P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3

|Views: 691|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

09/06/2013

pdf

text

original

10 2-3

2010

1990–2010

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

1

Gyvosios gamtos raidà Þemëje lëmë organinës medþiagos. Organika – tai molekuliniai anglies dariniai, kuriø skirtingose duomenø bazëse uþregistruota daugiau nei kelios deðimtys milijonø. Ðios medþiagos iðsiskiria neiðsemiama erdviniø formø bei dariniø ávairove. Todël nenuostabu, kad tokios lanksèios molekulinës sistemos yra tinkamiausi gyvøjø sistemø statybos elementai.
Prof. habil. dr. Saulius JURÐËNAS, dr. Kristijonas GENEVIÈIUS
Vilniaus universitetas Pastaruoju deðimtmeèiu organiniai molekuliniai dariniai ásiverþë ir á elektronikos prietaisø rinkà, kurioje ilgai dominavo áprastø puslaidininkiø medþiagos. Sukurti organiniai diodai, tranzistoriai, saulës celës. Kalbama apie pigià plastikinæ elektronikà. Vis dëlto reikia pabrëþti, kad organiniai prietaisai plaèiau naudoti pradëti tik ðio amþiaus pradþioje. Toks vëlyvas organiniø medþiagø atëjimas á elektronikà yra susijæs su organiniø dariniø ir jø kietøjø kûnø paþinimo raida. Natûralu, kad pirmosios elektronikos sistemos buvo grindþiamos paprastais metalø dariniais, o vëliau paprasèiausiø vienatomiø puslaidininkiø kristalø dariniais. Organines molekules sudaro deðimtys ar net ðimtai atomø. Taigi tokias sudëtingas sistemas suprasti, o juo labiau valdyti galimybiø atsirado tik dabar. Keletas „populiariø“ elektronikos molekuliø pavaizduota 1 paveikslëlyje. Matome, kad organinës molekulës sudaro sudëtingus atominius erdvinius darinius.

Ðviesa ið

molekuliø
dininkiø elektronikos ir biotechnologijø privalumus. Todël ateityje galima tikëtis plataus organiniø puslaidininkiø naudojimo jutikliø gamyboje, medicinoje, maisto pramonëje ir kt. Vëliau galime svajoti net apie

kad tokios manipuliacijos medþiagos struktûra molekuliø lygmeniu tapo realybe tik pastaraisiais deðimtmeèiais. Vyraujanèiø elektronikos technologijø pokyèiai nulëmë daugelá þmoniø visuomenës raidos bruoþø. Vakuuminiø lempø prietaisais buvo pagrásti pirmieji kompiuteriai ir masinës informacijos priemonës, o puslaidininkiø mikroelektronikos technologijø raida inicijavo sparèià ryðiø ir skaitmeniniø technologijø plëtrà, paskatino informacinës visuomenës atsiradimà. Ðiomis dienomis mes stebime naujà puslaidininkiniø medþiagø ir prietaisø revoliucijà elektronikoje. Tokie pokyèiai tapo galimi iðmokus naudoti naujos klasës medþiagas. Ðios medþiagos bendrai vadinamos organiniais puslaidininkiais. Milþiniška šios mokslo ir technologijø krypties paþanga pagrásta viltimi sukurti orga1 pav. Keletas molekuliniø sistemø, naudojamø organinës elektronikos technologijose. Visos jos iðsiskiria iðplitusia po visà molekulæ elektroninio debesëlio struktûra

2 pav. Dirbtinës rankos prototipas, sukurtas Japonijos mokslininkø. Ði ranka turi elektroninæ organiniø puslaidininkiø odà, jaurià temperatûrai ir slëgiui

Dirbtiniø medþiagø kûrimas ið atskirø atomø yra iðskirtinis ðiuolaikinës elektronikos bruoþas. Prisiminkime, kad pirmieji elektronikos prietaisai buvo metalinës vakuumo lempos, kuriø matmenys siekë deðimtis centimetrø. Puslaidininkiø prietaisai evoliucionavo nuo milimetrø iki mikronø (milijoninë metro dalis) ar net submikronø matmenø. Organiniai molekuliniai dariniai yra konstruojami nanometrø (tûkstantoji mikrono dalis) skalëje. Todël nenuostabu,

niniø medþiagø pagrindu veikianèius naujus elektronikos produktus, tokius kaip lankstûs didelio ploto ðviesos ðaltiniai bendrajam apðvietimui, didelio skersmens plokðtieji vaizduokliai, pigûs spausdinti elektronikos prietaisai ir plastikinës saulës celës, organiniai jutikliai. Kol kas neþinome, kokius pokyèius visuomenëje sukels ði elektronikos medþiagø revoliucija. Tikëtina, kad organinës elektronikos technologijos gali bûti bazinës, susiejus puslai-

hibridiniø gyvøjø ir negyvøjø bioelektroniniø sistemø sukûrimà, kurios leistø patobulinti paèiø þmoniø galimybes. Beje, organiniai puslaidininkiai nëra tokie nauji. Organiniai fotolaidininkai (antraceno kristalai) þinomi net nuo 1900-øjø ir jau nuo praëjusio amþiaus pradþios pradëti naudoti pirmuosiuose È.Karlsono (C.F. Carlson) kserokopijavimo aparatø prototipuose. Pirmieji sisteminiai organiniø puslaidininkiø tyrimai prasidëjo praëjusio amþiaus viduryje. Tuomet ftalocianinø molekuliniø sluoksniø elektrinës savybës buvo pirmà kartà sutapatintos su puslaidininkiø medþiagø savybëmis, atlikti pirmieji aromatiniø policikliniø angliavandeniø kristalø tyrimai. Apie 1960 metus organiniø kristalø tyrimai suaktyvëjo, atradus juose elektroliuminescencijos reiðkiná, ir iki 1970-øjø þinios apie elektroninius suþadinimus organiniuose kristaluose ágavo darnios sistemos formà. Organiniø kristalø fizikiniø savybiø tyrimai apibendrinti klasikinëse (M. Pope, C.E. Swenberg ir E.A. Silinsh) monografijose. Deja, organiniai puslaidininkiai ne-

2

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

rodë praktiniams taikymams patraukliø savybiø. Organiniø kristalø elektroliuminescenciniai prietaisai buvo nestabilûs ir veikë tik prijungus aukðtà átampà. Juose nebuvo galima pasiekti pakankamo srovës tankio ir spinduliuotës iðeigos dël technologiniø problemø, atsirandanèiø sudarant gerai injektuojanèius elektrodus. 1977 m. paskelbti darbai apie konjuguotuosius polimerus ir neáprastai plaèias galimybes keisti tokiø polimerø laidumà juos legiruojant. Tai atvërë dar vienà didelæ organiniø puslaidininkiø klasæ. Paþymëtina, kad laidûs polimerø sluoksniai gali bûti gaunami pigiø liejimo ið tirpalo technologijø bûdu. Naujosios medþiagos greitai buvo pritaikytos kuriant laidþius organinius sluoksnius ir fotoreceptorius elektrografijoje. Suvokus ðiø medþiagø reikðmæ plastikinës elektronikos ir biotechnologijø raidai, darbai, susijæ su laidþiø konjuguotøjø polimerø atradimu, sulaukë tikro pripaþinimo. 2000 m. A.Hëgeriui, G.Makdiamidui ir H.Ðirakavai (A.Heeger, A.G.MacDiarmid, ir H.Shirakawa) uþ laidþiøjø polimerø atradimà paskirta Nobelio premija. 1980-øjø viduryje ávyko didþiausias organiniø puslaidininkiø prietaisø technologijø proverþis. Jis susijæs su supratimu, kad neámanoma pagaminti naðaus prietaiso, naudojant organinius kristalus. Kelià á sëkmæ atvërë keleto plonø organiniø sluoksniø dariniø (vadinamøjø heterosandûrø) naudojimas elektronikos prietaisø gamybai. Pirmiausia buvo pademonstruotas naðus fotovoltinis prietaisas, tinkamas gaminti saulës baterijas. Taip pat buvo sukurti plonasluoksniai organiniai maþø molekuliø ir polimerø tranzistoriai. Bet didþiausià aktyvumà sukëlë maþdaug tuo pat metu paskelbti darbai apie naðiø elektroliuminescenciniø diodø (angl. organic light emitting diodes – OLED) sukûrimà, naudojant vakuume uþgarintø maþø molekuliø sluoksniø heterosandûras, vëliau ir konjuguotøjø polimerø heterosandûras. Tai davë pradþià daugiasluoksniø organiniø dariniø technologijø plëtrai. Ðie atradimai lëmë audringà vëlesniø deðimtmeèiø organinës elektronikos raidà. Pagal NanoMarkets, LC ávertinimus organinës elektronikos prietaisø rinka jau virðijo 1 mlrd. JAV doleriø ir pastaraisiais metais pasiekë fantastiná 50–60 proc. augimà. Pagrindinis proverþis organinëje elektronikoje vyksta OLED, arba organiniø ðviestukø, technologijø kryptimi. Naujausi OLED technologijø laimëjimai leido 1997 m. komercializuoti pirmuosius pasyvaus adresavimo Pioneer kompanijos vaizduoklius automobiliø grotuvams, o 2003 m. – pirmuosius aktyvaus adresavimo Kodak kompanijos vaizduoklius fotoaparatams (3 pav.).

3 pav. Pirmieji komercializuoti maþø molekuliø technologijos daugelio spalvø OLED vaizduokliai Pioneer 1999 m. automobiliø radijo imtuvams ir komercializuoti aktyviojo adresavimo vaizduokliai fotoaparatams Kodak 2003 m.

Dauguma rinkos dalyviø prognozuoja OLED technologijos dominavimà kuriant ateities vaizduoklius. Jau dabar jie ima vyrauti maþesnës ástriþainës vaizduokliø rinkoje, tai mobilieji telefonai ir delninukai, vis daugiau gaminiø atsiranda ir didesnës ástriþainës televizoriø rinkoje. Keletas OLED technologijø gaminiø pavaizduoti 4 pav. OLED vaizduok-

4 pav. Naujausi OLED vaizduokliø gaminiai: Samsung mobilusis telefonas ir Sony televizorius

liai jau yra paruoðti masinei gamybai, kuri, nepriklausomø stebëtojø nuomone, netrukus ir prasidës. Ðiuo metu Samsung gamina daugiau nei 2 milijonus vaizduokliø per mënesá savo 4-osios kartos OLED gamybos linija, be to, kompanija ketina investuoti á naujà 5-osios kartos OLED gamybos linijà Tangjeono mieste. Ði linija turëtø gaminti OLED vaizduoklius, kuriø gabaritai siektø 1320x1500 mm. Kita Pietø Korëjos bendrovë LG neseniai pristatë 15 coliø ástriþainës OLED televizoriø. Ðis gaminys yra didþiausios ástriþainës televizorius OLED ekranu, kuris ðiuo metu yra komerciðkai prieinamas (kaina ~2500 JAV doleriø). Kitas iðskirtinis LG produktas yra 20,7 coliø ástriþainës OLED ekranas, skirtas medicinai. Ðis naujas ekranas pasiþymi 2560x2048 skiriamàja geba ir kontrasto santykiu 100000:1. Panaðiai kaip ir Samsung, LG kompanija planuoja plësti naujos kartos gamybos linijà pirmàjá 2011 m. ketvirtá. Ðiuo metu pagrindinis visø kompanijø, uþsiimanèiø OLED ekranø gamyba, tikslas yra sumaþinti gamybos kaðtus ir padidinti OLED vaizduokliø ilgaamþiðkumà. Ateityje mûsø laukia lankstûs ir skaidrûs OLED vaizduokliai, kuriø prototipai jau

liai atkuria tikroviðkesná vaizdà, juos galima þiûrëti ið ðono, jie yra ekonomiðkesni ir lengvesni. Atkreipkite dëmesá, kad ðio Sony televizoriaus vaizduoklio storis yra tik 3 milimetrai! Ðiuo metu OLED technologijà labiausiai yra iðplëtojusi Pietø Korëjos kompanija Samsung, kuri ne tik vykdo plaèià moksliniø tyrimø programà, bet ir gamina OLED vaizduoklius. Kompanijos vadovai yra ásitikinæ, kad OLED vaizduokliai yra ateities technologija, ir prognozuoja, kad iki 2014 m. apie 50 proc. mobiliøjø telefonø turës OLED technologijos vaizduoklius. 2009 m. birþelá Samsung pristatë visuomenei naujus 14,1 ir 31 coliø ástriþainës OLED televizorius. Abu ðie mode-

5 pav. Lanksèiøjø vaizduokliø prototipai, demonstruojami parodose

demonstruojami parodose (5 pav.). Japonijos elektronikos gigantas Sony pristatë pirmàjá pasaulyje 2,5 coliø ástriþainës spalvotà (16,8 milijono spalvø) 120x169 skiriamosios gebos lankstø OLED vaizduoklá, pagamintà ant plastikinio pagrindo. Ðis vaizduoklis yra tik 0,3 mm storio ir sveria tik 1,5 gramo. JaMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

3

ponijoje 2009 m. spalio 28–30 d. vykusioje tarptautinëje parodoje Samsung ir LG taip pat pristatë permatomus OLED vaizduokliø prototipus. LG buvo pristatytas 15 coliø ástriþainës permatomas ekranas, skirtas informacijai teikti vieðosiose vietose ið abiejø pusiø. Dar didesnis OLED technologijø iððûkis laukia energijà taupanèiose apðvietimo technologijose. Pasaulyje vidutiniðkai apie 20 proc. elektros energijos sunaudojama apðvietimui. Naujausiø puslaidininkinio apðvietimo technologijø plëtra leidþia dvigubai padidinti apðvietimo prietaisø na-

6 pav. Ávairiø spalvø molekuliniø spinduoliø tirpalai. Tripletiniø metalo-ligandø komplekso molekuliø pavyzdys: medþiagos miltukai, ðvieèiantis sluoksnis ir OLED prietaisas

ðumà, taigi sutaupyti iki 10 proc. elektros energijos. Ðiuo metu plëtojamos dvi konkuruojanèios kietakûnio apðvietimo technologijos, besiremianèios áprastais puslaidininkiais (LED technologijos) ir organinëmis medþiagomis (OLED technologijos). OLED technologija leidþia daugybe bûdø pasiekti geros kokybës baltos spalvos spinduliuotæ, naudojant ávairø prietaiso konstrukcijos dizainà. Pirmuosius tokius bandymus paskelbë 1994–1995 m. J.Kido su bendraautoriais ið Jamagata universiteto (Japonija). Balta spalva buvo generuojama legiruojant polimero sluoksná ar naudojant daugiasluoksnius maþø molekuliø darinius. Dabar yra sukurta daugybë naujø medþiagø ir sandarø baltø ðviestukø OLED technologijoms. Svarbiausias apðvietimo prietaisø kûrëjø uþdavinys yra priversti molekules ðviesti, o ne ðildyti. Ðià problemà pavyko iðspræsti panaudojus tripletinius spinduolius. Vienas tokiø molekuliø pavyzdþiø pavaizduotas 6 paveikslëlyje. Neiðsemiamos organinës sintezës galimybës leidþia valdyti elektroninius vyksmus, kryptingai keièiant molekuliø sandarà. Taip

gaunamos organinës molekulës, spinduliuojanèios visomis vaivorykðtës spalvomis bei iðsiskirianèios kitomis naudingomis savybëmis, pavyzdþiui, trumpai gyvuojanèia fosforescencija, kuri ir naudojama OLED technologijose. Tokiø medþiagø miltukus iðtirpinus ir ðiais „daþais“ nudaþius plokðèius pavirðius, gaunami ðvieèiantys kietieji molekuliniai sluoksniai. Tokie sluoksniai, áterpti tarp elektronus ir skylutes injektuojanèiø kontaktø, ir paverèia elektros energijà ðviesa (6 pav.). Šiuo metu laboratoriniai baltosios ðviesos OLED prietaisai siekia 80 lm/W ir 10 000 val. veikimo trukmæ (OSRAM, Konica Minolta ir kt.). Taigi laboratoriniai bandiniai jau toli pralenkë kaitinamàsias lempas ir pasiekë fluorescenciniø lempø parametrus. Vis dëlto dar laukia didelis darbas – tobulinti medþiagas ir technologijà, siekti padidinti iðeigà, spalvø atgavà, gyvavimo trukmæ ir sumaþinti kainà. OSRAM duomenimis, 2016 m. numatoma pradëti masinæ OLED apðvietimo prietaisø gamybà. Taèiau tam tikri niðiniai OLED þenklø ir apðvietimo prietaisø taikymai galimi jau dabar. Lyginant su áprastø puslaidininkiø ðviestukø prietaisais, OLED technologijos turi neabejotinø privalumø. „Minkðtosios“ organinës medþiagos gali uþdengti didelio ploto pavirðius. Tai leidþia kurti ðvieèianèias lubø, sienø bei langø dangas (7 pav.). Organiniø ðviestukø medþiagos ir technologijos yra potencialiai pigesnës, o gaminiai lengvai perdirbami. Minkðtosios organinës medþiagos gali dengti ir lanksèius padëklus, o tai atveria neiðsemiamas galimybes apðvietimo prietaisø dizainui (8 pav.)
7 pav. Naujausi OSRAM Opto Semiconductors organiniø ðviestuvø pavyzdþiai

Organiniai ðviestuvai turi ir daugiau neáprastø savybiø, kurios nebûdingos áprastø puslaidininkiø prietaisams. Jie gali bûti ne tik lankstûs ir uþdengti difuziðkai ðvieèianèiu sluoksniu didelius pavirðiaus plotus, pavyzdþiui, sienas ar lubas, bet ir langus. Iðjungtas organinis ðviestuvas gali bûti skaidrus ir praleisti saulës ðviesà, o sutemus ir ájungus apðvietimà, tapti nepermatomas (9 pav.). Vieno kompanijos OSRAM šiuo metu vykdomo projekto tikslas yra 2011 m. pagaminti 1m2 OLED apðvietimo modulá. Ji jau pademonstravo 17x17 cm2 ploto permatomà apðvietimo modulá. Panaðia linkme dirba ir Philips. Taigi organiniai molekuliniai prietaisai yra viena sparèiausiai besiplëtojanèiø puslaidininkiø elektronikos krypèiø pasaulyje. Kokios perspektyvos yra plëtoti ðià veiklà Lietuvoje? Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Fizikos instituto mokslininkai ir technologai jau kelis deðimtmeèius dirba organiniø puslaidininkiø sintezës, charakterizavimo ir daugias-

8 pav. Lankstûs Universal Display Corporation OLED apðvietimo prietaisø prototipai

luoksniø dariniø tyrimo srityje. Pasiektas tarptautinis moksliniø tyrimø lygis atsispindi deðimtyse moksliniø straipsniø, publikuotø aukðèiausià reitingà turinèiuose tarptautiniuose þurnaluose. Sukurtos naujos organiniø puslaidininkiø medþiagos, kurios apgintos daugiau nei 100 tarptautiniø patentø. VU pumpurinë ámonë UAB ,,Tikslioji sintezë” gamina ir eksportuoja organinës elektronikos medþiagas bei jø pirmtakus. Per pastaruosius 3 metus eksportuota daugiau nei 1500 kg organinës elektronikos medþiagø uþ milijonus JAV doleriø á Japonijà, Vokietijà, JAV, Kinijà ir kitas ðalis. Lietuvos pramonës ámoniø iniciatyva 2005 m. ákurtas konsorciumas ORGELITA, kurio pagrindinis tikslas yra sutelkti Lietuvos mokslo institucijø bei pramonës ámoniø veiklà sparèiai besiplëtojanèios or-

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

ir inertiniø dujø aplinkoje. Keletas organiniø ðviestukø pavyzdþiø, pagamintø naudojant Lietuvoje sukurtas organinës elektronikos medþiagas, pavaizduoti 11 pav.

9 pav. Philips skaidraus ðviestuvo prototipas

ganinës elektronikos tyrimams ir garantuoti naujø medþiagø ir technologiniø sprendimø komercializacijà, stiprinti Lietuvos ámoniø konkurencingumà. Organinës elektronikos mokslinius tyrimus pastaraisiais metais finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas (VMSF). VMSF Aukðtøjø technologijø plëtros programos 2007–2009 m. „Organinës elektronikos medþiagos ir prietaisai energijà taupanèioms technologijoms“ (vadovas prof. S.Jurðënas) pagrindinis tikslas buvo sintezuoti naujas patentabilias medþiagas pigiems didelio ploto elektronikos prietaisams; kurti ir diegti naujus organinës elektronikos medþiagø charakterizavimo metodus ir prietaisus; plëtoti technologinæ árangà ir know-how organinës elektronikos prietaisø gamybai; sukurti OLED apðvietimo prietaisø prototipus, naudojant Lietuvoje sukurtas ir sintezuotas medþiagas.

ðviestukus iðvengiant brangiø daugiasluoksniø technologijø. Taigi prietaiso dizainas kuriamas molekulinës inþinerijos bûdu jau paèiose organinëse molekulëse. Keletas KTU mokslininkø sukurtø medþiagø klasiø parodë iðskirtines savybes pasauliniame kontekste. Sukurtos naujos elektrofosforescuojanèiø ðviestukø matricos, pasiþyminèios puikiomis abiejø rûðiø krûvio pernaðos ir puikiomis plëvëdaros savybëmis. Ðiø medþiagø pagrindu vos vieno ar keliø sluoksniø liejimo bûdu pagaminti ðviestukai turi 8–14 proc. iðoriná naðumà. KTU mokslininkø sukurti daugiafunkciniai tripletiniai spinduoliai iridþio ligando pagrindu su krabazolilø krûvio pernaðos funkcinëmis grupëmis demonstruoja geltonoje ir raudonoje srityje itin aukðtà spinduliná naðumà, siekiantá 50 proc. (10 pav.). Iðskirtini yra ir nauji tinklinami aromatiniai diepoksido dariniai, pasiþymintys gera skyliø pernaða ir labai ge-

11 pav. Elektroliuminescencija skirtinguose OLED dariniuose. Pirmieji organiniai ðviestukai, pagaminti pigios liejimo technologijos bûdu Vilniaus universitete, naudojant Lietuvoje sukurtas medþiagas

12 pav. Organiniø sluoksniø gamybos laboratorija su inertiniø dujø kamera Vilniaus universitete

10 pav. KTU sukurto tripletinio spinduolio spinduliuotës savybës tiriamos VU TMI Liuminescencijos laboratorijoje. Matome ðviesà ið bedeguonio ir prisotinto deguonies tirpalø, hermetizuotø stiklinëse ampulëse

2007–2009 m. sukurta daugiau nei 200 organinës elektronikos medþiagø. Jos buvo charakterizuotos optiniais, elektriniais, kalorimetrijos, mikroskopijos ir kitais metodais. Perspektyviausios yra stikliðkàjá bûvá sudaranèios medþiagos bei daugiafunkcinës medþiagos, tinkanèios pigioms liejimo ið tirpalo technologijoms. Naudojant tokias „gudrias“ medþiagas, kuriose yra áterpiamos funkcinës grupës, leidþianèios injektuoti ir perneðti elektros krûvius, juos versti ðviesa bei sudaryti reikiamos geometrinës formos molekulinius sluoksnius, galima kurti organinius

ru tirpumu organiniuose tirpikliuose, todël perspektyvûs daugiasluoksniø OLED technologijoms. Bendradarbiaujant su UAB „Tikslioji sintezë“, 2007–2009 m. sukurtos ir ádiegtos 34 technologijos naujø tarpiniø organinës elektronikos medþiagø dideliø kiekiø sintezei. Dalis medþiagø ir jø gamybos procesø apginti patentais. Pagamintos ir charakterizuotos medþiagø bandomosios siuntos. Daugelio sukurtø perspektyviø medþiagø efektyvumas buvo pademonstruotas OLED dariniuose, pagamintuose liejimo kambario sàlygomis

2009 m. VU Kietojo kûno elektronikos katedroje ádiegta OLED technologinë áranga ðviestukø gamybai inertiniø dujø atmosferoje (12 pav.). „Pirðtiniø dëþë“ leidþia lieti organinius sluoksnius inertiniø dujø aplinkoje. Taip iðvengiama neigiamo deguonies ir drëgmës poveikio. Ateityje laukia dar didesni darbai. Saulëtekio slënio plëtros programoje, panaudojus Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramà, numatyta ásigyti daugiasluoksniø organinës elektronikos prietaisø gamybos technologinæ árangà, kuri leis ne tik parodyti naujausiø Lietuvos mokslininkø sukurtø organiniø puslaidininkiø tinkamumà prietaisø gamybai, bet ir gaminti paèius organinës elektronikos prietaisø prototipus, perduoti medþiagas ir technologijas Lietuvos pramonës ámonëms.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

5

Biomembranos, elektroporacija ir
Dr. Mindaugas Saulius VENSLAUSKAS

Vienos mokslinës idëjos evoliucija Lietuvos sàlygomis

Membranos elektroporacija
Prieð kelis deðimtmeèius tyrëjai pastebëjo, kad membranos barjerinë funkcija þenkliai sumaþëja veikiant jà stipriais elektriniais laukais. Maskvos elektrochemijos instituto mokslininkai pirmieji pasiûlë eksperimentais pagrástà hipotezæ, kuri aiðkina, kad stipriø elektriniø laukø veikiamos membranos laidumas ávairiems cheminiams junginiams labai padidëja, nes impulsinis laukas membranoje esà pramuða nano dydþio vandens pripildytas poras. Ðios poros buvo pavadintos elektroporomis, o pats reiškinys – elektroporacija. Dël membranos savireguliaciniø savybiø poros po keliø minuèiø uþsidaro, ir làstelë gyvuoja toliau. Biofizikiniu poþiûriu làstelës membranos elektroporacijos procesas pavaizduotas 2 pav. A schema.

vëþio gydymas
ma, todël nenuostabu, kad jos egzistavimas dar praëjusio ðimtmeèio viduryje buvo mokslinio ginèo objektas. Membranos baltymai palaiko elastingà membranos struktûrà, prie jø prikabintos glikolipidø molekulës iðsikiða iðorën ir yra tarsi receptoriai, kurie ,,atpaþásta” ir izoliuoja svetimas molekules, bakterijas ar virusus. Svarbiausia membranos baltymø funkcija – làstelei gyvuoti reikalingas molekules bei jonus gabenti ið aplinkos á làstelës vidø ir atvirkðèiai – làstelës viduje sintetintas molekules perkelti iðorën. Be to, labai svarbu, jog membrana yra tartum barjeras, neleidþiantis ávairioms svetimoms molekulëms, taip pat ir vaistams, laisvai prasiskverbti làstelës vidun. Ði apsauginë gyvybiðkai svarbi savybë tampa didele kliûtimi, kai vaistais reikia gydyti làstelës vi-

Biomembrana – sudëtinga daugiamolekulë struktûra
Visas gyvas làsteles supa biomembrana. Tai ypatingos sandaros molekulinis rezginys, kuris atriboja vienas làsteles nuo kitø arba làstelës vidinæ erdvæ suskirsto á atskiras skirtingos funkcinës paskirties kamerëles. Nepaisant membranos molekulinio sudëtingumo, visø augalø ir gyvûnø làsteliø biomembranø sandara pagrásta keliais bendrais principais: membranos struktûriná pagrindà sudaro riebalinës kilmës fosfolipidø molekulës, kuriø galvutës nukreiptos á iðoræ, o uodegëlës sàveikauja viena su kita, taip sudarydamos dviejø sluoksniø plokðèià struktûrà; ðiame dviejø sluoksniø lipidiniø molekuliø rezginyje plaukioja panardintos didelës baltymø molekulës (1 pav.).

A

B

2 pav. Làsteliø suspensijos (A) ir peliø navikø (B) elektroporacijos schema. Virðutinis aparatas – elektroporatorius, apatinis – oscilografas

1 pav. Biomembranos molekulinës sandaros schema. A – prieð elektroporacijà, B – po elektroporacijos

Nepaisant milþiniðko membranà sudaranèiø molekuliø kiekio, ji yra labai plona. Membranos storis yra 4–7 nanometrø (nanometras (nm) – milijardinë metro dalis; palyginimui – maþiausio cheminio elemento vandenilio atomo skersmuo yra 0,1 nm). Taigi membranos pamatyti optiniu mikroskopu ið principo neámano-

duje prasidedantá navikiná procesà, paprastai kalbant, kai làstelë ,,suserga” vëþiu. Yra galybë cheminiø junginiø, kurie, patekæ á navikines làsteles, jas nuþudo, taèiau dël membranos barjeriniø savybiø iki ðiol tebëra neiðspræsta aktuali mokslinë problema, kaip tuos junginius áterpti á làstelæ.

Skirtingø pasaulio laboratorijø mokslininkø atlikti ávairiø molekuliø elektropernaðos tyrimai perða plaèiai pripaþintà iðvadà, jog elektroporuota membrana yra tartum skylëtas rëtis, praleidþiàs tik tas molekules, kuriø dydis yra maþesnis uþ rëèio angutës skersmená. Verta pastebëti, kad elektroporø spindulys nevirðija keliø deðimèiø nanometrø, todël árodyti jø egzistavimà tiesioginiu bûdu, net naudojant elektroninæ ar atominiø jëgø mikroskopijà, niekam iki ðiol nepavyko. Vytauto Didþiojo universiteto (VDU) Biofizikiniø tyrimø grupë (BTG) elektroporacijos reiðkiniu susidomëjo prieð du deðimtmeèius. Tyrimams buvo pasirinktos dvi modelinës sistemos: ávairiø navikiniø làsteliø suspensija ir gyvuliukø kûno pavirðiaus navikai. Mûsø pradiniai ir pastarøjø keleriø metø ávairiø navikiniø làsteliø suspensijos tyrimai netiesiogiai patvirtina nano dydþio elektroporø egzistavimà. Taèiau doktorantës S.Ðalomskaitës ir mokslo darbuotojo dr. S.Ðatkausko tyrimai parodë, jog vaistø nuo vëþio pernaða á làstelæ pro elektroporas nëra paprastas molekulës prasmukimas pro maþà rëèio skylutæ, kaip teigia dauguma tyrinë-

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

tojø. Ið tikrøjø elektropora yra sudëtingas cilindro pavidalo molekulinis rezginys, kurio sienelës molekulës sàveikauja su cilindro viduje judanèia molekule. Tyrimai liudija, jog ðià sàveikà lemia ne tik perneðamos molekulës dydis, bet ir jos krûvis bei erdvinë struktûra. Kokia gi yra ðiø tyrimø praktinë reikðmë? Galima teigti, kad, siekiant efektyviau gydyti kai kurias vëþio formas, kurti naujas vaistø nuo vëþio rûðis ar tobulinti aparatûrà, á ðiuos veiksnius bûtina atkreipti dëmesá.

Vaistø nuo vëþio pernaða á gyvuliukø navikus
Kiekvienas vaistø pernaðos á làsteles tyrinëtojas puoselëja svajonæ pritaikyti tyrimø rezultatus þmogaus navikams gydyti. Nuo þymaus prancûzø mokslininko Luji Pastero laikø vyrauja neginèijama taisyklë – prieð taikant laboratoriniø tyrimø pasiekimus þmonëms gydyti, turi bûti atlikti tikslingi, kruopðtûs tyrimai su laboratoriniais gyvûnais. Tolesniems tyrimams pasirinkome plauèiø karcinomos bei melanomos navikus, kuriuos áskiepijus tam tikros genetinës linijos pelytëms, po keliø dienø jø kûno pavirðiuje atsiranda standûs, greitai augantys navikai. Naviko augimui slopinti naudojome þmogaus piktybiniø navikø gydymui taikomà vaistà bleomicinà. Keli ðimtai bleomicino molekuliø, patekusiø á vëþio làstelës vidø, suskaldo jos genetiná aparatà, dël to ji þûsta. Taèiau bleomicino vartojimà þmogaus klinikoje riboja jo labai maþa skvarba pro làsteliø membranà. Dël ðios ypatybës, norint nuslopinti naviko augimà, reikia labai dideliø bleomicino ar kito prieðvëþinio vaisto doziø, o tai, savo ruoþtu, kartu su auglio làstelëmis nuþudo ir labai daug sveikø kitø organizmo audiniø làsteliø. Taigi iðryðkëja gana paprasta eksperimentø su laboratoriniais gyvûnais schema. Bleomicinà ar kità prieðvëþiná vaistà suðvirkðtus á venà ar navikà, ðis áterpiamas tarp dviejø plokðèiø metaliniø elektrodø ir veikiamas stipriu impulsiniu elektriniu lauku (2 pav. B schema). Elektrinis laukas vëþiniø làsteliø membranoje pramuða elektroporas, pro kurias bleomicinas, difuzijos bûdu patekæs á naviko làsteliø vidø, jas nuþudo. Tokiø tyrimø rezultatus akivaizdþiai iliustruoja remiantis mûsø tyrimais sudaryti grafikai (3 pav.) Virðutinës trys kreivës – kontrolë, BLM ir EP liudija, kad, gydant vien tik bleomicinu ar vien tik elektroporacija, naviko dydis, palyginti su kontrole, praktiðkai nesikeièia. Tuo tarpu navikà elektroporuojant ir kartu vartojant bleomicinà, matomas ryðkus naviko slopinimas, ir per 12 dienø navikas visai nustoja augti (apatinë þalia kreivë). Taigi perðasi paprasta iðvada: bleomicinas, patekæs per elektroporas á naviDienos po gydymo

3 pav. Elektrochemoterapinio gydymo poveikis peliø kûno navikø augimui. BLM – gydoma tik bleomicinu, EP – tik elektroporacija, BLM + EP – bleomicinu ir elektroporacija kartu

ko làsteles, visiðkai sustabdo jo tolesná augimà. Kadangi taip gydant navikus kartu naudojami elektriniai impulsai ir cheminiai junginiai, metodas buvo pavadintas elektrochemoterapija (EChT).

Naviko tûris mm3

Elektrochemoterapijos technologijos – klinikai
Taèiau iðsamesni tyrimai iðryðkino, jog elektrochemoterapijos reiðkinys toli graþu nëra toks paprastas, kaip aiðkina aukðèiau pateikti tyrimø rezultatai. Nemaloniausia pasirodë tai, kad kai kurie elektrochemoterapiniu bûdu nuslopinti navikai po keliolikos dienø atsigauna ir ima intensyviai augti toliau. Tyrimai, atlikti kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos klinikos darbuotojais, parodë, kad vaistø nuo vëþio slopinamasis efektas labai priklauso nuo elektrinio lauko parametrø, daugiausia nuo elektriniø impulsø stiprio, jø veikimo trukmës bei impulsø pasikartojimo daþnio. Maþa to, buvo parodyta, jog kiekvienai navikø rûðiai tinka specifinë minëtø parametrø kombinacija, kuri lemia optimalià vaistø pernaðà ir didþiausià naviko augimo slopinimà. Taip iðsiplëtojo argumentuota paskata toliau atlikti tyrimus su laboratoriniais gyvûnais ir siekti nustatyti efektyvias navikø slopinimo sàlygas, o gautas tyrimo iðvadas pritaikyti þmogaus navikams gydyti. Siekiant ðio tikslo, iðkilo bûtinybë sukurti naujos kartos elektroninius prietaisus, kurie generuotø aukðtos átampos impulsus ir leistø automatiðkai parinkti ðiø impulsø reikalingø parametrø kombinacijas. Inþinieriai A.Strolia, V.Juška sukonstravo naujos kartos elektroporatorius, o dr. S.Ðatkausko ir doktoranèiø S.Ðalomskaitës, D.Batiuðkaitës bei K.Èepurnienës tyrimai leido patobulinti metodà, kuris þenkliai padidina navikø gydymo efektyvumà laboratorijos sàlygomis. Maþa to, iðsamesni tyrimai ið dalies paaiðkino, kodël kai kurie navikai po EChT gydymo vël atauga. Pagrindinë prieþastis yra ta, kad dalis tarp

plokðèiø elektrodø ásprausto naviko làsteliø lieka neelektroporuotos ir vaistas á jas nepatenka. Tokios làstelës ir yra naviko tolesnio augimo þidiniai. Ðià problemà ið dalies iðsprendþia mûsø pasiûlytas naujos konstrukcijos adatiniø elektrodø paketas (4 pav.). Jo esmë ta, kad làsteles elektroporuojantis potencialø skirtumas tuo paèiu momentu yra sukuriamas tarp centrinio elektrodo ir apie já apskritimu iðdëstytø elektrodø paketo. Taigi visø tarp elektrodø esanèiø làsteliø membranoje poros yra pramuðamos. Kitas tokiø elektrodø privalumas – juos lengvai ir greitai galima perkelti á gretimà gydomo naviko sritá. Mûsø sukurtos elektroporacijos aparatûros ir elektrodø bendras vaizdas – 4 pav.

4 pav. Biofizikiniø tyrimø laboratorijoje sukurti elektroporatoriai ir elektrodai. A – staèiakampiø impulsø elektroporatorius, B – impulsø kombinavimo elektroporatorius, C – plokðti elektrodai, D – adatiniai elektrodai

Norëdama patobulinti elektrochemoterapijos metodà ir, remdamasi tyrimø rezultatais, pagaminti medicinos reikalavimus atitinkanèià aparatûrà ir jà pritaikyti Lietuvos klinikoje, mûsø grupë kartu su VVU Onkologijos instituto mokslininkais ir gydytojais parengë kelis projektus. KuMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

7

Atomo
Juozas SKOMSKIS

Kelio vingis
Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios fizikos katedros vedëjo profesoriaus Gedimino Gaigalo ðaknys – pedagogø gentyje. Viena teta – istorijos profesorë Aldona Gaigalaitë, kita – skulptorë Nijolë Gaigalaitë. Kai pirmà kartà su tëvais Gediminas atvaþiavo á Palangà, já

5 pav. Pirmasis Lietuvoje elektrochemoterapijos seansas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje. Ið kairës: chirurgas dr.V. Èepulis, italø firmos, gaminanèios elektroporatorius, vadybininkas G. Selvaggi, onkologë-chemoterapeutë L. Norkienë

riant paskutiniame projekte numatytà elektroporatoriaus prototipà prisijungë elektronikos prietaisus gaminanti verslo ámonë ,,Elinta”. Visi projektai konkurso tvarka buvo áteikti Lietuvos mokslo ir studijø rëmimo fondui. Beje, reikia atkreipti dëmesá á vienà pagrindiniø ir lemtingø Fondo ekspertø iðvadø: elektrochemoterapijos metodas esàs visiðkai iðsemtas ir jokios perspektyvos klinikoje neturás. Bûtina taip pat paminëti, jog tokius pat elektrochemoterapijos taikymo klinikoje tikslus beveik tuo paèiu metu iðkëlë ir Paryþiaus Gustav-Roussy onkologijos instituto tyrëjø grupë, vadovaujama prof. Luji Miro. Jø veiklos sëkmæ nulëmë tai, kad, parengæ bendrà projektà su slovënø ir kitø Europos ðaliø mokslininkais ir italø firma IGEA, jie laimëjo didelius Europos Sàjungos pinigus. To dëka sukonstravo panaðiais, kaip ir mûsø naudotais, principais veikiantá elektroporacijos aparatà bei elektrodus, juos uþpatentavo ir prieð kelerius metus iðleido á Europos medicininës aparatûros rinkà. Prietaisas buvo pavadintas kliniporatoriumi. Tai, ko nepavyko mums padaryti perðokant Lietuvos mokslo ir jo praktinio taikymo rëmimo bedugnæ dviem ðuoliais, VU Onkologijos instituto chemoterapijos skyrius áveikë vienu ðuoliu. Pasinaudojæ ES parama jie nupirko italø gaminamà kliniporatoriø ir atliko pirmàsias elektrochemoterapijos operacijas gydant krûtø ir burnos vëþá (5 pav.). Galima tik pasidþiaugti, kad navikø elektrochemoterapijos metodas, nors ir ne paèiu geriausiu bûdu, pasiekë Lietuvos onkologijos klinikà. Þinoma, klaidinga bûtø elektroche-

moterapijà ásivaizduoti kaip vëþio gydymo panacëjà. Jos teigiamas terapinis poveikis pastebimas, kai tradicinë chemoterapija dël daugelio prieþasèiø tampa neefektyvi. Taèiau, reikia pripaþinti, dar lieka daug klausimø, á kuriuos turi atsakyti tolesni tyrimai.

Vietoje epilogo
Vertingiausias moralinis atpildas tyrëjui yra jo minèiø ir siekiø praktinis ágyvendinimas, ypaè tais atvejais, kai praktinë idëjø realizacija nors trupuèiu pagerina þmogaus gyvenimo kokybæ. Taèiau mûsø laikotarpio vertybiø sistemoje prioritetinis veiklos efektyvumo matas daþniausiai yra ne moraliniai aspektai, o pinigai. Taigi kiek kainuotø elektrochemoterapinio metodo moksliniai ikiklinikiniai tyrimai ir jais pagrástø elektroporatoriø serijinë gamyba maþoje ar vidutinëje Lietuvos verslo ámonëje? Vieno aparato kartu su elektrodais – ne daugiau kaip 5000 eurø. Suprantama, kad tokius aparatus, sukurtus ir pagamintus Lietuvoje, bûtø galima realizuoti ir ES rinkoje. Kiek mes mokame italams uþ kliniporatoriø? 40 tûkstanèiø eurø plius po tûkstantá eurø uþ elektrodø paketà kiekvienam gydymo seansui. Akivaizdus neigiamas ekonominis efektas: minus 35 tûkst. eurø vienam aparatui. Ðis vienas ið daugelio pavyzdþiø vaizdþiai iliustruoja ,,efektyvià” mokslo ir verslo sandraugos rëmimo politikà dabartinëje Lietuvoje. Gal ne vienas oponentas, perskaitæs ðià publikacijà, paklaus: mielas kolega, ar verta tokias problemas gvildenti þurnale ,,Mokslas ir gyvenimas”? Kodël gi ne, jei toks yra Lietuvos mokslas ir esamasis jo gyvenimas.

Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios fizikos katedros vedëjas profesorius G. Gaigalas: „Nejauèiu, kad bûèiau ne tà pasirinkæs“

nufotografavo prie skulptûros „Jûratë ir Kastytis“. Ir paaiðkino, kad tada, kai jis spurdëjo iðvysti pasaulá, mama pozavo tetai Nijolei Jûratæ. – Gerai prisimenu tà dienà, kai tëvelis, dabar jau ðviesaus atminimo Algirdas Gaigalas, geologas, akademikas, gynë kandidatinæ disertacijà (nostrifikuotà á daktaro). Buvo didelë ðventë. Susirinko daug þmoniø. Mamytë priruoðë daugybæ valgiø, o moèiutë Kaune iðkepë ir atveþë á Vilniø didþiulá ðakotá, didesná uþ mane. Mat disertacijos gynimo data sutapo su mano treèiuoju gimtadieniu. (Keistas sutapimas: po dvideðimt penkeriø metø mano kandidatinës disertacijos (nostrifikuotos á daktaro) gynimas ávyko per tëvelio gimtadiená.) Po 8 mënesiø ir mamytë apsigynë medicinos mokslø kandidato disertacijà (nost-

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

fizika – laimingas pasirinkimas
rifikuotà á daktaro), o dar po keleriø metø kandidato disertacijà apsigynë mamytës brolis, dëdë Vytautas, ir jam buvo suteiktas Klaipëdos universiteto docento vardas. Taip iðsipildë didþioji mano moèiutës Onos Zaleskaitës-Svetlauskienës svajonë – visiems eiti aukðtyn – mokslo keliu.

jø viduje, kas ten slypi. Tëvelis kantriai aiðkindavo, kad kai kuriuose akmenukuose yra moliuskø ir kitø suakmenëjusiø gyvûnø bei augalø liekanø. Tai buvo jau ádomu. Pradëjau ieðkoti akmenyse gyvybës pëdsakø. Padedamas tëvelio ir mamos, surinkau nemaþà jø kolekcijà. Dar susidomëjau kriauklëmis. Surinkau

Pradþioje buvo akmenø
– Kiek tik prisimenu, kad ir kur mes eidavome, tëvelis visada apþiûrinëdavo, matuodavo ir rinkdavo akmenukus. Ir net didokus akmenis, kuriø að pakelti negalëdavau. Visus juos kraudavo á medþiaginius maiðelius ir kaþkà uþraðydavo. Pririnko jø visà galybæ: net rûsá ir sandëliukà jais uþvertë. Kartà graþià pavasario poilsio dienà iðëjome pasivaikðèioti. Prie Arkikatedros darbininkai buvo iðardæ grindiná. Perëjoje tëvelis staiga sustojo, pasilenkë ir ániko rankomis kaþko ieðkoti. Maðinos signalizavo, aplenkdavo tëvelá, o jis, á niekà nekreipdamas dëmesio, vis rausësi. Pagaliau, dþiaugsmin-

Ðeima buvo ir lieka brangiausia vertybë. Prof. G. Gaigalas (centre), sûnûs, ðviesaus atminimo þmona edukologë doc. dr. M. Gaigalienë, motina medicinos mokslø dr. B. Gaigalienë; kairëje – ðviesaus atminimo tëvas geologas akad. A. Gaigalas

ir jø nemaþà krûvelæ. Visi buvo ásitikinæ, kad að bûsiu geologas - paleontologas. Juolab jau buvo dalyvauta ir keliose geologijos ekspedicijose, nemaþai jose papluðëta. Taèiau podraug domëtasi ir kosmosu, lankytos tuometës „Þinijos“ paskaitos. Dël to, kai mokyklos pedagogø tarybai, dalyvaujant tëvams, pasakiau, kad noriu studijuoti fizikà, tëvas lyg suakmenëjo. Bet në vienas nepriekaiðtavo, neagitavo kreipti ienas savon pusën – buvo aiðku, kad ir að ketinu sukti tuo paèiu genties keliu, tik skirtinga kryptimi.

Malonumo jausmas
Pirmasis stiprus potraukis, tarsi gaivi vëjo banga – teorinë fizika, kur galima smagiai palauþyti galvà prie uþdaviniø sprendimo. Nors tuo laiku Vilniaus universitete buvo populiarûs puslaidininkiai, kieto kûno elektronika, taèiau intrigavo Adolfo Jucio teorijos máslës, mikropasaulis, atominës sistemos. Net sunkiai ir ne kiekvienam tuomeèiam studentui buvæs pasiekiamas laboranto triûsas prie garinimo maðinos buvo virtæs dþiaugsmo valandomis. Ir visi jaunystës pirmieji þingsniai – kursiniai darbai, diplominis, pagaliau daktaro disertacija – buvo ið teorinës fizikos bei atomo srièiø. Nukelta á 29 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Maþesnis uþ tëvo disertacijos gynimo vaiðiø ðakotá Gediminas pirmàkart Palangoje prie N. Gaigalaitës monumento „Jûratë ir Kastytis“

gai ðypsodamas ir prie ðirdies glausdamas akmens nuolauþà, atskubëjo pas mus, nerimaujanèius ant ðaligatvio. Pasirodo, radinys – vos ne aukso vertës.

Vëliau tëvelis já iðkilmingai padovanojo Vilniaus universiteto akmenø muziejui. Tik man akmenukai vis tiek nuo to nepagraþëjo. Man knietëjo, kà galima rasti

9

Kultûros paveldo metraðtininkui
Aloyzas URBONAS
Televizijos ir kino dokumentininkà Broniø Slavinskà, ðvenèiantá savo septyniasdeðimtmetá, teisëtai galëtume vadinti þmogumi-orkestru, kadangi jo asmenybëje darniai dera ávairiø siuþetø, dokumentiniø laidø ir filmø scenaristo, operatoriaus ir reþisieriaus ir daugelis kitø gebëjimø, artimø ðiai kûrybos srièiai. Pavyzdþiui, reporterio uoslë ir operatyvumas. Prie reporterio sàvokos dar teks sugráþti. Matysime, kokiø neátikëtinø kuriozø gali atsitikti, kai þmonës nevienodai suvokia vienà ar kità terminà. Taèiau pasvarstykime, ko vertas ir koká kûrybiná bei ekonominá efektà duoda ðio kûrëjo universalumas. Tai, kà, perrëkdami vienas kità ir net draskydamiesi uþ atlapø, kurpia nemaþa kûrybinë grupë, Bronius galëtø padaryti (ir padaro) vienas. Netrukdymas dirbti, sako, kartais jam esanti geriausia parama. Þinoma, atitinkamai susiklosèius aplinkybëms, kûrëjas nesiðalina bendraminèiø ir bendraautoriø. Lietuvos istorija, garbinga praeitis. Archeologø darbai ir atradimai. Kultûros paveldo vertybës, jø iðlikimo problemos. Literatûros, meno ir mokslo þmonës, jø kûriniai ir likimai… Ðtai bene svarbiausios temos, prie kuriø labiausiai linksta Broniaus plunksna ir operatoriaus kamera. Pastarøjø metø tarnyba Vilniaus piliø direkcijoje daugiausia diktuoja ir kûrybos temas. Taip gimsta platus ir visapusiðkas metraðtis apie Vilniaus Þemutinës pilies istorinius, archeologinius ir architektûrinius tyrimus, Valdovø rûmø atkûrimà, senamiesèio baþnyèiø, kitø paveldo objektø restauravimà, jø saugojimà. Pasitaikë proga dalyvauti vienoje Broniaus Slavinsko juostø ið Vilniaus piliø istorijos perþiûroje. Iðkart tapo aiðku, jog autorius á Vilniaus senovæ ásigilinæs tiesiogine ir perkeltine þodþio prasme. Kartu su archeologais, þingsnis po þingsnio kasinëjusiais ir tyrusiais buvusiø Valdovø rûmø poþemius, ádëmiai þvalgësi su kino kamera. Tarsi ið nebûties iðkyla tvirtø akmenø sienos, ðimtmeèius ðeðiø metrø gylyje gerai iðsilaikæ mediniai pamatai, grindys, gynybinës sienos fragmentai. Taip gimsta filmas, kurio herojus – mûsø sostinës senovë, gili praeitis. Eksponatai, jeigu juos stebëtum muziejaus salëje – taip ir liktø nebylûs. Dabar, apðviesti ir priartinti, trumpais komentarais suðildyti, jie tarsi ateina pas mus ið amþiø glûdumos. Ir tik pamatæs pabaigos titrus, klausiu autoriaus, – kodël taip trumpai?

Broniui Slavinsku

– Pusvalandis, – sako Bronius, – pakankamai solidus chronometraþas dokumentiniam filmui. Jeigu bus galimybiø, ðá darbà tæsiu ir ateity, nes daug medþiagos dar yra asmeniniame archyve, reikia dar nemaþai nufilmuoti... Þiûrovui maþiausiai rûpi tavo kûrybinës kanèios. Nesugraudinsi pasakojimais apie nemigo naktis ar sunkumus kûrybos kelyje. Rodyk, kà padaræs, ir viskas. Vis dëlto esti dalykø, kurie, nors ir likæ „uþ kadro”, yra ne tik labai ádomûs, bet ir nepaprastai daug pasakantys apie fimo herojus ir apie autoriaus meistriðkumà. Reikia viskà daryti savaip, be mëgdþiojimø, paprastai ir aiðkiai...

Vienà kûrybos epizodà ðio raðinio autoriui teko matyti savo akimis, todël, prisimenant bendraminèio jubiliejø, bûtø nuodëmë nepapasakoti. Kartà ðaltà þiemos dienà atvykome filmuoti á vienà stipriausiø Suvalkijoje Kubiliø þemës ûkio bendrovæ. Atvykome tiksliai sutartu laiku. Sekretorë nuvedë mus á ðiltà kabinetà, sakydama, kad direktoriø ðiek tiek sutrukdë nenumatyti gamybos reikalai. Teko lûkuriuoti ne maþiau kaip valandà. Bronius tuðèiai laiko neleido. Jis ðildë kamerà, árenginëjo stovà, nutaikë objektyvà á tà vietà, kur visada sëdëdavo direktorius – vienas geriausiø Lietuvoje veislinës gyvulininkystës þinovø. Buvome visiðkai pasiruoðæ filmuoti numa-

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

ui –

tytà svarbø bûsimo filmo epizodà. Bendrovës pirmininkas Alvydas Miliûnas atëjo rûðkanas kaip naktis. Nepuldamas atsipraðinëti iðkart pasakë, jog iðkilo nenumatytø aplinkybiø, trukdanèiø jam kalbëti prieð kamerà ir dþiaugtis laimëjimais. Kietas suvalkietis savo nusistatymà iðsakë taip aiðkiai, kad net mus lydëjæs aukðtas pareigûnas – Lietuvos þemës ûkio bendroviø asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sutriko, nepradëjo ákalbinëti þmogaus. Toje nejaukioje tyloje prabilo mûsø Bronius. Kalbëjo, kaip jam áprasta, ramiai, nekeldamas balso. Kà padarysi, sakë, filmà vis vien sukursime, taèiau bûtø labai gaila, jei ekrane neiðgirstume jûsø þodþio apie bendrovës darbus, suvalkieèiø patirtá. Juolab kad jûsø vardà þino ir Europos ðalyse, su kuriomis bendradarbiaujate. Gerbia Vokietijoje... – Gerai, kad gerbia, – staiga uþsiplieskë suvalkietis, – blogai, kad patys temokam jiems lankstytis... Jokiø stebuklø ten nemaèiau. Atvirkðèiai. Pirkdamas veisliná prieauglá, ásitikinau, jog daþnai mums stengiasi ápirðti menkavertæ produkcijà. O Lietuvos þalmargës nenusileidþia uþsieniui nei produktyvumu, nei sveikata, nei atsparumu ligoms... Ðiek tiek apsiraminæs, dar mûsø paklausinëtas, direktorius nuosekliai papasakojo apie veislinës gyvulininkystës problemas Lietuvoje. Pasirodo, Bronius, vis besisukiodamas apie savo aparatûrà, vis ðvelniai dzûkiðkai uþkalbëdamas dantá, nufilmavo ir áraðë visà pokalbá. Po keliø mënesiø, kai maþiausiai ðeðiø ðimtø þmoniø auditorijoje, dalyvaujant Estijos ir Latvijos þemdirbiø delegacijoms, buvo pristatomas filmas, ne syká salëje aidëjo plojimai. Jie lydëjo ir Suvalkijos bendrovës vadovo þodþius. Kad suprastume savo vertæ, maþiau lankstytumëmës uþsienieèiams. Beje, tà speiguotà þiemos dienà, atsisveikindami su ðeimininkais, suþinojome, dël ko buvo taip subjurusi bendrovës vadovo nuotaika. Naktá paspaudæs ðaltis sustingdë ledan vandená metaliniuose automatiniø girdyklø vamzdþiuose. Kaþkas nepatikrino, nepaþiûrëjo. Vadovas kaltino ir save, kad rankos iki ðiol nepasiekë to parûdijusio vamzdyno, likusio bendrovei nuo tarybiniø laikø. Nesakytume, kad tragedija. Dievulis suðaldë, jisai tà ledà ir atleis. Taèiau dabar reikia mobilizuoti daug darbo rankø, o kelis ðimtus galvijø teks girdyti kibirais ið

70

ðulinio. Suvalkietá, sunkiai pakenèiantá netvarkà, mes galëjom suprasti. Taèiau per ilgà, veik pusæ amþiaus siekianèià kûrybinæ biografijà bûta visko. Ypaè kai prisimeni kûrybinës jaunystës metus, darbà Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, kuriam Bronius atidavë beveik keturis deðimtmeèius. 1964-aisiais atëjæs ið Lietuvos kino studijos, Bronius ið pradþiø dirbo kino operatoriumi, vëliau, baigæs VU þurnalistikà, – vyresniuoju redaktoriumi ir reporteriu. Su pastaràja tarnyba, o, tiksliau sakant, skirtingø þmoniø skirtingai suprasta reporterio sàvoka susijæs dar vienas tikras kuriozinis atsitikimas, kokio net pati Agata Kristi nesugalvotø, sëdëdama prie raðomojo stalo. Taip atsitinka dirbant, keliaujant, bendraujant. Pirmaisiais Radijo ir televizijos veiklos deðimtmeèiais þurnalistai buvo aprûpinti primityvia (þiûrint ðiø dienø akimis) technika. Pavyzdþiui, ant peties neðiojamas aparatas, skirtas garso áraðams bei jø atgaminimui, svërë maþiausiai penketà kilogramø. Technikos terminø þodynuose tas prietaisas vadinamas magnetofonu arba diktofonu, taèiau þurnalistai já vadino tiesiog reporteriu. – Vienos komandiruotës metu, – prisimena Bronius, – nemaþa kûrybinë grupë (redaktorius, operatorius, apðvietëjas, garso reþisierius) Dzûkijoje filmavome siuþetus „Panoramai” apie kaimo saviveiklininkus. Ðalia kitos technikos sinchroniniams áraðams turëjome ir tà reporterá. Truputá pasivaiðinæ, vakare gráþome á vieðbutá. Neþinia, kaip atsitiko (iki ðiol neaiðku), bet rytà atsikëlæ pamatëme, kad filmavimo kameros yra, o reporterio nëra... Suprantama, jo nesuradæ, paraðëme raportà rajono milicijai, nurodydami mûsø aplankytas vietas ir adresus, nes likti be garso áraðø tas pat, kaip likti be nieko... Po keliø dienø, jau gráþæ á Vilniø, gauname laiðkà, kuriame kriminalinës paieðkos pareigûnas raðo: „...reikia papildomos informacijos. Ar negalite mums smulkiau apibûdinti dingusá reporterá? Koks jo amþius, ûgis, iðvaizda? Kaip buvo apsirengæs? Gal turi kokiø ypatingø þymiø ar kalbos defektø? Bandytume kurti fotorobotà... Apþiûrëjom visas jûsø nurodytas vietas, taèiau kol kas nei gyvo, nei mirusio neradome.... Ieðkosime toliau...” Taigi tik vieno þodþio reikðmës skirtingas supratimas sukelia ne tik juokà, bet kai kam ir papildomø rûpesèiø. Bronius sovietiniais laikais kartu su dar trimis radijo ir televizijos þurnalistais, vieninteliai tuometëje Tarybø sàjungoje, televizijos uþsakytais taksi automobiliais yra keliavæ marðrutu Vilnius – Maskva – Kalmukija – Totorija – Krymas – Ukraina, sukorë per 15 tûkstanèiø kilometrø. Bet tai jau atskiro raðinio vertas epizodas...

Ðimtai siuþetø, reportaþø, autoriniø laidø apie ðviesius þmones, jø darbus ið paèiø ávairiausiø Lietuvos vietø bei kaimyniniø ðaliø. Paminësiu tik keletà. Tai portretiniai pasakojimai apie skulptorius Gediminà Jokûboná, Konstantinà Bogdanà, vitraþø kûrëjà Kazá Morkûnà, tapytojà Vladà Karatajø, raðytojus Eduardà Mieþelaitá, Vytautà Bubná, Kazá Sajà ir dar daug kitø. Nemaþai trumpø apybraiþø apie talentingus mûsø ðalies tautodailininkus, apie Lietuvos tuometes kultûros dienas Maskvoje, Kaliningrade, Baltarusijoje... Kai kas sako, kad tie reportaþai tëra dienos aktualijos, vienadieniai drugeliai, neturintys iðliekamosios vertës. Netiesa. Ðtai talentingas ir darbðtus kûrëjas Viktoras Gerulaitis televizijos ekrane ðimtus kartø parodë ir árodë, kaip naujai ir átaigiai gali suþvilgëti tie senieji dokumentiniai kadrai, liudijà laikotarpio verþlumà, istorijos þingsnius. Dar norisi paminëti dokumentinius filmus „Gervëèiø godos”, „Baltarusijos lietuviai”, „Dainuojanti neþinia”(kartu su reþisieriumi Vidmantu Puplauskiu), „LDK radiniai”, „Kasparas Bekeðas”, „Valdovø rûmø atkûrimo kronika” (ðeðios serijos), sukurta nemaþai teminiø reportaþø apie mûsø etninëse þemëse gyvenanèius tautieèius. Televizijos juostose áamþinti Pelesa, Seinai, Punskas, Karaliauèius, Tilþë ir kitos vietovës, parodyti ten gyvenanèiø lietuviø ðiokiadieniai ir ðventës, jø niekados nenutrûkstantys ryðiai su Lietuva, iðtikimybë ðlovingai, kartais dramatiðkai praeièiai ir dabarèiai. Prieð graþø laiko tarpà – apie 1969uosius Bronius Slavinskas buvo pirmasis þurnalistas televizijoje, kuris pats filmavo ir pats raðë tekstus savo siuþetams. Turint omenyje sunkiasvoræ tuometæ filmavimo ir apðvietimo technikà, tai buvo sunkus ir varginantis darbas. Jaunystëje pasëtas daigas praverèia ir dabartinëje kûryboje. Jubiliato pavardæ, jo straipsnius galima pastebëti leidiniuose „Tautodailës metraðtis”, „Lietuvos aidas”, „Business Review”, „Tëviðkës gamta”, „Mokslas ir gyvenimas” ir kt. Ádomu, kad kuklus dzûkelis nebijo kai kada pakelti balsà net prieð patá profesoriø Alfredà Bumblauskà, kuris, nors ir bûdamas stambiø dimensijø istorikas, vis dëlto negali visko þinoti arba kartais yra pasvaidomas á ðalis vadinamøjø politikos skersvëjø. ,,Vis priekin skverbias mano þingsniai godûs ir skaudþiai blaðkos alkana mintis”, – raðë Antanas Jonynas. Tikriausiai poetas galvojo ne tik apie save, bet ir apie þmones, kurie, net sulaukæ solidaus amþiaus, lieka energingi, þvalûs, verþlûs, darbðtûs, kupini naujø sumanymø, darbø, troðkimø. Toks yra ir mûsø raðinio herojus, kuriam linkime kuo geriausios sëkmës.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

11

Iðkilûs mokslo tyrinëtojai gyvosios ir negyvosios gamtos reiðkiniuose visame kame randa ne chaosà, bet lyg Kûrëjo ranka ir protu genialiai ákûnytà Visuotinës Kûrinijos Tvarkos projektà. Mokslininkus pribloðkia tai, kad ir kà jie tyrinëtø ir surastø – Kûrëjo projektas visada nenuspëjamas, visus aplenkia màstymo logika ir ágyvendinimo originalumu. Tai kelia pagarbià baimæ dël iki galo neatskleistos paslapties, suponuojanèios antgamtinæ jëgà. Ðià supratimo ribà pasiekæ mokslo tyrinëtojai daþniausiai nelinkæ atvirai apie jà kalbëti, vengdami neigiamø kolegø ir net teologø atsiliepimø. Ir tai suprantama, kadangi ðimtmeèius vyksta pasaulëþiûrø kova tarp materialistinio ir idealistinio pasaulio, gyvybës ir þmogaus atsiradimo supratimo.
Ðiek tiek mokslo paragavæs þmogus nutolsta nuo Kûrëjo, o tikras mokslininkas prie jo artëja.
ir pastaràjá deðimtmetá, kai imta racionaliau apibendrinti naujausius fizikos, chemijos, matematikos, biologijos, genetikos, kosmologijos ir kitus atradimus. Mokslo ir tikëjimo jungèiai populiarinti Lietuvoje ypaè padeda prancûzø akademiko Þ. Gitono (1996 m.) ir þymaus amerikieèiø genomo tyrinëtojo F.C. Kolinso (2008 m.) darbai, iðversti á lietuviø kalbà. JAV veikia keliø tûkstanèiø tikinèiø mokslininkø sàjunga (www.asa.3.org), kuri teigia mokslo ir tikëjimo harmonijà. Visais laikais mokslas këlë sudëtingiausius bûties klausimus ir pirmiausia – ið ko viskas prasidëjo? Èia pagrindinis klausimas yra visatos ir gyvybës kilmë.

idieji mokslo atradimai, kaip evoliucijos teorija ir kiti, daþniausiai bûdavo aiðkinami natûraliai materialiame pasaulyje susiklosèiusiais gamtos dësniais ir materialistø atmetamas bet koks antgamtinës jëgos ásikiðimas. To meto mokslo nepaaiðkinami reiðkiniai ir faktai buvo nukeliami tiems laikams, kai iðtobulës materialøjá pasaulá tirianèios technologijos. Tikinèiøjø gausa buvo aiðkinama þmogaus pasàmonëje esanèiu ágimtu ir visuotiniu instinktu ilgëtis tikëjimo bei siekti já ágyvendinti. Taip buvo skatinamas mokslo ir tikëjimo nesuderinamumas, suprieðinami þmonës. Ypaè tai buvo bûdinga sovietinei sistemai, skatinusiai kovingàjá ateizmà. Mokslui tiriant làstelæ ir jos sudëtingà molekulinæ struktûrà, ypaè jos branduolyje esanèià DNR (deoksiribonukleorûgðtis) kaip gyvybës paveldimumo kodà – „gyvybës matricà“, bei atomo kaip elektrinio lauko neðëjo su bangine prigimtimi sferà, ásitikinama, kad èia paþinimo erdvës begalinës ir neiðsemiamos, o radiniai kaskart nauji, kurie traukdamiesi vis smulkëja, bet tvarkingai ir glaudþiai yra tarpusavyje susijæ. Imkime molekulæ, kurioje yra atomai, juose – branduoliai, o aplink juos skrieja elektronai. Branduolio ,,ðerdyje” nauja mikrodaleliø grupë – protonai, neutronai, hadronai, kuriuose juda neásivaizduojamai maþi kvarkai. Elementariøjø daleliø smulkëjimui tai ne riba. Prisiminkime neseniai laboratorijoje abipus Prancûzijos ir Ðveicarijos sienos giliai po þeme, 27 km ilgio tunelyje, árengtà hadronø greitintuvà (Large Hadron Collider, LHC) (LHC), kuris yra didþiausias ir galingiausias pasaulyje (5 teraelektronvoltø energijos). Norima iðskirti ne vienà ,,dieviðkàjà dalelæ”, atskleisti visatos raidos ir medþiagos prigimties paslaptis. Ðiomis dienomis hadronø greitintuvas jau padidino energijà iki 2,36 TeV, tai sukëlë daleliø srautø susidûrimus iki 50 tûkstanèiø kartø. Pasaulio astrofizikai laukia mokslo naujienø. Materializmà propaguojanèiø mokslininkø màstymo suartëjimas su Kûrëjo Idëja labai suaktyvëjo XX ðimtmeèio pabaigoje

D

LUJI PASTERAS

Prof. Arimantas DUMÈIUS

ir Kûrë

Visatos su(si)kûrimo aktas
Buvo sukurta daugybë visatos atsiradimo kosmologiniø koncepcijø ir teorijø, taèiau dabar plaèiausiai pripaþástama Didþiojo Sprogimo (Big Bang) teorija. Jà paremia E.Hablo (1929, JAV) atrastas dësnis, kokiu greièiu galaktikos tolsta nuo mûsiðkës, bei patvirtina Kosminës foninës spinduliuotës atradimas (Nobelio premijos laureatas A. Penzias ir R. Vilsonas, 1965). Tai sklindantis ið paties kosmoso Didþiojo Sprogimo aidas, kilæs sprogimo akimirkà (1043 sek dalies trukmës). Visata prasidëjo tuðtumoje „ið nieko“ – ið be galo tankaus ir bematës grynos energijos keliø milimetrø skersmens taðko (toks singuliariðkumas nepaaiðkinamas ðiuolaikinës fizikos dësniais). Dabar naujausiais teleskopais ir NASA erdvëlaiviais (1989, 2001) buvo patikslinti visatos parametrai ir jos pradþia – prieð 13,7 + 0,2 mlrd. metø, o visa visata visomis – kryptimis vienodø savybiø (homogeninë ir izotropiðka). Neátikimai aukðtos temperatûros sprogimo metu (tokios bûsenos eksperimentinë fizika nepaþásta ir sukurti negali) buvo spartaus plëtimosi (infliacijos) fazë. Jos pabaigoje visata plëtësi lëèiau ir vëso. Atsiskyrë 4 visur veikianèios sàveikos: gravitacija (visuotinë trauka), stiprioji sàveika (jos jëgos sieja atomø branduolius), silpnoji sàveika ir vëliau – elektromagnetinë sàveika (elektriniai krûviai ir laukas). Milþiniðkoje visatos erdvëje dël neátikimai aukðtos temperatûros po sprogimo radosi pirmapradþiai cheminiai elementai: vandenilis, deuteris (sunkusis vandenilis) ir helis bei jø atomai su branduoliais. Jau pirmàjà sekundæ visata buvo sudaryta ið kvarkø, elektronø, kitø elementariøjø daleliø bei jø antidaleliø ir fotonø. Pirmuosius milijonà metø po sprogimo visuotinës traukos jëgos medþiagas telkë á spiralës pavidalo galaktikas. Prasidëjo didþiulës energijos termobranduolinës reakcijos, kai 4 vandenilio branduoliai susijungia sudarydami helio branduolá – tai pagrindinis þvaigþdþiø ðvytëjimo ðaltinis. Gæstant jose gaminosi anglis ir deguonis, kurie sprogstant supernovoms buvo iðmetami á galaktikos erdvæ. 2009 m. balandá NASA palydovas „Swift“ uþregistravo gama spinduliø pliûpsná ið sprogusios þvaigþdës-milþinës maþdaug prieð 400 tûkst. metø po Didþiojo Sprogimo. Ðis objektas pats seniausias ið iki ðiol stebëtø. Saulë, kaip antros ar treèios kartos þvaigþdë, susidarë ið dujø santalkos maþdaug prieð 5 mlrd. metø. Aplink jà ið sunkiøjø cheminiø elementø maþdaug prieð 4,5 mlrd. metø susiformavo Þemë ir kitos planetos. Mënulá nuo Þemës atplëðë milþiniðkas meteoritas. Þemë vëso, susiformavo atmosfera ir maþdaug prieð 4 mlrd. metø èia susidarë palankios sàlygos gyvybei. Ar visata iðnyks? Pirmøjø supernovø stebëjimas (1998) rodo, kad visatos plëtimasis greitëja. Tam turi átakos gravitacijos jëgoms prieðinga kryptimi veikianti neþinomos prigimties nematoma tamsioji medþiaga ir tamsioji energija, kurios „stûmos jëga yra didesnë uþ gravitacijos traukos jëgà“ (J. Grigas, 2007). Jø yra apie 85 proc. ir jos palaiko visatos struktûrà. Veikiant supergalingai tamsiajai energijai su-

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

jas

Mokslo paþanga
siformavo ,,juodosios skylës” galaktikose. Jos gali iðskaidyti asteroidus, planetas. Neseniai nustatyta, kad ,,juodøjø skyliø” ðerdis yra tarp galaktikø uþ 7,5 tûkst. ðviesmeèiø, arèiau iki Þemës nei buvo manoma. Jei pleèiantis visatai tamsioji energija imtø dominuoti gravitacijos jëgoms, pamaþu vyktø Didysis susitraukimas, galëtø kilti grësmë Þemës planetai. Ðie tyrimai yra vieni svarbiausiø ðiuolaikinëje astrofizikoje ir kos-

1 pav. Dvigrandë DNR spiralë. Informacijos perdavimas: DNR-RNR-baltymas (pagal Francis S.Collins, 2008)

mologijoje, jie gali prognozuoti visatos ateitá. Taèiau visatos paslapèiø labirinte tebëra daugybë neatsakytø klausimø ir neiðspræstø problemø (V.Milkus, 2010). Svarbi naujiena yra þinia, kad Minesotos Soudano kasyklos dugne buvo uþfiksuotas tamsiosios medþiagos daleliø tvykstelëjimas. Po Alpëmis veikiantis hadronø greitintuvas galbût padës atskleisti ne tik tamsiosios me-

dþiagos daleles, vadinamas WIMP bet ir pa, aiðkinti supersimetrijos teorijà, teigianèià, kad kiekviena dalelë bûtinai susijusi su kita, sunkesne dalele. Tamsiosios energijos dalelës nepastebimos, nes neatspindi ir nesugeria ðviesos, bet jos praeina pro objektus taip, lyg ten jø nebûtø. Dabar, kai NASA paleido infraraudonøjø spinduliø apþvalgos palydovà, iðsiplës galimybës nematomiems kosmoso objektams ir reiðkiniams tirti. Kyla klausimas, kas tas tokios paslaptingos visatos kûrëjas? Prof. Frensis Kolinsas, akademikas Þanas Gitonas ir daugelis iðkiliø mokslo vyrø ðiandien neásivaizduoja, kad gamta galëjo sukurti pati save. „Ðá veiksmà galëjo atlikti tiktai antgamtinë, anapus erdvës ir laiko esanti jëga“ (F. C. Collins. Dievo kalba, 2008, 74 p.). Pirmasis Kûrëjo valios patvirtinimas yra Didysis Sprogimas. Toliau tarsi pagal iš anksto sugalvotà planà Visata formavosi taip, kad viskas bûtø priderinta bûsimø gyvø bûtybiø poreikiams (antropinis principas). Þmogaus protui nesuvokiamai èia atsirado ir tebeveikia tiksli fizikos konstantø ir dësniø dermë: ðviesos greitis, silpnoji bei stiprioji branduolinës sàveikos, elektromagnetinës jëgos ir visuotinë traukos jëga. Mokslas kol kas neástengia jø vertës apskaièiuoti net eksperimentiniais bandymais, taèiau visatos egzistavimui jø vertës akivaizdþios. Pavyzdþiui, atliekant ðviesos (fotonø) ir maþø daleliø (elektronø) tyrimus buvo árodyta, kad medþiaga turi ir bangoms, ir dalelëms bûdingø savybiø (dualumo reiðkinys). Dalelës koordinatë ir judesio kiekis negali bûti tiksliai iðmatuoti tuo paèiu metu (Heisenbergo neapibrëþtumo sàryðis). Ðiandien ið gamtos slëpiniø tyrimø iðsiplëtojo kvantinë mechanika (bangø funkcija) ir kvantinio lauko teorija. Ji tiria fizinius laukus, elementariàsias daleles juose, jø sàveikà ir virtimà vienø kitomis. Svarbios yra kvantinë elektrodinamika, chromodinamika, kvantinë chemija, kvantiniai dariniai, sietis, skaièiai, statistika ir t.t. Audringai plëtojasi sintetinë sistemø biologija (SB), kuri remiasi naujausiais inþinerinës bionanotechnologijos ir genetikos atradimais ir bando pakartoti, imituoti gyvojoje gamtoje, organizme ir jo làstelëse vykstanèius gyvybës mechanizmus ávairiais lygmenimis. Daugiausia dëmesio skiriama minimalios làstelës sintezei, genotipo - fenoti-

po koncepcijos aiðkinimui ir t.t. (D.Kirvelis, 2009, 2010). Atrastieji dësningumai jau panaudoti ið pradþiø elektromagnetinës relës, po to elektroninës lempos, tranzistoriø ir integraliniø schemø, moduliø ir galø gale kompiuteriø, kvantiniø bangos generatoriø, kvantinio laikrodþio, kvantinio stiprintuvo, elektrokardiostimuliatoriø ir daugelio ðiuolaikiniø technologijø sukûrimui. Visi nuostabûs mokslo laimëjimai tarsi patvirtina, kad einama jau pramintu taku, sekama pirmine idëja, kuri realizuota gyvojoje gamtoje. Gyvybës atsiradimà ir vystymàsi iki protingos, sàmoningos bûtybës aiðkinti vien mechaniðkai ar kibernetiniu poþiûriu bûtø nepakankama. Reikia atsigræþti á antropiná principà, kuris patvirtina Kûrëjo iðmintingà valià ir numatymus.

Gyvybës kilmë
Pagrindiniø þiniø apie gyvybës kilmæ ir raidà iki protingos bûtybës – þmogaus (Homo sapiens) atsiradimo suteikia naujausi molekulinës biologijos, genomikos ir paleontologijos tyrimai. Prieð 3,85 mlrd. metø Þemëje radosi pirminë gyvybës forma – nelytiniu bûdu dauginæsi vienalàsèiai mikroorganizmai. Jie gebëjo perduoti uþkoduotà paveldimà informacijà, iðsaugoti jà, daugintis ir pamaþu plëtotis á kitas rûðis. Randama fosilijø (atspaudai ar liekanos) su bakterijø pëdsakais to meto uolienose. Tik 1953 m. Dþeimsas Votsonas ir Frensis Krikas (1962 m. Nobelio premijos laureatai kartu su Morisu Vilkinsu) nustatë làstelës branduolyje esanèià DNR, turinèià gebëjimà perduoti informacijà. Ji yra dvigrandës spiralës formos su tarsi susisukusiø virviniø kopeèiø laipteliuose esanèia cheminiø junginiø seka (1 pav.). Lyginant þmogaus genomus DNR lygmeniu, visi esame 99,9 proc. vienodi. Tiriant evoliucinio gyvybës medþio ðakas randama, kad artimiausia þmogui yra ðimpanzë – DNR tapati 96 proc. Pavyzdyje kopëèiø laiptelius sudaro keturiø cheminiø baziø deriniai ACGT. Jei padalytume dvigrandæ spiralæ ir baziø poras pusiau, tai matytume, kad DNR molekulë gali skubiai ir tobulai pati save atkartoti, vadinasi, atkartoti ten slypinèià informacijà. Tai panaðu á kompiuterio programinæ árangà, ámontuotà làstelës branduolyje. Suprantama, làstelës funkcijà lemia programavimo þenklø tvarka. Ið kartø kartoms perduodama genetinës informacijos visuma DNR (virusø RNR) molekulëje yra genas. Jis yra tam tikrà baltymà koduojanti DNR grandinës dalis. Nagrinëjant viso þmogaus organizmo DNR sekà – tai þmogaus genomas, kurá sudaro maþdaug trys milijardai baziø porø, uþkoduotø 23 chromosomose. Iðryðkëjo, kad baltymà koduojanèiø genø þmogaus genome yra apie 20 tûkstanèiø. Daugiabaltyminio komplekso evoliucija vyksMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

13

ta padvigubëjant genui ir taip ágyjant naujø savybiø. Árodyta, kad informacijos neðëja ir cheminiø reakcijø katalizatorë yra RNR (ribonukleorûgðtis). Jos molekulë panaði á pusiau perpjautos viengrandës spiralës kopëèias. RNR informacijà ið branduolio perduoda baltymø daryklai ribosomai. DNR sekos atitinka RNR sekas (transkripcija). Ribosomoje komplementariðkumo (struktûrø atitikimo) principu aminorûgðtys jungiasi á polipeptidines grandines tam tikru nuoseklumu (transliacija) – taip susintetinamas baltymas. Ðis „genetinio kodo“ veikimo mechanizmas bûdingas visoms gyvoms bûtybëms – nuo bakterijø iki þmogaus. Ðiuolaikiðka molekulinë biologija surado bûdø, kaip ásiterpti á ðiuos procesus (DNR rekombinacija). Yra vilèiø, kad originalios biotechnologinës priemonës padës gydyti ávairias ligas. Biologijos mokslas kol kas nesëkmingai bando atsakyti á klausimà, kaip atsirado nelytiniu bûdu dauginæsi pirmieji mikroorganizmai. Apie labai sudëtingà làstelës branduolyje slypinèià ,,programinæ árangà”, kur DNR primena kietàjá kompiuterio diskà kaip informacijos bankà, o RNR – neðiojamàjá atminties diskelá kaip cheminiø reakcijø aktivatoriø, taip pat kaþko nauja niekas neatskleidþia. A.Oparinas (Rusija), J.Haldaneas (D. Britanija) pasiûlë teorijà, pagal kurià susiklosèius tinkamoms sàlygoms gyvybë galëjo atsirasti savaime (koacervatø susidarymo teorija). Tai yra tik prielaida, kuri eksperimento sàlygomis neárodyta. 1953 m. S. Mileriui ir H. Urejui eksperimento sàlygomis pavyko ið neorganiniø junginiø gauti aminorûgðtis, ir tik tiek. Yra teorija, kad gyvybë atneðta nukritusiø meteoritø. Kiti mokslininkai bando árodinëti, kad DNR mutavo savarankiðkai, be làstelës. Apsistota prie RNR kaip pirminës ir seniausios gyvybës neðëjos (RNR pasaulio hipotezë), nes ji geba ne tik katalizuoti, bet ir atsikurti (DNR lyg ir neturi galimybës pati save kopijuoti). Taèiau iki ðiol visi bandymai sukurti RNR molekulæ, kuri galëtø daugindamasi padvigubëti, yra nesëkmingi. Kol kas neturime skubëti ir skelbti iðvados, kad DNR ir RNR molekuliø atsiradimas vertintinas tik kaip Kûrëjo projekto dalis, taèiau sudëtingo genetinio kodo làstelëje savaiminis atsiradimas yra beveik neátikëtinas. Visiðkai pagrásta bûtø Kûrëjui priskirti gamtos dësningumø ir Visuotinës Kûrinijos Tvarkos numatymà ir ágyvendinimà. Senesnëse nei 550 mln. metø uolienø fosilijose randama daugybë ávairaus pavidalo bestuburiø. Ðis laikotarpis vadinamas ,,kambro sprogimu”. Prieð 400 mln. metø radosi pirmieji augalai, kilæ ið

vandenyje buvusiø gyvybës formø. Po 30 mln. metø vandens gyvûnai perëjo á sausumà. Prieð 230 mln. metø Þemëje iðplito dinozaurai. Tragiðkà jø þûtá lëmë prieð 65 mln. metø prasidëjæ klimato pokyèiai dël nukritusio milþiniðko asteroido netoli Jukatano pusiasalio. Ðis faktas gana intriguojantis mokslo tyrëjams. Kas paskatino po to sparèià þinduoliø raidà? Ásitvirtina hipotezë, kad prieð 13 mln. metø sprogæs asteroidas Ð. Amerikoje iðnaikino mamutus. Evoliucijos esmæ patvirtina ir tarpinës gyvybës formos, pavyzdþiui, kaip ið ropliø iðsirutuliojo paukðèiai, þinduoliai ir t.t. Dabartinis þmogus Homo sapiens natûraliosios atrankos bûdu atsirado prieð 195 tûkst. metø. Kitos hominidø atðakos neprisitaikë prie natûraliosios aplinkos ir nunyko. È. Darvino sukurta natûraliosios atrankos evoliucijos teorija dar kartà patvirtina genialiai ágyvendinamà Kûrëjo projektà. Vis dëlto þmogus skirtingai nuo savo protëviø turi savitø bruoþø, nepaaiðkinamø evoliucijos poþiûriu – dvasinæ prigimtá. Jis taip pat turi gërio ir blogio skirties suvokimà (moralës ástatymas), jam bûdingas tikëjimo ilgesys ir siekis já ágyvendinti. Kodël to neturi kitos þinduoliø rûðys? Akad. J. Brëdikis, tyrinëdamas Rytø medicinà ir jos filosofijà, susidarë nuomonæ, kad egzistuoja visatos gyvybinë energija, kuri palaiko viso gyvo organizmo ir atskirø làsteliø funkcionavimà. Þmogus esàs kaip visatos dalis – mikrokosmosas – kaip kûno, proto ir sielos vienovë. Ir pats È. Darvinas paskutiniaisiais gyvenimo metais sakë: ...,,sunku suvokti tai kaip aklo atsitiktinumo vaisiø... niekaip negaliu apsieiti be Pirminës Prieþasties”. Èarlzas Darvinas tikinèiøjø bendruomenës palaidotas Vestminsterio abatijos kapinëse.... Taigi klostosi nuosekli ir turininga mokslinës ir dvasinës pasaulëþiûros dermë. Tikinèiam mokslininkui niekas nekliudo siekti paþinti Kûrëjo projekto slëpinius ir gelmes.
LITERATÛROS ÐALTINIAI Visuotinë lietuviø enciklopedija. 2009. Jurgis Brëdikis. Quo vadis, medicina? Mokslas ir gyvenimas. 2009,4, 20-21, 30-31. Francis S. Collins. Dievo kalba. Mokslininkas liudija tikëjimo á Dievà pagrástumà. Vilnius. UAB “Katalikø pasaulio leidiniai”, 2008. Jean Giton, Griðka Bogdanovas, Igoris Bogdanovas. Dievas ir mokslas. Kaunas. Tarpdiecezinës katechetikos komisijos leidykla, 1996. Jonas Grigas. Tamsioji energija – nematomoji visatos ranka. Veidas. 2007-07-19. Dobilas Kirvelis. Sintetinë sistemø biologija – inþinerinë gyvybës paradigma. ,,Mokslas irgyvenimas”, 2009, 4-7, 2010, 1, 5-8. Valdemaras Milkus. Visatos paslapèiø labirinte. ,,Mokslas ir gyvenimas”, 2010, 1, 34-36

Gvidonas BARTKUS

Po

Prisimindami (MG, 2009 m. Nr 9), kad po „Juokingøjø pamaivø“ (les Précieuses ridicules) triukðmo, kilusio Paryþiuje prieð 350 metø, autoriø Moljerà (Molière) nuo priešø gelbëjo karaliaus Liudviko XIV palankumas, stebime tolesnæ ávykiø raidà, kuri mena tarsi koká nedeklaruotà Prancûzijos valdovo ir raðytojo susitarimà. Liudvikas mëgo teatrà, muzikà, ðokius, turëjo iðlavëjusá humoro jausmà, sveikà nuovokà, o be viso to, ir silpnybiø: mëgo iðkilmingà pozà, reprezentacijà, pompastikà. Aktorius ir raðytojas Moljeras atitiko monarcho poreikius ir mokëjo tenkinti jo ágeidþius. Susirëmimai po „Juokingøjø pamaivø” buvo tik kitø, daug didesniø literatûriniø (ir ne tik) mûðiø preliudija. Komedijai tinkamø tipø (tada buvo sakoma „originalø”) ir situacijø („Man nereikia mokytis ið Plauto ir Terencijaus, man uþtenka parodyti þmones”) raðytojas ieðkojo to meto visuomenëje. Jø rado apsèiai, juos daþnai rodë kiek suðarþuodamas. Taip atsirasdavo nepatenkintø, kurie, atsidûræ scenoje ir tapæ pajuokos objektu, rodë karingà piktumà. Kuo toliau, tuo tas pyktis darësi agresyvesnis. Kiekviena nauja komedija bûdavo keliskart suvaidinama karaliaus dvare daþniausiai kokia nors proga („Tariamasis apgautasis” – Cocu imaginaire, 1660, karaliaus vedybø proga; „Vyrø mokykla” (L’École des maris, 1661), ir kiekvienà kartà ten bûdavo entuziastingai plojama. Paryþiaus publikai „Tariamasis apgautasis” buvo suvaidintas net 40 kartø pagreèiui (tai reiðkë didelá pasisekimà). 1661 m. vasarà Moljeras gavo uþsakymà skubiai paraðyti kà nors su sàlyga, kad pjesëje bûtø intermedijø ir ðokiø. Autoriaus prisipaþinimu, ji buvo sukurta „per dvi savaites”. Taip atsirado „Ákyrieji” (les Facheux), komedija apie juokingus „originalus”, kuriø, anot kûrëjo, gausu ir mieste (Paryþiuje), ir dvare (Versalyje). Pjesës siuþetas gana paprastas: jaunuolis Erastas nori pasimatyti su mylimàja Orfiza, taèiau ásimylëjusiam ir skubanèiam jaunuoliui trukdo „ákyrieji”, primetantys ilgus pokalbius, rodanèius jø juokingas savybes; tai ir lengvabûdis fechtuotojas breteris, ir loðëjas, ir dvi preciozës, ir t. t. Suvaidinta pjesë Vo dvare, stebint karaliui; valdovas buvo patenkintas ir, pasakæs komplimentà autoriui, lyg tarp kitko tarstelëjo, rodydamas á vienà dvariðká, kad galima bûtø pavaizduoti ir juokingà ákyruolá medþiotojà. Taip vëlesnëje versijoje atsirado dar vienas epizodas, o Moljeras, iðleisdamas komedi-

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

karaliaus sparnu priglobtas
jà, „Dedikacijoje” pasigyrë, kad pjesës „bendraautoris” esàs pats karalius. Ši dvaro aplinkos þmones pašiepianti komedija buvo greit parodyta karališkajame Fontenblò dvare, o þiemos sezonà buvo viena ið populiariausiø, vaidinamø Paryþiaus publikai. Vis dëlto... kaip visada buvo nepatenkintø. Daug kà uþgavo tai, kad ðioje (o ir kitose komedijose) buvo parodomi aukðtakilmiai ir tituluotieji. Pradëta kalbëti, ar tinka rodyti komiðkus vikontus, markizus ir kt.? Buvo laukiama, kada karalius sudraus ðá iðsiðokëlá. Pats Moljeras irgi stebëjo, kokia bus globëjo reakcija, ar neiðseks jo palankumas? Ilgai nereikëjo laukti; karalius nuvylë Moljero prieðus: 1663 m. apie Velykas buvo paskelbta, kad Prancûzijos valdovas skiria premijas garsiems ano meto literatams; tarp apdovanotøjø – ir „labai geras (excellant) komiðkas poetas” Moljeras, gavæs ne paèià menkiausià 1000 livrø „pensijà” (tai yra, vienkartinæ iðmokà, premijà). Taèiau ir palankus karaliaus gestas literatø ir raðytojø karo nenutildë. Kas pavydëdamas, kas pasijutæs uþgautas (o gal kai kas ir prieðø ákalbëtas) raðë pamfletus ir pjeses, paðiepdami Moljerà. Vienoje Þano Donò de Vizë (Jean Donneau de Visé) pjesëje Moljeras pavadinamas neðvankëliu, vagiðiumi, raguotu vyru... („Markizø kerðtas” – Vengence des marquis). Áþeistas raðytojas nelikdavo skolingas. Nuolat buvo spëliojama, koká asmená kuriame ið personaþø norëjæs pajuokti komedijø autorius. Sklido paskalos, kad „Þmonø mokyklos kritikoje” (La Critique de l’École des femmes, 1663 m. vasara) Moljeras iðsiðaipë ið kunigaikðèio de Lafejado (duc de La Feuillade). Ðisai, kartà sutikæs Moljerà vienoje Versalio galerijoje, klastingai apsimetë norás raðytojà apkabinti; apkabino ir... taip patrynë raðytojo veidà á aðtrias vyriðkos striukës sagas, kad visà sukruvino. Suprantama, Moljeras negalëjo dël skirtingo socialinio tarpo regimai atsiteisti áþeidëjui, taèiau, matyt, karaliaus neliko nepastebëtas didiko áþûlumas. Karalius áþeistàjá savo tarnà (valet de chambre) savaip paguodë: raðytojas Þanas Rasinas (Jean Racine) viename ið savo laiðkø paliudija, kad ryte nematæs didiko karaliaus prikëlimo ceremonijoje, taèiau „ten sutikæs Moljerà, kuriam karalius negailëjo pagyrø”. (Á valdovo paguldymo ar

prikëlimo ceremonijà reikëdavo gauti kvietimà, ir ne kiekvienas ten besiverþiantis markizas ar kitas didikas já gaudavo.) Daug kam uþkliuvo ir asmeninis Moljero gyvenimas. 1662 m. pradþioje Moljeras vedë 20-metæ Armandà Bëþar (Arman-

Mûsø laikais toks „atstovavimas” gali atrodyti labai keistas, taèiau þinokime, kad net vedybø metu nebuvo bûtina jaunikiui stovëti ðalia jaunosios ir duoti vedybinæ priesaikà, tai galëjo padaryti jaunajam atstovaujantis asmuo. Nors tuo metu vaidintos Moljero pjesës buvo skirtos pirmiausia þiûrovams linksminti, taèiau jø potekstëje glûdëjo gyvenimiðka iðmintis, filosofinio màstymo elementai. Juk, tarkime, komedijoje „Moterø mokykla” (l’École des femmes,

Moljeras ir jo trupës aktoriai. G.Malengo (G.Malingue) paveikslas, 1887 m. de Béjart), Moljerui buvo 40. Netruko pasklisti kalbos, kad jis vedæs jaunystës laikø mylimosios dukrà, vadinasi, savo paties dukrà. Tuo pasinaudojo prieðininkas Monflerì (Montfleury) ir pasiuntë karaliui skundà, tvirtindamas, kad ávykdyta bjauri kraujomaiða, uþ kurià „nusikaltëlis” privalo bûti grieþèiausiai nubaustas. (Pasiûlyta sudeginti ant lauþo.) Á tokius ar panaðius skundus karalius reaguodavo vis kitaip. Kad nutildytø raðytojo prieðus ir parodytø, jog su tokiomis kalbomis reikia baigti, padarë neátikëtinà tø laikø masteliu matuojant gestà: kai Armanda Moljer 1664 m. pradþioje pagimdë antràjá sûnø, karalius Liudvikas paskelbë bûsiàs vaiko krikðto tëvu, kartu krikðtamote paimsiàs karaliaus brolio þmonà Henrijetæ, kuri jau senokai neslëpë palankumo raðytojui. (Kas po to galëjo iðdrásti blogai kalbëti apie karaliaus krikðtasûnio tëvus?!) Suprantama, patsai karalius nenuëjo á krikðtyklà, jis ágaliojo kunigaikðtá de Krëkì (duc de Créqui) karaliaus vardu dalyvauti krikðto apeigose; kunigaikðtienei Henrijetei atstovavo marðalienë de Ðuazel (maréchale de Choiseul). 1662) svarbiausias komiðkas personaþas senstelëjæs Arnolfas nori vesti jaunutæ savo augintinæ Anjesæ, kurià auklëjo taip, kad bûtø atskirta nuo pasaulio, liktø paprasta, neiðmokslinta, tikinti, jog „vaikai á pasaulá iðlenda per ausá”; taèiau jaunoji naivuolë vis dëlto sugeba pamilti jaunà vaikinà, su juo randa laimæ. Taigi paèios gamtos taip sutvarkyta, kad jaunai bûtybei labiausiai tinka jaunas. O be to, kiekvienas þmogus turi teisæ bûti laimingas. Pjesë kelia ir moters iðsimokslinimo klausimà. Per visas Moljero pjeses nusidriekia mintis: kiekviena nevaldoma aistra þmogø daro vergu, o kiekviena netramdoma yda – juokingu. Tiktai protingas sekimas prigimtimi þmogø iðveda ið aklavieèiø, daro já garbingà ir dorà. Gráþtant prie karaliaus ir raðytojo, reikëtø prisiminti, kad monarchas itin nemëgo, jei kas jam kà nurodinëjo, prikaiðiojo dël pasilinksminimø ar kitaip bandë varþyti jo karaliðkàjà didenybæ. O tokiø bûta daug, net tarp artimiausiøjø. Karalius nemëgo apsimetëliø ar pataikûnø. [Ðia proga tebus leista nukrypti „á ðonà”. Markizë
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

15

de Sëvinjë (marquise de Sévigné) laiðke, raðytame Pomponui (Pompone) 1664 m. gruodþio 4 d., pasakoja toká atsitikimà: karalius kartais bando raðyti eilëraðèius; kartà paraðæs vienà madrigalà, nebuvo juo patenkintas; atëjusio marðalo de Gramono papraðë, kad ðis já perskaitytø ir pasakytø savo nuomonæ, ar tikrai tai esàs netikæs eilëraðtis; marðalas já perskaitë ir pasakë, kad valdovas esàs teisus, nes kûrinëlis niekam tikæs; karalius padëkojo uþ nuomonæ, nusijuokë ir pasakë, kad tai jis pats já paraðë; de Gramonas sutriko ir papraðë dar kartà perskaityti, nes tikriausiai apsirikæs; jam atsakyta, jog pirmoji nuomonë esanti teisingiausia; markizë laiðkà uþbaigia, praneðdama, kad dabar visas dvaras juokiasi ið senojo pataikûno.] Manoma, kad nebe karaliaus þinios Moljeras pradëjo raðyti komedijà „Tartiufas, arba Veidmainis” (Tartuffe ou l’Imposteur, 1664– 1669). Karaliui leidus, pirmasis pjesës variantas buvo suvaidintas Versalyje ðvenèiø metu, 1664 m. geguþës 12 dienà. Jà suvaidinus, vieno amþininko liudijimu Liudvikas XIV pasakæs, kad ji suteikusi malonià pramogà („fort divertissente”). Ðia satyrine komedija Moljeras taikësi pajuokti apsimetëlius ðventeivas, kokiø bûta ir karaliaus dvare. Ið karto pasipylë visokios kûrinio interpretacijos, ûþtelëjo pasipiktinimo banga. Viena pirmøjø sureagavo karalienë motina: ji demonstratyviai paliko Versalá. Greitai pasirodë Paryþiaus arkivyskupas, átaigiai praðydamas, kad valdovas tuojau pat uþdraustø ðios pjesës vaidinimà. Atrodo, kad net karalius kurá laikà buvo sutrikæs. Ðventëms pasibaigus, karalius iðvyko á Fontenblò, pavymui ten išvaþiavo ir Moljero trupë. Karalius pjesës neuþdraudë, taèiau, apsimesdamas, kad atsiþvelgia á besiskundþianèiøjø praðymus, pasiûlë vieðai jos nevaidinti. Moljeras raðtu padëkojo karaliui, tardamas, kad jo didenybë buvo toks malonus, jog paskelbë „neradæs nieko, uþ kà galëtø drausti publikai jà rodyti”. Moljeras nenuleido rankø, perdirbinëjo kûriná, iðplëtë iki penkiø veiksmø. Privaèiai ji bûdavo vaidinama: jà iðgyrë popieþiaus legatas kardinolas Kidþi (Chi-

gi), jà panûdo pamatyti kunigaikðtienë de Longvil (duchesse de Longueville), karaliaus brolis pageidavo jà pamatyti savo menëje ir t. t. Taèiau... ðv. Baltramiejaus klebonas Pjeras Rulë (Pierre Roullé) paskubëjo iðleisti pamfletà, pavadindamas „Tartiufo” autoriø „didþiausiu visø laikø bedieviu ir laisvamaniu”, kuris ðiuo ðventvagiðku kûriniu nusipelno „pamokanèios ir vieðos bausmës – netgi paèios ugnies èia, prieð tà, kuri jo laukia pragare”. Karaliaus vardu minëtam dvasiðkiui buvo pareikðtas papeikimas, ir ðis nutilo. Po kurio laiko, kai karalius buvo iðvykæs, Paryþiaus parlamento pirmininkas uþdraudë pjesæ vaidinti (1667 m. rugpjûèio 5 d.), o në savaitei nepraëjus Paryþiaus arkivyskupas savo diacezijoje iðplatino raðtà, kad bus ekskomunikuotas kiekvienas, kuris skaitys ar þiûrës „Tartiufà” tiek vieðai, tiek ir privaèiai. Beje, ðá syká karaliui netiko kiðtis á Baþnyèios kompetencijos sritá. Beliko laukti. Po metø audros aprimo; karalienë motina, didþiausia „Tartiufo” prieðininkë, mirë; pagaliau karalius anuliavo visus draudimus ir 1669 m. vasario 5 d. pataisyta ir iðbaigta pjesë vël buvo suvaidinta; pasisekimas – milþiniðkas, áplaukos á kasà – didþiulës (prieð kiekvienà spektaklá buvo surenkama nuo 2310 iki 2860 livrø). Dar „Tartiufo” audrai nenurimus, kilo kita, ne maþiau nuoþmi, 1665 m. pradþioje pastaèius „Don Þuanà“ (Don Juan ou le Festin de pierre). Moljeras siuþetui pasirinko senà ispanø legendà, Tirso de Molinos pritaikytà scenai, apie nedorëlá Don Þuanà, kuris po visokiø nusikaltimø pasiðaipo ið savo aukos, juokais pakviesdamas jo nuþudyto komandoro statulà ateiti pietauti (mirusio áþeidimas, kapo iðniekinimas). Á kvietimà komandoras atsako tuo paèiu, ir Don Þuanas yra nutempiamas á ugná prasivërusioje þemëje. Moljero nuopelnas yra tas, kad ðià ispaniðkà legendà sumodernino, padarë aktualià ano meto prancûzø publikai. Moljero Don Þuanas – ne vien moterø viliotojas, jis atliepia anø laikø libertino tipui. Viena ið „libertino” (libertin) anuometiniø þodþio prasmiø – palaido, nepadoraus elgesio þmogus. Kaip nurodo kai kurie Moljero ir

,,Juokingosios pamaivos”. XVII a. graviûra jo epochos tyrinëtojai, net dvaro aplinkoje sukinëdavosi tokie aukðtos kilmës bajoraièiai, kaip ðevaljë de Lorenas (chevalier de Lorrain), kurie buvo atviri niekðai, piktybiðki, be jokiø skrupulø. Ði jaunuomenës dalis këlë rûpesèiø net paèiam karaliui. Libertiniðka Don Þuano filosofija: gyventi á niekà neatsiþvelgiant, tik savo malonumui, nepaisant jokiø normø, negerbiant jokiø autoritetø... Meilë jam – tik malonus kliûèiø griovimas. Priesaika ir paþadai – nieko nereiðkiantys þodþiai, tik priemonë merginoms ir moterims vilioti. Jis tyèiojasi ið þmogaus sàþinës, pasinaudodamas sunkia varguolio situacija (scena su elgeta). Jis negerbia tëvo, pasiðaipydamas neva duodamu paþadu pasitaisyti. Jis juokiasi ið tikëjimo. Uþuot gràþinæs skolà, jis skolintojà iðpraðo uþ durø. Pagaliau jis ðaiposi ið savo aukos – nuþudytojo komandoro, kviesdamas kartu papietauti. Pagaliau didysis nenaudëlis Don Þuanas prieina liepto galà: já trenkia þaibas, já praryja þemë. Tiesos dëlei reikëtø pasakyti, kad pjeJAV; Howard Hughes Medicinos institutas) ir Ada E. Yonath (Weizmann mokslø institutas, Rehovot, Izraelis) uþ ribosomos struktûros ir funkcijø tyrimus.

2009 metø Nobelio ir Abelio premijø laureatai
Fizikos srityje
Charles K. Kao (Standard Telecommunication Laboratories, Harlow, Jungtinë Karalystë; Kinijos universitetas Honkonge, Honkongas, Kinija) uþ novatoriðkus pasiekimus ðviesos perdavimo ðviesolaidþiais optinës komunikacijos srityje ir Willard S. Boyle, George E. Smith (Bell Laboratories, Murray Hill, JAV) uþ vaizdo nuskaitymo puslaidininkinës schemos iðradimà – krûvio sàsajos átaisà-sensoriø (angl. CCD).

Fiziologijos ir medicinos srityje
Elizabeth H. Blackburn (Kalifornijos universitetas, San Franciskas), Carol W. Greider (Dþono Hopkinso universiteto Medicinos mokykla, Baltimorë, JAV) ir Jack W. Szostak (Harvardo medicinos mokykla; Masaèûsetso ligoninë, Bosto-

Chemijos srityje
Venkatraman Ramakrishnan (MRC Laboratory of Molecular Biology, Kembridþas, Jungtinë Karalystë), Thomas A. Steitz (Jeilio universitetas, New Haven,

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

sëje esama silpnø vietø: neriðlios ir nesusietos kûrinio scenos, silpna intriga ir draminë átampa, nenatûrali pabaiga. Amþininkams ji nepatiko dar ir dël to, kad paraðyta proza (anuomet dramos kûriniai bûdavo eiliuoti). Moralines ir religines vertybes gina tik apgailëtinas ir juokingas tarnas Sganarelis. Iðkart Moljero prieðai pakëlë galvas: tûlas parlamento advokatas Roðmonas (Rochemont) iðleido paskvilá, kuriame sakoma: „visoje pagoniðkoje literatûroje nëra nieko labiau bedieviðko” [kaip ðioje pjesëje]; toliau primenama: imperatorius Augustas pasmerkë kankinimams juokdará, pasiðaipiusá ið Jupiterio, o Teodozijus pasmerkë þvërims sudraskyti paðaipûnus, pasityèiojusius ið ceremonijø. Ir kaip iðvada karaliui pagarbiai primenama: „ði pasaulietinë [jûsø] ranka, bûdama religijos atrama, visiðkai parblokð ðià pabaisà ir visam laikui sugëdins jo áþûlumà”. Greitai pasirodë dar vienas piktas raðinys, kuriame palinkëta, kad perkûnas nutrenktø ne tik herojø, bet ir jo autoriø. Ðá syká Moljero pjesë „Don Þuanas” neturëjo pasisekimo ir po 15 vaidinimø, kurie davë maþai pajamø, buvo iðimta ið repertuaro. Kaip á ðiuos dalykus reagavo mecenatas, Prancûzijos valdovas, tuo metu didelæ laiko dalá praleisdamas þygiuose? Po sëkmingø karo operacijø karalius pakvieèia Moljero trupæ á pergalës proga surengtas ðventes Sen-Þermen-an-Lë (SaintGermain-en-Laye), ten trupë vaidina keletà linksmø komedijø, taèiau svarbiausia: karalius parodo patá ryðkiausià palankumo þenklà – papraðo savo brolio, trupës globëjo, perleisti jà valdovo globon ir siûlo pasivadinti „jo didenybës karaliaus aktoriø trupe”; karalius jiems skiria kasmetæ 6000 livrø dotacijà. Naujasis titulas aktoriams buvo didþiausia pagyra ir pripaþinimas. Kalbant apie aplinkos prieðiðkumà Moljerui, galima prisiminti, kad ir kasdieniame gyvenime jam tekdavo patirti nepelnytø paþeminimø. Pasakojama, kad Versalio rûmø tarnai nenorëjæ karaliui vaidinanèio aktoriaus priimti valgyti prie nas; Howard Hughes Medicinos institutas) uþ chromosomø apsaugos telomerais mechanizmà ir fermento telomerazës atradimà.

bendro stalo (jis buvo tik „comédien”, pagal ano meto socialinæ gradacijà – þemiau negu bet kuris kitas tarnas). Þinia pasiekë valdovo ausá, ir ðtai jis, visø nuostabai, pasikvieèia Moljerà kartu papusryèiauti prie vieno stalo. Ði tikra ar tariama istorija ákvëpë XIX a. dailininkà nutapyti paveikslà. Karaliaus globojamas Moljeras ðaiposi ið þmoniø silpnybiø, ydø ir paproèiø: komedijoje „Ðykðtuolis“ (L’Avare, 1668) paðiepiama naujai atgimusi yda – ðykðtumas. Neseniai praturtëjæs lupikautojas, pinigø skolintojas taip pasiduoda savo aistrai, kad ji gali iðguiti paèius tauriausius tëviðkus jausmus vaikams. Pjesëje „Miestelënas bajoras” (Le Bougeois gentilhomme, 1670) pajuokiamas tuðèiagarbis miestelënas, þûtbût norintis susilyginti su tituluotais bajorais, labai negrabiai besimokantis bajoriško etiketo. Panaši situacija „Þorþe Dandene” (Georges Dandin), kur prasimuðëlis valstietis niekaip neranda kalbos su þmona ið nusigyvenusiø bajorø. Raðytojas daug kartø susidûrë su gydytojø kasta. Imdami ið klientø pinigus, jie paistydavo visokiausius niekus ir siûlydavo keistus vaistus. (Antai prieð keletà metø, merdint kardinolui Mazariniui (Mazarin), buvo sukviestas keturiø gydytojø konsiliumas, ir kiekvienas nustatë keturias skirtingas diagnozes.) Á gyvenimo pabaigà Moljero sveikata paðlijo, dvasinë bûklë taip pat buvo rûðkana. Ketvirtasis Moljero ir Armandos vaikas neiðgyveno, kaip ir du ankstesni. Á liûdesá varë ir tai, kad raðytojui atrodë, jog karalius nusigræþia nuo jo, visà dëmesá skirdamas kompozitoriui Þanui Batistui Liuli (Jean-Baptiste Lulli), kurio muzikiniai intarpai skambëjo daugelyje dramos kûriniø, taip pat ir Moljero paraðytø. Já slëgë Liuli intrigos, kai jis iðsireikalavo, kad tos Moljero pjesës, kurioms jis buvo raðæs muzikà, iðimties tvarka priklausytø kompozitoriui. Moljerà grauþë trupës administravimo rûpesèiai, ðeimyniniai kivirèai. Já iðtikdavo hipochondrijos priepuoliai, daþnai kankino kosulys. Medikai beveik niekuo negalëjo padëti. Tà 1673 metø þiemà, itin pablogëjus sveikatai, Moljeras kuria „Tariamàjá ligoná” niø Amerikos Valstijø prezidentui) uþ ypatingas pastangas stiprinti tarptautinæ diplomatijà ir bendradarbiavimà tarp þmoniø.

(Le Malade imaginaire), atiduodamas jëgø ir valios likuèius, juoku nugalëdamas asmeninæ neviltá ir ánirðá. Jis visa iðmone paðiepia gydytojus, kuriems gerokai kliûdavo ir ankstesnëse pjesëse. Vasario mënuo raðytojui itin sunkus: nuolat kankina kosulys. „Tariamojo ligonio” premjera vasario 10 dienà. Sukaupæs visas jëgas jis eina á scenà. Prieð ketvirtàjá spektaklá (17 d.) kosulys já vargina labiau nei ankstesnëmis dienomis. Þmona ir bièiulis Baronas já maldauja likti namuose, taèiau jis atkerta nenorás nuvilti scenos darbininkø, palikdamas juos be uþdarbio. Ketvirtà valandà pakyla uþdanga. Spektaklio metu já apima konvulsijos, bet, greitai nugalëjæs priepuolá, aktorius Moljeras áspûdingai nusikvatoja, slëpdamas negalià. Po spektaklio jis parneðamas namo. Ið burnos pasipila kraujas. Jis papraðo kunigo. Gydytojø neprisiðaukia. Kai atvyko kunigas, Moljeras jau buvo miræs, prie jo buvo dvi vienuolës, tuo metu apsistojusios jo namuose. Ið karto iðkilo laidotuviø klausimas. Pagal tuomet patvirtintà baþnytiná ritualà buvo draudþiama kapinëse laidoti lupikautojus palûkininkus, be baþnytinës santuokos gyvenantá vyrà ar moterá, taip pat ir aktorius, jei jie prieð mirtá vieðai nepasmerkë savo ankstesnio gyvenimo ir neatliko iðpaþinties. Nei vietos klebonas, nei arkivyskupas laidoti kapinëse leidimo nedavë. Tada þmona Armanda ir Baronas kreipësi pagalbos á karaliø. Jo sprendimas buvo greitas: Nikolà Bualò (Nicolas Boileau) patvirtina, jog buvo rastas kompromisas su arkivyskupu; valdovas nurodæs hierarchui duoti leidimà, iðvengiant iðkilmiø, taip pat ir skandalo. Vasario 21d. sutemus velionio „Þano Batisto Pokleno de Moljero, karaliðkojo baldø apmuðëjo ir kamerdinerio” kûnas buvo palaidotas ðventojo Juozapo kapinëse su kryþiumi. Karaliaus valia Moljero laidotuvës buvo padorios. Ið to, kas pasakyta, iðplaukia iðvados: Moljero tarnyba ir veikla teatre buvo varginanti, vis dëlto be karaliaus paramos Prancûzija ir þmonija nebûtø turëjusi ðio originalaus ir didþio raðytojo.

ekonominio valdymo analizæ, akcentuojant verslo ribas. Norvegijos mokslø akademija Abelio prizà uþ nuopelnus matematikos srityje skyrë rusø ir prancûzø matematikui Michailui Gromovui (Institut des Hautes Études Scientifiques, Bures-sur-Yvette, Prancûzija) uþ jo revoliuciná ánaðà á geometrijà. Daugiau informacijos galima rasti internete: nobelprize.org, www.abelprisen.no Parengë PAULIUS JURKUS
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Literatûros premija skirta
Hertai Müller (Vokietija), kuri su poetiðku susitelkimu ir proziðku atvirumu pavaizdavo iðtremtøjø gyvenimà.

Ekonomikos srityje
Elinor Ostrom (Indianos universitetas, Bloomingtonas; Arizonos valstijos universitetas, Tempe, JAV) uþ jos ekonominio valdymo analizæ, akcentuojant bendràjà nuosavybæ ir Oliver E. Williamson (Kalifornijos universitetas, Berklis, JAV) uþ jo

Taikos premija skirta
Barakui H. Obamai (44-ajam Jungti-

17

Vëjo energijà kaups elektromobiliai
„Siemens“ intensyviai kuria technologijas, leisianèias integruoti elektromobilius á vieðàjá elektros tinklà. Kaip greitai ákrauti automobiliø akumuliatorius, yra tik vienas ið daugybës „Siemens“ sprendiniø Danijoje vykdomam projektui „Edison“, pirmajam á elektros tinklà ájungsianèiam transporto priemones. Praktiniai bandymai prasidës 2011 metais Bornholmo saloje. Galimybë panaudoti elektromobiliø baterijas kaip tarpinæ talpyklà kintamo vëjo generuojamai energijai skatina Danijà ypaè aktyviai kurti ir plëtoti elektromobilius. Dël ðios prieþasties dalis tarptautinio konsorciumo „Edison“ projektui atliekamo tyrimo yra skirta optimizuoti dvikryptæ elektros srovæ tarp automobilio ir tinklo. Tuo pat metu „Siemens“ kuria ir paèiø elektromobiliø komponentus. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje kompanija kartu su automobiliø gamintoju „RUF“ pristatë tris demonstracinius „eRUF Stormster“ automobilius, sukurtus ant „Proshe Cayenne“ platformos. Tokie automobiliai yra naudojami kaip vietinës susisiekimo priemonës. 340 arklio galiø (250 kilovatø) „Stormster“ ákrauta baterija gali nuvaþiuoti 180 kilometrø, 100 kilometrø per valandà greitá pasiekia per 9 sekundes, o maksimalus automobilio greitis – 150 km/h. „Siemens“ energijos padalinys projektuoja greitai ákraunamas automobiliø baterijas. Vietoje áprastos 220 voltø átampos baterijoms ákrauti bus naudojama 400 voltø átampos ir 63 amperø srovë. Vëliau tikimasi pasiekti, kad 300 kilovatø ákrovimo galia automobilio baterijà visiðkai ákraus per maþdaug 6 minutes. Inþinieriai taip pat tiria, kaip nuolatinis baterijø ájungimas ir iðjungimas veikia elektros tinklo stabilumà. Ðie tyrimai atliekami „Edison“ konsorciumo partnerio, Danijos Technikos universiteto Ris¸ tyrimø miestelyje. „Siemens“ technologijø padalinio specialistai ðiuo metu kuria komponentus naujam elektromobiliui „Greenster II“, kurio ribotas kiekis bus pagamintas 2010 metø pabaigoje. Pagrindinë naujovë yra atskirais elektriniais motorais varomi uþpakaliniai ratai, kurie ágyja optimalià galià esant bet kokiai situacijai kelyje. Tai leidþia atsisakyti diferencinës pavaros ir labai palengvinti automobilá. Ateityje atskiras varymo sistemas turës visi keturi elektromobilio ratai. Tokiems automobiliams nebereiks pusaðiø, kardano, pavarø dëþës, jie bus lengvesni ir erdvesni. Vilija RAILAITË

Vaiþgant
Áteikta 2009 m. Vaiþganto premija
Vytautas BAGDONAS
Rugsëjo 20-osios vidurdiená pësti ir vaþiuoti þmonës plûdo á lietuviø literatûros klasiko, visuomenës veikëjo kanauninko Juozo Tumo-Vaiþganto gimtuosius Malaiðius. Senasis sodþius dar nebuvo regëjæs tokios gausybës þmoniø. Á tradicines „Vaiþgantines“ pagerbti raðytojo jo gimimo 140-øjø metiniø proga visi rinkosi po tituliniø ðv.Mykolo atlaidø Svëdasø ðv.Arkangelo Mykolo parapijos baþnyèioje. Ta proga ðv.Miðias graþioje svëdasiðkiø ðventovëje aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juðkënas. „Vaiþgantiniø“, kurias surengë Svëdasø seniûnija, Lietuvai pagraþinti draugija ir ðios draugijos Svëdasø skyrius, asociacija Vaiþgantieèiø klubas „Pragiedrulys“, Anykðèiø kultûros centro Vaitkûnø skyrius, padedant Svëdasø bibliotekai ir Anykðèiø kultûros centro Svëdasø skyriui, dalyviai susibûrë pievelëje ðalia Juodþiaus kelmo, netoli buvusios Tumø sodybvietës, kurià aukðtaûgiø medþiø paunksnëje puoðia skulptoriaus Bernardo Buèo sukurtas Vaiþganto biustas. Tradicinius „Vaiþganto skaitymus“, skirtus ðio iðkilaus aukðtaièio atminimui, pradëjo Svëdasø J.Tumo-Vaiþganto gimnazijos skaitovë Monika Pajarskaitë, o svëdasiðkë Kauno kolegijos dëstytoja doc. Auðrinë Peleckienë kreipësi á dalyvius Vaiþgantui skirtu poeto Mykolo Karèiausko eilëraðèiu, paraðytu prieð aðtuoniolika metø Svëdasuose vykusiems „Vaiþganto skaitymams“. Apie Vaiþganto asmenybæ, jo gyvenimo metus Malaiðiuose kalbëjo doc. Auðrinë Peleckienë, raðytojo kûrybà apþvelgë kraðtietë Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja humanitariniø mokslø daktarë Dalia Dilytë. Su visuomenine Vaiþganto veikla trumpai supaþindino Lietuvai pagraþinti draugijos centro valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. Kaune veikianèio Vaiþganto muziejaus direk-

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Tiems, kurie praëjusiø metø vienà saulëtà rudens dienà lankësi Vaiþganto gimtajame Malaiðiø sodþiuje, be abejo, dar ir dabar ðirdá uþplûsta malonûs prisiminimai, graþûs áspûdþiai. Na, o nebuvusieji Malaiðiuose ir nedalyvavæ „Vaiþgantinëse“, skaitydami ðá raðiná, bent jau mintimis galës nusikelti á jaukø, senove alsuojantá Anykðèiø rajono Svëdasø seniûnijos kampelá...

o þemëje

Kà tik nominuotas, àþuolo lapø vainiku vainikuotas aðtuntasis Vaiþganto premijos laureatas garsus poetas Justinas Marcinkevièius

torius poetas Alfas Pakënas, ðiuo metu leidþiantis savo surinktus prisiminimus apie Vaiþgantà, papasakojo apie ðio svëdasiðkio gyvenimo metus Kaune. Svëdasø parapijos klebonas kun. Vydas Juðkënas kvietë visus prisiminti Vaiþganto dvasingumà, tarnystæ baþnyèiai ir þmonëms, jo kovà uþ dorovæ, moralæ. Taip pat kalbëjo Vaiþgantà paþinojæs garbaus amþiaus publicistas, lektorius ir raðytojas Vilius Braþënas, gerai þinomas ne tiktai mûsø ðalyje, bet ir iðeivijoje.

Renginá paávairino Rokiðkio rajono Kamajø seniûnijos Kalviø kultûros namø kaimo kapelos atliekami kûriniai, svëdasiðkiø Roþës, Ramunës ir Viliaus Lapieniø trio, dainuojamosios poezijos atlikëjo ir dainø kûrëjo Kazimiero Jakuèio traukiamos dainos, aktoriø Tomo Vaisietos ir Ferdinando Jakðio skaitomos Vaiþganto kûriniø iðtraukos. Neprailgo du renginiai: prisiminimø ir apmàstymø valanda „Visà gyvenimà degæs ir savo tautà á ðviesà ir tiesà kvietæs...“,

skirta Vaiþganto 140-osioms gimimo metinëms, ir tradiciniai „Vaiþganto skaitymai“ – „Ieðkokime vaiþgantiðkø „deimanèiukø“ savyje ir ðalia savæs...“ Malaiðiuose ant senø klëèiø, pirèiø sienø veikë fotografijø parodos, skirtos Vaiþganto atminimui, taip pat buvo pristatytas kà tiktai iðleistas didelës apimties, gausiai iliustruotas þurnalisto Vytauto Bagdono parengtas fotografijø albumas „Nusilenkime Vaiþganto Þemei...“. „Vaiþgantiniø“ metu taip pat buvo áteikta tradicinë literatûrinë Vaiþganto premija, kurià ásteigë dvi ðalies kûrybinës organizacijos: Lietuvos raðytojø sàjunga ir Lietuvos þurnalistø sàjunga. Lietuvos raðytojø sàjungos pirmininkas poetas Jonas Liniauskas, Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkas Dainius Radzevièius bei konkurso vertinimo komisijos pirmininkë raðytoja, ankstesniø metø Vaiþganto premijos laureatë Gintarë Adomaitytë Malaiðiuose paskelbë aðtuntosios Vaiþganto premijos laureato pavardæ. Juo tapo gerai þinomas ðalyje poetas, raðytojas, dramaturgas ir publicistas, Nacionalinës premijos ir daugelio kitø premijø laureatas akademikas Justinas Marcinkevièius uþ 2009 m. Raðytojø sàjungos leidyklos iðleistà publicistinæ knygà „Paþadëtoji þemë“. Laureatui, be piniginës premijos, buvo áteiktas ir dailininko Stasio Makaraièio sukurtas specialus medalis su Vaiþganto atvaizdu. ( Nuo ðiol tokie medaliai bus áteikiami visiems Vaiþganto premijos laureatams.) Svëdasiðkiai naujàjá laureatà vainikavo àþuolo lapø vainiku. Já nuoðirdþiai sveikino Anykðèiø rajono meras Sigutis Obelevièius, svëdasiðkiø draugijos „Alauðas“ atstovai Vytautas Rimða ir doc.dr. Juozas Lapienis, Lietuvai pagraþinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, aktorius Ferdinandas Jakðys bei kiti renginio dalyviai. Rokiðkio rajono Tarybos narys, Lietuvos ûkininkø sàjungos Rokiðkio skyriaus pirmininkas Vytautas Ðlikas tradiciðkai atveþë naminës duonos, kurià áteikë ir naujajam laureatui, ir ankstesniø metø Vaiþganto premijos laureatams. Tremtiniø vardu sveikino ir simboliná miniatiûriná kryþiø poetui áteikë vilnietis Vaidutis Kasperavièius, pabrëþæs, kad lygiai toks pat, tiktai didþiulis titano kryþius tremtiniø atminimui pastatytas prie Lenos upës, o ant jo lietuviø, rusø, suomiø ir jakutø kalbomis iðkalti prasmingi Justino Marcinkevièiaus þodþiai: ,,Prievarta nuo savo þemës atplëðti, nukankinti, bet neuþmirðti.“ Pats laureatas visus pakvietë darbu,
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Vytauto BAGDONO nuotr.

19

Renginio dalyviai ir sveèiai kûryba, meile gimtajam kraðtui siekti vaiþgantiðkø idealø, niekuomet neuþmirðti savo Tëviðkës, savo Tëvynës, nors viliotø uþsienio kraðtai, taip mylëti Lietuvà ir jos þmones, kaip mylëjo didysis Vaiþgantas... „Vaiþgantiniø“ dalyviai dar ilgai nepaliko „ramybëje“ raðytojo – vis praðë jo autografø, stengësi pasiðnekuèiuoti, pabendrauti, kartu nusifotografuoti, ásiamþinti vaizdo juostoje. Netgi tuomet, kai visi renginio dalyviai vaiðinosi kava, arbata, sumuðtiniais, vaisiais prie bendro stalo po Malaiðiø vyðniomis ir klevais, garsusis poetas neturëjo galimybës ramiai pasëdëti prie ðventinio stalo. Prie jo vis ëjo, norëjo pabendrauti bûriai þmoniø. Lygiai taip pat visi „lipte lipdavo“ ir prie Vaiþganto: kur tik jis pasirodydavo, ten atsirasdavo norinèiø pabendrauti su kunigu, raðytoju, þurnalistu, literatûros mokslininku, ávairiø organizacijø veikëju, o ir ðiaip labai paprastu, kukliu, supratingu þmogumi... Tà sekmadiená Malaiðiuose pirmà kartà buvo áteikta ir Vaiþganto maþoji premija „Uþ kûrybinius nuopelnus Svëdasø kraðtui“, kurià ásteigë Svëdasø seniûnija ir kuri bus per “Vaiþgantines“ áteikiama kiekvienà rudená. Ðá kartà Svëdasø seniûnijos seniûnas Valentinas Neniðkis laureato diplomà ir piniginæ premijà áteikë bei àþuolo lapø vainiku padabino svëdasiðkæ literatæ, tautodailininkæ, dainininkæ, visuomenininkæ, buvusià mokytojà Irenà Guobienæ. Laureatë taip pat sulaukë daugybës sveikinimø, tarp jø ir nuoðirdþiø Anykðèiø rajono mero Siguèio Obelevièiaus, Lietuvai pagraþinti draugijos pirmininko Juozo Dingelio ir daugelio kitø.... Rašytojo kanauninko Juozo TumoVaiþganto vardu pavadinta premija ásteigta 2002 m., minint Lietuvos raðytojø ir þurnalistø draugijos ákûrimo 80-metá. (Ðios draugijos ákûrëjas bei vienas jos vadovø buvo Vaiþgantas.) Pirmuoju Vaiþganto premijos laureatu uþ sëkmingà literatûros ir þurnalistikos dermæ tapo vilnietis poetas, sovietmeèiu kalintas uþ politinius ásitikinimus, Kovo 11osios Akto signataras Gintautas Ieðmantas. Antrasis laureatas – anykðtënas raðytojas Rimantas Vanagas, apdovanotas uþ meniniø apybraiþø ciklà apie anykðtënus „Ið vieversiø gyvenimo“. Pirmiesiems laureatams Vaiþganto premijos buvo áteiktos sostinëje – Raðytojø sàjungoje. O nuo 2004-øjø ðios prestiþinës premijos áteikimo ceremonijos persikëlë á Vaiþganto gimtàjá Svëdasø kraðtà. Taip padaryta bendru Lietuvos raðytojø ir Lietuvos þurnalistø sàjungø, Svëdasø seniûnijos, Svëdasø kraðto visuomeniniø organizacijø bendru sutarimu, taip pat ir paèiø laureatø pageidavimu. Taigi 2004-øjø rudená Svëdasø kraðto (Vaiþganto) muziejaus kiemelyje Kunigiðkiø kaime buvo nominuota treèioji ðios premijos laureatë raðytoja Gintarë Adomaitytë uþ knygà „Kelio dulkës, baltos roþës: apie Palaimintàjá Jurgá Matulaitá“. 2005 m. ketvirtoji Vaiþganto premija uþ knygà „Prarasto laiko nebûna“ paskirta þurnalistui ir raðytojui dr. Laimonui Tapinui. Apdovanojimo iðkilmës surengtos Vaiþganto gimtajame Malaiðiø kaime. Penktoji premija 2006 m. uþ knygà „Þmogus ir jo kalnas“apie monsinjorà Kazimierà Vasiliauskà, kuris tiek savo iðvaizda, tiek energija, tiek poelgiais, bendravimu su þmonëmis priminë Vaiþgantà, tradiciniø „Vaiþganto skaitymø“ metu Svëdasø kraðto (Vaiþganto) muziejaus kiemelyje Kunigiðkiuose áteikta þinomai literatûrologei prof. Viktorijai Daujotytei-Pakerienei. Ðeðtosios Vaiþganto premijos laureatu tapo raðytojas Jonas Mikelinskas, paraðæs eseistikos ir publicistikos knygà „Kodël yra taip, kaip yra?“, apdovanojimas jam áteiktas 2007 m. rugsëjo mënesá iðkilmingo renginio metu Svëdasuose prie graþuolio Alauðo eþero. 2007 m. septintoji Vaiþganto premija áteikta gydytojai, raðytojai ir þurnalistei, Lietuvos þurnalistø sàjungos bei Nacionalinës þurnalistø kûrëjø asociacijos narei Filomenai Taunytei-Paðkonienei uþ knygà „Kiek sveria siela“. Vaiþganto premijø teikimas Svëdasø kraðte jau tapo graþia tradicija, kuri bus puoselëjama ir ateityje. Taèiau vëlgi ieðkoma naujoviø. Nuspræsta „nebesiblaðkyti“ ir kasmet ðios premijos áteikimo iðkilmes rengti Malaiðiuose. Ten, kur gimë ir augo Tumø Juozukas, kur dar daug kas mena ðio þymaus þmogaus vaikystës, jaunystës pëdsakus, ið kur atsiveria vaizdai á Juozo Tumo-Vaiþganto kûriniuose apraðytus Popðutæ, Juodoniø piliakalná, Valiulio kalnelá, Malaiðos upelæ. Taip pat nuspræsta kasmet organizuoti iðkilmes tuo paèiu metu – rugsëjo mënesá (kurá Vaiþgantas ir gimë). Pradëtos puoselëti ir kitos tradicijos. Antai Svëdasø kraðto (Vaiþganto) muziejuje, kuris veikia daugiau kaip dvideðimt metø – dar carizmo laikais statytoje, neseniai restauruotoje buvusioje Kunigiðkiø pradþios mokykloje, kaupiamos Vaiþganto premijos laureatø dovanotos muziejui knygos. Jos eksponuojamos atkurtoje senoje klasëje, kur veikia didelë Vaiþgantui skirta ekspozicija. Ðiame muziejuje sukaupta daug ávairiø eksponatø apie þymius kraðtieèius, taèiau ypatingas dëmesys skiriamas Juozui Tumui-Vaiþgantui. Jis ðioje mokykloje mokësi, vëliau, jau tapæs þymiu raðytoju, kunigu, jà globojo. Kunigiðkiø pradþios mokykla, mokiniams, mokiniø tëvams ir mokytojams pageidaujant, sutikus paèiam raðytojui, buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaiþganto vardu. (Toks autentiðkas uþraðas ir dabar puoðia muziejø.) Taip pat muziejuje veikia nuolatinë fotografijø paroda, kurioje uþfiksuotos Vaiþganto premijø teikimo Svëdasø kraðte akimirkos. Muziejus kartu su asociacija Vaiþgantieèiø klubas „Pragiedrulys“ ketina artimiausiu metu parengti ir iðleisti lankstinukà, kuris visuomenei papasakos apie visus Vaiþganto premijos laureatus. Tikimasi, kad per ðiømetes „Vaiþgantines“ ðis lankstinukas jau bus platinamas. Ir dar – á Vaiþganto premijos teikimo iðkilmes pradëti kviesti visi buvæ laureatai, tad jiems bûna puiki proga Svëdasø kraðte vis susitikti, pabendrauti. Nuo praëjusiø metø rudens pradëta puoselëti dar viena nauja tradicija – kasmet bus teikiama ir maþoji Vaiþganto premija „Uþ kûrybinius nuopelnus Svëdasø kraðtui“. Juk èia gyvena, dirba, kuria daugybë naujø „deimanèiukø“, talentingojo Juozo Tumo-Vaiþganto pasekëjø.

20

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Antanas

Ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautiniø ðokiø kapelos „Vingis“ vadovas Antanas Jonuðas Architektûros rûmuose paþymëjo savo 70-metá

70

Jonuðas

Jubiliatà sveikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius ir pirmasis prorektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas

Þinomo atlikëjo, birbynës virtuozo, kompozitoriaus Antano Jonuðo jubiliejinis renginys priminë linksmà pramoginá koncertà. Jis nuolat ðmaikðtavo. Talentingam atlikëjui likimas buvo palankus. Kai jis 1963 m. Lietuvos konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) valstybiniø egzaminø metu pagrojo Eduardo Balsio smuikui Andante cantabile, specialiai ðiam atlikëjui aranþuotà fragmentà birbynei, prof. Jonas Ðvedas pasakë, kad Antanas Jonuðas pagrojo taip, kaip Lietuvoje niekas nebuvo grojæs. Jam pirmam ðios specialybës atstovui diplome ðalia tradicinës dëstytojo kvalifikacijos áraðyta: solistas. Solo jis grojo ir groja jo vadovaujamø kolektyvø koncertuose, daugelyje Lietuvos radijo áraðø. Su ávairiais kolektyvais surengti 54 soliniai koncertai. Kaip solistas Antanas Jonuðas dalyvavo per 3000 (!) koncertø Europoje, JAV, Kanadoje, Jordanijoje, Sirijoje. Jis pirmasis atliko daugelio mûsø kompozitoriø kûrinius birbynei. Jubiliejaus proga universitetas iðleido kompaktiná diskà Iš margo birbynës pasaulio. 1959 m. Vienoje VII pasaulio jaunimo ir studentø festivalyje kartu su Vilniaus studentø instrumentø ansambliu jis apdovanotas aukso medaliu. Naujajame dis-

ke taip pat skamba Lietuvos radijo birbyniø kvintetas, kur Antanas groja pirmàja birbyne Volfgango Amadëjaus Mocarto ir Jurgio Juozapaièio kûrinius. Jubiliatas ypaè mëgsta, ir tai jam puikiai sekasi, improvizuoti. Sugebëjimus jis virtuoziðkai pademonstravo koncerte dainuojant solistui Danieliui Sadauskui, þinomam liaudies dainininkui Rimantui Klimui. Tai mëgdavo daryti dainuojant ir legendinei Beatrièei Grincevièiûtei. Jo didþiulë pedagoginë patirtis padeda atsiskleisti jauniesiems talentams. Ne veltui prabëgo metai dirbant ansamblio „Lietuva“ koncertmeisteriu, vadovaujant universiteto dainø ir ðokiø ansamblio orkestrui, dëstant Vilniaus konservatorijoje ir vadovaujant jos liaudies instrumentø orkestrui. Patirties ir talento perlai atsiskleidë ir koncerte. Studentai á já þvelgë su didþiule pagarba, kartu su maestro pagirtinai grojo. Ðiuo metu, dirbdamas VGTU Humanitariniame institute, Antanas groja kartu su studentais, raðo ir aranþuoja kapelai kûrinius. Naujajame kompakte taip pat skamba áraðas, kur jis groja kartu su pagarsëjusia „Vingio“ kapela. Jubiliejinio koncerto metu jubiliatas kartu su kapela pagrojo improvizacijø lietuviø liaudies, þemai-

èiø dainø temomis. Vëliau perëjo prie savo aranþuotø kûriniø. Galiausiai pademonstravo savo sukurtus Kaziuko mugëj, Pavasario valsas, Pievutës polka, Aukðtadvario genys. Pastaràjá skrabalais puikiai atliko Audrius Pelenis. Þinoma, skambëjo ir garsusis Studenèiokas. Universiteto ,,Vingio” kapela kartu su maestro pirmà kartà sugrojo Antano Jonuðo Gera nuotaika. Koncerte dalyvavæ dëstytojai, studentai kûrinius palydëjo audringomis ovacijomis. Koncertà paávairino solisto Donato Sadausko, Rimanto Klimo jubiliato aranþuotø dainø soliniai intarpai, taip pat aktoriai Tomas Vaisieta, Algirdas Graðys. Finale pakviesti scenon sveèiai, muzikantai, taip pat ir þiûrovai padainavo ir pagrojo jubiliato aranþuotà liaudies dainà Augau að pas tëvelá. Maestro nepamiršo priminti ir savo laisvalaikio pomëgio – surengë autoriniø suvenyriniø vokø, kuriø jis yra parengæs net 270 variantø, parodà. Koncertas neiðsëmë visø jubiliato lobiø. Nebuvo sudainuota jo sukurtø dainø, kuriø yra ne viena deðimtis ir kuriø rinkiná svajoja iðleisti. Juozas ELEKÐIS

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

21

Ke l i o n ë s u þ r a ð a i

Indiðkos Kalëdos
Pabaiga. Pradþia Nr.1

THAI POOYAM ðventë. „Kabantis erelis“

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS
Kerala: kathakali, arba ðokiai, kuriuos ðoka tik vyrai, ir Ðviesos ðventës laukimas Vakare vaþiuojame þiûrëti kathakali ðokiø. Dideliame spalvotame biliete randa-

demonstruoja, kaip ið ávairiø sutrintø mineralø gaunami daþai; þalia spalva, kuria nudaþytas vieno ið spektaklio personaþø veidas, gaunama maiðant keliø mineralø – geltono ir mëlyno – miltelius... Spektaklis dviejø daliø. Jame vaidina tik vyrai. Pirmoje dalyje demonstruojami artistø sugebëjimai. Vienas ið artistø, persirengæs moterimi-dievybe, paro-

THAI POOYAM. Keraloje tokiø ðvenèiø metu ástatymai draudþia kûno þalojimus, bet senieji paproèiai Tamilnadu iðliko iki mûsø dienø...

Teroristø iðgarsintas „Tadþmahalos“ vieðbutis ir Indijos vartai (Gateway of India), minimi visuose Mumbajaus lankytinø vietø apraðymuose, daþnai pamirðtant paþymëti, kad jie pastatyti Anglijos valdovø garbei

me tokià informacijà: kathakali ðokiai atsirado XVII a. pirmojoje pusëje; ðokio meno pradedami mokyti 10–12 metø vaikai; mokslas trunka 6 metus. Nors spektaklis prasideda 19 val., ateiname prieð pusvalandá iki spektaklio pradþios. Artistai grimuojasi ir persirenginëja tiesiog scenoje. Ádomu stebëti, kaip jie ið polietileniniø maiðø riða pûstus sijonus, daþo veidus. Grimui naudojamos natûralios medþiagos. Spektaklio vedëjas

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

do, kaip skambant bûgnelio garsams ir èiauðkiant maþoms varinëms lëkðtelëms, galima ðokti akimis. Neþinau, gal man pasirodo, bet to artisto akys neátikëtinai didelës. Akiø vyzdþiai laksto pagal bûgnelio muzikà. Ðokio pabaigoje akiø baltymai tampa raudoni... Paskui jis demonstruoja, kaip juda antakiai, kaklas (tai jau matyta indø filmuose) ir net atskiri jo veido raumenys. Vedëjas aiðkina, kà reiðkia ðokëjo pirðtais rodomi þenklai (jø, rodos, 24). Po to artistas mimika vaizduoja susiþavëjimà, pyktá, baimæ, kûdiká maitinanèià motinà... Antroji spektaklio dalis turi siuþetà, kuris gana paprastas (já perskaityti galima

apraðymuose, iðdalintuose prieð spektaklá) – deivë ásimyli vienà ið dievaièiø, o tas negali jos vesti be savo tëvo sutikimo. Galø gale jie susipyksta. Dievaitis iðsitraukia kardà ir nupjauna jai ausis, krûtis ir nosá (bent jau taip paraðyta spektaklio siuþeto apraðyme)... Ið tiesø jis tik prideda kardà jai prie krûtinës... Dievaitis áspûdingesnis uþ deivæ – jo veidas þalias, karûna auksinë, o sijonas gerokai didesnis ir daugiau pûstas nei deivës... Kavalamo miestelio viešbutis Abad Palm Shore pateisina savo pavadinimà – jis pastatytas ant ðlaito, beveik ant jûros

kranto. Iki paplûdimio gal kokie 100 metrø. Yra gëlo vandens baseinas... Vos iðsikrovæ daiktus, mes jau pliaþe. Vanduo be galo ðiltas – gal +30o. Bandome fotografuoti smëlëto paplûdimio pakraðty akmenimis bëgiojanèius krabus. Prie moterø netrukus prisistato prekeivis indiðkomis skarelëmis, o netrukus – ir bûrys oþkyèiø su maþais oþiukais... Vakare išeiname pasivaikðèioti. Palei visà paplûdimá – daugybë restoranëliø ir parduotuvëliø. Visur dega þvakelës. Mums siûlo ðvieþios þuvies. Kokios norime – didesnës ar maþesnës? Jà greit paruoð ir iðkeps, tik uþeikite á vidø... PaplûMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

23

dimio pakraðty bûriuojasi þmonës – dega þvakelës, joms padaryti net specialûs ðviestuvai – 1,0–1,5 m aukðèio popierinës kolonos... Mus vaiðina kaþkokiu baltu patiekalu, skoniu labai primenanèiu ðaltà virtà bulvæ... Vëliau paaiðkëjo, kad tai jam. ,,Tai ðviesos ðventë, – aiðkina mums vietinis indas. – Ji ðvenèiama Keraloje. Tai religinë ðventë“. Tik dabar prisiminiau, kaip gidas, bûnant Madurai, mums pasakojo apie Ðivos sûnaus gimtadiená... Vakarëja. Pakely matome, kaip vyrukai mikliai riða gëliø girliandas. Ðvieèia didelës popierinës Kalëdø þvaigþdës. Prie parduotuviø stovi dideli Kalëdø seneliai

Skamba bûgnai, plerpia kaþkokios birbynës... Staiga virð ðokanèios ir rankomis mostaguojanèios minios matome... ore kybantá þmogø. Saulëje aiðkiai blizga dideli metaliniai kabliai, perverti per pusnuogio vyro kûnà ðeðiose vietose – po du kablius ties mentimis, juosmeniu ir ðlaunimis... Oda ásitempusi, nelyginant plastilinas, ir, atrodo, tuoj plyð nuo to virð minios kabanèio vyro sukiojimosi ir makalavimo rankomis (jis tarsi kvieèia ðokti ir atsako á ðokanèiøjø judesius)... Kabanèio vyro þandai perdurti metaliniais strypais-strëlëmis, plaukai nuskusti, o visas kûnas iðteptas baltai (kaþkodël atro-

Mumbajaus kontrastai: vaizdas iš municipaliteto skalbyklos

do, kad tai karvës mëðlo pelenai)... Jis pakabintas ant didelio geltonai nudaþyto balkio, veþamo sunkveþimyje tarsi „katiuðos“ vamzdis. Todël ðis „kabantis erelis“ (taip jis vadinamas tamilø kalba – GARDAN THOOKAM) gerai matomas ið tolo. Prieð sunkveþimá neðamas didþiulis gëliø vainikas. Ne, þodis „vainikas“ yra per menkas tam kûriniui ið gëliø apibûdinti... Tai greièiau kaþkokia ið gëliø padaryta stacija. Tamilø kalba ji vadinama AVADIYATTAM. Netrukus pasirodo ir kitas sunkveþimis su „ereliu“ ir dar kelios „stacijos“. Apie juos, tratant paðëlusiai bûgneliø muzikai, ekstazës pagauti ðoka pusnuogiai vyrai... Ðioje procesijoje þygiuoja ir keli „ûsuoèiai“ – vyrai, persivëræ þandus 3–4 m ilgio plonu metaliniu strypu... Sako, metaliniu strypu perveriami ne tik þandai, bet ir lieþuvis... Ðokantieji aplink saugo, kad niekas neuþkliûtø uþ tø „ûsø“... Baisiai karðta ir tvanku... Ir neþinia nuo ko – nuo kaitriai plieskianèios saulës (vairuotojas sako, kad lauke +380C) ar nuo to triukðmo ir emocijø... Kartkartëmis „ereliai“ ir „ûsuotieji“ pabarstomi baltais pelenais, o kabantieji dar ir pagirdomi vandeniu... Ðiaudeliu, ið plastmasinio butelio... Visa ðokanti ir dûzgianti procesija artëja prie ðventyklos... Ði religinë ðventë, aiðkina Ðadþi, vadinama THAI POOYAM. Pasirodo, Keraloje tokiø ðvenèiø metu ástatymai draudþia kûno þalojimus, o senieji paproèiai Tamilnadu iðliko iki mûsø dienø... Beje, ši šventë nëra susijusi su Naujaisiais metais. Naujuosius tamilai ðvenèia balandþio viduryje (pirmasis metø mënuo vadinamas Chitterai) pagal savo senoviná kalendoriø (Thiruvalluvar Calendar), kuris skiriasi nuo Grigaliaus 31 metais: kai pas mus buvo 2000, tamilai gyveno jau 2031 metais.

raudonais rûbais... Kaþin ar jiems nekarðta? Vienoje ið maþø parduotuvëliø Goa paplûdimyje matëme marðkinëlius su tokiu uþraðu: „Dievas yra per didelis, kad tilptø vienoje religijoje“. Dar kartà stebiesi Indijos fenomenu, kaip taikiai greta sugyvena skirtingø religijø, ásitikinimø, skirtingos rasës ir socialinës padëties þmonës... Thai pooyam ir „kabantys ereliai“, arba europieèius sukreèiantys Indijos paproèiai Mûsø tikslas – apþiûrëti rûmus Padmanabhapuramo miestelyje (Tamilnadu valstija). Bet, prieð patekdami á to paties pavadinimo rûmus, atsiduriame tikrame siaubo spektaklyje... Mûsø autobusiukas ásirëþia á pusnuogiø vyrø ðûkaliojanèià ir ðokanèià minià.

Mumbajus. Prie pat skalbyklos – mokykla

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Jain Temple šventykloje (Mumbajus). Anot gido, šventyklos puošimui sunaudota apie 700 kg sidabro...

Beþdþiongalvio dievo diena, arba Mumbajaus kontrastai Ieðkome Indijos vartø. Tai kaþkas panaðaus á Triumfo arkà Paryþiuje. Nuo Indijos vartø iðplaukia laivai á Drambliø salà. Iðeiname á krantinæ ir, savo laimei, atsiduriame prie ,,Tadþmahalos“ vieðbuèio. Net ið tolo matyti aprûkusios langø ertmës... Prie vieðbuèio arèiau prieiti negalime (atitverta policijos), taèiau kaþkokios ðalies korespondentas, perlipæs per atitvarà, rengia reportaþà... Vieðbutis ið tiesø áspûdingas – tarsi kokie rûmai. Bandau lyginti su Ermitaþu, bet didybe Sankt Peterburgo Ermitaþas „Tadþmahalai“ prilygti negali... Norint patekti prie Indijos vartø, mums reikia apeiti ðá milþiniðkà ir puoðnø vieðbutá. Kai kuriose vietose policija draudþia net já fotografuoti. Indijos vartai (Gateway of India) minimi visuose Mumbajaus lankytinø vietø apraðymuose, tik daþnai pamirðtama paminëti, kad jie pastatyti beveik prieð ðimtmetá (1911) Anglijos karaliaus Jurgio (George) ir karalienës Marijos (Merry) garbei... „Dabar Mumbajuje gyvena 22 mln. þmoniø. Èia yra 19 tûkst. tokiø juodø italø gamybos taksiukø (mes juos vadinome „moskvièiukais“ – aut.). Kai kuriems ið tø taksiukø jau daugiau nei 30 metø. Indai turi 300 ðvenèiø per metus... Ðiandien (buvo gruodþio 20 d. – aut.) – Dievo-beþdþionës, arba Beþdþiongalvio dievo, diena“,– beria informacijà taksistasgidas. Neiðdildomà áspûdá palieka miesto skalbykla. Didþiuliame plote tarp þvejø lûðnø árengta daugybë betoniniø, vos keliø kvadratiniø metrø baseinëliø... Toks

baseinëlis ir yra pagrindinë skalbyklos làstelë. Skalbiama rankomis. Skalbia tik vyrai. Teðkina skalbinius ið peties. Ádomiausia, kad visas ðis nesuvaidintas spektaklis vyksta Mumbajaus dangoraiþiø fone... Þinoma, apie toká iðradimà kaip elektrinë skalbyklë jie yra girdëjæ, bet tai yra brangu ir neapsimoka. Darbo jëga Indijoje yra pigi... Tokiø skalbëjø paslaugomis naudojasi net dideli vieðbuèiai... Skalbykla – municipaliteto nuosavybë. Skalbëjai valdþiai moka 5–10 Rs, kad galëtø ja naudotis. Sako, skalbëjai nedirba ilgiau kaip 6 metus – nuo chemikalø ir skalbimo priemoniø prakiûra rankos... Èia pat, uþ keliø þingsniø, beveik paèioje skalbykloje, mokykla. Nei langø, nei durø – tik grotuoti metaliniai vartai. Mokytojas raðo kreida ant lentos... Kaip tokiame triukðme vaikai susikaupia, sunku ásivaizduoti... Antra vertus, skalbykla – gal ir nebloga vaizdinë priemonë: jeigu nesimokys... Vaþiuodamas pro þvejø lûðnynà, vairuotojas rodo tà vietà, kurioje iðsilaipino teroristai... Kaip kontrastas matytiems vaizdams – Marimar point. Turtingøjø rajonas. Èia vaþinëja dviaukðèiai angliðki autobusai, èia yra bankai, ambasados, dideliø firmø atstovybës... Èia yra ir vieðbutis „Opera“, kurá atakavo teroristai... Butas tokiame rajone, pasak mus lydëjusio taksi vairuotojo, kainuoja 3 mln. JAV doleriø... Vairuotojas aiðkina, kad turtingøjø rajonuose gatvës valomos iðtisà parà ir kad èia pagrindinë kalba – pinigai... Apsilankome šventykloje Jain Temple. Joje, anot mûsø gido, yra 700 kg sidabro... Áeinant á ðventyklà, reikia nusiauti kojas. Be to, á jà neáleidþiamos „ne-

ðvarios“ moterys, t.y. tos moterys, kurioms yra jø dienos. Tai, beje, vienintelë indø ðventykla, kurioje galime netrukdomi vaikðèioti ir fotografuoti... Pinigø mûsø nepraðo net uþ batø saugojimà... Papuolame á tikràsias indusø pamaldas. Atëjæ pasimelsti neðioja kaþkokius padëkliukus su ryþiais ir maþais indeliais, pripiltais geltono skysèio... To skysèio jie atsineða ið gretutinës celës, kurioje dirba pagyvenæs vyras – trina á akmená ritiná primenantá daiktà, ið kurio ir teka tas geltonas skystis... Moterys sëdi ant grindø. Prieð jas, ant þemø staliukø, ryþiø grûdais iðdëstyti kaþkokie þenklai, tarp jø – labai panaðûs á svastikà... Kaþkur esu girdëjæs, kad tai saulës þenklas. Kai kurie þmonës vaikðto uþsiriðæ burnas. Gidas mums paaiðkina, kad jie davë áþadus ir kalbasi tik su dievu. Sidabrinës ikonos (gal taip netiktø vadinti ðventus indø paveikslus) papuoðtos þiedø girliandomis... Ðáryt këlëmës 5.00. Registratûroje þadëjo paþadinti, bet mes paþadinome juos. Nors praðëme, kad atvaþiuotø didesni taksi, bet atvaþiavo normaliai maþi. Gerai, kad vienas su bagaþine ant stogo... Ðiaip taip sutilpome... Taksistas klausinëja mûsø, ar mes krikðèionys. Pats prisistato krikðèionimi, bet mus kaþkodël sveikina ne Kalëdø, bet Naujøjø metø proga. Happy New Year! – rëkia jis, ir dumiame á oro uostà. Artëjant link oro uosto, pasirodo tuk-tukai. Taksistas mums paaiðkina, kad á miesto centrà tuk-tukai neáleidþiami... Atvaþiavus jis papraðo 700 Rs, nors taksometras rodo vos daugiau kaip 200 Rs... Tikras krikðèionis...

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

25

Pabaiga. Pradþia Nr. 1

Èia prasidëjo kelias á Naujàjá pasaulá
Kolegos universitete man pasakë, kad negaliu iðvykti ið Saragosos neaplankæs Aljaferios pilies. Dar ið tolo prieð akis iðkyla niûroka, labiau tvirtovæ ar viduramþiø kalëjimà nei pilá primenanti XI a. maurø gynybinë pilis kelyje ið Saragosos á Bilbao. Aukðtos pilkos sienos su bokðtais, regis, nieko ádomaus neþada. Vaizdas iðkart pasikeièia áëjus pro tvirtovës vartus. Tvirtovës viduje sutviska puikûs arabiðkais raðmenimis ir ornamentais iðpuoðti rûmai. Ið èia, kaip Emyrato centro, musulmonai daug metø valdë Pirënø teritorijas, skleidë islamo tikybà. Miesto, o gal ir visos Ispanijos, istorijoje svarbus faktas, kad jame 1452 m. Aragono karaliui gimë sûnus Ferdinandas, istorijoje þinomas kaip “katalikø monarchas”. Metais anksèiau kitoje Ispanijos dalyje – Kastilijoje, Madrigal de las Altas Torres dvare, karaliaus Henriko IV ðeimoje pasaulá iðvydo bûsimoji Kastilijos ir Aragono karalienë Izabelë I Katalikë. Kaip viduramþiais ir buvo áprasta, atskiras kunigaikðtystes buvo galima sujungti karø ar santuokø bûdu. Ðá kartà nugalëjo meilë „ið iðskaièiavimo“. 1469 m. aðtuoniolikmetë Izabelë, prieð metus klastûniðkai paskelbta karaliene, iðteka uþ Aragono

Prof. Stasys VAITEKÛNAS
LKMA akademikas

Prie Ebro

Aguero kaimelis prisiglaudæs prie rausvø apardytø klintiniø kalnø

Kolumbas pas karalienæ Izabelæ I Saragosoje, Aljaferios rûmuose, gauna pritarimà kelionei. E.G.Leutze, 1843 m. paveikslas karaliaus sosto ápëdinio septyniolikmeèio Ferdinando, kuris ið tëvo sostà paveldëjo tik po deðimtmeèio. Po vedybø Izabelë persikëlë á Saragosà ir su sosto ápëdiniu apsigyveno Aljaferios rûmuose. Matyt, Izabelë turëjo tvirtesná bûdà. Toks charakteris ir karalienës titulas jai leido tvirtai laikyti karalystës vadþias, kartais menkai klausant vyro nuomonës. Jos pastangomis prie Aragono buvo prijungta Kastilija. Dviejø karalysèiø sàjunga tapo vieningos Ispanijos karalystës kûrimosi pradþia.

Mokslo pasauliui Izabelë svarbi dar ir tuo, kad jos pastangomis ir valia Kristupui Kolumbui buvo sudarytos sàlygos plaukti „aplink pasaulá“. Kolumbas, þinomas kaip Amerikos atradëjas, ispanø Katalonijos, Kastilijos ir Sevilijos bei Portugalijos þemëse nerado nei pritarimo, nei materialinës paramos savo idëjai nuplaukti á prieskoniø ir brangakmeniø ðalá Indijà, daugiausia dël savo ambicijø tapti naujai atrastø þemiø vicekaraliumi, gauti aukðèiausius valstybës ir laivyno titulus. Èia verta prisiminti ir tai, kad jo idëjas dël gobðumo bei arogancijos atmetë ir Aragono karaliaus ápëdinis Ferdinandas, kuris, susitikæs su Kolumbu, matë tik pasipûtusá piratà, o ne atradëjà. Praradæs paskutinæ galimybæ Ispanijoje ir viskuo nusivylæs bûsimas Naujojo pasaulio atradëjas nusprendë paramos ieðkoti Prancûzijoje. Iki galo nëra aiðku, kodël karalienë Izabelë, nors ir þinodama vyro nuomonæ, susidomëjo Kolumbo idëjomis. Biografai raðo, kad iki tol maþai þinomo iðpuikëlio „pirato“ samprotavimø realumu jà átikino Ferdinando sekretorius Santanchelis ir jà supæ prekijai þydai, teikæ nuolatines paskolas ir dovanas karalienës nusigyvenusiam dvarui bei ieðkojæ naujø galimybiø prekiauti. Kad ir kaip bûtø, bet faktas yra tas,

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

upës...
kad, vos nusivylusiam Kolumbui iðvykus ið karaliaus rûmø ir pasukus á Prancûzijà, karalienë Izabelë ásakë savo pasiuntiniams pasivyti já ir graþinti á rûmus naujam pokalbiui. Istorija nutyli, kokiais metodais ji átikino savo vyrà, bet istoriniai dokumentai patvirtina – sutartis tarp karaliaus rûmø (tiksliau, tarp karalienës Izabelës) ir Kolumbo buvo pasiraðyta. Kolumbui buvo suteiktos visos privilegijos bei titulai, jei tik jis suras naujas þemes. Ði sutartis svarbi ir tuo, kad ji ið dalies patvirtino jau þinomà tiesà, kad ir Kolumbas, ir kiti to meto mokslininkai, ir Baþnyèia þinojo apie galimas þemes á Vakarus nuo Europos. Ðiaip ar taip, Izabelë vëliau galëjo garbe dalytis su Kolumbu dël Amerikos atradimo. Ði Kolumbo kelionë, Amerikos atradimas 1492 m. leido Aragono ir Kastilijos karaliø rûmams kurti Ispanijos imperijà ne tik Vidurþemio jûros regione (Mediteranijoje), bet ir naujai atrastose Amerikos þemëse. Deja, Kolumbo ir karaliaus dvaro santykiai jau po pirmøjø kelioniø paðlijo. Keliautojas buvo atstumtas, prarado titulus ir privilegijas. Izabelë mirë bûdama 53 metø apgaubta ðlovës, o Kolumbo gyvenimas baigësi dramatiðkai. Gimæs tais paèiais metais, kaip ir karalienë Izabelë, paþemintas Kolumbas, gyvendamas skurde ir sielvarte, mirë dvejais metais vëliau. Istorikai ir menininkai abu ðiuos þmones laikë lygiaverèiais. Daugelyje vietø pastatyti paminklai ir Kolumbui, ir karalienei.

Po Pirënø dangum
Aragono provincija apima ir dalá jos ðiaurëje iðkilusiø Pirënø (Pirineos) kalnø, kuriø aukðtos virðûnës skiria Ispanijà nuo Prancûzijos. Susidaræ prieð 150 mln. metø prasidëjusios alpinës kalnodaros metu, jie tæsiasi 450 km nuo Atlanto Biskajos álankos iki Vidurþemio jûros. Kalnai sudaryti daugiausia ið smiltainiø, skalûnø, klinèiø ir kristaliniø uolienø (granitø, gneisø ir kt.). Juose yra geleþies ir mangano rûdø, rusvøjø angliø, marmuro, boksitø. Aukðèiausia kalnø grandinë patenka á Aragono provincijà. Èia yra ir aukðèiausias Pirënø kalnas – Pico Aneto (3404 m). Didelë kalnø vertybë – turistus traukiantys karðtieji ir mineralizuoti ðaltiniai, turintys gydomøjø savybiø. Rekreacija ir gydymas èia daþnas visø nedideliø kurortiniø miesteliø ir kaimø pragyvenimo

ðaltinis. Turistus traukia ir patrauklûs kraðtovaizdþiai, ledynai, daugybë eþerø, karstiniai urvai, ið kuriø Pjer Sen Martenas siekia 1171 m gylio. Populiarûs èia yra ir pësèiøjø þygiai, gamtos stebëjimas. Pajamos ið turizmo labai svarbus Ispanijos biudþeto papildymo ðaltinis. Pagal ðá rodiklá Ispanija uþima antrà vietà Europoje po Prancûzijos. Saulëtà geguþës rytà profesorius Jose Lasierra pasiûlo ekskursijà á kalnus. Vaþiuojame puikiai árengta autostrada nuo Saragosos á ðiauræ link Pirënø. Netrukus uþ miesto prasideda pusdykumiø vaizdas – ðiurkðèia þole ir krûmais bei suvargusiais medþiais apaugusi þemë. Pradedi geriau suprasti, kodël Ispanijai taip svarbu vanduo, jo ekonomiðkas naudojimas. Neatsitiktinai ir EXPO-2008 buvo skirta vandens temai. Profesorius juokauja: pasikeiskime ko turtingi – mes jums kalnø, jûs mums – vandens. Vël pajunti, kokià brangenybæ – eþerus ir upes bei upelius – turime ir kaip maþai ðiuo turtu rûpinamës. Pro automobilio langus prabëga miesteliai ir kaimai, ásikûræ daugiausia ant kalvø ir aukðtumø. Namai, pastatyti ið molio, plytø, akmenø, dengti rusvomis ar geltonomis èerpëmis, atrodo ðiek tiek nykiai, nes nematyti mums áprastø þaliø medþiø, krûmø. Kiekviename, net maþiausiame kaime – baþnyèia. Tai dar kartà paliudija gilias katalikybës tradicijas ðalyje, ið kurios kilo ne vienas popieþius, ið jø ir garsusis Aragono provincijoje gimæs Rodrigas Bordþija (Borgia), tapæs popieþiumi Aleksandru VI. Ið jo nesantuokiniø vaikø ypaè pagarsëjo Romanijos kunigaikðtis Cesare, bandæs vidurio Italijoje ákurti savarankiðkà kunigaikðtystæ, ir menø globa bei politinëmis intrigomis pasiþymëjusi duktë Lucrezia. Rodrigo vaikaitis Pranciðkus (Francisko) buvæs ypaè pamaldus. Po mirties paskelbtas ðventuoju. Katalikø baþnyèià tai vertë sustiprinti celibatà, kuriam pradþià davë baþnytinis Nikëjos nutarimas 325 metais. Pirënø priekalnëse vaizdas keièiasi, daugëja jaukiø miesteliø, þalumos. Graþiai atrodantys namai – tai daugiausia Saragosoje ar net Madride gyvenanèiø þmoniø nuosavybë (vasarnamiai ar „antrieji namai“). Uþsukame á vienà ið jø rytinës kavos. Bare þmoniø nedaug, regis, tai nuolatiniai, vienas kità paþástantys þmonës. Kava pagal ispanus turi bûti juoda kaip naktis ir karðta kaip aistringas buèinys. Kai kuriø namø langinës dar uþdarytos þiemai, tuo labiau, kad pavasaris á kalnus ateina vëluodamas savaite ar visu mënesiu, priklausomai nuo aukðèio. Þydi narcizai, tulpës, vyðnios, kurios Saragosoje jau nuþydëjo prieð keletà savaièiø.

Priekalnëse baigiasi ir autostrada. Per kalnus link Prancûzijos vaþiuojame vingiuotu asfaltuotu keliu. Daug kelio þenklø, áspëjanèiø apie galimus pavojus: akmenø griûtis, apledëjimà, staigø kelio kilimà ar leidimàsi. Neramu, kai ið uþ staigaus posûkio prieðais atriaumoja galingas benzoveþis ar sunkiai pakrautas sunkveþimis, vaþiuojantis neaiðku kuria kelio puse. Kartkartëmis profesorius, suradæs tinkamà vietà, stabdo automobilá, kad galëèiau pasigroþëti kalnais, per juos ðniokðèianèiais upeliais su nedideliais kriokliais, eþerëliais. Esame Ordesos nacionaliniame parke (Parque Nacional de Ordesa y Mont Perdido). Èia galima pamatyti áspûdin-

Kolumbo kapas Sevilijoje giausius Ispanijos Pirënø kraðtovaizdþius. Parkas – tikras laukinës gamtos rojus. Daugelis jo gyvûnø ir augalø rûðiø bûdingos tik ðiam regionui. Dar ne visiðkai nutirpus sniegui, galëjome groþëtis iki skausmo mëlynais gencijonais, ávairiaspalvëmis orchidëjomis, snieguolëmis, krokais, ciklamenais, alpinistø simboliu – ant aukðtø uolø þydinèiais edelveisais (liûtpëdëmis). Upeliuose gausu upëtakiø, o kalnø miðkinguose ðlaituose gyvena ûdros, ðvilpikai, kurtiniai, ganosi Pirënø gemzës (stirnos). Deja, civilizacija prasiskverbia netgi á labiausiai saugomas teritorijas. Tik Ordesoje gyvenusios kalnø oþkos iðnyko 2000 m., ties iðnykimo riba yra milþiniðki barzdotieji grifai. Parko centre
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

27

yra keturi ledynmeèiu susiformavæ kanjonai: Ordesa, Pineta, Aòisclo ir Escuainas. Jais ir kitais tarpekliais nuo seniausiø laikø ëjo kontrabandos keliai tarp ispanø ir prancûzø þemiø. Dabar tai – spe-

Paminklas Saragosos didvyriams Moteriai ir Dainininkui

stiliaus baþnyèia (Iglesia de Santjago). Trinavës baþnyèios kolonø kapitelius puoðia fantastiniai þvërys, Jëzaus ir Mergelës Marijos gyvenimo scenos. Kitas ir jau paskutinis sustojimas – kalnø karos dugne. Kara arba ledyninis cirkas – tai taurës pavidalo dauba aukðtø kalnø ðlaite netoli virðûnës, susidariusi dël ledyno ardomosios veiklos jo kaupimosi vietoje. Karos ðlaitai yra ypaè statûs, lëkðtai ádubæs dugnas. Karos dugno pakraðèiu teka sraunus ir skaidrus upelis, kurio vanduo gardus, bet gelianèiai ðaltas. Karos dugno ðlaituose ásikûræs prabangus vieðbutis, kazino, restoranas, suvenyrø parduotuvë.

Pietûs ir pokalbis apie imigracijà
Sustojame kurortiniame miestelyje papietauti, nes èia, anot mano kolegos, ypaè skaniai gaminama aviena. Laukdami kepsnio gurkðnojame sultis ir kalbamës apie imigracijà, nes tuo pat metu prie kitø staliukø valgydami ir gerdami alø garsiai kalbasi lenkai, serbai, rumunai. Tai statybininkai, nes sparèiai auganèiam kurortui reikia daug darbo rankø, kuriø ðalyje trûksta. Klausiu – ar tikrai? Pasirodo, ispanai pradëjo „ponëti“ ir linkæ dirbti tik lengvesnius darbus, daþniausiai paslaugø sferoje. Tai leidþia daryti ir pigesnë darbo jëga, plûstelëjusi ið Rytø ir Vidurio Europos ðaliø, ypaè tapus joms ES narëmis. Á imigrantus þiûrima skirtingai. Geriausiai vertinami atvykëliai ið ispaniðkai kalbanèiø Lotynø Amerikos ðaliø, nes jie ne tik neturi kalbos problemø, bet yra arèiau ispaniðkos kultûros ir, be abejo, turi... ispaniðko kraujo, kurio indënams „áliejo“ dar pirmieji kolonijø uþkariautojai – konkistadorai. Á kitus imigrantus þiûrima ið aukðto, nes jie sunkiai adaptuojasi jiems svetimoje kultûroje, buityje, mëgsta iðgerti, sukelti peðtynes, daþnai yra „apsileidæ“ (èia prisiminiau ir ðventadieniu traukianèias á baþnyèià iðsipuoðusias ispanø ðeimas). XX a. paskutiniaisiais deðimtmeèiais ir patys ispanai bandë emigruoti á turtingesnes ðalis, bet netrukus ðis procesas nutrûko. Jam átakos turëjo ðalies ekonominis kilimas, socialinë politika, palanki visiems gyventojams. Þmonës privalo kurti savo, o ne svetimà kraðtà. Aragone ir Saragosoje mëgstamiausia sporto ðaka yra futbolas, nenusileidþiantis tradicinei koridai, kuriai pastatytas iðvaizdus pastatas. Flamenko ðokiai ir gitaros – taip pat neatskiriama ispanø gyvenimo dalis. Gal tai suformavo ir þmoniø orià laikysenà, pomëgá menui, groþiui. Ilga istorija ir ávairiø tradicijø átaka suformavo ir ispanø gyvenimo bûdà. Ápras-

cializuotø turistø keliai, nors nevengia jø ir kontrabandininkai. Profesorius Jose Lasierra, regis, didelis patriotas, nes stengiasi parodyti kuo daugiau ádomybiø, papasakoti apie viskà daugiau, nei tai galëtø padaryti koks gidas. Atvykstame iki sienos su Prancûzija. Puerto de Somporto vietovëje dar nuo tø laikø, kai buvo reikalingos kelioniø vizos, iðlikusios muitinës, baro, maþo vieðbuèio pastatai. Dabar jie apleisti, apðepæ. Pasivaikðèiojæ ir aptaræ Europos Sàjungos privalumus ir trûkumus, apsigræþiame. Nuo pagrindiniø turistø keliø pasukame siauru kanjono keleliu, kurio vienoje pusëje status kalno ðlaitas, kitoje – menka aptvara uþtvertas bedugnës skardis. Atvykstame á Aguero kaimelá, ásikûrusá prie staèiø ir rûsèiø, gerokai apirusiø uolëtø kalnø sangrûdos. Vakarëjanèioje ðviesoje kalnai nusidaþo beveik raudona spalva, o kaimelis, apsuptas dirbamø laukø ir vynuogynø, atrodo kaip þaisliukas. Virð vienaukðèiø ir dviaukðèiø namø iðkyla XII a. romaninio

ta, kad ispanai valgo dvejus pusryèius. Pirmieji pusryèiai – tai lengva uþkanda (sausainiai ar skrebuèiai su alyvuogiø aliejumi ar sviestu ir dþemu, kava su pienu). Antrieji pusryèiai – daþniausiai sumuðtinis su kumpiu ar sûriu, omletas su bulvëmis; geriamos sultys, kava arba alus. Apie vidurdiená einama á barà iðgerti alaus ar vyno ir gráþtama namo pietauti. Vëliau po siestos kavinëse valgomi pavakariai (sumuðtiniai, pyragëliai, tortas, kava, arbata ar sultys). Vakarienë, kuri daþniausiai valgoma restoranuose, prasideda apie 10 val. vakaro. Jà, kaip ir Italijoje ar Graikijoje, vëlgi valgo visa ðeima. Valgoma sriuba, salotos, daug ávairiø þuvø ir kitø jûros gërybiø. Ypatingà vietà valgiaraðtyje uþima paela (jûros gërybiø keptas rinkinys), vytintas serano kumpis, aviena. Saragosoje, kaip ir visame Aragone, populiarûs viðèiukø ðlauneliø, avienos kepsniai ant groteliø, avinþirniai su omaru, kumpis su vynuogëmis, þàsø kepenëlës. Aragone populiarûs vietiniai vynai, kurie sukuria apie 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto. Provincijoje iðskiriami keturi vyno regionai: „Calatayud“, „Carinena“, Campo de Borja“ ir „Somontano“. Ið èia auginamø vynuogiø daromi pasaulyje populiarûs „Cabernet-Sauvignon“, „Merlot“, „Tempranillo“ ir kiti vynai. Vis didesná populiarumà ágauna „San Miguel“, „Cruzcampo“, „Keller“ ir kitø rûðiø alus. Nors gërimø daug, nepastebëjau në vieno girto ar besididþiuojanèio alaus ar vyno buteliu praeivio. Didþiausia Aragono alaus darykla garsëja kaip gaminanti vienintelá Europoje alø ið cukranendriø cukraus (beje, labai panaðø á lietuviðkà „runkeliná“).

Aleksas Jasutis – Lietuvos literatas, Ispanijos pilietinio karo kareivis
Dar trumpakelnëje vaikystëje, pirmais pokario metais, gimtajame Reibiniø kaime girdëjau þmones kalbant apie Aleksiukà, kuris graþiai mokëjo raðyti, kariavo Ispanijoje. Maèiau ir jo nuotraukà. Ten, tolimame ðiaurës Lietuvos kaime, daþnai skambëjo paneliø traukiamas romansas „Prie Ebro upës sena èigonë...“. Tada nelabai buvo aiðku, nei kas ta Ispanija, nei kur tas Ebras. Prisiminiau tai patogiai ásitaisæs prie lango traukinyje, riedanèiame ið Madrido á Saragosà, þvelgdamas á Aragono lygumas, nusëtas skaisèiai raudonomis aguonomis. Jos ir priminë Ispanijos pilietiná 1936–1939 m. karà, þiauriausià XX a. pilietiná karà Europoje po bolðevikinës revoliucijos Rusijoje. Prisiminiau ir ðiam karui skirtà E.Hemingvëjaus romanà „Kam skamba varpai“, stengdamasis apraðomø faktø ir vaizdø fone matyti ir savo krað-

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

tietá, kariavusi prieð faðistiná Franko reþimà savanoriø uþsienieèiø brigadoje. Aleksas Jasutis (1910–1938), dar mokydamasis Þagarës, Joniðkio ir Ðiauliø gimnazijose, uþsikrëtë laisvës ir demokratijos idëjomis. Jaunuolis su kitais bendraminèiais entuziastais leido ðapirografuotà nelegalø laikraðtëlá „Vyrai, pajudinkim þemæ!“, uþ kà teko ir kalinio dalià patirti. Vëliau A.Jasutis tapo þinomas ir kaip literatas, meno kritikas. Mokymosi metai já suvedë su tragiðko likimo to meto viena ryðkiausiø jaunosios kartos dailininkiø Marce Katiliûte. Jis jà palaikë ne tik dvasiðkai, bet ir materialiai, kiek leido jo kuklios santaupos. Anot dailininkës biografo J.Brazausko, Aleksas, ne kartà gelbëjæs jà nuo saviþudybës, guosdamas yra sakæs, kad „didelis jos jautrumas turás pasireikðti platesniu masteliu, ateities nujautimu...“. Deja, ateitis abiem jauniems talentingiems þmonëms buvo nepalanki. Prasidëjus Ispanijoje pilietiniam karui, A.Jasutis 1937 m. iðvyko á Ispanijà kartu su lenkais, ispanais, anglais, vokieèiais kariauti laisvës barikadø pusëje. Galbût likimas já galëjo suvesti ir su tais pat metais á Ispanijà ið JAV atvykusiu karo korespondentu Ernestu M. Hemingvëjumi, vëliau tapusiu Nobelio premijos laureatu. Neaiðku, kà savo rankose daþniau laikë trisdeðimties dar nesulaukæs Aleksas – ðautuvà ar plunksnà. Pastaràjà tikriausiai daþniau, nes èia gimë apybraiþø ir apsakymø knyga „Lidija Mursija“, poema „Tëviðkei, mylimai ir motinai“, kuriuose reiðkiama neapykanta faðizmui, karo baisumams, nostalgija tëviðkei, jos þmonëms. Neilgai teko ginti demokratijà ir laisvæ – 1938 m. balandþio 2 d. Aleksas Jasutis, nuëjæs ilgà kelià nuo ðiaurës Lietuvos kaimo iki pietø Europos, þuvo prie Morelijos, po þydru Teruelio dangumi. Tai ir jam prisiminti skirtas Hemingvëjaus romanas. Tai ir jam, kaip ir visiems, þuvusiems abiejose fronto linijose, vëliau prie Madrido buvo pastatytas Susitaikymo kryþius, kaip priesakas susitaikyti ir kurti graþesnæ valstybæ.

Atomo fizika – laimingas pasirinkimas
Atkelta ið 9 p. Ðiandien profesoriui Gediminui Gaigalui malonu prisiminti, jog visàlaik sekësi: kuo giliau, tuo ádomiau. Ir dabar nematyti ribø, uþ kuriø slypëtø neþinia, abejonës. Iki ðiol nesijauèia, jog bûtø ne tà iðsirinkæs. þvaigþdë profesorë Froze Fiðer (Charlotte Froese Fischer), susipaþinusi su Gedimino Gaigalo darbais, pakvietë já á kità ádomià, lygiavertæ tematikà. Teko rinktis: Oksfordo ar Vanderbito universitetas. Profesorius Gediminas Gaigalas daug nedvejojo: pasirinko kas nauja, dar neatrasta. Ir kelias ið Oksfordo trejiems metams pasuko á JAV. Ið ten naujos tematikos tyrimai, publikacijos pasklido ir tapo aktualios daugeliui pasaulio fizikos centrø. Po to – Belgija, Ðvedija, Vokietija, Lenkija, Kinija. Mokslo horizontai iðsiplëtë.

Pasaulis tavo namuose
Kelionës. Jos, pasirodo, irgi ið tëvø, ið genties genø. Ypaè tëvo daug keliauta. Ir sûnø viliojo mokslinës konferencijos, kuriø sàvoka buvo ásmigusi nuo vaikystës. Todël kasmet vaþiavo ten, kur tik atsirasdavo progø pristatyti savo rezultatus. Tik dalyvauti tarptautiniuose simpoziumuose buvo keblu – á Vengrijos konferencijà Gedimino Gaigalo neleido, nors lëktuve vieta ir liko tuðèia. Kodël – niekas neþino. Gal dël to, kad senelio Juozo Gaigalo bûta ûkininko, nuo carinës tremties pasprukusio á Amerikà, ðiek tiek ten pagyvenusio, bet sugráþusio tëvynën? Taèiau vis dëlto gera, kad mokslo rezultatai niekada nenukentëjo – rasdavosi kas ið bendradarbiø, kuris juos iðveþdavo svetur ir pristatydavo. Profesorius Gediminas Gaigalas ðiandien didþiuojasi ir dþiaugiasi, jog jo daktaro disertacijos mokslinis vadovas buvo prof. akad. Zenonas Rokus Rudzikas, ir tuo, jog ji buvo apginta prieðpaskutinioji Adolfo Jucio mokykloje, dar esant okupantams uþ slenksèio. Árodyta, kad mëgiamam darbui ir mokslui jokiø uþtvarø nëra, jokios represijos negali sustabdyti to, kà ðirdis liepia. O atsidarius vartams á pasaulá, pirmoji laisva kelionë buvo á Lenkijos Torunæ, á kurià konferencija buvo perkelta dël 1991 m. Sausio 13-osios sovietiniø tankø atakos Vilniuje. Kita konferencija susirinko Insbruke, Austrijoje. Atsitiktinai suþinojæs apie jaunøjø mokslininkø konkursà, nutaræs koreguoti savo tematikà, susipaþino su Oksfordo universiteto profesoriumi I. Grantu (Ian Grant) ir, laimëjæs paskelbtà konkursà, iðvaþiavo á Oksfordà. Tai buvo ypatinga kelionë, lëmusi mokslininko tolesnius siekius. I. Grantas siûlë tæsti ankstesnius tyrimus. Bet atsitiko taip, kad ið JAV atvaþiavusi á Lietuvà pasaulio fizikos mokslo

Rytdienos idëjos gimsta ðiandien
Dabar kuriama birotogonaliø orbitaliø metodika galingesnë uþ ankstesnæ. Parengta programinë áranga naujam metodo taikymui atomo teorijoje. Tiesiami nauji keliai á JAV pramintais Froze Fiðer keliais. Aiðkindamas naujovæ, profesorius Gediminas Gaigalas kalba apie galimybes gauti dar tikslesniø teoriniø ávairiø atomø ir jonø charakteristikø. Prieð trejetà metø tarptautinës komandos nariai ið Ðvedijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos Lundo universitete diskutavo, kaip patobulinti grupës sukurtà teorijà bei programas, kaip toliau plëtoti metodikà. Kitas komandos susitikimas rengiamas jau Vilniuje, kuriame siekiama apibendrinti naujàja metodika gautus rezultatus bei nustatyti tolesnio darbo kryptis. Tuo labai suinteresuota ir rûpinasi profesorë Froze Fiðer, viena svarbiausiø asmenybiø, palydëjusiø profesoriø Gediminà Gaigalà á pasaulio mokslo aukðtumas. Ji rûpinasi, kad ðios tarptautinës grupës sukurtos kompiuteriø programos toliau bûtø plëtojamos ir iðliktø paèios geriausios teorinës atomo fizikos pasaulio mokslininkø bendruomenëje. Profesorius Gediminas Gaigalas, nors kà tik ir skaudþiø netekèiø palydëtas, ðiandien lieka iðtikimas pasirinkimui – já palaiko mëgiamas darbas, platûs pasaulio kontaktai, mokslo pomëgis, atsineðtas ið ðeimos tradicijø, ið tëvø namø. Atomo fizika – jo gyvenimo kasdienybë, malonumas ir viltis.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

29

Enciklopedijos juos rodo gimusius tø paèiø metø to paties mënesio tà paèià dienà. Jø vienodi pirmieji vardai ir pavardës. Abu akademikai: vienas – tikrasis MA narys, kitas – narys korespondentas. Tiesa, skiriasi antrieji vardai ir profesijos.

Akademikø

Povilas Sigitas KRIVICKAS

Sirvydþiø
akmë
ypaè pati jø pradþia 1964 metais. Likimas taip lëmë, kad nuo ðirdies chirurgijos pradþios buvau profesoriaus Algimanto Marcinkevièiaus asistentas. Drauge su chirurgais Giedriumi Uþdaviniu, Daumantu Kavoliûnu, anesteziologais Giedriumi Martinkënu, Aliumi Baubliu. Labiausiai ásiminë 1987 metais atliktas pirmasis ðirdies persodinimas, kuriam kruopðèiai ruoðëmës. Jo daryti mums ilgai neleido Sovietø Sàjungos medicininë valdþia. Veikë ir aukðtas psichologinis slenkstis: kaip jausimës pirmàkart pamatæ visiðkai iðimtà ir perneðamà ðirdá? Biologas: Vienuolika metø buvau Pabaltijo paukðtininkystës bandymø stoties direktorius ir nuo 1992-øjø vadovauju Pasaulio paukðtininkystës mokslo asociacijos Lietuvos skyriui. Toji asociacija jungia beveik šimtà ðaliø. Paukðèiai duoda þmogui bûtiniausiø produktø. Pirmiausia tai – kiaušiniai, kuriuose yra visaverèiø baltymø, mikroelementø. Toliau – pati paukštiena. Ji lengvai pasisavinama vaikø, taip pat ir pagyvenusiø þmoniø, kuriø pasaulyje nuolat daugëja. Sveikas maistas – sveikatos pagrindas. Medicinos poþiûriu vandens paukðèiø gemalai yra labai svarbûs tiriant vëþio kilmæ.
Vytautas Jonas Sirvydis

Akmë. Ðis þodis ne kartà gráþo atmintin susitinkant su abiem akademikais. Akme (virðûne) senovës graikai vadino þmogaus visiškos protinës brandos amþiø – apie keturiasdeðimt metø. Vieniems jis uþtrunka vos keliolika metø, o kiti proto aðtrumo nestokoja daugelá jiems likusiø deðimtmeèiø. Pastariesiems priskirtini ir aukšèiausiø virðûniø savo profesinëje veikloje pasiekæ aukðtaièiai – kardiochirurgas Vytautas Jonas Sirvydis bei biologas Vytautas Konstantinas Sirvydis.

Lemtingas þingsnis
– Kas lëmë Jûsø apsisprendimà pasirinkti savo profesijà? Kardiochirurgas: Man Utenos vidurinëje mokykloje geriausiai sekësi fizika ir matematika. Posûká á medicinà nulëmë, kad jaunystëje susirgau dþiova ir iš arti pamaèiau gydytojø darbà. Pradëjau pats domëtis ta liga, skaityti literatûrà. Paskui pateko á rankas Andrëjo Majochio knyga „Chirurgo gyvenimas”. Dar turëjau suolo draugà, kuris apsisprendë studijuoti medicinà. Taip ir susidëjo. O ið ligos sëkmingai iðsikapsèiau ir toliau visà gyvenimà buvau visiškai sveikas. Biologas: Per tëvø sklypà tekëjo Ðventoji, ant kurios krantø uþaugau. Visada man buvo artima gyvûnija, su ja susijæ paproèiai. Tai ir pasirinkau Lietuvos veterinarijos akademijà. Stiprûs buvo mano profesoriai – dar smetoniðki, baigæ mokslus arba Vokietijoje, arba Austrijoje. Anatomijos, fiziologijos mokiausi dar lotynø kalba. Að ir dabar, tuos dalykus dëstydamas lietuviðkai, visada pavadinimus pateikiu ir lotyniðkai, kaip yra priimta tarptautinëje praktikoje. Taèiau mes galim didþiuotis gimtàja lietuviø kalba, kaip viena seniausiø pasaulyje.

Svarbiausi – ðirdies reikalai
– Jûs esate áraðytas prie kai kuriø pirmà kartà Lietuvoje atliktø operacijø, tarp jø ir Rosso (1993 m.). Kokia tai operacija? Kardiochirurgas: Visada mëgau vaikø chirurgijà, nes ji tikrai jaudinanti. Kai kildavo neiðvengiama bûtinybë, seniau vaikuèiams á aortà bûdavo dedami nekintami maþø gabaritø voþtuvëliai (kiauliø, verðiukø arba mirusiø þmoniø), kurie nepraleidþia pakankamai kraujo ir blogiausia – neauga kartu su vaiku. Praëjus keletui metø, tekdavo pakartotinai operuoti. Þymus anglø chirurgas Donaldas Rossas sugalvojo tobulesná bûdà aortos voþtuvo ydai

Kas nepasimirðta?
– Kokie profesiniai ávykiai ryðkiausiai iðlieka Jûsø atmintyje? Kardiochirurgas: Visuomet labai ástringa atmintin pirmosios naujos operacijos,

gydyti. Rosso operacijos esmë – á aortà ástatyti to paties paciento arterijos voþtuvà, kuris praktiškai neserga ir auga kartu su jo ðeimininku. Á „nuskriaustà“ plauèiø arterijà dedamas donoro voþtuvas. 1998aisiais man teko matyti operuojant patá daktarà Rossà, o dabar esu padaræs apie pusantro ðimto tokiø operacijø. – 1999 metais Jûs esate prijungæs dirbtinæ širdá. Kiek pasaulyje iki ðiol yra panaudota dirbtiniø ðirdþiø? Kardiochirurgas: Dirbtinë ðirdis taikoma tada, kai jau niekas kitas nebegali padëti. Daþniausiai taip bûna, kai ðirdies raumuo yra praradæs susitraukimo galià, nebepumpuoja kraujo. Dirbtinë ðirdis taip pat labai tinka laukiant donoro transplantacijai. Kiek jø panaudota, tikslios pasaulinës statistikos nëra. Yra tiksliai suskaièiuotos pastarøjø trejø metø (2006–2009 m.) dirbtiniø ðirdþiø ásiuvimo operacijos JAV – 1420 (Organizacijos INTERMACS – Interagency Registry for Mechanically Assisted Circulatory Support – duomenys). O suskaièiavus apytikriai ávairiø autoriø duomenis, pasaulyje turëtø bûti atlikta per 10 000 tokiø operacijø. Kur kas tiksliau þinoma, kiek iš viso pasaulyje yra padaryta ðirdies persodinimo operacijø. Tarptautinës ðirdies ir plauèiø transplantacijos draugijos duomenimis, iki 2008 metø buvo padaryta 84 740 tokiø operacijø. Vis dëlto dirbtinës ðirdys vis daþniau laikinai arba visam gyvenimui pakeièia transplantacijà. Jos nuolat tobulinamos – vis ilgiau tarnauja ir negenda,

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

ir nepavargsti. Visada mëgstu nuvaþiuoti á tëviðkæ, pirtelëje iðsiperti, tai pašalina visus sunkumus. Turiu sodà, smagu jame pasidarbuoti, kai ištaikau laiko.

sinkyje, po metø matëmës Taline, o 2006aisiais susitikimà mes organizavome. Tai – malonûs ir naudingi dalykai.

Platesnis þvilgsnis
– 37 þymiø ðviesuoliø vieðà laiðkà dël kitø kalbø asmenvardþiø ir vietovardþiø vartojimo lietuviø kalboje principø pasiraðëte ir Jûs. Kodël Jums rûpi grynai filologinë problema? Kardiochirurgas: Labai dþiaugiuosi, kad gimiau Nepriklausomoje Lietuvoje ir joje tikiuosi uþmerkti akis. Utenos vidurinëje mokykloje turëjome labai gerus lietuviø kalbos mokytojus, tarp jø – Rapolà Ðaltená, mûsø auklëtojà. Jis áskiepijo supratimà, kad gimtoji kalba yra tautos esmë. Šiandien neramu, kad sparèiai plinta „mada“ nevartoti lietuviø kalbos skelbiant ir apraðant moksliniø tyrimø rezultatus. Mat mokslininkas, norëdamas surinkti reikiamà balø skaièiø, kad jo darbai kitais metais bûtø finansuojami, tiesiog verèiamas ieðkoti bûdø, kaip paskelbti savo darbus uþsienio þurnaluose (daþniausiai – angliðkuose). Manau, toks poþiûris yra per siauras naudojant mokslo rezultatus studijoms, þinioms skleisti. Suprantama, mes negalime atsitverti nuo pasaulio. Uþsienyje bûtina skelbti mûsø darbus ir informacijà apie juos, bet neturime skriausti savo kolegø Lietuvoje bei kraðto visuomenës. Svetimas kalbas mokëti yra labai svarbu platesniam iðsilavinimui bei tarptautiniam bendravimui. Taèiau vien tik jø vartojimas vietoj savosios nëra gerai. Jeigu mokslas visai nustos kalbëti lietuviðkai, tai kam iðliks mûsø kalba – tik pasibarimui? – Dirbdamas Vilniaus pedagoginiame universitete, vaizdingai tariant, auginate sparnus savo auklëtiniams. O kuo paukðèiai yra svarbûs mokslui? Biologas: Jie, kaip objektas, labai tinka tiriamajam darbui. Ypaè – kuriant saugaus maisto programas. Pavyzdþiui, nepaprastai svarbu praturtinti maisto produktus jodu. Jo stinga mûsø dirvoþemyje ir augaluose, o tai silpnina þmoniø atsparumà cheminei ir radioaktyviajai tarðai. Tokiam trûkumui yra ypaè jautrûs naujagimiai, nëðèios moterys. Kas maitinasi þuvimi, jûrø kopûstais, kaip japonai, tiems lengviau. Jodo balansà mums patogu tirti per paukðèius. „Pririðus“ jodà tiesiai prie vandens molekulës, jis graþiai pereina á maistà, o tyrimai rodo, kad tas bûtinas jo kiekis geriausiai atsispindi paukštienoje. – Sparèiai á prieká þengia mokslas. Ar greitai gali susijungti elektronika su gyvàja làstele? Biologas: Jungiasi jau dabar. Tai nanotechnologijø sritis – net nebe làsteliø, o atomø kombinacijos. Jos gali bûti efektyvios áveikiant vëþio làsteles jau ne vaistais, o virpesiais.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Siekiams nëra ribø
– Kà iki šiol bûtumëte norëjæs atlikti daugiau, negu Jums yra pavykæ? Kardiochirurgas: Þiûrint savikritiðkai, visada galvoji, kad galëjai padaryti daugiau, negu esi nuveikæs. Gyvenimas labai greitas, sparti medicinos paþanga. Lietuvoje dar nevyksta plauèiø transplantacija, bet jau pradëti ðirdies ir plauèiø persodinimai. Ateina maþø pjûviø, robotø chirurgija. Jau turime vaizdo technikà, kai, ávedus per vamzdelá instrumentus, ekrane stebima, kaip vyksta operacija. Nuolat bûtina sekti pasaulio naujoves, taip pat skelbti ir savo laimëjimus, kad kiti þinotø. Biologas: Visko neapþiosi, ko nors nuolat trûksta. Bet jeigu tektø gyvenimà pradëti ið naujo, ne kaþkà norëèiau pakeisti. Iðleidau keletà knygø, tarp jø – apie Olandijos, Danijos paukštininkystæ, nes teko staþuotis tuose kraštuose. Galëjau parengti daugiau apibendrinanèiø monografijø. Uþtat pridëjau rankà prie aštuoniolikos doktorantø likimo. Savo auklëtiniø turiu ávairiose mokslo ir mokymo grandyse, kai kas juos juokais vadina „Sirvydþio mafija“. – Kas labiausiai rûpi ðiuo metu? Kardiochirurgas: Ádomu ir rûpi kas vyksta aplinkui – savo universitete, ligoninëje, Lietuvoje ir pasaulyje. Geri dalykai dþiugina, dël blogø jaudinuosi ir galvoju, kad tai laikina, dël nesëkmiø ir nelaimiø – liûdþiu. Vis tiek tikiu, kad pamaþu einame paþangos keliu. 2005 metais Lietuvoje vyko penkioliktasis pasaulinis ðirdies ir krûtinës chirurgø kongresas. Toká kongresà rengëme pirmà kartà. Nemaþai baiminomës, bet, atrodo, viskas pavyko neblogai. Sulaukëme daugiau kaip 700 þymiausiø tos srities chirurgø. Tuo laiku man teko bûti ðios draugijos prezidentu, kurio kadencija yra vieni metai. Kasmet prezidentu renkamas kitos ðalies atstovas ir jo uþdavinys rûpintis draugijos reikalais tuos vienus metus ir juos uþbaigti pasauliniu suvaþiavimu. Tarp tø suvaþiavimø telpa visi mûsø dideli ir maþi rûpesèiai. Biologas: Kas ketveri metai vis kitame þemyne vyksta pasauliniai Paukðtininkystës mokslo asociacijos nariø kongresai. Man teko dalyvauti ir skaityti pranešimus Indijoje, Japonijoje, JAV, Brazilijoje, Turkijoje, Australijoje, Egipte. Ðiuose susitikimuose aptariamos paèios aktualiausios ðios mokslo ir ûkio ðakos naujovës. Dar turime analogiðkà Baltijos ðaliø asociacijø tradicijà. Renkamës kasmet. Puiku, kad prie mûsø prisijungë Skandinavijos ðalys. 2004 metais susitikome Hel-

Vytautas Konstantinas Sirvydis

maþëja trombø susidarymo galimybë. Yra sukurtos pulsuojanèios ir nepulsuojanèios srovës ðirdys. Vienos gali bûti ásiuvamos ðalia serganèios ðirdies ir pakeisti jos funkcijà, kitos – vietoje širdies, kai serganèià ðirdá reikia paðalinti. Yra sukurtos labai maþos ðirdys, tinkanèios vaikams ir net naujagimiams. Laboratorijose jau kuriamos dirbtinës ðirdys su implantuojamu energijos ðaltiniu. Tokias ðirdis ádiegus á klinikinæ praktikà, labai sumaþës ðirdies transplantacijos poreikis. Stebëti ðià paþangà labai ádomu.

Likimo laimë
– Kas yra svarbiausia atrama Jûsø darbe? Kardiochirurgas: Gyvenime man pasisekë, kad profesorius Algimantas Marcinkevièius surinko toká bûrá gabiø þmoniø, su kuriais teko ir tenka dirbti. Pas mus viskas atvira, niekada diskusiniai pokalbiai nepereina á pyktá ar apkalbas „uþ nugaros“. Kad mano vardas daugiau þinomas, gal tie þmonës yra ið dalies nuskriausti, nes ðirdies chirurgija – kolektyvinis darbas. Negalima vienam prisiimti nei laimëjimø, nei nesëkmiø. Biologas: Likimo laimë, kad man teko dirbti su labai tolerantiðkais kolegomis. Dideliø stresø nepatyriau (barbena á stalà). Þinoma, þmogaus gyvenimas yra banguotas: kalnas – pakalnë. Bet kai ðalia tolerantiðki þmonës – nuo ðeimos nariø, giminiø iki bendradarbiø, tai, rodos, per daug

31

Prof. Libertas KLIMKA

Vilniui ir jo þmonëms

Paèioje sostinës ðirdyje – nuo Katedros aikðtës link Mindaugo tilto eina Tado Vrublevskio vardu pavadinta gatvë. Joje ir Mokslø akademijos biblioteka, kurios unikaliø senosios literatûros, ikonografijos bei rankraðèiø rinkiniø pagrindà sudaro padovanota privati Vrublevskiø biblioteka. Jos donatorius áþymus teisininkas, visuomenininkas ir bibliofilas Tadas Vrublevskis.
ðinská, S.Didþiulá, V.Mickevièiø-Kapsukà. Advokato vardas tapo plaèiai þinomas ir pasaulyje dël 1905 m. ðarvuoèio „Potiomkinas“ jûreiviø maiðto ir leitenanto Piotro Ðmidto vadovaujamo Sevastopolio sukilimo dalyviø proceso. Lenkijai valdant Vilniø, T.Vrublevskis advokatavo baltarusiø ir lietuviø politinëse bylose. Ypaè plaèiai nuskambëjo Mykolo Birþiðkos, apkaltinto „blevyzgojimu“ prieð ðv.Kazimierà, byla. T.Vrublevskis jà laimëjo, teologiniais klausimais pasikonsultavæs su lietuviø kunigais. Jo padëjëjais yra dirbæ bûsimieji þymûs lietuviø kultûros veikëjai – Jonas Vileišis, Augustinas Janulaitis, Mykolas Birþiška, Mykolas Riomeris. Savo paþiûromis T.Vrublevskis buvo artimas vadinamøjø krajovcø ideologijai, ðaknimis siekianèiai Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorinæ atmintá. Raginamas demokratiniø jëgø, T.Vrublevskis sutiko bûti renkamas á Pirmàjà bei Treèiàjà Dûmà, taèiau dël lenkø endekø prieðiðkumo pristigo balsø. Ðis ávykis gerokai nuvylë T.Vrublevská, paskatino atsisakyti politinio veikimo planø. Liberalioms paþiûroms tarpti T.Vrublevskis ásteigë „Neoðubravcø“ draugijà – kaip atgarsá veiklos XIX a. pradþios Vilniaus ðviesuoliø, susibûrusiø á „Nenaudëliø“ draugijà. Ketvirtadieniais jo bute prie kavos puodelio, dargi uþkandant juoda duona, aktualijø aptarti rinkdavosi Vilniaus inteligentai. Perimant Lie-

Tadas Vrublevskis gimë Vilniuje 1858 m. lapkrièio 8-àjà. Ði asmenybë ákûnijo graþiausius vilniðkio þmogaus bruoþus – tolerancijà kitaminèiams ir kitatauèiams, kultûros sieká, uþuojautà ir draugiðkà pagalbà persekiojamiems. Potrauká menui ir knygoms T.Vrublevskis paveldëjo ið tëvo, þinomo gydytojo homeopato. Ketino sekti tëvo pëdomis ir profesijos linkme, taèiau uþ dalyvavimà draudþiamose politinëse studentø sueigose buvo paðalintas ir ið Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijos, ir iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto. Maþa to, 1881 m. buvo iðtremtas dvejiems metams á Tobolsko gubernijà. Ten ir apsisprendë savo gyvenimà skirti þmogaus teisiø gynimui. Pasirinko ne revoliucionieriaus kelià, bet teisininko. Peterburgo universitete eksternu iðlaikë egzaminus, ágydamas teisës magistro laipsná; tada ásidarbino padëjëju garsaus advokato kontoroje. Po tëvø mirties 1891 m. Tadas Vrublevskis gráþo á Vilniø. Gyveno erdviame bute Universiteto gatvëje Nr.9 su langais á tuometæ Napoleono aikðtæ (dabar Daukanto). Iðgarsëjo kaip sëkmingas politiniø bylø gynëjas. Á T.Vrublevská kreipdavosi pagalbos knygneðiai, slaptø mokyklëliø steigëjai, tautinio atgimimo veikëjai.

Tadas Vrublevskis Ir daþnai teisinæ labai kvalifikuotà pagalbà gaudavo nemokamai. Advokatui nesvarbu buvo ginamojo tautybë: lenkas, lietuvis, gudas, þydas. Svarbu þmogaus prigimtinës teisës, kuriø neturi varþyti socialinës padëties ar tautybës apribojimai. T.Vrublevskis gynë Kraþiø valstieèius, pasiprieðinusius baþnyèios uþdarymui, P .Vi-

Gyventi labai ádomu
– Mums teko matytis prieð praëjusá jubiliejø. Kas reikðminga ávyko Jûsø gyvenime per pastaruosius penketà metø? Kardiochirurgas: Svarbiausia tai, kad prisidëjo dar penkeri metai. Prieð dvejus metus ið ðirdies chirurgijos centro vadovo tapau profesoriumi konsultantu. Ðirdies chirurgijos centrui dabar vadovauja gabus jaunas chirurgas, mano mokinys dr. Virgilijus Tarutis. Ádomu matyti, kaip jauni þmonës sëkmingai dirba, siekia paþangos ðirdies chirurgijoje. Stengiuosi jiems netrukdyti, bet jeigu jie nori, kad patarèiau – tai mielai darau. Man toliau ádomu dalyvauti ðirdies transplantacijø, dirbtiniø ðirdþiø naudojimo programoje ðirdies nepakankamumui gydyti. Dalyvauju jaunesniø kolegø R.Ðirmenio, S.Raugelës ir kitø moksliniuose tyrinëjimuose, siekiant

naudoti kamienines làsteles širdies nepakankamumui gydyti, taip pat kuriant dirbtinius audinius, tobulinant ðirdies biologinius voþtuvus. Ðie tyrimai atliekami kartu su universiteto lazeriø fizikais, vadovaujant profesoriui A.Piskarskui. Biologas: Jau minëjau savo doktorantus. Pasipildë mano publikacijø ávairiuose mokslo leidiniuose, dabar jø turiu apie pustreèio ðimto. 2009 metø gruodþio mënesá Garbës daktaro vardà man suteikë Lietuvos veterinarijos akademija (Estijos þemës ûkio universitetas tokiu vardu buvo mane pagerbæs jau seniau). Dabar rengiu ir šiemet ketinu iðleisti dar vienà monografijà, apibendrinanèià mûsø srities patentus. Jais remiantis plëtojama paukðtininkystës pramonë. Paukðtienos vartoti nedraudþia jokia religija. Kai kas tiki, kad paukðtininkystës sritis yra ðven-

ta, nes kone visose religijose altoriuje yra paukðtis. Be to, paukðèiai auga gana greitai, pavyzdþiui, viðèiuko medþiagø apykaita yra dvideðimt kartø spartesnë uþ þmogaus. Ypaè svarbu subalansuoti paukšèiø mitybà, kuo aš ir uþsiimu. Didelës svarbos èia turi ir genetika, platesni bei išsamesni paukðèiø genomo tyrinëjimai. Konsultuoti ðiais klausimais tenka vykti á ávairias ðalis, o ðiø metø rugsëjá surengsime didelæ tarptautinæ konferencijà Lietuvoje. – Kas sieja akademikus Vytautus Sirvydþius? Biologas: Gyvenime mudviejø keliai daþnai supuola. Mûsø tëviðkës yra per kokius penketà kilometrø, nors nesame giminës. Kai bûna Vilniuje kraðtieèiø susitikimai, abudu noriai dalyvaujame. Taip pat tenka kartu bûti Mokslø akademijos sesi-

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

tuvai Vilniø 1920 m. sutartimi su Rusija, T.Vrublevskis atstovavo lietuviø interesams. L.Þeligovskio avantiûrà advokatas laikë Lenkijos gëda, o Hymanso projektà – realiu problemos sprendimu. 1922 m. T.Vrublevskis buvo iðrinktas Lietuviø mokslo draugijos garbës nariu, susirinkimuose skaitydavo referatus. Yra paraðæs teisës, statistikos, bibliografijos, Vilniaus istorijos studijø. Taèiau dëstyti á Stepono Batoro universitetà advokatas nebuvo pakviestas... Gerokai papildæs tëvo bibliotekà, nutarë jà paskirti gimtajam miestui. Dël to jau 1912 m. ásteigë Emilijos ir Eustachijaus Vrublevskiø bibliotekos draugijà, kuri po deðimtmeèio buvo pertvarkyta á Vrublevskiø mokslinës pagalbos draugijà. Mirë Vilniaus ðviesuolis 1925 m. liepos 3 d., palaidotas Rasose. Tais paèiais metais asmeninë T.Vrublevskio biblioteka buvo perduota Vilniui. Joje tuomet buvo apie 90 tûkstanèiø knygø, 18 tûkstanèiø smulkiosios spaudos vienetø, apie 28 tûkstanèius rankraðèiø ir autografø, per 13 tûkstanèiø pieðiniø ir fotografijø, apie 1200 paveikslø, skulptûrø ir kitokiø muziejiniø vertybiø. Testatorius nurodë tik vienà sàlygà: knygos ir rinkiniai jokiomis aplinkybëmis neturi bûti iðveþti iš Vilniaus. Þinoma, juolab neišskirstyti, neišdraskyti. 1926 m. bibliotekai talpinti buvo nupirkti Tiðkevièiø rûmai. Ásigyjant visø miestieèiø labui, kilniam tikslui, savininkai kainà nustatë paèià maþiausià. Vilniui sugráþus Lietuvai, Vrublevskiø biblioteka tapo Lituanistikos instituto padaliniu, o 1941 m. prijungus Evangelikø reformatø sinodo, Vilniaus mokslo bièiuliø draugijos rinkinius, buvo suformuota Lietuvos mokslø akademijos biblioteka. Retø spaudiniø ir rankraðèiø skyriaus skaitykla joje pavadinta ákûrëjo vardu, paþymint tai ir memorialine lenta.

„Genialumas gali padaryti pradþià, o baigti privalo kantrus darbas“
H.Manas

jose. Neseniai vël tapome artimais kaimynais, kai mano kraðtietis atsikëlë gyventi á gretimà gatvelæ Baltupiuose. Mus aptarnauja tas pats paðtas, tai korespondencijos paimti eina mûsø þmonos, nes darbuotojos negali atrinkti. Daug metø sutapo mûsø gimimo datos. Taèiau prieð koká dešimtmetá pagal surastus dokumentus bendravardis kardiochirurgas tapo uþ mane vos vos jaunesnis. Pasirodo, enciklopedijos atsilieka nuo gyvenimo. Pagal naujausià patikslinimà kardiochirurgas yra gimæs viena 1935 metø kovo diena vëliau uþ biologà, bet vis tiek jiems drauge buvo prasmingos visos septynios su puse deðimtys. Dabar – pati akmë! Jø planams net kito tokio gyvenimo neuþtektø. Dirbant ið peties ir mylint ið ðirdies, laiko paisyti nëra kada.

Elena Nijolë Buèiûtë gimë 1930 m. vasario 16 d. Kaune. 1947 m. baigë Rokiðkio gimnazijà, tais paèiais metais ástojo á Vilniaus dailës instituto Architektûros fakultetà, kurá baigë 1953 m. su pagyrimu. 1953-–1976 m. buvo Miestø statybos projektavimo instituto „Lietprojektas“ architektë, grupës vadovë, 1961– 1975 m. – projektø vyr. architektë. 1971–2002 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (iki 1991 m. – Vilniaus inþinerinio statybos instituto) dëstytoja. Nuo 1989 m. – profesorë, humanitariniø mokslø daktarë. Nuo 1994 m. – individualios E.N.Buèiûtës kûrybinës studijos vadovë.

Elenai Nijolei Buèiûtei yra suteikti nusipelniusios architektës ir liaudies architektës vardai, ji pagerbta Architektûros riterio ordinu, jai paskirta LSSR valstybinë premija, architektë yra Rokiðkio kraðto garbës pilietë. Suprojektavo apie 50 objektø, daugiausia Vilniuje. Svarbiausi E.N.Buèiûtës projektai ir realizuoti darbai: 1960 m. – gelbëjimo stotis Vilniuje, 1962– 1964 m. – gyvenamieji namai A.Mickevièiaus ir K.Donelaièio g. (bendraautorë), 1963 m. – gyvenamasis kvartalas Ukmergëje, 1964 m. – gyvenamasis rajonas Rokiðkyje, 1967 m. – Þemëtvarkos projektavimo institutas Vilniuje,
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

33

Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka, Saulëtekio al.

1968 m. – baldø parduotuvë-paviljonas Vilniuje, 1971 m. – vidurinës mokyklos pastatas Naugarduko g. (dabar – S.Daukanto gimnazija), 1973 m. – Valstybinio plano komiteto pastatas Vasario 16osios g. (dabar – Ûkio ministerija), 1974 m. – Operos ir baleto teatras Vienuolio g., 1987 m. – visuomeninio buitinio aptarnavimo pastatas Naujojoje Vilnioje, 1998 m. – pastatytas Gynybos štabo pastatas Vilniuje, Totoriø g., 1999 m. – baldø parduotuvës rekonstrukcija – prekybos centras „Maxima“, 1999 m. kartu su L. ir G. Þukliais bei savo dukra Lada Markejevaite suprojektuota Rokiðkio miesto Nepriklausomybës aikðtës arka, skirta miesto 500-øjø metiniø jubiliejui, 2007 m. – pradëtas statyti archyvø saugyklø pastatas Teatro g. Vilniuje, 2007 m. – suprojektuotas Operos ir baleto teatro priestatas Vienuolio g. Vilniuje, 2008 m. – kultûros centro projektas Domeikavoje, 2009 m. – Klaipëdos evangelikø liuteronø parapijos baþnyèios projektas. Su ilgamete Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesore, þymia architekte jos garbingo jubiliejaus išvakarëse kalbëjomës apie vaikystæ Rokiðkio rajone, kelià á architektûrà, pasiekimus bei tà jos ryþtà ir kantrybæ, kurie lydi jà visà gyvenimà. – Gimëte Kaune, taèiau didesnæ dalá vaikystës, paauglystæ praleidote tëvo gimtinëje Kryliø kaime Rokiðkio rajone. Ar tie metai, praleisti gamtoje, „ant þemës“, o gal gimimo diena – vasario 16-oji – Lietuvos Valstybës atkûrimo diena – lëmë Jûsø asmenybës tvirtumà, ryþtà, kûrybingumà? – Þiemas praleisdavau Kaune, nes ten buvo mano tëvo darbovietë. Kai dar buvau 3–6 metø, tikëjau, kad vasario 16-àjà iliuminuoti prezidentûros, teatro ir kiti pastatai siejasi su mano gimtadieniu. Nuo ankstyvos vaikystës mëgau pieðti, lipdyti iš molio. O kadangi Kryliai – ant eþero kranto, tai dar vienas pomëgis –

meškerioti – atëjo ið mano senelio, kuris mane iðmokë ir meðkeræ ið arklio uodegos aðutø pasidaryti, leisdavo jo eldija nusiirti uþ nendriø ir praleisti ant vandens valandø valandas. Kantrybës, laukiant kol „kibs“, uþtekdavo. Manau, kad tokia kantrybë ir vëliau labai pravertë profesiniame darbe. – Vaikystëje visad norëjote tapti dailininke. Kodël stojote á VDI Architektûros fakultetà? – Tapti dailininke buvo mano svajonë. Norëjau stoti á Tapybos fakultetà, todël studijuoti atvaþiavau á Vilniø, o ne á gimtàjá Kaunà. Taèiau likimas nukreipë á architektûrà, gal todël, kad mano pomëgis buvo erdvinë trigonometrija. Ðio pasirinkimo nesigailëjau, o pomëgis liko akvarelë. – Studijos baigtos su pagyrimu, kûrybiná kelià pradedate Miestø statybos projektavimo institute. Koks buvo tas kûrybinis laikotarpis, kai priimti ir patvirtinti sukurti projektai dël ávairiausiø aplinkybiø likdavo neágyvendinti? – Pradþia buvo susieta ne tiek su kûryba, kiek su projektavimo þiniø kaupimu praktiniame darbe. Neágyvendinti projektai iðmokë mane neprarasti vilties ateièiai, manau, kad jau tada buvau ðiokia tokia optimistë. – Kas paskatino moksliniam darbui ir aspirantûrai Maskvos visuomeniniø pastatø mokslinio tyrimo institute? Ar èia ir iðryðkëjo Jûsø asmenybës ryþtas, noras eiti pirmyn? – Paskatino dalyvavimas Vilniaus sporto rûmø konkurse (1958 m.), kuriam rengdamasi surinkau daug medþiagos ir susidomëjau saliø universalumu. Ástojau á aspirantûrà (1959–1964 m.), taigi ir moksliná darbà parengiau universalios paskirties saliø tema. Ryþto reikëjo, nes disertacijà raðiau jau augindama du sûnus, gimusius 1953 ir 1955 metais, taip pat nepasitraukdama nuo kûrybinio darbo projektavimo institute (1964 m. buvo pradëta Operos ir baleto teatro statyba). Di-

sertacijà apgyniau 1968 m. – dukros gimimo metais. – Kuriuos metus laikytumëte esminiais savo kûryboje, kada gi buvo tikroji kûrybos pradþia – realizacija? Juk kai projektai ágyja pavidalà, jie realizuojami, tuomet, sakoma, gimsta ir architektas. – Visi metai turëjo tam tikros esminës reikðmës. Mano pirmieji autoriniai objektai buvo realizuoti 1967–1968 metais – tik po keturiolikos mokslø baigimo metø! Manau, kad tada jau buvau praëjusi gerà kûrybos-projektavimo praktikos mokyklà ir pakankamai subrendusi savarankiðkam profesiniam darbui. – 1958 metais Jûsø labai novatoriðkas ir originalus Vilniaus operos ir baleto teatro projektas laimëjo konkursà. 1960 m. Jums buvo patikëtas tolesnis teatro kûrimas. Po metø kitø parengiami pirmieji teatro darbo brëþiniai, 1974 metais iðkyla modernûs ir áspûdingi rûmai – Nacionalinis operos ir baleto teatras. Kaip raðë Jûsø kolega, „Moteris pastatë teatrà!” Kaip vyko visa ðio didingo pastato kûryba, ko siekëte, koká regëjote teatrà savo vizijose – ar tikrovë jas atitinka... Kaip vëliau keitësi teatras – irgi ne be Jûsø pagalbos. – Kurdama teatrà nemaþai dëmesio skyriau bûtent operos þanrui, siekdama, kad jis atsispindëtø architektûroje. Að dëkinga likimui, kad interjerà, pastato detales teko kurti drauge su dailininku J.Markejevu, kuris buvo labai kûrybingas ir daug dëmesio skyrë meninei-emocinei raiðkai. Iki ðiol bendradarbiauju su teatru, kai reikia architekto pagalbos. Todël esu dëkinga teatro vadovybei uþ kvietimà bendradarbiauti. – Buvote pakviesta dëstyti á Vilniaus Gedimino technikos universitetà. Kokie buvo tie 31 metai mûsø universitete – rengiant profesionalius architektus, perteikiant jiems savo þinias, valià bei ryþtà. – Á VGTU (tada dar VISI) buvau pakviesta 1971 metais. Architektûros fakulteto Pastatø konstrukcijø katedroje dësèiau trylika metø, o 1985 m. buvau perkelta á Architektûros katedrà, kurioje dirbau 18 metø. Bendradarbiavimas su jaunimu buvo ir liks vienas ið ádomiausiø mano gyvenimo etapø. – Nuo 2000 metø moderni VGTU biblioteka veikia Jûsø projektuotose patalpose, kur valgykla ir parduotuvë (arch. B.Krûminis) tapo studentø informacinës kultûros ugdymo centru. Ar sudëtinga buvo pritaikyti jau esamas patalpas bibliotekai – juk turime puikø rezultatà. – Pritaikant pastatà kitai paskirèiai visada atsiranda problemø, taèiau jos ið-

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro priestato projektas (vizualizacija)

sûnumi Gediminu bei savo dukra architekte Lada Markejevaite projektavote Rokiðkio miesto Nepriklausomybës aikðtës arkà, skirtà miesto 500-øjø metiniø jubiliejui. Ar tai duoklë vaikystës Rokiðkiui? Kas jus iki ðiol sieja su tuo kraðtu – juk jau tiek metø gyvenate Vilniuje? – Su Rokiðkio kraðtu, o konkreèiai – su Kamajais ir Kryliais aš susijusi nuo vaikystës visà gyvenimà, tai yra daugiau, nei Kryliuose praleisti vaikystës ar paauglystës metai. Kryliai – mano proseneliø, seneliø ir tëvo þemë ant Salø – Dviragio eþe-

Klaipëdos evangelikø liuteronø parapijos baþnyèios pastato projektas Turgaus g. (vizualizacija)

sprendþiamos, ðiame objekte taip pat buvo iðspræstos. – Esate Rokiðkio kraðto Garbës pilietë. 1964 metais suprojektavote Rokiðkio gyvenamàjá mikrorajonà, 1999 metais kartu su skulptoriais L.Þukliu ir jo

Krašto apsaugos ministerijos gynybos štabas, Totoriø g., Vilnius

ro kranto. Tai nepaprasto groþio liepomis apsodintas þemës kampelis. Kryliuose baigiau pradinæ mokyklà, po to 1942– 1947 metais – Rokiðkio gimnazijà aukso medaliu. Tik iðvykusi á Vilniø studijuoti tapau vilniete. Kryliai priklauso Kamajø parapijai, kur kapinëse palaidoti mano seneliai, tetos ir dëdës. Tad ryðys niekada nebuvo prarastas. Pagal tëvo giminës linijà esu rokiðkietë. – Jûsø laikotarpio architektûra ir architektûra ðiandien. Galbût yra ir panaðumø ar tik vieni skirtumai... – Architektûra visada atspindi konkretø laikotarpá. Natûralu, kad dabartis nuo praeities skiriasi: átakà daro nauji poreikiai, naujos socialinës sàlygos ir galimybës – tai ir yra architektûros plëtros ir jos kaitos objektyvios prieþastys. – Iðauginote tris vaikus – du sûnus – Arvydà ir Sauliø Bareikius ir dukrà – Ladà Markejevaitæ. Duktë pasekë Jûsø pëdomis – yra VGTU Architektûros katedros docentë. O sûnûs? Koká gyvenimo kelià jie pasirinko? – Mano sûnûs: Arvydas – fizikas, Saulius – aktorius. Esu dëkinga savo motinai, kuri padarë didelæ teigiamà átakà vaikø lavinimui ir auklëjimui. – Prieš penkiolika metø Jûs sakëte, kad „þinau, jog veltui praleidau labai maþai laiko...“ Koká savo gyvenimo tarpsná – metus, deðimtmetá – norëtumëte pakartoti, o gal kaþkà darytumëte kitaip? – Apie tai niekada nesusimàsèiau. Manau, kad gyvenime visada tavæs laukia kas nors naujo, ádomaus ir netikëto, todël kartoti to, kas praëjo, netrokðtu... Kalbëjosi Asta VERBICKIENË
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Nuotraukos iš asmeninio albumo

35

Elektromagnetinë spinduliuotë, sklindanti ið mobiliøjø telefonø ir jø baziniø stoèiø antenø, radijo ir televizijos bokðtø bei kitø ðaltiniø, þmones veikia làsteliniu lygmeniu ir kenkia sveikatai. Apie tai raðëme MG 2004, Nr. 10, 11 ir 12. Taèiau to poveikio mikroskopinis mechanizmas aiðkëja pamaþu. Gal todël daugeliui medikø ir fizikø jis dar neþinomas ir tiek daug spekuliacijø ðiuo klausimu. Ðiame straipsnyje apþvelgiame naujesnius elektromagnetinës spinduliuotës poveikio moksliniø tyrimø rezultatus.

1 pav. EMS veikia smegenis

Prof. Jonas GRIGAS, LMA

Mobilieji telefonai ir
delës kompleksinës dielektrinës skvarbos þmogaus organizmas gerai sugeria aukðto daþnio elektromagnetines bangas, kuriomis perduodama mobiliøjø telefonø ir bevielio interneto informacija bei televizijos programos. Todël, kai kalbatës mobiliuoju telefonu, jo signalai gerai sugeriami smegenø ir kitø làsteliø. Daugelis moksliniø tyrimø parodë, kad sugerta EMS, sukurdama kintamà átampà làsteliø membranose, padidina jos pralaidumà. Tai gali sukelti sunkias medþiagø apykaitos pasekmes, nes nepageidautinos dalelës gali laisvai difunduoti á ir ið làsteliø. Kas privalo bûti atskirai, susimaiðo. Bet kaip ði kintama átampa padidina làstelës pralaidumà? Tai priklauso nuo làstelës gebëjimo pašalinti kalcio jonus iš membranos paviršiaus. Bawinas [1] árodë, kad silpna EMS, nesukelianti jokiø ðiluminiø efektø, paðalina radioaktyviai paþymëtus kalcio jonus ið làsteliø membranø. O Blackmanas [2] parodë, kad tai sukelia tik silpna spinduliuotë. Kaip? Kalcio jonai yra teigiamai áelektrinti kalcio atomai. Jie prisijungia prie neigiamai áelektrintø gyvøjø làsteliø membranø. Kadangi kalcio jonai turi du teigiamus krûvius, todël juos stipriai traukia neigiama membrana. Daugelis kitø gyvøjø làsteliø jonø (pavyzdþiui, kalio) turi vienà krûvá. Ðie papildomi dvivalenèiø jonø, tokiø kaip kalcio ir magnio, krûviai ir yra ðiø jonø praþûtis. Dël jø silpna EMS juos selektyviai paðalina ið membranø, sukeldama blogas pasekmes. Paprastas bûdas paaiðkinti selektyvø dvivalenèiø jonø paðalinimà ið làsteliø yra ásivaizdavimas bandyti skinti prinokusius obuolius kratant obelá. Jei kratote nestipriai, obuoliai nekrenta, jei kratote per stipriai – visi nukrenta. Tinkamai kratant, nukrenta tik prinokusieji, taigi nukrenta selektyviai. Tà paèià logikà galima panaudoti prie membranos prijungtiems teigiamiems jonams. Kintama átampa ðiuos jonus kas pusperiodá traukia ið ir atgal á membranà. Jei átampa per maþa, nieko neatsitinka. Jei átampa per didelë, visi jo-

Elektromagnetinë spinduliuotë (EMS), sklindanti ið mobiliøjø telefonø ir kitø antenø, veikia þmogø todël, kad jis sudarytas ið elektrintøjø daleliø, kurios judëdamos sugeria tà spinduliuotæ ir sukuria kûne elektros srovæ. Jà neða jonai. Veikdama làsteliø membranas, elektros srovë paþeidþia jas – paðalina struktûriðkai svarbius kalcio ir kitus dvivalenèius jonus ir sukelia daugelá biologiniø efektø. Ðis poveikis yra neðiluminis, já sukelia silpna EMS ir labiausiai – impulsiniai signalai. Poveikio mechanizmas yra elektrinio lauko skatinamas sujungtø su membrana dvivalenèiø jonø pakeitimas vienvalenèiais (daugiausia kalio jonais), kurie susilpnina membranà ir tarsi jà prakiurdina. Ðis jonø iðtekëjimas ilgai veikiant mobiliøjø telefonø EMS suardo làsteliø DNR ir padidina mobiliøjø telefonø vartotojams vëþio ir ávairiø nervø ligø rizikà. Seniai þinoma, kad elektromagnetinë spinduliuotë veikia smegenø ir kitas làsteles (1 pav.). Bet þmonës jos nemato (2 pav.), o ko nemato – tuo netiki. Silpna nejonizuojanèioji spinduliuotë, tokia kaip mobiliøjø telefonø (3 pav.), sukelia biologinius efektus pradedant smegenø veiklos pakitimais ir baigiant alergijø paûmëjimu ir vëþio skatinimu. Buvo daug bandymø iðaiðkinti poveikio mechanizmus ir paraðyta ðimtai moksliniø straipsniø apie fiziologinius ir biocheminius gyvøjø organizmø pokyèius veikiant elektromagnetinei spinduliuotei. Iðsamiai apraðytas jos sukeliamas ligas galima rasti internete (http://www.bioinitiative.org). Yra ne vienas EMS poveikio mechanizmas, taèiau èia aptarsime tik elektromagnetiná kalcio jonø iðtekinimà ið làsteliø membranø, dël ko làstelës tampa akytos ir kiauros. Tai leidþia paaiškinti beveik visus þinomus silpnos EMS sukeltus biologinius reiškinius. Kai elektromagnetiniai laukai ásiskverbia á organizmà, jie suardo organizmo làsteles supanèiø jonø struktûrà ir jas destabilizuoja. Tas tinka ir membranoms, kurios dalija làsteles á ávairias vidines dalis. Dël elektrai laidaus kraujo ir audiniø di-

3 pav. Elektromagnetinæ tarðà daugiausia kuria mobiliøjø ryðiø tinklai

nai iðtraukiami, bet vël gráþta per kità átampos pusperiodá. Taèiau esant tam tikrai átampai, ji iðtrauks tik didþiausio krûvio jonus, tokius kaip kalcio. Pasikeitus átampos krypèiai kai kurie kalcio jonai atsitiktinai pakeièiami kitais jonais, pavyzdþiui, kalio, kuriø làstelëse yra tûkstantá kartø daugiau. To rezultatas bus kalcio jonø iðtekëjimas ið membranø. Tai vyksta tik tam tikrame átampø intervale. Blackmanas atrado du kalcio iðsiurbimo ið nervø làsteliø langus. Galbût todël, kad ne visos membranos vienodos, kai kuriose kalcio jonai gali bûti stipriau prijungti, todël jiems iðtraukti reikia stipresniø laukø. Bendras efektas yra toks – silpna EMS sumaþina kalcio kieká làsteliø membranose. Kalciui išsiurbti ið membranø laukai turi bûti kintami. Þemo daþnio elektromagnetiniai laukai geriau iðsiurbtø kalcá, taèiau jie maþiau sugeriami. Dël smegenø ar kraujo làstelëse esanèio 80 proc. ar daugiau vandens sugerties geriausiai yra sugeriamos mikrobangos (300 MHz – 300 GHz). Taèiau jø daþnis yra aukðtas. Geriausiai veikia impulsiniai signalai, nes jø staigus átampos kilimas ir kritimas katapultuoja jonus ið membranø ir palieka daugiau laiko juos pakeisti kitais jonais pasi-

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

2 pav. Jei EMS matytume...

sveikata
keitus lauko krypèiai. Ðtai kodël impulsinë mobiliøjø telefonø (beje, ir skaitmeninës televizijos) EMS gali bûti þalingiausia. Pastebëta, kad sunkiausius neuropsichologinius simptomus sukelia EMS, kurios impulsø daþnis yra apie 16–17 Hz. O ðis daþnis atitinka kalio jonø ciklotroninio rezonanso daþná Þemës magnetiniame lauke. Todël intensyviausiai kalcis iðteka arti kalio jonø ciklotroninio daþnio. Teigiami jonai sutvirtina làsteliø membranas, nes padeda sujungti neigiamai áelektrintas fosfolipidø molekules, kurios su-

daro didelæ jø struktûros dalá. Dvigubà teigiamà elektros krûvá turintys kalcio jonai ypaè tvirtai, tarsi cementas, sujungia neigiamus fosfolipidus. Vienvalenèiai jonai to negali padaryti [3]. Todël EMS, pakeièianti kalcio jonus vienvalenèiais kalio jonais, susilpnina membranà ir padeda jai tarsi suplyðti ir atsirasti skylëms. Pro tokià membranà lengva iðtekëti jonams. Membranos pratekëjimas gali paaiðkinti beveik visus EMS neigiamus reiðki-

mø membranas. Jei panaðûs DNR paþeidimai atsitinka visame organizme, galima tikëtis vyrø vaisingumo sumaþëjimo dël spermos DNR pakenkimo, padidëjusios vëþio rizikos dël kitø làsteliø DNR pakenkimo ir genetiniø mutacijø, kurios pasireikð palikuoniams. Keletas tyrimø parodë, kad telefono naudojimas keletà valandø per dienà labai sumaþina vyrø spermos judrumà, gyvybingumà ir kieká [6,7]. Japonai paskel-

5 pav. Antenos vaikø þaidimø aikðtelëje

4 pav. Þmoniø nuolatinis veikimas EMS prieð jø valià net vadinamas kriminaliniu aktu

nius, taip pat ir sukeliamus mobiliøjø telefonø ir jø baziniø stoèiø. Þmoniø nuolatinis veikimas EMS prieð jø valià net vadinamas kriminaliniu aktu (4 pav.). Paminësime tik keletà EMS sukeltø reiðkiniø. Mobiliøjø telefonø EMS gali sugadinti DNR. Lai ir Singhas [4] tai pirmieji árodë tirdami þiurkiø smegenø làsteles. Nuo to laiko rezultatus patvirtino daugelis tyrëjø. Didþiausià studijà atliko daugelis Europos ðaliø laboratorijø pagal Reflex projektà [5], globojamà Europos Komisijos. Jie árodë, kad mobilieji telefonai sukelia þmogaus ir gyvuliø làsteliø DNR trûkius. Pakenkimas priklauso nuo kalbëjimo telefonu trukmës. Dël didelio DNR molekuliø stabilumo maþai tikëtina, kad jas sutraukytø silpna elektromagnetinë spinduliuotë. Tikimiausias mechanizmas yra fermentø iðtekëjimas pro spinduliuotës paþeistas lizoso-

bë, kad dël to sparèiai maþëja gimimø skaièius. Todël patartina mobiliaisiais telefonais naudotis kuo maþiau, prieðingai nei ragina mûsø mobiliøjø telefonø tinklø reklama. Mobiliøjø telefonø bazinës stotys veikia þmones silpniau, nes jos yra labiau nutolusios. Taèiau net uþ keliø ðimtø metrø nuo stoties EMS gali sukelti biologinius efektus, nes ið jø EMS þmones veikia nuolat. Taèiau antenos kabinamos net vaikø aikðtelëse (5 pav.). Spartus alerginiø ligø gausëjimas visose ðalyse taip pat gali bûti susijæs su didëjanèia EMS tarða. Didëjant làsteliø membranø pralaidumui didëja ásiskverbimas paðaliniø cheminiø molekuliø ir alergenø, kurie ájautrina organizmà. Barjerai tarp làsteliø yra uþpildyti nepralaidþiomis medþiagomis, kurios neleidþia prasiskverbti nereikalingoms moleMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

37

aritmija bei skrandþio ir þarnyno problemos), yra labai panaðûs á simptomus, sukeltus maþo kalcio ir magnio kiekio kraujuje. Tai rodo, kad ðiø reiðkiniø prieþastis gali bûti ta pati – nepakankamas dvivalenèiø jonø kiekis làsteliø membranose. Dël to membranose atsiranda skylës, pro kurias teka molekulës. Maþas kalcio kiekis didina nervø làsteliø jaudrumà [14], kuris gali bûti atsakingas uþ elektrai jautriø þmoniø neurologines ligas. Net þmonëms, nekenèiantiems dël jautrio EMS, mobiliøjø telefonø ir jø bazi-

nai kuria be galo didelá naujø ryðiø tinklà, kuris kaupia reikalingà informacijà ir kuria vaiko psichikà. Elektromagnetinë spinduliuotë ðiuo periodu generuoja atsitiktinius ryðius tarp neuronø, kurie iðliks, nors ir bus nereikalingi. Todël atsiranda vaikø autizmas [18], socialaus bendravimo problemø. Tokie vaikai nebûtinai yra neprotingi, jie gali turëti daugiau smegenø làsteliø uþ kitus, kai kurie gali bûti eruditai. Þmogaus kûnas per milijonus metø yra prisitaikæs aptikti nejonizuojanèiàjà þaibø ir kitokià EMS ir suðvelninti jos pasekmes.

6 pav. Antenø ,,miðkas” ant Dublino prekybos stogo

kulëms. Pavyzdþiui, barjeras tarp kraujo ir smegenø neleidþia cirkuliuojanèioms kraujotakoje paðalinëms medþiagoms patekti á smegenis. Mobiliøjø telefonø EMS gali padidinti ðio barjero pralaidumà dël kalcio nutekëjimo net tokioms didelëms molekulëms, kaip proteino albuminas, ir sunaikinti neuronus [8]. Svarbiausià kalcio vaidmená valdant membranø stiprumà parodë Chu [9]. Kûne mes turime daug sandariø sandûrø barjerø. Visi mûsø kûno pavirðiai yra apsaugoti làsteliø su sandariø sandûrø barjerais: nosies gleivinës [10], plauèiø [11] ir þarnø sienelës [12]. Dël elektromagnetinës spinduliuotës padidëjæs bet kurios iš jø pralaidumas pagreitina paðaliniø medþiagø patekimà á kûnà, áskaitant alergenus, toksinus ir kancerogenines medþiagas. Padidëjusiu mûsø kûno pavirðiaus barjerø pralaidumu galima paaiškinti, kaip spartëjanti EMS tarša sukelia þmoniø jautrá ávairioms alergijoms, chemikalams, astmà, odos iðbërimus ar vëþá. Be to, þarnø pralaidumas susijæs su diabetu, skleroze ir daugeliu kitø ligø [12]. Dël silpnos nejonizuojanèiosios EMS daugeliui þmoniø atsiranda nemaloniø simptomø. Ne visi þmonës yra vienodai jautrûs, bet yra tokiø, kurie gali pasakyti, ar spinduliuojantis elektromagnetines bangas árenginys yra iðjungtas ar ájungtas. Kiti yra nuolat veikiami elektromagnetiniø laukø, bet neþino, dël ko atsiradæ ligø simptomai. Kodël kai kurie þmonës yra ypaè jautrûs elektromagnetinei spinduliuotei, nëra visiðkai aiðku, bet pastebëta, kad tokiø þmoniø yra didelis odos elektrinis laidumas [13]. Jø jautrá EMS galima paaiðkinti maþu kalcio ir/ar magnio kiekiu kraujuje. Dël to yra maþas ðiø jonø kiekis làsteliø membranose ir maþiau ðiø jonø reikia iðsiurbti EMS, kad atsirastø biologiniai efektai. EMS sukelti simptomai, kuriais skundþiasi jautrûs þmonës (dilgsëjimas, tirpulys, deginimo jausmas, nuovargis, širdies

7 pav. Raginimas mobiliøjø telefonø ir bevielio interneto tinklø operatoriams maþinti leistinà elektromagnetinës spinduliuotës normà gyvenamojoje aplinkoje

niø stoèiø spinduliuotë keièia smegenø funkcijas. Jie sunkiau atlieka ávairias uþduotis [15]. Tarp kenksmingø efektø yra nesugebëjimas saugiai vairuoti automobilá. Pagal Didþiosios Britanijos Karaliðkosios draugijos praneðimà, kalbant mobiliuoju telefonu, avarijos tikimybë padidëja keturis kartus nepriklausomai nuo to, ar naudojamës laisvø rankø áranga. Tai galima paaiðkinti neuronø membranø pratekëjimu. Signalø perdavimas iš vieno neurono á kità yra susijæs su kalcio jonø perdavimu pro membranas á pagrindinæ làstelës dalá. Taip paleidþiamas cheminiø neurosiuntëjø, kurie neša signalus kitiems neuronams per sinapses, išskyrimas. Elektromagnetiðkai indukuotas membranø pratekëjimas generuoja melagingus nervø impulsus, kuriø neturi bûti. Beasonas ir Semmas [16] nustatë, kad mobiliojo telefono signalai 3,5 karto padidina paukðèiø neuronø suþadinimo greitá. Jei tai bûtø þmonës, jiems atsirastø atsitiktiniø minèiø, jie nesugebëtø susikoncentruoti, atlikti sudëtingø uþduoèiø. Pastaraisiais metais 6000 proc. padidëjo autizmo atvejø. Laikas sutampa su mobiliøjø ryðiø ir mikrobanginiø krosneliø paplitimu. Tai galima paaiðkinti EMS sukeltu làsteliø membranø pralaidumu, dël kurio atsiranda smegenø hiperaktyvumas. Naujagimio smegenys yra tarsi tuðèias indas, kuris dar turi prisipildyti neuronø ryðiø ir informacijos [17]. Smegenø neuro-

Ir þinome, kaip jis ginasi nuo jos. Jonø siurbliai gyvose làsteliø membranose palaiko labai maþà laisvojo kalcio kieká. Normaliomis sàlygomis kalcio jonø áëjimas gerai reguliuojamas, ir maþi jø kiekio pokyèiai vaidina gyvybiná vaidmená valdant daugelá medþiagø apykaitos aprocesø. Ðie procesai gali sutrikti, jeigu EMS sukeltas membranos pralaidumas leis patekti pertekliniam kalciui á làsteles tiek ið iðorës, tiek ir ið vidiniø sankaupø. Kad kompensuotø pertekliná kalcá, ásijungia mechanizmas, kuris pertekliná kalcá iðstumia ið làsteliø. Taèiau ilgai veikianti EMS nuvargina ðá mechanizmà, be to, jo galimybës yra ribotos. Kalcio tekëjimas pro suþalotas membranas á làsteles aktyvuoja enzimà ornitino dekarboksilazæ. Šis enzimas gamina chemikalus, vadinamus poliamidais, kurie saugo DNR ir kitas nukleorûgðtis, reikalingas proteinø sintezei. Organizmas, atsakydamas á EMS poveiká, gamina ðilumos ðoko proteinus. Dabar þinoma DNR seka, kuri jauèia spinduliuotæ. Ðiø ðilumos ðoko proteinø paskirtis yra jungtis su gyvybiniais enzimais, apgaubti juos ir saugoti nuo paþeidimø. Taèiau tai neleidþia jiems normaliai veikti. Ir ðá apsaugos mechanizmà sukelia EMS. Taigi ðis mechanizmas yra uþprogramuotas neásijungti tol, kol làstelës paþeidþiamos iki neleistino lygio. Todël ðis mechanizmas leidþia EMS paþeisti làsteles iki tam tikro lygio ir atsirasti simptomams, kol jis ásijungia. To-

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

dël jautresni EMS þmonës gali jausti tuos simptomus kaip galvos skausmà ar svaigulá nuo EMS, sklindanèios ið telefono baziniø stoèiø antenø ar paèiø telefonø. Šis apsaugos mechanizmas atsirado gyvøjø organizmø apsaugai nuo silpnos gamtinës EMS, pavyzdþiui, skleidþiamos þaibø. Taèiau jis buvo „sukurtas“ tik trumpai apsaugai, kadangi jis sutrikdo normalø metabolizmà ir naudoja pernelyg daug organizmo energijos iðtekliø. Tai nuvargina organizmà, alina imuninæ sistemà ir daro mus maþiau atsparius ligoms ir net vëþiui. Mûsø organizmas nuolat stengiasi, kad energijos iðtekliai bûtø geriausiai naudojami. Pavyzdþiui, naktá jie naudojami sukauptiems paþeidimams ir imuninei sistemai atitaisyti. EMS dienà ir naktá ið telefono baziniø stoèiø, radijo ir televizijos antenø veikia mus, neleisdama organizmui atkurti imuninës sistemos. Ilgainiui tai sukelia nuolatiná nuovargá, sunkius imuninës sistemos sutrikimus, dël kuriø atsiranda ávairios ligos, taip pat neurologinës ir vëþys [16]. Lietuvoje ir pasaulyje sparèiai plinta bevielis internetas. Visa informacija sklinda impulsø pavidalo mikrobangomis, panaðiai kaip ir mobiliøjø telefonø. Yra vis daugiau duomenø, kad nuolatinë bevielio interneto ir mobiliøjø telefonø tinklø antenø EMS (6 pav.) sukelia panaðius reiðkinius þmonëms, o ypaè vaikams. Kodël EMS ne visus veikia vienodai? Tai normalus biologinis nepastovumas. Juk ne visi rûkaliai mirðta nuo vëþio. Rûkymas tik padidina vëþio rizikà. Panaðiai ne visus veikia ir nejonizuojanèioji EMS. Tam gali turëti átakos daug veiksniø. Kai kuriø þmoniø kraujuje gali bûti daugiau kalcio, kuris stabilizuoja làsteliø membranas. Kiti gali turëti stipresnius natûralius apsaugos mechanizmus arba jie ásijungia esant skirtingam kalcio kiekiui. Kitø þmoniø apsaugos mechanizmas gali bûti jau susilpnëjæs dël ligø arba ilgo EMS poveikio. Kiti gal jau kenèia nuo ávairiø simptomø, bet dël neþinojimo jø nesieja su EMS poveikiu. Net jeigu nejauèiate jokiø EMS poveikio simptomø, nusiraminti nereikëtø. Didëjant EMS tarðai pasaulyje ir Lietuvoje, mes vis daugiau esame veikiami elektromagnetiniø laukø ir mûsø kûnams vis sunkiau su ja susidoroti. Daugeliu atvejø EMS poveikio ir pirmalaikio senëjimo reiðkiniai yra panaðûs. Tad kà daryti? Nedaugelis þmoniø norëtø atsisakyti mobiliøjø telefonø ar skaitmeninës televizijos. Bet dël asmeninio saugumo kalbëkite reèiau ir trumpiau, kad organizmas spëtø atstatyti savo natûralias funkcijas. Bendraukite daþniau þinutëmis nei balsu, venkite telefonu naudotis internetu. Taèiau gyvenantys arti bazi-

niø stoèiø ar televizijos bei radijo stoèiø pasirinkimo neturi. Mobiliøjø telefonø antenos be jokios atsakomybës kabinamos net vaikø þaidimo aikðtelëse (5 pav.). Jø EMS þaloja vaikus. Kabelinis internetas yra saugesnis, greitesnis ir patikimesnis. Saugus yra ir laidinis telefonas. Labai daþnai matome gyvenvietëse mobiliøjø tinklø antenas ant vandens bokðtø. Jau prieð deðimt metø Goldsworthy A. ir kt. [19] nustatë, kad EMS vandená padaro biologiškai aktyvø, kuris keletà dienø gali kenkti þmoniø sveikatai panaðiai kaip ir spinduliuotë, sklindanti ið antenø. Taigi elektromagnetinës spinduliuotës problema yra daug didesnë [20-24], nei daugelis þmoniø iki ðiol ásivaizdavo. Mobilieji telefonai ne mobilesni uþ batus, todël ir plinta kaip batai, jais dabar naudojasi apie pusë pasaulio þmoniø. Pasaulyje plintantis genetinis pakenkimas grasina visai þmonijai. Kaip mobilieji telefonai þaloja sveikatà, skaitykite (http://www.psrast.org/mobileng/mobilstarteng.htm). Europos, Amerikos ir Azijos ðalyse kyla galinga gydytojø protesto banga (þr. http://www.next-up.org/newsoftheworld/, raginanti mobiliøjø telefonø ir bevielio interneto tinklus maþinti leistinà elektromagnetinës spinduliuotës normà gyvenamojoje aplinkoje iki 0,1 mkW/cm2

(Lietuvoje ji yra 10 mkW/cm2) (7 pav.). Taèiau Lietuvos gydytojai tyli ar net klaidina þmones. Net japonai griauna netinkamose vietose pastatytus mobiliøjø ryðiø antenø bokðtus (8 pav.). Dalá pastarøjø moksliniø tyrimø rezultatø skaitytojas gali rasti specialiai cituojamoje literatûroje.

8 pav. Japonai griauna antenø bokðtà

Literatûra [1]. Bawin S.M. ir kt.(1975), Effects of modulated VHF fields on the central nervous system. Ann. NY Acad. Sci. 247, 74-81. [2]. Blackman C.F. ir kt. (1982), Effects of ELF fields on calcium-ion efflux from brain tissue in vitro. Radiation Research 92, 510-520. [3]. Ha B-Y (2001), Stabilization and destabilization of cell membranes by multivalent ions. Phys. Rev. E 64, 051902. [4]. Lai H., Singh N.P (1995), Acute low-inten. sity microwave exposure increases DNA singlestrand breaks in rat brain cells. Bioelectromagnetics 16, 207-210. [5]. Reflex Report (2004), http://tinyurl.com/ cf3q4. [6]. Agarwal A. ir kt. (2006), Relationship between cell phone use and human fertility. Fertility and Sterility 86 (3) Suppl. 1 S283. (http://tinyurl.com/28rm6n). [7]. Agarwal A. ir kt. (2007), Effect of cell phone usage on semen analysis in men attending infertility clinic. Fertility and Sterility. (doi:10.1016/j.fertnstert.2007.01.166). [8]. Salford L.G. ir kt. (2003). Nerve cell damage in mammalian brain after exposure to microwaves from GSM mobile phones. Environmental Health Perspectives 111, 881-883. [9]. Chu Q. ir kt. J (2001), EGTA enhancement of adenovirus-mediated gene transfer to mouse tracheal epithelium in vivo. Human Gene Therapy 12, 455-467. [10]. Hussar P ir kt. (1997), Regional differen. ces in synaptogenesis in human cerebral cortex. J. Comparative Neurology 387, 167-178. [11]. Weiss D.J. ir kt. (2003), Transient increase in lung epithelial tight junction permeability. Molecular Therapy 8, 927-935. [12]. Arrieta M.C. ir kt. (2006), Alterations in intestinal permeability. Gut 55, 1512-1520. [13]. Eltiti S. ir kt. (2007), Does short-term exposure to mobile phone base station signals increase symptoms in individuals who report sensitivity to electromagnetic fields? http://tinyurl.com/ 39ddyv cell_phone_and_cell.doc 17. [14]. Matthews E.K. (1986), Calcium and membrane permeability. British Medical Bulletin 42, 391-397. [15]. Abdel-Rassoul G. ir kt. (2007), Neurobehavioral effects among inhabitants around mobile phone base stations. Neurotoxicology 28, 43-440. [16]. Beason R.C. (2002), Responses of neurons to an amplitude modulated microwave stimulus. Neuroscience Letters 333, 175-178. [17]. Hawley T. (2000), How early experiences affect brain development. http://tinyurl.com/ 5u23ae. [18]. Hill E.L (2003), Understanding autism: insights from mind and brain. Phil. Trans. R. Soc. Lond. B 358, 281-289. [19]. Goldsworthy A. ir kt. (1999), Biological effects of physically conditioned water. Water Research 33, 1618-1626. [20]. Anderson L.E. (2007), Extremely Low Frequency Electromagnetic Fields: the Question of Cancer. Battelle Press, Columbus, Ohio, pp 189208. [21]. Blank M., Goodman R. (2000), Stimulation of stress response by low frequency electromagnetic fields: possibility of direct interaction with DNA. IEEE Trans. Plasma Sci. 28, 168-172. [22]. Diem E. ir kt. (2005), Non-thermal DNA breakage by mobile phone radiation in human fibroblasts. Mutation Research/Genetic Toxicology and Environmental Mutagenesis 583, 178-183. [22]. Fejes I. ir kt. (2005), Is there a relationship between cell phone use and semen quality? Arch. Andrology 51, 385- 393. [24]. Lew V.L. ir kt. (1988), Mechanism of spontaneous inside-out vesiculation of red cell membranes. J. Cell. Biol. 106, 1893-1901.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

39

TIGRAS – treèiasis Rytø kalendoriaus þenklas. Vakarø Zodiake ðis simbolis atstoja Dvynius. Tigras reiðkia didvyriðkumà. Ðio þenklo metais gimæ pasiþymi aktyvumu, iðradingumu, dosnumu ir sveiku entuziazmu. Bet tuo pat metu bûna nepaklusnûs, uþsispyræ, nepakantûs, kartais klastingi ir nenusakomi. Praëjæ Tigro metai buvo 1998, 1986, 1974, 1962, 1950, 1938, 1926, 1914, 1902, ...

2000 m. pakartojo Liberijos sprendimà. Buvo nukalta 12 proginiø monetø serija su Rytø kalendoriaus simboliais. Mums ádomiausia 10 ðilingø vertës nikelio aplikuoto plienu (4,82 g) 3 pav. proginë moneta, vaizduojanti tigrà. Aplink metø simbolá ratu iðkaltos Tigro

Vidas ÞIGAS
Dizaineris

Þodis TIGRAS yra kilæs ið persiðko TIGRA (liet. aštrus, dygus). Europos paþintis su Iš Afrikos valstybiø Rytø kalendoriaus ðiuo plëðrûnu prasidëjo po Aleksandro Disimbolius ant nacionaliniø monetø tradiciðdþiojo (356–323 m. pr. Kr.) þygiø á Rytus. Yra kai kala Liberija, Somalis, Uganda, Siera Leþinoma, kad indø pasiuntinys, su diplomationë, Zambija. Afrikos valstybiø heraldikoje ne misija atvykæs á Romà, imperatoriui Autigrui skiriama taip pat pagarbi vieta. Tigras gustui (imp. Caesar Augustus, 27 m. pr. Kr. – puikuojasi ant Burundþio herbo. Tigro pus14 m. po Kr.) padovanojo puikø gyvà tigrà. brolis „gepardas“ – ant Zayro herbo. Vëliau romënai taip pamëgo ðiuos þvëNa, o tigro „pusbroliai“ leopardai ris, kad Romos Koliziejaus arenoje saMalavio ir Somalio herbuose vo pramogai rengdavo gladiatoriø „dirba“ skydnešiais. kautynes su liûtais ir tigrais. Ðie plëðSeniausia Afrikos þemyrûnai romënø pramogai Koliziejuno respublika – Liberija (nuo je sudraskydavo ir mirèiai pa1847), 1997 m. ruoðdamasi smerktus krikðèionis. paminëti Tigro metus, nukalë Antikinëje Graikijoje tigras karkuklià 5 doleriø vertës proginæ tu su pantera ir lûðimi buvo augalimonetà, kurios reverse pavaiz1 pav. jos dievo ir vyno iðradëjo Dionizo (gr. davo tigrà. Tigro metø datas praDionisos) valdþios atributas ir palydodedant 1938 ir baigiant 2010 m. sukomvas. Senovës Romoje Dionizas buvo þinoponavo monetos paraðtëje, 2000 m., mimas Bakcho vardu. nint tûkstantmeèiø kaitos datà, buvo nuGraikø dievai ir herojai vaizduojamajakalta 12 monetø serija su visais Rytø metø me mene dëvi tigro kailio aprangà, tuo pasimboliais. Reverso pieðinys su tigru nesirodydami savo jëgà ir keldami baimæ apkeitë. Pakito tik monetos aversas. Progilinkiniams. Nuoþmûs dievai – kulto sargai nës monetos metalas – vario-nikelio lydivisuomet nešioja tigro ar jaguaro kailio dranys, svoris – 11,18 gramo, skersmuo – buþius. 31,6 milimetro (2 pav.). Tigro þenklo krikðèioniðkoje simboliko1998 m. gausioje Liberijos numizmatije nëra. Minëtinas tigro „pusbrolio“ leoparkoje tigrui vël buvo sëkmingi. Buvo nukaldo vaidmuo. Ðis þvëris yra šv. Marciano tos trys monetø serijos. Tai dvi skirtingo simbolis. Monetas su Rytø kalendoriaus simboliais Europoje kala bene vienintelë Britanijos karûnai priklausanti Meno Sala (Isle of Man). Tai 588 kvadratiniø kilometrø ploto Airijos jûros sala, kurioje gyvena 68 tûkstanèiai gyventojø (2006). 1998 m. tigro portretas papuoðë 1 kronos vertës vario-nikelio lydinio, sidabro (925/1000; 28,28 g) ir aukso (999/1000; 31,1035 g) proginiø monetø reversus. Monetos su plaèia iðkilia paraðte centre pavaizduotas tigro su praþiotais nasrais portretas. Ant monetos paraðtës ágilintu ðriftu iðkaltas tekstas anglø kalba YEAR OF THE TIGER / I CROWN (Tigro metai / 1 krona) (1 pav.). Kartotinis tigro portretas yra pavaizduotas ir ant masyvios 5 kronø vertës auksinës (999/1000; 155,5175 g, 250 vnt.) monetos-buljono reverso. Net penkiø uncijø aukso svarumo monetos kaina – 3000 JAV doleriø.

Po tigro þenklu
Numizmatika ir heraldika
metø datos pradedant 1902 ir baigiant 2010 metais (4 pav.). Siera Leonës Respublika (nuo 1961), ásikûrusi ðiauriau Liberijos, 2001 m. nukalë monetø serijà DIDÞIOSIOS PASAULIO KATËS.
4 pav. Mûsø temà iliustruoja 10 doleriø vertës proginë sidabrinë (925/1000; 28,28 g) „proof“ kolekcinës kokybës moneta su tigru (5 pav.). Kartotinio dizaino tigras yra pavaizduotas ir ant 100 doleriø vertës auksinës (999/1000; 6,22 g) proginës monetos reverso. Zambijos Respublika (nuo 1964), ásikûrusi Pietø Afrikos centre, 1997 m., pagerbdama Tigro metus, nukalë 4000 kvaðø vertës proginæ sidabrinæ monetà (999/1000; 31,1035 g) su tigru. „Proof“ kolekcinës kokybës „tigras“ kainuoja 125 5 pav. JAV dolerius (6 pav.). Ugandos Respublika (nuo 1962) savo numizmatikoje áamþino tik 1995 Kiaulës ir 1996 Þiurkës Rytø kalendoriaus metus. 2002 m. nukalë 5 monetø serijà, kurià pavadino DIDÞIUOJU PENKETU. Ant 5000 ðilingø vertës proginiø sidabriniø monetø (850/ 1000; 33,73 g; skersmuo 38,65 mm) reversø pavaizdavo galingiausiø Afrikos gyvûnø atvaizdus. Tai 6 pav. raganosio, liûto, buivolo, dramblio ir leopardo portretai. Burundþio Karalystë (nuo I962), ásikûrusi Centrinëje Afrikoje prie Tanganikos eþero ðiaurës-rytø kranto, uþima apie 27 830 kv. km ir turi 6,3 mln. gyventojø. Senovëje ðioje teritorijoje gyveno pigmëjai. Nuo 1966 m. Burundis tapo respublika. Minimalistiniame

2 pav.

dizaino 20 doleriø vertës sidabro (24,94 g) proginës monetos. Jos vaizduoja tigrà bambuko brûzgynuose. 5 doleriø vertës vario-nikelio lydinio proginë moneta reverse vaizduoja tigræ su trimis þaidþianèiais tigriukais. Tai dvi kartotinio dizaino 20 doleriø vertës sidabro (999/1000; 31,1035 g) ir 2500 doleriø vertës aukso (999/1000; 155,5175 g; 60 mm skersmens) proginës monetos, vaizduojanèios bambuko miðkelyje medþiojantá tigrà (3 pav.). Somalio Respublika (nuo I967)

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

raudonos spalvos herbe pavaizduotas tigro portretas. Herbinis skydas, pritvirtintas ant trijø ieèiø stovo, sudaro Burundþio herbo pagrindà. Apaèioje ant baltos spalvos kaspino paraðytas devizas prancûzø kalba UNITE / TRAVAIL / PROGRES (Vienybë / Darbas / Progresas) (7 pav.). Kongo Demokratinë Respublika (nuo 1960) 1971 m. buvo pavadinta Zayro Respublika. Tai Centrinës Afrikos valstybë. Sostinë – Kinšasa. Zayras savo herbo centre pavaizdavo tigro „pusbrolio“ gepardo portretà. Po riaumo7 pav. janèio raudonos spalvos nasrais þvëries galva sukryþiuota ietis ir strëlë. Ið ðonø kompozicijà rëmina dramblio iltis ir þalialapë ðaka. Herbo apaèioje ant baltos spalvos kaspino uþrašytas tautinis Zayro devizas JUSTICE / PAIX / TRAVAIL (Teisingumas / Taika / Darbas) (8 pav.).

Indijos rezervo banko 50-èio proga 1985 m. buvo nukalta proginiø monetø serija su tigro atvaizdu. Ant 2, 10 – abi iš vario-nikelio lydinio – ir 100 sidabro (500/ 1000; 35,00 g) rupijø vertës monetø reversø yra pavaizduotas Bengalijos tigras, einantis á kairæ. Monetas nukalë Bombëjaus monetø kalykla (9 pav.).

9 pav.

Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949), kaip didþiausia Mënulio kalendoriaus vartotoja, nuo neatmenamø laikø savo kalendoriaus simboliams skiria ypatingà dëmesá. 1986 m. minëdama Tigro metus, Kinija nukala kuklià dviejø monetø serijà. Tai 10 juaniø vertës sidabro (900/1000; 15,00 g) ir 150 juaniø vertës aukso (917/1000; 8,0 g) kartotinio dizaino proginës monetos su tigro figûra, paimta iš dailininko He Ziang Ning tapybos paveikslo (10 pav.).

Tai masyvi 1998 m. 50 juaniø vertës sidabrinë (999/1000; 155,5175 g) proginë moneta su staugianèiu tigru. Tai 100 juaniø vertës platinos (999/1000; 31,1035 g), 500 juaniø vertës aukso (999/ 1000; 155,5175 g), 1000 juaniø vertës aukso (999/1000; 373,2360 g) ir 2000 juaniø vertës aukso (999/1000; I000,00 g) proginës monetos su tigrais. Pastarøjø tiraþas – tik 15 vienetø. Mongolijos valstybë (nuo 1990) taip pat fanatiðkai gerbia Rytø Mënulio kalendoriaus þenklus. 1996 m. nukala trijø monetø serijà su tigrais. Tai 500 tugrikø vertës sidabro (950/1000; 25,00 g), 10 000 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 1000,00 g, 333 vnt.) ir 25 000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 15,5940 g, 300 vnt.) proginës monetos. Jø reversuose pavaizduota trijø Altajaus tigrø grupë (Panthera Tigris Altaica). Paþymint laukinës faunos gynimo programà, 1998 m. buvo nukalta 500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 31,47 g) proginë moneta, reverse vaizduojanti tigræ su maþais tigriukais (12 pav.).

10 pav. 8 pav. Azijos tautø gyventojai su perdëta pagarba, kurià sukëlë begalinë baimë, tigrà vadina „kalnø valdovu“ ar „didþiuoju þinduoliu“. Tigrà pagrástai gerbdavo ir garbindavo uþ ðernø – valstieèiø laukø derliaus niokotøjø – naikinimà. Tigro gyvybingumas buvo tapatinamas su vyriðkuoju pradu JAN. Tradicinëje kinø liaudies medicinoje daugelis vyrø ligø iki ðiol gydoma tirpalais, kuriuose yra sutrintø tigrø nagø ir kaulø. Dël ðio verslo tigrø pasaulyje pastebimai sumaþëjo. Moteriðkàjá pradà JIN kinai áþiûri tigrealbinose. „Balta tigrë“ – tai skandalais garsëjanèiø kiniø negarbinga pravardë. Daþnai Rytø tautø kapinëse galima pamatyti paminklø su tigro atvaizdais ar tigrø akmeniniø skulptûrø. Manoma, kad ðie atvaizdai nuo kapø atbaido demonus, kurie, kaip ir þmonës, vengia savo kelyje sutikti tigrà. Rytø gerieji dievai meno kûriniuose daþnai vaizduojami jojantys ant tigrø. Tai dievø-gynëjø iðskirtinis vaizdavimo bruoþas. Indijos Respublikoje (nuo 1950) gyvena apie 900 milijonø gyventojø (2006). Tai po Kinijos antroji pagal gyventojø skaièiø mûsø planetos valstybë. Priminsime, kad Europai Indijà 1498 m. atrado portugalø navigatorius Vasko da Gama.

1989 m. Kinija nukalë 100 juaniø vertës auksinæ (917/1000; 8,00 g) kolekcinæ monetà su Kinijos tigro figûra, pavaizduota ið priekio. I996 m. buvo nukalta kukli apyvartinë 10 juaniø vertës aliuminio bronzos moneta su tigro figûra. 1998 m. Tigro metai Kinijos buvo paþymëti numizmatikoje pompastiškiau. Buvo nukaltos net 4 serijos monetø su tigrais. Tai 10 juaniø vertës sidabro (999/1000; 31,1035 g), 100 juaniø vertës sidabro (999/ 1000; 373,2420 g), 100 juaniø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g), 150 juaniø vertës aukso (9I7/1000; 8,00 g) proginës monetos, vaizduojanèios tigrà, uþsilipusá ant uolos keteros (11 pav.).

1 2 pav. Tais paèiais metais, minint Tigro metus, Mongolija nukala 6 monetø serijà su tigrais. Tai 50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio, 500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 31,1045 g), 500 tugrikø vertës sidabro (999/ 1000; 31,1045 g) su tigro auksine aplikacija, 500 tugrikø vertës aukso (999/1000; 1,2441 g), 10 000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g) ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999/1000; 155,5150 g) proginës Mongolijos monetos. Minëtina 1999 m. proginë-kolekcinë moneta su tigro portretu. Tai I000 tugrikø vertës auksinë (7,72 g, 24,8 mm skersmens) moneta. Tigro akys yra inkrustuotos deimantais. Kataloginë kolekcinë „tigro“ kaina – 200 JAV doleriø (2006 m. katalogo duomenys) (13 pav.).

13 pav. 11 pav. Tai 1998 m. 10 juaniø vertës sidabro (999/ 1000; 31,1035 g) proginë moneta su ðventykla averse ir spalvotu tigriuku reverse. Šios monetos tiraþas – 100 tûkstanèiø vienetø.

Pietryèiø Azijoje 1896 m. ásikûrë Malajø Federacija. Susivienijusios keturios kunigaikðtystës iðkëlë naujà vëliavà, kurioje baltos spalvos elipsëje, ákomponuotoje keturspalvës vëliavos centre, pavaizduotas tigras. Balta-raudona-geltona-juoda spalvos
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

41

simbolizuoja federacijos kunigaikðtystes. Vëliava galiojo iki 1957 metø. 1957–1963 m. Malajø Federacija (Persekutuan Tanah Melajsja) pakeistoje vëliavoje pavaizdavo vienuolika baltø ir raudonø horizontaliø juostø, simbolizuojanèiø vienuolikos teritorijø sàjungà. Dabar Malaizijà sudaro 13 valstijø ir dar keli teritoriniai dariniai. Malaizijos herbas nuo 1963 m. vaizduoja net du tigrus-skydneðius. Du vertikaliai stovintys tigrai prilaiko valstybës herbiná skydà. Virð heraldinio skydo pavaizduota geltonos spalvos þvaigþdë su 14 spinduliø simbolizuoja federacijos valstijas ir teritorijas (14 pav.).

17 pav.

14 pav.

Vienintelis Sumatros tigras Malaizijos numizmatikoje – ant 2003 m. nukaltos 25 senø vertës þalvario (9,14 g; skersmuo 30 mm) proginës monetos reverso. Tai viena ið 12kos laukinës faunos serijos monetø (15 pav.).

Singapûras – nuoseklus Rytø kalen18 pav. doriaus vartotojas ir propaguotojas. 1986 m. nukalë pirmà monetø serijà, skirtà Tigro metams. Tai 10 doleriø vertës nikelio, 10 doleriø vertës sidabro (500/ 1000; 31,10 g) ir 500 doleriø vertës aukso (916/1000; 16,9650 g; 3000 vnt.) proginës monetos. Aplink metø herojaus figûrà puslankiu iðkalti visi Rytø kalendoriaus simboliai (17 pav.). Antroji Singapûro serija su tigru pasirodë 1996 metais. Tai 10 doleriø vertës masyvi sidabro (999/1000; 62,2070 g) ir 250 doleriø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g; 7500 vnt.) pasikartojanèio dizaino proginës monetos. Tigras pavaizduotas naivia dekoratyvine maniera (18 pav.). Honkongas (kin. Sian Gan) – buvusi Britanijos kolonija, ákurta prie Pietø Kinø jûros, 1986 m. vienkartiniu tiraþu nukalë 1000 doleriø vertës aukso (917/1000; 15,97 g) proginæ monetà su Tigro metø simboliu. Nuo 1998 m. Honkongas yra speciali Kinijos teritorija, turinti ypatingà ekonominá statusà, ir monetø nekala (19 pav.).

15 pav.

1965 m. dël kilusiø nesusipratimø ið Malaizijos Federacijos išstojo Singapûras ir tais paèiais metais paskelbë Singapûro Respublikà. Ðios valstybës heraldiná skydà prilaiko taip pat du skydneðiai: kairëje – auksakailis liûtas, deðinëje – auksakailis tigras (16 pav.). Šis herbais yra privalomas ant

19 pav.

Honkongo kaimynë – Makau – buvusi portugalø provincija prie tos paèios Pietø Kinø jûros, 1986 m. nukalë dvi progines monetas su tigru. Tai 100 patakø vertës sidabro (925/1000; 28,28 g) ir 1000 patakø vertës aukso (917/1000; 15,9760 g) monetø reversai, vaizduojantys tigrà, pasuktà á kairæ (20 pav.).

15,9760 g) proginës monetos. Jø tiraþai yra po 4000 egzemplioriø (21 pav.). Nuo 1999 m. pasibai21 pav. gus portugalø mandatui, Makau, kaip ir Honkongas, tapo specialia Kinijos ekonomine zona. Makau numizmatika tapo istorija. Butano Karalystë (nuo IX a.) – Tibeto valstybë – 1996 m. nukalë monetø serijà su visais Rytø kalendoriaus simboliais. Mums ádomiausia moneta su tigro pieðiniu. Tai 300 ngultrumø vertës sidabro (925/ 1000; 31,50 g) „proof“ kolekcinës kokybës moneta. Virð á meduolá panaðios tigro figûros iðkaltos Tigro metø datos pradedant 1914 ir baigiant 2010 metais. Po tigru parašytas tekstas anglø kalba YEAR OF THE/TIGER (Tigro metai) (22 pav.). Indonezijos Respublika (nuo 1952), ásikûrusi didþiausiame pasaulio salyne – iš viso 17 508 didelës ir maþos 22 pav. salos ir salelës – tarp Indijos ir Ramiojo vandenynø, turi 205 mln. gyventojø. 1974 m. vienkartiniu tiraþu nukalë 2000 rupijø vertës sidabro (500/1000; 25,65 g) apyvartinæ ir to paties nominalo sidabro (925/ 23 pav. 1000; 28,28 g) „proof“ kolekcinës kokybës monetà su Javos tigro atvaizdu (23 pav.). Maršalo Salos (Republic of the Marshall Islands) – tai Ramiojo vandenyno Mikronezijos salynas, kurá sudaro 33 koralø atolai su 1150 salø saleliø. Èia gyvena apie 25 tûkstanèiai þmoniø, tarp jø 10 proc. amerikieèiø, dirbanèiø Kvalejeino atole. 1986 m. talkinant JAV, Marðalo Salos buvo paskelbtos Jungtiniø Tautø administruojama teritorija. JAV doleris yra ðiø salø monetarinës sistemos pagrindas. 1996 m. buvo nukaltos dvi kolekcinës monetos su realistine maniera pavaizduotu tigro portretu. Tai 5 doleriø vertës vario-nikelio lydinio ir su tuo pat pieðiniu 50 doleriø vertës sidabro (999/1000; 31,10 g) monetos. 1998 m. vël buvo nukaltos tos paèios metrologijos ir nominalø dvi proginës monetos su tigro pieðiniu. Tik èia tigras daugiau panaðus á þaislà, o ne á „di24 pav. dájá þinduolá“ 24 (pav.).

20 pav. 16 pav.

visø Singapûro monetø aversø. Maþesniø nominalø apyvartinës monetos turi herbà be skydneðiø.

1998 m. istorija pasikartojo. Buvo nukaltos dar dvi monetos su tigrais. Tai 100 patakø vertës sidabro (925/1000; 28,28 g) ir 1000 patakø vertës aukso (917/1000;

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Lietuva turi tik lietuviðkà „tigrà“ – lûðá. Raseiniai – vienintelis ðio þvëries herbo savininkas. Miesto teises ir herbà LÛÐÁ Raseiniai gavo 1792 m. iš Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto. „Sidabriniame lauke auksinë lûðis, ginklai sidabriniai, lieþuvis raudonas. Skydo papëdë þalia“, – sako Raseiniø herbo apraðymas. Herbo dailininkë – G. Jurkûnienë (1989). Herbà Lietuvos heraldikos komisija patvirtino 1989 m. spalio 25 d. (25 pav.). Lûðies heraldinæ figûrà, „dirbanèià skydnešiu“, galime apþiûrëti Dzûkijos didþiajame herbe, sukurtame 2003 metais. Istoriðkai taip susiklostë, kad iki XVIII a. pabaigos Dzûkijos regiono ribos buvo arti25 pav. mos Trakø pavieto riboms. Priminsime, kad ðioje teritorijoje gyveno jotvingiø gentys. Juk Dzûkijos vardas atsirado tik XIX amþiuje. Dzûkijos herbui buvo panaudota vëlyva Trakø þemës herbo versija – alebarda ir skydu ginkluotas baltais ðarvais apsirengæs pëstininkas. Du skydininkai – lûðys – simbolizuoja Dzûkijos gamtà ir miðkus, lûðis yra akylumo ir áþvalgumo simbolis. Senovëje buvo manoma, kad lûðis turi savybæ matyti kiaurai sienà. Dzûkijos herbo devizà EX GENTE BELLICOSISSIMA POPULUS LABORIOSUS (iš karingiausios genties darbštûs þmonës) pasiûlë kalbininkas Br.Savukynas. Ši maksima paimta iš XIII a. popieþiaus teiginio apie jotvingius, kurie yra baltø „karingiausia gentis“ (26 pav.).

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2010

2-3

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 2-3 (616-617) vasaris, kovas

S.JURÐËNAS, K.GENEVIÈIUS Ðviesa ið molekuliø .............................................................. 2 M.S.VENSLAUSKAS Biomembranos, elektroporacija ir vëþio gydymas ... 6

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

J.SKOMSKIS Atomo fizika – laimingas pasirinkimas .......................................................... 8 A.URBONAS Kultûros paveldo metraðtininkui Broniui Slavinskui – 70 ........................................ 10 A.DUMÈIUS Mokslo paþanga ir Kûrëjas ............ 12 G.BARTKUS Po karaliaus sparnu priglobtas ...... 14 P .JURKUS 2009 metø Nobelio ir Abelio premijø laureatai ................................................. 16 V.RAILAITË Vëjo energijà kaups elektromobiliai ..................................................... 18 V.BAGDONAS Vaiþganto þemëje ........................ 18 J.ELEKÐIS Antanas Jonuðas .............................. 21 R.OZOLINÈIUS Indiðkos Kalëdos ...................... 22 S.VAITEKÛNAS Prie Ebro upës... ....................... 26 P .S.KRIVICKAS Akademikø Sirvydþiø akmë ....... 30 L.KLIMKA Vilniui ir jo þmonëms .......................... 32 E.N.BUÈIÛTË, A.VERBICKIENË „Genialumas gali padaryti pradþià, o baigti privalo kantrus darbas“ .................................................. 33 J.GRIGAS Mobilieji telefonai ir sveikata ................ 36

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2010-02-18 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt

26 pav.

2006 m. Lietuvos Bankas 3000 monetø tiraþu iðleido kolekcinæ 50 litø vertës sidabro (925/1000) monetà su lûðies pieðiniu. Monetos briaunoje pavaizduotos stilizuotos lûðies pëdos. Monetos autorius – dail. R.Eidëjus (27 pav.). 27 pav.

Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

V.ÞIGAS Po tigro þenklu ...................................... 40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

43

Palydint 2009 - uosius, Lietuvos mokslø akademijoje buvo susirinkæs gausus bûrys istorikø á akademiko Vytauto Merkio atsiminimø knygos ,,Atminties proðvaistës” sutiktuves. Daug ðiltø þodþiø áþymiam istorikui iðsakë knygos mylëtojai uþ vertingà istoriko dovanà skaitytojui. Nuotraukoje (ið kairës): Domas Kaunas, Vytautas Merkys ir Regina Merkienë.

Naujas pasaulio atlasas
Perpildytoje Lietuvos knygø rinkoje – reikðmingas ávykis: pagaliau pasirodë ðiuolaikiðkas pasaulio atlasas lietuviø kalba. Ðis faktas vertas ypatingo dëmesio, nes pirmà kartà viename leidinyje pateikta per 12 000 viso pasaulio geografiniø objektø. Jø pavadinimai adaptuoti, vadovaujant geografui vietovardininkui Vytautui Butkui, ir yra svarus indëlis á lietuviðkà toponimikà. Ðis atlasas yra naujausiø ir labai informatyviø ávairios tematikos þemëlapiø sàvadas. Atlase yra tokios tradicinës temos kaip ekonomika, tautos ir kalbos, religijos, transportas, migracija ir kita. Daug atlaso þemëlapiø yra ryðkios inovacijos, pavyzdþiui, þinomiausiø pasaulio firmø kilmës ðalys, globalizacija. Kaip ir kitø universaliøjø atlasø, Naujojo atlaso branduolá sudaro bendrosios geografijos regioniniai þemëlapiai. Viename atlaso skyriø pateikti ávairûs Lietuvos þemëlapiai. Be daugybës þemëlapiø, atlase yra þinynas su glausta, bet naujausia informacija apie visas pasaulio ðalis, iliustruota jø vëliavomis. Atlaso pabaigoje pateikta abëcëlinë þemëlapiuose uþraðytø geografiniø objektø rodyklë. Atlaso sudarytojai – leidyklos „Didakta“ ir „Jâòa sçta“ – konsultavosi su þymiausiais Lietuvos geografais, todël atlaso turinys visiðkai atitinka geografijos mokymo mokyklose standartus. Juo labiau kad mokytojams puiki pagalbininkë bus kartu su atlasu sukurta interaktyvioji versija kompaktiniame diske (CVD). Jà naudojanti mokykla galës vaizdo projektoriumi demonstruoti ekrane arba interaktyviojoje lentoje daugiau kaip 180 þemëlapiø uþ kainà, tolygià

Zigmui Zinkevièiui – 85
Sausio 7 d., kaip ir prieð penkmetá, Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje buvo atidaryta paroda, skirta áþymaus mûsø kalbininko akademiko Zigmo Zinkevièiaus 85-meèiui paþymëti, – Gyvenimas gimtajai kalbai. Lietuvos mokslø akademijoje pilnutëlë salë iðklausë akademiko praneðimà „Penkeriø metø mano lituanistinio darbo rezultatai“. Buvo daug gëliø, iðsakyta daug ðiltø þodþiø, graþiø linkëjimø.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

dviejø tradiciniø popieriniø sieniniø þemëlapiø kainai. Bet maloniausia, kad ðio atlaso naudotojai gali bûti ne tik moksleiviai ir studentai. Tai tikras ðeimos atlasas, praversiantis ir namø ðeimininkei spræsti kryþiaþodþius, ir tikram kartografijos þinovui – kokybe nereiks nusivilti.
Leidyklos „Didakta“ direktorius

Remigijus Martinavièius

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 2-3, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->