P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

|Views: 530|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/07/2013

pdf

text

original

2006

7-8

Vandenilio saugojimas

Valdovø rûmø atkûrimas: radiniai, meno vertybës

Prof. Jonui Kubiliui – 85

Þmonija – tarsi Baltijos kelias

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

1

Mokslo dirvos
Prof. Jonui Kubiliui – 85
Iðkilios asmenybës privalumø puokðtëje yra daug ásimintinø bruoþø bei nuveiktø darbø. Èia priminsime Lietuvos þmonëms Jubiliato mokslo, mokslinës veiklos organizavimo darbus. Nuo ko ir kaip pradëjo profesorius kurti Lietuvos matematikø mokyklà? „Sàjungos“ laikais mokslo centrai buvo sukoncentruoti Mokslø akademijos sistemoje. Buvo manoma, kad pradiná specialisto parengimà gali atlikti universitetai. Tai buvo viena ið prieþasèiø jaunam mokslininkui pasirinkti darbovietæ Lietuvos mokslø akademijos Fizikos-technikos institute. Kartu J.Kubilius buvo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakulteto daktaro Gerardo Þilinsko vadovaujamos Ben-

Valerijos ir Jono Kubiliø ðeima. Ið kairës: marti Milda Kubilienë, dukra doc. dr. Birutë Petrauskienë, vaikaitis Jonas Kubilius, p. V.Kubilienë, vaikaitë Eglë Kubiliûtë, prof. J.Kubilius ir sûnus prof. Kæstutis Kubilius

1944 m. rudená Vilniaus universiteto matematikø branduolá sudarë prof. Zigmas Þemaitis, doc. Petras Katilius, dr. Gerardas Þilinskas ir vyr. dëst. Vytautas Paulauskas. 1946 m. pabaigoje Universitetà baigia matematikai Jonas Kubilius, Kleopas Grincevièius, Aronas Naftalevièius, Ðlioma Strelicas. J.Kubilius jau turëjo moksliná ádirbá skaièiø teorijoje. Minëti Jo kolegos taip pat svajojo apie matematikos mokslo aukðtumas. Ilgainiui visi keturi tapo moksliniø matematikos mokslo ðakø ugdytojais: skaièiø ir tikimybiø teorijos, geometrijos bei funkcijø teorijos. J.Kubilius, 1951 m. baigæs aspirantûrà Leningrado universitete pas prof. J.Linikà ir apgynæs fizikos-matematikos mokslø kandidato disertacijà, gráþo á Vilniø turëdamas mokslinës veiklos planà. Pagrindine tyrimø kryptimi buvo pasirinkta tikimybiø teorija, nes maþai valstybei reikëjo matematikos ðakos, kuri turëtø iðplëtotà teoriná aparatà ir plaèias pritaikymø galimybes.

drosios matematikos katedros antraeilininkas. Èia jis turëjo docento darbo krûvá ir ëmë telkti moksliniam darbui dëstytojus ir studentus. 1954 m. Universitetà baigë pirmasis J.Kubiliaus diplomantas Vytautas Statulevièius. Jis taip pat tobulintis buvo pasiøstas á Leningrado universitetà pas prof. J.Linikà. Jam buvo pasiûlyta studijuoti tikimybiø teorijà. 1955 m. J.Kubilius suorganizavo garsøjá moksliná (Jo vardu pavadintà) seminarà. Seminaro dalyviai buvo gabiausi fakulteto matematikos studentai. Seminaras ëmësi nagrinëti moderniàsias matematikos disciplinas, kuriø paskaitos studijø metais nebuvo skaitomos. J.Kubilius intensyviai rengia daktaro disertacijà, kurios tikslas buvo pritaikyti tikimybiø teorijos metodus skaièiø teorijos problemoms spræsti. Jam pavyko suformuoti ir pagrásti naujos matematikos ðakos – tikimybinës skaièiø teorijos – pagrindus ir parengti tyrimø metodus. Disertacija buvo parengta, taèiau partijos

CK darbo ginti neleido, nes J.Kubilius priklausë tø laikø darbo kodekso 47a paragrafo sferai. Akademikas A.Kolmogorovas J.Kubiliaus atradimus paskelbë uþsienyje, be to, buvo N.Chruðèiovo „atlydþio“ laikai. Taip 1957 m. Maskvoje V.Steklovo matematikos institute disertacija buvo apginta ir labai gerai ávertinta. Tuo pat metu buvo reorganizuotas Fizikos-technikos institutas á Technikos ir Fizikos-matematikos institutus. Fizikos-matematikos institute Teorinës fizikos skyriaus vadovu buvo paskirtas prof. Adolfas Jucys, Eksperimentinës fizikos skyriaus vadovu tapo prof. Povilas Brazdþiûnas, o Matematikos ir astronomijos skyriui teko vadovauti J.Kubiliui. Be to, prof. A.Jucys buvo paskirtas instituto direktoriumi, o J.Kubilius – jo pavaduotoju moksliniam darbui. Septintàjá deðimtmetá buvæ prof. J.Kubiliaus diplomantai mokslo baruose paþengë pirmyn ir tapo savarankiðkø tyrimø krypèiø vadovais. 1959 m. fizikos-matematikos m. kandidato disertacijà apgynë Vytautas Statulevièius. Taip pat ið Leningrado vëliau gráþo Eduardas Vilkas, baigæs operacijø tyrimo studijas pas prof. N.Vorobjovà. Ið Maskvos gráþo Bronius Grigelionis, studijavæs tikimybinius procesus pas akademikà B.Gnedenkà. Pas prof. N.Ðaninà matematinës logikos disertacijà apgynë Vilius Matulis. Septintàjá deðimtmetá susiformavo skaièiø teorijos ir tikimybiø teorijos, matematinës logikos, geometrijos, funkcijø teorijos, diferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo matematikos bei kitos kryptys. 1958 m. J.Kubilius su kolegomis suorganizavo Lietuvos matematikø draugijà ir tapo jos valdybos pirmininku. 1961

2

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

artojas
J.Kubilius – Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiadø organizatorius ir globëjas. Jis su grupe autoriø yra iðleidæs keturis olimpiadø uþdavinynus. Su pirmosios Respublikinës olimpiados prizininkais 1952 metais

Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga
Lietuviø mokslininkø veikalas sulaukë pasisekimo Kinijoje. Ðios ðalies leidykla „Chemical Industry Press“ iðleido knygos „Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A.Þukauskas, M.S.Shur, R.Gaðka, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujausioms ðviesos technologijoms skirtos knygos du ið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas Artûras Þukauskas ir Vilniaus universiteto auklëtinis, JAV bendrovës „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas dr. Remigijus Gaðka (Remis Gaska). Treèiasis knygos autorius – Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelis S.Shuras. Kietakûniø ðviesos ðaltiniø (puslaidininkiniø ðviesos diodø, ðviestukø) srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupæ daug þiniø ir patirties. Prof. A.Þukauskas dirba puslaidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiagotyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srityse. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø bendrovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioletiniø ðviestukø gamyboje, vadovas. Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptas neatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtojamos optoelektronikos technologijos, tarp jø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Didþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti milþiniðki kietakûnio apðvietimo projektai – ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovës architektûros paminklai, dalis Didþiosios kinø sienos. Vilniaus universitete ðviestukø tyrimai atliekami ir jie taikomi Europos Komisijos remiamame kompetencijos centre SELITEC. Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos mokslo institucijomis ir verslo partneriais kuriamos bendrojo apðvietimo, augalø kultivavimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniø ðviestukø ir kitos fotonikos technologijos. Per kelerius metus lietuviø autoriø „Ávadas á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þinomas – ðià knygà galima rasti daugelio ðaliø universitetø bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys puslaidininkinës optoelektronikos srityje. Dabar juos papildë dar vienas, vienas gausiausiø pasaulyje, skaitytojø bûrys.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

m. pasirodë pirmasis Lietuvos matematikø oficiozo „Lietuvos matematikos rinkinys“ pirmasis tomas. Nuo 1973 m. þurnalas JAV verèiamas á anglø kalbà. Septintàjá deðimtmetá Lietuva buvo pripaþinta matematikos mokslo centru. 1964–1982 m. buvo surengtos penkios mokslinës matematinës logikos konferencijos; 1965–2001 m. ávyksta penkios skaièiø teorijos konferencijos; 1963– 1978 m. – keturios geometrijos konferencijos; 1971–2000 m. ávyksta penkios diferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo matematikos konferencijos; 1960–1999 m. – deðimt tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijø; 1966–1985 m. surengtos penkios operacijø tyrimo konferencijos; 1973–2006 m. ávyksta devynios tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos (Vilniaus tarptautinës) konferencijos; 1997–2005 m. dirbo penkios matematinio modeliavimo ir analizës konferencijos. Ðios konferencijos buvo sàjunginës ir tarptautinës reikðmës. 1958–2006 m. ávyksta 47 Lietuvos matematikø draugijos mokslinës konferencijos. Jeigu mestume þvilgsná á Lietuvos matematikø ir informatikø sàvadà (Lietuvos matematikø ir informatikø sàvadas. Disertacijos. Fiziniø mokslø sritis / Parengë V.Verikaitë, http://www.mif.vu.lt/matinf/ savadas/savadas.html), pastebëtume, kad vyraujanèios matematikos kryptys yra skaièiø teorija ir tikimybiø teorija. J.Kubiliaus genealoginiam medþiui priklauso 29 kandidatai (dabar daktarai), tarp jø 5 profesoriai. Gráþkime á 1958 metus. J.Kubilius buvo paskirtas 80-uoju Vilniaus universiteto Rektoriumi, greitai buvo iðrinktas

profesoriumi ir Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros vedëju. 1962 m. tapo Lietuvos mokslø akademijos tikruoju nariu. Beveik 33 metus J.Kubilius vadovavo iškiliajai Lietuvos mokyklai – Universitetui. Priminsime vienà kità Rektoriaus veiklos barà. Pirmasis uþdavinys – apginti Universitetà nuo atëjûnø ir savø kolaborantø këslø. Suaktyvinti mokslininkø kolektyvø veiklà ir rengti moderniø mokslo srièiø aukðèiausios kvalifikacijos specialistus. Plësti mokslinæ ir mokymo bazæ. Atstatyti vandalø nuniokotà Ðv. Jonø baþnyèià ir Centrinius rûmus. Aprûpinti visus studentus ir aspirantus bendrabuèiais. Per vienà kità deðimtmetá Vilniaus universitetas savo laimëjimais ásitvirtino imperijos universitetø pirmajame deðimtuke. Vilniaus universitetas deðimt metø iki Nepriklausomybës tapo tautos ðaukliu. Niekas iki 400 metø Universiteto jubiliejaus nesuteikë tautai tiek vilties nusimesti okupacijos jungà. Labiausiai Universiteto Rektoriaus autoritetu ir valia jubiliejaus ðventë tapo iðkilmingu tarptautiniu renginiu. Niekad Rektorius nesiðvaistë tuðèiomis kalbomis. Per daugelá metø átikëjome Jo þmogiðkaisiais, moksliniais ir politiniais siekiais. Niekad negalime ignoruoti Jo kvietimo dirbti nesiþvalgant, siekti mokslo aukðtumø. Jis sako: „Dirbkite, garbë pati ateis á jûsø namus“. Prof. habil. dr. Antanas LAURINÈIKAS, doc. dr. Henrikas JASIÛNAS

3

Didëjant energijos poreikiui, visame pasaulyje intensyviai ieðkoma naujø technologijø, kaip padidinti energijos konversijos sistemø efektyvumà ir panaudoti naujus energijos ðaltinius, kurie jau artimiausioje ateityje ið dalies pakeistø naftos produktus, gamtines dujas, anglis. Ekologinës problemos taip pat verèia maþinti naftos produktø vartojimà ir daugiau naudoti alternatyvias vandens, vëjo ir saulës energijos technologijas. Vienas ið perspektyviausiø moksliniø siûlymø ðioms problemoms spræsti yra vandenilio energijos vertimas elektros energija vandenilio kuro elementuose. Analizuojant pasaulio moksliniø institucijø ir pramonës ámoniø aktyvumà vandenilio energetikos srityje galima prognozuoti, kad vandenilis taps naujos kartos energijos ðaltiniu, pirmiausia transporto sektoriuje.
Vandenilio energetika: gavyba, saugojimas, elektrocheminë konversija
Vandenilio energetika – tai kompleksinë mokslo ir pramonës sritis, aprëpianti vandenilio gavybos, saugojimo bei elektrocheminës konversijos technologijas. Vandenilis nëra toks energijos ðaltinis, kaip naftos produktai ar anglys. Kaip ir elektros energija, jis turi bûti generuotas naudojant specialias technologijas ir kitus energijos ðaltinius (1 pav.). Vandenilis yra labiausiai paplitæs cheminis elementas Visatoje, bet Þemëje laisvo jo nëra, jis randamas organiniuose junginiuose ir vandenyje. Norint vandenilá panaudoti energetinëse sistemose, já reikia atskirti ið ávairiø cheminiø junginiø. Vandenilis yra lengviausias cheminis elementas ir esant kambario temperatûrai bei atmosferos slëgiui jis uþima apie 3000 kartø didesná tûrá, nei tà patá energijos kieká galintis generuoti benzinas. Taigi, jei norima laikyti didelá vandenilio kieká, já reikia suspausti arba suskystinti energija susiformuoja kaip ðiluma, kuro elementuose vyksta elektrocheminë reakcija, kurios metu generuojama þemos átampos elektros energija ir ðiluma. Elektros energija gali bûti tiesiog panaudojama elektros varikliuose, o ðiluma prarandama á aplinkà arba panaudojama kituose sistemos procesuose. specialistams. Kompleksinëse vandenilio laikymo sistemose reikia panaudoti medþiagas, kurios lengvai reaguoja ir visiškai nereaguoja su vandeniliu.

Vandenilio

Vandenilio saugojimo metodai
1 lentelëje pateikti JAV Energetikos departamento FreedomCar programos svarbiausi reikalavimai vandenilio laikymo sistemoms, kuriuos numatoma pasiekti iki 2010 metø. Ði programa daugiausia susijusi su transporto sektoriumi ir numato, kad automobiliuose turi bûti laikoma iki 5,6 kg vandenilio, su kuriuo bus galima nuvaþiuoti ne maþiau kaip 500 kilometrø.

Svarbiausios vandenilio saugojimo problemos
Vandenilis yra lengviausias elementas Visatoje. Jis sudarytas iš vieno protono ir vieno elektrono. Yra þinomi trys vandenilio izotopai: vandenilis arba protis (H), deuteris (D) ir nestabilus izotopas – tritis (T). Visi šie izotopai gali suformuoti kovalentines molekules H2, D2 ir T2. Normalios bûsenos vandenilis yra bespalvës, bekvapës ir netoksiðkos dujos, kuriø tankis esant 293 K temperatûrai – 0,08988 g/cm3. Saugojant vandenilá siekiama laikyti kuo didesná jo kieká kuo maþesniame tûryje ir kuo lengvesnëse saugojimo sistemose. Esant kambario temperatûrai ir atmosferos slëgiui 1 kg vandenilio uþima 11 m3 tûrá. Norint sumaþinti vandenilio tanká reikia dujas suspausti arba suskystinti arba sumaþinti atstumà tarp vandenilio atomø, sudarant vandenilio ir kitø medþiagø junginius. Kitas labai svarbus reikalavimas vandenilio saugojimo sistemoms – galimybë tûkstanèius kartø pripildyti ir „iðimti“ vandenilá. Vandenilio saugojimas yra vienas didþiausiø iððûkiø medþiagø inþinerijos

2 pav. Vandenilio saugojimo metodai

ys

1 pav. Vandenilio energetikos ciklas

arba naudoti saugojimo cheminiuose junginiuose technologijas. Vandenilio kuro elementai – tai elektrocheminiai árenginiai, kuriuose vandenilio cheminë energija yra tiesiogiai paverèiama á elektros energijà. Reakcijos metu nëra jokiø tarpiniø terminiø ar mechaniniø procesø. Vandenilis reaguoja su ore esanèiu deguonimi ir ðio proceso metu yra generuojama elektros energija. Skirtingai nuo vidaus degimo variklio, kuriame vyksta vidaus degimo procesai ir

Dabar þinomi ðeði pagrindiniai metodai, kaip saugoti reikiamà transportui vandenilio kieká: aukðto slëgio dujø cilindrai; suskystintas vandenilis kriogeninëse sistemose; adsorbuotas vandenilis ant labai didelio specifinio pavirðiaus ploto medþiagø; metalø hidridai; kompleksiniai junginiai, metalai ir kompleksiniai junginiai, turintys vandens. Visi vandenilio saugojimo metodai apibendrinti 2 paveiksle.

1 lentelë. JAV Energetikos departamento FreedomCar programos tikslai

Savybës Vandenilio tankis (svorio procentais) Vandenilio tankis (tûrinis) Kaina Darbinë temperatûra Paleidimo laikas Ilgaamþiškumas Uþpildymo laikas

Matavimo vnt. %H kg H2/m3 USD/kg H2 o C s ciklai min

Tikslas 6 33 167 -40 – +50 15 500 <5

4

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

o saugojimas
Dr. Darius MILÈIUS
Lietuvos energetikos instituto Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijos vadovas
elektros varikliui, o ðiluma gali bûti toliau naudojama hidrido talpai kaitinti ir vandeniliui desorbuoti. Saugojimo metodai skirstomi á dvi pagrindines grupes: fizikinius ir cheminius. Taèiau në vienas ðiuo metu esamø vandenilio saugojimo metodø neatitinka kompleksiniø technologiniø-ekonominiø reikalavimø. Pasaulyje intensyviai tyrinëjama, kaip sumaþinti vandenilio saugojimo sistemø savikainà, supaprastinti jau naudojamas technologijas ir išlaikyti aukštus saugumo standartus.

talpos yra labai sudëtingos struktûros (5 pav.). Jos sudarytos ið daugelio sluoksniø ir, atsiþvelgiant á saugumo reikalavimus, turi bûti cilindrinës formos. Ðios vandenilio saugojimo sistemos šiuo metu plaèiausiai taikomos autobusuose, kuriuose jos paprastai montuojamos ant stogo.

Kriogeninës sistemos
Dabar pasaulyje yra automobiliø, naudojanèiø kriogenines vandenilio 4 pav. Vandenilio saugojimo sistemas. Šios energetikos kompleksinë sistemos uþima daug sistema maþiau vietos nei esant suspaustam vandeniliui. Suskystintas vandenilis uþima tik 14 l/kg (10 MJ/l). Bet vandenilis garuoja esant –253 °C, todël, norint naudoti ðias saugojimo sistemas, reikia labai sandariø kriogeniniø talpø. Jei talpa prarastø sandarumà, vandenilis iðga5 pav. Vandenilio saugojimas slëgiminiuose induose ruotø tiesiog ið stovinèio automobilio. Slëgiminiai indai Tiriama galimybë panaudoti kompleksines kriogenines sistemas, sandarinimo Daugelis vandeniliu varomø automoproblemos iki ðiol nëra iðspræstos. Mabiliø prototipø dabar naudoja suspausnoma, kad ðios sistemos geriausiai patas dujas. Vandenilio saugojimo talpose siteisintø miesto transporte; autobusai naudojamas iki 700 bar slëgis ir ðios talgalëtø bûtø uþpildomi naktá. pos yra apie aðtuonis kartus didesnës Ðioms sistemoms taip pat bûdingi dinei ekvivalentiná energijos kieká talpinandeli energijos nuostoliai: 10 proc. jos praèios ðiuolaikinës kuro sistemos. Atsiþvelrandama suspaudþiant vandenilá ir giant á tai, kad vandenilio kuro elementai 30 proc. já suskystinant. Taigi tai didina sugali bûti du kartus efektyvesni nei vidaus minius vandenilio nuostolius, kurie susidegimo varikliai, vandenilio talpos gali daro taip pat ir transportuojant vandenilá bûti keturis kartus didesnës, kad uþtektø iki uþpildymo stoèiø. kuro nuvaþiuoti tà patá atstumà. Nukelta á 41 p. Aukðto slëgio vandenilio saugojimo
6 pav. Apibendrinti vandenilio saugojimo metodø duomenys

3 pav. Vandenilio saugojimas autotransporte

Lyginant realius vandenilio saugojimo pavyzdþius (3 pav.) reikia pastebëti, kad laikant vandenilá slëgiminiuose induose reikalingas didelis slëgis (daugiau nei 200 bar) ir kad saugojimo sistema uþima pernelyg didelá tûrá. Naudojant kriogenines sistemas – iðauga energijos nuostoliai (iki 30 proc.). Teoriðkai geriausios vandenilio saugojimo sistemos, kuriose naudojami metalo hidridai. Deja, norint saugoti 5 kg vandenilio, naudojant vienà geriausiai iðtirtø hidridø LaNi5H6 (1,4 % H2), sistemos bendras svoris gali siekti 400 kg. Norint sumaþinti bendrà sistemos svorá, reikia naudoti metalø hidridus, kurie gali efektyviai saugoti daug didesná vandenilio kieká. 4 pav. pateikta vandenilio energetinë sistema, kuri ðiuo metu jau naudojama automobiliuose. Uþpildant kuru, vandenilis paduodamas á hidrido talpyklà, kur yra absorbuojamas. Norint pradëti eksploatuoti transporto priemonæ, talpykla pakaitinama, metalø hidridai desorbuoja vandenilá ir kontroliuojamas vandenilio kiekis patenka á kuro elementà, kur elektrocheminiø reakcijø metu yra generuojama elektros energija, ðiluma ir vandens garai. Elektros energija naudojama

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

5

Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas, profesorius habilituotas daktaras Leonas KADÞIULIS ðvenèia garbingà 80 metø jubiliejø
Akad. Veronika VASILIAUSKIENË
Lietuvos mokslø akademijos viceprezidentë Prof. Leono Kadþiulio nueitas gyvenimo kelias yra labai prasmingas ir turiningas. Gimæs ûkininkø ðeimoje, gabus ir darbðtus bûsimasis profesorius baigë Kupiðkio gimnazijà ir dël to meto politinës situacijos Lietuvoje kurá laikà dirbo tëvø ûkyje, o pasibaigus karui ástojo á Lietuvos þemës ûkio akademijos Agronomijos fakultetà. Taip savo gyvenimà susiejo su þemës ûkiu, agronomo profesija. Baigæs studijas (1950 m.), pradeda dirbti Dotnuvos bandymø stoties vyresniuoju mokslo darbuotoju ir nuo to meto visà gyvenimà paskiria mokslui. 1952–1955 m., nepasitraukdamas ið Dotnuvos, studijavo Lietuvos mokslø akademijos Þemdirbystës ir dirvoþemio instituto aspirantûroje, mokslinius tyrimus atliko Dotnuvos bandymø stotyje. Parengë ir apgynë ir ðiandien labai reikðmingà daktaro disertacijà „Tinkamesniø daugiameèiø þoliø miðiniø parinkimas Lietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvose“ (1955 m.). Pirmà kartà Lietuvoje buvo parodyta liucernø átraukimo á ðienaujamus miðinius galimybë ir nauda. 1956 m. buvo reorganizuotos þemës ûkio mokslo tyrimo ástaigos, Dotnuvoje ákurtas Lietuvos þemdirbystës institutas (LÞMTI), o jame – Pievø ir ganyklø skyrius, kuriame vyresnysis mokslo darbuotojas L.Kadþiulis pradëjo ilgameèius ganyklø tyrimus. Ðiø tyrimø rezultatai davë pradþià moksliniais pagrindais Lietuvoje rengti kultûrines ganyklas. Tuo metu ðalies þemës ûkiui reikëjo skubiø pievø, ganyklø ir sëjomainoje auginamø þoliø moksliniø rekomendacijø. L.Kadþiulis ásitraukë á ðá darbà ir jam paskyrë visà gyvenimà. Á Institutà ið Sibiro tremties gráþta prof. Juozas Tonkûnas ir inicijuoja labai aktualius fundamentinius pievø ir ganyklø tyrimus. Prof. L.Kadþiulis kartu su prof. J.Tonkûnu stiprina ir pleèia tematikà. Sukuriama mokslinë mokykla. Nuo 1962 m. iki 1990 m. L.Kadþiulis vadovauja Lietuvos þemdirbystës instituto Pievø ir ganyklø (nuo 1970 m. – Þoliø ûkio) skyriui, kurio tyrimø tematika kasmet buvo pleèiama. Tyrimai vyko Þemdirbystës institute Dotnuvoje bei jo padaliniuose ir apëmë

Áþymus
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Lietuvos MA nario korespondento Leono Kadþiulio 80-ties metø Jubiliejus buvo paþymëtas dviem turiningais renginiais. 2006 m. birþelio 27 d. Lietuvos MA bibliotekoje buvo surengta mokslo darbø paroda „Esu agronomas“, kurioje buvo

pateiktos mokslinës publikacijos bei kiti mokslininko nueità kelià reprezentuojantys darbai. Praktinë mokslininko veiklos dalis buvo pristatyta Lietuvos þemdirbystës institute (Dotnuvos akademijoje), kur prof. L.Kadþiulis akademiniuose skaitymuose „Þolininkystës mokslas ir jo rezultatø sklaida“ apþvelgë þolininkystës tyrimus Lietuvoje, o direktorius MA n. e. Z.Dabkevièius supaþindino su LÞI atliekamais lauko bandymais. Prof. L.Kadþiulá sveikino LR Vyriausybës, Ðvietimo ir mokslo bei Þemës ûkio ministerijø atstovai, Lietuvos MA, Lietuvos mokslo taryba, kolegos, kurso draugai (1950 m. LÞÛA laida), ðeimos nariai ir giminës.

pievas, ganyklas, daugiametes þoles paðarui ir sëklai ávairiuose dirvoþemio genetiniuose tipuose. Prof. L.Kadþiulio interesai labai platûs – nuo mokslininko tyrëjo þolininkystëje iki agronomijos mokslo krypties specialisto. Vienodai gerai iðmano agrochemijà, inicijavo ir vadovavo tokiems tyrimams, þemdirbystæ, augalininkystæ, rûpinasi mokslo þiniø sklaida. Dauguma Profesoriaus ir jo mokiniø tyrimai kompleksiniai, ypaè kreipiamas dëmesys á kokybinius rodiklius. Tokiam tyrimø tematikos formavimui átakos turëjo tai, kad L.Kadþiulis vienas ið pirmøjø agrariniø mokslø atstovø Tarybø Sàjungos delegacijø sudëtyje dalyvavo Pasaulio ir Europos þolininkø kongresuose, konferencijose, kur susipaþindavo su naujausiais Vakarø mokslininkø laimëjimais ir parsiveþtas idëjas ágyvendindavo savo ar mokiniø darbuose. Prof. L.Kadþiulio ir jo mokiniø þolininkystës moksliniai tyrimai atitiko Vakarø Europoje tuo metu nagrinëjamus klausimus – augalø mitybos, þolynø formavimo ir naudojimo, paðarø kokybës ir kitus. L.Kadþiulis tyrë ir tiria kultûriniø ganyklø bei sëjomainos þolynø árengimo ir naudojimo bûdus. Jo darbai paremti koncepcija – þoliø ûkio (pievø, ganyklø ir þoliø arimuose) vienovë ir ávairovë skirtingomis gamtinëmis sàlygomis. Daugiameèiø þoliø auginimo paðarui tyrimai pra-

turtino þolininkystës teorijà ir praktikà. Profesorius pagrindë svarbiausiems Lietuvos dirvoþemio genetiniams tipams þolynus, kurie pritaikyti atsiþvelgiant á aprûpinimà biologiniu ar tràðø azotu ir orientuoti á paðarø ruoðimo technologijas. Pradëtos naujos þolininkystës tyrimø kryptys, orientuotos á fotosintezës didinimà, ekologiðkai ðvaraus, subalansuoto pagal galvijams reikalingo paðaro reikmes. Profesoriaus atlikti tyrimai liudija perspektyvos jutimà ir darbø visapusiðkumà. L.Kadþiulio sumanymu ir iniciatyva Lietuvos þemdirbystës institute 1972 m. pradëti ir iki 1991 m. Vakarø Europos pavyzdþiu atlikti galvijø ðërimo þoliniais paðarais kompleksiniai tyrimai (vykdytojas dr. V.Bilevièius). Buvo pastatyta Valinavos ferma. Ðie tyrimai buvo pavadinti Valinavos modeliu. Jø esmë – produktyvias galvijø bandas iðlaikyti pigiais þoliniais paðarais. Ðiuose tyrimuose dalyvavo Lietuvos þemdirbystës, Maisto, Gyvulininkystës ir Þemës ûkio inþinerijos institutai. Tyrimø rezultatai patvirtino Vakarø Europoje darytø tyrimø teiginius, kad Lietuvos klimato sàlygomis galvijininkystës produkcijà galima atpiginti, daugiau rûpinantis geros kokybës þoliniais paðarais. Profesorius nuo pat savo mokslinës veiklos pradþios dirba labai intensyviai, vadovauja temoms ir darbams. Sukaupta gausi tyrimø medþiaga 1972 m. apibendrinta habilitaciniame darbe „Daugiame-

6

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

mokslininkas ir agronomas
Leonas Kadþiulis su dukromis Danguole (kairëje) ir Giedre

èiø þoliø auginimo ir naudojimo paðarui pagrindai“. Tais paèiais metais, remdamasis ðiuo darbu, iðleido monografijà „Daugiameèiø þoliø auginimas paðarui“ (Vilnius, Mintis, 1972), kuri 1974 m. buvo apdovanota Valstybine premija. Vëliau monografija buvo iðleista rusø kalba (L., 1977). Lietuvos mokslininkø darbai ið þolininkystës srities buvo plaèiai þinomi buvusioje Tarybø Sàjungoje. Prof. L.Kadþiuliui (su bendraautoriais) buvo paskirta SSRS Valstybinë mokslo premija uþ darbà „Þemiø sukultûrinimo ir jø intensyvaus naudojimo kultûrinëms pievoms ir ganykloms paþangios technologijos sukûrimas ir ádiegimas (Lietuvos TSR pavyzdþiu)“. Prof. L.Kadþiulio moksliniø tyrimø rezultatai paskelbti 7 monografijose, per 200 moksliniø straipsniø, tarp jø ir reikðminguose uþsienio leidiniuose. Paraðë 16 moksliniø ataskaitø (maðinraðtis, LÞI bibliotekoje). Be to, daug padaryta skleidþiant þemdirbiams naujausias mokslo þinias – tai broðiûros, probleminiai ir mokslo populiarinimo straipsniai þurnale „Þemës ûkis“, periodinëje spaudoje, mokslo rekomendacijø leidiniuose. Paþymëtina Profesoriaus veikla pristatant ðalies mokslà uþsienyje bei skleidþiant geriausià Europos ir pasaulio patirtá Lietuvoje. Skaitë praneðimus apie pievininkystæ aukðèiausio lygio ávairiuose tarptautiniuose renginiuose – Pasaulio pievinin-

kystës kongresuose, Europos pievininkø susirinkimuose Suomijoje (1966, 1992 m.), Australijoje (1970 m.), Ðveicarijoje (1971 m.), Ðvedijoje (1973 m.), Vokietijoje (1977 m.), D. Britanijoje (1982 m.), dalyvavo kituose svarbiuose simpoziumuose, konferencijose Portugalijoje, JAV, Nyderlanduose, Prancûzijoje, Slovakijoje, Danijoje, Rusijoje bei buvusiose TSRS respublikose. Prof. L.Kadþiulis nuo 1990 m. dalyvavo visuose Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumuose Èikagoje ir Vilniuje. Ypaè daug Profesorius nuveikë rengiant aukðèiausios kvalifikacijos mokslo darbuotojus – buvo 17 daktaro disertacijø vadovas, doktorantûros komitetø narys. Jam vadovaujant parengti ir apginti 2 habilitaciniai darbai. Profesorius buvo tarptautinës programos „Þmogus ir biosfera (MAB)“ Lietuvos komiteto narys ir projekto „Ekologinis þmogaus veiklos poveikis landðaftui“ vadovas, tarptautinës programos ECOSLIT dalyvis, keleto moksliniø tarybø, daugelio komisijø narys ar pirmininkas, vadovavo Þemës ûkio mokslo tarybai prie LR þemës ûkio ministerijos. Labai reikšminga prof. L.Kadþiulio veikla atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, reformuojant ir kuriant naujà Lietuvos mokslo sistemà. Jis buvo iðrinktas Lietuvos mokslo tarybos pirmininku (1992 m.), 1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos ministru be

portfelio (A.Abiðalos vyriausybëje) ir iki 2000 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybai, kartu dirbdamas ir LÞI vyriausiuoju mokslo darbuotoju ir Tarybos pirmininku. Rûpinosi, kad bûtø áamþintas prof. J.Tonkûno mokslinis palikimas bei kitø tremtiniø agronomø atminimas Dotnuvoje. Prof. L.Kadþiulio labai dideli nuopelnai Lietuvos þemës ûkiui ir ðalies mokslo raidai. Ypaè daug padaryta su kitais ðalies mokslininkais pertvarkant mokslo ir studijø sistemà, rengiant Mokslo ir studijø ástatymà. Kaip Lietuvos mokslo tarybos ekspertas ir ðiandien dalyvauja ekspertiniame darbe vertinant ávairius teisinius dokumentus, reglamentus, susijusius su ðalies mokslo problemomis. Prof. L.Kadþiulio mokslinë veikla ávertinta – jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikëjo garbës vardas (1976 m.), profesoriaus pedagoginis mokslo vardas (1976 m.), 1985 m. jis iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu. Uþ nuopelnus Lietuvos mokslui L.Kadþiulis apdovanotas Gedimino V laipsnio ordinu. Nors prof. L.Kadþiulis 2001 m. iðëjo á pensijà, bet ið aktyvios mokslinës veiklos nepasitraukë. Jis dalyvauja Lietuvos mokslø akademijos veikloje, yra Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, atstovaujantis Lietuvos þemdirbystës institutui, „Visuotinës Lietuvos enciklopedijos“ ir „Þemës ûkio enciklopedijos“ moksliniø redakciniø tarybø narys, þurnalø „Þemdirbystë“ ir „Þemës ûkio mokslai“ redakciniø kolegijø narys, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo ekspertas, Lietuvos mokslininkø sàjungos tarybos narys, LÞI mokslinës programos „Pievø ir lauko þolynø bioávairovës formavimosi ir kitimo dësningumø agroekobiologiniai tyrimai ávairios genezës ir tvarumo agrolandðaftuose“ vienas vadovø, doktorantø ir mokslo darbuotojø konsultantas. 2006 m. birþelá LÞI taryba jam suteikë profesoriaus emerito statusà.

Sveikiname Profesoriø Jubiliejaus proga ir linkime kuo geriausios sveikatos ir sëkmës Jam ir jo ðeimai tolesniame gyvenimo kelyje.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

7

Namø ûkiø disponuojamos pajamos 2005 m. iðaugo 17 procentø. Taèiau maistui namuose skirta 37 proc., bûstui, kurui ir energijai – 12 proc. visø vartojimo iðlaidø. Vadinasi, pusæ jø sudarë bûtiniausios neiðvengiamos iðlaidos. Iðlaidos ðvietimui, laisvalaikiui ir kultûrai tesudaro 6 procentus. Kokie vartojimo pokyèiai, kaip mes atrodome lygindamiesi á kitas ðalis?
Statistikos departamento paskelbti namø ûkiø tyrimo duomenys apie jø pajamas teikia optimizmo. Ryðkus Vyriausybës ir kitø institucijø siekimas, kad ðalies gyventojai maþiau patirtø nuostoliø dël vykstanèiø ekonominiø, kainø ir kitø pokyèiø. Namø ûkiø disponuojamos pajamos (piniginës ir natûra) pasiekë 580 litø vienam namø ûkio nariui per mënesá. Ávertinus kainø augimà realiosios pajamos padidëjo 14 procentø. Tai þenklus didëjimas. Disponuojamø pajamø struktûra maþai pasikeitë. Pagrindinis jø ðaltinis – darbo uþmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis darbo pajamos sudarë 70 proc. visø disponuojamø pajamø. Antras ðaltinis – socialinës iðmokos (pensijos, paðalpos ir kt.). Jos sudarë 28 proc. disponuojamø pajamø. Kaime ðios pajamos sudarë gerokai didesnæ dalá negu mieste – 36 ir 20 proc. atitinkamai. Pajamø struktûra panaði kaip ir kaimyninëse ðalyse. Darbo pajamos Latvijoje kiek aukðtesnës – apie 74 proc., Estijoje – 70 proc., taèiau socialiniø iðmokø dalis maþesnë – 25 ir 26 proc. atitinkamai.

Ar ne per lëtai gerëja vartojimo struktûra?
Petras Gediminas ADLYS
didelis atskirø demografiniø, ypaè ðeiminiø grupiø pajamø skirtumas. Antai didþiausios pajamos buvo sutuoktiniø porø be vaikø, o tokiø porø su vaikais iki 18 metø sudarë 72 proc. pirmøjø, vieno suaugusio asmens su vaikais – tesudarë 61 proc. pirmøjø. Gal tai viena ið prieþasèiø vis blogëjanèios demografinës situacijos? Taèiau bene geriausiai ðalies gyventojø socialinæ padëtá parodo vartojimo iðlaidø struktûra. Vartojimo iðlaidos pernai sudarë 578 litus per mënesá vienam namø ûkio nariui (beveik prilygo pajamoms) ir padidëjo 13 procentø. Atrodytø, neblogi rodikliai, þenklus augimas. Taèiau lëtai gerëja vartojimo struktûra – pusæ sudaro iðlaidos maistui ir bûstui. Tai labai didelë, nebûdinga ðiuolaikiðkos ekonomikos bei kryptingos socialinës

Pagrindiniø vartojimo iðlaidø dalis, procentais

na lëtai. Ji iki ðio laiko pasiliko labai aukðta, nors daug socialiniø rodikliø gerëjo. Taèiau tai nesudarë didesniø galimybiø ðeimoms maþinti iðlaidø maistui dalá. Todël nusistovëjo maþa iðlaidø dalis kitiems svarbiems poreikiams tenkinti. Antai iðlaidos laisvalaikiui ir kultûrai beveik per deðimtmetá iðaugo nuo 3,5 iki 4,7 proc. (iki 27 Lt vienam asmeniui), sveikatos prieþiûrai – nuo 4,8 iki 5,1 proc. (30 Lt), ðvietimui – nuo 0,3 vos iki 1,2 proc. (7 Lt). Kaip per pastaruosius penkerius metus pakito iðlaidø dalis pagrindiniams poreikiams tenkinti, parodyta diagramoje. Pernai taip pat beveik nepakito iðlaidø transportui, ryðiams, ðvietimui dalis. Nors pinigine iðraiðka ðios iðlaidos gerokai padidëjo. Taigi nusistovëjusi vartojimo struktûra nëra optimali. O kaip atrodome ES? Paimkime Eurostato 2004 m. duomenis (2005 m. bus vëliau), kurie perskaièiuoti siekiant palyginamumo bei ekonominiø ir socialiniø veiksniø átakos eliminavimo. Pagal ðiuos skaièiavimus iðlaidos maistui ES ðalyse sudarë vidutiniðkai 13 proc. visø vartojimo iðlaidø. Vadinasi, Lietuvoje ði dalis buvo beveik 3 kartus didesnë. Ji gerokai didesnë negu Latvijoje ir Estijoje – siekë po 21 proc., Lenkijoje – 19 procentø. Deðimties ES ðaliø sàraðas maistui skirtø iðlaidø dalies maþëjimo tvarka pateikiamas grafike.
Maistui skirtø iðlaidø dalies maþëjimas, procentais
Lietuva Latvija

Maistas namuose

Bûstas, vanduo, elektra, kuras

Transportas

Drabuþiai, avalynë

Ryðiai

Laisvalaikis, kultûra, ðvietimas

Estija Slovakija Lenkija

Paþymëtinas sumaþëjæs atotrûkis tarp miesto ir kaimo gyventojø pajamø: miestieèiø disponuojamos pajamos pasiekë 636 litus vienam namø ûkio nariui per mënesá, kaimo gyventojø – 467 litus. Kartu per lëtai maþëja ir iðlieka labai

raidos ðalims tokiø iðlaidø dalis. Paþiûrëjau dinamikà. 1998 m. Lietuvoje maistui buvo iðleidþiama 48 proc., daugiau – 55 proc. – buvo tik Rumunijoje, net Bulgarijoje buvo 46 proc., o Lenkijoje – tik 35 procentai. Vëliau ði lyginamoji dalis maþëjo, taèiau ga-

Vengrija Malta Èekijos Respublika Portugalija Kipras

8

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Beje, pas kaimynus maþesnë ir iðlaidø maistui, bûstui, kurui ir energijai dalis kartu sudëjus: Latvijoje ir Estijoje – 42, Lenkijoje – 44, Lietuvoje – 49 proc. atitinkamai. Jungtinëje Karalystëje, Airijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Vokietijoje iðlaidos maistui sudaro iki 12 procentø. Pastaruoju metu neretai minima Slovënija. Ádomu, kad ir Slovënijoje iðlaidos maistui tesudaro 16 procentø. Gal ið dalies tai ir bûtø atsakymas á vieno ið buvusiø respublikos vadovø klausimà – „Sakykite, kuo Slovënija geresnë uþ Lietuvà“. Jis buvo iðkeltas diskusijø dël euro ávedimo metu. Beje, Slovënijoje 2004 m. minimali mënesinë alga Eurostato duomenimis buvo 490 eurø (Lietuvoje 145), skurdo rizikos lygis sudarë 10 proc. (Lietuvoje – 15), BVP tenkanèio vienam gyvento, jui, iðreikðto perkamosios galios standartais, lygis sudarë 78 proc. ES vidurkio (Lietuvoje – 48). Vartojimo lygis atskirose socialinëse grupëse labai skiriasi, ryðkiai iðsiskiria turtingiausieji. Antai deðimties procentø turtingiausiøjø vartojimo iðlaidos buvo 8,4 karto didesnës nei deðimties procentø skurdþiausiøjø. Blogiau, kad ðis atotrûkis, maþëjæs ankstesniais metais, pastaraisiais vël pradëjo didëti. Pernai, nors ir nedaug – 0,4 proc., jis vis tiek padidëjo. Dël to labai skiriasi vartojimo, ypaè maisto produktø, struktûra. Antros grupës namø ûkiuose nepakankamai suvartojama gyvybiðkai svarbiø produktø. O ðioje grupëje daug namø ûkiø su vaikais. Apskritai tokia vartojimo diferenciacija šalyje, kurios ekonomika taip sparèiai auga, sunkiai paaiðkinama. Vienas svarbiausiø socialinës raidos rodikliø yra santykinio skurdo lygmuo. Jis parodo asmenø, kuriø vartojimas maþesnis nei 50 proc. vidutiniø vartojimo iðlaidø, dalá. Nors, palyginti su 1995 m., santykinio skurdo lygmuo ðalyje maþëjo, pastaraisiais metais jis kiek padidëjo ir sudarë: 2004 m. 16,1 proc., 2005 m. – 16,9 procento. Didþiausias santykinio skurdo lygis buvo kaime, maþiausias – didþiuosiuose miestuose. Þemiau santykinio skurdo ribos pernai gyveno 29,5 proc. kaimo gyventojø, 7,7 proc. didþiøjø miestø ir 14,8 proc. kitø miestø gyventojø. Palyginti su 2004 m. santykinio skurdo lygis mieste neþymiai sumaþëjo, kaime – padidëjo. Reikia turëti mintyje, kad santykinis skurdo lygis priklauso nuo vidutinio gyvenimo lygio. Jo kitimo átakà santykinei skurdo ribai galima eliminuoti indeksuo-

jant jà vartojimo kainø indeksu. Taip skaièiuojant santykiniame skurde gyvenanèiø asmenø lyginamoji dalis 2005 m. sudarë 13,8 proc. ir, palyginus su 2004 m., sumaþëjo 2,3 proc. punkto. Galima manyti, kad skurdo, o ir gyvenimo lygio apskritai, sampratos Lietuvoje interpretuojamos labai laisvai. Tyrimo metu papraðyti ávertinti savo gyvenimo lygá, vos 2 proc. priskyrë save gyvenantiems aukðèiau vidutinio lygio, o 3 proc. atsakë, kad gyvena skurde. Vartydamas Statistikos metraðtá, uþtikau ádomius, namø ûkiø pajamoms lemiamos átakos turinèius 2004 m. (2005 m. bus ðiø metø pabaigoje) rodiklius. Tai vidutinis metinis neto darbo uþmokestis. Iðskirtos keturios pagrindinës socialinës ðeiminës grupës: vieniðo dirbanèio ir neturinèio vaikø asmens; sutuoktiniø, kuriø dirba tik vienas, auginanèiø du vaikus; dirbanèiø ir auginanèiø du vaikus sutuoktiniø; dirbanèiø ir neturinèiø vaikø sutuoktiniø. Ir ðtai kà matome nagrinëdami ðia lentelæ. Lietuvoje vidutinis metinis neto darbo uþmokestis visose keturiose grupëse sudaro apie 15 proc. ES vidurkio, Latvijoje – 13 proc., Estijoje – 19 proc. (2003m.), Lenkijoje – apie 24 proc., o Slovënijoje – 45 procentai. Matyt, tai didesnio analitikø dëmesio verti skaièiai. Asmeniniais kompiuteriais apsirûpinæ apie treèdalis, namuose naudojasi internetu penktadalis namø ûkiø. Statistikos departamentas atlieka skaièiavimus, parodanèius pagrindiniø maisto produktø suvartojimà vienam gyventojui vidutiniðkai. Ðiø rodikliø dinamika ádomi ir daug sakanti. Ðtai mësos ir jos produktø, perskaièiavus á mësà, 1990 m. buvo suvartota 90 kg, nuo 1993 m. ðis skaièius tapo maþesnis nei 60 kg ir tik 2004 m. virðijo 60 kilogramø. Pieno ir jo produktø 1990 m. suvartota 479 kg, nuo 1994 m. – maþiau nei 300 kg ir tiek liko iki ðio laiko. Kiauðiniø 1990 m. suvartota 306 vienetai, nuo 1994 m. maþiau kaip 200, o nuo 2001 m. suvartojama daugiau kaip 200 vienetø. Grûdø produktø (duona, makaronai ir pan.) suvartojama daugiau – 1990 m. – 109 kg, 2004 m. – 125 kg, bulviø kiek maþiau (147 ir 122 kg), darþoviø daugiau (79 ir 97 kg), vaisiø ir uogø taip pat daugiau (24 ir 72 kg). Gerokai maþiau suvartojama cukraus (44 ir 27 kg). Gal naminukei gaminti cukrus pasirodë maþiau tinkamas... Taigi mûsø vartojimo struktûra dar tolima nusistovëjusiai ES senbuvëse ir kai kuriose naujai priimtose ðalyse.

Tarptautinis duomenø baziø ir informaciniø sistemø specialistø forumas
Liepos 4–6 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko 7oji tarptautinë duomenø baziø ir informaciniø sistemø (Baltic Databases and Information Systems) konferencija „Baltic DB&IS 2006“. Jà surengë Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas bei Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. „Baltic DB&IS2006“ – tai aukšto mokslinio lygio forumas, kuriame dalyvauja šios srities mokslininkai – teoretikai ir praktikai – ið viso pasaulio. Jame buvo pristatytos naujausios informaciniø sistemø ir duomenø baziø technologijos, aptariamos ateities idëjos. Konferencija suteikë gerà progà susipaþinti su ðios srities pasaulio laimëjimais, pasikeisti patirtimi, o kartu ir pristatyti Lietuvà, kuri ið tikrøjø turi kuo didþiuotis, - sakë konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informaciniø sistemø katedros profesorius Olegas Vasilecas. „Baltic DB&IS“ konferencijos kas dveji metai organizuojamos Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje). Jos jau buvo surengtos Trakuose (1994 m.), Taline (1996, 2002 m.), Rygoje (1998, 2004 m.), Vilniuje (2000 m.). Šiemet konferencijoje dalyvavo per 100 dalyviø ið 21 pasaulio ðalies. Programos komitetà sudaro 86 mokslininkai ið daugiau kaip 30 ðaliø. Daugelis jø yra ið pagrindiniø Europos Sàjungos ir JAV universitetø. Kviestinius praneðimus konferencijoje skaitë tokie áþymûs savo srities specialistai, kaip prof. Sharma Chakravarthy ið JAV, prof. Michaelis Wilsonas ið Jungtinës Karalystës, prof. Giancarlo Guizzardi ið Italijos, prof. Jean-François Boulicaut iš Prancûzijos ir kiti. „Baltic DB&IS 2006“ konferencijos metu taip pat vyko doktorantø konsorciumas, kuriame savo darbus pristatë jauni ávairiø ðaliø mokslininkai, ir seminaras „Informacinës technologijos verslui“. Smulkesnës informacijos apie konferencijà galima rasti internete adresu: http://isl.vtu.lt/dbis2006/ Vanda ZUBELYTË VGTU þiniasklaidos ir renginiø direktoriaus pavaduotoja

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

9

Greta Pifat-Mrzljak

Rienkas Van Grondelle’as

A.Rubinas

M.Miroðnièenka

Birþelio 8–10 d. Vilniaus vieðbutyje „Crowne Plaza“ vyko tarptautinë konferencija „Biofizikos mokymas: programos, metodai, problemos“. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 90 dalyviø ið Olandijos, Vokietijos, Kroatijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos. Dþiugu, kad aktyviai dalyvavo Vilniaus ir Klaipëdos universitetø studentai, besidomintys biofizika.
Pirmosios sesijos metu buvo skaitomi praneðimai, skirti ávairiems biofizikos studijø aspektams. Pirmojo praneðimo metu prof. Greta Pifat-Mrzljak ið Rudjer Boskovic instituto (Kroatija) pateikë biofizikos studijø programø Europoje apþvalgà. Praneðimo metu atkreiptas dëmesys á tai, kad Europoje tik keletas universitetø ruoðia biofizikos bakalaurus pagal atskirà studijø programà ir todël labai dþiugu ir pavydu, kad Lietuvoje net du universitetai rengia biofizikos bakalaurus. Kalbant apie biofizikø rengimà, buvo pabrëþta, kad dël savo tarpdisciplininës prigimties ðios studijos labai priklauso nuo bendradarbiavimo tarp ávairiø mokslo srièiø specialistø. Kitas svarbus dalykas – tai praktiniai ágûdþiai, ágyjami laboratoriniø darbø metu bei rengiant baigiamuosius darbus. Pastarøjø reikalingumas bakalauro studijø lygyje sukëlë diskusijas, kuriø metu iðsiskyrë dvi prieðingos nuomonës. Baigiamøjø darbø ðalininkai (kuriø, beje, buvo daugiau) teigë, kad tai labai svarbus aukðtos kvalifikacijos specialistø rengimo aspektas. Prieðininkai teigë, kad pagrindiniø studijø metu svarbiau suteikti teoriniø þiniø pagrindus ir kad baigiamøjø darbø rengimas ekonomiðkai nepateisinamas. Antrà praneðimà skaitë garsus fotosintezës tyrimø specialistas prof. Rienkas Van Grondelle’as ið Amsterdamo Vrijë universiteto. Savo praneðime jis pateikë ádomià ir iðsamià biofizikos studijø ir tyrimø Olandijoje apþvalgà. Gana daug Olandijos aukðtøjø mokyklø rengia biofizikos specialistus, tiesa, daþniausiai magistro studijø lygio. Tyrimø temos labai ávairios – nuo fotosintezës iki elektriniø procesø gyvuose organizmuose. Nors biofizikai Olandijoje rengiami apie 50 metø, pastaruoju metu susi-

Biofizikos mokymas: programos, metodai,
Vilniaus universitetas
domëjimas ðia studijø sritimi sumaþëjo. Biofizikø ásidarbinimo galimybës gana neblogos, pastarøjø metø statistika rodo, kad apie 30 proc. pasirenka akademinæ karjerà, 15 proc. dirba medicinos srityje, 25 proc. pramonëje, 20 proc. valstybinëse ástaigose ir 10 proc. uþsiima pedagogine veikla. Kaip sëkmingas biofizikø ádarbinimo problemos sprendimas pristatyta koncerno „Phillips“ remiama molekulinës medicinos programa, kurios dëka nemaþai biofizikø gauna darbà, atitinkantá jø iðsilavinimà. Maskvos valstybinio Lomonosovo universiteto Biofizikos katedros vedëjas prof. A.Rubinas papasakojo apie ðios aukðtosios mokyklos patirtá rengiant biofizikos specialistus. Biofizikai ðiame universitete rengiami daugiau kaip 50 metø, tuo uþsiima didelë, apie 100 darbuotojø turinti katedra. Prof. A.Rubinas biofizikos studijas palygino su menu ir biofizikà apibrëþë kaip mokslà apie sàveikas. Kalbëdamas apie metodinius biofizikø rengimo aspektus, praneðëjas pabrëþë, kad labai svarbu skirtingus dalykus dëstyti lygiagreèiai, nes tai padeda sujungti skirtingø srièiø þinias. Studentø akiraèiui plësti rengiami seminarai, kuriø metu pristatomi ir aptariami Nobelio premijos laureatai ir jø darbai. Uþsienio kalboms stiprinti nuo treèio kurso moksliniai seminarai pradedami rengti anglø kalba.

Prof. dr. Osvaldas RUKÐËNAS

problemos

Uþsienio sveèiø praneðimø dalá uþbaigë prof. M.Miroðnièenka ið Kijevo nacionalinio Ðevèenkos universiteto. Kijevo universitete biofizikai irgi rengiami daugiau kaip 50 metø. Skirtingai nuo kitø universitetø ðioje mokykloje studijos trunka 6 metus ir jos neskirstomos á 2 pakopas. Ádomu, kad ði specialybë nëra populiari – per metus biofizikà baigia 10–12 studentø. Be akademiniø klausimø, praneðëjas pristatë ir savo vadovaujamo kolektyvo laimëjimus raumenø biofizikos srityje. Ypaè daug klausimø su-

10

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

A.Kirkutis

O.Rukðënas

D.Kirvelis

R.Rotomskis Praneðimø sesijà uþbaigë du praneðimai, kuriais bandyta konceptualiai pristatyti, kas yra modernioji biofizika. Pagal Vilniaus universiteto doc. D.Kirvelá – vienà ið VU Biochemijos ir biofizikos katedros ákûrëjø – biologines sistemas reiktø vertinti ir tirti kaip informacines, uþdaras kodavimo-dekodavimo kontroliuojanèias sistemas. VU Fizikos fakulteto prof. R.Rotomskio manymu ðiuolaikinë biofizika yra paremta nanotechnologijomis, kadangi nanotechnologijos yra kaip

EUROPOS SÀJUNGA

këlë originalus raumenø susitraukimo mechanizmas, paremtas raumeniniø siûlø susisukimu, o ne slydimu, kaip teigia klasikinë teorija. Antroji praneðimø sesija buvo skirta biofizikos studijoms ir tyrimams Lietuvoje. Klaipëdos universiteto prof. A.Kirkutis pristatë ðio universiteto biofizikos bakalaurø studijø programà, kuri labiau orientuota á medicinos fizikos specialistø rengimà, kadangi tokiø specialistø trûksta medicinos ástaigose. Nors biofizikos studijos Klaipëdos universitete vyksta tik antrus metus, bet jau yra kuo pasigirti. Doc. A.Stankaus vadovaujama Biofizikos katedra ðiais metais surengë respublikinæ mokslinæ-praktinæ konferencijà „Virtualûs instrumentai biomedicinoje“, kurios metu buvo plaèiai aptartas moderniø technologijø pritaikymas biomedicinos mokyme ir tyrimuose. Katedroje ákurta moderni kompiuterizuota mokomoji laboratorija, kurioje studentai ne tik mokomi programavimo LabView aplinkoje, bet ir gali sukurti eksperimen-

tinæ árangà, kurios pagalba surenka duomenis savo baigiamiesiems darbams. Prof. O.Rukðënas ið Vilniaus universiteto apþvelgë biofizikø rengimà Vilniaus universitete – pradedant bakalauro ir baigiant doktorantûros studijomis. Atkreiptas dëmesys, kad pirmieji biofizikai Vilniaus universitete pradëti rengti 1962 m., ið karto, kai ákurta Biochemijos ir biofizikos katedra. Ilgà laikà biofizikai buvo rengiami kaip biofizikos specializacijos studentai Gamtos mokslø fakultete. Bet nuo 2002 m. ðiame fakultete pradëta biofizikos bakalauriniø studijø programa, á kurià dabar kasmet priimama po 25 studentus. Konferencijos iðvakarëse darbus apgynë pirmieji ðios programos absolventai, kurie turi galimybiø tæsti studijas biofizikos magistrantûroje. Dalis praneðimo buvo skirta pristatyti Europos struktûriniø fondø finansuojamà projektà “Biofizika: biofizikos magistriniø ir doktorantûros studijø programø modernizavimas”. Ðio 2,5 metø trukmës projekto metu bus parengta ir iðleista 11 vadovëliø, parengti 9 nauji kursai, 11 kursø perkelti á nuotoliniø studijø formà ir jau suorganizuota tarptautinë konferencija, skirta biofizikos studijoms aptarti.

Kas èia paraðyta? slenkstis, skiriantis gyvàjà gamtà nuo negyvosios. Be to, prof. R.Rotomskis iðsamiai pristatë vienà ið biofizikiniø tyrimø krypèiø Vilniaus universitete – biofotonikà, lazeriø taikymà medicinoje ir biologijoje. Konferencijoje dalyvavo skirtingø mokslo srièiø, skirtingø mokyklø atstovai, tad po kiekvieno praneðimo kildavo netrumpos, kartais net audringos diskusijos. Nepaisant skirtingø nuomoniø atskirais klausimais, visi konferencijos dalyviai sutarë, kad tokie renginiai reikalingi ir labai naudingi.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

11

Þvilgsnis á Lietuvos
Ramutis BRAÐIÐKIS
Pirmoji radijo stotis pasaulyje buvo pastatyta 1920 m. Pitsburge Pa ( JAV ). Jau kitais metais Amerikoje buvo kelios stotys ir milijonai radijo imtuvø. Europoje radijas atsirado 1922 m. – pirmiausia Prancûzijoje ir Anglijoje, vëliau Vokietijoje, Rusijoje, Ðvedijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitur. Radijas tapo populiarus. Antai 1926 m. Vokietijoje buvo daugiau kaip 1 mln. 200 tûkst. priimtuvø, Anglijoje – apie 2 mln., o JAV – daugiau kaip 6 milijonai. 1922–1923 m. Europoje daugëjant radijo stoèiø, ðia naujove susidomëjo entuziastai ir Lietuvoje. Literatûros ðia tema lietuviø kalba nebuvo, o specialistus tuo metu buvo galima suskaièiuoti vienos rankos pirðtais. Kiekvienas sukosi kaip iðmanë, todël bûta daug nusivylimø. Matydamas didëjanti susidomëjimà radiju, mano tëvelis Stasys Braðiðkis þurnale „Kultûra“ (1924 m. Nr.6) iðspausdino straipsná „Ið radijo praktikos“ ir ásteigë Ðiauliuose personalinæ ámonæ – Radijo laboratorijà. Ðis pavadinimas ilgainiui tapo firmos vardu. Stasys Braðiðkis, ið paðaukimo pedagogas, 1921–1922 m. komandiruojamas pasitobulinti á Leipcigo eksperimentinës psichologijos ir pedagogikos institutà. Èia iðklauso kursus apie radijà ir atlieka eksperimentiná darbà „Elektromagnetiniø virpesiø suþadinimas ir jø perdavimas atstumu“. Eksperimentui buvo panaudoti kà tik iðrasti katodiniai vamzdeliai – elektroniniø lempø prototipai. Ádomu, kad tuo metu jie dar buvo áslaptinti, teko praðyti policijos leidimo asmeniðkai jais naudotis. Griþæs á Ðiaulius, dëstydamas mokytojø seminarijoje, per rankø darbø pamokas Braðiðkis jau perteikia bûsimiems mokytojams ágytas þinias apie radijà. „Dar noriu geru þodþiu paminëti rankø darbø mokytojà Braðiðká. Jo vadovaujami mes nemaþà techniná iðprusimà ágijome. Pasidarydavome ausinius radijo aparatus. Galëjome klausytis visokiø stoèiø. Atsimenu, kad gimnazistai ateidavo

Radijas, kaip technikos sritis, yra gana jaunas – vos 110 metø. XIX a. antrojoje pusëje savo darbais Maiklas Faradëjus (Faradey), Dþimas Maksvelis (Maxwell), Heinrichas Hercas (Hertz) suformulavo elektromagnetiniø virpesiø teorijos principus. Ðiuos darbus 1895 m. vainikavo rusø mokslininko A.Popovo ir italo G.Markonio lygiagreèiai sukonstruoti ir pademonstruoti elektromagnetiniø bangø priëmimo ir registravimo aparatai – radijo imtuvø prototipai. Ðiais metais, minint Lietuvos radijo 80-metá, tikslinga prisiminti ðios technikos ðakos pirmuosius þingsnius ir jos entuziastus Lietuvoje.
ar kita kuri kultûrinio gyvenimo sàlyga. Naujienos, praneðimai apie orà, paskaitos, koncertai, operos ir kt. pagalba radijo pasiekia ne tik miesto, bet ir tolimiausiø uþkampiø gyventojus“ („Kultûra“, 1927 m.).

radiofonijos
istorijà

Stasys Braðiðkis su sûnumi Ramuèiu. 1936 m., Kaunas

ir stebëdavosi, kad mes patys padarëme tas sunarstytas dëþutes ir klausydavome... Daug ko iðmokë Braðiðkis“, – raðo savo memuaruose þymus lietuviø tapytojas Antanas Gudaitis. Bûdamas „Kultûros“ bendrovës vienas ið steigëjø (1920 m.), aktyvus þurnalo „Kultûra“ bendradarbis, tëvelis lygiagreèiai su straipsniais mokyklos ir ðvietimo tematika publikuoja þurnale populiarius straipsnius apie naujà technikos ðakà – radiotelefonijà, jos teorinius pagrindus ir perspektyvas („Kultûra“, 1925–1926 m. „Kaip paèiam pasidirbti ir ásirengti radijo aparatas“, „Radijo paveikslø perdavimas“, „Radijo telefono imtuvas vienos lempos“ ir kt.). Visi ðie straipsniai vaizdingai iliustruoti pieðinëliais ir schemomis. Skaitytojø reakcija pralenkë visus lûkesèius. Pasipylë uþklausimai, praðymai patarimø bei literatûros, atsiliepimai apie teigiamus eksperimentus ir, be kita ko, nusivylimo kartëlis dël nepavykusiø bandymø. Plaèiosios visuomenës susidomëjimas radiju, daugelio troðkimas paèiam pasigaminti radijo aparatà buvo svarbiausia paskata ásteigti ámonæ, kuri visokeriopai padëtø radijo entuziastams. Ðtai kaip reglamentuoja radijo laboratorijos paskirtá pats steigëjas. „Radijas kiekvienam ðiø dienø þmogui yra reikalingas kaip laikraðtis, knyga

Praëjus vos 3 mënesiams po Kauno radijo stoties paleidimo pasirodë du iðsamûs straipsniai pagrindiniuose Lietuvos dienraðèiuose: 1926 m. rugsëjo 8 d. „Lietuvos þiniose“ – „Radijo klausimas Lietuvoje“, rugsëjo 21 d. laikraðtyje „Lietuva“ – „Opieji radijo telefono klausimai“, kuriuose St. Braðiðkis nagrinëja iðkilusias programø tematikos rengimo ir radijo klausytojø interesø bei poreikiø problemas. Ðtai pirmame straipsnyje gvildena nedidelio radijo klausytojø skaièiaus prieþastis: „Visi Lietuvos radijo mëgëjai, kai radijo stotis veikia, jà klauso,– në vienas neklaidþioja po uþsienius. Nors jø yra nedaug (vos apie 500)... Daug kas net neþino, kad Kauno radijo stotis jau veikia, nors seniai rengësi jai pradëjus veikti tuojau radijo aparatus ásigyti. Pirma ir svarbiausia kliûtis radiotelefonui plisti yra aukðtas paðtui mokestis (100 litø metams), kuris reikia ið karto sumokëti. Reikia visiems stengtis padaryti átakà atitinkamoms valdþios ástaigoms, kad radijo mokestis bûtø sumaþintas ir jo mokëjimas iðdëstytas mënesiais. Turëtø bûti kuo daugiau þiniø ið vidaus gyvenimo ir darbø. Kitas labai svarbus klausimas yra mû-

12

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

sø stoties programø iðplëtimas. Mano manymu, pirmoje vietoje reikëtø ávesti trumpas paskaitas ið þemës ûkio, patarimus ðeimininkëms ir pedagogines paskaitas.Reikia stengtis kuo daþniau duoti radijo koncertus. Muzika padaro radiotelefonà daug graþesná ir ádomesná. Ji yra visiems lygiai prieinama ir ádomi... Be to, radiotechnika patraukia didelá mëgëjø skaièiø á darbà. Jie dirbasi patys sau aparatus, daro bandymus. Ypaè jaunimas ðioje srityje randa sau sveikà darbà ir pramogà. Tai já atitraukia nuo kitokiø negeistinø pramogø.“ Antrame straipsnyje Braðiðkis nagrinëja svarbà jungtis á radijo mëgëjø bendrijas: ,,...Geriausia priemonë radijo klausytojams disciplinuoti ir radijo telefonui iðplatinti, tai radijo mëgëjø organizacija. Ðiauliø radijo mëgëjai jau steigia kooperacijos pagrindais radijo bendrovæ, kurios veikimas galës ir kitose Lietuvos vietose iðsiplësti. Per organizacijà pagelbëtø vienas kitam ir keltø per spaudà visa, kas trukdo radiotelefonui, kaipo svarbios kultûrinës reikðmës dalykui, iðsiplatinti“. Tokio pobûdþio organizacija – Radijo mëgëjø sàjunga buvo ákurta 1928 m. birþelá. Jos aktyvus organizatorius ir ákûrëjas buvo A.Mildaþis. Sparti radiotechnikos paþanga, þmoniø susidomëjimas radiju paskatino mano tëvelá gilinti ðios srities þinias ir skirti jam visà savo laikà. 1928 m. jis ástoja á Kauno valstybinio universiteto Technikos fakultetà, deja, dël materialiniø sunkumø baigë tik du kursus. Taèiau universitete ágytos matematikos, fizikos, chemijos, mechanikos þinios labai iðplëtë galimybes orientuotis besiplëtojanèios radiotechnikos gudrybëse ir toliau savarankiðkai kelti savo profesionalumà. Gerai mokëdamas vokieèiø kalbà jis uþsisako Vokietijoje, kur radiotechnikos mokslas buvo labai paþengæs á prieká (tuo metu ten jau veikë daugiau kaip 15 radiofonijos stoèiø ir per milijonà radijo priimtuvø), techninës literatûros, seka periodinæ spaudà, prenumeruoja anglø kalba þurnalà „Radio amateur“, rusø – „Radio front“. 1928–1930 m. Radijo laboratorija iðplëtë savo veiklà – tuo laikotarpiu buvo pagaminta ðimtai imtuvø – pradedant detektoriniais „Banga“ ir baigiant 4 lempø „Baltik K 14“ ir gausiai reikmenø, reikalingø radijo aparatø gamybai. Apie plaèià laboratorijos veiklà byloja þinutës, pasirodþiusios to laikotarpio periodikoje. Straipsnelyje „Sukonstruotas naujas priimtuvas“ paþymima: „Ðiomis dienomis p. St.Braðiðkis, þinomas radijo specialistas, sukonstravo patobulintà detektoriná priimtuvà. Naujas priimtuvas maþa kaina, geru veikimu pralenkia iki ðiol bu-

vusius detektorinius priimtuvus, jo bangø diapazonas siekia nuo 160 iki 2200 metrø“ („Momentas“, 1928 m., Nr.6 ). Straipsnelyje „Braðiðkio radijo laboratorijà aplankius“ kalbama apie saliø, erdviø radiofikacijà. Þurnalisto þodþiais perfrazuotos Braðiðkio mintys: „... muzikantai tegalës tik parade grieþti, nes juos kitur pavaduos radijas. Ávairiuose pasilinksminimuose ir salëse grieð radijas ávairius ðokius ir muzikalius dalykëlius... Prie St.Braðiðkio radijo laboratorijos prekybos skyriaus durø átaisytas stiprus radijo aparatas su ruporu, skirtas bendrosios publikos patarnavimui. Pavakariais, kai ðis aparatas pradeda veikti, prie krautuvës gatvëje susirenka daugybë þmoniø – naujienø ir muzikos mëgëjø“ („Momentas“,1928 m., Nr.7 ). 1930 m. Radijo laboratorijos jëgomis sumontuojama Ðiauliø kino teatruose pirmoji tonfilmo aparatûra garsiniams kino filmams demonstruoti. Sukonstruotas ir árengtas fonografas plokðteliø áraðymui. Laboratorijoje apsilankydavo pavieniai liaudies menininkai ir kolektyvai áraðyti tautosakos, liaudies dainø, eiliø. Ðie áraðai patekdavo á muziejø, bet karo metu neiðliko. Suþinojæs 1930 m., kad Berlyno televizijos laboratorija atlieka bandomàsias televizijos laidas, tëvelis pasigamina savo konstrukcijos televizoriø su mechaniniu vaizdo išklojimu (Nipkovo diskas) ir pirmasis Lietuvoje eksperimentuoja priimant judamus vaizdus iš Berlyno. „Pirmas Lietuvoje paveikslø priëmimo aparatas jau kelinta savaitë mëginamas Ðiauliuose, St.Braðiðkio laboratorijoje. Kiekvienà ðeðtadiená nuo 9–10 val. ryto susirenka nemaþai susidomëjusiø paþiûrëti tø bandymø.. Perduodamos filmos, rodomi paveikslai, pasirodo ir gyvi þmonës ekrane...“ – skelbia „Mûsø momentas“ 1931 m. kovo 1 d. numeryje. 1927 m. buvo sumanyta árengti radiofonijos stotá Ðiauliuose. Ðtai kas raðoma dienraðèio „Lietuva“ 1927 m. numeryje: „... didesnio veikimo, ypaè 1927 metais, parodë p. Braðiðkio laboratorija. ...paskutinëmis dienomis p. Braðiðkis árengë radijo siøstuvà. Jo veikimas pasireiðkia dar tik bandymais, bet jau ir tatai sukëlë didelá Lietuvos radijo mëgëjø su-

sidomëjimà. Bangos ilgis 200 metrø. Siøstuvo veikimo sritis, kaip pasirodë, yra gan didoka, nes girdima net Klaipëdoj. Tad Lietuvoj mes susilauksime antros siunèiamos stoties, nes p. Braðiðkis rimtai mano bendromis ðiaulieèiø pastangomis savo siøstuvo programà padaryti gyvà ir ádomià“. Laikraðtis „Momentas“

Radijo laboratorija

1927 m. informuoja kad du ðiaulieèiams gerai þinomi asmenys – radijo specialistas Braðiðkis ir muzikos mokyklos direktorius Lekerauskas – deda pastangø Ðiauliuose árengti radijo stotá. Nurodo, kad techniðkai jau pasirengta. Belieka sulaukti ið ministrø kabineto leidimo, ir stotis pradës transliuoti programas. Kadangi leidimo ið vyriausybës nesulaukta, mano tëvelis privalëjo visus bandymus nutraukti. Ðiaulieèiø puoselëtos viltys dël biurokratø kaltës neiðsipildë. Kadangi Ðiauliuose buvo per maþai klientûros, Radijo laboratorija nuo 1933 metø pamaþu perkeliama á Kaunà. Ið pradþiø glaudësi ðalia Valstybinio radiofono (Daukanto g.12 ), vëliau perkeliama á Nepriklausomybës aikðtæ, kur egzistavo iki 1940 metø. Kaune tëvelis uþmezgë glaudþius santykius su radijo stoties specialistais St.Blinstrubu, C.Sadausku. Ðis bendradarbiavimas padëjo plësti radiotechnikos mokslø þinias. Dirbdami Radijo laboratorijoje iðklausæ pradiná radijo teorijos kursà, gerais radiomechanikais tapo daugelis jaunuoliø: Ðiauliuose – Viktoras Raudonis, Vincas Stepuðaitis, Kaune – Nikolajus Semionovas, J.Jasutis ir kiti. 1935–1937 m. tëvelá, kaip gerai uþsirekomendavusá specialistà, pakvieèia dirbti laisvai samdomu radiomechaniku á Lietuvos kariuomenës ryðiø batalionà Ðanèiuose.

Nukelta á 39 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

13

eriamasis vanduo yra vienas svarbiausiø nuolat vartojamø maisto produktø, todël vartotojai turi bûti aprûpinami tinkamos kokybës vandeniu. Geriamasis vanduo turi bûti ðvarus, be

G

Vilniaus
uþkreèiamàsias ligas sukelianèiø mikroorganizmø, toksinius reiðkinius bei lëtines ligas skatinanèiø cheminiø medþiagø. Geriamojo vandens tinkamumà nusako ávairûs vandens kokybës rodikliai (analitës), kuriø sàraðà ir optimalius dydþius rekomenduoja Pasaulinë sveikatos organizacija (PSO). Ðie dydþiai paremti daugiameèiais eksperimentiniais tyrimais ávairiose pasaulio ðalyse. O kaip dël „chemiðkai gryno“ vandens? Ar já sveika gerti? Tai nëra visiðkai paprastas klausimas. Pirmiausia iðsiaiðkinkime, kuo skiriasi „chemiðkai grynas“ vanduo nuo „chemiðkai negryno“ vandens. Chemiškai grynas vanduo yra toks, kuriame, be vandens (H2O) molekuliø, nëra jokiø kitø molekuliø priemaiðø. Praktiðkai tokio vandens pagaminti neámanoma, todël sakykime, kad chemiðkai grynas yra toks vanduo, kuriame yra labai maþi ávairiø priemaiðø kiekiai. Gamtoje tokio vandens taip pat nerasime, nes vanduo yra pats geriausias, pats universaliausias ið visø þinomø tirpikliø. Jokiame kitame tirpiklyje netirpsta tiek daug paèiø ávairiausiø organiniø ir neorganiniø medþiagø (metalø, nemetalø, dujiniø medþiagø, rûgðèiø, baziø, druskø ir t.t.). Taigi gamtoje susiduriame tik su „chemiðkai negrynu“, t.y. daugiau ar maþiau mineralizuotu vandeniu. Tuomet klausimà reikëtø formuluoti taip: su kokiu ávairiø priemaiðø kiekiu vanduo yra sveikas gerti ir su kokiu priemaiðø kiekiu já gerti yra nesveika? Lietuvoje geriamojo vandens kokybæ reglamentuoja norminiai dokumentai. Ilgà laikà galiojo trys svarbiausi norminiai dokumentai: 1) GOST 2874-92 „Geriamasis vanduo. Higieniniai reikalavimai ir kokybës kontrolë“; 2) GOST 2761-84 „Geriamojo vandens centralizuoto tiekimo šaltiniai. Higieniniai, techniniai reikalavimai ir parinkimo taisyklës“; 3) SanPiN Nr. 4630-88 „Pavirðinio vandens apsaugos nuo tarðos sanitarinës taisyklës ir normos“. Dabar pagrindiniai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens norminiai dokumentai yra: higienos normos (HN), Lietuvos standartai (LST) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai (LAND). Pirmuosius du sovietinius standartus pakeitë naujoji Lietuvos higienos norma HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavimai“. Ði higienos norma parengta atsiþvelgiant á PSO rekomendacijas ir ES

as mums yra vanduo, ar pakaks jo iðtekliø tolydþio didëjantiems þmonijos poreikiams tenkinti, kaip keièiasi þemëje esanèio gamtinio vandens kokybë, koká poveiká jai daro ûkinë þmoniø veikla? Tai tik nedidelë dalis klausimø, kurie rûpi ne tik vandená ruoðiantiems ir tiekiantiems specialistams, bet ir jo vartotojams. Su ðiais klausimais betarpiðkai susidûriau 1982 m., kai ið tuometinio Kauno politechnikos instituto vandentvarkos specialistø rengimas buvo perkeltas á Vilniaus inþineriná statybos institutà ir man buvo pasiûlyta skaityti „Vandens chemijos“ teoriná kursà bei parengti atitinkamus laboratorinius darbus. Praktinio darbo patirties beveik nebuvo, todël pirmaisiais metais reikëjo labai daug dirbti, studijuoti specialiàjà literatûrà (daugiausiai rusø kalba). Tada, o ir vëliau gelbëjo Vilniaus universitete ágyta chemiko analitiko specialybë ir ypaè nemaþa analitiko praktinio darbo ávairiose srityse (taip pat ir ávairiø vandenø analizës) patirtis. Ypaè daug neákainojamø praktiniø þiniø buvo ágyta 1995–1997 m. tuometinës Statybos ir urbanistikos ministerijos uþsakymu vykdant ûkiskaitiná mokslo darbà „Geleþies ir mangano ðalinimo ið poþeminio vandens Lietuvos sàlygomis tyrimai ir atitinkamø normatyviniø dokumentø projekto rengimas“. Ðá darbà vykdë jungtinë VGTU Vandentvarkos katedros ir Geologijos instituto Poþeminio vandens skyriaus specialistø komanda. Mano uþduotis buvo analitinis viso ðio didþiulio darbo aprûpinimas. Pusiau gamybiniai bandymai buvo atlikti

K

Vilniaus Antaviliø vandentiekos stotyje ir Kauno Petraðiûnø vandenvietëje. Dþiugu, kad tuo metu mûsø parengtos bereagentës poþeminio vandens gerinimo technologijos vëliau buvo ádiegtos ir puikiai ðiuo metu veikia jau minëtose vandenvietëse. Pastaruoju metu taip pat daþnai tenka vaþiuoti á ávairiø respublikos rajonø vandenvietes. Ðiuo metu respublikoje daug firmø siûlo ávairiausios vandens ruoðimo árangos. Ðiose firmose netrûksta vadybininkø, taèiau specialistø reikalai gerokai prastesni. Todël neretai vartotojui ásiûloma toli graþu ne pati tinkamiausia vandens ruoðimo áranga. Teko bendrauti ir su firmomis, kurios ruoðia ir pilsto geriamàjá vandená á butelius. Su vandentvarkos specializacijos bakalaurais ir magistrantais teko ne vienà kartà tirti, kaip veikia „Brita“, „Kenwood“ ir kiti maþiau garsiø ir visiðkai negirdëtø firmø buitiniai vandens filtrai (nauji ir paties regeneruoti), tirti „sidabriná“, „gyvà“ ir „negyvà“ vandená. Ketverius metus esu nuolat stebëjæs, kaip keièiasi nitratø koncentracijos sodininkø bendrijoje esanèiuose ðachtiniuose ðuliniuose, bandþiau juos ið vandens ðalinti (beje, pakankamai sëkmingai). Esu iðtyræs ir nustatæs cheminæ nelegaliai platinamø vandens gerinimo (aktyvinimo) pakuoèiø sudëtá, árodæs, kad Vokietijos „biznieriø“ Lietuvoje bandyta platinti „energetiðkai ákrauta“ ir ant vandentiekio vamzdþio pakabinta televizoriaus nuotolinio valdymo pulto dydþio dëþutë vandens kokybës visiðkai nekeièia. Gal todël,

kad lietuviðkas poþeminis vanduo nesupranta vokiðkø burtaþodþiø. Taigi, daugiau kaip 20 metø dirbdamas geriamojo vandens ruoðimo srityje, sukaupiau nemaþa teoriniø ir praktiniø þiniø. Bendraudamas su gyventojais, matau, kad jiems trûksta elementariø þiniø apie geriamàjá vandená. Daugeliui kyla klausimas, koká vandená gerti sveikiau, koká pasiimti á savaitgalio iðvykà, koks vanduo – gazuotas ar negazuotas yra geresnis, sveikesnis, kaip paprastais ir visiems prieinamais bûdais pagerinti prastos kokybës poþeminá vandená, verta ar neverta gamintis tirpsmo vandená ir kt. Malonu, kad „Mokslo ir gyvenimo“ leidëjai pritarë minèiai þurnalo puslapiuose spausdinti ciklà straipsniø apie ávairias geriamojo vandens problemas. Ðtai nagrinëtinø temø sàraðas: 1. Koká vandená gerti sveika? 2. „Gyvasis“ ir „negyvasis“ vanduo. Mitai ir tikrovë. 3. Sidabrinio vandens paslaptys. 4. Tirpsmo vanduo. Kas tai? 5. Nitratai ðuliniø ir ðaltiniø vandenyje. Kaip jø iðvengti? 6. Kietas ar minkštas vanduo – koks geriau? 7. Geriamojo vandens ištekliai ir jo ruošimo Lietuvoje problemos. Jei þurnalo skaitytojams kiltø klausimø ar jie norëtø pasiûlyti naujø temø, praðome kreiptis á þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijà arba á VGTU Chemijos ir bioinþinerijos katedros doc. dr. Juozà Jankauskà, tel. (8-5) 2744839.

14

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Gedimino technikos universitetas

Koká vandená gerti sveika?
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS
direktyvas. Treèiàjá dokumentà pakeitë Lietuvos higienos norma HN 48:1994 „Kenksmingos medþiagos. Didþiausia leidþiama koncentracija ir laikinai leidþiamas lygis þmogaus vartojamame vandenyje“. Kenksmingø medþiagø sàraðe yra 1247 pavadinimai, nurodyta jø pavojingumo klasë. Kadangi geriamasis vanduo yra ir mineralinis, reikëtø paminëti ir higienos normà HN 28:1998 „Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybës reikalavimai ir programinë prieþiûra“. Higienos norma HN 24: 2003, manau, galios ilgai, kadangi parengta atsiþvelgiant á visus higienistø reikalavimus. Esu ásitikinæs, kad geriant ðios higienos normos reikalavimus atitinkantá vandená tikrai nieko blogo atsitikti negali. Já gerti ið tikrøjø yra sveika. Bëda tik ta, kad ðiuo metu dar nemaþa Lietuvos gyventojø dalis negali vartoti tokios kokybës vandens. Dar daugelyje miesteliø, kaimø ir kaimeliø vandenvieèiø reikia árengti vandens gerinimo árenginius. Tad darbo per akis. Kiek ilgai uþtruks ðis darbas, priklausys tiktai nuo finansavimo. Lietuva yra unikali ðalis, nes geriamojo vandens tiekimo ámonës vartotojams tiekia tiktai poþeminá vandená (antroji tokia ðalis yra Danija). Poþeminis vanduo yra saugesnis mikrobiologiniu poþiûriu, jame praktiðkai nebûna didesniø nitratø kiekiø, taèiau jame higienos normos HN 24: 2003 reikalavimø neatitinka geleþies, amonio ir neretai mangano koncentracijos. 1 lentelëje pateiktos leidþiamos ribinës geleþies, amonio, mangano, nitratø ir savitojo elektros laidþio (SEL) vertës. SEL yra proporcingas druskø kiekiui vandenyje, todël, þinant SEL vertæ, galima spræsti apie vandens mineralizacijà. Padalinus SEL (µS/cm) ið 2, gaunamas apytikris druskø kiekis mg/L. Dauguma Lietuvos poþeminiø vandenø yra nedidelës arba vidutinës mineralizacijos (SEL 400-800 µS/cm; tai atitinka 200-400 mg/L druskø). Ðiek tiek norëèiau apsistoti ties Pasaulio sveikatos organizacijos veikla. PSO yra Jungtiniø Tautø specializuotas padalinys, kuris rûpinasi tarptautiniais sveikatos reikalais ir visuomenës sveikata. PSO buvo ákurta 1948 m., jos bûstinë yra Ðveicarijoje. Tai – konsultacinë institucija, kurios viena ið funkcijø yra aprûpinimas geriamuoju vandeniu. PSO normatyviniai dokumentai vadinami gairëmis arba nurodymais. Tai reiðkia, kad PSO tik rekomenduoja, kokiø kokybës rodikliø verèiø reikia siekti. 1984– 1985 m. PSO iðleido leidiná „Geriamojo vandens kokybës gairës“, o 1993 m. – naujà ðio leidinio redakcijà. Ðá leidiná sudaro trys tomai. Pirmasis tomas vadinamas „Rekomendacijomis“, antrasis – „Sveikatos kriterijai ir kita papildoma informacija“, treèiasis – „Komunalinës vandentiekos prieþiûra ir kontrolë“. PSO rekomendacijos nëra privalomos, todël, nustatant nacionalinius standartus, yra atsiþvelgiama á konkreèias kiekvienos ðalies sàlygas, t.y. turimas vandens atsargas ir jo kokybæ, tradicijas ir ðalies finansines galimybes. Europos Sàjungos ðalis ápareigoja ES direktyvos 80/778/EES, 98/83/EC „Apie þmogaus vartojamo vandens kokybæ“. Ðios direktyvos, savo ruoþtu, yra parengtos remiantis PSO rekomendacijomis. Ðtai kodël PSO rekomendacijos tampa lyg ir privalomais nurodymais.

1 lentelë. Iðtrauka ið Lietuvos higienos normos HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavimai”
Vandens kokybës rodiklis, jo raiðkos vienetai Savitasis elektros laidis (SEL), µS/cm Bendroji geleþis (Febendra), mg/L Amonis (NH4+), mg/L Manganas (Mn2+)≥ , mg/L Nitratai (NO3–), mg/L*
*

Higienos normos HN 24:2003 reikalavimai ≥ 2500 ≥ 0,2 ≥ 0,5 ≥ 0,05 ≥ 50,0

PSO rekomendacijø dël geriamojo vandens kokybës esmæ galima apibûdinti taip: rekomenduojamø vandens kokybës rodikliø dydis yra toks, kad vartotojas gali visà gyvenimà gerti toká vandená nerizikuodamas sveikata; vandens kokybë yra tokia, kad vanduo tinka gërimui ir higienos reikmëms; virðijus rekomenduojamà vandens kokybës rodiklio vertæ, reikia iðsiaiðkinti virðijimo prieþastis ir imtis priemoniø jas paðalinti; nereikia laukti, kol vandens kokybë pasieks leistinas ribas, bet stengtis palaikyti aukðèiausios kokybës lygá; trumpalaikiai vandens kokybës pablogëjimai nereiðkia, kad jis nebetinka gerti. Sprendimai dël tinkamumo turi priklausyti nuo kenksmingos priemaiðos tipo; nacionaliniai standartai gali skirtis nuo rekomendacijø, atsiþvelgiant á vandens vartojimo sàlygø ávairovæ. Kontroliuoti visø vandens kokybës rodikliø neámanoma, todël PSO rekomenduoja tam tikrus tarðos rodikliø atrankos kriterijus. Pavyzdþiui, mikrobinës tarðos indikatorius yra kaliforminës bakterijos. Jeigu ðiø bakterijø vandenyje nëra, tai tikriausiai nëra ir patogeniniø bakterijø. Vandenyje, be abejo, yra ðimtai ir tûkstanèiai ávairiausiø organiniø ir neorganiniø medþiagø, taèiau daugelio jø koncentracijos yra labai maþos. Todël kontrolei yra atrinktos þmogui potencialiai pavojingiausios medþiagos. Jeigu vandens ruoðimo technologijose naudojamos cheminës medþiagos, tai ðiø medþiagø likuèiai gali likti jau paruoðtame vandenyje. Tokiais atvejais turi bûti kontroliuojama ðiø medþiagø, t.y. koaguliantø, pvz., poliakrilamido arba geleþies ir aliuminio druskø, koncentracija paruoðtame vandenyje. Geriamojo vandens nekenksmingumà sveikatai patikimiausia bûtø nustatyti eksperimentiðkai ilgà laikà tiriant vandens vartotojus, taèiau tai praktiðkai padaryti yra neámanoma. Todël tyrimai paprastai atliekami su gyvûnais ir mikroorganizmais, o gauti rezultatai ekstrapoliuojami þmogui. Tokiu bûdu nustatomos didþiausios leistinos cheminiø medþiagø koncentracijos geriamajame vandenyje (DLK). Norint nustatyti DLK, reikia susitarti, kiek þmogus vidutiniškai suvartoja vandens per parà. Laikoma, kad 60 kg sveriantis þmogus suvartoja 2 litrus, 10 kg svorio vaikas – 1 litrà, o 5 kg svorio vaikas – 0,75 litro vandens per parà.

Nitratø problema yra aktuali tiktai ðachtiniams ðuliniams ir kai kuriems ðaltiniams Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

15

Manoma, kad daugeliui cheminiø medþiagø galima nustatyti dozæ, kuri nesukels nepageidaujamø pasekmiø. Ji vadinama toleruojama dienos doze – TDD. Jos nustatymas pagrástas vadinamaisiais NNEK (nesukelianèios nepageidaujamo efekto koncentracijos) arba MSNEK (maþiausios sukelianèios nepageidaujamà efektà koncentracijos) principais: MSNEK TDD= NNEK = ; NF NF èia: NF – neapibrëþtumo faktorius. DLK arba rekomenduojamosios analièiø vertës nustatomos ið TDD: TDD . ks . P ; DLK= C èia: ks – kûno svoris, P – geriamajame vandenyje esanti TDD dalis, C – per parà suvartojamas geriamojo vandens kiekis. TDD – medþiagos kiekis vandenyje (ar maiste), iðreikðtas mg/kg kûno masës, kuris vartojamas kasdien visà gyvenimà nesukelia pavojaus sveikatai. Kartais nustatoma priimtina dienos dozë – PDD. NNEK nustatoma remiantis ilgalaikiais tyrimais. Kai jø stinga, nustatoma MSNEK, taèiau ðiuo atveju bûtinai naudojami neapibrëþtumo faktoriai – NF. Jø reikðmës kinta nuo 1 iki 10 atsiþvelgiant á gyvûnø tyrimø duomenø ekstrapoliavimo þmonëms patikimumà, tarprûðines variacijas, studijø ir rezultatø patikimumà, efekto tipà ir pobûdá. Kancerogeniniø medþiagø DLK nustatoma remiantis daugiameèiais gyvûnø tyrimais. Jos skirstomos á tokias grupes: 1 grupë – kancerogeniðkos þmonëms; 2A grupë – tikriausiai kancerogeniðkos þmonëms; 2B grupë – galbût kancerogeniðkos þmonëms; 3 grupë – neklasifikuojamos kaip kancerogeniðkos þmonëms; 4 grupë – tikriausiai nekancerogeniðkos þmonëms. Realiai nustatant cheminiø medþiagø leidþiamas koncentracijas kyla gerokai daugiau problemø, nes kai kurios jø yra genotoksinës, leidþiamø jø doziø nëra. Bëda dar ir ta, kad DLK skaièiuojama kiekvienai medþiagai atskirai, taèiau vartotojai susiduria su ðiø medþiagø miðiniais, todël nustatant DLK á tai stengiamasi taip pat atsiþvelgti. Aptarus, kokius reikalavimus atitinkantá vandená gerti yra sveika, belieka pasamprotauti, ar sveika gerti „chemiðkai grynà“ vandená. Nemaþà dalá organizmui reikalingø medþiagø þmogus gauna su vandeniu. Tad kodël mes turëtume atsisakyti ðio palyginti nebrangaus ávairiø reikalingø medþiagø ðaltinio? Esu girdëjæs apie ávairius organizmo valymo bûdus. Vienas ið jø yra

demineralizuoto vandens vartojimas. Tiktai nesupraskite klaidingai þodþio „demineralizuotas“. Tai nëra paprastas, nemineralinis vanduo. Tai yra vanduo, ið kurio tam tikrais bûdais yra paðalinta didþioji dalis druskø. Anksèiau vandená demineralizuodavo já distiliuodami. Dabar jau yra ir kitø bûdø, pavyzdþiui, atvirkðtinis osmosas arba jonitø panaudojimas. Esu suðelpæs distiliuotu vandeniu keletà þmoniø, kurie já vartojo organizmui „plauti“. Organizmo plovimas – kai þmogus kurá laikà nevalgo jokio maisto ir vartoja vien demineralizuotà vandená. Svarbiausias tokio kankinimosi tikslas – paðalinti ið organizmo kenksmingas medþiagas, taip pat ir jame susikaupusias druskas. Neþinau, kiek toks bûdas yra efektyvus ir naudingas. Dël to reikëtø pasikonsultuoti su medikais. Nemanau, kad medikai nebûtø atlikæ tokiø tyrimø, bent jau su gyvuliukais. Þiûrint ið chemiko pozicijø, toks bûdas nëra kaþkoks fantastiðkas ar neámanomas. Yra nustatyta – kuo vandenyje yra maþiau iðtirpusiø ávairiø medþiagø, tuo lengviau ir geriau jame tirpsta naujos medþiagos. Taigi teoriðkai tai lyg ir ámanoma. Pabaigai norëèiau dar kartà pakartoti, kad nors vandens tiekëjams darbo dar ilgai uþteks, jau daugelyje miestø ir rajonø centralizuotai tiekiamo vandens kokybë yra labai pagerëjusi, ir nemaþa dalis Lietuvos gyventojø geria tikrai sveikà vandená.

Gyvasis ir negyvasis vanduo
Pasauliui visuomet reikia pranaðø ir panacëjø, kurie gydytø visus ir nuo visko. Stebuklingai gydanèio gyvojo ir negyvojo vandens laikas praëjo, taèiau daugelis tikriausiai prisimena, kiek daug apie tai buvo kalbama (ir per televizijà) ir raðoma. Pasirodë árenginiø gyvajam ir negyvajam vandeniui gaminti namuose. Tiek gyvajam, tiek ir negyvajam vandeniui buvo priskiriama daugybë stebuklingø savybiø. Pavyzdþiui, gyvuoju vandeniu palaisèius gëles ar kitus augalus, jie tiesiog staiga pradeda augti ir praþysta, o jo iðgërus nurimsta rëmuo. Negyvuoju vandeniu iðplautos pûliuojanèios þaizdos greitai pradeda gyti ir kt. Kiek tiesos yra ðiuose teiginiuose? Kuo gi vienas nuo kito ið tikrøjø skiriasi gyvasis ir negyvasis vanduo? Norint teisingai atsakyti á ðiuos klau-

simus, reikia iðsiaiðkinti du dalykus: kokiu bûdu yra gaunamas gyvasis ir negyvasis vanduo ir kuo skiriasi vieno ir kito vandens cheminë sudëtis. Viena mano kolegë, þinodama, jog að tyrinëju vandens savybes, atneðë man á laboratorijà gyvojo ir negyvojo vandens gamybos árenginukà. Jis buvo labai panaðus á elektriná virdulá. Ið tikrøjø tai buvo elektrolizës árenginys, kuriame katodas (neigiamas elektrodas) atskirtas nuo anodo (teigiamo elektrodo) puslaide keramine pertvara. Ðiame árenginyje elektrodai buvo du nemaþo skersmens grafito (anglies) strypeliai. Árenginio naudojimo instrukcija labai trumpa ir paprasta: á abu skyrius iki þymos pripilti vandens ir ákiðti laido ðakutæ á elektros tinklà. Po 3–5 min. vienoje keraminës pertvaros pusëje (prie katodo) pasigamina gyvasis vanduo, o kitoje (prie anodo) – negyvasis vanduo. Ið paþiûros vanduo abiejose pertvaros pusëse atrodë nelabai estetiškai, kadangi buvo drumstas ir juodas. Kas gi pasikeitë vandenyje per tas 3– 5 min., kol per já tekëjo pastovioji elektros srovë? Þinant elektrolizës vandeniniuose tirpaluose esmæ bei elektrolizës dësnius (juos, beje, suformulavo ir 1830 m. paskelbë anglø fizikas M. Faradëjus), visiðkai nesunku numatyti, kuo skirsis gyvasis vanduo nuo negyvojo. Vanduo yra labai silpnas elektrolitas, turintis tuo pat metu ir rûgðtiniø, ir baziniø savybiø. Tai reiðkia, kad ðvariame vandenyje yra nedidelës, taèiau vienodos rûgðtines savybes sàlygojanèiø teigiamø vandenilio (H+) jonø ir bazines (ðarmines) savybes sàlygojanèiø neigiamø hidroksilo (OH-) jonø koncentracijos: H2O H+ + OH-. (1) Ðià vandens disociacijà galima pastumti á vienà arba kità pusæ. Pavyzdþiui, jeigu á vandená, kuris yra visiðkai neutralus (jame yra visiðkai vienodos H+ ir OHjonø koncentracijos ir jo pH = 7), pridësime cheminës medþiagos, kuri nusodins á nuosëdas OH- jonus, tai vanduo tuojau pat pradës skilti á jonus, kad atstatytø sumaþëjusià OH- jonø koncentracijà. Taèiau (1) reakcijos lygtis rodo, kad disocijuodamas vanduo duoda vienodà H+ ir OH- jonø kieká. Vadinasi, vandenyje H+ jonø koncentracija pasidarys didesnë uþ OH- jonø koncentracijà ir vanduo pasidarys rûgðtus (jo pH bus maþesnis uþ 7).

16

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Analogiðkai (1) pusiausvyra pasistums leidþiant per vandená pastoviàjà elektros srovæ, kai katodas nuo anodo atskirtas puslaide membrana. Ðiuo atveju vyksta vandens skaidymas, tiktai OH- jonai nenusodinami á nuosëdas, bet ant anodo suardomi ir á atmosferà skiriasi molekulinis deguonis, o H+ jonai ant katodo paverèiami molekuliniu vandeniliu, kuris taip pat iðlekia á atmosferà. Taigi elektrolizës metu ant elektrodø vyksta tokios reakcijos: ant katodo (-): 2 H+ + 2e- = H2 ; (2) ant anodo (+): 4 OH- - 4e- = O2 + 2 H2O. (3) Prie katodo maþëja H+ jonø koncentracija, atitinkamai didëja OH- jonø koncentracija ir vanduo darosi vis labiau ðarminis (jo pH>7). Taigi gyvasis vanduo turi ðarminiø savybiø. Prie anodo viskas vyksta prieðingai – maþëja OH- jonø koncentracija, atitinkamai didëja H+ jonø koncentracija ir vanduo vis labiau rûgðtëja. Taigi negyvasis vanduo turi rûgðties savybiø. Jo pH<7. O kaipgi stebuklai? Kodël negyvuoju vandeniu praplautos pûliuojanèios þaizdos greièiau gyja? Paaiðkinimas labai paprastas. Bent ðiek tiek iðsilavinæs þmogus (jau nekalbant apie mikrobiologus ar medikus) þino, kad praktiðkai visi mikroorganizmai, taip pat ir puvimo bakterijos, þûsta rûgðèioje terpëje (esant pH <<< 7). Jos jau nesidaugina, kai pH< 4,5, o pH reikðmëms dar labiau maþëjant – tiesiog þûva. Po 5 min. elektrolizës pH-metru iðmatuotas negyvojo vandens pH buvo lygus 3. Beje, panaðià pH reikðmæ turi gazuotas vanduo arba citrinos vaisiø sultys. Tokià arba panaðià vandens pH reikðmæ galima padaryti naudojant acto arba citrinos rûgðtá (populiariai vadinamà rûgðèiàja druska). Iðplaukite þaizdà gazuotu arba citrinos rûgðtimi parûgðtintu vandeniu ir gausite tà patá rezultatà. Beje, toká paèiø parûgðtintà vandená vartoti daug maloniau, kadangi jis bus skaidrus. O kodël elektrolizeryje pagamintas gyvasis ir negyvasis vanduo yra neðvarus, iðkrinta juodos nuosëdos? Todël, kad grafito elektrodai nëra mechaniðkai tvirti ir besiskirdamos vandenilio ir deguonies dujos juos pamaþu ardo. Daþniau toká elektrolizerá naudojant gana greitai elektrodai visiðkai suirtø ir juos reikëtø keisti. Ðiø prietaisø ga-

mintojams galiu patarti vietoje grafito elektrodø naudoti aukso arba platinos elektrodus arba bent jau gerai poliruoto kokybiðko nerûdijanèio plieno. Tada vanduo bus visiðkai skaidrus, nors prietaiso kaina gerokai išaugs. Beje, iðmatuota gyvojo vandens pH reikðmë buvo lygi 10,5. Taigi prie katodo gaminasi pakankamai ðarminis vanduo. Tokià pH reikðmæ galima gauti gamtiniame vandenyje iðtirpinus nemaþà kieká skalbimo sodos (Na2CO3). Geriamosios sodos (NaHCO3) tirpalo pH bûna tiktai apie 8,5. Iðgërus gyvojo vandens, ðiek tiek sumaþëja skrandþio rûgðtingumas ir maþiau grauþia rëmuo. Taèiau ir nuolat geriant ðá vandená vargu ar galima iðsigydyti nuo padidëjusio skrandþio rûgðtingumo, kadangi ðis vanduo veikia pasekmæ, bet ne prieþastá. Tà patá efektà

(tik dar greièiau) galima pasiekti iðgërus ðiek tiek geriamosios sodos, suvalgius gabaliukà kreidos (CaCO3) arba sumaltø kiauðinio lukðtø (~ 98 % CaCO3). Visos šios medþiagos vienodai lengvai neutralizuoja skrandyje besigaminanèià druskos (HCl) rûgðtá. Taigi gyvojo ir negyvojo vandens poveikis yra susijæs su pastarojo rûgðtinëmis ar ðarminëmis savybëmis. Lentelëje pateiktos ávairiø darþoviø ir vaisiø, taip pat kitø produktø pH reikðmës. Gal tai padës pasirinkti tinkamesnius produktus maistui. Lyginant jø rûgðtingumà reikia nepamirðti, kad, pH pasikeitus 1 vienetu, rûgðtingumas keièiasi (maþëja arba didëja) 10 kartø. Pavyzdþiui, obuolys, kurio pH = 4, yra 10 kartø rûgðtesnis uþ vaisiø ar darþovæ, kuriø pH = 5, ir 100 kartø rûgðtesnis uþ produktus, kuriø pH = 6. Dauguma gamtiniø vandenø turi silpnai ðarminiø savybiø (jø pH yra tarp 7–8). Visø ðiø produktø pH buvo iðmatuotas Olandijos firmos „Sentron“ pH-metru pH 1001 ir pagal naujà technologijà pagamintais elektrodais. Tvirtas smeigiamas elektrodas leidþia greitai, patogiai ir tiksliai nustatyti ne tik bet kokio vaisiaus ar darþovës, bet ir ðaldytos mësos pH.

2 lentelë. Kai kuriø produktø tipinës pH reikðmës
Produkto pavadinimas Gërimai Kava Apelsinø+abrikosø sultys Svarainiø sirupas Vaisiai Citrinos Apelsinai Mandarinai Obuoliai Kriauðës Granatai Bananai Darþovës Morkos Svogûnai Bulvës Rauginti kopûstai Pieno produktai Pienas Kefyras Grietinë Fermentinis sûris Kiti produktai Vyðniø uogienë Medus Aðtrus pomidorø padaþas “Dainava” Virta Klaipëdos deðra “Daumantø” majonezas su krapais Plaukø ir kûno Ðampûnas “Timotei” prieþiûros Ðampûnas “Schauma” priemonës Skystas muilas “Kamilien Seife” (firma CREATION) Plaukø balzamas “L’OREAL EL’VITAL” Dušo þelë “ADIDAS” Dantø pastos COLGATE BLEND-a-MED SENSODYNE® Skalbimo ir Skalbimo milteliai “Ariel”, 3 % tirpalas valymo Skalbimo milteliai “Dixan”, 3% tirpalas priemonës Valiklis “Ajax”, 3% tirpalas Produkto pH 5.0 3.7 2.8 2.8 3.5 3.7 3.9 5.0 4.3 4.7 6.1 5.4 6.0 3.6 6.5 4.6 4.8 5.3 3.3 3.8 3.9 5.7 4.5 5.7 5.1 7.0 6.6 5.8 8.8 8.4 8.4 10.2 9.7 8.1

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

17

Daktaras

Julijonas Ticijus
Doc. dr. Dalia TRIPONIENË
Julijonas Ticijus gimë 1820 m. Vilniuje, Antakalnyje, „Tivoli“ vadintame dvarelyje. Ið vaikystës prisiminë, kaip skaitë Adomo Mickevièiaus eiles, dovanotas jo motinai, kaip buvo ðvenèiamos profesoriaus Andriaus Sniadeckio vardinës. „Atsimenu, – sakë daktaras, – kaip paskutinákart buvo atðvæstos Andriaus Sniadeckio vardinës. Tai buvo tikriausiai 1837 metais. Klinikos salë buvo pilna gëliø, o vidury þilagalvis solenizantas. Kalbos sakytos lotyniðkai, tik paskutinio kurso studentas Adomas Pienkevièius lenkiðkai pylë eilëraðtá, kuris baigësi þodþiais: „Codzien dawny system znika, Codzien uczà nas nowego, Lecz trwa system Kopernika Trwa teoria Sniadeckiego”. Kasdien senesnës sistemos iðnyksta, Kasdien moko naujo, Tik išlieka Koperniko sistema Ir teorija Sniadeckio.
(Laisvas vertimas autorës)

Viena iðkiliausiø asmenybiø per visà Vilniaus medicinos draugijos istorijà buvo daktaras Julijonas Ticijus (Julian Titius, 1820–1898), vienintelis per 200 metø draugijos veiklos Garbës prezidentas, filantropas, daktaras, kurá ypaè mylëjo vilnieèiai ir gerbë kolegos. Apie daktarà J.Ticijø daug þiniø iðliko Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðtyno fonde F-26, Vilniaus medicinos draugijos protokoluose ir tuometëje spaudoje. Pasinaudojæ ðiais duomenimis bandysime priminti ðá nepaprastà gydytojà, kuriam buvo prigijæs epitetas „auksinës ðirdies filantropas“. „Kas jo nepaþinojo ið vyresniøjø, kas negirdëjo ið jaunesniøjø?! Labai bûdinga, iðsiskirianti ið kitø simpatiðko daktaro filantropo povyza. Jo visa veikla susijusi su Vilniumi, jo ávykiais, þmonëmis – nuo aukðèiausio luomo, kur buvo sprendþiami þmoniø likimai, iki vargingiausiø þmoneliø, kuriuos mylëjo visa ðirdimi, kuriems pasiðventë ir kuriuos iki dabar globoja ir gydo, kuriems visada suteikia pagalbà ir paguodà. Nëra Vilniuje þmogaus, kuris pagarbiai nenulenktø jam galvos“. Tai citata ið O.Bielinskio kalbos, pasakytos 1890 m., minint Vilniaus medicinos draugijoje dr. Julijono Ticijaus 50 darbo metø jubiliejø. Julijonas Ticijus kilæs ið senos Saksonijos bajorø giminës, kuri atkeliavo á Lietuvà XVIII a. pabaigoje. Jo senelis Friderikas Ticijus ádëjo daug pastangø kuriant Vilniuje Labdarybës draugijà. Daktaro tëvas Augustas Ticijus (Augustus Titius) gimë Poznanëje, ten baigæs mokslus atvyko á Vilniø drauge su J.Zavadskiu ir ákûrë Vilniuje garsià spaustuvæ. Ticijø giminëje buvo keletas þinomø Europoje þmoniø. Tai Dancigo gimnazijos rektorius Jonas Petras Ticijus, Leipcigo universiteto rektorius Gotlibas Ticijus (Gottlieb Gehard Titius), kurio portretà puoðë giminës herbas. Jo portretas kabëjo J.Ticijaus kambaryje Vilniuje. Julijonas Ticijus laikë save lietuviu, pirmu lietuviu Ticijø giminëje.

J.Ticijus mokësi Bazilijonø mokykloje, kuri garsëjo puikiu jaunuoliø auklëjimu ir mokymu. 1835 m., bûdamas 15 metø, J.Ticijus ástojo á Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijà. Entuziastingai mokësi, todël tuometiniai profesoriai A.Belkevièius, N.Mianovskis, F.Rimkevièius, K.Porcianka, J.Koþeniauskas ir kiti negailëjo komplimentø gabiam ir darbðèiam studentui. J.Ticijus yra gavæs daug studentiðkø apdovanojimø. Julijonas studentø buvo mëgiamas uþ stropumà, teisingumà, kuklumà ir uþ tai, kad niekam nejautë pavydo. Akademija ádiegë jam pareigos mokslui, darbui ir visuomenei jausmà, kurá Ticijus iðsaugojo visà gyvenimà, o daugelis raðiusiøjø apie já pabrëþia, jog jis buvo tikras Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos auklëtinis. 1840 m.

baigæs studijas ir gavæs I klasës „Medicus primae classis“ gydytojo diplomà, 20-metis jaunuolis su terapijos klinikos direktoriumi prof. Feliksu Rimkevièiumi iðvyko á mokslinæ kelionæ po Europà, klausë paskaitø Berlyne ir mokësi pas þymius to meto profesorius. J.Ticijus kelionæ á Berlynà apraðë. Ðtai viena citata: „Su tëvu atvykome pas Grefæ, þymaus oftalmologo tëvà. Pas Grefæ sutikome jaunà, puikiai kalbantá vokiðkai gydytojà, su kuriuo mus supaþindino. Pasirodë, kad tai rusas ir dar koks rusas – Pirogovas!” Su Pirogovu vëliau siejo ilgalaikë paþintis ir draugystës ryðiai. Tuo metu Berlyne buvo trys chirurgijos þvaigþdës – Grefë, Rustas ir Difenbachas, pas kuriuos mokësi Ticijus ir Pirogovas. Vëliau Ticijus nuvyko pas þymius to meto profesorius á Prahà, Londonà, Vienà, po to iðkeliavo á Italijà, kuri pavergë jaunà daktarà savo istorija, menais, muziejais ir mëlynu dangumi. Romoje apsistojo ilgiau. Jis domëjosi viskuo – antikos ir krikðèionybës kultûra, archeologija, literatûra, iðmoko diskutuoti apie menà ir mokslà. Tai atsispindi jo laiškuose ir rašiniuose iš Italijos. Gráþæs á Vilniø su gausiomis ne tik medicinos, bet ir groþio, meno suvokimo þiniomis, pradëjo dirbti Savièiaus ligoninëje vidaus ligø gydytoju ordinatoriumi. Taikë paþangiausius gydymo metodus, kuriø iðmoko uþsienio klinikose, ir netrukus pagarsëjo Vilniuje ir provincijose kaip labai geras praktikas. 1851 ir 1852 m. þiemà Ticijus tobulino savo chirurgijos þinias Sankt Peterburge pas Pirogovà. Gráþæs pradëjo dirbti Ðv.Jokûbo ligoninëje, vadovavo odos ligø skyriui, o mirus Ðv.Jokûbo ligoninës vyr.gydytojui J.Moðinskiui, Ticijui buvo pasiûlyta jo vieta. J.Ticijus atsisakë administratoriaus vietos ir iðvyko tobulintis á Europos klinikas – ilgesná laikà dirbo Paryþiuje pas profesorius Nelatonà, Rikardà ir Trusso, su pastaruoju uþsimezgë ilga draugystë, apie kurià byloja iðlikæ laiðkai su ádomiomis mintimis ir pastebëjimais. Gráþæs á Vilniø J.Ticijus uþsirekomendavo kaip geras, sàþiningas ir nuoðirdus gydytojas, turëjo daug kilmingø ligoniø, o vargðus gydë nemokamai ir jiems padëdavo net panaudodamas átakingas paþintis. J.Ticijus nuolat tobulinosi. 1861– 1862 m. Heidelberge klausësi prof. Fridricho paskaitø, lankësi Berlyne, 1876 m. þiemà Vienoje, kur mokësi naujausiø tyrimo metodø, kuriuos pritaikë gráþæs á Vilniø ir vël pelnë didþiulá ligoniø pasitikëjimà ir dëkingumà. J.Ticijus tæsë J.Franko Vilniuje pradë-

18

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Daktaras Julijonas Ticijus, Vilniaus medicinos draugijos Garbës prezidentas

tà labdaringà veiklà ir nuo tada vargðai buvo gydomi nemokamai. Vilniaus labdarybës draugijos nariu J.Ticijus iðrinktas 1847 metais. Vëliau jis buvo ðios draugijos vicepirmininkas, skyriaus direktorius ir labdaringà veiklà vykdë 50 metø. Niekas nëra tiek gero padaræs vargðams ir nelaimingiems vilnieèiams, naðlaièiams ir naðlëms, kaip daktaras J.Ticijus. Daktaro J.Ticijaus filantropinë veikla buvo labai plati. Jo namai visada buvo pilni vargðø ir iðmaldos praðanèiø þmoniø, daktaras visus iðklausydavo ir kuo galëdamas padëdavo. Ði þmoniø kategorija buvo vadinama „Ticijaus pacientais“. Daktaras J.Ticijus buvo visapusiðkai iðsilavinæs þmogus, mëgo viskà, kas graþu, vertino tikrà menà, mëgo archeologijà, istorijà, buvo sukaupæs daug senø istoriniø veikalø, portretø, graviûrø, medaliø, autografø. Jo kambarëlis buvo kaip maþas senienø muziejus, kurá mielai visiems rodë. Ten buvo Moniuðkos, Syrokomlës autografai, Lelevelio, Kraðevskio, Koþenevskio laiðkai, jo protëviø darbai ir portretai, gausybë nuotraukø: E.Tiðkevièiaus, Syrokomlës, H.Abramovièiaus (Vilniaus teatro direktorius) ir kitø. Daugelis muziejø gali didþiuotis gavæ eksponatø ið J.Ticijaus rinkiniø. Daktaro kambarëlyje Pylimo gatvëje viskas buvo graþiai sutvarkyta, ten visada þydëjo alpinës naðlaitës, nors koridorius ir priëmimo kambarëlis bûdavo pilni varguoliø. Keletà archeologijos straipsniø J.Ticijus yra iðspausdinæs þurnaluose. Kartu su Kirkoru paraðë „Vadovà po Vilniø“.

Daktaras J.Ticijus buvo Vilniaus vaikas, mylëjo miestà, paþinojo já ir gyveno jam. Kolegos tikino, kad J.Ticijus yra didelis savo kraðto istorijos, tradicijø ir paproèiø autoritetas. Periodikoje spausdinti jo straipsniai reikðmingi istorikams. J.Ticijus buvo þinomas ir laukiamas literatø susibûrimuose. Mëgo teatrà, raðë apie já, rëmë ir populiarino. Jo straipsniai, iðspausdinti tuometiniuose Varðuvos leidiniuose, yra vertingi istorijos paminklai. Daktaras J.Ticijus garsëjo kaip gabus ir labai sëkmingai praktikuojantis gydytojas, puikus diagnostas, visur buvo kvieèiamas á konsiliumus. Gydytojai já mëgo ir gerbë. Teismuose abi ðalys mielai rinkdavo daktarà J.Ticijø superarbitru uþ jo teisingumà, iðmintá ir tolerancijà. Dr. J.Ticijus neretai savo nuopelnus mëgdavo priskirti kitiems. „Kriðtolinë natûra“ – taip daktarà charakterizavo kolegos. Vilniaus medicinos draugijos tikruoju nariu J.Ticijus tapo 1845 m., jo pavardë minima beveik visuose to meto draugijos protokoluose. Nuo 1848 m. J.Ticijus nuolat renkamas valdybos nariu – bibliotekininku, iþdininku, 1864 m. vicepirmininku. 1890 m. geguþës 12 d. iðrinktas Garbës nariu. Draugijoje perskaitë praneðimus „De diagnosi purpurae“ ir „Historia pancreatitidis“ (praneðimai iðlikæ), daug diskutavo diagnostikos ir gydymo klausimais, demonstravo ligonius. Draugijai J.Ticijus nusipelnë dar ir tuo, kad sugebëjo gauti lëðø ir draugijai nupirkti J.Franko memuarus. 1890 m. Vilniaus medicinos draugijos susirinkimo protokolas buvo skirtas daktaro Ticijaus gyvenimo apraðymui. Jubiliejaus proga apie J.Ticijø praneðimà draugijoje perskaitë þinomas istorikas, bibliografas daktaras O.Bielinskis, laikraðèiuose pasirodë þinutës apie garbaus daktaro jubiliejø ir niekas negailëjo gerø þodþiø. Jubiliejus buvo ðvenèiamas visuose visuomenës sluoksniuose – oficialiuose, aristokratiðkuose ir didþiausiø vargetø. 1895 m. kovo 13 d. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas K.L.Erbðteinas áteikë daktarui Julijonui Ticijui Imperatoriðkosios Vilniaus medicinos draugijos Garbës prezidento diplomà (iðlikæs), iðspausdintà aukso raidëmis labai graþiame aplanke. Daktaro J.Ticijaus asmená savo prisiminimuose ilgametis VMD sekretorius dr. Vladislovas Zagorskis charakterizavo taip: „Net vyresnio amþiaus bûdamas, visada tvarkingai apsirengæs, elegantiðka laikysena, giedra veido iðraiðka ir ðvelnus balsas. Mëgo ir mokëjo kalbëti, o kalbos buvo ádomios, turiningos, daþnai paávairintos anekdotinëmis situacijomis ið prabëgusiø metø, bet niekad jokios ap-

kalbos. Noriai pasakodavo apie þymius þmones, su kuriais teko bendrauti“. J.Ticijaus asmená galëtø charakterizuoti ir jo kalbos jubiliejø progomis. Jos atskleidþia daktaro meilæ þmonëms, mokslo aukðtinimà, pagarbà moralës principams. Savo autobiografijà J.Ticijus paraðë dviem þodþiais „Að mokiausi ir dirbau“. Ið J.Ticijaus kalbø galima bûtø cituoti tokius þodþius: „Mes visi einame sunkiu keliu, priekyje – nuolatinë kova su griovëjais, ið paskos seka visuomenës teismas, bet ne visada teisingas. Þmonës reikalauja ið mûsø gyvenimo, o gamta daugeliu atvejø – mirties. Galëèiau dar pridurti – saugokitës konkurencijos ir pavydo, kurie neverti mokslo þmogaus“. „Ðirdingai linkiu iðgyventi iki mano senatvës ir tegul Aukðèiausiasis iðsaugo jums sàlygas, pakenèiamas senatvei: gerà atmintá, gerà regëjimà ir apsaugo nuo vienatvës tarp gyvenimo negandø“. „Daug iðliko prisiminimø apie garsius profesorius, kuriuos artimai paþinojau, nes pergyvenau visus garsius vyrus Europoje. Tegul lieka jums ðie prisiminimai, brangûs mano draugai“. Daktaras Julijonas Ticijus mirë 1898 m. kovo 8 dienà. Draugijos pirmininkas raðë paþymà valdþiai, kad leistø laidotuvëse dalyvauti Vilniaus visuomenei, ir praðë carà leisti áamþinti daktaro J.Ticijaus atminimà. Paskutinæ pagarbà savo draugijos Garbës prezidentui draugijos nariai atidavë iðkilmingai, gydytojai su frakais stovëjo po valandà garbës sargyboje ir karstà neðë rankomis, padëjo graþiausius vainikus ir gëles. Vilnieèiai, ypaè Vilniaus varguomenë, raudojo. Vilniaus medicinos draugijos nario daktaro Julijono Ticijaus garbingai nugyvento gyvenimo principai atsispindi jo paties þodþiuose: „Principai, kuriais vadovavausi gyvenime ir kuriuos jums, jaunesni daktarai, persakau: sàþiningumas moksle, pagarba kolegoms ir visuomenei, o svarbiausia – artimo meilë. Aukðèiausias atpildas mums tebûna – dëkingumo ašara varguolio akyse“.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

19

Kompiuteriniø spieèiø tinklai – efektyvaus darbo ateitis Pirmoji BalticGrid projekto konferencija
Vilniuje
Habil. dr. Graþina TAUTVAIÐIENË, Ðarûnas MIKOLAITIS
VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutas Daugelyje Europos, Amerikos ir Azijos projektø buvo kuriama ir tobulinama tarpinë programinë áranga („middleware“, programiniai „klijai“ tarp iðtekliø ir taikomøjø programø), siekiant sukurti pagrindà, kuriuo dabar susijungia nuolatinio naudojimo paskirstytieji tinklai ne tik Europoje, bet ir tarp þemynø. Geri to pavyzdþiai – ES projektas „Grid parengimas e-mokslui“ (Enabling Grid for E-SciencE, EGEE, http://www/ eu-egee.org/) ir Pasaulinis didþiojo hadronø greitintuvo paskirstytasis tinklas fizikai (World LHC Computing Grid, WLCG, http:/ /lcg.web.cern.ch/LCG/). Norint uþpildyti spragas ir iðplëtoti tinklø infrastruktûrà kitoms bendruomenëms ir ðalims, pradedami nauji projektai, kuriø vienas pavyzdys – ES Baltic Grid projektas (http://www.balticgrid.org/), siekiantis Europos paskirstytojo skaièiavimo (EGEE) infrastruktûrà sukurti ir Baltijos valstybëse. Projekte dalyvauja 10 partneriø ið Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ðvedijos ir Ðveicarijos. Projekto koordinatorius yra Karaliðkasis technologijos institutas, esantis Stokholme. Lietuvoje ðá projektà vykdo ir kitø institucijø veiklà koordinuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas bei VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutas. Vilniuje vyko pirmoji BalticGrid pro-

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas sveikina BalticGrid projekto atvirø durø dienos dalyvius

Jau kelerius metus Europoje, JAV ir Azijoje plëtojama nauja paskirstyto skaièiavimo ir internetu besiremianèio bendradarbiavimo paradigma, vadinama tinklu (grid). Tinkliniai paskirstytieji skaièiavimai suteikia galimybæ atlikti bendrus darbus ir sujungti resursus, perþengiant organizacijø ribas. Internetu susisiekiantys iðtekliai – tinklai, procesoriai, kaupikliai, jutikliai, eksperimentinë áranga ir kt. – gali bûti sujungiami á vienà visumà, sprendþiant bendrà uþdaviná, ir tai leidþia keistis duomenimis bei skaièiavimo galia. Daugeliui taikomøjø uþdaviniø ið, pavyzdþiui, Þemës stebësenos, dideliø energijø fizikos, bioinformatikos, astrofizikos, medicininës diagnostikos, potvyniø ar tarðos numatymo srièiø paskirstytieji skaièiavimai atveria naujas mokslinës paþangos galimybes.
BalticGrid projekto atvirø durø diena. Pirmoje eilëje ið deðinës: projekto direktorius Peras Österis (Ðvedijos Karaliðkasis technologijos institutas), projekto koordinatoriai Lietuvoje Algimantas Juozapavièius (Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas), Graþina Tautvaiðienë (Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë) ir Albertas Þalys (Mokslo ir technologijø departamento prie Ðvietimo ir mokslo ministerijos direktorius)

jekto konferencija, surengta vieno ið projekto partneriø VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto. Suvaþiavo 96 registruoti dalyviai ir sveèiai. Savo atstovus atsiuntë deðimt projekte dalyvaujanèiø institucijø ið ðeðiø ðaliø: Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Ðvedijos ir Ðveicarijos. Renginys vyko Lietuvos mokslø akademijos rûmuose. Konferencijoje buvo perskaityta daug unikaliø, svarbiø praneðimø pirmà kartà Lietuvoje nagrinëjamomis temomis. Bob Jones (EGEE projekto direktorius) kalbëjo apie kompiuteriø tinklø pasiekimus Emoksle. Enrique Mitjana (Europos komisijos atstovas) apibûdino ES iniciatyvas kompiuteriø tinklø technologijose. Sveèias ið Ukrainos Pavelas Petrenka papasakojo apie kompiuteriø tinklø infrastruktûros plëtojimà Ukrainoje. Bartekas Palakas ið Lenkijos pristatë BalticGrid programø valdymui siûlomà grafinæ kompiuterinæ aplinkà „Migrating Desktop“. Paskutinæ konferencijos dienà Vilniaus universiteto informaciniø technologijø centre vyko 44 atrinktø dalyviø mokymai. Daugiau nei pusšimtis potencialiø lygiagreèiø skaièiavimø sistemø vartotojø susirinko BalticGrid projekto atvirø durø dienos renginyje. Susitikimà pradëjo Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas ir VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë Graþina Tautvaiðienë. Penki lektoriai pateikë praneðimus apie skaièiavimo tinklø technologijas. Fabrizio Gagliardi, daugelio europiniø projektø iniciatorius, apibûdino kompiuteriø tinklø naudojimà moksle ir pramonëje. Maite Barroso Lopez papasakojo apie europinio EGEE projekto veiklà. Lietuvos kompiuteriø tinklø pasiekimus ir gaires pristatë LitGrid projekto direktorius Algimantas Juozapavièius. Atvirø durø dienos renginys baigësi Pero Österio pasakojimu apie BalticGrid projekto perspektyvas. Kitas BalticGrid projekto visuotinis susitikimas vyks Estijoje.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

20

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdes
Dr. Jonas RUDOKAS
Kodël skurdi Utenos kraðto þemë iðaugino Lietuvai tiek daug þymiø mokslo þmoniø: istorikà Adolfà Ðapokà, matematikà Vytautà Statulevièiø, ekonomistà Kazimierà Meðkauskà, kardiochirurgà Vytautà Sirvydá ir dar daug daug kitø, maþiau garsiø? Ar ne todël, kad èia gimæ þmonës geriau uþ kitus ávertino ðviesos, þiniø naudà ir vertæ siekiant geresnio gyvenimo? Visiems uteniðkiams kelias á mokslo aukðtumas buvo sunkus, ypaè mûsø tëvams, kai dar Lietuva kûrësi, kai tik dygo pirmosios graþios ir ðviesios mokyklos. Taèiau ir mûsø kartos gyvenimas nelepino, mes augome sunkiais pokario laikais. Uþtai ta karta, man regis, uþaugo kur kas labiau uþgrûdinta, atsparesnë negandoms nei vëlesnës. Jai priklauso ir Vytautas Straiþys – Lietuvos MA narys korespondentas, astrofizikas, daugelio garsiø tarptautiniø ir uþsienio ðaliø mokslo draugijø narys, daugelio monografijø autorius, rugpjûèio 20-àjà ðvenèiantis graþià sukaktá – septyniasdeðimtàjá gimtadiená. Kada ir kur prasideda kelias á mokslo pasaulá? Þmoniø likimai nedaþnai sutampa, bet gana dësninga, kad mokslininko kelià dauguma jaunuoliø pasirenka anksti, jau vidurinëje mokykloje – norint kà nors reikðmingo gyvenime nuveikti reikia nevëluoti, rengtis tam ið anksto. Bûsimam mokslininkui reikia ne tik kaupti þinias, bet ir iðsiugdyti charakterá, uþsispyrimà, darbðtumà. Galiu visai atsakingai teigti, kad ir bûsimasis astrofizikas taip elgësi – juk susipaþinau su juo jau 1944 metais, vëliau sëdëjom viename Utenos pradinës mokyklos Nr.1 suole ir kartu jà baigëme 1946 metais – kaip greitai mums dabar bëga laikas! O paskui mokëmës toje paèioje klasëje visus aðtuonerius metus Utenos 1-ojoje vidurinëje mokykloje ir visi stebëjomës Vytauto darbðtumu, atkaklumu, mokëjimu sistemingai dirbti su knygomis. Tiesa, ðios ypatybës atneðdavo jam ir nemalonumø: susidomëjæs chemija, tiksliau – atomistika, jau bûdamas ðioje srityje, kaip sakoma, neblogai pasikaustæs, mokinys kartais nesusilaikydavo ir susiginèydavo su chemijos mokytoja, bandydavo jà pataisyti. O tai buvo vertinama kaip netaktas, netgi áþûlumas... Taèiau atomistikos þinovu Vytautas vis dëlto netapo, jei neapsirinku, dël vienos paprastos prieþasties: paskutinëje klasëje mums dëstë astronomijà, ir kaip tyèia tada kaþkokiame mokyklos sandëliuke aptiko uþmirðtà nedidelá teleskopà. Taip mûsø mokykloje atsirado V.Straiþio vadovaujamas astronomø bûrelis, jo nariai giedromis rudens ir þiemos naktimis godþiai stebëjo þvaigþdëtà dangø, pasistatæ tà teleskopà… Utenos baþnyèios ðventoriuje. Mat mes tada mokëmës klebonijoje, nes senosios, dar „Saulës“ draugijos 1918 m. ákurtos mokyklos kadaise tokie erdvûs rûmai pasidarë ankðti, ir tarybø valdþia atëjo á pagalbà… 1954 m. mûsø mokslai Utenoje baigësi ir keliai iðsiskyrë, bet þinojau, kad Vytautui sekasi gerai, kad jis greitai ásitvirtino savo mëgiamoje mokslo ðakoje, toli uþ Lietuvos ribø iðgarsëjo sukurta daugiaspalve þvaigþdþiø fotometrijos sistema, rimtomis monografijomis, mokslo populiarinimo knygomis. Greitai jam ir jo kolegoms prireikë naujos galingesnës, modernesnës observatorijos nei ta, kuri buvo Vilniuje. Ir tokia observatorija buvo pastatyta Molëtø kraðte, Kaldiniø kaime – per didelius rûpesèius ir vargus… O þinojau apie tai ið spaudos, kuri tada daug dëmesio skyrë mûsø mokslo laimëjimams, kuriø buvo vis daugiau. Aiðku, buvo ir kitø sunkumø, apie vienà V.Straiþys mums kartà susitikus papasakojo: jis ilgokai ieðkojo þmonos, o nevedusiø Tarybø Sàjungoje á uþsienio komandiruotes, ypaè á kapitalistines ðalis, neiðleisdavo – gali negráþti, nes uþstato nepalieka… Taip daugelis ádomiø, naudingø tarptautiniø konferencijø praeidavo be þymaus mûsø astrofiziko. Vëliau ðià problemà pavyko iðspræsti… O uþbaigti ðiuos nelabai rimtus pamàstymus dera kuo geriausiais linkëjimais buvusiam mokslo draugui graþios ðventës proga.

„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo redakcija prisideda prie Jubiliato bendramokslio ðiltø þodþiø ir linki mûsø þurnalo autoriui nuo 1-ojo numerio stiprios sveikatos, ilgø gyvenimo metø ir daug daug sëkmës pamiltojo astronomijos mokslo baruose.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

21

Dr. Jonas RUBIKAS

Þmonija -

Ar prisimenate tà ðventiðkà 1989-øjø rugpjûèio 23-iàjà? Tada susiëmæ uþ rankø stovëjome Baltijos kelyje. Atrodë, kad stovi visa Lietuva, visa Latvija, visa Estija, ir ne tik, stovime susiëmæ rankomis visa Europa, visas pasaulis – tiesa, be Rusijos ir dar kai kuriø... Susiëmimas rankomis mums reiðkë vienybæ, idëjiná bendrumà, tarpusavio ryðá. Taip buvo.

tarsi Baltijos kelias

Du su puse tûkstanèio ir penki kilometrai – daug ar maþai? Nei taip, nei ne, metrai þmonijos eilëje – tai kartos, o kilometrai – tai ðimtmeèiai, tûkstantmeèiai. O kas yra toliau á praeitá uþ sàlyginai laikomo pirmojo (ar paskutinio?) mûsø eilëje, atëjusio ið Afrikos á Eurazijos þemynà? O ir pati eilë ið tikrøjø yra gal kokius deðimt kartø ilgesnë ir mus nuo pradþios (kà laikyti pradþia?) skiria daug daugiau, gal 20 000 kartø. Nuosekli eilë

Baltijos kelias á þmonijos praeitá
Ðá mums ðventà ávyká prisiminiau norëdamas mintyse sustatyti á eilæ visà þmonijà, ne ðiandien gyvenanèius – ir juos, bet gráþtamuoju laiku, susikabinti rankomis su praëjusiø kartø þmonëmis: ðiandienis vaikaitis telaiko tëvo rankà, tas senelio, senelis savo tëvo, o ðis savo tëvo... ir taip tolyn á praeitá. Kokia tai bûtø nuostabi, ádomi eilë – rankomis pajustumëm gal dar raðalu suteptà kà tik pasiraðiusio Lietuvos Nepriklausomybës Aktà daktaro Jono Basanavièiaus rankà, kiek tolëliau Vytauto Didþiojo, Gedimino, Mindaugo… Nors nelabai noriai, bet tektø paduoti rankà Èingischanui, dar toliau matytumëm Mahometà, Jëzaus mokinius, faraonus, aistringàjà Kleopatrà, Sokratà, Cezará, toliau, toliau, jau nepaþástami veidai, bet visi stovi þiûrëdami per savo vaikus á ateitá, link mûsø, veiduose nuostaba – kokie mes bûsime panaðûs ir kokie skirtingi... Deja, mano senosios istorijos þinios iðseko, vardai ir giminystës ryðiai dingo tuometiniø metrikacijos biurø stalèiuose, todël pabandykime skaièiuoti kiek kitaip: dabartinës þmonijos pradþia laikykime þmones, po ilgø klaidþiojimø persikëlusius á Eurazijos kontinentà, gyvenusius olose, mokëjusius gaminti ir naudoti árankius, pieðti ant olos sienø. Galima manyti, kad jie gyveno socialiná gyvenimà, galbût nelabai iðplëtotà dël socialiniø darbuotojø trûkumo, nes nebuvo juos rengusiø universitetø. Tai rodytø, jog tà visuomenæ buvo nustojusi veikti natûralioji atranka, o jà pakeitë atranka pagal gudrumà, iðlikusi iki dabartinës postmodernistinës þiniø visuomenës. Kur jie gyveno, ið kur paplito po visà pasaulá? Tai buvo prieð kokius 40–50 tûkst. metø. Kol kas juos laikykime mûsø menamosios eilës pradþia, tos þmonijos dalies, kuri atsirado Eurazijos kontinente. Kas buvo to-

Baltijos kelias. 1989 m. rugpjûèio 23 diena. Ar tu ten buvai?

liau uþ jø, kur eilë tæsësi – dar gráðime paþiûrëti, bet dabar ðiai mûsø eilës daliai duokime komandà paeiliui iðsiskaièiuoti, pirmuoju tebûna dabartinis dvideðimtmetis. Kaip atrodytø toksai skaièiavimasis ir kà jis mums duotø? Skaièiavimo sàlygos tebûna tokios: suaugusiu þmogumi laikykime 20 metø jaunuolius, kurie jau kuria ðeimà ir gimdo vaikus – tad kartos (generacijos) amþius bûtø 20 metø. Ar jie gyvens ilgiau ar ne, ne taip ir svarbu – jie jau davë pradþià kitai, naujai kartai. Taigi mûsø eilëje stovi dvideðimtmeèiai. Kiek jø bus eilëje nesunku suskaièiuoti – tereikia 50 000 padalinti ið 20, gausime 2500. Tik 2500! Tiek nedaug kartø ir tiek daug laiko! O jei prisiminsime Baltijos kelià ir skaièiuosime, kad rankomis sukibæ þmonës stovëjo kas du metrai, tai 2500 þmoniø uþëmë 5 km kelio atkarpà!

tarsi dingsta, ji ne vientisa, pilna ðakø ðakeliø ir kelias iki protingojo þmogaus – Homo sapiens sapiens vingiuotas, trûkinëjantis, pasislepiantis giliuose þemës sluoksniuose. Tik kaulai, iðsibarstæ po visà Þemæ ir pusiau atsitiktinai rasti, leidþia manyti, kad tai buvæ þmogëjantys individai – vieni daugiau, kiti maþiau panaðûs á dabartiná þmogø. Gamta ilgai eksperimentavo kurdama þmogø! O jei peršoktume dar toliau á praeitá? Tektø ðuoliuoti labai toli, ðimtatûkstantiniais metø ðuoliais, net milijoniniais... Ir
Taip galbût atrodë Homo erectus – pirmoji mûsø propropromotina LUCY, gyvenusi prieð 2,5–2 milijonus metø

Kilometrai – kartos – tûkstantmeèiai
Bauginantis ir stulbinantis jausmas: tik uþ 5 kilometrø stovëjo pirmasis ateivis ið Afrikos Homo sapiens, mûsø propropro...senelis ir mes per rankø virtinæ ir dabar jauèiame jo rankø stiprumà ir ðilumà.

22

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

kur sustoti, kà laikyti atskaitos taðku, kam suteikti þmonijos pirmtako garbës vardà? Bene vikriausiai evoliucijos medþiu ðokinëjo primatai – beþdþionës, kol nuo þmogbeþdþioniø ðakos viena grupelë nusileido ant þemës, atsistojo ant kojø ir taip pradëjo vaikðèioti. Tai buvo pirmieji hominidai (gal þmogënai?).

be to, greitai bëgiojo, mokëjo kurti ugná, gamino árankius. Ar jie, bûdami ðiek tiek panaðûs, gyveno kartu taikiai, ar padëdavo vieni kitiems, kryþminosi? Homo erectus gyveno Afrikoje, keitësi kartos, jis tobulëjo, darësi þmogiðkesnis. Svarbi aplinkybë – jis keliavo, pasiekë Azijà, Australijà, Europà, visur palikdamas buvimo pëdsakø: kasinëjant randami kaulai ir veiklos árankiai. Gruzijoje rasta ne tik griauèiø liekanø, bet ir primity-

toves atkeliavo maþdaug prieð 40 000 metø. Tose vietose rasti ir maþøjø drambliø kaulai. Ðie maþieji Gamtos kûriniai iðnyko po didþiulio ugnikalniø iðsiverþimo prieð maþdaug 12 000 metø. Gal maþumas apskritai, ne tik þmonëms buvo bûtina sàlyga iðgyventi? Lucy gentainiai gal ir anksèiau gyvenæ, turëjo bûti tie patys pirmieji mûsø minëtoje þmonijos eilëje. O jei norëtumëm paþvelgti á jø genealogijà, tektø pavartyti visø beþdþioniø – primatø atsiradimo metHomo sapiens

Homo floresiensis

Þmogaus kelias apgyvendinant Þemës rutulá (ruda juosta) ir apytikriai apsigyvenimo metai. Pradþia – Rytø Afrika

Radiniai veda mus tolyn á praeitá, á tø pirmøjø hominidø buveines, á Èado upës slëná, á Turkano eþero pakrantes. Ðiose vietose jau prieð kelis milijonus metø gyveno gal patys seniausi hominidai, vaikðèiojæ staèiomis. Griauèiø liekanos rodytø, kad ten gyveno keleto ávairiø rûðiø hominidai. Praëjo milijonai metø, tûkstanèiai kartø, kol evoliucija pasirinko Homo erectus þmonijos pradininku. 1974 m. mokslininkas archeologas Donaldas Johansonas Rytø Afrikoje surado gerai iðsilaikiusá hominidës skeletà. „Eureka! – suðuko mokslininkas, – juk tai pirmoji visø mûsø motina – jau hominidë, Homo erectus, vaikštanti iðsitiesusi, pavadinkime jà LUCY“. Tiesa, dabartinëmis akimis þiûrint ji nebuvo graþuolë, nei labai grakðti, apaugusi tankiu kailiu, gal daugiau panaði á beþdþionæ nei á Pamelà Anderson su kailiniais, nors... Lucy ir á jà panaðûs hominidai gyveno prieð 2–2,5, gal daugiau milijonø metø. Staèiai vaikðtantys – Homo erectus – turëjo svarbø privalumà – jie turëjo laisvas rankas maistui rinkti ir kovoti su kitais, juos puolanèiais,

viø ginklø – akmenø. Rastos iðkasenos Azijoje, Afrikoje ir ypaè gausios Europoje rodo gyvenus senesnájá hominidà – pitekantropà ir kiek jaunesná neandertalietá. Manoma, kad Homo erectus, kaip sûnus palaidûnas, pakartotinai gráþo á Afrikà. Per 200 000 ar daugiau kartø pasikeitë jo kûnas, skeleto struktûra, ypaè kaukolë, padidëjo smegenys. Iðmokus iðgauti ir valdyti ugná, keitësi gyvenimo bûdas – jis tapo Homo sapiens, dabartiniu þmogumi. Taèiau Gamta eksperimentavo ieðkodama bûsimojo Þemës „protingojo karaliaus“ optimalaus varianto. Randamos skeleto dalys liudija buvus vos ne trimetriniø milþinø ir visai maþuèiø neûþaugø. Visaip galvojama apie kilmæ tø maþøjø þmogeliø, florieèiø – Homo floresiensis, – juos taip vadina, nes kaulai ir kaukolë rasti Flores saloje Indonezijoje. Jie gyveno prieð 13 000 metø ar anksèiau. Vieni mano, kad tai neûþaugos ligoniai, kuriø pasitaiko ir dabar; kiti – jø dauguma – laiko juos arba tiesiogine Azijos staèiojo þmogaus, arba jau protingojo dabartinio þmogaus atðaka; pastarieji á ðias vie-

Homo floresiensis

Homo sapiens

Gamtos bandymai kuriant þmogø: Homo floresiensis palyginti su dabartiniu Homo sapiens ir jø kaukolës

rikus. Mus skiria apytiksliai nuo ðimpanzës 4–6 milijonai, nuo gorilos 6–8 milijonai, nuo orangutanø 12–16 milijonø metø. O jei þiûrëtumëm dar toliau? Jau vien kasinëjant rastos liekanos, vadinamosios fosilijos, verstø mus ðimtamilijoniniais metø ðuoliais gráþti á praeitá, kai prieð 4–5 milijardus metø (!) Þemëje atsirado pirmieji vienalàsèiai mikroorganizmai – pirmoji gyvybë. Sunku suvokti toká laiko nuotolá, kai mes gyvename vos 80–100 metø?

Nukelta á 28 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

23

1991 m. lapkrièio 11 d., dalyvaujant Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Juanui Antonio Samaranchui, buvo paskelbti TOK nariø balsavimo paðtu dël Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionaliniø olimpiniø komitetø (NOK) gràþinimo rezultatai. 1991 m. rugsëjá Berlyne TOK

metø

olimpinëje ð
Pranas RIMÐA
tuvos sportininkai 1932 ir 1936 metais olimpinëse þaidynëse nedalyvavo. Suomiai Lietuvos paraiðkà persiuntë Tarptautiniam olimpiniam komitetui, o Kûno kultûros rûmams patarë sudaryti Lietuvos NOK pagal Olimpinës chartijos reikalavimus ir kuo skubiausiai kreiptis á Tarptautiná olimpiná komitetà Lozanoje. Kûno kultûros rûmai 1939 m. liepà

Penkiolika

TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas Chateau de Vidy rûmuose priima Lietuvos Respublikos Prezidentà Algirdà Mykolà Brazauskà ir já lydinèius asmenis (1997 m.)

Vykdomojo komiteto posëdyje priimtà sprendimà vieningai patvirtino visi balsavæ Tarptautinio olimpinio komiteto nariai. Ðiuo dokumentu patvirtintas Baltijos ðaliø nacionaliniø olimpiniø komitetø sugràþinimas ir pripaþinimas. Tà dienà galima pavadinti Baltijos ðaliø olimpine diena. Visos didþiausios agentûros ðá Tarptautinio olimpinio komiteto praneðimà spaudai paskelbë pasauliui, o èia pat salëje TOK prezidento pasiraðyti oficialûs kvietimai ateinanèiais metais dalyvauti XVI þiemos olimpinëse þaidynëse Albervilyje ir XXV Olimpiados þaidynëse Barselonoje skriejo á Vilniø, Rygà ir Talinà. Taip baigësi 40 metø trukusi trijø Baltijos ðaliø nacionaliniø olimpiniø komitetø aneksija. Lietuvai tai buvo treèias TOK pripaþinimas. Pirmà kartà Lietuvos NOK – Lietuvos sporto lyga, kurios veikla visiðkai atitiko olimpinës chartijos reikalavimus, – buvo pripaþintas 1924 metais. Vienas ið Lietuvos sporto pradininkø Stepas Garbaèiauskas, „Kario“ þurnalo redakcijos þaidynëse akredituotas þurnalistas, pasirûpino, kad Lietuvos sportininkai bûtø pakviesti á VIII Olimpiados þaidynes Paryþiuje. Geguþës 25 diena, kai Paryþiuje olimpiniame futbolo turnyre Lietuvos sporto lygos pasiøsta Lietuvos komanda (jos kapitonas ir vadovas buvo Stepas Garbaèiauskas) susitiko su Ðveica-

rijos rinktine, tapo Lietuvos olimpinio sàjûdþio istorijos atskaitos taðku. 1923– 1925 m. Lietuvos sporto lygai vadovavo generolas Jonas Jurgis Bulota (LSL Centro komiteto pirmininkas). Tai praktiškai pirmasis Lietuvos NOK prezidentas. Antrà kartà Lietuvos NOK pripaþintas 1939 metais. Po 1932 m. ðalies kûno kultûros reformos buvo ákurta valstybinë institucija – Kûno kultûros rûmai, Lietuvos sporto lyga, pripaþintas Lietuvos NOK, nutraukë savo veiklà, mûsø ðalies sportininkai olimpinëse þaidynëse nebedalyvavo. Kûno kultûros rûmai, kuriems vadovavo Respublikos Prezidento skirtas direktorius Vytautas Augustauskas, panoro vël dalyvauti olimpinëse þaidynëse ir 1939 m. pateikë paraiðkà Suomijos olimpiniam komitetui. Suomijos NOK praneðë Kûno kultûros rûmams, kad kvieèiamøjø sàraðe, kurá sudarë TOK, Lietuvos nëra, nes Lie-

Olimpinë èempionë Vida Vencienë (pirma ið kairës), TOK prezidentas Jacques Rogge’as, olimpinë èempionë Daina Gudzinevièiûtë ir LTOK prezidentas Artûras Poviliûnas
Alfredo PLIADÞIO nuotr.

pateikë Tarptautiniam olimpiniam komitetui naujà „Lietuvos olimpinio komiteto“ sàraðà. Praktiðkai tai buvo ðvietimo

24

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

ðeimoje
ministro patvirtintas Kûno kultûros rûmø tarybos nariø sàraðas. Be to, LOK pirmininkas Vytautas Augustauskas papraðë, kad jis bûtø „paskirtas“ Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. Rugpjûèio mën. Kûno kultûros rûmai (Lietuvos olimpinis komitetas) gavo TOK raðtà, pasiraðytà prezidento grafo Henrio de Bailleto-Latouro, kuriuo buvo praneðta, kad
Olimpinë èempionë Daina Gudzinevièiûtë sveikina TOK prezidentà Jacques Rogge’à, tapusá Vilniaus universiteto Garbës daktaru
Alfredo PLIADÞIO nuotr.

tetà (praktiðkai tokio nebuvo), Baltijos ðaliø NOK buvo aneksuoti. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai olimpinëse þaidynëse galëjo dalyvauti tik SSRS (URS) delegacijø sudëtyje. 86 Lietuvos sportininkai 1952–1988 m. dalyvavo 9 Olimpiadø þaidynëse ir

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos proga 2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ordinu ,,Uþ nuopelnus Lietuvai” apdovanojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentà Artûrà Poviliûnà
Dþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.

Stepo Garbaèiausko, iðrûpinusio Lietuvai kvietimà dalyvauti VIII Olimpiados þaidynëse (1924 m.), þurnalisto akreditacijos kortelë

Lietuvos NOK yra pripaþintas ir Lietuvos sportininkai kvieèiami dalyvauti XII Olimpiados þaidynëse 1940 m. Helsinkyje. Taip pat laiðke pastebëta, kad TOK generalinë asamblëja „sudaroma ne taip, kaip mano ponas Vytautas Augustauskas“, o formuojama ið olimpiniame sàjûdyje pasiþymëjusiø asmenø. Lietuva gavo ið Suomijos XII Olimpiados þaidyniø organizacinio komiteto kvietimà, taèiau juo pasinaudoti sutrukdë Antrasis pasaulinis karas. 1951 m. TOK sesija Vienoje priëmë nutarimà pripaþinti SSRS Olimpiná komi-

Du nepriklausomos Lietuvos olimpiniai èempionai Romas Ubartas (1992 m.) ir Virgilijus Alekna (2000 ir 2004 m.)
Alfredo PLIADÞIO nuotr.

dvejose þiemos olimpinëse þaidynëse. 51 olimpietis apdovanotas medaliais. Ið viso gauta 60 medaliø, tarp jø 25 aukso – daugiausia uþ laimëjimus komandinëse rungtyse bei þaidimuose, 5 aukso medaliai – Dano Pozniako, Linos Kaèiuðytës, Roberto Þulpos, Gintauto Umaro ir Vidos Vencienës – iðkovoti asmeninëse rungtyse. Prasidëjus persitvarkymo sàjûdþiui,

1988 m. gruodþio 11 d. Vilniuje ávyko Lietuvos sporto federacijø, organizacijø ir visuomenës atstovø suvaþiavimas, kuriame dalyvavo apie 500 delegatø ir sveèiø. Suvaþiavimas ákûrë savarankiðkà ðalies olimpinæ organizacijà – Lietuvos tautiná olimpiná komitetà (LTOK) ir ápareigojo iðrinktà LTOK vadovybæ (prezidentà, vykdomàjá komitetà, generalinæ asamblëjà) siekti LTOK tarptautinio pripaþinimo. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimà, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su Kûno kultûros ir sporto komiteto kolegija paskelbë kreipimàsi á Lietuvos pilieèius ir sporto visuomenæ, kuriame pabrëþiama „jog nuo kovo 11 d. TSRS rinktinës de jure ir de facto yra kaimyninës valstybës rinktinës, o TSRS èempionatai – kaimyninës ðalies èempionatai“. Tai buvo ne tik drastiðkas iððûkis centrui, bet ir Lietuvos sporto organizacijø veiklos vieða deklaracija. Kruvinuosius 1991 m. sausio 13-osios ávykius mûsø sportininkai sutiko aktyviausiø valstybës gynëjø gretose. LTOK, siekdamas iðsaugoti tai, kas buvo pasiekta per daugiau kaip dvejø metø mûsø olimpinës organizacijos veiklà, ir uþtikrinti jos tæstinumà, sausio 10 d. priëmë nutarimà
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

25

„Dël Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos tæstinumo ypatingomis sàlygomis“, o LTOK prezidentas Artûras Poviliûnas laiðku kreipësi á TOK prezidentà J.A.Samaranchà, pabrëþdamas, kad „nëra jokiø garantijø, kad agresija ir þudynës nebus tæsiamos, kad Lietuvos olimpinis komitetas nebus sunaikintas“. LTOK prezidentas kategoriðkai pareiðkë, kad „po TSRS kariuomenës ávykdytø þudyniø Lietuvos sportininkø atstovavimas Sovietø sàjungos rinktinëms olimpinëse þaidynëse ir kitose tarptautinëse varþybose bûtø ne tik neámanomas, bet ir amoralus“. Griûvanèios imperijos agonijos fone LTOK veikla dar labiau ryðkëjo ir stiprëjo. Pirmasis þingsnis á tarptautinæ arenà buvo ryðiai su mûsø iðeivijos sporto organizacijomis. Jau 1988 m. gruodþio pabaigoje Lietuvos sportininkø delegacija iðvyko á Australijà dalyvauti III Pasaulio lietuviø sporto þaidynëse Adelaidëje. Taèiau kelias á tarptautiná pripaþinimà buvo labai sunkus. 1989 m. LTOK ir Lietuvos olimpiniø sporto ðakø federacijos kreipësi á tarptautines federacijas, kuriø narë Lietuva buvo tarpukario metais, dël narystës atstatymo, bet jokio teigiamo atsakymo negavo. Tarptautinis olimpinis komitetas pradëjo gauti ne tik LTOK, bet ir kitø ðaliø kolektyvø bei asmenø laiðkus bei tarpininkavimus, todël TOK prezidentas buvo priverstas su jø turiniu supaþindinti Vykdomojo komiteto narius ir net sesijos dalyvius. Buvo nutarta TOK bûstinëje Lozanoje priimti Baltijos valstybiø olimpinio sàjûdþio vadovus pokalbiui 1990 m. vasario 15 dienà. Tà dienà Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai pirmà kartà perþengë TOK rûmø slenkstá. Juos priëmë TOK administracijos vadovas generalinis direktorius F.Carrardas ir ryðiø su NOK’ais direktorë A.Beddow. Nors ðis susitikimas nieko nesprendë, bet klojo kelius kitiems susitikimams. Liepos 30 d. tuose paèiuose rûmuose mûsø delegacijos susitiko su daugiau TOK vadovø ir administracijos darbuotojø. Lietuvos delegacija buvo gausiausia: LTOK prezidentas Artûras Poviliûnas, viceprezidentas Kazimieras Motieka, vykdomojo komiteto nariai – olimpinis èempionas Arvydas Sabonis ir þurnalistë Roma Grinbergienë.

Matulionis gimë 1946 m. birþelio 15 d. Kaune, mokytojos Kazimieros Naruðevièiûtës-Buèiûnaitës ir miðkininko (vëliau miðkø ûkio ministro) Algirdo Matulionio ðeimoje. Baigë Vilniaus A.Vienuolio vidurinæ mokyklà. 1963–1968 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Prietaisø fakultete. Jis pasirinko tuo metu labai populiarià radioelektronikos specialybæ. Ðios srities specialistai inþinieriai buvo reikalingi sparèiai auganèioms projektavimo ir konstravimo organizacijoms ir prietaisø gamybos ámonëms. Su inþinieriaus diplomu buvo paskirtas dirbti Vilniaus elektros skaitikliø gamyklos meistru. Ðias pareigas ëjo dvejus metus. Nors darbas sekësi, taèiau jo paðaukimas buvo ne inþineriniai mokslai. Be to, atsirado dar viena prieþastis, dël kurios jis paliko gamyklà, – tai karinë tarnyba. Jam teko bûti karininku Ðiauliuose dislokuotame aviacijos dalinyje. Laisvalaikiu domëjosi socialiniais mokslais. Èia ir iðryðkëjo jo tikrasis paðaukimas – sociologija. Atlikæs karinæ tarnybà, A.V.Matulionis pradëjo dirbti Lietuvos mokslø akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisës institute. Èia jis praleido geriausius, prasmingiausius ir kûrybingiausius savo gyvenimo metus. Jis nuëjo kelià nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki ðio Instituto direktoriaus. Tuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietø Sàjungoje, sociologijos bûklë buvo sunki. Ðios mokslo srities specialistai aukðtosiose mokyklose

A.V.

nebuvo rengiami. Tuo tarpu bûtinybë tyrinëti visuomenës struktûrà, jos raidos dësnius, socialiniø grupiø santykius buvo bûtina. Todël sociologijos centrai Lietuvoje formavosi tiktai kitø srièiø specialistø – inþinieriø, ekonomistø, istorikø, psichologø pastangomis. A.V.Matulionis, turëdamas bendravimo su þmonëmis talentà, uþmezgë kûrybinius ryðius su Estijos, Latvijos, Rusijos sociologijos centrø mokslininkais. Ypaè glaudþiai jis bendradarbiavo su Estijos MA Sociologijos skyriaus vadovu prof. Mikku Titma, Tartu universiteto prof. Pauliu Kenkmanu, TSRS MA Sociologiniø tyrimø instituto mokslininkais. Ðiø ryðiø dëka Lietuvos sociologai kartu su kitø respublikø sociologais ëmë vykdyti bendrus sociologinius tyrimus, rengë mokslines konferencijas. Uþ bendrus tyrimus su Estijos mokslininkais A.V.Matulioniui 1986 m. buvo suteikta Estijos valstybinë premija. Svarbià reikðmæ Lietuvos sociologijos raidai turëjo Pabaltijo sociologø asociacijos ákûrimas. Prof. A.Matulionio, prof. R.Grigo, tuometinio Filosofijos, sociologijos ir teisës instituto direktoriaus J.Macevièiaus pastangø dëka 1976 m. buvo suorganizuotas Sociologø asociacijos

Mûsø sveèiai, skaitytojai, bendradarbiai
Ona Ðulaitienë-Aliðytë – gerai þinoma mûsø iðeivijos kultûros veikëja ir lietuvybës puoselëtoja. 1944 m. priversta pasitraukti ið Lietuvos, 1950 m. ji atvyko á JAV ir apsigyveno Èikagoje. Aktyviai ásitraukusi á vietos lietuviø kultûriná gyvenimà ji ákûrë „Vaidilutës“ teatrà ir net 15 metø jam vadovavo – tvarkë repertuarà, suburdavo artistus, konsultavo pastatymus ir kt. Teatre statomuose spektakliuose daþnai vaidino ir Ðulaitienës duktë Laima, kuri kaip gabi aktorë reiðkësi ne tik tarp lietuviø, ber ir tarp amerikieèiø.

Nukelta á 32 p.

Ne kartà ávairiais aktualiais iðeivijos kultûros klausimais Ðulaitienë raðë ir vietos spaudoje, kurioje yra iðspausdinusi ir keletà groþinës literatûros kûriniø. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, Ðulaitienë joje lankosi vos ne kasmet. Ji daug keliauja po kraðtà, stebëdama èia vykstanèius visuomeninio judëjimo procesus, pati bandydama prisidëti prie naujos Lietuvos atkûrimo. Jà labai jaudina tautiniai patriotiniai bei religiniai reikalai, kuriems Ðulaitienë skiria daug dëmesio ir energijos. Ji ypaè nori geriau paþinti Lietuvos kaimà, jo þmones ir ta tema ketina paraðyti knygà, kurioje pateiktø savo vieðnagiø Lietuvoje metu kilusias mintis ir sukauptus pastebëjimus. Pati kilusi nuo Alvito, ji ne vienà vasarà èia praleidþia, ypaè aktyviai bendraudama su vietos vaikø globos namø auklëtiniais, nuoðirdþiai rûpindamasi jø

26

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Sveikiname Arvydà Virgilijø Matulioná, profesoriø, habilituotà socialiniø mokslø daktarà, Lietuvos mokslø akademijos nará ekspertà, Socialiniø tyrimø instituto direktoriø, 60 metø proga
1990), Monrealyje (Kanada,1998), Brisbane (Australija, 2002) ir kitur. Greta mokslinës veiklos A.V.Matulionio gyvenime reikðmingà vietà uþima pedagoginis darbas. Jo svajonë buvo pradëti rengti sociologijos specialistus Vilniaus universitete. Daug vaikðèiojo po ávairiausias institucijas, árodinëjo ðios specialybës reikalingumà, rengë studijø programas. Pastangos nenuëjo veltui – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete buvo ásteigta bakalauro ir magistro sociologijos specialybë. Nuo 1975 m. Jubiliatas yra Vilniaus universiteto dëstytojas, profesorius. Vëliau, atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, sociologus ëmë rengti ir kitos aukðtosios mokyklos. Èia irgi neapsieita be prof. A.V.Matulionio pagalbos. Jis buvo ir yra Vytauto Didþiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto profesorius, ilgametis Valstybinës kvalifikacinës komisijos pirmininkas. Daugelis Jubiliato auklëtiniø ðiuo metu yra mokslø daktarai, universitetø dëstytojai, mokslo tyrimo institutø darbuotojai. Jiems profesorius buvo arba mokslinis vadovas, arba disertacijos oponentas. 1993–1998 m. prof. A.Matulionis dirbo labai atsakingà darbà Lietuvos Respublikos Prezidentûroje – Prezidento A.Brazausko patarëju ðvietimo, kultûros, mokslo ir religijø klausimais. Ir dirbdamas Prezidentûroje neatitrûko nuo sociologijos, vykdë sociologinius tyrimus ir teikë iðvadas Prezidentui. Prof. A.Matulionio pomëgiai þinomi ne tik jo kolegoms, bet Lietuvos ir uþsienio mokslininkams, jo draugams. Jis yra fotomenininkø draugijos tikrasis narys, surengæs fotografijos parodø, þinomas autografø rinkëjas. Yra surinkæs kelis tûkstanèius garsiø Lietuvos ir pasaulio kultûros, meno, mokslo, politikos veikëjø autografø. Jo kolekcija neabejotinai yra vienas vertingiausiø autografø rinkinys ne tik Lietuvoje. Daugelis Lietuvoje prof. A.V.Matulioná paþásta kaip melomanà, ypaè operinio meno þinovà. Jis yra buvæs daugelyje pasaulio operos teatrø, surinkæs daugybæ pasaulio þvaigþdþiø autografø. Linkime Profesoriui dvasios stiprybës, geros sveikatos, kûrybinës energijos, ðviesos ir santarvës ðeimoje, dar daug puikiø mokslo laimëjimø. Dr. Palmira KATINAITË, doc. dr. Antanas ÈIUÞAS

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Pabaltijo skyrius. Per ðià asociacijà Lietuvos sociologai ásijungë á Pasaulinës sociologø asociacijos veiklà. A.V.Matulionis kartu su Latvijos ir Estijos bei kitø respublikø mokslininkais dalyvavo ir skaitë praneðimus daugelyje pasauliniø sociologø kongresø – Upsaloje (Ðvedija, 1978), Meksike (Meksika, 1982), Delyje (Indija, 1986), Madride (Ispanija,

ir materialiniais, ir dvasiniais poreikiais. Ðiø vieðnagiø metu Ðulaitienë „atrado“ „Mokslà ir gyvenimà“ ir tapo ne tik jo skaitytoja, bet ir bendradarbe. 2003 m. 10-ajame þurnalo numeryje buvo iðspausdintas jos straipsnis „Iki pasimatymo, mielas Alvite!“, kuriame ji apraðë tuometinio savo apsilankymo Alvite áspûdþius. Eiliná kartà lankydamasi Lietuvoje, Ðulaitienë uþsuko ir á „Mokslo ir gyvenimo“ redakcijà, pasidomëjo þurnalo ateities ir darbo perspektyvomis, papasakojo apie savo kà tik paraðytà 3 veiksmø komedijà „Budynos be pakasynø“, kuria jau susidomëjo Los Andþelo lietuviø teatro trupë. Atsisveikindama Ðulaitienë paþadëjo bendradarbiauti þurnale ir toliau. Bronius AMBRAZIEJUS
Sustabdyta akimirka ,,Mokslo ir gyvenimo” redakcijoje: vieðnia Ona Ðulaitienë su þurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Juozu Baldausku (kairëje) ir redkolegijos nariu Juozu Banioniu
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

27

Þmonija Atkelta ið 23 p.
Gráþkime prie mûsø eilës, kur nekantraudami laukia tie 2500 mûsø artimøjø europiniø protëviø. Geriau ásiþiûrëjæ matysime, kad arèiau pradþios (ar galo) eilë tarsi sutrûkinëjusi, þmonës lyg sutrikæ, neþino, kuriam ið kaimynø paduoti rankà. Mes galvojome eilæ pradëti èia, Lietuvoje. Bet eilës pradþia galëjo bûti Azijoje, Amerikoje ar Australijoje – pradþios vieta mums nëra taip svarbi. Rytø ir Vakarø eilës susitiko lyg meilës pasimatyme, vos ne ant Vidurþemio jûros rytinio kranto prieð maþdaug 50 000 metø. Mes keliaujame laike tarsi fantastiniame filme – tûkstanèiai metø – tai to filmo atskiri kadrai. Norëjome paklausti, ið kur jie atëjo á ðá istoriná pasimatymà, kur jie keliavo toliau ið ðios kryþkelës? Bet juk ðios
X chromosoma

tarsi Baltijos kelias

linkos átaka, smëlis, vëjai, sausra, ðaltis. Keitësi ir gyvenimo bûdas, atsirado tvirti ir saviti gyvenimo paproèiai. O mes, ið pradþiø uþsukæ á Indijà, pabuvæ lygumose ir kalnuose, keliavome á vakarus, tarsi vydamiesi saulæ. Ten rado-

Y chromosoma

X ir Y chromosomø palyginimas

Þmogaus Y chromosoma. Y chromosomos vidinë schema ir mutacijos Y chromosomoje – M168 ir kitos bei jø atsiradimo apytikris laikas

vietos (Eurazija) Homo erectus jau buvo seniausiai þinomos, jø ávairiai pasikeitusiø palaikø, rodanèiø juos èia buvus, randama daugelyje vietø. Bet ne juos Gamta pasirinko tolesniems evoliucijos bandymams. Kaip jau matëme, Homo erectus Afrikos miðkuose klajojo daugiau kaip du milijonus metø ir per 200 000 kartø pasikeitë ir tapo Homo sapiens. Ðtai tie protingieji, daug ko iðmokæ, susibûræ á bendrijas afrikieèiai ir keliavo, tai jie pirmieji atëjo á jau minëtà pasimatymà. O kur keliavo toliau? Vieni á rytus, kur saulë teka – jø laukë ilga ilga kelionë á pietinæ Azijos pakrantæ, jos salas, net Australijà, taip pat ðiaurës link per Kinijà ir ðalia esanèias þemes á Sibirà, o ið ten sausuma ar ledu á Amerikos kontinentà (tada dar nereikëjo vizø), o juo – toks tolimas kelias iki Patagonijos, gal net Horno iðkyðulio... Ilga kelionë ne tik vargino, bet ir keitë þmones: sëslesni pasilikdavo pakeliui, keitësi odos spalva, tai rusva, tai gelsva, veido bruoþai, akys, skruostikauliai, nosies forma. Tai ap-

me jau gyvenanèius neandertalieèius, su jais greièiausiai nesigiminiavome, nepalikome bendrø palikuoniø, o, kaip ir dera jau moderniems þmonëms, juos tiesiog iðstûmëme. Taip þmonës iðsisklaidë ir uþëmë net atokiausius kampelius. Kuriam duoti rankà, ar mus sieja giminystës ryðys? Taip, nes iðtiesæs vienà rankà keliaujanèiam á rytus, kità tiesdamas einanèiam á vakarus, mûsø link, ateivis ið Afrikos sujungë mus visus á vieningà, tarsi elektros energijos sistema, tinklà sakydamas: „Nebijokite tiesti rankos, visi esate þmonës, visi mûsø, afrikieèiø keliautojø, vaikai, paþymëti M168 þyme, neþiûrëkite, kad atrodote skirtingai, nes skirtumø rasite ir tarp vienodai atrodanèiø“. Ið tikrøjø, visi mes sugebame apibendrintai màstyti, gyvename socialiná gyvenimà, gaminame darbo árankius, kurie padeda gerinti buitá, prisitaikome prie gyvenamosios aplinkos arba jà pritaikome savo poreikiams, kuriame menà, kaupiame

ir perduodame þinias – argi iðskaièiuosi visus þmoniø bendrumus? Bet mes gyvename biurokratø pasaulyje, todël linkæ reikalauti paþymëjimo, kortelës, liudijimo apie mûsø giminystës ryðá, kas ið ko kilæs. Paprasèiausia bûtø, jei palygintumëm, kà paveldime ið kartos á kartà. Paveldime kûno sandarà, organizmo veiklà, protavimo savybes. Palygindami iðkasenose randamas skeleto dalis, o kartais ir visà skeletà su dabartinio þmogaus kaulais, matome laipsniðkos evoliucijos kelià, taip pat galime nustatyti apytikrá laikà, kada tas þmogus gyveno. Pavyzdþiu gali bûti atrastasis Lucy skeletas. Dabartiniai tyrimo metodai leidþia tiksliau nustatyti evoliucinius ryðius. Tad vël gráþtame prie paveldëjimo, tik jau tirdami ir lygindami paèià genetinæ medþiagà. Þmogus, kaip ir visas gyvasis pasaulis, paveldi genetinæ medþiagà – làstelëse esanèias chromosomas, jø tik 23 poros. Bet kà lyginti? Aiðku, atsakysite, nukleotidø sekas. Palyginti 4,5X109 nukleotidø vieno su tiek pat nukleotidø kito þmogaus? (Vienas þmogaus genomo tyrëjø yra pasakæs, kad genomo nukleotidø sekos nustatymas yra toks varginantis darbas, kad já turëtø atlikti kalëjime sëdintys nuteistieji iki gyvos galvos.) Ar rasti atitikimai ir skirtumai parodys giminystës ryðá? Be to, susidarant lytinëms làstelëms vyksta tapaèiø chromosomø (viena tëvo, kita motinos) perkryþa, tai yra apsikeitimas atkarpomis. H. erectus Todël individo genomas darosi panaðus á tëvø genomø mozaikà. Ryðkesniø duomenø galima tikëtis susiaurinus paieðkos laukà iki H. neanderthalensis genetinës struktûros, kuri jungtø kartas praktiðkai nesikeisdama, nedalyvaudama perkryþoje. Tokios struktûros H. floresiensis yra Y chromosoma ir mitochon-

Homo erectus kaukolës palyginti su dabartinio þmogaus kaukole: kito veido kaulø forma ir didëjo kaukolës smegenø dalis

H. sapiens

28

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

drijø (Mt) DNR (deoksiribonukleorûgðtis). Taip ir dar tiksliau nustatome paveldëjimo, giminystës ryðá dabar gyvenantiems geriausiu atveju trijø–keturiø kartø þmonëms. Bet mûsø yra daugiau kaip penki milijardai, kaip nustatyti visø giminystës ryðá? Kaip nustatyti mûsø ryðá su gilios senovës þmonëmis, ið ko suþinoti apie jø keliones, paplitimà Þemëje ir evoliucijà? Tiriamos ávairø rasiø, ávairiose vietose dabar gyvenanèiø þmoniø, taip pat ið rastø þemëje skeleto liekanø iðskirtos Y chromosomos ir Mt DNR sekos, jos lyginamos, nustatomas panaðumas, pasikeitusiø nukleotidø vieta ir laikas. Taip dabartiniai þmonës ir iðkastos skeleto liekanos ir leidþia mums paþvelgti á minëtàjà eilæ.

Archeoseksologija: Y Adomas
Kas yra bûdinga Y chromosomai, kuo ji skiriasi nuo kitø ir nuo X chromosomos? Pirmiausia tai vyriðkà lytá lemianti chromosoma; visose làstelëse, be 22 porø, yra X ir Y chromosomos; susidarant vyro organizme lytinëms làstelëms, kiekviena sëklelë gauna po viengubà chromosomø rinkiná, tad á vienas sëkleles patenka X, á kitas - Y chromosoma, ði pastaroji sëklelë ir duoda pradþià vyriðkos lyties individui. (Moters làstelëse yra XX, o vyro – XY dvideðimt treèioji chromosomø pora.) Y chromosoma skiriasi nuo kitø, tai maþiausia chromosoma – apie 60 Mb, tuo tarpu X chromosoma – apie 160 Mb (I Mb – vienas milijonas nukleotidø porø). Y chromosomoje yra 156 genai, dalis jø koduoja baltymus, ið jø 12 randami ávairiuose audiniuose, o 11 genø raiðka vyksta tik sëklidëse; yra gausu nekoduojanèiø pasikartojanèiø sekø. Dar viena savybë – 95 proc. Y chromosomos sudaro vadinamoji MSY (ið angliðkø þodþiø male specific Y, vyrams bûdinga Y) dalis, kuri nedalyvauja genetiniuose mainuose su X chromosoma (galuose esanèios tik nedidelës Y chromosomos atkarpos apsikeièia su tapaèiomis X atkarpomis ). Bûtent ði aplinkybë buvo svarbi Y chromosomai atsirasti. Manoma, kad þinduoliø genome nuo bendro pirmtako poros X ir Y chromosomos atsiskyrë prieð 300 milijonø metø, kai dël ávairiø prieþasèiø nustojo vykæ poros viduje genetiniai mainai. Ið pradþiø Y chromosomoje buvo iki 1500 genø, bet veikliøjø genø maþëjo, atsirado neveikliøjø (pseudo) genø. Manoma, kad genø skaièius maþëjo po 5 genus per 1 milijonà metø. Ir dabartinëse sëklelëse Y chromosoma nepatvari, yra jautri ávairiems poveikiams, nes neturi apsaugos bei atitaisymo (reparacijos) sistemø. Tad vyriðkos linijos perspektyva nëra ðviesi, nes maþdaug po 10 milijonø metø Y chromosoma bus suirusi ir

taps neveikli, ir vyrai... Bet nenusiminkime, dar turime laiko kokius gerus devynis milijonus metø, tad dar pagyvenkime! Es leben Wein, Weib und Gesang!*, kaip dþiûgaudavo jaunuoliai valsø karaliaus Ðtrauso laikø Vienoje. Kai kurios nukleotidø sekos atkarpos naudojamos kaip þymenys vyriðkosios populiacijos tyrimams. Paprastai pasirenkamos tokios sekos, kurios nekoduoja veikliojo baltymo, ir tiriamos jose mutacijos – sekos pasikeitimai, kurie kartà ávykæ toliau perduodami su Y chromosoma kitoms kartoms ir taip plinta þmoniø populiacijoje. Ið jø ir surandame kartø toliuose patá pirmàjá, kurio Y chromosomoje ta mutacija tapo giminystës þymeniu. Pavyzdþiui, iðtyrus Airijos gyventojus rasta, kad Y chromosomos þymenø pasikeitimø pobûdis yra artimas galiðkas pavardes turinèiø grupëje, nes kaip ir Y chromosoma, taip ir pavardë perduodama vyriðkàja linija. Ádomûs þydø populiacijos tyrimai. Manoma, kad jie yra kilæ ið Pietø Afrikos bantu kalba kalbanèios lembø populiacijos. Kaip amatininkai ir prekeiviai jie paplito ávairiuose kraðtuose, susimaiðë kryþmindamiesi su vietinëmis moterimis. Taip keliavo Y chromosoma iðlaikydama tëvo linijà. Þydø religijos tarnai – kunigai (cohen þydø kalba) – sudarë atskirà populiacijos dalá, nes kunigu galëjo bûti tik kunigo sûnus. Tokia paveldëjimo grandinë esà einanti nuo Aarono, Mozës brolio, kurá pirmuoju ir vyriausiuoju kunigu paskyrë Dievas ir nurodë paveldëjimo sûnumis kelià. Tad Y chromosomos þymenø tyrimas leidþia nesunkiai nustatyti jø kilmës ir giminystës linijà. Apraðyti pavyzdþiai tiriant airiø ir þydø populiacijas rodo, kad Y chromosoma gali parodyti ne tik pasiskirstymà ir ryðá þmonijos viduje, bet ir tolimàjá ryðá su mûsø tolimaisiais protëviais. Atrodytø, jei mûsø eilëje stovëtø vien vyrai, tai, lygindami Y chromosomas, galëtumëm susekti tà giminystës siûlà. Kas yra mûsø Y chromosominës eilës gale? Biblija sako – pirmasis buvo Adomas, tad jo Y kopijà mes ir neðiojame. Kada gyveno tas pirmasis þmogaus Y chromosomos davëjas – Y Adomas? Remiantis Y chromosomos DNR (pabrëþtina, apskaièiuojamas mutacijø atsiradimo laikas) genetinio laikrodþio duomenimis Y Adomas gyveno taip pat Afrikoje prieð 60 000–90 000 metø. Pastarøjø metø duomenys tarsi patvirtino, kad vyrija, bent jau Eurazijos, kilo ið vienintelio tëvo – Adomo. Tiriant dabar gyvenanèiø vyrø Y chromosomà rasta mutacija, pavadinta M168. Ádomu, kad ta mutacija rasta beveik visø tirtø vyrø Y chro* Tegyvuoja vynas, moterys ir dainos!

Þmogaus mitochondrijos elektroninë nuotrauka

mosomoje. Ðtai vienas pavyzdys: iðtyrus keletà mongolø kilmës amerikieèiø rasta, kad tik vieno Y nëra bûdingos M168 mutacijos, be to, nustatyta, kad dauguma Mongolijos vyrø turi ðià mutacijà. Ði mutacija buvo ir garsiojo Èingischano Y chromosomoje. Yra þiniø, kad, praëjus vos 100 metø nuo chano gimimo, suskaièiuota iki 20 000 vyrø, turinèiø tuos paèius þymenis, kaip ir garsiojo chano Y chromosoma. Gal be jo buvo dar keletas garsiø karvedþiø, tapusiø tokiø Y þymenø ðaltiniu? Vienoje Rytø Afrikos pakrantës salø gyvena daugelio ávairiø tautybiø ir kilmës þmoniø. Tai ateiviai ið Kinijos, Indijos, Malaizijos, Filipinø ir ið kitur, be to, ir ið paèios Afrikos ávairiø vietø. Visø vyrø, iðskyrus keletà afrikieèiø, Y chromosomoje rasta M168 mutacija. Vadinasi, tie afrikieèiai kilo ið „nepateptojo“ M168 þyme Y Adomo antrininko. Atrodytø, kad mes tupime ant vienos auganèio ir besiðakojanèio Y medþio ðakos (su savitu Y chromosomos mutacijø rinkiniu, vadinamu haplotipu). Bandykime leistis þemyn kamieno link ir rasime tarp stambesniø (su maþesne mutacijø ávairove) jau minëtojo Èingischano ðakà su gausiomis atþalomis, o ðakø daugybë ir visos auga ið vieno bendro kamieno. Ar tas bendras kamienas ir yra mûsø Y Adomas, paþymëtas M168 þyme? Ðalia jo, be abejo, gyveno ir kiti vyrai, be ðios þymës, taèiau ðià mutacijà turintys (vargu ar galima bûtø jà laikyti prieþastimi) pasiþymëjo daugeliu iðskirtiniø vado, kario, organizatoriaus savybiø. Jie sugebëjo duoti pradþià ir suburti jau protingø, kalbanèiø sava kalba þmoniø populiacijà. Kaip minëta, ji gyveno prieð 60 000 metø, gal dar seniau, ir pakilo á þygá uþimti visø Þemës kontinentø. O tai juk, tiesà sakant, ir esame mes patys.

Mitochondrinë Ieva
Tai buvo vyriðka linija. Taèiau mûsø eilëje stovi ir moterys, jø eilë gal yra ir svarbesnë. Jø rankos – jungianti grandis – tai mitochondrijos (toliau – Mt), gana savotiðki làstelës vidaus kûneliai. Jie labai svarbûs làstelei, audiniams ir visam organizmui, nes yra energijos gamintojai, tarsi akumuliatoriai. Sutrikus jø veiklai kyla ávairios ligos, net Parkinsono, be to, organizmo senëjimas yra susijæs su silpnëjanèia Mt veikla.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

29

Yra labai svarbi aplinkybë: mitochondrijos svetimos làstelei, lyg sugyventiniai (dabar þmonëse madinga simbiozës forma), taèiau mitochondrijos negali gyventi ne làstelëje, o làstelë negali gyventi be jø (yra ir iðimèiø, kai kurie pirmuonys). Mitochondrijos yra kilusios ið bakterijø: prieð 1,5 milijardo (109) metø sudëtingos branduolinës làstelës pagrobë, manoma, α-proteobakterijas, kurios pradëjo sugyventi su làstele, o ði panaudojo jø kvëpavimo sistemà savo medþiagø apykaitos reikmëms. Ilgainiui, gyvenant làstelëje, ðiai bakterijai nereikalingi genai buvo prarasti arba persikëlë á làstelës branduolá, kitø genø persikëlë tik dalys. Taip susidarë dabartinës mitochondrijos genomas. Dauginasi Mt besidalindamos làstelës viduje. Kaip atrodo þmogaus làsteliø Mt? Tai nedideli apvalûs arba pailgi 0,2–7 µm kûneliai, làstelëje jø gali bûti nuo deðimèiø iki tûkstanèiø, priklausomai nuo làstelës energijos poreikiø. Mitochondrija – tai savotiðkas membranø maiðelis; Mt yra DNR ir RNR molekuliø. Mt DNR yra nedidelë – tik 16,5 tûkstanèio nukleotidø porø, ir tokiø tapaèiø molekuliø joje gali bûti deðimtys. Koduoja 13–14 baltymø; genomas yra labai apkarpytas, nes koduojami baltymai, tai daugiausiai tik kvëpavimo grandinës didþiuliø baltymø atskiros dalelës. Bet gráþkime prie gyvosios eilës. Gal kiek keistoka, bet ðis lyg ir svetimas làstelei kûnelis – mitochondrija leidþia pasekti þmonijà vis toliau á pradþià, vis giliau link gyvybës medþio ðaknø. Mitochondrijø yra visose làstelëse, taèiau vyriðkose làstelëse joms tapus sëklele, jø beveik nelieka, nes sëklelëje labai standþiai supakuotos chromosomos ir dauguma làstelës struktûrø ir medþiagø yra paðalintos, nes sëklelë nevykdo medþiagø apykaitos ar kitokios veiklos, jos tikslas – áneðti tëvo genetinæ informacijà – DNR á kiauðinëlá. Tai matëme ir kalbëdami apie Y chromosomà. Kiauðinëlis – kas kita. Jam reikalinga daugybë ávairiø medþiagø, struktûrø, baltymø sintezës kûneliø ir, aiðku, mitochondrijø – energijos gamintojø – juk kiauðinëlis tai naujos gyvybës lopðys. Mums svarbu tai, kad mitochondrijos perduodamos kitai kartai tik motinos linija (tikimybë, kad apvaisinimo metu patekusi viena kita sëklelës mitochondrija turës átakos bûsimø làsteliø mitochondrijø visumai, yra labai nedidelë). Tolesnis kelias kitoms kartoms eina taip pat tik per dukterá – motinà, nors motinos mitochondrijos yra ir sûnø làstelëse, bet, kaip matëme, su sëklelëmis jos neperduodamos. Galima teigti, kad moteriðkàja – motinø linija tokios pat mitochondrijos keliauja

per kartas labai toli á praeitá (aiðku, keliaus ir á ateitá), galbût iki pirmosios motinos – „Mitochondrinës Ievos“, gal net iki Lucy ar dar toliau... Taèiau visos branduolio ar mitochondrijø DNR yra veikiamos aplinkos veiksniø, kurie sukelia, daþniausiai dvigubëjimo metu, klaidas – mutacijas, kai sekoje pasikeièia vienas ar keli nukleotidai ar kitaip pakinta genomas. Mutacija koduojanèioje sekoje daþnai yra mirtina dël pakitusios baltymo struktûros ir (ne)veiklos. Nekoduojanèioje keleto ðimtø nukleotidø sekoje mutacijos Mt veiklos nekeièia ir tik kartø kartose kaupiasi (ði genomo dalis vadinama kintanèia kilpa (diversity) – D – kilpa), todël ið mutacijø kiekio ðioje sekoje galima apskaièiuoti laikà, kada jos ávyko pirmàjá kartà ir paplito þmonës. Ðis metodas ir buvo panaudotas nustatant laikà, kada gyveno ponia Mitochondrinë Ieva. Tariant, kad vidutiniškai 2–4 proc. sekø pasikeièia per vienà milijonà metø, rasti Mt DNR 0,57 proc. pakitimø rodytø, jog Mitochondrinë Ieva, jau Homo sapiens – modernusis þmogus, gyveno prieð 140 000–200 000 metø Afrikoje. Mt Ieva buvo viena ið palyginti nedidelës, gal keleto tûkstanèiø tokiø naujø þmoniø populiacijos. Tad paskutinis ilgoje kartø eilëje gali paimti mûsø senosios pirmosios motinos Mt Ievos abi rankas, nes toliau mitochondrinio ryðio grandis tarsi nutrûksta. Daroma gana dràsi prielaida, kad Mitochondrinë Ieva kaip motina turëjo bûti viena, nes bûtent jos mitochondrijos keliavo kartomis motina – duktë – motina... iki mûsø dienø. Taèiau pasiekti pirmosios Mt Ievos buveinæ nëra taip lengva. Mûsø, pavadinkime jà europine, eilë baigësi 2500-uoju, arba pirmuoju ateiviu ið Afrikos, o Mt Ievos gentainiø turëtumëm ieðkoti tarp èia gyvenusiø prieð 200 000 metø, tad reikëtø atskaièiuoti jau Afrikoje 7500 kartø. Baltijos kelyje mûsø eilë nusitæsë dar kokius penkiolika kilometrø. Nepasiekëme nei Latvijos, Panevëþio, net Ðirvintø – o jau spaudþiame rankà mûsø pirmajai motinai poniai Mitochondrinei Ievai! Kaip arti ir kaip toli yra moderniojo þmogaus pradþia! O jei lëktuvas, barstydamas gëles, nuskristø Via Baltica magistrale dar kokius 200 kilometrø (du milijonai metø!), tai paskutinë Lietuvos laukø gëlë nukristø tiesiai Lucy á tankias rusvas garbanas.

Dabar jau 5 milijardai ðoka ratelá
Moderniøjø þmoniø eilës pradþia laikykime Mitochondrinæ Ievà. Taip, pradþia, nes pradþios negalime pakeisti, o dabarties eilës galas dar tæsis á ateitá. Kiek? Niekas negali pasakyti, atspëti, numatyti. Juk Lucy taip pat negalëjo numatyti, kad jos graþûs kailiniuoti vikrûs

palikuonys taps tingiais, plikais, iðvirtusiais pilvais, didelëm galvom padarais. Gal mes taip keistai atrodysime ateities kokiam nors Homo debilicus, ypaè jei evoliucija – þmogaus neprotingas protingëjimas ir kûno makdonaldëjimas – vyks dabartiniu keliu ir toliau. Þemëje dabar mûsø gyvena per penkis milijardus. Nebandykime visø sustatyti á eilæ ir skaièiuoti. Taèiau kaip mes sudarëme jau minëtàjà mûsø eilæ? Svarbiausi duomenys yra gauti iðtyrus gyvenanèiø ávairiose Þemës vietose Y chromosomos ir Mt DNR nekoduojanèiø sekø atkarpas – genetinius þymenis. Dabar gyvenantys þmonës gali bûti arba neseniai – tik kelios kartos ar dar maþiau á ðià vietovæ atsikëlusiø þmoniø, kiti – ðioje kiek didesnëje geografinëje vietovëje gyvenantys ðimtmeèius ir galbût esantys tiesioginiai tø pirmøjø ateiviø palikuonys (pavyzdþiui, Indonezijos salos, Naujoji Zelandija, Australija, kalnø ir Ðiaurës atskirtose vietovëse); dabartiniai milijoniniai miestai yra didþiulis ávairiausiø þmoniø miðinys. Taèiau jie visi atsineðæ savo tëvø Y ar motinø Mt DNR þymenis, o juose, tarsi vizos keliautojo pase, mutacijos parodo tiriamojo kilmæ ir nueità iki dabarties kelià. Tokio genetinio tyrimo duomenis patvirtina iðkastø griauèiø liekanø tyrimai. Molekulinës biologijos metodai leidþia nustatyti ið randamø kaulø iðskirtos DNR atkarpø nukleotidø sekà ir jà analizuoti. Y chromosomos sekas sunku panaudoti molekuliniams evoliucijos tyrimams, nes ji yra palyginti didelë ir làstelëse yra tarp kitø 45 chromosomø, be to, senuose kauluose DNR randama suirusi ir dar labiau suyra iðskyrimo metu. Taèiau Y chromosomos þymenys (YAP, Alu, M168 mutacija ir kiti) yra naudojami tiriant dabartinius þmones. Mt DNR yra daug maþesnë, jø daug tapaèiø molekuliø yra visose làstelëse. Tad yra daug didesnë galimybë iðskirti reikiamo þymens D – kilpos atkarpà. Todël ir gaunami duomenys yra tikslesni. Molekuliø padauginimo metodai leidþia tiksliai nustatyti iðskirtø atkarpø nukleotidø sekà. Mt DNR plaèiai naudojama ir tiriant dabartiniø þmoniø populiacijà, kai norima nustatyti tarpusavio ryðius ir kilmës vietà. Aiðku, derinant su iðkastø skeleto daliø tyrimu, gaunami gana patikimi duomenys, nurodant ir tam tikrà paklaidà. Ji gali bûti deðimtys, ðimtai tûkstanèiø metø. Juo giliau prie evoliucijos medþio ðaknø, tuo galima paklaida yra didesnë. Gana keistas jausmas – ðimtus tûkstanèiø metø verèiame kaip kalendoriaus lapelius, rodanèius savaitës dienas, lyg suvoktumëm tik skaièius iki deðimties,

30

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

nesusimàstydami apie tuos penkis ar ðeðis nulius, stovinèius uþ mums suvokiamø skaièiø. Poetas sakë: „Að apglëbèiau visà pasaulá, visà Þmonijà...“ Ir jis teisus – þmonija yra tarsi viena ðeima, tos maþutës làstelës dalelytës – mitochondrijos – yra milijardinës ðeimos narius vienijanèios gijos. Lucy gentainiø, Mitochondrinës Ievos ir Y Adomo palikuoniø smalsumas, iðradingumas, geresnës buities paieðkos, potraukis keliauti per kartø kartas atëjo iki mûsø eros, mûsø, dabartinio dutûkstantmeèio gyventojø. Pasaulá jau randame it margà gená, kiekviena gyvenamoji aplinka keitë þmogø, jo odos spalvà, veido bruoþus, buities, gyvenimo, religinius paproèius. Sëslø gyvenimà drumstë smalsiøjø kelionës ir karingøjø þygiai. Karai, badas, migracijos, greitos kelionës sumaiðë sësliuosius gyventojus, padarë abejotinà kiekvieno asmens priklausomybæ vienai ar kitai grupei. O aktyvus kryþminimasis su naujos aplinkos gyventojais su kiekviena karta didina tyrimo paklaidà, nes atneða naujø genø rinkiná á naujà aplinkà. Taèiau motinos Mt DNR ryðys yra stiprus, jo nepaslëps odos spalva ar veido bruoþai. Ðtai kodël pasauliniu mastu atliekami Mt DNR tyrimai svarbûs ne tik valstybëms, bet ir tautoms, þmoniø grupëms, pagaliau kiekvienam mûsø. Mëgstama pajuokauti: „Nenustebkite, jei jûsø kaimynas Þirmûnø daugiabutyje bus genetiðkai svetimesnis, nei gyvenantis Malaizijos dþiunglëse“. Yra þemës lopinëlis ir jame gyvenanèiø þmoniø bûrelis, vos nepasimetantis Þemës rutulio didybëje ir didþiulëje þmoniø gausybëje, – tai Lietuva ir lietuviai. Ar neuþmirðo mûsø Didþioji evoliucija ir þmonijos judëjimas þemynais? Ne, mes þinome, kas esame, ið kur atëjome, kaip bûrëmës á vieningà tautà ir valstybæ, – tai apraðyta prof. Vaiduèio Kuèinsko knygoje „Genomo ávairovë: lietuviai Europoje“ (iðleista 2004 m.) ir straipsnyje „Lietuviø genomo kilmë“ (MG, 2006 m., Nr.1). Paskaitykite, lietuviai turi savo veidà, savo genomà, savità genetiniø þymenø rinkiná. Mes esame ðiø, dabar gyvenanèiø kartø þmonës. Tieskime rankà kiekvienam, ar gyvenanèiam Afrikoje, ar Azijoje, ar uþ poliarinio rato, ar ties pusiauju, ar visai ðalia mûsø – mes vienos Motinos ir vieno Tëvo vaikai ir jais mums lemta bûti ir neþinomoje, begalinëje ateityje.

Zosima Panopolisietis (apie 350-400): alchemija – puolusiø angelø mokslas apie spalvotus drakonus
Dr. Marytë KUODYTË
Zosima – graikø mokslininkas, laikomas vienu ið alchemijos pradininkø. Jis gimë Panapolise, dabar tai – Akchmimas Egipte. Dirbo Aleksandrijoje. Apie jo gyvenimà beveik nëra þiniø. Þinomi jo raðtai, kuriuos sudaro 28 knygos. Jose jis pasakoja apie filosofiná akmená, kuris netauriuosius metalus paverèia sidabru ir auksu, ir apie „dieviðkàjá vandená“ – panacëjà, kuri garantuoja amþinà jaunystæ, neblëstantá groþá, ilgaamþiðkumà, dvasios pakylëjimà... Jo raðtuose minimas arsenas, apraðomas ðvino acetato susidarymo procesas, be to, paþymima, kad ðis junginys yra saldaus skonio. Taigi galima manyti, kad to meto tyrinëtojai atlikdavo ir organoleptinius tyrimus, t.y. paragaudavo naujai gautà cheminæ medþiagà, rizikuodami apsinuodyti. Manoma, kad Zosima pirmasis paminëjo chemijos – „chymeia“ pavadinimà. Þinomas Rusijos mokslininkas Levas Rabinovièius 1979 m. iðleistoje knygoje „Alchemija, kaip viduriniøjø amþiø kultûros fenomenas“ pateikë Zosimos apraðytà legendà apie alchemijos atsiradimà. Zosima savo knygoje „Imutas“, skirtoje Egipto dievo Imgotepo pagarbinimui, raðë: „Ðventajame raðte sakoma, kad gyvuoja demonø giminë, kuri santykiauja su moterimis. Hermis raðo apie juos savo knygoje apie gamtà. Senas ir Ðventas raðtas pasakoja, kad kai kurie angelai, susiþavëjæ meile moterims, nusileido ant þemës ir atskleidë joms gamtos paslaptis. Dël ðios prieþasties angelai buvo iðvaryti ið dangaus ir nuteisti amþinai tremèiai þemëje. Ið puolusiø angelø ir þemës moterø santykiø gimë milþinø padermë. Knyga, ið kurios jie mokësi meno gyventi, vadinosi Chema. Ið èia ir pavadinimas – Chema, suteiktas ðiam menui apibûdinti“. Zosimos kûriniai buvo plaèiai tyrinëjami Aleksandrijoje ir vëliau viduriniøjø amþiø alchemikø. Bet jais domëtasi ir XX amþiuje. 1970 m. J.Lindsay savo knygoje „Achemijos ðaltiniai graikø – romënø Egipte“ (The origins of alchemy in Graeco-Roman Egypt. N.Y., 1970, p. 344) pateikia Zosimos traktate „Apie gerà vandens kokybæ ir jo sudëtá“ apraðytà mistinio gydanèiojo – „gyvojo“ vandens gamybos proceso apraðymà. Zosima raðë, kad jis patyræs regëjimà: „Að maèiau þyná, stovintá prieð sostà, kuris buvæs taurës pavidalo su daugybe pakopø. Þynys taræs: „Að esu skaistyklos þynys ir jauèiu didþiulës jëgos poveiká, kuri mane tarsi gniuþdo. Ðvintant atëjo tarnas, kuris sugriebë mane uþ atlapø, nudûrë kardu, padalino mane á gabalus. Nuplëðæs odà nuo galvos, jis sumaiðë kaulus su mësa ir iðkaitino mane ugnyje, kad áteigtø man tiesà, jog dvasia suyra kartu su kûnu. Ðtai ta jëga ir gniuþdo mane“. Kol þynys taip kalbëjo, jo akys pasruvo krauju. Baigæs jis sudraskë á gabalus savo kûnà. Að regëjau, kaip jis þudë pats save, grauþdamas save dantimis. Apimtas siaubo, að atsibudau ir ëmiausi apmàstyti regëjimà, klausdamas, ar tai tikroji vandens sandara“. Taigi, norint pagaminti „gyvàjá“ vandená, alchemikui reikia gerokai pavargti. Labai ádomiai Zosima apraðë ir vëliau daugelá amþiø alchemikø traktatuose vartojamus simbolius, drakonus, nusidaþanèius ávairiomis spalvomis. Suprantama, kad kalbama apie metalø, jø oksidø spalvø pokyèius vykstant cheminëms reakcijoms. Bet alchemikams spalva – tai ne tik estetinis pojûtis, bet ir mistinis dvasinis pokytis – simbolis, siejantis dangaus ir þemës stichijas, nes þemës gelmëse gimæ aukso grynuoliai ðvyti paslaptinga geltona spalva, kuri bûdinga ir Saulei, alchemikø poþiûriu, dangaus valdovei. J.Lindsay minëtojoje knygoje pateikia toká Zosimos tekstà: „Ðtai paslaptis: drakonas, ryjantis savo uodegà, prarytas ir iðlydytas, iðtirpintas ir perdirbtas rûgimu. Jis tampa tamsiai þaliu ir virsta geltonu. Ið jo atsiranda ir raudona cinoberio (HgS - gyvsidabrio sulfitas) spalva. Tai filosofø cinoberis. Drakono ásèios ir nugara geltonos spalvos, galva tamsiai þalia. Jo keturios kojos – tai keturios stichijos. Jo trys ausys – tai besiplaistantys garai. Vienas maitina kità savo krauju, vienas pradeda kità. Esmë þavisi esme, esmë suþavi esmæ. Ir ne todël, kad jie prieðingybës, bet todël, kad tai viena ir ta pati esmë ir atsiranda ið savæs paèios – sunkiai, su pastangomis. O, mano drauge! Skirk savo protà ðiam mokslui ir tu neapsiriksi. Bûk rimtas ir atidus, kol nepamatysi pabaigos. Drakonas tyso prie slenksèio. Jis saugo ðventyklà, nugalëk já. Uþmuðk já, nudirk jam odà ir, nuplëðæs jo mësas iki pat kaulø, dëk jas ant laiptø, vedanèiø á ðventyklà. Áeik á jà ir tu atrasi trokðtamà laimæ. Ðios ðventovës þynys, kaþkada buvæs varinis, dabar jau pakeitë savo spalvà, o tai reiðkia ir savo prigimtá, ir tapo sidabriniu. Praslinkus keleriems metams, jei panorësi, tu pamatysi já pavirtus auksiniu“ (Lindsay, p. 348–349). Alcheminis drakonas – tai cheminiø procesø eigoje kintanèios medþiagos alegorija.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

31

Atkelta ið 26 p.
Pasitarime dalyvavæs TOK prezidentas J.A.Samaranchas susipaþino su mûsø delegacijos jam áteiktu 3 Baltijos valstybiø vadovø – Vytauto Landsbergio, Anatolijaus Gorbunovo ir Arnoldo Riutelio – laiðku, kuriame praðoma TOK prezidentà atstatyti mûsø turëtas teises tarptautiniame olimpiniame sàjûdyje. Nepaisydamas diplomatiðko SSRS olimpinio komiteto prezidento Vitalijaus Smirnovo (tokiu statusu jis dalyvavo susitikime) prieðtaravimo, J.A.Samaranchas paþadëjo pasitarti su TOK vykdomojo komiteto nariais dël specialios komisijos Baltijos valstybiø problemoms spræsti sudarymo. 1990 m. rugsëjo 17 d. Tokijyje vykusiame Vykdomojo komiteto posëdyje buvo sudaryta Baltijos ðaliø informacinë komisija (Information Commission of the Olympic Movement in the Baltic countries), kuriai vadovauti pavesta TOK viceprezidentui Keba Mbaye ( Senegalas). 1991 m. „politinis landðaftas“ Europoje greitai ir radikaliai keitësi. Lietuvai jie prasidëjo kruvinais sausio ávykiais, vasarà – muitininkø þudynëmis. Á Lietuvà rinkosi IV Pasaulio lietuviø sporto þaidyniø dalyviai. Neþinia gaubë Baltijos valstybiø olimpinio sàjûdþio sprendimo klausimà. LTOK vadovybë primygtinai reikalavo naujo susitikimo Lozanoje. 1991 m. liepos 8–9 dienomis Baltijos ðaliø NOK vadovai susitiko su beveik prieð metus sudaryta Baltijos komisija ir TOK prezidentu J.A.Samaranchu. Jis tvirtai pareiðkë: „Sprendimas turi bûti priimtas ir sportininkai neturi nukentëti“. Samarancho pasakyti þodþiai buvo ne tik jo credo, bet ir pranaðystë. Daugiau kaip po mënesio prasidëjæs Maskvos puèas sugriovë ne tik sovietø imperijà, bet ir visà Europos socialistiná lagerá. Europoje atsirado 17 naujø NOK’ø, kuriuos, iðskyrus Lietuvà, Latvijà ir Estijà, Tarptautinis olimpinis komitetas oficialiai pripaþino 1993 metais.

metø

olimpinëje
Antras pavyzdys – disko metimas, kuris jau Barselonoje iðgarsino Lietuvà. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis èempionas Romas Ubartas (disko metimas – 65,12 m ) . Nuolatinio tobulëjimo simbolis – Virgilijus Alekna: XXVI OÞ, Atlanta, 1996 m. 65,30 m – V vieta, XXVII OÞ, Sidnëjus, 2000 m. 69,30 m – olimpinis èempionas, XXVIII OÞ, Atënai, 2004 m. 69,89 m – olimpinis èempionas ir rekordininkas. Per 14 metø, arba matuojant olimpiniais metais per 3,5 olimpiados, 9 Lietuvos delegacijos dalyvavo 4 Olimpiadø þaidynëse ir 5 þiemos olimpinëse þaidynëse. 170 Lietuvos merginø ir vaikinø kovojo dël savo ðalies olimpinës garbës, 157 ið jø pirmà kartà iðëjo á olimpinæ arenà. 44 (4 aukso, 2 sidabro ir 38 bronzos) medaliai papildë Lietuvos olimpiniø trofëjø lobynà. Romas Ubartas, Daina Gudzinevièiûtë, Virgilijus Alekna – toks „protokolinis“ nepriklausomos Lietuvos olimpiniø èempionø sàraðas. Reikia pridurti, kad Daina Gudzinevièiûtë ir Virgilijus Alekna yra ir olimpiniø rekordø autoriai. Ðiuo metu Lietuvos olimpiniam sàjûdþiui vadovaujantá Lietuvos tautiná olimpiná komitetà sudaro 105 nariai ir 19 garbës nariø, tai aukðèiausia respublikos olimpinio sàjûdþio valdþia (generalinë asamblëja). Didþiausias LTOK nariø skaièius atstovauja ðalies olimpiniø sporto ðakø federacijoms, kurios yra 32 tarptautiniø federacijø narës (trys – bobslëjus, roguèiø sportas ir softbolas – ið 35 olimpiniø sporto ðakø Lietuvoje savo federacijø neturi). LTOK vykdomasis komitetas (13 LTOK nariø): prezidentas, generalinis

Penkiolika

1991 m. rugsëjo 18 d. Berlyne surengtas TOK Vykdomojo komiteto posëdis nusprendë, kad „nebëra prieþasèiø, kliudanèiø pripaþinti Baltijos ðaliø nacionalinius olimpinius komitetus, Lietuvà, Latvijà ir Estijà gràþinti á olimpinæ ðeimà ir jø sportininkus pakviesti dalyvauti jau XVI þiemos olimpinëse þaidynëse ir XXV Olimpiados þaidynëse“. Galutiniam mûsø pripaþinimui (tai yra TOK sesijos prerogatyva) buvo iðimtinai panaudota pagreitinta procedûra – „balsavimas paðtu“ – ir jau 1991 m. lapkrièio 11 d. paskelbtas minëtas TOK verdiktas. Lietuva á tarptautiná olimpiná sàjûdá sugráþo tuo metu, kai jau buvo atsisakyta mëgëjiðkumo principo. Ið Olimpinës chartijos buvo iðbrauktas straipsnis apie mëgëjo statusà, dël kurio buvo diskutuojama beveik visà ðimtmetá. “Pasikeitimø, kuriuos per pastaruosius metus yra padaræs olimpinis sàjûdis, kertinis akmuo, be abejonës – mëgëjiðkumo pabaiga ir profesionalø olimpinëse þaidynëse pasirodymas. Atkurta lygybë tarp sportininkø, prieita prie ðiø laikø realybës“, – yra pasakæs TOK prezidentas J.A.Samaranchas. Lietuvos sportininkai jau Barselonoje susidûrë su ðia realybe. Lietuvos krepðinio rinktinë susitiko su iðreklamuota JAV „svajoniø komanda“. Keturiø olimpiadø, kuriø þaidynëse lietuviai 6 kartus rungësi su garsiausiais amerikieèiais, rezultatai liudija – neáveikiamø nëra (LIETUVA (LTU) – JAV (USA): XXV OÞ, 1992 m., Barselona – 76 : 127; XXVI OÞ, 1996 m., Atlanta – 82 : 104; XXVII OÞ, 2000 m., Sidnëjus – 75 : 85, 83 : 85; XXVIII OÞ, 2005 m., Atënai – 94 : 90, 96 : 104).

Þalsvasis ðaltinis
2006 m. balandþio 17 d., bendradarbiaujant Lietuvos speleoklubui „Aenigma“ ir Maskvos speleoklubui „Sokolniki-RUDN“, buvo surengtas Pasvalyje esanèios versmës, þinomos kaip „Þalsvasis ðaltinis“, tyrinëjimas. Patyræs speleologas naras Aleksejus Aksionovas Þalsvàjá ðaltiná po vandeniu tyrinëjo apie 11 minuèiø. Rezultatai buvo dþiuginantys ir sensacingi – iki ðiol laikytas apie 10 m gylio urvas, pasirodë, tæsiasi iki 16 m gylio ir dugne iðsiðakoja á dvi viena prieðais kità iðsidësèiusias sales. Ðio uþvandeninto urvoversmës pirmasis ðulinys yra apie 5 m skersmens ir 7 m gylio, baigiasi akmenø ir uolie,,Þalsvasis ðaltinis“ Pasvalyje

32

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

ðeimoje
sekretorius, 3 viceprezidentai, iþdininkas ir dar 7 kiti nariai, tarp kuriø dvi olimpinës èempionës – Vida Vencienë ir Daina Gudzinevièiûtë. LTOK generalinë asamblëja kas 4 metai renka prezidentà, vykdomàjá komitetà, revizijos komisijà ir garbës teismà.

asociacijà, Lietuvos kilnaus elgesio ( Fair Play ) komitetà, sportas ir aplinka komisijà ir kitas organizacijas. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovauja jau penktai 4 metø kadencijai generalinës asamblëjos iðrinktas prezidentas Artûras Poviliûnas. Artûras Poviliûnas, rugpjûèio 10 d. ðvæsiantis 55 metø sukaktá, Lietuvos kûno kultûros instituto (dabar Kûno kultûros akademija) absolventas (1973 m.). 1976–1979 m. þinias gilino Maskvos kûno kultûros mokslinio tyrimo instituto aspirantûroje, sportinio pedagoginio darbo praktikos ágijo dirbdamas krepðinio tre-

1992 – 2004 m. (XXV - XXVIII OÞ) olimpinëse þaidynëse dalyvavusiø Lietuvos olimpiniø rinktiniø struktûra ir dinamika pagal lytá ir olimpinæ patirtá

Po kreivëmis nurodomi debiutavusiø (pirmas dëmuo) ir jau þaidynëse dalyvavusiø sportininkø skaièiai

Moterys (proc.) Vyrai (proc.)

1988 m. 36 64

1992 m. 21,7 78,3

1996 m. 26,7 73,3

2000 m. 34,6 65,4

2004 m. 20,3 79,7

Parengë Pranas RIMÐA

Ið LTOK nariø sudaryta 13 nuolatiniø komisijø. LTOK pripaþásta ir remia Lietuvos olimpinæ akademijà, Lietuvos olimpieèiø

neriu ir LVKKI dëstytoju. 1987 m. paskirtas Lietuvos valstybinio kûno kultûros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoju. Èia 1988 m. ásijungë á prasidëjusá sà-

jûdá Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui atkurti ir vadovavo darbo grupei, rengianèiai Lietuvos sporto federacijø, organizacijø ir visuomenës atstovø suvaþiavimà. 1988 m. gruodþio 11 d. suvaþiavimas iðrinko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu. 1989–1991 m. tapo Baltijos ðaliø atkurtø olimpiniø organizacijø þygio dël Lietuvos, Latvijos ir Estijos NOK tarptautinio pripaþinimo ir gràþinimo á tarptautiná sàjûdá lyderiu. Tai pasiekus, vadovauja ne tik ðalies olimpiniam sàjûdþiui (visø 9 Lietuvos delegacijø, dalyvavusiø 4 Olimpiadø þaidynëse ir 5 þiemos olimpinëse þaidynëse, vadovas), bet yra aktyvus tarptautiniø olimpinio sàjûdþio institucijø dalyvis: 2 kadencijas (1995–2001 m.) buvo iðrinktas Europos olimpiniø komitetø (jungianèiø 48 NOC) vykdomojo komiteto nariu, Pasaulio olimpiniø komitetø asociacija ANOC 1992 m. iðrinko sporto árenginiø komisijos nariu, o 2002 m. ANOC vykdomosios tarybos nariu Europai. 2006 m. perrinktas antrai 4 metø kadencijai. Uþ aktyvià tarptautinæ ir mokslinæ veiklà Lietuvos kûno kultûros akademija suteikë garbës daktaro, o Lietuvos olimpinë akademija – akademiko vardà. 1998 m. Tarptautinis olimpinis komitetas apdovanojo aukðèiausiu olimpiniu apdovanojimu – Olimpiniu ordinu. 2004 m. jam áteiktas ANOC ordinas „Uþ nuopelnus pasaulio olimpiniam sàjûdþiui“. Tarp apdovanojimø – daugelio ðaliø ordinai ir medaliai, garbës þenklai. LTOK apdovanojimai – „Olimpinë þvaigþdë“ ir LTOK garbës þenklas. Svarbiausi Lietuvos valstybiniai apdovanojimai: Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino III laipsnio ordinas (1998 m.), ordinas „Uþ nuopelnus Lietuvai“ komandoro didysis kryþius (2003 m.). Visi ðie apdovanojimai eksponuojami LTOK bûstinës posëdþiø salëje.

nø nuolauþø uþvarta. Toliau urvas iðsiðakoja á dvi sales: Saulëtàjà bei Aenigmà. Salë Aenigma veda pietøpietryèiø kryptimi, nuolaidi, jos plotis ávairuoja nuo 5 iki 12 m, salë nuoþulniai krypsta þemyn nuo 7 iki 16 m gylio. Lubø skliautas nelygus, laiptuotas, aukðtis – iki 5 metrø. Salës grindys uþdengtos nuo lubø krintanèiomis uolienø nuolauþomis, luitais. Saulëtoji salë tæsiasi ðiaurës-ðiaurës vakarø kryptimi,

savo struktûra labai panaði á Aenigmà, taèiau ðiek tiek siauresnë: plotis – nuo 5 iki 10 m, nuoþulniai gilëja iki 15 m ir ðiame gylyje lubos ir grindys tarsi susiglaudþia. Aiðkios ribos, kur saliø lubos ir grindys susilietø, nëra, praëjimai susiaurëja tiek, kad lieka plyðys, uþverstas nuo lubø atskilusiomis nuolauþomis. Pirmajame ðulinyje vandens tëkmë praktiðkai nejuntama: 2006 m. balandþio 17 d. buvo apie 0,1 m/s. Panërus gi-

liau, salëse tëkmës praktiðkai visiðkai nëra. Þinoma, vandens tëkmës greitis susijæs su vietovës klimato sàlygomis ir kartais gali bûti daug didesnis. Þalsvajame ðaltinyje matomumas palietus sienas greitai dingsta, vanduo susidrumsèia, natûrali ðviesa saulëtà dienà neþymi arba iðvis nejuntama. Tolesniems urvo tyrimams bûtina sudaryti detalià toponuotraukà. Iðsamesnio tyrimo reikalauja abiejø saliø lubø bei

grindø sanglaudos, kur galima aptikti tolimesniø praëjimø, uþvandenintø erdviø. Taip pat reikia kruopðèiau iðtirti abiejø saliø sienas. Didþiausiø keblumø narams Þalsvajame ðaltinyje gali kilti dël greitai susidrumsèianèio vandens. Galimi krintantys luitai nuo lubø skliautø, problematiðki itin siaurø praëjimø salëse pranërimai. Saulë BRAZIÛNAITË-PANKIENË
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

33

Jau vaikystëje supratau – ágimti yra du talentai: dailininko ir muziko. Jokiø mokslø nebaigæs brolis Ignas be vargo nupieðdavo paþástamo þmogaus portretà, iðdroþdavo arba nulipdydavo skulptûrà. Jo ið ðlyno nulipdytos nuogos sëdinèios mergaitës eidavo paþiûrëti net pagyvenusios moterys, o medinë „Laisvës“ statulos kopija ant stalo stovëjo kol sudegë karo metu. Kiek besistengiau mëgdþioti vyresnájá brolá, nieko neiðëjo. Mokslo draugas norëjo dainuoti, bet taip traukdavo „pro ðalá“, kad sugadindavo visà piemenø chorà. Supratau – „mëlynas dangus“ ne visiems... Meno þmonës, atrodo, turëtø bûti laimingi – publika tau ploja, gerbëjai dovanoja gëles, kai kurie net ásimyli... Atrodo, gyvenimas bëga dainoje, ðokyje ir muzikoje. Taèiau ið tikrøjø dienos kartais bûna labai sunkios. Vadinamøjø Smetonos laikø teatro primadona Teofilë Vaièiûnienë memuaruose prisimena, kaip, sûneliui galinëjantis su mirtimi, spektaklio pertraukos metu parbëgusi verkdavo prie jo lovelës, o gráþusiai tekdavo kvatotis vaidinant vëjavaikæ. Ant Ðekspyro teatro uþraðyta: „Totus mundus agit histriomen“ ( Visas pasaulis vaidina). Vaidina visi, bet ne visiems sekasi. Juokaujama, kad mirðtanèiam tëvui aktorius prisipaþino – nors ir baigë studijas, daug tobulinosi, bet niekada savo vaidyba neprilygo politikams. Operos solistui, be gero balso, klausos, dar bûtina turëti ir aktoriaus talentà. Jauna dainininkë Auðrelë Liutkutë sakosi esanti laiminga, kad pasirinko tokià profesijà. Buvau nustebæs, kai ji pradëjo pasakoti, koks sunkus ir ilgas buvo kelias prie Laimës þiburio. Kai penkeriø metukø Auðrelë gûdþiame Jankaièiø kaime gyvenanèiai mamai pareiðkë bûsianti dainininke, mama nusikvatojo, nors ji pati turi puikø dramatiná sopranà. Svajonë netikëtai ëmë pildytis, kai ðeima persikëlë gyventi á ryðkø Þemaitijos kultûros centrà Rietavà. Gyventi Rietave ir netapti bent jau meno mëgëju neámanoma. Þinoma, mokësi muzikos mokykloje.

Sunki, bet tokia brangi ir miela
Auðrelës þodþiais, pirmoji muzikos mokytoja Janina Gerulienë buvo nuostabi, pasiðventusi darbui ir savo mokiniams mokytoja. Á pamokas pedagogë vaþinëjo net uþ 54 kilometrø. Ji tapo ne tik mokytoja, bet ir drauge, todël nereikëjo galvoti, kà kviesti Auðrelës dukrytei krikðto tëvais. Klaipëdos Stasio Ðimkaus konservatorijoje mokësi dëstytojos Rimos Ramonienës kurse. Uþsispyrusi þemaitë 1991 m. lapkrièio mënesá, norëdama ásitikinti savo sugebëjimais, iðdráso dalyvauti pirmame savo gyvenime Beatrièës Grincevièiûtës konkurse, kuriame lydëjo sëkmë. Èia ávyko svarbi paþintis – prof. Virgilijus Noreika, klausæs jos dainavimo, pakvietë studijuoti Muzikos akademijoje. Auðrelë, kaip visada, ruoðësi labai atsakingai. Metus vaþinëjo konsultuotis pas prof. Vladà Mikðtaitæ. 1992 m. tapo meno ðventovës studente. Apie profesoræ Vladà Mikðtaitæ Auðrelë gali pasakyti labai daug gero. Profesorë kantriai jà vedë á profesionalumo kelià, mokë dainavimo subtilybiø, visur ieðkoti prasmës. Ji átikino, kad jauna dainininkë gali labai daug pasiekti, belieka tik „gerai praverti burnà“. Pavergë profesorës bendravimo betarpiðkumas, geranoriðkumas. Ji kviesdavosi á namus, vadinamuosius muzikinius vakarus, kur ne tik gerdavo kavà, uþkandþiaudavo, klausydavosi muzikiniø áraðø, bet juos ir aptardavo. Profesorë be pavydo atiduodavo viskà, kà turëjo, kà þinojo. Galima sakyti, ji savo studentæ pamilo kaip dukterá. Net susirgusi jà kviesdavosi. Studijuodama dalyvavo katedros studentø koncertuose, festivaliuose. Auðrelë sakosi esanti laiminga ir dël to, jog á jà atkreipë dëmesá prof. Virgilijus Noreika. Dainininkas net tuose kûriniuose, kurie atliekami ðimtus kartø, mokydavo atrasti kaþkà nauja. Profesorius árodë, kad dainavimas – tikras mokslas, begalinis kûrybi-

talento
Juozas ELEKÐIS

nis procesas. Apie interpretacijas, þanrus daugiausia þiniø gavo kaip tik ið jo. Gerø pamokø gauta ið prof. Vytauto Virþonio. Bûdamas dirigentu, jis supaþindino su operos subtilybëmis. Didþiulë pamoka buvo operos „Sevilijos kirpëjas“ pastatymas. Labai daug þiniø pasisëmë ið bibliotekø, taip pat ir dëstytojø turimø fondø. Baigusi bakalauro ir magistro studijas, Auðrelë 2000 m. ástojo á Meno aspirantûrà, nors jau turëjo puikø muzikiná iðsilavinimà. Po aðtuoneriø studijø metø ryþosi tobulintis toliau. Tais pat metais atëjo ir pirmasis rimtas laimëjimas – metø pradþioje laimëjo Vincës Januðkaitës-Zaunienës premijà, prie kurios fondo sudarymo prisidëjo Vydûno draugija ir Èikagos akademinis skautø sàjûdis. Dël jos varþytis paskatino tai, kad be jokiø paþinèiø, uþnugario pateko á antrà turà Josefo Vitolio konkurse Latvijoje. Konkurso dalyviams buvo keliami ypaè dideli reikalavimai. Dainininkas turëjo bûti visuomenininkas, reguliariai koncertuoti. Varþytis teko net su 17 merginø. Taigi átampa didþiulë. Vis dëlto sëkmë lydëjo Auðrelæ Liutkutæ. Áteikiant premijas dalyvavo Vydûno draugijos pirmininkas habilituotas humanitariniø mokslø daktaras Vacys Bagdonavièius. Po metø su juo artimiau supaþindino reþisierius Leonas Ciunis. Tada uþsimezgë bendradarbiavimas su Vydûno draugija. Baigus meno aspirantûros studijas, reikëjo apginti pirmà moksliná darbà, kuris susidëjo ið trijø daliø: „Vilniaus muzikinis gyvenimas 1939–1944 m., Vilniaus muzikos mokykla ir Vilniaus operos teatras“. Tai labai platus darbas, teko surinkti daugybæ dokumentø. Pralietas prakaitas nenuëjo veltui – baigusi aspirantûrà, liko dirbti Muzikos akademijoje, ið pra-

Cholesterolio tipai ir problemos
Chemijos ir fizikos mokslø sparti plëtotë ir tikslesniø tyrimo metodø sukûrimas tiesia naujus kelius medþiagø apykaitos procesams þmogaus organizme paþinti. Nuo jø labai priklauso biomedicinos paþanga, ligø atsiradimo samprata bei ateities medicinos profilaktikos ir gydymo laimëjimai.

Nors aterosklerozës atsiradimo ir jos plëtotës prieþastys vis labiau ryðkëja, taèiau dël to cholesterolio pertekliaus reikðmë patologijai plëtotis në kiek nesumaþëjo. Tiek daug knygø ir straipsniø priraðyta apie cholesterolá, jo fiziologinæ reikðmæ ir pertekliaus rizikà. Taèiau perþengus á làstelinio lygio tyrimus atsiranda vis platesnis supratimas, keliantis ir naujas jo paþinimo detales.

Cholesterolis, esantis þmogaus kraujo plazmoje ir atskirose lipidø frakcijose, nëra vienalytë medþiaga. Jis bûna skirtingø tipø. Iki ðiol praktiðkai buvo daugiausia vertinamas skirtumas tarp cholesterolio, esanèio maþo tankio lipoproteinø frakcijoje, neðamo á audinius, ir didelio tankio lipoproteinø frakcijoje, transportuojamo ið audiniø á kepenis, o ðiuo metu ryðkëja, kad toks vertinimas yra nepakankamas, kad yra kur kas sudëtingiau. Cholesterolis skiriasi pagal daleliø dydá ir pagal tai suskirstytas á tipus, kuriø ðiuo metu rasta apie 20. Þmogaus krau-

34

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

naðta

dþiø savo buvusios profesorës Vlados Mikðtaitës asistente, o vëliau savarankiðkai dëstyti kameriná dainavimà. 2002 m. dalyvavo konkurse ir ið 24 dalyviø pateko á prof. Virgilijaus Noreikos naujai susikûrusià operos studijà. Kon-

kurso keliu ji pateko ir á prestiþinius meistriðkumo kursus Olandijoje (1999 m.), Austrijoje (2000 m. ir 2002 m.), kur teko dalyvauti reprezentaciniuose kursø koncertuose. Teko koncertuoti net Èikagoje, Detroite, Fenikse, Los Andþele, su ansambliu „Sutartinë“ Olandijoje. Lietuvos radijo fonduose yra per 50 dainininkës atliekamø muzikos kûriniø áraðø. Dabar jau 4 metus Auðrelë dësto Muzikos akademijoje. Tai be galo ádomus, kûrybingas darbas. Tenka dirbti su ávairiø charakteriø, ávairiø norø turinèiomis, bet labai kûrybingomis asmenybëmis. Jauna dëstytoja su kiekvienu ieðko asmeniniø kontaktø, taip siekdama iðsiaiðkinti, kas kam patinka, kas kam labiausiai gali sektis. Bûtina paþinti þmogaus vidø, susikalbëti su juo per muzikà, padëti atsiskleisti. Jaunam dainininkui per savaitæ skiriama tik viena akademinë valanda, o scenoje profesionalas turi dainuoti labai gerai. Galiausiai atëjo iðsvajoto savarankiðko darbo ir meninës kûrybos metas. Auðrelë ne tik dësto, bet kvieèiama dainuoti ir Operos teatre, Klaipëdos muzikiniame teatre, labai daug koncertuoja ávairiuose renginiuose, Lietuvos muzikø sàjungos, Muzikø rëmimo fondo koncertø cikluose, su savo studentais koncertuoja St. Vainiûno namuose. Kaip solistë yra dainavusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Vilniaus muzikos mëgëjø orkestru, Senosios muzikos kameriniu ansambliu. Ji pirmà kartà Lietuvoje 2001 m. atliko a capella Vydûno dainas, buvo pirmoji J.Baltramiejûnaitës vokalinio ciklo „Wer Lieben kann ist Glucklich“ atlikëja (2002 m.), pirmà kartà Lietuvoje atliko Karaliðkosios puikybës vaidmená A.Scarlatti 2-jø daliø oratorijoje „Ðv. Kazimieras Lietuvos ir Lenkijos globëjas“. Kitais metais ðià oratorijà buvo pakviesta dainuoti Euroraplazmoje, infarktas galimas. Nors cholesterolio padaugëjimas kraujo plazmoje, kai virðijama norma, apskritai yra nenaudingas, taèiau pavojingiausiu jo tipu yra laikomas smulkiø daleliø cholesterolis, esantis maþo tankio lipoproteinø frakcijoje. Ðio tipo cholesterolis greièiau ir stipriau sukelia arterijø sieneliø paþeidimo poþymius. Nustatyta, kad þmonës, turintys daugiau tokio tipo cholesterolio, infarktu suserga daug daþniau ir jø mirtingumo procentas bûna didesnis. Kraujo plazmos didelio tankio lipoproteinø cholesterolis (penki jo tipai), neðamas á

dijo koncerte, kuriame grojo jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos senosios muzikos ansamblis, o dirigavo Roberto Gini (Italija). Sunku bûtø iðvardyti kur koncertuota. Jaunajai dainininkei ið tikrøjø nëra kada nuobodþiauti – birþelá ji kartu su choru „Dobilas“ koncertavo Vokietijoje, o rugpjûtá Vokietijoje jau vyks jos soliniai koncertai. Tà patá mënesá dalyvaus tarptautiniame Tytuvënø festivalyje. Taigi laisvalaikio nedaug, bet, kaip pati juokauja: „Dirbk mëgiamà darbà ir në vienos dienos nereikës dirbti“. Ji labai labai mëgsta savo darbà. Mëgsta jà ir þiûrovai – niekada po koncerto neiðeina be gëliø, visada palydima griausmingø ovacijø. Ir jokios „þvaigþdþiø ligos“! Stebina jos paprastumas, nuoðirdumas, mokëjimas bendrauti. Dainininkës repertuare klasika, liaudies dainos, ðiuolaikiniø autoriø kûriniai. Dþiaugiuosi, kad jos repertuare atsispindi ir mano kûryba. Dainininkë, nors ir vengia daug kalbëti apie savo mokslinæ veiklà, bet jos pëdsakai mokslo dirvoje jau áminti. Dalyvaudama mokslinëje Vydûno konferencijoje Telðiuose, ji ne tik padainavo jo harmonizuotas liaudies dainas, kurias yra áraðiusi kompaktiniame diske, bet jas ir analizavo. Tai buvo pirma vaizdinga iliustracija, kuriai ryþosi mokslinëje konferencijoje. Kol kas rimèiausias mokslinis darbas paraðytas baigiant aspirantûrà, uþ kà jai suteiktas meno licenciato laipsnis. Dabar Auðrelë nori imtis kito – paraðyti knygutæ apie buvusià savo profesoræ Vladà Mikðtaitæ. Profesorë buvo ne tik puiki pedagogë, dainininkë, reþisierë, bet ir nuostabus þmogus. Svajoja parengti ir mokymo priemoniø studentams, nes jauèia, kad ir èia galëtø pasakyti kai kà naujo. Paklausta, kà veikia, kai ðvente tapusio darbo vis dëlto nëra, Auðrelë Liutkutë atsako greitai: skaitau muzikinæ ir dvasinio pobûdþio literatûrà, ilgai vaikðtome su dukrele gamtoje, o, atsiradus progai, skubu á numylëtàjá Rietavà, kurio labai pasiilgstu, kaip ir ten tebegyvenanèios mamos. Savo ruoþtu jos pasiilgsta þiûrovai. kepenis, nëra toks pavojingas, kadangi jis yra atsparesnis ir kepenyse metabolizuojamas. Cholesterolio perteklius yra labai svarbus rizikos veiksnys, kuris daugiausia priklauso nuo þmogaus mitybos. Kadangi ir esant normaliai cholesterolio koncentracijai kraujo plazmoje nebûtinai yra normalus kenksmingiausio jo tipo kiekis, reikia ypaè rûpintis, kad bûtø subalansuota mityba ir kiekybiniu, ir kokybiniu atþvilgiu. Prof. Domicelë MIKALAUSKAITË
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Juozo ELEKÐIO nuotr.

jo plazmos maþo tankio lipoproteinuose randamas septyniø skirtingø tipø cholesterolis, o esantis didelio tankio lipoproteinø frakcijoje – penkiø tipø. Pastarøjø metø cholesterolio pertekliaus poveikio tyrimai rodo, kad arteriniø kraujagysliø sieneliø aterosklerotiniø plokðteliø susidarymas priklauso nuo cholesterolio tipø ir yra labai glaudþiai susijæs su kreðulio formavimusi. Taigi manoma, kad nuo cholesterolio tipo priklauso kraujo kreðulio susidarymas, sukeliantis infarktà. Todël ir esant normaliai bendrojo cholesterolio koncentracijai kraujo

35

Alytaus valstybinë gimnazija ir kultûriniai renginiai

Alytuje 1935-1945
Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS
Nusipelnæs respublikos gydytojas
turëdavome praleisti mergaites (1939– 1940 m. jau buvo miðrios klasës). Susitikæs gatvëje mokytojà, turëjai prieð 4 m nusiimti kepuræ, kairæ rankà prispausti prie ðono ir pasisveikinti: „Laba diena, ponas mokytojau“. Jeigu pavëluosi pasisveikinti, tai mokytojas tave pirmas pasveikins, bet èia pat sustabdys, paklaus pavardës, klasës, gràþins atgal á gimnazijà sakydamas: „Pasiliksi po pamokø ðiandien, ryt ir poryt“. Gráþti atgal á gimnazijà, susirandi budintá mokytojà, prisistatai jam. Nuveda á klasæ ir duoda spræsti uþdavinius. Jeigu valanda praeina, o uþdaviniai neiðspræsti, neleidþia namo. Kartais pasigailëjæs budintis mokytojas padëdavo uþdavinius iðspræsti. Po tokios mandagumo pamokos, kità kartà susitikæs mokytojà gatvëje ir bijodamas praleisti tà kritiná atstumà, sveikinsi já ne prieð 4, o prieð 10 metrø. Neleisdavo laikyti rankø kelniø kiðenëse. Jeigu pamatys laikantá rankà kiðenëje, tuojau pasiðaukia, uþsiraðo pavardæ, klasæ, liepia uþsisiûti kiðenæ mënesiui (o jeigu laikai abi rankas kiðenëse, tai ir abi). Reikia kartà per savaitæ ateiti ir parodyti, kad tavo kiðenës tikrai uþsiûtos. Po 22 valandos mieste be tëvø neturi teisës pasirodyti. Nuo penktos klasës (dabartinës devintos) leisdavo auginti plaukus, bet tik tokio ilgio, kad nesiektø nosies. Jeigu uþsiauginai per ilgus plaukus arba kuo nors prasiþengei, liepdavo ryt ateiti plikai nukirpta galva. Jeigu ateisi nenusikirpæs dël pinigø ar laiko stokos, èia pat, klasëje, auklëtojas rankine maðinële nuvaro takà nuo kaktos iki pakauðio. Na, o taip „pagraþintas“ susirasi ir pinigø, ir laiko. Mano tëvø namuose buvo grieþta drausmë, todël tokia tvarka gimnazijoje man patiko. Tos tvarkos að laikausi ir iki ðiolei. Nepatiko tik vienas direktoriaus Orvido poelgis. Paprastai po ilgosios pertraukos, po skambuèio visi skubam á klases. Direktorius stovi prie durø ir kiekvienà atidþiai nuþvelgia. Pamatæs, kad mano batai praplyðæ, uþsiraðë pavardæ ir klasæ ir liepë ryt ateiti su naujais batais ir jam ið pat ryto pasirodyti. Naujø batø að, aiðku, jokiu bûdu negalëjau nusipirkti, nes paprasèiausi batai kainavo apie 10 litø, o tëvas man palikdavo mënesiui 50 centø, gerai, jeigu visà lità. Uþ tuos centus galëjau

Þalioji gimnazija

1938–1941 m. mokantis Alytaus valstybinëje gimnazijoje, vyko ávairûs kultûriniai renginiai, kaip pavasarinës medeliø sodinimo ðventës, Alytaus miesto ðauliø rinktinës jubiliejai, raiðkiojo skaitymo vakarai, kariuomenës su visuomene susiartinimo ðventës, senovës dienos ne tik paèiame Alytuje, bet ir Merkinëje, Dauguose, Seirijuose. Mokslas Alytaus valstybinëje gimnazijoje buvo aukðto lygio, vyravo didelë drausmë. Su visu tuo ir norëèiau supaþindinti „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo skaitytojus, nes tø laikø amþininkø maþai jau beliko. 1938 m. Kauno darbo rûmai surengë Alytuje pirmosios medicinos pagalbos dviejø savaièiø vakarinius kursus. Ið visos Alytaus gimnazijos tik að vienas ástojau ir sëkmingai juos baigiau. Kursuose dëstë gydytojai Stasys Kudirka, Simas Janavièius, Vasilijus Stepanovas ir kiti. Gavæs paþymëjimà (já saugau iki ðiol), „Margio“ skautø draugovëje gavau ir sanitarijos instruktoriaus vardà. Ant mano skautiðkos uniformos kairiosios rankovës buvo prisiûtas raudonas kryþius baltame fone. Nuo to laiko visada lydëdavau visas skautø iðvykas su medicininiu krepðiu, kuriame neðiojausi paprasèiausias pirmosios pagalbos priemones. Tai buvo mano pirmas þingsnis á medicinà. Gimnazijoje daug dëmesio buvo skiriama mokiniø estetiniam, doroviniam, tautiniam auklëjimui. Mus mokë gerbti ir mylëti ne tik savo tëvus, brolius, seseris, mokytojus, bet ir visus moksleivius, nesvarbu, kokios tautybës ar tikëjimo jie bû-

tø. Mûsø klasë buvo kaip viena ðeima, kurioje puikiai sutarë lietuviai, þydai, lenkai, rusai ir totoriai. Daþnai vyko literatûros, raiðkiojo skaitymo vakarai, karnavalai ir ðokiai gimnazijos salëje. Èia ðokdavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, net pats gimnazijos direktorius. Gerai prisimenu paèià pirmàjà mokslo dienà medinëje (Þaliojoje) Alytaus gimnazijoje, kuri dabar atrodo tokia kuklutë ir maþutë. Tada, 1934 metais, man, pirmà kartà atvykusiam ið Raitininkø kaimo, Alytus atrodë toks didelis, nepaprastas, o pati gimnazija áspûdinga, erdvi, didþiuliais langais ir labai ðviesiomis klasëmis. Áþengëme á jas nedràsûs, pilni lûkesèiø ir svajoniø. Viskas buvo nauja, nematyta. Þaliojoje gimnazijoje mokësi atskirai berniukai ir mergaitës. Mergaitëms dar buvo filialas dabartinëje Lelijø gatvëje (tada Dugnø), vadinama „ðpokinyèia“. Mûsø Þaliàjà gimnazijà vadino „arklide“. Man ástojus á II klasæ direktorius buvo A.Gustaitis, vëliau Adolfas Orvidas, kuris dël savo grieþtumo ir komandavimo buvo pramintas „virðila“. Tvarka buvo grieþta kaip kariuomenëje. Áëjus mokytojui á klasæ, ypaè direktoriui, bûdavo taip tylu, kad girdëdavai, kaip musë skrenda. Þiemà mokiniø uniforma buvo viena, vasarà – kita. Kelnës turëjo bûti iðlygintos, batai nublizginti, iki penktos klasës plaukai visai nukirpti. Auklëtojas kartà per savaitæ liepdavo nusiauti batus, o kojines padëti ant suolo, eidavo ir tikrindavo kojø ir rankø ðvarà. Koridoriuje leisdavo vaikðèioti tik po du. Visur ir visada pirmiausia

36

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

metais

ras Likerauskas. Koncertø pasiklausyti susirinkdavo daug miesto gyventojø, jaunimo, moksleiviø. Tai buvo vienas kultûringiausiø ir graþiausiø estetinio lavinimo ir muzikos propagavimo renginiø. Visi orkestrantai – kariûnai, graþiai ir tvarkingai apsirengæ, mandagûs, linksmai besiðypsantys. Pertraukëliø metu pats kapelmeisteris ir kai kurie orkestrantai prisiAlytaus miesto parkas

nusipirkti tik sàsiuviniø, pieðtukø, raðalo. Vadovëliø naujø neturëjau, skolindavausi ið draugø, konspektuodavau klasëje. Kità rytà atëjau su tais paèiais batais, tik kiek pats pasitaisæs. Direktorius pradëjo ðaukti: „Kodël nenusipirkai naujø?“. „Neturiu pinigø“, - að jam atsakiau. „Neturi pinigø, tai neik á gimnazijà“, – ir iðvarë mane ið savo kabineto. Dþiaugiausi, kad ne ið gimnazijos. Ðitie direktoriaus skaudûs þodþiai iki ðiol liko mano ðirdyje. 1931 m. Alytaus miðkø urëdija perleido ið Alytaus girininkijos miðkø 108 ha Alytaus miesto savivaldybei. Gavusi toká didelá miðko plotà, savivaldybë nutarë ásteigti Alytaus miesto parkà. Ðis plotas buvo padalytas á keturias dalis: centrinæ parko dalá, gimnazijos, stadiono ir kurorto. Graþiausiai ið jø buvo sutvarkytas centrinis miesto parkas, pavadintas K.Petrausko vardu. Pirmiausia já aptvërë graþia medine, þaliai nudaþyta figûrine tvora, nutiesë sijoto smulkaus þvyro lygius takus, apsodintus akacijomis, alyvomis. Pagal Alytaus inþinieriaus Vytauto Treèioko planà centriniame miesto parke árengë graþø apvalios formos fontanà. Jame pasodino baltøjø ir raudonøjø vandens lelijø. Aplinkui þydëjo roþiø krûmai. Ðalia fontano buvo pastatyta koncertø estrada. Visi parko takeliai elektrifikuoti. Aplink fontanà apvalioje aikðtelëje buvo pastatyta daug graþiø, su atramomis, baltai daþytø suolø. Estradoje ðventinëmis dienomis antrojo ulonø pulko orkestras rengdavo koncertus miesto publikai. Diriguodavo pulko kapelmeisteris Apolina-

jungdavo prie publikos, vykdavo ádomûs pokalbiai, o panelëms atsirasdavo proga susipaþinti su ðauniais kariûnais. Nors ir kiti parkai buvo graþiai sutvarkyti – iðkirsti menkaverèiai krûmai, iðvedþioti takeliai, pristatyta suoleliø, per gilias daubas pastatyti graþûs mediniai tilteliai, taèiau centrinis buvo vienas graþiausiø ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje. Iðpuoselëtame, graþiai priþiûrëtame parke miesto þmonës, o ypaè jaunimas, gimnazistai, skirdavo pasimatymus. Negirdëjau, kad kas rautø roþes ar skintø gëles, lauþytø alyvø ðakeles. Tai buvo Alytaus miesto ðirdis, jo paþiba. Stovëdamas prie fontano, galëjai groþëtis nepriklausomybës paminklu, atsiverdavo vaizdas á antràjá gimnazijos parkà. Ðiame parke, atrodo, 1938 m. buvo pasodintas Laisvës àþuolas, kuris sovietmeèiu paslaptingai dingo. 1986 m. bûdamas Alytuje per savo gimnazijos 1941 m. laidos 45 metø jubiliejø, uþëjau á ðá parkà. Man ðirdá suspaudë: koks nejaukus, ðaltas ir apleistas jis atrodë. Dingo buvæs groþis, kaip A.Baranausko Anykðèiø ðilelio. Tas vaizdas mane taip paveikë, kad, gráþæs á Vilniø, paraðiau graudø laiðkà buvusiam Alytaus miesto LKP partijos komiteto sekretoriui S.Rybakovui ir jo antrajam sekretoriui P .Aleksandravièiui, pridëdamas ðità paèià nuotraukà. Po dviejø savaièiø gavau atsakymà, kad miesto centrinio parko remontui Alytaus miesto vykdomasis komitetas skyrë 200 tûkstanèiø rubliø. Po remonto parko iðvaizda pagerëjo, bet dar

toli buvo iki ankstesnio groþio. Prisimenu 1935–1941 m. Alytaus gimnazijos mokytojus, kaip vienintelius kultûros ir ðvietimo neðëjus ir skleidëjus Dzûkijoje. Daug jø nuëjo Anapilin, uþsimirðta jø pavardës, vardai. Mes labai gerbëme savo mokytojus, jie buvo mums dideli autoritetai, geri specialybës þinovai, pedagogai ir psichologai, beveik visi baigæ aukðtàjá mokslà. Mûsø 1935–1941 m. Alytaus gimnazijos 15-osios laidos mokymosi metu direktoriai buvo A.Gustaitis, vëliau Adolfas Orvidas (1896–1978, mirë Èikagoje), o jam emigravus á Vokietijà, Stasys Barzdukas (1906–1981, mirë Klivlende). Lietuviø kalbos mus mokë Bulvièiûtë-Strazdienë, Jonas Þekevièius (1904–1982), Vytautas Maknickas-Maknys, Stasys Barzdukas, raðytoja Ona Zinkevièiûtë, Jonas Staskeliûnas (1945 m. iðvyko á Punskà), Ona Tarvydaitë-Roznikienë. Lotynø kalbà dëstë Mykolas Babilius (1902– 1985), kun. Juozas Jakðtys, Vladimiras Kostelnickis (1892–1973), be to, jis vadovavo ir gimnazijos chorui. Vokieèiø kalbos mokë Stefanija Haðkerienë (1894– 1967), Veèiorkienë, Roznikas, Andriukaitytë. Prancûzø kalbos – Viktorija Ðvabaitë-Brazauskienë, raðytojas Jonas Ðukys (1906–1987), Koþekauskaitë (1940 m. iðtekëjo uþ Lietuvoje internuotos lenkø kariuomenës karininko ir iðvyko á Lenkijà). Rusø kalbos – Zigmas Varanka (1908– 1944), Vladimiras Kostelnickis. Istorijos mokë Borutaitë-Bajerèienë (1902–1992), Ðapoka, V.Kostelnickis, Gaidys. Matematikos – Adolfas Orvidas, S.Vièas, Saliamonas Antanaitis (þuvo Vokietijoje autokatastrofoje), Stasys Totorius (1880–1977), Marcinkienë, Zigmas Rupeika, Repðevièienë. Fizikos – J.Vitkauskas (1880–1958). Gamtos mokslø – Akvilina Sondeckaitë-Ðukienë (1905–1982), Natkevièiûtë. Geografijos, þmogaus anatomijos – S.Antanaitis, Vincas Kairys (mirë Vokietijoje). Dailës ir pieðimo – Vytautas Brazdþius (1898– 1967). Muzikos ir dainavimo – Stasys Navickas (1905–1972, mirë JAV). Fizinës kultûros pamokas vedë Zigmas Varanka (1908–1944), Karolis Dineika, Albinas Bliûdþius, Benjaminas Meðkelis, Bakûnaitë. Namø ruoðà – mokytoja Buèiûnienë.Tikybos mokë kunigai Augustinas Vaitiekaitis, Juozas Jakðtys, Juozas Navickas, Feliksas Sruoginis. Mokyklos raðtvedys ir buhalteris buvo Stasys Aukselis. Mokytojas Jonas Þekevièius skatino mus rinkti Dzûkijos tautosakà, pasakas, poringes, senø þmoniø atsiminimus, patarles, másles, ávairius senø laikø ávykius . Iki ðiø dienø iðliko atmintyje ádomios pamokos, auklëjimo valandëlës, didelis reiklumas, punktualumas ir tvarkingumas. Buvo rengiamos ádomios ekskursiMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

37

jos, sporto varþybos ir raiðkiojo skaitymo konkursai. Mokytojas Vytautas Brazdþius 1929 m. ásteigë Alytaus kraðtotyros muziejø, kuriuo toliau labai rûpinosi mokyklø inspektorius Jonas Miðkinis (1913–1992, mirë Roèesteryje). Pirmoji Alytaus (Þalioji) gimnazija tais laikais buvo didelis mokslo ir kultûros centras Dzûkijoje. Gimnazijoje praleisti metai paliko neiðdildomà áspûdá visam mano gy-

ti ir tausoti gamtà, jos turtus, sudrausti neklauþadas, lauþanèius medelius ir krûmus. Tie mûsø sodinti medeliai jau aukðtaliemenës lyg þvakës puðys, kurioms per 65 metus. Parvykæ pavasará atostogø ir savo tëviðkës sodybas apsodindavome liepaitëmis, berþeliais, klevais, kuriuos iðsikasdavome ið gretimo miðko. Ta meilë medþiams iðliko ðirdyje iki ðiø dienø. Menu ir visuomenës susiartinimo su kariuomene ðventes. Tàdien bûdavo atida-

1935–1941 m. Alytaus gimnazijos mokytojai

Prezidentas A.Smetona Alytuje per senovës dienos iðkilmes

venimui. Tai ir pavasarinës medeliø sodinimo ðventës, kai visa gimnazija su mokytojais ir paèiu mokyklos direktoriumi, dûdø orkestro lydimi ir dainuodami, þygiuodavo ið Þaliosios mokyklos S.Dariaus ir S.Girëno gatve per visà miestà á Pirmojo Alytaus miðkà (prie Kauno ir Merkinës plento). Èia mûsø jau laukdavo miðkininkai ir Alytaus aukðtesniosios miðkininkystës mokyklos kursantai. Vieni su specialia áranga spaudëme duobutes, o kiti á jas kiðo jaunus 2–3 metø puðø daigelius. Tos ðventës mus iðmokë gerbti, mylë-

rytos visos durys: galëjome eiti kur norime, pasëdëti orlikono këdëje, pasukioti orlikono vamzdá, nutaikyti já á ásivaizduojamà prieðo lëktuvà, galëjome paimti á rankas ðautuvà (be ðoviniø), mokomàsias granatas, minas, kardà, ietá. Èia pat gaudavome iðsamios informacijos apie kiekvienà ginklà. Kareiviniø kieme buvo pastatyti stalai. Vaiðinomës skania, su maþais mësos gabaliukais kareiviðka kopûstø sriuba, kurios galëjai valgyti nors ir dvi ar tris lëkðtes. Dar ir dabar jauèiu tos sriubos skoná. O kaip patikdavo sportininkø iðvykos

á kitø apskrièiø gimnazijas. Traukiniu vaþiuodavome su dainomis, dalyvaudavome krepðinio, kvadrato turnyruose, ávairiose lenktynëse. Visos ðios iðvykos baigdavosi linksmomis vaiðëmis su muzika ir ðokiais. Taip uþmegzdavome draugystës ryðius, po to ilgai susiraðinëdavome. O ádomiausias ir svarbiausias renginys, visiems palikdavæs neiðdildomà áspûdá, – tai Dzûkø senovës dienos. 1935 m. Alytaus apskrities gydytojas ir Alytaus miesto tarybos narys Simas Janavièius kartu su Dzûkø kraðtotyros muziejaus vadovais Jonu Miðkiniu (mokyklø inspektoriumi) ir Vytautu Brazdþiumi (Alytaus gimnazijos dailës mokytoju), padedami “SpoRûTos” (sporto rûmø tarybos), surengë pirmàjà Dzûkø senovës dienà Alytuje. Senovës dienoje dalyvavo daug þmoniø ir jaunimo, daug dzûkø ir totoriø raiteliø ið Merkinës, Perlojos, Nedzingës, Varënos, Raiþiø, Raitininkø ir ið kitø kaimø. Buvo inscenizuotas dzûkø, totoriø ir kryþiuoèiø mûðis. Programà vedë pats Simas Janavièius. Ið lentø buvo pastatyta butaforinë pilis, prie jos pakyla prezidiumui. Prezidiume sëdëjo Alytaus miesto savivaldybës civilinës valdþios ir kariðkiø atstovai. Á Dzûkø senovës dienà atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kurá kartu su Alytaus valdþios atstovais ir matote nuotraukoje (4 pav.). Per ðià ðventæ buvo ðokami senovës dzûkø ðokiai, rodomos ávairios inscenizacijos, vaidinimai. Águlos aikðtëje vyko ið kaimø atvykusiø raiteliø lenktynës. Ðiose lenktynëse ir inscenizuotoje kovoje su kryþiuoèiais dalyvavo ir du mano vyresnieji broliai – Alfonsas ir Cezaris. Alfonsas su savo jauna 3,5 metø kumelaite Stirna laimëjo pirmàjà vietà ir gavo 50 litø premijà. Á ðià Dzûkø senovës dienà suvaþiavo ið ávairiø vietø labai daug valstieèiø ir jaunimo. Alytaus miestas tokio didelio sambûrio þmoniø nebuvo regëjæs. Neturinèius kur nakvoti priëmë Alytaus pradþios mokykla, aukðtesnioji miðkø mokykla, net ir privatûs visai nepaþástami þmonës apnakvino savo namuose. Buvo pristatyta kariðkø palapiniø, kuriose irgi nakvojo þmonës, neturintys kur apsistoti. Per naktá iki ryto grojo muzika, netilo dzûkiðkos dainos ir ðokiai. Neþiûrint tokio didelio þmoniø sambûrio, nekilo jokiø nesusipratimø, muðtyniø. Per visà ðventæ mieste patruliavo antrojo ulonø pulko kareiviai, vadovaujami karininkø su kardais prie ðonø, jiems talkino Alytaus miesto ðauliø rinktinës ðauliai. Ði diena pakëlë þmoniø dvasià, tautinæ savimonæ. Á namus jie gráþo pasisëmæ geros nuotaikos, dvasinës kultûros. Antràjà Dzûkø senovës dienà Merkinëje surengë Alytaus kraðtotyros draugija ir Merkinës inteligentija 1936 m., ku-

38

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

rioje taip pat dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona. Senovës ðvenèiø metu veikdavo liaudies meno, amatø, etnografiniø eksponatø parodos. Dalá ðiø eksponatø ásigydavo Kauno Èiurlionio galerija, Ðiauliø „Auðros“, Alytaus „Dzûkø“ (vëliau pavadintas Alytaus kraðtotyros) muziejai. 1937 m. Dzûkø senovës diena buvo Dauguose, o paskutinë – 1938 m. Seirijuose. Vëliau, prasidëjus neramumams Europoje, jos jau nebuvo rengiamos. Tos ðventës – tai giliai lietuviø sieloje arba tautos esmëje tûnojæs laisvës pasiilgimas, tartum iðsiskleidæs Lietuvos nepriklausomybës atokaitoje. Tai didelis bendras palikimas, kuris niekada neturi iðnykti. Ðiose ðventëse dalyvavo ir pasakotojai, ir dainininkai, buvo rodomi teatralizuoti rugiapjûtës pabaigtuviø, vestuviø senovinø apeigø, piemenø ir kiti vaizdeliai. Ðventës turëjo ir didelá auklëjamàjá vaidmená. Èia galëjai pamatyti ir baltmarðkiná lietuviø dëdæ, susijuosusá panèiu, arba jaunø þvaliø vyrø eiles, þygiuojanèias su dalgiais ant peèiø, ir jaunas graþias merginas tautiðkais drabuþiais su grëbliais, pagaliau ne vienà lietuviðkà tetulæ su bûdingais moterims tautiðkø drabuþiø priedais. Tokiø dienø tradicijos amþiø tolumose, nuo pat Lietuvos valstybës sukûrimo. 1940 m. uþgriuvo sovietø okupacija. Pirmiausia buvo iðmestos tikybos ir vokieèiø kalbos pamokos, panaikintos visos organizacijos: skautø, ðauliø, jaunalietuviø ir kt. Prisimenu pirmàjá Geguþës 1-osios paradà. Á centrinæ miesto turgaus aikðtæ (dabar Rotuðës a.) buvo suvaryta visa gimnazija. Èia atveþë didelá glëbá prie lazdø pritvirtintø Lenino, Stalino ir kitø TSRS vyriausybës nariø portretø. Jø niekas nenorëjo imti, todël kai kam ágrûdo prievarta, bet, vadovui nusisukus, plakatus tuoj numesdavome ant þemës. Gimnazijos komsorgas, mûsø klasës draugas Tatarskis, matydamas, kad niekas nenori tø plakatø neðti, surinko ið visos gimnazijos deðimtá kà tik iðkeptø komjaunuoliø. Jie ir turëjo su ðiais plakatais þygiuoti. Ties Ðauliø namais buvo pastatyta tribûna, kurioje stovëjo Alytaus miesto ir rusø armijos atstovai. Praeinant gimnazijai pro tribûnà, á ðiø atstovø sveikinimà „Valio draugui Stalinui ir Leninui“ viauktelëjo tik keli komjaunuoliai, o visa gimnazija su savo mokytojais priekyje grësmingai tylëdama praëjo pro tribûnà. Gimnazijà baigëme 1941 m. birþelio 21 d., o 22-àjà rengëmës iðkilmingoms iðleistuvëms. Taèiau 5 valandà ryto prasidëjo karas. Jau antràjà karo dienà mûsø klasës abiturientas A.Raþaitis þuvo –

buvo vokieèiø suðaudytas. Kaþkas Nemuno gatvëje nuðovë vokieèiø kareivá. Vokieèiai gaudë visus, kas tik pakliuvo po ranka, ir keliasdeðimt þmoniø, tarp jø ir abiturientà A.Raþaitá, suðaudë èia pat, gatvëje. A.Raþaitis palaidotas Ðventø angelø baþnyèios ðventoriuje. Atëjæs á gimnazijà buvau mobilizuotas kaip „medikas“: davë man keturis vyrus, du neðtuvus, dujokaukes, paskyrë vyresniuoju. Turëjome ið subombarduoto miesto centro surinkti visus þuvusiuosius. Buvo karðtos dienos. Rinkome uþmuðtuosius – sudegusius, sudraskytus, guldëme ant neðtuvø ir neðëme á Angelø sargø baþnyèios ðventoriø. Èia juos guldëme á vienà eilæ ðalia Zimavièiaus paminklo. Dariau visø þuvusiøjø sàraðà, kuriame nurodþiau lytá, apytikrá amþiø, apsirengimà, akiø spalvà, ypatingas þymes, ið kurios vietos paimtas. Taip penkiese dirbome visà dienà. Vokieèiø kariðkiai mums netrukdë. Paskui vakare atëjo kita brigada, kuri èia pat iðkasë didelæ ilgà duobæ ir mûsø surinktieji ta paèia eile, kaip sàraðe, buvo be karstø palaidoti. Mûsø gyvenimas buvo neramus – sunkus karas, dar sunkesnis pokaris. Ðie ávykiai nepaliko nuoðalyje ir mûsø klasës. Kas þuvo miðke nelygioje kovoje (Lionginas Baliukevièius, Kostas Raèkauskas, J.Kazlauskas, Januðkevièius, J.Lepeðka), kas kanèiø kelius ëjo Sibire – kalëjimuose, lageriuose (A.Þilionis, J.Èepukaitis, B.Zdanavièius, V.Bilaðis, P .Pangonis). Laimingesni buvo tie, kurie suspëjo iðvykti á kitus kraðtus laimës ieðkoti. V.Kadziliauskas-Kadis – á Kanadà, E.Ûselytë, F.Finkelytë, B.Taujanskaitë, V.Vailionis, B.Roþanskas, B.Ðklërius, R.Runèa, V.Empakeris – á JAV, V.Naruðevièiûtë – á Prancûzijà, Z.Èepukaitytë – á Lenkijà, M.Kuklianskis, Ch.Leibzonas – á Izraelá, S.Lukaitis – net á tolimàjà Australijà. Tarp kitko, Vladas Vailionis (1922– 1994) paaukojo 500 JAV doleriø 2-osios vidurinës mokyklos muziejui árengti. Kad ir kur bûèiau, visuomet ðviesiausiomis spalvomis prisimenu savo jaunystës miestà Alytø, savo gimnazijà. Daug kas gyvenime uþsimirðta, bet tik ne pagarba ir meilë mûsø gimnazijos mokytojams. Buvome lyg molis, o mûsø mokytojai lyg skulptoriai tà molá minkë, formavo, kol ið mûsø padarë þmones, mylinèius savo kraðtà, jo kalbà. Daþniausiai mes neturëjome progos, dràsos ir patyrimo jiems to pasakyti, bet padëkos jausmas uþ jø triûsà, kantrybæ, pastangas iðauklëti mus gerais, dorais þmonëmis iðliko iki ðiø dienø.

radiofonijos
istorijà
Atkelta ið 13 p.
Karinëse ryðiø dirbtuvëse jis greitai uþsitarnauja sumanaus, techniðkai subrendusio darbuotojo vardà ir gerai buvo vertinamas bataliono vadovybës. Deja, dël politiniø intrigø 1937 m. privalëjo palikti ðá darbà. Sudëtingose radijo imtuvø schemose orientuotis be specialios aparatûros tapo nebeámanoma. Gedimø, nestabilaus darbo ar iðkraipyto garso atgaminimo prieþastims nustatyti reikëjo tiksliø prietaisø, testeriø, lempø emisijos matuokliø ir kt. Visas ðias radijo diagnostikos priemones tëvelis pasigamindavo savo jëgomis, pagal nuosavas konstrukcijas toje paèioje laboratorijoje. Jo pagaminti prietaisai universalumu ir tikslumu daþnai pranokdavo pramoninius egzempliorius. Kauno radijo aparatø prekybos firmos (Telefunken, Zenit ir kt.) sudarë su Radijo laboratorija garantinio remonto ir prieþiûros sutartis, palengvindamos tëveliui klientûros paieðkas. Laboratorijos stelaþai, lentynos visada bûdavo perpildyti atgabentø taisyti ávairiausiø tipø ir firmø aparatø. 1940 m. St. Braðiðkio, kaip aktyvaus radijo specialisto, epopëja baigësi – jis buvo pakviestas á atsakingas valstybines pareigas, bet laisvalaikiu aukðto profesionalumo radijo specialisto ágûdþius panaudodavo buityje.

Þvilgsnis á Lietuvos

Vietoj epilogo
Gimiau 1927 m., esu beveik vienmetis su Lietuvos radiju. Vaikystë ir paauglystë prabëgo Radijo laboratorijos, glaudþiai susijusios su radijo raida, aplinkoje. Tai nulëmë ir mano profesijos pasirinkimà. 1946 m. baigiau Vilniaus politechnikumà. 1947 m. ástojau á Vytauto Didþiojo universiteto Elektrotechnikos fakultetà. Iðklausiau garbingø pedagogø K.Barðausko, J.Stanaièio, Dzisnionio paskaitø kursà. Vëliau baigiau Maskvos elektrotechnikos ryðiø institutà. Nuo 1952 m. dirbau radijo skyriaus inþinieriumi, vëliau Vilniaus radijo centro vyriausiuoju inþinieriumi, vadovavau Vilniaus telecentro, radijo ir televizijos objektø statybai respublikoje. Garbingo jubiliejaus proga sveikinu visus radiofonijos kûrëjus – ir tuos, kurie dar sëkmingai darbuojasi, ir tuos, kurie triûsë prie radiotechnikos lopðio Lietuvoje!
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

39

Iðanalizavus pasaulines hidroenergetikos plëtros tendencijas, aiðkëja, kad pagrindiniai tikslai yra du. Pirma, didinti esamø hidroagregatø naudingojo veikimo koeficientà, esamø ir naujø elektriniø ekonomiðkumà ir rentabilumà, maþinti neigiamas hidroelektriniø pasekmes ekologijai, didinti maþøjø hidroelektriniø pajëgumus. Antra, plëtoti bepatvankes technologijas: panaudojant potvyniø – atoslûgiø, vandens srovës kinetinæ energijà. Paprasèiausias bepatvankës hidroelektrinës variantas bûtø nuo átvirtinto plausto á tekanèià srovæ nuleistas sraigtas, kurio besisukanti aðis per reduktoriø sujungta su genera-

hidrojëgainë – mitas ar tikrovë
Alfredas MOTUZAS, Robertas SELENKOVAS
„Sklypo energija“ ëmësi iniciatyvos ir, bendradarbiaudama su UAB „Technogama”, finansavo „Bepatvankës hidroenergetinës sistemos“ modelio sukûrimà ir juo remiantis atliktus eksperimentinius matavimus, ágalinanèius ávertinti tokio modelio praktinio taikymo ekonominá pagrindimà, taip pat aplinkosauginius aspektus. Buvo sukonstruotas konverteris (Fig. Nr.3), kurio autorinës teisës priklauso UAB „Sklypo energija“ (pagrindinis iðradimo autorius – Alfredas Motuzas), transformuojantis vandens srauto kinetinæ energijà á sukamàjá mechaniná judesá tam naudodamas Magnuso jëgas. Aukðèiau apibûdintas vandens srauto kinetinës energijos konvertavimo bûdas ir pats konverteris yra uþpatentuoti. Šiuo metu vyksta realaus pavyzdþio gamybos parengiamieji darbai. Atliktø tyrimø pagrindinës iðvados yra ðios: – tokio tipo konverteriø árengimas nepaþeidþia ekologijos: upë neuþtvenkiama, þuvys ir kiti vandens gyvûnai gali perplaukti toká ruoþà be jokiø trukdymø. Konverteriai neuþtveria upiø laivybai, vandens sporto mëgëjams; – konverterio naudingojo veikimo koeficientas >= 0,4 (teorinis apie 0,59), tai yra daugiau negu mûsø iðanalizuotoje literatûroje nurodomas maþøjø hidroelektriniø vandens turbinø (bepatvankiniø), kuriø n.v.k. <0,3; – bandymais nustatyta, kad Magnuso jëgø naudojimas bepatvankëse jëgainëse leidþia efektyviai panaudoti upiø vandens srautus, kuriø greitis nuo 0,6 m/s, ir tinka net Lietuvos upëms, kurios daþniausiai nëra sraunios; – pavyzdþiui, esant srovës greièiui 1 m/s, teorinis galios potencialas ið 1 m2 Neries upës skerspjûvio yra 500 W, planuojamas gauti – >200 W. Tokiu bûdu, norint turëti 10 kW galingumo jëgainæ naudojant 1,5 m gylio upës srauto dalá, reikëtø panaudoti iki 30 m ploèio upës ruoþà, taèiau srautui esant 1,2 m/s pakaktø 17 m tam paèiam galingumui gauti, nes galios priklausomybë nuo greièio yra kubinë; – teoriðkai konverterius galima grupuoti ávairiais bûdais ir kiekiais, t.y. grupëmis, kaskadomis, todël árengus bepat-

Bepatvankë

toriumi. Ið generatoriaus per reguliatoriø energija perduodama á baterijà, ið kurios su keitikliø pagalba generuojama kintamosios srovës 50 Hz 220 VAC átampa. Upë neuþtvenkiama ir vandens srovë laisvai prateka ðalia turbinos. Praktikoje naudojamos labai ávairios jëgainës (turbinos) bei jø iðdëstymo tëkmës atþvilgiu bei tvirtinimo bûdai: pasrovinë, dugninë, plaukiojanti, girlianda, sparnuota ir kitos. Prie bepatvankiø priskiriama ir potvyniø – atoslûgiø energija. Ðios energijos iðtekliai pasaulyje yra daug didesni negu áprasti hidroenergetiniai, taèiau elektriniø yra maþai. Svarbiausia prieþastis yra 2,5 karto didesni statybos kaðtai, lyginant su áprastinëmis hidroelektrinëmis. Hidroagregatai tokiose elektrinëse naudojami tokie pat, kaip ir hidroelektrinëse, energijos gavimo bûdas – áprastinis, árengiant uþtvankas. JAV kuriami planai panaudoti Golfo srovës iðteklius, Japonijoje – Kurosivo srovæ, kuriø kinetinë galia keliasdeðimt kartø didesnë uþ viso pasaulio upiø galià. Tokios elektrinës bus sudarytos ið daugybës nedideliø turbinø, sujungtø sekcijomis, pritvirtintø prie vandenyno dugno. Lietuvoje bepatvankë energetika, mûsø þiniomis, iki ðiol nebuvo plëtojama. UAB

vankiø jëgainiø parkà ámanoma gauti keliø MW galingumus palyginti nedideliuose plotuose (pvz., Nemune, þemiau Kauno, 2 MW galingumo jëgainiø parkas gali bûti árengtas 1,0 km upës ruoþe; – mûsø skaièiavimai rodo, kad 10kW galingumo pramoniniu bûdu gaminamai jëgainei árengti reikëtø apie 40 000–60 000 litø investicijø, neskaitant iðlaidø infrastruktûrai krante; – Magnuso jëgø (Magnuso principo esmë – skysèio ar dujø sraute besisukantá cilindrà veikia jëga, statmena srauto krypèiai, kurios dydis, kaip rodo skaièiavimai, auga ir nuo srauto greièio didëjimo, ir nuo cilindro sukimosi kampinio greièio) naudojimas bepatvankëje energetikoje didina konverterio darbo efektyvumà, t.y. efektyvesnis n.v.k. poþiûriu. Išvados: 1. Bepatvankës technologijos priskiriamos atsinaujinantiems energijos ðaltiniams. Pleèiant jas, atsisakoma dalies iðkastinio kuro, jos ekologiðkai ðvarios, plëtojama energetiðkai nepriklausoma vietinë pramonë, steigiamos naujos darbo vietos, energetinis ûkis tampa maþiau priklausomas nuo áveþtiniø energijos ðaltiniø. Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimas yra viena ið prioritetiniø mokslo ir pramonës krypèiø, finansuojamø ið ES struktûriniø fondø. 2. Gerëja verslininkø, naudojanèiø bepatvankes technologijas, ir aplinkosaugininkø tarpusavio supratimas: upës srovë netvenkiama ir neuþliejamos derlingiausios ir rekreacijos poþiûriu vertingiausios þemës teritorijos, neuþtveriami þuvø migracijos keliai, uþtvankose neiðmetamos metano dujos, upës nedumblëja. 3. Bepatvankës jëgainës galëtø bûti savotiðka alternatyva vëjo jëgainiø parkams, kurie vizualiai terðia aplinkà ir veikia tik esant vëjui, reikalauja energijos akumuliavimo árenginiø. 4. Naudojant konverterá, dirbantá Magnuso jëgø principu, gaunamas aukðtesnis naudingojo veikimo koeficientas, negu áprastinëje hidroenergetikoje. Bepatvankës hidrojëgainës árengimas ir statyba truktø 6–8 mënesius, o jos atsiperkamumas – 3,5–5 metai. 5. Ðios hidrojëgainës yra saugios dël maþø mechanizmø judëjimo greièiø ir ðvelniø judanèiø pavirðiø tiek floros, tiek ir faunos atþvilgiu. UAB „Sklypo energija“ toliau finansuoja realaus modelio kûrimà bei pramoninio modelio techninës uþduoties projektavimui rengimà. Bendrovës vadovai, suprasdami, kad visi su tuo susijæ darbai yra be galo plaèios apimties, kvieèia pareikðti kritines pastabas, pasiûlymus bei siûlo kooperuotis kuriant realiai veikiantá bepatvankës elektrinës modelá.

40

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Vandenilio saugojimas
Atkelta ið 5 p.

Vandenilio saugojimas cheminiuose junginiuose
Metalø hidridai Vandenilis gali bûti saugomas kietuose cheminiuose junginiuose. Jis gaunamas pakaitinus ðiuos junginius, kartais panaudojus papildomas chemines reakcijas. Kieti hidridai gali bûti klasifikuojami á dvi pagrindines grupes. Pirmoji – reversiniai hidridai, kurie laikomi automobilyje ir pakaitinus iðskiria sukauptà vandenilá. Norint regeneruoti ðiuos hidridus, vandenilis tiekiamas esant slëgiui, didesniam nei darbinis, ir temperatûrai, þemesnei nei desorbcijos. Antroji – tai hidridai, kuriø regeneravimas yra technologiðkai sunkiai realizuojamas ar ekonomiðkai nenaudingas. Apibendrinti vandenilio saugojimo metodø duomenys pateikti 6 paveiksle. Ðiame paveiksle pateikti pagrindiniai metalø hidridø techniniai duomenys ir palyginti su JAV Energetikos departamento tikslais, numatomais pasiekti 2010 metais. Matome, kad në vienas gerai iðtirtas metalø hidridas neatitinka keliamø techniniø reikalavimø. Vienas ið perspektyviausiø metodø saugoti vandenilá kietuose kûnuose yra reversiniai metalø hidridai. 2 lentelëje
2 lentelë. Tûrinis ir gravimetrinis vandenilio tankis metalø hidriduose Hidridai Tûrinis Gravitankis, 1022 metrinis tankis, atomø/cm3 svorio % LiH 5,9 12,6 PdH0,6 4,3 0,6 Mg H2 6,7 7,6 TiH2 9,2 4,0 VH2 11,4 3,8 FeTiH2 6,0 1,9 Mg2NiH4 5,9 3,6 LiAlH4 5,7 10,6 Mg(AlH4)2 7,0 9,3

7 pav. Vandenilio dujos (a), metalo hidridas (b) ir suskystintas vandenilis (c) (a) (b)

giniø nepatvirtinti laboratoriniais tyrimais. Taèiau yra eksperimentiniø tyrimø, rodanèiø, kad, esant 120 bar vandenilio slëgiui, anglies nanostruktûros gali absorbuoti iki 8 proc. vandenilio, esant kriogeninëms temperatûroms. Medþiagø prisotinimo vandeniliu fizikinës adsorbcijos metu esant kambario temperatûrai galima saugoti tik 0,7 proc. vandenilio. Norint iðsaugoti iki 8 proc. (1 vandenilio atomas/1 anglies atomas) esant kambario temperatûrai reikalingi iki ðiol neþinomi anglies ir vandenilio ryðio mechanizmai. Daugelis vandenilio laikymo metodø buvo tikrinti keliose laboratorijose ir nebuvo patvirtinti.

Vandenilio saugojimo tyrimai Lietuvoje
Vandenilio saugojimo mokslo tyrimo darbai Lietuvoje vykdomi nuo 2000 metø. Ðie darbai ið esmës susijæ su nanokristaliniø metalø hidridø sinteze, gautø junginiø analize bei hidrinimo/dehidrinimo procesø modeliavimu. Eksperimentiniai darbai atliekami Lietuvos energetikos institute, Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijoje, fizikiniø procesø modeliavimas – Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos katedroje. Mokslininkai aktyviai dalyvauja Tarptautinës energetikos agentûros, vandenilio taikymo sutarties 17-os grupës „Kietos ir skystos bûsenos vandenilio saugojimo medþiagos“ veikloje. 2002–2004 m., bendradarbiaujant su Sandia National Laboratories (JAV), buvo sëkmingai susintetintos ir iðtirtos Mgalanato plonasluoksnës struktûros. Mg-alanatas gali saugoti iki 8,2 proc. vandenilio esant apie 150 oC desorbcijos temperatûrai. Norint taikyti ðá vandenilio saugojimo junginá transporte iðlieka hidrido reversiðkumo problema: suformavus ir dehidrinus Mg-alanatà, susiformuoja sudëtingi MgAl lydiniai, kuriuos sunku dar kartà prisotinti vandenilio. Vykdyti darbai Mg-alanatø srityje buvo finansuojami JAV Energetikos departamento lëðomis. Nuo 2003 m. LEI ir VDU mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su Stokholmo, Poitiers (Prancûzija) ir Londono universitetø, Norvegijos energetikos instituto bei ES Komisijos energetikos instituto (European Commission - DG JRC Institute for Energy) mokslininkais. Dalyvauja keturiuose 6BP programos projektuose, susijusiuose su vandenilio saugojimo medþiagø sinteze ir savybiø analize. Vykdant vienà ið ðiø projektø (Marie Curie Hydrogen Storage Research Training Network „HyTRAIN“) buvo priimtas doktorantas Emmanuelis Wirthas (Prancûzija), kuris atlieka Mg-Ni nanokristaliniø hidridø sintezës mokslo tyrimo darbus LEI ir VDU, o jø savybes iðtirs ES Komisijos energetikos institute. Numatoma, kad 2008 m. jis sëkmingai parengs ir gins daktaro disertacijà VDU.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

c)

Suskystintas vandenilis suformuoja molekuliø klasterius. Metalø hidriduose vandenilis suformuoja junginius su metalinës matricos atomais, o atstumai tarp vandenilio atomø yra maþiausi ið visø trijø laikymo technologijø. Vienas didþiausiø iððûkiø, norint masiðkai pradëti naudoti metalø hidridus vandeniliui saugoti – bendra saugojimo sistemos masë. Pavyzdþiui, kosmoso technologijose plaèiai taikomas LaNi5H6 gali saugoti tik 1,4 proc. vandenilio. Taigi, norint iðsaugoti 5 kg vandenilio, reikia turëti 360 kg LaNi5H6. Geresnë medþiaga – MgH2, kuris gali saugoti 7,6 proc. vandenilio ir kuriame vandenilio atomai ásiskver-

8 pav. MgH2 gardelë

pateikti intensyviai tyrinëjami metalø hidridai, naudojami vandeniliui saugoti. Daugelis ið ðiø hidridø gali sëkmingai saugoti daugiau nei 6 masës % vandenilio. Faktiðkai hidridai gali saugoti daugiau vandenilio tûrio vienete nei suskystintas vandenilis (7 pav.) ir kai kurie ið jø, pvz., LaNi5H6 gali desorbuoti vandenilá esant artimai kambario temperatûrai. Ðis hidridas gali adsorbuoti ir desorbuoti vandenilá per 5–10 minuèiø. Dujinës fazës vandenilis sudaro H2 molekules, ir norint sumaþinti atstumus tarp ðiø molekuliø reikalingi dideli slëgiai.

bia á magnio gardelæ (8 pav.), bet vandenilio desorbcijos temperatûra ið ðio cheminio junginio siekia apie 350 oC ir hidrido sintezë vyksta esant apie 300 oC. Anglies nanovamzdeliai Anglies nanovamzdeliø taikymas vandeniliui saugoti plaèiai tyrinëjamas nuo 1997 metø. Mokslinëje literatûroje yra duomenø, kad buvo sëkmingai gauti anglies nanojunginiai, kuriuose vandenilis gali sudaryti nuo 3 iki 67 proc. bendro svorio. Daugeliu atvejø, norint prisotinti anglies nanojunginius vandenilio, naudojamas apie 100 bar vandenilio slëgis; keliais atvejais tyrëjai teigia galimà vandenilio saugojimà esant atmosferos slëgiui. Dauguma ðiø tei-

41

ti keliø hektarø aukðtelkieèiø neáteisintas sàvartynas. Didþioji Rûþos dalis nepataisomai subjaurota. Verduliø ir Aukðtelkës kaimuose ðalia Ðiauliø kuriantis gyvenvietëms Rûþos atkarpos buvo paskirtos þmonëms individualiø namø statyboms. Kaip pasakojo tas pats Bronius Pranckietis, „nebuvo Rûþa pripaþinta gamtos istori-

Akmenø rûþa
Darius RAMANÈIONIS
Kai Ðiauliø rajone buvo inventorizuojami gamtos paminklai, taip iðëjo, kad á ðá sàraðà nepateko në vienas riedulynas. Liko nepastebëtas ir unikalus geologinis darinys Akmenø rûþa (Rieduliø rûþa, Rûþa, Ruoþas, Velnio kelias). Ðis natûralus akmeningas pylimas (ozas) tæsiasi nuo Ðiauliø iki Bubiø apie 10 km pro Verduliø, Geguþiø, Ðlepkiø, Meðkiø kaimus, Viesulø miðkà, Aukðtelkës gyvenvietæ. Tai paskutinio Lietuvos teritorija slinkusio ledyno stabtelëjimo metu prieð 14 000 m. susidariusiø akmeningø ozø ar kraðtiniø morenø grandinë. Iðsiskiria aðtuonios iðlikusios atkarpos. Jø ilgis nuo 0,5 iki 1,8 kilometro. Numelioruoti trûkiai tarp atkarpø siekia nuo 200 iki 950 metrø. Jie atsirado þmonëms nukasus atskiras Rûþos dalis. Rûþa orientuota ið pietvakariø á ðiaurës rytus. Jos plotis svyruoja nuo 25 iki 200 m, o santykinis aukðtis iki 8 metrø. Ðis ozas unikalus tuo, kad yra ypaè riedulingas. Nuo seno tai buvo maþai naudojama þemë, nes þmonës negalëjo jos suarti ir ádirbti. Taèiau atsiradus galingai technikai Rûþos iðlikimui iðkilo didelis pavojus. Panaðûs geologiniai dariniai tuo paèiu Rûþos pavadinimu yra Tytuvënø regioniniame parke. Yra istoriniø þiniø, kad tokiø „velniø keliø“ bûta netoli Kurðënø. Þmonës apie Rûþà mena legendas. Visgirdø gyventojas Bronius Pranskietis taip apibûdino Rûþà: „Neámanoma, visur akmenys, oi jo joj. Sako, kad ðá akmenø kelià supylë velniai. Mat Rëkyvos dvaro ponas buvo pardavæs velniui „dûðià“. Puotavo kartà jis pas Bubiø ponà ir sumàstë parvykti namo. Liepë velniams greitai nutiesti akmenø kelià nuo Bubiø dvaro iki Rëkyvos. Velniai supylë per naktá tà kelià ir, ásodinæ ponà á karietà, skubëjo iki pirmøjø gaidþiø parvykti namo. Bet sugiedojæs gaidys ir karieta su ponu ir visa velniava nugarmëjusi á Rëkyvos pelkes. O Rûþa, vadinama Velnio keliu, liko“. Iki ðiol Ðlepkiø kaimo þmonës mato, kaip nuo Viesulø miðko ásisuka vëjo sûkurys ir nulekia Rûþa. Sako, kad tai velnias bëgioja savo supiltu keliu. Taip pat þmonës pasakoja, kad pats didysis burtininkas Tvardauskis ðia Rûþa ant gaidþio jojæs. Kai kas èia bandë áþiûrëti Þemaièiø sienà, kuria esà þemaièiai norëjæ atsiriboti nuo Lietuvos. Ðie pasakojimai leidþia vertinti Rûþà kaip kultûros paveldo mitologiná objektà. Koks þmoniø supratimas apie gamtos paveldo objektus, galima spræsti ið dabartinës Rûþos bûklës. Kelis kartus su bièiuliais praëjome ðia Rûþa ir buvome suþavëti iðlikusiø jos riedulynø, bet nuliûdinti sunaikintø atkarpø. Rûþos naikinimo akcija prasidëjo jau praëjusá ðimtmetá, kai tûkstanèiai rieduliø buvo suskaldyti ir panaudoti istorinio Dubysos-Ventos perkaso, Rygos– Karaliauèiaus kelio statybai. Rûþa smarkiai buvo ardoma ir prieðkariu. Akmenskaldys ið Kuþiø pasakojo, kad prieð karà ið Ðiauliø buvo veþami kaliniai skaldyti akmenø ant Rûþos. Èia dirbo kelios privaèios akmenskaldþiø brigados. Taèiau Rûþa labiausiai nukentëjo pokario metais. Melioratoriai iðstumdë á pamiðkes ir iðveþiojo tûkstanèius rieduliø. Iðtisas atkarpas nukasë keliø ir namø statybai. Kur buvo iðkastas karjeras, ten atsirado sàvartynas. Nukasto ozo vietoje ðalia numelioruoto Genupio upelio plyjoje, tai ir nukasë, iðdalino sklypams. Na, ir keikësi þmonës, lupdami buldozeriais ir sprogdindami didþiulius riedulius, kad galëtø iðsikasti pamatus“. Dabar Rûþos vietoje Geguþiø kaime stovi Puðø, o Aukðtelkëje Rûþos gatvës individualiø namø kvartalai. Kur prieð kelerius metus dar buvo áspûdingiausia Rûþos atkarpa ties Aukðtelke su ðimtais galingø rieduliø, paèiame ozo virðuje aptikome savavaliðkà karjerà. Ðalia statomas medienos perdirbimo cechas. Þemë, per kurià eina Rûþa, yra gràþinta privatiems asmenims. Prieð metus vienas Verduliø kaimo gyventojas Rûþos akmenis nuo savo þemës pardavë kelininkams. Taip kasmet nyksta ir nyksta Velniø kelias. Rûþa geologiðkai netyrinëta. Darant Ðiauliø kompleksinæ ekogeologinæ nuotraukà, Rûþos pirminá apraðà padarë Lietuvos geologijos tarnybos specialistas V.Mikulënas. Jis pripaþino, kad geotopas turi paþintinæ-mokslinæ vertæ ir yra saugotinas. Pagal specialiàsias þemës naudojimo sàlygas yra draudþiama naikinti akmenynus ir be Aplinkos ministerijos leidimo didesnius nei 0,5m2 akmenis. Taèiau Rûþoje tai daug kur jau ávykæs faktas. Tie, kas vaikðèiojo Rûþa, laipiojo nuo akmens ant akmens, kas stebëjosi nepa-

42

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

prastomis jø formomis ir margumynais, liko pakerëti. Ant Rûþos ties Meðkiais stovi ðimtametis trikamienis àþuolas. Netoliese guli akmuo su „velnio“ pëda. Neseniai kelininkai, kur platinamas kelias á Bubius kerta Rûþà, atkasë riedulá milþinà. Ðis riedulys didþiausias Ðiauliø rajone. Norint iðsaugoti ðià unikalià kraðtovaizdþio vertybæ, iðlikusias Rûþos dalis reikia áteisinti kaip gamtos paminklà. Sutvarkius atskirø Rûþos atkarpø aplinkà, ji taptø ádomia lankytina vieta. O moksleiviams geologijos ir geografijos paþinimo šaltiniu. Kiek Lietuvoje tokiø nuostabiø gamtos ðventoviø, kuriø dar nesunaikino þmogus? Jø yra. Joms reikia mûsø globos ir áprasminimo. P Vykstant masinei me.S. lioracijai ðimtai Lietuvos akmenynø buvo sunaikinti. Ið prieðkarinëje Lietuvoje þinomø 450 riedulynø iki mûsø laikø liko tik keletas. O juk tai seniausi mûsø kraðto gamtos ir kraðtovaizdþio paminklai, prieð tûkstanèius metø atkeliavæ kartu su ledynu. Ðie seniausi istorijos liudytojai yra vertingi ne tik geologiniu, bet ir istoriniu-etnografiniu poþiûriu. Nuo seniausiø laikø ávairiose kultûrose rodoma pagarba akmeniui. Rieduliuose þmonës áþvelgdavo paslaptingus þenklus, ðventøjø, velniø, laumiø, verðiø, paukðèiø ir kitø tvariniø paliktus pëdsakus tais laikais, kai akmenys dar buvo minkðti. Þmonës tikëjo, kad á akmenis ásikûnija mirusiøjø vëlës, kurios globoja giminæ. Akmenys mokai galëdavo suteikti iðminties. Ðiauliø gamtos ir kultûros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ rengia paieðkas ádomiø gamtos ir kultûros paveldo objektø, kurie nëra átraukti á valstybës saugomø paminklø sàraðus. Jei turite þiniø apie juos, praneðkite: Ðiauliø gamtos ir kultûros paveldo apsaugos klubas „AUKURAS“, Þaliûkiø g. 24a-2, LT78102 Ðiauliai. Tel. 8 41 370112, 8 686 12612, faks. 8 41 370336. El.paštas: info@aukuras.lt. Internetinis puslapis www.aukuras.lt

Dailininkai Romeriai
dravimas turëjo reikðmës dar vienam ryðiui atsirasti – Mykolo Pijaus draugystei, o vëliau ir meilei savo antros eilës pusseserei Reginai Rachelei Kazimirai Romeraitei, dailininko Edvardo Jono anûkei, jo sûnaus, taip pat dailininko Edvardo Mato dukrai; meilei, 1909 m. pasibaigusiai jø santuoka, tiesa, nenusisekusia, neilgalaike. Pats profesorius Mykolas Pijus, tiesa, nuëjo kitu – ne dailininko, bet mokslininko, teisininko ir istoriko keliu, nors menui taip pat nebuvo abejingas. Jo ðilti jausmai dailei, apskriEdvardas Jonas Romeris, Vilniaus vaizdas nuo Misionieriø kalno tai kultûrai, reiðkësi gana ryð2006 m. birþelio 13 d. Radvilø rûmuose kiai. Uþtenka paminëti, jog dar jaunystëje, atidaryta tarptautinë dailës paroda “Dailininprieð Pirmàjá pasauliná karà, jis priklausë Liekai Romeriai”, skirta dailininko akvarelininko tuviø dailës draugijai, buvo aktyvus ðios drauEdvardo Jono Romerio 200-osioms gimimo gijos valdybos narys, rûpinosi pomirtinës Mimetinëms. Sena bajoriðka Romeriø giminë per kalojaus Konstantino Èiurlionio parodos ortris su puse amþiaus davë Lietuvai ne vienà ganizavimu. Savo namuose Bagdoniðkyje iðkilø þmogø, ne vienà ásimenantá valstybës ir buvo ásteigæs þymiausiø giminës þmoniø porvisuomenës, mokslo ir kultûros veikëjà. tretø, daugiausia pieðtø Edvardo ir Alfredo Prisilietimas prie ðios giminës, natûralu, keRomeriø, galelia ávairiø minèiø. rijà. Jis asmeAtstovaudamas bene vienintelei Lietuvos niðkai bendravalstybës institucijai, oficialiai pavadintai ðios vo su kai kuriais giminës atstovo vardu, t.y. Mykolo Romerio þinomais lietuuniversitetui, labiausiai norëèiau prisiminti sàviø dailininkais sajas, kurios profesoriø Mykolà Pijø Romerá, (A.Þmuidzinako gero, labiausiai paþástamà mûsø visuomevièium, V.Eidunëje, jungia su pagrindiniu ðios sukakties kalkevièium ir kitininku Edvardu Jonu. tais), pozavo Pirmiausia – tai gana artimas jø tarpusavio pusbrolio Eugiminystës ryðys sudëtingame ir ðakø bei atgenijaus þmoðakø gausiame giminës genealoginiame menai Sofijai Demdyje. Dailininkas Edvardas Jonas ir Mykolo Pibovskai-Romejaus senelis Mykolas Steponas buvo tikri brorienei, garsiam liai – sûnûs þinomo XVIII–XIX a. sandûroje gyðvedø portretisEdvardas Jonas Romeris, venusio paþangiø paþiûrø visuomenës veikëtui KronðtranRomeriø ðeima, 1829 m. jo Mykolo Juozapo – masono, gubernijos badui. jorø vadovo, Vilniaus tipografinës draugijos ákûRomeriø giminës, kaip ir kai kuriø kitø daug rëjo, uoliai besirûpinusio spaudos leidimo plëLietuvai davusiø senøjø bajorijos giminiø – Zutimu ir skleidimu visuomenëje, jau XIX a. prabovø, Birþiðkø ir kitø, veikla ir nuopelnai mûsø dþioje këlusio baudþiavos panaikinimo idëjà, kraðtui, Lietuvos visuomenei savaime nëra vinesutaikomo carizmo prieðininko, dël to pasiðka terra incognita. Bet ði dailës paroda netyrusio Petropavlovsko tvirtovës kazematø kaabejotinai dar labiau sustiprina tà paþintá, sulinio gyvenimà ir politinæ tremtá. daro puikià galimybæ arèiau paþinti ðià gimiPaþymëtina, kad abi ðios giminës ðakos næ ir jos darbus, ypaè tokioje specifinëje, bet turëjo galimybæ palaikyti tarp savæs nuolatilabai reikðmingoje kai kuriø jos þmoniø veiknius tiesioginius ryðius, gyvendamos, galima los sferoje – dailëje. Ne tik susipaþinti, bet ir sakyti, artimoje kaimynystëje: Antanaðës dvapajusti tai, kuo buvo gyvenama anais jau garà – ið tëvo paveldëtà Eugenijaus Jono ðeina nuo mûsø nutolusiais laikais. mos lizdà, ir Bagdoniðkiø dvarà, kurá, bûdaTodël norëtøsi pareikðti nuoðirdþià padëmas dar septynmetis, Mykolo Pijaus tëvas taip kà visiems ðios parodos rengëjams – organipat paveldëjo ið to paties þmogaus – savo sezacijoms ir atskiriems þmonëms, ypaè Jolannelio, nes tëvas buvo anksti miræs, teskyrë tai Ðirkaitei. apie deðimt kilometrø. Prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS Tikriausiai ði kaimynystë, nuolatinis benMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

43

Bronius SLAVINSKAS

Valdovø rûmø
Kur galima ramiai, be skubëjimo pabûti, prisiliesti prie mûsø senosios istorijos, jos iðlikusiø simboliø – kultûros paveldo vertybiø? Tam gera aura – Taikomosios dailës muziejuje Vilniuje. Èia veikia su Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø atkûrimu susijusios parodos. Jau 19 metø tiriama Vilniaus þemutinës pilies rûmø teritorija. Atskleista nemaþai naujø duomenø apie didþiøjø kunigaikðèiø rezidencijà, jos puoðnumà, istorinæ raidà. Pasak Piliø tyrimo cento vadovo Eduardo Kauklio, visuomenei rodoma per 1000 eksponatø, surastø ir sukauptø nuo 1987m. vykdomø archeologiniø ir architektûriniø tyrinëjimø. Kiekvienais metais ekspozicija atnaujinama ir papildoma naujai restauruotais Valdovø rûmø teritorijos radiniais. Ðiemet lankytojai pirmà kartà gali plaèiau susipaþinti su Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1492–1506) veikla, jo laikø knygomis, maldynais, ikonografiniais pieðiniais, kitais retais eksponatais, surinktais ið visos Europos. Ðiemet sukanka 500 metø nuo karaliaus Aleksandro mirties. Tai vienas ið uþmirðtø valdovø, beveik nuolatos (9 metus) rezidavæs Vilniaus pilyse. Jis daug nusipelnë Vilniaus miestui: statë gynybinæ sienà, Valdovø rûmø pietø korpusà, kitus valstybei reikðmingus objektus. Èia jis këlë vestuves su caro Ivano III dukterimi ir Vytauto proanûke pravoslave Elena, rûpinosi valstybës saugumu ir gerove. Gausiausia kolekcija atspindi Lietuvos Valdovø rûmø laikus – renesanso ir ankstyvojo baroko epochas. Labai ádo-

atkûrimas: radiniai, meno vertybës
tais. Manoma, kad ðis radinys Lietuvos archeologiniø tyrimø istorijoje neturi analogø. Prieð 400–600 metø Valdovø rûmuose neðiotus batus restauravo piliø tyrimo centro „Lietuvos pilys“ restauratorë Jurga Kalëjienë. Ðiemet vykstantys didelës apimties archeologiniai tyrimai þada atskleisti dar ne vienà didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø, karaliø ir jø aplinkos gyvensenos ypatumà – neþinomo kultûros paveldo vertybæ. Istorijos gerbëjai turëjo gerà progà susipaþinti su neseniai Vilniuje pirmà kartà eksponuota tarptautine edukacine fotografijø paroda „Liublino pilies Ðvè. Trejybës koplyèia“. Ði gotikinë pilies koplyèia ir bizantiðkos jos interjero freskos yra bene vienintelis taip gerai iðlikæs istorijos ir dailës liudininkas, bylojantis apie XIV–XV a. sandûros Lietuvos valdovø estetiná skoná ir religinæ jausenà. Koplyèia buvo perstatyta 1395–1416 m. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos iniciatyva, o jos vidø dekoravo ið Lietuvos pakviesti meistrai. Liublino muziejaus direktorius Zygmuntas Nasalskis mums sakë, kad beveik 590 metø teko laukti, kol koplyèios freskas buvo galima pristatyti Vilniuje, nors manoma, kad karalius Jogaila ne kartà apie jas yra pasakojæs vilnieèiams. Etninëje Lietuvoje ðio laikotarpio pa-

Valdovø rûmai ðiandien

mi eksponatø grupë – tai seniausieji kokliai, siekiantys XV a. – gotikos epochà. Nemaþa jø dalis papuoðta heraldinëmis figûromis, Lietuvos valstybës vadovø ir didikø inicialais. Lankytojai gali susipaþinti su stiklo radiniais, ávairiausiø tauriø, indø fragmentais. Ðie dirbiniai atspindi ne tik buitinius Valdovø rûmø poreikius, bet ir liudija jø prabangà. Valdovø rûmø teritoriniai, kultûriniai sluoksniai gerai iðsaugojo mediniø dirbiniø fragmentus. Tai tekinti indai, geldos ir kt. Tarp medþio radiniø iðsiskiria unikalus XIV a. antrosios pusës iðlikæs veþimo ratas. „Á dienos ðviesà iðkeltos ðioje vietoje buvusiø dar senesniø, iðnykusiø nuo þemës pavirðiaus prieð 500–600 metø pastatø liekanos, surinkta daug architektûriniø detaliø ið gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko periodø,“ – sako ilgametis architektûros istorijos tyrinëtojas dr. Napoleonas Kitkauskas. Itin gausiai pristatomi metalo dirbiniai. Tai ginklai (kalavijas, ietgaliai ir kt.), šarvai, to meto amunicija. Dar vienas retas radinys – XV a. vienašmenis kalavijas. Kita metalo dirbiniø grupë – buitiniai árankiai ir architektûriniai elementai. Odiniø dirbiniø kolekcija patraukia fantazija ir originalumu. Valdovai ir dvariðkiai turëjo savus nagingus batsiuvius... Archeologai yra suradæ gerai iðsilaikiusá XV a. pusbatá, papuoðtà pjaustytos odos ku-

XVI a. baldø fragmentas

XVI a. koklis XVII a. stiklo gaminiai

veldas iðlikæs labai fragmentiðkai. Þinoma, jog panaði sieninë tapyba puoðë Trakø salos pilies meniø sienas, Vilniaus katedrà ir greta stovëjusiø Lietuvos valdovø rûmø rezidencijà. Sveèias ið Lenkijos dar priminë, kad Liublinas tai mû-

Vazø herbo fragmentas

sø tautø simbolinë vieta. Ir garsusis paveikslas „Þalgirio mûðis“ Antrojo pasaulinio karo metais buvo slepiamas jø muziejuje. Vokieèiai siûlë kelis ðimtus tûkstanèiø markiø tam, kuris pasakys jo saugojimo vietà... Taèiau norinèiø pasipelnyti tuomet neatsirado. Taikomosios dailës muziejuje rodomi keturi itin vertingi senieji audiniai – XVI–XVIII a. pradþios flamandø ir prancûzø dirbtuvëse austi gobelenai. Tai Valdovø rûmø paramos fondo surinktomis lëðomis ásigyti kûriniai. Ið raðytiniø ðaltiniø yra þinoma, jog kaip tik Þygimanto Senojo laikais Lietuvoje ir Lenkijoje jau tikrai bûta ið Vakarø atsiveþtø gobelenø, kurie puoðë valdovø, didikø, baþnyèios hierarchø rezidencijas. Seniausias rodomas gobelenas (fragmentas) „Drambliø eisena“ buvo sukurtas apie 1515–1520 m. garsiose Flandrijos Tournai miesto dirbtuvëse. Specialistai mano, jog ðis vëlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso stiliaus bruoþø turintis gobelenas galëjo priklausyti Portugalijos karaliaus Manuelio I rûmø Lisabonoje kolekcijai.

Kitas itin áspûdingas ir paslaptingas gobelenas – tai „Scena ið Aleksandro Didþiojo vestuviø“. Ðis audinys sukurtas pagal garsaus Nyderlandø dailininko ir graverio Martino de Voso pieðiná. Jis yra meistriðkai restauruotas ir geros bûklës. Tai padarë Lietuvos dailës muziejaus P .Gudyno restauravimo centro specialistai. Gobeleno stilistika yra artima garsiajai Þygimanto Augusto audiniø kolekcijai, kuri kadaise puoðë ir Vilniaus valdovø rûmus, o dabar saugoma Krokuvos Vavelio rûmuose, Dar du Dailës muziejaus ásigyti ir eksponuojami vertingi gobelenai – „Mitologinë scena“ ir verdiûra – greièiausiai yra sukurti XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradþioje Prancûzijoje. Daugelá specialistø, ekspertø nustebino Lietuvos dailës muziejaus ásigyti ir eksponuojami ávairiø epochø baldai. Pasak Lietuvos dailës muziejaus LDK valdovø rûmø interjerø ir ekspozicijø skyriaus vedëjo dr. Vydo Dolinsko, jau dabar Þygimanto Augusto ar Vladislovo Vazos apartamentus galima bûtø papuoðti ið tø laikotarpiø esamais baldais, pvz., tipiðku XVII a. raðomuoju barokiniu sekreteru su visais puoðniais ir slaptais stalèiais, prancûziðka spinta, karaliðkuoju sostu, gotikinëmis skryniomis ir kitais vertingais nagingø meistrø sukurtais darbais. Chronologiniu poþiûriu pagrindiniai akcentai yra trys epochos – gotika, renesansas, barokas. Neseniai Valstybinës kultûros paveldo komisijos ir ekspertø tarybos nariai vieningai pritarë Valdovø rûmø interjerø atkûrimo koncepcijai. Pagrindinë jos idëja, pasak rûmø atkûrimo projekto vadovo Rimo Grigo, – tai prioritetinis autentiðkø mûro liekanø ir rûmø raidos eksponavimas; interjeras bus kuriamas pagal surinktà istoriografijà ir ikonografijà, to laikotarpio analogus ir architektûrinius meninius principus. Patalpø stilistika bus parenkama pagal mûrø stilistinæ kartogramà. Rûmø menes papuoð beveik auten-

tiðki þidiniai ir krosnys, nes Þemutinës pilies teritorijoje surasta didþiausia kokliø kolekcija, siekianti net XV amþiø. Jø yra daugiau kaip septyni tûkstanèiai, ávairiausiø spalvø ir ornamentø, papuoðtø heraldinëmis figûromis, Lietuvos valstybës vadovø ir didikø inicialais. Jau dabar Piliø tyrimo centro specialistai, remdamiesi tipologija, ieðko geriausiø þidiniø atkûrimo variantø, autentiðkø elementø modeliavimo formø ir bûdø. Kita dalis radiniø chronologine tvarka bus eksponuojama kartu su didaktine ekspozicija – ikonografija, portretais, kopijomis ir kt., þodþiu, bus atspindëta viena ar kita epocha. Susipaþinæs su interjerø atkûrimo architektø siûloma koncepcija, istorikas Antanas Tyla sakë: „Pats interjero paveldas yra labai ðykðtus, jo atkûrimas reikalauja ypatingos metodikos, taèiau, susipaþinæs, kas yra jau padaryta, sukaupta, nusiraminau, darbai vyksta kryptingai...“ Kalbëdamas apie turimus eksponatus, ekspertø tarybos narys Romas Jaloveckas ramino jø ásigijimo prieðininkus: „Að anksèiau taip pat skeptiðkai þiûrëjau á meno kûriniø pirkimà Valdovø rûmams, maniau, kad èia yra ðvaistomos lëðos, bet tik ðiandien, susipaþinæs èia, vietoje, pamaèiau, kad tai yra autentiðki dalykai, atitinkantys atkuriamà laikotarpá“. Istoriko Romo Batûros nuomone, daugiau dëmesio reikëtø skirti gotikos epochai ir Vytauto Didþiojo Lietuvai, kurios istorija yra pasaulinës reikðmës. – Interjerø árengimas – tæstinis procesas, reikalaujantis moksliniø studijø ir analizës, taèiau jau dabar galima tvirtinti, kad turimos ir ateityje ásigysimos meno vertybës, radiniai taps atkurtø Valdovø rûmø interjerø ir ekspozicijø svarbiais valstybingumo akcentais, – sako Lietuvos dailës muziejaus direktorius, LDK Valdovø rûmø interjerø atkûrimo ir pritaikymo reprezentacinëms, muziejinëms ir edukacinëms programoms vadovas Romualdas Budrys.

XVII a. papuošalai

Valdovø rûmø krosnis

XVI a. keramika
Broniaus SLAVINSKO nuotr.

Kas domina lenkus Lietuvoje?
Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS
Lietuvoje kasmet vieði daug sveèiø ið Lenkijos. Gali susidaryti áspûdis, kad juos daugiausia domina Vilniuje Auðros vartai, ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, Rasø kapinës, kuriose palaidota Juzefo Pilsudskio ðirdis ir motina. Lietuvoje jie taip pat domisi lenkø maþumos padëtimi ir kt. Taèiau ðiemet linkos ávairove ir ypatumais. Juos domino Druskininkø apylinkëse surandamos net trijø tarpledynmeèiø nuogulos, Pietryèiø Lietuvos zandrinë smëlinga lyguma, Baltijos marginalinës ledyno pakraðèio aukðtumos ir jø sandara Dzûkijoje ir Aukðtaitijoje, Trakø glaciokarstiniai eþerai su keiminiø kalLenkø gamtininkø tyrinëtojø grupë prie Puntuko

ásitikinome, kad atvykstanèiø lenkø interesai Lietuvoje bûna daug platesni. Jie nori pamatyti ir suþinoti naujienø ne tik apie Lietuvos istorijà, kultûrà, etnografijà, ekonomikà, bet ir gamtos ávairovæ ir jos ypatybes. Tuo ásitikinome priimdami ir lydëdami kartu su prof. habil. dr. Olegu Pustelnikovu didelæ grupæ (47 dalyviø) lenkø gamtininkø ið Gdansko, Ðèecino ir Vroclavo universitetø bei Slupsko pedagoginës akademijos. Profesorius O.Pustelnikovas lenkus lydëjo per visà kelionæ ið Lenkijos á Lietuvà ir atgal. Po Lietuvà su kitais keliavo profesoriai habil. dr. Vaclovas Florekas (geomorfologas), Meèislavas Banachas (hidrologas-klimatologas) ir Andþejus Koniasas (kartografas). Daugelis dalyviø yra Lenkijos gamtos prityræ tyrinëtojai. Prof. habil. dr. Vaclovas Florekas yra áþymus upiø geomorfologijos tyrinëtojas savo kraðte. Su juo mes esame paskelbæ keletà darbø apie Lietuvos upiø raidà ir jos ryðius su Lenkijos upëmis. Lauko geografiniø tyrimø „Lietuva 2006“ gausios mokslininkø grupës tikslas buvo susipaþinti su Lietuvos gamtinës ap-

vø salomis. Sveèiai domëjosi ir erozinëmis kalvomis – Kernavës piliakalniais ir Neries slënio plaèia terasa, kurios nuogulose aptinkami senosios Lietuvos sostinës – viduramþiø miesto archeologiniai radiniai. Vilniuje, be áprastiniø turistiniø objektø, sve-

èiai susipaþino su Neries slënio geomorfologija: terasomis ir ðlaitø eroziniø kalvø reljefu – „Vilniaus Ðveicarija“, Valakupiø Neries meandra ir daugeliu kitø objektø. Vilniaus universiteto Botanikos sode birþelio 26 dienos pavakaræ ávyko lenkø susitikimas su Lietuvos gamtos draugijos nariais. Botanikos sodà aprodë direkt. pavaduotoja dr. Laima Balèiûnienë. Sveèius priëmë draugijos ir Centro valdybos nariai. Galima padëkoti valdybos sekretorei Monikai Meleðytei, kad susitikimas praëjo ðiltoje draugiðkoje aplinkoje. Apie pagoniðkas tradicijas papasakojo Nijolë Balèiûnienë. Operatorius ir reþisierius Arvydas Barysas pademonstravo videofilmà „Baltijos gintaras“. Pakeliui ið Vilniaus á Anykðèius buvo aplankyti Kavarsko stebuklingi vandenø ðaltiniai. Anykðèiø apylinkës gausios gamtininkams ádomiø objektø. Visko per trumpà laikà neámanoma net apþiûrëti, todël daugiau dëmesio buvo skirta Anykðèiø neogeno kvarciniams smëliams, prakastiems karjere, ið kurio jie eksploatuojami stiklo gamybai. Áspûdá paliko Puntuko rapakivio riedulys, ledyno atneðtas ið Pietryèiø Suomijos prieð 14 000 metø. Birþø apylinkëse vyksta katastrofiniai egzogeniniai reiðkiniai – karstinës ágriuvos. Likënø kurorte aplankytas natûralus sieros vandenilio turintis Smardonës ðaltinis, kurio vanduo naudojamas gydymui. Jo hidrocheminius tyrimus beveik prieð 200 metø atliko genialus mokslininkas Teodoras Grotthussas, kurio tëvas valdë Geduèiø dvarà. Sveèius sudomino JurPakruojo dvaro dolomitø tiltas per Kruojà

46

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Algirdo GAIGALO nuotr.

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2006

7-8

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.7-8 (573-574) liepa - rugpjûtis

Kernavës piliakalniai. Vaizdas á Neries slëná, terasoje buvo ásikûræs viduramþiø miestas

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS Redakcijos kolegija: VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai: Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË
REDAKCIJOS ADRESAS: “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI: vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, redaktoriø - 2 34 41 00. Faksas: 2 34 15 72 Elektroninis paðtas: mgredakcija@takas.lt
Pasiraðyta spaudai 2006 07 19. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Uþs. Nr.1431 . Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda”, Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

gaièiø ozas, buvæs piliakalnis, dabar Kryþiø kalnas netoli Ðiauliø, Meðkuèiø apylinkëje, ðeðiolikos kamienø liepa Ventos slënyje Papilëje, netoli iðlikæ pilkapiai. Ðiaurës Lietuvoje Lenkijos gamtininkai domëjosi devono sistemos dolomitais (Petraðiûnø karjere), permo sistemos virðutinio skyriaus klintimis (Karpënø karjere), triaso sistemos raudonspalviais moliais (Ðaltiðkiø karjere) ir juros sistemos uolienomis: sferosideritø ir anglingø aleuritø atodangomis Ventos pakrantëse Papilëje, jose randamais suakmenëjusiais gyvûnais. Jie susipaþino, kaip vyksta devono dolomitø kasyba statybinei skaldai Pakruojo rajone ir kaip dolomitas naudotas ðeðiaarkiniam tiltui per Kuojos upæ Pakruojo dvare. Naujosios Akmenës cemento fabrikas ið permo klinèiø ir triaso moliø gamina cementà statyboms. Sveèiai aplankë Ðmidtos versmæ ir Mosëdþio akmenø muziejø Skuodo rajone, kuris paliko nepakartojamà áspûdá. Domëjosi naftos gavyba ir geotermine energija Vakarø Lietuvoje. Lenkijos gamtininkø paþintinë ir tiriamøjø stebëjimø kelionë pasibaigë Lietuvos pajûryje, kurio gamtinë aplinka skiriasi nuo Lenkijos pajûrio, nors priklauso tai paèiai Baltijos pietrytinei pakrantei. Negalëjome èia iðvardyti visø tyrinëtø gamtos objektø ir juo labiau patirtø áspûdþiø. Taèiau jautëme lenkø gamtininkø nuoðirdø domëjimàsi, palankumà ir dëkingumà.

A.LAURINÈIKAS, H.JASIÛNAS Mokslo dirvos artojas ...................................................................... 2 Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga ............... 3 D.MILÈIUS Vandenilio saugojimas ........................... 4 V.VASILIAUSKIENË Áþymus mokslininkas ir agronomas ............................................................ 6 P .G.ADLYS Ar ne per lëtai gerëja vartojimo struktûra? ................................................................. 8 V.ZUBELYTË Tarptautinis duomenø baziø ir informaciniø sistemø specialistø forumas ................ 9 O.RUKÐËNAS Biofizikos mokymas: programos, metodai, problemos ............................................... 10 R.BRAÐIÐKIS Þvilgsnis á Lietuvos radiofonijos istorijà ..................................................................... 12 J.JANKAUSKAS Koká vandená gerti sveika? ........... 14 D.TRIPONIENË Daktaras Julijonas Ticijus ............. 18 G.TAUTVAIÐIENË, Ð.MIKOLAITIS Kompiuteriniø spieèiø tinklai – efektyvaus darbo ateitis ................ 20 J.RUDOKAS Kaip prasidëjo kelias á þvaigþdes ....... 21 J.RUBIKAS Þmonija – tarsi Baltijos kelias ........... 22 P .RIMÐA Penkiolika metø olimpinëje ðeimoje ......... 24 P .KATINAITË, A.ÈIUÞAS Sveikiname Arvydà Virgilijø Matulioná .................................................... 26 B.AMBRAZIEJUS Mûsø sveèiai, skaitytojai, bendradarbiai ......................................................... 26 M.KUODYTË Zosima Panopolisietis (apie 350–400): alchemija – puolusiø angelø mokslas apie spalvotus drakonus ................................................ 31 S.BRAZIÛNAITË-PANKIENË Þalsvasis šaltinis ....... 32 J.ELEKÐIS Sunki, bet tokia brangi ir miela talento naðta ........................................................... 34 D.MIKALAUSKAITË Cholesterolio tipai ir problemos .............................................................. 34 V.LAPINSKAS Alytaus valstybinë gimnazija ir kultûriniai renginiai Alytuje 1935-1945 metais ......... 36 A.MOTUZAS, R.SELENKOVAS Bepatvankë hidrojëgainë – mitas ar tikrovë ............................... 40 D.RAMANÈIONIS Akmenø rûþa ............................. 42 M.MAKSIMAITIS Dailininkai Romeriai .................... 43 B.SLAVINSKAS Valdovø rûmø atkûrimas: radiniai, meno vertybës ....................................................... 44 A.GAIGALAS Kas domina lenkus Lietuvoje? .......... 46 P .KAROBLIS Lietuvos mokytojai antikos lopšyje .... 48

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief: J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2006 “Mokslo ir gyvenimo” adresas internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Pirmajame þurnalo virðelyje:

Vienam ið ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo kûrëjø, mûsø redkolegijos nariui prof. Jonui Kubiliui – 85
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8

47

Lietuvos mokytojai antikos lopšyje
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinë akademija geguþës viduryje nuskraidino grupæ mokytojø, akademinio bei ðvietimo bendruomenës atstovø – olimpizmo propaguotojø – á olimpiniø þaidyniø lopðá Graikijà. Tie, kurie dalyvavo ðioje iðvykoje, tikrai nusipelnë paþinti antikos istorines vertybes. Grupëje buvo þymiausi mokytojai, daug nusipelnæ moksleiviø olimpiniam ðvietimui: Irena Augutienë (Kretingos Marijono Daujoto vid. mokyklos kûno kultûros mokytoja), Vilija Ðilingienë (Vilniaus Þvëryno gimnazijos kûno kultûros mokytoja), Helena Vaicekauskienë (Ðirvintø „Atþalyno“ pagrindinës mokyklos mokytoja), Neringa Kivytienë (Panevëþio „Vyturio“ vid. mokyklos kûno kultûros mokytoja), Vladas Janiûnas (Kauno Salomëjos Nëries vid. mokyklos direktorius), Stanislava Dþiugelienë (Këdainiø rajono Josvainiø vid. mokyklos kûno kultûros mokytoja), Jonas Varkulevièius (Rokiðkio Lizdeikos gimnazijos direktorius), Robertas Ðuipis (Ðiauliø r. Vebrûnø pagr. mokyklos kûno kultûros mokytojas), Aldona Slidþiauskienë (Ignalinos rajono gimnazijos kûno kultûros mokytoja) ir kiti. Atënuose susipaþinome su garsiu antikos laikø paminklu – Akropoliu, Parnaso kalno papëdëje su Delfø Apolono ðventykla, Olimpija prie Kronos kalno, kur Dzeuso garbei vyko olimpinës þaidynës, aplankëme Homero apdainuotus Mikënus – vienà seniausiø Europos civilizacijos lopðiø. Pribloðkë akustikos meno ðedevras – antikos laikø Epidauro amfiteatras, perstatytas IV a. pr. Kristø. Taip pat ásiminë ir Karinto kanalas, kuris jungia Egëjo ir Jonijos jûras. Apsilankæ Graikijoje dar kartà ásitikinome, kad Graikijos olimpinë patirtis ákûnija þmogiðkojo idealo supratimà, kad olimpinës þaidynës ugdo geresnes þmogaus savybes – dvasingumà, ryþtà ir valià, padedanèias sportininkui siekti didþiulio tikslo, gyventi ir elgtis dorai. Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS
Nuotraukos autoriaus

9 770134 308013

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.7-8, 1- 48, Indeksas 5052, 3,95 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->