms telkiniuose tokia prasta, kokios dar nëra
– Tenenio upës baseine ir kairiajame Mini- þmoniø gyvenvietëms, kai po ðaltø þiemø buvæ. Dël vertingø þuvø iðtekliø iðsekimo
jos þemupio krante, èia priskiriant ir Krokø kyla potvyniai su tranzitiniais ledonešiais Rusnës sala prarado Pamario þvejø sos-
Lankos eþero apylinkes. Pavyzdþiui, per- upiø salpose. Be to, þinotina, kad dël po- tinës vardà, tradicinis þvejybos verslas uþ-
nai dël vidutinio aukðèio vasaros potvynio kariu árengtø polderiniø sistemø keliø se- leido vietà mëgëjiðkai þûklei su pramogi-
patvankos ir dël to pralauþtø durpiniø pyli- niûnijø uþliejamose teritorijose buvo sunai- nio turizmo apraiðkomis.
ës þenklu
net 6 skirtingø nominalø proginiø kolek-
ciniø monetø serija. Pieðinys, nukaltas
ant monetø reversø, yra kartojamas. Tai
50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio, 500
tugrikø vertës sidabro (999/1000;
31,1035 g; 500 vnt.), 1000 tugrikø vertës
8 pav. aukso (999/1000; 3,11 g; 500 vnt.), 2500
tugrikø vertës sidabro (999/ 1000;
155,5150 g; 300 vnt.), 10 000 tugrikø ver-
tës aukso (999/1000; 31,1035 g; 300 vnt.)
9 pav. ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999/1000;
Ši daugiausia gyventojø turinti pasaulio 155,5150 g; 25 vnt.) monetos.
valstybë Rytø kalendoriø naudoja nuo Puoðniausia 2500 tugrikø vertës mo-
neatmenamø laikø. neta yra masyviausia (65 mm sker-
Mums ádomi 1984 Þiurkës metø dvie- smens) ir meniðkai ádomiausia. Èia þiur-
monetà su þiurkës pieðiniu. Ðios mone- niu. Tai 1984 m. 10 doleriø vertës nike- 250 doleriø vertës aukso (999/1000;
tos reverse pavaizduota ilgauodegë snu- lio (tiraþas 300 tûkstanèiø), 10 doleriø 31,1035 g; 7500 vnt.) monetos. Ðiø pro-
kutá pakëlusi þiurkë. Ði moneta nukalta vertës sidabro (500/1000; 31,1 g; 20 giniø kolekciniø monetø reversuose pa-
30 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Mo- 000 vnt.) ir 500 doleriø vertës auksinës vaizduota didþiaausë ilgauodegë pelytë,
netos aversà puoðia Didþio- 916/1000; 16,965 g; 4000 vnt.) mo- apsupta ryþiø stiebe-
sios Britanijos karalienës netos su þiurke, kurios á deði- liø, ramiai sau lukð-
Elþbietos II (nuo 1952 m.) næ pasuktà figûrà ið virðaus tenanti kaþkokià
profilis, pasuktas á deði- juosia visø Rytø kalendo- sëklà (13 pav.).
næ (11 pav.). riaus metø simboliø ko- Himalajø
Singapûro Respub- lekcija (12 pav.). kalnyne tarp
lika (nuo 1965 m.), ási- Tai 1996 m. kitokio di- Kinijos ir Indi-
kûrusi Malaizijos pusia- zaino monetø serija: 10 do- jos ásikûrusi
salio pietinëje dalyje, leriø vertës vario-nikelio ly- Butano Kara-
ðvæsdama Rytø kalendo- dinio (tiraþas 245 tûkstanèiai), lystë 1996 m.
riaus metus, yra nukalusi 10 doleriø vertës sidabro (999/ nukalë 12 mone-
monetø su þiurkës pieði- 13 pav. 1000; 62,2070 g; 35 000 vnt.) ir 14 pav. tø serijà su visais
Vyriausiasis redaktorius
JUOZAS BALDAUSKAS Tu r i n y s
Redakcijos kolegija D.KARMAZIENË Ledynai ir Lietuva ........................ 2
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS D.TARAÐKEVIÈIENË Lëktuvai Kauno oro
EDMUNDAS ÈAPAS uoste kils ir leisis saugiai ....................................... 4
ALGIRDAS GAIGALAS J.GRIGAS Maþinkime prarajà tarp mokslo
ALGIRDAS GAIÞUTIS
JONAS GRIGAS ir visuomenës ......................................................... 6
GEDIMINAS ILGÛNAS A.PEÐKO Sveiki ir iniciatyvûs darbuotojai –
PAULIUS JURKUS kelias á verslo sëkmæ .............................................. 8
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS V.ÞOSTAUTAITË 60 metø tranzistoriaus istorijà
JONAS KUBILIUS „Intel“ sutalpino 45 nanometruose ....................... 10
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
A.MOTUZAS, V.BUTKUS Studijø priemonës
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI ekologinio þemës ûkio konsultantams ................. 11
STASYS VAITEKÛNAS J.A.KRIKÐTOPAITIS Ak, tas nesuvaldomas
JURGIS VILEMAS Nobelio premijos geismas! ................................... 12
ALEKSANDRAS VITKUS
D.MIKALAUSKAITË Kakavos antioksidantø
Redakcijos darbuotojai átaka aterosklerozës slopinimui ............................. 12
Kiekvienais metais Lietuvos Redaktorë
L.KLIMKA Eksperimentinei fizikai Vilniaus
dailës muziejus pagerbia þurna- ELENA MICKEVIÈIENË
universitete – 250 metø ......................................... 14
listus, meno tyrinëtojus, propa- Meninis redaktorius
VILIUS JAUNIÐKIS G.ILGÛNAS Áminta neþinomosios máslë ............... 16
guojanèius Lietuvos kultûros Konsultantë
A.LAPINSKAS Lietuva – Ðengeno erdvës dalis .... 18
paveldà, ávairius renginius ir kt. SAULË MARKELYTË
Rinkëja
Uþ reikðmingas 2007 metø R.PETROÐIUS Þemës silpnøjø laukø átaka
VIOLETA SADAUSKIENË
organizmams ........................................................ 20
publikacijas apie Valdovø rû- REDAKCIJOS ADRESAS J.PALAÈIONYTË Mokslas ir verslas: ranka
mø atkûrimà þurnale „Moks- “Mokslas ir gyvenimas”, rankon ................................................................... 22
las ir gyvenimas“ ir kituose lei- Antakalnio g. 36, LT-10305,
J.P.JANKAUSKAS Pekinas 2008 ........................... 24
diniuose padëkos raðtu ir pri- Vilnius
D.KULVIECAITË, V.ÈINËNOVA Liubomiras
zu apdovanotas ir þurnalistas TELEFONAI
Kulviecas – þymus XX a. mokslo istorikas ............ 26
Bronius Slavinskas. vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
redaktoriø 2 34 41 00. V.BUTKUS Kai ateitis uþvaldo mus ....................... 30
Faksas 2 34 15 72 P.SAUDARGAS Skaitanèioji visuomenë:
Elektroninis paðtas mitas ar realybë? .................................................. 31
mgredakcija@post.skynet.lt
E.BACEVIÈIUS Taurieji jûros moliuskai
Rytø kalendoriaus gyvûnø pieðiniais-sim- Europos kultûroje .................................................. 32
Pasiraðyta spaudai 2008 01 14.
boliais. Mums ádomiausia moneta su P.JURKUS Þiurkës metais apie þiurkæ ................... 33
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
þiurkës pieðiniu yra 300 ngultrumø ver- Popierius ofsetinis. E.BAGDANAVIÈIENË Ðvietimo ir mokslo
tës ir yra nukalta ið sidabro (925/1000; Kaina 3,95 Lt,
ministerija áteikë Vyriausybei mokslo ir studijø
31,50 g). Ðiø monetø reversuose pavaiz- Spausdino AB ,,Spauda” reformai bûtinus ástatymø projektus ..................... 34
duota á kairæ pasukta þiurkës figûra. Po Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
ja iðkaltas tekstas anglø kalba – YEAR Aukso medalis VðÁ – ,,Grunto valymo
SCIENCE AND LIFE technologijos” ....................................................... 34
OF THE RAT (Þiurkës metai) (14 pav.).
Science popular and
* * * historical monthly. K.GAIGALAS Pamario polderiuose kultûriniø
Þiurkës ar pelës heraldinio simbolio Editor-in Chief J.Baldauskas pievø ir þuvø nebëra ............................................. 36
valstybiø, miestø ar bajorø herbuose ir “Mokslas ir gyvenimas”, A.VITKUS Foras .................................................... 38
vëliavose uþtikti nepavyko. Astronomai Antakalnio st. 36,
V.ÞIGAS Po þiurkës þenklu .................................... 40
ðiems gyvûnams taip pat neskyrë dëme- LT-10305, Vilnius, Lithuania.
sio: në vienas þvaigþdynas ar galaktika © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Apdovanotas þurnalistas ....................................... 43
nëra pavadinti ðiø grauþikø vardu. Knyga apie profesoriø Kazá Ëringá ........................ 44
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/
Knyga apie
profesoriø Ði knyga skirta þinomo ekologo bë, Profesorius drauge
Kazá Ëringá profesoriaus Kazio Ëringio gyvenimui
ir mokslinei veiklai nuðviesti. Jis buvo
su á JAV atvykusia þmo-
na palieka Amerikà,
ne tik visø pripaþintas mokslininkas, gráþta Lietuvon ir toliau
bet ir didelis mûsø Tautos ir nepriklau- dirba Botanikos institu-
somos Lietuvos patriotas. to Kraðtovaizdþio tyri-
Tada, kai, rodos, jis jau ga- mo laboratorijoje, ási- Kazys Ëringis
lëjo ramiai gyventi, kai traukia á atkuriamos Lietuvos valsty-
jau buvo pelnæs daugelá bës politiná ir visuomeniná gyvenimà,
mokslo vardø ir laipsniø, daug raðo spaudai apie teigiamus, o
vadovavo LMA Botani- ypaè neigiamus mûsø gyvenimo reið-
kos instituto laborato- kinius, vadovauja ekologijos dokto-
rijai, 1981 m. iðvykæs rantø rengimui.
pusei metø SSRS Visi svarbiausi Profesoriaus gyve-
moksliniu laivu „Aka- nimo etapai – darbo ir gyvenimo me-
demik Vernadskij“ á tai okupuotoje Lietuvoje, iðeivijoje ir
ekspedicijà po Indi- vël Lietuvoje, tik jau nepriklausomo-
jos ir Ramøjá vande- je, vienodai turiningi, prasmingi, ku-
nynus ir dalyvauti pini didþiulës meilës savo Tautai, Të-
XIII tarptautinia- vynei Lietuvai, savo ðeimai. Ir tas Pro-
me botanikø kon- fesoriaus gyvenimas – tai ne tik bran-
grese Australijo- gus Jo artimiesiems, ne tik svarbus bo-
je, Seiðeliø salose tanikos ir kitø mokslø istorijai, bet ir
pasitraukë ið lai- kiekvienam lietuviui, senam ir jaunam,
vo ir pasipraðë kiekvienà verèiantis susimàstyti dël sa-
politinio prie- vojo kelio prasmingumo. Suprantama,
globsèio Vaka- kad vienoje knygoje neámanoma at-
ruose, JAV. skleisti tokio sudëtingo gyvenimo kaip
Profeso- profesoriaus K.Ëringio, bet mes dë-
rius JAV ne kingi Jo bendraþygei – profesorei Ele-
tiek dþiau- nai Moncevièiûtei-Ëringienei, Jo
gësi laisve, rûpestinga lietuviø iðeiviø dukroms bei kitiems artimiesiems, Jo
globa, o dirbo taip átemptai ir plaèiai bièiuliams, pateikusiems Profesoriaus
kaip per savo pragyventø ðeðiasde- darbus ir gyvenimà liudijanèiø doku-
ðimt metø dar nebuvo dirbæs, veikæs: mentø, kuriø pagrindu iðleista ði pro-
jis vaþinëjo su paskaitomis po JAV, fesoriui K.Ëringiui, taip pat ir mûsø
Kanadà, raðë straipsnius vos ne vi- Tautos, Valstybës istorijai skirta
siems tenykðèiams stambesniems lie- reikšminga knyga.
tuviø periodiniams leidiniams, per Profesorius iðëjo, bet Jo mintys, Jo
„Laisvës“, „Amerikos balsà“ ir kitas gyvenimo pavyzdys bus gyvas gyvøjø
radijo stotis nuolat já girdëjo ir Lie- darbuose ir þygiuose. Auga jo atmi-
tuva, Vilniuje likusi ðeima – þmona nimui pasodinta gudobelë Verkiø
profesorë Elena Moncevièiûtë-Ërin- parke, neblësta Jo atminimas visø ðir-
gienë, dukros Vaiva ir Elena, giminës, dyse, kurie turëjo laimæ Já paþinti.
draugai ir paþástami. Bet kai Lietu-
voje vël buvo atkurta Nepriklausomy- Dr. Algimantas LIEKIS
44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt