2010

10
1

VISATOS
PASLAPÈIØ
LABIRINTE
KUR MOKSLAS
SUSITINKA SU
VISUOMENE?

Atradimas
Lietuvoje

Lietuva atominiø
elektriniø þiede

Indiðkos Kalëdos
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 1
 Sergejus SUZDALEVAS,
Nerijus BLAÞAUSKAS,
Saulius GULBINSKAS
Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio
aplinkos tyrimø ir planavimo institutas
„Geleþinë uþdanga“ – dovana
gamtai
Ðiandien jau tvirtai á tarptautiná politi-
kos þodynà áëjusá terminà „geleþinë uþdan-
ga“ pirmà kartà pavartojo þymus britø po-
litikas V. Èerèilis dar 1946 metais. Tikruo-
ju „geleþinës uþdangos“ simboliu yra lai-
koma 1961 m. rugpjûèio 14 d. pradëta sta-
tyti Berlyno siena, ilgainiui padalijusi tuo-
metinæ Europà á Rytus ir Vakarus (Katinas,
2004). Pasienio ruoþe su stebëjimo bokð-
tais ir spygliuota viela apraizgytomis sie-
nomis, besitæsianèiame beveik 8500 km
nuo Barenco iki Juodosios jûros, buvo uþ-
drausta bet kokia veikla. Tuo metu, kai Eu-
ropoje sparèiai plëtojosi þemës ûkis ir pra-
monë, nemaþa gamtiniø buveiniø dalis,
patekusi á pasienio ruoþo teritorijas, liko vi-
siðkai nepaliesta. „Geleþinës uþdangos“
zonoje beveik nebuvo keliø, þemë nebu-
vo dirbama, gyvenvieèiø augimas buvo
apribotas. Tai sudarë puikias sàlygas na-
tûralioms buveinëms bei vertingoms eko-
sistemoms iðlikti ir plëtotis net 40 metø.
Puikus to pavyzdys – laukinio miðko juos-
tos Suomijos ir Rusijos pasienio ruoþe, kur
didelë dalis Rusijos ir Suomijos teritorijos
paskelbta saugoma (Haapala et al.., 2003).
1980 m. gamtos tyrinëtojai pastebëjo dau-
gybæ retø rûðiø uþdaroje Vokietijos pasie-
nio teritorijoje (Terry et al., 2006). Dël ver-
tingos bioávairovës pasienio juosta vëliau
gavo „þaliosios juostos“ (angl. Green Belt)
pavadinimà.
„Þalioji juosta“ buvusiame Saksonijos ir Bavarijos pasienio ruoþe Vokietijoje
2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
„Geleþinës uþdangos“
natûralaus kraðtovai
1989 m. griuvus ,,geleþinei uþdangai”,
prasidëjo sparti ekonominë plëtra iðilgai
kadaise uþdaros pasienio juostos, o gali-
mybës naudotis buvusio pasienio ruoþo
teritorijomis sudarë palankias sàlygas in-
tensyviam ðiø þemiø ásavinimui. Siekiant
tolygios visos Europos plëtotës atsirado
naujos infrastruktûros poreikis dar neuþ-
statytuose plotuose. Visa tai neigiamai pa-
veikë èia ásikûrusias ekosistemas ir paska-
tino gamtiniø buveiniø degradavimà. Su-
intensyvëjusi antropogeninë veikla ir jos
poveikis natûralioms buveinëms sukëlë di-
delá gamtos saugotojø susirûpinimà. Pa-
vieniai atskirø nevyriausybiniø gamtos ap-
saugos ir „Þaliøjø“ organizacijø veiksmai
greitai peraugo á tarptautiná judëjimà, ðian-
dien þinomà kaip „Europos þalioji juosta”
(angl. European Green Belt).
Green Belt idëjos atsiradimas
1989 m. gruodþio 9 d. Vokietijos ju-
dëjimo uþ gamtà BUND iniciatyva buvo
surengtas Vokietijos gamtosaugininkø su-
sitikimas. Susitikimo dalyviai reikalavo ga-
rantuoti buvusio pasienio ruoþà apsau-
gà, sukuriant didelio masto tarpvalstybi-
niø saugomø teritorijø tinklà. Bûtent tada Europos ekologinis tinklas „Green Belt“
(Šaltinis: IUCN)
ir gimë Green Belt idëja. Nuo 1992 m. bu-
vo pradëta keletas stambiø gamtosaugi-
Vokietijos Green Belt ruoþo tyrimus. Tyri-
niø projektø iðilgai buvusio pasienio ruo-
mø metu 17,656 ha pavyko identifikuoti
þo, finansuojamø Gamtosaugos federa-
109 skirtingas buveines. Rezultatai dar
linës agentûros (BFN). Be to, nuo 2001
kartà patvirtino Green Belt svarbà, siekiant
m. BUND Bavarijos skyrius inicijavo viso
iðsaugoti vertingas gamtines rûðis. 2005
m. Vokietijos vyriausybës pritarimu Gre-
en Belt ruoþas tapo nacionalinio gamtos
paveldo dalimi.
Pietryèiø Europoje aktyvumu pasiþy-
mëjo Europos gamtos paveldo fondas
(EURONATUR), kuris ne kartà pabrëþë ver-
tingø tarpvalstybiniø teritorijø apsaugos
bûtinumà ir skatino konstruktyvø nevyriau-
sybiniø organizacijø ir valdþios institucijø
dialogà (Schneider-Jacoby, 1999). Kele-
tas sëkmingai ágyvendintø pavieniø pro-
jektø paskatino sukurti ekologiná saugo-
mø teritorijø tinklà Balkanø pusiasalyje
(Fremuth, 2000). Ðiandien ðis tinklas yra
þinomas kaip Balkanø Green Belt tinklas.
Klauso LEIDORFO nuotr.
Skirtingose Europos dalyse iðilgai bu-
vusios „geleþinës uþdangos“ ágyvendin-
tos atskiros iniciatyvos padëjo sukurti ir
saugoti europinio masto ekologiná tinklà,
apimantá vertingas gamtines teritorijas.
Pirmuoju Europos Green Belt iniciaty-
vos þingsniu laikomas tarptautinis pasita-
palikimas –
zdþio oazë
rimas, ávykæs 2003 m. Bonoje ir sukvietæs
daugumos vakarinës Green Belt dalies ða-
liø atstovus (nuo Suomijos iki Slovënijos).
Pasitarimo metu buvo sukurta tarptautinë
darbo grupë, o tais paèiais metais Durba-
ne vykusiame V pasauliniame parkø kon-
grese ðios grupës koordinuojanèiu orga-
nu buvo paskirta Tarptautinë gamtos ap-
saugos draugija (angl. IUCN).
Iniciatyvos vizija – priskirti Europos „þa-
liàjà juostà“ tarptautiniam ekologiniam tin-
klui kaip istoriná palikimà ir globaliná tarp-
valstybinio bendradarbiavimo simbolá
gamtos apsaugos ir darnios plëtros srity-
se, siekiant garantuoti natûraliø buveiniø,
retø bei nykstanèiø augalø ir gyvûnø rûðiø
buveiniø apsaugà ir iðsaugojimà. Europos
Green Belt iniciatyva siekiama prisidëti prie
svarbiø tarptautiniø susitarimø bei teisiniø
aktø, tokiø kaip NATURA 2000, ES Buvei-
niø direktyva, ágyvendinimo.
Ágyvendinti projektai
Viena pirmøjø veiklø, numatytø Green
Belt veiksmø plane, – sukurti duomenø ba-
zæ bei GIS þemëlapá, kad bûtø identifikuo-
ti vyraujantys þemës plotai ir saugomos
teritorijos, patenkanèios á buvusios „gele-
þinës uþdangos“ zonà. Ðis didelio masto
Green Belt kartografavimo projektas bu-
vo ágyvendinamas 2006–2007 m. ir finan-
suojamas Vokietijos gamtosaugos fede-
ralinës agentûros. Projekto metu buvo áver-
tintos 3272 saugomos teritorijos iðilgai bu-
vusio pasienio ruoþo, patenkanèios á 25
km buferinæ zonà. Rezultatai parodë, kad
á buvusios pasienio juostos ribas patenka
daugybë Europos natûraliø kraðtovaizdþiø
ir buveiniø, taèiau ne visos jos turi saugo-
mø teritorijø statusà.
INTERREG III B programos projekto
„Green Belt“ (2006–2008 m.) tikslas –
ásteigti ir iðsaugoti tarpvalstybiná ekologi-
ná koridoriø Centrinëje ir Pietryèiø Euro-
poje. Ágyvendinimo metu buvo iðanalizuo-
tos problemos, surengta nemaþai visuo-
menës informavimo kampanijø, paskati-
nusiø tarpvalstybiniø saugomø teritorijø
kûrimà regione.
Siekdamas paskatinti bendradarbia-
E. VISAKAVIÈIAUS nuotr.
vimà ir keitimàsi informacija tarp skirtin-
gø suinteresuotø ðaliø, Green Belt sekre-
toriatas inicijavo nemaþai seminarø skir-
tinguose regionuose.
Iš svarbiausiø paminëtini ðie:
Centrinës Europos Green Belt su-
sitikime, ávykusiame 2005 m. Vokietijo-
je, pirmà kartà aptartos vertingø buvei-
niø inventorizavimo galimybës, visuome-
nës informavimo ir aplinkosauginio ðvie-
timo iniciatyvos bei ágyvendinamø regio-
niniø projektø rezultatai, bendrosios Gre-
en Belt apsaugos problemos. Buvo pa-
brëþta bûtinybë skatinti ágyvendinti ini-
ciatyvà Baltijos ðalyse.
Pietryèiø Europos Green Belt regio-
niniame susitikime, ávykusiame Serbijoje
2005 m. lapkritá, buvo akcentuojama tarp-
valstybinio bendradarbiavimo bûtinybë,
norint efektyviai valdyti ir saugoti vertin-
gus kraðtovaizdþius.
Fenoskandijos bei Baltijos ðaliø su-
sitikime, ávykusiame 2006 m. rugsëjá Es-
tijoje, pirmà kartà buvo pristatyta Ðiaurës
Vakarø Rusijos draustiniø ir nacionaliniø
parkø asociacija, atsakingà uþ Green Belt
veiklø koordinavimà regione. Pagrindinis
susitikimo tikslas buvo apsvarstyti Green
Belt marðruto tikslingumà ðiame regione,
atsiþvelgiant á gamtos apsaugos iniciaty-
vas, buvusios geleþinës uþdangos kryptá
bei keliamus pavojus gamtos paveldui.
Bûtinybæ tiksliai nustatyti Green Belt kryptá
regione paskatino intensyvëjanti ekono-
minë veikla pakrantës zonoje. Susitikime
prieita prie iðvados, jog Green Belt juos-
ta turëtø eiti palei Baltijos jûros pakrantæ,
kurioje ekonominë veikla „geleþinës uþ-
dangos“ laikais buvo sàlyginai apribota.
2007 m. lapkritá Bratislavoje (Slova-
kija) ávyko tarptautinis seminaras, sukvie-
tæs 15-os Green Belt ðaliø atstovus. Tai bu-
vo antras tokio masto renginys nuo 2004
m., kai ávyko pirmasis Europos Green Belt
darbo grupës pasitarimas Vengrijoje. Se-
minare buvo aptarti pasiekti rezultatai, pa-
brëþtas kai kuriø regioniniø koordinatoriø,
tarp jø ir Lietuvos, pasyvumas siekiant ben-
drø tikslø. Taip pat buvo pabrëþta bûtiny-
bë stiprinti spaudimà politiniu lygmeniu,
siekiant strateginës ir finansinës paramos.
Po 2009 m. spalio mën. audros nuplauti Palangos kurorto paplûdimiai
Baltic Green Belt
Baltijos jûros regiono plëtros tempai
yra sparèiausi Europoje. Jau dabar Balti-
jos jûra yra tapusi pagrindine energetiniø
iðtekliø transportavimo arterija, èia yra pla-
nuojami ir jau statomi nauji dujotiekiai, su-
skystintø dujø ir naftos terminalai, uostai.
Pakrantëje ir atviroje jûroje sparèiai plë-
tojamas vëjo energetikos sektorius. Prog-
nozuojama, kad iki 2020 m. laivybos in-
tensyvumas Pietryèiø Baltijoje gali padvi-
gubëti, o tai paskatins dar intensyvesnæ
uostø plëtrà, keliø bei geleþinkeliø tinklo
skverbimàsi á regiono gilumà. Be to, vis
didesnë pakrantës zonos dalis skiriama
sparèiai auganèiam turizmo ir poilsio sek-
toriui. Kartu auga ir individualaus gyve-
namojo bûsto bei vasarnamiø poreikis.
Tuo pat metu vis daþniau kalbama
apie Baltijos jûros ekologines problemas
bei kranto zonos trapumà. Nors ir buvo
siekiama ávairiomis priemonëmis riboti
þvejybà, Baltijos jûros þuvø iðtekliø bûklë
vis dar grësminga. Dël eutrofikacijos jû-
roje formuojasi nepalankios gyvybei sà-
lygos. Krantø erozijos tempai Pietryèiø
Baltijoje yra vieni didþiausiø Europoje, to-
dël kylantis jûros lygis kelia didelæ grës-
mæ regiono paplûdimiams ir pakrantës
bendrijoms.
Ilgà laikà buvo neaiðku, kur tæsti Eu-
ropos Green Belt juostà per Pabaltijá. Pa-
grindinës to prieþastys – besitæsianèios
diskusijos dël neiðspræsto Green Belt
marðruto. Kadangi Pietrytinëje Baltijoje
siaura „geleþinë uþdanga“ nebuvo sufor-
muota, kai kuriø specialistø nuomone jos
ribos turëtø sutapti su tuometinës Sovie-
tø Sàjungos iðskirtinës ekonominës zo-
nos Baltijos jûroje ribomis, todël Green
Belt teritorijai turëtø priklausyti iðimtinai jû-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 3
 rinë dalis. Kiti laikësi nuomonës, kad tipi-
nis Green Belt poþymis – uþdaros zonos,
skirtos kariuomenës veiklai, kurios buvo
iðsidësèiusios palei visà rytinæ bei pieti-
næ Baltijos jûros pakrantæ.
2007 m. buvo bandoma suvienyti Bal-
tijos jûros regiono valstybëse esamas ir
trûkstamas Green Belt grandis á vienin-
gà Baltijos bei Europos Green Belt tinklà.
Dël to buvo inicijuotas Baltijos jûros re-
giono programos (BJRP) finansuojamas
projektas BALTIC GREEN BELT.
Green belt Green belt
2008 þiemà... 2009 pavasará
Projektu siekiama sukurti Baltijos jû-
ros regiono ekologiná tinklà, vadovaujan-
tis Europos Green Belt siûloma vizija, t.y.
skatinti valdþios atstovø, nevyriausybiniø
organizacijø bei mokslo institucijø ben-
dradarbiavimà. Projekto konsorciumà su-
daro 13 partneriø, atstovaujanèiø val-
dþios, mokslo institucijoms bei aplinko-
sauginëms nevyriausybinëms organiza-
cijoms. Mokslininkams atstovauja pagrin-
dinis projekto partneris – Kylio universi-
tetas (Vokietija), Estijos gamtos mokslø
universiteto Þemës ûkio ir aplinkos moks-
lø institutas bei Klaipëdos universiteto Bal-
tijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo
institutas. Nevyriausybines organizacijas
reprezentuoja judëjimas uþ gamtà BUND
(Vokietija), Gajos þalioji federacija (Lenki-
ja), Ekologinis klubas „Þvejonë“ (Lietuva),
Gamtos apsaugos bendruomenë (Estija),
Laanerannik (Estija), Koalicija „Švari Balti-
ja“ (Švedija) ir Tarptautinë gamtos apsau-
gos draugija (Belgija). Kiti partneriai, tai Lat-
vijos turizmo asociacija ir Slitere naciona-
linio parko administracija, atsakingi uþ ap-
linkai palankaus turizmo propagavimà bei
saugomø teritorijø prieþiûrà.
Dël didelës problemø ávairovës Balti-
jos jûros regione skiriasi ðaliø projekto veik-
los. Tarp planuojamø veiklø reikëtø pami-
nëti moksliniø bei reglamentuojanèiø do-
kumentø analizæ, rekomendacijø tobulinti
ástatymus rengimà, eksperimentiniø pro-
4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
jektø ágyvendinimà regioninio planavimo,
turizmo plëtros, ekologiðko þemës ûkio ir
kt. srityse. Pavyzdþiui, Vokietijos Mecklen-
burgo – Vakarø Pomeranijos regione, ap-
imanèiame didelæ dalá Baltijos jûros pa-
krantës, yra sukurtas labai tankus saugo-
mø teritorijø tinklas, siekiant iðsaugoti to-
kias vertingas rûðis, kaip lagûnas, skar-
dþius, smëlëtus paplûdimius, rifus bei es-
tuarijas. Taèiau tuo pat metu èia numato-
mos naujø dujotiekiø bei vëjo jëgainiø sta-
tybos, naudingøjø iðkasenø gavyba bei ki-
ta veikla, kuri greièiausiai turës neigiamos
átakos ðioje teritorijoje ásikûrusioms buvei-
nëms ir paskatins jø degradavimà. Todël,
ágyvendinant Baltic Green Belt iniciatyvà,
E. VISAKAVIÈIAUS nuotr.
Vokietijoje daugiausia dëmesio bus skiria-
ma svarbiø pakrantës zonos gamtiniø bu-
veiniø iðsaugojimui, kuriant vietos valdþios,
nevyriausybiniø organizacijø ir bendruo-
meniø tinklus ir aktyviai dalyvaujant terito-
rijø planavimo procesuose.
Lenkijoje daugiausia dëmesio numa-
toma skirti kovai su eutrofikacijos povei-
kiu Baltijos jûros ekosistemai. Beveik 99
proc. buitiniø, pavirðiniø ir gamybiniø nuo-
tekø, susidaranèiø kontinentinëje ðalies
dalyje, kartu su Oderio upës vandenimis
patenka tiesiai á Baltijos jûrà ir lemia iki
800 km ilgio priekrantës vandenø koky-
bës blogëjimà. Pagrindinis Baltijos jûros
tarðos ðaltinis Lenkijoje yra þemës ûkis.
Prognozuojama, kad ateityje ir taip inten-
syvaus þemës ûkio tempai dar labiau ið-
augs, dël to dar didesnis azoto junginiø
kiekis pateks á Baltijos jûros vandenis.
Siekdami sumaþinti pramoninio ûkininka-
vimo poveiká Baltijos jûros kokybei, Len-
kijos ekspertai skatins aplinkai palankaus
ûkininkavimo praktikø taikymà naciona-
liniu mastu. Bandomøjø projektø ágyven-
dinimas bus padalintas á dvi dalis: tiesio-
ginës ûkininkø konsultacijos ir mokymai
bei pramoniniø ûkiø monitoringas, vado-
vaujantis tarptautinio masto teisiniais ási-
pareigojimais (pvz., Tarðos integruotos
prevencijos ir kontrolës direktyva).
Senojo karinio forto griuvësiai Liepojoje
(Ðaltinis: rhiz.eu)
Sovietmeèiu Latvijos pakrantës buvo
grieþtai kontroliuojamos ir bet kokia eko-
nominë veikla buvo gerokai apribota.
Ðiandien Latvijai priklausanèioje pietryti-
nëje Baltijos jûros pakrantëje galima ap-
tikti ne tik unikalias gamtos vertybes, bet
ir kariná palikimà: bunkeriø griuvësius,
sandëlius, fortø likuèius.
Ágyvendinant Baltic Green Belt projek-
tà Latvijoje bus siekiama pritaikyti unika-
lø „geleþinës uþdangos“ palikimà suba-
lansuotam ir aplinkai palankiam turizmui
plëtoti.
Estijoje didelá susidomëjimà kelia ma-
þytë Vormsi sala, atskirta nuo kontinenti-
nës dalies 3 km ploèio sàsiauriu. Sala ið-
siskiria turtingu kultûriniu paveldu ir gilio-
mis kaimiðkomis tradicijomis. Taèiau be-
veik nekontroliuojamas turizmo plëtoji-
mas nepaiso jokiø gamtiniø ir kultûriniø
vertybiø ir kelia didelæ grësmæ ðiam uni-
kaliam gamtos kampeliui. Todël projekto
metu numatoma parengti iðsamø ðios te-
ritorijos tvarkymo planà, vadovaujantis in-
tegruoto kranto zonos valdymo princi-
pais. Be to, Estijos partneriai parengs
kranto zonos apraðà, vadovaudamiesi
Þemës ûkio ir aplinkos mokslø instituto
parengta vertingø pakranèiø kraðtovaiz-
dþiø vertinimo metodika.
Lietuvoje krantø erozijos problema
pastaraisiais metais kaip niekad aktuali.
Kylantis jûros lygis kelia grësmæ ne tik pa-
krantëje ásikûrusiems þmonëms, bet ir
gamtos vertybëms. Lietuvoje prie tokiø, be
abejo, priskirtina visa Kurðiø nerija su uni-
kaliu kraðtovaizdþiu ir nepaliestos gamtos
kampeliais, þemyninëje pajûrio dalyje – Pa-
jûrio regioninio parko teritorija.
Parenkant jûros kranto apsaugos prie-
mones prioritetas yra teikiamas gamti-
niams kraštovaizdþiams ir natûraliems
krantodaros procesams išsaugoti, todël
daþniausiai yra taikomos „minkðtosios“
kranto apsaugos priemonës: apsauginio
 SINTETINË
Pustomos kopos
Kurðiø nerijos Pabaiga. Pradþia
nacionaliniame 2009 m. Nr.12

SISTEMØ BIOLOGIJA –
parke

inþinerinë gyvybës
paradigma
Taip prieð ~500 metø kûrybinga asme-
Dobilas KIRVELIS

nybë Mikelandþelas Buonarotis iðreiðkë sa- – psichë, – ágyvendinama neuroinforma-

kopagûbrio tvirtinimas ðakø klojiniais, pa-
plûdimiø maitinimas smëliu. Taèiau prak-
tinis priemoniø ágyvendinimas sukelia
daug diskusijø tarp valdþios atstovø,
mokslininkø ir visuomenës. Bûtent todël,
ágyvendinant projektà Lietuvoje, bus ver-
tinamas krantotvarkos priemoniø efekty-
vumas, atliekama esamos teisinës bazës
analizë bei rengiamos rekomendacijos
vo Dievo sampratà menine forma, o moks-
lininkas Peteris Corningas Dievo perduo-
damà sielos sampratà papildë ðiandienos
mokslo nuostata. Nûdienos mokslo þinio-
mis remiantis Dieviðkasis sielos perdavimas
Adomo kûnui gali bûti interpretuojamas
kaip kompiuterio arba robotà valdanèiojo
kompiuterio operacinës sistemos, progra-
mø (software) ákrovimas. Èia DNR supran-
tama kaip materialus gyvybinis mechaniz-
mas, perteikiantis sielà (informacijà, t.y. gy-
vybinës sistemos technologiniø vyksmø
valdymo programà, uþraðytà 4 simboliø –
nukleotidø kodavimo kalba).
Laikas iki kito kokybinio virsmo (metais)
ciniais mechanizmais – neurotinklais. Tai
tam tikros specialios molekuliniø virsmø
ir/ar làsteliniø vyksmø informacinës tech-
nologijos, vis atsirandanèios naujos infor-
macinës technologijos gyvojo pasaulio
evoliucijos procese, radikaliai keièianèios
gyvybës rûðis, jø adaptyvumà besikeièian-
èiomis aplinkos sàlygomis.
Ðiuo poþiûriu paþvelgus plaèiau, pa-
saulio raidos kontekste, ypatingo dëme-
sio sulaukia R. Kurzveilo technologinio
raidos savitumo (technological singulari-
ty) koncepcija (10 pav.).
R. Kurzveilas atkreipia dëmesá, kad po

jà tobulinti.
Tikimasi, kad judëjimas Green Belt
taps tikru tarptautinio bendradarbiavimo
gamtos apsaugos ir darnios plëtros sri-
tyje simboliu ir paskatins konstruktyvø
dialogà tarp skirtingø interesø grupiø sie-
kiant þmogui ir aplinkai palankios Balti-
jos jûros regiono plëtros.

LITERATÛRA
Katinas P., 2004. „Leidþiasi naujoji geleþinë
uþdanga“. Laikraðtis „XXI Amþius“, Nr. 97 (1300).
Fremuth, W. 2000. Balkan Green Belt: An
Ecological Network of Protected Sites on the
Balkan Peninsula as a Contribution to a Pan-Eu-
ropean Network of Protected Sites. Internatio-
nal Symposium Oteshevo 23–25.6.2000: Sustai-
nable Development of Prespa Region, pp.388–
393. Macedonian Ecological Society and Society
“Prespa”, Resen.
Haapala, H., Riitta, H., Keinonen, E., Lind-
holm, T. and Telkenranta, H. 2003. „Finnish-Rus-
sian nature conservation cooperation“. Finnish
Ministry of the Environment and Finnish
Environment Institute.
Schneider-Jacoby, M. and Reeder, D. 1999.
European Lifeline Drava-Mura – Proposal for a
transfrontier biosphere reserve. Text for the Eu-
ronatur Map Drava-Mura 1:500 000, PIN Matra
Programme. Tiskara Znanje d.d., Zagreb.
Terry A., Ullrich K. and Riecken U. 2006. „The
Green Belt of Europe: From Vision to Reality“.
IUCN, Gland, Switzerland and Cambridge, UK.
http://europeangreenbelt.org
Laikas prieð ávykstant kokybiniam virsmui (metais)
10 pav. R. Kurzveilo technologinës raidos savitumo (technological singularity) koncepcija
Organizuotø sistemø teorijos poþiû- Didþiojo Sprogimo, kuris prieð 8–15 mili-
riu genomas, genetinë programa, gauta jardø metø paleido Paukðèiø Tako ir mû-
paveldëjimo keliu, lemia tam tikros bio- sø Þemës raidà, pradëjo formuotis vis su-
loginës rûðies inþinerinæ konstrukcijà ir dëtingesnës, kokybiðkai kitokios materia-
liosios struktûros, kuriø atsiradimui bû-
dominuoja valdant šios biologinës maði-
dingas tam tikras dësningumas: kiekvie-
nos egzistencijà.
na vëliau atsirandanti nauja kokybë susi-
Bet šiltakraujams organizmams (gyvû-
nams ir paukðèiams), ypaè þmogui, atsi- formuoja vis greièiau. Pavyzdþiui, gyvy-
randa iš principo nauja smegenø þievës bei atsirasti Þemëje po Didþiojo Sprogi-
informacinë technologija, sugebanti kaupti mo reikëjo milijardø metø, pirmiesiems
individualios biomaðinos gyvenimo patir- hominidams atsirasti pakako apie deðim-
tá – gyvenimo informacijà ir jà mokymo ke- ties milijonø metø, raðtui – tûkstanèiø me-
liu perduoti palikuonims bei tos paèios rû- tø, o kompiuteriams – deðimtmeèiø. Ðá
ðies individams. Atsiranda smegenø siela reiðkiná informatikos teoretikas Vernoras

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 5

Vingejus pavadino technologinës raidos sa-
vitumu (technological singularity). Progno-
zuojant ateitá pagal R. Kurzveilo diagramà,
naujø technologijø, pavyzdþiui, minimalios
dirbtinës làstelës ar dirbtiniø smegenø sin-
tezei nebereikës ir deðimtmeèiø.
Todël ypatingo dëmesio susilaukia tech-
niniø problemø sprendimø prognozës. Vie-
nos aktualiausiøjø – tai energetikos, trans-
porto, medicinos ir ypaè informaciniø nau-
jø, efektyvesniø technologijø atsiradimas.
Akivaizdu, kad mokslo ir technologiniø pro-
blemø sprendimo ieðkotojø dëmesys kryps-
ta gyvosios gamtos pusën. Juk gyvoji gam-
ta per 3–4 milijardus metø Þemëje jau yra
iðsprendusi daugybæ ðiø þmogui ðiandien
aktualiø problemø. Bet mes, mûsø mokslo
paþinimas kol kas nesupranta kaip, ir tuo la-
biau neþino, kaip tuos jau ágyvendintus gy-
vosios gamtos sprendimus pakartoti. Pavyz-
dþiui, mes ið Saulës kiekvienà dienà gauna-
me didþiulius kiekius vertingos energijos, o
pasiimame tik dalelytæ. Biofizikiniai matavi-
mai rodo, kad Þemës augalai fotosintezës
technologijomis paima tik ~ 0,02 proc. vi-
sos á Þemæ atëjusios Saulës aukðèiausios
rûðies elektromagnetinës energijos. Daugiau
kaip pusë visos energijos gráþta atgal á kos-
minæ erdvæ. O ir tà 0,02 proc. augalø paimtà
dalá dël þemo mûsø biotechnologijos moks-
lo lygio iðmetame efektyviai nepanaudojæ á
sàvartynus. Sugebame labai primityviai pa-
sinaudoti tik per milijonus metø sukrauta
Saulës energija – nafta, dujomis, akmens an-
glimis, kuriø iðtekliai riboti ir jau baigia iðsek-
ti. Nors turime akivaizdø neiðsenkamos ener-
gijos rezervà – Saulæ. Belieka tik sukurti efek-
tyvias technologijas, sumaþinti á kosmosà
gráþtamos jos energijos kieká.
Gyvybiniø technologijø sisteminis su-
pratimas (sintetinë sistemø biologija) garan-
tuoja ne tik energetiniø, transporto bei kitø
problemø iðsprendimo galimybes, bet, su-
pratus þmogaus organizmo technologinius
mechanizmus, ir jo sveikatingumà – nau-
jus, efektyvesnius medicinos problemø
sprendimus. Bet tam bûtina paþinti bioin-
formacines technologijas.
R. Kurzveilas 2008 m. pateikë infor-
maciniø technologijø raidos prognostiná
grafikà, lygindamas jau esamø technolo-
gijø informacines galimybes su gyvûnø
ir þmogaus nerviniø mechanizmø infor-
maciniais gebëjimais (11 pav.).
Pagal R. Kurzveilo informaciniø techno-
logijø raidos prognozæ, taikant Moorejo
technologinës raidos dësná, ðá ðimtmetá yra
reali singuliarinio trûkio taðko galimybë. T.
y. jau ðá ðimtmetá atsiras kokybiðkai nauja
informacinë technologija, kuri greitaeigin-
gumu ir informacijos talpiu pasieks ne tik
vieno þmogaus, bet þmoniø grupës ar net
visø þmoniø smegenø informacijos gamy-
bos – kûrybos galià ir jà virðys. Apie tai in-
formatikas-teoretikas Vernoras Vinge sam-
protavo jau 1982 metais. 1998 m. jis
patikslino, kad per 30 metø bus sukurti to-
kie kompiuteriai, kurie greitaeigingumu bei
informacijos talpiu pasieks þmogaus ir net
6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Informacinis greitis [oper./S] x 1000
Laikas , metai
11 pav. R. Kurzveilo informaciniø technologijø raidos prognozë pagal Moorejo technologi-
nës raidos dësná ir singuliarinio trûkio taðko galimybë, informaciniø technologijø greitaei-
gingumui ir informaciniam talpiui pasiekus þmoniø grupës ar net visø þmoniø smegenø
informacijos gamybos – kûrybos galià ar net jà virðijus. Raudoni rutuliukai rodo ðiuo metu
esamø informaciniø technologijø – kompiuteriø informacinæ galià
þmoniø kolektyvo informacijos gamybos – tø, tinkamø veiklai Þemës sàlygomis, geriau-
kûrybos galià, ir … Þmonijos epocha bus sias pavyzdys – gyvieji organizmai. Tam rei-
baigta… Jo mintá galima interpretuoti, kad kalinga speciali – organizuotø sistemø teori-
po tiek laiko bus sukurti robotai, turintys to- ja. Akivaizdþiai nepakankama bendroji siste-
kius kompiuterius, kurie problemø spren- mø, pagrástø fizikocheminiais dësniais, teori-
dimo paieðkø sferoje virðys þmogaus bei ja. Taip pat netenkina kai kurios signalø, in-
þmoniø kolektyvo kûrybines galias. Tie ro- formacijos bei valdymo sistemø teorijos. Jos
botai (pavyzdþiui, susipaþinæ su Karlo Mark- turi bûti sujungtos bendru vieningu sistemi-
so ,,Kapitalo” I tome iðdëstyta teorija), þmo- niu – organizuotø sistemø poþiûriu. Reikðmin-
gø ávertinæ kaip paþangos slopintojà, iðnau- giausias mokslinis þingsnis tokios teorijos link
dotojà, revoliucijomis iðstums á egzistenci- – genotipo-fenotipo koncepcija.
jos ðalikelæ. Nes þmogus bus labiau linkæs
linksmintis, ieðkoti malonumø, bet ne ga-
Organizuotø sistemø – gyvybës
minti informacijà, galvoti, t.y. nebenorës kur- esmës – genotipo-fenotipo teorija
ti, ieðkoti problemø sprendimø keliø. O to-
kiø robotø malonumai bus kûrybinë veikla, Genotipo-fenotipo koncepcijà prieð 100
informacijos gamyba – naujø efektyvesniø metø teoriðkai iðsamprotavo ir paskelbë Vil-
problemø projektø-programø kûryba, pa-
ieðka ir atranka ágyvendinti. R. Kurzveilas
tai mato ávyksiant iki 2100 metø (10 pav.).
Panašius makroevoliucinius pasaulio
samprotavimus dar prieð Antràjá pasauliná karà
yra iðdëstæs prancûzø antropologas, vienas
sinantropo atradëjø, filosofas Pierre Teilhar-
das de Chardinas knygoje „Þmogaus feno-
menas, 1995“. Jis teigë, kad ateis toks laikas,
kai kiekvienas þmogus Þemëje dirbs tik min-
timis (informacija). (Informacijos sàvoka tuo
metu dar nebuvo operuojama.) Mintimis kiek-
vienas þmogus galës keistis su bet kuriuo
þmogumi, esanèiu bet kurioje Þemës vietoje.
Ir kai kiekvienas þmogus mintimis galës susi-
siekti su visais þmonëmis Þemëje, Þmonija
pasieks taðkà OMEGA, ir tada þmogus arba
turës nykti, arba sukurti Superþmogø. R.
Kurzveilo nuomone, taškas OMEGA, kaip
þmonijos technologinës raidos singuliarinis
taðkas, bus pasiektas šiame šimtmetyje. 12 pav. Vilhelmas Johannsenas (1854–1927),
Šiandien kalbame ne apie superþmogø, Danijos botanikas, genetikas, biometras,
bet apie superrobotus. Superprotingø robo- genotipo-fenotipo koncepcijos autorius
 helmas Johannsenas, bet biologai geneti-
kai jà priëmë tik po pusës amþiaus, kai bu-
vo paskelbta DNR (deoksiribonukleorûgð-
ties) struktûra, ypaè genetinis kodas. Nors
tokios sampratos idëjø jau pateikë Aristo-
telis, aiðkindamas gyvybës esmæ ávedæs en-
telechijos sàvokà ir ne preformizmu, bet epi-
genetika grindæs embriogenezæ.
2009 m. paþymëtas moksliniu lygiu ko-
regavusio, pagrindusio ir atkreipusio þmo-
niø dëmesá á gyvybës evoliucijos idëjas au-
toriaus – Èarlzo Darvino 200 metø jubiliejus.
Bet uþmirðome kità, sintetinei sistemø bio-
logijai aktualesnës idëjos atsiradimo ðimtme-
èio jubiliejø. 1903 ir 1905 metais danø bota-
nikas-genetikas, pupeliø genetikos tyrinëto-
jas, biometras V. Johannsenas (12 pav.)
mokslinëje publikacijoje danø kalba paskel-
bë teorinæ genotipo-fenotipo koncepcijà, ku-
rià, vertinant ðiandienos inþinerinës-techno-
loginës gyvybës sampratos poþiûriu, reikë-
tø ávertinti kaip sintetinës sistemø biologijos
pamatinæ koncepcijà. Apie genotipo-fenoti-
po koncepcijà Europos mokslininkai suþi-
A rá ámanoma visavertë gráþtamoji dekodavi-
A
P P
L L
I I
N N
K K
A A
13 pav. Organizuotos, taip pat ir gyvosios
sistemos bendroji funkcinës struktûros
schema
nojo tik tada, kai 1909 m. ji buvo paskelbta
vokieèiø kalba Jenoje, o anglosaksai – JAV
1911 metais. Ðis poþiûris teigë, kad orga-
nizmø gyvybinæ veiklà lemia dviejø skirtin-
gos funkcinës paskirties tipø – genotipo ir
fenotipo molekulës. Jis tai siejo su Dekarto
dualistine – sielos ir kûno dichotomine ana-
logija. Johannsenas genotipà-fenotipà aið-
kino kaip nefizinio projekto ir fizinës realiza-
cijos skirtybiø vieningà veiklà gyvybëje, kaip
gyvybës esminá egzistencijos pagrindà.
Ðiandien organizuotø sistemø teorija tai aið-
kina uþdaros ciklinës funkcinës struktûros
kodavimo-dekodavimo procedûrø veikla, ku-
ri schemiðkai pateikta 13 pav.
Tai aukðtesnio rango pagal funkcines
galimybes kibernetinës sistemos samprata.
Tokias funkcinio organizuotumo didëjimo sa-
vybes gali ágyti visà laikà besikeièianti – dina-
minë vyksmø sistema, sudaryta ið dviejø ne-
atsiejamø, bet visiðkai skirtingø posistemiø:
valdanèiosios, kuri vykdo informacinius
vyksmus, ir valdomosios, kuri vykdo mate-
rialiuosius – medþiagø ir energijos technolo-
ginius, gamybos vyksmus. Ðitoks junginys va-
14 pav. Dichotominis dualizmas, rodantis
gyvøjø sistemø kibernetinæ funkcinæ
organizacijà
dintinas organizuota sistema. Valdþià ir val-
domuosius – organizuotus vyksmus geriau-
siai paaiškina uþdarojo ciklinio kodavimo ir
dekodavimo paradigma (13 pav.).
Organizuotai sistemai bûtina turëti me-
dþiagø ir energijos virsmø (pavyzdþiui, gy-
vybës kûno vyksmø biotechnologijø) valdy-
mo programà, tam tikros gyvybës rûðies gy-
venimo ir gamybos projektà (genomà), for-
malia kodavimo procedûra atspindëtà at-
minties struktûroje (deoksiribonukleorûgðty-
je – DNR). Tai yra paèios sistemos ir jos
gaminimo technologinës programos forma-
lus atspindys (modelis, programa), pagal ku-
Prieš ~2 *109 metø
atsirado gyvûnai,
valdomi hormonø
GYVYBË
GYVOJI SISTEMA
Prieš ~3,8 *109
metø
atsirado
KODAVIMO-
DEKODAVIMO
TECHNOLOGINË
SISTEMA,
kurioje valdymà
vykdë genetinë
INFORMACIJA,
ir prasidëjo
INFORMACIJOS
GAMYBA, t.y.
KÛRYBA, lëmusi Organiniai
technoraidà - polimerai
EVOLIUCIJÀ
15 pav. Pasaulio raidos schema. Gyvybës atsiradimas – tai uþdarojo ciklinio kodavimo ir
dekodavimo struktûros susiformavimas, prieð 3–4 milijardus metø pradëjæs biologinæ
evoliucijà (genetiná stochastiná informacijos gamybos bûdà – naujø rûðiø technologiniø
projektø gamybà ir kûrybà), davæs psichologijà ir màstymà (antràjà informacijos gamybos
technologinæ priemonæ – kûrybiðkumà – individø konstruktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jau
matomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ visuomenæ ir NOOSFERÀ
mo, arba biotechnologiniø vyksmø (per-
dirbimo, auginimo, dauginimosi) valdymas
informacija, materialiøjø virsmø funkciðkai
tikslinga vykdymo procedûra. Organizuotoje
sistemoje pasireiðkia glaudþiai susijusios sis-
teminës vertybës – informacija, valdymas,
kodavimas, dekodavimas, organizuotumas
ir biotechnologiniai vyksmai. Informacinio
kodavimo ir dekodavimo uþdarumas lemia
kodø funkcinæ prasmæ – semantikà ir tam
tikrà biosistemos rûðá. O medþiagø bei ener-
gijos ir informacijos srautø apykaitos atvi-
rumas aplinkai sudarë sàlygas tokioms ele-
mentinëms struktûroms egzistuoti, augti,
daugintis ir sudëtingëti.
Tokiu uþdarojo ciklinio kodavimo ir de-
kodavimo principu susiformavusi dinami-
në struktûra gali paaiðkinti ne tik biologinæ
evoliucijà, bet ir hierarchiná sudëtingëjimà,
kas leido atsirasti humanitarinëms, socia-
linëms ir techninëms organizuotos veiklos
sistemoms.
Konkreèiau, uþdarasis ciklinis kodavi-
mas-dekodavimas, pasireiðkæs kaip dualus
materialiøjø (medþiagø ir energijos) bei ne-
materialiøjø (informaciniø, virtualiøjø, dva-
siniø) vyksmø darinys, organizuotose sis-
temose, gyvajame pasaulyje matomas kaip
genotipas-fenotipas, kûnas ir siela, smege-
nys ir sàmonë, þmogus ir kalba bei raðtas,
organizacija ir administravimas, valdymas
ir valstybë, noosfera ir biosfera, programa
(software) ir aparatûra (hardware) (14 pav.).
Kibernetikos poþiûriu visa tai apibendri-
nus informatikos teorija, organizuotose sis-
temose visur bus bûtinas dualizmas: mate-
rialieji medþiagø, energijos virsmai bei sig-
nalai ir nematerialioji informacija, kuri valdo
techninius vyksmus – technologijas. Èia sig-
nalais vadinami tie materialieji vyksmai, ku-
rie vykdo nematerialias informacines proce-
Prieš ~0,5*109 metø
atsirado gyvûnai, valdomi ir
Prieš ~200 *106 metø
atsirado gyvûnai, valdomi
nerviniø tinklø informacija smegenimis
Prieš ~1.5 106 m.
HOMO
UGNIES-
RAIDA AKMENS,
BRONZOS,
GELEÞIES,
Didysis Sprogimas
prieš 8-15 109 m
INDUSTRINË,
INFORMACIJOS,
ÞINIØ
Elementariosios
ar
?
dalelës KÛRYBINË
VISUOMENË
Atomai
dûras. Visos taip organizuotos sistemos per-
smelktos inþineriniø technologijø. Inþinerinis
technologinis poþiûris leidþia á humanitariná
pasaulá paþvelgti kaip á tam tikras informaci-
nes procedûras, áþvelgti kelià joms virsti tiks-
liaisiais mokslais. Nes kalbos, literatûrinë veik-
la ir kitos humanitariniø mokslø sritys visos ir
visur yra persmelktos kodavimo-dekodavimo
procedûrø, lygiai kaip gyvybë genotipu-feno-
tipu. Visa tai susiformavo gyvojo pasaulio rai-
doje, kurià vaizdþiai parodo 15 pav.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 7
 Prieð 3–4 milijardus metø atsiradusi gy-
vybë, kaip uþdarojo ciklinio kodavimo-de-
kodavimo technologinë sistema, pradëjo
biologinæ evoliucijà (genetiná stochastiná in-
formacijos gamybos bûdà – naujø rûðiø
technologiniø projektø gamybà ir kûrybà),
suformavo nervines struktûras su neocor-
tex‘u, o tai lëmë psichologijà ir màstymà
(antràjà informacijos gamybos technologi-
næ priemonæ – kûrybiðkumà – individø kon-
struktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jau ma-
tomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ klasæ
(pagal R.Floridà) ir NOOSFERÀ (pagal
P.T.de Chardinà). Visa tai lëmë socialinæ
technologinæ raidà – ugnies ir akmens,
16 pav. Sintetinës sistemø
biologijos (SSB) klausimais
paskelbtø moksliniø publikacijø
kiekio dinamika XXI a.
(pagal E. M. Purnick,
R. Weis, 2009)
bronzos, geleþies amþius, industrinæ, infor-
macijos þiniø visuomenes ir, lauktina, jau
atveda á sintetinæ kûrybos visuomenæ su
kûrybingais robotais.
Sintetinës sistemø biologijos
situacija pas mus dabar ir praeityje
Ðiandien þengiamas tik pirmas sinte-
tinës sistemø biologijos þingsniukas. Tai
akivaizdþiai rodo kasmet pasirodanèiø
moksliniø publikacijø skaièius (16 pav.).
2000-aisiais SSB tematika buvo pa-
skelbta tik 6 publikacijos, 2001-aisiais në
vienos, o nuo 2007-øjø jø pradëjo daugë-
ti geometrine progresija. Akivaizdus atsi-
randanèiø naujø technologijø – bionano-
technologijø, galinèiø ágyvendinti SSB idë-
jas, priemoniø rodiklis. Prieð kelis deðimt-
meèius pradëjusios formuotis bionikos,
biomimezës, neurokompiuteriø koncep-
cijos uþgeso dël inþineriniø-technologiniø
priemoniø nebuvimo. Ðiandien, atrodo,
pasaulinë situacija kinta. Deja, Lietuvoje
SB ir tuo labiau SSB dar negirdëti. Nors
bionikos bandymai, matanèiø neurokom-
piuteriø kûryba, buvo pradëti jau seniai,
kai Lietuvoje tik pradëjo formuotis elektro-
niniø skaièiavimo maðinø gamyba.
Prieš 40 metø, 1969 m., Vilniaus uni-
versiteto Biochemijos ir biofizikos kated-
roje atsirado biofizikos-neurokibernetikos
laboratorija, kuri bioinþinerine sisteminës
sintezës nuostata tyrinëjo gyvûnø ir þmo-
gaus regos sistemas (posistemius), „per
akis á smegenis“ metodiniu poþiûriu aið-
kinosi smegenø þievës (neocortex) neu-
8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
rotinklø funkcinæ organizacijà, turëdama
tikslà kurti ateities neurokompiuterius,
kûrë neurokibernetines akis-ranka siste-
mø veiklos teorijas bei technines regëji-
mo sistemas robotams. Jas pritaikë Pa-
nevëþio „Ekrano“ robotams tobulinti, po-
vandeniniams robotams, net „mënulei-
giui“. Visa tai buvo vadinama bionikos ty-
rimais, bet ne sintetine sistemø biologija.
Bet ar pavadinimai svarbiausia?
1962 m. Vilniaus universiteto rekto-
riaus prof. Jono Kubiliaus iniciatyva ákur-
tas Biochemijos ir biofizikos katedra,
kurioje buvo biofizikos skyrius. Biofizikø
dëstytojø dauguma buvo inþinieriai – kom-
piuteriø projektuotojai, susi-
domëjæ gyvûnø nervø siste-
ma (posistemiu), kaip nuosta-
biai veikianèiu, bet visiðkai ne-
suprantamu gamtos inþineri-
niu neurokompiuteriniu kûri-
niu. Studentai biofizikai jau
tada buvo mokomi konstruk-
tyviu inþineriniu poþiûriu aið-
kintis, tyrinëti þmogaus ir gy-
vûnø funkcinæ organizacijà.
Praktiðkai jaunuoliai buvo mo-
komi sisteminës biologijos,
ruoðiami làsteliø, làsteliø sis-
temø ir organø sintetinei bio-
logijai. Atskiros làstelës, kaip
sintetinës sistemos biologinio
objekto, laikas dar nebuvo at-
ëjæs. Atëjus nepriklausomybei, græþian-
tis á Vakarø mokslines nuostatas, siste-
minio màstymo biofizikø rengimas buvo
atmestas, já uþgoþë molekulinës biologi-
jos audringa raida. Bet ar neatëjo laikas
atnaujinti aukðtesnio lygio – làsteliø bei
organø sisteminës-inþinerinës sintezës
mokymus bei sisteminës sintezës poþiû-
rio tyrimus? Juk gyvieji organizmai – nuo-
stabios bioinþinerinës sistemos, per evo-
liucijà geriausiai prisitaikiusios egzistuo-
ti Þemës sàlygomis. Tik toks poþiûris ga-
rantuoja naujø technologijø, kurios iðve-
da ið kriziø, gimimà.
Biofizikos-neurokibernetikos laborato-
rija egzistavo iki nepriklausomybës, iki
1990 metø, kol buvo gaunami SSRS kari-
niai uþsakymai. O auklëtiniai dabar dirba
iðsibarstæ po visà pasaulá.
Apibendrinant XXI a. pradþios gyvybës
mokslø evoliucijà, galima dràsiai teigti,
kad:
gyvybë yra inþinerinë technologijø
sistema, todël
biologija virsta inþineriniu-technolo-
giniu mokslu, kur
biochemija tampa moksliniu mole-
kuliniø bionanotechnologijø pamatu, o
biofizika (plaèiàja, giliàja prasme) –
gyvybës mokslø biosistemø teoriniu pa-
grindu.
Kol kas visa tai vadinama sintetine sis-
temø biologija, o jos dëmesio centras –
tik gyvoji làstelë.
Lietuva
atominiø el
Vytautas OSTAÐEVIÈIUS
NATO regioninio seminaro ,,Energetinis
saugumas” org. komiteto pirmininkas,
Lietuvos mokslø akademijos Technikos
mokslø skyriaus pirmininkas
Seminaro idëja ir probleminës moks-
linës temos buvo paskelbtos 2009 m. pa-
vasará ir iðplatintos potencialiems prane-
ðëjams, institutams, universitetams, NVO
ir kt. Pirmiausia orientuotasi á Baltijos re-
giono ðaliø mokslininkus, taèiau buvo
kvieèiami ir nutolusiø regionø atstovai.
Praneðimus skaitë praneðëjai ið JAV, Ru-
sijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Bel-
gijos, Nyderlandø Karalystës, Danijos, Es-
tijos, Latvijos ir Lietuvos. Taip pat á semi-
narà buvo pakviesti uþsienio ðaliø amba-
sadoriai Lietuvoje, LR ministerijø ir LR Sei-
mo bei komitetø atstovai, NATO mokslas
taikai ir saugumui komiteto atstovai, spe-
cialistai, mokslo ir studijø institucijø ben-
druomenë, besidominti aktualiais energe-
tinio saugumo klausimais.
Visame pasaulyje energijos poreikis
sparèiai auga. Prognozuojama, jog elek-
tros energijos poreikis padvigubës atei-
nanèiame amþiaus ketvirtyje (1 pav.), ir
net treèdalis pasaulio populiacijos pradës
stigti elektros energijos. Tad, kaip minëjo
Lietuvos mokslø akademijos prezidentas
Valdemaras Razumas pradëdamas semi-
narà, energetinio saugumo problemos
yra visapusiðkos ir, norint garantuoti ener-
getiná saugumà ir energijos tiekimo sta-
bilumà, bûtina aktyviai bendradarbiauti.
Ðalies energetiniam saugumui ávertinti
naudojami tokie svarbûs rodikliai kaip tu-
rimi energijos iðtekliai, importo galimybës,
ðalies rizikos reitingas, rinkos likvidumas,
tiekëjø politinë rizika ir t.t. Tai susijæ su vi-
so regiono politiniu stabilumu, kas ypaè
svarbu Lietuvai, kurios energetikos balan-
sas kis uþdarius Ignalinos atominæ elek-
trinæ (2 pav.).
Iðklausius Lenkijos, Estijos, Baltarusi-
jos ir Rusijos atstovø praneðimus, taip pat
paaiðkëjo, jog naujø atominiø elektriniø
statyba planuojama ir ðiose keturiose kai-
myninëse ðalyse (3 pav.). Jas pastaèius,
Lietuva atsidurtø atominiø elektriniø þie-
do viduryje. Profesorius Warneris Northas
 Praëjusiø metø pabaigoje Vilniuje, Lietuvos mokslø akademijoje, ávyko NATO regioninis seminaras
„Energetinis saugumas“ . Ðio tarptautinio seminaro tikslas buvo paskatinti NATO nares bei ðalis
partneres diskutuoti apie aktualius energetinio saugumo klausimus Europoje, akcentuojant Baltijos
regionà, atkreipti jø dëmesá á ávairias rizikos rûðis bei sudaryti galimybes keistis informacija, patirti-
mi, studijomis bei idëjomis. Seminaru siekta skatinti tarptautines diskusijas bei tarptautiná bendra-
darbiavimà sprendþiant energetinio saugumo problemas regione.
ið JAV savo praneðime itin skeptiðkai ver-

ektriniø þiede tino penkiø elektriniø statybà Baltijos ða-

liø regione. Jo manymu, paprasèiausiai
nepakaks águdusiø specialistø ir lëðø
ðioms elektrinëms pastatyti. Kita, jo ma-
nymu, svarbi problema bus pagamintos
energijos realizavimas. Klausimø, susiju-
1 pav. Pasaulio ðaliø siø su energijos realizavimu, taip pat su-
energijos poreikis laukë ir Baltarusijos bei Rusijos atstovai.
Abu praneðëjai tvirtino, jog elektros ener-
gijà mielai parduotø Lietuvai. Profesorius
Milijardai tonø naftos ekvivalentø

ið Baltarusijos Alexanderis Mikhalevichius

taip pat uþsiminë, jog atominëje elektri-
nëje netoli Gardino galëtø dirbti specia-

3 pav. Baltijos ðaliø energetikos tinklas

ir planuojamos atominës elektrinës

listai ið uþdarytos Ignalinos atominës elek-

trinës. Tokia neaiðki situacija gali turëti nei-
giamos átakos Lietuvos ir Lenkijos sutari-
mui statyti bendrà elektrinæ.
Dauguma praneðëjø minëjo, jog ða-
liai bûtina kurti strategijà energetinio sau-
gumo klausimais. Svarbu suvokti, kokie
2 pav. Elektros energijos generavimo prognozës Lietuvoje
veiksniai lemia energetiná saugumà, kaip
juos ávertinti, kad po Ignalinos atominës
elektrinës uþdarymo arba kitø energetiná
saugumà maþinanèiø veiksmø ávairiose
valstybëse bûtø iðvengta galimø sociali-
niø problemø. Taip pat labai svarbu þino-
ti, kaip diversifikuoti galimus ðaltinius kri-
tinëmis sàlygomis, ávertinti alternatyvios
energijos ðaltinius. Saulës, vëjo, geoter-
minës ðilumos ðaltiniø Lietuvoje vis dau-
gëja. Tiesa, lëèiau, negu norëtøsi, kadan-
gi þmonës juos kuria savo lëðomis, ne-
gaudami subsidijø.
Elektros energijos poreiká pasaulyje
puikiai iliustruoja ið kosmoso daryta nuo-
trauka (4 pav.), kurioje matome daugiau-
siai naudojanèius elektros energijà, labiau-
siai apðviestus JAV, ES, Azijos regionus.
4 pav. Þemë ið kosmoso naktá

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 9

 2009 m. gruodþio mën. ávyko Lietuvos olimpinës akademijos (LOA) suvaþiavimas,
skirtas LOA dvideðimtmeèio bei þurnalo ,,Sporto mokslas” penkiolikmeèio sukaktims
paminëti. Suvaþiavime ðios akademijos akademiku inauguruotas Vilniaus pedagogi-
nio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis. Pateikiame naujojo
Dvasios ir kûno harmonijai, d
vienybei
Prezidentas Valdas Adamkus sveikina LOA
akademikà Algirdà Gaiþutá
Ði diena yra ypaè iðskirtinë ir iðkili ma-
no biografijoje. Neþinau, ar esu vertas to-
kio pagerbimo. Taèiau, bûdamas filosofið-
kos natûros þmogus, turiu pripaþinti, kad
ði gyvenimo akimirka yra labai svarbi.
Mano nuopelnai sportinës kovos ir lai-
mëjimø arenoje yra daugiau negu kuklûs.
Ir tarp Olimpinës akademijos nariø irgi at-
rodau kukliai. Taèiau man visuomet rûpë-
jo ir rûpës sportas kaip sudëtinë kultûros
dalis, universitetinio, akademinio sporto
plëtotë, olimpiniø idëjø ir praktikos raida.
Kaip Vilniaus pedagoginio universiteto rek-
torius að dþiaugiuosi, jog mûsø Sporto ir
sveikatos fakultetas yra stiprus ir átakingas.
Prieð metus pasirodë profesoriaus
Povilo Karoblio knyga, skirta universite-
to absolventø sportiniams laimëjimams
aptarti, treneriø, mokslininkø nuveiktiems
darbams ávertinti. Tai tikra enciklopedi-
ja. Vienuolika olimpiniø èempionø, de-
ðimtys pasaulio ir Europos ávairiø spor-
to ðakø nugalëtojø. Pats Samaranèas ke-
tino atvykti á Lietuvà ir apsilankyti mûsø
universitete kaip iðkilioje sporto specia-
listø kalvëje. Drauge su Lietuvos kûno
kultûros akademija mes esame savotið-
ki ðviesuoliai ir sporto mokslo galimybiø
puoselëtojai, generatoriai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas jo
ekscelencija Valdas Adamkus, puikus
sportininkas ir sporto organizatorius, yra
pasakæs ásidëmëtinus þodþius: sportas
10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
LOA akademiko Algirdo Gaiþuèio ta proga pasakytà kalbà.
suteikia jaunam þmogui sparnus ir duo-
da galimybæ patirti pergaliø dþiaugsmà.
Kai ðiandien kalbame apie mûsø ða-
lies ávaizdá, kitø tautø poþiûrá á mus, tai spor-
tinë veikla ir jos laimëjimai tà ávaizdá labai
sustiprina, daro patrauklø ir gyvybingà.
Gyvename ne geriausiais laikais, kai
Ið kairës: akad. Povilas Karoblis, akad. Algirdas Gaiþutis ir Lietuvos tautinio olimpinio
komiteto prezidentas Artûras Poviliûnas
ávairiose gyvenimo srityse stokojame ge-
rø projektø, kai daþnai susijaukia mûsø
protas ir mintys, kai didþiulë valdininkijos
ir biurokratijos armija nustelbia sveiko pro-
to sprendimus ir lûkesèius, kai socializ-
mo reliktai ir liberalizmo abstrakcijos su-
daro netikëtus derinius valstybinëse ins-
titucijose ir reformose. Sporto vadovams
ir specialistams irgi nelengvi metai. O juk
sportinë veikla ir kûryba yra labai svar-
bus, pirmiausia tautos sveikatos ir netgi
jos iðlikimo garantas.
Kaip þinome, yra formalus ir neforma-
lus vaikø, jaunimo, suaugusiø þmoniø ug-
dymas. Ir abi ðios sferos lygiai reikðmin-
gos. Anksèiau mes turëjome nemaþai ge-
rø sporto mokyklø. Jose treniravosi, sie-
kë didesniø ar maþesniø aukðtumø vai-
kai ir jaunimas ið ávairiø ðeimø. Turtingø ir
kukliau gyvenanèiø ar deklasuotø, socia-
liai remtinø. Tokios mokyklos yra labai
svarbios, nes jos maþina visuomenëje so-
cialinæ atskirtá, praturtina moksleiviø lais-
valaiká, átraukia vaikus ir jaunimà á bendrà
veiklà, skiepija bendruomeniðkumo jaus-
mà. Net ir klestinèiose Europos ðalyse vos
ne 6–7 procentai gyventojø egzistuoja
tarp kalëjimo ir ðeimos, nejunta kultûros
átakos, yra valdomi brutalaus elgesio, abe-
jingi ðviesos pasauliui. Vaikai, patekæ á
sporto mokyklas, susilaukia gerø trene-
riø ir auklëtojø paramos ir pagalbos. Spor-
to klubai neatlieka tø funkcijø, jø paslau-
gos yra brangios, prieinamos tik nedau-
geliui pasiturinèiø ðeimø.
Didelë atskirtis tarp skirtingø sociali-
niø sluoksniø Lietuvoje tik sustiprina psi-
chologinæ átampà, padeda nusikalstamu-
mui, vertybiø sureliatyvinimui ir netgi ver-
tybiø hierarchijos nebuvimui þmonëse.
Tokios situacijos apsunkina ateities kûri-
mà, paþeidþia pilietines þmoniø teises ir
skatina nepagarbà valstybei.
Taigi, vykdydami sporto sistemos per-

ermei ir
tvarkà, privalome apsaugoti neformalø
ugdymà, visas jo apimtis ir funkcijas.
Sporto mokyklø stambinimas gali tik pa-
didinti administracijos, biurokratijos ko-
hortà ir nepasitarnauti veiklos turiniui.
Bet kokios krizës prasideda nuo màsty-
mo procedûrø ir jomis baigiasi. Toms
mokykloms reikia suteikti daugiau teisi-
niø ir kitokiø galiø, tëvø ir socialiniø part-
neriø pagalbos, valstybës paramos.
Ðiø metø studentø priëmimas á uni-
versitetus sukëlë nemaþai niûriø minèiø.
Eksperimentas su vadinamaisiais „krep-
ðeliais“ pastatë kai kuriuos universitetus
á netolygià padëtá. Ypaè tuos, kurie ren-
gia meno ir sporto specialistus. Niekas
neneigia naujoviø reikmës. Taèiau yra
dalykø, kuriuos bûtina saugoti ir ginti de-
mokratinëje visuomenëje. Tai pirmiausia
neraðyta jauno þmogaus teisë ðviestis ir
tobulëti ir realizuoti savo nepakartojamus
gyvenimo planus.
„Krepšeliø“ situacija paliko daug jau-
nø, talentingø vaikinø ir merginø be tiesio-
ginës valstybës paramos. Jie iðvyko stu-
dijuoti á kitø ðaliø universitetus. Demokra-
tinëje visuomenëje niekas neturi teisës rû-
ðiuoti jaunimo, vieniems suteikti valstybës
paramà, o kitus palikti nepastebëtus ir nu-
vertintus. Universitetams, kurie rengia bû-
simuosius advokatus, teisininkus, ekono-
mistus, verslininkus, vadybininkus, leng-
viau gyventi negu tiems, kas susijæ su ðvie-
timu, mokykla, auklëjimu.
Tad reikia suvienyti mûsø pastangas,
kad stojamøjø egzaminø balø sistema bû-
tø pakoreguota. Menininkai turi daugiau
informacijos kanalø ir jø balsas greièiau
bûna ir bus iðgirstas. Bet ir mums, spor-
to bendruomenei, ir ypaè tiems, kurie dir-
ba universitetuose, bûtina neuþleisti sa-
vo pozicijø. Pasigirsta balsø, kad sporto
specialistams gali pakakti ir koleginio ið-
silavinimo.
Tokios mintys gali tik sujaukti sporto
specialistø rengimo geràsias tradicijas
ir galimybes.
Mums, lietuviams, visais laikais bu-
vo gyvybiðkai svarbi olimpinë nuostata
– sportinë veikla kaip niekas kitas pade-
da þmogaus kûno ir dvasios harmoni-
jai, nuostabiai jø dermei ir vienybei. Be
jos gyvenimas nublanksta, darosi mo-
notoniðkas, pilkas.
Maþosios
Lietuvos reikalø
tarybai – 20 metø
Maþoji Lietuva – daug lietuviø tautai davusi mûsø
etninë þemë. Pagrindinë jos dalis – Karaliauèiaus
kraðtas – atiteko Rusijai. Tai nereiðkë, kad kraðtas
su visu paveldu turëjo nueiti á uþmarðtá.
kaip juridinio asmens statusà turinèià vi-
suomeninæ nevyriausybinæ organizacijà.
Tuo metu Tarybai vadovavo ðios sudë-
ties Kolegija: Vytautas Ðilas (pirmininkas),
dr. Algirdas Matulevièius (pirmininko pa-
vaduotojas), Danutë Bakanienë (atsakin-
goji sekretorë), dr. Vacys Bagdonavièius,
Vytautas dr. Napalys Kitkauskas, dr. Petronëlë Þos-
ÐILAS tautaitë, Irena Seliukaitë, Jonas Trinkû-
nas. Nuo 2007 m. pabaigos Maþosios
Praëjo jau dvideðimt metø nuo to Lietuvos reikalø tarybai vadovauja pen-
laiko, kai disidento Povilo Peèeliûno pa-
ragintas Lietuvos Persitvarkymo Sàjû-
dis (LPS) 1989 m. rugsëjo pradþioje ákû-
rë Maþosios Lietuvos genocido ir kul-
tûros palikimo klausimø komisijà. 1989
m. gruodþio 18 d. šios komisijos vado-
vai kraštotyrininkas Vytautas Ðilas ir Ma-
þosios Lietuvos tyrëjas istorikas dr. Al-
girdas Matulevièius buvo pakviesti á
LSSR AT prezidiumo posëdá. Jo nariai
balsø dauguma pritarë (aèiû jiems) Ma-
þosios Lietuvos reikalø tarybos (MLRT)
prie LSSR AT steigimui. Sàjûdþio ko-
misija nustojo gyvavusi.
Pagal MLRT ástatus jai buvo iðkelti
ðie tikslai: kelti ir siûlyti aktualiø Maþo-
sios Lietuvos praeities ir dabarties klau-
simø sprendimus, skatinti saugoti bal-
tø paveldà; áamþinti lietuviø raðtijos, kul-
tûros, istorijos ir visuomenës veikëjø at-
minimà Maþojoje Lietuvoje; Maþosios
Lietuvos tematika publikuoti straipsnius Tilþës Aktas. 1936 m.
ir kitokià medþiagà; prisidëti tenkinant
dabartiniø Karaliauèiaus kraðto (Kali- kiø asmenø Kolegija, kuri yra tokia: Vy-
ningrado srities) lietuviø tautinius, kul- tautas Ðilas (pirmininkas), dr. Algimantas
tûrinius, ðvietimo bei dvasinius porei- Liekis (pirmininko pavaduotojas), Birutë
kius. Buvo tikimasi, kad MLRT vadovy- Kurgonienë (atsakingoji sekretorë), dr. Al-
bë sulauks didelio visø Lietuvos valdþiø girdas Matulevièius ir Jonas Èesnavièius.
supratimo, taip pat ir aktyvaus paèiø Maþosios Lietuvos reikalø taryboje
MLRT nariø dalyvavimo ðioje veikloje. buvo atstovaujama ðioms tautinëms or-
1993-06-23, tarpininkaujant LR Seimo ganizacijoms: Vydûno draugijai (ákurta
Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pir- 1988 m.; pirm. dr. V.Bagdonavièius), Ro-
mininkui prof. Bronislovui Genzeliui ir Sei- muvos bendrijai (ákurta 1969 m., nuo
mo pirmininkui prof. Aloyzui Sakalui (jø 1990 m. – Lietuvos Romuvø sàjunga;
1993-06-22 teikimu Nr. 106-1036), LR tei- pirm. J.Trinkûnas), Prûsos klubui (ákur-
singumo ministerija áregistravo MLRT tas 1988, nuo 1990 m. – Prûsos brolija;
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 11
pirm. dr. V.Ðimënas), Kristijono Donelaièio
draugijai (ákurta 1992 m.; pirm. dr. Napa-
lys Kitkauskas), Martyno Maþvydo kny-
gos bièiuliø klubui (ákurtas 1969 m.;
pirm. dr. D.Kaunas), Lietuviø tautininkø sà-
jungai (ákurta 1924 m., atkurta – 1989 m.;
atstovas R.Matulis), Lietuviø jaunimo ben-
drijai Lituanica (ákurta 1988 m.; pirm. A. An-
tanaitis). Iki 1992 m. savo atstovus Tary-
boje turëjo ir Karaliauèiaus kraðto (Kali-
ningrado srities) lietuviø bendruomenë.
Nuo pat veiklos pradþios MLRT nuo-
lat susidurdavo su patalpø – savo bûsti-
nës problema. Ið pradþiø MLRT posëdþiai
vykdavo Sàjûdþio bûstinëje (Gedimino pr.
1), vëliau Vilniaus mokytojø namuose (Vil-
niaus g. 29), Medþiotojø ûkio valdyboje
(Stikliø g. 6): èia tuomet dirbo vienas ta-
rybos nariø K. Milkeraitis. Tarpininkau-
jant V. Gocentui, keletà kartø buvo posë-
dþiauta Vilniaus evangelikø liuteronø mal-
dos namuose (Vokieèiø g. 20). Daþniau-
siai bûdavo renkamasi Kultûros ir ðvieti-
mo ministerijoje (Basanavièiaus g. 5). Pa-
galiau 1993 m. pabaigoje Urbanistikos ir
statybos ministerija pasiûlë Vyriausybei
skirti Tarybai bûstinæ Vilniuje, A. Jakðto
g. Nr. 9 . Prireikë net audiencijos pas LR
Prezidentà Algirdà Brazauskà, kad patal-
pa bûstinei bûtø realiai paskirta.
Beveik kiekvienus naujus metus Ta-
ryba pradëdavo turëdama skolø, neið-
galëdama sumokëti uþ kambario nuo-
mà, telefono ryðá, vienintelio samdomo
darbuotojo – reikalø vedëjos atlyginimo.
Taryba gyvavo ið nereguliarios, sunkiai
gaunamos paramos ið LR biudþeto tiks-
liniø programø. Retsykiais MLRT veiklà
paremdavo mûsø tautieèiai iðeivijoje.
Dþiugu, kad dabar jau tradiciðkai sulau-
kiame, kad ir nedidelës, taèiau labai
reikðmingos visuomenës paramos per-
vedant 2 proc. pajamø mokesèio (kas-
met tai sudaro beveik 1,7 tûkst. Lt).
Nepaisant nepakankamos Vyriausy-
bës ir visuomenës paramos, MLRT pagal
iðgales dirbo. Antai 1991, 1993, 2001 ir
2007 metais teikëme Kultûros ir Ðvietimo
ir mokslo ministerijoms pirmaeiliø Maþo-
sios Lietuvos kultûrinio palikimo ir Kara-
liauèiaus kraðto lietuviø globos klausimø
sprendimo sàraðus. 2008 m. Kultûros mi-
nisterijos uþsakymu A.Matulevièius ir V.Ði-
las parengë Lietuvai reikðmingø nekilno-
jamojo kultûros paveldo objektø, esanèiø
Karaliauèiaus kraðte, studijà. Kol kas mi-
nisterijø veiklos rezultatai menki: 1993 m.
Narkyèiuose (nuo 1946 m. Meþdureèje,
netoli Ásruties) buvo pastatytas kenotafas
Didþiojo prûsø sukilimo (1260–1274) þy-
miausiam karvedþiui Herkui Mantui atminti.
Taèiau jau po metø Kaliningrado srities val-
dþios nurodymu jis buvo nugriautas ir iki
ðiol neatstatytas. Karaliauèiaus kraðto lie-
tuviai, nepaisant jø praðymø ir mûsø ragi-
12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
MLRT kolegija
1990 m.
Ið deðinës: stovi
dr. A.Matulevièius,
dr. V.Bagdonavi-
èius, dr. N.Kit-
kauskas, V.Ðilas,
V.Gocentas,
dr. D.Kaunas.
Sëdi:
dr. P.Þostautaitë,
D.Bakanienë
Z.Putilovo nuotr.
nimø, iki ðiol neturi në vienos lietuviðkos
mokyklos. Tiesa, keliolikoje Kaliningrado
srities rusiðkø mokyklø yra lietuviø kalbos
pamokëliø, veikia keletas fakultatyvø. Jau
daugiau nei 15 metø nepavyksta iðspræsti
memorialinio Vydûno namo Tilþëje (Sovet-
skas) ásteigimo klausimo, o juk jo gyven-
tojams uþ Lietuvos valstybës lëðas buvo
pastatyti butai! Vietos lietuviai nesulaukia
ir leidimo Tilþëje atidengti atminimo lentà
naciø su ðeima nuþudytam lietuviø kultû-
ros visuomenës veikëjui spaustuvininkui
Enziui Jagomastui. Lietuvos pilieèiai, pa-
noræ aplankyti Kristijono Donelaièio me-
morialiná muziejø Tolminkiemyje (Èistyje
Prudy), kaskart susiduria su ávairiausiomis
sienos perëjimo problemomis. Á visa tai
kreipiame Lietuvos valdþios dëmesá!
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Valdas Adamkus per pirmàjà kadencijà
(1998–2003) ávairiais aktualiais Maþajai
Lietuvai (Karaliauèiaus kraðto) klausimais
buvo gavæs net septynis MLRT raðtus, ta-
èiau në á vienà jø neatsakë. 2000 m. pra-
dþioje Taryba parengë Kreipimàsi dël vi-
siðko Karaliauèiaus kraðto demilitarizavi-
mo klausimo iðkëlimo Europos organiza-
cijose inicijavimo. Nors Kreipimàsi, be
Tarybos atstovø, pasiraðë dar 29 LR Sei-
mo nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultûros
veikëjai, Prezidento kanceliarija Kreipimà-
si ignoravo. Maloni iðimtis buvo MLRT pa-
ragintos Vilniaus miesto savivaldybës pa-
stangos drauge su kitomis Lietuvos savi-
valdybëmis pastatyti Karaliauèiuje pamin-
klà Kristijono Donelaièio kûrybos vertëjui
ir leidëjui, tautosakininkui, Karaliauèiaus
universiteto rektoriui profesoriui Martynui
Liudvikui Gediminui Rëzai. 2005 m. liepà
Kaliningrade ávyko graþi paminklo atiden-
gimo ðventë. MLRT dëkinga paminklo ini-
ciatoriams, kûrëjams ir rëmëjams.
Svarbi MLRT veiklos sritis – informaci-
jos sklaida. Jau 1991 m. Tarybos rûpes-
èiu buvo pakartotinai iðleista bibliografine
retenybe tapusi Pavelo Kuðnerio-Knyðevo
monografijos Ëtnièeskije teritorii á etnièes-
kije granicy (Etninës teritorijos ir etninës
sienos) antroji dalis apie baltiðkà Karaliau-
èiaus kraðto praeitá – Ëtnièeskoje proðloje
Jugo-vostoènoj Pribaltiki (Pietryèiø Pabal-
tijo etninë praeitis). Seimui ir Vyriausybei
buvo áteikta 700 ðios knygos egzemplio-
riø. Kitos kadencijos seimûnams ir valsty-
bininkams buvo padovanota 500 egz.
1996 m. Tarybos iðleisto praneðimø ið 1991
m. Vilniuje ávykusios tarptautinës konferen-
cijos Neiðspræstos Karaliauèiaus kraðto
problemos rinkinio Potsdamas ir Karaliau-
èiaus kraðtas. 1998 m. Taryba iðleido iliust-
ruotà ávairiø srièiø Lietuvos mokslininkø
straipsniø apie Karaliauèiaus kraðto ðvie-
suolius rinkiná Nuo Maþvydo iki Vydûno lie-
tuviø, o 1999 m. – rusø kalba. 2001 m.
MLRT visuomenei informuoti atidarë inter-
neto svetainæ www.mlrt.lt, leidþiamà pen-
kiomis kalbomis.
1997 m. Taryba inicijavo Kreipimàsi á
Valstybinæ lietuviø kalbos komisijà prie LR
Seimo dël tradiciniø Karaliauèiaus krað-
to vietovardþiø vartojimo Lietuvos Res-
publikoje. Lietuvos Respublikos Seimas
1998 m. priëmë ástatymà, ápareigojantá ko-
misijà nustatyti etniniø þemiø tradiciniø
vietovardþiø sàraðà ir ágyvendinimo tvar-
kà. Deja, 1999 m. Komisija priëmë pusiná
sprendimà, rekomenduodama lietuviðkus
ir prûsiðkus Karaliauèiaus kraðto vardus
vartoti tik informacinëje (tuo pasinaudojo
Transporto ministerija), mokyklinëje ir
mokslo literatûroje. Komisija, deja, nepa-
sirûpino savo sprendimo kontrolës me-
chanizmu – jis prastai veikia.
2001 m. MLRT Vilniuje surengë tarp-
tautinæ konferencijà Neiðspræstos Kara-
liauèiaus krašto problemos, kurioje da-
lyvavo praneðëjai ne tik ið Lietuvos, bet ir
ið Vokietijos, Karaliauèiaus (Kaliningrado)
srities, Latvijos ir Estijos. Vienas ið konfe-
rencijos nutarimo punktø ragino Lietuvos
Respublikos politikus nedelsiant imtis þy-
giø, kad artimiausiais metais bûtø suðauk-

ta Potsdamo (1945) nutarimu numatyta
tarptautinë konferencija dël taikos sutar-
ties derybø. Tokia konferencija, ávertinusi
Maþosios Lietuvos lietuviø (lietuvininkø)
reikalavimus (iðreikðtus 1918 m. Tilþës Ak-
te) ir Lietuvos valstybës interesus, iðspræs-
tø Karaliauèiaus kraðto statuso problemà.
Paþymëtina, kad konferencija ir jos iðva-
domis susidomëjo tuometiniai Europos
Komisijos vadovas Romanas Prodis ir Di-
dþiosios Britanijos premjeras Tonis Blai-
ras. Taèiau jokio dëmesio ðiam klausimui
neskyrë Lietuvos Respublikos Preziden-
tas ir jo komanda.
1998 m. MLRT ir LR Seimo nario Sta-
nislovo Buðkevièiaus pastangomis LR
Seimas áamþino istorinæ Tilþës Akto die-
nà, lapkrièio 30-àjà paskelbæs Maþosios
Lietuvos prisijungimo prie Didþiosios
Lietuvos diena. Tarybai daugelá kartø ra-
ginant ir primenant, pagaliau 2006 m. LR
Seimas priëmë, o Lietuvos Respublikos
Prezidentas V. Adamkus patvirtino ástaty-
mà, kuriuo spalio 16-oji, kai 1944 m. pra-
sidëjo Karaliauèiaus kraðto puolimas ir su-
sidorojimas su civiliais gyventojais, buvo
paskelbta atmintina Maþosios Lietuvos
gyventojø genocido diena. LR Seimo ir
Pasaulio lietuviø bendruomenës komisi-
ja, reaguodama á ðá ástatymà, 2007 m. pri-
ëmë rezoliucijà Dël lietuviø tautos geno-
cido Maþojoje Lietuvoje ir Karaliauèiaus
krašto demilitarizavimo. Joje primenama,
kad per sovietiná Maþosios Lietuvos gyven-
tojø genocidà „buvo nuþudyta 320 tûks-
tanèiø gyventojø, tarp jø daugiau kaip 130
tûkstanèiø – lietuviø kilmës, taèiau ðie krau-
pûs ávykiai iki ðiol nëra ávertinti tarptauti-
niu mastu“. MLRT yra prisidëjusi ir prie Klai-
pëdos kraðto sukilimo 1923 m. sausá áam-
þinimo (nepaisant tuometinio Lietuvos is-
torijos instituto direktoriaus habil. dr. Alvy-
do Nikþentaièio prieðinimosi) , t.y. Seimo
nutarimu sausio 15-osios áteisinimo atmin-
tina Klaipëdos kraðto diena.
2008 m. spalio 17–18 d. dalyvavome
Klaipëdos universiteto surengtoje tarptau-
tinëje mokslinëje konferencijoje Antrojo
pasaulinio karo pabaiga Rytprûsiuose:
faktai ir istorinë atmintis, pirmininkas Vy-
tautas Ðilas skaitë praneðimà Maþosios
Lietuvos gyventojø genocidas: iðtakos ir
vertinimai. Gruodþio 1d. Lietuvos mokslø
akademijos salëje MLRT surengë konfe-
rencijà Tilþës Akto (1918-11-30) 90-
osioms metinëms paminëti. Beje, kai ku-
rie MLRT nariai Maþosios Lietuvos klau-
simais dalyvauja ir skaito praneðimus
tarptautinëse konferencijose uþsienyje,
taip pat seminaruose, skirtuose Karaliau-
èiaus kraðto lietuviø kalbos mokytojams
bei lietuviø draugijø aktyvistams (ypaè
A.Matulevièius).
2009 m. rugsëjo 9 d. Tarybos nariai ir
jos talkininkai dalyvavo perlaidojant Bitë-
nø-Rambyno kapinaitëse ið Vokietijos par-
veþtus Tilþës akto signataro Jono Vana-
gaièio ir jo þmonos Marijos Broþaitytës-
Vanagaitienës palaikus, paminint 140-
àsias jo gimimo metines. Apskritai, MLRT
kasmet surengia po kelis ásimintinus ren-
ginius – atmintinø dienø, ávairiø sukakèiø
minëjimus, Maþosios Lietuvos meninin-
kø kûrybos bei knygø pristatymus.
Dar vienas svarbus MLRT veiklos ba-
ras – þiniø apie Maþàjà Lietuvà kaupimas
ir sklaida. Jau 1994 m. Tarybos bûstinëje
imta komplektuoti teminæ Maþosios Lietu-
vos bibliotekëlæ. Jau iðleistuose Maþosios
Lietuvos enciklopedijos (MLE) I–III tomuo-
se paskelbta ðimtai esamø ir buvusiø Ta-
rybos nariø (produktyviausi ið jø – Mokslo
ir enciklopedijø instituto vyresnysis moks-
linis redaktorius, MLE Istorijos skyriaus ve-
dëjas dr. Algirdas Matulevièius ir MLE Vi-
suomenës ir kultûros veikëjø skyriaus ve-
dëjas Algirdas Antanas Glioþaitis) straips-
niø. Palyginti daug jø straipsniø apie lietu-
vininkus ir jø kraðtà yra ir Visuotinëje lietu-
viø enciklopedijoje (t. 1–15, 2001–2009).
A.A.Glioþaitis, V.Ðilas yra ðiø enciklopedi-
jø recenzentai, konsultantai.
Seminaro Karaliau-
èiaus kraðto lietuviø
aktyvui “Maþosios
Lietuvos kultûra ir
istorija” dalyviai.
Centre stovi
praneðëjai
akad. V.Merkys ir
dr. V.Bagdonavièius.
Prie jø centre tupi
MLRT ats. sekretorë
D.Bakanienë ir
“Birutës” d-jos
pirmininkë
D.Naruðaitë
Kaip þinia, 1953 m. uþsienio lietuviø
Kanadoje buvo ákurtas Maþosios Lietuvos
Rezistencinis Sàjûdis. 2005 m. jis baigë
savo veiklà ir visus ágaliojimus perdavë
bûtent Maþosios Lietuvos reikalø tarybai.
Atsakomybës uþ Maþosios Lietuvos rei-
kalus naðta jai padidëjo. Reikëtø daugiau
nuveikti. Tam reikëtø svaresnës valdþios
institucijø paramos ir didesnio jau garbin-
go amþiaus Tarybos nariø aktyvumo. No-
rëtøsi ir glaudesnio Karaliauèiaus kraðto
lietuviø bendradarbiavimo, taèiau jie vis
dar prisibijo Kaliningrado srities valdþios
persekiojimø.
Norëèiau paþymëti kai kuriuos la-
biausiai pasiþymëjusius kolegas, tikrus
Maþosios Lietuvos mylëtojus. Tai – dr.
Napalys Kitkauskas, dr. Algirdas Matu-
levièius, Vytautas Gocentas, Petras Ci-
dzikas, Birutë Kurgonienë, Irena Skoms-
kienë, Rimantas Matulis, dr. Nastazija
Kairiûkðtytë, a. a. dr. Petronëlë Þostau-
taitë, a. a. Arvedas Kybrancas, a. a. Ge-
novaitë Kuckailienë. Dëkoju jiems uþ tai,
kad Taryba vis dar gyvuoja. Atskirai dë-
koju Tarybos nariui klaipëdieèiui Jonui
Lukðui, kurio pastangomis 2008 m. pa-
baigoje ásisteigë MLRT Klaipëdos krað-
to skyrius. Jam vadovauti ëmësi dailinin-
kas doc. Linas Julijonas Jankus; pava-
duotojai – literatas Klaipëdos universite-
to docentas dr. Aleksandras Þalys ir Klai-
pëdos Adomo Brako dailës mokyklos
pedagogas menotyrininkas Petras Ðmi-
tas. Norëèiau pasidþiaugti, kad net ke-
turi MLRT nariai uþ tautinæ veiklà yra ap-
dovanoti Lietuvos Respublikos ordinais
(Petras Cidzikas, dr. Napalys Kitkauskas,
dr. Algimantas Liekis ir dr. Algirdas Ma-
tulevièius), o vienas – medaliu (Riman-
tas Matulis). Dr. Vaciui Bagdonavièiui bu-
vo skirta Vydûno fondo Èikagoje Vydû-
no premija, o Jonui Trinkûnui – Valstybi-
në Jono Basanavièiaus premija.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 13
 Prieð 50 metø (1959 m. kovo 5–6 d.) tuometinëje
Vakarø Vokietijoje, Bad-Ðvalbacho mieste, ávyko kolok-
viumas, skirtas atmosferoje aptiktoms labai maþø
matmenø (mikrometrø eilës) kietosioms dalelëms,
skleidþianèioms didelio aktyvumo beta ir gama
Doc. dr. Vytautas Dr. Evaldas
POCIUS VËBRA
D
ël branduoliniø sprogimø á atmo-
sferà patekdavo ir ten susidary-
davo milþiniðki kiekiai radioak-
tyviøjø atomø. Jø dalis nukrisda-
vo netoli sprogimo vietos, bet
lengvesnës dalelës mënesiais ir net me-
tais oro sroviø neðamos klajodavo po at-
mosferà, keldamos pavojø þmoniø svei-
katai. Nëra abejonës, kad beta karðtøjø ae-
rozoliniø daleliø atradimas prisidëjo prie
1963 m. branduolinio ginklo bandymø uþ-
draudimo atmosferoje, kosminëje erdvë-
je ir po vandeniu. Bandymai iðliko tik þe-
mëje iðkastose ðachtose.
Pirminá supratimà apie karðtàsias ae-
rozolines daleles praplëtë Lietuvos moks-
lininkai, nes Lietuvoje buvo atrasta nauja
karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðis – sklei-
dþianti alfa spindulius. Tai buvo paskelb-
ta tarptautiná pripaþinimà turinèiame þur-
nale ,,Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“ (1 pav.), au-
1 pav. Pirmojo paskelbto Lietuvos moksli-
ninkø straipsnio apie alfa karðtàsias
aerozolines daleles atmosferoje [1] iðtrauka
toriai – B.Styra, È.Garbaliauskas, V.Ma-
tulevièius (Matuolis), V.Pocius, K.Ðopaus-
kas. Þurnalo redakcija praneðimà gavo
1962-08-18, bet vieðai paskelbë tik 1963
m. pradþioje. [1]
Atmosferos natûraliàjà jonizuojanèiàjà
spinduliuotæ Lietuvoje epizodiðkai pradëjo
tyrinëti akademikas prof. Kazimieras Bar-
ðauskas (1904–1964) Kaune 1938 ir 1939
metais. Tirdamas kosminius spindulius at-
mosferoje, jis pirmà kartà Lietuvoje moksli-
niais tikslais kelis kartus lëktuvu ,,Lituani-
ka II“ buvo pakilæs net iki 5 km aukðèio.
Nuodugniai atmosferos radioaktyvumo
reiðkiná Lietuvoje pradëjo tirti akad. prof. Bo-
14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
leslovas Styra (1912–1993). Nuo 1950 m.
dirbdamas Lietuvos mokslø akademijoje,
jis kartu su meteorologu Èeslovu Garba-
liausku matavo oro bei krituliø beta ir alfa
aktyvumà. Be to, jis tris kartus buvo pakilæs
lëktuvu PO-2 á kamuolinius debesis ir, su-
rinkæs ant ðaldytuvo debesies laðus, iðma-
tavo jø beta aktyvumà, tuo árodydamas, kad
debesyse kaupiasi radioaktyviosios me-
dþiagos. B.Styra yra naujos mokslo ðakos
– branduolinës meteorologijos ákûrëjas.
Nuo 1957 m. prie B. Styros ir È. Gar-
baliausko prisijungë fizikas Vytautas Po-
cius. Jis nuo 1958 m. pradëjo tirti kamuo-
liniø debesø alfa aktyvumà radiografiniu
2 pav. Atmosferos sistemingo zondavimo lëktuvais ir radioaktyvumo matavimo laisvoje atmo-
sferoje pradþia 1958 m. rugpjûèio 10 d. Lietuvoje, Vilniuje. Nuotraukoje prie lëktuvo Jak-12 ið
kairës: laborantas R. Bagdonas, dr. È. Garbaliauskas, mokslinis vadovas dr. B.Styra, tyrëjas
V. Pocius, mechanikai, árengæ aparatûrà, matomà prie lëktuvo sparno, ir lëktuvo pilotas
metodu, sukonstravo specialø debesø la-
ðø gaudiklá, kuris ant filtravimo popieriaus
sukaupdavo debesies laðus, zonduojant
debesis lëktuvu. Filtravimo popierius buvo
priglaudþiamas prie storasluoksnës – 50 µm
storio – branduolinës emulsijos. Po pen-
kiø parø ekspozicijos iðryðkinus emulsijà,
per 600–1300 kartø didinantá mikroskopà
buvo galima matyti alfa spinduliø pëdsa-
kus, kuriuos paliko iðlëkæ alfa spinduliai ið
filtravimo popieriuje ástrigusiø radionukli-
dø. Pagal pëdsako ilgá galima nustatyti al-
fa spinduliuotojo kilmæ. Tada Lietuvoje pra-
sidëjo sistemingi atmosferos radioaktyvu-
mo tyrimai naudojantis lëktuvais, trukæ
daugiau kaip 10 metø (2 pav.) Juos nuo
1960 m. tæsë Kazimieras Ðopauskas, o
nuo 1963-øjø – Evaldas Vëbra.
Jau 1959 ir 1960 metais branduolinëse
emulsijose, turëjusioje sàlytá su ant filtravi-
mo popieriaus surinktais debesø laðais, ap-
tiktos vëduoklës formos alfa pëdsakø gru-
pës (3 pav.) këlë abejoniø, nes buvo palai-
kytos atsitiktiniais uþterðimais. Tokiø alfa gru-
piø buvo rasta tik keletas. Ið spaudos suþi-
nojus apie beta karðtàsias aerozolines dale-
les, buvo atlikti vienos vëduoklinës alfa pëd-
sakø grupës tyrimai horizontalioje ir vertika-
lioje plokðtumoje (3 ir 4 pav.). Tada paaiðkë-
jo, kad visi alfa spinduliai buvo iðspinduliuo-
ti ið centrinëje dalyje esanèios dalelës, ku-
rios skersmuo apie 10 µm, o pati dalelë ástri-
gusi filtravimo popieriuje 10 µm atstumu nuo
branduolinës emulsijos pavirðiaus. Po 1961
m. vëduoklës formos alfa pëdsakø grupiø
buvo aptikta ne tik debesø laðuose, bet ir
3 pav. a) Karðtosios dalelës palikti alfa
spinduliø pëdsakai branduolinëje emulsijo-
je, stebimi mikroskopu. b) numatomi alfa
daleliø paliktø pëdsakø tæsiniai – punktyri-
nës linijos. Punktyrinis apskritimas –
numatoma karðtoji dalelë
atmosferos ore 1 km aukðtyje ir paþemio oro
sluoksnyje – K.Ðopausko ir V.Matulevièiaus
(Matuolio) atliktuose tyrimuose. Taip buvo
atrasta nauja karðtøjø aerozoliniø daleliø rû-
ðis, spinduliuojanti alfa spindulius, ir apie tai
paskelbta minëtame praneðime.
spindulius. Ðios dalelës pavadintos „karðtosiomis“ aero-
zolinëmis dalelëmis. Jø pasirodymas atmosferoje buvo
susijæs su branduolinio ginklo bandymais, uþregistruotais
JAV – 1945, SSRS – 1949, Jungtinëje Karalystëje – 1952,

Alfa karðtøjø
Prancûzijoje – 1960, Kinijoje – 1967 metais.

aerozoliniø daleliø atmosferoje

ATRADIMAS LIETUVOJE
1963 m. B. Styros vadovaujamoje labo-
ratorijoje toliau buvo tæsiami alfa karðtøjø
aerozoliniø daleliø tyrinëjimai. Èia dirbusiam
fizikui E.Vëbrai zonduojant atmosferà lëk-
á kvëpavimo takus sukelia audiniø joniza-
cijà, juos ardo. Smulkiosios dalelës gali pa-
tekti ir á virðkinamàjá traktà, o ið jo arba ið
plauèiø – á kraujà. Jeigu jos nepasiðalina
ið þmogaus organizmo, gali sukelti sunkiø
nebuvo uþregistruotas, liko tik straipsniai,
pasekmiø. Alfa karðtosios dalelës yra pa-
paskelbti þurnale „Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“.
vojingesnës, nes jø sukeltas jonizacijos
Karðtøjø aerozoliniø daleliø susidary-
efektas yra daug didesnis, negu beta spin-
mà atmosferoje galima paaiðkinti elektros-
duliuotojø. Laimei, jø pasitaiko gerokai re-

4 pav. Karðtosios dalelës paliktø alfa pëdsakø ir jø tæsiniø projekcijos vertikalioje plokðtu-
moje; punktyrinis apskritimas – karðtoji dalelë, ástrigusi filtravimo popieriuje 10 µm
atstumu nuo branduolinës emulsijos pavirðiaus

tuvais ir naudojant tobulesnius membrani-
nius filtrus pavyko aptikti apie 20 ðiø daleliø
ir jas nufotografuoti. Tai dar kartà buvo pa-
skelbta 1964 m. þurnale „Àòîìíàÿ
ýíåðãèÿ“ [2]. Keletas alfa ir beta karðtøjø
aerozoliniø daleliø fotografijø, darytø E.Vëb-
ros, pateikiama ðiame straipsnyje (5, 6 pav.).
B.Styra pasiuntë praneðimà á Maskvos
iðradimø ir atradimø registracijos ástaigà,
praðydamas uþregistruoti iki ðiol neþino-
mà ir Lietuvos mokslininkø naujai rastà al-
fa karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðá atmo-
sferoje kaip moksliná atradimà. Ið Maskvos
buvo gautas atsakymas – „atvaþiuokite ir
padarykite apie tai praneðimà“. Visiems
buvo þinoma, kad, vaþiuojant ið Sovietø
Sàjungos pakraðèiø pas sovietinius Mask-
vos biurokratus, reikia veþti dovanø, jeigu
nori kà nors ið jø gauti. Todël në vienas ið
autoriø, nors B. Styros raginami, nenuvy-
ko á Maskvà. Taip ðis mokslinis atradimas
a b
tatine sàveika tarp radionuklidø ir ore esan-
èio aerozolio (smulkiø kietøjø ir skystøjø
daleliø). Atmosferoje esantis aerozolis dau-
giausia turi elektrinius krûvius, o radionuk-
lidai dël vykstanèiø atomø branduoliø ski-
limø taip pat yra áelektrinti. Todël atmosfe-
roje radionuklidai koaguliuoja (sukimba)
su aerozoliu, sudarydami derinius, aplipu-
sius milijonais radioaktyviøjø atomø. Jei-
gu ðios karðtosios dalelës patenka á stra-
tosferà (mûsø platumose á didesná kaip
11km aukðtá), jos gali bûti iðneðiojamos po
visà planetà, nes stratosferoje oro judëji-
mo greièiai gali siekti 100 m/s.
Karðtosios aerozolinës dalelës susida-
ro tais atvejais, kai aplinkoje yra didelë ra-
dionuklidø koncentracija. Tai atsitinka
branduoliniø sprogimø ir branduoliniø ka-
tastrofø metu.
Karðtosios dalelës pavojingos þmoniø
ir gyvûnø sveikatai, nes patekusios su oru
5 pav.
Karðtosios
dalelës paliktø
alfa pëdsakø
fotografija per
360 kartø
didinantá
mikroskopà:
a) po 17 val.
ekspozicijos,
b) po 235 val.
ekspozicijos
6 pav. Beta karštosios dalelës palikto
vaizdo fotografija branduolinëje emulsijoje
po 10 parø ekspozicijos
èiau, palyginti su beta ir gama karðtosio-
mis dalelëmis.
Alfa karðtosiose aerozolinëse dalelëse
susikaupusiø radionuklidø cheminë sudë-
tis – ávairûs sunkieji atomai, periodinëje ele-
mentø lentelëje uþimantys nuo 83 Bi (bis-
muto) iki 96 Cm (kiurio), bet daþniausiai pa-
sitaiko urano, thorio ir plutonio izotopø. Beta
ir gama karðtosios dalelës yra lengvesnës,
nes jose susikaupæ radionuklidai yra peri-
odinës elementø lentelës viduryje daþniau-
siai nuo 40 Zr (cirkonio) iki 58 Ce (cerio).
Lietuvos mokslininkø atrastos alfa karð-
tosios aerozolinës dalelës atmosferoje pra-
plëtë gamtoje vykstanèiø procesø globali-
ná supratimà. Ðiø daleliø egzistavimas at-
mosferoje yra aktualus visai þmonijai.
Literatûra:
1. Á. È. Ñòûðî, ×. À. Ãàðáàëÿóñêàñ,
Â. Ï. Ìàòóëÿâè÷óñ, Â. Þ. Ïîöþñ,
Ê. Ê. Øîïàóñêàñ. – Î ïðèñóòñòâèè àëüôà
èçëó÷àþùèõ ãîðÿ÷èõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö â
àòìîñôåðå // Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà.
– 1963. – ò. 15. – Âûï. 3. – ñ. 262–263.
2. Á. È. Ñòûðî, Ý. Þ. Âåáðà, Ê. Ê. Øîïàóñêàñ.
– Î íåêîòîðûõ ôèçè÷åñêèõ õàðàêòåðèñòèêàõ
ãîðÿ÷èõ àëüôà àêòèâíûõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö
// Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà. – 1964. – ò.
16. – Âûï. 6. – ñ. 528–530.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 15

 Pabaiga. Pradþia 2009 m. Nr. 12
A
pie skyrimàsi informacija yra
kiekvienoje làstelëje, tad genomas turi ga-
limybæ ájungti skyrimosi veiklà bet kokia
kryptimi. Skyrimosi vyksmas yra santyki-
nai negráþtamas. Perkëlus audiniø làste-
les á specialias mitybines terpes, pavyks-
ta sukelti jø dauginimàsi: tokios làstelës
tarsi gràþinamos á ankstyvos kamieninës
làstelës bûsenà. Daugeliui þinoma avytë
Doly: ji pradëta perkëlus jungiamojo au-
dinio làstelæ á kitos avies kiauðinëlá, prieð
tai paðalinus branduolá. Kiauðinëlyje esan-
tys baltymai ir kitos medþiagos suþadino
neveiklius ankstyvosios raidos genus ir
làstelë pradëjo dalintis ir skirtis – iðaugo
avytë, visiðkai panaði á avá, ið kurios buvo
paimta làstelë.
Pabrëþtina, kad skyrimasis vyksta taip
pat tik làstelëms dauginantis.
Dauginimasis – gyvybës evoliucija;
skyrimasis – individo sukûrimas
Be savitøjø audiniø, organø ir kitø veik-
liøjø làsteliø, radosi ypatingas audinys, ga-
minantis lytines làsteles, kuriose buvo tik
viengubas chromosomø rinkinys ir jos bu-
vo skirtingos moteriðkos ir vyriðkos lyties
organizmø. Nauja daugialàsèio gyvybë
prasidëdavo susiliejus skirtingos lyties làs-
telëms ir kartu atstatant dvigubà chromo-
somø rinkiná. Nauda didþiulë – mutacijos,
genetinës medþiagos pakitimai vieno tipo
làstelëje galëjo bûti kompensuojami kitos
làstelës sveikàja dalimi. (Prisiminkime, ar-
timos giminës þmonëms taip pat neleidþia-
ma poruotis, nes mutacijos gali bûti tose
paèiose vietose ir sukelti iðsigimimus.) Taip
yra visoje gamtoje, net vadinamieji hermaf-
roditai – individai, gaminantys abiejø tipø
lytines làsteles (kai kurie þemesnieji dau-
gialàsèiai), taip pat poruojasi, kuriø vienas
greitesnis áleidþia savo vyriðkas sëkleles,
apvaisindamas kiauðinëlá ir kartu áneðda-
mas savitosios genetinës medþiagos.
Svarbu tai, kad maþose sëklelëse yra tik
genetinë medþiaga ir labai maþai, tik vie-
na kita làstelës struktûra. Didþiosiose làs-
telëse – kiauðinëliuose, be genetinës me-
dþiagos – branduolio, yra gausu baltymø,
fermentø, struktûrø, reikalingø pirmam ap-
vaisinto kiauðinëlio chromosomø dvigubë-
jimui ir pasidalijimui, galima sakyti, pir-
moms naujojo organizmo dienoms.
Kopdami evoliucijos medþiu, pamaty-
sime, kad esminis lieka tas pirminis vyks-
mas molekuliø kamuolëlyje – dauginima-
sis. Rasime didþiulæ ávairovæ apvaisinimo
bûdø, keliø, paliekant apvaisintus kiauði-
nëlius gamtos malonei arba auginant pa-
likuonius nuo pirmojo apvaisintos làstelës
pasidalijimo iki beveik subrendusio indivi-
16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
do. Koks nuostabus vienadienës muse-
lës gyvenimas – ið ryto iðsiritæ ið kiauðinë-
liø poruojasi – patinëlis apvaisinæs þûva
tuoj pat, o patelë – tik padëjusi kiauðinë- Dr. Jonas RUBIKAS
lius þûva kartu su saulës laida. Juk pra-
dþia buvo nuo vienos apvaisintos làstelës
ir per dienà – visas gyvenimas, maþai kuo
besiskiriantis nuo þmogaus: embrionas,
vaisius, jaunystë, brendimas, pirmoji ir vie-
nintelë meilë. Panaðaus likimo susilaukia
laðiðos – plaukiojusios ir brendusios van-
denynuose, gráþta didþiulëmis pastango-
mis á savo atsiradimo upës aukðtupá, ten
iðnerðia, palikdamos apvaisintus kiauðinë-
lius bræsti, o paèios þûva. Kai kuriø smul-
kiø grauþikø patinëliai po audringo, besai-
kio poravimosi su daugybe pateliø tiek ið-
senka, kad nepajëgia iðgyventi ir þûva. O
kiek gamtoje vyksta þiauriø kovø tarp pati-
nø dël teisës poruotis su haremo patelë-
mis. Bûna ir þiaurus savo genø perdavi-
mo palikuonims kelias, kai patinas þudo
kito patino pradëtus vos gimusius palikuo-
nius, kad galëtø pats apvaisinti patelæ ir
perduoti savo genus saviems palikuonims.
Visa tai ir daro gamtà graþià, nuostabià,
kruvinai ðvarià, paklûstanèià ðtai tam pir-
miniam vis vitalis šauksmui.
Apibendrintai galima teigti, kad skirtin-
galyèiai organizmai garantuoja pastovu-
mà rûðies viduje ir tarp rûðiø. Skirtingi ge-
nai lytá lemianèiose chromosomose, taip
pat ir skirtingi hormonai lemia individua-
lius skirtumus. Pavyzdþiu gali bûti þinduo-
liai. Taèiau evoliucija kartais leido laisviau
vaisingai bendrauti abiejø lyèiø partne-
riams. Bûtø tik keletas pavyzdþiø, kai gam-
ta nepaklûsta bendrajai taisyklei. Kai ku-
riø ropliø patelës veda palikuonius be pa- 9 pav. DNR dviguba spiralë
tino apvaisinimo, tiesa, tik moteriðkos ly-
ties. Tokiai gyvûnø populiacijai gresia þu- sias RNR veiklias tik tam tikru trumpu lai-
vimas, nes individai ið tiesø yra tapatûs klo- ku, jø veikla reikalinga priimti ir perduoti
nai, ir jei jie susiduria su bakterijomis ar signalus specifiniø genø nuraðymui arba
parazitais, kuriems yra neatsparûs, – þûs- veiklos nutraukimui, baltymø tarpusavio
ta visa tokiø individø populiacija. Kitø rop- sàveikai, tarplàsteliniams signalams. Be
liø lyties lemèiai turi átakos aplinkos tem- genø aktyvumo, ásijungia hormoninë ir
peratûra. Vabzdþiai (bitës, skruzdëlës, ter- nervinë reguliacija. Tø daugybës veiksniø
mitai) taip pat gyvena labai savità gyveni- koordinuota ir susipynusi veikla paga-
mà: dauguma yra belyèiai, ávairias parei- liau baigiasi tikslia subrendusio organiz-
gas atliekantys individai, o ið specialiu mo ir jo làsteliø veikla.
maistu maitinamø (hormonai) lervø iðau- Visas ðis informacijos, raiðkos, baltymø
ginami keli vyriðkos lyties vabzdþiai ir tik sàveikø ir veiklos susipynæs tinklas radosi
viena patelë, kuri apvaisinta deda kiauði- labai palaipsniui plius-evoliucijos metu.
nëlius. Tad gamta labai þaismingai elgiasi Kiekvienas naujas baltymas ir jo veikla ga-
su lytimi: skirtingos lytys bûtinos, kad bû- vo dar papildomos informacijos „jeigu“ at-
tø stipri iðgyvenanti populiacija. vejams ir pagaliau buvo atrankos átvirtinti.
Sunku suprasti làsteliø kryptingà sky- Visa tai vyksta besidauginanèiose làstelë-
rimàsi genomà ásivaizduojant kaip linijiná se ir platesne prasme – organizmuose.
genø ir jø pradþios ir pabaigos sekø iðsi- Galima suskaièiuoti evoliucijos me-
dëstymà. Ðiame vyksme genai koduojan- dþio ðakas, jose tupinèius gyvûnus, skai-
tys arba, tiksliau pasakius, koduosiantys èius paversti milijonais metø, bet ar tai
subrendusiame organizme veikliuosius padës atsakyti á klausimà – kas yra toji
baltymus sudaro maþàjà genomo dalá. vis vitalis? O jei, kaip ankstyvà pavasará
Dauguma sekø skirtos reguliavimui rai- berþà, taip gyvybës medá ties kiekviena
dos metu, koduoja baltymus arba maþà- atðaka iðgræþtumëm paragauti tos gyvy-
Veiskitës ir
dauginkitës...
bës sulos, maitinanèios visas ðakas ir ða-
keles nuo kamieno apaèios iki paèios vir-
ðûnës, ar pajustumëm vis vitalis – daugi-
nimosi jëgos skoná?
Pagaliau þmogus
Atidus biochemikas paklaustø: kà pa-
justumëm, ar tai nebûtø paveldimos in-
formacijos skonis? Jis vargu ar pasitikë-
tø lieþuviu ir po laðelá tos sulos, paimtos
ties kiekviena ðaka, patyrinëtø ðiandie-
niais proteomø ir RNR ar DNR gardeliø
metodais. Kà jis rastø? Rastø tai, kas bu-
vo ne kartà minëta: RNR – DNR moleku-
les, turinèias informacijos atsigaminti –
dvigubëti, visame medyje tos paèios pa-
skirties informacijà. Tik ji kaskart vis dau-
giau apauginta papildoma informacija. O
virðûnë, kur tupi þmogus, turëtø nulinkti
nuo genomo dydþio – apie 4x109 nukle-
10 pav. Þmonija DNR dvigrandëje molekulëje
otidø porø yra ne taip ir maþai (keturi tûks-
tanèiai milijonø), nors prasmingø, koduo-
janèiø genø tëra tik apie 30 000, panaðiai
kaip ir beþdþionës. O kiek yra vis vitalis
genø, kuriuos poeta, kalbëdamas apie
þmogø, pavadintø meilës genais? Tie-
siogiai susijusiø su dauginimusi genø
skaièiø vargu ar galima nustatyti, nes visi
genai yra pajungti dauginimuisi, poetos
kalba – meilei.
Prisiminæ evoliucijos kelià matysime,
kad jau radome svarbiausià gyvybës va-
riklá, tinkantá ir làstelei, ir organizmui: ko-
duotà savæs dauginimo informacijà ir jos
raiðkà. Nesunku suprasti, kodël bûtent tai
yra variklis. Daugybë klaustukø, á kuriuos
atsakyti tegalime ðiuo mistiniu þodþiu – in-
formacija. Kol kas tik taip. Galima net pa-
raðyti lyg ir lygtá: (chemija + atranka) x dau-
ginimasis = gyvybës informacija (9 pav.).
Bet kas toliau, ið kur tokios ávairios for-
mos ir sudëtingi organizmai? Pirmuosius
gyvybës daigus maitino aplinkoje esamos
tinkamos medþiagos, energijos davë Sau-
lës ðviesa ir paèios cheminës reakcijos.
Sudëtingëjant gyvybës formoms radosi
sudëtinga energijos aprûpinimo sistema,
aktyvi mitybiniø medþiagø paieðka ir apy-
kaita, ryðiø su aplinka ávairovë, pagaliau
radosi sudëtingos nervinës ir hormoninës
reguliacijos sistemos. Ðtai ir þmogus.
Yra þinomi máslingi senøjø iðminèiø po-
sakiai: “Mes gimstame, kad mirtumëm”,
“Pradëjimo momentu ásijungia laikrodis,
kurio kiekvienas tiksëjimas artina mirtá”. Ir
tai yra ne tik gyvenimo, bet ir biologinë tie-
sa. Mes norëtumëm nemirtingumo, bet gy-
vybës rato sukimosi nesustabdysi. Ir ne-
pasuksi atgal – atranka ne taiso, bet at-
meta ir daro iš naujo. Jei pasidarë orga-
nizmas tinkamas bûti ir daugintis toje ap-
linkos nišoje – jis ir lieka, tik gali keistis á
geriau tinkantá naujoms sàlygoms. Tad ne-
nustebkime radæ gintare skruzdëlæ tokià
paèià, kokia bëgioja mûsø ranka.
Skelbiami eksperimentø duomenys,
kad rastas genas, kurio papildomos ko-
pijos leidþia organizmui iðgyventi ilgiau
nei áprasta. Tai esàs nemirtingumo genas,
ir mes greitai, kaip tos eksperimentinës
kirmëlës, mielës ar pelës, gyvensime il-
giau – deðimèia, penkiasdeðimèia, o gal
ir ðimtu metø? Mes norëtumëm ne tik am-
þinai gyventi, bet bûti amþinai jauni, am-
þinai galá mylëtis ir daugintis... Nors ir kiek
pailgintumëm gyvenimà, individas pa-
klûsta gyvybës dësniui: pradþia – daugi-
nimasis – pabaiga. Juk amþinybës es-
më yra ne pastovumas, bet atsinaujini-
mas, pereinamumas per individø kartas.
O jei to nebus, gyvenimas neteks pras-
mës, gyvybë nustos buvusi gyvybe...
Nuklydome per toli á fantastikos pa-
saulá, o juk vyksmai po apvaisinimo – la-
biausiai neásivaizduojama fantastika.
Daugialàsèiø lytis yra genetiðkai nu-
lemta jau lytiniø làsteliø susiliejimo metu.
Taèiau suaugusio organizmo lyties raið-
kai turi átakos daugelis aplinkos bei vidi-
niø hormoniniø bei nerviniø veiksniø. Hor-
moninë reguliacija sustiprina lytinëse chro-
mosomose esanèiø genø veikimà ir ryðki-
na lyties organø susidarymà; be to, rasta,
kad lytá lemiantys genai yra aktyvûs ir sme-
genø làstelëse ir veikia su lytimi susijusià
individo elgsenà. Lyginamasis vyrø ir mo-
terø smegenø tyrimas parodë kai kuriø
smegenø daliø skirtumus, kurie, nors ir re-
tai, gali nesutapti su iðoriniais ir hormoni-
niais lyties poþymiais. Tada þmogus jau-
èiasi lyg bûtø ne savos lyties ir siekia lyties
pakeitimo. Bet dabar madingas lyties
keitimas nesukuria visaverèio individo, jis
neturi svarbiausio – sugebëjimo daugin-
tis. (Juokaujama: pakeisti lytá lengva – vie-
nam nupjauna, kitam ápjauna, vienam uþ-
siuva, kitam prisiuva – ir viskas.)
Jau nuo pirmojo pasidalijimo mus ly-
di klausimas, á kurá kol kas galima atsa-
kyti tik bendrais þodþiais: genetinës in-
formacijos – minties – raiška yra valdo-
ma laiko, kurá galima ávertinti ar làsteliø
skaièiumi, medþiagø kiekiu jose, ar su-
panèiø làsteliø, ar aplinkos signalais. Jis
lemia, kada, kokia seka ir kokios infor-
macijos raiška vyksta.
Ádomu pastebëti, kad visi daugialàs-
èiai prasideda nuo vienos làstelës ir pir-
mieji visø gyvûnø vyksmai yra tapatûs. Sa-
koma: ontogenezë pakartoja filogenezæ.
Gerame anatomijos muziejuje galime pa-
matyti embrionø pavyzdþiø nuo matomø
tik mikroskopu làsteliø gumulëliø iki aki-
mi matomø embrionø: ankstyvøjø stadijø
ávairiø rûðiø embrionø negalima atskirti ir
tik jau matomuose ryðkëja bûdinga kûno
sandara. Keistai skamba, bet ið tiesø tei-
singi þodþiai, kad nematysi skirtumo tarp
peliuko, parðiuko, beþdþioniuko ir vaiko.
Embrionas yra tarsi padalintas á làsteliø
grupes, ið kuriø raidos metu susidaro pa-
naðios paskirties organai, pavyzdþiui, 1
dienos þuvies, 3 dienø viðèiuko, 32 dienø
þmogaus galima nustatyti làsteliø grupes,
ið kuriø susidarys atitinkamai pelekas,
sparnas ir ranka. Tapaèios, tikriau pana-
ðios, làsteliø grupës raidos metu sudaro
panaðios paskirties organus. Tai reikðtø,
kad jau pirmosios làstelës genome atski-
rose genø grupëse esanti informacija nu-
mato tolesnës raidos kelià.
Daugialàstis organizmas (gyvûnas ar
þmogus) tarsi tampa dviejø daliø: svar-
biausioji dalis tai informacija (plaèiàja pras-
me dauginimosi ir já aptarnavimo informa-
cija) ir kita dalis – visas raiškos aparatas.
Tik raiðka tampa vis sudëtingesnë ir pa-
galiau aukðtesniuose gyvûnuose ir ypaè
þmoguje ji tampa lyg ir gyvenimo savitiks-
liu. Dauginimosi sistema – làstelës ir jas
gaminantis audinys yra savotiðkai atskir-
tas, jo veiklà reguliuoja tam tikru laiku vei-
kiantys hormonai ir nervinë reguliacija. Pra-
randamas tiesiogiai matomas ryðys tarp
dauginimosi sistemos ir viso organizmo,
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 17

nors ið tiesø visas organizmas yra tik
dauginimàsi aptarnaujanèios informa-
cijos raiška. Toks atotrûkis ryðkiai ma-
tomas þmoguje, galinèiame savo sme-
genø veikla veikti natûralià vyksmø ei-
gà. Tiesa, tik ið dalies: negali pakeisti
moters kiauðinëliø brendimo periodið-
kumo (kas gyvûnuose susijæ su vai-
singumo laikotarpiu), nors gali ávairio-
mis priemonëmis sustabdyti jø bren-
dimà ir pakenkti vyro sëkleles ar jø pa-
tekimà á kiauðinëlá. Taèiau hormoninë
ir nervinë reguliacija lemia organizmo
kryptingà brendimà ir genø raiðkà. Ðie,
atrodytø, nieko bendra tiesiogiai netu-
rintys su dauginimusi valdo viskà ir, at-
rodytø, tokià savarankiðkà veiklà – sà-
monæ, jie tarsi skaièiuoja laikà, kada
kas turi ávykti, kokios làstelës gali da-
lintis, o kokios jau ne; atidirbusios turi
bûti paðalintos savotiðku susinaikinimo
bûdu (apoptoze). Ðie galingi regulia-
toriai tarsi alpinistui nurodo, kada bræsti
– kopti á kalnà (tarkime, iki 20 metø),
kada gërëtis virðukalnës malonumais
(lytinis gyvenimas, vaikai), kada laikas
leistis þemyn (moterims nustojus ga-
minti kiauðinëlius 40–50 metø, vyrams
sëkleliø gamyba gali tæstis iki senat-
vës). Viso organizmo veikla gæsta. Bio-
loginiu poþiûriu toks organizmas tam-
pa nereikalingas – jis jau perdavë sa-
vo genetinæ informacijà naujai kartai
(prisiminkime lašišas ar vienadienes
museles).
O kaip þmogus? Þmogaus kalbo-
je rasime þodþiø, kurie tarsi apibendri-
na þmogaus biologinæ prasmæ, átvirti-
na visos gyvybës amþinybæ Tai mintis
– informacija; laikas – raida, kartos lai-
kas ir meilë – dauginimasis (10 pav.).
Evoliucija átvirtino tuos paèius dësnin-
gumus visam gyvajam pasauliui ir tai
yra paslaptingiausias ir nuostabiausias
vyksmas. Kà reiðkia þmogui ðie trys þo-
dþiai jo gyvenime, veikloje, màstyme,
gal ir, jei tiki, tikëjime? Juk mes gyve-
name juose. Tik maþiausiai skiriame
dëmesio jø biologiniam aspektui. O gal
ir negalima áþvelgti biologijos tuose
ðventuose aktuose? Matant þmogaus
gyvenime harmoningà vyksmø eigà ir
kaità, esant pradþiai ir pradþios lemtai
pabaigai, kurie nepriklauso nuo mûsø
valios, tie þodþiai ir jø prasmës sujun-
gia visà gyvàjá pasaulá á vieningà, vien-
tisà, tarsi vienà gyvybæ. Keista lyginti
þmogø ir þmogaus civilizacijà su vie-
nalàsèiu pirmuonimi, vabalëlio susikur-
tu jaukiu gyvenimu arba neapsakomai
galingu gyvybës proverþiu jûrai þydint.
Bet visos gyvybës gyvenimas ðiø trijø
þodþiø rëmuose yra ne maþiau stebuk-
lingas, kaip ir mûsø, tupinèiø medþio,
kurá patys ir nupieðëme, virðûnëje.
18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Technikos kultûra ir
enciklopedija
Tautos ar kitos bendruomenës kul-
tûros lygiui nustatyti galima pasitelkti ávai-
rius kriterijus, ávairius rodiklius. Tà lygá
gana patikimai apibrëþia sàraðas visai
þmonijai þinomø kûrëjø – pirmiausia
mokslininkø ir menininkø. Antai daþnai
skaièiuojama, kiek kurioje nors ðalyje bu-
vo Nobelio premijos laureatø. Taèiau ðis
kriterijus netinka vertinti maþoms ðalims,
maþoms bendruomenëms, kuriose tø
laureatø në vieno nebûta, kuriø ekono-
mika ir mokslo bei gamybos raida ne-
sudaro pagrindo tokiems laureatams ið-
ugdyti. Kitas plaèiau pritaikomas kriteri-
jus yra informacijos apie þmonijos laimë-
jimus sklaidos lygis, pastangos ðiuos lai-
mëjimus gerai iðaiðkinti – ðviesti savo
bendruomenæ, kad ji ne tik viskà supras-
tø, suvoktø, bet ir sugebëtø pritaikyti sa-
vo veikloje. Vienas ið aiðkiø ðio kriteri-
jaus rodikliø yra literatûros leidyba – lei-
dþiamø knygø ir periodikos tematikos bei
turinio lygis, pagaliau ir tiraþai (lyginant
su bendruomenës dydþiu).
Gali bûti vertinamas kultûros lygis ku-
rioje nors siauroje tautos veiklos srityje
(pavyzdþiui, apþvelgus Lietuvoje iðlei-
dþiamà literatûrà baltø filologijos temati-
ka, nelieka abejoniø, kad ðioje srityje Lie-
tuvos kultûros lygis tikrai aukðtas). Kai
siekiama globalesnio kultûros lygio ver-
tinimo, reikia apþvelgti tà literatûrà, kuri
apima platesná þiniø spektrà. Universa-
lumas, derinamas su turinio patikimumu,
yra enciklopedijø ypatybë. Todël, verti-
nant ðalies, tautos kultûros lygá, visiðkai
Rieðutø
antioksidantai
Prof. Domicëlë
MIKALAUSKAITË
Þmogaus organizme daugumos fi-
ziologiniø procesø sutrikimai bei dege-
neracija yra susijæ su oksidaciniu stre-
su. Manoma, kad oksidacinis stresas yra
pagrindinë prieþastis, skatinanti atero-
sklerozæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas.
Vykstant ðiems procesams oksiduoti
maþo tankio lipoproteinai sudaro ypaè
palankias sàlygas aterosklerozei plëto-
tis. Rieðutø antioksidantai dël savo akty-
vumo vadinami maþo tankio lipoprotei-
nø oksidacijos slopintojais. Kai per daug
pagrásti yra tokie klausimai: ar iðleista
bent viena enciklopedija? nuo kada èia
enciklopedijos leidþiamos? kiek encik-
lopedijø iðleista per visà ðalies istorijà?
kokie enciklopedijø tiraþai? kokia encik-
lopedijø leidybos ávairovë?
Lietuva á ðiuos klausimus atsako
brandþiai: atgavus nepriklausomybæ ga-
na greit atgijo enciklopedijø leidyba. Ji
nuolat gausëja, ávairëja, ðalia universa-
liøjø (visuotiniø) enciklopedijø imama
leisti regionines, specialiàsias. Pastaro-
sios atspindi ðalies kultûros lygá vienoje
ar kitoje þmogaus veiklos srityje. Vienas
tokiø leidiniø yra Technikos enciklope-
dija, kurios spaudai rengiamas jau ket-
virtas tomas. Taigi – ar ðis leidinys rodo
technikos kultûros lygá Lietuvoje?
Technikos enciklopedijos rengëjai
pirmojo tomo pratarmëje nusakë leidi-
nio tikslus: „sukaupti kuo daugiau þiniø
apie sparèiais tempais kintanèio pasau-
lio technikos laimëjimus, þinoti, objekty-
viai vertinti ir saugoti technikos, kaip ir
bet kurá kità, praeities kultûros paveldà“.
Technika yra þmonijos veiklos medþia-
ginës priemonës, lengvinanèios þmoniø
darbà, daranèios já naðesná. Ji aprëpia
labai daug, todël ir Technikos enciklo-
pedija, á kurià nukrypo mûsø þvilgsnis,
apima daug – sakytume, nuo etnografi-
nio senoviniø darbo árankiø apraðymo iki
branduolinës energetikos perspektyvø
apþvalgos. Èia telpa maðinos ir mecha-
nizmai, gamybiniai pastatai, keliai, tiltai,
transporto, ryðio priemonës, komunalinë,
suvartojama riebalø rûgðèiø, susidaro
paèios palankiausios sàlygos stresinei
oksidacijai, nes polinesoèiosios riebalø
rûgðtys yra maþiausiai atsparios oksida-
cijai. Polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø gau-
su graikiniuose rieðutuose, taèiau pas-
taruoju metu paaiðkëjo, kad ir patys ak-
tyviausi biokomponentai arba antioksi-
dantai, slopinantys polinesoèiøjø rieba-
lø rûgðèiø ir maþo tankio lipoproteinø ok-
sidacijà, taip pat yra randami ðios rûðies
rieðutuose. Taip pat labai svarbu tai, kad
buitinë, sporto, ðvietimo ir kultûros, moks-
liniø tyrimø, medicinos, karo technika.
Enciklopedijos tematikos platumas le-
mia ir skaitytojø ávairovæ. Pirmiausia tai
visø krypèiø inþinieriai – mechanikai, sta-
tybininkai, elektronikai, energetikai, infor-
matikai ir t.t. Daþnam jø tenka ieðkoti þi-
niø apie dalykus, kurie galbût visiðkai ne-
buvo nagrinëjami jo studijø programoje
(gal tos þinios yra ið kitos technikos ða-
kos), o gal jos tiesiog po ilgo laiko pri-
mirðtos. Suprantama, iðsamesniø þiniø jis
ras specialiojoje literatûroje, bet enciklo-
pedija padeda susiorientuoti, padeda net
ir tà specialiàjà literatûrà atsirinkti.
Bet kuri enciklopedija, taigi ir Tech-
nikos enciklopedija, atlieka dar vienà
svarbø vaidmená: ji, apimdama daugelá
paþinimo srièiø, mokslo ir gamybos ða-
kø, derina (ir nori nenori turi suderinti)
tø ðakø vartojamà terminijà, kartais ga-
jie veikia ne tik in vitro, bet ir in vivo, t.y.
þmogaus organizme.
Iðsamûs graikiniø rieðutø antioksi-
dantø tyrimai atskleidë, kad juose esan-
tys antioksidantai, palyginti su kitø rûðiø
rieðutuose randamais antioksidantais,
pasiþymi paèiu didþiausiu aktyvumu sil-
pninti bei slopinti maþo tankio lipopro-
teinø oksidacijà.
Visuose maistui vartojamuose rieðu-
tuose gausu antioksidantø: flavonoliø,
flavononø, daug resveratrolio, ypaè grai-
kiniuose rieðutuose. Ádomu tai, kad rie-
ðutuose randama ir paèiø antioksidantø
skatinimo poþymiø. Pastaruoju metu yra
nustatyta rieðutø antioksidantø teigiama
átaka net kai kurioms oksidacinio streso
stadijoms maþinti þmogaus organizme.
Remiantis tyrimø duomenimis taip pat
na skirtingà. Technikos enciklopedija
tampa neoficialia lietuviškos technikos
terminijos normintoja. Pirmiausia ji re-
miasi jau ásigaliojusiais standartais ar
plaèiau pripaþintais, aprobuotais termi-
nø þodynais, be to, daro autoritetingà
poveiká tolesnei terminijos raidai.
Enciklopedijos nëra skirtos skaityti ið-
tisai, jø skaitymas pagrástas paþinimo
plëtros, informacijos papildymo princi-
pu: ið vieno enciklopedijos straipsnelio
jûs nukreipiamas á kità, ið to – dar á kità,
kol pagaliau susidaro aiðki dalyko sam-
prata. Tokiu keliu á dalyko paþinimà ve-
dami ne tik inþinieriai, bet ir tie skaityto-
jai, kurie neturi në maþiausio supratimo
apie juos sudominusià sritá. Technika ly-
di kiekvienà þmogaus þingsná ir natûra-
lu, kad technikos þinios rûpi daþnam.
Matyt, Technikos enciklopedija turëtø ne
tik rasti savo vietà kiekvienos bibliotekos
lentynose, bet ir bûti po ranka kiekvie-
nam platesnio akiraèio þmogui.
Kiekvienos enciklopedijos rengëjams ið-
kyla du pagrindiniai uþdaviniai: atrinkti ob-
jektus, kurie labiausiai domins numatomus
skaitytojus, ir þinias apie tuos objektus pa-
teikti glaustai, populiariai, bet aiðkiai ir ne
skelbiama, kad rieðutø antioksidantai
ryðkiai maþina lipidø peroksidacijà veik-
dami fermentines sistemas bei choles-
terolio oksidacijos produktus. Dël povei-
kio peroksidacijai rieðutø antioksidantai
turi teigiamà átakà ir aortos audiniui.
Eksperimentiniais tyrimais nustatyta,
kad graikinius riešutus vartojant su alfa
ir gama tokoferoliu (vitaminas E) bei su-
balansuotu kiekiu maisto medþiagø (an-
gliavandeniø, baltymø, riebalø rûgðèiø,
maistiniø skaidulø, mineraliniø druskø,
vitaminø), aortos sienelëje atsiranda an-
tiskleroziniø poþymiø. Taèiau kartu bûti-
na paisyti ir maisto kaloringumo. Esant
hiperlipidemijai sumaþëja ir paèiø lipidø
peroksidacija, taèiau tam netinka seni
rieðutai, kadangi rieðutams senstant jø
antioksidacinis poveikis silpnëja. Pana-
banaliai, nenukrypstant nuo mokslinës tie-
sos. Kuo fundamentalesnës ðakos dalykas
aiðkinamas, tuo sunkiau tai padaryti: antai
nusakant net ir paprasèiausias matemati-
kos sàvokas neámanoma iðsiversti be kitø,
tarytum elementariø, bet skaitytojui, deja,
negirdëtø matematikos terminø. Èia ir pa-
aiðkëja, kokio lygio yra leidinio rengëjø eru-
dicija ir kultûra. Naudojantis iðleistais Tech-
nikos enciklopedijos tomais, dël tos kultû-
ros stokos dejuoti nereikia. Enciklopedijos
straipsniø atranka rodo ir Lietuvos þmoniø
(kuriems ta enciklopedija skiriama) techni-
kos kultûros lygá – jeigu straipsniai atitinka
skaitytojø poreikius, tai tie poreikiai yra pla-
tûs ir dideli; enciklopedijos rengëjø (auto-
riø, recenzentø ir redaktoriø) kolektyvas so-
lidus ir patikimas.
Lietuvos universitetø ir gamybos sfe-
ros iðugdyti inþinieriai, vis intensyviau ási-
traukdami á tarptautiná bendradarbiavimà,
iðeidami á pasaulinæ gamybos ir paslau-
gø erdvæ, pelno platø pripaþinimà. Jø in-
teresø globalumà, jø techninës erudici-
jos ir kultûros lygá rodo ir baigiama leisti
Technikos enciklopedija.
Prof. habil. dr. Algirdas ÈIÞAS
ðûs rezultatai gauti ir 14 savaièiø tyrus
ávairius gyvûnus.
Lazdynø rieðutai, kurie puikiai dera
Lietuvoje, taip pat pasiþymi antioksida-
ciniu aktyvumu, maþina maþo tankio li-
poproteinø oksidacijà.
Literatûroje skelbiamø tyrimø rezulta-
tai rodo, kad, padaugëjus kraujo plazmo-
je tokiø antioksidantø, kaip katechino, epi-
katechino, flavonoliø ir kartu vitaminø C
ir E, maþo tankio lipoproteinø oksidacija
sumaþëja dar ryðkiau. Taigi antioksidan-
tai ryðkiai padidina vidinës organizmo ter-
pës pajëgumà áveikiant oksidaciná stresà
ir kartu yra profilaktinë priemonë. Svei-
kos mitybos ir sveikos gyvensenos þmo-
nës turëtø bûti mokomi nuo maþens ir jos
laikytis visà gyvenimà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 19
 Kur mokslas
susitinka
visuomene?
su
Mokslas ir visuomenë yra glaudþiai su-
sijæ (1 pav.). Bet tà ryðá skirtingi þmonës
supranta ávairiai. O kaip já reiktø suprasti?
Ar tas ryðys reiðkia bûdà, kaip mokslo pa-
siekimai tenkina pagrindinius þmoniø po-
reikius? Ar jis reiðkia vaidmená, kurá patys
mokslininkai vaidina ávairiose visuomenës
gyvenimo srityse kaip tyrëjai, iðradëjai ar
atradëjai, pedagogai ar valstybininkai, ar-
ba tiesiog neabejingi pilieèiai?
1 pav. Mokslas – valdþia – visuomenë
Ar ðis ryðys susijæs su mokslø sandû-
roje vykstanèiu bendradarbiavimu, kuris
kuria geriausias mokslines inovacijas? Ar
jis yra poveikis, kuriuo mokslas daro átakà
kitiems visuomenës reiðkiniams, tokiems
kaip ekonominë gerovë, nacionalinis sau-
gumas, sveikatos prieþiûra ir apskritai gy-
venimo kokybë? Ar ne realus ryðys yra tas
kelias, kuriuo mokslinis poþiûris daro áta-
kà vieðajai visuomenës nuomonei? Atsa-
kymas yra taip. Ryðys reiðkia visas ðias
idëjas, susuktas á vienà mazgà.
Vaidmuo, kurá mokslas ir mokslinin-
kai vaidina visuomenëje – mokslinës nuo-
monës valdomas átakos laipsnis, moksli-
nës visuomenës reputacija objektyviai pa-
teikti áþvalgas, mokslui ir moksliniams ty-
rimams teikiami prioritetai – yra gyvybið-
kai svarbûs tautai ir lygiaverèiai mûsø de-
mokratiniams ir etiniams principams.
Mokslinio paþinimo ribos niekada ne-
atrodë teikianèios daugiau vilèiø nei da-
bar. Galimybiø gausu. Gyvename atradi-
mø – nuo nanotechnologijø (2 pav.) iki
protingøjø medþiagø ir bioinþinerijos, te-
20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Prof. Jonas GRIGAS, LMA
raherciniø vaizdø gavimo, stygø teorijos
ir stulbinanèiø kosminiø tyrimø (3 pav.) –
ir inovacijø amþiuje. Iððûkis yra kaip pa-
naudoti ðias galimybes þmoniø sveikatai
ir gyvenimui pagerinti, saugumui garan-
tuoti, geresniam visuomenës mokslo su-
pratimui, pagarbai ir ávertinimui.
2 pav. Nanovariklis
Mokslininko vaidmuo agoroje
Senovës graikai metaforiðkai agora
vadino vietà, kurioje vyko ávairiø visuome-
nës sluoksniø laisvas bendravimas. Val-
dþios sritis yra ástatymø leidyba ir vykdy-
mas, biurokratija, teismai ir visa teisëtvar-
ka bei teisësauga. Pramonë ir privatus
verslas (nuo pirkliø iki korporacijø) valdo
nekilnojamàjá turtà. Baþnyèia taip pat turi
savo vietà agoroje. Ne paskutinëje vieto-
je yra universitetai ir mokslo ástaigos su
profesûra ir studentais, kurie kuria ir for-
muoja ðalies ateitá. Todël agora yra visuo-
meninis ryðys.
Agora yra ten, kur visuomenë atsiren-
ka savo tiesas arba, kitais þodþiais, kà vi-
suomenë priima kaip faktus. Agora yra
ten, kur tautos lyderiai priima politinius
sprendimus. O koká vaidmená vaidina
mokslas? Kur ðioje arenoje stovi moksli-
ninkas? Ir kaip mokslininko nuomonë vei-
kia vieðosios nuomonës formavimà? Ádo-
mu pasekti, kaip mokslo vaidmuo keitësi
civilizacijos istorijoje?
Primityvioje visuomenëje agora ið vi-
so neegzistavo. Mokslas ir religija daþ-
niausiai buvo susiliejæ – burtininkai, uþ-
kalbëtojai ir þyniai jungë mokslo þinias su
religija. Vyriausybë, kaip tokia, buvo ar-
ba priklausoma nuo ðiø autoritetø, arba
jie turëjo átakà vyriausybës sprendimams.
Mokslo þinios buvo perduodamos þodþiu
tik iðrinktiesiems (karaliams, faraonams)
ir dideli atradimai buvo daromi retai arba
jø ið viso nebuvo. Todël tûkstantmeèiais
esminiai gyvenimo kokybës pagerinimai
vyko labai lëtai.
Renesanso epochoje mokslas pradë-
jo iðkilti kaip nepriklausomas visuomenës
reiðkinys. Atradimai ir iðradimai këlë þave-
sá. 1605 m. Francis Beikonas (Bacon) kny-
goje Mokslo paþanga (The Advancement
of Learning) raðë, kad jis ir kiti pritaria die-
viðkosios ir gamtos filosofijø pasidalijimui.
Kadangi Baþnyèia laikë savo átakoje die-
viðkàjà filosofijà, gamtos mokslai, kuriø re-
zultatus galima buvo patikrinti empiriðkai
(astronomija, optika, medicina), tapo pro-
to ir mokslo sritimi. 1620 metais Beikonas
paskelbë Novum Organum ir pradëjo kloti
mokslinës metodologijos pamatus. Ið jos
logiðkai iðplaukë proto ir pramoninës re-
voliucijos amþius, kuriame þiniø paieðka –
jø dëmesio centre buvo moksliniai tyrimai
ir taikomieji iðradimai – buvo nulemta eko-
nominio bûtinumo. Tada mokslas sekë ky-
lanèius visuomenës poreikius.
Paþvelkime á praëjusio amþiaus Jungti-
niø Amerikos Valstijø mokslà. Jo varomoji
jëga buvo partnerystë tarp vyriausybës ir
universitetø. Jos esmë – vyriausybës inves-
ticijos á fundamentaliuosius universitetø ty-
rimus. Ji buvo pagrásta trimis idëjomis. Pir-
ma, fundamentalieji tyrimai skatina inova-
cijas, kurios, savo ruoþtu, taikomos ekono-
mikos augimui ir nacionaliniam saugumui.
Antra, nors atradimø negalima numatyti, di-

3 pav. Palydovas tiria Þemæ
delës investicijos á mokslinius tyrimus su-
teikia pasitikëjimà, kad atradimø bus. Tre-
èia, investicijos eina per mokslà ir techno-
logijas á þmogiðkojo kapitalo plëtrà.
Mokslinio potencialo naudojimas lë-
më Amerikai Antrojo pasaulinio karo lai-
mëjimà. Mokslininkø darbai davë tautai
naujus ginklus, radarus, infraraudonuo-
sius detektorius, bomboneðius, raketas
lëktuvams ir torpedas laivams. Tiesa,
imigrantø moksliniai talentai buvo iðug-
dyti daugiausia Europos universitetuose.
Ypaè padidëjo JAV vyriausybës inves-
ticijos á mokslà po sovietø sputniko palei-
dimo, kai prasidëjo lenktynës dël domi-
navimo erdvës, energetikos, sveikatos,
transporto ir kituose tyrimuose, kurie da-
vë ir nenumatytø rezultatø. Pavyzdþiui,
1947 m. iðrastas tranzistorius pakeitë vi-
sà ðiuolaikinæ elektronikà nuo kompiute-
riø, foto ir kino kamerø iki lëktuvø, raketø
ir kosminiø laivø valdymo ir kosminiø ry-
ðiø tinklo (4 pav.).
Ðis mokslo plëtros modelis sukûrë ap-
Þemøjø orbitø palydovai
Ryðio kanalas erdvëje
Ryðio kanalas erdvëje
Ryðio Antþeminë stotis
kanalas patikrina pogalbius ir
gali sujungti su
þemyn á ym
Þemæ norimu numeriu
Va
ld
p ius
Abonentas su
palydoviniu
telefonu
4 pav. Ryðiai per Þemës palydovus
linkà, kurioje jau pusë amþiaus JAV domi-
nuoja pasaulio mokslo tyrimuose ir inova-
cijose. Nobelio premijas laimi daugiausia
amerikieèiai. Pusæ JAV ekonomikos augi-
mo lemia mokslo ir technologijø laimëji-
mai. Oro transportas, atominë energetika,
erdvës technologijos, telekomunikacijos,
televizija, kompiuteriai pakeitë gyvenimà
ir pagimdë naujas pramonës ðakas.
XXI amþiaus agora kia ðaliai. O kaip kitose ðalyse? Kinijoje 60
proc. bakalaurø yra fiziniø ir technologi-
Jà lemia daugelio pagrindiniø tenden-
niø mokslø, Taivane tokiø parengiama 41
cijø susiliejimas. Pirmoji yra daugiadaly-
proc. Galbût gaila, bet tyrimai rodo, jog
kiškumas. Jis átvirtintas paèiame moksle.
XXI amþiaus visuomenei reikia 5–10 proc.
Paimkime nanotechnologijas. Jei kaþkas
humanitarinio, 10–15 proc. socialinio ir 75–
papraðytø jus sukurti patikimesnius ðar-
85 proc. mokslinio (fiziniø mokslø) iðsila-
vus kareiviams, nejaugi pradëtume me-
vinimo þmoniø. Investicijos á mokslà ir stu-
dþiagø tyrimus molekuliniu lygiu? Tikriau-
dijas maþinamos, kai jas reiktø didinti.
siai ne. Vis dëlto mokslininkai, manipu-
liuodami medþiaga atominiu ir molekuli-
Dauginiai balsai. Dabar eksponentið-
niu lygiu, baigia kurti stiprius apsauginius
kai didëja informacijos kiekis ir jos priei-
rûbus kariams, vadinamus dinaminiais
namumas. Kaip tai veikia mokslininkø
ðarvais, kuriuos galima greitai padaryti
vaidmená ir vieðosios politikos formavi-
veiklius kovos lauke.
mà? Pilieèiams ir politikams didelæ átakà
Arba sukurta savaime susidaranèiø
daro þiniasklaida, skleidþianti, redaguo-
proteinø þelë, kuri stimuliuoja biologinius
janti, komentuojanti ir filtruojanti informa-
signalus, skatinanèius làsteliø augimà.
cijà. Rafinuotas verslas ne tik reklamuoja
Þelë gali pakeisti, pataisyti arba regene-
prekes, bet per þiniasklaidà formuoja ir
ruoti paþeistus audinius. Daugiadalykið-
visuomenës nuomonæ apie verslo rûðis
kumui yra bûdingas fundamentiniø ir tai-
ar naujus gaminius (chemikalus, vaistus,
komøjø tyrimø ryðys.
Kita tendencija yra globalizaci-
ja ir saugumas. Tarptautiniø ke-
lioniø ir palydoviniø ryðiø leng-
vumas, finansiniø ryðiø susi-
liejimas, prekiø, idëjø ir tech-
nologijø nuolatinis judëjimas,
elektroninis keitimasis infor-
macija internetu sulydë ago-
rà á globalø idëjø forumà. Tau-
tø ir kultûrø nepriklausomybë ta-
po sudëtingesnë nei kada nors is-
torijoje. Ði nepriklausomybë turi tei-
giamà ir neigiamà puses. Galime
naudotis visos þmonijos kûrybos vai-
siais, kurie yra labai ávairûs – nuo geres-
nio maisto iki ginklø (5 pav.). Kartu leng-
vai plinta ligos, narkotikai ar net teroristai.
Prireikë biometriniø pasø, kuriami hiper-
spektriniai þmoniø atvaizdai.
5 pav. Mokslo vaisiai
Iðplëtotos pramonës ðalys jauèia vis
didesná teroristø pavojø. Reikia ðalinti jo mobiliuosius telefonus ir kitus nesaugius
prieþastis. Fundamentiniai tyrimai ir ino- produktus). Pagaliau turime internetà,
vacijos leidþia tai padaryti, kuriant naujus globaliná stulbinanèios galios informaci-
vaistus, maistà, infrastruktûras, energijos jos ir dezinformacijos variklá, atvedusá mus
a
ðaltinius. Be to negali augti ir ekonomið- á informacijos amþiø.
lim
u
ga ka
l-
Ryðio
kai klestëti jokia ðalis. Mokslas yra galin- Kas atsitinka, kai politikà ir rinkà uþplûs-
al po tur
o
ka
n
,
ti i
sy ipt
o ki kanalas
aukðtyn ga jëga sprendþiant ðias problemas. Tai ta apsiðaukëliai ekspertai? Kai staiga atsi-
au re
a
kl k
si nu
nuo
Þemës ir yra tas ryšys, kur mokslas susitinka su randa autoritetai, pasirengæ palaikyti bet
b visuomene globaliai. koká poþiûrá? Rezultatas yra politikos, in-
Abonentas su
palydoviniu Darbo jëgos ir ðvietimo tendencijos. formacijos ir mokslo nuvertëjimas. Ði ten-
telefonu
Mûsø mokslinis potencialas sparèiai sens- dencija grasina supratimui mokslininko,
ta. Universitetø profesûra yra pensinio am- kaip neðaliðko, objektyvaus proto balso,
þiaus. Valdþios atlyginimø politika neska- taip pat autoritetingo mokslo vaidmens pa-
tina jaunimo pasiðvæsti mokslui. Mokymo dedant kurti protingà vieðàjà politikà.
kokybë mokyklose ir studijø universitetuo- Kaip þmonëms atpaþinti tiesà? Kaip vi-
se priklauso ne nuo krepðeliø. Ji blogëja. suomenei nuspræsti, kà laikyti faktais? Kaip
Geriausieji iðvyksta studijuoti á Vakarø uni- mûsø iðrinktieji politikai padaro naudingus
versitetus ir ten pasilieka. Iðvyko ir toliau sprendimus? Kas atsitinka tiesos sakyto-
iðvyksta ir daug sumaniausiø þmoniø. Kar- jams, kurie kalba faktais, prieðtaraujanèiais
tu moksliniai tyrimai vis daugiau tampa vyraujanèiai nuomonei? Ir kokiu pasitikë-
tarptautiniais, ateina tarptautinës korpora- jimo laipsniu vidutinis pilietis vertina moks-
cijos, kurioms reikalingas moksliðkai iðla- lininko balsà? Ar ðá balsà ið viso girdi?
vintas jaunimas. Vyriausybë neturi aiðkios
strategijos, kokiø specialistø ir kiek jø rei- Nukelta á 39 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 21
 Ke l i o n ë s u þ r a ð a i

L
Prof. Remigijus OZOLINÈIUS

ietuvos turistai, vaþiuodami á In-

dijà, daþniausiai renkasi ðiaurinæ jos dalá.
Taèiau ne maþiau ádomi ir pietinë Indija.
Mûsø kelionës, á kurià praëjusiø metø
gruodá su grupe draugø iðsiruoðëme pra-
leisti kalëdiniø atostogø, marðrutas turë-
jo eiti per Mumbajø. „Vakar Indijos verslo
sostinë Mumbajus virto kovos lauku. Ai-
dëjo ðûviai ir bombø sprogimai. Jie su-
këlë tikrà chaosà didþiuliame mieste. Ke-
lios teroristø grupës uþpuolë prabangius
vieðbuèius, vienà populiarø restoranà,
sausakimðà traukiniø stotá ir þydø organi-

Indiðkos
Ðiva viename ið Pietø Indijos kaimeliø Kalëdos
zacijos bûstinæ – ið viso deðimt objektø.
Pirminiais duomenimis, þuvo maþiausiai
101, daugiau kaip 300 buvo suþeisti...“
Taip apie Mumbajø tada raðë Lietuvos
dienraðèiai. Mûsø kelionë buvo suplanuo-
ta maþdaug prieð pusmetá, beveik prieð
tris mënesius nupirkti bilietai á Mumbajø,
todël dël kaþkokiø „smulkmenø“ atðauk-
ti kelionës nesinorëjo... Juolab kad, pa-
sak vieno ið mano bendradarbiø, bomba
á tà paèià vietà du kartus nekrenta...
„Jûs galite pamilti Indijà, galite jos ne-
kæsti, bet pasaulio suvokimas jau nebus
toks, koks buvo iki ðiol“,– prieð iðvaþiuo-
damas internete skaièiau tokias eilutes ir
dabar turiu pripaþinti, kad tai tiesa...
Taèiau ðiame straipsnyje nesiruoðiu
pasakoti visos kelionës áspûdþiø, bet no-
riu pasidalyti tomis akimirkomis ir tomis
mintimis, kurios yra susijusios su prieð-
kalëdiniu laikotarpiu tokioje tolimoje ir, de-
ja, mums menkai paþástamoje ðalyje...
nietis – þaibiðkai, t.y. per 7 val. Nors 5 val.
ryto, Mumbajus mus pasitinka 270 C karð-
èiu ir drëgme. Pasijuntame kaip pirtyje...
Á Mumbajø mes dar gráðime, o dabar
mûsø kelionës tikslas – Pietø Indijos vals-
tijos Kerala ir Tamilnadu. Keraloje ir Ta-
milnadu ne tik graþi gamta, veðlûs ato-
gràþø miðkai, bet ir auginama apie penk-
tadalis visos Indijos arbatos. Nors šios
valstijos greta, bet jos gana skirtingos. Ke-
rala – viena ið dabartiniu metu turtingiau-
siø Indijos valstijø (Indijoje vidutiniðkai 35
Grupë draugø, sumaniusiø praleisti
kalëdines atostogas Indijoje, paèiame
pietiniame ðios ðalies taðke, kur savo
vandenis suneða Arabijos jûros, Indijos
vandenyno ir Bengalijos álankos
vandenys.. Ið kairës: Antanas, Eugenija,
Saulius, Kristina, Kæstutis, Alvyda, Gina
ir ðiø eiluèiø autorius

Pirmieji áspûdþiai, arba atsitiktinë

Ðiva Sri Meenahshi Amman
ðventykloje Tamilnadu
paþintis su pasiryþëliu aukai, apie
kurià mes neturime jokio supratimo
Indija pradeda stebinti daug anksèiau
nei iðlipi ið lëktuvo... Pasirodo, èia laikas
nuo europinio skiriasi ne 3 ar 4 valando-
mis, o lygiai 3,5 val. Pildant deklaracijas,
antroje jos pusëje nurodoma, kad ðalies
sveèiai privalo registruotis policijoje, jei
numato bûti ilgiau nei 180 dienø. Taèiau
jeigu esi Pakistano gyventojas, registruo-
tis privalai per 24 val., o jei esi afganista-

22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

 Ke l i o n ë s u þ r a ð a i
Ryðkûs moterø ,,saree”, vyrø ,,lunkey” ir
triraèiai ,,tuk-tukai” – neatskiriama Pietø
Indijos tautø gyvenimo dalis

skaièius (Keraloje valdþia leidþia turëti tik

2 vaikus), ir kalba jø kitokia, jie ir blogiau
gyvena… Tarp Tamilnadu ir Keralos valsti-
jø yra siena. Ant jos árengti pasienio pos-
tai, ðlagbaumai.
Tamilø pasienio darbuotojai stropiai uþ-
siraðinëja mûsø maðinos numerius. Sun-
ku suprasti, kam reikalingas tas pasienio
postas, jei netikrina net pasø... Taèiau pa-
sienio pareigûnai mielai sutinka nusifotog-

proc. þmoniø gyvena þemiau skurdo ri- Áëjimas á ðventyklà Keralos sostinëje
Thiruvananthapuram
bos, o Keraloje – tik 25 proc.). To nepa-
sakysi apie Tamilnadu. Oficialios Keralos
kalbos – anglø, hindi ir malayalam, o Ta-
milnadu – anglø ir tamilø. Tamilnadu – pa-
ti „pieèiausia“ Indijos valstija. Ðadþi, mû-
sø vairuotojas, gyvenantis Keraloje, sa-
ko, kad Tamilnadu visai kitoks klimatas –
ten daug ðilèiau ir þmonës ten visai kitokie
– daugiau indusø (ðià religijà iðpaþásta apie
90 proc. gyventojø), jiems galima gerti ir
rûkyti vieðose vietose, neribojamas vaikø

Dramblio
palaimini-
mas Sri
Meenahshi
Amman
šventykloje Suðindram ðventyklos bokðtas

Keralos
dram-
bliai ir jø
vadelio-
tojai

rafuoti su mûsø moterimis. Kai jos sprun-

ka á tualetà, vienas ið jø suðunka:
- Water (angl. vanduo)!
Mat skubëdamos jos uþmirðo ið gre-
ta esanèio rezervuaro, panaðaus á ðulinio
rentiná, pasisemti puodukà vandens... Juk
èia tualetinio popieriaus nëra...
Pasienio postas árengtas ant paèios
kalno keteros, todël á Tamilnadu leidþia-
mës serpentinais vingiuojanèiu keliuku,
kaþkuo primenanèiu gruzinø Karo kelià...
Vienas ið 12 Sri Meenahshi Amman
Nukelta á 40 p. ðventyklos bokðtø

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 23

 Prie
Prof. Stasys VAITEKÛNAS
LKMA akademikas

Saragosa – Aragono ðirdis ir didybë

Madridas
Ðvè. Mergelës Marijos
Kolonos bazilika
Izabelës kiemas
Aljaferios rûmuose
Aragonas – tai istorinë etnografinë ir
autonominë sritis Ispanijos ðiaurinëje da-
lyje, susidedanti ið trijø provincijø: Hu-
escos, Saragosos ir Teruelio. Sritis uþ-
ima kalvotà Aragono lygumà, kurià su-
daro sausos stepës ir pusdykumës.
Ðiaurëje – giliø slëniø iðraiþyti Pirënø kal-
nai. Auginama daugiausia grûdinës kul-
tûros, o drëkinamose þemëse ugdoma
sodininkystë, darþininkystë, vynuoginin-
kystë. Daug kur galima iðvysti pavieniø
alyvmedþiø ir jø giraièiø. Gyvulininkystë
turi maþesnæ svarbà, nors jos produkci-
ja, ypaè ávairûs vytinti kiauliø kumpiai, þi-
nomi viso pasaulio gurmanams. Madri-
de ir kituose didesniuose miestuose te-
ko pietauti kumpiø muziejuose-restora-
nuose, kurie lyg priekaiðtas lietuviui, kad
savo namuose nebemokame pagamin-
ti kiaulienos skanëstø, kuriuos dar taip
neseniai ruoðdavo mûsø seneliai ir të-
vai. Kiauliena, aviena ir jø gaminiai, kaip
ir vynuogiø vynai, – svarbûs Ispanijos
eksporto produktai, papildantys automo-
biliø, elektrotechnikos ir elektronikos,
tekstilës, plastikø, avalynës, konservø ir
kitø gaminiø pardavimà pasaulio rinko-
se. Aragono provincijoje pagaminama
apie 15 proc. Ispanijos elektros energi-
jos, kasami lignitai, geleþies, aliuminio
rûdos, gerai iðplëtotos ávairios pramonës
ðakos. Nors Ispanija turi gerai iðplëtotà
pramonæ, bet nedideliuose valstieèiø
ûkiuose galima iðvysti ir jauèiais traukia-
mà arklà.
Aragono sritis turi ilgà ir turiningà is-
torijà, kuri prasideda nuo III a. pr. Kr., kai
jos teritorijà uþkariavo romënai; vëliau
vestgotai ir maurai. VIII a. èia vieðpatavo
Kordobos kalifatas. Visi jie paliko pëdsa-
kø architektûroje, mene, tradicijose. IX a.
frankø ir langobardø karalius Karolis Di-
dysis èia sukûrë Argo grafystæ. 1035 m.
Pavaros karalius Sanèas III ákûrë Arago-
no karalystæ, kuri netrukus iðsiplëtë, pri-
jungdama Navarà, Katalonijà, kai kurias
dabartinës Italijos bei kitas teritorijas ir
tapo dominuojanèia politine jëga vaka-
rinëje Vidurþemio jûros dalyje. Dabar
Aragonas – autonominë Ispanijos kara-
lystës dalis, kuri uþima apie 9,5 proc. ða-
lies teritorijos ir kurioje gyvena 2,4 proc.
karalystës þmoniø.

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1


Ebro upës...
Aragono ðirdis – provincijos sostinë,
pramonës ir kultûros centras Saragosa
(Zaragoza). Miestas ásikûræs abipus Ebro
upës, netoliese stûksanèiø Pirënø kalnø
pietiniame ðlaite, pagal gyventojø skaièiø
beveik prilygstantis Vilniui, pagal dydá –
penktas miestas ðalyje. Miestas turi ne tik
ádomià praeitá, kuri svarbi visos Ispanijos
istorijai. 27 m. pr. Kr. já ákûrë romënai. XI a.
ir XII a.pradþioje buvo emyrato centras.
1118 m. tapo Aragono sostine. Miestas pa-
saulio turistus traukia savo architektûra, is-
toriniais paminklais, parodomis ir mugë-
mis. Laisvà nuo paskaitø savaitgalá patrau-
kiu á miestà pasiþvalgyti.
Þavi siauros gatvelës, pasidairau po is-
paniðkà Mercado de Lanuza turgø, kuria-
me gausybë darþoviø, ávairiø jûros gëry-
biø, mësos gaminiø, sûriø, prieskoniø. Pir-
këjai vaikðto ið lëto, apþiûri prekes, derasi.
Regis, tai malonu abiem pusëms – ir pir-
këjams, ir pardavëjams. Kalbëtis, keistis
nuomonëmis – bûdingas ispanø gyveni-
mo bruoþas. Vidurdiená turgus uþsidaro,
miestas iðtuðtëja. Siesta. Dauguma ilsisi
namuose ar iðvyksta á uþmiestá. Nesitikëk
papietauti ir kokioje kavinëje – siesta ir jo-
je. Netgi musës kaþkokios aptingusios, o
gatvëje atsidûræs ðunelis lekuoja ir palai-
mingai iðsitiesia medþio ar namo ðeðëly-
je. Tik vëlø vakarà miestas atgimsta. Prisi-
pildo kavinës, pakvimpa cigarø dûmai, pa-
sigirsta gitarø garsai. Uþsuku á kavinæ, bet
visos vietos uþimtos, tik jauèiu susirinku-
siø þvilgsnius. Suprantu, kad tai sava pub-
lika, kur vienas kità paþásta jau ne vienus
metus. Jiems yra apie kà pasikalbëti ar tie-
Saragosos
universiteto
Paraninfo
administra-
cijos
pastatas
Fontanas ir
pakrypusi
ðv. Magda-
lenos
baþnyèios
varpinë
(,,antrasis
Pizos
bokðtas”)
Saragosoje
siog malonu susitikti savøjø rate. Turistui
tenka ieðkotis vietos kitur.
Sekmadienio ryte prie vieðbuèio susi-
tinkame su Saragosos universiteto Socia-
liniø mokslø instituto direktoriumi José Ma-
nueliu Lasierra Estebanu, vienu ið nedau-
gelio puikiai kalbanèiø angliðkai. Patrau-
kiame á miesto centrà prie Ebro upës. Kuo
arèiau jo, tuo labiau ásijungiame á þmoniø
minià. Vyrai kostiumuoti, nors karðta visi
su kaklaraiðèiais, moterys apsirengusios
puoðniais aragoniðkais apdarais, o vaikai
iðpuoðti, kaip savo palydovui sakau, „kaip
angelai“. Gal kokia didþiulë ðventë? Pro-
fesorius paaiðkina, kad tai áprastinis sek-
madienis, kai visi ðeimos nariai eina á baþ-
nyèià. Einame ir mes. Prieð akis atsiveria
áspûdingiausias statinys – didinga baroki-
në Ðvè. Mergelës Marijos Kolonos bazili-
ka (Basilica de Nuestra Seòora del Pilar),
pastatyta XVII–XIX a. Bazilika turi 11 kupo-
lø, dengtø ryðkiø spalvø plytelëmis ir èer-
pëmis. Viduje Ðventojoje koplyèioje ant ko-
lonos stovi sidabru spindinti, gëlëmis ið-
puoðta stebuklinga laikoma nedidelë Mer-
gelës Marijos statula. Jos apsiaustas (man-
ta) kasdien keièiamas. Piligrimai, kuriø
gausu ið viso pasaulio, uþeina uþ koply-
èios pabuèiuoti atidengtos kolonos dalies.
Bazilikos vidø puoðia garsiausiø meninin-
kø – F.Ch. Gojos, A.Velaskeso – freskos.
Maldai sustiprinti tikintieji uþdega ilgas di-
dþiules þvakes, sukurianèias ypatingà pa-
Paminklas didþiajam ispanø
tapytojui F. Gojai Saragosoje
maldumo atmosferà. Pilioriø Dievo moti-
na yra ne tik Ispanijos, bet ir visø ispanið-
kai kalbanèiø ðaliø, ypaè Lotynø Ameriko-
je, globëja.
Po Ðv. Miðiø þmonës neskuba iðsiskirs-
tyti. Ðeimos aplink aikðtæ esanèiuose res-
toranuose, baruose susëda pietauti, pasi-
dþiaugti vienas kitu, pakalbëti. Nëra èia
skirtumo tarp seno ir jauno, tarp sveiko ir
neágalaus. Visi jie lygûs, visi jie – ðeima,
kurios tradicijos Ispanijoje gilios ir stiprios,
o motinos kultas siekia viduramþius. Net-
gi visada kaþkur skubantis jaunimas þino,
kad pakilti nuo stalo ne laiku bûtø didþiau-
sias netaktas, neiðsiauklëjimo parodymas.
Su draugais galës susitikti tik vëliau. Gal
dël to, bûnant ðalyje, susidaro klaidingas
áspûdis, kad impulsyvûs ispanai lyg ir tin-
gûs, bet vëliau pastebi, kad tai tikslûs, vis-
kà savo laiku padarantys darbðtûs þmo-
nës. Matyt, dël to ir Ispanijos ekonomika ir
kultûra vis labiau pastebima, turi átakos Eu-
ropos Sàjungos gyvenimui.
Nukelta á 33 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 25

Vytautas BASYS
LMA BMGMS pirmininkas Bioateitis: gamtos ir
LMA skelbdama konkursus daugelá me-
tø premijomis apdovanoja Lietuvos jaunuo-
sius mokslininkus ir studentus. Konkur-
sams pateiktø darbø vertinimas komisijo-
se sukelia nemaþai diskusijø, nes neretai
nelengva nustatyti, koks konkurso dalyvio
individualus indëlis á nuveiktà darbà. Todël
LMA BMGMS jau senokai diskutuojama,
kad reiktø rengti konferencijas, kuriose jau-
nieji mokslininkai skaitytø praneðimus ir bû-
tø galima akivaizdþiai ásitikinti jø gebëjimais
ne tik parengti, bet ir perskaityti praneðimà.
Komisijø nuomone, daug gerø moksliniø
darbø nesulaukia nei mokslininkø, nei vi-
suomenës dëmesio. Pagaliau manoma,
kad, rengiant jaunøjø mokslininkø konfe-
rencijas LMA, ávairiø mokslo krypèiø atsto-
vai bendrose konferencijose galëtø paben-
drauti ir pamatyti, kà daro gretimø ðakø jau-
nieji mokslininkai, kokiais mokslinio tyrimo
metodais naudojasi, o kartu praplësti ir pa-
gilinti þinias. Galbût tai paskatintø jaunøjø
mokslininkø bendradarbiavimà integruojant
ávairias moksliniø tyrimø idëjas. LMA vienas
ið veiklos uþdaviniø – skatinti mokslo þiniø
sklaidà visuomenëje, rengti jos nariø susi-
Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslo
finansavimo priemonë – Visuotinë dotacija
Aukðto lygio mokslininkø individualiems projektams
bus paskirstyta 120 mln. litø
Lietuvos mokslo taryba paskelbë kvie-
timà aukðto lygio mokslininkams teikti pa-
raiðkas moksliniø tyrimø finansavimui pa-
gal Visuotinës dotacijos (Global Grant)
priemonæ. Ði priemonë mokslininkams pa-
dës ágyvendinti ambicingiausius moksliniø
tyrimø projektus – pirmà kartà Lietuvoje
bus finansuojami paèiø mokslininkø inici-
juoti daugiameèiai tyrimai, padengiant vi-
sas jø ágyvendinimui reikalingas iðlaidas.
26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
gyvybës mokslø
perspektyvos
tikimus su mokslo atstovais, tad kas gi gali
bûti geriau, kaip LMA nariø susitikimai su
ateities mokslininkø karta bendruose ren-
giniuose-konferencijose.
Dël ðiø ir kitø paskatø LMA BMGMS an-
trà kartà surengë jaunøjø mokslininkø kon-
ferencijà „Bioateitis: gamtos ir gyvybës
mokslø perspektyvos“. 2009-12-15 ávyku-
sios konferencijos trijose sekcijose per-
skaityta 18 praneðimø, jø aptarime ir dis-
kusijose aktyviai dalyvavo skyriaus nariai
A.Grigelis, V.A.Tamoðiûnas, V.Basys, V.Bû-
da, V.Ðikðnys, M.Þalakevièius, universite-
tø ir mokslo institucijø atstovai D.Matulis,
J.Maþeika,V.Veikutis, G.Þukauskas ir kiti.
Geomokslø sekcijoje praneðimus per-
skaitë Geologijos ir geografijos instituto at-
stovai Þ. Skuratoviè (,,Tritis ir radioanglis Ig-
nalinos AE aplinkoje”), J.Ðaèkus (,,Pietryèiø
Baltijos raidos analizë taikant geologinio mo-
deliavimo metodus”), J.Þikulinas (,,Lietuvos
Pagal visuotinës dotacijos priemonæ vie-
nam dvejø–ketveriø metø trukmës moksli-
niø tyrimø projektui, kurá ágyvendina atski-
ras mokslininkas arba mokslininkø grupë,
bus skiriama nuo 200 tûkst. iki 1,6 mln. litø.
Bendra Visuotinës dotacijos suma yra
120 234 tûkst. litø. Pirmuoju kvietimu nu-
matyta paskirstyti 40 mln. litø. Tikimasi, jog
uþ ðias lëðas Lietuvos mokslo ir studijø ins-
titucijose bus ádarbinta apie 400 mokslinin-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
hidrografinio tinklo kaita XX a.”) ir Vilniaus
universiteto mokslininkë J.Turèinienë (,,Oro
temperatûros erdvinio lauko Lietuvoje tyri-
mas”). Paþymëtinas J.Ðaèkaus disertacinio
mokslinio darbo pristatymas, puikus duome-
nø demonstravimas, jo gebëjimas dalyvauti
diskusijose, taip pat J. Turèinienës praneði-
mas ir ádomios, praktiniu poþiûriu reikðmin-
gos iðvados apie tyrimø naudojimà suda-
rant orø prognozes.
Biologijos sekcijoje praneðimus skaitë
Ekologijos ir Botanikos institutø jaunieji
mokslininkai. Apie dirvoþemyje vykstanèiø
procesø tyrimø rezultatus – A. Matusevièiû-
të (,,Biologiniø procesø rekultivuojamuose
dirvoþemiuose tyrimai”) ir V. Dirginèiûtë-Vo-
lodkienë (,,Atspariø sunkiesiems metalams
dirvoþemio mikomicetø populiacijø ir jø vaid-
mens dirvoþemio procesuose analizë”). Jø
iðvadose nurodoma, kad atlikti moksliniai ty-
rimai leidþia ávertinti dirvoþemio paþeidimo
kø, kurie ágyvendins apie 200 aukðto lygio
mokslininkø inicijuotø projektø.
„Lietuvos mokslo finansavimo sistema
iki ðiol stokojo tarptautinæ praktikà atitin-
kanèiø priemoniø, padedanèiø mokslinin-
kams ágyvendinti reikðmingus individualius
sumanymus, nepriklausomus nuo institu-
cinio planavimo ir reikalaujanèius keleriø
metø sutelkto darbo“, – teigia Lietuvos
mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugeni-
jus Butkus.
Anot jo, Visuotinë dotacija turëtø ákvëpti
perspektyviuosius ðalies mokslininkus bei
tiriamàjá darbà uþsienyje atliekanèius jau-
nuosius jø kolegas, nes tai naujas pusla-
pis Lietuvos mokslo istorijoje, kuris bus
reikðmingas siekiant plëtoti aukðèiausio ly-
lygá ir prognozuoti jame vykstanèius proce-
sus, dirvoþemio mikroorganizmø atsparumà
sunkiesiems metalams. S.Radþiûtë energin-
gai ir ádomiai pristatytame praneðime „Kai-
romonø ir fotosensibilizatoriø, veikianèiø Li-
riomyza bryoniae (Diptera, Agromyzidiae), ty-
rimai“ pateikë naujø duomenø apie fotoin-
sekticidø (fotosensibilizatoriø) naudojimà ko-
vai su þemës ûkio kenkëjais; panaðios te-
matikos buvo ir M.Þiþytës praneðimas (,,Cuk-
riniø runkeliø rizomanijà sukelianèio viruso
identifikacija ir charakterizavimas”).
V. Palinauskas (Ekologijos institutas)
paskelbë naujausius jau pirmojoje 2008 m.
konferencijoje pristatyto mokslinio tyrimo
rezultatus, apibendrintus disertaciniame
darbe. Jis perskaitë labai ádomø praneði-
mà apie paukðèiø maliarijà sukelianèiø pa-
razitø tyrimus (,,Paukðèiø maliariniø para-
zitø (Plasmodium, Haemosporida) ekspe-
rimentiniai tyrimai: tradiciniø ir molekuliniø
duomenø saitai”) ir teigë, kad polimerazës
grandinës paremtø ir tradicinës parazito-
logijos (mikroskopijos) metodø, naudoja-
mø tiriant paukðèiø maliarinius parazitus ir
kitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria.
Daugiausia praneðimø (9) perskaityta
biomedicinos, biochemijos ir biotechnolo-
gijos sekcijoje.
Biotechnologiniø moksliniø tyrimø sri-
èiai skirti Biotechnologijos instituto atstovø
R.Chaleckio ir Z.Toleikio (,,Hsp90 ðapero-
no biotermodinaminiai tyrimai”), G.Kostiuk
(,,Monomerinës restrikcijos endunukleazës
BenI pavertimas viengrandininius trûkius
ávedanèia nukleaze”), R. Sukackaitës (,,Re-
strikcijos endonukleazës BpuJI struktûriniai
ir funkciniai tyrimai”) praneðimai, kuriuose
nagrinëjami ávairûs molekulinës biologijos
tyrimai siekiant iðaiðkinti mechanizmus, ku-
rie gali bûti reikðmingi kuriant vaistus vëþiui
gydyti. Ádomø praneðimà apie bioelektro-
katalizës reiðkinio, kai fermentas gali reok-
siduotis ant elektrodo pavirðiaus be papil-
domø procesà greitinanèiø medþiagø, tyri-
mus perskaitë Biochemijos instituto atsto-
vë E. Voitechoviè (kartu su I. Ðakenyte, te-
ma „Baltymø ir anglies struktûrø suderina-
mumas ateities technologijoms“).
gio mokslinius tyrimus ðalyje ir stiprinti Lie-
tuvos mokslo tarptautiná konkurencingu-
mà bei padës ásitvirtinti gabiausiems jau-
niems mokslininkams.
Visuotinës dotacijos parama skiriama
tarptautinio lygio mokslininkø projektams,
padengiant tyrëjø atlyginimus, árangos ási-
gijimo ir administravimo iðlaidas. Á Visuoti-
nës dotacijos paramà gali pretenduoti ða-
lies ir uþsienio mokslininkai teikdami pa-
raiðkas bet kokios srities tyrimui atlikti. Jie
taip pat gali rinktis Lietuvos mokslo ir stu-
dijø institucijà, su kuria paranku ágyven-
dinti projektà.
„Dotacija neriboja tyrimø temø, o pa-
grindiniai projektø atrankos kriterijai yra pa-
reiðkëjo mokslinë kvalifikacija, projekto ko-
Daug praneðimø buvo skirta medici-
nai, juos perskaitë Kauno medicinos uni-
versiteto jaunieji mokslininkai. M. Kaðë-
tos ir bendraautoriø praneðime „Automa-
tinës gerklø ligø klasifikavimo sistemos
kûrimas“ pateikti gydytojø, matematikø ir
programuotojø bendro darbo rezultatai
siekiant sukurti automatinæ organiniø ger-
klø ligø klasifikavimo sistemà, susiejant
trijø skirtingø rûðiø informacijos ðaltinius:
balso signalà, mikrolaringoskopinius vaiz-
dus ir paciento klausimyno duomenis. Au-
toriai numato sukurti patikimà ir kliniðkai
pritaikomà patariamàjà sprendimo priëmi-
mo sistemà; jø darbas iðties novatoriðkas.
Apie dantø ðaknø kanalø minkðtøjø
plombiniø medþiagø toksiðkumo tyrimo
rezultatus praneðimà perskaitë G.Lodie-
në. Naudodama laboratorinius ir moleku-
linës biologijos metodus (apoptoziniø làs-
teliø vertinimas), autorë tiria dantø ðaknø
kanalams gydyti naudojamø medþiagø
cheminiø komponentø átakà pulpos, apy-
danèio ir kitiems audiniams.
KMU IV ir V kurso studentai A.Paè-
kauskas ir A. Raèkauskas perskaitë didelá
konferencijos dalyviø susidomëjimà su-
këlusá praneðimà „Radiodaþninës ir krio-
energijø destrukcinio poveikio ir miokar-
do paþaidos ypatumø palyginamoji ana-
lizë“, kuriame apibendrino gyvûnø eks-
perimentiniø tyrimø rezultatus. Naudota
termovizinë technika, kurios dëka vizua-
liai ir histologiðkai buvo vertinama mio-
kardo paþaida, konferencijos dalyviams
átaigiai pademonstruotos ðiuolaikinës
technologijos ir kardiochirurgijos bei kar-
diologijos ateities galimybës.
Molekulinës biologijos metodø nau-
dojimà þmogaus paveldimø daugiafakto-
riniø ligø etiologijai iðaiðkinti savo prane-
ðime (,,Su uþdegiminëmis þarnø ligomis
siejamø vieno nukleotido polimorfizmø,
nustatytø viso genomo sàsajø studijø me-
tu, genetinë analizë Baltijos ðaliø popu-
liacijose”) pademonstravo KMU Gastro-
enterologijos klinikai atstovavusi J.Ðven-
toraitytë su bendraautoriais. Iðties áspû-
dingas ir ðiuolaikinis tyrimas, demonstruo-
kybë bei tyrimo perspektyvumas“, – pa-
aiðkina Tarybos Paramos tyrëjams skyriaus
ir projekto vadovë Eglë Vaitkutë.
Visuotinë dotacija sudaro sàlygas
mokslininkui gilintis á tyrimà, perduodant
administravimà ir finansiniø procedûrø vyk-
dymà mokslo ir studijø institucijai. „Svar-
bu ir tai, jog pagal já numatoma padengti
priimanèiosios mokslo ir studijø instituci-
jos iðlaidas pagal Lietuvoje galiojanèius
ástatymus, todël mokslininkui gali bûti skir-
tas profesoriaus arba vyriausiojo mokslo
darbuotojo atlyginimas su visais priedais“,
– dësto E. Vaitkutë.
Paraiðkos pagal pirmàjá kvietimà pri-
imamos iki ðiø metø vasario 28 d. Kvieti-
mas paskelbtas pagal Lietuvos mokslo ta-
jantis dabartinius mokslo siekius ir kryp-
tis nustatant genetiniø þymenø sàsàjà su
lëtiniø uþdegiminiø þarnyno ligø rizika,
genetiðkai determinuojamø faktoriø reikð-
mæ etiologijoje.
Apie geriamojo vandens ir sveikatos
sàsajas tiriant Varënos rajono gyventojus
praneðimà perskaitë VU MF studentai
V.Asejevas ir R.Cimošas.
Visiems konferencijoje skaitytiems
praneðimams bûdinga tai, kad moksli-
niuose tyrimuose naudotos aukðtosios
technologijos, labai plaèiai taikomi mole-
kulinës biologijos metodai, daugelis tyri-
mø atlikti bendradarbiaujant keliø moks-
lo ðakø atstovams, daugelis praneðimø
atitiko konferencijos moto – mokslo per-
spektyvos. Tai rodo, kad Lietuvoje moks-
las, nepaisant ekonominiø sunkumø, yra
paþangus, jame dalyvauja gausus talen-
tingø jaunø þmoniø bûrys.
Jaunøjø mokslininkø konferencija bus
tradicinë kasmetinë, o LMA savo ruoþtu
skatina ir skatins jaunøjø mokslininkø ak-
tyvumà. Kaip þinoma, LMA yra pasiraðiu-
si Savitarpio supratimo memorandumà su
Lindau Nobelio premijos laureatø susiti-
kimø taryba bei Lindau Nobelio premijos
laureatø susitikimø prie Konstancos eþe-
ro fondu, ir tai sudaro sàlygas jauniesiems
Lietuvos mokslininkams dalyvauti ðio fon-
do organizuojamuose susitikimuose su
Nobelio premijos lauretais. Viena ið kan-
didaèiø dalyvauti ðiame susitikime 2010
m. tapo Ieva Sliesoraitytë, 2008 m. jau-
nøjø mokslininkø konferencijoje pristaèiu-
si moksliná darbà biomedicinos sekcijoje
tema „Hibridiniø sistemø taikymas nusta-
tant C reaktyvaus baltymo ir iðeminio
komponento átakà glaukomos patogene-
tiniame procese“. Tikëtina, kad ir 2009 m.
konferencijos kai kurie dalyviai turës gali-
mybæ dalyvauti susitikime su Nobelio pre-
mijos laureatais 2011 metais. Tai paskata
dirbti, kurti ir nesustoti, iðnaudoti galimy-
bes ir gabumus Lietuvos labui.
Konferencijos organizavimà parëmë ir
savo gaminiø ekspozicijà surengë UAB
„Fermentas“.
rybos ágyvendinamà 2007–2013 m. Þmo-
giðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos
3 prioriteto Tyrëjø gebëjimø stiprinimas
VP1-3.1-ÐMM-07-V priemonæ „Parama
mokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinei veiklai
(visuotinë dotacija)“.
Iðsamesnë informacija:
Lietuvos mokslo tarybos Paramos tyrë-
jams skyriaus vadovë Eglë Vaitkutë
Tel. (8-5) 261 02 06, el. paštas evaitku-
te@ktl.mii.lt
Lietuvos mokslo tarybos Paramos tyrë-
jams skyriaus specialistas Saulius Burbulis
Tel. (8 5) 2 261 933, el. paštas sburbu-
lis@ktl.mii.lt.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 27
 Betoninis takas, kuriuo lemtingam skrydþiui kilo Darius ir Girënas
Specialiai MG ið JAV
Povilas Sigitas KRIVICKAS
Pietinio Manhatano Broad gatvëje
dunkso impozantiðkas statinys su uþra-
ðu virð portalo ,,The New York Stock Ex-
change” (,,Niujorko fondø birþa”). Prie-
ðais pastatà matyti vieniðas plonas me-
delis, o ties juo ðaligatvyje bronzinë plokð-
të. Joje paraðyta, kad daugiau kaip prieð
du ðimtus metø (1792 m. geguþës 17 d.)
šioje vietoje susirinkæ pirkliai pirmàkart su-
sitarë pasikeisti ne paèiomis prekëmis,
bet jas patvirtinanèiais dokumentais. Taip
atsirado Niujorko birþa. Ta proga paso-
dintas medelis, kurá vëliau tekdavo nuo-
lat atnaujinti, nes jis negalëjo ilgam ási-
tvirtinti kietame uoliniame grunte. Uþtat
pati Niujorko birþa áleido tokias gilias ðak-
nis á ekonomikos dirvà, kad tapo lemtin-
gu veiksniu ne tik JAV, bet ir viso pasau-
lio prekiø bei paslaugø apyvartoje.
Kurðius – pirmasis mokytojas
Daug kartø teko kilti á Niujorko birþos
treèio aukðto galerijà, skirtà þiûrovams.
Kiekvienàsyk þvelgiant á storu stiklu atskir-
tà poros Vilniaus geleþinkelio stoèiø dy-
dþio salæ, nusmelkdavo mintis, kad ðtai
èia ðià sekundæ vyksta didþioji drama ar-
ba didysis þaidimas. Jame vieni dalyviai
laimi milijonus, o kiti lygiai tiek pat pralai-
mi, nes nieko pasaulyje nëra daugiau ne-
gu yra. Kitapus salës kokiø penketo met-
rø aukðtyje siauroje ilgoje ðvieslentëje
sparèiai bëga kompanijø santrumpos ir
skaièiai, rodantys jø akcijø kursà ðiuo mo-
mentu.
Taèiau tàkart mane labiau domino ne
garsusis medelis, bet kita atminimo len-
ta, pritvirtinta prie áëjimo á garsiausià pa-
saulio birþà. Plokðtëje angliðkai paraðy-
ta: ,,Pirmoji lotyniðka Naujojo Amsterda-
mo mokykla buvo ákurta ðioje vietoje 1659
metais daktaro Aleksandro Karolio
Kuršiaus Kurcijaus, lietuvio didiko ir moks-
28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Atminimo lenta dràsiesiems Lietuvos lakûnams Floyd
Bennett Field oro uosto administraciniame pastate
Lietuviðki
garbës þenklai
Niujorke
beno oro paðtà ið Ðiaurës Amerikos á Eu-
ropà, nors tebëra mëginimø tai nuginèy-
ti. Tuos faktus galima suþinoti skaitant di-
Centrinëje didþiojo Niujorko dþiulæ bronzinæ lentà Floyd Bennett Field
dalyje – Manhatane – yra graþiai oro uosto administraciniame pastate. Ne-
toli jo dunkso senieji angarai, kuriø vie-
Lietuvà primenanèiø pëdsakø. name Lituanica buvo ruoðiama didþiajam
skrydþiui. Jis ir prasidëjo èia pat iki mû-
sø dienø iðlikusiu pakilimo taku. Giedrë
vis spartyn leidþia savo eikløjá mersede-
lininko, kuris atvyko á olandø kolonijà kaip sà, ir, rodos, tuoj pakilsim bei nuskrie-
lotynø mokyklos vadovas gubernatoriaus sim rytuosna, kaip tiedu dràsuoliai prieð
Peterio Stuyvesanto kvietimu.” Apaèioje 76 metus. Deja…
pasiraðo Lietuviø dutûkstantøjø metø ko- Memorialinë plokðtë liûdnai primena:
mitetas. Nelaimei, Lituanica suduþo prie Soldino,
Prieš 450 m. dabartinis Niujorkas pir-
miausia buvo vadinamas Naujuoju Ams-
terdamu, nes já ákûrë atvykëliai ið Olandi-
jos. Senajame europiniame Amsterdame
veikusi West Indijos bendrovë rûpinosi ne
tik laivyba ir prekyba, bet ir Naujojo pa-
saulio ateiviø ðvietimu. Jo pagrindas bu-
vo lotynø kalba, kurios mokyklos pirmuo-
ju mokytoju ir rektoriumi pakviestas pro-
fesorius, kilæs ið Lietuvos, kaip ávardyta
darbo sutartyje. Tas pareigas A. K. Kurci-
jus (Kurðius) ëjo iki 1661 m. ir kartu vertë-
si gydytojo praktika. Gráþæs á Olandijà,
1662 metø liepà Leideno universiteto Me-
dicinos fakultete vieðam svarstymui pa-
teikë Ávadiná medicinos disputà apie inkstø
ir pûslës akmená (Disputatio medica inau-
guralis de calculo renum ac vesicae).
Daugiau þiniø apie ðá Lietuvos bajorà ne-
pavyko surasti.
Taku, kuriuo kilo dràsuoliai
Jie buvo antrieji po Charleso Lind-
bergho nenutûpdami per Atlantà nuskri-
dæ 6411 kilometrø, ketvirtieji nuotolá pa-
gal greitá áveikæ per 37 valandas ir 12 mi-
nuèiø. Taèiau patys pirmieji oficialiai ga- Medelis Niujorko fondø birþos ákûrimo vietoje
 Angaras, kuriame Lituanica
buvo ruošiama istoriniam
skrydþiui
dabartinëje Lenkijoje, tik per 650 km iki
jø tikslo. (Tiksli katastrofos prieþastis nie-
kada nebuvo nustatyta, bet kai kurie tyrë-
jai mano, kad dël blogo oro). Abu lakûnai
Darius ir Girënas þuvo per katastrofà.
Iðvykà á Floyd Bennet Field oro uostà
mums padovanojo niujorkietë humanita-
riniø mokslø daktarë ir lietuviðkos radijo
laidos vedëja Giedrë Kumpikas. Ji sakë,
kad visada jai svarbu atvykti á ðià vietà, ku-
ri siejasi su tëèio atminimu. Þemaitis Juli-
jonas Kumpikevièius, nuo jaunumës më-
gæs mechanikà, 1930 m. tapo uþsienio rei-
kalø ministro Dovo Zauniaus vairuotoju.
Labai troðko skraidyti, taèiau jam nepavy-
ko patekti á karo lakûnø bûrá, nors, tarnau-
damas kariuomenëje, buvo gerai uþsire-
komendavæs kaip lëktuvø mechanikas. Mi-
nistras suprato dvideðimtmeèio jaunuolio
troðkimus ir pasiuntë já dirbti á Lietuvos am-
basadà Prahoje. Ten Julijonas, pramokæs
èekø kalbos, ja puikiai iðlaikë egzaminus
ir pirmasis lietuvis gavo tarptautinio civili-
nës aviacijos lakûno licencijà.
Julijonas Kumpikevièius, ásigijæs senu-
tëlá lëktuvà, 1934 m. kovà ryþosi ið Prahos
skristi á Kaunà. Stengësi laikytis arèiau upiø
ir didesniø keliø, kurie ið oro buvo geriau
matomi. Su tarpiniais nutûpimais nuotolá
pavyko áveikti per keturias dienas. Prieð ke-
lionës pabaigà stiprus vëjo gûsis lëktuvà
apvertë aukðtyn ratais, ir skridimas vos ne-
sibaigë tragiðkai, kaip prieð aðtuonis më-
nesius Dariui ir Girënui. Jaunajam lakûnui
vargais negalais pavyko atvirsti ir sëkmin-
gai nutûpti Aleksoto aerodrome.
Ðtai kodël, jau gyvendamas emigra-
cijoje, jis mëgdavo su dukra Giedre atva-
þiuoti ir mokyti jà þvejoti prie álankos, kur
Niujorko
viešosios
bibliotekos
fasadas prie
Amerikos
aveniu
Martino
Radtkës
padëkos
plokðtë
Niujorko
vieðojoje
bibliotekoje
yra Floyd Bennett Field senasis oro uos-
tas. Apie pavojingà ir didvyriðkà tëèio per-
skridimà bei tolesná jo gyvenimà Giedrë
Kumpikas 2008 m. sukûrë pilnametraþá
filmà ,,Sparnams prisiminti”. Jis pelnë
aukðèiausià Platininá Prizà Hiustono tarp-
Atminimo
lenta
pirmajam
lotynø
mokyklos
rektoriui
A.K. Kurðiui
tautiniame dokumentiniø filmø festivalyje
,,WorldFest” biografijø ir autobiografijø ka-
tegorijoje. Labai ðiltai ðis filmas buvo su-
tiktas Giedrës tëèio gimtuosiuose Maþei-
kiuose, Vilniuje ir Kaune. Pasak kino reþi-
sieriaus Gyèio Lukðo, juosta paperka ne
tik nuoðirdumu, bet ir profesionalumu,
nors autorë ir prodiuserë nëra profesio-
nali kinematografininkë.
Turtingas palikimas – uþ þinias
Judrioje Niujorko vietoje – prie Ameri-
kos aveniu ir Keturiasdešimt antrosios
gatvës sankryþos – beveik ðimtmetá stovi
ðio miesto vieðoji biblioteka. Pro masy-
vias sukamas duris áþengæs á erdvø vesti-
biulá, netrunki pastebëti marmurinëse
grindyse ádëtà staèiakampá su uþraðu
,,MARTINO RADTKËS (1883 – 1976) AT-
MINIMUI”. Po juo galima perskaityti:
Að turëjau maþai galimybiø lavintis, kai
buvau jaunuolis Lietuvoje, ir esu labai sko-
lingas Niujorko vieðajai bibliotekai uþ ma-
no galimybæ lavintis. Atsidëkodamas að
palieku bibliotekai savo turtà trokðdamas,
kad jis bûtø panaudotas sudaryti kitiems
tokià pat galimybæ.
Nors tai neatrodo lietuviðkai skamban-
ti pavardë, nes gali bûti ir nepakitæs vo-
kiðkas paveldas. Ðtai 1938 m. Pagëgiø
apskrities þinyne áraðytas Þûkuose gyve-
næs evangelikø kunigas Martin Radtke.
Jis neabejotinai mokëjæs lietuviðkai ir ga-
lëjo laikyti save lietuviu, kaip ir jo bendra-
vardis Niujorke. Ðimtai þmoniø tokia pa-
varde per kartø kartas gyveno Vokietijoje
ir kituose kraðtuose.
Viename interneto šaltinyje tepavyko
aptikti, kad ,,Martin Radke, imigrantas, ku-
ris prarado viskà per 1929 metø birþos griû-
tá.” Todël lieka paslaptis ir tikras stebuklas,
kaip jis sugebëjo atsigauti, kad prieð mirtá
1973 m. paliko bibliotekai 386 tûkst. dole-
riø vertës turtà. Jis panaudotas tikrai pra-
smingai. Ar teko girdëti, kad taip bûtø pa-
sielgæs kuris nors ið naujøjø turtuoliø Lie-
tuvoje? O gal jie dar tiesiog per jauni ir ne-
spëjo suraðyti gerø testamentø?
Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 29
 2010 m. sausio 12 d. savo 80-ies metø jubiliejø
bûtø ðventæs Respublikinës premijos laureatas,
Vilniaus miesto geometrø mokyklos steigëjas ir
ilgametis vadovas profesorius habilituotas
daktaras VACLOVAS BLIZNIKAS.
Á Lietuvà –
Doc. Edmundas MAZËTIS,
doc. Juozas ÐINKÛNAS
Vilniaus pedagoginis universitetas

Kelias á mokslo aukðtumas

palaiminimo
pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus laboranto savo darbo karjerà pradëjo dau-
Vaclovas Bliznikas gimë 1930 m. tuo- pedagoginis universitetas). Dëstytojas, gelis jaunø talentingø studentø, vëliau su-
metës Këdainiø apskrities Juodupiø kaime, vyr. dëstytojas, docentas, katedros vedë- dariusiø fakulteto dëstytojø pagrindà.
valstieèiø ðeimoje. Kelias á mokslo aukðtu- jas, profesorius, Fizikos ir matematikos Sëkmingai apgynæs kandidatinæ (da-
mas prasidëjo Augmënø pradinëje mokyk- fakulteto dekanas – tai sausi áraðai profe- bar – daktaro) disertacijà „Apie metriniø
loje, vëliau V. Bliznikas mokësi Ðeduvos soriaus darbo knygelëje. Uþ jø slypi di- erdviø tiesiniø elementø geometrijà“,
gimnazijoje, kurià 1950 m. baigë sidabro delis darbas formuojant katedros, fakul- 1961 m. V. Bliznikas tampa Vilniaus pe-
medaliu. Jau gimnazijoje iðryðkëjo V. Bliz- teto personalà, aktyvinant fakulteto moks- dagoginio instituto Fizikos - matematikos
niko gabumai tiksliesiems mokslams, at- liná darbà. Nuo pirmøjø paskaitø V. Bliz- fakulteto dekanu. Ðiame poste jis dirbo
vedæ já á Vilniaus universiteto Fizikos - mate-
matikos fakultetà. Pirmuosius metus bûsi-
masis profesorius studijavo fizikà, o nuo ant-
rojo kurso perëjo á matematikos specialy-
bës studijas. Kaip gabus studentas buvo
pakviestas dirbti katedros laborantu. 1955
m. su pagyrimu baigæs Vilniaus universite-
tà ir ágijæs matematiko diplomà, V. Bliznikas
siunèiamas mokytis á Maskvos Lomonoso-
vo universiteto aspirantûrà gilintis á diferen-
cialinës geometrijos mokslo paslaptis.
Maskvos universitetas tuo metu buvo
visos Tarybø Sàjungos mokslo centras.
Bûsimasis profesorius turëjo progà klau-
sytis pasaulinio garso geometrø G. Lap-
tevo, P. Raðevskio, S. Finikovo ir kitø moks-
lininkø paskaitø. Profesorius S. Finikovas
pradëjo vadovauti V. Blizniko moksliniam
darbui. Prieð karà S. Finikovas staþavosi
Paryþiuje pas vienà þymiausiø to meto ge-
ometrø E. Kartanà. Gráþæs á Maskvà, S. Fi-
nikovas ëmë platinti E. Kartano idëjas (va-
dinamàjá judamojo reperio arba Kartano V. Bliznikas su bendraklasiais ir mokytojais po abitûros egzaminø
metodà), naudoti jas ávairiø apibendrintø
erdviø geometrijos tyrinëjimuose. Ðá me- nikas pasiþymëjo puikiu dalyko iðmany- 17 metø (1961–1964 ir 1965–1977m.).
todà studijuoti, plësti jo galimybes ir nau- mu ir metodiniais sugebëjimais. Ið pat Nuo pat pirmøjø vadovavimo fakultetui
doti esant naujoms situacijoms ëmësi ir pradþiø jis ëmë ieðkoti gabesniø studen- metø V. Bliznikas ëmësi já atnaujinti ir stip-
aspirantas V. Bliznikas. Aspirantûroje V. tø ir su jais dirbti papildomai. Skaityda- rinti. Buvo atsisakoma senøjø dëstytojø,
Bliznikas paskelbë pirmuosius mokslinius mas geometrijos specialiuosius kursus, kurie nedirbo mokslinio darbo, o á jø vie-
straipsnius, kurie buvo gerai ávertinti kole- jis duodavo studentams savarankiðkai tà priimami jauni gabûs þmonës, baigæ
gø geometrø ir sudarë kandidatinës diser- nagrinëti moksliniø knygø skyrius. Stu- Vilniaus universitetà arba Pedagoginá ins-
tacijos pagrindà. Studijø aspirantûroje me- dentai ásitikindavo, kà reiðkia savarankið- titutà. Fakultete dëstytojais pradëjo dirbti
tu ne tik formavosi V. Blizniko moksliniai kai studijuoti mokslinæ literatûrà, o V. Bliz- buvæ fakulteto studentai, kuriø didelë da-
interesai, jo darbo stilius, bet ir iðryðkëjo nikas ið jø atsirinkdavo gabiausius. Jie jau lis buvo V. Blizniko mokiniai. Kiek padir-
charakterio bruoþai – atkaklumas, uþsi- studijø suole pradëdavo savarankiðkus bëjæ, jie buvo siunèiami mokytis á ávairiø
brëþto tikslo siekimas, ávairiapusiðkas po- mokslinius tyrinëjimus, darydavo prane- universitetø aspirantûras. Apgynæ diser-
þiûris á reiðkinius, reiklumas sau ir kitiems, ðimus ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos res- tacijas, sëkmingai dirbo ne tik Vilniaus pe-
nesitaikstymas su neteisybe. publikø mokslinëse konferencijose. Ga- dagoginiame institute, bet ir kitose Lietu-
biausius studentus V. Bliznikas stengda- vos aukðtosiose mokyklose. Fakulteto at-
Matematikø rengimo pertvarka vosi ádarbinti katedrose laborantais, taip naujinimo procesas vyko gana skausmin-
Baigæs aspirantûrà, 1958 m. V. Blizni- ne tik padëdamas jiems materialiai, bet ir gai. Ne visi, ypaè vyresnieji kolegos, ge-
kas gráþo á Lietuvà ir pradëjo dirbti Vilniaus kontroliuodamas jø moksliná augimà. Nuo ranoriðkai pritarë tokiems neiðvengia-

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1


miems þingsniams, nemaþai buvo atviro
ir slapto prieðiðkumo, intrigø. Tik didelë
V. Blizniko valia ir uþsispyrimas bei tikëji-
mas pradëto darbo teisingumu padëjo
sëkmingai reformuoti fakultetà, pasiekti,
kad jis taptø mokymo ir mokslo centru,
þinomu ir vertinamu ne tik Lietuvoje, bet
ir tuometëje Tarybø Sàjungoje.
Didelæ reikðmæ geometrijos moksli-
niam darbui turëjo V. Blizniko kartu su
prof. K. Grincevièiumi 1960 m. ásteigtas ir
beveik 30 metø veikæs Vilniaus miesto ge-
ometrø seminaras. Ðiame seminare bu-
vo aptariami Pedagoginio instituto geo-
metrø moksliniai tyrinëjimai, nagrinëjami
kitø autoriø darbai, studijuojamos reikð-
mingos knygos. Seminaro nuolatiniai da-
lyviai buvo ne tik Pedagoginio instituto ge-
ometrai, bet ir Vilniaus universiteto dës-
tytojai prof. K. Grincevièius, doc. A. Drei-
manas, doc. P. Vaðkas, doc. K. Navickis
ir kiti, taip pat geriausi studentai. Visi se-
minaro dalyviai turëdavo periodiðkai pri-
statyti savo mokslinio darbo rezultatus.
Tai skatino nuolatos dirbti moksliná dar-
bà, nes, negavus pakankamai svariø nau-
jø rezultatø, seminare tekdavo iðklausyti
grieþtà, bet teisingà V. Blizniko kritikà. An-
tra vertus, kolegø geranoriðka kritika, pa-
stabos, patarimai daþnam mokslininkui
padëdavo rasti naujø idëjø, suteikdavo
postûmá tolesniam darbui. Seminaruose
praneðimus skaitë ir daug kitø ðaliø gar-
siø geometrø – Prahos Karlo universiteto
profesorius A. Ðvecas, Kazanës universi-
teto profesorius A. Ðirokovas, Maskvos
universiteto profesorius G. Lemleinas ir
kiti. Seminaras buvo þinomas ne tik Lie-
tuvoje, bet ir uþ jos ribø. Daug buvusios
Tarybø Sàjungos geometrø Vilniaus se-
minare pristatë savo kandidatines ir dak-
tarines disertacijas ir laikë didele garbe,
jei èia jos bûdavo gerai ávertintos. Geras
darbo ávertinimas Vilniaus seminare tap-
davo garantija, kad disertacijos gynimas
vyks sëkmingai: nepasitaikë atvejø, kai
Vilniuje gerai ávertinta disertacija nebûtø
apginta. Kandidatines disertacijas apgy-
në ir sëkmingai dirba moksliná ir pedago-
giná darbà apie 40 seminaro dalyviø. Be-
je, ne vienam geometrui, apsilankiusiam
seminare, tekdavo ið pagrindø taisyti, o
kartais net ir perraðyti savo disertacijà.
Tarp Tarybø Sàjungos geometrø buvo pa-
plitæs posakis ,,vaþiuoti palaiminimo pas
V. Bliznikà” rodo profesoriø buvus ávairiø
mokslo centrø geometrø autoritetu. O pa-
laiminimà ið V. Blizniko buvo nelengva
gauti: didþiulë profesoriaus erudicija, pa-
tirtis, puikus dalyko iðmanymas leisdavo
jam ið karto suvokti mokslinio darbo es-
mæ, pastebëti klaidas ir trûkumus.
Siekiant dar labiau suintensyvinti moks-
liná darbà ir kuo daugiau jaunimo átraukti á
mokslinæ veiklà, V. Blizniko iniciatyva 1965
m. prie Matematinës analizës ir geometri-
jos katedros ásteigta aspirantûra. Tà pa-
daryti buvo nelengva, nes leidimus iðduo-
davo Maskva, bet V. Bliznikas jau tada tu-
rëjo autoritetà ir sugebëjo átikinti centro biu-
rokratus tokios aspirantûros reikalingumu.
V. Bliznikas buvo pagrindinis lektorius,
skaitæs geometrijos paskaitas aspiran-
tams, taip pat daugelio jø mokslinis vado-
vas. Aspirantûrà baigë ir disertacijas ap-
gynë I. Katinienë, Z. Lupeikis, I. Bliznikie-
në, A. Pekarskienë; jie sëkmingai dirbo Lie-
tuvos aukštosiose mokyklose.
V. Bliznikas ne tik aktyviai dalyvauda-
vo matematikø konferencijose, bet ir pats
ëmësi iniciatyvos jas organizuoti. Vilniui,
kaip vienam ið Sàjungos geometrø cen-
trø, 1975 m. buvo patikëta surengti ðeðtà-
jà sàjunginæ geometrø konferencijà. V. Bliz-
niko iniciatyva buvo pradëtos organizuoti
ir Baltijos respublikø geometrø konferen-
cijos. Dvi ið jø ávyko Lietuvoje: 1968 m. Pa-
langoje, o 1978 m. – Druskininkuose. Da-
Geometrø seminaro dalyviai:
L. Mickienë, R. Vosylius, J. Staiðienë,
J. Knyvienë, K. Navickis; A. P.
Urbonas, I. Katinienë, J. Vainavièienë,
S. Mykolaitis, V. Bliznikas, J. Ðinkûnas
Vaclovas
Bliznikas
(1930-01-12 –
1997-02-06)
lyviø gausa, jø geografija, taip pat moksli-
niu bei organizavimo lygiu jos prilygdavu-
sios sàjunginëms konferencijoms.
Vadovaudamas fakultetui, prof. V. Bliz-
nikas visokeriopai rëmë jaunus þmones.
Jis ne kartà uþstodavo studentus nuo par-
tiniø ir komjaunimo biurokratø nemalonës.
Ne vienam vargingiau gyvenanèiam, bet
gabiam studentui padëdavo materialiai.
Geometrijos mokslo autoritetas
Daug laiko ir jëgø atiduodamas dës-
tytojo, dekano, katedros vedëjo parei-
goms, mokslinio darbo organizavimui, vi-
suomeninei veiklai, profesorius niekada
neuþmirðdavo mokslinio darbo. Moksliná
darbà jis laikë svarbia dëstytojo darbo da-
limi ir jam skirdavo beveik visà savo lais-
valaiká. Aktyvaus profesoriaus darbo re-
zultatas – apie 100 moksliniø straipsniø,
kuriø dauguma skelbti prestiþiniuose Ru-
sijos moksliniuose þurnaluose ir cituoti þy-
miø viso pasaulio geometrø, taip pat pla-
tûs apþvalginiai straipsniai Maskvoje leis-
tose serijose ,,Geometrijos problemos“ ir
,,Mokslo ir technikos rezultatai”. V. Blizni-
kas buvo Maskvoje leidþiamo referatyvi-
nio þurnalo ,,Matematika” bendradarbis,
paskelbæs jame apie 200 referatø.
V. Blizniko moksliniai darbai priklau-
so diferencialinës geometrijos srièiai. Sa-
vo kandidatinëje disertacijoje jis pirma-
sis iðoriniø formø metodu nagrinëjo met-
riniø tiesiniø elementø erdviø geometrijà,
taip pat ðiø erdviø kreiviø ir pavirðiø geo-
metrijà. Vëlesniuose moksliniuose dar-
buose, kurie sudarë jo daktaro disertaci-
jos pagrindà, prof. V. Bliznikas iðoriniø for-
mø metodu nagrinëjo V. Vagnerio sluoks-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 31

V. Bliznikas, H. Horodnièius, P. Katilius, G. F. Laptevas,
B. L. Laptevas, K. Grincevièius (V. Blizniko habilituoto
daktaro disertacijos gynimas 1970-06-09)
niuotas erdves, sukonstravo jø aukðtes-
niø eiliø tiesiniø ir afiniøjø sieèiø teorijà,
apibendrindamas S. Hokari rezultatus di-
ferencialiniø lygèiø geometrijoje naudojo
iðoriniø formø metodà ir gavo diferencia-
liniø lygèiø dalinëmis iðvestinëmis sietis,
kurios vadinamos Blizniko sietimis. Kar-
tu su prof. K. Grincevièiumi sukritikavo
Novosibirsko geometrø mokyklos poþiûrá
á neholonominæ tiesialinijinæ geometrijà
ir plëtojo savo neholonominiø komplek-
sø geometrijà. Átempto mokslinio darbo
rezultatai apibendrinti daktaro (dabar –
habilituoto daktaro) disertacijoje ,,Apie
apibendrintø normalizuotø erdviø diferen-
cialinæ geometrijà”, kuri apginta Vilniuje
1970 metais. 1972 m. jam suteiktas pro-
fesoriaus vardas. V. Blizniko aktyvi moks-
linë, pedagoginë ir organizacinë veikla
buvo ávertinta tuometinës valdþios: 1974
m. uþ moksliniø darbø ciklà ,,Apibendrintø
erdviø geometrija” V. Bliznikas apdova-
notas Lietuvos valstybine premija, o 1989
m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio
mokslo veikëjo vardas.
Savo þiniomis profesorius noriai da-
lydavosi su kitais. Jis ne tik pats intensy-
viai dirbo moksliná darbà, bet ir buvo dau-
giau kaip deðimties kandidatiniø (dabar
daktaro) disertacijø vadovas. Jo vadovau-
jami disertacijas apgynë J. Ðinkûnas, S.
Grigelionis, Z. Lupeikis, I. Katinienë, L.
Mickienë, A. Pekarskienë, S. Þiaukienë,
K. Navickis, E. Mazëtis, J. Banionis, ilgà
laikà sëkmingai dirbæ ir tebedirbantys Lie-
tuvos aukðtosiose mokyklose.Tarp profe-
soriaus mokiniø buvo ir geometrø ið Lat-
vijos, Rusijos, Gruzijos.
Prof. V. Bliznikas rûpinosi studijø ko-
kybe ir stengësi, kad studentai turëtø pa-
kankamai literatûros savarankiðkam dar-
bui. Apibendrindamas turtingà savo pe-
dagoginæ patirtá, ëmësi raðyti mokomà-
sias priemones matematikà studijuojan-
tiems bûsimiesiems mokytojams. Jis pa-
raðë 10 mokomøjø knygø studentams,
kuriose profesoriaus skaitytas geometri-
jos kursas gausiai iliustruojamas pavyz-
dþiais, iðspræsta daug ávairaus sunkumo
32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
uþdaviniø, pateikta uþduoèiø savarankið-
kam darbui. Ir dabar, nors pasikeitë geo-
metrijos kurso programa bei ðio dalyko
dëstymo tradicijos, V. Blizniko mokymo
priemonës neprarado reikðmës ir fakul-
teto dëstytojø vis dar naudojamos. V. Bliz-
nikas raðë geometrijos vadovëlá aukðtøjø
mokyklø studentams, buvo suplanavæs
solidø trijø daliø kursà. Pirmosios dalies
rankraðtis jau buvo beveik baigtas, bet
susilpnëjusi profesoriaus sveikata nelei-
do uþbaigti numatyto darbo.
Lietuvos patriotas
Profesorius V. Bliznikas visà gyveni-
mà buvo patriotas. Jis domëjosi ir þavë-
josi Lietuvos istorija, jà gerai iðmanë, per-
skaitë daug knygø apie Lietuvos praeitá,
domëjosi ir kitø tautø istorija. V. Bliznikas
visuomet rasdavo progà pabrëþti, kad Lie-
tuva buvo pasaulio istorijoje nuo viduram-
þiø, turëjo savo politikø, menininkø ir
mokslininkø. Skaitydamas matematikos
istorijos paskaitas, daug dëmesio skirda-
vo ne tik Lietuvos matematikos raidai, bet
pateikdavo ir platesnæ Lietuvos ir kitø bal-
tø tautø istorijos panoramà, supaþindin-
davo su senovës baltø kultûros centrais,
su to meto politiniais ir visuomeniniais ávy-
kiais bei jø átaka tiek apskritai mokslo, tiek
konkreèiai matematikos raidai. Profeso-
riaus poþiûris á matematikos istorijà ne-
apsiribodavo vien tik faktø apie moksli-
ninkus ir jø nuveiktus darbus pristatymu.
Istorijà profesorius suprato kaip idëjø plë-
totæ. Prieð pradëdamas pasakoti apie ku-
rio nors laikotarpio matematikà, V. Blizni-
kas supaþindindavo su to laikotarpio po-
litinëmis, ekonominëmis, kultûrinëmis re-
alijomis, populiariomis filosofijos idëjomis,
religija ir jos átaka visuomeniniam gyve-
nimui. Ir tik tada iðaiðkindavo, kokià átakà
ðie veiksniai darë matematikos mokslui.
Profesoriaus patriotizmas ir tautiðku-
mas itin ryðkiai atsiskleidë Lietuvos lais-
vëjimo metais. 1988 m. V. Bliznikas akty-
viai ásijungë á Lietuvos Persitvarkymo Sà-
jûdþio veiklà. Jis tapo Vilniaus pedagogi-
nio instituto Sàjûdþio grupës pirmininku
ir ðias pareigas atliko su jam bûdingu at-
sidavimu ir kruopðtumu. Bûdamas Peda-
goginio instituto Tarybos narys ir fakulte-
to tarybos pirmininkas, profesorius daug
jëgø, laiko ir pastangø skyrë tam, kad ins-
titute prasidëtø pertvarka, kad bûtø su-
griauta deðimtmeèius jaunimà þalojusi
autoritarinë sistema. V. Bliznikas paren-
gë pirmàjá pokariná Vilniaus pedagoginio
universiteto Statuto projektà, daug prisi-
dëjo prie fakulteto studijø programø at-
naujinimo ir modernizavimo. Profesoriaus
dëka instituto koridoriai pasipuoðë turi-
ningais stendais, kuriuose atsispindëjo
Sàjûdþio veiklos kasdienybë.
Profesorius buvo sukaupæs turtingà
bibliotekà, kurioje buvo ne tik matemati-
kos, bet ir kitø srièiø knygø. Studijuoda-
mas Maskvoje, profesorius daþnai lanky-
davosi Maskvos antikvariatuose ir surin-
ko didelæ senø klasikiniø matematikos lei-
diniø kolekcijà, kai kurios knygos buvo
iðleistos XIX amþiuje. Vëliau, dirbdamas
Pedagoginiame institute, profesorius kas-
met ið leidyklø teminiø planø uþsisakyda-
vo deðimtis knygø, daþnai net po kelis
tos paèios knygos egzempliorius, kad
knyga iðliktø, jei paskolinus bûtø uþmirð-
ta jà gràþinti. O skolindavosi knygas ið
profesoriaus daugelis: ir aspirantai, ir ko-
legos dëstytojai, ir studentai, nes retas ku-
ris galëjo pasigirti turás tokià turtingà bib-
liotekà. Vartant profesoriaus bibliotekos
knygas, galima buvo pastebëti daug ran-
ka raðytø pastabø, liudijanèiø, kad tos
knygos ne ðiaip stovëjo lentynose, bet bu-
vo intensyviai studijuojamos. Po profeso-
riaus mirties giminës jo bibliotekà pado-
vanojo Vilniaus pedagoginiam universi-
tetui, dabar jomis naudojasi fakulteto dës-
tytojai ir studentai.
Intensyvus ir átemptas darbas, sûnaus
netektis, ðeimyniniai rûpesèiai pakirto la-
bai tvirtà profesoriaus sveikatà – suðlu-
bavo ðirdis. Lipant á ketvirtàjá aukðtà, ku-
riame buvo ásikûrusi Geometrijos kated-
ra, jam jau tekdavo keletà kartø ilsëtis,
sunku bûdavo ir paskaitas skaityti. Visai
susilpnëjus sveikatai, 1994 m. profesorius
iðëjo á pensijà. Buvæ kolegos, jo mokiniai
daþnai lankydavo V. Bliznikà namuose,
rasdavo já ánikusá á knygas, stalas bûdavo
nuklotas rankraðèiais. Svajojo profesorius
uþbaigti pradëtà geometrijos vadovëlá, ke-
tino paraðyti atsiminimus, bet sveikata pa-
stebimai blogëjo. Ne kartà teko ilgokai gy-
dytis ligoninëse, o 1997 m. sausá profe-
soriø iðtikæs ðirdies priepuolis buvo lem-
tingas: 1997 m. vasario 6 d. V. Blizniko
ðirdis sustojo. Profesorius palaidotas Vil-
niaus Antakalnio kapinëse netoli kitø gar-
siø Lietuvos mokslininkø geometrø Kleo-
po Grincevièiaus ir Petro Katiliaus.
 Atkelta ið 25 p. Prie Ebro upës...
Aikðtëje prieð bazilikà stovi dar kele-
tas baþnyèiø, keletas muziejø, paminklas
dailininkui F.Gojai ir jo herojø skulptûros.
Netoliese stovi spalvinga Ðv. Magdalenos
baþnyèia su pasvirusia varpine, romënø
forumo griuvësiai. Aká patraukia ir Muni-
cipaliteto rûmai - muziejus, kuriuose 2008
m. vyko pasaulinë paroda (EXPO-2008)
tema „Vanduo ir darni raida“. Tokia tema
Ispanijai ypaè aktuali, nes sausringi re-
gionai stokoja vandens, kuris galëtø pa-
didinti jø ûkio produktyvumà. Parodoje
dalyvavusi Lietuva lankytojams pasiûlë
ekspozicijà „Lietaus namai“. Èia lietaus
apsuptyje iðradingai parengtoje ekspozi-
cijoje parodos sveèiai galëjo groþëtis ir
virð jø galvø besikeièianèiais patraukliais
Lietuvos vaizdais.
Universidad de Zaragoza
Taip ispaniðkai skamba Saragosos uni-
versitetas, turintis bendradarbiavimo sutar-
tis su visais Lietuvos universitetais, ið jø ir
Klaipëdos. Tokias sutartis turi su daugelio
pasaulio valstybiø universitetais. Atvykau
á ðá Ispanijos universitetà Pirënø papëdëje
skaityti paskaitø pagal Erasmus/Socrates
programà. Saragosos universitetas – vie-
nas seniausiø Europoje, kurtas pagal Pa-
ryþiaus Sorbonos universiteto modelá.
Miesto municipalitete saugomas privilegi-
jø raðtas, kuriame sakoma: „Að, Aragono
karalius Ferdinandas Katalikas, suteikiu
miestui privilegijà turëti universitetà...“. Tai
buvo 1542 metais. Tiesa, po to 1574 m.
dar reikëjo gauti popieþiaus Siksto IV pri-
tarimà, sutvarkyti kitus to meto biuro-
kratinius dalykus. Ið pradþiø buvo ásteigti
klasikiniai fakultetai: teologijos, medicinos,
filosofijos ir laisvøjø menø. Be ðios privile-
gijos miestui, privilegijas (didelius atlygi-
nimus, atleidimà nuo mokesèiø, gyvena-
muosius namus ir kt.) gavo ir profesoriai.
Ðis universitetas padëjo ásteigti ir pirmàjá
Meksikos universitetà.
Ðiandien Saragosos universitetas, tu-
rintis filialus Huescoje ir Teruelyje, turi 22
fakultetus, ið kuriø 10 vadinami mokyklo-
mis, nes juose ruoðiami specialistai dau-
giausia praktiniam darbui (inþinieriai, che-
mikai, nanotechnologai ir kt.). Universi-
tetas didþiuojasi savo garsiais, pasaulyje
þinomais profesoriais (jo vardà gauti ga-
na sudëtinga). Prie pagrindinio pastato Pa-
raningo pastatyta medicinos ir fiziologijos
profesoriaus Nobelio premijos laureato
Santjago Ramón y Cajalo skulptûra. Ávai-
riais metais studijuoja iki 40 tûkst. studen-
tø (ið jø per 800 atvykusieji ið kitø ðaliø
Ebro upë ir bazilika
pagal Erazmus/Socrates ar kitas progra-
mas). Didelæ studentø dalá sudaro ir atvy-
këliai ið ispaniðkai kalbanèiø Lotynø Ame-
rikos ðaliø: Meksikos, Venesuelos, Èilës,
Kolumbijos, Gvatemalos, Peru ir kt. Á tø ða-
liø aukðtàsias mokyklas skaityti paskaitø
daþnai iðvyksta ir Saragosos universiteto
dëstytojai. Dël to nenuostabu, kad retas
kuris dëstytojas, netgi fakulteto ar institu-
to direktorius, nemoka jokios, iðskyrus kar-
tais prancûzø, uþsienio kalbos. Daþnai ma-
no paskaitose vertëjavæ dailës studijø ma-
gistrantë ir prof. José Lasierra paaiðkino ir
kità mane pribloðkusià svetimø kalbø ne-
mokëjimo prieþastá. Daugelio uþsienio kal-
bø mokëjimas – tai viena ið prielaidø jau-
nimo emigracijai, sakë jis. Jaunimas turi
gyventi namuose ir kurti savo valstybæ. Be-
je, tokius atsakymus girdëjau ir kai kuriuo-
se Italijos universitetuose.
Viena vertus, gal tai ir nëra blogai –
didelis studentø skaièius – tai ir plati rin-
ka saviems ir verstiniams vadovëliams
platinti. Antra vertus, tai turëtø apsunkinti
dalyvavimà tarptautiniuose moksliniuose
ir taikomuosiuose projektuose, kuriø skai-
èius universitete labai didelis. Nepaisant
to, universiteto mokslininkai dalyvauja ES
finansuojamoje tarptautinës logistikos
programoje, mokymosi visà gyvenimà,
technologijø kûrimo ir jø taikymo bei dau-
gelyje kitø dideliø projektø. Be to, moks-
liniams tyrimams gauna lëðø ið daugy-
bës ðalyje sukurtø fondø. Gali kartais at-
rodyti keista, kad Saragosos universiteto
mokslininkø grupë jau penkiolikti metai
ðifruoja Abauntzo urve rastà molinæ len-
telæ, kuri, kaip manoma, yra seniausias
pasaulio þemëlapis – èia gyvenusios gen-
ties nubraiþyta prieð 13,6 tûkst. metø vie-
tovës schema. Dëmesys geografijai ir kar-
tografijai Ispanijos universitetuose nëra at-
sitiktinis – jis siejamas su naujø þemynø
atradimu, jø paþinimu, padalijimu, perda-
lijimu, o dabar ir su globalizacija. Tradici-
niai mokslai taikiai sugyvena ir su nau-
jausiais – elektronikos, kino ir TV techno-
logijø, autoimuniniø sistemø, bioinforma-
tikos specialistø ruoðimu.
Uþ studijas moka beveik visi studen-
tai. Metinis mokestis – apie 890 eurø. Ba-
kalauro ir magistro bendras studijø laikas
– 5 metai. Studentai aktyviai dalyvauja ávai-
riose organizacijose, visuomenës gyveni-
me, kartais labai prieðtaringame. Jie akty-
viai stebi ir revoliucines nuotaikas, gims-
tanèias kai kuriose Lotynø Amerikos vals-
tybëse, ypaè Venesueloje, kurios preziden-
tas kartais pareiðkia simpatijas nusenu-
siam F.Kastro reþimui Kuboje. 2009 m. pa-
vasará Saragosos universiteto studentai,
sekdami Vokietijos ir trijø Madrido univer-
sitetø pavyzdþiu, uþëmë universiteto pa-
grindiná pastatà – Paraningo, kuriame ási-
kûrusi administracija. Jø pagrindinis rei-
kalavimas – sumaþinti mokestá uþ studi-
jas, atsisakyti Bolonijos sutarties, kurioje
jie áþvelgia universitetø privatizacijos pavo-
jø. Èia galima priminti, kad pagrindinis Bo-
lonijos sutarties, kurià pasiraðë ir Lietuva,
tikslas yra suvienodinti studijas ir þiniø kri-
terijus visoje Europos Sàjungoje. Tokie re-
voliucingi studentø ir jaunimo proverþiai
Europoje jokia naujiena. Jie tik primena
paþangos bûtinybæ politikams. Kai kam tai
ir gera proga „nusiplauti“ nuo paskaitø.
Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 33

Prano BALTRËNO,
Donato BUTKAUS,
Vytauto OÐKINIO, Sauliaus
VASAREVIÈIAUS ir
Auðros ZIGMONTIENËS
vadovëlis
APLINKOS
APSAUGA
Doc. dr. Ingrida ÐAULIENË
Ðiauliø universiteto Aplinkotyros
katedros vedëja
Visais laikais þmones jaudino ateitis.
Bet niekada ðis klausimas nebuvo toks
skausmingai aktualus, kaip mûsø laikais,
svaiginanèiø tempø ir dideliø galimybiø
amþiuje. Ðiuolaikinë mokslo bei technikos
revoliucija, sparèiais tempais plëtodama
gamybà, keièia gamtà, þmoniø tarpusavio
santykius, jø gyvenimo ir màstymo bûdà
bei formas, interesus ir poreikius, sukel-
dama daug problemø.
Plëtojantis techninei paþangai poveikis
aplinkai ir þmogui didëja, todël turi bûti nau-
dojamos ávairios apsaugos priemonës.
Vilniaus Gedimino technikos universi-
teto Aplinkos apsaugos katedros moksli-
ninkø kolektyvo 2008 m. parengtame ir ið-
leistame vadovëlyje „Aplinkos apsauga“ pa-
teikiamos susistemintos teorinës þinios, ku-
rios svarbios gilinantis á aplinkos inþineri-
jos mokslus, taip pat nemaþai praktinës bei
informacinës aplinkosauginës medþiagos.
Ji glaudþiai susieta ir su Lietuvos aplinko-
sauginiais objektais, iliustruota lentelëmis,
paveikslais, þemëlapiais. Vadovëlio atsa-
kingasis redaktorius – prof. habil. dr. Pra-
nas Baltrënas.
Ðio vadovëlio leidybà parëmë LR ðvieti-
mo ir mokslo ministerija, LR aplinkos mi-
nisterija, UAB „Vilniaus energija“, VðÁ „Lie-
tuvos aplinkos apsaugos investicijø fon-
das“, UAB „Senovë“, UAB „ARM GATE“,
34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
UAB „Traidenis”, UAB „Lokmis“, UAB „Li-
tesko“, UAB „ESSPO“. Turbût toks solidus
rëmëjø bûrys ir lëmë vadovëlio leidybos ko-
kybæ bei solidþià apimtá (576 p.).
Pirmas áspûdis, paëmus vadovëlá á ran-
kas ir já pavarèius, ið tiesø labai geras. Jame
susistemintai pateikti duomenys apie pagrin-
dinius aplinkos komponentus: orà, vande-
ná, dirvoþemá ir jø apsaugà, bendràjà ekolo-
gijà, þmogaus daromà átakà aplinkai, atlie-
kas ir jø tvarkymà, poveikio aplinkai vertini-
mà, fizinæ - technologinæ tarðà, aplinkos mo-
nitoringà, kraðtovaizdá, aplinkosaugos etikà
ir ðvietimà, aplinkosaugos teisæ, vadybà.
Vadovëlá, be pratarmës ir ávado bei san-
trumpø sàraðo, sudaro 17 skyriø, kurie ap-
ima pagrindines aplinkos apsaugos sritis.
Ðiuose skyriuose sutelktos svarbiausios þi-
nios, kurios studijuojantiems aplinkos ap-
saugà padës kvalifikuotai suprasti jos pro-
cesus ir taikyti moksliðkai pagrástas apsau-
gos priemones, puoselëti lietuviðkàjà ap-
linkos inþinerijos terminijà. Vadovëlio pabai-
goje pateikiamas pagrindiniø terminø þo-
dynas, iliustruotas priedas, pagrindinës ir
rekomenduojamos literatûros sàraðai.
Vadovëlyje daug dëmesio skirta biosfe-
ros komponentams ir jø apsaugai: oro, van-
dens, dirvoþemio tarðos kontrolei, jos sklai-
dai ir maþinimo priemonëms bei pagrindi-
niø aplinkosauginiø technologijø analizei. At-
skiras skyrius skirtas ir ðiuo metu ypaè aktu-
aliai atliekø tvarkymo problemai – apþvelgia-
mi visi labai svarbûs atliekø ðaltiniø aspektai
– sudëtis, savybës, tvarkymas ir šalinimas.
Skyriuje „Aplinkosaugos etika ir švietimas“
pateikiama aplinkosaugos etikos istorijos ap-
þvalga, aptariami aplinkosauginio visuome-
nës ðvietimo klausimai. Vadovëlyje vienas
skyrius skirtas ir darnios plëtros koncepcijai
– nagrinëjami prioritetai ir principai, supaþin-
dinama su aplinkosauginiais darnios plëtros
rodikliais, nacionaline jos strategija bei dar-
nios plëtros ir pramonës ryðiu.
Vadovëlyje pakankamai plaèiai nagrinë-
jama ir didëjanèios fizinës aplinkos tarðos
(jonizuojanèioji ir nejonizuojanèioji spindu-
liuotë, triukðmas, vibracija) kilmë, sklaida ir
maþinimo galimybës. Pateikiami individua-
liosios ir kolektyvinës apsaugos bûdai bei
priemonës.
Vadovëlis „Aplinkos apsauga“ skirtas
techniðkøjø universitetø bakalaurantø ir ma-
gistrantø studijoms, taip pat didesniø ir ma-
þesniø pramonës ámoniø, energetikos ob-
jektø specialistams, atsakingiems uþ aplin-
kos apsaugà.
Autoriai siekë, kad vadovëlis padëtø
aukðtos kvalifikacijos specialistams dalykið-
kai suprasti aplinkoje vykstanèius procesus,
terðalø sklaidà, jø poveiká aplinkai ir þmogui,
ágyti aplinkosaugos technologijø projektavi-
mo ir jø diegimo Lietuvos ûkyje þiniø.
Valdemaras MILKUS
Vilniaus universiteto Fizikos
fakulteto studentas
Pati populiariausia ir geriausiai ásitvir-
tinusi teorija apie visatos kilmæ yra Di-
dþiojo Sprogimo (angl. Big Bang) teori-
ja, teigianti, kad visata atsirado prieð
13,7 milijardo metø ið maþo, nepapras-
tai tankaus ir karðto taðko, vadinamo sin-
guliariniu taðku. Sprogimo ir po jo vy-
kusios evoliucijos pasekmë – dabartinë
visata, tokia, kokià mes matome.
Iðkart po Didþiojo Sprogimo ëjo uni-
versaliosios sàveikos (angl. Grand Uni-
fication Era) era. Visos keturios sàvei-
kos, kurias mes þinome (stiprioji, elek-
tromagnetinë, silpnoji ir gravitacinë) bu-
vo sujungtos á vienà – universaliàjà sà-
veikà. Erdvë ir laikas buvo tarsi sujungti
á vienà sistemà – erdvëlaiká. Kaip teigia
ðiuolaikiniai modeliai, erdvëlaikyje vyko
nedidelës fliuktuacijos, kurios vëliau su-
sidëjo ir peraugo á itin greità ir staigø vi-
satos plëtimàsi – infliacijà. Šis laikotar-
pis ir vadinamas infliacijos era. Teigia-
ma, kad visatoje, kurios plëtimasis iki
tol buvo tiesiðkas, infliacijos eroje tapo
eksponentinis, visatos matmenys smar-
kiai iðaugo, nukrito vidutinë temperatû-
ra, o plëtimosi greitis galëjo daug kartø
virðyti ðviesos greitá. Plëtimasis sulëtëjo
dël gravitacijos.
1983 m. rusø kilmës kosmologas A.
Lindë paskelbë hipotezæ, kad visata per-
ëjo infliacijos laikotarpá, nors prieð tai ne-
buvo jokiø virsmø, kurie galëtø jà sukel-
ti. Remiantis ðia teorija, visata atsirado
ið amþinai neramaus fizikinio vakuumo
ir turëjo kvantinæ-tikimybinæ prigimtá.
Po infliacijos eros vyko procesas, ku-
rio metu atsiskyrë sàveikos. Anksèiau-
siai atsiskyrë gravitacija, po to stiprioji
sàveika, o galiausiai iðsiskyrë ir silpnoji
bei elektromagnetinë sàveikos. Atskiri
laikotarpiai Didþiojo Sprogimo modely-
je ir vadinami ðiø sàveikø eromis. Susi-
dariusios pirmosios dalelës – kvarkai ir
gliuonai pradëjo jungtis tarpusavyje ir
sudarë pirmuosius protonus ir neutro-
nus – susidarë stipriosios sàveikos vei-
kiamos ir jà perduodanèios dalelës –
hadronai. Todël ði era ir vadinama had-
ronø era.
Þinoma, kad visi hadronai, iðskyrus
protonà ir neutronà (kai ðis nëra lais-
vas), skyla á kitas daleles, skylanèias
Þvaigþdës, dangus, visata – ðie objektai nuo senovës traukë þmogaus aká.
Paprastam þmogui gali atrodyti, kad ðiuolaikinis mokslas pasiekë tiek, kad didþioji
dalis paslapèiø jau atskleista, taèiau kuo toliau þengia mokslas, tuo daugiau
paslapèiø ir vis sunkiau jas atskleisti, bet mokslininkai nenuleidþia rankø.
Visatos paslapèiø labirinte
1 pav. Didelio masto struktûros visatoje
2 pav. Milþiniðkas galaktikø spieèius
3 pav. Regimoji ir tamsioji medþiagos
dël silpnosios sàveikos. Bûtent taip va-
dinamas kitas laikotarpis. Galiausiai me-
dþiaga ir spinduliuotë, iki tol buvusios su-
jungtos, iðsiskyrë, visata tapo skaidri ir,
praëjus pusei milijardo metø po Didþio-
jo Sprogimo, ëmë susidaryti pirmosios
þvaigþdës ir galaktikos.
Atrodytø, kad toks modelis paaiðkina
visus klausimus, taèiau, kuo á gilesnæ pra-
eitá þvelgiame, tuo sudëtingesnës proble-
mos iðkyla. Taigi pabandykime apþvelgti
svarbiausius klausimus, gvildenamus
ðiuolaikinëje kosmologijoje, eidami link
singuliarinio taðko.
Ðiuolaikiniai teleskopai leido paþvelgti
á tolimiausius visatos objektus. Mûsø ste-
bimos visatos dalies – Metagalaktikos –
skersmuo jau siekia 13 milijardø ðviesme-
èiø ir galima detaliai tirti dideles galaktikø
grupes – spieèius ir didelio masto struktû-
ras (angl.- Large Scale Structures) (1, 2
pav.). Tyrimai rodo, kad dabartinis visatos
plëtimàsis visomis kryptimis vienodas ir vi-
sata yra izotropiðka bei homogeniðka –
medþiagos ir galaktikø pasiskirstymas vi-
somis kryptimis vienodas. Pagal kosminæ
4 pav. Kosminë foninë spinduliuotë
foninæ mikrobangø spinduliuotæ nustaty-
ta foninë visatos temperatûra, kuri lygi 2,78
Kelvinø (-271°C). Nustatytas jos raudono-
jo poslinkio rodiklis, lygus 1100. Taigi tuo
metu, kai ankstyvoje visatoje medþiaga at-
siskyrë nuo spinduliuotës, visatos foninë
temperatûra buvo tiek kartø aukðtesnë nei
dabartinë (apie 4000 Kelvinø).
Tebëra neaiðku, kodël visatoje susi-
darë medþiagos ir antimedþiagos asimet-
rija, kodël visatoje neaptinkama antime-
dþiaga, kuri anihiliavo su paprasta bario-
nine medþiaga, o ðios dalis liko. Dar dau-
giau klausimø kelia infliacijos era, nes tiks-
liai neþinoma, kokia prieþastis sukëlë di-
delio masto plëtimàsi, nors iki tol visata
plëtësi lëtëdama, tarsi bûtø uþdara.
Elementariøjø daleliø fizikos dëka ban-
doma susieti kosmologines problemas ir
rasti atsakymus. Èia pavyko susieti elek-
tromagnetinæ ir silpnàjà sàveikas á vienà
– elektrosilpnàjà sàveikà. Tai padarë
mokslininkai S. Weinbergas, A. Salamas
ir Ð. Glashowas, 1979 m. pelnæ Nobelio
5 pav. Erdvëlaikio pavidalas
stygø teorijoje
premijà. Yra ir at-
skirø suvienytøjø
lauko teorijø, ku-
rios bando prie
ðios teorijos pri-
jungti stipriàjà sà-
veikà, taèiau ir jos
dar nepatvirtin-
tos. Tai yra mûsø
tvirto paþinimo ri-
ba. Kas vyko dar
anksèiau, kol kas
yra tik teoriniai modeliai. Norint suprasti,
kas vyko Planko eroje, reikalinga tiksli
kvantinës gravitacijos teorija, kuri iki ðiol
dar nesukurta, nes neaiðku, kokiu bûdu
galima sujungti kvantinæ fizikà su bendrà-
ja reliatyvumo teorija ir kaip šià kvantuoti.
Daug vilèiø teikia septintàjá praëjusio
amþiaus deðimtmetá pasirodþiusi stygø te-
orija, teigianti, kad visos dalelës yra Plan-
ko matmenø stygø virpëjimo modos, o
erdvëlaikis turi ne áprastas keturias, o net
deðimt dimensijø. Ði teorija ateityje gali pa-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 35
teikti tinkamà kvantinës gravitaci-
jos apraðymà. Ðià teorijà jau ban-
doma sujungti su kosmologija.
Pagal kitas teorijas iðeina, kad
visata ið pradþiø neturëjo begali-
nio tankio, o ðis buvo baigtinis
kaip ir kiti parametrai. Tai didþiojo
atšokimo teorijos, kurios teigia,
kad visata yra pulsuojanti – po su-
sitraukimo eina iðsiplëtimas, ku-
6 pav. Didysis atðokimas
ris vëliau vël pereina á traukimàsi.
Viena tokiø teorijø siekia suvienyti
kosmologijà ir kilpø kvantinës gra-
vitacijos teorijà (angl. Loop Quan-
tum Gravity), todël vadinama kilpø
Asta VERBICKIENË
„Þiemos ðviesa“ mano ðir-
dá visad uþlieja neapsakoma ðiluma, lû-
pos nuðvinta ðypsena – kasmet laukiu
ðios ðventës,“ – tokius chorinës muzikos
gerbëjø þodþius girdëjau eidama á jau tra-
dicine tapusià ðeðtàjà chorø ðventæ „Þie-
mos ðviesa“. Ir ið tiesø – tà pirmojo gruo-
dþio penktadienio pavakaræ uþ lango
anaiptol dar nekvepëjo þiema. Taèiau jau-
kiai kelià á koncerto salæ nuðvietusios
liepsnelës, lyg þadëdamos ðilumà ir at-
gaivà ðirdims, muzikos mëgëjus pakvie-
të á Vilniaus Gedimino technikos univer-
siteto Estetinio ugdymo centro ir VGTU
akademinio choro „Gabija“ organizuoja-
mà jau tradicinæ chorø ðventæ, kurioje kas-
met dalyvauja vis kiti kolektyvai. Projektà
remia Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministerija bei Vilniaus Gedimino
technikos universitetas.
Pasak VGTU Estetinio ugdymo centro
direktorës Laimutës Bernotienës, „ðio pro-
jekto idëja brendo kelerius metus, norëjo-

Ðvieèianèi
si sujungti trijø Vilniaus Gedimino techni-
kvantine kosmologija (angl. Loop kos universiteto meno kolektyvø – choro
Quantum Cosmology), kurios pra- „Gabija“, tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“
dininkas yra Pensilvanijos instituto ir teatro-studijos „Palëpë“ – vadovø patirtá
mokslininkas M. Bojowaldas. Tiki- ir sukurti savità, jaunimui patrauklø projek-
masi, kad ði teorija leis patvirtinti tà, kuris skatintø ieðkoti dvasinio sàlyèio tûrinë vakaronë. Projekto tikslas – ugdyti
daugelá kosmologijos hipoteziø. Pa- taðkø, bendrumø. Manau, kad tik savano- jaunimo santalkà kaip jø gyvenimo inova-
naðiai visatà apraðo ir kvantinë kos- riðka studentø veikla, kurioje jie gali plësti cijø instrumentà, skatinti kûrybiniø formø
mologija, kurioje ypaè pasiþymëjo savo akiratá, lavinti meninius gabumus, ieð- tobulinimà ir keitimàsi jaunimo problemø
S. Hokingas. Vis dar neaiðku, ko- koti bendro gyvenimo galimybiø, yra abi- sprendimo vertinga patirtimi.
kia tamsiosios medþiagos prigim- pusiðkai vertinga ir prisideda prie savitar- Kviesti á chorø ðventæ koncentruoti
tis. Ði medþiaga sudaro net 23 proc. pio pagarbos ir supratimo. Projekto „Þie- pradëjome nuo kolegø – Lietuvos univer-
visatos masës, o áprastinë mûsø mos ðviesa“ programoje – chorø koncer- sitetø chorø. Kai prisijaukinome publikà
stebima barioninë medþiaga – tik tai, kûrybinë laboratorija, diskusijos apie ir supratome, kad projektas tampa ryð-
4 proc. Bûtent tamsioji medþiaga ðiandienos jaunimo galimybes propaguoti kiu ávykiu universiteto kultûriniame gyve-
neleidþia iðsisklaidyti galaktikoms ir tautos tradicijas ir paproèius bei etnokul- nime, skatinanèiu studentø kûrybinæ ini-
jø grupëms. 3 pav. matomas galak-
tikø spieèius, kuriame mëlyna spal-
va þymi tamsiàjà, raudona – mato-
mà medþiagas. Likusius 73 proc.
sudaro tamsioji energija, dël kurios
visata pleèiasi greitëdama.
Visatos máslës yra sudëtingos, o
jø aiðkinimas reikalauja dideliø pa-
stangø ir dideliø lëðø. Itin daug vil-
èiø dedama á moderniausià ðiuolai-
kiná þmonijos átaisà – Didájá hadronø
greitintuvà (LHC), kuris padëtø at-
skleisti materijos ypatybes. Tikima-
si, kad LHC leis atskleisti tamsiosios
medþiagos prigimtá, aptikti hipoteti-
ná Higso bozonà ir gravitonà, patik-
rinti stygø teorijos principus, patvir-
tinti supersimetrijos egzistavimà. Be-
lieka tikëtis, kad, nepaisant gedimø,
kylantys klausimai bus iðaiðkinti ir
leis paþinti visatà visais aspektais.

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1


ios ðirdys „Þiemos ðviesoje“
ciatyvà, pradëjome dairytis kolegø uþsie-
nyje – taip mûsø projektas tapo tarptauti-
nis. Aiðku, svarbiausia yra tai, kad choro
atliekami kûriniai ðiuo ðaltu bei tamsiu lai-
kotarpiu dþiugintø ir pripildytø klausytojø
sielas graþiausiø jausmø bei gërio.“
Ðiemet á jau ðeðtàjà „Þiemos ðviesà“
atvyko Ukmergës Antano Smetonos gim-
nazijos miðrus jaunimo choras (vadovë Jû-
ratë Martinkutë), Baltarusijos nacionalinio
technikos universiteto liaudies choro ka-
pela bei moterø vokalinis ansamblis „Ele-
gija“ (abiejø chorø vadovë Jelena Isaiki-
na), jau antrus metus ið eilës „Þiemos ðvie-
soje“ savo dainas klausytojams dovanoja
Varðuvos technikos universiteto akademi-
nis choras (vadovas Darius Zimnickas).
Ðventës ðeimininkai – Vilniaus Gedimino
technikos universiteto akademinis choras
„Gabija“ (vadovë Rasa Viskantaitë).
Chorø ðventæ pradëjo Ukmergës An-
tano Smetonos gimnazijos miðrus jauni-
mo choras, „Þiemos ðviesai“ atveþæs 4
kûrinius. Kiek gyvuoja Ukmergëje gimna-
zija, tiek joje ir skamba choras, t.y. 10 me-
tø. Savo dainomis puoðia mokyklos ren-
ginius, rajono ðventes, rengia koncertus,
organizuoja chorø ðventes „Dainuoju Lie-
tuvà kaip dþiaugsmà“. Dalyvauja dainø
ðventëse, festivaliuose, konkursuose.
Choras neáprastai didelis – net 100 þmo-
niø, t.y. kas 5 gimnazistas!
Baltarusijos nacionalinio technikos uni-
versiteto liaudies choro kapela susikûrë
prieð 30 metø. Joje dainuoja buvæ ir esa-
mi studentai. Kolektyvas aktyviai koncer-
tuoja, todël muzika tapo svarbia gyveni-
mo dalimi. Uþ graþià veiklà yra pelnæ ap-
dovanojimø, diplomø, padëkos raðtø. Ka-
pelos repertuaras gana margas, skirtingø
þanrø ir epochø. Ansamblis „Elegija“ „Þie-
mos ðviesoje“ atliko tris, choro kapela –
dvi dainas, kurios buvo sutiktos itin dide-
lëmis koncerto klausytojø ovacijomis.
Varðuvos technikos universiteto aka-
deminis choras susibûrë 2001 metais. Jo
dainininkai – Technikos universiteto bei
kitø Varðuvos aukðtøjø mokyklø studen-
tai ir absolventai.
Nuo 2004 metø chorui vadovauja Da-
rius Zimnickas. Nepilni devyneri choro gy-
vavimo metai – tai nuolatinis meninio ir vo-
kalinio lygio tobulinimas, patvirtintas svar-
biais laimëjimais bei prizinëmis pirmomis
vietomis Lenkijoje bei uþsienyje vykstan-
èiuose festivaliuose. Choras mieliausiai at-
lieka a cappella muzikà – renesanso, ro-
mantizmo, pirmiausia – XX a. epochø kû-
rinius. „Þiemos ðviesoje“ choras atliko 4
dainas. Dariaus Zimnicko daina kalnie-
tiškais motyvais ,,Góry, moje góry” („Kal-
nai, mano kalnai“) itin patiko klausytojams,
jie negailëjo gausiø plojimø choristams.
Paskutinieji scenoje pasirodë ðventës
Alekso JAUNIAUS nuotr.
ðeimininkai – VGTU akademinis choras
„Gabija“. „Þiemos ðviesoje“ kasmet ið-
girstame naujà „Gabijos“ atliekamà lietu-
viø kompozitoriø kûriná, sukurtà specia-
liai ðiai ðventei. Kompozitoriams suteikia-
ma galimybë kurti ir gyvai iðgirsti savo kû-
riná. Tai didþiulis indëlis á ðiuolaikinës lie-
tuviø chorinës muzikos repertuaro gau-
sinimà. Tà ðventiná vakarà „Gabija“ taip
pat pristatë chorinio ciklo premjerà – Al-
girdo Klovos lietuviðkø bliuzø trijø daliø
ciklà „Miego gëlës“ (eilës Liutauro Degë-
sio). Girdëjome ir pernykðtei „Þiemos
ðviesai“ sukurtà Mykolo Natalevièiaus ir
Vinco Mykolaièio-Putino „Pavasario sau-
lëj“ bei dar tris dainas.
„Þiemos ðviesos“ koncertà baigë
jungtinio choro atliekama daina (dirig. Ra-
sa Viskantaitë) „Kur giria þaliuoja“ bei
„Gaudeamus“.
Ðventæ „Gabijos” choristai bei jø sve-
èiai pratæsë linksmai vakarodami su
VGTU tautiniø ðokiø ansambliu „Vingis“.
Ðeðtoji „Þiemos ðviesa“ baigësi – þiû-
rovai ir vël buvo mielai pakviesti á 2010-
aisiais pirmàjá gruodþio penktadiená vyk-
sianèià jau tradicinæ chorø ðventæ. Chori-
nës muzikos mëgëjai be galo dëkingi
chorø dirigentams uþ maloniai praleistà
þiemos vakarà. Uþ ðventæ, kuri ðildo þmo-
niø ðirdis, kuri palieka laimës þiburëlá þmo-
niø akyse...
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 37

Vilniuje prieð pat Kalëdas, gruodþio 21–23 d., rinkosi
patys jauniausi Lietuvos mokslininkai. „Idëjø mugëje“
daugiau kaip ðimtas moksleiviø ið ávairiø ðalies kampe-
liø pristatë 54 mokslo idëjas ir atliktus tyrimus.
Mykolas VADIÐIS
„Idëjø mugëje“ padedami mokytojø jau-
nieji dalyviai patyrusiai mokslininkø komi-
sijai pristatë savo projektus, tarp kuriø bu-
vo praktiðkø tyrimø pritaikomø þemës ûky-
je, gamtosaugoje, medicinoje, energetikos
srityje ar pramonëje. Kita dalis darbø buvo
susijusi su kosminiais tyrimais, tokiais kaip
Saturno þiedø tyrimas ar planetø atmosfe-
rø slëgiø matavimai.
Tarp 54- ø stendø visà dienà vaikðtinëjæ
deðimtys mokslininkø buvo nustebinti idë-
jø ávairovës.
„Nustebino idëjø gausa. Buvo tokiø dar-
bø, kuriuos mokslininkui ið kitos srities net
sunku suprasti. Priëjæs prie stendo galëjai
tik paklausti, o ne patarti“, – sakë vienas ið
vertinimo komisijos nariø, Vilniaus pedago-
ginio universiteto Gamtos mokslø fakulteto
profesorius Remigijus Noreika.
Jauniausias „Idëjø mugës“ dalyvis sep-
tintokas Edgaras Skorulskas ið Kauno Jë-
zuitø gimnazijos pristatë praktiðkà tyrimà
„Grindø dangos atsparumas këdës ratu-
kams“.
„Mûsø namuose dabar vyksta remontas,
keièiama mano kambario grindø danga, tad
nusprendþiau iðsiaiðkinti, kurios grindjuos-
tës yra atspariausios këdës ratukams. Pasi-
gaminsiu árenginá ir juo iðbandysiu visas Lie-
tuvoje parduodamas grindø dangas. Tikiuosi
suskirstyti visà produkcijà ne tik pagal atspa-
rumà vaikðèiojimui, bet ir pagal atsparumà
këdþiø ratukams. Noriu atrasti geriausià kai-
nos ir kokybës santyká“, – savo idëjà iðdëstë
Edgaras Skorulskas.
Edgarui tai ne pirmas toks mokslinis
projektas. Jis mokslininko karjerà pradëjo
jau ketvirtoje klasëje, kai kartu su informati-
kos mokytoja suprogramavo kompiuteriná
mokomàjá þaidimà.
O ðtai Vilniaus þydø Ðolomo Aleichemo
mokyklos moksleiviai Moisejus Braveris ir
Dominikas Gurvièius gilinasi á globalias pro-
blemas. Vaikinai màsto apie anglies dvide-
ginio iðskaidymo ir pakartotinio naudojimo
kurui galimybes.
„Anglies dvideginio kiekis atmosferoje
tampa labai didele problema, o ir sugautø
bei á saugyklas patalpintø CO2 dujø nëra
kur tinkamai saugoti. Todël mes manome,
kad, radus bûdà, kaip efektyviai suskaldyti
CO2 iki anglies monoksido, bûtø galima ðias
dujas pakartotinai naudoti kurui ir taip su-
naudoti pertekliná anglies dvideginio kieká
atmosferoje“,– ásitikinæ moksleiviai.
38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Mokiniø tyrimai
„Idëjø mugëje“: nuo kosmoso paslapèiø iki këdës ratukø
Keletas darbø mugëje buvo ir ið astro-
nomijos srities. Pavyzdþiui, dviejø Vilniaus
gimnazijø moksleiviai Gabija Marðalkaitë
ir Justas Tamaðauskas pristatë darbà, ku-
riame siûlo palyginti kosmose esanèiø kva-
zarø juodøjø skyliø masës pokyèius. Taip
moksleiviai tikisi dar daugiau suþinoti apie
Vertinimo komisijos pirmininkas VU prof. Vladas Vansevièius entuziastingai bendravo
su jaunaisiais mokslininkais ir dalijo jiems pastabas bei patarimus
mokslininkus intriguojanèias juodàsias
skyles kosmose.
Pasiruoðimas ES jaunøjø mokslininkø
konkursui
„Idëjø mugë“– pirmas toks renginys Lie-
tuvoje, kurio tikslas paskatinti jaunuosius
mokslininkus tæsti moksliná darbà ir geriau
pasirengti kasmet vykstanèiam Europos Sà-
jungos jaunøjø mokslininkø konkursui. Vil-
niaus universiteto profesoriaus Vlado Van-
sevièiaus vadovaujama komisija ávertino ir
patarimø davë visiems mugës dalyviams.
Vis dëlto po visos moksleiviø ir mokslinin-
kø bendravimo dienos iðryðkëjo geriausiai
parengti, ádomiausi ar aktualiausi projektai.
Komisija iðskyrë projektus, kuriuose nag-
rinëjama: grybø daþø naudojimas gobele-
nø restauracijai, suyranèiø vienkartiniø indø
gamyba, grindø dangos atsparumas këdþiø
ratukams, musë – ligø platintoja, galvijø leu-
kemija, popieriniø rankðluosèiø kapiliarinës
savybës, tekstiliniø medþiagø átaka elektro-
magnetinei spinduliuotei maþinti, fitoncidai
kaip ðvarios aplinkos indikatoriai, prieskoni-
niø augalø veikliøjø medþiagø átaka pelësiø
dauginimuisi duonoje. Kaip labai aktualus,
bet sunkiai ágyvendinamas darbas iðskirtas
ir CO2 dujø perdirbimo á kurà projektas.
Solidþiausiems „Idëjø mugës“ dalyviø
darbams bus paskirti moksliniai konsultan-
tai ir suteiktos sàlygos tyrimus plëtoti
mokslinëse laboratorijose. Tikimasi, kad
dalis ðiø projektø autoriø su profesionalø
pagalba spës pasirengti ir pavasará vyk-
sianèiam ES jaunøjø mokslininkø konkur-
so nacionaliniam etapui bei galës garbin-
gai atstovauti Lietuvai Europoje.
Mugës tikslas – paskatinti, o ne
iðskirti
Nors komisija renginyje ir iðskyrë ryð-
kiausius ir geriausiai parengtus darbus, pa-
tarimø, pastabø ir paskatinimø gavo abso-
liuèiai visø idëjø autoriai.
„Buvo labai originaliø, puikiø idëjø ar net
darbø, vertø mokslinës disertacijos. Buvo
ir prasèiau parengtø, taèiau noras didþiu-
lis. O kai yra noras, tai galima patarti, nu-
kreipti tinkama linkme“,– sakë komisijos na-
rys R. Noreika.
Komisijos geranoriðkumà pastebëjo ir
mokytojai, kurie kartu su mokiniais atidþiai
klausësi mugëje þarstomø patarimø.
„Ir vaikai pastebëjo, kad komisija šia-
me renginyje yra geranoriðka. Mokslininkai
ne tiek pateikia kebliø klausimø, kiek patys
ið karto puola aiðkinti, siûlyti idëjas ir patari-
mus“,– dþiaugësi Kauno Jëzuitø gimnazi-

jos mokytoja ir septintoko Edgaro mama
Rigonda Skorulskienë.
Renginio vykdytojas, Lietuvos mokiniø
informavimo ir techninës kûrybos centro
(LMITKC) skyriaus vedëjas Jonas Karolis
paaiðkino dar konkreèiau: „Tai – ne kon-
kursas, kuriame norima atrinkti geriausius.
Tai mugë, kurios metu stengiamës nu-
kreipti moksleivius tinkama linkme, parinkti
jiems mokslinius konsultantus ir iðkeliame
jauniesiems mokslininkams uþdavinius –
kuo daugiau suþinoti, gilintis ir atrasti“.
„Ið tø jaunuoliø tikrai ne vienas ateityje
taps þymiu mokslininku“,– buvo ásitikinæs
R. Noreika.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto
magistrantas Simas Janulis pasakoja
moksleiviams apie skystà azotà ir rodo
fizikos eksperimentus
Moksleiviams skatinti – ne tik
„Idëjø mugë“
„Idëjø mugë“ – ne vienintelis LMITKC
vykdomo projekto „Mokiniø jaunøjø tyrë-
jø atskleidimo ir ugdymo sistemos sukûri-
mas“ renginys. Dar prieð „Idëjø mugæ“
moksleiviø komandos ið ávairiø Lietuvos
mokyklø susigrûmë „Eruditø turnyre“. Taip
pat ketinama rengti seminarus mokyto-
jams, kuriuose bus padedama pedago-
gams kelti kvalifikacijà, reikalingà vadovau-
ti mokiniø mokslinio tyrimo veiklai.
Ðiais metais po Lietuvos mokyklas ke-
liaus ir linksmas gamtos ir technologiniø
mokslø eksperimentø ðou. Jame Vilniaus
universiteto Fizikos fakulteto studentai at-
liks linksmiausius fizikos eksperimentus.
Iðradingieji studentai savo pasirodymà pri-
statë ir „Idëjø mugës“ dalyviams.
Susirinkæ moksleiviai aikèiojo ir ðûka-
vo, pamatæ, kaip studentai garso bango-
mis ðokdino liepsnà, marinuotà agurkà pa-
vertë elektros lempute, skystu azotu uþðal-
dytu bananu kalë viná ar, sumaiðæ ðá skystá
su verdanèiu vandeniu, sukëlë griaustiná.
Anot projekto vykdytojø, visi renginiai
finansuojami pagal Þmogiðkøjø iðtekliø
plëtros veiksmø programà ið Europos so-
cialinio fondo ir Lietuvos Respublikos vals-
tybës biudþeto lëðø.
Kur mokslas
susitinka
Atkelta ið 21 p.
su visuomene?
Vieðose kalbose apie mokslà, pradedant
genø inþinerija ir baigiant moderniausiais bui-
tiniais prietaisais ir masinio naikinimo ginklais, ponijoje, Taivane ir kitur teko matyti mokslo
gausu netikslumø, o retorikos aistra ir apim- muziejus, kuriuose mokslo išradimai pa-
tis daþnai nuskandina patá mokslo balsà. Da- traukliai demonstruojami visuomenei (7
rosi akivaizdu, kad tarp mokslo ir visuome-
nës didëja painiava ir nepasitikëjimas. Pilie- 7 pav. Mokslo muziejus Tailande
tis, bombarduojamas painios informacijos,
neþino, kuo tikëti. Todël tampa vis sunkiau
kalbëti apie mokslà ir já populiarinti, nes Lie-
tuvos þiniasklaida neskleidþia mokslo þiniø.
Tai kà turëtume daryti? Pirma, kaip tau-
ta turëtume pripaþinti esminá mokslo vaid-
mená ðalies ateièiai, nes mûsø sëkmës ðak-
nys yra ne menas, muzika ar literatûra, nors
jie be galo svarbûs tautai, bet mokslas ir
technologijos.
Antra, turëtume pripaþinti, kad didþiau-
sias ðalies turtas yra iðmokslintas jaunimas,
ir ið esmës pagerinti mokslo kokybæ viduri-
pav.). Jie bûna pilni þmoniø. Lietuvoje tokio
nëse mokyklose ir studijø – universitetuose
muziejaus neturime. 2005 m paskelbtoje Eu-
ne krepðeliais, o mokytojø ir profesoriø di-
ropos Komisijos 7-oje Programoje projektui,
desniu uþ valdininkø ar politikø ávertinimu ir
skirtam mokslo þiniø sklaidai visuomenëje
jaunimo suinteresuotumo siekti mokslo þi-
“Mokslas visuomenëje”, 7 metams skirta 554
niø sistemos sukûrimu.
milijonai eurø. Ir Lietuvos mokslininkams ne-
Treèia, mokslinë bendruomenë turi akty-
derëtø sëdëti uþsidariusiems valstybiniuose
viai diskutuoti ir veikti ðalies politikà. Kiekvie-
mokslo institutuose ir universitetuose, bet de-
nas balsas turëtø bûti iðgirstas. Vieðas idëjø
rëtø aiðkinti þmonëms, kas yra mokslas, kaip
turgus turi bûti atviras ir demokratiðkas. Vi-
mokslo þinios kuriamos ir kaip jos keièia mû-
suomenë ir politikai turi tuos balsus iðgirsti.
sø pasaulio supratimà ir gyvenimo kokybæ.
Turi bûti poreikis didesnio mokslininkø supra-
Mokslo iðradimai daþnai turi dvi puses, bet
timo ir pagarbos jiems bei mokslo vaidmens
þmonës daþniausiai þino tik vienà – ðviesià-
sprendþiant esminius ðalies klausimus. Ap-
jà ir beatodairiðkai lenda á technologiniø nau-
maudu, kad Lietuvos valdþiai mokslininkø dar-
joviø kadagynà, kuris kartais skaudþiai su-
bo vaisiø ar patarimø retai prireikia. Bet ar ga-
bado. Pagaliau mokslininkai privalo aiðkinti
li normalioje Europos valstybëje profesiona-
visuomenei, kam jie kasmet panaudoja ðim-
lai sëdëti ant atsarginiø suolelio, o mëgëjai
tus milijonø litø mokesèiø mokëtojø pinigø.
ministerijose þaisti ðalies likimu?
Kitose ðalyse taip ir yra. Ten skleisti mokslo
Ryðys tarp mokslo ir visuomenës ne vi-
þinias yra viena ið mokslininko pareigø. Vil-
suomet bûna paguodþiamas tiek moksli-
niaus universiteto rektorius Poèobutas prieð
ninkams, tiek ir visuomenei. Bet kadangi vi-
100 metø bandë ákurti Vilniaus mokslø aka-
suomenë finansuoja mokslà, kaip þiniø kû-
demijà mokslui populiarinti. Dabar mokslo
rybà, ir studijas, mokslas ir visuomenë yra
þiniø sklaida nëra nei Lietuvos mokslø aka-
susijæ (6 pav.). Mokslas pagimdo naujas
demijos prioritetas, nei mokslininko parei-
technologijas, kurios lemia visuomenës gy-
ga, o mokslo populiarinimo þurnalas Moks-
venimo kokybæ.
las ir gyvenimas, maþai palaikomas tiek abe-
Ketvirta, mokslo þinios privalo bûti dau-
jingø mokslininkø, tiek ir valstybiniø mokslo
giau prieinamos visuomenei. Amerikoje, Ja-
institucijø, ilgai neiðgyvens. Ar mokslo ben-
druomenei bus tas pats?
Reiktø áveikti mûsø valdþios nepasitikëji-
mà mokslu ir mokslininkais, mokslo vaidme-
niu moderniame pasaulyje gerinant ðalies
gyvenimo kokybæ. Mokslas ir visuomenë yra
dvipusio judëjimo gatvë, kuria reiktø daþniau
vaikðèioti. Reiktø neðti daugiau ðviesos, o
ne ðilumos, kuri yra daleliø chaotinio judëji-
mo matas. Mokslo ir visuomenës ryðys na-
tûraliai reiðkia jo ryðá su visuomenës verty-
bëmis. Mokslas nevieðpataus visose gyve-
nimo srityse ir visà laikà, bet, nepaisant to,
6 pav. Mokslo poveikio mokslininkas privalo daryti viskà, kad mokslo
visuomenei schema þinios pasiektø þmones ten, kur jie gyvena.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 39
 Indijoje yra keliasdeðimt valstijø.
Tarp kai kuriø árengti pasienio
postai. Pasienio postas tarp
Keralos ir Tamilnadu
Atkelta ið 23 p.
Mus pasitinka rûkas, o gal debesys,
kurie skystëja, plyðta ir atveria nuostabius
kalnø peizaþus, kuriems egzotiðkumo su-
teikia tarsi meðkerës stypsantys agavø
þiedkoèiai, á dygliuotus medþius panaðios
karpaþolës, kalno papëdëje auganèios
plokðèialajës akacijos ir dar visokie pa-
kelës medþiai, apsipylæ gelsvø þiedø þie-
dynais, ant betonuotos kelkraðèio tvore-
lës tupinèios beþdþionëlës (keli mûsø pa-
duoti bananai dingsta akimirksniu)...
Nusileidþiame á slëná. Èia visai kitoks
gyvenimas – auga palmiø, ryþiø, cukranen-
driø, ananasø ir dar kaþkokiø nematytø au-
galø plantacijos; pravaþiuoja pilkais kup-
rotais jauèiais kinkytas veþimas; kai kur lau-
kuose ariama jauèiais, taèiau jie kitokie –
juodi ir plokðèiaragiai; á akis krinta neðva-
ra, ðiukðlës ir skurdas. Ir þmonës èia kaþ-
kokie liûdnesni, nors daþnas mums ðyp-
sosi ir pravaþiuojant pamojuoja... Tose ta-
milø lûðnelëse kaþkas áþiûri geràjà pusæ –
jø stogai dengti nendrëmis ir palmiø lapais;
vis geriau nei šiferiu ar polietilenu...
Pakeliui á Madurai pravaþiuojame ke-
letà miesteliø. Viskas atrodo kaip sureþi-
suotame spektaklyje – ryškiu saree ap-
sirengusi moteris stumia pilnà bananø ve-
þimëlá; á autobusà bando álipti senukas,
bet taip ir lieka kabëti; vaikinukas jau va-
þiuojanèio autobuso keleiviui spëja par-
duoti kaþkokiø vaisiø ar pyragaièiø (pi-
nigus paima bëgdamas ðalia autobuso);
siuvëjas siuva tiesiog gatvëje; èia pat, po
kojomis, ant iðtiestø laikraðèiø pardavi-
nëjami vaisiai; pilki jauèiai tempia veþi-
mà; gatvës viduriu ramiai vaikðtinëja kar-
vës; tarp jø nardo geltoni tuk-tukai; ðiukð-
lës, dulkës, policininko ðûksniai, prekei-
viø raginimai, maðinø cypsëjimas, nenu-
sakomi kvapai ir smarvë... Beje, apie dra-
buþius. Moterys neðioja dviejø tipø ap-
rangà: churitar ir saree. Trumparankovë
churitar suknelë neðiojama su ðaliu (be-
40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
Indiðkos
Kalëdos
je, ðalis taip ir vadinamas – šal, gal tai
dar vienas þodis, atkeliavæs ið Indijos?).
Saree kainuoja nuo 200 Rs iki 1 laksh
(apytikriai 2500 JAV doleriø). Pigiausi sa-
ree po keliø plovimø gali pakeisti spal-
và. Normalios kokybës saree galima ási-
gyti uþ 2000 Rs. Vyrø lunky bûna balti
(paprastai neðiojami ðvenèiø dienomis
ar norint pasipuoðti) ir kitø spalvø arba
kasdieniai. Lunky kainuoja apie 400 Rs.
Lunky galima neðioti kaip ilgà, iki pat þe-
mës, sijonà arba susivynioti kaip „minia-
kà“, jei karðta... Po lunky indø vyrai ne-
ðioja trumpikes... Tai ne ðkotai...
Staigiai stabtelëjus mûsø autobusiu-
kui, á mus atsitrenkia motociklas. Moto-
ciklininkas atsikelia ir ramiausiai nuvaþiuo-
ja toliau. Ðadþi, mûsø autobusiuko vai-
ruotojas, taip pat ramus. Bandau tokià si-
tuacijà ásivaizduoti Lietuvoje...
Poilsio sustojame prie vieðbuèio ir po-
licijos posto... Èia galime iðgerti kavos ir
pasinaudoti tualetu... Prie gretimo staliu-
ko sëdi vietiniai. Prieina prie mûsø, siûlo
kaþkokiø þaliø, panaðiø á kriauðæ pjausty-
tø vaisiø. Vaisiai ðiek tiek sprangûs. To-
dël uþgeriame juos alumi. Vienas ið vieti-
niø, toks su auksine grandine ant kaklo,
matyt, jø bosas, aiðkina, kad jie, indusai,
laukia kaþkokios religinës ðventës. „Ma-
no vairuotojas, – jis rodo á greta sëdintá
vaikinukà, – badavo 40 dienø ir yra pasi-
ryþæs aukai...“
Tada mes nesupratome, apie kokià
aukà kalbama, ir, nutaisæ protingus vei-
dus, palinkëjome jam visokeriopos sëk-
mës...
Taip gaminamos plytos Pietø Indijoje
Dievas-dramblys, tamilø plytinës ir
ákurtuvës, arba pirmoji paþintis su
religija, buitimi ir paproèiais
Pro autobusiuko langus bëga tie pa-
tys Tamilnadu vaizdai – ryþiø plantacijos
su iki keliø vandenyje braidanèiomis mo-
terimis, cukranendriø ravëtojos, upëje skal-
bianèios moterys ir èia pat traktorius plau-
nantys vyrai, palmiø giraitës, stori pakelës
fikusai su nuo ðakø kabanèiomis ðakni-
mis-kamienais. Prie vieno ið tokiø sustoja-
me ir fotografuojamës. Netoliese, kitoje ke-
lio pusëje, koplytëlë dievui-drambliui. Kal-
bantys tamilø kalba já vadina Gansa, o ma-
layalam (Keraloje) – Ganapathy. Koplytëlë
papuoðta ne tik dievo-dramblio, bet ir já ne-
ðanèiø þiurkiø figûromis. Ðadþi aiðkina, kad
þiurkës yra Gansa dievo transporto prie-
monë, lygiai kaip jauèiai – dievo Ðivos.
Beje, dramblio skulptûros puoðia
daugelá indusø ðventyklø.
Pakeliui matome didelius, kokiø 6–8 m
aukðèio, stogus. Ðadþi sako, kad tai plyti-
nës. Krosnys lietaus sezono metu uþden-
giamos stogais ið nendriø ar palmiø lapø...
Sustojame prie vienos tokios plytinës.
Mus iðkart apsupa vaikai. Neþinia ið kur
jie dygsta – gal ið po þemiø... Vaikai kiða
saldainius á kiðenes ir vël tiesia rankutes.
Net ir tie, kurie dar visiðkai bambliai ir laks-
to nuogi. Visø akys didelës ir juodos. Vie-
nas berniukas pirðtuku vedþioja savo del-
ne – suprask, duok pieðtukà. Nëðèia jau-
na moteris su kûdikiu ant rankø mielai po-
zuoja prie plytinës, o paskui praðo rupijø

Tokiose krosnyse dþiovinamos plytos Pietø Indijoje
uþ fotografavimà. Gavusi praðo dar. Ro-
do, kad pinigø reikia pamaitinti ir jos vai-
kui... Atsisveikinant vël praðo, rodydama
á savo iðsipûtusá pilvà – maisto reikës ir
bûsimam jos kûdikiui...
Plytos gaminamos ið vietinës raus-
vos molingos þemës... Raudonþemis su-
maiðomas su vandeniu, ir tokia tirðta ma-
se uþpildomos medinës formos... Pas-
kui plytos, matyt, kurá laikà paliekamos
lauke dþiûti, o po to degamos, tiksliau –
gerai iðdþiovinamos specialiose krosny-
se... Vargu bau ar tokioje krosnyje išdþio-
vintos plytos labai tvirtos...
Pro autobusiuko langà aiðkiai mato-
me – priekyje, kelkraðtyje, dûmø kamuo-
liai ir sproginëjimai. Kas tai? Kelio sprog-
dinimo darbai? O gal karas?
Tik privaþiavæ kiek arèiau, matome,
kad tai – fejerverkai. Ore skraido tûks-
tanèiai spalvoto popieriaus skiauèiø. Ið-
lipame. Per garsiakalbá skamba rytietið-
ka muzika. Prieð mus ateina bûrys þmo-
niø. Priekyje – baltai apsirengæ vyrai, ve-
dini baltu oþiu, o uþ jø – spalvotais sa-
ree pasipuošusios moterys. Ant galvos
didelëse lëkðtëse jos neða vaisius, ryþius
ir dar kaþkokias gërybes. Vyras laiko ant
rankø maþà mergaitæ. Ji padabinta vi-
sokiausiais indiðkais papuoðalais. Duo-
da jà palaikyti Alvydai. Ðadþi aiðkina, kad
tai namo ákurtuvës. Pirmiausia á namà
ávedamas oþys. Áeinantiems mergaitë,
pasipuoðusi þiedø girlianda, plauna ko-
jas. Uþ tai ji gauna rupijø.
Mes fotografuojame tuos laimingus
þmones, o jø „paparaciai“ fotografuoja
mus. Visa tai – ðurmulys, indiðka muzika,
ðilti þmoniø þvilgsniai, kvietimas uþeiti á
vidø – sukuria ypatingà, sunkiai nusako-
mà, bet tikrai gerà ir jaudinanèià nuotai-
kà... Bet mums reikia vaþiuoti toliau...
Prasilenkiame su gëliø girliandomis
papuoðtu autobusu. Þmonës vaþiuoja á
ðventines pamaldas. Baigiasi pasninkas,
ir gruodþio 11–12 d. visoje Indijoje bus
didelë religinë ðventë...
Ðiva, ðikðnosparniai, ðventosios
karvës, arba animalistiniai nuotykiai
Sri Meenahshi Amman šventykloje
Pagaliau pasiekiame Madurai. Madu-
rai, pasakoja gidas, yra vienas ið didesniø
Tamilnadu miestø. Jame gyvena apie 2
mln. þmoniø. Miesto pavadinimas, iðver-
tus ið tamilø kalbos, reiðkia „saldus mies-
tas“. Miesto apylinkëse auginami jazminai
parfumerijos pramonei, todël Madurai dar
vadinamas ir Jazminø miestu...Kartais Ma-
durai dar vadinamas Ðventyklø miestu,
nes jame daug ðventyklø – baþnyèiø, me-
èeèiø, sinagogø ir indusø ðventyklø (indu-
sø ðventyklø daugiausia – 65 proc. Indijos
gyventojø yra indusai), o kartais – Ðven-
èiø miestu, nes þmonës èia mëgsta ðvæs-
ti... Beje, sako gidas, gruodþio 11 dienà
bus didelë indusø ðventë – jaunesniojo Ði-
vos sûnaus gimtadienis.
Prieð patekdami á Sri Meenahshi Am-
man ðventyklà, tiksliau á jos teritorijà, ba-
tus turime palikti batø saugykloje (tai kai-
nuoja 2 Rs). Gidas áspëja, kad batø sau-
gykloje paliktumëme ir cigaretes, þiebtu-
vëlius bei peiliukus... Ðventykla uþima 6
ha. Ji turi 12 bokðtø (sako, jie iðdëstyti
pagal kaþkokià þvaigþdþiø sistemà). Kas
12 metø ðventyklos bokðtø skulptûros
perdaþomos. Kaip tik dabar ir vyksta ðie
darbai... Todël bokðtai uþdengti nendriø
ar palmiø lapø dembliais, ir mums tik be-
lieka ásivaizduoti, kaip turëtø atrodyti ðie
didingi þmogaus kûriniai...
Áëjimas á ðventyklà ir fotografavimas taip
pat mokami. Patekti á paèià ðventyklà ne
taip paprasta – reikia pastovëti ilgoje eilë-
je, o po to praeiti saugos tarnybà, pana-
ðiai kaip oro uoste. Gidas sako, kad ðven-
tyklà kasdien aplanko 10–12 tûkst. þmo-
niø, o ðávakar laukiama apie 25 tûkstan-
èiø. Policininkai daro tvarkà – surikiuoja
þmones á dvi eiles – atskirai vyrø ir moterø,
stumdo vyrus, ant kai kuriø net uþsimoja
ranka, bet laukiantieji tyli, nesiprieðina...
Namo ákurtuvës (Pietø
Indija, Tamilnadu)
Tarp laukianèiøjø yra grupë vaikinø,
kurie vilki tik juodais lunky ir nešioja roþi-
ná. Šie vaikinai, pasak gido, pasninkavo
48 dienas (valgë vienà kartà per dienà,
vengë mësos, negërë, nerûkë, neuþsië-
më seksu, meldësi). Po pasninko jie per-
sidurs þandus ir lieþuvá...
Áëjus á ðventyklà, gidas pateikia ðiek tiek
informacijos apie indø dievà Ðivà. Ðiva tu-
ri þmonà ir du sûnus. Jis turi daugiau kaip
3 mln. persikûnijimø. Taigi jis gali bûti ir
moteris, ir vyras, ir jautis, ir paukðtis. Ki-
taip sakant, visa, kas tave supa gyva, gali
bûti Ðiva, arba Dievas. Man pasirodo tai
kaþkur girdëta: „Dievas yra visame kame“.
Bronzinis lotoso þiedas, esantis ðven-
tyklos viduje, beje, tai ir Indijos simbolis,
taip pat ðventas – jis turi 108 þiedlapius.
108 – reikðmingas skaièius induizmui: me-
tai turi 12 mënesiø, o saulës sistemoje 9
planetos (12 x 9 = 108). 108 karoliukai yra
ir induso roþinyje. Beje, iðëjæs á gatvæ, pa-
maèiau pagalbos telefonà – taip pat 108.
Visi þmonës, patekæ á Sri Meenahshi
Amman ðventyklà, suskirstomi á dvi dalis:
indusai, kurie atëjo aplankyti Ðivos ir jam
pasimelsti, ir visi kiti, tarp jø ir tokie kaip mes
turistai, atëjæ tik paspoksoti. Indusai iðpa-
þásta nuodëmes taip: sukryþiuoja rankas ir,
alkûnëmis siekdami þemæ, tampo save uþ
ausø – maþiausia 3 kartus, daugiausia –
108. Tai priklauso nuo to, kokio dydþio nuo-
dëmë (apie nuodëmës dydá privalai spræsti
pats). Gidas sako, kad tokioms apeigoms
yra moksliðkas paaiðkinimas. Ausyse yra
daug receptoriø. Juos lieèiant (tampant uþ
ausø), aktyvuojamos smegenys... Dël to,
aiðkina gidas, mokytojai nusiþengusius vai-
kus tampo uþ ausø – galvok, þmogau, kà
darai.. Po tokios iðpaþinties kakta pasite-
pama baltais karvës mëðlo pelenais...
Mums rodomos Ðivos ir Ðivos jauèiø
statulos. Jauèiai, kaip kaþkada aiðkino
mus lydintis vairuotojas Ðadþi, tai Ðivos
transporto priemonë, tokia pat, kaip ir
vieno ið jo sûnø – dievo-dramblio – þiur-
kës. Statulos iðkirstos ið granito monoli-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 41
 Tradicinës, tryliktosios konferencijos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ dalyvius pasveikino ir tarë
trumpà áþangos þodá renginio sumanytojas ir organizatorius doc. Algimantas Nakas. VGTU rektorius
prof. Romualdas Ginevièius pasidþiaugë, kad taip gausiai susirinko patys iðtikimiausi mokslo istorikai,
kuriø gretose nemaþai ir pirmojo ðio teminio renginio praneðëjø. Pasak universiteto vadovo, tai daug
pasako apie konferencijos lygá, jos patrauklumà. Jei yra poreikis, tai ðis susiëjimas – ne paskutinis.
Tokiu paþadu baigë sveikinimo þodá VGTU rektorius Romualdas Ginevièius.

Mokslo istorikai þvelgë ne

vien á praeitá
Julius NORKEVIÈIUS

Tryliktasis mokslo istorikø suëjimas

nuo pat pirmø akimirkø tæsë nusistovë-
jusias ðios teminës konferencijos tradi-
cijas. Visi renginio dalyviai gavo jau try-
liktàjá praneðimø rinkiná. Nepamirðo ir tra-
dicinio fotografavimosi. Pirmajam posë-
dþiui dar neápusëjus, ðia nuotrauka gro-
þëjosi visi susiëjimo dalyviai.
Keturiasdeðimt keturi mokslo istori-
kai konferencijai parengë trisdeðimt sep-
tynis praneðimus. Septynis ið jø rengë
po du tyrëjus.
Graþus sutapimas: tryliktajai konfe-
rencijai praneðimus rengë trylikos insti-
tucijø mokslo istorikai. Tai universitetø,
mokslo institutø mokslininkai, darbuoto-
jai, pedagogai, muziejininkai, biblioteki-
ninkai, þurnalistai, senjorai. Taip pat trys
dvasininkai, du doktorantai. Pastarasis
faktas rodo, kad mokslo, technikos rai-
da susidomëjo ir jaunimas.
Aktyviausi buvo vilnieèiai. Jie konfe-
rencijai parengë dvideðimt keturis pra-
neðimus. Ðeðiø autoriai – kaunieèiai, tri-
jø – Panevëþio mokslo istorikai. Po vie-
nà praneðimà padarë Alytaus, Anykðèiø,
Alekso JAUNIAUS nuotr.

Klaipëdos, Nemunëlio Radviliðkio, Pa-

langos ir du Ðiauliø atstovai. Taigi á kon-
ferencijà susirinko devyniø miestø moks-
lo istorikai.
Aktyvumo pavyzdá rodë ðeimininkai
– Vilniaus Gedimino technikos universi-
teto mokslo istorikai, konferencijai pasiû-

tø. Susidaro áspûdis, kad èia, Indijoje, vis-
kas iðtaðyta ið vientiso akmens – net lau-
ko tvorø kuolai...
Gidas rodo ðventyklos palubëje ási-
taisiusià ðikðnosparniø kolonijà. Bet mû-
sø animalistiniai nuotykiai tuo nesibaigia.
Bevaikðtinëjant po ðventyklà, kaþkoks
paukðtis tekðteli mûsø kolegai ant pe-
ties... Bet tuo „palaiminimu“ jis nëra la-
bai patenkintas. Mat palaiminimà galima
gauti ir kitokiu bûdu. Reikia tik 10 Rs.
Pinigus ádedi drambliui á straublá, ir tas
uþdeda tau straublá ant galvos – eik su
Dievu ir bûk laimingas...
Aplankome „1000 kolonø salæ“ (uþ áë-
jimà á jà atskirai reikia mokëti 5 Rs). Ið tie-
sø, sako gidas, ðioje ðventyklos salëje yra
tik 948 kolonos. Po to paaiðkina: „Þmo-
gus negali to, kà gali dievas“. Kolonos
simbolizuoja Ðivos persikûnijimus. Cen-
trinë salës figûra – ðokantis Ðiva ið juodo
granito. Kai kurios figûros – drambliø
straubliai ir ðokanèio Ðivos-moters krû-
tys – gerokai apèiupinëti. Matyt, tikima,
kad tai atneða laimæ... Ir mes èiumpame
uþ Ðivos krûties... Tam mûsø þmonos ne-
prieðtarauja...
Vakare vël iðsiruoðiame á ðventyklà.
Bet ji uþdaryta. Todël valandþiukæ paklai-
dþiojame po miestà. Tik dabar galime
ávertinti, kokia ðvari ðventyklos teritorija.
Èia pat, uþ ðventyklos teritorijos, purvi-
nos, tamsios, dvokianèios ðlapimu ir mëð-
lu ðalutinës gatvelës. Indai ðlapinasi tie-
siog gatvëje, netgi nesivargina paëjëti uþ
kampo. Karvës guli ant ðaligatviø (priete-

42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1


læ ðeðis praneðimus. Po tris praneðëjus
sulaukta ið Kultûros, filosofijos ir meno,
Chemijos bei Ekologijos institutø, Vil-
niaus pedagoginio universiteto. Po du
pasiûlë Fizikos instituto ir Kauno techno-
logijos universiteto mokslininkai. Beveik
ketvirtadalis visø dalyviø pirmà kartà da-
lyvavo konferencijoje.
Konferencijà, kaip ir dera, pradëjo ðei-
mininkai – VGTU studijø direktorius
V. Plakys supaþindino dalyvius su savo-
sios Alma Mater savarankiðkos universi-
tetinës veiklos keturiasdeðimtmeèio re-
zultatais. Baigë – konferencijos organi-
zatorius doc. dr. A. Nakas praneðimu
„Pasitinkant inþinieriaus Stanislovo Ker-
bedþio jubiliejø“.
Pagal tematikà visus konferencijoje
skaitytus praneðimus galima suskirstyti á
kelias grupes. Keletas buvo prisodrinti kri-
tiniø áþvalgø, taikliø nûdienos gyvenimo
pastebëjimø. Iðsakytos mintys sugru-
puotos, iðryðkintos, paremtos dokumen-
tais, ástatymais. Ádomias áþvalgas patei-
kë doktorantas J. Motiejûnas, aptarda-
mas progresø kriterijø problemà vertinant
mokslo istorijos raidà. Nûdienai gana ak-
tualios kaunieèiø prof. dr. J. Èiburienës
ir doc. dr. J. Guðèinskienës áþvalgos pra-
neðime „Nedarbo kitimo ir bedarbiø rë-
mimo istorinë raida“.
Daugiausia (penkiolika) biografiniø
praneðimø, pasakojanèiø apie asmeny-
biø átakà vienai ar kitai mokslo srièiai. Jie
labiausiai atitinka ir konferencijos pava-
dinimà.
Tryliktojoje mokslo istorikø konferen-
cijoje pastebimai pagausëjo humanitari-
nës tematikos praneðimø. Maþiau sulauk-
ta praneðimø, skirtø statybos mokslø ir
technikos raidai nagrinëti.
moje gali ant jø uþlipti), kitos knaisiojasi
ðiukðliø konteineriuose ir kaþkà randa...
Tik dabar pradedu suprasti, kodël mies-
tui reikalingos karvës – jos, nelyginat ko-
kie sanitarai, apvalo miestà nuo visokiau-
siø organiniø atliekø, viskà „perdirba“ ir
duoda pieno. Kiekviena karvë – tarsi ma-
þa supuvusiø vaisiø ir darþoviø perdirbi-
mo gamykla. Ir ne bet kokia gamykla, o
mobili ir pati susirandanti þaliavø... Ádomu,
ar jø pienas kvepia bananais...
Bus daugiau
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2010
Remia istorijos, gamtos mokslø
ir kultûros tematikos publikacijas
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr.1 (615) sausis
1
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Kultûros, filosofijos ir
Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU S.SUZDALEVAS, N.BLAÞAUSKAS, S.GULBINSKAS
„Geleþinës uþdangos“ palikimas – natûralaus
Vyriausiasis redaktorius kraðtovaizdþio oazë ................................................. 2
JUOZAS BALDAUSKAS D.KIRVELIS Sintetinë sistemø biologija –
Redakcijos kolegija inþinerinë gyvybës paradigma ................................. 5
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS V.OSTAÐEVIÈIUS Lietuva atominiø
EDMUNDAS ÈAPAS elektriniø þiede ......................................................... 8
ALGIRDAS GAIÞUTIS
A.GAIÞUTIS Dvasios ir kûno harmonijai,
JONAS GRIGAS
SAULIUS GULBINSKAS dermei ir vienybei ................................................... 10
GEDIMINAS ILGÛNAS
PAULIUS JURKUS V.ÐILAS Maþosios Lietuvos reikalø
LIBERTAS KLIMKA tarybai – 20 metø ................................................... 11
JUOZAS ALGIMANTAS
V.POCIUS, E.VËBRA Alfa karðtøjø aerozoliniø
KRIKÐTOPAITIS
daleliø atmosferoje atradimas Lietuvoje ................ 14
JONAS KUBILIUS
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
VYTAUTAS MERKYS J.RUBIKAS Veiskitës ir dauginkitës... ..................... 16
GUIDO MICHELINI
A.ÈIÞAS Technikos kultûra ir enciklopedija ........... 18
STASYS VAITEKÛNAS
JURGIS VILEMAS D.MIKALAUSKAITË Rieðutø antioksidantai ............ 18
ALEKSANDRAS VITKUS
J.GRIGAS Kur mokslas susitinka su
Redakcijos darbuotojai
visuomene? ........................................................... 20
Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË R.OZOLINÈIUS Indiðkos Kalëdos ......................... 22
Meninis redaktorius
S.VAITEKÛNAS Prie Ebro upës... .......................... 24
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë
SAULË MARKELYTË V.BASYS Bioateitis: gamtos ir gyvybës
Rinkëja mokslø perspektyvos ............................................. 26
VIOLETA SADAUSKIENË
Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslo
REDAKCIJOS ADRESAS finansavimo priemonë – Visuotinë dotacija ........... 26
Antakalnio g. 36, LT-10305
Vilnius P.S.KRIVICKAS Lietuviðki garbës
þenklai Niujorke ..................................................... 28
TELEFONAI
E.MAZËTIS, J.ÐINKÛNAS Á Lietuvà –
Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72
Redaktoriø 2 34 41 00 palaiminimo ........................................................... 30
Elektroninis paðtas
mgredakcija@post.skynet.lt I.ÐAULIENË Prano BALTRËNO, Donato BUTKAUS,
Vytauto OÐKINIO, Sauliaus VASAREVIÈIAUS
Pasiraðyta spaudai 2010-01-15
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8
ir Auðros ZIGMONTIENËS vadovëlis
Popierius ofsetinis ,,Aplinkos apsauga” ............................................... 34
Kaina 4,5 Lt
V.MILKUS Visatos paslapèiø labirinte .................... 34
Spausdino AB ,,Spauda”
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius A.VERBICKIENË Ðvieèianèios ðirdys
„Þiemos ðviesoje“ .................................................. 36
SCIENCE AND LIFE
Science popular and
M.VADIÐIS Mokiniø tyrimai .................................... 38
historical monthly.
Editor-in Chief J.Baldauskas J.NORKEVIÈIUS Mokslo istorikai þvelgë
“Mokslas ir gyvenimas”, ne vien á praeitá ....................................................... 42
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010
Redakcija nuoðirdþiai dëkoja visiems,
Interneto svetainë
sveikinusiems ,,Mokslà ir gyvenimà”
http://ausis.gf.vu.lt/mg/
ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø proga.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 43
 NACIONALINËS PAÞANGOS PREMIJOS 2009 m. LAUREATAI

Mokslo paþangos premija ðiemet áteikta prof. dr. Albinui Kuncevièiui, prof. dr. Rimantui Jankauskui ir
doc. dr. Rimvydui Lauþikui. Premija mokslininkams skirta uþ Dubingiø piliavietës ir Radvilø kapavietës
kompleksinius tyrimus (2003 –2009 m.), atliktø tyrimø sklaidà visuomenei ir kolektyvinæ mokslinæ
monografijà „Radvilø tëvonija Dubingiuose“. Kultûros paþangos premija áteikta prof. habil. dr. Viktorijai
Daujotytei-Pakerienei uþ individualø, kûrybiðkà Lietuvos kultûros bei meno tyrimà ir interpretavimà. Jaunimo
paþangos premija áteikta dr. Tomui Linkevièiui. Ið kairës: Albinas Kuncevièius, Rimantas
Jankauskas,Viktorija Daujotytë-Pakerienë, Rimvydas Lauþikas ir Tomas Linkevièius

Premijos – mokslo ir technologijø populiarintojams

Ðvietimo ir mokslo ministerija paskyrë premijas 2008 metais publikuotø geriausiai vertintø mokslo
ir technologijø populiarinimo darbø autoriams

Ðvietimo ir mokslo ministerija mokslo ir technologijø populiarinimo darbø kon-

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

kursà organizuoja kasmet nuo 2003 metø. Konkursu siekiama ávertinti geriausius
praëjusiø metø ðalies mokslo populiarinimo darbus bei paskatinti jø autorius.
Svarbiausi konkurso tikslai – propaguoti mokslo svarbà visuomenës raidai, sie-
kiant, kad visuomenë tinkamai vertintø mokslinæ veiklà ir jos rezultatus, didinti
mokslininko profesijos patrauklumà, skatinti tyrëjø ir visuomenës dialogà, gerinti
visuomenës gebëjimus suprasti naujausius mokslo pasiekimus.

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt