Professional Documents
Culture Documents
Mûsø filosofas Vydûnas yra paþymëjæs: suomenëje, bet neturintis to, kà pavadintu- bai ávairios – teisinës, ekonominës, diplo-
þmogus auga ir bræsta trijose susijusiose me dvasine šerdimi, apie kurià sukasi es- matinës, kultûrinës ir kitos. Taèiau mes kal-
bendrijose – ðeimoje, tautoje, þmonijoje. minës þmoniðkumo vertybës. Jam ðita bësime tik apie ðvietimà.
Tad jo auklëjimas ir ðvietimas privalo bûti anksèiau minëtoji trinarystë tëra tik þodþiø Kuriant modernià, demokratiðkà visuo-
taip vykdomas, kad jis nuolat justø ir su- þodþiai. Já valdo kitokios jëgos – gaji asme- menæ, ypatingà vaidmená vaidina ðvietimas.
voktø ðitø trijø nariø sàveikà ir reikðmæ. Vy- ninë nauda, grupiø ir grupeliø interesai, gy- Atrodytø, ði paprasta tezë visiems gerai su-
dûno, ir ne tik jo, bet ir St.Ðalkauskio, A.Ma- venimo malonumai, amþinos jaunystës prantama. Be kryptingo švietimo, sunku ási-
ceinos, P.Dovydaièio, M.Reinio veikaluose spindesys, agresyvumo ir kovos instinktas, vaizduoti turiningà tautø bendradarbiavimà
rasime daug svariø minèiø ir pastebëjimø asmeniniø vertybiø (ðeimos, draugystës ir ir kultûrø dialogà, civilizacijø suartëjimà da-
ðios trinarystës atþvilgiu. Juk ji padeda rea- kt.) iðvieðinimas bet kokia kaina, siekiant va- bartinëmis sàlygomis. Tik ðvietimo turinin-
laus humanizmo arba humanizmo praxis dinamojo saldaus pjaro. Tokie þmonës pa- gø ir átakingø pastangø dëka iðsikristalizuoja
pagrindus. Taèiau XX–XXI a. patirtis rodo, sineria á komfortà, turtus, kûniðkus geismus tautose vadinamasis elitas arba elitai. O jie
kad juos padëti tiek teorijoje, tiek kasdienio ir poilsá, nejusdami kitø dejoniø ir visuome- šiuo metu remiasi ne mëlyno kraujo ryðiais
gyvenimo praktikoje, kasdienybëje nëra pa- nës, kurioje jie gyvena, nors kokio gerini- kaip kad anksèiau, o þmogaus ypatinga
prasta, nëra lengva. Prisiminus nesibaigian- mo, tobulinimo reikmës. profesine kompetencija ir pasiekimais, jo
èius didþiuosius ir maþuosius karus, holo- Toks þmogaus tipas dabar pasitaiko individualybe, pilietine pozicija, dorovine lai-
kaustà, vienø valstybiø agresijos iðpuolius ávairiuose kraðtuose ir þemynuose, Rytuo- kysena ir tikruoju tarnavimu humanizmo la-
kitø atþvilgiu, okupacijas, terorizmà ir kitus se ir Vakaruose, jeigu ðios sàvokos kà nors bui. Savo ruoþtu, elitas arba elitai iðplëtoja
þmogiškojo nuopuolio ir brutalumo veiks- apibrëþto reiðkia. Mat jos irgi smarkiai kin- visas svarbiausias ðvietimo grandis visuo-
mus, sunku kalbëti apie ðià trinarystæ. ta, vykstant globalizacijos procesams ir jos menëje, suvokia tautos ðvietimà ir kultûrà
Tuomet nejuèiomis prisimeni vienà iððûkiams. To þmogaus tipo, dargi apsigin- kaip jos savasties ir iðlikimo pasaulyje ga-
O.Spenglerio mintá, iðsakytà jo veikale Pe- klavusio modernia technika, galia neatro- rantà. Toks kasdienis darbas elito þmonëms
simizmas, parašytame dar 1922 metais. Fi- do kad silpnëtø, menkëtø ar iðsisemtø. Mo- atrodo kaip bûtinybë, o ne reikmë, áparei-
losofas teigë: kai imi galvoti apie þmonijà, raliniu atþvilgiu pats þemiausias jo charak- gojimas ar prievolë.
jos prigimtá, paskirtá ir svarbiausiø tikslø sie- terio ir veikimo bruoþas – siekimas kità þmo- Skaitydami turkø filosofo, ðvietëjo, mo-
ká, niekur nematai vieningo kelio, vienin- gø paversti árankiu savo tikslams. Civilizuo- kyklø steigëjo M.Fethullaho Güleno raštus,
gos krypties. Þmonija greièiausiai yra zo- tas barbaras nejuèiomis átvirtina, steigia randame daug svariø minèiø ir idëjø apie
ologijos kategorija, o ne mûsø pakylëtø fi- ðiuolaikinës vergovës þidinius. Ar tai tik ne- visuotinæ ðvietimo, þmogaus ugdymo ir auk-
losofiniø, humanistiniø samprotavimø ob- bus pats didþiausias mûsø laikø paradok- lëjimo, kultûros reikðmæ. Ðtai kà jis raðo „Ið-
jektas. Ir ið tikrøjø sunku nepritarti ðiai min- sas?! O kas gi yra vergas? Aristotelis vergà minties perluose“ (2009): „Kultûros verty-
èiai, taèiau toks pritarimas vestø prie su- apibûdino kaip kalbantá darbo áranká. Taigi bës reikðmingos ir vertingos tautai taip pat
sitaikymo su tuo, kas dedasi pasaulyje. áranká, ir tuo viskas grieþtai ir tvirtai, aiðkiai kaip þiedai ir vaisiai medþiui. Bendruome-
Galiausiai vestø prie prisitaikymo ir savo pasakyta. Civilizuotam barbarui rûpi, nepai- në, kuriai nepavyko sukurti savitos kultû-
balso neturëjimo, kas visiškai nesuderina- sant þmogaus išsilavinimo, jo individualy- ros arba kuri jà praranda ar atsiþadëjo, gali
ma su humanistine pozicija. Tatai tolygu bës ar religiniø ásitikinimø bei dorovës, pri- bûti palyginta su bevaisiu medþiu arba
humanistikos, šviesos ir proto bankrotui. versti já tarnauti. Kyla klausimas, kam tar- medþiu, kurio vaisiai nukrito. Šiandien ar-
Regint, koks vis dëlto yra gajus ir galin- nauti? Atsakytume paprasèiausiai – jam pa- ba rytoj tas medis bus nupjautas ir panau-
gas mûsø amþiuje civilizuotas barbaras, o èiam. Taèiau narkobiznio, prostitucijos tin- dotas kaip mediena“. Labai taikliai pasaky-
jis – civilizuotas barbaras – anaiptol ne me- klø ar terorizmo vadeivos atranda ir atras ta, „bus panaudotas kaip mediena“.
tafora, poetinë iðmonë, bet realus, nuolat daugybæ savo veiksmus pateisinanèiø ar- M.Fethullaho Güleno knygø „Iðminties
veikiantis ir regimas, ne vienà apima nevil- gumentø, ne vien privaèios, bet netgi tauti- perlai“, dvitomio „Klausimai islamui“ ir kitø
tis. Gal ið tiesø pasaulis, kuriame gyvena- nës, valstybinës ar kitokios naudos. vertimai á lietuviø kalbà labai svarbus reiðki-
me, veikiame ir svajojame, yra toks nevy- Kai kalbame apie kultûrø dialogà ir dia- nys. Jos padeda mums geriau suprasti is-
kæs mûsø paèiø sukurtas arte faktas ar gran- logo kultûrà, tai neverta aplenkti ðio mûsø lamo pasaulá, Korano skelbiamos þinios ið-
diozinis koliaþas. Civilizuotas barbaras – tai bendrøjø rûpesèiø klausimo. Kokiø reikia mintingumà, etikà ir dvasingumà. Jos kaip
ne tik neiðauklëtas þmogus, neþinantis, kas ieðkoti prieðnuodþiø, priemoniø ir bûdø, niekas kitas padeda kultûrø dialogui.
yra knyga, ðventi raðtai, paprasèiausi tei- norint áveikti civilizuotà barbarà? Juk sa- M.Fethullaho Güleno kai kurie teiginiai
singumo principai, mokslo tiesos, dorovës këme: jis neþino valstybiniø ribø ir prisitai- gali sulaukti ir ðiokio tokio nepritarimo, pa-
vertybës. Civilizuotas barbaras daþnai di- ko (vienaip ar kitaip) prie ávairiø ástatymø ir sirodyti perdëm kategoriðki. Sakykime, ne
plomuotas þmogus, turintis netgi gerà pro- gyvenimo stiliø. Tos sutramdymo ar, tiks- vienoje knygoje jis palygina Vakarø ir Ry-
fesinæ kompetencijà ir dargi pripaþinimà vi- liau, tramdanèios priemonës gali bûti la- tø civilizacijas. Jis raðo: „Bendruomenës,
Vilniaus
specialiojo
lopðelio-
darþelio
Lietuvos socialiniø pedagogø ,,Èiauðkutis“
asociacijos prezidentë, socialinës pavaduotoja
pedagogikos magistrë Auksë ugdymui,
Petruðkevièiûtë: ,,bendradarbiavimo socialinës
tinklas atveria naujø galimybiø pedagogikos
socialinës srities profesionalams” magistrë
Erinija
tyje pakeitus reikalingus teisinius aktus, Svarinskienë
dþiaugësi
bus sudarytos prielaidos ir formalios so-
sëkmingu
cialinës klasterystës plëtrai. bendradar-
VPU SKI direktorë profesorë Giedrë biavimu su
Kvieskienë tikino, kad socialinis klaste- universitetu
ris, átraukdamas skirtingø sektoriø atsto-
vus, remiasi socialine partneryste: bû- Jos teigimu, socialinës pedagogi- lio ,,Èiauðkutis“ pavaduotoja ugdymui,
tent ðio bendradarbiavimo dëka ieðko- kos studijø metu uþsimezgusi sociali- socialinës pedagogikos magistrë Erinija
ma efektyvesniø valstybës gerovës val- në partnerystë padëjo suburti daug pa- Svarinskienë teigë, kad aktyvus bendra-
dymo formø bei socialiniø paslaugø. tikimø ir stipriø partneriø, prisidedanèiø darbiavimas su VPU Socialinës komu-
Lietuvos socialiniø pedagogø aso- prie valstybës gerovës formavimo ir po- nikacijos institutu tæsiasi iki ðiol: bûsimi
ciacijos prezidentë, socialinës pedago- zityviosios socializacijos ðalyje. socialiniai pedagogai lanko ðià ástaigà
gikos magistrë Auksë Petruðkevièiûtë NVO vaikams konfederacijos direk- paskaitø ir praktikos metu, kartu orga-
teigë, kad platus bei vis augantis ben- torë Renata Surovec pastebi, kad su- nizuojami mokymai ar konferencijos.
Socialiniai
partneriai: naujos
galimybës
ir iððûkiai vaiko gerovës srityje, vienijanèia NVO
vaikams konfederacija, tarptautine aka-
demija „Socialinis darbas ir visuomenë“
Lina BARTKUTË (TISSA), pilietinio ugdymo tinklu ,,CIVI-
TAS International” ir kitais.
Ðiuo metu VPU SKI kartu su partne-
Vilniaus pedagoginio universiteto riais ið Ðefeldo Halamo universiteto (Di-
(VPU) Socialinës komunikacijos institu- dþioji Britanija), Liublianos universiteto
tas (SKI) turi daug partneriø Lietuvoje (Slovënija), Tbilisio valstybinio universi-
bei uþsienyje, ágyvendina ávairius pro- teto (Gruzija), Kijevo Mohyja universite-
jektus, kurie leidþia gerinti studijø koky- to (Ukraina) bei Talino universiteto (Es- VPU SKI dëstytoja Angelë Tamulevi-
bæ bei inicijuoti ar vykdyti tyrimus so- tija) ágyvendina trejø metø projektà „So- èiûtë Vokietijoje gilino þinias
cialinëje-edukacinëje erdvëje. cialinio darbo ðvietimo tripakopës sis- narkomanijos prevencijos srityje
VPU SKI direktorë profesorë Giedrë temos kûrimas ðeðiose Europos ðaly-
Kvieskienë sakë, kad projektø sëkmæ lai- se“ (finansuojamà pagal Europos Sà- veria papildomas galimybes, iðeinanèias
duoja ilgametis bendradarbiavimas su jungos programà TEMPUS IV). Projek- uþ projekto ribø, ðiuo metu diskutuoja-
partneriais bei aktyvus dalyvavimas skir- to metu gerinama socialinio darbo ren- me su partneriais apie tarptautinio socia-
tinguose pasauliniuose tinkluose, tar- gimo kokybë, tuo pat metu átraukiant so- linio darbo bakalauro ir magistrantûros
kim, Lietuvoje institutas aktyviai bendra- cialinio darbo profesionalø rengimà á studijø programø parengimà bei kartu
darbiauja su didþiausia Lietuvoje nevy- tarptautinæ socialinio darbo programà. rengiame tarptautinæ doktorantûros so-
riausybines organizacijas, dirbanèias ,,Bendradarbiavimas ir partnerystë at- cialinio darbo programà. Ði partnerystë
laiko prasmës
kituose universitetuose, bet ir keis ðvie-
timo strategø màstysenà.
ir jø þenklai
eiga internete: http://www.eurozine.com/articles/
2010-01-14-varnelis-lt.html, þiûrëta 2010 vasario 28,
2 Kazys Varnelis. ištraukos iš naujos monog-
rafijos:”The Meaning of Network Culture: A His-
tory of Contemporary“ (Tinklinës kultûros reikð- Juozas SKOMSKIS
më: dabarties istorija), Prieiga internete: http://var-
nelis.net, þiûrëta: 2010-03-09
32006 04 25 EUROPOS EKONOMIKOS IR Apie þydinèià gaivaus pavasario
Socialiniø reikalø pirmininkës Anne-Marie Sigmund obelá – lietuviø literatûrologæ, valsty-
vizitas Lietuvoje. Prieiga per internetà:.http://
www.vartotojuteises.lt/naujienos/2006_04_25_eu- bës nacionalinio atgimimo auðros
ropos_ekonomikos_ir_socialiniu_reikalu_komite- tyrëjà, vienà ið Lietuvos Persitvarkymo
to_pirmininkes_anee_marie_sigmund_vizitas_lie- Sàjûdþio iniciatoriø, laisvos tautinës
tuvoje, þiurëta: 2010 m. kovas 9 d. visuomenës ugdymo koncepcijos,
4:http://rus.consum.org/naujienos/ ðvietimo kaitos autoræ Meilæ LUKÐIENÆ, kuriai suteiktas neraðytas
2006_04_25_europos_ekonomikos_ir_sociali-
niu_reikalu_komiteto_pirmininkes_anee_ma-
þmoniø profesorës titulas, pasakoja jos dukra Ingë; jos motina
rie_sigmund_vizitas_lietuvoje, þiûrëta 2009 rug- neseniai iðëjo amþinybën, palikdama puoselëti ðventà atminimà
pjûèio 30 ðeimos, kurioje tryðko pareigos ir meilës Lietuvai ðaltinis. Jos
5 PARTNERSHIP FOR PUBLIC SERVICE ANUAL REPORT. biblioteka dovanojama Vilniaus pedagoginiam universitetui.
PRIEIGA PER INTERNET¹: WWW.OURPUBLICSERVICE.ORG Èia bus atidaryta ir Meilës Lukðienës vardo auditorija.
6 G.Kvieskienë.Vadovas - komandinio darbo
ir socialinës partnerystës tinklø lyderis. Praneðimas
Lietuvos mokyklø vadovø asociacijos mokslinëje ties þenklai buvo kuriami“,– sako pa-
-metodinëje konferencijoje 2005 sausio 6d. Priei- ðnekovë. Jai rûpi ir XVII a. kultûros
ga per internetà: http://www.vpu.lt/socpedagogi- istoriko, etnografo Mato Pretorijaus
ka/pranesimai/GK-vadovaskomandiniodarboirso-
veikalo „Prûsijos ádomybës arba Prû-
cialinespartnerystestinklulyderis.ppt
sijos regykla“ rankraðèio parengimas
spaudai pirmà kartà po trijø ðimtme-
èiø, ir vertimas á lietuviø kalbà, jo ið-
laiduoja aukðtà studijø kokybæ bei tarp- leidimas. Jau pasirodë trys „Prûsijos
tautiðkumà”, – sakë G.Kvieskienë. ádomybiø“ tomai – apie prûsø kilmæ,
Profesorë tikino, kad dvylikos uni- kraðtovaizdá, gyvûnijà, prûsø ir lietu-
versitetø partnerystës dëka parengtas vininkø paproèius, tikëjimus, ðventes.
tarptautinis modelis ,,Naujasis aktyviz- Baigiamas rengti ketvirtasis – „Prûsø
mo modelis Europos socialiniam dar- baþnyèios kronika“. Dar laukia eilës
bui“ sudarë galimybes VPU doktoran- 11 knygø ið 18. Istorikë sako, jog ðei-
tams studijuoti tarpdisciplinines sritis mos gentainës, pasaulinio garso ar-
bei ugdyti kritiná màstymà. cheologës Marijos Gimbutienës pa-
VPU SKI magistrë ir Bylefeldo uni- rûpintos stipendijos dëka ji, jau bran-
versiteto (Vokietija) doktorantë Angelë di mokslininkë, turëjusi retà galimy-
Tamulevièiûtë tikino, kad Vilniaus peda- bæ 1991, 1992 ir 2003 m. padirbëti
Doc. habil. dr. INGË LUKÐAITË, Lie-
goginio universiteto Socialinës komu- tuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo
Berlyne su buvusiais Karaliauèiaus ar-
nikacijos institutas, 2005 m. pradëjæs darbuotoja, Lietuvos kultûros istorijos ty- chyvo dabar Slaptojo valstybinio Prû-
partnerystæ su Bylefeldo universitetu, rëja, besigilinanti á beribá horizontà – XVI sijos kultûros paveldo dokumentø rin-
dalyvauja bendruose projektuose, Eras- – XVII a. tautos intelektinës istorijos ðalti- kiniais.Ten radusi sunkiai apèiuopia-
mus studentø ir dëstytojø mainø ir kito- nius, mentaliteto pagrindus – dalykus, lë- mos ir beveik niekieno nenagrinëtos
se programose, taip pat plëtoja ir palai- musius valstybës vëlesniø amþiø kultûros medþiagos apie Klaipëdos miesto ir
ko ávairias galimybes doktorantûrà stu- raidà; 344 mokslo darbø autorë. Uþ mo- valsèiaus evangelikø liuteronø baþny-
dijuojantiems studentams. nografijà „Reformacija Lietuvos Didþio- èios 1676 – 1685 m. vizitacijas, tapu-
Pasak A. Tamulevièiûtës, Vilniaus pe- joje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje sias bendru jos bei Klaipëdos univer-
dagoginis universitetas yra tarp 12 Eu- XVI a. treèias deðimtmetis – XVII a. pir- siteto Baltijos regiono istorijos ir ar-
ropos universitetø ið Vokietijos, Italijos, mas deðimtmetis“ pelniusi 2002 m. Vals- cheologijos instituto leidiniu. Pasak
Danijos, Lenkijos, Suomijos, Graikijos ir tybinæ mokslo premijà. kolegø, Ingës Lukðaitës teikiamas po-
Lietuvos, dalyvavusiø nuotolinio moky- reikis naujai perskaityti jau þinomus
mo Europos socialinio darbo moduliø ir skelbtus istorijos ðaltinius kai ku-
programoje ,,Naujasis aktyvizmo mode- „Jeigu bûtø lemta turëti kelis gy- rioms problemoms tirti, telktis á moks-
lis Europos socialiniam darbui“, kurià bai- venimus, norëèiau prieiti prie þuvusios lo apyvartà dar neátrauktø naujø isto-
gæ jaunieji mokslininkai ágijo programos tautos – prûsø – kultûros atminties rijos ðaltiniø paieðkoms, juos apmàs-
baigimo kvalifikacinius paþymëjimus. kûrimo, jos gyvenimo baltiðkoje bû- tyti, teoriðkai áprasminti ir skelbti liu-
tyje tyrimø, apibendrinti senàjà isto- dija ðiuolaikinio istorijos mokslo mo-
Nukelta á 13 p. riografijà, kurioje tos kultûrinës atmin- dernëjimo bruoþus.
Perþengti slenksèiai
Á klausimà, ar ðeimoje toji 1958 m.
Vilniaus universiteto Literatûros katedros
pasmerkimo byla, kai ið jos paðalinta Mei-
lë Lukðienë ir jos bendramintës, buvo ryð-
kus gyvenimo slenkstis, Ingë Lukðaitë pa-
sakoja, kad ið pradþiø neatrodë, jog tai
yra ryðki riba, dalinanti ðeimos gyvenimus
prieð ir po. Universitete pirmiausia buvo
kilusi kova dël literatûros supratimo, dël
to, kà reikia svarbiausio aukðtajame
moksle jaunimui pasakyti apie jø paèiø
lietuviø literatûrà, apie jos kûrëjus. Á litera-
Janulaièiø ðeima. Pirmoji centre sëdi Julija Janulaitytë-Biliûnienë tûros dëstymà ta grupë þiûrëjo kaip á raktà
rengti jaunàjà kartà ateièiai. Buvo ðalina-
istorikas; kad jo þmona Elena, dailininkë, artimieji daþnai susitikdavo vienas pas kità mos visos uþ tà patá – uþ kitoká lietuviø
padëdavusi teptukà, kai reikëdavo pasi- pasikeisti kas kà suþinojo, kas kà iðleido, literatûros, jos dëstymo misijos suvokimà.
rûpinti vyro interesais, kaip jà, meninio pa- kas ávyko Lietuvoje, kas ávyko iðeivijoje. Proceso pradþioje M. Lukðienë sugebë-
saulio kûrëjà, veikë mokslinio darbo apo- Sklandë didþiosios pasaulio linkmës ir jo átraukti á tuos reikalus ðeimà, pamaþu
teozë, jo prasmë. Kalba apie aplinkà – kas atsitiko, kas darosi su Lietuva, su vi- visiems tapo svarbu, ar pavyks atkovoti
Èiurlioniø ðeimà – Sofijà Kymantaitæ-Èiur- suomene, su artimaisiais, kas jø laukia. Ir tos misijos vietà aukðtojoje mokykloje ir
lionienæ, jos dukrà Danutæ Èiurlionytæ-Zu- jokiø apkalbø, jokiø gandø ar lieþuvavi- jauno þmogaus ugdymo baruose. Prie
bovienæ, Vladà Zubovà, jø vaikus; Þmui- mo apie paþástamø asmeninius gyveni- stalo buvo pasakojamos, analizuojamos
dzinavièiø ir Putviø ðeimas, Guèus, tëvo, mus ar turtinius dalykus. Visiems Lietu- ávairios pozicijos. Bylos metu paðalinto-
ekonomisto Kazio Lukðos artimuosius ir vos reikalai buvo svarbiau uþ jø asmens sios literatûrologës siekë kiek galima dau-
draugus. Visi inteligentiðki, kûrybiðki þmo- gerovæ, karjerà, pareigas, vardus, vertini- giau praplësti sovietinëje erdvëje lietuviø
nës, formavæ nuostatas, teikæ gyvenimo mus. Virð visø tø þmoniø tvyrojo didþiulis literatûros, kultûros suvokimo galimybes,
prasmës suvokimà. Gráþusio ið Vorkutos rûpestis dël tautos likimo, kà jie gali pa- bet universitete netrûko ir norinèiø jà trak-
lageriø Vaiðnoro, ið kalëjimo pargráþusio daryti, kad nors kiek bûtø lengviau iðtver- tuoti, pasirëmus siauriausiu sovietiniu su-
raðytojo Kazio Borutos ir daugelio kitø pa- ti. Buvo laikas, kai kalbëtasi apie iðlikimà, vokimu. Tø minèiø ir pozicijø reiðkëjai tu-
sakojimai brandino poþiûrá, kokioje ðaly- kas kuo gali prisidëti prie bendro siekio, rëjo savo vardus, pavardes, konkreèius
je gyvenome. O mokslo apoteozæ jautë kaip galima nesuterðti orumo, nepasida- þingsnius ir veiksmus. Tuo metu jautëme,
maþoji, sëdëdama ant senelio Esmaièio ryti didþiulës represinës struktûros sàjun- kad Mama bei jos bendraþygës ir vieni-
keliø, neprikiðamai, ðvelniai, dëmesingai gininkais. Visi dirbo ið meilës ðeimai, arti- ðos, ir ne vienos tame lauke. Ðalia buvo
Ankstyvøjø
Romos imperija. Europos gentys, tautos ir valstybës
ilgam pasinërë á naujosios Europos politinio þemë-
lapio kûrimo procesà, kurio esminius bruoþus
dabar regime.
viduramþiø skalviø
karys tina perpetë. Kokia tvarka þalvarinëmis
bûna. Èia buvo kitaip: jas tiesiog „ið vie-
nos rankos“ nuleido virð mirusiojo gal-
vos, ir kamanos su þàslais ir perpetë
susipynë, sudarydami bendrà gumulà.
sferos pavidalo kniedëmis buvo puoð- Restauravimo metu pavyko iðsiaiðkinti
tos odinës kamanø, þàslø ir perpetës da- bent jau tiek, kad þalvarinëmis sferos pa-
lys, iðsiaiðkinti nebuvo ámanoma. Mat vidalo kniedëmis puoðti kamanø dirþai
abu daiktus laidojimo apeigø metu ne- ties þalvarinëmis grandinëmis. Paaiðkë-
sistengta tvarkingai padëti, kaip kartais jo perpetei, kamanoms ir þàslams pri-
klausantys elementai.
1-2 Kamanos susidëjo ið 5 elementø: 1)
Prof. Eugenijus JOVAIŠA 3-5 odiniai kamanø dirþai; 2) geleþinë kama-
Lietuvos mokslø akademijos narys nø sagtis; 3) þalvariniai kryþiaus pavida-
6
ekspertas lo kamanø skirstikliai (3 vnt.); 4) stam-
bus ornamentuotas pusmënulio formos
Tautø ir valstybiø kalvëje þenkli vieta þalvarinis pakabutis su apskrita grandi-
teko baltams, germanams, finougrams ne, á kurià áverta su dirþu jungianti gran-
7
ir nuo V a. pabaigos slavams. Ðiame 8-10 dis; 5) skirstiklis su ornamentuotu trape-
naujosios Europos kûrime galëjo daly- 11 cijos formos þalvariniu pakabuèiu. Virðu-
12-13
vauti ir ankstyvøjø viduramþiø karinio eli- tinëje dalyje yra auselë, á kurià áverta þal-
to atstovas, kurio kapas ne taip senai bu- varinë grandis, o prie jos trys plokðtelës
vo iðtirtas Vëluikiuose (Tauragës r.). Jo su kniedëmis galuose, skirtos odiniams
ginklai, papuoðalai, kario ir jo þirgo ap- dirþeliams pritvirtinti. Þàslai buvo trina-
ranga yra neabejotinai baltiðkos kilmës. riai, uþbaigti stambiomis þalvarinëmis
Istoriniai, archeologiniai ir antropologi- grandinëmis. Prie kiekvienos buvo pri-
niai duomenys leidþia kelti prielaidas, tvirtintos dvi plokðtelës su kniedëmis ga-
kad kilmingas karys galëjo bûti IV a. pa- luose. Jos skirtos sujungti þàslus su va-
baigoje ir V a. Juodosios jûros pakran- delëmis ir kamanomis (prie siaurøjø dir-
tëse ir prie Dunojaus ásiplieskusiø tautø þeliø trimis kniedëmis, prie plaèiøjø –
mûðiø amþininkas ar net liudininkas. dviem poromis kniedþiø).
Ðios istorijos þmogaus palaikai buvo Neabejotinas ankstyvøjø viduramþiø
rasti prie pat Anèios skardþio. Jie ir áka- karinio elito aprangos elementas buvo
piø padëtys bei jø sàraðas iðvardyti 1 pav. perpetë. Puoðniàjà Vëluikiø perpetæ ver-
Apsistokime tik ties ta vieta, kuri atsklei- èiau pamatyti, nei apraðyti. Tad jos ele-
dë kará reprezentuojanèius atributus. De- mentai pavaizduoti 2 pav. ir rekonstruk-
ðinëje galvûgalio pusëje buvo padëtas ciniame piešinyje.
geleþinis ámovinis ietigalis. Kairiajame gal- Treèiojo kapo priklausomybë vyrui
vûgalyje – geleþinis átveriamasis kovos nekelia jokiø abejoniø antropologui prof.
peilis. Ðalia jo rastas geleþinis ámovinis Rimantui Jankauskui: „Vyras, 40–45 me-
kovos kirvis. Kaþkada kirvis buvo ásmeig- tø. Patologija: sugijæs muðtos þaizdos
tas á kapo pagrindà ar karsto dugnà (ko- (50x20 milimetrø) randas kaktikaulyje,
tas buvo iðilgai kapo aðiai kojûgalio link). deðiniau vidurinës linijos; sugijæs nosies
Kirvio aðmenys smarkiai iðtrupëjæ, taèiau nugarëlës lûþis (smûgis ið kairës); ryð-
susidaro áspûdis, kad jie, prieð dedant á kûs tarpslanksteliniø diskø iðvarþø pëd-
kapà, buvo ritualiðkai nulauþti. sakai apatiniuose krûtinës slanksteliuo-
Kaukolës virðugalvio horizonte, 40 – se; labai ryðkios kaulinës iðaugos juos-
45 cm gylyje nuo þemës pavirðiaus, pra- mens slanksteliuose, patys slanksteliø
dëjo dengtis smulkios þalvarinës lazde- 1 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo planas ir ákapiø kûnai nedeformuoti“. Taigi vyras grum-
lës, smulkios sferos pavidalo þalvarinës vietos: 1 – 2 – kovos kirvis ir kovos peilis, 3 – 5 – tynëse ir kovose patyræs ne vienà trau-
kniedës (jø rasta apie 300 vnt.), stam- þàslø, kamanø ir perpetës radimo vieta, 6 – ieti- mà: suþalota nosis, kaþkokiu aðtriu gin-
galis, 7 – lankinë þieduotoji segë, 8 – 10 – juos-
bus þalvarinis kryþiaus pavidalo dirbinys. klu – kovos peiliu ar kirviu – nusklembta
tinë apyrankë, 2 ávijiniai þiedai, 11 – lankinë þie-
Pasiekus kapo pagrindà paaiðkëjo, kad duotoji segë su buoþele virð ávijos, 12 – 13 – virðutinë kaktikaulio dalis. Gautø þaizdø
èia buvo þirgo aprangai priklausanèios apyrankë storëjanèiais galais ir ávijinis þiedas su sàraðà papildo tipiðki raiteliams stuburo
kamanos su þàslais ir kario aprangai skir- plaèia priekine dalimi (dail. A. Remeikis) nusidëvëjimai. Atidesnis þvilgsnis á ðias
Socialiniai
ið Vokietijos ir Latvijos atliko galimybiø stu-
dijà bei surengë gerosios patirties narko-
manijos prevencijos srityje mainus.
galimybës
mos „Narkomanijos prevencija ir infor-
mavimas“ projektà „Vaikø, piktnaudþiau-
janèiø psichotropinëmis medþiagomis,
reabilitacijos ir reintegracijos programos
1939 METAI:
XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje svarbiausias atgimstanèios
lietuviø tautos tikslas buvo sukurti tautinæ valstybæ su sostine
Vilniuje. Taèiau Vilniaus priklausomybæ Lietuvai labai komplikavo
MÛSØ!
demografinis veiksnys: paèiame mieste lietuviø kaip ir nebuvo, o
riba tarp lietuviðkai ir slaviðkai (lenkiðkai, rusiðkai, „po prostemu“)
kalbanèiø gyventojø, kaip ilgaamþës polonizacijos rezultatas, jau
ëjo á vakarus nuo Vilniaus ir Trakø.
1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gantas ir kiti. Kurá laikà Vilniuje gyveno Mi- Prof. Liudas TRUSKA
gyventojø suraðymo duomenimis, Vilnius kalojus Konstantinas Èiurlionis ir Jonas
turëjo 154, 5 tûkst. gyventojø, kurie pagal Jablonskis. 1905 m. gruodþio 4–5 d. èia
gimtàjà kalbà skirstësi: 40 proc. – þydai, ávyko pirmasis lietuviø tautos atstovø su-
31 proc. – lenkai, 20 proc. – rusai, 4,2 proc. vaþiavimas (Didysis Vilniaus seimas), o
– baltarusiai ir tik 2,1 proc. (3,2 tûkst.) bu- 1917 m. rugsëjá posëdþiavo Lietuvos kon-
vo lietuviai. Ið 1,9 tûkst. savaveiksmiø (tu- ferencija, iðrinkusi Lietuvos tarybà, kuri
rinèiø uþsiëmimà) lietuviø 361 tarnavo Ru- 1918 m. vasario 16 d. paskelbë Lietuvos
sijos kariuomenëje, 41 dirbo valdþios ástai- nepriklausomybæ. Vilniuje pradëtos kurti
gose ir policijoje, 10 buvo dvasininkai, 32 Lietuvos valstybinës valdþios ástaigos, su-
dirbo ðvietimo ir auklëjimo srityje, 6 – daryta pirmoji vyriausybë.
mokslo, literatûros bei meno ástaigose, 24 Taèiau 1920 m. spalá Vilniø uþgrobus
– sveikatos apsaugos sistemoje, 289 dir- Lenkijos kariuomenei, istorinë ðalies sosti-
bo pramonëje bei amatuose, 77 – trans- në 19 metø buvo atskirta nuo Lietuvos. Tar-
porte ir ryðiuose, 2 – kredito, 90 – preky- pukario Lietuva – vienintelë pasaulio vals-
bos bei visuomeninio maitinimo ámonëse, tybë, kurios sostinë buvo uþ ðalies ribø. Vilnius lietuviams tas pats, kas veng-
o daugiausia – net 784 (41 proc. visø) bu- Nesuprasime Pirmosios Lietuvos Res- rams – Transilvanija, ar serbams – Koso-
vo padieniai darbininkai, tarnai ir tarnaitës. publikos vidaus gyvenimo, jos uþsienio po- vas. Taèiau pasaulis buvo kurèias. Visos
Tokia Vilniaus gyventojø tautinë sudë- litikos, jeigu ignoruosime faktà, kad svarbiau- valstybës, taip pat tarptautinës organiza-
tis ið esmë nepasikeitë ir XX a. pradþioje. sias lietuviø tautos tikslas buvo atgauti Vil- cijos – Tautø Sàjunga, Ambasadoriø Kon-
Prieð Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje lietuviø niø. Visose Lietuvos Konstitucijose (taip pat ferencija – pripaþino Vilniø Lenkijai. Lietu-
buvo kur kas maþiau negu Rygoje (tarp 482 ir 1938 m.) buvo straipsnis, kad LR sostinë vos bandymai ið naujo kelti Vilniaus klau-
tûkst. rygieèiø lietuviai sudarë 6,9 proc.), Pe- yra Vilnius (Kaunas – laikinoji sostinë). Nuo simà Tautø Sàjungoje këlë Vakarø valsty-
terburge ir Èikagoje. Vytautas Merkys ið- 1923–1925 m. veikë masiðkiausia ðalyje Vil- bëms alergijà ir net pyktá.
aiðkino, kad Vilniuje daugiausia buvo plë- niui vaduoti sàjunga (VVS), turëjusi 30 tûkst. Nusivylus Vakarø valstybëmis, kurios
tojamos pramonës ðakos, reikalavusios tikrøjø nariø ir 600 tûkst. nariø rëmëjø, leidu- lietuviø ir lenkø konflikte rëmë Varðuvà, A.
tam tikros darbo kvalifikacijos (trikotaþo, siu- si þurnalà „Mûsø Vilnius“ ir finansiðkai rëmu- Smetonos ir kitø lietuviø politikø þvilgsnis
vimo, baldø gamybos, maisto). Jos netu- si Vilnijos lietuviø veiklà. VVS ðûkiai – „O, Vil- nukrypo á Rusijà, valstybæ, kuriai iki Pirmo-
rëjæ lietuviai kaimieèiai ieðkojo darbo Ðiau- niaus nepamirðk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus jo pasaulinio karo priklausë ginèijama teri-
rës Amerikoje ir Rusijos imperijos miestuo- nenurimsim!“ tapo tautos ir visos ðalies vi- torija ir kuri vienintelë rëmë Lietuvà jos ko-
se, o á Vilniø plûdo Rytø Lietuvos ir Vakarø suomenës ðûkiais. Spalio 9-àjà – Vilniaus ge- voje uþ Vilniø. Vilniaus priklausymas Lietu-
Baltarusijos amatininkai, ypaè þydai. dulo dienà – vidurdiená minutei buvo nutrau- vai buvo áraðytas á 1920 m. liepos 12 d. Lie-
Nepaisant to, XX a. pradþioje Vilnius kiamas darbas visose ámonëse ir ástaigose,
tuvos–Tarybø Rusijos taikos sutartá, taip pat
tapo svarbiausiu lietuviø kultûrinio, visuo- sustabdomos transporto priemonës, apmir-
á 1926 m. tarp abiejø valstybiø pasiraðytà
meninio ir politinio gyvenimo centru. Ja- davo visas gyvenimas.
Nepuolimo sutartá. 1923 m. balandþio 5 d.
me telkësi negausi tuometinë lietuviø in- Vilnius buvo uþvaldæs plaèiausiø gyven-
Maskva protestavo prieð Tautø Sàjungos ir
teligentija: Petras, Jonas ir Antanas Vilei- tojø sluoksniø, visos tautos sàmonæ. Didy-
Ambasadoriø Konferencijos nutarimus pri-
ðiai, Felicija ir Jonas Bortkevièiai, Povilas sis tautos atgimimo dainius Maironis ðaukë:
skirti Vilniø ir jo kraðtà Lenkijai.
Viðinskis, Andrius Domaðevièius, Antanas Prakeiktas amþiø amþiais Kodël „socializmo ðalis“ rëmë „burþu-
Smetona (nuo 1902 m.), Jonas Basanavi- To lietuvio vardas, azinæ“ Lietuvà? Politikoje, kaip þinome, në-
èius (nuo 1905 m.), kun. J. Tumas-Vaiþ- Kurs Vilniaus kada nors iðsiþadët iðdrástø! ra nei simpatijø, nei antipatijø, o tik intere-
VILNIUS –
Lietuviai 1,6 0,8 8,0 7,5 79,4 33,6 291,5 50,5 331,4 57,5
Lenkai 128,6 65,9 85,0 79,7 47,2 20,0 108,2 18,8 108,9 18,9
Rusai 7,4 3,8 8,9 8,4 69,4 29,5 116,6 20,2 80,7 14,0
Baltarusiai 1,7 0,9 2,1 2,0 14,7 6,5 30,3 5,3 23,6 4,1
Ukrainieèiai - - 0,5 0,4 6,6 2,8 11,5 2,0 7,5 1,3
sai. Pagrindinë ir, matyt, vienintelë Mask- Þydai 54,6 28,0 1,7 1,6 16,3 7,0 9,1 1,6 2,9 0,5
vos paramos Lietuvos Respublikai prieþas- Kiti 1,2 0,6 0,4 0,4 2,5 0,6 9,5 1,6 21,1 3,7
tis – jos suinteresuotumas, kad nebûtø su- Iš viso 195,1 100,0 106,6 100,0 236,1 100,0 576,7 100,0 576,1 100,0
darytas antisovietinis Lenkijos vadovauja- 1
Duomenys ne visi. Dalis vilnieèiø dar nebuvo gráþæ ið kaimø, á kuriuos iðvyko artëjant frontui.
mas Rytø Europos valstybiø blokas. Lie-
1944 m. pabaigoje Vilniuje buvo per 120 tûkst. gyventojø.
tuva ið principo nestojo á jokias sàjungas,
organizacijas (iðskyrus Tautø Sàjungà), ku- misarø Taryba, kitos svarbiausios respub- áteikæ gyventojams mobilizacinius ðauki-
riose dalyvavo Lenkija. 1939 m. rugpjûèio likinës valdþios ástaigos pasiliko Kaune. mus, buvo nuþudyti, kitø apylinkiø pirmi-
23 d. Maskvoje TSRS ir Vokietijos pasira- 1941 m. vasarà Lietuvos Laikinoji vyriau- ninkai bijojo áteikti ðaukimus. Partizanus su-
ðytos Nepuolimo sutarties slaptuosiuose sybë, taip pat Lietuvos generalinës srities prasti nesunku: laikydami save vienintele
protokoluose abi valstybës pripaþino Lie- komisaras A. Rentelnas ir lietuviø gene- teisëta valdþia, jie reikalavo, kad gyvento-
tuvos interesus Vilniaus kraðte. Ar galime raliniai tarëjai („ministrai“) taip pat rezida- jai nevykdytø tarybø valdþios ásakymø, kad
ið to daryti iðvadà, kad lietuviai uþ Vilniaus vo Kaune. Taigi Kaunas iðsaugojo Lietu- ir kokie jie bûtø.
atgavimà turi bûti dëkingi Molotovo – Ri- vos sostinës de facto statusà net iki 1944 Planà mobilizacine tvarka apgyvendinti
bentropo paktui? Ne, nes 1939 m. rugpjû- m. vasaros. Vilniø galutinai suþlugdë respublikos pro-
èio 23 d. dokumentuose buvo pakartota 1944 m. liepos 13 d. Raudonajai armi- kuroras Baliasnikovas, 1945 m. rudená vie-
tik tai, dël ko Lietuva susitarë su Maskva jai uþëmus Vilniø, ið Maskvos gráþtanèios name LKP (b) CK biuro posëdþiø pareið-
jau prieð 19 metø. Lietuvos TSR valdþios ástaigos – LKP CK, kæs, kad karas jau baigësi ir mobilizacijos
1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasira- Liaudies Komisarø Taryba, Aukðèiau- keliu telkti darbo jëgà jau negalima.
ðyta sutartimi Lietuva atgavo iðsvajotàjá Vil- siosios Tarybos Prezidiumas ir kt. – á Kau-
Iðtuðtëjusio Vilniaus apgyvendinimas
niø ir vakarinæ 1920 m. Taikos sutartimi Lie- nà jau nesikraustë, o ásikûrë Vilniuje.
vyko stichiðkai ir ne tik Lietuvos, bet ir Bal-
tuvai pripaþinto Vilniaus kraðto dalá, taèiau Karo ir pirmaisiais pokario metais Vil-
tarusijos, Rusijos bei kitø sovietiniø respub-
dþiaugsmà slopino netikrumas ir baimë dël niuje vykæ demografiniai kataklizmai ið es-
likø gyventojais. Kaip rodo lentelëje pa-
Lietuvos ateities: sutartis ribojo Lietuvos mës pakeitë tautinæ sostinës gyventojø su-
teikti duomenys, 1959 m. pradþioje Vilnius
suverenitetà, ðalyje buvo dislokuotos Rau- dëtá. Hitleriniai okupantai sunaikino beveik
jau turëjo daugiau gyventojø nei prieð ka-
donosios armijos águlos (beveik 20 tûkst. visus þydus, o nuo 1945 m. pavasario pra-
rà. Treèdalis jø buvo lietuviai.
raudonarmieèiø). sidëjo Lenkijos pilietybæ turëjusiø gyven-
Prosovietinë Pirmosios Lietuvos Res- tojø evakuacija. Lenkijos valdþios þiniomis, „Vilnius – èia vyksta lemtingasis lietu-
publikos uþsienio politika nebuvo istori- 1945–1947 m. atvyko 107,6 tûkst. vilnie- viø mûðis: bûti ar nebûti, – 1963 m. savo
në klaida, nes tauta pasiekë savo didájá èiø: 96,1 tûkst. lenkø, 10,5 tûkst. þydø ir 1 dienoraðtyje raðë literatûros kritikas ir ver-
tikslà – atgavo Vilniø. Sovietinæ 1940 m. tûkst. kitø tautybiø asmenø. Trûkstant dar- tëjas Valys Drazdauskas. – Jeigu pavyks,
okupacijà ir aneksijà nulëmë geopolitinis bo jëgos, LKP (b) CK ir LKT 1945 m. vasa- kad ðiame mieste po 10–15 metø gyvens
faktorius – Molotovo–Ribentropo paktas. rio 23 d. priëmë nutarimà dël Vilniaus mies- 51 procentas lietuviø, kova bus laimëta.
Vienokià ar kitokià politikà vykdydama (tar- to apgyvendinimo, mobilizacijos tvarka Að tikiu, kad ji bus laimëta“. Kaip rodo len-
kim, labiau provakarietiðkà ir antisovietinæ, perkeliant á já 20 tûkst. darbingo amþiaus telë, sovietmeèio pabaigoje lietuviai sudarë
atsisakydama Vilniaus ir draugaudama, respublikos gyventojø. Tø paèiø metø ba- 50, 5 proc. vilnieèiø. Per pirmàjá atkurtos
kaip Latvija bei Estija, su Lenkija), su Vil- landþio 26 d. buvo priimtas kitas vyriausy- Lietuvos deðimtmetá, repatrijavus nemaþai
niumi ar be jo (nuo XX a. pradþios á Vilniø binis nutarimas, gerokai sumaþinæs mies- daliai rusø ir baltarusiø tautybiø vilnieèiø,
pretendavo ir baltarusiai. 1939 m. spalio tuose ir apskrityse mobilizuotinø asmenø lietuviø skaièius sostinëje iðaugo ir abso-
19 d. RA uþëmus Vilniø, Minsko radijas pra- skaièiø. Taèiau abu nutarimai visiðkai þlu- liuèiai, ir santykinai. Manytina, jog 2011 m.
neðë, kad iðvaduotas baltarusiø miestas), go, nes dël daugelio prieþasèiø respubli- pradþioje ávyksiantis gyventojø suraðymas
Lietuva 1940 m. vis tiek bûtø tapusi TSRS kos gyventojai mobilizacijos vengë. Lietu- parodys, kad lietuviai jau sudaro du treè-
respublika. viams Vilniuje buvo svetima aplinka, trûko dalius visø miesto gyventojø. Niekada Lie-
Nepriklausomai Lietuvai Vilnius pri- maisto produktø, baugino labai bloga kri- tuvos sostinë, net Gedimino laikais, nebu-
klausë beveik 8 mënesius. Taèiau vyriau- minogeninë bûklë. vo tokia lietuviðka.
legendos apie
monografija ,,Kanklës lietuviø
etninëje kultûroje”. Pirmàjà Paukðèiø Takas – tai mûsø Galaktikos
projekcija á dangaus sferà. Galaktika – milþi-
niðkas 250 milijardø þvaigþdþiø besisukan-
tis diskas, struktûriðkai sudarytas ið spirali-
niø vijø su sferiniu branduoliu. Pirmasis
þvaigþdes Paukðèiø Take pamatë telesko-
po iðradëjas Galileo Galilëjus ir 1610 m. pa-
skelbë knygelëje „Siderius nuncius“ (lot.
Þvaigþdþiø pasiuntinys). Mûsø Saulë su pla-
netomis prigludusi vienoje ið vijø, arèiau pa-
kraðèio, nuo centro nutolusi per 28 000
ðviesmeèiø. Galaktikos skersmuo – apie100
000 ðviesmeèiø. Galaktikos kilmë, raida ir
daugelis jos struktûriniø ypatybiø dar nëra
mokslo nuodugniai iðtyrinëtos. Tai ir Lietu-
vos astronomø tyrinëjimø objektas. Apie Prof. Libertas KLIMKA
mokslines Galaktikos problemas profesorius
Vytautas Straiþys yra paraðæs knygà „Paukð- sais jo dþiaugsmais ir darbø rûpestëliais. Ir
èiø Takas“. Taèiau ne tik astronomams, bet ateina ne nugàsdinti, bet padëti þmonëms
ir kiekvienam màstanèiam þmogui artimi rasti santarvæ su gamtos stichijomis, áveikti
garsiojo Karaliauèiaus filosofo Imanuelio kokias nors besikaupianèias negeroves
Kanto giliaminèiai þodþiai: „Du dalykai ne- bendruomenëje. Ði hipotezë tik dar kartà
Pirma ið kairës – Vida Tarnaus- paliauja mane stebinti: þvaigþdëtas dangus patvirtintø mûsø paproèiø archajiðkumà.
kaitë-Palubinskienë virð galvos ir moralës dësnis þmoguje...“ Paukðèiø Tako ávaizdis tautodailëje – Pa-
Lietuviø etnokosmologinëse sakmëse saulio Medis, pasaulërëdos modelio aðis.
KMEI Muzikos katedros monog- teigiama, kad Paukðèiø Takas skrajûnams Juk jis laiko dangaus skliautà! Trys Medþio
rafijà puikiai ávertino etnologijos parodàs kelià á dausas. Pavasará gráþdami dalys – ðaknys, kamienas, virðûnë – struk-
profesoriai Stasys Skrodenis juo á gimtinæ paukðèiai parneða pasiilgtàjà tûrizuoja archajiðkàjá modelá vertikaliai. O ho-
(VPU), Romualdas Apanavièius ðilumà ir augmenijos suveðëjimà. Iðties Ta- rizontaliosios jo projekcijos – tai kraðtinës
(VDU), Alfonsas Motuzas (VDU). ko kryptis vakarais maþdaug atitinka þàsø kryptys á saulës tekà ir laidà metø rate. Ið to
KANKLËSE nagrinëjamos ir gerviø virtiniø pavasarinius bei rudeninius modelio yra kilæ mûsø tautodailës ornamen-
tradicinës, modifikuotos ir citros kelius, tad jis vadintas ir Þàsø, ir Gerviø Ta- tai. Daugelis etnografiniø daiktø puoðiami
pavyzdþio kanklës, jø tipai, ku. Dausos mitinëje vaizduotëje – tai amþi- medþio atvaizdu. Gal todël ir senieji antka-
konstrukcijos, paplitimas, ávairûs nosios vasaros Dievo sodas. Dausose Die- piniai paminklai, vadinamieji krikðtai (jø il-
grojimo bûdai, derinimai, vas priglobia po mirties þmoniø sielas, þi- giausiai iðliko Pajûrio þvejø kapinaitëse), tu-
garsynai, repertuaras, kanklinin- noma, jei ðie laikësi jo duotøjø teisingumo, rëjo medþio pavidalà? Tai gali bûti susijæ su
kø asmenybës, kankliø vieta bei gailestingumo, meilës artimam priesakø. liaudiðkais tikëjimais, kad vëlë iðkeliaujanti á
Þuvusiø kovose lietuviø ir kitø baltø genèiø dausas medþiu. Tad mûsø tautos senojoje
jø tradicijø kaita lietuviø etninëje
þmoniø vëlës, manyta, taip pat patekdavu- pasaulëþiûroje ir mitologijoje Paukðèiø Ta-
kultûroje XIX a. II pus. – XXI a. pr.
sios á dausas; ir tuo paèiu þvaigþdþiø keliu, ko ávaizdþiui tenka ypatinga vieta.
kuriuo skrenda paukðèiai. Todël senovëje O kas pasakojama apie Paukðèiø Takà
Paukðèiø Takas galëjo bûti dar ir Vëliø keliu kitose tautose? Bene visi tie mitai ir legen-
vadinamas. Pasak archajiðkøjø tikëjimø, gy- dos turi laiko atspalvá, yra susijæ su kalen-
vøjø darbuose ir þygiuose dalyvauja ir miræ doriumi. Paukðèiø Taku þvaigþdþiø juostà
gentainiai. Netgi þodis „vëliava“ kariø pul- taip pat kaip lietuviai vadina estai, suomiai,
ko reikðme siejamas su vëlëmis. Kolos pusiasalio senieji gyventojai saamiai.
Ádomu paþymëti, kad ðalia Paukðèiø Ta- O altajieèiai sako, kad tai – „Laukiniø þàsø
ko galima rasti ávardytus kaip þvaigþdynus kelias“. Astronomø þvaigþdëlapiuose
daugelá populiariøjø Uþgavëniø personaþø skliautu nusidriekianti ðviesioji juosta ávar-
ar panaðiø á juos – Gervæ, Gandrà, Meðkà, dyta Pieno Keliu. Pasak graikø mito, kûdi-
Þirgà ir kitus. Galimas dalykas, kad tai labai këlis Heraklis, kuriam uþaugusiam bus lem-
tolimø laikø toteminiø protëviø ávaizdþiai. O ta atlikti didþius þygdarbius, ákando savo
Uþgavëniø ðventë mitinëje sàmonëje kadai- þindyvei á krûtá. Ir iðtryðkæs pienas nutekëjo
se buvo suvokiama kaip bendravimas su per visà dangø. Graikiðkai „pieniðkas“ yra
protëviø vëlëmis, ateinanèioms ið dausø. „galaktikos“; ið èia ir galaktikos – þvaigþ-
Protëviø vëlës aplanko þmones per ðventæ, dþiø bei tarpþvaigþdinës medþiagos siste-
primindamos greitai ateisiant pavasará su vi- mos, sujungtos gravitacine trauka, pavadi-
Mitai ir
ðiaurës rytus; kaip tik tuo metu prasideda vingàsias ðilkø juostas – vaivorykðtes. Dei-
lietingasis periodas. Taigi saulë teka, ir van- viø groþis, o ypaè jaunëlës, apstulbino pie-
duo upe teka... Kalifornijos indënai ið luizenjo mená. Buivolës patartas, paslëpë besimau-
genties pasakoja, kad jø protëviai nupynë danèios rûbus. Deivei teko pasiþadëti tekëti
Paukðèiø Takà
tinklà, norëdami saulæ uþmesti á dangø. Tri- uþ piemens – lygiai kaip þvejo dukrai Eglei
skart bandë, kol pataikë á rytø pusæ. Tada uþ þalèio Þilvino. Ðeimyninë laimë truko tol,
tas tinklas ir liko kabëti danguje. Po mirties kol dangaus valdovë pasigedo savo geriau-
juo vëlës keliaujanèios á amþinybæ. Indënø sios audëjos ir jos nuostabiai iðaustø ðilkø.
paproèiais tinklas pinamas iniciacijø – jau- Nors jau buvo gimæ sûnus ir dukra, deivei
nimas. Graikai perdëm vertino savo hero- nuoliø áðventinimo á vyrus – apeigoms. Tada paliepta sugráþti á dangø, vël sësti audimo
jø þygius, prilygindami dievø darbams, áam- bûdavo iðbandomas jø miklumas: kiekvie- staklësna. Buivolë nelaimingàjá vyrà pamo-
þindami danguje tarp þvaigþdþiø. Jakutai nas jaunuolis turëdavo perðokti nuo akmens kë, kà daryti. Jai jau atëjæs laikas mirti, – tegu
mano, kad tai gimdymo deivës pienas, ku- ant akmens, neákliûdamas á tinklo akis. piemuo nulups odà, apsisiaus ja kartu su vai-
riuo maitinasi á amþinybæ iðkeliaujanèios vë- Tolimøjø Rytø tautos – kinai ir vietnamie- kais – taip ir nukeliausià dangun. Ásimylëju-
lës. Ðis pavadinimas þinomas ir Baltijos pa- èiai – juostà irgi vadina upe ir sako, kad ji sieji danguje tapo ryðkiomis þvaigþdëmis. Eu-
krantëje, mûsø kaimynuose: latviai juostà esanti Geltonosios upës dangiðkasis atspin- ropieèiai jas vadina Altayru (α-Cyg) ir Vega
vadina „Piena Celð“. Taèiau ir Pieno Keliu dys. Taip iðreiðkiamas mitinis pasaulio dua- (α-Lyr). Taèiau valdovë sidabro lazdele per-
skrenda „paukðèiai“; tai ryðkiausi þvaigþ- lumas – jis realus ir dvasinis. Vasarà kulmi- skyrë porà, nubrëþdama dangaus upës va-
dynai – Gulbë (Cygnus) ir Erelis (Aquila). nuoja ryðkesnë Paukðèiø Tako dalis, tada á gà. Tik kartà per metus, 7-ojo mënesio 7-à
Kaþkokiu paukðèiu, tik trumpasparniu, ga- þemæ prapliumpa liûtys. Apie ðios upës at- dienà, jiems leidþiama pasimatyti. O ir tik ta-
da, jei viso pasaulio ðarkos suskridusios pa-
stato virð putotø vandenø tiltà ið savo ilgø uo-
degø. Pagal mënulio kalendoriø tas laikas ati-
tinka rudens pradþià. Daþnai pasitaiko gra-
þus oras – lyg „Bobø vasara“ pas mus – ir
ðarkos gali tà tiltà pastatyti. Tuomet rytieèiai
ðvenèia „7 seserø“ dienà: piemenys ið vasa-
ros ganyklø pargena galvijus, moterys ruo-
ðia ðiltus rûbus þiemai. Mûsø senoviniuose
kalendoriuose spalis juk taip pat vadintas sep-
tintiniu, skaièiuojant nuo pavasario...
Vengrijoje, Maþojoje Azijoje ir Armëni-
joje Paukðèiø Takas vadinamas Ðiaudø ke-
liu, mat derlius buvo veþamas ið laukø dan-
gaus veþimu – tai Didieji Gráþulo Ratai (Ur-
sa Major). Taigi ir šiuose kraštuose pavadi-
nimas siejamas su rudens darbais.
Sibiro tauteliø medþiotojai Paukðèiø Ta-
kà mato kaip slidþiø vëþæ sniege: dangið-
kasis medþiotojas visà naktá vaikësi stebuk-
lingà elnià, visomis kryptimis palikdamas
ðliûþes. O tas Elnias – tai vëlgi Didieji Grá-
þulo Ratai. Romantiðkà meilës legendà apie
Paukðèiø Takà sukûrë ir estai. Dangaus val-
dovo duktë Lindu atstûmë jaunikius – Më-
nulá, Ðiaurinæ þvaigþdæ (Polaris, α UMin),
Saulæ. Jos ðirdá pavergë tik Ðiaurës paðvais-
tës dievaitis. Taèiau tas, palikæs nuostabias
vestuviø dovanas, prapuolë ir prapuolë.
Laukia savo iðrinktojo danguje Lindu, jos
baltà ðalá plevena vëjas – ta kryptimi skren-
da ir paukšèiai…
Dangaus ðviesuliø paþinimas, astrono-
mijos pradmenys jau buvo reikalingi þmo-
nijos civilizacijos prieðauðriu. Pirmiausia –
kalendoriui susidaryti; kiekviena tauta vis
savaip, pagal savo gyvensenos bûdà spræs-
davo ðá uþdaviná. Antra – orientuotis pagal
þvaigþdes, iðplaukus á jûrà ar bekraðtëse
stepiø platybëse. Todël þvaigþdynø ir
þvaigþdþiø pavadinimuose – gili kultûrinë
þmonijos atmintis.
P
osûkis á vizualumà kaip teori- tëvui regëjimà patepæs jam akis þuvies tul- skirtingai vienas nuo kito. Atsiranda lagû-
në problema yra viena þen- þimi, Derrida aptinka Luvre net keturis pa- na arba tuðèia erdvë, kuri leidþia suprasti,
kliausiø ðiuolaikinës filosofijos veikslus – Piero Bianchi Tobijas, gydantis kad tai ið tiesø nëra tai, kuo mes bûtume
ypatybiø. Jeanas Francois Ly- savo tëvà, Jacopo Ligozzi Tobijas ir Ange- linkæ ið pirmo þvilgsnio lengvai patikëti. Tai
otardas disertacijoje „Diskursas, figûra“ las, Peterio Paulio Rubenso pasekëjo To- tëra daikto, kurá mes bûtume linkæ laikyti
meta iððûká beásivyraujanèiam ið Descar- bijas, gydantis savo tëvo aklumà ir tokiu pypke, nutapytas vaizdas. Ið tiesø tai ne
teso ateinanèiam teoriniam poþiûriui á paèiu pavadinimu – priskiriamà paèiam pypkë, o tik frazë, sakanti, kad tai pypkë.
vaizdà. Skirtumà tarp vaizdo ir þodþio Ly- Rembrandtui. Në viename paveikslø, ku- Frazë „tai ne pypkë“ juk nëra reali pypkë.
otardas siûlo keisti paslankiu ir apverèia- riame pavaizduota pati gydymo scena, pa- Tai suvokus, net jeigu tekstas ir bandys
mu skirtumu tarp atvaizdo ir diskurso. Slo- stebi Derrida, nematyti þuvies tulþies. Dë- atstatyti panaðumà su nutapytu vaizdu,
vënø filosofas Aleðas Erjavecas konsta- mesio centre yra gydanèios rankos. Gy- tarp jø neiðnyks praraja – visam laikui nu-
tuoja beásivyraujantá postmoderniosios danèiø akluosius rankø simbolika Derrida trûksta ryðys tarp þodþio ir vaizdo. Pama-
kultûros „posûká á vaizdà“, iðstumiant te- atrodo pasikartojanti ir Naujajame Testa- þu aiðkëja, kad „pypkës niekur nëra“. Su-
oriná vizualumo pagrindimo bûtinumà. mente aptarto Jëzaus gydymo siuþeto pa- byra ne tik nusistovëjæs ryðys tarp þodþio
Klausimas „kodël“ suspenduojamas. Ga- veiksluose. Luvre jis surado jø net kelis. ir vaizdo, bet ir tarp realybës ir jà repre-
lima átarti, jog filosofija tiesiog atliepia ben- Keliuose jø Jëzus atstato regëjimà prisi- zentuojanèio þenklo.
dram kultûros posûkiui vaizdo link. liesdamas prie aklojo akiø savo deðiniàja „Piešti – tai ne teigti“, – sako Foucault,
Atsisakius ðio pagrindimo bûtinumo, ranka, viename jø (Luco Van Leydeno Kris- rekonstruodamas tarsi pamatinæ Magrit-
mintis ir vaizdas fenomenologiniame ty- tus, gydantis aklà þmogø) aklasis pats pa- te’o paveiksle uþkoduotà mintá. Foucault
rime susitinka vieningame sàmonës srau- rodo Jëzui savo akis deðiniàja ranka, kai- paþymi, kad Magritte’as ávardija savo pa-
te. Þenklus tokio tyrimo pavyzdys – pran- rëje rankoje laikydamas lazdà. Prancûzø veikslus tik ið pagarbos pavadinimams.
cûzø filosofo Jacques Derrida projektas filosofas Michelis Foucault, skirtingai nei Didþiulë distancija tarp pavadinimo ir pa-
„Aklojo memuarai“. Derrida pats daugiau- Derrida, apmàstydamas vaizdo ir þodþio veikslo, neleidþianti mums vienu metu bû-
sia ið Luvro muziejaus atsirinko paveiks- santyká akcentuoja jø nebendramatiðku- ti ir skaitytoju, ir þiûrovu, garantuoja neti-
lus, susijusius su aklumo simbolika, ir èia mà. Savo tekste „Tai ne pypkë“ jis svarsto këtà vaizdo iðnyrimà – pakilimà virð þo-
pat, Luvre, Napoleono salëje, surengë jø to paties pavadinimo belgø siurrealisto Re- dþiø horizontalumo. Atsakydamas jam
ekspozicijà, trukusià tris mënesius (nuo ne Magritte‘o paveikslo, kuriame nutapy- laiðke Magritte’as raðë: „Tai, kas ið tiesø
1990 spalio 26 iki 1991 sausio 21 dienos). ta pypkë, o apaèioje paraðyta „Tai ne pyp- nëra neprasminga, – paslaptis, á kurià
Knyga nebuvo joks parodos katalogas. kë“, atveriamas galimybes. Tai apie kà gi kvieèia ir tai, kas matoma ir kas nemato-
Ji aprëpë daug daugiau paveikslø. Á salæ ðis paveikslas? Virðuje matome tvarkingai ma, ir á kurià tiesiogiai gali skrieti mintis,
tilpo tik 44, o knyga iliustruojama 71 pa- nutapytà pypkæ, o apaèioje prancûzø kal- sujungianti daiktus tokia tvarka, kuri yra
veikslu. Derrida sumanë filosofiðkai inter- ba kaligrafiðkai uþraðyta „Ceci n’est pas nukreipta paslapties link“.
pretuoti vizualiná menà supinant jo sklei- une pipe“ – tai nëra tai, kà ið tiesø mato- Uþklaustas, kodël, bûdamas filosofu,
dþiamus þenklus lygiagreèiai su antikinës me. Kaip prabyla á þiûrovà ðis paveikslas: jis taip domisi literatûra, Gillis Deleuze’as
kultûros, biblijos, raðytojø, filosofø, poetø skatina gërëtis vaizdu ar provokuoja min- atsakë, kad jis ieðkàs atsinaujinimo paèioje
tekstais. Derrida nedomino paveikslø me- tá? Bet ar galima nutapyti mintá? filosofijoje. Ne tiek formos pokyèiø, kiek
ninë vertë. Jis nesvarstë, kokià vietà jie Gillesis Deleuze’as tvirtino, kad mintá turinio, kurio ðiuolaikinëje filosofijoje jis dar
uþima ar uþims dailës istorijoje. Kiekvie- galima nufilmuoti. Taèiau, skirtingai nuo neáþvelgiàs. Filosofijoje, jo manymu, dar
nas paveikslas tapo uþuomina – tekstu, kinematografo, Magritte’o paveikslas – neávyko panaðios revoliucijos ar eksperi-
suteikianèiu impulsà filosofui apmàstyti statiðkas ir nejudrus. Jame tarsi nieko ne- mentai, kurie ávyko moksle, tapyboje,
aklumà kaip fenomenà kultûros istorijo- vyksta. Kodël glumina ðis paveikslas ir at- skulptûroje, muzikoje ar literatûroje. Lite-
mopolitizmas. Jis visai nëra toks nekaltas dies gilumoje dþiaugiasi, kad bent iška-
tautiniø skirtumø nykimas, kaip nori pavaiz- bomis esame tokie pat kaip visi.
duoti jo ideologai: tautos nykimas prasi- Esminis dalykas šiame procese yra tas,
deda ne su emigracija, bet su nevisaver- kad visà Vakarø kultûros galià èia mëgi-
tiðkumo kompleksø ásitvirtinimu. Dabar já nama išvesti iš masinës kultûros, o jos áþû-
agresyviai diegia masinës komunikacijos lus diletantizmas, þiaurumas, šiurkštumas
priemoniø transliuojama masinë kultûra. ir vulgarumas yra sistemiškai nukreipia-
Ji taip pat nenori kalbëti lietuviðkai: ana mas prieš savo šalies tradicijas ir profe-
kalbëjo rusiðkai, o ši – angliškai. Anie vyk- sionaliàjà kultûrà. Gabumø stokojanèiø as-
dë Maskvos direktyvas, o ðitie ágyvendina menø agresyvumas ir vietinë neapykanta
delokalizuoto verslo interesus. Esminis tiems, kurie juos pranoksta, sukergta su
skirtumas tarp jø nebent tas, kad po tary- importiniu nihilizmu, tampa stipria griau-
binës direktyvos, ápareigojanèios rusiškai namàja galia. Kaip ið gausybës rago lieja-
skaityti paskaitas universitetuose, ant na- si lëkðèiausios patyèios ið savo kalbos, ið
mø sienø atsirasdavo uþrašai „Mûsø ne- kraðto kultûros kûrëjø, ið klasikos – Þemai-
surusins“, o á postmoderniðkà kosmopo- tës, Valanèiaus, Biliûno, Kudirkos, Èiurlio-
litizmà verþiasi didþioji jaunimo (ir ne tik nio, Basanavièiaus, Vydûno, – ið Dariaus
jaunimo) dalis, net neásisàmonindama, ir Girëno, lietuviðko santûrumo, taupumo,
N
kad, atsisakydama priedermiø savo krað- drovumo, pareigingumo, atsakingumo ir
to kultûrai ir pagarbos savo paproèiams, sàþiningumo tradicijø. Bûtø didelis kultû-
N
Krescencijus STOŠKUS
ji atsisako savo orumo ir kadaise turëto ros ðuolis, jeigu ðalia lietuviø raðytojø mû-
gero vardo. Ir atsisako pasiduodama sø knygø lentynose atsirastø P.Valéry,
eseniai teko matyti vienos jauni- vartojimo gundymams ir pasaulinio kapi- S.Mallarmé, M.Proustas, J.Joyce, J.Coc-
mo grupës pagamintà dokumentiná filmu- talo diegiamai vartotojø ideologijai, loðian- teau, G.Marcelis, P.Claudelis, A.Malraux,
kà: vienas po kito á intelektualus preten- èiai didþiøjø ðaliø naudai. Kadangi maþø E.Ionesco; ðalia mëgëjø filosofijos – W.Dilt-
duojantys herojai pasididþiuodami skelbë- kultûrø skirtumai trukdo laisvam kapitalo heyus, E.Husserlis, M.Scheleris, K.Jasper-
si kosmopolitais. Nepasakyèiau, kad bu- judëjimui didþiøjø ðaliø labui, tiems sas, R.Bultmannas, H.G.Gadameris,
vo netikëta: šiam laikui tai gana simpto- trukdþiams paðalinti yra iðrasta vartotojø vi- J.P.Sartre‘as, P.Ricoeuras, J.Dewey. Bet ði-
miška. Kosmopolitizmas Lietuvoje nepa- suomenë ir pigiai prieinama bei visomis me- tie Vakarai, sukûræ visà dvasinæ modernio-
prastai greitai ásitvirtino kaip ðiuolaikiniø dþiaginëmis gërybëmis gundanti masinë jo civilizuotumo galià, masinio vartotojo ne-
emigrantø, neonomadø, vadinasi, ir var- kultûra. Todël atrodo visai normalu, kad jis domina. Uþtat kaip epochinës reikðmës
totojø visuomenës gyvenimo bûdas, jø at- teisëtais ir neteisëtais bûdais ardo nedide- ávykis Lietuvoje sutinkamas prostitutës So-
kakliai diegiama ideologija ir filosofija, o liø kultûrø pasitikëjimà savo reikšmingumu lanas „Vyrø iðnaikinimo draugijos manifes-
masiniai mëgdþiotojai jà pavertë viešai de- ir platina tautos drovëjimàsi bûti paèia savi- tas“, markizo de Sado „Filosofija budua-
monstruojama mada ir poza. O gal jam mi. Kosmopolitizmas prasideda savo pra- re“ ar 54 chuliganiðkos Brenerio ir Ðurc
net ir ásitvirtinti nereikëjo, – ar èia nebuvo eities, savo tradicijø ir savo gyvenimo bû- pasiprieðinimo „technologijos“, pradedant
tik viena iš tarybinio internacionalizmo mu- do gëdijimusi ir nekritiðku posûkiu á viskà, nuogo uþpalio rodymu ir baigiant tarybi-
tacijø? „Komunistø partijos manifesto“ au- kas svetima. O svetima sutapatinama su niø laikø vieðuosius tualetus primenanèiu
toriai kadaise tiesiai skelbë: „Nacionalinis absoliuèia „Vakarø civilizacijos paþanga“. sienø tepliojimu. Lietuviø kultûra mainoma
tautø atskirumas ir jø prieðingumai vis la- Nesunku suprasti, kodël mûsø didþiuosiuo- á Vakarø kontrkultûrà, paproèiai – á pra-
biau ir labiau nyksta jau su burþuazijos ið- se miestuose angliðki firmø pavadinimai – mogas, muzika – á „popsà“, tapyba – á ins-
sivystymu, su prekybos laisve, pasauline New York Club, Fashion Restaurant, Forum taliacijas ir „graffiti“, humoras – á patyèias,
rinka, pramonës gamybos ir jà atitinkan- palace, Crown plaza – ir jø masinës simu- iðmintis – á lëkðtus gudragalviavimus, meilë
èiø gyvenimo sàlygø vienodumu.“ Visà ðá liacijos jau seniai sugniuþdë lietuviø màsty- – á seksà, dràsa – á chamizmà, sveikatos
procesà, kurá jie pagrástai vadino sukos- senà ir jø ryðius su savo kraðtu, kaþkada prieþiûra – á kûno implantus, iškalba – á
mopolitinimu, proletariato viešpatavimas reiškusius „Dainavà“, „Palangà“, „Graþi- keiksmaþodþius, bene jau tapusius lietu-
tik pagreitinàs. Tautiniø skirtumø nykimà nà“, „Ðeðupæ“, „Gintarà“ ir t.t. Paklausti par- viø kalbos artikeliais.
èia tik pakeièiàs visø ðaliø proletarø susi- lamentarai, savivaldybiø vadovai ir net Senoji lietuviø kalba, kuri nuo XIX a.
vienijimas, ne jie jau neturá nei tëvynës, nei Valstybinë kalbos komisija skësèioja ran- vidurio iki šiol kaip unikalus kultûros relik-
tautiniø bruoþø. komis: jie neturintys galiø ásikiðti á ðá pro- tas buvo ypaè rûpestingai puoselëjama,
Taèiau politinë realybë buvo visai kita. cesà ir bent laikinai pristabdyti giliau á sa- saugoma ir globojama pasiðventusiø ling-
Tarybinis internacionalizmas reiðkë socia- vo kultûrà áaugusiø þmoniø orumà vistø, dabar diletantiškai laisva valia iðstu-
listiniø ðaliø sutelkimà apie Rusijà ir jø vie- þeidþiantá procesà. Jiems per daug sunku miama ið ávairiø gyvenimo sferø, o jos sis-
nijimà ideologizuotos rusø kultûros pagrin- suprasti, kodël ima daugëti „keistø skus- tema priverèiama atverti vartus visø poli-
du. Valdþios jis buvo diegiamas iš viršaus tagalviø“, atkrintanèiø nuo vartotojø visuo- tiðkai dominuojanèiø ðaliø átakoms ir pa-
ir labai suartëjo su carine rusifikavimo po- menës ir „kaþkodël“ imanèiø nekæsti sve- verèiama tiesiog praeinamuoju kiemu, ar-
litika. Já visai atitinka postmoderniškas kos- timtauèiø. O kosmopolitai, suprantama, šir- ba, kaip leksikologas V.Urbutis sako, „pus-
dvasia
mopolitizmo sëklos labiausiai dygsta ir de-
ra savo valstybe nusivylusiø þmoniø ap-
arivistai ir duoneliautojai: nuo vieno stalo linkoje. Aiškiai nenusisekusi, grupiø inte-
– prie kito, ubi bene, ibi patria. Jie moka resams tarnaujanti valstybës politika yra
kalbe“, smarkiai trikdanèia ir taip jau men- imti, bet uþ niekà nenori imtis atsakomy- antras esminis kosmopolitizmo plitimo sti-
kai produktyvius tautos komunikacinius bës. Neatsakingumas, cinizmas, abejin- mulas. Daugelis þmoniø jauèiasi valstybës
procesus. Pagaliau esame giliai áklampin- gumas jau yra tapæ esminiais lietuviško atstumti ir iðduoti. Galima tik stebëtis, kad
ti á anglø kalba, anglišku þargonu, anglið- mentaliteto poþymiais. Gerai þinome, koká ðvenèiø dienomis šioje šalyje dar susiren-
komis intonacijomis bei simuliacijomis kal- poveiká ði ideologija daro jaunimui: iki galo ka þmoniø minios parodyti savo solidaru-
banèià, dainuojanèià ar bent tà kalbà imi- iðtrinami patriotiniø jausmø likuèiai, visos mo, kad dar skamba graþûs þodþiai, dra-
tuojanèià masinæ kultûrà. Kas galëtø pa- pareigø, iðtikimybës ir atsakomybës nuo- matiðki prisiminimai. Taèiau patriotizmas
sakyti, kokiai kultûrai priklauso masinis jautos. Tauta rengiama totalinei emigra- èia bûna daugiau verbalinis, proginis, nes,
„popsas“ ir tie Nacionalinës televizijos kon- cijai ir nykimui. pasibaigus ðventëms, jis iðnyksta tà pa-
kursai, kuriuose atrenkami kandidatai á Eu- Masinës vartotojø visuomenës kos- èià dienà. Sutartinai nusiimamos šventi-
rovizijà? Turbût lietuviø krepšinis jau turi mopolitizmà kai kas linkæs tapatinti su nës kaukës, reikalingos tik apeiginiam ce-
daug daugiau nacionaliniø poþymiø ne- bendrø þmonijos interesø ásisàmoninimu remonialui atlikti. Nauja savaitë gràþina vi-
gu šitie beveidþiai kosmopolitiniai konkur- ir net humanizmu. Bet tai saviapgaulë ir sus á buitiná cinizmà ir „intelektualø“ kos-
sai. Maþdaug ið 950 internete áregistruotø grynas nesusipratimas. O daþnai ir pa- mopolitizmà: èia jau visai kiti herojai, kito-
popgrupiø apie 240 yra pasirinkusios an- èios þemiausios prabos egoizmas. Jau kie standartai, gyvenimo pavyzdþiai.
gliškus, pusiau angliškus vardus. Net lie- Dostojevskis yra puikiai nuðvietæs, ko yra Graikø kosmopolitai daugiausia bu-
tuviški vardai ir pravardës èia perrašomos verta nieko neápareigojanti meilë þmogui vo valkataujantys marginalai, išlaisvinti
imituojant angliðkà raðybà; tik pamanyki- be realios meilës artimajam. Nenoras bûti vergai, kinikai ir stoikai. Vienas ið pirmø-
te: M.S.Shamas, Kastis Torau, Zhemaitis, þmogumi prasideda nuo nenoro bûti pa- jø, pasiskelbusiø pasaulio pilieèiu, Seno-
Shmekla, Lina Joy, Pushaz ir pan. Ðian- èiu savimi. Masinis kultûros vartotojas vës Graikijoje, kaip þinia, buvo kinikas
dien daugelis ðypsosi suþinojæ, kad pa- kaip tik yra radikaliausias þmogaus nie- Diogenas Sinopietis, ëmæsis gyventi ne
protinëje kultûroje tikraisiais þmonëmis bu- kintojas ir gniuþdytojas. pagal šalies paproèius, bet pagal gamtà
vo laikomi tik saviškiai. Dabar Lietuvos kos- Tokios galvosenos diegimà kai kas sie- ir prigimtá, visà gyvenimà ieðkojæs tikro
mopolitinë masinë kultûra tokiais laiko sve- ja su tuo, kad pagrindiniai televizijos ka- (gero, teisingo, protingo) þmogaus. Filo-
timtauèius. Ir niekas nesišypso. Vos mer- nalai pateko á svetimo kapitalo rankas, kad sofijos istorikas Diogenas Laertietis apie
gaitë pramoko dainuoti, tëvø ir auklëtojø jis dabar ið mûsø daro karikatûras ir dis- já raðë: „Kilmingumà, ðlovæ ir visus kitus
rûpesèiu tuoj pat jai suteikiamas „þvaigþ- kredituoja mus mûsø paèiø ir pasaulio aky- panaðius dalykus jis iðjuokë, apðaukda-
dës“ vardas, koks nors Joy. Kaip iðdrásti se. Þinoma, tiesa, kad uþsienio kapitalui mas tai ydos puoðmenomis. Vienintele
šitokio mentaliteto þmoniø pasaulyje va- nerûpi mûsø tautos moralinë bûklë ar tie- tikra valstybe jis laikë visà pasaulá“ (6 kn.
dintis lietuviðkais vardais. siog kvailumas ir polinkis parsidavinëti. Bet 72). Pasaulio pilietystæ jis siejo su nepri-
Kosmopolitinë masinë kultûra Lietu- tai bûtø per daug paprastas paaiðkinimas. klausomybe nuo miesto patogumø, ma-
voje bene radikaliausiai demonstruoja Tiems kanalams jau daug metø vadovau- lonumø, aistrø, þmogiðkø silpnybiø ir vals-
jaunø (ir ne tik jø) þmoniø vengimà (ne- ja mûsø þmonës, juose visas savo groþy- tybës uþdedamø priedermiø. Dar radi-
norà, gëdijimàsi, o neretai ir bjaurëjimà- bes aistringai eksponuoja mûsø merginos, kaliau kosmopolitizmo doktrinà formula-
si) bûti savimi, beveik patologiná bëgimà net moterys. Pagaliau ir minëti tekstai tau- vo stoicizmo pagrindëjas Zenonas. Anot
nuo savo kalbos, paproèiø, nuo savo tau- tieèiø iðversti. Ir „paraintelektualiniai“ áva- jo, mes turëtume gyventi „nei pagal mies-
tos kultûros. Mûsø þmogelis gerai jauèiasi dai jø paraðyti. Jie tiesiog be skrupulø da- tus, nei pagal demus, atskirtus vienà nuo
tik tada, kai uþsideda standartinæ (masi- ro bizná arba demonstruoja savo vaikiðkà kito skirtingø ástatymø, bet laikytume vi-
næ, populiarià) Vakarø pasaulio þmogaus naivumà: jeigu ið Vakarø, vadinasi, gerai. sus þmones tëvynainiais ir bendrapilie-
kaukæ, iðoriðkai padaranèià já toká patá kaip Prieð tà „argumentà“ Lietuvoje niekas ne- èiais, kad bûtø mûsø vienas gyvenimas
kiti, o jo kultûra ima neišsiskirti iš masinio atsilaiko. O pirmiausia, þinoma, „intelek- ir viena tvarka, kaip bandoje, kuri ganosi
srauto. Kopijuodamas importines unifor- tualai“, kuriuos kaþkada Kudirka atpaþin- vienoje ganykloje“ (Plutarchas. Apie Alek-
mas, jis pats sau susvetimëja, tampa se- davo ið kinkø drebëjimo. Dabar juos atpa- sandro likimà ir ðaunumà, I 6, 329 a).
rijiniu gaminiu, masiniu standartu. þástame ið konformizmo. Nesvarbu, kad tie Kitokie šiuolaikiniai kosmopolitai. Dau-
Masinio kultûros vartotojo mentalite- procesai kertasi su þmogaus orumu, civi- giausia tai neonomadai – vartotojø visuo-
tà visiðkai atitiko þinoma plûstamoji pir- lizuotu santûrumu, apdairumu, atsakomy- menës produktas. Z.Baumanas su ne-
møjø Nepriklausomybës dienø frazë: be uþ intelektualiø galiø koncentravimà, onomadais suartina judrius investuotojus:
„Patriotai – idiotai!“ Atseit, „protingieji in- sveiko proto iðsaugojimà, o kartu ir savo „turtingøjø bei galingøjø elitai visada la-
telektualai“ tokiais sentimentaliais ásipa- valstybës produktyvumo, tautos gyvybin- biau linkæ á kosmopolitiðkumà negu kiti
reigojimais savæs nesaisto. Ji liudijo, kad gumo palaikymà. jø gyvenamø kraðtø gyventojai“. Ir jam
gyvenimui tonà dabar duoda agresyvûs Daugokai kalbëjau apie masiná varto- sunku nepritarti.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 44 21
Pastaruoju metu „Mokslas ir gyvenimas“ publikavo daug straipsniø apie VPU biosistematikø mokslinio tyrimo
ekspedicijas Ukrainoje (Kryme), Kanarø salyne, Centrinëje Amerikoje (Kosta Rikoje ir Belize), Pietø Amerikoje
Nuo
(Ekvadore bei Peru, t.y. Amazonës baseine ir Andø kalnuose). Ið viso Vilniaus pedagoginio universiteto biosiste-
matikai dalyvavo 36-iose tolimosiose ekspedicijose, kuriø dëka buvo atrasta ir apraðyta ðimtai mokslui naujø
organizmø rûðiø ir paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, D. Britanijoje ir JAV). Ðiame „Mokslo ir
gyvenimo“ numeryje pradësime spausdinti naujà straipsniø ciklà apie VPU gamtininkø þygius Meksikoje.
iki Meksikos
Kodël biosistematikai bastosi po pasaulá ir kodël svarbu
atrasti bei iðtirti iki ðiol neþinomà tolimø kraðtø biolo-
ginæ ávairovæ? Kodël tarptautinio lygio taksonominiai
biologinës ávairovës tyrimai svarbûs Lietuvai?
Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS
Reikia proverþio moksle sistemø funkcionavimo ar praktiniu po-
Seniai praëjo tie laikai, kai zoologijos þiûriais) gali iðnykti dar iki tol, kol jos bus
ir botanikos disciplinø straipsniai arba di- atrastos. Tarp biosistematikø dabar pa-
sertacijos tarpusavyje skirdavosi tik tyri- sidarë populiaru sakyti, kad „naujos rû-
mø regionu (pavyzdþiui, kaip gyvena ðys – biologinës ávairovës auksas“. Ne
koks nors organizmas Lietuvos sàlygo- veltui beta ir gama taksonominiai darbai
mis). Net bûdami patys aistringiausi Lie- publikuojami geriausiuose tarptautiniuo-
tuvos patriotai, suvokiame, kad ðiuolaiki- se mokslo þurnaluose su svorio koefi-
niam mokslui neuþtenka tik kitur atliktø cientu.
Vilniaus
darytos ið etaloniniø egzemplioriø) depo- toje yra didesnë ávairovë nei visas gyvy-
nuojamos mokslo institucijose. Todël Lie- bës formas, t.y. bakterijø, virusø, grybø,
tuvos mokslininkai, deponuodami tipines augalø, þuvø, paukðèiø, þinduoliø ir kitø
serijas Lietuvos mokslo institucijose, didi- sisteminiø grupiø rûðis, kartu sudëjus).
na ðalies mokslo centrø tarptautiná presti- Vabzdþiai yra neatskiriama kiekvienos
þà. Kaip þinoma, naujai apraðytø organiz- sausumos ekosistemos dalis. O ðtai en-
mø tipinës serijos turi neákainojamà moks- tobiontiniai vabzdþiai, kuriø lervos vys-
lio mokslui, reikia suskaièiuoti, kiek kartø linæ vertæ ir daugeliu atvejø biosistemati- tosi augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuo-
vienas ar kitas darbas buvo pacituotas kos centrø reikðmingumas bei tarptauti- se) audiniuose, yra labai svarbûs evo-
ne per pastaruosius 5–10 metø, o ap- nis patrauklumas matuojamas ne pastatø liuciniø procesø, vykusiø Þemëje per
þvelgti daug didesná laikotarpá. Paprastai dydþiu ar árangos modernumu, o depo- pastaruosius 100–120 mln. m., indika-
taksonominës publikacijos yra cituojamos nuotø tipiniø serijø kiekiu. toriai ir árankis geresniam evoliuciniø ten-
ir tada, kai sparèiai besiplëtojanèiø (pvz., dencijø suvokimui. Jie yra labai „patogus“
su technologijomis susijusiø) mokslø pub- Turime puikø áranká objektas bendriesiems faunogeneti-
likacijos jau gali bûti praradusios aktualu- faunogenetiniams ir niams, biogeografiniams, funkcinës eko-
mà ir pamirðtos. Beje, vertinant mokslo lai- biogeografiniams tyrimams logijos ir kitiems tyrimams, gana puikiai
mëjimus, ne viskà lemia vien publikacijos. Kalbant apie pasaulio biologinæ ávai- charakterizuoja tiriamojo regiono biologi-
Biosistematiniuose darbuose, ávykdþius rovæ, negalima ignoruoti iki ðiol dar men- nës ávairovës turtingumà, kilmæ ir gamti-
Biosistema-
tikos tyrimø
grupë:
energinga,
perspektyvi,
pelniusi
tarptautiná
pripaþinimà
ir galinti
padaryti
proverþá
moksle
Jono Rimanto
STONIO
nuotr.
Ið kartos
á kartà einanti
70 diðienës 100-meèiui ir taip priminti savo
dëstytojos nuveiktus darbus. Be galo ger-
Profesorius droþia
Reginos
ÐULSKYTËS pieðtukus savo dukrai-
fotografija tëms Salomëjai ir
(2005)
Monikai. 2009 m. birþelio
pabaiga, Bilaiðiø kaimas
P
Iðradingas pedagogas
APIE IDËJOS AUTORIØ. K.Bûgos të- AUKÐTØJØ MOKYKLØ VADOVËLIØ
viðkënas, pasiþymintis tokiu pat darbo rofesorius yra atidus, reik- 1-OJI PREMIJA (2008 m.)
kruopðtumu ir sàþiningumu, yra prof. lus ir drauge labai geranoriškas Prof. habil. dr. Antanas Pakerys – þy-
A.Pakerys. Jis akivaizdþiai tæsia þodynø oponentas, recenzentas, neðykð- miausias lietuviø fonetikos ir akcentolo-
tintis patarimø ir pastabø. Bûda- gijos specialistas, puikus pedagogas. Ið
P
mas VLKK Tarties ir kirèiavimo pa- jo parengto „Lietuviø bendrinës kalbos fo-
komisës vadovas, savo pareigas netikos“ vadovëlio jau du deðimtmeèius
akeri Profesoriaus pagarba atliko labai atsakingai. Per keletà mokosi visø Lietuvos aukðtøjø mokyklø
mokslui, kalbai ir þmogui, o monog- metø pakomisë apsvarstë daugy- bûsimieji lituanistai. Vadovëlis parengtas
rafijos „Lietuviø bendrinës kalbos pro- bæ kirèiavimo variantø, ið esmës pavyzdingai metodiniu aspektu: sudary-
zodija“ ir „Akcentologija“ yra puikiau- perþiûrëjo þodþiø, ypaè dariniø tos galimybës studentø apklausà atlikti
si Profesoriaus darbðtumo ir kruopð- kirèiavimo kodifikacijà. Kaip ko- programuoto patikrinimo bûdu (plg. va-
tumo árodymai. Èia dar derëtø prisi- lega Profesorius yra nekonfliktið- dovëlio ádëklà, fonetinio nagrinëjimo
minti ir kapitalinio pasaulio vietovar- kas, tolerantiðkas, nelinkæs veltis schemà). Be to, ir dauguma pratimø su-
dþiø þodyno rengimà. á intrigas, tvirtai laikosi savo nuo- daryti programuoto patikrinimo bûdu. Va-
Inteligencija, sàþiningumas ir labai monës ir jà gina. dovëlyje gausu iliustracinës medþiagos:
subtilus humoro jausmas. Ir visa tai yra ádëta autoriaus parengtø (ankstes-
Prof. habil. dr.
natûralu, o ne iðmokta, suvaidinta. niuose leidimuose paties autoriaus brai-
Bonifacas Stundþia
Galbût tai apskritai vyresniosios kar- þytø) rentgenogramø, spektrogramø, pa-
Vilniaus universiteto Filologijos
tos profesoriø gerosios savybës, kuriø latogramø ir kitokiø schemø bei brëþiniø.
fakulteto Baltistikos katedra,
taip trûksta naujiesiems mokslininkams Valstybinës lietuviø kalbos komisijos Taigi vadovëlis yra originalus, vaizdus.
ir kuriø labai linkëèiau visiems pasimo- Tarties ir kirèiavimo pakomisës Studentams ypaè naudingas literatû-
kyti, kol dar turim ið ko mokytis. pirmininkas ros sàraðas kiekvienos temos gale; pra-
Manau, kad Profesoriaus pavardæ vartûs studentø referatø pavyzdþiai ir ypaè
þino kiekvienas lituanistikos studentas naudingos detalios, iðsamios profeso-
ir mokytojas lituanistas: jis dviejø svar- riaus pastabos dël referatø spragø. Taip
biausiø disciplinø (fonetikos ir akcen- sudaroma galimybë studentams vengti
tologijos) vadovëliø, kitokiø knygø au- bûdingiausiø klaidø bei galimybë tobu-
torius ar bendraautoris. Apie mokomà- linti savo pirmuosius mokslinius darbus.
sias Profesoriaus knygas galima bûtø Vadovëlis vertas pagyrimø dël transk-
daug kalbëti, bet norëèiau pabrëþti jø ribuotø pavyzdþiø gausos bei ávairovës,
originalumà. Kai kurios naujoviðkumu tarp kuriø yra ir tikriniø þodþiø: vardø, pa-
gerokai pralenkë savo laikà. Èia turiu vardþiø, vietovardþiø. Mokydamiesi transk-
galvoje „Lietuviø bendrinës kalbos fo- ribuoti, studentai turi galimybæ dirbti savi-
netikos pratybas“ ir „Kirèiavimo treni- kontrolës bûdu. Labai svarbu, kad yra rið-
ruoklá“. Jos jau tada buvo pirmieji nau- laus teksto transkripcijos pavyzdþiø, kad
jøjø kompiuteriniø technologijø lingvis- neiðleidþiami ið akiø ir intonacijos dalykai.
tikoje daigai. Taigi lietuviø kalbos fo- Prof. Antano Pakerio vadovëlis „Lietu-
netikos ir akcentologijos dar ne viena viø bendrinës kalbos fonetika“ labai svar-
karta mokysis ið Profesoriaus pareng- bus kalbos mokslui ir praktikai (ðá vadovë-
tø knygø, o Jo moksliniø tyrimø idëjos
P
tikrai dar ilgai plevens jaunesniø moks-
lininkø darbuose.
Dar raðydama disertacijà pastebë- rofesorius buvo mano kur-
jau iðskirtiná Profesoriaus tekstø bruo- siniø darbø, diplominio, magistro
þà – tam tikrà atsargumà, apsidraudi- darbo vadovas, doktorantûros ko-
mà. Ið pradþiø niekaip nesupratau, kaip miteto narys. Visuomet prisimenu
dar èia begali bûti turbût, tikriausiai, ma- dalykiná bendravimà su juo kaip la-
tyt, jeigu ávairiø akustiniø ypatybiø reikð- rengimo tradicijà, taikydamas jau XXI a. bai ðiltà, pastabas – skatinanèias
mës pateikiamos net po kablelio. Ta- mastelá, atnaujindamas þodþio, þodþio màstyti ir diskutuoti. Mokiausi ir mo-
èiau Profesorius turëjo gerokai daugiau tekste regëjimo kampà, tyrimo aspektus. kausi ið profesoriaus iki ðiol. Neþi-
patirties, suprato, kad kalba yra gyvas Profesoriaus Antano Pakerio ilgameèio nau, ar galiu drásti vadinti já kolega,
reiðkinys ir, kad ir kokia didþiulë tiria- projekto bei rûpesèio dëka yra iðleisti du nors jau daugiau kaip deðimt me-
moji imtis bûtø, tegalim kalbëti apie elektroniniai daþniniai þodynai, elektroni- tø tenka dëstyti studentams foneti-
dësningumus, tendencijas. Ðis atsar- niø laikmenø komplektas: Bendriniai XX a. kos pratybas. Daugelis ið mûsø, dir-
gumas (tiesa, ne visada vienodas) ly- spaudos þodþiai. Elektroninis daþninis banèiø tarp VPU kalbininkø, esam
di ir mano mokslinius tyrimus. þodynas. Vilnius, 2004; Tikriniai XX a. spau- ir visuomet liksim jo mokiniai...
dos þodþiai. Elektroninis daþninis þodynas.
Prof. dr. Asta Kazlauskienë Vilnius, 2005. Tai pirmieji tokio pobûdþio Doc. dr. Rima Bacevièiûtë
VDU Kompiuterinës lingvistikos centro þodynai, atspindintys þodþiø vartojimo Vilniaus pedagoginio universiteto
vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Lietuviø kalbotyros katedra, Lietuviø
daþnumà ir daþnumo raidà per visà XX a.
Lietuviø kalbos katedros vedëja, kalbos instituto Kalbos istorijos ir
Valstybinës lietuviø kalbos komisijos narë Taip atveriamos plaèiausios tolesnio moks-
dialektologijos skyrius
linio kalbos tyrimo galimybës.
Pasakojimai apie
mokyklø studentams filologams, tiek vi- pridedama kompaktinë plokðtelë su
duriniø mokyklø mokytojams. Leidinys kompiuterine kirèiavimo treniruoklio pro-
pravartus ne tik studentams bei dëstyto- grama). Mikulënienë D., Pakerys A.,
jams, bet ir plaèiajai visuomenei, ypaè
þiniasklaidos darbuotojams.
Stundþia B. Bendrinës lietuviø kalbos kir-
èiavimo þinynas. Vilnius: Vilniaus peda- tûkstantmeèio
Lietuvos likimà
Vadovëlis paraðytas pavyzdine moks- goginio universiteto leidykla, 2007; 2008
line kalba, pasiþymi medþiagos dëstymo (su bendriniø ir tikriniø þodþiø þodynais).
nuoseklumu, struktûriðkumu, vaizdumu. Organizuojant fonetikos pratybas
Tai apskritai vienas ið geriausiø lietu- neiðsiverèiama be A.Pakerio ir A.Pup-
viø kalbos mokymo(si) vadovëliø. Jis yra
Išleista elektroninë knyga
kio parengtos „Lietuviø kalbos bendri-
ðiuolaikiðkas ir patogus dirbti tiek dësty- nës tarties“ mokomosios knygos. Tai-
apie 1009–2009 Lietuvà.
syklingos tarties lavinimas – vienas svar-
Jà istorijos, kultûros, mokslo
bendruomenei Istorijos
P
biøjø ðnekamosios bendrinës kalbos
ugdymo uþdaviniø. „Lietuviø kalbos fakultete pristatë projekto
bendrinës tarties“ plokðtelëmis ir teks- vadovas, Lietuvos mokslø
rof. Antanas Pakerys visa-
tais sëkmingai buvo naudojamasi mo- akademijos narys
da laukiamas sveèias Dusetø Ka-
zimiero Bûgos gimnazijoje. Ma- kant lietuviø kalbos ir uþsienio ðalyse: ekspertas, profesorius
lonu, kad profesorius ne tik nu- JAV (Ilinojaus), Latvijos, Vokietijos (Greif- Eugenijus Jovaiša.
dþiugina savo apsilankymu, bet svaldo) ir kt. universitetuose. Latvijoje
ir subûræs ðaunø bûrá kolegø dës- 1971 m. buvo perspausdinti plokðteliø
tytojø atvyksta á mûsø gimnazijà tekstai (Paíeris A., Pupkis A. Lietuvieðu
(savo buvusià mokyklà) supaþin- valodas literârâ izruna. – Rîgâ, 1971).
dinti su kalbos mokslo naujovë- Kompaktinë plokðtelë skiriama bendrojo
mis rajono mokytojø ir mokslei- lavinimo ir aukðtosioms mokykloms, in-
viø. Garsaus kalbininko Kazimie- dividualiam ir grupiniam darbui. Taisyk-
ro Bûgos pradëtas kelias tæsia- lingos tarties turi galimybæ mokytis ir ki-
mas toliau. Ir, þinoma, labai dþiu- ti asmenys, ypaè þurnalistai, aktoriai, pe-
gu, kad tas kelias vël prasideda dagogai, teisininkai – visi, kurie privalo
nuo Dusetø. taisyklingai kalbëti vieðumoje.
A.Pakerio atlikti darbai, ieškant pa-
Dainora Biliûnaitë traukliø mokymo metodø, rodo, kad pro-
Dusetø Kazimiero Bûgos Siekiant atskleisti dabarties
fesoriui ádomus ir malonus pedagogo
gimnazijos lietuviø kalbos temà, pasirinkta paèiø svarbiausiø
mokytoja metodininkë darbas. Sudomino ir savo sûnø Jurgá, su
Lietuvos geografijos, gamtos,
kuriuo parengta pirmoji kompiuterinë kir-
gyvensenos bruoþø, klimato, jûros,
èiavimo programa „Taiklus kirtis“ (1993).
miðkø, gyvûnijos, þemdirbystës,
tojui, tiek studentui. Vadovëlio privalumai Dabar sûnus Jurgis Pakerys yra huma-
gyvenvieèiø, miestø, miesteliø,
– ne tik aukðtas mokslinis lygis, grieþtas nitariniø mokslø daktaras, plataus akira-
kaimø, kurortø, ðeimø, nacionali-
struktûriðkumas, bet ir programuotos pa- èio mokslininkas; demokratiðkas peda-
nës sudëties duomenø sistema,
tikros galimybë, originali vaizdinë me- gogas, mëgstamas studentø. Profeso-
pateikiama lietuviø ir anglø
dþiaga ir kt. Ðis vadovëlis rodo kolegia- rius Antanas Pakerys dirba ðiuolaikiðkais
kalbomis. Istorijos skyrius unikalus
laus bendradarbiavimo su studentais pa- metodais: turi paskaitø serverá, kuriame
tuo, kad pirmà kartà èia parodyta
vyzdá, skatinimà perprasti ne tik teorinius studentai gali rasti skaitomø kursø pa-
septyniasdeðimties Lietuvos
dalykus, bet ir taikyti empirinius metodus, skaitas (jos nuolat atnaujinamos); gali pa-
istoriniø þemëlapiø, jø sàsajø su
plëtoti mokslo tiriamàjá darbà, skatinti do- klausyti paèiø áskaitytø tarties áraðø; gali
kaimynais serija, kuri gali bûti
mëjimàsi fonetikos mokslo disciplina, sa- rasti papildomos medþiagos referatams,
pravarti bet kuriam þmogui ir
vo ðnekamosios kalbos taisyklingumu. pvz., skenuotus seniau iðleistus ar sun-
teikianti pasididþiavimà savo
Prof. A.Pakerio „Lietuviø bendrinës kiau prieinamus straipsnius.
praeitimi. Trisdešimt trys tyrëjai
kalbos fonetika“ – labai kruopðèiai ir kva-
paskiruose filmuose pasakoja apie
lifikuotai parengtas vadovëlis, atitinkan- Ðeima
priešistoræ, LDK laikus, komentuo-
tis visus reikalavimus, keliamus didakti- Labai smagu matyti Profesoriø kar-
ja netolimos praeities lûþiø faktus.
nës lingvistikos mokslo darbams. Lei- tu su savo þmona profesore Viktorija
Išsiskiria ðimtas Lietuvos áþymiø
dinio teorinë ir praktinë vertë neabejoti- Daujotyte-Pakeriene, kai Jai skiriama,
þmoniø; šimtas svarbiø datø bei
na (tai akivaizdþiai liudija dviejø deðimt- pavyzdþiui, „Lietuvos metø Moters“ no-
ðimtas ádomybiø. Trijuose šimtuose
meèiø naudojimosi ðiuo vadovëliu tra- minacija (2009). Savo dukraitëms (ið
grafikos pieðiniø – baltiðkos,
dicija), todël pagrástai vadovëlis buvo trumpø profesoriaus pasakojimø spëju)
lietuviðkos gyvensenos dalykai,
premijuotas. turbût kartais yra pradiniø klasiø moky-
asmenybiø charakteriai, veiklos
NAUJAUSI DIDAKTINIAI LEIDINIAI. tojas. Þinau, kad Monika prabyla ir sa-
bruoþai – visuma sudaro vieningà
Lietuviø kalbos bendrinë tartis: kompak- vo senelio gimtosios uteniðkiø tarmës
meno kûriná. Knyga baigiama
tinës plokðtelës tekstai, Vilnius: Gimtasis intonacijomis, – juk profesorius puikiai
Lietuvos miestø ir miesteliø herbø
þodis, 2004 (bendraautoris A.Pupkis; prie moka savo tarmæ ir mëgsta tarmiðkai pa-
bei jø gamtinës aplinkos þaidimø
leidinio pridedama kompaktinë plokðte- bendrauti su kolegomis, pvz., su krað-
programa.
lë su garso áraðais); Praktinio kirèiavimo tiete katedros vedëja doc. dr. Regina
treniruoklis: mokomoji knyga. Vilnius, Rinkauskiene.
Islamo iððûkiai
Kad bankas veiktø pagal ðariatà, á jo
prieþiûros komitetà, tvirtinantá banko pa-
slaugas, investicijas ir veiklà, áeina islamo
Vakarø bankininkystei
teologø grupë. Religinë banko taryba pa-
prastai siekia, kad banko vykdomos ope-
racijos, teikiamos paslaugos, rengiama
dokumentacija ir kita veikla bûtø atlieka-
ma vadovaujantis ðariato nuostatomis. To-
Pasaulis pergyvena finansø krizæ. Ta- Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS
dël visos banko operacijos, paslaugos, do-
èiau apie krizæ islamo ðalyse kalbama ne- kumentai, visi valdytojø pasiûlymai, prieð
daug. Pasitikëjimas bankais taip pat di- pateikiant juos klientams, bûtinai perþiûri-
delis. Ðiuo metu pasaulyje yra daugiau mi ir tvirtinami religinës tarybos.
nei 270 islamiðkø finansiniø institucijø, ku- Religiniø tarybø funkcijos visuose
riø turtas vertinamas daugiau nei 250–300 bankuose yra panaðios ir tai padeda is-
milijardø JAV doleriø. Kiti ðaltiniai mini iki lamo bankams dirbti laikantis vienodø tei-
700 mlrd. JAV doleriø turto ir 300 mlrd. siniø normø. Apskritai islamo bankø prie-
JAV doleriø indëliø. Augimas taip pat aki- þiûrai visose ðalyse skiriama labai daug
vaizdus. Vidutinis metinis augimo tem- dëmesio. Paprastai vidaus prieþiûros
pas – apie 15 procentø. funkcijas bankuose atlieka direktoriø ta-
Pirmasis islamiðkas bankas ásteig- ryba ir vidaus audito komitetas.
tas 1963 m. Egipto Mit Ghamaro mieste, Banke padëtø pinigø dauginimo pro-
po deðimtmeèio – 1975-aisiais – Dubaju- centø augimu draudimas yra iðdëstytas
je, Jungtiniuose Arabø Emyratuose. Nuo Korane ir suprantamas kaip atlygis, gau-
to laiko islamiðka bankininkystë pasauly- tas uþ neatliktà darbà – kaip plëðikavimas.
je iðplito. Ypaè tose ðalyse, kur gyvena nø “Islamic Bank of Britain” (IBB) pats Nuo kapitalistinës ekonomikos sistemos
daug musulmonø. ásigyja savo klientø norimà pirkti turtà, o islamiðkoji finansø sistema skiriasi dar ir
Pavyzdþiui, Jungtinëje Karalystëje pir- paskui já perparduoda uþ fiksuotà kainà, tuo, kad rizika ir pelnas paskirstyti tiesio-
masis tikras islamiðkas bankas atidarytas ámokamà mënesiniais ánaðais. Pavyz- giai tarp banko ir kliento.
2004 metais. Jis pirmiausia orientuojasi á dþiui, jeigu þmogus nori pirkti kompiu- Islamiðki bankai veikia ne paskolø
apie 2 milijonus Didþiojoje Britanijoje nuo- terá, bankas nuperka tà kompiuterá ir per- principu, o dirba su realiais pinigais, ku-
lat gyvenanèiø musulmonø, kuriems su- parduoda já klientui uþ fiksuotà kainà ið- riuos ið tiesø turi. Tai apsaugo nuo pro-
teikta galimybë naudotis bankininkystës perkamosios nuomos bûdu arba taiky- blemø, su kuriomis Amerikos ir Europos
paslaugomis, grieþtai laikantis ðariato. damas nuomos mokestá, kol uþ daiktà bankai ðiuo metu susiduria.
Kyla klausimas: kuo patraukli islamið- visiðkai sumokama. Kokie pagrindiniai islamo bankinin-
ka bankininkystë, kokie jos ypatumai? Bankas taip pat siûlo ðariatà atitinkan- kystës principai?
Esminis jos ypatumas yra tas, kad ði èius taupymo produktus, einamàsias sà- Vienas ið svarbiø islamo bankininkys-
bankininkystë veikia be palûkanø, todël skaitas su debeto kortelëmis ir vartotojø tës principø – draudimas mokëti ar gauti
klientams siûlomi produktai suformuoti finansavimo sutartis. Jis taip pat yra pri- palûkanas. Islamas pripaþásta kapitalo kaip
kitaip negu áprastuose bankuose. Laiky- statæs hipotekiná produktà ir teikia inter- gamybos veiksnio svarbà, taèiau neleidþia
damasis taisyklës dël ámokø be palûka- netinës bankininkystës paslaugas. uþ jo naudojimà imti ið anksto fiksuoto mo-
apibrëþtis kaip
bë, solidarumas su kitais, bet kartu – o
tai labai svarbu – išlaikomas nepaþeis-
tas asmenybës individualumas ir vienti-
sumas. Tokia meilës nuostata duoda
þmogui galimybæ jausti dvasinæ laisvæ ir
pakilumà. Meilë – tai dviejø savasèiø ry-
ðys ,,ið centro á centrà”, vadinamas dva- studijø kontrolinë
uþduotis
siniu intymumu. Taèiau meilë nëra geis-
mas ,,turëti” kità þmogø. Turëti galima
tik daiktà. E. Fromas daþnai naudoja
polius: humanistinis – autoritarinis, lais-
vë – bëgimas nuo laisvës, produktyvus
– destruktyvus, bûti – turëti, biofilija – Universitetinio ugdymo praktikoje
nekrofilija. Uþ viso to tëra viena tikrovë, skiriama paradigma sàvokø ir reiðkiniø
á mus pasisukanti skirtingomis pusëmis. moksliniams apibrëþimams (arba pla-
Tuos poliariðkumus filosofas laiko dina- èiau – apibûdinimams ir sampratoms )
mine visuma – kuo stipresnë nuostata suprasti. „Þinok, kas parašyta vadovë-
„bûti“, tuo silpnesnë „turëti“. Þmogus, lyje, enciklopedijoje, þodyne, iðmok for-
uþsiimdamas savimi, gali sustiprinti pro- muluotæ ir jà pritaikyk“, – tai bendrinan-
duktyviàjà savo charakterio dalá. tis pedagogo ir studento santykius po-
þiûris. Ið dalies já galima pateisinti: ne- Juozas Vytautas UZDILA
bûtina ugdytiniui „lenktyniauti“ su spe-
cialistu (vadovëlio ir kitos mokslinës li- ta, kad bûtø iðvengta paties paprasèiau-
kesèio palûkanomis. Mokestis uþ kapita-
teratûros autoriumi) – bandyti „geriau“ sio empiriðkumo ir nuobodaus jo ap-
lo naudojimà savininkams gráþta pasida-
uþ já aiðkinti ir formuluoti reiðkiniø api- raðinëjimo. Ðeima kaip tyrimo objektas
lijus pelnà (nuostolá) – ið anksto fiksuoja-
brëþimus. Uþtat ir mokslinëje pedago- ypaè skatina empiriðkumà. Studentai
mas pelno pasidalijimo santykis, o ne ka-
ginëje literatûroje (autoriai perþiûrëjo vi- gerai paþásta ðeimà, kurioje patys uþ-
pitalo gràþos procentas.
sus þurnalo „Pedagogika“ tomus ir ki- augo. Uþtat jie linkæ savo stebinius ap-
Antra. Skolintojo ir skolininko rizikos tà gausià literatûrà) tiesiog negalima ap- raðyti, fiksuoti paèius ávairiausius ðei-
pasidalijimas. Islamas skatina musulmo- tikti analitiniø straipsniø, kurie bendrin- mos gyvenimo atvejus. Kur kas jiems
nus investuoti á ávairius projektus ir tapti tø mokymà apibrëþti sàvokas (áskaitant sudëtingiau ðeimà filosofiðkai ir moks-
verslininkø partneriais, o ne jø kreditoriais: ir ðeimos apibrëþtá). liðkai interpretuoti.Vis dël intelektinës
tiek indëlininkas, tiek bankas ir skolinin- Kas kita ðeimos esmës, paskirties patirties stygiaus. Mat ðeimos apibrë-
kas turi pasidalyti investiciniø projektø ri- visuomenëje ir bendruomenëje aiðkini- þimui suformuluoti nepakanka vien be-
zikà. mai, kurie pateikiami þodynuose, en- tarpiðko patyrimo, tos kasdienybës re-
Treèia. Spekuliacijø draudimas. Abi ciklopedijose, vadovëliuose. Ðeimos cepcijos. Bûtina dar ir kita, intelektinë
sandorio ðalys turi gauti visapusiðkà in- apibrëþtys – paties ávairiausio turinio ir patirtis, kuri ágyjama studijuojant ðeimo-
formacijà apie sudaromà sandorá. Ðalys formos. Todël ðeimotyros dalykà dës- tyros dalykà. Naujoji arba intelektinë pa-
negali nustatyti fiksuotos bûsimo pelno tanèiam pedagogui dingteli mintis: tos tirtis, savo ruoþtu, veiksminga, jeigu ji
apimties. Tad opcionai, iðankstiniai san- apibrëþtys galëtø bûti klasifikuojamos siejama su studentø egzistencinëmis
doriai laikomi prieðtaraujanèiais islamo ir analizuojamos. Gera proga tokios ly- nuostatomis, o ypaè gyvenimo prasme.
ideologinës sistemos principams. ginamosios analizës metu mokyti stu- Gyvenimo pirmoji egzistencinë prasmë
Ketvirta. Neinvestavimas á draudþia- dentus kritiðkai màstyti. – tai ðeimos, ið kuriø jie patys iðëjo, bet
mas veiklos sritis. Neleistini su alkoholi- Vienas pirmøjø lietuviø pedagogiko- dar nenutraukë saitø.
niais gërimais susijæ verslai, loðimai, por- je Z.Bajoriûnas yra iðanalizavæs, kaip Uþtat studentai labiausiai linkæ va-
nografija ir kt. Todël pagal islamo princi- universitete dëstomas ðeimotyros da- dovautis á jø sàmonæ patenkanèiais ðei-
pus dirbantys bankai nefinansuoja mi- lykas (familistikos pagrindai) skatina mos vaizdiniais, kurie vëlgi bendrina-
nëtø veiklø. studentø aktyvumà. Ðio straipsnio au- mi vilèiø, lûkesèiø ir idealø tenkinimo
Islamiðkosios bankininkystës su- torius, savaip tæsdamas tai, á kà buvo poþiûriu. Esamybëje (arba realybëje)
kaupta patirtimi domisi ir áprasti vakarie- atkreipæs dëmesá Z.Bajoriûnas (á ðeimo- aptinkamos ðeimos angaþuoja paèiø
tiðkai bankai. Rimtai svarstoma galimy- tyros dalyko paveikumà studentams), studentø ryþtingà nusiteikimà. Ateityje
bë greitu metu rinkai pateikti musul- yra iðanalizavæs ðeimotyros dalyko po- jie taip sukurs darnias ðeimas.
moniðkø bankininkystës produktø. veiká studentø matrimonialinëms nuo- Sàmonës intencionalumas teikia
Kai kurie teoretikai jau spëlioja, kad statoms ir jø kûrybiðkumo sklaidai. jiems studijuojamo objekto psichologi-
islamiðka bankininkystë, suderinusi is- Anksèiau pradëtas tyrimo darbas ðákart næ ir moralinæ prasmæ.
lamo teisës ir religijos tendencijas su tæsiamas nauju aspektu, o bûtent: fe- Akivaizdu, kad smalsûs ir gebantys
ðiuolaikiniais ekonomikos ir finansø sis- nomenologiðkai analizuojama studen- mokslo þinias sieti su gyvenimo reali-
temos laimëjimais, jau artimiausioje at- tø kontrolinë uþduotis – tai jø santykio jomis, remtis empiriniu patyrimu stu-
eityje sukurs naujà alternatyvø Vakarø su santuoka ir šeima intencionalumas. dentai greièiau persiima filosofinëmis
pasaulyje vyraujanèiai finansø praktikai Kad ir koká ugdymo vyksmà atlik- nuostatomis ir gyvenime labiau vado-
bankininkystës modelá, priimtinà visoms tum, svarbiausia jo metu vadovautis vaujasi deramybe, o ne transformuota
tautoms ir kultûroms. tam tikra teorine arba filosofine nuosta- esamybe. Labiau juos paveikia darnios,
P
monografijø autoriø, raðytojà ROMUALDÀ GRIGÀ. raðus. Liko ákalta mintis, jog blogio, kuris
tebeþlugdo valstybæ, iðtakos kildinamos iš
to meto, kai autorius krimto mokslus Mask-
okalbio pradþioje – þvilgsnis iš rià palankiai pripaþino istorikai. Tai sustipri- voje; kai, Broniui Genzeliui pasiûlius burti
Lazdynø aukðtybiø: nuo ðeimininko dar- no viltá þengti toliau – išleisti monografijà pogrindinæ politinæ organizacijà, Romual-
bo stalo plyti neaprëpiama pietinio Vilniaus „Senieji lietuviai. Tapatybës bruoþai ir jø li- das pasiûlë veikti legaliai, apdairiau – kurti
panorama – vakaro þiburiø jûra, išskirianti kimas“. Taèiau ðis kelias turëjo ir takà – lietuviø studentø ansamblá. Þinoma, jam
ryškiausià Savanoriø prospekto srovæ, nuo anksèiau paskelbta monografija „Tautos li- teko prisiimti organizacinio vadovo parei-
kurios atsiðakojusi antai tarsi pieno puta kimas“ buvo tarsi uvertiûra, kurioje, rem- gas. Kai po metø to ansamblio pagrindu
artyn atplaukia Laisvës trasa. Paðnekovas damasis sociologo bei vadybininko patirti- buvo suburtas dar gausesnis ir audringes-
sako palytëjæs jautriausià stygà – paga- mi, apraðë lietuviø tautos socialinæ organi- nis Pabaltijo studentø ansamblis – klubas
liau atvertæs savo penkiasdeðimties metø zacijà, jos struktûrinius bruoþus ir pateikë „Balticum“, jam vëlgi teko pirmininkauti ir
dienoraðèio lapus ir „Versmës“ leidyklai ávertinimà, bandë nubrëþti valstybës kryp- subtiliai laviruoti, nes buvo slaptai suma-
áteikæs pirmàjá sàsiuviná bei jø komentarø èiø kontûrus. Po jos ðviesà iðvydo leidi- nyta skleisti atskiros trijø respublikø fede-
pluoðtà. Kiekvienas skaudus puslapis jë- nys „Socialiniø átampø Lietuvoje laukai“. racijos tuometëje Sovietø Sàjungoje idë-
goms màþtant – smûgis tiesiai á ðirdá. Kitos dvi – apie sociologinæ savivokà, màs- jà. Kai pirmàkart visi kartu su nuostabiu
tymo kultûrà, pasaulio atspindþius tapa- pakilimu ten uþdainavo „Gaudeamus“; kai
Kelio punktyras iki tautos savasties tybëje, kas leistina ir kas neiðvengiama; Lietuvos, Latvijos, Estijos pasiuntiniai – stu-
studijø gilintasi, kiek tautinë tapatybë turi iðlikimo dentai uþsidëjo tautiniø spalvø kepuraites,
garantø šiuolaikiniame pasaulyje. Daug jë- prisisegë þenklelius; kai propagavo nacio-
Derlius krenta rudená, o tuos kelio þen-
gø atëmë solidþiø kolektyviniø monogra- naliná dainø ir ðokiø repertuarà, o svarbiau-
klus – knygas – skaièiuoja dešimtimis.
fijø „Tautinës tapatybës dramaturgija“, sia, puoselëjo tautinæ mintá. Tai buvo idëja
Romualdas Grigas, sociologas, tapæs
„Tautiðkumas ir pilietiðkumas: atskirtis ar ir veiksmas, siekiant apsisaugoti nuo to-
vadybininku, net paèià vadybos sàvokà ið
dermë“ sudarymas ir redagavimas. Prisi- lesnio rusinimo.
uþmarðties atkapstæs, apgynæs ir átvirtinæs
Kai
socialinës raidos terminà; inicijavæs prakti- paþásta sau atsakæs á klausimà, jog tauti-
niø veiksmø, rezultatø, specialistø kvalifika- në tapatybë nëra savitikslis dalykas, bet
cijos këlimo, karjeros siekio, sveikatingu- gamtos, kosmologinis tæstinumo ir iðsau-
mo ugdymo, poilsio, kultûros plëtros, psi- gojimo dësnis; kad tautos tapatybë – tai Juozas SKOMSKIS
tvarsèiai
chologinio klimato kûrimo, demokratinio ne skraidanti pavëjui dykumø þolë. Šios
valdymo principø diegimo, aplinkos keiti- tarpinës knygos, ëjusios po skaudþios au-
mo modelius; ásteigæs Lietuvos vadybos toriaus sûnaus þûties, straipsniø serijos ið-
draugijà, parengæs vadybos akademijos eivijos spaudoje, pagimdë etapinæ mo-
koncepcijà; paraðæs šios krypties knygø, nografijà „Savasties ieðkojimas“.
tarp kuriø ir po trisdeðimties metø Rusijoje Tai, kas buvo bandoma daryti Lietuvo-
tebeminima habilitacinë monografija „Ámo- je socializmo metais, pasak profesoriaus,
daugeliu atþvilgiø rëmësi jaunøjø mokslo, Ðvelniom bangom per kiemà ritas
niø socialinë organizacija ir jos funkcijos“.
socialinës organizacijos entuziastø darbu. nuo šilo dvelksmas.
Taèiau 1990-øjø Lietuvos revoliucinis per-
Kai kurios tuometinës struktûros nesunai- - Tu já geri, lyg troðkuliu kankintas,
versmas pakeitë aplinkybes: neliko socia-
kino savo etnokultûros þidiniø, nenukirto vynà...
listinës ámonës. Dël to jam, vienam iš na-
tautos nacionaliniø identiteto ðaknø ir ið- Puðø virðûnës jau snaudþia
cionalinës vadybos pionierø, tvirtø pozicijø
vengë galutinio sunaikinimo kartu su be- svaiguly...
sociologui ir ekonomikos mokslø daktarui,
atodairiðka agrarinës, pramoninës bei ga- Ir strazdo arijà, lyg maldà
teko atidëti perspektyvià temà, nors teigia
mybinës sistemos griûtimi atgimimo me- vakarinæ, iðklausai.
galëjæs skaityti paskaitø ciklus apie Japo-
tais, kai paskui deðimtmetá akis badë krau- Tà valandà iðgyveni, lyg bûtum
nijos, JAV, Skandinavijos, Vokietijos ámoniø
pûs griuvësiai, pavadinti skambiu sovieti- palaimos migdytas...
personalø patirtá. Tik senas tikslas – tautos,
valstybës atgimimo praeitis, jos problema- nës praeities reliktø epitetu. Ðá atkurtosios
tika niekur nedingo. Atsivërë erdvë, tarsi toji nepriklausomos valstybës nykos fenome- Bene sunkiausias, o gal ir brandþiau-
ðvytinti þiburiø jûra uþ lango, pareikalavusi nà paðnekovas linkæs átarti suokalbiu su sias metas buvo aspirantûra. Toje paèioje
kvalifikuoto dëmesio. Atëjo eilë sistemø, so- partneriais ne gydyti uþkrëstàjá praeities ba- Maskvoje, nebesitenkinæs dar funkcionuo-
cialinës antropologijos teorijomis pagrás- cila, bet kuo greièiau sunaikinti, kad liktø janèio, saugumo nuosekliai ardomo, dël
toms tautotyros studijoms, leidusioms pa- vieta kosmopolitiniam mankurto desantui. to idëjine prasme prigesusio studentø an-
þvelgti á praeitá ne istoriko, o socialinës or- Dël to jau pastaruoju metu atsivërë nau- samblio – klubo „Balticum“ veikla, su ben-
ganizacijos mokslo akimis: anot profeso- jos erdvës apmàstymams. draminèiais ëmësi organizuoti atskirà as-
riaus metaforos, ið ðukës konstruoti puo- pirantø klubà. Penkiese pasiraðë priesai-
dà, ið elgsenos nuotrupos rekonstruoti gy- Pakeliui su atgimimo idëjomis kà skleisti nepriklausomos Lietuvos idëjà.
vensenà. Darbas ásibëgëjo nuo Livonijos Likimas profesoriø Romualdà Grigà su- Tarp priesaikos signatarø, be paties
kronikose aptiktos 1205 m. eilutës apie ma- vedë su þurnalistu, filosofu ir leidëju Alber- Romualdo Grigo, buvo prieš dešimt me-
sinæ lietuviø moterø saviþudybæ. Faktas taip tu Ruþu. Jiedu sutarë iðleisti bendrà kny- tø miræs akademikas Antanas Jasaitis,
sukrëtë, kad, mintá neðiojæsis keletà skaus- gà apie personalizuotus lietuviðkus izmus, profesorius Petras Kadziauskas, Algirdas
mingø metø, pratrûko ir paraðë studijà, ku- kuriuos lydëjo sisteminës korupcijos atsira- Urbonas ir akademikas Jurgis Vilemas.
plëðiami nuo
Tik siluetai jø ðiûruoja naktyje...
Pasaulá tu regi lediná.
Be spalvø...
Ir vis – eini, eini. Ir kito kelio
þaizdø
nerandi.
cijà, atsiøsta ið Lietuvos telegrama Romu- Brolau, bet jo tu ir neieškai...
aldo Grigo disertacijos gynimui susirin- Ið Romualdo Grigo eilëraðèiø
kusios tarybos darbà nutraukë. ciklo ,,Jausmø þieþirbos“
Romualdas Grigas tapo to klubo prezi- Laiko dulkes nuþërus, kas ðirdin lá, atneša glëbá storø sàsiuviniø, á kuriø ra-
dentu. Buvo ne vienas sambûris, oficia- sudëta ðysenà ásigilinti reikia didinamojo stiklo:
liø renginiø, praturtintø ðokiais, dainomis Dienø ávykius pradëjæs fiksuoti 1956 m. darbas daugeliui metø. Kur dar kitos kliû-
ir kviestomis á tokius renginius studentë- rudeniop. tys: antai praëjusiais metais Romualdas
mis – lietuvaitëmis. Jaunystës entuziaz- Po Vengrijos tragedijos, po Kauno ne- Grigas „Naujojoje Romuvoje“ bei „Švieso-
mo netrûko. Bet kartu netrûko ir pasalû- ramumø, po Vilniaus Vëliniø Rasose, kai je“ buvo pradëjæs skelbti savo ðeðiaeilës
niðko agentûrinio darbo. Bûta per daug Lietuvos jaunimas buvo palauþtas, Mask- filosofinës poezijos pluoštus. Tai atgaivos
patiklumo, ir aspirantø klubas buvo su- voje studentija buvo iðsaugojusi ákvëpimo valandos. Kad rastø dingstá ir ðiam kelio
triuðkintas... Kai atëjo diena ginti diserta- ir entuziazmo likuèius. Dabar pašnekovas posûkiui, sako, jog ðeðiaeilius kuriàs, nu-
imasi ypatingo uþdavinio – narplioti bûsi- sibodus rašyti akademines knygas. O á
mos dienoraðèiø knygos likimà. Jis sako, paskutiná susitikimo klausimà – kur dar gali
Sodybvietës iðnykæ. kad kiekvienas lapas, ypaè ano legalaus likimas nuneðti Romualdà Grigà, atsako,
Tik kapinaitës – þolëse... politinio pasiprieðinimo atgarsiai, sovieti- jog pakanka prieiti prie archyvo spintø ir
Dar kyðo kryþiai. Pakrypæ. nio gyvenimo faktûros iliustravimas, kai ku- iðtraukti ið ten dar neiðleistø monografijø
Uþmiršti... riø to meto aukðtøjø veikëjø, ðviesiø, nuo- rankraðèius, tarp jø ir gausybæ publikuotø
Kiek ten uþgesusiø, nesurinktø ðirdþiø þmoniø, atsisakiusiø aklai tarnauti straipsniø ið lietuviø tapatybës bruoþø se-
dainø! komunistiniam reþimui, bet išsvajoto ir su- rijos. Bet vis dëlto arèiausia ðirdies – pra-
Kiek nevilties juodos po molio laukto atgimimo ideologijos vienu mostu gyventø metø klondaiko atspindþiai.
kauburëliais tûno! apdrabstytø purvu, likimai – smûgis á ðir- „Keièiasi þmonës, keièiasi pasaulis.
Uþtektø ðimtui knygø priraðyti. dá. Sako, bûtø sveikiau neliesti dar tebek- Keièiuosi ir að. Mano darbas – tos kai-
Deja... Skaitai kompiutery raujuojanèiø þaizdø; vël visa tai iðgyventi tos atspindys“, – sako sociologas, tau-
kas prirašyta... ðiandienëje terpëje, kai panieka prieðtarin- totyros puoselëtojas, profesorius Romu-
gai praeièiai dar toli graþu ne svetima, vi- aldas Grigas.
Prarasto
tik galvodama apie bûsimas studijas, liau, dëstytojaudama Vilniaus ir Kauno
skaièiau Juditos Vaièiûnaitës pirmàjà universitetuose, raðydama apie soviet-
rinktinæ „Klajoklë saulë“. Jau baigda- meèio ir egzodo poezijà, prie Vaièiû-
ma Vilniaus universitetà, vadovauja- naitës kûrybos vis gráþdavau. Ðià mo-
laiko
ma profesorës Viktorijos Daujotytës- nografijà tiesiog turëjau paraðyti. Ma-
Pakerienës, apgyniau diplominá dar- no literatûrinëje sàmonëje Vaièiûnaitës
darbo apyauðryje
Mindaugas OLBUTAS
Istorijos fakulteto studentø mokslinës
draugijos vadovas
Vilniaus pedagoginio universiteto Isto- èiais. Komisija buvo nustebinta prelegen- kybæ, populiarina istorijos mokslà. Kon-
rijos fakulteto studentø mokslinë draugija tø praneðimø turinio bei jø pateikimo for- kretus darbas – pagalba atnaujinant ir ren-
(IF SMD) – tai savanoriðka visuomeninë mø naujoviðkumo. giant istorijos studijø programas. Tai pui-
organizacija, kurios pagrindinis tikslas – Pavyko dalykiniu poþiûriu profesiona- ki galimybë organizacijos nariams save
vienyti istorija besidominèius studentus ir liai surengti ir IF Dienø konferencijà „Tûks- iðbandyti strateginio planavimo, profesi-
kreipti juos mokslinei ðvietëjiðkai veiklai, tantmeèio pëdsakai“, kuri vyko 2009 m. nio ugdymo srityse. Fakulteto nariai ak-
kryptingai orientuotai á mokslinio tyrimo ir balandþio mënesá. Reikëtø akcentuoti ir tai, tyviai dalyvauja ávairiuose seminaruose
mokslo populiarinimo skatinimà tarp aka- kad ne tik patys rengiame, bet aktyviai da- (2009 m. spalio 14–17 dienomis Lietuvos
deminio jaunimo. Rengdamiesi pakeisti lyvaujame kitø organizuojamose ávairiose istorijos institute vyko seminaras Lietuva
savo tëvus, norëdami gerai gyventi, turi- mokslinëse konferencijose, diskusijose, ir Lenkija dabar ir praeityje: bendra istori-
me mokytis ir aktyviai, gerai, kûrybingai vykstanèiose ávairiuose Lietuvos miestuo- ja ir skirtingos jos interpretacijos), tarp-
dirbti, o norëdami tvirtai savo þemëje lai- se. Tokie renginiai padeda puoselëti stu- tautinëse parodose (Mokymasis, studijos,
kytis ant kojø, privalome daug þinoti ir pra- dentø tarpusavio ryðius, profesiná bendra- karjera (2010 m. vasará), prisideda ren-
smingai veikti. Uþgesus veiklai ir þinojimo darbiavimà, dalijimàsi geràja patirtimi. giant IF pirmakursiams atmintines, pa-
alkiui, þmogus nustoja bûti þmogumi. Suprasdami, kad pirmas þingsnis sie- dëjo sudaryti leidiná Mûsø vasaros, kuria-
Ypatingà dëmesá savo veikloje SMD ski- kiant gerø rezultatø yra ne tik gera darbo me fakulteto studentai ir absolventai dali-
ria bendradarbiavimui ir akademinei komu- aplinka, bet ir geranoriðki tarptautiniai san- jasi praktikø metu patirtais áspûdþiais.
nikacijai su kitø Lietuvos aukðtøjø mokyk- tykiai, tarp studentø populiariname Eras- SMD veiklos projektuose nemaþai dë-
lø, rengianèiø istorikus, bei su uþsienio (Len- mus studijas, globojame Lietuvoje VPU mesio skiriama edukacinei veiklai bei mo-
kijos, Portugalijos ir kt.) universitetø – VPU IF vieðinèius uþsienio ðaliø studentus. kytojo profesijos populiarinimui. Siekda-
socialiniø partneriø – studentija. 2009 m. kovà buvo sëkmingai realizuota ma ðio tikslo, draugija universitete rengia
2009 metais sukvietëme á pirmàjà Lie- SMD valdybos nariø dviejø savaièiø sta- ávairias paskaitas, diskusijas, edukacinius
tuvoje „Lietuvos aukðtøjø mokyklø istori- þuotë Vroclavo universitete (Lenkija), ku- renginius mokyklose, aktyviai prisidëjo or-
jos specialybës bakalaurantø mokslinæ rios metu sëkmingai ágyvendinta vieðøjø ganizuojant XIX Lietuvos mokiniø istori-
konferencijà“ visø istorikus rengianèiø ryðiø bei reportaþø sklaida. jos olimpiados finalà 2009 m. balandþio
universitetø (Vilniaus, Klaipëdos, Kauno Neabejotina, kad þmogus, ðnekan- mënesá. Dþiaugiamës, jog artëja ir dvide-
Vytauto Didþiojo, Vilniaus pedagoginio tis graþia, gryna, sklandþia, þodinga kal- ðimtoji. Draugystës tiltai jau senokai nu-
bei Ðiauliø) baigiamøjø kursø studentus. ba, kur kas plaèiau ir màsto. Todël vis tiesti ir su A.Ðapokos gimnazija Utenoje.
Joje perskaityta 14 praneðimø, kuriuos daþniau SMD nariai ðioje srityje tobuli- Drauge su fakulteto dëstytojais draugijos
ávertino kompetentinga komisija: dr. Ra- nasi, raðydami straipsnius moksliniam nariai lankësi gimnazijos organizuotame
munë Ðmigelskytë-Stukienë, doc. dr. þurnalui „Istorija“ bei universiteto laikrað- iðkilmingame minëjime, diskutavo apie is-
Sandra Grigaravièiûtë, habil. dr. Liudas èiui „Ðviesa“. toriko, kurio vardu pavadinta ði mokslo
Juozas Truska ir dr. Darius Þemelis. Pre- Siekdami kuo konstruktyvesnio moks- ðventovë, indëlá, lankësi atminimo kam-
legentai atsakë á komisijos klausimus, dis- lo ir jaunuomenës dialogo, draugijos na- baryje. 2010 m. kovo 4 d. kartu su Vil-
kutavo su kolegomis ir konferencijos sve- riai stengiasi gerinti mokslo ir studijø ko- niaus miesto bendrojo lavinimo mokyklø
dvasingumo sklaidos
Aukštaitijos regiono edukaciniu centru
bei Ðiauliø vyskupijos kurija surengë jau
ketvirtà mokslinæ konferencijà dvasin-
Meksikos
MA Zoologijos instituto (Rusija) ir Centri-
nës Afrikos muziejaus Entomologijos la-
boratorijos (Museé Royal de l’Afrique Cen-
trale, Belgija). Taèiau ne maþiau svarbi ty-
rimø sëkmës sàlyga – gerai subalansuota
tyrëjø komanda. Kai tokio projekto tyrimus
atlieka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei
amþiaus poþiûriu ávairi vykdytojø koman-
Meksikos
biologinë
ávairovë
stulbinanti. Ið
viso ðalyje auga
apie 30 tûkst.
augalø rûðiø
44
2010 m. kovo 4 d. Lietuvos mokslø akademijoje 2009 metø Lietuvos mokslo premijos áteiktos Audronei Bliujienei, Algirdui Girininkui,
Vladui Þulkui, Zenonui Norkui (humanitariniø ir socialiniø mokslø srityse); Algirdui Matuliui, Egidijui Anisimovui, Vidmantui
Remeikiui, Artûrui Plukiui (fiziniø mokslø srityje); Irinai Bachmatovai, Valdui Stanislovui Laurinavièiui, Liucijai Marcinkevièienei,
Rolandui Meðkiui, Julijai Razumienei, Rimvydui Gabrilavièiui, Alfui Pliûrai, Juliui Danusevièiui, Virgilijui Baliuckui,
Dariui Danusevièiui (biomedicinos mokslø srityje); Algimantui Marceliui Barakauskui, Vytautui Ginioèiui,
Albinui Kasparaièiui, Sauliui Kauðiniui (technologijos mokslø srityje)