P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4

|Views: 659|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/04/2013

pdf

text

original

2010

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

1

Gyvename pasaulyje, kurio ribos darosi vis labiau juntamos. Aiðku, ne taip kaip mûsø gimtøjø namø slenksèio, taèiau dëka ,,mass media”, TV ir radijo, interneto, kompiuteriø vaizdø ir þodþiø tos ribos ryðkëja. Tai sudëtingiausio reiðkinio – þmonijos ribos. Jos tuo paèiu metu realios ir virtualios, virtualios ir realios.

Ðventas mokytojo vardas
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas GAIÞUTIS
Mûsø filosofas Vydûnas yra paþymëjæs: þmogus auga ir bræsta trijose susijusiose bendrijose – ðeimoje, tautoje, þmonijoje. Tad jo auklëjimas ir ðvietimas privalo bûti taip vykdomas, kad jis nuolat justø ir suvoktø ðitø trijø nariø sàveikà ir reikðmæ. Vydûno, ir ne tik jo, bet ir St.Ðalkauskio, A.Maceinos, P .Dovydaièio, M.Reinio veikaluose rasime daug svariø minèiø ir pastebëjimø ðios trinarystës atþvilgiu. Juk ji padeda realaus humanizmo arba humanizmo praxis pagrindus. Taèiau XX–XXI a. patirtis rodo, kad juos padëti tiek teorijoje, tiek kasdienio gyvenimo praktikoje, kasdienybëje nëra paprasta, nëra lengva. Prisiminus nesibaigianèius didþiuosius ir maþuosius karus, holokaustà, vienø valstybiø agresijos iðpuolius kitø atþvilgiu, okupacijas, terorizmà ir kitus þmogiškojo nuopuolio ir brutalumo veiksmus, sunku kalbëti apie ðià trinarystæ. Tuomet nejuèiomis prisimeni vienà O.Spenglerio mintá, iðsakytà jo veikale Pesimizmas, parašytame dar 1922 metais. Filosofas teigë: kai imi galvoti apie þmonijà, jos prigimtá, paskirtá ir svarbiausiø tikslø sieká, niekur nematai vieningo kelio, vieningos krypties. Þmonija greièiausiai yra zoologijos kategorija, o ne mûsø pakylëtø filosofiniø, humanistiniø samprotavimø objektas. Ir ið tikrøjø sunku nepritarti ðiai minèiai, taèiau toks pritarimas vestø prie susitaikymo su tuo, kas dedasi pasaulyje. Galiausiai vestø prie prisitaikymo ir savo balso neturëjimo, kas visiškai nesuderinama su humanistine pozicija. Tatai tolygu humanistikos, šviesos ir proto bankrotui. Regint, koks vis dëlto yra gajus ir galingas mûsø amþiuje civilizuotas barbaras, o jis – civilizuotas barbaras – anaiptol ne metafora, poetinë iðmonë, bet realus, nuolat veikiantis ir regimas, ne vienà apima neviltis. Gal ið tiesø pasaulis, kuriame gyvename, veikiame ir svajojame, yra toks nevykæs mûsø paèiø sukurtas arte faktas ar grandiozinis koliaþas. Civilizuotas barbaras – tai ne tik neiðauklëtas þmogus, neþinantis, kas yra knyga, ðventi raðtai, paprasèiausi teisingumo principai, mokslo tiesos, dorovës vertybës. Civilizuotas barbaras daþnai diplomuotas þmogus, turintis netgi gerà profesinæ kompetencijà ir dargi pripaþinimà visuomenëje, bet neturintis to, kà pavadintume dvasine šerdimi, apie kurià sukasi esminës þmoniðkumo vertybës. Jam ðita anksèiau minëtoji trinarystë tëra tik þodþiø þodþiai. Já valdo kitokios jëgos – gaji asmeninë nauda, grupiø ir grupeliø interesai, gyvenimo malonumai, amþinos jaunystës spindesys, agresyvumo ir kovos instinktas, asmeniniø vertybiø (ðeimos, draugystës ir kt.) iðvieðinimas bet kokia kaina, siekiant vadinamojo saldaus pjaro. Tokie þmonës pasineria á komfortà, turtus, kûniðkus geismus ir poilsá, nejusdami kitø dejoniø ir visuomenës, kurioje jie gyvena, nors kokio gerinimo, tobulinimo reikmës. Toks þmogaus tipas dabar pasitaiko ávairiuose kraðtuose ir þemynuose, Rytuose ir Vakaruose, jeigu ðios sàvokos kà nors apibrëþto reiðkia. Mat jos irgi smarkiai kinta, vykstant globalizacijos procesams ir jos iððûkiams. To þmogaus tipo, dargi apsiginklavusio modernia technika, galia neatrodo kad silpnëtø, menkëtø ar iðsisemtø. Moraliniu atþvilgiu pats þemiausias jo charakterio ir veikimo bruoþas – siekimas kità þmogø paversti árankiu savo tikslams. Civilizuotas barbaras nejuèiomis átvirtina, steigia ðiuolaikinës vergovës þidinius. Ar tai tik nebus pats didþiausias mûsø laikø paradoksas?! O kas gi yra vergas? Aristotelis vergà apibûdino kaip kalbantá darbo áranká. Taigi áranká, ir tuo viskas grieþtai ir tvirtai, aiðkiai pasakyta. Civilizuotam barbarui rûpi, nepaisant þmogaus išsilavinimo, jo individualybës ar religiniø ásitikinimø bei dorovës, priversti já tarnauti. Kyla klausimas, kam tarnauti? Atsakytume paprasèiausiai – jam paèiam. Taèiau narkobiznio, prostitucijos tinklø ar terorizmo vadeivos atranda ir atras daugybæ savo veiksmus pateisinanèiø argumentø, ne vien privaèios, bet netgi tautinës, valstybinës ar kitokios naudos. Kai kalbame apie kultûrø dialogà ir dialogo kultûrà, tai neverta aplenkti ðio mûsø bendrøjø rûpesèiø klausimo. Kokiø reikia ieðkoti prieðnuodþiø, priemoniø ir bûdø, norint áveikti civilizuotà barbarà? Juk sakëme: jis neþino valstybiniø ribø ir prisitaiko (vienaip ar kitaip) prie ávairiø ástatymø ir gyvenimo stiliø. Tos sutramdymo ar, tiksliau, tramdanèios priemonës gali bûti labai ávairios – teisinës, ekonominës, diplomatinës, kultûrinës ir kitos. Taèiau mes kalbësime tik apie ðvietimà. Kuriant modernià, demokratiðkà visuomenæ, ypatingà vaidmená vaidina ðvietimas. Atrodytø, ði paprasta tezë visiems gerai suprantama. Be kryptingo švietimo, sunku ásivaizduoti turiningà tautø bendradarbiavimà ir kultûrø dialogà, civilizacijø suartëjimà dabartinëmis sàlygomis. Tik ðvietimo turiningø ir átakingø pastangø dëka iðsikristalizuoja tautose vadinamasis elitas arba elitai. O jie šiuo metu remiasi ne mëlyno kraujo ryðiais kaip kad anksèiau, o þmogaus ypatinga profesine kompetencija ir pasiekimais, jo individualybe, pilietine pozicija, dorovine laikysena ir tikruoju tarnavimu humanizmo labui. Savo ruoþtu, elitas arba elitai iðplëtoja visas svarbiausias ðvietimo grandis visuomenëje, suvokia tautos ðvietimà ir kultûrà kaip jos savasties ir iðlikimo pasaulyje garantà. Toks kasdienis darbas elito þmonëms atrodo kaip bûtinybë, o ne reikmë, ápareigojimas ar prievolë. Skaitydami turkø filosofo, ðvietëjo, mokyklø steigëjo M.Fethullaho Güleno raštus, randame daug svariø minèiø ir idëjø apie visuotinæ ðvietimo, þmogaus ugdymo ir auklëjimo, kultûros reikðmæ. Ðtai kà jis raðo „Iðminties perluose“ (2009): „Kultûros vertybës reikðmingos ir vertingos tautai taip pat kaip þiedai ir vaisiai medþiui. Bendruomenë, kuriai nepavyko sukurti savitos kultûros arba kuri jà praranda ar atsiþadëjo, gali bûti palyginta su bevaisiu medþiu arba medþiu, kurio vaisiai nukrito. Šiandien arba rytoj tas medis bus nupjautas ir panaudotas kaip mediena“. Labai taikliai pasakyta, „bus panaudotas kaip mediena“. M.Fethullaho Güleno knygø „Iðminties perlai“, dvitomio „Klausimai islamui“ ir kitø vertimai á lietuviø kalbà labai svarbus reiðkinys. Jos padeda mums geriau suprasti islamo pasaulá, Korano skelbiamos þinios iðmintingumà, etikà ir dvasingumà. Jos kaip niekas kitas padeda kultûrø dialogui. M.Fethullaho Güleno kai kurie teiginiai gali sulaukti ir ðiokio tokio nepritarimo, pasirodyti perdëm kategoriðki. Sakykime, ne vienoje knygoje jis palygina Vakarø ir Rytø civilizacijas. Jis raðo: „Bendruomenës,

2

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

rainieèiu. Jo, kaip ir kitø ðviesuoliø – Lesës Ukrainos, Ivano Franko, pagrindinë idëja – atgræþti Ukrainà á Europà. M. Dragomanovas emigravo á Bulgarijà. Jam buvo pasiûlytas Sofijos universiteto rektoriaus postas, taèiau jo atsisakë. Ten ir palaidotas. Garbës galerija Jubiliejiniai renginiai Kijeve vyko iðkiliausiuose rûmuose keletà dienø, dalyvaujant Prezidentui, daugeliui sveèiø ið uþsienio. Áspûdinga dailininkø tapytø rektoriø, Garbës profesoriø galerija. Ðeimininkai parodë vietà, kurioje nutapytas kabës ir akademiko Algirdo Gaiþuèio portretas. Surengta tarptautinë mokytojø dvasinio, kultûrinio ugdymo konferencija, kurioje praneðimà skaitë ir sveèias ið Vilniaus pedagoginio universiteto. Nustebino didþiulë universiteto leidþiamø ávairios problematikos, puikiai parengtø, aukðto poligrafinio lygio knygø paroda. Ásidëmëtina ir tai, kad labai áspûdingoje iðkilmingø miðiø uþ studentijà ir profesûrà Ðv. Vladimiro cerkvëje ceremonijoje ið Kijevo ir Visos Rusios cerkvës patriarcho Filareto rankø dvasinius ordinus gavo daugelis iðkiliøjø universiteto bendruomenës nariø, jau nekalbant apie daugybæ valstybiniø apdovanojimø, kuriuos vëliau áteikë respublikos Prezidentas. Naudingi ryðiai, artima istorija „Mûsø santykiai ir su Ukrainos ambasada Lietuvoje geri. Reikðmingas bendras darbas vykdant kaimynø praðymà á Lietuvos istorijos vadovëlius áraðyti þiniø apie prieðkario bolðevikinio laikotarpio sukeltà Ukrainoje badmetá, per kurá mirë keli ðimtai tûkstanèiø ukrainieèiø. Ambasada suinteresuota, kad mes plëtotume ryðius ir su kitais Ukrainos universitetais, kad bûtø áprasmintas istorinis tautø paveldas. Ukrainos siekiai integruotis á Europos Sàjungà yra perspektyvûs, remiami daugelio universiteto profesûros, kuriø keletas yra dalyvavæ ir mûsø konferencijose. Taip pat ne vienas mûsø mokslininkas puikiai paþásta Kijevà. Tarp jø ir kartu iðvykoje dalyvavæs mûsø Ekonomikos katedros vedëjas, laikinasis SMF dekanas, buvæs penkiø Lietuvos vyriausybiø ministras Vytas Navickas, vadovavæs tarpvalstybinei Lietuvos – Ukrainos komisijai. Ta komisija sprendë svarbius ûkio, technikos ir technologijø naudojimo, mokslo paþangos klausimus. Dr. V. Navicko ryðiai teikia vilèiø ateityje galvoti ir apie bendrø projektø su Ukrainos kolegomis rengimà. Istorinës teritorijos kaimynams bûti kartu vienoje Europos tautø terpëje yra reikðminga“,– sako akademikas Algirdas Gaiþutis. Jis yra ir Baltarusijos valstybiniø Minsko Maksimo Tanko bei Gardino pedagoginiø universitetø Garbës profesorius. Tokie kaimynø pagarbos þenklai liudija ryðius tarp valstybiø, tarp kultûrø, tarp asmenybiø.

Akademikas Algirdas Gaiþutis

HONORIS CAUSA KAIMYNØ UNIVERSITETUOSE
Kijevo valstybinio Michailo Dragomanovo pedagoginio universiteto 175-øjø metiniø iðkilmëse Garbës profesoriaus vardas suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriui akademikui Algirdui Gaiþuèiui.Toks pat garbës pedagoginis titulas neseniai jam suteiktas ir Baltarusijos Gardino valstybiniame pedagoginiame universitete. „Bûti Garbës profesoriumi tokiø iðkiliø aukðtojo mokslo institucijø malonu ir reikðminga“,– sako akademikas Algirdas Gaiþutis. Pirmasis Europos ukrainietis Ukrainos universitetas – jubiliatas, kurio vadovas Viktoras Andriuðèenka, profesorius, daugelio ðvietimo, pedagogikos, filosofijos, kultûros knygø autorius, – antra Ukrainos aukðtoji mokykla po Kijevo nacionalinio T. Ðevèenkos universiteto. Tai puiki þmogaus ugdytojø kalvë, turinti kilnià, ádomià ir reikðminga istorijà, iðugdþiusi galerijà áþymiø pasaulio ðvietimo asmenybiø. Michailas Dragomanovas buvo XIX a. pab. – XX a. pr. vienas didþiausiø Ukrainos mokslininkø, ðvietëjø, pedagogø, kultûros þinovø, siekusiø, kad Ukraina taptø demokratiðka valstybe, plëstø kontaktus su Europos ðalimis, iðsaugotø tautiná savitumà, intelektualø mentalitetà, puoselëtø nacionalines vertybes. Jis teisëtai buvo vadinamas pirmuoju Europos uk-

pagrástos mokslo ir moralës vienybe, visada sukurdavo tikras civilizacijas. Dël ðios prieþasties Vakarø civilizacija iðlieka paralyþiuota todël, kad ji pagrásta daugiausia mokslo, o Rytø (Azijos) civilizacijos nëra

„tikros“ todël, kad dabartinëmis sàlygomis jos neturi jokio mokslinio pagrindo. Ateities civilizacija turës bûti paremta mokslo ir Rytø tikëjimo bei moralës deriniu“. Iðties tai ádomi mintis. Tik su jos pradþia neno-

rëèiau sutikti, nes gerøjø universaliø pradø yra tiek Vakaruose, tiek Rytuose, o skvarbi akis ir tikros þinios, paþinimas tatai paliudys. Taèiau ðios minties pabaiga apie ateities civilizacijø sanglaudà itin vertinga, kultûrø dialogas ir ypaè polilogas ðiandien tam ypaè padeda. Tad kà daryti, kad mûsø Europos kultûroje ir, svarbiausia, Lietuvoje tie dvasingumo pradai ne tik nemenkëtø, o nustelbtø gajaus ðiuolaikinio barbaro galià ir jo jausenà – visur bûti laimëtoju, ðeimininku, vadovu. Iðgelbëti gali tik ðvietimo projektai, modernûs ir turtingi, neatsiejami nuo mokytojø, edukologijos gerø þinovø rengimo. Sakoma, ðventas yra mokytojo vardas. Toks pasakymas anaiptol ne perdëtas. Kol šitos mintys ir pagarbumas mokytojui pas mus bus retokas reiškinys, nesitikëkime ðviesesniø ateities akimirkø. Ðvietimas visos tautos pirmuèiausias ir, drásèiau teigti, sudëtingiausias uþdavinys. Jis prasideda nuo þodþiø dëlionës pirmose klasëse ir baigiasi netikëtais kûrybos veiksniais ir atradimais paliekant mokyklos suolà. Èia prasideda jauno þmogaus kelionë á paþinimo vandenynus ir savæs suvokimà kaip tautos nario, ðalies, valstybës pilieèio ir tos straipsnelio pradþioje paminëtos trinarystës – su þmonija – asmens ir ðeimininko. Ypaè dvasingumo sklaida kiekvieno ið mûsø gyvenime yra be galo svarbi, nes patá gyvenimà daro prasmingesná ir harmoningesná. Kiekvieno mûsø sàþinë, valia ir iðmintis tampa pakylëti tik dvasingumo dëka. Ir kasdienybë su savo rûðkanu veidu, nepritekliais, mûsø bendruomenës nariø agresyvumu ir abejingumu kitø þmoniø likimui, kanèiai ar skurdui darosi kitokia veikiant ðiai galingai jëgai. Argi šiandien nëra bûtina akcentuoti dvasingumà kaip ðirdies balsà, kaip sàþinës balsà, kaip iðtarto þodþio teisingumà, kaip meilæ tëvams ir artimiesiems, kaip dëmesá ir ðvelnià rankà vaikams, kaip pagarbà kiekvienai gimtosios þemës pëdai, kaip tarnystæ aukðtiems idealams ir Dekalogo ðviesai. Bûtø gerai, kad imtumës kuo nuodugniau, aistringiau aiðkintis ðio sudëtingo reiðkinio prigimtá ir jo svarbà mûsø modernioje, demokratijos linkme einanèioje visuomenëje. Ir tik susëdus prie bendro stalo – valstybininkams, dvasininkams, mokslininkams, mokytojams, verslininkams, jaunimui ir garbaus amþiaus þmonëms – paaiðkëtø – bendromis pastangomis galime daug nuveikti kiekvienai mûsø kasdienybës valandai.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

3

ir socialinë partnerystë
Socialinë partnerystë nëra tik unikali Lietuvos patirtis, nes visa Rytø Europa iki ðiol pergyvena savo identiteto paieðkas ir globalizacijos átakà.
Prof. Giedrë KVIESKIENË
Spartëjanti virtuali komunikacija standartizavo tarpusavio suvokimà, pagreitino pasikeitimà informacija tarp skirtingø kraðtø ir socialiniø grupiø, plinta naujojo liberalizmo idëjos, o pagrindiniu skirtingø kraðtø prioritetu tapo laisvosios rinkos plëtra. Suvokta, kad tinklinës kultûros1 epochoje, juolab ekonominës krizës2 sàlygomis, konkurencingos iðlieka tik tos organizacijos, institucijos ar valstybës ir universitetai, kurie geba pasinaudoti asmens kûrybiniu potencialu, ágalinti pilietinæ visuomenæ ir jos atstovus institucijose, skatina vieðojo ir privataus sektoriø partnerystæ ir pasitikëjimà, netradiciniø sprendimø atradimà bei laisvos visuomenës atvirumà ir mobilumà. Vilniaus pedagoginis universitetas, kaip ir daugelis kitø ðaliø universitetø, susiduria su sudëtingu iððûkiu: kaip maksimaliai pasinaudoti þmogiðkaisiais, pilietiniais ir socialiniais iðtekliais, kuriant patrauklø universitetà, bei iðlikti konkurencingam Lietuvoje ir pasaulyje, siekiant bendro tikslo bei ieðkant naujø inovatyviø ugdymo problemø sprendimø, metodikø bei naujos veiklos kokybës. profesinëmis sàjungomis, darbdaviø asociacijomis.4 Deja, Lietuvos ðvietimo ir aukðtojo mokslo institucijose procesø demokratizacija ir socialinë partnerystë vyksta vangiai. Reformos rezultatai daþnai iki ðiol suplanuojami valdiðkuose kabinetuose, todël jø galutinis rezultatas vëliau netenkina nei politikø, juolab veikianèiø ðioje sferoje.

Edukacija

Nuo 2010 m. rugsëjo 1 d. sujungus Pedagogikos ir psichologijos fakultetà, Socialinës komunikacijos, Profesiniø kompetencijø tobulinimo, Kultûros ir meno edukologijos institutus, VPU steigiamas naujas – EDUKOLOGIJOS – fakultetas.
Kaip tik todël Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos institutas (direktorë prof. Giedrë Kvieskienë), Pedagogikos ir psichologijos fakultetas (dekanas prof. Juozas Þilionis), Kultûros ir meno institutas (direktorius prof. Vaidas Matonis), Pedagogø perkvalifikavimo centras (direktorius doc. Algimantas Ðventickas) nutarë dalyvauti Europos

Universitete telkiamas socialinis kapitalas
Ieðkodami naujø sprendimø, bandome naudotis Roberto D. Putnamo idëjomis taikant socialinio kapitalo, Kazio Varnelio3 – tinklø kultûros principus, savo ilgametes tradicijas edukacijos ir edukologijos mokslo srityje. Ekonominës ir socialinës problemos derinamos ne tik Europos institucijø, pagrindiniø konfesijø, kitø pasaulio ðaliø verslo struktûrose, bet ir universitetuose ir ágyja vis svarbesná vaidmená. Demokratinë aplinka, sprendimø priëmimas diskutuojant problemas, dalyviø nuomoniø derinimas padeda sparèiau ágyvendinti Lisabonos strategijos uþdavinius. Europos Sàjungos Ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetas Europos Taryboje kaip tik ir atlieka ne tik tiriamàjá nuomoniø vertinimà, bet ir rengia formalius bei neformalius susitikimus su pilietinëmis visuomeninëmis organizacijomis,

struktûriniø fondø programoje (pirmà kartà Lietuvoje), skatinanèioje socialinæ partnerystæ ir bendradarbiavimà, ir planuoti ið to iðplaukianèius optimizacijos ir restruktûrizacijos þingsnius. Iki ðiol visø universitetø struktûriniai padaliniai tiek universitetø viduje, tiek bendradarbiaujant su kitais universitetais buvo ir yra skatinami tik konkurenciniu pagrindu. Studentø ir dëstytojø akademinis mobilumas, laisvai pasirenkami kreditai iðlieka tik kaip menkas priedas prie pagrindiniø studijø programø, o kai kuriuose universitetuose yra ir netoleruojami. Nëra galimybiø rengti ne tik tarpuniversitetiniø studijø, bet ir tarpðakiniø universitetø viduje programø. Uþdaruose valdininkø kabinetuose sukurptiems universitetø sujungimo scenarijams pasiprieðino visi universitetai. Situacijos nepagerino net formaliai ávestas studentiðkas krepðelis. Socialiniai-ekonominiai ryðiai ne tik tarp universitetø, bet ir tarp kitø visuomenës sektoriø yra silpni. Todël smagu, kad didþiausi (turintys daugiausiai studentø) ir ekonomiðkai stipriausi (projektai ir ryðiai su kitais socialiniais partneriais) Vilniaus pedagoginio universiteto padaliniai apsisprendë dirbti kartu. Darbo grupëje dabar ieðkome geriausiø sprendimø, ku-

Socialinë partnerystë skatina inovacijas bei dëstytojø ir studentø kûrybiðkumà

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

LR Prezidentë Dalia Grybauskaitë (centre), VPU SKI direktorë Giedrë Kvieskienë (pirma ið kairës) ir poetë Ramutë Skuèaitë

rie pagrástø mûsø naudojamus socialinës partnerystës mechanizmus ir paskatintø inovacijas bei dëstytojø ir studentø kûrybiðkumà. Ieðkoma kûrybiðkiausiø ir versliausiø sprendimø, kurie leistø ne tik optimizuoti þmogiðkuosius išteklius, gerinti socioekologinæ aplinkà, bet ir didinti atskirø padaliniø ir iðoriniø socialiniø partneriø tarpusavio pasitikëjimà. Socialinës krizës visame pasaulyje ne tik didina ekonominæ átampà, bet ir skatina inovatyvius sprendimus. JAV prezidentas G.W. Bushas, pristatydamas kasmetá praneðimà „Partnerystë vieðajame sektoriuje“, jau 2005 metais5 (Partnership for Public Service Anual Report 05.09.2005)

paþymëjo: „Skatindami idëjø plëtrà ir pasidalijimà tarp vieðojo ir privataus sektoriaus profesionalø, diegiame efektyvø ir produktyvø mûsø vyriausybës darbà. Kurti konkurencingà, besimokanèià visuomenæ galima sutelktomis valdþios ir valdymo institucijø, politiniø, visuomeniniø ir privaèiø organizacijø, visø ðalies pilieèiø pastangomis“. Socialinis kapitalas – naudos ir sëkmës metafora. Visuomenë turëtø bûti analizuojama kaip rinka, kurioje þmonës kuria gerovæ, keisdamiesi ávairiausiais daiktais ir idëjomis, siekdami bendro intereso ir gerovës, o kuriama kaip draugiðkos kaimynystës ir partnerystës vertybes atspindinti bendruomenë.6

Socialinë grupë ir lyderystë
Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Socialinës komunikacijos instituto (SKI) absolventai, sëkmingai ásitvirtinæ nevyriausybiniame, valstybiniame ar privaèiuose sektoriuose, toliau bendradarbiauja suburtame neformaliame socialiniame klasteryje. Tikimasi, jog, ateidradarbiavimas atveria naujø galimybiø socialinës srities profesionalams. ,,Mûsø organizacija taip pat dalyvauja didþiausioje Lietuvoje nevyriausybines organizacijas, veikianèias vaiko gerovës srityje, vienijanèios NVO vaikams konfederacijos veikloje. Kasmet aktyviai dalyvaujame rengiant ávairius projektus kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu ar kitomis institucijomis. Bûtent tai atveria kelius naujoms bendradarbiavimo formoms ir galimybëms“, – sakë A.Petruðkevièiûtë. laukiama vis daugiau dëmesio ið privataus sektoriaus – ávairiomis iniciatyvomis domisi ne tik verslo organizacijos, bet ásitraukia ir privatûs asmenys. ,,Puikus pavyzdys – mûsø partneriai Lino Kleizos fondas, kur privataus asmens iniciatyva sukurtas fondas sieks padëti naðlaièiams bei tuo pat metu burs platesná partneriø tinklà. Tikimasi, jog ðis impulsas paskatins ir daugiau privataus sektoriaus dalyviø ásitraukti á valstybës gerovës veiklà“, – sakë R.Surovec. Vilniaus specialiojo lopðelio-darþe-

Lietuvos socialiniø pedagogø asociacijos prezidentë, socialinës pedagogikos magistrë Auksë Petruðkevièiûtë: ,,bendradarbiavimo tinklas atveria naujø galimybiø socialinës srities profesionalams”

tyje pakeitus reikalingus teisinius aktus, bus sudarytos prielaidos ir formalios socialinës klasterystës plëtrai. VPU SKI direktorë profesorë Giedrë Kvieskienë tikino, kad socialinis klasteris, átraukdamas skirtingø sektoriø atstovus, remiasi socialine partneryste: bûtent ðio bendradarbiavimo dëka ieðkoma efektyvesniø valstybës gerovës valdymo formø bei socialiniø paslaugø. Lietuvos socialiniø pedagogø asociacijos prezidentë, socialinës pedagogikos magistrë Auksë Petruðkevièiûtë teigë, kad platus bei vis augantis ben-

Vilniaus specialiojo lopðeliodarþelio ,,Èiauðkutis“ pavaduotoja ugdymui, socialinës pedagogikos magistrë Erinija Svarinskienë dþiaugësi sëkmingu bendradarbiavimu su universitetu

Jos teigimu, socialinës pedagogikos studijø metu uþsimezgusi socialinë partnerystë padëjo suburti daug patikimø ir stipriø partneriø, prisidedanèiø prie valstybës gerovës formavimo ir pozityviosios socializacijos ðalyje. NVO vaikams konfederacijos direktorë Renata Surovec pastebi, kad su-

lio ,,Èiauðkutis“ pavaduotoja ugdymui, socialinës pedagogikos magistrë Erinija Svarinskienë teigë, kad aktyvus bendradarbiavimas su VPU Socialinës komunikacijos institutu tæsiasi iki ðiol: bûsimi socialiniai pedagogai lanko ðià ástaigà paskaitø ir praktikos metu, kartu organizuojami mokymai ar konferencijos.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

5

Socialinë partnerystë – prielaida inovacijoms
Socialinës partnerystës átaka naujovëms, inovatyviems sprendimams atsirasti yra lemiama. Keliø sektoriø partnerystë visada inicijuoja naujø idëjø atsiradimà, kokybiðkesná ir efektyvesná sprendimø kelià ir jø ádiegimà visuomenëje. Tikslingø inovacijø atsiradimas vienose organizacijose atkreipia kitø socialiniø partneriø/tinklo dalyviø dëmesá, ir jos yra natûraliai átvirtinamos bei pripaþástamos. Remdamiesi socialine partneryste, formuojasi socialiniai tinklai, kitos skëtinës ir tinklinës organizacijos didindamos tarpsektoriná pasitikëjimà. Vieðas ásipareigojimas (partnerystë), pasitikëjimas ir socialinis dialogas yra bûtinos sàlygos inovatyviam màstymui ir kûrybiðkumui rastis. Partnerystës vertë priklausys nuo partneriø atlikto darbo pagal numatytas iniciatyvas ir prioritetines sritis. Be pasitikëjimo nëra visaverèiø santykiø. Todël, be bendravimo ðeimoje, darbo kolektyve, svarbu yra dalyvauti visuomeninëje, pilietinëje veikloje. Bendravimas, partnerystë yra pati svarbiausia þmogaus veikla. Kiekvienas þmogus laikosi tam tikrø toje visuomenëje nustatytø normø, kurios suburia individus á grupes.

Pasitikëjimas skatina kûrybà, pagreitina sprendimø priëmimà. Kuo daugiau bendradarbiaujama, tuo labiau kyla socialinis kapitalas, pleèiasi socialiniai tinklai. Verslininkø bei politikø átaka, vidiniø organizacijø ypatumai bei neiðvengiamas komunikacijos neapibrëþtumas ir netikslumas, turimos informacijos interpretacijos bei vadyba ir rezultatø vertinimas visada turi átakos, taèiau stebint situacijà galima siekti, kad dalyvavimas socialiniame tinkle duotø tikimà socialiná kapitalà. Verslo bei kitose socioekonominëse struktûrose socialinës atsakomybës suvokimas atsiranda pamaþu. Èia turëtø bûti aktyvesnis valstybës strateginio valdymo vaidmuo. Verslo socialinë ir ekologinë atsakomybë daugiausiai priklauso nuo verslo makroaplinkos. Atskiruose regionuose globalios, perauganèios á krizæ problemos pasireiðkia nevienodai, todël socioekologinës atsakomybës mastai gali skirtis deðimtimis ir ðimtais kartø. Strateginio valdymo metodai leidþia siekti naujos raidos kokybës tikslø ir kartu optimaliai suderinti ekonominius - finansinius bei konkurencingumo didinimo tikslus su ekonominiais ir socialiniais makrosistemos tikslais. Taip galima organiðkai

ájungti socialinæ ir ekologinæ atsakomybæ á naujos raidos kokybës sistemà. Socialinis kapitalas šiuolaikinëje visuomenëje yra labai svarbus reiðkinys, nes su jo pagalba yra stengiamasi pakeisti socialinës partnerystës ir bendradarbiavimo situacijà, kuri nusistovëjo nuo senø laikø. Nors Lietuvoje dar nëra gerai iðplëtota socialinë partnerystë ar suvokta socialinio kapitalo nauda, bet ekonominë krizë skatina situacijà keistis. Pasitikëjimu grásti santykius pradeda vis didesnë visuomenës dalis ir to paties reikalauja ið valdþios institucijø. Pilietinës visuomenës plëtra, pasak R. Putnamo, yra labai plati. Tai raginimas lavinti visuomenæ ir ðviesti gyventojus, darbo vietas daryti palankesnes socialinei veiklai, skatinti saugià kaimynystæ ir bendravimà, siekti kokybiðko socialinio gyvenimo. Skatinamas gyventojø dalyvavimas vieðajame ir politiniame gyvenime, maþinant finansinio kapitalo átakà rinkimams, valstybës valdymui, savivaldai ir didinant socialinio kapitalo reikðmæ. Tikime, kad partnerystë tarp stipriø Vilniaus pedagoginio universiteto partneriø – Socialinës komunikacijos instituto, Pedagogikos ir psichologijos fakulteto, Kultûros ir meno instituto bei Pedagogø kvalifikacijos instituto ne tik pra-

Socialiniai partneriai: naujos ir iððûkiai
Lina BARTKUTË
Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Socialinës komunikacijos institutas (SKI) turi daug partneriø Lietuvoje bei uþsienyje, ágyvendina ávairius projektus, kurie leidþia gerinti studijø kokybæ bei inicijuoti ar vykdyti tyrimus socialinëje-edukacinëje erdvëje. VPU SKI direktorë profesorë Giedrë Kvieskienë sakë, kad projektø sëkmæ laiduoja ilgametis bendradarbiavimas su partneriais bei aktyvus dalyvavimas skirtinguose pasauliniuose tinkluose, tarkim, Lietuvoje institutas aktyviai bendradarbiauja su didþiausia Lietuvoje nevyriausybines organizacijas, dirbanèias

galimybës

vaiko gerovës srityje, vienijanèia NVO vaikams konfederacija, tarptautine akademija „Socialinis darbas ir visuomenë“ (TISSA), pilietinio ugdymo tinklu ,,CIVITAS International” ir kitais. Ðiuo metu VPU SKI kartu su partneriais ið Ðefeldo Halamo universiteto (Didþioji Britanija), Liublianos universiteto (Slovënija), Tbilisio valstybinio universiteto (Gruzija), Kijevo Mohyja universiteto (Ukraina) bei Talino universiteto (Estija) ágyvendina trejø metø projektà „Socialinio darbo ðvietimo tripakopës sistemos kûrimas ðeðiose Europos ðalyse“ (finansuojamà pagal Europos Sàjungos programà TEMPUS IV). Projekto metu gerinama socialinio darbo rengimo kokybë, tuo pat metu átraukiant socialinio darbo profesionalø rengimà á tarptautinæ socialinio darbo programà. ,,Bendradarbiavimas ir partnerystë at-

VPU SKI dëstytoja Angelë Tamulevièiûtë Vokietijoje gilino þinias narkomanijos prevencijos srityje

veria papildomas galimybes, iðeinanèias uþ projekto ribø, ðiuo metu diskutuojame su partneriais apie tarptautinio socialinio darbo bakalauro ir magistrantûros studijø programø parengimà bei kartu rengiame tarptautinæ doktorantûros socialinio darbo programà. Ði partnerystë

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

dës naujà pedagoginio universiteto etapà, bet ir inicijuos pokyèius ne tik mûsø, kituose universitetuose, bet ir keis ðvietimo strategø màstysenà.
1 Kazys Varnelis. Tinklo kultûros reikðmë. Prieiga internete: http://www.eurozine.com/articles/ 2010-01-14-varnelis-lt.html, þiûrëta 2010 vasario 28, 2 Kazys Varnelis. ištraukos iš naujos monografijos:”The Meaning of Network Culture: A History of Contemporary“ (Tinklinës kultûros reikðmë: dabarties istorija), Prieiga internete: http://varnelis.net, þiûrëta: 2010-03-09 32006 04 25 EUROPOS EKONOMIKOS IR Socialiniø reikalø pirmininkës Anne-Marie Sigmund vizitas Lietuvoje. Prieiga per internetà:.http:// www.vartotojuteises.lt/naujienos/2006_04_25_europos_ekonomikos_ir_socialiniu_reikalu_komiteto_pirmininkes_anee_marie_sigmund_vizitas_lietuvoje, þiurëta: 2010 m. kovas 9 d. 4:http://rus.consum.org/naujienos/ 2006_04_25_europos_ekonomikos_ir_socialiniu_reikalu_komiteto_pirmininkes_anee_marie_sigmund_vizitas_lietuvoje, þiûrëta 2009 rugpjûèio 30 5 PARTNERSHIP FOR PUBLIC SERVICE ANUAL REPORT. PRIEIGA PER INTERNET¹: WWW.OURPUBLICSERVICE.ORG 6 G.Kvieskienë.Vadovas - komandinio darbo ir socialinës partnerystës tinklø lyderis. Praneðimas Lietuvos mokyklø vadovø asociacijos mokslinëje -metodinëje konferencijoje 2005 sausio 6d. Prieiga per internetà: http://www.vpu.lt/socpedagogika/pranesimai/GK-vadovaskomandiniodarboirsocialinespartnerystestinklulyderis.ppt

laiko prasmës
ir jø þenklai
Juozas SKOMSKIS
Apie þydinèià gaivaus pavasario obelá – lietuviø literatûrologæ, valstybës nacionalinio atgimimo auðros tyrëjà, vienà ið Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciatoriø, laisvos tautinës visuomenës ugdymo koncepcijos, ðvietimo kaitos autoræ Meilæ LUKÐIENÆ, kuriai suteiktas neraðytas þmoniø profesorës titulas, pasakoja jos dukra Ingë; jos motina neseniai iðëjo amþinybën, palikdama puoselëti ðventà atminimà ðeimos, kurioje tryðko pareigos ir meilës Lietuvai ðaltinis. Jos biblioteka dovanojama Vilniaus pedagoginiam universitetui. Èia bus atidaryta ir Meilës Lukðienës vardo auditorija. ties þenklai buvo kuriami“,– sako paðnekovë. Jai rûpi ir XVII a. kultûros istoriko, etnografo Mato Pretorijaus veikalo „Prûsijos ádomybës arba Prûsijos regykla“ rankraðèio parengimas spaudai pirmà kartà po trijø ðimtmeèiø, ir vertimas á lietuviø kalbà, jo iðleidimas. Jau pasirodë trys „Prûsijos ádomybiø“ tomai – apie prûsø kilmæ, kraðtovaizdá, gyvûnijà, prûsø ir lietuvininkø paproèius, tikëjimus, ðventes. Baigiamas rengti ketvirtasis – „Prûsø baþnyèios kronika“. Dar laukia eilës 11 knygø ið 18. Istorikë sako, jog ðeimos gentainës, pasaulinio garso archeologës Marijos Gimbutienës parûpintos stipendijos dëka ji, jau brandi mokslininkë, turëjusi retà galimybæ 1991, 1992 ir 2003 m. padirbëti Berlyne su buvusiais Karaliauèiaus archyvo dabar Slaptojo valstybinio Prûsijos kultûros paveldo dokumentø rinkiniais.Ten radusi sunkiai apèiuopiamos ir beveik niekieno nenagrinëtos medþiagos apie Klaipëdos miesto ir valsèiaus evangelikø liuteronø baþnyèios 1676 – 1685 m. vizitacijas, tapusias bendru jos bei Klaipëdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto leidiniu. Pasak kolegø, Ingës Lukðaitës teikiamas poreikis naujai perskaityti jau þinomus ir skelbtus istorijos ðaltinius kai kurioms problemoms tirti, telktis á mokslo apyvartà dar neátrauktø naujø istorijos ðaltiniø paieðkoms, juos apmàstyti, teoriðkai áprasminti ir skelbti liudija ðiuolaikinio istorijos mokslo modernëjimo bruoþus.

Neprarandamos

laiduoja aukðtà studijø kokybæ bei tarptautiðkumà”, – sakë G.Kvieskienë. Profesorë tikino, kad dvylikos universitetø partnerystës dëka parengtas tarptautinis modelis ,,Naujasis aktyvizmo modelis Europos socialiniam darbui“ sudarë galimybes VPU doktorantams studijuoti tarpdisciplinines sritis bei ugdyti kritiná màstymà. VPU SKI magistrë ir Bylefeldo universiteto (Vokietija) doktorantë Angelë Tamulevièiûtë tikino, kad Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos institutas, 2005 m. pradëjæs partnerystæ su Bylefeldo universitetu, dalyvauja bendruose projektuose, Erasmus studentø ir dëstytojø mainø ir kitose programose, taip pat plëtoja ir palaiko ávairias galimybes doktorantûrà studijuojantiems studentams. Pasak A. Tamulevièiûtës, Vilniaus pedagoginis universitetas yra tarp 12 Europos universitetø ið Vokietijos, Italijos, Danijos, Lenkijos, Suomijos, Graikijos ir Lietuvos, dalyvavusiø nuotolinio mokymo Europos socialinio darbo moduliø programoje ,,Naujasis aktyvizmo modelis Europos socialiniam darbui“, kurià baigæ jaunieji mokslininkai ágijo programos baigimo kvalifikacinius paþymëjimus. Nukelta á 13 p.

Doc. habil. dr. INGË LUKÐAITË, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Lietuvos kultûros istorijos tyrëja, besigilinanti á beribá horizontà – XVI – XVII a. tautos intelektinës istorijos ðaltinius, mentaliteto pagrindus – dalykus, lëmusius valstybës vëlesniø amþiø kultûros raidà; 344 mokslo darbø autorë. Uþ monografijà „Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje XVI a. treèias deðimtmetis – XVII a. pirmas deðimtmetis“ pelniusi 2002 m. Valstybinæ mokslo premijà.

„Jeigu bûtø lemta turëti kelis gyvenimus, norëèiau prieiti prie þuvusios tautos – prûsø – kultûros atminties kûrimo, jos gyvenimo baltiðkoje bûtyje tyrimø, apibendrinti senàjà istoriografijà, kurioje tos kultûrinës atmin-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

7

Kaip buvo auginamas vaikas ir þmogus
Tai darë ðeima ir jos aplinka. Pirmiausia – didþioji ðeima. Ingë Lukðaitë kalba apie senelius – Stasá Matjoðaitá-Esmaitá, legendinio pradþiamokslio „Sakalëlis“ autoriø, Julijà Biliûnienæ-Matjoðaitienæ, jos seserá Veronikà Alseikienæ, Marijà Alseikaitæ-Gimbutienæ. Kai paðnekovei, vyriausiai Meilës ir Kazio Lukðø dukrai, tebuvo aðtuoneri, ji jau supratusi, kaip svarbus ðeimai senelës brolis Augustinas Janulaitis, akademikas, teisininkas,

mokoma pirmøjø trijø pradþios mokyklos klasiø mokslo. Jautë, jog ðeimai mokytojo darbas, vadovëlio raðymas, kûrybiðkumas yra didelis dalykas, ðventas darbas. Kad namai pilni didþiulës pagarbos þmogaus minèiai, suvokimui, ieðkojimams. Augo kambariuose, prie kuriø sienø bibliotekos lentynose stovëjo visas Ibsenas, visas Ðekspyras, enciklopedijos, daug XIX a., XX a. ðvieèiamøjø knygø, iliustruotø, patraukliø, viliojanèiø. Buvo iðlaikoma pagarba kiekvienam, kas yra kà nors ádomaus suradæs, suþinojæs. Senelës kartos

miesiems ir Lietuvai.Tai buvo jø gyvenimo ðerdis.Todël supratimas paþinti savo kraðtà, jo praeitá, kad ir tolimà, pasisemti iðminties ið patirties këlë tikslà eiti á mokslà. Brendo suvokimas, kad ir tu gali padëti rinkdamasis savo kelià. Paskui mes paðnekovës klausime, kaip ðeimoje bûdavo sutinkamos jø paraðytos knygos. O jø bûta nemaþos lentynos. Ðvenèiø ar iðkilmingø apeigø, sako, nebûdavo. Pirmiausia pasirodë 1947, 1954 – 1955 m., 1981 m. 2 – 3 tomai Meilës Lukðienës parengtø Jono Biliûno Raðtø, 1955 m. – Simono Daukanto, 1959 m. – Liudviko Jucevièiaus raðtø rinkiniai, 1957 m. – akademinës „Lietuviø literatûros istorijos“ I tomas, iðkart palydëtas politiniø þaibø. Dël to buvo ir rûpesèio.1956 m. iðëjusi monografija „Jono Biliûno kûryba“ buvo autorës padëka motinai, visø graþiai Mamuliuku vadintai – didþiulis dþiaugsmas Julijai Biliûnienei-Matjoðaitienei ir kartu visai ðeimai. O 1970 m. studijà „Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX a. pirmojoje pusëje“ bei 1985 m. „Demokratinë ugdymo mintis Lietuvoje“ Meilë Lukðienë ðeimai jau buvo iðpasakojusi. Ðventës ir dþiaugsmo bûta dël to, kad ið viso ðios autorës knygos po bylos pasirodë.

Perþengti slenksèiai
Á klausimà, ar ðeimoje toji 1958 m. Vilniaus universiteto Literatûros katedros pasmerkimo byla, kai ið jos paðalinta Meilë Lukðienë ir jos bendramintës, buvo ryðkus gyvenimo slenkstis, Ingë Lukðaitë pasakoja, kad ið pradþiø neatrodë, jog tai yra ryðki riba, dalinanti ðeimos gyvenimus prieð ir po. Universitete pirmiausia buvo kilusi kova dël literatûros supratimo, dël to, kà reikia svarbiausio aukðtajame moksle jaunimui pasakyti apie jø paèiø lietuviø literatûrà, apie jos kûrëjus. Á literatûros dëstymà ta grupë þiûrëjo kaip á raktà rengti jaunàjà kartà ateièiai. Buvo ðalinamos visos uþ tà patá – uþ kitoká lietuviø literatûros, jos dëstymo misijos suvokimà. Proceso pradþioje M. Lukðienë sugebëjo átraukti á tuos reikalus ðeimà, pamaþu visiems tapo svarbu, ar pavyks atkovoti tos misijos vietà aukðtojoje mokykloje ir jauno þmogaus ugdymo baruose. Prie stalo buvo pasakojamos, analizuojamos ávairios pozicijos. Bylos metu paðalintosios literatûrologës siekë kiek galima daugiau praplësti sovietinëje erdvëje lietuviø literatûros, kultûros suvokimo galimybes, bet universitete netrûko ir norinèiø jà traktuoti, pasirëmus siauriausiu sovietiniu suvokimu. Tø minèiø ir pozicijø reiðkëjai turëjo savo vardus, pavardes, konkreèius þingsnius ir veiksmus. Tuo metu jautëme, kad Mama bei jos bendraþygës ir vieniðos, ir ne vienos tame lauke. Ðalia buvo

Janulaièiø ðeima. Pirmoji centre sëdi Julija Janulaitytë-Biliûnienë istorikas; kad jo þmona Elena, dailininkë, padëdavusi teptukà, kai reikëdavo pasirûpinti vyro interesais, kaip jà, meninio pasaulio kûrëjà, veikë mokslinio darbo apoteozë, jo prasmë. Kalba apie aplinkà – Èiurlioniø ðeimà – Sofijà Kymantaitæ-Èiurlionienæ, jos dukrà Danutæ Èiurlionytæ-Zubovienæ, Vladà Zubovà, jø vaikus; Þmuidzinavièiø ir Putviø ðeimas, Guèus, tëvo, ekonomisto Kazio Lukðos artimuosius ir draugus. Visi inteligentiðki, kûrybiðki þmonës, formavæ nuostatas, teikæ gyvenimo prasmës suvokimà. Gráþusio ið Vorkutos lageriø Vaiðnoro, ið kalëjimo pargráþusio raðytojo Kazio Borutos ir daugelio kitø pasakojimai brandino poþiûrá, kokioje ðalyje gyvenome. O mokslo apoteozæ jautë maþoji, sëdëdama ant senelio Esmaièio keliø, neprikiðamai, ðvelniai, dëmesingai artimieji daþnai susitikdavo vienas pas kità pasikeisti kas kà suþinojo, kas kà iðleido, kas ávyko Lietuvoje, kas ávyko iðeivijoje. Sklandë didþiosios pasaulio linkmës ir kas atsitiko, kas darosi su Lietuva, su visuomene, su artimaisiais, kas jø laukia. Ir jokiø apkalbø, jokiø gandø ar lieþuvavimo apie paþástamø asmeninius gyvenimus ar turtinius dalykus. Visiems Lietuvos reikalai buvo svarbiau uþ jø asmens gerovæ, karjerà, pareigas, vardus, vertinimus. Virð visø tø þmoniø tvyrojo didþiulis rûpestis dël tautos likimo, kà jie gali padaryti, kad nors kiek bûtø lengviau iðtverti. Buvo laikas, kai kalbëtasi apie iðlikimà, kas kuo gali prisidëti prie bendro siekio, kaip galima nesuterðti orumo, nepasidaryti didþiulës represinës struktûros sàjungininkais. Visi dirbo ið meilës ðeimai, arti-

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

.

Gyvenimas, pritrûkus laiko

Meilë Lukðienë ir filosofas Eugenijus Meðkauskas, ir paðalintas rektorius Juozas Bulavas, kurie á universitetà þiûrëjo kaip á vienà svarbiø Lietuvos iðlikimo garantø. Ðeimos debatuose buvo svarstomi ávairûs bylos pasekmiø variantai – ar visiðkas susidorojimas iki areðto, ar ðalinimas ið dirbanèiøjø, t.y. „vilko bilieto áteikimas“, kokios liktø pragyvenimo galimybës. Buvo aiðku, jog yra visuomenës dalis, kuri nesutinka su reþimo sàlygomis, veikia kitaip – be kompromisø, ir þinojome, kokios to buvo pasekmës. Pasitvirtino ne patys blogiausi variantai – Meilë Lukðienë buvo priversta iðeiti ið Vilniaus universiteto Literatûros katedros be teisës bendrauti su jaunimu, bet gavo darbà Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Kûrybingas þmogus èia gebëjo imtis rûpimø tyrimø – XIX a. ðvietimo istorijos ir tuos tyrimus pateikë keliose monografijose, kurios buvo ta apmàstyta patirtis, kurià ji manë esant reikalingà Lietuvos kultûrai. Viso to sintezë padëjo sukurti Tautinës mokyklos koncepcijà Atgimimo laikotarpiu. Ðeima mokëjo gyventi be prabangos, taupiai, rinkdamasi bûtiniausius dalykus, ir juos turëjo. Ir tai nebuvo nelaimë. Sunkiausià valandà gelbëjo iðtiestos nuoðirdþios pasiaukojimo ir atjautos rankos, iðgyventi padëjo tëvelio Kazio Lukðos bendradarbiai, jam sunkiai sergant perëmæ jo darbo krûvá. Buvo ir svetimø solidariø þmoniø, – prisimena Ingë Lukðaitë. Ir vis dëlto ta byla dalies ðeimos gyvenimuose uþbrëþë brûkðná, jauèiamà ávairiausiais pavidalais.

Á ðvietimà Meilë Lukðienë þiûrëjo kaip á naujø visuomenës gyvenimo pagrindø kûrimà. Jos XIX – XX a. pradþios ðvietimo istorijos paþinimas padëjo subrandinti Atgimimo sàjûdþio metu plaèios perspektyvos ðvietimo reformos linkmæ. Ði linkmë buvo iðreikðta tautinës mokyklos koncepcijoje, kurios ðerdis buvo tai, jog reforma turëjo paliesti visà visuomenæ: vidurinë mokykla këlë uþdaviná ugdyti demokratiðkai veikiantá, savarankiðkai gebantá màstyti, iðtikimà savos tautos nará ir valstybës pilietá. (Aukðtoji mokykla tuo laikotarpiu atsiribojo nuo ðvietimo reformos. Todël reiktø skirti viduriniojo mokslo ðvietimo reformos etapus ir laikà nuo aukðtojo mokslo reformos laikotarpiø bei þingsniø.) Ji suvokë, kad suformuluoti linkmæ ir jà ágyvendinti, sulaukti visuotiniø rezultatø bus sunku. Per pirmuosius 15 metø buvo susitelkta naujo vidurinio mokslo turinio formavimui, naujø vadovëliø raðymui, paþangioms metodikoms. Buvo padëti mokymosi turinio konstrukcijos pagrindai. Sudarytos galimybës kûrybiðkai dirbti pajëgiems ir savo darbà vertinantiems mokytojams. Mokymo turinys turëjo bûti paremtas ne þiniø iðkalimu, ne atpasakojimu, bet màstymo ugdymu ir asmenybës susivokimu. Ieðkota balanso tarp asmens kûrybinio màstymo ugdymo ir bûtinø iðmokstamø þiniø aprëpties. Kurti asmenybæ – pats sunkiausias ugdymo kelias. Uþ tà kelià Meilei Lukðienei buvo áteiktas UNESCO Komenskio medalis. Dalis reformos vykdytojø sudarë grupæ, kuri prioritetu iðkëlë galimybiø korupcijai veðëti viduriniojo mokslo ðvietime sunaikinimà – t.y. vertinimà palyginamaisiais testais. Ir ðiuo poþiûriu pavyko Lietuvoje nemaþai pasiekti, taèiau asmens màstymo ugdymo ir vertinimo kaina. Þiniø atkartojimas ima virðø prieð màstymo ugdymà. Sunkus reformos kelias susidûrë ir su valstybës pareigûnø suvokimu, kiek galima skirti lëðø ðvietimui, ir su jaunos valstybës skurdþia finansø bûkle. Kiti reformos etapai – mokyklø tinklo organizavimas, infrastruktûros pertvarkos, valstybës iðtekliø naudojimo bûdai – jau tiesiogiai priklausë nuo valstybës ástatymdaviø ir vyriausybës supratimo bei veiklos. Ðiuose etapuose Meilë Lukðienë jau aktyviai nebedalyvavo. Kad ilgalaikis valstybës gyvavimas, jos perspektyva yra paremta kultûros bûviu, iki ðiol nëra suvokta, nëra stiprios idëjas generuojanèios politinës jëgos.Taèiau liko galimybiø terpë norintiems mokykloje dirbti kûrybiðkai, atsiskleisti, ugdyti tëvynës, gimtinës paþinimà. Anot jos, jeigu pavyko ágyvendinti nors penkis procentus idëjos, buvo verta dirbti. Daugelis tø, norinèiø dirbti Lietuvai, pirmiausia atsirado Meilës Lukðienës

aplinkoje ir pasiliko ðviesaus atminimo jos idëjø sargyboje. Paskutinës knygos – „Jungtys“, ðvietimo reformos publicistikos rinktinë, bei „Laiko prasmës“, – pasirodþiusios iðlaisvintos demokratijos metais, irgi buvo átempto ir dþiugaus darbo rezultatas, ne ðventei, ne pasipuikavimui skirtos. Meilës Lukðienës didþioji veiklos tema – Lietuvos nacionalinio atgimimo laikotarpio suvokimas asmenybiø tekstø pagrindu; ðios sintezës ji taip ir nesuspëjo paraðyti. Lietuvos inteligentijos atsiradi-

Memorialinis Meilës Lukðienës darbo stalas mas ir brendimo era nacionalinio judëjimo kontekste, kurio rezultatas iðkilo 1918 m. Vasario ðeðioliktosios akte, bandytas fiksuoti per Janulaièiø ðeimos ir jos aplinkos istorijà. Tai, kà jie iðgyveno nepriklausomos Lietuvos laiku bei sovietiniais metais, inteligento buvimas perteiktas per Julijos Biliûnienës-Matjoðaitienës laiðkus, dienoraðèius „Laiko prasmiø“ knygoje, kuri skirta klausiantiems, kaip gyventi, kaip bûti gyvenime. Tai tarsi tiltas tarp XIX ir XXI amþiø ir autorës pergalë prieð senatvæ. Liko uþribyje sumanymas laiðkais aprëpti visos Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpio minties raiðkà per kitø genties asmenybiø brendimo, bûties, paskirties, laiko suvokimà. O tai, kas paraðyta, palikta ðeimai, kad bûtø dovanota tiems, kuriems jos knygos bus reikalingos.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

9

476 m. sugriuvo ilgai kurta, puoselëta ir ginta Romos imperija. Europos gentys, tautos ir valstybës ilgam pasinërë á naujosios Europos politinio þemëlapio kûrimo procesà, kurio esminius bruoþus dabar regime.

Ankstyvøjø viduramþiø skalviø karys
tina perpetë. Kokia tvarka þalvarinëmis sferos pavidalo kniedëmis buvo puoðtos odinës kamanø, þàslø ir perpetës dalys, iðsiaiðkinti nebuvo ámanoma. Mat abu daiktus laidojimo apeigø metu nesistengta tvarkingai padëti, kaip kartais
1-2 3-5 6 7 8-10 11 12-13

Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas Tautø ir valstybiø kalvëje þenkli vieta teko baltams, germanams, finougrams ir nuo V a. pabaigos slavams. Ðiame naujosios Europos kûrime galëjo dalyvauti ir ankstyvøjø viduramþiø karinio elito atstovas, kurio kapas ne taip senai buvo iðtirtas Vëluikiuose (Tauragës r.). Jo ginklai, papuoðalai, kario ir jo þirgo apranga yra neabejotinai baltiðkos kilmës. Istoriniai, archeologiniai ir antropologiniai duomenys leidþia kelti prielaidas, kad kilmingas karys galëjo bûti IV a. pabaigoje ir V a. Juodosios jûros pakrantëse ir prie Dunojaus ásiplieskusiø tautø mûðiø amþininkas ar net liudininkas. Ðios istorijos þmogaus palaikai buvo rasti prie pat Anèios skardþio. Jie ir ákapiø padëtys bei jø sàraðas iðvardyti 1 pav. Apsistokime tik ties ta vieta, kuri atskleidë kará reprezentuojanèius atributus. Deðinëje galvûgalio pusëje buvo padëtas geleþinis ámovinis ietigalis. Kairiajame galvûgalyje – geleþinis átveriamasis kovos peilis. Ðalia jo rastas geleþinis ámovinis kovos kirvis. Kaþkada kirvis buvo ásmeigtas á kapo pagrindà ar karsto dugnà (kotas buvo iðilgai kapo aðiai kojûgalio link). Kirvio aðmenys smarkiai iðtrupëjæ, taèiau susidaro áspûdis, kad jie, prieð dedant á kapà, buvo ritualiðkai nulauþti. Kaukolës virðugalvio horizonte, 40 – 45 cm gylyje nuo þemës pavirðiaus, pradëjo dengtis smulkios þalvarinës lazdelës, smulkios sferos pavidalo þalvarinës kniedës (jø rasta apie 300 vnt.), stambus þalvarinis kryþiaus pavidalo dirbinys. Pasiekus kapo pagrindà paaiðkëjo, kad èia buvo þirgo aprangai priklausanèios kamanos su þàslais ir kario aprangai skir-

Prof. Eugenijus JOVAIŠA

1 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo planas ir ákapiø vietos: 1 – 2 – kovos kirvis ir kovos peilis, 3 – 5 – þàslø, kamanø ir perpetës radimo vieta, 6 – ietigalis, 7 – lankinë þieduotoji segë, 8 – 10 – juostinë apyrankë, 2 ávijiniai þiedai, 11 – lankinë þieduotoji segë su buoþele virð ávijos, 12 – 13 – apyrankë storëjanèiais galais ir ávijinis þiedas su plaèia priekine dalimi (dail. A. Remeikis)

bûna. Èia buvo kitaip: jas tiesiog „ið vienos rankos“ nuleido virð mirusiojo galvos, ir kamanos su þàslais ir perpetë susipynë, sudarydami bendrà gumulà. Restauravimo metu pavyko iðsiaiðkinti bent jau tiek, kad þalvarinëmis sferos pavidalo kniedëmis puoðti kamanø dirþai ties þalvarinëmis grandinëmis. Paaiðkëjo perpetei, kamanoms ir þàslams priklausantys elementai. Kamanos susidëjo ið 5 elementø: 1) odiniai kamanø dirþai; 2) geleþinë kamanø sagtis; 3) þalvariniai kryþiaus pavidalo kamanø skirstikliai (3 vnt.); 4) stambus ornamentuotas pusmënulio formos þalvarinis pakabutis su apskrita grandine, á kurià áverta su dirþu jungianti grandis; 5) skirstiklis su ornamentuotu trapecijos formos þalvariniu pakabuèiu. Virðutinëje dalyje yra auselë, á kurià áverta þalvarinë grandis, o prie jos trys plokðtelës su kniedëmis galuose, skirtos odiniams dirþeliams pritvirtinti. Þàslai buvo trinariai, uþbaigti stambiomis þalvarinëmis grandinëmis. Prie kiekvienos buvo pritvirtintos dvi plokðtelës su kniedëmis galuose. Jos skirtos sujungti þàslus su vadelëmis ir kamanomis (prie siaurøjø dirþeliø trimis kniedëmis, prie plaèiøjø – dviem poromis kniedþiø). Neabejotinas ankstyvøjø viduramþiø karinio elito aprangos elementas buvo perpetë. Puoðniàjà Vëluikiø perpetæ verèiau pamatyti, nei apraðyti. Tad jos elementai pavaizduoti 2 pav. ir rekonstrukciniame piešinyje. Treèiojo kapo priklausomybë vyrui nekelia jokiø abejoniø antropologui prof. Rimantui Jankauskui: „Vyras, 40–45 metø. Patologija: sugijæs muðtos þaizdos (50x20 milimetrø) randas kaktikaulyje, deðiniau vidurinës linijos; sugijæs nosies nugarëlës lûþis (smûgis ið kairës); ryðkûs tarpslanksteliniø diskø iðvarþø pëdsakai apatiniuose krûtinës slanksteliuose; labai ryðkios kaulinës iðaugos juosmens slanksteliuose, patys slanksteliø kûnai nedeformuoti“. Taigi vyras grumtynëse ir kovose patyræs ne vienà traumà: suþalota nosis, kaþkokiu aðtriu ginklu – kovos peiliu ar kirviu – nusklembta virðutinë kaktikaulio dalis. Gautø þaizdø sàraðà papildo tipiðki raiteliams stuburo nusidëvëjimai. Atidesnis þvilgsnis á ðias

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

traumas atskleidþia papildomos informacijos ðaltinius. Kaip þinia, iki V a. visø tautø raiteliai neþinojo balno kilpø. Tad didelë ðuoliuojanèio raitelio svorio jëga, kai ðis neturëjo atsparos kojoms, uþguldavo apatinius stuburo slankstelius. Kiek laiko reikëjo, kad taip „nusidëvëtø“ slanksteliai? Tiksliai niekas nepasakys, nes tai labai individualu, taèiau, pasak R. Jankausko, reikëtø, kad raitelis sistemingai bent jau 5 metus nenuliptø nuo þirgo. Ðie faktai verèia manyti, kad treèiame kape buvo palaidotas profesionalus karys, kuris priklausë kariniam elitui. Ðá ásitikinimà papildo kape buvæs iðtisas kario ir raitelio reikmenø rinkinys – net 22 vario lydinio ir geleþies radiniai. Tarp jø kovos kirvis, ietigalis ir kovos peilis su puoðnia perpete, trinariai þàslai su stambiomis vario lydinio grandinëmis, vario lydinio spurgeliais papuoðtos odinës kamanos su skirstikliais bei dekoratyviniais pusmënulio ir trapecijos formos pakabuèiais. Chronologinë schema rodo datavimo vingius ir galutinæ iðvadà – Vëluikiø raitelio kapà reikia skirti V a. pirmajai pusei ar jo viduriui.
2 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo ákapës: 1 – perpetës plokðtelës su dekoro elementais (þalvarinës lazdelës), 2 – perpetës odiniø dirþø sujungimas, 3 – tûtelë (galimas dalykas, kad tai odinio dirþo uþbaigimas), 4 – perpetës dirþo sagtis (vario lydinys), 5 – 1 grupës lankinë þieduotoji segë, 6 – 2 grupës lankinë þieduotoji segë, 7 – storëjanèiais galais apyrankë, 8 – juostinë 7 grupës apyrankë, 9 – perpetës ir kamanø dirþø puoðos elementai – kniedës, 10 – trinariai þàslai, 11 – 13 – ávijiniai þiedai, 14 – IG tipo ietigalis, 15 – lanko pavidalo ámovinis kovos kirvis, 16 – kovos peilis, 17 – þirgo kamanø skirstiklis su pakabuèiu, 18 – 20 – kamanø dirþø skirstikliai, 21 – kamanø papuoðalas – pusmënulio formos pakabutis, 22, 23 – þàslø grandinës su skirstikliais (vario lydinys), 24 – geleþinë kamanø sagtis (dail. L. Leðèinskaitë, V. Abramausko nuotraukos)

4 pav. Karinio elito kapai Lietuvos teritorijoje (pagal E. Jovaiðà)

3 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo ákapiø chronologinë schema: 1 – lankinë þieduotoji segë (1 grupë), 2 – lankinë þieduotoji segë (2 grupë), 3 – juostinë pusapvalio pjûvio apyrankë (7 grupë), 4 – storëjanèiais galais apyrankë, 5 – ávijiniai þiedai, 6 – ávijinis þiedas su iðplatinta priekine dalimi, 7 – lanko pavidalo kirvis, 8 – IG tipo ietigalis, 9 – kovos peilis

Karinio elito kapai Rytø Baltijos regione þinomi jau nuo II a. vidurio. Ankstyviausieji rasti Semboje, Priegliaus deðiniajame krante, prûsø kapinynuose. IV a. antràja puse ir VI a. pradþia datuojami karinio elito kapai yra iðtirti Ðvaicarijos pilkapyne (Suvalkø apskritis, Lenkijos Respublika), Krikðtonyse (Lazdijø r.), Reketëje (Kretingos r.), Taurapilyje (Utenos r.), Plinkaigalyje (Këdainiø r.), Þviliø kapinyne, Vidgiriuose, Barzûnuose ir Vëluikiuose (Tauragës r.), Paprûdþiø kapinyne (Kelmës r.), Verðvuose ir Marvelëje (Kauno m.). Ið minëtøjø karinio elito kapø artimiausi Vëluikiø radiniams yra Laimos Vaitkunskienës iðtirto 47-to kario raitelio kapo ið ÞviMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

11

liø kapinyno medþiaga. Raitelio aprangos reikmenis – pentinus, kamanas, perpetæ – ir visà papuoðalø kompleksà Laima Vaitkunskienë datuoja IV a. viduriu, taèiau yra tokiu datavimu abejojanèiø. Vëluikiuose nerasta pentinø, skydo, geriamojo rago, taèiau likusioji medþiaga yra artima. Ypaè jà suartina kamanoms papuoðti skirtas pusmënulio formos pakabutis, ankstyvo tipo apyrankë storëjanèiais galais. Matyt, gali bûti teisus V. Ðimënas datuodamas Þviliø kapà V a. viduriu. Etninës istorijos tyrimai reikalauja pasakyti savo nuomonæ, kuriam etnosui ir jo daliai (kultûrai, genèiai) reikia skirti iðtirtuosius kapus. Tad pirmiausia apie vyriðkàjà radiniø dalá, kuri priklauso kariø sluoksniui. Þinia, atsiras istorikø ir archeologø, kurie tvirtins, kad profesionalus kariø sluoksnis atsiranda daug vëliau. Savo nuomonæ ðiuo klausimu jau ne kartà esu iðdëstæs specialiojoje literatûroje. Prisimenant Taurapilio tyrinëjimus, galima bûtø A. Tautavièiaus þodþiais pasakyti, kad radome kariaunos vado (5 pav.) kapà. Aiðkinantis kapø datavimo klausimus tapo aiðku, kad ginklai – IVB ir IG tipø ietigaliai, lanko formos kirvis, kovos peiliai – yra vakarø baltø kraðtams bûdingi radiniai, o kovos peiliø dirþø-perpeèiø rasta netoliese esanèio Ðaukënø kapinyno III a. pirmos pusës vyrø kapuose. Taip pat vakarø baltø kraðtams bûdingi ir visi Vëluikiuose rastieji papuoðalai, o ávijø tradicija atveda net á þalvario amþiaus laikus siekianèias iðtakas. Tad ðá syká ,,multietniniø“ bendruomeniø ieðkotojams nëra jokiø galimybiø, prisidengiant atsiveþtiniu ginklu ar papuoðalu, paversti palaidotàjá keliaujanèios germanø, atsirandanèiø slavø ar kitokiø etnosø bendruomenës nariu. Nëra jokiø abejoniø, jog èia buvo palaidotas vakarø baltø karys, priklausæs Nemuno þemupio kultûros finaliniame etape gimusiai ir Anèios pakrantëse ásikûrusiai ðiauriniø skalviø bendruomenei. Kita vertus, ðie vakarø baltø vyrai patys, matyt, buvo keliaujantys ir kovojantys kariai. Apie tai kalba fiziniai vyro griauèiø ið treèiojo kapo tyrimai. Jie átikinamai parodë, kad vyras ið treèiojo kapo buvo raitelis. Kokiais keliais já gyvenimas vedë, kokius mûðius ðis karys regëjo, sunku apsakyti. Maþai turime raðytiniø ðaltiniø. Bet VI a. istorikas Jordanas teigia, kad Hermanariko ákurta didþiulë valstybë 351–376 m. siekë nuo Baltijos iki Juodosios jûros ir kad á tà trumpalaiká tautø junginá greta germanø ir kitø tautø jis ájungë ir aisèius. Visas ðaltinio tekstas skamba ðitaip: „Jis [Hermanarikas] savo sumanumu ir narsa pavergë aisèiø tautà, gyvenanèià prie labai ilgos Germanø Okeano pakrantës, taip pat kaip savo nuosavybæ valdë visas

5 pav. Ginklø ir papuoðalø neðiosena pagal Vëluikiø 3 kapo medþiagà (dail. L. Leðèinskaitë)

6 pav. Karo þirgo kamanø rekonstrukcija pagal Vëluikiø 3 kapo medþiagà (dail. L. Leðèinskaitë)

skitø ir germanø gentis“. Sunku ásivaizduoti, jog, átraukus teritoriðkai stambø ir kultûringà etnosà, bûtø galima iðsiversti be jø atstovø, bent jau tø, kurie liudytø patá faktà. Ðiaip ar taip, taèiau nëra jokiø trukdymø Jordano teiginiø ðviesoje teigti, kad aisèiai kaip ir jø kariai tiesiogiai dalyvavo IV a. pabaigos ir V a. ávykiuose. Baltø kariai turëjo visà reikiamà árangà

tolimoms kelionëms þirgais. Nëra jokio pamato manyti, kad tai atsitiko tik kalbamuoju laikotarpiu. Ðie ágûdþiai ir galimybës buvo suformuotos jau „Gintaro kelio“ metu naujosios eros pradþioje, kai buvo suformuotas pagrindinis kario raitelio arsenalas – kamanos, þàslai, balnas arba bent gûnia ir pentinai su raiteliui áprastais ginklais.

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Socialiniai partneriai: naujos ir iððûkiai
Atkelta ið 7 p. ,,Bendradarbiaujama organizuojant mokslinius renginius bei dalyvaujant juose. 2009 m. Vilniuje vyko jau septintus metus vis kitoje šalyje organizuojamas mokslinis renginys – tarptautinë akademija „Socialinis darbas ir visuomenë“,– pasakojo ir Bylefeldo universiteto doktorantë. Pastarasis renginys kiekvienais metais iðlaiko tradiciðkumà – vyksta jaunøjø tyrëjø konferencija ir plenarinë konferencija. Jaunøjø tyrëjø konferencijoje doktorantai pristato savo tyrimus ir sulaukia vertingø patarimø ið patyrusiø, ávairiose ðalyse dirbanèiø mokslo ekspertø ir srities profesionalø, ásitraukia á jaunøjø tyrëjø diskusijas, uþmezga ryðius su kitø ðaliø mokslo institucijø jaunaisiais tyrëjais. Tuo tarpu plenarinës konferencijos metu akademinës bendruomenës nariai bei socioedukacinio darbo profesionalai analizuoja ávairius teorinius ir praktinius socialinës gerovës klausimus. Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos institutas ðiemet taip pat inicijavo du naujus bendradarbiavimo projektus su Norvegijos partneriais, siekdamas sudaryti sàlygas tobulinti socialinës srities profesionalø þinias ir gebëjimus bei ugdyti naujus ágûdþius. VPU SKI direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Briedis vadovauja pagal Norvegijos finansiná mechanizmà 2010-aisiais ágyvendinimo projektui „Socialinës srities profesionalø gebëjimø stiprinimas“. Projekto, kuris átraukia VPU SKI ilgameèius partnerius – laikinus vaikø globos namus „Atsigræþk á vaikus“ bei Norvegijos fondà „Atsigræþk“, metu ketinama parengti 4 kompleksinius modulius bei sudaryti galimybes 150 esamø ar bûsimø socialinës srities profesionalø stiprinti gebëjimus. Anot M.Briedþio, ávairûs tyrimai, kuriuose analizuojamas uþimtumas, socialinës problemos bei socialinës áterpties skatinimo bûdai, atskleidþia, jog Lietuvoje daugëja þmoniø, atsidûrusiø socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinèiø

galimybës

savarankiðkai naudotis minimaliais visuomenës teikiamais iðtekliais bei pasirinkimo galimybëmis. Jo teigimu, ðiuolaikinës visuomenës raidos globalizacijos tendencijos: þiniø visuomenës kûrimas, þmogiðkøjø iðtekliø migracija ir kitos socioekonominës problemos, atkreipia dëmesá á nuolatiná socialinës srities profesionalø, daþnai dar vadinamø sëkmingo gyvenimo scenarijaus vadybininkais, gebëjimø ugdymà. Mindaugas Briedis taip pat tvirtino, jog pagrindinis projekto tikslas yra stiprinti socialinës srities profesionalø gebëjimus naudojantis naujø modeliø parengimo ir pritaikymo mokymosi visà gyvenimà sistemai geràja Norvegø socialinës srities praktikø patirtimi. VPU Socialinës komunikacijos instituto socialinës pedagogikos vedëja profesorë Irena Zaleskienë vadovauja pagal Norvegijos finansiná mechanizmà 2010-aisiais vykdomam projektui ,,Norvegijos ðvietimo ástaigos patirties perdavimas vartotojø pilietiðkumo ðvietimo srityje“. Projektas, orientuotas á Lietuvoje gyvenanèio jaunimo vartotojø pilietiðkumo kompetencijø trûkumà, átraukia 80 mokyklø pedagogø ir universiteto dëstytojus. Projektu siekiama perimti Norvegijos Karalystës Hedmark University College geràjà patirtá ir laimëjimus vykdant mokytojø ðvietimà vartotojø pilietiðkumo kompetencijø ugdymo srityje bei sudaryti sàlygas joms panaudoti. Tyrimø srityje, anot G.Kvieskienës, labai svarbus narkomanijos prevencijos Europos Komisijos programos „Narkomanijos prevencija ir informavimas“ projektas „Vaikø, piktnaudþiaujanèiø psichotropinëmis medþiagomis, reabilitacijos ir reintegracijos programos parengimas“. Ðiuo projektu siekiama sudaryti efektyvias sàlygas vaikams, priklausantiems nuo psichoaktyviøjø medþiagø, reabilituotis ir integruotis á visuomenæ.

Narkomanijos prevencija: Vokietijos patirtis
Siekiant efektyviau vykdyti narkomanijos prevencijà, vienas didþiausiø ðalyje socialiniø pedagogø rengëjø – Vilniaus

pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos institutas kartu su partneriais ið Vokietijos ir Latvijos atliko galimybiø studijà bei surengë gerosios patirties narkomanijos prevencijos srityje mainus. Ðios veiklos vykdomos ágyvendinant Europos Komisijos specifinës programos „Narkomanijos prevencija ir informavimas“ projektà „Vaikø, piktnaudþiaujanèiø psichotropinëmis medþiagomis, reabilitacijos ir reintegracijos programos parengimas“. Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos instituto doktorantës bei minëto projekto koordinatorë Renata Katinaitë teigë, kad ðiemet sausá vykdyti gerosios patirties narkomanijos prevencijos srityje mainai, átraukiantys keturis VPU SKI atstovus, sudarë galimybæ aplankyti ávairias konsultavimo ir priklausomybës ligø institucijas Vokietijoje ir geriau susipaþinti su vaikams ir suaugusiems, piktnaudþiaujantiems psichotropinëmis medþiagomis, teikiamais socialinës-psichologinës pagalbos modeliais. „Prevencinë sistema Vokietijoje veikia ugdant gyvenimo ir socialinius ágûdþius nuo pat ikimokyklinio amþiaus. Svarbu, jog uþsienyje yra gera materialinë bazë, darnûs kolektyvai, institucijø tinklai, kuriuos vienija bendra idëja“,– tikino VPU SKI lektorë Þivilë Barkauskaitë-Lukðienë. Projekto partneris – Vokietijos Heidelbergo pedagoginio universiteto profesorius Gerd-Bodo von Carlsburgas teigë, kad vaikø ir jaunimo piktnaudþiavimas alkoholiu ir psichotropinëmis medþiagomis Vokietijoje vis labiau plinta: 2008-aisiais apie 25,7 tûkst. 10–19 metø vaikø ir jaunimo dël piktnaudþiavimo psichotropinëmis medþiagomis buvo gydyti stacionariai. Svarbu paþymëti, kad 10–14 metø amþiaus vaikø gydymas ligoninëse iðaugo beveik dvigubai nuo 2000 metø. Profesoriaus teigimu, Vokietijos Baden-Wiurttembergo þemëje konsultavimo ir priklausomybës ligø institucijose vyrauja dvi skirtingos galimybës: ambulatorinës paslaugos ir gydytojo prieþiûroje teikiamos stacionarios paslaugos dienos ar stacionariose klinikose. „Svarbu, jog Vokietijoje yra átraukiami ne tik reikiami specialistai ir profesionalai, kartu dirbama ir su klientø ðeimomis, jø artimaisiais“, – sakë VPU SKI dëstytoja Angelë Tamulevièiûtë. Anot jos, uþsienio patirtis yra svarbi Lietuvos prevencinëms programoms ir visai socialinei sistemai: yra daugybë pavyzdþiø, kuriuos galëtume pritaikyti Lietuvos gerovës plëtrai.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

13

Lietuvos kariuomenës kolonos Vilniaus prieigose 1939 m. spalio 28 d.

Kità dienà po Lietuvos kariuomenës áþengimo á sostinæ buvo laikomos Ðv. Miðios Auðros Vartø koplyèioje

XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje svarbiausias atgimstanèios lietuviø tautos tikslas buvo sukurti tautinæ valstybæ su sostine Vilniuje. Taèiau Vilniaus priklausomybæ Lietuvai labai komplikavo demografinis veiksnys: paèiame mieste lietuviø kaip ir nebuvo, o riba tarp lietuviðkai ir slaviðkai (lenkiðkai, rusiðkai, „po prostemu“) kalbanèiø gyventojø, kaip ilgaamþës polonizacijos rezultatas, jau ëjo á vakarus nuo Vilniaus ir Trakø.
1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojø suraðymo duomenimis, Vilnius turëjo 154, 5 tûkst. gyventojø, kurie pagal gimtàjà kalbà skirstësi: 40 proc. – þydai, 31 proc. – lenkai, 20 proc. – rusai, 4,2 proc. – baltarusiai ir tik 2,1 proc. (3,2 tûkst.) buvo lietuviai. Ið 1,9 tûkst. savaveiksmiø (turinèiø uþsiëmimà) lietuviø 361 tarnavo Rusijos kariuomenëje, 41 dirbo valdþios ástaigose ir policijoje, 10 buvo dvasininkai, 32 dirbo ðvietimo ir auklëjimo srityje, 6 – mokslo, literatûros bei meno ástaigose, 24 – sveikatos apsaugos sistemoje, 289 dirbo pramonëje bei amatuose, 77 – transporte ir ryðiuose, 2 – kredito, 90 – prekybos bei visuomeninio maitinimo ámonëse, o daugiausia – net 784 (41 proc. visø) buvo padieniai darbininkai, tarnai ir tarnaitës. Tokia Vilniaus gyventojø tautinë sudëtis ið esmë nepasikeitë ir XX a. pradþioje. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje lietuviø buvo kur kas maþiau negu Rygoje (tarp 482 tûkst. rygieèiø lietuviai sudarë 6,9 proc.), Peterburge ir Èikagoje. Vytautas Merkys iðaiðkino, kad Vilniuje daugiausia buvo plëtojamos pramonës ðakos, reikalavusios tam tikros darbo kvalifikacijos (trikotaþo, siuvimo, baldø gamybos, maisto). Jos neturëjæ lietuviai kaimieèiai ieðkojo darbo Ðiaurës Amerikoje ir Rusijos imperijos miestuose, o á Vilniø plûdo Rytø Lietuvos ir Vakarø Baltarusijos amatininkai, ypaè þydai. Nepaisant to, XX a. pradþioje Vilnius tapo svarbiausiu lietuviø kultûrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo centru. Jame telkësi negausi tuometinë lietuviø inteligentija: Petras, Jonas ir Antanas Vileiðiai, Felicija ir Jonas Bortkevièiai, Povilas Viðinskis, Andrius Domaðevièius, Antanas Smetona (nuo 1902 m.), Jonas Basanavièius (nuo 1905 m.), kun. J. Tumas-Vaiþgantas ir kiti. Kurá laikà Vilniuje gyveno Mikalojus Konstantinas Èiurlionis ir Jonas Jablonskis. 1905 m. gruodþio 4–5 d. èia ávyko pirmasis lietuviø tautos atstovø suvaþiavimas (Didysis Vilniaus seimas), o 1917 m. rugsëjá posëdþiavo Lietuvos konferencija, iðrinkusi Lietuvos tarybà, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbë Lietuvos nepriklausomybæ. Vilniuje pradëtos kurti Lietuvos valstybinës valdþios ástaigos, sudaryta pirmoji vyriausybë. Taèiau 1920 m. spalá Vilniø uþgrobus Lenkijos kariuomenei, istorinë ðalies sostinë 19 metø buvo atskirta nuo Lietuvos. Tarpukario Lietuva – vienintelë pasaulio valstybë, kurios sostinë buvo uþ ðalies ribø. Nesuprasime Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus gyvenimo, jos uþsienio politikos, jeigu ignoruosime faktà, kad svarbiausias lietuviø tautos tikslas buvo atgauti Vilniø. Visose Lietuvos Konstitucijose (taip pat ir 1938 m.) buvo straipsnis, kad LR sostinë yra Vilnius (Kaunas – laikinoji sostinë). Nuo 1923–1925 m. veikë masiðkiausia ðalyje Vilniui vaduoti sàjunga (VVS), turëjusi 30 tûkst. tikrøjø nariø ir 600 tûkst. nariø rëmëjø, leidusi þurnalà „Mûsø Vilnius“ ir finansiðkai rëmusi Vilnijos lietuviø veiklà. VVS ðûkiai – „O, Vilniaus nepamirðk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ tapo tautos ir visos ðalies visuomenës ðûkiais. Spalio 9-àjà – Vilniaus gedulo dienà – vidurdiená minutei buvo nutraukiamas darbas visose ámonëse ir ástaigose, sustabdomos transporto priemonës, apmirdavo visas gyvenimas. Vilnius buvo uþvaldæs plaèiausiø gyventojø sluoksniø, visos tautos sàmonæ. Didysis tautos atgimimo dainius Maironis ðaukë: Prakeiktas amþiø amþiais To lietuvio vardas, Kurs Vilniaus kada nors iðsiþadët iðdrástø!

1939 METAI: MÛSØ!
Prof. Liudas TRUSKA

Vilnius lietuviams tas pats, kas vengrams – Transilvanija, ar serbams – Kosovas. Taèiau pasaulis buvo kurèias. Visos valstybës, taip pat tarptautinës organizacijos – Tautø Sàjunga, Ambasadoriø Konferencija – pripaþino Vilniø Lenkijai. Lietuvos bandymai ið naujo kelti Vilniaus klausimà Tautø Sàjungoje këlë Vakarø valstybëms alergijà ir net pyktá. Nusivylus Vakarø valstybëmis, kurios lietuviø ir lenkø konflikte rëmë Varðuvà, A. Smetonos ir kitø lietuviø politikø þvilgsnis nukrypo á Rusijà, valstybæ, kuriai iki Pirmojo pasaulinio karo priklausë ginèijama teritorija ir kuri vienintelë rëmë Lietuvà jos kovoje uþ Vilniø. Vilniaus priklausymas Lietuvai buvo áraðytas á 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos–Tarybø Rusijos taikos sutartá, taip pat á 1926 m. tarp abiejø valstybiø pasiraðytà Nepuolimo sutartá. 1923 m. balandþio 5 d. Maskva protestavo prieð Tautø Sàjungos ir Ambasadoriø Konferencijos nutarimus priskirti Vilniø ir jo kraðtà Lenkijai. Kodël „socializmo ðalis“ rëmë „burþuazinæ“ Lietuvà? Politikoje, kaip þinome, nëra nei simpatijø, nei antipatijø, o tik intere-

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

sybinës ástaigos ið Kauno á Vilniø nebuvo keliamos. A. Smetonà kamavo bloga nuojauta, todël jis nesiskubino aplankyti jo numylëtàjá miestà. Tik 1940 m. birþelio 5 d. laikraðèiai praneðë, kad Respublikos Prezidentas birþelio 23-iàjà vieðës sostinëje. Deja, nespëjo. Lietuvos TSR vadovybë perkëlë á Vilniø kelias antraeiles ministerijas, taèiau svarbiausios respublikinës valdþios ástaigos – LKP Centro Komitetas, Liaudies KoIðkilmingas Lietuvos kariuomenës sutikimas Katedros aikðtëje 1939 m. spalio 28 d.

Beje, kaimieèiams keltis gyventi á Vilniø draudë Lietuvos partizanai. 1945 m. birþelio 11 d. einàs komunalinio ûkio liaudies komisaro pareigas Astafjevas praneðë LKT pirmininkui M. Gedvilui: Birþø apskrityje á surinkimo punktà neatvyko në vienas mobilizuojamas asmuo. Vieni iðëjo á miðkus, o kiti gavo partizanø (originale „banditø“) áspëjimus, kad jeigu jie iðvyks á Vilniø, bus iðþudytos jø ðeimos. Dviejø Joniðkëlio valsèiaus apylinkiø pirmininkai,

Vilniaus gyventojø tautinë sudëtis 1931–2001 m.
Tautybë Lietuviai Lenkai Rusai Baltarusiai Ukrainieèiai Þydai Kiti Iš viso
1

VILNIUS –
sai. Pagrindinë ir, matyt, vienintelë Maskvos paramos Lietuvos Respublikai prieþastis – jos suinteresuotumas, kad nebûtø sudarytas antisovietinis Lenkijos vadovaujamas Rytø Europos valstybiø blokas. Lietuva ið principo nestojo á jokias sàjungas, organizacijas (iðskyrus Tautø Sàjungà), kuriose dalyvavo Lenkija. 1939 m. rugpjûèio 23 d. Maskvoje TSRS ir Vokietijos pasiraðytos Nepuolimo sutarties slaptuosiuose protokoluose abi valstybës pripaþino Lietuvos interesus Vilniaus kraðte. Ar galime ið to daryti iðvadà, kad lietuviai uþ Vilniaus atgavimà turi bûti dëkingi Molotovo – Ribentropo paktui? Ne, nes 1939 m. rugpjûèio 23 d. dokumentuose buvo pakartota tik tai, dël ko Lietuva susitarë su Maskva jau prieð 19 metø. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasiraðyta sutartimi Lietuva atgavo iðsvajotàjá Vilniø ir vakarinæ 1920 m. Taikos sutartimi Lietuvai pripaþinto Vilniaus kraðto dalá, taèiau dþiaugsmà slopino netikrumas ir baimë dël Lietuvos ateities: sutartis ribojo Lietuvos suverenitetà, ðalyje buvo dislokuotos Raudonosios armijos águlos (beveik 20 tûkst. raudonarmieèiø). Prosovietinë Pirmosios Lietuvos Respublikos uþsienio politika nebuvo istorinë klaida, nes tauta pasiekë savo didájá tikslà – atgavo Vilniø. Sovietinæ 1940 m. okupacijà ir aneksijà nulëmë geopolitinis faktorius – Molotovo–Ribentropo paktas. Vienokià ar kitokià politikà vykdydama (tarkim, labiau provakarietiðkà ir antisovietinæ, atsisakydama Vilniaus ir draugaudama, kaip Latvija bei Estija, su Lenkija), su Vilniumi ar be jo (nuo XX a. pradþios á Vilniø pretendavo ir baltarusiai. 1939 m. spalio 19 d. RA uþëmus Vilniø, Minsko radijas praneðë, kad iðvaduotas baltarusiø miestas), Lietuva 1940 m. vis tiek bûtø tapusi TSRS respublika. Nepriklausomai Lietuvai Vilnius priklausë beveik 8 mënesius. Taèiau vyriau-

1931 12 09 1944 m. ruduo1 1959 01 15 Tûkst. % Tûkst. % Tûkst. % 1,6 0,8 8,0 7,5 79,4 33,6 128,6 65,9 85,0 79,7 47,2 20,0 7,4 3,8 8,9 8,4 69,4 29,5 1,7 0,9 2,1 2,0 14,7 6,5 0,5 0,4 6,6 2,8 54,6 28,0 1,7 1,6 16,3 7,0 1,2 0,6 0,4 0,4 2,5 0,6 195,1 100,0 106,6 100,0 236,1 100,0

1989 01 2001 01 Tûkst. % Tûkst. % 291,5 50,5 331,4 57,5 108,2 18,8 108,9 18,9 116,6 20,2 80,7 14,0 30,3 5,3 23,6 4,1 11,5 2,0 7,5 1,3 9,1 1,6 2,9 0,5 9,5 1,6 21,1 3,7 576,7 100,0 576,1 100,0

Duomenys ne visi. Dalis vilnieèiø dar nebuvo gráþæ ið kaimø, á kuriuos iðvyko artëjant frontui. 1944 m. pabaigoje Vilniuje buvo per 120 tûkst. gyventojø.

misarø Taryba, kitos svarbiausios respublikinës valdþios ástaigos pasiliko Kaune. 1941 m. vasarà Lietuvos Laikinoji vyriausybë, taip pat Lietuvos generalinës srities komisaras A. Rentelnas ir lietuviø generaliniai tarëjai („ministrai“) taip pat rezidavo Kaune. Taigi Kaunas iðsaugojo Lietuvos sostinës de facto statusà net iki 1944 m. vasaros. 1944 m. liepos 13 d. Raudonajai armijai uþëmus Vilniø, ið Maskvos gráþtanèios Lietuvos TSR valdþios ástaigos – LKP CK, Liaudies Komisarø Taryba, Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas ir kt. – á Kaunà jau nesikraustë, o ásikûrë Vilniuje. Karo ir pirmaisiais pokario metais Vilniuje vykæ demografiniai kataklizmai ið esmës pakeitë tautinæ sostinës gyventojø sudëtá. Hitleriniai okupantai sunaikino beveik visus þydus, o nuo 1945 m. pavasario prasidëjo Lenkijos pilietybæ turëjusiø gyventojø evakuacija. Lenkijos valdþios þiniomis, 1945–1947 m. atvyko 107,6 tûkst. vilnieèiø: 96,1 tûkst. lenkø, 10,5 tûkst. þydø ir 1 tûkst. kitø tautybiø asmenø. Trûkstant darbo jëgos, LKP (b) CK ir LKT 1945 m. vasario 23 d. priëmë nutarimà dël Vilniaus miesto apgyvendinimo, mobilizacijos tvarka perkeliant á já 20 tûkst. darbingo amþiaus respublikos gyventojø. Tø paèiø metø balandþio 26 d. buvo priimtas kitas vyriausybinis nutarimas, gerokai sumaþinæs miestuose ir apskrityse mobilizuotinø asmenø skaièiø. Taèiau abu nutarimai visiðkai þlugo, nes dël daugelio prieþasèiø respublikos gyventojai mobilizacijos vengë. Lietuviams Vilniuje buvo svetima aplinka, trûko maisto produktø, baugino labai bloga kriminogeninë bûklë.

áteikæ gyventojams mobilizacinius ðaukimus, buvo nuþudyti, kitø apylinkiø pirmininkai bijojo áteikti ðaukimus. Partizanus suprasti nesunku: laikydami save vienintele teisëta valdþia, jie reikalavo, kad gyventojai nevykdytø tarybø valdþios ásakymø, kad ir kokie jie bûtø. Planà mobilizacine tvarka apgyvendinti Vilniø galutinai suþlugdë respublikos prokuroras Baliasnikovas, 1945 m. rudená viename LKP (b) CK biuro posëdþiø pareiðkæs, kad karas jau baigësi ir mobilizacijos keliu telkti darbo jëgà jau negalima. Iðtuðtëjusio Vilniaus apgyvendinimas vyko stichiðkai ir ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Rusijos bei kitø sovietiniø respublikø gyventojais. Kaip rodo lentelëje pateikti duomenys, 1959 m. pradþioje Vilnius jau turëjo daugiau gyventojø nei prieð karà. Treèdalis jø buvo lietuviai. „Vilnius – èia vyksta lemtingasis lietuviø mûðis: bûti ar nebûti, – 1963 m. savo dienoraðtyje raðë literatûros kritikas ir vertëjas Valys Drazdauskas. – Jeigu pavyks, kad ðiame mieste po 10–15 metø gyvens 51 procentas lietuviø, kova bus laimëta. Að tikiu, kad ji bus laimëta“. Kaip rodo lentelë, sovietmeèio pabaigoje lietuviai sudarë 50, 5 proc. vilnieèiø. Per pirmàjá atkurtos Lietuvos deðimtmetá, repatrijavus nemaþai daliai rusø ir baltarusiø tautybiø vilnieèiø, lietuviø skaièius sostinëje iðaugo ir absoliuèiai, ir santykinai. Manytina, jog 2011 m. pradþioje ávyksiantis gyventojø suraðymas parodys, kad lietuviai jau sudaro du treèdalius visø miesto gyventojø. Niekada Lietuvos sostinë, net Gedimino laikais, nebuvo tokia lietuviðka.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

15

Skamba kanklës paauksuotos
2010 m. Vilniaus knygø mugëje pristatyta doc. dr. Vidos Tarnauskaitës-Palubinskienës monografija ,,Kanklës lietuviø etninëje kultûroje”. Pirmàjà

Pa l y d i n t Ta r p t a u t i n i u s a s t ro n o m i j o s m e t u s
Nuskaidrëjus vakarop pavasariðkai padangei, o mënuliui tik augant á pilnatá arba gerokai apdilus, naktá dar ryðkiai þëri þvaigþdës. Galima áþvelgti ir nusidriekusià dangaus skliauto viduriu netaisyklingø apybrëþø balzganà juostà – Paukðèiø Takà. Koks jis áspûdingas gilià naktá toli nuo miesto ðviesø, kaimo tylumoje!
Paukðèiø Takas – tai mûsø Galaktikos projekcija á dangaus sferà. Galaktika – milþiniðkas 250 milijardø þvaigþdþiø besisukantis diskas, struktûriðkai sudarytas ið spiraliniø vijø su sferiniu branduoliu. Pirmasis þvaigþdes Paukðèiø Take pamatë teleskopo iðradëjas Galileo Galilëjus ir 1610 m. paskelbë knygelëje „Siderius nuncius“ (lot. Þvaigþdþiø pasiuntinys). Mûsø Saulë su planetomis prigludusi vienoje ið vijø, arèiau pakraðèio, nuo centro nutolusi per 28 000 ðviesmeèiø. Galaktikos skersmuo – apie100 000 ðviesmeèiø. Galaktikos kilmë, raida ir daugelis jos struktûriniø ypatybiø dar nëra mokslo nuodugniai iðtyrinëtos. Tai ir Lietuvos astronomø tyrinëjimø objektas. Apie mokslines Galaktikos problemas profesorius Vytautas Straiþys yra paraðæs knygà „Paukðèiø Takas“. Taèiau ne tik astronomams, bet ir kiekvienam màstanèiam þmogui artimi garsiojo Karaliauèiaus filosofo Imanuelio Kanto giliaminèiai þodþiai: „Du dalykai nepaliauja mane stebinti: þvaigþdëtas dangus virð galvos ir moralës dësnis þmoguje...“ Lietuviø etnokosmologinëse sakmëse teigiama, kad Paukðèiø Takas skrajûnams parodàs kelià á dausas. Pavasará gráþdami juo á gimtinæ paukðèiai parneða pasiilgtàjà ðilumà ir augmenijos suveðëjimà. Iðties Tako kryptis vakarais maþdaug atitinka þàsø ir gerviø virtiniø pavasarinius bei rudeninius kelius, tad jis vadintas ir Þàsø, ir Gerviø Taku. Dausos mitinëje vaizduotëje – tai amþinosios vasaros Dievo sodas. Dausose Dievas priglobia po mirties þmoniø sielas, þinoma, jei ðie laikësi jo duotøjø teisingumo, gailestingumo, meilës artimam priesakø. Þuvusiø kovose lietuviø ir kitø baltø genèiø þmoniø vëlës, manyta, taip pat patekdavusios á dausas; ir tuo paèiu þvaigþdþiø keliu, kuriuo skrenda paukðèiai. Todël senovëje Paukðèiø Takas galëjo bûti dar ir Vëliø keliu vadinamas. Pasak archajiðkøjø tikëjimø, gyvøjø darbuose ir þygiuose dalyvauja ir miræ gentainiai. Netgi þodis „vëliava“ kariø pulko reikðme siejamas su vëlëmis. Ádomu paþymëti, kad ðalia Paukðèiø Tako galima rasti ávardytus kaip þvaigþdynus daugelá populiariøjø Uþgavëniø personaþø ar panaðiø á juos – Gervæ, Gandrà, Meðkà, Þirgà ir kitus. Galimas dalykas, kad tai labai tolimø laikø toteminiø protëviø ávaizdþiai. O Uþgavëniø ðventë mitinëje sàmonëje kadaise buvo suvokiama kaip bendravimas su protëviø vëlëmis, ateinanèioms ið dausø. Protëviø vëlës aplanko þmones per ðventæ, primindamos greitai ateisiant pavasará su vi-

legendos apie

Prof. Libertas KLIMKA
sais jo dþiaugsmais ir darbø rûpestëliais. Ir ateina ne nugàsdinti, bet padëti þmonëms rasti santarvæ su gamtos stichijomis, áveikti kokias nors besikaupianèias negeroves bendruomenëje. Ði hipotezë tik dar kartà patvirtintø mûsø paproèiø archajiðkumà. Paukðèiø Tako ávaizdis tautodailëje – Pasaulio Medis, pasaulërëdos modelio aðis. Juk jis laiko dangaus skliautà! Trys Medþio dalys – ðaknys, kamienas, virðûnë – struktûrizuoja archajiðkàjá modelá vertikaliai. O horizontaliosios jo projekcijos – tai kraðtinës kryptys á saulës tekà ir laidà metø rate. Ið to modelio yra kilæ mûsø tautodailës ornamentai. Daugelis etnografiniø daiktø puoðiami medþio atvaizdu. Gal todël ir senieji antkapiniai paminklai, vadinamieji krikðtai (jø ilgiausiai iðliko Pajûrio þvejø kapinaitëse), turëjo medþio pavidalà? Tai gali bûti susijæ su liaudiðkais tikëjimais, kad vëlë iðkeliaujanti á dausas medþiu. Tad mûsø tautos senojoje pasaulëþiûroje ir mitologijoje Paukðèiø Tako ávaizdþiui tenka ypatinga vieta. O kas pasakojama apie Paukðèiø Takà kitose tautose? Bene visi tie mitai ir legendos turi laiko atspalvá, yra susijæ su kalendoriumi. Paukðèiø Taku þvaigþdþiø juostà taip pat kaip lietuviai vadina estai, suomiai, Kolos pusiasalio senieji gyventojai saamiai. O altajieèiai sako, kad tai – „Laukiniø þàsø kelias“. Astronomø þvaigþdëlapiuose skliautu nusidriekianti ðviesioji juosta ávardyta Pieno Keliu. Pasak graikø mito, kûdikëlis Heraklis, kuriam uþaugusiam bus lemta atlikti didþius þygdarbius, ákando savo þindyvei á krûtá. Ir iðtryðkæs pienas nutekëjo per visà dangø. Graikiðkai „pieniðkas“ yra „galaktikos“; ið èia ir galaktikos – þvaigþdþiø bei tarpþvaigþdinës medþiagos sistemos, sujungtos gravitacine trauka, pavadi-

Pirma ið kairës – Vida Tarnauskaitë-Palubinskienë KMEI Muzikos katedros monografijà puikiai ávertino etnologijos profesoriai Stasys Skrodenis (VPU), Romualdas Apanavièius (VDU), Alfonsas Motuzas (VDU). KANKLËSE nagrinëjamos tradicinës, modifikuotos ir citros pavyzdþio kanklës, jø tipai, konstrukcijos, paplitimas, ávairûs grojimo bûdai, derinimai, garsynai, repertuaras, kanklininkø asmenybës, kankliø vieta bei jø tradicijø kaita lietuviø etninëje kultûroje XIX a. II pus. – XXI a. pr.

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Mitai ir Paukðèiø Takà
nimas. Graikai perdëm vertino savo herojø þygius, prilygindami dievø darbams, áamþindami danguje tarp þvaigþdþiø. Jakutai mano, kad tai gimdymo deivës pienas, kuriuo maitinasi á amþinybæ iðkeliaujanèios vëlës. Ðis pavadinimas þinomas ir Baltijos pakrantëje, mûsø kaimynuose: latviai juostà vadina „Piena Celð“. Taèiau ir Pieno Keliu skrenda „paukðèiai“; tai ryðkiausi þvaigþdynai – Gulbë (Cygnus) ir Erelis (Aquila). Kaþkokiu paukðèiu, tik trumpasparniu, ga-

lëjo bûti ávardyta ir Kasiopëja (Cassiopeia). Keèua genties indënai, gyvenantys Peru aukðtikalnëse, þvaigþdþiø juostà vadindavo „upe“. Þiemos saulëgráþos rytmetá ten Paukðèiø Takas nusidriekæs ið pietvakariø á ðiaurës rytus; kaip tik tuo metu prasideda lietingasis periodas. Taigi saulë teka, ir vanduo upe teka... Kalifornijos indënai ið luizenjo genties pasakoja, kad jø protëviai nupynë tinklà, norëdami saulæ uþmesti á dangø. Triskart bandë, kol pataikë á rytø pusæ. Tada tas tinklas ir liko kabëti danguje. Po mirties juo vëlës keliaujanèios á amþinybæ. Indënø paproèiais tinklas pinamas iniciacijø – jaunuoliø áðventinimo á vyrus – apeigoms. Tada bûdavo iðbandomas jø miklumas: kiekvienas jaunuolis turëdavo perðokti nuo akmens ant akmens, neákliûdamas á tinklo akis. Tolimøjø Rytø tautos – kinai ir vietnamieèiai – juostà irgi vadina upe ir sako, kad ji esanti Geltonosios upës dangiðkasis atspindys. Taip iðreiðkiamas mitinis pasaulio dualumas – jis realus ir dvasinis. Vasarà kulminuoja ryðkesnë Paukðèiø Tako dalis, tada á þemæ prapliumpa liûtys. Apie ðios upës at-

siradimà pasakojama tokia graudi meilës legenda. Ant þemiðkosios upës kranto kitados piemuo ganæs buivolæ. Ir pamatë, kaip ið dangaus nusimaudyti nusileido septynios deivës. Ten, aukðtybëse, jos audusios spalvingàsias ðilkø juostas – vaivorykðtes. Deiviø groþis, o ypaè jaunëlës, apstulbino piemená. Buivolës patartas, paslëpë besimaudanèios rûbus. Deivei teko pasiþadëti tekëti uþ piemens – lygiai kaip þvejo dukrai Eglei uþ þalèio Þilvino. Ðeimyninë laimë truko tol, kol dangaus valdovë pasigedo savo geriausios audëjos ir jos nuostabiai iðaustø ðilkø. Nors jau buvo gimæ sûnus ir dukra, deivei paliepta sugráþti á dangø, vël sësti audimo staklësna. Buivolë nelaimingàjá vyrà pamokë, kà daryti. Jai jau atëjæs laikas mirti, – tegu piemuo nulups odà, apsisiaus ja kartu su vaikais – taip ir nukeliausià dangun. Ásimylëjusieji danguje tapo ryðkiomis þvaigþdëmis. Europieèiai jas vadina Altayru (α-Cyg) ir Vega (α-Lyr). Taèiau valdovë sidabro lazdele perskyrë porà, nubrëþdama dangaus upës vagà. Tik kartà per metus, 7-ojo mënesio 7-à dienà, jiems leidþiama pasimatyti. O ir tik tada, jei viso pasaulio ðarkos suskridusios pastato virð putotø vandenø tiltà ið savo ilgø uodegø. Pagal mënulio kalendoriø tas laikas atitinka rudens pradþià. Daþnai pasitaiko graþus oras – lyg „Bobø vasara“ pas mus – ir ðarkos gali tà tiltà pastatyti. Tuomet rytieèiai ðvenèia „7 seserø“ dienà: piemenys ið vasaros ganyklø pargena galvijus, moterys ruoðia ðiltus rûbus þiemai. Mûsø senoviniuose kalendoriuose spalis juk taip pat vadintas septintiniu, skaièiuojant nuo pavasario... Vengrijoje, Maþojoje Azijoje ir Armënijoje Paukðèiø Takas vadinamas Ðiaudø keliu, mat derlius buvo veþamas ið laukø dangaus veþimu – tai Didieji Gráþulo Ratai (Ursa Major). Taigi ir šiuose kraštuose pavadinimas siejamas su rudens darbais. Sibiro tauteliø medþiotojai Paukðèiø Takà mato kaip slidþiø vëþæ sniege: dangiðkasis medþiotojas visà naktá vaikësi stebuklingà elnià, visomis kryptimis palikdamas ðliûþes. O tas Elnias – tai vëlgi Didieji Gráþulo Ratai. Romantiðkà meilës legendà apie Paukðèiø Takà sukûrë ir estai. Dangaus valdovo duktë Lindu atstûmë jaunikius – Mënulá, Ðiaurinæ þvaigþdæ (Polaris, α UMin), Saulæ. Jos ðirdá pavergë tik Ðiaurës paðvaistës dievaitis. Taèiau tas, palikæs nuostabias vestuviø dovanas, prapuolë ir prapuolë. Laukia savo iðrinktojo danguje Lindu, jos baltà ðalá plevena vëjas – ta kryptimi skrenda ir paukšèiai… Dangaus ðviesuliø paþinimas, astronomijos pradmenys jau buvo reikalingi þmonijos civilizacijos prieðauðriu. Pirmiausia – kalendoriui susidaryti; kiekviena tauta vis savaip, pagal savo gyvensenos bûdà spræsdavo ðá uþdaviná. Antra – orientuotis pagal þvaigþdes, iðplaukus á jûrà ar bekraðtëse stepiø platybëse. Todël þvaigþdynø ir þvaigþdþiø pavadinimuose – gili kultûrinë þmonijos atmintis.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

17

Mintis ir vaizdas gali egzistuoti ir reikðtis skyrium. Tai buvo áprasta. Modernioji filosofinë mintis græþësi á proto ribø ir galiø kritikà (I.Kantas). XX amþiaus pradþioje ji pasuko kalbos link. Analitinë filosofija pagrindiniø filosofijos problemø sprendimø laukà perkëlë á logikà ir kalbà. Kodël XX amþiaus pabaigoje staiga filosofinë mintis vël pakrypsta kitur – vaizdo link?
je. Tiksliau sakant – pasekti sau ádomiais ðios simbolikos pëdsakais, susiejant su platesniu kontekstu – kûrybos prigimtimi apskritai ir savo autobiografiniais áspûdþiais. Nuorodos á Luko evangelijà supinamos su nuorodomis á Mato ir Morkaus, su Platono Valstybe, Homero Odisëja, Augustino Išpaþinimais, Jameso Joyce’o Ulisu, Nietzsche’s Tragedijos gimimu bei Ecce homo, Bataille’aus Akies istorija, Senuoju Testamentu. Cituojamas taip pat Denisas Didro, Johnas Miltonas, Raineris Maria Rilkë, Charles Baudelaire’as, Vincentas Van Goghas, Maurice MerleauPonty, E.T.A. Hoffmannas ir kt. Biblinio siuþeto tema, kaip Tobijas, angelo Rafaelio patartas, gràþina apakusiam tëvui regëjimà patepæs jam akis þuvies tulþimi, Derrida aptinka Luvre net keturis paveikslus – Piero Bianchi Tobijas, gydantis savo tëvà, Jacopo Ligozzi Tobijas ir Angelas, Peterio Paulio Rubenso pasekëjo Tobijas, gydantis savo tëvo aklumà ir tokiu paèiu pavadinimu – priskiriamà paèiam Rembrandtui. Në viename paveikslø, kuriame pavaizduota pati gydymo scena, pastebi Derrida, nematyti þuvies tulþies. Dëmesio centre yra gydanèios rankos. Gydanèiø akluosius rankø simbolika Derrida atrodo pasikartojanti ir Naujajame Testamente aptarto Jëzaus gydymo siuþeto paveiksluose. Luvre jis surado jø net kelis. Keliuose jø Jëzus atstato regëjimà prisiliesdamas prie aklojo akiø savo deðiniàja ranka, viename jø (Luco Van Leydeno Kristus, gydantis aklà þmogø) aklasis pats parodo Jëzui savo akis deðiniàja ranka, kairëje rankoje laikydamas lazdà. Prancûzø filosofas Michelis Foucault, skirtingai nei Derrida, apmàstydamas vaizdo ir þodþio santyká akcentuoja jø nebendramatiðkumà. Savo tekste „Tai ne pypkë“ jis svarsto to paties pavadinimo belgø siurrealisto Rene Magritte‘o paveikslo, kuriame nutapyta pypkë, o apaèioje paraðyta „Tai ne pypkë“, atveriamas galimybes. Tai apie kà gi ðis paveikslas? Virðuje matome tvarkingai nutapytà pypkæ, o apaèioje prancûzø kalba kaligrafiðkai uþraðyta „Ceci n’est pas une pipe“ – tai nëra tai, kà ið tiesø matome. Kaip prabyla á þiûrovà ðis paveikslas: skatina gërëtis vaizdu ar provokuoja mintá? Bet ar galima nutapyti mintá? Gillesis Deleuze’as tvirtino, kad mintá galima nufilmuoti. Taèiau, skirtingai nuo kinematografo, Magritte’o paveikslas – statiðkas ir nejudrus. Jame tarsi nieko nevyksta. Kodël glumina ðis paveikslas ir at-

Posûkis á

Rene Magritte‘o paveikslas „Tai ne pypkë“

osûkis á vizualumà kaip teorinë problema yra viena þenkliausiø ðiuolaikinës filosofijos ypatybiø. Jeanas Francois Lyotardas disertacijoje „Diskursas, figûra“ meta iððûká beásivyraujanèiam ið Descarteso ateinanèiam teoriniam poþiûriui á vaizdà. Skirtumà tarp vaizdo ir þodþio Lyotardas siûlo keisti paslankiu ir apverèiamu skirtumu tarp atvaizdo ir diskurso. Slovënø filosofas Aleðas Erjavecas konstatuoja beásivyraujantá postmoderniosios kultûros „posûká á vaizdà“, iðstumiant teoriná vizualumo pagrindimo bûtinumà. Klausimas „kodël“ suspenduojamas. Galima átarti, jog filosofija tiesiog atliepia bendram kultûros posûkiui vaizdo link. Atsisakius ðio pagrindimo bûtinumo, mintis ir vaizdas fenomenologiniame tyrime susitinka vieningame sàmonës sraute. Þenklus tokio tyrimo pavyzdys – prancûzø filosofo Jacques Derrida projektas „Aklojo memuarai“. Derrida pats daugiausia ið Luvro muziejaus atsirinko paveikslus, susijusius su aklumo simbolika, ir èia pat, Luvre, Napoleono salëje, surengë jø ekspozicijà, trukusià tris mënesius (nuo 1990 spalio 26 iki 1991 sausio 21 dienos). Knyga nebuvo joks parodos katalogas. Ji aprëpë daug daugiau paveikslø. Á salæ tilpo tik 44, o knyga iliustruojama 71 paveikslu. Derrida sumanë filosofiðkai interpretuoti vizualiná menà supinant jo skleidþiamus þenklus lygiagreèiai su antikinës kultûros, biblijos, raðytojø, filosofø, poetø tekstais. Derrida nedomino paveikslø meninë vertë. Jis nesvarstë, kokià vietà jie uþima ar uþims dailës istorijoje. Kiekvienas paveikslas tapo uþuomina – tekstu, suteikianèiu impulsà filosofui apmàstyti aklumà kaip fenomenà kultûros istorijo-

P

rodo paradoksalus? Foucault sako: jis paþeidþia mûsø màstymo áproèius. Mes esame ápratæ, kad þodis „tai“ ves mus þodþiu nusakomo daikto link, sujungs þodiná þenklà su tikruoju daikto vaizdu ir kartu – tarsi su paèiu realiu daiktu. Nutapyta pypkë, kaip nebyli ir lengvai atpaþástama figûra, tarsi parodo daikto esmæ. O po juo esantis pavadinimas turëtø gauti ið vaizdo tikràjà prasmæ. Taèiau tuo metu, kai tekstas turëtø suteikti vardà, jis daro tai ðá vardà paneigdamas. Todël vaizdas ir tekstas ima slinkti á prieðingas puses, kiekvienas pagal savo gravitacijos dësnius. Plastinë reprezentacija ir lingvistinë referencija praranda jungianèiàjà erdvæ. Jie niekada negali bûti duoti vienu metu: tik paeiliui ir skirtingai vienas nuo kito. Atsiranda lagûna arba tuðèia erdvë, kuri leidþia suprasti, kad tai ið tiesø nëra tai, kuo mes bûtume linkæ ið pirmo þvilgsnio lengvai patikëti. Tai tëra daikto, kurá mes bûtume linkæ laikyti pypke, nutapytas vaizdas. Ið tiesø tai ne pypkë, o tik frazë, sakanti, kad tai pypkë. Frazë „tai ne pypkë“ juk nëra reali pypkë. Tai suvokus, net jeigu tekstas ir bandys atstatyti panaðumà su nutapytu vaizdu, tarp jø neiðnyks praraja – visam laikui nutrûksta ryðys tarp þodþio ir vaizdo. Pamaþu aiðkëja, kad „pypkës niekur nëra“. Subyra ne tik nusistovëjæs ryðys tarp þodþio ir vaizdo, bet ir tarp realybës ir jà reprezentuojanèio þenklo. „Piešti – tai ne teigti“, – sako Foucault, rekonstruodamas tarsi pamatinæ Magritte’o paveiksle uþkoduotà mintá. Foucault paþymi, kad Magritte’as ávardija savo paveikslus tik ið pagarbos pavadinimams. Didþiulë distancija tarp pavadinimo ir paveikslo, neleidþianti mums vienu metu bûti ir skaitytoju, ir þiûrovu, garantuoja netikëtà vaizdo iðnyrimà – pakilimà virð þodþiø horizontalumo. Atsakydamas jam laiðke Magritte’as raðë: „Tai, kas ið tiesø nëra neprasminga, – paslaptis, á kurià kvieèia ir tai, kas matoma ir kas nematoma, ir á kurià tiesiogiai gali skrieti mintis, sujungianti daiktus tokia tvarka, kuri yra nukreipta paslapties link“. Uþklaustas, kodël, bûdamas filosofu, jis taip domisi literatûra, Gillis Deleuze’as atsakë, kad jis ieðkàs atsinaujinimo paèioje filosofijoje. Ne tiek formos pokyèiø, kiek turinio, kurio ðiuolaikinëje filosofijoje jis dar neáþvelgiàs. Filosofijoje, jo manymu, dar neávyko panaðios revoliucijos ar eksperimentai, kurie ávyko moksle, tapyboje, skulptûroje, muzikoje ar literatûroje. Lite-

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

vaizdà ðiuolaikinëje Vakarø ir Lietuvos filosofijoje
skustvo kino“. „Aptardamas kino „virtuvæ“ – scenarijaus raðymo, montaþo bei kitus procesus, Tarkovskis pravërë ðios kinematografinës „virtuvës“ duris, samprotavimams apie kinà suteikdamas filosofiná matmená. Pavyzdþiui, lygindamas savo filmus „Veidrodá“ ir „Stalkerá“, Tarkovskis nurodo, jog „Veidrodyje“ manipuliuojama daugialypiu laiku, á vienà pynæ pinami skirtingi laiko audiniai – realybë, fantazijos, prisiminimai, sapnai, o „Stalkeryje“ jau sugráþtama prie linijinio pasakojimo, besiremianèio siuþetinio laiko, erdvës ir veiksmo vienove. Betgi santykio tarp linijinio laiko ir daugialypio laiko problema persmelkia ir visà pastarojo ðimtmeèio filosofijà! Taigi Tarkovskis, svarstydamas savo kûrybos principus, kartu kelia ir filosofinius klausimus bei pateikia atsakymus, ið kuriø filosofija gali daug ko pasimokyti“ (LM, 200305-02 nr. 2948). Milerius kartu su jaunu filosofu Jonu Dagiu suteikë visiems ðiuolaikiniams Lietuvos filosofams tam tikrà „vizualumo matmená“. Jie nufilmavo dokumentiná vaizdo filmà „Klasikinës ir ðiuolaikinës filosofijos problemos“, kuriame ðie kartu su mokslininkais, kultûros veikëjais, kûrëjais, gydytojais ir kt. svarsto vienuolika filosofijos klausimø. Netikëta filosofinio teksto ir vizualumo jungtis atsiveria Arvydo Ðliogerio knygoje „Melancholijos archipelagai. Þodþiai ir vaizdai“ (Apostrofa, 2009), kurioje filosofo eseistines meditacijas lydi jo paties fotografuoti vaizdai. Netrukus leidykla „Baltos lankos“ iðleidþia ir 2010 m. Vilniaus knygø mugëje pristato lietuviø kilmës JAV gyvenanèio filosofo Alphonso Lingio nuotraukø albumà „Contacts“ (á lietuviø kalbà galima versti kaip „Prisilietimai“), kuriame lygiai taip pat, kaip ir Ðliogerio knygoje, filosofo darytas nuotraukas palydi labai saikingos jo filosofinës meditacijos. Ðie du projektai yra kaþkuo panaðûs ir kaþkuo gana skirtingi. Abu filosofai nëra profesionalûs fotografai ir neprisipaþásta, kad kada nors bûtø turëjæ tokiø slaptø aspiracijø tokiais tapti. Fotografavimas juos tiesiog „iðtiko“. Ðliogeris ðià aistrà pajuto 2005-aisiais, rengdamas spaudai dvitomá „Niekis ir Esmas“. Lingis – aistringas keliautojas, beveik deðimtmetá iðvykdavo gyventi vis á kità ðalá, bet fotoaparato neimdavo, nes jam atrodæ, jog, fotojuostoje bandydamas uþfiksuoti kokius nors vaiz-

dus, neiðvengiamai pasiduodi iliuzijai ir apgaulei. Jis ieðkojæs to, kas iðlieka ðirdyje – naujø emocijø ir jausmø, naujos meilës ir pasibjaurëjimo. Taèiau vienà syká bièiulis, atlydëjæs já iki oro uosto, ádavæs jam fotoaparatà ir papraðæs atveþti dovanø – Indijos vaizdø. Kelias savaites Lingis bandæs fotografuoti pastatus ir gamtovaizdþius ir tik po to supratæs, kas jam ið tiesø svarbu, – pradëjæs fotografuoti þmones. Lingio nuotraukø albumas

Prof. Jûratë BARANOVA
ratûroje tokia revoliucija tapæs naujasis romanas (nouveau roman). Dailëje – Maxo Ernsto eksperimentai. Kino mene – reþisieriaus Jean-Luc Godardo filmai. Filosofija, jo pastebëjimu, dar laukianti savojo Maxo Ernsto. Filosofijai esà svarbu ieðkoti naujø technikø ir naujø minties vaizdø. Minties ir vaizdo derinimas Deleuze’o koncepte „minties vaizdas“ (image de la pensée) – jo paties originali idëja. Jis jam atëjo á galvà ne ið filosofiniø tyrinëjimø. Filosofija kol kas nepajëgianti pereiti á vizualumà. Deleuze’as pastebi atvirkðtiná judëjimà. Kino filmø reþisierius Godardas transformuojàs kino menà. Jo kûryba, sako Deleuze’as, nesanti màstymas apie kinà ar màstymo ávedimas á kinà, o tiesiog pats kinematografinis màstymas. „Teoriðkai Godardas sugebëtø nufilmuoti Kanto Kritikà ar Spinozos Etikà, ir tai nebûtø abstraktus kinas arba kinematografinë aplikacija“, sako Deleuze’as. Savo kino filosofijai pagrásti Deleuze‘as raðo dviejø tomø veikalà „Kinas“ (Vaizdas-judëjimas, I; Vaizdas-laikas, II). Lietuviø filosofijoje kino filosofijos pradmenis pradëjo diegti Nerijus Milerius ir Tomas Sodeika. Milerius interviu kultûros savaitraðèiui „Literatûra ir menas“ pastebi, jog filosofas, áþengæs á kino zonà, turëtø atmesti iðankstines schemas ir leisti kinui kalbëti savo kalba. Kinas nëra jokia filosofiniø, psichologiniø ar kokiø kitø konstrukcijø iliustracija, prieðingai, kinas pats gali inicijuoti áþvalgas, iðprovokuoti ginèus dël reiðkiniø, kuriems nusakyti filosofija, psichologija ar kiti mokslai dar neturi savo nusistovëjusio þodyno. Kita vertus, Milerius nurodo, jog susieti kinà su filosofija já patá paskatinusios ne kokios nors filosofinës sistemos, bet kino reþisieriaus Andrejaus Tarkovskio paskaitos, skaitytos VGIK-e, kurios vëliau buvo iðspausdintos þurnale „Is-

Rene Magritte’o sukurti vaizdai provokuoja þiûrovà. Mintis ir vaizdas trumpam susitinka tyloje

– tai nuolat atsinaujinantis susitikimas su Kito Veidu, nesvarbu, kur tai nutiktø: Bangladeðe, Ðri Lankoje, Indijoje, Nepale, Tailande, Tibete, Indonezijoje, Etiopijoje, Maroke ar kur kitur. Ðliogeris, prieðingai nei Lingis, fotografuoja tik gamtà, tiksliau – unikalius jos blyksnius. Jam svarbus tas trapus esmo unikalumas prieð patekant saulei, kurio dienà beveik nebelieka ir kurá sugauti gali tik tam pasirengusi akis. Tam tikru aspektu abu filosofai esti nuolatinëje kelionëje, skiriasi tik apsukos teritorija. Lingio toposas – visas pasaulis. Ðliogerio – jo gimtinës pasaulis. Ðie du filosofai, tarsi dvi prieðingybës, nukreipæ savo þvilgsnius á skirtingas trajektorijas – vienas á þmogaus veidà, kitas á saulæ, – ið esmës sukuria vientisà fotokosmosà, liudijantá, kas ið tiesø gyvenant Þemëje gali bûti praminga, visuotinai bûtina ir svarbu. Ðie Lingio ir Ðliogerio fenomenologiniai fotofilosofiniai eksperimentai liudija, kad nuolatos ásitempæs màstymas ima suvokti ir sau uþduotas ribas, todël, „prasprûdæs“ pro þodá, ima ilgëtis vaizdo. Þodis, mintis ir vaizdas trumpam susitinka bylojanèioje meditatyvioje tyloje.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

19

Praëjo graþus Nepriklausomos valstybës atkûrimo jubiliejus: patriotiniø þodþiø per já buvo pasakyta tikriausiai daugiau negu per visà Nepriklausomybës dvideðimtmetá. Nereikia bûti dideliam psichologui, kad suprastum, jog taip buvo išreikštas neásisàmonintas troðkimas kompensuoti kasdiená aplaidumà, abejingumà ir nepajëgumà pasirûpinti savo valstybe. Per šventes beveik visi mes pradedame mylëti savo tautà, kultûrà, valstybæ. O po ðvenèiø...

N
N

Krescencijus STOŠKUS

eseniai teko matyti vienos jaunimo grupës pagamintà dokumentiná filmukà: vienas po kito á intelektualus pretenduojantys herojai pasididþiuodami skelbësi kosmopolitais. Nepasakyèiau, kad buvo netikëta: šiam laikui tai gana simptomiška. Kosmopolitizmas Lietuvoje nepaprastai greitai ásitvirtino kaip ðiuolaikiniø emigrantø, neonomadø, vadinasi, ir vartotojø visuomenës gyvenimo bûdas, jø atkakliai diegiama ideologija ir filosofija, o masiniai mëgdþiotojai jà pavertë viešai demonstruojama mada ir poza. O gal jam net ir ásitvirtinti nereikëjo, – ar èia nebuvo tik viena iš tarybinio internacionalizmo mutacijø? „Komunistø partijos manifesto“ autoriai kadaise tiesiai skelbë: „Nacionalinis tautø atskirumas ir jø prieðingumai vis labiau ir labiau nyksta jau su burþuazijos iðsivystymu, su prekybos laisve, pasauline rinka, pramonës gamybos ir jà atitinkanèiø gyvenimo sàlygø vienodumu.“ Visà ðá procesà, kurá jie pagrástai vadino sukosmopolitinimu, proletariato viešpatavimas tik pagreitinàs. Tautiniø skirtumø nykimà èia tik pakeièiàs visø ðaliø proletarø susivienijimas, ne jie jau neturá nei tëvynës, nei tautiniø bruoþø. Taèiau politinë realybë buvo visai kita. Tarybinis internacionalizmas reiðkë socialistiniø ðaliø sutelkimà apie Rusijà ir jø vienijimà ideologizuotos rusø kultûros pagrindu. Valdþios jis buvo diegiamas iš viršaus ir labai suartëjo su carine rusifikavimo politika. Já visai atitinka postmoderniškas kosMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

mopolitizmas. Jis visai nëra toks nekaltas tautiniø skirtumø nykimas, kaip nori pavaizduoti jo ideologai: tautos nykimas prasideda ne su emigracija, bet su nevisavertiðkumo kompleksø ásitvirtinimu. Dabar já agresyviai diegia masinës komunikacijos priemoniø transliuojama masinë kultûra. Ji taip pat nenori kalbëti lietuviðkai: ana kalbëjo rusiðkai, o ši – angliškai. Anie vykdë Maskvos direktyvas, o ðitie ágyvendina delokalizuoto verslo interesus. Esminis skirtumas tarp jø nebent tas, kad po tarybinës direktyvos, ápareigojanèios rusiškai skaityti paskaitas universitetuose, ant namø sienø atsirasdavo uþrašai „Mûsø nesurusins“, o á postmoderniðkà kosmopolitizmà verþiasi didþioji jaunimo (ir ne tik jaunimo) dalis, net neásisàmonindama, kad, atsisakydama priedermiø savo kraðto kultûrai ir pagarbos savo paproèiams, ji atsisako savo orumo ir kadaise turëto gero vardo. Ir atsisako pasiduodama vartojimo gundymams ir pasaulinio kapitalo diegiamai vartotojø ideologijai, loðianèiai didþiøjø ðaliø naudai. Kadangi maþø kultûrø skirtumai trukdo laisvam kapitalo judëjimui didþiøjø ðaliø labui, tiems trukdþiams paðalinti yra iðrasta vartotojø visuomenë ir pigiai prieinama bei visomis medþiaginëmis gërybëmis gundanti masinë kultûra. Todël atrodo visai normalu, kad jis teisëtais ir neteisëtais bûdais ardo nedideliø kultûrø pasitikëjimà savo reikšmingumu ir platina tautos drovëjimàsi bûti paèia savimi. Kosmopolitizmas prasideda savo praeities, savo tradicijø ir savo gyvenimo bûdo gëdijimusi ir nekritiðku posûkiu á viskà, kas svetima. O svetima sutapatinama su absoliuèia „Vakarø civilizacijos paþanga“. Nesunku suprasti, kodël mûsø didþiuosiuose miestuose angliðki firmø pavadinimai – New York Club, Fashion Restaurant, Forum palace, Crown plaza – ir jø masinës simuliacijos jau seniai sugniuþdë lietuviø màstysenà ir jø ryðius su savo kraðtu, kaþkada reiškusius „Dainavà“, „Palangà“, „Graþinà“, „Ðeðupæ“, „Gintarà“ ir t.t. Paklausti parlamentarai, savivaldybiø vadovai ir net Valstybinë kalbos komisija skësèioja rankomis: jie neturintys galiø ásikiðti á ðá procesà ir bent laikinai pristabdyti giliau á savo kultûrà áaugusiø þmoniø orumà þeidþiantá procesà. Jiems per daug sunku suprasti, kodël ima daugëti „keistø skustagalviø“, atkrintanèiø nuo vartotojø visuomenës ir „kaþkodël“ imanèiø nekæsti svetimtauèiø. O kosmopolitai, suprantama, šir-

dies gilumoje dþiaugiasi, kad bent iškabomis esame tokie pat kaip visi. Esminis dalykas šiame procese yra tas, kad visà Vakarø kultûros galià èia mëginama išvesti iš masinës kultûros, o jos áþûlus diletantizmas, þiaurumas, šiurkštumas ir vulgarumas yra sistemiškai nukreipiamas prieš savo šalies tradicijas ir profesionaliàjà kultûrà. Gabumø stokojanèiø asmenø agresyvumas ir vietinë neapykanta tiems, kurie juos pranoksta, sukergta su importiniu nihilizmu, tampa stipria griaunamàja galia. Kaip ið gausybës rago liejasi lëkðèiausios patyèios ið savo kalbos, ið kraðto kultûros kûrëjø, ið klasikos – Þemaitës, Valanèiaus, Biliûno, Kudirkos, Èiurlionio, Basanavièiaus, Vydûno, – ið Dariaus ir Girëno, lietuviðko santûrumo, taupumo, drovumo, pareigingumo, atsakingumo ir sàþiningumo tradicijø. Bûtø didelis kultûros ðuolis, jeigu ðalia lietuviø raðytojø mûsø knygø lentynose atsirastø P .Valéry, S.Mallarmé, M.Proustas, J.Joyce, J.Cocteau, G.Marcelis, P .Claudelis, A.Malraux, E.Ionesco; ðalia mëgëjø filosofijos – W.Diltheyus, E.Husserlis, M.Scheleris, K.Jaspersas, R.Bultmannas, H.G.Gadameris, J.P .Sartre‘as, P .Ricoeuras, J.Dewey. Bet ðitie Vakarai, sukûræ visà dvasinæ moderniojo civilizuotumo galià, masinio vartotojo nedomina. Uþtat kaip epochinës reikðmës ávykis Lietuvoje sutinkamas prostitutës Solanas „Vyrø iðnaikinimo draugijos manifestas“, markizo de Sado „Filosofija buduare“ ar 54 chuliganiðkos Brenerio ir Ðurc pasiprieðinimo „technologijos“, pradedant nuogo uþpalio rodymu ir baigiant tarybiniø laikø vieðuosius tualetus primenanèiu sienø tepliojimu. Lietuviø kultûra mainoma á Vakarø kontrkultûrà, paproèiai – á pramogas, muzika – á „popsà“, tapyba – á instaliacijas ir „graffiti“, humoras – á patyèias, iðmintis – á lëkðtus gudragalviavimus, meilë – á seksà, dràsa – á chamizmà, sveikatos prieþiûra – á kûno implantus, iškalba – á keiksmaþodþius, bene jau tapusius lietuviø kalbos artikeliais. Senoji lietuviø kalba, kuri nuo XIX a. vidurio iki šiol kaip unikalus kultûros reliktas buvo ypaè rûpestingai puoselëjama, saugoma ir globojama pasiðventusiø lingvistø, dabar diletantiškai laisva valia iðstumiama ið ávairiø gyvenimo sferø, o jos sistema priverèiama atverti vartus visø politiðkai dominuojanèiø ðaliø átakoms ir paverèiama tiesiog praeinamuoju kiemu, arba, kaip leksikologas V.Urbutis sako, „pus-

20

kosmopolitizmo
kalbe“, smarkiai trikdanèia ir taip jau menkai produktyvius tautos komunikacinius procesus. Pagaliau esame giliai áklampinti á anglø kalba, anglišku þargonu, angliðkomis intonacijomis bei simuliacijomis kalbanèià, dainuojanèià ar bent tà kalbà imituojanèià masinæ kultûrà. Kas galëtø pasakyti, kokiai kultûrai priklauso masinis „popsas“ ir tie Nacionalinës televizijos konkursai, kuriuose atrenkami kandidatai á Eurovizijà? Turbût lietuviø krepšinis jau turi daug daugiau nacionaliniø poþymiø negu šitie beveidþiai kosmopolitiniai konkursai. Maþdaug ið 950 internete áregistruotø popgrupiø apie 240 yra pasirinkusios angliškus, pusiau angliškus vardus. Net lietuviški vardai ir pravardës èia perrašomos imituojant angliðkà raðybà; tik pamanykite: M.S.Shamas, Kastis Torau, Zhemaitis, Shmekla, Lina Joy, Pushaz ir pan. Ðiandien daugelis ðypsosi suþinojæ, kad paprotinëje kultûroje tikraisiais þmonëmis buvo laikomi tik saviškiai. Dabar Lietuvos kosmopolitinë masinë kultûra tokiais laiko svetimtauèius. Ir niekas nesišypso. Vos mergaitë pramoko dainuoti, tëvø ir auklëtojø rûpesèiu tuoj pat jai suteikiamas „þvaigþdës“ vardas, koks nors Joy. Kaip iðdrásti šitokio mentaliteto þmoniø pasaulyje vadintis lietuviðkais vardais. Kosmopolitinë masinë kultûra Lietuvoje bene radikaliausiai demonstruoja jaunø (ir ne tik jø) þmoniø vengimà (nenorà, gëdijimàsi, o neretai ir bjaurëjimàsi) bûti savimi, beveik patologiná bëgimà nuo savo kalbos, paproèiø, nuo savo tautos kultûros. Mûsø þmogelis gerai jauèiasi tik tada, kai uþsideda standartinæ (masinæ, populiarià) Vakarø pasaulio þmogaus kaukæ, iðoriðkai padaranèià já toká patá kaip kiti, o jo kultûra ima neišsiskirti iš masinio srauto. Kopijuodamas importines uniformas, jis pats sau susvetimëja, tampa serijiniu gaminiu, masiniu standartu. Masinio kultûros vartotojo mentalitetà visiðkai atitiko þinoma plûstamoji pirmøjø Nepriklausomybës dienø frazë: „Patriotai – idiotai!“ Atseit, „protingieji intelektualai“ tokiais sentimentaliais ásipareigojimais savæs nesaisto. Ji liudijo, kad gyvenimui tonà dabar duoda agresyvûs

Ubi bene, ibi Patria Arba atgimusi dvasia
arivistai ir duoneliautojai: nuo vieno stalo – prie kito, ubi bene, ibi patria. Jie moka imti, bet uþ niekà nenori imtis atsakomybës. Neatsakingumas, cinizmas, abejingumas jau yra tapæ esminiais lietuviško mentaliteto poþymiais. Gerai þinome, koká poveiká ði ideologija daro jaunimui: iki galo iðtrinami patriotiniø jausmø likuèiai, visos pareigø, iðtikimybës ir atsakomybës nuojautos. Tauta rengiama totalinei emigracijai ir nykimui. Masinës vartotojø visuomenës kosmopolitizmà kai kas linkæs tapatinti su bendrø þmonijos interesø ásisàmoninimu ir net humanizmu. Bet tai saviapgaulë ir grynas nesusipratimas. O daþnai ir paèios þemiausios prabos egoizmas. Jau Dostojevskis yra puikiai nuðvietæs, ko yra verta nieko neápareigojanti meilë þmogui be realios meilës artimajam. Nenoras bûti þmogumi prasideda nuo nenoro bûti paèiu savimi. Masinis kultûros vartotojas kaip tik yra radikaliausias þmogaus niekintojas ir gniuþdytojas. Tokios galvosenos diegimà kai kas sieja su tuo, kad pagrindiniai televizijos kanalai pateko á svetimo kapitalo rankas, kad jis dabar ið mûsø daro karikatûras ir diskredituoja mus mûsø paèiø ir pasaulio akyse. Þinoma, tiesa, kad uþsienio kapitalui nerûpi mûsø tautos moralinë bûklë ar tiesiog kvailumas ir polinkis parsidavinëti. Bet tai bûtø per daug paprastas paaiðkinimas. Tiems kanalams jau daug metø vadovauja mûsø þmonës, juose visas savo groþybes aistringai eksponuoja mûsø merginos, net moterys. Pagaliau ir minëti tekstai tautieèiø iðversti. Ir „paraintelektualiniai“ ávadai jø paraðyti. Jie tiesiog be skrupulø daro bizná arba demonstruoja savo vaikiðkà naivumà: jeigu ið Vakarø, vadinasi, gerai. Prieð tà „argumentà“ Lietuvoje niekas neatsilaiko. O pirmiausia, þinoma, „intelektualai“, kuriuos kaþkada Kudirka atpaþindavo ið kinkø drebëjimo. Dabar juos atpaþástame ið konformizmo. Nesvarbu, kad tie procesai kertasi su þmogaus orumu, civilizuotu santûrumu, apdairumu, atsakomybe uþ intelektualiø galiø koncentravimà, sveiko proto iðsaugojimà, o kartu ir savo valstybës produktyvumo, tautos gyvybingumo palaikymà. Daugokai kalbëjau apie masiná vartotojà, bet bûtø labai nekorektiška kosmopolitizmà saistyti tik su masine kultûra. Kosmopolitizmo sëklos labiausiai dygsta ir dera savo valstybe nusivylusiø þmoniø aplinkoje. Aiškiai nenusisekusi, grupiø interesams tarnaujanti valstybës politika yra antras esminis kosmopolitizmo plitimo stimulas. Daugelis þmoniø jauèiasi valstybës atstumti ir iðduoti. Galima tik stebëtis, kad ðvenèiø dienomis šioje šalyje dar susirenka þmoniø minios parodyti savo solidarumo, kad dar skamba graþûs þodþiai, dramatiðki prisiminimai. Taèiau patriotizmas èia bûna daugiau verbalinis, proginis, nes, pasibaigus ðventëms, jis iðnyksta tà paèià dienà. Sutartinai nusiimamos šventinës kaukës, reikalingos tik apeiginiam ceremonialui atlikti. Nauja savaitë gràþina visus á buitiná cinizmà ir „intelektualø“ kosmopolitizmà: èia jau visai kiti herojai, kitokie standartai, gyvenimo pavyzdþiai. Graikø kosmopolitai daugiausia buvo valkataujantys marginalai, išlaisvinti vergai, kinikai ir stoikai. Vienas ið pirmøjø, pasiskelbusiø pasaulio pilieèiu, Senovës Graikijoje, kaip þinia, buvo kinikas Diogenas Sinopietis, ëmæsis gyventi ne pagal šalies paproèius, bet pagal gamtà ir prigimtá, visà gyvenimà ieðkojæs tikro (gero, teisingo, protingo) þmogaus. Filosofijos istorikas Diogenas Laertietis apie já raðë: „Kilmingumà, ðlovæ ir visus kitus panaðius dalykus jis iðjuokë, apðaukdamas tai ydos puoðmenomis. Vienintele tikra valstybe jis laikë visà pasaulá“ (6 kn. 72). Pasaulio pilietystæ jis siejo su nepriklausomybe nuo miesto patogumø, malonumø, aistrø, þmogiðkø silpnybiø ir valstybës uþdedamø priedermiø. Dar radikaliau kosmopolitizmo doktrinà formulavo stoicizmo pagrindëjas Zenonas. Anot jo, mes turëtume gyventi „nei pagal miestus, nei pagal demus, atskirtus vienà nuo kito skirtingø ástatymø, bet laikytume visus þmones tëvynainiais ir bendrapilieèiais, kad bûtø mûsø vienas gyvenimas ir viena tvarka, kaip bandoje, kuri ganosi vienoje ganykloje“ (Plutarchas. Apie Aleksandro likimà ir ðaunumà, I 6, 329 a). Kitokie šiuolaikiniai kosmopolitai. Daugiausia tai neonomadai – vartotojø visuomenës produktas. Z.Baumanas su neonomadais suartina judrius investuotojus: „turtingøjø bei galingøjø elitai visada labiau linkæ á kosmopolitiðkumà negu kiti jø gyvenamø kraðtø gyventojai“. Ir jam sunku nepritarti.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

21

Pastaruoju metu „Mokslas ir gyvenimas“ publikavo daug straipsniø apie VPU biosistematikø mokslinio tyrimo ekspedicijas Ukrainoje (Kryme), Kanarø salyne, Centrinëje Amerikoje (Kosta Rikoje ir Belize), Pietø Amerikoje (Ekvadore bei Peru, t.y. Amazonës baseine ir Andø kalnuose). Ið viso Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikai dalyvavo 36-iose tolimosiose ekspedicijose, kuriø dëka buvo atrasta ir apraðyta ðimtai mokslui naujø organizmø rûðiø ir paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, D. Britanijoje ir JAV). Ðiame „Mokslo ir gyvenimo“ numeryje pradësime spausdinti naujà straipsniø ciklà apie VPU gamtininkø þygius Meksikoje.

Kodël biosistematikai bastosi po pasaulá ir kodël svarbu atrasti bei iðtirti iki ðiol neþinomà tolimø kraðtø biologinæ ávairovæ? Kodël tarptautinio lygio taksonominiai biologinës ávairovës tyrimai svarbûs Lietuvai?
Reikia proverþio moksle
Seniai praëjo tie laikai, kai zoologijos ir botanikos disciplinø straipsniai arba disertacijos tarpusavyje skirdavosi tik tyrimø regionu (pavyzdþiui, kaip gyvena koks nors organizmas Lietuvos sàlygomis). Net bûdami patys aistringiausi Lietuvos patriotai, suvokiame, kad ðiuolaikiniam mokslui neuþtenka tik kitur atliktø

Nuo iki Meksikos
Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

sistemø funkcionavimo ar praktiniu poþiûriais) gali iðnykti dar iki tol, kol jos bus atrastos. Tarp biosistematikø dabar pasidarë populiaru sakyti, kad „naujos rûðys – biologinës ávairovës auksas“. Ne veltui beta ir gama taksonominiai darbai publikuojami geriausiuose tarptautiniuose mokslo þurnaluose su svorio koeficientu.

Straipsnio autorius Tachine (El Tajin). Nors niekas iki ðiol neþino, kuri senovinë civilizacija ðiuolaikinës Meksikos rytinëje pakrantëje pastatë ðá miestà, taèiau þmonës paliko áspûdingà savo egzistencijos pëdsakà

Agnë ir Andrius tiriamojoje lauko praktikoje: visada stebinantys darbðtumu, atkaklumu ir dideliu ryþtu moksliniams tyrimams

tyrimø pakartojimo „Lietuvos sàlygomis“. Ðalies mokslui reikia proverþio.

Kuo matuojamas biosistematikos centrø reikðmingumas?
Kalbant apie mokslines taksonomines publikacijas, reikëtø paminëti du svarbiausius dalykus, kurie dar ne visiems þinomi. Taksonominiø publikacijø „momentinis“ cituojamumo indeksas niekada nebûna (ir negali bûti) labai aukðtas. Taèiau, skirtingai nuo daugelio kitø mokslo ðakø, taksonominës publikacijos, kurios apraðo naujas faunas, turi neribotà iðliekamàjà vertæ (mokslinio aktualumo amþiø). Tai reglamentuoja Tarptautinis zoologinës nomenklatûros kodeksas (TZNK). Taigi, norint ávertinti paskelbtø darbø poveiká pasau-

Tyrëjai lenktyniauja su laiku
Pastaraisiais metais (ypaè dël klimato kaitos pavojaus ir didëjanèio þmogaus poveikio gamtai) uþsienio tyrinëtojai aktyviau suskato inventorizuoti Þemës biomus. Tik nedidelë dalis Þemës biologinës ávairovës (mûsø apskaièiavimais – 12–14,5 proc.) jau yra þinoma ir apraðyta. Taigi biosistematikø laukia tikrai svarbus ir sunkus uþdavinys. Taèiau tyrëjai lenktyniauja su laiku. Dauguma organizmø rûðiø (kurios svarbios mokslo, eko-

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Vilniaus
lio mokslui, reikia suskaièiuoti, kiek kartø vienas ar kitas darbas buvo pacituotas ne per pastaruosius 5–10 metø, o apþvelgti daug didesná laikotarpá. Paprastai taksonominës publikacijos yra cituojamos ir tada, kai sparèiai besiplëtojanèiø (pvz., su technologijomis susijusiø) mokslø publikacijos jau gali bûti praradusios aktualumà ir pamirðtos. Beje, vertinant mokslo laimëjimus, ne viskà lemia vien publikacijos. Biosistematiniuose darbuose, ávykdþius

mokslinius projektus, naujai atrastø, mokslui neþinomø taksonø tipinës serijos (sudarytos ið etaloniniø egzemplioriø) deponuojamos mokslo institucijose. Todël Lietuvos mokslininkai, deponuodami tipines serijas Lietuvos mokslo institucijose, didina ðalies mokslo centrø tarptautiná prestiþà. Kaip þinoma, naujai apraðytø organizmø tipinës serijos turi neákainojamà mokslinæ vertæ ir daugeliu atvejø biosistematikos centrø reikðmingumas bei tarptautinis patrauklumas matuojamas ne pastatø dydþiu ar árangos modernumu, o deponuotø tipiniø serijø kiekiu.

Turime puikø áranká faunogenetiniams ir biogeografiniams tyrimams
Kalbant apie pasaulio biologinæ ávairovæ, negalima ignoruoti iki ðiol dar men-

kai iðtirtø ir þinomø entobiontiniø organizmø (tarp jø ir vabzdþiø, kuriø planetoje yra didesnë ávairovë nei visas gyvybës formas, t.y. bakterijø, virusø, grybø, augalø, þuvø, paukðèiø, þinduoliø ir kitø sisteminiø grupiø rûðis, kartu sudëjus). Vabzdþiai yra neatskiriama kiekvienos sausumos ekosistemos dalis. O ðtai entobiontiniai vabzdþiai, kuriø lervos vystosi augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuose) audiniuose, yra labai svarbûs evoliuciniø procesø, vykusiø Þemëje per pastaruosius 100–120 mln. m., indikatoriai ir árankis geresniam evoliuciniø tendencijø suvokimui. Jie yra labai „patogus“ objektas bendriesiems faunogenetiniams, biogeografiniams, funkcinës ekologijos ir kitiems tyrimams, gana puikiai charakterizuoja tiriamojo regiono biologinës ávairovës turtingumà, kilmæ ir gamti-

Biosistematikos tyrimø grupë: energinga, perspektyvi, pelniusi tarptautiná pripaþinimà ir galinti padaryti proverþá moksle

Jono Rimanto STONIO nuotr.

Didþiulës statulos mena senovinæ toltekø civilizacijà. Taèiau mokslininkams aptiktos naujos organizmø rûðys yra ne maþiau svarbios nei áspûdingi senoviniø civilizacijø griuvësiai

nius ryðius. Ðtai todël, þiûrint ið mokslo planavimo pozicijø, ðiuo metu yra labai svarbu nukreipti tyrimus á naujø faunø paieðkas, apraðyti naujas mokslui rûðis, iðaiðkinti ávairaus lygio taksonø trofinius ryðius ir, remiantis naujais duomenimis, parengti faunogenetines, filogenetines, filogeografines ir kitas koncepcijas.

Pagirkime save patys
Ðalyje jau susiformavo stipri biosistematikø mokykla, kurios mokslininkai atlieka tyrimus ávairiose ðiuolaikinës taksonomijos srityse. Vilniaus pedagoginio universiteto Biosistematikos tyrimø grupë savo pastangas nukreipë á strategiðkai svarbiø Þemës regionø biologinës ávairovës inventorizavimà. Tiriami ne tik Lietuvos entobiontiniai vabzdþiai, taèiau ir pasaulio fauna. Nukelta á 42 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

23

ANTANAS PAKERYS Profesorius, habilituotas daktaras (humanitariniai mokslai), Valstybinës lietuviø kalbos komisijos narys, Lietuvos ðvietimo tarybos pirmininkas (2000–2003), Lietuvos mokslo tarybos narys (2003–2007), Visuotinës lietuviø enciklopedijos redakcinës tarybos narys, Pasaulio vietovardþiø þodyno redakcinës tarybos pirmininkas, þurnalo ,,Þmogus ir þodis” vyr. redaktorius. Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius 1993–2003 m.

minties gyvybë
Prof. Antano Pakerio 70-meèiui
Lekt. Vera Mauricaitë
Profesorius A. Pakerys yra ne tik Pedagoginio universiteto, bet ir gimtojo Dusetø kraðto patriotas. Ir dabar palaikomi glaudûs ryðiai su Kazimiero Bûgos gimnazija. Mûsø universiteto lituanistai profesoriaus iniciatyva jau penktus metus vyksta skaityti mokslo populiarinimo paskaitø ir dalyvauja puikiai suorganizuotuose gimnazijos renginiuose. Prieð keletà metø ðventiniame gimnazijos renginyje A.Pakerys tvirtai ásitikinæs pabrëþë, kad „lietuviø tauta turëjo tik du genijus – Mikalojø Konstantinà Èiurlioná ir Kazimierà Bûgà.“ Studijos ir pirmieji darbai Apskritai sakant, penkiasdeðimt Antano Pakerio darbo metø – tai GYVENIMAS LABORATORIJOJE, nuo kurios niekada (net rektoriaudamas) nebuvo atitrûkæs. Eksperimentinës fonetikos ir kalbos psichologijos laboratorijos, kurioje dirbo doc. E.Mikalauskaitë, iðtakos siekia VDU laikus. (E.Mikalauskaitë buvo viena ið A.Salio, 1930 m. ákûrusio Vytauto Didþiojo universitete Fonetikos laboratorijà, suburto bûrelio eksperimentuotojø studentø. Tai buvo jos moksliniø darbø pradþia, o gal ir Vilniaus pedagoginio instituto Fonetikos laboratorijos iðtakos). Ðioje laboratorijoje yra parengta daug leidiniø, apginta ne viena solidi disertacija. Keleto tæstiniø leidiniø atsakomasis redaktorius buvo ir A.Pakerys (1970–1976). Tai laboratorijos klestëjimo laikas, kuris tæsiasi su profesoriaus moksline, didaktine, projektine veikla iki ðiø dienø. A.Pakerys buvo gabiausias doc. E.Mikalauskaitës, klausiusios þymiausiø profesoriø paskaitø Vokietijoje, studentas (girdëjau, kad net atrodydavæ – gal Jam vienam skaitoma paskaita); parengë ir iðleido savo dëstytojos „Lietuviø kalbos fonetikos darbus“(1975) ir pagrástai pelnë kolegø pagarbà. Ir man ne kartà teko matyti Profesoriaus tikrà pagarbà, net þavëjimàsi savo dëstytojais. Tai liudija ir Jo rûpestis ð. m. balandþio mën. surengti minëjimà, skirtà garsios akcentologës doc. P .Berna-

Ið kartos á kartà einanti

70

diðienës 100-meèiui ir taip priminti savo dëstytojos nuveiktus darbus. Be galo gerbiu ðià ir savo dëstytojà, bet vis dëlto kirèiavimo sistemà perpratau profesoriaus A.Pakerio dëka (dvi svarbias schemas per pratybas atsidëjæs braiþydavo lentoje). Ðiuo aspektu itin vertingas straipsnis „Kirèiuotës ir praktinës taisyklës“ (1971). A.Pakerys savo pirmàjà humanitariniø mokslø daktaro disertacijà (1968) paraðë ir apgynë, net nepasinaudojæs laisvesniu aspirantûros darbo grafiku. Su kolegomis (E.Mikalauskaite ir B.Svecevièiumi) 1967 metais skaitë praneðimà konferencijoje Prahoje (tais laikais buvo itin retos uþsienio iðvykos). Darbavosi fakultete. Rengë didaktiniø leidiniø; kai kuriuos kartu su kolega doc. K.Kuzaviniu. Kur kas vëliau, pratæsdamas ir plëtodamas savo garsiojo bendraminèio tyrimus, A.Pakerys parengë ir iðleido naudingà knygà – „Tarptautiniø þodþiø kirèiavimas“ (1991). Profesorius turi logopedo, defektologo kvalifikacijà. Jam patrauklus kalbos defektologo darbas, ði specializacija. Kiek þinau, yra pavykæ pasinaudoti ágytomis þiniomis. Naujos technologijos. Fundamentalûs tyrimai A.Pakerys, susidomëjæs elektroninëmis skaièiavimo maðinomis, tarp kalbininkø buvo tikras novatorius. Monografija „Lietuviø bendrinës kalbos prozodija“ (1982) – tai „geriausias ir stambiausias eksperimentinës fonetikos darbas baltø

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

pokario metais mokiausi Aviþiø pradinëje mokykloje, ,,kaþkas“ nuolat keisdavo mûsø mokytojus. Ið penkiø mano vaikystës mokytojø trys buvo vyrai (jauni, energingi, mokantys graþiai dainuoti, þaisti kvadratà). O ypaè rûpestinga, jautri, ðvelni, iðmintinga buvo mokytoja Ðileikaitë. Nors tuo metu mokytojø atlyginimai buvo visai menki (mokiniø tëvai daþnai ðelpdavo mokytojus), supratau, kad mokytojo profesija yra labai ádomi, patraukli, miela, prasminga. Baigæs septynias Dusetø K.Bûgos vidurinës mokyklos klases, 1954 m. nuvykau á Ðvenèionëliø pedagoginæ mokyklà, sëkmingai iðlaikiau stojamuosius egzaminus ir buvau priimtas mokytis. Po tos karðtos vasaros egzaminø gráþæs á Eiveniø kaimà, tëvø (ypaè mamos) buvau atkalbëtas: nei maisto, nei pinigø neturim, kad galëèiau mokytis toli nuo namø. Taèiau noro tapti mokytoju nepraradau. 1959 m. ástojau á Vilniaus valstybiná pedagoginá institutà ir ágijau logopedo ir lietuviø kalbos mokytojo specialybæ. Nuo pat pirmojo kurso institute pradëjau dirbti laborantu (puse etato). Vëliau èia manæs laukë dëstytojo,

Kai

vyresniojo dëstytojo, docento, profesoriaus, dekano, rektoriaus pareigos. Tipiðkas karjeristo kelias... Beje, prieð keliolika metø vaþiuodamas autobusu ir á Vilniaus pedagoginio universiteto rûmus þvelgdamas tarsi ið ðalies, kaþkodël pagalvojau: ne, Universiteto rektoriumi bûti nenorëèiau. Taèiau susiklosèius aplinkybëms rektorium buvau iðrinktas dviem kadencijoms. Rektoriui tenka ávairiausiø priedermiø ir darbø: iðkilmingø ir buitiðkø, dþiugiø ir nesmagiø. Didþiausià áspûdá man palikdavo Rektoriø konferencijos posëdþiai. Juose vykdavo aktualios diskusijos universitetø gyvybës ir mirties klausimais. Ypaè imponuodavo du dalykai: kiekvieno rektoriaus pasiryþimas visomis iðgalëmis kautis dël savo universiteto interesø, o kai iðkildavo bendra grësmë aukðtajam mokslui – veikti sutartinai ir ryþtingai. Linkiu, kad rektoriais pasitikëtø universitetø bendruomenës. Nelinkiu rektoriams bûti kaþkieno paskirtiems.

Antanas Pakerys
Ið kn.: Lietuvos universitetø rektoriai (1990–2004).

Reginos ÐULSKYTËS fotografija (2005)

Profesorius droþia pieðtukus savo dukraitëms Salomëjai ir Monikai. 2009 m. birþelio pabaiga, Bilaiðiø kaimas

kalbotyros istorijoje“ (A.Girdenis, B.Stundþia). Monografijos pagrindu buvo apginta humanitariniø mokslø (lietuviø filologijos) habilituoto daktaro disertacija (1983).Visà gyvenimà (áskaitant ir rektoriavimo deðimtmetá) profesorius intensyviai dirbo moksliná darbà. Yra aukðtai vertinamas net savo oponentø, be visa kita, ir dël to, kad yra korektiðkas, nedogmatiðkas, nors turi tvirtà savo nuomonæ. Kitos monografijos Akcentologija. Kaunas, 1994. D. 1; Vilnius, 2002. D. 2. AKTUALUMAS. Ðie veikalai svarbûs norminimo raidos ir daugeliu kitø aspek-

Minint 130-àsias K. Bûgos metines (Dusetos, 2009 m.)

tø. Ið seno akcentologijos vadovëliuose teoriniai teiginiai bûdavo iliustruojami pavyzdþiais, pateikiant juos abëcëlës tvarka. Tokia tradicija neatrodë tinkama monografijos autoriui A.Pakeriui. Jo tvirtu ásitikinimu, daugiausia dëmesio turëtø bûti kreipiama á svarbiausius, t.y. daþniausiai ar daþnai vartojamus, þodþius. Monografijoje „Akcentologija. D. 1“ (1994) pirmàkart lietuviø kalbotyroje keliama mintis, jog prasminga atsiþvelgti á pavyzdþiø vartojimo gausumà ir daþnumà. Pirmiausia turëtø rûpëti labai daþni þodþiai (kalboje tokiø daiktavardþiø ir bûdvardþiø ið viso yra apie 500– 700), toliau – daþni daiktavardþiai ir bûdvardþiai (jø vartojama apie 4000–5000)...
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

25

XXI a. elektroniniai daþniniai þodynai APIE IDËJOS AUTORIØ. K.Bûgos tëviðkënas, pasiþymintis tokiu pat darbo kruopðtumu ir sàþiningumu, yra prof. A.Pakerys. Jis akivaizdþiai tæsia þodynø

akeri Profesoriaus pagarba mokslui, kalbai ir þmogui, o monografijos „Lietuviø bendrinës kalbos prozodija“ ir „Akcentologija“ yra puikiausi Profesoriaus darbðtumo ir kruopðtumo árodymai. Èia dar derëtø prisiminti ir kapitalinio pasaulio vietovardþiø þodyno rengimà. Inteligencija, sàþiningumas ir labai subtilus humoro jausmas. Ir visa tai natûralu, o ne iðmokta, suvaidinta. Galbût tai apskritai vyresniosios kartos profesoriø gerosios savybës, kuriø taip trûksta naujiesiems mokslininkams ir kuriø labai linkëèiau visiems pasimokyti, kol dar turim ið ko mokytis. Manau, kad Profesoriaus pavardæ þino kiekvienas lituanistikos studentas ir mokytojas lituanistas: jis dviejø svarbiausiø disciplinø (fonetikos ir akcentologijos) vadovëliø, kitokiø knygø autorius ar bendraautoris. Apie mokomàsias Profesoriaus knygas galima bûtø daug kalbëti, bet norëèiau pabrëþti jø originalumà. Kai kurios naujoviðkumu gerokai pralenkë savo laikà. Èia turiu galvoje „Lietuviø bendrinës kalbos fonetikos pratybas“ ir „Kirèiavimo treniruoklá“. Jos jau tada buvo pirmieji naujøjø kompiuteriniø technologijø lingvistikoje daigai. Taigi lietuviø kalbos fonetikos ir akcentologijos dar ne viena karta mokysis ið Profesoriaus parengtø knygø, o Jo moksliniø tyrimø idëjos tikrai dar ilgai plevens jaunesniø mokslininkø darbuose. Dar raðydama disertacijà pastebëjau iðskirtiná Profesoriaus tekstø bruoþà – tam tikrà atsargumà, apsidraudimà. Ið pradþiø niekaip nesupratau, kaip dar èia begali bûti turbût, tikriausiai, matyt, jeigu ávairiø akustiniø ypatybiø reikðmës pateikiamos net po kablelio. Taèiau Profesorius turëjo gerokai daugiau patirties, suprato, kad kalba yra gyvas reiðkinys ir, kad ir kokia didþiulë tiriamoji imtis bûtø, tegalim kalbëti apie dësningumus, tendencijas. Ðis atsargumas (tiesa, ne visada vienodas) lydi ir mano mokslinius tyrimus. Prof. dr. Asta Kazlauskienë
VDU Kompiuterinës lingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Lietuviø kalbos katedros vedëja, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos narë

P

rofesorius yra atidus, reiklus ir drauge labai geranoriškas oponentas, recenzentas, neðykðtintis patarimø ir pastabø. Bûdamas VLKK Tarties ir kirèiavimo pakomisës vadovas, savo pareigas atliko labai atsakingai. Per keletà metø pakomisë apsvarstë daugybæ kirèiavimo variantø, ið esmës perþiûrëjo þodþiø, ypaè dariniø kirèiavimo kodifikacijà. Kaip kolega Profesorius yra nekonfliktiðkas, tolerantiðkas, nelinkæs veltis á intrigas, tvirtai laikosi savo nuomonës ir jà gina. Prof. habil. dr. Bonifacas Stundþia
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos Tarties ir kirèiavimo pakomisës pirmininkas

P

Iðradingas pedagogas AUKÐTØJØ MOKYKLØ VADOVËLIØ 1-OJI PREMIJA (2008 m.) Prof. habil. dr. Antanas Pakerys – þymiausias lietuviø fonetikos ir akcentologijos specialistas, puikus pedagogas. Ið jo parengto „Lietuviø bendrinës kalbos fonetikos“ vadovëlio jau du deðimtmeèius mokosi visø Lietuvos aukðtøjø mokyklø bûsimieji lituanistai. Vadovëlis parengtas pavyzdingai metodiniu aspektu: sudarytos galimybës studentø apklausà atlikti programuoto patikrinimo bûdu (plg. vadovëlio ádëklà, fonetinio nagrinëjimo schemà). Be to, ir dauguma pratimø sudaryti programuoto patikrinimo bûdu. Vadovëlyje gausu iliustracinës medþiagos: yra ádëta autoriaus parengtø (ankstesniuose leidimuose paties autoriaus braiþytø) rentgenogramø, spektrogramø, palatogramø ir kitokiø schemø bei brëþiniø. Taigi vadovëlis yra originalus, vaizdus. Studentams ypaè naudingas literatûros sàraðas kiekvienos temos gale; pravartûs studentø referatø pavyzdþiai ir ypaè naudingos detalios, iðsamios profesoriaus pastabos dël referatø spragø. Taip sudaroma galimybë studentams vengti bûdingiausiø klaidø bei galimybë tobulinti savo pirmuosius mokslinius darbus. Vadovëlis vertas pagyrimø dël transkribuotø pavyzdþiø gausos bei ávairovës, tarp kuriø yra ir tikriniø þodþiø: vardø, pavardþiø, vietovardþiø. Mokydamiesi transkribuoti, studentai turi galimybæ dirbti savikontrolës bûdu. Labai svarbu, kad yra riðlaus teksto transkripcijos pavyzdþiø, kad neiðleidþiami ið akiø ir intonacijos dalykai. Prof. Antano Pakerio vadovëlis „Lietuviø bendrinës kalbos fonetika“ labai svarbus kalbos mokslui ir praktikai (ðá vadovë-

rengimo tradicijà, taikydamas jau XXI a. mastelá, atnaujindamas þodþio, þodþio tekste regëjimo kampà, tyrimo aspektus. Profesoriaus Antano Pakerio ilgameèio projekto bei rûpesèio dëka yra iðleisti du elektroniniai daþniniai þodynai, elektroniniø laikmenø komplektas: Bendriniai XX a. spaudos þodþiai. Elektroninis daþninis þodynas. Vilnius, 2004; Tikriniai XX a. spaudos þodþiai. Elektroninis daþninis þodynas. Vilnius, 2005. Tai pirmieji tokio pobûdþio þodynai, atspindintys þodþiø vartojimo daþnumà ir daþnumo raidà per visà XX a. Taip atveriamos plaèiausios tolesnio mokslinio kalbos tyrimo galimybës.

rofesorius buvo mano kursiniø darbø, diplominio, magistro darbo vadovas, doktorantûros komiteto narys. Visuomet prisimenu dalykiná bendravimà su juo kaip labai ðiltà, pastabas – skatinanèias màstyti ir diskutuoti. Mokiausi ir mokausi ið profesoriaus iki ðiol. Neþinau, ar galiu drásti vadinti já kolega, nors jau daugiau kaip deðimt metø tenka dëstyti studentams fonetikos pratybas. Daugelis ið mûsø, dirbanèiø tarp VPU kalbininkø, esam ir visuomet liksim jo mokiniai... Doc. dr. Rima Bacevièiûtë
Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø kalbotyros katedra, Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius

P

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

lá galima laikyti enciklopedinio pobûdþio fonetikos þinynu); aktualus tiek aukðtøjø mokyklø studentams filologams, tiek viduriniø mokyklø mokytojams. Leidinys pravartus ne tik studentams bei dëstytojams, bet ir plaèiajai visuomenei, ypaè þiniasklaidos darbuotojams. Vadovëlis paraðytas pavyzdine moksline kalba, pasiþymi medþiagos dëstymo nuoseklumu, struktûriðkumu, vaizdumu. Tai apskritai vienas ið geriausiø lietuviø kalbos mokymo(si) vadovëliø. Jis yra ðiuolaikiðkas ir patogus dirbti tiek dësty-

rof. Antanas Pakerys visada laukiamas sveèias Dusetø Kazimiero Bûgos gimnazijoje. Malonu, kad profesorius ne tik nudþiugina savo apsilankymu, bet ir subûræs ðaunø bûrá kolegø dëstytojø atvyksta á mûsø gimnazijà (savo buvusià mokyklà) supaþindinti su kalbos mokslo naujovëmis rajono mokytojø ir moksleiviø. Garsaus kalbininko Kazimiero Bûgos pradëtas kelias tæsiamas toliau. Ir, þinoma, labai dþiugu, kad tas kelias vël prasideda nuo Dusetø. Dainora Biliûnaitë
Dusetø Kazimiero Bûgos gimnazijos lietuviø kalbos mokytoja metodininkë

P

tojui, tiek studentui. Vadovëlio privalumai – ne tik aukðtas mokslinis lygis, grieþtas struktûriðkumas, bet ir programuotos patikros galimybë, originali vaizdinë medþiaga ir kt. Ðis vadovëlis rodo kolegialaus bendradarbiavimo su studentais pavyzdá, skatinimà perprasti ne tik teorinius dalykus, bet ir taikyti empirinius metodus, plëtoti mokslo tiriamàjá darbà, skatinti domëjimàsi fonetikos mokslo disciplina, savo ðnekamosios kalbos taisyklingumu. Prof. A.Pakerio „Lietuviø bendrinës kalbos fonetika“ – labai kruopðèiai ir kvalifikuotai parengtas vadovëlis, atitinkantis visus reikalavimus, keliamus didaktinës lingvistikos mokslo darbams. Leidinio teorinë ir praktinë vertë neabejotina (tai akivaizdþiai liudija dviejø deðimtmeèiø naudojimosi ðiuo vadovëliu tradicija), todël pagrástai vadovëlis buvo premijuotas. NAUJAUSI DIDAKTINIAI LEIDINIAI. Lietuviø kalbos bendrinë tartis: kompaktinës plokðtelës tekstai, Vilnius: Gimtasis þodis, 2004 (bendraautoris A.Pupkis; prie leidinio pridedama kompaktinë plokðtelë su garso áraðais); Praktinio kirèiavimo treniruoklis: mokomoji knyga. Vilnius,

2008 (bendraautoriai: S.Daniûnienë, V.Mauricaitë, V.Kavaliauskas; prie leidinio pridedama kompaktinë plokðtelë su kompiuterine kirèiavimo treniruoklio programa). Mikulënienë D., Pakerys A., Stundþia B. Bendrinës lietuviø kalbos kirèiavimo þinynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007; 2008 (su bendriniø ir tikriniø þodþiø þodynais). Organizuojant fonetikos pratybas neiðsiverèiama be A.Pakerio ir A.Pupkio parengtos „Lietuviø kalbos bendrinës tarties“ mokomosios knygos. Taisyklingos tarties lavinimas – vienas svarbiøjø ðnekamosios bendrinës kalbos ugdymo uþdaviniø. „Lietuviø kalbos bendrinës tarties“ plokðtelëmis ir tekstais sëkmingai buvo naudojamasi mokant lietuviø kalbos ir uþsienio ðalyse: JAV (Ilinojaus), Latvijos, Vokietijos (Greifsvaldo) ir kt. universitetuose. Latvijoje 1971 m. buvo perspausdinti plokðteliø tekstai (Paíeris A., Pupkis A. Lietuvieðu valodas literârâ izruna. – Rîgâ, 1971). Kompaktinë plokðtelë skiriama bendrojo lavinimo ir aukðtosioms mokykloms, individualiam ir grupiniam darbui. Taisyklingos tarties turi galimybæ mokytis ir kiti asmenys, ypaè þurnalistai, aktoriai, pedagogai, teisininkai – visi, kurie privalo taisyklingai kalbëti vieðumoje. A.Pakerio atlikti darbai, ieškant patraukliø mokymo metodø, rodo, kad profesoriui ádomus ir malonus pedagogo darbas. Sudomino ir savo sûnø Jurgá, su kuriuo parengta pirmoji kompiuterinë kirèiavimo programa „Taiklus kirtis“ (1993). Dabar sûnus Jurgis Pakerys yra humanitariniø mokslø daktaras, plataus akiraèio mokslininkas; demokratiðkas pedagogas, mëgstamas studentø. Profesorius Antanas Pakerys dirba ðiuolaikiðkais metodais: turi paskaitø serverá, kuriame studentai gali rasti skaitomø kursø paskaitas (jos nuolat atnaujinamos); gali paklausyti paèiø áskaitytø tarties áraðø; gali rasti papildomos medþiagos referatams, pvz., skenuotus seniau iðleistus ar sunkiau prieinamus straipsnius. Ðeima Labai smagu matyti Profesoriø kartu su savo þmona profesore Viktorija Daujotyte-Pakeriene, kai Jai skiriama, pavyzdþiui, „Lietuvos metø Moters“ nominacija (2009). Savo dukraitëms (ið trumpø profesoriaus pasakojimø spëju) turbût kartais yra pradiniø klasiø mokytojas. Þinau, kad Monika prabyla ir savo senelio gimtosios uteniðkiø tarmës intonacijomis, – juk profesorius puikiai moka savo tarmæ ir mëgsta tarmiðkai pabendrauti su kolegomis, pvz., su kraðtiete katedros vedëja doc. dr. Regina Rinkauskiene.

Pasakojimai apie tûkstantmeèio Lietuvos likimà
Išleista elektroninë knyga apie 1009–2009 Lietuvà. Jà istorijos, kultûros, mokslo bendruomenei Istorijos fakultete pristatë projekto vadovas, Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas, profesorius Eugenijus Jovaiša.

Siekiant atskleisti dabarties temà, pasirinkta paèiø svarbiausiø Lietuvos geografijos, gamtos, gyvensenos bruoþø, klimato, jûros, miðkø, gyvûnijos, þemdirbystës, gyvenvieèiø, miestø, miesteliø, kaimø, kurortø, ðeimø, nacionalinës sudëties duomenø sistema, pateikiama lietuviø ir anglø kalbomis. Istorijos skyrius unikalus tuo, kad pirmà kartà èia parodyta septyniasdeðimties Lietuvos istoriniø þemëlapiø, jø sàsajø su kaimynais serija, kuri gali bûti pravarti bet kuriam þmogui ir teikianti pasididþiavimà savo praeitimi. Trisdešimt trys tyrëjai paskiruose filmuose pasakoja apie priešistoræ, LDK laikus, komentuoja netolimos praeities lûþiø faktus. Išsiskiria ðimtas Lietuvos áþymiø þmoniø; šimtas svarbiø datø bei ðimtas ádomybiø. Trijuose šimtuose grafikos pieðiniø – baltiðkos, lietuviðkos gyvensenos dalykai, asmenybiø charakteriai, veiklos bruoþai – visuma sudaro vieningà meno kûriná. Knyga baigiama Lietuvos miestø ir miesteliø herbø bei jø gamtinës aplinkos þaidimø programa.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

27

Vilniaus pedagoginio universiteto studentai kûrë oazæ paukðèiams Vilniaus centre

Apmàstymai apie ver

Vilniaus pedagoginis universitetas: ,,ÞALIOJI“ INICIATYVA
Kiekvienas nori gyventi geriau Kad ir kiek kalbëtume apie geresnæ gyvenimo kokybæ, apie ðvaresnæ aplinkà, labiausiai mûsø elgesá veikia konkretûs pavyzdþiai, aplinka. Tik asmeniškai pajutæ aplinkai palankaus gyvenimo bûdo privalumus, mes galime tai ávertinti. Sunkiai keisdami ásisenëjusá ir patogø gyvenimo bûdà ðeimoje, græþiamës á mokyklà, tikëdamiesi, kad tinkamo elgesio pamatus vaikas susiformuos ten. Ir ið tiesø – mokyklose rengiami ávairûs aplinkosauginiai renginiai, nors ir pamaþu, bet populiarëja mada bûti ,,þaliam“. Vilniaus pedagoginis universitetas, pagrindinë mokytojø rengimo mokykla, ragina prisidëti prie iniciatyvos galvoti apie aplinkà, kurioje gyvename, keisti savo elgesá ir màstymà, kurti graþesná ir ðvaresná pasaulá. Laukiama visø universitetø palaikymo Vilniaus pedagoginio universiteto studentø atstovybiø susitikime, diskutuojant apie ,,þaliàjà“ iniciatyvà, studentai turëjo daug minèiø, kaip átraukti á ðá judëjimà savo ir netgi kitø universitetø kolegas studentus. Nuspræsta pradëti nuo savæs. Rengiamos akcijos bendrabuèiuose ir universitete skatinant savo kolegas atskirti popierines atliekas ir jas pristatyti perdirbti. Tokiai veiklai ásipareigojo ir universiteto dëstytojai. Paaiðkëjo, kad didþiausià atliekø dalá sudaro bûtent popierius. Nors popierius gaminamas ið atsinaujinanèiø þaliavø – medienos, kiekviena perdirbto popieriaus tona iðsaugo 17 medþiø, 26 460 litrø vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mënesius bûtø ðildomas vidutinio dydþio namas. Vilniaus pedagoginis universitetas ásipareigojo savo veikloje naudoti kuo daugiau perdirbto arba ekologiðko popieriaus, daugiausia dëmesio ir pirmenybæ, vykdant viešuosius pirkimus, skirti vadinamiesiems ,,þaliesiems“ pirkiniams. Pirmasis ,,þaliasis“ universitetas Lietuvoje Nors Lietuvoje Vilniaus pedagoginis universitetas pirmasis ëmësi palankios aplinkai veiklos strategijos, ,,þaliojo“ universiteto idëja pasaulyje nëra nauja. ,,Sieksime produktyvaus bendradarbiavimo su jau turinèiais patirtá ðioje srityje Europos universitetais, tikimës susivienyti ir su Lietuvos aplinkosaugos ir aplinkosauginio ðvietimo srityje dirbanèiomis organizacijomis“, – teigia Gamtos mokslø fakulteto, inicijavusio aplinkai palankià universiteto veiklà, prodekanë Þivilë Sederevièiûtë-Paèiauskienë. ,,Stengsimës formuoti aplinkosaugines tradicijas ir bûsimøjø mokytojø aplinkosauginá màstymà, nesvarbu, koká dalykà jie dëstys. Jau dabar visi universiteto studentai, nepriklausomai nuo specialybës, iðklauso sveikatos ugdymo modulá, taip pat visiems yra privaloma kûno kultûros disciplina, kurios metu studentai mokomi sveikos ir aplinkà tausojanèios gyvensenos. Á studijas yra integruojamos aplinkosaugos temos. Mokyklose mokoma vartojimo kultûros Vilniaus pedagoginio universiteto iniciatyva parengta ir patvirtinta Nacionalinë vartojimo kultûros ugdymo programa, pagal kurià Lietuvos vaikai mokosi iðsirinkti prekes ir paslaugas, aiškinasi, kà daryti, jei jos nekokybiškos, nagrinëja þmogaus veiklos gamtoje sukeliamas problemas. Universiteto dëstytojai parengë mokymo priemoniø rinkiná vartojimo kultûros ugdymui mokykloje. Lietuvos mokytojams organizuojami seminarai, kuriuose mokomasi ne tik integruoti vartojimo kultûros temas á ávairius mokomuosius dalykus, bet ir suprasti, kaip nuo mûsø lyg ir nereikðmingø ir pavieniø veiksmø priklauso gyvenimo kokybë, kaip siekti gyventi geriau.

Kun. dr. Kæstutis RALYS

Vertybë – tai abstraktus, bendras elgesio principø standartas, konkreèiø veiksmø ir tikslø pateisinimas. Vertybes asmuo perima socializacijos procese, sutapatina save su jomis emociðkai – internalizuoja. Jos yra bendri elgesio standartai, kurie iðreiðkiami socialinëmis normomis. Ta pati vertybë nebûtinai vienodai svarbi visiems grupës nariams (Theodorson A.G., 1969). Visuomenëje galima iðskirti tokias gausias vertybiø sritis: pinigai, draugystë, ðeima, religija ir moralë, politika ir socialinë organizacija, meilë ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruoþai ir darbas (Raths Louis E., 1966). Vertybës ne visiems asmenims vienodai svarbios. Taèiau yra panaðumø, pripaþástant vienodas vertybes, nes bet kokios grupës individai susiduria su panaðiais poreikiais ir panašiomis situacijomis (Reuter Ed. B.,1934).

Religiniø vertybiø dinamika
1990–1999 m. analizë atskleidë, kad jaunesni Lietuvos gyventojai yra maþiau religingi. Religijos iðpaþinimas jø daþnai suvokiamas kaip kultûrinio palikimo dalis (Þiliukaitë, 2000). Anot Þ. Advilonienës (tyrimas „Religinis tapatumas ir religingumas posovietinëje Lietuvoje“), mûsø ðalis iðsiskiria ið kitø Europos valstybiø palankiau-

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Aplinka, visuomeninë, politinë situacija turi átakos þmogaus gyvenimui. Visi aplink individà vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia ir jo vertybiø sistemà. Þmogaus socialinio elgesio motyvai, jo reguliacija visada domino tyrëjus. Vertybiniø orientacijø sistema, atspindinti gyvenimo bûdo ypatumus per visuomeninës sàmonës prizmæ, yra vienas ið individo pasaulëþiûros komponentø.

tybiø pokyèius
siu poþiûriu á Baþnyèios mokymà moralës, ðeimos, dvasiniø poreikiø ir net socialiniø problemø klausimais. Lietuvoje katalikais save ávardija per 80 proc. gyventojø. Bet ðis faktas gali rodyti bendrà kultûriná poþiûrá, jog Baþnyèia blogø dalykø nemoko, nes, vertinant jos realø vaidmená visuomenës gyvenime, net 27 proc. save laikanèiø katalikais jau 1999 m. manë, jog Baþnyèios vaidmuo mûsø visuomenëje per didelis. Formalø katalikiðkumà parodo ir tai, kad didesnei daliai laikanèiø save katalikais malda asmeniniame gyvenime praktiðkai neegzistuoja. Pusë katalikais save laikanèiø þmoniø tikëjimo visai nesieja su Baþnyèia, nes nejauèia bûtinybës á jà eiti arba mano, kad jø tikëjimui praktikuoti Baþnyèia iðvis nereikalinga. Baþnyèios lankymas kartà per savaitæ ir daþniau 2009 m. Lietuvoje tesiekë 18 procentø. Gerokai atsiliekame nuo Airijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Belgijos. Pagrindiniø krikðèioniðko tikëjimo tiesø iðpaþinimu Lietuva daugmaþ nesiskiria nuo Europos vidurkio. Taèiau iki ðiol tik Lietuvoje daugiau þmoniø iðpaþásta, kad yra nuodëmë, nei tai, kad yra Dievas. Ið Europos katalikiðkø ðaliø mes iðsiskiriame didþiausiu reinkarnacijos iðpaþinimu (27 proc.). Atkreiptinas dëmesys ir á tai, kad labai aukðtai vertinamos krikðto, santuokos ir laidojimo baþnytinës apeigos bei jø svarba, dalyvavimas jose. Jos kol kas nepanaudojamos evangelizacijai ir baþnytiniam bendruomeniðkumui stiprinti. 2009 m. á religines bendruomenes buvo labiau ásijungæ (lankësi bent kartà per savaitæ) tik 8 proc. þmoniø ir 14 proc. bent kartà kità per mënesá. Paþymëtina, kad net Estijoje, o ypaè Latvijoje þmoniø dalyvavimas religinëse bendruomenëse yra didesnis, nors jø konfesinës priklausomybës procentas yra maþesnis. veda á realø priklausymà jai ir asmeniðkà bei bendruomeninæ krikðèioniðkà tapatybæ. Tai patvirtina mûsø visuomenës vertybiniø orientacijø ir socialinës elgsenos analizë. To skaudþiausia apraiðka ir didþiausias iððûkis yra gilus þmogaus asmens paþeidþiamumas – plataus masto asmens savivertës ir þmogiðko orumo praradimas. Sunyko bûtent tai, kas yra ir turi bûti didþiausias Baþnyèios rûpestis. Gëris ir blogis yra dvi bendriausios moralinio vertinimo kategorijos, nuo kuriø apibûdinimo prasideda kiekviena etinë teorija. Tikinèiam þmogui aukðèiausias gëris – Dievas. Priklausomai nuo to, kaip jis suvokia Dievà, taip supranta ir gërá. Nuo seniausiø mitologiniø laikø dievø elgesys ir jø priesakai, malonës bei bausmës buvo pagrindiniai orientyrai þmogui, kaip jis privalo elgtis. Laikui bëgant þmoniø protus pamaþu uþkariauja filosofinës teorijos, kuriose gëris siejamas su kuriuo nors principu. Þmogus yra labai sudëtinga bûtybë, jo psichikà sukuria ir valdo glaudþiai susijæ genetiniai, biologiniai ir psichologiniai veiksniai. Þmogus gyvena iðoriniame pasaulyje, taèiau pastaràjá neretai iðkraipo jo vidinis pasaulis, suformuotas vaikystës patirties, santykiø su tëvais, artimaisiais. Maþa to, vidiná pasaulá gali keisti ir nauji ryðiai su þmonëmis.

ko siekiu; kokiu þmogumi noriu bûti; kokiame pasaulyje noriu gyventi? Þmogø veikia agresyvûs, malonumo siekiantys biologiniai impulsai ir internalizuoti socialiniai suvarþymai, tad pagrindinis þmogaus tikslas, kad gyventø – áveikti ðiuos suvarþymus. Ðiuolaikinëje Europos filosofijoje bûties problematika tebelieka pati fundamentaliausia. Ieðkodama bûties, filosofija gina savo specifikà prieð mokslà, religijà, menà. Tyrinëdama, interpretuodama bûtá, filosofija kaip tik ir parodo savo unikalumà, kuris negali bûti paverstas nei þinojimu, nei tikëjimu. Filosofinis bûties apmàstymas netapatus nei racionalioms abstrakcijø konstrukcijoms, nei mistinëms intuicijoms (nors kaip momentai jos ir áeina á filosofiná paþinimà). Domëdamasi bûtimi, filosofija atskleidþia ypatingà pobûdá to màstymo, kuriame bûtis tik ir atsiveria. Ir tai nëra nei nuosekli loginiø operacijø eilë, nei poetinë vaizduotë. Bûties màstymas – tai savitas gyvenimo bûdas. Tai ypatingas minties budëjimas, kuris paðauktas saugoti mûsø egzistencijà nuo slydimo á beprasmybæ. Tai retos ir tik didþiausiomis visø þmogaus jëgø pastangomis iðlaikomos dvasinës akimirkos, kurios ir áprasmina mûsø buvimà pasaulyje. Tai savotiðkas amþinybës ávietinimas laikinoje kasdienybëje.

Nuo Antikos filosofijos iki humanistinës etikos
Svarbiausi individà sàlygojantys veiksniai þmones domino jau nuo senø laikø. Antikinës filosofijos atstovai þmogø traktavo kaip pavaldø likimui, kaip Dievo gyvavaizdá, kaip politiná gyvûnà, kaip gamtos dalá ir pan. Antikos filosofijoje egzistenciðkai kalbantys filosofai tikëjo, kad þmogus kenèia, nes yra blaðkomas aistrø, todël jam reikia stiprinti proto galias. Epikûrieèiai manë, kad laimingo gyvenimo tikslas yra sielos ramybë, kurià jie vadino „ataraxia“, o stoikai laimingà gyvenimà vaizdavo kaip troðkimø nebuvimà (apatia). Euklidas teigë, kad egzistuoja du pasaulio principai, pagal kuriuos elementai jungiasi ir skaidosi. Tai elementus jungianti meilë ir skaidanti – neapykanta. Aristotelis veikale „Apie sielà“ raðë, kad sielos prigimèiai bûdingas judëjimas. Jis teigë, kad sielos siekimai yra gyvø bûtybiø judëjimo prieþastis. Aristotelis, kurá galima pavadinti pirmuoju Europos psichologu, nesiekë dalyti pasaulio. Jis atmetë sielos abstrahavimà ir jos atskyrimà nuo kûniðkos plotmës. Filosofo manymu, siela yra tobuliausia gyvos esybës iðraiðka, kûniðkos egzistencijos esmë. Krikðèionybëje Ðv. Augustinas iðaiðkino subjektyvià emocinæ patirtá. Jis teigë, kad þmogus nuolat iðgyvena kovà tarp kûniðkosios ir dvasiðkosios valios.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Kas lemia dvasinæ þmonijos kultûrà
Filosofinë mintis yra betarpiðkai susijusi su dvasine þmonijos kultûra, atspindi þmogaus proto ieðkojimus, siekiant paþinti visà pasaulá ir jo reiðkinius, suvokti þmogaus bûties prasmæ. Praëjusiame XX amþiuje intensyvi psichiatrijos, psichologijos raida subrandino ávairias klasikinëmis tapusiø teorijø tradicijas ir su jomis tiesiogiai susijusias tyrinëjimø sritis, jø strategijas bei metodologijas. Ðalia suklestëjo filosofinë retorika, besiremianti psichoanalizës mokslo samprata. Vakarø kultûrai iðskirtinai svarbi asmenybës sàvoka. Kiek þmogus save átvirtina, tiek jis ir iðreiðkia save pasaulyje. Todël, norint save suvokti, labai svarbu sàmoningai atsakyti á klausimus: kas að esu;

Katalikiðkumas ir jo pagrindai
Akivaizdu, kad mûsø vos ne visuotinis katalikiðkumas kildinamas ið kultûrinës tradicijos, o dabar remiasi ir situaciniu socialiniu konformizmu. Iki ðiol iðliekantis palankumas Baþnyèiai kol kas ne-

29

Ðv. Augustinas tiki, kad þmogaus prigimtis dvilypë: kûnas ir siela. Todël þmogus yra ir ðio, þemiðkojo, pasaulio, ir dangiðkosios „valstybës” pilietis. Esminis faktas tas, kad þmogus turi dvejopus interesus: pasaulietinius, susijusius su kûno gërybëmis, ir anapusinius, kurie susijæ su þmogaus siela. Tai priartina þmogø prie gyvenimo ir mirties paslapties. Pagrindinis valios svoris – meilë. Meilë yra aukðèiau uþ protà ir jusles. Ðv. Augustino valios pagrindinë jëga – meilë. Humanistinës etikos atstovai teigia, kad þmogus ið prigimties yra geras ir kad destruktyvumas nëra jo sudëtinë (integrali) dalis. Taèiau ðis poþiûris yra vertinamas kontroversiðkai. Sokratui blogio ðaltinis buvo ne ágimtas þmogaus polinkis, o neþinojimas. Sokratas ydà laikë klaida. Pagal Senàjá Testamentà þmogaus istorija prasideda nuodëmës aktu ir kad þmogaus troðkimai nuo pat maþens yra blogi.

Apie tikëjimà þmogaus kilnumu, gëriu ir meile
Renesanso màstytojai ir teologai teigë, kad þmogus viduje yra blogas, o pati didþiausia kliûtis þmogaus iðganymui yra puikybë, kurià nugalëti galima tik paklûstant Dievui ir tikint Dievo gailestingumu. Daugeliu atvejø Z. Froidas buvo tipiðkas ðvietimo filosofijos atstovas, tikintis protu ir þmogaus teise ginti savo natûralius poreikius nuo socialiniø konvencijø ir priespaudos. Froido teorija yra dualistinë. Jis þmogø mato ne ið esmës blogà, bet valdomà dviejø vienodai stipriø prieðingø jëgø – gyvenimo ir mirties; meilës ir nesantaikos; dienos ir nakties; to, kas balta, ir to, kas juoda. Rinkimasis tarp gera ir bloga yra pagrindinis þmogaus kelias. Tai rinkimasis tarp produktyvumo ir destruktyvumo, galëjimo ir negalëjimo, dorybës ir ydos. Z. Froido nuomone, destruktyvumas ágimtas visoms þmogiðko-

sioms bûtybëms. Gyvenimà griaunanèios þmogaus jëgos atsiranda ið þmogaus jutiminiø, emociniø, fiziniø, intelektiniø gebëjimø raiðkos uþblokavimo. Jeigu yra uþkertamas kelias gyvenimui augti, tai uþblokuotoji energija pasikeièia ir transformuojasi á gyvenimà griaunanèià energijà. Destruktyvumas yra antrinë þmogaus potencija, kuri pasireiðkia tik tuomet, kai jam nepavyksta realizuoti savo pirminiø potencijø (Freud, 2009).

Meilë – dvasinis intymumas
Vakarø Europos humanistinæ tradicijà visa apimanti meilë yra idealus ryðys su pasauliu ir þmonëmis. Tai sàmonëje egzistuojanti asmenybës nuostata, kylanti ið prasmës poreikio. Meilës nuostata padeda individui atgauti jausmø harmonijà su pasauliu,visa esybe iðsivaduoti ið dvasinës vienatvës kalëjimo. Bet meilë nëra vien jausmas. Tai sàmoningas sprendimas ir valios pastanga, ryðio su pasauliu

Islamo iððûkiai Vakarø bankininkystei
Pasaulis pergyvena finansø krizæ. Taèiau apie krizæ islamo ðalyse kalbama nedaug. Pasitikëjimas bankais taip pat didelis. Ðiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 270 islamiðkø finansiniø institucijø, kuriø turtas vertinamas daugiau nei 250–300 milijardø JAV doleriø. Kiti ðaltiniai mini iki 700 mlrd. JAV doleriø turto ir 300 mlrd. JAV doleriø indëliø. Augimas taip pat akivaizdus. Vidutinis metinis augimo tempas – apie 15 procentø. Pirmasis islamiðkas bankas ásteigtas 1963 m. Egipto Mit Ghamaro mieste, po deðimtmeèio – 1975-aisiais – Dubajuje, Jungtiniuose Arabø Emyratuose. Nuo to laiko islamiðka bankininkystë pasaulyje iðplito. Ypaè tose ðalyse, kur gyvena daug musulmonø. Pavyzdþiui, Jungtinëje Karalystëje pirmasis tikras islamiðkas bankas atidarytas 2004 metais. Jis pirmiausia orientuojasi á apie 2 milijonus Didþiojoje Britanijoje nuolat gyvenanèiø musulmonø, kuriems suteikta galimybë naudotis bankininkystës paslaugomis, grieþtai laikantis ðariato. Kyla klausimas: kuo patraukli islamiðka bankininkystë, kokie jos ypatumai? Esminis jos ypatumas yra tas, kad ði bankininkystë veikia be palûkanø, todël klientams siûlomi produktai suformuoti kitaip negu áprastuose bankuose. Laikydamasis taisyklës dël ámokø be palûka-

Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS

nø “Islamic Bank of Britain” (IBB) pats ásigyja savo klientø norimà pirkti turtà, o paskui já perparduoda uþ fiksuotà kainà, ámokamà mënesiniais ánaðais. Pavyzdþiui, jeigu þmogus nori pirkti kompiuterá, bankas nuperka tà kompiuterá ir perparduoda já klientui uþ fiksuotà kainà iðperkamosios nuomos bûdu arba taikydamas nuomos mokestá, kol uþ daiktà visiðkai sumokama. Bankas taip pat siûlo ðariatà atitinkanèius taupymo produktus, einamàsias sàskaitas su debeto kortelëmis ir vartotojø finansavimo sutartis. Jis taip pat yra pristatæs hipotekiná produktà ir teikia internetinës bankininkystës paslaugas.

Kad bankas veiktø pagal ðariatà, á jo prieþiûros komitetà, tvirtinantá banko paslaugas, investicijas ir veiklà, áeina islamo teologø grupë. Religinë banko taryba paprastai siekia, kad banko vykdomos operacijos, teikiamos paslaugos, rengiama dokumentacija ir kita veikla bûtø atliekama vadovaujantis ðariato nuostatomis. Todël visos banko operacijos, paslaugos, dokumentai, visi valdytojø pasiûlymai, prieð pateikiant juos klientams, bûtinai perþiûrimi ir tvirtinami religinës tarybos. Religiniø tarybø funkcijos visuose bankuose yra panaðios ir tai padeda islamo bankams dirbti laikantis vienodø teisiniø normø. Apskritai islamo bankø prieþiûrai visose ðalyse skiriama labai daug dëmesio. Paprastai vidaus prieþiûros funkcijas bankuose atlieka direktoriø taryba ir vidaus audito komitetas. Banke padëtø pinigø dauginimo procentø augimu draudimas yra iðdëstytas Korane ir suprantamas kaip atlygis, gautas uþ neatliktà darbà – kaip plëðikavimas. Nuo kapitalistinës ekonomikos sistemos islamiðkoji finansø sistema skiriasi dar ir tuo, kad rizika ir pelnas paskirstyti tiesiogiai tarp banko ir kliento. Islamiðki bankai veikia ne paskolø principu, o dirba su realiais pinigais, kuriuos ið tiesø turi. Tai apsaugo nuo problemø, su kuriomis Amerikos ir Europos bankai ðiuo metu susiduria. Kokie pagrindiniai islamo bankininkystës principai? Vienas ið svarbiø islamo bankininkystës principø – draudimas mokëti ar gauti palûkanas. Islamas pripaþásta kapitalo kaip gamybos veiksnio svarbà, taèiau neleidþia uþ jo naudojimà imti ið anksto fiksuoto mo-

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

bûdas. Kaip pabrëþia E. Fromas savo knygoje “Menas mylëti”, meilëje realizuojamas paradoksas: jauèiama vienybë, solidarumas su kitais, bet kartu – o tai labai svarbu – išlaikomas nepaþeistas asmenybës individualumas ir vientisumas. Tokia meilës nuostata duoda þmogui galimybæ jausti dvasinæ laisvæ ir pakilumà. Meilë – tai dviejø savasèiø ryðys ,,ið centro á centrà”, vadinamas dvasiniu intymumu. Taèiau meilë nëra geismas ,,turëti” kità þmogø. Turëti galima tik daiktà. E. Fromas daþnai naudoja polius: humanistinis – autoritarinis, laisvë – bëgimas nuo laisvës, produktyvus – destruktyvus, bûti – turëti, biofilija – nekrofilija. Uþ viso to tëra viena tikrovë, á mus pasisukanti skirtingomis pusëmis. Tuos poliariðkumus filosofas laiko dinamine visuma – kuo stipresnë nuostata „bûti“, tuo silpnesnë „turëti“. Þmogus, uþsiimdamas savimi, gali sustiprinti produktyviàjà savo charakterio dalá.

Ðeimos apibrëþtis kaip studijø kontrolinë uþduotis
Universitetinio ugdymo praktikoje skiriama paradigma sàvokø ir reiðkiniø moksliniams apibrëþimams (arba plaèiau – apibûdinimams ir sampratoms ) suprasti. „Þinok, kas parašyta vadovëlyje, enciklopedijoje, þodyne, iðmok formuluotæ ir jà pritaikyk“, – tai bendrinantis pedagogo ir studento santykius poþiûris. Ið dalies já galima pateisinti: nebûtina ugdytiniui „lenktyniauti“ su specialistu (vadovëlio ir kitos mokslinës literatûros autoriumi) – bandyti „geriau“ uþ já aiðkinti ir formuluoti reiðkiniø apibrëþimus. Uþtat ir mokslinëje pedagoginëje literatûroje (autoriai perþiûrëjo visus þurnalo „Pedagogika“ tomus ir kità gausià literatûrà) tiesiog negalima aptikti analitiniø straipsniø, kurie bendrintø mokymà apibrëþti sàvokas (áskaitant ir ðeimos apibrëþtá). Kas kita ðeimos esmës, paskirties visuomenëje ir bendruomenëje aiðkinimai, kurie pateikiami þodynuose, enciklopedijose, vadovëliuose. Ðeimos apibrëþtys – paties ávairiausio turinio ir formos. Todël ðeimotyros dalykà dëstanèiam pedagogui dingteli mintis: tos apibrëþtys galëtø bûti klasifikuojamos ir analizuojamos. Gera proga tokios lyginamosios analizës metu mokyti studentus kritiðkai màstyti. Vienas pirmøjø lietuviø pedagogikoje Z.Bajoriûnas yra iðanalizavæs, kaip universitete dëstomas ðeimotyros dalykas (familistikos pagrindai) skatina studentø aktyvumà. Ðio straipsnio autorius, savaip tæsdamas tai, á kà buvo atkreipæs dëmesá Z.Bajoriûnas (á ðeimotyros dalyko paveikumà studentams), yra iðanalizavæs ðeimotyros dalyko poveiká studentø matrimonialinëms nuostatoms ir jø kûrybiðkumo sklaidai. Anksèiau pradëtas tyrimo darbas ðákart tæsiamas nauju aspektu, o bûtent: fenomenologiðkai analizuojama studentø kontrolinë uþduotis – tai jø santykio su santuoka ir šeima intencionalumas. Kad ir koká ugdymo vyksmà atliktum, svarbiausia jo metu vadovautis tam tikra teorine arba filosofine nuosta-

Juozas Vytautas UZDILA
ta, kad bûtø iðvengta paties paprasèiausio empiriðkumo ir nuobodaus jo apraðinëjimo. Ðeima kaip tyrimo objektas ypaè skatina empiriðkumà. Studentai gerai paþásta ðeimà, kurioje patys uþaugo. Uþtat jie linkæ savo stebinius apraðyti, fiksuoti paèius ávairiausius ðeimos gyvenimo atvejus. Kur kas jiems sudëtingiau ðeimà filosofiðkai ir moksliðkai interpretuoti.Vis dël intelektinës patirties stygiaus. Mat ðeimos apibrëþimui suformuluoti nepakanka vien betarpiðko patyrimo, tos kasdienybës recepcijos. Bûtina dar ir kita, intelektinë patirtis, kuri ágyjama studijuojant ðeimotyros dalykà. Naujoji arba intelektinë patirtis, savo ruoþtu, veiksminga, jeigu ji siejama su studentø egzistencinëmis nuostatomis, o ypaè gyvenimo prasme. Gyvenimo pirmoji egzistencinë prasmë – tai ðeimos, ið kuriø jie patys iðëjo, bet dar nenutraukë saitø. Uþtat studentai labiausiai linkæ vadovautis á jø sàmonæ patenkanèiais ðeimos vaizdiniais, kurie vëlgi bendrinami vilèiø, lûkesèiø ir idealø tenkinimo poþiûriu. Esamybëje (arba realybëje) aptinkamos ðeimos angaþuoja paèiø studentø ryþtingà nusiteikimà. Ateityje jie taip sukurs darnias ðeimas. Sàmonës intencionalumas teikia jiems studijuojamo objekto psichologinæ ir moralinæ prasmæ. Akivaizdu, kad smalsûs ir gebantys mokslo þinias sieti su gyvenimo realijomis, remtis empiriniu patyrimu studentai greièiau persiima filosofinëmis nuostatomis ir gyvenime labiau vadovaujasi deramybe, o ne transformuota esamybe. Labiau juos paveikia darnios,
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

kesèio palûkanomis. Mokestis uþ kapitalo naudojimà savininkams gráþta pasidalijus pelnà (nuostolá) – ið anksto fiksuojamas pelno pasidalijimo santykis, o ne kapitalo gràþos procentas. Antra. Skolintojo ir skolininko rizikos pasidalijimas. Islamas skatina musulmonus investuoti á ávairius projektus ir tapti verslininkø partneriais, o ne jø kreditoriais: tiek indëlininkas, tiek bankas ir skolininkas turi pasidalyti investiciniø projektø rizikà. Treèia. Spekuliacijø draudimas. Abi sandorio ðalys turi gauti visapusiðkà informacijà apie sudaromà sandorá. Ðalys negali nustatyti fiksuotos bûsimo pelno apimties. Tad opcionai, iðankstiniai sandoriai laikomi prieðtaraujanèiais islamo ideologinës sistemos principams. Ketvirta. Neinvestavimas á draudþiamas veiklos sritis. Neleistini su alkoholiniais gërimais susijæ verslai, loðimai, pornografija ir kt. Todël pagal islamo principus dirbantys bankai nefinansuoja minëtø veiklø. Islamiðkosios bankininkystës sukaupta patirtimi domisi ir áprasti vakarietiðkai bankai. Rimtai svarstoma galimybë greitu metu rinkai pateikti musulmoniðkø bankininkystës produktø. Kai kurie teoretikai jau spëlioja, kad islamiðka bankininkystë, suderinusi islamo teisës ir religijos tendencijas su ðiuolaikiniais ekonomikos ir finansø sistemos laimëjimais, jau artimiausioje ateityje sukurs naujà alternatyvø Vakarø pasaulyje vyraujanèiai finansø praktikai bankininkystës modelá, priimtinà visoms tautoms ir kultûroms.

31

o ne pakrikusios šeimos. Toks apriorinis teiginys, reikia manyti, turëtø bûti eksperimentiðkai tikrinamas. Mat neámanoma þinoti, ar studentai vadovaujasi dar ir kitomis ðeimø transformacijos sukeltomis nuostatomis. Kai kurie ðeimos tyrëjai linkæ manyti, kad pastaruoju deðimtmeèiu ávykusios demografinës bei ðeimos elgsenos permainos interiorizavosi ir atitinkamose vertybëse bei vertybinëse orientacijose, kurios gráþtamuoju ryðiu veikia faktinæ elgsenà. Todël tarp studentø raðinio ir faktinës jø elgsenos (kaip ateity jie tvarkys savo santuokiná ir vedybiná gyvenimà) jokiu bûdu negalima dëti lygybës þenklo. Dëstomam ðeimotyros dalykui ypaè svarbi egzistencinës ir fenomenologinës filosofijos nuostata: asmens brendimas priklauso nuo to, kaip jis èia ir dabar màsto ir, rodydamas laisvà valià, renkasi sprendimus. Svarbi dar ir kita nuostata, susijusi su tyrimo objektu (šeima) ir jo interpretacijomis (o ypaè studentø apibrëþtimis). Galima ar negalima, o juolab „visiems laikams“, pateikti vienà ir paèià átikinamiausià bei adekvaèiausià ðeimos apibrëþtá? Ne, jokiu bûdu. Mat ðeimos klausimas iš esmës priklauso metafiziniams klausimams. O metafiziniai klausimai, kaip yra aiðkinæs N.Hartmannas, nuo savo atsiradimo iki ðiolei reikalauja naujø sprendimø. Tad ðeimos apibrëþtis, kad ir kokia ji bûtø átikinama ir intencionali, negali pretenduoti bûti pati teisingiausia. Tokios, kaip èia ávardytos, nuostatos suponuoja kontrolinio tyrimo hipotezæ: apibrëþdami ðeimà, studentai bus intencionalûs jø autoriai, skiriantys daugiausia dëmesio santuokos ir šeimos deramybei, o tai atitinka jø paèiø viltis, lûkesèius ir idealus. Kontrolinë, arba šeimos dalyko (šiuo atveju – tokiø dviejø dalykø, kaip ðeimos filosofijos; šeimos tyrimo ir konsultavimo), uþduotis atliekama pirmos paskaitos metu, dar iki mokymo. Tai vieno sakinio rašinys, prasidedantis „Šeima – tai...“ Tokia kontrolinë uþduoti skirta Vilniaus pedagoginio universiteto II kurso socialinës pedagogikos ir socialinio darbo specialybës ir III kurso filosofijos specialybës studentams. Studentai, atlikdami ðià uþduotá, raðo savaip rikiuodami gyvenimiðkus stebinius ir juos bendrindami. Taigi jø dëmesio centre – empirinë patirtis. Reflektuodami „prie ðeimos apibrëþties“, bet prieð akis neturëdami konkretaus literatûros ðaltinio, kai kurie bando prisiminti, kas buvo kalbëta mokykloje (per tikybos ar kitas pamokas) ir universiteto auditorijoje. Ir vis dëlto apibrëþty pirmumas skiriamas ðeimos reikðmei studento gyvenime. Daugiausia dëmesio rašiniuose suteikiama meilei, pagarbai ir atsakomybei.

Paprastai studentø pateiktà ðeimos apibrëþtá sudaro vienas du sandai. Dauguma studentø pabrëþia, kad šeima – tai þmoniø grupë, kurià sudaro giminingi (kitur – brangûs) þmonës, patys svarbiausi: „Šeimà sudaro tëtis, mama ir vaikai“ (Jovita P „Tai maþiausia visuomenës làste.). lë“ (Regina M.). „Šeima – tai sutuoktiniai ir jø vaikai“ (Alina J.). „Šeima – mano artimieji“ (Aistë S.). „Šeima – tai partneriai visomis prasmëmis“ (Jovita Ch.). „Šeima – tai keliø asmenø grupelë“ (Kristina P .). (Studentø raðiniai pateikiami neþymiai taisant jø stiliø – Aut.) Po pirmojo ðeimos apibrëþties sando („Ðeima – tai artimiausi þmonës“) eina kitas: studentai aiðkina, kuo gi ðeimoje þmonës susieti (arba kas juos sieja): „... Bendras tarpusavio ryšys, kraujo ryšys, vienas kito palaikymas ir supratimas kiekvienoje gyvenimo situacijoje“ (Asta R.), „... Juos sieja tradicijos, artimumas, meilë“ (Silvija K.), „Tëvø ir vaikø bendravimas“ (Jûratë V.), „Myli mane ir að juos myliu, manim rûpinasi ir að jais rûpinuosi“ (Vilma J.), „Visada jie padës“ (Inga B.), „...Tai ðiluma ir meilë“ (Julija J.), „... Susijæ kraujo ir dvasiniu ryðiu“ (Samuelis A.), „Sutuoktiniai ir jø vaikai“ (Alina J.) ir t.t. Tokioms apibrëþtims, kuriose minimi artimiausi þmonës ir akcentuojami jø tarpusavio ryðiai, artimos kitos, o ypaè perfrazuojanèios ðeimos nariø emocinæ dermæ, formuluotës: „Šeima – tai mûsø kraujas“ (Nijolë B.), „Šeima – tai svarbiausia gyvenime, kà að turiu“ (Nijolë A.), „Šeima – tai mano namai, vieta, kur manæs visada laukia“ (Natalija B.), „Gërybiø krepðys“ (Dangira M.), „Jaukumo þidinys“ (Daina B.), „Šviesa, šiluma ir jaukumas“ (Eligijus S.). Sureikðmindami artimiausià socialinæ aplinkà, tiesiog maksimalistiðkai nusiteikæ studentai gyvenimo tikslà ir ðeimà pradeda tapatinti: „Šeima – tai gyvenimo tikslas“ (Loreta M.), „Ðeima yra svarbiausia, dël ko verta gyventi“ (Inga J.), „Šeima – tai gyvenimo tikslas, dþiaugsmas ir pavyzdys ateièiai“ (Elvina P Tokiai teleologinei ðeimos in.). terpretacijai artimas aksiologinis (per gërio prizmæ) arba vertybinis ðeimos traktavimas: „Šeima – tai gyvenimo vertybë, brangiausias turtas“ (Inga M.), „Tai vertybë – svarbiausia harmoningos ir prasmingos bûties sàlyga“ (Rasa N.), „Dvasiniø ir kultûriniø vertybiø perdavimas vaikams“ (Natalija D.), „Šeima – tai vyro ir moters santykiai auginant vaikus, ádiegiant jiems vertybes ir perduodant gyvenimo patirtá, ruoðiant juos savarankiðkam gyvenimui“ (Dalia S.), „Šeima – tai gyvenimas, dël kurio verta gyventi“ (Justas). Kad ðeimos apibûdinimus (studentø

pateiktas apibrëþtis) sudaro vienas du sandai – bûdingas socialinës pedagogikos specialybës II kurso studentø raðiniø bruoþas. Juose akcentuojamos raðanèiojo ir jo aplinkos þmoniø nuostatos. Retsykiais jauèiamas ankstesniø (iki ðeimotyros skaitytø paskaitø ir vestø seminarø) studijø poveikis. Toks poveikis pastebimas tuo atveju, jei auditorijoje reikðtos mintys ir emociniai nusiteikimai atitiko studento gyvenimo prasmæ. Dar kitose apibrëþtyse tiesiog tiesmukiðkai buvo atkartotos paskaitø frazës: „Ðeima – tai visuomenës dalis“, „Ðeima – tai pirminës socializacijos institutas“ (taip teigë maþdaug 1–2 proc. raðiusiø studentø). Gretinant socialinës pedagogikos, socialinio darbo ( II k. ) ir filosofijos ( III k. ) specialybës studentø darbus, ryðkiai pastebimas pastarøjø didesnis polëkis samprotauti (matyt, dël didesnës intelektinës patirties). Filosofijos specialybës studentai ðeimà apibûdina gerokai plaèiau ir esmingiau ir, reikia pripaþinti, moksliškiau. Susidaro áspûdis, kad filosofijos studijos labiau moko studentus màstyti, skatina á daugybæ gyvenimo reiðkiniø, taip pat ir ðeimà, þvelgti plaèiau. Beveik visi raðæ darbus filosofijos studentai nepasitenkina vieninteliu sakiniu „Ðeima – tai...“. Já paraðæ, toliau tæsia svarstymus: „Šeima – tai asmenø grupë, kurià sudaro ne maþiau, kaip du asmenys, susieti giminiðkais ir kraujo saitais ar tiesiog bendro gyvenimo, tikslo saitais, kaip, pavyzdþiui, tarp vyro ir þmonos. (...) Kiekvienoje ðeimoje padëtis yra skirtinga moraliniu, vertybiniu ir kitais aspektais. Ðeima turi bûti viena pagrindiniø, jei ne pagrindinë, þmogaus gyvenimo vertybiø ir tikslø, siekiant visaverèio gyvenimo“ (Tomas V.). „Šeima – tai meilës ir tarpusavio supratimo santykyje egzistuojantis socialinis vienetas; grupës þmoniø, siejamø ne tik bendro intereso pratæsti giminæ, bet ir bendrø vertybiø bei darnos jausmo“ (Jurgis J.). „Šeima – tai komanda þmoniø, kurie tarpusavyje susijæ biologiniais, psichologiniais, socialiniais bei moraliniais ryðiais, perduodantys savo giminiðkumà ir dorovingumà ateinanèioms kartoms“ (Ona P .). Skaitant raðinius, patiriamas áspûdis, kad filosofijos specialybës studentai geriau ávaldæ mokslinæ stilistinæ manierà. Plaèiau samprotaudami, jie daugiau aprëpia ðeimos apibrëþties sandø (bent tris keturis) ir ryðkiau akcentuoja artimiausios socialinës aplinkos narius siejantá dorovës puoselëjimà, ypaè prisiimtà atsakomybæ, bendrà gyvenamàjà vietà (...), auklëjimà ir tiesiog bendrà kultûrà. Netgi galima teigti, kad filosofijos specialybës vidutiniðkai vieno studento ðeimos apibrëþty integruota tiek prasmiø, kiek vidutiniðkai dviejø trijø

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

kitos specialybës studentø. Tai kontingento aukðtesnio lygmens ir akademinio darbo metu ágytos intelektinës patirties nulemti skirtumai.Todël filosofijà studijuojantys bûsimi bakalaurai dràsiau pasikliauja intelektine patirtimi, kuri, reikia manyti, labiau jiems padeda bendrinti turimus stebinius ir vertybinius nusiteikimus: „Šeima – tai mano artimiausi þmonës, su kuriais að dalijuosi savo skausmais ir dþiaugsmais, vargais ir laime. Tai man be galo brangûs þmonës, kurie mane uþaugino ir iðmokë gyventi“ (Graþina È.). „Šeima – tai mus supantys þmonës, patys artimiausi, su kuriais mes augame ir gyvename. Jø niekada nepamirðtame ir su jais visada susitiksime, kad ir kaip toli vieni nuo kitø bûtumëm. Tai þmonës, su kuriais mus sieja ne tik kraujo (nes jo gali ir nebûti) ryðys, bet svarbiausia – dvasinis. Tik á juos galime kreiptis graþiausiais þodþiais – mama, tëte, broli, sese, moèiute, seneli... Ir tik jiems mes jauèiame nepaaiðkinamai stiprius ir ðiltus jausmus“ (Daiva T.). Nepaisant vienos (filosofijos) ir kitø specialybiø (socialinio darbo ir socialinës pedagogikos) ugdymo kontingento ir jo pasiekimø skirtumo (tarp II ir III kurso studentø), visus (akademiná jaunimà, kuriam 20– 21 metai) pirmiausia sieja giminingi nusiteikimai ir iðgyvenimai. Dauguma jø akcentuoja ðeimos darnà, jausmø vedybiniame gyvenime stabilumà, saugumà, prisiimtus ásipareigojimus. Kartu studentø raðytos apibrëþtys liudija, kaip ne visi, o tik kûrybiðkai nusiteikæ studentai nelinkæ „átilpti“ á instrukcijos rëmus. Todël jie nepaiso kontrolinës uþduoties instrukcijos – paraðyti ðeimos apibrëþtá vienu sakiniu. Studentui kurti – tai iðsakyti savo nuomonæ, pateikti, jo galva, esminius pastebëjimus, skirtus ðeimai. Taip màstantys studentai tiesiog negali paraðyti ðeimos apibrëþimo vienu sakiniu. Jø mintys gali bûti iðsakytos bent trimis sakiniais. Kad bûtø nepaþeista instrukcija, tuos sakinius vienà nuo kito kartais jie atskiria kabliataðkiais. Vertinant jø raðinius, galima dràsiai teigti: studentai pakankamai nuovokûs ir gerai áþvelgiantys, kokia ðeimos esmë visuomenës ir individo gyvenime. Beje, taip tinka teigti turint galvoje viso studentø srauto raðinius (visà tà kûrybinæ „masæ“).Todël nejuèia reikia sumuoti akademinio jaunimo patyrimà ir intencijas: tiesiog ið minèiø sudëti tarsi mozaikà ðeimos apibrëþtá. Tokia apibrëþtis formuluojama ið atskirø ir tarpsusavyje jungiamø sandø (dar tiksliau – galimø jungti – Aut.). 1 sandas – tai aiðkinimas, kad ðeimà sudaro þmonës (kokie ir kiek jø): þmoniø grupë, keli þmonës, patys svarbiausi þmonës. Kai kurie studentai brangiausius ir artimiausius þmones ávardija: tai tëtis, mama ir vaikai. Dar kiti studentai (vëlgi

vos keli) bandë raðyti metaforiðkai: ðeima – tai maþiausia visuomenës làstelë ar visuomenës pagrindas. Vis dëlto metaforiðkas kalbëjimas tëra bûdingas ne daugiau kaip ketvirtadaliui studentø (gal ne tiek dël jø tipologiniø skirtumø, kiek dël universitete vyraujanèio racionaliojo prado, tik mokslinio arba loginio sàvokinio ðeimos interpretavimo). Suprantama, studentai, iki tol nestudijavæ ðeimotyrinio dalyko, negalëjo ðeimà ávairiau pristatyti: tai – socialinis institutas, socialinë bendrija, artimiausiø þmoniø socialinë santalka (ar santelkinys). Iðimtis – ðeima kaip pirminës socializacijos veiksnys (vëlgi tik keliø studentø raðiniuose). 2 sandas skiriamas þmoniø, sudaranèiø ðeimà, sutelktumui (kaip ir kokiu bûdu jie tarpusavy susieti): ðeimà sudaro sutuoktiniai ir jø vaikai, kraujo ir giminystës ryðiais susieti þmonës. Maþa buvo tokiø studentø, kurie akcentavo santuokiná arba vedybiná juridiná meilës tarp vyro ir moters sankcionavimà. Matyt, dël savaime jau suprantamo tokio juridinio vyro ir moters meilës áprasminimo. Jei bûtø jiems rûpëta pabrëþti kohabitacijà, tai gyvenimas susidëjus bûtø iðplëtotai aiðkinamas (tokio aiðkinimo raðiniuose nerasta). Gal ir dël to, kad studentai konjunktûriðkai geba prisitaikyti . Jie raðo paklusdami opinijai ir átikdami dëstytojui. Në vienas studentas nepaþymëjo iðskirtinesnio ðeimos nariø sutelktumo dël ávaikinimo (ásûnijimo ir ádukrinimo). 3 sandas priklausytø ðeimoje atliekamø vaidmenø (arba roliø) aiðkinimui: ðeimà sudaro tëvai ir vaikai, broliai ir seserys, tarpusavy susieti atliekamø funkcijø ir dvasinio artumo. Ði ðeimos apibrëþties komponentë studentø raðiniuose buvo palyginti maþai iðplëtota. Nors natûraliai susiklostantys ðeimoje vaidmenys – ðeimos apibrëþties ðerdis, bet studentams, regis, dar labiau rûpëta pabrëþti, jog ðeima – didþiausia gyvenimo vertybë, brangiausias turtas. 4 sandas redukuojamas tarsi ið probëgšmais viename kitame rašinyje pateiktos nuorodos, kad šeima – namai, miela vieta (potekstë tokiø raðiniø sako – ðeimos nariai gyvena vienoje erdvëje, jie esti gyvenamos vietos poþiûriu save lokalizavæ). Ðis sandas galëjo peraugti á aiðkinimà, kad ðeima sudaro namø ûkio vienetà (ar netgi ûkininkavimo vienetà, kaip kaime gyvenanèiø ûkininkø ðeimos), bet studentai labiau pabrëþë jaukumo ir meilës þidiná (kalbëjo metaforiðkai). Todël dar kiti akcentai, skirti ðeimos turtiniams santykiams, studentø raðiniuose nebuvo aptikti. 5 sandas skirtas tarsi ðeimos apibrëþties svarbiausiam akcentui – vertybëms. Ðeima – tai didþiausia gyvenimo vertybë, brangiausias dvasinis turtas. Akcentuo-

dami dvasines ir kultûrines vertybes, studentai savaip átvirtina visuomenëje etinës ðeimos sampratà ir statusà. Jiems svarbiausios ðeimoje vertybës – dorovinës (meilë, pagarba, pasitikëjimas, atsakomybë, rûpinimasis kitu). Kiek stebina, kad kontrolinëje uþduotyje studentai neakcentavo religiniø ir estetiniø vertybiø. Tokie ðeimos apibrëþèiø penki sandai (juos pristatant nuosekliai ar keièiant vietomis) në vieno atskirai paimto studento raðiny nebuvo aprëpti ir integruoti (tai – ir mokymo poþiûriu pernelyg sudëtinga uþduotis). Dauguma studentø valiojo raðyti ðeimos apibrëþtá ið dviejø sandø (pirmo ir antro) ar dar reèiau – ið trijø (sakysim, prie pirmø dviejø prijungus penktà sandà). Atskirø ðeimos prasminiø sandø iðdëstymas vienu apibrëþties sakiniu – vëlgi gana sudëtinga uþduotis, kuri liudija netgi tokio mokymo (kaip viename sakinyje sujungti ðeimos esmës ir prasmës vienetus) reikalingumà. Uþtat kai kurie studentai nepaisë uþduoties instrukcijos – paraðyti ðeimos apibrëþtá vienu sakiniu. Jie paraðë jà keliais sakiniais. Tokia kontrolinë kaip ðioji uþduotis, jos rezultatø analizë vertinga pirmiausia didaktiniø uþduoèiø prognozavimo poþiûriu dël studentø recepcijos. Reikia suprasti, kad studentai, apibrëþdami ðeimà, siekia bûti intencionaliais jos autoriais. Todël apibrëþtyse aiðkiai virðø ima gyvenimo stebiniai ir jø gana emocingas perteikimas. Tik ið apibrëþèiø visybës, o ne ið vieno ar kito raðinio gali bûti redukuotos tendencijos: studentai perteikia nuotaikø èia ir dabar svarbà (tai liudija deramybës gynimà – jie tai kurs darnià ir tvirtà ðeimà, nes tik tokia ðeima tenkina jø paèiø lûkesèius), atspindi ðeimø maþëjimo, traukimosi á branduolá vyksmà ir ketinimà dvasiná dviejø þmoniø suartëjimà pripaþinti netgi svarbesniu uþ juridiðkai sankcionuotà ryðá (tai liudija ne tiesiogiai reikðtas studentø poþiûris, o jø samprotavimø raðiniuose potekstës). Taigi studentø raðiniø analizë patvirtina, kad studentø sàmonëje ðeima „gyvena“ apypilniu vaizdu. Belieka tik to vaizdo ribas ðiek tiek praplësti, teikti naujos, jau intelektinës ir, svarbiausia, interdisciplininës patirties. Reikia manyti, kad studentai, gavæ tokios patirties, pradëtø, raðydami apie ðeimà, samprotauti racionaliau ir intelektualiau. Studentø ðeimos apibrëþtys svarbios didaktiniu aspektu – tai lyg išeities pozicija, á kurià, dëstant ðeimotyros dalykà, privalu atkreipti dëmesá, o bûtent: á meilæ, atvedanèià santuokà, á ðeimoje giminystës ir kraujo ir adaptavimo ryðá (ásûnijimà ir ádukrinimà), vaidmenis ir jø realizavimo kokybæ (vyro ir þmonos, tëvø ir vaikø, broliø ir seserø).
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

33

okalbio pradþioje – þvilgsnis iš Lazdynø aukðtybiø: nuo ðeimininko darbo stalo plyti neaprëpiama pietinio Vilniaus panorama – vakaro þiburiø jûra, išskirianti ryškiausià Savanoriø prospekto srovæ, nuo kurios atsiðakojusi antai tarsi pieno puta artyn atplaukia Laisvës trasa. Paðnekovas sako palytëjæs jautriausià stygà – pagaliau atvertæs savo penkiasdeðimties metø dienoraðèio lapus ir „Versmës“ leidyklai áteikæs pirmàjá sàsiuviná bei jø komentarø pluoðtà. Kiekvienas skaudus puslapis jëgoms màþtant – smûgis tiesiai á ðirdá.

P

Sveèiuose pas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialiniø mokslø fakulteto profesoriø, vienà 2009 metø universiteto nominantø, Lietuvos mokslø akademijos nará korespondentà, þinomà sociologijos ir tautotyros mokslininkà, publicistà, monografijø autoriø, raðytojà ROMUALDÀ GRIGÀ.
rià palankiai pripaþino istorikai. Tai sustiprino viltá þengti toliau – išleisti monografijà „Senieji lietuviai. Tapatybës bruoþai ir jø likimas“. Taèiau ðis kelias turëjo ir takà – anksèiau paskelbta monografija „Tautos likimas“ buvo tarsi uvertiûra, kurioje, remdamasis sociologo bei vadybininko patirtimi, apraðë lietuviø tautos socialinæ organizacijà, jos struktûrinius bruoþus ir pateikë ávertinimà, bandë nubrëþti valstybës krypèiø kontûrus. Po jos ðviesà iðvydo leidinys „Socialiniø átampø Lietuvoje laukai“. Kitos dvi – apie sociologinæ savivokà, màstymo kultûrà, pasaulio atspindþius tapatybëje, kas leistina ir kas neiðvengiama; gilintasi, kiek tautinë tapatybë turi iðlikimo garantø šiuolaikiniame pasaulyje. Daug jëgø atëmë solidþiø kolektyviniø monografijø „Tautinës tapatybës dramaturgija“, „Tautiðkumas ir pilietiðkumas: atskirtis ar dermë“ sudarymas ir redagavimas. Prisipaþásta sau atsakæs á klausimà, jog tautinë tapatybë nëra savitikslis dalykas, bet gamtos, kosmologinis tæstinumo ir iðsaugojimo dësnis; kad tautos tapatybë – tai ne skraidanti pavëjui dykumø þolë. Šios tarpinës knygos, ëjusios po skaudþios autoriaus sûnaus þûties, straipsniø serijos iðeivijos spaudoje, pagimdë etapinæ monografijà „Savasties ieðkojimas“. Tai, kas buvo bandoma daryti Lietuvoje socializmo metais, pasak profesoriaus, daugeliu atþvilgiø rëmësi jaunøjø mokslo, socialinës organizacijos entuziastø darbu. Kai kurios tuometinës struktûros nesunaikino savo etnokultûros þidiniø, nenukirto tautos nacionaliniø identiteto ðaknø ir iðvengë galutinio sunaikinimo kartu su beatodairiðka agrarinës, pramoninës bei gamybinës sistemos griûtimi atgimimo metais, kai paskui deðimtmetá akis badë kraupûs griuvësiai, pavadinti skambiu sovietinës praeities reliktø epitetu. Ðá atkurtosios nepriklausomos valstybës nykos fenomenà paðnekovas linkæs átarti suokalbiu su partneriais ne gydyti uþkrëstàjá praeities bacila, bet kuo greièiau sunaikinti, kad liktø vieta kosmopolitiniam mankurto desantui. Dël to jau pastaruoju metu atsivërë naujos erdvës apmàstymams.

Kelio punktyras iki tautos savasties studijø
Derlius krenta rudená, o tuos kelio þenklus – knygas – skaièiuoja dešimtimis. Romualdas Grigas, sociologas, tapæs vadybininku, net paèià vadybos sàvokà ið uþmarðties atkapstæs, apgynæs ir átvirtinæs socialinës raidos terminà; inicijavæs praktiniø veiksmø, rezultatø, specialistø kvalifikacijos këlimo, karjeros siekio, sveikatingumo ugdymo, poilsio, kultûros plëtros, psichologinio klimato kûrimo, demokratinio valdymo principø diegimo, aplinkos keitimo modelius; ásteigæs Lietuvos vadybos draugijà, parengæs vadybos akademijos koncepcijà; paraðæs šios krypties knygø, tarp kuriø ir po trisdeðimties metø Rusijoje tebeminima habilitacinë monografija „Ámoniø socialinë organizacija ir jos funkcijos“. Taèiau 1990-øjø Lietuvos revoliucinis perversmas pakeitë aplinkybes: neliko socialistinës ámonës. Dël to jam, vienam iš nacionalinës vadybos pionierø, tvirtø pozicijø sociologui ir ekonomikos mokslø daktarui, teko atidëti perspektyvià temà, nors teigia galëjæs skaityti paskaitø ciklus apie Japonijos, JAV, Skandinavijos, Vokietijos ámoniø personalø patirtá. Tik senas tikslas – tautos, valstybës atgimimo praeitis, jos problematika niekur nedingo. Atsivërë erdvë, tarsi toji ðvytinti þiburiø jûra uþ lango, pareikalavusi kvalifikuoto dëmesio. Atëjo eilë sistemø, socialinës antropologijos teorijomis pagrástoms tautotyros studijoms, leidusioms paþvelgti á praeitá ne istoriko, o socialinës organizacijos mokslo akimis: anot profesoriaus metaforos, ið ðukës konstruoti puodà, ið elgsenos nuotrupos rekonstruoti gyvensenà. Darbas ásibëgëjo nuo Livonijos kronikose aptiktos 1205 m. eilutës apie masinæ lietuviø moterø saviþudybæ. Faktas taip sukrëtë, kad, mintá neðiojæsis keletà skausmingø metø, pratrûko ir paraðë studijà, ku-

dimas, politinis ekstremizmas, tautiškumo, tariamo atsidavimo þmonëms imitacijos. Visa tai apraðyta „Lietuviðkøjø izmø“ knygoje, kuri greitai tapo politiniu bestseleriu ir áraðyta á þurnalistikos studijø lektûros sàraðus. Liko ákalta mintis, jog blogio, kuris tebeþlugdo valstybæ, iðtakos kildinamos iš to meto, kai autorius krimto mokslus Maskvoje; kai, Broniui Genzeliui pasiûlius burti pogrindinæ politinæ organizacijà, Romualdas pasiûlë veikti legaliai, apdairiau – kurti lietuviø studentø ansamblá. Þinoma, jam teko prisiimti organizacinio vadovo pareigas. Kai po metø to ansamblio pagrindu buvo suburtas dar gausesnis ir audringesnis Pabaltijo studentø ansamblis – klubas „Balticum“, jam vëlgi teko pirmininkauti ir subtiliai laviruoti, nes buvo slaptai sumanyta skleisti atskiros trijø respublikø federacijos tuometëje Sovietø Sàjungoje idëjà. Kai pirmàkart visi kartu su nuostabiu pakilimu ten uþdainavo „Gaudeamus“; kai Lietuvos, Latvijos, Estijos pasiuntiniai – studentai uþsidëjo tautiniø spalvø kepuraites, prisisegë þenklelius; kai propagavo nacionaliná dainø ir ðokiø repertuarà, o svarbiausia, puoselëjo tautinæ mintá. Tai buvo idëja ir veiksmas, siekiant apsisaugoti nuo tolesnio rusinimo.

Juozas SKOMSKIS

Kai tvarsèiai

Ðvelniom bangom per kiemà ritas nuo šilo dvelksmas. - Tu já geri, lyg troðkuliu kankintas, vynà... Puðø virðûnës jau snaudþia svaiguly... Ir strazdo arijà, lyg maldà vakarinæ, iðklausai. Tà valandà iðgyveni, lyg bûtum palaimos migdytas... Bene sunkiausias, o gal ir brandþiausias metas buvo aspirantûra. Toje paèioje Maskvoje, nebesitenkinæs dar funkcionuojanèio, saugumo nuosekliai ardomo, dël to idëjine prasme prigesusio studentø ansamblio – klubo „Balticum“ veikla, su bendraminèiais ëmësi organizuoti atskirà aspirantø klubà. Penkiese pasiraðë priesaikà skleisti nepriklausomos Lietuvos idëjà. Tarp priesaikos signatarø, be paties Romualdo Grigo, buvo prieš dešimt metø miræs akademikas Antanas Jasaitis, profesorius Petras Kadziauskas, Algirdas Urbonas ir akademikas Jurgis Vilemas.

Pakeliui su atgimimo idëjomis
Likimas profesoriø Romualdà Grigà suvedë su þurnalistu, filosofu ir leidëju Albertu Ruþu. Jiedu sutarë iðleisti bendrà knygà apie personalizuotus lietuviðkus izmus, kuriuos lydëjo sisteminës korupcijos atsira-

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Profesorius Romualdas Grigas: „Kiekvienas praeities puslapis – smûgis á ðirdá“

sa tai – skausminga operacija. Be to, pasirinkta koncepcija – ávykius, dokumentikà, nuotraukas, laiškus, liudijimus, iðdavystës árodymus, pagaliau atgimimo pirmøjø metø atviruosius laiškus Lietuvos Respublikos parlamentui, Vyriausybei, straipsnius, susiraðinëjimà su bièiuliais, þymiais ir þinomais Lietuvos þmonëmis atgaivinti, apmàstyti ðiandienos akimis – atsakingas uþdavinys. Todël autorius sako per tà laikà galëtø išleisti dar dvi monografijas. Bet „Versmës“ vadovo Petro Jonuðo átikintas, jog dokumentuoti dienoraðèiai ir jø komentarai sulauks neabejotino visuomenës dëmesio, darbo neatidëjo ir jau rodo nuo leidyklos stalo gautà leidinio virðeAr nematai? Þmogaus gyvenimas teatras reþisuotas. Kieno? Sakysi: Sutvërëjo? Gal Gamtos?.. O gal istorijos... Tai jos voratinklá Nematomasis Voras pina. Be atvangos. Ir pjesæ paraðytà, ir vaidmená tau bus ábrukæs... Iðeinam á Dausas to Voro neiðvydæ... Sintetiniu purvu uþklota þemë. Ji – tyli. Belapës medþiø ðakos iðsidraikæ. Tik siluetai jø ðiûruoja naktyje... Pasaulá tu regi lediná. Be spalvø... Ir vis – eini, eini. Ir kito kelio nerandi. Brolau, bet jo tu ir neieškai...
Ið Romualdo Grigo eilëraðèiø ciklo ,,Jausmø þieþirbos“

plëðiami nuo þaizdø
Romualdas Grigas tapo to klubo prezidentu. Buvo ne vienas sambûris, oficialiø renginiø, praturtintø ðokiais, dainomis ir kviestomis á tokius renginius studentëmis – lietuvaitëmis. Jaunystës entuziazmo netrûko. Bet kartu netrûko ir pasalûniðko agentûrinio darbo. Bûta per daug patiklumo, ir aspirantø klubas buvo sutriuðkintas... Kai atëjo diena ginti disertaSodybvietës iðnykæ. Tik kapinaitës – þolëse... Dar kyðo kryþiai. Pakrypæ. Uþmiršti... Kiek ten uþgesusiø, nesurinktø dainø! Kiek nevilties juodos po molio kauburëliais tûno! Uþtektø ðimtui knygø priraðyti. Deja... Skaitai kompiutery kas prirašyta...

cijà, atsiøsta ið Lietuvos telegrama Romualdo Grigo disertacijos gynimui susirinkusios tarybos darbà nutraukë.

Laiko dulkes nuþërus, kas ðirdin sudëta

Juozo SKOMSKIO nuotr.

Dienø ávykius pradëjæs fiksuoti 1956 m. rudeniop. Po Vengrijos tragedijos, po Kauno neramumø, po Vilniaus Vëliniø Rasose, kai Lietuvos jaunimas buvo palauþtas, Maskvoje studentija buvo iðsaugojusi ákvëpimo ir entuziazmo likuèius. Dabar pašnekovas imasi ypatingo uþdavinio – narplioti bûsimos dienoraðèiø knygos likimà. Jis sako, kad kiekvienas lapas, ypaè ano legalaus politinio pasiprieðinimo atgarsiai, sovietinio gyvenimo faktûros iliustravimas, kai kuriø to meto aukðtøjø veikëjø, ðviesiø, nuoðirdþiø þmoniø, atsisakiusiø aklai tarnauti komunistiniam reþimui, bet išsvajoto ir sulaukto atgimimo ideologijos vienu mostu apdrabstytø purvu, likimai – smûgis á ðirdá. Sako, bûtø sveikiau neliesti dar tebekraujuojanèiø þaizdø; vël visa tai iðgyventi ðiandienëje terpëje, kai panieka prieðtaringai praeièiai dar toli graþu ne svetima, vi-

lá, atneša glëbá storø sàsiuviniø, á kuriø raðysenà ásigilinti reikia didinamojo stiklo: darbas daugeliui metø. Kur dar kitos kliûtys: antai praëjusiais metais Romualdas Grigas „Naujojoje Romuvoje“ bei „Šviesoje“ buvo pradëjæs skelbti savo ðeðiaeilës filosofinës poezijos pluoštus. Tai atgaivos valandos. Kad rastø dingstá ir ðiam kelio posûkiui, sako, jog ðeðiaeilius kuriàs, nusibodus rašyti akademines knygas. O á paskutiná susitikimo klausimà – kur dar gali likimas nuneðti Romualdà Grigà, atsako, jog pakanka prieiti prie archyvo spintø ir iðtraukti ið ten dar neiðleistø monografijø rankraðèius, tarp jø ir gausybæ publikuotø straipsniø ið lietuviø tapatybës bruoþø serijos. Bet vis dëlto arèiausia ðirdies – pragyventø metø klondaiko atspindþiai. „Keièiasi þmonës, keièiasi pasaulis. Keièiuosi ir að. Mano darbas – tos kaitos atspindys“, – sako sociologas, tautotyros puoselëtojas, profesorius Romualdas Grigas.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

35

Atrastoji Juditos Vaièiûnaitës lyrika

Prarasto laiko poetika
Prof. habil. dr. Virginija BALSEVIÈIÛTË-ÐLEKIENË
Praeities laikas dominuoja Juditos Vaièiûnaitës kûryboje, laikas, nuolatinis jos kûryboje yra subjekto buvimas „po ûkanotu atminties dangum“ (S, p. 10), bet daugelyje tekstø ryðki ir esamybës, dabarties projekcija. Kaip sukuriama meninë erdvë, leidþianti praeitá iðgyventi dabartyje? Koks yra „prarasto laiko“ atradimo „mechanizmas“? Šis metodas susiformavo maþdaug Pirmojo pasaulinio karo metais. Autoriai, „kiekvienas savaip laisvindami ar iðvis tirpdydami iðorinæ tikrovæ, mëgino pasiekti turtingesnæ ir esmingesnæ jos interpretacijà“1 . Jis pastebimas jau Wirginijos Woolf romanuose, bet dar labiau ryðkëja Thomo Manno romane Uþburtas kalnas, Jameso Joyce‘o Ulise, Andre Gide‘o romane Pinigø padirbinëtojai, Knuto Hamsuno Þemës syvuose, Rainerio Maria Rilke‘s romane Maltës Lauridso Brigës uþraðai. Ryškiausiai jis atsiskleidþia Marcelio Prousto romanø cikle Prarasto laiko beieškant. Proustui iðorinë, objektyvi tikrovë nëra svarbi, o „visas svarumas tenka tiems dalykams, kuriuos ði tikrovë paþadina, kurie regimi ne tiesiogiai, bet kaip atspindys, ir kurie nëra susijæ su stimulà duodanèio rëminanèio ávykio dabartimi“2 . Anot Ericho Auerbacho, „jo visas metodas susijæs su prarastos tikrovës atradimu dabartyje, kuriam stimulà suteikia iðoriðkai nereikðmingas ir neva atsitiktinis ávykis“3 . Tà patvirtino ir pats Marcelis Proustas: „Taip ir mûsø praeitis. Veltui bandytume jà prikelti, visos mûsø proto pastangos bûtø bergþdþios. Praeitis slypi ten, kur nebesiekia proto galia, – kokiame nors materialiame daikte (pojûtyje, kurá mums sukelia tas materialus daiktas), nors mes to net nenu-

Tolimais mokykliniais metais, dar tik galvodama apie bûsimas studijas, skaièiau Juditos Vaièiûnaitës pirmàjà rinktinæ „Klajoklë saulë“. Jau baigdama Vilniaus universitetà, vadovaujama profesorës Viktorijos DaujotytësPakerienës, apgyniau diplominá dar-

bà apie J. Vaièiûnaitës kûrybà. Ir vëliau, dëstytojaudama Vilniaus ir Kauno universitetuose, raðydama apie sovietmeèio ir egzodo poezijà, prie Vaièiûnaitës kûrybos vis gráþdavau. Ðià monografijà tiesiog turëjau paraðyti. Mano literatûrinëje sàmonëje Vaièiûnaitës miglos ar dûmai: „Vilniuj gyvenusiø balsas pro rûkà, / tegul jis dar aidi“; „gëlës, / vël prasiskleiskit Vilnelës migloj“; „tik tave áþvelgti / man jau trukdo ûkanos“. Matyti didþiulë, sàmoninga subjekto pastanga prikelti praeities regëjimus („uþmirðti portretai / vaidenasi pro vijoklius [...], / gal man pavyks po vienà bruoþà restauruoti / ðeðëlius tø, kuriuos mylëjau, / jø akis, balsus ir eisenà...“ – eil. „Medetkø puokðtë“), pasinerti á juos visa savo esybe, regëti ðirdimi („toj piligrimø eisenoj, / kurià ðirdis, ne akys matë“ ), pajausti siela („ir sieloj suskambëjæs senas vardas Klaudija“). Praeitis iðkyla kaip ðeðëliø teatras („praeitis tartum ðeðëliø teatras / kambary pasivaideno“). Prarasto laiko paieðkas liudija ir daþnai eilëraðèiuose ryðkëjanti trauka seniems daiktams, galvojant, kieno iðnykusá buvimà ar rankø ðilumà jie saugo. Ypaè tai akivaizdu eilëraðèiuose „Senoji rotuðës aikðtë“, „Gëlës senuose portretuose“, „Medinis namas“ ir kt., apskritai aðtuntojo–devintojo deðimtmeèiø kûryboje. Vaikystës namuose turëti daiktai (kavinukas su pastoralëm, seno sidabro cukrinë, paveikslai) yra tapæ subjekto dvasios savastimi, kurià vis norima susigràþinti arba kurià bijoma prarasti. Tai vëlgi primena Prousto nuostatà, kad daiktø ir vietoviø savitumas gali prilygti meno kûriniø groþiui. Vaièiûnaitë taip pat yra atsirinkusi iðskirtinius daiktus ar áspûdþius, turinèius galià atverti emocinæ patirtá. Juslës padeda praeièiai atgyti dabartyje. Klasikinis momentas, prilygstantis garsiajam Prousto pyragaièiø epizodui, Vaièiûnaitës kûryboje bûtø frazë ið jau minëto eilëraðèio „Vyðniø sodas“: „Seniai jau iðkirstas sodas, / bet kvepia dar vyðniø uogienë“. Verdamø avieèiø kvapas primena vaikystës namus (eil. „Laukinës avietës“). Praeièiai prisikelti ypaè padeda pojûèiø kombinacijos – uoslës, klausos, regëjimo, subtili jø dermë: „Kai kvepia bufetas rudens obuoliais, / kai apyauðry zyzia / uodai ið vaikystës tyliø tvenkiniø“. Svarbus ir „vaikystës butø kvapas“. Didþiausià galià paþadinti atmintá turi kvapai ir garsai, ypaè varpø: „varpø giesmë tau skamba / vaikystës vaiskumu“; eilëraðtyje „Ðatrijos Ragana“ minimas varpo garsas ið vaikystës toliø. Retkarèiais susilieja garsas ir spalva: þydintys pavasariniai augalai – pakalnutës, snieguolës, hia-

manome“4 . Prousto romanø cikle tas procesas apraðytas kelis kartus, bet ypaè ryðkiai pirmajame – Svano pusëje. Arbatoje pamirkyto pyragaièio (petite Madeleine) skonis þvarbø þiemos vakarà pasakotojui paþadina palaimos jausmà. Jis bando suprasti tos palaimos prieþastá ir iðsiaiškina, kad palaimos pagrindas yra pakartotinis atradimas. Pasakotojas atpaþásta arbatoje pamirkytø pyragaièiø skoná, kuriuos jam duodavo teta, atëjusi palinkëti jam labo ryto provincijos miestelio Kombre namuose, kuriuose jis kadaise praleisdavo vasaros mënesius. Idiliðkas Kombre pasaulis, prustiðkas vaikystës rojus slypi arbatos puodelyje. Ðiame romano epizode ypaè iðryðkëja nevalingosios atminties svarba ir jos kûrybinës galios, leidþianèios ið naujo iðgyventi praeitá. Proustas buvo pasiðventæs atsimenanèios sàmonës vaizdavimui. Jo romanuose prarasto laiko ieðkojimas paprastai yra susijæs su tapatumo paieðkomis. Manydamas, kad laikiðkoje egzistencijoje þmogus praranda savàjá „að“, jis „prisiminimø forma kontempliuoja dabar ir anksèiau sutiktø þmoniø, miestø ir gamtos vaizdø prasmæ“5 . Prousto kûriniuose matyti, kad paprastoje kasdienybëje þmogui apsireiðkia prasmingesnës bûties þenklai, paþadinantys ið dvasinio stingulio. Jis atskleidë, koks svarbus yra vidinis laiko patyrimas, ir árodë, kad „laiko tikrovë ið esmës yra vidinë tikrovë“6 . Ryðkiausiuose jo romanø epizoduose dabarties pojûtis sutampa su praeities prisiminimais. Ðá momentà Proustas vadino grynosios sàmonës bûsena. Kokia yra praeities atgaivinimo prasmë Juditos Vaièiûnaitës kûryboje? Koks praeities atradimo „mechanizmas“, kaip ir kada jis veikia? Praeièiai atgyti svarbi erdvë – daþniausiai neryðki, pritemdyta, virpanèiø kontûrø. Erdvë, kurià pridengia rûkas, ûkanos,

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

kûryba uþima iðskirtinæ vietà – ji tokia daugiaklodë, daugiaprasmë, vis naujai atsiverianti. Svarbiausia jos ypatybe laikyèiau prarasto laiko paieðkas, nuolatinæ retrospekcijà, lëmusià ir svarbiausias kûrybos temas, ir ypatingà jos lyrikos atmosferà. Autorë mas gyvybingumui, tuo parodant praeities iðlikimà, jos galià veikti dabartyje: „Tebeðlama tamsoj / kadaise iðkirstas / èia oðæs vienuolyno sodas“; „dar dvelkia benzinu, apdulkusios, sunkokos, / alyvos, iðkirstos prie Vilniaus sinagogos“; „pernykðtis / þydëjimas paliko vaisiø kvapà niðose“. Svarbiausia „atrasta tikrovë“ Vaièiûnaitës kûryboje yra minëtasis „vaikystës tekstas“, nuolat atgyjantis tolimesniame subjekto gyvenime. Reflektuojami paskiri ávykiai, momentai ar áspûdþiai, kuriø svarba, rodos, laiko perspektyvoje tik didëja. Taip yra ir Vaikystës veidrody, ir didþiojoje lyrikos dalyje. Geriausiuose vaikystës temos eilëraðèiuose priartëjama prie Proustui bûdingo suvokimo, kad „tikroji dabartis yra ið naujo iðgyvenama praeitis“7 . Pats Proustas yra raðæs, kad tikrasis rojus yra prarastasis rojus. Jo pasakotojas Combre tame vaikystës rojuje regi tikràjà daiktø esmæ, jo sàmonë fiksuoja iðskirtinius áspûdþius, kurie vëliau prarasto laiko paieðkose ágyja esminiø, pastoviøjø vertybiø statusà ir kuriuose glûdi vëlyvesnis romano pasaulis. Vaièiûnaitës kûryboje vaikystës negalima laikyti vieninteliu tekstu (esama daug kitø savarankiðkø, iðplëtotø temø), bet jos svarba ið tiesø didþiulë. Tolimesnë laiko tëkmë Vaièiûnaitës kûryboje suvokiama kaip gyvojo „að“ formavimasis. Lyrinio subjekto biografija „raðoma“ ið geriausiø momentø substancijos, kuriuose susijungia praeitis ir esamybë. Siekimas aiðkintis buvusiø ávykiø prasmæ ypaè pastebimas Vaikystës veidrody, kuriame reflektuojama ne tik vaikystës, bet ir ið paskesnio gyvenimo patirtis, juntami keli praëjusio laiko klodai. Kasdienybës duodamø þenklø perskaitymas padeda áveikti bûties stokos jausmà. Vaièiûnaitës eilëraðèiuose ryðki nuolatinë savistaba, savøjø bûsenø – buvusiø ir dabartiniø – kaita: „Gal tai turimo, / o gal tik bûto dþiaugsmo iðraiðka“. Juntamas laiko slenkstis, praeities ir dabarties opozija, dabarties neapibrëþtumas. Kartais bandoma atprasti nuo savæs, nuo savojo vakarykðèio „að“, bet ryðkiausiai matomos poetës pastangos iðskirti ið bûties atskiras akimirkas – tà auksiná mirksná, – kad bûtø galima patirti jos vertingumà ir pilnatvæ,

cintai – primena kadaise gatvëje grojusià rylà, jie ágyja skambesá... Tokiø atvejø yra daug „Reminiscencijø“ cikle. Vaikystës laikà gali sugràþinti efemeriðki ðviesos sukelti pojûèiai: „ið kur aptikð akmuo / vaikystës spindesiu“ ar atspindþiø þaismas („man vël atsispindi jau nesamo / pavasario kambariai / su saulëtom niðom“. Sugebëjimas þaisti ðviesos ir ðeðëliø kontrastais vëlgi – labai ið tolo – primena Prousto kûrybà. Atmintis Juditos Vaièiûnaitës eilëraðèiuose visados asocijuojasi su ðviesa. Kvapas itin svarbus gana retose laimës fiksacijose („Nes ið aplytø pakalnuèiø kvapo, [...], / ið nuorûkø kartaus ir ðilto dûmo / [...] susiformuoja laimë“). Bet daþniau jis liudija depresijà: „Hiacintais kvepia man sniegas, / hiacintais – þiemos lietus, / [...] kvepia nemiga hiacintais, / hiacintais kvepia kanèia“; „tarsi seniai jau uþmirðtu / sielvartu / vasaros laikas kvepëtø“. Didþiulë kvapø ávairovë niuansuoja tikrovës pajautimà, atveria subtiliausius jos aspektus. Mëgstami ryðkûs, aðtrûs, dirginantys kvapai, apskritai pojûèiai („dar pojûèiai saugo / aðtrumà – / tas vëjas, tie varnø lizdai, / tos kolonos, / tie veðlûs aukðti dilgëlynai...“). Subjektà veikia egzotiðki kvapai ir spalvos – cinamonø aitra, apelsinø kvapas, citrinø geltonis ir rûgðtumas: „Ir liûtis pilna / apelsinø þievës oranþinio kvapo“ (PÐH, p. 23). Aitrus turëtø bûti laukiniø obuoliø kvapas. Kvepia karèios cikorijos ðaknys, o tuðèias baras dvelkia pelynais – kartumo pojûtis reikalingas subjektui, net bûtinas, jis leidþia patirti itin retas, sunkiai ávardijamas bûsenas. Ir yra subtilûs, vos juntami kvapai, kai miestà uþplûsta rugpjûèio vystanèiø roþiø kvepëjimas. Fenomenologinë pasaulio pagava daþniausiai Juditos Vaièiûnaitës kûryboje atsiskleidþia per jusles, ypaè per kvapus. Laikas prasitæsia jusliniuose þenkluose, juose egzistuodamas. Juditos Vaièiûnaitës kûryboje iðnykimas pabrëþtinai prieðina-

ieðkoti tø akimirkø kasdienybëje. Atrastas laikas atveria amþinybës perspektyvà – kaip ir Prousto kûryboje. Laiko ávardijimai Vaièiûnaitës kûryboje ávairuoja. Bendriausias laiko pojûtis yra jo praeinamybë, „sutirpimas“ („pro tyliai sutirpstanèias snaigëmis savo sekundes ir valandas“ ), „nubyrëjimas“ („byra þiedlapiais sekundës“). Akcentuota nesulaikoma erdviø ir laikø kaita, kurios niekam neduota iðvengti, nes „pramirga / þydintys medþiai ir metai, ir miestai“. Praëjæs laikas perregimas („Lyg akvariumas – / perregima praeitis“) arba neáþvelgiamas, kai norima pasislëpti nuo jo suteiktos patirties. Praëjæ metai kartais atrodo kaip ðirma, uþ kurios bandoma pasislëpti (eil. „Pusryèiai“). Praeities pojûtis itin stiprus istorinëskultûrinës tematikos cikluose. Bûtent juose áveikiama asmeninë patirtis, iðeinama ið jos ribø. Tai tapæ programine poetës nuostata: „Regëk ið tolo / praeities bedugná dangø“ ; „O praeitie, o amþina kalnakasyba, / koks turtingas tavo kalnas...“. Istorinës praeities patyrimai iracionalûs ir be galo jusliðki. Jie iðplitæ beveik visame Juditos Vaièiûnaitës lyrikos kontekste (iðskyrus ankstyvàjà), tapæ meninës màstysenos bûdu. Kaip ir visada, priartinti dingusá pasaulá padeda juslës. Ásivaizduotu Homero laikø realumu dvelkteli „Keturi portretai“. Antikos pasaulyje skalbiamas þlugtas, audþiamos burës, ant trikojo verda puodas... Eilëraðèiuose tapomi ásivaizduoti antikiniai ar viduramþiðki peizaþai. „Sodriausi“ yra lietuviðkos istorinës-kultûrinës tematikos ciklai. Ypaè tai pastebima cikle „Kæstutaièiai. Restauracija“: þydi slyvmedþiai Gardine, gintaro dûmais dvelkia medinë pilis, kvepia medum ir vaisiais áðildytos kunigaikðèiø menës... Praeitá nuolat galima iðgirsti („Ir vël pro lietø iðgirstu / akmenyje iðkaltà pasagà, / rugiø ðnarëjimà, / vos prijaukinto þirgo tolimà þvengimà...“ ), pajusti jos skoná („Burnoj – iðnykusiø á naktá dûmø / ir pirmykðèiø iðlakiø þoliø kartumas...“). Pirmykðèio pasaulio jausmas stiprus daugelyje Juditos Vaièiûnaitës rinkiniø.
1 Auerbach E., Mimezis. Tikrovës vaizdavimas Vakarø pasaulio literatûroje, (vertë A. Gailius), Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 579. 2 Ten pat, p. 575. 3 Ten pat, p. 575–576. 4 Prustas M., Prarasto laiko beieðkant. Svano pusëje (vertë A. Merkytë), Vilnius: Vaga, 1979, p. 40. 5 Zabielaitë D., Nuo Prousto iki Beigbederio: egzistencija romano tinkluose, Vilnius: Aidai, 2006, p. 25. 6 Ten pat, p. 32. 7 Bikulèius V., „Marcelio Prousto pasaulis“, Baltos lankos, 2007, nr. 25–26, p. 159.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

37

Istorijos fakulteto studentø mokslinës draugijos vadovas

Mindaugas OLBUTAS

Prasmingo darbo apyauðryje
èiais. Komisija buvo nustebinta prelegentø praneðimø turinio bei jø pateikimo formø naujoviðkumo. Pavyko dalykiniu poþiûriu profesionaliai surengti ir IF Dienø konferencijà „Tûkstantmeèio pëdsakai“, kuri vyko 2009 m. balandþio mënesá. Reikëtø akcentuoti ir tai, kad ne tik patys rengiame, bet aktyviai dalyvaujame kitø organizuojamose ávairiose mokslinëse konferencijose, diskusijose, vykstanèiose ávairiuose Lietuvos miestuose. Tokie renginiai padeda puoselëti studentø tarpusavio ryðius, profesiná bendradarbiavimà, dalijimàsi geràja patirtimi. Suprasdami, kad pirmas þingsnis siekiant gerø rezultatø yra ne tik gera darbo aplinka, bet ir geranoriðki tarptautiniai santykiai, tarp studentø populiariname Erasmus studijas, globojame Lietuvoje VPU IF vieðinèius uþsienio ðaliø studentus. 2009 m. kovà buvo sëkmingai realizuota SMD valdybos nariø dviejø savaièiø staþuotë Vroclavo universitete (Lenkija), kurios metu sëkmingai ágyvendinta vieðøjø ryðiø bei reportaþø sklaida. Neabejotina, kad þmogus, ðnekantis graþia, gryna, sklandþia, þodinga kalba, kur kas plaèiau ir màsto. Todël vis daþniau SMD nariai ðioje srityje tobulinasi, raðydami straipsnius moksliniam þurnalui „Istorija“ bei universiteto laikraðèiui „Ðviesa“. Siekdami kuo konstruktyvesnio mokslo ir jaunuomenës dialogo, draugijos nariai stengiasi gerinti mokslo ir studijø ko-

Kas yra studentø gyvenimas? Kova? Ðventë? Rutina? Þiniø troðkulys? O gal tai komedija tiems, kurie tik galvoja, ir tragedija tiems, kurie prasmingai dirba?

Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto studentø mokslinë draugija (IF SMD) – tai savanoriðka visuomeninë organizacija, kurios pagrindinis tikslas – vienyti istorija besidominèius studentus ir kreipti juos mokslinei ðvietëjiðkai veiklai, kryptingai orientuotai á mokslinio tyrimo ir mokslo populiarinimo skatinimà tarp akademinio jaunimo. Rengdamiesi pakeisti savo tëvus, norëdami gerai gyventi, turime mokytis ir aktyviai, gerai, kûrybingai dirbti, o norëdami tvirtai savo þemëje laikytis ant kojø, privalome daug þinoti ir prasmingai veikti. Uþgesus veiklai ir þinojimo alkiui, þmogus nustoja bûti þmogumi. Ypatingà dëmesá savo veikloje SMD skiria bendradarbiavimui ir akademinei komunikacijai su kitø Lietuvos aukðtøjø mokyklø, rengianèiø istorikus, bei su uþsienio (Lenkijos, Portugalijos ir kt.) universitetø – VPU socialiniø partneriø – studentija. 2009 metais sukvietëme á pirmàjà Lietuvoje „Lietuvos aukðtøjø mokyklø istorijos specialybës bakalaurantø mokslinæ konferencijà“ visø istorikus rengianèiø universitetø (Vilniaus, Klaipëdos, Kauno Vytauto Didþiojo, Vilniaus pedagoginio bei Ðiauliø) baigiamøjø kursø studentus. Joje perskaityta 14 praneðimø, kuriuos ávertino kompetentinga komisija: dr. Ramunë Ðmigelskytë-Stukienë, doc. dr. Sandra Grigaravièiûtë, habil. dr. Liudas Juozas Truska ir dr. Darius Þemelis. Prelegentai atsakë á komisijos klausimus, diskutavo su kolegomis ir konferencijos sve-

kybæ, populiarina istorijos mokslà. Konkretus darbas – pagalba atnaujinant ir rengiant istorijos studijø programas. Tai puiki galimybë organizacijos nariams save iðbandyti strateginio planavimo, profesinio ugdymo srityse. Fakulteto nariai aktyviai dalyvauja ávairiuose seminaruose (2009 m. spalio 14–17 dienomis Lietuvos istorijos institute vyko seminaras Lietuva ir Lenkija dabar ir praeityje: bendra istorija ir skirtingos jos interpretacijos), tarptautinëse parodose (Mokymasis, studijos, karjera (2010 m. vasará), prisideda rengiant IF pirmakursiams atmintines, padëjo sudaryti leidiná Mûsø vasaros, kuriame fakulteto studentai ir absolventai dalijasi praktikø metu patirtais áspûdþiais. SMD veiklos projektuose nemaþai dëmesio skiriama edukacinei veiklai bei mokytojo profesijos populiarinimui. Siekdama ðio tikslo, draugija universitete rengia ávairias paskaitas, diskusijas, edukacinius renginius mokyklose, aktyviai prisidëjo organizuojant XIX Lietuvos mokiniø istorijos olimpiados finalà 2009 m. balandþio mënesá. Dþiaugiamës, jog artëja ir dvideðimtoji. Draugystës tiltai jau senokai nutiesti ir su A.Ðapokos gimnazija Utenoje. Drauge su fakulteto dëstytojais draugijos nariai lankësi gimnazijos organizuotame iðkilmingame minëjime, diskutavo apie istoriko, kurio vardu pavadinta ði mokslo ðventovë, indëlá, lankësi atminimo kambaryje. 2010 m. kovo 4 d. kartu su Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklø

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

9–12 (gimnazijø I-IV) klasiø mokiniais bei mokytojais surengëme konferencijà „Að ir Kovo 11-oji: uþaugome kartu“. Gera buvo girdëti, kaip ne tik studentai, bet ir mokiniai neskendo nereikalingø þodþiø sraute, bet kalbëjo glaustai, aiðkiai ir dalykiðkai, këlë tikrai aktualias problemas. Darniai ir kûrybingai dirbdami draugijos nariai studentams suteikia ne tik galimybæ susipaþinti su istoriko profesijos kasdienybe, bet ir ágyti praktiniø mokslinio tyrimo ágûdþiø, kuriuos kaskart tobulinti skatina fakulteto mokslininkai, átraukdami savo ugdytinius á mokslinius taikomosios veiklos projektus. Noriai prisidedame prie bakalauriniø ir magistriniø darbø katalogavimo, bibliografinio apipavidalinimo, raðëme Lietuvos ir pasaulio ávykiø kalendoriø, asistavome rengiant elektroninæ knygà „Lietuva 1009–2009”, parengëme stendus, skirtus A.Ðapokai, Vasario 16-osios akto signatarams. Draugija – tai nëra tik sunkus, daug laiko atimantis darbas. Sëkmingai ágyvendinamos ir edukacinës iðvykos Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Apvaþinëjome Anykðèiø, Jurbarko kraðtus, aplankëme Nemëþá, Medininkus, lankëmës Norviliðkëse, Þiþmuose, Dieveniðkiø istoriniame regioniniame parke ir daug kur kitur. Mokame ne tik dirbti, bet ir dþiaugtis. Dar neiðblëso draugijos vienø metø sukakties ðventës áspûdþiai, kur skaièiavome nuveiktus darbus, prisiminëme tradicijas, dþiaugëmës savo uolumu, pasiekimais, neblëstanèiu entuziazmu. Juk pasaulis visur vienodas – uþ triûsà ir darbà mokama ne tik turtu, bet ir dþiaugsmu. Draugijos nariø vardu dëkoju visai akademinei bendruomenei uþ nuoðirdø studentø akademiniø bei profesiniø tradicijø gaivinimà, visokeriopà draugijos idëjø generavimà bei idealios aplinkos mokslinei veiklai kûrimà fakultete, uþ vertingas mintis, kuriomis mano kolegos ir að gyvename. Nesvarbu, kad galbût kaþko nespëjome atlikti, kartais dangstydamiesi nuovargiu, laiko neturëjimu, visai nesvarbu net jeigu ir klydome ar pristigdavome kantrybës, visa tai, kà mes ðiandien turime, visa tai, kà èia ágijome, panaudosime auklëdami ir mokydami jaunàjà kartà. Dëkoju nariams, kad átikinamai garsina savo draugijos vardà ne kalbomis, o konkreèiais darbais. Juk tûkstanèiu þodþiø nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu. O jeigu dar tø darbø ne vienas... Tad linkiu draugijai ir toliau iðlikti darbðèiø, energingø, kûrybingø, aktyviø, besiremianèiø paèiomis graþiausiomis dvasinëmis ir mokslinëmis vertybëmis þmoniø grupe. Kasdien galvokime, kas tikra, jauskime, kas graþu ir ádomu, tada bûsime laimingi, tada mus lydës sëkmë.

Deðimtmeèiai su muzika ir tautos ðokiu ðirdyje

,,Credo” vadovas doc. dr. Remigijus Vitkauskas ,,Saulës ruimas”. Ðoka Laimutës Kisielienës studentës

Kartu su kitais nominantais iðkilmingai pagerbtas ir Kultûros ir meno edukologijos instituto Muzikos katedros doc. dr. Remigijus Vitkauskas, populiaraus „Credo“ styginio kvarteto vadovas, ðventiniame koncerte smuikavæs su savo jaunystës kolektyvais – Lietuvos nacionalinës filharmonijos, Muzikos ir teatro akademijos kvartetais. Vilniaus pedagoginio universiteto

tradicija – svarbiausias valstybës ðventes sutikti naujais kûrybos projektais. Kovo 11-osios valstybës nepriklausomybës atkûrimo dvideðimtmeèio minëjimas paþymëtas vyriausiosios Lietuvos dainø ðvenèiø ðokiø dienø choreografës, KMEI Meninio ugdymo katedros vedëjos doc. dr. Laimutës Kisielienës autoriniø ðokiø siuitos „Saulës ruimas“ premjera.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

39

Studentø liaudiðkos muzikos festivalis „Linksminkimos“
Dr. Jolanta KISIELYTË-SADAUSKIENË
I „Linksminkimos” festivalis ávyko 2003 m. ir apsiribojo vos vienu jungtiniu penkiø kolektyvø koncertu Vilniaus pedagoginio universiteto salëje. Taèiau jau tada þiûrovai áþvelgë renginio studentiðkà dvasià ir, perfrazavæ garsøjá „Gaudeamus“, ekspromtu pasiûlë pavadinimà „Linksminkimos”. II festivalyje dalyvavo jau 7, o III – net 11 universitetø ir kolegijø tautinio meno kolektyvø. Pedagoginio universiteto rûmai tapo ankðti tokiai kolektyvø gausai, todël dalis koncertø persikëlë á kitas aukðtàsias Vilniaus mokyklas. Tuomet buvo nuspræsta iðties jaunatviðkai pasilinksminti – greta meninës programos surengti pirmàsias ansambliø sporto varþybas. Kolektyvø vadovai, norëdami giliau suvokti tautinio muzikinio meno reikðmæ studijoms, dalyvavo mokslinëje-metodinëje konferencijoje „Meno kolektyvas ir studijø procesas“, kur buvo aptartos þanro raidos tendencijos ir veiklos kryptys. VPU dainø ir ðokiø ansamblio „Ðviesa“ meno vadovë 2007 m. IV ,,Linksminkimos” festivalis buvo paskelbtas tarptautiniu, nes jame, be Lietuvos studentø tautinio meno kolektyvø, dalyvavo ir Vilniaus pedagoginio universiteto uþsienio ðaliø partneriø meno kolektyvai: Baltarusijos valstybinio M. Tanko pedagoginio universiteto liaudies ansamblis „Jaryca“, Vengrijos Egerio Karoly’o Eszterhazy’o mokytojø rengimo kolegijos ðokiø ansamblis ,,Egres”. Na, o ðiais metais vyksta jau V „Linksminkimos“ festivalis. V studentø liaudiðkos muzikos festivalis ,,Linksminkimos 2009” daugiau dëmesio skyrë liaudies muzikos specifikai ir suteikë klausytojams galimybæ pasigërëti ne vien tradiciðkai iðreiðkiamu þanru. Vienas koncertas buvo skirtas liaudies instrumentinei muzikai, kuriame pasirodë dainø ir ðokiø, taip pat ir liaudies ðokiø ansambliø instrumentinës grupës, kurios ðiaip koncertuose retokai atlieka solinius numerius, o daþniausiai apsiriboja pritarimu ðokiams ir dainoms. Galëjome pasidþiaugti ir bûsimaisiais profe-

sionalais – meno specialybiø studentø liaudies instrumentø kolektyvais ið Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Klaipëdos universiteto Menø fakulteto. Taip pat festivalyje dalyvavo Latvijos universiteto liaudies ðokiø ansamblis „Dancis“. Kaip ir ankstesniuose festivaliuose, buvo surengtos ir visø meno kolektyvø kultûrinës varþybos. Tai – ne sceninis renginys, bet ansamblieèiø labai mëgstamas ir sukeliantis tikras sportiniø aistrø audras. Ðá kartà sportuojanèius menininkus viliojo ansambliø sporto þaidynës, kuriø nugalëtoja VGTU tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ ko-

Kultûrø dialogo ir dvasingumo sklaidos perspektyvos
Tarptautinæ konferencijà „Kultûrø dialogas – dialogo kultûra“ surengë VPU Profesiniø kompetencijø tobulinimo institutas ir turkø kultûros akademija „Balturka“. Kalbëta apie Islamo ir Vakarø kultûrø dialogà ðiuolaikiniame pasaulyje; apie vertybes ir garbæ, minties laisvæ, ðvietimà ir atsakomybæ. Tarp konferencijos praneðëjø buvo Rice universiteto Hiustone (JAV) profesorë Jill Carroll, Birmingemo universiteto profesorius Ian G.Williams (D. Britanija), Turkijos Fatih universiteto dr.Ihsan Yilmaz, analizavæ turkø màstytojo F. Giuleno islamiðkøjø idealø ir humanizmo diskurso, pasaulyje vyraujanèio radikalizmo bei socialinës, politinës ir ekonominës analizës bendrø sàlyèio taðkø perspektyvas, nuo kuriø ir pradedamas kultûrø dialogas. Universitetas kartu su Ðiauliø, Ða-

kiø, Rokiðkio, Utenos rajonø savivaldybëmis, Vilniaus, Panevëþio kolegijomis, Aukštaitijos regiono edukaciniu centru bei Ðiauliø vyskupijos kurija surengë jau ketvirtà mokslinæ konferencijà dvasingumo ugdymo problemoms nagrinëti. Šiemetinis mënesá trukæs pedagogø, kultûros, ðvietimo darbuotojø forumas posëdþiavo Kurðënuose, kur dis-

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Sveikiname
Kopenhagoje vykusiame pasaulio dviraèiø treko èempionate keirino rungtyje Simona Krupeckaitë iškovojo aukso medalá, o 500 m atskiro starto lenktynëse – sidabro medalá. 3 km persekiojimo lenktynëse Vilija Sereikaitë pasipuošë bronza. Komandinio sprinto rungtyje Simona Krupeckaitë ir Gintarë Gaivenytë iškovojo bronzos medalius. Nuotraukoje – VPU dviratininkës (ið kairës): S. Krupeckaitë, V. Sereikaitë, S. Pauliukaitë, A. Trebaitë ir G. Gaivenytë. manda buvo apdovanota universiteto sporto centro „Ðviesa“ ásteigta taure. Dþiugu, kad ðiam þanrui atstovaujantys kompozitoriai ávertino festivalio reikðmæ – sukûrë ir pristatë jame savo kûrinius. Neabejojame, kad ðis projektas prisidës prie liaudies muzikos populiarinimo, ugdys meniná jaunimo skoná bei suteiks kolektyvinio ðokio, dainavimo ir muzikavimo dþiaugsmà. Smagu, kad ðia ðvente mes prisidedame prie Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèio renginiø ir pasveikiname jau skubanèià á Lietuvà „vyresnæ sesæ“– studentø dainø ir ðokiø ðventæ „Gaudeamus XVI“.
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

kutavo apie dvasingumo sklaidos bûklæ kultûros ir ðvietimo ástaigose; Bartkuškyje aptarë gamtos ir kultûros paveldà – erdvæ dvasingumo sklaidai; Rokiškyje këlë aktualiausius visuomenës kultûros bruoþus; Lukšiuose nagrinëjo dvasiniø vertybiø kaità bei Utenoje analizavo ðeimos dvasingumo tradicijà ir iððûkius. Darbas pradëtas Lietuvos mokslø akademijoje puikiai sutiktos kolektyvinës monografijos „Dvasingumas þmogaus pasaulyje“ aptarimu. Jà parengë ðios tæstinës konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Kultûros ir meno edukologijos instituto profesorius Jonas Kievišas. Pasak pašnekovo, vertinant sukauptà patyrimà iðaiðkëjo aktualios tolesniø problemos tyrimø kryptys. Ásitikinta, kad ðiandien visuomenëje svarbu ne tik skleisti dvasingumo teorinæ sampratà, bet koreguoti ir raiðkos praktikà. Dël to pasirinktas savitas forumo organizavimo modelis, iðplëstos posëdþiø vietos, pakviesti daugelio visuomenës ir akademinës bendruomenës sluoksniø atstovai.

Dvideðimtmeèio leidiniai
Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Edukologijos katedra surengë 2009 m. tarptautinës mokslinës konferencijos ÐVIETIMO KAITA 1989 – 2009 dvidešimtmeèio leidiniø parodà ir disputà MOKYKLA ÐIANDIENINIØ IÐÐÛKIØ AKIVAIZDOJE. Nuotraukoje – Lietuvos ðvietimo permainø iniciatoriai ekspozicijoje. Deðinëje – universiteto sveèias Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Greta jau daugiau kaip penkmetá veikianèios universiteto meninës galerijos ,,2003”, kurioje eksponuota per trisdeðimt dailininkø personaliniø parodø, Gamtos mokslø fakulteto Technologinio ugdymo katedroje ásteigta studentø, dëstytojø, absolventø ekologijos, floristikos, rankdarbiø kûrybos galerija VERDENË. Neseniai atidaryta ir treèioji ekspozicija NEGATYVAS POZITYVAS, kurioje rodomos þymiausiø fotomenininkø nuotraukø kolekcijos. Nuotraukoje – technologinio ugdymo studentës rengia savo kûrybos ekspozicijà VERDENËJE.

Nauja galerija

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

41

Nuo Vilniaus iki Meksikos

tyrimams ið uþsienio mokslo centrø: Smitsono centro (Smithsonian Institution, JAV), Kopenhagos universiteto (Danija), Rusijos MA Zoologijos instituto (Rusija) ir Centrinës Afrikos muziejaus Entomologijos laboratorijos (Museé Royal de l’Afrique Centrale, Belgija). Taèiau ne maþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga – gerai subalansuota tyrëjø komanda. Kai tokio projekto tyrimus atlieka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei amþiaus poþiûriu ávairi vykdytojø koman-

Meksikos biologinë ávairovë stulbinanti. Ið viso ðalyje auga apie 30 tûkst. augalø rûðiø

Atkelta ið 23 p. Tokio pobûdþio ir tokios apimties taksonominiai projektai vis dar yra labai neáprasti Lietuvai, ne visada plaèiai þinomi ar teisingai vertinami. Taèiau jie jau yra ágavæ prioritetà uþsienio valstybëse, pradedant kai kuriomis netolimomis ðalimis (Vokietija, Danija ir Rusija) ir baigiant JAV, Japonija ir Australija. Tyrimø metu VPU Biosistematikos tyrimø grupë reguliariai bendradarbiauja su 16 mokslo partneriø, dirbanèiø 10-yje uþsienio mokslo institucijø. VPU Biosistematikos tyrimø grupës nariai jau yra atradæ ir apraðæ beveik pusæ tûkstanèio mokslui naujø organizmø rûðiø ið ávairiausiø Þemës regionø: Europos, Kaukazo, Centrinës Azijos (Kazachstano, Uzbekistano, Turkmënistano, Tadþikistano, Kirgizijos ir Mongolijos), Rytø Azijos (Japonijos ir Rusijos Tolimøjø Rytø), Pietø ir Pietryèiø Azijos (Omano, Indijos, Nepalo, Tailando, Malaizijos, Indonezijos), Ðiaurës Afrikos (Tuniso), Madagaskaro ir pietinës bei atogràþø Afrikos (PAR, Zimbabvës, Namibijos, Kenijos), Centrinës ir Pietø Amerikos (Meksikos, Belizo, Kosta Rikos, Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro, Brazilijos, Peru, Èilës, Argentinos), Ðiaurës Amerikos (JAV) ir kitur. Daugiausiai ðioje srityje nuveikæs mokslininkas (grupës vadovas) yra pelnæs Lietuvos mokslo premijà (2003 m.).

padës ávertinti biologinës ávairovës bûklæ, taksonominæ sudëtá, pateiks duomenø saugomoms teritorijoms planuoti, augalø apsaugos priemonëms parengti, taip pat pateiks neákainojamø duomenø apie bendruosius faunogenetinius procesus Þemëje, padës geriau suprasti, kaip evoliucionuoja gamta, kurioje mes gyvename. Ðtai todël tai labai ádomûs ir svarbûs (tiek Lietuvai, tiek pasauliui) mokslo tyrimai.

Kà dar norëtume árodyti savo moksliniais tyrimais?
Pastaruoju metu ypaè daug kalbama apie mokslo reformà ir Lietuvos mokslo prioritetus. Suprantama, kad naujosios biotechnologijos ir tyrimai, skirti naujosioms technologijoms kurti bei plëtoti, neabejotinai gali atneðti ðaliai daug naudos. Taèiau norëtume árodyti, kad ir tinkamai suplanuoti bei kryptingi taksonominiai (biosistematiniai) tyrimai gali kelti Lietuvos mokslo prestiþà bei tarptautiná pripaþinimà. Naujø, mokslui neþinomø faunø apraðymas ne tik dera su tarptautine Rio de Þaneiro konvencija (kurià ratifikavo ir LR Seimas), bet ir suteikia unikalià galimybæ Lietuvos mokslininkams bûti taksonomijos (biosistematikos) tyrimø avangarde tarptautinëje mokslo erdvëje.

Doktorantë Asta Navickatë ne tik tiria euronemoralinæ faunà, bet kartu su kitais kolegomis ieðkos ir ðios faunos elementø kitose faunose

da, ne tik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai, bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, kuri bus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarptautinëje mokslo erdvëje.

Kà VPU Biosistematikos laboratorijoje veikia jauni þmonës?
VPU Biosistematikos tyrimø grupë (þr. internete – www.life4diversity.com „Biosistematikos grupë“) pasipildë naujais ypaè entuziastingais bei gabiais tyrëjais. Agnë Ðimkevièiûtë ir Andrius Remeikis sëkmingai pradëjo entobiontiniø vabzdþiø, tiksliau – gaubtagalviø (Insecta: Nepticulidae, Opostegidae) taksonominius tyrimus, o doktorantë Asta Navickatë ne tik tiria euronemoralinæ faunà, bet kartu su kolegomis ieðkos ir ðios faunos elementø kitose faunose, pavyzdþiui, tolimuosiuose Himalajuose ir Kaðmyre. Tokios tolimos ekspedicijos kai kam atrodo be galo þavios (taip mano ir pati Asta), taèiau lauko darbams tolimuose, mums neáprastuose kraðtuose reikia daug iðtvermës, gero fizinio pasirengimo ir, þinoma, entuziazmo. Taèiau tie, kas tyri-

Kuo pranaði subalansuota ir ávairaus amþiaus vykdytojø komanda?
Ðiuo metu VPU Biosistematikos tyrimø grupës mokslininkai disponuoja unikalia neidentifikuota medþiaga, kurià patys anksèiau surinko Centrinëje ir Rytø Azijoje, Himalajuose bei Pietø ir Centrinëje Amerikoje. Kita vertinga neidentifikuotos medþiagos dalis buvo perduota

Ketiname iðaiðkinti ir apraðyti mokslui naujas faunas
Tikimës, kad netolimoje ateityje Biosistematikos tyrimø grupei pavyks atrasti daug daugiau naujø mokslui rûðiø ir apraðyti iðtisas iki ðiol neþinomas faunas. Tai

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

nëja ypaè maþyèius organizmus, gerai þino, kad vienas sunkiausiø darbø yra ne tolimosios ekspedicijos, o moksliniø mikropreparatø paruoðimas. Va ðtai èia tikrai didelio kruopðtumo ir daug laiko reikalaujantis darbas! Net ir labai stengiantis, ypaè átemptai dirbant, per vienà dienà galima paruoðti tik 2–4 kokybiðkus mikropreparatus (o jø reikia ðimtais, kartais – tûkstanèiais...). Taèiau jaunieji tyrëjai labai ambicingi, vyresniøjø kolegø labai vertinami uþ darbðtumà ir atkaklumà. Todël dabar mûsø naujøjø nariø laukia dar didesnis ir atsakingesnis uþdavinys – pradëti tirti didþiulæ kolekcinæ medþiagà, kurià Venesueloje, Peru, Èilëje ir Argentinoje surinko danø bei amerikieèiø mokslininkai. Savo atkaklumu ir pasiaukojamomis pastangomis jaunieji kolegos atveria „duris“ á dar neþinomos gamtos pasaulá. Mat, atlikus ekspedicinius lauko tyrimus, parengus pastoviuosius mikropreparatus, identifikavus ir dokumentavus rûðis, uþsienio ir Lietuvos prestiþiniuose mokslo þurnaluose bus skelbiamos naujos, iki ðiol neþinomos organizmø rûðys. Jaunøjø tyrëjø entuziazmas yra labai gerbtinas, skatintinas ir galëtø bûti pavyzdys kitiems.

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2010

4

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 4 (618) balandis

A.GAIÞUTIS Ðventas mokytojo vardas .................... 2 Honoris causa kaimynø universitetuose .................. 3 G.KVIESKIENË Edukacija ir socialinë partnerystë ............................................................... 4 Socialinë grupë ir lyderystë ..................................... 5 R.BARTKUTË Socialiniai partneriai: naujos galimybës ir iððûkiai ..................................... 6 J.SKOMSKIS Neprarandamos laiko prasmës ir jø þenklai ................................................ 7 E.JOVAIÐA Ankstyvøjø viduramþiø skalviø karys .......................................................... 10 L.TRUSKA 1939 metai: Vilnius – mûsø! ................. 14 Skamba kanklës paauksuotos .............................. 16 L.KLIMKA Mitai ir legendos apie Paukðèiø Takà ........................................................ 16 J.BARANOVA Posûkis á vaizdà ðiuolaikinëje Vakarø ir Lietuvos filosofijoje .................................. 18 K.STOÐKUS Ubi bene, ibi Patria Arba atgimusi kosmopolitizmo dvasia ................... 20 J.R.STONIS Nuo Vilniaus iki Meksikos .................. 22 V.MAURICAITË Ið kartos á kartà einanti minties gyvybë ....................................................... 24 Pasakojimai apie tûkstantmeèio Lietuvos likimà ....................................................... 27 Vilniaus pedagoginis universitetas: ,,þalioji“ iniciatyva ................................................... 28 K.RALYS Apmàstymai apie vertybiø pokyèius ....... 28 V.PRUSKUS Islamo iððûkiai Vakarø bankininkystei ........................................................ 30 J.V.UZDILA Ðeimos apibrëþtis kaip studijø kontrolinë uþduotis ................................................ 31 J.SKOMSKIS Kai tvarsèiai plëðiami nuo þaizdø ............................................................. 34 V.BALSEVIÈIÛTË-ÐLEKIENË Prarasto laiko poetika ................................................................... 36 M.OLBUTAS Prasmingo darbo apyauðryje ........... 38 Deðimtmeèiai su muzika ir tautos ðokiu ðirdyje ........................................................... 39 J.KISIELYTË-SADAUSKIENË Studentø liaudiðkos muzikos festivalis „Linksminkimos“ ..... 40 Kultûrø dialogo ir dvasingumo sklaidos perspektyvos ........................................... 40 Sveikiname ............................................................ 41 Dvideðimtmeèio leidiniai ........................................ 41 Nauja galerija ......................................................... 41 2009 metø Lietuvos mokslo premijø laureatai ....... 44

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

Jeigu gamtininko paklaustume apie Meksikà
Pastaruoju metu apie vienà nuostabiausiø pasaulio ðaliø – Meksikà – daþniausiai girdime kaip apie kraðtà, ið kurio po pasaulá iðplito kiauliø gripas, arba kaip apie ðalá, kurioje ginkluotos banditø grupuotës bando teroru ábauginti taikius þmones. Taèiau gamtininkams Meksika pirmiausia yra nepaprasto geografinio ir gamtinio ávairumo ðalis. Ðalies ðiaurëje vyrauja pusdykumës ir dykumos, o pietuose – paatogràþiniai ir atogràþiniai miðkai (gaila, kad didelë jø dalis jau iðkirsta). Ið viso Meksikoje aptinkama apie 30 tûkst. augalø rûðiø, ið kuriø apie 1 tûkst. rûðiø priklauso papartûnams, 71 rûðis – puðûnams, apie 29 tûkst. rûðiø – magnolijûnams. Apie 14 proc. augalø yra endeminiai, t.y. ðiame kraðte auga apie 4 tûkst. augalø rûðiø, kuriø niekur daugiau, iðskyrus Meksikà, neaptiksime. Ðalyje gyvena 450 þinduoliø rûðiø (ið jø 140 yra endeminës), 1050 paukðèiø rûðiø (ið jø 125 – endeminës), 284 varliagyviø rûðys (ið jø net 169 – endeminës). Ypaè stebina Meksikos ropliø ávairovë (taip pat gausa): ðalyje aptinkama 717 ávairiausiø ropliø rûðiø, ið kuriø daugiau nei pusë – endeminiai taksonai (368 rûðys). Taèiau tai – tik skaièiai. Kokià reikðmæ pasaulio biologinei ávairovei formuotis turëjo Centrinës Amerikos biota bei apie tai, kaip sekësi biosistematikams atskleisti dar neþinomas Meksikos gamtos paslaptis – skaitykite kitame þurnalo numeryje.

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2010-04-07 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

43

2010 m. kovo 4 d. Lietuvos mokslø akademijoje 2009 metø Lietuvos mokslo premijos áteiktos Audronei Bliujienei, Algirdui Girininkui, Vladui Þulkui, Zenonui Norkui (humanitariniø ir socialiniø mokslø srityse); Algirdui Matuliui, Egidijui Anisimovui, Vidmantui Remeikiui, Artûrui Plukiui (fiziniø mokslø srityje); Irinai Bachmatovai, Valdui Stanislovui Laurinavièiui, Liucijai Marcinkevièienei, Rolandui Meðkiui, Julijai Razumienei, Rimvydui Gabrilavièiui, Alfui Pliûrai, Juliui Danusevièiui, Virgilijui Baliuckui, Dariui Danusevièiui (biomedicinos mokslø srityje); Algimantui Marceliui Barakauskui, Vytautui Ginioèiui, Albinui Kasparaièiui, Sauliui Kauðiniui (technologijos mokslø srityje)

2009 metø Lietuvos mokslo premijø laureatai

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4

Bendra nuotrauka su LR Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, LR ðvietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavièiumi ir LMA prezidentu Valdemaru Razumu
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 4, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->