2006

7-8
Vandenilio
saugojimas

Valdovø rûmø
atkûrimas:
radiniai, meno
vertybës

Prof. Jonui Kubiliui – 85

Þmonija – tarsi
Baltijos kelias Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 1

Prof. Jonui Kubiliui – 85
Iðkilios asmenybës privalumø puokð-
tëje yra daug ásimintinø bruoþø bei nu-
veiktø darbø. Èia priminsime Lietuvos
þmonëms Jubiliato mokslo, mokslinës
veiklos organizavimo darbus.
Nuo ko ir kaip pradëjo profesorius
kurti Lietuvos matematikø mokyklà?
Valerijos ir Jono Kubiliø ðeima. Ið kairës: marti Milda Kubilienë, dukra
doc. dr. Birutë Petrauskienë, vaikaitis Jonas Kubilius, p. V.Kubilienë,
vaikaitë Eglë Kubiliûtë, prof. J.Kubilius ir sûnus prof. Kæstutis Kubilius
1944 m. rudená Vilniaus universite-
to matematikø branduolá sudarë prof.
Zigmas Þemaitis, doc. Petras Katilius,
dr. Gerardas Þilinskas ir vyr. dëst. Vy-
tautas Paulauskas.
1946 m. pabaigoje Universitetà bai-
gia matematikai Jonas Kubilius, Kleopas
Grincevièius, Aronas Naftalevièius, Ðlio-
ma Strelicas. J.Kubilius jau turëjo moks-
liná ádirbá skaièiø teorijoje. Minëti Jo kole-
gos taip pat svajojo apie matematikos
mokslo aukðtumas. Ilgainiui visi keturi ta-
po moksliniø matematikos mokslo ðakø
ugdytojais: skaièiø ir tikimybiø teorijos,
geometrijos bei funkcijø teorijos.
J.Kubilius, 1951 m. baigæs aspiran-
tûrà Leningrado universitete pas prof.
J.Linikà ir apgynæs fizikos-matematikos
mokslø kandidato disertacijà, gráþo á Vil-
niø turëdamas mokslinës veiklos pla-
nà. Pagrindine tyrimø kryptimi buvo pa-
sirinkta tikimybiø teorija, nes maþai vals-
tybei reikëjo matematikos ðakos, kuri tu-
rëtø iðplëtotà teoriná aparatà ir plaèias
pritaikymø galimybes.
2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Mokslo dirvos
„Sàjungos“ laikais mokslo
centrai buvo sukoncentruoti
Mokslø akademijos sistemoje.
Buvo manoma, kad pradiná
specialisto parengimà gali at-
likti universitetai. Tai buvo viena ið prie-
þasèiø jaunam mokslininkui pasirinkti
darbovietæ Lietuvos mokslø akademi-
jos Fizikos-technikos institute. Kartu
J.Kubilius buvo Vilniaus universiteto Fi-
zikos-matematikos fakulteto daktaro
Gerardo Þilinsko vadovaujamos Ben-
drosios matematikos katedros antraei-
lininkas. Èia jis turëjo docento darbo
krûvá ir ëmë telkti moksliniam darbui
dëstytojus ir studentus.
1954 m. Universitetà baigë pirma-
sis J.Kubiliaus diplomantas Vytautas
Statulevièius. Jis taip pat tobulintis bu-
vo pasiøstas á Leningrado universitetà
pas prof. J.Linikà. Jam buvo pasiûlyta
studijuoti tikimybiø teorijà.
1955 m. J.Kubilius suorganizavo gar-
søjá moksliná (Jo vardu pavadintà) semi-
narà. Seminaro dalyviai buvo gabiausi
fakulteto matematikos studentai. Semi-
naras ëmësi nagrinëti moderniàsias ma-
tematikos disciplinas, kuriø paskaitos
studijø metais nebuvo skaitomos.
J.Kubilius intensyviai rengia daktaro
disertacijà, kurios tikslas buvo pritaikyti
tikimybiø teorijos metodus skaièiø teori-
jos problemoms spræsti. Jam pavyko su-
formuoti ir pagrásti naujos matematikos
ðakos – tikimybinës skaièiø teorijos – pa-
grindus ir parengti tyrimø metodus. Di-
sertacija buvo parengta, taèiau partijos
CK darbo ginti neleido, nes J.Kubilius pri-
klausë tø laikø darbo kodekso 47a para-
grafo sferai. Akademikas A.Kolmogoro-
vas J.Kubiliaus atradimus paskelbë uþ-
sienyje, be to, buvo N.Chruðèiovo „atly-
dþio“ laikai. Taip 1957 m. Maskvoje V.Stek-
lovo matematikos institute disertacija bu-
vo apginta ir labai gerai ávertinta.
Tuo pat metu buvo reorganizuotas
Fizikos-technikos institutas á Technikos
ir Fizikos-matematikos institutus. Fizi-
kos-matematikos institute Teorinës fizi-
kos skyriaus vadovu buvo paskirtas
prof. Adolfas Jucys, Eksperimentinës fi-
zikos skyriaus vadovu tapo prof. Povi-
las Brazdþiûnas, o Matematikos ir ast-
ronomijos skyriui teko vadovauti J.Ku-
biliui. Be to, prof. A.Jucys buvo paskir-
tas instituto direktoriumi, o J.Kubilius –
jo pavaduotoju moksliniam darbui.
Septintàjá deðimtmetá buvæ prof. J.Ku-
biliaus diplomantai mokslo baruose pa-
þengë pirmyn ir tapo savarankiðkø tyri-
mø krypèiø vadovais. 1959 m. fizikos-ma-
tematikos m. kandidato disertacijà apgy-
në Vytautas Statulevièius. Taip pat ið Le-
ningrado vëliau gráþo Eduardas Vilkas,
baigæs operacijø tyrimo studijas pas prof.
N.Vorobjovà. Ið Maskvos gráþo Bronius
Grigelionis, studijavæs tikimybinius proce-
sus pas akademikà B.Gnedenkà. Pas
prof. N.Ðaninà matematinës logikos di-
sertacijà apgynë Vilius Matulis.
Septintàjá deðimtmetá susiformavo
skaièiø teorijos ir tikimybiø teorijos, ma-
tematinës logikos, geometrijos, funkci-
jø teorijos, diferencialiniø lygèiø ir skai-
èiavimo matematikos bei kitos kryptys.
1958 m. J.Kubilius su kolegomis
suorganizavo Lietuvos matematikø drau-
gijà ir tapo jos valdybos pirmininku. 1961
artojas
m. pasirodë pirmasis Lietuvos matema-
tikø oficiozo „Lietuvos matematikos rin-
kinys“ pirmasis tomas. Nuo 1973 m. þur-
nalas JAV verèiamas á anglø kalbà.
Septintàjá deðimtmetá Lietuva buvo
pripaþinta matematikos mokslo centru.
1964–1982 m. buvo surengtos penkios
mokslinës matematinës logikos konfe-
rencijos; 1965–2001 m. ávyksta penkios
skaièiø teorijos konferencijos; 1963–
1978 m. – keturios geometrijos konfe-
rencijos; 1971–2000 m. ávyksta penkios
diferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo ma-
tematikos konferencijos; 1960–1999 m.
– deðimt tikimybiø teorijos ir matemati-
nës statistikos konferencijø; 1966–1985
m. surengtos penkios operacijø tyrimo
konferencijos; 1973–2006 m. ávyksta de-
vynios tikimybiø teorijos ir matematinës
statistikos (Vilniaus tarptautinës) konfe-
rencijos; 1997–2005 m. dirbo penkios
matematinio modeliavimo ir analizës
konferencijos. Ðios konferencijos buvo
sàjunginës ir tarptautinës reikðmës.
1958–2006 m. ávyksta 47 Lietuvos
matematikø draugijos mokslinës kon-
ferencijos.
Jeigu mestume þvilgsná á Lietuvos
matematikø ir informatikø sàvadà (Lie-
tuvos matematikø ir informatikø sàvadas.
Disertacijos. Fiziniø mokslø sritis / Paren-
gë V.Verikaitë, http://www.mif.vu.lt/matinf/
savadas/savadas.html), pastebëtume,
kad vyraujanèios matematikos kryptys
yra skaièiø teorija ir tikimybiø teorija.
J.Kubiliaus genealoginiam medþiui pri-
klauso 29 kandidatai (dabar daktarai),
tarp jø 5 profesoriai.
Gráþkime á 1958 metus. J.Kubilius
buvo paskirtas 80-uoju Vilniaus univer-
siteto Rektoriumi, greitai buvo iðrinktas
J.Kubilius –
Lietuvos jaunøjø
matematikø
olimpiadø
organizatorius ir
globëjas. Jis su
grupe autoriø
yra iðleidæs
keturis olimpia-
dø uþdavinynus.
Su pirmosios
Respublikinës
olimpiados
prizininkais
1952 metais
profesoriumi ir Tikimybiø teorijos ir
skaièiø teorijos katedros vedëju. 1962
m. tapo Lietuvos mokslø akademijos
tikruoju nariu. Beveik 33 metus J.Kubi-
lius vadovavo iškiliajai Lietuvos mokyk-
lai – Universitetui. Priminsime vienà kità
Rektoriaus veiklos barà.
Pirmasis uþdavinys – apginti Uni-
versitetà nuo atëjûnø ir savø kolabo-
rantø këslø.
Suaktyvinti mokslininkø kolektyvø
veiklà ir rengti moderniø mokslo srièiø
aukðèiausios kvalifikacijos specialistus.
Plësti mokslinæ ir mokymo bazæ.
Atstatyti vandalø nuniokotà Ðv. Jo-
nø baþnyèià ir Centrinius rûmus.
Aprûpinti visus studentus ir aspiran-
tus bendrabuèiais.
Per vienà kità deðimtmetá Vilniaus
universitetas savo laimëjimais ásitvirtino
imperijos universitetø pirmajame deðim-
tuke. Vilniaus universitetas deðimt me-
tø iki Nepriklausomybës tapo tautos
ðaukliu. Niekas iki 400 metø Universi-
teto jubiliejaus nesuteikë tautai tiek vil-
ties nusimesti okupacijos jungà. La-
biausiai Universiteto Rektoriaus auto-
ritetu ir valia jubiliejaus ðventë tapo ið-
kilmingu tarptautiniu renginiu.
Niekad Rektorius nesiðvaistë tuð-
èiomis kalbomis.
Per daugelá metø átikëjome Jo þmo-
giðkaisiais, moksliniais ir politiniais sie-
kiais.
Niekad negalime ignoruoti Jo kvie-
timo dirbti nesiþvalgant, siekti mokslo
aukðtumø. Jis sako: „Dirbkite, garbë
pati ateis á jûsø namus“.
Prof. habil. dr. Antanas LAURINÈIKAS,
doc. dr. Henrikas JASIÛNAS
Kinijoje
iðleista lietuviø
mokslininkø knyga
Lietuviø mokslininkø veikalas sulaukë
pasisekimo Kinijoje. Ðios ðalies leidykla
„Chemical Industry Press“ iðleido knygos
„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A.Þukaus-
kas, M.S.Shur, R.Gaðka, Introduction to So-
lid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002,
anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujausioms
ðviesos technologijoms skirtos knygos du
ið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus univer-
siteto profesorius, Lietuvos mokslø akade-
mijos narys ekspertas Artû-
ras Þukauskas ir Vilniaus
universiteto auklëtinis, JAV
bendrovës „Sensor Elec-
tronic Technology, Inc.“
prezidentas dr. Remigi-
jus Gaðka (Remis Gas-
ka). Treèiasis knygos
autorius – Renselerio
politechnikos institu-
to (JAV) profesorius
Michaelis S.Shuras.
Kietakûniø ðvie-
sos ðaltiniø (puslai-
dininkiniø ðviesos
diodø, ðviestukø) srityje lie-
tuviai mokslininkai yra sukaupæ daug
þiniø ir patirties. Prof. A.Þukauskas dirba pus-
laidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiago-
tyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srity-
se. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø ben-
drovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioleti-
niø ðviestukø gamyboje, vadovas.
Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptas
neatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtoja-
mos optoelektronikos technologijos, tarp
jø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Di-
dþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti mil-
þiniðki kietakûnio apðvietimo projektai –
ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovës
architektûros paminklai, dalis Didþiosios ki-
nø sienos.
Vilniaus universitete ðviestukø tyrimai at-
liekami ir jie taikomi Europos Komisijos re-
miamame kompetencijos centre SELITEC.
Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos
mokslo institucijomis ir verslo partneriais ku-
riamos bendrojo apðvietimo, augalø kultiva-
vimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniø
ðviestukø ir kitos fotonikos technologijos.
Per kelerius metus lietuviø autoriø „Áva-
das á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þi-
nomas – ðià knygà galima rasti daugelio
ðaliø universitetø bibliotekose, ja naudoja-
si mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys pus-
laidininkinës optoelektronikos srityje. Da-
bar juos papildë dar vienas, vienas gau-
siausiø pasaulyje, skaitytojø bûrys.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 3

Didëjant energijos poreikiui, visame pasaulyje intensyviai ieðkoma naujø technologijø, kaip
padidinti energijos konversijos sistemø efektyvumà ir panaudoti naujus energijos ðaltinius,
kurie jau artimiausioje ateityje ið dalies pakeistø naftos produktus, gamtines dujas, anglis.
Ekologinës problemos taip pat verèia maþinti naftos produktø vartojimà ir daugiau naudoti
alternatyvias vandens, vëjo ir saulës energijos technologijas. Vienas ið perspektyviausiø
moksliniø siûlymø ðioms problemoms spræsti yra vandenilio energijos vertimas elektros ener-
gija vandenilio kuro elementuose. Analizuojant pasaulio moksliniø institucijø ir pramonës
ámoniø aktyvumà vandenilio energetikos srityje galima prognozuoti, kad vandenilis taps
Vandenilio energetika: gavyba,
saugojimas, elektrocheminë
konversija
Vandenilio energetika – tai komplek-
sinë mokslo ir pramonës sritis, aprëpianti
vandenilio gavybos, saugojimo bei elek-
trocheminës konversijos technologijas.
Vandenilis nëra toks energijos ðalti-
nis, kaip naftos produktai ar anglys. Kaip
ir elektros energija, jis turi bûti generuo-
tas naudojant specialias technologijas ir
kitus energijos ðaltinius (1 pav.). Vande-
nilis yra labiausiai paplitæs cheminis ele-
mentas Visatoje, bet Þemëje laisvo jo në-
ra, jis randamas organiniuose junginiuo-
se ir vandenyje. Norint vandenilá panau-
doti energetinëse sistemose, já reikia at-
skirti ið ávairiø cheminiø junginiø.
Vandenilis yra lengviausias cheminis
elementas ir esant kambario temperatû-
rai bei atmosferos slëgiui jis uþima apie
3000 kartø didesná tûrá, nei tà patá ener-
gijos kieká galintis generuoti benzinas.
Taigi, jei norima laikyti didelá vandenilio
kieká, já reikia suspausti arba suskystinti
ys
1 pav. Vandenilio energetikos ciklas
arba naudoti saugojimo cheminiuose
junginiuose technologijas.
Vandenilio kuro elementai – tai elek-
trocheminiai árenginiai, kuriuose vande-
nilio cheminë energija yra tiesiogiai pa-
verèiama á elektros energijà. Reakcijos
metu nëra jokiø tarpiniø terminiø ar me-
chaniniø procesø. Vandenilis reaguoja su
ore esanèiu deguonimi ir ðio proceso me-
tu yra generuojama elektros energija.
Skirtingai nuo vidaus degimo variklio, ku-
riame vyksta vidaus degimo procesai ir
4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Vandenilio
naujos kartos energijos ðaltiniu, pirmiausia transporto sektoriuje.
energija susiformuoja kaip ðiluma, kuro
elementuose vyksta elektrocheminë re-
akcija, kurios metu generuojama þemos
átampos elektros energija ir ðiluma. Elek-
tros energija gali bûti tiesiog panaudoja-
ma elektros varikliuose, o ðiluma praran-
dama á aplinkà arba panaudojama kituo-
se sistemos procesuose.
Svarbiausios vandenilio saugojimo
problemos
Vandenilis yra lengviausias elementas
Visatoje. Jis sudarytas iš vieno protono ir
vieno elektrono. Yra þinomi trys vandeni-
lio izotopai: vandenilis arba protis (H), deu-
teris (D) ir nestabilus izotopas –
tritis (T). Visi šie izotopai gali su-
formuoti kovalentines molekules
H2, D2 ir T2. Normalios bûsenos
vandenilis yra bespalvës, bekva-
pës ir netoksiðkos dujos, kuriø
tankis esant 293 K temperatûrai
– 0,08988 g/cm3.
Saugojant vandenilá siekia-
ma laikyti kuo didesná jo kieká
kuo maþesniame tûryje ir kuo
lengvesnëse saugojimo siste-
mose. Esant kambario tempe-
ratûrai ir atmosferos slëgiui 1 kg vande-
nilio uþima 11 m3 tûrá. Norint sumaþinti
vandenilio tanká reikia dujas suspausti ar-
ba suskystinti arba sumaþinti atstumà
tarp vandenilio atomø, sudarant vande-
nilio ir kitø medþiagø junginius. Kitas la-
bai svarbus reikalavimas vandenilio sau-
gojimo sistemoms – galimybë tûkstan-
èius kartø pripildyti ir „iðimti“ vandenilá.
Vandenilio saugojimas yra vienas di-
dþiausiø iððûkiø medþiagø inþinerijos
1 lentelë. JAV Energetikos departamento FreedomCar programos tikslai
Savybës
Vandenilio tankis (svorio procentais)
Vandenilio tankis (tûrinis)
Kaina
Darbinë temperatûra
Paleidimo laikas
Ilgaamþiškumas
Uþpildymo laikas
specialistams. Kompleksinëse vandeni-
lio laikymo sistemose reikia panaudoti
medþiagas, kurios lengvai reaguoja ir vi-
siškai nereaguoja su vandeniliu.
Vandenilio saugojimo metodai
1 lentelëje pateikti JAV Energetikos de-
partamento FreedomCar programos svar-
biausi reikalavimai vandenilio laikymo sis-
temoms, kuriuos numatoma pasiekti iki
2010 metø. Ði programa daugiausia su-
sijusi su transporto sektoriumi ir numato,
kad automobiliuose turi bûti laikoma iki
5,6 kg vandenilio, su kuriuo bus galima
nuvaþiuoti ne maþiau kaip 500 kilometrø.
2 pav. Vandenilio saugojimo metodai
Dabar þinomi ðeði pagrindiniai me-
todai, kaip saugoti reikiamà transportui
vandenilio kieká: aukðto slëgio dujø ci-
lindrai; suskystintas vandenilis krioge-
ninëse sistemose; adsorbuotas vande-
nilis ant labai didelio specifinio pavir-
ðiaus ploto medþiagø; metalø hidridai;
kompleksiniai junginiai, metalai ir kom-
pleksiniai junginiai, turintys vandens. Vi-
si vandenilio saugojimo metodai api-
bendrinti 2 paveiksle.
Matavimo vnt. Tikslas
%H 6
kg H2/m3 33
USD/kg H2 167
o
C -40 – +50
s 15
ciklai 500
min <5
o saugojimas Dr. Darius MILÈIUS
Lietuvos energetikos
instituto Medþiagø
tyrimø ir bandymø
laboratorijos vadovas
Saugojimo metodai skirstomi á dvi pa-
grindines grupes: fizikinius ir cheminius.
Taèiau në vienas ðiuo metu esamø van-
denilio saugojimo metodø neatitinka
kompleksiniø technologiniø-ekonominiø
reikalavimø. Pasaulyje intensyviai tyrinë-
jama, kaip sumaþinti vandenilio saugoji-
mo sistemø savikainà, supaprastinti jau
naudojamas technologijas ir išlaikyti
aukštus saugumo standartus.
3 pav. Vandenilio saugojimas autotransporte
Lyginant realius vandenilio saugojimo
pavyzdþius (3 pav.) reikia pastebëti, kad
laikant vandenilá slëgiminiuose induose
reikalingas didelis slëgis (daugiau nei
200 bar) ir kad saugojimo sistema uþ-
ima pernelyg didelá tûrá. Naudojant krio-
genines sistemas – iðauga energijos
nuostoliai (iki 30 proc.). Teoriðkai geriau-
sios vandenilio saugojimo sistemos, ku-
riose naudojami metalo hidridai. Deja,
norint saugoti 5 kg vandenilio, naudojant
vienà geriausiai iðtirtø hidridø LaNi5H6
(1,4 % H2), sistemos bendras svoris gali
siekti 400 kg. Norint sumaþinti bendrà sis-
temos svorá, reikia naudoti metalø hidri-
dus, kurie gali efektyviai saugoti daug di-
desná vandenilio kieká.
4 pav. pateikta vandenilio energetinë
sistema, kuri ðiuo metu jau naudojama
automobiliuose. Uþpildant kuru, vande-
nilis paduodamas á hidrido talpyklà, kur
yra absorbuojamas. Norint pradëti eks-
ploatuoti transporto priemonæ, talpykla
pakaitinama, metalø hidridai desorbuo-
ja vandenilá ir kontroliuojamas vandeni-
lio kiekis patenka á kuro elementà, kur
elektrocheminiø reakcijø metu yra gene-
ruojama elektros energija, ðiluma ir van-
dens garai. Elektros energija naudojama
elektros varikliui, o ðiluma gali bûti toliau
naudojama hidrido talpai kaitinti ir van-
deniliui desorbuoti.
4 pav. Vandenilio
energetikos kompleksinë
sistema
5 pav. Vandenilio saugojimas slëgiminiuose induose
Slëgiminiai indai
Daugelis vandeniliu varomø automo-
biliø prototipø dabar naudoja suspaus-
tas dujas. Vandenilio saugojimo talpose
naudojamas iki 700 bar slëgis ir ðios tal-
pos yra apie aðtuonis kartus didesnës
nei ekvivalentiná energijos kieká talpinan-
èios ðiuolaikinës kuro sistemos. Atsiþvel-
giant á tai, kad vandenilio kuro elementai
gali bûti du kartus efektyvesni nei vidaus
degimo varikliai, vandenilio talpos gali
bûti keturis kartus didesnës, kad uþtektø
kuro nuvaþiuoti tà patá atstumà.
Aukðto slëgio vandenilio saugojimo
talpos yra labai sudëtingos struktûros (5
pav.). Jos sudarytos ið daugelio sluoks-
niø ir, atsiþvelgiant á saugumo reikalavi-
mus, turi bûti cilindrinës formos. Ðios van-
denilio saugojimo siste-
mos šiuo metu plaèiausiai
taikomos autobusuose,
kuriuose jos paprastai
montuojamos ant stogo.
Kriogeninës sistemos
Dabar pasaulyje yra
automobiliø, naudojanèiø
kriogenines vandenilio
saugojimo sistemas. Šios
sistemos uþima daug
maþiau vietos nei esant su-
spaustam vandeniliui. Su-
skystintas vandenilis
uþima tik 14 l/kg (10 MJ/l).
Bet vandenilis garuoja
esant –253 °C, todël, no-
rint naudoti ðias saugoji-
mo sistemas, reikia labai
sandariø kriogeniniø tal-
pø. Jei talpa prarastø san-
darumà, vandenilis iðga-
ruotø tiesiog ið stovinèio
automobilio.
Tiriama galimybë panaudoti komplek-
sines kriogenines sistemas, sandarinimo
problemos iki ðiol nëra iðspræstos. Ma-
noma, kad ðios sistemos geriausiai pa-
siteisintø miesto transporte; autobusai
galëtø bûtø uþpildomi naktá.
Ðioms sistemoms taip pat bûdingi di-
deli energijos nuostoliai: 10 proc. jos pra-
randama suspaudþiant vandenilá ir
30 proc. já suskystinant. Taigi tai didina su-
minius vandenilio nuostolius, kurie susi-
daro taip pat ir transportuojant vandenilá
iki uþpildymo stoèiø.
Nukelta á 41 p.
6 pav. Apiben-
drinti vandeni-
lio saugojimo
metodø
duomenys
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 5
 Lietuvos mokslø akademijos
narys korespondentas, profeso-
rius habilituotas daktaras
Leonas KADÞIULIS ðvenèia
garbingà 80 metø jubiliejø
Akad. Veronika VASILIAUSKIENË
Lietuvos mokslø akademijos
viceprezidentë
Prof. Leono Kadþiulio nueitas gyve-
nimo kelias yra labai prasmingas ir turi-
ningas. Gimæs ûkininkø ðeimoje, gabus
ir darbðtus bûsimasis profesorius baigë
Kupiðkio gimnazijà ir dël to meto politi-
nës situacijos Lietuvoje kurá laikà dirbo
tëvø ûkyje, o pasibaigus karui ástojo á Lie-
tuvos þemës ûkio akademijos Agronomi-
jos fakultetà. Taip savo gyvenimà susie-
jo su þemës ûkiu, agronomo profesija.
Baigæs studijas (1950 m.), pradeda
dirbti Dotnuvos bandymø stoties vyres-
niuoju mokslo darbuotoju ir nuo to me-
to visà gyvenimà paskiria mokslui.
1952–1955 m., nepasitraukdamas ið
Dotnuvos, studijavo Lietuvos mokslø
akademijos Þemdirbystës ir dirvoþemio
instituto aspirantûroje, mokslinius tyri-
mus atliko Dotnuvos bandymø stotyje.
Parengë ir apgynë ir ðiandien labai reikð-
mingà daktaro disertacijà „Tinkamesniø
daugiameèiø þoliø miðiniø parinkimas
Lietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvo-
se“ (1955 m.). Pirmà kartà Lietuvoje bu-
vo parodyta liucernø átraukimo á ðienau-
jamus miðinius galimybë ir nauda.
1956 m. buvo reorganizuotos þemës
ûkio mokslo tyrimo ástaigos, Dotnuvoje ákur-
tas Lietuvos þemdirbystës institutas
(LÞMTI), o jame – Pievø ir ganyklø skyrius,
kuriame vyresnysis mokslo darbuotojas
L.Kadþiulis pradëjo ilgameèius ganyklø ty-
rimus. Ðiø tyrimø rezultatai davë pradþià
moksliniais pagrindais Lietuvoje rengti kul-
tûrines ganyklas. Tuo metu ðalies þemës
ûkiui reikëjo skubiø pievø, ganyklø ir sëjo-
mainoje auginamø þoliø moksliniø reko-
mendacijø. L.Kadþiulis ásitraukë á ðá darbà
ir jam paskyrë visà gyvenimà.
Á Institutà ið Sibiro tremties gráþta prof.
Juozas Tonkûnas ir inicijuoja labai aktu-
alius fundamentinius pievø ir ganyklø ty-
rimus. Prof. L.Kadþiulis kartu su prof.
J.Tonkûnu stiprina ir pleèia tematikà. Su-
kuriama mokslinë mokykla. Nuo 1962 m.
iki 1990 m. L.Kadþiulis vadovauja Lietu-
vos þemdirbystës instituto Pievø ir ganyk-
lø (nuo 1970 m. – Þoliø ûkio) skyriui, ku-
rio tyrimø tematika kasmet buvo pleèia-
ma. Tyrimai vyko Þemdirbystës institute
Dotnuvoje bei jo padaliniuose ir apëmë
6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Áþymus
pateiktos mokslinës publikaci-
jos bei kiti mokslininko nueità
kelià reprezentuojantys darbai.
Praktinë mokslininko veiklos
dalis buvo pristatyta Lietuvos
þemdirbystës institute (Dotnu-
vos akademijoje), kur prof. L.Ka-
dþiulis akademiniuose skaity-
muose „Þolininkystës mokslas
ir jo rezultatø sklaida“ apþvelgë
þolininkystës tyrimus Lietuvoje,
o direktorius MA n. e. Z.Dabke-
vièius supaþindino su LÞI atlie-
kamais lauko bandymais.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr. Lietuvos MA nario korespon-
dento Leono Kadþiulio 80-ties Prof. L.Kadþiulá sveikino LR
metø Jubiliejus buvo paþymë- Vyriausybës, Ðvietimo ir moks-
lo bei Þemës ûkio ministerijø at-
tas dviem turiningais renginiais.
2006 m. birþelio 27 d. Lietu- stovai, Lietuvos MA, Lietuvos
vos MA bibliotekoje buvo su- mokslo taryba, kolegos, kurso
draugai (1950 m. LÞÛA laida),
rengta mokslo darbø paroda
„Esu agronomas“, kurioje buvo ðeimos nariai ir giminës.
pievas, ganyklas, daugiametes þoles pa- turtino þolininkystës teorijà ir praktikà.
ðarui ir sëklai ávairiuose dirvoþemio ge- Profesorius pagrindë svarbiausiems Lie-
netiniuose tipuose. tuvos dirvoþemio genetiniams tipams þo-
Prof. L.Kadþiulio interesai labai pla- lynus, kurie pritaikyti atsiþvelgiant á aprû-
tûs – nuo mokslininko tyrëjo þolininkys- pinimà biologiniu ar tràðø azotu ir orien-
tëje iki agronomijos mokslo krypties spe- tuoti á paðarø ruoðimo technologijas. Pra-
cialisto. Vienodai gerai iðmano agroche- dëtos naujos þolininkystës tyrimø kryp-
mijà, inicijavo ir vadovavo tokiems tyri- tys, orientuotos á fotosintezës didinimà,
mams, þemdirbystæ, augalininkystæ, rû- ekologiðkai ðvaraus, subalansuoto pagal
pinasi mokslo þiniø sklaida. Dauguma galvijams reikalingo paðaro reikmes. Pro-
Profesoriaus ir jo mokiniø tyrimai kom- fesoriaus atlikti tyrimai liudija perspekty-
pleksiniai, ypaè kreipiamas dëmesys á ko- vos jutimà ir darbø visapusiðkumà.
kybinius rodiklius. L.Kadþiulio sumanymu ir iniciatyva
Tokiam tyrimø tematikos formavimui Lietuvos þemdirbystës institute 1972 m.
átakos turëjo tai, kad L.Kadþiulis vienas pradëti ir iki 1991 m. Vakarø Europos pa-
ið pirmøjø agrariniø mokslø atstovø Tary- vyzdþiu atlikti galvijø ðërimo þoliniais pa-
bø Sàjungos delegacijø sudëtyje daly- ðarais kompleksiniai tyrimai (vykdytojas
vavo Pasaulio ir Europos þolininkø kon- dr. V.Bilevièius). Buvo pastatyta Valinavos
gresuose, konferencijose, kur susipaþin- ferma. Ðie tyrimai buvo pavadinti Valina-
davo su naujausiais Vakarø mokslininkø vos modeliu. Jø esmë – produktyvias gal-
laimëjimais ir parsiveþtas idëjas ágyven- vijø bandas iðlaikyti pigiais þoliniais pa-
dindavo savo ar mokiniø darbuose. ðarais. Ðiuose tyrimuose dalyvavo Lietu-
Prof. L.Kadþiulio ir jo mokiniø þolinin- vos þemdirbystës, Maisto, Gyvulininkys-
kystës moksliniai tyrimai atitiko Vakarø tës ir Þemës ûkio inþinerijos institutai. Ty-
Europoje tuo metu nagrinëjamus klausi- rimø rezultatai patvirtino Vakarø Europo-
mus – augalø mitybos, þolynø formavi- je darytø tyrimø teiginius, kad Lietuvos
mo ir naudojimo, paðarø kokybës ir ki- klimato sàlygomis galvijininkystës pro-
tus. L.Kadþiulis tyrë ir tiria kultûriniø ga- dukcijà galima atpiginti, daugiau rûpinan-
nyklø bei sëjomainos þolynø árengimo ir tis geros kokybës þoliniais paðarais.
naudojimo bûdus. Jo darbai paremti kon- Profesorius nuo pat savo mokslinës
cepcija – þoliø ûkio (pievø, ganyklø ir þo- veiklos pradþios dirba labai intensyviai, va-
liø arimuose) vienovë ir ávairovë skirtin- dovauja temoms ir darbams. Sukaupta
gomis gamtinëmis sàlygomis. Daugia- gausi tyrimø medþiaga 1972 m. apiben-
meèiø þoliø auginimo paðarui tyrimai pra- drinta habilitaciniame darbe „Daugiame-

mokslininkas ir
agronomas
Leonas Kadþiulis
su dukromis
Danguole
(kairëje)
ir Giedre
èiø þoliø auginimo ir naudojimo paðarui pa-
grindai“. Tais paèiais metais, remdamasis
ðiuo darbu, iðleido monografijà „Daugia-
meèiø þoliø auginimas paðarui“ (Vilnius,
Mintis, 1972), kuri 1974 m. buvo apdova-
nota Valstybine premija. Vëliau monogra-
fija buvo iðleista rusø kalba (L., 1977).
Lietuvos mokslininkø darbai ið þolinin-
kystës srities buvo plaèiai þinomi buvu-
sioje Tarybø Sàjungoje. Prof. L.Kadþiu-
liui (su bendraautoriais) buvo paskirta
SSRS Valstybinë mokslo premija uþ dar-
bà „Þemiø sukultûrinimo ir jø intensyvaus
naudojimo kultûrinëms pievoms ir ganyk-
loms paþangios technologijos sukûrimas
ir ádiegimas (Lietuvos TSR pavyzdþiu)“.
Prof. L.Kadþiulio moksliniø tyrimø re-
zultatai paskelbti 7 monografijose, per
200 moksliniø straipsniø, tarp jø ir reikð-
minguose uþsienio leidiniuose. Paraðë
16 moksliniø ataskaitø (maðinraðtis, LÞI
bibliotekoje). Be to, daug padaryta sklei-
dþiant þemdirbiams naujausias mokslo
þinias – tai broðiûros, probleminiai ir
mokslo populiarinimo straipsniai þurna-
le „Þemës ûkis“, periodinëje spaudoje,
mokslo rekomendacijø leidiniuose.
Paþymëtina Profesoriaus veikla prista-
tant ðalies mokslà uþsienyje bei sklei-
dþiant geriausià Europos ir pasaulio pa-
tirtá Lietuvoje.
Skaitë praneðimus apie pievininkys-
tæ aukðèiausio lygio ávairiuose tarptauti-
niuose renginiuose – Pasaulio pievinin-
kystës kongresuose, Europos pievinin-
kø susirinkimuose Suomijoje (1966,
1992 m.), Australijoje (1970 m.), Ðveica-
rijoje (1971 m.), Ðvedijoje (1973 m.), Vo-
kietijoje (1977 m.), D. Britanijoje (1982
m.), dalyvavo kituose svarbiuose simpo-
ziumuose, konferencijose Portugalijoje,
JAV, Nyderlanduose, Prancûzijoje, Slo-
vakijoje, Danijoje, Rusijoje bei buvusio-
se TSRS respublikose.
Prof. L.Kadþiulis nuo 1990 m. dalyva-
vo visuose Pasaulio lietuviø mokslo ir kû-
rybos simpoziumuose Èikagoje ir Vilniuje.
Ypaè daug Profesorius nuveikë ren-
giant aukðèiausios kvalifikacijos mokslo
darbuotojus – buvo 17 daktaro diserta-
cijø vadovas, doktorantûros komitetø na-
rys. Jam vadovaujant parengti ir apginti
2 habilitaciniai darbai.
Profesorius buvo tarptautinës progra-
mos „Þmogus ir biosfera (MAB)“ Lietu-
vos komiteto narys ir projekto „Ekologi-
nis þmogaus veiklos poveikis landðaftui“
vadovas, tarptautinës programos ECOS-
LIT dalyvis, keleto moksliniø tarybø, dau-
gelio komisijø narys ar pirmininkas, va-
dovavo Þemës ûkio mokslo tarybai prie
LR þemës ûkio ministerijos.
Labai reikšminga prof. L.Kadþiulio veik-
la atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, re-
formuojant ir kuriant naujà Lietuvos moks-
lo sistemà. Jis buvo iðrinktas Lietuvos
mokslo tarybos pirmininku (1992 m.), 1992
m. dirbo Lietuvos Respublikos ministru be
portfelio (A.Abiðalos vyriausybëje) ir iki 2000
m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybai, kar-
tu dirbdamas ir LÞI vyriausiuoju mokslo dar-
buotoju ir Tarybos pirmininku.
Rûpinosi, kad bûtø áamþintas prof.
J.Tonkûno mokslinis palikimas bei kitø
tremtiniø agronomø atminimas Dotnu-
voje.
Prof. L.Kadþiulio labai dideli nuopel-
nai Lietuvos þemës ûkiui ir ðalies mokslo
raidai. Ypaè daug padaryta su kitais ða-
lies mokslininkais pertvarkant mokslo ir
studijø sistemà, rengiant Mokslo ir studi-
jø ástatymà. Kaip Lietuvos mokslo tary-
bos ekspertas ir ðiandien dalyvauja eks-
pertiniame darbe vertinant ávairius tei-
sinius dokumentus, reglamentus, su-
sijusius su ðalies mokslo proble-
momis.
Prof. L.Kadþiulio
mokslinë veikla
ávertinta – jam su-
teiktas Lietuvos nu-
sipelniusio mokslo vei-
këjo garbës vardas (1976
m.), profesoriaus pedago-
ginis mokslo vardas
(1976 m.), 1985 m. jis
iðrinktas Lietuvos moks-
lø akademijos nariu ko-
respondentu.
Uþ nuopelnus Lietu-
vos mokslui L.Kadþiulis apdovanotas Ge-
dimino V laipsnio ordinu.
Nors prof. L.Kadþiulis 2001 m. iðëjo á
pensijà, bet ið aktyvios mokslinës veik-
los nepasitraukë. Jis dalyvauja Lietuvos
mokslø akademijos veikloje, yra Lietuvos
mokslo tarybos ekspertas, atstovaujan-
tis Lietuvos þemdirbystës institutui, „Vi-
suotinës Lietuvos enciklopedijos“ ir „Þe-
mës ûkio enciklopedijos“ moksliniø re-
dakciniø tarybø narys, þurnalø „Þemdir-
bystë“ ir „Þemës ûkio mokslai“ redakci-
niø kolegijø narys, Lietuvos valstybinio
mokslo ir studijø fondo ekspertas, Lietu-
vos mokslininkø sàjungos tarybos narys,
LÞI mokslinës programos „Pievø ir lauko
þolynø bioávairovës formavimosi ir kitimo
dësningumø agroekobiologiniai tyrimai
ávairios genezës ir tvarumo agrolandðaf-
tuose“ vienas vadovø, doktorantø ir
mokslo darbuotojø konsultantas.
2006 m. birþelá LÞI taryba jam sutei-
kë profesoriaus emerito statusà.
Sveikiname Profesoriø Jubiliejaus
proga ir linkime kuo geriausios
sveikatos ir sëkmës Jam ir jo ðeimai
tolesniame gyvenimo kelyje.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 7
 Namø ûkiø disponuojamos pajamos 2005 m. iðaugo 17 procentø.
Taèiau maistui namuose skirta 37 proc., bûstui, kurui ir energijai
– 12 proc. visø vartojimo iðlaidø. Vadinasi, pusæ jø sudarë
bûtiniausios neiðvengiamos iðlaidos. Iðlaidos ðvietimui, laisva-
laikiui ir kultûrai tesudaro 6 procentus. Kokie vartojimo poky-
èiai, kaip mes atrodome lygindamiesi á kitas ðalis?
Statistikos departamento paskelbti na-
mø ûkiø tyrimo duomenys apie jø paja-
mas teikia optimizmo. Ryðkus Vyriausy-
lëtai gerëja vartojimo
bës ir kitø institucijø siekimas, kad ðalies
gyventojai maþiau patirtø nuostoliø dël
vykstanèiø ekonominiø, kainø ir kitø po-
kyèiø. Namø ûkiø disponuojamos paja-
mos (piniginës ir natûra) pasiekë 580 litø
vienam namø ûkio nariui per mënesá. Áver-
tinus kainø augimà realiosios pajamos pa-
didëjo 14 procentø. Tai þenklus didëjimas.
Disponuojamø pajamø struktûra ma-
þai pasikeitë. Pagrindinis jø ðaltinis – dar-
bo uþmokestis ir nesamdomojo darbo
pajamos. Tyrimo duomenimis darbo pa-
jamos sudarë 70 proc. visø disponuo-
jamø pajamø. Antras ðaltinis – sociali-
nës iðmokos (pensijos, paðalpos ir kt.).
Jos sudarë 28 proc. disponuojamø pa-
jamø. Kaime ðios pajamos sudarë ge-
rokai didesnæ dalá negu mieste – 36 ir
20 proc. atitinkamai.
Pajamø struktûra panaði kaip ir kaimy-
ninëse ðalyse. Darbo pajamos Latvijoje
kiek aukðtesnës – apie 74 proc., Estijoje
– 70 proc., taèiau socialiniø iðmokø dalis
maþesnë – 25 ir 26 proc. atitinkamai.
Pagrindiniø vartojimo iðlaidø dalis, procentais
Maistas Bûstas, Trans-
namuose vanduo, portas
elektra,
kuras
Paþymëtinas sumaþëjæs atotrûkis tarp
miesto ir kaimo gyventojø pajamø: mies-
tieèiø disponuojamos pajamos pasiekë
636 litus vienam namø ûkio nariui per më-
nesá, kaimo gyventojø – 467 litus.
Kartu per lëtai maþëja ir iðlieka labai
8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Ar ne per
struktûra?
na lëtai. Ji iki ðio
laiko pasiliko labai
Petras Gediminas ADLYS aukðta, nors daug
socialiniø rodikliø
didelis atskirø demografiniø, ypaè ðeimi-
gerëjo. Taèiau tai
niø grupiø pajamø skirtumas. Antai di-
nesudarë dides-
dþiausios pajamos buvo sutuoktiniø po-
niø galimybiø ðei-
rø be vaikø, o tokiø porø su vaikais iki 18
moms maþinti ið-
metø sudarë 72 proc. pirmøjø, vieno su-
laidø maistui dalá.
augusio asmens su vaikais – tesudarë 61
Todël nusisto-
proc. pirmøjø. Gal tai viena ið prieþasèiø
vëjo maþa iðlaidø dalis kitiems svarbiems
vis blogëjanèios demografinës situacijos?
poreikiams tenkinti. Antai iðlaidos laisva-
Taèiau bene geriausiai ðalies gyven-
laikiui ir kultûrai beveik per deðimtmetá ið-
tojø socialinæ padëtá parodo vartojimo ið-
augo nuo 3,5 iki 4,7 proc. (iki 27 Lt vie-
laidø struktûra. Vartojimo iðlaidos pernai
nam asmeniui), sveikatos prieþiûrai –
sudarë 578 litus per mënesá vienam na-
nuo 4,8 iki 5,1 proc. (30 Lt), ðvietimui –
mø ûkio nariui (beveik prilygo pajamoms)
nuo 0,3 vos iki 1,2 proc. (7 Lt).
ir padidëjo 13 procentø.
Kaip per pastaruosius penkerius me-
Atrodytø, neblogi rodikliai, þenklus au-
tus pakito iðlaidø dalis pagrindiniams po-
gimas. Taèiau lëtai gerëja vartojimo struk-
reikiams tenkinti, parodyta diagramoje.
tûra – pusæ sudaro iðlaidos maistui ir bûs-
Pernai taip pat beveik nepakito iðlai-
tui. Tai labai didelë, nebûdinga ðiuolaikið-
dø transportui, ryðiams, ðvietimui dalis.
kos ekonomikos bei kryptingos socialinës
Nors pinigine iðraiðka ðios iðlaidos gero-
kai padidëjo. Taigi nusistovëjusi vartoji-
mo struktûra nëra optimali.
O kaip atrodome ES? Paimkime Eu-
rostato 2004 m. duomenis (2005 m. bus
vëliau), kurie perskaièiuoti siekiant palygi-
namumo bei ekonominiø ir socialiniø veiks-
niø átakos eliminavimo. Pagal ðiuos skai-
èiavimus iðlaidos maistui ES ðalyse suda-
rë vidutiniðkai 13 proc. visø vartojimo iðlai-
dø. Vadinasi, Lietuvoje ði dalis buvo be-
veik 3 kartus didesnë. Ji gerokai didesnë
negu Latvijoje ir Estijoje – siekë po 21 proc.,
Lenkijoje – 19 procentø. Deðimties ES ða-
liø sàraðas maistui skirtø iðlaidø dalies ma-
þëjimo tvarka pateikiamas grafike.
Maistui skirtø iðlaidø dalies maþëjimas,
procentais
Lietuva
Latvija
Drabu- Ryðiai Laisvalai-
þiai, kis, kultûra, Estija
avalynë ðvietimas Slovakija
Lenkija
raidos ðalims tokiø iðlaidø dalis. Paþiûrë- Vengrija
jau dinamikà. 1998 m. Lietuvoje maistui bu- Malta
vo iðleidþiama 48 proc., daugiau – 55 proc. Èekijos
Respublika
– buvo tik Rumunijoje, net Bulgarijoje bu-
Portugalija
vo 46 proc., o Lenkijoje – tik 35 procentai.
Vëliau ði lyginamoji dalis maþëjo, taèiau ga- Kipras
 Beje, pas kaimynus maþesnë ir ið-
laidø maistui, bûstui, kurui ir energijai
dalis kartu sudëjus: Latvijoje ir Estijoje
– 42, Lenkijoje – 44, Lietuvoje – 49 proc.
atitinkamai.
Jungtinëje Karalystëje, Airijoje, Liuk-
semburge, Austrijoje, Nyderlanduose,
Danijoje ir Vokietijoje iðlaidos maistui su-
daro iki 12 procentø.
Pastaruoju metu neretai minima Slo-
vënija. Ádomu, kad ir Slovënijoje iðlai-
dos maistui tesudaro 16 procentø. Gal
ið dalies tai ir bûtø atsakymas á vieno ið
buvusiø respublikos vadovø klausimà
– „Sakykite, kuo Slovënija geresnë uþ
Lietuvà“. Jis buvo iðkeltas diskusijø dël
euro ávedimo metu.
Beje, Slovënijoje 2004 m. minimali
mënesinë alga Eurostato duomenimis
buvo 490 eurø (Lietuvoje 145), skurdo
rizikos lygis sudarë 10 proc. (Lietuvoje
– 15), BVP, tenkanèio vienam gyvento-
jui, iðreikðto perkamosios galios stan-
dartais, lygis sudarë 78 proc. ES vidur-
kio (Lietuvoje – 48).
Vartojimo lygis atskirose socialinë-
se grupëse labai skiriasi, ryðkiai iðsiski-
ria turtingiausieji. Antai deðimties pro-
centø turtingiausiøjø vartojimo iðlaidos
buvo 8,4 karto didesnës nei deðimties
procentø skurdþiausiøjø. Blogiau, kad
ðis atotrûkis, maþëjæs ankstesniais me-
tais, pastaraisiais vël pradëjo didëti. Per-
nai, nors ir nedaug – 0,4 proc., jis vis
tiek padidëjo.
Dël to labai skiriasi vartojimo, ypaè
maisto produktø, struktûra. Antros grupës
namø ûkiuose nepakankamai suvartoja-
ma gyvybiðkai svarbiø produktø. O ðioje
grupëje daug namø ûkiø su vaikais.
Apskritai tokia vartojimo diferencia-
cija šalyje, kurios ekonomika taip spar-
èiai auga, sunkiai paaiðkinama.
Vienas svarbiausiø socialinës rai-
dos rodikliø yra santykinio skurdo lyg-
muo. Jis parodo asmenø, kuriø varto-
jimas maþesnis nei 50 proc. vidutiniø
vartojimo iðlaidø, dalá. Nors, palyginti
su 1995 m., santykinio skurdo lygmuo
ðalyje maþëjo, pastaraisiais metais jis
kiek padidëjo ir sudarë: 2004 m. 16,1
proc., 2005 m. – 16,9 procento.
Didþiausias santykinio skurdo lygis
buvo kaime, maþiausias – didþiuosiuo-
se miestuose. Þemiau santykinio skur-
do ribos pernai gyveno 29,5 proc. kai-
mo gyventojø, 7,7 proc. didþiøjø mies-
tø ir 14,8 proc. kitø miestø gyventojø.
Palyginti su 2004 m. santykinio skurdo
lygis mieste neþymiai sumaþëjo, kaime
– padidëjo.
Reikia turëti mintyje, kad santykinis
skurdo lygis priklauso nuo vidutinio gy-
venimo lygio. Jo kitimo átakà santykinei
skurdo ribai galima eliminuoti indeksuo-
jant jà vartojimo kainø indeksu. Taip
skaièiuojant santykiniame skurde gyve-
nanèiø asmenø lyginamoji dalis 2005
m. sudarë 13,8 proc. ir, palyginus su
2004 m., sumaþëjo 2,3 proc. punkto.
Galima manyti, kad skurdo, o ir gy-
venimo lygio apskritai, sampratos Lie-
tuvoje interpretuojamos labai laisvai. Ty-
rimo metu papraðyti ávertinti savo gyve-
nimo lygá, vos 2 proc. priskyrë save gy-
venantiems aukðèiau vidutinio lygio, o
3 proc. atsakë, kad gyvena skurde.
Vartydamas Statistikos metraðtá, uþ-
tikau ádomius, namø ûkiø pajamoms le-
miamos átakos turinèius 2004 m. (2005
m. bus ðiø metø pabaigoje) rodiklius.
Tai vidutinis metinis neto darbo uþmo-
kestis. Iðskirtos keturios pagrindinës so-
cialinës ðeiminës grupës: vieniðo dir-
banèio ir neturinèio vaikø asmens; su-
tuoktiniø, kuriø dirba tik vienas, auginan-
èiø du vaikus; dirbanèiø ir auginanèiø
du vaikus sutuoktiniø; dirbanèiø ir ne-
turinèiø vaikø sutuoktiniø. Ir ðtai kà ma-
tome nagrinëdami ðia lentelæ. Lietuvo-
je vidutinis metinis neto darbo uþmo-
kestis visose keturiose grupëse suda-
ro apie 15 proc. ES vidurkio, Latvijoje –
13 proc., Estijoje – 19 proc. (2003m.),
Lenkijoje – apie 24 proc., o Slovënijoje
– 45 procentai. Matyt, tai didesnio ana-
litikø dëmesio verti skaièiai.
Asmeniniais kompiuteriais apsirûpi-
næ apie treèdalis, namuose naudojasi
internetu penktadalis namø ûkiø.
Statistikos departamentas atlieka
skaièiavimus, parodanèius pagrindiniø
maisto produktø suvartojimà vienam gy-
ventojui vidutiniðkai. Ðiø rodikliø dina-
mika ádomi ir daug sakanti. Ðtai mësos
ir jos produktø, perskaièiavus á mësà,
1990 m. buvo suvartota 90 kg, nuo 1993
m. ðis skaièius tapo maþesnis nei 60
kg ir tik 2004 m. virðijo 60 kilogramø.
Pieno ir jo produktø 1990 m. suvartota
479 kg, nuo 1994 m. – maþiau nei 300
kg ir tiek liko iki ðio laiko. Kiauðiniø 1990
m. suvartota 306 vienetai, nuo 1994 m.
maþiau kaip 200, o nuo 2001 m. suvar-
tojama daugiau kaip 200 vienetø. Grû-
dø produktø (duona, makaronai ir pan.)
suvartojama daugiau – 1990 m. – 109
kg, 2004 m. – 125 kg, bulviø kiek ma-
þiau (147 ir 122 kg), darþoviø daugiau
(79 ir 97 kg), vaisiø ir uogø taip pat dau-
giau (24 ir 72 kg). Gerokai maþiau su-
vartojama cukraus (44 ir 27 kg). Gal na-
minukei gaminti cukrus pasirodë ma-
þiau tinkamas...
Taigi mûsø vartojimo struktûra dar
tolima nusistovëjusiai ES senbuvëse ir
kai kuriose naujai priimtose ðalyse.

VGTU þiniasklaidos ir renginiø
Tarptautinis
duomenø baziø ir
informaciniø sistemø
specialistø forumas
Liepos 4–6 dienomis Vilniaus Ge-
dimino technikos universitete vyko 7-
oji tarptautinë duomenø baziø ir infor-
maciniø sistemø (Baltic Databases and
Information Systems) konferencija
„Baltic DB&IS 2006“. Jà surengë Vil-
niaus Gedimino technikos universite-
tas, Matematikos ir informatikos insti-
tutas bei Vilniaus universiteto Kauno
humanitarinis fakultetas.
„Baltic DB&IS2006“ – tai aukšto
mokslinio lygio forumas, kuriame da-
lyvauja šios srities mokslininkai – te-
oretikai ir praktikai – ið viso pasaulio.
Jame buvo pristatytos naujausios in-
formaciniø sistemø ir duomenø baziø
technologijos, aptariamos ateities idë-
jos. Konferencija suteikë gerà progà
susipaþinti su ðios srities pasaulio lai-
mëjimais, pasikeisti patirtimi, o kartu
ir pristatyti Lietuvà, kuri ið tikrøjø turi
kuo didþiuotis, - sakë konferencijos
organizacinio komiteto pirmininkas,
Vilniaus Gedimino technikos universi-
teto Informaciniø sistemø katedros
profesorius Olegas Vasilecas.
„Baltic DB&IS“ konferencijos kas
dveji metai organizuojamos Baltijos
šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje). Jos
jau buvo surengtos Trakuose (1994
m.), Taline (1996, 2002 m.), Rygoje
(1998, 2004 m.), Vilniuje (2000 m.).
Šiemet konferencijoje dalyvavo per
100 dalyviø ið 21 pasaulio ðalies. Pro-
gramos komitetà sudaro 86 mokslinin-
kai ið daugiau kaip 30 ðaliø. Daugelis
jø yra ið pagrindiniø Europos Sàjun-
gos ir JAV universitetø. Kviestinius pra-
neðimus konferencijoje skaitë tokie
áþymûs savo srities specialistai, kaip
prof. Sharma Chakravarthy ið JAV,
prof. Michaelis Wilsonas ið Jungtinës
Karalystës, prof. Giancarlo Guizzardi
ið Italijos, prof. Jean-François Bouli-
caut iš Prancûzijos ir kiti.
„Baltic DB&IS 2006“ konferencijos
metu taip pat vyko doktorantø konsor-
ciumas, kuriame savo darbus prista-
të jauni ávairiø ðaliø mokslininkai, ir se-
minaras „Informacinës technologijos
verslui“. Smulkesnës informacijos apie
konferencijà galima rasti internete ad-
resu: http://isl.vtu.lt/dbis2006/
Vanda ZUBELYTË
direktoriaus pavaduotoja
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 9
 Greta Pifat-Mrzljak Rienkas Van Grondelle’as
Birþelio 8–10 d. Vilniaus vieðbutyje „Crowne Plaza“ vyko tarptautinë konferencija „Biofizikos
mokymas: programos, metodai, problemos“. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 90 dalyviø ið
Olandijos, Vokietijos, Kroatijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos. Dþiugu, kad
aktyviai dalyvavo Vilniaus ir Klaipëdos universitetø studentai, besidomintys biofizika.
Pirmosios sesijos metu buvo skaito-
mi praneðimai, skirti ávairiems biofizikos
studijø aspektams. Pirmojo praneðimo
metu prof. Greta Pifat-Mrzljak ið Rudjer
Boskovic instituto (Kroatija) pateikë bio-
fizikos studijø programø Europoje ap-
þvalgà. Praneðimo metu atkreiptas dë-
mesys á tai, kad Europoje tik keletas uni-
versitetø ruoðia biofizikos bakalaurus
pagal atskirà studijø programà ir todël
labai dþiugu ir pavydu, kad Lietuvoje net
du universitetai rengia biofizikos baka-
laurus. Kalbant apie biofizikø rengimà,
buvo pabrëþta, kad dël savo tarpdiscip-
lininës prigimties ðios studijos labai pri-
klauso nuo bendradarbiavimo tarp ávai-
riø mokslo srièiø specialistø.
Kitas svarbus dalykas – tai praktiniai
ágûdþiai, ágyjami laboratoriniø darbø me-
tu bei rengiant baigiamuosius darbus.
Pastarøjø reikalingumas bakalauro stu-
dijø lygyje sukëlë diskusijas, kuriø metu
iðsiskyrë dvi prieðingos nuomonës. Bai-
giamøjø darbø ðalininkai (kuriø, beje,
buvo daugiau) teigë, kad tai labai svar-
bus aukðtos kvalifikacijos specialistø
rengimo aspektas. Prieðininkai teigë,
kad pagrindiniø studijø metu svarbiau
suteikti teoriniø þiniø pagrindus ir kad
baigiamøjø darbø rengimas ekonomið-
kai nepateisinamas.
Antrà praneðimà skaitë garsus foto-
sintezës tyrimø specialistas prof. Rien-
kas Van Grondelle’as ið Amsterdamo Vri-
jë universiteto. Savo praneðime jis pa-
teikë ádomià ir iðsamià biofizikos studijø
ir tyrimø Olandijoje apþvalgà. Gana
daug Olandijos aukðtøjø mokyklø ren-
gia biofizikos specialistus, tiesa, daþ-
niausiai magistro studijø lygio. Tyrimø
temos labai ávairios – nuo fotosintezës
iki elektriniø procesø gyvuose organiz-
muose. Nors biofizikai Olandijoje rengia-
mi apie 50 metø, pastaruoju metu susi-
10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
A.Rubinas M.Miroðnièenka
Biofizikos
mokymas :
programos, metodai,
Prof. dr.
Osvaldas
RUKÐËNAS
Vilniaus
universitetas
domëjimas ðia studijø sritimi sumaþëjo.
Biofizikø ásidarbinimo galimybës gana
problemos
Uþsienio sveèiø praneðimø dalá uþ-
neblogos, pastarøjø metø statistika ro- baigë prof. M.Miroðnièenka ið Kijevo na-
do, kad apie 30 proc. pasirenka akade- cionalinio Ðevèenkos universiteto. Kije-
minæ karjerà, 15 proc. dirba medicinos vo universitete biofizikai irgi rengiami
srityje, 25 proc. pramonëje, 20 proc. daugiau kaip 50 metø. Skirtingai nuo kitø
valstybinëse ástaigose ir 10 proc. uþsii- universitetø ðioje mokykloje studijos
ma pedagogine veikla. Kaip sëkmingas trunka 6 metus ir jos neskirstomos á 2
biofizikø ádarbinimo problemos spren- pakopas. Ádomu, kad ði specialybë në-
dimas pristatyta koncerno „Phillips“ re- ra populiari – per metus biofizikà baigia
miama molekulinës medicinos progra- 10–12 studentø. Be akademiniø klausi-
ma, kurios dëka nemaþai biofizikø gau- mø, praneðëjas pristatë ir savo vadovau-
na darbà, atitinkantá jø iðsilavinimà. jamo kolektyvo laimëjimus raumenø bio-
Maskvos valstybinio Lomonosovo fizikos srityje. Ypaè daug klausimø su-
universiteto Biofizikos katedros vedëjas
prof. A.Rubinas papasakojo apie ðios
aukðtosios mokyklos patirtá rengiant bio-
fizikos specialistus. Biofizikai ðiame uni-
versitete rengiami daugiau kaip 50 me-
tø, tuo uþsiima didelë, apie 100 darbuo-
tojø turinti katedra. Prof. A.Rubinas biofi-
zikos studijas palygino su menu ir biofi-
zikà apibrëþë kaip mokslà apie sàveikas.
Kalbëdamas apie metodinius biofizikø
rengimo aspektus, praneðëjas pabrëþë,
kad labai svarbu skirtingus dalykus dës-
tyti lygiagreèiai, nes tai padeda sujungti
skirtingø srièiø þinias. Studentø akiraèiui
plësti rengiami seminarai, kuriø metu pri-
statomi ir aptariami Nobelio premijos lau-
reatai ir jø darbai. Uþsienio kalboms stip-
rinti nuo treèio kurso moksliniai semina-
rai pradedami rengti anglø kalba.
 A.Kirkutis O.Rukðënas
EUROPOS SÀJUNGA
këlë originalus raumenø susitraukimo
mechanizmas, paremtas raumeniniø
siûlø susisukimu, o ne slydimu, kaip tei-
gia klasikinë teorija.
Antroji praneðimø sesija buvo skirta
biofizikos studijoms ir tyrimams Lietuvo-
je. Klaipëdos universiteto prof. A.Kirku-
tis pristatë ðio universiteto biofizikos ba-
kalaurø studijø programà, kuri labiau
orientuota á medicinos fizikos specialis-
tø rengimà, kadangi tokiø specialistø
trûksta medicinos ástaigose. Nors biofi-
zikos studijos Klaipëdos universitete
vyksta tik antrus metus, bet jau yra kuo
pasigirti. Doc. A.Stankaus vadovaujama
Biofizikos katedra ðiais metais surengë
respublikinæ mokslinæ-praktinæ konfe-
rencijà „Virtualûs instrumentai biomedi-
cinoje“, kurios metu buvo plaèiai aptar-
tas moderniø technologijø pritaikymas
biomedicinos mokyme ir tyrimuose. Ka-
tedroje ákurta moderni kompiuterizuota
mokomoji laboratorija, kurioje studentai
ne tik mokomi programavimo LabView
aplinkoje, bet ir gali sukurti eksperimen-
D.Kirvelis
tinæ árangà, kurios pagalba surenka duo-
menis savo baigiamiesiems darbams.
Prof. O.Rukðënas ið Vilniaus univer-
siteto apþvelgë biofizikø rengimà Vil-
niaus universitete – pradedant bakalau-
ro ir baigiant doktorantûros studijomis.
Atkreiptas dëmesys, kad pirmieji biofi-
zikai Vilniaus universitete pradëti rengti
1962 m., ið karto, kai ákurta Biochemijos
ir biofizikos katedra. Ilgà laikà biofizikai
buvo rengiami kaip biofizikos speciali-
zacijos studentai Gamtos mokslø fakul-
tete. Bet nuo 2002 m. ðiame fakultete
pradëta biofizikos bakalauriniø studijø
programa, á kurià dabar kasmet priima-
ma po 25 studentus. Konferencijos ið-
vakarëse darbus apgynë pirmieji ðios
programos absolventai, kurie turi gali-
mybiø tæsti studijas biofizikos magist-
rantûroje. Dalis praneðimo buvo skirta
pristatyti Europos struktûriniø fondø fi-
nansuojamà projektà “Biofizika: biofi-
zikos magistriniø ir doktorantûros stu-
dijø programø modernizavimas”. Ðio
2,5 metø trukmës projekto metu bus
parengta ir iðleista 11 vadovëliø, pa-
rengti 9 nauji kursai, 11 kursø perkelti á
nuotoliniø studijø formà ir jau suorga-
nizuota tarptautinë konferencija, skirta
biofizikos studijoms aptarti.
R.Rotomskis
Praneðimø sesijà uþbaigë du prane-
ðimai, kuriais bandyta konceptualiai pri-
statyti, kas yra modernioji biofizika. Pa-
gal Vilniaus universiteto doc. D.Kirvelá –
vienà ið VU Biochemijos ir biofizikos ka-
tedros ákûrëjø – biologines sistemas reik-
tø vertinti ir tirti kaip informacines, uþda-
ras kodavimo-dekodavimo kontroliuo-
janèias sistemas. VU Fizikos fakulteto
prof. R.Rotomskio manymu ðiuolaikinë
biofizika yra paremta nanotechnologijo-
mis, kadangi nanotechnologijos yra kaip
Kas èia paraðyta?
slenkstis, skiriantis gyvàjà gamtà nuo
negyvosios. Be to, prof. R.Rotomskis ið-
samiai pristatë vienà ið biofizikiniø tyri-
mø krypèiø Vilniaus universitete – bio-
fotonikà, lazeriø taikymà medicinoje ir
biologijoje.
Konferencijoje dalyvavo skirtingø
mokslo srièiø, skirtingø mokyklø atsto-
vai, tad po kiekvieno praneðimo kildavo
netrumpos, kartais net audringos disku-
sijos. Nepaisant skirtingø nuomoniø at-
skirais klausimais, visi konferencijos da-
lyviai sutarë, kad tokie renginiai reika-
lingi ir labai naudingi.


Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 11
 Radijas, kaip technikos sritis, yra gana jaunas – vos 110 metø. XIX a.
antrojoje pusëje savo darbais Maiklas Faradëjus (Faradey), Dþimas
Maksvelis (Maxwell), Heinrichas Hercas (Hertz) suformulavo elektro-
magnetiniø virpesiø teorijos principus. Ðiuos darbus 1895 m. vainika-
vo rusø mokslininko A.Popovo ir italo G.Markonio lygiagreèiai su-
konstruoti ir pademonstruoti elektromagnetiniø bangø priëmimo ir

Þvilgsnis registravimo aparatai – radijo imtuvø prototipai.

Ðiais metais, minint Lietuvos radijo 80-metá, tikslinga prisiminti ðios
technikos ðakos pirmuosius þingsnius ir jos entuziastus Lietuvoje.
á Lietuvos
radiofonijos
ar kita kuri kultûrinio gyvenimo sàlyga.
Naujienos, praneðimai apie orà, paskai-
tos, koncertai, operos ir kt. pagalba ra-
dijo pasiekia ne tik miesto, bet ir tolimiau-
Ramutis BRAÐIÐKIS

Pirmoji radijo stotis pasaulyje buvo

istorijà siø uþkampiø gyventojus“ („Kultûra“,
1927 m.).

pastatyta 1920 m. Pitsburge Pa ( JAV ).

Jau kitais metais Amerikoje buvo kelios
stotys ir milijonai radijo imtuvø. Euro-
poje radijas atsirado 1922 m. – pirmiau-
sia Prancûzijoje ir Anglijoje, vëliau Vo-
kietijoje, Rusijoje, Ðvedijoje, Ispanijoje,
Italijoje ir kitur. Radijas tapo populiarus.
Antai 1926 m. Vokietijoje buvo daugiau
kaip 1 mln. 200 tûkst. priimtuvø, Angli-
joje – apie 2 mln., o JAV – daugiau kaip
6 milijonai.
1922–1923 m. Europoje daugëjant
radijo stoèiø, ðia naujove susidomëjo
entuziastai ir Lietuvoje. Literatûros ðia te-
ma lietuviø kalba nebuvo, o specialis-
tus tuo metu buvo galima suskaièiuoti
vienos rankos pirðtais. Kiekvienas suko-
si kaip iðmanë, todël bûta daug nusivy-
limø. Matydamas didëjanti susidomëji-
mà radiju, mano tëvelis Stasys Braðið-
kis þurnale „Kultûra“ (1924 m. Nr.6) ið-
spausdino straipsná „Ið radijo praktikos“
ir ásteigë Ðiauliuose personalinæ ámonæ
– Radijo laboratorijà. Ðis pavadinimas
ilgainiui tapo firmos vardu.
Stasys Braðiðkis, ið paðaukimo pe-
dagogas, 1921–1922 m. komandiruoja-
mas pasitobulinti á Leipcigo eksperimen-
tinës psichologijos ir pedagogikos ins-
titutà. Èia iðklauso kursus apie radijà ir
atlieka eksperimentiná darbà „Elektro-
magnetiniø virpesiø suþadinimas ir jø
perdavimas atstumu“. Eksperimentui
buvo panaudoti kà tik iðrasti katodiniai
vamzdeliai – elektroniniø lempø prototi-
pai. Ádomu, kad tuo metu jie dar buvo
áslaptinti, teko praðyti policijos leidimo
asmeniðkai jais naudotis.
Griþæs á Ðiaulius, dëstydamas moky-
tojø seminarijoje, per rankø darbø pa-
mokas Braðiðkis jau perteikia bûsimiems
mokytojams ágytas þinias apie radijà.
„Dar noriu geru þodþiu paminëti rankø
darbø mokytojà Braðiðká. Jo vadovauja-
mi mes nemaþà techniná iðprusimà ági-
jome. Pasidarydavome ausinius radijo
aparatus. Galëjome klausytis visokiø sto-
èiø. Atsimenu, kad gimnazistai ateidavo
ir stebëdavosi, kad mes patys padarëme
tas sunarstytas dëþutes ir klausydavo-
me... Daug ko iðmokë Braðiðkis“, – raðo
savo memuaruose þymus lietuviø tapy-
tojas Antanas Gudaitis.
Bûdamas „Kultûros“ bendrovës vie-
nas ið steigëjø (1920 m.), aktyvus þur-
nalo „Kultûra“ bendradarbis, tëvelis ly-
giagreèiai su straipsniais mokyklos ir
ðvietimo tematika publikuoja þurnale po-
puliarius straipsnius apie naujà techni-
kos ðakà – radiotelefonijà, jos teorinius
pagrindus ir perspektyvas („Kultûra“,
1925–1926 m. „Kaip paèiam pasidirbti ir
ásirengti radijo aparatas“, „Radijo paveiks-
lø perdavimas“, „Radijo telefono imtuvas
vienos lempos“ ir kt.). Visi ðie straipsniai
vaizdingai iliustruoti pieðinëliais ir
schemomis. Skaitytojø reakcija pralen-
kë visus lûkesèius. Pasipylë uþklausimai,
praðymai patarimø bei literatûros, atsilie-
pimai apie teigiamus eksperimentus ir,
be kita ko, nusivylimo kartëlis dël nepa-
vykusiø bandymø. Plaèiosios visuome-
nës susidomëjimas radiju, daugelio troð-
kimas paèiam pasigaminti radijo apara-
tà buvo svarbiausia paskata ásteigti ámo-
næ, kuri visokeriopai padëtø radijo entu-
ziastams. Ðtai kaip reglamentuoja radijo
laboratorijos paskirtá pats steigëjas.
„Radijas kiekvienam ðiø dienø þmo-
gui yra reikalingas kaip laikraðtis, knyga
Stasys Braðiðkis
su sûnumi
Ramuèiu. 1936
m., Kaunas
Praëjus vos
3 mënesiams
po Kauno ra-
dijo stoties
paleidimo pa-
sirodë du iðsamûs
straipsniai pagrindiniuose Lie-
tuvos dienraðèiuose: 1926 m. rugsëjo 8
d. „Lietuvos þiniose“ – „Radijo klausimas
Lietuvoje“, rugsëjo 21 d. laikraðtyje „Lie-
tuva“ – „Opieji radijo telefono klausi-
mai“, kuriuose St. Braðiðkis nagrinëja ið-
kilusias programø tematikos rengimo ir
radijo klausytojø interesø bei poreikiø
problemas. Ðtai pirmame straipsnyje
gvildena nedidelio radijo klausytojø skai-
èiaus prieþastis: „Visi Lietuvos radijo më-
gëjai, kai radijo stotis veikia, jà klauso,–
në vienas neklaidþioja po uþsienius. Nors
jø yra nedaug (vos apie 500)... Daug kas
net neþino, kad Kauno radijo stotis jau
veikia, nors seniai rengësi jai pradëjus
veikti tuojau radijo aparatus ásigyti. Pirma
ir svarbiausia kliûtis radiotelefonui plisti
yra aukðtas paðtui mokestis (100 litø me-
tams), kuris reikia ið karto sumokëti. Rei-
kia visiems stengtis padaryti átakà atitin-
kamoms valdþios ástaigoms, kad radijo
mokestis bûtø sumaþintas ir jo mokëji-
mas iðdëstytas mënesiais. Turëtø bûti kuo
daugiau þiniø ið vidaus gyvenimo ir dar-
bø. Kitas labai svarbus klausimas yra mû-

12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

sø stoties programø iðplëtimas. Mano
manymu, pirmoje vietoje reikëtø ávesti
trumpas paskaitas ið þemës ûkio, patari-
mus ðeimininkëms ir pedagogines pa-
skaitas.Reikia stengtis kuo daþniau duo-
ti radijo koncertus. Muzika padaro radio-
telefonà daug graþesná ir ádomesná. Ji yra
visiems lygiai prieinama ir ádomi... Be
to, radiotechnika patraukia didelá mëgë-
jø skaièiø á darbà. Jie dirbasi patys sau
aparatus, daro bandymus. Ypaè jaunimas
ðioje srityje randa sau sveikà darbà ir pra-
mogà. Tai já atitraukia nuo kitokiø negeis-
tinø pramogø.“
Antrame straipsnyje Braðiðkis nagri-
nëja svarbà jungtis á radijo mëgëjø ben-
drijas: ,,...Geriausia priemonë radijo klau-
sytojams disciplinuoti ir radijo telefonui
iðplatinti, tai radijo mëgëjø organizacija.
Ðiauliø radijo mëgëjai jau steigia koope-
racijos pagrindais radijo bendrovæ, ku-
rios veikimas galës ir kitose Lietuvos vie-
tose iðsiplësti. Per organizacijà pagelbë-
tø vienas kitam ir keltø per spaudà visa,
kas trukdo radiotelefonui, kaipo svarbios
kultûrinës reikðmës dalykui, iðsiplatinti“.
Tokio pobûdþio organizacija – Radijo
mëgëjø sàjunga buvo ákurta 1928 m. bir-
þelá. Jos aktyvus organizatorius ir ákû-
rëjas buvo A.Mildaþis.
Sparti radiotechnikos paþanga, þmo-
niø susidomëjimas radiju paskatino ma-
no tëvelá gilinti ðios srities þinias ir skirti
jam visà savo laikà. 1928 m. jis ástoja á
Kauno valstybinio universiteto Techni-
kos fakultetà, deja, dël materialiniø sun-
kumø baigë tik du kursus. Taèiau uni-
versitete ágytos matematikos, fizikos,
chemijos, mechanikos þinios labai iðplë-
të galimybes orientuotis besiplëtojan-
èios radiotechnikos gudrybëse ir toliau
savarankiðkai kelti savo profesionalumà.
Gerai mokëdamas vokieèiø kalbà jis uþ-
sisako Vokietijoje, kur radiotechnikos
mokslas buvo labai paþengæs á prieká
(tuo metu ten jau veikë daugiau kaip 15
radiofonijos stoèiø ir per milijonà radijo
priimtuvø), techninës literatûros, seka
periodinæ spaudà, prenumeruoja anglø
kalba þurnalà „Radio amateur“, rusø –
„Radio front“.
1928–1930 m. Radijo laboratorija ið-
plëtë savo veiklà – tuo laikotarpiu buvo
pagaminta ðimtai imtuvø – pradedant
detektoriniais „Banga“ ir baigiant 4 lem-
pø „Baltik K 14“ ir gausiai reikmenø, rei-
kalingø radijo aparatø gamybai. Apie
plaèià laboratorijos veiklà byloja þinutës,
pasirodþiusios to laikotarpio periodiko-
je. Straipsnelyje „Sukonstruotas naujas
priimtuvas“ paþymima: „Ðiomis dieno-
mis p. St.Braðiðkis, þinomas radijo spe-
cialistas, sukonstravo patobulintà detek-
toriná priimtuvà. Naujas priimtuvas maþa
kaina, geru veikimu pralenkia iki ðiol bu-
vusius detektorinius priimtuvus, jo ban-
gø diapazonas siekia nuo 160 iki 2200
metrø“ („Momentas“, 1928 m., Nr.6 ).
Straipsnelyje „Braðiðkio radijo laborato-
rijà aplankius“ kalbama apie saliø, erd-
viø radiofikacijà. Þurnalisto þodþiais per-
frazuotos Braðiðkio mintys: „... muzikan-
tai tegalës tik parade grieþti, nes juos ki-
tur pavaduos ra-
dijas. Ávairiuose
pasilinksminimuo-
se ir salëse grieð
radijas ávairius ðo-
kius ir muzikalius
dalykëlius... Prie
St.Braðiðkio radijo
laboratorijos pre-
kybos skyriaus
durø átaisytas stip-
rus radijo apara-
tas su ruporu, skir-
tas bendrosios
publikos patarna-
vimui. Pavaka-
riais, kai ðis apara-
tas pradeda veik-
ti, prie krautuvës
gatvëje susirenka
daugybë þmoniø – naujienø ir muzikos
mëgëjø“ („Momentas“,1928 m., Nr.7 ).
1930 m. Radijo laboratorijos jëgomis
sumontuojama Ðiauliø kino teatruose
pirmoji tonfilmo aparatûra garsiniams ki-
no filmams demonstruoti. Sukonstruo-
tas ir árengtas fonografas plokðteliø ára-
ðymui. Laboratorijoje apsilankydavo pa-
vieniai liaudies menininkai ir kolektyvai
áraðyti tautosakos, liaudies dainø, eiliø.
Ðie áraðai patekdavo á muziejø, bet karo
metu neiðliko.
Suþinojæs 1930 m., kad Berlyno te-
levizijos laboratorija atlieka bandomà-
sias televizijos laidas, tëvelis pasigami-
na savo konstrukcijos televizoriø su
mechaniniu vaizdo išklojimu (Nipkovo
diskas) ir pirmasis Lietuvoje eksperimen-
tuoja priimant judamus vaizdus iš Berly-
no. „Pirmas Lietuvoje paveikslø priëmimo
aparatas jau kelinta savaitë mëginamas
Ðiauliuose, St.Braðiðkio laboratorijoje.
Kiekvienà ðeðtadiená nuo 9–10 val. ryto su-
sirenka nemaþai susidomëjusiø paþiûrëti
tø bandymø.. Perduodamos filmos, rodo-
mi paveikslai, pasirodo ir gyvi þmonës ek-
rane...“ – skelbia „Mûsø momentas“ 1931
m. kovo 1 d. numeryje.
1927 m. buvo sumanyta árengti ra-
diofonijos stotá Ðiauliuose. Ðtai kas ra-
ðoma dienraðèio „Lietuva“ 1927 m. nu-
meryje: „... didesnio veikimo, ypaè 1927
metais, parodë p. Braðiðkio laboratorija.
...paskutinëmis dienomis p. Braðiðkis
árengë radijo siøstuvà. Jo veikimas pasi-
reiðkia dar tik bandymais, bet jau ir tatai
sukëlë didelá Lietuvos radijo mëgëjø su-
sidomëjimà. Bangos ilgis 200 metrø.
Siøstuvo veikimo sritis, kaip pasirodë, yra
gan didoka, nes girdima net Klaipëdoj.
Tad Lietuvoj mes susilauksime antros
siunèiamos stoties, nes p. Braðiðkis rim-
tai mano bendromis ðiaulieèiø pastango-
mis savo siøstuvo programà padaryti gy-
và ir ádomià“. Laikraðtis „Momentas“
Radijo laboratorija
1927 m. informuoja kad du ðiaulieèiams
gerai þinomi asmenys – radijo specia-
listas Braðiðkis ir muzikos mokyklos di-
rektorius Lekerauskas – deda pastan-
gø Ðiauliuose árengti radijo stotá. Nuro-
do, kad techniðkai jau pasirengta. Be-
lieka sulaukti ið ministrø kabineto leidi-
mo, ir stotis pradës transliuoti progra-
mas. Kadangi leidimo ið vyriausybës ne-
sulaukta, mano tëvelis privalëjo visus
bandymus nutraukti. Ðiaulieèiø puose-
lëtos viltys dël biurokratø kaltës neiðsi-
pildë.
Kadangi Ðiauliuose buvo per maþai
klientûros, Radijo laboratorija nuo 1933
metø pamaþu perkeliama á Kaunà. Ið
pradþiø glaudësi ðalia Valstybinio radio-
fono (Daukanto g.12 ), vëliau perkelia-
ma á Nepriklausomybës aikðtæ, kur eg-
zistavo iki 1940 metø.
Kaune tëvelis uþmezgë glaudþius
santykius su radijo stoties specialistais
St.Blinstrubu, C.Sadausku. Ðis bendra-
darbiavimas padëjo plësti radiotechni-
kos mokslø þinias. Dirbdami Radijo la-
boratorijoje iðklausæ pradiná radijo teori-
jos kursà, gerais radiomechanikais ta-
po daugelis jaunuoliø: Ðiauliuose – Vik-
toras Raudonis, Vincas Stepuðaitis, Kau-
ne – Nikolajus Semionovas, J.Jasutis ir
kiti. 1935–1937 m. tëvelá, kaip gerai uþ-
sirekomendavusá specialistà, pakvieèia
dirbti laisvai samdomu radiomechaniku
á Lietuvos kariuomenës ryðiø batalionà
Ðanèiuose.
Nukelta á 39 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 13

K as mums yra van-
duo, ar pakaks jo iðtekliø to-
lydþio didëjantiems þmoni-
jos poreikiams tenkinti, kaip
keièiasi þemëje esanèio
gamtinio vandens kokybë,
koká poveiká jai daro ûkinë
þmoniø veikla? Tai tik nedi-
delë dalis klausimø, kurie rû-
pi ne tik vandená ruoðian-
tiems ir tiekiantiems specia-
listams, bet ir jo vartotojams.
Su ðiais klausimais be-
tarpiðkai susidûriau 1982
m., kai ið tuometinio Kau-
no politechnikos instituto
vandentvarkos specialistø
rengimas buvo perkeltas á
Vilniaus inþineriná statybos
institutà ir man buvo pasiû-
lyta skaityti „Vandens che-
mijos“ teoriná kursà bei pa-
rengti atitinkamus laborato-
rinius darbus. Praktinio dar-
bo patirties beveik nebuvo,
todël pirmaisiais metais rei-
këjo labai daug dirbti, stu-
dijuoti specialiàjà literatûrà
(daugiausiai rusø kalba).
Tada, o ir vëliau gelbëjo Vil-
niaus universitete ágyta
chemiko analitiko specialy-
bë ir ypaè nemaþa analiti-
ko praktinio darbo ávairio-
se srityse (taip pat ir ávairiø
vandenø analizës) patirtis.
Ypaè daug neákainoja-
mø praktiniø þiniø buvo ágy-
ta 1995–1997 m. tuometinës
Statybos ir urbanistikos mi-
nisterijos uþsakymu vykdant
ûkiskaitiná mokslo darbà
„Geleþies ir mangano ðalini-
mo ið poþeminio vandens
Lietuvos sàlygomis tyrimai ir
atitinkamø normatyviniø do-
kumentø projekto rengi-
mas“. Ðá darbà vykdë jungti-
në VGTU Vandentvarkos ka-
tedros ir Geologijos institu-
to Poþeminio vandens sky-
riaus specialistø komanda.
Mano uþduotis buvo analiti-
nis viso ðio didþiulio darbo
aprûpinimas. Pusiau gamy-
biniai bandymai buvo atlikti
14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
G eriamasis vanduo yra vie-
nas svarbiausiø nuolat vartojamø mais-
to produktø, todël vartotojai turi bûti ap-
rûpinami tinkamos kokybës vandeniu.
Geriamasis vanduo turi bûti ðvarus, be
Vilniaus Antaviliø vandentie-
kos stotyje ir Kauno Petraðiû-
nø vandenvietëje. Dþiugu,
kad tuo metu mûsø pareng-
tos bereagentës poþeminio
vandens gerinimo technolo-
gijos vëliau buvo ádiegtos ir
puikiai ðiuo metu veikia jau
minëtose vandenvietëse.
Pastaruoju metu taip pat
daþnai tenka vaþiuoti á ávai-
riø respublikos rajonø van-
denvietes.
Ðiuo metu respubliko-
je daug firmø siûlo ávairiau-
sios vandens ruoðimo áran-
gos. Ðiose firmose netrûks-
ta vadybininkø, taèiau spe-
cialistø reikalai gerokai
prastesni. Todël neretai var-
totojui ásiûloma toli graþu ne
pati tinkamiausia vandens
ruoðimo áranga.
Teko bendrauti ir su fir-
momis, kurios ruoðia ir pils-
to geriamàjá vandená á bu-
telius.
Su vandentvarkos spe-
cializacijos bakalaurais ir
magistrantais teko ne vienà
kartà tirti, kaip veikia „Brita“,
„Kenwood“ ir kiti maþiau gar-
siø ir visiðkai negirdëtø firmø
buitiniai vandens filtrai (nau-
ji ir paties regeneruoti), tirti
„sidabriná“, „gyvà“ ir „negy-
và“ vandená. Ketverius me-
tus esu nuolat stebëjæs, kaip
keièiasi nitratø koncentraci-
jos sodininkø bendrijoje
esanèiuose ðachtiniuose
ðuliniuose, bandþiau juos ið
vandens ðalinti (beje, pakan-
kamai sëkmingai). Esu iðty-
ræs ir nustatæs cheminæ ne-
legaliai platinamø vandens
gerinimo (aktyvinimo) pa-
kuoèiø sudëtá, árodæs, kad
Vokietijos „biznieriø“ Lietu-
voje bandyta platinti „ener-
getiðkai ákrauta“ ir ant van-
dentiekio vamzdþio paka-
binta televizoriaus nuotoli-
nio valdymo pulto dydþio
dëþutë vandens kokybës vi-
siðkai nekeièia. Gal todël,
kad lietuviðkas poþeminis
vanduo nesupranta vokiðkø
burtaþodþiø.
Taigi, daugiau kaip 20
metø dirbdamas geriamojo
vandens ruoðimo srityje, su-
kaupiau nemaþa teoriniø ir
praktiniø þiniø. Bendrauda-
mas su gyventojais, matau,
kad jiems trûksta elementa-
riø þiniø apie geriamàjá van-
dená. Daugeliui kyla klausi-
mas, koká vandená gerti svei-
kiau, koká pasiimti á savaitga-
lio iðvykà, koks vanduo – ga-
zuotas ar negazuotas yra ge-
resnis, sveikesnis, kaip pa-
prastais ir visiems prieina-
mais bûdais pagerinti pras-
tos kokybës poþeminá van-
dená, verta ar neverta gamin-
tis tirpsmo vandená ir kt.
Malonu, kad „Mokslo ir
gyvenimo“ leidëjai pritarë
minèiai þurnalo puslapiuo-
se spausdinti ciklà straips-
niø apie ávairias geriamojo
vandens problemas. Ðtai
nagrinëtinø temø sàraðas:
1. Koká vandená gerti
sveika?
2. „Gyvasis“ ir
„negyvasis“ vanduo.
Mitai ir tikrovë.
3. Sidabrinio vandens
paslaptys.
4. Tirpsmo vanduo.
Kas tai?
5. Nitratai ðuliniø ir
ðaltiniø vandenyje. Kaip
jø iðvengti?
6. Kietas ar minkštas
vanduo – koks geriau?
7. Geriamojo van-
dens ištekliai ir jo
ruošimo Lietuvoje
problemos.
Jei þurnalo skaitytojams
kiltø klausimø ar jie norëtø
pasiûlyti naujø temø, pra-
ðome kreiptis á þurnalo
„Mokslas ir gyvenimas“ re-
dakcijà arba á VGTU Chemi-
jos ir bioinþinerijos katedros
doc. dr. Juozà Jankauskà,
tel. (8-5) 2744839.
Vilniaus
uþkreèiamàsias ligas sukelianèiø mikro-
organizmø, toksinius reiðkinius bei lëti-
nes ligas skatinanèiø cheminiø medþia-
gø. Geriamojo vandens tinkamumà nu-
sako ávairûs vandens kokybës rodikliai
(analitës), kuriø sàraðà ir optimalius dy-
dþius rekomenduoja Pasaulinë sveikatos
organizacija (PSO). Ðie dydþiai paremti
daugiameèiais eksperimentiniais tyrimais
ávairiose pasaulio ðalyse.
O kaip dël „chemiðkai gryno“ van-
dens? Ar já sveika gerti? Tai nëra visið-
kai paprastas klausimas. Pirmiausia ið-
siaiðkinkime, kuo skiriasi „chemiðkai gry-
nas“ vanduo nuo „chemiðkai negryno“
vandens.
Chemiškai grynas vanduo yra toks, ku-
riame, be vandens (H2O) molekuliø, nëra
jokiø kitø molekuliø priemaiðø. Praktiðkai
tokio vandens pagaminti neámanoma, to-
dël sakykime, kad chemiðkai grynas yra
toks vanduo, kuriame yra labai maþi ávai-
riø priemaiðø kiekiai. Gamtoje tokio van-
dens taip pat nerasime, nes vanduo yra
pats geriausias, pats universaliausias ið
visø þinomø tirpikliø. Jokiame kitame tir-
piklyje netirpsta tiek daug paèiø ávairiau-
siø organiniø ir neorganiniø medþiagø
(metalø, nemetalø, dujiniø medþiagø,
rûgðèiø, baziø, druskø ir t.t.). Taigi gamto-
je susiduriame tik su „chemiðkai negry-
nu“, t.y. daugiau ar maþiau mineralizuotu
vandeniu. Tuomet klausimà reikëtø formu-
luoti taip: su kokiu ávairiø priemaiðø kiekiu
vanduo yra sveikas gerti ir su kokiu prie-
maiðø kiekiu já gerti yra nesveika?
Lietuvoje geriamojo vandens kokybæ
reglamentuoja norminiai dokumentai. Il-
gà laikà galiojo trys svarbiausi norminiai
dokumentai:
1) GOST 2874-92 „Geriamasis van-
duo. Higieniniai reikalavimai ir kokybës
kontrolë“;
2) GOST 2761-84 „Geriamojo van-
dens centralizuoto tiekimo šaltiniai. Hi-
gieniniai, techniniai reikalavimai ir parin-
kimo taisyklës“;
3) SanPiN Nr. 4630-88 „Pavirðinio
vandens apsaugos nuo tarðos sanitari-
nës taisyklës ir normos“.
Dabar pagrindiniai Lietuvos Respub-
likos geriamojo vandens norminiai doku-
mentai yra: higienos normos (HN), Lie-
tuvos standartai (LST) ir Lietuvos Res-
publikos aplinkos apsaugos normatyvi-
niai dokumentai (LAND). Pirmuosius du
sovietinius standartus pakeitë naujoji Lie-
tuvos higienos norma HN 24: 2003 „Ge-
riamojo vandens saugos ir kokybës rei-
kalavimai“. Ði higienos norma parengta
atsiþvelgiant á PSO rekomendacijas ir ES
 PSO rekomendacijø dël geriamojo
Gedimino technikos universitetas vandens kokybës esmæ galima apibûdin-
ti taip:

Koká vandená gerti

rekomenduojamø vandens koky-
bës rodikliø dydis yra toks, kad vartoto-
jas gali visà gyvenimà gerti toká vandená
nerizikuodamas sveikata;

vandens kokybë yra tokia, kad van-

sveika?
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS

þies, amonio, mangano, nitratø ir savitojo

duo tinka gërimui ir higienos reikmëms;

virðijus rekomenduojamà vandens
kokybës rodiklio vertæ, reikia iðsiaiðkinti
virðijimo prieþastis ir imtis priemoniø jas
elektros laidþio (SEL) vertës. SEL yra pro- paðalinti;
porcingas druskø kiekiui vandenyje, to-
nereikia laukti, kol vandens koky-
dël, þinant SEL vertæ, galima spræsti apie bë pasieks leistinas ribas, bet stengtis
vandens mineralizacijà. Padalinus SEL palaikyti aukðèiausios kokybës lygá;
(µS/cm) ið 2, gaunamas apytikris druskø
trumpalaikiai vandens kokybës pa-
kiekis mg/L. Dauguma Lietuvos poþemi- blogëjimai nereiðkia, kad jis nebetinka ger-
niø vandenø yra nedidelës arba vidutinës ti. Sprendimai dël tinkamumo turi priklau-
mineralizacijos (SEL 400-800 µS/cm; tai syti nuo kenksmingos priemaiðos tipo;
direktyvas. Treèiàjá dokumentà pakeitë
Lietuvos higienos norma HN 48:1994 atitinka 200-400 mg/L druskø).
nacionaliniai standartai gali skirtis
Ðiek tiek norëèiau apsistoti ties Pa- nuo rekomendacijø, atsiþvelgiant á van-
„Kenksmingos medþiagos. Didþiausia
saulio sveikatos organizacijos veikla. dens vartojimo sàlygø ávairovæ.
leidþiama koncentracija ir laikinai leidþia-
PSO yra Jungtiniø Tautø specializuotas Kontroliuoti visø vandens kokybës ro-
mas lygis þmogaus vartojamame vande-
padalinys, kuris rûpinasi tarptautiniais dikliø neámanoma, todël PSO rekomen-
nyje“. Kenksmingø medþiagø sàraðe yra
sveikatos reikalais ir visuomenës sveika- duoja tam tikrus tarðos rodikliø atrankos
1247 pavadinimai, nurodyta jø pavojin-
ta. PSO buvo ákurta 1948 m., jos bûstinë kriterijus. Pavyzdþiui, mikrobinës tarðos
gumo klasë. Kadangi geriamasis vanduo
yra Ðveicarijoje. Tai – konsultacinë insti- indikatorius yra kaliforminës bakterijos.
yra ir mineralinis, reikëtø paminëti ir hi-
tucija, kurios viena ið funkcijø yra aprûpi- Jeigu ðiø bakterijø vandenyje nëra, tai tik-
gienos normà HN 28:1998 „Geriamasis
nimas geriamuoju vandeniu. riausiai nëra ir patogeniniø bakterijø. Van-
mineralinis vanduo. Kokybës reikalavimai
PSO normatyviniai dokumentai vadi- denyje, be abejo, yra ðimtai ir tûkstan-
ir programinë prieþiûra“.
nami gairëmis arba nurodymais. Tai reið- èiai ávairiausiø organiniø ir neorganiniø
Higienos norma HN 24: 2003, ma-
kia, kad PSO tik rekomenduoja, kokiø ko- medþiagø, taèiau daugelio jø koncentra-
nau, galios ilgai, kadangi parengta atsi-
kybës rodikliø verèiø reikia siekti. 1984– cijos yra labai maþos. Todël kontrolei yra
þvelgiant á visus higienistø reikalavimus.
1985 m. PSO iðleido leidiná „Geriamojo atrinktos þmogui potencialiai pavojin-
Esu ásitikinæs, kad geriant ðios higienos
vandens kokybës gairës“, o 1993 m. – giausios medþiagos.
normos reikalavimus atitinkantá vandená
naujà ðio leidinio redakcijà. Ðá leidiná su- Jeigu vandens ruoðimo technologi-
tikrai nieko blogo atsitikti negali. Já gerti
daro trys tomai. Pirmasis tomas vadina- jose naudojamos cheminës medþiagos,
ið tikrøjø yra sveika. Bëda tik ta, kad ðiuo
mas „Rekomendacijomis“, antrasis – tai ðiø medþiagø likuèiai gali likti jau pa-
metu dar nemaþa Lietuvos gyventojø da-
„Sveikatos kriterijai ir kita papildoma in- ruoðtame vandenyje. Tokiais atvejais tu-
lis negali vartoti tokios kokybës vandens.
formacija“, treèiasis – „Komunalinës van- ri bûti kontroliuojama ðiø medþiagø, t.y.
Dar daugelyje miesteliø, kaimø ir kaime-
dentiekos prieþiûra ir kontrolë“. koaguliantø, pvz., poliakrilamido arba ge-
liø vandenvieèiø reikia árengti vandens
PSO rekomendacijos nëra privalo- leþies ir aliuminio druskø, koncentracija
gerinimo árenginius. Tad darbo per akis.
mos, todël, nustatant nacionalinius stan- paruoðtame vandenyje.
Kiek ilgai uþtruks ðis darbas, priklausys
dartus, yra atsiþvelgiama á konkreèias Geriamojo vandens nekenksmingu-
tiktai nuo finansavimo.
kiekvienos ðalies sàlygas, t.y. turimas mà sveikatai patikimiausia bûtø nustaty-
Lietuva yra unikali ðalis, nes geriamo-
vandens atsargas ir jo kokybæ, tradicijas ti eksperimentiðkai ilgà laikà tiriant van-
jo vandens tiekimo ámonës vartotojams tie-
ir ðalies finansines galimybes. dens vartotojus, taèiau tai praktiðkai pa-
kia tiktai poþeminá vandená (antroji tokia
Europos Sàjungos ðalis ápareigoja ES daryti yra neámanoma. Todël tyrimai pa-
ðalis yra Danija). Poþeminis vanduo yra
direktyvos 80/778/EES, 98/83/EC „Apie prastai atliekami su gyvûnais ir mikroor-
saugesnis mikrobiologiniu poþiûriu, jame
þmogaus vartojamo vandens kokybæ“. ganizmais, o gauti rezultatai ekstrapoliuo-
praktiðkai nebûna didesniø nitratø kiekiø,
Ðios direktyvos, savo ruoþtu, yra pareng- jami þmogui. Tokiu bûdu nustatomos di-
taèiau jame higienos normos HN 24: 2003
tos remiantis PSO rekomendacijomis. dþiausios leistinos cheminiø medþiagø
reikalavimø neatitinka geleþies, amonio ir
Ðtai kodël PSO rekomendacijos tampa koncentracijos geriamajame vandenyje
neretai mangano koncentracijos. 1 len-
lyg ir privalomais nurodymais. (DLK). Norint nustatyti DLK, reikia susi-
telëje pateiktos leidþiamos ribinës gele-
tarti, kiek þmogus vidutiniškai suvartoja
vandens per parà. Laikoma, kad 60 kg
1 lentelë. Iðtrauka ið Lietuvos higienos normos HN 24:2003 “Geriamojo vandens
saugos ir kokybës reikalavimai” sveriantis þmogus suvartoja 2 litrus, 10
Vandens kokybës rodiklis, jo raiðkos vienetai Higienos normos HN 24:2003 reikalavimai kg svorio vaikas – 1 litrà, o 5 kg svorio
Savitasis elektros laidis (SEL), µS/cm ≥ 2500 vaikas – 0,75 litro vandens per parà.
Bendroji geleþis (Febendra), mg/L ≥ 0,2

Amonis (NH4+), mg/L ≥ 0,5
Manganas (Mn2+)≥ , mg/L ≥ 0,05
Nitratai (NO3–), mg/L* ≥ 50,0
*
Nitratø problema yra aktuali tiktai ðachtiniams ðuliniams ir kai kuriems ðaltiniams

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 15


Manoma, kad daugeliui cheminiø
medþiagø galima nustatyti dozæ, kuri ne-
sukels nepageidaujamø pasekmiø. Ji va-
dinama toleruojama dienos doze – TDD.
Jos nustatymas pagrástas vadinamaisiais
NNEK (nesukelianèios nepageidaujamo
efekto koncentracijos) arba MSNEK (ma-
þiausios sukelianèios nepageidaujamà
efektà koncentracijos) principais:
MSNEK
TDD= NNEK = ;
NF NF
èia: NF – neapibrëþtumo faktorius.
DLK arba rekomenduojamosios ana-
lièiø vertës nustatomos ið TDD:
TDD . ks . P ;
DLK=
C
èia: ks – kûno svoris, P – geriamaja-
me vandenyje esanti TDD dalis, C – per
parà suvartojamas geriamojo vandens
kiekis.
TDD – medþiagos kiekis vandenyje
(ar maiste), iðreikðtas mg/kg kûno ma-
sës, kuris vartojamas kasdien visà gyve-
nimà nesukelia pavojaus sveikatai. Kar-
tais nustatoma priimtina dienos dozë –
PDD. NNEK nustatoma remiantis ilgalai-
kiais tyrimais. Kai jø stinga, nustatoma
MSNEK, taèiau ðiuo atveju bûtinai nau-
dojami neapibrëþtumo faktoriai – NF. Jø
reikðmës kinta nuo 1 iki 10 atsiþvelgiant á
gyvûnø tyrimø duomenø ekstrapoliavimo
þmonëms patikimumà, tarprûðines varia-
cijas, studijø ir rezultatø patikimumà, efek-
to tipà ir pobûdá.
Kancerogeniniø medþiagø DLK nusta-
toma remiantis daugiameèiais gyvûnø ty-
rimais. Jos skirstomos á tokias grupes:
1 grupë – kancerogeniðkos þmo-
nëms;
2A grupë – tikriausiai kancerogenið-
kos þmonëms;
2B grupë – galbût kancerogeniðkos
þmonëms;
3 grupë – neklasifikuojamos kaip kan-
cerogeniðkos þmonëms;
4 grupë – tikriausiai nekancerogenið-
kos þmonëms.
Realiai nustatant cheminiø medþiagø
leidþiamas koncentracijas kyla gerokai
daugiau problemø, nes kai kurios jø yra
genotoksinës, leidþiamø jø doziø nëra.
Bëda dar ir ta, kad DLK skaièiuojama
kiekvienai medþiagai atskirai, taèiau var-
totojai susiduria su ðiø medþiagø miði-
niais, todël nustatant DLK á tai stengia-
masi taip pat atsiþvelgti.
Aptarus, kokius reikalavimus atitin-
kantá vandená gerti yra sveika, belieka pa-
samprotauti, ar sveika gerti „chemiðkai
grynà“ vandená.
Nemaþà dalá organizmui reikalingø
medþiagø þmogus gauna su vandeniu.
Tad kodël mes turëtume atsisakyti ðio pa-
lyginti nebrangaus ávairiø reikalingø me-
dþiagø ðaltinio? Esu girdëjæs apie ávairius
organizmo valymo bûdus. Vienas ið jø yra
16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
demineralizuoto vandens vartojimas. Tik-
tai nesupraskite klaidingai þodþio „demi-
neralizuotas“. Tai nëra paprastas, nemi-
neralinis vanduo. Tai yra vanduo, ið kurio
tam tikrais bûdais yra paðalinta didþioji da-
lis druskø. Anksèiau vandená deminerali-
zuodavo já distiliuodami. Dabar jau yra ir
kitø bûdø, pavyzdþiui, atvirkðtinis osmo-
sas arba jonitø panaudojimas. Esu suðel-
pæs distiliuotu vandeniu keletà þmoniø, ku-
rie já vartojo organizmui „plauti“. Organiz-
mo plovimas – kai þmogus kurá laikà ne-
valgo jokio maisto ir vartoja vien demine-
ralizuotà vandená. Svarbiausias tokio kan-
kinimosi tikslas – paðalinti ið organizmo
kenksmingas medþiagas, taip pat ir jame
susikaupusias druskas. Neþinau, kiek toks
bûdas yra efektyvus ir naudingas. Dël to
reikëtø pasikonsultuoti su medikais. Ne-
manau, kad medikai nebûtø atlikæ tokiø
tyrimø, bent jau su gyvuliukais. Þiûrint ið
chemiko pozicijø, toks bûdas nëra kaþ-
koks fantastiðkas ar neámanomas. Yra nu-
statyta – kuo vandenyje yra maþiau iðtir-
pusiø ávairiø medþiagø, tuo lengviau ir ge-
riau jame tirpsta naujos medþiagos. Taigi
teoriðkai tai lyg ir ámanoma.
Pabaigai norëèiau dar kartà pakarto-
ti, kad nors vandens tiekëjams darbo dar
ilgai uþteks, jau daugelyje miestø ir rajo-
nø centralizuotai tiekiamo vandens ko-
kybë yra labai pagerëjusi, ir nemaþa da-
lis Lietuvos gyventojø geria tikrai sveikà
vandená.
Gyvasis ir negyvasis vanduo
Pasauliui visuomet reikia pranaðø ir
panacëjø, kurie gydytø visus ir nuo visko.
Stebuklingai gydanèio gyvojo ir negyvojo
vandens laikas praëjo, taèiau daugelis tik-
riausiai prisimena, kiek daug apie tai bu-
vo kalbama (ir per televizijà) ir raðoma. Pa-
sirodë árenginiø gyvajam ir negyvajam
vandeniui gaminti namuose. Tiek gy-
vajam, tiek ir negyvajam vandeniui buvo
priskiriama daugybë stebuklingø savybiø.
Pavyzdþiui, gyvuoju vandeniu palaisèius
gëles ar kitus augalus, jie tiesiog staiga
pradeda augti ir praþysta, o jo iðgërus nu-
rimsta rëmuo. Negyvuoju vandeniu iðplau-
tos pûliuojanèios þaizdos greitai pradeda
gyti ir kt. Kiek tiesos yra ðiuose teiginiuo-
se? Kuo gi vienas nuo kito ið tikrøjø skiria-
si gyvasis ir negyvasis vanduo?
Norint teisingai atsakyti á ðiuos klau-
simus, reikia iðsiaiðkinti du dalykus: ko-
kiu bûdu yra gaunamas gyvasis ir negy-
vasis vanduo ir kuo skiriasi vieno ir kito
vandens cheminë sudëtis.
Viena mano kolegë, þinodama, jog að
tyrinëju vandens savybes, atneðë man á la-
boratorijà gyvojo ir negyvojo vandens ga-
mybos árenginukà. Jis buvo labai panaðus
á elektriná virdulá. Ið tikrøjø tai buvo elektroli-
zës árenginys, kuriame katodas (neigiamas
elektrodas) atskirtas nuo anodo (teigiamo
elektrodo) puslaide keramine pertvara. Ðia-
me árenginyje elektrodai buvo du nemaþo
skersmens grafito (anglies) strypeliai. Áren-
ginio naudojimo instrukcija labai trumpa ir
paprasta: á abu skyrius iki þymos pripilti van-
dens ir ákiðti laido ðakutæ á elektros tinklà.
Po 3–5 min. vienoje keraminës pertvaros
pusëje (prie katodo) pasigamina gyvasis
vanduo, o kitoje (prie anodo) – negyvasis
vanduo. Ið paþiûros vanduo abiejose per-
tvaros pusëse atrodë nelabai estetiškai, ka-
dangi buvo drumstas ir juodas.
Kas gi pasikeitë vandenyje per tas 3–
5 min., kol per já tekëjo pastovioji elek-
tros srovë? Þinant elektrolizës vandeni-
niuose tirpaluose esmæ bei elektrolizës
dësnius (juos, beje, suformulavo ir 1830
m. paskelbë anglø fizikas M. Faradëjus),
visiðkai nesunku numatyti, kuo skirsis gy-
vasis vanduo nuo negyvojo.
Vanduo yra labai silpnas elektrolitas,
turintis tuo pat metu ir rûgðtiniø, ir bazi-
niø savybiø. Tai reiðkia, kad ðvariame
vandenyje yra nedidelës, taèiau vieno-
dos rûgðtines savybes sàlygojanèiø tei-
giamø vandenilio (H+) jonø ir bazines
(ðarmines) savybes sàlygojanèiø neigia-
mø hidroksilo (OH-) jonø koncentracijos:
H2O H+ + OH-. (1)
Ðià vandens disociacijà galima pa-
stumti á vienà arba kità pusæ. Pavyzdþiui,
jeigu á vandená, kuris yra visiðkai neutra-
lus (jame yra visiðkai vienodos H+ ir OH-
jonø koncentracijos ir jo pH = 7), pridësi-
me cheminës medþiagos, kuri nusodins á
nuosëdas OH- jonus, tai vanduo tuojau pat
pradës skilti á jonus, kad atstatytø suma-
þëjusià OH- jonø koncentracijà. Taèiau (1)
reakcijos lygtis rodo, kad disocijuodamas
vanduo duoda vienodà H+ ir OH- jonø
kieká. Vadinasi, vandenyje H+ jonø kon-
centracija pasidarys didesnë uþ OH- jonø
koncentracijà ir vanduo pasidarys rûgð-
tus (jo pH bus maþesnis uþ 7).

Analogiðkai (1) pusiausvyra pasistums
leidþiant per vandená pastoviàjà elektros
srovæ, kai katodas nuo anodo atskirtas
puslaide membrana. Ðiuo atveju vyksta
vandens skaidymas, tiktai OH- jonai nenu-
sodinami á nuosëdas, bet ant anodo suar-
domi ir á atmosferà skiriasi molekulinis de-
guonis, o H+ jonai ant katodo paverèiami
molekuliniu vandeniliu, kuris taip pat iðle-
kia á atmosferà. Taigi elektrolizës metu ant
elektrodø vyksta tokios reakcijos:


mintojams galiu patarti vietoje grafito
elektrodø naudoti aukso arba platinos
elektrodus arba bent jau gerai poliruoto
kokybiðko nerûdijanèio plieno. Tada van-
duo bus visiðkai skaidrus, nors prietaiso
kaina gerokai išaugs.
Beje, iðmatuota gyvojo vandens pH
reikðmë buvo lygi 10,5. Taigi prie katodo
gaminasi pakankamai ðarminis vanduo.
Tokià pH reikðmæ galima gauti gamtinia-
me vandenyje iðtirpinus nemaþà kieká
skalbimo sodos (Na2CO3). Geriamosios
(tik dar greièiau) galima pasiekti iðgërus
ðiek tiek geriamosios sodos, suvalgius
gabaliukà kreidos (CaCO3) arba sumal-
tø kiauðinio lukðtø (~ 98 % CaCO3). Vi-
sos šios medþiagos vienodai lengvai
neutralizuoja skrandyje besigaminanèià
druskos (HCl) rûgðtá.
Taigi gyvojo ir negyvojo vandens po-
veikis yra susijæs su pastarojo rûgðtinë-
mis ar ðarminëmis savybëmis. Lentelëje
pateiktos ávairiø darþoviø ir vaisiø, taip pat
kitø produktø pH reikðmës. Gal tai pa-
dës pasirinkti tinkamesnius produktus
maistui.
Lyginant jø rûgðtingumà reikia nepa-
mirðti, kad, pH pasikeitus 1 vienetu, rûgð-
tingumas keièiasi (maþëja arba didëja)
10 kartø. Pavyzdþiui, obuolys, kurio pH
= 4, yra 10 kartø rûgðtesnis uþ vaisiø ar
darþovæ, kuriø pH = 5, ir 100 kartø rûgð-
tesnis uþ produktus, kuriø pH = 6. Dau-
guma gamtiniø vandenø turi silpnai ðar-

ant katodo (-): 2 H+ + 2e- = H2 ; (2)

ant anodo (+): 4 OH- - 4e- = sodos (NaHCO3) tirpalo pH bûna tiktai miniø savybiø (jø pH yra tarp 7–8).
O2 + 2 H2O. (3) apie 8,5. Iðgërus gyvojo vandens, ðiek Visø ðiø produktø pH buvo iðmatuo-

Prie katodo maþëja H+ jonø koncentra- tiek sumaþëja skrandþio rûgðtingumas ir tas Olandijos firmos „Sentron“ pH-met-
cija, atitinkamai didëja OH- jonø koncen- maþiau grauþia rëmuo. Taèiau ir nuolat ru pH 1001 ir pagal naujà technologijà
tracija ir vanduo darosi vis labiau ðarmi- geriant ðá vandená vargu ar galima iðsi- pagamintais elektrodais. Tvirtas smeigia-
nis (jo pH>7). Taigi gyvasis vanduo turi gydyti nuo padidëjusio skrandþio rûgð- mas elektrodas leidþia greitai, patogiai ir
ðarminiø savybiø. tingumo, kadangi ðis vanduo veikia pa- tiksliai nustatyti ne tik bet kokio vaisiaus
Prie anodo viskas vyksta prieðingai – sekmæ, bet ne prieþastá. Tà patá efektà ar darþovës, bet ir ðaldytos mësos pH.
maþëja OH- jonø koncentracija, atitinka-
mai didëja H+ jonø koncentracija ir van- 2 lentelë. Kai kuriø produktø tipinës pH reikðmës
duo vis labiau rûgðtëja. Taigi negyvasis Produkto pavadinimas Produkto pH
vanduo turi rûgðties savybiø. Jo pH<7. Gërimai Kava 5.0
O kaipgi stebuklai? Kodël negyvuoju Apelsinø+abrikosø sultys 3.7
vandeniu praplautos pûliuojanèios þaiz- Svarainiø sirupas 2.8
dos greièiau gyja? Paaiðkinimas labai Vaisiai Citrinos 2.8
paprastas. Bent ðiek tiek iðsilavinæs Apelsinai 3.5
þmogus (jau nekalbant apie mikrobio- Mandarinai 3.7
logus ar medikus) þino, kad praktiðkai Obuoliai 3.9
visi mikroorganizmai, taip pat ir puvimo Kriauðës 5.0
bakterijos, þûsta rûgðèioje terpëje (esant Granatai 4.3
pH <<< 7). Jos jau nesidaugina, kai Bananai 4.7
Darþovës Morkos 6.1
pH< 4,5, o pH reikðmëms dar labiau
Svogûnai 5.4
maþëjant – tiesiog þûva. Po 5 min. elek-
Bulvës 6.0
trolizës pH-metru iðmatuotas negyvojo Rauginti kopûstai 3.6
vandens pH buvo lygus 3. Beje, pana- Pieno produktai Pienas 6.5
ðià pH reikðmæ turi gazuotas vanduo ar- Kefyras 4.6
ba citrinos vaisiø sultys. Tokià arba pa- Grietinë 4.8
naðià vandens pH reikðmæ galima pa- Fermentinis sûris 5.3
daryti naudojant acto arba citrinos rûgðtá Kiti produktai Vyðniø uogienë 3.3
(populiariai vadinamà rûgðèiàja druska). Medus 3.8
Iðplaukite þaizdà gazuotu arba citrinos Aðtrus pomidorø padaþas “Dainava” 3.9
rûgðtimi parûgðtintu vandeniu ir gausite Virta Klaipëdos deðra 5.7
tà patá rezultatà. Beje, toká paèiø parûgð- “Daumantø” majonezas su krapais 4.5
tintà vandená vartoti daug maloniau, ka- Plaukø ir kûno Ðampûnas “Timotei” 5.7
dangi jis bus skaidrus. O kodël elektroli- prieþiûros Ðampûnas “Schauma” 5.1
priemonës Skystas muilas “Kamilien Seife” (firma CREATION) 7.0
zeryje pagamintas gyvasis ir negyvasis
Plaukø balzamas “L’OREAL EL’VITAL” 6.6
vanduo yra neðvarus, iðkrinta juodos
Dušo þelë “ADIDAS” 5.8
nuosëdos? Todël, kad grafito elektrodai Dantø pastos COLGATE 8.8
nëra mechaniðkai tvirti ir besiskirdamos BLEND-a-MED 8.4
vandenilio ir deguonies dujos juos pa- SENSODYNE® 8.4
maþu ardo. Daþniau toká elektrolizerá nau- Skalbimo ir Skalbimo milteliai “Ariel”, 3 % tirpalas 10.2
dojant gana greitai elektrodai visiðkai su- valymo Skalbimo milteliai “Dixan”, 3% tirpalas 9.7
irtø ir juos reikëtø keisti. Ðiø prietaisø ga- priemonës Valiklis “Ajax”, 3% tirpalas 8.1

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 17

 baigæs studijas ir gavæs I klasës „Medi-
cus primae classis“ gydytojo diplomà,
20-metis jaunuolis su terapijos klinikos
direktoriumi prof. Feliksu Rimkevièiumi
iðvyko á mokslinæ kelionæ po Europà,

Julijonas
klausë paskaitø Berlyne ir mokësi pas
þymius to meto profesorius.

Daktaras J.Ticijus kelionæ á Berlynà apraðë. Ðtai

viena citata: „Su tëvu atvykome pas Gre-

Ticijus
fæ, þymaus oftalmologo tëvà. Pas Grefæ
sutikome jaunà, puikiai kalbantá vokiðkai
gydytojà, su kuriuo mus supaþindino. Pa-
sirodë, kad tai rusas ir dar koks rusas –
Pirogovas!” Su Pirogovu vëliau siejo il-
galaikë paþintis ir draugystës ryðiai.
Tuo metu Berlyne buvo trys chirurgi-
Doc. dr. Dalia TRIPONIENË
jos þvaigþdës – Grefë, Rustas ir Difen-
Viena iðkiliausiø asmenybiø per visà bachas, pas kuriuos mokësi Ticijus ir Pi-
Vilniaus medicinos draugijos istorijà bu- rogovas.
vo daktaras Julijonas Ticijus (Julian Ti- Vëliau Ticijus nuvyko pas þymius to
tius, 1820–1898), vienintelis per 200 me- meto profesorius á Prahà, Londonà, Vie-
Julijonas Ticijus gimë 1820 m. Vil-
tø draugijos veiklos Garbës prezidentas, nà, po to iðkeliavo á Italijà, kuri pavergë
niuje, Antakalnyje, „Tivoli“ vadintame
filantropas, daktaras, kurá ypaè mylëjo vil- jaunà daktarà savo istorija, menais, mu-
dvarelyje. Ið vaikystës prisiminë, kaip
nieèiai ir gerbë kolegos. Apie daktarà J.Ti- ziejais ir mëlynu dangumi. Romoje ap-
skaitë Adomo Mickevièiaus eiles, dova-
cijø daug þiniø iðliko Vilniaus universite- sistojo ilgiau. Jis domëjosi viskuo – an-
notas jo motinai, kaip buvo ðvenèiamos
to bibliotekos rankraðtyno fonde F-26, Vil- tikos ir krikðèionybës kultûra, archeolo-
profesoriaus Andriaus Sniadeckio var-
niaus medicinos draugijos protokoluose gija, literatûra, iðmoko diskutuoti apie
dinës. „Atsimenu, – sakë daktaras, –
ir tuometëje spaudoje. Pasinaudojæ ðiais menà ir mokslà. Tai atsispindi jo laiškuo-
kaip paskutinákart buvo atðvæstos An-
duomenimis bandysime priminti ðá nepa- se ir rašiniuose iš Italijos.
driaus Sniadeckio vardinës. Tai buvo tik-
prastà gydytojà, kuriam buvo prigijæs epi- Gráþæs á Vilniø su gausiomis ne tik
riausiai 1837 metais. Klinikos salë buvo
tetas „auksinës ðirdies filantropas“. medicinos, bet ir groþio, meno suvoki-
pilna gëliø, o vidury þilagalvis solenizan-
„Kas jo nepaþinojo ið vyresniøjø, kas mo þiniomis, pradëjo dirbti Savièiaus li-
tas. Kalbos sakytos lotyniðkai, tik pas-
negirdëjo ið jaunesniøjø?! Labai bûdin- goninëje vidaus ligø gydytoju ordinato-
kutinio kurso studentas Adomas Pien-
ga, iðsiskirianti ið kitø simpatiðko dakta- riumi. Taikë paþangiausius gydymo me-
kevièius lenkiðkai pylë eilëraðtá, kuris bai-
ro filantropo povyza. Jo visa veikla susi- todus, kuriø iðmoko uþsienio klinikose,
gësi þodþiais:
jusi su Vilniumi, jo ávykiais, þmonëmis – ir netrukus pagarsëjo Vilniuje ir provin-
„Codzien dawny system znika,
nuo aukðèiausio luomo, kur buvo spren- cijose kaip labai geras praktikas.
Codzien uczà nas nowego,
dþiami þmoniø likimai, iki vargingiausiø 1851 ir 1852 m. þiemà Ticijus tobuli-
Lecz trwa system Kopernika
þmoneliø, kuriuos mylëjo visa ðirdimi, no savo chirurgijos þinias Sankt Peter-
Trwa teoria Sniadeckiego”.
kuriems pasiðventë ir kuriuos iki dabar burge pas Pirogovà. Gráþæs pradëjo
globoja ir gydo, kuriems visada sutei- dirbti Ðv.Jokûbo ligoninëje, vadovavo
Kasdien senesnës sistemos iðnyksta,
kia pagalbà ir paguodà. Nëra Vilniuje odos ligø skyriui, o mirus Ðv.Jokûbo li-
Kasdien moko naujo,
þmogaus, kuris pagarbiai nenulenktø goninës vyr.gydytojui J.Moðinskiui, Tici-
Tik išlieka Koperniko sistema
jam galvos“. Tai citata ið O.Bielinskio kal- jui buvo pasiûlyta jo vieta. J.Ticijus atsi-
Ir teorija Sniadeckio.
bos, pasakytos 1890 m., minint Vilniaus sakë administratoriaus vietos ir iðvyko
(Laisvas vertimas autorës)
medicinos draugijoje dr. Julijono Ticijaus tobulintis á Europos klinikas – ilgesná lai-
J.Ticijus mokësi Bazilijonø mokyklo-
50 darbo metø jubiliejø. kà dirbo Paryþiuje pas profesorius Ne-
je, kuri garsëjo puikiu jaunuoliø auklëji-
Julijonas Ticijus kilæs ið senos Sak- latonà, Rikardà ir Trusso, su pastaruoju
mu ir mokymu. 1835 m., bûdamas 15
sonijos bajorø giminës, kuri atkeliavo á uþsimezgë ilga draugystë, apie kurià by-
metø, J.Ticijus ástojo á Vilniaus medici-
Lietuvà XVIII a. pabaigoje. Jo senelis Fri- loja iðlikæ laiðkai su ádomiomis mintimis
nos-chirurgijos akademijà. Entuziastin-
derikas Ticijus ádëjo daug pastangø ku- ir pastebëjimais.
gai mokësi, todël tuometiniai profeso-
riant Vilniuje Labdarybës draugijà. Dak- Gráþæs á Vilniø J.Ticijus uþsirekomen-
riai A.Belkevièius, N.Mianovskis, F.Rim-
taro tëvas Augustas Ticijus (Augustus davo kaip geras, sàþiningas ir nuoðir-
kevièius, K.Porcianka, J.Koþeniauskas ir
Titius) gimë Poznanëje, ten baigæs dus gydytojas, turëjo daug kilmingø li-
kiti negailëjo komplimentø gabiam ir
mokslus atvyko á Vilniø drauge su J.Za- goniø, o vargðus gydë nemokamai ir
darbðèiam studentui. J.Ticijus yra gavæs
vadskiu ir ákûrë Vilniuje garsià spaustu- jiems padëdavo net panaudodamas áta-
daug studentiðkø apdovanojimø. Julijo-
væ. Ticijø giminëje buvo keletas þinomø kingas paþintis.
nas studentø buvo mëgiamas uþ stro-
Europoje þmoniø. Tai Dancigo gimnazi- J.Ticijus nuolat tobulinosi. 1861–
pumà, teisingumà, kuklumà ir uþ tai, kad
jos rektorius Jonas Petras Ticijus, Leip- 1862 m. Heidelberge klausësi prof. Frid-
niekam nejautë pavydo.
cigo universiteto rektorius Gotlibas Tici- richo paskaitø, lankësi Berlyne, 1876 m.
Akademija ádiegë jam pareigos
jus (Gottlieb Gehard Titius), kurio por- þiemà Vienoje, kur mokësi naujausiø ty-
mokslui, darbui ir visuomenei jausmà,
tretà puoðë giminës herbas. Jo portre- rimo metodø, kuriuos pritaikë gráþæs á Vil-
kurá Ticijus iðsaugojo visà gyvenimà, o
tas kabëjo J.Ticijaus kambaryje Vilniu- niø ir vël pelnë didþiulá ligoniø pasitikëji-
daugelis raðiusiøjø apie já pabrëþia, jog
je. Julijonas Ticijus laikë save lietuviu, mà ir dëkingumà.
jis buvo tikras Vilniaus medicinos-chi-
pirmu lietuviu Ticijø giminëje. J.Ticijus tæsë J.Franko Vilniuje pradë-
rurgijos akademijos auklëtinis. 1840 m.

18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8


Daktaras Julijonas Ticijus, Vilniaus
medicinos draugijos Garbës prezidentas
tà labdaringà veiklà ir nuo tada vargðai
buvo gydomi nemokamai. Vilniaus lab-
darybës draugijos nariu J.Ticijus iðrink-
tas 1847 metais. Vëliau jis buvo ðios drau-
gijos vicepirmininkas, skyriaus direkto-
rius ir labdaringà veiklà vykdë 50 metø.
Niekas nëra tiek gero padaræs vargðams
ir nelaimingiems vilnieèiams, naðlaièiams
ir naðlëms, kaip daktaras J.Ticijus.
Daktaro J.Ticijaus filantropinë veikla
buvo labai plati. Jo namai visada buvo pil-
ni vargðø ir iðmaldos praðanèiø þmoniø,
daktaras visus iðklausydavo ir kuo galë-
damas padëdavo. Ði þmoniø kategorija
buvo vadinama „Ticijaus pacientais“.
Daktaras J.Ticijus buvo visapusiðkai
iðsilavinæs þmogus, mëgo viskà, kas
graþu, vertino tikrà menà, mëgo arche-
ologijà, istorijà, buvo sukaupæs daug se-
nø istoriniø veikalø, portretø, graviûrø,
medaliø, autografø. Jo kambarëlis buvo
kaip maþas senienø muziejus, kurá mie-
lai visiems rodë. Ten buvo Moniuðkos,
Syrokomlës autografai, Lelevelio, Kraðev-
skio, Koþenevskio laiðkai, jo protëviø dar-
bai ir portretai, gausybë nuotraukø: E.Tið-
kevièiaus, Syrokomlës, H.Abramovièiaus
(Vilniaus teatro direktorius) ir kitø. Dau-
gelis muziejø gali didþiuotis gavæ ekspo-
natø ið J.Ticijaus rinkiniø.
Daktaro kambarëlyje Pylimo gatvëje
viskas buvo graþiai sutvarkyta, ten visa-
da þydëjo alpinës naðlaitës, nors kori-
dorius ir priëmimo kambarëlis bûdavo
pilni varguoliø.
Keletà archeologijos straipsniø J.Ti-
cijus yra iðspausdinæs þurnaluose. Kar-
tu su Kirkoru paraðë „Vadovà po Vilniø“.
Daktaras J.Ticijus buvo Vilniaus vaikas,
mylëjo miestà, paþinojo já ir gyveno jam.
Kolegos tikino, kad J.Ticijus yra didelis
savo kraðto istorijos, tradicijø ir papro-
èiø autoritetas. Periodikoje spausdinti jo
straipsniai reikðmingi istorikams.
J.Ticijus buvo þinomas ir laukiamas
literatø susibûrimuose. Mëgo teatrà, ra-
ðë apie já, rëmë ir populiarino. Jo straips-
niai, iðspausdinti tuometiniuose Varðu-
vos leidiniuose, yra vertingi istorijos pa-
minklai.
Daktaras J.Ticijus garsëjo kaip gabus
ir labai sëkmingai praktikuojantis gydy-
tojas, puikus diagnostas, visur buvo kvie-
èiamas á konsiliumus. Gydytojai já mëgo
ir gerbë. Teismuose abi ðalys mielai rink-
davo daktarà J.Ticijø superarbitru uþ jo
teisingumà, iðmintá ir tolerancijà. Dr. J.Ti-
cijus neretai savo nuopelnus mëgdavo
priskirti kitiems. „Kriðtolinë natûra“ – taip
daktarà charakterizavo kolegos.
Vilniaus medicinos draugijos tikruo-
ju nariu J.Ticijus tapo 1845 m., jo pavar-
dë minima beveik visuose to meto drau-
gijos protokoluose. Nuo 1848 m. J.Tici-
jus nuolat renkamas valdybos nariu –
bibliotekininku, iþdininku, 1864 m. vice-
pirmininku. 1890 m. geguþës 12 d. ið-
rinktas Garbës nariu. Draugijoje perskai-
të praneðimus „De diagnosi purpurae“
ir „Historia pancreatitidis“ (praneðimai ið-
likæ), daug diskutavo diagnostikos ir gy-
dymo klausimais, demonstravo ligonius.
Draugijai J.Ticijus nusipelnë dar ir tuo,
kad sugebëjo gauti lëðø ir draugijai nu-
pirkti J.Franko memuarus.
1890 m. Vilniaus medicinos draugijos
susirinkimo protokolas buvo skirtas dak-
taro Ticijaus gyvenimo apraðymui. Jubi-
liejaus proga apie J.Ticijø praneðimà drau-
gijoje perskaitë þinomas istorikas, biblio-
grafas daktaras O.Bielinskis, laikraðèiuo-
se pasirodë þinutës apie garbaus dakta-
ro jubiliejø ir niekas negailëjo gerø þodþiø.
Jubiliejus buvo ðvenèiamas visuose visuo-
menës sluoksniuose – oficialiuose, aris-
tokratiðkuose ir didþiausiø vargetø.
1895 m. kovo 13 d. Vilniaus medici-
nos draugijos pirmininkas K.L.Erbðtei-
nas áteikë daktarui Julijonui Ticijui Impe-
ratoriðkosios Vilniaus medicinos drau-
gijos Garbës prezidento diplomà (iðli-
kæs), iðspausdintà aukso raidëmis labai
graþiame aplanke.
Daktaro J.Ticijaus asmená savo prisi-
minimuose ilgametis VMD sekretorius dr.
Vladislovas Zagorskis charakterizavo
taip: „Net vyresnio amþiaus bûdamas, vi-
sada tvarkingai apsirengæs, elegantiðka
laikysena, giedra veido iðraiðka ir ðvel-
nus balsas. Mëgo ir mokëjo kalbëti, o kal-
bos buvo ádomios, turiningos, daþnai pa-
ávairintos anekdotinëmis situacijomis ið
prabëgusiø metø, bet niekad jokios ap-
kalbos. Noriai pasakodavo apie þymius
þmones, su kuriais teko bendrauti“.
J.Ticijaus asmená galëtø charakteri-
zuoti ir jo kalbos jubiliejø progomis. Jos
atskleidþia daktaro meilæ þmonëms,
mokslo aukðtinimà, pagarbà moralës
principams. Savo autobiografijà J.Tici-
jus paraðë dviem þodþiais „Að mokiausi
ir dirbau“.
Ið J.Ticijaus kalbø galima bûtø cituoti
tokius þodþius: „Mes visi einame sunkiu
keliu, priekyje – nuolatinë kova su grio-
vëjais, ið paskos seka visuomenës teis-
mas, bet ne visada teisingas. Þmonës
reikalauja ið mûsø gyvenimo, o gamta
daugeliu atvejø – mirties. Galëèiau dar
pridurti – saugokitës konkurencijos ir pa-
vydo, kurie neverti mokslo þmogaus“.
„Ðirdingai linkiu iðgyventi iki mano se-
natvës ir tegul Aukðèiausiasis iðsaugo
jums sàlygas, pakenèiamas senatvei: ge-
rà atmintá, gerà regëjimà ir apsaugo nuo
vienatvës tarp gyvenimo negandø“.
„Daug iðliko prisiminimø apie garsius
profesorius, kuriuos artimai paþinojau,
nes pergyvenau visus garsius vyrus Eu-
ropoje. Tegul lieka jums ðie prisiminimai,
brangûs mano draugai“.
Daktaras Julijonas Ticijus mirë 1898 m.
kovo 8 dienà.
Draugijos pirmininkas raðë paþymà
valdþiai, kad leistø laidotuvëse dalyvauti
Vilniaus visuomenei, ir praðë carà leisti
áamþinti daktaro J.Ticijaus atminimà.
Paskutinæ pagarbà savo draugijos
Garbës prezidentui draugijos nariai ati-
davë iðkilmingai, gydytojai su frakais sto-
vëjo po valandà garbës sargyboje ir
karstà neðë rankomis, padëjo graþiau-
sius vainikus ir gëles. Vilnieèiai, ypaè Vil-
niaus varguomenë, raudojo.
Vilniaus medicinos draugijos nario
daktaro Julijono Ticijaus garbingai nu-
gyvento gyvenimo principai atsispindi jo
paties þodþiuose: „Principai, kuriais va-
dovavausi gyvenime ir kuriuos jums, jau-
nesni daktarai, persakau: sàþiningumas
moksle, pagarba kolegoms ir visuome-
nei, o svarbiausia – artimo meilë. Aukð-
èiausias atpildas mums tebûna – dëkin-
gumo ašara varguolio akyse“.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 19
 Kompiuteriniø spieèiø
tinklai – efektyvaus darbo
ateitis Pirmoji BalticGrid
projekto konferencija
Lietuvos mokslø akademijos prezidentas
Zenonas Rokus Rudzikas sveikina BalticGrid
projekto atvirø durø dienos dalyvius
Jau kelerius metus Europoje, JAV ir Azi-
joje plëtojama nauja paskirstyto skaièiavi-
mo ir internetu besiremianèio bendradar-
biavimo paradigma, vadinama tinklu (grid).
Tinkliniai paskirstytieji skaièiavimai suteikia
galimybæ atlikti bendrus darbus ir sujungti
resursus, perþengiant organizacijø ribas.
Internetu susisiekiantys iðtekliai – tinklai,
procesoriai, kaupikliai, jutikliai, eksperimen-
tinë áranga ir kt. – gali bûti sujungiami á vie-
nà visumà, sprendþiant bendrà uþdaviná,
ir tai leidþia keistis duomenimis bei skai-
èiavimo galia. Daugeliui taikomøjø uþdavi-
niø ið, pavyzdþiui, Þemës stebësenos, di-
deliø energijø fizikos, bioinformatikos, ast-
rofizikos, medicininës diagnostikos, potvy-
niø ar tarðos numatymo srièiø paskirstytie-
ji skaièiavimai atveria naujas mokslinës pa-
þangos galimybes.
BalticGrid projekto atvirø durø
diena. Pirmoje eilëje ið deðinës:
projekto direktorius Peras
Österis (Ðvedijos Karaliðkasis
technologijos institutas),
projekto koordinatoriai Lietuvoje
Algimantas Juozapavièius
(Vilniaus universiteto Matemati-
kos ir informatikos fakulteto
prodekanas), Graþina Tautvaiðie-
në (Vilniaus universiteto Teorinës
fizikos ir astronomijos instituto
direktorë) ir Albertas Þalys
(Mokslo ir technologijø departa-
mento prie Ðvietimo ir mokslo
ministerijos direktorius)
20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Vilniuje
Habil. dr. Graþina TAUTVAIÐIENË,
Ðarûnas MIKOLAITIS
VU Teorinës fizikos ir astronomijos
institutas
Daugelyje Europos, Amerikos ir Azijos
projektø buvo kuriama ir tobulinama tarpi-
në programinë áranga („middleware“, pro-
graminiai „klijai“ tarp iðtekliø ir taikomøjø
programø), siekiant sukurti pagrindà, ku-
riuo dabar susijungia nuolatinio naudoji-
mo paskirstytieji tinklai ne tik Europoje, bet
ir tarp þemynø. Geri to pavyzdþiai – ES pro-
jektas „Grid parengimas e-mokslui“ (Enab-
ling Grid for E-SciencE, EGEE, http://www/
eu-egee.org/) ir Pasaulinis didþiojo hadro-
nø greitintuvo paskirstytasis tinklas fizikai
(World LHC Computing Grid, WLCG, http:/
/lcg.web.cern.ch/LCG/).
Norint uþpildyti spragas ir iðplëtoti tin-
klø infrastruktûrà kitoms bendruomenëms
ir ðalims, pradedami nauji projektai, kuriø
vienas pavyzdys – ES Baltic Grid projek-
tas (http://www.balticgrid.org/), siekiantis
Europos paskirstytojo skaièiavimo (EGEE)
infrastruktûrà sukurti ir Baltijos valstybë-
se. Projekte dalyvauja 10 partneriø ið Es-
tijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ðvedijos
ir Ðveicarijos. Projekto koordinatorius yra
Karaliðkasis technologijos institutas, esan-
tis Stokholme. Lietuvoje ðá projektà vykdo
ir kitø institucijø veiklà koordinuoja Vilniaus
universiteto Matematikos ir informatikos fa-
kultetas bei VU Teorinës fizikos ir astrono-
mijos institutas.
Vilniuje vyko pirmoji BalticGrid pro-
jekto konferencija, surengta vieno ið pro-
jekto partneriø VU Teorinës fizikos ir ast-
ronomijos instituto. Suvaþiavo 96 regist-
ruoti dalyviai ir sveèiai. Savo atstovus
atsiuntë deðimt projekte dalyvaujanèiø
institucijø ið ðeðiø ðaliø: Estijos, Latvijos,
Lenkijos, Lietuvos, Ðvedijos ir Ðveicari-
jos. Renginys vyko Lietuvos mokslø aka-
demijos rûmuose.
Konferencijoje buvo perskaityta daug
unikaliø, svarbiø praneðimø pirmà kartà
Lietuvoje nagrinëjamomis temomis. Bob
Jones (EGEE projekto direktorius) kalbë-
jo apie kompiuteriø tinklø pasiekimus E-
moksle. Enrique Mitjana (Europos komi-
sijos atstovas) apibûdino ES iniciatyvas
kompiuteriø tinklø technologijose. Sve-
èias ið Ukrainos Pavelas Petrenka papa-
sakojo apie kompiuteriø tinklø infrastruk-
tûros plëtojimà Ukrainoje. Bartekas Pa-
lakas ið Lenkijos pristatë BalticGrid pro-
gramø valdymui siûlomà grafinæ kompiu-
terinæ aplinkà „Migrating Desktop“. Pas-
kutinæ konferencijos dienà Vilniaus uni-
versiteto informaciniø technologijø cen-
tre vyko 44 atrinktø dalyviø mokymai.
Daugiau nei pusšimtis potencialiø ly-
giagreèiø skaièiavimø sistemø vartotojø
susirinko BalticGrid projekto atvirø durø
dienos renginyje. Susitikimà pradëjo Lie-
tuvos mokslø akademijos prezidentas
Zenonas Rokus Rudzikas ir VU Teorinës
fizikos ir astronomijos instituto direktorë
Graþina Tautvaiðienë. Penki lektoriai pa-
teikë praneðimus apie skaièiavimo tinklø
technologijas. Fabrizio Gagliardi, dauge-
lio europiniø projektø iniciatorius, apibû-
dino kompiuteriø tinklø naudojimà moks-
le ir pramonëje. Maite Barroso Lopez pa-
pasakojo apie europinio EGEE projekto
veiklà. Lietuvos kompiuteriø tinklø pasie-
kimus ir gaires pristatë LitGrid projekto
direktorius Algimantas Juozapavièius. At-
virø durø dienos renginys baigësi Pero
Österio pasakojimu apie BalticGrid pro-
jekto perspektyvas. Kitas BalticGrid pro-
jekto visuotinis susitikimas vyks Estijoje.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
 Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdes Dr. Jonas RUDOKAS

Kodël skurdi Utenos kraðto þemë iðaugi- visus aðtuonerius metus Utenos 1-ojoje vi-
no Lietuvai tiek daug þymiø mokslo þmoniø: durinëje mokykloje ir visi stebëjomës Vytau-
istorikà Adolfà Ðapokà, matematikà Vytautà to darbðtumu, atkaklumu, mokëjimu siste-
Statulevièiø, ekonomistà Kazimierà mingai dirbti su knygomis. Tiesa, ðios ypa-
Meðkauskà, kardiochirurgà Vy- tybës atneðdavo jam ir nemalonumø: susi-
tautà Sirvydá ir dar daug daug domëjæs chemija, tiksliau – atomistika, jau
kitø, maþiau garsiø? Ar ne bûdamas ðioje srityje, kaip sakoma, neblo-
todël, kad èia gimæ gai pasikaustæs, mokinys kartais nesusilai-
þmonës geriau uþ ki- kydavo ir susiginèydavo su chemijos moky-
tus ávertino ðviesos, toja, bandydavo jà pataisyti. O tai buvo ver-
þiniø naudà ir ver- tinama kaip netaktas, netgi áþûlumas...
tæ siekiant geres- Taèiau atomistikos þinovu Vytautas vis
nio gyvenimo? dëlto netapo, jei neapsirinku, dël vienos pa-
Visiems ute- prastos prieþasties: paskutinëje klasëje
niðkiams kelias á mums dëstë astronomijà, ir kaip tyèia tada
mokslo aukðtu- kaþkokiame mokyklos sandëliuke aptiko uþ-
mas buvo sun- mirðtà nedidelá teleskopà. Taip mûsø mokyk-
kus, ypaè mû- loje atsirado V.Straiþio vadovaujamas astro-
sø tëvams, kai nomø bûrelis, jo nariai giedromis rudens ir
dar Lietuva kû- þiemos naktimis godþiai stebëjo þvaigþdëtà
rësi, kai tik dy- dangø, pasistatæ tà teleskopà… Utenos baþ-
go pirmosios nyèios ðventoriuje. Mat mes tada mokëmës
graþios ir ðvie- klebonijoje, nes senosios, dar „Saulës“ drau-
sios mokyklos. gijos 1918 m. ákurtos mokyklos kadaise to-
Taèiau ir mûsø kie erdvûs rûmai pasidarë ankðti, ir tarybø
kartos gyveni- valdþia atëjo á pagalbà…
mas nelepino, 1954 m. mûsø mokslai Utenoje baigësi
mes augome sun- ir keliai iðsiskyrë, bet þinojau, kad Vytautui
kiais pokario laikais. sekasi gerai, kad jis greitai ásitvirtino savo
Uþtai ta karta, man re- mëgiamoje mokslo ðakoje, toli uþ Lietuvos
gis, uþaugo kur kas la- ribø iðgarsëjo sukurta daugiaspalve þvaigþ-
biau uþgrûdinta, atspa- dþiø fotometrijos sistema, rimtomis monog-
resnë negandoms nei vë- rafijomis, mokslo populiarinimo knygomis.
lesnës. Jai priklauso ir Vy- Greitai jam ir jo kolegoms prireikë naujos ga-
tautas Straiþys – Lietuvos MA lingesnës, modernesnës observatorijos nei
narys korespondentas, astrofizi- ta, kuri buvo Vilniuje. Ir tokia observatorija
kas, daugelio garsiø tarptautiniø ir uþ- buvo pastatyta Molëtø kraðte, Kaldiniø kai-
„Mokslo ir sienio ðaliø mokslo draugijø narys, dauge- me – per didelius rûpesèius ir vargus… O
gyvenimo“ þurnalo lio monografijø autorius, rugpjûèio 20-àjà þinojau apie tai ið spaudos, kuri tada daug
redakcija prisideda ðvenèiantis graþià sukaktá – septyniasdeðim- dëmesio skyrë mûsø mokslo laimëjimams,
prie Jubiliato tàjá gimtadiená. kuriø buvo vis daugiau.
bendramokslio Kada ir kur prasideda kelias á mokslo pa- Aiðku, buvo ir kitø sunkumø, apie vienà
ðiltø þodþiø ir linki saulá? Þmoniø likimai nedaþnai sutampa, bet V.Straiþys mums kartà susitikus papasakojo:
mûsø þurnalo gana dësninga, kad mokslininko kelià dau- jis ilgokai ieðkojo þmonos, o nevedusiø Tary-
autoriui nuo 1-ojo guma jaunuoliø pasirenka anksti, jau viduri- bø Sàjungoje á uþsienio komandiruotes, ypaè
numerio stiprios nëje mokykloje – norint kà nors reikðmingo á kapitalistines ðalis, neiðleisdavo – gali ne-
gyvenime nuveikti reikia nevëluoti, rengtis gráþti, nes uþstato nepalieka… Taip daugelis
sveikatos, ilgø
tam ið anksto. Bûsimam mokslininkui reikia ádomiø, naudingø tarptautiniø konferencijø
gyvenimo metø ir ne tik kaupti þinias, bet ir iðsiugdyti charak- praeidavo be þymaus mûsø astrofiziko. Vë-
daug daug sëkmës terá, uþsispyrimà, darbðtumà. Galiu visai at- liau ðià problemà pavyko iðspræsti…
pamiltojo astrono- sakingai teigti, kad ir bûsimasis astrofizikas O uþbaigti ðiuos nelabai rimtus pamàsty-
mijos mokslo taip elgësi – juk susipaþinau su juo jau 1944 mus dera kuo geriausiais linkëjimais buvu-
baruose. metais, vëliau sëdëjom viename Utenos pra- siam mokslo draugui graþios ðventës proga.
dinës mokyklos Nr.1 suole ir kartu jà baigë-
me 1946 metais – kaip greitai mums dabar
bëga laikas!
O paskui mokëmës toje paèioje klasëje

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 21
 Du su puse tûkstanèio ir penki kilomet-
rai – daug ar maþai? Nei taip, nei ne, met-
rai þmonijos eilëje – tai kartos, o kilomet-

Þmonija -
rai – tai ðimtmeèiai, tûkstantmeèiai.
O kas yra toliau á praeitá uþ sàlyginai

tarsi
laikomo pirmojo (ar paskutinio?) mûsø
eilëje, atëjusio ið Afrikos á Eurazijos þe-
mynà? O ir pati eilë ið tikrøjø yra gal ko-

Dr. Jonas RUBIKAS Baltijos kius deðimt kartø ilgesnë ir mus nuo pra-
dþios (kà laikyti pradþia?) skiria daug
daugiau, gal 20 000 kartø. Nuosekli eilë
Ar prisimenate tà ðventiðkà 1989-øjø
rugpjûèio 23-iàjà? Tada susiëmæ uþ ran-
kø stovëjome Baltijos kelyje. Atrodë, kad
kelias
stovi visa Lietuva, visa Latvija, visa Esti-
ja, ir ne tik, stovime susiëmæ rankomis
visa Europa, visas pasaulis – tiesa, be
Rusijos ir dar kai kuriø... Susiëmimas ran-
komis mums reiðkë vienybæ, idëjiná ben-
drumà, tarpusavio ryðá. Taip buvo.

Baltijos kelias á þmonijos praeitá

Ðá mums ðventà ávyká prisiminiau no-
rëdamas mintyse sustatyti á eilæ visà þmo-
nijà, ne ðiandien gyvenanèius – ir juos,
bet gráþtamuoju laiku, susikabinti ranko-
mis su praëjusiø kartø þmonëmis: ðian-
dienis vaikaitis telaiko tëvo rankà, tas se-
nelio, senelis savo tëvo, o ðis savo tëvo...
ir taip tolyn á praeitá. Kokia tai bûtø nuosta-
bi, ádomi eilë – rankomis pajustumëm gal
dar raðalu suteptà kà tik pasiraðiusio Lie-
tuvos Nepriklausomybës Aktà daktaro Jo-
no Basanavièiaus rankà, kiek tolëliau Vy-
tauto Didþiojo, Gedimino, Mindaugo… Baltijos kelias. 1989 m. rugpjûèio 23 diena. Ar tu ten buvai?
Nors nelabai noriai, bet tektø paduoti ran-
kà Èingischanui, dar toliau matytumëm
liau uþ jø, kur eilë tæsësi – dar gráðime tarsi dingsta, ji ne vientisa, pilna ðakø ða-
Mahometà, Jëzaus mokinius, faraonus,
paþiûrëti, bet dabar ðiai mûsø eilës da- keliø ir kelias iki protingojo þmogaus –
aistringàjà Kleopatrà, Sokratà, Cezará, to-
liai duokime komandà paeiliui iðsiskai- Homo sapiens sapiens vingiuotas, trûki-
liau, toliau, jau nepaþástami veidai, bet vi-
èiuoti, pirmuoju tebûna dabartinis dvide- nëjantis, pasislepiantis giliuose þemës
si stovi þiûrëdami per savo vaikus á ateitá,
ðimtmetis. Kaip atrodytø toksai skaièia- sluoksniuose. Tik kaulai, iðsibarstæ po vi-
link mûsø, veiduose nuostaba – kokie mes
vimasis ir kà jis mums duotø? sà Þemæ ir pusiau atsitiktinai rasti, leidþia
bûsime panaðûs ir kokie skirtingi...
Skaièiavimo sàlygos tebûna tokios: manyti, kad tai buvæ þmogëjantys indivi-
Deja, mano senosios istorijos þinios
suaugusiu þmogumi laikykime 20 metø dai – vieni daugiau, kiti maþiau panaðûs
iðseko, vardai ir giminystës ryðiai dingo
jaunuolius, kurie jau kuria ðeimà ir gim- á dabartiná þmogø. Gamta ilgai eksperi-
tuometiniø metrikacijos biurø stalèiuose,
do vaikus – tad kartos (generacijos) am- mentavo kurdama þmogø!
todël pabandykime skaièiuoti kiek kitaip:
þius bûtø 20 metø. Ar jie gyvens ilgiau ar O jei peršoktume dar toliau á praeitá?
dabartinës þmonijos pradþia laikykime
ne, ne taip ir svarbu – jie jau davë pra- Tektø ðuoliuoti labai toli, ðimtatûkstanti-
þmones, po ilgø klaidþiojimø persikëlu-
dþià kitai, naujai kartai. Taigi mûsø eilëje niais metø ðuoliais, net milijoniniais... Ir
sius á Eurazijos kontinentà, gyvenusius
stovi dvideðimtmeèiai. Kiek jø bus eilëje
olose, mokëjusius gaminti ir naudoti áran-
nesunku suskaièiuoti – tereikia 50 000 Taip galbût
kius, pieðti ant olos sienø. Galima many-
padalinti ið 20, gausime 2500. Tik 2500! atrodë
ti, kad jie gyveno socialiná gyvenimà, gal-
Tiek nedaug kartø ir tiek daug laiko! O Homo
bût nelabai iðplëtotà dël socialiniø dar-
jei prisiminsime Baltijos kelià ir skaièiuo- erectus –
buotojø trûkumo, nes nebuvo juos ren-
sime, kad rankomis sukibæ þmonës sto- pirmoji
gusiø universitetø. Tai rodytø, jog tà vi- mûsø
vëjo kas du metrai, tai 2500 þmoniø uþ-
suomenæ buvo nustojusi veikti natûralioji propropro-
ëmë 5 km kelio atkarpà!
atranka, o jà pakeitë atranka pagal gud- motina
rumà, iðlikusi iki dabartinës postmo- LUCY,
dernistinës þiniø visuomenës. Kur jie gy-
Kilometrai – kartos – tûkstantmeèiai gyvenusi
veno, ið kur paplito po visà pasaulá? Tai Bauginantis ir stulbinantis jausmas: prieð 2,5–2
buvo prieð kokius 40–50 tûkst. metø. Kol tik uþ 5 kilometrø stovëjo pirmasis ateivis milijonus
kas juos laikykime mûsø menamosios ið Afrikos Homo sapiens, mûsø propro- metø
eilës pradþia, tos þmonijos dalies, kuri at- pro...senelis ir mes per rankø virtinæ ir da-
sirado Eurazijos kontinente. Kas buvo to- bar jauèiame jo rankø stiprumà ir ðilumà.

22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

kur sustoti, kà laikyti atskaitos taðku, kam
suteikti þmonijos pirmtako garbës vardà?
Bene vikriausiai evoliucijos medþiu ðoki-
nëjo primatai – beþdþionës, kol nuo
þmogbeþdþioniø ðakos viena grupelë nu-
sileido ant þemës, atsistojo ant kojø ir taip
pradëjo vaikðèioti. Tai buvo pirmieji ho-
minidai (gal þmogënai?).
Radiniai veda mus tolyn á praeitá, á tø
pirmøjø hominidø buveines, á Èado upës
slëná, á Turkano eþero pakrantes. Ðiose
vietose jau prieð kelis milijonus metø gy-
veno gal patys seniausi hominidai, vaikð-
èiojæ staèiomis. Griauèiø liekanos rody-
tø, kad ten gyveno keleto ávairiø rûðiø ho-
minidai. Praëjo milijonai metø, tûkstan-
èiai kartø, kol evoliucija pasirinko Homo
erectus þmonijos pradininku.
1974 m. mokslininkas archeologas
Donaldas Johansonas Rytø Afrikoje su-
rado gerai iðsilaikiusá hominidës skeletà.
„Eureka! – suðuko mokslininkas, – juk tai
pirmoji visø mûsø motina – jau hominidë,
Homo erectus, vaikštanti iðsitiesusi, pa-
vadinkime jà LUCY“. Tiesa, dabartinëmis
akimis þiûrint ji nebuvo graþuolë, nei la-
bai grakðti, apaugusi tankiu kailiu, gal
daugiau panaði á beþdþionæ nei á Pamelà
Anderson su kailiniais, nors... Lucy ir á jà
panaðûs hominidai gyveno prieð 2–2,5,
gal daugiau milijonø metø. Staèiai vaikð-
tantys – Homo erectus – turëjo svarbø pri-
valumà – jie turëjo laisvas rankas maistui
rinkti ir kovoti su kitais, juos puolanèiais,
be to, greitai bëgiojo, mokëjo kurti ugná,
gamino árankius. Ar jie, bûdami ðiek tiek
panaðûs, gyveno kartu taikiai, ar padëda-
vo vieni kitiems, kryþminosi?
Homo erectus gyveno Afrikoje, keitësi
kartos, jis tobulëjo, darësi þmogiðkesnis.
Svarbi aplinkybë – jis keliavo, pasiekë Azi-
jà, Australijà, Europà, visur palikdamas bu-
vimo pëdsakø: kasinëjant randami kau-
lai ir veiklos árankiai.
Gruzijoje rasta ne
tik griauèiø lie-
kanø, bet ir
primity-
Þmogaus kelias
apgyvendinant
Þemës rutulá
(ruda juosta) ir
apytikriai
apsigyvenimo
metai. Pradþia –
Rytø Afrika
viø ginklø – akmenø. Rastos iðkasenos Azi-
joje, Afrikoje ir ypaè gausios Europoje ro-
do gyvenus senesnájá hominidà – pitekan-
tropà ir kiek jaunesná neandertalietá. Mano-
ma, kad Homo erectus, kaip sûnus palai-
dûnas, pakartotinai gráþo á Afrikà. Per 200
000 ar daugiau kartø pasikeitë jo kûnas,
skeleto struktûra, ypaè kaukolë, padidëjo
smegenys. Iðmokus iðgauti ir valdyti ugná,
keitësi gyvenimo bûdas – jis tapo Homo
sapiens, dabartiniu þmogumi.
Taèiau Gamta eksperimentavo ieðko-
dama bûsimojo Þemës „protingojo ka-
raliaus“ optimalaus varianto. Randamos
skeleto dalys liudija buvus vos ne trimet-
riniø milþinø ir visai maþuèiø neûþaugø.
Visaip galvojama apie kilmæ tø maþøjø
þmogeliø, florieèiø – Homo floresiensis,
– juos taip vadina, nes kaulai ir kaukolë
rasti Flores saloje Indonezijoje. Jie gyve-
no prieð 13 000 metø ar anksèiau. Vieni
mano, kad tai neûþaugos ligoniai, kuriø
pasitaiko ir dabar; kiti – jø dauguma –
laiko juos arba tiesiogine Azijos staèiojo
þmogaus, arba jau protingojo dabarti-
nio þmogaus atðaka; pastarieji á ðias vie-
toves atkeliavo maþdaug prieð 40 000
metø. Tose vietose rasti ir maþøjø dram-
bliø kaulai. Ðie maþieji Gamtos kûriniai
iðnyko po didþiulio ugnikalniø iðsiverþi-
mo prieð maþdaug 12 000 metø. Gal ma-
þumas apskritai, ne tik þmonëms buvo
bûtina sàlyga iðgyventi?
Lucy gentainiai gal ir anksèiau gyve-
næ, turëjo bûti tie patys pirmieji mûsø mi-
nëtoje þmonijos eilëje. O jei norëtumëm
paþvelgti á jø genealogijà, tektø pavartyti
visø beþdþioniø – primatø atsiradimo met-
Homo
sapiens
Homo
floresiensis
Homo floresiensis Homo sapiens
Gamtos bandymai kuriant þmogø: Homo
floresiensis palyginti su dabartiniu Homo
sapiens ir jø kaukolës
rikus. Mus skiria apytiksliai nuo ðimpan-
zës 4–6 milijonai, nuo gorilos 6–8 milijo-
nai, nuo orangutanø 12–16 milijonø me-
tø. O jei þiûrëtumëm dar toliau? Jau vien
kasinëjant rastos liekanos, vadinamosios
fosilijos, verstø mus ðimtamilijoniniais me-
tø ðuoliais gráþti á praeitá, kai prieð 4–5 mi-
lijardus metø (!) Þemëje atsirado pirmieji
vienalàsèiai mikroorganizmai – pirmoji
gyvybë. Sunku suvokti toká laiko nuotolá,
kai mes gyvename vos 80–100 metø?
Nukelta á 28 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 23
 1991 m. lapkrièio 11 d., dalyvaujant
Penkiolika
olimpinëje ð
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pre-
zidentui Juanui Antonio Samaranchui, bu-
vo paskelbti TOK nariø balsavimo paðtu
dël Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionali-
niø olimpiniø komitetø (NOK) gràþinimo
rezultatai. 1991 m. rugsëjá Berlyne TOK
metø Pranas RIMÐA

tuvos sportininkai 1932 ir 1936 metais

olimpinëse þaidynëse nedalyvavo. Suo-
miai Lietuvos paraiðkà persiuntë Tarptau-
tiniam olimpiniam komitetui, o Kûno kul-
tûros rûmams patarë sudaryti Lietuvos
NOK pagal Olimpinës chartijos reikalavi-
mus ir kuo skubiausiai kreiptis á Tarptauti-
ná olimpiná komitetà Lozanoje.
Kûno kultûros rûmai 1939 m. liepà

TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas Chateau de Vidy rûmuose priima Lietuvos
Respublikos Prezidentà Algirdà Mykolà Brazauskà ir já lydinèius asmenis (1997 m.)

Vykdomojo komiteto posëdyje priimtà rijos rinktine, tapo Lietuvos olimpinio sà-
sprendimà vieningai patvirtino visi balsa- jûdþio istorijos atskaitos taðku. 1923–
væ Tarptautinio olimpinio komiteto nariai. 1925 m. Lietuvos sporto lygai vadovavo
Ðiuo dokumentu patvirtintas Balti- generolas Jonas
jos ðaliø nacionaliniø olimpiniø komi- Jurgis Bulota (LSL
tetø sugràþinimas ir pripaþinimas. Centro komiteto
Tà dienà galima pavadinti Baltijos pirmininkas). Tai
ðaliø olimpine diena. Visos didþiausios praktiškai pirmasis
agentûros ðá Tarptautinio olimpinio ko- Lietuvos NOK pre-
miteto praneðimà spaudai paskelbë pa- zidentas.
sauliui, o èia pat salëje TOK prezidento Antrà kartà Lie-
pasiraðyti oficialûs kvietimai ateinanèiais tuvos NOK pripa-
metais dalyvauti XVI þiemos olimpinëse þintas 1939 me-
þaidynëse Albervilyje ir XXV Olimpiados tais. Po 1932 m.
þaidynëse Barselonoje skriejo á Vilniø, ðalies kûno kultû-
Rygà ir Talinà. Taip baigësi 40 metø tru- ros reformos buvo
kusi trijø Baltijos ðaliø nacionaliniø olim- ákurta valstybinë
piniø komitetø aneksija. institucija – Kûno
Lietuvai tai buvo treèias TOK pripaþi- kultûros rûmai, Lie-
nimas. Pirmà kartà Lietuvos NOK – Lie- tuvos sporto lyga,
tuvos sporto lyga, kurios veikla visiðkai pripaþintas Lietu-
atitiko olimpinës chartijos reikalavimus, vos NOK, nutrau-
– buvo pripaþintas 1924 metais. Vienas kë savo veiklà, mû-
ið Lietuvos sporto pradininkø Stepas Gar- sø ðalies sportinin-
baèiauskas, „Kario“ þurnalo redakcijos kai olimpinëse þaidynëse nebedalyvavo. Olimpinë èempionë Vida Vencienë (pirma ið
þaidynëse akredituotas þurnalistas, pa- Kûno kultûros rûmai, kuriems vadova- kairës), TOK prezidentas Jacques Rogge’as,
sirûpino, kad Lietuvos sportininkai bûtø vo Respublikos Prezidento skirtas direk- olimpinë èempionë Daina Gudzinevièiûtë ir
pakviesti á VIII Olimpiados þaidynes Pa- torius Vytautas Augustauskas, panoro vël LTOK prezidentas Artûras Poviliûnas
Alfredo PLIADÞIO nuotr.
ryþiuje. Geguþës 25 diena, kai Paryþiuje dalyvauti olimpinëse þaidynëse ir 1939 m.
olimpiniame futbolo turnyre Lietuvos pateikë paraiðkà Suomijos olimpiniam ko-
sporto lygos pasiøsta Lietuvos koman- mitetui. Suomijos NOK praneðë Kûno kul- pateikë Tarptautiniam olimpiniam komi-
da (jos kapitonas ir vadovas buvo Ste- tûros rûmams, kad kvieèiamøjø sàraðe, tetui naujà „Lietuvos olimpinio komite-
pas Garbaèiauskas) susitiko su Ðveica- kurá sudarë TOK, Lietuvos nëra, nes Lie- to“ sàraðà. Praktiðkai tai buvo ðvietimo

24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

ðeimoje
ministro patvirtintas Kûno kultûros rûmø
tarybos nariø sàraðas. Be to, LOK pir-
mininkas Vytautas Augustauskas pa-
praðë, kad jis bûtø „paskirtas“ Tarptau-
tinio olimpinio komiteto nariu. Rugpjû-
èio mën. Kûno kultûros rûmai (Lietuvos
olimpinis komitetas) gavo TOK raðtà, pa-
siraðytà prezidento grafo Henrio de Bail-
leto-Latouro, kuriuo buvo praneðta, kad

Olimpinë
èempionë
Daina
Gudzinevi-
èiûtë
sveikina
TOK
prezidentà
Jacques
Rogge’à,
tapusá tetà (praktiðkai tokio nebuvo), Baltijos ða- Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës
Vilniaus liø NOK buvo aneksuoti. Lietuvos, Latvi- atkûrimo dienos proga 2003 m. Lietuvos
universite- Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
jos ir Estijos sportininkai olimpinëse þai-
to Garbës ordinu ,,Uþ nuopelnus Lietuvai” apdovanojo
daktaru dynëse galëjo dalyvauti tik SSRS (URS)
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto
delegacijø sudëtyje. prezidentà Artûrà Poviliûnà
Alfredo
PLIADÞIO
86 Lietuvos sportininkai 1952–1988 Dþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.
nuotr. m. dalyvavo 9 Olimpiadø þaidynëse ir
1988 m. gruodþio 11 d. Vilniuje ávyko Lie-
tuvos sporto federacijø, organizacijø ir vi-
suomenës atstovø suvaþiavimas, kuriame
dalyvavo apie 500 delegatø ir sveèiø.
Stepo Suvaþiavimas ákûrë savarankiðkà ða-
Garbaèiausko, lies olimpinæ organizacijà – Lietuvos tau-
iðrûpinusio tiná olimpiná komitetà (LTOK) ir ápareigojo
Lietuvai iðrinktà LTOK vadovybæ (prezidentà, vyk-
kvietimà domàjá komitetà, generalinæ asamblëjà)
dalyvauti VIII
Olimpiados
siekti LTOK tarptautinio pripaþinimo.
þaidynëse 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietu-
(1924 m.), vos Nepriklausomybës atkûrimà, jau ko-
þurnalisto vo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komi-
akreditacijos tetas kartu su Kûno kultûros ir sporto ko-
kortelë miteto kolegija paskelbë kreipimàsi á Lie-
tuvos pilieèius ir sporto visuomenæ, ku-
Du nepriklausomos Lietuvos olimpiniai riame pabrëþiama „jog nuo kovo 11 d.
Lietuvos NOK yra pripaþintas ir Lietuvos èempionai Romas Ubartas (1992 m.) ir
sportininkai kvieèiami dalyvauti XII Olim- TSRS rinktinës de jure ir de facto yra kai-
Virgilijus Alekna (2000 ir 2004 m.)
piados þaidynëse 1940 m. Helsinkyje. Alfredo PLIADÞIO nuotr. myninës valstybës rinktinës, o TSRS
Taip pat laiðke pastebëta, kad TOK ge- èempionatai – kaimyninës ðalies èempio-
neralinë asamblëja „sudaroma ne taip, dvejose þiemos olimpinëse þaidynëse. natai“. Tai buvo ne tik drastiðkas iððûkis
kaip mano ponas Vytautas Augustaus- 51 olimpietis apdovanotas medaliais. Ið centrui, bet ir Lietuvos sporto organiza-
kas“, o formuojama ið olimpiniame sà- viso gauta 60 medaliø, tarp jø 25 aukso cijø veiklos vieða deklaracija.
jûdyje pasiþymëjusiø asmenø. – daugiausia uþ laimëjimus komandinë- Kruvinuosius 1991 m. sausio 13-osios
Lietuva gavo ið Suomijos XII Olimpia- se rungtyse bei þaidimuose, 5 aukso ávykius mûsø sportininkai sutiko aktyviau-
dos þaidyniø organizacinio komiteto kvie- medaliai – Dano Pozniako, Linos Kaèiu- siø valstybës gynëjø gretose. LTOK, siek-
timà, taèiau juo pasinaudoti sutrukdë ðytës, Roberto Þulpos, Gintauto Umaro damas iðsaugoti tai, kas buvo pasiekta
Antrasis pasaulinis karas. ir Vidos Vencienës – iðkovoti asmeninë- per daugiau kaip dvejø metø mûsø olim-
1951 m. TOK sesija Vienoje priëmë se rungtyse. pinës organizacijos veiklà, ir uþtikrinti jos
nutarimà pripaþinti SSRS Olimpiná komi- Prasidëjus persitvarkymo sàjûdþiui, tæstinumà, sausio 10 d. priëmë nutarimà

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2006
2006 Nr.
Nr. 7-8
7-8 25

„Dël Lietuvos tautinio olimpinio ko-
miteto veiklos tæstinumo ypatingo-
mis sàlygomis“, o LTOK preziden-
tas Artûras Poviliûnas laiðku kreipë-
si á TOK prezidentà J.A.Samaran-
chà, pabrëþdamas, kad „nëra jokiø
garantijø, kad agresija ir þudynës
nebus tæsiamos, kad Lietuvos olim-
pinis komitetas nebus sunaikintas“.
LTOK prezidentas kategoriðkai pa-
reiðkë, kad „po TSRS kariuomenës
ávykdytø þudyniø Lietuvos sportinin-
kø atstovavimas Sovietø sàjungos
rinktinëms olimpinëse þaidynëse ir
kitose tarptautinëse varþybose bû-
tø ne tik neámanomas, bet ir amora-
lus“.
Griûvanèios imperijos agonijos
fone LTOK veikla dar labiau ryðkëjo
ir stiprëjo. Pirmasis þingsnis á tarp-
tautinæ arenà buvo ryðiai su mûsø
iðeivijos sporto organizacijomis. Jau
1988 m. gruodþio pabaigoje Lietu-
vos sportininkø delegacija iðvyko á
Australijà dalyvauti III Pasaulio lie-
tuviø sporto þaidynëse Adelaidëje.
Taèiau kelias á tarptautiná pripa-
þinimà buvo labai sunkus. 1989 m.
LTOK ir Lietuvos olimpiniø sporto
ðakø federacijos kreipësi á tarptauti-
nes federacijas, kuriø narë Lietuva
buvo tarpukario metais, dël narys-
tës atstatymo, bet jokio teigiamo at-
sakymo negavo.
Tarptautinis olimpinis komitetas
pradëjo gauti ne tik LTOK, bet ir ki-
tø ðaliø kolektyvø bei asmenø laið-
kus bei tarpininkavimus, todël TOK
prezidentas buvo priverstas su jø tu-
riniu supaþindinti Vykdomojo komi-
teto narius ir net sesijos dalyvius.
Buvo nutarta TOK bûstinëje Loza-
noje priimti Baltijos valstybiø olim-
pinio sàjûdþio vadovus pokalbiui
1990 m. vasario 15 dienà. Tà dienà
Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai
pirmà kartà perþengë TOK rûmø
slenkstá. Juos priëmë TOK administ-
racijos vadovas generalinis direkto-
rius F.Carrardas ir ryðiø su NOK’ais
direktorë A.Beddow. Nors ðis susi-
tikimas nieko nesprendë, bet klojo
kelius kitiems susitikimams. Liepos
30 d. tuose paèiuose rûmuose mû-
sø delegacijos susitiko su daugiau
TOK vadovø ir administracijos dar-
buotojø. Lietuvos delegacija buvo
gausiausia: LTOK prezidentas Artû-
ras Poviliûnas, viceprezidentas Ka-
zimieras Motieka, vykdomojo komi-
teto nariai – olimpinis èempionas Ar-
vydas Sabonis ir þurnalistë Roma
Grinbergienë.
Nukelta á 32 p.
26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
A.V.
Matulionis gimë 1946
m. birþelio 15 d. Kaune, mokytojos Kazi-
mieros Naruðevièiûtës-Buèiûnaitës ir mið-
kininko (vëliau miðkø ûkio ministro) Algir-
do Matulionio ðeimoje. Baigë Vilniaus
A.Vienuolio vidurinæ mokyklà. 1963–1968
m. studijavo Kauno politechnikos institu-
to Vilniaus filialo Prietaisø fakultete. Jis pa-
sirinko tuo metu labai populiarià radioelek-
tronikos specialybæ. Ðios srities specia-
listai inþinieriai buvo reikalingi sparèiai au-
ganèioms projektavimo ir konstravimo or-
ganizacijoms ir prietaisø gamybos ámo-
nëms. Su inþinieriaus diplomu buvo pa-
skirtas dirbti Vilniaus elektros skaitikliø ga-
myklos meistru. Ðias pareigas ëjo dvejus
metus. Nors darbas sekësi, taèiau jo pa-
ðaukimas buvo ne inþineriniai mokslai. Be
to, atsirado dar viena prieþastis, dël kurios
jis paliko gamyklà, – tai karinë tarnyba. Jam
teko bûti karininku Ðiauliuose dislokuota-
me aviacijos dalinyje. Laisvalaikiu domë-
josi socialiniais mokslais. Èia ir iðryðkëjo jo
tikrasis paðaukimas – sociologija.
Atlikæs karinæ tarnybà, A.V.Matulionis
pradëjo dirbti Lietuvos mokslø akademi-
jos Filosofijos, sociologijos ir teisës insti-
tute. Èia jis praleido geriausius, prasmin-
giausius ir kûrybingiausius savo gyveni-
mo metus. Jis nuëjo kelià nuo jaunes-
niojo mokslinio bendradarbio iki ðio Ins-
tituto direktoriaus. Tuo metu Lietuvoje,
kaip ir visoje Sovietø Sàjungoje, sociolo-
gijos bûklë buvo sunki. Ðios mokslo sri-
ties specialistai aukðtosiose mokyklose
Mûsø sveèiai,
skaitytojai,
bendradarbiai
Ona Ðulaitienë-Aliðytë – gerai þinoma
mûsø iðeivijos kultûros veikëja ir lietuvy-
bës puoselëtoja. 1944 m. priversta pasi-
traukti ið Lietuvos, 1950 m. ji atvyko á JAV
ir apsigyveno Èikagoje.
Aktyviai ásitraukusi á vietos lietuviø kul-
tûriná gyvenimà ji ákûrë „Vaidilutës“ teatrà
ir net 15 metø jam vadovavo – tvarkë re-
pertuarà, suburdavo artistus, konsultavo
pastatymus ir kt. Teatre statomuose spek-
takliuose daþnai vaidino ir Ðulaitienës duk-
të Laima, kuri kaip gabi aktorë reiðkësi ne
tik tarp lietuviø, ber ir tarp amerikieèiø.
nebuvo rengiami. Tuo tarpu bûtinybë ty-
rinëti visuomenës struktûrà, jos raidos
dësnius, socialiniø grupiø
santykius buvo bûtina. Todël
sociologijos centrai Lietuvo-
je formavosi tiktai kitø srièiø
specialistø – inþinieriø, eko-
nomistø, istorikø, psicholo-
gø pastangomis. A.V.Ma-
tulionis, turëdamas ben-
dravimo su þmonëmis
talentà, uþmezgë kûry-
binius ryðius su Esti-
jos, Latvijos, Rusijos
sociologijos centrø
mokslininkais. Ypaè
glaudþiai jis bendradar-
biavo su Estijos MA Socio-
logijos skyriaus vadovu
prof. Mikku Titma, Tartu universiteto prof.
Pauliu Kenkmanu, TSRS MA Sociologiniø
tyrimø instituto mokslininkais. Ðiø ryðiø dë-
ka Lietuvos sociologai kartu su kitø res-
publikø sociologais ëmë vykdyti bendrus
sociologinius tyrimus, rengë mokslines
konferencijas. Uþ bendrus tyrimus su Es-
tijos mokslininkais A.V.Matulioniui 1986 m.
buvo suteikta Estijos valstybinë premija.
Svarbià reikðmæ Lietuvos sociologi-
jos raidai turëjo Pabaltijo sociologø aso-
ciacijos ákûrimas. Prof. A.Matulionio, prof.
R.Grigo, tuometinio Filosofijos, sociolo-
gijos ir teisës instituto direktoriaus J.Ma-
cevièiaus pastangø dëka 1976 m. buvo
suorganizuotas Sociologø asociacijos
Ne kartà ávairiais aktualiais iðeivijos
kultûros klausimais Ðulaitienë raðë ir vie-
tos spaudoje, kurioje yra iðspausdinusi
ir keletà groþinës literatûros kûriniø.
Lietuvai atgavus nepriklausomybæ,
Ðulaitienë joje lankosi vos ne kasmet. Ji
daug keliauja po kraðtà, stebëdama èia
vykstanèius visuomeninio judëjimo pro-
cesus, pati bandydama prisidëti prie nau-
jos Lietuvos atkûrimo. Jà labai jaudina
tautiniai patriotiniai bei religiniai reikalai,
kuriems Ðulaitienë skiria daug dëmesio
ir energijos. Ji ypaè nori geriau paþinti
Lietuvos kaimà, jo þmones ir ta tema ke-
tina paraðyti knygà, kurioje pateiktø sa-
vo vieðnagiø Lietuvoje metu kilusias min-
tis ir sukauptus pastebëjimus.
Pati kilusi nuo Alvito, ji ne vienà va-
sarà èia praleidþia, ypaè aktyviai ben-
draudama su vietos vaikø globos namø
auklëtiniais, nuoðirdþiai rûpindamasi jø
 Sveikiname Arvydà Virgilijø Matulioná, profesoriø, habilituotà so-
cialiniø mokslø daktarà, Lietuvos mokslø akademijos nará ekspertà,
Socialiniø tyrimø instituto direktoriø, 60 metø proga

1990), Monrealyje (Kana- gelis Jubiliato auklëtiniø ðiuo metu yra

da,1998), Brisbane (Australija, mokslø daktarai, universitetø dëstytojai,
2002) ir kitur. mokslo tyrimo institutø darbuotojai. Jiems
Greta mokslinës veiklos A.V.Ma- profesorius buvo arba mokslinis vadovas,
tulionio gyvenime reikðmingà vietà uþ- arba disertacijos oponentas.
ima pedagoginis darbas. Jo svajonë 1993–1998 m. prof. A.Matulionis dir-
Virginijos buvo pradëti rengti sociologijos bo labai atsakingà darbà Lietuvos Res-
VALUCKIENËS specialistus Vilniaus publikos Prezidentûroje – Prezidento
nuotr.
universitete. A.Brazausko patarëju ðvietimo, kultûros,
Daug mokslo ir religijø klausimais. Ir dirbdamas
vaikð- Prezidentûroje neatitrûko nuo sociologi-
èiojo po jos, vykdë sociologinius tyrimus ir teikë
ávairiau- iðvadas Prezidentui.
sias insti- Prof. A.Matulionio pomëgiai þinomi ne
tucijas, áro- tik jo kolegoms, bet Lietuvos ir uþsienio
dinëjo ðios mokslininkams, jo draugams. Jis yra foto-
specialybës menininkø draugijos tikrasis narys, suren-
reikalingumà, gæs fotografijos parodø, þinomas autogra-
rengë studijø fø rinkëjas. Yra surinkæs kelis tûkstanèius
Pabaltijo programas. garsiø Lietuvos ir pasaulio kultûros, meno,
skyrius. Pastangos ne- mokslo, politikos veikëjø autografø. Jo ko-
Per ðià nuëjo veltui – Vil- lekcija neabejotinai yra vienas vertingiau-
asociacijà niaus universiteto siø autografø rinkinys ne tik Lietuvoje.
Lietuvos Filosofijos fakultete Daugelis Lietuvoje prof. A.V.Matulio-
sociologai buvo ásteigta baka- ná paþásta kaip melomanà, ypaè operi-
ásijungë á Pa- lauro ir magistro sociologijos specialybë. nio meno þinovà. Jis yra buvæs daugely-
saulinës so- Nuo 1975 m. Jubiliatas yra Vilniaus univer- je pasaulio operos teatrø, surinkæs dau-
ciologø aso- siteto dëstytojas, profesorius. Vëliau, atkû- gybæ pasaulio þvaigþdþiø autografø.
ciacijos veiklà. rus Lietuvos nepriklausomybæ, sociologus Linkime Profesoriui dvasios stiprybës,
A.V.Matulionis kartu su Latvijos ir Estijos ëmë rengti ir kitos aukðtosios mokyklos. geros sveikatos, kûrybinës energijos,
bei kitø respublikø mokslininkais dalyva- Èia irgi neapsieita be prof. A.V.Matulionio ðviesos ir santarvës ðeimoje, dar daug
vo ir skaitë praneðimus daugelyje pasau- pagalbos. Jis buvo ir yra Vytauto Didþiojo puikiø mokslo laimëjimø.
liniø sociologø kongresø – Upsaloje (Ðve- universiteto, Kauno technologijos univer-
dija, 1978), Meksike (Meksika, 1982), De- siteto profesorius, ilgametis Valstybinës Dr. Palmira KATINAITË,
lyje (Indija, 1986), Madride (Ispanija, kvalifikacinës komisijos pirmininkas. Dau- doc. dr. Antanas ÈIUÞAS

ir materialiniais, ir dvasiniais poreikiais.

Ðiø vieðnagiø metu Ðulaitienë „atrado“
„Mokslà ir gyvenimà“ ir tapo ne tik jo
skaitytoja, bet ir bendradarbe. 2003 m.
10-ajame þurnalo numeryje buvo ið-
spausdintas jos straipsnis „Iki pasima-
tymo, mielas Alvite!“, kuriame ji apraðë
tuometinio savo apsilankymo Alvite áspû-
dþius.
Eiliná kartà lankydamasi Lietuvoje,
Ðulaitienë uþsuko ir á „Mokslo ir gyveni-
mo“ redakcijà, pasidomëjo þurnalo at-
eities ir darbo perspektyvomis, papasa-
kojo apie savo kà tik paraðytà 3 veiks-
mø komedijà „Budynos be pakasynø“,
kuria jau susidomëjo Los Andþelo lietu-
viø teatro trupë.
Atsisveikindama Ðulaitienë paþadëjo
bendradarbiauti þurnale ir toliau.
Sustabdyta akimirka ,,Mokslo ir gyvenimo” redakcijoje: vieðnia Ona Ðulaitienë su þurnalo
Bronius AMBRAZIEJUS vyriausiuoju redaktoriumi Juozu Baldausku (kairëje) ir redkolegijos nariu Juozu Banioniu

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 27


Þmonija -
Atkelta ið 23 p.
Gráþkime prie mûsø eilës, kur nekan-
traudami laukia tie 2500 mûsø artimøjø
europiniø protëviø. Geriau ásiþiûrëjæ ma-
tysime, kad arèiau pradþios (ar galo) ei-
lë tarsi sutrûkinëjusi, þmonës lyg sutri-
kæ, neþino, kuriam ið kaimynø paduoti
rankà.
Mes galvojome eilæ pradëti èia, Lie-
tuvoje. Bet eilës pradþia galëjo bûti Azi-
joje, Amerikoje ar Australijoje – pradþios
vieta mums nëra taip svarbi. Rytø ir Va-
karø eilës susitiko lyg meilës pasimaty-
me, vos ne ant Vidurþemio jûros rytinio
kranto prieð maþdaug 50 000 metø.
Mes keliaujame laike tarsi fantastinia-
me filme – tûkstanèiai metø – tai to filmo
atskiri kadrai. Norëjome paklausti, ið kur
jie atëjo á ðá istoriná pasimatymà, kur jie ke-
liavo toliau ið ðios kryþkelës? Bet juk ðios
Þmogaus Y chromosoma. Y chromosomos vidinë schema ir mutacijos
Y chromosomoje – M168 ir kitos bei jø atsiradimo apytikris laikas
vietos (Eurazija) Homo erectus jau buvo
seniausiai þinomos, jø ávairiai pasikeitusiø
palaikø, rodanèiø juos èia buvus, randa-
ma daugelyje vietø. Bet ne juos Gamta pa-
sirinko tolesniems evoliucijos bandymams.
Kaip jau matëme, Homo erectus Afri-
kos miðkuose klajojo daugiau kaip du mi-
lijonus metø ir per 200 000 kartø pasikei-
të ir tapo Homo sapiens. Ðtai tie protin-
gieji, daug ko iðmokæ, susibûræ á bendri-
jas afrikieèiai ir keliavo, tai jie pirmieji at-
ëjo á jau minëtà pasimatymà.
O kur keliavo toliau? Vieni á rytus, kur
saulë teka – jø laukë ilga ilga kelionë á pie-
tinæ Azijos pakrantæ, jos salas, net Austra-
lijà, taip pat ðiaurës link per Kinijà ir ðalia
esanèias þemes á Sibirà, o ið ten sausuma
ar ledu á Amerikos kontinentà (tada dar ne-
reikëjo vizø), o juo – toks tolimas kelias iki
Patagonijos, gal net Horno iðkyðulio... Ilga
kelionë ne tik vargino, bet ir keitë þmones:
sëslesni pasilikdavo pakeliui, keitësi odos
spalva, tai rusva, tai gelsva, veido bruoþai,
akys, skruostikauliai, nosies forma. Tai ap-
28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
ir perduodame þinias – argi iðskaièiuosi
visus þmoniø bendrumus? Bet mes gy-
vename biurokratø pasaulyje, todël linkæ
tarsi
reikalauti paþymëjimo, kortelës, liudijimo
apie mûsø giminystës ryðá, kas ið ko ki-
læs. Paprasèiausia bûtø, jei palygintumëm,
Baltijos kà paveldime ið kartos á kartà. Paveldime
kûno sandarà, organizmo veiklà, protavi-
mo savybes. Palygindami iðkasenose ran-
kelias damas skeleto dalis, o kartais ir visà ske-
letà su dabartinio þmogaus kaulais, ma-
tome laipsniðkos evoliucijos kelià, taip pat
linkos átaka, smëlis, vëjai, sausra, ðaltis. Kei- galime nustatyti apytikrá laikà, kada tas
tësi ir gyvenimo bûdas, atsirado tvirti ir sa-
þmogus gyveno. Pavyzdþiu gali bûti at-
viti gyvenimo paproèiai. rastasis Lucy skeletas. Dabartiniai tyrimo
O mes, ið pradþiø uþsukæ á Indijà, pa-
metodai leidþia tiksliau nustatyti evoliuci-
buvæ lygumose ir kalnuose, keliavome á nius ryðius. Tad vël gráþtame prie pavel-
vakarus, tarsi vydamiesi saulæ. Ten rado-
dëjimo, tik jau tirdami ir lygindami paèià
genetinæ medþiagà.
Þmogus, kaip ir visas gyvasis pasau-
lis, paveldi genetinæ medþiagà – làstelë-
X chromosoma
se esanèias chromosomas, jø tik 23 po-
ros. Bet kà lyginti? Aiðku, atsakysite, nu-
kleotidø sekas. Palyginti 4,5X109 nukleo-
tidø vieno su tiek pat nukleotidø kito þmo-
gaus? (Vienas þmogaus genomo tyrëjø
Y chromosoma yra pasakæs, kad genomo nukleotidø se-
kos nustatymas yra toks varginantis dar-
X ir Y chromosomø palyginimas
bas, kad já turëtø atlikti kalëjime sëdintys
nuteistieji iki gyvos galvos.) Ar rasti atitiki-
mai ir skirtumai parodys giminystës ryðá?
Be to, susidarant
lytinëms làste-
lëms vyksta tapa-
èiø chromosomø
(viena tëvo, kita
motinos) perkry-
þa, tai yra apsikei-
timas atkarpomis.
H. erectus
Todël individo ge-
nomas darosi pa-
me jau gyvenanèius neandertalieèius, su naðus á tëvø ge-
jais greièiausiai nesigiminiavome, nepa- nomø mozaikà.
likome bendrø palikuoniø, o, kaip ir dera Ryðkesniø duo-
jau moderniems þmonëms, juos tiesiog menø galima tikë-
iðstûmëme. tis susiaurinus
Taip þmonës iðsisklaidë ir uþëmë net paieðkos laukà iki
H. neanderthalensis
atokiausius kampelius. Kuriam duoti ran- genetinës struk-
kà, ar mus sieja giminystës ryðys? Taip, tûros, kuri jungtø
nes iðtiesæs vienà rankà keliaujanèiam á kartas praktiðkai
rytus, kità tiesdamas einanèiam á vaka- nesikeisdama,
rus, mûsø link, ateivis ið Afrikos sujungë nedalyvaudama
mus visus á vieningà, tarsi elektros ener- perkryþoje. To-
gijos sistema, tinklà sakydamas: „Nebi- kios struktûros
jokite tiesti rankos, visi esate þmonës, vi- yra Y chromoso- H. floresiensis
si mûsø, afrikieèiø keliautojø, vaikai, pa- ma ir mitochon-
þymëti M168 þyme, neþiûrëkite, kad at-
rodote skirtingai, nes skirtumø rasite ir
tarp vienodai atrodanèiø“. Homo erectus
Ið tikrøjø, visi mes sugebame apiben- kaukolës palyginti
su dabartinio
drintai màstyti, gyvename socialiná gyve-
þmogaus kaukole:
nimà, gaminame darbo árankius, kurie pa- kito veido kaulø
deda gerinti buitá, prisitaikome prie gyve- forma ir didëjo
namosios aplinkos arba jà pritaikome sa- kaukolës smegenø H. sapiens
vo poreikiams, kuriame menà, kaupiame dalis
drijø (Mt) DNR (deoksiribonukleorûgðtis).
Taip ir dar tiksliau nustatome paveldë-
jimo, giminystës ryðá dabar gyvenantiems
geriausiu atveju trijø–keturiø kartø þmo-
nëms. Bet mûsø yra daugiau kaip penki
milijardai, kaip nustatyti visø giminystës
ryðá? Kaip nustatyti mûsø ryðá su gilios se-
novës þmonëmis, ið ko suþinoti apie jø ke-
liones, paplitimà Þemëje ir evoliucijà?
Tiriamos ávairø rasiø, ávairiose vietose
dabar gyvenanèiø þmoniø, taip pat ið ras-
tø þemëje skeleto liekanø iðskirtos Y chro-
mosomos ir Mt DNR sekos, jos lyginamos,
nustatomas panaðumas, pasikeitusiø nu-
kleotidø vieta ir laikas. Taip dabartiniai
þmonës ir iðkastos skeleto liekanos ir lei-
dþia mums paþvelgti á minëtàjà eilæ.
Archeoseksologija: Y Adomas
Kas yra bûdinga Y chromosomai, kuo
ji skiriasi nuo kitø ir nuo X chromosomos?
Pirmiausia tai vyriðkà lytá lemianti chromo-
soma; visose làstelëse, be 22 porø, yra X
ir Y chromosomos; susidarant vyro orga-
nizme lytinëms làstelëms, kiekviena sëk-
lelë gauna po viengubà chromosomø rin-
kiná, tad á vienas sëkleles patenka X, á ki-
tas - Y chromosoma, ði pastaroji sëklelë ir
duoda pradþià vyriðkos lyties individui.
(Moters làstelëse yra XX, o vyro – XY dvi-
deðimt treèioji chromosomø pora.)
Y chromosoma skiriasi nuo kitø, tai
maþiausia chromosoma – apie 60 Mb,
tuo tarpu X chromosoma – apie 160 Mb
(I Mb – vienas milijonas nukleotidø po-
rø). Y chromosomoje yra 156 genai, da-
lis jø koduoja baltymus, ið jø 12 randami
ávairiuose audiniuose, o 11 genø raiðka
vyksta tik sëklidëse; yra gausu nekoduo-
janèiø pasikartojanèiø sekø. Dar viena sa-
vybë – 95 proc. Y chromosomos sudaro
vadinamoji MSY (ið angliðkø þodþiø ma-
le specific Y, vyrams bûdinga Y) dalis, kuri
nedalyvauja genetiniuose mainuose su
X chromosoma (galuose esanèios tik ne-
didelës Y chromosomos atkarpos apsi-
keièia su tapaèiomis X atkarpomis ). Bû-
tent ði aplinkybë buvo svarbi Y chromo-
somai atsirasti. Manoma, kad þinduoliø
genome nuo bendro pirmtako poros X ir
Y chromosomos atsiskyrë prieð 300 mi-
lijonø metø, kai dël ávairiø prieþasèiø nu-
stojo vykæ poros viduje genetiniai mai-
nai. Ið pradþiø Y chromosomoje buvo iki
1500 genø, bet veikliøjø genø maþëjo,
atsirado neveikliøjø (pseudo) genø. Ma-
noma, kad genø skaièius maþëjo po 5
genus per 1 milijonà metø. Ir dabartinë-
se sëklelëse Y chromosoma nepatvari,
yra jautri ávairiems poveikiams, nes ne-
turi apsaugos bei atitaisymo (reparaci-
jos) sistemø. Tad vyriðkos linijos perspek-
tyva nëra ðviesi, nes maþdaug po 10 mi-
lijonø metø Y chromosoma bus suirusi ir
taps neveikli, ir vyrai... Bet nenusiminki-
me, dar turime laiko kokius gerus devy-
nis milijonus metø, tad dar pagyvenki-
me! Es leben Wein, Weib und Gesang!*,
kaip dþiûgaudavo jaunuoliai valsø kara-
liaus Ðtrauso laikø Vienoje.
Kai kurios nukleotidø sekos atkarpos
naudojamos kaip þymenys vyriðkosios
populiacijos tyrimams. Paprastai pasi-
renkamos tokios sekos, kurios nekoduo-
ja veikliojo baltymo, ir tiriamos jose mu-
tacijos – sekos pasikeitimai, kurie kartà
ávykæ toliau perduodami su Y chromo-
soma kitoms kartoms ir taip plinta þmo-
niø populiacijoje. Ið jø ir surandame kar-
tø toliuose patá pirmàjá, kurio Y chromo-
somoje ta mutacija tapo giminystës þy-
meniu. Pavyzdþiui, iðtyrus Airijos gyven-
tojus rasta, kad Y chromosomos þyme-
nø pasikeitimø pobûdis yra artimas ga-
liðkas pavardes turinèiø grupëje, nes
kaip ir Y chromosoma, taip ir pavardë
perduodama vyriðkàja linija.
Ádomûs þydø populiacijos tyrimai. Ma-
noma, kad jie yra kilæ ið Pietø Afrikos ban-
tu kalba kalbanèios lembø populiacijos.
Kaip amatininkai ir prekeiviai jie paplito
ávairiuose kraðtuose, susimaiðë kryþmin-
damiesi su vietinëmis moterimis. Taip ke-
liavo Y chromosoma iðlaikydama tëvo li-
nijà. Þydø religijos tarnai – kunigai (cohen
þydø kalba) – sudarë atskirà populiacijos
dalá, nes kunigu galëjo bûti tik kunigo sû-
nus. Tokia paveldëjimo grandinë esà ei-
nanti nuo Aarono, Mozës brolio, kurá pir-
muoju ir vyriausiuoju kunigu paskyrë Die-
vas ir nurodë paveldëjimo sûnumis kelià.
Tad Y chromosomos þymenø tyrimas lei-
dþia nesunkiai nustatyti jø kilmës ir gimi-
nystës linijà. Apraðyti pavyzdþiai tiriant ai-
riø ir þydø populiacijas rodo, kad Y chro-
mosoma gali parodyti ne tik pasiskirsty-
mà ir ryðá þmonijos viduje, bet ir tolimàjá
ryðá su mûsø tolimaisiais protëviais.
Atrodytø, jei mûsø eilëje stovëtø vien
vyrai, tai, lygindami Y chromosomas, ga-
lëtumëm susekti tà giminystës siûlà. Kas
yra mûsø Y chromosominës eilës gale?
Biblija sako – pirmasis buvo Adomas, tad
jo Y kopijà mes ir neðiojame. Kada gy-
veno tas pirmasis þmogaus Y chromo-
somos davëjas – Y Adomas? Remiantis
Y chromosomos DNR (pabrëþtina, ap-
skaièiuojamas mutacijø atsiradimo lai-
kas) genetinio laikrodþio duomenimis Y
Adomas gyveno taip pat Afrikoje prieð
60 000–90 000 metø.
Pastarøjø metø duomenys tarsi pa-
tvirtino, kad vyrija, bent jau Eurazijos, kilo
ið vienintelio tëvo – Adomo. Tiriant dabar
gyvenanèiø vyrø Y chromosomà rasta mu-
tacija, pavadinta M168. Ádomu, kad ta
mutacija rasta beveik visø tirtø vyrø Y chro-
* Tegyvuoja vynas, moterys ir dainos!
Þmogaus
mitochondrijos
elektroninë nuotrauka
mosomoje. Ðtai vienas pavyzdys: iðtyrus
keletà mongolø kilmës amerikieèiø rasta,
kad tik vieno Y nëra bûdingos M168 mu-
tacijos, be to, nustatyta, kad dauguma
Mongolijos vyrø turi ðià mutacijà. Ði mu-
tacija buvo ir garsiojo Èingischano Y chro-
mosomoje. Yra þiniø, kad, praëjus vos 100
metø nuo chano gimimo, suskaièiuota iki
20 000 vyrø, turinèiø tuos paèius þyme-
nis, kaip ir garsiojo chano Y chromoso-
ma. Gal be jo buvo dar keletas garsiø kar-
vedþiø, tapusiø tokiø Y þymenø ðaltiniu?
Vienoje Rytø Afrikos pakrantës salø
gyvena daugelio ávairiø tautybiø ir kilmës
þmoniø. Tai ateiviai ið Kinijos, Indijos,
Malaizijos, Filipinø ir ið kitur, be to, ir ið
paèios Afrikos ávairiø vietø. Visø vyrø, ið-
skyrus keletà afrikieèiø, Y chromosomo-
je rasta M168 mutacija. Vadinasi, tie af-
rikieèiai kilo ið „nepateptojo“ M168 þy-
me Y Adomo antrininko.
Atrodytø, kad mes tupime ant vienos
auganèio ir besiðakojanèio Y medþio ða-
kos (su savitu Y chromosomos mutacijø
rinkiniu, vadinamu haplotipu). Bandyki-
me leistis þemyn kamieno link ir rasime
tarp stambesniø (su maþesne mutacijø
ávairove) jau minëtojo Èingischano ðakà
su gausiomis atþalomis, o ðakø daugy-
bë ir visos auga ið vieno bendro kamie-
no. Ar tas bendras kamienas ir yra mûsø
Y Adomas, paþymëtas M168 þyme? Ða-
lia jo, be abejo, gyveno ir kiti vyrai, be
ðios þymës, taèiau ðià mutacijà turintys
(vargu ar galima bûtø jà laikyti prieþasti-
mi) pasiþymëjo daugeliu iðskirtiniø vado,
kario, organizatoriaus savybiø. Jie suge-
bëjo duoti pradþià ir suburti jau protin-
gø, kalbanèiø sava kalba þmoniø popu-
liacijà. Kaip minëta, ji gyveno prieð 60 000
metø, gal dar seniau, ir pakilo á þygá uþ-
imti visø Þemës kontinentø. O tai juk, tie-
sà sakant, ir esame mes patys.
Mitochondrinë Ieva
Tai buvo vyriðka linija. Taèiau mûsø
eilëje stovi ir moterys, jø eilë gal yra ir
svarbesnë. Jø rankos – jungianti gran-
dis – tai mitochondrijos (toliau – Mt), ga-
na savotiðki làstelës vidaus kûneliai. Jie
labai svarbûs làstelei, audiniams ir visam
organizmui, nes yra energijos gaminto-
jai, tarsi akumuliatoriai. Sutrikus jø veik-
lai kyla ávairios ligos, net Parkinsono, be
to, organizmo senëjimas yra susijæs su
silpnëjanèia Mt veikla.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 29

Yra labai svarbi aplinkybë: mitochon-
drijos svetimos làstelei, lyg sugyventi-
niai (dabar þmonëse madinga simbio-
zës forma), taèiau mitochondrijos negali
gyventi ne làstelëje, o làstelë negali gy-
venti be jø (yra ir iðimèiø, kai kurie pir-
muonys). Mitochondrijos yra kilusios ið
bakterijø: prieð 1,5 milijardo (109) metø
sudëtingos branduolinës làstelës pagro-
bë, manoma, α-proteobakterijas, kurios
pradëjo sugyventi su làstele, o ði panau-
dojo jø kvëpavimo sistemà savo medþia-
gø apykaitos reikmëms. Ilgainiui, gyve-
nant làstelëje, ðiai bakterijai nereikalin-
gi genai buvo prarasti arba persikëlë á
làstelës branduolá, kitø genø persikëlë
tik dalys. Taip susidarë dabartinës mi-
tochondrijos genomas. Dauginasi Mt
besidalindamos làstelës viduje.
Kaip atrodo þmogaus làsteliø Mt? Tai
nedideli apvalûs arba pailgi 0,2–7 µm
kûneliai, làstelëje jø gali bûti nuo deðim-
èiø iki tûkstanèiø, priklausomai nuo làs-
telës energijos poreikiø. Mitochondrija
– tai savotiðkas membranø maiðelis; Mt
yra DNR ir RNR molekuliø. Mt DNR yra
nedidelë – tik 16,5 tûkstanèio nukleoti-
dø porø, ir tokiø tapaèiø molekuliø joje
gali bûti deðimtys. Koduoja 13–14 bal-
tymø; genomas yra labai apkarpytas,
nes koduojami baltymai, tai daugiausiai
tik kvëpavimo grandinës didþiuliø balty-
mø atskiros dalelës.
Bet gráþkime prie gyvosios eilës. Gal
kiek keistoka, bet ðis lyg ir svetimas làs-
telei kûnelis – mitochondrija leidþia pa-
sekti þmonijà vis toliau á pradþià, vis gi-
liau link gyvybës medþio ðaknø.
Mitochondrijø yra visose làstelëse, ta-
èiau vyriðkose làstelëse joms tapus sëk-
lele, jø beveik nelieka, nes sëklelëje la-
bai standþiai supakuotos chromosomos
ir dauguma làstelës struktûrø ir medþia-
gø yra paðalintos, nes sëklelë nevykdo
medþiagø apykaitos ar kitokios veiklos,
jos tikslas – áneðti tëvo genetinæ informa-
cijà – DNR á kiauðinëlá. Tai matëme ir kal-
bëdami apie Y chromosomà.
Kiauðinëlis – kas kita. Jam reikalinga
daugybë ávairiø medþiagø, struktûrø, bal-
tymø sintezës kûneliø ir, aiðku, mitochon-
drijø – energijos gamintojø – juk kiauði-
nëlis tai naujos gyvybës lopðys.
Mums svarbu tai, kad mitochondrijos
perduodamos kitai kartai tik motinos lini-
ja (tikimybë, kad apvaisinimo metu pa-
tekusi viena kita sëklelës mitochondrija
turës átakos bûsimø làsteliø mitochondrijø
visumai, yra labai nedidelë). Tolesnis ke-
lias kitoms kartoms eina taip pat tik per
dukterá – motinà, nors motinos mitochon-
drijos yra ir sûnø làstelëse, bet, kaip ma-
tëme, su sëklelëmis jos neperduodamos.
Galima teigti, kad moteriðkàja – moti-
nø linija tokios pat mitochondrijos keliauja
30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
per kartas labai toli á praeitá (aiðku, ke-
liaus ir á ateitá), galbût iki pirmosios moti-
nos – „Mitochondrinës Ievos“, gal net iki
Lucy ar dar toliau... Taèiau visos bran-
duolio ar mitochondrijø DNR yra veikia-
mos aplinkos veiksniø, kurie sukelia, daþ-
niausiai dvigubëjimo metu, klaidas – mu-
tacijas, kai sekoje pasikeièia vienas ar keli
nukleotidai ar kitaip pakinta genomas.
Mutacija koduojanèioje sekoje daþnai yra
mirtina dël pakitusios baltymo struktûros
ir (ne)veiklos. Nekoduojanèioje keleto
ðimtø nukleotidø sekoje mutacijos Mt
veiklos nekeièia ir tik kartø kartose kau-
piasi (ði genomo dalis vadinama kintan-
èia kilpa (diversity) – D – kilpa), todël ið
mutacijø kiekio ðioje sekoje galima ap-
skaièiuoti laikà, kada jos ávyko pirmàjá kar-
tà ir paplito þmonës. Ðis metodas ir bu-
vo panaudotas nustatant laikà, kada gy-
veno ponia Mitochondrinë Ieva.
Tariant, kad vidutiniškai 2–4 proc. se-
kø pasikeièia per vienà milijonà metø, ras-
ti Mt DNR 0,57 proc. pakitimø rodytø, jog
Mitochondrinë Ieva, jau Homo sapiens –
modernusis þmogus, gyveno prieð 140
000–200 000 metø Afrikoje.
Mt Ieva buvo viena ið palyginti nedi-
delës, gal keleto tûkstanèiø tokiø naujø
þmoniø populiacijos. Tad paskutinis ilgo-
je kartø eilëje gali paimti mûsø senosios
pirmosios motinos Mt Ievos abi rankas,
nes toliau mitochondrinio ryðio grandis
tarsi nutrûksta. Daroma gana dràsi prie-
laida, kad Mitochondrinë Ieva kaip moti-
na turëjo bûti viena, nes bûtent jos mito-
chondrijos keliavo kartomis motina – duk-
të – motina... iki mûsø dienø.
Taèiau pasiekti pirmosios Mt Ievos bu-
veinæ nëra taip lengva. Mûsø, pavadin-
kime jà europine, eilë baigësi 2500-uo-
ju, arba pirmuoju ateiviu ið Afrikos, o Mt
Ievos gentainiø turëtumëm ieðkoti tarp èia
gyvenusiø prieð 200 000 metø, tad rei-
këtø atskaièiuoti jau Afrikoje 7500 kartø.
Baltijos kelyje mûsø eilë nusitæsë dar
kokius penkiolika kilometrø. Nepasiekë-
me nei Latvijos, Panevëþio, net Ðirvintø –
o jau spaudþiame rankà mûsø pirmajai
motinai poniai Mitochondrinei Ievai! Kaip
arti ir kaip toli yra moderniojo þmogaus
pradþia! O jei lëktuvas, barstydamas gë-
les, nuskristø Via Baltica magistrale dar
kokius 200 kilometrø (du milijonai metø!),
tai paskutinë Lietuvos laukø gëlë nukristø
tiesiai Lucy á tankias rusvas garbanas.
Dabar jau 5 milijardai ðoka ratelá
Moderniøjø þmoniø eilës pradþia lai-
kykime Mitochondrinæ Ievà. Taip, pra-
dþia, nes pradþios negalime pakeisti, o
dabarties eilës galas dar tæsis á ateitá.
Kiek? Niekas negali pasakyti, atspëti,
numatyti. Juk Lucy taip pat negalëjo nu-
matyti, kad jos graþûs kailiniuoti vikrûs
palikuonys taps tingiais, plikais, iðvirtu-
siais pilvais, didelëm galvom padarais.
Gal mes taip keistai atrodysime ateities
kokiam nors Homo debilicus, ypaè jei
evoliucija – þmogaus neprotingas pro-
tingëjimas ir kûno makdonaldëjimas –
vyks dabartiniu keliu ir toliau.
Þemëje dabar mûsø gyvena per
penkis milijardus. Nebandykime visø su-
statyti á eilæ ir skaièiuoti. Taèiau kaip mes
sudarëme jau minëtàjà mûsø eilæ? Svar-
biausi duomenys yra gauti iðtyrus gy-
venanèiø ávairiose Þemës vietose Y
chromosomos ir Mt DNR nekoduojan-
èiø sekø atkarpas – genetinius þymenis.
Dabar gyvenantys þmonës gali bûti ar-
ba neseniai – tik kelios kartos ar dar ma-
þiau á ðià vietovæ atsikëlusiø þmoniø, kiti
– ðioje kiek didesnëje geografinëje vie-
tovëje gyvenantys ðimtmeèius ir galbût
esantys tiesioginiai tø pirmøjø ateiviø pa-
likuonys (pavyzdþiui, Indonezijos salos,
Naujoji Zelandija, Australija, kalnø ir
Ðiaurës atskirtose vietovëse); dabartiniai
milijoniniai miestai yra didþiulis ávairiau-
siø þmoniø miðinys. Taèiau jie visi atsi-
neðæ savo tëvø Y ar motinø Mt DNR þy-
menis, o juose, tarsi vizos keliautojo pa-
se, mutacijos parodo tiriamojo kilmæ ir
nueità iki dabarties kelià.
Tokio genetinio tyrimo duomenis pa-
tvirtina iðkastø griauèiø liekanø tyrimai.
Molekulinës biologijos metodai leidþia
nustatyti ið randamø kaulø iðskirtos DNR
atkarpø nukleotidø sekà ir jà analizuoti.
Y chromosomos sekas sunku panaudoti
molekuliniams evoliucijos tyrimams, nes
ji yra palyginti didelë ir làstelëse yra tarp
kitø 45 chromosomø, be to, senuose
kauluose DNR randama suirusi ir dar la-
biau suyra iðskyrimo metu. Taèiau Y
chromosomos þymenys (YAP, Alu,
M168 mutacija ir kiti) yra naudojami ti-
riant dabartinius þmones.
Mt DNR yra daug maþesnë, jø daug
tapaèiø molekuliø yra visose làstelëse.
Tad yra daug didesnë galimybë iðskirti
reikiamo þymens D – kilpos atkarpà. To-
dël ir gaunami duomenys yra tikslesni.
Molekuliø padauginimo metodai leidþia
tiksliai nustatyti iðskirtø atkarpø nukleo-
tidø sekà. Mt DNR plaèiai naudojama ir
tiriant dabartiniø þmoniø populiacijà, kai
norima nustatyti tarpusavio ryðius ir kil-
mës vietà.
Aiðku, derinant su iðkastø skeleto da-
liø tyrimu, gaunami gana patikimi duo-
menys, nurodant ir tam tikrà paklaidà.
Ji gali bûti deðimtys, ðimtai tûkstanèiø
metø. Juo giliau prie evoliucijos medþio
ðaknø, tuo galima paklaida yra dides-
në. Gana keistas jausmas – ðimtus tûks-
tanèiø metø verèiame kaip kalendoriaus
lapelius, rodanèius savaitës dienas, lyg
suvoktumëm tik skaièius iki deðimties,
nesusimàstydami apie tuos penkis ar
ðeðis nulius, stovinèius uþ mums su-
vokiamø skaièiø.
Poetas sakë: „Að apglëbèiau visà
pasaulá, visà Þmonijà...“ Ir jis teisus –
þmonija yra tarsi viena ðeima, tos ma-
þutës làstelës dalelytës – mitochondri-
jos – yra milijardinës ðeimos narius vie-
nijanèios gijos.
Lucy gentainiø, Mitochondrinës Ie-
vos ir Y Adomo palikuoniø smalsu-
mas, iðradingumas, geresnës buities
paieðkos, potraukis keliauti per kartø
kartas atëjo iki mûsø eros, mûsø, da-
bartinio dutûkstantmeèio gyventojø.
Pasaulá jau randame it margà gená,
kiekviena gyvenamoji aplinka keitë
þmogø, jo odos spalvà, veido bruo-
þus, buities, gyvenimo, religinius pa-
proèius.
Sëslø gyvenimà drumstë smalsiø-
jø kelionës ir karingøjø þygiai. Karai,
badas, migracijos, greitos kelionës su-
maiðë sësliuosius gyventojus, pada-
rë abejotinà kiekvieno asmens priklau-
somybæ vienai ar kitai grupei. O akty-
vus kryþminimasis su naujos aplinkos
gyventojais su kiekviena karta didina
tyrimo paklaidà, nes atneða naujø ge-
nø rinkiná á naujà aplinkà.
Taèiau motinos Mt DNR ryðys yra
stiprus, jo nepaslëps odos spalva ar
veido bruoþai. Ðtai kodël pasauliniu
mastu atliekami Mt DNR tyrimai svar-
bûs ne tik valstybëms, bet ir tautoms,
þmoniø grupëms, pagaliau kiekvie-
nam mûsø. Mëgstama pajuokauti:
„Nenustebkite, jei jûsø kaimynas Þir-
mûnø daugiabutyje bus genetiðkai
svetimesnis, nei gyvenantis Malaizijos
dþiunglëse“.
Yra þemës lopinëlis ir jame gyve-
nanèiø þmoniø bûrelis, vos nepasime-
tantis Þemës rutulio didybëje ir didþiu-
lëje þmoniø gausybëje, – tai Lietuva ir
lietuviai. Ar neuþmirðo mûsø Didþioji
evoliucija ir þmonijos judëjimas þemy-
nais? Ne, mes þinome, kas esame, ið
kur atëjome, kaip bûrëmës á vieningà
tautà ir valstybæ, – tai apraðyta prof. Vai-
duèio Kuèinsko knygoje „Genomo ávai-
rovë: lietuviai Europoje“ (iðleista 2004
m.) ir straipsnyje „Lietuviø genomo kil-
më“ (MG, 2006 m., Nr.1). Paskaitykite,
lietuviai turi savo veidà, savo genomà,
savità genetiniø þymenø rinkiná.
Mes esame ðiø, dabar gyvenan-
èiø kartø þmonës. Tieskime rankà kiek-
vienam, ar gyvenanèiam Afrikoje, ar
Azijoje, ar uþ poliarinio rato, ar ties pu-
siauju, ar visai ðalia mûsø – mes vie-
nos Motinos ir vieno Tëvo vaikai ir jais
mums lemta bûti ir neþinomoje, be-
galinëje ateityje.

poveiká, kuri mane tarsi gniuþdo. Ðvintant
Zosima Panopolisietis (apie 350-400):
alchemija – puolusiø angelø mokslas apie
spalvotus drakonus
Dr. Marytë KUODYTË
Zosima – graikø mokslininkas, laiko-
mas vienu ið alchemijos pradininkø. Jis
gimë Panapolise, dabar tai – Akchmimas
Egipte. Dirbo Aleksandrijoje. Apie jo gy-
venimà beveik nëra þiniø. Þinomi jo rað-
tai, kuriuos sudaro 28 knygos. Jose jis
pasakoja apie filosofiná akmená, kuris ne-
tauriuosius metalus paverèia sidabru ir
auksu, ir apie „dieviðkàjá vandená“ – pa-
nacëjà, kuri garantuoja amþinà jaunys-
tæ, neblëstantá groþá, ilgaamþiðkumà, dva-
sios pakylëjimà... Jo raðtuose minimas
arsenas, apraðomas ðvino acetato susi-
darymo procesas, be to, paþymima, kad
ðis junginys yra saldaus skonio. Taigi ga-
lima manyti, kad to meto tyrinëtojai atlik-
davo ir organoleptinius tyrimus, t.y. pa-
ragaudavo naujai gautà cheminæ me-
dþiagà, rizikuodami apsinuodyti.
Manoma, kad Zosima pirmasis pami-
nëjo chemijos – „chymeia“ pavadinimà.
Þinomas Rusijos mokslininkas Levas Ra-
binovièius 1979 m. iðleistoje knygoje „Al-
chemija, kaip viduriniøjø amþiø kultûros
fenomenas“ pateikë Zosimos apraðytà le-
gendà apie alchemijos atsiradimà. Zosi-
ma savo knygoje „Imutas“, skirtoje Egip-
to dievo Imgotepo pagarbinimui, raðë:
„Ðventajame raðte sakoma, kad gyvuoja
demonø giminë, kuri santykiauja su mo-
terimis. Hermis raðo apie juos savo kny-
goje apie gamtà. Senas ir Ðventas raðtas
pasakoja, kad kai kurie angelai, susiþa-
vëjæ meile moterims, nusileido ant þemës
ir atskleidë joms gamtos paslaptis. Dël
ðios prieþasties angelai buvo iðvaryti ið
dangaus ir nuteisti amþinai tremèiai þe-
mëje. Ið puolusiø angelø ir þemës moterø
santykiø gimë milþinø padermë. Knyga,
ið kurios jie mokësi meno gyventi, vadi-
nosi Chema. Ið èia ir pavadinimas – Che-
ma, suteiktas ðiam menui apibûdinti“.
Zosimos kûriniai buvo plaèiai tyrinëja-
mi Aleksandrijoje ir vëliau viduriniøjø am-
þiø alchemikø. Bet jais domëtasi ir XX am-
þiuje. 1970 m. J.Lindsay savo knygoje
„Achemijos ðaltiniai graikø – romënø Egip-
te“ (The origins of alchemy in Graeco-Ro-
man Egypt. N.Y., 1970, p. 344) pateikia Zo-
simos traktate „Apie gerà vandens koky-
bæ ir jo sudëtá“ apraðytà mistinio gydan-
èiojo – „gyvojo“ vandens gamybos pro-
ceso apraðymà. Zosima raðë, kad jis pa-
tyræs regëjimà: „Að maèiau þyná, stovintá
prieð sostà, kuris buvæs taurës pavidalo
su daugybe pakopø. Þynys taræs: „Að esu
skaistyklos þynys ir jauèiu didþiulës jëgos
atëjo tarnas, kuris sugriebë mane uþ atla-
pø, nudûrë kardu, padalino mane á gaba-
lus. Nuplëðæs odà nuo galvos, jis sumai-
ðë kaulus su mësa ir iðkaitino mane ug-
nyje, kad áteigtø man tiesà, jog dvasia su-
yra kartu su kûnu. Ðtai ta jëga ir gniuþdo
mane“. Kol þynys taip kalbëjo, jo akys pa-
sruvo krauju. Baigæs jis sudraskë á gaba-
lus savo kûnà. Að regëjau, kaip jis þudë
pats save, grauþdamas save dantimis. Ap-
imtas siaubo, að atsibudau ir ëmiausi ap-
màstyti regëjimà, klausdamas, ar tai tik-
roji vandens sandara“. Taigi, norint paga-
minti „gyvàjá“ vandená, alchemikui reikia
gerokai pavargti.
Labai ádomiai Zosima apraðë ir vëliau
daugelá amþiø alchemikø traktatuose var-
tojamus simbolius, drakonus, nusidaþan-
èius ávairiomis spalvomis. Suprantama,
kad kalbama apie metalø, jø oksidø spal-
vø pokyèius vykstant cheminëms reakci-
joms. Bet alchemikams spalva – tai ne tik
estetinis pojûtis, bet ir mistinis dvasinis po-
kytis – simbolis, siejantis dangaus ir þe-
mës stichijas, nes þemës gelmëse gimæ
aukso grynuoliai ðvyti paslaptinga gelto-
na spalva, kuri bûdinga ir Saulei, alche-
mikø poþiûriu, dangaus valdovei. J.Lind-
say minëtojoje knygoje pateikia toká Zosi-
mos tekstà: „Ðtai paslaptis: drakonas, ry-
jantis savo uodegà, prarytas ir iðlydytas,
iðtirpintas ir perdirbtas rûgimu. Jis tampa
tamsiai þaliu ir virsta geltonu. Ið jo atsiran-
da ir raudona cinoberio (HgS - gyvsidab-
rio sulfitas) spalva. Tai filosofø cinoberis.
Drakono ásèios ir nugara geltonos spal-
vos, galva tamsiai þalia. Jo keturios kojos
– tai keturios stichijos. Jo trys ausys – tai
besiplaistantys garai. Vienas maitina ki-
tà savo krauju, vienas pradeda kità. Es-
më þavisi esme, esmë suþavi esmæ. Ir
ne todël, kad jie prieðingybës, bet todël,
kad tai viena ir ta pati esmë ir atsiranda
ið savæs paèios – sunkiai, su pastango-
mis. O, mano drauge! Skirk savo protà
ðiam mokslui ir tu neapsiriksi. Bûk rim-
tas ir atidus, kol nepamatysi pabaigos.
Drakonas tyso prie slenksèio. Jis saugo
ðventyklà, nugalëk já. Uþmuðk já, nudirk
jam odà ir, nuplëðæs jo mësas iki pat kau-
lø, dëk jas ant laiptø, vedanèiø á ðventyk-
là. Áeik á jà ir tu atrasi trokðtamà laimæ.
Ðios ðventovës þynys, kaþkada buvæs va-
rinis, dabar jau pakeitë savo spalvà, o
tai reiðkia ir savo prigimtá, ir tapo sidabri-
niu. Praslinkus keleriems metams, jei pa-
norësi, tu pamatysi já pavirtus auksiniu“
(Lindsay, p. 348–349). Alcheminis drako-
nas – tai cheminiø procesø eigoje kin-
tanèios medþiagos alegorija.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 31
 Penkiolika
Atkelta ið 26 p.

Pasitarime dalyvavæs TOK preziden-

tas J.A.Samaranchas susipaþino su mû-
sø delegacijos jam áteiktu 3 Baltijos vals-
tybiø vadovø – Vytauto Landsbergio, Ana-
tolijaus Gorbunovo ir Arnoldo Riutelio –
laiðku, kuriame praðoma TOK prezidentà
atstatyti mûsø turëtas teises tarptautinia-
me olimpiniame sàjûdyje. Nepaisydamas
diplomatiðko SSRS olimpinio komiteto
prezidento Vitalijaus Smirnovo (tokiu sta-
tusu jis dalyvavo susitikime) prieðtaravi-
mo, J.A.Samaranchas paþadëjo pasitarti
su TOK vykdomojo komiteto nariais dël
specialios komisijos Baltijos valstybiø pro-
blemoms spræsti sudarymo.
1990 m. rugsëjo 17 d. Tokijyje vyku-
siame Vykdomojo komiteto posëdyje bu-
vo sudaryta Baltijos ðaliø informacinë ko-
misija (Information Commission of the
Olympic Movement in the Baltic coun-
tries), kuriai vadovauti pavesta TOK vi-
ceprezidentui Keba Mbaye ( Senegalas).
1991 m. „politinis landðaftas“ Euro-
poje greitai ir radikaliai keitësi. Lietuvai
jie prasidëjo kruvinais sausio ávykiais, va-
sarà – muitininkø þudynëmis. Á Lietuvà
rinkosi IV Pasaulio lietuviø sporto þaidy-
niø dalyviai. Neþinia gaubë Baltijos vals-
tybiø olimpinio sàjûdþio sprendimo klau-
simà. LTOK vadovybë primygtinai reika-
lavo naujo susitikimo Lozanoje.
1991 m. liepos 8–9 dienomis Baltijos
ðaliø NOK vadovai susitiko su beveik prieð
metus sudaryta Baltijos komisija ir TOK
prezidentu J.A.Samaranchu. Jis tvirtai pa-
reiðkë: „Sprendimas turi bûti priimtas ir
sportininkai neturi nukentëti“. Samaran-
cho pasakyti þodþiai buvo ne tik jo credo,
bet ir pranaðystë. Daugiau kaip po më-
nesio prasidëjæs Maskvos puèas sugrio-
vë ne tik sovietø imperijà, bet ir visà Euro-
pos socialistiná lagerá. Europoje atsirado
17 naujø NOK’ø, kuriuos, iðskyrus Lietu-
và, Latvijà ir Estijà, Tarptautinis olimpinis
komitetas oficialiai pripaþino 1993 metais.
metø olimpinëje
1991 m. rugsëjo 18 d. Berlyne su-
rengtas TOK Vykdomojo komiteto posë-
dis nusprendë, kad „nebëra prieþasèiø,
kliudanèiø pripaþinti Baltijos ðaliø nacio-
nalinius olimpinius komitetus, Lietuvà,
Latvijà ir Estijà gràþinti á olimpinæ ðeimà
ir jø sportininkus pakviesti dalyvauti jau
XVI þiemos olimpinëse þaidynëse ir XXV
Olimpiados þaidynëse“.
Galutiniam mûsø pripaþinimui (tai yra
TOK sesijos prerogatyva) buvo iðimtinai
panaudota pagreitinta procedûra – „bal-
savimas paðtu“ – ir jau 1991 m. lapkrièio
11 d. paskelbtas minëtas TOK verdiktas.
Lietuva á tarptautiná olimpiná sàjûdá su-
gráþo tuo metu, kai jau buvo atsisakyta më-
gëjiðkumo principo. Ið Olimpinës charti-
jos buvo iðbrauktas straipsnis apie më-
gëjo statusà, dël kurio buvo diskutuoja-
ma beveik visà ðimtmetá. “Pasikeitimø, ku-
riuos per pastaruosius metus yra pada-
ræs olimpinis sàjûdis, kertinis akmuo, be
abejonës – mëgëjiðkumo pabaiga ir pro-
fesionalø olimpinëse þaidynëse pasirody-
mas. Atkurta lygybë tarp sportininkø, pri-
eita prie ðiø laikø realybës“, – yra pasa-
kæs TOK prezidentas J.A.Samaranchas.
Lietuvos sportininkai jau Barselonoje
susidûrë su ðia realybe. Lietuvos krepði-
nio rinktinë susitiko su iðreklamuota JAV
„svajoniø komanda“. Keturiø olimpiadø,
kuriø þaidynëse lietuviai 6 kartus rungë-
si su garsiausiais amerikieèiais, rezulta-
tai liudija – neáveikiamø nëra (LIETUVA
(LTU) – JAV (USA): XXV OÞ, 1992 m.,
Barselona – 76 : 127; XXVI OÞ, 1996 m.,
Atlanta – 82 : 104; XXVII OÞ, 2000 m.,
Sidnëjus – 75 : 85, 83 : 85; XXVIII OÞ,
2005 m., Atënai – 94 : 90, 96 : 104).
Antras pavyzdys – disko metimas, ku-
ris jau Barselonoje iðgarsino Lietuvà. Pir-
masis nepriklausomos Lietuvos olimpi-
nis èempionas Romas Ubartas (disko
metimas – 65,12 m ) .
Nuolatinio tobulëjimo simbolis – Vir-
gilijus Alekna: XXVI OÞ, Atlanta, 1996 m.
65,30 m – V vieta, XXVII OÞ, Sidnëjus,
2000 m. 69,30 m – olimpinis èempionas,
XXVIII OÞ, Atënai, 2004 m. 69,89 m –
olimpinis èempionas ir rekordininkas.
Per 14 metø, arba matuojant olimpiniais
metais per 3,5 olimpiados, 9 Lietuvos de-
legacijos dalyvavo 4 Olimpiadø þaidynë-
se ir 5 þiemos olimpinëse þaidynëse. 170
Lietuvos merginø ir vaikinø kovojo dël sa-
vo ðalies olimpinës garbës, 157 ið jø pirmà
kartà iðëjo á olimpinæ arenà. 44 (4 aukso, 2
sidabro ir 38 bronzos) medaliai papildë Lie-
tuvos olimpiniø trofëjø lobynà.
Romas Ubartas, Daina Gudzinevièiû-
të, Virgilijus Alekna – toks „protokolinis“
nepriklausomos Lietuvos olimpiniø èem-
pionø sàraðas. Reikia pridurti, kad Dai-
na Gudzinevièiûtë ir Virgilijus Alekna yra
ir olimpiniø rekordø autoriai.
Ðiuo metu Lietuvos olimpiniam sàjû-
dþiui vadovaujantá Lietuvos tautiná olimpi-
ná komitetà sudaro 105 nariai ir 19 garbës
nariø, tai aukðèiausia respublikos olimpi-
nio sàjûdþio valdþia (generalinë asamblë-
ja). Didþiausias LTOK nariø skaièius atsto-
vauja ðalies olimpiniø sporto ðakø fede-
racijoms, kurios yra 32 tarptautiniø fede-
racijø narës (trys – bobslëjus, roguèiø
sportas ir softbolas – ið 35 olimpiniø spor-
to ðakø Lietuvoje savo federacijø neturi).
LTOK vykdomasis komitetas (13
LTOK nariø): prezidentas, generalinis

Þalsvasis ðaltinis
2006 m. balandþio 17 d.,
bendradarbiaujant Lietuvos
speleoklubui „Aenigma“ ir
Maskvos speleoklubui „Sokol-
niki-RUDN“, buvo surengtas
Pasvalyje esanèios versmës,
þinomos kaip „Þalsvasis ðalti-
nis“, tyrinëjimas.
Patyræs speleologas naras
Aleksejus Aksionovas Þalsvàjá
ðaltiná po vandeniu tyrinëjo
apie 11 minuèiø. Rezultatai
buvo dþiuginantys ir sensa-
,,Þalsvasis ðaltinis“
cingi – iki ðiol laikytas apie 10
Pasvalyje
m gylio urvas, pasirodë, tæsia-
si iki 16 m gylio ir dugne iðsi-
ðakoja á dvi viena prieðais kità
iðsidësèiusias sales.
Ðio uþvandeninto urvo-
versmës pirmasis ðulinys yra
apie 5 m skersmens ir 7 m gy-
lio, baigiasi akmenø ir uolie-

32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

 asociacijà, Lietuvos kilnaus elgesio ( Fair jûdá Lietuvos tautiniam olimpiniam komi-

ðeimoje
Play ) komitetà, sportas ir aplinka komisi-
jà ir kitas organizacijas.
Lietuvos tautiniam olimpiniam komi-
tetui vadovauja jau penktai 4 metø kaden-
cijai generalinës asamblëjos iðrinktas pre-
zidentas Artûras Poviliûnas.
Artûras Poviliûnas, rugpjûèio 10 d.
sekretorius, 3 viceprezidentai, iþdininkas ðvæsiantis 55 metø sukaktá, Lietuvos kû-
ir dar 7 kiti nariai, tarp kuriø dvi olimpi- no kultûros instituto (dabar Kûno kultû-
nës èempionës – Vida Vencienë ir Dai- ros akademija) absolventas (1973 m.).
na Gudzinevièiûtë. 1976–1979 m. þinias gilino Maskvos
LTOK generalinë asamblëja kas 4 kûno kultûros mokslinio tyrimo instituto
metai renka prezidentà, vykdomàjá komi- aspirantûroje, sportinio pedagoginio dar-
tetà, revizijos komisijà ir garbës teismà. bo praktikos ágijo dirbdamas krepðinio tre-
1992 – 2004 m. (XXV - XXVIII OÞ) olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø Lietuvos olimpiniø
rinktiniø struktûra ir dinamika pagal lytá ir olimpinæ patirtá
Po kreivëmis nurodomi debiutavusiø (pirmas dëmuo) ir jau þaidynëse dalyvavusiø sportininkø skaièiai
1988 m. 1992 m. 1996 m. 2000 m. 2004 m.
Moterys (proc.) 36 21,7 26,7 34,6 20,3
Vyrai (proc.) 64 78,3 73,3 65,4 79,7
Parengë Pranas RIMÐA
Ið LTOK nariø sudaryta 13 nuolatiniø neriu ir LVKKI dëstytoju. 1987 m. paskir-
komisijø. tas Lietuvos valstybinio kûno kultûros ir
LTOK pripaþásta ir remia Lietuvos sporto komiteto pirmininko pavaduoto-
olimpinæ akademijà, Lietuvos olimpieèiø ju. Èia 1988 m. ásijungë á prasidëjusá sà-
tetui atkurti ir vadovavo darbo grupei, ren-
gianèiai Lietuvos sporto federacijø, orga-
nizacijø ir visuomenës atstovø suvaþia-
vimà. 1988 m. gruodþio 11 d. suvaþiavi-
mas iðrinko Lietuvos tautinio olimpinio ko-
miteto prezidentu.
1989–1991 m. tapo Baltijos ðaliø at-
kurtø olimpiniø organizacijø þygio dël
Lietuvos, Latvijos ir Estijos NOK tarptau-
tinio pripaþinimo ir gràþinimo á tarptauti-
ná sàjûdá lyderiu. Tai pasiekus, vadovauja
ne tik ðalies olimpiniam sàjûdþiui (visø
9 Lietuvos delegacijø, dalyvavusiø 4
Olimpiadø þaidynëse ir 5 þiemos olim-
pinëse þaidynëse, vadovas), bet yra ak-
tyvus tarptautiniø olimpinio sàjûdþio ins-
titucijø dalyvis:
2 kadencijas (1995–2001 m.) buvo ið-
rinktas Europos olimpiniø komitetø (jun-
gianèiø 48 NOC) vykdomojo komiteto na-
riu, Pasaulio olimpiniø komitetø asocia-
cija ANOC 1992 m. iðrinko sporto árengi-
niø komisijos nariu, o 2002 m. ANOC vyk-
domosios tarybos nariu Europai. 2006 m.
perrinktas antrai 4 metø kadencijai.
Uþ aktyvià tarptautinæ ir mokslinæ
veiklà Lietuvos kûno kultûros akademi-
ja suteikë garbës daktaro, o Lietuvos
olimpinë akademija – akademiko vardà.
1998 m. Tarptautinis olimpinis komi-
tetas apdovanojo aukðèiausiu olimpiniu
apdovanojimu – Olimpiniu ordinu.
2004 m. jam áteiktas ANOC ordinas
„Uþ nuopelnus pasaulio olimpiniam sà-
jûdþiui“. Tarp apdovanojimø – daugelio
ðaliø ordinai ir medaliai, garbës þenklai.
LTOK apdovanojimai – „Olimpinë
þvaigþdë“ ir LTOK garbës þenklas.
Svarbiausi Lietuvos valstybiniai ap-
dovanojimai:
Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedi-
mino III laipsnio ordinas (1998 m.), or-
dinas „Uþ nuopelnus Lietuvai“ koman-
doro didysis kryþius (2003 m.).
Visi ðie apdovanojimai eksponuoja-
mi LTOK bûstinës posëdþiø salëje.

nø nuolauþø uþvarta. Toliau
urvas iðsiðakoja á dvi sales:
Saulëtàjà bei Aenigmà.
Salë Aenigma veda pietø-
pietryèiø kryptimi, nuolaidi, jos
plotis ávairuoja nuo 5 iki 12 m,
salë nuoþulniai krypsta þemyn
nuo 7 iki 16 m gylio. Lubø
skliautas nelygus, laiptuotas,
aukðtis – iki 5 metrø. Salës
grindys uþdengtos nuo lubø
krintanèiomis uolienø nuolau-
þomis, luitais.
Saulëtoji salë tæsiasi ðiau-
rës-ðiaurës vakarø kryptimi,
savo struktûra labai panaði á
Aenigmà, taèiau ðiek tiek
siauresnë: plotis – nuo 5 iki
10 m, nuoþulniai gilëja iki 15
m ir ðiame gylyje lubos ir grin-
dys tarsi susiglaudþia. Aið-
kios ribos, kur saliø lubos ir
grindys susilietø, nëra, praëji-
mai susiaurëja tiek, kad lieka
plyðys, uþverstas nuo lubø at-
skilusiomis nuolauþomis. Pir-
majame ðulinyje vandens
tëkmë praktiðkai nejuntama:
2006 m. balandþio 17 d. bu-
vo apie 0,1 m/s. Panërus gi-
liau, salëse tëkmës praktiðkai
visiðkai nëra. Þinoma, van-
dens tëkmës greitis susijæs
su vietovës klimato sàlygo-
mis ir kartais gali bûti daug
didesnis. Þalsvajame ðaltiny-
je matomumas palietus sie-
nas greitai dingsta, vanduo
susidrumsèia, natûrali ðviesa
saulëtà dienà neþymi arba ið-
vis nejuntama.
Tolesniems urvo tyrimams
bûtina sudaryti detalià topo-
nuotraukà. Iðsamesnio tyrimo
reikalauja abiejø saliø lubø bei
grindø sanglaudos, kur gali-
ma aptikti tolimesniø praëji-
mø, uþvandenintø erdviø. Taip
pat reikia kruopðèiau iðtirti
abiejø saliø sienas. Didþiau-
siø keblumø narams Þalsva-
jame ðaltinyje gali kilti dël grei-
tai susidrumsèianèio van-
dens. Galimi krintantys luitai
nuo lubø skliautø, problema-
tiðki itin siaurø praëjimø salë-
se pranërimai.
Saulë
BRAZIÛNAITË-PANKIENË

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 33


Jau vaikystëje supratau – ágimti yra du
talentai: dailininko ir muziko. Jokiø mokslø
nebaigæs brolis Ignas be vargo nupieðda-
vo paþástamo þmogaus portretà, iðdroþda-
vo arba nulipdydavo skulptûrà. Jo ið ðlyno
nulipdytos nuogos sëdinèios mergaitës ei-
davo paþiûrëti net pagyvenusios moterys,
o medinë „Laisvës“ statulos kopija ant sta-
lo stovëjo kol sudegë karo metu.
Kiek besistengiau mëgdþioti vyresnájá
brolá, nieko neiðëjo. Mokslo draugas norë-
jo dainuoti, bet taip traukdavo „pro ðalá“,
kad sugadindavo visà piemenø chorà. Su-
pratau – „mëlynas dangus“ ne visiems...
Meno þmonës, atrodo, turëtø bûti lai-
mingi – publika tau ploja, gerbëjai dova-
noja gëles, kai kurie net ásimyli... Atro-
do, gyvenimas bëga dainoje, ðokyje ir
muzikoje. Taèiau ið tikrøjø dienos kartais
bûna labai sunkios.
Vadinamøjø Smetonos laikø teatro pri-
madona Teofilë Vaièiûnienë memuaruo-
se prisimena, kaip, sûneliui galinëjantis
su mirtimi, spektaklio pertraukos metu par-
bëgusi verkdavo prie jo lovelës, o gráþu-
siai tekdavo kvatotis vaidinant vëjavaikæ.
Ant Ðekspyro teatro uþraðyta: „Totus
mundus agit histriomen“ ( Visas pasau-
lis vaidina). Vaidina visi, bet ne visiems
sekasi. Juokaujama, kad mirðtanèiam të-
vui aktorius prisipaþino – nors ir baigë
studijas, daug tobulinosi, bet niekada sa-
vo vaidyba neprilygo politikams.
Operos solistui, be gero balso, klau-
sos, dar bûtina turëti ir aktoriaus talentà.
Jauna dainininkë Auðrelë Liutkutë sako-
si esanti laiminga, kad pasirinko tokià
profesijà. Buvau nustebæs, kai ji pradëjo
pasakoti, koks sunkus ir ilgas buvo ke-
lias prie Laimës þiburio.
Kai penkeriø metukø Auðrelë gûdþia-
me Jankaièiø kaime gyvenanèiai mamai
pareiðkë bûsianti dainininke, mama nu-
sikvatojo, nors ji pati turi puikø dramati-
ná sopranà. Svajonë netikëtai ëmë pil-
dytis, kai ðeima persikëlë gyventi á ryð-
kø Þemaitijos kultûros centrà Rietavà.
Gyventi Rietave ir netapti bent jau me-
no mëgëju neámanoma. Þinoma, mokë-
si muzikos mokykloje.
Cholesterolio tipai ir
problemos
Chemijos ir fizikos mokslø sparti plëto-
të ir tikslesniø tyrimo metodø sukûrimas tie-
sia naujus kelius medþiagø apykaitos pro-
cesams þmogaus organizme paþinti. Nuo
jø labai priklauso biomedicinos paþanga,
ligø atsiradimo samprata bei ateities me-
dicinos profilaktikos ir gydymo laimëjimai.
34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Sunki, bet tokia
brangi ir miela
Auðrelës þodþiais, pirmoji muzikos mo-
kytoja Janina Gerulienë buvo nuostabi,
pasiðventusi darbui ir savo mokiniams
mokytoja. Á pamokas pedagogë vaþinëjo
net uþ 54 kilometrø. Ji tapo ne tik mokyto-
ja, bet ir drauge, todël nereikëjo galvoti,
kà kviesti Auðrelës dukrytei krikðto tëvais.
Klaipëdos Stasio Ðimkaus konserva-
torijoje mokësi dëstytojos Rimos Ramo-
nienës kurse. Uþsispyrusi þemaitë 1991
m. lapkrièio mënesá, norëdama ásitikinti
savo sugebëjimais, iðdráso dalyvauti pir-
mame savo gyvenime Beatrièës Grince-
vièiûtës konkurse, kuriame lydëjo sëkmë.
Èia ávyko svarbi paþintis – prof. Virgilijus
Noreika, klausæs jos dainavimo, pakvie-
të studijuoti Muzikos akademijoje.
Auðrelë, kaip visada, ruoðësi labai at-
sakingai. Metus vaþinëjo konsultuotis pas
prof. Vladà Mikðtaitæ. 1992 m. tapo meno
ðventovës studente. Apie profesoræ Vla-
dà Mikðtaitæ Auðrelë gali pasakyti labai
daug gero. Profesorë kantriai jà vedë á pro-
fesionalumo kelià, mokë dainavimo sub-
tilybiø, visur ieðkoti prasmës. Ji átikino, kad
jauna dainininkë gali labai daug pasiekti,
belieka tik „gerai praverti burnà“. Paver-
gë profesorës bendravimo betarpiðku-
mas, geranoriðkumas. Ji kviesdavosi á na-
mus, vadinamuosius muzikinius vakarus,
kur ne tik gerdavo kavà, uþkandþiauda-
vo, klausydavosi muzikiniø áraðø, bet juos
ir aptardavo. Profesorë be pavydo atiduo-
davo viskà, kà turëjo, kà þinojo. Galima
sakyti, ji savo studentæ pamilo kaip duk-
terá. Net susirgusi jà kviesdavosi. Studi-
juodama dalyvavo katedros studentø kon-
certuose, festivaliuose.
Auðrelë sakosi esanti laiminga ir dël to,
jog á jà atkreipë dëmesá prof. Virgilijus No-
reika. Dainininkas net tuose kûriniuose, ku-
rie atliekami ðimtus kartø, mokydavo atrasti
kaþkà nauja. Profesorius árodë, kad daina-
vimas – tikras mokslas, begalinis kûrybi-
Nors aterosklerozës atsiradimo ir jos
plëtotës prieþastys vis labiau ryðkëja, ta-
èiau dël to cholesterolio pertekliaus reikð-
më patologijai plëtotis në kiek nesuma-
þëjo. Tiek daug knygø ir straipsniø prira-
ðyta apie cholesterolá, jo fiziologinæ reikð-
mæ ir pertekliaus rizikà. Taèiau perþen-
gus á làstelinio lygio tyrimus atsiranda vis
platesnis supratimas, keliantis ir naujas
jo paþinimo detales.
talento
Juozas ELEKÐIS
nis procesas. Apie interpretacijas, þanrus
daugiausia þiniø gavo kaip tik ið jo.
Gerø pamokø gauta ið prof. Vytauto Vir-
þonio. Bûdamas dirigentu, jis supaþindino
su operos subtilybëmis. Didþiulë pamoka
buvo operos „Sevilijos kirpëjas“ pastaty-
mas. Labai daug þiniø pasisëmë ið biblio-
tekø, taip pat ir dëstytojø turimø fondø.
Baigusi bakalauro ir magistro studijas,
Auðrelë 2000 m. ástojo á Meno aspirantû-
rà, nors jau turëjo puikø muzikiná iðsilavi-
nimà. Po aðtuoneriø studijø metø ryþosi
tobulintis toliau. Tais pat metais atëjo ir pir-
masis rimtas laimëjimas – metø pradþioje
laimëjo Vincës Januðkaitës-Zaunienës
premijà, prie kurios fondo sudarymo pri-
sidëjo Vydûno draugija ir Èikagos akade-
minis skautø sàjûdis. Dël jos varþytis pa-
skatino tai, kad be jokiø paþinèiø, uþnu-
gario pateko á antrà turà Josefo Vitolio kon-
kurse Latvijoje. Konkurso dalyviams bu-
vo keliami ypaè dideli reikalavimai. Daini-
ninkas turëjo bûti visuomenininkas, regu-
liariai koncertuoti. Varþytis teko net su 17
merginø. Taigi átampa didþiulë. Vis dëlto
sëkmë lydëjo Auðrelæ Liutkutæ. Áteikiant
premijas dalyvavo Vydûno draugijos pir-
mininkas habilituotas humanitariniø moks-
lø daktaras Vacys Bagdonavièius. Po me-
tø su juo artimiau supaþindino reþisierius
Leonas Ciunis. Tada uþsimezgë bendra-
darbiavimas su Vydûno draugija.
Baigus meno aspirantûros studijas,
reikëjo apginti pirmà moksliná darbà, ku-
ris susidëjo ið trijø daliø: „Vilniaus muzi-
kinis gyvenimas 1939–1944 m., Vilniaus
muzikos mokykla ir Vilniaus operos teat-
ras“. Tai labai platus darbas, teko surink-
ti daugybæ dokumentø. Pralietas prakai-
tas nenuëjo veltui – baigusi aspirantûrà,
liko dirbti Muzikos akademijoje, ið pra-
Cholesterolis, esantis þmogaus krau-
jo plazmoje ir atskirose lipidø frakcijose,
nëra vienalytë medþiaga. Jis bûna skir-
tingø tipø. Iki ðiol praktiðkai buvo dau-
giausia vertinamas skirtumas tarp cho-
lesterolio, esanèio maþo tankio lipopro-
teinø frakcijoje, neðamo á audinius, ir di-
delio tankio lipoproteinø frakcijoje, trans-
portuojamo ið audiniø á kepenis, o ðiuo
metu ryðkëja, kad toks vertinimas yra ne-
pakankamas, kad yra kur kas sudëtin-
giau. Cholesterolis skiriasi pagal daleliø
dydá ir pagal tai suskirstytas á tipus, kuriø
ðiuo metu rasta apie 20. Þmogaus krau-

naðta
Juozo ELEKÐIO nuotr.
dþiø savo buvusios profesorës Vlados
Mikðtaitës asistente, o vëliau savarankið-
kai dëstyti kameriná dainavimà.
2002 m. dalyvavo konkurse ir ið 24
dalyviø pateko á prof. Virgilijaus Noreikos
naujai susikûrusià operos studijà. Kon-
jo plazmos maþo tankio lipoproteinuose
randamas septyniø skirtingø tipø choles-
terolis, o esantis didelio tankio lipopro-
teinø frakcijoje – penkiø tipø.
Pastarøjø metø cholesterolio pertek-
liaus poveikio tyrimai rodo, kad arteri-
niø kraujagysliø sieneliø aterosklerotiniø
plokðteliø susidarymas priklauso nuo
cholesterolio tipø ir yra labai glaudþiai su-
sijæs su kreðulio formavimusi. Taigi ma-
noma, kad nuo cholesterolio tipo priklau-
so kraujo kreðulio susidarymas, sukelian-
tis infarktà. Todël ir esant normaliai ben-
drojo cholesterolio koncentracijai kraujo
kurso keliu ji pateko ir á prestiþinius meist-
riðkumo kursus Olandijoje (1999 m.),
Austrijoje (2000 m. ir 2002 m.), kur teko
dalyvauti reprezentaciniuose kursø kon-
certuose. Teko koncertuoti net Èikagoje,
Detroite, Fenikse, Los Andþele, su an-
sambliu „Sutartinë“ Olandijoje.
Lietuvos radijo fonduose yra per 50
dainininkës atliekamø muzikos kûriniø ára-
ðø. Dabar jau 4 metus Auðrelë dësto Mu-
zikos akademijoje. Tai be galo ádomus, kû-
rybingas darbas. Tenka dirbti su ávairiø
charakteriø, ávairiø norø turinèiomis, bet
labai kûrybingomis asmenybëmis. Jauna
dëstytoja su kiekvienu ieðko asmeniniø
kontaktø, taip siekdama iðsiaiðkinti, kas
kam patinka, kas kam labiausiai gali sek-
tis. Bûtina paþinti þmogaus vidø, susikal-
bëti su juo per muzikà, padëti atsiskleisti.
Jaunam dainininkui per savaitæ skiria-
ma tik viena akademinë valanda, o
scenoje profesionalas turi dainuo-
ti labai gerai. Galiausiai atëjo iðsva-
joto savarankiðko darbo ir meninës
kûrybos metas.
Auðrelë ne tik dësto, bet kvie-
èiama dainuoti ir Operos teatre,
Klaipëdos muzikiniame teatre, la-
bai daug koncertuoja ávairiuose
renginiuose, Lietuvos muzikø sà-
jungos, Muzikø rëmimo fondo
koncertø cikluose, su savo
studentais koncer-
tuoja St. Vainiûno
namuose. Kaip solis-
të yra dainavusi su Lie-
tuvos nacionaliniu simfo-
niniu orkestru, Vilniaus mu-
zikos mëgëjø orkestru, Seno-
sios muzikos kameriniu ansam-
bliu.
Ji pirmà kartà Lietuvoje 2001 m. at-
liko a capella Vydûno dainas, buvo pir-
moji J.Baltramiejûnaitës vokalinio ciklo
„Wer Lieben kann ist Glucklich“ atlikëja
(2002 m.), pirmà kartà Lietuvoje atliko Ka-
raliðkosios puikybës vaidmená A.Scarlatti
2-jø daliø oratorijoje „Ðv. Kazimieras Lietu-
vos ir Lenkijos globëjas“. Kitais metais ðià
oratorijà buvo pakviesta dainuoti Eurora-
plazmoje, infarktas galimas. Nors choles-
terolio padaugëjimas kraujo plazmoje,
kai virðijama norma, apskritai yra nenau-
dingas, taèiau pavojingiausiu jo tipu yra
laikomas smulkiø daleliø cholesterolis,
esantis maþo tankio lipoproteinø frakci-
joje. Ðio tipo cholesterolis greièiau ir stip-
riau sukelia arterijø sieneliø paþeidimo
poþymius. Nustatyta, kad þmonës, tu-
rintys daugiau tokio tipo cholesterolio,
infarktu suserga daug daþniau ir jø mir-
tingumo procentas bûna didesnis. Krau-
jo plazmos didelio tankio lipoproteinø
cholesterolis (penki jo tipai), neðamas á
dijo koncerte, kuriame grojo jungtinis Lie-
tuvos, Latvijos ir Estijos senosios muzikos
ansamblis, o dirigavo Roberto Gini (Itali-
ja). Sunku bûtø iðvardyti kur koncertuota.
Jaunajai dainininkei ið tikrøjø nëra ka-
da nuobodþiauti – birþelá ji kartu su cho-
ru „Dobilas“ koncertavo Vokietijoje, o rug-
pjûtá Vokietijoje jau vyks jos soliniai kon-
certai. Tà patá mënesá dalyvaus tarptau-
tiniame Tytuvënø festivalyje.
Taigi laisvalaikio nedaug, bet, kaip pa-
ti juokauja: „Dirbk mëgiamà darbà ir në
vienos dienos nereikës dirbti“. Ji labai la-
bai mëgsta savo darbà. Mëgsta jà ir þiû-
rovai – niekada po koncerto neiðeina be
gëliø, visada palydima griausmingø ova-
cijø. Ir jokios „þvaigþdþiø ligos“! Stebina
jos paprastumas, nuoðirdumas, mokëji-
mas bendrauti. Dainininkës repertuare
klasika, liaudies dainos, ðiuolaikiniø au-
toriø kûriniai. Dþiaugiuosi, kad jos reper-
tuare atsispindi ir mano kûryba.
Dainininkë, nors ir vengia daug kal-
bëti apie savo mokslinæ veiklà, bet jos
pëdsakai mokslo dirvoje jau áminti. Daly-
vaudama mokslinëje Vydûno konferen-
cijoje Telðiuose, ji ne tik padainavo jo har-
monizuotas liaudies dainas, kurias yra
áraðiusi kompaktiniame diske, bet jas ir
analizavo. Tai buvo pirma vaizdinga iliust-
racija, kuriai ryþosi mokslinëje konferen-
cijoje. Kol kas rimèiausias mokslinis dar-
bas paraðytas baigiant aspirantûrà, uþ
kà jai suteiktas meno licenciato laipsnis.
Dabar Auðrelë nori imtis kito – para-
ðyti knygutæ apie buvusià savo profeso-
ræ Vladà Mikðtaitæ. Profesorë buvo ne tik
puiki pedagogë, dainininkë, reþisierë, bet
ir nuostabus þmogus.
Svajoja parengti ir mokymo priemo-
niø studentams, nes jauèia, kad ir èia ga-
lëtø pasakyti kai kà naujo. Paklausta, kà
veikia, kai ðvente tapusio darbo vis dëlto
nëra, Auðrelë Liutkutë atsako greitai: skai-
tau muzikinæ ir dvasinio pobûdþio litera-
tûrà, ilgai vaikðtome su dukrele gamtoje,
o, atsiradus progai, skubu á numylëtàjá
Rietavà, kurio labai pasiilgstu, kaip ir ten
tebegyvenanèios mamos.
Savo ruoþtu jos pasiilgsta þiûrovai.
kepenis, nëra toks pavojingas, kadangi
jis yra atsparesnis ir kepenyse metabo-
lizuojamas.
Cholesterolio perteklius yra labai
svarbus rizikos veiksnys, kuris daugiau-
sia priklauso nuo þmogaus mitybos. Ka-
dangi ir esant normaliai cholesterolio
koncentracijai kraujo plazmoje nebûti-
nai yra normalus kenksmingiausio jo ti-
po kiekis, reikia ypaè rûpintis, kad bûtø
subalansuota mityba ir kiekybiniu, ir ko-
kybiniu atþvilgiu.
Prof. Domicelë MIKALAUSKAITË
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 35
 Alytaus valstybinë gimnazija ir
kultûriniai renginiai
Þalioji gimnazija
1938–1941 m. mokantis Alytaus vals-
tybinëje gimnazijoje, vyko ávairûs kultûri-
niai renginiai, kaip pavasarinës medeliø
sodinimo ðventës, Alytaus miesto ðauliø
rinktinës jubiliejai, raiðkiojo skaitymo va-
karai, kariuomenës su visuomene susi-
artinimo ðventës, senovës dienos ne tik
paèiame Alytuje, bet ir Merkinëje, Dau-
guose, Seirijuose. Mokslas Alytaus vals-
tybinëje gimnazijoje buvo aukðto lygio,
vyravo didelë drausmë. Su visu tuo ir no-
rëèiau supaþindinti „Mokslo ir gyvenimo“
þurnalo skaitytojus, nes tø laikø amþinin-
kø maþai jau beliko.
1938 m. Kauno darbo rûmai suren-
gë Alytuje pirmosios medicinos pagalbos
dviejø savaièiø vakarinius kursus. Ið vi-
sos Alytaus gimnazijos tik að vienas ásto-
jau ir sëkmingai juos baigiau. Kursuose
dëstë gydytojai Stasys Kudirka, Simas
Janavièius, Vasilijus Stepanovas ir kiti.
Gavæs paþymëjimà (já saugau iki ðiol),
„Margio“ skautø draugovëje gavau ir sa-
nitarijos instruktoriaus vardà. Ant mano
skautiðkos uniformos kairiosios rankovës
buvo prisiûtas raudonas kryþius baltame
fone. Nuo to laiko visada lydëdavau vi-
sas skautø iðvykas su medicininiu krep-
ðiu, kuriame neðiojausi paprasèiausias
pirmosios pagalbos priemones. Tai bu-
vo mano pirmas þingsnis á medicinà.
Gimnazijoje daug dëmesio buvo ski-
riama mokiniø estetiniam, doroviniam,
tautiniam auklëjimui. Mus mokë gerbti ir
mylëti ne tik savo tëvus, brolius, seseris,
mokytojus, bet ir visus moksleivius, ne-
svarbu, kokios tautybës ar tikëjimo jie bû-
36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Alytuje 1935-1945
tø. Mûsø klasë buvo kaip viena ðeima,
kurioje puikiai sutarë lietuviai, þydai, len-
kai, rusai ir totoriai. Daþnai vyko literatû-
ros, raiðkiojo skaitymo vakarai, karnava-
lai ir ðokiai gimnazijos salëje. Èia ðokda-
vo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, net
pats gimnazijos direktorius.
Gerai prisimenu paèià pirmàjà moks-
lo dienà medinëje (Þaliojoje) Alytaus gim-
nazijoje, kuri dabar atrodo tokia kuklutë
ir maþutë. Tada, 1934 metais, man, pir-
mà kartà atvykusiam ið Raitininkø kaimo,
Alytus atrodë toks didelis, nepaprastas,
o pati gimnazija áspûdinga, erdvi, didþiu-
liais langais ir labai ðviesiomis klasëmis.
Áþengëme á jas nedràsûs, pilni lûkesèiø ir
svajoniø. Viskas buvo nauja, nematyta.
Þaliojoje gimnazijoje mokësi atskirai ber-
niukai ir mergaitës. Mergaitëms dar bu-
vo filialas dabartinëje Lelijø gatvëje (ta-
da Dugnø), vadinama „ðpokinyèia“. Mû-
sø Þaliàjà gimnazijà vadino „arklide“.
Man ástojus á II klasæ direktorius buvo
A.Gustaitis, vëliau Adolfas Orvidas, kuris
dël savo grieþtumo ir komandavimo bu-
vo pramintas „virðila“. Tvarka buvo grieþ-
ta kaip kariuomenëje. Áëjus mokytojui á
klasæ, ypaè direktoriui, bûdavo taip tylu,
kad girdëdavai, kaip musë skrenda. Þie-
mà mokiniø uniforma buvo viena, vasa-
rà – kita. Kelnës turëjo bûti iðlygintos,
batai nublizginti, iki penktos klasës plau-
kai visai nukirpti. Auklëtojas kartà per sa-
vaitæ liepdavo nusiauti batus, o kojines
padëti ant suolo, eidavo ir tikrindavo kojø
ir rankø ðvarà. Koridoriuje leisdavo vaikð-
èioti tik po du. Visur ir visada pirmiausia
Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS
Nusipelnæs respublikos gydytojas
turëdavome praleisti mergaites (1939–
1940 m. jau buvo miðrios klasës).
Susitikæs gatvëje mokytojà, turëjai
prieð 4 m nusiimti kepuræ, kairæ rankà pri-
spausti prie ðono ir pasisveikinti: „Laba
diena, ponas mokytojau“. Jeigu pavëluo-
si pasisveikinti, tai mokytojas tave pirmas
pasveikins, bet èia pat sustabdys, pa-
klaus pavardës, klasës, gràþins atgal á
gimnazijà sakydamas: „Pasiliksi po pa-
mokø ðiandien, ryt ir poryt“. Gráþti atgal á
gimnazijà, susirandi budintá mokytojà, pri-
sistatai jam. Nuveda á klasæ ir duoda
spræsti uþdavinius. Jeigu valanda praei-
na, o uþdaviniai neiðspræsti, neleidþia na-
mo. Kartais pasigailëjæs budintis moky-
tojas padëdavo uþdavinius iðspræsti. Po
tokios mandagumo pamokos, kità kartà
susitikæs mokytojà gatvëje ir bijodamas
praleisti tà kritiná atstumà, sveikinsi já ne
prieð 4, o prieð 10 metrø.
Neleisdavo laikyti rankø kelniø kiðenë-
se. Jeigu pamatys laikantá rankà kiðenë-
je, tuojau pasiðaukia, uþsiraðo pavardæ,
klasæ, liepia uþsisiûti kiðenæ mënesiui (o
jeigu laikai abi rankas kiðenëse, tai ir abi).
Reikia kartà per savaitæ ateiti ir parodyti,
kad tavo kiðenës tikrai uþsiûtos. Po 22 va-
landos mieste be tëvø neturi teisës pasi-
rodyti. Nuo penktos klasës (dabartinës de-
vintos) leisdavo auginti plaukus, bet tik to-
kio ilgio, kad nesiektø nosies. Jeigu uþsi-
auginai per ilgus plaukus arba kuo nors
prasiþengei, liepdavo ryt ateiti plikai nu-
kirpta galva. Jeigu ateisi nenusikirpæs dël
pinigø ar laiko stokos, èia pat, klasëje, auk-
lëtojas rankine maðinële nuvaro takà nuo
kaktos iki pakauðio. Na, o taip „pagraþin-
tas“ susirasi ir pinigø, ir laiko.
Mano tëvø namuose buvo grieþta
drausmë, todël tokia tvarka gimnazijoje
man patiko. Tos tvarkos að laikausi ir iki
ðiolei. Nepatiko tik vienas direktoriaus Or-
vido poelgis. Paprastai po ilgosios pertrau-
kos, po skambuèio visi skubam á klases.
Direktorius stovi prie durø ir kiekvienà ati-
dþiai nuþvelgia. Pamatæs, kad mano ba-
tai praplyðæ, uþsiraðë pavardæ ir klasæ ir
liepë ryt ateiti su naujais batais ir jam ið
pat ryto pasirodyti. Naujø batø að, aiðku,
jokiu bûdu negalëjau nusipirkti, nes pa-
prasèiausi batai kainavo apie 10 litø, o të-
vas man palikdavo mënesiui 50 centø, ge-
rai, jeigu visà lità. Uþ tuos centus galëjau

metais
nusipirkti tik sàsiuviniø, pieðtukø, raðalo.
Vadovëliø naujø neturëjau, skolindavausi
ið draugø, konspektuodavau klasëje. Ki-
tà rytà atëjau su tais paèiais batais, tik kiek
pats pasitaisæs. Direktorius pradëjo ðaukti:
„Kodël nenusipirkai naujø?“. „Neturiu pi-
nigø“, - að jam atsakiau. „Neturi pinigø,
tai neik á gimnazijà“, – ir iðvarë mane ið
savo kabineto. Dþiaugiausi, kad ne ið gim-
nazijos. Ðitie direktoriaus skaudûs þodþiai
iki ðiol liko mano ðirdyje.
1931 m. Alytaus miðkø urëdija perlei-
do ið Alytaus girininkijos miðkø 108 ha Aly-
taus miesto savivaldybei. Gavusi toká di-
delá miðko plotà, savivaldybë nutarë ásteigti
Alytaus miesto parkà. Ðis plotas buvo pa-
dalytas á keturias dalis: centrinæ parko dalá,
gimnazijos, stadiono ir kurorto.
Graþiausiai ið jø buvo sutvarkytas cen-
trinis miesto parkas, pavadintas K.Pet-
rausko vardu. Pirmiausia já aptvërë graþia
medine, þaliai nudaþyta figûrine tvora, nu-
tiesë sijoto smulkaus þvyro lygius takus,
apsodintus akacijomis, alyvomis.
Pagal Alytaus inþinieriaus Vytauto Tre-
èioko planà centriniame miesto parke
árengë graþø apvalios formos fontanà. Ja-
me pasodino baltøjø ir raudonøjø van-
dens lelijø. Aplinkui þydëjo roþiø krûmai.
Ðalia fontano buvo pastatyta koncer-
tø estrada. Visi parko takeliai elektrifikuoti.
Aplink fontanà apvalioje aikðtelëje buvo
pastatyta daug graþiø, su atramomis, bal-
tai daþytø suolø. Estradoje ðventinëmis
dienomis antrojo ulonø pulko orkestras
rengdavo koncertus miesto publikai. Di-
riguodavo pulko kapelmeisteris Apolina-
ras Likerauskas. Koncertø pasiklausyti
susirinkdavo daug miesto gyventojø, jau-
nimo, moksleiviø. Tai buvo vienas kultû-
ringiausiø ir graþiausiø estetinio lavinimo
ir muzikos propagavimo renginiø. Visi or-
kestrantai – kariûnai, graþiai ir tvarkingai
apsirengæ, mandagûs, linksmai besiðyp-
santys. Pertraukëliø metu pats kapel-
meisteris ir kai kurie orkestrantai prisi-
Alytaus miesto parkas
jungdavo prie publikos, vykdavo ádomûs
pokalbiai, o panelëms atsirasdavo pro-
ga susipaþinti su ðauniais kariûnais.
Nors ir kiti parkai buvo graþiai sutvar-
kyti – iðkirsti menkaverèiai krûmai, iðve-
dþioti takeliai, pristatyta suoleliø, per gi-
lias daubas pastatyti graþûs mediniai til-
teliai, taèiau centrinis buvo vienas gra-
þiausiø ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietu-
voje. Iðpuoselëtame, graþiai priþiûrëtame
parke miesto þmonës, o ypaè jaunimas,
gimnazistai, skirdavo pasimatymus. Ne-
girdëjau, kad kas rautø roþes ar skintø
gëles, lauþytø alyvø ðakeles. Tai buvo Aly-
taus miesto ðirdis, jo paþiba. Stovëda-
mas prie fontano, galëjai groþëtis nepri-
klausomybës paminklu, atsiverdavo vaiz-
das á antràjá gimnazijos parkà.
Ðiame parke, atrodo, 1938 m. buvo
pasodintas Laisvës àþuolas, kuris soviet-
meèiu paslaptingai dingo.
1986 m. bûdamas Alytuje per savo
gimnazijos 1941 m. laidos 45 metø jubi-
liejø, uþëjau á ðá parkà. Man ðirdá suspau-
dë: koks nejaukus, ðaltas ir apleistas jis
atrodë. Dingo buvæs groþis, kaip A.Ba-
ranausko Anykðèiø ðilelio. Tas vaizdas
mane taip paveikë, kad, gráþæs á Vilniø,
paraðiau graudø laiðkà buvusiam Alytaus
miesto LKP partijos komiteto sekretoriui
S.Rybakovui ir jo antrajam sekretoriui
P.Aleksandravièiui, pridëdamas ðità pa-
èià nuotraukà. Po dviejø savaièiø gavau
atsakymà, kad miesto centrinio parko re-
montui Alytaus miesto vykdomasis ko-
mitetas skyrë 200 tûkstanèiø rubliø. Po
remonto parko iðvaizda pagerëjo, bet dar
toli buvo iki ankstesnio groþio.
Prisimenu 1935–1941 m. Alytaus gim-
nazijos mokytojus, kaip vienintelius kul-
tûros ir ðvietimo neðëjus ir skleidëjus Dzû-
kijoje. Daug jø nuëjo Anapilin, uþsimirð-
ta jø pavardës, vardai. Mes labai gerbë-
me savo mokytojus, jie buvo mums di-
deli autoritetai, geri specialybës þinovai,
pedagogai ir psichologai, beveik visi bai-
gæ aukðtàjá mokslà.
Mûsø 1935–1941 m. Alytaus gimna-
zijos 15-osios laidos mokymosi metu di-
rektoriai buvo A.Gustaitis, vëliau Adolfas
Orvidas (1896–1978, mirë Èikagoje), o
jam emigravus á Vokietijà, Stasys Barz-
dukas (1906–1981, mirë Klivlende). Lie-
tuviø kalbos mus mokë Bulvièiûtë-Straz-
dienë, Jonas Þekevièius (1904–1982),
Vytautas Maknickas-Maknys, Stasys
Barzdukas, raðytoja Ona Zinkevièiûtë, Jo-
nas Staskeliûnas (1945 m. iðvyko á Puns-
kà), Ona Tarvydaitë-Roznikienë. Lotynø
kalbà dëstë Mykolas Babilius (1902–
1985), kun. Juozas Jakðtys, Vladimiras
Kostelnickis (1892–1973), be to, jis va-
dovavo ir gimnazijos chorui. Vokieèiø kal-
bos mokë Stefanija Haðkerienë (1894–
1967), Veèiorkienë, Roznikas, Andriukai-
tytë. Prancûzø kalbos – Viktorija Ðvabai-
të-Brazauskienë, raðytojas Jonas Ðukys
(1906–1987), Koþekauskaitë (1940 m. ið-
tekëjo uþ Lietuvoje internuotos lenkø ka-
riuomenës karininko ir iðvyko á Lenkijà).
Rusø kalbos – Zigmas Varanka (1908–
1944), Vladimiras Kostelnickis. Istorijos
mokë Borutaitë-Bajerèienë (1902–1992),
Ðapoka, V.Kostelnickis, Gaidys. Matema-
tikos – Adolfas Orvidas, S.Vièas, Saliamo-
nas Antanaitis (þuvo Vokietijoje autokatast-
rofoje), Stasys Totorius (1880–1977), Mar-
cinkienë, Zigmas Rupeika, Repðevièienë.
Fizikos – J.Vitkauskas (1880–1958). Gam-
tos mokslø – Akvilina Sondeckaitë-Ðukie-
në (1905–1982), Natkevièiûtë. Geografi-
jos, þmogaus anatomijos – S.Antanaitis,
Vincas Kairys (mirë Vokietijoje). Dailës ir
pieðimo – Vytautas Brazdþius (1898–
1967). Muzikos ir dainavimo – Stasys Na-
vickas (1905–1972, mirë JAV). Fizinës kul-
tûros pamokas vedë Zigmas Varanka
(1908–1944), Karolis Dineika, Albinas Bliû-
dþius, Benjaminas Meðkelis, Bakûnaitë.
Namø ruoðà – mokytoja Buèiûnienë.Tiky-
bos mokë kunigai Augustinas Vaitiekai-
tis, Juozas Jakðtys, Juozas Navickas, Fe-
liksas Sruoginis. Mokyklos raðtvedys ir bu-
halteris buvo Stasys Aukselis.
Mokytojas Jonas Þekevièius skatino
mus rinkti Dzûkijos tautosakà, pasakas,
poringes, senø þmoniø atsiminimus, pa-
tarles, másles, ávairius senø laikø ávykius .
Iki ðiø dienø iðliko atmintyje ádomios
pamokos, auklëjimo valandëlës, didelis
reiklumas, punktualumas ir tvarkingu-
mas. Buvo rengiamos ádomios ekskursi-

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 37

jos, sporto varþybos ir raiðkiojo skaitymo
konkursai.
Mokytojas Vytautas Brazdþius 1929
m. ásteigë Alytaus kraðtotyros muziejø,
kuriuo toliau labai rûpinosi mokyklø ins-
pektorius Jonas Miðkinis (1913–1992, mi-
rë Roèesteryje).
Pirmoji Alytaus (Þalioji) gimnazija tais
laikais buvo didelis mokslo ir kultûros cen-
tras Dzûkijoje. Gimnazijoje praleisti metai
paliko neiðdildomà áspûdá visam mano gy-
venimui. Tai ir pavasarinës medeliø sodi-
nimo ðventës, kai visa gimnazija su mo-
kytojais ir paèiu mokyklos direktoriumi, dû-
dø orkestro lydimi ir dainuodami, þygiuo-
davo ið Þaliosios mokyklos S.Dariaus ir
S.Girëno gatve per visà miestà á Pirmojo
Alytaus miðkà (prie Kauno ir Merkinës
plento). Èia mûsø jau laukdavo miðkinin-
kai ir Alytaus aukðtesniosios miðkininkys-
tës mokyklos kursantai. Vieni su specia-
lia áranga spaudëme duobutes, o kiti á jas
kiðo jaunus 2–3 metø puðø daigelius.
Tos ðventës mus iðmokë gerbti, mylë-
38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
ti ir tausoti gamtà, jos turtus, sudrausti ne-
klauþadas, lauþanèius medelius ir krûmus.
Tie mûsø sodinti medeliai jau aukðtalie-
menës lyg þvakës puðys, kurioms per 65
metus. Parvykæ pavasará atostogø ir savo
tëviðkës sodybas apsodindavome liepai-
tëmis, berþeliais, klevais, kuriuos iðsikas-
davome ið gretimo miðko. Ta meilë me-
dþiams iðliko ðirdyje iki ðiø dienø.
Menu ir visuomenës susiartinimo su ka-
riuomene ðventes. Tàdien bûdavo atida-
1935–1941 m.
Alytaus
gimnazijos
mokytojai
Prezidentas
A.Smetona
Alytuje per
senovës
dienos
iðkilmes
rytos visos durys: galëjome eiti kur nori-
me, pasëdëti orlikono këdëje, pasukioti or-
likono vamzdá, nutaikyti já á ásivaizduojamà
prieðo lëktuvà, galëjome paimti á rankas
ðautuvà (be ðoviniø), mokomàsias grana-
tas, minas, kardà, ietá. Èia pat gaudavome
iðsamios informacijos apie kiekvienà gin-
klà. Kareiviniø kieme buvo pastatyti stalai.
Vaiðinomës skania, su maþais mësos ga-
baliukais kareiviðka kopûstø sriuba, kurios
galëjai valgyti nors ir dvi ar tris lëkðtes. Dar
ir dabar jauèiu tos sriubos skoná.
O kaip patikdavo sportininkø iðvykos
á kitø apskrièiø gimnazijas. Traukiniu va-
þiuodavome su dainomis, dalyvaudavo-
me krepðinio, kvadrato turnyruose, ávai-
riose lenktynëse. Visos ðios iðvykos baig-
davosi linksmomis vaiðëmis su muzika
ir ðokiais. Taip uþmegzdavome draugys-
tës ryðius, po to ilgai susiraðinëdavome.
O ádomiausias ir svarbiausias rengi-
nys, visiems palikdavæs neiðdildomà áspû-
dá, – tai Dzûkø senovës dienos. 1935 m.
Alytaus apskrities gydytojas ir Alytaus
miesto tarybos narys Simas Janavièius
kartu su Dzûkø kraðtotyros muziejaus va-
dovais Jonu Miðkiniu (mokyklø inspekto-
riumi) ir Vytautu Brazdþiumi (Alytaus gim-
nazijos dailës mokytoju), padedami “Spo-
RûTos” (sporto rûmø tarybos), surengë
pirmàjà Dzûkø senovës dienà Alytuje.
Senovës dienoje dalyvavo daug þmo-
niø ir jaunimo, daug dzûkø ir totoriø raite-
liø ið Merkinës, Perlojos, Nedzingës, Va-
rënos, Raiþiø, Raitininkø ir ið kitø kaimø.
Buvo inscenizuotas dzûkø, totoriø ir kry-
þiuoèiø mûðis. Programà vedë pats Simas
Janavièius. Ið lentø buvo pastatyta buta-
forinë pilis, prie jos pakyla prezidiumui.
Prezidiume sëdëjo Alytaus miesto savival-
dybës civilinës valdþios ir kariðkiø atsto-
vai. Á Dzûkø senovës dienà atvyko ir Lie-
tuvos Respublikos Prezidentas Antanas
Smetona, kurá kartu su Alytaus valdþios
atstovais ir matote nuotraukoje (4 pav.).
Per ðià ðventæ buvo ðokami senovës
dzûkø ðokiai, rodomos ávairios insceniza-
cijos, vaidinimai. Águlos aikðtëje vyko ið kai-
mø atvykusiø raiteliø lenktynës. Ðiose lenk-
tynëse ir inscenizuotoje kovoje su kryþiuo-
èiais dalyvavo ir du mano vyresnieji bro-
liai – Alfonsas ir Cezaris. Alfonsas su savo
jauna 3,5 metø kumelaite Stirna laimëjo
pirmàjà vietà ir gavo 50 litø premijà.
Á ðià Dzûkø senovës dienà suvaþiavo
ið ávairiø vietø labai daug valstieèiø ir jau-
nimo. Alytaus miestas tokio didelio sam-
bûrio þmoniø nebuvo regëjæs. Neturin-
èius kur nakvoti priëmë Alytaus pradþios
mokykla, aukðtesnioji miðkø mokykla, net
ir privatûs visai nepaþástami þmonës ap-
nakvino savo namuose. Buvo pristatyta
kariðkø palapiniø, kuriose irgi nakvojo
þmonës, neturintys kur apsistoti. Per nak-
tá iki ryto grojo muzika, netilo dzûkiðkos
dainos ir ðokiai.
Neþiûrint tokio didelio þmoniø sambû-
rio, nekilo jokiø nesusipratimø, muðtyniø.
Per visà ðventæ mieste patruliavo antrojo
ulonø pulko kareiviai, vadovaujami kari-
ninkø su kardais prie ðonø, jiems talkino
Alytaus miesto ðauliø rinktinës ðauliai.
Ði diena pakëlë þmoniø dvasià, tauti-
næ savimonæ. Á namus jie gráþo pasisë-
mæ geros nuotaikos, dvasinës kultûros.
Antràjà Dzûkø senovës dienà Merki-
nëje surengë Alytaus kraðtotyros drau-
gija ir Merkinës inteligentija 1936 m., ku-
rioje taip pat dalyvavo Prezidentas An-
tanas Smetona. Senovës ðvenèiø me-
tu veikdavo liaudies meno, amatø, et-
nografiniø eksponatø parodos. Dalá ðiø
eksponatø ásigydavo Kauno Èiurlionio
galerija, Ðiauliø „Auðros“, Alytaus „Dzû-
kø“ (vëliau pavadintas Alytaus kraðto-
tyros) muziejai.
1937 m. Dzûkø senovës diena buvo
Dauguose, o paskutinë – 1938 m. Seiri-
juose. Vëliau, prasidëjus neramumams
Europoje, jos jau nebuvo rengiamos.
Tos ðventës – tai giliai lietuviø sielo-
je arba tautos esmëje tûnojæs laisvës
pasiilgimas, tartum iðsiskleidæs Lietuvos
nepriklausomybës atokaitoje. Tai dide-
lis bendras palikimas, kuris niekada ne-
turi iðnykti. Ðiose ðventëse dalyvavo ir
pasakotojai, ir dainininkai, buvo rodo-
mi teatralizuoti rugiapjûtës pabaigtuviø,
vestuviø senovinø apeigø, piemenø ir
kiti vaizdeliai. Ðventës turëjo ir didelá
auklëjamàjá vaidmená. Èia galëjai pama-
tyti ir baltmarðkiná lietuviø dëdæ, susi-
juosusá panèiu, arba jaunø þvaliø vyrø
eiles, þygiuojanèias su dalgiais ant pe-
èiø, ir jaunas graþias merginas tautið-
kais drabuþiais su grëbliais, pagaliau
ne vienà lietuviðkà tetulæ su bûdingais
moterims tautiðkø drabuþiø priedais. To-
kiø dienø tradicijos amþiø tolumose,
nuo pat Lietuvos valstybës sukûrimo.
1940 m. uþgriuvo sovietø okupaci-
ja. Pirmiausia buvo iðmestos tikybos ir
vokieèiø kalbos pamokos, panaikintos
visos organizacijos: skautø, ðauliø, jau-
nalietuviø ir kt.
Prisimenu pirmàjá Geguþës 1-osios
paradà. Á centrinæ miesto turgaus aikð-
tæ (dabar Rotuðës a.) buvo suvaryta vi-
sa gimnazija. Èia atveþë didelá glëbá prie
lazdø pritvirtintø Lenino, Stalino ir kitø
TSRS vyriausybës nariø portretø. Jø nie-
kas nenorëjo imti, todël kai kam ágrûdo
prievarta, bet, vadovui nusisukus, pla-
katus tuoj numesdavome ant þemës.
Gimnazijos komsorgas, mûsø klasës
draugas Tatarskis, matydamas, kad nie-
kas nenori tø plakatø neðti, surinko ið
visos gimnazijos deðimtá kà tik iðkeptø
komjaunuoliø. Jie ir turëjo su ðiais pla-
katais þygiuoti.
Ties Ðauliø namais buvo pastatyta
tribûna, kurioje stovëjo Alytaus miesto ir
rusø armijos atstovai. Praeinant gimna-
zijai pro tribûnà, á ðiø atstovø sveikinimà
„Valio draugui Stalinui ir Leninui“ viauk-
telëjo tik keli komjaunuoliai, o visa gim-
nazija su savo mokytojais priekyje grës-
mingai tylëdama praëjo pro tribûnà.
Gimnazijà baigëme 1941 m. birþelio
21 d., o 22-àjà rengëmës iðkilmingoms
iðleistuvëms. Taèiau 5 valandà ryto pra-
sidëjo karas. Jau antràjà karo dienà mû-
sø klasës abiturientas A.Raþaitis þuvo –
buvo vokieèiø suðaudytas. Kaþkas Ne-
muno gatvëje nuðovë vokieèiø kareivá.
Vokieèiai gaudë visus, kas tik pakliuvo
po ranka, ir keliasdeðimt þmoniø, tarp jø
ir abiturientà A.Raþaitá, suðaudë èia pat,
gatvëje. A.Raþaitis palaidotas Ðventø an-
gelø baþnyèios ðventoriuje.
Atëjæs á gimnazijà buvau mobilizuo-
tas kaip „medikas“: davë man keturis
vyrus, du neðtuvus, dujokaukes, pasky-
rë vyresniuoju. Turëjome ið subombar-
duoto miesto centro surinkti visus þu-
vusiuosius. Buvo karðtos dienos. Rin-
kome uþmuðtuosius – sudegusius, su-
draskytus, guldëme ant neðtuvø ir ne-
ðëme á Angelø sargø baþnyèios ðven-
toriø. Èia juos guldëme á vienà eilæ ða-
lia Zimavièiaus paminklo. Dariau visø
þuvusiøjø sàraðà, kuriame nurodþiau ly-
tá, apytikrá amþiø, apsirengimà, akiø
spalvà, ypatingas þymes, ið kurios vie-
tos paimtas. Taip penkiese dirbome vi-
sà dienà. Vokieèiø kariðkiai mums ne-
trukdë. Paskui vakare atëjo kita briga-
da, kuri èia pat iðkasë didelæ ilgà duo-
bæ ir mûsø surinktieji ta paèia eile, kaip
sàraðe, buvo be karstø palaidoti.
Mûsø gyvenimas buvo neramus –
sunkus karas, dar sunkesnis pokaris.
Ðie ávykiai nepaliko nuoðalyje ir mûsø
klasës. Kas þuvo miðke nelygioje kovo-
je (Lionginas Baliukevièius, Kostas Raè-
kauskas, J.Kazlauskas, Januðkevièius,
J.Lepeðka), kas kanèiø kelius ëjo Sibi-
re – kalëjimuose, lageriuose (A.Þilionis,
J.Èepukaitis, B.Zdanavièius, V.Bilaðis,
P.Pangonis). Laimingesni buvo tie, ku-
rie suspëjo iðvykti á kitus kraðtus laimës
ieðkoti. V.Kadziliauskas-Kadis – á Kana-
dà, E.Ûselytë, F.Finkelytë, B.Taujanskai-
të, V.Vailionis, B.Roþanskas, B.Ðklërius,
R.Runèa, V.Empakeris – á JAV, V.Naru-
ðevièiûtë – á Prancûzijà, Z.Èepukaitytë
– á Lenkijà, M.Kuklianskis, Ch.Leibzonas
– á Izraelá, S.Lukaitis – net á tolimàjà Aust-
ralijà. Tarp kitko, Vladas Vailionis (1922–
1994) paaukojo 500 JAV doleriø 2-osios
vidurinës mokyklos muziejui árengti.
Kad ir kur bûèiau, visuomet ðviesiau-
siomis spalvomis prisimenu savo jau-
nystës miestà Alytø, savo gimnazijà.
Daug kas gyvenime uþsimirðta, bet tik
ne pagarba ir meilë mûsø gimnazijos
mokytojams. Buvome lyg molis, o mû-
sø mokytojai lyg skulptoriai tà molá min-
kë, formavo, kol ið mûsø padarë þmo-
nes, mylinèius savo kraðtà, jo kalbà.
Daþniausiai mes neturëjome progos,
dràsos ir patyrimo jiems to pasakyti, bet
padëkos jausmas uþ jø triûsà, kantry-
bæ, pastangas iðauklëti mus gerais, do-
rais þmonëmis iðliko iki ðiø dienø.

sëkmingai darbuojasi, ir tuos, kurie triûsë
Þvilgsnis á
Lietuvos
radiofonijos
istorijà
Atkelta ið 13 p.
Karinëse ryðiø dirbtuvëse jis greitai
uþsitarnauja sumanaus, techniðkai su-
brendusio darbuotojo vardà ir gerai bu-
vo vertinamas bataliono vadovybës. De-
ja, dël politiniø intrigø 1937 m. privalëjo
palikti ðá darbà.
Sudëtingose radijo imtuvø schemose
orientuotis be specialios aparatûros tapo
nebeámanoma. Gedimø, nestabilaus dar-
bo ar iðkraipyto garso atgaminimo prie-
þastims nustatyti reikëjo tiksliø prietaisø,
testeriø, lempø emisijos matuokliø ir kt. Vi-
sas ðias radijo diagnostikos priemones të-
velis pasigamindavo savo jëgomis, pagal
nuosavas konstrukcijas toje paèioje labo-
ratorijoje. Jo pagaminti prietaisai univer-
salumu ir tikslumu daþnai pranokdavo
pramoninius egzempliorius.
Kauno radijo aparatø prekybos fir-
mos (Telefunken, Zenit ir kt.) sudarë su
Radijo laboratorija garantinio remonto ir
prieþiûros sutartis, palengvindamos të-
veliui klientûros paieðkas. Laboratorijos
stelaþai, lentynos visada bûdavo perpil-
dyti atgabentø taisyti ávairiausiø tipø ir
firmø aparatø.
1940 m. St. Braðiðkio, kaip aktyvaus
radijo specialisto, epopëja baigësi – jis
buvo pakviestas á atsakingas valstybi-
nes pareigas, bet laisvalaikiu aukðto pro-
fesionalumo radijo specialisto ágûdþius
panaudodavo buityje.
Vietoj epilogo
Gimiau 1927 m., esu beveik vienme-
tis su Lietuvos radiju. Vaikystë ir paaug-
lystë prabëgo Radijo laboratorijos, glau-
dþiai susijusios su radijo raida, aplinkoje.
Tai nulëmë ir mano profesijos pasirinki-
mà. 1946 m. baigiau Vilniaus politechni-
kumà. 1947 m. ástojau á Vytauto Didþiojo
universiteto Elektrotechnikos fakultetà. Ið-
klausiau garbingø pedagogø K.Barðaus-
ko, J.Stanaièio, Dzisnionio paskaitø kur-
sà. Vëliau baigiau Maskvos elektrotech-
nikos ryðiø institutà. Nuo 1952 m. dirbau
radijo skyriaus inþinieriumi, vëliau Vilniaus
radijo centro vyriausiuoju inþinieriumi, va-
dovavau Vilniaus telecentro, radijo ir tele-
vizijos objektø statybai respublikoje.
Garbingo jubiliejaus proga sveikinu vi-
sus radiofonijos kûrëjus – ir tuos, kurie dar
prie radiotechnikos lopðio Lietuvoje!
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 39

Bepatvankë
hidrojëgainë – mitas
ar tikrovë
Iðanalizavus pasaulines hidroenerge-
tikos plëtros tendencijas, aiðkëja, kad pa-
grindiniai tikslai yra du. Pirma, didinti esa-
mø hidroagregatø naudingojo veikimo ko-
eficientà, esamø ir naujø elektriniø ekono-
miðkumà ir rentabilumà, maþinti neigia-
mas hidroelektriniø pasekmes ekologijai,
didinti maþøjø hidroelektriniø pajëgumus.
Antra, plëtoti bepatvankes technologijas:
panaudojant potvyniø – atoslûgiø, van-
dens srovës kinetinæ energijà.
Paprasèiausias bepatvankës hidroe-
lektrinës variantas bûtø nuo átvirtinto
plausto á tekanèià srovæ nuleistas
sraigtas, kurio besisukanti aðis
per reduktoriø sujung-
ta su genera-
toriumi. Ið genera-
toriaus per reguliatoriø
energija perduodama á baterijà, ið kurios
su keitikliø pagalba generuojama kinta-
mosios srovës 50 Hz 220 VAC átampa.
Upë neuþtvenkiama ir vandens srovë lais-
vai prateka ðalia turbinos. Praktikoje nau-
dojamos labai ávairios jëgainës (turbinos)
bei jø iðdëstymo tëkmës atþvilgiu bei tvir-
tinimo bûdai: pasrovinë, dugninë, plau-
kiojanti, girlianda, sparnuota ir kitos.
Prie bepatvankiø priskiriama ir potvy-
niø – atoslûgiø energija. Ðios energijos
iðtekliai pasaulyje yra daug didesni ne-
gu áprasti hidroenergetiniai, taèiau elek-
triniø yra maþai. Svarbiausia prieþastis yra
2,5 karto didesni statybos kaðtai, lyginant
su áprastinëmis hidroelektrinëmis. Hidro-
agregatai tokiose elektrinëse naudojami
tokie pat, kaip ir hidroelektrinëse, ener-
gijos gavimo bûdas – áprastinis, árengiant
uþtvankas.
JAV kuriami planai panaudoti Golfo
srovës iðteklius, Japonijoje – Kurosivo sro-
væ, kuriø kinetinë galia keliasdeðimt kartø
didesnë uþ viso pasaulio upiø galià. To-
kios elektrinës bus sudarytos ið daugybës
nedideliø turbinø, sujungtø sekcijomis, pri-
tvirtintø prie vandenyno dugno.
Lietuvoje bepatvankë energetika, mû-
sø þiniomis, iki ðiol nebuvo plëtojama. UAB
40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Alfredas MOTUZAS,
Robertas SELENKOVAS
„Sklypo energija“ ëmësi iniciatyvos ir, ben-
dradarbiaudama su UAB „Technogama”,
finansavo „Bepatvankës hidroenergetinës
sistemos“ modelio sukûrimà ir juo remian-
tis atliktus eksperimentinius matavimus,
ágalinanèius ávertinti tokio modelio prakti-
nio taikymo ekonominá pagrindimà, taip
pat aplinkosauginius aspektus. Buvo su-
konstruotas konverteris (Fig. Nr.3), kurio
autorinës teisës priklauso UAB „Sklypo
energija“ (pagrindinis iðradimo autorius
– Alfredas Motuzas), transformuojantis
vandens srauto kinetinæ energijà á suka-
màjá mechaniná judesá tam naudodamas
Magnuso jëgas. Aukðèiau apibûdintas
vandens srauto kinetinës energijos kon-
vertavimo bûdas ir pats konverteris yra uþ-
patentuoti. Šiuo metu vyksta realaus pa-
vyzdþio gamybos parengiamieji darbai.
Atliktø tyrimø pagrindinës iðvados
yra ðios:
– tokio tipo konverteriø árengimas ne-
paþeidþia ekologijos: upë neuþtvenkia-
ma, þuvys ir kiti vandens gyvûnai gali per-
plaukti toká ruoþà be jokiø trukdymø. Kon-
verteriai neuþtveria upiø laivybai, van-
dens sporto mëgëjams;
– konverterio naudingojo veikimo ko-
eficientas >= 0,4 (teorinis apie 0,59), tai
yra daugiau negu mûsø iðanalizuotoje
literatûroje nurodomas maþøjø hidroelek-
triniø vandens turbinø (bepatvankiniø),
kuriø n.v.k. <0,3;
– bandymais nustatyta, kad Magnu-
so jëgø naudojimas bepatvankëse jëgai-
nëse leidþia efektyviai panaudoti upiø van-
dens srautus, kuriø greitis nuo 0,6 m/s, ir
tinka net Lietuvos upëms, kurios daþniau-
siai nëra sraunios;
– pavyzdþiui, esant srovës greièiui 1
m/s, teorinis galios potencialas ið 1 m2 Ne-
ries upës skerspjûvio yra 500 W, planuo-
jamas gauti – >200 W. Tokiu bûdu, norint
turëti 10 kW galingumo jëgainæ naudo-
jant 1,5 m gylio upës srauto dalá, reikëtø
panaudoti iki 30 m ploèio upës ruoþà, ta-
èiau srautui esant 1,2 m/s pakaktø 17 m
tam paèiam galingumui gauti, nes galios
priklausomybë nuo greièio yra kubinë;
– teoriðkai konverterius galima gru-
puoti ávairiais bûdais ir kiekiais, t.y. gru-
pëmis, kaskadomis, todël árengus bepat-
vankiø jëgainiø parkà ámanoma gauti ke-
liø MW galingumus palyginti nedideliuo-
se plotuose (pvz., Nemune, þemiau Kau-
no, 2 MW galingumo jëgainiø parkas gali
bûti árengtas 1,0 km upës ruoþe;
– mûsø skaièiavimai rodo, kad 10kW
galingumo pramoniniu bûdu gaminamai
jëgainei árengti reikëtø apie 40 000–60
000 litø investicijø, neskaitant iðlaidø in-
frastruktûrai krante;
– Magnuso jëgø (Magnuso principo
esmë – skysèio ar dujø sraute besisukan-
tá cilindrà veikia jëga, statmena srauto
krypèiai, kurios dydis, kaip rodo skaièia-
vimai, auga ir nuo srauto greièio didëji-
mo, ir nuo cilindro sukimosi kampinio grei-
èio) naudojimas bepatvankëje energeti-
koje didina konverterio darbo efektyvumà,
t.y. efektyvesnis n.v.k. poþiûriu.
Išvados:
1. Bepatvankës technologijos priski-
riamos atsinaujinantiems energijos ðalti-
niams. Pleèiant jas, atsisakoma dalies ið-
kastinio kuro, jos ekologiðkai ðvarios, plë-
tojama energetiðkai nepriklausoma vie-
tinë pramonë, steigiamos naujos darbo
vietos, energetinis ûkis tampa maþiau pri-
klausomas nuo áveþtiniø energijos ðalti-
niø. Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø
naudojimas yra viena ið prioritetiniø
mokslo ir pramonës krypèiø, finansuoja-
mø ið ES struktûriniø fondø.
2. Gerëja verslininkø, naudojanèiø be-
patvankes technologijas, ir aplinkosau-
gininkø tarpusavio supratimas: upës sro-
vë netvenkiama ir neuþliejamos derlin-
giausios ir rekreacijos poþiûriu vertingiau-
sios þemës teritorijos, neuþtveriami þuvø
migracijos keliai, uþtvankose neiðmeta-
mos metano dujos, upës nedumblëja.
3. Bepatvankës jëgainës galëtø bûti
savotiðka alternatyva vëjo jëgainiø par-
kams, kurie vizualiai terðia aplinkà ir vei-
kia tik esant vëjui, reikalauja energijos
akumuliavimo árenginiø.
4. Naudojant konverterá, dirbantá Mag-
nuso jëgø principu, gaunamas aukðtes-
nis naudingojo veikimo koeficientas, ne-
gu áprastinëje hidroenergetikoje. Bepat-
vankës hidrojëgainës árengimas ir staty-
ba truktø 6–8 mënesius, o jos atsiperka-
mumas – 3,5–5 metai.
5. Ðios hidrojëgainës yra saugios dël
maþø mechanizmø judëjimo greièiø ir
ðvelniø judanèiø pavirðiø tiek floros, tiek
ir faunos atþvilgiu.
UAB „Sklypo energija“ toliau finan-
suoja realaus modelio kûrimà bei pramo-
ninio modelio techninës uþduoties pro-
jektavimui rengimà. Bendrovës vadovai,
suprasdami, kad visi su tuo susijæ dar-
bai yra be galo plaèios apimties, kvieèia
pareikðti kritines pastabas, pasiûlymus
bei siûlo kooperuotis kuriant realiai vei-
kiantá bepatvankës elektrinës modelá.
 Vandenilio saugojimas
Atkelta ið 5 p.
Vandenilio saugojimas cheminiuose
junginiuose
Metalø hidridai
Vandenilis gali bûti saugomas kietuo-
se cheminiuose junginiuose. Jis gauna-
mas pakaitinus ðiuos junginius, kartais pa-
naudojus papildomas chemines reakci-
jas. Kieti hidridai gali bûti klasifikuojami á
dvi pagrindines grupes. Pirmoji – reversi-
niai hidridai, kurie laikomi automobilyje ir
pakaitinus iðskiria sukauptà vandenilá. No-
rint regeneruoti ðiuos hidridus, vandenilis
tiekiamas esant slëgiui, didesniam nei dar-
binis, ir temperatûrai, þemesnei nei de-
sorbcijos. Antroji – tai hidridai, kuriø rege-
neravimas yra technologiðkai sunkiai re-
alizuojamas ar ekonomiðkai nenaudingas.
Apibendrinti vandenilio saugojimo
metodø duomenys pateikti 6 paveiksle.
Ðiame paveiksle pateikti pagrindiniai me-
talø hidridø techniniai duomenys ir paly-
ginti su JAV Energetikos departamento
tikslais, numatomais pasiekti 2010 me-
tais. Matome, kad në vienas gerai iðtir-
tas metalø hidridas neatitinka keliamø
techniniø reikalavimø.
Vienas ið perspektyviausiø metodø
saugoti vandenilá kietuose kûnuose yra
reversiniai metalø hidridai. 2 lentelëje
2 lentelë. Tûrinis ir gravimetrinis vandenilio
tankis metalø hidriduose
Hidridai Tûrinis Gravi-
tankis, 1022 metrinis
atomø/cm3 tankis,
svorio %
LiH 5,9 12,6
PdH0,6 4,3 0,6
Mg H2 6,7 7,6
TiH2 9,2 4,0
VH2 11,4 3,8
FeTiH2 6,0 1,9
Mg2NiH4 5,9 3,6
LiAlH4 5,7 10,6
Mg(AlH4)2 7,0 9,3
pateikti intensyviai tyrinëjami metalø hid-
ridai, naudojami vandeniliui saugoti. Dau-
gelis ið ðiø hidridø gali sëkmingai sau-
goti daugiau nei 6 masës % vandenilio.
Faktiðkai hidridai gali saugoti daugiau
vandenilio tûrio vienete nei suskystintas
vandenilis (7 pav.) ir kai kurie ið jø, pvz.,
LaNi5H6 gali desorbuoti vandenilá esant
artimai kambario temperatûrai. Ðis hidri-
das gali adsorbuoti ir desorbuoti vande-
nilá per 5–10 minuèiø.
Dujinës fazës vandenilis sudaro H2
molekules, ir norint sumaþinti atstumus
tarp ðiø molekuliø reikalingi dideli slëgiai.
7 pav.
Vandeni-
lio dujos
(a),
metalo
hidridas
(b) ir
suskys-
tintas
vandeni-
lis (c)
(a) (b)
c)
Suskystintas vandenilis suformuoja mo-
lekuliø klasterius. Metalø hidriduose van-
denilis suformuoja junginius su metali-
nës matricos atomais, o atstumai tarp
vandenilio atomø yra maþiausi ið visø tri-
jø laikymo technologijø.
Vienas didþiausiø iððûkiø, norint ma-
siðkai pradëti naudoti metalø hidridus van-
deniliui saugoti – bendra saugojimo sis-
temos masë. Pavyzdþiui, kosmoso tech-
nologijose plaèiai taikomas LaNi5H6 gali
saugoti tik 1,4 proc. vandenilio. Taigi, no-
rint iðsaugoti 5 kg vandenilio, reikia turëti
360 kg LaNi5H6. Geresnë medþiaga –
MgH2, kuris gali saugoti 7,6 proc. vande-
nilio ir kuriame vandenilio atomai ásiskver-
8 pav.
MgH2
gardelë
bia á magnio gardelæ (8 pav.), bet vande-
nilio desorbcijos temperatûra ið ðio che-
minio junginio siekia apie 350 oC ir hidri-
do sintezë vyksta esant apie 300 oC.
Anglies nanovamzdeliai
Anglies nanovamzdeliø taikymas van-
deniliui saugoti plaèiai tyrinëjamas nuo
1997 metø. Mokslinëje literatûroje yra duo-
menø, kad buvo sëkmingai gauti anglies
nanojunginiai, kuriuose vandenilis gali su-
daryti nuo 3 iki 67 proc. bendro svorio. Dau-
geliu atvejø, norint prisotinti anglies nano-
junginius vandenilio, naudojamas apie
100 bar vandenilio slëgis; keliais atvejais
tyrëjai teigia galimà vandenilio saugojimà
esant atmosferos slëgiui. Dauguma ðiø tei-
giniø nepatvirtinti laboratoriniais tyrimais.
Taèiau yra eksperimentiniø tyrimø, ro-
danèiø, kad, esant 120 bar vandenilio slë-
giui, anglies nanostruktûros gali absorbuoti
iki 8 proc. vandenilio, esant kriogeninëms
temperatûroms. Medþiagø prisotinimo van-
deniliu fizikinës adsorbcijos metu esant
kambario temperatûrai galima saugoti tik
0,7 proc. vandenilio. Norint iðsaugoti iki
8 proc. (1 vandenilio atomas/1 anglies ato-
mas) esant kambario temperatûrai reika-
lingi iki ðiol neþinomi anglies ir vandenilio
ryðio mechanizmai. Daugelis vandenilio lai-
kymo metodø buvo tikrinti keliose labora-
torijose ir nebuvo patvirtinti.
Vandenilio saugojimo tyrimai
Lietuvoje
Vandenilio saugojimo mokslo tyrimo
darbai Lietuvoje vykdomi nuo 2000 metø.
Ðie darbai ið esmës susijæ su nanokristali-
niø metalø hidridø sinteze, gautø junginiø
analize bei hidrinimo/dehidrinimo proce-
sø modeliavimu. Eksperimentiniai darbai
atliekami Lietuvos energetikos institute, Me-
dþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijoje, fi-
zikiniø procesø modeliavimas – Vytauto Di-
dþiojo universiteto Fizikos katedroje. Moks-
lininkai aktyviai dalyvauja Tarptautinës ener-
getikos agentûros, vandenilio taikymo su-
tarties 17-os grupës „Kietos ir skystos bû-
senos vandenilio saugojimo medþiagos“
veikloje. 2002–2004 m., bendradarbiaujant
su Sandia National Laboratories (JAV), bu-
vo sëkmingai susintetintos ir iðtirtos Mg-
alanato plonasluoksnës struktûros. Mg-ala-
natas gali saugoti iki 8,2 proc. vandenilio
esant apie 150 oC desorbcijos temperatû-
rai. Norint taikyti ðá vandenilio saugojimo
junginá transporte iðlieka hidrido reversið-
kumo problema: suformavus ir dehidrinus
Mg-alanatà, susiformuoja sudëtingi Mg-
Al lydiniai, kuriuos sunku dar kartà priso-
tinti vandenilio. Vykdyti darbai Mg-alana-
tø srityje buvo finansuojami JAV Energe-
tikos departamento lëðomis. Nuo 2003 m.
LEI ir VDU mokslininkai aktyviai bendra-
darbiauja su Stokholmo, Poitiers (Prancû-
zija) ir Londono universitetø, Norvegijos
energetikos instituto bei ES Komisijos
energetikos instituto (European Commis-
sion - DG JRC Institute for Energy) moksli-
ninkais. Dalyvauja keturiuose 6BP progra-
mos projektuose, susijusiuose su vande-
nilio saugojimo medþiagø sinteze ir savy-
biø analize. Vykdant vienà ið ðiø projektø
(Marie Curie Hydrogen Storage Research
Training Network „HyTRAIN“) buvo priim-
tas doktorantas Emmanuelis Wirthas
(Prancûzija), kuris atlieka Mg-Ni nanokris-
taliniø hidridø sintezës mokslo tyrimo dar-
bus LEI ir VDU, o jø savybes iðtirs ES Ko-
misijos energetikos institute. Numatoma,
kad 2008 m. jis sëkmingai parengs ir gins
daktaro disertacijà VDU.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 41

Akmenø rûþa Darius RAMANÈIONIS
Kai Ðiauliø rajone buvo in-
ventorizuojami gamtos pamin-
klai, taip iðëjo, kad á ðá sàraðà
nepateko në vienas rieduly-
nas. Liko nepastebëtas ir uni-
kalus geologinis darinys Ak-
menø rûþa (Rieduliø rûþa, Rû-
þa, Ruoþas, Velnio kelias). Ðis
natûralus akmeningas pylimas
(ozas) tæsiasi nuo Ðiauliø iki Bu-
biø apie 10 km pro Verduliø,
Geguþiø, Ðlepkiø, Meðkiø kai-
mus, Viesulø miðkà, Aukðtelkës
gyvenvietæ. Tai paskutinio Lie-
tuvos teritorija slinkusio ledyno
stabtelëjimo metu prieð 14 000
m. susidariusiø akmeningø ozø
ar kraðtiniø morenø grandinë.
Iðsiskiria aðtuonios iðlikusios at-
karpos. Jø ilgis nuo 0,5 iki 1,8
kilometro. Numelioruoti trûkiai
tarp atkarpø siekia nuo 200 iki
950 metrø. Jie atsirado þmo-
nëms nukasus atskiras Rûþos
dalis. Rûþa orientuota ið pietva-
kariø á ðiaurës rytus. Jos plotis
svyruoja nuo 25 iki 200 m, o
santykinis aukðtis iki 8 metrø.
Ðis ozas unikalus tuo, kad yra
ypaè riedulingas. Nuo seno tai
buvo maþai naudojama þemë,
nes þmonës negalëjo jos suar-
ti ir ádirbti. Taèiau atsiradus ga-
lingai technikai Rûþos iðlikimui
iðkilo didelis pavojus.
Panaðûs geologiniai dari-
niai tuo paèiu Rûþos pavadi-
nimu yra Tytuvënø regioninia-
me parke. Yra istoriniø þiniø,
kad tokiø „velniø keliø“ bûta
netoli Kurðënø.
42 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Þmonës apie Rûþà mena
legendas. Visgirdø gyventojas
Bronius Pranskietis taip apibû-
dino Rûþà: „Neámanoma, visur
akmenys, oi jo joj. Sako, kad
ðá akmenø kelià supylë velniai.
Mat Rëkyvos dvaro ponas bu-
vo pardavæs velniui „dûðià“.
Puotavo kartà jis pas Bubiø po-
nà ir sumàstë parvykti namo.
Liepë velniams greitai nutiesti
akmenø kelià nuo Bubiø dva-
ro iki Rëkyvos. Velniai supylë
per naktá tà kelià ir, ásodinæ po-
nà á karietà, skubëjo iki pirmø-
jø gaidþiø parvykti namo. Bet
sugiedojæs gaidys ir karieta su
ponu ir visa velniava nugarmë-
jusi á Rëkyvos pelkes. O Rûþa,
vadinama Velnio keliu, liko“. Iki
ðiol Ðlepkiø kaimo þmonës
mato, kaip nuo Viesulø miðko
ásisuka vëjo sûkurys ir nulekia
Rûþa. Sako, kad tai velnias bë-
gioja savo supiltu keliu. Taip
pat þmonës pasakoja, kad
pats didysis burtininkas Tvar-
dauskis ðia Rûþa ant gaidþio
jojæs. Kai kas èia bandë áþiûrë-
ti Þemaièiø sienà, kuria esà þe-
maièiai norëjæ atsiriboti nuo
Lietuvos. Ðie pasakojimai lei-
dþia vertinti Rûþà kaip kultûros
paveldo mitologiná objektà.
Koks þmoniø supratimas
apie gamtos paveldo objek-
tus, galima spræsti ið dabarti-
nës Rûþos bûklës. Kelis kartus
su bièiuliais praëjome ðia Rû-
þa ir buvome suþavëti iðlikusiø
jos riedulynø, bet nuliûdinti su-
naikintø atkarpø. Rûþos naiki-
nimo akcija prasidëjo jau pra-
ëjusá ðimtmetá, kai tûkstanèiai
rieduliø buvo suskaldyti ir pa-
naudoti istorinio Dubysos-Ven-
tos perkaso, Rygos–
Karaliauèiaus kelio statybai.
Rûþa smarkiai buvo ardoma ir
prieðkariu. Akmenskaldys ið
Kuþiø pasakojo, kad prieð ka-
rà ið Ðiauliø buvo veþami kali-
niai skaldyti akmenø ant Rû-
þos. Èia dirbo kelios privaèios
akmenskaldþiø brigados. Ta-
èiau Rûþa labiausiai nukentë-
jo pokario metais. Melioratoriai
iðstumdë á pamiðkes ir iðveþio-
jo tûkstanèius rieduliø. Iðtisas
atkarpas nukasë keliø ir namø
statybai. Kur buvo iðkastas kar-
jeras, ten atsirado sàvartynas.
Nukasto ozo vietoje ðalia nu-
melioruoto Genupio upelio ply-
ti keliø hektarø aukðtelkieèiø
neáteisintas sàvartynas. Didþio-
ji Rûþos dalis nepataisomai
subjaurota. Verduliø ir Aukðtel-
kës kaimuose ðalia Ðiauliø ku-
riantis gyvenvietëms Rûþos at-
karpos buvo paskirtos þmo-
nëms individualiø namø staty-
boms. Kaip pasakojo tas pats
Bronius Pranckietis, „nebuvo
Rûþa pripaþinta gamtos istori-
joje, tai ir nukasë, iðdalino skly-
pams. Na, ir keikësi þmonës,
lupdami buldozeriais ir sprog-
dindami didþiulius riedulius,
kad galëtø iðsikasti pamatus“.
Dabar Rûþos vietoje Geguþiø
kaime stovi Puðø, o Aukðtelkë-
je Rûþos gatvës individualiø
namø kvartalai.
Kur prieð kelerius metus
dar buvo áspûdingiausia Rû-
þos atkarpa ties Aukðtelke su
ðimtais galingø rieduliø, paèia-
me ozo virðuje aptikome sava-
valiðkà karjerà. Ðalia statomas
medienos perdirbimo cechas.
Þemë, per kurià eina Rûþa, yra
gràþinta privatiems asmenims.
Prieð metus vienas Verduliø
kaimo gyventojas Rûþos ak-
menis nuo savo þemës parda-
vë kelininkams. Taip kasmet
nyksta ir nyksta Velniø kelias.
Rûþa geologiðkai netyrinë-
ta. Darant Ðiauliø kompleksinæ
ekogeologinæ nuotraukà, Rû-
þos pirminá apraðà padarë Lie-
tuvos geologijos tarnybos spe-
cialistas V.Mikulënas. Jis pripa-
þino, kad geotopas turi paþinti-
næ-mokslinæ vertæ ir yra saugo-
tinas. Pagal specialiàsias þe-
mës naudojimo sàlygas yra
draudþiama naikinti akmeny-
nus ir be Aplinkos ministerijos
leidimo didesnius nei 0,5m2 ak-
menis. Taèiau Rûþoje tai daug
kur jau ávykæs faktas.
Tie, kas vaikðèiojo Rûþa,
laipiojo nuo akmens ant ak-
mens, kas stebëjosi nepa-
prastomis jø formomis ir mar-
gumynais, liko pakerëti. Ant
Rûþos ties Meðkiais stovi ðim-
tametis trikamienis àþuolas.
Netoliese guli akmuo su „vel-
nio“ pëda. Neseniai kelininkai,
kur platinamas kelias á Bubius
kerta Rûþà, atkasë riedulá mil-
þinà. Ðis riedulys didþiausias
Ðiauliø rajone.
Norint iðsaugoti ðià unika-
lià kraðtovaizdþio vertybæ, ið-
likusias Rûþos dalis reikia átei-
sinti kaip gamtos paminklà.
Sutvarkius atskirø Rûþos at-
karpø aplinkà, ji taptø ádomia
lankytina vieta. O mokslei-
viams geologijos ir geografi-
jos paþinimo šaltiniu.
Kiek Lietuvoje tokiø nuo-
stabiø gamtos ðventoviø, ku-
riø dar nesunaikino þmogus?
Jø yra. Joms reikia mûsø glo-
bos ir áprasminimo.
P.S. Vykstant masinei me-
lioracijai ðimtai Lietuvos akme-
nynø buvo sunaikinti. Ið prieð-
karinëje Lietuvoje þinomø 450
riedulynø iki mûsø laikø liko tik
keletas. O juk tai seniausi mû-
sø kraðto gamtos ir kraðtovaiz-
dþio paminklai, prieð tûkstan-
èius metø atkeliavæ kartu su le-
dynu. Ðie seniausi istorijos liu-
dytojai yra vertingi ne tik geo-
loginiu, bet ir istoriniu-etnogra-
finiu poþiûriu. Nuo seniausiø
laikø ávairiose kultûrose rodo-
ma pagarba akmeniui. Riedu-
liuose þmonës áþvelgdavo pa-
slaptingus þenklus, ðventøjø,
velniø, laumiø, verðiø, paukð-
èiø ir kitø tvariniø paliktus pëd-
sakus tais laikais, kai akmenys
dar buvo minkðti. Þmonës ti-
këjo, kad á akmenis ásikûnija
mirusiøjø vëlës, kurios globo-
ja giminæ. Akmenys mokai ga-
lëdavo suteikti iðminties.
Ðiauliø gamtos ir kultûros
paveldo apsaugos klubas „Au-
kuras“ rengia paieðkas ádomiø
gamtos ir kultûros paveldo ob-
jektø, kurie nëra átraukti á valsty-
bës saugomø paminklø sàra-
ðus. Jei turite þiniø apie juos,
praneðkite:
Ðiauliø gamtos ir kultûros
paveldo apsaugos klubas „AU-
KURAS“, Þaliûkiø g. 24a-2, LT-
78102 Ðiauliai. Tel. 8 41
370112, 8 686 12612, faks. 8
41 370336. El.paštas: in-
fo@aukuras.lt. Internetinis
puslapis www.aukuras.lt
Dailininkai Romeriai
Edvardas Jonas Romeris, Vilniaus vaizdas nuo Misionieriø kalno
2006 m. birþelio 13 d. Radvilø rûmuose
atidaryta tarptautinë dailës paroda “Dailinin-
kai Romeriai”, skirta dailininko akvarelininko
Edvardo Jono Romerio 200-osioms gimimo
metinëms. Sena bajoriðka Romeriø giminë per
tris su puse amþiaus davë Lietuvai ne vienà
iðkilø þmogø, ne vienà ásimenantá valstybës ir
visuomenës, mokslo ir kultûros veikëjà.
Prisilietimas prie ðios giminës, natûralu, ke- Romeriø, gale-
lia ávairiø minèiø.
Atstovaudamas bene vienintelei Lietuvos
valstybës institucijai, oficialiai pavadintai ðios vo su kai kuriais
giminës atstovo vardu, t.y. Mykolo Romerio
universitetui, labiausiai norëèiau prisiminti sà-
sajas, kurios profesoriø Mykolà Pijø Romerá,
ko gero, labiausiai paþástamà mûsø visuome-
nëje, jungia su pagrindiniu ðios sukakties kal-
tininku Edvardu Jonu.
Pirmiausia – tai gana artimas jø tarpusavio
giminystës ryðys sudëtingame ir ðakø bei at-
ðakø gausiame giminës genealoginiame me-
dyje. Dailininkas Edvardas Jonas ir Mykolo Pi-
jaus senelis Mykolas Steponas buvo tikri bro-
liai – sûnûs þinomo XVIII–XIX a. sandûroje gy-
venusio paþangiø paþiûrø visuomenës veikë-
jo Mykolo Juozapo – masono, gubernijos ba-
jorø vadovo, Vilniaus tipografinës draugijos ákû-
rëjo, uoliai besirûpinusio spaudos leidimo plë-
timu ir skleidimu visuomenëje, jau XIX a. pra-
dþioje këlusio baudþiavos panaikinimo idëjà,
nesutaikomo carizmo prieðininko, dël to pa-
tyrusio Petropavlovsko tvirtovës kazematø ka-
linio gyvenimà ir politinæ tremtá.
Paþymëtina, kad abi ðios giminës ðakos
turëjo galimybæ palaikyti tarp savæs nuolati-
nius tiesioginius ryðius, gyvendamos, galima
sakyti, artimoje kaimynystëje: Antanaðës dva-
rà – ið tëvo paveldëtà Eugenijaus Jono ðei-
mos lizdà, ir Bagdoniðkiø dvarà, kurá, bûda-
mas dar septynmetis, Mykolo Pijaus tëvas taip
pat paveldëjo ið to paties þmogaus – savo se-
nelio, nes tëvas buvo anksti miræs, teskyrë
apie deðimt kilometrø.
Tikriausiai ði kaimynystë, nuolatinis ben-
dravimas turëjo reikðmës dar
vienam ryðiui atsirasti – Myko-
lo Pijaus draugystei, o vëliau ir
meilei savo antros eilës pusse-
serei Reginai Rachelei Kazimi-
rai Romeraitei, dailininko Ed-
vardo Jono anûkei, jo sûnaus,
taip pat dailininko Edvardo Ma-
to dukrai; meilei, 1909 m. pa-
sibaigusiai jø santuoka, tiesa,
nenusisekusia, neilgalaike.
Pats profesorius Mykolas
Pijus, tiesa, nuëjo kitu – ne dai-
lininko, bet mokslininko, teisi-
ninko ir istoriko keliu, nors me-
nui taip pat nebuvo abejingas.
Jo ðilti jausmai dailei, apskri-
tai kultûrai, reiðkësi gana ryð-
kiai. Uþtenka paminëti, jog dar jaunystëje,
prieð Pirmàjá pasauliná karà, jis priklausë Lie-
tuviø dailës draugijai, buvo aktyvus ðios drau-
gijos valdybos narys, rûpinosi pomirtinës Mi-
kalojaus Konstantino Èiurlionio parodos or-
ganizavimu. Savo namuose Bagdoniðkyje
buvo ásteigæs þymiausiø giminës þmoniø por-
tretø, daugiausia pieðtø Edvardo ir Alfredo
rijà. Jis asme-
niðkai bendra-
þinomais lietu-
viø dailininkais
(A.Þmuidzina-
vièium, V.Eidu-
kevièium ir ki-
tais), pozavo
pusbrolio Eu-
genijaus þmo-
nai Sofijai Dem-
bovskai-Rome-
rienei, garsiam
ðvedø portretis-
tui Kronðtran- Edvardas Jonas Romeris,
Romeriø ðeima, 1829 m.
dui.
Romeriø giminës, kaip ir kai kuriø kitø daug
Lietuvai davusiø senøjø bajorijos giminiø – Zu-
bovø, Birþiðkø ir kitø, veikla ir nuopelnai mûsø
kraðtui, Lietuvos visuomenei savaime nëra vi-
siðka terra incognita. Bet ði dailës paroda ne-
abejotinai dar labiau sustiprina tà paþintá, su-
daro puikià galimybæ arèiau paþinti ðià gimi-
næ ir jos darbus, ypaè tokioje specifinëje, bet
labai reikðmingoje kai kuriø jos þmoniø veik-
los sferoje – dailëje. Ne tik susipaþinti, bet ir
pajusti tai, kuo buvo gyvenama anais jau ga-
na nuo mûsø nutolusiais laikais.
Todël norëtøsi pareikðti nuoðirdþià padë-
kà visiems ðios parodos rengëjams – organi-
zacijoms ir atskiriems þmonëms, ypaè Jolan-
tai Ðirkaitei.
Prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 43

Valdovø rûmø
Kur galima ramiai, be skubëjimo pa-
bûti, prisiliesti prie mûsø senosios isto-
rijos, jos iðlikusiø simboliø – kultûros pa-
veldo vertybiø?
Tam gera aura – Taikomosios dailës
muziejuje Vilniuje. Èia veikia su Lietu-
vos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø
rûmø atkûrimu susijusios parodos.
Jau 19 metø tiriama Vilniaus þemuti-
nës pilies rûmø teritorija. Atskleista ne-
maþai naujø duomenø apie didþiøjø ku-
nigaikðèiø rezidencijà, jos puoðnumà, is-
torinæ raidà.
Pasak Piliø tyrimo cento vadovo Edu-
ardo Kauklio, visuomenei rodoma per
1000 eksponatø, surastø ir sukauptø
nuo 1987m. vykdomø archeologiniø ir
architektûriniø tyrinëjimø. Kiekvienais
metais ekspozicija atnaujinama ir papil-
doma naujai restauruotais Valdovø rû-
mø teritorijos radiniais.
Ðiemet lankytojai pirmà kartà gali
plaèiau susipaþinti su Lietuvos didþiojo
kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Alek-
sandro (1492–1506) veikla, jo laikø kny-
gomis, maldynais, ikonografiniais pieði-
niais, kitais retais eksponatais, surink-
tais ið visos Europos. Ðiemet sukanka
500 metø nuo karaliaus Aleksandro mir-
ties. Tai vienas ið uþmirðtø valdovø, be-
veik nuolatos (9 metus) rezidavæs Vil-
niaus pilyse. Jis daug nusipelnë Vilniaus
miestui: statë gynybinæ sienà, Valdovø
rûmø pietø korpusà, kitus valstybei reikð-
mingus objektus. Èia jis këlë vestuves
su caro Ivano III dukterimi ir Vytauto pro-
anûke pravoslave Elena, rûpinosi vals-
tybës saugumu ir gerove.
Gausiausia kolekcija atspindi Lietu-
vos Valdovø rûmø laikus – renesanso ir
ankstyvojo baroko epochas. Labai ádo-
XVI a. koklis
XVII a. stiklo gaminiai
Bronius SLAVINSKAS
atkûrimas: radiniai,
meno vertybës
mi eksponatø grupë – tai seniausieji kok-
liai, siekiantys XV a. – gotikos epochà.
Nemaþa jø dalis papuoðta heraldinëmis
figûromis, Lietuvos valstybës vadovø ir
didikø inicialais. Lankytojai gali susipa-
þinti su stiklo radiniais, ávairiausiø tau-
riø, indø fragmentais. Ðie dirbiniai at-
spindi ne tik buitinius Valdovø rûmø po-
reikius, bet ir liudija jø prabangà.
Valdovø rûmø teritoriniai, kultûriniai
sluoksniai gerai iðsaugojo mediniø dir-
biniø fragmentus. Tai tekinti indai, geldos
ir kt. Tarp medþio radiniø iðsiskiria unika-
lus XIV a. antrosios pusës iðlikæs veþimo
ratas. „Á dienos ðviesà iðkeltos ðioje vie-
toje buvusiø dar senesniø, iðnykusiø nuo
þemës pavirðiaus prieð 500–600 metø
pastatø liekanos, surinkta daug architek-
tûriniø detaliø ið gotikos, renesanso ir
ankstyvojo baroko periodø,“ – sako ilga-
metis architektûros istorijos tyrinëtojas dr.
Napoleonas Kitkauskas.
Itin gausiai pristatomi metalo dirbiniai.
Tai ginklai (kalavijas, ietgaliai ir kt.), šar-
vai, to meto amunicija. Dar vienas retas
radinys – XV a. vienašmenis kalavijas.
Kita metalo dirbiniø grupë – buitiniai
árankiai ir architektûriniai elementai. Odi-
niø dirbiniø kolekcija patraukia fantazija
ir originalumu. Valdovai ir dvariðkiai tu-
rëjo savus nagingus batsiuvius... Arche-
ologai yra suradæ gerai iðsilaikiusá XV a.
pusbatá, papuoðtà pjaustytos odos ku-
Valdovø rûmai ðiandien
tais. Manoma, kad ðis radinys Lietuvos
archeologiniø tyrimø istorijoje neturi ana-
logø. Prieð 400–600 metø Valdovø rû-
muose neðiotus batus restauravo piliø
tyrimo centro „Lietuvos pilys“ restaura-
torë Jurga Kalëjienë.
Ðiemet vykstantys didelës apimties ar-
cheologiniai tyrimai þada atskleisti dar ne
vienà didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø, ka-
raliø ir jø aplinkos gyvensenos ypatumà –
neþinomo kultûros paveldo vertybæ.
Istorijos gerbëjai turëjo gerà progà
susipaþinti su neseniai Vilniuje pirmà
kartà eksponuota tarptautine edukaci-
ne fotografijø paroda „Liublino pilies
Ðvè. Trejybës koplyèia“. Ði gotikinë pi-
lies koplyèia ir bizantiðkos jos interjero
freskos yra bene vienintelis taip gerai ið-
likæs istorijos ir dailës liudininkas, bylo-
jantis apie XIV–XV a. sandûros Lietuvos
valdovø estetiná skoná ir religinæ jause-
nà. Koplyèia buvo perstatyta 1395–1416
m. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Len-
kijos karaliaus Vladislovo Jogailos ini-
ciatyva, o jos vidø dekoravo ið Lietuvos
pakviesti meistrai.
Liublino muziejaus direktorius Zyg-
muntas Nasalskis mums sakë, kad be-
veik 590 metø teko laukti, kol koplyèios
freskas buvo galima pristatyti Vilniuje,
nors manoma, kad karalius Jogaila ne
kartà apie jas yra pasakojæs vilnieèiams.
Etninëje Lietuvoje ðio laikotarpio pa-
XVI a. baldø fragmentas
veldas iðlikæs labai fragmentiðkai. Þino-
ma, jog panaði sieninë tapyba puoðë
Trakø salos pilies meniø sienas, Vilniaus
katedrà ir greta stovëjusiø Lietuvos val-
dovø rûmø rezidencijà. Sveèias ið Len-
kijos dar priminë, kad Liublinas tai mû-
Vazø herbo fragmentas
sø tautø simbolinë vieta. Ir garsusis pa-
veikslas „Þalgirio mûðis“ Antrojo pasau-
linio karo metais buvo slepiamas jø mu-
ziejuje. Vokieèiai siûlë kelis ðimtus tûks-
tanèiø markiø tam, kuris pasakys jo sau-
gojimo vietà... Taèiau norinèiø pasipel-
nyti tuomet neatsirado.
Taikomosios dailës muziejuje rodo-
mi keturi itin vertingi senieji audiniai –
XVI–XVIII a. pradþios flamandø ir pran-
cûzø dirbtuvëse austi gobelenai. Tai Val-
dovø rûmø paramos fondo surinktomis
lëðomis ásigyti kûriniai. Ið raðytiniø ðalti-
niø yra þinoma, jog kaip tik Þygimanto
Senojo laikais Lietuvoje ir Lenkijoje jau
tikrai bûta ið Vakarø atsiveþtø gobele-
nø, kurie puoðë valdovø, didikø, baþ-
nyèios hierarchø rezidencijas.
Seniausias rodomas gobelenas
(fragmentas) „Drambliø eisena“ buvo
sukurtas apie 1515–1520 m. garsiose
Flandrijos Tournai miesto dirbtuvëse.
Specialistai mano, jog ðis vëlyvosios
gotikos ir ankstyvojo renesanso stiliaus
bruoþø turintis gobelenas galëjo pri-
klausyti Portugalijos karaliaus Manue-
lio I rûmø Lisabonoje kolekcijai.
XVII a. papuošalai
Kitas itin áspûdingas ir paslaptingas
gobelenas – tai „Scena ið Aleksandro Di-
dþiojo vestuviø“. Ðis audinys sukurtas
pagal garsaus Nyderlandø dailininko ir
graverio Martino de Voso pieðiná. Jis yra
meistriðkai restauruotas ir geros bûklës.
Tai padarë Lietuvos dailës muziejaus
P.Gudyno restauravimo centro specialis-
tai. Gobeleno stilistika yra artima garsia-
jai Þygimanto Augusto audiniø kolekci-
jai, kuri kadaise puoðë ir Vilniaus valdo-
vø rûmus, o dabar saugoma Krokuvos
Vavelio rûmuose,
Dar du Dailës muziejaus ásigyti ir eks-
ponuojami vertingi gobelenai – „Mitolo-
ginë scena“ ir verdiûra – greièiausiai yra
sukurti XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pra-
dþioje Prancûzijoje.
Daugelá specialistø, ekspertø nustebi-
no Lietuvos dailës muziejaus ásigyti ir eks-
ponuojami ávairiø epochø baldai. Pasak
Lietuvos dailës muziejaus LDK valdovø rû-
mø interjerø ir ekspozicijø skyriaus vedëjo
dr. Vydo Dolinsko, jau dabar Þygimanto
Augusto ar Vladislovo Vazos apartamentus
galima bûtø papuoðti ið tø laikotarpiø esa-
mais baldais, pvz., tipiðku XVII a. raðomuo-
ju barokiniu sekreteru su visais puoðniais
ir slaptais stalèiais, prancûziðka spinta,
karaliðkuoju sostu, gotikinëmis skryniomis
ir kitais vertingais nagingø meistrø sukur-
tais darbais.
Chronologiniu poþiûriu pagrindiniai
akcentai yra trys epochos – gotika, re-
nesansas, barokas. Neseniai Valstybinës
kultûros paveldo komisijos ir ekspertø ta-
rybos nariai vieningai pritarë Valdovø rû-
mø interjerø atkûrimo koncepcijai. Pa-
grindinë jos idëja, pasak rûmø atkûrimo
projekto vadovo Rimo Grigo, – tai priori-
tetinis autentiðkø mûro liekanø ir rûmø
raidos eksponavimas; interjeras bus ku-
riamas pagal surinktà istoriografijà ir iko-
nografijà, to laikotarpio analogus ir ar-
chitektûrinius meninius principus. Patal-
pø stilistika bus parenkama pagal mûrø
stilistinæ kartogramà.
Rûmø menes papuoð beveik auten-
Valdovø rûmø krosnis
tiðki þidiniai ir krosnys, nes Þemutinës
pilies teritorijoje surasta didþiausia kok-
liø kolekcija, siekianti net XV amþiø. Jø
yra daugiau kaip septyni tûkstanèiai,
ávairiausiø spalvø ir ornamentø, papuoð-
tø heraldinëmis figûromis, Lietuvos vals-
tybës vadovø ir didikø inicialais. Jau da-
bar Piliø tyrimo centro specialistai, rem-
damiesi tipologija, ieðko geriausiø þidi-
niø atkûrimo variantø, autentiðkø ele-
mentø modeliavimo formø ir bûdø.
Kita dalis radiniø chronologine tvar-
ka bus eksponuojama kartu su didakti-
ne ekspozicija – ikonografija, portretais,
kopijomis ir kt., þodþiu, bus atspindëta
viena ar kita epocha.
Susipaþinæs su interjerø atkûrimo ar-
chitektø siûloma koncepcija, istorikas An-
tanas Tyla sakë: „Pats interjero paveldas
yra labai ðykðtus, jo atkûrimas reikalauja
ypatingos metodikos, taèiau, susipaþinæs,
kas yra jau padaryta, sukaupta, nusira-
minau, darbai vyksta kryptingai...“
Kalbëdamas apie turimus ekspona-
tus, ekspertø tarybos narys Romas Jalo-
veckas ramino jø ásigijimo prieðininkus:
„Að anksèiau taip pat skeptiðkai þiûrëjau
á meno kûriniø pirkimà Valdovø rûmams,
maniau, kad èia yra ðvaistomos lëðos,
bet tik ðiandien, susipaþinæs èia, vieto-
je, pamaèiau, kad tai yra autentiðki daly-
kai, atitinkantys atkuriamà laikotarpá“.
Istoriko Romo Batûros nuomone,
daugiau dëmesio reikëtø skirti gotikos
epochai ir Vytauto Didþiojo Lietuvai, ku-
rios istorija yra pasaulinës reikðmës.
– Interjerø árengimas – tæstinis pro-
cesas, reikalaujantis moksliniø studijø ir
analizës, taèiau jau dabar galima tvirtinti,
kad turimos ir ateityje ásigysimos meno
vertybës, radiniai taps atkurtø Valdovø
rûmø interjerø ir ekspozicijø svarbiais
valstybingumo akcentais, – sako Lietu-
vos dailës muziejaus direktorius, LDK
Valdovø rûmø interjerø atkûrimo ir pri-
taikymo reprezentacinëms, muziejinëms
ir edukacinëms programoms vadovas
Romualdas Budrys.
XVI a. keramika
Broniaus SLAVINSKO nuotr.
 Kas domina lenkus Lietuvoje?
Lietuvoje kasmet vieði daug sveèiø ið
Lenkijos. Gali susidaryti áspûdis, kad juos
daugiausia domina Vilniuje Auðros vartai,
ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, Rasø kapinës,
kuriose palaidota Juzefo Pilsudskio ðirdis
ir motina. Lietuvoje jie taip pat domisi len-
kø maþumos padëtimi ir kt. Taèiau ðiemet
ásitikinome, kad atvykstanèiø lenkø inte-
resai Lietuvoje bûna daug platesni. Jie no-
ri pamatyti ir suþinoti naujienø ne tik apie
Lietuvos istorijà, kultûrà, etnografijà, eko-
nomikà, bet ir gamtos ávairovæ ir jos ypa-
tybes. Tuo ásitikinome priimdami ir lydë-
dami kartu su prof. habil. dr. Olegu Pus-
telnikovu didelæ grupæ (47 dalyviø) lenkø
gamtininkø ið Gdansko, Ðèecino ir Vroc-
lavo universitetø bei Slupsko pedagogi-
nës akademijos. Profesorius O.Pustelni-
kovas lenkus lydëjo per visà kelionæ ið
Lenkijos á Lietuvà ir atgal.
Po Lietuvà su kitais keliavo profeso-
riai habil. dr. Vaclovas Florekas (geomor-
fologas), Meèislavas Banachas (hidrolo-
gas-klimatologas) ir Andþejus Koniasas
(kartografas). Daugelis dalyviø yra Len-
kijos gamtos prityræ tyrinëtojai. Prof. ha-
bil. dr. Vaclovas Florekas yra áþymus upiø
geomorfologijos tyrinëtojas savo kraðte.
Su juo mes esame paskelbæ keletà dar-
bø apie Lietuvos upiø raidà ir jos ryðius
su Lenkijos upëmis.
Lauko geografiniø tyrimø „Lietuva
2006“ gausios mokslininkø grupës tikslas
buvo susipaþinti su Lietuvos gamtinës ap-
46 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS
linkos ávairove ir ypatumais. Juos domino
Druskininkø apylinkëse surandamos net tri-
jø tarpledynmeèiø nuogulos, Pietryèiø Lie-
tuvos zandrinë smëlinga lyguma, Baltijos
marginalinës ledyno pakraðèio aukðtumos
ir jø sandara Dzûkijoje ir Aukðtaitijoje, Tra-
kø glaciokarstiniai eþerai su keiminiø kal-
Lenkø gamtininkø
tyrinëtojø grupë prie
Puntuko
vø salomis. Sveèiai domëjosi ir erozinëmis
kalvomis – Kernavës piliakalniais ir Neries
slënio plaèia terasa, kurios nuogulose ap-
tinkami senosios Lietuvos sostinës – vi-
duramþiø miesto archeologiniai radiniai. Vil-
niuje, be áprastiniø turistiniø objektø, sve-
èiai susipaþino su Neries slënio geomor-
fologija: terasomis ir ðlaitø eroziniø kalvø
reljefu – „Vilniaus Ðveicarija“, Valakupiø Ne-
ries meandra ir daugeliu kitø objektø.
Vilniaus universiteto Botanikos sode
birþelio 26 dienos pavakaræ ávyko lenkø
susitikimas su Lietuvos gamtos draugi-
jos nariais. Botanikos sodà aprodë direkt.
pavaduotoja dr. Laima Balèiûnienë. Sve-
èius priëmë draugijos ir Centro valdybos
nariai. Galima padëkoti valdybos sekre-
torei Monikai Meleðytei, kad susitikimas
praëjo ðiltoje draugiðkoje aplinkoje. Apie
pagoniðkas tradicijas papasakojo Nijolë
Balèiûnienë. Operatorius ir reþisierius Ar-
vydas Barysas pademonstravo videofil-
mà „Baltijos gintaras“.
Pakeliui ið Vilniaus á Anykðèius buvo
aplankyti Kavarsko stebuklingi vandenø
ðaltiniai. Anykðèiø apylinkës gausios gam-
tininkams ádomiø objektø. Visko per trum-
pà laikà neámanoma net apþiûrëti, todël
daugiau dëmesio buvo skirta Anykðèiø
neogeno kvarciniams smëliams, prakas-
tiems karjere, ið kurio jie eksploatuojami
stiklo gamybai. Áspûdá paliko Puntuko ra-
pakivio riedulys, ledyno atneðtas ið Piet-
ryèiø Suomijos prieð 14 000 metø.
Birþø apylinkëse vyksta katastrofiniai
egzogeniniai reiðkiniai – karstinës ágriu-
vos. Likënø kurorte aplankytas natûralus
sieros vandenilio turintis Smardonës ðal-
tinis, kurio vanduo naudojamas gydymui.
Jo hidrocheminius tyrimus beveik prieð
200 metø atliko genialus mokslininkas Te-
odoras Grotthussas, kurio tëvas valdë
Geduèiø dvarà. Sveèius sudomino Jur-
Pakruojo
dvaro
dolomitø tiltas
per Kruojà
 Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2006

Lietuvos energetikos institutas,

Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS Eina nuo 1957 m.
7-8

Algirdo GAIGALO nuotr.

Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU
Vyriausiasis redaktorius
JUOZAS BALDAUSKAS
Kernavës piliakalniai. Vaizdas á Neries slëná,
terasoje buvo ásikûræs viduramþiø miestas Redakcijos kolegija:
VALDAS ADAMKUS
gaièiø ozas, buvæs piliakalnis, dabar Kry- JUOZAS BANIONIS
þiø kalnas netoli Ðiauliø, Meðkuèiø apy- EDMUNDAS ÈAPAS
linkëje, ðeðiolikos kamienø liepa Ventos
ALGIRDAS GAIGALAS
slënyje Papilëje, netoli iðlikæ pilkapiai. ALGIRDAS GAIÞUTIS
Ðiaurës Lietuvoje Lenkijos gamtinin- JONAS GRIGAS
kai domëjosi devono sistemos dolomi- GEDIMINAS ILGÛNAS
tais (Petraðiûnø karjere), permo siste- PAULIUS JURKUS
mos virðutinio skyriaus klintimis (Karpë- JUOZAS ALGIMANTAS
nø karjere), triaso sistemos raudonspal- KRIKÐTOPAITIS
JONAS KUBILIUS
viais moliais (Ðaltiðkiø karjere) ir juros
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
sistemos uolienomis: sferosideritø ir an- VYTAUTAS MERKYS
glingø aleuritø atodangomis Ventos pa- GUIDO MICHELINI
krantëse Papilëje, jose randamais suak-
STASYS VAITEKÛNAS
menëjusiais gyvûnais. Jie susipaþino, JURGIS VILEMAS
kaip vyksta devono dolomitø kasyba sta- ALEKSANDRAS VITKUS
tybinei skaldai Pakruojo rajone ir kaip
Redakcijos darbuotojai:
dolomitas naudotas ðeðiaarkiniam tiltui
per Kuojos upæ Pakruojo dvare. Naujo- Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË
sios Akmenës cemento fabrikas ið per-
Meninis redaktorius
mo klinèiø ir triaso moliø gamina cemen-
VILIUS JAUNIÐKIS
tà statyboms. Konsultantë
Sveèiai aplankë Ðmidtos versmæ ir
SAULË MARKELYTË
Mosëdþio akmenø muziejø Skuodo ra-
Rinkëja
jone, kuris paliko nepakartojamà áspû- VIOLETA SADAUSKIENË
dá. Domëjosi naftos gavyba ir geotermi-
REDAKCIJOS ADRESAS:
ne energija Vakarø Lietuvoje. Lenkijos
“Mokslas ir gyvenimas”,
gamtininkø paþintinë ir tiriamøjø stebë- Antakalnio g. 36, LT-10305,
jimø kelionë pasibaigë Lietuvos pajûry- Vilnius
je, kurio gamtinë aplinka skiriasi nuo
Lenkijos pajûrio, nors priklauso tai pa- TELEFONAI:
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,
èiai Baltijos pietrytinei pakrantei.
redaktoriø - 2 34 41 00.
Negalëjome èia iðvardyti visø tyrinë-
Faksas: 2 34 15 72
tø gamtos objektø ir juo labiau patirtø
Elektroninis paðtas:
áspûdþiø. Taèiau jautëme lenkø gamti- mgredakcija@takas.lt
ninkø nuoðirdø domëjimàsi, palankumà
ir dëkingumà. Pasiraðyta spaudai 2006 07 19.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
Popierius ofsetinis.
Uþs. Nr.1431 . Kaina 3,95 Lt,
Spausdino AB ,,Spauda”,
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
SCIENCE AND LIFE
Science popular and historical
monthly. Editor-in Chief:
J.Baldauskas
“Mokslas ir gyvenimas”,
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006
“Mokslo ir gyvenimo” adresas
internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/
2006 m. Nr.7-8 (573-574) liepa - rugpjûtis
Tu r i n y s
A.LAURINÈIKAS, H.JASIÛNAS Mokslo dirvos
artojas ...................................................................... 2
Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga ............... 3
D.MILÈIUS Vandenilio saugojimas ........................... 4
V.VASILIAUSKIENË Áþymus mokslininkas
ir agronomas ............................................................ 6
P.G.ADLYS Ar ne per lëtai gerëja vartojimo
struktûra? ................................................................. 8
V.ZUBELYTË Tarptautinis duomenø baziø ir
informaciniø sistemø specialistø forumas ................ 9
O.RUKÐËNAS Biofizikos mokymas: programos,
metodai, problemos ............................................... 10
R.BRAÐIÐKIS Þvilgsnis á Lietuvos radiofonijos
istorijà ..................................................................... 12
J.JANKAUSKAS Koká vandená gerti sveika? ........... 14
D.TRIPONIENË Daktaras Julijonas Ticijus ............. 18
G.TAUTVAIÐIENË, Ð.MIKOLAITIS Kompiuteriniø
spieèiø tinklai – efektyvaus darbo ateitis ................ 20
J.RUDOKAS Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdes ....... 21
J.RUBIKAS Þmonija – tarsi Baltijos kelias ........... 22
P.RIMÐA Penkiolika metø olimpinëje ðeimoje ......... 24
P.KATINAITË, A.ÈIUÞAS Sveikiname Arvydà
Virgilijø Matulioná .................................................... 26
B.AMBRAZIEJUS Mûsø sveèiai, skaitytojai,
bendradarbiai ......................................................... 26
M.KUODYTË Zosima Panopolisietis (apie 350–400):
alchemija – puolusiø angelø mokslas apie
spalvotus drakonus ................................................ 31
S.BRAZIÛNAITË-PANKIENË Þalsvasis šaltinis ....... 32
J.ELEKÐIS Sunki, bet tokia brangi ir miela
talento naðta ........................................................... 34
D.MIKALAUSKAITË Cholesterolio tipai ir
problemos .............................................................. 34
V.LAPINSKAS Alytaus valstybinë gimnazija ir
kultûriniai renginiai Alytuje 1935-1945 metais ......... 36
A.MOTUZAS, R.SELENKOVAS Bepatvankë
hidrojëgainë – mitas ar tikrovë ............................... 40
D.RAMANÈIONIS Akmenø rûþa ............................. 42
M.MAKSIMAITIS Dailininkai Romeriai .................... 43
B.SLAVINSKAS Valdovø rûmø atkûrimas: radiniai,
meno vertybës ....................................................... 44
A.GAIGALAS Kas domina lenkus Lietuvoje? .......... 46
P.KAROBLIS Lietuvos mokytojai antikos lopšyje .... 48
Pirmajame þurnalo virðelyje:
Vienam ið ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo
kûrëjø, mûsø redkolegijos nariui
prof. Jonui Kubiliui – 85
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 47

 Lietuvos mokytojai antikos lopšyje
Lietuvos tautinis olimpinis komite-
tas ir Lietuvos olimpinë akademija ge-
guþës viduryje nuskraidino grupæ mo-
kytojø, akademinio bei ðvietimo ben-
druomenës atstovø – olimpizmo pro-
paguotojø – á olimpiniø þaidyniø lopðá
Graikijà. Tie, kurie dalyvavo ðioje iðvy-
koje, tikrai nusipelnë paþinti antikos is-
torines vertybes.
Grupëje buvo þymiausi mokytojai,
daug nusipelnæ moksleiviø olimpiniam
ðvietimui: Irena Augutienë (Kretingos
Marijono Daujoto vid. mokyklos kûno
kultûros mokytoja), Vilija Ðilingienë
(Vilniaus Þvëryno gimnazijos kûno kul-
tûros mokytoja), Helena Vaicekauskie-
në (Ðirvintø „Atþalyno“ pagrindinës
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.7-8, 1- 48, Indeksas 5052, 3,95 Lt
9 770134 308013
mokyklos mokytoja), Neringa Kivytie-
në (Panevëþio „Vyturio“ vid. mokyklos
kûno kultûros mokytoja), Vladas Janiû-
nas (Kauno Salomëjos Nëries vid. mo-
kyklos direktorius), Stanislava Dþiuge-
lienë (Këdainiø rajono Josvainiø vid.
mokyklos kûno kultûros mokytoja), Jo-
nas Varkulevièius (Rokiðkio Lizdeikos
gimnazijos direktorius), Robertas Ðui-
pis (Ðiauliø r. Vebrûnø pagr. mokyklos
kûno kultûros mokytojas), Aldona Sli-
dþiauskienë (Ignalinos rajono gimna-
zijos kûno kultûros mokytoja) ir kiti.
Atënuose susipaþinome su garsiu
antikos laikø paminklu – Akropoliu, Par-
naso kalno papëdëje su Delfø Apolo-
no ðventykla, Olimpija prie Kronos kal-
no, kur Dzeuso garbei vyko olimpinës
þaidynës, aplankëme Homero apdai-
nuotus Mikënus – vienà seniausiø Eu-
ropos civilizacijos lopðiø. Pribloðkë
akustikos meno ðedevras – antikos
laikø Epidauro amfiteatras, perstaty-
tas IV a. pr. Kristø. Taip pat ásiminë ir
Karinto kanalas, kuris jungia Egëjo ir
Jonijos jûras.
Apsilankæ Graikijoje dar kartà ási-
tikinome, kad Graikijos olimpinë pa-
tirtis ákûnija þmogiðkojo idealo supra-
timà, kad olimpinës þaidynës ugdo
geresnes þmogaus savybes – dvasin-
gumà, ryþtà ir valià, padedanèias
sportininkui siekti didþiulio tikslo, gy-
venti ir elgtis dorai.
Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS
Nuotraukos autoriaus