P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5

|Views: 460|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/10/2013

pdf

text

original

Sections

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 1

2008

5

Astrono-
mijos ir
astronautikos
naujienos

Ar reikalingas
Lietuvai jûrinis
mokslas?

Nepalas

Lietuviðki
Nemuno uostai

Kurkime ir
saugokime
intelektinæ
nuosavybæ

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Ágyvendinant uþsibrëþtus Europos
energetikos politikos tikslus, „þaliosios“
elektros energijos gamyba vaidina ypa-
tingà vaidmená, todël ðis projektas remia-
mas „Paþangi energetika – Europai“ pro-
gramos. Projektui vadovauja Vienos tech-
nikos universiteto Energetikos ekonomi-
kos grupë, o konsorciumà sudaro net de-
vyni partneriai: ávairios Vokietijos, Slovë-
nijos, Nyderlandø, Italijos, Austrijos, Len-
kijos, Lietuvos, Danijos mokslo organiza-
cijos. Vienas pagrindiniø projekto tikslø –
átraukti ES elektros energijos rinkos daly-
vius á diskusijas, susijusias su „þaliosios“
elektros energijos paramos schemø op-
timizavimu ir koordinavimu bei aptarti ga-
limà politikos raidà ateityje (po 2010 m.)
(www.futures-e.org). Siekiant ágyvendinti
ðá pagrindiná projekto tikslà, ES mastu pla-
nuojama surengti šešis regioninius semi-
narus. Vilniuje ávykæs seminaras buvo skir-
tas Ðiaurës Rytø regionui (apimant Esti-
jà, Danijà, Latvijà, Lietuvà, Suomijà ir Ðve-
dijà). Ðio regioninio seminaro dalyviai (jø
buvo apie keturiasdeðimt) aktyviai daly-
vavo diskusijose, iðsakë savo nuomonæ
aptariamais klausimais.
Áþanginëje seminaro dalyje prof. Vac-
lovas Miðkinis pasveikino gausiai susirin-
kusius regioninio seminaro dalyvius, pa-
sidþiaugë galimybe seminaro dalyviams
pasidalyti patirtimi, kaip ir kokiomis prie-
monëmis galima bûtø efektyviai padidin-
ti „þaliosios“ elektros energijos gamybà
Ðiaurës Rytø regione.
Dr. Inga Konstantinavièiûtë supaþin-
dino dalyvius su ðio Ðiaurës Rytø regio-

2008 m. kovo 4 d. Vilniuje, „Holiday Inn Vilnius“ konferencijø salëje, vyko
seminaras tema „Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinauji-
nanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavi-
mas”. Ðá seminarà suorganizavo Lietuvos energetikos institutas kartu su
projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijos
iðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas“ konsorciumu.

Europos

Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTË

Lietuvos energetikos instituto
Energetikos kompleksiniø
tyrimø laboratorija

energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos
schemø harmonizavimas ir
koordinavimas

elektros

no seminaro pagrindiniais tikslais, t.y. ap-
tarti galimø „þaliosios“ elektros energijos
paramos schemø harmonizavimo ir ko-
ordinavimo ES lygiu pasekmes naciona-
liniu poþiûriu; iðanalizuoti potencialià po-
litiniø priemoniø koordinavimo tarp ES ða-
liø naudà; aptarti tikëtinus ES politikos
procesus po 2010 m. bei iðnagrinëti pa-
siûlytos ES atsinaujinanèiø energijos ið-

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Uþ pastangas kaupti ir
skleisti þinias apie klimato kai-
tà buvusiam JAV viceprezi-
dentui ir aplinkosaugininkui
Albertui Arnoldui Gorui ir Tarp-
vyriausybinei klimato kaitos
grupei (IPCC) suteikta 2007
metø Nobelio taikos premija.
Ðio straipsnio autorë daktarë
Inga Konstantinavièiûtë þenkliai
prisidëjo rengiant Tarpvyriausy-
binës klimato kaitos grupës
ataskaitos „Klimato kaita 2007:
klimato kaitos maþinimas“ sky-
riø „Energijos tiekimas“. Ðià
reikðmingà ataskaità rengë
apie 200 mokslininkø ið viso pa-
saulio. Lietuvos energetikos
instituto vyresnioji mokslo dar-
buotoja buvo vienintelë mûsø
ðalies atstovë. Nobelio taikos
premijos laureatai I.Konstanti-
navièiûtæ uþ indëlá pagrindþiant
klimato kaità maþinanèias prie-
mones energetikos sektoriuje
ir rengiant iðskirtiná ávertinimà
pelniusá darbà apdovanojo ofi-
cialiu padëkos raðtu.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 3

ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaip
pagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ða-
lys yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pa-
grástà þaliaisiais sertifikatais (1 pav.).
M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos sche-
mø harmonizavimas yra árankis, bet ne tiks-
las. Harmonizuojant paramos schemas
siekiama suderinti paramos schemas tar-
pusavyje ir su vidaus elektros energijos rin-
ka, padidinti paramos efektyvumà bei pa-
siekti uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros ener-
gijos gamybos tikslus. Praneðëjas apibrë-
þë tris galimus harmonizavimo laipsnius:
„centrinis koordinavimas“, kai nepriklau-
somai nuo paramos tipo apibrëþiama
schemos struktûra ar minimalûs paramos
schemos ágyvendinimo kriterijai, remian-
tis geriausios patirties pavyzdþiais; „kon-
vergavimas“, kai taikoma viena paramos
schema, bet išlieka nacionalinis dizainas;
„visiškas harmonizavimas“, kai taikoma
viena paramos schema su tokiu paèiu di-
zainu visose ES ðalyse. Visiškà harmoni-
zavimà galima pasiekti diferencijuojant pa-
ramà atskiroms technologijoms. Pirmoji
technologija, kuria remiantis galima bûtø
harmonizuoti paramos schemas, tai jûri-
nës vëjo elektrinës, kadangi ES mastu rei-
kalinga þenkli infrastruktûros plëtra dël op-
timalaus iðtekliø naudojimo.
Vienos technikos universiteto atstovas
C.Panzeris taip pat pristatë praneðimà
„Analizuotø galimo harmonizavimo ir ko-
ordinavimo scenarijø rezultatai (remiantis
GREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdino
analizuotus scenarijus bei pateikë mode-
liavimo rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavi-
mo rezultatai parodë, kad, siekiant efekty-
vios „þaliosios“ elektros energijos gamy-
bos plëtros, bûtina paramà diferencijuoti
atskiroms technologijoms kartu ágyvendi-
nant paramos schemà. Taip pat modelia-
vimo rezultatai rodo, kad didþiausias efek-
tyvumas gali bûti pasiektas optimizuojant
nacionalines paramos schemas. O toliau
didinti efektyvumà galima harmonizuojant
paramos schemas ES lygiu esant bendrai
Europos elektros energijos rinkai.
Seminaras jo dalyviams leido geriau su-
prasti elektros energijos gamybos, naudo-
jant atsinaujinanèius energijos iðteklius, pa-
ramos schemø harmonizavimo ir koordi-
navimo aspektus bei potencialià koordina-
vimo tarp ES ðaliø naudà. Seminaro daly-
viai turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijà
dël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø ben-
dradarbiavimo ir veiksmø koordinavimo.

Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, Europos
politikos ateities gairiø nustatymas” logotipas

Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 3

1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojant
atsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos

Supirkimo tarifas

Kvotos sistema

Mokesèiø lengvatos /
Investicijø subsidijos

tekliø direktyvos aspektus. Taip pat pa-
skatino seminaro dalyvius aktyviai daly-
vauti diskusijose, iðsakyti kiekvienos re-
giono ðalies pozicijà aptariamais klausi-
mais, aptarti galimà bendradarbiavimà ir
koordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø.
Seminare sveèiai perskaitë ádomius
praneðimus. Elektros energijos gamybos,
naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek-
lius, tendencijas bei ðiuo metu taikomas
paramos priemones ir egzistuojanèius bar-
jerus Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Lep-
pimanas iš Eesti Energijos (Estija), P.Kuu-
va iš Suomijos darbo ir ekonomikos mi-
nisterijos (Suomija), D.Bite ið kainø komi-
sijos (Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikos
agentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RI-
SOE laboratorijos (Danija).
Vienos technikos universiteto Energe-
tikos ekonomikos grupës atstovas C.Pan-
zeris perskaitë praneðimà „Analizuotø
BAU (business as usual) ir nacionaliniø
paramos priemoniø plëtotës scenarijø re-
zultatai (remiantis GREEN-X modeliu)“,
kuriame pristatë GREEN-X modelá, jame
taikomus pagrindinius modeliavimo prin-
cipus bei pateikë skirtingø analizuotø sce-
narijø „þaliosios“ elektros energijos ga-
mybos modeliavimo rezultatus atskiroms
regiono šalims.

Danijos technikos
universiteto RISOE na-
cionalinës laboratorijos
atstovë S.G.Jensen pri-
statë praneðimà „Poli-
tikos integracija bei sà-
sajos su kitais siektinais
politiniais tikslais ir elek-
tros energijos rinko-
mis“. Ðiame praneðime
S.G.Jensen apibûdino
ES vykdomos energe-
tikos politikos ir ávairiø
siektinø tikslø sàsajas
bei svarbius politikos
integracijos aspektus.
Praneðëja akcentavo
keletà pagrindiniø prie-
þasèiø, kurios skatina
ðaliø bendradarbiavi-
mà: tai optimalus iðtek-
liø naudojimas, elek-
tros energijos rinkos
funkcionavimo gerini-
mas bei naðtos pasida-
linimas siekiant ágyven-
dinti tikslus. Taip pat
S.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, har-
monizuojant atsinaujinanèiø energijos ið-
tekliø paramos schemas, jø visapusiðkà
efektyvumà galima pasiekti tik gerai funk-
cionuojanèioje liberalizuotoje elektros
energijos rinkoje.
Fraunhoferio sistemø ir inovacijø moks-
linio tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovas
M.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë
2008 m. sausio mën. Europos Komisijos
pasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos ið-
tekliø skatinimo direktyvos svarbiausius
aspektus. Praneðëjas akcentavo direkty-
vos pasiûlyme pateiktus kilmës garantijø
prekybos aspektus ir pristatë ES kilmës
garantijø prekybos koncepcijos bei gali-
mø ágyvendinimo variantø ávertinimà. Sie-
kiant didesnio lankstumo ir maþesniø ið-
laidø visuomenei, pirmenybë turëtø bûti tei-
kiama kilmës garantijø prekybai ES ðaliø,
o ne privaèiø kompanijø lygiu.
M.Ragwitzas taip pat pristatë praneði-
mà „Europos elektros energijos gamybos,
naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek-
lius, paramos schemø harmonizavimo ir
koordinavimo charakteristikos“, kuriame
apibûdino „þaliosios“ elektros energijos
gamybos paramos schemø harmonizavi-
mo tipus ir laipsnius bei galimus harmoni-
zavimo kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES

4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

jûrinis
mokslas?

Šiandienës Lietuvos ekonomikà ir so-
cialiná saugumà sunku ásivaizduoti be
Klaipëdos jûrø uosto ir jame veikianèiø
krovos bendroviø, laivø statybos ir re-
monto ámoniø, logistikos centrø, rekrea-
ciniø paslaugø verslo ir kitø veiklø, nau-
dojanèiø pajûrio gamtinius išteklius. Lie-
tuvoje susiformavo savitas pramonës ir
verslo klasteris, kurio ámonës savo veik-
là sieja su jûrø ûkiu. Tiesiogiai su Klai-
pëdos uosto veikla yra susijæ daugiau
kaip 800 ûkio subjektø, kurie 2004 m.
gavo 2,7 mlrd. Lt pajamø. Dar didesnis
indukuotas Klaipëdos uosto poveikis ða-
lies ekonomikai. 2004 m. jis sudarë 11
mlrd. Lt, arba net 18 proc. viso Lietuvoje
sukuriamo BVP. Klaipëdos apskrièiai ten-
ka 56,1 proc. eksportuojamos transpor-
to árangos (vandens transportas). Dar
reikðmingesnë jûrinio turizmo bei rekre-
acijos dalis (daugiau kaip 70 proc. viso
turizmo sektoriaus) bei indëlis á þuvies
pramonæ (99 proc. þuvies Lietuvos þve-
jai sugauna jûroje ir Kurðiø mariose). Ir
nors intensyvi pramonës ir verslo plëtra
pajûryje pastaraisiais deðimtmeèiais pri-
traukë milijardines valstybës bei priva-
taus kapitalo investicijas, taèiau lëðos jû-
rinio mokslo ir technologijø paþangai bei
mokslo infrastruktûros plëtrai nebuvo
skiriamos. Tokia situacija ne tik sumaþi-
no Lietuvos jûrinio mokslo ir technologi-
jø konkurencingumà, bet ir neleido efek-
tyviai spræsti tarptautinio ir valstybinio ly-
gio kranto zonos valdymo konfliktø, su-
sijusiø su naftos gavyba jûroje, Kurðiø
nerijos ir Pajûrio juostos iðsaugojimu,
uosto gilinimu ir þvejyba, giliavandenio
uosto statyba, naujø saugomø teritorijø
steigimu ir kt.

Integruotas mokslo, studijø ir verslo
centras (slënis) steigiamas Lietuvos jû-
rinio sektoriaus plëtrai. Paþymëtina tai,
kad slënyje numatyta Lietuvos jûriná sek-
toriø plëtoti kaip kompleksinæ sistemà,
jungianèià jûriná verslà (jûros transpor-

Dr. Saulius GULBINSKAS,
prof. Rimantas DIDÞIOKAS,
dr. Zita GASIÛNAITË

Ðiø metø sausio 29 d. LR ðvietimo ir
mokslo ministerija kartu su Ûkio ministeri-
ja pritarë „Integruoto mokslo, studijø ir
verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio
sektoriaus plëtrai” kûrimo vizijai.

Lietuvaijûrinis
mokslas?

tas, uostai ir jø infrastruktûra, kranto zo-
nos iðteklius naudojanti pramonë, rek-
reacija ir t.t.), fundamentiná ir taikomàjá
jûriná mokslà bei jûriniø srièiø specialis-
tø rengimà (1 pav.).
Lietuvos jûrinio sektoriaus veikla kon-
centruojasi Pajûrio regione ir Lietuvai pri-
klausanèioje Baltijos jûros akvatorijoje. Ta-
èiau ji per laivybos ir kroviniø gabenimo
kelius, mineraliniø ir biologiniø iðtekliø ási-
savinimà, moksliná bendradarbiavimà tie-
siogiai siejasi ne tik su visa Baltijos jûra,
bet ir su Pasauliniu vandenynu. Lietuvos
teritoriniuose vandenyse ir ekonominëje
zonoje þvejojama, yra sukoncentruoti
energetiniai, naftos, smëlio, þvyro iðtek-
liai, praeina tarptautiniai laivybos korido-
riai, ávairios inþinerinës komunikacijos,
vykdoma kita veikla. Ypaè didelis pajûrio
regiono ir jûros rekreacinis potencialas.
Tai svarbi valstybës strateginiø ir geopo-
litiniø interesø erdvë. Naudojant jûros ir
kranto zonos gamtinius iðteklius neiðven-
giama konfliktø. Daug problemø kyla dël
Pajûrio juostos naudojimo, saugomø te-
ritorijø (Kurðiø nerijos nacionalinis parkas,
Pajûrio ir Nemuno deltos regioniniai par-
kai, europinës svarbos Natura 2000 teri-
torijos), gamtos ir kultûros paveldo ob-

jektø iðsaugojimo. Nauji iððûkiai atsiran-
da dël globaliø klimato pokyèiø. Kylant
Pasaulinio vandenyno, kartu ir Baltijos jû-
ros lygiui bei senkant smëlio iðtekliams,
intensyvëja jûros krantø erozija.
Lietuvos nacionalinë darnios plëtotës
strategija numato nemaþa prioritetø, su-
sijusiø su jûriniu sektoriumi: jûrinio kom-
plekso ir kitø pagrindiniø ûkio ðakø po-
veikio aplinkai maþinimas; efektyvesnis
gamtos iðtekliø naudojimas ir atliekø tvar-
kymas; pasaulio klimato kaitos ir jos pa-
dariniø ðvelninimas; geresnë biologinës
ávairovës apsauga; geresnë kraðtovaiz-
dþio apsauga ir racionalus tvarkymas;
ðvietimo ir mokslo vaidmens didinimas;
alternatyvios energetikos (geoterminiai
vandenys, vëjo ir bangø energetika) ið-
tekliø naudojimas.
Ekonomikos tendencijos ir didëjanti
konkurencija pasaulinëse rinkose keièia
tradiciná poþiûrá á jûras ir vandenynus, kaip
neiðsenkanèiø iðtekliø ðaltinius. 2007 m.
spalio mën. Lisabonoje ávykusioje Euro-
pos ministrø konferencijoje svarstytos
naujos ES jûrø politikos nuostatos, ku-
rias ketinama iðdëstyti Þaliojoje knygoje
„Europos Sàjungos bûsimos jûrø politi-
kos link: Europos vandenynø ir jûrø vizi-
ja“. Pabrëþiama, kad jûra yra labai svar-
bus ES pragyvenimo ir gerovës ðaltinis ir
turi didelá ekonominio augimo potencia-
là. Siekiama, kad ðis potencialas suba-
lansuotomis priemonëmis bûtø kuo ge-
riau panaudotas. Kompleksinis poþiûris

1 pav. Lietuvos jûrinis
sektorius

4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Ar reikalingas

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 5

padëtø iðvengti konfliktø ir padidintø ávai-
riø jûrinës veiklos srièiø sàveikà, sustip-
rintø jø ekonominá potencialà bei saugo-
tø aplinkà. ES jûrø politika apima jûrø
transporto, turizmo plëtros, gyvøjø ir mi-
neraliniø iðtekliø, jûrø energetikos, aplin-
kosaugos ir kitø su jûra susijusiø veiklø
klausimus. ES dokumentai nurodo svar-
biausius jûrinës problematikos aspektus:
ekosistemø valdymas, telekomunikacijos
ir kabeliø klojimas, nuosëdø transporto

strateginis poveikio aplinkai vertinimas
ir poveikio aplinkai vertinimas pagal Ar-
hus konvencijà; saugios laivybos garan-
tavimas, jûros aplinkos apsauga nuo
taršos ir kt.

Integruoto mokslo, studijø ir verslo
centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus
plëtrai tikslas – sukurti jûriná þiniø eko-
nomikos branduolá, sutelkiant teritoriðkai
iðsibarsèiusias jûrinio mokslo ir studijø
institucijas ir jø padalinius, su bendros
infrastruktûros pagalba optimizuoti ðiø
institucijø tarpusavio sàveikà bei suda-
ryti sàlygas glaudesnei jûrinio mokslo,
studijø ir verslo sàveikai. Tokiø sëkmin-
gai plëtojamø jûriniø klasteriø pavyzdþiø
jau yra Prancûzijoje (Sea Innovation and
Business Cluster PoleMer) ir Vokietijoje
(Cluster of Excellence „The Future Oce-
an“), kur jie buvo sukurti siekiant stiprin-
ti moksliná potencialà jûros mokslø srity-
je, intensyvinti mokslo ir verslo sàveikà
bei didinti regionø konkurencingumà.
Prancûzijos jûriniam klasteriui suformuoti
2006–2008 metams buvo skirta 1,5 mili-
jardo eurø, ið kuriø apie treèdalá sudarë
tiesioginis valstybës finansavimas, kitas
lëðas skyrë ávairûs fondai, pvz., nacio-
nalinë tyrimø agentûra, industriniø ino-
vacijø agentûra ir kt. Ðis klasteris, jun-
giantis 68 tyrimø laboratorijas ir institu-
tus bei 134 verslo ámones, jau dabar vyk-
do projektus, kuriø biudþetas siekia 230
mln. eurø.

Penkiasdeðimt metø trukusi sovieti-
në okupacija neleido Lietuvoje savaran-
kiðkai plëtoti ne tik jûrinës pramonës, bet
ir jûrinio mokslo. Vis dëlto Lietuvos
mokslininkai sëkmingai darbavosi at-
skleisdami Pasaulinio vandenyno pa-
slaptis. Prof. E.Jemeljanovas, prof.
K.Ðimkus, prof. E.Trimonis, prof. O.Pus-
telnikovas, dr. M.Repeèka ir kiti, dirbda-
mi Okeanologijos instituto Atlanto van-
denyno, Tolimøjø Rytø ir Vidurþemio jû-
ros skyriuose, áneðë svarbø indëlá plëto-
jant ðiuolaikinæ jûrø geologijà, tiriant van-
denynø ir jûrø dugno sandarà ir paleo-
geografinæ raidà, metalogenezæ, sedi-
mentacinius ir geocheminius procesus.

Savo patirtá jie perdavë kolegoms Lietu-
voje. Taèiau èia jûrinis mokslas faktiškai
buvo atskirtas nuo jûros, nes galëjo plë-
totis tik Vilniuje. Stipriausias mokslo
branduolys formavosi Mokslø akademi-
jos Geografijos skyriuje, kur akademikas
V.Gudelis subûrë Jûriniø tyrimø labora-
torijà, pradëjo leisti tarptautiná þurnalà
„Baltica“. Geologijos institute buvo orien-
tuojamasi á jûros geologiná kartografavi-
mà, tiriamas Baltijos jûros dugno relje-
fas. Ðiø tyrimø rezultatas – vadovaujant
akademikui A.Grigeliui sudaryti visos
Baltijos jûros geomorfologinis ir dugno
nuosëdø þemëlapiai, iðleista monogra-
fija „Baltijos jûros geologija“.
1991 m. uostamiestyje ákurtas Klai-
pëdos universitetas padëjo naujus jûri-
nio sektoriaus specialistø rengimo sis-
temos ir jûrinio mokslo plëtotës pagrin-
dus. Studijos organizuojamos plaèiu dia-
pazonu nuo jûriniø technologijø ir laiva-
vedybos iki jûros aplinkotyros ir huma-
nitariniø profesijø. Norint garantuoti su
jûriniu sektoriumi susijusiø specialistø
rengimo konkurencingumà tarptautiniu
mastu bûtina skatinti mokslo ir studijø
integracijà, laiku ágyvendinti tyrimø ir mo-
kymo inovacijas bei integruotis á ES jûri-
niø tyrimø ir studijø erdvæ.
Be Klaipëdos universiteto, šiuo me-
tu su jûriniu sektoriumi susijæ moksliniai
ir taikomieji tyrimai vykdomi Vilniaus uni-
versitete, Gedimino technikos universi-
tete, Vilniaus universiteto Ekologijos ins-
titute, Geologijos ir geografijos institute,
Botanikos institute, Lietuvos energetikos
institute, Aplinkos ministerijos Jûriniø ty-
rimø centre, Þemës ûkio ministerijos Þu-
vininkystës tyrimø laboratorijoje bei kai
kuriose kitose akademinëse ir þinybinë-
se ástaigose.

Atliekami kompleksiniai Baltijos jûros
ir kranto zonos ekosistemø sàveikos bei
ûkinës veiklos plëtros poveikio aplinkai,
jûriniø technologijø, jûrinës ekonomikos
bei kultûrinio paveldo tyrimai, kuriami in-
tegruoto kranto zonos valdymo teoriniai
pagrindai. Vien 2004–2006 m. mokslinin-
kai, Jûrinio slënio iniciatoriai, dalyvavo

(pernaðos) modeliai, naftos ir dujø indust-
rija, þvejybos ir akvakultûros industrija, at-
sinaujinanti energija, mineraliniai iðtekliai
(smëlio – þvyro agregatai), laivyba ir na-
vigacija.

Teritorinëje dimensijoje jau ágyvendi-
namos ES priimtos iniciatyvos: Vande-
nø direktyva tarpiniuose ir pakrantës van-
denyse; rekomendacijos integruoto
kranto zonos valdymui diegti; teminës
strategijos – jûra, þemë, gyventojai; bio-
loginës ávairovës apsaugos programa
(Natura 2000 teritorijø iðplëtimas jûroje);

Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas laive „Nawigator XXI“

Vienas naujausiø ir moderniausiø Lenkijos jûrø instituto moksliniø
tyrimø laivø „IMOR“ Klaipëdos uoste

Vibrogræþimo darbai jûroje

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 5

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

35 tarptautiniuose projektuose pagal ES
5 BP ir 6 BP, INTAS, LIFE, GEF, INTER-
REG programas, kurioms parama siekë
7 mln. litø. Dar didesnis indëlis moksli-
nës-techninës eksperimentinës plëtros
srityje. Uþsakomøjø projektø vertë virðijo
12 mln. litø. Pagrindiniai moksliniø tyri-
mø rezultatø vartotojai yra uosto krovos
ir laivø statybos ámonës, laivybos ben-
drovës, naftos gavybos ir transportavimo
kompleksas, þvejybos ir þuvininkystës
ámonës, rekreacijos ir turizmo verslas, vie-
tos savivalda, valstybinës ástaigos.
Technologiniø mokslø krypties tyri-
mus atlieka ávairûs Klaipëdos universi-
teto padaliniai. Jûrø technikos fakulte-
tas kuria ðiuolaikines laivø statybos ir re-
monto technologijas, atlieka konstrukci-
niø bei statybiniø medþiagø mechaniniø-
struktûriniø savybiø tyrimus. Jûreivystës
institute tiriamas energijos iðtekliø varto-
jimo efektyvumas jûrø transporte, nagri-
nëjamos oro ir vandens tarðos ið laivø ma-
þinimo problemos. Mechatronikos moks-
lø institute kuriamos intelektualios laivø
jëgainiø gedimø prevencijos sistemos.
Fiziniø ir biomedicininiø mokslø kryp-
tyse Klaipëdos universitete veikia ES pa-
vyzdinis mokslo centras Baltijos pajûrio
aplinkos tyrimø ir planavimo institutas.
Pagrindinës jo veiklos yra jûros ir estua-
rijø, pajûrio ekosistemø ir geosistemø
eksperimentiniai tyrimai ir modeliavimas.
Gamtos ir matematikos mokslø fakulte-
te vykdomi gamtinës ir kultûrinës aplin-
kos sisteminiai tyrimai Baltijos regiono
darnios plëtros kontekste. Jûrinio krað-
tovaizdþio mokslo institute vertinamas
klimato kaitos poveikis Lietuvos Baltijos
kranto zonos kraðtovaizdþiui ir Lietuvos
jûrinei metropolijai. Sveikatos mokslø fa-
kultete daugiausia dëmesio kreipiama á
turizmo ir rekreacijos aplinkà, socialinius
bei antropologinius procesus Baltijos jû-
ros regione. Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos institutas kryptingai ir nuo-
sekliai vykdo Vakarø ir Maþosios Lietu-
vos kultûros, istorijos, archeologijos, taip
pat marinistinius ir povandeninius Balti-
jos jûros tyrimus. Kauno medicinos uni-
versiteto Psichofiziologijos ir reabilitaci-
jos institutas, ásikûræs Palangoje, nagri-
nëja pajûrio geoklimatiniø veiksniø átakà
sveikatai ir kuria naujas informacines
technologijas medicinoje.
Vilniaus universiteto Ekologijos ins-
titute veikia Jûros ekologijos, Hidrobion-
tø ekologijos ir fiziologijos, Paukðèiø eko-
logijos laboratorijos, kurios nagrinëja
vandens ekosistemø funkcionavimà glo-
balios kaitos ir antropogeninio poveikio
sàlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dës-
ningumus ir mechanizmus. Nuolat vyk-
domi Baltijos jûros priekrantës ir Kurðiø
mariø zoobentoso ir þuvø populiacijø ið-

tekliø tyrimai ir monitoringas, retø ir nyks-
tanèiø þuvø rûðiø atkûrimo programos,
ávairûs gamtosauginiai projektai. Botani-
kos instituto Hidrobotanikos bei Krašto-
vaizdþio ekologijos laboratorijose identi-
fikuojama ir apibendrinama bendrijø ly-
giu Lietuvos pajûrio botaninë ávairovë, at-
liekamas kompleksinis vandens telkiniø
eutrofikacijos ir ekotoksikologinis vertini-
mas. Geologijos ir geografijos institute jû-
rinë tematika koncentruojasi Jûros tyrimø
skyriuje, kuris tyrinëja Baltijos jûros bei
kranto zonos geosistemas. Taip pat pa-
þymëtina Lietuvos energetikos instituto
Hidrologijos laboratorija, kurioje atlieka-
mi reikðmingi Klaipëdos uosto plëtros
eksperimentiniai ir modeliavimo darbai.
Atsiþvelgiant á susiformavusià Lietuvos
jûrinio sektoriaus struktûrà ir ávertinus slë-
nio iniciatoriø, partneriø ir dalyviø galimy-
bes bei mokslo þiniø ir inovacijø porei-
kius jûriniame slënyje numatoma plëtoti
dvi pagrindines kryptis: jûros aplinka ir
jûros technologijos (2 pav.).
Slënio plëtros krypèiø sankirtoje bus re-
alizuojami pagrindiniai veiklos tikslai: moks-
lo ir verslo konkurencingumo skatinimas,

studijø kokybës gerinimas, darnios plëtros
principø ágyvendinimas. Slënio veikla bus
reikðminga ágyvendinant „Nacionalinæ dar-
naus vystymosi strategijà“, kurios pagrin-
dinës nuostatos yra tausojantis gamtiniø ið-
tekliø naudojimas, gamtiniø, socialiniø ir
ekonominiø interesø suderinamumas bei
tarpsektorinë integracija.
Slënio branduolio koncepcija yra
grindþiama integracijos principu, t.y. vi-
sos laboratorijos yra formuojamos taip,
kad kuo geriausiai tenkintø visø krypèiø
interesus ir laiduotø vieðàjà prieigà
mokslui, studijoms ir verslui.

Tarp slënio iniciatoriø yra imlaus þi-
nioms verslo ámoniø asociacijø, kuriø
veikla yra tiesiogiai susijusi su Pajûrio re-
giono ekonomine plëtra, uostø techno-
logijomis, jûros ir kranto zonos gamtiniø
iðtekliø panaudojimu. Savo veiklà slënyje
jau numatë plëtoti privaèios ámonës, uþ-
siimanèios laivø statyba ir remontu, lai-
vininkyste, transportavimu ir logistika,
uosto krovos darbais, jûrinëmis teleko-
munikacijomis, þemës gelmiø ir jûrinës
aplinkos tyrimais. Pagal veiklas bei
mokslo ir inovacijø srities absorbcinius
gebëjimus visà jûriná verslà bûtø galima
suskirstyti á tris grupes:
– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
laivø statyba ir remontu, gamyba;
– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
veikla, susijusia su jûriniø kroviniø gabe-
nimu;

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèios
jûros ir pajûrio iðtekliø naudojimu, tyri-
mais, naujø technologijø kûrimu ir diegi-
mu, serviso paslaugomis.
Pirmos grupës ámonëse ðiuo metu dir-
ba apie 400 tyrëjø, laivø projektuotojø ir
inþineriniø-techniniø darbuotojø. Dirbant

iðskirtinai tarptautinei rinkai, kiekvienas lai-
vas yra originalus kûrinys, reikalaujantis
aukðtø technologijø ir inovacijø ádiegimo.
Siekiant prisitaikyti prie naujø pasaulinës
rinkos reikalavimø, ðiame sektoriuje bûti-
na didinti tyrëjø skaièiø, pakelti jø kvalifi-
kacijà ir kompetencijà. Didelë problema
yra ðiose ámonëse dirbanèiø tyrëjø am-
þius. Todël jau dabar laivø statybos ir re-
monto srityje yra susiformavusi jaunø ty-
rëjø paklausa ir palanki aplinka tyrëjo kar-
jerai. Ðios ámonës yra suinteresuotos ben-
dradarbiauti su jûriniø technologijø kryp-
ties laboratorijomis diegiant draugiðkus

2 pav. Pagrindinës slënio veiklos kryptys

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 7

Prof. E.Trimonis ir
geologë A.Damuðytë
apraðo Baltijos
dugno nuosëdas

aplinkai laivø metalo konstrukcijø gamy-
bos metodus, tiriant naujas suvirinimo
technologijas ir medþiagas; kuriant laivø
maðinø ir árangos bûklës stebësenos, ver-
tinimo bei gedimø prevencijos sistemas;
formuojant tæstinio mokymo ir kvalifika-
cijos këlimo sistemas laivø statybos ir re-
monto verslo segmente.
Antros grupës ámoniø veikla iðsiskiria
tuo, kad jos paèios nekuria naujø aukð-
tos technologijos produktø, bet jø veiklai
palaikyti, modernizuoti, plëtoti nuolat rei-
kalingi mokslinio tyrimo darbai. Ði grupë
yra MTEP projektø rezultatø naudotoja ir,
bendradarbiaudama slënyje, yra pasi-
rengusi finansiðkai prisidëti prie bendrø
MTEP projektø vykdymo. Ðios grupës in-
teresai apima visas slënio kryptis. Planuo-
jamø projektø tematika: uostø infrastruk-
tûros techninës bûklës stebësenos ir ver-
tinimo bei prognozavimo sistemos kûri-
mas; naftos produktø iðsiliejimo jûroje pa-

sekmiø prognozavimas, reagavimo me-
todø ir technologijø tobulinimas; Klaipë-
dos uosto infrastruktûros tobulinimas ir
plëtra, aplinkos tyrimai, reikalingi gyliams
palaikyti ir poveikiui Kurðiø mariø bei jû-
ros gamtinei aplinkai maþinti; Klaipëdos
giliavandenio ir Ðventosios uostø rekonst-
rukcijos projektø plëtra. Specifinë bendra-
darbiavimo sritis yra aukðèiausios kvalifi-
kacijos jûrininkø rengimas ir nuolatinis
kvalifikacijos bei gebëjimø këlimas, per-
teikiant naujausius jûreivystës ir laivø tech-
nologijø laimëjimus.
Treèiàjà grupæ sudaro smulkios ir vi-
dutinës, tarp jø ir uþsienio kapitalo, ámo-
nës, kuriø þmogiðkøjø iðtekliø pagrindas
yra aukðtos kvalifikacijos tyrëjai ir moksli-
ninkai. Ðios ámonës paèios vykdo MTEP
projektus, kuria ir diegia naujas inovaci-
nes technologijas jûrinës krypties pramo-
nëje. Jos turi ypaè didelá potencialà pri-
traukti tyrëjus á verslà ir komercinti tyrimø

rezultatus. Bendradarbiavimo interesai
yra: naujø metodø taikymas biologiniø ir
mineraliniø jûros iðtekliø paieðkai ir verti-
nimui; naujø natûraliø jûros kilmës fizio-
logiðkai aktyviø medþiagø tyrimai, akva-
kultûros plëtojimas; šiuolaikiniø kompiu-
teriniø technologijø taikymas tyrimø duo-
menims apdoroti, interpretuoti, modeliuo-
ti; jûriniø telekomunikacijø, monitoringo
ir saugos sprendiniai.
Jûrinio sektoriaus slënio sukûrimu yra
suinteresuoti uþsienio partneriai, su ku-
riais Lietuvos mokslo ir studijø instituci-
jos jau dabar glaudþiai bendradarbiauja.
Tai yra Lenkijos okeanografijos ir okea-
nologijos institutai, Latvijos vandenø eko-
logijos institutas, Nyderlandø ekologijos
institutas, Vokietijos þuvø ekologijos ins-
titutas, Rygos technologijos universitetas,
Latvijos MA Biologijos institutas, Talino
technologijos universitetas ir Estijos jûros
tyrimø institutas, Suomijos jûriniø tyrimø
institutas, Ðvedijos pakranèiø tyrimo ins-
titutas, Stokholmo universiteto Sistemø
ekologijos departamentas, Rusijos oke-
anologijos instituto Atlanto vandenyno
skyrius bei Atlanto þuvininkystës ir okea-
nografijos institutas ir kt. Visi uþsienio part-
neriai pabrëþia bûtinumà ir galimybes su-
vienyti valstybiø technologiná ir intelektiná
potencialà. Hidrografiniø ir geofiziniø jû-
ros tyrimø lyderis PR Baltijoje, Gdansko
jûrø tyrimø institutas pareiðkë iniciatyvà
sukurti Baltijos ðaliø Europos ekonomi-
niø interesø grupæ, teikianèià komercines
paslaugas tarptautinei geofiziniø ir okea-
nologiniø moksliniø tyrimø rinkai.
Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra pri-
sidës tiek prie ES formuojamos jûrø po-
litikos tikslø ágyvendinimo, tiek prie ða-
lies socialinës ir ekonominës plëtotës. Ti-
kimasi, jog padidës laivø statybos ir re-
monto pramonës, Klaipëdos valstybinio
jûrø uosto veiklos galimybës konkuruoti
ir didinti átakà pasaulinëje rinkoje, kartu
ir indëlis á ðalies BVP augimà. Sukurta
vieðoji infrastruktûra ir jûrinio mokslo po-
tencialo sukoncentravimas sustiprins
Lietuvos galimybes konkuruoti ir bendra-
darbiauti tarptautinëje jûrinio mokslo pa-
slaugø rinkoje. Bus sudarytos sàlygos
efektyviau realizuoti valstybei svarbius
projektus, susijusius su jûriniø teritorijø
planavimu, uostø infrastruktûros ir laivy-
bos plëtojimu, akvakultûra, iðtekliø nau-
dojimu, kranto zonos aplinkos monito-
ringu, jûros paplûdimiø atkûrimu ir krantø
erozijos prevencija, vëjo energetikos
plëtra ir kt. Kuriant naujas darbo vietas
aukštos kvalifikacijos specialistams, bus
gerinama studijø kokybë, maþinamas
„protø nutekëjimas“, sudaromos sàlygos
gráþti á Lietuvà iðvykusiems mokslinin-
kams, skatinamas uþsienio mokslininkø
pritraukimas.

3 pav. Mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros krypèiø ryðiai su slënio
branduolio laboratorijomis

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 7

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

þingsniai á ateitá

2008 m. Fondui buvo patvirtintas 65
mln. 374 tûkst. litø bendras biudþetas.
Pagal Vyriausybës patvirtintas progra-
mas asignavimai paskirstyti: programai
„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ – 41
mln. 862 tûkst. litø, „Studentø kreditavi-
mo sistemos plëtojimas“ – 20 mln. 800
tûkst. litø, programai „Veiklos uþtikrini-
mas“ – 2 mln. 712 tûkst. litø. Detalesnis
paskirstymas pateikiamas diagramose.
Fondo misija – valstybës politikos
mokslo ir studijø srityje ágyvendinimas,
administruojant Fondui skirtas lëðas, uþ-
tikrinant jø efektyvø panaudojimà, sie-
kiant skatinti ðalies mokslo ir studijø rai-
dà, jos paþangà, spartinti moderniøjø
technologijø ágyvendinimà bei didinti
mokslo konkurencingumà, administruo-
jant stipendijas doktorantams bei vals-
tybës paskolas studentams.
Bûtent Fondui patikëtas programinis
konkursinis moksliniø tyrimø ir eksperti-
nës veiklos finansavimas, kuris sëkmin-
gai ágyvendinamas ir kurio vaidmená nu-
matyta plësti ir ateityje. Fondas savo veik-
loje vadovaujasi LR Vyriausybës 2006 m.
rugsëjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dël Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybës strategi-
niø tikslø (prioritetø)“ nuostata „Skatinti
šalies mokslo ir technologijø paþan-
gà, plëtoti informacinæ ir þiniø visuo-
menæ, didinti ðvietimo, kultûros, moks-
lo ir sveikatos apsaugos finansavimà“.

2007 m. Fondas pradëjo naujø kon-
kursiniø programiniø projektø finansavimo
etapà, kuris bus vykdomas programose
nurodytà laikotarpá („Dël Lituanistikos
moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo
2007–2008 metø programos patvirtini-
mo“, „Dël Aukðtøjø technologijø plëtros
2007–2013 metø programos patvirtinimo“,
„Dël Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø
ir eksperimentinës plëtros krypèiø patvirti-
nimo“, „Dël Pramoninës biotechnologijos

plëtros Lietuvoje 2007–2010 metø progra-
mos patvirtinimo).
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø
fondas, remdamasis Praðymø teikimo,
jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø
teikimo ir vertinimo tvarkos apraðu, kon-
kurso bûdu skiria paramà minëtø pro-
gramø moksliniams projektams.
Fondas kasmet siunèia ministerijoms
kvietimus teikti siûlymus dël moksliniø
tyrimø ir eksperimentinës plëtros darbø
inicijavimo. Ministerijos, teikdamos kon-
kursui temas, ásipareigoja ne maþiau
kaip 30 proc. lëðø skirti kiekvienam kon-
kursà laimëjusiam projektui ágyvendinti.
2007 m. pradëta vykdyti Mokslininkø
staþuoèiø programa. Ji ágyvendinama re-
miantis Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bës nutarimu „Dël kvalifikaciniø moksli-
ninkø staþuoèiø pareigybiø reikalavimø,

skyrimo á ðias pareigas ir mokslininkø sta-
þuoèiø finansavimo tvarkos apraðo patvir-
tinimo“ ir Fondo direktoriaus 2007 sau-
sio 15 d. ásakymu „Dël mokslininkø sta-
þuoèiø vadovø vieðo konkurso nuostatø,
kandidato á mokslininkø staþuoèiø vado-
vus praðymo formos patvirtinimo“. Moks-
lininkø staþuoèiø vadovai mokslininko sta-
þuotei gali vadovauti nustatytà laikotarpá
(2 arba 3 metus) ir kasmet Fondas gali
paremti iki 20 mokslininkø staþuotojø. Jau
parengtas Vyriausybës nutarimo projek-
tas, numatantis labai pagerinti mokslinin-
kø staþuotojø finansines galimybes.
Fondas skiria stipendijas doktoran-
tams, aktyviai vykdantiems mokslinius ty-
rimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybës
nutarimas „Dël valstybës paramos dok-
torantams ir meno aspirantams tvarkos“).
Sëkmingai realizuojamos ir kitos Fon-

Ðiemet Lietuvos valstybinis
mokslo ir studijø fondas paþymi
savo veiklos 15-àsias metines.
Priminsiu, kad Lietuvos Respub-
likos Vyriausybë ðio Fondo
nuostatus patvirtino 1993 m.

Dr. Sigitas RENÈYS

Lietuvos valstybinio mokslo ir
studijø fondo direktorius

Lietuvos
valstybinis mokslo ir studijø fondas:

liepos 21 d., o Fondo valdybos
sudëtá – 1993 m. spalio 12 dienà.
Pirmuoju Fondo valdybos pirmi-
ninku tapo prof. Laimutis Telks-
nys. Jo vadovaujama valdyba jau
kitais metais paskirstë paramà

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 9

Aukðtøjø technologijø plëtros programa

Pramoninës biotechnologijos plëtros
programa

Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës
plëtros prioritetinës kryptys

Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto
ágyvendinimo programa

Fondo inicijuotos programos

Ministerijø uþsakomø programø
projektai

Mokslininkø grupiø projektai

Projektai pagal tarptautines sutartis
(NATO, Europos mokslo fondo
kvietimu ir kiti)

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi
projektai

Mokslo kûriniai

Mokslo renginiai

Doktorantø stipendijos

Mokslininkø staþuoèiø programa

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø bei
programø tarybø, valdybos nariø
ekspertinë veikla

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos, skirtos mokslui ir studijoms
remti pagal veiklos kryptis 2008 m.

Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 41 862 000 Lt

do nuostatose numatytos paramos kryp-
tys. Tai Fondo inicijuotoms aktualioms
valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-
tinës veiklos programoms vykdyti; moks-
lininkø grupiø projektams paremti; pro-
jektams pagal tarptautines sutartis ágyven-
dinti; ûkio subjektø uþsakymu vykdo-
miems projektams; monografijø, vadovë-
liø ir kitø mokslo kûriniø parengimui;
mokslo renginiams organizuoti; Fondo
ekspertø, ekspertø komitetø, programø
tarybø ir Fondo valdybos ekspertinei veik-
lai finansuoti.

Kaip ðalies mokslo plëtros skatinimo
programa buvo ágyvendinama 2007 me-
tais? Fondas, atsiþvelgdamas á ankstes-
niais metais prisiimtus ásipareigojimus ir
patvirtintus Vyriausybës prioritetus bei
programas, skyrë paramà moksliniø ty-
rimø ir eksperimentinës plëtros projek-
tams vykdyti taip:

Aukðtøjø technologijø plëtros pro-
gramos 2007 m. konkursiniams projek-
tams remti skirta 7000 tûkst. litø, ðios lë-
ðos paskirstytos 26 konkursà laimëju-
siems projektams.
Pramoninës biotechnologijos plët-
ros programos 2007 m. projektams remti

skirta 4000 tûkst. litø, šiomis lëðomis fi-
nansuota 15 konkursiniø projektø.
Lietuvos moksliniø tyrimø ir ekspe-
rimentinës plëtros prioritetiniø krypèiø
projektams – 5000 tûkst. litø, ðios lëðos
paskirstytos 19 konkursiniø projektø.
Lituanistikos moksliniø tyrimø pri-
oriteto ágyvendinimo programai – 2000
tûkst. litø, ðiomis lëðomis paremti 22 kon-
kursiniai projektai.

Fondo inicijuotoms aktualioms
valstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-
tinës plëtros 4 programoms vykdyti 2007
m. skirta 1300 tûkst. litø.
2007 m. Fondas 13 ministerijø ið-
siuntë kvietimus teikti siûlymus dël moks-
liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros dar-
bø inicijavimo. Á kvietimà atsiliepë 5 mi-
nisterijos ir pateikë 23 temas. Atsiþvelgus
á ekspertiniø institucijø ir Fondo ekspertø
iðvadas, Fondo valdyba patvirtino 14 kon-
kursiniø temø ministerijø uþsakomø pro-
gramø projektams teikti. Ministerijø uþsa-
komø programø projektams buvo numa-
tyta 1300 tûkst. litø. Mokslo ir studijø ins-
titucijos ministerijø uþsakomø programø
konkursui pateikë 14 projektø, Fondo pa-
rama (1146,9 tûkst. litø) skirta 13 konkur-

siniø projektø, likusios lëðos perskirsty-
tos atitinkamoms Fondo veikloms.
Mokslininkø grupiø projektams
remti planuota 3000 tûkst. litø, ðios lë-
ðos paskirstytos 103 konkursiniams pro-
jektams ir taip pat 20 projektø (esant ga-
limybei) iš rezervo. Iš viso paremta 123
projektai, jø finansavimui skirta 3551,64
tûkst. litø, t.y. papildomai paskirta 551,64
tûkst. litø ið kitø Fondo veiklos krypèiø
nepanaudotø lëðø.
Projektams pagal tarptautines su-
tartis skirta 1398,1 tûkst. litø, paremta 43
projektai.

Ûkio subjektø uþsakymu vykdo-
miems projektams paremti patvirtinta
1897,28 tûkst. litø suma, ðios lëðos pa-
skirstytos 75 konkursiniams projektams.
Mokslo kûriniø parengimui skirta
300 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 38
tæsiamiems darbams ir ðiais metais kon-
kursà laimëjusiems 52 mokslo kûriniø
autoriams.

Mokslo renginiams organizuoti skir-
ta 268 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos
161 renginiui organizuoti.
Doktorantø stipendijoms skirta 1440
tûkst. litø, 595 doktorantams paskirstyta

Lietuvos mokslininkams ir dokto-
rantams. Tai buvo 2,2 mln. litø.
Paramà gavo 113 mokslininkø
grupiø, 5 tarptautiniai projektai
bei 68 doktorantai, aktyviai vykdæ
mokslinius tyrimus.

Lietuvos
valstybinis
mokslo ir studijø
fondas

A.Goðtauto g. 12-407,
LT-01108 Vilnius
www.vmsfondas.lt;
vfondas@ktl.mii.lt
Tel. (8~5) 2639 152,
faks. (8~5) 2639 153

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

1440,9 tûkst. litø. 2007 m. 7 doktorantai
sustabdë doktorantûros studijas moks-
lo ir studijø institucijose ir 3 doktorantai
nutraukë doktorantûros studijas (likusios
lëðos perskirstytos kitoms Fondo veik-
loms).

Mokslininkø staþuoèiø programai
planuota 800,4 tûkst. litø suma 20 sta-
þuotojø; konkursui buvo pateikta 13 pra-
ðymø. Fondo valdybos patvirtinta 12
mokslininkø staþuoèiø vadovø (planuo-
ta 160 080 litø 12 staþuotojø), taèiau pa-
siraðytos 8 sutartys ir paremti 8 moksli-
ninkai staþuotojai (jiems iðmokëta 105
600 litø). Keturiø mokslo ir studijø insti-
tucijø mokslininkø staþuoèiø vadovø pa-
skelbti konkursai mokslininkams staþuo-
tojams priimti neávyko (nesulaukë pra-
ðymø), likusios lëðos perskirstytos atitin-
kamoms Fondo veikloms ágyvendinti.
Dalis „Šalies mokslo plëtros skatini-
mas” programos lëðø (2,0 proc.) skirta
Fondo ekspertø, ekspertø komitetø, pro-
gramø tarybø ir Fondo valdybos nariø eks-
pertinei veiklai apmokëti. Fondas atnauji-
no ekspertø sutartis su 724 ekspertais. Ið
viso ekspertai ávertino 1690 moksliniø pro-
jektø, 232 ataskaitas. Uþ ðià veiklà šalies
bei uþsienio ekspertams iðmokëta 352,7
tûkst. litø. Á ekspertinæ veiklà átraukti moks-
lininkai ið JAV, Vokietijos, Suomijos, Esti-
jos, mûsø tautieèiai mokslininkai, gyvenan-
tys ir dirbantys uþsienyje.
Fondas, vykdydamas „Ðalies moks-
lo plëtros skatinimas” programà, kasmet
susilaukia vis daugiau konkursui teikia-
mø projektø, kaip ir kasmet didëja vals-
tybës skiriamos lëðos projektams remti.
Iš viso paremta 1156 projektai, jø vykdy-
mui iðmokëta 29 mln. 540,9 tûkst. litø su-
ma, t.y. ásisavinta 98 proc. skirtø lëðø, ið

giamai, mokslininkø 2007 m. pradëtus
didþiuosius projektus rekomenduota tæs-
ti ir skirti 2008 m. Fondo paramà.
Taip pat Fondo ekspertø komitetai ir
programø tarybos Fondo valdybai patei-
kë rekomendacijas neskirti 2008 m. pa-
ramos 3 projektø vykdytojams ir toliau
ðiø projektø netæsti, kadangi projektø
vykdytojai neávykdë projekto kalendori-
niame plane numatytø darbø, o ataskai-
tose pateikti rezultatai kelia daug prieð-
taravimø ir abejoniø tiek dël tyrimø ob-
jekto, tiek dël tyrimams taikomos meto-
dikos. Keletui projektø vadovø rekomen-
duota nenukrypti nuo projekte ávardytø
tikslø ir uþdaviniø, nekeisti tyrimø kryp-
ties. Visa tai rodo svarbius pokyèius
mokslo politikoje: þenkliai sustiprëjo dë-
mesys jo kokybei ir konkurencingumui.
Siekiant ágyvendinti Vyriausybës stra-
teginius prioritetus ir stiprinti ðalies inte-
lektualiná potencialà, siekiant ðvietimo ir
mokslo kokybës bei veiksmingumo, bû-
tina ágyvendinti Lisabonos strategijà
(bent dël 1 proc. BVP ið valstybës biu-
dþeto 2010 m.). O tai reiškia, kad Vyriau-
sybës tvirtinamai Fondo programai
„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ bû-
tina finansavimà 2009 m. didinti 16,3
mln. litø.

2008 m. yra baigiamieji lituanistikai
skirtos programos metai. Todël progra-
mos taryba, mokslininkai lituanistai pa-
geidauja, kad Lituanistikos moksliniø ty-
rimø prioriteto ágyvendinimo 2007 – 2008
metø programa bûtø pratæsta 2009–2013
metais, o Fondas 2009 m. vël galëtø
skelbti konkursà projektams teikti.
Fondui 2004 m. tapus Europos moks-
lo fondo tikruoju nariu, dar labiau iðsiplë-
të tarptautinis bendradarbiavimas. Nuo
2007 m. Fondas skiria paramà moksli-
niams projektams, dalyvaujantiems Lie-

tuvos ir Prancûzijos dviðalio bendradar-
biavimo moksliniø tyrimø ir eksperimen-
tinës plëtros srityje programoje „Þilibe-
ras“. Fondas taip pat skiria paramà pro-
jektams, pateiktiems pagal tarptautines
bendradarbiavimo sutartis (NATO, VISBY,
UNESCO), Lietuvos ir Ukrainos dviðalio
bendradarbiavimo sutartá moksliniø tyri-
mø srityje 2007–2008 m.
Tikimasi, kad ðiø vykdomø projektø
rezultatai paskatins mokslo ir technolo-
gijø paþangà, sustiprins tarptautiná
mokslo ir gamybos bendradarbiavimà
per taikomøjø ir fundamentiniø mokslø
sàsajas, suburs mokslininkø grupes, ge-
banèias sukurti bei ádiegti naujas – mo-
dernias technologijas, kurios bus pa-
trauklios ðalies ûkiui ir pramonei.
2007 m. Fondas ir toliau vykdë progra-
mà „Studentø kreditavimo sistemos plë-
tojimas”. Ðiai programai ið valstybës biu-
dþeto lëðø buvo skirta 20 800 tûkst. litø.
Fondo vykdomos programos “Stu-
dentø kreditavimo sistemos plëtojimas”
tikslas – valstybës teikiamomis pasko-
lomis skatinti ðalies þmogiðkøjø iðtekliø
plëtrà, jos ekonominæ bei socialinæ pa-
þangà. Studentø kreditavimo sistemos
plëtojimas didina galimybæ asmenims
ágyti aukðtàjá iðsilavinimà bei skatina tapti
aukðtos kvalifikacijos specialistais.
Valstybës paskolas gali gauti Lietu-
vos valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø
mokyklø pagrindiniø, vientisøjø ir antro-
sios studijø pakopos studentai, pirmà
kartà studijuojantys atitinkamoje studijø
pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokià
studijø formà – dieninæ, vakarinæ ar ne-
akivaizdinæ – jie pasirinko.
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø
fondo teikiamø valstybës paskolø rûðys ir
dydþiai: (1) studijø ámokai mokëti, jeigu
jos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis

2008 m. Fondo asignavimai programoms – 65 374 000 Lt

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2008 m. asignavimai pagal programas

jø 7 mln. 725,8 tûkst. litø
(25,7 proc. lëðø) mokslinin-
kai iðleido naujai mokslinei
bei programinei árangai ási-
gyti ir laboratorijoms atnau-
jinti. Tai didelis þingsnis ið
esmës atnaujinant Lietuvos
mokslo materialiàjà bazæ.
2008 m. vasario 4 – 23
dienomis Lietuvos valstybi-
niame mokslo ir studijø
Fonde vyko metinës moks-
linës ataskaitinës konferen-
cijos. 18 Fondo ekspertø
komitetø ir programø tary-
bø nariai – þymûs moksli-
ninkai ekspertai – iðklausë
ir ávertino projektø vadovø
99 ataskaitinius praneði-
mus bei ataskaitas.
Mokslinës ataskaitos ið
esmës buvo ávertintos tei-

Ðalies mokslo plëtros skatinimas

Veiklos uþtikrinimas

Studentø kreditavimo sistemos plëtojimas

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 11

– iki 520 litø semestrui; (2) gyvenimo išlai-
doms iki 4680 litø metams; (3) dalinëms
studijoms pagal tarptautines sutartis ir su-
sitarimus – iki 4680 litø vienam studijø uþ-
sienio aukðtojoje mokykloje semestrui.
Nuo 2006 metø valstybës paskolos
teikiamos 46 Lietuvos aukðtøjø mokyklø
studentams. Per 2007 metus buvo su-
darytos 10 004 sutartys su studentais
valstybës paskolai gauti. Tiek Vyriausy-
bës priimtais nutarimais, tiek Fondo tei-
siniais norminiais aktais nuolat buvo to-
bulinama paskolø aukðtøjø mokyklø stu-
dentams suteikimo, administravimo ir
gràþinimo tvarka. Nauja valstybës pasko-
lø administravimo tvarka nuo 2007 me-
tø uþtikrina, kad paskolø teikimui skiria-
mos lëðos kiekvieno konkurso metu bû-
tø panaudotos visos ir efektyviai. Aukð-
tosioms mokykloms paskolø lëðos stu-
dijø ámokoms mokëti bei gyvenimo ið-
laidoms skiriamos bendra suma.
Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietu-
vos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø for-
mø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios
pakopos studentui be konkurso gauti
paskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ði
ámoka neapmokama valstybës lëðomis.
Todël kiekviena aukðtoji mokykla pir-
miausia turi patenkinti visus praðymus
dël paskolos studijø ámokai gauti, o li-
kusià sumà skirti paskoloms gyvenimo
iðlaidoms. Naujoji paskolø administravi-
mo tvarka leidþia konkretaus konkurso
metu vienø aukðtøjø mokyklø nepanau-
dotas paskoloms teikti lëðas perskirstyti
kitoms aukðtosioms mokykloms.
Pirmenybë gauti paskolas (konkur-
so bûdu) teikiama studentams: (1) ku-
rie yra ið turinèios teisæ gauti piniginæ so-
cialinæ paramà ðeimos; (2) kuriems iki
pilnametystës ástatymø nustatyta tvarka
buvo nustatyta globa (rûpyba) arba ku-
riø tëvai (turëtas vienintelis ið tëvø) yra
miræ; (3) kurie teisës aktø nustatyta tvar-
ka yra pripaþinti nedarbingais ar ið da-
lies darbingais, arba jiems yra nustaty-
tas sunkus ar vidutinis neágalumo lygis.
Ið viso 2007 m. pasiraðyta sutarèiø
31,47 mln. litø sumai. Kaip matome, prie
2007 m. skirtø biudþeto asignavimø dar
prisidëjo 10,67 mln. litø ið sukauptø grà-
þinamøjø paskolø, palûkanø ir delspini-
giø bei 2006 m. rudeninio konkurso me-
tu nepanaudotø lëðø. Fonde nuolat vyk-
doma paskolø sutarèiø sàlygø laikymo-
si prieþiûra ir paskolø gràþinimo proce-
so kontrolë iki visiðko atsiskaitymo.

Šiuo metu Fonde, siekiant uþtikrinti
spartesná bei efektyvesná paskolø admi-
nistravimà, tobulinama IS „Paskola – 2“,
pervedant jà á aukðtesná technologiná ly-
gá, t. y. sukuriant naujà IS „Paskola – 3“
platformà.

Á ðalies aukðtojo mokslo reformà,
naujojo mokslo ir studijø ástatymo pro-
jekto parengimà deramai ásijungia ir Fon-
de kartu su UAB „PI konsultacijos“ pa-
rengta ir áteikta Vyriausybei, Ðvietimo ir
mokslo ministerijai galimybiø studija
„Valstybës paskolø Lietuvos aukðtøjø
mokyklø studentams administravimo sis-
temos tobulinimas“.
Ðiemet skirtos lëðos Fondo investici-
niam projektui „Lietuvos valstybinio
mokslo ir studijø fondo informaciniø sis-
temø optimizavimas“ leis per 2008–2010
metus sukurti ir ádiegti informaciniø sis-
temø „Paskola – 3“ ir „Mokslas“ platfor-
mas, atnaujinti Fondo kompiuterinæ tech-
nikà, sukurti kompiuterizuotà dokumen-
tø valdymo sistemà. Modernizuotos in-
formacinës technologijos uþtikrins sau-
gø ir operatyvø informacijos apdorojimà,
iðdavimà, atskaitomybæ ir kontrolæ, leis
sutrumpinti skelbiamø konkursø trukmæ,
panaudoti informacijà, saugomà valsty-
bës registre ir aukðtøjø mokyklø informa-
cinëse sistemose.
Susidoroti su didþiulëmis administ-
racinio darbo apimtimis bei kompleksið-
kais uþdaviniais bûtø neámanoma be Vy-
riausybës tvirtinamos programos „Veik-
los uþtikrinimas“. Šios programos tiks-
las – siekti efektyvios veiklos bei uþtik-
rinti Fondo veiklos organizavimà, paves-
tø funkcijø atlikimà laiku ir kokybiðkai,
veikti planingai siekiant ágyvendinti stra-
teginius tikslus, uþtikrinti veiklos skaid-
rumà.

Fondas, skirdamas lëðas mokslo ir
studijø institucijoms, vykdë veiklà nepa-
valdþiø subjektø ir fiziniø asmenø atþvil-
giu tam tikroje valstybës srityje, t.y. vyk-
dë joje metodinës pagalbos, koordina-
vimo funkcijas.
Ðiuo metu Fondas turi 29 etatus, ta-
èiau akivaizdu, kad, iðaugus darbø ir fi-
nansavimo apimtims, Finansø ir apskai-
tos bei Paskolø skyriuje reikalingi 3 pa-
pildomi etatai. Kadangi kiekvienais me-
tais didëja paskolø gràþinimø kiekis bei
kartu atsiranda vis daugiau skolininkø,
nauji etatai uþtikrintø efektyvø bei koky-
biðkà darbà su skolininkais ir kartu pra-
plëstø Fondo prevencinio darbo su po-

tencialiais skolininkais efektà. Taip pat
uþtikrintø gràþinamø paskolø uþskaitymo
ir apskaitos kontrolës priemoniø rezul-
tatyvumà. Fondui bûtinos ir papildomos
patalpos.

Ypatingas dëmesys buvo skiriamas
nuolatiniam tarnautojø kvalifikacijos kë-
limui. 2007 m. 21 Fondo valstybës tar-
nautojas këlë kvalifikacijà Lietuvos vie-
ðojo administravimo institute, Finansø
ministerijos mokymo centre, kitose vals-
tybës tarnautojø mokymo bei tobulinimo
ástaigose. 2007 m. Fondo valstybës tar-
nautojai dalyvavo 46 mokymuose pagal
atskiras mokymo rûðis.
Vykdant programà, buvo efektyviai
koordinuojamas mokslo programø pro-
jektø ágyvendinimas ir paskolø gavëjø fi-
nansiniø ásipareigojimø prieþiûra, tobu-
linama lëðø valdymo ir administravimo
sistema bei teisinis reglamentavimas.
Buvo teikiama metodinë pagalba fondo
lëðø gavëjams, kuri uþtikrino visuome-
nës informuotumà apie paramos galimy-
bes mokslo ir studijø srityje, stiprino va-
dybinius gebëjimus teikti paramà moks-
liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros po-
reikiams tenkinti bei studentø kreditavi-
mo sistemai plëtoti.
Buvo siekiama, kad finansiniai iðtek-
liai bûtø naudojami racionaliai ir pagal
paskirtá, asignavimai naudojami ekono-
miðkai, efektyviai ir rezultatyviai, buvo to-
liau tobulinama bei stiprinama vidaus
finansø kontrolës sistema.
Dþiugu, kad nemaþai Fondo parem-
tø darbø, juos vykdþiusiø mokslininkø
buvo ávertinti valstybës premijomis ir ki-
tais apdovanojimais.
Kad realø paramos poveiká pajustø
ðalies mokslininkai, mokslo ir studijø ins-
titucijos, ûkio subjektai bei studentija,
daug prisidëjo sutelktas Fondo valdy-
bos, vadovaujamos prof. Juozo Þilio,
darbas.

Fondo specialistai, valdybos nariai,
ekspertø komitetø ir programø tarybø na-
riai kartu su akademine bendruomene
yra pasirengæ ðalies aukðtojo mokslo re-
formai, tiems reikðmingiems iððûkiams,
kurie iðkyla tiek Europos moksliniø tyri-
mø erdvëje, tiek nemaþiau sudëtinguo-
se mokslo globalizacijos procesuose.

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formø
pagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolà
studijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekviena
aukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijø
ámokai gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms.

,

12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Vandens keliø direkcija, galiausiai ásiti-
kinusi, kad Kalnënø uostas neduoda jo-
kiø pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lë-
ðø, 1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimo
ûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomos
sutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plo-
tas 4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausan-
èià 1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomi-
ninkas uþ viskà moka per metus 85 litus
nuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti

Lietuviðki

Prof. habil. dr.
Arnoldas PIROÈKINAS

Nemuno uostai

1919–1940 metai

Pabaiga. Pradþia Nr. 4

Garlaiviai Mituvoje (Jurbarko
uoste). Apie 1930 m. Fotografas
neþinomas. Iš Jurbarko krašto
istorijos muziejaus fondø

Jurbarko þiemos uosto
projekto IIIa variantas.
Pradëtas ágyvendinti
1934 m. Originalas yra
LCVA, f. 1059, ap. 1, b.
341, lp. 10

priklausanèius valstybës bei savivaldybës
mokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uos-
to pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvu-
liai. Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki
1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10).
Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojo
pasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikë
laivø remonto dirbtuvë.

Jurbarko uostas

Jurbarkas nuo neatmenamø laikø bu-
vo þymus Nemuno laivininkystës punk-
tas. Dar nepasibaigus karams su kryþiuo-
èiais, XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Ne-
munu veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiø
prekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo de-
ðimtmeèio vidurio Jurbarke nebûta uos-
to. Navigacijos metu prekes kraudavo lai-
kinose prieplaukose, o þiemà negausius
laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo
jos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvy-
nius pavasará, kai Nemunu grësmingai
plûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: pa-
èios Mituvos ledø bûdavo maþai.

Neturint visø duomenø, kiek kuriais me-
tais Jurbarke þiemodavo laivø, reikia ten-
kintis vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931–
1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56
(1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje,
stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 bai-
dokai. 1933–1934 m. þiemà „Jurbarko na-
tûraliame uoste“, kaip informavo Vandens
keliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonas
raðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlai-
viø ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gam-
ta daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. An-
tai laivininkystës prievaizdas Smalininkuo-
se, buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà,
raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. prane-
ðë Kauno vandens keliø rajono virðininkui,
kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø,
10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëje
labai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës.
Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs ant
akmens, galás sugesti.
Vandens keliø direkcija jau 1933 me-
tais ar dar anksèiau ëmë svarstyti reika-
là statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene
1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Pro-
jektø bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Mer-
kio knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádë-
tas brëþinys projekto, kuris numatë árengti
71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mi-
tuvos ir Imsrës santakos. Uostas bûtø pra-
sidëjæs ten, kur Mituva áteka á Nemunà, ir
bûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki pat
Kauno gatvës. Galiausiai pasirinktas ra-
cionalesnis IIIa

variantas, pagal kurá uos-
tà ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bet
toliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-

ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv.
metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki
25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstas
iki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësià
iškasti 88 000 m3

þemiø, ið kuriø 35 000
bûsià plento pylimui (tuo metu buvo bai-
giamas tiesti Smalininkø–Jurbarko plen-
tas ir statomas tiltas per Mituvà). Reikia
pasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galo
ágyvendintas, nors ir buvo skubama.
Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m.
pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: paki-
læ upës vandenys ir gausûs ledai paskan-
dino èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Van-
dens keliø direkcija, baimindamasi pana-
ðiø nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti lai-
vus Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaig-
tu uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaè
didelis potvynis iðneðë kelis garlaivius ir
baidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pa-
vyko juos iðgelbëti. Vandens keliø direkci-
ja, turëdama galvoje, kad Jurbarko uosto
apsauginë damba nesanti galutinai baig-
ta ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuo
ledø (ji nesiekë projekte numatyto aukð-
èio), atsiþvelgdama á laivininkø atkaklias
pastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje,
1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metais
leisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje,
bet neimant jokios atsakomybës, jei pa-
vasará laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kal-
ba netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937–
1938 m., kaip matyti primityvioje schemo-
je (b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14
vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarke
þiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 mo-

niojoje jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d.
Plentø ir vandens keliø direktorius pasi-
raðë ðio varianto sàmatà, prie kurios pri-
dëtas „Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbar-
ko þiemos uosto projekto IIIa

varianto“ (b.
341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemos
uosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10).
„Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 13

Smalininkø uostas. Apie 1936 m. Atvirukas.
M.Woischwillo leidinys. Maþosios Lietuvos
istorijos muziejaus rinkinys. Pakartota
Domo Kauno parengtø „Maþosios Lietuvos
veidø ir vaizdø“ 392-oji faksimilë (p. 237)

Smalininkø uostas. Schema. Brëþ. 239. Ið
knygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256

torlaiviai ir po vienà keltà bei pontonai (jø
schemoje bûta keturiø), kurie skaièiuoti
kaip uþimà vienà vietà.
Palyginti su kauniðkiu, Jurbarke sta-
tomas uostas ne tik maþesnis, bet gana
specializuotas. Nors projektas numatë
galimybæ jame krauti krovinius, bet ið tik-
røjø jam skirta buvo tapti þiemos uostu.
Kroviniø tokiame maþame miestelyje, kur
nebuvo beveik jokios þaliavø reikalaujan-
èios pramonës ir iðplëtoto sauskeliø tin-
klo á artimus pramonës centrus, sunku ti-
këtis: visi jie praplaukdavo Nemunu Kau-
no, Klaipëdos ar Vokietijos miestø adre-
sais. Tiems negausiems kroviniams, ku-
riø susikaupdavo Jurbarke arba buvo ski-
riami jam, visiðkai pakakdavo prie Nemu-
no árengtos prieplaukos.

Smalininkø ir Uostadvario uostai

Nors 1923–1939 m. Smalininkø ir Uos-
tadvario uostai priklausë Lietuvai, bet juos
administravo ne Kauno vandens keliø ra-
jonas – jie buvo pavaldûs Rusnës vandens
keliø rajonui. Toji aplinkybë ðiandien mums
kelia nepatogumø, nes apie ðiuos uostus
Lietuvos archyvuose iðliko maþa doku-
mentø, todël negalime iðsamiai ir nuosek-
liai nuðviesti jø veiklos per 16 metø.

Skirtingai nuo Kauno uosto, kurio
1919 metais bûta tik uþuomazgos, ir be-
veik neeksploatuojamo Kalnënø uosto,
Smalininkø uostui nereikëjo dideliø Lie-
tuvos þinybø pastangø ir resursø. Pradë-
jæs kurtis bene XIX a. pradþioje, 1886–
1887 m. Prûsijos valdþios lëðomis jis bu-
vo árengtas toks, koks, kad ir dabar ap-
leistas, atrodo mûsø dienomis. Prûsijos iþ-
dui jo árengimas tada, V.Merkio „Vandens
keliø“ (p. 106) duomenimis, kainavæs, skai-
èiuojant nepriklausomosios Lietuvos va-
liuta, 258 730 litø. Uþ tuos pinigus atsira-
do visai graþus 5,8 ha ploto ir 1,6 m gylio
uostas. Nuo Nemuno potvyniø já gana pa-
tikimai saugojo aukðtas pylimas. Lietuvos
valdymo metais vis dëlto keliais atvejais
rodësi, jog jis neatlaikysiàs ásisiautëjusio
Nemuno. Didelis pavojus uoste þiemoju-
siems laivams grësë 1932 m. balandþio
5–6 dienomis, kai ties Smalininkais Ne-
mune susidarë tokia didelë patvanka, jog
vanduo pradëjæs verþtis per pylimo vir-
ðø. Reikëjæ pylimà („uosto dambà“) aukð-
tinti pripiltais þemiø maiðais (V.Merkys, cit.
veik., p. 153, 160). Áspûdingo potvynio
Smalininkuose bûta taip pat 1937 m. ko-
vo 17 dienà. Laikraðèiø praneðimais, van-
duo tada pakilæs 8–9 m virðum norma-
laus jo lygio. Ðio raðinio autorius, tada dar
vaikas iðgyvenæs ðá Smalininkø potvyná,
mena, kaip þmonës kalbëjo, jog nedaug
betrûkæ, kad per pylimà bûtø ëmæ plûsti
vandens srautai.
Smalininkø uosto krantai buvo sutvir-
tinti – aplinkui tæsësi krantinës. Pagal uos-
tà miestelio pusëje ëjo akmenimis grás-
tas kelias, gana platus. Jo viduriu buvo
nutiesti siaurojo geleþinkelio bëgiai. Nuo
gatvës uosto link sviræs ðlaitas taip pat
buvo grástas. Laivams buvo patogu pri-
siðvartuoti ir iki kranto nutiesti storas len-
tas (blankas) ar tiltelius, kurie tiko krovi-
niams vienraèiais („karais“) veþti. Kokiø

kranø uostas neturëjo: viskas veþta ið lai-
vo ir atvirkðèiai be jø. Savo paties akimis
teko matyti pagal uostà nutásusias pakrað-
èiais dideles rietuves popiermalkiø, mal-
kø ir kauges faðinø (þabø ryðuliø). Tai
Smalininkø apylinkiø miðkø produkcija.
Tikriausiai bûdavo ir kitokiø kroviniø. Sma-
lininkø muitinës dokumentuose gana ið-
samiai suregistruoti kroviniai, kuriuos bai-
dokai ir garlaiviai gabendavo upe aukð-
tyn, á Kaunà, ar þemyn, á Tilþæ, Karaliau-
èiø ir Klaipëdà. Taèiau ðitais duomenimis
negalima apibûdinti Smalininkø uosto
apyvartos: krovinius gabenantys laivai
daþniausiai në neuþsukdavo á já, nes jø
vaþma nebûdavo skiriama Smalininkams.
Smalininkø uostas Nemuno þemupy-
je buvo þymus prieglobstis laivams þie-
mà. Kaþkaip á Lietuvos centriná valstybës
archyvà yra patekusi schema „Laivai
Smalininkø uoste 1937–1938 m.“ (b. 473,
lp. 16). Tà þiemà jame prisiglaudë 34 van-
deniu plaukti galintys objektai. Ið jø net
23 bûta baidokø. Ádomu, kad net devyni
baidokai paþymëti kaip priklausà Vokieti-
jai – atvykæ ne tik ið artimøjø panemunës
miestø ir miesteliø Tilþës, Ragainës, Tra-
pënø ir Þemøjø Eisuliø, bet ir ið tolimojo
Karaliauèiaus. Vokieèius baidokininkus
þiemoti Smalininkuose traukë palyginti
nedideli mokesèiai, pragyvenimo pigu-
mas ir galëjimas leisti vaikus á èia esan-
èià vokiðkà mokyklà. Aðtuoni baidokai pri-
klausë Smalininkø gyventojams, po vie-
nà – Vieðvilës, Jurbarko ir Vilkijos baido-
kininkams. Dviejø baidokø savininkai ne-
nurodyti. Vienas baidokas, vardu „Þuvë-
dra“, gali priklausyti Lietuvos gyventojui.
Antrasis baidokas uþraðytas vardu „Elvy-
ra“. Moterø vardais mëgdavo baidokus
vadinti vokieèiai. Labai stengiantis, ski-
riant laiko archyvinëms paieðkoms, gal
bûtø ámanoma nustatyti tø baidokø pri-
klausomybæ. Tik ar mûsø temai bûtina?
Tà þiemà uoste prisiglaudë penki mo-
torlaiviai. Ið jø keturi priklausë Vokietijos
pilieèiams. Motorlaivis, vardu „Smalinin-
kai“, bus priklausæs smalininkiðkiui.
Uoste dar þiemojo du keltai (savinin-
kai nenurodyti), dvi prieplaukos (viena vo-
kieèiø, kita Kauno vandens keliø rajono).
Kauno vandens keliø rajonui priklausë vie-
na ðalanda ir viena brandvachta. Baigiant
tais metais Smalininkø uoste þiemojusiø
laivø apþvalgà, vertëtø atkreipti dëmesá,
kad èia nestovëjo në vienas garlaivis.
Smalininkø uostas skyrësi nuo Kauno,
Kalnënø ir Jurbarko uostø vienu bruoþu:
jo bûta ne vien prekiø ir þiemos uosto, bet
navigacijos metu aptarnaudavo ir kelei-
vius. Skirtingai nuo pirmøjø trijø uostø, ku-
riuose nebuvo keleiviø prieplaukos, Sma-
lininkø uoste tokia prieplauka stovëjo. Prie
jos ðvartuodavosi reguliaraus susisiekimo
keleiviniai garlaiviai. Jurbarkas ir Kaunas,

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

þinoma, turëjo taip pat keleiviø prieplau-
kas, bet jos buvo gana toli nuo uostø.
Be to, verta paminëti, kad Smalininkø
uoste buvo árengta visoje Europoje pa-
garsëjusi vandens matavimo stotis. 1886–
1888 metais buvo iðmûryti puikûs laiptai
matuoklëms pritvirtinti.
Skirtingai nuo Smalininkø uosto, kurá
galëtume apibûdinti kaip universaliausià
Lietuvai priklausanèioje Nemuno dalyje,
labiausiai specializuotas buvo Uostadva-
rio uostas, árengtas Atmatos kairiajame

Uostadvario uostas Nemuno šakoje
Atmatoje. Schema. Iš knygos: Merkys V.
Vandens keliai, p. 256

krante, vos trys kilometrai nuo jos, o kar-
tu ir Nemuno, ásiliejimo á Kurðiø marias.
Kiek aukðèiau uosto, uþ poros ðimtø met-
rø, ið deðinës á Atmatà áteka Minija.
V.Merkio knygoje raðoma, kad Uostad-
vario uostas árengtas nedideliame Vilkinës
upelyje 1917 metais þiemoti ledlauþiams,
kurie pavasará turëdavo ardyti paèiame Ne-
muno þemupyje susidaranèias ledø san-
grûdas. Apraðomuoju laikotarpiu uoste
stovëdavo vienas Lietuvai priklausantis
ledlauþis „Èinè“ ir du Vokietijai, Tilþës van-
dens keliø rajonui, – „Skirwieth“ ir „Weich-
sel“ (p. 145). Nepasitaikë rasti duomenø,
kad jame bûtø þiemojæ kitø laivø – garlai-
viø, motorlaiviø ir baidokø. Tad já galëtu-
me laikyti savotiðku þinybiniu uostu, ne-
priklausanèiu ðalies transporto sistemai.
1918–1940 metais Lietuvos upiniai lai-
vai kiek ne kiek yra naudojæsi Klaipëdos
uostu. Ðilutëje taip pat bûta nedidelio uos-
to. Spaudos uþuominos leidþia sakyti,
kad vienas kitas baidokas þiemodavo Du-
bysoje ir Nevëþyje. Taèiau apie tokius at-
vejus duomenø neturime. Gal jø laivinin-
kystës þinybos në nekaupë. Tad dabar,
iðmirus anø metø þmonëms, surinkti þi-
niø apie individualiai þiemojusius laivus
beveik nëra vilties. Vis dëlto jos galutinai
nepraraskime...

Kasmetëse kompleksinëse kraðtoty-
ros ekspedicijose, kuriose visados daly-
vauja 30–40 entuziastø, kraðto tyrëjø, per
dvi darbo savaites surenkama gausi ir
apimli medþiaga. Ja remiantis rengiamos
monografijos. Pastaraisiais metais iðleis-
tos knygos „Ðiaulënai“, „Tvereèiaus krað-
tas“, „Vyþuonos“, „Raudënø kraðtas“ –
tai iðsamûs pasakojimai apie gamtà ir ge-
ografijà, istorinæ praeitá, tradicinæ ir ðian-
dienæ kultûrà; istoriniuose, moksliniuo-
se straipsniuose apraðomi paminklai,
tremtiniø ir partizanø likimai, monografi-
jose – þymiø to kraðto þmoniø biografi-
jos, kalbos pavyzdþiai, dainuojamoji, pa-
sakojamoji ir smulkioji tautosaka, biblio-
grafiniai apraðai, fotonuotraukos, pieði-
niai, brëþiniai, prisiminimai, laiðkai. Var-
tai ðitoká leidiná ir tarytum vaikðtai po vals-
èiø, parapijà, seniûnijà, susipaþásti su
þmoniø gyvensena praeityje ir jø jause-
na, darbais, tampi ávairiausiø istoriniø ávy-
kiø liudininku.

Jeigu prireiktø iðvardyti paèius darbð-
èiausius Lietuvos rajonø ir miestø krað-
totyrininkus, nusidriektø didþiulis sàra-
ðas. Ekspedicijose noriai dalyvauja ir Vil-
niaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukð-
tøjø mokyklø dëstytojai ir studentai.
Ðiandien jau beveik nesurasime tokio
rajono ar miesto, kuris nebûtø iðspausdi-
næs didelës istorinës savo kraðto knygos.
Prisimintinos „Versmës“ leidyklos „Lietu-
vos valsèiø“ serijos monografinës knygos
apie Þagaræ, Seredþiø, Raguvà, Lauku-
và, Papilæ, Veliuonà, Þiobiðká, Platelius ir
kt. Jau gausu lankstinukø apie paminklus,
fotoapybraiþø apie þymias, lankytinas vie-
toves, albumø, parodø katalogø su iliust-
racijomis, kalendoriø, apybraiþø apie ið-
kilias asmenybes. Ðiuose spaudiniuose
mirgëte mirga aktyviøjø visuomenininkø
– kraðtotyrininkø darbai. Laimë, ne visa
nusëda á archyvus, muziejø saugyklas, ne
visa pasilieka tiktai rankraðèiuose. Tarp ak-
tyviausiø darbininkø yra mokytojai, bib-
liotekininkai, muziejininkai, paminklosau-
gininkai, folkloro ansambliø vadovai. Ðie
gimtøjø þemiø tyrëjai rengia parodas, dau-
gelis spausdina savo gimtøjø kaimø ir
miesteliø istorijas, globoja kultûros pamin-
klus, domisi tremtiniø, kaliniø, partizanø
veikla, gausina memorialinæ literatûrà, ap-

raðo iðnykusiø ar benykstanèiø kaimø
þmoniø likimus. Sunku bûtø surasti dva-
sinio gyvenimo sritá, kuria Lietuvos krað-
totyrininkai nesidomëtø. Tûkstanèiai eks-
ponatø yra visuomeniniuose kraðtotyros
muziejuose – mokyklose, kultûros ástai-
gose, pas privaèius asmenis. Jau iðleis-
tos kelios deðimtys „Kraðtotyros“ knygø,
iki ðiol eina neperiodinis leidinys „Mûsø
kraðtas“.

Kraštotyrininkas – tai kultûrinës veik-
los mëgëjas, prasmingo laisvalaikio lei-
dëjas, pirmasis savo seniûnijoje ágyjan-
tis mokslinio darbo pradmenø. Supras-
dami ðios veiklos darbø svarbà ir pras-
mæ, kai kurie ið jø tampa þymiais praei-
ties tyrëjais. Kaip nepaminëti V.Stakevi-
èiaus (Ðilalë), J.Volungevièiaus (Leipa-
lingis), J.Ðliavo (Þeimelis), J.Mickevièiaus
(Kretinga), V.Rimkaus (Uþventis), M.Èil-
vinaitës (Upyna), N.Manikienës (Kudir-
kos Naumiestis), G.Karalienës (Vilkavið-
kis), S.Litvinavièiaus (Veliuona), R.Vitai-
tës (Zarasai), A.Vaièiaus (Kaunas), J.Kri-
vicko (Ðiauliai).
Tautos laimë, kad prie Kraðtotyros
draugijos atsikûrimo stovëjo tokios ðvie-
sios asmenybës, kaip prof. V.Jakelaitis,
istorikas A.Stravinskas, J.Basanavièiaus
premijos laureatë I.Seliukaitë. O apie
1964–1966 m. prasidëjo folkloriniø ir et-

Ir kraðtotyrininkai

Aleksandras ÐIDLAUSKAS

Kraštotyros draugijos pirmininkas

Gausûs ávairiatemiai Lietuvos
kraðtotyrininkø raðiniai spausdi-
nami monografijose, praneðimai
skaitomi konferencijose, jais
domisi istorikai (ypaè etnologai),

istorijà

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 15

nografiniø ansambliø atgaiva. Jø progra-
mose daþnàsyk buvo naudojama krað-
totyrininkø surinkta ir uþraðyta tautosaka,
paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo di-
dysis Lietuvos kaimø nykimas (dël masi-
nës melioracijos), suskubta kas ámano-
ma surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fo-
tonuotraukø, laiðkø, prisiminimø, uþraðø
apie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, gimi-
næ, tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vie-
nà syká buvo surasti senø laikø dienorað-
èiai, gyvensenos apraðai, mëgëjø litera-
tûrinës kûrybos.
Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo ir
kultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrinin-
kams didþià paramà (transportas, nakvy-
në, mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio,
Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos,
Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jur-
barko ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestø
muziejus, kurie visuomet talkino ekspedi-
cijose. Ir patys kraðtø muziejai nuolat ren-
gë ir rengia maþàsias ekspedicijas. Peri-
odiniai leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultû-
ros aktualijos“, „Kultûros paminklai“
spausdina paèià naujausià medþiagà ið
ekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosios
þemës tyrëjus. Kokios gausios ir turinin-
gos yra Lietuvos rajonø kraðtotyros mu-
ziejø ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosi
jaunieji kraštotyrininkai!
Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvo-
je – XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtoty-
rininko“ terminas bene pirmà kartà buvo
pavartotas Antano Vireliûno apie 1919

metus. O pirmieji duomenys apie mokyk-
linæ kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Pane-
vëþio gimnazistai tyrinëjo gamtà, domë-
josi tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Do-
vydaitis tais metais suburia moksleiviø
kraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ága-
vo organizuotà, nebe stichiná pobûdá.
Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Kë-
dainiø, Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergës
kraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausia
buvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugi-
ja, ásteigta 1927 metais. Jos pirmininku
tapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þino-
mas kultûros ir spaudos darbuotojas, tei-
sininkas. Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, re-
dagavo leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir
„Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pasta-
rasis þurnalas skelbë daug archeologijos,
istorijos, tautosakos, muziejininkystës
straipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris.
Daug gerø þodþiø galima pasakyti
apie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fo-
toaparatu ir uþraðø knygele pësèiomis ir
dviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir su-
kaupë unikalø etniná palikimà.
Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bû-
reliø tikslai buvo labai artimi istorijos mo-
kymo tikslams. Mokytojai kartu su moks-
leiviais rengdavo ekskursijas, domëjosi
piliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtini-
mais, senamiesèiais, muziejø ekspozici-
jomis, áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjø
memorialinëmis vietomis ir paminklais.
Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valsty-
bës – Latvija ir Estija, diskutuota Vilniaus
ir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuo-
se mokyklø ar miesteliø muziejuose bu-
vo kaupiama papildoma informacija ir
eksponatai.

1925 m. Þagarës mokytojai ir moks-
leiviai keliavo po Lietuvà pësèiomis, su-
sipaþino su kaimo þmoniø gyvensena, rin-
ko senienas, uþraðinëjo tautosakos kûri-
nius. Panaðiai darbuotasi Marijampolëje.
Pokariu dël ideologinës represijos krað-
totyrininkø veikla buvo visiðkai nuslopin-
ta, taèiau vienas kitas þidinëlis vis suru-

sendavo. Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyk-
los mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiø
darbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m.
surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mo-
kyklos muziejëlá. Ávairiais bûdais pokary-
je dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slap-
tomis) – Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovy-
daitis, Juozas Petrulis, Mikalina Glemþai-
të, Paulius Galaunë ir kiti.
XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime
(2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrin-
tas pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas.
Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persi-
këlë á Lietuvos liaudies kultûros centrà
(B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla su
gausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionali-
ná muziejø.

Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pa-
stangø dedanèiø, kad kraðtotyrinis judë-
jimas nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki to
meto turëjo aktyvius atsakingus asmenis,
áregistravo savo juridinius kraðtotyrinius
subjektus (pagal naujus teisinius reikala-
vimus). Naujai ir kûrybingai pradëjo dirb-
ti Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kau-
no, Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padali-
niai. Kaip ir ankstesniais metais, pastarà-
já laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kul-
tûros ástaigø darbuotojø entuziazmas. Tai
mokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyk-
lø kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëk-
mingai vadovauja Lietuvos jaunimo turiz-
mo centras (Ðvietimo ir mokslo ministeri-
jos padalinys). Itin graþiø rezultatø pasie-
kia Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Ro-
kiðkio, Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai.
Draugijoje iðaugo nemaþai tautamy-
liø, etninio kultûros paveldo þinovø ir mo-
kovø. Jø triûso vaisiai puoðë daþnas
(1964–1984 m.) respublikines kraðtotyros
darbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojø
visuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þy-
mûs mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë,
V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Ana-
pilin), tautosakos þinovës B.Stundþienë,
G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yra
daþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtina
paminëti garsø Vilniaus universiteto dës-
tytojà ekonomistà Venantà Maèiekø, ku-
ris ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pa-
mainà, bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosios
vietoviø monografijos (Zervynos, Merki-
në, Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Du-
bièiai) buvo gaivus oro gurkðnis tiems,
kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva.
Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie
2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir pro-
duktyviai, o mokyklose yra apie 4000 jau-
nøjø kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyri-
ninkø yra vienos temos autoriai, po kruo-
pelytæ kasmet renkantys etninio paveldo
medþiagà, kaimø istorijos faktus, pedago-
gikos pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc.
I.Èepienë, I.Seliukaitë, P.Spurgevièius,
K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,

raðo

tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai,
muziejininkai. Per tris tûkstanèius
ávairios apimties kraðtotyrininkø
darbø yra sukaupta Kraðtotyros
darbø saugykloje.

16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiø
ekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.)
buvo surengta per 175. Pelesa, Punskas
ir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos krað-
totyrininkø dëmesio. Ðiauliø rajonas pir-
masis ðalyje surengë ekspedicijas viso-
se seniûnijose ir nuolat spausdina mo-
nografijas. Panaðiu keliu einama Ðilalës
rajone. Dþiugina vis didëjantis studentø
aktyvumas. Dëmesinga savo regionui
Ðiauliø universiteto Etnologijos katedra.
Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose
(jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys)
susitinkama su senaisiais kaimø muzi-
kantais, daromi áraðai, leidþiamos kase-
tës ir kompaktiniai diskai.
Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savo
veiklos problemas. Nesinori ðnekëti apie
finansinius ir ûkinius sunkumus, apie ne-
apmokamà Draugijos organizatoriø veik-
là ar apie nepaprastai sunkius leidybos
reikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûti-
na atnaujinti etninës medþiagos rinkimo
anketas, supaþindinti su naujomis veik-
los metodikomis, rengti daugiau semina-
rø ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniø
gyvensenos pasikeitimus. Be to, gero-
kai priblëso kolektyvø istorijø raðymas,
metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bû-
tø patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kin-
ta lietuviø kulinarinis paveldas ir tradici-
niai amatai (kalvystë, malûnininkystë, li-
nø apdirbimas, puodininkystë, verbø ga-
minimas, þûklavimas, medþioklë ir kt.).
Visà laikà nepaprastai daug problemø
këlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas,
kaimo medinës architektûros prieþiûra.
Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko la-
bai daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaip
ir audiniø raðtuose, droþybos graþmeno-
se, dainavimo savaimingume.
Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jø
darbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliø
bûrys eiliniuose suvaþiavimuose gauna
Garbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basa-
navièiaus premijos teikëjai nepamirðta
kraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugo-
jo jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P.Bu-
gailiðkio premijà. O Joniðkio rajonas at-
gaivino tautosakos rinkëjo Mato Slan-
èiausko premijà uþ aktyvø tautosakos rin-
kimà ir populiarinimà. Kupiðkënai jau se-
nokai turi ásteigæ seserø Glemþaièiø pre-
mijà. Anykðtënai bene pirmieji Lietuvoje
ávairius rankraðèius ir autorinius tekstus
perkelia á elektroninæ laikmenà.
Ðvietimo ir mokslo ministerija po il-
gos pertraukos pagaliau pripaþino, kad
kraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietið-
kumo ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdy-
mo mokykla, bûdas paþinti savo vietovæ
ir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio dar-
bo aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbo
barà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kam
dirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibai-

giantis procesas. Pastebëtina, kad ir did-
miesèiuose bei rajonø centruose vis dau-
giau atsiranda stropiø mokytojø ir noriai
dirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipë-
doje, Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kai-
ðiadoryse, Ðvenèionyse, Telðiuose, Tau-
ragëje, Ðilalëje). Senokai yra gyvas po-
sakis, jog ábridus á kraðtotyros upelá nie-
kada nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veik-
los tradicijos atsiranda per ilgesná laikà.
Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë,
Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Va-
rëna, Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuo-
se gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø fol-
kloro ansambliø.
Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius la-
biau domëtis buvusiais mokytojais, ðei-
mø genealoginiais medþiais. Pirminë
medþiaga apie savo gimtàjá kaimà, pa-
rapijà, seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, ne-
svarbu, kokiuose ðaltiniuose ji bus su-
rasta, tai taip pat kraðto savastis, tëvø
kraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kul-
tûros paminklø dar esama nepriþiûrimø,
ir kapinës laukia talkininkø.
Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti bei
apraðyti, visuomet patars mokytojai, jei-
gu jie nëra abejingi ðiam popamokiniam
veiklos barui. Kas jau padaryta, ávertino
istorikai ir muziejininkai, kalbininkai ir
tautosakininkai, archyvininkai. Taèiau
rytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyte
prašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir at-
mintyje, ir seno namo podëlyje.
Dþiugina tai, kad pagausëjo atsimi-
nimø raðymas ir rinkimas, kad domima-
si, kaip ðventës ðvæstos, duona augin-
ta, kaip melstasi ir pramogauta. Kol dar
gyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai,
belskimës á jø duris. Tai paskutinë se-
nojo kaimo karta, gyvenusi jaunystëje
natûraliomis patriarchalinëmis sàlygo-
mis. Sodyba, kiemas, sodas, uogynas,
kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas,
vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pra-
vardës) – tai vertinga, ilgalaikiðka.
Tad kaip neprisiminti garsiojo Balio
Buraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kai-
mus, rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fo-
tonegatyvø – tai unikalus europinës ver-
tës palikimas, kuris praðyte praðosi kuo
greièiau iðspausdinamas daugiatomiuo-
se albumuose. Kas tai padarys? Jo tau-
tiniø juostø, marguèiø kolekcijos, per
600 straipsniø spaudoje, prisiminimai ir
uþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties me-
dþio droþiniai, knygø iliustracijos – sun-
kiai ásivaizduojamas darbas.
Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Jos
darbai turi bûti áamþinti ateisianèioms
kartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvo
grobta, naikinta ir niekinta, bet sugebë-
jo iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà,
kaip savaimingiausià senoliø palikimà,
kaip didþiàjà dvasios savastá.

Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvos
mokslo istorikø ir filosofø metinë kon-
ferencija, vykusi paèioje kovo pabaigo-
je, ðiemet sutraukë per dvi deðimtis pra-
neðëjø ir gausø bûrá klausytojø. Visus
juos svetingai priëmë Lietuvos mokslo
istorikø ir filosofijos bendrijà globojantis
Kultûros, filosofijos ir meno institutas. To-
dël buvo simboliðka atidarant konferen-
cijà iðgirsti naujosios instituto direktorës
dr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þo-
dþius, skirtus šios jau keturioliktà kartà
vykstanèios konferencijos dalyviams.
Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjà
konferencijos dienà susirinko mokslo fi-
losofijos sekcija, o jos darbà pradëjo
Þ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija ir
tiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiø
autoriø sampratas ir jø taikomumà skir-
tingose paþinimo srityse, teigë, jog tik-
rovë atsiveria tik kaip subjektyvi inter-
pretacija.

A.Konickis kalbëjo tema „Antanas
Maceina. Jubiliejinës postmodernistinës
interpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèios
metaforà. Praneðëjo nuomone, filosofi-
ja negali bûti mokslas – ji tiktai interpre-
tacija.

E.Adomonis parengë praneðimà
,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pa-
sak praneðëjo, stebint pasaulio objek-
tus, pripaþástama, kad jie tokie ir egzis-
tuoja, bet juos paaiðkinti galima tik pa-
sitelkus nestebimus dalykus.
G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pa-
saulio sandara pagal Tomà Akvinietá“.
Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèio
darbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël pra-
neðimas pasiþymëjo metodiðkumu ir
pavyzdingumu. Be to, buvo akcentuoti
šio Šventojo nuopelnai viduramþiø
mokslui.

Aktualià nûdienai temà „Mokslas ne-
turi tëvynës. Ar turi jà mokslininkas?“ plë-
tojo prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingi
mokslo sociologijos klausimai, sukelian-
tys asmens dvilypumà, nes jam tenka
galvoti apie tapatumà, pareigà darbui,
valstybei ir tai sieti su pilietine savimone.
D.Dranseika praneðime „Kiek socia-
linio konstruktyvizmo nëra per daug?“
mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdà
formuojanèius veiksnius – empirikà, so-
cialines prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“
átakas.

A.Rimaitë, pristatydama savo nau-
jausius tyrimus, kalbëjo tema „Sociokul-
tûrinis rizikos suvokimo konstravimas:
genetiðkai modifikuotø organizmø dis-

„Sci

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 17

entia et historia – 2008“

Doc. dr. Juozas BANIONIS

kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojø
ateièiai.

P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wit-
tgensteinas ir mokslas“, siekë paaiðkin-
ti sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo.
J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæs
disertacijà, gvildeno „Tapatybës ir viena-
laikiðkumo problemà“. Tam jis pasitelkë
filosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikos
faktus.

Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø
bendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðto-
paitis, plëtodamas temà „Kas vienija te-
mø ávairovæ?“, originaliai apibendrino
sekcijos darbà ir pastebëjo, kad visose
temose ryðkiai skambëjo sàvokos: tie-
sa, paþinimas, interpretacija.
Antroji konferencijos diena buvo skir-
ta istoriniams tyrimams. Mokslo istorijos
sekcijos darbo pradþia paþymëta R.Ju-
zefovièiaus knygos „Lietuvos humanita-
rø mokslo organizacijos (1918–1940)“
pristatymu. Tai keleriø metø autoriaus
kruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezulta-
tas. Monografijoje atskleista daug ádo-
miø, neskelbtø duomenø apie literatûro-
logø, filosofø, karo istorikø ir kitø visuo-
meniniø mokslo institucijø darbuotæ.
Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, ap-
þvelgdamas jau antrà deðimtmetá skai-
èiuojamas mokslo ir technikos istorijos
konferencijas, organizuojamas Vilniaus
Gedimino technikos universitete, prista-
të galimybæ leisti mokslo istorijos þurna-
là. Belieka tiktai pasidþiaugti, jog sena
mokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje

moksliná ðios srities þurnalà, regis, tam-
pa realybe.

Netikëtà atradimà, padarytà neseniai
vieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klim-
ka. Jis, lankydamasis Britø muziejuje su-
rengtoje parodoje, atkreipë dëmesá á ten
eksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Val-
dovø rûmuose. Tai karaliaus Þygimanto
Senojo uþsakymu 1525 m. pagamintas
astronominis laikrodis, dedikuotas jo ant-
rajai þmonai Bonai Sforzai.
H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. Vilniaus
kraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë Vilniaus
mylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 me-
tais. Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pra-
dëti Gedimino pilies bokðto konservavimo
darbai, imtasi istorijos paminklø inventori-
zavimo, telkta istorinë medþiaga apie mies-
to gatviø istorinius pavadinimus.
J.Olechnovièienë, nuðviesdama ich-
tiologijos mokslo raidà Lietuvoje, plaèiau
apsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjo
ðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þy-
miausià atstovà – J.Virbickà.
Kunigas S.Krumpliauskas atskleidë
kunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pa-
storacine, þurnalistine, moksline veikla,
maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV.
Šiemet sukanka 80 metø nuo Tauti-
nio atgimimo, katalikø visuomenës vei-
këjo, enciklopedininko prelato Aleksan-
dro Jakðto-Dambrausko mirties. Ta pro-
ga A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuo-
pelnus kuriant ir puoselëjant Lietuviø ka-
talikø mokslo akademijos veiklà prieðka-
riu. Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypa-

tingà A.Jakðto domëjimàsi matematikos
mokslu, aptarë jo pagrindinius matema-
tinius raðtus, akcentuodamas darbø pri-
paþinimà, paminëjo prelatui suteiktà Lie-
tuvos universiteto matematikos garbës
daktaro titulà.

V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesi
prie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjo
apie È.Darvino evoliucines idëjas Lietu-
voje bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus.
E.Makariûnienë iðkëlë tautosakinin-
ko ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnus
kuriant lietuviðkus fizikos terminus bei
plëtojant ðá mokslà.
D.Juodis, toliau gilindamasis á sovieti-
nio saugumo veiklos vingius, palietë lietu-
viø mokslininkø padëtá stalinizmo metais.
Likdamas iðtikimas matematikos
mokslo senajame Vilniaus universitete ty-
rimams, E.Geèiauskas pristatë XIX a. pir-
mosios pusës matematikos profesoriø
M.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tik
visuomeninëje veikloje, bet ir tapo þino-
mu bibliografu.
Baigdamas sekcijos darbà, prof.
J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvel-
gë praëjusio amþiaus antrojoje pusëje
nueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dar
daugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiu
prelegentas pagal þymesnius istorinius
ávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidos
etapus ir, lygindamas juos, apibûdino.
Visos konferencijos darbà tradiciškai
apvainikuoja garbingo sveèio – kviesti-
nio profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjo
Lietuvos mokslø akademijos narys ko-
respondentas prof. A.Grigelis, pristatæs
geologà, ðvietëjà, filosofà Stanislowà
Staszicziø (1755–1826). Jo atlikti Rytø
Europos geologiniai tyrinëjimai ir prieð
du ðimtus metø sudarytas þemëlapis
reikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta ir
mûsø valstybës teritorija.
Abiejose konferencijos sekcijose vy-
ravo tolerantiðkas dëmesys iðsako-
miems teiginiams, o daþnà praneðimà
lydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádo-
mias diskusijas. Konferencijà viltingai nu-
teikë jauni dalyviai. Apskritai, kaip maty-
ti, nagrinëtø temø ratas buvo margas ir
tai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filo-
sofø ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad per
ateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës,
nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai ir
filosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktà-
jà konferencijà.

Juozo Algimanto KRIKÐTOPAIÈIO nuotr.

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Naujosios Vienos operetës pradininko,
šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kom-
pozitoriaus ir dirigento Franco Leharo
(1870–1948) muzikinës sceninës veiklos
pradþia beveik sutapo su kinematografo
gimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviais
kûrybiniais bandymais ir pastangomis at-
sikratyti jam perðamo „judanèios“, „gyvos
fotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþioje
kompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá
(neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet ne-
baigtø ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodri-
gas“ – operø) stambø sceniná muzikiná
dramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge-

Francas

Bronius AMBRAZIEJUS

kinas

Leharas ir

gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibi-
ro tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jis
baigë jau geguþës mënesá. O kiek anks-
èiau, tø paèiø metø vasario 13 dienà, du
ið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji
(1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954)
Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sen-
sacingà, labai originalø iðradimà, kurá pa-
vadino kinematografu (ilgà laikà jis buvo
vadinamas sinematografu), ir jau kovo 22
dienà Nacionalinës industrijos rëmimo
sàjungos susirinkime gausiai auditorijai
(tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas,
prancûzø kino industrijos pionierius L.Go-
monas (1864–1946), vëliau ákûræs kino stu-
dijà, veikianèià iki ðiol) padarë praneðimà
šia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà
– projekciná kino aparatà ir vienà trumpà
parodomàjá filmukà.
Vieðà kinematografo pristatymà pla-
èiajai publikai bei komercinæ jo eksploa-
tacijà Liumjerai nusprendë pradëti tø pa-
èiø 1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðta-
diená. Beveik visi istorikai šià datà laiko

kino gimimo diena,
priskirdami šio išradi-
mo garbæ broliams
Liumjerams, nors á jà
pretendavo (ir iki ðiol
tebepretenduoja) ne
vienas ávairiø tautø ið-
radëjas – kino pionie-
rius: anglai V.Fryz-Gry-
nas (1855–1921) ir
R.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai bro-
liai Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931),
italas F.Alberinis (1865–1937), vokietis
M.Skladanovskis (1863–1939), lenkas
K.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiø
koncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tym-
èenka (1852–1924) ir M.F.Freidenbergas
(1858–1920) ir daugelis kitø.
Kinematografo inauguracija ávyko pa-
ties elegantiðkiausio ir madingiausio tuo
metu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinø
bulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûru-
sioje kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mû-
sø dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dël
savo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðko
dekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“.
Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie
100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skir-
ta biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvo
draudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savi-
ninkas M.Volpini, neþinodamas kà daryti
su nenaudojamu „Indišku salonu“, mielai
perleido já broliams Liumjerams, kurie, ne-
abejodami savo iðradimo finansine sëkme,
išsinuomojo patalpà visiems metams. Pats
kavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgo
tiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë ga-
na skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuo
Liumjerø pasiûlymo kartu organizuoti ko-
mercinius kino seansus bei 20 proc. paja-
mø pelno atsisakë, pasitenkindamas 30-
èia frankø dienai nuoma.
O Liumjerai kinematografo vieðam pri-
statymui rengësi labai kruopšèiai, jame da-
lyvauti buvo pakviesti spaudos atstovai,
specialiai pasamdytas þmogus visà dienà
stovëjo lauke prie kavinës durø dalindamas
praeiviams renginio programas, taèiau, ne-
laimei, tà dienà oras netikëtai labai atðalo ir
suþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai ne-
sidomëdami ar tik trumpai þvilgtelëdami á
kabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Ki-
nematografas. Áëjimas – 1 frankas“. Matyt,

„KODËL ÐVEICARIUKAI
ÐOKO „AGUONËLÆ“

Ðito klausëme praëjusiø
metø pirmajame numeryje. Ir
atsakëme: tai ðveicarës Ursu-
los Siegg-Suter, kuri, jaunystë-
je draugës pakviesta, ðoko lie-
tuviðkø ðokiø ratelyje, o vëliau
pati ëmë burti ðveicarø vaiku-
èius mûsø tautiniams ðokiams,
nuopelnas. Jos dëmesá Lietu-
vai stiprino ir mûsø kraðtui, ir
savo gimtinei daug nusipelnæs
profesorius Juozas Eretas (Jo-
seph Ehret). Raðinyje plaèiau

Atsiliepimas

supaþindinome su maþai pas
mus þinoma jo studija „Apie
europieèiø Adomà“, penkio-
mis kalbomis iðleistà publicis-
tikos kûriná, pasakojusá apie
Lietuvà ir lietuvius.
Neseniai sulaukëme ádo-
maus ðio raðinio tæsinio. Ursu-
la ðá mûsø raðiná ðiemet nusi-
neðë á Vasario 16-osios minëji-
mà, kurá kasmet organizuoja
Ðveicarijos Lietuviø bendruo-
menë. Ten jis susilaukë nema-
þo susidomëjimo. Pasirodo, ki-
tais metais ketinama áamþinti
profesoriaus atminimà, kuriuo
ypaè susirûpinæ mûsø tautie-
èiai. Ðia prasme raðinys
„Moksle ir gyvenime“ jiems yra
labai aktualus.

Juozas BAUŠYS

Juozas Eretas

Francas Leharas

Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 19

dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðà
kino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskai-
tant keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespon-
dentø), tad nesunku suskaièiuoti, kad ren-
ginio pajamos vos padengë jo iðlaidas.
Seansas, prasidëjæs 6 valandà vaka-
re, truko apie 20 minuèiø, jame Liumjerai
parodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø truk-
mës filmukø (toká neilgà laiko limità ribo-
jo tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos stan-
dartinës „Edison-Kodak“ kino juostø ri-
tës bei jø projekcijos greitis), kuriuose bu-
vo natûroje nufilmuotos ávairios buitinës,
paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaiko
maitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog doku-
mentiniai reportaþai („Darbininkai, po dar-
bo iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugrio-
vimas“, „Aikðtë Lione“, „Maudynës jûro-
je“) ir net viena vëliau labai iðpopuliarëju-
si komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“.
Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino.
Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavar-
dë taip pat siejama su prancûziðko kino
pradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektø
bei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Mel-
jesas (1861–1938), po keliolikos metø pri-
simindamas tà istoriná vakarà, taip apiben-
drino savo ir visø renginyje buvusiøjø áspû-
dþius: „Pasibaigus pristatymui mes visi,
apimti ekstazës, klausëme save – kaip bu-
vo ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir ið-
sivaþinëjome nepaprastai suþavëti, ið kar-
to supratæ, kokios galimybës slypi ðiame
naujame atradime“. Tad nenuostabu, kad
jau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudi-
mas ir susidomëjimas renginiu, o vakare
prie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuo-
liø, norinèiø savo akimis išvysti tà dar sun-
kiai prancûzams iðtariamà „kinematogra-
fà“ ir jame rodomus stebuklus. Po seanso
jie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ ið
nustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net kele-
tà metø, beveik nekeièiant rodomø kino
filmø programos, o vieno vakaro, kurio me-
tu bûdavo parodoma net 20 seansø, pel-

nas kartais siekdavo net 2500 frankø.
Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas,
kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgar-
sio, skelbdamas, kad laboratoriniø tyri-
nëjimø bei atradimø laikotarpis kine bai-
gësi, o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fo-
tografijos“ virsdamas menu, ima vieðpa-
tauti, pradëdamas kino erà.
Su dideliu pasisekimu (nors ir ne to-
kiu stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø ki-
nematografo inauguracija) praëjo ir Le-
haro operos „Gegutë“ premjera, ávykusi
kiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienà
Leipcige. Deja, klausytojø dëmesys jai
greit iðblëso ir opera repertuare ilgai ne-
iðsilaikë. 1904–1905 metais Leharas pa-
rengë naujà jos redakcijà, pavadintà „Tat-
jana“, taèiau ir jà iðtiko panaði sceninë
lemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kû-
rinys, nors ir niekada nebuvo nuðvilptas
(ðiuo metu abu operos variantai bei keli
pavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD),
taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripa-
þinimo taip ir nesulaukë: laikas parodë,
kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šio
þanro jis daugiau niekada nebegráþo.
O per tà laikà kinas kasdien vis la-
biau populiarëjo, vis labiau ëjo á madà,
jo techninës meninës priemonës spar-
èiai plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë á
prieká, deja, neáveikdamos vienos kliû-
ties – garso barjero.
Kinas gimë nebylys, ir tai leido skep-
tikams vis dar vadinti já tik „judanèia foto-
grafija“ (o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“).
Ekrane rodomi þmogø supanèios tikro-
vës vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbi-
no þiûrovus, bet netrukus pradëjo nema-
loniai juos ðokiruoti ir net gàsdinti labai
neáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, ku-
riai, beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tik
juodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë,
kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðra-
dimà priëmë, nors ir su nuostaba, bet be
didesnio susiþavëjimo.

nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingos
simfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëji-
mà. Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme ju-
da pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktos
amþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nu-
baustos, atimant ið jø visas gyvenimo spal-
vas. Kokios negyvos jø ðypsenos, nors ju-
desiai nepaprastai greiti ir kupini energi-
jos, jø juokas – begarsis, nors jûs regite jø
pilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus ver-
da gyvenimas – beþodis, pilkas, bespal-
vis, prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas,
kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðe-
ðëliø – ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotë
nukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø ir
piktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiu-
siø ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kad
prieš jus – piktas Merlino (legendinio britø
karaliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.)

pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimà
ateityje?“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniø
ir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuzias-
tingø Meljeso þodþiø, kurie laiko perspek-
tyvoje vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni.
Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dël-
to baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip ten
bûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stul-
binantá originalumà, galima be abejonës
pranaðauti platø pritaikymà“.

(Bus daugiau)

Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerø
filmø seansus Niþnij Novgorode pseudo-
nimu M.Pacatus prisidengæs þymus rusø
raðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos
16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að bu-
vau ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumë-
te, kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Ten
nëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þe-
më, medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nu-
spalvinti pilka, vienoda spalva; pilkam dan-
guj – pilki saulës spinduliai; pilkuose vei-
duose – pilkos akys. Tai ne gyvenimas, o
tik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begar-
sis judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista –
be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëji-
mo, nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø –

Ðiame turtingo ir elegantiðko Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusi
madinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasis
vieðas komercinis kino seansas

F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jø
veiksmø operos ,,Gegutë” (vëliau
pavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po jos
kompozitorius raðë iðimtinai tik operetes bei
ávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà

,

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Istorikas, Vytauto Didþiojo universi-
teto profesorius Zigmantas Kiaupa, klau-
siamas, kas juodu su habilituota mokslø
daktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suar-
tino jaunystës metais, sako, jog tai pa-
slaptis, bet dël to bus kaltas ir darbas,
bendri tikslai.

Jiedu tada dirbo anuometiniame ne
itin valdþios mëgtame, dël to negausia-
me Istorijos instituto Feodalizmo istorijos
skyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos
(LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje ne-
buvo geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feo-
dalizmo istorijos skyriaus darbuotojai –
Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, Ingë
Lukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, ko-
legiðkus santykius, átraukti jaunesnius
skyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiol
profesorius savo interesø lauko – miestø
istorijos tyrimø – archyve saugo per ðim-
tà korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos.
Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo dar-
bà radus medþiagos, kuria domisi ben-
dradarbis, visada jà iðraðyti ir atnešti. Tuo
Zigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi,
ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, El-
manto Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbût
tiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todël
mes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëje
draugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuz-
maitës korteliø? Arba ji savo archyve sau-
go Zigmanto iðtiestà rankà? Gal èia bus
tos paslapties raktas?

Duetas,
kurá suartino Lietuvos
senovë

O konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zig-
manto Kiaupø dueto darbus mes prade-
dame nuo savotiðkos sensacijos: nese-
niai jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suor-
ganizuota tarptautinë „Lietuvos istorijos
iki 1795 metø“, parengtos prieð trylika me-
tø, pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, da-
bar pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymo
ceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë to-
ká susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiau-
pienë, pirmaisiais atkurtojo valstybingu-
mo metais Lietuvos istorijos instituto di-
rektoriaus prof. Vytauto Merkio dëka ta-
pusi knygos organizatore. Tai buvo pir-
ma posovietinë senosios Lietuvos istori-
jos sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kun-
cevièius bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos
– galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros,
skaitytojams pateikti savà Lietuvos pro-
istorës ir istorijos iki XVIII a. pabaigos in-
terpretacijà. Lenkijos skaitytojams ði, kad

ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðko
leidimo pasirodymo iðleista, knyga tapo
naujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savà-
jà, lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kuni-
gaikðtystës istorijos interpretacijà. Lenki-
jos ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiai
susipynusià dviejø valstybiø ir tautø pra-
eitá gerokai skiriasi. Todël nenuostabu,
kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleis-
ta Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWN
lenkø kalba, patraukë ne tik profesiona-
lø, bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá.
Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog verti-
nio pristatymà suorganizavo Lietuvos am-
basada ir jos Kultûros centro vadovas Jur-
gis Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë

Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas.
Ceremonijà vedë Varðuvos universiteto
profesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lie-
tuvos istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, auto-
rë Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfe-
ra buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujant
daugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei ki-
tø mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø.
Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriø
kampai á kai kuriuos LDK procesus pasi-
rodë skirtingi, diskusijose buvo išsakyta
mintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pra-
vartu kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiau
pateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø,
rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK
– istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kal-
bama apie LDK, valstybæ, kurioje gyveno
keliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmo-
nës. Aptariamoje knygoje pagrindinis dë-
mesys sutelktas á lietuviø tautos vietà LDK
istorijoje. Visuminis ðio savito visuomeni-
nio-valstybinio darinio vaizdas, jo interpre-
tacija iðryðkës Lietuvos istorijos instituto su-
burtø autoriø kolektyvo raðomoje naujoje
daugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû-

Juozas SKOMSKIS

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 21

ratë Kiaupienë. Programoje numatyti penki
tomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose ke-
liamas uþdavinys aprëpti ne vien lietuvið-
kàjà, bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis.
O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà se-
nosios Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbi-
ninkai linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðia
knyga (á pristatymà leidyklos atveþtos kny-
gos buvo beveik visos nupirktos, neuþsi-
guli ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaiki-
nës Lenkijos visuomenës norà paþinti Lie-
tuvos istorikø darbus.
Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiek
atskiras savo knygø lentynas, tiek ben-
drà darbà.

Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga bu-
vo apie agrarinius santykius – „Kaimas ir
dvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sa-
ko, kad ûkio istorijos tema, parinkta moks-
lø daktarës disertacijai, nekëlë ano meto
sovietiniø politiniø, ideologiniø problemø,
nereikëjo per daug dangstytis ir ideologi-
niais ðtampais. Tuo tarpu kita jos monog-
rafija – „Mes, Lietuva“, Lietuvos Didþiosios
Kunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis ir
privatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nag-
rinëja XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taip
save ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes,
lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog tai
reikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta.
Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræs-
tanèios Baltarusijos þmonës, ir ukrainie-
èiai, ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigi
to meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, va-
dindami save Lietuva arba Lietuvos tauta,
norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþio-
sios Kunigaikðtystës þmonës, kad jie su-
daro kunigaikðtystës valdantá luomà ir jau-
èia atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lie-
tuva buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvo
nesuprantama, kaip staèiatikis rusënas ko-
voja prieð Maskvos staèiatiká karo lauke ir
dþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toks
buvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogið-
kis. Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos ir
Rusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietu-
vos þmonës XVI a. tapatinosi su Lietuvos
Didþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. Kai
XIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juos
ástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado ir
prieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorija
nekëlë klausimo, kaip kaimynai
kalba namie, jie vie-

ðajame valstybiø valdyme bendravo vie-
na kalba, ir valstybë buvo bendra jø visø
vertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatau-
tës, daugiakonfesinës, daugiakultûrinës
valstybës, ypatumà, – aiðkina autorë.
„Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki
1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos at-
siradimo istorija Zigmanto Kiaupos len-
tynoje uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio me-
tais istorikai bei atkurtoji Lietuvos istori-
jos draugija këlë klausimà dël Lietuvos
kultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje,
gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau bu-
vo pradëtos derybos su Sovietø sàjun-
ga, vienas derybø delegacijos uþdaviniø
buvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jam
teko dalyvauti parengiamuosiuose dar-
buose. 1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pir-
masis ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultû-
ros klausimus. Sutarta rugsëjo mën. su-
ðaukti specialø posëdá dël vertybiø gràþi-
nimo. Taèiau Maskvos puèas já nubraukë.
Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lie-
tuvos nepriklausomybei politine prasme,
bet kultûros vertybiø gràþinimui jis suda-
vë mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujo
buvo formuojamas derybø klausimynas su
Rusija. Ir mûsø valstybës tuometë vado-
vybë nepasirûpino, kad ir ðis klausimas
liktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaip
teigia paðnekovas, buvusios palankios.
Nuo to laiko problemà daugiausia ju-
dino Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis is-
torikais, ir kaip Valstybinës kultûros pavel-
do komisijos narys. Pagaliau á Vyriausy-
bës strategines programas buvo áraðytos
Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyri-
mø bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuo-
statos. Deja, ir ðis reikalas daugiau primi-
në proceso imitacijà, bet ne konkreèius
veiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta pa-
rengti informacinës medþiagos politikams
ir valdininkams. Ta informacija ir tapo pa-
grindu minimos Zigmanto Kiaupos kny-
gos, kurioje apybraiþos metodu apþvelg-
tas kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimas
ið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaè
akcentuotas jø prievartinis iðveþimas bei
pastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko su-
sigràþinti, pavyzdþiui, Vilniaus viešosios bib-
liotekos pergamentø kolekcijas, Vil-
niaus universiteto privilegijas. Ta-
èiau garsiausia ið likusiø svetur ver-
tybiø yra Lietuvos Metrika, kuri á
gràþintinø tautos turtø sàraðus
áraðytina pirmuoju punktu.
Kartais kai kà galima pri-
kelti ir ið þûties, – kalba pa-
ðnekovas. Ir deda ant stalo
jau bendro ðeimos darbo
rezultatà – knygelæ, kuri ið
paþiûros nedaro solidaus
áspûdþio. Tai „Praeitis” (t.
III). Paaiškindamas sa-
ko, jog tai Lietuvos is-

torijos draugijos reliktas. Prieškario me-
tais parengtas draugijos leidinio „Praei-
tis“ treèiasis tomas 1940 m. nebuvo ið-
leistas. 1989 m., atkûrus draugijà, kuruo-
jant profesoriui Broniui Dunduliui, kuris
buvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartø
jungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà me-
dþiagà ir jà iðleisti. Pavyko surasti Adolfo
Ðapokos, Zenono Ivinskio, Konstantino
Aviþonio, Konstantino Jablonskio, Elijo
Borðèako straipsnius ir kità medþiagà. Be
to, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateik-
tos visø praeityje iðleistø Draugijos tomø
autoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietu-
vos istorikø biografijø þodyno pradþia, pa-
daryta 1992 metais. Gaila, ir vël sustoju-
si. Taèiau kiekviena pradþia visada iðlie-
ka brangi – net knygelës virðelyje pakar-
totas prieðkarinis pieðinys.
„Lietuvos valstybës istorija“ bei jos ver-
timas á anglø kalbà – viena didþiausiø ir
reikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø.
Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 me-
tais. Rankraštis iš karto buvo verèiamas á
anglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurto
knygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo kny-
gos uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas,
jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendø
buvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiu-
gus?.. Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mie-
liausia raðyti ne knygas, o straipsnius. Pri-
paþásta, jog knygose daþnai pasitaiko spra-
gø, nes tenka rašyti ir apie nepakankamai
iðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kai
kas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuo
tarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau.
O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupie-
nës knygø, be abejonës, uþima publikaci-
ja „1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“.
Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams,
kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos ir
daugelio Europos ðaliø istoriografijoje bu-
vo suformuota Krëvos unijos koncepcija,
teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis
Jogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos na-
riai inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenki-
jos karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ða-
lininkø ir propaguotojø ir ðiandien yra ga-
na daug. Krëvos sutarties originalas yra
iðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archy-
ve, Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas do-
kumento tekstas bei tyrinëjimai. Jûratë
Kiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir ver-
tinimø istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia patei-
kiama diskusija su JAV istoriku Jonu Dai-
nausku, teigusiu, kad Krëvos aktas yra fal-
sifikatas. Skandalingas teiginys istorikø ið
pradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingai
nesusidomëta tol, kol profesorius Jeþis
Ochmanskis ið Poznanës paskelbë Jono
Dainausko versijos vertimà á lenkø kalbà,
pridëdamas raginimà Lietuvos istorikams
ásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra su
tuo aktu.

Nukelta á 38 p.

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Po to, kai tarp Kunluno ir Didþiøjø Hi-
malajø ásiterpusi Ladako (Ladakh) vals-
tybëlë 1842 m. buvo prijungta prie Indi-
jos, 1950 m. Kinija uþvaldë Tibetà, o
1975 m., padedant nepalieèiø emigran-
tø balsams ir Indijos kariuomenei, po re-
ferendumo prie Indijos buvo prijungta Si-
kimo (Sikkim) kunigaikðtystë, Himalajø
kalnuose liko tik dvi niekada nenugalë-
tos valstybës: budistinis Butanas ir in-
duistinis Nepalas. Ilgà laikà Butanas bu-
vo visiðkai uþdara, nuo svetimðaliø atsi-
ribojusi valstybë. Nuo 1960 m. Butano
sienos pamaþu šiek tiek prasivërë, taèiau
labai stengiantis, kad svetimø „kultûrin-
gø“ prekiø ir prekiniø kultûrø lavina ne-

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->