2008

5
Ar reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas?

Nepalas

Astronomijos ir astronautikos naujienos

Lietuviðki Nemuno uostai

Kurkime ir saugokime intelektinæ nuosavybæ

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

1

Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavimas
Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTË
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksiniø tyrimø laboratorija

2008 m. kovo 4 d. Vilniuje, „Holiday Inn Vilnius“ konferencijø salëje, vyko seminaras tema „Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavimas”. Ðá seminarà suorganizavo Lietuvos energetikos institutas kartu su projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas“ konsorciumu.

no seminaro pagrindiniais tikslais, t.y. aptarti galimø „þaliosios“ elektros energijos paramos schemø harmonizavimo ir koordinavimo ES lygiu pasekmes nacionaliniu poþiûriu; iðanalizuoti potencialià politiniø priemoniø koordinavimo tarp ES ðaliø naudà; aptarti tikëtinus ES politikos procesus po 2010 m. bei iðnagrinëti pasiûlytos ES atsinaujinanèiø energijos iðUþ pastangas kaupti ir skleisti þinias apie klimato kaità buvusiam JAV viceprezidentui ir aplinkosaugininkui Albertui Arnoldui Gorui ir Tarpvyriausybinei klimato kaitos grupei (IPCC) suteikta 2007 metø Nobelio taikos premija. Ðio straipsnio autorë daktarë Inga Konstantinavièiûtë þenkliai prisidëjo rengiant Tarpvyriausybinës klimato kaitos grupës ataskaitos „Klimato kaita 2007: klimato kaitos maþinimas“ skyriø „Energijos tiekimas“. Ðià reikðmingà ataskaità rengë apie 200 mokslininkø ið viso pasaulio. Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja buvo vienintelë mûsø ðalies atstovë. Nobelio taikos premijos laureatai I.Konstantinavièiûtæ uþ indëlá pagrindþiant klimato kaità maþinanèias priemones energetikos sektoriuje ir rengiant iðskirtiná ávertinimà pelniusá darbà apdovanojo oficialiu padëkos raðtu.

Ágyvendinant uþsibrëþtus Europos energetikos politikos tikslus, „þaliosios“ elektros energijos gamyba vaidina ypatingà vaidmená, todël ðis projektas remiamas „Paþangi energetika – Europai“ programos. Projektui vadovauja Vienos technikos universiteto Energetikos ekonomikos grupë, o konsorciumà sudaro net devyni partneriai: ávairios Vokietijos, Slovënijos, Nyderlandø, Italijos, Austrijos, Lenkijos, Lietuvos, Danijos mokslo organizacijos. Vienas pagrindiniø projekto tikslø – átraukti ES elektros energijos rinkos dalyvius á diskusijas, susijusias su „þaliosios“ elektros energijos paramos schemø optimizavimu ir koordinavimu bei aptarti galimà politikos raidà ateityje (po 2010 m.) (www.futures-e.org). Siekiant ágyvendinti ðá pagrindiná projekto tikslà, ES mastu planuojama surengti šešis regioninius seminarus. Vilniuje ávykæs seminaras buvo skirtas Ðiaurës Rytø regionui (apimant Estijà, Danijà, Latvijà, Lietuvà, Suomijà ir Ðvedijà). Ðio regioninio seminaro dalyviai (jø buvo apie keturiasdeðimt) aktyviai dalyvavo diskusijose, iðsakë savo nuomonæ aptariamais klausimais. Áþanginëje seminaro dalyje prof. Vaclovas Miðkinis pasveikino gausiai susirinkusius regioninio seminaro dalyvius, pasidþiaugë galimybe seminaro dalyviams pasidalyti patirtimi, kaip ir kokiomis priemonëmis galima bûtø efektyviai padidinti „þaliosios“ elektros energijos gamybà Ðiaurës Rytø regione. Dr. Inga Konstantinavièiûtë supaþindino dalyvius su ðio Ðiaurës Rytø regio-

2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas” logotipas

Supirkimo tarifas

Danijos technikos universiteto RISOE naKvotos sistema cionalinës laboratorijos Mokesèiø lengvatos / atstovë S.G.Jensen priInvesticijø subsidijos statë praneðimà „Politikos integracija bei sàsajos su kitais siektinais politiniais tikslais ir elektros energijos rinkomis“. Ðiame praneðime S.G.Jensen apibûdino ES vykdomos energetikos politikos ir ávairiø siektinø tikslø sàsajas bei svarbius politikos integracijos aspektus. Praneðëja akcentavo keletà pagrindiniø prieþasèiø, kurios skatina ðaliø bendradarbiavimà: tai optimalus iðtekliø naudojimas, elektros energijos rinkos funkcionavimo gerinimas bei naðtos pasida1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojant linimas siekiant ágyvenatsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos dinti tikslus. Taip pat tekliø direktyvos aspektus. Taip pat paS.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, harskatino seminaro dalyvius aktyviai dalymonizuojant atsinaujinanèiø energijos iðvauti diskusijose, iðsakyti kiekvienos retekliø paramos schemas, jø visapusiðkà giono ðalies pozicijà aptariamais klausiefektyvumà galima pasiekti tik gerai funkmais, aptarti galimà bendradarbiavimà ir cionuojanèioje liberalizuotoje elektros koordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø. energijos rinkoje. Seminare sveèiai perskaitë ádomius Fraunhoferio sistemø ir inovacijø mokspraneðimus. Elektros energijos gamybos, linio tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovas naudojant atsinaujinanèius energijos iðtekM.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë lius, tendencijas bei ðiuo metu taikomas 2008 m. sausio mën. Europos Komisijos paramos priemones ir egzistuojanèius barpasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos iðjerus Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Leptekliø skatinimo direktyvos svarbiausius pimanas iš Eesti Energijos (Estija), P .Kuuaspektus. Praneðëjas akcentavo direktyva iš Suomijos darbo ir ekonomikos mivos pasiûlyme pateiktus kilmës garantijø nisterijos (Suomija), D.Bite ið kainø komiprekybos aspektus ir pristatë ES kilmës sijos (Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikos garantijø prekybos koncepcijos bei galiagentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RImø ágyvendinimo variantø ávertinimà. SieSOE laboratorijos (Danija). kiant didesnio lankstumo ir maþesniø iðVienos technikos universiteto Energelaidø visuomenei, pirmenybë turëtø bûti teitikos ekonomikos grupës atstovas C.Pankiama kilmës garantijø prekybai ES ðaliø, zeris perskaitë praneðimà „Analizuotø o ne privaèiø kompanijø lygiu. BAU (business as usual) ir nacionaliniø M.Ragwitzas taip pat pristatë praneðiparamos priemoniø plëtotës scenarijø remà „Europos elektros energijos gamybos, zultatai (remiantis GREEN-X modeliu)“, naudojant atsinaujinanèius energijos iðtekkuriame pristatë GREEN-X modelá, jame lius, paramos schemø harmonizavimo ir taikomus pagrindinius modeliavimo prinkoordinavimo charakteristikos“, kuriame cipus bei pateikë skirtingø analizuotø sceapibûdino „þaliosios“ elektros energijos narijø „þaliosios“ elektros energijos gagamybos paramos schemø harmonizavimybos modeliavimo rezultatus atskiroms mo tipus ir laipsnius bei galimus harmoniregiono šalims. zavimo kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES

ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaip pagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ðalys yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pagrástà þaliaisiais sertifikatais (1 pav.). M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos schemø harmonizavimas yra árankis, bet ne tikslas. Harmonizuojant paramos schemas siekiama suderinti paramos schemas tarpusavyje ir su vidaus elektros energijos rinka, padidinti paramos efektyvumà bei pasiekti uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros energijos gamybos tikslus. Praneðëjas apibrëþë tris galimus harmonizavimo laipsnius: „centrinis koordinavimas“, kai nepriklausomai nuo paramos tipo apibrëþiama schemos struktûra ar minimalûs paramos schemos ágyvendinimo kriterijai, remiantis geriausios patirties pavyzdþiais; „konvergavimas“, kai taikoma viena paramos schema, bet išlieka nacionalinis dizainas; „visiškas harmonizavimas“, kai taikoma viena paramos schema su tokiu paèiu dizainu visose ES ðalyse. Visiškà harmonizavimà galima pasiekti diferencijuojant paramà atskiroms technologijoms. Pirmoji technologija, kuria remiantis galima bûtø harmonizuoti paramos schemas, tai jûrinës vëjo elektrinës, kadangi ES mastu reikalinga þenkli infrastruktûros plëtra dël optimalaus iðtekliø naudojimo. Vienos technikos universiteto atstovas C.Panzeris taip pat pristatë praneðimà „Analizuotø galimo harmonizavimo ir koordinavimo scenarijø rezultatai (remiantis GREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdino analizuotus scenarijus bei pateikë modeliavimo rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavimo rezultatai parodë, kad, siekiant efektyvios „þaliosios“ elektros energijos gamybos plëtros, bûtina paramà diferencijuoti atskiroms technologijoms kartu ágyvendinant paramos schemà. Taip pat modeliavimo rezultatai rodo, kad didþiausias efektyvumas gali bûti pasiektas optimizuojant nacionalines paramos schemas. O toliau didinti efektyvumà galima harmonizuojant paramos schemas ES lygiu esant bendrai Europos elektros energijos rinkai. Seminaras jo dalyviams leido geriau suprasti elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimo ir koordinavimo aspektus bei potencialià koordinavimo tarp ES ðaliø naudà. Seminaro dalyviai turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijà dël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø bendradarbiavimo ir veiksmø koordinavimo.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

3

Ðiø metø sausio 29 d. LR ðvietimo ir mokslo ministerija kartu su Ûkio ministerija pritarë „Integruoto mokslo, studijø ir verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai” kûrimo vizijai.

Dr. Saulius GULBINSKAS, prof. Rimantas DIDÞIOKAS, dr. Zita GASIÛNAITË

Ar reikalingas Lietuvai

Šiandienës Lietuvos ekonomikà ir socialiná saugumà sunku ásivaizduoti be Klaipëdos jûrø uosto ir jame veikianèiø krovos bendroviø, laivø statybos ir remonto ámoniø, logistikos centrø, rekreaciniø paslaugø verslo ir kitø veiklø, naudojanèiø pajûrio gamtinius išteklius. Lietuvoje susiformavo savitas pramonës ir verslo klasteris, kurio ámonës savo veiklà sieja su jûrø ûkiu. Tiesiogiai su Klaipëdos uosto veikla yra susijæ daugiau kaip 800 ûkio subjektø, kurie 2004 m. gavo 2,7 mlrd. Lt pajamø. Dar didesnis indukuotas Klaipëdos uosto poveikis ðalies ekonomikai. 2004 m. jis sudarë 11 mlrd. Lt, arba net 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP Klaipëdos apskrièiai ten. ka 56,1 proc. eksportuojamos transporto árangos (vandens transportas). Dar reikðmingesnë jûrinio turizmo bei rekreacijos dalis (daugiau kaip 70 proc. viso turizmo sektoriaus) bei indëlis á þuvies pramonæ (99 proc. þuvies Lietuvos þvejai sugauna jûroje ir Kurðiø mariose). Ir nors intensyvi pramonës ir verslo plëtra pajûryje pastaraisiais deðimtmeèiais pritraukë milijardines valstybës bei privataus kapitalo investicijas, taèiau lëðos jûrinio mokslo ir technologijø paþangai bei mokslo infrastruktûros plëtrai nebuvo skiriamos. Tokia situacija ne tik sumaþino Lietuvos jûrinio mokslo ir technologijø konkurencingumà, bet ir neleido efektyviai spræsti tarptautinio ir valstybinio lygio kranto zonos valdymo konfliktø, susijusiø su naftos gavyba jûroje, Kurðiø nerijos ir Pajûrio juostos iðsaugojimu, uosto gilinimu ir þvejyba, giliavandenio uosto statyba, naujø saugomø teritorijø steigimu ir kt. Integruotas mokslo, studijø ir verslo centras (slënis) steigiamas Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai. Paþymëtina tai, kad slënyje numatyta Lietuvos jûriná sektoriø plëtoti kaip kompleksinæ sistemà, jungianèià jûriná verslà (jûros transpor-

jûrinis mokslas?
tas, uostai ir jø infrastruktûra, kranto zonos iðteklius naudojanti pramonë, rekreacija ir t.t.), fundamentiná ir taikomàjá jûriná mokslà bei jûriniø srièiø specialistø rengimà (1 pav.). Lietuvos jûrinio sektoriaus veikla koncentruojasi Pajûrio regione ir Lietuvai priklausanèioje Baltijos jûros akvatorijoje. Taèiau ji per laivybos ir kroviniø gabenimo kelius, mineraliniø ir biologiniø iðtekliø ásisavinimà, moksliná bendradarbiavimà tiesiogiai siejasi ne tik su visa Baltijos jûra, bet ir su Pasauliniu vandenynu. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominëje zonoje þvejojama, yra sukoncentruoti energetiniai, naftos, smëlio, þvyro iðtekliai, praeina tarptautiniai laivybos koridoriai, ávairios inþinerinës komunikacijos, vykdoma kita veikla. Ypaè didelis pajûrio regiono ir jûros rekreacinis potencialas. Tai svarbi valstybës strateginiø ir geopolitiniø interesø erdvë. Naudojant jûros ir kranto zonos gamtinius iðteklius neiðvengiama konfliktø. Daug problemø kyla dël Pajûrio juostos naudojimo, saugomø teritorijø (Kurðiø nerijos nacionalinis parkas, Pajûrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai, europinës svarbos Natura 2000 teritorijos), gamtos ir kultûros paveldo ob-

jektø iðsaugojimo. Nauji iððûkiai atsiranda dël globaliø klimato pokyèiø. Kylant Pasaulinio vandenyno, kartu ir Baltijos jûros lygiui bei senkant smëlio iðtekliams, intensyvëja jûros krantø erozija. Lietuvos nacionalinë darnios plëtotës strategija numato nemaþa prioritetø, susijusiø su jûriniu sektoriumi: jûrinio komplekso ir kitø pagrindiniø ûkio ðakø poveikio aplinkai maþinimas; efektyvesnis gamtos iðtekliø naudojimas ir atliekø tvarkymas; pasaulio klimato kaitos ir jos padariniø ðvelninimas; geresnë biologinës ávairovës apsauga; geresnë kraðtovaizdþio apsauga ir racionalus tvarkymas; ðvietimo ir mokslo vaidmens didinimas; alternatyvios energetikos (geoterminiai vandenys, vëjo ir bangø energetika) iðtekliø naudojimas. Ekonomikos tendencijos ir didëjanti konkurencija pasaulinëse rinkose keièia tradiciná poþiûrá á jûras ir vandenynus, kaip neiðsenkanèiø iðtekliø ðaltinius. 2007 m. spalio mën. Lisabonoje ávykusioje Europos ministrø konferencijoje svarstytos naujos ES jûrø politikos nuostatos, kurias ketinama iðdëstyti Þaliojoje knygoje „Europos Sàjungos bûsimos jûrø politikos link: Europos vandenynø ir jûrø vizija“. Pabrëþiama, kad jûra yra labai svarbus ES pragyvenimo ir gerovës ðaltinis ir turi didelá ekonominio augimo potencialà. Siekiama, kad ðis potencialas subalansuotomis priemonëmis bûtø kuo geriau panaudotas. Kompleksinis poþiûris

1 pav. Lietuvos jûrinis sektorius

4

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas laive „Nawigator XXI“

Vienas naujausiø ir moderniausiø Lenkijos jûrø instituto moksliniø tyrimø laivø „IMOR“ Klaipëdos uoste

padëtø iðvengti konfliktø ir padidintø ávairiø jûrinës veiklos srièiø sàveikà, sustiprintø jø ekonominá potencialà bei saugotø aplinkà. ES jûrø politika apima jûrø transporto, turizmo plëtros, gyvøjø ir mineraliniø iðtekliø, jûrø energetikos, aplinkosaugos ir kitø su jûra susijusiø veiklø klausimus. ES dokumentai nurodo svarbiausius jûrinës problematikos aspektus: ekosistemø valdymas, telekomunikacijos ir kabeliø klojimas, nuosëdø transporto

Vibrogræþimo darbai jûroje

(pernaðos) modeliai, naftos ir dujø industrija, þvejybos ir akvakultûros industrija, atsinaujinanti energija, mineraliniai iðtekliai (smëlio – þvyro agregatai), laivyba ir navigacija. Teritorinëje dimensijoje jau ágyvendinamos ES priimtos iniciatyvos: Vandenø direktyva tarpiniuose ir pakrantës vandenyse; rekomendacijos integruoto kranto zonos valdymui diegti; teminës strategijos – jûra, þemë, gyventojai; biologinës ávairovës apsaugos programa (Natura 2000 teritorijø iðplëtimas jûroje);

strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir poveikio aplinkai vertinimas pagal Arhus konvencijà; saugios laivybos garantavimas, jûros aplinkos apsauga nuo taršos ir kt. Integruoto mokslo, studijø ir verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai tikslas – sukurti jûriná þiniø ekonomikos branduolá, sutelkiant teritoriðkai iðsibarsèiusias jûrinio mokslo ir studijø institucijas ir jø padalinius, su bendros infrastruktûros pagalba optimizuoti ðiø institucijø tarpusavio sàveikà bei sudaryti sàlygas glaudesnei jûrinio mokslo, studijø ir verslo sàveikai. Tokiø sëkmingai plëtojamø jûriniø klasteriø pavyzdþiø jau yra Prancûzijoje (Sea Innovation and Business Cluster PoleMer) ir Vokietijoje (Cluster of Excellence „The Future Ocean“), kur jie buvo sukurti siekiant stiprinti moksliná potencialà jûros mokslø srityje, intensyvinti mokslo ir verslo sàveikà bei didinti regionø konkurencingumà. Prancûzijos jûriniam klasteriui suformuoti 2006–2008 metams buvo skirta 1,5 milijardo eurø, ið kuriø apie treèdalá sudarë tiesioginis valstybës finansavimas, kitas lëðas skyrë ávairûs fondai, pvz., nacionalinë tyrimø agentûra, industriniø inovacijø agentûra ir kt. Ðis klasteris, jungiantis 68 tyrimø laboratorijas ir institutus bei 134 verslo ámones, jau dabar vykdo projektus, kuriø biudþetas siekia 230 mln. eurø. Penkiasdeðimt metø trukusi sovietinë okupacija neleido Lietuvoje savarankiðkai plëtoti ne tik jûrinës pramonës, bet ir jûrinio mokslo. Vis dëlto Lietuvos mokslininkai sëkmingai darbavosi atskleisdami Pasaulinio vandenyno paslaptis. Prof. E.Jemeljanovas, prof. K.Ðimkus, prof. E.Trimonis, prof. O.Pustelnikovas, dr. M.Repeèka ir kiti, dirbdami Okeanologijos instituto Atlanto vandenyno, Tolimøjø Rytø ir Vidurþemio jûros skyriuose, áneðë svarbø indëlá plëtojant ðiuolaikinæ jûrø geologijà, tiriant vandenynø ir jûrø dugno sandarà ir paleogeografinæ raidà, metalogenezæ, sedimentacinius ir geocheminius procesus.

Savo patirtá jie perdavë kolegoms Lietuvoje. Taèiau èia jûrinis mokslas faktiškai buvo atskirtas nuo jûros, nes galëjo plëtotis tik Vilniuje. Stipriausias mokslo branduolys formavosi Mokslø akademijos Geografijos skyriuje, kur akademikas V.Gudelis subûrë Jûriniø tyrimø laboratorijà, pradëjo leisti tarptautiná þurnalà „Baltica“. Geologijos institute buvo orientuojamasi á jûros geologiná kartografavimà, tiriamas Baltijos jûros dugno reljefas. Ðiø tyrimø rezultatas – vadovaujant akademikui A.Grigeliui sudaryti visos Baltijos jûros geomorfologinis ir dugno nuosëdø þemëlapiai, iðleista monografija „Baltijos jûros geologija“. 1991 m. uostamiestyje ákurtas Klaipëdos universitetas padëjo naujus jûrinio sektoriaus specialistø rengimo sistemos ir jûrinio mokslo plëtotës pagrindus. Studijos organizuojamos plaèiu diapazonu nuo jûriniø technologijø ir laivavedybos iki jûros aplinkotyros ir humanitariniø profesijø. Norint garantuoti su jûriniu sektoriumi susijusiø specialistø rengimo konkurencingumà tarptautiniu mastu bûtina skatinti mokslo ir studijø integracijà, laiku ágyvendinti tyrimø ir mokymo inovacijas bei integruotis á ES jûriniø tyrimø ir studijø erdvæ. Be Klaipëdos universiteto, šiuo metu su jûriniu sektoriumi susijæ moksliniai ir taikomieji tyrimai vykdomi Vilniaus universitete, Gedimino technikos universitete, Vilniaus universiteto Ekologijos institute, Geologijos ir geografijos institute, Botanikos institute, Lietuvos energetikos institute, Aplinkos ministerijos Jûriniø tyrimø centre, Þemës ûkio ministerijos Þuvininkystës tyrimø laboratorijoje bei kai kuriose kitose akademinëse ir þinybinëse ástaigose. Atliekami kompleksiniai Baltijos jûros ir kranto zonos ekosistemø sàveikos bei ûkinës veiklos plëtros poveikio aplinkai, jûriniø technologijø, jûrinës ekonomikos bei kultûrinio paveldo tyrimai, kuriami integruoto kranto zonos valdymo teoriniai pagrindai. Vien 2004–2006 m. mokslininkai, Jûrinio slënio iniciatoriai, dalyvavo
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

5

35 tarptautiniuose projektuose pagal ES 5 BP ir 6 BP INTAS, LIFE, GEF, INTER, REG programas, kurioms parama siekë 7 mln. litø. Dar didesnis indëlis mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros srityje. Uþsakomøjø projektø vertë virðijo 12 mln. litø. Pagrindiniai moksliniø tyrimø rezultatø vartotojai yra uosto krovos ir laivø statybos ámonës, laivybos bendrovës, naftos gavybos ir transportavimo kompleksas, þvejybos ir þuvininkystës ámonës, rekreacijos ir turizmo verslas, vietos savivalda, valstybinës ástaigos. Technologiniø mokslø krypties tyrimus atlieka ávairûs Klaipëdos universiteto padaliniai. Jûrø technikos fakultetas kuria ðiuolaikines laivø statybos ir remonto technologijas, atlieka konstrukciniø bei statybiniø medþiagø mechaniniøstruktûriniø savybiø tyrimus. Jûreivystës institute tiriamas energijos iðtekliø vartojimo efektyvumas jûrø transporte, nagrinëjamos oro ir vandens tarðos ið laivø maþinimo problemos. Mechatronikos mokslø institute kuriamos intelektualios laivø jëgainiø gedimø prevencijos sistemos. Fiziniø ir biomedicininiø mokslø kryptyse Klaipëdos universitete veikia ES pavyzdinis mokslo centras Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas. Pagrindinës jo veiklos yra jûros ir estuarijø, pajûrio ekosistemø ir geosistemø eksperimentiniai tyrimai ir modeliavimas. Gamtos ir matematikos mokslø fakultete vykdomi gamtinës ir kultûrinës aplinkos sisteminiai tyrimai Baltijos regiono darnios plëtros kontekste. Jûrinio kraðtovaizdþio mokslo institute vertinamas klimato kaitos poveikis Lietuvos Baltijos kranto zonos kraðtovaizdþiui ir Lietuvos jûrinei metropolijai. Sveikatos mokslø fakultete daugiausia dëmesio kreipiama á turizmo ir rekreacijos aplinkà, socialinius bei antropologinius procesus Baltijos jûros regione. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kryptingai ir nuosekliai vykdo Vakarø ir Maþosios Lietuvos kultûros, istorijos, archeologijos, taip pat marinistinius ir povandeninius Baltijos jûros tyrimus. Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, ásikûræs Palangoje, nagrinëja pajûrio geoklimatiniø veiksniø átakà sveikatai ir kuria naujas informacines technologijas medicinoje. Vilniaus universiteto Ekologijos institute veikia Jûros ekologijos, Hidrobiontø ekologijos ir fiziologijos, Paukðèiø ekologijos laboratorijos, kurios nagrinëja vandens ekosistemø funkcionavimà globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sàlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dësningumus ir mechanizmus. Nuolat vykdomi Baltijos jûros priekrantës ir Kurðiø mariø zoobentoso ir þuvø populiacijø ið-

tekliø tyrimai ir monitoringas, retø ir nykstanèiø þuvø rûðiø atkûrimo programos, ávairûs gamtosauginiai projektai. Botanikos instituto Hidrobotanikos bei Kraštovaizdþio ekologijos laboratorijose identifikuojama ir apibendrinama bendrijø lygiu Lietuvos pajûrio botaninë ávairovë, atliekamas kompleksinis vandens telkiniø eutrofikacijos ir ekotoksikologinis vertinimas. Geologijos ir geografijos institute jûrinë tematika koncentruojasi Jûros tyrimø skyriuje, kuris tyrinëja Baltijos jûros bei kranto zonos geosistemas. Taip pat paþymëtina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorija, kurioje atliekami reikðmingi Klaipëdos uosto plëtros eksperimentiniai ir modeliavimo darbai. Atsiþvelgiant á susiformavusià Lietuvos jûrinio sektoriaus struktûrà ir ávertinus slënio iniciatoriø, partneriø ir dalyviø galimybes bei mokslo þiniø ir inovacijø poreikius jûriniame slënyje numatoma plëtoti dvi pagrindines kryptis: jûros aplinka ir jûros technologijos (2 pav.). Slënio plëtros krypèiø sankirtoje bus realizuojami pagrindiniai veiklos tikslai: mokslo ir verslo konkurencingumo skatinimas,

Tarp slënio iniciatoriø yra imlaus þinioms verslo ámoniø asociacijø, kuriø veikla yra tiesiogiai susijusi su Pajûrio regiono ekonomine plëtra, uostø technologijomis, jûros ir kranto zonos gamtiniø iðtekliø panaudojimu. Savo veiklà slënyje jau numatë plëtoti privaèios ámonës, uþsiimanèios laivø statyba ir remontu, laivininkyste, transportavimu ir logistika, uosto krovos darbais, jûrinëmis telekomunikacijomis, þemës gelmiø ir jûrinës aplinkos tyrimais. Pagal veiklas bei mokslo ir inovacijø srities absorbcinius gebëjimus visà jûriná verslà bûtø galima suskirstyti á tris grupes: – ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios laivø statyba ir remontu, gamyba; – ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios veikla, susijusia su jûriniø kroviniø gabenimu; – ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios jûros ir pajûrio iðtekliø naudojimu, tyrimais, naujø technologijø kûrimu ir diegimu, serviso paslaugomis. Pirmos grupës ámonëse ðiuo metu dirba apie 400 tyrëjø, laivø projektuotojø ir inþineriniø-techniniø darbuotojø. Dirbant

2 pav. Pagrindinës slënio veiklos kryptys

studijø kokybës gerinimas, darnios plëtros principø ágyvendinimas. Slënio veikla bus reikðminga ágyvendinant „Nacionalinæ darnaus vystymosi strategijà“, kurios pagrindinës nuostatos yra tausojantis gamtiniø iðtekliø naudojimas, gamtiniø, socialiniø ir ekonominiø interesø suderinamumas bei tarpsektorinë integracija. Slënio branduolio koncepcija yra grindþiama integracijos principu, t.y. visos laboratorijos yra formuojamos taip, kad kuo geriausiai tenkintø visø krypèiø interesus ir laiduotø vieðàjà prieigà mokslui, studijoms ir verslui.

iðskirtinai tarptautinei rinkai, kiekvienas laivas yra originalus kûrinys, reikalaujantis aukðtø technologijø ir inovacijø ádiegimo. Siekiant prisitaikyti prie naujø pasaulinës rinkos reikalavimø, ðiame sektoriuje bûtina didinti tyrëjø skaièiø, pakelti jø kvalifikacijà ir kompetencijà. Didelë problema yra ðiose ámonëse dirbanèiø tyrëjø amþius. Todël jau dabar laivø statybos ir remonto srityje yra susiformavusi jaunø tyrëjø paklausa ir palanki aplinka tyrëjo karjerai. Ðios ámonës yra suinteresuotos bendradarbiauti su jûriniø technologijø krypties laboratorijomis diegiant draugiðkus

6

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Prof. E.Trimonis ir geologë A.Damuðytë apraðo Baltijos dugno nuosëdas

aplinkai laivø metalo konstrukcijø gamybos metodus, tiriant naujas suvirinimo technologijas ir medþiagas; kuriant laivø maðinø ir árangos bûklës stebësenos, vertinimo bei gedimø prevencijos sistemas; formuojant tæstinio mokymo ir kvalifikacijos këlimo sistemas laivø statybos ir remonto verslo segmente. Antros grupës ámoniø veikla iðsiskiria tuo, kad jos paèios nekuria naujø aukðtos technologijos produktø, bet jø veiklai palaikyti, modernizuoti, plëtoti nuolat reikalingi mokslinio tyrimo darbai. Ði grupë yra MTEP projektø rezultatø naudotoja ir, bendradarbiaudama slënyje, yra pasirengusi finansiðkai prisidëti prie bendrø MTEP projektø vykdymo. Ðios grupës interesai apima visas slënio kryptis. Planuojamø projektø tematika: uostø infrastruktûros techninës bûklës stebësenos ir vertinimo bei prognozavimo sistemos kûrimas; naftos produktø iðsiliejimo jûroje pa-

sekmiø prognozavimas, reagavimo metodø ir technologijø tobulinimas; Klaipëdos uosto infrastruktûros tobulinimas ir plëtra, aplinkos tyrimai, reikalingi gyliams palaikyti ir poveikiui Kurðiø mariø bei jûros gamtinei aplinkai maþinti; Klaipëdos giliavandenio ir Ðventosios uostø rekonstrukcijos projektø plëtra. Specifinë bendradarbiavimo sritis yra aukðèiausios kvalifikacijos jûrininkø rengimas ir nuolatinis kvalifikacijos bei gebëjimø këlimas, perteikiant naujausius jûreivystës ir laivø technologijø laimëjimus. Treèiàjà grupæ sudaro smulkios ir vidutinës, tarp jø ir uþsienio kapitalo, ámonës, kuriø þmogiðkøjø iðtekliø pagrindas yra aukðtos kvalifikacijos tyrëjai ir mokslininkai. Ðios ámonës paèios vykdo MTEP projektus, kuria ir diegia naujas inovacines technologijas jûrinës krypties pramonëje. Jos turi ypaè didelá potencialà pritraukti tyrëjus á verslà ir komercinti tyrimø

3 pav. Mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros krypèiø ryðiai su slënio branduolio laboratorijomis

rezultatus. Bendradarbiavimo interesai yra: naujø metodø taikymas biologiniø ir mineraliniø jûros iðtekliø paieðkai ir vertinimui; naujø natûraliø jûros kilmës fiziologiðkai aktyviø medþiagø tyrimai, akvakultûros plëtojimas; šiuolaikiniø kompiuteriniø technologijø taikymas tyrimø duomenims apdoroti, interpretuoti, modeliuoti; jûriniø telekomunikacijø, monitoringo ir saugos sprendiniai. Jûrinio sektoriaus slënio sukûrimu yra suinteresuoti uþsienio partneriai, su kuriais Lietuvos mokslo ir studijø institucijos jau dabar glaudþiai bendradarbiauja. Tai yra Lenkijos okeanografijos ir okeanologijos institutai, Latvijos vandenø ekologijos institutas, Nyderlandø ekologijos institutas, Vokietijos þuvø ekologijos institutas, Rygos technologijos universitetas, Latvijos MA Biologijos institutas, Talino technologijos universitetas ir Estijos jûros tyrimø institutas, Suomijos jûriniø tyrimø institutas, Ðvedijos pakranèiø tyrimo institutas, Stokholmo universiteto Sistemø ekologijos departamentas, Rusijos okeanologijos instituto Atlanto vandenyno skyrius bei Atlanto þuvininkystës ir okeanografijos institutas ir kt. Visi uþsienio partneriai pabrëþia bûtinumà ir galimybes suvienyti valstybiø technologiná ir intelektiná potencialà. Hidrografiniø ir geofiziniø jûros tyrimø lyderis PR Baltijoje, Gdansko jûrø tyrimø institutas pareiðkë iniciatyvà sukurti Baltijos ðaliø Europos ekonominiø interesø grupæ, teikianèià komercines paslaugas tarptautinei geofiziniø ir okeanologiniø moksliniø tyrimø rinkai. Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra prisidës tiek prie ES formuojamos jûrø politikos tikslø ágyvendinimo, tiek prie ðalies socialinës ir ekonominës plëtotës. Tikimasi, jog padidës laivø statybos ir remonto pramonës, Klaipëdos valstybinio jûrø uosto veiklos galimybës konkuruoti ir didinti átakà pasaulinëje rinkoje, kartu ir indëlis á ðalies BVP augimà. Sukurta vieðoji infrastruktûra ir jûrinio mokslo potencialo sukoncentravimas sustiprins Lietuvos galimybes konkuruoti ir bendradarbiauti tarptautinëje jûrinio mokslo paslaugø rinkoje. Bus sudarytos sàlygos efektyviau realizuoti valstybei svarbius projektus, susijusius su jûriniø teritorijø planavimu, uostø infrastruktûros ir laivybos plëtojimu, akvakultûra, iðtekliø naudojimu, kranto zonos aplinkos monitoringu, jûros paplûdimiø atkûrimu ir krantø erozijos prevencija, vëjo energetikos plëtra ir kt. Kuriant naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams, bus gerinama studijø kokybë, maþinamas „protø nutekëjimas“, sudaromos sàlygos gráþti á Lietuvà iðvykusiems mokslininkams, skatinamas uþsienio mokslininkø pritraukimas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

7

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas:

Ðiemet Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas paþymi savo veiklos 15-àsias metines. Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybë ðio Fondo nuostatus patvirtino 1993 m.

liepos 21 d., o Fondo valdybos sudëtá – 1993 m. spalio 12 dienà. Pirmuoju Fondo valdybos pirmininku tapo prof. Laimutis Telksnys. Jo vadovaujama valdyba jau kitais metais paskirstë paramà

þingsniai á ateitá

Dr. Sigitas RENÈYS
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo direktorius

2008 m. Fondui buvo patvirtintas 65 mln. 374 tûkst. litø bendras biudþetas. Pagal Vyriausybës patvirtintas programas asignavimai paskirstyti: programai „Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ – 41 mln. 862 tûkst. litø, „Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas“ – 20 mln. 800 tûkst. litø, programai „Veiklos uþtikrinimas“ – 2 mln. 712 tûkst. litø. Detalesnis paskirstymas pateikiamas diagramose. Fondo misija – valstybës politikos mokslo ir studijø srityje ágyvendinimas, administruojant Fondui skirtas lëðas, uþtikrinant jø efektyvø panaudojimà, siekiant skatinti ðalies mokslo ir studijø raidà, jos paþangà, spartinti moderniøjø technologijø ágyvendinimà bei didinti mokslo konkurencingumà, administruojant stipendijas doktorantams bei valstybës paskolas studentams. Bûtent Fondui patikëtas programinis konkursinis moksliniø tyrimø ir ekspertinës veiklos finansavimas, kuris sëkmingai ágyvendinamas ir kurio vaidmená numatyta plësti ir ateityje. Fondas savo veikloje vadovaujasi LR Vyriausybës 2006 m. rugsëjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës strateginiø tikslø (prioritetø)“ nuostata „Skatinti šalies mokslo ir technologijø paþangà, plëtoti informacinæ ir þiniø visuomenæ, didinti ðvietimo, kultûros, mokslo ir sveikatos apsaugos finansavimà“. 2007 m. Fondas pradëjo naujø konkursiniø programiniø projektø finansavimo etapà, kuris bus vykdomas programose nurodytà laikotarpá („Dël Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo 2007–2008 metø programos patvirtinimo“, „Dël Aukðtøjø technologijø plëtros 2007–2013 metø programos patvirtinimo“, „Dël Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros krypèiø patvirtinimo“, „Dël Pramoninës biotechnologijos

plëtros Lietuvoje 2007–2010 metø programos patvirtinimo). Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas, remdamasis Praðymø teikimo, jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø teikimo ir vertinimo tvarkos apraðu, konkurso bûdu skiria paramà minëtø programø moksliniams projektams. Fondas kasmet siunèia ministerijoms kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø inicijavimo. Ministerijos, teikdamos konkursui temas, ásipareigoja ne maþiau kaip 30 proc. lëðø skirti kiekvienam konkursà laimëjusiam projektui ágyvendinti. 2007 m. pradëta vykdyti Mokslininkø staþuoèiø programa. Ji ágyvendinama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu „Dël kvalifikaciniø mokslininkø staþuoèiø pareigybiø reikalavimø,

skyrimo á ðias pareigas ir mokslininkø staþuoèiø finansavimo tvarkos apraðo patvirtinimo“ ir Fondo direktoriaus 2007 sausio 15 d. ásakymu „Dël mokslininkø staþuoèiø vadovø vieðo konkurso nuostatø, kandidato á mokslininkø staþuoèiø vadovus praðymo formos patvirtinimo“. Mokslininkø staþuoèiø vadovai mokslininko staþuotei gali vadovauti nustatytà laikotarpá (2 arba 3 metus) ir kasmet Fondas gali paremti iki 20 mokslininkø staþuotojø. Jau parengtas Vyriausybës nutarimo projektas, numatantis labai pagerinti mokslininkø staþuotojø finansines galimybes. Fondas skiria stipendijas doktorantams, aktyviai vykdantiems mokslinius tyrimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël valstybës paramos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos“). Sëkmingai realizuojamos ir kitos Fon-

8

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Lietuvos mokslininkams ir doktorantams. Tai buvo 2,2 mln. litø. Paramà gavo 113 mokslininkø grupiø, 5 tarptautiniai projektai bei 68 doktorantai, aktyviai vykdæ mokslinius tyrimus.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas

A.Goðtauto g. 12-407, LT-01108 Vilnius www.vmsfondas.lt; vfondas@ktl.mii.lt Tel. (8~5) 2639 152, faks. (8~5) 2639 153

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos, skirtos mokslui ir studijoms remti pagal veiklos kryptis 2008 m.

Aukðtøjø technologijø plëtros programa Pramoninës biotechnologijos plëtros programa Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros prioritetinës kryptys Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo programa Fondo inicijuotos programos Ministerijø uþsakomø programø projektai Mokslininkø grupiø projektai Projektai pagal tarptautines sutartis (NATO, Europos mokslo fondo kvietimu ir kiti) Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi projektai Mokslo kûriniai Mokslo renginiai Doktorantø stipendijos Mokslininkø staþuoèiø programa

Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 41 862 000 Lt

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø bei programø tarybø, valdybos nariø ekspertinë veikla

do nuostatose numatytos paramos kryptys. Tai Fondo inicijuotoms aktualioms valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimentinës veiklos programoms vykdyti; mokslininkø grupiø projektams paremti; projektams pagal tarptautines sutartis ágyvendinti; ûkio subjektø uþsakymu vykdomiems projektams; monografijø, vadovëliø ir kitø mokslo kûriniø parengimui; mokslo renginiams organizuoti; Fondo ekspertø, ekspertø komitetø, programø tarybø ir Fondo valdybos ekspertinei veiklai finansuoti. Kaip ðalies mokslo plëtros skatinimo programa buvo ágyvendinama 2007 metais? Fondas, atsiþvelgdamas á ankstesniais metais prisiimtus ásipareigojimus ir patvirtintus Vyriausybës prioritetus bei programas, skyrë paramà moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros projektams vykdyti taip: Aukðtøjø technologijø plëtros programos 2007 m. konkursiniams projektams remti skirta 7000 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 26 konkursà laimëjusiems projektams. Pramoninës biotechnologijos plëtros programos 2007 m. projektams remti

skirta 4000 tûkst. litø, šiomis lëðomis finansuota 15 konkursiniø projektø. Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros prioritetiniø krypèiø projektams – 5000 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 19 konkursiniø projektø. Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo programai – 2000 tûkst. litø, ðiomis lëðomis paremti 22 konkursiniai projektai. Fondo inicijuotoms aktualioms valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros 4 programoms vykdyti 2007 m. skirta 1300 tûkst. litø. 2007 m. Fondas 13 ministerijø iðsiuntë kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø inicijavimo. Á kvietimà atsiliepë 5 ministerijos ir pateikë 23 temas. Atsiþvelgus á ekspertiniø institucijø ir Fondo ekspertø iðvadas, Fondo valdyba patvirtino 14 konkursiniø temø ministerijø uþsakomø programø projektams teikti. Ministerijø uþsakomø programø projektams buvo numatyta 1300 tûkst. litø. Mokslo ir studijø institucijos ministerijø uþsakomø programø konkursui pateikë 14 projektø, Fondo parama (1146,9 tûkst. litø) skirta 13 konkur-

siniø projektø, likusios lëðos perskirstytos atitinkamoms Fondo veikloms. Mokslininkø grupiø projektams remti planuota 3000 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 103 konkursiniams projektams ir taip pat 20 projektø (esant galimybei) iš rezervo. Iš viso paremta 123 projektai, jø finansavimui skirta 3551,64 tûkst. litø, t.y. papildomai paskirta 551,64 tûkst. litø ið kitø Fondo veiklos krypèiø nepanaudotø lëðø. Projektams pagal tarptautines sutartis skirta 1398,1 tûkst. litø, paremta 43 projektai. Ûkio subjektø uþsakymu vykdomiems projektams paremti patvirtinta 1897,28 tûkst. litø suma, ðios lëðos paskirstytos 75 konkursiniams projektams. Mokslo kûriniø parengimui skirta 300 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 38 tæsiamiems darbams ir ðiais metais konkursà laimëjusiems 52 mokslo kûriniø autoriams. Mokslo renginiams organizuoti skirta 268 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 161 renginiui organizuoti. Doktorantø stipendijoms skirta 1440 tûkst. litø, 595 doktorantams paskirstyta
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

9

1440,9 tûkst. litø. 2007 m. 7 doktorantai sustabdë doktorantûros studijas mokslo ir studijø institucijose ir 3 doktorantai nutraukë doktorantûros studijas (likusios lëðos perskirstytos kitoms Fondo veikloms). Mokslininkø staþuoèiø programai planuota 800,4 tûkst. litø suma 20 staþuotojø; konkursui buvo pateikta 13 praðymø. Fondo valdybos patvirtinta 12 mokslininkø staþuoèiø vadovø (planuota 160 080 litø 12 staþuotojø), taèiau pasiraðytos 8 sutartys ir paremti 8 mokslininkai staþuotojai (jiems iðmokëta 105 600 litø). Keturiø mokslo ir studijø institucijø mokslininkø staþuoèiø vadovø paskelbti konkursai mokslininkams staþuotojams priimti neávyko (nesulaukë praðymø), likusios lëðos perskirstytos atitinkamoms Fondo veikloms ágyvendinti. Dalis „Šalies mokslo plëtros skatinimas” programos lëðø (2,0 proc.) skirta Fondo ekspertø, ekspertø komitetø, programø tarybø ir Fondo valdybos nariø ekspertinei veiklai apmokëti. Fondas atnaujino ekspertø sutartis su 724 ekspertais. Ið viso ekspertai ávertino 1690 moksliniø projektø, 232 ataskaitas. Uþ ðià veiklà šalies bei uþsienio ekspertams iðmokëta 352,7 tûkst. litø. Á ekspertinæ veiklà átraukti mokslininkai ið JAV, Vokietijos, Suomijos, Estijos, mûsø tautieèiai mokslininkai, gyvenantys ir dirbantys uþsienyje. Fondas, vykdydamas „Ðalies mokslo plëtros skatinimas” programà, kasmet susilaukia vis daugiau konkursui teikiamø projektø, kaip ir kasmet didëja valstybës skiriamos lëðos projektams remti. Iš viso paremta 1156 projektai, jø vykdymui iðmokëta 29 mln. 540,9 tûkst. litø suma, t.y. ásisavinta 98 proc. skirtø lëðø, ið jø 7 mln. 725,8 tûkst. litø (25,7 proc. lëðø) mokslininkai iðleido naujai mokslinei Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2008 m. asignavimai pagal programas bei programinei árangai ásigyti ir laboratorijoms atnaujinti. Tai didelis þingsnis ið esmës atnaujinant Lietuvos mokslo materialiàjà bazæ. 2008 m. vasario 4 – 23 dienomis Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijø Fonde vyko metinës mokslinës ataskaitinës konferencijos. 18 Fondo ekspertø komitetø ir programø tarybø nariai – þymûs mokslininkai ekspertai – iðklausë ir ávertino projektø vadovø Ðalies mokslo plëtros skatinimas Veiklos uþtikrinimas 99 ataskaitinius praneðiStudentø kreditavimo sistemos plëtojimas mus bei ataskaitas. Mokslinës ataskaitos ið esmës buvo ávertintos tei2008 m. Fondo asignavimai programoms – 65 374 000 Lt

giamai, mokslininkø 2007 m. pradëtus didþiuosius projektus rekomenduota tæsti ir skirti 2008 m. Fondo paramà. Taip pat Fondo ekspertø komitetai ir programø tarybos Fondo valdybai pateikë rekomendacijas neskirti 2008 m. paramos 3 projektø vykdytojams ir toliau ðiø projektø netæsti, kadangi projektø vykdytojai neávykdë projekto kalendoriniame plane numatytø darbø, o ataskaitose pateikti rezultatai kelia daug prieðtaravimø ir abejoniø tiek dël tyrimø objekto, tiek dël tyrimams taikomos metodikos. Keletui projektø vadovø rekomenduota nenukrypti nuo projekte ávardytø tikslø ir uþdaviniø, nekeisti tyrimø krypties. Visa tai rodo svarbius pokyèius mokslo politikoje: þenkliai sustiprëjo dëmesys jo kokybei ir konkurencingumui. Siekiant ágyvendinti Vyriausybës strateginius prioritetus ir stiprinti ðalies intelektualiná potencialà, siekiant ðvietimo ir mokslo kokybës bei veiksmingumo, bûtina ágyvendinti Lisabonos strategijà (bent dël 1 proc. BVP ið valstybës biudþeto 2010 m.). O tai reiškia, kad Vyriausybës tvirtinamai Fondo programai „Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ bûtina finansavimà 2009 m. didinti 16,3 mln. litø. 2008 m. yra baigiamieji lituanistikai skirtos programos metai. Todël programos taryba, mokslininkai lituanistai pageidauja, kad Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo 2007 – 2008 metø programa bûtø pratæsta 2009–2013 metais, o Fondas 2009 m. vël galëtø skelbti konkursà projektams teikti. Fondui 2004 m. tapus Europos mokslo fondo tikruoju nariu, dar labiau iðsiplëtë tarptautinis bendradarbiavimas. Nuo 2007 m. Fondas skiria paramà moksliniams projektams, dalyvaujantiems Lie-

tuvos ir Prancûzijos dviðalio bendradarbiavimo moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros srityje programoje „Þiliberas“. Fondas taip pat skiria paramà projektams, pateiktiems pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis (NATO, VISBY, UNESCO), Lietuvos ir Ukrainos dviðalio bendradarbiavimo sutartá moksliniø tyrimø srityje 2007–2008 m. Tikimasi, kad ðiø vykdomø projektø rezultatai paskatins mokslo ir technologijø paþangà, sustiprins tarptautiná mokslo ir gamybos bendradarbiavimà per taikomøjø ir fundamentiniø mokslø sàsajas, suburs mokslininkø grupes, gebanèias sukurti bei ádiegti naujas – modernias technologijas, kurios bus patrauklios ðalies ûkiui ir pramonei. 2007 m. Fondas ir toliau vykdë programà „Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas”. Ðiai programai ið valstybës biudþeto lëðø buvo skirta 20 800 tûkst. litø. Fondo vykdomos programos “Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas” tikslas – valstybës teikiamomis paskolomis skatinti ðalies þmogiðkøjø iðtekliø plëtrà, jos ekonominæ bei socialinæ paþangà. Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas didina galimybæ asmenims ágyti aukðtàjá iðsilavinimà bei skatina tapti aukðtos kvalifikacijos specialistais. Valstybës paskolas gali gauti Lietuvos valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø mokyklø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios studijø pakopos studentai, pirmà kartà studijuojantys atitinkamoje studijø pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokià studijø formà – dieninæ, vakarinæ ar neakivaizdinæ – jie pasirinko. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo teikiamø valstybës paskolø rûðys ir dydþiai: (1) studijø ámokai mokëti, jeigu jos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis

10

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

,

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekviena aukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijø ámokai gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms.
Šiuo metu Fonde, siekiant uþtikrinti spartesná bei efektyvesná paskolø administravimà, tobulinama IS „Paskola – 2“, pervedant jà á aukðtesná technologiná lygá, t. y. sukuriant naujà IS „Paskola – 3“ platformà. Á ðalies aukðtojo mokslo reformà, naujojo mokslo ir studijø ástatymo projekto parengimà deramai ásijungia ir Fonde kartu su UAB „PI konsultacijos“ parengta ir áteikta Vyriausybei, Ðvietimo ir mokslo ministerijai galimybiø studija „Valstybës paskolø Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentams administravimo sistemos tobulinimas“. Ðiemet skirtos lëðos Fondo investiciniam projektui „Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo informaciniø sistemø optimizavimas“ leis per 2008–2010 metus sukurti ir ádiegti informaciniø sistemø „Paskola – 3“ ir „Mokslas“ platformas, atnaujinti Fondo kompiuterinæ technikà, sukurti kompiuterizuotà dokumentø valdymo sistemà. Modernizuotos informacinës technologijos uþtikrins saugø ir operatyvø informacijos apdorojimà, iðdavimà, atskaitomybæ ir kontrolæ, leis sutrumpinti skelbiamø konkursø trukmæ, panaudoti informacijà, saugomà valstybës registre ir aukðtøjø mokyklø informacinëse sistemose. Susidoroti su didþiulëmis administracinio darbo apimtimis bei kompleksiðkais uþdaviniais bûtø neámanoma be Vyriausybës tvirtinamos programos „Veiklos uþtikrinimas“. Šios programos tikslas – siekti efektyvios veiklos bei uþtikrinti Fondo veiklos organizavimà, pavestø funkcijø atlikimà laiku ir kokybiðkai, veikti planingai siekiant ágyvendinti strateginius tikslus, uþtikrinti veiklos skaidrumà. Fondas, skirdamas lëðas mokslo ir studijø institucijoms, vykdë veiklà nepavaldþiø subjektø ir fiziniø asmenø atþvilgiu tam tikroje valstybës srityje, t.y. vykdë joje metodinës pagalbos, koordinavimo funkcijas. Ðiuo metu Fondas turi 29 etatus, taèiau akivaizdu, kad, iðaugus darbø ir finansavimo apimtims, Finansø ir apskaitos bei Paskolø skyriuje reikalingi 3 papildomi etatai. Kadangi kiekvienais metais didëja paskolø gràþinimø kiekis bei kartu atsiranda vis daugiau skolininkø, nauji etatai uþtikrintø efektyvø bei kokybiðkà darbà su skolininkais ir kartu praplëstø Fondo prevencinio darbo su potencialiais skolininkais efektà. Taip pat uþtikrintø gràþinamø paskolø uþskaitymo ir apskaitos kontrolës priemoniø rezultatyvumà. Fondui bûtinos ir papildomos patalpos. Ypatingas dëmesys buvo skiriamas nuolatiniam tarnautojø kvalifikacijos këlimui. 2007 m. 21 Fondo valstybës tarnautojas këlë kvalifikacijà Lietuvos vieðojo administravimo institute, Finansø ministerijos mokymo centre, kitose valstybës tarnautojø mokymo bei tobulinimo ástaigose. 2007 m. Fondo valstybës tarnautojai dalyvavo 46 mokymuose pagal atskiras mokymo rûðis. Vykdant programà, buvo efektyviai koordinuojamas mokslo programø projektø ágyvendinimas ir paskolø gavëjø finansiniø ásipareigojimø prieþiûra, tobulinama lëðø valdymo ir administravimo sistema bei teisinis reglamentavimas. Buvo teikiama metodinë pagalba fondo lëðø gavëjams, kuri uþtikrino visuomenës informuotumà apie paramos galimybes mokslo ir studijø srityje, stiprino vadybinius gebëjimus teikti paramà moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros poreikiams tenkinti bei studentø kreditavimo sistemai plëtoti. Buvo siekiama, kad finansiniai iðtekliai bûtø naudojami racionaliai ir pagal paskirtá, asignavimai naudojami ekonomiðkai, efektyviai ir rezultatyviai, buvo toliau tobulinama bei stiprinama vidaus finansø kontrolës sistema. Dþiugu, kad nemaþai Fondo paremtø darbø, juos vykdþiusiø mokslininkø buvo ávertinti valstybës premijomis ir kitais apdovanojimais. Kad realø paramos poveiká pajustø ðalies mokslininkai, mokslo ir studijø institucijos, ûkio subjektai bei studentija, daug prisidëjo sutelktas Fondo valdybos, vadovaujamos prof. Juozo Þilio, darbas. Fondo specialistai, valdybos nariai, ekspertø komitetø ir programø tarybø nariai kartu su akademine bendruomene yra pasirengæ ðalies aukðtojo mokslo reformai, tiems reikðmingiems iððûkiams, kurie iðkyla tiek Europos moksliniø tyrimø erdvëje, tiek nemaþiau sudëtinguose mokslo globalizacijos procesuose.

– iki 520 litø semestrui; (2) gyvenimo išlaidoms iki 4680 litø metams; (3) dalinëms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus – iki 4680 litø vienam studijø uþsienio aukðtojoje mokykloje semestrui. Nuo 2006 metø valstybës paskolos teikiamos 46 Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentams. Per 2007 metus buvo sudarytos 10 004 sutartys su studentais valstybës paskolai gauti. Tiek Vyriausybës priimtais nutarimais, tiek Fondo teisiniais norminiais aktais nuolat buvo tobulinama paskolø aukðtøjø mokyklø studentams suteikimo, administravimo ir gràþinimo tvarka. Nauja valstybës paskolø administravimo tvarka nuo 2007 metø uþtikrina, kad paskolø teikimui skiriamos lëðos kiekvieno konkurso metu bûtø panaudotos visos ir efektyviai. Aukðtosioms mokykloms paskolø lëðos studijø ámokoms mokëti bei gyvenimo iðlaidoms skiriamos bendra suma. Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekviena aukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijø ámokai gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms. Naujoji paskolø administravimo tvarka leidþia konkretaus konkurso metu vienø aukðtøjø mokyklø nepanaudotas paskoloms teikti lëðas perskirstyti kitoms aukðtosioms mokykloms. Pirmenybë gauti paskolas (konkurso bûdu) teikiama studentams: (1) kurie yra ið turinèios teisæ gauti piniginæ socialinæ paramà ðeimos; (2) kuriems iki pilnametystës ástatymø nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rûpyba) arba kuriø tëvai (turëtas vienintelis ið tëvø) yra miræ; (3) kurie teisës aktø nustatyta tvarka yra pripaþinti nedarbingais ar ið dalies darbingais, arba jiems yra nustatytas sunkus ar vidutinis neágalumo lygis. Ið viso 2007 m. pasiraðyta sutarèiø 31,47 mln. litø sumai. Kaip matome, prie 2007 m. skirtø biudþeto asignavimø dar prisidëjo 10,67 mln. litø ið sukauptø gràþinamøjø paskolø, palûkanø ir delspinigiø bei 2006 m. rudeninio konkurso metu nepanaudotø lëðø. Fonde nuolat vykdoma paskolø sutarèiø sàlygø laikymosi prieþiûra ir paskolø gràþinimo proceso kontrolë iki visiðko atsiskaitymo.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

11

Pabaiga. Pradþia Nr. 4

Nemuno uostai
1919–1940 metai
Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS

Lietuviðki

niojoje jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d. Plentø ir vandens keliø direktorius pasiraðë ðio varianto sàmatà, prie kurios pridëtas „Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbarko þiemos uosto projekto IIIa varianto“ (b. 341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemos uosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10). „Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog

Vandens keliø direkcija, galiausiai ásitikinusi, kad Kalnënø uostas neduoda jokiø pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lëðø, 1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimo ûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomos sutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plotas 4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausanèià 1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomininkas uþ viskà moka per metus 85 litus nuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti
Garlaiviai Mituvoje (Jurbarko uoste). Apie 1930 m. Fotografas neþinomas. Iš Jurbarko krašto istorijos muziejaus fondø

Jurbarko þiemos uosto projekto IIIa variantas. Pradëtas ágyvendinti 1934 m. Originalas yra LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 341, lp. 10

priklausanèius valstybës bei savivaldybës mokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uosto pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvuliai. Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki 1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10). Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojo pasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikë laivø remonto dirbtuvë.

Jurbarko uostas
Jurbarkas nuo neatmenamø laikø buvo þymus Nemuno laivininkystës punktas. Dar nepasibaigus karams su kryþiuoèiais, XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Nemunu veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiø prekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo deðimtmeèio vidurio Jurbarke nebûta uosto. Navigacijos metu prekes kraudavo laikinose prieplaukose, o þiemà negausius laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo jos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvynius pavasará, kai Nemunu grësmingai plûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: paèios Mituvos ledø bûdavo maþai.

Neturint visø duomenø, kiek kuriais metais Jurbarke þiemodavo laivø, reikia tenkintis vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931– 1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56 (1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje, stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 baidokai. 1933–1934 m. þiemà „Jurbarko natûraliame uoste“, kaip informavo Vandens keliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonas raðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlaiviø ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gamta daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. Antai laivininkystës prievaizdas Smalininkuose, buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà, raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. praneðë Kauno vandens keliø rajono virðininkui, kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø, 10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëje labai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës. Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs ant akmens, galás sugesti. Vandens keliø direkcija jau 1933 metais ar dar anksèiau ëmë svarstyti reikalà statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene 1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Projektø bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Merkio knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádëtas brëþinys projekto, kuris numatë árengti 71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mituvos ir Imsrës santakos. Uostas bûtø prasidëjæs ten, kur Mituva áteka á Nemunà, ir bûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki pat Kauno gatvës. Galiausiai pasirinktas racionalesnis IIIa variantas, pagal kurá uostà ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bet toliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-

ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv. metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki 25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstas iki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësià iškasti 88 000 m3 þemiø, ið kuriø 35 000 bûsià plento pylimui (tuo metu buvo baigiamas tiesti Smalininkø–Jurbarko plentas ir statomas tiltas per Mituvà). Reikia pasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galo ágyvendintas, nors ir buvo skubama. Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m. pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: pakilæ upës vandenys ir gausûs ledai paskandino èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Vandens keliø direkcija, baimindamasi panaðiø nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti laivus Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaigtu uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaè didelis potvynis iðneðë kelis garlaivius ir baidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pavyko juos iðgelbëti. Vandens keliø direkcija, turëdama galvoje, kad Jurbarko uosto apsauginë damba nesanti galutinai baigta ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuo ledø (ji nesiekë projekte numatyto aukðèio), atsiþvelgdama á laivininkø atkaklias pastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje, 1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metais leisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje, bet neimant jokios atsakomybës, jei pavasará laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kalba netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937– 1938 m., kaip matyti primityvioje schemoje (b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14 vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarke þiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 mo-

12

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Smalininkø uostas. Apie 1936 m. Atvirukas. M.Woischwillo leidinys. Maþosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinys. Pakartota Domo Kauno parengtø „Maþosios Lietuvos veidø ir vaizdø“ 392-oji faksimilë (p. 237)

Smalininkø uostas. Schema. Brëþ. 239. Ið knygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256

torlaiviai ir po vienà keltà bei pontonai (jø schemoje bûta keturiø), kurie skaièiuoti kaip uþimà vienà vietà. Palyginti su kauniðkiu, Jurbarke statomas uostas ne tik maþesnis, bet gana specializuotas. Nors projektas numatë galimybæ jame krauti krovinius, bet ið tikrøjø jam skirta buvo tapti þiemos uostu. Kroviniø tokiame maþame miestelyje, kur nebuvo beveik jokios þaliavø reikalaujanèios pramonës ir iðplëtoto sauskeliø tinklo á artimus pramonës centrus, sunku tikëtis: visi jie praplaukdavo Nemunu Kauno, Klaipëdos ar Vokietijos miestø adresais. Tiems negausiems kroviniams, kuriø susikaupdavo Jurbarke arba buvo skiriami jam, visiðkai pakakdavo prie Nemuno árengtos prieplaukos.

Smalininkø ir Uostadvario uostai
Nors 1923–1939 m. Smalininkø ir Uostadvario uostai priklausë Lietuvai, bet juos administravo ne Kauno vandens keliø rajonas – jie buvo pavaldûs Rusnës vandens keliø rajonui. Toji aplinkybë ðiandien mums kelia nepatogumø, nes apie ðiuos uostus Lietuvos archyvuose iðliko maþa dokumentø, todël negalime iðsamiai ir nuosekliai nuðviesti jø veiklos per 16 metø.

Skirtingai nuo Kauno uosto, kurio 1919 metais bûta tik uþuomazgos, ir beveik neeksploatuojamo Kalnënø uosto, Smalininkø uostui nereikëjo dideliø Lietuvos þinybø pastangø ir resursø. Pradëjæs kurtis bene XIX a. pradþioje, 1886– 1887 m. Prûsijos valdþios lëðomis jis buvo árengtas toks, koks, kad ir dabar apleistas, atrodo mûsø dienomis. Prûsijos iþdui jo árengimas tada, V.Merkio „Vandens keliø“ (p. 106) duomenimis, kainavæs, skaièiuojant nepriklausomosios Lietuvos valiuta, 258 730 litø. Uþ tuos pinigus atsirado visai graþus 5,8 ha ploto ir 1,6 m gylio uostas. Nuo Nemuno potvyniø já gana patikimai saugojo aukðtas pylimas. Lietuvos valdymo metais vis dëlto keliais atvejais rodësi, jog jis neatlaikysiàs ásisiautëjusio Nemuno. Didelis pavojus uoste þiemojusiems laivams grësë 1932 m. balandþio 5–6 dienomis, kai ties Smalininkais Nemune susidarë tokia didelë patvanka, jog vanduo pradëjæs verþtis per pylimo virðø. Reikëjæ pylimà („uosto dambà“) aukðtinti pripiltais þemiø maiðais (V.Merkys, cit. veik., p. 153, 160). Áspûdingo potvynio Smalininkuose bûta taip pat 1937 m. kovo 17 dienà. Laikraðèiø praneðimais, vanduo tada pakilæs 8–9 m virðum normalaus jo lygio. Ðio raðinio autorius, tada dar vaikas iðgyvenæs ðá Smalininkø potvyná, mena, kaip þmonës kalbëjo, jog nedaug betrûkæ, kad per pylimà bûtø ëmæ plûsti vandens srautai. Smalininkø uosto krantai buvo sutvirtinti – aplinkui tæsësi krantinës. Pagal uostà miestelio pusëje ëjo akmenimis grástas kelias, gana platus. Jo viduriu buvo nutiesti siaurojo geleþinkelio bëgiai. Nuo gatvës uosto link sviræs ðlaitas taip pat buvo grástas. Laivams buvo patogu prisiðvartuoti ir iki kranto nutiesti storas lentas (blankas) ar tiltelius, kurie tiko kroviniams vienraèiais („karais“) veþti. Kokiø

kranø uostas neturëjo: viskas veþta ið laivo ir atvirkðèiai be jø. Savo paties akimis teko matyti pagal uostà nutásusias pakraðèiais dideles rietuves popiermalkiø, malkø ir kauges faðinø (þabø ryðuliø). Tai Smalininkø apylinkiø miðkø produkcija. Tikriausiai bûdavo ir kitokiø kroviniø. Smalininkø muitinës dokumentuose gana iðsamiai suregistruoti kroviniai, kuriuos baidokai ir garlaiviai gabendavo upe aukðtyn, á Kaunà, ar þemyn, á Tilþæ, Karaliauèiø ir Klaipëdà. Taèiau ðitais duomenimis negalima apibûdinti Smalininkø uosto apyvartos: krovinius gabenantys laivai daþniausiai në neuþsukdavo á já, nes jø vaþma nebûdavo skiriama Smalininkams. Smalininkø uostas Nemuno þemupyje buvo þymus prieglobstis laivams þiemà. Kaþkaip á Lietuvos centriná valstybës archyvà yra patekusi schema „Laivai Smalininkø uoste 1937–1938 m.“ (b. 473, lp. 16). Tà þiemà jame prisiglaudë 34 vandeniu plaukti galintys objektai. Ið jø net 23 bûta baidokø. Ádomu, kad net devyni baidokai paþymëti kaip priklausà Vokietijai – atvykæ ne tik ið artimøjø panemunës miestø ir miesteliø Tilþës, Ragainës, Trapënø ir Þemøjø Eisuliø, bet ir ið tolimojo Karaliauèiaus. Vokieèius baidokininkus þiemoti Smalininkuose traukë palyginti nedideli mokesèiai, pragyvenimo pigumas ir galëjimas leisti vaikus á èia esanèià vokiðkà mokyklà. Aðtuoni baidokai priklausë Smalininkø gyventojams, po vienà – Vieðvilës, Jurbarko ir Vilkijos baidokininkams. Dviejø baidokø savininkai nenurodyti. Vienas baidokas, vardu „Þuvëdra“, gali priklausyti Lietuvos gyventojui. Antrasis baidokas uþraðytas vardu „Elvyra“. Moterø vardais mëgdavo baidokus vadinti vokieèiai. Labai stengiantis, skiriant laiko archyvinëms paieðkoms, gal bûtø ámanoma nustatyti tø baidokø priklausomybæ. Tik ar mûsø temai bûtina? Tà þiemà uoste prisiglaudë penki motorlaiviai. Ið jø keturi priklausë Vokietijos pilieèiams. Motorlaivis, vardu „Smalininkai“, bus priklausæs smalininkiðkiui. Uoste dar þiemojo du keltai (savininkai nenurodyti), dvi prieplaukos (viena vokieèiø, kita Kauno vandens keliø rajono). Kauno vandens keliø rajonui priklausë viena ðalanda ir viena brandvachta. Baigiant tais metais Smalininkø uoste þiemojusiø laivø apþvalgà, vertëtø atkreipti dëmesá, kad èia nestovëjo në vienas garlaivis. Smalininkø uostas skyrësi nuo Kauno, Kalnënø ir Jurbarko uostø vienu bruoþu: jo bûta ne vien prekiø ir þiemos uosto, bet navigacijos metu aptarnaudavo ir keleivius. Skirtingai nuo pirmøjø trijø uostø, kuriuose nebuvo keleiviø prieplaukos, Smalininkø uoste tokia prieplauka stovëjo. Prie jos ðvartuodavosi reguliaraus susisiekimo keleiviniai garlaiviai. Jurbarkas ir Kaunas,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

13

þinoma, turëjo taip pat keleiviø prieplaukas, bet jos buvo gana toli nuo uostø. Be to, verta paminëti, kad Smalininkø uoste buvo árengta visoje Europoje pagarsëjusi vandens matavimo stotis. 1886– 1888 metais buvo iðmûryti puikûs laiptai matuoklëms pritvirtinti. Skirtingai nuo Smalininkø uosto, kurá galëtume apibûdinti kaip universaliausià Lietuvai priklausanèioje Nemuno dalyje, labiausiai specializuotas buvo Uostadvario uostas, árengtas Atmatos kairiajame

Kraštotyros draugijos pirmininkas

Aleksandras ÐIDLAUSKAS

Gausûs ávairiatemiai Lietuvos kraðtotyrininkø raðiniai spausdinami monografijose, praneðimai skaitomi konferencijose, jais domisi istorikai (ypaè etnologai),

Uostadvario uostas Nemuno šakoje Atmatoje. Schema. Iš knygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256

krante, vos trys kilometrai nuo jos, o kartu ir Nemuno, ásiliejimo á Kurðiø marias. Kiek aukðèiau uosto, uþ poros ðimtø metrø, ið deðinës á Atmatà áteka Minija. V.Merkio knygoje raðoma, kad Uostadvario uostas árengtas nedideliame Vilkinës upelyje 1917 metais þiemoti ledlauþiams, kurie pavasará turëdavo ardyti paèiame Nemuno þemupyje susidaranèias ledø sangrûdas. Apraðomuoju laikotarpiu uoste stovëdavo vienas Lietuvai priklausantis ledlauþis „Èinè“ ir du Vokietijai, Tilþës vandens keliø rajonui, – „Skirwieth“ ir „Weichsel“ (p. 145). Nepasitaikë rasti duomenø, kad jame bûtø þiemojæ kitø laivø – garlaiviø, motorlaiviø ir baidokø. Tad já galëtume laikyti savotiðku þinybiniu uostu, nepriklausanèiu ðalies transporto sistemai. 1918–1940 metais Lietuvos upiniai laivai kiek ne kiek yra naudojæsi Klaipëdos uostu. Ðilutëje taip pat bûta nedidelio uosto. Spaudos uþuominos leidþia sakyti, kad vienas kitas baidokas þiemodavo Dubysoje ir Nevëþyje. Taèiau apie tokius atvejus duomenø neturime. Gal jø laivininkystës þinybos në nekaupë. Tad dabar, iðmirus anø metø þmonëms, surinkti þiniø apie individualiai þiemojusius laivus beveik nëra vilties. Vis dëlto jos galutinai nepraraskime...

Kasmetëse kompleksinëse kraðtotyros ekspedicijose, kuriose visados dalyvauja 30–40 entuziastø, kraðto tyrëjø, per dvi darbo savaites surenkama gausi ir apimli medþiaga. Ja remiantis rengiamos monografijos. Pastaraisiais metais iðleistos knygos „Ðiaulënai“, „Tvereèiaus kraðtas“, „Vyþuonos“, „Raudënø kraðtas“ – tai iðsamûs pasakojimai apie gamtà ir geografijà, istorinæ praeitá, tradicinæ ir ðiandienæ kultûrà; istoriniuose, moksliniuose straipsniuose apraðomi paminklai, tremtiniø ir partizanø likimai, monografijose – þymiø to kraðto þmoniø biografijos, kalbos pavyzdþiai, dainuojamoji, pasakojamoji ir smulkioji tautosaka, bibliografiniai apraðai, fotonuotraukos, pieðiniai, brëþiniai, prisiminimai, laiðkai. Vartai ðitoká leidiná ir tarytum vaikðtai po valsèiø, parapijà, seniûnijà, susipaþásti su þmoniø gyvensena praeityje ir jø jausena, darbais, tampi ávairiausiø istoriniø ávykiø liudininku. Jeigu prireiktø iðvardyti paèius darbðèiausius Lietuvos rajonø ir miestø kraðtotyrininkus, nusidriektø didþiulis sàraðas. Ekspedicijose noriai dalyvauja ir Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukðtøjø mokyklø dëstytojai ir studentai. Ðiandien jau beveik nesurasime tokio rajono ar miesto, kuris nebûtø iðspausdinæs didelës istorinës savo kraðto knygos. Prisimintinos „Versmës“ leidyklos „Lietuvos valsèiø“ serijos monografinës knygos apie Þagaræ, Seredþiø, Raguvà, Laukuvà, Papilæ, Veliuonà, Þiobiðká, Platelius ir kt. Jau gausu lankstinukø apie paminklus, fotoapybraiþø apie þymias, lankytinas vietoves, albumø, parodø katalogø su iliustracijomis, kalendoriø, apybraiþø apie iðkilias asmenybes. Ðiuose spaudiniuose mirgëte mirga aktyviøjø visuomenininkø – kraðtotyrininkø darbai. Laimë, ne visa nusëda á archyvus, muziejø saugyklas, ne visa pasilieka tiktai rankraðèiuose. Tarp aktyviausiø darbininkø yra mokytojai, bibliotekininkai, muziejininkai, paminklosaugininkai, folkloro ansambliø vadovai. Ðie gimtøjø þemiø tyrëjai rengia parodas, daugelis spausdina savo gimtøjø kaimø ir miesteliø istorijas, globoja kultûros paminklus, domisi tremtiniø, kaliniø, partizanø veikla, gausina memorialinæ literatûrà, ap-

Ir kraðtotyrininkai istorijà
raðo iðnykusiø ar benykstanèiø kaimø þmoniø likimus. Sunku bûtø surasti dvasinio gyvenimo sritá, kuria Lietuvos kraðtotyrininkai nesidomëtø. Tûkstanèiai eksponatø yra visuomeniniuose kraðtotyros muziejuose – mokyklose, kultûros ástaigose, pas privaèius asmenis. Jau iðleistos kelios deðimtys „Kraðtotyros“ knygø, iki ðiol eina neperiodinis leidinys „Mûsø kraðtas“. Kraštotyrininkas – tai kultûrinës veiklos mëgëjas, prasmingo laisvalaikio leidëjas, pirmasis savo seniûnijoje ágyjantis mokslinio darbo pradmenø. Suprasdami ðios veiklos darbø svarbà ir prasmæ, kai kurie ið jø tampa þymiais praeities tyrëjais. Kaip nepaminëti V.Stakevièiaus (Ðilalë), J.Volungevièiaus (Leipalingis), J.Ðliavo (Þeimelis), J.Mickevièiaus (Kretinga), V.Rimkaus (Uþventis), M.Èilvinaitës (Upyna), N.Manikienës (Kudirkos Naumiestis), G.Karalienës (Vilkaviðkis), S.Litvinavièiaus (Veliuona), R.Vitaitës (Zarasai), A.Vaièiaus (Kaunas), J.Krivicko (Ðiauliai). Tautos laimë, kad prie Kraðtotyros draugijos atsikûrimo stovëjo tokios ðviesios asmenybës, kaip prof. V.Jakelaitis, istorikas A.Stravinskas, J.Basanavièiaus premijos laureatë I.Seliukaitë. O apie 1964–1966 m. prasidëjo folkloriniø ir et-

14

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai, muziejininkai. Per tris tûkstanèius ávairios apimties kraðtotyrininkø darbø yra sukaupta Kraðtotyros darbø saugykloje.

raðo
nografiniø ansambliø atgaiva. Jø programose daþnàsyk buvo naudojama kraðtotyrininkø surinkta ir uþraðyta tautosaka, paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo didysis Lietuvos kaimø nykimas (dël masinës melioracijos), suskubta kas ámanoma surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fotonuotraukø, laiðkø, prisiminimø, uþraðø apie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, giminæ, tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vienà syká buvo surasti senø laikø dienoraðèiai, gyvensenos apraðai, mëgëjø literatûrinës kûrybos. Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo ir kultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrininkams didþià paramà (transportas, nakvynë, mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio, Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos, Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jurbarko ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestø muziejus, kurie visuomet talkino ekspedicijose. Ir patys kraðtø muziejai nuolat rengë ir rengia maþàsias ekspedicijas. Periodiniai leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultûros aktualijos“, „Kultûros paminklai“ spausdina paèià naujausià medþiagà ið ekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosios þemës tyrëjus. Kokios gausios ir turiningos yra Lietuvos rajonø kraðtotyros muziejø ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosi jaunieji kraštotyrininkai! Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvoje – XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtotyrininko“ terminas bene pirmà kartà buvo pavartotas Antano Vireliûno apie 1919

metus. O pirmieji duomenys apie mokyklinæ kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Panevëþio gimnazistai tyrinëjo gamtà, domëjosi tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Dovydaitis tais metais suburia moksleiviø kraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ágavo organizuotà, nebe stichiná pobûdá. Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Këdainiø, Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergës kraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausia buvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugija, ásteigta 1927 metais. Jos pirmininku tapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þinomas kultûros ir spaudos darbuotojas, teisininkas. Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, redagavo leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir „Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pastarasis þurnalas skelbë daug archeologijos, istorijos, tautosakos, muziejininkystës straipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris. Daug gerø þodþiø galima pasakyti apie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fotoaparatu ir uþraðø knygele pësèiomis ir dviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir sukaupë unikalø etniná palikimà. Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bûreliø tikslai buvo labai artimi istorijos mokymo tikslams. Mokytojai kartu su moksleiviais rengdavo ekskursijas, domëjosi piliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtinimais, senamiesèiais, muziejø ekspozicijomis, áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjø memorialinëmis vietomis ir paminklais. Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valstybës – Latvija ir Estija, diskutuota Vilniaus ir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuose mokyklø ar miesteliø muziejuose buvo kaupiama papildoma informacija ir eksponatai. 1925 m. Þagarës mokytojai ir moksleiviai keliavo po Lietuvà pësèiomis, susipaþino su kaimo þmoniø gyvensena, rinko senienas, uþraðinëjo tautosakos kûrinius. Panaðiai darbuotasi Marijampolëje. Pokariu dël ideologinës represijos kraðtotyrininkø veikla buvo visiðkai nuslopinta, taèiau vienas kitas þidinëlis vis suru-

sendavo. Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyklos mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiø darbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m. surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mokyklos muziejëlá. Ávairiais bûdais pokaryje dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slaptomis) – Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovydaitis, Juozas Petrulis, Mikalina Glemþaitë, Paulius Galaunë ir kiti. XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime (2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrintas pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas. Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persikëlë á Lietuvos liaudies kultûros centrà (B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla su gausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionaliná muziejø. Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pastangø dedanèiø, kad kraðtotyrinis judëjimas nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki to meto turëjo aktyvius atsakingus asmenis, áregistravo savo juridinius kraðtotyrinius subjektus (pagal naujus teisinius reikalavimus). Naujai ir kûrybingai pradëjo dirbti Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kauno, Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padaliniai. Kaip ir ankstesniais metais, pastaràjá laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kultûros ástaigø darbuotojø entuziazmas. Tai mokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyklø kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëkmingai vadovauja Lietuvos jaunimo turizmo centras (Ðvietimo ir mokslo ministerijos padalinys). Itin graþiø rezultatø pasiekia Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Rokiðkio, Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai. Draugijoje iðaugo nemaþai tautamyliø, etninio kultûros paveldo þinovø ir mokovø. Jø triûso vaisiai puoðë daþnas (1964–1984 m.) respublikines kraðtotyros darbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojø visuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þymûs mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë, V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Anapilin), tautosakos þinovës B.Stundþienë, G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yra daþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtina paminëti garsø Vilniaus universiteto dëstytojà ekonomistà Venantà Maèiekø, kuris ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pamainà, bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosios vietoviø monografijos (Zervynos, Merkinë, Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Dubièiai) buvo gaivus oro gurkðnis tiems, kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva. Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie 2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir produktyviai, o mokyklose yra apie 4000 jaunøjø kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyrininkø yra vienos temos autoriai, po kruopelytæ kasmet renkantys etninio paveldo medþiagà, kaimø istorijos faktus, pedagogikos pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc. I.Èepienë, I.Seliukaitë, P .Spurgevièius, K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

15

O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiø ekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.) buvo surengta per 175. Pelesa, Punskas ir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos kraðtotyrininkø dëmesio. Ðiauliø rajonas pirmasis ðalyje surengë ekspedicijas visose seniûnijose ir nuolat spausdina monografijas. Panaðiu keliu einama Ðilalës rajone. Dþiugina vis didëjantis studentø aktyvumas. Dëmesinga savo regionui Ðiauliø universiteto Etnologijos katedra. Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose (jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys) susitinkama su senaisiais kaimø muzikantais, daromi áraðai, leidþiamos kasetës ir kompaktiniai diskai. Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savo veiklos problemas. Nesinori ðnekëti apie finansinius ir ûkinius sunkumus, apie neapmokamà Draugijos organizatoriø veiklà ar apie nepaprastai sunkius leidybos reikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûtina atnaujinti etninës medþiagos rinkimo anketas, supaþindinti su naujomis veiklos metodikomis, rengti daugiau seminarø ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniø gyvensenos pasikeitimus. Be to, gerokai priblëso kolektyvø istorijø raðymas, metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bûtø patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kinta lietuviø kulinarinis paveldas ir tradiciniai amatai (kalvystë, malûnininkystë, linø apdirbimas, puodininkystë, verbø gaminimas, þûklavimas, medþioklë ir kt.). Visà laikà nepaprastai daug problemø këlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas, kaimo medinës architektûros prieþiûra. Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko labai daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaip ir audiniø raðtuose, droþybos graþmenose, dainavimo savaimingume. Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jø darbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliø bûrys eiliniuose suvaþiavimuose gauna Garbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basanavièiaus premijos teikëjai nepamirðta kraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugojo jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P .Bugailiðkio premijà. O Joniðkio rajonas atgaivino tautosakos rinkëjo Mato Slanèiausko premijà uþ aktyvø tautosakos rinkimà ir populiarinimà. Kupiðkënai jau senokai turi ásteigæ seserø Glemþaièiø premijà. Anykðtënai bene pirmieji Lietuvoje ávairius rankraðèius ir autorinius tekstus perkelia á elektroninæ laikmenà. Ðvietimo ir mokslo ministerija po ilgos pertraukos pagaliau pripaþino, kad kraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietiðkumo ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdymo mokykla, bûdas paþinti savo vietovæ ir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio darbo aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbo barà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kam dirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibai-

giantis procesas. Pastebëtina, kad ir didmiesèiuose bei rajonø centruose vis daugiau atsiranda stropiø mokytojø ir noriai dirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipëdoje, Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kaiðiadoryse, Ðvenèionyse, Telðiuose, Tauragëje, Ðilalëje). Senokai yra gyvas posakis, jog ábridus á kraðtotyros upelá niekada nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veiklos tradicijos atsiranda per ilgesná laikà. Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë, Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Varëna, Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuose gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø folkloro ansambliø. Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius labiau domëtis buvusiais mokytojais, ðeimø genealoginiais medþiais. Pirminë medþiaga apie savo gimtàjá kaimà, parapijà, seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, nesvarbu, kokiuose ðaltiniuose ji bus surasta, tai taip pat kraðto savastis, tëvø kraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kultûros paminklø dar esama nepriþiûrimø, ir kapinës laukia talkininkø. Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti bei apraðyti, visuomet patars mokytojai, jeigu jie nëra abejingi ðiam popamokiniam veiklos barui. Kas jau padaryta, ávertino istorikai ir muziejininkai, kalbininkai ir tautosakininkai, archyvininkai. Taèiau rytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyte prašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir atmintyje, ir seno namo podëlyje. Dþiugina tai, kad pagausëjo atsiminimø raðymas ir rinkimas, kad domimasi, kaip ðventës ðvæstos, duona auginta, kaip melstasi ir pramogauta. Kol dar gyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai, belskimës á jø duris. Tai paskutinë senojo kaimo karta, gyvenusi jaunystëje natûraliomis patriarchalinëmis sàlygomis. Sodyba, kiemas, sodas, uogynas, kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas, vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pravardës) – tai vertinga, ilgalaikiðka. Tad kaip neprisiminti garsiojo Balio Buraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kaimus, rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fotonegatyvø – tai unikalus europinës vertës palikimas, kuris praðyte praðosi kuo greièiau iðspausdinamas daugiatomiuose albumuose. Kas tai padarys? Jo tautiniø juostø, marguèiø kolekcijos, per 600 straipsniø spaudoje, prisiminimai ir uþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties medþio droþiniai, knygø iliustracijos – sunkiai ásivaizduojamas darbas. Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Jos darbai turi bûti áamþinti ateisianèioms kartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvo grobta, naikinta ir niekinta, bet sugebëjo iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà, kaip savaimingiausià senoliø palikimà, kaip didþiàjà dvasios savastá.

„Sci
Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø metinë konferencija, vykusi paèioje kovo pabaigoje, ðiemet sutraukë per dvi deðimtis praneðëjø ir gausø bûrá klausytojø. Visus juos svetingai priëmë Lietuvos mokslo istorikø ir filosofijos bendrijà globojantis Kultûros, filosofijos ir meno institutas. Todël buvo simboliðka atidarant konferencijà iðgirsti naujosios instituto direktorës dr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þodþius, skirtus šios jau keturioliktà kartà vykstanèios konferencijos dalyviams. Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjà konferencijos dienà susirinko mokslo filosofijos sekcija, o jos darbà pradëjo Þ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija ir tiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiø autoriø sampratas ir jø taikomumà skirtingose paþinimo srityse, teigë, jog tikrovë atsiveria tik kaip subjektyvi interpretacija. A.Konickis kalbëjo tema „Antanas Maceina. Jubiliejinës postmodernistinës interpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèios metaforà. Praneðëjo nuomone, filosofija negali bûti mokslas – ji tiktai interpretacija. E.Adomonis parengë praneðimà ,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pasak praneðëjo, stebint pasaulio objektus, pripaþástama, kad jie tokie ir egzistuoja, bet juos paaiðkinti galima tik pasitelkus nestebimus dalykus. G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pasaulio sandara pagal Tomà Akvinietá“. Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèio darbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël praneðimas pasiþymëjo metodiðkumu ir pavyzdingumu. Be to, buvo akcentuoti šio Šventojo nuopelnai viduramþiø mokslui. Aktualià nûdienai temà „Mokslas neturi tëvynës. Ar turi jà mokslininkas?“ plëtojo prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingi mokslo sociologijos klausimai, sukeliantys asmens dvilypumà, nes jam tenka galvoti apie tapatumà, pareigà darbui, valstybei ir tai sieti su pilietine savimone. D.Dranseika praneðime „Kiek socialinio konstruktyvizmo nëra per daug?“ mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdà formuojanèius veiksnius – empirikà, socialines prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“ átakas. A.Rimaitë, pristatydama savo naujausius tyrimus, kalbëjo tema „Sociokultûrinis rizikos suvokimo konstravimas: genetiðkai modifikuotø organizmø dis-

16

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

entia et historia – 2008“
Doc. dr. Juozas BANIONIS
tingà A.Jakðto domëjimàsi matematikos mokslu, aptarë jo pagrindinius matematinius raðtus, akcentuodamas darbø pripaþinimà, paminëjo prelatui suteiktà Lietuvos universiteto matematikos garbës daktaro titulà. V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietuvoje bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus. E.Makariûnienë iðkëlë tautosakininko ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei plëtojant ðá mokslà. D.Juodis, toliau gilindamasis á sovietinio saugumo veiklos vingius, palietë lietuviø mokslininkø padëtá stalinizmo metais. Likdamas iðtikimas matematikos mokslo senajame Vilniaus universitete tyrimams, E.Geèiauskas pristatë XIX a. pirmosios pusës matematikos profesoriø M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þinomu bibliografu. Baigdamas sekcijos darbà, prof. J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvelgë praëjusio amþiaus antrojoje pusëje nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu prelegentas pagal þymesnius istorinius ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos etapus ir, lygindamas juos, apibûdino. Visos konferencijos darbà tradiciškai apvainikuoja garbingo sveèio – kviestinio profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas prof. A.Grigelis, pristatæs geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð du ðimtus metø sudarytas þemëlapis reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir mûsø valstybës teritorija. Abiejose konferencijos sekcijose vyravo tolerantiðkas dëmesys iðsakomiems teiginiams, o daþnà praneðimà lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádomias diskusijas. Konferencijà viltingai nuteikë jauni dalyviai. Apskritai, kaip matyti, nagrinëtø temø ratas buvo margas ir tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës, nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktàjà konferencijà.

kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø ateièiai. P .Pukelis, nagrinëdamas temà „Wittgensteinas ir mokslas“, siekë paaiðkinti sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo. J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir vienalaikiðkumo problemà“. Tam jis pasitelkë filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos faktus. Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðtopaitis, plëtodamas temà „Kas vienija temø ávairovæ?“, originaliai apibendrino sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tiesa, paþinimas, interpretacija. Antroji konferencijos diena buvo skirta istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Juzefovièiaus knygos „Lietuvos humanitarø mokslo organizacijos (1918–1940)“ pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Monografijoje atskleista daug ádomiø, neskelbtø duomenø apie literatûrologø, filosofø, karo istorikø ir kitø visuomeniniø mokslo institucijø darbuotæ. Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, apþvelgdamas jau antrà deðimtmetá skaièiuojamas mokslo ir technikos istorijos konferencijas, organizuojamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, pristatë galimybæ leisti mokslo istorijos þurnalà. Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje

moksliná ðios srities þurnalà, regis, tampa realybe. Netikëtà atradimà, padarytà neseniai vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klimka. Jis, lankydamasis Britø muziejuje surengtoje parodoje, atkreipë dëmesá á ten eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Valdovø rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas astronominis laikrodis, dedikuotas jo antrajai þmonai Bonai Sforzai. H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. Vilniaus kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë Vilniaus mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 metais. Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pradëti Gedimino pilies bokðto konservavimo darbai, imtasi istorijos paminklø inventorizavimo, telkta istorinë medþiaga apie miesto gatviø istorinius pavadinimus. J.Olechnovièienë, nuðviesdama ichtiologijos mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þymiausià atstovà – J.Virbickà. Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pastoracine, þurnalistine, moksline veikla, maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV. Šiemet sukanka 80 metø nuo Tautinio atgimimo, katalikø visuomenës veikëjo, enciklopedininko prelato Aleksandro Jakðto-Dambrausko mirties. Ta proga A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuopelnus kuriant ir puoselëjant Lietuviø katalikø mokslo akademijos veiklà prieðkariu. Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypa-

Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

17

Atsiliepimas „KODËL ÐVEICARIUKAI ÐOKO „AGUONËLÆ“
Ðito klausëme praëjusiø metø pirmajame numeryje. Ir atsakëme: tai ðveicarës Ursulos Siegg-Suter, kuri, jaunystëje draugës pakviesta, ðoko lietuviðkø ðokiø ratelyje, o vëliau pati ëmë burti ðveicarø vaikuèius mûsø tautiniams ðokiams, nuopelnas. Jos dëmesá Lietuvai stiprino ir mûsø kraðtui, ir savo gimtinei daug nusipelnæs profesorius Juozas Eretas (Joseph Ehret). Raðinyje plaèiau

Bronius AMBRAZIEJUS

Naujosios Vienos operetës pradininko, šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kompozitoriaus ir dirigento Franco Leharo (1870–1948) muzikinës sceninës veiklos pradþia beveik sutapo su kinematografo gimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviais kûrybiniais bandymais ir pastangomis atsikratyti jam perðamo „judanèios“, „gyvos fotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþioje kompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá (neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet nebaigtø ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodrigas“ – operø) stambø sceniná muzikiná dramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge-

Francas Leharas ir kinas

Juozas Eretas

Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai

supaþindinome su maþai pas mus þinoma jo studija „Apie europieèiø Adomà“, penkiomis kalbomis iðleistà publicistikos kûriná, pasakojusá apie Lietuvà ir lietuvius. Neseniai sulaukëme ádomaus ðio raðinio tæsinio. Ursula ðá mûsø raðiná ðiemet nusineðë á Vasario 16-osios minëjimà, kurá kasmet organizuoja Ðveicarijos Lietuviø bendruomenë. Ten jis susilaukë nemaþo susidomëjimo. Pasirodo, kitais metais ketinama áamþinti profesoriaus atminimà, kuriuo ypaè susirûpinæ mûsø tautieèiai. Ðia prasme raðinys „Moksle ir gyvenime“ jiems yra labai aktualus. Juozas BAUŠYS

gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibiro tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jis baigë jau geguþës mënesá. O kiek anksèiau, tø paèiø metø vasario 13 dienà, du ið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji (1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954) Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sensacingà, labai originalø iðradimà, kurá pavadino kinematografu (ilgà laikà jis buvo vadinamas sinematografu), ir jau kovo 22 dienà Nacionalinës industrijos rëmimo sàjungos susirinkime gausiai auditorijai (tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas, prancûzø kino industrijos pionierius L.Gomonas (1864–1946), vëliau ákûræs kino studijà, veikianèià iki ðiol) padarë praneðimà šia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà – projekciná kino aparatà ir vienà trumpà parodomàjá filmukà. Vieðà kinematografo pristatymà plaèiajai publikai bei komercinæ jo eksploatacijà Liumjerai nusprendë pradëti tø paèiø 1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðtadiená. Beveik visi istorikai šià datà laiko

kino gimimo diena, priskirdami šio išradimo garbæ broliams Liumjerams, nors á jà pretendavo (ir iki ðiol tebepretenduoja) ne vienas ávairiø tautø iðradëjas – kino pionierius: anglai V.Fryz-Gry- Francas Leharas nas (1855–1921) ir R.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai broliai Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931), italas F.Alberinis (1865–1937), vokietis M.Skladanovskis (1863–1939), lenkas K.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiø koncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tymèenka (1852–1924) ir M.F.Freidenbergas (1858–1920) ir daugelis kitø. Kinematografo inauguracija ávyko paties elegantiðkiausio ir madingiausio tuo metu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinø bulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûrusioje kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mûsø dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dël savo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðko dekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“. Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie 100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skirta biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvo draudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savininkas M.Volpini, neþinodamas kà daryti su nenaudojamu „Indišku salonu“, mielai perleido já broliams Liumjerams, kurie, neabejodami savo iðradimo finansine sëkme, išsinuomojo patalpà visiems metams. Pats kavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgo tiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë gana skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuo Liumjerø pasiûlymo kartu organizuoti komercinius kino seansus bei 20 proc. pajamø pelno atsisakë, pasitenkindamas 30èia frankø dienai nuoma. O Liumjerai kinematografo vieðam pristatymui rengësi labai kruopšèiai, jame dalyvauti buvo pakviesti spaudos atstovai, specialiai pasamdytas þmogus visà dienà stovëjo lauke prie kavinës durø dalindamas praeiviams renginio programas, taèiau, nelaimei, tà dienà oras netikëtai labai atðalo ir suþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai nesidomëdami ar tik trumpai þvilgtelëdami á kabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Kinematografas. Áëjimas – 1 frankas“. Matyt,

18

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerø filmø seansus Niþnij Novgorode pseudonimu M.Pacatus prisidengæs þymus rusø raðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos 16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að buvau ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumëte, kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Ten nëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þemë, medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nuspalvinti pilka, vienoda spalva; pilkam danguj – pilki saulës spinduliai; pilkuose veiduose – pilkos akys. Tai ne gyvenimas, o tik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begarsis judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista – be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëjimo, nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø –
Ðiame turtingo ir elegantiðko, Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusi madinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasis vieðas komercinis kino seansas

dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðà kino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskaitant keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespondentø), tad nesunku suskaièiuoti, kad renginio pajamos vos padengë jo iðlaidas. Seansas, prasidëjæs 6 valandà vakare, truko apie 20 minuèiø, jame Liumjerai parodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø trukmës filmukø (toká neilgà laiko limità ribojo tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos standartinës „Edison-Kodak“ kino juostø ritës bei jø projekcijos greitis), kuriuose buvo natûroje nufilmuotos ávairios buitinës, paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaiko maitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog dokumentiniai reportaþai („Darbininkai, po darbo iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugriovimas“, „Aikðtë Lione“, „Maudynës jûroje“) ir net viena vëliau labai iðpopuliarëjusi komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“. Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino. Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavardë taip pat siejama su prancûziðko kino pradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektø bei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Meljesas (1861–1938), po keliolikos metø prisimindamas tà istoriná vakarà, taip apibendrino savo ir visø renginyje buvusiøjø áspûdþius: „Pasibaigus pristatymui mes visi, apimti ekstazës, klausëme save – kaip buvo ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir iðsivaþinëjome nepaprastai suþavëti, ið karto supratæ, kokios galimybës slypi ðiame naujame atradime“. Tad nenuostabu, kad jau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudimas ir susidomëjimas renginiu, o vakare prie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuoliø, norinèiø savo akimis išvysti tà dar sunkiai prancûzams iðtariamà „kinematografà“ ir jame rodomus stebuklus. Po seanso jie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ ið nustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net keletà metø, beveik nekeièiant rodomø kino filmø programos, o vieno vakaro, kurio metu bûdavo parodoma net 20 seansø, pel-

nas kartais siekdavo net 2500 frankø. Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas, kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgarsio, skelbdamas, kad laboratoriniø tyrinëjimø bei atradimø laikotarpis kine baigësi, o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fotografijos“ virsdamas menu, ima vieðpatauti, pradëdamas kino erà. Su dideliu pasisekimu (nors ir ne tokiu stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø kinematografo inauguracija) praëjo ir Leharo operos „Gegutë“ premjera, ávykusi kiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienà Leipcige. Deja, klausytojø dëmesys jai greit iðblëso ir opera repertuare ilgai neiðsilaikë. 1904–1905 metais Leharas parengë naujà jos redakcijà, pavadintà „Tatjana“, taèiau ir jà iðtiko panaði sceninë lemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kûrinys, nors ir niekada nebuvo nuðvilptas (ðiuo metu abu operos variantai bei keli pavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD), taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripaþinimo taip ir nesulaukë: laikas parodë, kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šio þanro jis daugiau niekada nebegráþo. O per tà laikà kinas kasdien vis labiau populiarëjo, vis labiau ëjo á madà, jo techninës meninës priemonës sparèiai plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë á prieká, deja, neáveikdamos vienos kliûties – garso barjero. Kinas gimë nebylys, ir tai leido skeptikams vis dar vadinti já tik „judanèia fotografija“ (o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“). Ekrane rodomi þmogø supanèios tikrovës vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbino þiûrovus, bet netrukus pradëjo nemaloniai juos ðokiruoti ir net gàsdinti labai neáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, kuriai, beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tik juodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë, kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðradimà priëmë, nors ir su nuostaba, bet be didesnio susiþavëjimo.

F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jø veiksmø operos ,,Gegutë” (vëliau pavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po jos kompozitorius raðë iðimtinai tik operetes bei ávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà

nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingos simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà. Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme juda pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktos amþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nubaustos, atimant ið jø visas gyvenimo spalvas. Kokios negyvos jø ðypsenos, nors judesiai nepaprastai greiti ir kupini energijos, jø juokas – begarsis, nors jûs regite jø pilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus verda gyvenimas – beþodis, pilkas, bespalvis, prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas, kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðeðëliø – ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotë nukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø ir piktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiusiø ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kad prieš jus – piktas Merlino (legendinio britø karaliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.) pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimà ateityje?“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniø ir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuziastingø Meljeso þodþiø, kurie laiko perspektyvoje vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni. Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dëlto baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip ten bûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stulbinantá originalumà, galima be abejonës pranaðauti platø pritaikymà“. (Bus daugiau)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

19

Duetas, kurá suartino Lietuvos senovë
O konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zigmanto Kiaupø dueto darbus mes pradedame nuo savotiðkos sensacijos: neseniai jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suorganizuota tarptautinë „Lietuvos istorijos iki 1795 metø“, parengtos prieð trylika metø, pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, dabar pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymo ceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë toká susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiaupienë, pirmaisiais atkurtojo valstybingumo metais Lietuvos istorijos instituto direktoriaus prof. Vytauto Merkio dëka tapusi knygos organizatore. Tai buvo pirma posovietinë senosios Lietuvos istorijos sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kuncevièius bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos – galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros, skaitytojams pateikti savà Lietuvos proistorës ir istorijos iki XVIII a. pabaigos interpretacijà. Lenkijos skaitytojams ði, kad
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

storikas, Vytauto Didþiojo universiteto profesorius Zigmantas Kiaupa, klausiamas, kas juodu su habilituota mokslø daktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suartino jaunystës metais, sako, jog tai paslaptis, bet dël to bus kaltas ir darbas, bendri tikslai. Jiedu tada dirbo anuometiniame ne itin valdþios mëgtame, dël to negausiame Istorijos instituto Feodalizmo istorijos skyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos (LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje nebuvo geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feodalizmo istorijos skyriaus darbuotojai – Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, Ingë Lukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, kolegiðkus santykius, átraukti jaunesnius skyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiol profesorius savo interesø lauko – miestø istorijos tyrimø – archyve saugo per ðimtà korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos. Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo darbà radus medþiagos, kuria domisi bendradarbis, visada jà iðraðyti ir atnešti. Tuo Zigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi, ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, Elmanto Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbût tiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todël mes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëje draugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuzmaitës korteliø? Arba ji savo archyve saugo Zigmanto iðtiestà rankà? Gal èia bus tos paslapties raktas?

I

Juozas SKOMSKIS

ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðko leidimo pasirodymo iðleista, knyga tapo naujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savàjà, lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorijos interpretacijà. Lenkijos ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiai susipynusià dviejø valstybiø ir tautø praeitá gerokai skiriasi. Todël nenuostabu, kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleista Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWN lenkø kalba, patraukë ne tik profesionalø, bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá. Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog vertinio pristatymà suorganizavo Lietuvos ambasada ir jos Kultûros centro vadovas Jurgis Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë

Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas. Ceremonijà vedë Varðuvos universiteto profesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lietuvos istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, autorë Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfera buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujant daugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei kitø mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø. Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriø kampai á kai kuriuos LDK procesus pasirodë skirtingi, diskusijose buvo išsakyta mintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pravartu kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiau pateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø, rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK – istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kalbama apie LDK, valstybæ, kurioje gyveno keliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmonës. Aptariamoje knygoje pagrindinis dëmesys sutelktas á lietuviø tautos vietà LDK istorijoje. Visuminis ðio savito visuomeninio-valstybinio darinio vaizdas, jo interpretacija iðryðkës Lietuvos istorijos instituto suburtø autoriø kolektyvo raðomoje naujoje daugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû-

20

ratë Kiaupienë. Programoje numatyti penki tomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose keliamas uþdavinys aprëpti ne vien lietuviðkàjà, bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis. O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà senosios Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbininkai linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðia knyga (á pristatymà leidyklos atveþtos knygos buvo beveik visos nupirktos, neuþsiguli ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaikinës Lenkijos visuomenës norà paþinti Lietuvos istorikø darbus. Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiek atskiras savo knygø lentynas, tiek bendrà darbà. Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga buvo apie agrarinius santykius – „Kaimas ir dvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sako, kad ûkio istorijos tema, parinkta mokslø daktarës disertacijai, nekëlë ano meto sovietiniø politiniø, ideologiniø problemø, nereikëjo per daug dangstytis ir ideologiniais ðtampais. Tuo tarpu kita jos monografija – „Mes, Lietuva“, Lietuvos Didþiosios Kunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis ir privatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nagrinëja XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taip save ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes, lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog tai reikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta. Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræstanèios Baltarusijos þmonës, ir ukrainieèiai, ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigi to meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, vadindami save Lietuva arba Lietuvos tauta, norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þmonës, kad jie sudaro kunigaikðtystës valdantá luomà ir jauèia atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lietuva buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvo nesuprantama, kaip staèiatikis rusënas kovoja prieð Maskvos staèiatiká karo lauke ir dþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toks buvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogiðkis. Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos ir Rusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietuvos þmonës XVI a. tapatinosi su Lietuvos Didþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. Kai XIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juos ástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado ir prieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorija nekëlë klausimo, kaip kaimynai kalba namie, jie vie-

ðajame valstybiø valdyme bendravo viena kalba, ir valstybë buvo bendra jø visø vertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatautës, daugiakonfesinës, daugiakultûrinës valstybës, ypatumà, – aiðkina autorë. „Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki 1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos atsiradimo istorija Zigmanto Kiaupos lentynoje uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio metais istorikai bei atkurtoji Lietuvos istorijos draugija këlë klausimà dël Lietuvos kultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje, gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau buvo pradëtos derybos su Sovietø sàjunga, vienas derybø delegacijos uþdaviniø buvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jam teko dalyvauti parengiamuosiuose darbuose. 1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pirmasis ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultûros klausimus. Sutarta rugsëjo mën. suðaukti specialø posëdá dël vertybiø gràþinimo. Taèiau Maskvos puèas já nubraukë. Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lietuvos nepriklausomybei politine prasme, bet kultûros vertybiø gràþinimui jis sudavë mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujo buvo formuojamas derybø klausimynas su Rusija. Ir mûsø valstybës tuometë vadovybë nepasirûpino, kad ir ðis klausimas liktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaip teigia paðnekovas, buvusios palankios. Nuo to laiko problemà daugiausia judino Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis istorikais, ir kaip Valstybinës kultûros paveldo komisijos narys. Pagaliau á Vyriausybës strategines programas buvo áraðytos Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyrimø bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuostatos. Deja, ir ðis reikalas daugiau priminë proceso imitacijà, bet ne konkreèius veiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta parengti informacinës medþiagos politikams ir valdininkams. Ta informacija ir tapo pagrindu minimos Zigmanto Kiaupos knygos, kurioje apybraiþos metodu apþvelgtas kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimas ið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaè akcentuotas jø prievartinis iðveþimas bei pastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko susigràþinti, pavyzdþiui, Vilniaus viešosios bibliotekos pergamentø kolekcijas, Vilniaus universiteto privilegijas. Taèiau garsiausia ið likusiø svetur vertybiø yra Lietuvos Metrika, kuri á gràþintinø tautos turtø sàraðus áraðytina pirmuoju punktu. Kartais kai kà galima prikelti ir ið þûties, – kalba paðnekovas. Ir deda ant stalo jau bendro ðeimos darbo rezultatà – knygelæ, kuri ið paþiûros nedaro solidaus áspûdþio. Tai „Praeitis” (t. III). Paaiškindamas sako, jog tai Lietuvos is-

torijos draugijos reliktas. Prieškario metais parengtas draugijos leidinio „Praeitis“ treèiasis tomas 1940 m. nebuvo iðleistas. 1989 m., atkûrus draugijà, kuruojant profesoriui Broniui Dunduliui, kuris buvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartø jungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà medþiagà ir jà iðleisti. Pavyko surasti Adolfo Ðapokos, Zenono Ivinskio, Konstantino Aviþonio, Konstantino Jablonskio, Elijo Borðèako straipsnius ir kità medþiagà. Be to, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateiktos visø praeityje iðleistø Draugijos tomø autoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietuvos istorikø biografijø þodyno pradþia, padaryta 1992 metais. Gaila, ir vël sustojusi. Taèiau kiekviena pradþia visada iðlieka brangi – net knygelës virðelyje pakartotas prieðkarinis pieðinys. „Lietuvos valstybës istorija“ bei jos vertimas á anglø kalbà – viena didþiausiø ir reikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø. Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 metais. Rankraštis iš karto buvo verèiamas á anglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurto knygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo knygos uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas, jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendø buvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiugus?.. Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mieliausia raðyti ne knygas, o straipsnius. Pripaþásta, jog knygose daþnai pasitaiko spragø, nes tenka rašyti ir apie nepakankamai iðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kai kas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuo tarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau. O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupienës knygø, be abejonës, uþima publikacija „1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“. Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams, kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos ir daugelio Europos ðaliø istoriografijoje buvo suformuota Krëvos unijos koncepcija, teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos nariai inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenkijos karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ðalininkø ir propaguotojø ir ðiandien yra gana daug. Krëvos sutarties originalas yra iðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archyve, Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas dokumento tekstas bei tyrinëjimai. Jûratë Kiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir vertinimø istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia pateikiama diskusija su JAV istoriku Jonu Dainausku, teigusiu, kad Krëvos aktas yra falsifikatas. Skandalingas teiginys istorikø ið pradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingai nesusidomëta tol, kol profesorius Jeþis Ochmanskis ið Poznanës paskelbë Jono Dainausko versijos vertimà á lenkø kalbà, pridëdamas raginimà Lietuvos istorikams ásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra su tuo aktu. Nukelta á 38 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

21

Prof. habil. dr. Gintautas TAMULAITIS

Nepalas.
Ðikaros pavidalo ðventykla Patano Durbaro aikðtëje

Aukðtis virð jûros lygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimo technologijos: nuo balanos iki ðviestuko

ðûnei neturëjo, todël Didþiosios Britanijos generalinis topografas Indijoje A.Waughas jai suteikë ankstesnio generalinio topografo Indijoje, sero George‘o Everesto vardà. Tibetieèiai ðá kalnà nuo seno vadina Dþomolungma (Chomolungma), o nepalieèiai nuo 1960-øjø áteisino vardà Sagarmata (Sagarmatha). Taèiau pastaraisiais deðimtmeèiais Nepalas atsiveria pasauliui daug sparèiau nei Butanas. Uþsienieèiai á ðalá gali patekti gan daþnais lëktuvø reisais ið Delio, Bankoko ir kitø pasaulio miestø bei nesunkiai rasti sau bûstà nuo iðtaigingø keturiø þvaigþduèiø vieðbuèiø sostinëje Katmandu ar Pokharoje iki kukliø nakvynës namø uþ vienà eurà Anapurnos ar Everesto priekalnëse. O svetimšaliams Nepale yra kà paþiûrëti. Kaip matyti ið 1 lentelës, ið keturiolikos pasaulio virðukalniø, kuriø aukðtis virðija 8 km, net aðtuonios yra Nepalo teritorijoje ar ant jo sienos su Tibetu (Kinija). Tai ir aukðèiausioji virðukalnë Sagarmata, ir lengviausiai pasiekiama aðtuoniatûkstantinë virðukalnë Cho Oyu, ir atšiaurioji Anapurna, á kurià pavyko álipti tik 130 alpinistø ir ið kurios ðturmo negráþo net 40 proc. bandþiusiøjø á jà ákopti. Daugelis atvykstanèiø á Nepalo kalnus nëra alpinistai ir renkasi paprastesnius trekingo

Po to, kai tarp Kunluno ir Didþiøjø Himalajø ásiterpusi Ladako (Ladakh) valstybëlë 1842 m. buvo prijungta prie Indijos, 1950 m. Kinija uþvaldë Tibetà, o 1975 m., padedant nepalieèiø emigrantø balsams ir Indijos kariuomenei, po referendumo prie Indijos buvo prijungta Sikimo (Sikkim) kunigaikðtystë, Himalajø kalnuose liko tik dvi niekada nenugalëtos valstybës: budistinis Butanas ir induistinis Nepalas. Ilgà laikà Butanas buvo visiðkai uþdara, nuo svetimðaliø atsiribojusi valstybë. Nuo 1960 m. Butano sienos pamaþu šiek tiek prasivërë, taèiau labai stengiantis, kad svetimø „kultûringø“ prekiø ir prekiniø kultûrø lavina ne-

sujauktø senøjø tradicijø ir vertybiø. 1972 m. á sostà sëdæs karalius Jigme Singye Wangchuckas siûlo šalis vertinti ne pagal visame pasaulyje naudojamà bendràjá nacionaliná produktà (Gross National Product, GNP), bet pagal bendràjá nacionaliná laimingumà (Gross National Happiness, GNH). Nepalas ilgà laikà irgi buvo uþdara valstybë. Net Nepalo teritorijoje (tiksliau, ant Nepalo ir Tibeto sienos) esanèios aukðèiausios pasaulio virðukalnës aukðtá britø kartografai pirmiausia trianguliaciniais metodais ávertino ið Indijos teritorijos, nes nei Nepalas, nei Tibetas jø neásileido. Nepalieèiai net pavadinimo ðiai vir-

22

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

(trekking) marðrutus, daþniausiai Everesto arba Anapurnos kalnø masyvuose. Nepalo teritorija – maþdaug 800 km ilgio ir 200 km ploèio pietinio Himalajø ðlaito gabalas. Teritorija prasideda pietuose su Indija besiribojanèiomis lygumø dþiunglëmis, o ðiaurëje vainikuojasi aukðèiausiomis Himalajø virðukalnëmis. Nors yra keletas perëjø, jungianèiø Nepalà su Tibetu, judëjimas per ðià sienà nëra aktyvus. Daug aktyvesni ryðiai su pietine kaimyne Indija. Nepale, kurio plotas lygus 140 800 kv. km, t.y. maþdaug dukart didesnis nei Lietuvos, gyvena apie 28 mln. gyventojø, t.y. aðtuonis kartus daugiau nei Lietuvoje. Kadangi didþioji dalis Nepalo teritorijos nuolatiniam gyvenimui netinkama, þmonës spieèiasi didesniuose ir maþesniuose slëniuose. Nepalo didþiausias miestas – sostinë Katmandu – yra ásikûrusi apie 1300 m virð jûros lygio esanèiame Katmandu slënyje. Anksèiau ðiame slënyje, be Katmandu, tilpo dar du miestai – Patanas (Patan) ir Baktapûras (Bhaktapur). Dabar visi trys miestai yra susiliejæ á vienà tankiai apgyvendintà, daugiausiai triaukðèiais ir penkiaaukðèiais namais uþstatytà miestà. Taèiau kiekviename ið trijø miestø dar iðlikusios rûmø (Durbar) aikð-

Pagodos pavidalo ðventykla Èangu Narajan

tës. Tai áspûdingi architektûriniai kompleksai, kuriuose, be rûmø, gausu ðventyklø ir kitø pastatø. Ðventyklos gausiai puoðtos medþio droþiniais ir akmens raiþiniais. Kiekviena puoðybos detalë yra prasminga: nuo ávairias emocijas reiðkianèiø dievø, kuriø, áskaitant inkarnacijas, yra daugiau nei Nepalo gyventojø, iki Kamasutros pozø. Induistø dievai vaizduojami su daugeliu rankø, kad jomis
Gintauto TAMULAIÈIO nuotr.

Paskutinë mirusiojo kelionë prie Paðupatinat ðventyklos Budos stupa Katmandu

Grësmingas dievo Ðivos atvaizdas Katmandu rûmø komplekse

rodomais gestais ir jose laikomais daiktais bûtø galima tiksliau iðreikðti dievø nuotaikas. Tas pats dievas gali ágauti labai ávairius pavidalus. Ðtai Katmandu Durbaro aikðtëje esanèiame bareljefe dievas Šiva yra pavaizduotas tokia grësminga poza, kad prie jo netgi vesdavo prisaikdinti liudytojus teisme. Pagal ðventyklos architektûriná suplanavimà, o juo labiau pagal puoðybà, þinovai nesunkiai gali pasakyti, kokiam dievui ta
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

23

šventykla skirta. Bendriausiu poþiûriu induistø ðventyklos Nepale yra dviejø tipø: pagodos ir ðikaros. Greta induistiniø Katmandu slënyje gausu ir budistiniø ðventyklø. Daugelis jø yra stupos formos . Nors tarp Katmandu gyventojø tëra ne daugiau nei 10 proc. budistø, mieste yra daug stupø, kai kurios jø reikðmingos viso pasaulio budistams. Budizmas ir induizmas Nepale yra glaudþiai susijæ. Kai kuriuos dievus garbina ir induistai, ir budistai. Juk ir pats Buda yra laikomas devintàja ið deðimties pagrindiniø dievo Viðnu inkarnacijø. Katmandu mieste prie Bagmati upës stovi viena ið keturiø svarbiausiø induizmo ðventøjø vietø – Paðupatinat (Pashupatinath) ðventyklos architektûrinis kompleksas. Ið vien induistø lankomos pagrindinës ðventyklos á upæ nuolat teka pieno
Balana Nepalo kalnieèiø dûminëje pirkioje Nepalo kaimieèiø bûstas su metaline krosnele ir ðviestukine lempa. A.Zahndo nuotr.

upeliukas. Ten viskas vienoje vietoje: jaunavedþiai ateina praðyti vaisingumo, á paskutinæ kelionæ ðventojo lauþo liepsnose iškeliauja mirusieji, o vaikai braidþioja upëje þemiau deginimo vietø ir ieðko kokiø nors iðlikusiø vertingø daiktø, kai lauþo liekanos sumetamos á ðventàjà upæ. Net aštuoni objektai Katmandu slënyje yra átraukti á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðus. Taèiau, pavaikðèiojus po Baktapûro ar Patano senamiesèius, nesun-

ku rasti daugybæ ádomiø, gausiai puoðtø religiniø ir civiliniø statiniø, kurie paþymëti tik detaliuose leidiniuose apie Katmandu. Kai kurias architektûrines groþybes jau baigia uþgoþti naujesni gyvenamieji namai ar net elektros transformatorinës. Net 76 proc. nepalieèiø dirba þemës ûkyje, 18 proc. – paslaugø sferoje ir tik 6 proc. – pramonëje. Nepale vyrauja terasinë þemdirbystë. Paþiûrëjus á kruopðèiai sutvirtintas ir primityviais kapliais supurentas terasas, darosi gëda dël apleistø laukø, kuriuos gali pamatyti vaþiuodamas ið Vilniaus á Trakus ar Kernavæ. Didesnës terasos ariamos jauèiais su medinëmis þagrëmis. Kylant á kalnus, popierius nuo ledø ir laikraðèius ëdanèias ðventas miestø ir miesteliø karves vis labiau keièia su jakais (avijauèiais) sumiðæ hibridai, sugebantys prasimaitinti skurdþia þole, iðtverti ðaltas þiemas ir dar duoti ðiek tiek pieno. Pa g r i n d i n ë s Nepalo eksporto prekës – kilimai, rûbai, odos ir dþuto pluoðto gaminiai. Didþioji dalis pramonës yra orientuota á vietinæ rinkà. Tik 65 proc. vyrø ir 35 proc. moterø yra raðtingi, taèiau jaunimo raštingumas jau viršija 70 proc., ir raštingumo skirtumas tarp vaikinø ir merginø nëra toks didelis kaip tarp skirtingø lyèiø vyresnio amþiaus Nepalo gyventojø. Iki 1985 m. Nepale buvo tik vienas Tribhuvano universitetas. Dabar yra ðeði universitetai. Katmandu universitetas, su kurio mokslininkais vykdau bendrà projektà, buvo ákurtas 1991 metais. Pagrindinis ðio universiteto studentø miestelis yra ásikûræs ant vienos kalvos apie 30 km nuo Katmandu centro. Toliau nuo Katmandu – toliau nuo pagundø dalyvauti politinëse akcijose. Mokymas ðiame universitete yra orientuotas á Nepalo vietinius poreikius, laboratorijø áranga kaupiama ið tarptautiniø projektø, dauguma profesoriø ir docentø – uþsienio universitetus baigæ nepalieèiai, nepasilikæ, kaip dauguma jø kolegø, uþsienyje. Katmandu universitetas – privati aukðtojo mokslo institucija. Studentai uþ studijas moka po 1000 eurø per metus (o euras Nepale yra daug didesnis pinigas nei Lietuvoje!). Nepalas yra vienintelë pasaulyje induistinë monarchija, tiksliau pasakius, buvo, nes karaliaus valdþia šiuo metu yra apribota, ir Nepale ruošiamasi steigiamajam susirinkimui. Paskutinysis Nepalo karalius Gyanendra Bir Birkam Shahas sostà perëmë 2001

metais labai neaiðkiomis aplinkybëmis. Jo sûnënas ir sosto paveldëtojas Bipendra Bir Birkam Shahas, neva apsvaigæs nuo narkotikø ir alkoholio, neva uþpykæs, kad negali vesti mylimos merginos, karaliðkuosiuose rûmuose pradëjo ðaudyti á savo artimuosius, nepagailëdamas nei savo motinos, nei savo tëvo karaliaus. Po ðiø skerdyniø paaiðkëjo, kad þuvo visi sosto paveldëtojai, iðskyrus princo Bipendros dëdæ – dabartiná karaliø. Paslaugiai paleido sau kulkà ir pats princas Bipendra. Jis, tiesa, buvo karûnuotas Nepalo karaliumi, bet ðalá valdë tik tris dienas, ir tas paèias ištiktas komos. Po sûnëno mirties Gyanendra tapo Nepalo karaliumi. Valdyti ðalá Jo Didenybei Gyanendrai sekësi sunkiai. Vargingoje ðalyje sparèiai plito maoistinës idëjos. Prieð maþdaug
Budistinei stupai nedidelëje Katmandu aikðtëje tenka dalintis vieta su elektros transformatorine

24

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Terasos Anapurnos priekalnëse

Nepalo artojas

Taip Everestas atrodo ið apþvalginio skrydþio lëktyvu palei pietiná Himalajø kalnagûbrá 1 lentelë. Virðukalnës, kuriø aukðtis virð jûros lygio virðija 8000 m
Virðûnë Everest K2 Kanchenjunga Lhotse Makalu Cho Oyu Dhaulagiri Manaslu Nanga Parbat Annapurna Gasherbrum I Broad Peak Gasherbrum II Sishapangma Metrai 8848 8611 8586 8516 8463 8201 8167 8163 8125 8091 8068 8047 8035 8027 Kur Nepalas/Kinija Kinija/Pakistanas Nepalas/Indija Nepalas/Kinija Nepalas/Kinija Nepalas/Kinija Nepalas Nepalas Kašmyras Nepalas Kinija/Pakistanas Kinija/Pakistanas Kinija/Pakistanas Kinija

deðimtá metø kalnuose pradëjo formuotis maoistø bûriai. Jø taktika buvo karaliðkosios kariuomenës puldinëjimas ir ginklø ið jos atiminëjimas. Tai leido maoistø grupuotëms plësti kontroliuojamas teritorijas. Á maoistiniø grupuoèiø gretas ásijungë daug merginø, kurias þavëjo maoistø deklaruojama lyèiø lygybë. Dalis þmoniø á maoistø kariuomenæ pateko dël

skurdo. Jei kalnieèiø ðeima nesugebëdavo sumokëti maoistams duoklës, ji bûdavo priversta á maoistø kariuomenæ atiduoti ðeimos nará. Susilpnëjus karaliaus valdþiai, pradëjo reikðtis ir kitos politinës jëgos, kilo neramumai net paèioje sostinëje Katmandu, iki kurios maoistams iki tol nepavykdavo prasiskverbti. Po netrumpø demonstracijø ir debatø karalius perdavë valdþià laikinajai vyriausybei, maoistai atidavë dalá savo ginklø, ir buvo nuspræsta suðaukti steigiamàjá susirinkimà, kuriame turëtø bûti sukurta nauja Nepalo konstitucija. Tai buvo prieð pusantrø metø. Visà ðá laikà Nepalo politinës partijos, etninës grupës, miestø ir miesteliø bendruomenës stengësi pademonstruoti savo reikðmingumà, kuris turëtø bûti ávertintas vietø skaièiumi steigiamajame susirinkime. Katmandu nuolat skelbiami vadinamieji streikai, t.y. dienos, kai mieste yra uþdraustas eismas. Samdyti jaunuoliai priþiûri, kad streiko metu Katmandu gatvëmis nevaþinëtø automobiliai, iðskyrus specialius valstybinius bei tarptautiniø misijø ir automobilius, ið vieðbuèiø á oro uostà veþanèius uþsienieèius. Katmandu gyventojai taip priprato prie ðiø streikø, kad juos traktuoja kaip meteorologines sàlygas: prieð planuodami dienos darbus, paþiûri televizijà ar paskaito laikraðèius ir pasidomi, ar rytoj nebus Katmandu streiko, kaip kad mes pasidomime, ar rytoj nebus lietaus. Visiðkai normaliu reiðkiniu Katmandu mieste tapo ir elektros tiekimo iðjungimas. Elektra centralizuotai ðiuo metu tiekiama tik aðtuonias valandas per parà. Visi vieðbuèiai, universitetai ir kitos svarbios ástaigos turi autonominius dyzelinius elektros generatorius. Atjungus centralizuotà elektros tiekimà, per keliasdeðimt sekundþiø persijungiama prie autonominio elektros

tiekimo. Katmandu universiteto studentai labai ramiai reaguoja á elektros iðjungimà. Teko ir man prie to priprasti. Skaityti paskaitas Katmandu universitete man trejetà kartø teko vykdant Europos Sàjungos ir Azijos ryðiø programos projektà ENLIGHTEN, kurio pagrindinis uþdavinys – nepalieèiams perduoti šviestukinio apšvietimo patirtá. Šviestukai (šviesos diodai) – palyginti nauja ðviesos ðaltiniø rûðis, bet jie jau plaèiai naudojami naujuosiuose ryðkiuose ðviesoforuose, judanèius vaizdus rodanèiose ðvieslentëse, avariniame apðvietime, naujø automobiliø stabdymo bei posûkiø lempose, þibintuvëliuose ir kitur. Šviestukai pranašesni uþ tradicinius šviesos šaltinius našumu (šiuo metu gaminamuose šviestukuose šviesa jau virsta iki 50 proc. sunaudotos elektros energijos, o kaitrinëje lemputëje – tik 5 proc.), ilgaamþiškumu (gali šviesti iki 11 metø), maþais matmenimis. Jiems nereikalingos aukðtos átampos ir stiprios srovës. Dabar jau ámanoma pagaminti ávairiø spalvø, taip pat ir baltus šviestukus. Kol kas daugiausiai baltø ðviestukø naudojama mobiliuosiuose telefonuose, taèiau didþiausia rinka, kurià, manoma, greitai uþkariaus balti ðviestukai, yra bendrasis apðvietimas. Bendrajam apšvietimui yra sunaudojama apie 20 proc. visame pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Ádiegus šviestukus, ðias sànaudas bûtø galima sumaþinti bent perpus. Ilgà laikà ðviestukinio apðvietimo trûkumas buvo didelë ðviestukø kaina, taèiau, didëjant pramoniniu bûdu gaminamø ðviestukø naðumui ir augant gamybos apimtims, ðviestukinës apðvietimo sistemos pradeda lenkti daugelá tradiciniø ir ekonomiðkumu. Taèiau viena problema vis dar išlieka: esant šviestukiniam apšvietimui objektø spalvos atrodo ðiek tiek neMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

25

Moneta su marsieèiu
Vidas ÞIGAS
Dizaineris Liberijà Europai 1461 m. atrado portugalø navigatorius P .Cintra (Pedro de Cintra). Ði valstybë yra ásikûrusi Afrikos þemyno pietvakariø teritorijoje prie Atlanto vandenyno. Liberija yra pirmoji Afrikos respublika. 1847 m., talkinant JAV vyriausybei, Liberija buvo paskelbta respublika. Ðiandien èia gyvena 2,2 mln. gyventojø. 1996 m. gausià ir margà temø poþiûriu Liberijos numizmatikà papildë nauja 50 doleriø vertës vario-nikelio lydinio kolekcinë-apyvartinë moneta su vadinamuoju Marso veidu. Monetos reverse pavaizduotas Amerikos kosminës stoties 1976 m. nufotografuotas objektas, primenantis milþiniðkà þmogaus veidà. Moneta turi dvi atmainas. Vienoje „veidas“ nukaltas su ðiurkðèia tekstûra , kitoje – su ðvelnia tekstûra. Aplink „veidà“ lanku iðkaltas tekstas anglø kalba FIGHT HUNGER THROUGH SPACE EXPLORATION (troðkimø lenktynës dël visatos tyrinëjimo). Po „veidu“ horizontalia eilute smulkesniu ðriftu iðkaltas antras tekstas – THE „FACE“ OF MARS (Marso „veidas“). Kosminë stotis Viking I Orbiter 1976 m. liepos 25 d. fotografuodama Marso pavirðiø Cidonijos teritorijoje, ið 1873 km aukðèio uþfiksavo objektà, turintá þmogaus veidà. Ðis objektas daugybæ metø riogso Marso pavirðiuje. Kosminio aparato atsiøstos fotonuotraukos sukëlë daugybæ spëliojimø, teorijø ir ginèø. Kartais literatûroje ðis objektas yra vadinamas MARSO SFINKSU. Vëlesniais natûraliai. Beje, ta pati ir apšvietimo fluorescencinëmis lempomis problema. Taèiau nedidelis spalvø iðkraipymas yra visiðkai nesvarbus atokiuose Nepalo kaimuose, kur iki ðiol apðvietimui yra naudojamos „dþaro“ – specialiai paruoðtos himalajinës puðies balanos. Puðies kamiene padarius horizontalià ákirtà, medienoje virð ðios ákirtos susikaupia daug sakø. Ið ðios sakingos kamieno dalies ir skeliamos balanos. Þibalinës lempos ðiems þmonëms yra per didelë prabanga. Kol kas per brangus ir ðviestukinis apðvietimas. Taèiau jo eksploatacijos

tyrimais nustatyta, kad „veido“ plotas yra 1,5x3,0 km, o aukðtis siekia 330 metrø. „Lyginamosios planetologijos specialistas, geografijos mokslø kandidatas

þmogaus akies, nosies ir burnos linijas“, – raðë Saulius Kaniðauskas savo knygoje „Kur jûs, ateiviai ið Kosmoso?“ (1988). 2001 m. balandá „veidas“ buvo fiksuojamas ið naujo. Ðá kartà esant kitam apðvietimui statmenai ið virðaus áamþintas objektas visai neprimena þmogaus portreto.

R.Kuzminas net neabejoja, kad sfinkso „veidas“ Marso nuotraukose áþiûrimas tik dël atsitiktinio ðviesos ir ðeðëliø þaismo, panaðaus á tà, kai Mënulio pilnatyje regime kaþkà panaðø á þmogaus veidà. Ði optinë iliuzija pastebima, kai Saulës spinduliai gana nuoþulniai krinta á Marso pavirðiø. Iliuzijà sustiprina meteoritinis krateris Marso kalvoje. Savo kontûru jis primena kaðtai yra visiðkai menki, o visos sistemos kaina turi realiø perspektyvø dar gerokai atpigti. Labiausiai pasiteisina šviestukinës sistemos visam kaimui ar nemaþai jo daliai. Energija gaunama ið Saulës elementø (Nepalas – labai saulëtas kraðtas), vëjo turbinø ar maþø hidroelektriniø. Tiek elektros energijos, kiek mes sunaudojame vienam kambariui apšviesti nenaðiomis kaitrinëmis lemputëmis, pakanka apðviesti ðviestukais visus bûstus nemaþame kaime. Þinoma, apðviestumas tokiose pirkiose toli graþu neprilygsta pas mus priimtiems stan-

Vëliausiai Marso „veidas“ buvo nufotografuotas 2006 metais. Þemai skrendantis kosminis fotografas uþfiksavo erozijos apgadintà kalvà, kurios aksonometrija greièiau primena piliakalná. Amerikieèiø NASA planuose yra numatytas ir astronautø ekspedicijos iðlaipinimas Marse. Tai turëtø ávykti apie 2016 metus. Gal bûsimoji ekspedicija uþsuks ir á Cidonijà? Kad ir kaip ten bûtø, Marso „veidas“ laukia savo istorijos tæsinio.

dartams, bet yra daug geresnis nei naudojant „dþaro“. Ádiegus ðviestukiná apðvietimà, pailgëja kaimieèiø aktyvaus
Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovas ir produkcijos pavyzdþiai

26

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Pastaruoju metu susidomëta vadinamàja pagyvenusiø suaugusiøjø þmoniø grupe, kurià sudaro daugiau kaip 70 metø ir vyresni þmonës. Suaugusiøjø grupei dabar priskiriami 51–70 metø þmonës, o vyresnio amþiaus – pagyvenusiø suaugusiøjø grupei. Suprantama, turimi galvoje sveiki ir gyvybingi þmonës. Troškulio centro jautrumas þmogui senstant kiek sumaþëja, taèiau vandens suvartojimo normos iðlieka tos paèios. Organizmà aprûpinti vandeniu yra labai svarbu, nes nuo to priklauso organizmo skysèiø cirkuliacija, normaliø apykaitos procesø làstelëse palaikymas bei jø aprûpinimas maisto medþiagomis ir apvalymas nuo apykaitos produktø. Skysèiai padeda palaikyti làsteliø fiziniø ir cheminiø savybiø, kûno temperatûros pastovumà, màstymo procesus ir kt. Manoma, kad aprûpinti organizmà vandeniu pagyvenusiems þmonëms dar svarbiau negu jauniems, nes dehidratacijos procesai ðio amþiaus laikotarpiu þmogui yra pavojingesni. Þmogus vandená gauna su skysèiais ir maisto produktais. Dabar pripaþástama, kad septyniasdeðimties metø þmogui vandens su skysèiais ir maistu reikia gauti tiek pat, kiek ir kitoms suaugusiøjø grupëms – 2,7 l per dienà moterims ir 3,7 l vyrams. Su skystàja maisto dalimi organizmas gauna ir dalá reikalingø mineraliniø medþiagø bei kai kuriø vitaminø, kuriø pagyvenusiems þmonëms reikia daugiau. Be abejo, vandens poreikis visiems þmonëms priklauso ir nuo aplinkos temperatûros, ir nuo fizinio aktyvumo bei prakaitavimo. Skysèiams papildyti netinka natûrali kava, kadangi ji skatina vandens iðskyrimà per inkstus ir taip didina organizmo dehidratacijà. darbo diena, vaikai gali mokytis skaityti, pagerëja þmoniø sveikata ir apskritai gyvenimas. Taèiau jokie ðviestukai nepadës, jei jie bus árengti dûminëje pirkioje. Tenka atvirus ugniakurus keisti metalinëmis krosnelëmis. Tai labai naudinga kaimieèiø sveikatai, nes dël ligø, sukeltø nuolatinio nuodijimosi dûmais bûsto viduje, per metus pasaulyje mirðta apie 1,6 mln. þmoniø. Didelë dalis Nepalo kalnieèiø serga ligomis, kurias sukelia uþterštas vanduo, kurá patys kaimieèiai ir uþteršia. Taigi ðviestukinis apðvietimas atokiose Nepalo vietovëse yra labai su-

Þmogaus mityba ir amþius

Sveikos mitybos principai yra glaudþiai susijæ su þmogaus amþiumi. Iki ðiol turbût maþiausiai skirta dëmesio senesnio amþiaus þmoniø mitybai.

Nors prakaituojant daug prarandama vandens, taèiau ir pagyvenusiems þmonëms bûtina judëti ar dirbti ne per sunkø fiziná darbà, daryti specialius fizinius pratimus. Fizinis aktyvumas pagyvenusiems þmonëms maþina depresijà, turi teigiamos átakos kaulø tankiui, maþina osteoporozës ir kardiovaskuliniø susirgimø rizikà, gerina insulino jautrumà ir gliukozës tolerancijà, maþina kraujospûdá, kelia nuotaikà, padeda palaikyti ir sveikesná kûno svorá. Labai svarbios maisto medþiagos yra maistinës skaidulos, gaunamos su augalinës kilmës produktais. Jos turi didelæ fiziologinæ reikðmæ visø grupiø þmoniø mitybai. Ir tirpiosios, ir netirpiosios maistinës skaidulos svarbios virðkinimo ir medþiagø apykaitos procesams, taèiau su augaliniais produktais dar gaunama ir mineraliniø druskø, vitaminø bei ávairiø fitocheminiø medþiagø. Todël reikia atkreipti dëmesá, koks yra jø tarpusavio santykio poveikis. Pagyvenusiems þmonëms ið dalies keièiasi maistiniø skaidulø suvartojimo normos. Reikia atkreipti dëmesá, kad bûtø subalansuotas bendras skaiduliniø maisto medþiagø, folatø ir B12 vitamino vartojimas. Maistinës skaidulos gaunamos su augaliniais produktais, kuriuose gausu ir folatø. Pastaruoju metu iðaiðkëjo, kad nuolatinis folatø perteklius slopina B12 vitamino ásisavinimà, kadangi maþina vidinio faktoriaus sintezæ skrandþio gleivinëje. Per ilgà laikà tai gali sukelti maþakraujystæ ir pakenkti skrandþio gleivinei. Tarp visø kitø ir ðis faktas rodo, kad sveika mityba turi bûti subalansuota. Suaugusiø þmoniø maistiniø skaidulø norma moterims per dienà vidutiniškai yra 21 g, vyrams – 30 g, o pagyvenusiems rekomenduojama dienos norma motedëtingas uþdavinys, apimantis ir palankios kaimo bendruomenës bei religiniø autoritetø nuomonës sudarymà, ir susitarimus su kariðkiais dël kroviniø pergabenimo malûnsparniais á atokius rajonus, ir neretai maoistø netrukdymo garantavimà. Toks atokiø kaimø apðvietimas prasidëjo bûtent Nepale. Po vieðnagës Tribhuvano universitete Katmandu mieste Kalgario universiteto profesorius Dave‘as Irvine-Halliday‘us pradëjo populiarinti iniciatyvà Light Up The World („Apðvieskime pasaulá“). Dabar ðviestukinis

rims – 14 g, vyrams – 15 gramø. Folatai yra bûtini medþiagø apykaitos procesams, todël JAV á miltus dedama folio rûgðties, taèiau dabar siûloma tà priedà kiek sumaþinti. Toks yra mokslo paþinimo kelias. Pagyvenusiø þmoniø vartojamø folatø, kaip vaisto dozës taip pat patikslintos. Þmogui senstant atsiranda problemø dël reikiamo kalcio kiekio. Þmogus kalcá gauna ið esmës su ávairiais pieno produktais. Taèiau daliai þmoniø trûksta pieno cukrø virðkinanèio fermento laktazës. Medikø tyrimo duomenimis, Lietuvoje tokiø pieno netoleruojanèiø þmoniø esama apie 30 procentø. Tokiais atvejais pagelbsti pramoniniu bûdu gaminamas fermentas laktazë. Kuo þmogus vyresnis, tuo labiau didëja ir netolerancija pieno cukrui – laktozei. Dël tø prieþasèiø þmogaus organizmas blogiau aprûpinamas kalciu. Todël pagyvenusiems þmonëms kalcio reikia daugiau. Kai kuriose ðalyse yra iðleidþiami gërimai, papildyti kalciu, pvz., apelsinø sultys, sojø pienelis ir kt. Vaistinëse yra kalcio preparatø, taèiau jø negalima perdozuoti. Dël kalcio trûkumo sumaþëja kaulø tankis, jie greièiau lûþta. Kalcio preparatai su D vitaminu pagerina kalcio ásisavinimà. Kadangi D vitaminas iš dalies yra sintezuojamas þmogaus odoje veikiant saulës ultravioletiniams spinduliams, o senesni þmonës paprastai maþiau jais pasinaudoja, dël to gauna maþiau šio vitamino. Taèiau, turint galvoje, kad D vitamino perteklius yra pats toksiðkiausias ið visø kitø vitaminø, kalcio preparatai su vitaminu D nuosekliai dozuojami. Pagyvenusiems þmonëms rekomenduojamas ir grûdø aliejus, ypaè su tirpiosiomis maistinëmis skaidulomis, nes jis pagerina cholesterolio apykaità ir padeda iðvengti tulþies akmenligës; be to, jame paprastai bûna maþiau transriebalø rûgðèiø, kurios veikia kaip ir soèiøjø riebalø rûgðèiø perteklius. Aptartosios grupës þmonëms reikëtø vengti valgomosios druskos pertekliaus, tai padëtø sumaþinti kraujospûdá ir apskritai ðirdies ir kraujagysliø ligø bei insulto rizikà. apðvietimas jau ádiegtas 14 000 namø trisdeðimt dviejose pasaulio ðalyse. Kol kas tà darbà vykdo tarptautiniø projektø dalyviai ir nesiekianèios pelno organizacijos. Taèiau á ðá procesà ásijungia ir vietinë pramonë. Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovas ir vienintelis nuolatinis jos darbuotojas demonstruoja savo firmos produkcijà (þr. nuotraukà), kuri pasiþymi maþa kaina, patikimumu ir atitikimu realias eksploatavimo sàlygas. Galima tikëtis, kad šviestukai toliau pigs ir vietinës apðvietimo firmos plësis. O ðiam procesui bûtini iðsilavinæ Nepalo inþinieriai.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

27

Viena svarbiausiø þmogaus savybiø – kûrybingumas ir protinë, t.y. intelektinë, veikla, o jos rezultatas – intelektinë nuosavybë. Kurdami ugdome savo intelektà ir kûrybinius sugebëjimus, todël domëkimës ir intelektine nuosavybe.

saugokime nuosavybæ
Doc. Petras KASPERAVIÈIUS
Intelektinë nuosavybë teisiðkai saugoma valstybiø ástatymais. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijos 42 straipsniu deklaruota, kad „dvasinius ir materialius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultûros ir meno kûryba, saugo ástatymas“. Balandþio 26-oji yra paskelbta Pasauline intelektinës nuosavybës diena. LR ji pradëta minëti 2000 metais. Pasaulinës intelektinës organizacijos PINO (WIPO) Generalinis direktorius ðià dienà apibûdino taip: „Pasaulinë intelektinës nuosavybës diena – tai galimybë paskatinti þmones susimàstyti apie intelektinës nuosavybës vaidmená kasdieniame gyvenime, jos svarbà skatinant ir uþtikrinant inovacijas ir kûrybiðkumà“. Taigi kas yra ta intelektinë nuosavybë? 1967 m. Stokholme pasiraðytoje konvencijoje, ákûrusioje Pasaulinæ intelektinës nuosavybës organizacijà – PINO (WIPO), intelektinës nuosavybës apibrëþimas yra taip suformuluotas: „Intelektinë nuosavybë apima teises, susijusias su literatûros, meno ir mokslo kûriniais, artistø vaidyba, garso áraðais, radijo ir televizijos programomis, iðradimais visose þmogaus veiklos srityse, mokslo atradimais, pramonës dizainu, prekiø ir paslaugø þenklais, firmø vardais, komerciniais þymëjimais, apsauga nuo nesàþiningos konkurencijos, taip pat kitas teises, susijusias su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatûros ir meno srityse“. LR Pasaulinës intelektinës nuosavybës organizacijos narë nuo 1962 m. balandþio 30 dienos. Svarbiausi šios organizacijos tikslai – tai kûrybinës veiklos skatinimas ir ðios veiklos rezultatø apsaugos gerinimas bei vadovavimas sàjungoms, sudarytoms intelektinei nuosavybei saugoti. Teisës normos, kurios teisiškai reguliuoja intelektinæ veiklà, skirstomos á: autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø normas bei pramonës nuosavybës (patentø) teisës normas. Taip ðios normos sugrupuotos ir pava-

intelektinæ
teniuose ir autoriams iðduodami apsaugos dokumentai – patentai arba liudijimai. Norint pramonës nuosavybës objektus teisiðkai apsaugoti uþsienyje, reikia kiekvienoje valstybëje ar valstybiø patentinëje sàjungoje pateikti patentines paraiðkas jø patentø tarnyboms ir gauti apsaugos dokumentus. Autoriø ir pareiðkëjø teisës saugomos, jei per visà valstybëje galiojantá apsaugos laikà periodiðkai mokamas nustatytas valstybinis mokestis. Dabar LR pramonës ámonës, mokslinio tyrimo institutai, aukðtosios mokyklos ir verslininkai vis daugiau bendradarbiauja su ávairiomis uþsienio organizacijomis bei firmomis, steigia bendras ámones. Tariantis yra sudaromos sutartys, kuriomis aptariamos ávairios sàlygos, tarp jø ir patentinës. Taigi ðiais laikais efektyvi uþsienio prekyba ir bendradarbiavimas neámanomi be patentø ir licencinës veiklos. Kaip þinoma, visose valstybëse viena komercinës veiklos srièiø yra visapusiðka pramonës nuosavybës objektø, t.y. iðradimø, naudingøjø modeliø, pramonës dizaino, prekiø ir paslaugø þenklø, firmø vardø, puslaidininkiniø gaminiø topografijø, geografiniø nuorodø teisinë apsauga, t.y. patentavimas ir licencinë prekyba. Taigi, tariantis bendradarbiauti verslo srityje ar steigiant bendras ámones, firmas ir sudarant dël to sutartis, o paskui gaminant ir vidaus bei uþsienio rinkose realizuojant gaminius, reikia gerai þinoti, kas kiekvienoje valstybëje, su kurios ámonëmis ar firmomis bendradarbiaujama arba kurios rinkoje realizuojami pramonës gaminiai, gali bûti pripaþástama iðradimais, naudingaisiais modeliais, pramonës dizainu ir kitais pramonës nuosavybës objektais. Reikia þinoti, kokie reikalavimai keliami patentinëms paraiðkoms, kaip jos svarstomos, kokios yra patentinës ekspertizës sistemos (pareikðtinë, neatidëtoji ar atidëtoji ekspertizinë, miðri ir kt.). Taip pat reikia þinoti, kokias teises ágyja patentø ar liudijimø savininkai, kokios sankcijos taikomos ðiø apsaugos dokumentø savininkø teisiø paþeidimams, kaip galima atskleisti tuos paþeidimus, á kokius valstybës organus kreiptis dël tokiø paþeidimø, kaip apskaièiuoti paþeidëjams pateikiamø ieðkiniø dydþius. Taip pat reikia þinoti, kokias teises suteikia iðimtiniø ar neiðimtiniø teisiø papil-

Kurkime ir

dintos pagal pirmàsias tarptautines konvencijas, kurios ákûrë dabar veikianèias tarptautines sàjungas. Tai 1883 m., pasirašius Paryþiaus konvencijà, ákurta Tarptautinë sàjunga pramonës nuosavybei saugoti (LR jos narë nuo 1994-05-22) ir 1886 m., pasirašius Berno konvencijà, – Tarptautinë sàjunga literatûros ir meno kûriniams saugoti (LR jos narë nuo 1964-12-14). 1952 m. Þenevoje buvo pasiraðyta Pasaulinë autoriø teisës konvencija, 1961 m. – Tarptautinë Romos konvencija, skirta gretutiniø teisiø apsaugai (LR jos narë nuo 1999-06-22), 1971 m. – Þenevos konvencija dël fonogramø gamintojø apsaugos nuo neteisëto jø fonogramø kopijavimo (LR jos narë nuo 2000-01-27), 1996 m. – Pasaulinës intelektinës nuosavybës autoriø teisiø sutartis (LR jos narë nuo 2002-03-06). Autoriø teisës normomis reguliuojami visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, atsirandà sukûrus mokslo, literatûros ir meno kûrinius. Autoriø neturtinës teisës saugomos neterminuotai, o turtinës – valstybëje nustatytà laikà (pvz., iki autoriaus mirties ir 70 metø po jo mirties). Gretutiniø teisiø normomis reguliuojami visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, atsirandà atlikus kûriná (tiek tiesiogiai, tiek áraðytà á garso ar vaizdo laikmenà), padarius audiovizualinio kûrinio pirmàjá áraðà, fonogramà, sukûrus duomenø bazæ, televizijos laidà bei programà. Gretutiniø teisiø subjektø turtinës teisës galioja ávairø valstybëje nustatytà laikà (pvz., 50 metø). Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø subjektø teisës saugomos be jø registracijos valstybës tarnybose. Pramonës nuosavybës (patentø) teisës normomis reguliuojami neturtiniai ir turtiniai visuomeniniai santykiai, atsirandà, padarius iðradimà ar naudingàjá modelá, sukûrus pramonës dizainà, prekiø ar paslaugø þenklà, firmos vardà ar kità pramonës nuosavybës objektà. Pagal ðias normas pramonës nuosavybës objektai teisiðkai saugomi ribotà laikà (15–20 metø), ir ði teisinë apsauga uþtikrinama tik po to, kai jie nustatyta tvarka áregistruojami valstybës patentø tarnyboje (LR – Valstybiniame patentø biure, kuris yra Vilniuje, Kalvarijø g. 3), paskelbiami oficialiuose ðiø tarnybø biule-

28

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

domi, priklausomi, patvirtinti ir kitokie patentai bei liudijimai, kiek laiko jie gali galioti, nuo kokio momento (nuo patentinës paraiškos pateikimo, nuo jos paskelbimo, nuo apsaugos dokumento išdavimo ir t.t.) pradedamas skaièiuoti tas jø galiojimo terminas. Taip pat reikia þinoti, kaip pramonës nuosavybës objektus teisiðkai apsaugoti Lietuvos Respublikoje bei uþsienyje, kà tikslinga ir ko neverta patentuoti. Svarbu teisingai pasirinkti ir patentavimo ar registravimo tikslà (eksportas, licencijø prekyba, demonstravimas tarptautinëse parodose, prestiþas ir kt.). Pagaliau reikia tinkamai pasirinkti ir valstybes, kuriose norima gauti apsaugos dokumentus. Kuriant naujus gaminius, prieð juos eksportuojant, siunèiant á tarptautines parodas ar rengiantis iðduoti licencijas, konstruktoriai turi patikrinti jø patentiná grynumà, t.y. išsiaiškinti, ar tie gaminiai nëra kitø tose valstybëse uþpatentuoti. Tai darant, vël reikia gerai þinoti pramonës nuosavybës teisës normas. Daug tokiø þiniø reikia ir tariantis dël licencijø iðdavimo. Reikia þinoti, kokias teises apsaugos dokumento savininkas (licenciaras) perduoda licencijos gavëjui (licenciatui), jei yra iðduodama paprastoji, iðimtinë, išsamioji ar kitokia licencija. Gerai patentologijà reikia išmanyti ir tariantis su licenciatu dël mokesèio uþ licencijà, nes reikia suprasti kà reiðkia „rojalti“, koks jis turëtø bûti – ar nuo licenciato pelno, gaunamo realizavus licencijos objektà, ar nuo ðio objekto realizavimo metinës apyvartos. Taip pat reikia mokëti pasirinkti ir mokesèio uþ licencijà formà (iðankstinæ, periodinæ, mišriàjà ar kitokià). Daug þiniø reikia norint parengti gerà licencinæ sutartá. Panaðiø pramonës nuosavybës teisës þiniø prireikia norint iðduoti ir ásigyjant licencijas ið uþsienio firmø. Ásigyti licencijas daugeliu atvejø taip pat tikslinga, nes galima greièiau pradëti gaminti naujus gaminius, gauti árengimus bei paramà ásisavinant jø gamybà. Reikia gerai išmanyti ir techninæ kûrybà. Reikia þinoti, kam ir kaip pritaikyti techninës kûrybos metodus. Pagaliau, nenorint antrà kartà „išrasti dviraèio“, reikia mokëti naudotis patentine informacija, t.y. þinoti, kokie yra patentinës informacijos dokumentai, kaip jie klasifikuojami ir indeksuojami, kokie yra patentinës paieðkos metodai, kas yra ir kokie patentø fondai ir t.t. Sprendþiant ávairias patentines problemas, reikia mokëti ekonomiðkai ávertinti iðradimà ar kità pramonës nuosavybës objektà, iðduodamà ar ásigyjamà licencijà. Taip pat reikia þinoti ir kaip sprendþiami ávairûs iðradybiniai ginèai, kaip organizuojama ir planuojama iðradybinë veikla. Taip pat reikia þinoti, kad intelektinës nuosavybës objektai yra ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens turtas (prekë), priski-

riamas nematerialaus turto kategorijai. Jo buvimà árodo ávairûs dokumentai: asmeninës sutartys, galiojantys patentai, registracijos liudijimai, licencijos, perdavimo sutartys ir kt. Ðis turtas ágyjamas sukuriant, perimant pagal licencines ar kitas sutartis bei su materialiniu turtu ir kitaip. Juo disponuoti reikia laikantis bendrø ûkinës veiklos taisykliø. Kaip ir materialus turtas, jis turi bûti ávertintas vertine iðraiðka – pinigais, áskaitomas buhalterinëje apskaitoje, numatant siekiamà pelnà. Já vertinant reikia vadovautis LR Vyriausybës 1999-05-25 nutarimu, priimtu „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindø ástatymu“. Nematerialus juridinio asmens turtas nuraðomas pasibaigus apsaugos dokumentø galiojimo laikui, iðdavus iðimtinæ licencijà, perdavus kitam juridiniam asmeniui kartu su materialiu turtu ir kitais atvejais. Paþymëtina, kad intelektine nuosavybe rûpinasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Tai daroma vadovaujantis ûkio ministro 2005-06-10 ásakymu patvirtintomis „Finansinës paramos maþø ir vidutiniø ámoniø inovaciniams projektams teikimo taisyklëmis“ iš Ûkio ministerijos programø lëðø pagal sutartá, sudarytà su paramos gavëju. Perþvelgus tik kai kurias su intelektine nuosavybe susijusias problemas, kurias tenka spræsti ðiuolaikiniam verslininkui (inþinieriui, ekonomistui, vadybininkui), darosi aiðku, kad bûtina bûsimam specialistui studijuoti intelektinæ nuosavybæ. Taèiau ar visose, ypaè techniðkosiose mokyklose, yra disciplinos, susijusios su intelektinës nuosavybës studijomis? 1958 m. Kauno politechnikos institute á pramonës ekonomikos disciplinà buvo átraukta patentotyros tema ir 1962 m. 2000 egz. tiraþu išspausdinta Petro Kasperavièiaus parengta raðytinë paskaita „Išradybos ir racionalizavimo darbo organizavimas“, o 1963 m. 2000 egz. tiraþu buvo išspausdintas jo parengtas 172 p. paskaitø konspektas „Patentø mokslas“. 1962 m. pasikeitus buv. Sovietø Sàjungos patentinei politikai, pramonës ámonës ir mokslinio tyrimo organizacijos buvo ápareigotos atskleisti ir patentiðkai apsaugoti Sàjungoje ir uþsienyje svarbiausius pramonës nuosavybës objektus – iðradimus, o aukðtosiose mokyklose ávesti fakultatyvinæ patentologijos disciplinà. Kauno politechnikos institute buvo nuspræsta vietoj ðios disciplinos á pramonës ámoniø planavimo ir organizavimo disciplinà ávesti specialià 2– 4 val. apimties patentologijos temà. 1966 m. 2500 tiraþu buvo išleistas Petro Kasperavièiaus parengtas vadovëlis „Išradyba ir patentotyra“. Antrà papildytà 1976 m. iðleistà ðá vadovëlá Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija patvirtino vadovëliu respublikos aukðtøjø mokyklø technikos, medicinos, þemës ûkio ir pedagogikos spe-

cialybëms. Treèioji ðio vadovëlio laida buvo iðleista 1985 metais. Atkûrus LR nepriklausomybæ, 1997 m. buvo iðleistas ketvirtasis rinkos sàlygas atitinkantis vadovëlis, pavadintas „Patentologija“. 1967 m. spalio 10 d. ásakymu „Dël tolesnio patentinio-licencinio darbo gerinimo aukštosiose mokyklose“ Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ápareigojo aukðtøjø mokyklø rektorius vyresniems kursams dëstomose tam tikrose disciplinose patentologijos mokymui skirti 8–10 valandø. Tuo pat ásakymu aukðtøjø mokyklø rektorius ir pramonës technikumø direktorius ápareigojo gerokai sustiprinti studentø ir moksleiviø patentologijos mokymà. 1971 m. Instituto taryba nutarë jos rezerve esanèiø valandø sàskaita vietoj buhalterinës disciplinos ávesti 20 valandø alternatyvias disciplinas, tarp jø ir patentologijos. 1977 m. Instituto taryba ðá savo nutarimà pakeitë ir vietoj alternatyviosios patentologijos disciplinos dieninio skyriaus studentams ávedë 28 valandø fakultatyvinæ patentologijos disciplinà. Vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentams patentologijos tema liko ámoniø organizavimo ir planavimo disciplinoje. Ar dabar LR aukštosiose mokyklose ir kolegijose ši disciplina dëstoma? Pavadinimu „Patentø ir autoriø teisë“ buvo dëstoma G.Stulpinienës Vadybos institute ir Vadybos kolegijoje. Ji kai kuriø specialybiø studentams dëstoma Klaipëdos universitete, kurio leidykla 2004 m. išleido Petro Kasperavièiaus su bendraautoriumi Vytautu Þilinsku parengtà mokomàjà knygà „Intelektinë nuosavybë ir jos apsauga”, o 2007 m. su bendraautoriais Mindaugu Kiškiu ir Vytautu Þilinsku – vadovëlá „Intelektinë nuosavybë ir jos teisinë apsauga“. Ðiauliø universitete ji kai kuriø specialybiø studentams taip pat dëstoma. Jo leidykla 2001 m. iðleido Petro Kasperavièiaus ir Rièardo Viktoro Ulozo parengtà 103 p. mokomàjà knygà „Patentø ir autorinës teisës pagrindai“, 2005 m. – tø paèiø autoriø 194 p. mokomàjà knygà „Intelektinës nuosavybës pagrindai“ ir 2007 m. – tø paèiø autoriø 234 p. mokomàjà knygà „Intelektinë nuosavybë“. Ði disciplina dëstoma ir kai kuriuose kituose universitetuose. Kauno technologijos universitete, kur studijuoja daug bûsimø inþinieriø, ekonomistø bei vadybininkø, intelektinës nuosavybës disciplina dëstoma tik Ekonomikos ir vadybos fakultete, kuriame, kaip minëta, 1997 m. buvo Petro Kasperavièiaus parengtas ir ,,Baltic ECO” leidybos centro išleistas 343 p. vadovëlis „Patentologija“. Ðià disciplinà turëtø ásivesti visos LR aukðtosios mokyklos ir kolegijos. Jà bûtina studijuoti, kad bûtø galima kurti, teisiškai apsaugoti ir naudingai realizuoti intelektinæ nuosavybæ.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

29

Ið Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjø savo veikla ryðkiai iðsiskyrë prof. dr. Vilius Pëteraitis. Liûdna þinia atëjo ið Kanados ðiemet, kad jis, eidamas 94 metus, mirë kovo 5 dienà
Vilius Pëteraitis buvo nenuilstantis Maþosios Lietuvos kultûrinio, etninio, gamtinio ir istorinio paveldo puoselëtojas. Jis pasiþymëjo kaip to kraðto enciklopedininkas. Paliko iðsamias, neákainojamos vertës monografijas. Prof. Vilius Pëteraitis pasiþymëjo ávairiapuse visuomenine veikla iðeivijoje ir Lietuvoje. Jis buvo Maþosios Lietuvos Tarybos narys, Maþosios Lietuvos bièiuliø draugijos steigëjas, nuo 1952 m. su pertraukomis – pirmininkas, Centro valdybos narys. Nuo 1954 m. dalyvavo Maþosios Lietuvos pasiprieðinimo sàjûdþio veikloje, nuo 1992 m. garbës pirmininkas. 1985–1992 m. ir nuo 1998 m. Maþosios Lietuvos fondo vicepirmininkas. 1992–1998 m. Maþosios Lietuvos fondo pirmininkas. Nuo 1956 m. Kanados lietuviø bendruomenës tarybos narys. Jaunystëje V.Pëteraitis 1934–1935 m. suorganizavo sporto draugijà „Þardë“, 1938 m. – Vytauto Didþiojo universiteto studentø draugijà „Maþoji Lietuva“. Buvo tø draugijø pirmininkas. Maþosios Lietuvos sûnus Vilius Pëteraitis gimë 1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose (dabar Rimkai), Klaipëdos apskrityje. Tëvas Mikas Pëteraitis buvo stambus ûkininkas, taèiau nesiðalino nuo Klaipëdos kraðto lietuviø veiklos, buvo virðaitis, vienas Klaipëdos kraðto Ðauliø sàjungos kûrëjø, Klaipëdos kraðto seimelio narys. Motina Katrina Pëteraitienë – taip pat klaipëdiðkë lietuvininkë. Sûnus Vilius 1935 m. baigë Klaipëdos Vytauto Didþiojo gimnazijà. 1935–1937 m. mokësi Vytauto Didþiojo universitete Kaune. 1937 m. studijavo anglistikà Southamptono universitete Anglijoje. 1938 m. Upsaloje studijavo ðvedø kalbà. Nuo 1942 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto Germanistikos skyriaus vadovas, nuo 1941 m. skaitë vokieèiø kalbos paskaitas Vilniaus universitete. Naciams uþdarius universitetà 1943 m. dirbo geleþinkelio valdyboje. Prie Vilniaus artëjant frontui pasitraukë á Vokietijà. Ten 1945–1949 m. Augsburgo lietuviø gimnazijoje dirbo mokytoju, o 1948 m. vadovavo Augsburgo-Hochfeldo emigrantø stovyklai, kol 1949 m. iðvyko á Kanadà. Joje visà laikà gyveno Monrealyje. Ið pradþiø reikëjo Kanadoje ásikurti, pragyvenimui lëðø teko uþsidirbti nekilnojamojo turto prekybos kompanijoje. Kanadoje kartu su kitais savo tautieèiais ákûrë eþerø eksploatavimo bendrovæ „Dainava“. Ði kompanija padëjo iðeiviams ið Lietuvos ásirengti vasarnamius Lauryno kalnuose. Kanadoje Maþosios Lietuvos iðeivis laisvalaiká skyrë moksliniams ieðkojimams ir visuomeninei veiklai. Atkaklaus, sistemingo ir tikslingo darbo dëka profesorius Vilius Pëteraitis tapo pripaþintu ne tik Maþosios Lietuvos visuomenës veikëju, bet ir lietuviø kalbininku, lingvistu, þodynininku.

Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas ir tyrinëtojas

Vilius Pëteraitis
1914–2008
vietovardþiai (jø kilmë ir reikðmë)“ yra nelyginant Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiø etimologinis þodynas. Tai autoriaus nuodugniø studijø rezultatas. Jame yra daugiau kaip 4000 baltiðkos, daugiausia prûsø, lietuviø ir kurðiø kilmës vietoviø pavadinimø ið visos istorinës Maþosios Lietuvos ir Tvankstos. Priminsime, kad Maþoji Lietuva yra suprantama kaip kraðtas, kuris driekiasi nuo Klaipëdos ðiaurëje iki Galdapës pietuose ir nuo Labguvos vakaruose iki Lietuvos sienos rytuose. Tvankstà sudarë Semba ir Notanga bei ðiaurinës Bartos ir Varmës dalys. Lietuvininkai gyveno istorinëse Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto þemëse. Jas 1919 metais Versalio taikos konferencijoje Maþosios Lietuvos Taryba reikalavo priskirti prie Lietuvos valstybës. Reikia ávertinti Mokslo ir enciklopedijø leidyklos nuopelnà rengiant ir iðleidþiant pirmuosius didelius V.Pëteraièio veikalus Lietuvoje. Jo knygose uþfiksuoti per iðtisus keturis tûkstanèius metø vartoti vietoviø vardai ir vandenvardþiai visoje dabartinëje Kaliningrado srityje (Rusija), Klaipëdos kraðte (Lietuva) ir Galdapës apylinkëse (Lenkija). Jie lieka kaip kalbos paminklas, knygø autoriaus mokslininko palikimas lietuviø tautai. Tai tarsi amþinas atminties vainikas prûsams ir lietuvininkams. Deja, iki nepriklausomybës atkûrimo mûsø visuomenë nedaug þinojo apie Ma-

Ið pradþiø pasireiðkë kaip þodynininkas. Parengë kelis þodynus: Lietuviø-anglø kalbø þodynà (1948); Maþàjá lietuviøanglø kalbø þodynà (1949); vëliau Lietuviø-anglø kalbø þodynà (Lithuanian–English Dictionary). Lietuviðkos knygos klubas, Ch. 1960; Lithuanian–English Dictionary, Lietuviø-anglø kalbø þodynà su tartimi. P .Shalom, NY. 1967. Ðie þodynai iðeiviams tapo parankine priemone tobulinti anglø kalbà ir padëjo integruotis á angliðkai kalbanèiø ðaliø visuomenæ. V.Pëteraitis daug nuveikë leidþiant „Lietuviø enciklopedijà“ Bostone ir iðeivijos spaudoje. Didþiàjà gyvenimo dalá domëjosi Maþosios Lietuvos vietovardþiais ir istorija. Ðiai srièiai skirtos kelios knygos. Pirmoji studija „Maþosios Lietuvos vietovardþiø susvetimëjimas XX amþiuje“ V.Pëteraièio buvo paskelbta 1970 metais knygoje „Studia Lithuanica“, III tome. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ pasirodë V.Pëteraièio knyga „Maþoji Lietuva ir Tvanksta” prabaltø ir pralietuviø laikais“. Mokslo ir enciklopedijø leidykla, V., 1992 m., ir kitas veikalas „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai: jø kilmë ir reikðmë“. Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997. Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto 1997 m. iðleista kalbininko Viliaus Pëteraièio 608 puslapiø mokslinë studija – knyga „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos

30

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pastangos sugràþino mums daugiau negu 4000 metø baltiðkos kultûros raidos vaizdà tame kraðte, kuris gamtiniu poþiûriu yra nedalinamas politinëmis ribomis. Kaip tvirtina akademikas Zigmas Zinkevièius, Maþoji Lietuva kelis ðimtmeèius priklausë Vakarø ir Ðiaurës Europos germaniðkai ir skandinaviðkai kultûroms, tuo tarpu Didþioji Lietuva siejosi su Rytø, Vidurio ir Pietø Europos slaviðkomis, ið dalies romaniðkomis kultûromis. Taigi siena tarp ðiø Lietuvos daliø ðimtmeèiais yra buvusi dviejø kultûriniø civilizacijø Europoje riba. Vietovardþiai, kaip parodë V.Pëteraitis, yra svarbi kultûros paveldo dalis. Kaip teigia Marija Razmukaitë, vertindama jø svarbà, „baltø kraðtai (tarp jø ir Prûsija) – senosios Europos hidronimijos centras, o baltø protëviai ir bendroji baltø kalba yra glaudþiai susijæ su visa Vakarø Europa“. Taigi V.Pëteraièio darbas yra svarbi Europos kultûros dalis. Jis leidþia atkurti kuo tikresná Senosios Europos kultûros vaizdà. M. Razmukaitë kvieèia ne vien tik þiûrëti á vietovardþius kaip istorinës praeities faktà. Prûsijos vietovardþiø tyrinëtojo prof. V.Pëteraièio mokslinës studijos taip pat sugràþino dabartinio Kaliningrado senàjá pavadinimà „Tvankstë“ mûsø sàmonëje. Etimologinio vietovardþiø þodyno autorius Tvankstæ apibrëþë kaip senàjá prûsiðkà Karaliauèiaus miesto Priegliaus pakrantëje pavadinimà. Jis padarë iðvadà, kad „Tvankstë“ yra vandenvardinis þodis, kilæs ið tokio pat pavadinimo tvenkinio, ðalia kurio kalva turëjo taip pat tà patá vardà. Ant Tvankstës kalno ðalia vandens telkinio stovëjo Vangastës pilis. V.Pëteraitis baltø areale surado daugiau pavadinimø su ðaknimi „Vanga“, „Vanginis“ ir kt. Lietuvai Maþàjà Lietuvà gràþina dabar baigiama iðleisti Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto keturiø tomø „Maþosios Lietuvos enciklopedija“, kurios leidyba remiama Maþosios Lietuvos fondo ir daugelio kitø organizacijø bei privaèiø asmenø. Taèiau ðios iniciatyvos pradþios taip pat reikia ieðkoti Kanadoje, V.Pëteraièio aplinkoje, ir jau sugráþus á Lietuvà po nepriklausomybës atkûrimo. Kaip prisiminë V.Pëteraitis, mintis iðleisti didesnës apimties leidiná iðeivijoje sklandë po karo. Tà mintá skatino leidþiama Bostono Lietuviø enciklopedija, taèiau tuo metu „maþalietuviai“ dar neturëjo galimybiø, jø buvo maþiau negu iðeiviø ið Didþiosios Lietuvos. Sukûrus Maþosios Lietuvos fondà, apie 1980 metus buvo gráþta prie tos minties. Naujai apie didesnio leidinio galimybæ prisiminë atvykæs ið Lietuvos á Maþosios Lietuvos fondo suvaþiavimà prof. Domas Kaunas, kuris, kaip þinome, yra nusipelnæs ðio kraðto spaudai. Idëja ir situacija parengti Maþosios Lietuvos enciklopedijà brendo pamaþu. 1996 metais prof.

V.Pëteraitis atvyko á Lietuvà aiðkinti leidybos galimybiø èia, Lietuvoje. Man teko dalyvauti Vilniuje, Kraðtotyros draugijoje Trakø gatvëje, sukviestame pirmame platesniame tam klausimui skirtame pasitarime. Nors buvo daug abejoniø, susirinkusieji pritarë keliø tomø enciklopedijos leidimo prasmingumui. Kaip prisimena dr. Martynas Purvinas, leidybos idëjà palaikë tuometinis Mokslo ir enciklopedijø leidyklos direktorius Zigmantas Pocius. 1996 m. spalio mënesá buvo pradëtas enciklopedijos rengimas. Sudarytas enciklopedijos vardynas. Ðio darbo ëmësi dr. Algirdas Matulevièius, Karaliauèiaus kraðto istorijos tyrinëtojas. V.Pëteraitis tëvynëje ir iðeivijoje sutelkë keturtomës enciklopedijos leidimui sudarytojus. Jis pats labai aktyviai ásijungë á ðá darbà, parengë labai daug originaliø straipsniø. Ðiuo metu jau iðleisti trys tomai, ketvirtas tomas sparèiai rengiamas. Keturiuose Maþosios Lietuvos enciklopedijos tomuose (kiekvienas po 75 leidybos lankus) bus iðspausdinta daugiau kaip 10 000 straipsniø, paskelbta keli tûkstanèiai iliustracijø (tarp jø daug retø archyviniø nuotraukø). 2000 m. iðleistas I tomas (A–Kar), 2003 m. – II tomas (Kas–Maþ, 2006 m. – III tomas (Mec–Rag). Jie gausiai iliustruojami Vytauto Kaltenio spaudai parengtomis iliustracijomis, nuotraukomis. V.Pëteraièio suorganizuota Maþosios Lietuvos enciklopedijos leidyba Lietuvoje vyko rezultatyviai – bendromis labai didelio skaièiaus dalyviø pastangomis. Pirmajame jos tome, kuris iðspausdintas 2000 m., yra net 633 Viliaus Pëteraièio paraðyti straipsniai, antrajame tome – 338, treèiajame – 256 straipsniai. Maþosios Lietuvos enciklopedija (MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistø rengiama pirmoji tokia pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliauèiaus ir Klaipëdos kraðtø istorijai bei kultûrai. Iðskirtinë ðio leidinio svarba – galimybë áamþinti nykstantá ar jau prarastà lietuvininkø, prûsø kultûros paveldà, turintá neákainojamos vertës ne tik lietuviø, baltø, bet ir visos Europos kultûrai. Tai originali universalioji regioninë enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Maþàja Lietuva, ypaè akademiniam jaunimui. Ji yra svarbi Lietuvai ir kaimyniniams kraštams. Maþosios Lietuvos reikðmæ labai motyvuotai pagrindë enciklopedijos Redakcinës kolegijos prezidentas akad. Zigmas Zinkevièius: „Ðio kraðto reikðmë Lietuvai – ypatinga ir esminë. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka knyga – Martyno Maþvydo Katekizmas (1547), kurio 450àsias metines neseniai iðkilmingai ðventëme. Èia pasirodë ir pirmoji lietuviø kalbos gramatika (1653). Karaliauèiaus kraðte pirmà kartà á lietuviø kalbà buvo iðvers-

ta Biblija (1590), pirmiausia ji èia ir iðspausdinta. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka groþinës literatûros knyga (1706), ásteigta pirmoji lietuviø kalbos katedra – vadinamasis lituanistinis seminaras Karaliauèiaus universitete (1718). Karaliauèiaus kraðte buvo paraðytas ir iðleistas pirmasis mokslinis darbas apie lietuviø kalbà (1747), ásteigta pirmoji lietuviðka mokytojø seminarija (1811). Pasirodë pirmieji lietuviðki eilëraðèiai ir buvo sukurtas pasaulinio garso ðedevras – Kristijono Donelaièio „Metai“. Èia iðëjo pirmasis periodinis leidinys lietuviø kalba (1822), buvo iðleistas pirmasis tautinis lietuviø laikraðtis „Auðra“ (1883). Ðiame kraðte anksèiausiai pradëta rinkti tautosaka, ásteigtas pirmasis lietuviø etnografinis muziejus (1905). Tokiø pirmøjø galima bûtø nurodyti dar daugiau. Pagaliau ir dabartinë lietuviø bendrinë kalba gimë ðiame kraðte, èia jos iðtakos. Ðioje þemëje gyveno ir dirbo ne tik Martynas Maþvydas, Kristijonas Donelaitis, bet ir Jonas Bretkûnas, Liudvikas Rëza, Frydrichas Kurðaitis, Immanuelis Kantas, Vydûnas, Georgas Zauerveinas... Ið èia kilo apskritai dabartinës lietuviø kultûros uþuomazgos. Tad dràsiai galima teigti, kad be Maþosios Lietuvos nebûtø ir Didþiosios Lietuvos, kokia ji yra ðiandien“. Prof. V.Pëteraièio nuveikti darbai lygiuojasi ðalia kitø Prûsijos – Maþosios Lietuvos – Tvankstës tyrinëtojø, tokiø kaip prof. G.Gerulio, V.Kalvaièio, V.Ðmido, Ch.Stango, A.Salio, V.Maþiulio ir kitø. Jo iniciatyva iðeivijoje ásteigta dr. Vydûno premija, „Maþosios Lietuvos enciklopedijos“ rengëjams ir autoriams teikta Pëteraièio ðeimos Ariadnos premija. Klaipëdos universiteto studentai uþ geriausias studijas apie Maþàjà Lietuvà ir Prûsà nuo 1993 m. buvo apdovanojami V.Pëteraièio pastangomis ir Maþosios Lietuvos fondo parama ásteigta Liudviko Rëzos premija. Turëjo labai turtingà ir vertingà asmeniná archyvà, kurá 2001 m. perdavë Klaipëdos universiteto mokslinei bibliotekai. Prof. Viliaus Pëteraièio iðkili asmenybë buvo pripaþinta ne tik iðeivijoje, bet ir Lietuvoje. Jis nuolat lankësi Lietuvoje, rûpindamasis Enciklopedijos leidyba ir jà spartindamas. Jo darbas susilaukë pripaþinimo. Respublikos Prezidentas Viliø Pëteraitá 2002 m. uþ viso gyvenimo nuopelnus apdovanojo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino karininko kryþiumi. Klaipëdos universitetas V.Pëteraitá iðrinko Garbës daktaru. Prof. Viliaus Pëteraièio mokslo darbai ir visuomeninë veikla turi ilgalaikæ vertæ. Jo gyvenimo ir darbø nesavanaudiðkas pavyzdys yra pamokantis visiems dirbantiems Lietuvos savimonës supratimo átvirtinimui. Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

31

Akademiko Augustino Janulaièio mokslinis paveldas
Visuomenës veikëjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertëjo, Lietuvos mokslø akademijos tikrojo nario (akademiko), teisës mokslø daktaro Augustino Janulaièio (1878– 1950) plaèiaðakë veikla ir darbai paliko ryðkø pëdsakà Lietuvos visuomenës gyvenime, kultûroje ir moksle. Lietuvos mokslø akademijos Humanitariniø ir socialiniø mokslø skyrius ð.m. balandþio 4 d. surengë Augustino Janulaièio minëjimàkonferencijà, skirtà akademiko 130øjø metiniø jubiliejui. Prof. habil. dr. MA narys ekspertas Antanas Tyla surinko þymiø praneðëjø istorikø ir teisininkø bûrá. Prof. habil. dr. Ingë Lukðaitë ryðkiai ir átaigiai apþvelgë A.Janulaièio tëvø ir ðeimos vertybines orientacijas, motinos Agotos pasiaukojimà ir stiprybæ, anksti netekus vyro, net keturiolikai iðaugintø vaikø padëjusiai suvokti tikràsias vertybes, siekti mokslo ir prasmingos veiklos. Prof. dr. Vytautas Andriulis nagrinëjo A.Janulaièio Lietuvos teisës istorijos veikalus, domëjosi jo rankraðtiniu paveldu, kuris ypaè gausus Lietuvos MA bibliotekoje. Tai 3963 vienetø fondas (F-267), 1967 m. gautas ið jubiliato þmonos Elenos Janulaitienës ir ne kartà papildytas prof. I.Lukðaitës pastangø dëka. Prof. A.Tylos praneðimas buvo skirtas visapusiðkam rankraðtinio palikimo nagrinëjimui ir bûtinumui já skelbti. Dr. Vladas

Augustinas
Augustinas Janulaitis (1878–1950) buvo kilæs ið Malavënø kaimo, Ðiauliø apskrities, ûkininkø ðeimos. Jis uþ lietuviðkà visuomeninæ veiklà jau 1883 m. nukentëjo kelis kartus, bëgo á uþsiená, gyveno Prûsijoje, Anglijoje ir Ðveicarijoje. Vis dëlto po 1905 m. revoliucijos baigë Maskvos universiteto Teisiø fakultetà. Paskui Lietuvoje dirbo advokatu, teisëju. Be to, nuo 1920 m. Kauno aukðtosiose mokyklose ëjo profesoriaus pareigas. Jis paraðë daug veikalø apie Lietuvos istorijà ir teisæ XVII-XIX amþiuje. Jo svarbiausias darbas buvo Lietuvos bajorai ir jø seimeliai XIX amþ. (1936). 1941 m. kuriantis Lietuvos mokslø akademijai, tapo jos tikruoju nariu. Deja, dël tarybinës ir naciø valdþiø trukdymø nebeástengë iðleisti në vieno savo darbo. Ðiame straipsnyje iðskiriama tik dalis jo istorijos darbø: politiniø ir kultûriniø Lietuvos veikëjø biografijos. Faktas, kad ðámet minima Augustino Janulaièio 130- øjø metø gimimo sukaktis, rodo didelæ jo moksliniø darbø paveldo mokslinæ ir kultûrinæ reikðmæ, biografiniø kûriniø sampratà ir jos santyká su autoriaus asmenybe bei jo paþiûromis. A.Janulaitis 16 savo jaunystës metø priklausë Lietuvos socialdemokratø partijai, net redagavo jos periodinius leidinius. Jau tais laikais ëmë reikðtis kaip biografas, raðë straipsnius apie Karlà Marksà, Frydrichà Engelsà, Augustà Bebelá, Ferdinandà Lasalá (Lassale). Savo marksistinæ pasaulëþiûrà A.Janulaitis derino taip pat su Lietuvos tautinio iðsivadavimo siekimu, niekad nerëmë tø rusø, þydø partijø, kurios siekë iðlaikyti Rusijos teritoriná vientisumà, arba lenkø socialistø, kurie Lietuvà ásivaizdavo kaip bûsimosios Lenkijos provincijà. A.Janulaitis lai-

Janulaitisbiografas
Akad. Vytautas MERKYS

kytinas kairiosios lietuviø tautinio iðsivadavimo sàjûdþio dalies ideologu. A.Janulaièio socialinio ir tautinio iðsivadavimo sàsajos motyvacija buvo jo paraðytos biografijos. Pirmoji ið jø paminëtina 1902 m. Plymute (JAV) iðleista knygelë Adomas Mickevyèia (1798–1855). Jo gyvenimas, raðtai ir darbai (40 p.) Po to sekë Emilijos Pliateraitës (1908), Konstantino Kalinausko, Zigmanto Sierakausko ir kun. Antano Mackevièiaus biografijos (1921). Apie Adomà Mickevièiø A.Janulaitis raðë savo, kaip socialisto, pragmatiniais tikslais. A.Mickevièius jam nepalauþiamas kovotojas prieð Rusijos imperijà ir dël tautø iðsivadavimo. Taèiau jo raðtuose áþiûri taip pat socialinio atskirumo sampratà, sieká duoti visiems þmonëms pilietines ir politines laisves. Pasak A.Janulaièio, poetas netgi buvæs anø laikø socialistas. Dabar brangus Lietuvos socialdemokratø partijai. Tai buvo maiðtingas jaunojo A.Janulaièio pragmatizmas. Kaip A.Janulaitis sakosi, jam mintá raðyti apie E.Pliateraitæ suþadino jos legendinë ðlovë, kaþkiek panaði á prancûzø karþygës Þanos d’Ark (Dark) kultà. Taèiau biografas realistas, jis E.Pliateraitës þygius vertina ne legendiniu, o istoriniu poþiûriu ir nemano, kad nuo jos „bûtø galëjusi priderëti visa sukilimo klotis“. A.Janulaièio pripaþinimo E.Pliateraitë susilaukë kaip nematytas dvarininkaitës pasiryþimas dalyvauti bendrame sukilime; kad nesiskirtø nuo vyrø, net vilkëjusi vyriðkus drabuþius. A.Janulaièio dëmesys radikaliausiems 1863–1864 m. sukilimo vadovams priklau-

së nuo jo þavëjimosi jø iðtikimybe Lietuvos politinio iðsivadavimo idëja. Citavo K.Kalinauskà, kad negalima „kvailoms Varðuvos makaulëms pavesti Lietuvà valdyti“. Antra vertus, K.Kalinauskas ir A.Mackevièius parodyti kaip ponø engiamø valstieèiø iðvadavimo kovotojai, tikri demokratai. Jø nuomone, visuomeniniam gyvenimui paþadinti valstieèiai turëjo bûti pagrindinë bajorø vadovaujamo sukilimo jëga. Z.Sierakausko biografiná portretà pieðë, sakytum, nusiþiûrëjæs á Adomo Mickevièiaus Konradà Valenrodà. Bûsimo sukilimo labui ágijo gerà kariná iðsimokslinimà, uþsitarnavo karinës þinybos pasitikëjimà. Oficialiai iðvykæs á Vakarø Europà, manë ásitikinti, kokios sukilimui galima laukti paramos ið tenykðtës visuomenës.

32

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Selenis koncentravo dëmesá á A.Janulaièio pedagoginá darbà ugdant istorikus profesionalus. Konferencija vyko Lietuvos MA bibliotekoje, jos darbuotojos Rûta Kazlauskienë ir Ilona Norkienë parengë jubiliatui skirtà parodà. „Mokslo ir gyvenimo“ redakcija kvieèia susipaþinti su akad. Vytauto Merkio praneðimu jubiliejinëje konferencijoje. Povilas SAUDARGAS
Ryðkø pëdsakà A.Janulaièio biografiniams darbams paliko priklausymas Lietuviø mokslo draugijai, kuri savo narius skatino tyrinëti lietuviø kultûrà ir istorijà. A.Janulaièio socialdemokratinis angaþuotumas ëmë blësti. Pasirinko kun. Liudviko Adomo Jucevièiaus biografijà (1910 m.). Ji, pasak A.Janulaièio, iðaugo ið 1909 m. Draugijoje skaityto praneðimo. Juolab kad aptiko nemaþai naujø ðaltiniø. Tuomet A.Janulaitis ásipareigojo nesitenkinti kitø autoriø kompiliacijomis ir interpretacijomis. A.Janulaièiui L.A.Jucevièius – aukðtøjø luomø atstumtas kunigas, nes jis atsigræþë á valstieèius kaip lietuviø atgimimo atramà, iðaukðtino jø kalbos, tautosakos ir moralës vertybes. Surinktà medþiagà platesnei visuomenei populiarino lenkiðkai raðytose publikacijose. Manyèiau, kad ankstyvøjø A.Janulaièio biografiniø veikalø þiedas yra Simono Daukanto biografija. Jà ëmë raðyti 1908 m., kai Vilniaus vieðojoje bibliotekoje rado mûsø istoriko laiðkus Teodorui Narbutui ir kitiems adresatams. Svarbu, kad ðá darbà dirbdamas A.Janulaitis uþmezgë mokslinius ryðius su iðkiliausiais lietuviø kultûrininkais ir kai kuriais lenkø istorikais. A.Janulaitis S.Daukantà iðkëlë kaip svarbiausià lietuviø tautinio atgimimo ideologà, raðytojà ir ðvietëjà. Bûdamas istorikas kitais darbais bent ið dalies norëjo kompensuoti tautinës inteligentijos stygiø. Þinoma, parodë ir nemaþà S.Daukanto bendraminèiø grupæ, fragmentiðkai raðë apie vyskupà Motiejø Valanèiø ir kt. Kaip S.Daukanto biografijos tæsiná A.Janulaitis 1922 m. paskelbë svarbiø S.Daukanto laiðkø rinkiná. Ði publikacija ir minëtoji S.Daukanto biografija net 50 metø buvo pagrindinis informacijos apie ðá tautiná veikëjà ðaltinis. Po to ëjo ankstyvesnio lietuviø tautinës raðtijos laikotarpio Kiprijono ZabièioNezabitauskio biografija. Jà sumanë jau 1909 m., tai deklaruodamas atitinkamu straipsniu Lietuvos þiniose. Tuomet plaèiau raðyti delsë, nes neturëjo K.Nezabi-

tauskio rankraðèiø ir kitos svarbios medþiagos ið Lenkø bibliotekos Paryþiuje. Jà pasiekë tik 1924 m., kai nuvyko á Prancûzijà. Be to, gavo medþiagos Vilniuje ið buv. Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos ir Kauno metropolijos kurijos archyvø. Prie ðios biografijos pridëjo ir K.Nezabitauskio poezijos lietuviø kalba rinkiná. Bûdamas Paryþiuje, A.Janulaitis taip pat daug prisiskaitë apie senuosius politinius Lietuvos ir Lenkijos emigrantus, jø organizacijas bei sroves. Visa tai apraðë minëtoje biografijoje, gerokai ðiame fone „paskandindamas“ patá herojø. Po K.Nezabitauskio – lietuviø kultûrininko S.Daukanto jaunesniojo draugo Mikalojaus Akelaièio biografija. Jos glaustus variantus periodinëje spaudoje jau skelbë 1918–1920 m., 1925 m. papildë laiðkø Adomui Honorijui Kirkorui, Irenëjui Oginskiui rinkiniu. Prie platesnës M.Akelaièio biografijos raðymo prisëdo daugiau kaip po 10 metø. Paraðë, bet jau buvo atëjæ Stalino laikai, kuriais A.Janulaièio tyrinëjimai nebuvo toleruojami. Biografijos maðinraðtis iðliko. Já 1969 m. Juozas Jurginis sutrumpino, iðbraukë platesná istoriná fonà, nes jo apraðymas kirtosi su oficialiàja istorija. Liko vien faktografinis tekstas be paties A.Janulaièio visapusiðkos ir savitos istorinës minties. A.Janulaitis laikomas daugiau teisës istoriku nei tikruoju istoriku. Vis dëlto biografiniuose veikaluose, iðskyrus tik vienà jø, liko istoriku. Didelá A.Janulaièio dëmesá bendrajai istorijai liudija taip pat tai, kad 1929 m. jis buvo vienas Lietuvos istorijos draugijos organizatoriø. Be to, ligi 1935 m. jis pagrindiná akademiná darbà dirbo VDU Humanitariniø mokslø fakultete, tik vëliau tapo Teisiø fakulteto dekanu. A.Janulaitis savo akademinio darbo metu paraðë senojo Vilniaus universiteto teisininko profesoriaus Igno Danilavièiaus biografijà (1932 m.). Ðiam darbui labai pravertë A.Janulaièio, kaip teisës istoriko, kvalifikacijos. Biografija kone tokios apimties, kaip visos anksèiau raðytos biografijos draugën sudëjus. Gausiai panaudojo Lenkijos, ypaè Vilniaus archyvinius ðaltinius. Èia dar ryðkiau pasireiðkë A.Janulaièio dëmesys plaèiam istorijos fonui. Apie patá I.Danilavièiø tëra apie pusæ viso teksto. A.Janulaitá domino ne tiek pati I.Danilavièiaus biografija, kiek jo darbai – Lietuvos Statuto tyrimai, Lietuvos ástatymø kodifikacija, Rusø teisinës sistemos ávedimo Lietuvoje apibûdinimas. Bûdinga, kad ir ðioje biografijoje A.Janulaitis sustojo ne tik prie Lietuvos teisës genezës ir jos likimo, bet taip pat prie luominiø prieðtaravimø, prie privaèios nuosavybës ásitvirtinimo teisëtumo klausimo. Pasirodo, kad A.Janulaitis vien XIX a. nesiribojo, jis leidosi taip pat á viduram-

þius. 1928 m. paskelbë Enejos Silvio Piccolomini (vëliau popieþiaus Pijaus II) bei Jeronimo Pragiðkio gyvenimo apraðymà, jø þinias apie Lietuvà Vytauto ir Jogailos laikais. Galbût ðá A.Janulaièio veikalà labiau derëtø priskirti ne biografiniam þanrui, bet naratyviniø istorijos ðaltiniø analizei, jø kritiðkam paþinimui. Paskutinis ir didþiausios apimties A.Janulaièio biografinis darbas buvo apie Kæstutá. Jau 1930 m. ðis autorius paskelbë moksliná straipsná apie Kæstutá Marienburgo pilyje ir pabëgimà ið jos á Lietuvà. 1935–1940 m. A.Janulaitis jau paraðo plaèià biografijà, deja, dël tarybinës okupacijos sutrukdymo ji mûsø skaitytojus pasiekë tik 1998 metais. 1932 m. minint Kæstuèio þûties 550-àsias metines, nemaþà dëmesá ðiam kunigaikðèiui parodë profesorius Ignas Jonynas, periodinëje spaudoje paskelbæs kelias straipsniø serijas. Be to, 1938 m. apie Kæstutá atskirà monografijà iðleido Antanas Kuèinskas, uþ tai gavæs daktaro laipsná. Taèiau A.Janulaitis savo Kæstuèio biografijoje ðiø istorikø darbø në nemini. Nemini todël, kad, pasak biografijos autoriaus, naujausioje mûsø istoriografijoje Kæstutis sumenkintas lyginant su Algirdu ir Jogaila. Ðaltiniai apie Kæstutá esà interpretuojami atsainiai. Ði A.Janulaièio biografija dëstoma labai populiaria forma, bandoma aprëpti visà XIV a. istorijà, ne tik vidaus kovas, santykius su kaimynais, bet ir grynai ekonomikos istorijà. Kodël taip raðyta, atsakymà randame kieno uþsakymu tai daryta. Já davë Lietuvos karininkø ramovë, keldama pragmatinius reikalavimus, kad knyga bûtø patraukli ir reikalinga karininkams. Reikia pabrëþti, kad A.Janulaitis buvo vienas iðkiliausiø ano meto lietuviø biografø. Kone visi jo darbai neprarado paþintinës vertës ligi ðiol. Kalbant apie metodologijà, matyti Vasilijaus Kliuèevskio mokyklos rusø istorikø pozityvistø átaka. 1907 m. A.Janulaitis baigë Maskvos universiteto Teisiø fakultetà. Jo auditorijos buvo tame paèiame aukðte kaip ir Istorijos-filologijos fakulteto, kuriame telkësi minëtosios mokyklos istorikai. Su vienu ið jø – profesoriumi Matvejumi Liubavskiu, kuris daug raðë apie Lietuvos istorijà, A.Janulaitis netgi tiesiogiai bendravo. Panaðiai kaip ir jo mokytojai, A.Janulaitis itin daug dëmesio skyrë istorijos ðaltiniams, nes manyta, kad mokanèiai juos prakalbinus praeitis savaime nuðvis. Be to, jie këlë tyrinëtinas kultûros, socialinës gyventojø sudëties, valstieèiø, luominiø santykiø istorijos temas. Kaip matëme, A.Janulaitá, raðant minëtas biografijas, veikë taip pat jo socialistinës paþiûros, kurios autoriui ëmus dirbti akademiná darbà pastebimai iðblëso.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

33

Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasaulio kultûros diena
Taikomosios dailës muziejuje balandþio 15 d. surengtas PASAULIO KULTÛROS DIENOS minëjimas. Tai progai buvo skirti prof. Viktorijos Daujotytës ir poeto Justino Marcinkevièiaus þodþiai. Koncertavo poeto ir filosofo Vaidoto Daunio (1958– 1995) ðeima, kompozitorius Giedrius Kuprevièius, dainavo Ieva ir Vladimiras, grojo pianistë Nijolë Prudnikovai. Pasaulio kultûros diena paskelbta po to, kai 1935 m. balandþio 15 d. JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvideðimties Lotynø Amerikos ðaliø atstovai Vaðingtone pasiraðë sutartá dël meno, mokslo, istoriniø paminklø iðsaugojimo. O ðià idëjà plaèiai skleidë dailininkas, keliautojas, màstytojas Nikolajus Rerichas, iki Pirmojo pasaulinio karo jau sukûræs serijà paveikslø, kuriuose ryðkëjo áspëjimas apie artëjanèià grësmæ pasaulio intelektualiajam palikimui. Po keliø niokojanèiø karø jo kreipimasis kartu su prancûzø teisininkø Taikos paktu buvo pamirðtas. Dabar, plaèiai plëtojantis pasaulio pramonei, jai skverbiantis á saugotinas gamtos teritorijas ir augant komercijos agresijai, ðio pakto idëjos vël tampa aktualios. Taip pat ir Lietuvoje, kur inteligentija skelbia bûtinumà rûpintis nepavydëtina dvasinës kultûros padëtimi ðalyje. Tad Lietuvoje Pasaulio kultûros dienà nuspræsta minëti balandþio 15-àjà, kartu primenant ir N.Rericho keltø idëjø svarbà.

Tarpkryptinë kriminologija – kodël jos reikia šiandien Lietuvoje ir kas tai yra? Tokios kriminologijos poreiká pirmiausia nusako kriminologiniai tyrimai bei specialistø ir „þmoniø ið gatvës“ patirtis ir nuomonë apie nusikaltimus, negerëjanèià kriminogeninæ situacijà mûsø ðalyje. Akivaizdu, kad nusikaltimø problema Lietuvos visuomenëje itin aktuali. Nusikaltimus, smurtà, korupcijà ir narkomanijà dauguma Lietuvos gyventojø laiko labai svarbia ir pakankamai svarbia problema (Lietuvos korupcijos þemëlapis 2007). Svarbesnës nei minëtos, anot gyventojø, yra tik didelës kainos, infliacija, eismo saugumas keliuose bei maþi atlyginimai. Nusikaltimø problemos aktualumà patvirtina ir 2007 m. Eurobarometro tyrimas, kuriame Lietuvos gyventojai nusikaltimus kaip svarbiausià problemà iðkelia á antrà vietà (2007 m. rudená tai paþymëjo 34 proc. respondentø, 2007 m. pavasará – 44 proc.), pirmoje vietoje tarp svarbiø problemø buvo kylanèios kainos ir infliacija. Nusikaltimai Lietuvos gyventojams nerimà kelia daugiau nei apskritai Europos Sàjungos pilieèiams. Per metus specialiosios teisësaugos ir teisëtvarkos tarnybos uþfiksuoja du, tris ar net deðimt kartø maþiau nusikaltimø nei jø atskleidþia viktimologiniai ar kiti specializuoti tyrimai. Kodël? Kai kuriø nusikaltimø latentiðkumas (smurtas šeimoje, korupcija ir kt.) arba nekriminalizuoti ávykiai (pavyzdþiui, tarnybinës padëties naudojimas, prekyba átaka ir kt.) apsunkina situacijos atskleidimà ir aiðkinimà. Kaip apie vienà ið latentiðkø nusikalstamo pobûdþio veiklø – korupcijà – teigia mokslininkai, oficialioji teisësaugos statistika „nusako tik instituciná pajëgumà tirti korupcinius atvejus vadovaujantis esamais baudþiamaisiais ástatymais“ (Aliðauskienë et al. 2005; 113). Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programoje paþymima, kad „oficialioji statistika tik iš dalies atskleidþia kriminogeninæ situacijà“ (Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa. 2003; 5). Dalis nusikaltimø neuþregistruojami dël nepasitikëjimo teisësaugos institucijomis,

Tarpkryptinës kriminologijos studijos Vilniaus
Vilniaus universiteto Sociologijos katedros lektorë, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektø vadovë nusikaltëliø kerðto baimës, vieðumo vengimo ir kitø. Visa tai leidþia teigti, kad reikalingas kompleksinis ir ávairiapusis kriminologinis išmanymas nusikaltimø situacijai šalyje ir pasaulyje aiškinti. Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programoje sakoma, kad nusikaltimø maþinimas turi bûti paremtas kriminologijos mokslu. Europos Sàjungos valstybës jau seniai skiria ypatingà dëmesá kriminologijos mokslo plëtrai. Europos Sàjungos struktûroje veikia institucijos, specialiai ákurtos skatinti kriminologijos þiniø plëtrà: Europos nusikaltimø prevencijos tinklas, Europos organizuoto nusikalstamumo prevencijos forumas ir kt. Poreikis stiprinti kriminologiniø tyrimø potencialà akcentuojamas daugelyje Europos Sàjungos dokumentø. Europos Sàjungos sutarties 29 straipsnyje nusikaltimø prevencija ávardijama kaip vienas svarbiausiø Europos Sàjungos tikslø. Kriminologijos þiniø plëtros poreikis nuolat pabrëþiamas Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisës aktuose: Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos Vyriausybës darbo reglamente, Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës norminiø aktø rengimo tvarkos ástatyme, Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programoje, Nacionalinëje kovos su korupcija programoje, Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programoje, daugelyje kitø teisës aktø. Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programos situacijos analizëje teigiama, jog neretai parengtos nusikaltimø prevencijos ir kontrolës priemonës nëra pakankamai nuoseklios ir sistemið-

Dr. Jolanta ALEKNEVIÈIENË

Mokytojas: – Kiek metø turës þmogus, gimæs 1970 metais? Petriukas: – Vyras tai ar moteris?

Apie gyventojus linksmai
– Ponia, kiek vaikø norëtumëte turëti? – Keturis. – O kaip dël penkto?

34

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

EUROPOS SÀJUNGA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISËS INSTITUTAS

universitete
kos, jos yra vienadienës, neefektyvios ir neturi ilgalaikio poveikio (Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa. 2003; 7). Suprantama, kad nusikaltimø prevencijos bei maþinimo priemones ir programas visø pirma efektyviai ágyvendinti gali tik specialistai, t.y. kriminologai. Vilniaus universiteto Sociologijos katedra 2004 metø pabaigoje surengë apklausà apie kriminologø poreiká Lietuvoje su teisës, kriminologijos srities ekspertais, atstovaujanèiais valstybinëms institucijoms, universitetinëms bendruomenëms bei visuomeninëms organizacijoms. Tyrime dalyvavæ šiø srièiø teoretikai bei praktikai vienareikšmiškai pabrëþë kriminologø poreiká ir svarbà Lietuvos visuomenëje. Vienas pagrindiniø argumentø, patvirtinanèiø kriminologo kaip specialisto poreiká, yra negerëjanti nusikaltimø situacija Lietuvoje. Šis argumentas sietinas ne tiek su nusikaltimø skaièiaus didëjimu, kiek su besikeièianèiomis nusikaltimø formomis ir bûdais. Todël darbas ðioje srityje reikalauja ir atitinkamo kriminologinio išmanymo. Kriminologø poreikis grindþiamas ir nuosekliu bei sistemingu darbu nusikaltimø prevencijos srityje. Ekspertø vertinimu, kompetentingam kriminologijos specialistui bûtinos tiek teisës, tiek sociologijos, tiek psichologijos þinios. Anot ekspertø praktikø, vien teisiniø þiniø studentams kriminologams nepakanka, ypaè turint omenyje nusikaltimø prevencijà. Praktikai pasigenda teisæ studijuojanèiø studentø sociologinio ir psichologinio išmanymo ir gilesniø teisiniø þiniø tarp sociologijos bei psichologijos specialybiø studentø. Taigi Lietuvoje stinga kriminologo kvalifikacijà turinèiø aukðèiausiojo lygio specialistø. Lietuvos aukštosiose mokyklose iki 2006 metø buvo sàlygos rengti tik dalinæ (sociologinës pakraipos ir teisinës pakraipos) kriminologo kompetencijà turinèius specialistus. Ne maþiau svarbu pabrëþti, kad kri-

minologiniø þiniø trûkumas lemia nepakankamai racionalià nusikaltimø prevencijos politikà, kartu ir nepakankamà þmogaus teisiø ir laisviø apsaugà nuo nusikalstamø veiksmø, kuria sàlygas plisti korupcijai bei ðeðëlinei ekonomikai. Kokia išeitis? Kriminologija yra tarpkryptinë mokslø sandûros disciplina, todël ekspertø, dalyvavusiø minëtame kriminologø poreikio Lietuvoje tyrime, nuomone, tarpdisciplininës kriminologijos studijos yra tinkamas sprendimas. 2006 metais buvo pradëtas vykdyti projektas1 , kuriuo buvo siekiama sukurti jungtines tarpkryptines kriminologijos studijas Vilniaus universitete – rengti kriminologijos specialistus, turinèius sociologijos, psichologijos ir teisës þiniø. Kuriant jungtines tarpkryptines kriminologijos studijas Vilniaus universitete buvo patobulintos ir adaptuotos jungtinëms tarpkryptinëms kriminologijos studijoms Sociologijos ir kriminologijos magistrantûros studijø programa, Psichologijos ir kriminologijos magistrantûros studijø programa bei vienpakopiø Teisës studijø programos atðaka „Kriminologija“, parengtos naujos kriminologinës praktikos programos. Adaptuojant ir tobulinant jau vykdomas studijø programas parengti 6 nauji paskaitø kursai ir patobulinta 16 paskaitø kursø. Taip pat parengti 4 vadovëliai ir 4 mokomosios medþiagos rinkiniai/ metodinës priemonës. Svarbu paþymëti, kad ðiø studijø studentai ágyja kriminologo kvalifikacijà ne atsisakydami bazinio iðsilavinimo, bet kartu su psichologijos, sociologijos ar teisës magistro mokslo vardu. Taip yra iðpleèiamos jø ásidarbinimo galimybës, kurias teikia psichologijos, sociologijos ar teisës magistro mokslo vardas. Tai plataus profilio specialistai teisininkai, sociologai, psichologai, turintys ne vien tik specialøjá psichologo, sociologo ir teisininko iðsilavinimà, galintys ásidarbinti tiek vyriausybiniame, tiek nevyriausybiniame sektoriuose. Iš pasaulinës praktikos galima pateikti pavyzdþiø, kad daug studentø, baigusiø kriminologijos magistro studijas Kembridþe, lieka ir toliau dirbti universitete, kiti

pradeda teisininko karjerà, dirba probacijos tarnybose, kalëjimuose, policijoje arba socialiniø paslaugø sferoje. Apie 400 diplomuotø kriminologø per metus yra iðleidþiami á darbo rinkà Belgijoje. 150 ið jø kriminologija yra vienintelis iðsilavinimas. Šie kriminologai dirba kalëjimø personalo darbuotojais, teikia ávairias socialines paslaugas, aktyviai dalyvauja ir dirba nepilnameèiø teismuose, benamiø ar nepilnameèiø institucijose, policijos pajëgose, pagalbos aukoms ir nusikaltimø prevencijos programose. Vokietijoje studentai, pasirinkæ kriminologijos studijø kryptá, norëdami gali tapti baudþiamøjø teismø teisëjais, prokurorais, policininkais ar ákalinimo ástaigø vadovaujanèiais darbuotojais (Mikënaitë et al. 2007; 6). Taigi tarpkryptiniø kriminologijos studijø metu ágytas ávairiapusis ir platus poþiûris specialistams suteikia didesniø ásidarbinimo galimybiø, o valstybei – kompetentingø kriminologijos specialistø, iðmananèiø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës klausimus bei galinèius identifikuoti socialines deviacijø ir nusikaltimø problemas, nustatyti jas lëmusius veiksnius ir juos ðalinti. Kvalifikuotø specialistø kuriamos efektyvios nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programos visø pirma leidþia racionaliau ir tikslingiau panaudoti valstybës pinigus bei veiksmingai ginti ir apsaugoti šalies gyventojus. Tarpkryptinë kriminologija Vilniaus universitete yra unikali ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytø Europoje. Panaðaus pobûdþio programos yra retos ir Vakarø Europos bei Ðiaurës Amerikos akademiniame kontekste.
1 „Tarpkryptinës pleèiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete“. Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, vadovas – prof. dr. (HP) Aleksandras Dobryninas, projekto partneris – Teisës institutas, www.teisë.org. Projektà remia Lietuvos Respublika, ið dalies finansuoja Europos Sàjunga. Projektas ágyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje”. Plaèiau – http://www.krimstud.vu.lt.

Apie gyventojus linksmai
– Jokiu bûdu ! Kaþkur skaièiau, kad kas penktas gimæs Þemëje kûdikis – kinas...

– Pasakykite, kur jûs nusipirkote taip kokybiðkai padirbtà aukðtosios mokyklos diplomà? – Gatvëje radau. – Nesàmonë. Kaip galima rasti diplo-

mà gatvëje ir dar su savo pavarde? Tvirtinate, kad tai sutapimas? – Ne. Tiesiog pasà að pasidirbau vëliau. Kad pavardë su diplomo pavarde sutaptø.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

35

Naujos knygos puslapiai

Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose mokyklose
2008 m. pradþioje VGTU leidykla „Technika“ iðleido Algimanto Nako knygà „Vardan Lietuvos“ su paantrašte „Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose“. Šià nemaþos apimties – 244 p. – knygà sudaro pratarmë, 8 skyriai: „Pirmoji sovietinë okupacija“, „Karo dienomis“, „Antitarybinio veikimo citadelës“, „Politechnikos institute“, „Vilniaus universitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“, „Inþineriniame statybos institute“, „Nepriklausomybës auðroje“ ir „Pabaigos þodis“. Literatûros ir ðaltiniø sàraðe – 95 pozicijos. Yra pavardþiø rodyklë. Pratarmëje apraðomas pokalbis, kuriame dalyvavo VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius, Lietuvos MA akademikas prof. habil. dr. Antanas Kudzys ir knygos autorius doc. dr. Algimantas Nakas. Prof. A. Kudzys, pokariu studijavæs Kauno (buv. Vytauto Didþiojo) universitete ir buvæs partizanø ryðininku bei rëmëju, „apgailestavo, kad ðiø dienø studijuojantis jaunimas labai maþai þino apie studentus pogrindininkus, kurie vardan tautos laisvës ir valstybës nepriklausomybës paaukojo gyvybæ, kalëjo kalëjimuose, kentëjo tremtyje, o vëliau buvo nuolat sekami, persekiojamos elementarios jø teisës“ [p. 9]. Prof. R.Ginevièius „pareiðkë nuomonæ, kad nereikëtø studentø patriotiná ugdymà palikti savieigai, kad pokario studentø pasiaukojamà herojiðkà kovà derëtø atskleisti VGTU periodinëje spaudoje, jaunøjø mokslininkø mokslo istorikø konferencijose“ [p. 9]. „Apibendrinant pokalbá buvo sumanyta, – rašo A.Nakas, – kad tikslinga bûtø parengti publikacijà apie aptariamo laikotarpio Statybos fakulteto studentus, dëstytojus – pasiprieðinimo okupacijoms dalyvius“ [p. 10]. Skaitant spausdintus ðaltinius, susitinkant su nemaþa pogrindinës veiklos dalyviø, su jø artimaisiais, medþiagos susikaupë gana daug. Taip gimë mintis papasakoti apie rezistencinæ veiklà visose Lietuvos aukðtosiose mokyklose. Skyriuje „Pirmoji sovietinë okupacija“ pabrëþiama, kad „Bolðevikines nuostatas valdþia ëmë taikyti mokyklose, universitetuose. Pasikeitë mokymo turinys. Moksleiviai ir studentai privalëjo studijuoti sovietinæ konstitucijà, komunistø partijos istorijà, marksizmà-leninizmà. Sovietinë propaganda skelbë apie dideles laisves, sotø gyvenimà be iðnaudotojø kapitalistø, vykdavo mitingai naujai tvarkai palaikyti. Bet þmonës màstë ir suvokë tiesà“ [p. 17]. O ji buvo tokia: ðalinimas ið aukðtøjø mokyklø, areðtai, kalinimai, trëmimai, þudynës. Taèiau tai aukðtøjø mokyklø bendruomeniø neiðgàsdino. Todël 1941 m. priimant á aukðtàsias mokyklas buvo numatytas „klasinës kilmës” tikrinimas, o prieð tai, birþelá, – trëmimai, daugiausia palietæ ryðkiai patriotiðkai nusiteikusià ðviesuomenæ. Antrajame skyriuje „Karo dienomis“ plaèiai apraðomas Lietuvos aktyvistø fronto suorganizuotas pasiprieðinimas besitraukiantiems ir no-

Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos – proga Vilniaus Gedimino technikos universitete surengtoje popietëje pristatyta Mokslotyros centro vyresniojo mokslo darbuotojo doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga „VARDAN LIETUVOS. PASIPRIEŠINIMAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE 1940-1991 M.“ dalyvaujant kitø aukðtøjø Vilniaus mokyklø ben-

rintiems kuo daugiau pakenkti Lietuvai bolðevikams, pabrëþiant, kad Kaune pasiprieðinimo branduolá sudarë studentai, o jiems vadovavo dëstytojai doc. dr. Adolfas Damuðis, Juozas Milvydas, didvyriðkai þuvæs gindamas nuo bolðevikiniø gaujø teroro Noreikiðkiø kaimo þmones, ir kiti. Apraðomas ir pasiprieðinimas naciø okupacijai ir bolðevikø gráþimas. Tad treèiasis skyrius „Antitarybinio veikimo citadelës“ ir skirtas kovai su nelauktais sugráþëliais aptarti. Apraðoma Lietuvos laisvës armijos, Lietuvos iðlaisvinimo tarybos veikla, aptariama studentø Juozo Lukðos,

36

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

druomeniø atstovams, kai kuriems knygoje apraðytiems antibolðevikinio pasiprieðinimo dalyviams. Knygoje – aukðtøjø mokyklø studentø ir darbuotojø dalyvavimas pasiprieðinimo kovose uþ Lietuvos nepriklausomybæ. „Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþiagà, papildyti jà kai kuriais faktais ar nedideliais komentarais, susidarë gana vienpusiðkas vaizdas, kaip ir kokiu mastu Lie-

tuvos akademinis VGTU jaunimas, profesûra, darbuotojai dalyvavo pasiprieðinimo okupacijoms kovose“, – kalbëjo knygos autorius doc. dr. Algimantas Nakas. Popietëje universitete vyko diskusijos, ið knygos recenzentø lûpø iðgirdome ne vienà pagiriamàjá þodá autoriui. Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skaitytojams pateikiame iðtraukas ið atsiliepimø, recenzijø, nuomones apie knygà.

Kazio Pyplio, Dianos Glemþaitës ir kt., tapusiø dràsiausiais ir talentingiausias partizanø vadais ar kovotojais, veikla, jø didvyriðkos mirtys. Skyriuje „Politechnikos institute“ raðoma, kad „Daugiausia problemø sovietinei valdþiai këlë jaunuomenë ir tada, kai beveik buvo susidorota su aktyviu pasiprieðinimu, t.y. partizanais“ [p. 109]. Aptariama pozityvi instituto direktoriaus prof. Kazimiero Barðausko veikla, priimant studijuoti jaunuolius su „netinkamomis“ biografijomis, slaptø antisovietiniø organizacijø veikla, 1956–1957 m. Vëlinës Kaune, Romo Kalantos laidotuvës, represijos: „Partorgai <...> teigë, kad parenkant kandidatus á aspirantûrà (dab. doktorantûrà – A.A.) reikia kreipti dëme-

Algimantas Nakas
Alekso JAUNIAUS nuotr.

sá á kandidato socialines-politines savybes, kad á aspirantûrà patektø tie asmenys, kurie moksliniu, pedagoginiu ir politiniu poþiûriu tiktø dirbti aukðtojoje mokykloje“ [p. 120], kova prieð antisovietinius studentø pasisakymus per seminarus, prieðinimasis Antano Snieèkaus vardo suteikimui, pabrëþiant, kad „kai kas ir dabar priskiria A.Snieèkø idealistams, tik, deja, jo idealai buvo prieðingi tautos idealams. Jo padarytø nusikaltimø Lietuvos valstybei ir lietuviø tautai þmonës niekada neatleis per amþiø amþius” [p. 125]. Panaðiai aptariama padëtis ir kitose aukðtosiose mokyklose (skyriai: „Vilniaus universitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“, „Inþineriniame statybos institute“): „Profesûra buvo persekiojama ir átarinëjama bene visus sovietmeèio metus. Po karo daugeliui nepripaþinti ágyti mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai, daug dëstytojø buvo iðginti ið universiteto, daugelis buvo puolami ir gàsdinami, kad su jais bus susidorota, kaltinami esà jie keliaklupsèiauja reakcinei Vakarø kultûrai, skleidþia apolitiðkumà, objektyvizmà, menkina sovietinius laimëjimus“ [p. 141]. Bolðevikai persekiojo ir studentus: ðalino nepatikimuosius, atimdavo stipendijas, bendrabuèius, neleisdavo ginti baigiamøjø darbø ir kt. Aptariamas dëstytojø ir studentø suaktyvëjimas prasidëjus „perestrojkai“: demokratinës permainos Dailës institute, studentø atsisakymai mokytis marksizmo, sovietinio karinio parengimo disciplinø. Dëstytojø ir studentø veikla Sàjûdyje, Sausio 13-osios ir kt. Nepriklausomybës átvirtinimo ávykiuose aptariama skyriuje „Nepriklausomybës auðroje“. „Pabaigos þodyje“ pabrëþiama, kad „Mes privalome ugdyti lietuviø <...> jaunimà didvyriðkais netolimos praeities pavyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtø pats svarbiausias veiksnys jø gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas patriotas, galintis prireikus visomis iðgalëmis ginti savo ðalá“ [p. 225]. Cituojami profesoriaus Vytauto Landsbergio þodþiai, kad „mûsø ðalyje egzistuoja klaidinanti, pernelyg paplitusi nuostata esà ta-

pusi NATO ir ES nare Lietuva yra saugi. Deja, taip nëra, ir ta saugumo iliuzija yra pavojinga, nes demobilizuoja“ [p. 225]. Todël kvieèiama bûti budriais: „Dabar, kai Rusijoje plaèiai plëtojama imperijos atkûrimo idëja, kai dideli pinigai ir jëgos siekia, kad visos SSRS respublikos bûtø sugràþintos á imperijà – „sojuzà“, V.Landsbergio perspëjimas yra labai laiku. Dera prisiminti prieðkario istorijà: mums niekas nepadës apsiginti, jei patys nesiginsime. Ðtai dar vienas motyvas tam, kad nedelsiant ir visuotinai – nuo pradinio iki aukðtojo mokslo – visomis priemonëmis, visais bûdais ugdytume mûsø jaunimo patriotizmà, tautinio vieningumo jausmà. Iðkovota Lietuvos laisvë ir nepriklausomybë yra pats didþiausias mûsø tautos turtas, todël svarbiausia kiekvieno lietuvio pareiga – já iðsaugoti. Tai turi bûti esminis Lietuvos aukðtojo mokslo uþdavinys“, – baigia knygà jos autorius, pats pokaryje dël „netinkamos“ biografijos patyræs dideliø sunkumø. Dþiugu, kad vienoje stambiausiø ir paþangiausiø Lietuvos aukðtøjø mokyklø dràsiai drástama prabilti bûtent taip. Reikia tikëtis, kad visos Lietuvos aukðtosios mokyklos supras esminá Lietuvos aukðtojo mokslo uþdaviná. Knyga parašyta moksliniu stiliumi, bet be nereikalingo ámantrumo, todël lengvai skaitoma. Labai kruopðtus redagavimas beveik nepaliko ir korektûros klaidø. Puikiai padirbëta dailininkës ir maketuotojos. Tai knygà daro estetiðkai patrauklià, ið saikingai naudojamø juodø akcentø taip ir trykðta gedulinga pagarba knygoje apraðytiems ir neapraðytiems pokario rezistentams. Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija Pastaruoju metu kai kurie mokslininkai istorikai bei save ávardijantys istorikais mûsø tautai perða negatyvià praeitá, su panieka ir nihilizmu þvelgdami á mûsø valstybës kûrimosi istorijà, á J.Basanavièiø bei jo aplinkà. Tad bet kuris darbas, iðkeliantis asmenybes kaip pavyzdþius nûdienai, yra itin svarbus tautinei savimonei stiprinti. Vienas tokiø darbø – nauja doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“. Tà tvirtina ir knygos tikslas „Mes privalome ugdyti lietuviø tautos jaunimà didvyriðkais
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

37

netolimos praeities pavyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtø pats svarbiausias veiksnys jø gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas patriotas, galintis prireikus visomis iðgalëmis ginti savo ðalá“. Knyga liudija Lietuvos aukðtøjø mokyklø dëstytojø bei studentø meilæ savo Tëvynei, jos laisvës bei nepriklausomybës sieká, ávairiø formø kovas ir netektis, kanèias gestapo ar sovietinio saugumo gniauþtuose, kalëjimuose ar Sibiro lageriuose. Meilë Tëvynei, atsakomybë uþ jà, kova dël jos nepriklausomybës sklinda ið kiekvieno monografijos puslapio. Darbe panaudota ne tik archyvinë medþiaga, remiamasi ir gausiais spausdintais darbais Lietuvoje bei išeivijoje. Be to, ir tai itin svarbu, kad autorius, surinkæs duomenis ið dar gyvø pasiprieðinimo okupacijai liudininkø, jø informacijà áprasmino kaip naujà, pirmàkart publikuojamà ðaltiná. Studijoje apþvelgiamas itin platus laikotarpis – nuo pirmosios sovietinës okupacijos iki Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo ir jos átvirtinimo – bei institucijø gausa – autoriaus planuota pasiprieðinimo istorija Vilniaus Gedimino technikos universitete iðsiplëtë á kitas aukðtàsias mokyklas Kaune bei Vilniuje, vienoms jø skirdamas kiek daugiau dëmesio, kitas glaustai apþvelgdamas. Be abejo, detali visø aukðtøjø mokyklø pasiprieðinimo okupacijoms istorija reikalautø keliø tomø monografijos. Galima tikëtis, kad doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“ paskatins tolesniems tyrinëjimams ne tik ðios knygos autoriø. Ši pirmoji tokio pobûdþio mokslininko A.Nako monografija, liudijanti naujà kryptá mokslo istorijos tyrinëjimuose, pasirodo itin prasmingais metais Lietuvai minint Nepriklausomybes 90-metá. Tai ir autoriaus pristatytø herojø nepriklausomybës siekis. Dera pastebëti, kad per pasiprieðinimo okupantams istorijà autorius graþiai pateikë ir VGTU istorijà. Doc. A.Nakas studijos „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“ epiloge pateikia keletà svarbiø iðvadø: – sovietiniai okupantai nepajëgë palauþti tautos dvasinës stiprybës, kurià ákvëpë Lietuvos partizanø aukos; – nepaisant sovietinio saugumo susidorojimø pasiprieðinimas nesustojo – keitësi tik jo formos; – pasipriešinimo kovoje aktyviai da-

lyvavo Lietuvos aukðtosios mokyklos: dëstytojai, darbuotojai, studentai; – istorinës praeities þinojimas ir pagarba kovojusiems dël Lietuvos laisvës turi tapti svarbia kiekvieno jaunuolio moralinio bei dvasinio brandumo konstanta. Doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“ – reikðmingas darbas, atskleidþiantis mûsø netolimos praeities mokslo siekusio jaunimo ir jø dëstytojø istorijà. Dr. Aldona VASILIAUSKIENË Ðiauliø universitetas, Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas Sovietmeèio gyvenimas vyresnës kartos þmoniø prisimenamas tarsi vakardiena, labai ryðkiai ir realiai; o jaunimui – tai visai kita epocha, neátikëtini ir nesuvokiami faktai. Doc. dr. Algimanto Nako sumanymas apraðyti akademinio jaunimo ir profesûros dalyvavimà rezistencinëje kovoje bei pogrindinëje veikloje, pradedant nuo pirmosios okupacijos iki Sàjûdþio iðkovotos nepriklausomybës atstatymo, yra labai sveikintinas. Nuðvieèiami tiek ginkluotos partizaninës kovos, tiek ir dvasinio pasiprieðinimo sovietiniams ir vokiðkiesiems okupantams faktai, apraðomos iðkiliausios tø ávykiø asmenybës. Knyga neabejotinai bus pravarti visuomenës pilietiðkumui stiprinti. O ypaè studijuojanèiam jaunimui, – savosios Alma Mater istorijai paþinti, patriotiškumo jausmui ugdyti. Þinotina, kad respublikos aukštosios mokyklos buvo ypatingoje represiniø struktûrø prieþiûroje; inteligentijà, màstanèiàjà visuomenës dalá, pirmiausia buvo stengiamasi paversti homo sovieticus. Labai ribotai aukðtàjá mokslà galëjo ágyti tremtiniø vaikai. Knyga „Vardan Lietuvos“ – ne vien dokumentais pagrástø faktø dëstymas, jà labai pagyvina autentiðkø prisiminimø intarpai, pokalbiai su rezistencijos dalyviais. Þinoma, ir paties autoriaus nelabai linksma sovietmeèio patirtis. Doc. Algimantas Nakas, surinkdamas á visumà faktus apie inteligentijos pasiprieðinimà sovietizacijai bei pateikdamas juos akademinio gyvenimo kontekste, atliko vertingà ir aktualø darbà. Prof. dr. Libertas KLIMKA Vilniaus pedagoginis universitetas Parengë Asta VERBICKIENË

Duetas, kurá Lietuvos senovë
Atkelta ið 21 p. Dël to, atsiradus galimybëms pasiekti Krokuvà ir susipaþinti su ðiuo politiniu dokumentu, Jûratë Kiaupienë tai ir padarë. Edmundas Rimða surinko visà medþiagà apie antspaudus ir pateikë iðvadà: antspaudai liudija, kad dokumentas yra originalus. Rûta Èepaitë, nagrinëjanti raðto grafikà, kiekvienà 560 þodþiø teksto raidæ iðtyrë, palygino su to meto Europoje raðytais neabejotinø dokumentø originalais bei su to laiko lenkiškais originalais ir taip pat paskelbë argumentuotà iðvadà, kad dokumentas tikras, kad jis galëjo bûti suraðytas 1385 metais. Ketvirtas knygos „Krëvos akto“ straipsnis yra jau du deðimtmeèius dirbanèio Lietuvos istorijos institute anglø istoriko S.C.Rowello, árodþiusio dokumento atitikimà XIV a. pabaigos dokumentø sudarymo tvarkai. Pagaliau dokumentà ið lotynø kalbos iðvertë Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros profesorë Eugenija Ulèinaitë. Taigi, visapusiðkai iðtyrus dokumentà, paskelbtos išvados: pirma, dokumentas originalus; antra, jis nëra unijos dokumentas. Pastaràjà mintá formulavo jau Zenonas Ivinskis XX a. pradþioje. Po karo tai skelbë ir profesorius Bronius Dundulis. 1385 m. Krëvos aktas – ne unijos dokumentas, bet Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Jogailos paþadai prieš vedybas su Lenkijos sosto paveldëtoja Jadvyga jos motinai karalienei Elþbietai bei Lenkijos politikams. Tà patvirtino ir jau minëtas S.C.Rowellas. O tikru unijos pagrindu tapo dviejø dinastijø sàjunga – 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybos ir dviejø valstybiø sujungimas vieno valdovo – Jogai-

ES struktûriniø fondø lëðos ES-SF BPD 2.5 PRIEMONËS PROJEKTUI „NANOTECHNOLOGIJØ IR MEDÞIAGOTYROS CENTRO STUDIJØ PROGRAMAI (NANOSTUDIJOS)“
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto magistrantai ir doktorantai, tæsdami studijas universitete, greitai galës pasirinkti naujas studijø programas: „Meno vertybiø konservavimo“ ir „Chemijos –

38

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

suartino

los – valdþioje. Taèiau valstybës iðliko atskiros – Lenkijos karalystë ir Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë. Pasirodþius Jûratës Kiaupienës parengtai knygai, Lenkijoje ávyko diskusija. Jos rezultatas: susilpnëjo nuomonë, jog Krëvos unija inkorporavo Lietuvà á Lenkijos karalystës sudëtá. Taèiau tiek ten, tiek ir Lietuvoje dar yra iðkiliø istorikø, kurie laikosi senos nuomonës. Jûratë Kiaupienë sako, kad tai natûralu: ávairios interpretacijos atskleidþia istorijos mokslo þavumà. Taigi „Krëvos akto“ publikacija traktuotina lygia greta su Jûratës bei Zigmanto Kiaupø ir jø kolegos Albino Kuncevièiaus knygos „Lietuvos istorija iki 1795 metø“ vertimu, nuo kurio pristatymo Varðuvoje mes ir pradëjome vieðnagæ pas istorikø duetà. Þinoma, bûtø negerai atsisveikinti nepaminëjus dviejø Vytauto Didþiojo universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto pedagogø ugdomosios veiklos pozicijø. Zigmantas Kiaupa tvirtina, kad lengviausia dëstytojui á privalomos lektûros sàraðà studentams áraðyti savo knygas, taèiau tai panaðu á prievartà. – Svarbiau sudominti studentijà istoriko darbu. Istorija yra gyvas procesas. Visada aiðkinamasi kaþkà neaiðkaus, ieðkoma sprendimo keliø, árodymø, liudijimø. Esame prisidëjæ prie to, kad, baigdami studijas, jaunuoliai nemeta istorijos. Kaune surengëme jau dvyliktàjà miesto istorijos konferencijà, kurias organizuoja jau mûsø buvæ studentai; jau iðleisti aðtuoni Kauno istorijos metraðèio tomai, laukiame devintojo. Dþiaugsmas matyti pradëtø darbø tàsà jaunimo rankose, – sako mûsø paðnekovai VDU profesorius dr. Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkë, einanti VDU profesorës pareigas habil. dr. Jûratë Kiaupienë.

„Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje
Lietuvos biotechnologijos bendrovë „Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje. Bendrovës rinkodarà sustiprinsianti atstovybë padës „Fermentui“ ásitvirtinti sparèiai auganèioje Kinijos rinkoje, o metø pabaigoje joje pradës veikti ir logistikos, konsultavimo bei apskaitos padaliniai. Bendrovë „Fermentas China“ ákurta netoli Honkongo esanèiame Šendþeno (Shenzhen) mieste, kuriame koncentruojasi didelë dalis ðalies biotechnologijos pramonës ir moksliniø centrø. „Praeitais metais mûsø pardavimai Kinijoje iðaugo 15 procentø. Kurdami atstovybæ šioje šalyje, visø pirma orientuojamës á ateitá. Kinija jau šiandien patenka á didþiausiø pasaulio biotechnologijø rinkø penketukà, nors tai – tik šios rinkos augimo pradþia“, – teigë „Fermentas International Inc.“ vykdomasis direktorius prof. Viktoras Butkus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos duomenimis, Kinijos investicijos á mokslinius tyrimus kasmet iðauga 20 procentø. Pagal ðalies investicijas á mokslinius tyrimus ji yra pralenkusi Japonijà ir uþima antràjà vietà pasaulyje, nusileisdama tik JAV. Pasak V.Butkaus, „Fermento“ pavyzdys rodo, kad nedidelës ðalys, plëtodamos þiniø ekonomikà, gali sëkmingai didinti eksportà á tokias ekonomikos milþines kaip Kinija. 2007 m. „Fermento“ pardavimai á Kinijà siekë 3,6 mln. litø ir sudarë 7 proc. viso Lietuvos eksporto á ðià ðalá. Ákûrus naujàjà bendrovæ, „Fermento“ produkcijà visoje Kinijos teritorijoje ir toliau platins trys vietos kompanijos. Pasak V.Butkaus, „Fermentas China“ tikslas yra sustiprinti, labiau koordinuoti ðiø platintojø veiklà, todël ateityje jø tinklas bus dar labiau pleèiamas. „Kinijos rinka išsiskiria savo dydþiu, þmoniø mentalitetu, verslo specifika, todël siekiant èia ásitvirtinti yra efektyvu remtis vietos kompanijomis, jø kompetencija“, – sakë V.Butkus. Šiuo metu Kinijoje yra platinama daugiau nei 700 Lietuvoje gaminamø genø inþinerijos, genominiams tyrimams ir molekulinei diagnostikai skirtø biotechnologijø gaminiø. Netrukus bus išleistas pirmà kartà á kinø kalbà iðverstas „Fermento“ produkcijos katalogas, taip pat kinø kalba bus sukurtas bendrovës tinklapis. Geguþës mën. „Fermentas“ dalyvaus ir vienoje didþiausiø Kinijos biotechnologijø parodø „Biotech China 2008” Šanchajuje. Naujajai bendrovei vadovauja Nian Qiang Wen, anksèiau buvæs vienu Kinijos biotechnologijos bendrovës, kuri platina „Fermento“ produktus, vadovø. Metø pabaigoje bendrovëje turëtø dirbti apie 10 darbuotojø. „Fermentas China“ yra jau aštuntoji uþ Lietuvos ribø veikianti „Fermentas International Inc“ bendrovë. Kitos bendrovës veikia JAV, Kanadoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Prancûzijoje, Suomijoje, Švedijoje. 99 proc. „Fermento“ produkcijos yra eksportuojama á daugiau nei 70 pasaulio ðaliø. Lietuvos aukðtøjø technologijø bendrovëje dirba daugiau nei 300 aukðtos kvalifikacijos specialistø, tarp jø – du profesoriai ir 33 mokslo daktarai. Tyrimø bendrovës „Bioinformatics“ duomenimis, „Fermentas“ savo rinkos segmente yra viena ið penkiø didþiausiø pasaulio bendroviø, taip pat Europos DNR markeriø rinkos lyderë. 2.5 priemonës paramos suma virðija 1,7 mln. litø. Realizuojant ðá projektà sukurtos mokymo programos leis iš dalies patenkinti Lietuvos aukðtøjø technologijø ámoniø ir moksliniø institutø aukðtos kvalifikacijos þmogiðkøjø iðtekliø poreikius. Sukurta „Nanotechnologijø ir medþiagotyros centro studijø programa (NanoStudijos)“ bus vykdoma naudojant 1.5 projekto “Nanotechnologijø ir medþiagotyros centras „NanoTechnas“ sukurtus produktus (laboratorijos, prestiþinë studijoms ir moksliniams tyrimams áranga ir kt.). Projekto vadovas prof. S.TAUTKUS

EUROPOS SÀJUNGA

medþiagotyros“. Šiuo metu projekto vykdytojo VU Chemijos fakulteto ir projekto partnerio VU Imunologijos instituto darbuotojai rengia minëtøjø programø dalis. Projekto metu (2006-05-18–2008-05-30) bus sukurti penki anksèiau minëtø studijø programø moduliai, bus surengtos trys vasaros mokyklos ir seminarai VU darbuotojams, rengiantiems mokymo programas, bei VU magistrantams ir dokto-

rantams. Be Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramos nei Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, nei Imunologijos institute nebûtø galima sukurti prielaidø aukðtesnës kvalifikacijos specialistams rengti pagal naujai sukurtas programas, nes tam nëra pakankamai finansiniø iðtekliø. Projektui „Nanotechnologijø ir medþiagotyros centro studijø programa (NanoStudijos)“ realizuoti skirta ES SF BPD

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

39

Astronomijos ir astronautikos metai 2007 naujienos
Pabaiga. Pradþia Nr. 4

1995 m.), Stereo (nuo 2006 m.) ir Hinode (nuo 2006 m.). Saulës aktyvumas dabar artëja prie minimumo, kuris laukiamas 2008 metais. Japonø erdvëlaivis Hayabusa, 2005 m. aplankæs Itokavos asteroidà, yra pakeliui á Þemæ. Po susidûrimo su asteroidu tik per stebuklà iðvengë þûties. Su maþomis kuro sànaudomis erdvëlaivá bandoma gràþinti á Þemæ 2010 m. vasarà.

Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS

Dvi ðviesios kometos
Sausio ir vasario mënesiais pietinio Þemës pusrutulio gyventojai galëjo groþëtis ðviesiausia kometa per pastaruosius 40 metø. Ðià kometà 2006 m. rugpjûèio 7 d. atrado anglø ir australø astronomas Robertas Maknotas (McNaught). Kometa buvo atrasta fotografijoje, gautoje Šmidto sistemos teleskopu Siding Spring observatorijoje. Atradimo metu kometa buvo 19-ojo ryškio ir slinko Gyvatnešio þvaigþdynu. Nuo rugpjûèio iki lapkrièio Maknoto kometa vis ðviesëjo, bet taip ir liko neáþiûrima plika akimi, kol galiausiai gruodá pradingo Saulës spinduliuose. 2007 m. pirmosiomis dienomis kometa vël pasirodë ir buvo matoma tiek ryto, tiek vakaro þaroje. Sausio 12 d. kometa kirto savo orbitos perihelio taðkà ir kurá laikà buvo matoma net dienos ðviesoje. Didþiausià spindesá kometa pasiekë sausio 13–14 dienomis, kai ji buvo maþdaug minus 6-ojo ryðkio. Nuo sausio 12 iki 16 d. jà fotografavo Saulës observatorija SOHO, mat tuo laiku kometa pateko á teleskopo regëjimo laukà. Sausio 15 d. Maknoto kometa praskriejo maþdaug 122 mln. km atstumu nuo Þemës. Toldama nuo Saulës, kometa buvo vis geriau matoma ið pietinio pusrutulio, jos uodega darësi vis áspûdingesnë. Sausio 17 d. kometa buvo maþdaug minus 3-iojo ryðkio ir turëjo 5 laipsniø ilgio uodegà. Sausio 25 d., nors ir nusilpusi iki nulinio ryðkio, taèiau pagerëjus stebëjimo sàlygoms, kometa buvo matoma net su 30 laipsniø ilgio uodega. Nuotraukose kometa atrodë tikrai nuostabiai,
7 pav. Merkurijaus paviršius ið erdvëlaivio ,,Messenger”. Matomas labai ádomus krateris su C raide viduryje

6 pav. Vaizdas á Marso Sfinksà ið ,,Mars Express” orbitos. Ilgà laikà ðis stalkalnis Kidonijos rajone buvo laikomas dirbtine veido formà primenanèia skulptûra

Naujienos ið Marso trumpai
Aplink Marsà skriejantis NASA erdvëlaivis Mars Odyssey Arsijos kalno ðlaituose atrado septynis didþiulius áëjimus á planetos poþemius. Angø á poþemá skersmenys yra nuo 100 iki 250 metrø. Marso poþemiai praeityje (o gal ir dabartyje) galëjo bûti prieglobstis gyvoms bûtybëms, o ateities astronautai galës ten árengti savo gyvenvietes. Mars Reconnaissance Orbiter (MRO) rado naujø árodymø, kad á Marso pavirðiø kartais iðsilieja daug vandens. Tai gali bûti susijæ su periodiðkais klimato atðilimais praeityje arba su meteoritø smûgiais. Vandens iðgrauþtos lomos ir vëduoklës tipo nuosëdiniø uolienø laukai daþnai pasitaiko arti smûginiø krateriø. Greièiausiai smûgis iðtirpina ledà, pasislëpusá po planetos pavirðiumi. Rasta ir ðvieþia keliø ðimtø metrø ilgio loma, kurios nebuvo 1999 metø nuotraukose. Galimas dalykas, jà iðgrauþë ið poþemio iðsiverþæs vandens srautas. Kità panaðiai atsiradusá 300 m ilgio „kanalà“ nufotografavo Mars Global Surveyor 2005 m. maþo kraterio šlaite. Europos Mars Express erdvëlaivis specialiu radaru iðzondavo Marso pietø aðigalá gaubianèià ledo kepuræ ir nustatë, kad maþdaug 1000 km skersmens ledyno gylis vietomis siekia 3,7 kilometro. Iðtirpinus pietø aðigalio ledà, visà Marsà padengtø 11 m gylio jûra.

Ir dar apie Marso gyvybæ: britø mokslininkai apskaièiavo Saulës ir Galaktikos kosminiø spinduliø stiprumà Marso pavirðiuje ir priëjo iðvadà, kad per kelis milijardus metø, kai Marsas neturëjo tankios atmosferos ir stipraus magnetinio lauko, visa kas gyva turëjo bûti sunaikinta iki 3–5 m gilumos. Gilesniuose grunto ar ledo sluoksniuose galëjo iðlikti jei ne patys gyvi organizmai, tai bent jø liekanos. Geriausia vieta gyvybës liekanoms rasti yra 5000 km dydþio Eliziejaus plokðtikalnë. Árodyta, kad tai buvæs vandenynas, kuris uþðalo per pastaruosius 5 mln. metø. Kitos perspektyvios vietos yra ðvieþiai iðmuðti smûginiai krateriai.

Tarpplanetinëse trasose
NASA erdvëlaivis Messenger yra vis dar pakeliui á Merkurijø, manevruodamas tarp Þemës ir Veneros. 2007 m. jis antrà kartà praskriejo pro Venerà 340 km nuo jos paviršiaus. 2008–2009 m. erdvëlaivis tris kartus praskries pro Merkurijø maþdaug 200 km aukštyje. Pirmàkart tai ávyko 2008 m. sausio 14 dienà. Tik 2011 m. erdvëlaivio ir planetos greièiai susilygins ir tada jis galës tapti Merkurijaus palydovu. Link Plutono skrieja NASA erdvëlaivis New Horizons. Paleistas 2006 m. pradþioje, 2007 m. vasario 29 d. praskriejo pro Jupiterá ir perdavë jo nuotraukø. Plutonà pasieks 2015 metais. ESA erdvëlaivis Rosetta nuo 2004 m. tebeklajoja po vidinæ Saulës sistemà. Tik 2014 m. jis susitiks su ilgos kelionës tikslu – Èuriumovo-Gerasimenkos kometa. Saulæ tyrinëja kosminës observatorijos Ulysses (nuo 1992 m.), SOHO (nuo

40

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

jos uodegoje buvo matyti daugybë ðviesiø juostø, vadinamø izochronomis. Vasario 3 d. kometos uodegà praskriejo Ulysses – NASA/ESA erdvëlaivis Saulei tirti. Kovà kometa pradëjo sparèiai blyðkëti ir greit plika akimi tapo nematoma. Dël savo áspûdingumo Maknoto kometa pavadinta Didþiàja 2007 metø kometa. Spalio 23/24 naktá pasaulá apskriejo þinia, kad Persëjo þvaigþdyne pasirodë nauja ðviesi þvaigþdë. Daug kas pamanë, kad sprogo supernova. Taèiau Tarptautinis astronominiø atradimø centras ið Kembridþo praneðë, kad sprogo ne þvaigþdë, o Holmso kometoidas. Ðá dangaus kûnà 1892 m. atrado anglø astronomijos mëgëjas Edvinas Holmsas (E. Holmes) Londone. Tai periodinis kometoidas, apskriejantis Saulæ per 7 metus tarp Marso ir Jupiterio orbitø. Jo perihelis yra uþ 305 mln. km, o afelis – uþ 772 mln. km nuo Saulës, orbita palinkusi 19 laipsniø kampu á Þemës orbità. Sprogimo metu jis buvo uþ 240 mln. km nuo Þemës. Kaip áprasta, kometoidas buvo labai silpnas (17-ojo ryðkio), matomas tik pro didelius teleskopus. Taèiau spalio 23 d. vakare atsitiko kaþkas nepaprasto – kometoidas staiga ëmë sparèiai ðviesëti ir per kelias valandas pasiekë treèiàjá ryðká, t.y. tapo puikiai matomas plika akimi. Kometoido spindesys iðaugo apie pusæ milijono kartø! Aplink susidarë apskritos formos plintanti skraistë, ir kometoidas virto kometa. Kometos skraistës skersmuo kas naktá vis didëjo, per mënesá kometa jau buvo tokio dydþio kaip Mënulis. Skraistës viduryje buvo matyti ðviesi þvaigþdutë, matyt, kometoidas, apsuptas sprogimo liekanø – dulkiø, akmenø ir ledø. Manoma, kad pats kometoidas yra tik 3,4 km skersmens, taèiau jo apvalkalo skersmuo greit pasiekë kelis milijonus kilometrø. Lapkrièio pradþioje kometa ëmë atrodyti kiek pailga ir pamaþu ëmë formuotis jos uodega. Ta uodega galëjo bûti ir anksèiau, bet tuo metu kometa su Þeme ir Saule buvo beveik vienoje linijoje (kometos opozicija), todël uodega buvo nukreipta tolyn nuo mûsø ir jà uþstojo didþiulë kometos skraistë. Visame pasaulyje gauta daugybë Holmso kometos nuotraukø. Astronomai ir astronomijos mëgëjai jà fotografavo ir Lietuvoje. Molëtø observatorijoje K.Èernis vienas pirmøjø pasaulyje lapkrièio 5 d. nufotografavo kometos uodegos atsiradimà. Kometa pamaþu slenka Persëjo þvaigþdynu.

fuoti iðmuðto kraterio, nes kometoidà dar ilgai gaubë sprogimo sukeltas dujø ir dulkiø debesis. Kai jis iðsisklaidë, kometoidas buvo jau per toli. Numatoma link Tempelio-1 kometoido nukreipti erdvëlaivá Stardust, kuris 2006 metais atgabeno ir numetë á Þemæ konteinerá su Vildo-2 kometoido dulkëmis. Stardust susitikimas su Tempelio-1 kometoidu ávyks 2011 metais. Tada bus galima gauti sprogimo išmušto kraterio nuotraukas ir atlikti kitus kometoido tyrimus. Deep Impact erdvëlaivis taip pat yra veiklus ir laukia uþduoties. Kitas jo objektas bus periodinis Hartlio 2 (Hartley 2) kometoidas, skriejantis aplink Saulæ 6,4 metø periodu tarp Jupiterio ir Þemës orbitø. Erdvëlaivio susitikimas su kometoidu ávyks 2010 m. spalá.

8 pav. Maknoto kometa Australijos danguje. Kometos atradëjo R. Maknoto (McNaught) nuotrauka

Asteroidø atradimai
K.Èernio vadovaujama grupë 2007 m. atrado 18 naujø asteroidø, iki ðiol Molëtø observatorijoje jau atrasti 173 nauji asteroidai. Apskaièiuotos tikslios orbitos ir suteikti vardai trims Lietuvoje atrastiems asteroidams: Molëtai (asteroidas Nr. 124192), Bartkevièius (Nr. 141496) ir Stromvil (Nr. 95851). Asteroidams vardus oficialiai suteikë Tarptautinë astronomø sàjunga, atradëjams pasiûlius. Habil. dr. A.Bartkevièius yra pasaulyje þinomas Lietuvos astronomas, daug prisidëjæs prie Galaktikos sferoido ir nemetalingøjø þvaigþdþiø tyrimø. Þodis Stromvil yra daugiaspalvës astrofotometrinës sistemos, kurià þvaigþdþiø klasifikacijos tikslams pasiûlë Lietuvos ir JAV astronomai (Stromvil = Stromgreno ir Vilniaus sistema). Patvirtinta, kad K.Èernis yra vienas ið labai trumpo periodo kometos atradëjø. Paaiðkëjo, kad kometa, kurià K.Èernis atrado 2003 m. SOHO kosminës Saulës observatorijos nuotraukose, yra periodinë kometa, apskriejanti Saulæ 4 metø periodu, jos perihelis yra vos uþ 0,054 av nuo Saulës. Trumpesná uþ jà periodà turi tik Enkës kometa. Naujoji periodinë kometa pavadinta P/2007 R5 (SOHO).

9 pav. Holmso kometa lapkrièio 4 dienà. Vengrijos astronomijos mëgëjo I.Ederio nuotraukoje matyti kometos uodegos formavimasis

Pakeliui á tarpþvaigþdinæ erdvæ
Suëjo 30 metø nuo dviejø NASA erdvëlaiviø Voyager paleidimo. Voyager 2 buvo paleistas 1977-08-20, o Voyager 1 – 1977- 09- 05. Pirmasis erdvëlaivis 197907- 09 praskriejo pro Jupiterá, 1981-08-25 – pro Saturnà, 1986-01-24 – pro Uranà ir 1989-08-24 – pro Neptûnà. Antrasis 197903-05 praskriejo pro Jupiterá ir 1980-1112 – pro Saturnà. Dabar abu erdvëlaiviai tolsta á tarpþvaigþdinæ erdvæ. Voyager 1 yra pats tolimiausias dirbtinis objektas – jo nuotolis nuo Saulës yra 15,5 milijardø km. Tai 3,4 kartø virðija tolimiausios planetos Neptûno nuotolá. Voyager 2 yra uþ 12,5 milijardø kilometrø. Abu erdvëlaiviai

10 pav. Holmso kometa lapkrièio 28 dienà. Henriko Selevièiaus nuotrauka, gauta 35 cm skersmens teleskopu

Bûsimieji kometoidø tyrimai
2005 m. liepà NASA erdvëlaivis Deep Impact praskriejo pro Tempelio-1 kometoidà ir numetë ant jo 370 kg sprogstamàjá uþtaisà. Nors sprogimo metu buvo gauta vertingø duomenø apie kometoidà ir iðmestà medþiagà, taèiau nepavyko nufotogra-

vis dar palaiko ryðá su Þeme, jø prietaisai matuoja fizines sàlygas erdvëje (Saulës vëjà, kosminius spindulius, magnetiná laukà, radijo bangas). Erdvëlaiviai turi ilgai veikianèius termoelektrinius generatorius, kuriuos maitina radioaktyvûs elementai. Ryðá su erdvëlaiviais palaiko NASA Deeep Space Network radioteleskopai, iðdëstyti aplink pasaulá. Radijo signalas ið Voyager 1 iki Þemës sklinda 14 valandø, ið Voyager 2 – 12 valandø. Pirmasis erdvëlaivis tolsta 17,25 km/s greièiu link Gyvatneðio þvaigþdyno, antrasis – 15,74 km/s greièiu link Teleskopo ir Povo þvaigþdynø.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

41

Valgomøjø gavyba ir valgymo paproèiai

moliuskø
Egidijus BACEVIÈIUS

Austriø fermø skersiniai per atoslûgá bëjo, kad gaubtakiautës austrës, skirtingai nei vietinë giminaitë, dauginasi išleisdamos gausybæ kiauðinëliø, ir galbût ði biologinë savybë lëmë sëkmingà jø iðplitimà naujuose regionuose. Nuo 1965 m. Europos pakraðèio jûrose pradëtos veisti Ramiojo vandenyno austrës (Crassostrea gigas). Jos auga greièiau ir bûna didesnës bei atsparesnës ligoms. 1964 m. jø áveista Olandijoje ties Ostershelde, nuo 1986 m. – Vokietijos Sylto salos aplinkinëse druskingose dumblo lygumose.

Valgomieji jûrø moliuskai
Pietø ir Vidurio Europos pajûrio ðalyse moliuskai yra neatsiejama kasdienio maisto dalis. Moliuskus patogu transportuoti, laikyti, ið jø galima pagaminti maistingø ir puošniø valgiø. Be jau aptartø Ðventojo Jokûbo ðukuèiø (Pecten jacobaeus), á stalà patiekiami dar bemaþ penkiø rûðiø jûrø moliuskai. Tai didelëmis sankaupomis ant povandeniniø daiktø augantys dvigeldþiai moliuskai su juodu metalo blizgesio kiautu – valgomosios midijos (Mytilus edulis), dumble gyvenanèios atlantinës plokðèiosios (Ostrea edulis) ir Ramiojo vandenyno austrës (Crassostrea gigas), valgomosios ðirdutës (Cerastoderma lamarki), dumblinës ðukutës (Chlamys opercularis). Kai kuriø rûðiø moliuskø randama ir mûsø Baltijos priekrantëje, bet jie yra maþi ir dël menkø maistiniø savybiø nevalgomi. Prancûzijoje vyrauja nuomonë, kad beveik visi didesni moliuskai tinka maistui, esà tik reikia mokëti juos paruoðti.

Þalsva moliuskø mësos spalva atsiranda nuo mikroskopiniø melsvadumbliø jø vasaros viduryje nusëda mikroskopinës moliuskø lervos. Sakoma: „kuolai uþsisëja moliuskais“. Per trejus penkerius metus moliuskai virves apauga ir tuomet nuo jø nurenkamas derlius.

Tradicinis austriø auginimas fermose
Ir ðiais laikais austriø fermose reikia daug rankø darbo. Verslas labai priklauso nuo gamtiniø ritmø. Austrës dauginasi upiø deltose geguþës–rugpjûèio mën., kai vandens temperatûra yra aukðtesnë nei 21oC. Austrës yra dvilytës: iš pradþiø visos bûna patinëliai ir tik vëliau tampa patelëmis. Apvaisinti kiauðinëliai plûduriuoja vandenyje iki iðsirita lervutës. Jos apie 13–30 dienø plûduriuoja ir vandens srautø iðneðiojamos palei priekrantes ir taip iðplinta pajûrio sekliuose. Vëliau lervos nusëda dumblo sànaðynuose, jame ásirausia ir ilgainiui apauga kitais dugno gyvûnais, dumbliais, jaunesnëmis geldutëmis. Ðiais laikais austriø fermeriai vandenyje iðstato „lervø surinktuvus“: plastikinius vamzdþius, senø moliuskø kiautus. Liepos pabaigoje nuo jø nugramdomi nusëdæ gleþni moliuskai – „Naissains“. Po 18 mënesiø, t.y. sausá, geldutës rûðiuojamos, atskiriamos maþos nuo dideliø. Dvejø metø austrës pasiekia 7–12 cm ilgá ir jau tinkamos maistui. Austrës fermose auginamos dviem bûdais. Surenkami natûraliai dumblo seklumose augantys moliuskai arba dalis surinktø austriø auginamos vieliniuose maišuose. Tai vadinamasis plokðèiasis metodas. Jo metu austrës auginamos ant grunto ir visà laikà horizontalioje padëtyje. Maiðai laikomi ant mediniø skersiniø pakelti nuo dugno, potvyniø vanduo juos skalauja ið visø pusiø. Maiðai kas du mënesius apverèiami ir dël to moliuskø kiautai ágauna pusapvalæ formà. Pastaraisiais metais austriø fermose pradëti selekcijos ir akvakultûros tobulinimo darbai.

Austriø iðtekliø didinimas
Valgomosios austrës išplitusios Atlanto vandenyno pakraðtinëse jûrose. Iki 25 cm ilgio jø kiautø randama 0,5–5 m gylyje, potvyniø ir atoslûgiø ruoþe, priekrantës dumblinguose sekliuose iðilgai Pirënø pusiasalio, Prancûzijos pakrantëje iki pat Vokietijos, Norvegijos ir kitapus Atlanto. Didelës jø santalkos susidaro didesniø upiø deltose, kur daug maistingø dumblo sànaðø. Prancûzijoje, Marrenes d’Olerono regione, per metus surenkama per 50–60 000 t austriø – tai sudaro 50 nuoðimèiø Prancûzijoje surenkamø austriø. Ypaè jø paklausa padidëja prieð Kalëdas ir Naujuosius metus. Dël intensyvaus vartojimo, taip pat pajûrio dumblingø lygumø tarðos naftos ir kitokiais technogeninës kilmës produktais natûralûs austriø iðtekliai labai sumaþëjo. Atlantiniø austriø iðtekliai pakirsti apie 1940 metus. Taigi ðios ir kitos prieþastys lëmë, kad nuo seno bandyta jø iðteklius atkurti ir net padidinti. Iš pradþiø austrës rinktos ir laikytos kûdrose su lietaus vandeniu – „Claire“. Taip ilgainiui radosi austriø fermø pirmtakai. Vietiniø plokðèiakiauèiø austriø iðtekliai buvo pagerinti 1868 m. po nelaimingo atsitikimo. Tais metais Þirondos (La Gironde) estuarijoje audros metu buvo apverstas ið Portugalijos gaubtakiautes austres plukdæs laivas „La Morlaisien“. Jame buvæ moliuskai ilgainiui iðplito, pamaþu iðstumdami vietines plokðèiakiautes austres. Vëliau ðios rûðies moliuskø perveþta á Japonijos, Kanados austriø fermas. Mokslininkai paste-

Midijø sodai pajûrio dumblo dykrose
Siekiant patenkinti vis didëjanèià paklausà, moliuskai valgomosios midijos (Mytilus edulis M. trosulus) gausiai rinkti, o pristigus juos imta auginti austriø fermose arba vadinamuosiuose midijø soduose. Pirmieji midijø parkai ákurti 1780 metais. Vaþiuojant Šarantos upës pakrantëmis atoslûgiu galima iðvysti ið vandens iðnyranèius juodus midijomis apaugusius kuolus, kurie primena tikrus sodus-parkus dumblo dykrose. Ið èia ir pavadinimas. Midijos auginamos ant á dumblà ábestø bukmedþiø kuolø, kurie du kartus per parà atoslûgio metu išnyra iš vandens. Iškilæ ið vandens moliuskø kiauteliai susiglaudþia, jø pavirðius apdþiûva ir tokioje santykinës ramybës bûklëje jie iðbûna iki vakarinio potvynio. Pakranèiø dumblo plynëse net ir saulëtà dienà tvyro drëgmë, o vësià dienà jas gaubia tirðtas rûkas, tad ir bûdami sausumoje moliuskai neiðdþiûsta. Pakilus potvynio vandenims, jau po keliolikos minuèiø panirusios geldelës atsigauna: jø kiauteliai prasiveria, išlenda skiautëti sifonai ir pusdieniui sulëtëjusi gyvybinë veikla vël atsinaujina. Midijø parkuose nuo kuolø virðaus karo medþiaginës gijos (virvës), ant

Ðv. Jakûbo ðukutës – ðiaurinës Bretanës paþiba
Ðventojo Jokûbo ðukuèiø iki šiol ne-

42

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, be to, ir kulinarijos specialistai teigia, kad gamtoje uþaugæ moliuskai esà gardesni. Ðie lepûs moliuskai gyvena pavieniui ásirausæ á smëlá, tad, norint surinkti reikiamà kieká tinkamo dydþio gyvø gelduèiø, reikia gerokai papluðëti. Jie renkami tik rankomis, o rinkimo laikas ribojamas. Leidþiama rinkti tik þiemà, nuo spalio iki kovo pabaigos, kai moliuskai nesiveisia ir jø mësa yra skaniausia. Ðis gyvas turtas prie Europos pakranèiø renkamas potvyniø atoslûgiø ruoþe Sent Briu (Saint Brieuc) álankoje Bretanëje (Nord Bretagne), Ðkotijoje, Airijoje ir Olandijoje. Grieþtos valgymui tinkamø moliuskø rinkimo taisyklës: leidþiama rinkti tik ið licencijas turinèiø laiveliø, du kartus per savaitæ ir ne ilgiau kaip 45 minutes.

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2008

5

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.5 (595) geguþë

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

I.KONSTANTINAVIÈIÛTË Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavimas ........................... 2 S.GULBINSKAS, R.DIDÞIOKAS, Z.GASIÛNAITË Ar reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas? ................... 4 S.RENÈYS Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas: þingsniai á ateitá ................................ 8 A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 12 A.ÐIDLAUSKAS Ir kraðtotyrininkai raðo istorijà ...... 14 J.BANIONIS „Scientia et historia – 2008“ .............. 16 J.BAUÐYS „Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 18 B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 18 J.SKOMSKIS Duetas, kurá suartino Lietuvos senovë ................................................................... 20 G.TAMULAITIS Nepalas. Aukðtis virð jûros lygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimo technologijos: nuo balanos iki ðviestuko ............... 22 V.ÞIGAS Moneta su marsieèiu ............................... 26 D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ir amþius .... 27 P .KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokime intelektinæ nuosavybæ ............................................ 28 A.GAIGALAS Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas ir tyrinëtojas Vilius Pëteraitis ..................... 30 V.MERKYS Augustinas Janulaitis – biografas ........ 32 Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasaulio kultûros diena ........................................................ 34 J.ALEKNEVIÈIENË Tarpkryptinës kriminologijos studijos Vilniaus universitete .................................. 34 A.AÞUBALIS, A.VASILIAUSKIENË, L.KLIMKA Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose mokyklose .............................................................. 36 S.TAUTKUS ES struktûriniø fondø lëðos ES-SF BPD 2.5 priemonës projektui ,,Nanotechnologijø ir medþiagotyros centro studijø programai (NanoStudijos) .............. 38 „Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje ................................................................... 39 V.STRAIÞYS, M.MACIJAUSKAS Astronomijos ir astronautikos naujienos ......................................... 40 E.BACEVIÈIUS Valgomøjø moliuskø gavyba ir valgymo paproèiai ................................................. 42

Moliuskø valgymo subtilybës
Midijos patiekiamos su kiautais ar išgliaudytos, išvirtos kario padaþe – ragu (pranc. ragout). Labai senas Pajûrio Ðarantos regiono midijø ruoðimo bûdas vadinamas éclade arba la terrée. Moliuskø geldutës sustatomos statmenai á mozaikà, vienu galu á virðø, apklojamos puðø spygliais ir padegamos. Spygliams sudegus, iðkepæ moliukai gliaudomi ir valgomi. Puoðniosios Ðv. Jokûbo ðukutës prieð valgant pakaitinamos ant keptuvës, pagardinamos prieskoniais ir valgomos, kai tik atsivoþia virðutinis (plokðèiasis) kiautelis. Blyðkus moliusko kûnelis – raumenys ir oranþiniai ikreliai, vadinami koralais, valgomi skyrium; juodas gleivingas apvadas pašalinamas. Valgant uþsigeriama baltuoju sausu vynu, galima pagardinti prieskoniais. Receptø galima rasti kulinarijos knygose.

REDAKCIJOS ADRESAS “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, redaktoriø 2 34 41 00. Faksas 2 34 15 72 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2008 05 12. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

Kulinarinio paveldo puoselëjimas
Ne maþiau dëmesio skiriama tradicijø, susijusiø su valgomaisiais moliuskais, kurie buvo piligrimø maistas, iðsaugojimui ir puoselëjimui. Airijos Galway mieste kasmet vyksta austriø festivalis. Bostone nuo 1826 m. veikia seniausias Amerikos nepriklausomybës karus menantis austriø restoranas. Netoli ðio didmiesèio Chincotaegue saloje iniciatoriai ákûrë Elderhostel Oyster&Maritime Museum. Austriø muziejø yra ir Europoje. Neseniai Prancûzijos kultûros paveldo saugotojai Pajûrio Ðarantoje palei Biskajos álankos vakarinæ pakrantæ ásteigë vadinamàjá „Austriø kelià“. Juo keliaujant galima aplankyti austriø fermas ir susipaþinti su daugiaamþëmis moliuskø auginimo ir valgymo tradicijomis. Sendro miesto Le Cauenne restorane yra ekologinis austriø muziejus (Martene d’Oleron Eco-Musee). Jo lankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir paragauti kulinariniø eksponatø.

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

43

vël atgijo gamta. Suþaliavo, suþydo pievos, parkas, gëlynai Vilniaus universiteto botanikos sode. Geguþæ þydi pirmieji rodo-

Ir

listai. Ðiemet specialistai visus dalyvius pakvies þolynauti á Kairënø pievas. Juk daugelá pas mus auganèiø augalø galima naudoti gydymui, maistui. Laukiame jûsø VU botanikos sode.
Vaistinë notra

Dr. Nijolë BALÈIÛNIENË
Seminaro metu

Paprastoji rusmenë

Geltonasis bobramunis

dendrai, narcizai, tulpës, þydrës, neuþmirðtuolës, margutës, bergenijos, vaistuèiai ir kt. Graþus metas pasidomëti gamta. Tad tapo tradicija VU botanikos sode kartu su Lietuvos aplinkos ministerija geguþës mënesá paminëti bioávairovës dienà. Ðiemet á ðià ðventæ pakviesime geguþës 24-àjà. Tapo tradicija birþelio mënesá (ðiemet birþelio 20 d.) rengti þolynø seminarus. Susirenka þmonës ið ávairiø Lietuvos vietoviø pasidomëti, kas naujo vaistaþoliø, aromatiniø, prieskoniniø augalø pasaulyje. Praneðimus skaito þinomi specia-

,,Þolynø sodelio” iniciatorë ir ákûrëja dr. Irena Kubilienë

Paprastoji rugiagëlë

Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalà antram 2008 metø pusmeèiui?
Prenumeratà priima visi ryðiø skyriai. 44
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful