2009

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1

Pasiraðyta
Rektorato sveèiai JAV ambasado-
sutartis su
rius Johnas A. Cloudas (viduryje),
Vilniaus
antras ið kairës – patarëjas
verslinin- Williamsas A. Jamesas
kø
darbdaviø
konfede-
racijos
preziden-
tu prof. dr.
Rimvydu
Jasinavi-
èiumi

Vilniaus pedagoginis universitetas

Dabar daug kalbama ir diskutuojama
apie mokytojø rengimà. Ne tik pas mus
vyksta tos diskusijos, bet ir kituose krað-
tuose. Mat gyvenimo tempas, globaliza-
cijos iððûkiai ir jos grimasos, taipogi þiniø
ekonomikos, atviros visuomenës kûrimas
negali bûti apvainikuotas be ðvietimo pa-
stangø ir permainø. Mûsø universitetas
kaip pagrindinis mokytojø rengimo uni-
versitetas irgi nesnûduriuoja, o gana ak-
tyviai dalyvauja visose permainose. Tie-
sa, ne kiekvieno „revoliucionieriaus“ ir ne
kiekvienos „revoliucionierës“ siûlymams
ir pamokymams pritardamas. Mat þmo-
gaus auklëjimas ir ugdymas, formavimas
jo valingo charakterio ir kûrybiðkumo, tau-
tiniø ambicijø ir pilietinës pozicijos gaivi-
nimas jame – tai ne rieðutø gliaudymas
ar bet kokios vadinamosios prestiþinës
profesijos specialistø armijos rengimas
smagioms iðleistuvëms. Ðvietimo nacio-
nalinës sistemos susiklosto per ðimtme-
èius ir deðimtmeèius ir privalome saugoti
jas kaip sudëtinæ kultûros dalá ir jos svar-
biausias atramas. Aišku, neþsisklæsdami
savyje, atsisakydami perdëto tradiciona-
lumo ir provincialumo, kurio, deja, pas
mus tikrai nestinga. Ir ypaè populizmo,
kai itin svarbûs mûsø visuomenei daly-
kai – labiausiai þmogaus auklëjimo ir ug-
dymo – daþnai pateikiami kaip paprasti,
ne patys svarbiausi.
Argi taip nebuvo su mokytojø sociali-
nës padëties nesupratimu ir nenoru jà su-
prasti? Argi ne dël vadinamøjø valstybi-
ninkø, politikos naujakuriø ir biurokratø
atidumo ir supratimo stokos vos ne keliø
nepriklausomybës deðimtmeèiø prireikë,
kad mokytojø atlygis uþ sunkià veiklà ir
didelius krûvius pajudëtø nors kiek ge-
resne linkme. Kiek buvo raðyta spaudo-
je, kiek kreiptasi á aukðtesniàsias valsty-
bës ástaigas, bet, tik atsiradus mokytojø
profesinëms sàjungoms (dar pakankamai
Universitetas
ir mokytojø
rengimas Akad. Algirdas GAIÞUTIS
Vilniaus pedagoginio
universiteto rektorius
gleþnam dariniui), jø reikalavimams ir lo-
zungams, þengtas pastebimas þingsnis
susiðnekëjimo linkme. Dargi europinio gy-
venimo stiliaus linkme. Juk mokytojo sau-
ga visuomenëje ne tik finansinë, bet psi-
chologinë, moralinë privalo visiems lygiai
rûpëti – ir politikams, ir vyriausybinin-
kams, ir tëvams, ir, aiðku, patiems moky-
tojams. Juoba kad dabar mokytojo sà-
vokà keièia edukacijos þinovo, specialis-
to sàvoka, aprëpianti labai platø visuo-
menës ðvietimo spektrà. Tai ne tik atskirø
mokslo srièiø didaktikai, sugebantys su-
dëtingas mokslo þinias ir kultûros verty-
bes bei normas pateikti vaikams, paaug-
liams ir jaunimui ðiuolaikiðkai, remdamiesi
moderniàja didaktika. Tai ir edukologai –
socialinës pedagogikos, andragogikos,
specialiøjø poreikiø pedagogikos, ðvieti-
mo ástaigø vadybos ir administravimo,
mokymo proceso psichologijos ir socio-
logijos ir kt. Visuomenës edukacija, mo-
kymosi visà gyvenimà idëja ir praktika yra
mûsø XXI a. ðvietimo linkmë. Aiðku, nie-
kuomet neprarandanti ir, manyèiau, ne-
prarasianti savo ðerdies – pedagogikos.
Ji nuolat pamaþu kinta, atsiþvelgiant á vi-
suomenës (þiniø, informacinës, laisvosios
rinkos visuomenës ar dar kaip nors ki-
taip ávardijamos) esminius pokyèius ir glo-
balizacijos iððûkius. O kaip norëtøsi, kad
ásisenëjusios problemos bûtø sprendþia-
mos sparèiau ir mokytojo profesijai bûtø
sugràþintas prestiþas.
Praëjusiø metø pabaigoje (spalio 24
d.) Prezidentûroje vyko gan nuodugni,
aistringa konferencija, skirta mokytojø
rengimui ir valstybës uþsakymui pedago-
gams rengti. Konferencija buvo ádomi ir
naudinga. Prezidentas V.Adamkus sakë,
kad mokytojai skundþiasi dideliu krûviu
bei alinanèiu darbu, maþu darbo uþmo-
kesèiu, psichologiniu ir net fiziniu nesau-
gumu. Todël reikia kuo aktyviau spræsti
susikaupusias problemas ir nelaukti, kol
Lietuvoje nebebus kam dirbti mokykloje.
Atëjo laikas mokytojø rengimà paskelbti
nacionalinës svarbos dalyku.

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5


Iðties tokios mintys yra visiðkai teisin-
gos. Dabar mokytojus rengia daug uni-
versitetø ir kolegijø. Jau vien dël to nu-
kenèia jø parengimo kokybë. Að nesa-
kau, kad bûsimuosius edukologus turi
rengti tik mûsø Universitetas. Universi-
tetas, kuriame sukaupta didþiulë ðios
veiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jø
kolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai ir
profesoriai – anaiptol nëra tik eilinë
aukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kam
norëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jø
ypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimà
ir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes tu-
rime ðios srities „monopolá“ ir jie norëtø
neleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius,
kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà
„monopolá“ tose srityse, kuriose dirba ta-
lentingi mokslininkai, sukuria netgi savo
mokyklas, atsiranda visuomenëje dides-
në tokiø universitetø trauka. Ir dël to ne-
verta perdëm jaudintis ir graþbyliauti.
Aišku viena – mokytojo profesija ne-
taps patraukli ir dargi konkurencinga dar-
bo rinkoje (nors tokiø þodiniø konstruk-
tø derëtø saugotis), jeigu jie bus rengia-
mi kaip greitpyragiai. Kad ateitø á univer-
sitetà gabiausi, talentingiausi vaikinai ir
merginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dar-
gi gerai sustyguotø – aiðkios valstybës
politikos, kurioje mokytojø rengimo pri-
oritetas bûtø akivaizdus, ir gerai sutvar-
kyto mokytojø rengimo reglamento, ir
papildomø stojanèiøjø á edukologijos
profesijas atrankos kriterijø, ir pedago-
gikos programø esminio sumodernini-
mo, ir pedagoginës praktikos turinio ir
formø pertvarkos, ir paèiose mokyklose
sukuriamos þmogaus savigarba parem-
tos atmosferos, ir savivaldybiø atsakin-
gos pagalbos mokyklø reikmëms ir mo-
kytojø kompetencijø turtinimui, ir labai
svarbaus bendruomeninio ryšio mokinys
Gamtos mokslø fakulteto Technologinio
ugdymo katedros rankdarbiø ir technologijos
darbø galerijos ,,Verdenë” atidarymas
Lietuvos nacionalinës premijos laureatë
doc. Vanda Juknaitë
Valstybinës Jono Basanavièiaus premijos
laureatas prof. Stasys Skrodenis
– mokykla – šeima stiprinimo visomis
ámanomomis priemonëmis, ir daugelio
kitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kad
visi jie bûna veiksmingi tik veikdami dar-
niai, netgi sistemiškai. O tai pasiekti išties
nelengva.
Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasi
ðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradig-
mà, kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiø
teikëjas jaunoms sieloms, keièia naujo-
ji, kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis in-
dividualumas ir sugebëjimo mokytis ska-
tinimas. Nuo normø, bendrøjø progra-
mø ir standartø (nors tai irgi svarbu) bû-
tina atsigræþti á ugdytinio asmenybæ – te-
gu dar gleþnà, stokojanèià darnos ir be-
siblaðkanèià. Nors ir anksèiau netrûko
mûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþ-
davinio svarbà, bet dabartinëje gyveni-
mo situacijoje tokia nuostata darosi visø
mokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kar-
tai tenka ir teks susidurti su neáprasto-
mis aplinkybëmis, kai daugelis tëvø, ta-
pæ migrantais, uþkrauna vaikø auklëjimo
naðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar gi-
minaièiø ir paèios mokyklos. Ir minëtasis
bendruomeniðkumas mokinys – mokyk-
la – ðeima nuolatos tampa paþeidþiamas
ir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rû-
pintis ne tik dalykø didaktika, kaip geriau
perteikti þinias, bet patiems imtis gerø ini-
ciatyvø, siekiant mokyklos bendruome-
næ suburti ir plësti ryðius ne tik su moki-
niais, su tëvais, bet ir vadinamaisiais so-
cialiniais partneriais ir profsàjungomis. Ir
dargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèias
gyvenimo situacijas, kurios pateikia daug
iððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniai
stokojanèiai „gyvø þiniø“.
Vadinasi, mûsø Universitetui, ren-
gianèiam mokytojus, darbo per akis. Pir-
miausia, tobulinant bakalauro ir magist-
ro programas, kad jos bûtø aktualios, pa-
trauklios ir konkurencingos. Reikia bû-
simiesiems mokytojams suteikti bûtinø
þiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæ
patirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûs
mokytojai, gerai iðmanantys savo daly-
kà, jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pi-
lietiðkai nusiteikæ. Þodþiu, tokie mento-
riai, kuriems mokymasis visà gyvenimà
anaiptol niekuomet neatrodë naujadaras
ar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svar-
bus ir bûtinas dalykas. Praktiniai studen-
tø ágûdþiai sustiprës tik glaudinant Uni-
versiteto ryðius su mokyklomis ir stipri-
nant santykius tarp mokytojø kartø. Juk
visi mes lygiai esame suinteresuoti ma-
tyti tautos dabartá ir ateitá ðviesià, matyti
kraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi,
kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligen-
cijos valdomi þmonës, þinantys, kas yra
tvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës bei
energijos jungtys tarp kartø.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 3
 Diskusijos dël Lietuvos aukðtøjø mokyklø tolesnës raidos nustelbë studijø programas“. Akivaizdu, kad toks
mokytojø rengimo problemà, kuri aktuali nuo pat Nacionalinës teiginys atveria ávairias galimybes siekti
problemos sprendimo kokybiniø pokyèiø.
ðvietimo sistemos kûrimo pradþios, pabrëþta Pedagogø rengimo
Taèiau jame slypi ir pavojus, kurio neið-
koncepcijoje (2004) ir Vyriausybinëje pedagogø rengimo ir kvalifi- vengë ankstesnës Vyriausybës – á moky-
kacijos tobulinimo programoje (2006). Remiantis šiais dokumen- tojø rengimà paþvelgti tik ið kiekybiniø po-

Mokytojø
tais iðspræstos kai kurios dalinës pedagogø rengimo problemos,
taèiau norimo kokybinio poslinkio nëra pasiekta, daugelis uþsi-
brëþtos pertvarkos komponentø liko popieriuje.

rengimas: nukirpti ar
prisiûti?
Prof. Marija BARKAUSKAITË, zicijø, tai yra kai kà nukirpti, kai kà prisiûti
ir taip sukurptà gaminá pavadinti nauju. Èia
prof. Bronislovas BITINAS
svarbu, kas bus tie ekspertai, kurie vertins
mokytojø rengimo programø atitikimà
Tai, kad ši problema aktuali ne tik Lie-
tuvoje, patvirtino Europos Komisija, ko-
munikate (2008) dël gebëjimø ugdymo
XXI a. pabrëþusi, jog „ðvietimo sistemo-
se, kuriose pasiekiama geriausiø rezul-
tatø, mokytojo profesijà renkasi patys ga-
biausi þmonës, naudojama veiksminga
tinkamø kandidatø á mokytojus atrankos
procedûra“. Ðá teiginá pabrëþë ir Europos
Parlamentas, priëmæs (2008) rezoliucijà
dël mokytojø rengimo kokybës gerinimo.
Problemos aktualumà, mokytojø ren-
gimo svarbà paryðkino 2008 m. spalio
13–14 d. Vilniaus pedagoginiame univer-
sitete vykusi tarptautinë konferencija „Mo-
kytojo profesija: pokyèiai, iððûkiai ir per-
spektyvos“, kurioje dalyvavo visø Euro-
pos valstybiø Ðvietimo tarybø delegaci-
jos, vadovaujamos Europos ðvietimo ta-
rybø tinklo prezidentës Simone Barthel
(European Network of Education Coun- pasakyti apie pasaulinæ ðvietimo istorijà, Prof. M.Barkauskaitë ir prof. B.Bitinas
cills). Konferencijos praneðimuose, jos re- bet Lietuvoje tai – vienas pirmøjø viešai pa- konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20”
zoliucijoje paþymima, kad reikalavimai reikðtas socialinis uþsakymas mokytojus
mokytojø rengimui nuolat didëja, nes vi- rengianèioms institucijoms. Ligðiolinë standartus, profesinio rengimo dëstytojø
suomenë, tarptautinës ir nacionalinës vy- praktika tokia, kad paèios aukðtosios mo- kvalifikacijas, parengto specialisto kompe-
riausybinës institucijos, naujos ugdymo kyklos formuluoja toká uþsakymà, iðreikð- tencijas ir t.t.; praktika rodo, kad eksper-
paradigmos mokytojams kelia naujus rei- tà studijø programø tikslais ir já realizuo- tais kartais tampa asmenys, bendrojo la-
kalavimus. Konferencijos rezoliucijoje pa- janèiø priemoniø sàraðu ir atspindintá visø vinimo mokyklose buvæ tik mokiniai.
brëþiama visokeriopa pagarba mokytojo pirma aukðtøjø mokyklø paskirtá, mokyk- Þinant, kad švietimas yra bene iner-
profesionalumui, nuolatiniam jo tobulëji- lø lûkesèius. Valstybë iki šiol tëra formalus tiškiausia socialinës tikrovës sritis, bûti-
mui, suteikiant „mokyklos organizacijoms uþsakovas, tai yra tik skiria lëðø tam tik- na visapusiðkai iðnagrinëti tai, kà pasiû-
autonomiðkumà ir pasitikëjimà valdymo ram mokytojø skaièiui parengti, reikalau- lë apvaliojo stalo diskusijos dalyviai, ap-
pokyèiais“. Ypaè daug dëmesio skiriama ja, net vertina rengimo kokybæ, nesirem- taræ problemà Europos Sàjungos pozici-
pirminiam mokytojo rengimui universite- dama tyrimu, ið esmës nesidomëdama lë- jos fone. Èia, kaip ir sprendþiant kitas ak-
te, pabrëþiama, kad siektina, jog moky- ðø panaudojimo rezultatyvumu. Tokiu Pre- tualias socialines problemas, visø pirma
tojai ágytø magistro laipsná, kad jiems bû- zidento paragintu visuomenës dalyvavimu kyla klausimas, ar diskusijoje numatytas
tø padedama mokytis visà gyvenimà. siekiama paðalinti ðià spragà, tai yra bent uþsakymas Lietuvos universitetams yra
Galima manyti, kad su šia rezoliucija iš dalies, objektyviau paþvelgti, kaip aukð- pakankamas, kad pedagogø rengimas
siejasi LR Prezidento surengtos apvaliojo tosios mokyklos vykdo uþsakymà. pakiltø á naujà kokybæ.
stalo diskusijos „Visuomenës ir valstybës Seimo patvirtintoje dabartinës Vyriau- Ið pradþiø reikia priimti vienà išlygà: pa-
uþsakymas pedagogams rengti: proble- sybës programoje mokytojø rengimo per- grindinë problema, spræstina valstybës
mos ir perspektyvos“ (2008 m. spalio 24 tvarka nusakoma vieninteliu teiginiu: „Su- lygmeniu – bendrojo lavinimo mokyklo-
d.) rezultatai. Pagrindinë ðios diskusijos darysime sàlygas, kad dël mokytojø ren- se dëstomø dalykø mokytojø rengimas.
idëja – formuluoti valstybës ir visuomenës gimo galëtø konkuruoti visos Lietuvos Ikimokykliniø institucijø auklëtojø, sociali-
uþsakymà tiems, kurie rengia mokytojus, aukðtosios mokyklos, kurios vykdo nusta- niø pedagogø, pradiniø klasiø mokytojø ir
tai yra aukðtosioms mokykloms. Sunku tytus kokybës reikalavimus atitinkanèias kitø pedagogø, kurie nedësto specialybës

4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

dalykø, rengimas nesunkiai telpa á paly-
ginti nusistovëjusius aukðtàjá mokslà reg-
lamentuojanèiø ástatymø ir poástatyminiø
aktø rëmus. Mat šiø specialybiø studijos
skirtos ágyti tik vienà, edukologiná baziná
iðsilavinimà. Kas kita – dalykø mokytojai,
kurie reikiamà kvalifikacijà gali ágyti tik uni-
versitetuose ir kuriems per tà paèià studi-
jø trukmæ turi bûti suteikiamos dvi, sunkiai
tarp savæs susiejamos specialybës, tai yra
dalykinis ir pedagoginis išsilavinimas. De-
ja, šis dalyko mokytojø rengimo ypatumas
oficialiuose dokumentuose nëra pabrëþia-
mas kaip sudëtingas probleminis klausi-
mas. Be dideliø sunkumø galima suvokti,
kad gydytojø, stomatologø, farmacininkø
ir slaugos specialistø rengimas skirtingas,
nors jie visi yra medicinos darbuotojai. Ko-
dël gi nenorima sutikti, kad, pavyzdþiui,
Konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20” akad.
A.Gaiþutis (viduryje) su ðvietimo ir mokslo
ministrais (ið kairës) A.Monkevièiumi,
G.Steponavièiumi ir H.Zabuliu
socialiniø pedagogø ir istorijos mokytojø
rengimas turi bûti ne tik skirtingai regla-
mentuojamas, bet ir skirtingos trukmës
(vadinasi, ir skirtingai finansuojamas)? To-
dël naujø sprendimø reikia ne pedagogø
rengimui apskritai, bet dalyko mokytojø
rengimo pertvarkai.
Vienas ið variantø – galimybë šiuos mo-
kytojus rengti po to, kai jie ágyja dalyko
bakalauro akademiná laipsná. Taèiau ðios
galimybës realizavimas (tai yra mokytojø
rengimas pagal vadinamàjá nuosekliøjø
studijø modelá) dabartinëmis sàlygomis te-
reiškia studijø programos vidiná pertvarky-
mà, kurio vertë abejotina. Daugeliu tyrimø
parodyta, kad nuostata bûti mokytoju sëk-
mingiausiai átvirtinama intensyviø visø 4
metø trukmës universitetiniø studijø me-
tu; vieni metai, kurie bûtø skiriami baigus
bakalauro studijas mokytojo profesiniam
rengimui, yra per trumpas laikas išugdyti
bûtinus profesinius gebëjimus ir, svarbiau-
sia, pozityvias pedagoginës veiklos nuo-
statas. Dþiugu, kad ir apvaliojo stalo dis-
kusijos dalyviai tai pripaþino, nes išvado-
se pabrëþiama ne tik dalyko mokymo, bet
ir stebëjimo, auklëjamojo darbo bei ugdo-
mosios veiklos praktika, atliekama nuo pir-
møjø kursø. Kitaip sakant, diskusijos da-
lyviai pirmenybæ teikia dalyko mokytojø
rengimo lygiagreèiam modeliui realizuoti
(kurio esmë – dalykinis ir profesinis lavini-
mas per visà studijø laikà). Ðiuo modeliu
grindþiamas dalyko mokytojø rengimas
Vilniaus pedagoginiame universitete. Dau-
giau kaip pusës amþiaus patirtis liudija mo-
delio pranaðumà; dar daugiau, dalies mo-
komøjø dalykø (informatikos, uþsienio kal-
bø, kûno kultûros, technologijø, muzikos,
dailës ir kt.) mokytojø rengimas visavertis
tik taikant lygiagretøjá modelá, nes ilgesnës
trukmës praktiniø gebëjimø, sudaranèiø
dalykinio rengimo pagrindà, ugdymas yra
daug veiksmingesnis.
Kita vertus, lygiagretaus rengimo mo-
delis neparankus norint ágyvendinti Vyriau-
sybës programoje iðsakytà idëjà – suda-
ryti sàlygas dalyko mokytojus rengti kon-
kurencijos pagrindu visuose universitetuo-
se. Vilniaus universitetas kadaise pagal ðá
modelá rengë mokytojus, tai yra studijoms
ápusëjus dalá studentø skirdavo á pedago-
ginio profilio grupes. Taèiau toks rengimas
nepasiteisino, o dabartinëmis sàlygomis
– ir nepagrástas, nes studentas turi teisæ
ágyti tà specialybæ, kurià buvo nurodæs sa-
vo pasirinktoje bakalauro studijø progra-
moje. Komplikuota situacija susidarytø ir
tuo atveju, jei tame paèiame universitete
to paties dalyko mokytojai bûtø rengiami
pagal abiejø modeliø programas.
Mûsø ðalyje grieþtai laikomasi reikala-
vimo, kad dalyko mokytojø rengimo stu-
dijø programos turi tenkinti studijø kryp-
ties, kuriai priklauso mokomasis dalykas,
reglamento bendrojo lavinimo ir studijø pa-
grindø tiksliniø daliø minimalius reikalavi-
mus. Dël ðio reikalavimo (dël riboto studi-
jø finansavimo ir studijoms skirto laiko) ne-
ámanoma ágyvendinti rengimà dviejø da-
lykø mokytojø, kurie reikalingi pagrindi-
nëms mokykloms (tai parodë tyrimas),
nors toks rengimas taikomas daugelyje
Europos Sàjungos ðaliø. Dalyko mokyto-
jo kvalifikacijos suteikimas dalyko srities
bakalauro laipsná turintiems asmenims, ið-
klausiusiems metiná profesinio mokymo
kursà pagal nuosekløjá modelá, reiškia, kad
dalyko mokytojas parengiamas ne per ket-
verius metus, kaip tai daroma pagal lygia-
gretøjá modelá, o studijos pratæsiamos iki
penkeriø metø. Šiuo atveju mokytojo ren-
gimas daug brangesnis, nesilaikoma ir vie-
ningø reikalavimø laiko, finansø ir kt. klau-
simais – á tai atkreipia dëmesá kai kurie ly-
giagretaus modelio ðalininkai. Deja, ši es-
minë aplinkybë visiškai neatsispindi mo-
kytojø rengimà nusakanèiuose dokumen-
tuose. Akivaizdu, kad kvalifikuotà dalyko
specialistà bakalauro lygmeniu parengti
per ketverius metus lengviau negu per tre-
jus (jei atimsime metus pedagoginio ir psi-
chologinio rengimo). O jei Europos šalys
pereitø prie trejø metø trukmës bakalauro
programø, dalyko mokytojø rengimo pro-
blema taptø dar sudëtingesnë.
Dalyko mokytojo profesinës studijos
apima pedagogikos ir psichologijos da-
lykø dëstymà, pedagoginæ praktikà ir bai-
giamàjá darbà. Teoriniø kursø iðklausymas
nereiðkia, kad studentas yra parengtas
mokyti kitus, todël pedagoginë praktika
yra esminis mokytojo rengimo komponen-
tas, todël jai numatoma skirti vieno studijø
semestro apimties laikà. Apvaliojo stalo
diskusijos dalyviai tokià studentø pedago-
ginës praktikos apimtá laiko nepakanka-
ma, rekomenduoja jà didinti iki vienø me-
tø. Taèiau tokia pedagoginës praktikos ap-
imtis reikðtø, kad mokytojo profesiniam
rengimui reikëtø skirti pusantrø metø (net
jei tokia trukmë bûtø átvirtinta atsisakius Mo-
kytojø rengimo koncepcijoje numatytos
kvalifikaciniu egzaminu baigiamos peda-
goginës staþuotës). Þinoma, pedagoginës
praktikos kaip esminio mokytojø rengi-
mo komponento átvirtinimas ir iðplëtimas
priimtinas ir uþsakovams, ir vykdytojams.
Deja, naujuoju pedagogø rengimo regla-
mentu patvirtinta pedagoginës praktikos
apimtis padidinta iki vieno semestro mo-
kytojø pedagoginio ir psichologinio teori-
nio rengimo sàskaita. Tad labai abejotina,
ar nuo vieno krašto nukirpus, o prie kito
prisiuvus studijø laikà profesinio rengimo
kokybë labai pagerës. Gerai þinoma, kad
nei teorija, nei praktika viena be kitos ne-
duoda kokybiško rezultato.
Bûsimi mokytojai per bakalauro studi-
jø programos dalykus tebëra orientuoja-
mi visø pirma á mokslo þinias ir dalyko tu-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 5
riná atitinkanèius gebëjimus. Galima sutik-
ti, kad bendrasis išsilavinimas kaip moks-
lo pagrindø ásisavinimas be didesniø iðly-
gø priimtinas vidurinës mokyklos 11–12
(gimnazijos 3–4) klasëse, kuriø pagrindi-
në (nors ir neoficialiai reiðkiama) paskirtis
– padëti jaunam þmogui pasirengti studi-
joms, kvalifikuotos profesinës veiklos kom-
petencijø ásigijimui. Tuo tarpu pagrindinei
mokyklai skirtos Bendrosios programos
pabrëþia bendrøjø kompetencijø (sociali-
nës, paþinimo, komunikacinës, informa-
cinës, sveikos gyvensenos, meninës ir kt.)
ugdymà kaip esminius bendrojo lavinimo
tikslus. Vargu ar galima tikëtis, kad moky-
tojo profesinio rengimo programa, vykdo-
ma atsietai nuo dalykinio rengimo progra-
mos, bus rezultatyvi, tai yra pasiseks stu-
dentus išmokyti per savo mokomojo da-
lyko pamokas realizuoti šiuos bendruosius
mokiniø ugdymo tikslus. Vadinasi, psicho-
loginis pedagoginis kryptingumas turi tapti
esminiu pagrindinës mokyklos mokytojø
ne tik profesinio, bet ir dalykinio pasiren-
gimo bruoþu. Ði idëja, apie kurios ágyven-
dinimà svajojo visi mokytojø profesinio ren-
gimo specialistai, dabar natûraliai ateina á
pagrindinæ mokyklà. Bet tai reiðkia, kad
dalyko mokytojai turi bûti visapusiðkai pa-
rengti bendrøjø kompetencijø ugdymo in-
korporavimui á bakalauro studijø progra-
mà sudaranèiø dalykø turiná, pradedant jø
aktualumo atskleidimu ir baigiant ðiø kom-
petencijø ugdymo rezultatø vertinimu.
Ðiandien dar sunku ásivaizduoti, kaip tai
bus ágyvendinta praktikoje, bet iðeities nëra
– naujos bendrosios programos yra jau
„nuvaþiavæs traukinys“, kurio atgal nesu-
gràþinsime, mokytojus rengiantys univer-
sitetai privalës studentus šiam darbui in-
tensyviai ir kûrybiðkai rengti.
Èia natûraliai kyla mintis, kad pagrin-
dinës mokyklos ir aukðtesniøjø klasiø mo-
kytojø rengimas turëtø bûti skirtingas. Da-
bartinë tradicija rengti mokytojus visoms
dalykinio mokymo klasëms sietina su vi-
suomenëje populiaria idëja, jog geriau-
sia, kai tas pats mokytojas moko savo da-
lykà nuo penktos klasës iki vidurinës mo-
kyklos baigimo. Taèiau ši idëja gana re-
tai buvo ágyvendinama praeityje, o dabar-
tinëmis socialinio dinamiškumo sàlygo-
mis dar komplikuotesnë. Anksèiau ðvie-
timo reformos pradininkë M.Lukðienë siû-
lë siekti, kad gimnazijø mokytojai bûtø
mokslinës krypties, kuriai priklauso dës-
tomas dalykas, magistrai. Galbût kol kas
toks reikalavimas Lietuvoje bûtø per grieþ-
tas, per didelis ir per staigus (nors ði min-
tis jau áraðyta minëtoje konferencijos re-
zoliucijoje, o, pavyzdþiui, Suomijoje, ku-
rioje ðvietimo kokybë yra labai aukðta,
mokytojai jau dabar privalo bûti ágijæ ma-
gistro akademiná laipsná), taèiau realu
mokyklos baigiamosios pakopos moky-
6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
tojais rengti mokslo krypties bakalaurus,
siekianèius ágyti pedagoginæ kvalifikaci-
jà; tuo bûtø pateisintas jau aptartas jø stu-
dijø laiko pratæsimas vienais metais. Bet
kuriuo atveju pedagogø rengimo doku-
mentuose turi bûti skirta dëmesio ir 11–
12 klasiø mokiniø mokytojø rengimui, su-
vokiant, kad ankstyvosios jaunystës am-
þius persunktas tikrovës paþinimo paieð-
komis, pasirinkimø ir apsisprendimø sà-
Lietuviðko
sajomis; vadinasi, ðio tarpsnio pedago-
gai turi bûti ágijæ kitas kompetencijas.
Pagrindinës mokyklos mokytojø pasi-
rengimas dalyko mokymui, orientuotam á
mokiniø bendràsias kompetencijas, turë-
tø uþimti tarpinæ padëtá tarp pradiniø ir bai- Kandûs sociopolitologiniai
giamøjø klasiø mokytojo kompetencijø. Tai
reiškia, kad pagrindinës mokyklos moky-
tojas turi bûti susipaþinæs ir su pradinio mo- Prof. habil. dr. Romualdas GRIGAS
kymo, ir su baigiamojo mokyklinio ugdy- VPU Sociologijos ir politologijos
mo tikslais, ðiø pakopø mokytojo veikloje katedros vedëjas
taikomomis ugdymo technologijomis. Pe-
dagoginë ir mokslinë praktika ir patirtis pa-
grindþia prielaidà, kad penktø–deðimtø kla-
siø mokytojai turëtø ágyti geresná edukolo-
giná pasirengimà nei dalykiná. Ðiuolaikinis
mokslas pernelyg sudëtingas, kad pagrin-
dinës mokyklos mokiniai ágytø visavertá
moksliniø þiniø pagrindà nepretenduoda-
mi á jø enciklopedinæ gausà. Toká teiginá
iliustruoja vaizdus pasakymas, kad pradi-
nëse klasëse suþinome, jog Þemë yra ru-
tulio formos, aukðtesnëse – kad ji yra elip-
soidas, o studijuodami iðsiaiðkiname, jog
ji – geoidas... Psichologiniais ir pedagogi-
niais tyrimais árodyta, jog daug lengviau
mokyti neþinantá negu nesàmoningai átvir-
tinusá daug þiniø, nes senos þinios neuþ-
leidþia vietos jas neigianèioms naujoms þi-
nioms. Bendrosios kompetencijos tuo ir
svarbios, kad yra mokymosi visà gyveni-
mà instrumentas, kurio padedamas þmo-
gus nesunkiai áveikia barjerà tarp atgyve- „Þoliø kuokðtas“ dykumoje ir
nusio ir naujo tikrovës ávaizdþio; veiksmin- kreipinio „Lietuvos þmonës“
gos ðiuolaikinës mokymo technologijos anatomija
daro mokymo turiná prieinamà visiems mo- Oficialiai mûsø statistika pripaþásta, jog
kiniams. Þinoma, tai nereiškia, kad univer- po Nepriklausomybës atkûrimo ið Lietu-
sitetà kà tik baigæs mokytojas gebës vi- vos emigravo apie 0,5 milijono þmoniø. Á
sas šias technologijas taikyti; tam egzis- tà skaièiø neáeina tie, kurie laikinai (arba
tuoja mokytojø tæstinio profesinio moky- tariamai laikinai) iðvaþiavæ á uþsiená uþdar-
mosi sistema. biauti. Ðiø þmoniø statistikos nëra, bet ga-
Tad galima teigti, kad visø iki ðiol patir- lime dràsiai manyti, kad ðitos kategorijos
tø dalyko mokytojø rengimo nesëkmiø ið- (ðvytuoklinës, laikinos emigracijos) emig-
takos – reikalavimas ðiø mokytojø rengi- rantø turime ne maþiau kaip anø.
mà ásprausti á LR aukðtojo mokslo ástaty- Teigiama, kad kasmet ið Lietuvos
mo sukurtà Prokrusto lovà. Rengiant nau- emigruoja 25–30 tûkstanèiø þmoniø. Tai
jà ðio ástatymo redakcijà, derëtø numatyti prilygsta tokio kaimiško rajono, kaip Ku-
specialø dalyko mokytojo rengimà regla- piškis (su visu centru), gyventojø skaièiui.
mentuojantá ástatymà, kuriuo bûtø nusa- Visuotinai paplitusi nuomonë, kad pa-
komi realûs tokio rengimo modeliai ir nu- grindinis lietuviø emigracijà lemiantis
matomos lëðos jiems ágyvendinti. Kol në- veiksnys – ðalies ekonominë situacija. To-
ra tokio ástatymo, galima sudarinëti ávai- kià nuomonæ visokeriopai palaiko vos ne
rias mokytojø rengimo koncepcijas, taèiau visos politinës partijos ir struktûros. Ið kar-
visos jos liks panaðios á uþsakymà pasiûti to be akademinio slapukavimo iðsaky-
drabuþá, nors audinio tam nepakanka. siu kontroversinæ mintá: tos struktûros tar-
 Jeigu ne tikrovëje, tai bent televizoriaus ekrane visi esame matæ þoliø kuokðtus, vëjo
neðiojamus dykumoje ar pusiau dykumoje. Vietiniai gyventojai juos gaudo ir šeria savo
kupranugarius... Karðto vëjo po tyrlaukius gainiojamo þoliø kuokðto ávaizdis kaip metafo-
ra gali bûti taikomas mums, lietuviams. Na, ypaè jaunajai kartai, nusiteikusiai ir toliau
masiðkai emigruoti ið savo protëviø ðalies. Tëvynë, ypaè tëviðkë, daugeliui jø tampa
sunkiau suvokiama, juolab ðirdimi nebeiðgyvenama abstrakcija.
ji realybë
pastebëjimai
si aidas atkartoja „virðesniø“ uþ jas jëgø
sieká Lietuvà ir toliau matyti „apsivalan-
èià“ nuo lietuviø...
Manau, kad nëra joks atsitiktinumas,
kai Prezidentas per savo dvi kadencijas
politikø þargone galutinai átvirtino kreipiná
„Lietuvos þmonës...“ Pabandykite suras-
ti dar nors vienà Europos ðalá, kur bûtø
toks kreipinys „ávalstybintas“? Ðtai nuo èia
galima atsekti vienà ið prieþasèiø, formuo-
janèiø vëjø gainiojamus þoliø kuokðtus...
Vartojant toká kreipiná nuraðoma ne tik
þmoniø istorinë atmintis, kultûrinis pavel-
das, pilietinë sanglauda. Nuraðoma ir
daugelis kitø, nemaþiau svarbiø sociali-
niø, politiniø, etnokultûriniø, psichologi-
niø ir panaðiø elementø, sudaranèiø so-
cialiniø santykiø ir jø ávairaus lygio tinklø
pamatiná karkasà. Tas karkasas ðiandien
praranda tvarumà, integralumà – tampa
birus. „Lietuvos þmogui“ (atsipraðau –
þmonëms) nebeprimenama jo pilietinë ir
dorovinë priedermë savo tautai ir valsty-
bei. Dar daugiau... Politikas, kuris yra lin-
kæs operuoti ðiuo kreipiniu, save taip pat
„iðlaisvina“ nuo panaðiø dvasiniø ir politi-
niø ásipareigojimø.
Ar pamenate popieþiaus Jono Pau-
liaus kreipiná, atvykus á Lietuvà ir susiti-
kus su lenkiðkai kalbanèia auditorija?
„Lenkø kilmës lietuviai!“ Tuo popieþius
norëjo pabrëþti politinës nacijos (ne vien
etniniø lietuviø) svarbà valstybës gyveni-
me. Visuomenës nariø politiná susitelki-
mà. Tuo kreipiniu popieþius priminë ir lie-
tuviø tautos istorines ðaknis, taip pat ir te-
ritoriná vientisumà. Tuo tarpu mûsø politi-
kai, sekdami Prezidentu, vengia ne tik
kreipinio „lietuviai!“ (nors jø, etniniø, Lie-
tuvoje 85 proc.). Jie seniai vengia tokiø,
rodos, visai neutraliø, bet turiningø krei-
piniø, kaip: tëvynainiai, bendrapilieèiai!..
Man suprantama, kodël taip elgiama-
si. Tai ne vien dël tautinio nevisavertiðku-
mo ir noro ásiteikti saujelei tautiniø maþu-
mø þmonëms. Jeigu bus vartojama lietu-
vio ar tëvynainio sàvoka, daugiau politi-
nës ir ypaè dorovinës grauþaties patirs ir
savo pilieèius apiplëðiantis monopolistas,
ir tik savo grupelës interesus matantis ir
juos ginantis „valstybininkas“, ir eilinis sa-
vivaldybës „biurokratas“…
Geleþinë taisyklë tokia: ir postmo-
dernumo, eurointegracijos sàlygomis
valstybës tvarumas priklauso nuo tautos
tvarumo. Ir atvirkðèiai – paliegusi, savøjø
vedliø uþmirðta ir „išsivaikšèiojanti“ tauta
gimdo tokià pat paliegusià, „kreivai“ be-
sielgianèià valstybæ. Reikëtø dar pridurti
– gimdo „beveidæ valstybæ“. Ir ne bet ko-
kià, o besirûpinanèià stambiojo, juolab
transnacionalinio kapitalo interesais.
O pastaroji, besirûpindama monopo-
linio kapitalo interesais ir vien pragmati-
niais dalykais, toliau spartina tautos „išsi-
vaikšèiojimà“. Uþburtas ratas…
Kur iðeitis ið tos situacijos, kurioje esa-
me atsidûræ? – paklaus nuo visuotinai pa-
plitusios kritikos triukðmo, nuo irzlumo
sklaidos pavargæs skaitytojas. Kai kà jau
pasakiau, apibûdindamas paplitusá ir
mums (manau, sàmoningai) implantuo-
tà kreipiná „Lietuvos þmonës…“ Kità reikð-
mingesnæ atsakymo dalá pabandysiu su-
konstruoti pasitelkæs jau kitoká ávaizdá…
Bet prieð pateikdamas ir apraðyda-
mas tà ávaizdá, tiesiog minties intrigai pa-
teiksiu Þiskaro d’Esteno (Giscard d’Es-
taing), buvusio Prancûzijos prezidento, o
vëliau iðrinkto Europos Konvento pirmi-
ninku, þodþius: „Pasaulis nelaimingas. Jis
nelaimingas ne tik todël, kad neþino, kur
eina, bet ir dël to, kad nejauèia, jog suþi-
nojæs suprastø einàs katastrofos link…“
(D’Estaing G.V. Europa mûsø laikais. –
Vilnius, 1995, p.15). Ta citata skaitytojui
tenorëjau priminti, kad „išsivaikšèiojimo“
(dvasinio, kultûrinio) liga sergame ne vien
mes. Tik mûsø liga yra kur kas fundamen-
talesnë, nei kur nors kitoje šalyje, pas mus
turinti netgi gilias istorines šaknis…
Integrali, tvari valstybë – tai ele-
gantiðka rotonda ir jos ilgesys….
Rotonda – romantizmo laikais plaèiai
pasklidæs ir antikos architektûrà atkarto-
jantis statinys.
Tai – centriškas apskrito plano stati-
nys su kupolu, kurá laiko kolonos. Tokia-
me statinyje visos kolonos yra lygiaver-
tës – nerasime kokios nors architekto
ypaè sureikðmintos. Prieðingu atveju tu-
rëtume architektûriná nesusipratimà…
Tautà (arba politinæ nacijà) ir valstybæ
jø vienyje (jeigu tarp jø nëra atskirties) ga-
lime prilyginti grakšèiai pastatytai ir tvirtai
stovinèiai rotondai. Man regis, tokiø dari-
niø mes turime Europoje. Tai suomiai, nor-
vegai, danai, islandai (visi skandinavai!);
prie jø galima priskirti Airijà, daugiatautæ
Ðveicarijà…. Visos jos funkcionuoja de-
monstruodamos darnà tarp tautos ir vals-
tybës (ðiuo atveju að nekreipiu rimtesnio
dëmesio á dabartinæ pasaulá iðtikusià kri-
zæ). Pabandysiu ávardyti rotondos kolo-
nas, nuo kuriø priklauso statinio grakðtu-
mas, patvarumas, apþvalgos erdvë ir kt.
Kas gi ið tiesø sudaro valstybës-roton-
dos kolonas, koks jø skaièius, kokia jø
bûklë? Dël kolonø skaièiaus… Tai – susi-
tarimo dalykas. Galime imti penkias, sep-
tynias, devynias… Kuo didesnis skaièius
– tuo daugiau painiavos. O jeigu rotondà
ásivaizduosime ið trijø ar keturiø kolonø –
vëlgi matysime architektûriná nesusipra-
timà. Kaþkà panaðaus galime áþvelgti or-
ganiniame tautos (nacijos) ir valstybës
vienyje.
Kokias kolonas tokiai rotondai-tvarios
valstybës ávaizdþiui mes siûlome? Siûlo-
ma eilës tvarka neturi reikðmës. Prime-
name – visos jos lygiavertës. Bet pokalbá
apie tai pradësime nuo tradicinës… Na,
intrigos, taip pat minties taupumo dëlei
jas apibûdindamas (ir ásivaizduodamas
bûtent Lietuvà kaip rotondà) kandþiai
pašmaikštausiu.
Gamybos organizavimas ir persona-
lo vadybos kultûra. Su velioniu akad.
E.Vilku mes nesutardavome. Jis turëjo po-
linká (kaip ir daugelis kitø) suabsoliutinti va-
dinamàjá ekonomikos veiksná. Bet ðtai kar-
tà, sugráþæs ið pasaulinio ekonomistø kon-
greso, jis pasakë: kongrese ásivyravusi
nuomonë, jog 80 procentø ekonomikos
sëkmæ lemia… kultûra. Nuo savæs pridur-
siu: jeigu kultûrai priskirtume dorovinius,
estetinius bei politinius ásitikinimus, galë-
tume tuos procentus ir padidinti…
Kà šios „kolonos“ atveju telegrafiðkai
dar derëtø svarbaus pasakyti? Ogi tai,
kad, nunykus archainei kultûrai ir kaimo
etnokultûrinei átakai, bûtent miestas tapo
nacionalinës tapatybës tæsëju. Ðiuo atveju
ne Japonija rodo iðskirtiná pavyzdá su sa-
vo unikalia personalo vadybos kultûra.
Specifiniais bruoþais ðioje srityje taip pat
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 7
iðsiskiria Skandinavijos ðalys, JAV,
Vokietija, Prancûzija ir kitos…
Lietuvoje viso šito mes neturime.
Uþtat turime gamybos, verslo sek-
toriø, kur viskas skaièiuojama vien
pinigais. Netgi kultûros renginiø
efektyvumas… O dël vadybos? Èia
viskas kosmopolitiðka. Bet kas liûd-
niausia – pavaldinys atsidûræs be-
teisio padëtyje… Ðimtaprocentinis
diktatas ðeimininko rankose. O jei
taip, tai apie kà kalbame, yra arti-
ma tautos duobkasybai…
Pilietinës visuomenës plëtoji-
mas. Tai galëtø bûti stipri, galinga
kolona. Panaðiai kaip Ðveicarijoje,
kuri suskirstyta á kantonus ir kuriuo-
se gana daþnai rengiami referendu-
mai. Mes negalime pasigirti daly-
vaujamàja demokratija. Taip, mes
renkame, bet tie „renkamieji“ jau iki
mûsø bûna iðrinkti (parinkti). Ne vie-
nas seimûnas yra prasitaræs: raðy-
kite kiek norite manifestø, peticijø,
memorandumø – mes juos iðmeta-
me net neskaitæ… Visur – skuba.
Visur – interesai…. Ir susiskaldy-
mas. Taigi grynesnio pavidalo pilie-
tinë visuomenë gali egzistuoti tik ne-
didelës teritorinës bendruomenës
pagrindu. Priminsiu istoriná fenome-
nà… Nuo teritoriniø bendruomeniø
ir jø rankomis supiltø piliakalniø pra-
sidëjo lietuviø valstybës – Lietuvos
statyba. Jeigu ðiandien kas ámanu
– tai tik teritoriniø ir kitø bendruo-
meniø bei judëjimø pavidalu. O
ðiaip pilietinæ visuomenæ galëtume
ávardyti kaip globalizmo ideologijos
išmestà klišæ (saviapgaulei…).
Demografiniai iðtekliai ir jø val-
dymas. Tapo tradicija, kad lietuviø
tauta, kadaise garsëjusi savo þy-
giais, nuolat praranda gyvybingiau-
sià savo dalá – nutautëjanèius, o da-
bar – emigruojanèius þmones. Taip,
ðiandien migruoja visi. O jeigu pa-
siþiûrësime, kiek procentø... Vaiz-
das bus labai liûdnas.
Egzistuoja dar ir kita šios „kolo-
nos“ pusë – gyventojø „kokybë“.
Kas po atgimimo pasirûpino staiga
atsiradusiais ðimtais tûkstanèiø skly-
pininkø? Niekas…. Vëliau Briuselis
pasiûlë mokëti jiems iðmokas, kad
tik nieko neaugintø… Kad tik ne-
dirbdami sparèiau degraduotø. O
mûsø „valstybininkai“ ir ðiandien to-
kiam projektui ploja katutes (plojo
ir K.Prunskienë, „nesugalvojusi“ ið-
mesti kokio nors kooperacijos rato
ðitiems bedaliams…).
Nukelta á 33 p.
8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Gërio
paradigma
Prof. dr. Dalia Marija STANÈIENË
Ðiuolaikinë ugdymo proceso sampra-
ta yra grindþiama psichologijos, sociolo-
gijos, filosofijos, teologijos ir kitais þmo-
gaus ugdymo mokslais. Edukologijos
moksle integruota socialiniø-kultûriniø
vertybiø samprata atveria ugdymo stra-
tegijai naujas gaires, kuriomis siekiama
pagrindinio tikslo – tobulinti asmenybæ ir
visuomenæ, visø pirma joje áteisinant gë-
rá, kaip universaliàjà vertybæ.
Prancûzø psichoanalitikë Julia Kristeva,
apibûdindama mûsø gyvenamàjá laikotar-
pá kaip postindustrinës ir postkomunistinës
demokratijos, kuriose gyvename su jø afe-
romis ir skandalais ir uþ jø ir kurios turi bruo-
þø, su kuriais þmonija niekada nebuvo su-
sidûrusi, kvieèia sunerimti dël prekybos kû-
nu ekonomikos ásivieðpatavimo, galbût net
dramatizuoti, vilku staugti, kol visa tai dar
nëra galutinai átvirtinta, kol dar ne vëlu. Tuo
tarpu Martino Heideggerio mokinë filosofë
Hannah Arendt pastebi, kad prasidëjæs
naujaisiais amþiais sekuliarizacijos proce-
sas atëmë ið asmens nemirtingumo idëjà
ir átvirtino teiginá, jog pats gyvenimas yra
aukðèiausias gëris. Pasak jos, ðiuolaikinis
þmogus, praradæs anà pasaulá, neágijo ðio
pasaulio ir gyvenimo, jis tiesiog buvo prie
jo nustumtas, nublokðtas á uþdarà introspek-
cijos vidujybæ, kur daugiausia, kà jis galëjo
patirti, buvo tuðti skaièiuojanèiojo intelekto
procesai, jo þaismas su savimi.
Profesorë Laura Bovone, tyrinëdama
ðiuolaikinës kultûros poveiká meninës
Ðiuolaikinëje visuomenëje, vyks-
tant socialinës elgsenos pokyèiams,
bylojantiems apie asmenybës
raidos krizæ, gëris tampa prioriteti-
niu ugdymo tikslu. Besikeièiantis
socialinis gyvenimas, jo nauja
ugdymo
raiðkoje
veiklos ir meninio ugdymo sistemoms (te-
atras, kinas, televizija, reklama ir kt.), pa-
stebi, jog postmodernioji kultûra yra post-
industrinës visuomenës atvirkðèias vei-
das. Tai reiðkia, kad postmodernioji kul-
tûra funkcionuoja pagal rinkos dësnius,
kurie determinuoja ugdymo tikslus, me-
ninæ raiðkà ir diktuoja ávairiø naujø meni-
niø stiliø ásitvirtinimà, vadinamà postmo-
derniu sinkretizmu. Postmodernistinis po-
þiûris á meno kûrinius, kaip kultûros pro-
duktus, tenkinanèius vartotojø vizualius
ir konceptualius poreikius, iðkreipë este-
tiniø vertybiø, kuriø pagrindà sudaro ne-
suinteresuotumas, prasmæ. Meninis ug-
dymas socialinëje politinëje aplinkoje, ku-
rioje kûrybinis procesas vyksta pagal rin-
kos taisykles, pasak L.Bovone, transfor-
muoja ir dvasiniø vertybiø sampratà.
Vakarø kultûros saulëlydyje visuome-
nës modernizacija ir jos ávairûs valdymo
mechanizmai su savo galiø laukais savi-
tai transformavo þmogaus ugdymà. Gë-
rio idëjos ignoravimas arba jos atmetimas
vertybiø internalizacijos procese yra vie-
na ið ugdymo procesà transformuojan-
èiø prieþasèiø, kuri nuasmenina þmogø,
gimdo visuomenës socialinæ bei morali-
næ krizæ. Filosofas M.Foucault, nuodug-
niai iðtyræs dvejopø moralës standartø te-
orijà, atskleidë drausminiø institucijø vyk-
domà þmogaus nuasmeninimo techno-
logijà. Genealogiðkai iðanalizavæs asme-
nybës suverenaus Aš susvetimëjimo pro-
cesà, kuris vyksta socialiniø pokyèiø gel-
mëje, veikiamas disciplinariniø instituci-
jø, jis atkreipë dëmesá á tø institucijø plët-
rà bei jø biurokratiná (anonimiðkà) funk-
cionavimà. Pavaldiniai ugdomi pagal in-
dividø visuomenei naudingumo koeficien-
tà, pasitelkus þmones disciplinuojanèius
mechanizmus su specifinëmis prievartos
formomis ir procedûromis. Ðiame proce-
se ypaè reikðmingas þinijos ir valdþios
bendradarbiavimas, suteikiant þmogui
socialinæ ir asmeninæ tapatybæ, darant
subjektà objektu, atskiriant já tiek nuo sa-
ekonominë ir kultûrinë sankloda
neretai apibûdinami korporacijø
kapitalizmu, kuris atspindi tam
tikrà tikrovës transformacijà.
Didëjantis nusikalstamumas,
agresija, asmenybës psichikos
væs paties, tiek nuo kitø. Nagrinëdamas
ðá vyksmà, M.Foucault atskleidë bûdus,
kaip disciplinariniø institucijø veikiamas
þmogaus kûnas, siela, màstymas ir elge-
sys. Jo nuomone, humanitarinius moks-
lus panaudojus kaip socialinës technikos
ir gydymo praktikà, kuriama veiksminga
drausminimo jëgos terpë, kurioje domi-
nuoja reglamentuojantis protas.
Lietuvoje, kaip ir kituose Europos krað-
tuose, pastebimos analogiðkos vertybiø
praradimo tendencijos. Remdamiesi aris-
toteline-tomistine arba platoniðka-augus-
tiniðka filosofija, tarpukario Lietuvoje ðià
problemà analizavo St.Ðalkauskis, A.Ma-
ceina, Pr.Dovydaitis, Pr.Kuraitis, A.Jakð-
tas-Dambrauskas, Gabrielë Petkevièaitë-
Bitë, Albinas Liaugminas ir kiti. Filosofi-
jos, religijos, psichologijos ir pedagogi-
kos mokslø sankirtoje buvo bandoma
konstruoti asmens dvasinio ugdymo mo-
delá. A.Maceina pabrëþë, kad ugdymas ir
dora valdo dvasios pasaulá. Ugdymo sie-
kiamas prigimties valdymas nëra jos dre-
sûra, bet þmogaus gamtinio principo pa-
jungimas dvasiniam jo principui. Palenk-
damas prigimtá dvasiniam pradui, ugdy-
mas kuria organiðkà santyká tarp dvasios
ir gamtos, tarp kûno ir sielos, tarp þemes-
niøjø ir aukðtesniøjø galiø.
sutrikimai, pasireiðkiantys depre-
sija, neurozëmis bei kitokiomis
þmoniø santykiø deformacijomis,
keièia poþiûrá á asmens ugdymà, o
kartu kelia ir naujus uþdavinius
edukologijos mokslui.
Šio laikotarpio socialinius pokyèius ir
jø átakà asmenybës ugdymui savitai trak-
tuoja ir vertina þenkliausi Lietuvos eduko-
logai. Profesorë A.Juodaitytë pastebi, kad
visuomenëje daugëja socialinës stratifika-
cijos reiðkiniø, atsiranda grupës, kurios
anksèiau neegzistavo ir yra nepajëgios
adaptuotis visuomenëje ir á jà integruotis.
Stabiliø vertybiø ir normø nebuvimas lemia
ne tik socialinës-kultûrinës atskirties gru-
piø visuomenëje gausëjimà, bet ir krimi-
naliniø elementø atsiradimà. Tuo tarpu pro-
fesorë E.Martiðauskienë, atkreipdama dë-
mesá á vartotojiðkos kultûros, vertybinio re-
liatyvizmo, jaunëjanèiø teisës paþeidëjø
grupiø dominavimà ðiuolaikinëje visuome-
nëje, pabrëþia stiprëjantá dvasingumo sty-
giø, teigdama, kad dvasiniø vertybiø ákû-
nijimas tampa vis aktualesne problema.
Pedagoginiu aspektu ji visø pirma sietina
su vertybiø internalizacija. Pasak profeso-
rës V.Aramavièiûtës, auklëjimo, kaip esmi-
nës ugdymo funkcijos, aktualumà pagrin-
dþia ðiø laikø dvasinë krizë, kuri apima ávai-
rius visuomenës sluoksnius ir ágyja pavo-
jingø raiðkos formø, neigiamai veikianèiø
asmens dvasinio pasaulio sklaidà ir gyve-
nimo stiliø. Analogiškai vertindama socia-
linius ir kultûrinius santykius mûsø gyve-
namuoju laikotarpiu, profesorë O.Tijûnë-
Muzikos katedros
studentø opera –
Algirdo Bruþo
,,Miðko pasaka”
lienë konstatuoja, kad auklëjimo esmæ nu-
sakanti vertybë yra dvasingumas. Taigi tiks-
linga kalbëti apie vertybiø pedagogikà. Pro-
fesorius L.Jovaiða, atskleidæs dvasiniø ir
materialiniø vertybiø sàsajas bei skirtybes,
daro iðvadà, kad þmonijos dvasinis gyve-
nimas atsilieka nuo civilizacijos ðuolio. Ðio
atsilikimo pasekmë, L.Jovaiðos teigimu,
yra ta, jog þmogus dël gërybiø pertekliaus
tapo daiktø vergu. Todël susiformavo utili-
tarinis poþiûris á edukaciná procesà, kuris
kreipiamas tik á asmens intelekto lavinimà,
apeinant tikràjà ugdymo esmæ ir galutiná
jo tikslà – dvasingumà.
Ðiandienëje Lietuvoje, pasak profeso-
riaus B.Bitino, remiamasi ugdymu, kaip
þmogiðkosios veiklos paradigma, kuri grin-
dþiama gërio principu. Joje daugiausia dë-
mesio skiriama humanistinei pedagogikai,
palankios pedagoginës aplinkos kûrimui,
ugdytojo veiklos derinimui su ugdytiniø as-
menybës savisklaida, saviraida bei savi-
mone. Besikeièiant ugdymo paradig-
moms, B.Bitino nuomone, kyla poreikis ið-
tirti pokyèiø ásitvirtinimà ugdymo realybë-
je bei apibrëþti naujus ugdymo tikslus vir-
tualiame socialinës aplinkos kontekste.
Nemaþa darbø dvasinio ugdymo klau-
simais skiriama ir lietuviø egzodo eduko-
logijoje. Analizuodami K.Markso, Z.Freu-
do, F.Nietzsche‘s, H.Marcuse‘s, M.Heideg-
gerio, J.-P.Sartro ir kitø idëjø átakà ðiuolai-
kiniams vertybiniams standartams Vaka-
rø visuomenëje, D.Katiliûtë-Boydston,
A.Paplauskas-Ramûnas, A.Paðkus, J.Pi-
kûnas A.E.Ðidlauskaitë, K.Trimakas ir kiti
pabrëþia, kad, vykstant globaliems socia-
liniams ir kultûriniams pokyèiams, bever-
tybinis ir perversijomis uþpildytas ðvietimas
ne tik neugdo visapusiškos asmenybës,
bet, atvirkðèiai, sukelia narcisistinius ir pri-
mityvius polinkius, t.y. vyksta þmogaus nu-
asmeninimo procesas. Stebëdami didë-
jantá jaunimo nusikalstamumà, narkotikø
plitimà, ðeimø irimà, ávairias depresijos for-
mas, lietuviø iðeivijos mokslininkai tarp pa-
grindiniø ugdymo uþdaviniø kelia tautinio
jausmo, kaip tapatybës suvokimo, ir mo-
ralinio pojûèio, kaip gërio ir blogio paþini-
mo, skatinimo svarbà.
Vadinasi, dvasingumo, kaip bendra-
þmogiðkos vertybës, ugdymas yra neat-
siejamas nuo kitø vertybiø internalizaci-
jos, kurios asmens veiksmams ir visai jo
bûèiai suteikia savità gërio matmená. Ug-
doma asmenybës savastis, kurioje uþko-
duota gërio paradigma, leidþia naujai pa-
þvelgti ir á ugdymo procesà. Gëris, prasi-
skverbæs pro sàmonës lygmená, sustip-
rintas emociniais iðgyvenimais, atiduoda-
mas valios apsisprendimui, kuris savo ak-
tu ðá gërá priima arba atmeta. Taigi gërio
sklaida turëtø tapti pamatiniu principu jam
ásitvirtinant ne tik atskiro asmens bûtyje,
bet ir ávairiose ugdymo institucijose.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 9

Ð vietimo reformatoriai nuolat
ieðko veiksniø ir kintamøjø, kurie daro di-
dþiausià átakà reformos sëkmei ar nesëk-
mei. Vadovëliai, pastatai, áranga, biudþe-
tai, vadovai ir kiti dalykai, be abejonës,
veikia mokymosi kokybæ, bet tyrëjai pa-
kartotinai konstatuoja, kad pats svarbiau-
sias, kitus nustelbiantis veiksnys yra
aukštos kvalifikacijos mokytojas (Darling-
Hammond, 2005; Kennedy, 2005). Todël
pravartu atnaujinti diskusijà apie moky-
tojo rengimà ir kvalifikacijos këlimà.
Paspirtys tokiai diskusijai buvo dvi
konferencijos, rengtos pernai rudená. Eu-
ropos ðvietimo tarybø tinklo (European
Network of Educational Councils – EU-
NEC) konferencija vyko 2008 m. spalio
13–15 d. Vilniuje. Lietuvos ŠMM Švieti-
mo taryba yra ðio tinklo narë ir priëmëme
kvietimà organizuoti konferencijà peda-
gogø rengimo tema. Antra konferencija
vyko Prezidentûros iniciatyva pernai spa-
lio 24 dienà. Abiejose konferencijose nag-
rinëta daugybë temø, taèiau èia susitelk-
siu ties vienu klausimu, kuris mano ásiti-
kinimu yra pamatinis, kalbant apie mo-
kytojo rengimà: nauji iððûkiai, su kuriais
susiduria šiandienos mokytojas.
Bet kuriame interneto portale paskel-
bus straipsná apie ðvietimo reformà, atsi-
randa aibë komentatoriø, teigianèiø, kad
uþ viskà, kas negerai nûdienos ðvietime,
kalti Meilë Lukðienë, Darius Kuolys, Mari-
ja Barkauskaitë ir kiti ðvietimo reformos au-
toriai, sugriovæ senus, gerus ðvietimo pa-
matus. Kritika pasipila ið tautiðkai nusitei-
kusiø konservatyviøjø sluoksniø, kurie kal-
tina reformos autorius kosmopolitiniø idë-
jø skleidimu. Nepatenkinti yra ir tie, kurie
nori gràþinti prieðreforminá, normatyviná, so-
vietiná modelá. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nesu-
vokia, kad mokytojo aplinka ir darbo sàly-
gos per pastaruosius 20 metø radikaliai
pasikeitë. Kaip raðo Ramutë Bruzgelevi-
èienë (2008): „Pirmiausia – nesuvokta pa-
saulio mastu susiklosèiusi problema, kaip
geometrine progresija didëjantá informaci-
jos kieká sutalpinti á mokyklø programas ir
kaip priversti toká þiniø kieká ásiminti klasiki-
nës ugdymo paradigmos bûdais. Antra –
nesuvokta kilusi istorinë ugdymo paradig-
mos kaitos bûtinybë kintant ideologinei pa-
radigmai – tiek dalies politikø, tiek dalies
pedagogus rengianèiø aukðtøjø mokyklø
profesoriø, tiek pedagogø praktikø, juolab
visuomenës. Dar viena aplinkybë – ne vi-
siems priimtina holistinë tikrovës sampra-
ta, kuria remiantis kurti reformos teoriniai
modeliai. Akademiniams sluoksniams, pe-
dagogams sunku suabejoti per savo gy-
10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Visuomenës iððûkiai ir
mokytojø
venimà ágytomis mokslo tiesomis, þiniomis
kaip santykinëmis, kintanèiomis, nes toks
suabejojimas verstø mokytis ið naujo“ (p.
Emilija SAKADOLSKIENË
244). Nors autorë raðë apie sovietinës mo-
Lietuvos ðvietimo tarybos
kyklos tradicijos iðsiilgusius þmones, tai tin-
vicepirmininkë, Vilniaus pedagoginio
ka visiems, kas nostalgiškai siekia stabilu-
universiteto dëstytoja
mo ir saugumo, to, kas áprasta.
Tendencijos, keièianèios ðvietimà
Ekonominio bendradarbiavimo ir plët-
ros organizacijos (OECD) Pedagoginiø ty-
rimø ir inovacijø centras neseniai iðleido
ataskaità Trends Shaping Education (Ten-
dencijos, keièianèios ðvietimà) 2008 me-
tams. Nors Lietuva kol kas nepriklauso
ðiai organizacijai, mes á jà pretenduoja-
me, ir ten pateikti duomenys gerai atspin-
di Vakarø ðaliø padëtá. Neanalizuosiu vi-
sø OECD iðvardytø tendencijø; parinkau
kelias, kurios parodo, kaip keièiasi arba
gali keistis mûsø mokiniai ir studentai. De-
ja, yra mokytojø, kurie nëra parengti
šiems pasikeitimams. Tokie mokytojai,
kaip rodo tyrimai, nemoka dorotis su di-
dëjanèiais iððûkiais. Susidûræ su jais, daþ-
nai supaprastina dëstomà medþiagà ir su-
kuria kontroliuojanèià intelektualinæ ir so-
cialinæ aplinkà, uþuot diferencijuotai ten-
kinæ ávairiø mokiniø poreikius.
Nenumatytos funkcijos. Tëvai patiki
savo vaikus mokyklai, kad ji juos priþiûrë-
tø, maitintø, saugotø; ne tik mokytø, bet ir klausomybës tradiciniams dariniams,
auklëtø bei ugdytø. Vis daugiau tëvø nori kaip bendruomenë, baþnyèia ar darbo-
savo pareigas perleisti mokyklai. Be tëvø, vietë. Svarstoma, ar ið tikrøjø yra daugiau,
yra ir daugelis kitø suinteresuotøjø, kurie ar maþiau pasitikëjimo ir bendradarbiavi-
kelia mokytojams reikalavimus: darbo rin- mo nei anksèiau. Jei þmonës yra daugiau
ka, socialiniai partneriai, politikai, tarptau- individualistiðki, ðvietime gali imti virðø su
tiniai ir nacionaliniai ðvietimo politikos kû- tuo daþnai siejamas vartotojiškumas so-
rëjai bei patys mokiniai. Vis daugiau auk- cialiniø tikslø sàskaita. Silpstant sociali-
lëjimo funkcijø permetame mokyklai, o niams saitams, mokykla patiria spaudi-
paskui priekaiðtaujame, kad ji nefunkcio- mà sudaryti sàlygas ryðiams ir bendravi-
nuoja kaip anksèiau. Norime, kad moky- mui, kas vëlgi reikalauja papildomø
tojai vaikus iðmokytø ne tik raðyti, skaityti, iðtekliø ir kitaip parengto mokytojo.
dainuoti ir ðokti, bet ir sveiko gyvenimo bû- Imigracija. Apskaièiavus 1990–2004 m.
do, pilietiðkumo, tautiðkumo, lytinio gyveni- vidurká, daugiau þmoniø ávaþiuoja nei iðva-
mo peripetijø, vairavimo, plaukimo, infor- þiuoja á OECD šalis (iðskyrus Lenkijà).
macinio ir informatikos raðtingumo ir t.t. Ðiø OECD ðalys yra labai pageidautinos imig-
naujø funkcijø neiðguisime ið mokyklø, tad rantams. Ðio proceso spartà galima matyti
teks su jomis susigyventi. Deja, daugelis tokiose šalyse, kaip Ispanija ir Graikija. Di-
mokytojø tokiam darbui nëra parengti. dëjanti konkurencija rodo, kad, norëdama
Bendruomenës pakaitalas. Menks- išlaikyti pozicijas pasaulio rinkose, šalis nori
ta socialinis kapitalas, gyvename indivi- nenori yra priversta taikytis su migruojan-
dualistinius, be sàryðio gyvenimus, ku- èia darbo rinka. Neseniai Delfi portale per-
riuose vis maþiau pasitikëjimo. Ðeimos skaièiau, kad Vilniuje, Ozo gatvëje, stato-
struktûros nuolat keièiasi: vedybø maþë- mas prekybos centras. Statybos aikðtelëje
ja, poros gyvena nesusituokusios, skyry- tà dienà dirbo 860 darbininkø. Ið jø tik 160
bos yra áprastas reiðkinys ir daugëja ðei- lietuviø. Visi kiti turkai. O Seime svarstoma,
mø, kuriose yra tik vienas ið tëvø. Indivi- kaip palengvinti tokiø atvykusiø darbininkø
dualistiniame pasaulyje yra maþiau pri- ðeimø susijungimà. Ar mûsø mokytojai mo-
besikeièiantis Europos
vaidmuo
kës dirbti su jø vaikais? Bet nereikia kinø ar
turkø. Daug kas prognozuoja, kad, gilëjant
ekonominei krizei, á Lietuvà gali pradëti gráþti
emigravusieji. Jø vaikai bus lankæ kitokias
mokyklas, kur dëstoma kitomis kalbomis,
kitais pedagogikos metodais. Ar mokyto-
jai áveiks sumaiðtá (kad ir teigiamà), kurià
jie áves? Ar mokytojai pakankamai jautriai
spræs skirtingus kultûrinius imigrantø ir
gráþtanèiø emigrantø poreikius? Pagal to-
lerancijos rodiklius Lietuva yra beveik Eu-
ropos Sàjungos ðaliø sàraðo gale. Anks-
èiau á daugiakultûrá ugdymà buvo þiûrëta
kaip á ðalutiná dalykà, papildantá progra-
mas, orientuotas á klasikà bei mûsø tau-
tos kultûrà. Ðiø laikø migracija ðito nebe-
leis. Kitø kultûrø supratimas bus reikalin-
gas ir pasaulëþiûrine prasme, ugdant to-
lerancijà tam, kuris ne tik kitaip atrodo, ki-
taip kalba, bet ir kitaip mato pasaulá.
Lyties klausimai. Lygiø galimybiø
nuostatos verèia mus klausti klausimus,
kuriø anksèiau nenagrinëjome. Kaip mo-
kykla per atvirus, o kartu ir neišsakytus
(pasàmoninius) pamokymus bei patari-
mus formuoja berniukø bei mergaièiø kar-
jeros, profesijos ir pedagoginius pasirin-
kimus? Kaip mokyklai atsiliepia vis didë-
jantis dirbanèiø motinø skaièius? Ar kei-
èiasi atsakomybës pusiausvyra tarp mo-
kyklos ir ðeimos, auklëjanèios vaikus? Ar
pasikeitimai á gerà ar á blogà pusæ? Ar kei-
èiasi tëvo santykis su mokykla? Maþi at-
lyginimai ir þemas pedagogo prestiþas ve-
ja vyrus mokytojus iš mokyklos. Kaip
mokytojø profesijos „feminizacija“ veikia
mokyklà, paèius mokytojus, mokinius ir
visuomenæ? Ar reikalinga politika, kuri
keistø ðià tendencijà? Jei taip, tai kaip?
Ðios OECD praneðime paminëtos ten-
dencijos tëra nedidelë dalis iððûkiø, ku-
riuos patiriame, siekdami teikti visuotiná
ðvietimà. Nekalbëjau apie besikeièianèias
mokymo/mokymosi paradigmas, apie
specialiø poreikiø turinèius mokinius, apie
patyèiø problemà bei psichinës ir fizinës
sveikatos klausimus. Esame ásipareigojæ
sudaryti ðvietimo sàlygas visiems, nepai-
sant amþiaus, rasës, ekonominës ar so-
cialinës padëties, taèiau daþnas mokyto-
jas neþino, kà ir kaip daryti, kai á jø klasæ
yra atvedamas neágalus vaikas ar kitakal-
bis iš kitos šalies, kultûros. Mokytojo dar-
bas susideda ið neapskaièiuojamo kie-
kio veiksniø. Visø jø neaprëpsime ir vi-
siems atvejams neparengsime, taèiau
rengdami mokytojus turime skirti daug
daugiau laiko, kokybiðko dëmesio ir ištek-
liø. Pasaulis darosi ávairesnis ir sudëtin-
gesnis. Mokytojas turi bûti pasirengæs
tiems iððûkiams. Mario Soaresas, Euro-
pos ekonominio ir socialinio komiteto na-
rys, per EUNEC konferencijà kalbëjæs
apie mokytojø rengimo kokybës gerini-
mà, pabrëþë, kad anksèiau þinios apie
mokomàjá dalykà buvo svarbesnës. Ðian-
dien pedagoginis pasirengimas tampa vis
aktualesnis ir svarbesnis, norint susido-
roti su visomis naujomis sàlygomis. Mo-
kytojai turi bûti mokomi, kaip klausytis jau-
no þmogaus. Anot jo, kuo išsamesnis ir
ilgesnis mokytojo rengimas, tuo didesnë
galimybë, kad jis bus veiksmingas.
Naujos tendencijos rengiant Europos
mokytojus
Vis dëlto pedagogo profesija turi vie-
nà labai sunkiai nugalimà prieðà. Pagal-
vokime, kà mes þinome apie bankininkà
arba statybininkà. Daþniausiai praleidþia-
me kelias minutes banke ir þiûrime, kaip
mus aptarnauja. Praeidami pro statybos
aikðtelæ matome, kaip dirba statybininkas,
arba dar blogiau, ta statybos aikðtelë yra
mûsø namuose. Vienaip ar kitaip, mûsø
patirtis apie tas profesijas yra ribota. Pa-
galvokime apie studentæ, kuri ateina á Pe-
dagoginá universitetà. Ji trylika ar keturioli-
ka metø diena ið dienos stebëjo mokytojø
veiklà. Ji jau turi susikûrusi stereotipus apie
mokytojos darbà. Praktikà atliekantys stu-
dentai ateina turëdami nuostatà, kad mo-
kymas yra paprastas þiniø perdavimo pro-
cesas. Jie tiki, kad mokymas tëra nesu-
dëtingas veiksmas, kuriuo mokiniams pa-
sakoma, kà jie turi iðmokti (Berry, 2004).
Ðituo skaudþiai ásitikinau, kai ëjau stebëti
savo buvusios studentës, kuriai dabar
mentoriauju. Atrodë, lyg að nieko nebû-
èiau jos iðmokiusi. Per pokalbá po pamo-
kos ji susijaudinusi pripaþino vidury pamo-
kos supratusi, kad viskà daranti ne taip,
kaip reikia, o taip, kaip ji prisimenanti ið
mokyklos. Mûsø keli metodikos kreditai ir
pernelyg maþas skaièius praktikos pamo-
kø ðito niekaip neiðmuðë, ypaè kai apë-
më jaudulys. Tyrëjai pradëjo raðyti ðia te-
ma – kaip bûsimà mokytojà perprogramuo-
ti, „perlauþti“, „desocializuoti“, kad jis atsi-
sakytø veiksmø, kuriuos stebëjo 14 metø.
Dan Lortie (1997) tvirtina, kad tai 14 metø
trunkanti profesinë staþuotë. Jos padariniø
per kelias savaites neámanoma niveliuoti,
jei nebus intensyvios bei kokybiðkos prak-
tikos nuo pat pirmøjø studijø metø.
Vis daugiau tyrëjø paþymi, kad nepa-
kanka ketveriø metø parengti kompeten-
tingà mokytojà. Daugelis Vakarø valstybiø
pereina prie penkeriø ar ðeðeriø metø truk-
mës magistriniø programø. Jokioje Euro-
pos Sàjungos šalyje nëra programos, ku-
rioje mokytojai bûtø rengiami trejus me-
tus. Bûtina þenkliai sumaþinti mokytojø
rengimo programø skaièiø ir liautis trakta-
vus mokytojus kaip buhalterius ar dietolo-
gus, kuriuos galima rengti kolegijose. Nuo-
lat akcentuojama, kad universitetai teikia
iðsilavinimà, o kolegijos – profesijà. Tai tu-
rëtø bûti pakankamas argumentas atsisa-
kyti neuniversitetinio mokytojø rengimo.
Mokytojai privalo bûti rengiami universite-
tuose ir reikëtø sekti Vakarø tendencija pail-
ginti studijø laikà iki 5–6 metø. Mokytojo
negalima rengti neakivaizdiniu ar distan-
ciniu bûdu. Ðiø dienø pedagogas turi bûti
komandinio darbo ekspertas, nuolat ben-
draujantis su kitais, su kolegomis aptari-
nëjantis savo darbà. Jis turi turëti tyrëjo ge-
bëjimø, kad galëtø nagrinëti klasëje vyks-
tanèius pedagoginius procesus. Tokie ágû-
dþiai nëra lavinami neakivaizdþiai. Daugelis
alternatyviø, neakivaizdiniø, distanciniø
rengimo programø vadovaujasi senàja
prielaida, kad galima parengti mokytojà,
jeigu bus suteikta pakankamai þiniø. Pa-
tirtis, numanoma, ateis dirbant. Vis dëlto
matome, kad baigusieji intensyviø prakti-
kø nereikalaujanèias programas dirba
prasèiau ir greièiau meta pedagogo pro-
fesijà. Þinome, kad baigusieji vadinamà-
sias alternatyvias mokytojø rengimo pro-
gramas daþniausiai „iðkenèia“ mokyklà ne
daugiau kaip penkerius metus. Tie, kurie
yra tinkamai paruošti, lieka daug ilgiau.
Be abejonës, visø gerøjø mokytojø ren-
gimo programø bendras rodiklis yra pakan-
kama „klinikinë“, integruota praktika, vyks-
tanti nuo pat pirmøjø studijø metø. Tos ða-
lys, kurios labai rûpinasi mokytojø rengi-
mu, neretai reikalauja 200 praktikos dienø
mokykloje prieð atestavimà, o Lietuvoje te-
bëra programø, kuriose praktika nesiekia
në 200 valandø. Mokymo praktika turëtø
bûti intensyvios socializacijos ir paþinties su
mokykline kultûra laikas. Tai lygintina su me-
dicinos studentø rezidentûra, be kurios ne-
ásivaizduojama, kad gydytojui bûtø leidþia-
ma su mumis eksperimentuoti. Negana to,
reikia patikrinti tø praktikø kokybæ. Jos daþ-
nai vyksta be tinkamo mentoriavimo. Mo-
kytojai turi bûti tinkamai parengti priimti
praktikantà, já globoti, jam patarti, skirti lai-
ko giliai refleksijai apie mokymo ir moky-
mosi procesà. Uþ tai jiems turi bûti finan-
siðkai deramai atlyginta. Ðiuo metu prakti-
kantai daþnai paliekami Dievo valiai, nere-
tai siunèiami á tokias mokyklas, ið kuriø kaip
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 11
tik nereikëtø mokytis, nors yra ir uoliø mo-
kytojø globëjø, pas kuriuos malonu siøs-
ti studentus. Reikalinga glaudesnë part-
nerystë tarp aukðtøjø mokyklø ir mokyk-
lø bei mokytojø globëjø. Puiku, kad VPU
kartu su VDU ir Klaipëdos, Ðiauliø uni-
versitetais vykdo naujà projektà, pagal ku-
rá bus rengiami pedagogai mentoriai. Bû-
tø galima netgi pagalvoti apie tokios prak-
tikos standartø kûrimà.
Dar vienas tyrimø „atradimas“, kurá
vertëtø panagrinëti: studentai nesuge-
ba susieti to, ko mokosi dalyko specia-
lybës kursuose (matematikos, literatû-
ros, dailës), su metodikos ir psichologi-
jos kursuose iðmoktais dalykais. Tuos til-
tus turi efektyviau statyti dëstytojai, dir-
bantys bent kelias valandas mokykloje
ir nutuokiantys apie diferencijuotà mo-
kymà, metodø ávairovæ, integracijà, mo-
tyvacijos problemas ir amþiaus tarpsniø
ypatumus. Rengiant mokytojà svarbu
ugdyti jo gebëjimà nagrinëti mokymo
procesà ið mokinio perspektyvos. Tai turi
daryti ne vien metodikos, bet ir dalyko
dëstytojai. Reikalingas bendradarbiavi-
mas tarp specialybiø ir pedagogikos ka-
tedrø paèiose aukðtosiose mokyklose.
Tai sunkiai pasiekiama, kai naudojamas
nuoseklusis mokytojo rengimo mode-
lis. Mokytojas turi bûti kryptingai, su
meile rengiamas savo pasirinktai pro-
fesijai nuo pat pirmo kurso, lygiagreèiø
studijø metu. Nuoseklusis rengimas yra
vienas prasèiausiø Lietuvos modeliø,
nes jis daþnai vyksta vakarais, neaki-
vaizdiniu ar nuotoliniu bûdu grynai te-
oriniu lygiu, be intensyvios „klinikinës“
praktikos. Tai tëra mokytojo rengimo
imitavimas su magistro pavadinimu.
Átvirtinama akivaizdþiai klaidinga nuo-
stata, kad dalykas yra svarbiau uþ me-
todiná profesiná rengimà.
Svarbu sugrieþtinti pedagogikos
specialybiø studentø atrankà. Stojantieji
turi bûti gabûs, mylintys vaikus ir norin-
tys dirbti pedagoginá darbà. Per pokal-
bius, per specialius testus, per peda-
gogø rekomendacijas galima atsisaky-
ti tø, kurie kitur neástojo arba kurie dël
viso pikto nori ásigyti kvalifikacijà, jei ki-
tur gyvenime nesisektø. Galima juk pa-
svajoti apie Suomijos variantà, kur á pe-
dagogikos specialybæ yra didþiulis kon-
kursas ir á jà stoja patys gabiausi, nors
algos nëra pasakiðkai didelës. Norint,
kad tai ávyktø, privalo keistis atlyginimai
ir sàlygos mûsø mokyklose.
Krizë gal nëra pats geriausias laikas
kalbëti apie papildomas investicijas, ku-
rios reikalingos naujos kartos mokyto-
jui rengti. Antra vertus, ar áveiksime ðià
ir bûsimas krizes, jei neinvestuosime á
patá átakingiausià ðvietimo kaitos veiks-
ná – mokytojà?
12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Pinigai visais laikais rûpëjo þmogui. Ir tai nenuostabu. Pini-
gai – priemonë norimai prekei ar paslaugai gauti. Taèiau
kartu tai ypatinga priemonë, nes jos turëjimas leidþia gauti
tai, ko kitas ásigyti negali. Taigi pinigø turëjimas ne tik daro
þmogui prieinamus dalykus, kuriø kiti gauti negali, bet ir
suteikia veikimo laisvæ. Tad noras turëti pinigø, ir kuo
daugiau, aktualus visais laikais ir ypaè mûsø vartotojiðkoje
visuomenëje, kur pinigø turëjimas tampa svarbia prielaida,
garantuojanèia poreikiø patenkinimà.
Esë
Finansø
gráþtø gerokai pagausëjæ. Ir jie sugráþta. Su-
gráþta, ágijæ papildomos galios. Taèiau toji
galia pasiskirsto keistai.
Nors tos galios kûrëjai yra indëlininkai
(jø pinigai), taèiau tikraisiais galios ðeimi-
ninkais ir naudotojais tampa bankai. Prisi-
imdami rûpinimàsi indëlininkø lëðø didini-
mu, jie perima ir jø pinigais sukurtos ga-
lios disponavimà ir ilgainiui ima diktuoti ir
Monografija
Prof. Valdas PRUSKUS apie socialinës
Pinigø gausinimas yra nuolat skatina- katalikybës raiðkà
mas, nuolat primenant, jog egzistuoja dau-
gybë bûdø uþdirbti, o svarbiausia – nesun- Lietuvoje
kiai ir praturtëti. Tà patvirtina praturtëjusiø
þmoniø pavyzdþiai ir jø gyvenimo istorijos, Socialiniø mokslø fakulteto profe-
kurias be paliovos multiplikuoja þiniasklai- sorius Valdas Pruskus prieð keletà me-
da. Ne visi praturtëjimo bûdai atrodo skaid- tø paskelbë monografijà „Socialinë
rûs ir priimtini, nemaþai ir abejotinø, taèiau katalikybë tarpukario Lietuvoje“, ku-
visi jie kalba apie aktualø kiekvienam gyve- rioje atskleidë jaunosios kartos kata-
nanèiam vartotojiðkoje visuomenëje dalykà likø intelektualø puoselëtas socialines
– pinigus ir jø uþsidirbimo galimybes. Todël á bei politines nuostatas, ákvëptas so-
juos ásiklausoma, netgi ir tais atvejais, kai jie cialinës katalikybës idëjø. Autorius ir
nekelia simpatijø ir vertinami kontroversið- toliau lieka ištikimas pasirinktam tyri-
kai. Prabangiø elitiniø þurnalø virðeliuose nëjimo objektui.
nuolat ðmësèiojantys praturtëjusiø þmoniø Ðásyk naujojoje knygoje „Socialinë
veidai tarytum sako: „Ir tu gali tai padaryti, katalikybë Lietuvoje. Laiko iððûkiai ir at-
tapti toks kaip aš – turtingas“. sako trajektorijos“ tyrëjo þvilgsnis nu-
Taip eiliniam pilieèiui formuojama nuo- kreiptas á XIX a. antrosios pusës – XX
monë, kad pinigø darymas yra ne toks jau a. pradþios Lietuvos tautinio atgimimo
sudëtingas dalykas. Tereikia labai nedaug laikus, kai katalikø intelektualai stovë-
– tiesiog patikëti pinigus bankams, finan- jo pirmose nepriklausomybës atgavi-
sinëms institucijoms, kurios yra pasiren- mo ir socialiai teisingesnës santvarkos
gusios prisiimti mûsø, eiliniø pilieèiø, ne- sukûrimo vilties puoselëtojø gretose.
daug tesuprantanèiø apie finansø judëji- Monografijoje parodoma, kad XX a.
mà, piniginio indëlio auginimo rûpestá. Taip pradþios katalikiðkasis modernizmas ir
bankai daugelio akyse tampa ta vieta, kur jo idëjos yra padariusios didelá poveiká
vyksta paslaptingi dalykai (vos ne stebuk- to meto Vakarø Europos ðaliø katali-
lai) – pinigai daro pinigus. Indëlininkui te- kiðkajai visuomenei. Nors ðios pakrai-
reikia juos patikëti sumaniems, ðiuos rei- pos katalikø intelektualø (A.Newmeno,
kalus iðmanantiems finansininkams, kurie A.Luazi, D.Tairelo, S.Minokio ir kitø) is-
pasirengæ jo pinigus „ádarbinti“ pelningiau- torinis kritinis biblijos ir dogmø tyrimas,
siose srityse, kad jie imtø „daugintis“ ir su- raginimas demokratizuoti baþnytiná gy-
 savo elgesio taisykles tiek indëlininkams,
tiek ir visai visuomenei.
Dar didesnæ galià bankai ágyja, siûlyda-
mi savo paslaugas klientams, primesdami
sutarties sàlygas, leidþianèias pelnytis, ne-
prisiimant didesnës realios rizikos bei atsa-
komybës uþ gerovës kûrimà ir stabilumà.
Taip mes tampame priklausomi nuo jø,
ir ta priklausomybë vis didëja. Lygia greta
didëja ir atskirtis tarp banko ir kliento. Ban-
kinës operacijos darosi vis sudëtingesnës
ir eiliniam þmogui sunkiai suprantamos.
etika
Paslaptingai skamba ir abstrakti finansø
kalba, operavimas skaièiais ir procentais.
Ryðkiu pragmatiðkumo þenklu paþenklin-
ti banko ir kliento santykiai. Klientas reika-
lingas tiek, kiek gali bûti finansiniu donoru
ar aktyviu banko teikiamø paslaugø varto-
toju. Aiðku, mokiu klientu. Kliento nemo-
kumas – ne banko reikalas. Nuo jo sten-
giamasi ávairiais bûdais apsidrausti. Pini-
venimà, liturgijos pertvarka ir susilaukë
nevienareikðmio vertinimo, o popieþiaus
Pijaus X modernizmas buvo pasmerk-
tas (1907), taèiau ilgainiui kai kurioms
modernistø skelbtoms nuostatoms pri-
tarë ir oficialioji baþnyèia. Neabejingi mo-
dernizmui buvo ir to meto lietuviø katali-
kø intelektualai.
Monografijos autorius ne tik atsklei-
dþia lietuviø katalikø intelektualø poþiûrá
á modernizmà, jo nuostatø priimtinumà,
bet ir parodo jø pastangas jomis grásti
savo laikysenà opiø to meto Katalikø
baþnyèios ir socialinio gyvenimo klau-
simø atþvilgiu. Taip pat gan áþvalgiai at-
skleidþiamos prieþastys, skatinusios pa-
saulieèiø inteligentø (Vydûno, J.Lindës-
Dobilo ir kitø) domëjimàsi modernizmu
ir jo raiška. Remdamasis lietuviø protes-
tantø darbais, autorius analizuoja ir ðios
konfesijos atstovø poþiûrá á modernizmo
skelbtas socialines ir teologines nuosta-
tas, jø priimtinumà, o tai leidþia geriau
suprasti ir katalikø
laikysenà.
Autoriaus dë-
mesio nusipelno
ir socialinës ka-
talikybës idëjø ir
praktikø sklai-
da atskiruo-
se Lietuvos
regionuo-
gai neturi kvapo, tuo labiau ðirdies. Toks
santykiø formalizmas didina atskirtá tarp pi-
nigø, banko pasaulio ir þmogaus, tarp pel-
nymosi ir þmoniškumo.
Kuriamos naujos finansinës technologi-
jos, kurias iðmano tik nedaugelis specialis-
tø, dël bankinës veiklos uþdarumo mono-
polizavæ informacijà ir neretai ribojantys jos
prieinamumà klientams. Jie kaip paslaptin-
gi magai aiðkina finansø rinkos svyravimo
ypatumus, tariasi galá numatyti akcijø kurso
virsmo ateitá, taèiau ilgainiui pasirodo, kad
taip, kaip buvo pranaðauta, neatsitiko.
Tuomet kalta kaip visada pasirodo
esanti nematoma visagalë rinka, fataliðka
ranka, griaunanti profesionaliø ekspertø
pranaðystes.
Taèiau suversti visà kaltæ dël priimtø
sprendimø pasekmiø vien nematomai rin-
kos rankai (jos stebuklingam mostelëjimui)
jau neuþtenka. Klientai nori didesnës ban-
kø atsakomybës, o ne vien argumentuotø
pasiteisinimø dël nesëkmiø. O atsakomy-
bë susijusi su etika ir kelia esminá, nors ir
nepatogø, klausimà finansø reikalø tvar-
kytojams. Klausimà, kuris reikalauja aið-
kaus atsakymo – koks bankø ir apskritai
se. Ypaè Vilniaus vyskupijoje, kur kata-
likø socialinis veikimas multietninëje ap-
linkoje ir tuomet sukeldavo didþiausias
átampas tarp lietuviø ir lenkø. Parodoma
ne tik sudëtinga socialinë, ekonominë,
tautinë situacija, bet ir socialinio radika-
lizmo idëjø puoselëtojø veikimas, skati-
næs katalikus ieðkoti atitinkamø atsako
formø (ðvietimo, kooperatyvø, ûkio drau-
gijø kûrimo ir kt.). Ði organizacinë ir prak-
tinë katalikø veikla brandino tautos so-
cialinæ ir politinæ sàmonæ, klojo pama-
tus visuomenës gerovës, saugos ir vals-
tybës valdymo alternatyvø paieðkoms.
Argumentuotai ir su taiklia áþvalga mo-
nografijoje parodoma, kad politinës de-
mokratijos ágyvendinimà katalikø intelek-
tualai siejo su tokiu valstybës ir visuome-
nës gyvenimo sutvarkymu, kuris garan-
tuotø kiekvienam pilieèiui teisæ ir galimy-
bæ naudotis rinkimø teise, spaudos ir þo-
dþio laisve. Koks pats tos valstybës su-
tvarkymo ir valdymo bûdas – konstituci-
në monarchija ar respublika – ne tiek svar-
bu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus
– kiek jis padeda siekti þmogui gerovës
pagal krikðèionybës nuostatas ir nepa-
þeidþia þmogaus prigimtiniø teisiø. O tai
priklauso ir nuo valdanèiøjø iðminties, ir
nuo valdomøjø pilietinës brandos. Pas-
taràjà ugdyti gali padëti savivalda. Jà ka-
talikø intelektualai (ypaè J.Staugaitis,
S.Ðultë, A.Kaupas) laikë efektyviausia vi-
suomenës valdymo forma.
Doc. dr. Aldona Vasiliauskienë
finansø maðinos sukimosi tikslas? Ar finan-
sai (pinigø gausinimas) yra savitikslis da-
lykas, ar tik priemonë, galinti padëti indivi-
dui ir visuomenei spræsti iðkilusias proble-
mas ir garantuoti darnià plëtrà. O jei prie-
monë, tai labai svarbu, kas tà priemonæ
valdo, kiek jis yra atsakingas, socialiai ási-
pareigojæs ir etiðkas.
Jei bankas yra tik priemonë þmogaus
gerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o ne
bûti instrumentu þmogui nuskurdinti. Dis-
proporcija tarp banko galios (pelnytis ið
kliento) ir atsakomybës uþ jo gerovës kû-
rimà pernelyg akivaizdi. Bankas, stengda-
masis neprisiimti jokios atsakomybës ar
jà be galo sumaþindamas, tik parodo, kad
jis nëra kliento draugas, bet þiûri á já kaip á
pasipelnymo objektà. Klientai pasijunta ap-
vilti. Atskirtis tarp banko ir kliento tik didë-
ja, o pasitikëjimas màþta.
Taigi bankai, vykdydami savo funkcijas,
turëtø labiau atsigræþti á þmogø, nes konkre-
tus þmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdy-
tojas, o ne anonimiðkos finansinës instituci-
jos. Neuþmirðti, kad finansai, jø gausinimas,
pinigø darymas nëra tikslas, o tik priemonë,
padedanti individui ir visuomenei ágyvendinti
iðsikeltus tikslus, kurti gerovæ visiems, o ne
tik jos daliai – finansiniam elitui.
Finansø etikos þvilgsnis turëtø bûti nu-
kreiptas á du svarbiausius dalykus.
Pirma, koks yra bankø, finansiniø insti-
tucijø santykis su asmeniu ir asmenø gru-
pëmis (kolektyvais) kaip indëlininkais, ku-
rie patiki jam savo lëðas.
Antra, kiek bankas turi bûti atviras su
klientu, informuodamas apie galimà rizi-
kà, ir kokius ásipareigojimus jis pasirengæs
prisiimti pats rizikos atveju.
Akivaizdu, kad finansus turi tvarkyti
profesionaliai pasirengæ, atsakomybæ pri-
siimantys konkretûs asmenys, o ne ano-
niminës finansinës grupës. Neturëtø nuo-
ðaly likti ir valstybë.
Deja, lig šiol – iki finansø rinkø griûties –
valstybë nebuvo linkusi to daryti, pasikliau-
dama gyventojø laisvu apsisprendimu. Ta-
èiau akivaizdu, kad ði ekonominë pasirinki-
mo laisvë neatsiejama nuo ekonominio rað-
tingumo. Tik išmanantis ekonomikà þmo-
gus gali laisvai ir sàmoningai rinktis. O bû-
tent ekonominio išmanymo didesnei visuo-
menës daliai kaip tik ir trûksta. Todël ypaè
aktualus tampa ekonominis švietimas.
Ir pradëti já reikëtø jau nuo vaikø dar-
þelio, kaip tai daroma daugelyje Vakarø
ðaliø. Tai padëtø, viena vertus, iðugdyti kri-
tiðkai màstantá ir ekonomiðkai pasirengusá
pilietá, gebantá sàmoningai rinktis, bûti sà-
moningu ir laisvu þaidëju finansø rinkoje,
antra vertus, nuimti nuo finansø paslap-
tingumo ir anonimiðkumo ðydà. Finansai
taptø skaidresni, o finansø valdytojai la-
biau socialiai ir moraliai atsakingi uþ pri-
imtø sprendimø pasekmes.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 13
 Sparti informatikos mokslo raida ið esmës keièia ir informa-
tikos mokymà, veikdama tiek jo turiná, tiek didaktikà. Tarp-
tautinës kompiuteriø mokslo organizacijos (Kompiuteriø
mokslo asociacija ACM, Elektros ir elektronikos inþinieriø
instituto kompiuteriø sàjunga IEEE CS) nuolat atnaujina
informatikos mokymo programø rekomendacijas.
Projektinæ veiklà pleèiame
Nepaisydami projektø vykdymo sun-
kumø, dëstytojø darbo sànaudø, vëluo-
janèio Europos fondø finansavimo, biu-
rokratiniø kliûèiø, projektinæ veiklà ple-
èiame. Tai visø pirma susijæ su studijø ko-
kybës gerinimu, nes dabartinëmis sàly-
gomis daugiausia per projektus ámano-
ma þmogiðkøjø iðtekliø plëtra, metodinis
ir materialinis studijø programø aprûpini-
mas, studijø prieinamumo gerinimas.
Informatikos specialybæ pasirinkusiems
studentams dël besikeièianèio mokymo tu-
rinio daþnai trûksta tinkamø vadovëliø. Ypaè
tai jauèia neakivaizdiniø studijø studentai,
kurie paskaitose gauna minimalià kurso
medþiagà. Be to, ðiuolaikiniam mokymui
daro átakà daug veiksniø: dalykø, susijusiø
su informaciniø technologijø plëtra, moky-
mo turinys greitai keièiasi, mokymo medþia-
gos leidyba yra palyginti lëta ir brangi, vis
daugiau studentø turi interneto prieigà,
daug studentø moka uþ mokslà ir reikalau-
ja lankstesnio mokymo. Norime papasa-
koti apie du tiesiogiai studijoms dariusius
átakà mûsø vykdytus projektus.
Atvira virtuali informatikos mokymo
aplinka
Lietuvos universitetuose jau nuo 1996
m. pradëti kurti nuotoliniø studijø kursai,
papildæ tradiciná studijø modelá nuotolinë-
mis studijomis arba e. kursais kaip pagal-
bine mokymo(si) priemone. Atliekama ávai-
riø nuotolinio mokymo ir virtualiø moky-
mo aplinkø (VMA) tyrimø. Vilniaus peda-
goginio universiteto Matematikos ir infor-
matikos fakultete nuo 2000-øjø buvo atlie-
kami virtualiø mokymo aplinkø ir studentø
nuomonës apie mokymàsi internete tyri-
mai. Buvo sukurtos ir naudotos mokymui
kaip papildoma priemonë ávairios virtua-
lios mokymosi aplinkos kai kuriems infor-
matikos specialybës dalykams. Atlikti tyri-
mai parodë, kad studentai pageidauja
operatyviai pateikiamos, gerai iliustruotos
pavyzdþiais, savikontrolës klausimais bei
testais medþiagos internete, laiko elektro-
ninæ medþiagà geriausia mokymo priemo-
ne. Ypaè tai aktualu neakivaizdininkams,
kuriems auditoriniø paskaitø kiekis mini-
malus ir gera mokymo medþiaga bûtina.
Po ðiø tyrimø fakultete buvo sukurtas
ir 2005–2006 m. ágyvendintas ESF projek-
tas „Atvira virtuali informatikos mokytojø
14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
automatinis testø vertinimas ir kurso valdy-
mo priemonës. Komercinës virtualios mo-
komosios aplinkos turi dar daugiau prie-
moniø, pavyzdþiui, Blackboard Vista yra au-
tomatinë studentø darbo aplinkoje ir testø
vykdymo statistinë analizë. Taèiau ið anks-
Informatikos
studijø kokybë
gerinama vykdant
projektus
Prof. Joana LIPEIKIENË
mokymo aplinka“ (www.estudijos.vpu.lt),
kurio tikslas buvo didinti informatikos stu-
dijø Pedagoginiame universitete prieina-
mumà ir gerinti mokymo paslaugø koky-
bæ. Pagrindinis projekto uþdavinys buvo
sukurti informatikos studijø visais pagrin-
diniais moduliais uþpildytà elektroninæ mo-
komàjà aplinkà – sudaryti palankias ir kiek-
vienam studentui prieinamas internete mo-
kymosi ir technologinio ugdymo sàlygas.
Mokymosi medþiagos internete prieiga ak-
tuali visiems studentams, bet aktualiausia
neakivaizdiniø ir vakariniø studijø studen-
tams, kvalifikacijà keliantiems ar keièian-
tiems mokytojams, nes jie turi maþiausiai
paskaitø universitete ir daugiausia ið visø
studentø privalo dirbti savarankiškai.
Ši projekte sukurta mokomoji aplinka
internete – viena iš priemoniø visokerio-
pai padëti studentams mokytis ir iðlaikyti Informatikø ðeima
tinkamà jø studijø lygá. Mokomoji aplinka Profesorius Antanas Lipeika uþ in-
skirta visø informatikos nuosekliøjø, nenuo- formaciniø technologijø sukûrimà lie-
sekliøjø, vakariniø, neakivaizdiniø ir tæstiniø tuviø kalbai ir kultûrai kartu su kitais
studijø studentams. Siekëme iðspræsti ðiuo- mokslininkais pelnë Lietuvos mokslo
laikiðkos mokymo medþiagos prieinamu- premijà. Profesorë Joana Lipeikienë
mo, vienodai palankiø mokymo sàlygø su- yra VPU MIF Informatikos katedros
darymo visiems studentams, mokymo ko- vedëja. Kaip šiedu mokslininkai deri-
kybës gerinimo problemas. Pagrindinë ver- na savo mokslo interesus? Á þurnalisto
të ir naujumas yra tai, kad sukurtoje moko- Juozo Skomskio klausimus atsako
mojoje aplinkoje yra visi pagrindiniai infor- profesorë:
matikos studijø programø kursai. „Abu turime savo pagrindines
mokslo sritis. Man mieliausia yra tech-
Virtualios mokymo aplinkos turinys nologijø taikymo matematikai ir jos
Mokomoji aplinka sukurta atvirojo ko- mokymui tema, kuriai, jei galëèiau,
do (visiems laisvai prieinama) virtualiø ap- skirèiau visà savo laikà. Vyras pasi-
linkø kûrimo programine áranga „Moodle“. ðventæs daugiausia kalbos signalø ap-
„Moodle“ aplinkoje yra mûsø tikslams ágy- dorojimui ir ypaè kalbos atpaþinimui.
vendinti reikalingos galimybës: bendravi- Turime ir bendrø darbø, bet juos ren-
mo priemonës, kursø e. medþiagos ir kito- giant daþniausiai vienas vadovauda-
kios studentams skirtos informacijos patei- vo, o kitas buvo padëjëjas – priklau-
kimo galimybë, testø konstravimo árankiai, somai nuo darbo temos. Kà bedary-
 VMA teikiami informatikos studijø moduliai
Bakalauro programos pagrindiniai
dalykai
Algoritmai
Informaciniø technologijø ávadas
Kompiuteriø architektûra
Kompiuterinë grafika
Kompiuterinis projektavimas
Matematinis modeliavimas
Objektinio programavimo pagrindai
Programavimo pagrindai
Programavimo metodai
Sisteminë programinë áranga
Vaizdinis programavimas
tume, visada vienas kitam padedame:
perskaitome parengtà straipsná ar va-
dovëlá, patariame, kur silpna vieta, kà
pataisyti. Esame labai skirtingi, tai daþ-
nai vienas kità papildome. Vyras kar-
tais sako: „Nebûèiau to padaræs, jei
þmona nebûtø spaudusi“. Jam ádo-
miausia daryti vis naujus eksperimen-
tus, bet kartais reikia prisiversti atlikti
ir nuobodþius darbus: rašyti straips-
nius, apþvalgas, ataskaitas“.
Kas jus suartino?
„Abu esame profesoriaus L.Telks-
nio mokiniai, Matematikos ir informati-
kos institute dirbantys nuo pat jaunys-
tës. Bûti ðio profesoriaus darbuotoju –
tai beveik gyvenimo bûdas: viena ver-
tus, suteikiama laisvë daryti kà nori ir
kada nori, antra vertus, esi átraukiamas
á aktyvø moksliná gyvenimà, mokslinius
ávykius, kuriuose sukiesi, dalyvauji ir
nebeásivaizduoji, kad galëtum bûti kur
nors kitur. Að laiminga, kad prieð 13
metø pradëjau dirbti Vilniaus pedago-
giniame universitete. Èia suradau sa-
vo sritá, veiklas, puikius kolegas. Bet
jauèiu, kad ir að kaþkà atsineðiau ið ins-
tituto, kai kuo uþkrëèiau kitus“.
Ar Jûs esate kada nors sulaukæ
klausimo: „Kaip jûs iðkenèiate visà lai-
kà kartu?“
„Mums šis klausimas bûtø keistas,
gal buvom vienas kitam skirti, nes nie-
kad á galvà neatëjo vienam nuo kito pail-
sëti. Juk gyvenimas nebuvo vien dar-
bas. Kartu dirbdami uþauginome tris
dukras. Visos gyvena savarankiškai, turi
savo šeimas. Turime penkis anûkus, tai-
gi visa mûsø ðeima – trylika þmoniø. Vy-
rui labiausiai patinka gamta, kalnai, mið-
kai, o man smagiausia vaikðèioti po did-
miesèiø áþymias vietas, að niekad ne-
pavargstu nuo miesto šurmulio. Nepai-
sant to, sëkmingai keliaujame kartu, ap-
lankëme daug ðaliø“.
Bakalauro programos specialaus
lavinimo dalykai
Aibiø teorija ir logika
Diferencialinës lygtys
Duomenø bazës
Kompiuterio naudojimas mokytojo darbe
Kompiuteriniai tinklai
Kompiuterinës matematinës sistemos
Matematinë analizë
Mokomøjø programø kûrimas
Skaitiniai metodai
Statistikos taikymas edukologijoje
Tikimybiø teorija ir statistika
Tiesinë algebra ir geometrija
1 pav. Virtualioje mokymo aplinkoje teikiami kursai
tesniø tyrimø þinojome, kad „Moodle“ prie-
moniø visiðkai pakanka, jei VMA naudoja-
ma kaip pagalbinë mokymo priemonë.
VMA buvo uþpildyta 34 pagrindiniais
informatikos studijø kursø moduliais, ku-
riø sàraðas pateikiamas 1 paveiksle. VMA
sudaryta tiek ið informatikos bakalauro
programos pagrindø, tiek specialaus la-
vinimo dalykø grupës, taip pat vienuoli-
kos magistro studijø kursø. Tiek kursø bu-
vo numatyta ir sukurta vykdant projektà.
Taèiau ði mokomoji aplinka netruko prisi-
pildyti ir kitø dëstomø dalykø, pavyzdþiui,
pasirenkamøjø, ávairioms studentø gru-
pëms pritaikytø arba anksèiau neátrauktø
kursø. Informatikos moksle viskas taip
greit keièiasi, kad VMA reikia periodiškai
atnaujinti. Per projekto vykdymo laikà ir
informatikos studijø programos ðiek tiek
pasikeitë. Ðiuo metu mokomojoje aplin-
koje jau yra 64 kursø moduliai.
Kiekvieno kurso struktûra kiek skirtin-
ga, nes modulius kûrë skirtingi dëstytojai.
Kuriant pagrindinius 34 kursus dalyvavo
27 VPU matematikos ir informatikos dës-
tytojai – moduliø kûrëjai ir 9 recenzentai ið
kitø aukðtøjø mokyklø. Po recenzentø pa-
stabø moduliai buvo taisomi. Mokomoji
medþiaga pateikta skirtingais formatais
(html, doc, pdf ir ppt). Kursø autoriams bu-
vo leidþiama formatà pasirinkti. Taip pat
nevienodai kursuose naudojamos „Mood-
le“ galimybës: kurso valdymo priemonës,
e. paðtas, testai su automatiniu vertinimu,
forumai. Dëstytojø dauguma sukûrë ne-
maþai testø, praktiniø uþduoèiø, savikon-
trolës klausimø, aktyviai naudoja mokomo-
sios aplinkos vidaus priemones bendrau-
ti su studentais, atidaro ir stebi forumus.
Mokomojoje aplinkoje skelbiamos nau-
jienos – nurodymai, kaip ruoðtis þiniø pa-
tikrinimams, kontroliniø ar kolokviumø re-
zultatai, konsultacijø medþiaga, kartu ska-
tinant kuo daugiau naudoti ðiuolaikiðkas
mokymo priemones. Tai atitinka UNESCO
mokytojø kompetencijos matricos reikala-
Magistro programos
dalykai
Dirbtiniai neuroniniai tinklai
Duomenø tipø lyginamoji analizë
Hipertekstinës technologijos
Informacijos apsauga
Kalbos signalø apdorojimas
Modernios programavimo kalbos I
Modernios programavimo kalbos II
Optimaliø sprendimø teorija
Objektinio programavimo metodø analizë
Statistinis duomenø apdorojimas
Ðiuolaikinës informacijos sistemos
vimus „naudoti IKT praneðant rezultatus“,
„integruoti IT besiremiantá vertinimà“, „ug-
dyti bûsimø mokytojø kompetencijà efek-
tyviam IKT naudojimui mokyme“.
Mokymo stebësena ir vertinimas
Kai kurie kursai tapo svetainëmis, nes
ten kaupiama ávairiausia su kurso dalyku
susijusi medþiaga, pavyzdþiui, moksliniai
straipsniai, magistro darbai. Šiuolaikiška,
jaunimui patraukli mokomoji aplinka tei-
kia gerai parengtos ir nuolat atnaujinamos
informatikos studijø dalykø medþiagos su
nuorodomis á e. bibliotekas, informaciniø
technologijø kûrëjø svetaines. Nuosekliø-
jø, nenuosekliøjø, vakariniø, neakivaizdi-
niø, perkvalifikavimo studijø studentai ir be-
sitobulinantys mokytojai turi nesunkiai pri-
einamas ðiuolaikines mokymosi sàlygas
ir baigæ studijas neabejotinai bus geriau
pasirengæ dirbti mokykloje. Taip pat pa-
stebëjome, kad studentai ruoðdamiesi eg-
zaminams daþnai naudoja ir spausdintà
mokomosios aplinkos kursø medþiagà.
Naudodami mokomosios aplinkos áran-
kius bendrauti ir keistis informacija tarpu-
savyje ir su dëstytoju, studentai ugdo sa-
vo informacinius gebëjimus, poreiká mo-
kytis visà gyvenimà, geriau rengiasi gy-
venimui ðiuolaikinëje visuomenëje. Tai ne-
abejotini VMA pranaðumai.
Taèiau dëstytojai pastebi ir neigiamø da-
lykø: studentai maþiau atidûs per paskai-
tas, nes tikisi viskà rasti mokomojoje aplin-
koje; dauguma studentø nebeturi uþraðø;
maþiau stengiasi ásiminti, uþsiraðyti, siste-
minti perskaitytà medþiagà. VMA naudoji-
mas yra kokybiðkas þingsnis á prieká mo-
kant informatikos VPU, bet kartu atskleidþia,
kad reikia kreipti dëmesá ir á tam tikrus nei-
giamus dalykus, siekiant jø iðvengti.
Mokomieji þaidimai – galinga
mokymo priemonë
Pastaruosius keletà metø Europoje la-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 15
 Scientia et historia skelbia
Prof. Juozas Algimantas
KRIKÐTOPAITIS
Š.m. balandþio 2–3 d. Kultûros, filo-
sofijos ir meno instituto salëje vyko kon-
ferencija Scientia et historia-2009. Tai ju-
biliejinis mokslo istorikø ir filosofø foru-
mas Vilniuje, kasmet paþymintis savo
veiklos metines – šiemet 15-metá. (Pir-
moji ávyko 1994 metais.) Dviejose sekci-
jose buvo perskaityta 18 pranešimø ir
išklausyta kviestinio lektoriaus – LMA na-
rio korespondento Algimanto Grigelio
paskaita. Antrà konferencijos dienà ly-
giagreèiai veikë konferencijos edukaci-
në sesija Anykðèiuose.
Sekcijoje „Filosofiniai bei sociologi-
niai tyrinëjimai“ vyravo jauni mokslinin-
kai, pateikæ savo pastarøjø metø tyrinë-
jimus. Konferencijos dalyviai, keldami
klausimus ir siûlydami savo nuomones,
reiðkësi aktyviai.
bai aktyvi su e. mokymo technologijomis
susijusi pedagoginë veikla. Ið pradþiø ðios
srities pastangos buvo orientuotos á tech-
nologijø (e. mokymo platformø, virtualiø
mokomøjø aplinkø) ir mokymo turinio plë-
tojimà, bet ne á sàveikà tarp besimokan-
èiojo ir mokymo priemoniø. E. mokymo
kursai daþnai bûna teksto (*.doc arba
*.pdf) arba pateikèiø (*.ppt) formato, áter-
piant grafikos elementus ar filmus. Taèiau
naujos ryðiø priemonës ir multimedija siû-
lo daug didesnes galimybes.
2007–2008 m. taip pat dalyvavome
tarptautiniame projekte „Mokomasis þai-
dimas“, kurá VPU tyrëjø grupë vykdë kar-
tu su kolegomis iš Italijos, Graikijos, Bel-
gijos, Vokietijos.
Pagrindinë projekto idëja – sujungti vaiz-
do þaidimø galimybes ir mokomàjá turiná.
Daþnai vaizdo þaidimai turi savo redakto-
rius. Gal galima juos naudoti þaidimo ap-
linkai keisti, paverèiant jà mokomàja aplin-
ka? Kokie þaidimai tam geriausiai tinka? Ko-
kios mokytojø galimybës daryti tokius pa-
keitimus? Kokia programinë áranga pato-
16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
savo penkioliktàjá
forumà
Dr. Edmundas Adomonis aptarë nau-
jojo eksperimentalizmo dabartinëje filo-
sofijoje apraiðkas, kurias vertino kaip pro-
testà prieð teoretikø „siautëjimà“. Vilius
Dranseika klausytojø dëmesá nukreipë á
sociologinæ tematikà, aptardamas keblø
veiksmø atpaþinimo klausimà, kurio tyri-
mà temdo ávairiø interpretacijø gausa. Dr.
Jonas Èiurlionis nagrinëjo chiraliðkumo
problemà, iðkylanèià erdvës ir laiko filo-
sofinëse diskusijose. Praneðimo autorius
pasirinko ádomø poþiûrá, kurá galima nu-
sakyti klausimu: kaip Leibnicas atsakytø
á Kanto teiginius apie fundamentines erd-
vës ir laiko kategorijas? Dr. Alvydas No-
reika, neseniai apgynæs disertacijà, skir-
tà Vytauto Kavolio mokslinio palikimo
analizei, aptarë ðio mokslininko kultûros
sociologijà, iðskirdamas joje determiniz-
mo temà. Dr. Vytis Valatka, toliau plëto-
damas viduramþiø logikos Lietuvoje tyri-
nëjimus, ðá kartà gilinosi á Jokûbo Ortizo
paskaitas, skaitytas Vilniaus universitete.
Dr. Andrius Konickis aptarë sàvokos
„praktinë filosofija“ turiná ir jos naudojimo
ribas; ðá klausimà jis plëtojo, pradëjæs ap-
tarimà nuo Aristotelio ir Kanto áþvalgø. Dr.
giausia mokomiesiems þaidimams, naudo-
jantiems interaktyvumà ir daugialypës ter-
pës galimybes, kurti? Projektas ir siekë at-
sakyti á ðiuos bei kitus klausimus.
Projekto „Mokomasis þaidimas“
veiklos
Kiekvienas partneris iðnagrinëjo ir ap-
raðë 30 vaizdo þaidimø, nustatydamas jø
edukaciná potencialà ir redaktoriø galimy-
bes. Buvo ieðkoma nemokamos arba pi-
gios mokomøjø kursø su þaidybiniais ele-
mentais kûrimo programinës árangos. Ap-
raðëme po 30 programinës árangos pa-
vyzdþiø. Pateikëme penkiø geriausiø at-
rinktø priemoniø apraðus. Taip pat teko
apþvelgti Lietuvoje laisvai prieinamø e.
kursø galimybes, apraðyti 8 geriausius vi-
duriniø mokyklø dalykams skirtus e. kur-
sus. Dalyvavome kuriant bendrà partne-
riø vadovëlá mokytojams apie daugialy-
pës terpës naudojimà ðvietime, paraðë-
me mums skirtà dalá. Visø partneriø su-
rinkta informacija pateikta projekto tinkla-
pyje www.learningame.org.
Þibartas Jackûnas nukreipë savo anali-
tiná dëmesá á paþinimo objekto sampratà,
ieðkodamas èia semantiniø posûkiø; pra-
neðëjas iðreiðkë mintá, kad þmogaus san-
tykis su pasauliu, su tikrovës daiktais yra
interpretacinio pobûdþio. Dr. Jonas Ru-
bikas, mûsø auditorijoje keliantis aktua-
lius genetikos klausimus ir iðryðkindamas
filosofams ádomius faktus, aptarë informa-
cijos sklaidà gyvybës pradmenø struktû-
rose. Sekcijos programà uþbaigë prof. ha-
bil. dr. Juozas Algimantas Krikštopai-
tis. Jo praneðimas, dedikuotas Alberto
Einðteino 130-osioms gimimo metinëms,
buvo skirtas aptarti unikaliems duome-
nims apie XX a. didájá fizikà ir màstytojà;
pranešimo autoriaus aptarti nauji duome-
nys slypi á mokslinæ apyvartà nepakliu-
vusiame þiniø ðaltinyje – vokieèiø kalba
Lietuvoje iðleistoje Dovydo Reichinðteino
knygoje „Albertas Einðteinas: jo gyveni-
mas ir pasaulëþiûra“ (Kaunas, 1932 m.).
Sekcijoje „Istoriniai tyrinëjimai“ klau-
sytojai iðgirdo naujausiø mokslo istori-
kø tyrimø duomenø apibendrinimus ir
aiðkinimø interpretacijas. Diskusijos bu-
vo dalykinës; jos netilo ir kavos pertrau-
këlës metu. Dabar keli þodþiai apie pra-
nešimus.
Dr. Romualdas Juzefovièius nagri-
Ryðiai su mokyklomis
Tolesnë veikla buvo susijusi su ben-
drojo lavinimo mokyklomis. Uþmezgëme
ryðius ir pasirinkome ðeðias Vilniaus, Kau-
no ir Nemenèinës mokyklas. Pusæ metø
kartà per mënesá vedëme seminarus ðiø
mokyklø mokytojams. Supaþindinome
juos su daugialypës terpës árankiais, iðmo-
këme dirbti su „Adventure Maker“, „Cour-
se Lab“, „Question Tools Editor Suite“ ir
kita mokomøjø kursø bei þaidimø kûrimo
programine áranga. Pagrindinis tikslas bu-
vo pilotinio kurso kûrimas kartu su moky-
tojais. Mûsø dëstytojams pavyko organi-
zuoti darbà taip, kad buvo sukurti du pilo-
tiniai kursai. Turëjome ne tik parengti mo-
kytojus tarptautiniam birþelio mënesá Flo-
rencijoje vykusiam tarptautiniam semina-
rui „Edutainment: Videogames for Educa-
tion“ („Video þaidimai ðvietimui“), bet ir pa-
sirûpinti, kad jie galëtø ten nuvykti, nors
projekte lëðø tam nebuvo skirta. Trys ak-
tyviausios ir sëkmingiausiai seminaruose
pasirodþiusios mokytojos su mûsø reko-
mendacijomis sugebëjo árodyti Socrates

nëjo prieðkario Lietuvos studentø studi-
jas uþsienyje, kurias 1919–1940 m. rëmë
valstybë. Svarbi duomenø analizës iðva-
da: mûsø valstybës vyrai gerai suvokë
jaunosios kartos ugdymo reikðmæ sëk-
mingai valstybës raidai. Dr. Vytautas Po-
cius atskleidë Rygos lietuviø studentø or-
ganizacijos veiklos reikðmæ, ugdant gar-
sius Lietuvos inþinierius ir valstybës vei-
këjus. Habil. dr. Henryka Ilgevicz kalbë-
jo apie þurnalà „Ateneum Wilenskie“ ir vil-
nietiðkà tematikà, aptinkamà jo pusla-
piuose. Prof.dr. Libertas Klimka atgaivi-
no Vilniaus vartø, þinomø kaip „Baltieji
stulpai“, atminimà; nurodë buvusias ðio
statinio funkcijas, aptarë þenklø simboli-
programos Comenius fondui, kad yra ge-
rai pasirengusios vykti á tarptautiná semi-
narà, ir fondas finansavo jø kelionæ.
Florencijoje
Á tarptautiná seminarà vyko Vilniaus Si-
mono Daukanto vidurinës mokyklos mo-
kytoja Rûta Smalytë, Nemenèinës Kon-
stanto Parèevskio gimnazijos mokytoja
Regina Kliukovska ir Kauno VDU gimna-
zijos mokytoja Zita Jauèkojienë. Visos trys
yra informatikos mokytojos. Kaip parodë
mûsø seminarai, kursø kûrimui, darbui su
minëta programine áranga reikia gerø þi-
niø ir ágûdþiø. Be to, kantrybës ir pasiðven-
timo. Vëliau visi partneriai paþymëjo, kad
tikëtis ið mokytojø, jog jie patys be spe-
cialaus pasirengimo galës kurti moko-
muosius þaidimus, yra per dràsu.
Po tarptautinio seminaro savaitës Flo-
rencijoje vyko ne tik baigiamasis projekto
partneriø susitikimas, bet ir bendra visø pro-
jekto dalyviø konferencija. Atvykusi suþino-
jau, kad mûsø mokytojos seminare pasiro-
dë puikiai. Ið visø seminaro dalyviø jos vie-
næ prasmæ, këlë klausimà apie jø atstaty-
mo galimybes. Prof.dr. Algimantas Na-
kas siekë kiekybiðkai iðanalizuoti konfe-
rencijø „Scientia et historia“ rezultatus.
Klausytojai tikëjosi iðgirsti svarbias iðva-
das, kurios turëjo apvainikuoti ðiø kon-
ferencijø 15-metá. Deja, teko nusivilti, nes
praneðëjas, gretindamas nepalygina-
mus dalykus, pateikë nekorektiškai in-
terpretuotus apibendrinimus. Dr. Rasa
Kivilðienë ir dr. Eglë Makariûnienë, ko-
ne deðimtmetá rengusios astronomijos ir
fizikos mokslø istorikø sàvadà, pateikë
uþbaigtà rankraðtá; aptarë jo rengimo
problemas ir kitus leidybos reikalus. Dr.
Birutë Railienë dalijosi mintimis, kilusio-
nintelës sugebëjo sukurti originalø pilotiná
kursà ekskursijø po Italijà pagrindu, kurá kar-
tu su Vilniuje sukurtais pilotiniais kursais pri-
statë baigiamojoje konferencijoje.
Pilotiniai kursai
Seminaruose Vilniuje sukûrëme du pi-
lotinius kursus. Pirmojo kûrimui vadova-
vo lektorë Gitana Èechamirienë ir magist-
rantë Eglë Norkutë. Matematikai ir jos is-
torijai skirtas pilotinis kursas „Atënø mo-
kykla“ demonstruoja, kaip daugialypëje
mokomojoje terpëje su þaidimo elemen-
tais gali bûti ir matematikos mokomoji
medþiaga. Kursas prasideda kelione á Va-
tikanà, prie garsios Rafaelio drobës, vaiz-
duojanèios þymius Atënø matematikus.
Besimokantieji paveiksle pasirenka nori-
mà matematikà, pvz., Pitagorà, ir paten-
ka á jo pasaulá su teorija, uþdaviniais, te-
stais, þaidybiniais elementais.
Antrojo pilotinio kurso „Paslaptinga-
sis kompiuteris“ kûrimui vadovavo lekt.
Sergëjus Ivanikovas. Kursas skirtas kom-
piuterio architektûros mokymuisi. Patei-
mis rengiant nacionalinæ mokslo istori-
jos bibliografijà. Eglë Paðkevièiûtë-Kun-
drotienë kalbëjo apie Lietuviø mokslo
draugijos leidybinæ veiklà; autorë rëmë-
si savo kruopðèiai surinktais, susistemin-
tais ir kiekybiðkai analizuotais duomeni-
mis. Prof. habil.dr. J.A.Krikštopaitis nag-
rinëjo savanorystës fenomenà, netikëtai
atsiskleidusá 1918–1919 m., kai pirmoji
vyriausybë paskelbë atsiðaukimà, kvie-
èiantá kraðto gyventojus stoti á steigiamà
Lietuvos kariuomenæ. Remdamasis ar-
chyviniais duomenimis ir socialinës ant-
ropologijos principais, autorius nagrinëjo
spontaniðkà savanorystës reiðkiná, susie-
damas já su istorine patirtimi, etnine þem-
dirbiø kultûra ir ið to kylanèia psicholo-
gine situacija. Konferencijos darbà uþ-
baigë prof. habil.dr. Algimanto Grigelio
paskaita apie Vilniaus universiteto lek-
toriaus Romano Simonavièiaus (Symo-
nowicz) mineraloginæ kelionæ Transilva-
nijoje (1803). Paskaita buvo pagrásta au-
toriaus duomenimis, surinktais Simona-
vièiaus kelionës vietovëse bei uþsienio
archyvuose.
Konferencijos Sientia et historia-2009
organizatoriai pirmà kartà surengë moks-
lo istorikø edukacinæ sesijà, skirtà peda-
gogams ir vyresniøjø klasiø mokslei-
viams. Sesija, populiariai supaþindinanti
klausytojø auditorijà su istoriniais tyrinë-
jimais, vyko balandþio 3 d. Anykðèiø Ðv.
Mato baþnyèioje.
kiami kompiuterio daliø vaizdai, testai, sa-
vikontrolës klausimai. Abu pilotiniai kur-
sai prieinami mûsø pilotiniø kursø tinkla-
pyje www.mif.vpu/learningame.
Projekto rezultatai
Sukurta ir surinkta medþiaga, ávairi in-
formacija apie mokomuosius þaidimus ir
naudotinà programinæ árangà, pilotinius kur-
sus atvirai prieinama nurodytuose projek-
to tinklapiuose. Nusipirkome ðiek tiek kom-
piuterinës technikos. Tai yra matomi pro-
jekto rezultatai. Taèiau ne maþiau svarbûs
yra ið pirmo þvilgsnio nematomi rezultatai.
Ne tik ðeðiø mokyklø mokytojai, jø sudo-
minti mokiniai, bet ir nuolat seminaruose
dalyvavæ devyni fakulteto dëstytojai pakëlë
savo kvalifikacijà. Atsirado naujø moksliniø
tyrimø temø. Vykdant projektà atlikti tyrimai
aprašyti þurnale „Pedagogika“, skaityti pra-
nešimai dviejose tarptautinëse konferenci-
jose. Rengiami trys su mokomaisiais þaidi-
mais susijæ diplominiai magistrø darbai. Bû-
simiems pedagogams ávedëme pasirenka-
màjá kursà „Mokomøjø þaidimø kûrimas“.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 17
 1905 m. sausio 3 d. netoli Kretingos, Petrikaièiø kaimo ûkinin-
ko Petro Jurkaus sodyboje, vakaronës metu ðeðios merginos,
tarp kuriø buvo ir ðeimininkø dukros Juozapota bei Petronëlë,
pasipuoðusios tautiniais rûbais, suðoko „Aguonëlæ“. Ðis tuome-
tinio „Lietuvos laikraðèio“ paskelbtas faktas po ðimto metø
tapo sceninio liaudies ðokio istorinio kelio iðeities taðku.
Juozas SKOMSKIS
Sveèiuojamës Vilniaus pedagoginio
universiteto Kultûros ir meno edukologi-
jos instituto ðokio edukologijos studijoje
pas docentæ Laimutæ Kisielienæ, bûsimo-
sios ðiø metø Pasaulio lietuviø dainø ðven-
tës Ðokiø dienos meno vadovæ.
Brangiausias vainiko þiedas
Pirmosios tautiniø ðokiø ðventës data
laikytina 1937 m. birþelio 29-oji, kai Kau-
ne, Petro Vileišio stadione, pirmà kartà lie-
tuviø ðokio istorijoje buvo masiðkai paðokti
trys ðokiai. Tuomet ðventës vyr. vadove bu-
vo paskirta Antanina Ðlekienë. O ðtai Lai-
mutei Kisielienei 2009-øjø – Lietuvos tûks-
tantmeèio – Pasaulio lietuviø ðventë – jau
penktoji. Ðokiø diena sudëtine dainø ðven-
tës dalimi ásitvirtino nuo 1950 metø. Nuo
tada septynioms ðokiø dienoms vadova-
vo profesorius Juozas Lingys, po vienà jø
kuravo profesoriai Juozas Gudavièius
(1985 m.) ir Elena Morkûnienë (1990 m.).
Jau nuo 1950 m. ðokiø ðventëse susi-
formavo savita organizavimo metodika,
masinio ðokio specifika ir pritaikymo aikð-
tëje principai. Ðokiø ðventë, pasak Kazio
Poðkaièio, ið esmës buvo rengiama „šokio
groþio parodymo“ ar „pasilinksminimo“
principu, atsiþvelgiant á ávairius ðokio þan-
rus, atlikëjø amþiaus grupes, technikos ga-
limybes ir t.t. Naujai nuskambëjo 1969 m.
moksleiviø Dainø ðventës Ðokiø dienos pa-
vadinimas „Moksleiviškos dienos“ (vyr. ba-
letmeisteris ir reþisierius Juozas Gudavi-
èius), pirmà kartà orientuojantis á vientisà
ðventës temà. Netrukus ir Respublikinës
ðokiø ðventës pradëtos skirstyti á atskiras
dalis. Ypaè ásimintina ir iki ðiol minima 1970
m. šventës ketvirtoji dalis – „Þirgeliai pa-
kinkyti“ (vyr. baletmeisteris Juozas Lingys),
kurioje þiûrovai iðvydo ðokamas vestuviø
apeigas. 1975 m. Ðokiø dienos þiûrovai
dalyje „Kvieèiame á vardynas“ pamatë
krikðtynø paproèius. Ðie „suðokti“ papro-
èiai, konkreti tematika ásiminë daugeliui, o
reginys paliko gilø emociná poveiká. 1985
m. Juozas Gudavièius Ðokiø dienoje taip
pat naudojo teminá principà, ypaè vykusi
buvo Moterø dalis, kurioje susiliejo ketu-
rios atlikëjø kartos: nuo anûkëlës iki mo-
èiutës. 1990 m. E.Morkûnienë Ðokiø die-
nos atskiras dalis suskirstë regioniniu prin-
cipu. Atgimimo laikotarpis suteikë visiðkà
18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
margà
ðokiø raðtà savo
ðirdyse
laisvæ ir galimybæ naujai paþvelgti á ðven-
tës turiná. 1994 m. Dainø ðventëje, pirmà
kartà atsivërus geleþinei uþdangai, kuri
skyrë tautà nuo laisvojo pasaulio, jau ga-
lëjo dalyvauti gausûs pasaulio lietuviø ðo-
kiø kolektyvai. Savaime iðsirutuliojo šven-
tës esmë ir prasmë – visø lietuviø suartëji-
mo dvasinës ir meninës iðraiðkos simbo-
lis. Dramaturgine aðimi tapo mûsø Tëvy-
nës istorijos kelias. Natûraliai susiformavo
trys teminiai blokai: praeities, dabarties ir
ateities. Iðreikðta vienybës idëja: „Buvome.
Esame. Bûsime“. Áprasmintos tautos isto-
rijos, dabarties jungtys, tikëjimo viltys am-
þinai gyvuoti.
1998 m. Ðokiø diena „Slaunasai þoly-
ne, rugeli“ buvo skirta J.Lingio, lietuviø sce-
ninio ðokio patriarcho, 80-meèiui ir pirmo-
jo masiniø ðokiø pasirodymo 60-meèiui
paþymëti. Liaudies kûrybai bûdingà me-
taforà, paralelæ tarp augalo ir þmogaus
J.Lingys plaèiai naudojo savo kûryboje, at-
spindëdamas bûdingiausius tautos bruo-
þus: santûrø temperamentà, taurø nerëks-
mingà skoná, lyriðkà svajingumà. Ðios
ðventës idëjai iðreikðti buvo pasirinkta Jie-
varo tilto metafora: tiltas tarp gyvojo ir ana-
pusinio pasaulio kaip amþina varomoji jë-
ga, kaip ryðys tarp dabarties ir praeities
kûrëjø. Tam atsirasti turëjo átakos Laimu-
tës Kisielienës mokytojo profesoriaus Juo-
zo Lingio kûrybos analizë, jos principø raið-
ka. Po ðiø keliø ðvenèiø ásitvirtino teminës
ðventës, kurios diktavo dramaturginæ aðá.
2004 m. Ðokiø ðventës aðimi tapo Gyvy-
bës medþio simbolis. Senajame pasau-
lëvaizdyje þmogaus santykis su gamta bu-
vo labai glaudus – bûdamas gamtinës ap-
linkos dalis, þmogus filosofiðkai suvokë bû-
tá. Dabartiniam harmoningà santyká su
gamta praradusiam þmogui ði tema pasi-
rodë aktuali savo idëjos universalumu. Per
gana suprantamà medþio ávaizdá Ðokiø
dienoje buvo iðreikðtos bûties, tarpusavio
santykiø, meilës, motinystës, atgimimo ir
egzistavimo filosofinës sàvokos, supran-
tamos kiekvienam, net ir nesigilinanèiam á
filosofinæ mintá. 2007 m. Dainø ðventei Lai-
Iðausim
mutë Kisielienë davë „Lino pasakos“ var-
dà. Linas lietuviø pasaulëjautoje turëjo at-
gimstanèiø þemës jëgø simbolio reikðmæ,
nes, iðkentëjæs visus su juo atliekamus dar-
bus, tarsi atgimdavo nauju pavidalu – jau
kaip drobë, ið kurios mergina ruoðdavo
sau kraitá. Ðventë atspindëjo ilgà lino ke-
lià, lino spalvos rûbai gyvai papuoðë aikð-
tæ lino ataudais, o linarûèio ir linaminio dar-
bai keitësi su smagiais pasilinksminimais.
Pabaigoje ið ðiø vaizdø iðaustas margas
ðokiø raðtas su brangiausiu þodþiu „Lietu-
va“, kurio vaizdas iki ðiol lydi ir ákvepia iðti-
kimàjà lietuviðkø ðokiø kûrëjà.
Amþiø pëdsakais
Šiemetiniam sambûriui nuspræsta su-
telkti visa, kas buvo geriausia visose Pa-
saulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëse.
Komponentus á simbolinæ maldø visumà
sujungs poetë ir aktorë Birutë Marcinke-
vièiûtë. Nusileis ir skraidys angelai, dva-
sios – neþemiðkos bûtybës, nuo amþiø
neðusios Lietuvai gërá, apdainuojanèios
nemarias vertybes – Þemæ, Darbà, Ðei-
mà, Tautos praeitá. Kol kas bûsimoji 2009-
øjø Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventë
turi sàlyginá pavadinimà „Laiko brydëm“.
Kasdienybës rûpesèiai
Praëjusios Dainø ðventës Ðokiø diena
buvo atskirta nuo sostinës ðventinio ður-
mulio ir pirmà kartà po 70 metø surengta
Kauno Dariaus ir Girëno stadione, nes sos-
tinës þalioji veja tam netiko. Deja, nesu-
laukus þadëtojo pastatyti Nacionalinio sta-
diono, ðokëjams teks pasirodyti skurdþia-
me, nors privaèiame Vilniaus „Þalgirio“ sta-
dione. Taèiau tikimasi, jog Europos kultû-
ros sostinës bei Lietuvos vardo tûkstant-
meèio idëjos sutrauks daugiau þiûrovø. Pa-
ðnekovë sako, kad, neturint pakankamø
ðviesos bei kitø techniniø galimybiø, ðven-
tës rengëjai bandys pavilioti þmoniø ðirdis
ne ypatingais efektais, o kitais bûdais. Pra-
ðoma praverti paslapèiø dangtelá, Laimu-
të Kisielienë, Ðokiø dienos meno vadovë,
atskleidþia tik tiek, kad þmonës pamatys
labai margà ðokiø raðtà, pajus didþià pa-
garbà tautos istorijai. Pamatys ir Vydûno

Laimutë Kisielienë, 2009-øjø Pasaulio
lietuviø dainø ðventës Ðokiø dienos
meno vadovë
ugná, ir didelæ pagarbà Motinai, ir Ðeimø
santarvei; pamatys jaunimo ir vyresniøjø
ðoká, iðaukðtinantá Motinystæ. Bûsianti ir
Darbo dalis, kurion sueis ir tëvai, ir vaikai
– visi suksis viename malûne, maldami
bendrà tëviðkës derliø. Pabaigoje, aiðku,
bus pakartotas Kauno finalas – bendras
septyniø tûkstanèiø ðokëjø margaspalvis
„Lietuvos“ vardas.
Protëviø balsai
Prašoma paaiškinti savo meninius
choreografijos principus, Laimutë Kisie-
lienë sako nepritarianti pastaruoju metu
ásivyravusiai sceninei liaudies ðokiø kû-
rybos krypèiai, kuri remiasi tik efektais,
pasipuikavimais, dirbtine išmone, kuriø
apstu daugelio ðokiø kolektyvø repertua-
ruose. „Bûtina be galo atsargiai prisiliesti
prie liaudies kûrybos“, – kalbëjo ji dar
prieš penkerius metus, kartoja ir ðiandien.
„Tai priklauso nuo kûrinio esmës pojûèio
– bent tuo að ir vadovaujuosi. Daugumai
mano kûryba yra nepriimtina. Kritikuoja,
kad nekuriu linksmø ðokiø, lyrinë choreo-
grafija kaþkokia „neþiûrovinë“, kad jà at-
liekant nesinori ploti á taktà. Daugelis ko-
lektyvø vadovø paprastai mëgsta polkas,
smagius ðokius su blevyzgomis, nesko-
ningais sijonø patampymais, nes tai pa-
tinka þiûrovams. Smagu, visi ploja – bra-
vo, bis. Mano ðokiai kitokie, ir nemaþai
kolektyvø juos ðoka, nes jauèia ðokio dva-
sià, o ne tik formà. Neimituoju liaudies
choreografijos, neimu folkloriniø ðokiø ir
jø nerutulioju, nes tai ne mano kelias. Tuo
keliu eina labai talentingi kûrëjai (Tamara
Kalibataitë, Henrikas Uznys), aš tai da-
rau retai ir labai atsargiai. Gilinuosi á bal-
tiðkàjà mitologijà, tiesiog klausau, kà man
kuþda protëviai. Tai yra mano pajauta“.
Laimutës Kisielienës visø ðokiø dienø
koncepcija – kurti realaus ir nerealaus þe-
miðko paveikslo ávaizdá. Rengiant 2009-øjø
ðventæ, reikia atsisakyti daugelio siûlytø
antgamtiniø, virtualiø efektø, nes tam nëra
galimybiø. Kita vertus, anot paðnekovës,
tie þmonës, kurie trokðta efektø, pasirinks
kitus renginius, o dainø ir ðokiø ðventës
privalo iðlaikyti mitologinæ, tradicinæ liau-
diðkàjà idëjà, iðreikðti tautos savastá.
Ðokis mirties fone
Ar sceninis liaudies šokis miršta?
Laimutë Kisielienë tvirtina, kad sceni-
Doc. Laimutës Kisielienës ðokio edukologijos studijos choreografijos
studenèiø sukurtas ðokis „Uþteka saulelë“
nis lietuviø liaudies ðokis turëtø glaudþiai
sietis su etnine kultûra, tautinio tapatumo
formavimu ir palaikymu. Anksèiau ið kai-
mo á miestà sklido liaudies ðokis, dabar
kryptis pakito, ir miestø ansambliai kon-
certuoja daþniau negu kaimietiðkieji. Kai
kurie þmonës dar moka paðokti ir „Ðiau-
dø batus“, ir „Bitutæ pilkàjà; smagiai suka
liaudiðkus ratelius, paþaidþia þaidimø. Tuo
tarpu sceninis liaudies ðokis ið tiesø nyks-
ta, blësta. Ðiemet jos vadovaujama VPU
KMEI ðokio edukologijos specialybë iðlei-
dþia pirmàjà bakalaurø laidà. Pirmajame
kurse studijuoja penkiolika bûsimøjø ðo-
kiø pedagogø. Tai beveik dvigubai dau-
giau negu bûdavo priimama anksèiau. Tai-
gi ugdomosios choreografijos vilèiø yra.
Tuo tarpu liaudies ðokio situacija ðalies mo-
kyklose kelia pagrástà rûpestá – jis vis la-
biau praranda tradicijà, modernëja. Popa-
mokinë liaudies ðokiø bûreliø veikla, anks-
èiau sudariusi pakankamà pagrindà ren-
giantis dainø ðventëms, dabar apleista.
Nëra jokiø vilèiø áteisinti mokykloje ðokio
pamokà, kad ji taptø lygiavertë kitoms.
Neugdomas gebëjimas paþinti ir vertinti.
Paðnekovë, ðokio edukologijos specialy-
bës programos autorë, tikisi, jog jos stu-
dentija, skirdama daugiausia dëmesio bei
laiko liaudies ðokio studijoms, pasieks lû-
þio taðkà dabartinëje situacijoje, ðokio pe-
dagogai gebës ugdomàjà programà pri-
taikyti tradicijos puoselëjimo reikmëms.
Anot docentës Laimutës Kisielienës, jei-
gu nebus laikomasi ðiø idëjø, iðnyks ir dai-
nø ðventës – nematerialusis Pasaulio kul-
tûros paveldo paminklas. Reikia pareng-
ti mokytojà, kuris atsineðtø á mokyklà liau-
dies ðokio bacilà ir ja uþkrëstø savo mo-
kinius. Antai studentë Indrë Þekonytë su-
kûrë ðoká „Uþteka saulelë“, kuris buvo su-
ðoktas universiteto koncerte. Scenoje pa-
rodyta Saulë motulë, jos sutiktuvës, ke-
lionë á aukðtumas ir nusileidimas ramaus
miego. Tai buvo jaunosios specialistës
subtilaus lyriðkumo raiðka. Tai ne vienin-
telë bræstanti choreografë studijoje. Do-
centë su pasigërëjimu kalba ir apie Þivilæ
Èiþauskaitæ, Urtæ Bareiðytæ, apie Kamilæ
Narkutæ, Bertà Noreikaitæ ir apie kitas, jau-
èianèias laudies ðokio prasmæ. Studen-
tës rengia iðsamius kursinius darbus – kû-
rybingus apraðus ir apie Joniniø apraið-
kas sceninëje choreografijoje, ir apie
paukðèio ávaizdá bei jo interpretavimà sce-
ninëje kultûroje, ir apie klumpes lietuvið-
koje etnografijoje, ir apie pirðlybø papro-
èiø bei apeigø svarbà, ir apie rugiapjûtës
choreografijos, ir apie sceniniø sutartiniø
bruoþus, ir apie merginos paveikslà lie-
tuviø sceninëje kûryboje. Visur dominuoja
etnokultûros ryðys su scenine choreo-
grafija. Studentës skatinamos tà ryðá at-
rasti ir suprasti; mokomos iðryðkinti sce-
niná ðoká, atrasti rakursà, kurti jo drama-
turgijà. Ir visa tai stengiamasi atlikti nesu-
gadinus ðokio figûrø, þingsniø pirmapra-
dþio charakterio, dvasios. Studijoje kuria-
mi ir jaunamartës, ir kupoliavimo, ir vaini-
kø pynimo, jø plukdymo ðokiai, mitologi-
niai ávaizdþiai.
Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 19

Ultragarsiniai
keitikliai ir jø
naudojimas
Prof. habil. dr. Piotras VASILJEVAS
VPU Fizikos ir technologijos fakultetas,
Ultragarsiniø mechanizmø mokslinë laboratorija
Siekiant sumaþinti atotrûká tarp kom-
piuterinës ir mechaninës mechatroniniø
árenginiø dalies, plëtojama nauja pjezo-
mechanikos kryptis. Kuriami iš principo
naujo tipo vykdymo organai, pvz.,
mašinos, vadinamos pjezovarikliais ar
vibrovarikliais, kuriose rotorius sukamas
ne elektromagnetiniø laukø sàveikos, bet
orientuotø ultragarsinio daþnio mikrovir-
pesiø dëka. Pagrindinis naujø árenginiø
mazgas yra ultragarsinis keitiklis.
1 pav. Pjezokeraminiai elementai
Ultragarsiniai keitikliai – tai aukðto daþ-
nio elektriniø virpesiø transformatoriai á ne-
girdimas mechanines mikrovibracijas. Tam
naudojamos medþiagos, turinèios elek-
tromagnetiniø, elektrostatiniø, magnetost-
rikciniø, pjezoelektriniø savybiø. Pastaruo-
ju metu matyti ryškus pjezoelektriniø me-
dþiagø plëtros šuolis. (Pjezoelektriná efek-
tà atrado broliai Pjeras ir Þakas Kiuri 1880
metais. Jie pastebëjo, kad, deformuojant
kvarco kristalà, tam tikrose jo vietose atsi-
randa elektros krûviai. Netrukus buvo at-
rastas atvirkðèias pjezoefektas.) Natûralius
pjezoelektrikus-kristalus, kaip kvarcà ar tur-
malino druskà, pakeitë efektyvûs pjezoke-
raminiai elementai, gauti dirbtiniu bûdu (1
pav.). Viena ið populiariø pjezokeraminiø
medþiagø – PZT tipo keramika (švino-cir-
konato – titanato sukepintas mišinys).
Vilniaus pedagoginio universiteto Ultra-
garsiniø mechanizmø mokslinëje laborato-
rijoje kuriami ávairios formos pjezoelektriniai
keitikliai, atsiþvelgiant á jø taikymo sritá.
Sukurti keitikliai sintetinëms medþia-
goms pjauti ultragarsu (ultragarsiniai pei-
liai), leidþiantys ne tik audiná perpjauti, bet
20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Mechatroniniai árenginiai vis sparèiau
naudojami ne tik pramonëje, automa-
tizuojant gamybos procesus, bet ir
buityje. Labai sparèiai plëtojantis
3 pav. Banginiø pjezoelektriniø varikliø
bendras vaizdas
ir aplydyti kraštus; keitikliai labai smul-
kioms (keliø mikronø dydþio) birioms
medþiagoms sijoti, tai padeda išvengti su-
dëtingo tankiø sietø daþno valymo; kei-
tikliai ultragarsiniam smulkiam skysèiø ið-
4 pav. ,,Svyruojanèio strypo” linijinio
pjezoelektrinio variklio veikimo principas
a
b
2 pav. Pjezoelektrinio banginio variklio
principinë schema
purðkimui (jø pagrindu sukurtas origina-
lus vaistø inhaliatorius), keitikliai elektro-
niniø „chipø“ ultragarsiniam mikrosuviri-
nimui. Pastarieji darbai vykdomi vokieèiø
firmos Hesse & Knipps uþsakymu.
Bendradarbiaujant su Korëjos moks-
linio tyrimo ir technologijø akademiniu ins-
titutu (KIST) kuriami pjezoelektriniai kei-
tikliai, kurie leidþia formuoti kûnø pavir-
ðiø elipsines trajektorijas. Jø pagrindu to-
liau projektuojami iš principo naujo tipo
pjezoelektriniai (ultragarsiniai) varikliai. c
(Pjezoelektriniø varikliø kûrimas ir tyrimas
buvo pradëtas praëjusio ðimtmeèio 7-àjá
dešimtmetá Kaune, Vibrotechnikos labo-
ratorijoje, kuriai vadovavo akademikas 5 pav. Linijiniø pjezovarikliø bendras
K.Ragulskis.) vaizdas: a, b - d33 ir d31 tipo varikliai,
Sukurti banginiai pjezoelektriniai varik- c - d31 modeliavimo vaizdas
liai, kuriuose rotoriui sukti naudojama
standþiame þiede suþadinta bëganti len- nis variklis pasiþymi tuo, kad dël rotoriaus
kimo deformacijø banga (2 pav.). Bangi- „neinertiškumo“ turi unikalias paleidimo-
kompiuteriø technikai, mechatroni-
niø árenginiø informacijos apdoroji-
mo ir valdymo organai tampa
miniatiûriniai ir gerokai pralenkia
a 8 pav. Inerciniai
b pasyviu (a) ir aktyviu
c a
6 pav. Sudëtinis diskinis pjezoelektrinis
keitiklis: a - keitiklio schema: 1 - vediklis ir
jo virpesiø trajektorijos, 2 ir 3 - diskiniai
aktyvus ir pasyvus elementai; b - bendras
keitiklio vaizdas; c - virpesiø amplitudþiø
pasiskirstymas
stabdymo charakteristikas, kas leidþia
gauti stabilius nanoeilës poslinkius. Todël
varikliai plaèiai naudojami kaip poziciona-
vimo árenginiai kuriant ávairias nanotech-
nologijas. Kitas banginiø pjezoelektriniø
varikliø privalumas – galimybë gauti dide-
lius veleno momentus be redukcijos, t.y.
be papildomo perdavimo. Tai þenkliai su-
maþina varikliø gabaritus ir svorá naudo-
jant ávairaus tipo mechatroniniuose áren-
giniuose. Sukurtø pjezovarikliø momentai
(3 pav., ið kairës) yra 0,6; 0,25; 0,12 Nm .
Linijiniam transportavimui sukurti dvie-
jø tipø vadinamieji „svyruojanèio strypo“
linijiniai pjezoelektriniai varikliai. Pirmojo
veikimas paremtas paketiniø d33 – pje-
pagal svorio ir gabaritø parametrus
vykdymo organus, kuriø darbas
paremtas klasikiniø maðinø ir
mechanizmø naudojimu.
zoelementø naudojimu þadinant „svyruo-
janèio strypo“ galus, kitas – plokðtelës for-
mos d31 – pjezoelementø, o tai leidþia
konstruoti plokðèià pjezovariklá (4, 5 pav.).
Pjezovarikliø (4 pav.) linijinë jëga siekia
20 N. Unikalios paleidimo-stabdymo cha-
rakteristikos taip pat išlieka.
b
c tuose. Variklio gabaritai: skersmuo 3 mm,
7 pav. 3D pjezoelektrinis variklis: a - rutulio
sukimo sudëtiniu keitikliu iliustracija,
b - keitiklio modeliavimo fragmentas,
c - virpesiø amplitudþiø pasiskirstymas
rëminio ,,svyruojanèio strypo” pavirðiuje
a
pjezoelektriniai
mikrovarikliai su
b
(b) slankikliu
Realizuotas pjezoelektrinis keitiklis, ku-
rio pagalba ámanomas judesys bet kuria
kryptimi plokðtumoje (6 pav.). Tam nerei-
kia nei papildomø varikliø, nei pavarø. Ju-
desá atlieka diskinio sudëtinio pjezokeitik-
lio 2,3 vediklis 1. Pasyvus keitiklio elemen-
tas padalintas á keturias dalis, todël gau-
nami keturi lenkimo virpesiø osciliatoriai.
Padavus á prieðprieðiais esanèiø osciliato-
riø elektrodus rezonansinio daþnio átam-
pas, kuriø fazës skiriasi 90 laipsniø, suþadi-
nami lenkimo virpesiai ir vediklis formuoja
judesá ta kryptimi. (6c pav. parodytas eks-
perimentiškai nustatytas amplitudþiø pa-
siskirstymas naudojant lazeriná vibracijø
matuoklá.) Sukurto keitiklio matmenys –
skersmuo 40 mm, aukštis 5 mm. Sujun-
gus pjezoelemento elektrodus su 30V
átampos ðaltiniu, gaunamas vienos (pvz.,
X) ar kitos (Y) krypties linijinis keitiklio ju-
desys. Pasiekiama jëga iki 30 N.
7 pav. pavaizduotas sudëtinis pjezo-
elektrinis variklis, skirtas rutuliui ar jo da-
liai sukti apie tris koordinaèiø aðis. Visa
tai atliekama vienu ir tuo paèiu keitikliu.
Rutulio judesio kryptis keièiama kaitalio-
jant paduodamø átampø fazes.
Pietø Korëjos firma „Pjezotech“ prie
KIST pradëjo pjezoelektrinio mikrovarik-
lio gamybà (8 pav.). Tai bendras su korë-
jieèiais projektas. Variklio veikimas pa-
remtas slankiklio inertiðkumo naudojimu.
Sukurti dviejø tipø varikliai: su pasyviu ir
aktyviu slankikliu. Tai leidþia praplësti va-
rikliø taikymo galimybes. Mikrovariklá su
pasyviu slankikliu rengiamasi panaudoti
þinomos „Samsungo“ firmos fotoapara-
ilgis 9 mm. Didþiausias slankiklio greitis
50 mm/s. Išvystoma 0,3 N jëga.
Pjezomechanika šiandien yra viena
sparèiai besiplëtojanèiø taikomojo moks-
lo krypèiø. Ir labai gaila, kad iki ðiol nëra
jos plataus taikymo rezultatø Lietuvoje.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 21

Vilniaus pedagoginis universitetas
Jaunøjø darbai
skystøjø kristalø
laboratorijoje
Prof. Rimas VAIÐNORAS
Baigiasi paskaitos, iðtuðtëja auditorijos,
taèiau dalis studentø skuba ne á namus.
Vieni eina á graþias tradicijas ir pasiekimus
turinèiø VPU meno kolektyvø repeticijas ir
ruoðiasi respublikiniams ir tarptautiniams
festivaliams ir koncertams. Kiti – á treniruo-
tes – norëdami bûti sveiki ir stiprûs ar siek-
ti pergaliø, kaip jø pirmtakai net ðeði olim-
piniai èempionai – buvæ VPU studentai. Ta-
èiau visi studentai atlieka savo specialy-
bës darbus laboratorijose. Kà jie veikia
skystøjø kristalø laboratorijoje, kokius dar-
bus jie rengiasi ginti?
Studentai du kartus per savaitæ atlieka
matavimus naudodami Perkin Elmer
Lambda 19 UV–VIS–NIR spektrometrà
(JAV, 2004) ir Jasco spektropoliarimetrà
(Japonija), sublokuotà su silpnø signalø
registravimo sistema SRS 3000 (JAV,
2008). Jie tyrinëja skystøjø kristalø ir foto-
niniø kristalø, á kuriuos inkorporuotos me-
talø nanodalelës, struktûrines ir optines sa-
vybes. (Kaip þinome, televizoriø, kompiu-
teriø, mobiliøjø telefonø ekranai ir automo-
biliø, lëktuvø borto áranga veikia naudojant
skystuosius kristalus. Be to, jie mûsø or-
ganizmo dalis.)
Studentai aktyviai dalyvauja vykdant ES
kompetencijos tinklø projektà ,,Phoremost“,
nanofotonika iki molekulinio lygmens,
Granto Nr. 511616 ir COST projektus.
Bakalaurë Aldona Urbanavièiûtë ir ma-
gistrantas Vladimiras Astachovas kartu su
doktorantu Marium Franckevièiumi tiria PPI
(poli (propilen-imino)) dviejø skirtingø ðei-
mø dendrimerø struktûrines ir optines sa-
vybes tirpikliuose bei esant kietam bûviui.
Terminas „dendrimeras“ kilæs ið graikø kal-
bos þodþiø dendron – medis ir meros – da-
lis. Tai monodispersinës (t.y. vienodo dy-
dþio) makromolekulës, kuriø skersmuo tiks-
liai reguliuojamas nuo 2 iki 20 nm, atsiþvel-
giant á generacijà. Dendritinës architektû-
ros yra vienos labiausiai paplitusiø topolo-
gijø mûsø planetoje. Daugybæ tokiø struk-
tûrø pavyzdþiø galima rasti gamtoje: þaibo
struktûra, sniego kristalas, rûdies fraktalas,
taip pat ir medþiø ðakos, gyvûnø kraujagys-
22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
liø sistemos bei neuronai. Biologinëse sis-
temose aptinkamos praktiškai visø dydþiø
dendritinës struktûros, taèiau dël ko ði mi-
mikrija yra taip plaèiai paplitusi, deja, nëra
þinoma. Dendrimerai yra viena ið galimø
þvaigþdiniø polimerø rûðiø, kuriø sintezës
metu gaunamos vienodos – didelio mono-
dispersiðkumo ðakotos struktûros sferinës
molekulës (1 pav.).
1 pav. Skystakristalinio PPI treèios generaci-
jos dendrimero struktûra. Raudona spalva
þymi dendrimero ðerdá, þalia – tarpðakinæ
dalá, o geltona – periferijà
Jie atstovauja sintetiniø dendritiniø mak-
romolekuliø klasei, šios makromolekulës
yra sudarytos ið taisyklingai iðsidësèiusiø
mazgø kiekviename monomere: judant nuo
centro á iðoræ, jø skaièius auga geometrine
progresija. Šios naujos medþiagos pa-
siþymi visiðkai naujomis savybëmis, nebû-
dingomis áprastiniams polimerams. Sinte-
tinant tokias medþiagas, apie centrinæ dalá
tolygiai formuojasi nauji makromolekulës
sluoksniai, taip jos tampa ypaè simetriðkos.
Laboratorijoje ðiø organiniø medþiagø fizi-
kinës savybës yra nagrinëjamos teoriškai
ir pagrindþiamos eksperimentais. Atliekant
spektroskopinius sugerties ir liuminescen-
cijos tyrimus, bandoma iðaiðkinti jø elektro-
niniø suþadinimø prigimtá. Kadangi tiriamos
molekulës yra sudëtingos, reikia galingos
unikalios tyrimø árangos. Tai atominiø jëgø
mikroskopas, kuris teikia informacijos apie
struktûrà, spektrometrai, kuriais yra nusta-
tomos medþiagø energetinës bûsenos, la-
zeriai, be kuriø nebûtø ámanoma iðtirti ypaè
sparèiø medþiagose vykstanèiø procesø, ir
kiti prietaisai, kurie naudojami tiriant medþia-
gø savybes. Vykdydami teorinius skaièiavi-
mus naudojame galingus Barselonos ir Vil-
niaus kompiuterius, jø rezultatus siedami su
eksperimentø rezultatais nustatome medþia-
gø struktûrà – gauname sudëtingø daugia-
tomiø (molekuliniø) sistemø modelius. Ðie
tyrimai leidþia panaudoti dendrimerus trans-
portuojant vaistus ar sugauti ir pašalinti na-
nodaleles bei molekules.
Magistrantas Mindaugas Stankevièius
tiria kobalto ir sidabro nanodaleliø sàvei-
kà su skystuoju nematiniu kristalu mag-
netiniuose ir elektriniuose laukuose. Jis nu-
statë, kad, atsiþvelgiant á Co nanodaleliø
perorientavimà, magnetiniu lauku galima
pagreitinti skystojo kristalo išjungimo lai-
kus. Tai aktualu skystøjø kristalø displë-
jams (LCD) valdyti. Transmisinio mikrosko-
po tyrimai parodë, kad augant sidabro na-
nodalelëms, kinta jø forma: ið sferiniø virs-
ta keliø ðimtø nanometrø dydþio trikam-
pëmis plokðtelëmis (2 pav.).
2 pav. Sidabro nanodaleliø vaizdas, gautas
transmisiniu elektroniniu mikroskopu (TEM)
Todël keièiasi plazmoninio rezonanso
padëtis nuo 400 nm iki 1400nm, o tai ak-
tualu ateities ryšio sistemoms.
Bakalaurai Dmitrijus Ilgevièius ir Min-
daugas Kliukas tiria vandenilio ir deguo-
nies iðskyrimà ið vandens naudojant na-
notechnologijas. Jie ásitikinæ – mûsø auto-
mobiliams nebereikës benzino, já pakeis
vandenilis. Individualiai šildyti bûstà arba
gaminti valgá bus galima be gamtiniø du-
jø, o naudojant vandenilio dujas. Kelios de-
ðimtys vandenilio elektriniø galëtø paten-
kinti Lietuvos elektros poreikius ir išveng-
tume energetinës priklausomybës nuo kai-
myno. Tai ateitis, o dabar studentai bando
kuo maþesnëmis sànaudomis iðgauti kuo
didesná vandenilio ir deguonies kieká.
Magistrantas Andrius Markevièius kar-
tu su doktorantu Augustinu Kulbicku tiria
defektø padëties valdymà opalo fotoninia-
me kristale, á kurá infiltruotas nematinis
skystasis kristalas.
Fotoniniai kristalai gamtoje – didelë re-
tenybë. Radæs toká kristalà groþëdavosi ypa-
tinga šviesos gama. Šis optinis reiškinys, pa-
vadintas irigacija, bûdingas opalams, dru-
geliams ir kt. Opalai – tai spalvoti brangak-
meniai, kuriø pavadinimas kilæs iš lotynø kal-
bos þodþio opalus, reiðkianèio „matyti spal-
vø pokyèius“. Þvelgdami á opalà matome vai-
vorykðtës spalvø þaismà, kuris kinta, kintant
stebëjimo kampui. Efektai panaðûs á vaivo-
rykðtës spalvas ant muilo plëvelës ar druge-
lio sparnelio, tik áspûdingesni. Spalvø þais-
mà opale sukelia pusës ðviesos bangos il-
gio tvarkingos mikrostruktûros (3 pav.).
3 pav. Fotoninio kristalo opalo struktûra,
gauta atominiø jëgø mikroskopu (AFM)
Opalas sudarytas ið glaudþiai supa-
kuotø SiO2 sferø ir turi sferines tuðèiavidu-
res ertmes, kurios uþima iki 25 proc. ben-
dro kristalo tûrio, jos gali bûti uþpildytos
kitos rûðies medþiagomis su skirtingu lû-
þio rodikliu. Skystøjø kristalø laboratorijo-
je tiriamos ir fotoniniø kristalø-opalø opti-
nës savybës. Opale esanèios tuðèiavidu-
rës ertmës yra uþpildomos skystaisiais
kristalais ir gaunamas fotoninis kristalas.
Tuomet tokio darinio optines savybes ga-
lima kontroliuoti iðoriniais elektriniais ar
magnetiniais laukais ar keièiant skystojo
kristalo temperatûrà. Skystieji kristalai la-
bai jautriai reaguoja á iðorinës aplinkos po-
kyèius. Naudojant tokius hibridinius dari-
nius, patogu valdyti ðviesos srautus. Opa-
lai pasiþymi defektine struktûra (4 a pav.),
taèiau tai „gerieji“ defektai (4 b pav.).
Magistrantas Andrius Markevièius ir
doktorantas Augustinas Kulbickas ekspe-
rimentiðkai pademonstravo, kad spektri-
në defektø padëtis draustinëje stop juos-
toje gali bûti valdoma keliø voltø elektriniu
lauku. Dirbtinai sukurta defektø eilutë fo-
toniniame kristale veikia kaip idealus ðvie-
solaidis. Keièiant elektrinio lauko stiprá, ga-
lima valdyti ne tik šio fotoninio kristalo de-
fekto spektrinæ padëtá, bet ir fotonø, t.y.
sklindanèios ðviesos, greitá ðiame fotoni-
niame kristale. Tai aktualu kuriant ateities
optinius kompiuterius ir informacines tech-
nologijas. Galbût todël fotoniniø kristalø ty-
rimai sparèiai plëtojami viso pasaulio stam-
biausiuose mokslo centruose.
Kito perspektyvaus kristalo – deiman-
to (5 pav.) spektroskopines savybes tyri-
nëja bakalaurai Daiva Motiejûnaitë ir An-
drius Storta.
Deimantas yra nepaprasta medþiaga –
4 a pav. Opalo struktûroje defektas
stebimas naudojant atominiø jëgø mikro-
skopà (AFM)
dël savo išskirtiniø savybiø pripaþintas me-
dþiagø karaliumi. Jis pasiþymi didþiausiu
kietumu, ðiluminiu laidumu, optiniu skaid-
rumu, cheminiu atsparumu, o deimanto na-
nodalelës nesukelia organizmo toksiniø re-
akcijø, todël gali bûti taikomos medicininë-
je terapijoje. Visos šios charakteristikos ty-
rinëtos jau anksèiau. Taèiau prieð keletà me-
tø buvo pastebëta nauja deimantø savybë
– veikiant šviesa galima keisti sukinio po-
liarizacijà defekte esanèioje deimanto gar-
delëje. Daiva ir Andrius Ramano spektros-
kopijos metodu tiria azotas-vakansija defek-
tø susidarymà deimanto kristale. Azotas uþ-
ima anglies atomo vietà gardelëje, o vakan-
sija atsiranda paðalinus anglies atomà. Toks
graþios purpurinës spalvos deimantas pa-
tiktø daugeliui moterø. Taèiau naudojant
spalvotø defektø (azotas-vakansija atstu-
mas kelios deðimtys nanometrø) kvantines
savybes ir formuojant atitinkamo dydþio fo-
toninio kristalo architektûrà yra reali galimy-
bë sukurti kvantiná kompiuterá, apie kurá bu-
vo tik svajojama.
Bakalaurams eksperimentinëje veiklo-
je visuomet mielai padeda daktarë Loreta
Rastenienë, kuri prieð pusmetá apgynë di-
sertacijà ið fotonikos srities, bei doktoran-
tai Marius Franckevièius ir Augustinas Kul-
bickas. Jie vienà semestrà magistro dar-
bà rengë Saragosos universitete, o tapæ
doktorantais porà mënesiø atliko eksperi-
mentus Madrido universitete. Loreta, Au-
gustinas ir Marius sëmësi þiniø Europos
doktorantø nanofotonikos mokykloje, San-
tandero universitete (6 pav.).
Jaunieji mokslininkai klausësi ne tik Eu-
6 pav. Prie Atlanto vandenyno. Doktorantai
M.Franckevièius, A.Kulbickas ir L.Rastenienë
Europos nanofotonikos doktorantø
mokykloje Santandere, Ispanijoje
4 b pav. Kamuoliai vaizduoja fotoninio
kristalo opalo sferas, o deimantas –
„geràjá“ opalo defektà
5 pav. Defektai deimanto struktûroje
ropos, bet ir þymiausiø JAV, Japonijos, Ka-
nados fotonikos specialistø paskaitø ir ga-
vo sertifikatus. Šiuo metu jie jau savaran-
kiškai pristato savo tyrimø rezultatus ávai-
raus lygio konferencijose.
2007 m. Mariaus Fanckevièiaus prane-
ðimas buvo pripaþintas geriausiu studen-
tø tarptautinëje optikos konferencijoje Ry-
goje, o 2008 m. Lietuvos mokslø akade-
mija já išrinko geriausiu fizikos magistro dar-
bu Lietuvoje. Marius yra Šveicarijos–Balti-
jos mokslo fondo laureatas.
2009 m. geguþës mën. geriausius ba-
kalauro darbus studentai pristatys FTF fa-
kulteto studentø mokslinës draugijos kas-
meèiame renginyje. Ðiø metø geguþës ant-
rojoje pusëje doktorantai Marius Francke-
vièius ir Augustinas Kulbickas dalyvaus
doktorantø mokykloje, kuri vyks Brasove,
Rumunijoje. Birþelio mënesá geriausi stu-
dentø darbai bus pristatomi 39-oje Lietu-
vos nacionalinëje fizikø konferencijoje. Ið
karto po ðios konferencijos doktorantas
M.Franckevièius vyks á Europos medþia-
gotyros konferencijà Strasbûre, Prancûzi-
joje. O dar po mënesio jis kartu su dokto-
rantu A.Kulbicku savo praneðimus pateiks
IEEE nanotechnologijø konferencijoje, kuri
ðá kartà vyks Genujoje, Italijoje. Liepos pa-
baigoje du bakalaurai, skystøjø kristalø la-
boratorijoje pasiekæ svariausiø rezultatø,
semsis naujausiø fotonikos þiniø Europos
fotonikos mokykloje Danijoje.
Metø metais universitete brandinta as-
menybë su savimi iðsineða ir paskleidþia
naujas þinias bei patirtá kitiems, o jø skleidþia-
ma šviesa yra kaip saulës, kurios spindu-
liuose uþgimsta nauji bûsimi absolventai.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 23
 Kaip patogiau
susisiekti?
Po priesaikos Seime jis tapo jauniausiu Lietuvos
Respublikos penkioliktosios Vyriausybës nariu – ðalies
susisiekimo ministru. Taèiau politikoje 34 metø profesio-
nalus politologas Eligijus Masiulis nëra naujokas. Uþ jo
peèiø – dvi Seimo nario kadencijos, o á treèiàjà ateita
tapus Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininku ir atvedant ðià
politinæ organizacijà á valdanèiàjà koalicijà. Kaip sekasi
derinti ûkinius ir politinius reikalus, apie susisiekimo ir
mokslo sàveikà yra ðis ministro Eligijaus MASIULIO ir
þurnalisto Sigito KRIVICKO pokalbis.

- Ar galëtumëte trumpai priminti skai-

tytojams, ið ko susideda Jûsø vadovau-
jamos ministerijos kuruojama ûkio ðaka?
- Liaudiðkai tariant, viskas, kas juda,
priklauso mûsø kuravimo srièiai. Sistema
tikrai yra plati. Ji apima susisiekimà sau-
suma (automobiliø keliai, geleþinkelis),
vandeniu (jûra, vidaus vandenys), oru
(aviacija). Natûralu, kad ðiø veiklos srièiø
logistika yra mûsø ministerijos politikos
formavimo akiratyje. Greta viso to dar da-
lyvaujame tvarkant ryðiø (paðto, radijo ir
televizijos centro, internetinës infrastruk-
tûros) reikalus. Taigi ûkis tikrai didelis ir
jame yra kas veikti.
- Kiek ðioje sistemoje darbuojasi
þmoniø?
- Beveik keturiasdeðimt tûkstanèiø mi-
nisterijos pavaldumo ámonëse. Neskai-
èiuojame darbuotojø ið mums nepaval-
dþiø, bet su mûsø sistema susijusiø ámo-
niø ir organizacijø.
SVARBIAUSIOS KRYPTYS
- Kokie svarbiausi Europos Sàjun-
gos remiami projektai bus ágyvendina-
mi artimiausioje ateityje, o konkreèiau
– 2009 – 2013 metais?
- Keletas stambiø projektø bus reali-
zuojami Klaipëdos valstybiniame jûrø
uoste. Pirmiausia – tai Klaipëdos keleiviø
ir kroviniø terminalas, á kurio statybà bus
investuota iki pusës milijardo litø. Dar vie-
nas svarbus objektas pajûryje – Ðvento-
sios uostas. Ten galës ðvartuotis pramo-
giniai, þvejybos, nedideli kruiziniai laivai,
jachtos. Tai atitinkamai palengvintø Klai-
pëdos uosto darbà.
Labai svarbûs projektai yra susijæ su
mûsø europiniais transporto koridoriais:
magistraliniø keliø, þiediniø sankryþø re-
konstravimas. Geleþinkelyje ypaè svarbu
yra toliau elektrifikuoti kai kuriuos ruoþus,
Europos liberalø
demokratø aljanso
emblema
Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
pirmiausia Kauno–Klaipëdos, kas labai
pagreitintø susisiekimà tarp ðiø miestø.
Dar labai svarbus projektas – pasitelkiant
Europos Sàjungos lëðas nutiesti interne-
to kabelá per visà Lietuvà. Taip bus inter-
neto tinklu padengiama 95 proc. ðalies
teritorijos, kad net atokiausiuose kaimuo-
se þmonës turëtø galimybæ ateityje ben-
drauti su visu pasauliu.
- Jau ne vienam Tamstos pirmtakui
teko rûpintis automagistralës Via Balti-
ka reikalais, o jie sustojo ties Lenkijos
siena ir ástrigo. Ar tikitës iðjudinti ðià il-
gametæ problemà?
- Dalyvaudamas diskusijoje prie ap-
valaus stalo su Lietuvoje vieðëjusiu Lenki-
jos Respublikos Prezidentu Lechu Kaèins-
kiu, praðiau, kad ið Lenkijos pusës bûtø
kiek ámanoma paspartinta Suvalkø–
Augustavo aplinkkelio statyba, nes tai la-
bai atsiliepia transporto srautams, judan-
tiems automagistrale Via Baltika. Lietuva
ðios srities namø darbus yra ið esmës atli-
kusi. Lenkijos Prezidentas uþtikrino, kad
jie pasistengs kuo greièiau iðspræsti ðio
ruoþo klausimus. Dar lieka sudëtingesniø
problemø sujungiant mûsø geleþinkelius
per Rail Baltik linijà. Viena aktualesniø –
skirtingas mûsø ir kaimynø lenkø geleþin-
kelio vëþës plotis. Todël dabar stengiamës
kuo sparèiau rekonstruoti atkarpà nuo Len-
kijos pasienio iki Marijampolës. Po to bus
tvarkoma atkarpa nuo Marijampolës iki
Kauno. Taip atsivers galimybës mûsø þmo-
nëms ir kroviniams sparèiau (iki 120 km
per valandà) judëti tiek á Baltijos ðalis, tiek
á Vakarø Europà. Paprasta taisyklë: kuo ge-
resni keliai mus jungs su kaimynais, tuo
artimesni bus ir mûsø santykiai, o per juos
ir su tolimesnëmis þemyno valstybëmis.
Tai pasakytina ir apie susisiekimo oru bei
vandeniu gerinimà.
- Visuomenæ ðiurpina praneðimai
apie tragiðkus ávykius keliuose, nors jø
pastaruoju metu gerokai sumaþëjo. Ko
dar stinga ðioje srityje?
- 2008-ieji buvo lûþio metai maþinant
beprasmiðkas þûtis keliuose. Pastangos
grieþtinant ástatymus, atsakomybæ uþ eis-
mo taisykliø paþeidimus, aktyvesnis visuo-
menës ðvietimas davë rezultatø. Reikia va-
dovauti Eismo saugumo komisijai, kuri ne-
seniai patvirtino savo darbo planà iki 2015
metø. Svarbu toliau gerinti eismo organi-
zavimà pagal Europos Sàjungos reikala-
vimus – per kelio þenklø, apðvietimo to-
bulinimà, per vairavimo kultûros këlimà.
Esame tyrinëjæ autoávykiø didþiausios rizi-

24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kos veiksnius. Tarp jø pastaruoju metu ið-
siskiria nepaisymas atsargiai veþti vaikus
automobiliais, kai nesinaudojama bûtina
áranga (këdutëmis, tvirtinimo dirþais) ir dël
to per autoávykius itin tragiðkai nukenèia
maþieji keleiviai. Pastebime dar vienà ne-
linksmà dalykà: vairuotojø kultûra po tru-
putá gerëja, taèiau pëstieji vis dar nëra pa-
kankamai drausmingi – neneðioja atðvai-
tø tamsoje, ypaè pagyvenusieji. Jaunimas
ðia prasme yra drausmingesnis, gal kad
tø atðvaitø yra patrauklaus dizaino ir gana
patogiø dëvëti, net savotiðkai madingø.
Svarbu á ðià ðvietëjiðkà veiklà átraukti kuo
daugiau visuomeniniø organizacijø, áskai-
tant ir Baþnyèià.
INOVACIJOS IR PRIVATUS KAPITALAS
- Kokio pobûdþio inovaciniø projek-
tø ir naujø technologijø proverþio savo
vadovaujamoje sistemoje tikitës su-
laukti artimiausioje ateityje?
- Iðskirtinai verta paminëti draugiðko
aplinkai automobilio, ðvaraus transporto
koncepcijà. Á jà jau ima aktyviau orien-
tuotis gamintojai, nes tai susijæ tiek su pa-
saulio þaliavø iðtekliais, tiek ir su þmoniø
sveikata. Kita svarbi inovacijø kryptis – in-
termodaliniai logistikos centrai. Lietuva
pagal savo geopolitinæ situacijà gali ap-
tarnauti daug tranzitiniø kroviniø. Taèiau
jø siuntëjams yra labai svarbu, kad atsi-
rastø patogios vietos, kur vienà transpor-
to priemonæ galima staigiai pakeisti kita.
Atvaþiuoja vagonai, krovinys nevilkinant
perkeliamas á lëktuvà ir iðskrenda adre-
satui. Arba prieðingai: ið lëktuvo – á trau-
kiná, laivà. Intermodaliniø centrø Vilniuje,
Kaune, Klaipëdoje paskirtis bûtø greitai
perskirstyti krovinius, pakeièiant judëjimo
kryptá ir transporto rûðá.
- Ir iš to uþdirbti?
- Be jokios abejonës.
- Kaip ávairiose susisiekimo srityse
bûtø galima sëkmingai suderinti vals-
tybës ir privataus verslo interesus?
- Atëjæs dirbti á ðià sritá, pamaèiau, kad
praktiðkai visos investicijos á transporto
infrastruktûrà yra daromos arba ið mokes-
èiø mokëtojø pinigø, arba ið Europos Sà-
jungos lëðø. Tuo tarpu privataus kapitalo
investicijø á susisiekimo sektoriø kol kas
nematyti.
- O jis norëtø ateiti?
- Jis tiesiog verþiasi. Taèiau mes per
devyniolika valstybingumo metø nesame
sudaræ ástatyminiø galimybiø investuoti pri-
vaèiam kapitalui á susisiekimo infrastuktû-
rà. Jau esame pradëjæ rengti atitinkamà
ástatymo projektà, kuris bus pateiktas Sei-
mui. Kad atsirastø patogiø galimybiø atei-
ti á mûsø sektoriø privaèiam kapitalui, ypaè
svarbu dabartinëmis sunkmeèio sàlygo-
mis, kai tenka apkarpyti daugelá valstybës
biudþeto punktø. Manau, laisvø lëðø turi
kai kurie stambesni pramonininkai, todël
valstybë tikrai galëtø leisti jiems investuoti
– ar á logistikos centrus, ar á geleþinkelá, ar
á Klaipëdos uostà. Visur reikia uþtikrinti svei-
kà konkurencijà. Mano kaip liberalo uþda-
vinys – ten, kur gali bûti konkurencija, ji
privalo atsirasti, nes tik taip galima pasiekti
priimtiniausià kainà.
SUSISIEKIMAS IR MOKSLAS
- Esate grynakraujis klaipëdietis.
Uostamiestyje gimëte, augote, baigë-
te politologijos mokslus tenykðèiame
universitete, pradëjote politinæ veiklà.
Kaip þiûrite á gimtojo miesto reikalus jau
ið ministerijos varpinës?
- Nors Klaipëda, mano gimtasis mies-
tas, man visada liks brangi, bet neturë-
èiau á uostamiestá þiûrëti kaip nors iðskir-
tinai. Taèiau manau, kad iki ðiol Klaipë-
dos uosto reikðmë valstybei nebuvo pa-
kankamai ávertinta. Turime skirti daugiau
S. KRIVICKO nuotr.
dëmesio jo plëtrai suprasdami, kad vien
pats uostas savaime plëtotis negali. Drau-
ge turi plëtotis ir geleþinkeliai, ir autoke-
liai link jo. Todël Klaipëdos, kaip vartø tiek
á Vakarus, tiek ir á Rytus, vaidmuo visoje
transporto sistemoje yra išties unikalus.
- Sklandþiai visø susisiekimo rûðiø
plëtotei, be abejo, yra reikðminga
mokslo talka. Ið kur jos sulaukiama dau-
giausia?
- Iš Vilniaus Gedimino technikos uni-
versiteto. Su juo ministerija turi ilgame-
èius ir glaudþius ryðius. Mes remiamës
VGTU mokslininkø darbais, skiriamais
aviacijos, keliø infrastruktûros plëtrai, eis-
mo saugumui tobulinti. Savo ruoþtu, Klai-
pëdos universitete moksliðkai gvildena-
mos jûrø transporto problemos, vykdo-
mi uosto tyrinëjimai. Vilniaus universiteto
ekonomistai nagrinëja transporto ûkinio
efektyvumo problemas. Be mokslininkø
indëlio ir paramos mes, vaizdþiai tariant,
bûtume tiesiog aklesni.
- Ministerijai vadovaujate keletà më-
nesiø, uþtat Jûsø visuomeninio ir politi-
nio darbo staþas jau siekia pusantro de-
ðimtmeèio. O kaip visa tai prasidëjo?
- Kai ástojau á Klaipëdos universitetà 1993
metais, gana greitai teko imtis kurti studen-
tø savivaldà, nes jos tenai iki tol nebuvo.
Tai subûrë aktyvià studentijà, ið kurios vë-
liau iðsirutuliojo liberalaus jaunimo organi-
zacija. Tada mano visuomeninës veiklos ke-
lias susitiko su buvusiu moderniosios ge-
ografijos dëstytoju Eugenijumi Gentvilu. Jis
mane ir pastûmëjo link politikos. Pamaþu
ásitraukiau á Klaipëdos miesto politiná gyve-
nimà, o vëliau – ir á valstybës.
GERAS MOKINYS
Apie buvusá studentà, tapusá politi-
kos bendraþygiu, lankydamiesi Briuse-
lyje, turëjome progos paklausti Euge-
nijaus Gentvilo, Europos Parlamento
nario, priklausanèio ALDE grupei.
- Pimiausia malonu girdëti, - pasakë
europarlamentaras, - kad pokalbis su Eli-
gijumi Masiuliu bus iðspausdintas ,,Moks-
le ir gyvenime”, nuo kurio prasidëjo ma-
no mokslinë publicistika, kai tapau tame
þurnale spausdintø jaunøjø mokslininkø
Europos Parlamento narys
Eugenijus Gentvilas
straipsniø konkurso laureatu. Dëstyda-
mas Klaipëdos universitete, tarp puikiø ir
gabiø jaunuoliø pastebëjau Eligijø ir pa-
kvieèiau dirbti Klaipëdos liberalø biure. Po
to jis natûraliai pateko á mûsø partijos kan-
didatø sàraðà, buvo iðrinktas á miesto sa-
vivaldybës tarybà ir tapo atsakingas uþ
ðvietimà, kultûrà ir sportà. Tada jam, vos
per dvideðimtá perkopusiam vaikinui, te-
ko didelë atsakomybë, o kartu ir galimy-
bë kviestis ,,ant kilimëlio” aukðtøjø ir vi-
duriniø mokyklø vadovus. Paslapèia þiû-
rëjau, ar nuo valdþios neapsisuks tam jau-
nam þmogui galvelë. Bet jis në nemanë
riesti nosies. Aplankë visas kuruojamas
ástaigas, prisistatë, su vadovais uþmez-
gë gyvus, neformalius ryðius. Dar po ke-
leriø metø sëkmingai dalyvavo Lietuvos
Seimo rinkimuose ir 2000-øjø rudená ta-
po jauniausiu parlamento nariu.
Manau, jo dar laukia graþi politinës
veiklos ateitis, áskaitant ir tarptautinius ba-
rus. Kaip Lietuvos liberalø sàjûdþio pir-
mininkui, Eligijui Masiuliui tenka glaudþiai
bendradarbiauti su Liberalø ir demokra-
tø aljanso uþ Europà ALDE (Aliance of
Liberals and Democrats for Europe) tre-
èios pagal didumà EP grupës vadovybe
koordinuojant liberalizmo idëjø sklaidà
mûsø þemyne. O juk pagrindinës libera-
lizmo vertybës – tai lygybë prieð ástaty-
mà, valdþios kiðimosi á privatø þmoniø gy-
venimà ribojimas, kuo platesnës galimy-
bës iðsiskleisti privaèiai iniciatyvai, dera-
mas atlygis uþ darbà.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 25
 Visais laikais daug diskusijø ramina skausmus ir maþina stresà. Pas-
sukelia muzikos átaka asmenybei. taruoju metu mokslininkai neturi vienin-
Medikai nuolat pateikia „kietø gos nuomonës dël Mocarto muzikos, ta-
èiau atranda vis naujø bûdø árodyti mu-

Mocartas
árodymø“ arba uþfiksuotø faktø
zikos, kaip terapinës priemonës, povei-
apie muzikos poveiká. ká þmogui. T.Bieglas (2008) atliko tyrimus
su dainuojanèiais þmonëmis: ðeðiems

Doc.dr. Aldona
VILKELIENË
Vilniaus pedagoginis
universitetas
ir mokslas savanoriams dainininkams buvo 3 kar-
tus atliekamas kraujo tyrimas (valandà
prieð koncertà, prieð iðeinant á scenà ir
ið karto po koncerto). Jis nustatë, kad
serotonino, noradrenalino ir beta endor-
finø kraujyje yra daugiau po dainavimo.
Prieð dainavimà kraujyje rasta daugiau
Rytø muzikos adrenalino. Tai rodo, kad muzikavimo
terapijos sesija. metu organizme intensyviau vyksta che-
Kairëje – dr. miniai procesai, gaminamos imuninæ sis-
Gerhardas temà stiprinanèios medþiagos.
Tucekas Tiek muzikos terapijos, tiek medicinos
tikslai skiriasi priklausomai nuo diagno-
zës, medicininiø procedûrø, asmenybës,
individualiø poreikiø. G.Tucekas (2008)
teigia, kad intensyviosios terapijos pala-
toje gydytojo þvilgsnis pirmiausia kryps-
ta á prietaisø, fiksuojanèiø gyvybinius pro-
cesus, rodykles, o tik po to á paciento vei-
dà. Muzikos terapeutas uþpildo psicho-
socialinæ erdvæ, palaikydamas tiesioginá
– muzikiná ryðá su pacientu, garsu teigia-
mai veikdamas jo imuninæ sistemà.
Cheryl Dileo Maranto (2008) teigia,
jog, pirma – muzika veikia individà bio-
medicininiu ir psichosocialiniu lygiu vie-
nu metu; antra – muzika, lyginant su ki-

Kad medikamento poveikis bûtø pa-

tikimai iðtirtas, reikalaujama atlikti tyri-
mus, turinèius statistiðkai reikðmingà im-
tá, juos pakartoti, atriboti nuo kitø galimø
veiksniø. Šiuolaikiniø amerikieèiø muzi- Autentiðkø
kos terapijos tyrimø akivaizdi neurome- kankliø
dicininë perspektyva. Apie jà plaèiai kal- muzika
bama ir pasauliniuose muzikos terapi- ligoninëje
jos kongresuose (Jaako Erkkila, Jorgas
Fachneris ir kiti). Taèiau kaipgi tuomet
su socialiniais mokslais, pedagogika? Ar
tai, kad tyrimo metu nefiksuojami „aki-
vaizdûs faktai“, gali paversti šiuos moks-
lus „netikrais“?
Jau 1973 m. fizikas Juanas Roede-
rezas pradëjo vasaros koncertø-semina-
rø ciklà, turëdamas tikslà atrasti ryðius
tarp muzikos ir mokslo. Jis subûrë mu-
zikos teoretikus, psichologus, lingvistus,
neuromedicinos specialistus, kompiute-
riø þinovus. Þymus dirigentas Herbertas
von Karajanas pats pasisiûlë, kad su juo
bûtø atlikti tyrimai – dirigavimo metu ma-
tuojama jo smegenø veikla. Rezultatai
buvo stulbinantys: uþfiksuoti kraujo-
spûdþio, pulso, odos temperatûros po- D.Campbellas (1997) savo knygoje apie tomis invazinëmis priemonëmis, nëra in-
kyèiai atliekant muzikà neleido abejoti, Mocarto efektà teigia, kad, iðtyrus sme- tervencinio pobûdþio ar skausminga; tre-
kad garsas, persmelkiantis visà þmo- genø þievës pokyèius klausant Mocar- èia – muzika neturi paðalinio poveikio;
gaus kûnà, kaulus, smegenis, turi galin- to, nustatyta, jog šio kompozitoriaus mu- ketvirta – ji yra pasiekiama ir ligoninëje,
gà poveiká visai organizmo sistemai. zika gerina atmintá, skatina darbingumà, ir namuose.

26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

 Remiantis moksliniais argumentais ir
empiriniais rezultatais, vis labiau pleèia-
mi muzikos terapijos mokslo tyrimai ir ga-
limybës. Kol Lietuvos muzikos terapeu-
tai tebeieðko kolegiðko sàlyèio taðkø, kol
patirtis dar maþa, dþiugu, kad atsiranda
palaikanèiø kolegø uþsienyje. Dr. Alfredas
Lohningeris (Austrija), prof. Tomas Hillec-
ke, dr. Gerhardas Tucekas vis garsiau kal-
ba apie chronobiologinius tyrimus ir jø tai-
kymà muzikos terapijoje, apie etninës mu-
zikos, atitinkanèios ligonio bûklæ ir patir-
tá, svarbà. Kompiuteriø programa jau pa-
Fononais paskatintas krûvininkø
tuneliavimas
Prof. habil. dr.
Povilas PIPINYS,
doc. dr. Alfonsas RIMEIKA
Daugiau nei 40 metø Vilniaus pe-
dagoginio universiteto (VPU) Bendro-
sios fizikos katedroje sëkmingai tyri-
nëjami stipraus elektrinio lauko sukel-
ti reiškiniai dielektrikuose bei puslaidi-
ninkinëse medþiagose. Ðiø tyrimø pra-
dþia galima laikyti 1960 m., kai P.Pipi-
niui gráþus ið aspirantûros Maskvos
universitete (Rusija) buvo pradëti elek-
troliuminescencijos kristalofosforuose
tyrimai. Gautiems rezultatams aiškinti
buvo pasitelkta rusø mokslininko
L.Keldyšo 1956 m. sukurta gardelës
virpesiø (fononø) paskatinto laisvøjø
krûvininkø tuneliavimo stipriame elek-
triniame lauke teorija.
Tuneliavimas yra kvantmechaninis
reiðkinys, kuris bûdingas tik mikropa-
sauliui – elektronams, alfa dalelëms ir
kt. Tuneliavimo reiðkinio esmë yra ta,
kad mikrodalelë gali áveikti potencialo
barjerà, t.y. atsidurti kitoje barjero pu-
sëje, jo neperðokdama. Tuneliavimà
1928 m. pasiûlë E.Condonas ir G.Ga-
mowas sunkiøjø branduoliø alfa skili-
mui paaiškinti.
Esmingiausia ðio reiðkinio savybë
ta, kad mikrodalelë gali áveikti barjerà,
kurio áveikti klasikinës mechanikos po-
þiûriu ið viso neámanoma.
Tuneliavimo efektas atomuose pir-
mà kartà buvo stebëtas 1930 m., kai
fizikams eksperimentatoriams tiriamuo-
se dariniuose pavyko sukurti elektrinius
laukus, kuriø stipris siekë daugiau kaip
milijonà voltø centimetrui. Elektronø tu-
neliná procesà puslaidininkyje (germa-
nio siauroje p-n sandûroje – tunelinis
diodas) pirmà kartà 1958 m. stebëjo
jëgi iððifruoti ðirdies tvinksnyje uþfiksuo-
tà informacijà apie emocijas, jø pobûdá ir
intensyvumà, apie muzikos terapeuto ir
paciento iðgyvenimø balansà muzikos te-
rapijos seanso metu.
Harmoningas muzikos ir mokslo bei
medicinos dialogas suskambo antraja-
me tarptautiniame kongrese „Mocartas
ir mokslas“, vykusiame 2008 m. pabai-
goje Vienoje (Austrija). Lietuvos stende
buvo pristatytas pranešimas „Psichoso-
cialiniai ir terapiniai grupinio sutartiniø at-
likimo aspektai“, pateikti nerimo, relak-
L.Esaki. 1973 m. uþ darbus apie tune-
liavimà puslaidininkiuose, superlaidinin-
kuose bei tunelinio diodo iðradimà
L.Esaki, I.Giaeverui ir B.D.Josephsonui
buvo paskirta Nobelio premija.
Reikia pabrëþti, kad tunelinis pro-
cesas maþai priklauso nuo temperatû-
ros. Taèiau eksperimento rezultatai,
gauti tiriant elektroliuminescencijà bei
kitus elektrofoto reiðkinius tiriamosiose
medþiagose, rodë didelæ elektroliumi-
nescencijos skaisèio bei netiesinës sro-
vës stiprio, esant pridëtam stipriam
elektriniam laukui, priklausomybæ nuo
temperatûros. Todël eksperimentiniu
bûdu gautiems rezultatams aiškinti bu-
vo pradëta naudoti fononais paskatin-
ta tunelinë (FPT) laisvøjø krûvininkø ge-
neracija. Ðià teorijà priemaiðiniø cen-
trø atveju puslaidininkiuose, glaudþiai
bendradarbiaudamas su VPU fizikais
eksperimentatoriais, patikslino Fizikos
instituto teoretikas Š.Kudþmauskas, ku-
rio išvesta santykinai paprasta formulë
tunelinei spartai apskaièiuoti dabar nau-
dojama. Remiantis šiuo modeliu buvo
aiškinama VPU Kietojo kûno optikos la-
boratorijoje matuojamø netiesiniø sro-
viø prigimtis puslaidininkiuose, dielek-
trikuose bei Schottky‘o dioduose.
Pastaràjá dešimtmetá didþiulá susido-
mëjimà sukëlë ávairiø medþiagø nanost-
ruktûros dël dideliø jø taikymo perspek-
tyvø ðiuolaikinës mikroelektronikos ir
ypaè nanoelektronikos srityse. Nanost-
ruktûrø elektriniø savybiø tyrimai sukë-
lë problemø aiðkinant elektros srovës
priklausomybes nuo pridëtos átampos
bei jø pokyèius veikiant temperatûrai.
sacijos dinamikos dainavimo metu tyri-
mo rezultatai. Pasaulio mokslininkus su-
domino lietuviðkos sutartinës, jø atlikimo
specifika, galimybës taikyti muzikos te-
rapijoje etniná grupiná dainavimà. Savo
ruoþtu, kongrese dalyvavæ Grundtvigo
mokymosi projekto „Dainuok, nurimk ir
šypsokis“, kurio tikslas – vykdyti muzi-
kos terapijos mokymus tarptautiniu mas-
tu, dalyviai – muzikai ir medikai – turëjo
galimybæ ásitikinti, jog dialogas tarp mu-
zikos ir medicinos arba, kitaip tariant,
Mocartas – mokslas vyksta.
Pasirodë, kad netiesinës srovës ávairiø
medþiagø nanostruktûrose ypatumus
geriausiai paaiškina bûtent FPT mode-
lis, nes uþsienio fizikø bandymai pritai-
kyti ávairius kietojo kûno fizikoje nau-
dojamus modelius patenkinamø rezul-
tatø nedavë. Ðis modelis sëkmingai tai-
komas elektriniam laidumui aiškinti ir
organinëse, ir net DNR molekulëse.
VPU Bendrosios fizikos katedros
Kietojo kûno optikos laboratorijoje at-
liekami mokslinio tyrimo darbai sulau-
kë didelio tarptautinës mokslinës visuo-
menës susidomëjimo. Jie yra reikšmin-
gi tiek savo moksliniu naujumu, tiek ir
praktiniu taikymu, plëtojant ðiuolaikinæ
mikroelektronikà ir ypaè nanoelektro-
nikà. Tai patvirtina kvietimai Kietojo kû-
no optikos laboratorijos darbuotojams
dalyvauti tarptautinëse mokslinëse kon-
ferencijose (Budapeðtas, Maskva,
Minskas, Kijevas, Ryga, Baku, Stavro-
polis,Tartu, Èernovcy, Praha, Liubliana,
El Paso, Bostonas), kuriose perskaity-
ta nemaþai praneðimø. Be to, gaunami
uþsienio ðaliø (Indijos, Kinijos ir kt.
mokslo centrø) mokslininkø prašymai
priimti dirbti moksliná darbà šioje labo-
ratorijoje. Dëmesá á ðiuos darbus atkrei-
pë ir fizikams gerai þinomos aktualiø
darbø ið fizikos srities leidyklos, siûly-
damos rašyti apþvalginius straipsnius.
Nors nagrinëjanèiø ðias problemas
mokslininkø nedaug, taèiau ðeði ágijo
daktaro laipsnius, parengtos ir apgin-
tos dvi habilituoto daktaro disertacijos.
Ávairiuose moksliniuose þurnaluose pa-
skelbta per 100 moksliniø straipsniø.
Sëkmingesniam darbui trukdo skurdi
eksperimentinë bazë, todël dabar dar-
bas daugiausia siejasi su uþsienio ða-
liø laboratorijose atliktø eksperimento
duomenø analize.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 27

Permainø vëjai –
mes vieni geriausiø
Lietuvoje
Vilniaus pedagoginis universitetas
yra ypaè þymus klasikinës zoologijos
ir botanikos mokslo bei studijø
tradicijomis, aukðèiausios kvalifikaci-
jos dëstytojais ir, kas turbût svarbiau-
sia, – savo absolventais: þinomais
gamtos tyrinëtojais, pasiðventusiais
mokslininkais, profesoriais, docen-
tais, garsiais pedagogais, mokyklø
mokytojais bei direktoriais, nepails-
tanèiais nacionaliniø parkø, rezerva-
tø, draustiniø, gamtos muziejø
darbuotojais, gamtosaugininkais,
mokslo populiarintojais, knygø
autoriais ir leidëjais arba tiesiog
gamtos entuziastais, neeilinëmis
asmenybëmis.
Visos Vilniaus pedagoginio universi-
teto biologinio profilio studijø programos
yra akredituotos be sàlygø. Beje, pasak
tarptautinës akreditacijos komisijos na-
riø bei pirmininko prof. Geofrey Robin-
sono (D.Britanija), VPU Ekologijos ir ap-
linkotyros bakalauro studijø programa
yra pati geriausia tarp visø panaðaus po-
bûdþio studijø programø Lietuvoje. Re-
miantis mûsø paèiø inicijuotomis apklau-
28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Kur studijuoti?
Prof. habil. dr.
Jonas Rimantas STONIS
somis, netgi tie studentai, kurie prieð ásto-
dami abejojo savo bûsimu pasirinkimu,
dabar ið esmës pakeitë nuomonæ: apie
45 proc. iki tol nepalankiai nusiteikusiø
studentø pabrëþë, kad biologijos arba
gamtos studijomis Vilniaus pedagoginia-
me universitete yra visiðkai patenkinti.
Beje, nusivylusiø studentø pas mus vi-
siðkai nëra!
Ar jûs taip pat norite studijuoti VPU?
Jeigu norite paþinti ir tyrinëti gamtà,
suþinoti apie ávairius organizmus bei
þmogø, suprasti gamtos dësnius, suvokti
ðiandienos biologijos problemas ir ge-
bëti kûrybiðkai jas spræsti, gilinti þinias
uþsienio universitetuose, mëgstate ben-
drauti su þmonëmis ir norite ávaldyti ben-
drojo lavinimo mokyklos mokytojo pro-
fesijà, laukiame jûsø Vilniaus pedagogi-
niame universitete! VPU Gamtos fakul-
teto adresas – Studentø g. 39 – paèioje
besikeièianèios sostinës ðirdyje, ant vaiz-
MES – VILNIAUS PEDAGOGINIO
UNIVERSITETO BIOLOGAI
dingo deðiniojo Neries upës kranto, prie-
ðais LR Seimà ir Konstitucijos prospektà.
VPU biologinio profilio studijø
programos
Biologija. Bakalauro studijos. 4 stu-
dijø metai. Be dieniniø, taip pat yra ne-
akivaizdinës studijos. Nuo III kurso bus
galima pasirinkti dar ðias papildomas
specializacijas: 1) Dekoratyvusis þeldini-
mas ir augalai interjere; 2) Taikomoji bio-
logija; 3) Ekoturizmas.
Gamta. Bakalauro studijos. 4 studijø
metai. Nuo III kurso bus galima pasirinkti
dar ðias papildomas specializacijas: 1) Ap-
linkosauga; 2) Dekoratyvusis þeldinimas
ir augalai interjere; 3) Ekoturizmas.
Biologija. Magistrantûros studijos. 2
studijø metai.
Taip pat universitetui suteikta dokto-
rantûros teisë (entomologija, augalø pa-
razitologija, 4 studijø metai, mokama dok-
toranto stipendija).
Diplomai ir kvalifikacijos:
visas galimybiø paketas, visa kita –
jûsø rankose!
Baigus biologijos specialybës studi-
jas, suteikiamas biologijos bakalauro
laipsnis ir išduodamas biologijos baka-
lauro diplomas. Baigus gamtos specia-
lybës studijas, suteikiamas ekologijos ir

Priekyje – Andrius, mokslo projekto vyk-
dytojas, atrado naujø mokslui organizmø rû-
ðiø, rengiasi tapti mokslininku, biomedicinos
mokslø daktaru. Pirmoje eilëje (ið kairës):
Audrius, domisi tarprûðine konkurencija ir
ekologija; Justina, norëtø dirbti gamtos re-
zervate; Ingrida, Zoologø klubo preziden-
të, domisi paukðèiais ir vabzdþiais; Jolita, no-
rëtø tyrinëti ir paþinti þmogø; Jolanta, svajo-
ja bûti þmogaus anatomijos specialiste; Jus-
tas, norëtø dirbti rezervate ir tyrinëti bestu-
burius gyvûnus. Antroje eilëje (ið kairës): Da-
rius, domisi citologija; Mindaugas, þada
dirbti gamtos apsaugos srityje; Milda, do-
misi genø inþinerija; Julija, bûsimoji ekolo-
gë; Martynas, susirûpinæs aplinkos apsau-
ga; Eglë, svajoja tapti áþymia bestuburiø gy-
vûnø tyrinëtoja; Tomas, norëtø bûti gamtos
mokslø profesoriumi. Mes visi kartu taip pat
ir bûsimieji naujosios kartos pedagogai, ne-
bijantys kûrybiniø iððûkiø!
aplinkotyros bakalauro laipsnis ir išduo-
damas ekologijos ir aplinkotyros baka-
lauro diplomas. Šie diplomai yra analo-
giðki biologijos arba ekologijos ir aplin-
kotyros bakalauro diplomams, kuriuos ið-
duoda kiti universitetai, ir yra pripaþásta-
mi uþsienio valstybëse. Taèiau tiktai Vil-
niaus pedagoginio universiteto absolven-
tams (be papildomø studijø metø ar mo-
kesèiø) taip pat suteikiama ir mokytojo
kvalifikacija. Darbas mokykloje – tai ne
tik pastovus valstybinis atlyginimas... (o
jis, beje, ateityje turës þenkliai kilti). Svar-
biausia – tai didþiulis iððûkis, darbas su
jaunimu, ypaè plati kûrybinës veiklos sri-
tis. Keiskime pasaulá kartu, mes tai gali-
me! Papildomai gali bûti iðduodami ir
priedai (paþymëjimai) prie biologijos ar-
ba ekologijos ir aplinkotyros bakalauro di-
plomø – tai priklauso nuo to, kokia spe-
cializacija arba specializacijos bûtø pasi-
rinktos: ekoturizmo organizatoriaus, de-
koratyviojo þeldinimo ir fitodizaino kon-
sultanto, taikomosios biologijos eks-
perto bei aplinkosaugos vadybininko.
Plaèiau apie mus bei priëmimo taisyk-
les skaitykite internete www.vpu.lt. Kvie-
èiame apsilankyti Botanikos ir Zoologijos
katedrø puslapiuose, kuriuose suþinosi-
te apie mûsø mokomàsias ir mokslines
laboratorijas, nepakartojamà egzotiniø
augalø oranþerijà, moksliniø tyrimø kryp-
tis, tolimàsias ekspedicijas Pietø Ameri-
kos dþiunglëse, konferencijas, taip pat
apie mûsø profesorius, docentus bei ki-
tus dëstytojus.
Matematikai ir
Doc. dr. Nijolë
CIBULSKAITË skaièiai
Pirmoji keturiø matematikos mokytojø
laida baigë Vilniaus pedagoginio institu-
to Fizikos-matematikos fakultetà 1949
metais. Daugiau negu per pusæ amþiaus
– nuo 1949 iki 2008 metø – Vilniaus pe-
dagoginis universitetas parengë 3963
matematikos specialybæ ir matematikos
arba matematikos ir braiþybos mokytojo
kvalifikacijà ágijusius absolventus (ið jø
138 baigë mokslus lenkø dëstomàja kal-
ba). Nuo 1993 m. universitetas ëmë rengti
matematikos ir informatikos mokytojus ir
iki 2008 m. šias studijas baigë 1053 ab-
solventai. 1996 m. VPU Matematikos ir
informatikos fakultetas ásteigë naujà spe-
cialybæ – informatikà ir iki ðiø metø pa-
rengë 185 informatikos mokytojus. VPU
Studijø skyriaus duomenimis, ið viso per
1945–2008 m. laikotarpá VPU parengë
5201 matematikos, matematikos ir
braiþybos, matematikos ir informatikos ir
informatikos mokytojà bei nuo 1994 iki
2008 metø – 382 matematikos magistrus.
VPU MIF absolventai ir šiuo metu fa-
kultete studijuojantys studentai paþymi,
jog, lyginant su kitomis matematikus ren-
gianèiomis aukštosiomis mokyklomis,
studijos Pedagoginiame universitete turi
privalumø. Pirmiausia baigusieji matema-
tikos studijas kitose mokyklose ágyja tik
matematikos bakalauro laipsná, o baigu-
sieji VPU kartu gauna ir matematikos ir
informatikos mokytojo profesinæ kvalifi-
kacijà. Norëdami ágyti šià kvalifikacijà, ki-
tø mokyklø absolventai turi dar kelerius
metus papildomai studijuoti pedagoginiø
ir psichologiniø dalykø kursus. Tuo tarpu
VPU absolventai per tà laikà baigia ma-
gistrantûros studijas ir nemaþa jø dalis
jau bûna sukaupæ poros metø pedago-
ginio darbo mokykloje patirtá. Tai leidþia
greièiau pasirengti atestacijai, siekiant ágyti
aukštesnæ – vyresniojo mokytojo katego-
rijà. Besimokantiems fakultete studentams
rûpi jø tolesnës karjeros galimybës, o ma-
tematikos studijos VPU suteikia tvirtà pa-
grindà tobulinti kvalifikacijà bei plëtoti ðvie-
timo darbuotojø kompetencijas.
Informaciniø technologijø centro
(ITC) duomenimis, šiuo metu respublikos
mokyklose dirba 3899 matematikos mo-
kytojai, ið jø šiek tiek daugiau negu pusë
– 1962 yra VPU absolventai. Tai ið tiesø
labai daug, nes matematikos specialybës
studijas siûlo ir kitos respublikos aukðto-
sios mokyklos – VU, VGTU, KTU, KU ir
ŠU, kurios kartu paëmus parengë maþiau
negu pusæ šiuo metu dirbanèiø matema-
tikos mokytojø. Beje, VPU absolventø,
ðiais mokslo metais dirbanèiø pagrindi-
niø ir viduriniø mokyklø bei gimnazijø ma-
tematikos mokytojais, skaièius sudaro
beveik 40 proc. iš viso per šešis dešimt-
meèius nuo fakulteto ásteigimo 1945 m.
parengtø matematikos mokytojø. Jeigu
prie matematikos mokytojø skaièiaus pri-
dëtume skaièiø absolventø, dirbanèiø in-
formatikos mokytojais, besidarbuojanèiø
ðvietimo administravimo ir aukðtesniojo
bei aukðtojo mokslo srityje, paaiðkëtø,
jog ðiuo metu švietimo sistemos darbo
rinkoje yra tikrai ne maþiau kaip pusë vi-
sø laidø fakulteto absolventø.
Ðiais mokslo metais respublikos mo-
kyklose dirba 59 aukðèiausià pedagogi-
næ kvalifikacinæ mokytojo eksperto kate-
gorijà turinèiø matematikos mokytojø, ið
jø daugiau negu pusë – 32 (54,2 proc.)
yra VPU absolventai matematikai. Res-
publikos pedagogø bendruomenëje ge-
rai þinomi tebedirbantys mokyklose þy-
mûs mokytojai ekspertai: Ona Jablons-
kienë (Vilniaus Þirmûnø gimnazija), Ele-
na Majauskaitë (Këdainiø Ðviesioji gim-
nazija), Petrë Valda Grebenièenkaitë
(Šiauliø S.Ðalkauskio vidurinë mokykla),
Vladas Vitkus (ilgametis Vilniaus „Minties“
gimnazijos direktorius, dabar dirbantis Vil-
niaus Radvilø gimnazijoje), Krystina Èiup-
rinska (Vilniaus Jono Pauliaus II gimna-
zija), Adelija Kuzmarskienë (Tauragës Þal-
giriø vidurinë mokykla), Rûta Biekðienë
(Alytaus Volungës vidurinë mokykla).
Nemaþas VPU auklëtiniø bûrys yra
ðiuolaikiniø matematikos vadovëliø ir ki-
tø bendrojo lavinimo vidurinëms mokyk-
loms ir gimnazijoms skirtø didaktiniø lei-
diniø autoriai. Tai jau minëti pedagogai
V.Vitkus, P.Grebenièenkaitë, A.Kuzmars-
kienë ir R.Biekðienë, taip pat mokytojai
ekspertai dr. Milda Vosylienë (dirbdama
ÐPC – tuometiniame Pedagogikos insti-
tute rengusi matematikos mokymo pro-
gramas, vëliau LR ÐMM kuravusi mate-
matikos mokymo organizavimà respub-
likoje), Kazimieras Pulmonas (PPRC, Or-
ganizacinio skyriaus vedëjas), dr. Nijolë
Cibulskaitë (kartu su VU auklëtine Mary-
te Strièkiene – pirmøjø pokario lietuviðkø
matematikos vadovëliø pagrindinei mo-
kyklai autorë, VPU), dr.Viktorija Sièiûnie-
në (VPU), Stefa Staknienë (Pilaitës vidu-
rinë mokykla), Marijona Ðiugþdienë (Kai-
ðiadoriø V.Girþado vidurinë mokykla), mo-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 29
kytojos metodininkës Jolanta Knyvienë (Vil-
niaus Simono Daukanto vidurinës mokyk-
los direktorë) ir Vida Þilevièienë (Vilniaus
Ðeðkinës vidurinës mokyklos direktoriaus
pavaduotoja) – visus kûrybingus fakulteto
auklëtinius sunku ir išvardyti.
Duomenø, kiek matematikos specialy-
bæ turinèiø VPU auklëtiniø dirba mokyklø
vadovais, ITC nëra sukaupta, taèiau þino-
ma, jog šiuo metu yra 686 (50,4 proc.) res-
publikos mokyklø direktoriai, baigæ ávairius
VPU fakultetus. Likusiø 675 mokyklø vado-
vai yra baigæ kitas aukðtàsias mokyklas.
VPU matematikos specialybæ baigæ ab-
solventai dirba ne tik mokyklose, bet ir ðvie-
timo centruose, savivaldybiø ðvietimo sky-
riuose, aukðtosiose mokyklose ir kitose ðvie-
timo institucijose: prof. habil. dr. Vidmantas
Pekarskas dësto KTU, doc. dr. Violeta Pake-
nienë – Generolo Jono Þemaièio LKA, dr.
Teresë Leonavièienë – VGTU, dr. Romas
Alonderis dirba MA MII, su pagyrimu baigæs
matematikà Vytautas Andrëkus yra Pedago-
gø profesinës raidos centro direktoriaus pa-
vaduotojas, jo bendrakursë Janina Kirkliaus-
kaitë-Ðimelionienë – Varënos švietimo cen-
tro direktorë, Regina Aþubalytë-Greblikienë
– Panevëþio profesinio konsultavimo tarny-
bos skyriaus vedëja. Keletas fakulteto auk-
lëtiniø pedagoginá darbà dirba ir studijuoja
doktorantûroje VGTU, MRU ir MA MII.
Dauguma ðiuo metu dirbanèiø Vilniaus
pedagoginio universiteto Matematikos ir
informatikos fakulteto mokslininkø yra uni-
versiteto absolventai: Senato pirmininkas
prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, doc.
dr. Algimantas Pranas Urbonas, doc. dr.
Juozas Ðinkûnas, doc. dr. Irena Katinienë
bei fakulteto prodekanas doc. dr. Edmun-
das Mazëtis (Matematinës analizës ir ge-
ometrijos katedra); dr. Dalius Pumputis (Al-
gebros ir statistikos katedra); doc. dr. Ni-
jolë Cibulskaitë, doc. dr. Viktorija Sièiûnie-
në, doc. dr. Saulius Zybartas, dar ðiuo me-
tu vadovaujantis Mokytojø kompetencijø
centrui (Matematikos ir informatikos didak-
tikos katedra); doc. dr. Tomas Petkus, dr.
Olga Kurasova, dr. Jolita Bernatavièienë
(Informaciniø technologijø katedra).
VPU MIF studentai teigia, kad juos ten-
kina studijø kokybë, kurià laiduoja pareigin-
gai ir kûrybingai dirbantys pedagogai. Stu-
dentai ypaè vertina tai, jog dëstytojai bran-
gina paskaitø ir seminarø laikà, studijas or-
ganizuoja taip, kad studentai pajëgtø gerai
išmokti studijuojamà dalykà, teikia konsul-
tacijas, atsakingai ugdo bûsimøjø pedago-
gø dalykinæ ir pedagoginæ kompetencijà,
skatina saviugdà. Kasmetiniø studentø at-
stovybës organizuojamø „Matematikos die-
nø“ metu yra renkami populiariausi kated-
rø dëstytojai, kuriems pagarbos ir simpati-
jos sertifikatai bûna iðkilmingai áteikiami
linksmose, iðmoningai surengtose MIF stu-
dentø ir dëstytojø vakaronëse.
30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Dialogo
dimensijos
Prof. dr. Juozas ÞILIONIS
Traktuodami dialogà kaip vienà ið fi-
losofijos gnoseologiniø problemø, gali-
me remtis A.Whiteheado teiginiu, kad vi-
sa Europos filosofija yra pastabos Plato-
no filosofinio dialogo paraðtëse. Pasitel-
kæs dialektikos menà, kuris yra ne kas
kita, kaip màstymas ir buvimas kartu su
kitais, Platonas raðytinio dialogo forma
siekë paþinti bûtá. Toks graikiðkas màs-
tymas suponuoja abstraktø ryðá tarp ob-
jektyviojo pasaulio ir þmogaus. Pasaulis
suvokiamas protu, nesiremiant pojûèiais,
racionaliu diskursu, kuris nuo Platono lai-
kø tapo vieninteliu tikrovës áprasminimo
bûdu. Platoniðkojo dialogo dalyviai þa-
dina vidines sàmonës galias, bûtent pri-
gimtines galias, kad apmàstytø ir paþin-
tø tikràjà bûtá, svarsto skirtumà tarp ápras-
tinës ir filosofinës þodþio reikðmës. Ápras-
tinës kalbos þodþiai, pasak vokieèiø filo-
sofo H.G.Gadamerio, turi daug reikðmiø
ir ágyja sàvokos vertæ tik tada, kai kuri
nors ið jø iðskiriama ir kai tai pasiteisina
màstanèiame pokalbyje. Tai liudija Sok- subjektyvumo supratimas kitu rakursu
rato ir Platono dialogai, kuriuose siekia- atskleidþia dialogo struktûrà. E.Husser-
ma ne tik atskleisti bûties esmæ, bet ir lio intersubjektyvumo teorija yra ypatin-
ugdyti filosofuojanèiojo ágûdþius, kritið- gas socialumo apraðymas per tiesiogi-
kai vertinti ir atskirti tikràsias prasmes nuo ná aš ir kito santyká. Santyká tarp aš ir
sofistiniø iðvedþiojimø. Toks filosofavimo kito E.Husserlis vadina socialiu ne vi-
bûdas buvo priimtinas besiformuojanèiai suomeninio gyvenimo prasme, bet per
krikðèionybei. aš atsisukimà á kità. E.Husserlio sàmo-
Pabrëþdamas þodþio svarbà inter- nës intencionalumo teorija dialogo sam-
subjektyviame bendravime ir ypaè mo- pratà suveda ne á binariná santyká aš-tu,
kytojo-mokinio santykyje, platoniðkàjà bet á trinará santyká, kurio metu pokalbio
ugdymo sistemà ir jo sukrikðèionintà fi- dalyviai kreipiasi ne vienas á kità, bet á
losofijà viduramþiams perdavë šv. Au- jiems bendrà objektà, kurio pagrindu
gustinas. IX a., pertvarkant ðvietimà, Al- vyksta komunikacija. Ðis bendras ob-
kuinas, vienas ið pagrindiniø reforma- jektas, arba „turinys“, yra partnerystës
toriø, atgaivino ne tik vëlyvosios antikos sàlyga, kurios dëka mes kalbamës. Kiti
septyniø laisvøjø menø dalykus bei au- šiame dialoge yra kaip kartu veikiantys
gustiniðkàjá mokymo metodà, bet ir sok- visuose intencionalumuose, taèiau dël
ratiðkàjá dialogà, kuris dominavo iki pat fenomenologinës redukcijos nepraran-
XIII amþiaus. dantys savo ir kito savitumø. Dialoginë
Vëliau, apmàstant dialogo struktû- siuntimo–gavimo sàveika yra prapleèia-
rà, ne kartà buvo gráþtama prie ðiø iðta- ma, kitaip tariant, ji yra papildoma in-
kø. Fenomenologas E.Husserlis, nau- tenciniu pasaulio suvokimu. Taigi dia-
jai interpretuodamas dialogo esmæ, at- logo dalyvis ne tik kalba kitam, bet ir
kreipia dëmesá á antikos ir viduramþiø aktyviai atsigræþia á save, taèiau ne kaip
dialogo struktûrà, peraiðkindamas sub- atskiras ego, bet jau kaip kitas aš.
jekto ir objekto, subjekto ir pasaulio san- Vienas þymiausiø dialogo filosofijos
tykius. E.Husserlio sàmonës intencio- atstovø M.Buberis dialogà traktuoja vi-
nalumo teorija bei socialumo kaip inter- sai kitaip nei E.Husserlis. M.Buberio dia-

socialinës
logas yra paremtas asmeninio susitiki-
mo su Dievu, su kitu, t.y. kreipimosi-sa-
kymo aktu, kurio metu yra klausomasi ir
iðgirstama. Praplësdamas dialogo feno-
menà uþ transcendencijos ribø, M.Bu-
beris apmàsto þmogaus ir Dievo santy-
kius. Jis pripaþásta, kad asmens sàvoka
negali iðreikðti Dievo esmës, taèiau Die-
vas yra ir asmuo, kuris, sueidamas á be-
tarpiðkà santyká su þmogumi, atsineða ir
savàjá absoliutumà. Þmogus, bendrau-
damas su Dievu, nenutraukia kitø Aš-Tu
santykiø, prieðingai – jis atskleidþia jam
visus tuos ryšius, kurie leidþia jam atsi-
skleisti Dievo Veido akivaizdoje. Atsako-
masis Dievo kalbëjimas þmonëms ap-
ima visa, kas vyksta mumyse ir mus su-
panèiame pasaulyje laiko ir istorinio
vyksmo procesø tëkmëje.
Plësdamas dialoginio bendravimo
sferà ir aptardamas primetimo ar atsivë-
rimo kitam idëjà, M.Buberis aptaria du
esminius bûdus, kaip paveikti kità asme-
ná, inspiruoti jo paþiûras bei ásitikinimus,
keisti gyvenimo bûdà. Pirmuoju bûdu ki-
tam þmogui norima primesti save, savo
nuomonæ, elgsenà bei laikysenà taip,
kad greta esantysis manytø, kad dvasi-
nis rezultatas yra jo paties jau turëtas ási-
tikinimas, kurá tas poveikis tik iðlaisvino
ir sustiprino. Ðis bûdas labiausiai iðplë-
totas propagandos sferoje. Pasak M.Bu-
berio, propagandos spaudimas sielai yra
toks, kad sukelia autonomijos iliuzijà, o
grieþèiausia politinë priemonë tampa to-
bula, kai sëkmingai panaikinamas pats
þmogaus faktas.
Veikiant antruoju – atsivërimo bûdu,
veikiantysis stengiasi kito sieloje atrasti ir
iðplëtoti joje tuos esanèius dalykus, ku-
riuos pats savyje laiko teisingais. Kadan-
gi tie dalykai yra teisingi, tai jie turi atrasti
vietà ir kito pasaulyje, nes yra viena ið ga-
limybiø keisti atsivërimo akte kità já sutin-
kant, tai yra iðnaudojant egzistenciná
esanèiojo, norinèiojo ir galinèiojo bendra-
vimà. Ðis antrasis bûdas yra tikrojo auk-
lëjimo sfera, kuri, atmetusi visas iðanksti-
nio primetimo kitam nuostatas, atveria tai,
kas yra teisu. Ðiuo atveju ugdytinis savo
ugdytojà suvokia kaip já aktualizuojanèiø
jëgø pagalbininkà, skatinantá kitaip elgtis
ir kitaip veikti. Atsiveriantis ugdytojas tiki
pirmaprade jëga, kuri sklinda tarp kitø
þmoniø, keièia ir tobulina juos.
Analizuodamas dialogo raiðkà, M.Bu-
beris iðskiria tris jo tipus. Tikrasis (ver-
balinis arba mneminis), kai realiai vienas
asmuo turi omeny kità arba kitus ir á já
arba á juos kreipia savo sumanymus taip,
kad tarp jø randasi realus ryðys. Antra-
sis, techniðkasis, paremtas dalykinio su-
sikalbëjimo poreikiu. Ir treèiasis, dialo-
gu paremtas monologas vyksta tuo at-
veju, kai þmogus kalbasi pats su savimi,
arba, kitaip tariant, jis paliktas pats sau.
M.Buberio amþininkas, dialogo filo-
sofas E.Levinas, plësdamas santykiø
tarp tu ir aš sferà, akcentuoja kità kaip
subjektà. Kitas á filosofijà ateina ið egzis-
tencinio aš suvokimo ir jo atliekamos
veiklos. Kito pasirodymas visø pirma yra
ir jo gyvas veidas. Veido raiðka yra kal-
ba, nes kalbëjimas, pasak E.Levino, yra
bûdas iðeiti ið uþ savo iðvaizdos, iš uþ
savo pavidalo. Paties veido apsireiðki-
mas dar nëra pasaulio atskleidimas. Pa-
saulis veido konkretybëje iðlieka abstrak-
èiu objektu, todël kito veidas á mûsø pa-
saulá áeina ið abstrakèios srities arba ið
absoliutybës, kuriai tiktø ir svetimybës
vardas.
Pasirodæs kitam, veidas yra ne regi-
mas, bet iðgirstamas – veidas, iðsivilk-
damas ið þiûros spàstø, uþklausia sàmo-
næ, veidas byloja, apeliuoja á kalbà. Kal-
ba E.Levinà domina ne tik kaip komuni-
kacijos procesas, vienijantis jame skir-
tingus narius su jø individualybës raiðka
bei paþiûrø ar nuostatø bendrumu, o
kaip ta erdvë, kurioje vyksta susitikimas
su kitu, kaip su absoliuèia iðorybe, ka-
dangi kitas, pasak E.Levino, visiems lai-
kams yra iðorëje. Kalba paðnekovams
tampa reikðminga tiek, kiek ji kreipiniu,
liepiamàja nuosaka arba ðauksmininku
pleèia betarpiðkas tarpasmeniniø santy-
kiø dimensijas, kuriose lieka ryðkus eti-
nis pradas, nukreiptas á teisingumà ir at-
sakomybæ. Susitikime su kitu kalba kei-
èia savo konvencijas. E.Levinui atsive-
rianèioji kalbos funkcija nëra neutralus
skirtingø asmenø ryðys dar iki bet kokio
tematizavimo pradþios, nes jau pati dia-
logo uþuomazga E.Levino supratimu
glûdi tarnavime kitam. Toks veido uþklau-
simas nëra visiðkas ásisàmoninimas, ka-
dangi absoliuèiai kitas neatsispindi þmo-
gaus sàmonëje. Kito veidas, iðjudinæs sà-
monës uþklausimà, sukreèia patá að
egoizmà, ir að, iðjudintas ið rimties bû-
senos, pereinu á tam tikrà etinio poelgio
trajektorijà, kuri padaro mane solidarø
su kitu asmeniu. Toks ryšys, sustiprin-
tas moraliniais svertais, perauga á aukð-
tesná lygmená – geismà, kuris skatina
degti kita liepsna negu poreikis, kurá uþ-
gesina pasisotinimas, màstyti anapus to,
kas màstoma. Geismo specifiðkumas
pasireiðkia protrûkiu, kuriame patirtis,
ágyta per iðgyvenimà, ið karto nëra ásisà-
moninta ir su ja nesutampa. Geismas,
spontaniðkai aplenkæs sàmonës turiná,
skverbiasi á etiná veikimà arba poelgá, jo
trajektorija krypsta á kità asmená. Geis-
mas þmogui tampa begalybe. Aš santy-
kyje su kitas begalybë – tai geismas,
nuolatinis ëjimas pirmyn, naujas sàmo-
nës uþklausimas, reikalavimø sau augi-
mas, atsidûrus atsakomybiø akivaizdo-
je ir jø priëmimo procese.
Simbolis, ið kurio ateina veidas, tam-
pa pëdsaku. Taip veidas iðkyla unikalia
atvertimi, kai anapusio pasaulio reikð-
mingumas nepanaikina anapusybës, o
priverèia jà áeiti á vidujybës tvarkà. Pëd-
sako reikðmingumas veda mus á aplin-
kiná pasaulá, derindamas dabarties ir ne-
gràþinamos praeities kontûrus. Praeitis
ágauna amþinybës pavidalà, kaip laiko
nesugràþinamumo kategorijà.
Gráþtant prie pëdsako reikðmingumo,
tenka priminti, kad jis modeliuoja asme-
niná etiná santyká su kitu, kadangi kiek-
vienas fenomenas apreiškia kità arba pa-
sireiškia per kità. Bûtis tampa pëdsako
palikimu, jame áspaudþiamas jo nesugrà-
þinamas perversmas (révoliution). Pëd-
sakas, kaip þenklas, nustato ryðá ir su
anapusybe. Per kito veidà Anapusinis ar-
ba Nesantysis reikðmæ ágyja tarpasme-
niniuose santykiuose.
Kitas, kaip pasirodantis ir ásitvirtinan-
tis asmuo, turintis savo socialinæ-kultû-
rinæ erdvæ ir savo reikðmingumà, kuris
sàlygiðkai nepriklausomas nuo ðios ið
pasaulio gautos reikðmës. Reikia pri-
paþinti, kad bendravime kitas ateina pas
mus ne tik iš konteksto, jis reiškiasi pats
savaime, savo esybe, savo buvimu. Va-
dinasi, kito asmens buvimas tai ëjimas
mûsø link, áëjimas á mus su savo kultûri-
niu klodu. Kito asmens, kaip fenomeno,
pasirodymas jau yra vaizdas, savas at-
spindys platesnio ir nebylaus raiška.
Taigi dialogo socialinës dimensijos
atskleidþia já kaip vienà ið svarbiausiø
þmogaus buvimo reiðkiniø. Antikos ir vi-
duramþiø dialoginio màstymo iðtakø re-
fleksija E.Husserliui, M.Buberiui ir E.Le-
vinui padëjo iðryðkinti ðiuolaikinio dialo-
go sàrangà ir jo funkcionavimo dimen-
sijas. Tradicinë dialogo samprata ið sa-
vitarpio susitikimø ðiuolaikinëje filosofi-
nëje traktuotëje iðsiplëtë á diskretiðkà ir
neapibrëþiamà virð-asmeninës sàmonës
lygmená, kuris nepriklauso laiko srièiai.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 31

Svarbu þinoti,
kad esi savo Tëvynës
vaikas
Juozas SKOMSKIS
Istorijos fakulteto dekanui profe-
soriui Eugenijui Jovaiðai uþ deðimties
metø taikomøjø darbø ciklà „Istorija ir
kompiuteriai“ paskirta 2008 metø
Lietuvos mokslo premija.
Ið tikrøjø istorijos multimedija pradëta
kurti jau1988 metø pradþioje, t.y. prieð dvi-
deðimt metø, su tais laikais dar ribotomis
kompiuterinëmis multimedijos galimybë-
mis. Prireikë daug laiko, kad darbas gautø
toká aukðtà valstybës ávertinimà, ir šian-
dien istorijà privalu gebëti pateikti kiek-
vienam vartotojui suprantamai, aiškiai,
trumpai ir patraukliai – toks pagrindinis
uþdavinys,– sako mûsø pašnekovas.
Praðomas ávardyti ádomiosios istorijos
ciklo populiarumà, profesorius sako, jog
tada, kai pradëjo dirbti, daugelis sunkiai
ásivaizdavo sëkmæ. Taèiau entuziastas
stengësi pasitelkti naujausià, greièiausià
ir plaèiausiø galimybiø kompiuterinæ tech-
nikà. Daþnai tekdavo net pralenkti galimy-
bes. Todël jau po dešimtmeèio triûso jis
turëjo visavertës multimedijos darbø, ku-
rie nustebino daugelá skeptikø ir privertë
keisti nuomonæ. Prieš septynerius metus
Lietuva gavo pirmuosius „Gimtosios isto-
rijos“ kompaktinius diskus. Laikas sutapo
su visuotinës mokyklø kompiuterizacijos
bei ugdymo poreikiø plëtros banga, dël
to nacionalinis produktas – vienintelis kom-
piuterinis Lietuvos istorijos vadovëlis – grei-
tai plito, nes tam valstybë skyrë pakanka-
mai lëðø. Pašnekovas prisimena, jog tai
irgi nebe atsitiktinis dalykas – buvo skelbti
ir finansuoti valstybës konkursai, kuriuos
jis laimëdavo. „Ádomiosios Lietuvos istori-
jos“ projektai yra laimëjæ ir pasaulio kon-
kurso „Pasaulio virðûnës“ nacionalinius
konkursus 2005 ir 2007 metais.
„Didþiausio dþiaugsmo man teikia fak-
tas, jog visi man vadovaujant sukurti
„Gimtosios istorijos“ ir „Ádomiosios Lie-
tuvos istorijos“ diskai sëkmingai naudo-
jami mokyklose. Juos noriai nagrinëja
mokiniai savarankiškai specialiai tam su-
kurtoje erdvëje „e-mokykla“. Moksleiviai
gali atlikti ávairius namø darbus, uþimti
laisvalaiká, þaisti, spræsti uþduotis, kurti
testus ir kt. Norëdamas mokytis kiekvie-
nas turi puikiø galimybiø, nes filmai-pa-
mokos logiškos, ádomios, patrauklios,
išradingos ir suprantamos bei paprastos
32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Laureatai
Profesorius Eugenijus Jovaiða
naudoti. Malonu, kad „Ádomiosios Lietu-
vos istorijos“ siuþetus Lietuvos televizija
transliuoja visam pasauliui, o „Lietuvos
tûkstantmeèio vaikø“ konkursas neapsi-
eina be uþduoèiø ið minëtos istorijos.
O kas uþ ðios valstybës ávertinimo ri-
bos? Kà Lietuvos istorijos profesorius Eu-
genijus Jovaiða su multimedijos koman-
da kuria ðiandien?
„Ðá birþelá pristatysime naujà penkiø
daliø Lietuvos istorijos projektà „Lietuva
1009 – 2009“, skirtà Lietuvos vardo pa-
minëjimo Tûkstantmeèiui. Niekada dar
nesu kûræs tokio sudëtingo projekto:
Pirmoji dalis. Pristatome Lietuvà, ko-
kia ji pasitinka Tûkstantmetá. Kokia jos ge-
ografija. Kokie jos sniegai ir lietûs. Kokios
upës, eþerai ir pelkës. Kokie jos þmonës.
Kokia jos ekonomika. Kokia mûsø kalba,
kultûra.
Antroji dalis. Ji visiškai nelaukta: istori-
kas Tomas Baranauskas kuria erdvës þe-
mëlapá, kurá riboja Elbës, Okos upës, Kry-
mo pusiasalis ir Skandinavija. Ðioje erdvëje
nuo 860 -øjø iki 2008 metø keièiasi èia gy-
vavusiø valstybiø sienos. Niekas per visà
Lietuvos istorijos istorijà dar nëra to da-
ræs. Parodysime, kaip atrodë gentinis bal-
tø etnosas, slavø Rusia; kaip atrodë genti-
në Lenkija, norvegø, ðvedø, suomiø, da-
nø valstybës; matysime, kaip jos keitësi;
kaip susikûrë Mindaugo Lietuva. Pagaliau
matysime naujausiø laikø valstybiø sienø
kaità iki 2008-øjø Ðengeno erdvës. Kartu
su þemëlapiais þiûrovo akyse keisis ko-
mentarai ir kita vaizdinë medþiaga. Maty-
sime, kaip ilgai mes buvome dideli ir kiek
trumpai buvome maþi. Tada, manau, su-
prasime, iš kur kyla tas nenugalimas ge-
netinis lietuvio valstybingumo jausmas.
Treèioji dalis. Á kompiuterá ádedama
knyga. Vartysime jos lapus, o balsas
pasakos Lietuvos istorijà.
Ketvirtoji dalis. Teatralizuoti siuþetai. Ak-
toriai ir jauni istorikai kalba ir rodo 33 svar-
bius istorijos dalykus nuo seniausiø laikø.
Penktoji dalis. Ðimtas iðkiliø Lietuvos
þmoniø, ðimtas datø ir ðimtas Lietuvos
ádomybiø, pavyzdþiui, paskutinieji Lietu-
vos pagonys, grandinë išskirtiniø pasau-
lëjautos, pasaulëþiûros, minties kaitos fak-
tø ir t.t. Tai unikali dovana þmonëms. Do-
vana jø ugdymui. Dovana ateities kar-
toms. Ðá kartà stengiaus padaryti tai, ko
niekada neteko daryti. Nuostabus groþis
– Lietuvos istorija.“
Ir èia mums jau neámanoma nepaste-
bëti, jog toks dþiaugsmas darbu savo
Tëvynës labui áveikia visas negandas, nu-
braukia visus kasdienybës vargus ir ne-
priteklius.
„Man yra labai svarbu mano Tëvynës
istorija. Svarbu, kad ji bûtø sàþiningai, ádo-
miai perteikiama. Man svarbu, kad kuo
daugiau þmoniø tà garbingà praeitá su-
voktø ir gerbtø. Man svarbu, kad ið tos
praeities mokytøsi kiekvienas. Svarbu þi-
noti, kad esi savo Tëvynës vaikas. Ðià Va-
sario ðeðioliktàjà jauèiau didþiausià ma-
lonumà bûdamas greta savo sûnaus Ma-
riaus Jovaiðos, kai Lietuvos Respublikos
Prezidentas Valdas Adamkus jam teikë
ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalá.
Jaunam þmogui pelnyti valstybës apdo-
vanojimà be galo graþu. Ypaè dþiugu, kai
þinai, jog visus tuos dvideðimt metø dir-
bome drauge. Juk kaip tik Marius sukûrë
pirmàsias istorinës multimedijos siste-
mas, atstovavo Lietuvai 1994 metø kon-
grese „Istorija ir kompiuteriai“, vëliau lai-
mëjo ir kitokiø kompiuteriniø konkursø,
yra „Neregëtos Lietuvos“ meniniø fotogra-
fijø ið paukðèio skrydþio ciklo autorius. Ko-
kio dar didesnio dþiaugsmo gyvenime be-
reikia...“, tarsi gyvenimo maldà kalba mû-
sø Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos
mokslo premijos laureatas, „Ádomiosios
Lietuvos istorijos“ kûrëjas profesorius Eu-
genijus Jovaiða, save pavadindamas be
galo graþiai – savo Tëvynës vaiku.
 Vilniaus
pedagoginio
universiteto
paviljonas mugëje
2009 m. sulaukë
didþiulio dëmesio
Vilniaus pedagoginis universitetas
Atkelta ið 8 p. Lietuviðkoji realybë
Þenkli dalis tø sklypininkø uþpildë vadi-
namøjø „rizikos ðeimø“ sluoksná. Vaikø gim-
dymas pavirto verslu… Kaimo mokyklos
sunkiai besusitvarko su visavertës sociali-
zacijos ðeimose negavusiomis jø atþalo-
mis… Pilieèio ugdymo kraujagyslës uþsi-
kemða papildoma cholesterolio doze…
Visuotinës gerovës valstybës mode-
lis. Prieð keletà deðimtmeèiø ávairiais pa-
vidalais jis buvo áteisintas daugelyje Euro-
pos ðaliø. Uþtenka paminëti kad ir Ðvedi-
jà, iðgarsëjusià savo „socialistinëmis nuo-
statomis“… Aišku, viskuo „persergama“.
Ðiandien toje paèioje Ðvedijoje – jos visuo-
tinës gerovës modelyje matyti átrûkimø.
Bet tai, kà matome Lietuvoje, galime
priskirti „siurrealizmo peizaþui“… Iðeitinës
paðalpos ketvirèiais milijono (ið mokes-
èiø mokëtojø) iðmokamos korumpuo-
èiausiø struktûrø atstovams. Seimûnai ne-
þino, kaip tvarkytis su savo prie didþiulës
algos iðmokamais 4000 litø priedais… Ir
viskas – pagal galiojanèius ástatymus!..
Kodël tik V.Uspaskichas buvo apkaltintas
„vokeliais“? O kà daro pati Vyriausybë,
savo nariams „pridurdama“, regis, dau-
giau nei oficialus atlyginimas, neapmo-
kestinamais vokeliais? Argi nerodo nesu-
tramdomos korupcijos masto prekiø kai-
nos, net treèdaliu didesnës nei kaimyni-
nëje Lenkijoje? Ar reikia dar kokiø nors
papildomø árodymø, kad Lietuva netgi
tolsta nuo visuotinës gerovës valstybës
modelio, iki neátikëtino masto iðplëtusi
dar ir valdininkø sluoksná?..
Tautinës tapatybës iðsaugojimas ir
jos modernizuotas tæstinumas. Nunykus
(ir toliau nunykstant) baþnyèios poveikiui
(šiuo atveju galvoju ne apie…Lenkijà, bet
apie Lietuvà), galimybës iðsaugoti þmo-
gaus, tautos dvasinæ kultûrà menkëja. Re-
zerve lieka istorinë atmintis, etnokultûrinio
gyvybingumo skatinimas ir savo tapaty-
bës paieðka – kaip prieðnuodþiai slenkan-
èiam ir globalizmo inspiruojamam þmo-
gaus „suzombëjimui“, vartojimo diktatui…
Kà èia mûsø rotondà-valstybæ rams-
tomo turime? Kaip ði architektûrinë kolo-
na, irgi kritiðkai þvelgiant, atrodo? Mûsø
buvusios kultûros ambasadorës Jungti-
nëse Tautose Ugnës Karvelis dëka lietu-
viðkoji kryþdirbystë tapo oficialiai pripa-
þinta kaip unikalus, t.y. iðskirtinis europi-
nës kultûros reiðkinys. Betgi tai gal grei-
èiausiai kanèios, o gal tautos agonijos
(þvelgiant stambesniu istoriniu mastu) pa-
gimdyta kûryba! O tautos pradþia kuo gali
bûti þenklinama? Atsakysiu: piliakalniais!
Neátikëtina jø gausa. Bet jie, kaip ir visa
prigimtinë, gamtajausminë protëviø kul-
tûra, buvo „apšaukti“ pagonybe ir dau-
guma šiø iðkiliø statiniø tebeskendi pik-
tybiškoje uþmarštyje. Tuo pavyzdþiu te-
norëjau pasakyti, kad rezervø savo tapa-
tybës tæstinumui, þmogaus dvasinës kul-
tûros “paramstymui” mes dar turime….
Valstybës teritorinis vientisumas.
Praktika rodo, kad tai viena iš „slidþiau-
siø kolonø“. Jos nedrásta prisiliesti joks
iðkilesnis „valstybininkas“. Nors ðis prin-
cipas apraðytas mûsø Konstitucijoje ir já
savo lûpomis garsiai kartoja prisiekiantis
Seimo narys… O kà matome ið tiesø?
Turime pripaþinti liûdnà faktà: taikstan-
tis su kaimyno (dabartinio „vyresniojo bro-
lio“) spaudimu, Vilniaus kraðtas jau per at-
gautos nepriklausomybës metus, ko ge-
ro, tapo labiau sulenkintas nei tarpukariu.
Nuvaþiuokite á Dieveniðkes ir pamatysite
lietuviðkos mokyklos ir mokytojø, ir moki-
niø akyse aðaras… Niekas jø negina. Sau-
gau Rukainiø vidurinës mokyklos absol-
ventës (beje, su lenkiška pavarde) laiškà.
Ji buvo „neatsargi“ – lankë lietuviðkas kla-
ses. Kiek pasityèiojimø „lietuviukai“ yra ten
patyræ!.. Net iš mokyklos direktoriaus. Jie
ðalo savo klasëse, o jø bièiuliai „lenkiukai“
þiemà nuo ðilumos pertekliaus atidaryda-
vo langus… Pastaruosius veþiojo po ávai-
rias ekskursijas, o „lietuviukø“ – niekada...
Ar verta kalbëti apie lenkø kontroliuojamas
baþnyèias, kurios paverstos vos ne agita-
cinëmis tribûnomis…
Integracija á ES ir pasaulio bendruo-
menæ. Visi suprantame: tai neiðvengia-
mas procesas. Bet kodël integracija turi
vykti nacionalinio orumo praradimo sà-
skaita? Uþtenka prisiminti, kokia savaip
gëdinga skuba Lietuvoje buvo balsuota
uþ Europos Konstitucijà. Briuselyje
ðmaikðtaujama: ástatymai dar tik kurpia-
mi, bet Lietuva visada pasiruoðusi juos
be pataisø, be aprobavimo priimti… Kas
tai? Aristokratizmo, kaip kultûrinës politi-
nës tradicijos, praradimo pasekmë? Gal
per nuolaidþiavimus ágyto „kumeèio sin-
dromo“ demonstravimas?
Antra vertus, kaip galima sëkmingai in-
tegruotis bûnant korumpuota valstybe?
Árodymai? Na, kad ir „Leo“… istorija…Na,
kad ir „Dujotekanos“ rezginiai… Gal prieð
deðimt metø ið tribûnø esu kalbëjæs: pri-
siðliejæ prie sveikesnio kûno mes patys tap-
sime sveikesni… Deja, taip neatsitiko. Gal
net atvirkðèiai – patys platiname bacilà…
Uþsklandëlë. Gal ið tiesø uþgaiðome
kalbëdami apie kolonas, ramstanèias vals-
tybës konstrukcijà. Na, o kaip atrodo ði me-
taforiðka rotonda, gal að ið tiesø pieðiau
pernelyg tamsiomis spalvomis? Bet mes
visi ðiandien turime ánirðio. Kokia prasmë
já slëpti? Svarbu, kad jis nenuodytø mûsø
paèiø, nesumenkintø tø pozityviø darbø,
kuriuos siekiame (ir toliau sieksime) nu-
veikti. Ánirðis, pyktis gali bûti gana naudin-
gi – duoti impulsà, energijos visai þmogaus
kûrybinei paletei. To ir siekiau ðiuo savo
raðiniu. Nieko nenorëdamas áþeisti, juolab
sumenkinti tautinæ savivokà ar kad ir vals-
tybiná patriotizmà. Atvirkðèiai…
O dël valstybës - rotondos kolonø,
kaip jau pradþioje minëjau, jø gali bûti ir
daugiau negu pateiktosios. Gali bûti ir po-
zityvesniø. Bet galutinæ iðvadà palieku
skaitytojui – kaip atrodo mûsiðkë. Kokio
aukðèio, kokios architektûrinës iðvaizdos.
Kaip jautiesi atsidûræs jos viduje… Ir koks
ið jos apþiûros laukas. Beje, þmogaus –
pilieèio, þmogaus – politiko áþvalgos daug
priklauso nuo sociologiniø bei politologi-
niø þiniø bagaþo…Betgi tas „bagaþas“
tarp dabartiniø politikø nëra „madingas“.
O vis dëlto gal pilieèiui – rinkëjui toks ba-
gaþas bûtø visai neprošal?
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 33
 Iðausim
margà ðokiø
raðtà savo
ðirdyse
Atkelta ið 19 p.
Kraièio skrynia su pripaþinimo
þenklu
Beveik prieš deðimtmetá iðleidu-
si aðtuoniø savo sukurtø ðokiø kny-
gà „Rytagonë“, Laimutë Kisielienë
dabar turi sukaupusi jø ðeðias de-
ðimtis. Tiek, kiek autorei kitàmet su-
kaks metø. Todël savo jubiliejø ke-
tina sutikti nauja knyga. Èia ras sa-
vo vietà ir „Þalèiukas“, ir „Senobi-
në polka“, ir „Pranavada“, ir „Ladu-
to“ – šokiai, kuriø autorë norëtø, jog
jie pasklistø po Lietuvà.
Kai 1994 m. Pasaulio lietuviø
dainø ir ðokiø ðventës prologe uþ-
kûrë amþinàjà ugná, prie kurios ðo-
ko ritualiná ugnies garbinimo ðoká;
kai deivë Saulë ugná atneðë su sep-
tyniomis dukromis ir uþdegë auku-
rà; kai visi apie ugná ëjo ir laimino
uþkeikimu: „Dek, ugnie“; kai mer-
gaitës ëmë tà ugná ir neðë á savo
namø þidinius, – tarp þiûrovø buvæs
vyskupas ið JAV Paulius Baltakis
paskui iðeivijos spaudoje prisipaþi-
no buvæs priverstas dalyvauti pago-
niðkose apeigose. „Perskaièiau ir
pagalvojau, jeigu þmogui atrodë,
jog jis dalyvavo pagoniðkose apei-
gose, tai gal jos ið tikrøjø buvo pa-
naðios á protëviø iðpuoselëtàsias?
Ir man daugiau nieko nereikia. Jei
þmogus pajuto ten buvusià bûtent
tokià dvasià, að kritikà priimu kaip
pagyrimà. O ta dvasia buvo reiðkia-
ma choreografinëmis priemonëmis
– ji buvo sušokta“, – prisimena ar-
tëjanèios Lietuvos vardo tûkstant-
meèio Pasaulio lietuviø dainø ðven-
tës Ðokiø dienos meno vadovë Lai-
mutë Kisielienë, kuriai ði garbinga
ir atsakinga pareiga patikëta ne vel-
tui: choreografiniai principai, matyt,
bus nugalëjæ, ir ji jau penktà kartà
stovës ant aukðèiausios ir vainikuo-
tos Lietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiø
pakylos ir ðiuo pasitikëjimo skaièiu-
mi jau artëja prie savo mokytojo
profesoriaus Juozo Lingio ðlovës.
34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Tarptautinis valiutos bankas teigia, kad ,,... tikràjà gyvenimo
kokybæ atskleidþia aukðtas bendrasis vidaus produktas (BVP) (...).
O já galima pakelti tik vis daugiau vartojant...“ Tai girdime ir
skaitome nuolat maþëjanèiø naudingø gamybai iðtekliø, didëjan-
èio aplinkos uþterðtumo kontekste. Gyvenimo
Gyvenimo kokybæ
G yvename visuomenëje, kurià jau
áprasta vadinti informacine, þiniø visuome-
ne. Neretai ðiuolaikinë visuomenë api-
bûdinama ir kaip vartotojiška, kuri, kaip ir
visos prieš tai buvusiosios, turi savo gy-
vavimo formas, bûdus ir poreikius. Vie-
nas ið tokiø poreikiø, kurá lemia auganti
produktø ávairovë, nuolat intensyvëjanti
rinkodara, didëjantis informacijos ir rekla-
mos kiekis, yra asmeniškai gebëti áver-
tinti ir susidaryti nuomonæ apie produk-
tus, atsiþvelgiant á aplinkosaugos, etinius
ir ekonominius aspektus. Taèiau prislëgti
esamos, o kartais ir tariamos krizës grës-
mës, vël þvelgiame tik á uþburtà vartoji-
mo-gamybos ratà net nesusimàstydami,
ar tai iðties veda geresnës gyvenimo ko-
kybës link. Tradiciðkai ið kartos á kartà per-
duodamas supratimas ,,turësi daugiau,
vadinasi, gyvensi geriau“ jau seniai atsi-
spindi mûsø gatvëse, kai po vienà sëdë-
dami savo automobiliuose valandø valan-
das praleidþiame kamðèiuose, kvëpuo-
dami automobiliø iðmetamosiomis dujo-
mis. Paradoksas, bet daugiau uþdirbda-
mi galime sau leisti negaminti namuose
maisto, o pirkti pusfabrikaèius, kuriuos
valgydami netenkame ne tik sveikatos,
bet ir ðeimos susibûrimø prie stalo – klesti
susvetimëjimas. Aplinkos uþterštumo su-
keltos ligos (kartais ði prieþastis esti ne-
tiesioginë), jaunimo priklausomybë nuo
informaciniø-komunikaciniø technologijø
– to paties poþiûrio pasekmë.
Nors jau seniai perëjome prie rinkos
ekonomikos ir vartojame beveik kaip bet
kuri iðsivysèiusi pasaulio ðalis, vartotojø
mokslui (angl. consumer education) Lie-
tuvos mokslø klasifikatoriuje lig ðiol vie-
tos nerasta. Kol uþsienio kolegos gina var-
totojø mokslø daktaro disertacijas, Lietu-
voje nëra në vienos vartotojø ðvietimo ba-
kalauro studijø programos. Vartotojo sà-
voka Lietuvoje vis dar siejama su gausiu
vartojimu, noru turëti kuo daugiau, varto-
tojiðku poþiûriu á aplinkà. Taèiau vartoto-
jø ðvietimas kelia prieðingus tikslus: ið-
mokyti vartotojà atsakomybës uþ savo,
aplinkiniø ir ateities kartø sveikatà, racio-
nalø iðtekliø naudojimà, iðmokyti pilie-
tiškumo, atskirti savo norus nuo tikrøjø
poreikiø, taip pat suformuoti teisingà ir
platø gyvenimo kokybës supratimà. To-
dël, kalbëdami apie vartotojø ðvietimà,
vartosime posaká ,,vartojimo kultûros ug-
dymas“, kuris ið esmës atspindi ekono-
minius ir etinius vartotojø ugdymo aspek-
tus.
Šeima, mokykla deda visuomenës
vartojimo kultûros pagrindus. Jei to ne-
darysime profesionaliai, vertybës vis vien
bus suformuotos, taèiau jos bus kitokios:
šalyje vyraus þema vartojimo kultûra. Di-
dindami neatsakingà vartojimà galime gy-
venti gerai tik tam tikrà laikà – tol, kol aki-
vaizdþiai pastebësime savo vartojimo pa-
sekmes. Taèiau tada gali bûti per vëlu.
Technologijø edukologijos bakalauro
studijø programa
Jei paklaustumëte, ar yra studijos, kur
galima ne tik ágyti bakalauro ar magistro
diplomà, bet ir iðmokti gyventi geriau, at-
sakymas bûtø – technologijø edukologi-
jos bakalauro ir magistro studijos Vilniaus
pedagoginiame universitete. Bûsimieji
technologijø mokytojai per bakalauro stu-
dijas turi galimybæ atidþiau paþvelgti á sa-
ve ir aplinkà, suprasti gamybos techno-
logijas, idant galëtø tinkamai rinktis pre-
kes, paslaugas, gyvenimo bûdà. Studen-
tai mokosi ne tik paþinti teigiamas ir nei-
giamas pramoninës gamybos puses, bet
ir turi galimybæ masinius gaminius paly-
ginti su rankø darbo vienetiniais, jø paèiø
sukurtais produktais. Vartojimo kultûrai
studijose skiriama daug dëmesio: moko-
masi ,,skaityti“ produktø etiketes, tinka-
mai ávertinti savo pasirinkimo kriterijus
prieš perkant, suþinoti, kur ir kaip kreiptis
dël nekokybiðkos prekës ar paslaugos.
Studentai analizuoja savo, kaip vartoto-
jø, elgsenà ir gyvenimo bûdà, mokosi ir
vartotojo elgsenos tyrimø. Kad suprastø
reklamos poveikio mechanizmus, studen-
tai mokosi ne tik analizuoti reklamà, bet
ir jà kurti, ávertinant reklamos tikslinæ gru-
pæ, jos poreikius ir bûdus vartotojams pa-
siekti.
Nuo pirmøjø studijø metø studentai ási-
traukia á projektinæ veiklà. Kartu su Varto-
tojø ðvietimo ir Vilniaus visuomenës svei-
katos centru technologijø edukologijos
studentai projektà vykdë Vilniaus mokyk-
lose. Studentai parengë ir iðleido knyge-
læ-atmintinæ mokiniams Vaivorykðtë ma-
 kokybës samprata mums siejasi su turëjimu kuo daugiau, neáþvel-
giame sàsajø tarp daiktø gausos ir uþterðtos aplinkos sukeltø ligø.
Vilniaus pedagoginio universiteto Technologijø edukologijos
studentai mokosi atpaþinti tikràjà gyvenimo kokybæ, mokosi
atsakingai pirkti ir vartoti, tai yra gyventi geriau.
lemia visuomenës
vartojimo
kultûra
Doc. dr. Þivilë SEDEREVIÈIÛTË-
PAÈIAUSKIENË
no lëkðtëje. Knygelëje spalvotais paveiks-
lais vaizdþiai pateikiamas maisto medþia-
gø poreikis auganèiam organizmui, o átvir-
tinti ðià informacijà galima þaidþiant kny-
gelëje apraðytus þaidimus.
Daugelá idëjø didesniems ar maþes-
niems projektams studentai parsiveþa ið
studijø uþsienyje. Pasinaudodami Eras-
mus studentø mainø programos teikia-
momis galimybëmis, technologijø eduko-
logijos studentai staþuojasi ávairiuose Eu-
ropos Sàjungos universitetuose. Malonu
tai, kad neretai gráþæ ið studijø uþsienyje
studentai geriau ávertina studijø Lietuvoje
privalumus.
Vartojimo kultûros ugdymo pradþia -
mokykloje
Vilniaus pedagoginio universiteto
Gamtos mokslø fakulteto dëstytojai 2006–
2008 m. vykdë Europos struktûriniø fon-
dø finansuojamà projektà, kurio metu bu-
vo parengtas ir iðleistas Vartojimo kultû-
ros ugdymo priemoniø rinkinys bendro-
jo lavinimo mokyklai. Rinkiná sudaro Na-
cionalinë integruojamoji vartojimo kultû-
ros programa, knyga mokytojui „Vartoji-
mo kultûros ugdymas“, penki mokymo ir
metodinës medþiagos rinkiniai „Vartojimo
kultûros ugdymo integravimas á techno-
logijø, biologijos, chemijos, geografijos,
kûno kultûros pamokas“, mokomoji kom-
piuteriø programa. Daugiau informacijos
apie projektà bei jo rezultatus galima rasti
projekto tinklalapyje www.vartojimokul-
tûra.lt . Nuo ðiol mokiniai bus mokomi at-
sakingai rinktis prekes ir paslaugas, skai-
tyti informacijà ant pakuoèiø, ginti savo
teises, ásigijus netinkamà prekæ, analizuoti
ir kritiðkai vertinti reklamà, atsakingai nau-
dotis naujomis technologijomis, sveikai
gyventi ir kurti sveikà aplinkà. Mokymo
medþiaga naudojasi ir besirengiantys mo-
kytojo darbui studentai. Pagrindinë mo-
kymo ir metodinës medþiagos rinkinio
knyga mokytojui „Vartojimo kultûros ug-
dymas“ yra ádomi ne tik akademinei vi-
suomenei. Jà verta perskaityti kiekvie-
nam, kuriam rûpi sveikata ir aplinka, ku-
ris nori suþinoti, kaip rinktis sveikus maisto
produktus ir buitinæ chemijà, kuri nekenk-
tø mums ir mûsø aplinkai.
Vartojimo mokomës ið savo ðeimos
Pirmøjø vartojimo áproèiø ágyjame ðei-
moje. Áprantame valgyti tam tikrus pro-
duktus, susiformuoja aprangos stilius, pri-
oritetai, gyvenimo bûdas, kuris lemia mû-
sø vartojimà ir jo pasekmes. Gaila, bet
daþniausiai pasekmës yra ne mûsø gy-
venimo kokybës naudai: dël besaikio ir
neatsakingo pirkimo didëja neekologið-
kø prekiø gamyba, senka gamtos ištekliai,
randasi kalnai nerûðiuotø ðiukðliø. Uþuot
panaudotos kaip energijos šaltinis, ðiukð-
lës deginamos ir teršiama aplinka. Norë-
dami modernizuoti savo buitá, kuriame
Bûsimieji mokytojai
mokosi vartojimo
kultûros
,,protingus“ namus, perkame vis naujes-
nes informacines komunikacines priemo-
nes, kurios tampa vis maþesnës ir pato-
gesnës. Pagrástai kyla klausimas: ar pa-
jusime ribà, kada sustoti? Kada mobilu-
sis telefonas bus toks maþas, kad tiesiog
implantuosime já á galvà arba mokëjimo
kortelæ – tiesiog á rankà? Ar tai nebus
nuosprendis savo paties laisvei, o gal ir
visai þmonijai?
Vartojimo etikos klausimai dabar ak-
tualûs kaip niekada. Nepakanka vartoto-
jus informuoti, juos reikia ðviesti, ugdyti
jø vartojimo kultûrà, formuoti kritiðkà po-
þiûrá á aplinkà ir gyvenimo kokybæ. Tai turi
bûti suaugusiøjø ðvietimo prioritetas, kaip
kiekvieno ið mûsø prioritetas yra geres-
në gyvenimo kokybë. Á pagalbà suaugu-
siøjø vartotojø ðvietëjams iðleista moky-
mo ir metodiniø priemoniø: Vartotojø ðvie-
timo vadovas suaugusiems, Vartotojø
ðvietimo vadovas suaugusiems: 7 modu-
liai, Vartotojø ðvietimo gairës suaugu-
siems. Ðios mokymo priemonës – tarp-
tautiniø vartotojø ðvietimo projektø, ku-
riuose jau 10 metø dirba Vilniaus peda-
goginio universiteto Technologinio ugdy-
mo katedros dëstytojai, rezultatas.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 35
 Mes, mokslininkai, turime savø siekiø, savità kelià. Vienas jø – dar-
bais garsinti Lietuvà pasaulio mokslininkø bendruomenëje. Taigi

Nauji
stengiuosi atlikti aktualius ðiø dienø mokslinius tyrimus glaudþiai
bendradarbiaudamas su kitø ðaliø kolegomis.

atomo teorijos tyrimai, skirti

Lietuvos vardo tûkstantmeèiui
Prof. habil. dr.
Gediminas GAIGALAS

Supersunkiøjø cheminiø
elementø paieškos ir sintezës
bandymai kelia naujus uþda-
vinius atomo teorijai. Vienas
pagrindiniø – ðiø elementø
spektriniø charakteristikø tyri-
mas, kuris realiai ámanomas tik
teoriniu lygmeniu. Tokie tyri-
mai pirmiausia yra susijæ su
atomo pagrindinës bûsenos
nustatymu bei jo energetinio
spektro suradimu. Tai leistø
prognozuoti supersunkiøjø
elementø fizines ir chemines
savybes. Be to, aktualu toliau
teoriðkai nagrinëti aktinidø ato-
mines charakteristikas, nes tai
padëtø iðaiðkinti tokiø kristalø
kaip CmO2, magnetizmo pri-
gimtá. Todël keliuose pasaulio
mokslo centruose numatoma
toliau plëtoti daugiaelektroni-
niø atomø teorinio tyrimo me-
todus ir atitinkamà programi-
næ árangà ir juos taikyti ávairiø
atomø ir jonø bei ypaè sunkiø-
jø ir supersunkiøjø cheminiø
elementø spektrinëms charak-
teristikoms nagrinëti.
Ieškant prieštaravimø stan-
dartiniame branduolio mode-
lyje svarbø vaidmená vaidina
statinis elektrinis dipolinis mo-
mentas, paþeidþiantis lyginu-
mà ir laiko simetrijà. Todël
moksliniai tyrimai, susijæ su
fundamentaliø diskreèiø simet-
rijø paþeidimu daugiaelektroni-
niuose atomuose, irgi svarbus
ðiø dienø uþdavinys. Šiuo
atþvilgiu labiausiai yra ištirti Cs
(133) ir Ra atomai. Bet papras-
tai šie tyrimai yra atliekami nau-
dojant trikdþiø teorijà. Be abe-
jo, taikant ávairesnius teorinius
metodus galima sistemingiau
ir tiksliau atlikti ðiuos tyrimus.
Todël aktualu plëtoti efektyvius
teorinius metodus, juos reali-
zuoti programiškai ir naudoti
atitinkamiems teoriniams tyri-
mams. Tai numatyta atlikti ke-
liuose pasaulio mokslo cen-
truose, su kuriais glaudþiai
bendradarbiauju ir kartu vyk-
dau mokslinius darbus.
Keliami ðie uþdaviniai:
metodø, atsiþvelgiant á
QED (quantum electrodyna-
mics) efektus atomuose, plë-
tojimas;
tolesnis ATSP (MCHF pro-
gram of the Atomic Structure
Package) paketo tobulinimas;
tolesnis GRASP (General
Purpose Relativistic Atomic
Structure Program) paketo
plëtojimas;
sunkiøjø ir supersunkiøjø
atomø ir jonø energetiniø spek-
trø tyrimai;
lyginumo neišsilaikymo
efektø atomo teorijoje tyrimai;
hipersmulkiosios struktû-
ros tyrimai atsiþvelgiant á ne-
diogonalius ðios sàveikos
matricinius elementus.
Bendradarbiaujant su ávai-
riais moksliniais centrais ir juo-
se dirbanèiomis mokslinëmis
grupëmis, atliekami ðie moks-
liniai tyrimai:
Su Malmës ir Lundo uni-
versitetø (Ðvedija), Briuselio
laisvojo universiteto (Belgija),
Northwest Normal Lanzhou
universiteto (Kinija) ir Transu-
raniniø elementø instituto (Vo-
kietija) kolegomis tiriama relia-
tyvistiniø, QED ir koreliaciniø
efektø svarba ávairiems ato-
mams ir jonams bei ypaè sun-
kiesiems ir supersunkiesiems
elementams.
Su Jogailos universiteto
(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Mal-
mës universiteto (Ðvedija) ko-
legomis apibendrinamas dau-
giakonfigûracinio Dirako–
Foko metodas, leidþiantis tirti
lyginumo ir laiko invariantiðku-
mo simetrijø paþeidimà dau-
giaelektroniniuose atomuose.
Siekdami ðiø tikslø, plëtojame
programø kompleksà, átrauk-
dami á jau esamas programas
scalar-pseudoscalar, elektro-
no EDM indukuota ir Schiff
momento sàveikas.
Su Malmës ir Lundo univer-
Pertraukëlë tarp darbø ákarðèio
Briuselio laisvajame universite-
te (Belgija): prof. P.Jonssonas
(Malmës universitetas), prof.
R.M.Godefroidas (Briuselio
laisvasis universitetas) ir
prof. G.Gaigalas (Vilniaus
pedagoginis universitetas)
sitetais (Švedija), Briuselio lais-
vuoju universitetu (Belgija) to-
liau plëtojami ATSP ir GRASP
paketai, kurie padëtø skaièiuoti
atomines charakteristikas bior-
togonaliø orbitaliø bazëje.
Su Transuraniniø elemen-
tø instituto (Vokietija) kolego-
mis teoriškai ieškoma dauge-
lio sunkiøjø ir supersunkiøjø
elementø pagrindiniø bûsenø
ir kitø charakteristikø.
Su Jogailos universitetu
(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Mal-
mës universitetu (Švedija) at-
liekami daugiaelektroniø ato-
mø elektriniø dipoliniø mo-
mentø (sukurtø P ir T simetri-
jas paþeidþianèiø silpnøjø sà-
veikø tarp elektronø ir bran-
duolio) skaièiavimai.
Su Malmës universiteto

36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5


(Švedija), Northwest Normal
Lanzhou universiteto (Kinija)
kolegomis nagrinëjama ne-
diogonaliø hipersmulkiosios
sàveikos matriciniø elementø
átaka hipersmulkiajai sàveikai
atomuose ir jonuose daugia-
konfigûraciniu Hartrio–Foko ir
daugiakonfigûraciniu Dirako–
Foko metodais.
Su Malmës universitetu
(Švedija), Northwest Normal
Lanzhou universitetu (Kinija)
tiriama lyginumo neiðsilaiky-
mo efektø átaka hipersmulkia-
jai sàveikai atominëse siste-
mose.
Tikiuosi, kad visi ðie darbai
prisidës prie tolesnio Lietuvos
vardo garsinimo.
Sveikiname
Aðtuoniasdeðimtojo gimtadie-
nio proga sveikiname akademikà
Vytautà Merká, „Mokslo ir gyveni-
mo“ þurnalo autoriø nuo 1958
metø, redakcijos kolegijos nará,
áþymø istorikà ir nuoðirdø þurnalo
talkininkà. Jûsø plunksnai priklau-
so daug straipsniø ið Lietuvos
istorijos raidos XIX–XX a. I pusës
tautinio atgimimo, kultûros
istorijos, S.Daukanto, M.Valan-
èiaus darbø tyrinëjimø.
Redakcijos, redakcijos kolegijos
vardu tariame nuoðirdø aèiû Jums,
mûsø mielas bièiuli, uþ neákainoja-
mà paramà. Stiprios sveikatos, dar
daug daug þaviø gyvenimo akimirkø.
Ten, kur
auga lianos ir
bangminiai
Prof. habil. dr.
Jonas Rimantas
STONIS
Vienoje ðalyje visiškai skirtingi
klimatai
Dël Kosta Rikos geografinës padë-
ties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra 4 visið-
kai skirtingos gamtinës zonos ir nuo 7
iki 12 klimatiniø arba geografiniø rajo-
nø. Taigi Kosta Rikai bûdinga tikrai ne-
áprastai didelë ekosistemø (buveiniø)
ávairovë: nuo drëgnø ir gana vësiø rûkø
miðkø (arba atðiauriø aukðtikalniø ply-
niø) iki tvankuma alsuojanèiø drëgnøjø
atogràþø miðkø þemumose ir sausø
karðtø savanø ðiaurës vakariniuose ða-
lies rajonuose. Kosta Rikoje yra akty-
viø, veikianèiø ugnikalniø, ið kuriø pats
áspûdingiausias yra Arenalas (Arenal),
o aukðèiausia kalnø grandinë – Tala-
manka (Talamanca); ji yra Kosta Rikos
pietuose. Aukðèiausias Kosta Rikos kal-
nas – Cerro Chirripó; jis siekia 3818 m
ir yra apsuptas sunkiai áþengiamu mið-
ku. Ðio kalno virðûnëse yra paramas.
Tai specifinë ekosistema – lyg stepë
aukðtai kalnuose. Medþiø èia neauga,
tik krûmokðniai ir þolës. Ðiaip paramai
daugiausiai paplitæ Pietø Amerikoje,
aukðtuosiuose Anduose, abipus pu-
siaujo, o èia, Kosta Rikoje, yra pati ðiau-
riausia jø paplitimo riba. Paramai Kosta
Rikoje aptinkami tik nedideliuose plo-
tuose Chirripó rezervate.
Kosta Rikos drëgnuosiuose
atogràþø miðkuose
Kosta Rikos þemumose, atogràþø
miðkuose, auga lapus metantys ir
visþaliai medþiai, kurie kartais siekia iki
40–55 metrø. Þemesni miško ardai
daþnai taip pat veðlûs, o pomiðkis skur-
dus (saulës ðviesos èia maþai prasi-
skverbia), auga tik pavieniai krûmokð-
niai. Vaikðtant miðku (o ne þvalgantis á
aukðtai esanèià lapijà) galima aptikti
daug Piper genèiai, pipiriniø ðeimai (Pi-
peraceae) priklausanèiø augalø. Ið vi-
so pasaulio atogràþose aptinkama apie
Nacionalinis Kosta Rikos augalas –
dvilapë katlëja, pasak kostarikieèiø,
neða sëkmæ, stiprina ðeimø vienybæ ir
taikà bei suteikia vilèiø
tûkstantá Piper rûðiø, o Kosta Rikoje au-
ga apie 90 ðiø augalø rûðiø. Èia, Kosta
Rikos atogràþø miðkuose, visi jie sume-
dëjæ (nedideli medeliai ir krûmai), pasi-
þymi aukðtyn pakeltais þvakës formos
þiedynais, kuriuos daþniausiai apdulki-
na ðikðnosparniai. Daugelis drëgnøjø
atogràþø miðkø medþiø turi iðsikeroju-
sias lentines arba paspartines šaknis.
Ten taip pat auga palmës, ið kuriø pati
daþniausia yra Welfia georgii (jø vaisiai
mezgasi tiesiai ant kamieno). Jeigu tan-
kiame atogràþø miðke atsiranda lauky-
më, augalai (medþiai) skuba pasinau-
doti ðia proga. Ypaè tai bûdinga Neot-
ropinio regiono dederviniø (Malvaceae)
šeimos autochtonui – balzamedþiui
(Ochroma lagopus), kuris labai greitai
auga ir netrunka pasiekti 30 m aukðtá.
Jo mediena ypaè lengva ir puri, todël
Kosta Rikoje, kaip ir kitose Lotynø Ame-
rikos ðalyse, ið jos gaminami mediniai
suvenyrai. Apþavëtas ðiø suvenyrø, ke-
letà nupirkau ir parveþiau giminëms bei
kolegoms ir, mano nuostabai, jø dar nie-
kas neiðmetë á ðiukðlynà, o laiko mato-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 37
 Dël Kosta Rikos geografinës padëties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra keturios visiðkai skirtingos
gamtinës zonos. Oranþine spalva yra paþymëti kalnø rajonai, kuriems bûdingi vësesni orai,
geltonai – ðiaurës vakarø regionas, kuriame pusæ metø trunka karðtos sausros, o pusæ metø
yra ne tik karðta, bet ir drëgna; rusva spalva paþymëta specifinë Ramiojo vandenyno pakranti-
në zona, kurioje karðta iðtisus metus, taèiau drëgmës ðiek tiek sumaþëja vasarà, na, o þaliai
paþymëtoje teritorijoje palei Karibø jûros pakrantæ – amþina vasara ir nuolatinës liûtys

mose vietose kaip neregëtus egzotinius riø tëvynë atogràþø Amerika ir kai kurios
niekuèius. Að manau, kad ið balzamedþio Ramiojo vandenyno salos. Kosta Rikoje
Lotynø Amerikoje gaminami indëniðki su- aptinkama apie 30 bangminiø rûðiø.
venyrai yra be galo iðraiðkingi ir tikrai pa-
trauklûs.
Iðdegusiose atogràþø miðko vietose
arba kirtavietëse taip pat greitai suklesti
helikonijos, kuriø èia, Kosta Rikoje, yra
daugybë rûðiø (ir visos nuostabios, áspû-
dingais raudonais á kasà supintais pakel-
tais ar nusvirusiais þiedynais bei didþiu-
liais (kaip bananø) lapais). Kartais heli-
konijø lapai gali siekti iki 3 m, tuo tarpu
paèiø „kukliausiø“ rûðiø lapai yra tik 15
cm. Ðiø augalø þiedus apdulkina kolib-
riai. Neseniai helikonijas lietuviø kalba bu-
vo pasiûlyta vadinti bangminiais (Valsty-
binë lietuviø kalbos komisija, 2007 m.).
Taigi bangminiams (lot. Heliconia, vienin-
telei Heliconiaceae ðeimos genèiai) pri-
klauso apie 100, o gal net 200 rûðiø, ku-

Helikonijos – vienintelë Drëgnuose Kosta Rikos miðkuose la-

Heliconiaceae ðeimos
gentis; helikonijø Kosta
Rikoje iðaiðkinta 30
rûðiø, taèiau dabar
lietuviø kalba ðiuos
augalus pasiûlyta
vadinti bangminiais
Nuotraukos –
autoriaus ir ekspedi-
cijos bendraþygio
Saimono R.Hillo
(D.Britanija)
Ramiojo vandenyno bai daþnos ávairios lianos, taip pat pasi-
pakrantë, Manuelio floros, ið kuriø viena daþnesniø yra dvo-
(Manuel Antonio) kianèioji pasiflora (Pasiflora foetida); nors
nacionalinis joms bûdingi nuostabûs þiedai, taèiau bû-
parkas dingas ir bjaurus kvapas (beje, ne visa-
da, o tik tada, kai lapai arba þiedai sut-
raiškomi). Na, þinoma, ir visur labai gau-
sios nuostabiosios monsteros (Monste-
ra deliciosa), kurios priklauso aroniniø au-
galø (Araceae) ðeimai, monsterø genèiai.
Savo tëvynëje, Centrinës Amerikos dþiun-
glëse, ðie augalai auga aukðtai prisikabi-
næ ant medþiø, mat drëgnø miðkø me-

38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5


Nuostabûs Kosta Rikos
paplûdimiai atrodo bekraðèiai,
taèiau ten, tolumoje, paèiuose
pietuose, jau matyti Panama
Kosta Rikos sostinë San Chosë (San
José, 350 tûkst. gyventojø) mums
pasirodë labai neádomus ir net
pavojingas miestas
dþiai apaugæ samanomis, tarp kuriø ge-
rà terpæ randa paukðèiø iðbarstytos sëk-
los (o pas mus monsteros auginamos va-
zonëliuose). Kosta Rikoje nuostabiosios
monsteros yra epifitai, bet tik kol jaunos;
kai jø orinës ðaknys pasiekia þemæ, au-
galas ásiðaknija ir „þiauriai“ apraizgo sa-
vo ðeimininkà. Monsterø þiedai panaðûs
á kalijø, o lapai labai dideli (net 50 cm plo-
Vietiniai gyventojai prekiauja bananais
èio), ilgi lapkoèiai. Dalá vandens pertek-
liaus monsterø lapai paðalina „aðaroda-
mi“ (laðeliø pavidalu), nes vandens per-
tekliø iðgarinti ir taip drëgname atogràþø
miðke yra ne taip paprasta. Ádomu, kad
monsterø vaisiai valgomi, jie dar kartais
vadinami „meksikietiðka duona“. Gerai
sunokusiø vaisiø skonis gali priminti ba-
nanus ar net ananasus, taèiau turi daug
oksalo rûgðties, kuri, pasak kitø autoriø,
dirgina burnà ir stemplæ, sukelia patini-
mà, net balso praradimà.
Drëgnuosiuose Kosta Rikos atogràþø
miðkuose auga ir dedeðviniø (Malvace-
ae) šeimos medis – tikrasis kapokmedis
(Ceiba pentandra). Tai medis milþinas, ku-
ris daþnai iðkyla aukðèiau miðko lapijos,
o ant jo stiebo auga ne tik samanos, bet
ir paparèiai, ávairiausi epifitai, bromelijos
bei orchidëjos. Kosta Rikoje orchidëjø yra
daugiau nei tûkstantis rûðiø. Viena jø –
Kosta Rikos nacionalinë gëlë (apie jà –
kitame þurnalo numeryje). Bromelijos pri-
mena maþus akvariumus, nes á jø vidø
prilyja vandens, o jame gali ásiveisti ávai-
riausiø maþø gyvûnëliø (vabzdþiø, kirmë-
liø, sraigiø), ten gali apsilankyti varliø ir
net nedideliø gyvaèiø. Ið viso Kosta Riko-
je auga apie 2 tûkst. bromelijø rûðiø.
Ekoturizmas
Kosta Rika – viena pirmøjø pasaulio
ðaliø, kuri iðplëtojo ekoturizmà. Èia jau se-
niai suprasta, kad egzotiðkø miðkø verty-
bë – ne vien mediena. Gamtos rezervatai
vilioja atvykëlius spalvingais lankstukais
ir uþ trumpà apsilankymà renka ið turistø
mokesèius (apie 12–20 JAV doleriø). Kur
bevaþiuotumëte (ypaè Santa Elenos bei
Monteverdës apylinkëse), aptiksite dau-
gybæ pramogø – miðkuose árengti aukð-
tai kabantys tiltai, nuo kuriø turistai gali
þavëtis egzotiniø miðkø groþiu. Jeigu esa-
te dràsûs ir norite adrenalino antplûdþio
– pasinaudokite lynais, kurie èia átempti
aukðtai, virð atogràþø miðko lapijos. Uþ
45–70 doleriø mokestá, kabliu prisikabi-
næ prie átempto lyno, jûs galite dideliu grei-
èiu praèiuoþti virð medþiø virðûniø. Kai ku-
riø atrakcionø kompanijø skelbimuose tei-
giama, kad jø lynai, skirtingai nuo kon-
kuruojanèiø kompanijø, yra saugûs (su-
prask – kitur nesaugûs...).
Bûkite budrûs – kelionëje tyko
pavojai
Kasmet keliautojai ið Amerikos, Euro-
pos ir kitø ðaliø tiesiog plûste plûsta á Kos-
ta Rikà pamatyti neregëtos ávairovës eg-
zotinës gamtos, pasimëgauti ekstremaliø
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 39
pojûèiø sportu, pasidþiaugti neapsakomo
groþio paplûdimiais bei amþina vasara. Ta-
èiau uþtenka tik þvilgtelëti á JAV, D.Britani-
jos ar Australijos oficialiuosius tinklalapius
ir suvoki, kad Kosta Rikoje laukia ne vien
linksmybës. Interneto svetainëse teigiama,
kad kasmet á ðià ðalá vien ið D. Britanijos ir
JAV atvyksta deðimtys tûkstanèiø turistø ir
tik (tik?) keli ðimtai jø bûna apiplëðti, pa-
grobti, nuþudyti arba dingæ be þinios. Kad
rizika bûtø maþesnë, patariama nenuomoti
maðinø ir nesinaudoti visuomeniniu trans-
portu, iðskyrus vieðbuèiø ar turizmo kom-
panijø autobusus bei taksi. Taèiau prieð
sësdami á taksi, jûs privalote ásitikinti, kad
taksi yra visiðkai legalus (jie Kosta Rikoje
visada aiðkiai paþymëti ir raudonos spal-
vos). Maðinà turëtø jums iðkviesti vieðbu-
èio administratorius, nepatariama „gaudy-
ti“ taksi tiesiog gatvëje. Taèiau dar ir to ne-
uþtenka. Ásëdus reikia pasiþiûrëti, ar tikrai
taksi vairuotojas panaðus á jo licencijoje
priklijuotà nuotraukà, taip pat apsispræsti
– jauèiate ðiam taksistui pasitikëjimà ar ne.
Jei ne – tai geriau sëdëkite vieðbutyje.
Vaikðèioti sostinës (San Jose) gatvëmis
galima tik dienà ir tik iðtaigingomis centri-
nëmis gatvëmis. Paskubësiu pasakyti –
San Jose praktiðkai nëra ko veikti, mies-
tas nei ádomus, nei saugus. Taèiau neim-
kite su savimi fotoaparato, iðsipûtusiø pi-
niginiø, jokiø papuoðalø ar net rankinio laik-
rodþio. Tegu bus matyti, kad jûsø kiðenës
tuðèios, nieko neturite, o gatvëse neþiop-
linëkite, vaikðèiokite sparèiai, nuo kompa-
nionø neatsilikite. Jeigu banditai jus nu-
þiûrës kaip potencialià aukà – apiplëðimo
iðvengti nepavyks. Yra prigalvota visokiø
gudrybiø, ið kuriø bene paprasèiausios ir
populiariausios – kaþkas „netyèia“ apipils
jus keèupu ar kava, kitas puls valyti ir atsi-
praðinëti, ir jûs net mirktelëti nespësite, kai
net judrioje centro gatvëje pajusite á ðonà
áremtà peilá ar pistoletà. O tada jûs jau gro-
bikø rankose. Tokiu atveju yra patariama
nesiprieðinti ir atiduoti viskà, ko ið jûsø pra-
ðo. Niekada su savimi nesineðiokite doku-
mentø. Kad ir kur keliautumëte ðioje ðalyje
– tiek sostinëje, tiek bet kurioje nuoðalioje
vietovëje, su savimi turëkite tik dokumentø
kopijas (vienà komplektà su savimi, kità pa-
slëptà bagaþe arba pas jûsø kelionës kom-
panionus). Vos tik atvykus á ðalá, pasas ir
bilietai turi bûti palikti saugoti patikimø pra-
bangiø vieðbuèiø seife, o paprastos, nepa-
tvirtintos paso kopijos tikrai uþteks visiems
tikslams, ne tik apsigyvenant vieðbuèiuo-
se, bendraujant su policija, bet ir bankuo-
se tvarkant piniginius reikalus. Taip daro vi-
si, niekas Kosta Rikoje pasø nesineðioja.
Kostarikieèiai orûs ir padorûs þmonës. Jie
tvirtina, kad atvykëliø plëðimais uþsiima gau-
jos ið skurdesniø kraðtø: Nikaragvos, Pa-
namos bei Kolumbijos.
40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5
Kur graþiausi paplûdimiai
Ramiojo vandenyno paplûdimiai vie-
ni graþiausiø bûtent Kosta Rikoje. Daþ-
nai jie neaprëpiami, nematyti nei galo, nei
pradþios, o be to, dalis jø – „laukiniai“ (be
þmoniø). Kraðtovaizdis tikrai nepakarto-
jamas, ypaè palei Osos pusiasalio vaka-
rinæ pakrantæ. Vaizdas tiesiog pakeri:
smëlis èia pilkas arba juodas, o vëjo ir
bangø sukelti purslai tykðta aukðèiau gal-
vø; visa tai karðtyje virsta rûku ir suteikia
kraðtovaizdþiui daug romantizmo. Taèiau
nepamirðkite, kad ðiems paplûdimiams
kartkartëmis bûdingos ir bangos þudikës,
kurios pagavusios þmogø nutempia á gel-
mes. Atsispirti joms neámanoma. Ðtai to-
dël „turistiniø“ vietø pakelëse pastebime
mums nematytø þenklø: „Dëmesio, ban-
gos þudikës“ arba „Dëmesio, vaikai, beþ-
dþionës ir tinginiai“. Tinginiai – tai tokie
nepilnadanèiø bûriui priklausantys trum-
pauodegiai þinduoliai. Jie labai lëti, be-
veik nejudëdami kabo medþiuose, bet,
matyt, kartais gali pasirodyti ir ant plento
– tad vairuotojai turi bûti atsargûs.
Apie Kosta Rikos gyventojus
Kostarikieèiai save vadina ticos. Na, pir-
miausia pripaþinkime – tai jokia tauta, tik
vienos ðalies gyventojai, o istoriðkai þiû-
rint – „subëgëliai“ ið kitø kraðtø. Jie kalba
ispanø kalba su savotiðku tico akcentu,
daþnai savo kalboje vartodami maþybinius
þodelius su galûne „tico“. Pavyzdþiui, vie-
toje ispaniðko þodþio momentito (minutë-
lë) kostarikieèiai sako momentico. Kitas
ypaè paplitæs posakis yra „pura vida“. Ma-
tyt, tai galima bûtø suprasti kaip „tikras ar-
ba grynas gyvenimas“, taèiau ðá iðsireiðki-
mà vietiniai þmonës daþniausiai vartoja ir
kaip pasisveikinimà. Atokiau nuo sostinës
nedaug kas kalba angliðkai (ar kokia kita
kalba, iðskyrus tico). Gal tik išskyrus juo-
daodþius, iðeivius ið Jamaikos, kurie pir-
mumà teikia anglø kalbai. Ið viso ðalyje gy-
vena apie 4 mln. gyventojø; dauguma jø
(apie 94 proc.) yra maiðyti ispanø palikuo-
nys. Juodaodþiø (afrokaribieèiø) yra apie
3 proc., o èiabuviø gyventojø – indënø yra
likæ tik apie 1 proc. (jie buvo þiauriai iðnai-
kinti arba iðmirë dël ispanø kolonizatoriø
atveþtø ligø). Nors Kosta Rikos teritorijoje
indënø gyvena 8 gentys, bet ðiø þmoniø
paprastai nepamatysite keliaudami po ðalá
– jie gyvena atokiuose rajonuose, indënø
rezervatuose, kuriuose vietinë valdþia ne-
pataria lankytis. Beje, ðviesesnës odos
kostarikieèiai daþnai ne ypaè pagarbûs
juodaodþiams bei indënams. Tik visiðkai
neseniai indënams buvo leista balsuoti rin-
kimuose. Kosta Rikoje prieglobstá rado ir
nemaþai kinø, taip pat legaliø ir nelegaliø
imigrantø ið skurstanèiø kaimyniniø ðaliø,
ypaè Nikaragvos, Panamos ir Kolumbijos.
Kostarikieèiai sako, kad kaip tik ðiø ðaliø
pilieèiai keliautojus Kosta Rikoje gali ne tik
apiplëðti, bet ir pagrobti bei nuþudyti. Ðiuo
metu paslaugø ir turizmo sektorius teikia
didþiausiø uþsienio pajamø. Tradiciðkai
svarbiausios Kosta Rikos eksporto kultû-
ros – bananai ir kavos pupelës – vis la-
biau patiria nuosmuká. Mokslas mokyklo-
je yra nemokamas ir privalomas iki 15 m.
amþiaus. Þmoniø raðtingumas siekia 95
proc. Valstybiniai universitetai kasmet pa-
rengia 18 tûkst. absolventø. Vaikø mirtin-
gumas – pats maþiausias Centrinëje Ame-
rikoje (tûkstanèiui vaikø tenka 13 mirèiø
per metus). Vidutinis amþiaus vidurkis –
pats didþiausias visoje Lotynø Amerikoje
(77 m.). Taigi Kosta Rikos gyventojø pra-
gyvenimo lygis yra pats aukðèiausias Cen-
trinëje Amerikoje, o gyventojai labiausiai
iðsilavinæ lyginant su kitomis regiono ðali-
mis. Kostarikieèiai yra labai tvarkingi, sa-
ve gerbiantys ir orûs þmonës. Ir vieno da-
lyko jie tikrai nemëgsta – ginèø arba vai-
dø. Net jeigu jie mano visiðkai prieðingai –
geriau nutylës, nei pradës ginèytis su sve-
timðaliu. Taika jiems svarbiausia vertybë.
Skirtingai nuo aplinkiniø Centrinës Ameri-
kos kraðtø, ðioje ðalyje niekada nebuvo ka-
rø ar revoliucijø.
Nacionaliniai Kosta Rikos gamtos
simboliai
Ið 893 Kosta Rikoje registruotø paukð-
èiø 7 yra endeminës, t.y. tik ten aptinka-
mos rûðys, o 19 – labai retos, pasaulyje
nykstanèios rûðys. Nacionalinis Kosta Ri-
kos paukðtis – strazdas Turdus grayi, kuris
yra paplitæs nuo Meksikos iki Kolumbijos.
Kosta Rikos þmonës ne spalvingus paukð-
èius, o ðá rudà kuklø paukðtelá 1977 m. pri-
paþino mylimiausiu paukðèiu. Matyt, dël jo
nuostabios giesmës, kuri daþnai girdima
lietingojo sezono pradþioje. Be to, strazdas
daþnai apsigyvena netoli pastatø, tad þmo-
nëms gerai þinomas ir mielas.
Kosta Rikoje auga daugiau nei tûks-
tantis orchidëjø rûðiø. Viena jø – dvilapë
katlëja (Cattleya skinneri, vietine kalba dar
vadinama guaria morada) jau 1939 m. bu-
vo áteisinta Kosta Rikos nacionaline gële.
Anot kostarikieèiø, ði orchidëja neða sëk-
mæ, stiprina ðeimø vienybæ, taikà, sutei-
kia vilèiø ateièiai. Pasak kostarikieèiø, ðios
orchidëjos þiedas yra toks gleþnas ir tra-
pus, nes jame slypi visos mûsø viltys ir
svajonës.
Mano svajonë – aplankyti Kosta Rikà
jau iðsipildë su kaupu. Kelioniø metu pa-
vyko ne tik pamatyti nepakartojamà Kos-
ta Rikos biologinæ ávairovæ, bet ir pratur-
tinti mokslà naujomis þiniomis apie iki ðiol
neþinomas organizmø rûðis, kurias pavy-
ko atrasti. Bet kiek dar ten neatrastø!?..
Kosta Rika – tikrai nepakartojamas kraštas.
 Tarptautinio pripaþinimo sulaukæs choras „Ave Vita“ per netrum-
pà gyvavimo istorijà, pateisindamas savo pavadinimà, në akimir-
kà nenustojo sveikinti gyvenimo. Vadovas docentas Kastytis

„Ave Vita“ –
Barisas, chormeisteriai Saulius Liausa bei Rolandas Skirelis.

Vilija ANDRULEVIÈIÛTË
choras, kuris niekada
nenuilsta
Laimëjimai kalba patys uþ save
„Ave Vita“ – vienas stipriausiø, vienas dainuoti skatina kompozitorius kurti, na,
tituluoèiausiø ðalies aukðtøjø mokyklø o kompozitoriø kûryba, nauji veikalai ska-
chorø. tina mus plësti savo repertuarà – taip
Jis yra 18 tarptautiniø konkursø lau- tarptautiniuose konkursuose. Á kompozi-
vyksta nuolatinis tobulëjimo procesas“,
reatas. Praëjusiais metais kolektyvas ið toriø kreipiamës ir tada, kai reikia pagal-
– sako doc. K.Barisas.
Èekijos tarptautinio chorø festivalio par- bos ispaniðkuose kraðtuose, mat jis – tø
siveþë aukso medalá. Olomouco mieste ðaliø kalbos ir kultûros þinovas“, – sako
Gyvenimo bûdas: Ave Vita
vykusiame konkurse „Ave Vita“ surinko K.Barisas.
„Labai reikðminga laikome draugys- „Ave Vita“ it magnetas traukia dainin-
97 ið 100 galimø komisijos balø. Tà patá
tæ su profesoriumi Vytautu Miðkiniu. Mû- gus studentus, kurie tampa ne tik kole-
galima pasakyti ir apie tarptautiná chorø
sø iniciatyva pirmà kartà suskambëjo jo gomis, o ir draugais, nuolat bendrauja,
festivalá, vykusá Jungtinëse Amerikos Vals-
sukurta kantata „Creator Alme Siderum“, kartu ðvenèia ðventes. Kolektyvà labai
tijose, Aidaho mieste, kur choras sveèia-
vosi praëjusià vasarà. „Jauèiamës labai
gerai ávertinti vien jau dël to, kad esame „Ave Vita“ Ispanijoje
kvieèiami ten antrà kartà – organizatoriai
pageidavo mus matyti ir 2010 m. vyksian-
èiame festivalyje“, – dþiaugiasi kolektyvo
meno vadovas.
Choras „Ave Vita“ aplankë daugybæ
uþsienio ðaliø: skersai ir iðilgai apkeliavo
kone visà Europà, koncertavo Turkijoje,
Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje ir daugely-
je kitø ðaliø.

Lietuviðkos muzikos propaguotojai

Pasak „Ave Vita“ meno vadovo K.Ba-
riso, choras atlieka nemaþai uþsienio kla-
sikø, tokiø kaip V.A.Mocartas, D.Falkas ir
kiti, kûriniø, taèiau svarbiausia – lietuvið-
kos muzikos atlikimas, propagavimas,
ypaè sveèiose šalyse. Choras nevengia
bendradarbiauti su kitais studentø cho-
rais, orkestrais, taip pat ir su lietuviø kom-
pozitoriais. „Dþiaugiamës draugyste su
kompozitoriumi Jonu Tamulioniu, jo kûri-
nys „Ave Marija“ turi didelá pasisekimà
kurià atlikome su „Muzikos mëgëjø“ sim-
foniniu orkestru. Choras taip pat bendra-
darbiauja su kompozitoriumi Donatu Za-
karu, kuris aranþuoja kolektyvo kûrinius,
atliekamus televizijos projekte „Lietuvos
balsai“, Vytautu Barkausku jaunesniuo-
ju, specialiai chorui „Ave Vita“ paraðiusiu
tokio paties pavadinimo dainà.
„Naujø kûriniø poreikis, mûsø noras
suartina kasmetë kûrybinë vasaros sto-
vykla. Pirmosios choro stovyklos vykda-
vo Kretingoje, o dabar Vilniaus pedago-
ginio universiteto lakðtingalos ir vyturë-
liai vyksta á mielà maþà miestelá – Uþpa-
lius. Èia jø laukia ne tik pramogos, þai-
dimai, ilgi bei smagûs paðnekesiai prie
lauþo, bet ir átemptas repeticijø grafikas,
koncertai.

„Ave Vita“ Amerikoje

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 41

 II vieta – Jevgenijus Ðuklinas (SSF, neakiv. sk. IV k.) IV vieta – Vilija Sereikaitë (SSF, neakiv. sk. III k.)
(kanojø irklavimas). Europos jaunimo èempionas ir III (dviraèiø sportas). Pasaulio taurës varþybø nugalëto-
vietos laimëtojas. Pasaulio studentø èempionato ja. Europos jaunimo èempionë. Pekino olimpinëse
GERIAUSIØJØ aukso ir sidabro medaliø laimëtojas. þaidynëse uþimta VI vieta.
ÐEÐETAS
Iðrinktame 2008
metø Lietuvos
universitetø
sportininkø
deðimtuke
dominavo VPU. Á
deðimtukà pateko
net ðeði Universite-
to sportininkai.

VI vieta – Valdemaras Venckaitis (SSF, VII vieta – Mindaugas Griðkonis (VPU baigë 2008 m. Ðiuo
neakiv. sk. V k.) (graikø – romënø imtynës). metu studijuoja MRU) (akademinis irklavimas). Pasaulio
Pasaulio èempionato III vietos laimëtojas. jaunimo (iki 23 metø) ir Europos viceèempionas bei Lietuvos
Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta XIV vieta. èempionas. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VIII vieta.

Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

Lietuvos olimpinës akademijos
akademikas, Lietuvos olimpinës
akademijos prezidentas
Vilniaus pedagoginio universiteto pa-
veldas – garsiø sportininkø, treneriø dar-
bas, uþrašytas knygoje „Vilniaus peda-
goginio universiteto iškiliausi sportininkai
ir treneriai“. Su nuostaba ir susijaudinæ
narpliojame seniai prabëgusiø dienø ávy-
kius, susiduriame su tø ávykiø dalyviais –
kûno kultûros dëstytojais, treneriais,
mokslininkais, sportininkais, dar kartà aki-
vaizdþiai pamatome, kokie atkaklûs,
darbðtûs ir sumanûs jie buvo. Knygos idë-
jas pristato jos autorius.
Vilniaus pedagoginio universiteto stu-
dentai iðkovojo vienuolika olimpiniø auk-
so medaliø, tris sidabro ir šešis bronzos.
Trys studentai buvo olimpiniø þaidyniø re-

Gaiviø permainø
laikas
kordininkai. Be olimpiniø medaliø, aštuo-
niolika Universiteto studentø iðkovojo pa-
saulio èempionø vardus, septyni buvo pa-
saulio rekordininkai, dvidešimt vienas stu- stadione buvo šventiška poezija, uþrašyta
dentas tapo pasaulio universiadø nuga- danguje. Tuomet giedojome Vardan tos
lëtoju. Retas Universitetas gali didþiuotis Lietuvos... ir didþiavomës Lietuvos garbei
olimpiniø èempionø ðeima. Romo Ubar- kylanèia trispalve.
to disko skrydis Barselonos olimpiniame Knygoje iðryðkintos asmenybës,

42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

 V vieta – Simona
Krupeckaitë
(SSF, neakiv. sk.
IV k.) (dviraèiø
sportas).
Pasaulio
èempionato
dviejø sidabro
medaliø
laimëtoja. Pekino
olimpinëse
þaidynëse uþimta
VIII vieta.
VIII vieta –
Vytautas
Vaièikonis
(SSF, neakiv.
sk. II k.)
(baidariø
irklavimas).
Europos
èempionas.
Daugkartinis
Lietuvos
èempionas.
áveikusios ne tik naujas sporto aukštumas,
bet ir pasiþymëjusios unikaliais gebëjimais,
elgesiu, atsakingumu, dvasingumu, patrio-
tizmu, dorove. Ðiø sportininkø pavyzdys
ugdo pagarbà sportui, padeda suvokti lai-
mëjimø ir pralaimëjimø kainà. Universite-
to auklëtiniø laimëjimais didþiavosi visa Lie-
tuva. Jø pagrindinis tikslas buvo ir yra spor-
tuojant stiprëti dvasiðkai, fiziðkai bei tau-
tiðkai ir kartu sportinëmis pergalëmis gar-
sinti Tëvynæ Lietuvà. Sportininkø, treneriø
minties upeliai neturi nubëgti giliai po þe-
me ir amþiams iðnykti. Universiteto sporto
istorija kaip vandenynas – niekad neuþðà-
la. Trenerio menas, sportininko talentas,
treniruotës mokslas, kultûra, atlikto darbo
vertë – tai sportininko rengimo ðerdis. Tre-
neris treniruotës technologijos sukûrimo
raktà gauna paþindamas, lygindamas ir
ávertindamas esamà padëtá, tobulindamas
ir paþindamas save, kurdamas ir apiben-
drindamas parengtumo prioritetus ir turi-
ná. Mes dþiaugiamës, kai mûsø Universi-
teto sportininkai tampa olimpiniais èem-
pionais, pasaulio rekordininkais, bet ne
maþiau dþiaugiamës, kai jie baigia Univer-
sitetà, ágyja specialybes, suranda savo vie-
tà gyvenime.
Tikimës, kad mûsø pateiktas Vilniaus
pedagoginio universiteto sportininkø ir
treneriø istorijos „metraðtis“ bus raðomas
toliau. Tai garbingas ir graþus mûsø Uni-
versiteto gyvenimo laikotarpis, kuriuo mes
galime didþiuotis.
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2009
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.5 (607) geguþë
5
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos Tu r i n y s
gamtos draugija, VGTU
A.GAIÞUTIS Universitetas ir mokytojø rengimas ...... 2
Vyriausiasis redaktorius
M.BARKAUSKAITË, B.BITINAS Mokytojø
JUOZAS BALDAUSKAS
rengimas: nukirpti ar prisiûti? ................................... 4
Redakcijos kolegija
R.GRIGAS Lietuviðkoji realybë .................................. 6
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS D.M.STANÈIENË Gërio paradigma ugdymo
EDMUNDAS ÈAPAS
raiðkoje ...................................................................... 8
ALGIRDAS GAIGALAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS E.SAKADOLSKIENË Visuomenës iððûkiai ir
JONAS GRIGAS besikeièiantis Europos mokytojø vaidmuo ............. 10
GEDIMINAS ILGÛNAS
PAULIUS JURKUS V.PRUSKUS Finansø etika ...................................... 12
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS A.VASILIAUSKIENË Monografija apie
JONAS KUBILIUS socialinës katalikybës raiðkà Lietuvoje ................... 12
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
J.LIPEIKIENË Informatikos studijø kokybë
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI gerinama vykdant projektus ................................... 14
STASYS VAITEKÛNAS J.A.KRIKÐTOPAITIS Scientia et historia skelbia
JURGIS VILEMAS
savo penkioliktàjá forumà ........................................ 16
ALEKSANDRAS VITKUS
J.SKOMSKIS Iðausim margà ðokiø raðtà savo
Redakcijos darbuotojai
ðirdyse ..................................................................... 18
Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË P.VASILJEVAS Ultragarsiniai keitikliai ir jø
Meninis redaktorius naudojimas ............................................................. 20
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë R.VAIÐNORAS Jaunøjø darbai skystøjø
SAULË MARKELYTË kristalø laboratorijoje ............................................... 22
Rinkëja
E.MASIULIS, S.KRIVICKAS Kaip patogiau
VIOLETA SADAUSKIENË
susisiekti? ............................................................... 24
REDAKCIJOS ADRESAS
Antakalnio g. 36, LT-10305 A.VILKELIENË Mocartas ir mokslas ....................... 26
Vilnius P.PIPINYS, A.RIMEIKA Fononais paskatintas
krûvininkø tuneliavimas .......................................... 27
TELEFONAI
Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72
J.R.STONIS Permainø vëjai – mes vieni
Redaktoriø 2 34 41 00 geriausiø Lietuvoje .................................................. 28
Faksas 2 34 15 72
Elektroninis paðtas N.CIBULSKAITË Matematikai ir skaièiai ................. 29
mgredakcija@post.skynet.lt J.ÞILIONIS Dialogo socialinës dimensijos .............. 30
J.SKOMSKIS Svarbu þinoti, kad esi savo
Pasiraðyta spaudai 2009-05-07
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8
Tëvynës vaikas ........................................................ 32
Popierius ofsetinis Þ.SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENË Gyvenimo
Kaina 4,5 Lt
kokybæ lemia visuomenës vartojimo kultûra .......... 34
Spausdino AB ,,Spauda”
G.GAIGALAS Nauji atomo teorijos tyrimai,
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
skirti Lietuvos vardo tûkstantmeèiui ........................ 36
SCIENCE AND LIFE Sveikiname ............................................................. 37
Science popular and
historical monthly. J.R.STONIS Ten, kur auga lianos ir bangminiai ...... 37
Editor-in Chief J.Baldauskas V.ANDRULEVIÈIÛTË „Ave Vita“ – choras,
“Mokslas ir gyvenimas”, kuris niekada nenuilsta ........................................... 41
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania. P.KAROBLIS Gaiviø permainø vëjuose ................... 42
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Pirmajame þurnalo virðelyje panaudota
Egidijaus BARAUSKO ir Jono Rimanto STONIO nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 43
 Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla per 2008 m. iðleido

daugiau nei 213 moksliniø leidiniø. „Moksliniø monografijø“
serijoje pasirodë per 30 leidiniø. Toliau sëkmingai leidþiami
„Moksliniø straipsniø rinkiniai“. Pasirodë „Lietuvos Respublikos
I–III (1922–1927) ir IV (1936–1940) Seimø nariø biografinis
þodynas“, išleistas Adolfo Šapokos „Raštø“ 2 t. Jau yra ir
„Vilniaus istorijos metrašèio“ 1 t. Daugelis iðkiliøjø leidiniø
sulaukë iðkilmingø sutiktuviø tradicinëje knygø mugëje bei
Mokslø akademijoje, kai kurie eksponuoti ir
pasaulinëje Frankfurto mugëje.

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt