P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

|Views: 209|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/24/2013

pdf

text

original

2009

5

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

1

Pasiraðyta sutartis su Vilniaus verslininkø darbdaviø konfederacijos prezidentu prof. dr. Rimvydu Jasinavièiumi

Rektorato sveèiai JAV ambasadorius Johnas A. Cloudas (viduryje), antras ið kairës – patarëjas Williamsas A. Jamesas

Vilniaus pedagoginis universitetas
Dabar daug kalbama ir diskutuojama apie mokytojø rengimà. Ne tik pas mus vyksta tos diskusijos, bet ir kituose kraðtuose. Mat gyvenimo tempas, globalizacijos iððûkiai ir jos grimasos, taipogi þiniø ekonomikos, atviros visuomenës kûrimas negali bûti apvainikuotas be ðvietimo pastangø ir permainø. Mûsø universitetas kaip pagrindinis mokytojø rengimo universitetas irgi nesnûduriuoja, o gana aktyviai dalyvauja visose permainose. Tiesa, ne kiekvieno „revoliucionieriaus“ ir ne kiekvienos „revoliucionierës“ siûlymams ir pamokymams pritardamas. Mat þmogaus auklëjimas ir ugdymas, formavimas jo valingo charakterio ir kûrybiðkumo, tautiniø ambicijø ir pilietinës pozicijos gaivinimas jame – tai ne rieðutø gliaudymas ar bet kokios vadinamosios prestiþinës profesijos specialistø armijos rengimas smagioms iðleistuvëms. Ðvietimo nacionalinës sistemos susiklosto per ðimtmeèius ir deðimtmeèius ir privalome saugoti jas kaip sudëtinæ kultûros dalá ir jos svarbiausias atramas. Aišku, neþsisklæsdami savyje, atsisakydami perdëto tradicionalumo ir provincialumo, kurio, deja, pas mus tikrai nestinga. Ir ypaè populizmo, kai itin svarbûs mûsø visuomenei dalykai – labiausiai þmogaus auklëjimo ir ugdymo – daþnai pateikiami kaip paprasti, ne patys svarbiausi. Argi taip nebuvo su mokytojø socialinës padëties nesupratimu ir nenoru jà suprasti? Argi ne dël vadinamøjø valstybininkø, politikos naujakuriø ir biurokratø atidumo ir supratimo stokos vos ne keliø nepriklausomybës deðimtmeèiø prireikë, kad mokytojø atlygis uþ sunkià veiklà ir didelius krûvius pajudëtø nors kiek geresne linkme. Kiek buvo raðyta spaudoje, kiek kreiptasi á aukðtesniàsias valstybës ástaigas, bet, tik atsiradus mokytojø profesinëms sàjungoms (dar pakankamai

Universitetas ir mokytojø rengimas
Akad. Algirdas GAIÞUTIS
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius gleþnam dariniui), jø reikalavimams ir lozungams, þengtas pastebimas þingsnis susiðnekëjimo linkme. Dargi europinio gyvenimo stiliaus linkme. Juk mokytojo sauga visuomenëje ne tik finansinë, bet psichologinë, moralinë privalo visiems lygiai rûpëti – ir politikams, ir vyriausybininkams, ir tëvams, ir, aiðku, patiems mokytojams. Juoba kad dabar mokytojo sàvokà keièia edukacijos þinovo, specialisto sàvoka, aprëpianti labai platø visuomenës ðvietimo spektrà. Tai ne tik atskirø mokslo srièiø didaktikai, sugebantys sudëtingas mokslo þinias ir kultûros vertybes bei normas pateikti vaikams, paaugliams ir jaunimui ðiuolaikiðkai, remdamiesi moderniàja didaktika. Tai ir edukologai – socialinës pedagogikos, andragogikos, specialiøjø poreikiø pedagogikos, ðvietimo ástaigø vadybos ir administravimo, mokymo proceso psichologijos ir sociologijos ir kt. Visuomenës edukacija, mokymosi visà gyvenimà idëja ir praktika yra mûsø XXI a. ðvietimo linkmë. Aiðku, niekuomet neprarandanti ir, manyèiau, neprarasianti savo ðerdies – pedagogikos. Ji nuolat pamaþu kinta, atsiþvelgiant á visuomenës (þiniø, informacinës, laisvosios rinkos visuomenës ar dar kaip nors kitaip ávardijamos) esminius pokyèius ir globalizacijos iððûkius. O kaip norëtøsi, kad ásisenëjusios problemos bûtø sprendþiamos sparèiau ir mokytojo profesijai bûtø sugràþintas prestiþas. Praëjusiø metø pabaigoje (spalio 24 d.) Prezidentûroje vyko gan nuodugni, aistringa konferencija, skirta mokytojø rengimui ir valstybës uþsakymui pedagogams rengti. Konferencija buvo ádomi ir naudinga. Prezidentas V.Adamkus sakë, kad mokytojai skundþiasi dideliu krûviu bei alinanèiu darbu, maþu darbo uþmokesèiu, psichologiniu ir net fiziniu nesaugumu. Todël reikia kuo aktyviau spræsti susikaupusias problemas ir nelaukti, kol Lietuvoje nebebus kam dirbti mokykloje. Atëjo laikas mokytojø rengimà paskelbti nacionalinës svarbos dalyku.

2

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Gamtos mokslø fakulteto Technologinio ugdymo katedros rankdarbiø ir technologijos darbø galerijos ,,Verdenë” atidarymas

Iðties tokios mintys yra visiðkai teisingos. Dabar mokytojus rengia daug universitetø ir kolegijø. Jau vien dël to nukenèia jø parengimo kokybë. Að nesakau, kad bûsimuosius edukologus turi rengti tik mûsø Universitetas. Universitetas, kuriame sukaupta didþiulë ðios veiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jø kolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai ir profesoriai – anaiptol nëra tik eilinë aukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kam norëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jø ypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimà ir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes turime ðios srities „monopolá“ ir jie norëtø neleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius, kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà „monopolá“ tose srityse, kuriose dirba talentingi mokslininkai, sukuria netgi savo mokyklas, atsiranda visuomenëje didesnë tokiø universitetø trauka. Ir dël to neverta perdëm jaudintis ir graþbyliauti. Aišku viena – mokytojo profesija netaps patraukli ir dargi konkurencinga darbo rinkoje (nors tokiø þodiniø konstruktø derëtø saugotis), jeigu jie bus rengiami kaip greitpyragiai. Kad ateitø á universitetà gabiausi, talentingiausi vaikinai ir merginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dargi gerai sustyguotø – aiðkios valstybës politikos, kurioje mokytojø rengimo prioritetas bûtø akivaizdus, ir gerai sutvarkyto mokytojø rengimo reglamento, ir papildomø stojanèiøjø á edukologijos profesijas atrankos kriterijø, ir pedagogikos programø esminio sumoderninimo, ir pedagoginës praktikos turinio ir formø pertvarkos, ir paèiose mokyklose sukuriamos þmogaus savigarba paremtos atmosferos, ir savivaldybiø atsakingos pagalbos mokyklø reikmëms ir mokytojø kompetencijø turtinimui, ir labai svarbaus bendruomeninio ryšio mokinys

Lietuvos nacionalinës premijos laureatë doc. Vanda Juknaitë

Valstybinës Jono Basanavièiaus premijos laureatas prof. Stasys Skrodenis

– mokykla – šeima stiprinimo visomis ámanomomis priemonëmis, ir daugelio kitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kad visi jie bûna veiksmingi tik veikdami darniai, netgi sistemiškai. O tai pasiekti išties nelengva. Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasi ðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradigmà, kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiø teikëjas jaunoms sieloms, keièia naujoji, kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis individualumas ir sugebëjimo mokytis skatinimas. Nuo normø, bendrøjø programø ir standartø (nors tai irgi svarbu) bûtina atsigræþti á ugdytinio asmenybæ – tegu dar gleþnà, stokojanèià darnos ir besiblaðkanèià. Nors ir anksèiau netrûko mûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþdavinio svarbà, bet dabartinëje gyvenimo situacijoje tokia nuostata darosi visø

mokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kartai tenka ir teks susidurti su neáprastomis aplinkybëmis, kai daugelis tëvø, tapæ migrantais, uþkrauna vaikø auklëjimo naðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar giminaièiø ir paèios mokyklos. Ir minëtasis bendruomeniðkumas mokinys – mokykla – ðeima nuolatos tampa paþeidþiamas ir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rûpintis ne tik dalykø didaktika, kaip geriau perteikti þinias, bet patiems imtis gerø iniciatyvø, siekiant mokyklos bendruomenæ suburti ir plësti ryðius ne tik su mokiniais, su tëvais, bet ir vadinamaisiais socialiniais partneriais ir profsàjungomis. Ir dargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèias gyvenimo situacijas, kurios pateikia daug iððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniai stokojanèiai „gyvø þiniø“. Vadinasi, mûsø Universitetui, rengianèiam mokytojus, darbo per akis. Pirmiausia, tobulinant bakalauro ir magistro programas, kad jos bûtø aktualios, patrauklios ir konkurencingos. Reikia bûsimiesiems mokytojams suteikti bûtinø þiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæ patirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûs mokytojai, gerai iðmanantys savo dalykà, jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pilietiðkai nusiteikæ. Þodþiu, tokie mentoriai, kuriems mokymasis visà gyvenimà anaiptol niekuomet neatrodë naujadaras ar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svarbus ir bûtinas dalykas. Praktiniai studentø ágûdþiai sustiprës tik glaudinant Universiteto ryðius su mokyklomis ir stiprinant santykius tarp mokytojø kartø. Juk visi mes lygiai esame suinteresuoti matyti tautos dabartá ir ateitá ðviesià, matyti kraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi, kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligencijos valdomi þmonës, þinantys, kas yra tvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës bei energijos jungtys tarp kartø.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

3

Diskusijos dël Lietuvos aukðtøjø mokyklø tolesnës raidos nustelbë mokytojø rengimo problemà, kuri aktuali nuo pat Nacionalinës ðvietimo sistemos kûrimo pradþios, pabrëþta Pedagogø rengimo koncepcijoje (2004) ir Vyriausybinëje pedagogø rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programoje (2006). Remiantis šiais dokumentais iðspræstos kai kurios dalinës pedagogø rengimo problemos, taèiau norimo kokybinio poslinkio nëra pasiekta, daugelis uþsibrëþtos pertvarkos komponentø liko popieriuje.

Prof. Marija BARKAUSKAITË, prof. Bronislovas BITINAS
Tai, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, patvirtino Europos Komisija, komunikate (2008) dël gebëjimø ugdymo XXI a. pabrëþusi, jog „ðvietimo sistemose, kuriose pasiekiama geriausiø rezultatø, mokytojo profesijà renkasi patys gabiausi þmonës, naudojama veiksminga tinkamø kandidatø á mokytojus atrankos procedûra“. Ðá teiginá pabrëþë ir Europos Parlamentas, priëmæs (2008) rezoliucijà dël mokytojø rengimo kokybës gerinimo. Problemos aktualumà, mokytojø rengimo svarbà paryðkino 2008 m. spalio 13–14 d. Vilniaus pedagoginiame universitete vykusi tarptautinë konferencija „Mokytojo profesija: pokyèiai, iððûkiai ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo visø Europos valstybiø Ðvietimo tarybø delegacijos, vadovaujamos Europos ðvietimo tarybø tinklo prezidentës Simone Barthel (European Network of Education Councills). Konferencijos praneðimuose, jos rezoliucijoje paþymima, kad reikalavimai mokytojø rengimui nuolat didëja, nes visuomenë, tarptautinës ir nacionalinës vyriausybinës institucijos, naujos ugdymo paradigmos mokytojams kelia naujus reikalavimus. Konferencijos rezoliucijoje pabrëþiama visokeriopa pagarba mokytojo profesionalumui, nuolatiniam jo tobulëjimui, suteikiant „mokyklos organizacijoms autonomiðkumà ir pasitikëjimà valdymo pokyèiais“. Ypaè daug dëmesio skiriama pirminiam mokytojo rengimui universitete, pabrëþiama, kad siektina, jog mokytojai ágytø magistro laipsná, kad jiems bûtø padedama mokytis visà gyvenimà. Galima manyti, kad su šia rezoliucija siejasi LR Prezidento surengtos apvaliojo stalo diskusijos „Visuomenës ir valstybës uþsakymas pedagogams rengti: problemos ir perspektyvos“ (2008 m. spalio 24 d.) rezultatai. Pagrindinë ðios diskusijos idëja – formuluoti valstybës ir visuomenës uþsakymà tiems, kurie rengia mokytojus, tai yra aukðtosioms mokykloms. Sunku

Mokytojø rengimas: nukirpti ar prisiûti?
zicijø, tai yra kai kà nukirpti, kai kà prisiûti ir taip sukurptà gaminá pavadinti nauju. Èia svarbu, kas bus tie ekspertai, kurie vertins mokytojø rengimo programø atitikimà

studijø programas“. Akivaizdu, kad toks teiginys atveria ávairias galimybes siekti problemos sprendimo kokybiniø pokyèiø. Taèiau jame slypi ir pavojus, kurio neiðvengë ankstesnës Vyriausybës – á mokytojø rengimà paþvelgti tik ið kiekybiniø po-

pasakyti apie pasaulinæ ðvietimo istorijà, bet Lietuvoje tai – vienas pirmøjø viešai pareikðtas socialinis uþsakymas mokytojus rengianèioms institucijoms. Ligðiolinë praktika tokia, kad paèios aukðtosios mokyklos formuluoja toká uþsakymà, iðreikðtà studijø programø tikslais ir já realizuojanèiø priemoniø sàraðu ir atspindintá visø pirma aukðtøjø mokyklø paskirtá, mokyklø lûkesèius. Valstybë iki šiol tëra formalus uþsakovas, tai yra tik skiria lëðø tam tikram mokytojø skaièiui parengti, reikalauja, net vertina rengimo kokybæ, nesiremdama tyrimu, ið esmës nesidomëdama lëðø panaudojimo rezultatyvumu. Tokiu Prezidento paragintu visuomenës dalyvavimu siekiama paðalinti ðià spragà, tai yra bent iš dalies, objektyviau paþvelgti, kaip aukðtosios mokyklos vykdo uþsakymà. Seimo patvirtintoje dabartinës Vyriausybës programoje mokytojø rengimo pertvarka nusakoma vieninteliu teiginiu: „Sudarysime sàlygas, kad dël mokytojø rengimo galëtø konkuruoti visos Lietuvos aukðtosios mokyklos, kurios vykdo nustatytus kokybës reikalavimus atitinkanèias

Prof. M.Barkauskaitë ir prof. B.Bitinas konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20”

standartus, profesinio rengimo dëstytojø kvalifikacijas, parengto specialisto kompetencijas ir t.t.; praktika rodo, kad ekspertais kartais tampa asmenys, bendrojo lavinimo mokyklose buvæ tik mokiniai. Þinant, kad švietimas yra bene inertiškiausia socialinës tikrovës sritis, bûtina visapusiðkai iðnagrinëti tai, kà pasiûlë apvaliojo stalo diskusijos dalyviai, aptaræ problemà Europos Sàjungos pozicijos fone. Èia, kaip ir sprendþiant kitas aktualias socialines problemas, visø pirma kyla klausimas, ar diskusijoje numatytas uþsakymas Lietuvos universitetams yra pakankamas, kad pedagogø rengimas pakiltø á naujà kokybæ. Ið pradþiø reikia priimti vienà išlygà: pagrindinë problema, spræstina valstybës lygmeniu – bendrojo lavinimo mokyklose dëstomø dalykø mokytojø rengimas. Ikimokykliniø institucijø auklëtojø, socialiniø pedagogø, pradiniø klasiø mokytojø ir kitø pedagogø, kurie nedësto specialybës

4

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

dalykø, rengimas nesunkiai telpa á palyginti nusistovëjusius aukðtàjá mokslà reglamentuojanèiø ástatymø ir poástatyminiø aktø rëmus. Mat šiø specialybiø studijos skirtos ágyti tik vienà, edukologiná baziná iðsilavinimà. Kas kita – dalykø mokytojai, kurie reikiamà kvalifikacijà gali ágyti tik universitetuose ir kuriems per tà paèià studijø trukmæ turi bûti suteikiamos dvi, sunkiai tarp savæs susiejamos specialybës, tai yra dalykinis ir pedagoginis išsilavinimas. Deja, šis dalyko mokytojø rengimo ypatumas oficialiuose dokumentuose nëra pabrëþiamas kaip sudëtingas probleminis klausimas. Be dideliø sunkumø galima suvokti, kad gydytojø, stomatologø, farmacininkø ir slaugos specialistø rengimas skirtingas, nors jie visi yra medicinos darbuotojai. Kodël gi nenorima sutikti, kad, pavyzdþiui,

bûtinus profesinius gebëjimus ir, svarbiausia, pozityvias pedagoginës veiklos nuostatas. Dþiugu, kad ir apvaliojo stalo diskusijos dalyviai tai pripaþino, nes išvadose pabrëþiama ne tik dalyko mokymo, bet ir stebëjimo, auklëjamojo darbo bei ugdomosios veiklos praktika, atliekama nuo pirmøjø kursø. Kitaip sakant, diskusijos dalyviai pirmenybæ teikia dalyko mokytojø rengimo lygiagreèiam modeliui realizuoti (kurio esmë – dalykinis ir profesinis lavinimas per visà studijø laikà). Ðiuo modeliu grindþiamas dalyko mokytojø rengimas Vilniaus pedagoginiame universitete. Daugiau kaip pusës amþiaus patirtis liudija modelio pranaðumà; dar daugiau, dalies mokomøjø dalykø (informatikos, uþsienio kalbø, kûno kultûros, technologijø, muzikos, dailës ir kt.) mokytojø rengimas visavertis

Konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20” akad. A.Gaiþutis (viduryje) su ðvietimo ir mokslo ministrais (ið kairës) A.Monkevièiumi, G.Steponavièiumi ir H.Zabuliu

socialiniø pedagogø ir istorijos mokytojø rengimas turi bûti ne tik skirtingai reglamentuojamas, bet ir skirtingos trukmës (vadinasi, ir skirtingai finansuojamas)? Todël naujø sprendimø reikia ne pedagogø rengimui apskritai, bet dalyko mokytojø rengimo pertvarkai. Vienas ið variantø – galimybë šiuos mokytojus rengti po to, kai jie ágyja dalyko bakalauro akademiná laipsná. Taèiau ðios galimybës realizavimas (tai yra mokytojø rengimas pagal vadinamàjá nuosekliøjø studijø modelá) dabartinëmis sàlygomis tereiškia studijø programos vidiná pertvarkymà, kurio vertë abejotina. Daugeliu tyrimø parodyta, kad nuostata bûti mokytoju sëkmingiausiai átvirtinama intensyviø visø 4 metø trukmës universitetiniø studijø metu; vieni metai, kurie bûtø skiriami baigus bakalauro studijas mokytojo profesiniam rengimui, yra per trumpas laikas išugdyti

tik taikant lygiagretøjá modelá, nes ilgesnës trukmës praktiniø gebëjimø, sudaranèiø dalykinio rengimo pagrindà, ugdymas yra daug veiksmingesnis. Kita vertus, lygiagretaus rengimo modelis neparankus norint ágyvendinti Vyriausybës programoje iðsakytà idëjà – sudaryti sàlygas dalyko mokytojus rengti konkurencijos pagrindu visuose universitetuose. Vilniaus universitetas kadaise pagal ðá modelá rengë mokytojus, tai yra studijoms ápusëjus dalá studentø skirdavo á pedagoginio profilio grupes. Taèiau toks rengimas nepasiteisino, o dabartinëmis sàlygomis – ir nepagrástas, nes studentas turi teisæ ágyti tà specialybæ, kurià buvo nurodæs savo pasirinktoje bakalauro studijø programoje. Komplikuota situacija susidarytø ir tuo atveju, jei tame paèiame universitete to paties dalyko mokytojai bûtø rengiami pagal abiejø modeliø programas. Mûsø ðalyje grieþtai laikomasi reikalavimo, kad dalyko mokytojø rengimo studijø programos turi tenkinti studijø krypties, kuriai priklauso mokomasis dalykas, reglamento bendrojo lavinimo ir studijø pa-

grindø tiksliniø daliø minimalius reikalavimus. Dël ðio reikalavimo (dël riboto studijø finansavimo ir studijoms skirto laiko) neámanoma ágyvendinti rengimà dviejø dalykø mokytojø, kurie reikalingi pagrindinëms mokykloms (tai parodë tyrimas), nors toks rengimas taikomas daugelyje Europos Sàjungos ðaliø. Dalyko mokytojo kvalifikacijos suteikimas dalyko srities bakalauro laipsná turintiems asmenims, iðklausiusiems metiná profesinio mokymo kursà pagal nuosekløjá modelá, reiškia, kad dalyko mokytojas parengiamas ne per ketverius metus, kaip tai daroma pagal lygiagretøjá modelá, o studijos pratæsiamos iki penkeriø metø. Šiuo atveju mokytojo rengimas daug brangesnis, nesilaikoma ir vieningø reikalavimø laiko, finansø ir kt. klausimais – á tai atkreipia dëmesá kai kurie lygiagretaus modelio ðalininkai. Deja, ši esminë aplinkybë visiškai neatsispindi mokytojø rengimà nusakanèiuose dokumentuose. Akivaizdu, kad kvalifikuotà dalyko specialistà bakalauro lygmeniu parengti per ketverius metus lengviau negu per trejus (jei atimsime metus pedagoginio ir psichologinio rengimo). O jei Europos šalys pereitø prie trejø metø trukmës bakalauro programø, dalyko mokytojø rengimo problema taptø dar sudëtingesnë. Dalyko mokytojo profesinës studijos apima pedagogikos ir psichologijos dalykø dëstymà, pedagoginæ praktikà ir baigiamàjá darbà. Teoriniø kursø iðklausymas nereiðkia, kad studentas yra parengtas mokyti kitus, todël pedagoginë praktika yra esminis mokytojo rengimo komponentas, todël jai numatoma skirti vieno studijø semestro apimties laikà. Apvaliojo stalo diskusijos dalyviai tokià studentø pedagoginës praktikos apimtá laiko nepakankama, rekomenduoja jà didinti iki vienø metø. Taèiau tokia pedagoginës praktikos apimtis reikðtø, kad mokytojo profesiniam rengimui reikëtø skirti pusantrø metø (net jei tokia trukmë bûtø átvirtinta atsisakius Mokytojø rengimo koncepcijoje numatytos kvalifikaciniu egzaminu baigiamos pedagoginës staþuotës). Þinoma, pedagoginës praktikos kaip esminio mokytojø rengimo komponento átvirtinimas ir iðplëtimas priimtinas ir uþsakovams, ir vykdytojams. Deja, naujuoju pedagogø rengimo reglamentu patvirtinta pedagoginës praktikos apimtis padidinta iki vieno semestro mokytojø pedagoginio ir psichologinio teorinio rengimo sàskaita. Tad labai abejotina, ar nuo vieno krašto nukirpus, o prie kito prisiuvus studijø laikà profesinio rengimo kokybë labai pagerës. Gerai þinoma, kad nei teorija, nei praktika viena be kitos neduoda kokybiško rezultato. Bûsimi mokytojai per bakalauro studijø programos dalykus tebëra orientuojami visø pirma á mokslo þinias ir dalyko tuMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

5

riná atitinkanèius gebëjimus. Galima sutikti, kad bendrasis išsilavinimas kaip mokslo pagrindø ásisavinimas be didesniø iðlygø priimtinas vidurinës mokyklos 11–12 (gimnazijos 3–4) klasëse, kuriø pagrindinë (nors ir neoficialiai reiðkiama) paskirtis – padëti jaunam þmogui pasirengti studijoms, kvalifikuotos profesinës veiklos kompetencijø ásigijimui. Tuo tarpu pagrindinei mokyklai skirtos Bendrosios programos pabrëþia bendrøjø kompetencijø (socialinës, paþinimo, komunikacinës, informacinës, sveikos gyvensenos, meninës ir kt.) ugdymà kaip esminius bendrojo lavinimo tikslus. Vargu ar galima tikëtis, kad mokytojo profesinio rengimo programa, vykdoma atsietai nuo dalykinio rengimo programos, bus rezultatyvi, tai yra pasiseks studentus išmokyti per savo mokomojo dalyko pamokas realizuoti šiuos bendruosius mokiniø ugdymo tikslus. Vadinasi, psichologinis pedagoginis kryptingumas turi tapti esminiu pagrindinës mokyklos mokytojø ne tik profesinio, bet ir dalykinio pasirengimo bruoþu. Ði idëja, apie kurios ágyvendinimà svajojo visi mokytojø profesinio rengimo specialistai, dabar natûraliai ateina á pagrindinæ mokyklà. Bet tai reiðkia, kad dalyko mokytojai turi bûti visapusiðkai parengti bendrøjø kompetencijø ugdymo inkorporavimui á bakalauro studijø programà sudaranèiø dalykø turiná, pradedant jø aktualumo atskleidimu ir baigiant ðiø kompetencijø ugdymo rezultatø vertinimu. Ðiandien dar sunku ásivaizduoti, kaip tai bus ágyvendinta praktikoje, bet iðeities nëra – naujos bendrosios programos yra jau „nuvaþiavæs traukinys“, kurio atgal nesugràþinsime, mokytojus rengiantys universitetai privalës studentus šiam darbui intensyviai ir kûrybiðkai rengti. Èia natûraliai kyla mintis, kad pagrindinës mokyklos ir aukðtesniøjø klasiø mokytojø rengimas turëtø bûti skirtingas. Dabartinë tradicija rengti mokytojus visoms dalykinio mokymo klasëms sietina su visuomenëje populiaria idëja, jog geriausia, kai tas pats mokytojas moko savo dalykà nuo penktos klasës iki vidurinës mokyklos baigimo. Taèiau ši idëja gana retai buvo ágyvendinama praeityje, o dabartinëmis socialinio dinamiškumo sàlygomis dar komplikuotesnë. Anksèiau ðvietimo reformos pradininkë M.Lukðienë siûlë siekti, kad gimnazijø mokytojai bûtø mokslinës krypties, kuriai priklauso dëstomas dalykas, magistrai. Galbût kol kas toks reikalavimas Lietuvoje bûtø per grieþtas, per didelis ir per staigus (nors ði mintis jau áraðyta minëtoje konferencijos rezoliucijoje, o, pavyzdþiui, Suomijoje, kurioje ðvietimo kokybë yra labai aukðta, mokytojai jau dabar privalo bûti ágijæ magistro akademiná laipsná), taèiau realu mokyklos baigiamosios pakopos moky-

tojais rengti mokslo krypties bakalaurus, siekianèius ágyti pedagoginæ kvalifikacijà; tuo bûtø pateisintas jau aptartas jø studijø laiko pratæsimas vienais metais. Bet kuriuo atveju pedagogø rengimo dokumentuose turi bûti skirta dëmesio ir 11– 12 klasiø mokiniø mokytojø rengimui, suvokiant, kad ankstyvosios jaunystës amþius persunktas tikrovës paþinimo paieðkomis, pasirinkimø ir apsisprendimø sàsajomis; vadinasi, ðio tarpsnio pedagogai turi bûti ágijæ kitas kompetencijas. Pagrindinës mokyklos mokytojø pasirengimas dalyko mokymui, orientuotam á mokiniø bendràsias kompetencijas, turëtø uþimti tarpinæ padëtá tarp pradiniø ir baigiamøjø klasiø mokytojo kompetencijø. Tai reiškia, kad pagrindinës mokyklos mokytojas turi bûti susipaþinæs ir su pradinio mokymo, ir su baigiamojo mokyklinio ugdymo tikslais, ðiø pakopø mokytojo veikloje taikomomis ugdymo technologijomis. Pedagoginë ir mokslinë praktika ir patirtis pagrindþia prielaidà, kad penktø–deðimtø klasiø mokytojai turëtø ágyti geresná edukologiná pasirengimà nei dalykiná. Ðiuolaikinis mokslas pernelyg sudëtingas, kad pagrindinës mokyklos mokiniai ágytø visavertá moksliniø þiniø pagrindà nepretenduodami á jø enciklopedinæ gausà. Toká teiginá iliustruoja vaizdus pasakymas, kad pradinëse klasëse suþinome, jog Þemë yra rutulio formos, aukðtesnëse – kad ji yra elipsoidas, o studijuodami iðsiaiðkiname, jog ji – geoidas... Psichologiniais ir pedagoginiais tyrimais árodyta, jog daug lengviau mokyti neþinantá negu nesàmoningai átvirtinusá daug þiniø, nes senos þinios neuþleidþia vietos jas neigianèioms naujoms þinioms. Bendrosios kompetencijos tuo ir svarbios, kad yra mokymosi visà gyvenimà instrumentas, kurio padedamas þmogus nesunkiai áveikia barjerà tarp atgyvenusio ir naujo tikrovës ávaizdþio; veiksmingos ðiuolaikinës mokymo technologijos daro mokymo turiná prieinamà visiems mokiniams. Þinoma, tai nereiškia, kad universitetà kà tik baigæs mokytojas gebës visas šias technologijas taikyti; tam egzistuoja mokytojø tæstinio profesinio mokymosi sistema. Tad galima teigti, kad visø iki ðiol patirtø dalyko mokytojø rengimo nesëkmiø iðtakos – reikalavimas ðiø mokytojø rengimà ásprausti á LR aukðtojo mokslo ástatymo sukurtà Prokrusto lovà. Rengiant naujà ðio ástatymo redakcijà, derëtø numatyti specialø dalyko mokytojo rengimà reglamentuojantá ástatymà, kuriuo bûtø nusakomi realûs tokio rengimo modeliai ir numatomos lëðos jiems ágyvendinti. Kol nëra tokio ástatymo, galima sudarinëti ávairias mokytojø rengimo koncepcijas, taèiau visos jos liks panaðios á uþsakymà pasiûti drabuþá, nors audinio tam nepakanka.

Lietuviðko
Kandûs sociopolitologiniai
Prof. habil. dr. Romualdas GRIGAS
VPU Sociologijos ir politologijos katedros vedëjas

„Þoliø kuokðtas“ dykumoje ir kreipinio „Lietuvos þmonës“ anatomija
Oficialiai mûsø statistika pripaþásta, jog po Nepriklausomybës atkûrimo ið Lietuvos emigravo apie 0,5 milijono þmoniø. Á tà skaièiø neáeina tie, kurie laikinai (arba tariamai laikinai) iðvaþiavæ á uþsiená uþdarbiauti. Ðiø þmoniø statistikos nëra, bet galime dràsiai manyti, kad ðitos kategorijos (ðvytuoklinës, laikinos emigracijos) emigrantø turime ne maþiau kaip anø. Teigiama, kad kasmet ið Lietuvos emigruoja 25–30 tûkstanèiø þmoniø. Tai prilygsta tokio kaimiško rajono, kaip Kupiškis (su visu centru), gyventojø skaièiui. Visuotinai paplitusi nuomonë, kad pagrindinis lietuviø emigracijà lemiantis veiksnys – ðalies ekonominë situacija. Tokià nuomonæ visokeriopai palaiko vos ne visos politinës partijos ir struktûros. Ið karto be akademinio slapukavimo iðsakysiu kontroversinæ mintá: tos struktûros tar-

6

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Jeigu ne tikrovëje, tai bent televizoriaus ekrane visi esame matæ þoliø kuokðtus, vëjo neðiojamus dykumoje ar pusiau dykumoje. Vietiniai gyventojai juos gaudo ir šeria savo kupranugarius... Karðto vëjo po tyrlaukius gainiojamo þoliø kuokðto ávaizdis kaip metafora gali bûti taikomas mums, lietuviams. Na, ypaè jaunajai kartai, nusiteikusiai ir toliau masiðkai emigruoti ið savo protëviø ðalies. Tëvynë, ypaè tëviðkë, daugeliui jø tampa sunkiau suvokiama, juolab ðirdimi nebeiðgyvenama abstrakcija.

ji realybë
pastebëjimai
si aidas atkartoja „virðesniø“ uþ jas jëgø sieká Lietuvà ir toliau matyti „apsivalanèià“ nuo lietuviø... Manau, kad nëra joks atsitiktinumas, kai Prezidentas per savo dvi kadencijas politikø þargone galutinai átvirtino kreipiná „Lietuvos þmonës...“ Pabandykite surasti dar nors vienà Europos ðalá, kur bûtø toks kreipinys „ávalstybintas“? Ðtai nuo èia galima atsekti vienà ið prieþasèiø, formuojanèiø vëjø gainiojamus þoliø kuokðtus... Vartojant toká kreipiná nuraðoma ne tik þmoniø istorinë atmintis, kultûrinis paveldas, pilietinë sanglauda. Nuraðoma ir daugelis kitø, nemaþiau svarbiø socialiniø, politiniø, etnokultûriniø, psichologiniø ir panaðiø elementø, sudaranèiø socialiniø santykiø ir jø ávairaus lygio tinklø pamatiná karkasà. Tas karkasas ðiandien praranda tvarumà, integralumà – tampa birus. „Lietuvos þmogui“ (atsipraðau – þmonëms) nebeprimenama jo pilietinë ir dorovinë priedermë savo tautai ir valstybei. Dar daugiau... Politikas, kuris yra linkæs operuoti ðiuo kreipiniu, save taip pat „iðlaisvina“ nuo panaðiø dvasiniø ir politiniø ásipareigojimø. Ar pamenate popieþiaus Jono Pauliaus kreipiná, atvykus á Lietuvà ir susitikus su lenkiðkai kalbanèia auditorija? „Lenkø kilmës lietuviai!“ Tuo popieþius norëjo pabrëþti politinës nacijos (ne vien etniniø lietuviø) svarbà valstybës gyvenime. Visuomenës nariø politiná susitelkimà. Tuo kreipiniu popieþius priminë ir lietuviø tautos istorines ðaknis, taip pat ir teritoriná vientisumà. Tuo tarpu mûsø politikai, sekdami Prezidentu, vengia ne tik kreipinio „lietuviai!“ (nors jø, etniniø, Lietuvoje 85 proc.). Jie seniai vengia tokiø, rodos, visai neutraliø, bet turiningø kreipiniø, kaip: tëvynainiai, bendrapilieèiai!.. Man suprantama, kodël taip elgiamasi. Tai ne vien dël tautinio nevisavertiðkumo ir noro ásiteikti saujelei tautiniø maþumø þmonëms. Jeigu bus vartojama lietuvio ar tëvynainio sàvoka, daugiau politinës ir ypaè dorovinës grauþaties patirs ir

savo pilieèius apiplëðiantis monopolistas, ir tik savo grupelës interesus matantis ir juos ginantis „valstybininkas“, ir eilinis savivaldybës „biurokratas“… Geleþinë taisyklë tokia: ir postmodernumo, eurointegracijos sàlygomis valstybës tvarumas priklauso nuo tautos tvarumo. Ir atvirkðèiai – paliegusi, savøjø vedliø uþmirðta ir „išsivaikšèiojanti“ tauta gimdo tokià pat paliegusià, „kreivai“ besielgianèià valstybæ. Reikëtø dar pridurti – gimdo „beveidæ valstybæ“. Ir ne bet kokià, o besirûpinanèià stambiojo, juolab transnacionalinio kapitalo interesais. O pastaroji, besirûpindama monopolinio kapitalo interesais ir vien pragmatiniais dalykais, toliau spartina tautos „išsivaikšèiojimà“. Uþburtas ratas… Kur iðeitis ið tos situacijos, kurioje esame atsidûræ? – paklaus nuo visuotinai paplitusios kritikos triukðmo, nuo irzlumo sklaidos pavargæs skaitytojas. Kai kà jau pasakiau, apibûdindamas paplitusá ir mums (manau, sàmoningai) implantuotà kreipiná „Lietuvos þmonës…“ Kità reikðmingesnæ atsakymo dalá pabandysiu sukonstruoti pasitelkæs jau kitoká ávaizdá… Bet prieð pateikdamas ir apraðydamas tà ávaizdá, tiesiog minties intrigai pateiksiu Þiskaro d’Esteno (Giscard d’Estaing), buvusio Prancûzijos prezidento, o vëliau iðrinkto Europos Konvento pirmininku, þodþius: „Pasaulis nelaimingas. Jis nelaimingas ne tik todël, kad neþino, kur eina, bet ir dël to, kad nejauèia, jog suþinojæs suprastø einàs katastrofos link…“ (D’Estaing G.V. Europa mûsø laikais. – Vilnius, 1995, p.15). Ta citata skaitytojui tenorëjau priminti, kad „išsivaikšèiojimo“ (dvasinio, kultûrinio) liga sergame ne vien mes. Tik mûsø liga yra kur kas fundamentalesnë, nei kur nors kitoje šalyje, pas mus turinti netgi gilias istorines šaknis…

Tautà (arba politinæ nacijà) ir valstybæ jø vienyje (jeigu tarp jø nëra atskirties) galime prilyginti grakšèiai pastatytai ir tvirtai stovinèiai rotondai. Man regis, tokiø dariniø mes turime Europoje. Tai suomiai, norvegai, danai, islandai (visi skandinavai!); prie jø galima priskirti Airijà, daugiatautæ Ðveicarijà…. Visos jos funkcionuoja demonstruodamos darnà tarp tautos ir valstybës (ðiuo atveju að nekreipiu rimtesnio dëmesio á dabartinæ pasaulá iðtikusià krizæ). Pabandysiu ávardyti rotondos kolonas, nuo kuriø priklauso statinio grakðtumas, patvarumas, apþvalgos erdvë ir kt. Kas gi ið tiesø sudaro valstybës-rotondos kolonas, koks jø skaièius, kokia jø bûklë? Dël kolonø skaièiaus… Tai – susitarimo dalykas. Galime imti penkias, septynias, devynias… Kuo didesnis skaièius – tuo daugiau painiavos. O jeigu rotondà ásivaizduosime ið trijø ar keturiø kolonø – vëlgi matysime architektûriná nesusipratimà. Kaþkà panaðaus galime áþvelgti organiniame tautos (nacijos) ir valstybës vienyje. Kokias kolonas tokiai rotondai-tvarios valstybës ávaizdþiui mes siûlome? Siûloma eilës tvarka neturi reikðmës. Primename – visos jos lygiavertës. Bet pokalbá apie tai pradësime nuo tradicinës… Na, intrigos, taip pat minties taupumo dëlei jas apibûdindamas (ir ásivaizduodamas bûtent Lietuvà kaip rotondà) kandþiai pašmaikštausiu. Gamybos organizavimas ir personalo vadybos kultûra. Su velioniu akad. E.Vilku mes nesutardavome. Jis turëjo polinká (kaip ir daugelis kitø) suabsoliutinti vadinamàjá ekonomikos veiksná. Bet ðtai kartà, sugráþæs ið pasaulinio ekonomistø kongreso, jis pasakë: kongrese ásivyravusi nuomonë, jog 80 procentø ekonomikos sëkmæ lemia… kultûra. Nuo savæs pridursiu: jeigu kultûrai priskirtume dorovinius, estetinius bei politinius ásitikinimus, galëtume tuos procentus ir padidinti… Kà šios „kolonos“ atveju telegrafiðkai dar derëtø svarbaus pasakyti? Ogi tai, kad, nunykus archainei kultûrai ir kaimo etnokultûrinei átakai, bûtent miestas tapo nacionalinës tapatybës tæsëju. Ðiuo atveju ne Japonija rodo iðskirtiná pavyzdá su savo unikalia personalo vadybos kultûra. Specifiniais bruoþais ðioje srityje taip pat
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Integrali, tvari valstybë – tai elegantiðka rotonda ir jos ilgesys….
Rotonda – romantizmo laikais plaèiai pasklidæs ir antikos architektûrà atkartojantis statinys. Tai – centriškas apskrito plano statinys su kupolu, kurá laiko kolonos. Tokiame statinyje visos kolonos yra lygiavertës – nerasime kokios nors architekto ypaè sureikðmintos. Prieðingu atveju turëtume architektûriná nesusipratimà…

7

iðsiskiria Skandinavijos ðalys, JAV, Vokietija, Prancûzija ir kitos… Lietuvoje viso šito mes neturime. Uþtat turime gamybos, verslo sektoriø, kur viskas skaièiuojama vien pinigais. Netgi kultûros renginiø efektyvumas… O dël vadybos? Èia viskas kosmopolitiðka. Bet kas liûdniausia – pavaldinys atsidûræs beteisio padëtyje… Ðimtaprocentinis diktatas ðeimininko rankose. O jei taip, tai apie kà kalbame, yra artima tautos duobkasybai… Pilietinës visuomenës plëtojimas. Tai galëtø bûti stipri, galinga kolona. Panaðiai kaip Ðveicarijoje, kuri suskirstyta á kantonus ir kuriuose gana daþnai rengiami referendumai. Mes negalime pasigirti dalyvaujamàja demokratija. Taip, mes renkame, bet tie „renkamieji“ jau iki mûsø bûna iðrinkti (parinkti). Ne vienas seimûnas yra prasitaræs: raðykite kiek norite manifestø, peticijø, memorandumø – mes juos iðmetame net neskaitæ… Visur – skuba. Visur – interesai…. Ir susiskaldymas. Taigi grynesnio pavidalo pilietinë visuomenë gali egzistuoti tik nedidelës teritorinës bendruomenës pagrindu. Priminsiu istoriná fenomenà… Nuo teritoriniø bendruomeniø ir jø rankomis supiltø piliakalniø prasidëjo lietuviø valstybës – Lietuvos statyba. Jeigu ðiandien kas ámanu – tai tik teritoriniø ir kitø bendruomeniø bei judëjimø pavidalu. O ðiaip pilietinæ visuomenæ galëtume ávardyti kaip globalizmo ideologijos išmestà klišæ (saviapgaulei…). Demografiniai iðtekliai ir jø valdymas. Tapo tradicija, kad lietuviø tauta, kadaise garsëjusi savo þygiais, nuolat praranda gyvybingiausià savo dalá – nutautëjanèius, o dabar – emigruojanèius þmones. Taip, ðiandien migruoja visi. O jeigu pasiþiûrësime, kiek procentø... Vaizdas bus labai liûdnas. Egzistuoja dar ir kita šios „kolonos“ pusë – gyventojø „kokybë“. Kas po atgimimo pasirûpino staiga atsiradusiais ðimtais tûkstanèiø sklypininkø? Niekas…. Vëliau Briuselis pasiûlë mokëti jiems iðmokas, kad tik nieko neaugintø… Kad tik nedirbdami sparèiau degraduotø. O mûsø „valstybininkai“ ir ðiandien tokiam projektui ploja katutes (plojo ir K.Prunskienë, „nesugalvojusi“ iðmesti kokio nors kooperacijos rato ðitiems bedaliams…). Nukelta á 33 p.

Gërio paradigma
Prof. dr. Dalia Marija STANÈIENË

Ðiuolaikinëje visuomenëje, vykstant socialinës elgsenos pokyèiams, bylojantiems apie asmenybës raidos krizæ, gëris tampa prioritetiniu ugdymo tikslu. Besikeièiantis socialinis gyvenimas, jo nauja

ugdymo
raiðkoje
veiklos ir meninio ugdymo sistemoms (teatras, kinas, televizija, reklama ir kt.), pastebi, jog postmodernioji kultûra yra postindustrinës visuomenës atvirkðèias veidas. Tai reiðkia, kad postmodernioji kultûra funkcionuoja pagal rinkos dësnius, kurie determinuoja ugdymo tikslus, meninæ raiðkà ir diktuoja ávairiø naujø meniniø stiliø ásitvirtinimà, vadinamà postmoderniu sinkretizmu. Postmodernistinis poþiûris á meno kûrinius, kaip kultûros produktus, tenkinanèius vartotojø vizualius ir konceptualius poreikius, iðkreipë estetiniø vertybiø, kuriø pagrindà sudaro nesuinteresuotumas, prasmæ. Meninis ugdymas socialinëje politinëje aplinkoje, kurioje kûrybinis procesas vyksta pagal rinkos taisykles, pasak L.Bovone, transformuoja ir dvasiniø vertybiø sampratà. Vakarø kultûros saulëlydyje visuomenës modernizacija ir jos ávairûs valdymo mechanizmai su savo galiø laukais savitai transformavo þmogaus ugdymà. Gërio idëjos ignoravimas arba jos atmetimas vertybiø internalizacijos procese yra viena ið ugdymo procesà transformuojanèiø prieþasèiø, kuri nuasmenina þmogø, gimdo visuomenës socialinæ bei moralinæ krizæ. Filosofas M.Foucault, nuodugniai iðtyræs dvejopø moralës standartø teorijà, atskleidë drausminiø institucijø vykdomà þmogaus nuasmeninimo technologijà. Genealogiðkai iðanalizavæs asmenybës suverenaus Aš susvetimëjimo procesà, kuris vyksta socialiniø pokyèiø gelmëje, veikiamas disciplinariniø institucijø, jis atkreipë dëmesá á tø institucijø plëtrà bei jø biurokratiná (anonimiðkà) funkcionavimà. Pavaldiniai ugdomi pagal individø visuomenei naudingumo koeficientà, pasitelkus þmones disciplinuojanèius mechanizmus su specifinëmis prievartos formomis ir procedûromis. Ðiame procese ypaè reikðmingas þinijos ir valdþios bendradarbiavimas, suteikiant þmogui socialinæ ir asmeninæ tapatybæ, darant subjektà objektu, atskiriant já tiek nuo sa-

Ðiuolaikinë ugdymo proceso samprata yra grindþiama psichologijos, sociologijos, filosofijos, teologijos ir kitais þmogaus ugdymo mokslais. Edukologijos moksle integruota socialiniø-kultûriniø vertybiø samprata atveria ugdymo strategijai naujas gaires, kuriomis siekiama pagrindinio tikslo – tobulinti asmenybæ ir visuomenæ, visø pirma joje áteisinant gërá, kaip universaliàjà vertybæ. Prancûzø psichoanalitikë Julia Kristeva, apibûdindama mûsø gyvenamàjá laikotarpá kaip postindustrinës ir postkomunistinës demokratijos, kuriose gyvename su jø aferomis ir skandalais ir uþ jø ir kurios turi bruoþø, su kuriais þmonija niekada nebuvo susidûrusi, kvieèia sunerimti dël prekybos kûnu ekonomikos ásivieðpatavimo, galbût net dramatizuoti, vilku staugti, kol visa tai dar nëra galutinai átvirtinta, kol dar ne vëlu. Tuo tarpu Martino Heideggerio mokinë filosofë Hannah Arendt pastebi, kad prasidëjæs naujaisiais amþiais sekuliarizacijos procesas atëmë ið asmens nemirtingumo idëjà ir átvirtino teiginá, jog pats gyvenimas yra aukðèiausias gëris. Pasak jos, ðiuolaikinis þmogus, praradæs anà pasaulá, neágijo ðio pasaulio ir gyvenimo, jis tiesiog buvo prie jo nustumtas, nublokðtas á uþdarà introspekcijos vidujybæ, kur daugiausia, kà jis galëjo patirti, buvo tuðti skaièiuojanèiojo intelekto procesai, jo þaismas su savimi. Profesorë Laura Bovone, tyrinëdama ðiuolaikinës kultûros poveiká meninës

8

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

ekonominë ir kultûrinë sankloda neretai apibûdinami korporacijø kapitalizmu, kuris atspindi tam tikrà tikrovës transformacijà. Didëjantis nusikalstamumas, agresija, asmenybës psichikos
væs paties, tiek nuo kitø. Nagrinëdamas ðá vyksmà, M.Foucault atskleidë bûdus, kaip disciplinariniø institucijø veikiamas þmogaus kûnas, siela, màstymas ir elgesys. Jo nuomone, humanitarinius mokslus panaudojus kaip socialinës technikos ir gydymo praktikà, kuriama veiksminga drausminimo jëgos terpë, kurioje dominuoja reglamentuojantis protas. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraðtuose, pastebimos analogiðkos vertybiø praradimo tendencijos. Remdamiesi aristoteline-tomistine arba platoniðka-augustiniðka filosofija, tarpukario Lietuvoje ðià problemà analizavo St.Ðalkauskis, A.Maceina, Pr.Dovydaitis, Pr.Kuraitis, A.Jakðtas-Dambrauskas, Gabrielë PetkevièaitëBitë, Albinas Liaugminas ir kiti. Filosofijos, religijos, psichologijos ir pedagogikos mokslø sankirtoje buvo bandoma konstruoti asmens dvasinio ugdymo modelá. A.Maceina pabrëþë, kad ugdymas ir dora valdo dvasios pasaulá. Ugdymo siekiamas prigimties valdymas nëra jos dresûra, bet þmogaus gamtinio principo pajungimas dvasiniam jo principui. Palenkdamas prigimtá dvasiniam pradui, ugdymas kuria organiðkà santyká tarp dvasios ir gamtos, tarp kûno ir sielos, tarp þemesniøjø ir aukðtesniøjø galiø.

sutrikimai, pasireiðkiantys depresija, neurozëmis bei kitokiomis þmoniø santykiø deformacijomis, keièia poþiûrá á asmens ugdymà, o kartu kelia ir naujus uþdavinius edukologijos mokslui.
Šio laikotarpio socialinius pokyèius ir jø átakà asmenybës ugdymui savitai traktuoja ir vertina þenkliausi Lietuvos edukologai. Profesorë A.Juodaitytë pastebi, kad visuomenëje daugëja socialinës stratifikacijos reiðkiniø, atsiranda grupës, kurios anksèiau neegzistavo ir yra nepajëgios adaptuotis visuomenëje ir á jà integruotis. Stabiliø vertybiø ir normø nebuvimas lemia ne tik socialinës-kultûrinës atskirties grupiø visuomenëje gausëjimà, bet ir kriminaliniø elementø atsiradimà. Tuo tarpu profesorë E.Martiðauskienë, atkreipdama dëmesá á vartotojiðkos kultûros, vertybinio reliatyvizmo, jaunëjanèiø teisës paþeidëjø grupiø dominavimà ðiuolaikinëje visuomenëje, pabrëþia stiprëjantá dvasingumo stygiø, teigdama, kad dvasiniø vertybiø ákûnijimas tampa vis aktualesne problema. Pedagoginiu aspektu ji visø pirma sietina su vertybiø internalizacija. Pasak profesorës V.Aramavièiûtës, auklëjimo, kaip esminës ugdymo funkcijos, aktualumà pagrindþia ðiø laikø dvasinë krizë, kuri apima ávairius visuomenës sluoksnius ir ágyja pavojingø raiðkos formø, neigiamai veikianèiø asmens dvasinio pasaulio sklaidà ir gyvenimo stiliø. Analogiškai vertindama socialinius ir kultûrinius santykius mûsø gyvenamuoju laikotarpiu, profesorë O.Tijûnë-

Muzikos katedros studentø opera – Algirdo Bruþo ,,Miðko pasaka”

lienë konstatuoja, kad auklëjimo esmæ nusakanti vertybë yra dvasingumas. Taigi tikslinga kalbëti apie vertybiø pedagogikà. Profesorius L.Jovaiða, atskleidæs dvasiniø ir materialiniø vertybiø sàsajas bei skirtybes, daro iðvadà, kad þmonijos dvasinis gyvenimas atsilieka nuo civilizacijos ðuolio. Ðio atsilikimo pasekmë, L.Jovaiðos teigimu, yra ta, jog þmogus dël gërybiø pertekliaus tapo daiktø vergu. Todël susiformavo utilitarinis poþiûris á edukaciná procesà, kuris kreipiamas tik á asmens intelekto lavinimà, apeinant tikràjà ugdymo esmæ ir galutiná jo tikslà – dvasingumà. Ðiandienëje Lietuvoje, pasak profesoriaus B.Bitino, remiamasi ugdymu, kaip þmogiðkosios veiklos paradigma, kuri grindþiama gërio principu. Joje daugiausia dëmesio skiriama humanistinei pedagogikai, palankios pedagoginës aplinkos kûrimui, ugdytojo veiklos derinimui su ugdytiniø asmenybës savisklaida, saviraida bei savimone. Besikeièiant ugdymo paradigmoms, B.Bitino nuomone, kyla poreikis iðtirti pokyèiø ásitvirtinimà ugdymo realybëje bei apibrëþti naujus ugdymo tikslus virtualiame socialinës aplinkos kontekste. Nemaþa darbø dvasinio ugdymo klausimais skiriama ir lietuviø egzodo edukologijoje. Analizuodami K.Markso, Z.Freudo, F.Nietzsche‘s, H.Marcuse‘s, M.Heideggerio, J.-P .Sartro ir kitø idëjø átakà ðiuolaikiniams vertybiniams standartams Vakarø visuomenëje, D.Katiliûtë-Boydston, A.Paplauskas-Ramûnas, A.Paðkus, J.Pikûnas A.E.Ðidlauskaitë, K.Trimakas ir kiti pabrëþia, kad, vykstant globaliems socialiniams ir kultûriniams pokyèiams, bevertybinis ir perversijomis uþpildytas ðvietimas ne tik neugdo visapusiškos asmenybës, bet, atvirkðèiai, sukelia narcisistinius ir primityvius polinkius, t.y. vyksta þmogaus nuasmeninimo procesas. Stebëdami didëjantá jaunimo nusikalstamumà, narkotikø plitimà, ðeimø irimà, ávairias depresijos formas, lietuviø iðeivijos mokslininkai tarp pagrindiniø ugdymo uþdaviniø kelia tautinio jausmo, kaip tapatybës suvokimo, ir moralinio pojûèio, kaip gërio ir blogio paþinimo, skatinimo svarbà. Vadinasi, dvasingumo, kaip bendraþmogiðkos vertybës, ugdymas yra neatsiejamas nuo kitø vertybiø internalizacijos, kurios asmens veiksmams ir visai jo bûèiai suteikia savità gërio matmená. Ugdoma asmenybës savastis, kurioje uþkoduota gërio paradigma, leidþia naujai paþvelgti ir á ugdymo procesà. Gëris, prasiskverbæs pro sàmonës lygmená, sustiprintas emociniais iðgyvenimais, atiduodamas valios apsisprendimui, kuris savo aktu ðá gërá priima arba atmeta. Taigi gërio sklaida turëtø tapti pamatiniu principu jam ásitvirtinant ne tik atskiro asmens bûtyje, bet ir ávairiose ugdymo institucijose.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

9

vietimo reformatoriai nuolat ieðko veiksniø ir kintamøjø, kurie daro didþiausià átakà reformos sëkmei ar nesëkmei. Vadovëliai, pastatai, áranga, biudþetai, vadovai ir kiti dalykai, be abejonës, veikia mokymosi kokybæ, bet tyrëjai pakartotinai konstatuoja, kad pats svarbiausias, kitus nustelbiantis veiksnys yra aukštos kvalifikacijos mokytojas (DarlingHammond, 2005; Kennedy, 2005). Todël pravartu atnaujinti diskusijà apie mokytojo rengimà ir kvalifikacijos këlimà. Paspirtys tokiai diskusijai buvo dvi konferencijos, rengtos pernai rudená. Europos ðvietimo tarybø tinklo (European Network of Educational Councils – EUNEC) konferencija vyko 2008 m. spalio 13–15 d. Vilniuje. Lietuvos ŠMM Švietimo taryba yra ðio tinklo narë ir priëmëme kvietimà organizuoti konferencijà pedagogø rengimo tema. Antra konferencija vyko Prezidentûros iniciatyva pernai spalio 24 dienà. Abiejose konferencijose nagrinëta daugybë temø, taèiau èia susitelksiu ties vienu klausimu, kuris mano ásitikinimu yra pamatinis, kalbant apie mokytojo rengimà: nauji iððûkiai, su kuriais susiduria šiandienos mokytojas. Bet kuriame interneto portale paskelbus straipsná apie ðvietimo reformà, atsiranda aibë komentatoriø, teigianèiø, kad uþ viskà, kas negerai nûdienos ðvietime, kalti Meilë Lukðienë, Darius Kuolys, Marija Barkauskaitë ir kiti ðvietimo reformos autoriai, sugriovæ senus, gerus ðvietimo pamatus. Kritika pasipila ið tautiðkai nusiteikusiø konservatyviøjø sluoksniø, kurie kaltina reformos autorius kosmopolitiniø idëjø skleidimu. Nepatenkinti yra ir tie, kurie nori gràþinti prieðreforminá, normatyviná, sovietiná modelá. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nesuvokia, kad mokytojo aplinka ir darbo sàlygos per pastaruosius 20 metø radikaliai pasikeitë. Kaip raðo Ramutë Bruzgelevièienë (2008): „Pirmiausia – nesuvokta pasaulio mastu susiklosèiusi problema, kaip geometrine progresija didëjantá informacijos kieká sutalpinti á mokyklø programas ir kaip priversti toká þiniø kieká ásiminti klasikinës ugdymo paradigmos bûdais. Antra – nesuvokta kilusi istorinë ugdymo paradigmos kaitos bûtinybë kintant ideologinei paradigmai – tiek dalies politikø, tiek dalies pedagogus rengianèiø aukðtøjø mokyklø profesoriø, tiek pedagogø praktikø, juolab visuomenës. Dar viena aplinkybë – ne visiems priimtina holistinë tikrovës samprata, kuria remiantis kurti reformos teoriniai modeliai. Akademiniams sluoksniams, pedagogams sunku suabejoti per savo gy-

Ð

venimà ágytomis mokslo tiesomis, þiniomis kaip santykinëmis, kintanèiomis, nes toks suabejojimas verstø mokytis ið naujo“ (p. 244). Nors autorë raðë apie sovietinës mokyklos tradicijos iðsiilgusius þmones, tai tinka visiems, kas nostalgiškai siekia stabilumo ir saugumo, to, kas áprasta.

Visuomenës iððûkiai ir mokytojø
Lietuvos ðvietimo tarybos vicepirmininkë, Vilniaus pedagoginio universiteto dëstytoja

Emilija SAKADOLSKIENË

Tendencijos, keièianèios ðvietimà
Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos (OECD) Pedagoginiø tyrimø ir inovacijø centras neseniai iðleido ataskaità Trends Shaping Education (Tendencijos, keièianèios ðvietimà) 2008 metams. Nors Lietuva kol kas nepriklauso ðiai organizacijai, mes á jà pretenduojame, ir ten pateikti duomenys gerai atspindi Vakarø ðaliø padëtá. Neanalizuosiu visø OECD iðvardytø tendencijø; parinkau kelias, kurios parodo, kaip keièiasi arba gali keistis mûsø mokiniai ir studentai. Deja, yra mokytojø, kurie nëra parengti šiems pasikeitimams. Tokie mokytojai, kaip rodo tyrimai, nemoka dorotis su didëjanèiais iððûkiais. Susidûræ su jais, daþnai supaprastina dëstomà medþiagà ir sukuria kontroliuojanèià intelektualinæ ir socialinæ aplinkà, uþuot diferencijuotai tenkinæ ávairiø mokiniø poreikius. Nenumatytos funkcijos. Tëvai patiki savo vaikus mokyklai, kad ji juos priþiûrëtø, maitintø, saugotø; ne tik mokytø, bet ir auklëtø bei ugdytø. Vis daugiau tëvø nori savo pareigas perleisti mokyklai. Be tëvø, yra ir daugelis kitø suinteresuotøjø, kurie kelia mokytojams reikalavimus: darbo rinka, socialiniai partneriai, politikai, tarptautiniai ir nacionaliniai ðvietimo politikos kûrëjai bei patys mokiniai. Vis daugiau auklëjimo funkcijø permetame mokyklai, o paskui priekaiðtaujame, kad ji nefunkcionuoja kaip anksèiau. Norime, kad mokytojai vaikus iðmokytø ne tik raðyti, skaityti, dainuoti ir ðokti, bet ir sveiko gyvenimo bûdo, pilietiðkumo, tautiðkumo, lytinio gyvenimo peripetijø, vairavimo, plaukimo, informacinio ir informatikos raðtingumo ir t.t. Ðiø naujø funkcijø neiðguisime ið mokyklø, tad teks su jomis susigyventi. Deja, daugelis mokytojø tokiam darbui nëra parengti. Bendruomenës pakaitalas. Menksta socialinis kapitalas, gyvename individualistinius, be sàryðio gyvenimus, kuriuose vis maþiau pasitikëjimo. Ðeimos struktûros nuolat keièiasi: vedybø maþëja, poros gyvena nesusituokusios, skyrybos yra áprastas reiðkinys ir daugëja ðeimø, kuriose yra tik vienas ið tëvø. Individualistiniame pasaulyje yra maþiau pri-

klausomybës tradiciniams dariniams, kaip bendruomenë, baþnyèia ar darbovietë. Svarstoma, ar ið tikrøjø yra daugiau, ar maþiau pasitikëjimo ir bendradarbiavimo nei anksèiau. Jei þmonës yra daugiau individualistiðki, ðvietime gali imti virðø su tuo daþnai siejamas vartotojiškumas socialiniø tikslø sàskaita. Silpstant socialiniams saitams, mokykla patiria spaudimà sudaryti sàlygas ryðiams ir bendravimui, kas vëlgi reikalauja papildomø iðtekliø ir kitaip parengto mokytojo. Imigracija. Apskaièiavus 1990–2004 m. vidurká, daugiau þmoniø ávaþiuoja nei iðvaþiuoja á OECD šalis (iðskyrus Lenkijà). OECD ðalys yra labai pageidautinos imigrantams. Ðio proceso spartà galima matyti tokiose šalyse, kaip Ispanija ir Graikija. Didëjanti konkurencija rodo, kad, norëdama išlaikyti pozicijas pasaulio rinkose, šalis nori nenori yra priversta taikytis su migruojanèia darbo rinka. Neseniai Delfi portale perskaièiau, kad Vilniuje, Ozo gatvëje, statomas prekybos centras. Statybos aikðtelëje tà dienà dirbo 860 darbininkø. Ið jø tik 160 lietuviø. Visi kiti turkai. O Seime svarstoma, kaip palengvinti tokiø atvykusiø darbininkø ðeimø susijungimà. Ar mûsø mokytojai mo-

10

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

besikeièiantis Europos vaidmuo
kës dirbti su jø vaikais? Bet nereikia kinø ar turkø. Daug kas prognozuoja, kad, gilëjant ekonominei krizei, á Lietuvà gali pradëti gráþti emigravusieji. Jø vaikai bus lankæ kitokias mokyklas, kur dëstoma kitomis kalbomis, kitais pedagogikos metodais. Ar mokytojai áveiks sumaiðtá (kad ir teigiamà), kurià jie áves? Ar mokytojai pakankamai jautriai spræs skirtingus kultûrinius imigrantø ir gráþtanèiø emigrantø poreikius? Pagal tolerancijos rodiklius Lietuva yra beveik Europos Sàjungos ðaliø sàraðo gale. Anksèiau á daugiakultûrá ugdymà buvo þiûrëta kaip á ðalutiná dalykà, papildantá programas, orientuotas á klasikà bei mûsø tautos kultûrà. Ðiø laikø migracija ðito nebeleis. Kitø kultûrø supratimas bus reikalingas ir pasaulëþiûrine prasme, ugdant tolerancijà tam, kuris ne tik kitaip atrodo, kitaip kalba, bet ir kitaip mato pasaulá. Lyties klausimai. Lygiø galimybiø nuostatos verèia mus klausti klausimus, kuriø anksèiau nenagrinëjome. Kaip mokykla per atvirus, o kartu ir neišsakytus (pasàmoninius) pamokymus bei patarimus formuoja berniukø bei mergaièiø karjeros, profesijos ir pedagoginius pasirinkimus? Kaip mokyklai atsiliepia vis didëjantis dirbanèiø motinø skaièius? Ar keièiasi atsakomybës pusiausvyra tarp mokyklos ir ðeimos, auklëjanèios vaikus? Ar pasikeitimai á gerà ar á blogà pusæ? Ar keièiasi tëvo santykis su mokykla? Maþi atlyginimai ir þemas pedagogo prestiþas veja vyrus mokytojus iš mokyklos. Kaip mokytojø profesijos „feminizacija“ veikia mokyklà, paèius mokytojus, mokinius ir visuomenæ? Ar reikalinga politika, kuri keistø ðià tendencijà? Jei taip, tai kaip? Ðios OECD praneðime paminëtos tendencijos tëra nedidelë dalis iððûkiø, kuriuos patiriame, siekdami teikti visuotiná ðvietimà. Nekalbëjau apie besikeièianèias mokymo/mokymosi paradigmas, apie specialiø poreikiø turinèius mokinius, apie patyèiø problemà bei psichinës ir fizinës sveikatos klausimus. Esame ásipareigojæ sudaryti ðvietimo sàlygas visiems, nepaisant amþiaus, rasës, ekonominës ar socialinës padëties, taèiau daþnas mokytojas neþino, kà ir kaip daryti, kai á jø klasæ yra atvedamas neágalus vaikas ar kitakalbis iš kitos šalies, kultûros. Mokytojo darbas susideda ið neapskaièiuojamo kiekio veiksniø. Visø jø neaprëpsime ir visiems atvejams neparengsime, taèiau rengdami mokytojus turime skirti daug

daugiau laiko, kokybiðko dëmesio ir ištekliø. Pasaulis darosi ávairesnis ir sudëtingesnis. Mokytojas turi bûti pasirengæs tiems iððûkiams. Mario Soaresas, Europos ekonominio ir socialinio komiteto narys, per EUNEC konferencijà kalbëjæs apie mokytojø rengimo kokybës gerinimà, pabrëþë, kad anksèiau þinios apie mokomàjá dalykà buvo svarbesnës. Ðiandien pedagoginis pasirengimas tampa vis aktualesnis ir svarbesnis, norint susidoroti su visomis naujomis sàlygomis. Mokytojai turi bûti mokomi, kaip klausytis jauno þmogaus. Anot jo, kuo išsamesnis ir ilgesnis mokytojo rengimas, tuo didesnë galimybë, kad jis bus veiksmingas.

Naujos tendencijos rengiant Europos mokytojus
Vis dëlto pedagogo profesija turi vienà labai sunkiai nugalimà prieðà. Pagalvokime, kà mes þinome apie bankininkà arba statybininkà. Daþniausiai praleidþiame kelias minutes banke ir þiûrime, kaip mus aptarnauja. Praeidami pro statybos aikðtelæ matome, kaip dirba statybininkas, arba dar blogiau, ta statybos aikðtelë yra mûsø namuose. Vienaip ar kitaip, mûsø patirtis apie tas profesijas yra ribota. Pagalvokime apie studentæ, kuri ateina á Pedagoginá universitetà. Ji trylika ar keturiolika metø diena ið dienos stebëjo mokytojø veiklà. Ji jau turi susikûrusi stereotipus apie mokytojos darbà. Praktikà atliekantys studentai ateina turëdami nuostatà, kad mokymas yra paprastas þiniø perdavimo procesas. Jie tiki, kad mokymas tëra nesudëtingas veiksmas, kuriuo mokiniams pasakoma, kà jie turi iðmokti (Berry, 2004). Ðituo skaudþiai ásitikinau, kai ëjau stebëti savo buvusios studentës, kuriai dabar mentoriauju. Atrodë, lyg að nieko nebûèiau jos iðmokiusi. Per pokalbá po pamokos ji susijaudinusi pripaþino vidury pamokos supratusi, kad viskà daranti ne taip, kaip reikia, o taip, kaip ji prisimenanti ið mokyklos. Mûsø keli metodikos kreditai ir pernelyg maþas skaièius praktikos pamokø ðito niekaip neiðmuðë, ypaè kai apëmë jaudulys. Tyrëjai pradëjo raðyti ðia tema – kaip bûsimà mokytojà perprogramuoti, „perlauþti“, „desocializuoti“, kad jis atsisakytø veiksmø, kuriuos stebëjo 14 metø. Dan Lortie (1997) tvirtina, kad tai 14 metø trunkanti profesinë staþuotë. Jos padariniø per kelias savaites neámanoma niveliuoti, jei nebus intensyvios bei kokybiðkos praktikos nuo pat pirmøjø studijø metø. Vis daugiau tyrëjø paþymi, kad nepakanka ketveriø metø parengti kompeten-

tingà mokytojà. Daugelis Vakarø valstybiø pereina prie penkeriø ar ðeðeriø metø trukmës magistriniø programø. Jokioje Europos Sàjungos šalyje nëra programos, kurioje mokytojai bûtø rengiami trejus metus. Bûtina þenkliai sumaþinti mokytojø rengimo programø skaièiø ir liautis traktavus mokytojus kaip buhalterius ar dietologus, kuriuos galima rengti kolegijose. Nuolat akcentuojama, kad universitetai teikia iðsilavinimà, o kolegijos – profesijà. Tai turëtø bûti pakankamas argumentas atsisakyti neuniversitetinio mokytojø rengimo. Mokytojai privalo bûti rengiami universitetuose ir reikëtø sekti Vakarø tendencija pailginti studijø laikà iki 5–6 metø. Mokytojo negalima rengti neakivaizdiniu ar distanciniu bûdu. Ðiø dienø pedagogas turi bûti komandinio darbo ekspertas, nuolat bendraujantis su kitais, su kolegomis aptarinëjantis savo darbà. Jis turi turëti tyrëjo gebëjimø, kad galëtø nagrinëti klasëje vykstanèius pedagoginius procesus. Tokie ágûdþiai nëra lavinami neakivaizdþiai. Daugelis alternatyviø, neakivaizdiniø, distanciniø rengimo programø vadovaujasi senàja prielaida, kad galima parengti mokytojà, jeigu bus suteikta pakankamai þiniø. Patirtis, numanoma, ateis dirbant. Vis dëlto matome, kad baigusieji intensyviø praktikø nereikalaujanèias programas dirba prasèiau ir greièiau meta pedagogo profesijà. Þinome, kad baigusieji vadinamàsias alternatyvias mokytojø rengimo programas daþniausiai „iðkenèia“ mokyklà ne daugiau kaip penkerius metus. Tie, kurie yra tinkamai paruošti, lieka daug ilgiau. Be abejonës, visø gerøjø mokytojø rengimo programø bendras rodiklis yra pakankama „klinikinë“, integruota praktika, vykstanti nuo pat pirmøjø studijø metø. Tos ðalys, kurios labai rûpinasi mokytojø rengimu, neretai reikalauja 200 praktikos dienø mokykloje prieð atestavimà, o Lietuvoje tebëra programø, kuriose praktika nesiekia në 200 valandø. Mokymo praktika turëtø bûti intensyvios socializacijos ir paþinties su mokykline kultûra laikas. Tai lygintina su medicinos studentø rezidentûra, be kurios neásivaizduojama, kad gydytojui bûtø leidþiama su mumis eksperimentuoti. Negana to, reikia patikrinti tø praktikø kokybæ. Jos daþnai vyksta be tinkamo mentoriavimo. Mokytojai turi bûti tinkamai parengti priimti praktikantà, já globoti, jam patarti, skirti laiko giliai refleksijai apie mokymo ir mokymosi procesà. Uþ tai jiems turi bûti finansiðkai deramai atlyginta. Ðiuo metu praktikantai daþnai paliekami Dievo valiai, neretai siunèiami á tokias mokyklas, ið kuriø kaip
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

11

tik nereikëtø mokytis, nors yra ir uoliø mokytojø globëjø, pas kuriuos malonu siøsti studentus. Reikalinga glaudesnë partnerystë tarp aukðtøjø mokyklø ir mokyklø bei mokytojø globëjø. Puiku, kad VPU kartu su VDU ir Klaipëdos, Ðiauliø universitetais vykdo naujà projektà, pagal kurá bus rengiami pedagogai mentoriai. Bûtø galima netgi pagalvoti apie tokios praktikos standartø kûrimà. Dar vienas tyrimø „atradimas“, kurá vertëtø panagrinëti: studentai nesugeba susieti to, ko mokosi dalyko specialybës kursuose (matematikos, literatûros, dailës), su metodikos ir psichologijos kursuose iðmoktais dalykais. Tuos tiltus turi efektyviau statyti dëstytojai, dirbantys bent kelias valandas mokykloje ir nutuokiantys apie diferencijuotà mokymà, metodø ávairovæ, integracijà, motyvacijos problemas ir amþiaus tarpsniø ypatumus. Rengiant mokytojà svarbu ugdyti jo gebëjimà nagrinëti mokymo procesà ið mokinio perspektyvos. Tai turi daryti ne vien metodikos, bet ir dalyko dëstytojai. Reikalingas bendradarbiavimas tarp specialybiø ir pedagogikos katedrø paèiose aukðtosiose mokyklose. Tai sunkiai pasiekiama, kai naudojamas nuoseklusis mokytojo rengimo modelis. Mokytojas turi bûti kryptingai, su meile rengiamas savo pasirinktai profesijai nuo pat pirmo kurso, lygiagreèiø studijø metu. Nuoseklusis rengimas yra vienas prasèiausiø Lietuvos modeliø, nes jis daþnai vyksta vakarais, neakivaizdiniu ar nuotoliniu bûdu grynai teoriniu lygiu, be intensyvios „klinikinës“ praktikos. Tai tëra mokytojo rengimo imitavimas su magistro pavadinimu. Átvirtinama akivaizdþiai klaidinga nuostata, kad dalykas yra svarbiau uþ metodiná profesiná rengimà. Svarbu sugrieþtinti pedagogikos specialybiø studentø atrankà. Stojantieji turi bûti gabûs, mylintys vaikus ir norintys dirbti pedagoginá darbà. Per pokalbius, per specialius testus, per pedagogø rekomendacijas galima atsisakyti tø, kurie kitur neástojo arba kurie dël viso pikto nori ásigyti kvalifikacijà, jei kitur gyvenime nesisektø. Galima juk pasvajoti apie Suomijos variantà, kur á pedagogikos specialybæ yra didþiulis konkursas ir á jà stoja patys gabiausi, nors algos nëra pasakiðkai didelës. Norint, kad tai ávyktø, privalo keistis atlyginimai ir sàlygos mûsø mokyklose. Krizë gal nëra pats geriausias laikas kalbëti apie papildomas investicijas, kurios reikalingos naujos kartos mokytojui rengti. Antra vertus, ar áveiksime ðià ir bûsimas krizes, jei neinvestuosime á patá átakingiausià ðvietimo kaitos veiksná – mokytojà?

Esë

Pinigai visais laikais rûpëjo þmogui. Ir tai nenuostabu. Pinigai – priemonë norimai prekei ar paslaugai gauti. Taèiau kartu tai ypatinga priemonë, nes jos turëjimas leidþia gauti tai, ko kitas ásigyti negali. Taigi pinigø turëjimas ne tik daro þmogui prieinamus dalykus, kuriø kiti gauti negali, bet ir suteikia veikimo laisvæ. Tad noras turëti pinigø, ir kuo daugiau, aktualus visais laikais ir ypaè mûsø vartotojiðkoje visuomenëje, kur pinigø turëjimas tampa svarbia prielaida, garantuojanèia poreikiø patenkinimà.

Finansø
gráþtø gerokai pagausëjæ. Ir jie sugráþta. Sugráþta, ágijæ papildomos galios. Taèiau toji galia pasiskirsto keistai. Nors tos galios kûrëjai yra indëlininkai (jø pinigai), taèiau tikraisiais galios ðeimininkais ir naudotojais tampa bankai. Prisiimdami rûpinimàsi indëlininkø lëðø didinimu, jie perima ir jø pinigais sukurtos galios disponavimà ir ilgainiui ima diktuoti ir

Prof. Valdas PRUSKUS
Pinigø gausinimas yra nuolat skatinamas, nuolat primenant, jog egzistuoja daugybë bûdø uþdirbti, o svarbiausia – nesunkiai ir praturtëti. Tà patvirtina praturtëjusiø þmoniø pavyzdþiai ir jø gyvenimo istorijos, kurias be paliovos multiplikuoja þiniasklaida. Ne visi praturtëjimo bûdai atrodo skaidrûs ir priimtini, nemaþai ir abejotinø, taèiau visi jie kalba apie aktualø kiekvienam gyvenanèiam vartotojiðkoje visuomenëje dalykà – pinigus ir jø uþsidirbimo galimybes. Todël á juos ásiklausoma, netgi ir tais atvejais, kai jie nekelia simpatijø ir vertinami kontroversiðkai. Prabangiø elitiniø þurnalø virðeliuose nuolat ðmësèiojantys praturtëjusiø þmoniø veidai tarytum sako: „Ir tu gali tai padaryti, tapti toks kaip aš – turtingas“. Taip eiliniam pilieèiui formuojama nuomonë, kad pinigø darymas yra ne toks jau sudëtingas dalykas. Tereikia labai nedaug – tiesiog patikëti pinigus bankams, finansinëms institucijoms, kurios yra pasirengusios prisiimti mûsø, eiliniø pilieèiø, nedaug tesuprantanèiø apie finansø judëjimà, piniginio indëlio auginimo rûpestá. Taip bankai daugelio akyse tampa ta vieta, kur vyksta paslaptingi dalykai (vos ne stebuklai) – pinigai daro pinigus. Indëlininkui tereikia juos patikëti sumaniems, ðiuos reikalus iðmanantiems finansininkams, kurie pasirengæ jo pinigus „ádarbinti“ pelningiausiose srityse, kad jie imtø „daugintis“ ir su-

Monografija apie socialinës katalikybës raiðkà Lietuvoje
Socialiniø mokslø fakulteto profesorius Valdas Pruskus prieð keletà metø paskelbë monografijà „Socialinë katalikybë tarpukario Lietuvoje“, kurioje atskleidë jaunosios kartos katalikø intelektualø puoselëtas socialines bei politines nuostatas, ákvëptas socialinës katalikybës idëjø. Autorius ir toliau lieka ištikimas pasirinktam tyrinëjimo objektui. Ðásyk naujojoje knygoje „Socialinë katalikybë Lietuvoje. Laiko iððûkiai ir atsako trajektorijos“ tyrëjo þvilgsnis nukreiptas á XIX a. antrosios pusës – XX a. pradþios Lietuvos tautinio atgimimo laikus, kai katalikø intelektualai stovëjo pirmose nepriklausomybës atgavimo ir socialiai teisingesnës santvarkos sukûrimo vilties puoselëtojø gretose. Monografijoje parodoma, kad XX a. pradþios katalikiðkasis modernizmas ir jo idëjos yra padariusios didelá poveiká to meto Vakarø Europos ðaliø katalikiðkajai visuomenei. Nors ðios pakraipos katalikø intelektualø (A.Newmeno, A.Luazi, D.Tairelo, S.Minokio ir kitø) istorinis kritinis biblijos ir dogmø tyrimas, raginimas demokratizuoti baþnytiná gy-

12

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

savo elgesio taisykles tiek indëlininkams, tiek ir visai visuomenei. Dar didesnæ galià bankai ágyja, siûlydami savo paslaugas klientams, primesdami sutarties sàlygas, leidþianèias pelnytis, neprisiimant didesnës realios rizikos bei atsakomybës uþ gerovës kûrimà ir stabilumà. Taip mes tampame priklausomi nuo jø, ir ta priklausomybë vis didëja. Lygia greta didëja ir atskirtis tarp banko ir kliento. Bankinës operacijos darosi vis sudëtingesnës ir eiliniam þmogui sunkiai suprantamos.

etika
Paslaptingai skamba ir abstrakti finansø kalba, operavimas skaièiais ir procentais. Ryðkiu pragmatiðkumo þenklu paþenklinti banko ir kliento santykiai. Klientas reikalingas tiek, kiek gali bûti finansiniu donoru ar aktyviu banko teikiamø paslaugø vartotoju. Aiðku, mokiu klientu. Kliento nemokumas – ne banko reikalas. Nuo jo stengiamasi ávairiais bûdais apsidrausti. Pinivenimà, liturgijos pertvarka ir susilaukë nevienareikðmio vertinimo, o popieþiaus Pijaus X modernizmas buvo pasmerktas (1907), taèiau ilgainiui kai kurioms modernistø skelbtoms nuostatoms pritarë ir oficialioji baþnyèia. Neabejingi modernizmui buvo ir to meto lietuviø katalikø intelektualai. Monografijos autorius ne tik atskleidþia lietuviø katalikø intelektualø poþiûrá á modernizmà, jo nuostatø priimtinumà, bet ir parodo jø pastangas jomis grásti savo laikysenà opiø to meto Katalikø baþnyèios ir socialinio gyvenimo klausimø atþvilgiu. Taip pat gan áþvalgiai atskleidþiamos prieþastys, skatinusios pasaulieèiø inteligentø (Vydûno, J.LindësDobilo ir kitø) domëjimàsi modernizmu ir jo raiška. Remdamasis lietuviø protestantø darbais, autorius analizuoja ir ðios konfesijos atstovø poþiûrá á modernizmo skelbtas socialines ir teologines nuostatas, jø priimtinumà, o tai leidþia geriau suprasti ir katalikø laikysenà. Autoriaus dëmesio nusipelno ir socialinës katalikybës idëjø ir praktikø sklaida atskiruose Lietuvos regionuo-

gai neturi kvapo, tuo labiau ðirdies. Toks santykiø formalizmas didina atskirtá tarp pinigø, banko pasaulio ir þmogaus, tarp pelnymosi ir þmoniškumo. Kuriamos naujos finansinës technologijos, kurias iðmano tik nedaugelis specialistø, dël bankinës veiklos uþdarumo monopolizavæ informacijà ir neretai ribojantys jos prieinamumà klientams. Jie kaip paslaptingi magai aiðkina finansø rinkos svyravimo ypatumus, tariasi galá numatyti akcijø kurso virsmo ateitá, taèiau ilgainiui pasirodo, kad taip, kaip buvo pranaðauta, neatsitiko. Tuomet kalta kaip visada pasirodo esanti nematoma visagalë rinka, fataliðka ranka, griaunanti profesionaliø ekspertø pranaðystes. Taèiau suversti visà kaltæ dël priimtø sprendimø pasekmiø vien nematomai rinkos rankai (jos stebuklingam mostelëjimui) jau neuþtenka. Klientai nori didesnës bankø atsakomybës, o ne vien argumentuotø pasiteisinimø dël nesëkmiø. O atsakomybë susijusi su etika ir kelia esminá, nors ir nepatogø, klausimà finansø reikalø tvarkytojams. Klausimà, kuris reikalauja aiðkaus atsakymo – koks bankø ir apskritai

se. Ypaè Vilniaus vyskupijoje, kur katalikø socialinis veikimas multietninëje aplinkoje ir tuomet sukeldavo didþiausias átampas tarp lietuviø ir lenkø. Parodoma ne tik sudëtinga socialinë, ekonominë, tautinë situacija, bet ir socialinio radikalizmo idëjø puoselëtojø veikimas, skatinæs katalikus ieðkoti atitinkamø atsako formø (ðvietimo, kooperatyvø, ûkio draugijø kûrimo ir kt.). Ði organizacinë ir praktinë katalikø veikla brandino tautos socialinæ ir politinæ sàmonæ, klojo pamatus visuomenës gerovës, saugos ir valstybës valdymo alternatyvø paieðkoms. Argumentuotai ir su taiklia áþvalga monografijoje parodoma, kad politinës demokratijos ágyvendinimà katalikø intelektualai siejo su tokiu valstybës ir visuomenës gyvenimo sutvarkymu, kuris garantuotø kiekvienam pilieèiui teisæ ir galimybæ naudotis rinkimø teise, spaudos ir þodþio laisve. Koks pats tos valstybës sutvarkymo ir valdymo bûdas – konstitucinë monarchija ar respublika – ne tiek svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti þmogui gerovës pagal krikðèionybës nuostatas ir nepaþeidþia þmogaus prigimtiniø teisiø. O tai priklauso ir nuo valdanèiøjø iðminties, ir nuo valdomøjø pilietinës brandos. Pastaràjà ugdyti gali padëti savivalda. Jà katalikø intelektualai (ypaè J.Staugaitis, S.Ðultë, A.Kaupas) laikë efektyviausia visuomenës valdymo forma. Doc. dr. Aldona Vasiliauskienë

finansø maðinos sukimosi tikslas? Ar finansai (pinigø gausinimas) yra savitikslis dalykas, ar tik priemonë, galinti padëti individui ir visuomenei spræsti iðkilusias problemas ir garantuoti darnià plëtrà. O jei priemonë, tai labai svarbu, kas tà priemonæ valdo, kiek jis yra atsakingas, socialiai ásipareigojæs ir etiðkas. Jei bankas yra tik priemonë þmogaus gerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o ne bûti instrumentu þmogui nuskurdinti. Disproporcija tarp banko galios (pelnytis ið kliento) ir atsakomybës uþ jo gerovës kûrimà pernelyg akivaizdi. Bankas, stengdamasis neprisiimti jokios atsakomybës ar jà be galo sumaþindamas, tik parodo, kad jis nëra kliento draugas, bet þiûri á já kaip á pasipelnymo objektà. Klientai pasijunta apvilti. Atskirtis tarp banko ir kliento tik didëja, o pasitikëjimas màþta. Taigi bankai, vykdydami savo funkcijas, turëtø labiau atsigræþti á þmogø, nes konkretus þmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdytojas, o ne anonimiðkos finansinës institucijos. Neuþmirðti, kad finansai, jø gausinimas, pinigø darymas nëra tikslas, o tik priemonë, padedanti individui ir visuomenei ágyvendinti iðsikeltus tikslus, kurti gerovæ visiems, o ne tik jos daliai – finansiniam elitui. Finansø etikos þvilgsnis turëtø bûti nukreiptas á du svarbiausius dalykus. Pirma, koks yra bankø, finansiniø institucijø santykis su asmeniu ir asmenø grupëmis (kolektyvais) kaip indëlininkais, kurie patiki jam savo lëðas. Antra, kiek bankas turi bûti atviras su klientu, informuodamas apie galimà rizikà, ir kokius ásipareigojimus jis pasirengæs prisiimti pats rizikos atveju. Akivaizdu, kad finansus turi tvarkyti profesionaliai pasirengæ, atsakomybæ prisiimantys konkretûs asmenys, o ne anoniminës finansinës grupës. Neturëtø nuoðaly likti ir valstybë. Deja, lig šiol – iki finansø rinkø griûties – valstybë nebuvo linkusi to daryti, pasikliaudama gyventojø laisvu apsisprendimu. Taèiau akivaizdu, kad ði ekonominë pasirinkimo laisvë neatsiejama nuo ekonominio raðtingumo. Tik išmanantis ekonomikà þmogus gali laisvai ir sàmoningai rinktis. O bûtent ekonominio išmanymo didesnei visuomenës daliai kaip tik ir trûksta. Todël ypaè aktualus tampa ekonominis švietimas. Ir pradëti já reikëtø jau nuo vaikø darþelio, kaip tai daroma daugelyje Vakarø ðaliø. Tai padëtø, viena vertus, iðugdyti kritiðkai màstantá ir ekonomiðkai pasirengusá pilietá, gebantá sàmoningai rinktis, bûti sàmoningu ir laisvu þaidëju finansø rinkoje, antra vertus, nuimti nuo finansø paslaptingumo ir anonimiðkumo ðydà. Finansai taptø skaidresni, o finansø valdytojai labiau socialiai ir moraliai atsakingi uþ priimtø sprendimø pasekmes.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

13

Sparti informatikos mokslo raida ið esmës keièia ir informatikos mokymà, veikdama tiek jo turiná, tiek didaktikà. Tarptautinës kompiuteriø mokslo organizacijos (Kompiuteriø mokslo asociacija ACM, Elektros ir elektronikos inþinieriø instituto kompiuteriø sàjunga IEEE CS) nuolat atnaujina informatikos mokymo programø rekomendacijas.
Projektinæ veiklà pleèiame
Nepaisydami projektø vykdymo sunkumø, dëstytojø darbo sànaudø, vëluojanèio Europos fondø finansavimo, biurokratiniø kliûèiø, projektinæ veiklà pleèiame. Tai visø pirma susijæ su studijø kokybës gerinimu, nes dabartinëmis sàlygomis daugiausia per projektus ámanoma þmogiðkøjø iðtekliø plëtra, metodinis ir materialinis studijø programø aprûpinimas, studijø prieinamumo gerinimas. Informatikos specialybæ pasirinkusiems studentams dël besikeièianèio mokymo turinio daþnai trûksta tinkamø vadovëliø. Ypaè tai jauèia neakivaizdiniø studijø studentai, kurie paskaitose gauna minimalià kurso medþiagà. Be to, ðiuolaikiniam mokymui daro átakà daug veiksniø: dalykø, susijusiø su informaciniø technologijø plëtra, mokymo turinys greitai keièiasi, mokymo medþiagos leidyba yra palyginti lëta ir brangi, vis daugiau studentø turi interneto prieigà, daug studentø moka uþ mokslà ir reikalauja lankstesnio mokymo. Norime papasakoti apie du tiesiogiai studijoms dariusius átakà mûsø vykdytus projektus.

studijø kokybë
gerinama vykdant projektus
Prof. Joana LIPEIKIENË
mokymo aplinka“ (www.estudijos.vpu.lt), kurio tikslas buvo didinti informatikos studijø Pedagoginiame universitete prieinamumà ir gerinti mokymo paslaugø kokybæ. Pagrindinis projekto uþdavinys buvo sukurti informatikos studijø visais pagrindiniais moduliais uþpildytà elektroninæ mokomàjà aplinkà – sudaryti palankias ir kiekvienam studentui prieinamas internete mokymosi ir technologinio ugdymo sàlygas. Mokymosi medþiagos internete prieiga aktuali visiems studentams, bet aktualiausia neakivaizdiniø ir vakariniø studijø studentams, kvalifikacijà keliantiems ar keièiantiems mokytojams, nes jie turi maþiausiai paskaitø universitete ir daugiausia ið visø studentø privalo dirbti savarankiškai. Ši projekte sukurta mokomoji aplinka internete – viena iš priemoniø visokeriopai padëti studentams mokytis ir iðlaikyti tinkamà jø studijø lygá. Mokomoji aplinka skirta visø informatikos nuosekliøjø, nenuosekliøjø, vakariniø, neakivaizdiniø ir tæstiniø studijø studentams. Siekëme iðspræsti ðiuolaikiðkos mokymo medþiagos prieinamumo, vienodai palankiø mokymo sàlygø sudarymo visiems studentams, mokymo kokybës gerinimo problemas. Pagrindinë vertë ir naujumas yra tai, kad sukurtoje mokomojoje aplinkoje yra visi pagrindiniai informatikos studijø programø kursai.

Informatikos

automatinis testø vertinimas ir kurso valdymo priemonës. Komercinës virtualios mokomosios aplinkos turi dar daugiau priemoniø, pavyzdþiui, Blackboard Vista yra automatinë studentø darbo aplinkoje ir testø vykdymo statistinë analizë. Taèiau ið anks-

Atvira virtuali informatikos mokymo aplinka
Lietuvos universitetuose jau nuo 1996 m. pradëti kurti nuotoliniø studijø kursai, papildæ tradiciná studijø modelá nuotolinëmis studijomis arba e. kursais kaip pagalbine mokymo(si) priemone. Atliekama ávairiø nuotolinio mokymo ir virtualiø mokymo aplinkø (VMA) tyrimø. Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakultete nuo 2000-øjø buvo atliekami virtualiø mokymo aplinkø ir studentø nuomonës apie mokymàsi internete tyrimai. Buvo sukurtos ir naudotos mokymui kaip papildoma priemonë ávairios virtualios mokymosi aplinkos kai kuriems informatikos specialybës dalykams. Atlikti tyrimai parodë, kad studentai pageidauja operatyviai pateikiamos, gerai iliustruotos pavyzdþiais, savikontrolës klausimais bei testais medþiagos internete, laiko elektroninæ medþiagà geriausia mokymo priemone. Ypaè tai aktualu neakivaizdininkams, kuriems auditoriniø paskaitø kiekis minimalus ir gera mokymo medþiaga bûtina. Po ðiø tyrimø fakultete buvo sukurtas ir 2005–2006 m. ágyvendintas ESF projektas „Atvira virtuali informatikos mokytojø

Informatikø ðeima
Profesorius Antanas Lipeika uþ informaciniø technologijø sukûrimà lietuviø kalbai ir kultûrai kartu su kitais mokslininkais pelnë Lietuvos mokslo premijà. Profesorë Joana Lipeikienë yra VPU MIF Informatikos katedros vedëja. Kaip šiedu mokslininkai derina savo mokslo interesus? Á þurnalisto Juozo Skomskio klausimus atsako profesorë: „Abu turime savo pagrindines mokslo sritis. Man mieliausia yra technologijø taikymo matematikai ir jos mokymui tema, kuriai, jei galëèiau, skirèiau visà savo laikà. Vyras pasiðventæs daugiausia kalbos signalø apdorojimui ir ypaè kalbos atpaþinimui. Turime ir bendrø darbø, bet juos rengiant daþniausiai vienas vadovaudavo, o kitas buvo padëjëjas – priklausomai nuo darbo temos. Kà bedary-

Virtualios mokymo aplinkos turinys
Mokomoji aplinka sukurta atvirojo kodo (visiems laisvai prieinama) virtualiø aplinkø kûrimo programine áranga „Moodle“. „Moodle“ aplinkoje yra mûsø tikslams ágyvendinti reikalingos galimybës: bendravimo priemonës, kursø e. medþiagos ir kitokios studentams skirtos informacijos pateikimo galimybë, testø konstravimo árankiai,

14

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

VMA teikiami informatikos studijø moduliai
Bakalauro programos pagrindiniai dalykai Algoritmai Informaciniø technologijø ávadas Kompiuteriø architektûra Kompiuterinë grafika Kompiuterinis projektavimas Matematinis modeliavimas Objektinio programavimo pagrindai Programavimo pagrindai Programavimo metodai Sisteminë programinë áranga Vaizdinis programavimas Bakalauro programos specialaus lavinimo dalykai Aibiø teorija ir logika Diferencialinës lygtys Duomenø bazës Kompiuterio naudojimas mokytojo darbe Kompiuteriniai tinklai Kompiuterinës matematinës sistemos Matematinë analizë Mokomøjø programø kûrimas Skaitiniai metodai Statistikos taikymas edukologijoje Tikimybiø teorija ir statistika Tiesinë algebra ir geometrija Magistro programos dalykai Dirbtiniai neuroniniai tinklai Duomenø tipø lyginamoji analizë Hipertekstinës technologijos Informacijos apsauga Kalbos signalø apdorojimas Modernios programavimo kalbos I Modernios programavimo kalbos II Optimaliø sprendimø teorija Objektinio programavimo metodø analizë Statistinis duomenø apdorojimas Ðiuolaikinës informacijos sistemos

1 pav. Virtualioje mokymo aplinkoje teikiami kursai

tume, visada vienas kitam padedame: perskaitome parengtà straipsná ar vadovëlá, patariame, kur silpna vieta, kà pataisyti. Esame labai skirtingi, tai daþnai vienas kità papildome. Vyras kartais sako: „Nebûèiau to padaræs, jei þmona nebûtø spaudusi“. Jam ádomiausia daryti vis naujus eksperimentus, bet kartais reikia prisiversti atlikti ir nuobodþius darbus: rašyti straipsnius, apþvalgas, ataskaitas“. Kas jus suartino? „Abu esame profesoriaus L.Telksnio mokiniai, Matematikos ir informatikos institute dirbantys nuo pat jaunystës. Bûti ðio profesoriaus darbuotoju – tai beveik gyvenimo bûdas: viena vertus, suteikiama laisvë daryti kà nori ir kada nori, antra vertus, esi átraukiamas á aktyvø moksliná gyvenimà, mokslinius ávykius, kuriuose sukiesi, dalyvauji ir nebeásivaizduoji, kad galëtum bûti kur nors kitur. Að laiminga, kad prieð 13 metø pradëjau dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete. Èia suradau savo sritá, veiklas, puikius kolegas. Bet jauèiu, kad ir að kaþkà atsineðiau ið instituto, kai kuo uþkrëèiau kitus“. Ar Jûs esate kada nors sulaukæ klausimo: „Kaip jûs iðkenèiate visà laikà kartu?“ „Mums šis klausimas bûtø keistas, gal buvom vienas kitam skirti, nes niekad á galvà neatëjo vienam nuo kito pailsëti. Juk gyvenimas nebuvo vien darbas. Kartu dirbdami uþauginome tris dukras. Visos gyvena savarankiškai, turi savo šeimas. Turime penkis anûkus, taigi visa mûsø ðeima – trylika þmoniø. Vyrui labiausiai patinka gamta, kalnai, miðkai, o man smagiausia vaikðèioti po didmiesèiø áþymias vietas, að niekad nepavargstu nuo miesto šurmulio. Nepaisant to, sëkmingai keliaujame kartu, aplankëme daug ðaliø“.

tesniø tyrimø þinojome, kad „Moodle“ priemoniø visiðkai pakanka, jei VMA naudojama kaip pagalbinë mokymo priemonë. VMA buvo uþpildyta 34 pagrindiniais informatikos studijø kursø moduliais, kuriø sàraðas pateikiamas 1 paveiksle. VMA sudaryta tiek ið informatikos bakalauro programos pagrindø, tiek specialaus lavinimo dalykø grupës, taip pat vienuolikos magistro studijø kursø. Tiek kursø buvo numatyta ir sukurta vykdant projektà. Taèiau ði mokomoji aplinka netruko prisipildyti ir kitø dëstomø dalykø, pavyzdþiui, pasirenkamøjø, ávairioms studentø grupëms pritaikytø arba anksèiau neátrauktø kursø. Informatikos moksle viskas taip greit keièiasi, kad VMA reikia periodiškai atnaujinti. Per projekto vykdymo laikà ir informatikos studijø programos ðiek tiek pasikeitë. Ðiuo metu mokomojoje aplinkoje jau yra 64 kursø moduliai. Kiekvieno kurso struktûra kiek skirtinga, nes modulius kûrë skirtingi dëstytojai. Kuriant pagrindinius 34 kursus dalyvavo 27 VPU matematikos ir informatikos dëstytojai – moduliø kûrëjai ir 9 recenzentai ið kitø aukðtøjø mokyklø. Po recenzentø pastabø moduliai buvo taisomi. Mokomoji medþiaga pateikta skirtingais formatais (html, doc, pdf ir ppt). Kursø autoriams buvo leidþiama formatà pasirinkti. Taip pat nevienodai kursuose naudojamos „Moodle“ galimybës: kurso valdymo priemonës, e. paðtas, testai su automatiniu vertinimu, forumai. Dëstytojø dauguma sukûrë nemaþai testø, praktiniø uþduoèiø, savikontrolës klausimø, aktyviai naudoja mokomosios aplinkos vidaus priemones bendrauti su studentais, atidaro ir stebi forumus. Mokomojoje aplinkoje skelbiamos naujienos – nurodymai, kaip ruoðtis þiniø patikrinimams, kontroliniø ar kolokviumø rezultatai, konsultacijø medþiaga, kartu skatinant kuo daugiau naudoti ðiuolaikiðkas mokymo priemones. Tai atitinka UNESCO mokytojø kompetencijos matricos reikala-

vimus „naudoti IKT praneðant rezultatus“, „integruoti IT besiremiantá vertinimà“, „ugdyti bûsimø mokytojø kompetencijà efektyviam IKT naudojimui mokyme“.

Mokymo stebësena ir vertinimas
Kai kurie kursai tapo svetainëmis, nes ten kaupiama ávairiausia su kurso dalyku susijusi medþiaga, pavyzdþiui, moksliniai straipsniai, magistro darbai. Šiuolaikiška, jaunimui patraukli mokomoji aplinka teikia gerai parengtos ir nuolat atnaujinamos informatikos studijø dalykø medþiagos su nuorodomis á e. bibliotekas, informaciniø technologijø kûrëjø svetaines. Nuosekliøjø, nenuosekliøjø, vakariniø, neakivaizdiniø, perkvalifikavimo studijø studentai ir besitobulinantys mokytojai turi nesunkiai prieinamas ðiuolaikines mokymosi sàlygas ir baigæ studijas neabejotinai bus geriau pasirengæ dirbti mokykloje. Taip pat pastebëjome, kad studentai ruoðdamiesi egzaminams daþnai naudoja ir spausdintà mokomosios aplinkos kursø medþiagà. Naudodami mokomosios aplinkos árankius bendrauti ir keistis informacija tarpusavyje ir su dëstytoju, studentai ugdo savo informacinius gebëjimus, poreiká mokytis visà gyvenimà, geriau rengiasi gyvenimui ðiuolaikinëje visuomenëje. Tai neabejotini VMA pranaðumai. Taèiau dëstytojai pastebi ir neigiamø dalykø: studentai maþiau atidûs per paskaitas, nes tikisi viskà rasti mokomojoje aplinkoje; dauguma studentø nebeturi uþraðø; maþiau stengiasi ásiminti, uþsiraðyti, sisteminti perskaitytà medþiagà. VMA naudojimas yra kokybiðkas þingsnis á prieká mokant informatikos VPU, bet kartu atskleidþia, kad reikia kreipti dëmesá ir á tam tikrus neigiamus dalykus, siekiant jø iðvengti.

Mokomieji þaidimai – galinga mokymo priemonë
Pastaruosius keletà metø Europoje laMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

15

Scientia et historia skelbia

savo penkioliktàjá forumà

Prof. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS
Š.m. balandþio 2–3 d. Kultûros, filosofijos ir meno instituto salëje vyko konferencija Scientia et historia-2009. Tai jubiliejinis mokslo istorikø ir filosofø forumas Vilniuje, kasmet paþymintis savo veiklos metines – šiemet 15-metá. (Pirmoji ávyko 1994 metais.) Dviejose sekcijose buvo perskaityta 18 pranešimø ir išklausyta kviestinio lektoriaus – LMA nario korespondento Algimanto Grigelio paskaita. Antrà konferencijos dienà lygiagreèiai veikë konferencijos edukacinë sesija Anykðèiuose. Sekcijoje „Filosofiniai bei sociologiniai tyrinëjimai“ vyravo jauni mokslininkai, pateikæ savo pastarøjø metø tyrinëjimus. Konferencijos dalyviai, keldami klausimus ir siûlydami savo nuomones, reiðkësi aktyviai.

Dr. Edmundas Adomonis aptarë naujojo eksperimentalizmo dabartinëje filosofijoje apraiðkas, kurias vertino kaip protestà prieð teoretikø „siautëjimà“. Vilius Dranseika klausytojø dëmesá nukreipë á sociologinæ tematikà, aptardamas keblø veiksmø atpaþinimo klausimà, kurio tyrimà temdo ávairiø interpretacijø gausa. Dr. Jonas Èiurlionis nagrinëjo chiraliðkumo problemà, iðkylanèià erdvës ir laiko filosofinëse diskusijose. Praneðimo autorius pasirinko ádomø poþiûrá, kurá galima nusakyti klausimu: kaip Leibnicas atsakytø á Kanto teiginius apie fundamentines erdvës ir laiko kategorijas? Dr. Alvydas Noreika, neseniai apgynæs disertacijà, skirtà Vytauto Kavolio mokslinio palikimo analizei, aptarë ðio mokslininko kultûros sociologijà, iðskirdamas joje determinizmo temà. Dr. Vytis Valatka, toliau plëtodamas viduramþiø logikos Lietuvoje tyrinëjimus, ðá kartà gilinosi á Jokûbo Ortizo paskaitas, skaitytas Vilniaus universitete. Dr. Andrius Konickis aptarë sàvokos „praktinë filosofija“ turiná ir jos naudojimo ribas; ðá klausimà jis plëtojo, pradëjæs aptarimà nuo Aristotelio ir Kanto áþvalgø. Dr.

Þibartas Jackûnas nukreipë savo analitiná dëmesá á paþinimo objekto sampratà, ieðkodamas èia semantiniø posûkiø; praneðëjas iðreiðkë mintá, kad þmogaus santykis su pasauliu, su tikrovës daiktais yra interpretacinio pobûdþio. Dr. Jonas Rubikas, mûsø auditorijoje keliantis aktualius genetikos klausimus ir iðryðkindamas filosofams ádomius faktus, aptarë informacijos sklaidà gyvybës pradmenø struktûrose. Sekcijos programà uþbaigë prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis. Jo praneðimas, dedikuotas Alberto Einðteino 130-osioms gimimo metinëms, buvo skirtas aptarti unikaliems duomenims apie XX a. didájá fizikà ir màstytojà; pranešimo autoriaus aptarti nauji duomenys slypi á mokslinæ apyvartà nepakliuvusiame þiniø ðaltinyje – vokieèiø kalba Lietuvoje iðleistoje Dovydo Reichinðteino knygoje „Albertas Einðteinas: jo gyvenimas ir pasaulëþiûra“ (Kaunas, 1932 m.). Sekcijoje „Istoriniai tyrinëjimai“ klausytojai iðgirdo naujausiø mokslo istorikø tyrimø duomenø apibendrinimus ir aiðkinimø interpretacijas. Diskusijos buvo dalykinës; jos netilo ir kavos pertraukëlës metu. Dabar keli þodþiai apie pranešimus. Dr. Romualdas Juzefovièius nagri-

bai aktyvi su e. mokymo technologijomis susijusi pedagoginë veikla. Ið pradþiø ðios srities pastangos buvo orientuotos á technologijø (e. mokymo platformø, virtualiø mokomøjø aplinkø) ir mokymo turinio plëtojimà, bet ne á sàveikà tarp besimokanèiojo ir mokymo priemoniø. E. mokymo kursai daþnai bûna teksto (*.doc arba *.pdf) arba pateikèiø (*.ppt) formato, áterpiant grafikos elementus ar filmus. Taèiau naujos ryðiø priemonës ir multimedija siûlo daug didesnes galimybes. 2007–2008 m. taip pat dalyvavome tarptautiniame projekte „Mokomasis þaidimas“, kurá VPU tyrëjø grupë vykdë kartu su kolegomis iš Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos. Pagrindinë projekto idëja – sujungti vaizdo þaidimø galimybes ir mokomàjá turiná. Daþnai vaizdo þaidimai turi savo redaktorius. Gal galima juos naudoti þaidimo aplinkai keisti, paverèiant jà mokomàja aplinka? Kokie þaidimai tam geriausiai tinka? Kokios mokytojø galimybës daryti tokius pakeitimus? Kokia programinë áranga pato-

giausia mokomiesiems þaidimams, naudojantiems interaktyvumà ir daugialypës terpës galimybes, kurti? Projektas ir siekë atsakyti á ðiuos bei kitus klausimus.

Ryðiai su mokyklomis
Tolesnë veikla buvo susijusi su bendrojo lavinimo mokyklomis. Uþmezgëme ryðius ir pasirinkome ðeðias Vilniaus, Kauno ir Nemenèinës mokyklas. Pusæ metø kartà per mënesá vedëme seminarus ðiø mokyklø mokytojams. Supaþindinome juos su daugialypës terpës árankiais, iðmokëme dirbti su „Adventure Maker“, „Course Lab“, „Question Tools Editor Suite“ ir kita mokomøjø kursø bei þaidimø kûrimo programine áranga. Pagrindinis tikslas buvo pilotinio kurso kûrimas kartu su mokytojais. Mûsø dëstytojams pavyko organizuoti darbà taip, kad buvo sukurti du pilotiniai kursai. Turëjome ne tik parengti mokytojus tarptautiniam birþelio mënesá Florencijoje vykusiam tarptautiniam seminarui „Edutainment: Videogames for Education“ („Video þaidimai ðvietimui“), bet ir pasirûpinti, kad jie galëtø ten nuvykti, nors projekte lëðø tam nebuvo skirta. Trys aktyviausios ir sëkmingiausiai seminaruose pasirodþiusios mokytojos su mûsø rekomendacijomis sugebëjo árodyti Socrates

Projekto „Mokomasis þaidimas“ veiklos
Kiekvienas partneris iðnagrinëjo ir apraðë 30 vaizdo þaidimø, nustatydamas jø edukaciná potencialà ir redaktoriø galimybes. Buvo ieðkoma nemokamos arba pigios mokomøjø kursø su þaidybiniais elementais kûrimo programinës árangos. Apraðëme po 30 programinës árangos pavyzdþiø. Pateikëme penkiø geriausiø atrinktø priemoniø apraðus. Taip pat teko apþvelgti Lietuvoje laisvai prieinamø e. kursø galimybes, apraðyti 8 geriausius viduriniø mokyklø dalykams skirtus e. kursus. Dalyvavome kuriant bendrà partneriø vadovëlá mokytojams apie daugialypës terpës naudojimà ðvietime, paraðëme mums skirtà dalá. Visø partneriø surinkta informacija pateikta projekto tinklapyje www.learningame.org.

16

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

nëjo prieðkario Lietuvos studentø studijas uþsienyje, kurias 1919–1940 m. rëmë valstybë. Svarbi duomenø analizës iðvada: mûsø valstybës vyrai gerai suvokë jaunosios kartos ugdymo reikðmæ sëkmingai valstybës raidai. Dr. Vytautas Pocius atskleidë Rygos lietuviø studentø organizacijos veiklos reikðmæ, ugdant garsius Lietuvos inþinierius ir valstybës veikëjus. Habil. dr. Henryka Ilgevicz kalbëjo apie þurnalà „Ateneum Wilenskie“ ir vilnietiðkà tematikà, aptinkamà jo puslapiuose. Prof.dr. Libertas Klimka atgaivino Vilniaus vartø, þinomø kaip „Baltieji stulpai“, atminimà; nurodë buvusias ðio statinio funkcijas, aptarë þenklø simboli-

næ prasmæ, këlë klausimà apie jø atstatymo galimybes. Prof.dr. Algimantas Nakas siekë kiekybiðkai iðanalizuoti konferencijø „Scientia et historia“ rezultatus. Klausytojai tikëjosi iðgirsti svarbias iðvadas, kurios turëjo apvainikuoti ðiø konferencijø 15-metá. Deja, teko nusivilti, nes praneðëjas, gretindamas nepalyginamus dalykus, pateikë nekorektiškai interpretuotus apibendrinimus. Dr. Rasa Kivilðienë ir dr. Eglë Makariûnienë, kone deðimtmetá rengusios astronomijos ir fizikos mokslø istorikø sàvadà, pateikë uþbaigtà rankraðtá; aptarë jo rengimo problemas ir kitus leidybos reikalus. Dr. Birutë Railienë dalijosi mintimis, kilusio-

mis rengiant nacionalinæ mokslo istorijos bibliografijà. Eglë Paðkevièiûtë-Kundrotienë kalbëjo apie Lietuviø mokslo draugijos leidybinæ veiklà; autorë rëmësi savo kruopðèiai surinktais, susistemintais ir kiekybiðkai analizuotais duomenimis. Prof. habil.dr. J.A.Krikštopaitis nagrinëjo savanorystës fenomenà, netikëtai atsiskleidusá 1918–1919 m., kai pirmoji vyriausybë paskelbë atsiðaukimà, kvieèiantá kraðto gyventojus stoti á steigiamà Lietuvos kariuomenæ. Remdamasis archyviniais duomenimis ir socialinës antropologijos principais, autorius nagrinëjo spontaniðkà savanorystës reiðkiná, susiedamas já su istorine patirtimi, etnine þemdirbiø kultûra ir ið to kylanèia psichologine situacija. Konferencijos darbà uþbaigë prof. habil.dr. Algimanto Grigelio paskaita apie Vilniaus universiteto lektoriaus Romano Simonavièiaus (Symonowicz) mineraloginæ kelionæ Transilvanijoje (1803). Paskaita buvo pagrásta autoriaus duomenimis, surinktais Simonavièiaus kelionës vietovëse bei uþsienio archyvuose. Konferencijos Sientia et historia-2009 organizatoriai pirmà kartà surengë mokslo istorikø edukacinæ sesijà, skirtà pedagogams ir vyresniøjø klasiø moksleiviams. Sesija, populiariai supaþindinanti klausytojø auditorijà su istoriniais tyrinëjimais, vyko balandþio 3 d. Anykðèiø Ðv. Mato baþnyèioje. kiami kompiuterio daliø vaizdai, testai, savikontrolës klausimai. Abu pilotiniai kursai prieinami mûsø pilotiniø kursø tinklapyje www.mif.vpu/learningame.

programos Comenius fondui, kad yra gerai pasirengusios vykti á tarptautiná seminarà, ir fondas finansavo jø kelionæ.

Florencijoje
Á tarptautiná seminarà vyko Vilniaus Simono Daukanto vidurinës mokyklos mokytoja Rûta Smalytë, Nemenèinës Konstanto Parèevskio gimnazijos mokytoja Regina Kliukovska ir Kauno VDU gimnazijos mokytoja Zita Jauèkojienë. Visos trys yra informatikos mokytojos. Kaip parodë mûsø seminarai, kursø kûrimui, darbui su minëta programine áranga reikia gerø þiniø ir ágûdþiø. Be to, kantrybës ir pasiðventimo. Vëliau visi partneriai paþymëjo, kad tikëtis ið mokytojø, jog jie patys be specialaus pasirengimo galës kurti mokomuosius þaidimus, yra per dràsu. Po tarptautinio seminaro savaitës Florencijoje vyko ne tik baigiamasis projekto partneriø susitikimas, bet ir bendra visø projekto dalyviø konferencija. Atvykusi suþinojau, kad mûsø mokytojos seminare pasirodë puikiai. Ið visø seminaro dalyviø jos vie-

nintelës sugebëjo sukurti originalø pilotiná kursà ekskursijø po Italijà pagrindu, kurá kartu su Vilniuje sukurtais pilotiniais kursais pristatë baigiamojoje konferencijoje.

Pilotiniai kursai
Seminaruose Vilniuje sukûrëme du pilotinius kursus. Pirmojo kûrimui vadovavo lektorë Gitana Èechamirienë ir magistrantë Eglë Norkutë. Matematikai ir jos istorijai skirtas pilotinis kursas „Atënø mokykla“ demonstruoja, kaip daugialypëje mokomojoje terpëje su þaidimo elementais gali bûti ir matematikos mokomoji medþiaga. Kursas prasideda kelione á Vatikanà, prie garsios Rafaelio drobës, vaizduojanèios þymius Atënø matematikus. Besimokantieji paveiksle pasirenka norimà matematikà, pvz., Pitagorà, ir patenka á jo pasaulá su teorija, uþdaviniais, testais, þaidybiniais elementais. Antrojo pilotinio kurso „Paslaptingasis kompiuteris“ kûrimui vadovavo lekt. Sergëjus Ivanikovas. Kursas skirtas kompiuterio architektûros mokymuisi. Patei-

Projekto rezultatai
Sukurta ir surinkta medþiaga, ávairi informacija apie mokomuosius þaidimus ir naudotinà programinæ árangà, pilotinius kursus atvirai prieinama nurodytuose projekto tinklapiuose. Nusipirkome ðiek tiek kompiuterinës technikos. Tai yra matomi projekto rezultatai. Taèiau ne maþiau svarbûs yra ið pirmo þvilgsnio nematomi rezultatai. Ne tik ðeðiø mokyklø mokytojai, jø sudominti mokiniai, bet ir nuolat seminaruose dalyvavæ devyni fakulteto dëstytojai pakëlë savo kvalifikacijà. Atsirado naujø moksliniø tyrimø temø. Vykdant projektà atlikti tyrimai aprašyti þurnale „Pedagogika“, skaityti pranešimai dviejose tarptautinëse konferencijose. Rengiami trys su mokomaisiais þaidimais susijæ diplominiai magistrø darbai. Bûsimiems pedagogams ávedëme pasirenkamàjá kursà „Mokomøjø þaidimø kûrimas“.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

17

1905 m. sausio 3 d. netoli Kretingos, Petrikaièiø kaimo ûkininko Petro Jurkaus sodyboje, vakaronës metu ðeðios merginos, tarp kuriø buvo ir ðeimininkø dukros Juozapota bei Petronëlë, pasipuoðusios tautiniais rûbais, suðoko „Aguonëlæ“. Ðis tuometinio „Lietuvos laikraðèio“ paskelbtas faktas po ðimto metø tapo sceninio liaudies ðokio istorinio kelio iðeities taðku.
Juozas SKOMSKIS
Sveèiuojamës Vilniaus pedagoginio universiteto Kultûros ir meno edukologijos instituto ðokio edukologijos studijoje pas docentæ Laimutæ Kisielienæ, bûsimosios ðiø metø Pasaulio lietuviø dainø ðventës Ðokiø dienos meno vadovæ.

margà ðokiø raðtà savo
ðirdyse
mutë Kisielienë davë „Lino pasakos“ vardà. Linas lietuviø pasaulëjautoje turëjo atgimstanèiø þemës jëgø simbolio reikðmæ, nes, iðkentëjæs visus su juo atliekamus darbus, tarsi atgimdavo nauju pavidalu – jau kaip drobë, ið kurios mergina ruoðdavo sau kraitá. Ðventë atspindëjo ilgà lino kelià, lino spalvos rûbai gyvai papuoðë aikðtæ lino ataudais, o linarûèio ir linaminio darbai keitësi su smagiais pasilinksminimais. Pabaigoje ið ðiø vaizdø iðaustas margas ðokiø raðtas su brangiausiu þodþiu „Lietuva“, kurio vaizdas iki ðiol lydi ir ákvepia iðtikimàjà lietuviðkø ðokiø kûrëjà.

Iðausim

Brangiausias vainiko þiedas
Pirmosios tautiniø ðokiø ðventës data laikytina 1937 m. birþelio 29-oji, kai Kaune, Petro Vileišio stadione, pirmà kartà lietuviø ðokio istorijoje buvo masiðkai paðokti trys ðokiai. Tuomet ðventës vyr. vadove buvo paskirta Antanina Ðlekienë. O ðtai Laimutei Kisielienei 2009-øjø – Lietuvos tûkstantmeèio – Pasaulio lietuviø ðventë – jau penktoji. Ðokiø diena sudëtine dainø ðventës dalimi ásitvirtino nuo 1950 metø. Nuo tada septynioms ðokiø dienoms vadovavo profesorius Juozas Lingys, po vienà jø kuravo profesoriai Juozas Gudavièius (1985 m.) ir Elena Morkûnienë (1990 m.). Jau nuo 1950 m. ðokiø ðventëse susiformavo savita organizavimo metodika, masinio ðokio specifika ir pritaikymo aikðtëje principai. Ðokiø ðventë, pasak Kazio Poðkaièio, ið esmës buvo rengiama „šokio groþio parodymo“ ar „pasilinksminimo“ principu, atsiþvelgiant á ávairius ðokio þanrus, atlikëjø amþiaus grupes, technikos galimybes ir t.t. Naujai nuskambëjo 1969 m. moksleiviø Dainø ðventës Ðokiø dienos pavadinimas „Moksleiviškos dienos“ (vyr. baletmeisteris ir reþisierius Juozas Gudavièius), pirmà kartà orientuojantis á vientisà ðventës temà. Netrukus ir Respublikinës ðokiø ðventës pradëtos skirstyti á atskiras dalis. Ypaè ásimintina ir iki ðiol minima 1970 m. šventës ketvirtoji dalis – „Þirgeliai pakinkyti“ (vyr. baletmeisteris Juozas Lingys), kurioje þiûrovai iðvydo ðokamas vestuviø apeigas. 1975 m. Ðokiø dienos þiûrovai dalyje „Kvieèiame á vardynas“ pamatë krikðtynø paproèius. Ðie „suðokti“ paproèiai, konkreti tematika ásiminë daugeliui, o reginys paliko gilø emociná poveiká. 1985 m. Juozas Gudavièius Ðokiø dienoje taip pat naudojo teminá principà, ypaè vykusi buvo Moterø dalis, kurioje susiliejo keturios atlikëjø kartos: nuo anûkëlës iki moèiutës. 1990 m. E.Morkûnienë Ðokiø dienos atskiras dalis suskirstë regioniniu principu. Atgimimo laikotarpis suteikë visiðkà

laisvæ ir galimybæ naujai paþvelgti á ðventës turiná. 1994 m. Dainø ðventëje, pirmà kartà atsivërus geleþinei uþdangai, kuri skyrë tautà nuo laisvojo pasaulio, jau galëjo dalyvauti gausûs pasaulio lietuviø ðokiø kolektyvai. Savaime iðsirutuliojo šventës esmë ir prasmë – visø lietuviø suartëjimo dvasinës ir meninës iðraiðkos simbolis. Dramaturgine aðimi tapo mûsø Tëvynës istorijos kelias. Natûraliai susiformavo trys teminiai blokai: praeities, dabarties ir ateities. Iðreikðta vienybës idëja: „Buvome. Esame. Bûsime“. Áprasmintos tautos istorijos, dabarties jungtys, tikëjimo viltys amþinai gyvuoti. 1998 m. Ðokiø diena „Slaunasai þolyne, rugeli“ buvo skirta J.Lingio, lietuviø sceninio ðokio patriarcho, 80-meèiui ir pirmojo masiniø ðokiø pasirodymo 60-meèiui paþymëti. Liaudies kûrybai bûdingà metaforà, paralelæ tarp augalo ir þmogaus J.Lingys plaèiai naudojo savo kûryboje, atspindëdamas bûdingiausius tautos bruoþus: santûrø temperamentà, taurø nerëksmingà skoná, lyriðkà svajingumà. Ðios ðventës idëjai iðreikðti buvo pasirinkta Jievaro tilto metafora: tiltas tarp gyvojo ir anapusinio pasaulio kaip amþina varomoji jëga, kaip ryðys tarp dabarties ir praeities kûrëjø. Tam atsirasti turëjo átakos Laimutës Kisielienës mokytojo profesoriaus Juozo Lingio kûrybos analizë, jos principø raiðka. Po ðiø keliø ðvenèiø ásitvirtino teminës ðventës, kurios diktavo dramaturginæ aðá. 2004 m. Ðokiø ðventës aðimi tapo Gyvybës medþio simbolis. Senajame pasaulëvaizdyje þmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus – bûdamas gamtinës aplinkos dalis, þmogus filosofiðkai suvokë bûtá. Dabartiniam harmoningà santyká su gamta praradusiam þmogui ði tema pasirodë aktuali savo idëjos universalumu. Per gana suprantamà medþio ávaizdá Ðokiø dienoje buvo iðreikðtos bûties, tarpusavio santykiø, meilës, motinystës, atgimimo ir egzistavimo filosofinës sàvokos, suprantamos kiekvienam, net ir nesigilinanèiam á filosofinæ mintá. 2007 m. Dainø ðventei Lai-

Amþiø pëdsakais
Šiemetiniam sambûriui nuspræsta sutelkti visa, kas buvo geriausia visose Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëse. Komponentus á simbolinæ maldø visumà sujungs poetë ir aktorë Birutë Marcinkevièiûtë. Nusileis ir skraidys angelai, dvasios – neþemiðkos bûtybës, nuo amþiø neðusios Lietuvai gërá, apdainuojanèios nemarias vertybes – Þemæ, Darbà, Ðeimà, Tautos praeitá. Kol kas bûsimoji 2009øjø Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventë turi sàlyginá pavadinimà „Laiko brydëm“.

Kasdienybës rûpesèiai
Praëjusios Dainø ðventës Ðokiø diena buvo atskirta nuo sostinës ðventinio ðurmulio ir pirmà kartà po 70 metø surengta Kauno Dariaus ir Girëno stadione, nes sostinës þalioji veja tam netiko. Deja, nesulaukus þadëtojo pastatyti Nacionalinio stadiono, ðokëjams teks pasirodyti skurdþiame, nors privaèiame Vilniaus „Þalgirio“ stadione. Taèiau tikimasi, jog Europos kultûros sostinës bei Lietuvos vardo tûkstantmeèio idëjos sutrauks daugiau þiûrovø. Paðnekovë sako, kad, neturint pakankamø ðviesos bei kitø techniniø galimybiø, ðventës rengëjai bandys pavilioti þmoniø ðirdis ne ypatingais efektais, o kitais bûdais. Praðoma praverti paslapèiø dangtelá, Laimutë Kisielienë, Ðokiø dienos meno vadovë, atskleidþia tik tiek, kad þmonës pamatys labai margà ðokiø raðtà, pajus didþià pagarbà tautos istorijai. Pamatys ir Vydûno

18

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

miðko paveikslo ávaizdá. Rengiant 2009-øjø ðventæ, reikia atsisakyti daugelio siûlytø antgamtiniø, virtualiø efektø, nes tam nëra galimybiø. Kita vertus, anot paðnekovës, tie þmonës, kurie trokðta efektø, pasirinks kitus renginius, o dainø ir ðokiø ðventës privalo iðlaikyti mitologinæ, tradicinæ liaudiðkàjà idëjà, iðreikðti tautos savastá.

Ðokis mirties fone
Ar sceninis liaudies šokis miršta? Laimutë Kisielienë tvirtina, kad sceni-

þio taðkà dabartinëje situacijoje, ðokio pedagogai gebës ugdomàjà programà pritaikyti tradicijos puoselëjimo reikmëms. Anot docentës Laimutës Kisielienës, jeigu nebus laikomasi ðiø idëjø, iðnyks ir dainø ðventës – nematerialusis Pasaulio kultûros paveldo paminklas. Reikia parengti mokytojà, kuris atsineðtø á mokyklà liaudies ðokio bacilà ir ja uþkrëstø savo mokinius. Antai studentë Indrë Þekonytë sukûrë ðoká „Uþteka saulelë“, kuris buvo suðoktas universiteto koncerte. Scenoje pa-

Laimutë Kisielienë, 2009-øjø Pasaulio lietuviø dainø ðventës Ðokiø dienos meno vadovë ugná, ir didelæ pagarbà Motinai, ir Ðeimø santarvei; pamatys jaunimo ir vyresniøjø ðoká, iðaukðtinantá Motinystæ. Bûsianti ir Darbo dalis, kurion sueis ir tëvai, ir vaikai – visi suksis viename malûne, maldami bendrà tëviðkës derliø. Pabaigoje, aiðku, bus pakartotas Kauno finalas – bendras septyniø tûkstanèiø ðokëjø margaspalvis „Lietuvos“ vardas.

Protëviø balsai
Prašoma paaiškinti savo meninius choreografijos principus, Laimutë Kisielienë sako nepritarianti pastaruoju metu ásivyravusiai sceninei liaudies ðokiø kûrybos krypèiai, kuri remiasi tik efektais, pasipuikavimais, dirbtine išmone, kuriø apstu daugelio ðokiø kolektyvø repertuaruose. „Bûtina be galo atsargiai prisiliesti prie liaudies kûrybos“, – kalbëjo ji dar prieš penkerius metus, kartoja ir ðiandien. „Tai priklauso nuo kûrinio esmës pojûèio – bent tuo að ir vadovaujuosi. Daugumai mano kûryba yra nepriimtina. Kritikuoja, kad nekuriu linksmø ðokiø, lyrinë choreografija kaþkokia „neþiûrovinë“, kad jà atliekant nesinori ploti á taktà. Daugelis kolektyvø vadovø paprastai mëgsta polkas, smagius ðokius su blevyzgomis, neskoningais sijonø patampymais, nes tai patinka þiûrovams. Smagu, visi ploja – bravo, bis. Mano ðokiai kitokie, ir nemaþai kolektyvø juos ðoka, nes jauèia ðokio dvasià, o ne tik formà. Neimituoju liaudies choreografijos, neimu folkloriniø ðokiø ir jø nerutulioju, nes tai ne mano kelias. Tuo keliu eina labai talentingi kûrëjai (Tamara Kalibataitë, Henrikas Uznys), aš tai darau retai ir labai atsargiai. Gilinuosi á baltiðkàjà mitologijà, tiesiog klausau, kà man kuþda protëviai. Tai yra mano pajauta“. Laimutës Kisielienës visø ðokiø dienø koncepcija – kurti realaus ir nerealaus þe-

Doc. Laimutës Kisielienës ðokio edukologijos studijos choreografijos studenèiø sukurtas ðokis „Uþteka saulelë“ nis lietuviø liaudies ðokis turëtø glaudþiai sietis su etnine kultûra, tautinio tapatumo formavimu ir palaikymu. Anksèiau ið kaimo á miestà sklido liaudies ðokis, dabar kryptis pakito, ir miestø ansambliai koncertuoja daþniau negu kaimietiðkieji. Kai kurie þmonës dar moka paðokti ir „Ðiaudø batus“, ir „Bitutæ pilkàjà; smagiai suka liaudiðkus ratelius, paþaidþia þaidimø. Tuo tarpu sceninis liaudies ðokis ið tiesø nyksta, blësta. Ðiemet jos vadovaujama VPU KMEI ðokio edukologijos specialybë iðleidþia pirmàjà bakalaurø laidà. Pirmajame kurse studijuoja penkiolika bûsimøjø ðokiø pedagogø. Tai beveik dvigubai daugiau negu bûdavo priimama anksèiau. Taigi ugdomosios choreografijos vilèiø yra. Tuo tarpu liaudies ðokio situacija ðalies mokyklose kelia pagrástà rûpestá – jis vis labiau praranda tradicijà, modernëja. Popamokinë liaudies ðokiø bûreliø veikla, anksèiau sudariusi pakankamà pagrindà rengiantis dainø ðventëms, dabar apleista. Nëra jokiø vilèiø áteisinti mokykloje ðokio pamokà, kad ji taptø lygiavertë kitoms. Neugdomas gebëjimas paþinti ir vertinti. Paðnekovë, ðokio edukologijos specialybës programos autorë, tikisi, jog jos studentija, skirdama daugiausia dëmesio bei laiko liaudies ðokio studijoms, pasieks lûrodyta Saulë motulë, jos sutiktuvës, kelionë á aukðtumas ir nusileidimas ramaus miego. Tai buvo jaunosios specialistës subtilaus lyriðkumo raiðka. Tai ne vienintelë bræstanti choreografë studijoje. Docentë su pasigërëjimu kalba ir apie Þivilæ Èiþauskaitæ, Urtæ Bareiðytæ, apie Kamilæ Narkutæ, Bertà Noreikaitæ ir apie kitas, jauèianèias laudies ðokio prasmæ. Studentës rengia iðsamius kursinius darbus – kûrybingus apraðus ir apie Joniniø apraiðkas sceninëje choreografijoje, ir apie paukðèio ávaizdá bei jo interpretavimà sceninëje kultûroje, ir apie klumpes lietuviðkoje etnografijoje, ir apie pirðlybø paproèiø bei apeigø svarbà, ir apie rugiapjûtës choreografijos, ir apie sceniniø sutartiniø bruoþus, ir apie merginos paveikslà lietuviø sceninëje kûryboje. Visur dominuoja etnokultûros ryðys su scenine choreografija. Studentës skatinamos tà ryðá atrasti ir suprasti; mokomos iðryðkinti sceniná ðoká, atrasti rakursà, kurti jo dramaturgijà. Ir visa tai stengiamasi atlikti nesugadinus ðokio figûrø, þingsniø pirmapradþio charakterio, dvasios. Studijoje kuriami ir jaunamartës, ir kupoliavimo, ir vainikø pynimo, jø plukdymo ðokiai, mitologiniai ávaizdþiai. Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

19

Ultragarsiniai

keitikliai ir jø
naudojimas
Prof. habil. dr. Piotras VASILJEVAS
VPU Fizikos ir technologijos fakultetas, Ultragarsiniø mechanizmø mokslinë laboratorija ir aplydyti kraštus; keitikliai labai smulkioms (keliø mikronø dydþio) birioms medþiagoms sijoti, tai padeda išvengti sudëtingo tankiø sietø daþno valymo; keitikliai ultragarsiniam smulkiam skysèiø ið-

Mechatroniniai árenginiai vis sparèiau naudojami ne tik pramonëje, automatizuojant gamybos procesus, bet ir buityje. Labai sparèiai plëtojantis

3 pav. Banginiø pjezoelektriniø varikliø bendras vaizdas

Siekiant sumaþinti atotrûká tarp kompiuterinës ir mechaninës mechatroniniø árenginiø dalies, plëtojama nauja pjezomechanikos kryptis. Kuriami iš principo naujo tipo vykdymo organai, pvz., mašinos, vadinamos pjezovarikliais ar vibrovarikliais, kuriose rotorius sukamas ne elektromagnetiniø laukø sàveikos, bet orientuotø ultragarsinio daþnio mikrovirpesiø dëka. Pagrindinis naujø árenginiø mazgas yra ultragarsinis keitiklis.

4 pav. ,,Svyruojanèio strypo” linijinio pjezoelektrinio variklio veikimo principas

a

b
1 pav. Pjezokeraminiai elementai

Ultragarsiniai keitikliai – tai aukðto daþnio elektriniø virpesiø transformatoriai á negirdimas mechanines mikrovibracijas. Tam naudojamos medþiagos, turinèios elektromagnetiniø, elektrostatiniø, magnetostrikciniø, pjezoelektriniø savybiø. Pastaruoju metu matyti ryškus pjezoelektriniø medþiagø plëtros šuolis. (Pjezoelektriná efektà atrado broliai Pjeras ir Þakas Kiuri 1880 metais. Jie pastebëjo, kad, deformuojant kvarco kristalà, tam tikrose jo vietose atsiranda elektros krûviai. Netrukus buvo atrastas atvirkðèias pjezoefektas.) Natûralius pjezoelektrikus-kristalus, kaip kvarcà ar turmalino druskà, pakeitë efektyvûs pjezokeraminiai elementai, gauti dirbtiniu bûdu (1 pav.). Viena ið populiariø pjezokeraminiø medþiagø – PZT tipo keramika (švino-cirkonato – titanato sukepintas mišinys). Vilniaus pedagoginio universiteto Ultragarsiniø mechanizmø mokslinëje laboratorijoje kuriami ávairios formos pjezoelektriniai keitikliai, atsiþvelgiant á jø taikymo sritá. Sukurti keitikliai sintetinëms medþiagoms pjauti ultragarsu (ultragarsiniai peiliai), leidþiantys ne tik audiná perpjauti, bet

2 pav. Pjezoelektrinio banginio variklio principinë schema

purðkimui (jø pagrindu sukurtas originalus vaistø inhaliatorius), keitikliai elektroniniø „chipø“ ultragarsiniam mikrosuvirinimui. Pastarieji darbai vykdomi vokieèiø firmos Hesse & Knipps uþsakymu. Bendradarbiaujant su Korëjos mokslinio tyrimo ir technologijø akademiniu institutu (KIST) kuriami pjezoelektriniai keitikliai, kurie leidþia formuoti kûnø pavirðiø elipsines trajektorijas. Jø pagrindu toliau projektuojami iš principo naujo tipo pjezoelektriniai (ultragarsiniai) varikliai. (Pjezoelektriniø varikliø kûrimas ir tyrimas buvo pradëtas praëjusio ðimtmeèio 7-àjá dešimtmetá Kaune, Vibrotechnikos laboratorijoje, kuriai vadovavo akademikas K.Ragulskis.) Sukurti banginiai pjezoelektriniai varikliai, kuriuose rotoriui sukti naudojama standþiame þiede suþadinta bëganti lenkimo deformacijø banga (2 pav.). Bangi-

c

5 pav. Linijiniø pjezovarikliø bendras vaizdas: a, b - d33 ir d31 tipo varikliai, c - d31 modeliavimo vaizdas

nis variklis pasiþymi tuo, kad dël rotoriaus „neinertiškumo“ turi unikalias paleidimo-

20

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kompiuteriø technikai, mechatroniniø árenginiø informacijos apdorojimo ir valdymo organai tampa miniatiûriniai ir gerokai pralenkia

pagal svorio ir gabaritø parametrus vykdymo organus, kuriø darbas paremtas klasikiniø maðinø ir mechanizmø naudojimu.
zoelementø naudojimu þadinant „svyruojanèio strypo“ galus, kitas – plokðtelës formos d31 – pjezoelementø, o tai leidþia konstruoti plokðèià pjezovariklá (4, 5 pav.). Pjezovarikliø (4 pav.) linijinë jëga siekia 20 N. Unikalios paleidimo-stabdymo charakteristikos taip pat išlieka.

a

a b

8 pav. Inerciniai pjezoelektriniai mikrovarikliai su pasyviu (a) ir aktyviu (b) slankikliu

b

c

a

6 pav. Sudëtinis diskinis pjezoelektrinis keitiklis: a - keitiklio schema: 1 - vediklis ir jo virpesiø trajektorijos, 2 ir 3 - diskiniai aktyvus ir pasyvus elementai; b - bendras keitiklio vaizdas; c - virpesiø amplitudþiø pasiskirstymas

stabdymo charakteristikas, kas leidþia gauti stabilius nanoeilës poslinkius. Todël varikliai plaèiai naudojami kaip pozicionavimo árenginiai kuriant ávairias nanotechnologijas. Kitas banginiø pjezoelektriniø varikliø privalumas – galimybë gauti didelius veleno momentus be redukcijos, t.y. be papildomo perdavimo. Tai þenkliai sumaþina varikliø gabaritus ir svorá naudojant ávairaus tipo mechatroniniuose árenginiuose. Sukurtø pjezovarikliø momentai (3 pav., ið kairës) yra 0,6; 0,25; 0,12 Nm . Linijiniam transportavimui sukurti dviejø tipø vadinamieji „svyruojanèio strypo“ linijiniai pjezoelektriniai varikliai. Pirmojo veikimas paremtas paketiniø d33 – pje-

b

c
7 pav. 3D pjezoelektrinis variklis: a - rutulio sukimo sudëtiniu keitikliu iliustracija, b - keitiklio modeliavimo fragmentas, c - virpesiø amplitudþiø pasiskirstymas rëminio ,,svyruojanèio strypo” pavirðiuje

Realizuotas pjezoelektrinis keitiklis, kurio pagalba ámanomas judesys bet kuria kryptimi plokðtumoje (6 pav.). Tam nereikia nei papildomø varikliø, nei pavarø. Judesá atlieka diskinio sudëtinio pjezokeitiklio 2,3 vediklis 1. Pasyvus keitiklio elementas padalintas á keturias dalis, todël gaunami keturi lenkimo virpesiø osciliatoriai. Padavus á prieðprieðiais esanèiø osciliatoriø elektrodus rezonansinio daþnio átampas, kuriø fazës skiriasi 90 laipsniø, suþadinami lenkimo virpesiai ir vediklis formuoja judesá ta kryptimi. (6c pav. parodytas eksperimentiškai nustatytas amplitudþiø pasiskirstymas naudojant lazeriná vibracijø matuoklá.) Sukurto keitiklio matmenys – skersmuo 40 mm, aukštis 5 mm. Sujungus pjezoelemento elektrodus su 30V átampos ðaltiniu, gaunamas vienos (pvz., X) ar kitos (Y) krypties linijinis keitiklio judesys. Pasiekiama jëga iki 30 N. 7 pav. pavaizduotas sudëtinis pjezoelektrinis variklis, skirtas rutuliui ar jo daliai sukti apie tris koordinaèiø aðis. Visa tai atliekama vienu ir tuo paèiu keitikliu. Rutulio judesio kryptis keièiama kaitaliojant paduodamø átampø fazes. Pietø Korëjos firma „Pjezotech“ prie KIST pradëjo pjezoelektrinio mikrovariklio gamybà (8 pav.). Tai bendras su korëjieèiais projektas. Variklio veikimas paremtas slankiklio inertiðkumo naudojimu. Sukurti dviejø tipø varikliai: su pasyviu ir aktyviu slankikliu. Tai leidþia praplësti varikliø taikymo galimybes. Mikrovariklá su pasyviu slankikliu rengiamasi panaudoti þinomos „Samsungo“ firmos fotoaparatuose. Variklio gabaritai: skersmuo 3 mm, ilgis 9 mm. Didþiausias slankiklio greitis 50 mm/s. Išvystoma 0,3 N jëga. Pjezomechanika šiandien yra viena sparèiai besiplëtojanèiø taikomojo mokslo krypèiø. Ir labai gaila, kad iki ðiol nëra jos plataus taikymo rezultatø Lietuvoje.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

21

skystøjø kristalø
laboratorijoje
Prof. Rimas VAIÐNORAS
Baigiasi paskaitos, iðtuðtëja auditorijos, taèiau dalis studentø skuba ne á namus. Vieni eina á graþias tradicijas ir pasiekimus turinèiø VPU meno kolektyvø repeticijas ir ruoðiasi respublikiniams ir tarptautiniams festivaliams ir koncertams. Kiti – á treniruotes – norëdami bûti sveiki ir stiprûs ar siekti pergaliø, kaip jø pirmtakai net ðeði olimpiniai èempionai – buvæ VPU studentai. Taèiau visi studentai atlieka savo specialybës darbus laboratorijose. Kà jie veikia skystøjø kristalø laboratorijoje, kokius darbus jie rengiasi ginti? Studentai du kartus per savaitæ atlieka matavimus naudodami Perkin Elmer Lambda 19 UV–VIS–NIR spektrometrà (JAV, 2004) ir Jasco spektropoliarimetrà (Japonija), sublokuotà su silpnø signalø registravimo sistema SRS 3000 (JAV, 2008). Jie tyrinëja skystøjø kristalø ir fotoniniø kristalø, á kuriuos inkorporuotos metalø nanodalelës, struktûrines ir optines savybes. (Kaip þinome, televizoriø, kompiuteriø, mobiliøjø telefonø ekranai ir automobiliø, lëktuvø borto áranga veikia naudojant skystuosius kristalus. Be to, jie mûsø organizmo dalis.) Studentai aktyviai dalyvauja vykdant ES kompetencijos tinklø projektà ,,Phoremost“, nanofotonika iki molekulinio lygmens, Granto Nr. 511616 ir COST projektus. Bakalaurë Aldona Urbanavièiûtë ir magistrantas Vladimiras Astachovas kartu su doktorantu Marium Franckevièiumi tiria PPI (poli (propilen-imino)) dviejø skirtingø ðeimø dendrimerø struktûrines ir optines savybes tirpikliuose bei esant kietam bûviui. Terminas „dendrimeras“ kilæs ið graikø kalbos þodþiø dendron – medis ir meros – dalis. Tai monodispersinës (t.y. vienodo dydþio) makromolekulës, kuriø skersmuo tiksliai reguliuojamas nuo 2 iki 20 nm, atsiþvelgiant á generacijà. Dendritinës architektûros yra vienos labiausiai paplitusiø topologijø mûsø planetoje. Daugybæ tokiø struktûrø pavyzdþiø galima rasti gamtoje: þaibo struktûra, sniego kristalas, rûdies fraktalas, taip pat ir medþiø ðakos, gyvûnø kraujagysliø sistemos bei neuronai. Biologinëse sistemose aptinkamos praktiškai visø dydþiø dendritinës struktûros, taèiau dël ko ði mimikrija yra taip plaèiai paplitusi, deja, nëra þinoma. Dendrimerai yra viena ið galimø þvaigþdiniø polimerø rûðiø, kuriø sintezës metu gaunamos vienodos – didelio monodispersiðkumo ðakotos struktûros sferinës molekulës (1 pav.).

Jaunøjø darbai

Vilniaus pedagoginis universitetas

zeriai, be kuriø nebûtø ámanoma iðtirti ypaè sparèiø medþiagose vykstanèiø procesø, ir kiti prietaisai, kurie naudojami tiriant medþiagø savybes. Vykdydami teorinius skaièiavimus naudojame galingus Barselonos ir Vilniaus kompiuterius, jø rezultatus siedami su eksperimentø rezultatais nustatome medþiagø struktûrà – gauname sudëtingø daugiatomiø (molekuliniø) sistemø modelius. Ðie tyrimai leidþia panaudoti dendrimerus transportuojant vaistus ar sugauti ir pašalinti nanodaleles bei molekules. Magistrantas Mindaugas Stankevièius tiria kobalto ir sidabro nanodaleliø sàveikà su skystuoju nematiniu kristalu magnetiniuose ir elektriniuose laukuose. Jis nustatë, kad, atsiþvelgiant á Co nanodaleliø perorientavimà, magnetiniu lauku galima pagreitinti skystojo kristalo išjungimo laikus. Tai aktualu skystøjø kristalø displëjams (LCD) valdyti. Transmisinio mikroskopo tyrimai parodë, kad augant sidabro nanodalelëms, kinta jø forma: ið sferiniø virsta keliø ðimtø nanometrø dydþio trikampëmis plokðtelëmis (2 pav.).

1 pav. Skystakristalinio PPI treèios generacijos dendrimero struktûra. Raudona spalva þymi dendrimero ðerdá, þalia – tarpðakinæ dalá, o geltona – periferijà

2 pav. Sidabro nanodaleliø vaizdas, gautas transmisiniu elektroniniu mikroskopu (TEM)

Jie atstovauja sintetiniø dendritiniø makromolekuliø klasei, šios makromolekulës yra sudarytos ið taisyklingai iðsidësèiusiø mazgø kiekviename monomere: judant nuo centro á iðoræ, jø skaièius auga geometrine progresija. Šios naujos medþiagos pasiþymi visiðkai naujomis savybëmis, nebûdingomis áprastiniams polimerams. Sintetinant tokias medþiagas, apie centrinæ dalá tolygiai formuojasi nauji makromolekulës sluoksniai, taip jos tampa ypaè simetriðkos. Laboratorijoje ðiø organiniø medþiagø fizikinës savybës yra nagrinëjamos teoriškai ir pagrindþiamos eksperimentais. Atliekant spektroskopinius sugerties ir liuminescencijos tyrimus, bandoma iðaiðkinti jø elektroniniø suþadinimø prigimtá. Kadangi tiriamos molekulës yra sudëtingos, reikia galingos unikalios tyrimø árangos. Tai atominiø jëgø mikroskopas, kuris teikia informacijos apie struktûrà, spektrometrai, kuriais yra nustatomos medþiagø energetinës bûsenos, la-

Todël keièiasi plazmoninio rezonanso padëtis nuo 400 nm iki 1400nm, o tai aktualu ateities ryšio sistemoms. Bakalaurai Dmitrijus Ilgevièius ir Mindaugas Kliukas tiria vandenilio ir deguonies iðskyrimà ið vandens naudojant nanotechnologijas. Jie ásitikinæ – mûsø automobiliams nebereikës benzino, já pakeis vandenilis. Individualiai šildyti bûstà arba gaminti valgá bus galima be gamtiniø dujø, o naudojant vandenilio dujas. Kelios deðimtys vandenilio elektriniø galëtø patenkinti Lietuvos elektros poreikius ir išvengtume energetinës priklausomybës nuo kaimyno. Tai ateitis, o dabar studentai bando kuo maþesnëmis sànaudomis iðgauti kuo didesná vandenilio ir deguonies kieká. Magistrantas Andrius Markevièius kartu su doktorantu Augustinu Kulbicku tiria defektø padëties valdymà opalo fotoniniame kristale, á kurá infiltruotas nematinis skystasis kristalas. Fotoniniai kristalai gamtoje – didelë retenybë. Radæs toká kristalà groþëdavosi ypa-

22

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

tinga šviesos gama. Šis optinis reiškinys, pavadintas irigacija, bûdingas opalams, drugeliams ir kt. Opalai – tai spalvoti brangakmeniai, kuriø pavadinimas kilæs iš lotynø kalbos þodþio opalus, reiðkianèio „matyti spalvø pokyèius“. Þvelgdami á opalà matome vaivorykðtës spalvø þaismà, kuris kinta, kintant stebëjimo kampui. Efektai panaðûs á vaivorykðtës spalvas ant muilo plëvelës ar drugelio sparnelio, tik áspûdingesni. Spalvø þaismà opale sukelia pusës ðviesos bangos ilgio tvarkingos mikrostruktûros (3 pav.).
4 a pav. Opalo struktûroje defektas stebimas naudojant atominiø jëgø mikroskopà (AFM) 4 b pav. Kamuoliai vaizduoja fotoninio kristalo opalo sferas, o deimantas – „geràjá“ opalo defektà

3 pav. Fotoninio kristalo opalo struktûra, gauta atominiø jëgø mikroskopu (AFM)

Opalas sudarytas ið glaudþiai supakuotø SiO2 sferø ir turi sferines tuðèiavidures ertmes, kurios uþima iki 25 proc. bendro kristalo tûrio, jos gali bûti uþpildytos kitos rûðies medþiagomis su skirtingu lûþio rodikliu. Skystøjø kristalø laboratorijoje tiriamos ir fotoniniø kristalø-opalø optinës savybës. Opale esanèios tuðèiavidurës ertmës yra uþpildomos skystaisiais kristalais ir gaunamas fotoninis kristalas. Tuomet tokio darinio optines savybes galima kontroliuoti iðoriniais elektriniais ar magnetiniais laukais ar keièiant skystojo kristalo temperatûrà. Skystieji kristalai labai jautriai reaguoja á iðorinës aplinkos pokyèius. Naudojant tokius hibridinius darinius, patogu valdyti ðviesos srautus. Opalai pasiþymi defektine struktûra (4 a pav.), taèiau tai „gerieji“ defektai (4 b pav.). Magistrantas Andrius Markevièius ir doktorantas Augustinas Kulbickas eksperimentiðkai pademonstravo, kad spektrinë defektø padëtis draustinëje stop juostoje gali bûti valdoma keliø voltø elektriniu lauku. Dirbtinai sukurta defektø eilutë fotoniniame kristale veikia kaip idealus ðviesolaidis. Keièiant elektrinio lauko stiprá, galima valdyti ne tik šio fotoninio kristalo defekto spektrinæ padëtá, bet ir fotonø, t.y. sklindanèios ðviesos, greitá ðiame fotoniniame kristale. Tai aktualu kuriant ateities optinius kompiuterius ir informacines technologijas. Galbût todël fotoniniø kristalø tyrimai sparèiai plëtojami viso pasaulio stambiausiuose mokslo centruose. Kito perspektyvaus kristalo – deimanto (5 pav.) spektroskopines savybes tyrinëja bakalaurai Daiva Motiejûnaitë ir Andrius Storta. Deimantas yra nepaprasta medþiaga –

dël savo išskirtiniø savybiø pripaþintas medþiagø karaliumi. Jis pasiþymi didþiausiu kietumu, ðiluminiu laidumu, optiniu skaidrumu, cheminiu atsparumu, o deimanto nanodalelës nesukelia organizmo toksiniø reakcijø, todël gali bûti taikomos medicininëje terapijoje. Visos šios charakteristikos tyrinëtos jau anksèiau. Taèiau prieð keletà metø buvo pastebëta nauja deimantø savybë – veikiant šviesa galima keisti sukinio poliarizacijà defekte esanèioje deimanto gardelëje. Daiva ir Andrius Ramano spektroskopijos metodu tiria azotas-vakansija defektø susidarymà deimanto kristale. Azotas uþima anglies atomo vietà gardelëje, o vakansija atsiranda paðalinus anglies atomà. Toks graþios purpurinës spalvos deimantas patiktø daugeliui moterø. Taèiau naudojant spalvotø defektø (azotas-vakansija atstumas kelios deðimtys nanometrø) kvantines savybes ir formuojant atitinkamo dydþio fotoninio kristalo architektûrà yra reali galimybë sukurti kvantiná kompiuterá, apie kurá buvo tik svajojama. Bakalaurams eksperimentinëje veikloje visuomet mielai padeda daktarë Loreta Rastenienë, kuri prieð pusmetá apgynë disertacijà ið fotonikos srities, bei doktorantai Marius Franckevièius ir Augustinas Kulbickas. Jie vienà semestrà magistro darbà rengë Saragosos universitete, o tapæ doktorantais porà mënesiø atliko eksperimentus Madrido universitete. Loreta, Augustinas ir Marius sëmësi þiniø Europos doktorantø nanofotonikos mokykloje, Santandero universitete (6 pav.). Jaunieji mokslininkai klausësi ne tik Eu6 pav. Prie Atlanto vandenyno. Doktorantai M.Franckevièius, A.Kulbickas ir L.Rastenienë Europos nanofotonikos doktorantø mokykloje Santandere, Ispanijoje

5 pav. Defektai deimanto struktûroje

ropos, bet ir þymiausiø JAV, Japonijos, Kanados fotonikos specialistø paskaitø ir gavo sertifikatus. Šiuo metu jie jau savarankiškai pristato savo tyrimø rezultatus ávairaus lygio konferencijose. 2007 m. Mariaus Fanckevièiaus praneðimas buvo pripaþintas geriausiu studentø tarptautinëje optikos konferencijoje Rygoje, o 2008 m. Lietuvos mokslø akademija já išrinko geriausiu fizikos magistro darbu Lietuvoje. Marius yra Šveicarijos–Baltijos mokslo fondo laureatas. 2009 m. geguþës mën. geriausius bakalauro darbus studentai pristatys FTF fakulteto studentø mokslinës draugijos kasmeèiame renginyje. Ðiø metø geguþës antrojoje pusëje doktorantai Marius Franckevièius ir Augustinas Kulbickas dalyvaus doktorantø mokykloje, kuri vyks Brasove, Rumunijoje. Birþelio mënesá geriausi studentø darbai bus pristatomi 39-oje Lietuvos nacionalinëje fizikø konferencijoje. Ið karto po ðios konferencijos doktorantas M.Franckevièius vyks á Europos medþiagotyros konferencijà Strasbûre, Prancûzijoje. O dar po mënesio jis kartu su doktorantu A.Kulbicku savo praneðimus pateiks IEEE nanotechnologijø konferencijoje, kuri ðá kartà vyks Genujoje, Italijoje. Liepos pabaigoje du bakalaurai, skystøjø kristalø laboratorijoje pasiekæ svariausiø rezultatø, semsis naujausiø fotonikos þiniø Europos fotonikos mokykloje Danijoje. Metø metais universitete brandinta asmenybë su savimi iðsineða ir paskleidþia naujas þinias bei patirtá kitiems, o jø skleidþiama šviesa yra kaip saulës, kurios spinduliuose uþgimsta nauji bûsimi absolventai.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

23

Po priesaikos Seime jis tapo jauniausiu Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybës nariu – ðalies susisiekimo ministru. Taèiau politikoje 34 metø profesionalus politologas Eligijus Masiulis nëra naujokas. Uþ jo peèiø – dvi Seimo nario kadencijos, o á treèiàjà ateita tapus Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininku ir atvedant ðià politinæ organizacijà á valdanèiàjà koalicijà. Kaip sekasi derinti ûkinius ir politinius reikalus, apie susisiekimo ir mokslo sàveikà yra ðis ministro Eligijaus MASIULIO ir þurnalisto Sigito KRIVICKO pokalbis.
- Ar galëtumëte trumpai priminti skaitytojams, ið ko susideda Jûsø vadovaujamos ministerijos kuruojama ûkio ðaka? - Liaudiðkai tariant, viskas, kas juda, priklauso mûsø kuravimo srièiai. Sistema tikrai yra plati. Ji apima susisiekimà sausuma (automobiliø keliai, geleþinkelis), vandeniu (jûra, vidaus vandenys), oru (aviacija). Natûralu, kad ðiø veiklos srièiø logistika yra mûsø ministerijos politikos formavimo akiratyje. Greta viso to dar dalyvaujame tvarkant ryðiø (paðto, radijo ir televizijos centro, internetinës infrastruktûros) reikalus. Taigi ûkis tikrai didelis ir jame yra kas veikti. - Kiek ðioje sistemoje darbuojasi þmoniø? - Beveik keturiasdeðimt tûkstanèiø ministerijos pavaldumo ámonëse. Neskaièiuojame darbuotojø ið mums nepavaldþiø, bet su mûsø sistema susijusiø ámoniø ir organizacijø. SVARBIAUSIOS KRYPTYS - Kokie svarbiausi Europos Sàjungos remiami projektai bus ágyvendinami artimiausioje ateityje, o konkreèiau – 2009 – 2013 metais? - Keletas stambiø projektø bus realizuojami Klaipëdos valstybiniame jûrø uoste. Pirmiausia – tai Klaipëdos keleiviø ir kroviniø terminalas, á kurio statybà bus investuota iki pusës milijardo litø. Dar vienas svarbus objektas pajûryje – Ðventosios uostas. Ten galës ðvartuotis pramoginiai, þvejybos, nedideli kruiziniai laivai, jachtos. Tai atitinkamai palengvintø Klaipëdos uosto darbà. Labai svarbûs projektai yra susijæ su mûsø europiniais transporto koridoriais: magistraliniø keliø, þiediniø sankryþø rekonstravimas. Geleþinkelyje ypaè svarbu yra toliau elektrifikuoti kai kuriuos ruoþus,

Kaip patogiau susisiekti?

Europos liberalø demokratø aljanso emblema

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kelio vëþës plotis. Todël dabar stengiamës kuo sparèiau rekonstruoti atkarpà nuo Lenkijos pasienio iki Marijampolës. Po to bus tvarkoma atkarpa nuo Marijampolës iki Kauno. Taip atsivers galimybës mûsø þmonëms ir kroviniams sparèiau (iki 120 km per valandà) judëti tiek á Baltijos ðalis, tiek á Vakarø Europà. Paprasta taisyklë: kuo geresni keliai mus jungs su kaimynais, tuo artimesni bus ir mûsø santykiai, o per juos ir su tolimesnëmis þemyno valstybëmis. Tai pasakytina ir apie susisiekimo oru bei vandeniu gerinimà. - Visuomenæ ðiurpina praneðimai apie tragiðkus ávykius keliuose, nors jø pastaruoju metu gerokai sumaþëjo. Ko dar stinga ðioje srityje? - 2008-ieji buvo lûþio metai maþinant beprasmiðkas þûtis keliuose. Pastangos grieþtinant ástatymus, atsakomybæ uþ eismo taisykliø paþeidimus, aktyvesnis visuomenës ðvietimas davë rezultatø. Reikia vadovauti Eismo saugumo komisijai, kuri neseniai patvirtino savo darbo planà iki 2015 metø. Svarbu toliau gerinti eismo organizavimà pagal Europos Sàjungos reikalavimus – per kelio þenklø, apðvietimo tobulinimà, per vairavimo kultûros këlimà. Esame tyrinëjæ autoávykiø didþiausios rizi-

pirmiausia Kauno–Klaipëdos, kas labai pagreitintø susisiekimà tarp ðiø miestø. Dar labai svarbus projektas – pasitelkiant Europos Sàjungos lëðas nutiesti interneto kabelá per visà Lietuvà. Taip bus interneto tinklu padengiama 95 proc. ðalies teritorijos, kad net atokiausiuose kaimuose þmonës turëtø galimybæ ateityje bendrauti su visu pasauliu. - Jau ne vienam Tamstos pirmtakui teko rûpintis automagistralës Via Baltika reikalais, o jie sustojo ties Lenkijos siena ir ástrigo. Ar tikitës iðjudinti ðià ilgametæ problemà? - Dalyvaudamas diskusijoje prie apvalaus stalo su Lietuvoje vieðëjusiu Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kaèinskiu, praðiau, kad ið Lenkijos pusës bûtø kiek ámanoma paspartinta Suvalkø– Augustavo aplinkkelio statyba, nes tai labai atsiliepia transporto srautams, judantiems automagistrale Via Baltika. Lietuva ðios srities namø darbus yra ið esmës atlikusi. Lenkijos Prezidentas uþtikrino, kad jie pasistengs kuo greièiau iðspræsti ðio ruoþo klausimus. Dar lieka sudëtingesniø problemø sujungiant mûsø geleþinkelius per Rail Baltik linijà. Viena aktualesniø – skirtingas mûsø ir kaimynø lenkø geleþin-

24

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kos veiksnius. Tarp jø pastaruoju metu iðsiskiria nepaisymas atsargiai veþti vaikus automobiliais, kai nesinaudojama bûtina áranga (këdutëmis, tvirtinimo dirþais) ir dël to per autoávykius itin tragiðkai nukenèia maþieji keleiviai. Pastebime dar vienà nelinksmà dalykà: vairuotojø kultûra po truputá gerëja, taèiau pëstieji vis dar nëra pakankamai drausmingi – neneðioja atðvaitø tamsoje, ypaè pagyvenusieji. Jaunimas ðia prasme yra drausmingesnis, gal kad tø atðvaitø yra patrauklaus dizaino ir gana patogiø dëvëti, net savotiðkai madingø. Svarbu á ðià ðvietëjiðkà veiklà átraukti kuo daugiau visuomeniniø organizacijø, áskaitant ir Baþnyèià. INOVACIJOS IR PRIVATUS KAPITALAS - Kokio pobûdþio inovaciniø projektø ir naujø technologijø proverþio savo vadovaujamoje sistemoje tikitës sulaukti artimiausioje ateityje? - Iðskirtinai verta paminëti draugiðko aplinkai automobilio, ðvaraus transporto koncepcijà. Á jà jau ima aktyviau orientuotis gamintojai, nes tai susijæ tiek su pasaulio þaliavø iðtekliais, tiek ir su þmoniø sveikata. Kita svarbi inovacijø kryptis – intermodaliniai logistikos centrai. Lietuva pagal savo geopolitinæ situacijà gali aptarnauti daug tranzitiniø kroviniø. Taèiau jø siuntëjams yra labai svarbu, kad atsirastø patogios vietos, kur vienà transporto priemonæ galima staigiai pakeisti kita. Atvaþiuoja vagonai, krovinys nevilkinant perkeliamas á lëktuvà ir iðskrenda adresatui. Arba prieðingai: ið lëktuvo – á traukiná, laivà. Intermodaliniø centrø Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje paskirtis bûtø greitai perskirstyti krovinius, pakeièiant judëjimo kryptá ir transporto rûðá. - Ir iš to uþdirbti? - Be jokios abejonës. - Kaip ávairiose susisiekimo srityse bûtø galima sëkmingai suderinti valstybës ir privataus verslo interesus? - Atëjæs dirbti á ðià sritá, pamaèiau, kad praktiðkai visos investicijos á transporto infrastruktûrà yra daromos arba ið mokesèiø mokëtojø pinigø, arba ið Europos Sàjungos lëðø. Tuo tarpu privataus kapitalo investicijø á susisiekimo sektoriø kol kas nematyti. - O jis norëtø ateiti? - Jis tiesiog verþiasi. Taèiau mes per devyniolika valstybingumo metø nesame sudaræ ástatyminiø galimybiø investuoti privaèiam kapitalui á susisiekimo infrastuktûrà. Jau esame pradëjæ rengti atitinkamà ástatymo projektà, kuris bus pateiktas Seimui. Kad atsirastø patogiø galimybiø ateiti á mûsø sektoriø privaèiam kapitalui, ypaè svarbu dabartinëmis sunkmeèio sàlygomis, kai tenka apkarpyti daugelá valstybës biudþeto punktø. Manau, laisvø lëðø turi

kai kurie stambesni pramonininkai, todël valstybë tikrai galëtø leisti jiems investuoti – ar á logistikos centrus, ar á geleþinkelá, ar á Klaipëdos uostà. Visur reikia uþtikrinti sveikà konkurencijà. Mano kaip liberalo uþdavinys – ten, kur gali bûti konkurencija, ji privalo atsirasti, nes tik taip galima pasiekti priimtiniausià kainà. SUSISIEKIMAS IR MOKSLAS - Esate grynakraujis klaipëdietis. Uostamiestyje gimëte, augote, baigëte politologijos mokslus tenykðèiame universitete, pradëjote politinæ veiklà. Kaip þiûrite á gimtojo miesto reikalus jau ið ministerijos varpinës? - Nors Klaipëda, mano gimtasis miestas, man visada liks brangi, bet neturëèiau á uostamiestá þiûrëti kaip nors iðskirtinai. Taèiau manau, kad iki ðiol Klaipëdos uosto reikðmë valstybei nebuvo pakankamai ávertinta. Turime skirti daugiau dëmesio jo plëtrai suprasdami, kad vien pats uostas savaime plëtotis negali. Drauge turi plëtotis ir geleþinkeliai, ir autokeliai link jo. Todël Klaipëdos, kaip vartø tiek á Vakarus, tiek ir á Rytus, vaidmuo visoje transporto sistemoje yra išties unikalus. - Sklandþiai visø susisiekimo rûðiø plëtotei, be abejo, yra reikðminga mokslo talka. Ið kur jos sulaukiama daugiausia? - Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Su juo ministerija turi ilgameèius ir glaudþius ryðius. Mes remiamës VGTU mokslininkø darbais, skiriamais aviacijos, keliø infrastruktûros plëtrai, eismo saugumui tobulinti. Savo ruoþtu, Klaipëdos universitete moksliðkai gvildenamos jûrø transporto problemos, vykdomi uosto tyrinëjimai. Vilniaus universiteto ekonomistai nagrinëja transporto ûkinio efektyvumo problemas. Be mokslininkø indëlio ir paramos mes, vaizdþiai tariant, bûtume tiesiog aklesni. - Ministerijai vadovaujate keletà mënesiø, uþtat Jûsø visuomeninio ir politinio darbo staþas jau siekia pusantro deðimtmeèio. O kaip visa tai prasidëjo? - Kai ástojau á Klaipëdos universitetà 1993 metais, gana greitai teko imtis kurti studentø savivaldà, nes jos tenai iki tol nebuvo. Tai subûrë aktyvià studentijà, ið kurios vëliau iðsirutuliojo liberalaus jaunimo organizacija. Tada mano visuomeninës veiklos kelias susitiko su buvusiu moderniosios geografijos dëstytoju Eugenijumi Gentvilu. Jis mane ir pastûmëjo link politikos. Pamaþu ásitraukiau á Klaipëdos miesto politiná gyvenimà, o vëliau – ir á valstybës. GERAS MOKINYS Apie buvusá studentà, tapusá politikos bendraþygiu, lankydamiesi Briuselyje, turëjome progos paklausti Euge-

nijaus Gentvilo, Europos Parlamento nario, priklausanèio ALDE grupei. - Pimiausia malonu girdëti, - pasakë europarlamentaras, - kad pokalbis su Eligijumi Masiuliu bus iðspausdintas ,,Moksle ir gyvenime”, nuo kurio prasidëjo mano mokslinë publicistika, kai tapau tame þurnale spausdintø jaunøjø mokslininkø

S. KRIVICKO nuotr.

Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas straipsniø konkurso laureatu. Dëstydamas Klaipëdos universitete, tarp puikiø ir gabiø jaunuoliø pastebëjau Eligijø ir pakvieèiau dirbti Klaipëdos liberalø biure. Po to jis natûraliai pateko á mûsø partijos kandidatø sàraðà, buvo iðrinktas á miesto savivaldybës tarybà ir tapo atsakingas uþ ðvietimà, kultûrà ir sportà. Tada jam, vos per dvideðimtá perkopusiam vaikinui, teko didelë atsakomybë, o kartu ir galimybë kviestis ,,ant kilimëlio” aukðtøjø ir viduriniø mokyklø vadovus. Paslapèia þiûrëjau, ar nuo valdþios neapsisuks tam jaunam þmogui galvelë. Bet jis në nemanë riesti nosies. Aplankë visas kuruojamas ástaigas, prisistatë, su vadovais uþmezgë gyvus, neformalius ryðius. Dar po keleriø metø sëkmingai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimuose ir 2000-øjø rudená tapo jauniausiu parlamento nariu. Manau, jo dar laukia graþi politinës veiklos ateitis, áskaitant ir tarptautinius barus. Kaip Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininkui, Eligijui Masiuliui tenka glaudþiai bendradarbiauti su Liberalø ir demokratø aljanso uþ Europà ALDE (Aliance of Liberals and Democrats for Europe) treèios pagal didumà EP grupës vadovybe koordinuojant liberalizmo idëjø sklaidà mûsø þemyne. O juk pagrindinës liberalizmo vertybës – tai lygybë prieð ástatymà, valdþios kiðimosi á privatø þmoniø gyvenimà ribojimas, kuo platesnës galimybës iðsiskleisti privaèiai iniciatyvai, deramas atlygis uþ darbà.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

25

Mocartas
Vilniaus pedagoginis universitetas

Visais laikais daug diskusijø sukelia muzikos átaka asmenybei. Medikai nuolat pateikia „kietø árodymø“ arba uþfiksuotø faktø apie muzikos poveiká.

Doc.dr. Aldona VILKELIENË

ir mokslas
Rytø muzikos terapijos sesija. Kairëje – dr. Gerhardas Tucekas

ramina skausmus ir maþina stresà. Pastaruoju metu mokslininkai neturi vieningos nuomonës dël Mocarto muzikos, taèiau atranda vis naujø bûdø árodyti muzikos, kaip terapinës priemonës, poveiká þmogui. T.Bieglas (2008) atliko tyrimus su dainuojanèiais þmonëmis: ðeðiems savanoriams dainininkams buvo 3 kartus atliekamas kraujo tyrimas (valandà prieð koncertà, prieð iðeinant á scenà ir ið karto po koncerto). Jis nustatë, kad serotonino, noradrenalino ir beta endorfinø kraujyje yra daugiau po dainavimo. Prieð dainavimà kraujyje rasta daugiau adrenalino. Tai rodo, kad muzikavimo metu organizme intensyviau vyksta cheminiai procesai, gaminamos imuninæ sistemà stiprinanèios medþiagos. Tiek muzikos terapijos, tiek medicinos tikslai skiriasi priklausomai nuo diagnozës, medicininiø procedûrø, asmenybës, individualiø poreikiø. G.Tucekas (2008) teigia, kad intensyviosios terapijos palatoje gydytojo þvilgsnis pirmiausia krypsta á prietaisø, fiksuojanèiø gyvybinius procesus, rodykles, o tik po to á paciento veidà. Muzikos terapeutas uþpildo psichosocialinæ erdvæ, palaikydamas tiesioginá – muzikiná ryðá su pacientu, garsu teigiamai veikdamas jo imuninæ sistemà. Cheryl Dileo Maranto (2008) teigia, jog, pirma – muzika veikia individà biomedicininiu ir psichosocialiniu lygiu vienu metu; antra – muzika, lyginant su ki-

Kad medikamento poveikis bûtø patikimai iðtirtas, reikalaujama atlikti tyrimus, turinèius statistiðkai reikðmingà imtá, juos pakartoti, atriboti nuo kitø galimø veiksniø. Šiuolaikiniø amerikieèiø muzikos terapijos tyrimø akivaizdi neuromedicininë perspektyva. Apie jà plaèiai kalbama ir pasauliniuose muzikos terapijos kongresuose (Jaako Erkkila, Jorgas Fachneris ir kiti). Taèiau kaipgi tuomet su socialiniais mokslais, pedagogika? Ar tai, kad tyrimo metu nefiksuojami „akivaizdûs faktai“, gali paversti šiuos mokslus „netikrais“? Jau 1973 m. fizikas Juanas Roederezas pradëjo vasaros koncertø-seminarø ciklà, turëdamas tikslà atrasti ryðius tarp muzikos ir mokslo. Jis subûrë muzikos teoretikus, psichologus, lingvistus, neuromedicinos specialistus, kompiuteriø þinovus. Þymus dirigentas Herbertas von Karajanas pats pasisiûlë, kad su juo bûtø atlikti tyrimai – dirigavimo metu matuojama jo smegenø veikla. Rezultatai buvo stulbinantys: uþfiksuoti kraujospûdþio, pulso, odos temperatûros pokyèiai atliekant muzikà neleido abejoti, kad garsas, persmelkiantis visà þmogaus kûnà, kaulus, smegenis, turi galingà poveiká visai organizmo sistemai.

Autentiðkø kankliø muzika ligoninëje

D.Campbellas (1997) savo knygoje apie Mocarto efektà teigia, kad, iðtyrus smegenø þievës pokyèius klausant Mocarto, nustatyta, jog šio kompozitoriaus muzika gerina atmintá, skatina darbingumà,

tomis invazinëmis priemonëmis, nëra intervencinio pobûdþio ar skausminga; treèia – muzika neturi paðalinio poveikio; ketvirta – ji yra pasiekiama ir ligoninëje, ir namuose.

26

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Remiantis moksliniais argumentais ir empiriniais rezultatais, vis labiau pleèiami muzikos terapijos mokslo tyrimai ir galimybës. Kol Lietuvos muzikos terapeutai tebeieðko kolegiðko sàlyèio taðkø, kol patirtis dar maþa, dþiugu, kad atsiranda palaikanèiø kolegø uþsienyje. Dr. Alfredas Lohningeris (Austrija), prof. Tomas Hillecke, dr. Gerhardas Tucekas vis garsiau kalba apie chronobiologinius tyrimus ir jø taikymà muzikos terapijoje, apie etninës muzikos, atitinkanèios ligonio bûklæ ir patirtá, svarbà. Kompiuteriø programa jau pa-

jëgi iððifruoti ðirdies tvinksnyje uþfiksuotà informacijà apie emocijas, jø pobûdá ir intensyvumà, apie muzikos terapeuto ir paciento iðgyvenimø balansà muzikos terapijos seanso metu. Harmoningas muzikos ir mokslo bei medicinos dialogas suskambo antrajame tarptautiniame kongrese „Mocartas ir mokslas“, vykusiame 2008 m. pabaigoje Vienoje (Austrija). Lietuvos stende buvo pristatytas pranešimas „Psichosocialiniai ir terapiniai grupinio sutartiniø atlikimo aspektai“, pateikti nerimo, relak-

sacijos dinamikos dainavimo metu tyrimo rezultatai. Pasaulio mokslininkus sudomino lietuviðkos sutartinës, jø atlikimo specifika, galimybës taikyti muzikos terapijoje etniná grupiná dainavimà. Savo ruoþtu, kongrese dalyvavæ Grundtvigo mokymosi projekto „Dainuok, nurimk ir šypsokis“, kurio tikslas – vykdyti muzikos terapijos mokymus tarptautiniu mastu, dalyviai – muzikai ir medikai – turëjo galimybæ ásitikinti, jog dialogas tarp muzikos ir medicinos arba, kitaip tariant, Mocartas – mokslas vyksta.

Prof. habil. dr. Povilas PIPINYS, doc. dr. Alfonsas RIMEIKA

Fononais paskatintas krûvininkø tuneliavimas
L.Esaki. 1973 m. uþ darbus apie tuneliavimà puslaidininkiuose, superlaidininkuose bei tunelinio diodo iðradimà L.Esaki, I.Giaeverui ir B.D.Josephsonui buvo paskirta Nobelio premija. Reikia pabrëþti, kad tunelinis procesas maþai priklauso nuo temperatûros. Taèiau eksperimento rezultatai, gauti tiriant elektroliuminescencijà bei kitus elektrofoto reiðkinius tiriamosiose medþiagose, rodë didelæ elektroliuminescencijos skaisèio bei netiesinës srovës stiprio, esant pridëtam stipriam elektriniam laukui, priklausomybæ nuo temperatûros. Todël eksperimentiniu bûdu gautiems rezultatams aiškinti buvo pradëta naudoti fononais paskatinta tunelinë (FPT) laisvøjø krûvininkø generacija. Ðià teorijà priemaiðiniø centrø atveju puslaidininkiuose, glaudþiai bendradarbiaudamas su VPU fizikais eksperimentatoriais, patikslino Fizikos instituto teoretikas Š.Kudþmauskas, kurio išvesta santykinai paprasta formulë tunelinei spartai apskaièiuoti dabar naudojama. Remiantis šiuo modeliu buvo aiškinama VPU Kietojo kûno optikos laboratorijoje matuojamø netiesiniø sroviø prigimtis puslaidininkiuose, dielektrikuose bei Schottky‘o dioduose. Pastaràjá dešimtmetá didþiulá susidomëjimà sukëlë ávairiø medþiagø nanostruktûros dël dideliø jø taikymo perspektyvø ðiuolaikinës mikroelektronikos ir ypaè nanoelektronikos srityse. Nanostruktûrø elektriniø savybiø tyrimai sukëlë problemø aiðkinant elektros srovës priklausomybes nuo pridëtos átampos bei jø pokyèius veikiant temperatûrai.

Daugiau nei 40 metø Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Bendrosios fizikos katedroje sëkmingai tyrinëjami stipraus elektrinio lauko sukelti reiškiniai dielektrikuose bei puslaidininkinëse medþiagose. Ðiø tyrimø pradþia galima laikyti 1960 m., kai P .Pipiniui gráþus ið aspirantûros Maskvos universitete (Rusija) buvo pradëti elektroliuminescencijos kristalofosforuose tyrimai. Gautiems rezultatams aiškinti buvo pasitelkta rusø mokslininko L.Keldyšo 1956 m. sukurta gardelës virpesiø (fononø) paskatinto laisvøjø krûvininkø tuneliavimo stipriame elektriniame lauke teorija. Tuneliavimas yra kvantmechaninis reiðkinys, kuris bûdingas tik mikropasauliui – elektronams, alfa dalelëms ir kt. Tuneliavimo reiðkinio esmë yra ta, kad mikrodalelë gali áveikti potencialo barjerà, t.y. atsidurti kitoje barjero pusëje, jo neperðokdama. Tuneliavimà 1928 m. pasiûlë E.Condonas ir G.Gamowas sunkiøjø branduoliø alfa skilimui paaiškinti. Esmingiausia ðio reiðkinio savybë ta, kad mikrodalelë gali áveikti barjerà, kurio áveikti klasikinës mechanikos poþiûriu ið viso neámanoma. Tuneliavimo efektas atomuose pirmà kartà buvo stebëtas 1930 m., kai fizikams eksperimentatoriams tiriamuose dariniuose pavyko sukurti elektrinius laukus, kuriø stipris siekë daugiau kaip milijonà voltø centimetrui. Elektronø tuneliná procesà puslaidininkyje (germanio siauroje p-n sandûroje – tunelinis diodas) pirmà kartà 1958 m. stebëjo

Pasirodë, kad netiesinës srovës ávairiø medþiagø nanostruktûrose ypatumus geriausiai paaiškina bûtent FPT modelis, nes uþsienio fizikø bandymai pritaikyti ávairius kietojo kûno fizikoje naudojamus modelius patenkinamø rezultatø nedavë. Ðis modelis sëkmingai taikomas elektriniam laidumui aiškinti ir organinëse, ir net DNR molekulëse. VPU Bendrosios fizikos katedros Kietojo kûno optikos laboratorijoje atliekami mokslinio tyrimo darbai sulaukë didelio tarptautinës mokslinës visuomenës susidomëjimo. Jie yra reikšmingi tiek savo moksliniu naujumu, tiek ir praktiniu taikymu, plëtojant ðiuolaikinæ mikroelektronikà ir ypaè nanoelektronikà. Tai patvirtina kvietimai Kietojo kûno optikos laboratorijos darbuotojams dalyvauti tarptautinëse mokslinëse konferencijose (Budapeðtas, Maskva, Minskas, Kijevas, Ryga, Baku, Stavropolis,Tartu, Èernovcy, Praha, Liubliana, El Paso, Bostonas), kuriose perskaityta nemaþai praneðimø. Be to, gaunami uþsienio ðaliø (Indijos, Kinijos ir kt. mokslo centrø) mokslininkø prašymai priimti dirbti moksliná darbà šioje laboratorijoje. Dëmesá á ðiuos darbus atkreipë ir fizikams gerai þinomos aktualiø darbø ið fizikos srities leidyklos, siûlydamos rašyti apþvalginius straipsnius. Nors nagrinëjanèiø ðias problemas mokslininkø nedaug, taèiau ðeði ágijo daktaro laipsnius, parengtos ir apgintos dvi habilituoto daktaro disertacijos. Ávairiuose moksliniuose þurnaluose paskelbta per 100 moksliniø straipsniø. Sëkmingesniam darbui trukdo skurdi eksperimentinë bazë, todël dabar darbas daugiausia siejasi su uþsienio ðaliø laboratorijose atliktø eksperimento duomenø analize.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

27

Kur studijuoti?

MES – VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO BIOLOGAI

Vilniaus pedagoginis universitetas yra ypaè þymus klasikinës zoologijos ir botanikos mokslo bei studijø tradicijomis, aukðèiausios kvalifikacijos dëstytojais ir, kas turbût svarbiausia, – savo absolventais: þinomais gamtos tyrinëtojais, pasiðventusiais mokslininkais, profesoriais, docentais, garsiais pedagogais, mokyklø mokytojais bei direktoriais, nepailstanèiais nacionaliniø parkø, rezervatø, draustiniø, gamtos muziejø darbuotojais, gamtosaugininkais, mokslo populiarintojais, knygø autoriais ir leidëjais arba tiesiog gamtos entuziastais, neeilinëmis asmenybëmis.

mes vieni geriausiø Lietuvoje
Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS
somis, netgi tie studentai, kurie prieð ástodami abejojo savo bûsimu pasirinkimu, dabar ið esmës pakeitë nuomonæ: apie 45 proc. iki tol nepalankiai nusiteikusiø studentø pabrëþë, kad biologijos arba gamtos studijomis Vilniaus pedagoginiame universitete yra visiðkai patenkinti. Beje, nusivylusiø studentø pas mus visiðkai nëra!

Permainø vëjai –
dingo deðiniojo Neries upës kranto, prieðais LR Seimà ir Konstitucijos prospektà.

VPU biologinio profilio studijø programos
Biologija. Bakalauro studijos. 4 studijø metai. Be dieniniø, taip pat yra neakivaizdinës studijos. Nuo III kurso bus galima pasirinkti dar ðias papildomas specializacijas: 1) Dekoratyvusis þeldinimas ir augalai interjere; 2) Taikomoji biologija; 3) Ekoturizmas. Gamta. Bakalauro studijos. 4 studijø metai. Nuo III kurso bus galima pasirinkti dar ðias papildomas specializacijas: 1) Aplinkosauga; 2) Dekoratyvusis þeldinimas ir augalai interjere; 3) Ekoturizmas. Biologija. Magistrantûros studijos. 2 studijø metai. Taip pat universitetui suteikta doktorantûros teisë (entomologija, augalø parazitologija, 4 studijø metai, mokama doktoranto stipendija).

Ar jûs taip pat norite studijuoti VPU?
Jeigu norite paþinti ir tyrinëti gamtà, suþinoti apie ávairius organizmus bei þmogø, suprasti gamtos dësnius, suvokti ðiandienos biologijos problemas ir gebëti kûrybiðkai jas spræsti, gilinti þinias uþsienio universitetuose, mëgstate bendrauti su þmonëmis ir norite ávaldyti bendrojo lavinimo mokyklos mokytojo profesijà, laukiame jûsø Vilniaus pedagoginiame universitete! VPU Gamtos fakulteto adresas – Studentø g. 39 – paèioje besikeièianèios sostinës ðirdyje, ant vaiz-

Visos Vilniaus pedagoginio universiteto biologinio profilio studijø programos yra akredituotos be sàlygø. Beje, pasak tarptautinës akreditacijos komisijos nariø bei pirmininko prof. Geofrey Robinsono (D.Britanija), VPU Ekologijos ir aplinkotyros bakalauro studijø programa yra pati geriausia tarp visø panaðaus pobûdþio studijø programø Lietuvoje. Remiantis mûsø paèiø inicijuotomis apklau-

Diplomai ir kvalifikacijos: visas galimybiø paketas, visa kita – jûsø rankose!
Baigus biologijos specialybës studijas, suteikiamas biologijos bakalauro laipsnis ir išduodamas biologijos bakalauro diplomas. Baigus gamtos specialybës studijas, suteikiamas ekologijos ir

28

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Priekyje – Andrius, mokslo projekto vykdytojas, atrado naujø mokslui organizmø rûðiø, rengiasi tapti mokslininku, biomedicinos mokslø daktaru. Pirmoje eilëje (ið kairës): Audrius, domisi tarprûðine konkurencija ir ekologija; Justina, norëtø dirbti gamtos rezervate; Ingrida, Zoologø klubo prezidentë, domisi paukðèiais ir vabzdþiais; Jolita, norëtø tyrinëti ir paþinti þmogø; Jolanta, svajoja bûti þmogaus anatomijos specialiste; Justas, norëtø dirbti rezervate ir tyrinëti bestuburius gyvûnus. Antroje eilëje (ið kairës): Darius, domisi citologija; Mindaugas, þada dirbti gamtos apsaugos srityje; Milda, domisi genø inþinerija; Julija, bûsimoji ekologë; Martynas, susirûpinæs aplinkos apsauga; Eglë, svajoja tapti áþymia bestuburiø gyvûnø tyrinëtoja; Tomas, norëtø bûti gamtos mokslø profesoriumi. Mes visi kartu taip pat ir bûsimieji naujosios kartos pedagogai, nebijantys kûrybiniø iððûkiø!

Doc. dr. Nijolë CIBULSKAITË

Matematikai ir skaièiai
negu pusæ šiuo metu dirbanèiø matematikos mokytojø. Beje, VPU absolventø, ðiais mokslo metais dirbanèiø pagrindiniø ir viduriniø mokyklø bei gimnazijø matematikos mokytojais, skaièius sudaro beveik 40 proc. iš viso per šešis dešimtmeèius nuo fakulteto ásteigimo 1945 m. parengtø matematikos mokytojø. Jeigu prie matematikos mokytojø skaièiaus pridëtume skaièiø absolventø, dirbanèiø informatikos mokytojais, besidarbuojanèiø ðvietimo administravimo ir aukðtesniojo bei aukðtojo mokslo srityje, paaiðkëtø, jog ðiuo metu švietimo sistemos darbo rinkoje yra tikrai ne maþiau kaip pusë visø laidø fakulteto absolventø. Ðiais mokslo metais respublikos mokyklose dirba 59 aukðèiausià pedagoginæ kvalifikacinæ mokytojo eksperto kategorijà turinèiø matematikos mokytojø, ið jø daugiau negu pusë – 32 (54,2 proc.) yra VPU absolventai matematikai. Respublikos pedagogø bendruomenëje gerai þinomi tebedirbantys mokyklose þymûs mokytojai ekspertai: Ona Jablonskienë (Vilniaus Þirmûnø gimnazija), Elena Majauskaitë (Këdainiø Ðviesioji gimnazija), Petrë Valda Grebenièenkaitë (Šiauliø S.Ðalkauskio vidurinë mokykla), Vladas Vitkus (ilgametis Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktorius, dabar dirbantis Vilniaus Radvilø gimnazijoje), Krystina Èiuprinska (Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija), Adelija Kuzmarskienë (Tauragës Þalgiriø vidurinë mokykla), Rûta Biekðienë (Alytaus Volungës vidurinë mokykla). Nemaþas VPU auklëtiniø bûrys yra ðiuolaikiniø matematikos vadovëliø ir kitø bendrojo lavinimo vidurinëms mokykloms ir gimnazijoms skirtø didaktiniø leidiniø autoriai. Tai jau minëti pedagogai V.Vitkus, P .Grebenièenkaitë, A.Kuzmarskienë ir R.Biekðienë, taip pat mokytojai ekspertai dr. Milda Vosylienë (dirbdama ÐPC – tuometiniame Pedagogikos institute rengusi matematikos mokymo programas, vëliau LR ÐMM kuravusi matematikos mokymo organizavimà respublikoje), Kazimieras Pulmonas (PPRC, Organizacinio skyriaus vedëjas), dr. Nijolë Cibulskaitë (kartu su VU auklëtine Maryte Strièkiene – pirmøjø pokario lietuviðkø matematikos vadovëliø pagrindinei mokyklai autorë, VPU), dr.Viktorija Sièiûnienë (VPU), Stefa Staknienë (Pilaitës vidurinë mokykla), Marijona Ðiugþdienë (Kaiðiadoriø V.Girþado vidurinë mokykla), moMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

aplinkotyros bakalauro laipsnis ir išduodamas ekologijos ir aplinkotyros bakalauro diplomas. Šie diplomai yra analogiðki biologijos arba ekologijos ir aplinkotyros bakalauro diplomams, kuriuos iðduoda kiti universitetai, ir yra pripaþástami uþsienio valstybëse. Taèiau tiktai Vilniaus pedagoginio universiteto absolventams (be papildomø studijø metø ar mokesèiø) taip pat suteikiama ir mokytojo kvalifikacija. Darbas mokykloje – tai ne tik pastovus valstybinis atlyginimas... (o jis, beje, ateityje turës þenkliai kilti). Svarbiausia – tai didþiulis iððûkis, darbas su jaunimu, ypaè plati kûrybinës veiklos sritis. Keiskime pasaulá kartu, mes tai galime! Papildomai gali bûti iðduodami ir priedai (paþymëjimai) prie biologijos arba ekologijos ir aplinkotyros bakalauro diplomø – tai priklauso nuo to, kokia specializacija arba specializacijos bûtø pasirinktos: ekoturizmo organizatoriaus, dekoratyviojo þeldinimo ir fitodizaino konsultanto, taikomosios biologijos eksperto bei aplinkosaugos vadybininko. Plaèiau apie mus bei priëmimo taisykles skaitykite internete www.vpu.lt. Kvieèiame apsilankyti Botanikos ir Zoologijos katedrø puslapiuose, kuriuose suþinosite apie mûsø mokomàsias ir mokslines laboratorijas, nepakartojamà egzotiniø augalø oranþerijà, moksliniø tyrimø kryptis, tolimàsias ekspedicijas Pietø Amerikos dþiunglëse, konferencijas, taip pat apie mûsø profesorius, docentus bei kitus dëstytojus.

Pirmoji keturiø matematikos mokytojø laida baigë Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetà 1949 metais. Daugiau negu per pusæ amþiaus – nuo 1949 iki 2008 metø – Vilniaus pedagoginis universitetas parengë 3963 matematikos specialybæ ir matematikos arba matematikos ir braiþybos mokytojo kvalifikacijà ágijusius absolventus (ið jø 138 baigë mokslus lenkø dëstomàja kalba). Nuo 1993 m. universitetas ëmë rengti matematikos ir informatikos mokytojus ir iki 2008 m. šias studijas baigë 1053 absolventai. 1996 m. VPU Matematikos ir informatikos fakultetas ásteigë naujà specialybæ – informatikà ir iki ðiø metø parengë 185 informatikos mokytojus. VPU Studijø skyriaus duomenimis, ið viso per 1945–2008 m. laikotarpá VPU parengë 5201 matematikos, matematikos ir braiþybos, matematikos ir informatikos ir informatikos mokytojà bei nuo 1994 iki 2008 metø – 382 matematikos magistrus. VPU MIF absolventai ir šiuo metu fakultete studijuojantys studentai paþymi, jog, lyginant su kitomis matematikus rengianèiomis aukštosiomis mokyklomis, studijos Pedagoginiame universitete turi privalumø. Pirmiausia baigusieji matematikos studijas kitose mokyklose ágyja tik matematikos bakalauro laipsná, o baigusieji VPU kartu gauna ir matematikos ir informatikos mokytojo profesinæ kvalifikacijà. Norëdami ágyti šià kvalifikacijà, kitø mokyklø absolventai turi dar kelerius metus papildomai studijuoti pedagoginiø ir psichologiniø dalykø kursus. Tuo tarpu VPU absolventai per tà laikà baigia magistrantûros studijas ir nemaþa jø dalis jau bûna sukaupæ poros metø pedagoginio darbo mokykloje patirtá. Tai leidþia greièiau pasirengti atestacijai, siekiant ágyti aukštesnæ – vyresniojo mokytojo kategorijà. Besimokantiems fakultete studentams rûpi jø tolesnës karjeros galimybës, o matematikos studijos VPU suteikia tvirtà pagrindà tobulinti kvalifikacijà bei plëtoti ðvietimo darbuotojø kompetencijas. Informaciniø technologijø centro (ITC) duomenimis, šiuo metu respublikos mokyklose dirba 3899 matematikos mokytojai, ið jø šiek tiek daugiau negu pusë – 1962 yra VPU absolventai. Tai ið tiesø labai daug, nes matematikos specialybës studijas siûlo ir kitos respublikos aukðtosios mokyklos – VU, VGTU, KTU, KU ir ŠU, kurios kartu paëmus parengë maþiau

29

kytojos metodininkës Jolanta Knyvienë (Vilniaus Simono Daukanto vidurinës mokyklos direktorë) ir Vida Þilevièienë (Vilniaus Ðeðkinës vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja) – visus kûrybingus fakulteto auklëtinius sunku ir išvardyti. Duomenø, kiek matematikos specialybæ turinèiø VPU auklëtiniø dirba mokyklø vadovais, ITC nëra sukaupta, taèiau þinoma, jog šiuo metu yra 686 (50,4 proc.) respublikos mokyklø direktoriai, baigæ ávairius VPU fakultetus. Likusiø 675 mokyklø vadovai yra baigæ kitas aukðtàsias mokyklas. VPU matematikos specialybæ baigæ absolventai dirba ne tik mokyklose, bet ir ðvietimo centruose, savivaldybiø ðvietimo skyriuose, aukðtosiose mokyklose ir kitose ðvietimo institucijose: prof. habil. dr. Vidmantas Pekarskas dësto KTU, doc. dr. Violeta Pakenienë – Generolo Jono Þemaièio LKA, dr. Teresë Leonavièienë – VGTU, dr. Romas Alonderis dirba MA MII, su pagyrimu baigæs matematikà Vytautas Andrëkus yra Pedagogø profesinës raidos centro direktoriaus pavaduotojas, jo bendrakursë Janina Kirkliauskaitë-Ðimelionienë – Varënos švietimo centro direktorë, Regina Aþubalytë-Greblikienë – Panevëþio profesinio konsultavimo tarnybos skyriaus vedëja. Keletas fakulteto auklëtiniø pedagoginá darbà dirba ir studijuoja doktorantûroje VGTU, MRU ir MA MII. Dauguma ðiuo metu dirbanèiø Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkø yra universiteto absolventai: Senato pirmininkas prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, doc. dr. Algimantas Pranas Urbonas, doc. dr. Juozas Ðinkûnas, doc. dr. Irena Katinienë bei fakulteto prodekanas doc. dr. Edmundas Mazëtis (Matematinës analizës ir geometrijos katedra); dr. Dalius Pumputis (Algebros ir statistikos katedra); doc. dr. Nijolë Cibulskaitë, doc. dr. Viktorija Sièiûnienë, doc. dr. Saulius Zybartas, dar ðiuo metu vadovaujantis Mokytojø kompetencijø centrui (Matematikos ir informatikos didaktikos katedra); doc. dr. Tomas Petkus, dr. Olga Kurasova, dr. Jolita Bernatavièienë (Informaciniø technologijø katedra). VPU MIF studentai teigia, kad juos tenkina studijø kokybë, kurià laiduoja pareigingai ir kûrybingai dirbantys pedagogai. Studentai ypaè vertina tai, jog dëstytojai brangina paskaitø ir seminarø laikà, studijas organizuoja taip, kad studentai pajëgtø gerai išmokti studijuojamà dalykà, teikia konsultacijas, atsakingai ugdo bûsimøjø pedagogø dalykinæ ir pedagoginæ kompetencijà, skatina saviugdà. Kasmetiniø studentø atstovybës organizuojamø „Matematikos dienø“ metu yra renkami populiariausi katedrø dëstytojai, kuriems pagarbos ir simpatijos sertifikatai bûna iðkilmingai áteikiami linksmose, iðmoningai surengtose MIF studentø ir dëstytojø vakaronëse.

Dialogo dimensijos
Traktuodami dialogà kaip vienà ið filosofijos gnoseologiniø problemø, galime remtis A.Whiteheado teiginiu, kad visa Europos filosofija yra pastabos Platono filosofinio dialogo paraðtëse. Pasitelkæs dialektikos menà, kuris yra ne kas kita, kaip màstymas ir buvimas kartu su kitais, Platonas raðytinio dialogo forma siekë paþinti bûtá. Toks graikiðkas màstymas suponuoja abstraktø ryðá tarp objektyviojo pasaulio ir þmogaus. Pasaulis suvokiamas protu, nesiremiant pojûèiais, racionaliu diskursu, kuris nuo Platono laikø tapo vieninteliu tikrovës áprasminimo bûdu. Platoniðkojo dialogo dalyviai þadina vidines sàmonës galias, bûtent prigimtines galias, kad apmàstytø ir paþintø tikràjà bûtá, svarsto skirtumà tarp áprastinës ir filosofinës þodþio reikðmës. Áprastinës kalbos þodþiai, pasak vokieèiø filosofo H.G.Gadamerio, turi daug reikðmiø ir ágyja sàvokos vertæ tik tada, kai kuri nors ið jø iðskiriama ir kai tai pasiteisina màstanèiame pokalbyje. Tai liudija Sokrato ir Platono dialogai, kuriuose siekiama ne tik atskleisti bûties esmæ, bet ir ugdyti filosofuojanèiojo ágûdþius, kritiðkai vertinti ir atskirti tikràsias prasmes nuo sofistiniø iðvedþiojimø. Toks filosofavimo bûdas buvo priimtinas besiformuojanèiai krikðèionybei. Pabrëþdamas þodþio svarbà intersubjektyviame bendravime ir ypaè mokytojo-mokinio santykyje, platoniðkàjà ugdymo sistemà ir jo sukrikðèionintà filosofijà viduramþiams perdavë šv. Augustinas. IX a., pertvarkant ðvietimà, Alkuinas, vienas ið pagrindiniø reformatoriø, atgaivino ne tik vëlyvosios antikos septyniø laisvøjø menø dalykus bei augustiniðkàjá mokymo metodà, bet ir sokratiðkàjá dialogà, kuris dominavo iki pat XIII amþiaus. Vëliau, apmàstant dialogo struktûrà, ne kartà buvo gráþtama prie ðiø iðtakø. Fenomenologas E.Husserlis, naujai interpretuodamas dialogo esmæ, atkreipia dëmesá á antikos ir viduramþiø dialogo struktûrà, peraiðkindamas subjekto ir objekto, subjekto ir pasaulio santykius. E.Husserlio sàmonës intencionalumo teorija bei socialumo kaip inter-

Prof. dr. Juozas ÞILIONIS

subjektyvumo supratimas kitu rakursu atskleidþia dialogo struktûrà. E.Husserlio intersubjektyvumo teorija yra ypatingas socialumo apraðymas per tiesioginá aš ir kito santyká. Santyká tarp aš ir kito E.Husserlis vadina socialiu ne visuomeninio gyvenimo prasme, bet per aš atsisukimà á kità. E.Husserlio sàmonës intencionalumo teorija dialogo sampratà suveda ne á binariná santyká aš-tu, bet á trinará santyká, kurio metu pokalbio dalyviai kreipiasi ne vienas á kità, bet á jiems bendrà objektà, kurio pagrindu vyksta komunikacija. Ðis bendras objektas, arba „turinys“, yra partnerystës sàlyga, kurios dëka mes kalbamës. Kiti šiame dialoge yra kaip kartu veikiantys visuose intencionalumuose, taèiau dël fenomenologinës redukcijos neprarandantys savo ir kito savitumø. Dialoginë siuntimo–gavimo sàveika yra prapleèiama, kitaip tariant, ji yra papildoma intenciniu pasaulio suvokimu. Taigi dialogo dalyvis ne tik kalba kitam, bet ir aktyviai atsigræþia á save, taèiau ne kaip atskiras ego, bet jau kaip kitas aš. Vienas þymiausiø dialogo filosofijos atstovø M.Buberis dialogà traktuoja visai kitaip nei E.Husserlis. M.Buberio dia-

30

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

socialinës
logas yra paremtas asmeninio susitikimo su Dievu, su kitu, t.y. kreipimosi-sakymo aktu, kurio metu yra klausomasi ir iðgirstama. Praplësdamas dialogo fenomenà uþ transcendencijos ribø, M.Buberis apmàsto þmogaus ir Dievo santykius. Jis pripaþásta, kad asmens sàvoka negali iðreikðti Dievo esmës, taèiau Dievas yra ir asmuo, kuris, sueidamas á betarpiðkà santyká su þmogumi, atsineða ir savàjá absoliutumà. Þmogus, bendraudamas su Dievu, nenutraukia kitø Aš-Tu santykiø, prieðingai – jis atskleidþia jam visus tuos ryšius, kurie leidþia jam atsiskleisti Dievo Veido akivaizdoje. Atsakomasis Dievo kalbëjimas þmonëms apima visa, kas vyksta mumyse ir mus supanèiame pasaulyje laiko ir istorinio vyksmo procesø tëkmëje. Plësdamas dialoginio bendravimo sferà ir aptardamas primetimo ar atsivërimo kitam idëjà, M.Buberis aptaria du esminius bûdus, kaip paveikti kità asmená, inspiruoti jo paþiûras bei ásitikinimus, keisti gyvenimo bûdà. Pirmuoju bûdu kitam þmogui norima primesti save, savo nuomonæ, elgsenà bei laikysenà taip, kad greta esantysis manytø, kad dvasinis rezultatas yra jo paties jau turëtas ásitikinimas, kurá tas poveikis tik iðlaisvino ir sustiprino. Ðis bûdas labiausiai iðplëtotas propagandos sferoje. Pasak M.Buberio, propagandos spaudimas sielai yra toks, kad sukelia autonomijos iliuzijà, o grieþèiausia politinë priemonë tampa tobula, kai sëkmingai panaikinamas pats þmogaus faktas. Veikiant antruoju – atsivërimo bûdu, veikiantysis stengiasi kito sieloje atrasti ir iðplëtoti joje tuos esanèius dalykus, kuriuos pats savyje laiko teisingais. Kadangi tie dalykai yra teisingi, tai jie turi atrasti vietà ir kito pasaulyje, nes yra viena ið galimybiø keisti atsivërimo akte kità já sutinkant, tai yra iðnaudojant egzistenciná esanèiojo, norinèiojo ir galinèiojo bendravimà. Ðis antrasis bûdas yra tikrojo auklëjimo sfera, kuri, atmetusi visas iðankstinio primetimo kitam nuostatas, atveria tai, kas yra teisu. Ðiuo atveju ugdytinis savo ugdytojà suvokia kaip já aktualizuojanèiø jëgø pagalbininkà, skatinantá kitaip elgtis ir kitaip veikti. Atsiveriantis ugdytojas tiki pirmaprade jëga, kuri sklinda tarp kitø þmoniø, keièia ir tobulina juos.

Analizuodamas dialogo raiðkà, M.Buberis iðskiria tris jo tipus. Tikrasis (verbalinis arba mneminis), kai realiai vienas asmuo turi omeny kità arba kitus ir á já arba á juos kreipia savo sumanymus taip, kad tarp jø randasi realus ryðys. Antrasis, techniðkasis, paremtas dalykinio susikalbëjimo poreikiu. Ir treèiasis, dialogu paremtas monologas vyksta tuo atveju, kai þmogus kalbasi pats su savimi, arba, kitaip tariant, jis paliktas pats sau. M.Buberio amþininkas, dialogo filosofas E.Levinas, plësdamas santykiø tarp tu ir aš sferà, akcentuoja kità kaip subjektà. Kitas á filosofijà ateina ið egzistencinio aš suvokimo ir jo atliekamos veiklos. Kito pasirodymas visø pirma yra ir jo gyvas veidas. Veido raiðka yra kalba, nes kalbëjimas, pasak E.Levino, yra bûdas iðeiti ið uþ savo iðvaizdos, iš uþ savo pavidalo. Paties veido apsireiðkimas dar nëra pasaulio atskleidimas. Pasaulis veido konkretybëje iðlieka abstrakèiu objektu, todël kito veidas á mûsø pasaulá áeina ið abstrakèios srities arba ið absoliutybës, kuriai tiktø ir svetimybës vardas. Pasirodæs kitam, veidas yra ne regimas, bet iðgirstamas – veidas, iðsivilkdamas ið þiûros spàstø, uþklausia sàmonæ, veidas byloja, apeliuoja á kalbà. Kalba E.Levinà domina ne tik kaip komunikacijos procesas, vienijantis jame skirtingus narius su jø individualybës raiðka bei paþiûrø ar nuostatø bendrumu, o kaip ta erdvë, kurioje vyksta susitikimas su kitu, kaip su absoliuèia iðorybe, kadangi kitas, pasak E.Levino, visiems laikams yra iðorëje. Kalba paðnekovams tampa reikðminga tiek, kiek ji kreipiniu, liepiamàja nuosaka arba ðauksmininku pleèia betarpiðkas tarpasmeniniø santykiø dimensijas, kuriose lieka ryðkus etinis pradas, nukreiptas á teisingumà ir atsakomybæ. Susitikime su kitu kalba keièia savo konvencijas. E.Levinui atsiverianèioji kalbos funkcija nëra neutralus skirtingø asmenø ryðys dar iki bet kokio tematizavimo pradþios, nes jau pati dialogo uþuomazga E.Levino supratimu glûdi tarnavime kitam. Toks veido uþklausimas nëra visiðkas ásisàmoninimas, kadangi absoliuèiai kitas neatsispindi þmogaus sàmonëje. Kito veidas, iðjudinæs sàmonës uþklausimà, sukreèia patá að egoizmà, ir að, iðjudintas ið rimties bûsenos, pereinu á tam tikrà etinio poelgio trajektorijà, kuri padaro mane solidarø su kitu asmeniu. Toks ryšys, sustiprintas moraliniais svertais, perauga á aukðtesná lygmená – geismà, kuris skatina degti kita liepsna negu poreikis, kurá uþgesina pasisotinimas, màstyti anapus to, kas màstoma. Geismo specifiðkumas pasireiðkia protrûkiu, kuriame patirtis,

ágyta per iðgyvenimà, ið karto nëra ásisàmoninta ir su ja nesutampa. Geismas, spontaniðkai aplenkæs sàmonës turiná, skverbiasi á etiná veikimà arba poelgá, jo trajektorija krypsta á kità asmená. Geismas þmogui tampa begalybe. Aš santykyje su kitas begalybë – tai geismas, nuolatinis ëjimas pirmyn, naujas sàmonës uþklausimas, reikalavimø sau augimas, atsidûrus atsakomybiø akivaizdoje ir jø priëmimo procese. Simbolis, ið kurio ateina veidas, tampa pëdsaku. Taip veidas iðkyla unikalia atvertimi, kai anapusio pasaulio reikðmingumas nepanaikina anapusybës, o priverèia jà áeiti á vidujybës tvarkà. Pëdsako reikðmingumas veda mus á aplinkiná pasaulá, derindamas dabarties ir negràþinamos praeities kontûrus. Praeitis ágauna amþinybës pavidalà, kaip laiko nesugràþinamumo kategorijà. Gráþtant prie pëdsako reikðmingumo, tenka priminti, kad jis modeliuoja asmeniná etiná santyká su kitu, kadangi kiekvienas fenomenas apreiškia kità arba pasireiškia per kità. Bûtis tampa pëdsako palikimu, jame áspaudþiamas jo nesugràþinamas perversmas (révoliution). Pëdsakas, kaip þenklas, nustato ryðá ir su anapusybe. Per kito veidà Anapusinis arba Nesantysis reikðmæ ágyja tarpasmeniniuose santykiuose. Kitas, kaip pasirodantis ir ásitvirtinantis asmuo, turintis savo socialinæ-kultûrinæ erdvæ ir savo reikðmingumà, kuris sàlygiðkai nepriklausomas nuo ðios ið pasaulio gautos reikðmës. Reikia pripaþinti, kad bendravime kitas ateina pas mus ne tik iš konteksto, jis reiškiasi pats savaime, savo esybe, savo buvimu. Vadinasi, kito asmens buvimas tai ëjimas mûsø link, áëjimas á mus su savo kultûriniu klodu. Kito asmens, kaip fenomeno, pasirodymas jau yra vaizdas, savas atspindys platesnio ir nebylaus raiška. Taigi dialogo socialinës dimensijos atskleidþia já kaip vienà ið svarbiausiø þmogaus buvimo reiðkiniø. Antikos ir viduramþiø dialoginio màstymo iðtakø refleksija E.Husserliui, M.Buberiui ir E.Levinui padëjo iðryðkinti ðiuolaikinio dialogo sàrangà ir jo funkcionavimo dimensijas. Tradicinë dialogo samprata ið savitarpio susitikimø ðiuolaikinëje filosofinëje traktuotëje iðsiplëtë á diskretiðkà ir neapibrëþiamà virð-asmeninës sàmonës lygmená, kuris nepriklauso laiko srièiai.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

31

Laureatai

Istorijos fakulteto dekanui profesoriui Eugenijui Jovaiðai uþ deðimties metø taikomøjø darbø ciklà „Istorija ir kompiuteriai“ paskirta 2008 metø Lietuvos mokslo premija.

Svarbu þinoti, kad esi savo Tëvynës vaikas
Juozas SKOMSKIS

Ið tikrøjø istorijos multimedija pradëta kurti jau1988 metø pradþioje, t.y. prieð dvideðimt metø, su tais laikais dar ribotomis kompiuterinëmis multimedijos galimybëmis. Prireikë daug laiko, kad darbas gautø toká aukðtà valstybës ávertinimà, ir šiandien istorijà privalu gebëti pateikti kiekvienam vartotojui suprantamai, aiškiai, trumpai ir patraukliai – toks pagrindinis uþdavinys,– sako mûsø pašnekovas. Praðomas ávardyti ádomiosios istorijos ciklo populiarumà, profesorius sako, jog tada, kai pradëjo dirbti, daugelis sunkiai ásivaizdavo sëkmæ. Taèiau entuziastas stengësi pasitelkti naujausià, greièiausià ir plaèiausiø galimybiø kompiuterinæ technikà. Daþnai tekdavo net pralenkti galimybes. Todël jau po dešimtmeèio triûso jis turëjo visavertës multimedijos darbø, kurie nustebino daugelá skeptikø ir privertë keisti nuomonæ. Prieš septynerius metus Lietuva gavo pirmuosius „Gimtosios istorijos“ kompaktinius diskus. Laikas sutapo su visuotinës mokyklø kompiuterizacijos bei ugdymo poreikiø plëtros banga, dël to nacionalinis produktas – vienintelis kompiuterinis Lietuvos istorijos vadovëlis – greitai plito, nes tam valstybë skyrë pakankamai lëðø. Pašnekovas prisimena, jog tai irgi nebe atsitiktinis dalykas – buvo skelbti ir finansuoti valstybës konkursai, kuriuos jis laimëdavo. „Ádomiosios Lietuvos istorijos“ projektai yra laimëjæ ir pasaulio konkurso „Pasaulio virðûnës“ nacionalinius konkursus 2005 ir 2007 metais. „Didþiausio dþiaugsmo man teikia faktas, jog visi man vadovaujant sukurti „Gimtosios istorijos“ ir „Ádomiosios Lietuvos istorijos“ diskai sëkmingai naudojami mokyklose. Juos noriai nagrinëja mokiniai savarankiškai specialiai tam sukurtoje erdvëje „e-mokykla“. Moksleiviai gali atlikti ávairius namø darbus, uþimti laisvalaiká, þaisti, spræsti uþduotis, kurti testus ir kt. Norëdamas mokytis kiekvienas turi puikiø galimybiø, nes filmai-pamokos logiškos, ádomios, patrauklios, išradingos ir suprantamos bei paprastos

Profesorius Eugenijus Jovaiða

naudoti. Malonu, kad „Ádomiosios Lietuvos istorijos“ siuþetus Lietuvos televizija transliuoja visam pasauliui, o „Lietuvos tûkstantmeèio vaikø“ konkursas neapsieina be uþduoèiø ið minëtos istorijos. O kas uþ ðios valstybës ávertinimo ribos? Kà Lietuvos istorijos profesorius Eugenijus Jovaiða su multimedijos komanda kuria ðiandien? „Ðá birþelá pristatysime naujà penkiø daliø Lietuvos istorijos projektà „Lietuva 1009 – 2009“, skirtà Lietuvos vardo paminëjimo Tûkstantmeèiui. Niekada dar nesu kûræs tokio sudëtingo projekto: Pirmoji dalis. Pristatome Lietuvà, kokia ji pasitinka Tûkstantmetá. Kokia jos geografija. Kokie jos sniegai ir lietûs. Kokios upës, eþerai ir pelkës. Kokie jos þmonës. Kokia jos ekonomika. Kokia mûsø kalba, kultûra. Antroji dalis. Ji visiškai nelaukta: istorikas Tomas Baranauskas kuria erdvës þemëlapá, kurá riboja Elbës, Okos upës, Krymo pusiasalis ir Skandinavija. Ðioje erdvëje nuo 860 -øjø iki 2008 metø keièiasi èia gyvavusiø valstybiø sienos. Niekas per visà

Lietuvos istorijos istorijà dar nëra to daræs. Parodysime, kaip atrodë gentinis baltø etnosas, slavø Rusia; kaip atrodë gentinë Lenkija, norvegø, ðvedø, suomiø, danø valstybës; matysime, kaip jos keitësi; kaip susikûrë Mindaugo Lietuva. Pagaliau matysime naujausiø laikø valstybiø sienø kaità iki 2008-øjø Ðengeno erdvës. Kartu su þemëlapiais þiûrovo akyse keisis komentarai ir kita vaizdinë medþiaga. Matysime, kaip ilgai mes buvome dideli ir kiek trumpai buvome maþi. Tada, manau, suprasime, iš kur kyla tas nenugalimas genetinis lietuvio valstybingumo jausmas. Treèioji dalis. Á kompiuterá ádedama knyga. Vartysime jos lapus, o balsas pasakos Lietuvos istorijà. Ketvirtoji dalis. Teatralizuoti siuþetai. Aktoriai ir jauni istorikai kalba ir rodo 33 svarbius istorijos dalykus nuo seniausiø laikø. Penktoji dalis. Ðimtas iðkiliø Lietuvos þmoniø, ðimtas datø ir ðimtas Lietuvos ádomybiø, pavyzdþiui, paskutinieji Lietuvos pagonys, grandinë išskirtiniø pasaulëjautos, pasaulëþiûros, minties kaitos faktø ir t.t. Tai unikali dovana þmonëms. Dovana jø ugdymui. Dovana ateities kartoms. Ðá kartà stengiaus padaryti tai, ko niekada neteko daryti. Nuostabus groþis – Lietuvos istorija.“ Ir èia mums jau neámanoma nepastebëti, jog toks dþiaugsmas darbu savo Tëvynës labui áveikia visas negandas, nubraukia visus kasdienybës vargus ir nepriteklius. „Man yra labai svarbu mano Tëvynës istorija. Svarbu, kad ji bûtø sàþiningai, ádomiai perteikiama. Man svarbu, kad kuo daugiau þmoniø tà garbingà praeitá suvoktø ir gerbtø. Man svarbu, kad ið tos praeities mokytøsi kiekvienas. Svarbu þinoti, kad esi savo Tëvynës vaikas. Ðià Vasario ðeðioliktàjà jauèiau didþiausià malonumà bûdamas greta savo sûnaus Mariaus Jovaiðos, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus jam teikë ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalá. Jaunam þmogui pelnyti valstybës apdovanojimà be galo graþu. Ypaè dþiugu, kai þinai, jog visus tuos dvideðimt metø dirbome drauge. Juk kaip tik Marius sukûrë pirmàsias istorinës multimedijos sistemas, atstovavo Lietuvai 1994 metø kongrese „Istorija ir kompiuteriai“, vëliau laimëjo ir kitokiø kompiuteriniø konkursø, yra „Neregëtos Lietuvos“ meniniø fotografijø ið paukðèio skrydþio ciklo autorius. Kokio dar didesnio dþiaugsmo gyvenime bereikia...“, tarsi gyvenimo maldà kalba mûsø Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, „Ádomiosios Lietuvos istorijos“ kûrëjas profesorius Eugenijus Jovaiða, save pavadindamas be galo graþiai – savo Tëvynës vaiku.

32

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Vilniaus pedagoginio universiteto paviljonas mugëje 2009 m. sulaukë didþiulio dëmesio

Vilniaus pedagoginis universitetas

Atkelta ið 8 p.

Lietuviðkoji realybë
Kà èia mûsø rotondà-valstybæ ramstomo turime? Kaip ði architektûrinë kolona, irgi kritiðkai þvelgiant, atrodo? Mûsø buvusios kultûros ambasadorës Jungtinëse Tautose Ugnës Karvelis dëka lietuviðkoji kryþdirbystë tapo oficialiai pripaþinta kaip unikalus, t.y. iðskirtinis europinës kultûros reiðkinys. Betgi tai gal greièiausiai kanèios, o gal tautos agonijos (þvelgiant stambesniu istoriniu mastu) pagimdyta kûryba! O tautos pradþia kuo gali bûti þenklinama? Atsakysiu: piliakalniais! Neátikëtina jø gausa. Bet jie, kaip ir visa prigimtinë, gamtajausminë protëviø kultûra, buvo „apšaukti“ pagonybe ir dauguma šiø iðkiliø statiniø tebeskendi piktybiškoje uþmarštyje. Tuo pavyzdþiu tenorëjau pasakyti, kad rezervø savo tapatybës tæstinumui, þmogaus dvasinës kultûros “paramstymui” mes dar turime…. Valstybës teritorinis vientisumas. Praktika rodo, kad tai viena iš „slidþiausiø kolonø“. Jos nedrásta prisiliesti joks iðkilesnis „valstybininkas“. Nors ðis principas apraðytas mûsø Konstitucijoje ir já savo lûpomis garsiai kartoja prisiekiantis Seimo narys… O kà matome ið tiesø? Turime pripaþinti liûdnà faktà: taikstantis su kaimyno (dabartinio „vyresniojo brolio“) spaudimu, Vilniaus kraðtas jau per atgautos nepriklausomybës metus, ko gero, tapo labiau sulenkintas nei tarpukariu. Nuvaþiuokite á Dieveniðkes ir pamatysite lietuviðkos mokyklos ir mokytojø, ir mokiniø akyse aðaras… Niekas jø negina. Saugau Rukainiø vidurinës mokyklos absolventës (beje, su lenkiška pavarde) laiškà. Ji buvo „neatsargi“ – lankë lietuviðkas klases. Kiek pasityèiojimø „lietuviukai“ yra ten patyræ!.. Net iš mokyklos direktoriaus. Jie ðalo savo klasëse, o jø bièiuliai „lenkiukai“ þiemà nuo ðilumos pertekliaus atidarydavo langus… Pastaruosius veþiojo po ávairias ekskursijas, o „lietuviukø“ – niekada... Ar verta kalbëti apie lenkø kontroliuojamas baþnyèias, kurios paverstos vos ne agitacinëmis tribûnomis…

Þenkli dalis tø sklypininkø uþpildë vadinamøjø „rizikos ðeimø“ sluoksná. Vaikø gimdymas pavirto verslu… Kaimo mokyklos sunkiai besusitvarko su visavertës socializacijos ðeimose negavusiomis jø atþalomis… Pilieèio ugdymo kraujagyslës uþsikemða papildoma cholesterolio doze… Visuotinës gerovës valstybës modelis. Prieð keletà deðimtmeèiø ávairiais pavidalais jis buvo áteisintas daugelyje Europos ðaliø. Uþtenka paminëti kad ir Ðvedijà, iðgarsëjusià savo „socialistinëmis nuostatomis“… Aišku, viskuo „persergama“. Ðiandien toje paèioje Ðvedijoje – jos visuotinës gerovës modelyje matyti átrûkimø. Bet tai, kà matome Lietuvoje, galime priskirti „siurrealizmo peizaþui“… Iðeitinës paðalpos ketvirèiais milijono (ið mokesèiø mokëtojø) iðmokamos korumpuoèiausiø struktûrø atstovams. Seimûnai neþino, kaip tvarkytis su savo prie didþiulës algos iðmokamais 4000 litø priedais… Ir viskas – pagal galiojanèius ástatymus!.. Kodël tik V.Uspaskichas buvo apkaltintas „vokeliais“? O kà daro pati Vyriausybë, savo nariams „pridurdama“, regis, daugiau nei oficialus atlyginimas, neapmokestinamais vokeliais? Argi nerodo nesutramdomos korupcijos masto prekiø kainos, net treèdaliu didesnës nei kaimyninëje Lenkijoje? Ar reikia dar kokiø nors papildomø árodymø, kad Lietuva netgi tolsta nuo visuotinës gerovës valstybës modelio, iki neátikëtino masto iðplëtusi dar ir valdininkø sluoksná?.. Tautinës tapatybës iðsaugojimas ir jos modernizuotas tæstinumas. Nunykus (ir toliau nunykstant) baþnyèios poveikiui (šiuo atveju galvoju ne apie…Lenkijà, bet apie Lietuvà), galimybës iðsaugoti þmogaus, tautos dvasinæ kultûrà menkëja. Rezerve lieka istorinë atmintis, etnokultûrinio gyvybingumo skatinimas ir savo tapatybës paieðka – kaip prieðnuodþiai slenkanèiam ir globalizmo inspiruojamam þmogaus „suzombëjimui“, vartojimo diktatui…

Integracija á ES ir pasaulio bendruomenæ. Visi suprantame: tai neiðvengiamas procesas. Bet kodël integracija turi vykti nacionalinio orumo praradimo sàskaita? Uþtenka prisiminti, kokia savaip gëdinga skuba Lietuvoje buvo balsuota uþ Europos Konstitucijà. Briuselyje ðmaikðtaujama: ástatymai dar tik kurpiami, bet Lietuva visada pasiruoðusi juos be pataisø, be aprobavimo priimti… Kas tai? Aristokratizmo, kaip kultûrinës politinës tradicijos, praradimo pasekmë? Gal per nuolaidþiavimus ágyto „kumeèio sindromo“ demonstravimas? Antra vertus, kaip galima sëkmingai integruotis bûnant korumpuota valstybe? Árodymai? Na, kad ir „Leo“… istorija…Na, kad ir „Dujotekanos“ rezginiai… Gal prieð deðimt metø ið tribûnø esu kalbëjæs: prisiðliejæ prie sveikesnio kûno mes patys tapsime sveikesni… Deja, taip neatsitiko. Gal net atvirkðèiai – patys platiname bacilà… Uþsklandëlë. Gal ið tiesø uþgaiðome kalbëdami apie kolonas, ramstanèias valstybës konstrukcijà. Na, o kaip atrodo ði metaforiðka rotonda, gal að ið tiesø pieðiau pernelyg tamsiomis spalvomis? Bet mes visi ðiandien turime ánirðio. Kokia prasmë já slëpti? Svarbu, kad jis nenuodytø mûsø paèiø, nesumenkintø tø pozityviø darbø, kuriuos siekiame (ir toliau sieksime) nuveikti. Ánirðis, pyktis gali bûti gana naudingi – duoti impulsà, energijos visai þmogaus kûrybinei paletei. To ir siekiau ðiuo savo raðiniu. Nieko nenorëdamas áþeisti, juolab sumenkinti tautinæ savivokà ar kad ir valstybiná patriotizmà. Atvirkðèiai… O dël valstybës - rotondos kolonø, kaip jau pradþioje minëjau, jø gali bûti ir daugiau negu pateiktosios. Gali bûti ir pozityvesniø. Bet galutinæ iðvadà palieku skaitytojui – kaip atrodo mûsiðkë. Kokio aukðèio, kokios architektûrinës iðvaizdos. Kaip jautiesi atsidûræs jos viduje… Ir koks ið jos apþiûros laukas. Beje, þmogaus – pilieèio, þmogaus – politiko áþvalgos daug priklauso nuo sociologiniø bei politologiniø þiniø bagaþo…Betgi tas „bagaþas“ tarp dabartiniø politikø nëra „madingas“. O vis dëlto gal pilieèiui – rinkëjui toks bagaþas bûtø visai neprošal?
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

33

Iðausim margà ðokiø raðtà savo ðirdyse
Atkelta ið 19 p.

Tarptautinis valiutos bankas teigia, kad ,,... tikràjà gyvenimo kokybæ atskleidþia aukðtas bendrasis vidaus produktas (BVP) (...). O já galima pakelti tik vis daugiau vartojant...“ Tai girdime ir skaitome nuolat maþëjanèiø naudingø gamybai iðtekliø, didëjanèio aplinkos uþterðtumo kontekste. Gyvenimo

Kraièio skrynia su pripaþinimo þenklu
Beveik prieš deðimtmetá iðleidusi aðtuoniø savo sukurtø ðokiø knygà „Rytagonë“, Laimutë Kisielienë dabar turi sukaupusi jø ðeðias deðimtis. Tiek, kiek autorei kitàmet sukaks metø. Todël savo jubiliejø ketina sutikti nauja knyga. Èia ras savo vietà ir „Þalèiukas“, ir „Senobinë polka“, ir „Pranavada“, ir „Laduto“ – šokiai, kuriø autorë norëtø, jog jie pasklistø po Lietuvà. Kai 1994 m. Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventës prologe uþkûrë amþinàjà ugná, prie kurios ðoko ritualiná ugnies garbinimo ðoká; kai deivë Saulë ugná atneðë su septyniomis dukromis ir uþdegë aukurà; kai visi apie ugná ëjo ir laimino uþkeikimu: „Dek, ugnie“; kai mergaitës ëmë tà ugná ir neðë á savo namø þidinius, – tarp þiûrovø buvæs vyskupas ið JAV Paulius Baltakis paskui iðeivijos spaudoje prisipaþino buvæs priverstas dalyvauti pagoniðkose apeigose. „Perskaièiau ir pagalvojau, jeigu þmogui atrodë, jog jis dalyvavo pagoniðkose apeigose, tai gal jos ið tikrøjø buvo panaðios á protëviø iðpuoselëtàsias? Ir man daugiau nieko nereikia. Jei þmogus pajuto ten buvusià bûtent tokià dvasià, að kritikà priimu kaip pagyrimà. O ta dvasia buvo reiðkiama choreografinëmis priemonëmis – ji buvo sušokta“, – prisimena artëjanèios Lietuvos vardo tûkstantmeèio Pasaulio lietuviø dainø ðventës Ðokiø dienos meno vadovë Laimutë Kisielienë, kuriai ði garbinga ir atsakinga pareiga patikëta ne veltui: choreografiniai principai, matyt, bus nugalëjæ, ir ji jau penktà kartà stovës ant aukðèiausios ir vainikuotos Lietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiø pakylos ir ðiuo pasitikëjimo skaièiumi jau artëja prie savo mokytojo profesoriaus Juozo Lingio ðlovës.

yvename visuomenëje, kurià jau áprasta vadinti informacine, þiniø visuomene. Neretai ðiuolaikinë visuomenë apibûdinama ir kaip vartotojiška, kuri, kaip ir visos prieš tai buvusiosios, turi savo gyvavimo formas, bûdus ir poreikius. Vienas ið tokiø poreikiø, kurá lemia auganti produktø ávairovë, nuolat intensyvëjanti rinkodara, didëjantis informacijos ir reklamos kiekis, yra asmeniškai gebëti ávertinti ir susidaryti nuomonæ apie produktus, atsiþvelgiant á aplinkosaugos, etinius ir ekonominius aspektus. Taèiau prislëgti esamos, o kartais ir tariamos krizës grësmës, vël þvelgiame tik á uþburtà vartojimo-gamybos ratà net nesusimàstydami, ar tai iðties veda geresnës gyvenimo kokybës link. Tradiciðkai ið kartos á kartà perduodamas supratimas ,,turësi daugiau, vadinasi, gyvensi geriau“ jau seniai atsispindi mûsø gatvëse, kai po vienà sëdëdami savo automobiliuose valandø valandas praleidþiame kamðèiuose, kvëpuodami automobiliø iðmetamosiomis dujomis. Paradoksas, bet daugiau uþdirbdami galime sau leisti negaminti namuose maisto, o pirkti pusfabrikaèius, kuriuos valgydami netenkame ne tik sveikatos, bet ir ðeimos susibûrimø prie stalo – klesti susvetimëjimas. Aplinkos uþterštumo sukeltos ligos (kartais ði prieþastis esti netiesioginë), jaunimo priklausomybë nuo informaciniø-komunikaciniø technologijø – to paties poþiûrio pasekmë. Nors jau seniai perëjome prie rinkos ekonomikos ir vartojame beveik kaip bet kuri iðsivysèiusi pasaulio ðalis, vartotojø mokslui (angl. consumer education) Lietuvos mokslø klasifikatoriuje lig ðiol vietos nerasta. Kol uþsienio kolegos gina vartotojø mokslø daktaro disertacijas, Lietuvoje nëra në vienos vartotojø ðvietimo bakalauro studijø programos. Vartotojo sàvoka Lietuvoje vis dar siejama su gausiu vartojimu, noru turëti kuo daugiau, vartotojiðku poþiûriu á aplinkà. Taèiau vartotojø ðvietimas kelia prieðingus tikslus: iðmokyti vartotojà atsakomybës uþ savo, aplinkiniø ir ateities kartø sveikatà, racionalø iðtekliø naudojimà, iðmokyti pilietiškumo, atskirti savo norus nuo tikrøjø poreikiø, taip pat suformuoti teisingà ir platø gyvenimo kokybës supratimà. To-

G

Gyvenimo kokybæ
dël, kalbëdami apie vartotojø ðvietimà, vartosime posaká ,,vartojimo kultûros ugdymas“, kuris ið esmës atspindi ekonominius ir etinius vartotojø ugdymo aspektus. Šeima, mokykla deda visuomenës vartojimo kultûros pagrindus. Jei to nedarysime profesionaliai, vertybës vis vien bus suformuotos, taèiau jos bus kitokios: šalyje vyraus þema vartojimo kultûra. Didindami neatsakingà vartojimà galime gyventi gerai tik tam tikrà laikà – tol, kol akivaizdþiai pastebësime savo vartojimo pasekmes. Taèiau tada gali bûti per vëlu.

Technologijø edukologijos bakalauro studijø programa
Jei paklaustumëte, ar yra studijos, kur galima ne tik ágyti bakalauro ar magistro diplomà, bet ir iðmokti gyventi geriau, atsakymas bûtø – technologijø edukologijos bakalauro ir magistro studijos Vilniaus pedagoginiame universitete. Bûsimieji technologijø mokytojai per bakalauro studijas turi galimybæ atidþiau paþvelgti á save ir aplinkà, suprasti gamybos technologijas, idant galëtø tinkamai rinktis prekes, paslaugas, gyvenimo bûdà. Studentai mokosi ne tik paþinti teigiamas ir neigiamas pramoninës gamybos puses, bet ir turi galimybæ masinius gaminius palyginti su rankø darbo vienetiniais, jø paèiø sukurtais produktais. Vartojimo kultûrai studijose skiriama daug dëmesio: mokomasi ,,skaityti“ produktø etiketes, tinkamai ávertinti savo pasirinkimo kriterijus prieš perkant, suþinoti, kur ir kaip kreiptis dël nekokybiðkos prekës ar paslaugos. Studentai analizuoja savo, kaip vartotojø, elgsenà ir gyvenimo bûdà, mokosi ir vartotojo elgsenos tyrimø. Kad suprastø reklamos poveikio mechanizmus, studentai mokosi ne tik analizuoti reklamà, bet ir jà kurti, ávertinant reklamos tikslinæ grupæ, jos poreikius ir bûdus vartotojams pasiekti. Nuo pirmøjø studijø metø studentai ásitraukia á projektinæ veiklà. Kartu su Vartotojø ðvietimo ir Vilniaus visuomenës sveikatos centru technologijø edukologijos studentai projektà vykdë Vilniaus mokyklose. Studentai parengë ir iðleido knygelæ-atmintinæ mokiniams Vaivorykðtë ma-

34

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

kokybës samprata mums siejasi su turëjimu kuo daugiau, neáþvelgiame sàsajø tarp daiktø gausos ir uþterðtos aplinkos sukeltø ligø. Vilniaus pedagoginio universiteto Technologijø edukologijos studentai mokosi atpaþinti tikràjà gyvenimo kokybæ, mokosi atsakingai pirkti ir vartoti, tai yra gyventi geriau.

lemia visuomenës

vartojimo
kultûra
Doc. dr. Þivilë SEDEREVIÈIÛTËPAÈIAUSKIENË

duktus, susiformuoja aprangos stilius, prioritetai, gyvenimo bûdas, kuris lemia mûsø vartojimà ir jo pasekmes. Gaila, bet daþniausiai pasekmës yra ne mûsø gyvenimo kokybës naudai: dël besaikio ir neatsakingo pirkimo didëja neekologiðkø prekiø gamyba, senka gamtos ištekliai, randasi kalnai nerûðiuotø ðiukðliø. Uþuot panaudotos kaip energijos šaltinis, ðiukðlës deginamos ir teršiama aplinka. Norëdami modernizuoti savo buitá, kuriame

Bûsimieji mokytojai mokosi vartojimo kultûros

no lëkðtëje. Knygelëje spalvotais paveikslais vaizdþiai pateikiamas maisto medþiagø poreikis auganèiam organizmui, o átvirtinti ðià informacijà galima þaidþiant knygelëje apraðytus þaidimus. Daugelá idëjø didesniems ar maþesniems projektams studentai parsiveþa ið studijø uþsienyje. Pasinaudodami Erasmus studentø mainø programos teikiamomis galimybëmis, technologijø edukologijos studentai staþuojasi ávairiuose Europos Sàjungos universitetuose. Malonu tai, kad neretai gráþæ ið studijø uþsienyje studentai geriau ávertina studijø Lietuvoje privalumus.

Vartojimo kultûros ugdymo pradþia mokykloje
Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslø fakulteto dëstytojai 2006– 2008 m. vykdë Europos struktûriniø fondø finansuojamà projektà, kurio metu buvo parengtas ir iðleistas Vartojimo kultûros ugdymo priemoniø rinkinys bendrojo lavinimo mokyklai. Rinkiná sudaro Na-

cionalinë integruojamoji vartojimo kultûros programa, knyga mokytojui „Vartojimo kultûros ugdymas“, penki mokymo ir metodinës medþiagos rinkiniai „Vartojimo kultûros ugdymo integravimas á technologijø, biologijos, chemijos, geografijos, kûno kultûros pamokas“, mokomoji kompiuteriø programa. Daugiau informacijos apie projektà bei jo rezultatus galima rasti projekto tinklalapyje www.vartojimokultûra.lt . Nuo ðiol mokiniai bus mokomi atsakingai rinktis prekes ir paslaugas, skaityti informacijà ant pakuoèiø, ginti savo teises, ásigijus netinkamà prekæ, analizuoti ir kritiðkai vertinti reklamà, atsakingai naudotis naujomis technologijomis, sveikai gyventi ir kurti sveikà aplinkà. Mokymo medþiaga naudojasi ir besirengiantys mokytojo darbui studentai. Pagrindinë mokymo ir metodinës medþiagos rinkinio knyga mokytojui „Vartojimo kultûros ugdymas“ yra ádomi ne tik akademinei visuomenei. Jà verta perskaityti kiekvienam, kuriam rûpi sveikata ir aplinka, kuris nori suþinoti, kaip rinktis sveikus maisto produktus ir buitinæ chemijà, kuri nekenktø mums ir mûsø aplinkai.

Vartojimo mokomës ið savo ðeimos
Pirmøjø vartojimo áproèiø ágyjame ðeimoje. Áprantame valgyti tam tikrus pro-

,,protingus“ namus, perkame vis naujesnes informacines komunikacines priemones, kurios tampa vis maþesnës ir patogesnës. Pagrástai kyla klausimas: ar pajusime ribà, kada sustoti? Kada mobilusis telefonas bus toks maþas, kad tiesiog implantuosime já á galvà arba mokëjimo kortelæ – tiesiog á rankà? Ar tai nebus nuosprendis savo paties laisvei, o gal ir visai þmonijai? Vartojimo etikos klausimai dabar aktualûs kaip niekada. Nepakanka vartotojus informuoti, juos reikia ðviesti, ugdyti jø vartojimo kultûrà, formuoti kritiðkà poþiûrá á aplinkà ir gyvenimo kokybæ. Tai turi bûti suaugusiøjø ðvietimo prioritetas, kaip kiekvieno ið mûsø prioritetas yra geresnë gyvenimo kokybë. Á pagalbà suaugusiøjø vartotojø ðvietëjams iðleista mokymo ir metodiniø priemoniø: Vartotojø ðvietimo vadovas suaugusiems, Vartotojø ðvietimo vadovas suaugusiems: 7 moduliai, Vartotojø ðvietimo gairës suaugusiems. Ðios mokymo priemonës – tarptautiniø vartotojø ðvietimo projektø, kuriuose jau 10 metø dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedros dëstytojai, rezultatas.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

35

atomo teorijos tyrimai, skirti
Lietuvos vardo tûkstantmeèiui
Prof. habil. dr. Gediminas GAIGALAS
Supersunkiøjø cheminiø elementø paieškos ir sintezës bandymai kelia naujus uþdavinius atomo teorijai. Vienas pagrindiniø – ðiø elementø spektriniø charakteristikø tyrimas, kuris realiai ámanomas tik teoriniu lygmeniu. Tokie tyrimai pirmiausia yra susijæ su atomo pagrindinës bûsenos nustatymu bei jo energetinio spektro suradimu. Tai leistø prognozuoti supersunkiøjø elementø fizines ir chemines savybes. Be to, aktualu toliau teoriðkai nagrinëti aktinidø atomines charakteristikas, nes tai padëtø iðaiðkinti tokiø kristalø kaip CmO2, magnetizmo prigimtá. Todël keliuose pasaulio mokslo centruose numatoma toliau plëtoti daugiaelektroniniø atomø teorinio tyrimo metodus ir atitinkamà programinæ árangà ir juos taikyti ávairiø atomø ir jonø bei ypaè sunkiøjø ir supersunkiøjø cheminiø elementø spektrinëms charakteristikoms nagrinëti. Ieškant prieštaravimø standartiniame branduolio modelyje svarbø vaidmená vaidina statinis elektrinis dipolinis momentas, paþeidþiantis lyginumà ir laiko simetrijà. Todël moksliniai tyrimai, susijæ su fundamentaliø diskreèiø simetrijø paþeidimu daugiaelektroniniuose atomuose, irgi svarbus ðiø dienø uþdavinys. Šiuo atþvilgiu labiausiai yra ištirti Cs (133) ir Ra atomai. Bet paprastai šie tyrimai yra atliekami naudojant trikdþiø teorijà. Be abejo, taikant ávairesnius teorinius metodus galima sistemingiau ir tiksliau atlikti ðiuos tyrimus. Todël aktualu plëtoti efektyvius teorinius metodus, juos reali-

Nauji

Mes, mokslininkai, turime savø siekiø, savità kelià. Vienas jø – darbais garsinti Lietuvà pasaulio mokslininkø bendruomenëje. Taigi stengiuosi atlikti aktualius ðiø dienø mokslinius tyrimus glaudþiai bendradarbiaudamas su kitø ðaliø kolegomis.

zuoti programiškai ir naudoti atitinkamiems teoriniams tyrimams. Tai numatyta atlikti keliuose pasaulio mokslo centruose, su kuriais glaudþiai bendradarbiauju ir kartu vykdau mokslinius darbus. Keliami ðie uþdaviniai: metodø, atsiþvelgiant á QED (quantum electrodynamics) efektus atomuose, plëtojimas; tolesnis ATSP (MCHF program of the Atomic Structure Package) paketo tobulinimas; tolesnis GRASP (General Purpose Relativistic Atomic Structure Program) paketo plëtojimas; sunkiøjø ir supersunkiøjø atomø ir jonø energetiniø spektrø tyrimai; lyginumo neišsilaikymo efektø atomo teorijoje tyrimai; hipersmulkiosios struktûros tyrimai atsiþvelgiant á nediogonalius ðios sàveikos matricinius elementus. Bendradarbiaujant su ávairiais moksliniais centrais ir juo-

se dirbanèiomis mokslinëmis grupëmis, atliekami ðie moksliniai tyrimai: Su Malmës ir Lundo universitetø (Ðvedija), Briuselio laisvojo universiteto (Belgija), Northwest Normal Lanzhou universiteto (Kinija) ir Transuraniniø elementø instituto (Vokietija) kolegomis tiriama reliatyvistiniø, QED ir koreliaciniø efektø svarba ávairiems atomams ir jonams bei ypaè sunkiesiems ir supersunkiesiems elementams. Su Jogailos universiteto (Lenkija), GSI (Vokietija) ir Malmës universiteto (Ðvedija) kolegomis apibendrinamas daugiakonfigûracinio Dirako– Foko metodas, leidþiantis tirti lyginumo ir laiko invariantiðkumo simetrijø paþeidimà daugiaelektroniniuose atomuose. Siekdami ðiø tikslø, plëtojame programø kompleksà, átraukdami á jau esamas programas scalar-pseudoscalar, elektrono EDM indukuota ir Schiff momento sàveikas. Su Malmës ir Lundo univer-

Pertraukëlë tarp darbø ákarðèio Briuselio laisvajame universitete (Belgija): prof. P.Jonssonas (Malmës universitetas), prof. R.M.Godefroidas (Briuselio laisvasis universitetas) ir prof. G.Gaigalas (Vilniaus pedagoginis universitetas)

sitetais (Švedija), Briuselio laisvuoju universitetu (Belgija) toliau plëtojami ATSP ir GRASP paketai, kurie padëtø skaièiuoti atomines charakteristikas biortogonaliø orbitaliø bazëje. Su Transuraniniø elementø instituto (Vokietija) kolegomis teoriškai ieškoma daugelio sunkiøjø ir supersunkiøjø elementø pagrindiniø bûsenø ir kitø charakteristikø. Su Jogailos universitetu (Lenkija), GSI (Vokietija) ir Malmës universitetu (Švedija) atliekami daugiaelektroniø atomø elektriniø dipoliniø momentø (sukurtø P ir T simetrijas paþeidþianèiø silpnøjø sàveikø tarp elektronø ir branduolio) skaièiavimai. Su Malmës universiteto

36

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

(Švedija), Northwest Normal Lanzhou universiteto (Kinija) kolegomis nagrinëjama nediogonaliø hipersmulkiosios sàveikos matriciniø elementø átaka hipersmulkiajai sàveikai atomuose ir jonuose daugiakonfigûraciniu Hartrio–Foko ir daugiakonfigûraciniu Dirako– Foko metodais. Su Malmës universitetu (Švedija), Northwest Normal Lanzhou universitetu (Kinija) tiriama lyginumo neiðsilaikymo efektø átaka hipersmulkiajai sàveikai atominëse sistemose. Tikiuosi, kad visi ðie darbai prisidës prie tolesnio Lietuvos vardo garsinimo.

Ten, kur auga lianos ir bangminiai
skverbia), auga tik pavieniai krûmokðniai. Vaikðtant miðku (o ne þvalgantis á aukðtai esanèià lapijà) galima aptikti daug Piper genèiai, pipiriniø ðeimai (Piperaceae) priklausanèiø augalø. Ið viso pasaulio atogràþose aptinkama apie

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

Sveikiname

Vienoje ðalyje visiškai skirtingi klimatai
Dël Kosta Rikos geografinës padëties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra 4 visiðkai skirtingos gamtinës zonos ir nuo 7 iki 12 klimatiniø arba geografiniø rajonø. Taigi Kosta Rikai bûdinga tikrai neáprastai didelë ekosistemø (buveiniø) ávairovë: nuo drëgnø ir gana vësiø rûkø miðkø (arba atðiauriø aukðtikalniø plyniø) iki tvankuma alsuojanèiø drëgnøjø atogràþø miðkø þemumose ir sausø karðtø savanø ðiaurës vakariniuose ðalies rajonuose. Kosta Rikoje yra aktyviø, veikianèiø ugnikalniø, ið kuriø pats áspûdingiausias yra Arenalas (Arenal), o aukðèiausia kalnø grandinë – Talamanka (Talamanca); ji yra Kosta Rikos pietuose. Aukðèiausias Kosta Rikos kalnas – Cerro Chirripó; jis siekia 3818 m ir yra apsuptas sunkiai áþengiamu miðku. Ðio kalno virðûnëse yra paramas. Tai specifinë ekosistema – lyg stepë aukðtai kalnuose. Medþiø èia neauga, tik krûmokðniai ir þolës. Ðiaip paramai daugiausiai paplitæ Pietø Amerikoje, aukðtuosiuose Anduose, abipus pusiaujo, o èia, Kosta Rikoje, yra pati ðiauriausia jø paplitimo riba. Paramai Kosta Rikoje aptinkami tik nedideliuose plotuose Chirripó rezervate.

Nacionalinis Kosta Rikos augalas – dvilapë katlëja, pasak kostarikieèiø, neða sëkmæ, stiprina ðeimø vienybæ ir taikà bei suteikia vilèiø

Aðtuoniasdeðimtojo gimtadienio proga sveikiname akademikà Vytautà Merká, „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo autoriø nuo 1958 metø, redakcijos kolegijos nará, áþymø istorikà ir nuoðirdø þurnalo talkininkà. Jûsø plunksnai priklauso daug straipsniø ið Lietuvos istorijos raidos XIX–XX a. I pusës tautinio atgimimo, kultûros istorijos, S.Daukanto, M.Valanèiaus darbø tyrinëjimø. Redakcijos, redakcijos kolegijos vardu tariame nuoðirdø aèiû Jums, mûsø mielas bièiuli, uþ neákainojamà paramà. Stiprios sveikatos, dar daug daug þaviø gyvenimo akimirkø.

Kosta Rikos drëgnuosiuose atogràþø miðkuose
Kosta Rikos þemumose, atogràþø miðkuose, auga lapus metantys ir visþaliai medþiai, kurie kartais siekia iki 40–55 metrø. Þemesni miško ardai daþnai taip pat veðlûs, o pomiðkis skurdus (saulës ðviesos èia maþai prasi-

tûkstantá Piper rûðiø, o Kosta Rikoje auga apie 90 ðiø augalø rûðiø. Èia, Kosta Rikos atogràþø miðkuose, visi jie sumedëjæ (nedideli medeliai ir krûmai), pasiþymi aukðtyn pakeltais þvakës formos þiedynais, kuriuos daþniausiai apdulkina ðikðnosparniai. Daugelis drëgnøjø atogràþø miðkø medþiø turi iðsikerojusias lentines arba paspartines šaknis. Ten taip pat auga palmës, ið kuriø pati daþniausia yra Welfia georgii (jø vaisiai mezgasi tiesiai ant kamieno). Jeigu tankiame atogràþø miðke atsiranda laukymë, augalai (medþiai) skuba pasinaudoti ðia proga. Ypaè tai bûdinga Neotropinio regiono dederviniø (Malvaceae) šeimos autochtonui – balzamedþiui (Ochroma lagopus), kuris labai greitai auga ir netrunka pasiekti 30 m aukðtá. Jo mediena ypaè lengva ir puri, todël Kosta Rikoje, kaip ir kitose Lotynø Amerikos ðalyse, ið jos gaminami mediniai suvenyrai. Apþavëtas ðiø suvenyrø, keletà nupirkau ir parveþiau giminëms bei kolegoms ir, mano nuostabai, jø dar niekas neiðmetë á ðiukðlynà, o laiko matoMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

37

Dël Kosta Rikos geografinës padëties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra keturios visiðkai skirtingos gamtinës zonos. Oranþine spalva yra paþymëti kalnø rajonai, kuriems bûdingi vësesni orai, geltonai – ðiaurës vakarø regionas, kuriame pusæ metø trunka karðtos sausros, o pusæ metø yra ne tik karðta, bet ir drëgna; rusva spalva paþymëta specifinë Ramiojo vandenyno pakrantinë zona, kurioje karðta iðtisus metus, taèiau drëgmës ðiek tiek sumaþëja vasarà, na, o þaliai paþymëtoje teritorijoje palei Karibø jûros pakrantæ – amþina vasara ir nuolatinës liûtys

mose vietose kaip neregëtus egzotinius niekuèius. Að manau, kad ið balzamedþio Lotynø Amerikoje gaminami indëniðki suvenyrai yra be galo iðraiðkingi ir tikrai patrauklûs. Iðdegusiose atogràþø miðko vietose arba kirtavietëse taip pat greitai suklesti helikonijos, kuriø èia, Kosta Rikoje, yra daugybë rûðiø (ir visos nuostabios, áspûdingais raudonais á kasà supintais pakeltais ar nusvirusiais þiedynais bei didþiuliais (kaip bananø) lapais). Kartais helikonijø lapai gali siekti iki 3 m, tuo tarpu paèiø „kukliausiø“ rûðiø lapai yra tik 15 cm. Ðiø augalø þiedus apdulkina kolibriai. Neseniai helikonijas lietuviø kalba buvo pasiûlyta vadinti bangminiais (Valstybinë lietuviø kalbos komisija, 2007 m.). Taigi bangminiams (lot. Heliconia, vienintelei Heliconiaceae ðeimos genèiai) priklauso apie 100, o gal net 200 rûðiø, ku-

riø tëvynë atogràþø Amerika ir kai kurios Ramiojo vandenyno salos. Kosta Rikoje aptinkama apie 30 bangminiø rûðiø.

Helikonijos – vienintelë Heliconiaceae ðeimos gentis; helikonijø Kosta Rikoje iðaiðkinta 30 rûðiø, taèiau dabar lietuviø kalba ðiuos augalus pasiûlyta vadinti bangminiais

Ramiojo vandenyno pakrantë, Manuelio (Manuel Antonio) nacionalinis parkas

Nuotraukos – autoriaus ir ekspedicijos bendraþygio Saimono R.Hillo (D.Britanija)

Drëgnuose Kosta Rikos miðkuose labai daþnos ávairios lianos, taip pat pasifloros, ið kuriø viena daþnesniø yra dvokianèioji pasiflora (Pasiflora foetida); nors joms bûdingi nuostabûs þiedai, taèiau bûdingas ir bjaurus kvapas (beje, ne visada, o tik tada, kai lapai arba þiedai sutraiškomi). Na, þinoma, ir visur labai gausios nuostabiosios monsteros (Monstera deliciosa), kurios priklauso aroniniø augalø (Araceae) ðeimai, monsterø genèiai. Savo tëvynëje, Centrinës Amerikos dþiunglëse, ðie augalai auga aukðtai prisikabinæ ant medþiø, mat drëgnø miðkø me-

38

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Nuostabûs Kosta Rikos paplûdimiai atrodo bekraðèiai, taèiau ten, tolumoje, paèiuose pietuose, jau matyti Panama

kitame þurnalo numeryje). Bromelijos primena maþus akvariumus, nes á jø vidø prilyja vandens, o jame gali ásiveisti ávairiausiø maþø gyvûnëliø (vabzdþiø, kirmëliø, sraigiø), ten gali apsilankyti varliø ir net nedideliø gyvaèiø. Ið viso Kosta Rikoje auga apie 2 tûkst. bromelijø rûðiø.

Ekoturizmas
Kosta Rika – viena pirmøjø pasaulio ðaliø, kuri iðplëtojo ekoturizmà. Èia jau seniai suprasta, kad egzotiðkø miðkø vertybë – ne vien mediena. Gamtos rezervatai vilioja atvykëlius spalvingais lankstukais ir uþ trumpà apsilankymà renka ið turistø mokesèius (apie 12–20 JAV doleriø). Kur

Vietiniai gyventojai prekiauja bananais

Kosta Rikos sostinë San Chosë (San José, 350 tûkst. gyventojø) mums pasirodë labai neádomus ir net pavojingas miestas

dþiai apaugæ samanomis, tarp kuriø gerà terpæ randa paukðèiø iðbarstytos sëklos (o pas mus monsteros auginamos vazonëliuose). Kosta Rikoje nuostabiosios monsteros yra epifitai, bet tik kol jaunos; kai jø orinës ðaknys pasiekia þemæ, augalas ásiðaknija ir „þiauriai“ apraizgo savo ðeimininkà. Monsterø þiedai panaðûs á kalijø, o lapai labai dideli (net 50 cm plo-

èio), ilgi lapkoèiai. Dalá vandens pertekliaus monsterø lapai paðalina „aðarodami“ (laðeliø pavidalu), nes vandens pertekliø iðgarinti ir taip drëgname atogràþø miðke yra ne taip paprasta. Ádomu, kad monsterø vaisiai valgomi, jie dar kartais vadinami „meksikietiðka duona“. Gerai sunokusiø vaisiø skonis gali priminti bananus ar net ananasus, taèiau turi daug oksalo rûgðties, kuri, pasak kitø autoriø, dirgina burnà ir stemplæ, sukelia patinimà, net balso praradimà. Drëgnuosiuose Kosta Rikos atogràþø miðkuose auga ir dedeðviniø (Malvaceae) šeimos medis – tikrasis kapokmedis (Ceiba pentandra). Tai medis milþinas, kuris daþnai iðkyla aukðèiau miðko lapijos, o ant jo stiebo auga ne tik samanos, bet ir paparèiai, ávairiausi epifitai, bromelijos bei orchidëjos. Kosta Rikoje orchidëjø yra daugiau nei tûkstantis rûðiø. Viena jø – Kosta Rikos nacionalinë gëlë (apie jà –

bevaþiuotumëte (ypaè Santa Elenos bei Monteverdës apylinkëse), aptiksite daugybæ pramogø – miðkuose árengti aukðtai kabantys tiltai, nuo kuriø turistai gali þavëtis egzotiniø miðkø groþiu. Jeigu esate dràsûs ir norite adrenalino antplûdþio – pasinaudokite lynais, kurie èia átempti aukðtai, virð atogràþø miðko lapijos. Uþ 45–70 doleriø mokestá, kabliu prisikabinæ prie átempto lyno, jûs galite dideliu greièiu praèiuoþti virð medþiø virðûniø. Kai kuriø atrakcionø kompanijø skelbimuose teigiama, kad jø lynai, skirtingai nuo konkuruojanèiø kompanijø, yra saugûs (suprask – kitur nesaugûs...).

Bûkite budrûs – kelionëje tyko pavojai
Kasmet keliautojai ið Amerikos, Europos ir kitø ðaliø tiesiog plûste plûsta á Kosta Rikà pamatyti neregëtos ávairovës egzotinës gamtos, pasimëgauti ekstremaliø
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

39

pojûèiø sportu, pasidþiaugti neapsakomo groþio paplûdimiais bei amþina vasara. Taèiau uþtenka tik þvilgtelëti á JAV, D.Britanijos ar Australijos oficialiuosius tinklalapius ir suvoki, kad Kosta Rikoje laukia ne vien linksmybës. Interneto svetainëse teigiama, kad kasmet á ðià ðalá vien ið D. Britanijos ir JAV atvyksta deðimtys tûkstanèiø turistø ir tik (tik?) keli ðimtai jø bûna apiplëðti, pagrobti, nuþudyti arba dingæ be þinios. Kad rizika bûtø maþesnë, patariama nenuomoti maðinø ir nesinaudoti visuomeniniu transportu, iðskyrus vieðbuèiø ar turizmo kompanijø autobusus bei taksi. Taèiau prieð sësdami á taksi, jûs privalote ásitikinti, kad taksi yra visiðkai legalus (jie Kosta Rikoje visada aiðkiai paþymëti ir raudonos spalvos). Maðinà turëtø jums iðkviesti vieðbuèio administratorius, nepatariama „gaudyti“ taksi tiesiog gatvëje. Taèiau dar ir to neuþtenka. Ásëdus reikia pasiþiûrëti, ar tikrai taksi vairuotojas panaðus á jo licencijoje priklijuotà nuotraukà, taip pat apsispræsti – jauèiate ðiam taksistui pasitikëjimà ar ne. Jei ne – tai geriau sëdëkite vieðbutyje. Vaikðèioti sostinës (San Jose) gatvëmis galima tik dienà ir tik iðtaigingomis centrinëmis gatvëmis. Paskubësiu pasakyti – San Jose praktiðkai nëra ko veikti, miestas nei ádomus, nei saugus. Taèiau neimkite su savimi fotoaparato, iðsipûtusiø piniginiø, jokiø papuoðalø ar net rankinio laikrodþio. Tegu bus matyti, kad jûsø kiðenës tuðèios, nieko neturite, o gatvëse neþioplinëkite, vaikðèiokite sparèiai, nuo kompanionø neatsilikite. Jeigu banditai jus nuþiûrës kaip potencialià aukà – apiplëðimo iðvengti nepavyks. Yra prigalvota visokiø gudrybiø, ið kuriø bene paprasèiausios ir populiariausios – kaþkas „netyèia“ apipils jus keèupu ar kava, kitas puls valyti ir atsipraðinëti, ir jûs net mirktelëti nespësite, kai net judrioje centro gatvëje pajusite á ðonà áremtà peilá ar pistoletà. O tada jûs jau grobikø rankose. Tokiu atveju yra patariama nesiprieðinti ir atiduoti viskà, ko ið jûsø praðo. Niekada su savimi nesineðiokite dokumentø. Kad ir kur keliautumëte ðioje ðalyje – tiek sostinëje, tiek bet kurioje nuoðalioje vietovëje, su savimi turëkite tik dokumentø kopijas (vienà komplektà su savimi, kità paslëptà bagaþe arba pas jûsø kelionës kompanionus). Vos tik atvykus á ðalá, pasas ir bilietai turi bûti palikti saugoti patikimø prabangiø vieðbuèiø seife, o paprastos, nepatvirtintos paso kopijos tikrai uþteks visiems tikslams, ne tik apsigyvenant vieðbuèiuose, bendraujant su policija, bet ir bankuose tvarkant piniginius reikalus. Taip daro visi, niekas Kosta Rikoje pasø nesineðioja. Kostarikieèiai orûs ir padorûs þmonës. Jie tvirtina, kad atvykëliø plëðimais uþsiima gaujos ið skurdesniø kraðtø: Nikaragvos, Panamos bei Kolumbijos.

Kur graþiausi paplûdimiai
Ramiojo vandenyno paplûdimiai vieni graþiausiø bûtent Kosta Rikoje. Daþnai jie neaprëpiami, nematyti nei galo, nei pradþios, o be to, dalis jø – „laukiniai“ (be þmoniø). Kraðtovaizdis tikrai nepakartojamas, ypaè palei Osos pusiasalio vakarinæ pakrantæ. Vaizdas tiesiog pakeri: smëlis èia pilkas arba juodas, o vëjo ir bangø sukelti purslai tykðta aukðèiau galvø; visa tai karðtyje virsta rûku ir suteikia kraðtovaizdþiui daug romantizmo. Taèiau nepamirðkite, kad ðiems paplûdimiams kartkartëmis bûdingos ir bangos þudikës, kurios pagavusios þmogø nutempia á gelmes. Atsispirti joms neámanoma. Ðtai todël „turistiniø“ vietø pakelëse pastebime mums nematytø þenklø: „Dëmesio, bangos þudikës“ arba „Dëmesio, vaikai, beþdþionës ir tinginiai“. Tinginiai – tai tokie nepilnadanèiø bûriui priklausantys trumpauodegiai þinduoliai. Jie labai lëti, beveik nejudëdami kabo medþiuose, bet, matyt, kartais gali pasirodyti ir ant plento – tad vairuotojai turi bûti atsargûs.

Apie Kosta Rikos gyventojus
Kostarikieèiai save vadina ticos. Na, pirmiausia pripaþinkime – tai jokia tauta, tik vienos ðalies gyventojai, o istoriðkai þiûrint – „subëgëliai“ ið kitø kraðtø. Jie kalba ispanø kalba su savotiðku tico akcentu, daþnai savo kalboje vartodami maþybinius þodelius su galûne „tico“. Pavyzdþiui, vietoje ispaniðko þodþio momentito (minutëlë) kostarikieèiai sako momentico. Kitas ypaè paplitæs posakis yra „pura vida“. Matyt, tai galima bûtø suprasti kaip „tikras arba grynas gyvenimas“, taèiau ðá iðsireiðkimà vietiniai þmonës daþniausiai vartoja ir kaip pasisveikinimà. Atokiau nuo sostinës nedaug kas kalba angliðkai (ar kokia kita kalba, iðskyrus tico). Gal tik išskyrus juodaodþius, iðeivius ið Jamaikos, kurie pirmumà teikia anglø kalbai. Ið viso ðalyje gyvena apie 4 mln. gyventojø; dauguma jø (apie 94 proc.) yra maiðyti ispanø palikuonys. Juodaodþiø (afrokaribieèiø) yra apie 3 proc., o èiabuviø gyventojø – indënø yra likæ tik apie 1 proc. (jie buvo þiauriai iðnaikinti arba iðmirë dël ispanø kolonizatoriø atveþtø ligø). Nors Kosta Rikos teritorijoje indënø gyvena 8 gentys, bet ðiø þmoniø paprastai nepamatysite keliaudami po ðalá – jie gyvena atokiuose rajonuose, indënø rezervatuose, kuriuose vietinë valdþia nepataria lankytis. Beje, ðviesesnës odos kostarikieèiai daþnai ne ypaè pagarbûs juodaodþiams bei indënams. Tik visiðkai neseniai indënams buvo leista balsuoti rinkimuose. Kosta Rikoje prieglobstá rado ir nemaþai kinø, taip pat legaliø ir nelegaliø imigrantø ið skurstanèiø kaimyniniø ðaliø, ypaè Nikaragvos, Panamos ir Kolumbijos.

Kostarikieèiai sako, kad kaip tik ðiø ðaliø pilieèiai keliautojus Kosta Rikoje gali ne tik apiplëðti, bet ir pagrobti bei nuþudyti. Ðiuo metu paslaugø ir turizmo sektorius teikia didþiausiø uþsienio pajamø. Tradiciðkai svarbiausios Kosta Rikos eksporto kultûros – bananai ir kavos pupelës – vis labiau patiria nuosmuká. Mokslas mokykloje yra nemokamas ir privalomas iki 15 m. amþiaus. Þmoniø raðtingumas siekia 95 proc. Valstybiniai universitetai kasmet parengia 18 tûkst. absolventø. Vaikø mirtingumas – pats maþiausias Centrinëje Amerikoje (tûkstanèiui vaikø tenka 13 mirèiø per metus). Vidutinis amþiaus vidurkis – pats didþiausias visoje Lotynø Amerikoje (77 m.). Taigi Kosta Rikos gyventojø pragyvenimo lygis yra pats aukðèiausias Centrinëje Amerikoje, o gyventojai labiausiai iðsilavinæ lyginant su kitomis regiono ðalimis. Kostarikieèiai yra labai tvarkingi, save gerbiantys ir orûs þmonës. Ir vieno dalyko jie tikrai nemëgsta – ginèø arba vaidø. Net jeigu jie mano visiðkai prieðingai – geriau nutylës, nei pradës ginèytis su svetimðaliu. Taika jiems svarbiausia vertybë. Skirtingai nuo aplinkiniø Centrinës Amerikos kraðtø, ðioje ðalyje niekada nebuvo karø ar revoliucijø.

Nacionaliniai Kosta Rikos gamtos simboliai
Ið 893 Kosta Rikoje registruotø paukðèiø 7 yra endeminës, t.y. tik ten aptinkamos rûðys, o 19 – labai retos, pasaulyje nykstanèios rûðys. Nacionalinis Kosta Rikos paukðtis – strazdas Turdus grayi, kuris yra paplitæs nuo Meksikos iki Kolumbijos. Kosta Rikos þmonës ne spalvingus paukðèius, o ðá rudà kuklø paukðtelá 1977 m. pripaþino mylimiausiu paukðèiu. Matyt, dël jo nuostabios giesmës, kuri daþnai girdima lietingojo sezono pradþioje. Be to, strazdas daþnai apsigyvena netoli pastatø, tad þmonëms gerai þinomas ir mielas. Kosta Rikoje auga daugiau nei tûkstantis orchidëjø rûðiø. Viena jø – dvilapë katlëja (Cattleya skinneri, vietine kalba dar vadinama guaria morada) jau 1939 m. buvo áteisinta Kosta Rikos nacionaline gële. Anot kostarikieèiø, ði orchidëja neða sëkmæ, stiprina ðeimø vienybæ, taikà, suteikia vilèiø ateièiai. Pasak kostarikieèiø, ðios orchidëjos þiedas yra toks gleþnas ir trapus, nes jame slypi visos mûsø viltys ir svajonës. Mano svajonë – aplankyti Kosta Rikà jau iðsipildë su kaupu. Kelioniø metu pavyko ne tik pamatyti nepakartojamà Kosta Rikos biologinæ ávairovæ, bet ir praturtinti mokslà naujomis þiniomis apie iki ðiol neþinomas organizmø rûðis, kurias pavyko atrasti. Bet kiek dar ten neatrastø!?.. Kosta Rika – tikrai nepakartojamas kraštas.

40

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Tarptautinio pripaþinimo sulaukæs choras „Ave Vita“ per netrumpà gyvavimo istorijà, pateisindamas savo pavadinimà, në akimirkà nenustojo sveikinti gyvenimo. Vadovas docentas Kastytis Barisas, chormeisteriai Saulius Liausa bei Rolandas Skirelis.
Vilija ANDRULEVIÈIÛTË
Laimëjimai kalba patys uþ save „Ave Vita“ – vienas stipriausiø, vienas tituluoèiausiø ðalies aukðtøjø mokyklø chorø. Jis yra 18 tarptautiniø konkursø laureatas. Praëjusiais metais kolektyvas ið Èekijos tarptautinio chorø festivalio parsiveþë aukso medalá. Olomouco mieste vykusiame konkurse „Ave Vita“ surinko 97 ið 100 galimø komisijos balø. Tà patá galima pasakyti ir apie tarptautiná chorø festivalá, vykusá Jungtinëse Amerikos Valstijose, Aidaho mieste, kur choras sveèiavosi praëjusià vasarà. „Jauèiamës labai gerai ávertinti vien jau dël to, kad esame kvieèiami ten antrà kartà – organizatoriai pageidavo mus matyti ir 2010 m. vyksianèiame festivalyje“, – dþiaugiasi kolektyvo meno vadovas. Choras „Ave Vita“ aplankë daugybæ uþsienio ðaliø: skersai ir iðilgai apkeliavo kone visà Europà, koncertavo Turkijoje, Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje ir daugelyje kitø ðaliø. Lietuviðkos muzikos propaguotojai Pasak „Ave Vita“ meno vadovo K.Bariso, choras atlieka nemaþai uþsienio klasikø, tokiø kaip V.A.Mocartas, D.Falkas ir kiti, kûriniø, taèiau svarbiausia – lietuviðkos muzikos atlikimas, propagavimas, ypaè sveèiose šalyse. Choras nevengia bendradarbiauti su kitais studentø chorais, orkestrais, taip pat ir su lietuviø kompozitoriais. „Dþiaugiamës draugyste su kompozitoriumi Jonu Tamulioniu, jo kûrinys „Ave Marija“ turi didelá pasisekimà

„Ave Vita“ – choras, kuris niekada nenuilsta
tarptautiniuose konkursuose. Á kompozitoriø kreipiamës ir tada, kai reikia pagalbos ispaniðkuose kraðtuose, mat jis – tø ðaliø kalbos ir kultûros þinovas“, – sako K.Barisas. „Labai reikðminga laikome draugystæ su profesoriumi Vytautu Miðkiniu. Mûsø iniciatyva pirmà kartà suskambëjo jo sukurta kantata „Creator Alme Siderum“, Gyvenimo bûdas: Ave Vita
„Ave Vita“ Ispanijoje

dainuoti skatina kompozitorius kurti, na, o kompozitoriø kûryba, nauji veikalai skatina mus plësti savo repertuarà – taip vyksta nuolatinis tobulëjimo procesas“, – sako doc. K.Barisas.

„Ave Vita“ it magnetas traukia dainingus studentus, kurie tampa ne tik kolegomis, o ir draugais, nuolat bendrauja, kartu ðvenèia ðventes. Kolektyvà labai

kurià atlikome su „Muzikos mëgëjø“ simfoniniu orkestru. Choras taip pat bendradarbiauja su kompozitoriumi Donatu Zakaru, kuris aranþuoja kolektyvo kûrinius, atliekamus televizijos projekte „Lietuvos balsai“, Vytautu Barkausku jaunesniuoju, specialiai chorui „Ave Vita“ paraðiusiu tokio paties pavadinimo dainà. „Naujø kûriniø poreikis, mûsø noras

suartina kasmetë kûrybinë vasaros stovykla. Pirmosios choro stovyklos vykdavo Kretingoje, o dabar Vilniaus pedagoginio universiteto lakðtingalos ir vyturëliai vyksta á mielà maþà miestelá – Uþpalius. Èia jø laukia ne tik pramogos, þaidimai, ilgi bei smagûs paðnekesiai prie lauþo, bet ir átemptas repeticijø grafikas, koncertai.

„Ave Vita“ Amerikoje

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

41

GERIAUSIØJØ ÐEÐETAS
Iðrinktame 2008 metø Lietuvos universitetø sportininkø deðimtuke dominavo VPU. Á deðimtukà pateko net ðeði Universiteto sportininkai.

II vieta – Jevgenijus Ðuklinas (SSF, neakiv. sk. IV k.) (kanojø irklavimas). Europos jaunimo èempionas ir III vietos laimëtojas. Pasaulio studentø èempionato aukso ir sidabro medaliø laimëtojas.

IV vieta – Vilija Sereikaitë (SSF, neakiv. sk. III k.) (dviraèiø sportas). Pasaulio taurës varþybø nugalëtoja. Europos jaunimo èempionë. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VI vieta.

VI vieta – Valdemaras Venckaitis (SSF, neakiv. sk. V k.) (graikø – romënø imtynës). Pasaulio èempionato III vietos laimëtojas. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta XIV vieta.

VII vieta – Mindaugas Griðkonis (VPU baigë 2008 m. Ðiuo metu studijuoja MRU) (akademinis irklavimas). Pasaulio jaunimo (iki 23 metø) ir Europos viceèempionas bei Lietuvos èempionas. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VIII vieta.

Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

Lietuvos olimpinës akademijos akademikas, Lietuvos olimpinës akademijos prezidentas

Vilniaus pedagoginio universiteto paveldas – garsiø sportininkø, treneriø darbas, uþrašytas knygoje „Vilniaus pedagoginio universiteto iškiliausi sportininkai ir treneriai“. Su nuostaba ir susijaudinæ narpliojame seniai prabëgusiø dienø ávykius, susiduriame su tø ávykiø dalyviais – kûno kultûros dëstytojais, treneriais, mokslininkais, sportininkais, dar kartà akivaizdþiai pamatome, kokie atkaklûs, darbðtûs ir sumanûs jie buvo. Knygos idëjas pristato jos autorius. Vilniaus pedagoginio universiteto studentai iðkovojo vienuolika olimpiniø aukso medaliø, tris sidabro ir šešis bronzos. Trys studentai buvo olimpiniø þaidyniø re-

kordininkai. Be olimpiniø medaliø, aštuoniolika Universiteto studentø iðkovojo pasaulio èempionø vardus, septyni buvo pasaulio rekordininkai, dvidešimt vienas studentas tapo pasaulio universiadø nugalëtoju. Retas Universitetas gali didþiuotis olimpiniø èempionø ðeima. Romo Ubarto disko skrydis Barselonos olimpiniame

Gaiviø permainø laikas

stadione buvo šventiška poezija, uþrašyta danguje. Tuomet giedojome Vardan tos Lietuvos... ir didþiavomës Lietuvos garbei kylanèia trispalve. Knygoje iðryðkintos asmenybës,

42

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

V vieta – Simona Krupeckaitë (SSF, neakiv. sk. IV k.) (dviraèiø sportas). Pasaulio èempionato dviejø sidabro medaliø laimëtoja. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VIII vieta. VIII vieta – Vytautas Vaièikonis (SSF, neakiv. sk. II k.) (baidariø irklavimas). Europos èempionas. Daugkartinis Lietuvos èempionas.

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Klaipëdos universitetas, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2009

5

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.5 (607) geguþë

A.GAIÞUTIS Universitetas ir mokytojø rengimas ...... 2 M.BARKAUSKAITË, B.BITINAS Mokytojø rengimas: nukirpti ar prisiûti? ................................... 4 R.GRIGAS Lietuviðkoji realybë .................................. 6 D.M.STANÈIENË Gërio paradigma ugdymo raiðkoje ...................................................................... 8 E.SAKADOLSKIENË Visuomenës iððûkiai ir besikeièiantis Europos mokytojø vaidmuo ............. 10 V.PRUSKUS Finansø etika ...................................... 12 A.VASILIAUSKIENË Monografija apie socialinës katalikybës raiðkà Lietuvoje ................... 12 J.LIPEIKIENË Informatikos studijø kokybë gerinama vykdant projektus ................................... 14 J.A.KRIKÐTOPAITIS Scientia et historia skelbia savo penkioliktàjá forumà ........................................ 16 J.SKOMSKIS Iðausim margà ðokiø raðtà savo ðirdyse ..................................................................... 18 P .VASILJEVAS Ultragarsiniai keitikliai ir jø naudojimas ............................................................. 20 R.VAIÐNORAS Jaunøjø darbai skystøjø kristalø laboratorijoje ............................................... 22 E.MASIULIS, S.KRIVICKAS Kaip patogiau susisiekti? ............................................................... 24 A.VILKELIENË Mocartas ir mokslas ....................... 26 P .PIPINYS, A.RIMEIKA Fononais paskatintas krûvininkø tuneliavimas .......................................... 27 J.R.STONIS Permainø vëjai – mes vieni geriausiø Lietuvoje .................................................. 28 N.CIBULSKAITË Matematikai ir skaièiai ................. 29 J.ÞILIONIS Dialogo socialinës dimensijos .............. 30 J.SKOMSKIS Svarbu þinoti, kad esi savo Tëvynës vaikas ........................................................ 32 Þ.SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENË Gyvenimo kokybæ lemia visuomenës vartojimo kultûra .......... 34 G.GAIGALAS Nauji atomo teorijos tyrimai, skirti Lietuvos vardo tûkstantmeèiui ........................ 36 Sveikiname ............................................................. 37 J.R.STONIS Ten, kur auga lianos ir bangminiai ...... 37 V.ANDRULEVIÈIÛTË „Ave Vita“ – choras, kuris niekada nenuilsta ........................................... 41 P .KAROBLIS Gaiviø permainø vëjuose ................... 42

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai

áveikusios ne tik naujas sporto aukštumas, bet ir pasiþymëjusios unikaliais gebëjimais, elgesiu, atsakingumu, dvasingumu, patriotizmu, dorove. Ðiø sportininkø pavyzdys ugdo pagarbà sportui, padeda suvokti laimëjimø ir pralaimëjimø kainà. Universiteto auklëtiniø laimëjimais didþiavosi visa Lietuva. Jø pagrindinis tikslas buvo ir yra sportuojant stiprëti dvasiðkai, fiziðkai bei tautiðkai ir kartu sportinëmis pergalëmis garsinti Tëvynæ Lietuvà. Sportininkø, treneriø minties upeliai neturi nubëgti giliai po þeme ir amþiams iðnykti. Universiteto sporto istorija kaip vandenynas – niekad neuþðàla. Trenerio menas, sportininko talentas, treniruotës mokslas, kultûra, atlikto darbo vertë – tai sportininko rengimo ðerdis. Treneris treniruotës technologijos sukûrimo raktà gauna paþindamas, lygindamas ir ávertindamas esamà padëtá, tobulindamas ir paþindamas save, kurdamas ir apibendrindamas parengtumo prioritetus ir turiná. Mes dþiaugiamës, kai mûsø Universiteto sportininkai tampa olimpiniais èempionais, pasaulio rekordininkais, bet ne maþiau dþiaugiamës, kai jie baigia Universitetà, ágyja specialybes, suranda savo vietà gyvenime. Tikimës, kad mûsø pateiktas Vilniaus pedagoginio universiteto sportininkø ir treneriø istorijos „metraðtis“ bus raðomas toliau. Tai garbingas ir graþus mûsø Universiteto gyvenimo laikotarpis, kuriuo mes galime didþiuotis.

Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Faksas 2 34 15 72 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2009-05-07 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2009 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Pirmajame þurnalo virðelyje panaudota Egidijaus BARAUSKO ir Jono Rimanto STONIO nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

43

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla per 2008 m. iðleido daugiau nei 213 moksliniø leidiniø. „Moksliniø monografijø“ serijoje pasirodë per 30 leidiniø. Toliau sëkmingai leidþiami „Moksliniø straipsniø rinkiniai“. Pasirodë „Lietuvos Respublikos I–III (1922–1927) ir IV (1936–1940) Seimø nariø biografinis þodynas“, išleistas Adolfo Šapokos „Raštø“ 2 t. Jau yra ir „Vilniaus istorijos metrašèio“ 1 t. Daugelis iðkiliøjø leidiniø sulaukë iðkilmingø sutiktuviø tradicinëje knygø mugëje bei Mokslø akademijoje, kai kurie eksponuoti ir pasaulinëje Frankfurto mugëje.

44

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->