2008

5
Ar reikalingas
Lietuvai jûrinis
mokslas?

Astrono-
mijos ir
astronautikos
Nepalas naujienos

Lietuviðki
Nemuno uostai

Kurkime ir
saugokime
intelektinæ
nuosavybæ Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 1
 2008 m. kovo 4 d. Vilniuje, „Holiday Inn Vilnius“ konferencijø salëje, vyko
seminaras tema „Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinauji-

Europos
nanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavi-
mas”. Ðá seminarà suorganizavo Lietuvos energetikos institutas kartu su

elektros
projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos
iðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas“ konsorciumu.

energijos gamybos, naudojant

atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos
schemø harmonizavimas ir no seminaro pagrindiniais tikslais, t.y. ap-
tarti galimø „þaliosios“ elektros energijos

koordinavimas
Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTË
Lietuvos energetikos instituto
Energetikos kompleksiniø
tyrimø laboratorija
paramos schemø harmonizavimo ir ko-
ordinavimo ES lygiu pasekmes naciona-
liniu poþiûriu; iðanalizuoti potencialià po-
litiniø priemoniø koordinavimo tarp ES ða-
liø naudà; aptarti tikëtinus ES politikos
procesus po 2010 m. bei iðnagrinëti pa-
siûlytos ES atsinaujinanèiø energijos ið-

Uþ pastangas kaupti ir
skleisti þinias apie klimato kai-
tà buvusiam JAV viceprezi-
dentui ir aplinkosaugininkui
Ágyvendinant uþsibrëþtus Europos Albertui Arnoldui Gorui ir Tarp-
energetikos politikos tikslus, „þaliosios“ vyriausybinei klimato kaitos
elektros energijos gamyba vaidina ypa- grupei (IPCC) suteikta 2007
tingà vaidmená, todël ðis projektas remia- metø Nobelio taikos premija.
mas „Paþangi energetika – Europai“ pro- Ðio straipsnio autorë daktarë
gramos. Projektui vadovauja Vienos tech- Inga Konstantinavièiûtë þenkliai
nikos universiteto Energetikos ekonomi- prisidëjo rengiant Tarpvyriausy-
kos grupë, o konsorciumà sudaro net de- binës klimato kaitos grupës
vyni partneriai: ávairios Vokietijos, Slovë- ataskaitos „Klimato kaita 2007:
nijos, Nyderlandø, Italijos, Austrijos, Len- klimato kaitos maþinimas“ sky-
kijos, Lietuvos, Danijos mokslo organiza- riø „Energijos tiekimas“. Ðià
cijos. Vienas pagrindiniø projekto tikslø – reikðmingà ataskaità rengë
átraukti ES elektros energijos rinkos daly- apie 200 mokslininkø ið viso pa-
vius á diskusijas, susijusias su „þaliosios“ saulio. Lietuvos energetikos
elektros energijos paramos schemø op- instituto vyresnioji mokslo dar-
timizavimu ir koordinavimu bei aptarti ga- buotoja buvo vienintelë mûsø
limà politikos raidà ateityje (po 2010 m.) ðalies atstovë. Nobelio taikos
(www.futures-e.org). Siekiant ágyvendinti premijos laureatai I.Konstanti-
ðá pagrindiná projekto tikslà, ES mastu pla- navièiûtæ uþ indëlá pagrindþiant
nuojama surengti šešis regioninius semi- klimato kaità maþinanèias prie-
narus. Vilniuje ávykæs seminaras buvo skir- mones energetikos sektoriuje
tas Ðiaurës Rytø regionui (apimant Esti- ir rengiant iðskirtiná ávertinimà
jà, Danijà, Latvijà, Lietuvà, Suomijà ir Ðve- pelniusá darbà apdovanojo ofi-
dijà). Ðio regioninio seminaro dalyviai (jø cialiu padëkos raðtu.
buvo apie keturiasdeðimt) aktyviai daly-
vavo diskusijose, iðsakë savo nuomonæ
aptariamais klausimais.
Áþanginëje seminaro dalyje prof. Vac-
lovas Miðkinis pasveikino gausiai susirin-
kusius regioninio seminaro dalyvius, pa-
sidþiaugë galimybe seminaro dalyviams
pasidalyti patirtimi, kaip ir kokiomis prie-
monëmis galima bûtø efektyviai padidin-
ti „þaliosios“ elektros energijos gamybà
Ðiaurës Rytø regione.
Dr. Inga Konstantinavièiûtë supaþin-
dino dalyvius su ðio Ðiaurës Rytø regio-

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

 Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas
Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos
politikos ateities gairiø nustatymas” logotipas
Supirkimo tarifas Danijos technikos
universiteto RISOE na-
Kvotos sistema
cionalinës laboratorijos
Mokesèiø lengvatos / atstovë S.G.Jensen pri-
Investicijø subsidijos
statë praneðimà „Poli-
tikos integracija bei sà-
sajos su kitais siektinais
politiniais tikslais ir elek-
tros energijos rinko-
mis“. Ðiame praneðime
S.G.Jensen apibûdino
ES vykdomos energe-
tikos politikos ir ávairiø
siektinø tikslø sàsajas
bei svarbius politikos
integracijos aspektus.
Praneðëja akcentavo
keletà pagrindiniø prie-
þasèiø, kurios skatina
ðaliø bendradarbiavi-
mà: tai optimalus iðtek-
liø naudojimas, elek-
tros energijos rinkos
funkcionavimo gerini-
1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojant mas bei naðtos pasida-
atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos linimas siekiant ágyven-
dinti tikslus. Taip pat
tekliø direktyvos aspektus. Taip pat pa- S.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, har-
skatino seminaro dalyvius aktyviai daly- monizuojant atsinaujinanèiø energijos ið-
vauti diskusijose, iðsakyti kiekvienos re- tekliø paramos schemas, jø visapusiðkà
giono ðalies pozicijà aptariamais klausi- efektyvumà galima pasiekti tik gerai funk-
mais, aptarti galimà bendradarbiavimà ir cionuojanèioje liberalizuotoje elektros
koordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø. energijos rinkoje.
Seminare sveèiai perskaitë ádomius Fraunhoferio sistemø ir inovacijø moks-
praneðimus. Elektros energijos gamybos, linio tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovas
naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek- M.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë
lius, tendencijas bei ðiuo metu taikomas 2008 m. sausio mën. Europos Komisijos
paramos priemones ir egzistuojanèius bar- pasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos ið-
jerus Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Lep- tekliø skatinimo direktyvos svarbiausius
pimanas iš Eesti Energijos (Estija), P.Kuu- aspektus. Praneðëjas akcentavo direkty-
va iš Suomijos darbo ir ekonomikos mi- vos pasiûlyme pateiktus kilmës garantijø
nisterijos (Suomija), D.Bite ið kainø komi- prekybos aspektus ir pristatë ES kilmës
sijos (Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikos garantijø prekybos koncepcijos bei gali-
agentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RI- mø ágyvendinimo variantø ávertinimà. Sie-
SOE laboratorijos (Danija). kiant didesnio lankstumo ir maþesniø ið-
Vienos technikos universiteto Energe- laidø visuomenei, pirmenybë turëtø bûti tei-
tikos ekonomikos grupës atstovas C.Pan- kiama kilmës garantijø prekybai ES ðaliø,
zeris perskaitë praneðimà „Analizuotø o ne privaèiø kompanijø lygiu.
BAU (business as usual) ir nacionaliniø M.Ragwitzas taip pat pristatë praneði-
paramos priemoniø plëtotës scenarijø re- mà „Europos elektros energijos gamybos,
zultatai (remiantis GREEN-X modeliu)“, naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek-
kuriame pristatë GREEN-X modelá, jame lius, paramos schemø harmonizavimo ir
taikomus pagrindinius modeliavimo prin- koordinavimo charakteristikos“, kuriame
cipus bei pateikë skirtingø analizuotø sce- apibûdino „þaliosios“ elektros energijos
narijø „þaliosios“ elektros energijos ga- gamybos paramos schemø harmonizavi-
mybos modeliavimo rezultatus atskiroms mo tipus ir laipsnius bei galimus harmoni-
regiono šalims. zavimo kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES
ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaip
pagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ða-
lys yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pa-
grástà þaliaisiais sertifikatais (1 pav.).
M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos sche-
mø harmonizavimas yra árankis, bet ne tiks-
las. Harmonizuojant paramos schemas
siekiama suderinti paramos schemas tar-
pusavyje ir su vidaus elektros energijos rin-
ka, padidinti paramos efektyvumà bei pa-
siekti uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros ener-
gijos gamybos tikslus. Praneðëjas apibrë-
þë tris galimus harmonizavimo laipsnius:
„centrinis koordinavimas“, kai nepriklau-
somai nuo paramos tipo apibrëþiama
schemos struktûra ar minimalûs paramos
schemos ágyvendinimo kriterijai, remian-
tis geriausios patirties pavyzdþiais; „kon-
vergavimas“, kai taikoma viena paramos
schema, bet išlieka nacionalinis dizainas;
„visiškas harmonizavimas“, kai taikoma
viena paramos schema su tokiu paèiu di-
zainu visose ES ðalyse. Visiškà harmoni-
zavimà galima pasiekti diferencijuojant pa-
ramà atskiroms technologijoms. Pirmoji
technologija, kuria remiantis galima bûtø
harmonizuoti paramos schemas, tai jûri-
nës vëjo elektrinës, kadangi ES mastu rei-
kalinga þenkli infrastruktûros plëtra dël op-
timalaus iðtekliø naudojimo.
Vienos technikos universiteto atstovas
C.Panzeris taip pat pristatë praneðimà
„Analizuotø galimo harmonizavimo ir ko-
ordinavimo scenarijø rezultatai (remiantis
GREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdino
analizuotus scenarijus bei pateikë mode-
liavimo rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavi-
mo rezultatai parodë, kad, siekiant efekty-
vios „þaliosios“ elektros energijos gamy-
bos plëtros, bûtina paramà diferencijuoti
atskiroms technologijoms kartu ágyvendi-
nant paramos schemà. Taip pat modelia-
vimo rezultatai rodo, kad didþiausias efek-
tyvumas gali bûti pasiektas optimizuojant
nacionalines paramos schemas. O toliau
didinti efektyvumà galima harmonizuojant
paramos schemas ES lygiu esant bendrai
Europos elektros energijos rinkai.
Seminaras jo dalyviams leido geriau su-
prasti elektros energijos gamybos, naudo-
jant atsinaujinanèius energijos iðteklius, pa-
ramos schemø harmonizavimo ir koordi-
navimo aspektus bei potencialià koordina-
vimo tarp ES ðaliø naudà. Seminaro daly-
viai turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijà
dël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø ben-
dradarbiavimo ir veiksmø koordinavimo.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 3
 Ðiø metø sausio 29 d. LR ðvietimo ir
mokslo ministerija kartu su Ûkio ministeri-
ja pritarë „Integruoto mokslo, studijø ir
verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio
sektoriaus plëtrai” kûrimo vizijai.
Ar reikalingas
Lietuvai jûrinis
mokslas?
Dr. Saulius GULBINSKAS,
prof. Rimantas DIDÞIOKAS,
dr. Zita GASIÛNAITË
Šiandienës Lietuvos ekonomikà ir so-
cialiná saugumà sunku ásivaizduoti be
Klaipëdos jûrø uosto ir jame veikianèiø
krovos bendroviø, laivø statybos ir re-
monto ámoniø, logistikos centrø, rekrea-
ciniø paslaugø verslo ir kitø veiklø, nau-
dojanèiø pajûrio gamtinius išteklius. Lie-
tuvoje susiformavo savitas pramonës ir
verslo klasteris, kurio ámonës savo veik-
là sieja su jûrø ûkiu. Tiesiogiai su Klai-
pëdos uosto veikla yra susijæ daugiau
kaip 800 ûkio subjektø, kurie 2004 m.
gavo 2,7 mlrd. Lt pajamø. Dar didesnis
indukuotas Klaipëdos uosto poveikis ða-
lies ekonomikai. 2004 m. jis sudarë 11
mlrd. Lt, arba net 18 proc. viso Lietuvoje
sukuriamo BVP. Klaipëdos apskrièiai ten-
ka 56,1 proc. eksportuojamos transpor-
to árangos (vandens transportas). Dar
reikðmingesnë jûrinio turizmo bei rekre-
acijos dalis (daugiau kaip 70 proc. viso
turizmo sektoriaus) bei indëlis á þuvies
pramonæ (99 proc. þuvies Lietuvos þve-
jai sugauna jûroje ir Kurðiø mariose). Ir
nors intensyvi pramonës ir verslo plëtra
pajûryje pastaraisiais deðimtmeèiais pri-
traukë milijardines valstybës bei priva-
taus kapitalo investicijas, taèiau lëðos jû-
rinio mokslo ir technologijø paþangai bei
mokslo infrastruktûros plëtrai nebuvo
skiriamos. Tokia situacija ne tik sumaþi-
no Lietuvos jûrinio mokslo ir technologi-
jø konkurencingumà, bet ir neleido efek-
tyviai spræsti tarptautinio ir valstybinio ly-
gio kranto zonos valdymo konfliktø, su-
sijusiø su naftos gavyba jûroje, Kurðiø
nerijos ir Pajûrio juostos iðsaugojimu,
uosto gilinimu ir þvejyba, giliavandenio
uosto statyba, naujø saugomø teritorijø
steigimu ir kt.
Integruotas mokslo, studijø ir verslo
centras (slënis) steigiamas Lietuvos jû-
rinio sektoriaus plëtrai. Paþymëtina tai,
kad slënyje numatyta Lietuvos jûriná sek-
toriø plëtoti kaip kompleksinæ sistemà,
jungianèià jûriná verslà (jûros transpor-
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
tas, uostai ir jø infrastruktûra, kranto zo-
nos iðteklius naudojanti pramonë, rek-
reacija ir t.t.), fundamentiná ir taikomàjá
jûriná mokslà bei jûriniø srièiø specialis-
tø rengimà (1 pav.).
Lietuvos jûrinio sektoriaus veikla kon-
centruojasi Pajûrio regione ir Lietuvai pri-
klausanèioje Baltijos jûros akvatorijoje. Ta-
èiau ji per laivybos ir kroviniø gabenimo
kelius, mineraliniø ir biologiniø iðtekliø ási-
savinimà, moksliná bendradarbiavimà tie-
siogiai siejasi ne tik su visa Baltijos jûra,
bet ir su Pasauliniu vandenynu. Lietuvos
teritoriniuose vandenyse ir ekonominëje
zonoje þvejojama, yra sukoncentruoti
energetiniai, naftos, smëlio, þvyro iðtek-
liai, praeina tarptautiniai laivybos korido-
riai, ávairios inþinerinës komunikacijos,
vykdoma kita veikla. Ypaè didelis pajûrio
regiono ir jûros rekreacinis potencialas.
Tai svarbi valstybës strateginiø ir geopo-
litiniø interesø erdvë. Naudojant jûros ir
kranto zonos gamtinius iðteklius neiðven-
giama konfliktø. Daug problemø kyla dël
Pajûrio juostos naudojimo, saugomø te-
ritorijø (Kurðiø nerijos nacionalinis parkas,
Pajûrio ir Nemuno deltos regioniniai par-
kai, europinës svarbos Natura 2000 teri-
torijos), gamtos ir kultûros paveldo ob-
1 pav. Lietuvos jûrinis
sektorius
jektø iðsaugojimo. Nauji iððûkiai atsiran-
da dël globaliø klimato pokyèiø. Kylant
Pasaulinio vandenyno, kartu ir Baltijos jû-
ros lygiui bei senkant smëlio iðtekliams,
intensyvëja jûros krantø erozija.
Lietuvos nacionalinë darnios plëtotës
strategija numato nemaþa prioritetø, su-
sijusiø su jûriniu sektoriumi: jûrinio kom-
plekso ir kitø pagrindiniø ûkio ðakø po-
veikio aplinkai maþinimas; efektyvesnis
gamtos iðtekliø naudojimas ir atliekø tvar-
kymas; pasaulio klimato kaitos ir jos pa-
dariniø ðvelninimas; geresnë biologinës
ávairovës apsauga; geresnë kraðtovaiz-
dþio apsauga ir racionalus tvarkymas;
ðvietimo ir mokslo vaidmens didinimas;
alternatyvios energetikos (geoterminiai
vandenys, vëjo ir bangø energetika) ið-
tekliø naudojimas.
Ekonomikos tendencijos ir didëjanti
konkurencija pasaulinëse rinkose keièia
tradiciná poþiûrá á jûras ir vandenynus, kaip
neiðsenkanèiø iðtekliø ðaltinius. 2007 m.
spalio mën. Lisabonoje ávykusioje Euro-
pos ministrø konferencijoje svarstytos
naujos ES jûrø politikos nuostatos, ku-
rias ketinama iðdëstyti Þaliojoje knygoje
„Europos Sàjungos bûsimos jûrø politi-
kos link: Europos vandenynø ir jûrø vizi-
ja“. Pabrëþiama, kad jûra yra labai svar-
bus ES pragyvenimo ir gerovës ðaltinis ir
turi didelá ekonominio augimo potencia-
là. Siekiama, kad ðis potencialas suba-
lansuotomis priemonëmis bûtø kuo ge-
riau panaudotas. Kompleksinis poþiûris
Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas laive „Nawigator XXI“
padëtø iðvengti konfliktø ir padidintø ávai-
riø jûrinës veiklos srièiø sàveikà, sustip-
rintø jø ekonominá potencialà bei saugo-
tø aplinkà. ES jûrø politika apima jûrø
transporto, turizmo plëtros, gyvøjø ir mi-
neraliniø iðtekliø, jûrø energetikos, aplin-
kosaugos ir kitø su jûra susijusiø veiklø
klausimus. ES dokumentai nurodo svar-
biausius jûrinës problematikos aspektus:
ekosistemø valdymas, telekomunikacijos
ir kabeliø klojimas, nuosëdø transporto
Vibrogræþimo darbai jûroje
(pernaðos) modeliai, naftos ir dujø indust-
rija, þvejybos ir akvakultûros industrija, at-
sinaujinanti energija, mineraliniai iðtekliai
(smëlio – þvyro agregatai), laivyba ir na-
vigacija.
Teritorinëje dimensijoje jau ágyvendi-
namos ES priimtos iniciatyvos: Vande-
nø direktyva tarpiniuose ir pakrantës van-
denyse; rekomendacijos integruoto
kranto zonos valdymui diegti; teminës
strategijos – jûra, þemë, gyventojai; bio-
loginës ávairovës apsaugos programa
(Natura 2000 teritorijø iðplëtimas jûroje);
Vienas naujausiø ir moderniausiø Lenkijos jûrø instituto moksliniø
tyrimø laivø „IMOR“ Klaipëdos uoste
strateginis poveikio aplinkai vertinimas
ir poveikio aplinkai vertinimas pagal Ar-
hus konvencijà; saugios laivybos garan-
tavimas, jûros aplinkos apsauga nuo
taršos ir kt.
Integruoto mokslo, studijø ir verslo
centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus
plëtrai tikslas – sukurti jûriná þiniø eko-
nomikos branduolá, sutelkiant teritoriðkai
iðsibarsèiusias jûrinio mokslo ir studijø
institucijas ir jø padalinius, su bendros
infrastruktûros pagalba optimizuoti ðiø
institucijø tarpusavio sàveikà bei suda-
ryti sàlygas glaudesnei jûrinio mokslo,
studijø ir verslo sàveikai. Tokiø sëkmin-
gai plëtojamø jûriniø klasteriø pavyzdþiø
jau yra Prancûzijoje (Sea Innovation and
Business Cluster PoleMer) ir Vokietijoje
(Cluster of Excellence „The Future Oce-
an“), kur jie buvo sukurti siekiant stiprin-
ti moksliná potencialà jûros mokslø srity-
je, intensyvinti mokslo ir verslo sàveikà
bei didinti regionø konkurencingumà.
Prancûzijos jûriniam klasteriui suformuoti
2006–2008 metams buvo skirta 1,5 mili-
jardo eurø, ið kuriø apie treèdalá sudarë
tiesioginis valstybës finansavimas, kitas
lëðas skyrë ávairûs fondai, pvz., nacio-
nalinë tyrimø agentûra, industriniø ino-
vacijø agentûra ir kt. Ðis klasteris, jun-
giantis 68 tyrimø laboratorijas ir institu-
tus bei 134 verslo ámones, jau dabar vyk-
do projektus, kuriø biudþetas siekia 230
mln. eurø.
Penkiasdeðimt metø trukusi sovieti-
në okupacija neleido Lietuvoje savaran-
kiðkai plëtoti ne tik jûrinës pramonës, bet
ir jûrinio mokslo. Vis dëlto Lietuvos
mokslininkai sëkmingai darbavosi at-
skleisdami Pasaulinio vandenyno pa-
slaptis. Prof. E.Jemeljanovas, prof.
K.Ðimkus, prof. E.Trimonis, prof. O.Pus-
telnikovas, dr. M.Repeèka ir kiti, dirbda-
mi Okeanologijos instituto Atlanto van-
denyno, Tolimøjø Rytø ir Vidurþemio jû-
ros skyriuose, áneðë svarbø indëlá plëto-
jant ðiuolaikinæ jûrø geologijà, tiriant van-
denynø ir jûrø dugno sandarà ir paleo-
geografinæ raidà, metalogenezæ, sedi-
mentacinius ir geocheminius procesus.
Savo patirtá jie perdavë kolegoms Lietu-
voje. Taèiau èia jûrinis mokslas faktiškai
buvo atskirtas nuo jûros, nes galëjo plë-
totis tik Vilniuje. Stipriausias mokslo
branduolys formavosi Mokslø akademi-
jos Geografijos skyriuje, kur akademikas
V.Gudelis subûrë Jûriniø tyrimø labora-
torijà, pradëjo leisti tarptautiná þurnalà
„Baltica“. Geologijos institute buvo orien-
tuojamasi á jûros geologiná kartografavi-
mà, tiriamas Baltijos jûros dugno relje-
fas. Ðiø tyrimø rezultatas – vadovaujant
akademikui A.Grigeliui sudaryti visos
Baltijos jûros geomorfologinis ir dugno
nuosëdø þemëlapiai, iðleista monogra-
fija „Baltijos jûros geologija“.
1991 m. uostamiestyje ákurtas Klai-
pëdos universitetas padëjo naujus jûri-
nio sektoriaus specialistø rengimo sis-
temos ir jûrinio mokslo plëtotës pagrin-
dus. Studijos organizuojamos plaèiu dia-
pazonu nuo jûriniø technologijø ir laiva-
vedybos iki jûros aplinkotyros ir huma-
nitariniø profesijø. Norint garantuoti su
jûriniu sektoriumi susijusiø specialistø
rengimo konkurencingumà tarptautiniu
mastu bûtina skatinti mokslo ir studijø
integracijà, laiku ágyvendinti tyrimø ir mo-
kymo inovacijas bei integruotis á ES jûri-
niø tyrimø ir studijø erdvæ.
Be Klaipëdos universiteto, šiuo me-
tu su jûriniu sektoriumi susijæ moksliniai
ir taikomieji tyrimai vykdomi Vilniaus uni-
versitete, Gedimino technikos universi-
tete, Vilniaus universiteto Ekologijos ins-
titute, Geologijos ir geografijos institute,
Botanikos institute, Lietuvos energetikos
institute, Aplinkos ministerijos Jûriniø ty-
rimø centre, Þemës ûkio ministerijos Þu-
vininkystës tyrimø laboratorijoje bei kai
kuriose kitose akademinëse ir þinybinë-
se ástaigose.
Atliekami kompleksiniai Baltijos jûros
ir kranto zonos ekosistemø sàveikos bei
ûkinës veiklos plëtros poveikio aplinkai,
jûriniø technologijø, jûrinës ekonomikos
bei kultûrinio paveldo tyrimai, kuriami in-
tegruoto kranto zonos valdymo teoriniai
pagrindai. Vien 2004–2006 m. mokslinin-
kai, Jûrinio slënio iniciatoriai, dalyvavo
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 5
35 tarptautiniuose projektuose pagal ES
5 BP ir 6 BP, INTAS, LIFE, GEF, INTER-
REG programas, kurioms parama siekë
7 mln. litø. Dar didesnis indëlis moksli-
nës-techninës eksperimentinës plëtros
srityje. Uþsakomøjø projektø vertë virðijo
12 mln. litø. Pagrindiniai moksliniø tyri-
mø rezultatø vartotojai yra uosto krovos
ir laivø statybos ámonës, laivybos ben-
drovës, naftos gavybos ir transportavimo
kompleksas, þvejybos ir þuvininkystës
ámonës, rekreacijos ir turizmo verslas, vie-
tos savivalda, valstybinës ástaigos.
Technologiniø mokslø krypties tyri-
mus atlieka ávairûs Klaipëdos universi-
teto padaliniai. Jûrø technikos fakulte-
tas kuria ðiuolaikines laivø statybos ir re-
monto technologijas, atlieka konstrukci-
niø bei statybiniø medþiagø mechaniniø-
struktûriniø savybiø tyrimus. Jûreivystës
institute tiriamas energijos iðtekliø varto-
jimo efektyvumas jûrø transporte, nagri-
nëjamos oro ir vandens tarðos ið laivø ma-
þinimo problemos. Mechatronikos moks-
lø institute kuriamos intelektualios laivø
jëgainiø gedimø prevencijos sistemos.
Fiziniø ir biomedicininiø mokslø kryp-
tyse Klaipëdos universitete veikia ES pa-
vyzdinis mokslo centras Baltijos pajûrio
aplinkos tyrimø ir planavimo institutas.
Pagrindinës jo veiklos yra jûros ir estua-
rijø, pajûrio ekosistemø ir geosistemø
eksperimentiniai tyrimai ir modeliavimas.
Gamtos ir matematikos mokslø fakulte-
te vykdomi gamtinës ir kultûrinës aplin-
kos sisteminiai tyrimai Baltijos regiono
darnios plëtros kontekste. Jûrinio krað-
tovaizdþio mokslo institute vertinamas
klimato kaitos poveikis Lietuvos Baltijos
kranto zonos kraðtovaizdþiui ir Lietuvos
jûrinei metropolijai. Sveikatos mokslø fa-
kultete daugiausia dëmesio kreipiama á
turizmo ir rekreacijos aplinkà, socialinius
bei antropologinius procesus Baltijos jû-
ros regione. Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos institutas kryptingai ir nuo-
sekliai vykdo Vakarø ir Maþosios Lietu-
vos kultûros, istorijos, archeologijos, taip
pat marinistinius ir povandeninius Balti-
jos jûros tyrimus. Kauno medicinos uni-
versiteto Psichofiziologijos ir reabilitaci-
jos institutas, ásikûræs Palangoje, nagri-
nëja pajûrio geoklimatiniø veiksniø átakà
sveikatai ir kuria naujas informacines
technologijas medicinoje.
Vilniaus universiteto Ekologijos ins-
titute veikia Jûros ekologijos, Hidrobion-
tø ekologijos ir fiziologijos, Paukðèiø eko-
logijos laboratorijos, kurios nagrinëja
vandens ekosistemø funkcionavimà glo-
balios kaitos ir antropogeninio poveikio
sàlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dës-
ningumus ir mechanizmus. Nuolat vyk-
domi Baltijos jûros priekrantës ir Kurðiø
mariø zoobentoso ir þuvø populiacijø ið-
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
tekliø tyrimai ir monitoringas, retø ir nyks-
tanèiø þuvø rûðiø atkûrimo programos,
ávairûs gamtosauginiai projektai. Botani-
kos instituto Hidrobotanikos bei Krašto-
vaizdþio ekologijos laboratorijose identi-
fikuojama ir apibendrinama bendrijø ly-
giu Lietuvos pajûrio botaninë ávairovë, at-
liekamas kompleksinis vandens telkiniø
eutrofikacijos ir ekotoksikologinis vertini-
mas. Geologijos ir geografijos institute jû-
rinë tematika koncentruojasi Jûros tyrimø
skyriuje, kuris tyrinëja Baltijos jûros bei
kranto zonos geosistemas. Taip pat pa-
þymëtina Lietuvos energetikos instituto
Hidrologijos laboratorija, kurioje atlieka-
mi reikðmingi Klaipëdos uosto plëtros
eksperimentiniai ir modeliavimo darbai.
Atsiþvelgiant á susiformavusià Lietuvos
jûrinio sektoriaus struktûrà ir ávertinus slë-
nio iniciatoriø, partneriø ir dalyviø galimy-
bes bei mokslo þiniø ir inovacijø porei-
kius jûriniame slënyje numatoma plëtoti
dvi pagrindines kryptis: jûros aplinka ir
jûros technologijos (2 pav.).
Slënio plëtros krypèiø sankirtoje bus re-
alizuojami pagrindiniai veiklos tikslai: moks-
lo ir verslo konkurencingumo skatinimas,
2 pav. Pagrindinës slënio veiklos kryptys
studijø kokybës gerinimas, darnios plëtros
principø ágyvendinimas. Slënio veikla bus
reikðminga ágyvendinant „Nacionalinæ dar-
naus vystymosi strategijà“, kurios pagrin-
dinës nuostatos yra tausojantis gamtiniø ið-
tekliø naudojimas, gamtiniø, socialiniø ir
ekonominiø interesø suderinamumas bei
tarpsektorinë integracija.
Slënio branduolio koncepcija yra
grindþiama integracijos principu, t.y. vi-
sos laboratorijos yra formuojamos taip,
kad kuo geriausiai tenkintø visø krypèiø
interesus ir laiduotø vieðàjà prieigà
mokslui, studijoms ir verslui.
Tarp slënio iniciatoriø yra imlaus þi-
nioms verslo ámoniø asociacijø, kuriø
veikla yra tiesiogiai susijusi su Pajûrio re-
giono ekonomine plëtra, uostø techno-
logijomis, jûros ir kranto zonos gamtiniø
iðtekliø panaudojimu. Savo veiklà slënyje
jau numatë plëtoti privaèios ámonës, uþ-
siimanèios laivø statyba ir remontu, lai-
vininkyste, transportavimu ir logistika,
uosto krovos darbais, jûrinëmis teleko-
munikacijomis, þemës gelmiø ir jûrinës
aplinkos tyrimais. Pagal veiklas bei
mokslo ir inovacijø srities absorbcinius
gebëjimus visà jûriná verslà bûtø galima
suskirstyti á tris grupes:
– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
laivø statyba ir remontu, gamyba;
– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
veikla, susijusia su jûriniø kroviniø gabe-
nimu;
– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
jûros ir pajûrio iðtekliø naudojimu, tyri-
mais, naujø technologijø kûrimu ir diegi-
mu, serviso paslaugomis.
Pirmos grupës ámonëse ðiuo metu dir-
ba apie 400 tyrëjø, laivø projektuotojø ir
inþineriniø-techniniø darbuotojø. Dirbant
iðskirtinai tarptautinei rinkai, kiekvienas lai-
vas yra originalus kûrinys, reikalaujantis
aukðtø technologijø ir inovacijø ádiegimo.
Siekiant prisitaikyti prie naujø pasaulinës
rinkos reikalavimø, ðiame sektoriuje bûti-
na didinti tyrëjø skaièiø, pakelti jø kvalifi-
kacijà ir kompetencijà. Didelë problema
yra ðiose ámonëse dirbanèiø tyrëjø am-
þius. Todël jau dabar laivø statybos ir re-
monto srityje yra susiformavusi jaunø ty-
rëjø paklausa ir palanki aplinka tyrëjo kar-
jerai. Ðios ámonës yra suinteresuotos ben-
dradarbiauti su jûriniø technologijø kryp-
ties laboratorijomis diegiant draugiðkus
 Prof. E.Trimonis ir
geologë A.Damuðytë
apraðo Baltijos
dugno nuosëdas
aplinkai laivø metalo konstrukcijø gamy- sekmiø prognozavimas, reagavimo me-
bos metodus, tiriant naujas suvirinimo todø ir technologijø tobulinimas; Klaipë-
technologijas ir medþiagas; kuriant laivø dos uosto infrastruktûros tobulinimas ir
maðinø ir árangos bûklës stebësenos, ver- plëtra, aplinkos tyrimai, reikalingi gyliams
tinimo bei gedimø prevencijos sistemas; palaikyti ir poveikiui Kurðiø mariø bei jû-
formuojant tæstinio mokymo ir kvalifika- ros gamtinei aplinkai maþinti; Klaipëdos
cijos këlimo sistemas laivø statybos ir re- giliavandenio ir Ðventosios uostø rekonst-
monto verslo segmente. rukcijos projektø plëtra. Specifinë bendra-
Antros grupës ámoniø veikla iðsiskiria darbiavimo sritis yra aukðèiausios kvalifi-
tuo, kad jos paèios nekuria naujø aukð- kacijos jûrininkø rengimas ir nuolatinis
tos technologijos produktø, bet jø veiklai kvalifikacijos bei gebëjimø këlimas, per-
palaikyti, modernizuoti, plëtoti nuolat rei- teikiant naujausius jûreivystës ir laivø tech-
kalingi mokslinio tyrimo darbai. Ði grupë nologijø laimëjimus.
yra MTEP projektø rezultatø naudotoja ir, Treèiàjà grupæ sudaro smulkios ir vi-
bendradarbiaudama slënyje, yra pasi- dutinës, tarp jø ir uþsienio kapitalo, ámo-
rengusi finansiðkai prisidëti prie bendrø nës, kuriø þmogiðkøjø iðtekliø pagrindas
MTEP projektø vykdymo. Ðios grupës in- yra aukðtos kvalifikacijos tyrëjai ir moksli-
teresai apima visas slënio kryptis. Planuo- ninkai. Ðios ámonës paèios vykdo MTEP
jamø projektø tematika: uostø infrastruk- projektus, kuria ir diegia naujas inovaci-
tûros techninës bûklës stebësenos ir ver- nes technologijas jûrinës krypties pramo-
tinimo bei prognozavimo sistemos kûri- nëje. Jos turi ypaè didelá potencialà pri-
mas; naftos produktø iðsiliejimo jûroje pa- traukti tyrëjus á verslà ir komercinti tyrimø
3 pav. Mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros krypèiø ryðiai su slënio
branduolio laboratorijomis
rezultatus. Bendradarbiavimo interesai
yra: naujø metodø taikymas biologiniø ir
mineraliniø jûros iðtekliø paieðkai ir verti-
nimui; naujø natûraliø jûros kilmës fizio-
logiðkai aktyviø medþiagø tyrimai, akva-
kultûros plëtojimas; šiuolaikiniø kompiu-
teriniø technologijø taikymas tyrimø duo-
menims apdoroti, interpretuoti, modeliuo-
ti; jûriniø telekomunikacijø, monitoringo
ir saugos sprendiniai.
Jûrinio sektoriaus slënio sukûrimu yra
suinteresuoti uþsienio partneriai, su ku-
riais Lietuvos mokslo ir studijø instituci-
jos jau dabar glaudþiai bendradarbiauja.
Tai yra Lenkijos okeanografijos ir okea-
nologijos institutai, Latvijos vandenø eko-
logijos institutas, Nyderlandø ekologijos
institutas, Vokietijos þuvø ekologijos ins-
titutas, Rygos technologijos universitetas,
Latvijos MA Biologijos institutas, Talino
technologijos universitetas ir Estijos jûros
tyrimø institutas, Suomijos jûriniø tyrimø
institutas, Ðvedijos pakranèiø tyrimo ins-
titutas, Stokholmo universiteto Sistemø
ekologijos departamentas, Rusijos oke-
anologijos instituto Atlanto vandenyno
skyrius bei Atlanto þuvininkystës ir okea-
nografijos institutas ir kt. Visi uþsienio part-
neriai pabrëþia bûtinumà ir galimybes su-
vienyti valstybiø technologiná ir intelektiná
potencialà. Hidrografiniø ir geofiziniø jû-
ros tyrimø lyderis PR Baltijoje, Gdansko
jûrø tyrimø institutas pareiðkë iniciatyvà
sukurti Baltijos ðaliø Europos ekonomi-
niø interesø grupæ, teikianèià komercines
paslaugas tarptautinei geofiziniø ir okea-
nologiniø moksliniø tyrimø rinkai.
Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra pri-
sidës tiek prie ES formuojamos jûrø po-
litikos tikslø ágyvendinimo, tiek prie ða-
lies socialinës ir ekonominës plëtotës. Ti-
kimasi, jog padidës laivø statybos ir re-
monto pramonës, Klaipëdos valstybinio
jûrø uosto veiklos galimybës konkuruoti
ir didinti átakà pasaulinëje rinkoje, kartu
ir indëlis á ðalies BVP augimà. Sukurta
vieðoji infrastruktûra ir jûrinio mokslo po-
tencialo sukoncentravimas sustiprins
Lietuvos galimybes konkuruoti ir bendra-
darbiauti tarptautinëje jûrinio mokslo pa-
slaugø rinkoje. Bus sudarytos sàlygos
efektyviau realizuoti valstybei svarbius
projektus, susijusius su jûriniø teritorijø
planavimu, uostø infrastruktûros ir laivy-
bos plëtojimu, akvakultûra, iðtekliø nau-
dojimu, kranto zonos aplinkos monito-
ringu, jûros paplûdimiø atkûrimu ir krantø
erozijos prevencija, vëjo energetikos
plëtra ir kt. Kuriant naujas darbo vietas
aukštos kvalifikacijos specialistams, bus
gerinama studijø kokybë, maþinamas
„protø nutekëjimas“, sudaromos sàlygos
gráþti á Lietuvà iðvykusiems mokslinin-
kams, skatinamas uþsienio mokslininkø
pritraukimas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 7
 Ðiemet Lietuvos valstybinis
mokslo ir studijø fondas paþymi
savo veiklos 15-àsias metines.
Priminsiu, kad Lietuvos Respub-
likos Vyriausybë ðio Fondo
Lietuvos nuostatus patvirtino 1993 m.
liepos 21 d., o Fondo valdybos
sudëtá – 1993 m. spalio 12 dienà.
Pirmuoju Fondo valdybos pirmi-
ninku tapo prof. Laimutis Telks-
nys. Jo vadovaujama valdyba jau
kitais metais paskirstë paramà

valstybinis mokslo ir studijø fondas:

þingsniai á ateitá
Dr. Sigitas RENÈYS
Lietuvos valstybinio mokslo ir
studijø fondo direktorius

2008 m. Fondui buvo patvirtintas 65

mln. 374 tûkst. litø bendras biudþetas.
Pagal Vyriausybës patvirtintas progra-
mas asignavimai paskirstyti: programai
„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ – 41
mln. 862 tûkst. litø, „Studentø kreditavi-
mo sistemos plëtojimas“ – 20 mln. 800
tûkst. litø, programai „Veiklos uþtikrini-
mas“ – 2 mln. 712 tûkst. litø. Detalesnis
paskirstymas pateikiamas diagramose.
Fondo misija – valstybës politikos
mokslo ir studijø srityje ágyvendinimas,
administruojant Fondui skirtas lëðas, uþ-
tikrinant jø efektyvø panaudojimà, sie-
kiant skatinti ðalies mokslo ir studijø rai-
dà, jos paþangà, spartinti moderniøjø
technologijø ágyvendinimà bei didinti
mokslo konkurencingumà, administruo-
jant stipendijas doktorantams bei vals-
tybës paskolas studentams.
Bûtent Fondui patikëtas programinis
konkursinis moksliniø tyrimø ir eksperti-
nës veiklos finansavimas, kuris sëkmin-
gai ágyvendinamas ir kurio vaidmená nu-
matyta plësti ir ateityje. Fondas savo veik- plëtros Lietuvoje 2007–2010 metø progra- skyrimo á ðias pareigas ir mokslininkø sta-
loje vadovaujasi LR Vyriausybës 2006 m. mos patvirtinimo). þuoèiø finansavimo tvarkos apraðo patvir-
rugsëjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dël Lie- Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø tinimo“ ir Fondo direktoriaus 2007 sau-
tuvos Respublikos Vyriausybës strategi- fondas, remdamasis Praðymø teikimo, sio 15 d. ásakymu „Dël mokslininkø sta-
niø tikslø (prioritetø)“ nuostata „Skatinti jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø þuoèiø vadovø vieðo konkurso nuostatø,
šalies mokslo ir technologijø paþan- teikimo ir vertinimo tvarkos apraðu, kon- kandidato á mokslininkø staþuoèiø vado-
gà, plëtoti informacinæ ir þiniø visuo- kurso bûdu skiria paramà minëtø pro- vus praðymo formos patvirtinimo“. Moks-
menæ, didinti ðvietimo, kultûros, moks- gramø moksliniams projektams. lininkø staþuoèiø vadovai mokslininko sta-
lo ir sveikatos apsaugos finansavimà“. Fondas kasmet siunèia ministerijoms þuotei gali vadovauti nustatytà laikotarpá
2007 m. Fondas pradëjo naujø kon- kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø (2 arba 3 metus) ir kasmet Fondas gali
kursiniø programiniø projektø finansavimo tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø paremti iki 20 mokslininkø staþuotojø. Jau
etapà, kuris bus vykdomas programose inicijavimo. Ministerijos, teikdamos kon- parengtas Vyriausybës nutarimo projek-
nurodytà laikotarpá („Dël Lituanistikos kursui temas, ásipareigoja ne maþiau tas, numatantis labai pagerinti mokslinin-
moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo kaip 30 proc. lëðø skirti kiekvienam kon- kø staþuotojø finansines galimybes.
2007–2008 metø programos patvirtini- kursà laimëjusiam projektui ágyvendinti. Fondas skiria stipendijas doktoran-
mo“, „Dël Aukðtøjø technologijø plëtros 2007 m. pradëta vykdyti Mokslininkø tams, aktyviai vykdantiems mokslinius ty-
2007–2013 metø programos patvirtinimo“, staþuoèiø programa. Ji ágyvendinama re- rimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybës
„Dël Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø miantis Lietuvos Respublikos Vyriausy- nutarimas „Dël valstybës paramos dok-
ir eksperimentinës plëtros krypèiø patvirti- bës nutarimu „Dël kvalifikaciniø moksli- torantams ir meno aspirantams tvarkos“).
nimo“, „Dël Pramoninës biotechnologijos ninkø staþuoèiø pareigybiø reikalavimø, Sëkmingai realizuojamos ir kitos Fon-

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Lietuvos mokslininkams ir dokto-
rantams. Tai buvo 2,2 mln. litø.
Paramà gavo 113 mokslininkø
grupiø, 5 tarptautiniai projektai
bei 68 doktorantai, aktyviai vykdæ
mokslinius tyrimus.
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos, skirtos mokslui ir studijoms
remti pagal veiklos kryptis 2008 m.
Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 41 862 000 Lt
do nuostatose numatytos paramos kryp-
tys. Tai Fondo inicijuotoms aktualioms
valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-
tinës veiklos programoms vykdyti; moks-
lininkø grupiø projektams paremti; pro-
jektams pagal tarptautines sutartis ágyven-
dinti; ûkio subjektø uþsakymu vykdo-
miems projektams; monografijø, vadovë-
liø ir kitø mokslo kûriniø parengimui;
mokslo renginiams organizuoti; Fondo
ekspertø, ekspertø komitetø, programø
tarybø ir Fondo valdybos ekspertinei veik-
lai finansuoti.
Kaip ðalies mokslo plëtros skatinimo
programa buvo ágyvendinama 2007 me-
tais? Fondas, atsiþvelgdamas á ankstes-
niais metais prisiimtus ásipareigojimus ir
patvirtintus Vyriausybës prioritetus bei
programas, skyrë paramà moksliniø ty-
rimø ir eksperimentinës plëtros projek-
tams vykdyti taip:
Aukðtøjø technologijø plëtros pro-
gramos 2007 m. konkursiniams projek-
tams remti skirta 7000 tûkst. litø, ðios lë-
ðos paskirstytos 26 konkursà laimëju-
siems projektams.
Pramoninës biotechnologijos plët-
ros programos 2007 m. projektams remti
Lietuvos
valstybinis
mokslo ir studijø
fondas
skirta 4000 tûkst. litø, šiomis lëðomis fi-
nansuota 15 konkursiniø projektø.
Lietuvos moksliniø tyrimø ir ekspe-
rimentinës plëtros prioritetiniø krypèiø
projektams – 5000 tûkst. litø, ðios lëðos
paskirstytos 19 konkursiniø projektø.
Lituanistikos moksliniø tyrimø pri-
oriteto ágyvendinimo programai – 2000
tûkst. litø, ðiomis lëðomis paremti 22 kon-
kursiniai projektai.
Fondo inicijuotoms aktualioms
valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-
tinës plëtros 4 programoms vykdyti 2007
m. skirta 1300 tûkst. litø.
2007 m. Fondas 13 ministerijø ið-
siuntë kvietimus teikti siûlymus dël moks-
liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros dar-
bø inicijavimo. Á kvietimà atsiliepë 5 mi-
nisterijos ir pateikë 23 temas. Atsiþvelgus
á ekspertiniø institucijø ir Fondo ekspertø
iðvadas, Fondo valdyba patvirtino 14 kon-
kursiniø temø ministerijø uþsakomø pro-
gramø projektams teikti. Ministerijø uþsa-
komø programø projektams buvo numa-
tyta 1300 tûkst. litø. Mokslo ir studijø ins-
titucijos ministerijø uþsakomø programø
konkursui pateikë 14 projektø, Fondo pa-
rama (1146,9 tûkst. litø) skirta 13 konkur-
A.Goðtauto g. 12-407,
LT-01108 Vilnius
www.vmsfondas.lt;
vfondas@ktl.mii.lt
Tel. (8~5) 2639 152,
faks. (8~5) 2639 153
Aukðtøjø technologijø plëtros programa
Pramoninës biotechnologijos plëtros
programa
Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës
plëtros prioritetinës kryptys
Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto
ágyvendinimo programa
Fondo inicijuotos programos
Ministerijø uþsakomø programø
projektai
Mokslininkø grupiø projektai
Projektai pagal tarptautines sutartis
(NATO, Europos mokslo fondo
kvietimu ir kiti)
Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi
projektai
Mokslo kûriniai
Mokslo renginiai
Doktorantø stipendijos
Mokslininkø staþuoèiø programa
Fondo ekspertø, ekspertø komitetø bei
programø tarybø, valdybos nariø
ekspertinë veikla
siniø projektø, likusios lëðos perskirsty-
tos atitinkamoms Fondo veikloms.
Mokslininkø grupiø projektams
remti planuota 3000 tûkst. litø, ðios lë-
ðos paskirstytos 103 konkursiniams pro-
jektams ir taip pat 20 projektø (esant ga-
limybei) iš rezervo. Iš viso paremta 123
projektai, jø finansavimui skirta 3551,64
tûkst. litø, t.y. papildomai paskirta 551,64
tûkst. litø ið kitø Fondo veiklos krypèiø
nepanaudotø lëðø.
Projektams pagal tarptautines su-
tartis skirta 1398,1 tûkst. litø, paremta 43
projektai.
Ûkio subjektø uþsakymu vykdo-
miems projektams paremti patvirtinta
1897,28 tûkst. litø suma, ðios lëðos pa-
skirstytos 75 konkursiniams projektams.
Mokslo kûriniø parengimui skirta
300 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 38
tæsiamiems darbams ir ðiais metais kon-
kursà laimëjusiems 52 mokslo kûriniø
autoriams.
Mokslo renginiams organizuoti skir-
ta 268 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos
161 renginiui organizuoti.
Doktorantø stipendijoms skirta 1440
tûkst. litø, 595 doktorantams paskirstyta
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 9
 giamai, mokslininkø 2007 m. pradëtus tuvos ir Prancûzijos dviðalio bendradar-
didþiuosius projektus rekomenduota tæs- biavimo moksliniø tyrimø ir eksperimen-
1440,9 tûkst. litø. 2007 m. 7 doktorantai ti ir skirti 2008 m. Fondo paramà. tinës plëtros srityje programoje „Þilibe-
sustabdë doktorantûros studijas moks- Taip pat Fondo ekspertø komitetai ir ras“. Fondas taip pat skiria paramà pro-
lo ir studijø institucijose ir 3 doktorantai
programø tarybos Fondo valdybai patei- jektams, pateiktiems pagal tarptautines
nutraukë doktorantûros studijas (likusios kë rekomendacijas neskirti 2008 m. pa- bendradarbiavimo sutartis (NATO, VISBY,
lëðos perskirstytos kitoms Fondo veik- ramos 3 projektø vykdytojams ir toliau UNESCO), Lietuvos ir Ukrainos dviðalio
loms). ðiø projektø netæsti, kadangi projektø bendradarbiavimo sutartá moksliniø tyri-
Mokslininkø staþuoèiø programai vykdytojai neávykdë projekto kalendori- mø srityje 2007–2008 m.
planuota 800,4 tûkst. litø suma 20 sta- niame plane numatytø darbø, o ataskai- Tikimasi, kad ðiø vykdomø projektø
þuotojø; konkursui buvo pateikta 13 pra- tose pateikti rezultatai kelia daug prieð- rezultatai paskatins mokslo ir technolo-
ðymø. Fondo valdybos patvirtinta 12 taravimø ir abejoniø tiek dël tyrimø ob- gijø paþangà, sustiprins tarptautiná
mokslininkø staþuoèiø vadovø (planuo- jekto, tiek dël tyrimams taikomos meto- mokslo ir gamybos bendradarbiavimà
ta 160 080 litø 12 staþuotojø), taèiau pa-dikos. Keletui projektø vadovø rekomen- per taikomøjø ir fundamentiniø mokslø
siraðytos 8 sutartys ir paremti 8 moksli- duota nenukrypti nuo projekte ávardytø sàsajas, suburs mokslininkø grupes, ge-
ninkai staþuotojai (jiems iðmokëta 105 tikslø ir uþdaviniø, nekeisti tyrimø kryp- banèias sukurti bei ádiegti naujas – mo-
600 litø). Keturiø mokslo ir studijø insti-
ties. Visa tai rodo svarbius pokyèius dernias technologijas, kurios bus pa-
tucijø mokslininkø staþuoèiø vadovø pa- mokslo politikoje: þenkliai sustiprëjo dë- trauklios ðalies ûkiui ir pramonei.
skelbti konkursai mokslininkams staþuo- mesys jo kokybei ir konkurencingumui. 2007 m. Fondas ir toliau vykdë progra-
tojams priimti neávyko (nesulaukë pra- Siekiant ágyvendinti Vyriausybës stra- mà „Studentø kreditavimo sistemos plë-
ðymø), likusios lëðos perskirstytos atitin-
teginius prioritetus ir stiprinti ðalies inte- tojimas”. Ðiai programai ið valstybës biu-
kamoms Fondo veikloms ágyvendinti. lektualiná potencialà, siekiant ðvietimo ir dþeto lëðø buvo skirta 20 800 tûkst. litø.
Dalis „Šalies mokslo plëtros skatini-mokslo kokybës bei veiksmingumo, bû- Fondo vykdomos programos “Stu-
mas” programos lëðø (2,0 proc.) skirta tina ágyvendinti Lisabonos strategijà dentø kreditavimo sistemos plëtojimas”
Fondo ekspertø, ekspertø komitetø, pro- (bent dël 1 proc. BVP ið valstybës biu- tikslas – valstybës teikiamomis pasko-
gramø tarybø ir Fondo valdybos nariø eks- dþeto 2010 m.). O tai reiškia, kad Vyriau- lomis skatinti ðalies þmogiðkøjø iðtekliø
pertinei veiklai apmokëti. Fondas atnauji-sybës tvirtinamai Fondo programai plëtrà, jos ekonominæ bei socialinæ pa-
no ekspertø sutartis su 724 ekspertais. Ið„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ bû- þangà. Studentø kreditavimo sistemos
viso ekspertai ávertino 1690 moksliniø pro-
tina finansavimà 2009 m. didinti 16,3 plëtojimas didina galimybæ asmenims
jektø, 232 ataskaitas. Uþ ðià veiklà šalies
mln. litø. ágyti aukðtàjá iðsilavinimà bei skatina tapti
bei uþsienio ekspertams iðmokëta 352,7 2008 m. yra baigiamieji lituanistikai aukðtos kvalifikacijos specialistais.
tûkst. litø. Á ekspertinæ veiklà átraukti moks-
skirtos programos metai. Todël progra- Valstybës paskolas gali gauti Lietu-
lininkai ið JAV, Vokietijos, Suomijos, Esti-
mos taryba, mokslininkai lituanistai pa- vos valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø
jos, mûsø tautieèiai mokslininkai, gyvenan-
geidauja, kad Lituanistikos moksliniø ty- mokyklø pagrindiniø, vientisøjø ir antro-
tys ir dirbantys uþsienyje. rimø prioriteto ágyvendinimo 2007 – 2008 sios studijø pakopos studentai, pirmà
Fondas, vykdydamas „Ðalies moks- metø programa bûtø pratæsta 2009–2013 kartà studijuojantys atitinkamoje studijø
lo plëtros skatinimas” programà, kasmet metais, o Fondas 2009 m. vël galëtø pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokià
susilaukia vis daugiau konkursui teikia- skelbti konkursà projektams teikti. studijø formà – dieninæ, vakarinæ ar ne-
mø projektø, kaip ir kasmet didëja vals- Fondui 2004 m. tapus Europos moks- akivaizdinæ – jie pasirinko.
tybës skiriamos lëðos projektams remti. lo fondo tikruoju nariu, dar labiau iðsiplë- Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø
Iš viso paremta 1156 projektai, jø vykdy- të tarptautinis bendradarbiavimas. Nuo fondo teikiamø valstybës paskolø rûðys ir
mui iðmokëta 29 mln. 540,9 tûkst. litø su-2007 m. Fondas skiria paramà moksli- dydþiai: (1) studijø ámokai mokëti, jeigu
ma, t.y. ásisavinta 98 proc. skirtø lëðø, ið
niams projektams, dalyvaujantiems Lie- jos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis
jø 7 mln. 725,8 tûkst. litø
(25,7 proc. lëðø) mokslinin-
kai iðleido naujai mokslinei
bei programinei árangai ási- Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2008 m. asignavimai pagal programas
gyti ir laboratorijoms atnau-
jinti. Tai didelis þingsnis ið
esmës atnaujinant Lietuvos
mokslo materialiàjà bazæ.
2008 m. vasario 4 – 23
dienomis Lietuvos valstybi-
niame mokslo ir studijø
Fonde vyko metinës moks-
linës ataskaitinës konferen-
cijos. 18 Fondo ekspertø
komitetø ir programø tary-
bø nariai – þymûs moksli-
ninkai ekspertai – iðklausë
ir ávertino projektø vadovø Ðalies mokslo plëtros skatinimas Veiklos uþtikrinimas
99 ataskaitinius praneði-
mus bei ataskaitas. Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas
Mokslinës ataskaitos ið
esmës buvo ávertintos tei- 2008 m. Fondo asignavimai programoms – 65 374 000 Lt
10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
 , Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø
pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolà
studijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekviena
aukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijø
ámokai gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms.
– iki 520 litø semestrui; (2) gyvenimo išlai-
doms iki 4680 litø metams; (3) dalinëms
studijoms pagal tarptautines sutartis ir su-
sitarimus – iki 4680 litø vienam studijø uþ-
sienio aukðtojoje mokykloje semestrui.
Nuo 2006 metø valstybës paskolos
teikiamos 46 Lietuvos aukðtøjø mokyklø
studentams. Per 2007 metus buvo su-
darytos 10 004 sutartys su studentais
valstybës paskolai gauti. Tiek Vyriausy-
bës priimtais nutarimais, tiek Fondo tei-
siniais norminiais aktais nuolat buvo to-
bulinama paskolø aukðtøjø mokyklø stu-
dentams suteikimo, administravimo ir
gràþinimo tvarka. Nauja valstybës pasko-
lø administravimo tvarka nuo 2007 me-
tø uþtikrina, kad paskolø teikimui skiria-
mos lëðos kiekvieno konkurso metu bû-
tø panaudotos visos ir efektyviai. Aukð-
tosioms mokykloms paskolø lëðos stu-
dijø ámokoms mokëti bei gyvenimo ið-
laidoms skiriamos bendra suma.
Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietu-
vos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø for-
mø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios
pakopos studentui be konkurso gauti
paskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ði
ámoka neapmokama valstybës lëðomis.
Todël kiekviena aukðtoji mokykla pir-
miausia turi patenkinti visus praðymus
dël paskolos studijø ámokai gauti, o li-
kusià sumà skirti paskoloms gyvenimo
iðlaidoms. Naujoji paskolø administravi-
mo tvarka leidþia konkretaus konkurso
metu vienø aukðtøjø mokyklø nepanau-
dotas paskoloms teikti lëðas perskirstyti
kitoms aukðtosioms mokykloms.
Pirmenybë gauti paskolas (konkur-
so bûdu) teikiama studentams: (1) ku-
rie yra ið turinèios teisæ gauti piniginæ so-
cialinæ paramà ðeimos; (2) kuriems iki
pilnametystës ástatymø nustatyta tvarka
buvo nustatyta globa (rûpyba) arba ku-
riø tëvai (turëtas vienintelis ið tëvø) yra
miræ; (3) kurie teisës aktø nustatyta tvar-
ka yra pripaþinti nedarbingais ar ið da-
lies darbingais, arba jiems yra nustaty-
tas sunkus ar vidutinis neágalumo lygis.
Ið viso 2007 m. pasiraðyta sutarèiø
31,47 mln. litø sumai. Kaip matome, prie
2007 m. skirtø biudþeto asignavimø dar
prisidëjo 10,67 mln. litø ið sukauptø grà-
þinamøjø paskolø, palûkanø ir delspini-
giø bei 2006 m. rudeninio konkurso me-
tu nepanaudotø lëðø. Fonde nuolat vyk-
doma paskolø sutarèiø sàlygø laikymo-
si prieþiûra ir paskolø gràþinimo proce-
so kontrolë iki visiðko atsiskaitymo.
Šiuo metu Fonde, siekiant uþtikrinti
spartesná bei efektyvesná paskolø admi-
nistravimà, tobulinama IS „Paskola – 2“,
pervedant jà á aukðtesná technologiná ly-
gá, t. y. sukuriant naujà IS „Paskola – 3“
platformà.
Á ðalies aukðtojo mokslo reformà,
naujojo mokslo ir studijø ástatymo pro-
jekto parengimà deramai ásijungia ir Fon-
de kartu su UAB „PI konsultacijos“ pa-
rengta ir áteikta Vyriausybei, Ðvietimo ir
mokslo ministerijai galimybiø studija
„Valstybës paskolø Lietuvos aukðtøjø
mokyklø studentams administravimo sis-
temos tobulinimas“.
Ðiemet skirtos lëðos Fondo investici-
niam projektui „Lietuvos valstybinio
mokslo ir studijø fondo informaciniø sis-
temø optimizavimas“ leis per 2008–2010
metus sukurti ir ádiegti informaciniø sis-
temø „Paskola – 3“ ir „Mokslas“ platfor-
mas, atnaujinti Fondo kompiuterinæ tech-
nikà, sukurti kompiuterizuotà dokumen-
tø valdymo sistemà. Modernizuotos in-
formacinës technologijos uþtikrins sau-
gø ir operatyvø informacijos apdorojimà,
iðdavimà, atskaitomybæ ir kontrolæ, leis
sutrumpinti skelbiamø konkursø trukmæ,
panaudoti informacijà, saugomà valsty-
bës registre ir aukðtøjø mokyklø informa-
cinëse sistemose.
Susidoroti su didþiulëmis administ-
racinio darbo apimtimis bei kompleksið-
kais uþdaviniais bûtø neámanoma be Vy-
riausybës tvirtinamos programos „Veik-
los uþtikrinimas“. Šios programos tiks-
las – siekti efektyvios veiklos bei uþtik-
rinti Fondo veiklos organizavimà, paves-
tø funkcijø atlikimà laiku ir kokybiðkai,
veikti planingai siekiant ágyvendinti stra-
teginius tikslus, uþtikrinti veiklos skaid-
rumà.
Fondas, skirdamas lëðas mokslo ir
studijø institucijoms, vykdë veiklà nepa-
valdþiø subjektø ir fiziniø asmenø atþvil-
giu tam tikroje valstybës srityje, t.y. vyk-
dë joje metodinës pagalbos, koordina-
vimo funkcijas.
Ðiuo metu Fondas turi 29 etatus, ta-
èiau akivaizdu, kad, iðaugus darbø ir fi-
nansavimo apimtims, Finansø ir apskai-
tos bei Paskolø skyriuje reikalingi 3 pa-
pildomi etatai. Kadangi kiekvienais me-
tais didëja paskolø gràþinimø kiekis bei
kartu atsiranda vis daugiau skolininkø,
nauji etatai uþtikrintø efektyvø bei koky-
biðkà darbà su skolininkais ir kartu pra-
plëstø Fondo prevencinio darbo su po-
tencialiais skolininkais efektà. Taip pat
uþtikrintø gràþinamø paskolø uþskaitymo
ir apskaitos kontrolës priemoniø rezul-
tatyvumà. Fondui bûtinos ir papildomos
patalpos.
Ypatingas dëmesys buvo skiriamas
nuolatiniam tarnautojø kvalifikacijos kë-
limui. 2007 m. 21 Fondo valstybës tar-
nautojas këlë kvalifikacijà Lietuvos vie-
ðojo administravimo institute, Finansø
ministerijos mokymo centre, kitose vals-
tybës tarnautojø mokymo bei tobulinimo
ástaigose. 2007 m. Fondo valstybës tar-
nautojai dalyvavo 46 mokymuose pagal
atskiras mokymo rûðis.
Vykdant programà, buvo efektyviai
koordinuojamas mokslo programø pro-
jektø ágyvendinimas ir paskolø gavëjø fi-
nansiniø ásipareigojimø prieþiûra, tobu-
linama lëðø valdymo ir administravimo
sistema bei teisinis reglamentavimas.
Buvo teikiama metodinë pagalba fondo
lëðø gavëjams, kuri uþtikrino visuome-
nës informuotumà apie paramos galimy-
bes mokslo ir studijø srityje, stiprino va-
dybinius gebëjimus teikti paramà moks-
liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros po-
reikiams tenkinti bei studentø kreditavi-
mo sistemai plëtoti.
Buvo siekiama, kad finansiniai iðtek-
liai bûtø naudojami racionaliai ir pagal
paskirtá, asignavimai naudojami ekono-
miðkai, efektyviai ir rezultatyviai, buvo to-
liau tobulinama bei stiprinama vidaus
finansø kontrolës sistema.
Dþiugu, kad nemaþai Fondo parem-
tø darbø, juos vykdþiusiø mokslininkø
buvo ávertinti valstybës premijomis ir ki-
tais apdovanojimais.
Kad realø paramos poveiká pajustø
ðalies mokslininkai, mokslo ir studijø ins-
titucijos, ûkio subjektai bei studentija,
daug prisidëjo sutelktas Fondo valdy-
bos, vadovaujamos prof. Juozo Þilio,
darbas.
Fondo specialistai, valdybos nariai,
ekspertø komitetø ir programø tarybø na-
riai kartu su akademine bendruomene
yra pasirengæ ðalies aukðtojo mokslo re-
formai, tiems reikðmingiems iððûkiams,
kurie iðkyla tiek Europos moksliniø tyri-
mø erdvëje, tiek nemaþiau sudëtinguo-
se mokslo globalizacijos procesuose.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 11
 Lietuviðki
Nemuno uostai
Pabaiga. Pradþia Nr. 4 1919–1940 metai
Prof. habil. dr.
Arnoldas PIROÈKINAS
Vandens keliø direkcija, galiausiai ásiti-
kinusi, kad Kalnënø uostas neduoda jo-
kiø pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lë-
ðø, 1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimo
ûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomos
sutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plo-
tas 4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausan-
èià 1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomi-
ninkas uþ viskà moka per metus 85 litus
nuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti
Jurbarko þiemos uosto
projekto IIIa variantas.
Pradëtas ágyvendinti
1934 m. Originalas yra
LCVA, f. 1059, ap. 1, b.
341, lp. 10
priklausanèius valstybës bei savivaldybës
mokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uos-
to pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvu-
liai. Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki
1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10).
Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojo
pasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikë
laivø remonto dirbtuvë.
Jurbarko uostas
Jurbarkas nuo neatmenamø laikø bu-
vo þymus Nemuno laivininkystës punk-
tas. Dar nepasibaigus karams su kryþiuo-
èiais, XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Ne-
munu veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiø
prekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo de-
ðimtmeèio vidurio Jurbarke nebûta uos-
to. Navigacijos metu prekes kraudavo lai-
kinose prieplaukose, o þiemà negausius
laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo
jos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvy-
nius pavasará, kai Nemunu grësmingai
plûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: pa-
èios Mituvos ledø bûdavo maþai.
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Neturint visø duomenø, kiek kuriais me-
tais Jurbarke þiemodavo laivø, reikia ten-
kintis vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931–
1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56
(1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje,
stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 bai-
dokai. 1933–1934 m. þiemà „Jurbarko na-
tûraliame uoste“, kaip informavo Vandens
keliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonas
raðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlai-
viø ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gam-
ta daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. An-
tai laivininkystës prievaizdas Smalininkuo-
se, buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà,
raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. prane-
ðë Kauno vandens keliø rajono virðininkui,
kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø,
10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëje
labai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës.
Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs ant
akmens, galás sugesti.
Vandens keliø direkcija jau 1933 me-
tais ar dar anksèiau ëmë svarstyti reika-
là statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene
1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Pro-
jektø bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Mer-
kio knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádë-
tas brëþinys projekto, kuris numatë árengti
71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mi-
tuvos ir Imsrës santakos. Uostas bûtø pra-
sidëjæs ten, kur Mituva áteka á Nemunà, ir
bûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki pat
Kauno gatvës. Galiausiai pasirinktas ra-
cionalesnis IIIa variantas, pagal kurá uos-
tà ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bet
toliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-
niojoje jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d.
Plentø ir vandens keliø direktorius pasi-
raðë ðio varianto sàmatà, prie kurios pri-
dëtas „Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbar-
ko þiemos uosto projekto IIIa varianto“ (b.
341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemos
uosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10).
„Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog
Garlaiviai Mituvoje (Jurbarko
uoste). Apie 1930 m. Fotografas
neþinomas. Iš Jurbarko krašto
istorijos muziejaus fondø
ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv.
metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki
25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstas
iki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësià
iškasti 88 000 m3 þemiø, ið kuriø 35 000
bûsià plento pylimui (tuo metu buvo bai-
giamas tiesti Smalininkø–Jurbarko plen-
tas ir statomas tiltas per Mituvà). Reikia
pasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galo
ágyvendintas, nors ir buvo skubama.
Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m.
pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: paki-
læ upës vandenys ir gausûs ledai paskan-
dino èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Van-
dens keliø direkcija, baimindamasi pana-
ðiø nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti lai-
vus Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaig-
tu uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaè
didelis potvynis iðneðë kelis garlaivius ir
baidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pa-
vyko juos iðgelbëti. Vandens keliø direkci-
ja, turëdama galvoje, kad Jurbarko uosto
apsauginë damba nesanti galutinai baig-
ta ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuo
ledø (ji nesiekë projekte numatyto aukð-
èio), atsiþvelgdama á laivininkø atkaklias
pastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje,
1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metais
leisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje,
bet neimant jokios atsakomybës, jei pa-
vasará laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kal-
ba netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937–
1938 m., kaip matyti primityvioje schemo-
je (b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14
vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarke
þiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 mo-

Smalininkø uostas. Schema. Brëþ. 239. Ið
knygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256
torlaiviai ir po vienà keltà bei pontonai (jø
schemoje bûta keturiø), kurie skaièiuoti
kaip uþimà vienà vietà.
Palyginti su kauniðkiu, Jurbarke sta-
tomas uostas ne tik maþesnis, bet gana
specializuotas. Nors projektas numatë
galimybæ jame krauti krovinius, bet ið tik-
røjø jam skirta buvo tapti þiemos uostu.
Kroviniø tokiame maþame miestelyje, kur
nebuvo beveik jokios þaliavø reikalaujan-
èios pramonës ir iðplëtoto sauskeliø tin-
klo á artimus pramonës centrus, sunku ti-
këtis: visi jie praplaukdavo Nemunu Kau-
no, Klaipëdos ar Vokietijos miestø adre-
sais. Tiems negausiems kroviniams, ku-
riø susikaupdavo Jurbarke arba buvo ski-
riami jam, visiðkai pakakdavo prie Nemu-
no árengtos prieplaukos.
Smalininkø ir Uostadvario uostai
Nors 1923–1939 m. Smalininkø ir Uos-
tadvario uostai priklausë Lietuvai, bet juos
administravo ne Kauno vandens keliø ra-
jonas – jie buvo pavaldûs Rusnës vandens
keliø rajonui. Toji aplinkybë ðiandien mums
kelia nepatogumø, nes apie ðiuos uostus
Lietuvos archyvuose iðliko maþa doku-
mentø, todël negalime iðsamiai ir nuosek-
liai nuðviesti jø veiklos per 16 metø.
Smalininkø uostas. Apie 1936 m. Atvirukas.
M.Woischwillo leidinys. Maþosios Lietuvos
istorijos muziejaus rinkinys. Pakartota
Domo Kauno parengtø „Maþosios Lietuvos
veidø ir vaizdø“ 392-oji faksimilë (p. 237)
Skirtingai nuo Kauno uosto, kurio
1919 metais bûta tik uþuomazgos, ir be-
veik neeksploatuojamo Kalnënø uosto,
Smalininkø uostui nereikëjo dideliø Lie-
tuvos þinybø pastangø ir resursø. Pradë-
jæs kurtis bene XIX a. pradþioje, 1886–
1887 m. Prûsijos valdþios lëðomis jis bu-
vo árengtas toks, koks, kad ir dabar ap-
leistas, atrodo mûsø dienomis. Prûsijos iþ-
dui jo árengimas tada, V.Merkio „Vandens
keliø“ (p. 106) duomenimis, kainavæs, skai-
èiuojant nepriklausomosios Lietuvos va-
liuta, 258 730 litø. Uþ tuos pinigus atsira-
do visai graþus 5,8 ha ploto ir 1,6 m gylio
uostas. Nuo Nemuno potvyniø já gana pa-
tikimai saugojo aukðtas pylimas. Lietuvos
valdymo metais vis dëlto keliais atvejais
rodësi, jog jis neatlaikysiàs ásisiautëjusio
Nemuno. Didelis pavojus uoste þiemoju-
siems laivams grësë 1932 m. balandþio
5–6 dienomis, kai ties Smalininkais Ne-
mune susidarë tokia didelë patvanka, jog
vanduo pradëjæs verþtis per pylimo vir-
ðø. Reikëjæ pylimà („uosto dambà“) aukð-
tinti pripiltais þemiø maiðais (V.Merkys, cit.
veik., p. 153, 160). Áspûdingo potvynio
Smalininkuose bûta taip pat 1937 m. ko-
vo 17 dienà. Laikraðèiø praneðimais, van-
duo tada pakilæs 8–9 m virðum norma-
laus jo lygio. Ðio raðinio autorius, tada dar
vaikas iðgyvenæs ðá Smalininkø potvyná,
mena, kaip þmonës kalbëjo, jog nedaug
betrûkæ, kad per pylimà bûtø ëmæ plûsti
vandens srautai.
Smalininkø uosto krantai buvo sutvir-
tinti – aplinkui tæsësi krantinës. Pagal uos-
tà miestelio pusëje ëjo akmenimis grás-
tas kelias, gana platus. Jo viduriu buvo
nutiesti siaurojo geleþinkelio bëgiai. Nuo
gatvës uosto link sviræs ðlaitas taip pat
buvo grástas. Laivams buvo patogu pri-
siðvartuoti ir iki kranto nutiesti storas len-
tas (blankas) ar tiltelius, kurie tiko krovi-
niams vienraèiais („karais“) veþti. Kokiø
kranø uostas neturëjo: viskas veþta ið lai-
vo ir atvirkðèiai be jø. Savo paties akimis
teko matyti pagal uostà nutásusias pakrað-
èiais dideles rietuves popiermalkiø, mal-
kø ir kauges faðinø (þabø ryðuliø). Tai
Smalininkø apylinkiø miðkø produkcija.
Tikriausiai bûdavo ir kitokiø kroviniø. Sma-
lininkø muitinës dokumentuose gana ið-
samiai suregistruoti kroviniai, kuriuos bai-
dokai ir garlaiviai gabendavo upe aukð-
tyn, á Kaunà, ar þemyn, á Tilþæ, Karaliau-
èiø ir Klaipëdà. Taèiau ðitais duomenimis
negalima apibûdinti Smalininkø uosto
apyvartos: krovinius gabenantys laivai
daþniausiai në neuþsukdavo á já, nes jø
vaþma nebûdavo skiriama Smalininkams.
Smalininkø uostas Nemuno þemupy-
je buvo þymus prieglobstis laivams þie-
mà. Kaþkaip á Lietuvos centriná valstybës
archyvà yra patekusi schema „Laivai
Smalininkø uoste 1937–1938 m.“ (b. 473,
lp. 16). Tà þiemà jame prisiglaudë 34 van-
deniu plaukti galintys objektai. Ið jø net
23 bûta baidokø. Ádomu, kad net devyni
baidokai paþymëti kaip priklausà Vokieti-
jai – atvykæ ne tik ið artimøjø panemunës
miestø ir miesteliø Tilþës, Ragainës, Tra-
pënø ir Þemøjø Eisuliø, bet ir ið tolimojo
Karaliauèiaus. Vokieèius baidokininkus
þiemoti Smalininkuose traukë palyginti
nedideli mokesèiai, pragyvenimo pigu-
mas ir galëjimas leisti vaikus á èia esan-
èià vokiðkà mokyklà. Aðtuoni baidokai pri-
klausë Smalininkø gyventojams, po vie-
nà – Vieðvilës, Jurbarko ir Vilkijos baido-
kininkams. Dviejø baidokø savininkai ne-
nurodyti. Vienas baidokas, vardu „Þuvë-
dra“, gali priklausyti Lietuvos gyventojui.
Antrasis baidokas uþraðytas vardu „Elvy-
ra“. Moterø vardais mëgdavo baidokus
vadinti vokieèiai. Labai stengiantis, ski-
riant laiko archyvinëms paieðkoms, gal
bûtø ámanoma nustatyti tø baidokø pri-
klausomybæ. Tik ar mûsø temai bûtina?
Tà þiemà uoste prisiglaudë penki mo-
torlaiviai. Ið jø keturi priklausë Vokietijos
pilieèiams. Motorlaivis, vardu „Smalinin-
kai“, bus priklausæs smalininkiðkiui.
Uoste dar þiemojo du keltai (savinin-
kai nenurodyti), dvi prieplaukos (viena vo-
kieèiø, kita Kauno vandens keliø rajono).
Kauno vandens keliø rajonui priklausë vie-
na ðalanda ir viena brandvachta. Baigiant
tais metais Smalininkø uoste þiemojusiø
laivø apþvalgà, vertëtø atkreipti dëmesá,
kad èia nestovëjo në vienas garlaivis.
Smalininkø uostas skyrësi nuo Kauno,
Kalnënø ir Jurbarko uostø vienu bruoþu:
jo bûta ne vien prekiø ir þiemos uosto, bet
navigacijos metu aptarnaudavo ir kelei-
vius. Skirtingai nuo pirmøjø trijø uostø, ku-
riuose nebuvo keleiviø prieplaukos, Sma-
lininkø uoste tokia prieplauka stovëjo. Prie
jos ðvartuodavosi reguliaraus susisiekimo
keleiviniai garlaiviai. Jurbarkas ir Kaunas,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 13
þinoma, turëjo taip pat keleiviø prieplau-
kas, bet jos buvo gana toli nuo uostø.
Be to, verta paminëti, kad Smalininkø
uoste buvo árengta visoje Europoje pa-
garsëjusi vandens matavimo stotis. 1886–
1888 metais buvo iðmûryti puikûs laiptai
matuoklëms pritvirtinti.
Skirtingai nuo Smalininkø uosto, kurá
galëtume apibûdinti kaip universaliausià
Lietuvai priklausanèioje Nemuno dalyje,
labiausiai specializuotas buvo Uostadva-
rio uostas, árengtas Atmatos kairiajame
Uostadvario uostas Nemuno šakoje
Atmatoje. Schema. Iš knygos: Merkys V.
Vandens keliai, p. 256
krante, vos trys kilometrai nuo jos, o kar-
tu ir Nemuno, ásiliejimo á Kurðiø marias.
Kiek aukðèiau uosto, uþ poros ðimtø met-
rø, ið deðinës á Atmatà áteka Minija.
V.Merkio knygoje raðoma, kad Uostad-
vario uostas árengtas nedideliame Vilkinës
upelyje 1917 metais þiemoti ledlauþiams,
kurie pavasará turëdavo ardyti paèiame Ne-
muno þemupyje susidaranèias ledø san-
grûdas. Apraðomuoju laikotarpiu uoste
stovëdavo vienas Lietuvai priklausantis
ledlauþis „Èinè“ ir du Vokietijai, Tilþës van-
dens keliø rajonui, – „Skirwieth“ ir „Weich-
sel“ (p. 145). Nepasitaikë rasti duomenø,
kad jame bûtø þiemojæ kitø laivø – garlai-
viø, motorlaiviø ir baidokø. Tad já galëtu-
me laikyti savotiðku þinybiniu uostu, ne-
priklausanèiu ðalies transporto sistemai.
1918–1940 metais Lietuvos upiniai lai-
vai kiek ne kiek yra naudojæsi Klaipëdos
uostu. Ðilutëje taip pat bûta nedidelio uos-
to. Spaudos uþuominos leidþia sakyti,
kad vienas kitas baidokas þiemodavo Du-
bysoje ir Nevëþyje. Taèiau apie tokius at-
vejus duomenø neturime. Gal jø laivinin-
kystës þinybos në nekaupë. Tad dabar,
iðmirus anø metø þmonëms, surinkti þi-
niø apie individualiai þiemojusius laivus
beveik nëra vilties. Vis dëlto jos galutinai
nepraraskime...
14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Gausûs ávairiatemiai Lietuvos
kraðtotyrininkø raðiniai spausdi-
nami monografijose, praneðimai
skaitomi konferencijose, jais
Aleksandras ÐIDLAUSKAS domisi istorikai (ypaè etnologai),
Kraštotyros draugijos pirmininkas
Ir kraðtotyrininkai
istorijà
Kasmetëse kompleksinëse kraðtoty-
ros ekspedicijose, kuriose visados daly-
vauja 30–40 entuziastø, kraðto tyrëjø, per
dvi darbo savaites surenkama gausi ir
apimli medþiaga. Ja remiantis rengiamos raðo iðnykusiø ar benykstanèiø kaimø
monografijos. Pastaraisiais metais iðleis- þmoniø likimus. Sunku bûtø surasti dva-
tos knygos „Ðiaulënai“, „Tvereèiaus krað- sinio gyvenimo sritá, kuria Lietuvos krað-
tas“, „Vyþuonos“, „Raudënø kraðtas“ – totyrininkai nesidomëtø. Tûkstanèiai eks-
tai iðsamûs pasakojimai apie gamtà ir ge- ponatø yra visuomeniniuose kraðtotyros
ografijà, istorinæ praeitá, tradicinæ ir ðian- muziejuose – mokyklose, kultûros ástai-
dienæ kultûrà; istoriniuose, moksliniuo- gose, pas privaèius asmenis. Jau iðleis-
se straipsniuose apraðomi paminklai, tos kelios deðimtys „Kraðtotyros“ knygø,
tremtiniø ir partizanø likimai, monografi- iki ðiol eina neperiodinis leidinys „Mûsø
jose – þymiø to kraðto þmoniø biografi- kraðtas“.
jos, kalbos pavyzdþiai, dainuojamoji, pa- Kraštotyrininkas – tai kultûrinës veik-
sakojamoji ir smulkioji tautosaka, biblio- los mëgëjas, prasmingo laisvalaikio lei-
grafiniai apraðai, fotonuotraukos, pieði- dëjas, pirmasis savo seniûnijoje ágyjan-
niai, brëþiniai, prisiminimai, laiðkai. Var- tis mokslinio darbo pradmenø. Supras-
tai ðitoká leidiná ir tarytum vaikðtai po vals- dami ðios veiklos darbø svarbà ir pras-
èiø, parapijà, seniûnijà, susipaþásti su mæ, kai kurie ið jø tampa þymiais praei-
þmoniø gyvensena praeityje ir jø jause- ties tyrëjais. Kaip nepaminëti V.Stakevi-
na, darbais, tampi ávairiausiø istoriniø ávy-
èiaus (Ðilalë), J.Volungevièiaus (Leipa-
kiø liudininku. lingis), J.Ðliavo (Þeimelis), J.Mickevièiaus
Jeigu prireiktø iðvardyti paèius darbð- (Kretinga), V.Rimkaus (Uþventis), M.Èil-
èiausius Lietuvos rajonø ir miestø krað- vinaitës (Upyna), N.Manikienës (Kudir-
totyrininkus, nusidriektø didþiulis sàra- kos Naumiestis), G.Karalienës (Vilkavið-
ðas. Ekspedicijose noriai dalyvauja ir Vil- kis), S.Litvinavièiaus (Veliuona), R.Vitai-
niaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukð- tës (Zarasai), A.Vaièiaus (Kaunas), J.Kri-
tøjø mokyklø dëstytojai ir studentai. vicko (Ðiauliai).
Ðiandien jau beveik nesurasime tokio Tautos laimë, kad prie Kraðtotyros
rajono ar miesto, kuris nebûtø iðspausdi- draugijos atsikûrimo stovëjo tokios ðvie-
næs didelës istorinës savo kraðto knygos. sios asmenybës, kaip prof. V.Jakelaitis,
Prisimintinos „Versmës“ leidyklos „Lietu- istorikas A.Stravinskas, J.Basanavièiaus
vos valsèiø“ serijos monografinës knygos premijos laureatë I.Seliukaitë. O apie
apie Þagaræ, Seredþiø, Raguvà, Lauku- 1964–1966 m. prasidëjo folkloriniø ir et-
và, Papilæ, Veliuonà, Þiobiðká, Platelius ir
kt. Jau gausu lankstinukø apie paminklus,
fotoapybraiþø apie þymias, lankytinas vie-
toves, albumø, parodø katalogø su iliust-
racijomis, kalendoriø, apybraiþø apie ið-
kilias asmenybes. Ðiuose spaudiniuose
mirgëte mirga aktyviøjø visuomenininkø
– kraðtotyrininkø darbai. Laimë, ne visa
nusëda á archyvus, muziejø saugyklas, ne
visa pasilieka tiktai rankraðèiuose. Tarp ak-
tyviausiø darbininkø yra mokytojai, bib-
liotekininkai, muziejininkai, paminklosau-
gininkai, folkloro ansambliø vadovai. Ðie
gimtøjø þemiø tyrëjai rengia parodas, dau-
gelis spausdina savo gimtøjø kaimø ir
miesteliø istorijas, globoja kultûros pamin-
klus, domisi tremtiniø, kaliniø, partizanø
veikla, gausina memorialinæ literatûrà, ap-
 tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai,
muziejininkai. Per tris tûkstanèius
ávairios apimties kraðtotyrininkø
darbø yra sukaupta Kraðtotyros
darbø saugykloje.
raðo
nografiniø ansambliø atgaiva. Jø progra-
mose daþnàsyk buvo naudojama krað-
totyrininkø surinkta ir uþraðyta tautosaka,
paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo di-
dysis Lietuvos kaimø nykimas (dël masi-
nës melioracijos), suskubta kas ámano-
ma surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fo-
tonuotraukø, laiðkø, prisiminimø, uþraðø
apie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, gimi-
næ, tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vie-
nà syká buvo surasti senø laikø dienorað-
èiai, gyvensenos apraðai, mëgëjø litera-
tûrinës kûrybos.
Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo ir
kultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrinin-
kams didþià paramà (transportas, nakvy-
në, mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio,
Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos,
Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jur-
barko ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestø
muziejus, kurie visuomet talkino ekspedi-
cijose. Ir patys kraðtø muziejai nuolat ren-
gë ir rengia maþàsias ekspedicijas. Peri-
odiniai leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultû-
ros aktualijos“, „Kultûros paminklai“
spausdina paèià naujausià medþiagà ið
ekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosios
þemës tyrëjus. Kokios gausios ir turinin-
gos yra Lietuvos rajonø kraðtotyros mu-
ziejø ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosi
jaunieji kraštotyrininkai!
Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvo-
je – XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtoty-
rininko“ terminas bene pirmà kartà buvo
pavartotas Antano Vireliûno apie 1919
metus. O pirmieji duomenys apie mokyk-
linæ kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Pane-
vëþio gimnazistai tyrinëjo gamtà, domë-
josi tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Do-
vydaitis tais metais suburia moksleiviø
kraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ága-
vo organizuotà, nebe stichiná pobûdá.
Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Kë-
dainiø, Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergës
kraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausia
buvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugi-
ja, ásteigta 1927 metais. Jos pirmininku
tapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þino-
mas kultûros ir spaudos darbuotojas, tei-
sininkas. Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, re-
dagavo leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir
„Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pasta-
rasis þurnalas skelbë daug archeologijos,
istorijos, tautosakos, muziejininkystës
straipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris.
Daug gerø þodþiø galima pasakyti
apie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fo-
toaparatu ir uþraðø knygele pësèiomis ir
dviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir su-
kaupë unikalø etniná palikimà.
Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bû-
reliø tikslai buvo labai artimi istorijos mo-
kymo tikslams. Mokytojai kartu su moks-
leiviais rengdavo ekskursijas, domëjosi
piliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtini-
mais, senamiesèiais, muziejø ekspozici-
jomis, áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjø
memorialinëmis vietomis ir paminklais.
Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valsty-
bës – Latvija ir Estija, diskutuota Vilniaus
ir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuo-
se mokyklø ar miesteliø muziejuose bu-
vo kaupiama papildoma informacija ir
eksponatai.
1925 m. Þagarës mokytojai ir moks-
leiviai keliavo po Lietuvà pësèiomis, su-
sipaþino su kaimo þmoniø gyvensena, rin-
ko senienas, uþraðinëjo tautosakos kûri-
nius. Panaðiai darbuotasi Marijampolëje.
Pokariu dël ideologinës represijos krað-
totyrininkø veikla buvo visiðkai nuslopin-
ta, taèiau vienas kitas þidinëlis vis suru-
sendavo. Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyk-
los mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiø
darbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m.
surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mo-
kyklos muziejëlá. Ávairiais bûdais pokary-
je dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slap-
tomis) – Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovy-
daitis, Juozas Petrulis, Mikalina Glemþai-
të, Paulius Galaunë ir kiti.
XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime
(2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrin-
tas pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas.
Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persi-
këlë á Lietuvos liaudies kultûros centrà
(B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla su
gausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionali-
ná muziejø.
Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pa-
stangø dedanèiø, kad kraðtotyrinis judë-
jimas nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki to
meto turëjo aktyvius atsakingus asmenis,
áregistravo savo juridinius kraðtotyrinius
subjektus (pagal naujus teisinius reikala-
vimus). Naujai ir kûrybingai pradëjo dirb-
ti Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kau-
no, Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padali-
niai. Kaip ir ankstesniais metais, pastarà-
já laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kul-
tûros ástaigø darbuotojø entuziazmas. Tai
mokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyk-
lø kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëk-
mingai vadovauja Lietuvos jaunimo turiz-
mo centras (Ðvietimo ir mokslo ministeri-
jos padalinys). Itin graþiø rezultatø pasie-
kia Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Ro-
kiðkio, Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai.
Draugijoje iðaugo nemaþai tautamy-
liø, etninio kultûros paveldo þinovø ir mo-
kovø. Jø triûso vaisiai puoðë daþnas
(1964–1984 m.) respublikines kraðtotyros
darbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojø
visuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þy-
mûs mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë,
V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Ana-
pilin), tautosakos þinovës B.Stundþienë,
G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yra
daþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtina
paminëti garsø Vilniaus universiteto dës-
tytojà ekonomistà Venantà Maèiekø, ku-
ris ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pa-
mainà, bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosios
vietoviø monografijos (Zervynos, Merki-
në, Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Du-
bièiai) buvo gaivus oro gurkðnis tiems,
kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva.
Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie
2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir pro-
duktyviai, o mokyklose yra apie 4000 jau-
nøjø kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyri-
ninkø yra vienos temos autoriai, po kruo-
pelytæ kasmet renkantys etninio paveldo
medþiagà, kaimø istorijos faktus, pedago-
gikos pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc.
I.Èepienë, I.Seliukaitë, P.Spurgevièius,
K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 15
O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiø
ekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.)
buvo surengta per 175. Pelesa, Punskas
ir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos krað-
totyrininkø dëmesio. Ðiauliø rajonas pir-
masis ðalyje surengë ekspedicijas viso-
se seniûnijose ir nuolat spausdina mo-
nografijas. Panaðiu keliu einama Ðilalës
rajone. Dþiugina vis didëjantis studentø
aktyvumas. Dëmesinga savo regionui
Ðiauliø universiteto Etnologijos katedra.
Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose
(jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys)
susitinkama su senaisiais kaimø muzi-
kantais, daromi áraðai, leidþiamos kase-
tës ir kompaktiniai diskai.
Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savo
veiklos problemas. Nesinori ðnekëti apie
finansinius ir ûkinius sunkumus, apie ne-
apmokamà Draugijos organizatoriø veik-
là ar apie nepaprastai sunkius leidybos
reikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûti-
na atnaujinti etninës medþiagos rinkimo
anketas, supaþindinti su naujomis veik-
los metodikomis, rengti daugiau semina-
rø ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniø
gyvensenos pasikeitimus. Be to, gero-
kai priblëso kolektyvø istorijø raðymas,
metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bû-
tø patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kin-
ta lietuviø kulinarinis paveldas ir tradici-
niai amatai (kalvystë, malûnininkystë, li-
nø apdirbimas, puodininkystë, verbø ga-
minimas, þûklavimas, medþioklë ir kt.).
Visà laikà nepaprastai daug problemø
këlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas,
kaimo medinës architektûros prieþiûra.
Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko la-
bai daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaip
ir audiniø raðtuose, droþybos graþmeno-
se, dainavimo savaimingume.
Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jø
darbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliø
bûrys eiliniuose suvaþiavimuose gauna
Garbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basa-
navièiaus premijos teikëjai nepamirðta
kraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugo-
jo jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P.Bu-
gailiðkio premijà. O Joniðkio rajonas at-
gaivino tautosakos rinkëjo Mato Slan-
èiausko premijà uþ aktyvø tautosakos rin-
kimà ir populiarinimà. Kupiðkënai jau se-
nokai turi ásteigæ seserø Glemþaièiø pre-
mijà. Anykðtënai bene pirmieji Lietuvoje
ávairius rankraðèius ir autorinius tekstus
perkelia á elektroninæ laikmenà.
Ðvietimo ir mokslo ministerija po il-
gos pertraukos pagaliau pripaþino, kad
kraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietið-
kumo ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdy-
mo mokykla, bûdas paþinti savo vietovæ
ir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio dar-
bo aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbo
barà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kam
dirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibai-
16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
giantis procesas. Pastebëtina, kad ir did-
miesèiuose bei rajonø centruose vis dau-
giau atsiranda stropiø mokytojø ir noriai
dirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipë-
doje, Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kai-
ðiadoryse, Ðvenèionyse, Telðiuose, Tau-
ragëje, Ðilalëje). Senokai yra gyvas po-
sakis, jog ábridus á kraðtotyros upelá nie-
kada nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veik-
los tradicijos atsiranda per ilgesná laikà.
Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë,
Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Va-
rëna, Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuo-
se gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø fol-
kloro ansambliø.
Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius la-
biau domëtis buvusiais mokytojais, ðei-
mø genealoginiais medþiais. Pirminë
medþiaga apie savo gimtàjá kaimà, pa-
rapijà, seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, ne-
svarbu, kokiuose ðaltiniuose ji bus su-
rasta, tai taip pat kraðto savastis, tëvø
kraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kul-
tûros paminklø dar esama nepriþiûrimø,
ir kapinës laukia talkininkø.
Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti bei
apraðyti, visuomet patars mokytojai, jei-
gu jie nëra abejingi ðiam popamokiniam
veiklos barui. Kas jau padaryta, ávertino
istorikai ir muziejininkai, kalbininkai ir
tautosakininkai, archyvininkai. Taèiau
rytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyte
prašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir at-
mintyje, ir seno namo podëlyje.
Dþiugina tai, kad pagausëjo atsimi-
nimø raðymas ir rinkimas, kad domima-
si, kaip ðventës ðvæstos, duona augin-
ta, kaip melstasi ir pramogauta. Kol dar
gyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai,
belskimës á jø duris. Tai paskutinë se-
nojo kaimo karta, gyvenusi jaunystëje
natûraliomis patriarchalinëmis sàlygo-
mis. Sodyba, kiemas, sodas, uogynas,
kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas,
vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pra-
vardës) – tai vertinga, ilgalaikiðka.
Tad kaip neprisiminti garsiojo Balio
Buraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kai-
mus, rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fo-
tonegatyvø – tai unikalus europinës ver-
tës palikimas, kuris praðyte praðosi kuo
greièiau iðspausdinamas daugiatomiuo-
se albumuose. Kas tai padarys? Jo tau-
tiniø juostø, marguèiø kolekcijos, per
600 straipsniø spaudoje, prisiminimai ir
uþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties me-
dþio droþiniai, knygø iliustracijos – sun-
kiai ásivaizduojamas darbas.
Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Jos
darbai turi bûti áamþinti ateisianèioms
kartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvo
grobta, naikinta ir niekinta, bet sugebë-
jo iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà,
kaip savaimingiausià senoliø palikimà,
kaip didþiàjà dvasios savastá.
„Sci
Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvos
mokslo istorikø ir filosofø metinë kon-
ferencija, vykusi paèioje kovo pabaigo-
je, ðiemet sutraukë per dvi deðimtis pra-
neðëjø ir gausø bûrá klausytojø. Visus
juos svetingai priëmë Lietuvos mokslo
istorikø ir filosofijos bendrijà globojantis
Kultûros, filosofijos ir meno institutas. To-
dël buvo simboliðka atidarant konferen-
cijà iðgirsti naujosios instituto direktorës
dr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þo-
dþius, skirtus šios jau keturioliktà kartà
vykstanèios konferencijos dalyviams.
Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjà
konferencijos dienà susirinko mokslo fi-
losofijos sekcija, o jos darbà pradëjo
Þ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija ir
tiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiø
autoriø sampratas ir jø taikomumà skir-
tingose paþinimo srityse, teigë, jog tik-
rovë atsiveria tik kaip subjektyvi inter-
pretacija.
A.Konickis kalbëjo tema „Antanas
Maceina. Jubiliejinës postmodernistinës
interpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèios
metaforà. Praneðëjo nuomone, filosofi-
ja negali bûti mokslas – ji tiktai interpre-
tacija.
E.Adomonis parengë praneðimà
,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pa-
sak praneðëjo, stebint pasaulio objek-
tus, pripaþástama, kad jie tokie ir egzis-
tuoja, bet juos paaiðkinti galima tik pa-
sitelkus nestebimus dalykus.
G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pa-
saulio sandara pagal Tomà Akvinietá“.
Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèio
darbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël pra-
neðimas pasiþymëjo metodiðkumu ir
pavyzdingumu. Be to, buvo akcentuoti
šio Šventojo nuopelnai viduramþiø
mokslui.
Aktualià nûdienai temà „Mokslas ne-
turi tëvynës. Ar turi jà mokslininkas?“ plë-
tojo prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingi
mokslo sociologijos klausimai, sukelian-
tys asmens dvilypumà, nes jam tenka
galvoti apie tapatumà, pareigà darbui,
valstybei ir tai sieti su pilietine savimone.
D.Dranseika praneðime „Kiek socia-
linio konstruktyvizmo nëra per daug?“
mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdà
formuojanèius veiksnius – empirikà, so-
cialines prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“
átakas.
A.Rimaitë, pristatydama savo nau-
jausius tyrimus, kalbëjo tema „Sociokul-
tûrinis rizikos suvokimo konstravimas:
genetiðkai modifikuotø organizmø dis-
entia et historia – 2008“
Doc. dr. Juozas BANIONIS
kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø
ateièiai.
P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wit-
tgensteinas ir mokslas“, siekë paaiðkin-
ti sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo.
J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs
disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir viena-
laikiðkumo problemà“. Tam jis pasitelkë
filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos
faktus.
Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø
bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðto-
paitis, plëtodamas temà „Kas vienija te-
mø ávairovæ?“, originaliai apibendrino
sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose
temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tie-
sa, paþinimas, interpretacija.
Antroji konferencijos diena buvo skir-
ta istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos
sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Ju-
zefovièiaus knygos „Lietuvos humanita-
rø mokslo organizacijos (1918–1940)“
pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus
kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezulta-
tas. Monografijoje atskleista daug ádo-
miø, neskelbtø duomenø apie literatûro-
logø, filosofø, karo istorikø ir kitø visuo-
meniniø mokslo institucijø darbuotæ.
Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, ap-
þvelgdamas jau antrà deðimtmetá skai-
èiuojamas mokslo ir technikos istorijos
konferencijas, organizuojamas Vilniaus
Gedimino technikos universitete, prista-
të galimybæ leisti mokslo istorijos þurna-
là. Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena
mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje
tingà A.Jakðto domëjimàsi matematikos
mokslu, aptarë jo pagrindinius matema-
tinius raðtus, akcentuodamas darbø pri-
paþinimà, paminëjo prelatui suteiktà Lie-
tuvos universiteto matematikos garbës
daktaro titulà.
V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi
prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo
apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietu-
voje bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus.
E.Makariûnienë iðkëlë tautosakinin-
ko ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus
Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr.
kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei
plëtojant ðá mokslà.
D.Juodis, toliau gilindamasis á sovieti-
nio saugumo veiklos vingius, palietë lietu-
viø mokslininkø padëtá stalinizmo metais.
Likdamas iðtikimas matematikos
mokslo senajame Vilniaus universitete ty-
rimams, E.Geèiauskas pristatë XIX a. pir-
mosios pusës matematikos profesoriø
M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik
visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þino-
moksliná ðios srities þurnalà, regis, tam- mu bibliografu.
pa realybe. Baigdamas sekcijos darbà, prof.
Netikëtà atradimà, padarytà neseniai J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvel-
vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klim- gë praëjusio amþiaus antrojoje pusëje
ka. Jis, lankydamasis Britø muziejuje su- nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar
rengtoje parodoje, atkreipë dëmesá á ten daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu
eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Val- prelegentas pagal þymesnius istorinius
dovø rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos
Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas etapus ir, lygindamas juos, apibûdino.
astronominis laikrodis, dedikuotas jo ant- Visos konferencijos darbà tradiciškai
rajai þmonai Bonai Sforzai. apvainikuoja garbingo sveèio – kviesti-
H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. Vilniaus nio profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo
kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë Vilniaus Lietuvos mokslø akademijos narys ko-
mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 me- respondentas prof. A.Grigelis, pristatæs
tais. Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pra- geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà
dëti Gedimino pilies bokðto konservavimo Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø
darbai, imtasi istorijos paminklø inventori- Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð
zavimo, telkta istorinë medþiaga apie mies- du ðimtus metø sudarytas þemëlapis
to gatviø istorinius pavadinimus. reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir
J.Olechnovièienë, nuðviesdama ich- mûsø valstybës teritorija.
tiologijos mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau Abiejose konferencijos sekcijose vy-
apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo ravo tolerantiðkas dëmesys iðsako-
ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þy- miems teiginiams, o daþnà praneðimà
miausià atstovà – J.Virbickà. lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádo-
Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë mias diskusijas. Konferencijà viltingai nu-
kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pa- teikë jauni dalyviai. Apskritai, kaip maty-
storacine, þurnalistine, moksline veikla, ti, nagrinëtø temø ratas buvo margas ir
maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV. tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filo-
Šiemet sukanka 80 metø nuo Tauti- sofø ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per
nio atgimimo, katalikø visuomenës vei- ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës,
këjo, enciklopedininko prelato Aleksan- nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir
dro Jakðto-Dambrausko mirties. Ta pro- filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktà-
ga A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuo- jà konferencijà.
pelnus kuriant ir puoselëjant Lietuviø ka-
talikø mokslo akademijos veiklà prieðka-
riu. Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypa-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 17
 Atsiliepimas
„KODËL ÐVEICARIUKAI
ÐOKO „AGUONËLÆ“
Ðito klausëme praëjusiø
metø pirmajame numeryje. Ir
atsakëme: tai ðveicarës Ursu-
los Siegg-Suter, kuri, jaunystë-
je draugës pakviesta, ðoko lie-
tuviðkø ðokiø ratelyje, o vëliau
pati ëmë burti ðveicarø vaiku-
èius mûsø tautiniams ðokiams,
nuopelnas. Jos dëmesá Lietu-
vai stiprino ir mûsø kraðtui, ir
savo gimtinei daug nusipelnæs
profesorius Juozas Eretas (Jo-
seph Ehret). Raðinyje plaèiau
Juozas Eretas
supaþindinome su maþai pas
mus þinoma jo studija „Apie
europieèiø Adomà“, penkio-
mis kalbomis iðleistà publicis-
tikos kûriná, pasakojusá apie
Lietuvà ir lietuvius.
Neseniai sulaukëme ádo-
maus ðio raðinio tæsinio. Ursu-
la ðá mûsø raðiná ðiemet nusi-
neðë á Vasario 16-osios minëji-
mà, kurá kasmet organizuoja
Ðveicarijos Lietuviø bendruo-
menë. Ten jis susilaukë nema-
þo susidomëjimo. Pasirodo, ki-
tais metais ketinama áamþinti
profesoriaus atminimà, kuriuo
ypaè susirûpinæ mûsø tautie-
èiai. Ðia prasme raðinys
„Moksle ir gyvenime“ jiems yra
labai aktualus.
Juozas BAUŠYS
18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Francas
Leharas ir
kinas
Bronius AMBRAZIEJUS
Naujosios Vienos operetës pradininko,
šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kom-
pozitoriaus ir dirigento Franco Leharo
(1870–1948) muzikinës sceninës veiklos
pradþia beveik sutapo su kinematografo
gimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviais
kûrybiniais bandymais ir pastangomis at-
sikratyti jam perðamo „judanèios“, „gyvos
fotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþioje
kompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá
(neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet ne-
baigtø ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodri-
gas“ – operø) stambø sceniná muzikiná
dramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge-
Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai
gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibi-
ro tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jis
baigë jau geguþës mënesá. O kiek anks-
èiau, tø paèiø metø vasario 13 dienà, du
ið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji
(1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954)
Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sen-
sacingà, labai originalø iðradimà, kurá pa-
vadino kinematografu (ilgà laikà jis buvo
vadinamas sinematografu), ir jau kovo 22
dienà Nacionalinës industrijos rëmimo
sàjungos susirinkime gausiai auditorijai
(tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas,
prancûzø kino industrijos pionierius L.Go-
monas (1864–1946), vëliau ákûræs kino stu-
dijà, veikianèià iki ðiol) padarë praneðimà
šia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà
– projekciná kino aparatà ir vienà trumpà
parodomàjá filmukà.
Vieðà kinematografo pristatymà pla-
èiajai publikai bei komercinæ jo eksploa-
tacijà Liumjerai nusprendë pradëti tø pa-
èiø 1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðta-
diená. Beveik visi istorikai šià datà laiko
kino gimimo diena,
priskirdami šio išradi-
mo garbæ broliams
Liumjerams, nors á jà
pretendavo (ir iki ðiol
tebepretenduoja) ne
vienas ávairiø tautø ið-
radëjas – kino pionie-
rius: anglai V.Fryz-Gry- Francas Leharas
nas (1855–1921) ir
R.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai bro-
liai Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931),
italas F.Alberinis (1865–1937), vokietis
M.Skladanovskis (1863–1939), lenkas
K.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiø
koncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tym-
èenka (1852–1924) ir M.F.Freidenbergas
(1858–1920) ir daugelis kitø.
Kinematografo inauguracija ávyko pa-
ties elegantiðkiausio ir madingiausio tuo
metu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinø
bulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûru-
sioje kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mû-
sø dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dël
savo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðko
dekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“.
Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie
100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skir-
ta biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvo
draudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savi-
ninkas M.Volpini, neþinodamas kà daryti
su nenaudojamu „Indišku salonu“, mielai
perleido já broliams Liumjerams, kurie, ne-
abejodami savo iðradimo finansine sëkme,
išsinuomojo patalpà visiems metams. Pats
kavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgo
tiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë ga-
na skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuo
Liumjerø pasiûlymo kartu organizuoti ko-
mercinius kino seansus bei 20 proc. paja-
mø pelno atsisakë, pasitenkindamas 30-
èia frankø dienai nuoma.
O Liumjerai kinematografo vieðam pri-
statymui rengësi labai kruopšèiai, jame da-
lyvauti buvo pakviesti spaudos atstovai,
specialiai pasamdytas þmogus visà dienà
stovëjo lauke prie kavinës durø dalindamas
praeiviams renginio programas, taèiau, ne-
laimei, tà dienà oras netikëtai labai atðalo ir
suþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai ne-
sidomëdami ar tik trumpai þvilgtelëdami á
kabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Ki-
nematografas. Áëjimas – 1 frankas“. Matyt,

Ðiame turtingo ir elegantiðko, Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusi
madinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasis
vieðas komercinis kino seansas
dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðà
kino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskai-
tant keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespon-
dentø), tad nesunku suskaièiuoti, kad ren-
ginio pajamos vos padengë jo iðlaidas.
Seansas, prasidëjæs 6 valandà vaka-
re, truko apie 20 minuèiø, jame Liumjerai
parodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø truk-
mës filmukø (toká neilgà laiko limità ribo-
jo tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos stan-
dartinës „Edison-Kodak“ kino juostø ri-
tës bei jø projekcijos greitis), kuriuose bu-
vo natûroje nufilmuotos ávairios buitinës,
paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaiko
maitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog doku-
mentiniai reportaþai („Darbininkai, po dar-
bo iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugrio-
vimas“, „Aikðtë Lione“, „Maudynës jûro-
je“) ir net viena vëliau labai iðpopuliarëju-
si komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“.
Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino.
Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavar-
dë taip pat siejama su prancûziðko kino
pradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektø
bei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Mel-
jesas (1861–1938), po keliolikos metø pri-
simindamas tà istoriná vakarà, taip apiben-
drino savo ir visø renginyje buvusiøjø áspû-
dþius: „Pasibaigus pristatymui mes visi,
apimti ekstazës, klausëme save – kaip bu-
vo ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir ið-
sivaþinëjome nepaprastai suþavëti, ið kar-
to supratæ, kokios galimybës slypi ðiame
naujame atradime“. Tad nenuostabu, kad
jau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudi-
mas ir susidomëjimas renginiu, o vakare
prie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuo-
liø, norinèiø savo akimis išvysti tà dar sun-
kiai prancûzams iðtariamà „kinematogra-
fà“ ir jame rodomus stebuklus. Po seanso
jie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ ið
nustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net kele-
tà metø, beveik nekeièiant rodomø kino
filmø programos, o vieno vakaro, kurio me-
tu bûdavo parodoma net 20 seansø, pel-
nas kartais siekdavo net 2500 frankø.
Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas,
kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgar-
sio, skelbdamas, kad laboratoriniø tyri-
nëjimø bei atradimø laikotarpis kine bai-
gësi, o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fo-
tografijos“ virsdamas menu, ima vieðpa-
tauti, pradëdamas kino erà.
Su dideliu pasisekimu (nors ir ne to-
kiu stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø ki-
nematografo inauguracija) praëjo ir Le-
haro operos „Gegutë“ premjera, ávykusi
kiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienà
Leipcige. Deja, klausytojø dëmesys jai
greit iðblëso ir opera repertuare ilgai ne-
iðsilaikë. 1904–1905 metais Leharas pa-
rengë naujà jos redakcijà, pavadintà „Tat-
jana“, taèiau ir jà iðtiko panaði sceninë
lemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kû-
rinys, nors ir niekada nebuvo nuðvilptas
(ðiuo metu abu operos variantai bei keli
pavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD),
taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripa-
þinimo taip ir nesulaukë: laikas parodë,
kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šio
þanro jis daugiau niekada nebegráþo.
O per tà laikà kinas kasdien vis la-
biau populiarëjo, vis labiau ëjo á madà,
jo techninës meninës priemonës spar-
èiai plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë á
prieká, deja, neáveikdamos vienos kliû-
ties – garso barjero.
Kinas gimë nebylys, ir tai leido skep-
tikams vis dar vadinti já tik „judanèia foto-
grafija“ (o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“).
Ekrane rodomi þmogø supanèios tikro-
vës vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbi-
no þiûrovus, bet netrukus pradëjo nema-
loniai juos ðokiruoti ir net gàsdinti labai
neáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, ku-
riai, beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tik
juodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë,
kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðra-
dimà priëmë, nors ir su nuostaba, bet be
didesnio susiþavëjimo.
Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerø
filmø seansus Niþnij Novgorode pseudo-
nimu M.Pacatus prisidengæs þymus rusø
raðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos
16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að bu-
vau ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumë-
te, kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Ten
nëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þe-
më, medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nu-
spalvinti pilka, vienoda spalva; pilkam dan-
guj – pilki saulës spinduliai; pilkuose vei-
duose – pilkos akys. Tai ne gyvenimas, o
tik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begar-
sis judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista –
be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëji-
mo, nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø –
F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jø
veiksmø operos ,,Gegutë” (vëliau
pavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po jos
kompozitorius raðë iðimtinai tik operetes bei
ávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà
nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingos
simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëji-
mà. Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme ju-
da pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktos
amþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nu-
baustos, atimant ið jø visas gyvenimo spal-
vas. Kokios negyvos jø ðypsenos, nors ju-
desiai nepaprastai greiti ir kupini energi-
jos, jø juokas – begarsis, nors jûs regite jø
pilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus ver-
da gyvenimas – beþodis, pilkas, bespal-
vis, prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas,
kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðe-
ðëliø – ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotë
nukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø ir
piktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiu-
siø ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kad
prieš jus – piktas Merlino (legendinio britø
karaliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.)
pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimà
ateityje?“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniø
ir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuzias-
tingø Meljeso þodþiø, kurie laiko perspek-
tyvoje vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni.
Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dël-
to baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip ten
bûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stul-
binantá originalumà, galima be abejonës
pranaðauti platø pritaikymà“.
(Bus daugiau)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 19
 I storikas, Vytauto Didþiojo universi-
teto profesorius Zigmantas Kiaupa, klau-
siamas, kas juodu su habilituota mokslø
daktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suar-
tino jaunystës metais, sako, jog tai pa-
slaptis, bet dël to bus kaltas ir darbas,
bendri tikslai.
Jiedu tada dirbo anuometiniame ne
itin valdþios mëgtame, dël to negausia-
me Istorijos instituto Feodalizmo istorijos
skyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos
(LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje ne-
buvo geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feo-
dalizmo istorijos skyriaus darbuotojai –
Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, Ingë
Lukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, ko-
legiðkus santykius, átraukti jaunesnius
skyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiol
profesorius savo interesø lauko – miestø
istorijos tyrimø – archyve saugo per ðim-
tà korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos.
Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo dar-
bà radus medþiagos, kuria domisi ben-
dradarbis, visada jà iðraðyti ir atnešti. Tuo
Zigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi,
ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, El-
manto Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbût
tiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todël
mes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëje
draugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuz-
maitës korteliø? Arba ji savo archyve sau-
go Zigmanto iðtiestà rankà? Gal èia bus
tos paslapties raktas?

Duetas,
kurá suartino Lietuvos Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas.
Ceremonijà vedë Varðuvos universiteto

senovë
O konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zig-
manto Kiaupø dueto darbus mes prade-
dame nuo savotiðkos sensacijos: nese-
niai jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suor-
ganizuota tarptautinë „Lietuvos istorijos
iki 1795 metø“, parengtos prieð trylika me-
tø, pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, da-
bar pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymo
ceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë to-
ká susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiau-
pienë, pirmaisiais atkurtojo valstybingu-
mo metais Lietuvos istorijos instituto di-
rektoriaus prof. Vytauto Merkio dëka ta-
pusi knygos organizatore. Tai buvo pir-
ma posovietinë senosios Lietuvos istori-
jos sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kun-
cevièius bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos
– galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros,
skaitytojams pateikti savà Lietuvos pro-
istorës ir istorijos iki XVIII a. pabaigos in-
terpretacijà. Lenkijos skaitytojams ði, kad
Juozas SKOMSKIS
ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðko
leidimo pasirodymo iðleista, knyga tapo
naujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savà-
jà, lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kuni-
gaikðtystës istorijos interpretacijà. Lenki-
jos ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiai
susipynusià dviejø valstybiø ir tautø pra-
eitá gerokai skiriasi. Todël nenuostabu,
kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleis-
ta Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWN
lenkø kalba, patraukë ne tik profesiona-
lø, bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá.
Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog verti-
nio pristatymà suorganizavo Lietuvos am-
basada ir jos Kultûros centro vadovas Jur-
gis Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë
profesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lie-
tuvos istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, auto-
rë Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfe-
ra buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujant
daugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei ki-
tø mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø.
Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriø
kampai á kai kuriuos LDK procesus pasi-
rodë skirtingi, diskusijose buvo išsakyta
mintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pra-
vartu kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiau
pateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø,
rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK
– istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kal-
bama apie LDK, valstybæ, kurioje gyveno
keliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmo-
nës. Aptariamoje knygoje pagrindinis dë-
mesys sutelktas á lietuviø tautos vietà LDK
istorijoje. Visuminis ðio savito visuomeni-
nio-valstybinio darinio vaizdas, jo interpre-
tacija iðryðkës Lietuvos istorijos instituto su-
burtø autoriø kolektyvo raðomoje naujoje
daugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû-

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

ratë Kiaupienë. Programoje numatyti penki
tomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose ke-
liamas uþdavinys aprëpti ne vien lietuvið-
kàjà, bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis.
O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà se-
nosios Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbi-
ninkai linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðia
knyga (á pristatymà leidyklos atveþtos kny-
gos buvo beveik visos nupirktos, neuþsi-
guli ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaiki-
nës Lenkijos visuomenës norà paþinti Lie-
tuvos istorikø darbus.
Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiek
atskiras savo knygø lentynas, tiek ben-
drà darbà.
Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga bu-
vo apie agrarinius santykius – „Kaimas ir
dvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sa-
ko, kad ûkio istorijos tema, parinkta moks-
lø daktarës disertacijai, nekëlë ano meto
sovietiniø politiniø, ideologiniø problemø,
nereikëjo per daug dangstytis ir ideologi-
niais ðtampais. Tuo tarpu kita jos monog-
rafija – „Mes, Lietuva“, Lietuvos Didþiosios
Kunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis ir
privatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nag-
rinëja XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taip
save ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes,
lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog tai
reikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta.
Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræs-
tanèios Baltarusijos þmonës, ir ukrainie-
èiai, ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigi
to meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, va-
dindami save Lietuva arba Lietuvos tauta,
norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþio-
sios Kunigaikðtystës þmonës, kad jie su-
daro kunigaikðtystës valdantá luomà ir jau-
èia atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lie-
tuva buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvo
nesuprantama, kaip staèiatikis rusënas ko-
voja prieð Maskvos staèiatiká karo lauke ir
dþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toks
buvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogið-
kis. Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos ir
Rusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietu-
vos þmonës XVI a. tapatinosi su Lietuvos
Didþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. Kai
XIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juos
ástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado ir
prieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorija
nekëlë klausimo, kaip kaimynai
kalba namie, jie vie-
ðajame valstybiø valdyme bendravo vie-
na kalba, ir valstybë buvo bendra jø visø
vertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatau-
tës, daugiakonfesinës, daugiakultûrinës
valstybës, ypatumà, – aiðkina autorë.
„Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki
1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos at-
siradimo istorija Zigmanto Kiaupos len-
tynoje uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio me-
tais istorikai bei atkurtoji Lietuvos istori-
jos draugija këlë klausimà dël Lietuvos
kultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje,
gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau bu-
vo pradëtos derybos su Sovietø sàjun-
ga, vienas derybø delegacijos uþdaviniø
buvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jam
teko dalyvauti parengiamuosiuose dar-
buose. 1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pir-
masis ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultû-
ros klausimus. Sutarta rugsëjo mën. su-
ðaukti specialø posëdá dël vertybiø gràþi-
nimo. Taèiau Maskvos puèas já nubraukë.
Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lie-
tuvos nepriklausomybei politine prasme,
bet kultûros vertybiø gràþinimui jis suda-
vë mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujo
buvo formuojamas derybø klausimynas su
Rusija. Ir mûsø valstybës tuometë vado-
vybë nepasirûpino, kad ir ðis klausimas
liktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaip
teigia paðnekovas, buvusios palankios.
Nuo to laiko problemà daugiausia ju-
dino Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis is-
torikais, ir kaip Valstybinës kultûros pavel-
do komisijos narys. Pagaliau á Vyriausy-
bës strategines programas buvo áraðytos
Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyri-
mø bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuo-
statos. Deja, ir ðis reikalas daugiau primi-
në proceso imitacijà, bet ne konkreèius
veiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta pa-
rengti informacinës medþiagos politikams
ir valdininkams. Ta informacija ir tapo pa-
grindu minimos Zigmanto Kiaupos kny-
gos, kurioje apybraiþos metodu apþvelg-
tas kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimas
ið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaè
akcentuotas jø prievartinis iðveþimas bei
pastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko su-
sigràþinti, pavyzdþiui, Vilniaus viešosios bib-
liotekos pergamentø kolekcijas, Vil-
niaus universiteto privilegijas. Ta-
èiau garsiausia ið likusiø svetur ver-
tybiø yra Lietuvos Metrika, kuri á
gràþintinø tautos turtø sàraðus
áraðytina pirmuoju punktu.
Kartais kai kà galima pri-
kelti ir ið þûties, – kalba pa-
ðnekovas. Ir deda ant stalo
jau bendro ðeimos darbo
rezultatà – knygelæ, kuri ið
paþiûros nedaro solidaus
áspûdþio. Tai „Praeitis” (t.
III). Paaiškindamas sa-
ko, jog tai Lietuvos is-
torijos draugijos reliktas. Prieškario me-
tais parengtas draugijos leidinio „Praei-
tis“ treèiasis tomas 1940 m. nebuvo ið-
leistas. 1989 m., atkûrus draugijà, kuruo-
jant profesoriui Broniui Dunduliui, kuris
buvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartø
jungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà me-
dþiagà ir jà iðleisti. Pavyko surasti Adolfo
Ðapokos, Zenono Ivinskio, Konstantino
Aviþonio, Konstantino Jablonskio, Elijo
Borðèako straipsnius ir kità medþiagà. Be
to, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateik-
tos visø praeityje iðleistø Draugijos tomø
autoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietu-
vos istorikø biografijø þodyno pradþia, pa-
daryta 1992 metais. Gaila, ir vël sustoju-
si. Taèiau kiekviena pradþia visada iðlie-
ka brangi – net knygelës virðelyje pakar-
totas prieðkarinis pieðinys.
„Lietuvos valstybës istorija“ bei jos ver-
timas á anglø kalbà – viena didþiausiø ir
reikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø.
Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 me-
tais. Rankraštis iš karto buvo verèiamas á
anglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurto
knygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo kny-
gos uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas,
jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendø
buvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiu-
gus?.. Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mie-
liausia raðyti ne knygas, o straipsnius. Pri-
paþásta, jog knygose daþnai pasitaiko spra-
gø, nes tenka rašyti ir apie nepakankamai
iðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kai
kas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuo
tarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau.
O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupie-
nës knygø, be abejonës, uþima publikaci-
ja „1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“.
Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams,
kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos ir
daugelio Europos ðaliø istoriografijoje bu-
vo suformuota Krëvos unijos koncepcija,
teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis
Jogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos na-
riai inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenki-
jos karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ða-
lininkø ir propaguotojø ir ðiandien yra ga-
na daug. Krëvos sutarties originalas yra
iðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archy-
ve, Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas do-
kumento tekstas bei tyrinëjimai. Jûratë
Kiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir ver-
tinimø istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia patei-
kiama diskusija su JAV istoriku Jonu Dai-
nausku, teigusiu, kad Krëvos aktas yra fal-
sifikatas. Skandalingas teiginys istorikø ið
pradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingai
nesusidomëta tol, kol profesorius Jeþis
Ochmanskis ið Poznanës paskelbë Jono
Dainausko versijos vertimà á lenkø kalbà,
pridëdamas raginimà Lietuvos istorikams
ásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra su
tuo aktu.
Nukelta á 38 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 21
 Nepalas.
Prof. habil. dr.
Gintautas TAMULAITIS
Ðikaros pavidalo
ðventykla Patano
Durbaro aikðtëje
Po to, kai tarp Kunluno ir Didþiøjø Hi-
malajø ásiterpusi Ladako (Ladakh) vals-
tybëlë 1842 m. buvo prijungta prie Indi-
jos, 1950 m. Kinija uþvaldë Tibetà, o
1975 m., padedant nepalieèiø emigran-
tø balsams ir Indijos kariuomenei, po re-
ferendumo prie Indijos buvo prijungta Si-
kimo (Sikkim) kunigaikðtystë, Himalajø
kalnuose liko tik dvi niekada nenugalë-
tos valstybës: budistinis Butanas ir in-
duistinis Nepalas. Ilgà laikà Butanas bu-
vo visiðkai uþdara, nuo svetimðaliø atsi-
ribojusi valstybë. Nuo 1960 m. Butano
sienos pamaþu šiek tiek prasivërë, taèiau
labai stengiantis, kad svetimø „kultûrin-
gø“ prekiø ir prekiniø kultûrø lavina ne-
22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Aukðtis
virð jûros lygio: nuo
60 iki 8848 metrø,
apðvietimo
technologijos: nuo
balanos
iki ðviestuko
sujauktø senøjø tradicijø ir vertybiø.
1972 m. á sostà sëdæs karalius Jigme Sin-
gye Wangchuckas siûlo šalis vertinti ne
pagal visame pasaulyje naudojamà ben-
dràjá nacionaliná produktà (Gross Natio-
nal Product, GNP), bet pagal bendràjá
nacionaliná laimingumà (Gross National
Happiness, GNH).
Nepalas ilgà laikà irgi buvo uþdara
valstybë. Net Nepalo teritorijoje (tiksliau,
ant Nepalo ir Tibeto sienos) esanèios
aukðèiausios pasaulio virðukalnës aukðtá
britø kartografai pirmiausia trianguliaci-
niais metodais ávertino ið Indijos teritori-
jos, nes nei Nepalas, nei Tibetas jø neási-
leido. Nepalieèiai net pavadinimo ðiai vir-
ðûnei neturëjo, todël Didþiosios Britani-
jos generalinis topografas Indijoje
A.Waughas jai suteikë ankstesnio gene-
ralinio topografo Indijoje, sero George‘o
Everesto vardà. Tibetieèiai ðá kalnà nuo
seno vadina Dþomolungma (Chomolung-
ma), o nepalieèiai nuo 1960-øjø áteisino
vardà Sagarmata (Sagarmatha).
Taèiau pastaraisiais deðimtmeèiais Ne-
palas atsiveria pasauliui daug sparèiau nei
Butanas. Uþsienieèiai á ðalá gali patekti gan
daþnais lëktuvø reisais ið Delio, Bankoko
ir kitø pasaulio miestø bei nesunkiai rasti
sau bûstà nuo iðtaigingø keturiø þvaigþ-
duèiø vieðbuèiø sostinëje Katmandu ar Po-
kharoje iki kukliø nakvynës namø uþ vie-
nà eurà Anapurnos ar Everesto priekalnë-
se. O svetimšaliams Nepale yra kà pa-
þiûrëti. Kaip matyti ið 1 lentelës, ið ketu-
riolikos pasaulio virðukalniø, kuriø aukð-
tis virðija 8 km, net aðtuonios yra Nepalo
teritorijoje ar ant jo sienos su Tibetu (Ki-
nija). Tai ir aukðèiausioji virðukalnë Sagar-
mata, ir lengviausiai pasiekiama aðtuo-
niatûkstantinë virðukalnë Cho Oyu, ir
atšiaurioji Anapurna, á kurià pavyko álipti
tik 130 alpinistø ir ið kurios ðturmo negráþo
net 40 proc. bandþiusiøjø á jà ákopti. Dau-
gelis atvykstanèiø á Nepalo kalnus nëra al-
pinistai ir renkasi paprastesnius trekingo
(trekking) marðrutus, daþniausiai Everes- Pagodos
to arba Anapurnos kalnø masyvuose. pavidalo
Nepalo teritorija – maþdaug 800 km il- ðventykla Èangu
gio ir 200 km ploèio pietinio Himalajø ðlai- Narajan
to gabalas. Teritorija prasideda pietuose
su Indija besiribojanèiomis lygumø dþiun-
glëmis, o ðiaurëje vainikuojasi aukðèiau-
siomis Himalajø virðukalnëmis. Nors yra
keletas perëjø, jungianèiø Nepalà su Ti-
betu, judëjimas per ðià sienà nëra akty-
vus. Daug aktyvesni ryðiai su pietine kai-
myne Indija. Nepale, kurio plotas lygus
140 800 kv. km, t.y. maþdaug dukart di-
desnis nei Lietuvos, gyvena apie 28 mln.
gyventojø, t.y. aðtuonis kartus daugiau nei
Lietuvoje. Kadangi didþioji dalis Nepalo
teritorijos nuolatiniam gyvenimui netinka-
ma, þmonës spieèiasi didesniuose ir ma-
þesniuose slëniuose.
Nepalo didþiausias miestas – sosti-
në Katmandu – yra ásikûrusi apie 1300 m tës. Tai áspûdingi architektûriniai kom-
virð jûros lygio esanèiame Katmandu slë- pleksai, kuriuose, be rûmø, gausu ðven-
nyje. Anksèiau ðiame slënyje, be Kat- tyklø ir kitø pastatø. Ðventyklos gausiai
mandu, tilpo dar du miestai – Patanas puoðtos medþio droþiniais ir akmens rai-
(Patan) ir Baktapûras (Bhaktapur). Da- þiniais. Kiekviena puoðybos detalë yra
bar visi trys miestai yra susiliejæ á vienà prasminga: nuo ávairias emocijas reið-
tankiai apgyvendintà, daugiausiai tri- kianèiø dievø, kuriø, áskaitant inkarnaci-
aukðèiais ir penkiaaukðèiais namais uþ- jas, yra daugiau nei Nepalo gyventojø,
statytà miestà. Taèiau kiekviename ið trijø iki Kamasutros pozø. Induistø dievai vaiz-
miestø dar iðlikusios rûmø (Durbar) aikð- duojami su daugeliu rankø, kad jomis
Gintauto TAMULAIÈIO nuotr.

Paskutinë mirusiojo kelionë prie

Paðupatinat ðventyklos

Budos stupa
Katmandu

rodomais gestais ir jose laikomais daik-

tais bûtø galima tiksliau iðreikðti dievø
nuotaikas. Tas pats dievas gali ágauti la-
bai ávairius pavidalus. Ðtai Katmandu
Durbaro aikðtëje esanèiame bareljefe
dievas Šiva yra pavaizduotas tokia grës-
minga poza, kad prie jo netgi vesdavo
prisaikdinti liudytojus teisme.
Grësmingas dievo Ðivos Pagal ðventyklos architektûriná suplana-
atvaizdas Katmandu rûmø vimà, o juo labiau pagal puoðybà, þinovai
komplekse nesunkiai gali pasakyti, kokiam dievui ta

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 23

šventykla skirta. Bendriausiu poþiûriu in-
duistø ðventyklos Nepale yra dviejø tipø:
pagodos ir ðikaros. Greta induistiniø Kat-
mandu slënyje gausu ir budistiniø ðventyk-
lø. Daugelis jø yra stupos formos . Nors tarp
Katmandu gyventojø tëra ne daugiau nei
10 proc. budistø, mieste yra daug stupø,
kai kurios jø reikðmingos viso pasaulio bu-
distams. Budizmas ir induizmas Nepale yra
glaudþiai susijæ. Kai kuriuos dievus garbi-
na ir induistai, ir budistai. Juk ir pats Buda
yra laikomas devintàja ið deðimties pagrin-
diniø dievo Viðnu inkarnacijø.
Katmandu mieste prie Bagmati upës
stovi viena ið keturiø svarbiausiø induiz-
mo ðventøjø vietø – Paðupatinat (Pashu-
patinath) ðventyklos architektûrinis kom-
pleksas. Ið vien induistø lankomos pagrin-
dinës ðventyklos á upæ nuolat teka pieno
Balana Nepalo kalnieèiø
dûminëje pirkioje
Nepalo kaimieèiø bûstas
su metaline krosnele ir
ðviestukine lempa.
A.Zahndo nuotr.
upeliukas. Ten viskas vienoje vietoje: jau-
navedþiai ateina praðyti vaisingumo, á
paskutinæ kelionæ ðventojo lauþo liepsno-
se iškeliauja mirusieji, o vaikai braidþioja
upëje þemiau deginimo vietø ir ieðko ko-
kiø nors iðlikusiø vertingø daiktø, kai lau-
þo liekanos sumetamos á ðventàjà upæ.
Net aštuoni objektai Katmandu slëny-
je yra átraukti á UNESCO Pasaulio pavel-
do sàraðus. Taèiau, pavaikðèiojus po Bak-
tapûro ar Patano senamiesèius, nesun-
24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
ku rasti daugybæ ádomiø, gausiai puoðtø
religiniø ir civiliniø statiniø, kurie paþymë-
ti tik detaliuose leidiniuose apie Katman-
du. Kai kurias architektûrines groþybes
jau baigia uþgoþti naujesni gyvenamieji
namai ar net elektros transformatorinës.
Net 76 proc. nepalieèiø dirba þemës
ûkyje, 18 proc. – paslaugø sferoje ir tik 6
proc. – pramonëje. Nepale vyrauja tera-
sinë þemdirbystë. Paþiûrëjus á kruopðèiai
sutvirtintas ir primityviais kapliais supu-
rentas terasas, darosi gëda dël apleistø
laukø, kuriuos gali pamatyti vaþiuodamas
ið Vilniaus á Trakus ar Kernavæ. Didesnës
terasos ariamos jauèiais su medinëmis
þagrëmis. Kylant á kalnus, popierius nuo
ledø ir laikraðèius ëdanèias ðventas mies-
tø ir miesteliø karves vis labiau keièia su
jakais (avijauèiais) sumiðæ hibridai, suge-
bantys prasimai-
tinti skurdþia þole,
iðtverti ðaltas þie-
mas ir dar duoti metais labai neaiðkiomis aplinkybëmis. Jo
ðiek tiek pieno. sûnënas ir sosto paveldëtojas Bipendra Bir
Pa g r i n d i n ë s Birkam Shahas, neva apsvaigæs nuo nar-
Nepalo eksporto kotikø ir alkoholio, neva uþpykæs, kad ne-
prekës – kilimai, rû- gali vesti mylimos merginos, karaliðkuo-
bai, odos ir dþuto siuose rûmuose pradëjo ðaudyti á savo ar-
pluoðto gaminiai. timuosius, nepagailëdamas nei savo moti-
Didþioji dalis pra- nos, nei savo tëvo karaliaus. Po ðiø skerdy-
monës yra orien- niø paaiðkëjo, kad þuvo visi sosto paveldë-
tuota á vietinæ rinkà. tojai, iðskyrus princo Bipendros dëdæ – da-
Tik 65 proc. vyrø ir bartiná karaliø. Paslaugiai paleido sau kul-
35 proc. moterø kà ir pats princas Bipendra. Jis, tiesa, buvo
yra raðtingi, taèiau jaunimo raštingumas karûnuotas Nepalo karaliumi, bet ðalá val-
jau viršija 70 proc., ir raštingumo skirtu- dë tik tris dienas, ir tas paèias ištiktas ko-
mas tarp vaikinø ir merginø nëra toks di- mos. Po sûnëno mirties Gyanendra tapo
delis kaip tarp skirtingø lyèiø vyresnio am- Nepalo karaliumi.
þiaus Nepalo gyventojø. Iki 1985 m. Ne- Valdyti ðalá Jo Didenybei Gyanendrai
pale buvo tik vienas Tribhuvano universi- sekësi sunkiai. Vargingoje ðalyje sparèiai
tetas. Dabar yra ðeði universitetai. Kat- plito maoistinës idëjos. Prieð maþdaug
mandu universitetas, su kurio mokslinin-
kais vykdau bendrà projektà, buvo ákur- Budistinei stupai nedidelëje Katmandu
tas 1991 metais. Pagrindinis ðio universi- aikðtëje tenka dalintis vieta su elektros
teto studentø miestelis yra ásikûræs ant vie- transformatorine
nos kalvos apie 30 km nuo Katmandu
centro. Toliau nuo Katmandu – toliau nuo
pagundø dalyvauti politinëse akcijose.
Mokymas ðiame universitete yra orientuo-
tas á Nepalo vietinius poreikius, laborato-
rijø áranga kaupiama ið tarptautiniø pro-
jektø, dauguma profesoriø ir docentø –
uþsienio universitetus baigæ nepalieèiai,
nepasilikæ, kaip dauguma jø kolegø, uþ-
sienyje. Katmandu universitetas – privati
aukðtojo mokslo institucija. Studentai uþ
studijas moka po 1000 eurø per metus
(o euras Nepale yra daug didesnis pini-
gas nei Lietuvoje!).
Nepalas yra vienintelë pasaulyje induis-
tinë monarchija, tiksliau pasakius, buvo, nes
karaliaus valdþia šiuo metu yra apribota, ir
Nepale ruošiamasi steigiamajam susirinki-
mui. Paskutinysis Nepalo karalius Gyanen-
dra Bir Birkam Shahas sostà perëmë 2001
 Terasos Anapurnos priekalnëse Nepalo artojas

skurdo. Jei kalnieèiø ðeima nesugebëda- tiekimo. Katmandu universiteto studen-

vo sumokëti maoistams duoklës, ji bû- tai labai ramiai reaguoja á elektros iðjun-
davo priversta á maoistø kariuomenæ ati- gimà. Teko ir man prie to priprasti.
duoti ðeimos nará. Skaityti paskaitas Katmandu univer-
Susilpnëjus karaliaus valdþiai, pradë- sitete man trejetà kartø teko vykdant Eu-
jo reikðtis ir kitos politinës jëgos, kilo nera- ropos Sàjungos ir Azijos ryðiø programos
mumai net paèioje sostinëje Katmandu, projektà ENLIGHTEN, kurio pagrindinis
iki kurios maoistams iki tol nepavykdavo uþdavinys – nepalieèiams perduoti švies-
prasiskverbti. Po netrumpø demonstraci- tukinio apšvietimo patirtá. Šviestukai (švie-
jø ir debatø karalius perdavë valdþià laiki- sos diodai) – palyginti nauja ðviesos ðal-
najai vyriausybei, maoistai atidavë dalá sa- tiniø rûðis, bet jie jau plaèiai naudojami
vo ginklø, ir buvo nuspræsta suðaukti stei- naujuosiuose ryðkiuose ðviesoforuose, ju-
Taip Everestas atrodo ið giamàjá susirinkimà, kuriame turëtø bûti su- danèius vaizdus rodanèiose ðvieslentë-
apþvalginio skrydþio lëktyvu kurta nauja Nepalo konstitucija. Tai buvo se, avariniame apðvietime, naujø automo-
palei pietiná Himalajø prieð pusantrø metø. Visà ðá laikà Nepalo biliø stabdymo bei posûkiø lempose, þi-
kalnagûbrá politinës partijos, etninës grupës, miestø bintuvëliuose ir kitur. Šviestukai pranašes-
ir miesteliø bendruomenës stengësi pa- ni uþ tradicinius šviesos šaltinius našumu
1 lentelë. Virðukalnës, kuriø aukðtis virð demonstruoti savo reikðmingumà, kuris tu- (šiuo metu gaminamuose šviestukuose
jûros lygio virðija 8000 m rëtø bûti ávertintas vietø skaièiumi steigia- šviesa jau virsta iki 50 proc. sunaudotos
Virðûnë Metrai Kur
majame susirinkime. Katmandu nuolat elektros energijos, o kaitrinëje lemputë-
Everest 8848 Nepalas/Kinija skelbiami vadinamieji streikai, t.y. dienos, je – tik 5 proc.), ilgaamþiškumu (gali švies-
K2 8611 Kinija/Pakistanas kai mieste yra uþdraustas eismas. Sam- ti iki 11 metø), maþais matmenimis. Jiems
Kanchenjunga 8586 Nepalas/Indija dyti jaunuoliai priþiûri, kad streiko metu Kat- nereikalingos aukðtos átampos ir stiprios
Lhotse 8516 Nepalas/Kinija mandu gatvëmis nevaþinëtø automobiliai, srovës. Dabar jau ámanoma pagaminti
Makalu 8463 Nepalas/Kinija iðskyrus specialius valstybinius bei tarp- ávairiø spalvø, taip pat ir baltus šviestu-
Cho Oyu 8201 Nepalas/Kinija tautiniø misijø ir automobilius, ið vieðbu- kus. Kol kas daugiausiai baltø ðviestukø
Dhaulagiri 8167 Nepalas èiø á oro uostà veþanèius uþsienieèius. Kat- naudojama mobiliuosiuose telefonuose,
Manaslu 8163 Nepalas mandu gyventojai taip priprato prie ðiø taèiau didþiausia rinka, kurià, manoma,
Nanga Parbat 8125 Kašmyras
streikø, kad juos traktuoja kaip meteoro- greitai uþkariaus balti ðviestukai, yra ben-
Annapurna 8091 Nepalas
Gasherbrum I 8068 Kinija/Pakistanas
logines sàlygas: prieð planuodami dienos drasis apðvietimas. Bendrajam apšvieti-
Broad Peak 8047 Kinija/Pakistanas darbus, paþiûri televizijà ar paskaito laik- mui yra sunaudojama apie 20 proc. visa-
Gasherbrum II 8035 Kinija/Pakistanas raðèius ir pasidomi, ar rytoj nebus Katman- me pasaulyje pagaminamos elektros
Sishapangma 8027 Kinija du streiko, kaip kad mes pasidomime, ar energijos. Ádiegus šviestukus, ðias sànau-
rytoj nebus lietaus. das bûtø galima sumaþinti bent perpus.
deðimtá metø kalnuose pradëjo formuo- Visiðkai normaliu reiðkiniu Katmandu Ilgà laikà ðviestukinio apðvietimo trûku-
tis maoistø bûriai. Jø taktika buvo kara- mieste tapo ir elektros tiekimo iðjungimas. mas buvo didelë ðviestukø kaina, taèiau,
liðkosios kariuomenës puldinëjimas ir gin- Elektra centralizuotai ðiuo metu tiekiama didëjant pramoniniu bûdu gaminamø
klø ið jos atiminëjimas. Tai leido maoistø tik aðtuonias valandas per parà. Visi vieð- ðviestukø naðumui ir augant gamybos ap-
grupuotëms plësti kontroliuojamas teri- buèiai, universitetai ir kitos svarbios ástai- imtims, ðviestukinës apðvietimo sistemos
torijas. Á maoistiniø grupuoèiø gretas ási- gos turi autonominius dyzelinius elektros pradeda lenkti daugelá tradiciniø ir eko-
jungë daug merginø, kurias þavëjo ma- generatorius. Atjungus centralizuotà elek- nomiðkumu. Taèiau viena problema vis
oistø deklaruojama lyèiø lygybë. Dalis tros tiekimà, per keliasdeðimt sekundþiø dar išlieka: esant šviestukiniam apšvieti-
þmoniø á maoistø kariuomenæ pateko dël persijungiama prie autonominio elektros mui objektø spalvos atrodo ðiek tiek ne-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 25

 Moneta su
þmogaus akies, nosies ir burnos linijas“, –
Vidas ÞIGAS raðë Saulius Kaniðauskas savo knygoje
Dizaineris „Kur jûs, ateiviai ið Kosmoso?“ (1988).
2001 m. balandá „veidas“ buvo fik-

marsieèiu
Liberijà Europai 1461 m. atrado portu-
tyrimais nustatyta, kad „veido“ plotas yra
1,5x3,0 km, o aukðtis siekia 330 metrø.
„Lyginamosios planetologijos specia-
listas, geografijos mokslø kandidatas
suojamas ið naujo. Ðá kartà esant kitam
apðvietimui statmenai ið virðaus áamþin-
tas objektas visai neprimena þmogaus
portreto.

galø navigatorius P.Cintra (Pedro de Cin-

tra). Ði valstybë yra ásikûrusi Afrikos þemy-
no pietvakariø teritorijoje prie Atlanto van-
denyno. Liberija yra pirmoji Afrikos respub-
lika. 1847 m., talkinant JAV vyriausybei, Li-
berija buvo paskelbta respublika. Ðiandien
èia gyvena 2,2 mln. gyventojø.
1996 m. gausià ir margà temø poþiû-
riu Liberijos numizmatikà papildë nauja 50
doleriø vertës vario-nikelio lydinio kolekci-
në-apyvartinë moneta su vadinamuoju
Marso veidu. Monetos
reverse pavaizduo-
tas Amerikos kos-
minës stoties 1976
m. nufotografuo-
tas objektas, pri-
menantis milþinið-
kà þmogaus vei-
dà. Moneta turi dvi
atmainas. Vienoje
„veidas“ nukaltas su
ðiurkðèia tekstûra , kito-
je – su ðvelnia tekstûra.
Aplink „veidà“ lanku iðkaltas tekstas
anglø kalba FIGHT HUNGER THROUGH
SPACE EXPLORATION (troðkimø lenkty-
nës dël visatos tyrinëjimo). Po „veidu“ ho-
rizontalia eilute smulkesniu ðriftu iðkaltas Vëliausiai Marso „veidas“ buvo nufo-
antras tekstas – THE „FACE“ OF MARS tografuotas 2006 metais. Þemai skren-
(Marso „veidas“). dantis kosminis fotografas uþfiksavo ero-
Kosminë stotis Viking I Orbiter 1976 zijos apgadintà kalvà, kurios aksonomet-
m. liepos 25 d. fotografuodama Marso pa- R.Kuzminas net neabejoja, kad sfinkso rija greièiau primena piliakalná.
virðiø Cidonijos teritorijoje, ið 1873 km „veidas“ Marso nuotraukose áþiûrimas tik Amerikieèiø NASA planuose yra nu-
aukðèio uþfiksavo objektà, turintá þmo- dël atsitiktinio ðviesos ir ðeðëliø þaismo, matytas ir astronautø ekspedicijos iðlai-
gaus veidà. Ðis objektas daugybæ metø panaðaus á tà, kai Mënulio pilnatyje regi- pinimas Marse. Tai turëtø ávykti apie 2016
riogso Marso pavirðiuje. me kaþkà panaðø á þmogaus veidà. Ði op- metus. Gal bûsimoji ekspedicija uþsuks
Kosminio aparato atsiøstos fotonuotrau- tinë iliuzija pastebima, kai Saulës spindu- ir á Cidonijà? Kad ir kaip ten bûtø, Marso
kos sukëlë daugybæ spëliojimø, teorijø ir liai gana nuoþulniai krinta á Marso pavir- „veidas“ laukia savo istorijos tæsinio.
ginèø. Kartais literatûroje ðis objektas yra ðiø. Iliuzijà sustiprina meteoritinis krateris
vadinamas MARSO SFINKSU. Vëlesniais Marso kalvoje. Savo kontûru jis primena

natûraliai. Beje, ta pati ir apšvietimo fluo-
rescencinëmis lempomis problema.
Taèiau nedidelis spalvø iðkraipymas
yra visiðkai nesvarbus atokiuose Nepa-
lo kaimuose, kur iki ðiol apðvietimui yra
naudojamos „dþaro“ – specialiai paruoð-
tos himalajinës puðies balanos. Puðies
kamiene padarius horizontalià ákirtà, me-
dienoje virð ðios ákirtos susikaupia daug
sakø. Ið ðios sakingos kamieno dalies ir
skeliamos balanos. Þibalinës lempos
ðiems þmonëms yra per didelë praban-
ga. Kol kas per brangus ir ðviestukinis
apðvietimas. Taèiau jo eksploatacijos
kaðtai yra visiðkai menki, o visos siste- dartams, bet yra daug geresnis nei nau-
mos kaina turi realiø perspektyvø dar ge- dojant „dþaro“. Ádiegus ðviestukiná ap-
rokai atpigti. Labiausiai pasiteisina švies- ðvietimà, pailgëja kaimieèiø aktyvaus
tukinës sistemos visam kaimui ar nema-
Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovas
þai jo daliai. Energija gaunama ið Sau-
ir produkcijos pavyzdþiai
lës elementø (Nepalas – labai saulëtas
kraðtas), vëjo turbinø ar maþø hidroelek-
triniø. Tiek elektros energijos, kiek mes
sunaudojame vienam kambariui
apšviesti nenaðiomis kaitrinëmis lempu-
tëmis, pakanka apðviesti ðviestukais vi-
sus bûstus nemaþame kaime. Þinoma,
apðviestumas tokiose pirkiose toli gra-
þu neprilygsta pas mus priimtiems stan-

26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

 Sveikos mitybos principai yra glaudþiai
susijæ su þmogaus amþiumi. Iki ðiol
Þmogaus
turbût maþiausiai skirta dëmesio
senesnio amþiaus þmoniø mitybai.
mityba ir amþius
Prof. Domicëlë
MIKALAUSKAITË
Pastaruoju metu susidomëta vadina-
màja pagyvenusiø suaugusiøjø þmoniø
grupe, kurià sudaro daugiau kaip 70 me-
tø ir vyresni þmonës. Suaugusiøjø grupei
dabar priskiriami 51–70 metø þmonës, o
vyresnio amþiaus – pagyvenusiø suau-
gusiøjø grupei. Suprantama, turimi gal-
voje sveiki ir gyvybingi þmonës.
Troškulio centro jautrumas þmogui
senstant kiek sumaþëja, taèiau vandens su-
vartojimo normos iðlieka tos paèios. Orga-
nizmà aprûpinti vandeniu yra labai svarbu,
nes nuo to priklauso organizmo skysèiø cir-
kuliacija, normaliø apykaitos procesø làs-
telëse palaikymas bei jø aprûpinimas mais-
to medþiagomis ir apvalymas nuo apykai-
tos produktø. Skysèiai padeda palaikyti làs-
teliø fiziniø ir cheminiø savybiø, kûno tem-
peratûros pastovumà, màstymo procesus
ir kt. Manoma, kad aprûpinti organizmà van-
deniu pagyvenusiems þmonëms dar svar-
biau negu jauniems, nes dehidratacijos pro-
cesai ðio amþiaus laikotarpiu þmogui yra
pavojingesni. Þmogus vandená gauna su
skysèiais ir maisto produktais.
Dabar pripaþástama, kad septyniasde-
ðimties metø þmogui vandens su skys-
èiais ir maistu reikia gauti tiek pat, kiek ir
kitoms suaugusiøjø grupëms – 2,7 l per
dienà moterims ir 3,7 l vyrams. Su skys-
tàja maisto dalimi organizmas gauna ir
dalá reikalingø mineraliniø medþiagø bei
kai kuriø vitaminø, kuriø pagyvenusiems
þmonëms reikia daugiau. Be abejo, van-
dens poreikis visiems þmonëms priklau-
so ir nuo aplinkos temperatûros, ir nuo
fizinio aktyvumo bei prakaitavimo.
Skysèiams papildyti netinka natûrali
kava, kadangi ji skatina vandens iðskyri-
mà per inkstus ir taip didina organizmo
dehidratacijà.
darbo diena, vaikai gali mokytis skaityti,
pagerëja þmoniø sveikata ir apskritai gy-
venimas. Taèiau jokie ðviestukai nepa-
dës, jei jie bus árengti dûminëje pirkioje.
Tenka atvirus ugniakurus keisti metali-
nëmis krosnelëmis. Tai labai naudinga
kaimieèiø sveikatai, nes dël ligø, sukel-
tø nuolatinio nuodijimosi dûmais bûsto
viduje, per metus pasaulyje mirðta apie
1,6 mln. þmoniø. Didelë dalis Nepalo kal-
nieèiø serga ligomis, kurias sukelia
uþterštas vanduo, kurá patys kaimieèiai
ir uþteršia. Taigi ðviestukinis apðvietimas
atokiose Nepalo vietovëse yra labai su-
Nors prakaituojant daug prarandama
vandens, taèiau ir pagyvenusiems þmo-
nëms bûtina judëti ar dirbti ne per sunkø
fiziná darbà, daryti specialius fizinius prati-
mus. Fizinis aktyvumas pagyvenusiems
þmonëms maþina depresijà, turi teigiamos
átakos kaulø tankiui, maþina osteoporozës
ir kardiovaskuliniø susirgimø rizikà, geri-
na insulino jautrumà ir gliukozës toleran-
cijà, maþina kraujospûdá, kelia nuotaikà,
padeda palaikyti ir sveikesná kûno svorá.
Labai svarbios maisto medþiagos yra
maistinës skaidulos, gaunamos su augali-
nës kilmës produktais. Jos turi didelæ fizio-
loginæ reikðmæ visø grupiø þmoniø mitybai.
Ir tirpiosios, ir netirpiosios maistinës skai-
dulos svarbios virðkinimo ir medþiagø apy-
kaitos procesams, taèiau su augaliniais pro-
duktais dar gaunama ir mineraliniø drus-
kø, vitaminø bei ávairiø fitocheminiø medþia-
gø. Todël reikia atkreipti dëmesá, koks yra
jø tarpusavio santykio poveikis.
Pagyvenusiems þmonëms ið dalies
keièiasi maistiniø skaidulø suvartojimo
normos. Reikia atkreipti dëmesá, kad bû-
tø subalansuotas bendras skaiduliniø
maisto medþiagø, folatø ir B12 vitamino
vartojimas. Maistinës skaidulos gauna-
mos su augaliniais produktais, kuriuose
gausu ir folatø. Pastaruoju metu iðaiðkë-
jo, kad nuolatinis folatø perteklius slopi-
na B12 vitamino ásisavinimà, kadangi
maþina vidinio faktoriaus sintezæ skran-
dþio gleivinëje. Per ilgà laikà tai gali su-
kelti maþakraujystæ ir pakenkti skrandþio
gleivinei. Tarp visø kitø ir ðis faktas rodo,
kad sveika mityba turi bûti subalansuota.
Suaugusiø þmoniø maistiniø skaidulø nor-
ma moterims per dienà vidutiniškai yra
21 g, vyrams – 30 g, o pagyvenusiems
rekomenduojama dienos norma mote-
dëtingas uþdavinys, apimantis ir palan-
kios kaimo bendruomenës bei religiniø
autoritetø nuomonës sudarymà, ir susi-
tarimus su kariðkiais dël kroviniø perga-
benimo malûnsparniais á atokius rajonus,
ir neretai maoistø netrukdymo garanta-
vimà.
Toks atokiø kaimø apðvietimas pra-
sidëjo bûtent Nepale. Po vieðnagës Tri-
bhuvano universitete Katmandu mieste
Kalgario universiteto profesorius Dave‘-
as Irvine-Halliday‘us pradëjo populiarin-
ti iniciatyvà Light Up The World („Ap-
ðvieskime pasaulá“). Dabar ðviestukinis
rims – 14 g, vyrams – 15 gramø. Folatai
yra bûtini medþiagø apykaitos proce-
sams, todël JAV á miltus dedama folio
rûgðties, taèiau dabar siûloma tà priedà
kiek sumaþinti. Toks yra mokslo paþini-
mo kelias. Pagyvenusiø þmoniø vartoja-
mø folatø, kaip vaisto dozës taip pat pa-
tikslintos.
Þmogui senstant atsiranda problemø
dël reikiamo kalcio kiekio. Þmogus kalcá
gauna ið esmës su ávairiais pieno produk-
tais. Taèiau daliai þmoniø trûksta pieno cuk-
rø virðkinanèio fermento laktazës. Medikø
tyrimo duomenimis, Lietuvoje tokiø pieno
netoleruojanèiø þmoniø esama apie 30 pro-
centø. Tokiais atvejais pagelbsti pramoni-
niu bûdu gaminamas fermentas laktazë.
Kuo þmogus vyresnis, tuo labiau didë-
ja ir netolerancija pieno cukrui – laktozei.
Dël tø prieþasèiø þmogaus organizmas blo-
giau aprûpinamas kalciu. Todël pagyvenu-
siems þmonëms kalcio reikia daugiau.
Kai kuriose ðalyse yra iðleidþiami gë-
rimai, papildyti kalciu, pvz., apelsinø sul-
tys, sojø pienelis ir kt. Vaistinëse yra kal-
cio preparatø, taèiau jø negalima perdo-
zuoti. Dël kalcio trûkumo sumaþëja kau-
lø tankis, jie greièiau lûþta. Kalcio prepa-
ratai su D vitaminu pagerina kalcio ásisa-
vinimà. Kadangi D vitaminas iš dalies yra
sintezuojamas þmogaus odoje veikiant
saulës ultravioletiniams spinduliams, o
senesni þmonës paprastai maþiau jais pa-
sinaudoja, dël to gauna maþiau šio vita-
mino. Taèiau, turint galvoje, kad D vita-
mino perteklius yra pats toksiðkiausias ið
visø kitø vitaminø, kalcio preparatai su vi-
taminu D nuosekliai dozuojami.
Pagyvenusiems þmonëms rekomen-
duojamas ir grûdø aliejus, ypaè su tirpio-
siomis maistinëmis skaidulomis, nes jis
pagerina cholesterolio apykaità ir pade-
da iðvengti tulþies akmenligës; be to, ja-
me paprastai bûna maþiau transriebalø
rûgðèiø, kurios veikia kaip ir soèiøjø rie-
balø rûgðèiø perteklius.
Aptartosios grupës þmonëms reikëtø
vengti valgomosios druskos pertekliaus, tai
padëtø sumaþinti kraujospûdá ir apskritai ðir-
dies ir kraujagysliø ligø bei insulto rizikà.
apðvietimas jau ádiegtas 14 000 namø
trisdeðimt dviejose pasaulio ðalyse. Kol
kas tà darbà vykdo tarptautiniø projektø
dalyviai ir nesiekianèios pelno organizaci-
jos. Taèiau á ðá procesà ásijungia ir vietinë
pramonë. Katmandu firmos Pico Power
Nepal vadovas ir vienintelis nuolatinis jos
darbuotojas demonstruoja savo firmos
produkcijà (þr. nuotraukà), kuri pasiþymi
maþa kaina, patikimumu ir atitikimu rea-
lias eksploatavimo sàlygas. Galima tikë-
tis, kad šviestukai toliau pigs ir vietinës ap-
ðvietimo firmos plësis. O ðiam procesui bû-
tini iðsilavinæ Nepalo inþinieriai.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 27
 Viena svarbiausiø þmogaus savybiø – kûrybingumas ir
protinë, t.y. intelektinë, veikla, o jos rezultatas – intelektinë
nuosavybë. Kurdami ugdome savo intelektà ir kûrybinius
sugebëjimus, todël domëkimës ir intelektine nuosavybe.
saugokime
nuosavybæ
Doc. Petras
KASPERAVIÈIUS
Intelektinë nuosavybë teisiðkai saugo-
ma valstybiø ástatymais. Lietuvos Respub-
likos (toliau LR) Konstitucijos 42 straips-
niu deklaruota, kad „dvasinius ir materia-
lius autoriaus interesus, susijusius su
mokslo, technikos, kultûros ir meno kûry-
ba, saugo ástatymas“.
Balandþio 26-oji yra paskelbta Pasau-
line intelektinës nuosavybës diena. LR
ji pradëta minëti 2000 metais. Pasaulinës
intelektinës organizacijos PINO (WIPO)
Generalinis direktorius ðià dienà apibû-
dino taip: „Pasaulinë intelektinës nuosa-
vybës diena – tai galimybë paskatinti þmo-
nes susimàstyti apie intelektinës nuosa-
vybës vaidmená kasdieniame gyvenime,
jos svarbà skatinant ir uþtikrinant inovaci-
jas ir kûrybiðkumà“. Taigi kas yra ta inte-
lektinë nuosavybë?
1967 m. Stokholme pasiraðytoje kon-
vencijoje, ákûrusioje Pasaulinæ intelekti-
nës nuosavybës organizacijà – PINO
(WIPO), intelektinës nuosavybës apibrë-
þimas yra taip suformuluotas:
„Intelektinë nuosavybë apima teises,
susijusias su literatûros, meno ir mokslo
kûriniais, artistø vaidyba, garso áraðais, ra-
dijo ir televizijos programomis, iðradimais
visose þmogaus veiklos srityse, mokslo
atradimais, pramonës dizainu, prekiø ir
paslaugø þenklais, firmø vardais, komer-
ciniais þymëjimais, apsauga nuo nesàþi-
ningos konkurencijos, taip pat kitas tei-
ses, susijusias su intelektine veikla gamy-
bos, mokslo, literatûros ir meno srityse“.
LR Pasaulinës intelektinës nuosavybës
organizacijos narë nuo 1962 m. balandþio
30 dienos. Svarbiausi šios organizacijos
tikslai – tai kûrybinës veiklos skatinimas ir
ðios veiklos rezultatø apsaugos gerinimas
bei vadovavimas sàjungoms, sudarytoms
intelektinei nuosavybei saugoti.
Teisës normos, kurios teisiškai reguliuo-
ja intelektinæ veiklà, skirstomos á: autoriø tei-
siø ir gretutiniø teisiø normas bei pramonës
nuosavybës (patentø) teisës normas.
Taip ðios normos sugrupuotos ir pava-
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Kurkime ir
intelektinæ
dintos pagal pirmàsias tarptautines konven-
cijas, kurios ákûrë dabar veikianèias tarp-
tautines sàjungas. Tai 1883 m., pasirašius
Paryþiaus konvencijà, ákurta Tarptautinë
sàjunga pramonës nuosavybei saugoti (LR
jos narë nuo 1994-05-22) ir 1886 m., pasi-
rašius Berno konvencijà, – Tarptautinë sà-
junga literatûros ir meno kûriniams saugoti
(LR jos narë nuo 1964-12-14). 1952 m.
Þenevoje buvo pasiraðyta Pasaulinë auto-
riø teisës konvencija, 1961 m. – Tarptauti-
në Romos konvencija, skirta gretutiniø tei-
siø apsaugai (LR jos narë nuo 1999-06-22),
1971 m. – Þenevos konvencija dël fonog-
ramø gamintojø apsaugos nuo neteisëto
jø fonogramø kopijavimo (LR jos narë nuo
2000-01-27), 1996 m. – Pasaulinës intelek-
tinës nuosavybës autoriø teisiø sutartis (LR
jos narë nuo 2002-03-06).
Autoriø teisës normomis reguliuoja-
mi visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai san-
tykiai, atsirandà sukûrus mokslo, litera-
tûros ir meno kûrinius. Autoriø neturtinës
teisës saugomos neterminuotai, o turti-
nës – valstybëje nustatytà laikà (pvz., iki
autoriaus mirties ir 70 metø po jo mirties).
Gretutiniø teisiø normomis reguliuoja-
mi visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai san-
tykiai, atsirandà atlikus kûriná (tiek tiesio-
giai, tiek áraðytà á garso ar vaizdo laikme-
nà), padarius audiovizualinio kûrinio pir-
màjá áraðà, fonogramà, sukûrus duome-
nø bazæ, televizijos laidà bei programà.
Gretutiniø teisiø subjektø turtinës teisës
galioja ávairø valstybëje nustatytà laikà
(pvz., 50 metø). Autoriø teisiø ir gretutiniø
teisiø subjektø teisës saugomos be jø re-
gistracijos valstybës tarnybose.
Pramonës nuosavybës (patentø) tei-
sës normomis reguliuojami neturtiniai ir tur-
tiniai visuomeniniai santykiai, atsirandà, pa-
darius iðradimà ar naudingàjá modelá, su-
kûrus pramonës dizainà, prekiø ar paslau-
gø þenklà, firmos vardà ar kità pramonës
nuosavybës objektà. Pagal ðias normas
pramonës nuosavybës objektai teisiðkai
saugomi ribotà laikà (15–20 metø), ir ði tei-
sinë apsauga uþtikrinama tik po to, kai jie
nustatyta tvarka áregistruojami valstybës pa-
tentø tarnyboje (LR – Valstybiniame paten-
tø biure, kuris yra Vilniuje, Kalvarijø g. 3),
paskelbiami oficialiuose ðiø tarnybø biule-
teniuose ir autoriams iðduodami apsaugos
dokumentai – patentai arba liudijimai.
Norint pramonës nuosavybës objek-
tus teisiðkai apsaugoti uþsienyje, reikia
kiekvienoje valstybëje ar valstybiø paten-
tinëje sàjungoje pateikti patentines paraið-
kas jø patentø tarnyboms ir gauti apsau-
gos dokumentus. Autoriø ir pareiðkëjø tei-
sës saugomos, jei per visà valstybëje ga-
liojantá apsaugos laikà periodiðkai moka-
mas nustatytas valstybinis mokestis.
Dabar LR pramonës ámonës, mokslinio
tyrimo institutai, aukðtosios mokyklos ir ver-
slininkai vis daugiau bendradarbiauja su
ávairiomis uþsienio organizacijomis bei fir-
momis, steigia bendras ámones. Tariantis
yra sudaromos sutartys, kuriomis aptaria-
mos ávairios sàlygos, tarp jø ir patentinës.
Taigi ðiais laikais efektyvi uþsienio prekyba
ir bendradarbiavimas neámanomi be paten-
tø ir licencinës veiklos. Kaip þinoma, viso-
se valstybëse viena komercinës veiklos sri-
èiø yra visapusiðka pramonës nuosavybës
objektø, t.y. iðradimø, naudingøjø modeliø,
pramonës dizaino, prekiø ir paslaugø þen-
klø, firmø vardø, puslaidininkiniø gaminiø
topografijø, geografiniø nuorodø teisinë ap-
sauga, t.y. patentavimas ir licencinë pre-
kyba. Taigi, tariantis bendradarbiauti ver-
slo srityje ar steigiant bendras ámones, fir-
mas ir sudarant dël to sutartis, o paskui ga-
minant ir vidaus bei uþsienio rinkose reali-
zuojant gaminius, reikia gerai þinoti, kas
kiekvienoje valstybëje, su kurios ámonëmis
ar firmomis bendradarbiaujama arba kurios
rinkoje realizuojami pramonës gaminiai, gali
bûti pripaþástama iðradimais, naudingaisiais
modeliais, pramonës dizainu ir kitais pra-
monës nuosavybës objektais.
Reikia þinoti, kokie reikalavimai kelia-
mi patentinëms paraiðkoms, kaip jos
svarstomos, kokios yra patentinës eks-
pertizës sistemos (pareikðtinë, neatidëtoji
ar atidëtoji ekspertizinë, miðri ir kt.). Taip
pat reikia þinoti, kokias teises ágyja pa-
tentø ar liudijimø savininkai, kokios sank-
cijos taikomos ðiø apsaugos dokumentø
savininkø teisiø paþeidimams, kaip gali-
ma atskleisti tuos paþeidimus, á kokius
valstybës organus kreiptis dël tokiø pa-
þeidimø, kaip apskaièiuoti paþeidëjams
pateikiamø ieðkiniø dydþius.
Taip pat reikia þinoti, kokias teises su-
teikia iðimtiniø ar neiðimtiniø teisiø papil-
domi, priklausomi, patvirtinti ir kitokie pa-
tentai bei liudijimai, kiek laiko jie gali galio-
ti, nuo kokio momento (nuo patentinës pa-
raiškos pateikimo, nuo jos paskelbimo,
nuo apsaugos dokumento išdavimo ir t.t.)
pradedamas skaièiuoti tas jø galiojimo ter-
minas. Taip pat reikia þinoti, kaip pramo-
nës nuosavybës objektus teisiðkai apsau-
goti Lietuvos Respublikoje bei uþsienyje,
kà tikslinga ir ko neverta patentuoti. Svar-
bu teisingai pasirinkti ir patentavimo ar re-
gistravimo tikslà (eksportas, licencijø pre-
kyba, demonstravimas tarptautinëse pa-
rodose, prestiþas ir kt.). Pagaliau reikia
tinkamai pasirinkti ir valstybes, kuriose no-
rima gauti apsaugos dokumentus.
Kuriant naujus gaminius, prieð juos
eksportuojant, siunèiant á tarptautines pa-
rodas ar rengiantis iðduoti licencijas, kon-
struktoriai turi patikrinti jø patentiná gry-
numà, t.y. išsiaiškinti, ar tie gaminiai në-
ra kitø tose valstybëse uþpatentuoti. Tai
darant, vël reikia gerai þinoti pramonës
nuosavybës teisës normas.
Daug tokiø þiniø reikia ir tariantis dël li-
cencijø iðdavimo. Reikia þinoti, kokias tei-
ses apsaugos dokumento savininkas (li-
cenciaras) perduoda licencijos gavëjui (li-
cenciatui), jei yra iðduodama paprastoji, ið-
imtinë, išsamioji ar kitokia licencija. Gerai
patentologijà reikia išmanyti ir tariantis su
licenciatu dël mokesèio uþ licencijà, nes
reikia suprasti kà reiðkia „rojalti“, koks jis
turëtø bûti – ar nuo licenciato pelno, gau-
namo realizavus licencijos objektà, ar nuo
ðio objekto realizavimo metinës apyvartos.
Taip pat reikia mokëti pasirinkti ir mokes-
èio uþ licencijà formà (iðankstinæ, periodi-
næ, mišriàjà ar kitokià). Daug þiniø reikia no-
rint parengti gerà licencinæ sutartá. Panaðiø
pramonës nuosavybës teisës þiniø prirei-
kia norint iðduoti ir ásigyjant licencijas ið uþ-
sienio firmø. Ásigyti licencijas daugeliu at-
vejø taip pat tikslinga, nes galima greièiau
pradëti gaminti naujus gaminius, gauti áren-
gimus bei paramà ásisavinant jø gamybà.
Reikia gerai išmanyti ir techninæ kûry-
bà. Reikia þinoti, kam ir kaip pritaikyti tech-
ninës kûrybos metodus. Pagaliau, neno-
rint antrà kartà „išrasti dviraèio“, reikia mo-
këti naudotis patentine informacija, t.y. þi-
noti, kokie yra patentinës informacijos do-
kumentai, kaip jie klasifikuojami ir indek-
suojami, kokie yra patentinës paieðkos
metodai, kas yra ir kokie patentø fondai ir
t.t. Sprendþiant ávairias patentines proble-
mas, reikia mokëti ekonomiðkai ávertinti ið-
radimà ar kità pramonës nuosavybës ob-
jektà, iðduodamà ar ásigyjamà licencijà.
Taip pat reikia þinoti ir kaip sprendþiami
ávairûs iðradybiniai ginèai, kaip organizuo-
jama ir planuojama iðradybinë veikla.
Taip pat reikia þinoti, kad intelektinës
nuosavybës objektai yra ne tik fizinio, bet
ir juridinio asmens turtas (prekë), priski-
riamas nematerialaus turto kategorijai.
Jo buvimà árodo ávairûs dokumentai: as-
meninës sutartys, galiojantys patentai, re-
gistracijos liudijimai, licencijos, perdavimo
sutartys ir kt. Ðis turtas ágyjamas sukuriant,
perimant pagal licencines ar kitas sutartis
bei su materialiniu turtu ir kitaip. Juo dis-
ponuoti reikia laikantis bendrø ûkinës veik-
los taisykliø. Kaip ir materialus turtas, jis
turi bûti ávertintas vertine iðraiðka – pinigais,
áskaitomas buhalterinëje apskaitoje, numa-
tant siekiamà pelnà. Já vertinant reikia va-
dovautis LR Vyriausybës 1999-05-25 nu-
tarimu, priimtu „Lietuvos Respublikos tur-
to ir verslo vertinimo pagrindø ástatymu“.
Nematerialus juridinio asmens turtas nu-
raðomas pasibaigus apsaugos dokumen-
tø galiojimo laikui, iðdavus iðimtinæ licen-
cijà, perdavus kitam juridiniam asmeniui
kartu su materialiu turtu ir kitais atvejais.
Paþymëtina, kad intelektine nuosavybe
rûpinasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bë. Tai daroma vadovaujantis ûkio minist-
ro 2005-06-10 ásakymu patvirtintomis „Fi-
nansinës paramos maþø ir vidutiniø ámo-
niø inovaciniams projektams teikimo taisyk-
lëmis“ iš Ûkio ministerijos programø lëðø
pagal sutartá, sudarytà su paramos gavëju.
Perþvelgus tik kai kurias su intelektine
nuosavybe susijusias problemas, kurias
tenka spræsti ðiuolaikiniam verslininkui (in-
þinieriui, ekonomistui, vadybininkui), da-
rosi aiðku, kad bûtina bûsimam specialis-
tui studijuoti intelektinæ nuosavybæ. Ta-
èiau ar visose, ypaè techniðkosiose mo-
kyklose, yra disciplinos, susijusios su in-
telektinës nuosavybës studijomis?
1958 m. Kauno politechnikos institu-
te á pramonës ekonomikos disciplinà bu-
vo átraukta patentotyros tema ir 1962 m.
2000 egz. tiraþu išspausdinta Petro Kas-
peravièiaus parengta raðytinë paskaita
„Išradybos ir racionalizavimo darbo orga-
nizavimas“, o 1963 m. 2000 egz. tiraþu
buvo išspausdintas jo parengtas 172 p.
paskaitø konspektas „Patentø mokslas“.
1962 m. pasikeitus buv. Sovietø Sàjun-
gos patentinei politikai, pramonës ámonës
ir mokslinio tyrimo organizacijos buvo ápa-
reigotos atskleisti ir patentiðkai apsaugoti
Sàjungoje ir uþsienyje svarbiausius pramo-
nës nuosavybës objektus – iðradimus, o
aukðtosiose mokyklose ávesti fakultatyvinæ
patentologijos disciplinà. Kauno politech-
nikos institute buvo nuspræsta vietoj ðios
disciplinos á pramonës ámoniø planavimo
ir organizavimo disciplinà ávesti specialià 2–
4 val. apimties patentologijos temà. 1966
m. 2500 tiraþu buvo išleistas Petro Kaspe-
ravièiaus parengtas vadovëlis „Išradyba ir
patentotyra“. Antrà papildytà 1976 m. iðleis-
tà ðá vadovëlá Aukðtojo ir specialiojo viduri-
nio mokslo ministerija patvirtino vadovëliu
respublikos aukðtøjø mokyklø technikos,
medicinos, þemës ûkio ir pedagogikos spe-
cialybëms. Treèioji ðio vadovëlio laida bu-
vo iðleista 1985 metais. Atkûrus LR nepri-
klausomybæ, 1997 m. buvo iðleistas ketvir-
tasis rinkos sàlygas atitinkantis vadovëlis,
pavadintas „Patentologija“.
1967 m. spalio 10 d. ásakymu „Dël to-
lesnio patentinio-licencinio darbo gerinimo
aukštosiose mokyklose“ Aukðtojo ir spe-
cialiojo vidurinio mokslo ministerija áparei-
gojo aukðtøjø mokyklø rektorius vyresniems
kursams dëstomose tam tikrose disciplino-
se patentologijos mokymui skirti 8–10 va-
landø. Tuo pat ásakymu aukðtøjø mokyklø
rektorius ir pramonës technikumø direkto-
rius ápareigojo gerokai sustiprinti studentø
ir moksleiviø patentologijos mokymà.
1971 m. Instituto taryba nutarë jos re-
zerve esanèiø valandø sàskaita vietoj bu-
halterinës disciplinos ávesti 20 valandø al-
ternatyvias disciplinas, tarp jø ir patento-
logijos. 1977 m. Instituto taryba ðá savo
nutarimà pakeitë ir vietoj alternatyviosios
patentologijos disciplinos dieninio sky-
riaus studentams ávedë 28 valandø fakul-
tatyvinæ patentologijos disciplinà. Vaka-
rinio ir neakivaizdinio skyriaus studen-
tams patentologijos tema liko ámoniø or-
ganizavimo ir planavimo disciplinoje.
Ar dabar LR aukštosiose mokyklose ir
kolegijose ši disciplina dëstoma? Pavadi-
nimu „Patentø ir autoriø teisë“ buvo dës-
toma G.Stulpinienës Vadybos institute ir
Vadybos kolegijoje. Ji kai kuriø specialy-
biø studentams dëstoma Klaipëdos uni-
versitete, kurio leidykla 2004 m. išleido Pet-
ro Kasperavièiaus su bendraautoriumi Vy-
tautu Þilinsku parengtà mokomàjà knygà
„Intelektinë nuosavybë ir jos apsauga”, o
2007 m. su bendraautoriais Mindaugu
Kiškiu ir Vytautu Þilinsku – vadovëlá „Inte-
lektinë nuosavybë ir jos teisinë apsauga“.
Ðiauliø universitete ji kai kuriø specialybiø
studentams taip pat dëstoma. Jo leidykla
2001 m. iðleido Petro Kasperavièiaus ir Ri-
èardo Viktoro Ulozo parengtà 103 p. mo-
komàjà knygà „Patentø ir autorinës teisës
pagrindai“, 2005 m. – tø paèiø autoriø 194
p. mokomàjà knygà „Intelektinës nuosa-
vybës pagrindai“ ir 2007 m. – tø paèiø au-
toriø 234 p. mokomàjà knygà „Intelektinë
nuosavybë“. Ði disciplina dëstoma ir kai
kuriuose kituose universitetuose. Kauno
technologijos universitete, kur studijuoja
daug bûsimø inþinieriø, ekonomistø bei va-
dybininkø, intelektinës nuosavybës discip-
lina dëstoma tik Ekonomikos ir vadybos
fakultete, kuriame, kaip minëta, 1997 m.
buvo Petro Kasperavièiaus parengtas ir
,,Baltic ECO” leidybos centro išleistas 343
p. vadovëlis „Patentologija“.
Ðià disciplinà turëtø ásivesti visos LR
aukðtosios mokyklos ir kolegijos. Jà bû-
tina studijuoti, kad bûtø galima kurti, tei-
siškai apsaugoti ir naudingai realizuoti
intelektinæ nuosavybæ.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 29
 Ið Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjø savo veikla
ryðkiai iðsiskyrë prof. dr. Vilius Pëteraitis. Liûdna
þinia atëjo ið Kanados ðiemet, kad jis, eidamas
Vilius Pëteraitis buvo nenuilstantis Ma-
þosios Lietuvos kultûrinio, etninio, gamti-
nio ir istorinio paveldo puoselëtojas. Jis
pasiþymëjo kaip to kraðto enciklopedinin-
kas. Paliko iðsamias, neákainojamos ver-
tës monografijas. Prof. Vilius Pëteraitis pa-
siþymëjo ávairiapuse visuomenine veikla
iðeivijoje ir Lietuvoje. Jis buvo Maþosios
Lietuvos Tarybos narys, Maþosios Lietu-
vos bièiuliø draugijos steigëjas, nuo 1952
m. su pertraukomis – pirmininkas, Cen-
tro valdybos narys. Nuo 1954 m. dalyva-
vo Maþosios Lietuvos pasiprieðinimo sà-
jûdþio veikloje, nuo 1992 m. garbës pir-
mininkas. 1985–1992 m. ir nuo 1998 m.
Maþosios Lietuvos fondo vicepirmininkas.
1992–1998 m. Maþosios Lietuvos fondo
pirmininkas. Nuo 1956 m. Kanados lietu-
viø bendruomenës tarybos narys.
Jaunystëje V.Pëteraitis 1934–1935 m.
suorganizavo sporto draugijà „Þardë“,
1938 m. – Vytauto Didþiojo universiteto
studentø draugijà „Maþoji Lietuva“. Buvo
tø draugijø pirmininkas.
Maþosios Lietuvos sûnus Vilius Pëte-
raitis gimë 1914 m. spalio 18 d. Vaidau-
guose (dabar Rimkai), Klaipëdos apskri-
tyje. Tëvas Mikas Pëteraitis buvo stam-
bus ûkininkas, taèiau nesiðalino nuo Klai-
pëdos kraðto lietuviø veiklos, buvo virðai-
tis, vienas Klaipëdos kraðto Ðauliø sàjun-
gos kûrëjø, Klaipëdos kraðto seimelio na-
rys. Motina Katrina Pëteraitienë – taip pat
klaipëdiðkë lietuvininkë.
Sûnus Vilius 1935 m. baigë Klaipëdos
Vytauto Didþiojo gimnazijà. 1935–1937 m.
mokësi Vytauto Didþiojo universitete Kau-
ne. 1937 m. studijavo anglistikà Sout-
hamptono universitete Anglijoje. 1938 m.
Upsaloje studijavo ðvedø kalbà.
Nuo 1942 m. buvo Vilniaus pedago-
ginio instituto Germanistikos skyriaus va-
dovas, nuo 1941 m. skaitë vokieèiø kal-
bos paskaitas Vilniaus universitete. Na-
ciams uþdarius universitetà 1943 m. dir-
bo geleþinkelio valdyboje. Prie Vilniaus
artëjant frontui pasitraukë á Vokietijà. Ten
1945–1949 m. Augsburgo lietuviø gimna-
zijoje dirbo mokytoju, o 1948 m. vadova-
vo Augsburgo-Hochfeldo emigrantø sto-
vyklai, kol 1949 m. iðvyko á Kanadà. Joje
visà laikà gyveno Monrealyje. Ið pradþiø
reikëjo Kanadoje ásikurti, pragyvenimui lë-
ðø teko uþsidirbti nekilnojamojo turto pre-
kybos kompanijoje. Kanadoje kartu su ki-
tais savo tautieèiais ákûrë eþerø eksploa-
tavimo bendrovæ „Dainava“. Ði kompa-
nija padëjo iðeiviams ið Lietuvos ásirengti
vasarnamius Lauryno kalnuose.
30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
94 metus, mirë kovo 5 dienà
Kanadoje Maþosios Lietuvos iðeivis
laisvalaiká skyrë moksliniams ieðkojimams
ir visuomeninei veiklai. Atkaklaus, sistemin-
go ir tikslingo darbo dëka profesorius Vi-
lius Pëteraitis tapo pripaþintu ne tik Maþo-
sios Lietuvos visuomenës veikëju, bet ir
lietuviø kalbininku, lingvistu, þodynininku.
Maþosios
Lietuvos
visuomenës
veikëjas ir
tyrinëtojas
Vilius
Pëteraitis
Ið pradþiø pasireiðkë kaip þodyninin-
kas. Parengë kelis þodynus: Lietuviø-an-
glø kalbø þodynà (1948); Maþàjá lietuviø-
anglø kalbø þodynà (1949); vëliau Lietu-
viø-anglø kalbø þodynà (Lithuanian–En-
glish Dictionary). Lietuviðkos knygos klu-
bas, Ch. 1960; Lithuanian–English Dic-
tionary, Lietuviø-anglø kalbø þodynà su
tartimi. P.Shalom, NY. 1967. Ðie þodynai
iðeiviams tapo parankine priemone tobu-
linti anglø kalbà ir padëjo integruotis á an-
gliðkai kalbanèiø ðaliø visuomenæ.
V.Pëteraitis daug nuveikë leidþiant „Lie-
tuviø enciklopedijà“ Bostone ir iðeivijos
spaudoje. Didþiàjà gyvenimo dalá domë-
josi Maþosios Lietuvos vietovardþiais ir is-
torija. Ðiai srièiai skirtos kelios knygos. Pir-
moji studija „Maþosios Lietuvos vietovar-
dþiø susvetimëjimas XX amþiuje“ V.Pëte-
raièio buvo paskelbta 1970 metais knygo-
je „Studia Lithuanica“, III tome. Lietuvai at-
gavus nepriklausomybæ pasirodë V.Pëte-
raièio knyga „Maþoji Lietuva ir Tvanksta”
prabaltø ir pralietuviø laikais“. Mokslo ir en-
ciklopedijø leidykla, V., 1992 m., ir kitas vei-
kalas „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vie-
tovardþiai: jø kilmë ir reikðmë“. Vilnius: Ma-
þosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklo-
pedijø leidybos institutas, 1997.
Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-
tituto 1997 m. iðleista kalbininko Viliaus
Pëteraièio 608 puslapiø mokslinë studija
– knyga „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos
1914–2008
vietovardþiai (jø kilmë ir reikðmë)“ yra ne-
lyginant Maþosios Lietuvos ir Tvankstos
vietovardþiø etimologinis þodynas. Tai au-
toriaus nuodugniø studijø rezultatas. Ja-
me yra daugiau kaip 4000 baltiðkos, dau-
giausia prûsø, lietuviø ir kurðiø kilmës vie-
toviø pavadinimø ið visos istorinës Ma-
þosios Lietuvos ir Tvankstos. Priminsime,
kad Maþoji Lietuva yra suprantama kaip
kraðtas, kuris driekiasi nuo Klaipëdos
ðiaurëje iki Galdapës pietuose ir nuo Lab-
guvos vakaruose iki Lietuvos sienos ry-
tuose. Tvankstà sudarë Semba ir Notan-
ga bei ðiaurinës Bartos ir Varmës dalys.
Lietuvininkai gyveno istorinëse Nadruvos,
Skalvos ir Pilsoto þemëse. Jas 1919 me-
tais Versalio taikos konferencijoje Maþo-
sios Lietuvos Taryba reikalavo priskirti prie
Lietuvos valstybës.
Reikia ávertinti Mokslo ir enciklopedijø
leidyklos nuopelnà rengiant ir iðleidþiant
pirmuosius didelius V.Pëteraièio veikalus
Lietuvoje. Jo knygose uþfiksuoti per iðti-
sus keturis tûkstanèius metø vartoti vieto-
viø vardai ir vandenvardþiai visoje dabarti-
nëje Kaliningrado srityje (Rusija), Klaipë-
dos kraðte (Lietuva) ir Galdapës apylinkë-
se (Lenkija). Jie lieka kaip kalbos pamin-
klas, knygø autoriaus mokslininko paliki-
mas lietuviø tautai. Tai tarsi amþinas atmin-
ties vainikas prûsams ir lietuvininkams.
Deja, iki nepriklausomybës atkûrimo
mûsø visuomenë nedaug þinojo apie Ma-
þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pastangos su-
gràþino mums daugiau negu 4000 metø
baltiðkos kultûros raidos vaizdà tame
kraðte, kuris gamtiniu poþiûriu yra neda-
linamas politinëmis ribomis.
Kaip tvirtina akademikas Zigmas Zin-
kevièius, Maþoji Lietuva kelis ðimtmeèius
priklausë Vakarø ir Ðiaurës Europos ger-
maniðkai ir skandinaviðkai kultûroms, tuo
tarpu Didþioji Lietuva siejosi su Rytø, Vidu-
rio ir Pietø Europos slaviðkomis, ið dalies
romaniðkomis kultûromis. Taigi siena tarp
ðiø Lietuvos daliø ðimtmeèiais yra buvusi
dviejø kultûriniø civilizacijø Europoje riba.
Vietovardþiai, kaip parodë V.Pëteraitis,
yra svarbi kultûros paveldo dalis. Kaip tei-
gia Marija Razmukaitë, vertindama jø svar-
bà, „baltø kraðtai (tarp jø ir Prûsija) – seno-
sios Europos hidronimijos centras, o baltø
protëviai ir bendroji baltø kalba yra glau-
dþiai susijæ su visa Vakarø Europa“. Taigi
V.Pëteraièio darbas yra svarbi Europos kul-
tûros dalis. Jis leidþia atkurti kuo tikresná
Senosios Europos kultûros vaizdà. M. Raz-
mukaitë kvieèia ne vien tik þiûrëti á vietovar-
dþius kaip istorinës praeities faktà.
Prûsijos vietovardþiø tyrinëtojo prof.
V.Pëteraièio mokslinës studijos taip pat su-
gràþino dabartinio Kaliningrado senàjá pa-
vadinimà „Tvankstë“ mûsø sàmonëje. Eti-
mologinio vietovardþiø þodyno autorius
Tvankstæ apibrëþë kaip senàjá prûsiðkà Ka-
raliauèiaus miesto Priegliaus pakrantëje pa-
vadinimà. Jis padarë iðvadà, kad „Tvanks-
të“ yra vandenvardinis þodis, kilæs ið tokio
pat pavadinimo tvenkinio, ðalia kurio kalva
turëjo taip pat tà patá vardà. Ant Tvankstës
kalno ðalia vandens telkinio stovëjo Van-
gastës pilis. V.Pëteraitis baltø areale sura-
do daugiau pavadinimø su ðaknimi „Van-
ga“, „Vanginis“ ir kt. Lietuvai Maþàjà Lietu-
và gràþina dabar baigiama iðleisti Mokslo
ir enciklopedijø leidybos instituto keturiø to-
mø „Maþosios Lietuvos enciklopedija“, ku-
rios leidyba remiama Maþosios Lietuvos
fondo ir daugelio kitø organizacijø bei pri-
vaèiø asmenø. Taèiau ðios iniciatyvos pra-
dþios taip pat reikia ieðkoti Kanadoje, V.Pë-
teraièio aplinkoje, ir jau sugráþus á Lietuvà
po nepriklausomybës atkûrimo.
Kaip prisiminë V.Pëteraitis, mintis iðleisti
didesnës apimties leidiná iðeivijoje sklan-
dë po karo. Tà mintá skatino leidþiama Bos-
tono Lietuviø enciklopedija, taèiau tuo me-
tu „maþalietuviai“ dar neturëjo galimybiø,
jø buvo maþiau negu iðeiviø ið Didþiosios
Lietuvos. Sukûrus Maþosios Lietuvos fon-
dà, apie 1980 metus buvo gráþta prie tos
minties. Naujai apie didesnio leidinio gali-
mybæ prisiminë atvykæs ið Lietuvos á Ma-
þosios Lietuvos fondo suvaþiavimà prof.
Domas Kaunas, kuris, kaip þinome, yra nu-
sipelnæs ðio kraðto spaudai. Idëja ir situa-
cija parengti Maþosios Lietuvos enciklo-
pedijà brendo pamaþu. 1996 metais prof.
V.Pëteraitis atvyko á Lietuvà aiðkinti leidy-
bos galimybiø èia, Lietuvoje. Man teko da-
lyvauti Vilniuje, Kraðtotyros draugijoje Tra-
kø gatvëje, sukviestame pirmame plates-
niame tam klausimui skirtame pasitarime.
Nors buvo daug abejoniø, susirinkusieji
pritarë keliø tomø enciklopedijos leidimo
prasmingumui.
Kaip prisimena dr. Martynas Purvinas,
leidybos idëjà palaikë tuometinis Mokslo
ir enciklopedijø leidyklos direktorius Zig-
mantas Pocius. 1996 m. spalio mënesá
buvo pradëtas enciklopedijos rengimas.
Sudarytas enciklopedijos vardynas. Ðio
darbo ëmësi dr. Algirdas Matulevièius, Ka-
raliauèiaus kraðto istorijos tyrinëtojas.
V.Pëteraitis tëvynëje ir iðeivijoje sutel-
kë keturtomës enciklopedijos leidimui su-
darytojus. Jis pats labai aktyviai ásijungë á
ðá darbà, parengë labai daug originaliø
straipsniø. Ðiuo metu jau iðleisti trys tomai,
ketvirtas tomas sparèiai rengiamas.
Keturiuose Maþosios Lietuvos enciklo-
pedijos tomuose (kiekvienas po 75 leidy-
bos lankus) bus iðspausdinta daugiau kaip
10 000 straipsniø, paskelbta keli tûkstan-
èiai iliustracijø (tarp jø daug retø archyvi-
niø nuotraukø). 2000 m. iðleistas I tomas
(A–Kar), 2003 m. – II tomas (Kas–Maþ,
2006 m. – III tomas (Mec–Rag). Jie gau-
siai iliustruojami Vytauto Kaltenio spaudai
parengtomis iliustracijomis, nuotraukomis.
V.Pëteraièio suorganizuota Maþosios
Lietuvos enciklopedijos leidyba Lietuvo-
je vyko rezultatyviai – bendromis labai di-
delio skaièiaus dalyviø pastangomis. Pir-
majame jos tome, kuris iðspausdintas
2000 m., yra net 633 Viliaus Pëteraièio pa-
raðyti straipsniai, antrajame tome – 338,
treèiajame – 256 straipsniai.
Maþosios Lietuvos enciklopedija
(MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistø
rengiama pirmoji tokia pasaulyje encik-
lopedija, skirta Karaliauèiaus ir Klaipëdos
kraðtø istorijai bei kultûrai. Iðskirtinë ðio
leidinio svarba – galimybë áamþinti nyks-
tantá ar jau prarastà lietuvininkø, prûsø kul-
tûros paveldà, turintá neákainojamos ver-
tës ne tik lietuviø, baltø, bet ir visos Euro-
pos kultûrai. Tai originali universalioji re-
gioninë enciklopedija, skiriama visiems
skaitytojams, kurie domisi Maþàja Lietu-
va, ypaè akademiniam jaunimui. Ji yra
svarbi Lietuvai ir kaimyniniams kraštams.
Maþosios Lietuvos reikðmæ labai mo-
tyvuotai pagrindë enciklopedijos Redak-
cinës kolegijos prezidentas akad. Zigmas
Zinkevièius: „Ðio kraðto reikðmë Lietuvai
– ypatinga ir esminë. Karaliauèiuje buvo
iðleista pirmoji lietuviðka knyga – Martyno
Maþvydo Katekizmas (1547), kurio 450-
àsias metines neseniai iðkilmingai ðven-
tëme. Èia pasirodë ir pirmoji lietuviø kal-
bos gramatika (1653). Karaliauèiaus krað-
te pirmà kartà á lietuviø kalbà buvo iðvers-
ta Biblija (1590), pirmiausia ji èia ir iðspaus-
dinta. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lie-
tuviðka groþinës literatûros knyga (1706),
ásteigta pirmoji lietuviø kalbos katedra – va-
dinamasis lituanistinis seminaras Karaliau-
èiaus universitete (1718). Karaliauèiaus
kraðte buvo paraðytas ir iðleistas pirmasis
mokslinis darbas apie lietuviø kalbà (1747),
ásteigta pirmoji lietuviðka mokytojø semi-
narija (1811). Pasirodë pirmieji lietuviðki ei-
lëraðèiai ir buvo sukurtas pasaulinio gar-
so ðedevras – Kristijono Donelaièio „Me-
tai“. Èia iðëjo pirmasis periodinis leidinys
lietuviø kalba (1822), buvo iðleistas pirma-
sis tautinis lietuviø laikraðtis „Auðra“ (1883).
Ðiame kraðte anksèiausiai pradëta rinkti
tautosaka, ásteigtas pirmasis lietuviø etno-
grafinis muziejus (1905). Tokiø pirmøjø ga-
lima bûtø nurodyti dar daugiau. Pagaliau
ir dabartinë lietuviø bendrinë kalba gimë
ðiame kraðte, èia jos iðtakos. Ðioje þemë-
je gyveno ir dirbo ne tik Martynas Maþvy-
das, Kristijonas Donelaitis, bet ir Jonas
Bretkûnas, Liudvikas Rëza, Frydrichas Kur-
ðaitis, Immanuelis Kantas, Vydûnas, Ge-
orgas Zauerveinas... Ið èia kilo apskritai da-
bartinës lietuviø kultûros uþuomazgos. Tad
dràsiai galima teigti, kad be Maþosios Lie-
tuvos nebûtø ir Didþiosios Lietuvos, kokia
ji yra ðiandien“.
Prof. V.Pëteraièio nuveikti darbai ly-
giuojasi ðalia kitø Prûsijos – Maþosios Lie-
tuvos – Tvankstës tyrinëtojø, tokiø kaip
prof. G.Gerulio, V.Kalvaièio, V.Ðmido,
Ch.Stango, A.Salio, V.Maþiulio ir kitø.
Jo iniciatyva iðeivijoje ásteigta dr. Vy-
dûno premija, „Maþosios Lietuvos encik-
lopedijos“ rengëjams ir autoriams teikta
Pëteraièio ðeimos Ariadnos premija. Klai-
pëdos universiteto studentai uþ geriausias
studijas apie Maþàjà Lietuvà ir Prûsà nuo
1993 m. buvo apdovanojami V.Pëteraièio
pastangomis ir Maþosios Lietuvos fondo
parama ásteigta Liudviko Rëzos premija.
Turëjo labai turtingà ir vertingà asmeniná
archyvà, kurá 2001 m. perdavë Klaipëdos
universiteto mokslinei bibliotekai.
Prof. Viliaus Pëteraièio iðkili asmeny-
bë buvo pripaþinta ne tik iðeivijoje, bet ir
Lietuvoje. Jis nuolat lankësi Lietuvoje, rû-
pindamasis Enciklopedijos leidyba ir jà
spartindamas. Jo darbas susilaukë pri-
paþinimo. Respublikos Prezidentas Viliø
Pëteraitá 2002 m. uþ viso gyvenimo nuo-
pelnus apdovanojo Lietuvos didþiojo ku-
nigaikðèio Gedimino ordino karininko kry-
þiumi. Klaipëdos universitetas V.Pëteraitá
iðrinko Garbës daktaru.
Prof. Viliaus Pëteraièio mokslo darbai ir
visuomeninë veikla turi ilgalaikæ vertæ. Jo
gyvenimo ir darbø nesavanaudiðkas pavyz-
dys yra pamokantis visiems dirbantiems
Lietuvos savimonës supratimo átvirtinimui.
Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 31
 Akademiko Augustino Janulaièio mokslinis paveldas
Visuomenës veikëjo, politiko,
publicisto, teisininko, istoriko, vertëjo,
Lietuvos mokslø akademijos tikrojo
nario (akademiko), teisës mokslø
daktaro Augustino Janulaièio (1878–
1950) plaèiaðakë veikla ir darbai
paliko ryðkø pëdsakà Lietuvos visuo-
menës gyvenime, kultûroje ir moksle.
Lietuvos mokslø akademijos
Humanitariniø ir socialiniø mokslø
skyrius ð.m. balandþio 4 d. surengë
Augustino Janulaièio minëjimà-
konferencijà, skirtà akademiko 130-
øjø metiniø jubiliejui. Prof. habil. dr.
MA narys ekspertas Antanas Tyla
surinko þymiø praneðëjø istorikø ir
teisininkø bûrá. Prof. habil. dr. Ingë
Lukðaitë ryðkiai ir átaigiai apþvelgë
A.Janulaièio tëvø ir ðeimos vertybines
orientacijas, motinos Agotos pasiau-
kojimà ir stiprybæ, anksti netekus
vyro, net keturiolikai iðaugintø vaikø
padëjusiai suvokti tikràsias vertybes,
siekti mokslo ir prasmingos veiklos.
Prof. dr. Vytautas Andriulis nagrinëjo
A.Janulaièio Lietuvos teisës istorijos
veikalus, domëjosi jo rankraðtiniu
paveldu, kuris ypaè gausus Lietuvos
MA bibliotekoje. Tai 3963 vienetø
fondas (F-267), 1967 m. gautas ið
jubiliato þmonos Elenos Janulaitienës
ir ne kartà papildytas prof. I.Lukðai-
tës pastangø dëka. Prof. A.Tylos
praneðimas buvo skirtas visapusiðkam
rankraðtinio palikimo nagrinëjimui ir
bûtinumui já skelbti. Dr. Vladas

Augustinas
Augustinas Janulaitis (1878–1950)
buvo kilæs ið Malavënø kaimo, Ðiauliø ap-
skrities, ûkininkø ðeimos. Jis uþ lietuvið-
kà visuomeninæ veiklà jau 1883 m. nu-
kentëjo kelis kartus, bëgo á uþsiená, gy-
veno Prûsijoje, Anglijoje ir Ðveicarijoje.
Vis dëlto po 1905 m. revoliucijos baigë
Maskvos universiteto Teisiø fakultetà.
Paskui Lietuvoje dirbo advokatu, teisë-
ju. Be to, nuo 1920 m. Kauno aukðtosio-
se mokyklose ëjo profesoriaus pareigas.
Jis paraðë daug veikalø apie Lietuvos is-
torijà ir teisæ XVII-XIX amþiuje. Jo svar-
biausias darbas buvo Lietuvos bajorai ir
jø seimeliai XIX amþ. (1936). 1941 m. ku-
riantis Lietuvos mokslø akademijai, ta-
po jos tikruoju nariu. Deja, dël tarybinës
ir naciø valdþiø trukdymø nebeástengë
iðleisti në vieno savo darbo.
Ðiame straipsnyje iðskiriama tik dalis
jo istorijos darbø: politiniø ir kultûriniø Lie-
tuvos veikëjø biografijos.
Faktas, kad ðámet minima Augustino
Janulaièio 130- øjø metø gimimo sukak-
tis, rodo didelæ jo moksliniø darbø pavel-
do mokslinæ ir kultûrinæ reikðmæ, biogra-
finiø kûriniø sampratà ir jos santyká su au-
toriaus asmenybe bei jo paþiûromis.
A.Janulaitis 16 savo jaunystës metø
priklausë Lietuvos socialdemokratø par-
tijai, net redagavo jos periodinius leidi-
nius. Jau tais laikais ëmë reikðtis kaip
biografas, raðë straipsnius apie Karlà
Marksà, Frydrichà Engelsà, Augustà Be-
belá, Ferdinandà Lasalá (Lassale). Savo
marksistinæ pasaulëþiûrà A.Janulaitis de-
rino taip pat su Lietuvos tautinio iðsiva-
davimo siekimu, niekad nerëmë tø rusø,
þydø partijø, kurios siekë iðlaikyti Rusijos
teritoriná vientisumà, arba lenkø socialis-
tø, kurie Lietuvà ásivaizdavo kaip bûsimo-
sios Lenkijos provincijà. A.Janulaitis lai-
Janulaitis-
biografas
Akad. Vytautas MERKYS
kytinas kairiosios lietuviø tautinio iðsiva-
davimo sàjûdþio dalies ideologu.
A.Janulaièio socialinio ir tautinio iðsi-
vadavimo sàsajos motyvacija buvo jo pa-
raðytos biografijos. Pirmoji ið jø paminë-
tina 1902 m. Plymute (JAV) iðleista kny-
gelë Adomas Mickevyèia (1798–1855). Jo
gyvenimas, raðtai ir darbai (40 p.) Po to
sekë Emilijos Pliateraitës (1908), Konstan-
tino Kalinausko, Zigmanto Sierakausko
ir kun. Antano Mackevièiaus biografijos
(1921). Apie Adomà Mickevièiø A.Janu-
laitis raðë savo, kaip socialisto, pragma-
tiniais tikslais. A.Mickevièius jam nepalau-
þiamas kovotojas prieð Rusijos imperijà
ir dël tautø iðsivadavimo. Taèiau jo rað-
tuose áþiûri taip pat socialinio atskirumo
sampratà, sieká duoti visiems þmonëms
pilietines ir politines laisves. Pasak A.Ja-
nulaièio, poetas netgi buvæs anø laikø so- së nuo jo þavëjimosi jø iðtikimybe Lietuvos
cialistas. Dabar brangus Lietuvos social- politinio iðsivadavimo idëja. Citavo K.Kali-
demokratø partijai. Tai buvo maiðtingas nauskà, kad negalima „kvailoms Varðuvos
jaunojo A.Janulaièio pragmatizmas. makaulëms pavesti Lietuvà valdyti“.
Kaip A.Janulaitis sakosi, jam mintá ra- Antra vertus, K.Kalinauskas ir A.Mac-
ðyti apie E.Pliateraitæ suþadino jos legen- kevièius parodyti kaip ponø engiamø vals-
dinë ðlovë, kaþkiek panaði á prancûzø kar- tieèiø iðvadavimo kovotojai, tikri demok-
þygës Þanos d’Ark (Dark) kultà. Taèiau ratai. Jø nuomone, visuomeniniam gyve-
biografas realistas, jis E.Pliateraitës þygius nimui paþadinti valstieèiai turëjo bûti pa-
vertina ne legendiniu, o istoriniu poþiûriu grindinë bajorø vadovaujamo sukilimo jë-
ir nemano, kad nuo jos „bûtø galëjusi pri- ga. Z.Sierakausko biografiná portretà pie-
derëti visa sukilimo klotis“. A.Janulaièio pri- ðë, sakytum, nusiþiûrëjæs á Adomo Mic-
paþinimo E.Pliateraitë susilaukë kaip ne- kevièiaus Konradà Valenrodà. Bûsimo su-
matytas dvarininkaitës pasiryþimas daly- kilimo labui ágijo gerà kariná iðsimokslini-
vauti bendrame sukilime; kad nesiskirtø mà, uþsitarnavo karinës þinybos pasitikë-
nuo vyrø, net vilkëjusi vyriðkus drabuþius. jimà. Oficialiai iðvykæs á Vakarø Europà,
A.Janulaièio dëmesys radikaliausiems manë ásitikinti, kokios sukilimui galima
1863–1864 m. sukilimo vadovams priklau- laukti paramos ið tenykðtës visuomenës.

32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5


Selenis koncentravo dëmesá á A.Janu-
laièio pedagoginá darbà ugdant
istorikus profesionalus.
Konferencija vyko Lietuvos MA
bibliotekoje, jos darbuotojos Rûta
Kazlauskienë ir Ilona Norkienë
parengë jubiliatui skirtà parodà.
„Mokslo ir gyvenimo“ redakcija
kvieèia susipaþinti su akad. Vytauto
Merkio praneðimu jubiliejinëje
konferencijoje.
Povilas SAUDARGAS
Ryðkø pëdsakà A.Janulaièio biogra-
finiams darbams paliko priklausymas Lie-
tuviø mokslo draugijai, kuri savo narius
skatino tyrinëti lietuviø kultûrà ir istorijà.
A.Janulaièio socialdemokratinis anga-
þuotumas ëmë blësti. Pasirinko kun. Liud-
viko Adomo Jucevièiaus biografijà
(1910 m.). Ji, pasak A.Janulaièio, iðaugo
ið 1909 m. Draugijoje skaityto praneðimo.
Juolab kad aptiko nemaþai naujø ðalti-
niø. Tuomet A.Janulaitis ásipareigojo ne-
sitenkinti kitø autoriø kompiliacijomis ir in-
terpretacijomis. A.Janulaièiui L.A.Jucevi-
èius – aukðtøjø luomø atstumtas kunigas,
nes jis atsigræþë á valstieèius kaip lietuviø
atgimimo atramà, iðaukðtino jø kalbos,
tautosakos ir moralës vertybes. Surinktà
medþiagà platesnei visuomenei populia-
rino lenkiðkai raðytose publikacijose.
Manyèiau, kad ankstyvøjø A.Janulai-
èio biografiniø veikalø þiedas yra Simo-
no Daukanto biografija. Jà ëmë raðyti
1908 m., kai Vilniaus vieðojoje bibliotekoje
rado mûsø istoriko laiðkus Teodorui Nar-
butui ir kitiems adresatams. Svarbu, kad
ðá darbà dirbdamas A.Janulaitis uþmez-
gë mokslinius ryðius su iðkiliausiais lietu-
viø kultûrininkais ir kai kuriais lenkø isto-
rikais. A.Janulaitis S.Daukantà iðkëlë kaip
svarbiausià lietuviø tautinio atgimimo ide-
ologà, raðytojà ir ðvietëjà. Bûdamas isto-
rikas kitais darbais bent ið dalies norëjo
kompensuoti tautinës inteligentijos stygiø.
Þinoma, parodë ir nemaþà S.Daukanto
bendraminèiø grupæ, fragmentiðkai raðë
apie vyskupà Motiejø Valanèiø ir kt. Kaip
S.Daukanto biografijos tæsiná A.Janulai-
tis 1922 m. paskelbë svarbiø S.Daukan-
to laiðkø rinkiná. Ði publikacija ir minëtoji
S.Daukanto biografija net 50 metø buvo
pagrindinis informacijos apie ðá tautiná vei-
këjà ðaltinis.
Po to ëjo ankstyvesnio lietuviø tauti-
nës raðtijos laikotarpio Kiprijono Zabièio-
Nezabitauskio biografija. Jà sumanë jau
1909 m., tai deklaruodamas atitinkamu
straipsniu Lietuvos þiniose. Tuomet pla-
èiau raðyti delsë, nes neturëjo K.Nezabi-
tauskio rankraðèiø ir kitos svarbios me-
dþiagos ið Lenkø bibliotekos Paryþiuje. Jà
pasiekë tik 1924 m., kai nuvyko á Prancû-
zijà. Be to, gavo medþiagos Vilniuje ið buv.
Vilniaus generalgubernatoriaus kancelia-
rijos ir Kauno metropolijos kurijos archy-
vø. Prie ðios biografijos pridëjo ir K.Ne-
zabitauskio poezijos lietuviø kalba rinki-
ná. Bûdamas Paryþiuje, A.Janulaitis taip
pat daug prisiskaitë apie senuosius poli-
tinius Lietuvos ir Lenkijos emigrantus, jø
organizacijas bei sroves. Visa tai apraðë
minëtoje biografijoje, gerokai ðiame fone
„paskandindamas“ patá herojø.
Po K.Nezabitauskio – lietuviø kultûri-
ninko S.Daukanto jaunesniojo draugo Mi-
kalojaus Akelaièio biografija. Jos glaus-
tus variantus periodinëje spaudoje jau
skelbë 1918–1920 m., 1925 m. papildë
laiðkø Adomui Honorijui Kirkorui, Irenëjui
Oginskiui rinkiniu. Prie platesnës M.Ake-
laièio biografijos raðymo prisëdo daugiau
kaip po 10 metø. Paraðë, bet jau buvo
atëjæ Stalino laikai, kuriais A.Janulaièio ty-
rinëjimai nebuvo toleruojami. Biografijos
maðinraðtis iðliko. Já 1969 m. Juozas Jur-
ginis sutrumpino, iðbraukë platesná isto-
riná fonà, nes jo apraðymas kirtosi su ofi-
cialiàja istorija. Liko vien faktografinis teks-
tas be paties A.Janulaièio visapusiðkos
ir savitos istorinës minties.
A.Janulaitis laikomas daugiau teisës
istoriku nei tikruoju istoriku. Vis dëlto biog-
rafiniuose veikaluose, iðskyrus tik vienà
jø, liko istoriku. Didelá A.Janulaièio dëmesá
bendrajai istorijai liudija taip pat tai, kad
1929 m. jis buvo vienas Lietuvos istorijos
draugijos organizatoriø. Be to, ligi 1935 m.
jis pagrindiná akademiná darbà dirbo VDU
Humanitariniø mokslø fakultete, tik vëliau
tapo Teisiø fakulteto dekanu. A.Janulaitis
savo akademinio darbo metu paraðë se-
nojo Vilniaus universiteto teisininko pro-
fesoriaus Igno Danilavièiaus biografijà
(1932 m.). Ðiam darbui labai pravertë
A.Janulaièio, kaip teisës istoriko, kvalifi-
kacijos. Biografija kone tokios apimties,
kaip visos anksèiau raðytos biografijos
draugën sudëjus. Gausiai panaudojo
Lenkijos, ypaè Vilniaus archyvinius ðalti-
nius. Èia dar ryðkiau pasireiðkë A.Janu-
laièio dëmesys plaèiam istorijos fonui.
Apie patá I.Danilavièiø tëra apie pusæ viso
teksto. A.Janulaitá domino ne tiek pati
I.Danilavièiaus biografija, kiek jo darbai –
Lietuvos Statuto tyrimai, Lietuvos ástaty-
mø kodifikacija, Rusø teisinës sistemos
ávedimo Lietuvoje apibûdinimas. Bûdin-
ga, kad ir ðioje biografijoje A.Janulaitis su-
stojo ne tik prie Lietuvos teisës genezës
ir jos likimo, bet taip pat prie luominiø
prieðtaravimø, prie privaèios nuosavybës
ásitvirtinimo teisëtumo klausimo.
Pasirodo, kad A.Janulaitis vien XIX a.
nesiribojo, jis leidosi taip pat á viduram-
þius. 1928 m. paskelbë Enejos Silvio Pic-
colomini (vëliau popieþiaus Pijaus II) bei
Jeronimo Pragiðkio gyvenimo apraðymà,
jø þinias apie Lietuvà Vytauto ir Jogailos
laikais. Galbût ðá A.Janulaièio veikalà la-
biau derëtø priskirti ne biografiniam þan-
rui, bet naratyviniø istorijos ðaltiniø anali-
zei, jø kritiðkam paþinimui.
Paskutinis ir didþiausios apimties
A.Janulaièio biografinis darbas buvo apie
Kæstutá. Jau 1930 m. ðis autorius paskel-
bë moksliná straipsná apie Kæstutá Marien-
burgo pilyje ir pabëgimà ið jos á Lietuvà.
1935–1940 m. A.Janulaitis jau paraðo pla-
èià biografijà, deja, dël tarybinës okupa-
cijos sutrukdymo ji mûsø skaitytojus pa-
siekë tik 1998 metais. 1932 m. minint Kæs-
tuèio þûties 550-àsias metines, nemaþà
dëmesá ðiam kunigaikðèiui parodë profe-
sorius Ignas Jonynas, periodinëje spau-
doje paskelbæs kelias straipsniø serijas.
Be to, 1938 m. apie Kæstutá atskirà mo-
nografijà iðleido Antanas Kuèinskas, uþ
tai gavæs daktaro laipsná. Taèiau A.Janu-
laitis savo Kæstuèio biografijoje ðiø istori-
kø darbø në nemini. Nemini todël, kad,
pasak biografijos autoriaus, naujausioje
mûsø istoriografijoje Kæstutis sumenkin-
tas lyginant su Algirdu ir Jogaila. Ðaltiniai
apie Kæstutá esà interpretuojami atsainiai.
Ði A.Janulaièio biografija dëstoma labai
populiaria forma, bandoma aprëpti visà
XIV a. istorijà, ne tik vidaus kovas, santy-
kius su kaimynais, bet ir grynai ekonomi-
kos istorijà. Kodël taip raðyta, atsakymà
randame kieno uþsakymu tai daryta. Já
davë Lietuvos karininkø ramovë, kelda-
ma pragmatinius reikalavimus, kad kny-
ga bûtø patraukli ir reikalinga karinin-
kams.
Reikia pabrëþti, kad A.Janulaitis bu-
vo vienas iðkiliausiø ano meto lietuviø
biografø. Kone visi jo darbai neprarado
paþintinës vertës ligi ðiol. Kalbant apie
metodologijà, matyti Vasilijaus Kliuèev-
skio mokyklos rusø istorikø pozityvistø áta-
ka. 1907 m. A.Janulaitis baigë Maskvos
universiteto Teisiø fakultetà. Jo auditori-
jos buvo tame paèiame aukðte kaip ir Is-
torijos-filologijos fakulteto, kuriame telkësi
minëtosios mokyklos istorikai. Su vienu
ið jø – profesoriumi Matvejumi Liubavskiu,
kuris daug raðë apie Lietuvos istorijà,
A.Janulaitis netgi tiesiogiai bendravo. Pa-
naðiai kaip ir jo mokytojai, A.Janulaitis itin
daug dëmesio skyrë istorijos ðaltiniams,
nes manyta, kad mokanèiai juos prakal-
binus praeitis savaime nuðvis. Be to, jie
këlë tyrinëtinas kultûros, socialinës gyven-
tojø sudëties, valstieèiø, luominiø santy-
kiø istorijos temas. Kaip matëme, A.Ja-
nulaitá, raðant minëtas biografijas, veikë
taip pat jo socialistinës paþiûros, kurios
autoriui ëmus dirbti akademiná darbà pa-
stebimai iðblëso.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 33

Taikomosios dailës
muziejuje paminëta
Pasaulio kultûros
diena
Taikomosios dailës muzieju-
je balandþio 15 d. surengtas PA-
SAULIO KULTÛROS DIENOS
minëjimas. Tai progai buvo skirti
prof. Viktorijos Daujotytës ir po-
eto Justino Marcinkevièiaus þo-
dþiai. Koncertavo poeto ir filo-
sofo Vaidoto Daunio (1958–
1995) ðeima, kompozitorius
Giedrius Kuprevièius, dainavo
Ieva ir Vladimiras, grojo pianis-
të Nijolë Prudnikovai.
Pasaulio kultûros diena pa-
skelbta po to, kai 1935 m. ba-
landþio 15 d. JAV prezidentas
Franklinas Ruzveltas ir dvide-
ðimties Lotynø Amerikos ðaliø
atstovai Vaðingtone pasiraðë
sutartá dël meno, mokslo, isto-
riniø paminklø iðsaugojimo. O
ðià idëjà plaèiai skleidë dailinin-
kas, keliautojas, màstytojas Ni-
kolajus Rerichas, iki Pirmojo pa-
saulinio karo jau sukûræs serijà
paveikslø, kuriuose ryðkëjo
áspëjimas apie artëjanèià grës-
mæ pasaulio intelektualiajam
palikimui. Po keliø niokojanèiø
karø jo kreipimasis kartu su
prancûzø teisininkø Taikos pak-
tu buvo pamirðtas. Dabar, pla-
èiai plëtojantis pasaulio pramo-
nei, jai skverbiantis á saugotinas
gamtos teritorijas ir augant ko-
mercijos agresijai, ðio pakto
idëjos vël tampa aktualios. Taip
pat ir Lietuvoje, kur inteligentija
skelbia bûtinumà rûpintis nepa-
vydëtina dvasinës kultûros pa-
dëtimi ðalyje. Tad Lietuvoje Pa-
saulio kultûros dienà nuspræs-
ta minëti balandþio 15-àjà, kar-
tu primenant ir N.Rericho keltø
idëjø svarbà.
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Tarpkryptinës
kriminologijos studijos
Vilniaus
Tarpkryptinë kriminologija – kodël jos
reikia šiandien Lietuvoje ir kas tai yra? To-
kios kriminologijos poreiká pirmiausia nu-
sako kriminologiniai tyrimai bei specialis-
tø ir „þmoniø ið gatvës“ patirtis ir nuomo-
në apie nusikaltimus, negerëjanèià krimi-
nogeninæ situacijà mûsø ðalyje. Akivaiz-
du, kad nusikaltimø problema Lietuvos vi-
suomenëje itin aktuali. Nusikaltimus, smur-
tà, korupcijà ir narkomanijà dauguma Lie-
tuvos gyventojø laiko labai svarbia ir pa-
kankamai svarbia problema (Lietuvos ko-
rupcijos þemëlapis 2007). Svarbesnës nei
minëtos, anot gyventojø, yra tik didelës kai-
nos, infliacija, eismo saugumas keliuose
bei maþi atlyginimai. Nusikaltimø proble-
mos aktualumà patvirtina ir 2007 m. Euro-
barometro tyrimas, kuriame Lietuvos gy-
ventojai nusikaltimus kaip svarbiausià pro-
blemà iðkelia á antrà vietà (2007 m. rudená
tai paþymëjo 34 proc. respondentø, 2007
m. pavasará – 44 proc.), pirmoje vietoje tarp
svarbiø problemø buvo kylanèios kainos
ir infliacija. Nusikaltimai Lietuvos gyvento-
jams nerimà kelia daugiau nei apskritai Eu-
ropos Sàjungos pilieèiams.
Per metus specialiosios teisësaugos
ir teisëtvarkos tarnybos uþfiksuoja du, tris
ar net deðimt kartø maþiau nusikaltimø
nei jø atskleidþia viktimologiniai ar kiti spe-
cializuoti tyrimai. Kodël? Kai kuriø nusi-
kaltimø latentiðkumas (smurtas šeimoje,
korupcija ir kt.) arba nekriminalizuoti ávy-
kiai (pavyzdþiui, tarnybinës padëties nau-
dojimas, prekyba átaka ir kt.) apsunkina
situacijos atskleidimà ir aiðkinimà. Kaip
apie vienà ið latentiðkø nusikalstamo po-
bûdþio veiklø – korupcijà – teigia moksli-
ninkai, oficialioji teisësaugos statistika
„nusako tik instituciná pajëgumà tirti ko-
rupcinius atvejus vadovaujantis esamais
baudþiamaisiais ástatymais“ (Aliðauskie-
në et al. 2005; 113). Nacionalinëje nusi-
kaltimø prevencijos ir kontrolës progra-
moje paþymima, kad „oficialioji statistika
tik iš dalies atskleidþia kriminogeninæ si-
tuacijà“ (Nacionalinë nusikaltimø preven-
cijos ir kontrolës programa. 2003; 5). Da-
lis nusikaltimø neuþregistruojami dël ne-
pasitikëjimo teisësaugos institucijomis,
Mokytojas:
– Kiek metø turës þmogus, gimæs
1970 metais?
Petriukas:
– Vyras tai ar moteris?
Dr. Jolanta ALEKNEVIÈIENË
Vilniaus universiteto Sociologijos
katedros lektorë,
„Transparency International“ Lietuvos
skyriaus projektø vadovë
nusikaltëliø kerðto baimës, vieðumo ven-
gimo ir kitø. Visa tai leidþia teigti, kad rei-
kalingas kompleksinis ir ávairiapusis kri-
minologinis išmanymas nusikaltimø situ-
acijai šalyje ir pasaulyje aiškinti.
Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës programoje sakoma, kad nu-
sikaltimø maþinimas turi bûti paremtas kri-
minologijos mokslu. Europos Sàjungos
valstybës jau seniai skiria ypatingà dëme-
sá kriminologijos mokslo plëtrai. Europos
Sàjungos struktûroje veikia institucijos,
specialiai ákurtos skatinti kriminologijos þi-
niø plëtrà: Europos nusikaltimø prevenci-
jos tinklas, Europos organizuoto nusikals-
tamumo prevencijos forumas ir kt. Porei-
kis stiprinti kriminologiniø tyrimø potencialà
akcentuojamas daugelyje Europos Sàjun-
gos dokumentø. Europos Sàjungos sutar-
ties 29 straipsnyje nusikaltimø prevencija
ávardijama kaip vienas svarbiausiø Euro-
pos Sàjungos tikslø.
Kriminologijos þiniø plëtros poreikis
nuolat pabrëþiamas Lietuvos Respublikos
nacionaliniuose teisës aktuose: Lietuvos
Respublikos Seimo statute, Lietuvos Res-
publikos Vyriausybës darbo reglamente,
Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø tei-
sës norminiø aktø rengimo tvarkos ásta-
tyme, Nacionalinëje nusikaltimø preven-
cijos ir kontrolës programoje, Nacionali-
nëje kovos su korupcija programoje, Or-
ganizuoto nusikalstamumo ir korupcijos
prevencijos programoje, daugelyje kitø
teisës aktø.
Nacionalinëje nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës programos situacijos analizë-
je teigiama, jog neretai parengtos nusikal-
timø prevencijos ir kontrolës priemonës
nëra pakankamai nuoseklios ir sistemið-
Apie gyventojus linksmai
– Ponia, kiek vaikø norëtumëte turëti?
– Keturis.
– O kaip dël penkto?
 EUROPOS SÀJUNGA
EUROPOS SOCIALINIS FONDAS
universitete
kos, jos yra vienadienës, neefektyvios ir
neturi ilgalaikio poveikio (Nacionalinë nu-
sikaltimø prevencijos ir kontrolës progra-
ma. 2003; 7). Suprantama, kad nusikalti-
mø prevencijos bei maþinimo priemones
ir programas visø pirma efektyviai ágyven-
dinti gali tik specialistai, t.y. kriminologai.
Vilniaus universiteto Sociologijos ka-
tedra 2004 metø pabaigoje surengë ap-
klausà apie kriminologø poreiká Lietuvo-
je su teisës, kriminologijos srities eksper-
tais, atstovaujanèiais valstybinëms insti-
tucijoms, universitetinëms bendruome-
nëms bei visuomeninëms organizaci-
joms. Tyrime dalyvavæ šiø srièiø teoreti-
kai bei praktikai vienareikšmiškai pabrë-
þë kriminologø poreiká ir svarbà Lietuvos
visuomenëje. Vienas pagrindiniø argu-
mentø, patvirtinanèiø kriminologo kaip
specialisto poreiká, yra negerëjanti nusi-
kaltimø situacija Lietuvoje. Šis argumen-
tas sietinas ne tiek su nusikaltimø skai-
èiaus didëjimu, kiek su besikeièianèiomis
nusikaltimø formomis ir bûdais. Todël dar-
bas ðioje srityje reikalauja ir atitinkamo kri-
minologinio išmanymo. Kriminologø po-
reikis grindþiamas ir nuosekliu bei siste-
mingu darbu nusikaltimø prevencijos sri-
tyje. Ekspertø vertinimu, kompetentingam
kriminologijos specialistui bûtinos tiek tei-
sës, tiek sociologijos, tiek psichologijos
þinios. Anot ekspertø praktikø, vien teisi-
niø þiniø studentams kriminologams ne-
pakanka, ypaè turint omenyje nusikalti-
mø prevencijà. Praktikai pasigenda teisæ
studijuojanèiø studentø sociologinio ir
psichologinio išmanymo ir gilesniø teisi-
niø þiniø tarp sociologijos bei psichologi-
jos specialybiø studentø. Taigi Lietuvoje
stinga kriminologo kvalifikacijà turinèiø
aukðèiausiojo lygio specialistø. Lietuvos
aukštosiose mokyklose iki 2006 metø bu-
vo sàlygos rengti tik dalinæ (sociologinës
pakraipos ir teisinës pakraipos) krimino-
logo kompetencijà turinèius specialistus.
Ne maþiau svarbu pabrëþti, kad kri-
Apie gyventojus linksmai
kokybiðkai padirbtà aukðtosios mokyklos
– Jokiu bûdu ! Kaþkur skaièiau, kad
diplomà?
kas penktas gimæs Þemëje kûdikis – ki-
nas...
VILNIAUS
UNIVERSITETAS
minologiniø þiniø trûkumas lemia nepa-
kankamai racionalià nusikaltimø preven-
cijos politikà, kartu ir nepakankamà þmo-
gaus teisiø ir laisviø apsaugà nuo nusi-
kalstamø veiksmø, kuria sàlygas plisti ko-
rupcijai bei ðeðëlinei ekonomikai.
Kokia išeitis? Kriminologija yra tarp-
kryptinë mokslø sandûros disciplina, to-
dël ekspertø, dalyvavusiø minëtame kri-
minologø poreikio Lietuvoje tyrime, nuo-
mone, tarpdisciplininës kriminologijos
studijos yra tinkamas sprendimas. 2006
metais buvo pradëtas vykdyti projektas1 ,
kuriuo buvo siekiama sukurti jungtines
tarpkryptines kriminologijos studijas Vil-
niaus universitete – rengti kriminologijos
specialistus, turinèius sociologijos, psi-
chologijos ir teisës þiniø.
Kuriant jungtines tarpkryptines krimi-
nologijos studijas Vilniaus universitete bu-
vo patobulintos ir adaptuotos jungtinëms
tarpkryptinëms kriminologijos studijoms
Sociologijos ir kriminologijos magistran-
tûros studijø programa, Psichologijos ir kri-
minologijos magistrantûros studijø progra-
ma bei vienpakopiø Teisës studijø progra-
mos atðaka „Kriminologija“, parengtos
naujos kriminologinës praktikos progra-
mos. Adaptuojant ir tobulinant jau vykdo-
mas studijø programas parengti 6 nauji pa-
skaitø kursai ir patobulinta 16 paskaitø kur-
sø. Taip pat parengti 4 vadovëliai ir 4 mo-
komosios medþiagos rinkiniai/ metodinës
priemonës. Svarbu paþymëti, kad ðiø stu-
dijø studentai ágyja kriminologo kvalifika-
cijà ne atsisakydami bazinio iðsilavinimo,
bet kartu su psichologijos, sociologijos ar
teisës magistro mokslo vardu. Taip yra ið-
pleèiamos jø ásidarbinimo galimybës, ku-
rias teikia psichologijos, sociologijos ar tei-
sës magistro mokslo vardas. Tai plataus
profilio specialistai teisininkai, sociologai,
psichologai, turintys ne vien tik specialøjá
psichologo, sociologo ir teisininko iðsila-
vinimà, galintys ásidarbinti tiek vyriausybi-
niame, tiek nevyriausybiniame sektoriuo-
se. Iš pasaulinës praktikos galima pateikti
pavyzdþiø, kad daug studentø, baigusiø
kriminologijos magistro studijas Kemb-
ridþe, lieka ir toliau dirbti universitete, kiti
– Pasakykite, kur jûs nusipirkote taip
– Gatvëje radau.
– Nesàmonë. Kaip galima rasti diplo-
TEISËS
INSTITUTAS
pradeda teisininko karjerà, dirba probaci-
jos tarnybose, kalëjimuose, policijoje ar-
ba socialiniø paslaugø sferoje. Apie 400
diplomuotø kriminologø per metus yra ið-
leidþiami á darbo rinkà Belgijoje. 150 ið jø
kriminologija yra vienintelis iðsilavinimas.
Šie kriminologai dirba kalëjimø personalo
darbuotojais, teikia ávairias socialines pa-
slaugas, aktyviai dalyvauja ir dirba nepil-
nameèiø teismuose, benamiø ar nepilna-
meèiø institucijose, policijos pajëgose, pa-
galbos aukoms ir nusikaltimø prevencijos
programose. Vokietijoje studentai, pasirin-
kæ kriminologijos studijø kryptá, norëdami
gali tapti baudþiamøjø teismø teisëjais, pro-
kurorais, policininkais ar ákalinimo ástaigø
vadovaujanèiais darbuotojais (Mikënaitë et
al. 2007; 6).
Taigi tarpkryptiniø kriminologijos stu-
dijø metu ágytas ávairiapusis ir platus po-
þiûris specialistams suteikia didesniø
ásidarbinimo galimybiø, o valstybei – kom-
petentingø kriminologijos specialistø, ið-
mananèiø nusikaltimø prevencijos ir kon-
trolës klausimus bei galinèius identifikuoti
socialines deviacijø ir nusikaltimø proble-
mas, nustatyti jas lëmusius veiksnius ir
juos ðalinti. Kvalifikuotø specialistø kuria-
mos efektyvios nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës programos visø pirma leidþia
racionaliau ir tikslingiau panaudoti vals-
tybës pinigus bei veiksmingai ginti ir ap-
saugoti šalies gyventojus.
Tarpkryptinë kriminologija Vilniaus uni-
versitete yra unikali ne tik Lietuvoje, bet ir
Vidurio bei Rytø Europoje. Panaðaus po-
bûdþio programos yra retos ir Vakarø Eu-
ropos bei Ðiaurës Amerikos akademinia-
me kontekste.
1
„Tarpkryptinës pleèiamosios kriminologi-
jos studijos Vilniaus universitete“. Projekto vyk-
dytojas – Vilniaus universitetas, vadovas – prof.
dr. (HP) Aleksandras Dobryninas, projekto part-
neris – Teisës institutas, www.teisë.org. Projek-
tà remia Lietuvos Respublika, ið dalies finansuoja
Europos Sàjunga. Projektas ágyvendinamas pa-
gal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programa-
vimo dokumento 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø ið-
tekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir ino-
vacijø srityje”. Plaèiau – http://www.krimstud.vu.lt.
mà gatvëje ir dar su savo pavarde? Tvirti-
nate, kad tai sutapimas?
– Ne. Tiesiog pasà að pasidirbau vë-
liau. Kad pavardë su diplomo pavarde su-
taptø.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 35
 Naujos knygos puslapiai

Pasiprieðinimas
Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklau-
somybës atkûrimo dienos – proga Vil-
niaus Gedimino technikos universitete

okupacijoms aukðtosiose
surengtoje popietëje pristatyta Mokslo-
tyros centro vyresniojo mokslo darbuo-
tojo doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga

mokyklose
„VARDAN LIETUVOS. PASIPRIEŠINI-
MAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSE
MOKYKLOSE 1940-1991 M.“ dalyvau-
jant kitø aukðtøjø Vilniaus mokyklø ben-

pabrëþiama, kad „Bolðevikines nuostatas rintiems kuo daugiau pakenkti Lietuvai

valdþia ëmë taikyti mokyklose, universi- bolðevikams, pabrëþiant, kad Kaune pa-
2008 m. pradþioje VGTU leidykla tetuose. Pasikeitë mokymo turinys. Moks- siprieðinimo branduolá sudarë studentai,
„Technika“ iðleido Algimanto Nako kny- leiviai ir studentai privalëjo studijuoti so- o jiems vadovavo dëstytojai doc. dr. Adol-
gà „Vardan Lietuvos“ su paantrašte „Pa- vietinæ konstitucijà, komunistø partijos is- fas Damuðis, Juozas Milvydas, didvyrið-
sipriešinimas okupacijoms aukštosiose torijà, marksizmà-leninizmà. Sovietinë kai þuvæs gindamas nuo bolðevikiniø gau-
mokyklose“. Šià nemaþos apimties – 244 propaganda skelbë apie dideles laisves, jø teroro Noreikiðkiø kaimo þmones, ir ki-
p. – knygà sudaro pratarmë, 8 skyriai: sotø gyvenimà be iðnaudotojø kapitalis- ti. Apraðomas ir pasiprieðinimas naciø
„Pirmoji sovietinë okupacija“, „Karo die- tø, vykdavo mitingai naujai tvarkai palai- okupacijai ir bolðevikø gráþimas. Tad tre-
nomis“, „Antitarybinio veikimo citadelës“, kyti. Bet þmonës màstë ir suvokë tiesà“ èiasis skyrius „Antitarybinio veikimo cita-
„Politechnikos institute“, „Vilniaus univer- [p. 17]. O ji buvo tokia: ðalinimas ið aukð- delës“ ir skirtas kovai su nelauktais su-
sitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“, tøjø mokyklø, areðtai, kalinimai, trëmimai, gráþëliais aptarti. Apraðoma Lietuvos lais-
„Inþineriniame statybos institute“, „Nepri- þudynës. Taèiau tai aukðtøjø mokyklø vës armijos, Lietuvos iðlaisvinimo tarybos
klausomybës auðroje“ ir „Pabaigos þo- bendruomeniø neiðgàsdino. Todël 1941 veikla, aptariama studentø Juozo Lukðos,
dis“. Literatûros ir ðaltiniø sàraðe – 95 po- m. priimant á aukðtàsias mokyklas buvo
zicijos. Yra pavardþiø rodyklë. numatytas „klasinës kilmës” tikrini-
Pratarmëje apraðomas pokalbis, ku- mas, o prieð tai, birþelá, – trëmimai,
riame dalyvavo VGTU rektorius prof. ha- daugiausia palietæ ryðkiai patrio-
bil. dr. Romualdas Ginevièius, Lietuvos tiðkai nusiteikusià ðviesuo-
MA akademikas prof. habil. dr. Antanas menæ. Antrajame skyriuje
Kudzys ir knygos autorius doc. dr. Algi- „Karo dienomis“ plaèiai
mantas Nakas. Prof. A. Kudzys, pokariu apraðomas Lietuvos akty-
studijavæs Kauno (buv. Vytauto Didþiojo) vistø fronto suorganizuo-
universitete ir buvæs partizanø ryðininku tas pasiprieðinimas be-
bei rëmëju, „apgailestavo, kad ðiø dienø sitraukiantiems ir no-
studijuojantis jaunimas labai maþai þino
apie studentus pogrindininkus, kurie var-
dan tautos laisvës ir valstybës nepriklau-
somybës paaukojo gyvybæ, kalëjo kalëji-
muose, kentëjo tremtyje, o vëliau buvo
nuolat sekami, persekiojamos elementa-
rios jø teisës“ [p. 9]. Prof. R.Ginevièius
„pareiðkë nuomonæ, kad nereikëtø stu-
dentø patriotiná ugdymà palikti savieigai,
kad pokario studentø pasiaukojamà he-
rojiðkà kovà derëtø atskleisti VGTU peri-
odinëje spaudoje, jaunøjø mokslininkø
mokslo istorikø konferencijose“ [p. 9].
„Apibendrinant pokalbá buvo sumanyta,
– rašo A.Nakas, – kad tikslinga bûtø pa-
rengti publikacijà apie aptariamo laikotar-
pio Statybos fakulteto studentus, dësty-
tojus – pasiprieðinimo okupacijoms da-
lyvius“ [p. 10]. Skaitant spausdintus ðal-
tinius, susitinkant su nemaþa pogrindinës
veiklos dalyviø, su jø artimaisiais, medþia-
gos susikaupë gana daug. Taip gimë min-
tis papasakoti apie rezistencinæ veiklà vi-
sose Lietuvos aukðtosiose mokyklose.
Skyriuje „Pirmoji sovietinë okupacija“

36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

druomeniø atstovams, kai kuriems kny-
goje apraðytiems antibolðevikinio pasi-
prieðinimo dalyviams. Knygoje – aukð-
tøjø mokyklø studentø ir darbuotojø da-
lyvavimas pasiprieðinimo kovose uþ Lie-
tuvos nepriklausomybæ.
„Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþia-
gà, papildyti jà kai kuriais faktais ar nedi-
deliais komentarais, susidarë gana vien-
pusiðkas vaizdas, kaip ir kokiu mastu Lie-
Kazio Pyplio, Dianos Glemþaitës ir kt., ta-
pusiø dràsiausiais ir talentingiausias par-
tizanø vadais ar kovotojais, veikla, jø did-
vyriðkos mirtys. Skyriuje „Politechnikos
institute“ raðoma, kad „Daugiausia pro-
blemø sovietinei valdþiai këlë jaunuome-
në ir tada, kai beveik buvo susidorota su
aktyviu pasiprieðinimu, t.y. partizanais“ [p.
109]. Aptariama pozityvi instituto direkto-
riaus prof. Kazimiero Barðausko veikla,
priimant studijuoti jaunuolius su „netinka-
momis“ biografijomis, slaptø antisovieti-
niø organizacijø veikla, 1956–1957 m. Vë-
linës Kaune, Romo Kalantos laido-
tuvës, represijos: „Partorgai <...>
teigë, kad parenkant kandidatus
á aspirantûrà (dab. doktorantû-
rà – A.A.) reikia kreipti dëme-
Algimantas Nakas
Alekso JAUNIAUS nuotr.
tuvos akademinis VGTU jaunimas, profe-
sûra, darbuotojai dalyvavo pasiprieðinimo
okupacijoms kovose“, – kalbëjo knygos
autorius doc. dr. Algimantas Nakas.
Popietëje universitete vyko diskusi-
jos, ið knygos recenzentø lûpø iðgirdo-
me ne vienà pagiriamàjá þodá autoriui.
Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skaity-
tojams pateikiame iðtraukas ið atsiliepi-
mø, recenzijø, nuomones apie knygà.
sá á kandidato socialines-politines savy-
bes, kad á aspirantûrà patektø tie asme-
nys, kurie moksliniu, pedagoginiu ir poli-
tiniu poþiûriu tiktø dirbti aukðtojoje mo-
kykloje“ [p. 120], kova prieð antisovieti-
nius studentø pasisakymus per semina-
rus, prieðinimasis Antano Snieèkaus var-
do suteikimui, pabrëþiant, kad „kai kas ir
dabar priskiria A.Snieèkø idealistams, tik,
deja, jo idealai buvo prieðingi tautos ide-
alams. Jo padarytø nusikaltimø Lietuvos
valstybei ir lietuviø tautai þmonës nieka-
da neatleis per amþiø amþius” [p. 125].
Panaðiai aptariama padëtis ir kitose aukð-
tosiose mokyklose (skyriai: „Vilniaus uni-
versitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklo-
se“, „Inþineriniame statybos institute“):
„Profesûra buvo persekiojama ir átarinë-
jama bene visus sovietmeèio metus. Po
karo daugeliui nepripaþinti ágyti mokslo
laipsniai ir pedagoginiai vardai, daug dës-
tytojø buvo iðginti ið universiteto, dauge-
lis buvo puolami ir gàsdinami, kad su jais
bus susidorota, kaltinami esà jie kelia-
klupsèiauja reakcinei Vakarø kultûrai,
skleidþia apolitiðkumà, objektyvizmà,
menkina sovietinius laimëjimus“ [p. 141].
Bolðevikai persekiojo ir studentus: ðalino
nepatikimuosius, atimdavo stipendijas,
bendrabuèius, neleisdavo ginti baigiamø-
jø darbø ir kt. Aptariamas dëstytojø ir stu-
dentø suaktyvëjimas prasidëjus „perest-
rojkai“: demokratinës permainos Dailës
institute, studentø atsisakymai mokytis
marksizmo, sovietinio karinio parengimo
disciplinø. Dëstytojø ir studentø veikla Sà-
jûdyje, Sausio 13-osios ir kt. Nepriklau-
somybës átvirtinimo ávykiuose aptariama
skyriuje „Nepriklausomybës auðroje“.
„Pabaigos þodyje“ pabrëþiama, kad
„Mes privalome ugdyti lietuviø <...> jau-
nimà didvyriðkais netolimos praeities pa-
vyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtø pats
svarbiausias veiksnys jø gyvenime, kad
kiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtin-
gas patriotas, galintis prireikus visomis ið-
galëmis ginti savo ðalá“ [p. 225]. Cituoja-
mi profesoriaus Vytauto Landsbergio þo-
dþiai, kad „mûsø ðalyje egzistuoja klaidi-
nanti, pernelyg paplitusi nuostata esà ta-
pusi NATO ir ES nare Lietuva yra saugi.
Deja, taip nëra, ir ta saugumo iliuzija yra
pavojinga, nes demobilizuoja“ [p. 225].
Todël kvieèiama bûti budriais: „Dabar, kai
Rusijoje plaèiai plëtojama imperijos atkû-
rimo idëja, kai dideli pinigai ir jëgos sie-
kia, kad visos SSRS respublikos bûtø su-
gràþintos á imperijà – „sojuzà“, V.Land-
sbergio perspëjimas yra labai laiku. Dera
prisiminti prieðkario istorijà: mums niekas
nepadës apsiginti, jei patys nesiginsime.
Ðtai dar vienas motyvas tam, kad nedel-
siant ir visuotinai – nuo pradinio iki aukð-
tojo mokslo – visomis priemonëmis, vi-
sais bûdais ugdytume mûsø jaunimo pa-
triotizmà, tautinio vieningumo jausmà.
Iðkovota Lietuvos laisvë ir nepriklauso-
mybë yra pats didþiausias mûsø tautos tur-
tas, todël svarbiausia kiekvieno lietuvio pa-
reiga – já iðsaugoti. Tai turi bûti esminis Lie-
tuvos aukðtojo mokslo uþdavinys“, – bai-
gia knygà jos autorius, pats pokaryje dël
„netinkamos“ biografijos patyræs dideliø
sunkumø. Dþiugu, kad vienoje stambiau-
siø ir paþangiausiø Lietuvos aukðtøjø mo-
kyklø dràsiai drástama prabilti bûtent taip.
Reikia tikëtis, kad visos Lietuvos aukðto-
sios mokyklos supras esminá Lietuvos
aukðtojo mokslo uþdaviná.
Knyga parašyta moksliniu stiliumi, bet
be nereikalingo ámantrumo, todël leng-
vai skaitoma. Labai kruopðtus redagavi-
mas beveik nepaliko ir korektûros klaidø.
Puikiai padirbëta dailininkës ir maketuo-
tojos. Tai knygà daro estetiðkai patrauk-
lià, ið saikingai naudojamø juodø akcen-
tø taip ir trykðta gedulinga pagarba kny-
goje apraðytiems ir neapraðytiems poka-
rio rezistentams.
Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos
karo akademija
Pastaruoju metu kai kurie mokslinin-
kai istorikai bei save ávardijantys istorikais
mûsø tautai perða negatyvià praeitá, su
panieka ir nihilizmu þvelgdami á mûsø
valstybës kûrimosi istorijà, á J.Basanavi-
èiø bei jo aplinkà. Tad bet kuris darbas,
iðkeliantis asmenybes kaip pavyzdþius
nûdienai, yra itin svarbus tautinei savimo-
nei stiprinti. Vienas tokiø darbø – nauja
doc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pa-
sipriešinimas okupacijoms aukštosiose
mokyklose 1940-1991 metais“. Tà tvirti-
na ir knygos tikslas „Mes privalome ug-
dyti lietuviø tautos jaunimà didvyriðkais
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 37

netolimos praeities pavyzdþiais, kad Të-
vynës meilë bûtø pats svarbiausias
veiksnys jø gyvenime, kad kiekvienas
jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas pat-
riotas, galintis prireikus visomis iðgalë-
mis ginti savo ðalá“.
Knyga liudija Lietuvos aukðtøjø mo-
kyklø dëstytojø bei studentø meilæ sa-
vo Tëvynei, jos laisvës bei nepriklau-
somybës sieká, ávairiø formø kovas ir ne-
tektis, kanèias gestapo ar sovietinio
saugumo gniauþtuose, kalëjimuose ar
Sibiro lageriuose. Meilë Tëvynei, atsa-
komybë uþ jà, kova dël jos nepriklau-
somybës sklinda ið kiekvieno monog-
rafijos puslapio.
Darbe panaudota ne tik archyvinë
medþiaga, remiamasi ir gausiais spaus-
dintais darbais Lietuvoje bei išeivijoje.
Be to, ir tai itin svarbu, kad autorius,
surinkæs duomenis ið dar gyvø pasiprie-
ðinimo okupacijai liudininkø, jø informa-
cijà áprasmino kaip naujà, pirmàkart
publikuojamà ðaltiná.
Studijoje apþvelgiamas itin platus
laikotarpis – nuo pirmosios sovietinës
okupacijos iki Lietuvos Nepriklausomy-
bës paskelbimo ir jos átvirtinimo – bei
institucijø gausa – autoriaus planuota
pasiprieðinimo istorija Vilniaus Gedimi-
no technikos universitete iðsiplëtë á ki-
tas aukðtàsias mokyklas Kaune bei Vil-
niuje, vienoms jø skirdamas kiek dau-
giau dëmesio, kitas glaustai apþvelg-
damas. Be abejo, detali visø aukðtøjø
mokyklø pasiprieðinimo okupacijoms
istorija reikalautø keliø tomø monogra-
fijos. Galima tikëtis, kad doc. A.Nako
studija „Vardan Lietuvos. Pasipriešini-
mas okupacijoms aukštosiose mokyk-
lose 1940-1991 metais“ paskatins to-
lesniems tyrinëjimams ne tik ðios kny-
gos autoriø.
Ši pirmoji tokio pobûdþio mokslinin-
ko A.Nako monografija, liudijanti nau-
jà kryptá mokslo istorijos tyrinëjimuose,
pasirodo itin prasmingais metais Lie-
tuvai minint Nepriklausomybes 90-metá.
Tai ir autoriaus pristatytø herojø nepri-
klausomybës siekis.
Dera pastebëti, kad per pasiprieði-
nimo okupantams istorijà autorius gra-
þiai pateikë ir VGTU istorijà.
Doc. A.Nakas studijos „Vardan Lie-
tuvos. Pasipriešinimas okupacijoms
aukštosiose mokyklose 1940-1991 me-
tais“ epiloge pateikia keletà svarbiø ið-
vadø:
– sovietiniai okupantai nepajëgë pa-
lauþti tautos dvasinës stiprybës, kurià
ákvëpë Lietuvos partizanø aukos;
– nepaisant sovietinio saugumo
susidorojimø pasiprieðinimas nesustojo
– keitësi tik jo formos;
– pasipriešinimo kovoje aktyviai da-
38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Duetas, kurá
lyvavo Lietuvos aukðtosios mokyklos:
dëstytojai, darbuotojai, studentai;
– istorinës praeities þinojimas ir pa-
Lietuvos
garba kovojusiems dël Lietuvos laisvës
turi tapti svarbia kiekvieno jaunuolio
moralinio bei dvasinio brandumo kon-
senovë
stanta.
Doc. A.Nako studija „Vardan Lietu-
vos. Pasipriešinimas okupacijoms
aukštosiose mokyklose 1940-1991 me- Atkelta ið 21 p.
tais“ – reikðmingas darbas, atsklei-
Dël to, atsiradus galimybëms pasiekti
dþiantis mûsø netolimos praeities
Krokuvà ir susipaþinti su ðiuo politiniu do-
mokslo siekusio jaunimo ir jø dëstyto-
kumentu, Jûratë Kiaupienë tai ir padarë.
jø istorijà.
Edmundas Rimða surinko visà medþiagà
apie antspaudus ir pateikë iðvadà: ant-
Dr. Aldona VASILIAUSKIENË
spaudai liudija, kad dokumentas yra ori-
Ðiauliø universitetas,
ginalus. Rûta Èepaitë, nagrinëjanti raðto
Lvovo nacionalinis Ivano Franko
grafikà, kiekvienà 560 þodþiø teksto raidæ
universitetas
iðtyrë, palygino su to meto Europoje raðy-
tais neabejotinø dokumentø originalais bei
su to laiko lenkiškais originalais ir taip pat
Sovietmeèio gyvenimas vyresnës
paskelbë argumentuotà iðvadà, kad do-
kartos þmoniø prisimenamas tarsi va-
kumentas tikras, kad jis galëjo bûti sura-
kardiena, labai ryðkiai ir realiai; o jauni-
ðytas 1385 metais. Ketvirtas knygos „Krë-
mui – tai visai kita epocha, neátikëtini ir
vos akto“ straipsnis yra jau du deðimtme-
nesuvokiami faktai. Doc. dr. Algimanto
èius dirbanèio Lietuvos istorijos institute
Nako sumanymas apraðyti akademinio
anglø istoriko S.C.Rowello, árodþiusio do-
jaunimo ir profesûros dalyvavimà rezis-
kumento atitikimà XIV a. pabaigos doku-
tencinëje kovoje bei pogrindinëje veik-
mentø sudarymo tvarkai. Pagaliau doku-
loje, pradedant nuo pirmosios okupa-
mentà ið lotynø kalbos iðvertë Vilniaus uni-
cijos iki Sàjûdþio iðkovotos nepriklau-
versiteto Klasikinës filologijos katedros pro-
somybës atstatymo, yra labai sveikin-
fesorë Eugenija Ulèinaitë. Taigi, visapusið-
tinas. Nuðvieèiami tiek ginkluotos par-
kai iðtyrus dokumentà, paskelbtos išva-
tizaninës kovos, tiek ir dvasinio pasi-
dos: pirma, dokumentas originalus; antra,
prieðinimo sovietiniams ir vokiðkie-
jis nëra unijos dokumentas. Pastaràjà mintá
siems okupantams faktai, apraðomos
formulavo jau Zenonas Ivinskis XX a. pra-
iðkiliausios tø ávykiø asmenybës. Kny-
dþioje. Po karo tai skelbë ir profesorius Bro-
ga neabejotinai bus pravarti visuome-
nius Dundulis. 1385 m. Krëvos aktas – ne
nës pilietiðkumui stiprinti. O ypaè stu-
unijos dokumentas, bet Lietuvos didþiojo
dijuojanèiam jaunimui, – savosios Al-
kunigaikðèio Jogailos paþadai prieš vedy-
ma Mater istorijai paþinti, patriotiškumo
bas su Lenkijos sosto paveldëtoja Jadvy-
jausmui ugdyti. Þinotina, kad respubli-
ga jos motinai karalienei Elþbietai bei Len-
kos aukštosios mokyklos buvo ypatin-
kijos politikams. Tà patvirtino ir jau minë-
goje represiniø struktûrø prieþiûroje; in-
tas S.C.Rowellas. O tikru unijos pagrindu
teligentijà, màstanèiàjà visuomenës da-
tapo dviejø dinastijø sàjunga – 1386 m.
lá, pirmiausia buvo stengiamasi paversti
Jogailos ir Jadvygos vedybos ir dviejø vals-
homo sovieticus. Labai ribotai aukðtàjá
tybiø sujungimas vieno valdovo – Jogai-
mokslà galëjo ágyti tremtiniø vaikai.
Knyga „Vardan Lietuvos“ – ne vien
dokumentais pagrástø faktø dëstymas,
jà labai pagyvina autentiðkø prisimini- ES struktûriniø fondø lëðos
mø intarpai, pokalbiai su rezistencijos ES-SF BPD 2.5 PRIEMONËS
dalyviais. Þinoma, ir paties autoriaus
nelabai linksma sovietmeèio patirtis. PROJEKTUI „NANOTECHNOLO-
Doc. Algimantas Nakas, surinkdamas GIJØ IR MEDÞIAGOTYROS
á visumà faktus apie inteligentijos pasi-
prieðinimà sovietizacijai bei pateikda- CENTRO STUDIJØ PROGRAMAI
mas juos akademinio gyvenimo kon- (NANOSTUDIJOS)“
tekste, atliko vertingà ir aktualø darbà.
Vilniaus universiteto Chemijos fakul-
Prof. dr. Libertas KLIMKA
teto magistrantai ir doktorantai, tæsdami
Vilniaus pedagoginis universitetas
studijas universitete, greitai galës pasirink-
ti naujas studijø programas: „Meno ver-
tybiø konservavimo“ ir „Chemijos –
Parengë Asta VERBICKIENË
suartino
los – valdþioje. Taèiau valstybës iðliko at-
skiros – Lenkijos karalystë ir Lietuvos Di-
dþioji Kunigaikðtystë.
Pasirodþius Jûratës Kiaupienës pa-
rengtai knygai, Lenkijoje ávyko diskusi-
ja. Jos rezultatas: susilpnëjo nuomonë,
jog Krëvos unija inkorporavo Lietuvà á
Lenkijos karalystës sudëtá. Taèiau tiek
ten, tiek ir Lietuvoje dar yra iðkiliø istori-
kø, kurie laikosi senos nuomonës. Jû-
ratë Kiaupienë sako, kad tai natûralu:
ávairios interpretacijos atskleidþia istori-
jos mokslo þavumà.
Taigi „Krëvos akto“ publikacija trak-
tuotina lygia greta su Jûratës bei Zig-
manto Kiaupø ir jø kolegos Albino Kun-
cevièiaus knygos „Lietuvos istorija iki
1795 metø“ vertimu, nuo kurio pristaty-
mo Varðuvoje mes ir pradëjome vieðna-
gæ pas istorikø duetà.
Þinoma, bûtø negerai atsisveikinti ne-
paminëjus dviejø Vytauto Didþiojo uni-
versiteto Humanitariniø mokslø fakulte-
to pedagogø ugdomosios veiklos pozi-
cijø. Zigmantas Kiaupa tvirtina, kad leng-
viausia dëstytojui á privalomos lektûros
sàraðà studentams áraðyti savo knygas,
taèiau tai panaðu á prievartà.
– Svarbiau sudominti studentijà isto-
riko darbu. Istorija yra gyvas procesas.
Visada aiðkinamasi kaþkà neaiðkaus, ieð-
koma sprendimo keliø, árodymø, liudiji-
mø. Esame prisidëjæ prie to, kad, baig-
dami studijas, jaunuoliai nemeta istorijos.
Kaune surengëme jau dvyliktàjà miesto
istorijos konferencijà, kurias organizuoja
jau mûsø buvæ studentai; jau iðleisti að-
tuoni Kauno istorijos metraðèio tomai, lau-
kiame devintojo. Dþiaugsmas matyti pra-
dëtø darbø tàsà jaunimo rankose, – sa-
ko mûsø paðnekovai VDU profesorius dr.
Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos ins-
tituto mokslininkë, einanti VDU profeso-
rës pareigas habil. dr. Jûratë Kiaupienë.
EUROPOS SÀJUNGA
medþiagotyros“. Šiuo metu projekto vyk-
dytojo VU Chemijos fakulteto ir projekto
partnerio VU Imunologijos instituto dar-
buotojai rengia minëtøjø programø dalis.
Projekto metu (2006-05-18–2008-05-30)
bus sukurti penki anksèiau minëtø studi-
jø programø moduliai, bus surengtos trys
vasaros mokyklos ir seminarai VU dar-
buotojams, rengiantiems mokymo pro-
gramas, bei VU magistrantams ir dokto-
„Fermentas“
ásteigë atstovybæ Kinijoje
Lietuvos biotechnologijos bendrovë
„Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje.
Bendrovës rinkodarà sustiprinsianti atsto-
vybë padës „Fermentui“ ásitvirtinti spar-
èiai auganèioje Kinijos rinkoje, o metø pa-
baigoje joje pradës veikti ir logistikos, kon-
sultavimo bei apskaitos padaliniai.
Bendrovë „Fermentas China“ ákurta
netoli Honkongo esanèiame Šendþeno
(Shenzhen) mieste, kuriame koncentruo-
jasi didelë dalis ðalies biotechnologijos
pramonës ir moksliniø centrø.
„Praeitais metais mûsø pardavimai
Kinijoje iðaugo 15 procentø. Kurdami at-
stovybæ šioje šalyje, visø pirma orientuo-
jamës á ateitá. Kinija jau šiandien paten-
ka á didþiausiø pasaulio biotechnologijø
rinkø penketukà, nors tai – tik šios rin-
kos augimo pradþia“, – teigë „Fermen-
tas International Inc.“ vykdomasis direk-
torius prof. Viktoras Butkus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir
plëtros organizacijos duomenimis, Kini-
jos investicijos á mokslinius tyrimus kas-
met iðauga 20 procentø. Pagal ðalies in-
vesticijas á mokslinius tyrimus ji yra pra-
lenkusi Japonijà ir uþima antràjà vietà pa-
saulyje, nusileisdama tik JAV.
Pasak V.Butkaus, „Fermento“ pavyz-
dys rodo, kad nedidelës ðalys, plëtoda-
mos þiniø ekonomikà, gali sëkmingai di-
dinti eksportà á tokias ekonomikos
milþines kaip Kinija. 2007 m. „Fermen-
to“ pardavimai á Kinijà siekë 3,6 mln. litø
ir sudarë 7 proc. viso Lietuvos eksporto á
ðià ðalá.
Ákûrus naujàjà bendrovæ, „Fermento“
produkcijà visoje Kinijos teritorijoje ir to-
liau platins trys vietos kompanijos. Pa-
sak V.Butkaus, „Fermentas China“ tiks-
las yra sustiprinti, labiau koordinuoti ðiø
rantams. Be Europos Sàjungos struktûri-
niø fondø paramos nei Vilniaus universi-
teto Chemijos fakultete, nei Imunologijos
institute nebûtø galima sukurti prielaidø
aukðtesnës kvalifikacijos specialistams
rengti pagal naujai sukurtas programas,
nes tam nëra pakankamai finansiniø ið-
tekliø. Projektui „Nanotechnologijø ir me-
dþiagotyros centro studijø programa (Na-
noStudijos)“ realizuoti skirta ES SF BPD
platintojø veiklà, todël ateityje jø tinklas
bus dar labiau pleèiamas. „Kinijos rinka
išsiskiria savo dydþiu, þmoniø mentali-
tetu, verslo specifika, todël siekiant èia
ásitvirtinti yra efektyvu remtis vietos kom-
panijomis, jø kompetencija“, – sakë
V.Butkus. Šiuo metu Kinijoje yra platina-
ma daugiau nei 700 Lietuvoje gamina-
mø genø inþinerijos, genominiams tyri-
mams ir molekulinei diagnostikai skirtø
biotechnologijø gaminiø.
Netrukus bus išleistas pirmà kartà á
kinø kalbà iðverstas „Fermento“ produk-
cijos katalogas, taip pat kinø kalba bus
sukurtas bendrovës tinklapis. Geguþës
mën. „Fermentas“ dalyvaus ir vienoje
didþiausiø Kinijos biotechnologijø paro-
dø „Biotech China 2008” Šanchajuje.
Naujajai bendrovei vadovauja Nian
Qiang Wen, anksèiau buvæs vienu Kini-
jos biotechnologijos bendrovës, kuri pla-
tina „Fermento“ produktus, vadovø. Metø
pabaigoje bendrovëje turëtø dirbti apie
10 darbuotojø.
„Fermentas China“ yra jau aštuntoji
uþ Lietuvos ribø veikianti „Fermentas In-
ternational Inc“ bendrovë. Kitos bendro-
vës veikia JAV, Kanadoje, Vokietijoje, D.
Britanijoje, Prancûzijoje, Suomijoje, Šve-
dijoje.
99 proc. „Fermento“ produkcijos yra
eksportuojama á daugiau nei 70 pasau-
lio ðaliø. Lietuvos aukðtøjø technologijø
bendrovëje dirba daugiau nei 300 aukð-
tos kvalifikacijos specialistø, tarp jø – du
profesoriai ir 33 mokslo daktarai. Tyrimø
bendrovës „Bioinformatics“ duomeni-
mis, „Fermentas“ savo rinkos segmente
yra viena ið penkiø didþiausiø pasaulio
bendroviø, taip pat Europos DNR mar-
keriø rinkos lyderë.
2.5 priemonës paramos suma virðija 1,7
mln. litø. Realizuojant ðá projektà sukur-
tos mokymo programos leis iš dalies pa-
tenkinti Lietuvos aukðtøjø technologijø
ámoniø ir moksliniø institutø aukðtos kva-
lifikacijos þmogiðkøjø iðtekliø poreikius.
Sukurta „Nanotechnologijø ir medþiago-
tyros centro studijø programa (NanoStu-
dijos)“ bus vykdoma naudojant 1.5 pro-
jekto “Nanotechnologijø ir medþiagotyros
centras „NanoTechnas“ sukurtus produk-
tus (laboratorijos, prestiþinë studijoms ir
moksliniams tyrimams áranga ir kt.).
Projekto vadovas prof. S.TAUTKUS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 39
 Astronomijos ir
astronautikos metai
2007
naujienos
Pabaiga.
Pradþia Nr. 4
Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS
Naujienos ið Marso trumpai
Aplink Marsà skriejantis NASA erdvë-
laivis Mars Odyssey Arsijos kalno ðlaituo-
se atrado septynis didþiulius áëjimus á pla-
netos poþemius. Angø á poþemá skersme-
nys yra nuo 100 iki 250 metrø. Marso po-
þemiai praeityje (o gal ir dabartyje) galë-
jo bûti prieglobstis gyvoms bûtybëms, o
ateities astronautai galës ten árengti savo
gyvenvietes.
Mars Reconnaissance Orbiter (MRO)
rado naujø árodymø, kad á Marso pavir-
ðiø kartais iðsilieja daug vandens. Tai gali
bûti susijæ su periodiðkais klimato atðili-
mais praeityje arba su meteoritø smû-
giais. Vandens iðgrauþtos lomos ir vë-
duoklës tipo nuosëdiniø uolienø laukai
daþnai pasitaiko arti smûginiø krateriø.
Greièiausiai smûgis iðtirpina ledà, pasi-
slëpusá po planetos pavirðiumi. Rasta ir
ðvieþia keliø ðimtø metrø ilgio loma, ku-
rios nebuvo 1999 metø nuotraukose. Ga-
limas dalykas, jà iðgrauþë ið poþemio ið-
siverþæs vandens srautas. Kità panaðiai
atsiradusá 300 m ilgio „kanalà“ nufotog-
rafavo Mars Global Surveyor 2005 m.
maþo kraterio šlaite.
Europos Mars Express erdvëlaivis
specialiu radaru iðzondavo Marso pietø
aðigalá gaubianèià ledo kepuræ ir nusta-
të, kad maþdaug 1000 km skersmens le-
dyno gylis vietomis siekia 3,7 kilometro.
Iðtirpinus pietø aðigalio ledà, visà Marsà
padengtø 11 m gylio jûra.
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
6 pav. Vaizdas á Marso
Sfinksà ið ,,Mars
Express” orbitos. Ilgà
laikà ðis stalkalnis
Kidonijos rajone buvo
laikomas dirbtine veido
formà primenanèia
skulptûra
Ir dar apie Marso
gyvybæ: britø moksli-
ninkai apskaièiavo
Saulës ir Galaktikos
kosminiø spinduliø
stiprumà Marso pavir-
ðiuje ir priëjo iðvadà,
kad per kelis milijardus
metø, kai Marsas netu-
rëjo tankios atmosferos ir stipraus mag-
netinio lauko, visa kas gyva turëjo bûti su-
naikinta iki 3–5 m gilumos. Gilesniuose
grunto ar ledo sluoksniuose galëjo iðlikti
jei ne patys gyvi organizmai, tai bent jø
liekanos. Geriausia vieta gyvybës lieka-
noms rasti yra 5000 km dydþio Eliziejaus
plokðtikalnë. Árodyta, kad tai buvæs van-
denynas, kuris uþðalo per pastaruosius 5
mln. metø. Kitos perspektyvios vietos yra
ðvieþiai iðmuðti smûginiai krateriai.
Tarpplanetinëse trasose
NASA erdvëlaivis Messenger yra vis
dar pakeliui á Merkurijø, manevruodamas
tarp Þemës ir Veneros. 2007 m. jis antrà
kartà praskriejo pro Venerà 340 km nuo
jos paviršiaus. 2008–2009 m. erdvëlaivis
tris kartus praskries pro Merkurijø maþ-
daug 200 km aukštyje. Pirmàkart tai ávyko
2008 m. sausio 14 dienà. Tik 2011 m. erd-
vëlaivio ir planetos greièiai susilygins ir ta-
da jis galës tapti Merkurijaus palydovu.
Link Plutono skrieja NASA erdvëlaivis
New Horizons. Paleistas 2006 m. pradþio-
je, 2007 m. vasario 29 d. praskriejo pro
Jupiterá ir perdavë jo nuotraukø. Plutonà
pasieks 2015 metais.
ESA erdvëlaivis Rosetta nuo 2004 m.
tebeklajoja po vidinæ Saulës sistemà. Tik
2014 m. jis susitiks su ilgos kelionës tiks-
lu – Èuriumovo-Gerasimenkos kometa.
Saulæ tyrinëja kosminës observatori-
jos Ulysses (nuo 1992 m.), SOHO (nuo
1995 m.), Stereo (nuo 2006 m.) ir Hinode
(nuo 2006 m.). Saulës aktyvumas dabar
artëja prie minimumo, kuris laukiamas
2008 metais.
Japonø erdvëlaivis Hayabusa, 2005
m. aplankæs Itokavos asteroidà, yra pa-
keliui á Þemæ. Po susidûrimo su asteroi-
du tik per stebuklà iðvengë þûties. Su ma-
þomis kuro sànaudomis erdvëlaivá ban-
doma gràþinti á Þemæ 2010 m. vasarà.
Dvi ðviesios kometos
Sausio ir vasario mënesiais pietinio Þe-
mës pusrutulio gyventojai galëjo groþëtis
ðviesiausia kometa per pastaruosius 40 me-
tø. Ðià kometà 2006 m. rugpjûèio 7 d. atra-
do anglø ir australø astronomas Robertas
Maknotas (McNaught). Kometa buvo atras-
ta fotografijoje, gautoje Šmidto sistemos te-
leskopu Siding Spring observatorijoje. At-
radimo metu kometa buvo 19-ojo ryškio ir
slinko Gyvatnešio þvaigþdynu.
Nuo rugpjûèio iki lapkrièio Maknoto
kometa vis ðviesëjo, bet taip ir liko ne-
áþiûrima plika akimi, kol galiausiai gruo-
dá pradingo Saulës spinduliuose. 2007
m. pirmosiomis dienomis kometa vël pa-
sirodë ir buvo matoma tiek ryto, tiek va-
karo þaroje. Sausio 12 d. kometa kirto
savo orbitos perihelio taðkà ir kurá laikà
buvo matoma net dienos ðviesoje. Di-
dþiausià spindesá kometa pasiekë sau-
sio 13–14 dienomis, kai ji buvo maþdaug
minus 6-ojo ryðkio. Nuo sausio 12 iki 16
d. jà fotografavo Saulës observatorija
SOHO, mat tuo laiku kometa pateko á te-
leskopo regëjimo laukà.
Sausio 15 d. Maknoto kometa pra-
skriejo maþdaug 122 mln. km atstumu
nuo Þemës. Toldama nuo Saulës, kome-
ta buvo vis geriau matoma ið pietinio pus-
rutulio, jos uodega darësi vis áspûdinges-
në. Sausio 17 d. kometa buvo maþdaug
minus 3-iojo ryðkio ir turëjo 5 laipsniø il-
gio uodegà. Sausio 25 d., nors ir nusil-
pusi iki nulinio ryðkio, taèiau pagerëjus
stebëjimo sàlygoms, kometa buvo ma-
toma net su 30 laipsniø ilgio uodega. Nuo-
traukose kometa atrodë tikrai nuostabiai,
7 pav. Merkurijaus paviršius ið erdvëlaivio
,,Messenger”. Matomas labai ádomus
krateris su C raide viduryje
jos uodegoje buvo matyti daugybë ðvie-
siø juostø, vadinamø izochronomis.
Vasario 3 d. kometos uodegà praskrie-
jo Ulysses – NASA/ESA erdvëlaivis Saulei
tirti. Kovà kometa pradëjo sparèiai blyðkë-
ti ir greit plika akimi tapo nematoma. Dël
savo áspûdingumo Maknoto kometa pa-
vadinta Didþiàja 2007 metø kometa.
Spalio 23/24 naktá pasaulá apskriejo þi-
nia, kad Persëjo þvaigþdyne pasirodë nau-
ja ðviesi þvaigþdë. Daug kas pamanë, kad
sprogo supernova. Taèiau Tarptautinis ast-
ronominiø atradimø centras ið Kembridþo
praneðë, kad sprogo ne þvaigþdë, o Holm-
so kometoidas. Ðá dangaus kûnà 1892 m.
atrado anglø astronomijos mëgëjas Edvi-
nas Holmsas (E. Holmes) Londone. Tai
periodinis kometoidas, apskriejantis Sau-
læ per 7 metus tarp Marso ir Jupiterio orbi-
tø. Jo perihelis yra uþ 305 mln. km, o afe-
lis – uþ 772 mln. km nuo Saulës, orbita
palinkusi 19 laipsniø kampu á Þemës orbi-
tà. Sprogimo metu jis buvo uþ 240 mln.
km nuo Þemës. Kaip áprasta, kometoidas
buvo labai silpnas (17-ojo ryðkio), matomas
tik pro didelius teleskopus. Taèiau spalio
23 d. vakare atsitiko kaþkas nepaprasto –
kometoidas staiga ëmë sparèiai ðviesëti ir
per kelias valandas pasiekë treèiàjá ryðká,
t.y. tapo puikiai matomas plika akimi. Ko-
metoido spindesys iðaugo apie pusæ mili-
jono kartø! Aplink susidarë apskritos formos
plintanti skraistë, ir kometoidas virto kome-
ta. Kometos skraistës skersmuo kas naktá
vis didëjo, per mënesá kometa jau buvo to-
kio dydþio kaip Mënulis. Skraistës viduryje
buvo matyti ðviesi þvaigþdutë, matyt, ko-
metoidas, apsuptas sprogimo liekanø – dul-
kiø, akmenø ir ledø. Manoma, kad pats ko-
metoidas yra tik 3,4 km skersmens, taèiau
jo apvalkalo skersmuo greit pasiekë kelis
milijonus kilometrø. Lapkrièio pradþioje ko-
meta ëmë atrodyti kiek pailga ir pamaþu
ëmë formuotis jos uodega. Ta uodega ga-
lëjo bûti ir anksèiau, bet tuo metu kometa
su Þeme ir Saule buvo beveik vienoje lini-
joje (kometos opozicija), todël uodega bu-
vo nukreipta tolyn nuo mûsø ir jà uþstojo
didþiulë kometos skraistë.
Visame pasaulyje gauta daugybë
Holmso kometos nuotraukø. Astronomai
ir astronomijos mëgëjai jà fotografavo ir
Lietuvoje. Molëtø observatorijoje K.Èer-
nis vienas pirmøjø pasaulyje lapkrièio 5
d. nufotografavo kometos uodegos atsi-
radimà. Kometa pamaþu slenka Persëjo
þvaigþdynu.
Bûsimieji kometoidø tyrimai
2005 m. liepà NASA erdvëlaivis Deep
Impact praskriejo pro Tempelio-1 kometoi-
dà ir numetë ant jo 370 kg sprogstamàjá
uþtaisà. Nors sprogimo metu buvo gauta
vertingø duomenø apie kometoidà ir iðmes-
tà medþiagà, taèiau nepavyko nufotogra-
fuoti iðmuðto kraterio, nes kometoidà dar
ilgai gaubë sprogimo sukeltas dujø ir dul-
kiø debesis. Kai jis iðsisklaidë, kometoidas
buvo jau per toli. Numatoma link Tempe-
lio-1 kometoido nukreipti erdvëlaivá Stardust,
kuris 2006 metais atgabeno ir numetë á Þe-
mæ konteinerá su Vildo-2 kometoido dulkë-
mis. Stardust susitikimas su Tempelio-1 ko-
metoidu ávyks 2011 metais. Tada bus gali-
ma gauti sprogimo išmušto kraterio nuo-
traukas ir atlikti kitus kometoido tyrimus.
Deep Impact erdvëlaivis taip pat yra 8 pav. Maknoto kometa Australijos danguje.
veiklus ir laukia uþduoties. Kitas jo objek- Kometos atradëjo R. Maknoto (McNaught)
tas bus periodinis Hartlio 2 (Hartley 2) ko- nuotrauka
metoidas, skriejantis aplink Saulæ 6,4 me-
tø periodu tarp Jupiterio ir Þemës orbitø.
Erdvëlaivio susitikimas su kometoidu
ávyks 2010 m. spalá.
Asteroidø atradimai
K.Èernio vadovaujama grupë 2007 m.
atrado 18 naujø asteroidø, iki ðiol Molëtø
observatorijoje jau atrasti 173 nauji aste-
roidai. Apskaièiuotos tikslios orbitos ir su-
teikti vardai trims Lietuvoje atrastiems as-
teroidams: Molëtai (asteroidas Nr.
124192), Bartkevièius (Nr. 141496) ir
Stromvil (Nr. 95851). Asteroidams vardus
oficialiai suteikë Tarptautinë astronomø
sàjunga, atradëjams pasiûlius. Habil. dr. 9 pav. Holmso kometa lapkrièio 4 dienà.
Vengrijos astronomijos mëgëjo I.Ederio
A.Bartkevièius yra pasaulyje þinomas Lie-
nuotraukoje matyti kometos uodegos
tuvos astronomas, daug prisidëjæs prie formavimasis
Galaktikos sferoido ir nemetalingøjø
þvaigþdþiø tyrimø. Þodis Stromvil yra dau-
giaspalvës astrofotometrinës sistemos,
kurià þvaigþdþiø klasifikacijos tikslams pa-
siûlë Lietuvos ir JAV astronomai (Strom-
vil = Stromgreno ir Vilniaus sistema).
Patvirtinta, kad K.Èernis yra vienas ið
labai trumpo periodo kometos atradëjø.
Paaiðkëjo, kad kometa, kurià K.Èernis at-
rado 2003 m. SOHO kosminës Saulës ob-
servatorijos nuotraukose, yra periodinë
kometa, apskriejanti Saulæ 4 metø peri-
odu, jos perihelis yra vos uþ 0,054 av nuo
Saulës. Trumpesná uþ jà periodà turi tik
Enkës kometa. Naujoji periodinë kometa
pavadinta P/2007 R5 (SOHO).
10 pav. Holmso kometa lapkrièio 28 dienà.
Henriko Selevièiaus nuotrauka, gauta 35 cm
Pakeliui á tarpþvaigþdinæ erdvæ skersmens teleskopu
Suëjo 30 metø nuo dviejø NASA erd-
vëlaiviø Voyager paleidimo. Voyager 2 bu- vis dar palaiko ryðá su Þeme, jø prietaisai
vo paleistas 1977-08-20, o Voyager 1 – matuoja fizines sàlygas erdvëje (Saulës vë-
1977- 09- 05. Pirmasis erdvëlaivis 1979- jà, kosminius spindulius, magnetiná laukà,
07- 09 praskriejo pro Jupiterá, 1981-08-25 radijo bangas). Erdvëlaiviai turi ilgai vei-
– pro Saturnà, 1986-01-24 – pro Uranà ir kianèius termoelektrinius generatorius, ku-
1989-08-24 – pro Neptûnà. Antrasis 1979- riuos maitina radioaktyvûs elementai. Ry-
03-05 praskriejo pro Jupiterá ir 1980-11- ðá su erdvëlaiviais palaiko NASA Deeep
12 – pro Saturnà. Dabar abu erdvëlaiviai Space Network radioteleskopai, iðdëstyti
tolsta á tarpþvaigþdinæ erdvæ. Voyager 1 aplink pasaulá. Radijo signalas ið Voyager
yra pats tolimiausias dirbtinis objektas – 1 iki Þemës sklinda 14 valandø, ið Voya-
jo nuotolis nuo Saulës yra 15,5 milijardø ger 2 – 12 valandø. Pirmasis erdvëlaivis
km. Tai 3,4 kartø virðija tolimiausios pla- tolsta 17,25 km/s greièiu link Gyvatneðio
netos Neptûno nuotolá. Voyager 2 yra uþ þvaigþdyno, antrasis – 15,74 km/s greièiu
12,5 milijardø kilometrø. Abu erdvëlaiviai link Teleskopo ir Povo þvaigþdynø.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 41
 Valgomøjø
moliuskø gavyba
ir valgymo paproèiai
Egidijus BACEVIÈIUS
Valgomieji jûrø moliuskai
Pietø ir Vidurio Europos pajûrio ðalyse
moliuskai yra neatsiejama kasdienio mais-
to dalis. Moliuskus patogu transportuoti, lai-
kyti, ið jø galima pagaminti maistingø ir
puošniø valgiø. Be jau aptartø Ðventojo Jo-
kûbo ðukuèiø (Pecten jacobaeus), á stalà
patiekiami dar bemaþ penkiø rûðiø jûrø mo-
liuskai. Tai didelëmis sankaupomis ant po-
vandeniniø daiktø augantys dvigeldþiai mo-
liuskai su juodu metalo blizgesio kiautu –
valgomosios midijos (Mytilus edulis), dum-
ble gyvenanèios atlantinës plokðèiosios
(Ostrea edulis) ir Ramiojo vandenyno aust-
rës (Crassostrea gigas), valgomosios ðir-
dutës (Cerastoderma lamarki), dumblinës
ðukutës (Chlamys opercularis). Kai kuriø rû-
ðiø moliuskø randama ir mûsø Baltijos prie-
krantëje, bet jie yra maþi ir dël menkø mais-
tiniø savybiø nevalgomi. Prancûzijoje vyrau-
ja nuomonë, kad beveik visi didesni mo-
liuskai tinka maistui, esà tik reikia mokëti
juos paruoðti.
Midijø sodai pajûrio dumblo dykrose
Siekiant patenkinti vis didëjanèià pa-
klausà, moliuskai valgomosios midijos
(Mytilus edulis M. trosulus) gausiai rinkti,
o pristigus juos imta auginti austriø fermo-
se arba vadinamuosiuose midijø soduo-
se. Pirmieji midijø parkai ákurti 1780 me-
tais. Vaþiuojant Šarantos upës pakrantë-
mis atoslûgiu galima iðvysti ið vandens ið-
nyranèius juodus midijomis apaugusius
kuolus, kurie primena tikrus sodus-parkus
dumblo dykrose. Ið èia ir pavadinimas. Mi-
dijos auginamos ant á dumblà ábestø buk-
medþiø kuolø, kurie du kartus per parà ato-
slûgio metu išnyra iš vandens. Iškilæ ið van-
dens moliuskø kiauteliai susiglaudþia, jø
pavirðius apdþiûva ir tokioje santykinës ra-
mybës bûklëje jie iðbûna iki vakarinio po-
tvynio. Pakranèiø dumblo plynëse net ir
saulëtà dienà tvyro drëgmë, o vësià dienà
jas gaubia tirðtas rûkas, tad ir bûdami sau-
sumoje moliuskai neiðdþiûsta. Pakilus po-
tvynio vandenims, jau po keliolikos minu-
èiø panirusios geldelës atsigauna: jø kiau-
teliai prasiveria, išlenda skiautëti sifonai ir
pusdieniui sulëtëjusi gyvybinë veikla vël
atsinaujina. Midijø parkuose nuo kuolø vir-
ðaus karo medþiaginës gijos (virvës), ant
42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
Þalsva moliuskø mësos spalva atsiranda
nuo mikroskopiniø melsvadumbliø
jø vasaros viduryje nusëda mikroskopinës
moliuskø lervos. Sakoma: „kuolai uþsisë-
ja moliuskais“. Per trejus penkerius me-
tus moliuskai virves apauga ir tuomet nuo
jø nurenkamas derlius.
Austriø iðtekliø didinimas
Valgomosios austrës išplitusios Atlan-
to vandenyno pakraðtinëse jûrose. Iki 25
cm ilgio jø kiautø randama 0,5–5 m gylyje,
potvyniø ir atoslûgiø ruoþe, priekrantës
dumblinguose sekliuose iðilgai Pirënø pu-
siasalio, Prancûzijos pakrantëje iki pat Vo-
kietijos, Norvegijos ir kitapus Atlanto. Dide-
lës jø santalkos susidaro didesniø upiø del-
tose, kur daug maistingø dumblo sànaðø.
Prancûzijoje, Marrenes d’Olerono regione,
per metus surenkama per 50–60 000 t aust-
riø – tai sudaro 50 nuoðimèiø Prancûzijoje
surenkamø austriø. Ypaè jø paklausa pa-
didëja prieð Kalëdas ir Naujuosius metus.
Dël intensyvaus vartojimo, taip pat pajûrio
dumblingø lygumø tarðos naftos ir kitokiais
technogeninës kilmës produktais natûra-
lûs austriø iðtekliai labai sumaþëjo. Atlanti-
niø austriø iðtekliai pakirsti apie 1940 me-
tus. Taigi ðios ir kitos prieþastys lëmë, kad
nuo seno bandyta jø iðteklius atkurti ir net
padidinti. Iš pradþiø austrës rinktos ir laiky-
tos kûdrose su lietaus vandeniu – „Claire“.
Taip ilgainiui radosi austriø fermø pirmta-
kai. Vietiniø plokðèiakiauèiø austriø iðtekliai
buvo pagerinti 1868 m. po nelaimingo atsi-
tikimo. Tais metais Þirondos (La Gironde)
estuarijoje audros metu buvo apverstas ið
Portugalijos gaubtakiautes austres plukdæs
laivas „La Morlaisien“. Jame buvæ molius-
kai ilgainiui iðplito, pamaþu iðstumdami vie-
tines plokðèiakiautes austres. Vëliau ðios
rûðies moliuskø perveþta á Japonijos, Ka-
nados austriø fermas. Mokslininkai paste-
Austriø fermø skersiniai per atoslûgá
bëjo, kad gaubtakiautës austrës, skirtingai
nei vietinë giminaitë, dauginasi išleisdamos
gausybæ kiauðinëliø, ir galbût ði biologinë
savybë lëmë sëkmingà jø iðplitimà naujuo-
se regionuose. Nuo 1965 m. Europos pa-
kraðèio jûrose pradëtos veisti Ramiojo van-
denyno austrës (Crassostrea gigas). Jos
auga greièiau ir bûna didesnës bei atspa-
resnës ligoms. 1964 m. jø áveista Olandijo-
je ties Ostershelde, nuo 1986 m. – Vokieti-
jos Sylto salos aplinkinëse druskingose
dumblo lygumose.
Tradicinis austriø auginimas fermose
Ir ðiais laikais austriø fermose reikia
daug rankø darbo. Verslas labai priklauso
nuo gamtiniø ritmø. Austrës dauginasi upiø
deltose geguþës–rugpjûèio mën., kai van-
dens temperatûra yra aukðtesnë nei 21oC.
Austrës yra dvilytës: iš pradþiø visos bûna
patinëliai ir tik vëliau tampa patelëmis. Ap-
vaisinti kiauðinëliai plûduriuoja vandenyje
iki iðsirita lervutës. Jos apie 13–30 dienø
plûduriuoja ir vandens srautø iðneðiojamos
palei priekrantes ir taip iðplinta pajûrio sek-
liuose. Vëliau lervos nusëda dumblo sàna-
ðynuose, jame ásirausia ir ilgainiui apauga
kitais dugno gyvûnais, dumbliais, jaunes-
nëmis geldutëmis. Ðiais laikais austriø fer-
meriai vandenyje iðstato „lervø surinktu-
vus“: plastikinius vamzdþius, senø molius-
kø kiautus. Liepos pabaigoje nuo jø nu-
gramdomi nusëdæ gleþni moliuskai – „Nais-
sains“. Po 18 mënesiø, t.y. sausá, geldutës
rûðiuojamos, atskiriamos maþos nuo dide-
liø. Dvejø metø austrës pasiekia 7–12 cm
ilgá ir jau tinkamos maistui. Austrës fermo-
se auginamos dviem bûdais. Surenkami
natûraliai dumblo seklumose augantys mo-
liuskai arba dalis surinktø austriø augina-
mos vieliniuose maišuose. Tai vadinama-
sis plokðèiasis metodas. Jo metu austrës
auginamos ant grunto ir visà laikà horizon-
talioje padëtyje. Maiðai laikomi ant medi-
niø skersiniø pakelti nuo dugno, potvyniø
vanduo juos skalauja ið visø pusiø. Maiðai
kas du mënesius apverèiami ir dël to mo-
liuskø kiautai ágauna pusapvalæ formà.
Pastaraisiais metais austriø fermose
pradëti selekcijos ir akvakultûros tobuli-
nimo darbai.
Ðv. Jakûbo ðukutës – ðiaurinës
Bretanës paþiba
Ðventojo Jokûbo ðukuèiø iki šiol ne-
pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, be to, ir
kulinarijos specialistai teigia, kad gamto-
je uþaugæ moliuskai esà gardesni. Ðie le-
pûs moliuskai gyvena pavieniui ásirausæ á
smëlá, tad, norint surinkti reikiamà kieká
tinkamo dydþio gyvø gelduèiø, reikia ge-
rokai papluðëti. Jie renkami tik rankomis,
o rinkimo laikas ribojamas. Leidþiama
rinkti tik þiemà, nuo spalio iki kovo pabai-
gos, kai moliuskai nesiveisia ir jø mësa
yra skaniausia. Ðis gyvas turtas prie Eu-
ropos pakranèiø renkamas potvyniø ato-
slûgiø ruoþe Sent Briu (Saint Brieuc) álan-
koje Bretanëje (Nord Bretagne), Ðkotijo-
je, Airijoje ir Olandijoje. Grieþtos valgymui
tinkamø moliuskø rinkimo taisyklës: lei-
dþiama rinkti tik ið licencijas turinèiø lai-
veliø, du kartus per savaitæ ir ne ilgiau kaip
45 minutes.
Moliuskø valgymo subtilybës
Midijos patiekiamos su kiautais ar
išgliaudytos, išvirtos kario padaþe – ragu
(pranc. ragout). Labai senas Pajûrio Ða-
rantos regiono midijø ruoðimo bûdas va-
dinamas éclade arba la terrée. Moliuskø
geldutës sustatomos statmenai á mozai-
kà, vienu galu á virðø, apklojamos puðø
spygliais ir padegamos. Spygliams su-
degus, iðkepæ moliukai gliaudomi ir val-
gomi. Puoðniosios Ðv. Jokûbo ðukutës
prieð valgant pakaitinamos ant keptuvës,
pagardinamos prieskoniais ir valgomos,
kai tik atsivoþia virðutinis (plokðèiasis)
kiautelis. Blyðkus moliusko kûnelis – rau-
menys ir oranþiniai ikreliai, vadinami ko-
ralais, valgomi skyrium; juodas gleivingas
apvadas pašalinamas. Valgant uþsigeria-
ma baltuoju sausu vynu, galima pagar-
dinti prieskoniais. Receptø galima rasti
kulinarijos knygose.
Kulinarinio paveldo puoselëjimas
Ne maþiau dëmesio skiriama tradici-
jø, susijusiø su valgomaisiais moliuskais,
kurie buvo piligrimø maistas, iðsaugoji-
mui ir puoselëjimui. Airijos Galway mies-
te kasmet vyksta austriø festivalis. Bos-
tone nuo 1826 m. veikia seniausias Ame-
rikos nepriklausomybës karus menantis
austriø restoranas. Netoli ðio didmiesèio
Chincotaegue saloje iniciatoriai ákûrë El-
derhostel Oyster&Maritime Museum.
Austriø muziejø yra ir Europoje. Neseniai
Prancûzijos kultûros paveldo saugotojai
Pajûrio Ðarantoje palei Biskajos álankos
vakarinæ pakrantæ ásteigë vadinamàjá
„Austriø kelià“. Juo keliaujant galima ap-
lankyti austriø fermas ir susipaþinti su dau-
giaamþëmis moliuskø auginimo ir valgy-
mo tradicijomis. Sendro miesto Le Cau-
enne restorane yra ekologinis austriø mu-
ziejus (Martene d’Oleron Eco-Musee). Jo
lankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir para-
gauti kulinariniø eksponatø.
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS 5
Lietuvos mokslo istorikø Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.5 (595) geguþë
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU
I.KONSTANTINAVIÈIÛTË Europos elektros
Vyriausiasis redaktorius energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius
JUOZAS BALDAUSKAS energijos iðteklius, paramos schemø
harmonizavimas ir koordinavimas ........................... 2
Redakcijos kolegija
VALDAS ADAMKUS S.GULBINSKAS, R.DIDÞIOKAS, Z.GASIÛNAITË
JUOZAS BANIONIS
Ar reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas? ................... 4
EDMUNDAS ÈAPAS
ALGIRDAS GAIGALAS S.RENÈYS Lietuvos valstybinis mokslo ir
ALGIRDAS GAIÞUTIS
studijø fondas: þingsniai á ateitá ................................ 8
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 12
PAULIUS JURKUS
JUOZAS ALGIMANTAS A.ÐIDLAUSKAS Ir kraðtotyrininkai raðo istorijà ...... 14
KRIKÐTOPAITIS
JONAS KUBILIUS J.BANIONIS „Scientia et historia – 2008“ .............. 16
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
VYTAUTAS MERKYS J.BAUÐYS „Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 18
GUIDO MICHELINI B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 18
STASYS VAITEKÛNAS
JURGIS VILEMAS J.SKOMSKIS Duetas, kurá suartino Lietuvos
ALEKSANDRAS VITKUS senovë ................................................................... 20
Redakcijos darbuotojai
G.TAMULAITIS Nepalas. Aukðtis virð jûros
Redaktorë lygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimo
ELENA MICKEVIÈIENË
technologijos: nuo balanos iki ðviestuko ............... 22
Meninis redaktorius
VILIUS JAUNIÐKIS
V.ÞIGAS Moneta su marsieèiu ............................... 26
Konsultantë
SAULË MARKELYTË D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ir amþius .... 27
Rinkëja
VIOLETA SADAUSKIENË P.KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokime
intelektinæ nuosavybæ ............................................ 28
REDAKCIJOS ADRESAS
“Mokslas ir gyvenimas”, A.GAIGALAS Maþosios Lietuvos visuomenës
Antakalnio g. 36, LT-10305, veikëjas ir tyrinëtojas Vilius Pëteraitis ..................... 30
Vilnius
V.MERKYS Augustinas Janulaitis – biografas ........ 32
TELEFONAI
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasaulio
redaktoriø 2 34 41 00. kultûros diena ........................................................ 34
Faksas 2 34 15 72
Elektroninis paðtas J.ALEKNEVIÈIENË Tarpkryptinës kriminologijos
mgredakcija@post.skynet.lt studijos Vilniaus universitete .................................. 34
A.AÞUBALIS, A.VASILIAUSKIENË, L.KLIMKA
Pasiraðyta spaudai 2008 05 12. Pasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiose
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. mokyklose .............................................................. 36
Popierius ofsetinis.
Kaina 3,95 Lt, S.TAUTKUS ES struktûriniø fondø lëðos
Spausdino AB ,,Spauda” ES-SF BPD 2.5 priemonës projektui
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius ,,Nanotechnologijø ir medþiagotyros
SCIENCE AND LIFE centro studijø programai (NanoStudijos) .............. 38
Science popular and „Fermentas“ ásteigë atstovybæ
historical monthly. Kinijoje ................................................................... 39
Editor-in Chief J.Baldauskas
“Mokslas ir gyvenimas”, V.STRAIÞYS, M.MACIJAUSKAS Astronomijos ir
Antakalnio st. 36, astronautikos naujienos ......................................... 40
LT-10305, Vilnius, Lithuania. E.BACEVIÈIUS Valgomøjø moliuskø gavyba ir
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 valgymo paproèiai ................................................. 42
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 43
 Ir vël atgijo gamta.
Suþaliavo, suþydo pievos,
listai. Ðiemet specialistai
visus dalyvius pakvies
þolynauti á Kairënø pievas.
parkas, gëlynai Vilniaus Juk daugelá pas mus
universiteto botanikos sode. auganèiø augalø galima
Geguþæ þydi pirmieji rodo- naudoti gydymui, maistui.
Laukiame jûsø VU
botanikos sode.
Vaistinë notra
Dr. Nijolë BALÈIÛNIENË

Seminaro metu

Paprastoji rusmenë

Geltonasis bobramunis

dendrai, narcizai, tulpës,

þydrës, neuþmirðtuolës, ,,Þolynø sodelio” iniciatorë ir
margutës, bergenijos, ákûrëja dr. Irena Kubilienë
vaistuèiai ir kt. Graþus
metas pasidomëti gamta.
Tad tapo tradicija VU
botanikos sode kartu su
Lietuvos aplinkos ministeri-
ja geguþës mënesá paminëti Paprastoji rugiagëlë
bioávairovës dienà. Ðiemet á
ðià ðventæ pakviesime
geguþës 24-àjà.
Tapo tradicija birþelio
mënesá (ðiemet birþelio 20
d.) rengti þolynø seminarus.
Susirenka þmonës ið ávairiø
Lietuvos vietoviø pasidomë-
ti, kas naujo vaistaþoliø,
aromatiniø, prieskoniniø
augalø pasaulyje. Praneði-
mus skaito þinomi specia-

Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslo ir gyvenimo”

þurnalà antram 2008 metø pusmeèiui?
Prenumeratà priima visi ryðiø skyriai.
44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt