You are on page 1of 44

2010

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 1


Gyvename pasaulyje, kurio ribos darosi vis labiau juntamos. Aiðku, ne taip kaip mûsø
gimtøjø namø slenksèio, taèiau dëka ,,mass media”, TV ir radijo, interneto, kompiuteriø
vaizdø ir þodþiø tos ribos ryðkëja. Tai sudëtingiausio reiðkinio – þmonijos ribos.
Jos tuo paèiu metu realios ir virtualios, virtualios ir realios.

Ðventas mokytojo vardas


Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas GAIÞUTIS

Mûsø filosofas Vydûnas yra paþymëjæs: suomenëje, bet neturintis to, kà pavadintu- bai ávairios – teisinës, ekonominës, diplo-
þmogus auga ir bræsta trijose susijusiose me dvasine šerdimi, apie kurià sukasi es- matinës, kultûrinës ir kitos. Taèiau mes kal-
bendrijose – ðeimoje, tautoje, þmonijoje. minës þmoniðkumo vertybës. Jam ðita bësime tik apie ðvietimà.
Tad jo auklëjimas ir ðvietimas privalo bûti anksèiau minëtoji trinarystë tëra tik þodþiø Kuriant modernià, demokratiðkà visuo-
taip vykdomas, kad jis nuolat justø ir su- þodþiai. Já valdo kitokios jëgos – gaji asme- menæ, ypatingà vaidmená vaidina ðvietimas.
voktø ðitø trijø nariø sàveikà ir reikðmæ. Vy- ninë nauda, grupiø ir grupeliø interesai, gy- Atrodytø, ði paprasta tezë visiems gerai su-
dûno, ir ne tik jo, bet ir St.Ðalkauskio, A.Ma- venimo malonumai, amþinos jaunystës prantama. Be kryptingo švietimo, sunku ási-
ceinos, P.Dovydaièio, M.Reinio veikaluose spindesys, agresyvumo ir kovos instinktas, vaizduoti turiningà tautø bendradarbiavimà
rasime daug svariø minèiø ir pastebëjimø asmeniniø vertybiø (ðeimos, draugystës ir ir kultûrø dialogà, civilizacijø suartëjimà da-
ðios trinarystës atþvilgiu. Juk ji padeda rea- kt.) iðvieðinimas bet kokia kaina, siekiant va- bartinëmis sàlygomis. Tik ðvietimo turinin-
laus humanizmo arba humanizmo praxis dinamojo saldaus pjaro. Tokie þmonës pa- gø ir átakingø pastangø dëka iðsikristalizuoja
pagrindus. Taèiau XX–XXI a. patirtis rodo, sineria á komfortà, turtus, kûniðkus geismus tautose vadinamasis elitas arba elitai. O jie
kad juos padëti tiek teorijoje, tiek kasdienio ir poilsá, nejusdami kitø dejoniø ir visuome- šiuo metu remiasi ne mëlyno kraujo ryðiais
gyvenimo praktikoje, kasdienybëje nëra pa- nës, kurioje jie gyvena, nors kokio gerini- kaip kad anksèiau, o þmogaus ypatinga
prasta, nëra lengva. Prisiminus nesibaigian- mo, tobulinimo reikmës. profesine kompetencija ir pasiekimais, jo
èius didþiuosius ir maþuosius karus, holo- Toks þmogaus tipas dabar pasitaiko individualybe, pilietine pozicija, dorovine lai-
kaustà, vienø valstybiø agresijos iðpuolius ávairiuose kraðtuose ir þemynuose, Rytuo- kysena ir tikruoju tarnavimu humanizmo la-
kitø atþvilgiu, okupacijas, terorizmà ir kitus se ir Vakaruose, jeigu ðios sàvokos kà nors bui. Savo ruoþtu, elitas arba elitai iðplëtoja
þmogiškojo nuopuolio ir brutalumo veiks- apibrëþto reiðkia. Mat jos irgi smarkiai kin- visas svarbiausias ðvietimo grandis visuo-
mus, sunku kalbëti apie ðià trinarystæ. ta, vykstant globalizacijos procesams ir jos menëje, suvokia tautos ðvietimà ir kultûrà
Tuomet nejuèiomis prisimeni vienà iððûkiams. To þmogaus tipo, dargi apsigin- kaip jos savasties ir iðlikimo pasaulyje ga-
O.Spenglerio mintá, iðsakytà jo veikale Pe- klavusio modernia technika, galia neatro- rantà. Toks kasdienis darbas elito þmonëms
simizmas, parašytame dar 1922 metais. Fi- do kad silpnëtø, menkëtø ar iðsisemtø. Mo- atrodo kaip bûtinybë, o ne reikmë, áparei-
losofas teigë: kai imi galvoti apie þmonijà, raliniu atþvilgiu pats þemiausias jo charak- gojimas ar prievolë.
jos prigimtá, paskirtá ir svarbiausiø tikslø sie- terio ir veikimo bruoþas – siekimas kità þmo- Skaitydami turkø filosofo, ðvietëjo, mo-
ká, niekur nematai vieningo kelio, vienin- gø paversti árankiu savo tikslams. Civilizuo- kyklø steigëjo M.Fethullaho Güleno raštus,
gos krypties. Þmonija greièiausiai yra zo- tas barbaras nejuèiomis átvirtina, steigia randame daug svariø minèiø ir idëjø apie
ologijos kategorija, o ne mûsø pakylëtø fi- ðiuolaikinës vergovës þidinius. Ar tai tik ne- visuotinæ ðvietimo, þmogaus ugdymo ir auk-
losofiniø, humanistiniø samprotavimø ob- bus pats didþiausias mûsø laikø paradok- lëjimo, kultûros reikðmæ. Ðtai kà jis raðo „Ið-
jektas. Ir ið tikrøjø sunku nepritarti ðiai min- sas?! O kas gi yra vergas? Aristotelis vergà minties perluose“ (2009): „Kultûros verty-
èiai, taèiau toks pritarimas vestø prie su- apibûdino kaip kalbantá darbo áranká. Taigi bës reikðmingos ir vertingos tautai taip pat
sitaikymo su tuo, kas dedasi pasaulyje. áranká, ir tuo viskas grieþtai ir tvirtai, aiðkiai kaip þiedai ir vaisiai medþiui. Bendruome-
Galiausiai vestø prie prisitaikymo ir savo pasakyta. Civilizuotam barbarui rûpi, nepai- në, kuriai nepavyko sukurti savitos kultû-
balso neturëjimo, kas visiškai nesuderina- sant þmogaus išsilavinimo, jo individualy- ros arba kuri jà praranda ar atsiþadëjo, gali
ma su humanistine pozicija. Tatai tolygu bës ar religiniø ásitikinimø bei dorovës, pri- bûti palyginta su bevaisiu medþiu arba
humanistikos, šviesos ir proto bankrotui. versti já tarnauti. Kyla klausimas, kam tar- medþiu, kurio vaisiai nukrito. Šiandien ar-
Regint, koks vis dëlto yra gajus ir galin- nauti? Atsakytume paprasèiausiai – jam pa- ba rytoj tas medis bus nupjautas ir panau-
gas mûsø amþiuje civilizuotas barbaras, o èiam. Taèiau narkobiznio, prostitucijos tin- dotas kaip mediena“. Labai taikliai pasaky-
jis – civilizuotas barbaras – anaiptol ne me- klø ar terorizmo vadeivos atranda ir atras ta, „bus panaudotas kaip mediena“.
tafora, poetinë iðmonë, bet realus, nuolat daugybæ savo veiksmus pateisinanèiø ar- M.Fethullaho Güleno knygø „Iðminties
veikiantis ir regimas, ne vienà apima nevil- gumentø, ne vien privaèios, bet netgi tauti- perlai“, dvitomio „Klausimai islamui“ ir kitø
tis. Gal ið tiesø pasaulis, kuriame gyvena- nës, valstybinës ar kitokios naudos. vertimai á lietuviø kalbà labai svarbus reiðki-
me, veikiame ir svajojame, yra toks nevy- Kai kalbame apie kultûrø dialogà ir dia- nys. Jos padeda mums geriau suprasti is-
kæs mûsø paèiø sukurtas arte faktas ar gran- logo kultûrà, tai neverta aplenkti ðio mûsø lamo pasaulá, Korano skelbiamos þinios ið-
diozinis koliaþas. Civilizuotas barbaras – tai bendrøjø rûpesèiø klausimo. Kokiø reikia mintingumà, etikà ir dvasingumà. Jos kaip
ne tik neiðauklëtas þmogus, neþinantis, kas ieðkoti prieðnuodþiø, priemoniø ir bûdø, niekas kitas padeda kultûrø dialogui.
yra knyga, ðventi raðtai, paprasèiausi tei- norint áveikti civilizuotà barbarà? Juk sa- M.Fethullaho Güleno kai kurie teiginiai
singumo principai, mokslo tiesos, dorovës këme: jis neþino valstybiniø ribø ir prisitai- gali sulaukti ir ðiokio tokio nepritarimo, pa-
vertybës. Civilizuotas barbaras daþnai di- ko (vienaip ar kitaip) prie ávairiø ástatymø ir sirodyti perdëm kategoriðki. Sakykime, ne
plomuotas þmogus, turintis netgi gerà pro- gyvenimo stiliø. Tos sutramdymo ar, tiks- vienoje knygoje jis palygina Vakarø ir Ry-
fesinæ kompetencijà ir dargi pripaþinimà vi- liau, tramdanèios priemonës gali bûti la- tø civilizacijas. Jis raðo: „Bendruomenës,

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


rainieèiu. Jo, kaip ir kitø ðviesuoliø – Lesës
Ukrainos, Ivano Franko, pagrindinë idëja –
atgræþti Ukrainà á Europà. M. Dragomano-
vas emigravo á Bulgarijà. Jam buvo pasiûly-
tas Sofijos universiteto rektoriaus postas, ta-
èiau jo atsisakë. Ten ir palaidotas.
Garbës galerija rëèiau sutikti, nes gerøjø universaliø pra-
Jubiliejiniai renginiai Kijeve vyko iðkiliau- dø yra tiek Vakaruose, tiek Rytuose, o
siuose rûmuose keletà dienø, dalyvaujant skvarbi akis ir tikros þinios, paþinimas ta-
Prezidentui, daugeliui sveèiø ið uþsienio. tai paliudys. Taèiau ðios minties pabaiga
Áspûdinga dailininkø tapytø rektoriø, Garbës apie ateities civilizacijø sanglaudà itin ver-
profesoriø galerija. Ðeimininkai parodë vie-
tinga, kultûrø dialogas ir ypaè polilogas
tà, kurioje nutapytas kabës ir akademiko Al-
girdo Gaiþuèio portretas. Surengta tarptauti-
ðiandien tam ypaè padeda.
në mokytojø dvasinio, kultûrinio ugdymo kon- Tad kà daryti, kad mûsø Europos kultû-
ferencija, kurioje praneðimà skaitë ir sveèias roje ir, svarbiausia, Lietuvoje tie dvasingu-
ið Vilniaus pedagoginio universiteto. Nuste- mo pradai ne tik nemenkëtø, o nustelbtø
bino didþiulë universiteto leidþiamø ávairios gajaus ðiuolaikinio barbaro galià ir jo jau-
problematikos, puikiai parengtø, aukðto po- senà – visur bûti laimëtoju, ðeimininku, va-
ligrafinio lygio knygø paroda. Ásidëmëtina ir dovu. Iðgelbëti gali tik ðvietimo projektai,
tai, kad labai áspûdingoje iðkilmingø miðiø uþ modernûs ir turtingi, neatsiejami nuo mo-
studentijà ir profesûrà Ðv. Vladimiro cerkvëje kytojø, edukologijos gerø þinovø rengimo.
ceremonijoje ið Kijevo ir Visos Rusios cerk-
Sakoma, ðventas yra mokytojo vardas. Toks
vës patriarcho Filareto rankø dvasinius ordi-
nus gavo daugelis iðkiliøjø universiteto ben- pasakymas anaiptol ne perdëtas. Kol šitos
druomenës nariø, jau nekalbant apie daugy- mintys ir pagarbumas mokytojui pas mus
Akademikas Algirdas Gaiþutis bæ valstybiniø apdovanojimø, kuriuos vëliau bus retokas reiškinys, nesitikëkime ðvieses-
áteikë respublikos Prezidentas. niø ateities akimirkø. Ðvietimas visos tau-
tos pirmuèiausias ir, drásèiau teigti, sudëtin-
HONORIS CAUSA KAIMYNØ Naudingi ryðiai, artima istorija
giausias uþdavinys. Jis prasideda nuo þo-
UNIVERSITETUOSE „Mûsø santykiai ir su Ukrainos ambasa-
da Lietuvoje geri. Reikðmingas bendras dar-
dþiø dëlionës pirmose klasëse ir baigiasi
Kijevo valstybinio Michailo Dragomano-
netikëtais kûrybos veiksniais ir atradimais
bas vykdant kaimynø praðymà á Lietuvos is-
vo pedagoginio universiteto 175-øjø metiniø torijos vadovëlius áraðyti þiniø apie prieðkario paliekant mokyklos suolà. Èia prasideda
iðkilmëse Garbës profesoriaus vardas suteik- bolðevikinio laikotarpio sukeltà Ukrainoje jauno þmogaus kelionë á paþinimo vande-
tas Vilniaus pedagoginio universiteto rekto- badmetá, per kurá mirë keli ðimtai tûkstanèiø nynus ir savæs suvokimà kaip tautos nario,
riui akademikui Algirdui Gaiþuèiui.Toks pat ukrainieèiø. Ambasada suinteresuota, kad ðalies, valstybës pilieèio ir tos straipsnelio
garbës pedagoginis titulas neseniai jam su- mes plëtotume ryðius ir su kitais Ukrainos uni- pradþioje paminëtos trinarystës – su þmo-
teiktas ir Baltarusijos Gardino valstybiniame versitetais, kad bûtø áprasmintas istorinis tau- nija – asmens ir ðeimininko.
pedagoginiame universitete. tø paveldas. Ukrainos siekiai integruotis á Eu- Ypaè dvasingumo sklaida kiekvieno ið
„Bûti Garbës profesoriumi tokiø iðkiliø ropos Sàjungà yra perspektyvûs, remiami mûsø gyvenime yra be galo svarbi, nes
aukðtojo mokslo institucijø malonu ir reikðmin- daugelio universiteto profesûros, kuriø kele-
patá gyvenimà daro prasmingesná ir har-
ga“,– sako akademikas Algirdas Gaiþutis. tas yra dalyvavæ ir mûsø konferencijose. Taip
moningesná. Kiekvieno mûsø sàþinë, valia
pat ne vienas mûsø mokslininkas puikiai pa-
Pirmasis Europos ukrainietis þásta Kijevà. Tarp jø ir kartu iðvykoje dalyva- ir iðmintis tampa pakylëti tik dvasingumo
væs mûsø Ekonomikos katedros vedëjas, lai- dëka. Ir kasdienybë su savo rûðkanu vei-
Ukrainos universitetas – jubiliatas, kurio
vadovas Viktoras Andriuðèenka, profesorius, kinasis SMF dekanas, buvæs penkiø Lietu- du, nepritekliais, mûsø bendruomenës na-
daugelio ðvietimo, pedagogikos, filosofijos, vos vyriausybiø ministras Vytas Navickas, va- riø agresyvumu ir abejingumu kitø þmo-
kultûros knygø autorius, – antra Ukrainos dovavæs tarpvalstybinei Lietuvos – Ukrainos niø likimui, kanèiai ar skurdui darosi kito-
aukðtoji mokykla po Kijevo nacionalinio T. komisijai. Ta komisija sprendë svarbius ûkio, kia veikiant ðiai galingai jëgai.
Ðevèenkos universiteto. Tai puiki þmogaus technikos ir technologijø naudojimo, moks- Argi šiandien nëra bûtina akcentuoti
ugdytojø kalvë, turinti kilnià, ádomià ir reikð- lo paþangos klausimus. Dr. V. Navicko ryðiai dvasingumà kaip ðirdies balsà, kaip sàþi-
minga istorijà, iðugdþiusi galerijà áþymiø pa- teikia vilèiø ateityje galvoti ir apie bendrø pro- nës balsà, kaip iðtarto þodþio teisingumà,
saulio ðvietimo asmenybiø. Michailas Dra- jektø su Ukrainos kolegomis rengimà. Istori-
kaip meilæ tëvams ir artimiesiems, kaip dë-
gomanovas buvo XIX a. pab. – XX a. pr. vie- nës teritorijos kaimynams bûti kartu vienoje
Europos tautø terpëje yra reikðminga“,– sa- mesá ir ðvelnià rankà vaikams, kaip pagar-
nas didþiausiø Ukrainos mokslininkø, ðvie-
ko akademikas Algirdas Gaiþutis. Jis yra ir bà kiekvienai gimtosios þemës pëdai, kaip
tëjø, pedagogø, kultûros þinovø, siekusiø,
kad Ukraina taptø demokratiðka valstybe, Baltarusijos valstybiniø Minsko Maksimo Tan- tarnystæ aukðtiems idealams ir Dekalogo
plëstø kontaktus su Europos ðalimis, iðsau- ko bei Gardino pedagoginiø universitetø Gar- ðviesai. Bûtø gerai, kad imtumës kuo nuo-
gotø tautiná savitumà, intelektualø mentalite- bës profesorius. Tokie kaimynø pagarbos dugniau, aistringiau aiðkintis ðio sudëtin-
tà, puoselëtø nacionalines vertybes. Jis tei- þenklai liudija ryðius tarp valstybiø, tarp kul- go reiðkinio prigimtá ir jo svarbà mûsø mo-
sëtai buvo vadinamas pirmuoju Europos uk- tûrø, tarp asmenybiø. dernioje, demokratijos linkme einanèioje
visuomenëje. Ir tik susëdus prie bendro
stalo – valstybininkams, dvasininkams,
pagrástos mokslo ir moralës vienybe, vi- „tikros“ todël, kad dabartinëmis sàlygomis mokslininkams, mokytojams, verslinin-
sada sukurdavo tikras civilizacijas. Dël ðios jos neturi jokio mokslinio pagrindo. Atei- kams, jaunimui ir garbaus amþiaus þmo-
prieþasties Vakarø civilizacija iðlieka para- ties civilizacija turës bûti paremta mokslo nëms – paaiðkëtø – bendromis pastango-
lyþiuota todël, kad ji pagrásta daugiausia ir Rytø tikëjimo bei moralës deriniu“. Iðties mis galime daug nuveikti kiekvienai mûsø
mokslo, o Rytø (Azijos) civilizacijos nëra tai ádomi mintis. Tik su jos pradþia neno- kasdienybës valandai.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 3


Edukacija
ir socialinë partnerystë
Socialinë partnerystë nëra tik unikali
Lietuvos patirtis, nes visa Rytø Europa iki
ðiol pergyvena savo identiteto paieðkas ir
globalizacijos átakà.

Prof. Giedrë KVIESKIENË profesinëmis sàjungomis, darbdaviø aso-


ciacijomis.4 Deja, Lietuvos ðvietimo ir
Spartëjanti virtuali komunikacija stan- aukðtojo mokslo institucijose procesø de-
dartizavo tarpusavio suvokimà, pagreiti- mokratizacija ir socialinë partnerystë
no pasikeitimà informacija tarp skirtingø vyksta vangiai. Reformos rezultatai daþ- struktûriniø fondø programoje (pirmà kar-
kraðtø ir socialiniø grupiø, plinta naujojo nai iki ðiol suplanuojami valdiðkuose ka- tà Lietuvoje), skatinanèioje socialinæ part-
liberalizmo idëjos, o pagrindiniu skirtin- binetuose, todël jø galutinis rezultatas vë- nerystæ ir bendradarbiavimà, ir planuoti
gø kraðtø prioritetu tapo laisvosios rinkos liau netenkina nei politikø, juolab veikian- ið to iðplaukianèius optimizacijos ir re-
plëtra. Suvokta, kad tinklinës kultûros1 èiø ðioje sferoje. struktûrizacijos þingsnius.
epochoje, juolab ekonominës krizës2 sà- Iki ðiol visø universitetø struktûriniai
lygomis, konkurencingos iðlieka tik tos or- padaliniai tiek universitetø viduje, tiek
ganizacijos, institucijos ar valstybës ir uni- bendradarbiaujant su kitais universitetais
versitetai, kurie geba pasinaudoti asmens Nuo 2010 m. rugsëjo 1 d. buvo ir yra skatinami tik konkurenciniu
kûrybiniu potencialu, ágalinti pilietinæ vi- sujungus Pedagogikos ir psi- pagrindu. Studentø ir dëstytojø akademi-
suomenæ ir jos atstovus institucijose, ska- chologijos fakultetà, Socialinës nis mobilumas, laisvai pasirenkami kre-
tina vieðojo ir privataus sektoriø partne- ditai iðlieka tik kaip menkas priedas prie
rystæ ir pasitikëjimà, netradiciniø spren- komunikacijos, Profesiniø pagrindiniø studijø programø, o kai ku-
dimø atradimà bei laisvos visuomenës at- kompetencijø tobulinimo, riuose universitetuose yra ir netoleruoja-
virumà ir mobilumà. Kultûros ir meno edukologijos mi. Nëra galimybiø rengti ne tik tarpuni-
Vilniaus pedagoginis universitetas, institutus, VPU steigiamas versitetiniø studijø, bet ir tarpðakiniø uni-
kaip ir daugelis kitø ðaliø universitetø, su- versitetø viduje programø. Uþdaruose val-
siduria su sudëtingu iððûkiu: kaip maksi- naujas – EDUKOLOGIJOS – dininkø kabinetuose sukurptiems univer-
maliai pasinaudoti þmogiðkaisiais, pilie- fakultetas. sitetø sujungimo scenarijams pasiprieði-
tiniais ir socialiniais iðtekliais, kuriant pa- no visi universitetai. Situacijos nepageri-
trauklø universitetà, bei iðlikti konkuren- no net formaliai ávestas studentiðkas krep-
cingam Lietuvoje ir pasaulyje, siekiant Kaip tik todël Vilniaus pedagoginio ðelis. Socialiniai-ekonominiai ryðiai ne tik
bendro tikslo bei ieðkant naujø inovaty- universiteto Socialinës komunikacijos ins- tarp universitetø, bet ir tarp kitø visuome-
viø ugdymo problemø sprendimø, meto- titutas (direktorë prof. Giedrë Kvieskienë), nës sektoriø yra silpni. Todël smagu, kad
dikø bei naujos veiklos kokybës. Pedagogikos ir psichologijos fakultetas didþiausi (turintys daugiausiai studentø)
(dekanas prof. Juozas Þilionis), Kultûros ir ekonomiðkai stipriausi (projektai ir ry-
Universitete telkiamas socialinis ir meno institutas (direktorius prof. Vaidas ðiai su kitais socialiniais partneriais) Vil-
kapitalas Matonis), Pedagogø perkvalifikavimo niaus pedagoginio universiteto padaliniai
Ieðkodami naujø sprendimø, bando- centras (direktorius doc. Algimantas apsisprendë dirbti kartu. Darbo grupëje
me naudotis Roberto D. Putnamo idëjo- Ðventickas) nutarë dalyvauti Europos dabar ieðkome geriausiø sprendimø, ku-
mis taikant socialinio kapitalo, Kazio Var-
nelio3 – tinklø kultûros principus, savo il- Socialinë partnerystë skatina inovacijas bei dëstytojø ir studentø kûrybiðkumà
gametes tradicijas edukacijos ir eduko-
logijos mokslo srityje. Ekonominës ir so-
cialinës problemos derinamos ne tik Eu-
ropos institucijø, pagrindiniø konfesijø, ki-
tø pasaulio ðaliø verslo struktûrose, bet ir
universitetuose ir ágyja vis svarbesná vaid-
mená. Demokratinë aplinka, sprendimø
priëmimas diskutuojant problemas, da-
lyviø nuomoniø derinimas padeda spar-
èiau ágyvendinti Lisabonos strategijos uþ-
davinius. Europos Sàjungos Ekonomikos
ir socialiniø reikalø komitetas Europos Ta-
ryboje kaip tik ir atlieka ne tik tiriamàjá nuo-
moniø vertinimà, bet ir rengia formalius
bei neformalius susitikimus su pilietinë-
mis visuomeninëmis organizacijomis,

4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


rie pagrástø mûsø naudojamus socialinës paþymëjo: „Skatindami idëjø plëtrà ir pa-
partnerystës mechanizmus ir paskatintø sidalijimà tarp vieðojo ir privataus sekto-
inovacijas bei dëstytojø ir studentø kûry- riaus profesionalø, diegiame efektyvø ir
biðkumà. Ieðkoma kûrybiðkiausiø ir ver- produktyvø mûsø vyriausybës darbà. Kur-
LR Prezidentë sliausiø sprendimø, kurie leistø ne tik op- ti konkurencingà, besimokanèià visuome-
Dalia timizuoti þmogiðkuosius išteklius, gerinti næ galima sutelktomis valdþios ir valdy-
Grybauskaitë socioekologinæ aplinkà, bet ir didinti at- mo institucijø, politiniø, visuomeniniø ir
(centre), skirø padaliniø ir iðoriniø socialiniø part- privaèiø organizacijø, visø ðalies pilieèiø
VPU SKI neriø tarpusavio pasitikëjimà. pastangomis“. Socialinis kapitalas – nau-
direktorë
Giedrë Socialinës krizës visame pasaulyje ne dos ir sëkmës metafora. Visuomenë tu-
Kvieskienë tik didina ekonominæ átampà, bet ir skati- rëtø bûti analizuojama kaip rinka, kurioje
(pirma ið na inovatyvius sprendimus. JAV preziden- þmonës kuria gerovæ, keisdamiesi ávai-
kairës) tas G.W. Bushas, pristatydamas kasmetá riausiais daiktais ir idëjomis, siekdami
ir poetë praneðimà „Partnerystë vieðajame sekto- bendro intereso ir gerovës, o kuriama kaip
Ramutë riuje“, jau 2005 metais5 (Partnership for draugiðkos kaimynystës ir partnerystës
Skuèaitë Public Service Anual Report 05.09.2005) vertybes atspindinti bendruomenë.6

Socialinë grupë ir lyderystë


Vilniaus pedagoginio universiteto dradarbiavimas atveria naujø galimybiø laukiama vis daugiau dëmesio ið pri-
(VPU) Socialinës komunikacijos institu- socialinës srities profesionalams. vataus sektoriaus – ávairiomis iniciaty-
to (SKI) absolventai, sëkmingai ásitvirti- ,,Mûsø organizacija taip pat daly- vomis domisi ne tik verslo organizaci-
næ nevyriausybiniame, valstybiniame ar vauja didþiausioje Lietuvoje nevyriau- jos, bet ásitraukia ir privatûs asmenys.
privaèiuose sektoriuose, toliau bendra- sybines organizacijas, veikianèias vai- ,,Puikus pavyzdys – mûsø partneriai
darbiauja suburtame neformaliame so- ko gerovës srityje, vienijanèios NVO vai- Lino Kleizos fondas, kur privataus as-
cialiniame klasteryje. Tikimasi, jog, atei- kams konfederacijos veikloje. Kasmet mens iniciatyva sukurtas fondas sieks
aktyviai dalyvaujame rengiant ávairius padëti naðlaièiams bei tuo pat metu burs
projektus kartu su Vilniaus pedagogi- platesná partneriø tinklà. Tikimasi, jog ðis
niu universitetu ar kitomis institucijomis. impulsas paskatins ir daugiau privataus
Bûtent tai atveria kelius naujoms ben- sektoriaus dalyviø ásitraukti á valstybës ge-
dradarbiavimo formoms ir galimy- rovës veiklà“, – sakë R.Surovec.
bëms“, – sakë A.Petruðkevièiûtë. Vilniaus specialiojo lopðelio-darþe-

Vilniaus
specialiojo
lopðelio-
darþelio
Lietuvos socialiniø pedagogø ,,Èiauðkutis“
asociacijos prezidentë, socialinës pavaduotoja
pedagogikos magistrë Auksë ugdymui,
Petruðkevièiûtë: ,,bendradarbiavimo socialinës
tinklas atveria naujø galimybiø pedagogikos
socialinës srities profesionalams” magistrë
Erinija
tyje pakeitus reikalingus teisinius aktus, Svarinskienë
dþiaugësi
bus sudarytos prielaidos ir formalios so-
sëkmingu
cialinës klasterystës plëtrai. bendradar-
VPU SKI direktorë profesorë Giedrë biavimu su
Kvieskienë tikino, kad socialinis klaste- universitetu
ris, átraukdamas skirtingø sektoriø atsto-
vus, remiasi socialine partneryste: bû- Jos teigimu, socialinës pedagogi- lio ,,Èiauðkutis“ pavaduotoja ugdymui,
tent ðio bendradarbiavimo dëka ieðko- kos studijø metu uþsimezgusi sociali- socialinës pedagogikos magistrë Erinija
ma efektyvesniø valstybës gerovës val- në partnerystë padëjo suburti daug pa- Svarinskienë teigë, kad aktyvus bendra-
dymo formø bei socialiniø paslaugø. tikimø ir stipriø partneriø, prisidedanèiø darbiavimas su VPU Socialinës komu-
Lietuvos socialiniø pedagogø aso- prie valstybës gerovës formavimo ir po- nikacijos institutu tæsiasi iki ðiol: bûsimi
ciacijos prezidentë, socialinës pedago- zityviosios socializacijos ðalyje. socialiniai pedagogai lanko ðià ástaigà
gikos magistrë Auksë Petruðkevièiûtë NVO vaikams konfederacijos direk- paskaitø ir praktikos metu, kartu orga-
teigë, kad platus bei vis augantis ben- torë Renata Surovec pastebi, kad su- nizuojami mokymai ar konferencijos.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 5


Socialinë partnerystë – prielaida Pasitikëjimas skatina kûrybà, pagreitina ájungti socialinæ ir ekologinæ atsakomybæ
inovacijoms sprendimø priëmimà. Kuo daugiau ben- á naujos raidos kokybës sistemà.
Socialinës partnerystës átaka naujo- dradarbiaujama, tuo labiau kyla sociali- Socialinis kapitalas šiuolaikinëje visuo-
vëms, inovatyviems sprendimams atsi- nis kapitalas, pleèiasi socialiniai tinklai. menëje yra labai svarbus reiðkinys, nes
rasti yra lemiama. Keliø sektoriø partne- Verslininkø bei politikø átaka, vidiniø su jo pagalba yra stengiamasi pakeisti so-
rystë visada inicijuoja naujø idëjø atsira- organizacijø ypatumai bei neiðvengia- cialinës partnerystës ir bendradarbiavimo
dimà, kokybiðkesná ir efektyvesná spren- mas komunikacijos neapibrëþtumas ir situacijà, kuri nusistovëjo nuo senø laikø.
dimø kelià ir jø ádiegimà visuomenëje. netikslumas, turimos informacijos inter- Nors Lietuvoje dar nëra gerai iðplëtota so-
Tikslingø inovacijø atsiradimas vienose pretacijos bei vadyba ir rezultatø vertini- cialinë partnerystë ar suvokta socialinio ka-
organizacijose atkreipia kitø socialiniø mas visada turi átakos, taèiau stebint si- pitalo nauda, bet ekonominë krizë skati-
partneriø/tinklo dalyviø dëmesá, ir jos yra tuacijà galima siekti, kad dalyvavimas na situacijà keistis. Pasitikëjimu grásti san-
natûraliai átvirtinamos bei pripaþástamos. socialiniame tinkle duotø tikimà sociali- tykius pradeda vis didesnë visuomenës
Remdamiesi socialine partneryste, for- ná kapitalà. dalis ir to paties reikalauja ið valdþios ins-
muojasi socialiniai tinklai, kitos skëtinës Verslo bei kitose socioekonominëse titucijø. Pilietinës visuomenës plëtra, pa-
ir tinklinës organizacijos didindamos tarp- struktûrose socialinës atsakomybës su- sak R. Putnamo, yra labai plati. Tai ragini-
sektoriná pasitikëjimà. vokimas atsiranda pamaþu. Èia turëtø bû- mas lavinti visuomenæ ir ðviesti gyvento-
Vieðas ásipareigojimas (partnerystë), ti aktyvesnis valstybës strateginio valdy- jus, darbo vietas daryti palankesnes so-
pasitikëjimas ir socialinis dialogas yra bû- mo vaidmuo. Verslo socialinë ir ekologi- cialinei veiklai, skatinti saugià kaimynystæ
tinos sàlygos inovatyviam màstymui ir kû- në atsakomybë daugiausiai priklauso ir bendravimà, siekti kokybiðko socialinio
rybiðkumui rastis. Partnerystës vertë pri- nuo verslo makroaplinkos. Atskiruose re- gyvenimo. Skatinamas gyventojø dalyva-
klausys nuo partneriø atlikto darbo pagal gionuose globalios, perauganèios á krizæ vimas vieðajame ir politiniame gyvenime,
numatytas iniciatyvas ir prioritetines sritis. problemos pasireiðkia nevienodai, todël maþinant finansinio kapitalo átakà rinki-
Be pasitikëjimo nëra visaverèiø san- socioekologinës atsakomybës mastai ga- mams, valstybës valdymui, savivaldai ir di-
tykiø. Todël, be bendravimo ðeimoje, dar- li skirtis deðimtimis ir ðimtais kartø. dinant socialinio kapitalo reikðmæ.
bo kolektyve, svarbu yra dalyvauti visuo- Strateginio valdymo metodai leidþia Tikime, kad partnerystë tarp stipriø
meninëje, pilietinëje veikloje. Bendravi- siekti naujos raidos kokybës tikslø ir kartu Vilniaus pedagoginio universiteto part-
mas, partnerystë yra pati svarbiausia optimaliai suderinti ekonominius - finan- neriø – Socialinës komunikacijos insti-
þmogaus veikla. Kiekvienas þmogus lai- sinius bei konkurencingumo didinimo tiks- tuto, Pedagogikos ir psichologijos fakul-
kosi tam tikrø toje visuomenëje nustatytø lus su ekonominiais ir socialiniais makro- teto, Kultûros ir meno instituto bei Pe-
normø, kurios suburia individus á grupes. sistemos tikslais. Taip galima organiðkai dagogø kvalifikacijos instituto ne tik pra-

Socialiniai
partneriai: naujos
galimybës
ir iððûkiai vaiko gerovës srityje, vienijanèia NVO
vaikams konfederacija, tarptautine aka-
demija „Socialinis darbas ir visuomenë“
Lina BARTKUTË (TISSA), pilietinio ugdymo tinklu ,,CIVI-
TAS International” ir kitais.
Ðiuo metu VPU SKI kartu su partne-
Vilniaus pedagoginio universiteto riais ið Ðefeldo Halamo universiteto (Di-
(VPU) Socialinës komunikacijos institu- dþioji Britanija), Liublianos universiteto
tas (SKI) turi daug partneriø Lietuvoje (Slovënija), Tbilisio valstybinio universi-
bei uþsienyje, ágyvendina ávairius pro- teto (Gruzija), Kijevo Mohyja universite-
jektus, kurie leidþia gerinti studijø koky- to (Ukraina) bei Talino universiteto (Es- VPU SKI dëstytoja Angelë Tamulevi-
bæ bei inicijuoti ar vykdyti tyrimus so- tija) ágyvendina trejø metø projektà „So- èiûtë Vokietijoje gilino þinias
cialinëje-edukacinëje erdvëje. cialinio darbo ðvietimo tripakopës sis- narkomanijos prevencijos srityje
VPU SKI direktorë profesorë Giedrë temos kûrimas ðeðiose Europos ðaly-
Kvieskienë sakë, kad projektø sëkmæ lai- se“ (finansuojamà pagal Europos Sà- veria papildomas galimybes, iðeinanèias
duoja ilgametis bendradarbiavimas su jungos programà TEMPUS IV). Projek- uþ projekto ribø, ðiuo metu diskutuoja-
partneriais bei aktyvus dalyvavimas skir- to metu gerinama socialinio darbo ren- me su partneriais apie tarptautinio socia-
tinguose pasauliniuose tinkluose, tar- gimo kokybë, tuo pat metu átraukiant so- linio darbo bakalauro ir magistrantûros
kim, Lietuvoje institutas aktyviai bendra- cialinio darbo profesionalø rengimà á studijø programø parengimà bei kartu
darbiauja su didþiausia Lietuvoje nevy- tarptautinæ socialinio darbo programà. rengiame tarptautinæ doktorantûros so-
riausybines organizacijas, dirbanèias ,,Bendradarbiavimas ir partnerystë at- cialinio darbo programà. Ði partnerystë

6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Neprarandamos
dës naujà pedagoginio universiteto eta-
pà, bet ir inicijuos pokyèius ne tik mûsø,

laiko prasmës
kituose universitetuose, bet ir keis ðvie-
timo strategø màstysenà.

1 Kazys Varnelis. Tinklo kultûros reikðmë. Pri-

ir jø þenklai
eiga internete: http://www.eurozine.com/articles/
2010-01-14-varnelis-lt.html, þiûrëta 2010 vasario 28,
2 Kazys Varnelis. ištraukos iš naujos monog-
rafijos:”The Meaning of Network Culture: A His-
tory of Contemporary“ (Tinklinës kultûros reikð- Juozas SKOMSKIS
më: dabarties istorija), Prieiga internete: http://var-
nelis.net, þiûrëta: 2010-03-09
32006 04 25 EUROPOS EKONOMIKOS IR Apie þydinèià gaivaus pavasario
Socialiniø reikalø pirmininkës Anne-Marie Sigmund obelá – lietuviø literatûrologæ, valsty-
vizitas Lietuvoje. Prieiga per internetà:.http://
www.vartotojuteises.lt/naujienos/2006_04_25_eu- bës nacionalinio atgimimo auðros
ropos_ekonomikos_ir_socialiniu_reikalu_komite- tyrëjà, vienà ið Lietuvos Persitvarkymo
to_pirmininkes_anee_marie_sigmund_vizitas_lie- Sàjûdþio iniciatoriø, laisvos tautinës
tuvoje, þiurëta: 2010 m. kovas 9 d. visuomenës ugdymo koncepcijos,
4:http://rus.consum.org/naujienos/ ðvietimo kaitos autoræ Meilæ LUKÐIENÆ, kuriai suteiktas neraðytas
2006_04_25_europos_ekonomikos_ir_sociali-
niu_reikalu_komiteto_pirmininkes_anee_ma-
þmoniø profesorës titulas, pasakoja jos dukra Ingë; jos motina
rie_sigmund_vizitas_lietuvoje, þiûrëta 2009 rug- neseniai iðëjo amþinybën, palikdama puoselëti ðventà atminimà
pjûèio 30 ðeimos, kurioje tryðko pareigos ir meilës Lietuvai ðaltinis. Jos
5 PARTNERSHIP FOR PUBLIC SERVICE ANUAL REPORT. biblioteka dovanojama Vilniaus pedagoginiam universitetui.
PRIEIGA PER INTERNET¹: WWW.OURPUBLICSERVICE.ORG Èia bus atidaryta ir Meilës Lukðienës vardo auditorija.
6 G.Kvieskienë.Vadovas - komandinio darbo
ir socialinës partnerystës tinklø lyderis. Praneðimas
Lietuvos mokyklø vadovø asociacijos mokslinëje ties þenklai buvo kuriami“,– sako pa-
-metodinëje konferencijoje 2005 sausio 6d. Priei- ðnekovë. Jai rûpi ir XVII a. kultûros
ga per internetà: http://www.vpu.lt/socpedagogi- istoriko, etnografo Mato Pretorijaus
ka/pranesimai/GK-vadovaskomandiniodarboirso-
veikalo „Prûsijos ádomybës arba Prû-
cialinespartnerystestinklulyderis.ppt
sijos regykla“ rankraðèio parengimas
spaudai pirmà kartà po trijø ðimtme-
èiø, ir vertimas á lietuviø kalbà, jo ið-
laiduoja aukðtà studijø kokybæ bei tarp- leidimas. Jau pasirodë trys „Prûsijos
tautiðkumà”, – sakë G.Kvieskienë. ádomybiø“ tomai – apie prûsø kilmæ,
Profesorë tikino, kad dvylikos uni- kraðtovaizdá, gyvûnijà, prûsø ir lietu-
versitetø partnerystës dëka parengtas vininkø paproèius, tikëjimus, ðventes.
tarptautinis modelis ,,Naujasis aktyviz- Baigiamas rengti ketvirtasis – „Prûsø
mo modelis Europos socialiniam dar- baþnyèios kronika“. Dar laukia eilës
bui“ sudarë galimybes VPU doktoran- 11 knygø ið 18. Istorikë sako, jog ðei-
tams studijuoti tarpdisciplinines sritis mos gentainës, pasaulinio garso ar-
bei ugdyti kritiná màstymà. cheologës Marijos Gimbutienës pa-
VPU SKI magistrë ir Bylefeldo uni- rûpintos stipendijos dëka ji, jau bran-
versiteto (Vokietija) doktorantë Angelë di mokslininkë, turëjusi retà galimy-
Tamulevièiûtë tikino, kad Vilniaus peda- bæ 1991, 1992 ir 2003 m. padirbëti
Doc. habil. dr. INGË LUKÐAITË, Lie-
goginio universiteto Socialinës komu- tuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo
Berlyne su buvusiais Karaliauèiaus ar-
nikacijos institutas, 2005 m. pradëjæs darbuotoja, Lietuvos kultûros istorijos ty- chyvo dabar Slaptojo valstybinio Prû-
partnerystæ su Bylefeldo universitetu, rëja, besigilinanti á beribá horizontà – XVI sijos kultûros paveldo dokumentø rin-
dalyvauja bendruose projektuose, Eras- – XVII a. tautos intelektinës istorijos ðalti- kiniais.Ten radusi sunkiai apèiuopia-
mus studentø ir dëstytojø mainø ir kito- nius, mentaliteto pagrindus – dalykus, lë- mos ir beveik niekieno nenagrinëtos
se programose, taip pat plëtoja ir palai- musius valstybës vëlesniø amþiø kultûros medþiagos apie Klaipëdos miesto ir
ko ávairias galimybes doktorantûrà stu- raidà; 344 mokslo darbø autorë. Uþ mo- valsèiaus evangelikø liuteronø baþny-
dijuojantiems studentams. nografijà „Reformacija Lietuvos Didþio- èios 1676 – 1685 m. vizitacijas, tapu-
Pasak A. Tamulevièiûtës, Vilniaus pe- joje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje sias bendru jos bei Klaipëdos univer-
dagoginis universitetas yra tarp 12 Eu- XVI a. treèias deðimtmetis – XVII a. pir- siteto Baltijos regiono istorijos ir ar-
ropos universitetø ið Vokietijos, Italijos, mas deðimtmetis“ pelniusi 2002 m. Vals- cheologijos instituto leidiniu. Pasak
Danijos, Lenkijos, Suomijos, Graikijos ir tybinæ mokslo premijà. kolegø, Ingës Lukðaitës teikiamas po-
Lietuvos, dalyvavusiø nuotolinio moky- reikis naujai perskaityti jau þinomus
mo Europos socialinio darbo moduliø ir skelbtus istorijos ðaltinius kai ku-
programoje ,,Naujasis aktyvizmo mode- „Jeigu bûtø lemta turëti kelis gy- rioms problemoms tirti, telktis á moks-
lis Europos socialiniam darbui“, kurià bai- venimus, norëèiau prieiti prie þuvusios lo apyvartà dar neátrauktø naujø isto-
gæ jaunieji mokslininkai ágijo programos tautos – prûsø – kultûros atminties rijos ðaltiniø paieðkoms, juos apmàs-
baigimo kvalifikacinius paþymëjimus. kûrimo, jos gyvenimo baltiðkoje bû- tyti, teoriðkai áprasminti ir skelbti liu-
tyje tyrimø, apibendrinti senàjà isto- dija ðiuolaikinio istorijos mokslo mo-
Nukelta á 13 p. riografijà, kurioje tos kultûrinës atmin- dernëjimo bruoþus.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 7


Kaip buvo auginamas vaikas ir mokoma pirmøjø trijø pradþios mokyklos miesiems ir Lietuvai.Tai buvo jø gyveni-
þmogus klasiø mokslo. Jautë, jog ðeimai mokyto- mo ðerdis.Todël supratimas paþinti savo
Tai darë ðeima ir jos aplinka. jo darbas, vadovëlio raðymas, kûrybiðku- kraðtà, jo praeitá, kad ir tolimà, pasisemti
Pirmiausia – didþioji ðeima. Ingë Luk- mas yra didelis dalykas, ðventas darbas. iðminties ið patirties këlë tikslà eiti á moks-
ðaitë kalba apie senelius – Stasá Matjo- Kad namai pilni didþiulës pagarbos þmo- là. Brendo suvokimas, kad ir tu gali pa-
ðaitá-Esmaitá, legendinio pradþiamokslio gaus minèiai, suvokimui, ieðkojimams. dëti rinkdamasis savo kelià.
„Sakalëlis“ autoriø, Julijà Biliûnienæ-Mat- Augo kambariuose, prie kuriø sienø bib- Paskui mes paðnekovës klausime,
joðaitienæ, jos seserá Veronikà Alseikienæ, liotekos lentynose stovëjo visas Ibsenas, kaip ðeimoje bûdavo sutinkamos jø pa-
Marijà Alseikaitæ-Gimbutienæ. Kai paðne- visas Ðekspyras, enciklopedijos, daug raðytos knygos. O jø bûta nemaþos len-
kovei, vyriausiai Meilës ir Kazio Lukðø XIX a., XX a. ðvieèiamøjø knygø, iliustruo- tynos. Ðvenèiø ar iðkilmingø apeigø, sa-
dukrai, tebuvo aðtuoneri, ji jau supratusi, tø, patraukliø, viliojanèiø. Buvo iðlaikoma ko, nebûdavo. Pirmiausia pasirodë 1947,
kaip svarbus ðeimai senelës brolis Augus- pagarba kiekvienam, kas yra kà nors ádo- 1954 – 1955 m., 1981 m. 2 – 3 tomai Mei-
tinas Janulaitis, akademikas, teisininkas, maus suradæs, suþinojæs. Senelës kartos lës Lukðienës parengtø Jono Biliûno Rað-
tø, 1955 m. – Simono Daukanto, 1959 m.
– Liudviko Jucevièiaus raðtø rinkiniai,
1957 m. – akademinës „Lietuviø literatû-
ros istorijos“ I tomas, iðkart palydëtas po-
litiniø þaibø. Dël to buvo ir rûpesèio.1956
m. iðëjusi monografija „Jono Biliûno kû-
ryba“ buvo autorës padëka motinai, visø
graþiai Mamuliuku vadintai – didþiulis
dþiaugsmas Julijai Biliûnienei-Matjoðaitie-
nei ir kartu visai ðeimai. O 1970 m. studi-
jà „Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX
a. pirmojoje pusëje“ bei 1985 m. „Demo-
kratinë ugdymo mintis Lietuvoje“ Meilë
Lukðienë ðeimai jau buvo iðpasakojusi.
Ðventës ir dþiaugsmo bûta dël to, kad ið
viso ðios autorës knygos po bylos pasi-
rodë.

Perþengti slenksèiai
Á klausimà, ar ðeimoje toji 1958 m.
Vilniaus universiteto Literatûros katedros
pasmerkimo byla, kai ið jos paðalinta Mei-
lë Lukðienë ir jos bendramintës, buvo ryð-
kus gyvenimo slenkstis, Ingë Lukðaitë pa-
sakoja, kad ið pradþiø neatrodë, jog tai
yra ryðki riba, dalinanti ðeimos gyvenimus
prieð ir po. Universitete pirmiausia buvo
kilusi kova dël literatûros supratimo, dël
to, kà reikia svarbiausio aukðtajame
moksle jaunimui pasakyti apie jø paèiø
lietuviø literatûrà, apie jos kûrëjus. Á litera-
Janulaièiø ðeima. Pirmoji centre sëdi Julija Janulaitytë-Biliûnienë tûros dëstymà ta grupë þiûrëjo kaip á raktà
rengti jaunàjà kartà ateièiai. Buvo ðalina-
istorikas; kad jo þmona Elena, dailininkë, artimieji daþnai susitikdavo vienas pas kità mos visos uþ tà patá – uþ kitoká lietuviø
padëdavusi teptukà, kai reikëdavo pasi- pasikeisti kas kà suþinojo, kas kà iðleido, literatûros, jos dëstymo misijos suvokimà.
rûpinti vyro interesais, kaip jà, meninio pa- kas ávyko Lietuvoje, kas ávyko iðeivijoje. Proceso pradþioje M. Lukðienë sugebë-
saulio kûrëjà, veikë mokslinio darbo apo- Sklandë didþiosios pasaulio linkmës ir jo átraukti á tuos reikalus ðeimà, pamaþu
teozë, jo prasmë. Kalba apie aplinkà – kas atsitiko, kas darosi su Lietuva, su vi- visiems tapo svarbu, ar pavyks atkovoti
Èiurlioniø ðeimà – Sofijà Kymantaitæ-Èiur- suomene, su artimaisiais, kas jø laukia. Ir tos misijos vietà aukðtojoje mokykloje ir
lionienæ, jos dukrà Danutæ Èiurlionytæ-Zu- jokiø apkalbø, jokiø gandø ar lieþuvavi- jauno þmogaus ugdymo baruose. Prie
bovienæ, Vladà Zubovà, jø vaikus; Þmui- mo apie paþástamø asmeninius gyveni- stalo buvo pasakojamos, analizuojamos
dzinavièiø ir Putviø ðeimas, Guèus, tëvo, mus ar turtinius dalykus. Visiems Lietu- ávairios pozicijos. Bylos metu paðalinto-
ekonomisto Kazio Lukðos artimuosius ir vos reikalai buvo svarbiau uþ jø asmens sios literatûrologës siekë kiek galima dau-
draugus. Visi inteligentiðki, kûrybiðki þmo- gerovæ, karjerà, pareigas, vardus, vertini- giau praplësti sovietinëje erdvëje lietuviø
nës, formavæ nuostatas, teikæ gyvenimo mus. Virð visø tø þmoniø tvyrojo didþiulis literatûros, kultûros suvokimo galimybes,
prasmës suvokimà. Gráþusio ið Vorkutos rûpestis dël tautos likimo, kà jie gali pa- bet universitete netrûko ir norinèiø jà trak-
lageriø Vaiðnoro, ið kalëjimo pargráþusio daryti, kad nors kiek bûtø lengviau iðtver- tuoti, pasirëmus siauriausiu sovietiniu su-
raðytojo Kazio Borutos ir daugelio kitø pa- ti. Buvo laikas, kai kalbëtasi apie iðlikimà, vokimu. Tø minèiø ir pozicijø reiðkëjai tu-
sakojimai brandino poþiûrá, kokioje ðaly- kas kuo gali prisidëti prie bendro siekio, rëjo savo vardus, pavardes, konkreèius
je gyvenome. O mokslo apoteozæ jautë kaip galima nesuterðti orumo, nepasida- þingsnius ir veiksmus. Tuo metu jautëme,
maþoji, sëdëdama ant senelio Esmaièio ryti didþiulës represinës struktûros sàjun- kad Mama bei jos bendraþygës ir vieni-
keliø, neprikiðamai, ðvelniai, dëmesingai gininkais. Visi dirbo ið meilës ðeimai, arti- ðos, ir ne vienos tame lauke. Ðalia buvo

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


.
Gyvenimas, pritrûkus laiko aplinkoje ir pasiliko ðviesaus atminimo jos
idëjø sargyboje.
Á ðvietimà Meilë Lukðienë þiûrëjo kaip
Paskutinës knygos – „Jungtys“, ðvie-
á naujø visuomenës gyvenimo pagrindø
timo reformos publicistikos rinktinë, bei
kûrimà. Jos XIX – XX a. pradþios ðvieti-
„Laiko prasmës“, – pasirodþiusios iðlais-
mo istorijos paþinimas padëjo subrandinti
vintos demokratijos metais, irgi buvo
Atgimimo sàjûdþio metu plaèios perspek-
átempto ir dþiugaus darbo rezultatas, ne
tyvos ðvietimo reformos linkmæ. Ði linkmë
ðventei, ne pasipuikavimui skirtos.
buvo iðreikðta tautinës mokyklos koncep-
Meilës Lukðienës didþioji veiklos te-
cijoje, kurios ðerdis buvo tai, jog reforma
ma – Lietuvos nacionalinio atgimimo lai-
turëjo paliesti visà visuomenæ: vidurinë
kotarpio suvokimas asmenybiø tekstø pa-
mokykla këlë uþdaviná ugdyti demokra-
grindu; ðios sintezës ji taip ir nesuspëjo
tiðkai veikiantá, savarankiðkai gebantá
paraðyti. Lietuvos inteligentijos atsiradi-
màstyti, iðtikimà savos tautos nará ir vals-
tybës pilietá. (Aukðtoji mokykla tuo laiko-
tarpiu atsiribojo nuo ðvietimo reformos.
Todël reiktø skirti viduriniojo mokslo ðvie-
timo reformos etapus ir laikà nuo aukðto-
jo mokslo reformos laikotarpiø bei þings-
niø.) Ji suvokë, kad suformuluoti linkmæ
ir jà ágyvendinti, sulaukti visuotiniø rezul-
tatø bus sunku. Per pirmuosius 15 metø
buvo susitelkta naujo vidurinio mokslo tu-
rinio formavimui, naujø vadovëliø raðy-
mui, paþangioms metodikoms. Buvo pa-
dëti mokymosi turinio konstrukcijos pa-
grindai. Sudarytos galimybës kûrybiðkai
dirbti pajëgiems ir savo darbà vertinan-
Meilë Lukðienë tiems mokytojams. Mokymo turinys tu-
rëjo bûti paremtas ne þiniø iðkalimu, ne
ir filosofas Eugenijus Meðkauskas, ir pa- atpasakojimu, bet màstymo ugdymu ir
ðalintas rektorius Juozas Bulavas, kurie á asmenybës susivokimu. Ieðkota balanso
universitetà þiûrëjo kaip á vienà svarbiø tarp asmens kûrybinio màstymo ugdymo
Lietuvos iðlikimo garantø. Ðeimos deba- ir bûtinø iðmokstamø þiniø aprëpties. Kurti
tuose buvo svarstomi ávairûs bylos pa- asmenybæ – pats sunkiausias ugdymo
sekmiø variantai – ar visiðkas susidoroji- kelias. Uþ tà kelià Meilei Lukðienei buvo
mas iki areðto, ar ðalinimas ið dirbanèiø- áteiktas UNESCO Komenskio medalis.
jø, t.y. „vilko bilieto áteikimas“, kokios lik- Dalis reformos vykdytojø sudarë grupæ,
tø pragyvenimo galimybës. Buvo aiðku, kuri prioritetu iðkëlë galimybiø korupcijai
jog yra visuomenës dalis, kuri nesutinka veðëti viduriniojo mokslo ðvietime sunai-
su reþimo sàlygomis, veikia kitaip – be kinimà – t.y. vertinimà palyginamaisiais
kompromisø, ir þinojome, kokios to buvo testais. Ir ðiuo poþiûriu pavyko Lietuvoje
pasekmës. Pasitvirtino ne patys blogiau- nemaþai pasiekti, taèiau asmens màsty-
si variantai – Meilë Lukðienë buvo privers- mo ugdymo ir vertinimo kaina. Þiniø at-
ta iðeiti ið Vilniaus universiteto Literatûros kartojimas ima virðø prieð màstymo ug- Memorialinis Meilës Lukðienës
katedros be teisës bendrauti su jaunimu, dymà. Sunkus reformos kelias susidûrë darbo stalas
bet gavo darbà Pedagogikos mokslinio ir su valstybës pareigûnø suvokimu, kiek
tyrimo institute. Kûrybingas þmogus èia galima skirti lëðø ðvietimui, ir su jaunos mas ir brendimo era nacionalinio judëji-
gebëjo imtis rûpimø tyrimø – XIX a. ðvie- valstybës skurdþia finansø bûkle. Kiti re- mo kontekste, kurio rezultatas iðkilo 1918
timo istorijos ir tuos tyrimus pateikë ke- formos etapai – mokyklø tinklo organiza- m. Vasario ðeðioliktosios akte, bandytas
liose monografijose, kurios buvo ta ap- vimas, infrastruktûros pertvarkos, valsty- fiksuoti per Janulaièiø ðeimos ir jos ap-
màstyta patirtis, kurià ji manë esant rei- bës iðtekliø naudojimo bûdai – jau tiesio- linkos istorijà. Tai, kà jie iðgyveno nepri-
kalingà Lietuvos kultûrai. Viso to sintezë giai priklausë nuo valstybës ástatymdaviø klausomos Lietuvos laiku bei sovietiniais
padëjo sukurti Tautinës mokyklos kon- ir vyriausybës supratimo bei veiklos. Ðiuo- metais, inteligento buvimas perteiktas per
cepcijà Atgimimo laikotarpiu. Ðeima mo- se etapuose Meilë Lukðienë jau aktyviai Julijos Biliûnienës-Matjoðaitienës laiðkus,
këjo gyventi be prabangos, taupiai, rink- nebedalyvavo. Kad ilgalaikis valstybës dienoraðèius „Laiko prasmiø“ knygoje,
damasi bûtiniausius dalykus, ir juos turë- gyvavimas, jos perspektyva yra paremta kuri skirta klausiantiems, kaip gyventi,
jo. Ir tai nebuvo nelaimë. Sunkiausià va- kultûros bûviu, iki ðiol nëra suvokta, nëra kaip bûti gyvenime. Tai tarsi tiltas tarp XIX
landà gelbëjo iðtiestos nuoðirdþios pasi- stiprios idëjas generuojanèios politinës jë- ir XXI amþiø ir autorës pergalë prieð se-
aukojimo ir atjautos rankos, iðgyventi pa- gos.Taèiau liko galimybiø terpë norin- natvæ. Liko uþribyje sumanymas laiðkais
dëjo tëvelio Kazio Lukðos bendradarbiai, tiems mokykloje dirbti kûrybiðkai, atsi- aprëpti visos Lietuvos tautinio atgimimo
jam sunkiai sergant perëmæ jo darbo krû- skleisti, ugdyti tëvynës, gimtinës paþini- laikotarpio minties raiðkà per kitø genties
vá. Buvo ir svetimø solidariø þmoniø, – pri- mà. Anot jos, jeigu pavyko ágyvendinti asmenybiø brendimo, bûties, paskirties,
simena Ingë Lukðaitë. Ir vis dëlto ta byla nors penkis procentus idëjos, buvo verta laiko suvokimà. O tai, kas paraðyta, pa-
dalies ðeimos gyvenimuose uþbrëþë dirbti. Daugelis tø, norinèiø dirbti Lietu- likta ðeimai, kad bûtø dovanota tiems, ku-
brûkðná, jauèiamà ávairiausiais pavidalais. vai, pirmiausia atsirado Meilës Lukðienës riems jos knygos bus reikalingos.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 9


476 m. sugriuvo ilgai kurta, puoselëta ir ginta

Ankstyvøjø
Romos imperija. Europos gentys, tautos ir valstybës
ilgam pasinërë á naujosios Europos politinio þemë-
lapio kûrimo procesà, kurio esminius bruoþus
dabar regime.

viduramþiø skalviø
karys tina perpetë. Kokia tvarka þalvarinëmis
bûna. Èia buvo kitaip: jas tiesiog „ið vie-
nos rankos“ nuleido virð mirusiojo gal-
vos, ir kamanos su þàslais ir perpetë
susipynë, sudarydami bendrà gumulà.
sferos pavidalo kniedëmis buvo puoð- Restauravimo metu pavyko iðsiaiðkinti
tos odinës kamanø, þàslø ir perpetës da- bent jau tiek, kad þalvarinëmis sferos pa-
lys, iðsiaiðkinti nebuvo ámanoma. Mat vidalo kniedëmis puoðti kamanø dirþai
abu daiktus laidojimo apeigø metu ne- ties þalvarinëmis grandinëmis. Paaiðkë-
sistengta tvarkingai padëti, kaip kartais jo perpetei, kamanoms ir þàslams pri-
klausantys elementai.
1-2 Kamanos susidëjo ið 5 elementø: 1)
Prof. Eugenijus JOVAIŠA 3-5 odiniai kamanø dirþai; 2) geleþinë kama-
Lietuvos mokslø akademijos narys nø sagtis; 3) þalvariniai kryþiaus pavida-
6
ekspertas lo kamanø skirstikliai (3 vnt.); 4) stam-
bus ornamentuotas pusmënulio formos
Tautø ir valstybiø kalvëje þenkli vieta þalvarinis pakabutis su apskrita grandi-
teko baltams, germanams, finougrams ne, á kurià áverta su dirþu jungianti gran-
7
ir nuo V a. pabaigos slavams. Ðiame 8-10 dis; 5) skirstiklis su ornamentuotu trape-
naujosios Europos kûrime galëjo daly- 11 cijos formos þalvariniu pakabuèiu. Virðu-
12-13
vauti ir ankstyvøjø viduramþiø karinio eli- tinëje dalyje yra auselë, á kurià áverta þal-
to atstovas, kurio kapas ne taip senai bu- varinë grandis, o prie jos trys plokðtelës
vo iðtirtas Vëluikiuose (Tauragës r.). Jo su kniedëmis galuose, skirtos odiniams
ginklai, papuoðalai, kario ir jo þirgo ap- dirþeliams pritvirtinti. Þàslai buvo trina-
ranga yra neabejotinai baltiðkos kilmës. riai, uþbaigti stambiomis þalvarinëmis
Istoriniai, archeologiniai ir antropologi- grandinëmis. Prie kiekvienos buvo pri-
niai duomenys leidþia kelti prielaidas, tvirtintos dvi plokðtelës su kniedëmis ga-
kad kilmingas karys galëjo bûti IV a. pa- luose. Jos skirtos sujungti þàslus su va-
baigoje ir V a. Juodosios jûros pakran- delëmis ir kamanomis (prie siaurøjø dir-
tëse ir prie Dunojaus ásiplieskusiø tautø þeliø trimis kniedëmis, prie plaèiøjø –
mûðiø amþininkas ar net liudininkas. dviem poromis kniedþiø).
Ðios istorijos þmogaus palaikai buvo Neabejotinas ankstyvøjø viduramþiø
rasti prie pat Anèios skardþio. Jie ir áka- karinio elito aprangos elementas buvo
piø padëtys bei jø sàraðas iðvardyti 1 pav. perpetë. Puoðniàjà Vëluikiø perpetæ ver-
Apsistokime tik ties ta vieta, kuri atsklei- èiau pamatyti, nei apraðyti. Tad jos ele-
dë kará reprezentuojanèius atributus. De- mentai pavaizduoti 2 pav. ir rekonstruk-
ðinëje galvûgalio pusëje buvo padëtas ciniame piešinyje.
geleþinis ámovinis ietigalis. Kairiajame gal- Treèiojo kapo priklausomybë vyrui
vûgalyje – geleþinis átveriamasis kovos nekelia jokiø abejoniø antropologui prof.
peilis. Ðalia jo rastas geleþinis ámovinis Rimantui Jankauskui: „Vyras, 40–45 me-
kovos kirvis. Kaþkada kirvis buvo ásmeig- tø. Patologija: sugijæs muðtos þaizdos
tas á kapo pagrindà ar karsto dugnà (ko- (50x20 milimetrø) randas kaktikaulyje,
tas buvo iðilgai kapo aðiai kojûgalio link). deðiniau vidurinës linijos; sugijæs nosies
Kirvio aðmenys smarkiai iðtrupëjæ, taèiau nugarëlës lûþis (smûgis ið kairës); ryð-
susidaro áspûdis, kad jie, prieð dedant á kûs tarpslanksteliniø diskø iðvarþø pëd-
kapà, buvo ritualiðkai nulauþti. sakai apatiniuose krûtinës slanksteliuo-
Kaukolës virðugalvio horizonte, 40 – se; labai ryðkios kaulinës iðaugos juos-
45 cm gylyje nuo þemës pavirðiaus, pra- mens slanksteliuose, patys slanksteliø
dëjo dengtis smulkios þalvarinës lazde- 1 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo planas ir ákapiø kûnai nedeformuoti“. Taigi vyras grum-
lës, smulkios sferos pavidalo þalvarinës vietos: 1 – 2 – kovos kirvis ir kovos peilis, 3 – 5 – tynëse ir kovose patyræs ne vienà trau-
kniedës (jø rasta apie 300 vnt.), stam- þàslø, kamanø ir perpetës radimo vieta, 6 – ieti- mà: suþalota nosis, kaþkokiu aðtriu gin-
galis, 7 – lankinë þieduotoji segë, 8 – 10 – juos-
bus þalvarinis kryþiaus pavidalo dirbinys. klu – kovos peiliu ar kirviu – nusklembta
tinë apyrankë, 2 ávijiniai þiedai, 11 – lankinë þie-
Pasiekus kapo pagrindà paaiðkëjo, kad duotoji segë su buoþele virð ávijos, 12 – 13 – virðutinë kaktikaulio dalis. Gautø þaizdø
èia buvo þirgo aprangai priklausanèios apyrankë storëjanèiais galais ir ávijinis þiedas su sàraðà papildo tipiðki raiteliams stuburo
kamanos su þàslais ir kario aprangai skir- plaèia priekine dalimi (dail. A. Remeikis) nusidëvëjimai. Atidesnis þvilgsnis á ðias

10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


traumas atskleidþia papildomos informa-
cijos ðaltinius. Kaip þinia, iki V a. visø tau-
tø raiteliai neþinojo balno kilpø. Tad di-
delë ðuoliuojanèio raitelio svorio jëga, kai
ðis neturëjo atsparos kojoms, uþgulda-
vo apatinius stuburo slankstelius. Kiek
laiko reikëjo, kad taip „nusidëvëtø“
slanksteliai? Tiksliai niekas nepasakys,
nes tai labai individualu, taèiau, pasak R.
Jankausko, reikëtø, kad raitelis sistemin-
gai bent jau 5 metus nenuliptø nuo þirgo.
Ðie faktai verèia manyti, kad treèiame ka-
pe buvo palaidotas profesionalus karys,
kuris priklausë kariniam elitui. Ðá ásitikini-
mà papildo kape buvæs iðtisas kario ir rai-
telio reikmenø rinkinys – net 22 vario ly-
dinio ir geleþies radiniai. Tarp jø kovos kir-
vis, ietigalis ir kovos peilis su puoðnia per-
pete, trinariai þàslai su stambiomis vario
lydinio grandinëmis, vario lydinio spurge-
liais papuoðtos odinës kamanos su skirs-
tikliais bei dekoratyviniais pusmënulio ir
trapecijos formos pakabuèiais.
Chronologinë schema rodo datavi-
mo vingius ir galutinæ iðvadà – Vëluikiø
raitelio kapà reikia skirti V a. pirmajai pu-
sei ar jo viduriui.

2 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo ákapës: 1 – perpetës plokðtelës su dekoro ele-


mentais (þalvarinës lazdelës), 2 – perpetës odiniø dirþø sujungimas, 3 – tûtelë
(galimas dalykas, kad tai odinio dirþo uþbaigimas), 4 – perpetës dirþo sagtis
(vario lydinys), 5 – 1 grupës lankinë þieduotoji segë, 6 – 2 grupës lankinë þie-
duotoji segë, 7 – storëjanèiais galais apyrankë, 8 – juostinë 7 grupës apyrankë,
9 – perpetës ir kamanø dirþø puoðos elementai – kniedës, 10 – trinariai þàslai, 11
– 13 – ávijiniai þiedai, 14 – IG tipo ietigalis, 15 – lanko pavidalo ámovinis kovos
kirvis, 16 – kovos peilis, 17 – þirgo kamanø skirstiklis su pakabuèiu, 18 – 20 –
kamanø dirþø skirstikliai, 21 – kamanø papuoðalas – pusmënulio formos paka-
butis, 22, 23 – þàslø grandinës su skirstikliais (vario lydinys), 24 – geleþinë ka-
manø sagtis (dail. L. Leðèinskaitë, V. Abramausko nuotraukos)

4 pav. Karinio elito kapai Lietuvos teritorijoje


(pagal E. Jovaiðà)

Karinio elito kapai Rytø Baltijos regio-


ne þinomi jau nuo II a. vidurio. Ankstyviau-
sieji rasti Semboje, Priegliaus deðiniajame
krante, prûsø kapinynuose. IV a. antràja
puse ir VI a. pradþia datuojami karinio eli-
to kapai yra iðtirti Ðvaicarijos pilkapyne (Su-
valkø apskritis, Lenkijos Respublika),
Krikðtonyse (Lazdijø r.), Reketëje (Kretin-
gos r.), Taurapilyje (Utenos r.), Plinkaigaly-
je (Këdainiø r.), Þviliø kapinyne, Vidgiriuo-
se, Barzûnuose ir Vëluikiuose (Tauragës
r.), Paprûdþiø kapinyne (Kelmës r.), Verð-
3 pav. Vëluikiø 3 vyro kapo ákapiø chronologinë schema: 1 – lankinë þieduotoji segë (1 grupë), vuose ir Marvelëje (Kauno m.).
2 – lankinë þieduotoji segë (2 grupë), 3 – juostinë pusapvalio pjûvio apyrankë (7 grupë), 4 – storëjan- Ið minëtøjø karinio elito kapø artimiau-
èiais galais apyrankë, 5 – ávijiniai þiedai, 6 – ávijinis þiedas su iðplatinta priekine dalimi, 7 – lanko si Vëluikiø radiniams yra Laimos Vaitkuns-
pavidalo kirvis, 8 – IG tipo ietigalis, 9 – kovos peilis kienës iðtirto 47-to kario raitelio kapo ið Þvi-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 11


liø kapinyno medþiaga. Raitelio aprangos
reikmenis – pentinus, kamanas, perpetæ
– ir visà papuoðalø kompleksà Laima Vait-
kunskienë datuoja IV a. viduriu, taèiau yra
tokiu datavimu abejojanèiø. Vëluikiuose
nerasta pentinø, skydo, geriamojo rago,
taèiau likusioji medþiaga yra artima. Ypaè
jà suartina kamanoms papuoðti skirtas
pusmënulio formos pakabutis, ankstyvo
tipo apyrankë storëjanèiais galais. Matyt,
gali bûti teisus V. Ðimënas datuodamas
Þviliø kapà V a. viduriu.
Etninës istorijos tyrimai reikalauja pa-
sakyti savo nuomonæ, kuriam etnosui ir
jo daliai (kultûrai, genèiai) reikia skirti ið-
tirtuosius kapus. Tad pirmiausia apie vy-
riðkàjà radiniø dalá, kuri priklauso kariø
sluoksniui. Þinia, atsiras istorikø ir arche-
ologø, kurie tvirtins, kad profesionalus ka-
riø sluoksnis atsiranda daug vëliau. Sa-
vo nuomonæ ðiuo klausimu jau ne kartà
esu iðdëstæs specialiojoje literatûroje. Pri-
simenant Taurapilio tyrinëjimus, galima
bûtø A. Tautavièiaus þodþiais pasakyti, kad
radome kariaunos vado (5 pav.) kapà. Aið-
kinantis kapø datavimo klausimus tapo
5 pav. Ginklø ir papuoðalø neðiosena pagal Vëluikiø 3 kapo medþiagà (dail. L. Leðèinskaitë)
aiðku, kad ginklai – IVB ir IG tipø ietigaliai,
lanko formos kirvis, kovos peiliai – yra va-
karø baltø kraðtams bûdingi radiniai, o ko-
vos peiliø dirþø-perpeèiø rasta netoliese
esanèio Ðaukënø kapinyno III a. pirmos
pusës vyrø kapuose. Taip pat vakarø bal-
tø kraðtams bûdingi ir visi Vëluikiuose
rastieji papuoðalai, o ávijø tradicija atve-
da net á þalvario amþiaus laikus siekian-
èias iðtakas.
Tad ðá syká ,,multietniniø“ bendruome-
niø ieðkotojams nëra jokiø galimybiø, pri-
sidengiant atsiveþtiniu ginklu ar papuo-
ðalu, paversti palaidotàjá keliaujanèios
germanø, atsirandanèiø slavø ar kitokiø
etnosø bendruomenës nariu. Nëra jokiø
abejoniø, jog èia buvo palaidotas vakarø
baltø karys, priklausæs Nemuno þemupio
kultûros finaliniame etape gimusiai ir An-
èios pakrantëse ásikûrusiai ðiauriniø skal-
viø bendruomenei. Kita vertus, ðie vaka-
rø baltø vyrai patys, matyt, buvo keliau-
jantys ir kovojantys kariai. Apie tai kalba
fiziniai vyro griauèiø ið treèiojo kapo tyri-
mai. Jie átikinamai parodë, kad vyras ið
treèiojo kapo buvo raitelis.
Kokiais keliais já gyvenimas vedë, ko-
kius mûðius ðis karys regëjo, sunku ap-
sakyti. Maþai turime raðytiniø ðaltiniø. Bet
6 pav. Karo þirgo kamanø rekonstrukcija pagal Vëluikiø 3 kapo medþiagà (dail. L. Leðèinskaitë)
VI a. istorikas Jordanas teigia, kad Her-
manariko ákurta didþiulë valstybë 351–376 skitø ir germanø gentis“. Sunku ásivaiz- tolimoms kelionëms þirgais. Nëra jokio
m. siekë nuo Baltijos iki Juodosios jûros duoti, jog, átraukus teritoriðkai stambø ir pamato manyti, kad tai atsitiko tik kal-
ir kad á tà trumpalaiká tautø junginá greta kultûringà etnosà, bûtø galima iðsiversti bamuoju laikotarpiu. Ðie ágûdþiai ir gali-
germanø ir kitø tautø jis ájungë ir aisèius. be jø atstovø, bent jau tø, kurie liudytø mybës buvo suformuotos jau „Gintaro
Visas ðaltinio tekstas skamba ðitaip: „Jis patá faktà. Ðiaip ar taip, taèiau nëra jokiø kelio“ metu naujosios eros pradþioje, kai
[Hermanarikas] savo sumanumu ir nar- trukdymø Jordano teiginiø ðviesoje teigti, buvo suformuotas pagrindinis kario rai-
sa pavergë aisèiø tautà, gyvenanèià prie kad aisèiai kaip ir jø kariai tiesiogiai da- telio arsenalas – kamanos, þàslai, bal-
labai ilgos Germanø Okeano pakrantës, lyvavo IV a. pabaigos ir V a. ávykiuose. nas arba bent gûnia ir pentinai su raite-
taip pat kaip savo nuosavybæ valdë visas Baltø kariai turëjo visà reikiamà árangà liui áprastais ginklais.

12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


pedagoginio universiteto Socialinës ko-
munikacijos institutas kartu su partneriais

Socialiniai
ið Vokietijos ir Latvijos atliko galimybiø stu-
dijà bei surengë gerosios patirties narko-
manijos prevencijos srityje mainus.

partneriai: naujos Ðios veiklos vykdomos ágyvendinant


Europos Komisijos specifinës progra-

galimybës
mos „Narkomanijos prevencija ir infor-
mavimas“ projektà „Vaikø, piktnaudþiau-
janèiø psichotropinëmis medþiagomis,
reabilitacijos ir reintegracijos programos

ir iððûkiai savarankiðkai naudotis minimaliais vi-


suomenës teikiamais iðtekliais bei pasi-
parengimas“.
Vilniaus pedagoginio universiteto So-
cialinës komunikacijos instituto doktoran-
tës bei minëto projekto koordinatorë Re-
Atkelta ið 7 p.
rinkimo galimybëmis. nata Katinaitë teigë, kad ðiemet sausá vyk-
Jo teigimu, ðiuolaikinës visuomenës dyti gerosios patirties narkomanijos pre-
,,Bendradarbiaujama organizuojant
raidos globalizacijos tendencijos: þiniø vencijos srityje mainai, átraukiantys ketu-
mokslinius renginius bei dalyvaujant juo-
visuomenës kûrimas, þmogiðkøjø iðtek- ris VPU SKI atstovus, sudarë galimybæ ap-
se. 2009 m. Vilniuje vyko jau septintus
liø migracija ir kitos socioekonominës lankyti ávairias konsultavimo ir priklauso-
metus vis kitoje šalyje organizuojamas
problemos, atkreipia dëmesá á nuolatiná mybës ligø institucijas Vokietijoje ir ge-
mokslinis renginys – tarptautinë akade-
socialinës srities profesionalø, daþnai dar riau susipaþinti su vaikams ir suaugu-
mija „Socialinis darbas ir visuomenë“,–
vadinamø sëkmingo gyvenimo scenari- siems, piktnaudþiaujantiems psichotropi-
pasakojo ir Bylefeldo universiteto dok-
jaus vadybininkais, gebëjimø ugdymà. nëmis medþiagomis, teikiamais sociali-
torantë.
Mindaugas Briedis taip pat tvirtino, jog nës-psichologinës pagalbos modeliais.
Pastarasis renginys kiekvienais metais
pagrindinis projekto tikslas yra stiprinti „Prevencinë sistema Vokietijoje vei-
iðlaiko tradiciðkumà – vyksta jaunøjø ty-
socialinës srities profesionalø gebëjimus kia ugdant gyvenimo ir socialinius ágû-
rëjø konferencija ir plenarinë konferenci-
naudojantis naujø modeliø parengimo ir dþius nuo pat ikimokyklinio amþiaus.
ja. Jaunøjø tyrëjø konferencijoje doktoran-
pritaikymo mokymosi visà gyvenimà sis- Svarbu, jog uþsienyje yra gera materia-
tai pristato savo tyrimus ir sulaukia ver-
temai geràja Norvegø socialinës srities linë bazë, darnûs kolektyvai, institucijø
tingø patarimø ið patyrusiø, ávairiose ða-
praktikø patirtimi. tinklai, kuriuos vienija bendra idëja“,– ti-
lyse dirbanèiø mokslo ekspertø ir srities
VPU Socialinës komunikacijos insti- kino VPU SKI lektorë Þivilë Barkauskai-
profesionalø, ásitraukia á jaunøjø tyrëjø
tuto socialinës pedagogikos vedëja pro- të-Lukðienë.
diskusijas, uþmezga ryðius su kitø ðaliø
fesorë Irena Zaleskienë vadovauja pa- Projekto partneris – Vokietijos Heidel-
mokslo institucijø jaunaisiais tyrëjais.
gal Norvegijos finansiná mechanizmà bergo pedagoginio universiteto profeso-
Tuo tarpu plenarinës konferencijos
2010-aisiais vykdomam projektui ,,Nor- rius Gerd-Bodo von Carlsburgas teigë,
metu akademinës bendruomenës nariai
vegijos ðvietimo ástaigos patirties perda- kad vaikø ir jaunimo piktnaudþiavimas al-
bei socioedukacinio darbo profesiona-
vimas vartotojø pilietiðkumo ðvietimo sri- koholiu ir psichotropinëmis medþiagomis
lai analizuoja ávairius teorinius ir prakti-
tyje“. Projektas, orientuotas á Lietuvoje Vokietijoje vis labiau plinta: 2008-aisiais
nius socialinës gerovës klausimus.
gyvenanèio jaunimo vartotojø pilietiðku- apie 25,7 tûkst. 10–19 metø vaikø ir jau-
Vilniaus pedagoginio universiteto So-
mo kompetencijø trûkumà, átraukia 80 nimo dël piktnaudþiavimo psichotropinë-
cialinës komunikacijos institutas ðiemet
mokyklø pedagogø ir universiteto dës- mis medþiagomis buvo gydyti staciona-
taip pat inicijavo du naujus bendradar-
tytojus. Projektu siekiama perimti Nor- riai. Svarbu paþymëti, kad 10–14 metø
biavimo projektus su Norvegijos partne-
vegijos Karalystës Hedmark University amþiaus vaikø gydymas ligoninëse iðau-
riais, siekdamas sudaryti sàlygas tobu-
College geràjà patirtá ir laimëjimus vyk- go beveik dvigubai nuo 2000 metø.
linti socialinës srities profesionalø þinias
dant mokytojø ðvietimà vartotojø pilietið- Profesoriaus teigimu, Vokietijos Ba-
ir gebëjimus bei ugdyti naujus ágûdþius.
kumo kompetencijø ugdymo srityje bei den-Wiurttembergo þemëje konsultavi-
VPU SKI direktoriaus pavaduotojas
sudaryti sàlygas joms panaudoti. mo ir priklausomybës ligø institucijose
Mindaugas Briedis vadovauja pagal Nor-
Tyrimø srityje, anot G.Kvieskienës, la- vyrauja dvi skirtingos galimybës: ambu-
vegijos finansiná mechanizmà 2010-ai-
bai svarbus narkomanijos prevencijos latorinës paslaugos ir gydytojo prieþiû-
siais ágyvendinimo projektui „Socialinës
Europos Komisijos programos „Narko- roje teikiamos stacionarios paslaugos
srities profesionalø gebëjimø stiprini-
manijos prevencija ir informavimas“ pro- dienos ar stacionariose klinikose.
mas“. Projekto, kuris átraukia VPU SKI
jektas „Vaikø, piktnaudþiaujanèiø psi- „Svarbu, jog Vokietijoje yra átraukia-
ilgameèius partnerius – laikinus vaikø
chotropinëmis medþiagomis, reabilitaci- mi ne tik reikiami specialistai ir profesio-
globos namus „Atsigræþk á vaikus“ bei
jos ir reintegracijos programos parengi- nalai, kartu dirbama ir su klientø ðeimo-
Norvegijos fondà „Atsigræþk“, metu ke-
mas“. Ðiuo projektu siekiama sudaryti mis, jø artimaisiais“, – sakë VPU SKI dës-
tinama parengti 4 kompleksinius mo-
efektyvias sàlygas vaikams, priklausan- tytoja Angelë Tamulevièiûtë.
dulius bei sudaryti galimybes 150 esa-
tiems nuo psichoaktyviøjø medþiagø, re- Anot jos, uþsienio patirtis yra svarbi
mø ar bûsimø socialinës srities profesio-
abilituotis ir integruotis á visuomenæ. Lietuvos prevencinëms programoms ir
nalø stiprinti gebëjimus.
Anot M.Briedþio, ávairûs tyrimai, ku- visai socialinei sistemai: yra daugybë pa-
riuose analizuojamas uþimtumas, socia-
Narkomanijos prevencija: vyzdþiø, kuriuos galëtume pritaikyti Lie-
Vokietijos patirtis tuvos gerovës plëtrai.
linës problemos bei socialinës áterpties
skatinimo bûdai, atskleidþia, jog Lietu- Siekiant efektyviau vykdyti narkoma-
voje daugëja þmoniø, atsidûrusiø socia- nijos prevencijà, vienas didþiausiø ðalyje
linio gyvenimo paribyje ir nebegalinèiø socialiniø pedagogø rengëjø – Vilniaus

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 13


Lietuvos kariuomenës kolonos Vilniaus Kità dienà po Lietuvos kariuomenës áþengimo á sostinæ
prieigose 1939 m. spalio 28 d. buvo laikomos Ðv. Miðios Auðros Vartø koplyèioje

1939 METAI:
XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje svarbiausias atgimstanèios
lietuviø tautos tikslas buvo sukurti tautinæ valstybæ su sostine
Vilniuje. Taèiau Vilniaus priklausomybæ Lietuvai labai komplikavo

MÛSØ!
demografinis veiksnys: paèiame mieste lietuviø kaip ir nebuvo, o
riba tarp lietuviðkai ir slaviðkai (lenkiðkai, rusiðkai, „po prostemu“)
kalbanèiø gyventojø, kaip ilgaamþës polonizacijos rezultatas, jau
ëjo á vakarus nuo Vilniaus ir Trakø.
1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gantas ir kiti. Kurá laikà Vilniuje gyveno Mi- Prof. Liudas TRUSKA
gyventojø suraðymo duomenimis, Vilnius kalojus Konstantinas Èiurlionis ir Jonas
turëjo 154, 5 tûkst. gyventojø, kurie pagal Jablonskis. 1905 m. gruodþio 4–5 d. èia
gimtàjà kalbà skirstësi: 40 proc. – þydai, ávyko pirmasis lietuviø tautos atstovø su-
31 proc. – lenkai, 20 proc. – rusai, 4,2 proc. vaþiavimas (Didysis Vilniaus seimas), o
– baltarusiai ir tik 2,1 proc. (3,2 tûkst.) bu- 1917 m. rugsëjá posëdþiavo Lietuvos kon-
vo lietuviai. Ið 1,9 tûkst. savaveiksmiø (tu- ferencija, iðrinkusi Lietuvos tarybà, kuri
rinèiø uþsiëmimà) lietuviø 361 tarnavo Ru- 1918 m. vasario 16 d. paskelbë Lietuvos
sijos kariuomenëje, 41 dirbo valdþios ástai- nepriklausomybæ. Vilniuje pradëtos kurti
gose ir policijoje, 10 buvo dvasininkai, 32 Lietuvos valstybinës valdþios ástaigos, su-
dirbo ðvietimo ir auklëjimo srityje, 6 – daryta pirmoji vyriausybë.
mokslo, literatûros bei meno ástaigose, 24 Taèiau 1920 m. spalá Vilniø uþgrobus
– sveikatos apsaugos sistemoje, 289 dir- Lenkijos kariuomenei, istorinë ðalies sosti-
bo pramonëje bei amatuose, 77 – trans- në 19 metø buvo atskirta nuo Lietuvos. Tar-
porte ir ryðiuose, 2 – kredito, 90 – preky- pukario Lietuva – vienintelë pasaulio vals-
bos bei visuomeninio maitinimo ámonëse, tybë, kurios sostinë buvo uþ ðalies ribø. Vilnius lietuviams tas pats, kas veng-
o daugiausia – net 784 (41 proc. visø) bu- Nesuprasime Pirmosios Lietuvos Res- rams – Transilvanija, ar serbams – Koso-
vo padieniai darbininkai, tarnai ir tarnaitës. publikos vidaus gyvenimo, jos uþsienio po- vas. Taèiau pasaulis buvo kurèias. Visos
Tokia Vilniaus gyventojø tautinë sudë- litikos, jeigu ignoruosime faktà, kad svarbiau- valstybës, taip pat tarptautinës organiza-
tis ið esmë nepasikeitë ir XX a. pradþioje. sias lietuviø tautos tikslas buvo atgauti Vil- cijos – Tautø Sàjunga, Ambasadoriø Kon-
Prieð Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje lietuviø niø. Visose Lietuvos Konstitucijose (taip pat ferencija – pripaþino Vilniø Lenkijai. Lietu-
buvo kur kas maþiau negu Rygoje (tarp 482 ir 1938 m.) buvo straipsnis, kad LR sostinë vos bandymai ið naujo kelti Vilniaus klau-
tûkst. rygieèiø lietuviai sudarë 6,9 proc.), Pe- yra Vilnius (Kaunas – laikinoji sostinë). Nuo simà Tautø Sàjungoje këlë Vakarø valsty-
terburge ir Èikagoje. Vytautas Merkys ið- 1923–1925 m. veikë masiðkiausia ðalyje Vil- bëms alergijà ir net pyktá.
aiðkino, kad Vilniuje daugiausia buvo plë- niui vaduoti sàjunga (VVS), turëjusi 30 tûkst. Nusivylus Vakarø valstybëmis, kurios
tojamos pramonës ðakos, reikalavusios tikrøjø nariø ir 600 tûkst. nariø rëmëjø, leidu- lietuviø ir lenkø konflikte rëmë Varðuvà, A.
tam tikros darbo kvalifikacijos (trikotaþo, siu- si þurnalà „Mûsø Vilnius“ ir finansiðkai rëmu- Smetonos ir kitø lietuviø politikø þvilgsnis
vimo, baldø gamybos, maisto). Jos netu- si Vilnijos lietuviø veiklà. VVS ðûkiai – „O, Vil- nukrypo á Rusijà, valstybæ, kuriai iki Pirmo-
rëjæ lietuviai kaimieèiai ieðkojo darbo Ðiau- niaus nepamirðk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus jo pasaulinio karo priklausë ginèijama teri-
rës Amerikoje ir Rusijos imperijos miestuo- nenurimsim!“ tapo tautos ir visos ðalies vi- torija ir kuri vienintelë rëmë Lietuvà jos ko-
se, o á Vilniø plûdo Rytø Lietuvos ir Vakarø suomenës ðûkiais. Spalio 9-àjà – Vilniaus ge- voje uþ Vilniø. Vilniaus priklausymas Lietu-
Baltarusijos amatininkai, ypaè þydai. dulo dienà – vidurdiená minutei buvo nutrau- vai buvo áraðytas á 1920 m. liepos 12 d. Lie-
Nepaisant to, XX a. pradþioje Vilnius kiamas darbas visose ámonëse ir ástaigose,
tuvos–Tarybø Rusijos taikos sutartá, taip pat
tapo svarbiausiu lietuviø kultûrinio, visuo- sustabdomos transporto priemonës, apmir-
á 1926 m. tarp abiejø valstybiø pasiraðytà
meninio ir politinio gyvenimo centru. Ja- davo visas gyvenimas.
Nepuolimo sutartá. 1923 m. balandþio 5 d.
me telkësi negausi tuometinë lietuviø in- Vilnius buvo uþvaldæs plaèiausiø gyven-
Maskva protestavo prieð Tautø Sàjungos ir
teligentija: Petras, Jonas ir Antanas Vilei- tojø sluoksniø, visos tautos sàmonæ. Didy-
Ambasadoriø Konferencijos nutarimus pri-
ðiai, Felicija ir Jonas Bortkevièiai, Povilas sis tautos atgimimo dainius Maironis ðaukë:
skirti Vilniø ir jo kraðtà Lenkijai.
Viðinskis, Andrius Domaðevièius, Antanas Prakeiktas amþiø amþiais Kodël „socializmo ðalis“ rëmë „burþu-
Smetona (nuo 1902 m.), Jonas Basanavi- To lietuvio vardas, azinæ“ Lietuvà? Politikoje, kaip þinome, në-
èius (nuo 1905 m.), kun. J. Tumas-Vaiþ- Kurs Vilniaus kada nors iðsiþadët iðdrástø! ra nei simpatijø, nei antipatijø, o tik intere-

14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


sybinës ástaigos ið Kauno á Vilniø nebuvo Beje, kaimieèiams keltis gyventi á Vil-
keliamos. A. Smetonà kamavo bloga nuo- niø draudë Lietuvos partizanai. 1945 m.
jauta, todël jis nesiskubino aplankyti jo birþelio 11 d. einàs komunalinio ûkio liau-
numylëtàjá miestà. Tik 1940 m. birþelio 5 dies komisaro pareigas Astafjevas prane-
d. laikraðèiai praneðë, kad Respublikos ðë LKT pirmininkui M. Gedvilui: Birþø ap-
Prezidentas birþelio 23-iàjà vieðës sosti- skrityje á surinkimo punktà neatvyko në vie-
nëje. Deja, nespëjo. nas mobilizuojamas asmuo. Vieni iðëjo á
Lietuvos TSR vadovybë perkëlë á Vil- miðkus, o kiti gavo partizanø (originale
niø kelias antraeiles ministerijas, taèiau „banditø“) áspëjimus, kad jeigu jie iðvyks á
svarbiausios respublikinës valdþios ástai- Vilniø, bus iðþudytos jø ðeimos. Dviejø Jo-
gos – LKP Centro Komitetas, Liaudies Ko- niðkëlio valsèiaus apylinkiø pirmininkai,

Vilniaus gyventojø tautinë sudëtis 1931–2001 m.


Iðkilmingas Lietuvos kariuomenës sutikimas
Tautybë 1931 12 09 1944 m. ruduo1 1959 01 15 1989 01 2001 01
Katedros aikðtëje 1939 m. spalio 28 d.
Tûkst. % Tûkst. % Tûkst. % Tûkst. % Tûkst. %

VILNIUS –
Lietuviai 1,6 0,8 8,0 7,5 79,4 33,6 291,5 50,5 331,4 57,5
Lenkai 128,6 65,9 85,0 79,7 47,2 20,0 108,2 18,8 108,9 18,9
Rusai 7,4 3,8 8,9 8,4 69,4 29,5 116,6 20,2 80,7 14,0
Baltarusiai 1,7 0,9 2,1 2,0 14,7 6,5 30,3 5,3 23,6 4,1
Ukrainieèiai - - 0,5 0,4 6,6 2,8 11,5 2,0 7,5 1,3
sai. Pagrindinë ir, matyt, vienintelë Mask- Þydai 54,6 28,0 1,7 1,6 16,3 7,0 9,1 1,6 2,9 0,5
vos paramos Lietuvos Respublikai prieþas- Kiti 1,2 0,6 0,4 0,4 2,5 0,6 9,5 1,6 21,1 3,7
tis – jos suinteresuotumas, kad nebûtø su- Iš viso 195,1 100,0 106,6 100,0 236,1 100,0 576,7 100,0 576,1 100,0
darytas antisovietinis Lenkijos vadovauja- 1
Duomenys ne visi. Dalis vilnieèiø dar nebuvo gráþæ ið kaimø, á kuriuos iðvyko artëjant frontui.
mas Rytø Europos valstybiø blokas. Lie-
1944 m. pabaigoje Vilniuje buvo per 120 tûkst. gyventojø.
tuva ið principo nestojo á jokias sàjungas,
organizacijas (iðskyrus Tautø Sàjungà), ku- misarø Taryba, kitos svarbiausios respub- áteikæ gyventojams mobilizacinius ðauki-
riose dalyvavo Lenkija. 1939 m. rugpjûèio likinës valdþios ástaigos pasiliko Kaune. mus, buvo nuþudyti, kitø apylinkiø pirmi-
23 d. Maskvoje TSRS ir Vokietijos pasira- 1941 m. vasarà Lietuvos Laikinoji vyriau- ninkai bijojo áteikti ðaukimus. Partizanus su-
ðytos Nepuolimo sutarties slaptuosiuose sybë, taip pat Lietuvos generalinës srities prasti nesunku: laikydami save vienintele
protokoluose abi valstybës pripaþino Lie- komisaras A. Rentelnas ir lietuviø gene- teisëta valdþia, jie reikalavo, kad gyvento-
tuvos interesus Vilniaus kraðte. Ar galime raliniai tarëjai („ministrai“) taip pat rezida- jai nevykdytø tarybø valdþios ásakymø, kad
ið to daryti iðvadà, kad lietuviai uþ Vilniaus vo Kaune. Taigi Kaunas iðsaugojo Lietu- ir kokie jie bûtø.
atgavimà turi bûti dëkingi Molotovo – Ri- vos sostinës de facto statusà net iki 1944 Planà mobilizacine tvarka apgyvendinti
bentropo paktui? Ne, nes 1939 m. rugpjû- m. vasaros. Vilniø galutinai suþlugdë respublikos pro-
èio 23 d. dokumentuose buvo pakartota 1944 m. liepos 13 d. Raudonajai armi- kuroras Baliasnikovas, 1945 m. rudená vie-
tik tai, dël ko Lietuva susitarë su Maskva jai uþëmus Vilniø, ið Maskvos gráþtanèios name LKP (b) CK biuro posëdþiø pareið-
jau prieð 19 metø. Lietuvos TSR valdþios ástaigos – LKP CK, kæs, kad karas jau baigësi ir mobilizacijos
1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasira- Liaudies Komisarø Taryba, Aukðèiau- keliu telkti darbo jëgà jau negalima.
ðyta sutartimi Lietuva atgavo iðsvajotàjá Vil- siosios Tarybos Prezidiumas ir kt. – á Kau-
Iðtuðtëjusio Vilniaus apgyvendinimas
niø ir vakarinæ 1920 m. Taikos sutartimi Lie- nà jau nesikraustë, o ásikûrë Vilniuje.
vyko stichiðkai ir ne tik Lietuvos, bet ir Bal-
tuvai pripaþinto Vilniaus kraðto dalá, taèiau Karo ir pirmaisiais pokario metais Vil-
tarusijos, Rusijos bei kitø sovietiniø respub-
dþiaugsmà slopino netikrumas ir baimë dël niuje vykæ demografiniai kataklizmai ið es-
likø gyventojais. Kaip rodo lentelëje pa-
Lietuvos ateities: sutartis ribojo Lietuvos mës pakeitë tautinæ sostinës gyventojø su-
teikti duomenys, 1959 m. pradþioje Vilnius
suverenitetà, ðalyje buvo dislokuotos Rau- dëtá. Hitleriniai okupantai sunaikino beveik
jau turëjo daugiau gyventojø nei prieð ka-
donosios armijos águlos (beveik 20 tûkst. visus þydus, o nuo 1945 m. pavasario pra-
rà. Treèdalis jø buvo lietuviai.
raudonarmieèiø). sidëjo Lenkijos pilietybæ turëjusiø gyven-
Prosovietinë Pirmosios Lietuvos Res- tojø evakuacija. Lenkijos valdþios þiniomis, „Vilnius – èia vyksta lemtingasis lietu-
publikos uþsienio politika nebuvo istori- 1945–1947 m. atvyko 107,6 tûkst. vilnie- viø mûðis: bûti ar nebûti, – 1963 m. savo
në klaida, nes tauta pasiekë savo didájá èiø: 96,1 tûkst. lenkø, 10,5 tûkst. þydø ir 1 dienoraðtyje raðë literatûros kritikas ir ver-
tikslà – atgavo Vilniø. Sovietinæ 1940 m. tûkst. kitø tautybiø asmenø. Trûkstant dar- tëjas Valys Drazdauskas. – Jeigu pavyks,
okupacijà ir aneksijà nulëmë geopolitinis bo jëgos, LKP (b) CK ir LKT 1945 m. vasa- kad ðiame mieste po 10–15 metø gyvens
faktorius – Molotovo–Ribentropo paktas. rio 23 d. priëmë nutarimà dël Vilniaus mies- 51 procentas lietuviø, kova bus laimëta.
Vienokià ar kitokià politikà vykdydama (tar- to apgyvendinimo, mobilizacijos tvarka Að tikiu, kad ji bus laimëta“. Kaip rodo len-
kim, labiau provakarietiðkà ir antisovietinæ, perkeliant á já 20 tûkst. darbingo amþiaus telë, sovietmeèio pabaigoje lietuviai sudarë
atsisakydama Vilniaus ir draugaudama, respublikos gyventojø. Tø paèiø metø ba- 50, 5 proc. vilnieèiø. Per pirmàjá atkurtos
kaip Latvija bei Estija, su Lenkija), su Vil- landþio 26 d. buvo priimtas kitas vyriausy- Lietuvos deðimtmetá, repatrijavus nemaþai
niumi ar be jo (nuo XX a. pradþios á Vilniø binis nutarimas, gerokai sumaþinæs mies- daliai rusø ir baltarusiø tautybiø vilnieèiø,
pretendavo ir baltarusiai. 1939 m. spalio tuose ir apskrityse mobilizuotinø asmenø lietuviø skaièius sostinëje iðaugo ir abso-
19 d. RA uþëmus Vilniø, Minsko radijas pra- skaièiø. Taèiau abu nutarimai visiðkai þlu- liuèiai, ir santykinai. Manytina, jog 2011 m.
neðë, kad iðvaduotas baltarusiø miestas), go, nes dël daugelio prieþasèiø respubli- pradþioje ávyksiantis gyventojø suraðymas
Lietuva 1940 m. vis tiek bûtø tapusi TSRS kos gyventojai mobilizacijos vengë. Lietu- parodys, kad lietuviai jau sudaro du treè-
respublika. viams Vilniuje buvo svetima aplinka, trûko dalius visø miesto gyventojø. Niekada Lie-
Nepriklausomai Lietuvai Vilnius pri- maisto produktø, baugino labai bloga kri- tuvos sostinë, net Gedimino laikais, nebu-
klausë beveik 8 mënesius. Taèiau vyriau- minogeninë bûklë. vo tokia lietuviðka.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 15


Pa l y d i n t Ta r p t a u t i n i u s a s t ro n o m i j o s m e t u s
Skamba kanklës
paauksuotos Nuskaidrëjus vakarop pavasariðkai padangei, o mënuliui tik augant
á pilnatá arba gerokai apdilus, naktá dar ryðkiai þëri þvaigþdës.
Galima áþvelgti ir nusidriekusià dangaus skliauto viduriu netaisyk-
2010 m. Vilniaus knygø mugëje lingø apybrëþø balzganà juostà – Paukðèiø Takà. Koks jis áspûdin-
pristatyta doc. dr. Vidos Tar-
nauskaitës-Palubinskienës
gas gilià naktá toli nuo miesto ðviesø, kaimo tylumoje!

legendos apie
monografija ,,Kanklës lietuviø
etninëje kultûroje”. Pirmàjà Paukðèiø Takas – tai mûsø Galaktikos
projekcija á dangaus sferà. Galaktika – milþi-
niðkas 250 milijardø þvaigþdþiø besisukan-
tis diskas, struktûriðkai sudarytas ið spirali-
niø vijø su sferiniu branduoliu. Pirmasis
þvaigþdes Paukðèiø Take pamatë telesko-
po iðradëjas Galileo Galilëjus ir 1610 m. pa-
skelbë knygelëje „Siderius nuncius“ (lot.
Þvaigþdþiø pasiuntinys). Mûsø Saulë su pla-
netomis prigludusi vienoje ið vijø, arèiau pa-
kraðèio, nuo centro nutolusi per 28 000
ðviesmeèiø. Galaktikos skersmuo – apie100
000 ðviesmeèiø. Galaktikos kilmë, raida ir
daugelis jos struktûriniø ypatybiø dar nëra
mokslo nuodugniai iðtyrinëtos. Tai ir Lietu-
vos astronomø tyrinëjimø objektas. Apie Prof. Libertas KLIMKA
mokslines Galaktikos problemas profesorius
Vytautas Straiþys yra paraðæs knygà „Paukð- sais jo dþiaugsmais ir darbø rûpestëliais. Ir
èiø Takas“. Taèiau ne tik astronomams, bet ateina ne nugàsdinti, bet padëti þmonëms
ir kiekvienam màstanèiam þmogui artimi rasti santarvæ su gamtos stichijomis, áveikti
garsiojo Karaliauèiaus filosofo Imanuelio kokias nors besikaupianèias negeroves
Kanto giliaminèiai þodþiai: „Du dalykai ne- bendruomenëje. Ði hipotezë tik dar kartà
Pirma ið kairës – Vida Tarnaus- paliauja mane stebinti: þvaigþdëtas dangus patvirtintø mûsø paproèiø archajiðkumà.
kaitë-Palubinskienë virð galvos ir moralës dësnis þmoguje...“ Paukðèiø Tako ávaizdis tautodailëje – Pa-
Lietuviø etnokosmologinëse sakmëse saulio Medis, pasaulërëdos modelio aðis.
KMEI Muzikos katedros monog- teigiama, kad Paukðèiø Takas skrajûnams Juk jis laiko dangaus skliautà! Trys Medþio
rafijà puikiai ávertino etnologijos parodàs kelià á dausas. Pavasará gráþdami dalys – ðaknys, kamienas, virðûnë – struk-
profesoriai Stasys Skrodenis juo á gimtinæ paukðèiai parneða pasiilgtàjà tûrizuoja archajiðkàjá modelá vertikaliai. O ho-
(VPU), Romualdas Apanavièius ðilumà ir augmenijos suveðëjimà. Iðties Ta- rizontaliosios jo projekcijos – tai kraðtinës
(VDU), Alfonsas Motuzas (VDU). ko kryptis vakarais maþdaug atitinka þàsø kryptys á saulës tekà ir laidà metø rate. Ið to
KANKLËSE nagrinëjamos ir gerviø virtiniø pavasarinius bei rudeninius modelio yra kilæ mûsø tautodailës ornamen-
tradicinës, modifikuotos ir citros kelius, tad jis vadintas ir Þàsø, ir Gerviø Ta- tai. Daugelis etnografiniø daiktø puoðiami
pavyzdþio kanklës, jø tipai, ku. Dausos mitinëje vaizduotëje – tai amþi- medþio atvaizdu. Gal todël ir senieji antka-
konstrukcijos, paplitimas, ávairûs nosios vasaros Dievo sodas. Dausose Die- piniai paminklai, vadinamieji krikðtai (jø il-
grojimo bûdai, derinimai, vas priglobia po mirties þmoniø sielas, þi- giausiai iðliko Pajûrio þvejø kapinaitëse), tu-
garsynai, repertuaras, kanklinin- noma, jei ðie laikësi jo duotøjø teisingumo, rëjo medþio pavidalà? Tai gali bûti susijæ su
kø asmenybës, kankliø vieta bei gailestingumo, meilës artimam priesakø. liaudiðkais tikëjimais, kad vëlë iðkeliaujanti á
Þuvusiø kovose lietuviø ir kitø baltø genèiø dausas medþiu. Tad mûsø tautos senojoje
jø tradicijø kaita lietuviø etninëje
þmoniø vëlës, manyta, taip pat patekdavu- pasaulëþiûroje ir mitologijoje Paukðèiø Ta-
kultûroje XIX a. II pus. – XXI a. pr.
sios á dausas; ir tuo paèiu þvaigþdþiø keliu, ko ávaizdþiui tenka ypatinga vieta.
kuriuo skrenda paukðèiai. Todël senovëje O kas pasakojama apie Paukðèiø Takà
Paukðèiø Takas galëjo bûti dar ir Vëliø keliu kitose tautose? Bene visi tie mitai ir legen-
vadinamas. Pasak archajiðkøjø tikëjimø, gy- dos turi laiko atspalvá, yra susijæ su kalen-
vøjø darbuose ir þygiuose dalyvauja ir miræ doriumi. Paukðèiø Taku þvaigþdþiø juostà
gentainiai. Netgi þodis „vëliava“ kariø pul- taip pat kaip lietuviai vadina estai, suomiai,
ko reikðme siejamas su vëlëmis. Kolos pusiasalio senieji gyventojai saamiai.
Ádomu paþymëti, kad ðalia Paukðèiø Ta- O altajieèiai sako, kad tai – „Laukiniø þàsø
ko galima rasti ávardytus kaip þvaigþdynus kelias“. Astronomø þvaigþdëlapiuose
daugelá populiariøjø Uþgavëniø personaþø skliautu nusidriekianti ðviesioji juosta ávar-
ar panaðiø á juos – Gervæ, Gandrà, Meðkà, dyta Pieno Keliu. Pasak graikø mito, kûdi-
Þirgà ir kitus. Galimas dalykas, kad tai labai këlis Heraklis, kuriam uþaugusiam bus lem-
tolimø laikø toteminiø protëviø ávaizdþiai. O ta atlikti didþius þygdarbius, ákando savo
Uþgavëniø ðventë mitinëje sàmonëje kadai- þindyvei á krûtá. Ir iðtryðkæs pienas nutekëjo
se buvo suvokiama kaip bendravimas su per visà dangø. Graikiðkai „pieniðkas“ yra
protëviø vëlëmis, ateinanèioms ið dausø. „galaktikos“; ið èia ir galaktikos – þvaigþ-
Protëviø vëlës aplanko þmones per ðventæ, dþiø bei tarpþvaigþdinës medþiagos siste-
primindamos greitai ateisiant pavasará su vi- mos, sujungtos gravitacine trauka, pavadi-

16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


lëjo bûti ávardyta ir Kasiopëja (Cassiopeia). siradimà pasakojama tokia graudi meilës le-
Keèua genties indënai, gyvenantys Pe- genda. Ant þemiðkosios upës kranto kita-
ru aukðtikalnëse, þvaigþdþiø juostà vadinda- dos piemuo ganæs buivolæ. Ir pamatë, kaip
vo „upe“. Þiemos saulëgráþos rytmetá ten ið dangaus nusimaudyti nusileido septynios
Paukðèiø Takas nusidriekæs ið pietvakariø á deivës. Ten, aukðtybëse, jos audusios spal-

Mitai ir
ðiaurës rytus; kaip tik tuo metu prasideda vingàsias ðilkø juostas – vaivorykðtes. Dei-
lietingasis periodas. Taigi saulë teka, ir van- viø groþis, o ypaè jaunëlës, apstulbino pie-
duo upe teka... Kalifornijos indënai ið luizenjo mená. Buivolës patartas, paslëpë besimau-
genties pasakoja, kad jø protëviai nupynë danèios rûbus. Deivei teko pasiþadëti tekëti

Paukðèiø Takà
tinklà, norëdami saulæ uþmesti á dangø. Tri- uþ piemens – lygiai kaip þvejo dukrai Eglei
skart bandë, kol pataikë á rytø pusæ. Tada uþ þalèio Þilvino. Ðeimyninë laimë truko tol,
tas tinklas ir liko kabëti danguje. Po mirties kol dangaus valdovë pasigedo savo geriau-
juo vëlës keliaujanèios á amþinybæ. Indënø sios audëjos ir jos nuostabiai iðaustø ðilkø.
paproèiais tinklas pinamas iniciacijø – jau- Nors jau buvo gimæ sûnus ir dukra, deivei
nimas. Graikai perdëm vertino savo hero- nuoliø áðventinimo á vyrus – apeigoms. Tada paliepta sugráþti á dangø, vël sësti audimo
jø þygius, prilygindami dievø darbams, áam- bûdavo iðbandomas jø miklumas: kiekvie- staklësna. Buivolë nelaimingàjá vyrà pamo-
þindami danguje tarp þvaigþdþiø. Jakutai nas jaunuolis turëdavo perðokti nuo akmens kë, kà daryti. Jai jau atëjæs laikas mirti, – tegu
mano, kad tai gimdymo deivës pienas, ku- ant akmens, neákliûdamas á tinklo akis. piemuo nulups odà, apsisiaus ja kartu su vai-
riuo maitinasi á amþinybæ iðkeliaujanèios vë- Tolimøjø Rytø tautos – kinai ir vietnamie- kais – taip ir nukeliausià dangun. Ásimylëju-
lës. Ðis pavadinimas þinomas ir Baltijos pa- èiai – juostà irgi vadina upe ir sako, kad ji sieji danguje tapo ryðkiomis þvaigþdëmis. Eu-
krantëje, mûsø kaimynuose: latviai juostà esanti Geltonosios upës dangiðkasis atspin- ropieèiai jas vadina Altayru (α-Cyg) ir Vega
vadina „Piena Celð“. Taèiau ir Pieno Keliu dys. Taip iðreiðkiamas mitinis pasaulio dua- (α-Lyr). Taèiau valdovë sidabro lazdele per-
skrenda „paukðèiai“; tai ryðkiausi þvaigþ- lumas – jis realus ir dvasinis. Vasarà kulmi- skyrë porà, nubrëþdama dangaus upës va-
dynai – Gulbë (Cygnus) ir Erelis (Aquila). nuoja ryðkesnë Paukðèiø Tako dalis, tada á gà. Tik kartà per metus, 7-ojo mënesio 7-à
Kaþkokiu paukðèiu, tik trumpasparniu, ga- þemæ prapliumpa liûtys. Apie ðios upës at- dienà, jiems leidþiama pasimatyti. O ir tik ta-
da, jei viso pasaulio ðarkos suskridusios pa-
stato virð putotø vandenø tiltà ið savo ilgø uo-
degø. Pagal mënulio kalendoriø tas laikas ati-
tinka rudens pradþià. Daþnai pasitaiko gra-
þus oras – lyg „Bobø vasara“ pas mus – ir
ðarkos gali tà tiltà pastatyti. Tuomet rytieèiai
ðvenèia „7 seserø“ dienà: piemenys ið vasa-
ros ganyklø pargena galvijus, moterys ruo-
ðia ðiltus rûbus þiemai. Mûsø senoviniuose
kalendoriuose spalis juk taip pat vadintas sep-
tintiniu, skaièiuojant nuo pavasario...
Vengrijoje, Maþojoje Azijoje ir Armëni-
joje Paukðèiø Takas vadinamas Ðiaudø ke-
liu, mat derlius buvo veþamas ið laukø dan-
gaus veþimu – tai Didieji Gráþulo Ratai (Ur-
sa Major). Taigi ir šiuose kraštuose pavadi-
nimas siejamas su rudens darbais.
Sibiro tauteliø medþiotojai Paukðèiø Ta-
kà mato kaip slidþiø vëþæ sniege: dangið-
kasis medþiotojas visà naktá vaikësi stebuk-
lingà elnià, visomis kryptimis palikdamas
ðliûþes. O tas Elnias – tai vëlgi Didieji Grá-
þulo Ratai. Romantiðkà meilës legendà apie
Paukðèiø Takà sukûrë ir estai. Dangaus val-
dovo duktë Lindu atstûmë jaunikius – Më-
nulá, Ðiaurinæ þvaigþdæ (Polaris, α UMin),
Saulæ. Jos ðirdá pavergë tik Ðiaurës paðvais-
tës dievaitis. Taèiau tas, palikæs nuostabias
vestuviø dovanas, prapuolë ir prapuolë.
Laukia savo iðrinktojo danguje Lindu, jos
baltà ðalá plevena vëjas – ta kryptimi skren-
da ir paukšèiai…
Dangaus ðviesuliø paþinimas, astrono-
mijos pradmenys jau buvo reikalingi þmo-
nijos civilizacijos prieðauðriu. Pirmiausia –
kalendoriui susidaryti; kiekviena tauta vis
savaip, pagal savo gyvensenos bûdà spræs-
davo ðá uþdaviná. Antra – orientuotis pagal
þvaigþdes, iðplaukus á jûrà ar bekraðtëse
stepiø platybëse. Todël þvaigþdynø ir
þvaigþdþiø pavadinimuose – gili kultûrinë
þmonijos atmintis.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 17


Mintis ir vaizdas gali egzistuoti ir reikðtis skyrium. Tai buvo áprasta. Moder-
nioji filosofinë mintis græþësi á proto ribø ir galiø kritikà (I.Kantas). XX am-
þiaus pradþioje ji pasuko kalbos link. Analitinë filosofija pagrindiniø filosofi-
jos problemø sprendimø laukà perkëlë á logikà ir kalbà. Kodël XX amþiaus
pabaigoje staiga filosofinë mintis vël pakrypsta kitur – vaizdo link?
Posûkis á
je. Tiksliau sakant – pasekti sau ádomiais rodo paradoksalus? Foucault sako: jis pa-
ðios simbolikos pëdsakais, susiejant su þeidþia mûsø màstymo áproèius. Mes esa-
platesniu kontekstu – kûrybos prigimtimi me ápratæ, kad þodis „tai“ ves mus þo-
apskritai ir savo autobiografiniais áspû- dþiu nusakomo daikto link, sujungs þo-
dþiais. Nuorodos á Luko evangelijà supi- diná þenklà su tikruoju daikto vaizdu ir kar-
namos su nuorodomis á Mato ir Morkaus, tu – tarsi su paèiu realiu daiktu. Nutapyta
su Platono Valstybe, Homero Odisëja, Au- pypkë, kaip nebyli ir lengvai atpaþástama
gustino Išpaþinimais, Jameso Joyce’o Uli- figûra, tarsi parodo daikto esmæ. O po juo
su, Nietzsche’s Tragedijos gimimu bei Ec- esantis pavadinimas turëtø gauti ið vaiz-
ce homo, Bataille’aus Akies istorija, Se- do tikràjà prasmæ. Taèiau tuo metu, kai
nuoju Testamentu. Cituojamas taip pat tekstas turëtø suteikti vardà, jis daro tai ðá
Denisas Didro, Johnas Miltonas, Raine- vardà paneigdamas. Todël vaizdas ir teks-
ris Maria Rilkë, Charles Baudelaire’as, Vin- tas ima slinkti á prieðingas puses, kiekvie-
centas Van Goghas, Maurice Merleau- nas pagal savo gravitacijos dësnius. Plas-
Ponty, E.T.A. Hoffmannas ir kt. tinë reprezentacija ir lingvistinë referencija
Rene Magritte‘o paveikslas „Tai ne pypkë“
Biblinio siuþeto tema, kaip Tobijas, an- praranda jungianèiàjà erdvæ. Jie niekada
gelo Rafaelio patartas, gràþina apakusiam negali bûti duoti vienu metu: tik paeiliui ir

P
osûkis á vizualumà kaip teori- tëvui regëjimà patepæs jam akis þuvies tul- skirtingai vienas nuo kito. Atsiranda lagû-
në problema yra viena þen- þimi, Derrida aptinka Luvre net keturis pa- na arba tuðèia erdvë, kuri leidþia suprasti,
kliausiø ðiuolaikinës filosofijos veikslus – Piero Bianchi Tobijas, gydantis kad tai ið tiesø nëra tai, kuo mes bûtume
ypatybiø. Jeanas Francois Ly- savo tëvà, Jacopo Ligozzi Tobijas ir Ange- linkæ ið pirmo þvilgsnio lengvai patikëti. Tai
otardas disertacijoje „Diskursas, figûra“ las, Peterio Paulio Rubenso pasekëjo To- tëra daikto, kurá mes bûtume linkæ laikyti
meta iððûká beásivyraujanèiam ið Descar- bijas, gydantis savo tëvo aklumà ir tokiu pypke, nutapytas vaizdas. Ið tiesø tai ne
teso ateinanèiam teoriniam poþiûriui á paèiu pavadinimu – priskiriamà paèiam pypkë, o tik frazë, sakanti, kad tai pypkë.
vaizdà. Skirtumà tarp vaizdo ir þodþio Ly- Rembrandtui. Në viename paveikslø, ku- Frazë „tai ne pypkë“ juk nëra reali pypkë.
otardas siûlo keisti paslankiu ir apverèia- riame pavaizduota pati gydymo scena, pa- Tai suvokus, net jeigu tekstas ir bandys
mu skirtumu tarp atvaizdo ir diskurso. Slo- stebi Derrida, nematyti þuvies tulþies. Dë- atstatyti panaðumà su nutapytu vaizdu,
vënø filosofas Aleðas Erjavecas konsta- mesio centre yra gydanèios rankos. Gy- tarp jø neiðnyks praraja – visam laikui nu-
tuoja beásivyraujantá postmoderniosios danèiø akluosius rankø simbolika Derrida trûksta ryðys tarp þodþio ir vaizdo. Pama-
kultûros „posûká á vaizdà“, iðstumiant te- atrodo pasikartojanti ir Naujajame Testa- þu aiðkëja, kad „pypkës niekur nëra“. Su-
oriná vizualumo pagrindimo bûtinumà. mente aptarto Jëzaus gydymo siuþeto pa- byra ne tik nusistovëjæs ryðys tarp þodþio
Klausimas „kodël“ suspenduojamas. Ga- veiksluose. Luvre jis surado jø net kelis. ir vaizdo, bet ir tarp realybës ir jà repre-
lima átarti, jog filosofija tiesiog atliepia ben- Keliuose jø Jëzus atstato regëjimà prisi- zentuojanèio þenklo.
dram kultûros posûkiui vaizdo link. liesdamas prie aklojo akiø savo deðiniàja „Piešti – tai ne teigti“, – sako Foucault,
Atsisakius ðio pagrindimo bûtinumo, ranka, viename jø (Luco Van Leydeno Kris- rekonstruodamas tarsi pamatinæ Magrit-
mintis ir vaizdas fenomenologiniame ty- tus, gydantis aklà þmogø) aklasis pats pa- te’o paveiksle uþkoduotà mintá. Foucault
rime susitinka vieningame sàmonës srau- rodo Jëzui savo akis deðiniàja ranka, kai- paþymi, kad Magritte’as ávardija savo pa-
te. Þenklus tokio tyrimo pavyzdys – pran- rëje rankoje laikydamas lazdà. Prancûzø veikslus tik ið pagarbos pavadinimams.
cûzø filosofo Jacques Derrida projektas filosofas Michelis Foucault, skirtingai nei Didþiulë distancija tarp pavadinimo ir pa-
„Aklojo memuarai“. Derrida pats daugiau- Derrida, apmàstydamas vaizdo ir þodþio veikslo, neleidþianti mums vienu metu bû-
sia ið Luvro muziejaus atsirinko paveiks- santyká akcentuoja jø nebendramatiðku- ti ir skaitytoju, ir þiûrovu, garantuoja neti-
lus, susijusius su aklumo simbolika, ir èia mà. Savo tekste „Tai ne pypkë“ jis svarsto këtà vaizdo iðnyrimà – pakilimà virð þo-
pat, Luvre, Napoleono salëje, surengë jø to paties pavadinimo belgø siurrealisto Re- dþiø horizontalumo. Atsakydamas jam
ekspozicijà, trukusià tris mënesius (nuo ne Magritte‘o paveikslo, kuriame nutapy- laiðke Magritte’as raðë: „Tai, kas ið tiesø
1990 spalio 26 iki 1991 sausio 21 dienos). ta pypkë, o apaèioje paraðyta „Tai ne pyp- nëra neprasminga, – paslaptis, á kurià
Knyga nebuvo joks parodos katalogas. kë“, atveriamas galimybes. Tai apie kà gi kvieèia ir tai, kas matoma ir kas nemato-
Ji aprëpë daug daugiau paveikslø. Á salæ ðis paveikslas? Virðuje matome tvarkingai ma, ir á kurià tiesiogiai gali skrieti mintis,
tilpo tik 44, o knyga iliustruojama 71 pa- nutapytà pypkæ, o apaèioje prancûzø kal- sujungianti daiktus tokia tvarka, kuri yra
veikslu. Derrida sumanë filosofiðkai inter- ba kaligrafiðkai uþraðyta „Ceci n’est pas nukreipta paslapties link“.
pretuoti vizualiná menà supinant jo sklei- une pipe“ – tai nëra tai, kà ið tiesø mato- Uþklaustas, kodël, bûdamas filosofu,
dþiamus þenklus lygiagreèiai su antikinës me. Kaip prabyla á þiûrovà ðis paveikslas: jis taip domisi literatûra, Gillis Deleuze’as
kultûros, biblijos, raðytojø, filosofø, poetø skatina gërëtis vaizdu ar provokuoja min- atsakë, kad jis ieðkàs atsinaujinimo paèioje
tekstais. Derrida nedomino paveikslø me- tá? Bet ar galima nutapyti mintá? filosofijoje. Ne tiek formos pokyèiø, kiek
ninë vertë. Jis nesvarstë, kokià vietà jie Gillesis Deleuze’as tvirtino, kad mintá turinio, kurio ðiuolaikinëje filosofijoje jis dar
uþima ar uþims dailës istorijoje. Kiekvie- galima nufilmuoti. Taèiau, skirtingai nuo neáþvelgiàs. Filosofijoje, jo manymu, dar
nas paveikslas tapo uþuomina – tekstu, kinematografo, Magritte’o paveikslas – neávyko panaðios revoliucijos ar eksperi-
suteikianèiu impulsà filosofui apmàstyti statiðkas ir nejudrus. Jame tarsi nieko ne- mentai, kurie ávyko moksle, tapyboje,
aklumà kaip fenomenà kultûros istorijo- vyksta. Kodël glumina ðis paveikslas ir at- skulptûroje, muzikoje ar literatûroje. Lite-

18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


vaizdà ðiuolaikinëje Vakarø ir
Lietuvos filosofijoje dus, neiðvengiamai pasiduodi iliuzijai ir
apgaulei. Jis ieðkojæs to, kas iðlieka ðir-
skustvo kino“. „Aptardamas kino „virtuvæ“ dyje – naujø emocijø ir jausmø, naujos
– scenarijaus raðymo, montaþo bei kitus meilës ir pasibjaurëjimo. Taèiau vienà sy-
procesus, Tarkovskis pravërë ðios kinema- ká bièiulis, atlydëjæs já iki oro uosto, áda-
tografinës „virtuvës“ duris, samprotavi- væs jam fotoaparatà ir papraðæs atveþti
mams apie kinà suteikdamas filosofiná mat- dovanø – Indijos vaizdø. Kelias savaites
mená. Pavyzdþiui, lygindamas savo filmus Lingis bandæs fotografuoti pastatus ir
„Veidrodá“ ir „Stalkerá“, Tarkovskis nurodo, gamtovaizdþius ir tik po to supratæs, kas
jog „Veidrodyje“ manipuliuojama daugia- jam ið tiesø svarbu, – pradëjæs fotogra-
lypiu laiku, á vienà pynæ pinami skirtingi fuoti þmones. Lingio nuotraukø albumas
laiko audiniai – realybë, fantazijos, prisi-
minimai, sapnai, o „Stalkeryje“ jau sugráþ-
tama prie linijinio pasakojimo, besiremian-
Prof. Jûratë BARANOVA èio siuþetinio laiko, erdvës ir veiksmo vie-
nove. Betgi santykio tarp linijinio laiko ir
ratûroje tokia revoliucija tapæs naujasis ro- daugialypio laiko problema persmelkia ir
manas (nouveau roman). Dailëje – Maxo visà pastarojo ðimtmeèio filosofijà! Taigi
Ernsto eksperimentai. Kino mene – reþi- Tarkovskis, svarstydamas savo kûrybos
sieriaus Jean-Luc Godardo filmai. Filoso- principus, kartu kelia ir filosofinius klausi-
fija, jo pastebëjimu, dar laukianti savojo mus bei pateikia atsakymus, ið kuriø filo-
Maxo Ernsto. Filosofijai esà svarbu ieðkoti sofija gali daug ko pasimokyti“ (LM, 2003-
naujø technikø ir naujø minties vaizdø. Min- 05-02 nr. 2948).
ties ir vaizdo derinimas Deleuze’o koncep- Milerius kartu su jaunu filosofu Jonu
te „minties vaizdas“ (image de la pensée) Dagiu suteikë visiems ðiuolaikiniams Lie-
– jo paties originali idëja. Jis jam atëjo á tuvos filosofams tam tikrà „vizualumo
galvà ne ið filosofiniø tyrinëjimø. Filosofija matmená“. Jie nufilmavo dokumentiná
kol kas nepajëgianti pereiti á vizualumà. De- vaizdo filmà „Klasikinës ir ðiuolaikinës fi- Rene Magritte’o sukurti vaizdai
leuze’as pastebi atvirkðtiná judëjimà. Kino losofijos problemos“, kuriame ðie kartu provokuoja þiûrovà. Mintis ir vaizdas
filmø reþisierius Godardas transformuo- su mokslininkais, kultûros veikëjais, kû- trumpam susitinka tyloje
jàs kino menà. Jo kûryba, sako Deleuze’- rëjais, gydytojais ir kt. svarsto vienuolika
filosofijos klausimø. – tai nuolat atsinaujinantis susitikimas su
as, nesanti màstymas apie kinà ar màsty-
Netikëta filosofinio teksto ir vizualumo Kito Veidu, nesvarbu, kur tai nutiktø: Ban-
mo ávedimas á kinà, o tiesiog pats kinema-
jungtis atsiveria Arvydo Ðliogerio knygo- gladeðe, Ðri Lankoje, Indijoje, Nepale, Tai-
tografinis màstymas. „Teoriðkai Godardas
je „Melancholijos archipelagai. Þodþiai ir lande, Tibete, Indonezijoje, Etiopijoje, Ma-
sugebëtø nufilmuoti Kanto Kritikà ar Spi-
nozos Etikà, ir tai nebûtø abstraktus kinas vaizdai“ (Apostrofa, 2009), kurioje filoso- roke ar kur kitur. Ðliogeris, prieðingai nei
arba kinematografinë aplikacija“, sako De- fo eseistines meditacijas lydi jo paties fo- Lingis, fotografuoja tik gamtà, tiksliau –
leuze’as. Savo kino filosofijai pagrásti De- tografuoti vaizdai. Netrukus leidykla „Bal- unikalius jos blyksnius. Jam svarbus tas
leuze‘as raðo dviejø tomø veikalà „Kinas“ tos lankos“ iðleidþia ir 2010 m. Vilniaus trapus esmo unikalumas prieð patekant
(Vaizdas-judëjimas, I; Vaizdas-laikas, II). knygø mugëje pristato lietuviø kilmës JAV saulei, kurio dienà beveik nebelieka ir kurá
Lietuviø filosofijoje kino filosofijos prad- gyvenanèio filosofo Alphonso Lingio nuo- sugauti gali tik tam pasirengusi akis. Tam
menis pradëjo diegti Nerijus Milerius ir To- traukø albumà „Contacts“ (á lietuviø kal- tikru aspektu abu filosofai esti nuolatinë-
mas Sodeika. Milerius interviu kultûros sa- bà galima versti kaip „Prisilietimai“), ku- je kelionëje, skiriasi tik apsukos teritorija.
vaitraðèiui „Literatûra ir menas“ pastebi, riame lygiai taip pat, kaip ir Ðliogerio kny- Lingio toposas – visas pasaulis. Ðlioge-
jog filosofas, áþengæs á kino zonà, turëtø goje, filosofo darytas nuotraukas palydi rio – jo gimtinës pasaulis. Ðie du filoso-
atmesti iðankstines schemas ir leisti kinui labai saikingos jo filosofinës meditacijos. fai, tarsi dvi prieðingybës, nukreipæ savo
kalbëti savo kalba. Kinas nëra jokia filoso- Ðie du projektai yra kaþkuo panaðûs ir þvilgsnius á skirtingas trajektorijas – vie-
finiø, psichologiniø ar kokiø kitø konstruk- kaþkuo gana skirtingi. Abu filosofai nëra nas á þmogaus veidà, kitas á saulæ, – ið
cijø iliustracija, prieðingai, kinas pats gali profesionalûs fotografai ir neprisipaþásta, esmës sukuria vientisà fotokosmosà, liu-
inicijuoti áþvalgas, iðprovokuoti ginèus dël kad kada nors bûtø turëjæ tokiø slaptø as- dijantá, kas ið tiesø gyvenant Þemëje gali
reiðkiniø, kuriems nusakyti filosofija, psi- piracijø tokiais tapti. Fotografavimas juos bûti praminga, visuotinai bûtina ir svar-
chologija ar kiti mokslai dar neturi savo nu- tiesiog „iðtiko“. Ðliogeris ðià aistrà pajuto bu. Ðie Lingio ir Ðliogerio fenomenologi-
sistovëjusio þodyno. Kita vertus, Milerius 2005-aisiais, rengdamas spaudai dvito- niai fotofilosofiniai eksperimentai liudija,
nurodo, jog susieti kinà su filosofija já patá má „Niekis ir Esmas“. Lingis – aistringas kad nuolatos ásitempæs màstymas ima
paskatinusios ne kokios nors filosofinës keliautojas, beveik deðimtmetá iðvykdavo suvokti ir sau uþduotas ribas, todël, „pra-
sistemos, bet kino reþisieriaus Andrejaus gyventi vis á kità ðalá, bet fotoaparato ne- sprûdæs“ pro þodá, ima ilgëtis vaizdo. Þo-
Tarkovskio paskaitos, skaitytos VGIK-e, ku- imdavo, nes jam atrodæ, jog, fotojuostoje dis, mintis ir vaizdas trumpam susitinka
rios vëliau buvo iðspausdintos þurnale „Is- bandydamas uþfiksuoti kokius nors vaiz- bylojanèioje meditatyvioje tyloje.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 19


Praëjo graþus Nepriklausomos valstybës atkûrimo jubiliejus: patriotiniø þodþiø per já buvo
pasakyta tikriausiai daugiau negu per visà Nepriklausomybës dvideðimtmetá. Nereikia bûti
dideliam psichologui, kad suprastum, jog taip buvo išreikštas neásisàmonintas troðkimas
kompensuoti kasdiená aplaidumà, abejingumà ir nepajëgumà pasirûpinti savo valstybe. Per
šventes beveik visi mes pradedame mylëti savo tautà, kultûrà, valstybæ. O po ðvenèiø...

mopolitizmas. Jis visai nëra toks nekaltas dies gilumoje dþiaugiasi, kad bent iška-
tautiniø skirtumø nykimas, kaip nori pavaiz- bomis esame tokie pat kaip visi.
duoti jo ideologai: tautos nykimas prasi- Esminis dalykas šiame procese yra tas,
deda ne su emigracija, bet su nevisaver- kad visà Vakarø kultûros galià èia mëgi-
tiðkumo kompleksø ásitvirtinimu. Dabar já nama išvesti iš masinës kultûros, o jos áþû-
agresyviai diegia masinës komunikacijos lus diletantizmas, þiaurumas, šiurkštumas
priemoniø transliuojama masinë kultûra. ir vulgarumas yra sistemiškai nukreipia-
Ji taip pat nenori kalbëti lietuviðkai: ana mas prieš savo šalies tradicijas ir profe-
kalbëjo rusiðkai, o ši – angliškai. Anie vyk- sionaliàjà kultûrà. Gabumø stokojanèiø as-
dë Maskvos direktyvas, o ðitie ágyvendina menø agresyvumas ir vietinë neapykanta
delokalizuoto verslo interesus. Esminis tiems, kurie juos pranoksta, sukergta su
skirtumas tarp jø nebent tas, kad po tary- importiniu nihilizmu, tampa stipria griau-
binës direktyvos, ápareigojanèios rusiškai namàja galia. Kaip ið gausybës rago lieja-
skaityti paskaitas universitetuose, ant na- si lëkðèiausios patyèios ið savo kalbos, ið
mø sienø atsirasdavo uþrašai „Mûsø ne- kraðto kultûros kûrëjø, ið klasikos – Þemai-
surusins“, o á postmoderniðkà kosmopo- tës, Valanèiaus, Biliûno, Kudirkos, Èiurlio-
litizmà verþiasi didþioji jaunimo (ir ne tik nio, Basanavièiaus, Vydûno, – ið Dariaus
jaunimo) dalis, net neásisàmonindama, ir Girëno, lietuviðko santûrumo, taupumo,

N
kad, atsisakydama priedermiø savo krað- drovumo, pareigingumo, atsakingumo ir
to kultûrai ir pagarbos savo paproèiams, sàþiningumo tradicijø. Bûtø didelis kultû-

N
Krescencijus STOŠKUS
ji atsisako savo orumo ir kadaise turëto ros ðuolis, jeigu ðalia lietuviø raðytojø mû-
gero vardo. Ir atsisako pasiduodama sø knygø lentynose atsirastø P.Valéry,
eseniai teko matyti vienos jauni- vartojimo gundymams ir pasaulinio kapi- S.Mallarmé, M.Proustas, J.Joyce, J.Coc-
mo grupës pagamintà dokumentiná filmu- talo diegiamai vartotojø ideologijai, loðian- teau, G.Marcelis, P.Claudelis, A.Malraux,
kà: vienas po kito á intelektualus preten- èiai didþiøjø ðaliø naudai. Kadangi maþø E.Ionesco; ðalia mëgëjø filosofijos – W.Dilt-
duojantys herojai pasididþiuodami skelbë- kultûrø skirtumai trukdo laisvam kapitalo heyus, E.Husserlis, M.Scheleris, K.Jasper-
si kosmopolitais. Nepasakyèiau, kad bu- judëjimui didþiøjø ðaliø labui, tiems sas, R.Bultmannas, H.G.Gadameris,
vo netikëta: šiam laikui tai gana simpto- trukdþiams paðalinti yra iðrasta vartotojø vi- J.P.Sartre‘as, P.Ricoeuras, J.Dewey. Bet ði-
miška. Kosmopolitizmas Lietuvoje nepa- suomenë ir pigiai prieinama bei visomis me- tie Vakarai, sukûræ visà dvasinæ modernio-
prastai greitai ásitvirtino kaip ðiuolaikiniø dþiaginëmis gërybëmis gundanti masinë jo civilizuotumo galià, masinio vartotojo ne-
emigrantø, neonomadø, vadinasi, ir var- kultûra. Todël atrodo visai normalu, kad jis domina. Uþtat kaip epochinës reikðmës
totojø visuomenës gyvenimo bûdas, jø at- teisëtais ir neteisëtais bûdais ardo nedide- ávykis Lietuvoje sutinkamas prostitutës So-
kakliai diegiama ideologija ir filosofija, o liø kultûrø pasitikëjimà savo reikšmingumu lanas „Vyrø iðnaikinimo draugijos manifes-
masiniai mëgdþiotojai jà pavertë viešai de- ir platina tautos drovëjimàsi bûti paèia savi- tas“, markizo de Sado „Filosofija budua-
monstruojama mada ir poza. O gal jam mi. Kosmopolitizmas prasideda savo pra- re“ ar 54 chuliganiðkos Brenerio ir Ðurc
net ir ásitvirtinti nereikëjo, – ar èia nebuvo eities, savo tradicijø ir savo gyvenimo bû- pasiprieðinimo „technologijos“, pradedant
tik viena iš tarybinio internacionalizmo mu- do gëdijimusi ir nekritiðku posûkiu á viskà, nuogo uþpalio rodymu ir baigiant tarybi-
tacijø? „Komunistø partijos manifesto“ au- kas svetima. O svetima sutapatinama su niø laikø vieðuosius tualetus primenanèiu
toriai kadaise tiesiai skelbë: „Nacionalinis absoliuèia „Vakarø civilizacijos paþanga“. sienø tepliojimu. Lietuviø kultûra mainoma
tautø atskirumas ir jø prieðingumai vis la- Nesunku suprasti, kodël mûsø didþiuosiuo- á Vakarø kontrkultûrà, paproèiai – á pra-
biau ir labiau nyksta jau su burþuazijos ið- se miestuose angliðki firmø pavadinimai – mogas, muzika – á „popsà“, tapyba – á ins-
sivystymu, su prekybos laisve, pasauline New York Club, Fashion Restaurant, Forum taliacijas ir „graffiti“, humoras – á patyèias,
rinka, pramonës gamybos ir jà atitinkan- palace, Crown plaza – ir jø masinës simu- iðmintis – á lëkðtus gudragalviavimus, meilë
èiø gyvenimo sàlygø vienodumu.“ Visà ðá liacijos jau seniai sugniuþdë lietuviø màsty- – á seksà, dràsa – á chamizmà, sveikatos
procesà, kurá jie pagrástai vadino sukos- senà ir jø ryðius su savo kraðtu, kaþkada prieþiûra – á kûno implantus, iškalba – á
mopolitinimu, proletariato viešpatavimas reiškusius „Dainavà“, „Palangà“, „Graþi- keiksmaþodþius, bene jau tapusius lietu-
tik pagreitinàs. Tautiniø skirtumø nykimà nà“, „Ðeðupæ“, „Gintarà“ ir t.t. Paklausti par- viø kalbos artikeliais.
èia tik pakeièiàs visø ðaliø proletarø susi- lamentarai, savivaldybiø vadovai ir net Senoji lietuviø kalba, kuri nuo XIX a.
vienijimas, ne jie jau neturá nei tëvynës, nei Valstybinë kalbos komisija skësèioja ran- vidurio iki šiol kaip unikalus kultûros relik-
tautiniø bruoþø. komis: jie neturintys galiø ásikiðti á ðá pro- tas buvo ypaè rûpestingai puoselëjama,
Taèiau politinë realybë buvo visai kita. cesà ir bent laikinai pristabdyti giliau á sa- saugoma ir globojama pasiðventusiø ling-
Tarybinis internacionalizmas reiðkë socia- vo kultûrà áaugusiø þmoniø orumà vistø, dabar diletantiškai laisva valia iðstu-
listiniø ðaliø sutelkimà apie Rusijà ir jø vie- þeidþiantá procesà. Jiems per daug sunku miama ið ávairiø gyvenimo sferø, o jos sis-
nijimà ideologizuotos rusø kultûros pagrin- suprasti, kodël ima daugëti „keistø skus- tema priverèiama atverti vartus visø poli-
du. Valdþios jis buvo diegiamas iš viršaus tagalviø“, atkrintanèiø nuo vartotojø visuo- tiðkai dominuojanèiø ðaliø átakoms ir pa-
ir labai suartëjo su carine rusifikavimo po- menës ir „kaþkodël“ imanèiø nekæsti sve- verèiama tiesiog praeinamuoju kiemu, ar-
litika. Já visai atitinka postmoderniškas kos- timtauèiø. O kosmopolitai, suprantama, šir- ba, kaip leksikologas V.Urbutis sako, „pus-

20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Ubi bene, ibi Patria
Arba atgimusi
kosmopolitizmo tojà, bet bûtø labai nekorektiška kosmo-
politizmà saistyti tik su masine kultûra. Kos-

dvasia
mopolitizmo sëklos labiausiai dygsta ir de-
ra savo valstybe nusivylusiø þmoniø ap-
arivistai ir duoneliautojai: nuo vieno stalo linkoje. Aiškiai nenusisekusi, grupiø inte-
– prie kito, ubi bene, ibi patria. Jie moka resams tarnaujanti valstybës politika yra
kalbe“, smarkiai trikdanèia ir taip jau men- imti, bet uþ niekà nenori imtis atsakomy- antras esminis kosmopolitizmo plitimo sti-
kai produktyvius tautos komunikacinius bës. Neatsakingumas, cinizmas, abejin- mulas. Daugelis þmoniø jauèiasi valstybës
procesus. Pagaliau esame giliai áklampin- gumas jau yra tapæ esminiais lietuviško atstumti ir iðduoti. Galima tik stebëtis, kad
ti á anglø kalba, anglišku þargonu, anglið- mentaliteto poþymiais. Gerai þinome, koká ðvenèiø dienomis šioje šalyje dar susiren-
komis intonacijomis bei simuliacijomis kal- poveiká ði ideologija daro jaunimui: iki galo ka þmoniø minios parodyti savo solidaru-
banèià, dainuojanèià ar bent tà kalbà imi- iðtrinami patriotiniø jausmø likuèiai, visos mo, kad dar skamba graþûs þodþiai, dra-
tuojanèià masinæ kultûrà. Kas galëtø pa- pareigø, iðtikimybës ir atsakomybës nuo- matiðki prisiminimai. Taèiau patriotizmas
sakyti, kokiai kultûrai priklauso masinis jautos. Tauta rengiama totalinei emigra- èia bûna daugiau verbalinis, proginis, nes,
„popsas“ ir tie Nacionalinës televizijos kon- cijai ir nykimui. pasibaigus ðventëms, jis iðnyksta tà pa-
kursai, kuriuose atrenkami kandidatai á Eu- Masinës vartotojø visuomenës kos- èià dienà. Sutartinai nusiimamos šventi-
rovizijà? Turbût lietuviø krepšinis jau turi mopolitizmà kai kas linkæs tapatinti su nës kaukës, reikalingos tik apeiginiam ce-
daug daugiau nacionaliniø poþymiø ne- bendrø þmonijos interesø ásisàmoninimu remonialui atlikti. Nauja savaitë gràþina vi-
gu šitie beveidþiai kosmopolitiniai konkur- ir net humanizmu. Bet tai saviapgaulë ir sus á buitiná cinizmà ir „intelektualø“ kos-
sai. Maþdaug ið 950 internete áregistruotø grynas nesusipratimas. O daþnai ir pa- mopolitizmà: èia jau visai kiti herojai, kito-
popgrupiø apie 240 yra pasirinkusios an- èios þemiausios prabos egoizmas. Jau kie standartai, gyvenimo pavyzdþiai.
gliškus, pusiau angliškus vardus. Net lie- Dostojevskis yra puikiai nuðvietæs, ko yra Graikø kosmopolitai daugiausia bu-
tuviški vardai ir pravardës èia perrašomos verta nieko neápareigojanti meilë þmogui vo valkataujantys marginalai, išlaisvinti
imituojant angliðkà raðybà; tik pamanyki- be realios meilës artimajam. Nenoras bûti vergai, kinikai ir stoikai. Vienas ið pirmø-
te: M.S.Shamas, Kastis Torau, Zhemaitis, þmogumi prasideda nuo nenoro bûti pa- jø, pasiskelbusiø pasaulio pilieèiu, Seno-
Shmekla, Lina Joy, Pushaz ir pan. Ðian- èiu savimi. Masinis kultûros vartotojas vës Graikijoje, kaip þinia, buvo kinikas
dien daugelis ðypsosi suþinojæ, kad pa- kaip tik yra radikaliausias þmogaus nie- Diogenas Sinopietis, ëmæsis gyventi ne
protinëje kultûroje tikraisiais þmonëmis bu- kintojas ir gniuþdytojas. pagal šalies paproèius, bet pagal gamtà
vo laikomi tik saviškiai. Dabar Lietuvos kos- Tokios galvosenos diegimà kai kas sie- ir prigimtá, visà gyvenimà ieðkojæs tikro
mopolitinë masinë kultûra tokiais laiko sve- ja su tuo, kad pagrindiniai televizijos ka- (gero, teisingo, protingo) þmogaus. Filo-
timtauèius. Ir niekas nesišypso. Vos mer- nalai pateko á svetimo kapitalo rankas, kad sofijos istorikas Diogenas Laertietis apie
gaitë pramoko dainuoti, tëvø ir auklëtojø jis dabar ið mûsø daro karikatûras ir dis- já raðë: „Kilmingumà, ðlovæ ir visus kitus
rûpesèiu tuoj pat jai suteikiamas „þvaigþ- kredituoja mus mûsø paèiø ir pasaulio aky- panaðius dalykus jis iðjuokë, apðaukda-
dës“ vardas, koks nors Joy. Kaip iðdrásti se. Þinoma, tiesa, kad uþsienio kapitalui mas tai ydos puoðmenomis. Vienintele
šitokio mentaliteto þmoniø pasaulyje va- nerûpi mûsø tautos moralinë bûklë ar tie- tikra valstybe jis laikë visà pasaulá“ (6 kn.
dintis lietuviðkais vardais. siog kvailumas ir polinkis parsidavinëti. Bet 72). Pasaulio pilietystæ jis siejo su nepri-
Kosmopolitinë masinë kultûra Lietu- tai bûtø per daug paprastas paaiðkinimas. klausomybe nuo miesto patogumø, ma-
voje bene radikaliausiai demonstruoja Tiems kanalams jau daug metø vadovau- lonumø, aistrø, þmogiðkø silpnybiø ir vals-
jaunø (ir ne tik jø) þmoniø vengimà (ne- ja mûsø þmonës, juose visas savo groþy- tybës uþdedamø priedermiø. Dar radi-
norà, gëdijimàsi, o neretai ir bjaurëjimà- bes aistringai eksponuoja mûsø merginos, kaliau kosmopolitizmo doktrinà formula-
si) bûti savimi, beveik patologiná bëgimà net moterys. Pagaliau ir minëti tekstai tau- vo stoicizmo pagrindëjas Zenonas. Anot
nuo savo kalbos, paproèiø, nuo savo tau- tieèiø iðversti. Ir „paraintelektualiniai“ áva- jo, mes turëtume gyventi „nei pagal mies-
tos kultûros. Mûsø þmogelis gerai jauèiasi dai jø paraðyti. Jie tiesiog be skrupulø da- tus, nei pagal demus, atskirtus vienà nuo
tik tada, kai uþsideda standartinæ (masi- ro bizná arba demonstruoja savo vaikiðkà kito skirtingø ástatymø, bet laikytume vi-
næ, populiarià) Vakarø pasaulio þmogaus naivumà: jeigu ið Vakarø, vadinasi, gerai. sus þmones tëvynainiais ir bendrapilie-
kaukæ, iðoriðkai padaranèià já toká patá kaip Prieð tà „argumentà“ Lietuvoje niekas ne- èiais, kad bûtø mûsø vienas gyvenimas
kiti, o jo kultûra ima neišsiskirti iš masinio atsilaiko. O pirmiausia, þinoma, „intelek- ir viena tvarka, kaip bandoje, kuri ganosi
srauto. Kopijuodamas importines unifor- tualai“, kuriuos kaþkada Kudirka atpaþin- vienoje ganykloje“ (Plutarchas. Apie Alek-
mas, jis pats sau susvetimëja, tampa se- davo ið kinkø drebëjimo. Dabar juos atpa- sandro likimà ir ðaunumà, I 6, 329 a).
rijiniu gaminiu, masiniu standartu. þástame ið konformizmo. Nesvarbu, kad tie Kitokie šiuolaikiniai kosmopolitai. Dau-
Masinio kultûros vartotojo mentalite- procesai kertasi su þmogaus orumu, civi- giausia tai neonomadai – vartotojø visuo-
tà visiðkai atitiko þinoma plûstamoji pir- lizuotu santûrumu, apdairumu, atsakomy- menës produktas. Z.Baumanas su ne-
møjø Nepriklausomybës dienø frazë: be uþ intelektualiø galiø koncentravimà, onomadais suartina judrius investuotojus:
„Patriotai – idiotai!“ Atseit, „protingieji in- sveiko proto iðsaugojimà, o kartu ir savo „turtingøjø bei galingøjø elitai visada la-
telektualai“ tokiais sentimentaliais ásipa- valstybës produktyvumo, tautos gyvybin- biau linkæ á kosmopolitiðkumà negu kiti
reigojimais savæs nesaisto. Ji liudijo, kad gumo palaikymà. jø gyvenamø kraðtø gyventojai“. Ir jam
gyvenimui tonà dabar duoda agresyvûs Daugokai kalbëjau apie masiná varto- sunku nepritarti.

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 44 21
Pastaruoju metu „Mokslas ir gyvenimas“ publikavo daug straipsniø apie VPU biosistematikø mokslinio tyrimo
ekspedicijas Ukrainoje (Kryme), Kanarø salyne, Centrinëje Amerikoje (Kosta Rikoje ir Belize), Pietø Amerikoje

Nuo
(Ekvadore bei Peru, t.y. Amazonës baseine ir Andø kalnuose). Ið viso Vilniaus pedagoginio universiteto biosiste-
matikai dalyvavo 36-iose tolimosiose ekspedicijose, kuriø dëka buvo atrasta ir apraðyta ðimtai mokslui naujø
organizmø rûðiø ir paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, D. Britanijoje ir JAV). Ðiame „Mokslo ir
gyvenimo“ numeryje pradësime spausdinti naujà straipsniø ciklà apie VPU gamtininkø þygius Meksikoje.

iki Meksikos
Kodël biosistematikai bastosi po pasaulá ir kodël svarbu
atrasti bei iðtirti iki ðiol neþinomà tolimø kraðtø biolo-
ginæ ávairovæ? Kodël tarptautinio lygio taksonominiai
biologinës ávairovës tyrimai svarbûs Lietuvai?
Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS
Reikia proverþio moksle sistemø funkcionavimo ar praktiniu po-
Seniai praëjo tie laikai, kai zoologijos þiûriais) gali iðnykti dar iki tol, kol jos bus
ir botanikos disciplinø straipsniai arba di- atrastos. Tarp biosistematikø dabar pa-
sertacijos tarpusavyje skirdavosi tik tyri- sidarë populiaru sakyti, kad „naujos rû-
mø regionu (pavyzdþiui, kaip gyvena ðys – biologinës ávairovës auksas“. Ne
koks nors organizmas Lietuvos sàlygo- veltui beta ir gama taksonominiai darbai
mis). Net bûdami patys aistringiausi Lie- publikuojami geriausiuose tarptautiniuo-
tuvos patriotai, suvokiame, kad ðiuolaiki- se mokslo þurnaluose su svorio koefi-
niam mokslui neuþtenka tik kitur atliktø cientu.

Straipsnio autorius Tachine (El Tajin). Nors


niekas iki ðiol neþino, kuri senovinë
civilizacija ðiuolaikinës Meksikos rytinëje
pakrantëje pastatë ðá miestà, taèiau þmonës
paliko áspûdingà savo egzistencijos pëdsakà

Agnë ir Andrius tiriamojoje lauko praktikoje: visada stebinantys darbðtumu, atkaklumu ir


dideliu ryþtu moksliniams tyrimams

tyrimø pakartojimo „Lietuvos sàlygomis“. Kuo matuojamas biosistematikos


Ðalies mokslui reikia proverþio. centrø reikðmingumas?
Kalbant apie mokslines taksonomines
Tyrëjai lenktyniauja su laiku publikacijas, reikëtø paminëti du svarbiau-
Pastaraisiais metais (ypaè dël klima- sius dalykus, kurie dar ne visiems þinomi.
to kaitos pavojaus ir didëjanèio þmogaus Taksonominiø publikacijø „momentinis“ ci-
poveikio gamtai) uþsienio tyrinëtojai ak- tuojamumo indeksas niekada nebûna (ir
tyviau suskato inventorizuoti Þemës bio- negali bûti) labai aukðtas. Taèiau, skirtin-
mus. Tik nedidelë dalis Þemës biologi- gai nuo daugelio kitø mokslo ðakø, takso-
nës ávairovës (mûsø apskaièiavimais – nominës publikacijos, kurios apraðo nau-
12–14,5 proc.) jau yra þinoma ir apraðy- jas faunas, turi neribotà iðliekamàjà vertæ
ta. Taigi biosistematikø laukia tikrai svar- (mokslinio aktualumo amþiø). Tai regla-
bus ir sunkus uþdavinys. Taèiau tyrëjai mentuoja Tarptautinis zoologinës nomen-
lenktyniauja su laiku. Dauguma organiz- klatûros kodeksas (TZNK). Taigi, norint
mø rûðiø (kurios svarbios mokslo, eko- ávertinti paskelbtø darbø poveiká pasau-

22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


mokslinius projektus, naujai atrastø, moks- kai iðtirtø ir þinomø entobiontiniø orga-
lui neþinomø taksonø tipinës serijos (su- nizmø (tarp jø ir vabzdþiø, kuriø plane-

Vilniaus
darytos ið etaloniniø egzemplioriø) depo- toje yra didesnë ávairovë nei visas gyvy-
nuojamos mokslo institucijose. Todël Lie- bës formas, t.y. bakterijø, virusø, grybø,
tuvos mokslininkai, deponuodami tipines augalø, þuvø, paukðèiø, þinduoliø ir kitø
serijas Lietuvos mokslo institucijose, didi- sisteminiø grupiø rûðis, kartu sudëjus).
na ðalies mokslo centrø tarptautiná presti- Vabzdþiai yra neatskiriama kiekvienos
þà. Kaip þinoma, naujai apraðytø organiz- sausumos ekosistemos dalis. O ðtai en-
mø tipinës serijos turi neákainojamà moks- tobiontiniai vabzdþiai, kuriø lervos vys-
lio mokslui, reikia suskaièiuoti, kiek kartø linæ vertæ ir daugeliu atvejø biosistemati- tosi augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuo-
vienas ar kitas darbas buvo pacituotas kos centrø reikðmingumas bei tarptauti- se) audiniuose, yra labai svarbûs evo-
ne per pastaruosius 5–10 metø, o ap- nis patrauklumas matuojamas ne pastatø liuciniø procesø, vykusiø Þemëje per
þvelgti daug didesná laikotarpá. Paprastai dydþiu ar árangos modernumu, o depo- pastaruosius 100–120 mln. m., indika-
taksonominës publikacijos yra cituojamos nuotø tipiniø serijø kiekiu. toriai ir árankis geresniam evoliuciniø ten-
ir tada, kai sparèiai besiplëtojanèiø (pvz., dencijø suvokimui. Jie yra labai „patogus“
su technologijomis susijusiø) mokslø pub- Turime puikø áranká objektas bendriesiems faunogeneti-
likacijos jau gali bûti praradusios aktualu- faunogenetiniams ir niams, biogeografiniams, funkcinës eko-
mà ir pamirðtos. Beje, vertinant mokslo lai- biogeografiniams tyrimams logijos ir kitiems tyrimams, gana puikiai
mëjimus, ne viskà lemia vien publikacijos. Kalbant apie pasaulio biologinæ ávai- charakterizuoja tiriamojo regiono biologi-
Biosistematiniuose darbuose, ávykdþius rovæ, negalima ignoruoti iki ðiol dar men- nës ávairovës turtingumà, kilmæ ir gamti-

Biosistema-
tikos tyrimø
grupë:
energinga,
perspektyvi,
pelniusi
tarptautiná
pripaþinimà
ir galinti
padaryti
proverþá
moksle

Jono Rimanto
STONIO
nuotr.

Didþiulës statulos mena senovinæ


toltekø civilizacijà. Taèiau mokslinin-
nius ryðius. Ðtai todël, þiûrint ið mokslo
kams aptiktos naujos organizmø planavimo pozicijø, ðiuo metu yra labai
rûðys yra ne maþiau svarbios nei svarbu nukreipti tyrimus á naujø faunø pa-
áspûdingi senoviniø civilizacijø ieðkas, apraðyti naujas mokslui rûðis, ið-
griuvësiai aiðkinti ávairaus lygio taksonø trofinius ry-
ðius ir, remiantis naujais duomenimis, pa-
rengti faunogenetines, filogenetines, filo-
geografines ir kitas koncepcijas.

Pagirkime save patys


Ðalyje jau susiformavo stipri biosis-
tematikø mokykla, kurios mokslininkai
atlieka tyrimus ávairiose ðiuolaikinës tak-
sonomijos srityse. Vilniaus pedagoginio
universiteto Biosistematikos tyrimø gru-
pë savo pastangas nukreipë á strategið-
kai svarbiø Þemës regionø biologinës
ávairovës inventorizavimà. Tiriami ne tik
Lietuvos entobiontiniai vabzdþiai, taèiau
ir pasaulio fauna.
Nukelta á 42 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 23


ANTANAS PAKERYS
Profesorius, habilituotas dakta-
ras (humanitariniai mokslai),
Valstybinës lietuviø kalbos
komisijos narys, Lietuvos
ðvietimo tarybos pirmininkas
(2000–2003), Lietuvos mokslo
tarybos narys (2003–2007),
Visuotinës lietuviø enciklopedi-
jos redakcinës tarybos narys,
Pasaulio vietovardþiø
þodyno redakcinës tarybos
pirmininkas, þurnalo ,,Þmogus ir
þodis” vyr. redaktorius.
Vilniaus pedagoginio universi-
teto rektorius 1993–2003 m.

Ið kartos
á kartà einanti
70 diðienës 100-meèiui ir taip priminti savo
dëstytojos nuveiktus darbus. Be galo ger-

minties gyvybë Prof. Antano Pakerio 70-meèiui


biu ðià ir savo dëstytojà, bet vis dëlto kir-
èiavimo sistemà perpratau profesoriaus
A.Pakerio dëka (dvi svarbias schemas per
pratybas atsidëjæs braiþydavo lentoje).
Ðiuo aspektu itin vertingas straipsnis „Kir-
èiuotës ir praktinës taisyklës“ (1971).
A.Pakerys savo pirmàjà humanitariniø
mokslø daktaro disertacijà (1968) paraðë
Lekt. Vera Mauricaitë A.Salio, 1930 m. ákûrusio Vytauto Didþio- ir apgynë, net nepasinaudojæs laisvesniu
jo universitete Fonetikos laboratorijà, su- aspirantûros darbo grafiku. Su kolegomis
Profesorius A. Pakerys yra ne tik Pe- burto bûrelio eksperimentuotojø studen- (E.Mikalauskaite ir B.Svecevièiumi) 1967
dagoginio universiteto, bet ir gimtojo Du- tø. Tai buvo jos moksliniø darbø pradþia, metais skaitë praneðimà konferencijoje
setø kraðto patriotas. Ir dabar palaikomi o gal ir Vilniaus pedagoginio instituto Fo- Prahoje (tais laikais buvo itin retos uþsie-
glaudûs ryðiai su Kazimiero Bûgos gim- netikos laboratorijos iðtakos). Ðioje labo- nio iðvykos). Darbavosi fakultete. Rengë
nazija. Mûsø universiteto lituanistai profe- ratorijoje yra parengta daug leidiniø, ap- didaktiniø leidiniø; kai kuriuos kartu su ko-
soriaus iniciatyva jau penktus metus vyksta ginta ne viena solidi disertacija. Keleto tæs- lega doc. K.Kuzaviniu. Kur kas vëliau, pra-
skaityti mokslo populiarinimo paskaitø ir tiniø leidiniø atsakomasis redaktorius bu- tæsdamas ir plëtodamas savo garsiojo
dalyvauja puikiai suorganizuotuose gim- vo ir A.Pakerys (1970–1976). Tai labora- bendraminèio tyrimus, A.Pakerys paren-
nazijos renginiuose. Prieð keletà metø torijos klestëjimo laikas, kuris tæsiasi su gë ir iðleido naudingà knygà – „Tarptauti-
ðventiniame gimnazijos renginyje A.Pake- profesoriaus moksline, didaktine, projek- niø þodþiø kirèiavimas“ (1991). Profeso-
rys tvirtai ásitikinæs pabrëþë, kad „lietuviø tine veikla iki ðiø dienø. A.Pakerys buvo rius turi logopedo, defektologo kvalifika-
tauta turëjo tik du genijus – Mikalojø Kon- gabiausias doc. E.Mikalauskaitës, klau- cijà. Jam patrauklus kalbos defektologo
stantinà Èiurlioná ir Kazimierà Bûgà.“ siusios þymiausiø profesoriø paskaitø Vo- darbas, ði specializacija. Kiek þinau, yra
kietijoje, studentas (girdëjau, kad net at- pavykæ pasinaudoti ágytomis þiniomis.
Studijos ir pirmieji darbai rodydavæ – gal Jam vienam skaitoma pa-
Apskritai sakant, penkiasdeðimt An- skaita); parengë ir iðleido savo dëstyto- Naujos technologijos.
tano Pakerio darbo metø – tai GYVENI- jos „Lietuviø kalbos fonetikos dar- Fundamentalûs tyrimai
MAS LABORATORIJOJE, nuo kurios nie- bus“(1975) ir pagrástai pelnë kolegø pa- A.Pakerys, susidomëjæs elektroninë-
kada (net rektoriaudamas) nebuvo atitrû- garbà. Ir man ne kartà teko matyti Profe- mis skaièiavimo maðinomis, tarp kalbinin-
kæs. Eksperimentinës fonetikos ir kalbos soriaus tikrà pagarbà, net þavëjimàsi sa- kø buvo tikras novatorius. Monografija
psichologijos laboratorijos, kurioje dirbo vo dëstytojais. Tai liudija ir Jo rûpestis ð. „Lietuviø bendrinës kalbos prozodija“
doc. E.Mikalauskaitë, iðtakos siekia VDU m. balandþio mën. surengti minëjimà, (1982) – tai „geriausias ir stambiausias
laikus. (E.Mikalauskaitë buvo viena ið skirtà garsios akcentologës doc. P.Berna- eksperimentinës fonetikos darbas baltø

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Kai pokario metais mokiausi Aviþiø pradinëje
mokykloje, ,,kaþkas“ nuolat keisdavo mûsø mokytojus. Ið
vyresniojo dëstytojo, docento, profesoriaus, dekano, rek-
toriaus pareigos. Tipiðkas karjeristo kelias... Beje, prieð
penkiø mano vaikystës mokytojø trys buvo vyrai (jauni, keliolika metø vaþiuodamas autobusu ir á Vilniaus peda-
energingi, mokantys graþiai dainuoti, þaisti kvadratà). O goginio universiteto rûmus þvelgdamas tarsi ið ðalies, kaþ-
ypaè rûpestinga, jautri, ðvelni, iðmintinga buvo mokytoja kodël pagalvojau: ne, Universiteto rektoriumi bûti neno-
Ðileikaitë. Nors tuo metu mokytojø atlyginimai buvo visai rëèiau. Taèiau susiklosèius aplinkybëms rektorium buvau
menki (mokiniø tëvai daþnai ðelpdavo mokytojus), supra- iðrinktas dviem kadencijoms.
tau, kad mokytojo profesija yra labai ádomi, patraukli, mie- Rektoriui tenka ávairiausiø priedermiø ir darbø: iðkil-
la, prasminga. Baigæs septynias Dusetø K.Bûgos viduri- mingø ir buitiðkø, dþiugiø ir nesmagiø. Didþiausià áspûdá
nës mokyklos klases, 1954 m. nuvykau á Ðvenèionëliø pe- man palikdavo Rektoriø konferencijos posëdþiai. Juose
dagoginæ mokyklà, sëkmingai iðlaikiau stojamuosius eg- vykdavo aktualios diskusijos universitetø gyvybës ir mir-
zaminus ir buvau priimtas mokytis. Po tos karðtos vasaros ties klausimais. Ypaè imponuodavo du dalykai: kiekvie-
egzaminø gráþæs á Eiveniø kaimà, tëvø (ypaè mamos) bu- no rektoriaus pasiryþimas visomis iðgalëmis kautis dël
vau atkalbëtas: nei maisto, nei pinigø neturim, kad galë- savo universiteto interesø, o kai iðkildavo bendra grës-
èiau mokytis toli nuo namø. Taèiau noro tapti mokytoju më aukðtajam mokslui – veikti sutartinai ir ryþtingai. Lin-
nepraradau. 1959 m. ástojau á Vilniaus valstybiná pedago- kiu, kad rektoriais pasitikëtø universitetø bendruomenës.
giná institutà ir ágijau logopedo ir lietuviø kalbos mokytojo Nelinkiu rektoriams bûti kaþkieno paskirtiems.
specialybæ. Nuo pat pirmojo kurso institute pradëjau dirbti Antanas Pakerys
laborantu (puse etato). Vëliau èia manæs laukë dëstytojo, Ið kn.: Lietuvos universitetø rektoriai (1990–2004).

Profesorius droþia
Reginos
ÐULSKYTËS pieðtukus savo dukrai-
fotografija tëms Salomëjai ir
(2005)
Monikai. 2009 m. birþelio
pabaiga, Bilaiðiø kaimas

kalbotyros istorijoje“ (A.Girdenis, B.Stun- tø. Ið seno akcentologijos vadovëliuose te-


dþia). Monografijos pagrindu buvo apgin- oriniai teiginiai bûdavo iliustruojami pavyz-
ta humanitariniø mokslø (lietuviø filologi- dþiais, pateikiant juos abëcëlës tvarka. To-
jos) habilituoto daktaro disertacija kia tradicija neatrodë tinkama monografi-
(1983).Visà gyvenimà (áskaitant ir rekto- jos autoriui A.Pakeriui. Jo tvirtu ásitikinimu,
riavimo deðimtmetá) profesorius intensy- daugiausia dëmesio turëtø bûti kreipiama
viai dirbo moksliná darbà. Yra aukðtai ver- á svarbiausius, t.y. daþniausiai ar daþnai
tinamas net savo oponentø, be visa kita, vartojamus, þodþius. Monografijoje „Ak-
ir dël to, kad yra korektiðkas, nedogma- centologija. D. 1“ (1994) pirmàkart lietuviø
tiðkas, nors turi tvirtà savo nuomonæ. kalbotyroje keliama mintis, jog prasmin-
ga atsiþvelgti á pavyzdþiø vartojimo gau-
Kitos monografijos sumà ir daþnumà. Pirmiausia turëtø rûpëti
Akcentologija. Kaunas, 1994. D. 1; Vil- labai daþni þodþiai (kalboje tokiø daikta-
nius, 2002. D. 2. vardþiø ir bûdvardþiø ið viso yra apie 500–
Minint 130-àsias K. Bûgos metines AKTUALUMAS. Ðie veikalai svarbûs 700), toliau – daþni daiktavardþiai ir bûd-
(Dusetos, 2009 m.) norminimo raidos ir daugeliu kitø aspek- vardþiai (jø vartojama apie 4000–5000)...

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 25


XXI a. elektroniniai daþniniai þodynai

P
Iðradingas pedagogas
APIE IDËJOS AUTORIØ. K.Bûgos të- AUKÐTØJØ MOKYKLØ VADOVËLIØ
viðkënas, pasiþymintis tokiu pat darbo rofesorius yra atidus, reik- 1-OJI PREMIJA (2008 m.)
kruopðtumu ir sàþiningumu, yra prof. lus ir drauge labai geranoriškas Prof. habil. dr. Antanas Pakerys – þy-
A.Pakerys. Jis akivaizdþiai tæsia þodynø oponentas, recenzentas, neðykð- miausias lietuviø fonetikos ir akcentolo-
tintis patarimø ir pastabø. Bûda- gijos specialistas, puikus pedagogas. Ið

P
mas VLKK Tarties ir kirèiavimo pa- jo parengto „Lietuviø bendrinës kalbos fo-
komisës vadovas, savo pareigas netikos“ vadovëlio jau du deðimtmeèius
akeri Profesoriaus pagarba atliko labai atsakingai. Per keletà mokosi visø Lietuvos aukðtøjø mokyklø
mokslui, kalbai ir þmogui, o monog- metø pakomisë apsvarstë daugy- bûsimieji lituanistai. Vadovëlis parengtas
rafijos „Lietuviø bendrinës kalbos pro- bæ kirèiavimo variantø, ið esmës pavyzdingai metodiniu aspektu: sudary-
zodija“ ir „Akcentologija“ yra puikiau- perþiûrëjo þodþiø, ypaè dariniø tos galimybës studentø apklausà atlikti
si Profesoriaus darbðtumo ir kruopð- kirèiavimo kodifikacijà. Kaip ko- programuoto patikrinimo bûdu (plg. va-
tumo árodymai. Èia dar derëtø prisi- lega Profesorius yra nekonfliktið- dovëlio ádëklà, fonetinio nagrinëjimo
minti ir kapitalinio pasaulio vietovar- kas, tolerantiðkas, nelinkæs veltis schemà). Be to, ir dauguma pratimø su-
dþiø þodyno rengimà. á intrigas, tvirtai laikosi savo nuo- daryti programuoto patikrinimo bûdu. Va-
Inteligencija, sàþiningumas ir labai monës ir jà gina. dovëlyje gausu iliustracinës medþiagos:
subtilus humoro jausmas. Ir visa tai yra ádëta autoriaus parengtø (ankstes-
Prof. habil. dr.
natûralu, o ne iðmokta, suvaidinta. niuose leidimuose paties autoriaus brai-
Bonifacas Stundþia
Galbût tai apskritai vyresniosios kar- þytø) rentgenogramø, spektrogramø, pa-
Vilniaus universiteto Filologijos
tos profesoriø gerosios savybës, kuriø latogramø ir kitokiø schemø bei brëþiniø.
fakulteto Baltistikos katedra,
taip trûksta naujiesiems mokslininkams Valstybinës lietuviø kalbos komisijos Taigi vadovëlis yra originalus, vaizdus.
ir kuriø labai linkëèiau visiems pasimo- Tarties ir kirèiavimo pakomisës Studentams ypaè naudingas literatû-
kyti, kol dar turim ið ko mokytis. pirmininkas ros sàraðas kiekvienos temos gale; pra-
Manau, kad Profesoriaus pavardæ vartûs studentø referatø pavyzdþiai ir ypaè
þino kiekvienas lituanistikos studentas naudingos detalios, iðsamios profeso-
ir mokytojas lituanistas: jis dviejø svar- riaus pastabos dël referatø spragø. Taip
biausiø disciplinø (fonetikos ir akcen- sudaroma galimybë studentams vengti
tologijos) vadovëliø, kitokiø knygø au- bûdingiausiø klaidø bei galimybë tobu-
torius ar bendraautoris. Apie mokomà- linti savo pirmuosius mokslinius darbus.
sias Profesoriaus knygas galima bûtø Vadovëlis vertas pagyrimø dël transk-
daug kalbëti, bet norëèiau pabrëþti jø ribuotø pavyzdþiø gausos bei ávairovës,
originalumà. Kai kurios naujoviðkumu tarp kuriø yra ir tikriniø þodþiø: vardø, pa-
gerokai pralenkë savo laikà. Èia turiu vardþiø, vietovardþiø. Mokydamiesi transk-
galvoje „Lietuviø bendrinës kalbos fo- ribuoti, studentai turi galimybæ dirbti savi-
netikos pratybas“ ir „Kirèiavimo treni- kontrolës bûdu. Labai svarbu, kad yra rið-
ruoklá“. Jos jau tada buvo pirmieji nau- laus teksto transkripcijos pavyzdþiø, kad
jøjø kompiuteriniø technologijø lingvis- neiðleidþiami ið akiø ir intonacijos dalykai.
tikoje daigai. Taigi lietuviø kalbos fo- Prof. Antano Pakerio vadovëlis „Lietu-
netikos ir akcentologijos dar ne viena viø bendrinës kalbos fonetika“ labai svar-
karta mokysis ið Profesoriaus pareng- bus kalbos mokslui ir praktikai (ðá vadovë-
tø knygø, o Jo moksliniø tyrimø idëjos

P
tikrai dar ilgai plevens jaunesniø moks-
lininkø darbuose.
Dar raðydama disertacijà pastebë- rofesorius buvo mano kur-
jau iðskirtiná Profesoriaus tekstø bruo- siniø darbø, diplominio, magistro
þà – tam tikrà atsargumà, apsidraudi- darbo vadovas, doktorantûros ko-
mà. Ið pradþiø niekaip nesupratau, kaip miteto narys. Visuomet prisimenu
dar èia begali bûti turbût, tikriausiai, ma- dalykiná bendravimà su juo kaip la-
tyt, jeigu ávairiø akustiniø ypatybiø reikð- rengimo tradicijà, taikydamas jau XXI a. bai ðiltà, pastabas – skatinanèias
mës pateikiamos net po kablelio. Ta- mastelá, atnaujindamas þodþio, þodþio màstyti ir diskutuoti. Mokiausi ir mo-
èiau Profesorius turëjo gerokai daugiau tekste regëjimo kampà, tyrimo aspektus. kausi ið profesoriaus iki ðiol. Neþi-
patirties, suprato, kad kalba yra gyvas Profesoriaus Antano Pakerio ilgameèio nau, ar galiu drásti vadinti já kolega,
reiðkinys ir, kad ir kokia didþiulë tiria- projekto bei rûpesèio dëka yra iðleisti du nors jau daugiau kaip deðimt me-
moji imtis bûtø, tegalim kalbëti apie elektroniniai daþniniai þodynai, elektroni- tø tenka dëstyti studentams foneti-
dësningumus, tendencijas. Ðis atsar- niø laikmenø komplektas: Bendriniai XX a. kos pratybas. Daugelis ið mûsø, dir-
gumas (tiesa, ne visada vienodas) ly- spaudos þodþiai. Elektroninis daþninis banèiø tarp VPU kalbininkø, esam
di ir mano mokslinius tyrimus. þodynas. Vilnius, 2004; Tikriniai XX a. spau- ir visuomet liksim jo mokiniai...
dos þodþiai. Elektroninis daþninis þodynas.
Prof. dr. Asta Kazlauskienë Vilnius, 2005. Tai pirmieji tokio pobûdþio Doc. dr. Rima Bacevièiûtë
VDU Kompiuterinës lingvistikos centro þodynai, atspindintys þodþiø vartojimo Vilniaus pedagoginio universiteto
vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Lietuviø kalbotyros katedra, Lietuviø
daþnumà ir daþnumo raidà per visà XX a.
Lietuviø kalbos katedros vedëja, kalbos instituto Kalbos istorijos ir
Valstybinës lietuviø kalbos komisijos narë Taip atveriamos plaèiausios tolesnio moks-
dialektologijos skyrius
linio kalbos tyrimo galimybës.

26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


lá galima laikyti enciklopedinio pobûdþio 2008 (bendraautoriai: S.Daniûnienë,
fonetikos þinynu); aktualus tiek aukðtøjø V.Mauricaitë, V.Kavaliauskas; prie leidinio

Pasakojimai apie
mokyklø studentams filologams, tiek vi- pridedama kompaktinë plokðtelë su
duriniø mokyklø mokytojams. Leidinys kompiuterine kirèiavimo treniruoklio pro-
pravartus ne tik studentams bei dëstyto- grama). Mikulënienë D., Pakerys A.,
jams, bet ir plaèiajai visuomenei, ypaè
þiniasklaidos darbuotojams.
Stundþia B. Bendrinës lietuviø kalbos kir-
èiavimo þinynas. Vilnius: Vilniaus peda- tûkstantmeèio
Lietuvos likimà
Vadovëlis paraðytas pavyzdine moks- goginio universiteto leidykla, 2007; 2008
line kalba, pasiþymi medþiagos dëstymo (su bendriniø ir tikriniø þodþiø þodynais).
nuoseklumu, struktûriðkumu, vaizdumu. Organizuojant fonetikos pratybas
Tai apskritai vienas ið geriausiø lietu- neiðsiverèiama be A.Pakerio ir A.Pup-
viø kalbos mokymo(si) vadovëliø. Jis yra
Išleista elektroninë knyga
kio parengtos „Lietuviø kalbos bendri-
ðiuolaikiðkas ir patogus dirbti tiek dësty- nës tarties“ mokomosios knygos. Tai-
apie 1009–2009 Lietuvà.
syklingos tarties lavinimas – vienas svar-
Jà istorijos, kultûros, mokslo
bendruomenei Istorijos

P
biøjø ðnekamosios bendrinës kalbos
ugdymo uþdaviniø. „Lietuviø kalbos fakultete pristatë projekto
bendrinës tarties“ plokðtelëmis ir teks- vadovas, Lietuvos mokslø
rof. Antanas Pakerys visa-
tais sëkmingai buvo naudojamasi mo- akademijos narys
da laukiamas sveèias Dusetø Ka-
zimiero Bûgos gimnazijoje. Ma- kant lietuviø kalbos ir uþsienio ðalyse: ekspertas, profesorius
lonu, kad profesorius ne tik nu- JAV (Ilinojaus), Latvijos, Vokietijos (Greif- Eugenijus Jovaiša.
dþiugina savo apsilankymu, bet svaldo) ir kt. universitetuose. Latvijoje
ir subûræs ðaunø bûrá kolegø dës- 1971 m. buvo perspausdinti plokðteliø
tytojø atvyksta á mûsø gimnazijà tekstai (Paíeris A., Pupkis A. Lietuvieðu
(savo buvusià mokyklà) supaþin- valodas literârâ izruna. – Rîgâ, 1971).
dinti su kalbos mokslo naujovë- Kompaktinë plokðtelë skiriama bendrojo
mis rajono mokytojø ir mokslei- lavinimo ir aukðtosioms mokykloms, in-
viø. Garsaus kalbininko Kazimie- dividualiam ir grupiniam darbui. Taisyk-
ro Bûgos pradëtas kelias tæsia- lingos tarties turi galimybæ mokytis ir ki-
mas toliau. Ir, þinoma, labai dþiu- ti asmenys, ypaè þurnalistai, aktoriai, pe-
gu, kad tas kelias vël prasideda dagogai, teisininkai – visi, kurie privalo
nuo Dusetø. taisyklingai kalbëti vieðumoje.
A.Pakerio atlikti darbai, ieškant pa-
Dainora Biliûnaitë traukliø mokymo metodø, rodo, kad pro-
Dusetø Kazimiero Bûgos Siekiant atskleisti dabarties
fesoriui ádomus ir malonus pedagogo
gimnazijos lietuviø kalbos temà, pasirinkta paèiø svarbiausiø
mokytoja metodininkë darbas. Sudomino ir savo sûnø Jurgá, su
Lietuvos geografijos, gamtos,
kuriuo parengta pirmoji kompiuterinë kir-
gyvensenos bruoþø, klimato, jûros,
èiavimo programa „Taiklus kirtis“ (1993).
miðkø, gyvûnijos, þemdirbystës,
tojui, tiek studentui. Vadovëlio privalumai Dabar sûnus Jurgis Pakerys yra huma-
gyvenvieèiø, miestø, miesteliø,
– ne tik aukðtas mokslinis lygis, grieþtas nitariniø mokslø daktaras, plataus akira-
kaimø, kurortø, ðeimø, nacionali-
struktûriðkumas, bet ir programuotos pa- èio mokslininkas; demokratiðkas peda-
nës sudëties duomenø sistema,
tikros galimybë, originali vaizdinë me- gogas, mëgstamas studentø. Profeso-
pateikiama lietuviø ir anglø
dþiaga ir kt. Ðis vadovëlis rodo kolegia- rius Antanas Pakerys dirba ðiuolaikiðkais
kalbomis. Istorijos skyrius unikalus
laus bendradarbiavimo su studentais pa- metodais: turi paskaitø serverá, kuriame
tuo, kad pirmà kartà èia parodyta
vyzdá, skatinimà perprasti ne tik teorinius studentai gali rasti skaitomø kursø pa-
septyniasdeðimties Lietuvos
dalykus, bet ir taikyti empirinius metodus, skaitas (jos nuolat atnaujinamos); gali pa-
istoriniø þemëlapiø, jø sàsajø su
plëtoti mokslo tiriamàjá darbà, skatinti do- klausyti paèiø áskaitytø tarties áraðø; gali
kaimynais serija, kuri gali bûti
mëjimàsi fonetikos mokslo disciplina, sa- rasti papildomos medþiagos referatams,
pravarti bet kuriam þmogui ir
vo ðnekamosios kalbos taisyklingumu. pvz., skenuotus seniau iðleistus ar sun-
teikianti pasididþiavimà savo
Prof. A.Pakerio „Lietuviø bendrinës kiau prieinamus straipsnius.
praeitimi. Trisdešimt trys tyrëjai
kalbos fonetika“ – labai kruopðèiai ir kva-
paskiruose filmuose pasakoja apie
lifikuotai parengtas vadovëlis, atitinkan- Ðeima
priešistoræ, LDK laikus, komentuo-
tis visus reikalavimus, keliamus didakti- Labai smagu matyti Profesoriø kar-
ja netolimos praeities lûþiø faktus.
nës lingvistikos mokslo darbams. Lei- tu su savo þmona profesore Viktorija
Išsiskiria ðimtas Lietuvos áþymiø
dinio teorinë ir praktinë vertë neabejoti- Daujotyte-Pakeriene, kai Jai skiriama,
þmoniø; šimtas svarbiø datø bei
na (tai akivaizdþiai liudija dviejø deðimt- pavyzdþiui, „Lietuvos metø Moters“ no-
ðimtas ádomybiø. Trijuose šimtuose
meèiø naudojimosi ðiuo vadovëliu tra- minacija (2009). Savo dukraitëms (ið
grafikos pieðiniø – baltiðkos,
dicija), todël pagrástai vadovëlis buvo trumpø profesoriaus pasakojimø spëju)
lietuviðkos gyvensenos dalykai,
premijuotas. turbût kartais yra pradiniø klasiø moky-
asmenybiø charakteriai, veiklos
NAUJAUSI DIDAKTINIAI LEIDINIAI. tojas. Þinau, kad Monika prabyla ir sa-
bruoþai – visuma sudaro vieningà
Lietuviø kalbos bendrinë tartis: kompak- vo senelio gimtosios uteniðkiø tarmës
meno kûriná. Knyga baigiama
tinës plokðtelës tekstai, Vilnius: Gimtasis intonacijomis, – juk profesorius puikiai
Lietuvos miestø ir miesteliø herbø
þodis, 2004 (bendraautoris A.Pupkis; prie moka savo tarmæ ir mëgsta tarmiðkai pa-
bei jø gamtinës aplinkos þaidimø
leidinio pridedama kompaktinë plokðte- bendrauti su kolegomis, pvz., su krað-
programa.
lë su garso áraðais); Praktinio kirèiavimo tiete katedros vedëja doc. dr. Regina
treniruoklis: mokomoji knyga. Vilnius, Rinkauskiene.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 27


Apmàstymai
Vilniaus pedagoginio universiteto studentai kûrë oazæ paukðèiams Vilniaus centre
apie ver
Vilniaus pedagoginis universitetas:
,,ÞALIOJI“ INICIATYVA
Kiekvienas nori gyventi geriau Pirmasis ,,þaliasis“ universitetas
Kad ir kiek kalbëtume apie geresnæ Lietuvoje
gyvenimo kokybæ, apie ðvaresnæ aplin- Nors Lietuvoje Vilniaus pedagoginis
kà, labiausiai mûsø elgesá veikia konkre- universitetas pirmasis ëmësi palankios
tûs pavyzdþiai, aplinka. Tik asmeniškai aplinkai veiklos strategijos, ,,þaliojo“ uni-
pajutæ aplinkai palankaus gyvenimo bû- versiteto idëja pasaulyje nëra nauja.
do privalumus, mes galime tai ávertinti. ,,Sieksime produktyvaus bendradarbia-
Sunkiai keisdami ásisenëjusá ir patogø vimo su jau turinèiais patirtá ðioje srityje
gyvenimo bûdà ðeimoje, græþiamës á Europos universitetais, tikimës susivie-
mokyklà, tikëdamiesi, kad tinkamo elge- nyti ir su Lietuvos aplinkosaugos ir ap-
sio pamatus vaikas susiformuos ten. Ir linkosauginio ðvietimo srityje dirbanèio- Kun. dr. Kæstutis RALYS
ið tiesø – mokyklose rengiami ávairûs ap- mis organizacijomis“, – teigia Gamtos
linkosauginiai renginiai, nors ir pamaþu, mokslø fakulteto, inicijavusio aplinkai pa-
bet populiarëja mada bûti ,,þaliam“. Vil- lankià universiteto veiklà, prodekanë Þi-
niaus pedagoginis universitetas, pagrin- vilë Sederevièiûtë-Paèiauskienë. Vertybë – tai abstraktus, bendras el-
dinë mokytojø rengimo mokykla, ragi- ,,Stengsimës formuoti aplinkosaugi- gesio principø standartas, konkreèiø
na prisidëti prie iniciatyvos galvoti apie nes tradicijas ir bûsimøjø mokytojø ap- veiksmø ir tikslø pateisinimas. Vertybes
aplinkà, kurioje gyvename, keisti savo linkosauginá màstymà, nesvarbu, koká asmuo perima socializacijos procese, su-
elgesá ir màstymà, kurti graþesná ir ðva- dalykà jie dëstys. Jau dabar visi univer- tapatina save su jomis emociðkai – inter-
resná pasaulá. siteto studentai, nepriklausomai nuo nalizuoja. Jos yra bendri elgesio standar-
specialybës, iðklauso sveikatos ugdymo tai, kurie iðreiðkiami socialinëmis normo-
Laukiama visø universitetø palaikymo modulá, taip pat visiems yra privaloma mis. Ta pati vertybë nebûtinai vienodai
Vilniaus pedagoginio universiteto stu- kûno kultûros disciplina, kurios metu svarbi visiems grupës nariams (Theodor-
dentø atstovybiø susitikime, diskutuojant studentai mokomi sveikos ir aplinkà tau- son A.G., 1969).
apie ,,þaliàjà“ iniciatyvà, studentai turëjo sojanèios gyvensenos. Á studijas yra in- Visuomenëje galima iðskirti tokias gau-
daug minèiø, kaip átraukti á ðá judëjimà sa- tegruojamos aplinkosaugos temos. sias vertybiø sritis: pinigai, draugystë, ðei-
vo ir netgi kitø universitetø kolegas stu- ma, religija ir moralë, politika ir socialinë
dentus. Nuspræsta pradëti nuo savæs. Mokyklose mokoma vartojimo organizacija, meilë ir seksas, laisvalaikis,
Rengiamos akcijos bendrabuèiuose ir kultûros subrendimas, charakterio bruoþai ir dar-
universitete skatinant savo kolegas atskir- Vilniaus pedagoginio universiteto ini- bas (Raths Louis E., 1966).
ti popierines atliekas ir jas pristatyti per- ciatyva parengta ir patvirtinta Nacionali- Vertybës ne visiems asmenims vieno-
dirbti. Tokiai veiklai ásipareigojo ir univer- në vartojimo kultûros ugdymo progra- dai svarbios. Taèiau yra panaðumø, pri-
siteto dëstytojai. Paaiðkëjo, kad didþiau- ma, pagal kurià Lietuvos vaikai mokosi paþástant vienodas vertybes, nes bet ko-
sià atliekø dalá sudaro bûtent popierius. iðsirinkti prekes ir paslaugas, aiškinasi, kios grupës individai susiduria su pana-
Nors popierius gaminamas ið atsinauji- kà daryti, jei jos nekokybiškos, nagrinë- ðiais poreikiais ir panašiomis situacijomis
nanèiø þaliavø – medienos, kiekviena per- ja þmogaus veiklos gamtoje sukeliamas (Reuter Ed. B.,1934).
dirbto popieriaus tona iðsaugo 17 me- problemas. Universiteto dëstytojai pa-
dþiø, 26 460 litrø vandens ir pakankamai rengë mokymo priemoniø rinkiná varto- Religiniø vertybiø dinamika
energijos tam, kad 6 mënesius bûtø ðil- jimo kultûros ugdymui mokykloje. Lie-
domas vidutinio dydþio namas. tuvos mokytojams organizuojami semi- 1990–1999 m. analizë atskleidë, kad
Vilniaus pedagoginis universitetas ási- narai, kuriuose mokomasi ne tik integ- jaunesni Lietuvos gyventojai yra maþiau
pareigojo savo veikloje naudoti kuo dau- ruoti vartojimo kultûros temas á ávairius religingi. Religijos iðpaþinimas jø daþnai
giau perdirbto arba ekologiðko popie- mokomuosius dalykus, bet ir suprasti, suvokiamas kaip kultûrinio palikimo dalis
riaus, daugiausia dëmesio ir pirmenybæ, kaip nuo mûsø lyg ir nereikðmingø ir pa- (Þiliukaitë, 2000). Anot Þ. Advilonienës (ty-
vykdant viešuosius pirkimus, skirti vadi- vieniø veiksmø priklauso gyvenimo ko- rimas „Religinis tapatumas ir religingumas
namiesiems ,,þaliesiems“ pirkiniams. kybë, kaip siekti gyventi geriau. posovietinëje Lietuvoje“), mûsø ðalis iðsi-
skiria ið kitø Europos valstybiø palankiau-

28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Aplinka, visuomeninë, politinë situacija turi átakos þmogaus ko siekiu; kokiu þmogumi noriu bûti; ko-
gyvenimui. Visi aplink individà vykstantys procesai vienaip kiame pasaulyje noriu gyventi? Þmogø
veikia agresyvûs, malonumo siekiantys
ar kitaip veikia ir jo vertybiø sistemà. Þmogaus socialinio
biologiniai impulsai ir internalizuoti socia-
elgesio motyvai, jo reguliacija visada domino tyrëjus. Verty- liniai suvarþymai, tad pagrindinis þmo-
biniø orientacijø sistema, atspindinti gyvenimo bûdo ypatu- gaus tikslas, kad gyventø – áveikti ðiuos
mus per visuomeninës sàmonës prizmæ, yra vienas ið individo suvarþymus. Ðiuolaikinëje Europos filo-
pasaulëþiûros komponentø. sofijoje bûties problematika tebelieka pati
fundamentaliausia. Ieðkodama bûties, fi-
losofija gina savo specifikà prieð mokslà,

tybiø pokyèius religijà, menà. Tyrinëdama, interpretuo-


dama bûtá, filosofija kaip tik ir parodo sa-
vo unikalumà, kuris negali bûti paverstas
nei þinojimu, nei tikëjimu. Filosofinis bû-
ties apmàstymas netapatus nei raciona-
siu poþiûriu á Baþnyèios mokymà mora- veda á realø priklausymà jai ir asmeniðkà lioms abstrakcijø konstrukcijoms, nei mis-
lës, ðeimos, dvasiniø poreikiø ir net socia- bei bendruomeninæ krikðèioniðkà tapaty- tinëms intuicijoms (nors kaip momentai
liniø problemø klausimais. Lietuvoje kata- bæ. Tai patvirtina mûsø visuomenës ver- jos ir áeina á filosofiná paþinimà). Domëda-
likais save ávardija per 80 proc. gyventojø. tybiniø orientacijø ir socialinës elgsenos masi bûtimi, filosofija atskleidþia ypatin-
Bet ðis faktas gali rodyti bendrà kultûriná analizë. To skaudþiausia apraiðka ir di- gà pobûdá to màstymo, kuriame bûtis tik
poþiûrá, jog Baþnyèia blogø dalykø nemo- dþiausias iððûkis yra gilus þmogaus as- ir atsiveria. Ir tai nëra nei nuosekli loginiø
ko, nes, vertinant jos realø vaidmená visuo- mens paþeidþiamumas – plataus masto operacijø eilë, nei poetinë vaizduotë. Bû-
menës gyvenime, net 27 proc. save lai- asmens savivertës ir þmogiðko orumo ties màstymas – tai savitas gyvenimo bû-
kanèiø katalikais jau 1999 m. manë, jog praradimas. Sunyko bûtent tai, kas yra ir das. Tai ypatingas minties budëjimas, ku-
Baþnyèios vaidmuo mûsø visuomenëje turi bûti didþiausias Baþnyèios rûpestis. ris paðauktas saugoti mûsø egzistencijà
per didelis. Formalø katalikiðkumà paro- Gëris ir blogis yra dvi bendriausios nuo slydimo á beprasmybæ. Tai retos ir tik
do ir tai, kad didesnei daliai laikanèiø save moralinio vertinimo kategorijos, nuo ku- didþiausiomis visø þmogaus jëgø pastan-
katalikais malda asmeniniame gyvenime riø apibûdinimo prasideda kiekviena eti- gomis iðlaikomos dvasinës akimirkos, ku-
praktiðkai neegzistuoja. Pusë katalikais në teorija. Tikinèiam þmogui aukðèiausias rios ir áprasmina mûsø buvimà pasauly-
save laikanèiø þmoniø tikëjimo visai ne- gëris – Dievas. Priklausomai nuo to, kaip je. Tai savotiðkas amþinybës ávietinimas
sieja su Baþnyèia, nes nejauèia bûtiny- jis suvokia Dievà, taip supranta ir gërá. Nuo laikinoje kasdienybëje.
bës á jà eiti arba mano, kad jø tikëjimui seniausiø mitologiniø laikø dievø elgesys
praktikuoti Baþnyèia iðvis nereikalinga. ir jø priesakai, malonës bei bausmës bu- Nuo Antikos filosofijos iki
Baþnyèios lankymas kartà per savaitæ ir vo pagrindiniai orientyrai þmogui, kaip jis humanistinës etikos
daþniau 2009 m. Lietuvoje tesiekë 18 pro- privalo elgtis. Laikui bëgant þmoniø pro-
Svarbiausi individà sàlygojantys veiks-
centø. Gerokai atsiliekame nuo Airijos, tus pamaþu uþkariauja filosofinës teori-
niai þmones domino jau nuo senø laikø.
Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Belgijos. jos, kuriose gëris siejamas su kuriuo nors
Antikinës filosofijos atstovai þmogø trak-
Pagrindiniø krikðèioniðko tikëjimo tie- principu. Þmogus yra labai sudëtinga bû-
tavo kaip pavaldø likimui, kaip Dievo gy-
sø iðpaþinimu Lietuva daugmaþ nesiski- tybë, jo psichikà sukuria ir valdo glaudþiai
vavaizdá, kaip politiná gyvûnà, kaip gam-
ria nuo Europos vidurkio. Taèiau iki ðiol susijæ genetiniai, biologiniai ir psicholo-
tos dalá ir pan. Antikos filosofijoje egzis-
tik Lietuvoje daugiau þmoniø iðpaþásta, giniai veiksniai. Þmogus gyvena iðorinia-
tenciðkai kalbantys filosofai tikëjo, kad
kad yra nuodëmë, nei tai, kad yra Die- me pasaulyje, taèiau pastaràjá neretai ið-
þmogus kenèia, nes yra blaðkomas aist-
vas. Ið Europos katalikiðkø ðaliø mes ið- kraipo jo vidinis pasaulis, suformuotas
rø, todël jam reikia stiprinti proto galias.
siskiriame didþiausiu reinkarnacijos iðpa- vaikystës patirties, santykiø su tëvais, ar-
Epikûrieèiai manë, kad laimingo gyveni-
þinimu (27 proc.). Atkreiptinas dëmesys timaisiais. Maþa to, vidiná pasaulá gali keisti
mo tikslas yra sielos ramybë, kurià jie va-
ir á tai, kad labai aukðtai vertinamos krikð- ir nauji ryðiai su þmonëmis.
dino „ataraxia“, o stoikai laimingà gyve-
to, santuokos ir laidojimo baþnytinës apei-
nimà vaizdavo kaip troðkimø nebuvimà
gos bei jø svarba, dalyvavimas jose. Jos Kas lemia dvasinæ þmonijos kultûrà
(apatia). Euklidas teigë, kad egzistuoja du
kol kas nepanaudojamos evangelizacijai Filosofinë mintis yra betarpiðkai susi- pasaulio principai, pagal kuriuos elemen-
ir baþnytiniam bendruomeniðkumui stip- jusi su dvasine þmonijos kultûra, atspin- tai jungiasi ir skaidosi. Tai elementus jun-
rinti. 2009 m. á religines bendruomenes di þmogaus proto ieðkojimus, siekiant pa- gianti meilë ir skaidanti – neapykanta.
buvo labiau ásijungæ (lankësi bent kartà þinti visà pasaulá ir jo reiðkinius, suvokti Aristotelis veikale „Apie sielà“ raðë, kad
per savaitæ) tik 8 proc. þmoniø ir 14 proc. þmogaus bûties prasmæ. Praëjusiame XX sielos prigimèiai bûdingas judëjimas. Jis
bent kartà kità per mënesá. Paþymëtina, amþiuje intensyvi psichiatrijos, psicholo- teigë, kad sielos siekimai yra gyvø bûty-
kad net Estijoje, o ypaè Latvijoje þmoniø gijos raida subrandino ávairias klasikinë- biø judëjimo prieþastis. Aristotelis, kurá ga-
dalyvavimas religinëse bendruomenëse mis tapusiø teorijø tradicijas ir su jomis lima pavadinti pirmuoju Europos psicho-
yra didesnis, nors jø konfesinës priklau- tiesiogiai susijusias tyrinëjimø sritis, jø logu, nesiekë dalyti pasaulio. Jis atmetë
somybës procentas yra maþesnis. strategijas bei metodologijas. Ðalia su- sielos abstrahavimà ir jos atskyrimà nuo
klestëjo filosofinë retorika, besiremianti kûniðkos plotmës. Filosofo manymu, sie-
Katalikiðkumas ir jo pagrindai psichoanalizës mokslo samprata. la yra tobuliausia gyvos esybës iðraiðka,
Akivaizdu, kad mûsø vos ne visuoti- Vakarø kultûrai iðskirtinai svarbi asme- kûniðkos egzistencijos esmë.
nis katalikiðkumas kildinamas ið kultûri- nybës sàvoka. Kiek þmogus save átvirti- Krikðèionybëje Ðv. Augustinas iðaið-
nës tradicijos, o dabar remiasi ir situaci- na, tiek jis ir iðreiðkia save pasaulyje. To- kino subjektyvià emocinæ patirtá. Jis tei-
niu socialiniu konformizmu. Iki ðiol iðlie- dël, norint save suvokti, labai svarbu sà- gë, kad þmogus nuolat iðgyvena kovà
kantis palankumas Baþnyèiai kol kas ne- moningai atsakyti á klausimus: kas að esu; tarp kûniðkosios ir dvasiðkosios valios.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 29


Ðv. Augustinas tiki, kad þmogaus prigim- Apie tikëjimà þmogaus kilnumu, sioms bûtybëms. Gyvenimà griaunanèios
tis dvilypë: kûnas ir siela. Todël þmogus gëriu ir meile þmogaus jëgos atsiranda ið þmogaus ju-
yra ir ðio, þemiðkojo, pasaulio, ir dangið- timiniø, emociniø, fiziniø, intelektiniø ge-
kosios „valstybës” pilietis. Esminis faktas Renesanso màstytojai ir teologai tei- bëjimø raiðkos uþblokavimo. Jeigu yra uþ-
tas, kad þmogus turi dvejopus interesus: gë, kad þmogus viduje yra blogas, o pati kertamas kelias gyvenimui augti, tai uþ-
pasaulietinius, susijusius su kûno gëry- didþiausia kliûtis þmogaus iðganymui yra blokuotoji energija pasikeièia ir transfor-
bëmis, ir anapusinius, kurie susijæ su puikybë, kurià nugalëti galima tik paklûs- muojasi á gyvenimà griaunanèià energi-
þmogaus siela. Tai priartina þmogø prie tant Dievui ir tikint Dievo gailestingumu. jà. Destruktyvumas yra antrinë þmogaus
gyvenimo ir mirties paslapties. Pagrindi- Daugeliu atvejø Z. Froidas buvo tipið- potencija, kuri pasireiðkia tik tuomet, kai
nis valios svoris – meilë. Meilë yra aukð- kas ðvietimo filosofijos atstovas, tikintis jam nepavyksta realizuoti savo pirminiø
èiau uþ protà ir jusles. Ðv. Augustino va- protu ir þmogaus teise ginti savo natûra- potencijø (Freud, 2009).
lios pagrindinë jëga – meilë. lius poreikius nuo socialiniø konvencijø
Humanistinës etikos atstovai teigia, ir priespaudos. Froido teorija yra dualisti- Meilë – dvasinis intymumas
kad þmogus ið prigimties yra geras ir kad në. Jis þmogø mato ne ið esmës blogà, Vakarø Europos humanistinæ tradi-
destruktyvumas nëra jo sudëtinë (inte- bet valdomà dviejø vienodai stipriø prie- cijà visa apimanti meilë yra idealus ryðys
grali) dalis. Taèiau ðis poþiûris yra verti- ðingø jëgø – gyvenimo ir mirties; meilës su pasauliu ir þmonëmis. Tai sàmonëje
namas kontroversiðkai. Sokratui blogio ir nesantaikos; dienos ir nakties; to, kas egzistuojanti asmenybës nuostata, kylanti
ðaltinis buvo ne ágimtas þmogaus polin- balta, ir to, kas juoda. Rinkimasis tarp gera ið prasmës poreikio. Meilës nuostata pa-
kis, o neþinojimas. Sokratas ydà laikë ir bloga yra pagrindinis þmogaus kelias. deda individui atgauti jausmø harmonijà
klaida. Pagal Senàjá Testamentà þmo- Tai rinkimasis tarp produktyvumo ir de- su pasauliu,visa esybe iðsivaduoti ið dva-
gaus istorija prasideda nuodëmës aktu struktyvumo, galëjimo ir negalëjimo, do- sinës vienatvës kalëjimo. Bet meilë nëra
ir kad þmogaus troðkimai nuo pat ma- rybës ir ydos. Z. Froido nuomone, de- vien jausmas. Tai sàmoningas sprendi-
þens yra blogi. struktyvumas ágimtas visoms þmogiðko- mas ir valios pastanga, ryðio su pasauliu

Islamo iððûkiai
Kad bankas veiktø pagal ðariatà, á jo
prieþiûros komitetà, tvirtinantá banko pa-
slaugas, investicijas ir veiklà, áeina islamo

Vakarø bankininkystei
teologø grupë. Religinë banko taryba pa-
prastai siekia, kad banko vykdomos ope-
racijos, teikiamos paslaugos, rengiama
dokumentacija ir kita veikla bûtø atlieka-
ma vadovaujantis ðariato nuostatomis. To-
Pasaulis pergyvena finansø krizæ. Ta- Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS
dël visos banko operacijos, paslaugos, do-
èiau apie krizæ islamo ðalyse kalbama ne- kumentai, visi valdytojø pasiûlymai, prieð
daug. Pasitikëjimas bankais taip pat di- pateikiant juos klientams, bûtinai perþiûri-
delis. Ðiuo metu pasaulyje yra daugiau mi ir tvirtinami religinës tarybos.
nei 270 islamiðkø finansiniø institucijø, ku- Religiniø tarybø funkcijos visuose
riø turtas vertinamas daugiau nei 250–300 bankuose yra panaðios ir tai padeda is-
milijardø JAV doleriø. Kiti ðaltiniai mini iki lamo bankams dirbti laikantis vienodø tei-
700 mlrd. JAV doleriø turto ir 300 mlrd. siniø normø. Apskritai islamo bankø prie-
JAV doleriø indëliø. Augimas taip pat aki- þiûrai visose ðalyse skiriama labai daug
vaizdus. Vidutinis metinis augimo tem- dëmesio. Paprastai vidaus prieþiûros
pas – apie 15 procentø. funkcijas bankuose atlieka direktoriø ta-
Pirmasis islamiðkas bankas ásteig- ryba ir vidaus audito komitetas.
tas 1963 m. Egipto Mit Ghamaro mieste, Banke padëtø pinigø dauginimo pro-
po deðimtmeèio – 1975-aisiais – Dubaju- centø augimu draudimas yra iðdëstytas
je, Jungtiniuose Arabø Emyratuose. Nuo Korane ir suprantamas kaip atlygis, gau-
to laiko islamiðka bankininkystë pasauly- tas uþ neatliktà darbà – kaip plëðikavimas.
je iðplito. Ypaè tose ðalyse, kur gyvena nø “Islamic Bank of Britain” (IBB) pats Nuo kapitalistinës ekonomikos sistemos
daug musulmonø. ásigyja savo klientø norimà pirkti turtà, o islamiðkoji finansø sistema skiriasi dar ir
Pavyzdþiui, Jungtinëje Karalystëje pir- paskui já perparduoda uþ fiksuotà kainà, tuo, kad rizika ir pelnas paskirstyti tiesio-
masis tikras islamiðkas bankas atidarytas ámokamà mënesiniais ánaðais. Pavyz- giai tarp banko ir kliento.
2004 metais. Jis pirmiausia orientuojasi á dþiui, jeigu þmogus nori pirkti kompiu- Islamiðki bankai veikia ne paskolø
apie 2 milijonus Didþiojoje Britanijoje nuo- terá, bankas nuperka tà kompiuterá ir per- principu, o dirba su realiais pinigais, ku-
lat gyvenanèiø musulmonø, kuriems su- parduoda já klientui uþ fiksuotà kainà ið- riuos ið tiesø turi. Tai apsaugo nuo pro-
teikta galimybë naudotis bankininkystës perkamosios nuomos bûdu arba taiky- blemø, su kuriomis Amerikos ir Europos
paslaugomis, grieþtai laikantis ðariato. damas nuomos mokestá, kol uþ daiktà bankai ðiuo metu susiduria.
Kyla klausimas: kuo patraukli islamið- visiðkai sumokama. Kokie pagrindiniai islamo bankinin-
ka bankininkystë, kokie jos ypatumai? Bankas taip pat siûlo ðariatà atitinkan- kystës principai?
Esminis jos ypatumas yra tas, kad ði èius taupymo produktus, einamàsias sà- Vienas ið svarbiø islamo bankininkys-
bankininkystë veikia be palûkanø, todël skaitas su debeto kortelëmis ir vartotojø tës principø – draudimas mokëti ar gauti
klientams siûlomi produktai suformuoti finansavimo sutartis. Jis taip pat yra pri- palûkanas. Islamas pripaþásta kapitalo kaip
kitaip negu áprastuose bankuose. Laiky- statæs hipotekiná produktà ir teikia inter- gamybos veiksnio svarbà, taèiau neleidþia
damasis taisyklës dël ámokø be palûka- netinës bankininkystës paslaugas. uþ jo naudojimà imti ið anksto fiksuoto mo-

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Ðeimos
bûdas. Kaip pabrëþia E. Fromas savo
knygoje “Menas mylëti”, meilëje reali-
zuojamas paradoksas: jauèiama vieny-

apibrëþtis kaip
bë, solidarumas su kitais, bet kartu – o
tai labai svarbu – išlaikomas nepaþeis-
tas asmenybës individualumas ir vienti-
sumas. Tokia meilës nuostata duoda
þmogui galimybæ jausti dvasinæ laisvæ ir
pakilumà. Meilë – tai dviejø savasèiø ry-
ðys ,,ið centro á centrà”, vadinamas dva- studijø kontrolinë
uþduotis
siniu intymumu. Taèiau meilë nëra geis-
mas ,,turëti” kità þmogø. Turëti galima
tik daiktà. E. Fromas daþnai naudoja
polius: humanistinis – autoritarinis, lais-
vë – bëgimas nuo laisvës, produktyvus
– destruktyvus, bûti – turëti, biofilija – Universitetinio ugdymo praktikoje
nekrofilija. Uþ viso to tëra viena tikrovë, skiriama paradigma sàvokø ir reiðkiniø
á mus pasisukanti skirtingomis pusëmis. moksliniams apibrëþimams (arba pla-
Tuos poliariðkumus filosofas laiko dina- èiau – apibûdinimams ir sampratoms )
mine visuma – kuo stipresnë nuostata suprasti. „Þinok, kas parašyta vadovë-
„bûti“, tuo silpnesnë „turëti“. Þmogus, lyje, enciklopedijoje, þodyne, iðmok for-
uþsiimdamas savimi, gali sustiprinti pro- muluotæ ir jà pritaikyk“, – tai bendrinan-
duktyviàjà savo charakterio dalá. tis pedagogo ir studento santykius po-
þiûris. Ið dalies já galima pateisinti: ne- Juozas Vytautas UZDILA
bûtina ugdytiniui „lenktyniauti“ su spe-
cialistu (vadovëlio ir kitos mokslinës li- ta, kad bûtø iðvengta paties paprasèiau-
kesèio palûkanomis. Mokestis uþ kapita-
teratûros autoriumi) – bandyti „geriau“ sio empiriðkumo ir nuobodaus jo ap-
lo naudojimà savininkams gráþta pasida-
uþ já aiðkinti ir formuluoti reiðkiniø api- raðinëjimo. Ðeima kaip tyrimo objektas
lijus pelnà (nuostolá) – ið anksto fiksuoja-
brëþimus. Uþtat ir mokslinëje pedago- ypaè skatina empiriðkumà. Studentai
mas pelno pasidalijimo santykis, o ne ka-
ginëje literatûroje (autoriai perþiûrëjo vi- gerai paþásta ðeimà, kurioje patys uþ-
pitalo gràþos procentas.
sus þurnalo „Pedagogika“ tomus ir ki- augo. Uþtat jie linkæ savo stebinius ap-
Antra. Skolintojo ir skolininko rizikos tà gausià literatûrà) tiesiog negalima ap- raðyti, fiksuoti paèius ávairiausius ðei-
pasidalijimas. Islamas skatina musulmo- tikti analitiniø straipsniø, kurie bendrin- mos gyvenimo atvejus. Kur kas jiems
nus investuoti á ávairius projektus ir tapti tø mokymà apibrëþti sàvokas (áskaitant sudëtingiau ðeimà filosofiðkai ir moks-
verslininkø partneriais, o ne jø kreditoriais: ir ðeimos apibrëþtá). liðkai interpretuoti.Vis dël intelektinës
tiek indëlininkas, tiek bankas ir skolinin- Kas kita ðeimos esmës, paskirties patirties stygiaus. Mat ðeimos apibrë-
kas turi pasidalyti investiciniø projektø ri- visuomenëje ir bendruomenëje aiðkini- þimui suformuluoti nepakanka vien be-
zikà. mai, kurie pateikiami þodynuose, en- tarpiðko patyrimo, tos kasdienybës re-
Treèia. Spekuliacijø draudimas. Abi ciklopedijose, vadovëliuose. Ðeimos cepcijos. Bûtina dar ir kita, intelektinë
sandorio ðalys turi gauti visapusiðkà in- apibrëþtys – paties ávairiausio turinio ir patirtis, kuri ágyjama studijuojant ðeimo-
formacijà apie sudaromà sandorá. Ðalys formos. Todël ðeimotyros dalykà dës- tyros dalykà. Naujoji arba intelektinë pa-
negali nustatyti fiksuotos bûsimo pelno tanèiam pedagogui dingteli mintis: tos tirtis, savo ruoþtu, veiksminga, jeigu ji
apimties. Tad opcionai, iðankstiniai san- apibrëþtys galëtø bûti klasifikuojamos siejama su studentø egzistencinëmis
doriai laikomi prieðtaraujanèiais islamo ir analizuojamos. Gera proga tokios ly- nuostatomis, o ypaè gyvenimo prasme.
ideologinës sistemos principams. ginamosios analizës metu mokyti stu- Gyvenimo pirmoji egzistencinë prasmë
Ketvirta. Neinvestavimas á draudþia- dentus kritiðkai màstyti. – tai ðeimos, ið kuriø jie patys iðëjo, bet
mas veiklos sritis. Neleistini su alkoholi- Vienas pirmøjø lietuviø pedagogiko- dar nenutraukë saitø.
niais gërimais susijæ verslai, loðimai, por- je Z.Bajoriûnas yra iðanalizavæs, kaip Uþtat studentai labiausiai linkæ va-
nografija ir kt. Todël pagal islamo princi- universitete dëstomas ðeimotyros da- dovautis á jø sàmonæ patenkanèiais ðei-
pus dirbantys bankai nefinansuoja mi- lykas (familistikos pagrindai) skatina mos vaizdiniais, kurie vëlgi bendrina-
nëtø veiklø. studentø aktyvumà. Ðio straipsnio au- mi vilèiø, lûkesèiø ir idealø tenkinimo
Islamiðkosios bankininkystës su- torius, savaip tæsdamas tai, á kà buvo poþiûriu. Esamybëje (arba realybëje)
kaupta patirtimi domisi ir áprasti vakarie- atkreipæs dëmesá Z.Bajoriûnas (á ðeimo- aptinkamos ðeimos angaþuoja paèiø
tiðkai bankai. Rimtai svarstoma galimy- tyros dalyko paveikumà studentams), studentø ryþtingà nusiteikimà. Ateityje
bë greitu metu rinkai pateikti musul- yra iðanalizavæs ðeimotyros dalyko po- jie taip sukurs darnias ðeimas.
moniðkø bankininkystës produktø. veiká studentø matrimonialinëms nuo- Sàmonës intencionalumas teikia
Kai kurie teoretikai jau spëlioja, kad statoms ir jø kûrybiðkumo sklaidai. jiems studijuojamo objekto psichologi-
islamiðka bankininkystë, suderinusi is- Anksèiau pradëtas tyrimo darbas ðákart næ ir moralinæ prasmæ.
lamo teisës ir religijos tendencijas su tæsiamas nauju aspektu, o bûtent: fe- Akivaizdu, kad smalsûs ir gebantys
ðiuolaikiniais ekonomikos ir finansø sis- nomenologiðkai analizuojama studen- mokslo þinias sieti su gyvenimo reali-
temos laimëjimais, jau artimiausioje at- tø kontrolinë uþduotis – tai jø santykio jomis, remtis empiriniu patyrimu stu-
eityje sukurs naujà alternatyvø Vakarø su santuoka ir šeima intencionalumas. dentai greièiau persiima filosofinëmis
pasaulyje vyraujanèiai finansø praktikai Kad ir koká ugdymo vyksmà atlik- nuostatomis ir gyvenime labiau vado-
bankininkystës modelá, priimtinà visoms tum, svarbiausia jo metu vadovautis vaujasi deramybe, o ne transformuota
tautoms ir kultûroms. tam tikra teorine arba filosofine nuosta- esamybe. Labiau juos paveikia darnios,

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 31


o ne pakrikusios šeimos. Toks apriorinis Paprastai studentø pateiktà ðeimos pateiktas apibrëþtis) sudaro vienas du
teiginys, reikia manyti, turëtø bûti eksperi- apibrëþtá sudaro vienas du sandai. Dau- sandai – bûdingas socialinës pedagogi-
mentiðkai tikrinamas. Mat neámanoma þi- guma studentø pabrëþia, kad šeima – tai kos specialybës II kurso studentø raðiniø
noti, ar studentai vadovaujasi dar ir kito- þmoniø grupë, kurià sudaro giminingi (ki- bruoþas. Juose akcentuojamos raðanèio-
mis ðeimø transformacijos sukeltomis nuo- tur – brangûs) þmonës, patys svarbiausi: jo ir jo aplinkos þmoniø nuostatos. Ret-
statomis. Kai kurie ðeimos tyrëjai linkæ ma- „Šeimà sudaro tëtis, mama ir vaikai“ (Jo- sykiais jauèiamas ankstesniø (iki ðeimo-
nyti, kad pastaruoju deðimtmeèiu ávyku- vita P.). „Tai maþiausia visuomenës làste- tyros skaitytø paskaitø ir vestø seminarø)
sios demografinës bei ðeimos elgsenos lë“ (Regina M.). „Šeima – tai sutuoktiniai studijø poveikis. Toks poveikis pastebi-
permainos interiorizavosi ir atitinkamose ir jø vaikai“ (Alina J.). „Šeima – mano arti- mas tuo atveju, jei auditorijoje reikðtos
vertybëse bei vertybinëse orientacijose, mieji“ (Aistë S.). „Šeima – tai partneriai mintys ir emociniai nusiteikimai atitiko stu-
kurios gráþtamuoju ryðiu veikia faktinæ elg- visomis prasmëmis“ (Jovita Ch.). „Šeima dento gyvenimo prasmæ.
senà. Todël tarp studentø raðinio ir fakti- – tai keliø asmenø grupelë“ (Kristina P.). Dar kitose apibrëþtyse tiesiog tiesmu-
nës jø elgsenos (kaip ateity jie tvarkys sa- (Studentø raðiniai pateikiami neþymiai tai- kiðkai buvo atkartotos paskaitø frazës:
vo santuokiná ir vedybiná gyvenimà) jokiu sant jø stiliø – Aut.) „Ðeima – tai visuomenës dalis“, „Ðeima
bûdu negalima dëti lygybës þenklo. Po pirmojo ðeimos apibrëþties sando – tai pirminës socializacijos institutas“
Dëstomam ðeimotyros dalykui ypaè („Ðeima – tai artimiausi þmonës“) eina ki- (taip teigë maþdaug 1–2 proc. raðiusiø
svarbi egzistencinës ir fenomenologinës tas: studentai aiðkina, kuo gi ðeimoje studentø).
filosofijos nuostata: asmens brendimas þmonës susieti (arba kas juos sieja): Gretinant socialinës pedagogikos, so-
priklauso nuo to, kaip jis èia ir dabar màs- „... Bendras tarpusavio ryšys, kraujo cialinio darbo ( II k. ) ir filosofijos ( III k. )
to ir, rodydamas laisvà valià, renkasi ryšys, vienas kito palaikymas ir supratimas specialybës studentø darbus, ryðkiai pa-
sprendimus. kiekvienoje gyvenimo situacijoje“ (Asta stebimas pastarøjø didesnis polëkis sam-
Svarbi dar ir kita nuostata, susijusi su R.), „... Juos sieja tradicijos, artimumas, protauti (matyt, dël didesnës intelektinës
tyrimo objektu (šeima) ir jo interpretaci- meilë“ (Silvija K.), „Tëvø ir vaikø bendra- patirties). Filosofijos specialybës studen-
jomis (o ypaè studentø apibrëþtimis). Ga- vimas“ (Jûratë V.), „Myli mane ir að juos tai ðeimà apibûdina gerokai plaèiau ir es-
lima ar negalima, o juolab „visiems lai- myliu, manim rûpinasi ir að jais rûpinuo- mingiau ir, reikia pripaþinti, moksliškiau.
kams“, pateikti vienà ir paèià átikinamiau- si“ (Vilma J.), „Visada jie padës“ (Inga B.), Susidaro áspûdis, kad filosofijos studijos
sià bei adekvaèiausià ðeimos apibrëþtá? „...Tai ðiluma ir meilë“ (Julija J.), „... Susi- labiau moko studentus màstyti, skatina á
Ne, jokiu bûdu. Mat ðeimos klausimas iš jæ kraujo ir dvasiniu ryðiu“ (Samuelis A.), daugybæ gyvenimo reiðkiniø, taip pat ir
esmës priklauso metafiziniams klausi- „Sutuoktiniai ir jø vaikai“ (Alina J.) ir t.t. ðeimà, þvelgti plaèiau. Beveik visi raðæ
mams. O metafiziniai klausimai, kaip yra Tokioms apibrëþtims, kuriose minimi darbus filosofijos studentai nepasitenki-
aiðkinæs N.Hartmannas, nuo savo atsira- artimiausi þmonës ir akcentuojami jø tar- na vieninteliu sakiniu „Ðeima – tai...“. Já
dimo iki ðiolei reikalauja naujø sprendi- pusavio ryðiai, artimos kitos, o ypaè per- paraðæ, toliau tæsia svarstymus:
mø. Tad ðeimos apibrëþtis, kad ir kokia ji frazuojanèios ðeimos nariø emocinæ der- „Šeima – tai asmenø grupë, kurià su-
bûtø átikinama ir intencionali, negali pre- mæ, formuluotës: daro ne maþiau, kaip du asmenys, susieti
tenduoti bûti pati teisingiausia. „Šeima – tai mûsø kraujas“ (Nijolë B.), giminiðkais ir kraujo saitais ar tiesiog ben-
Tokios, kaip èia ávardytos, nuostatos „Šeima – tai svarbiausia gyvenime, kà að dro gyvenimo, tikslo saitais, kaip, pavyz-
suponuoja kontrolinio tyrimo hipotezæ: turiu“ (Nijolë A.), „Šeima – tai mano na- dþiui, tarp vyro ir þmonos. (...) Kiekvieno-
apibrëþdami ðeimà, studentai bus inten- mai, vieta, kur manæs visada laukia“ (Na- je ðeimoje padëtis yra skirtinga moraliniu,
cionalûs jø autoriai, skiriantys daugiau- talija B.), „Gërybiø krepðys“ (Dangira M.), vertybiniu ir kitais aspektais. Ðeima turi bûti
sia dëmesio santuokos ir šeimos dera- „Jaukumo þidinys“ (Daina B.), „Šviesa, viena pagrindiniø, jei ne pagrindinë, þmo-
mybei, o tai atitinka jø paèiø viltis, lûkes- šiluma ir jaukumas“ (Eligijus S.). gaus gyvenimo vertybiø ir tikslø, siekiant
èius ir idealus. Sureikðmindami artimiausià socialinæ visaverèio gyvenimo“ (Tomas V.). „Šeima
Kontrolinë, arba šeimos dalyko (šiuo at- aplinkà, tiesiog maksimalistiðkai nusitei- – tai meilës ir tarpusavio supratimo santy-
veju – tokiø dviejø dalykø, kaip ðeimos filo- kæ studentai gyvenimo tikslà ir ðeimà pra- kyje egzistuojantis socialinis vienetas; gru-
sofijos; šeimos tyrimo ir konsultavimo), deda tapatinti: pës þmoniø, siejamø ne tik bendro inte-
uþduotis atliekama pirmos paskaitos me- „Šeima – tai gyvenimo tikslas“ (Loreta reso pratæsti giminæ, bet ir bendrø verty-
tu, dar iki mokymo. Tai vieno sakinio rašinys, M.), „Ðeima yra svarbiausia, dël ko verta biø bei darnos jausmo“ (Jurgis J.). „Šei-
prasidedantis „Šeima – tai...“ Tokia kontro- gyventi“ (Inga J.), „Šeima – tai gyvenimo ma – tai komanda þmoniø, kurie tarpusa-
linë uþduoti skirta Vilniaus pedagoginio uni- tikslas, dþiaugsmas ir pavyzdys ateièiai“ vyje susijæ biologiniais, psichologiniais,
versiteto II kurso socialinës pedagogikos ir (Elvina P.). Tokiai teleologinei ðeimos in- socialiniais bei moraliniais ryðiais, perduo-
socialinio darbo specialybës ir III kurso filo- terpretacijai artimas aksiologinis (per gë- dantys savo giminiðkumà ir dorovingumà
sofijos specialybës studentams. rio prizmæ) arba vertybinis ðeimos trakta- ateinanèioms kartoms“ (Ona P.).
Studentai, atlikdami ðià uþduotá, raðo vimas: Skaitant raðinius, patiriamas áspûdis,
savaip rikiuodami gyvenimiðkus stebinius „Šeima – tai gyvenimo vertybë, bran- kad filosofijos specialybës studentai ge-
ir juos bendrindami. Taigi jø dëmesio cen- giausias turtas“ (Inga M.), „Tai vertybë – riau ávaldæ mokslinæ stilistinæ manierà. Pla-
tre – empirinë patirtis. Reflektuodami „prie svarbiausia harmoningos ir prasmingos èiau samprotaudami, jie daugiau aprëpia
ðeimos apibrëþties“, bet prieð akis netu- bûties sàlyga“ (Rasa N.), „Dvasiniø ir kul- ðeimos apibrëþties sandø (bent tris ketu-
rëdami konkretaus literatûros ðaltinio, kai tûriniø vertybiø perdavimas vaikams“ (Na- ris) ir ryðkiau akcentuoja artimiausios so-
kurie bando prisiminti, kas buvo kalbëta talija D.), „Šeima – tai vyro ir moters san- cialinës aplinkos narius siejantá dorovës
mokykloje (per tikybos ar kitas pamokas) tykiai auginant vaikus, ádiegiant jiems ver- puoselëjimà, ypaè prisiimtà atsakomybæ,
ir universiteto auditorijoje. Ir vis dëlto api- tybes ir perduodant gyvenimo patirtá, ruo- bendrà gyvenamàjà vietà (...), auklëjimà ir
brëþty pirmumas skiriamas ðeimos reikð- ðiant juos savarankiðkam gyvenimui“ (Da- tiesiog bendrà kultûrà. Netgi galima teigti,
mei studento gyvenime. Daugiausia dë- lia S.), „Šeima – tai gyvenimas, dël kurio kad filosofijos specialybës vidutiniðkai vie-
mesio rašiniuose suteikiama meilei, pa- verta gyventi“ (Justas). no studento ðeimos apibrëþty integruota
garbai ir atsakomybei. Kad ðeimos apibûdinimus (studentø tiek prasmiø, kiek vidutiniðkai dviejø trijø

32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


kitos specialybës studentø. Tai kontingen- vos keli) bandë raðyti metaforiðkai: ðei- dami dvasines ir kultûrines vertybes, stu-
to aukðtesnio lygmens ir akademinio dar- ma – tai maþiausia visuomenës làstelë ar dentai savaip átvirtina visuomenëje etinës
bo metu ágytos intelektinës patirties nulemti visuomenës pagrindas. Vis dëlto meta- ðeimos sampratà ir statusà. Jiems svar-
skirtumai.Todël filosofijà studijuojantys bû- foriðkas kalbëjimas tëra bûdingas ne dau- biausios ðeimoje vertybës – dorovinës
simi bakalaurai dràsiau pasikliauja intelek- giau kaip ketvirtadaliui studentø (gal ne (meilë, pagarba, pasitikëjimas, atsakomy-
tine patirtimi, kuri, reikia manyti, labiau tiek dël jø tipologiniø skirtumø, kiek dël bë, rûpinimasis kitu). Kiek stebina, kad
jiems padeda bendrinti turimus stebinius universitete vyraujanèio racionaliojo pra- kontrolinëje uþduotyje studentai neakcen-
ir vertybinius nusiteikimus: do, tik mokslinio arba loginio sàvokinio tavo religiniø ir estetiniø vertybiø.
„Šeima – tai mano artimiausi þmonës, ðeimos interpretavimo). Suprantama, stu- Tokie ðeimos apibrëþèiø penki sandai
su kuriais að dalijuosi savo skausmais ir dentai, iki tol nestudijavæ ðeimotyrinio da- (juos pristatant nuosekliai ar keièiant vie-
dþiaugsmais, vargais ir laime. Tai man be lyko, negalëjo ðeimà ávairiau pristatyti: tai tomis) në vieno atskirai paimto studento
galo brangûs þmonës, kurie mane uþau- – socialinis institutas, socialinë bendrija, raðiny nebuvo aprëpti ir integruoti (tai – ir
gino ir iðmokë gyventi“ (Graþina È.). „Šei- artimiausiø þmoniø socialinë santalka (ar mokymo poþiûriu pernelyg sudëtinga uþ-
ma – tai mus supantys þmonës, patys ar- santelkinys). Iðimtis – ðeima kaip pirmi- duotis). Dauguma studentø valiojo raðyti
timiausi, su kuriais mes augame ir gyve- nës socializacijos veiksnys (vëlgi tik keliø ðeimos apibrëþtá ið dviejø sandø (pirmo
name. Jø niekada nepamirðtame ir su jais studentø raðiniuose). ir antro) ar dar reèiau – ið trijø (sakysim,
visada susitiksime, kad ir kaip toli vieni nuo 2 sandas skiriamas þmoniø, sudaran- prie pirmø dviejø prijungus penktà san-
kitø bûtumëm. Tai þmonës, su kuriais mus èiø ðeimà, sutelktumui (kaip ir kokiu bû- dà). Atskirø ðeimos prasminiø sandø ið-
sieja ne tik kraujo (nes jo gali ir nebûti) du jie tarpusavy susieti): ðeimà sudaro dëstymas vienu apibrëþties sakiniu – vël-
ryðys, bet svarbiausia – dvasinis. Tik á juos sutuoktiniai ir jø vaikai, kraujo ir giminys- gi gana sudëtinga uþduotis, kuri liudija
galime kreiptis graþiausiais þodþiais – ma- tës ryðiais susieti þmonës. Maþa buvo to- netgi tokio mokymo (kaip viename saki-
ma, tëte, broli, sese, moèiute, seneli... Ir kiø studentø, kurie akcentavo santuokiná nyje sujungti ðeimos esmës ir prasmës
tik jiems mes jauèiame nepaaiðkinamai arba vedybiná juridiná meilës tarp vyro ir vienetus) reikalingumà. Uþtat kai kurie
stiprius ir ðiltus jausmus“ (Daiva T.). moters sankcionavimà. Matyt, dël savai- studentai nepaisë uþduoties instrukcijos
Nepaisant vienos (filosofijos) ir kitø spe- me jau suprantamo tokio juridinio vyro ir – paraðyti ðeimos apibrëþtá vienu sakiniu.
cialybiø (socialinio darbo ir socialinës pe- moters meilës áprasminimo. Jei bûtø jiems Jie paraðë jà keliais sakiniais.
dagogikos) ugdymo kontingento ir jo pa- rûpëta pabrëþti kohabitacijà, tai gyveni- Tokia kontrolinë kaip ðioji uþduotis, jos
siekimø skirtumo (tarp II ir III kurso studen- mas susidëjus bûtø iðplëtotai aiðkinamas rezultatø analizë vertinga pirmiausia di-
tø), visus (akademiná jaunimà, kuriam 20– (tokio aiðkinimo raðiniuose nerasta). Gal daktiniø uþduoèiø prognozavimo poþiû-
21 metai) pirmiausia sieja giminingi nusi- ir dël to, kad studentai konjunktûriðkai ge- riu dël studentø recepcijos. Reikia supras-
teikimai ir iðgyvenimai. Dauguma jø akcen- ba prisitaikyti . Jie raðo paklusdami opi- ti, kad studentai, apibrëþdami ðeimà, sie-
tuoja ðeimos darnà, jausmø vedybiniame nijai ir átikdami dëstytojui. Në vienas stu- kia bûti intencionaliais jos autoriais. To-
gyvenime stabilumà, saugumà, prisiimtus dentas nepaþymëjo iðskirtinesnio ðeimos dël apibrëþtyse aiðkiai virðø ima gyveni-
ásipareigojimus. Kartu studentø raðytos nariø sutelktumo dël ávaikinimo (ásûnijimo mo stebiniai ir jø gana emocingas pertei-
apibrëþtys liudija, kaip ne visi, o tik kûry- ir ádukrinimo). kimas. Tik ið apibrëþèiø visybës, o ne ið
biðkai nusiteikæ studentai nelinkæ „átilpti“ á 3 sandas priklausytø ðeimoje atlieka- vieno ar kito raðinio gali bûti redukuotos
instrukcijos rëmus. Todël jie nepaiso kon- mø vaidmenø (arba roliø) aiðkinimui: ðei- tendencijos: studentai perteikia nuotaikø
trolinës uþduoties instrukcijos – paraðyti mà sudaro tëvai ir vaikai, broliai ir sese- èia ir dabar svarbà (tai liudija deramybës
ðeimos apibrëþtá vienu sakiniu. rys, tarpusavy susieti atliekamø funkcijø gynimà – jie tai kurs darnià ir tvirtà ðeimà,
Studentui kurti – tai iðsakyti savo nuo- ir dvasinio artumo. Ði ðeimos apibrëþties nes tik tokia ðeima tenkina jø paèiø lû-
monæ, pateikti, jo galva, esminius paste- komponentë studentø raðiniuose buvo kesèius), atspindi ðeimø maþëjimo, trau-
bëjimus, skirtus ðeimai. Taip màstantys palyginti maþai iðplëtota. Nors natûraliai kimosi á branduolá vyksmà ir ketinimà dva-
studentai tiesiog negali paraðyti ðeimos susiklostantys ðeimoje vaidmenys – ðei- siná dviejø þmoniø suartëjimà pripaþinti
apibrëþimo vienu sakiniu. Jø mintys gali mos apibrëþties ðerdis, bet studentams, netgi svarbesniu uþ juridiðkai sankcionuo-
bûti iðsakytos bent trimis sakiniais. Kad bû- regis, dar labiau rûpëta pabrëþti, jog ðei- tà ryðá (tai liudija ne tiesiogiai reikðtas stu-
tø nepaþeista instrukcija, tuos sakinius vie- ma – didþiausia gyvenimo vertybë, bran- dentø poþiûris, o jø samprotavimø raði-
nà nuo kito kartais jie atskiria kabliatað- giausias turtas. niuose potekstës).
kiais. Vertinant jø raðinius, galima dràsiai 4 sandas redukuojamas tarsi ið pro- Taigi studentø raðiniø analizë patvirti-
teigti: studentai pakankamai nuovokûs ir bëgšmais viename kitame rašinyje pateik- na, kad studentø sàmonëje ðeima „gy-
gerai áþvelgiantys, kokia ðeimos esmë vi- tos nuorodos, kad šeima – namai, miela vena“ apypilniu vaizdu. Belieka tik to vaiz-
suomenës ir individo gyvenime. Beje, taip vieta (potekstë tokiø raðiniø sako – ðeimos do ribas ðiek tiek praplësti, teikti naujos,
tinka teigti turint galvoje viso studentø srau- nariai gyvena vienoje erdvëje, jie esti gy- jau intelektinës ir, svarbiausia, interdiscip-
to raðinius (visà tà kûrybinæ „masæ“).To- venamos vietos poþiûriu save lokalizavæ). lininës patirties. Reikia manyti, kad stu-
dël nejuèia reikia sumuoti akademinio jau- Ðis sandas galëjo peraugti á aiðkinimà, kad dentai, gavæ tokios patirties, pradëtø, ra-
nimo patyrimà ir intencijas: tiesiog ið min- ðeima sudaro namø ûkio vienetà (ar netgi ðydami apie ðeimà, samprotauti raciona-
èiø sudëti tarsi mozaikà ðeimos apibrëþtá. ûkininkavimo vienetà, kaip kaime gyve- liau ir intelektualiau.
Tokia apibrëþtis formuluojama ið atski- nanèiø ûkininkø ðeimos), bet studentai la- Studentø ðeimos apibrëþtys svarbios
rø ir tarpsusavyje jungiamø sandø (dar biau pabrëþë jaukumo ir meilës þidiná (kal- didaktiniu aspektu – tai lyg išeities pozi-
tiksliau – galimø jungti – Aut.). bëjo metaforiðkai). Todël dar kiti akcentai, cija, á kurià, dëstant ðeimotyros dalykà,
1 sandas – tai aiðkinimas, kad ðeimà skirti ðeimos turtiniams santykiams, stu- privalu atkreipti dëmesá, o bûtent: á mei-
sudaro þmonës (kokie ir kiek jø): þmoniø dentø raðiniuose nebuvo aptikti. læ, atvedanèià santuokà, á ðeimoje gimi-
grupë, keli þmonës, patys svarbiausi 5 sandas skirtas tarsi ðeimos apibrëþ- nystës ir kraujo ir adaptavimo ryðá (ásûni-
þmonës. Kai kurie studentai brangiausius ties svarbiausiam akcentui – vertybëms. jimà ir ádukrinimà), vaidmenis ir jø reali-
ir artimiausius þmones ávardija: tai tëtis, Ðeima – tai didþiausia gyvenimo vertybë, zavimo kokybæ (vyro ir þmonos, tëvø ir
mama ir vaikai. Dar kiti studentai (vëlgi brangiausias dvasinis turtas. Akcentuo- vaikø, broliø ir seserø).

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 33


Sveèiuose pas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialiniø dimas, politinis ekstremizmas, tautiškumo,
mokslø fakulteto profesoriø, vienà 2009 metø universiteto tariamo atsidavimo þmonëms imitacijos.
Visa tai apraðyta „Lietuviðkøjø izmø“ kny-
nominantø, Lietuvos mokslø akademijos nará korespondentà, goje, kuri greitai tapo politiniu bestseleriu
þinomà sociologijos ir tautotyros mokslininkà, publicistà, ir áraðyta á þurnalistikos studijø lektûros sà-

P
monografijø autoriø, raðytojà ROMUALDÀ GRIGÀ. raðus. Liko ákalta mintis, jog blogio, kuris
tebeþlugdo valstybæ, iðtakos kildinamos iš
to meto, kai autorius krimto mokslus Mask-
okalbio pradþioje – þvilgsnis iš rià palankiai pripaþino istorikai. Tai sustipri- voje; kai, Broniui Genzeliui pasiûlius burti
Lazdynø aukðtybiø: nuo ðeimininko dar- no viltá þengti toliau – išleisti monografijà pogrindinæ politinæ organizacijà, Romual-
bo stalo plyti neaprëpiama pietinio Vilniaus „Senieji lietuviai. Tapatybës bruoþai ir jø li- das pasiûlë veikti legaliai, apdairiau – kurti
panorama – vakaro þiburiø jûra, išskirianti kimas“. Taèiau ðis kelias turëjo ir takà – lietuviø studentø ansamblá. Þinoma, jam
ryškiausià Savanoriø prospekto srovæ, nuo anksèiau paskelbta monografija „Tautos li- teko prisiimti organizacinio vadovo parei-
kurios atsiðakojusi antai tarsi pieno puta kimas“ buvo tarsi uvertiûra, kurioje, rem- gas. Kai po metø to ansamblio pagrindu
artyn atplaukia Laisvës trasa. Paðnekovas damasis sociologo bei vadybininko patirti- buvo suburtas dar gausesnis ir audringes-
sako palytëjæs jautriausià stygà – paga- mi, apraðë lietuviø tautos socialinæ organi- nis Pabaltijo studentø ansamblis – klubas
liau atvertæs savo penkiasdeðimties metø zacijà, jos struktûrinius bruoþus ir pateikë „Balticum“, jam vëlgi teko pirmininkauti ir
dienoraðèio lapus ir „Versmës“ leidyklai ávertinimà, bandë nubrëþti valstybës kryp- subtiliai laviruoti, nes buvo slaptai suma-
áteikæs pirmàjá sàsiuviná bei jø komentarø èiø kontûrus. Po jos ðviesà iðvydo leidi- nyta skleisti atskiros trijø respublikø fede-
pluoðtà. Kiekvienas skaudus puslapis jë- nys „Socialiniø átampø Lietuvoje laukai“. racijos tuometëje Sovietø Sàjungoje idë-
goms màþtant – smûgis tiesiai á ðirdá. Kitos dvi – apie sociologinæ savivokà, màs- jà. Kai pirmàkart visi kartu su nuostabiu
tymo kultûrà, pasaulio atspindþius tapa- pakilimu ten uþdainavo „Gaudeamus“; kai
Kelio punktyras iki tautos savasties tybëje, kas leistina ir kas neiðvengiama; Lietuvos, Latvijos, Estijos pasiuntiniai – stu-
studijø gilintasi, kiek tautinë tapatybë turi iðlikimo dentai uþsidëjo tautiniø spalvø kepuraites,
garantø šiuolaikiniame pasaulyje. Daug jë- prisisegë þenklelius; kai propagavo nacio-
Derlius krenta rudená, o tuos kelio þen-
gø atëmë solidþiø kolektyviniø monogra- naliná dainø ir ðokiø repertuarà, o svarbiau-
klus – knygas – skaièiuoja dešimtimis.
fijø „Tautinës tapatybës dramaturgija“, sia, puoselëjo tautinæ mintá. Tai buvo idëja
Romualdas Grigas, sociologas, tapæs
„Tautiðkumas ir pilietiðkumas: atskirtis ar ir veiksmas, siekiant apsisaugoti nuo to-
vadybininku, net paèià vadybos sàvokà ið
dermë“ sudarymas ir redagavimas. Prisi- lesnio rusinimo.
uþmarðties atkapstæs, apgynæs ir átvirtinæs

Kai
socialinës raidos terminà; inicijavæs prakti- paþásta sau atsakæs á klausimà, jog tauti-
niø veiksmø, rezultatø, specialistø kvalifika- në tapatybë nëra savitikslis dalykas, bet
cijos këlimo, karjeros siekio, sveikatingu- gamtos, kosmologinis tæstinumo ir iðsau-
mo ugdymo, poilsio, kultûros plëtros, psi- gojimo dësnis; kad tautos tapatybë – tai Juozas SKOMSKIS

tvarsèiai
chologinio klimato kûrimo, demokratinio ne skraidanti pavëjui dykumø þolë. Šios
valdymo principø diegimo, aplinkos keiti- tarpinës knygos, ëjusios po skaudþios au-
mo modelius; ásteigæs Lietuvos vadybos toriaus sûnaus þûties, straipsniø serijos ið-
draugijà, parengæs vadybos akademijos eivijos spaudoje, pagimdë etapinæ mo-
koncepcijà; paraðæs šios krypties knygø, nografijà „Savasties ieðkojimas“.
tarp kuriø ir po trisdeðimties metø Rusijoje Tai, kas buvo bandoma daryti Lietuvo-
tebeminima habilitacinë monografija „Ámo- je socializmo metais, pasak profesoriaus,
daugeliu atþvilgiø rëmësi jaunøjø mokslo, Ðvelniom bangom per kiemà ritas
niø socialinë organizacija ir jos funkcijos“.
socialinës organizacijos entuziastø darbu. nuo šilo dvelksmas.
Taèiau 1990-øjø Lietuvos revoliucinis per-
Kai kurios tuometinës struktûros nesunai- - Tu já geri, lyg troðkuliu kankintas,
versmas pakeitë aplinkybes: neliko socia-
kino savo etnokultûros þidiniø, nenukirto vynà...
listinës ámonës. Dël to jam, vienam iš na-
tautos nacionaliniø identiteto ðaknø ir ið- Puðø virðûnës jau snaudþia
cionalinës vadybos pionierø, tvirtø pozicijø
vengë galutinio sunaikinimo kartu su be- svaiguly...
sociologui ir ekonomikos mokslø daktarui,
atodairiðka agrarinës, pramoninës bei ga- Ir strazdo arijà, lyg maldà
teko atidëti perspektyvià temà, nors teigia
mybinës sistemos griûtimi atgimimo me- vakarinæ, iðklausai.
galëjæs skaityti paskaitø ciklus apie Japo-
tais, kai paskui deðimtmetá akis badë krau- Tà valandà iðgyveni, lyg bûtum
nijos, JAV, Skandinavijos, Vokietijos ámoniø
pûs griuvësiai, pavadinti skambiu sovieti- palaimos migdytas...
personalø patirtá. Tik senas tikslas – tautos,
valstybës atgimimo praeitis, jos problema- nës praeities reliktø epitetu. Ðá atkurtosios
tika niekur nedingo. Atsivërë erdvë, tarsi toji nepriklausomos valstybës nykos fenome- Bene sunkiausias, o gal ir brandþiau-
ðvytinti þiburiø jûra uþ lango, pareikalavusi nà paðnekovas linkæs átarti suokalbiu su sias metas buvo aspirantûra. Toje paèioje
kvalifikuoto dëmesio. Atëjo eilë sistemø, so- partneriais ne gydyti uþkrëstàjá praeities ba- Maskvoje, nebesitenkinæs dar funkcionuo-
cialinës antropologijos teorijomis pagrás- cila, bet kuo greièiau sunaikinti, kad liktø janèio, saugumo nuosekliai ardomo, dël
toms tautotyros studijoms, leidusioms pa- vieta kosmopolitiniam mankurto desantui. to idëjine prasme prigesusio studentø an-
þvelgti á praeitá ne istoriko, o socialinës or- Dël to jau pastaruoju metu atsivërë nau- samblio – klubo „Balticum“ veikla, su ben-
ganizacijos mokslo akimis: anot profeso- jos erdvës apmàstymams. draminèiais ëmësi organizuoti atskirà as-
riaus metaforos, ið ðukës konstruoti puo- pirantø klubà. Penkiese pasiraðë priesai-
dà, ið elgsenos nuotrupos rekonstruoti gy- Pakeliui su atgimimo idëjomis kà skleisti nepriklausomos Lietuvos idëjà.
vensenà. Darbas ásibëgëjo nuo Livonijos Likimas profesoriø Romualdà Grigà su- Tarp priesaikos signatarø, be paties
kronikose aptiktos 1205 m. eilutës apie ma- vedë su þurnalistu, filosofu ir leidëju Alber- Romualdo Grigo, buvo prieš dešimt me-
sinæ lietuviø moterø saviþudybæ. Faktas taip tu Ruþu. Jiedu sutarë iðleisti bendrà kny- tø miræs akademikas Antanas Jasaitis,
sukrëtë, kad, mintá neðiojæsis keletà skaus- gà apie personalizuotus lietuviðkus izmus, profesorius Petras Kadziauskas, Algirdas
mingø metø, pratrûko ir paraðë studijà, ku- kuriuos lydëjo sisteminës korupcijos atsira- Urbonas ir akademikas Jurgis Vilemas.

34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


sa tai – skausminga operacija. Be to, pa-
sirinkta koncepcija – ávykius, dokumenti-
Profesorius
kà, nuotraukas, laiškus, liudijimus, iðda-
Romualdas
vystës árodymus, pagaliau atgimimo pir-
Grigas: „Kiekvie-
møjø metø atviruosius laiškus Lietuvos
nas praeities
Respublikos parlamentui, Vyriausybei,
puslapis – smûgis
straipsnius, susiraðinëjimà su bièiuliais, þy-
á ðirdá“
miais ir þinomais Lietuvos þmonëmis at-
gaivinti, apmàstyti ðiandienos akimis – at-
sakingas uþdavinys. Todël autorius sako
per tà laikà galëtø išleisti dar dvi monog-
rafijas. Bet „Versmës“ vadovo Petro Jonu-
ðo átikintas, jog dokumentuoti dienoraðèiai
ir jø komentarai sulauks neabejotino visuo-
menës dëmesio, darbo neatidëjo ir jau ro-
do nuo leidyklos stalo gautà leidinio virðe-

Ar nematai? Þmogaus gyvenimas -


teatras reþisuotas.
Kieno? Sakysi: Sutvërëjo?
Gal Gamtos?..
O gal istorijos... Tai jos voratinklá
Nematomasis Voras pina.
Be atvangos.
Ir pjesæ paraðytà, ir vaidmená

Juozo SKOMSKIO nuotr.


tau bus ábrukæs...
Iðeinam á Dausas to Voro
neiðvydæ...

Sintetiniu purvu uþklota þemë.


Ji – tyli.
Belapës medþiø ðakos iðsidraikæ.

plëðiami nuo
Tik siluetai jø ðiûruoja naktyje...
Pasaulá tu regi lediná.
Be spalvø...
Ir vis – eini, eini. Ir kito kelio

þaizdø
nerandi.
cijà, atsiøsta ið Lietuvos telegrama Romu- Brolau, bet jo tu ir neieškai...
aldo Grigo disertacijos gynimui susirin- Ið Romualdo Grigo eilëraðèiø
kusios tarybos darbà nutraukë. ciklo ,,Jausmø þieþirbos“

Romualdas Grigas tapo to klubo prezi- Laiko dulkes nuþërus, kas ðirdin lá, atneša glëbá storø sàsiuviniø, á kuriø ra-
dentu. Buvo ne vienas sambûris, oficia- sudëta ðysenà ásigilinti reikia didinamojo stiklo:
liø renginiø, praturtintø ðokiais, dainomis Dienø ávykius pradëjæs fiksuoti 1956 m. darbas daugeliui metø. Kur dar kitos kliû-
ir kviestomis á tokius renginius studentë- rudeniop. tys: antai praëjusiais metais Romualdas
mis – lietuvaitëmis. Jaunystës entuziaz- Po Vengrijos tragedijos, po Kauno ne- Grigas „Naujojoje Romuvoje“ bei „Švieso-
mo netrûko. Bet kartu netrûko ir pasalû- ramumø, po Vilniaus Vëliniø Rasose, kai je“ buvo pradëjæs skelbti savo ðeðiaeilës
niðko agentûrinio darbo. Bûta per daug Lietuvos jaunimas buvo palauþtas, Mask- filosofinës poezijos pluoštus. Tai atgaivos
patiklumo, ir aspirantø klubas buvo su- voje studentija buvo iðsaugojusi ákvëpimo valandos. Kad rastø dingstá ir ðiam kelio
triuðkintas... Kai atëjo diena ginti diserta- ir entuziazmo likuèius. Dabar pašnekovas posûkiui, sako, jog ðeðiaeilius kuriàs, nu-
imasi ypatingo uþdavinio – narplioti bûsi- sibodus rašyti akademines knygas. O á
mos dienoraðèiø knygos likimà. Jis sako, paskutiná susitikimo klausimà – kur dar gali
Sodybvietës iðnykæ. kad kiekvienas lapas, ypaè ano legalaus likimas nuneðti Romualdà Grigà, atsako,
Tik kapinaitës – þolëse... politinio pasiprieðinimo atgarsiai, sovieti- jog pakanka prieiti prie archyvo spintø ir
Dar kyðo kryþiai. Pakrypæ. nio gyvenimo faktûros iliustravimas, kai ku- iðtraukti ið ten dar neiðleistø monografijø
Uþmiršti... riø to meto aukðtøjø veikëjø, ðviesiø, nuo- rankraðèius, tarp jø ir gausybæ publikuotø
Kiek ten uþgesusiø, nesurinktø ðirdþiø þmoniø, atsisakiusiø aklai tarnauti straipsniø ið lietuviø tapatybës bruoþø se-
dainø! komunistiniam reþimui, bet išsvajoto ir su- rijos. Bet vis dëlto arèiausia ðirdies – pra-
Kiek nevilties juodos po molio laukto atgimimo ideologijos vienu mostu gyventø metø klondaiko atspindþiai.
kauburëliais tûno! apdrabstytø purvu, likimai – smûgis á ðir- „Keièiasi þmonës, keièiasi pasaulis.
Uþtektø ðimtui knygø priraðyti. dá. Sako, bûtø sveikiau neliesti dar tebek- Keièiuosi ir að. Mano darbas – tos kai-
Deja... Skaitai kompiutery raujuojanèiø þaizdø; vël visa tai iðgyventi tos atspindys“, – sako sociologas, tau-
kas prirašyta... ðiandienëje terpëje, kai panieka prieðtarin- totyros puoselëtojas, profesorius Romu-
gai praeièiai dar toli graþu ne svetima, vi- aldas Grigas.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 35


Atrastoji Juditos Vaièiûnaitës lyrika
Tolimais mokykliniais metais, dar bà apie J. Vaièiûnaitës kûrybà. Ir vë-

Prarasto
tik galvodama apie bûsimas studijas, liau, dëstytojaudama Vilniaus ir Kauno
skaièiau Juditos Vaièiûnaitës pirmàjà universitetuose, raðydama apie soviet-
rinktinæ „Klajoklë saulë“. Jau baigda- meèio ir egzodo poezijà, prie Vaièiû-
ma Vilniaus universitetà, vadovauja- naitës kûrybos vis gráþdavau. Ðià mo-

laiko
ma profesorës Viktorijos Daujotytës- nografijà tiesiog turëjau paraðyti. Ma-
Pakerienës, apgyniau diplominá dar- no literatûrinëje sàmonëje Vaièiûnaitës

poetika Prof. habil. dr. Virginija


miglos ar dûmai: „Vilniuj gyvenusiø balsas
pro rûkà, / tegul jis dar aidi“; „gëlës, / vël
prasiskleiskit Vilnelës migloj“; „tik tave
áþvelgti / man jau trukdo ûkanos“. Matyti di-
dþiulë, sàmoninga subjekto pastanga pri-
kelti praeities regëjimus („uþmirðti portretai
/ vaidenasi pro vijoklius [...], / gal man pa-
BALSEVIÈIÛTË-ÐLEKIENË vyks po vienà bruoþà restauruoti / ðeðëlius
tø, kuriuos mylëjau, / jø akis, balsus ir eise-
nà...“ – eil. „Medetkø puokðtë“), pasinerti á
manome“4 . Prousto romanø cikle tas pro- juos visa savo esybe, regëti ðirdimi („toj pi-
cesas apraðytas kelis kartus, bet ypaè ryð- ligrimø eisenoj, / kurià ðirdis, ne akys ma-
kiai pirmajame – Svano pusëje. Arbatoje pa- të“ ), pajausti siela („ir sieloj suskambëjæs
mirkyto pyragaièio (petite Madeleine) sko- senas vardas Klaudija“). Praeitis iðkyla kaip
nis þvarbø þiemos vakarà pasakotojui pa- ðeðëliø teatras („praeitis tartum ðeðëliø te-
Praeities laikas dominuoja Juditos Vai- þadina palaimos jausmà. Jis bando supras- atras / kambary pasivaideno“).
èiûnaitës kûryboje, laikas, nuolatinis jos kû- ti tos palaimos prieþastá ir iðsiaiškina, kad Prarasto laiko paieðkas liudija ir daþnai
ryboje yra subjekto buvimas „po ûkanotu palaimos pagrindas yra pakartotinis atradi- eilëraðèiuose ryðkëjanti trauka seniems
atminties dangum“ (S, p. 10), bet daugely- mas. Pasakotojas atpaþásta arbatoje pamir- daiktams, galvojant, kieno iðnykusá buvimà
je tekstø ryðki ir esamybës, dabarties pro- kytø pyragaièiø skoná, kuriuos jam duodavo ar rankø ðilumà jie saugo. Ypaè tai akivaiz-
jekcija. Kaip sukuriama meninë erdvë, lei- teta, atëjusi palinkëti jam labo ryto provinci- du eilëraðèiuose „Senoji rotuðës aikðtë“,
dþianti praeitá iðgyventi dabartyje? Koks yra jos miestelio Kombre namuose, kuriuose jis „Gëlës senuose portretuose“, „Medinis na-
„prarasto laiko“ atradimo „mechanizmas“? kadaise praleisdavo vasaros mënesius. Idi- mas“ ir kt., apskritai aðtuntojo–devintojo de-
Šis metodas susiformavo maþdaug Pir- liðkas Kombre pasaulis, prustiðkas vaikys- ðimtmeèiø kûryboje. Vaikystës namuose tu-
mojo pasaulinio karo metais. Autoriai, „kiek- tës rojus slypi arbatos puodelyje. Ðiame ro- rëti daiktai (kavinukas su pastoralëm, seno
vienas savaip laisvindami ar iðvis tirpdyda- mano epizode ypaè iðryðkëja nevalingosios sidabro cukrinë, paveikslai) yra tapæ sub-
mi iðorinæ tikrovæ, mëgino pasiekti turtinges- atminties svarba ir jos kûrybinës galios, lei- jekto dvasios savastimi, kurià vis norima su-
næ ir esmingesnæ jos interpretacijà“1 . Jis pa- dþianèios ið naujo iðgyventi praeitá. sigràþinti arba kurià bijoma prarasti. Tai vëlgi
stebimas jau Wirginijos Woolf romanuose, Proustas buvo pasiðventæs atsimenan- primena Prousto nuostatà, kad daiktø ir vie-
bet dar labiau ryðkëja Thomo Manno ro- èios sàmonës vaizdavimui. Jo romanuo- toviø savitumas gali prilygti meno kûriniø
mane Uþburtas kalnas, Jameso Joyce‘o Uli- se prarasto laiko ieðkojimas paprastai yra groþiui. Vaièiûnaitë taip pat yra atsirinkusi
se, Andre Gide‘o romane Pinigø padirbinë- susijæs su tapatumo paieðkomis. Manyda- iðskirtinius daiktus ar áspûdþius, turinèius
tojai, Knuto Hamsuno Þemës syvuose, Rai- mas, kad laikiðkoje egzistencijoje þmogus galià atverti emocinæ patirtá.
nerio Maria Rilke‘s romane Maltës Laurid- praranda savàjá „að“, jis „prisiminimø for- Juslës padeda praeièiai atgyti dabarty-
so Brigës uþraðai. Ryškiausiai jis atsi- ma kontempliuoja dabar ir anksèiau sutik- je. Klasikinis momentas, prilygstantis gar-
skleidþia Marcelio Prousto romanø cikle tø þmoniø, miestø ir gamtos vaizdø pras- siajam Prousto pyragaièiø epizodui, Vaièiû-
Prarasto laiko beieškant. Proustui iðorinë, mæ“5 . Prousto kûriniuose matyti, kad pa- naitës kûryboje bûtø frazë ið jau minëto ei-
objektyvi tikrovë nëra svarbi, o „visas sva- prastoje kasdienybëje þmogui apsireiðkia lëraðèio „Vyðniø sodas“: „Seniai jau iðkirs-
rumas tenka tiems dalykams, kuriuos ði tik- prasmingesnës bûties þenklai, paþadinan- tas sodas, / bet kvepia dar vyðniø uogie-
rovë paþadina, kurie regimi ne tiesiogiai, bet tys ið dvasinio stingulio. Jis atskleidë, koks në“. Verdamø avieèiø kvapas primena vai-
kaip atspindys, ir kurie nëra susijæ su sti- svarbus yra vidinis laiko patyrimas, ir áro- kystës namus (eil. „Laukinës avietës“). Pra-
mulà duodanèio rëminanèio ávykio dabar- dë, kad „laiko tikrovë ið esmës yra vidinë eièiai prisikelti ypaè padeda pojûèiø kom-
timi“2 . Anot Ericho Auerbacho, „jo visas me- tikrovë“6 . Ryðkiausiuose jo romanø epizo- binacijos – uoslës, klausos, regëjimo, sub-
todas susijæs su prarastos tikrovës atradi- duose dabarties pojûtis sutampa su pra- tili jø dermë: „Kai kvepia bufetas rudens
mu dabartyje, kuriam stimulà suteikia iðorið- eities prisiminimais. Ðá momentà Proustas obuoliais, / kai apyauðry zyzia / uodai ið vai-
kai nereikðmingas ir neva atsitiktinis ávykis“3 . vadino grynosios sàmonës bûsena. kystës tyliø tvenkiniø“. Svarbus ir „vaikys-
Tà patvirtino ir pats Marcelis Proustas: „Taip Kokia yra praeities atgaivinimo prasmë tës butø kvapas“. Didþiausià galià paþadinti
ir mûsø praeitis. Veltui bandytume jà pri- Juditos Vaièiûnaitës kûryboje? Koks pra- atmintá turi kvapai ir garsai, ypaè varpø: „var-
kelti, visos mûsø proto pastangos bûtø eities atradimo „mechanizmas“, kaip ir ka- pø giesmë tau skamba / vaikystës vaisku-
bergþdþios. Praeitis slypi ten, kur nebesie- da jis veikia? mu“; eilëraðtyje „Ðatrijos Ragana“ minimas
kia proto galia, – kokiame nors materialia- Praeièiai atgyti svarbi erdvë – daþniau- varpo garsas ið vaikystës toliø. Retkarèiais
me daikte (pojûtyje, kurá mums sukelia tas siai neryðki, pritemdyta, virpanèiø kontû- susilieja garsas ir spalva: þydintys pavasa-
materialus daiktas), nors mes to net nenu- rø. Erdvë, kurià pridengia rûkas, ûkanos, riniai augalai – pakalnutës, snieguolës, hia-

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


kûryba uþima iðskirtinæ vietà – ji tokia
daugiaklodë, daugiaprasmë, vis nau-
jai atsiverianti. Svarbiausia jos ypaty-
ieðkoti tø akimirkø kasdienybëje. Atrastas
be laikyèiau prarasto laiko paieðkas,
laikas atveria amþinybës perspektyvà –
nuolatinæ retrospekcijà, lëmusià ir
kaip ir Prousto kûryboje.
svarbiausias kûrybos temas, ir ypatin-
Laiko ávardijimai Vaièiûnaitës kûryboje
gà jos lyrikos atmosferà.
ávairuoja. Bendriausias laiko pojûtis yra jo
praeinamybë, „sutirpimas“ („pro tyliai su-
Autorë
tirpstanèias snaigëmis savo sekundes ir va-
landas“ ), „nubyrëjimas“ („byra þiedlapiais
mas gyvybingumui, tuo parodant praeities sekundës“). Akcentuota nesulaikoma erd-
iðlikimà, jos galià veikti dabartyje: „Tebeð- viø ir laikø kaita, kurios niekam neduota
lama tamsoj / kadaise iðkirstas / èia oðæs iðvengti, nes „pramirga / þydintys medþiai
vienuolyno sodas“; „dar dvelkia benzinu, ir metai, ir miestai“. Praëjæs laikas perregi-
apdulkusios, sunkokos, / alyvos, iðkirstos mas („Lyg akvariumas – / perregima praei-
prie Vilniaus sinagogos“; „pernykðtis / þy- tis“) arba neáþvelgiamas, kai norima pasi-
dëjimas paliko vaisiø kvapà niðose“. slëpti nuo jo suteiktos patirties. Praëjæ me-
Svarbiausia „atrasta tikrovë“ Vaièiû- tai kartais atrodo kaip ðirma, uþ kurios ban-
cintai – primena kadaise gatvëje grojusià naitës kûryboje yra minëtasis „vaikystës doma pasislëpti (eil. „Pusryèiai“).
rylà, jie ágyja skambesá... Tokiø atvejø yra tekstas“, nuolat atgyjantis tolimesniame Praeities pojûtis itin stiprus istorinës-
daug „Reminiscencijø“ cikle. Vaikystës lai- subjekto gyvenime. Reflektuojami paski- kultûrinës tematikos cikluose. Bûtent juo-
kà gali sugràþinti efemeriðki ðviesos sukelti ri ávykiai, momentai ar áspûdþiai, kuriø se áveikiama asmeninë patirtis, iðeinama
pojûèiai: „ið kur aptikð akmuo / vaikystës svarba, rodos, laiko perspektyvoje tik di- ið jos ribø. Tai tapæ programine poetës
spindesiu“ ar atspindþiø þaismas („man vël dëja. Taip yra ir Vaikystës veidrody, ir di- nuostata: „Regëk ið tolo / praeities bedugná
atsispindi jau nesamo / pavasario kamba- dþiojoje lyrikos dalyje. Geriausiuose vai- dangø“ ; „O praeitie, o amþina kalnakasy-
riai / su saulëtom niðom“. Sugebëjimas þais- kystës temos eilëraðèiuose priartëjama ba, / koks turtingas tavo kalnas...“. Istori-
ti ðviesos ir ðeðëliø kontrastais vëlgi – labai prie Proustui bûdingo suvokimo, kad „tik- nës praeities patyrimai iracionalûs ir be ga-
ið tolo – primena Prousto kûrybà. Atmintis roji dabartis yra ið naujo iðgyvenama pra- lo jusliðki. Jie iðplitæ beveik visame Judi-
Juditos Vaièiûnaitës eilëraðèiuose visados eitis“7 . Pats Proustas yra raðæs, kad tik- tos Vaièiûnaitës lyrikos kontekste (iðsky-
asocijuojasi su ðviesa. rasis rojus yra prarastasis rojus. Jo pasa- rus ankstyvàjà), tapæ meninës màstysenos
Kvapas itin svarbus gana retose laimës kotojas Combre tame vaikystës rojuje re- bûdu. Kaip ir visada, priartinti dingusá pa-
fiksacijose („Nes ið aplytø pakalnuèiø kva- gi tikràjà daiktø esmæ, jo sàmonë fiksuo- saulá padeda juslës. Ásivaizduotu Homero
po, [...], / ið nuorûkø kartaus ir ðilto dûmo / ja iðskirtinius áspûdþius, kurie vëliau pra- laikø realumu dvelkteli „Keturi portretai“.
[...] susiformuoja laimë“). Bet daþniau jis liu- rasto laiko paieðkose ágyja esminiø, pa- Antikos pasaulyje skalbiamas þlugtas, au-
dija depresijà: „Hiacintais kvepia man snie- stoviøjø vertybiø statusà ir kuriuose glû- dþiamos burës, ant trikojo verda puodas...
gas, / hiacintais – þiemos lietus, / [...] kve- di vëlyvesnis romano pasaulis. Vaièiûnai- Eilëraðèiuose tapomi ásivaizduoti antikiniai
pia nemiga hiacintais, / hiacintais kvepia tës kûryboje vaikystës negalima laikyti ar viduramþiðki peizaþai. „Sodriausi“ yra
kanèia“; „tarsi seniai jau uþmirðtu / sielvar- vieninteliu tekstu (esama daug kitø sava- lietuviðkos istorinës-kultûrinës tematikos
tu / vasaros laikas kvepëtø“. rankiðkø, iðplëtotø temø), bet jos svarba ciklai. Ypaè tai pastebima cikle „Kæstutai-
Didþiulë kvapø ávairovë niuansuoja tik- ið tiesø didþiulë. Tolimesnë laiko tëkmë èiai. Restauracija“: þydi slyvmedþiai Gar-
rovës pajautimà, atveria subtiliausius jos Vaièiûnaitës kûryboje suvokiama kaip gy- dine, gintaro dûmais dvelkia medinë pilis,
aspektus. Mëgstami ryðkûs, aðtrûs, dirgi- vojo „að“ formavimasis. Lyrinio subjekto kvepia medum ir vaisiais áðildytos kuni-
nantys kvapai, apskritai pojûèiai („dar po- biografija „raðoma“ ið geriausiø momen- gaikðèiø menës... Praeitá nuolat galima ið-
jûèiai saugo / aðtrumà – / tas vëjas, tie var- tø substancijos, kuriuose susijungia pra- girsti („Ir vël pro lietø iðgirstu / akmenyje
nø lizdai, / tos kolonos, / tie veðlûs aukðti eitis ir esamybë. Siekimas aiðkintis buvu- iðkaltà pasagà, / rugiø ðnarëjimà, / vos pri-
dilgëlynai...“). Subjektà veikia egzotiðki siø ávykiø prasmæ ypaè pastebimas Vai- jaukinto þirgo tolimà þvengimà...“ ), pajusti
kvapai ir spalvos – cinamonø aitra, apelsi- kystës veidrody, kuriame reflektuojama ne jos skoná („Burnoj – iðnykusiø á naktá dû-
nø kvapas, citrinø geltonis ir rûgðtumas: tik vaikystës, bet ir ið paskesnio gyveni- mø / ir pirmykðèiø iðlakiø þoliø kartu-
„Ir liûtis pilna / apelsinø þievës oranþinio mo patirtis, juntami keli praëjusio laiko mas...“). Pirmykðèio pasaulio jausmas stip-
kvapo“ (PÐH, p. 23). Aitrus turëtø bûti lau- klodai. Kasdienybës duodamø þenklø rus daugelyje Juditos Vaièiûnaitës rinkiniø.
kiniø obuoliø kvapas. Kvepia karèios ciko- perskaitymas padeda áveikti bûties stokos
rijos ðaknys, o tuðèias baras dvelkia pely- jausmà. 1 Auerbach E., Mimezis. Tikrovës vaizdavi-
nais – kartumo pojûtis reikalingas subjek- Vaièiûnaitës eilëraðèiuose ryðki nuola- mas Vakarø pasaulio literatûroje, (vertë A. Gai-
tinë savistaba, savøjø bûsenø – buvusiø ir lius), Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 579.
tui, net bûtinas, jis leidþia patirti itin retas,
2 Ten pat, p. 575.
sunkiai ávardijamas bûsenas. Ir yra subti- dabartiniø – kaita: „Gal tai turimo, / o gal
3 Ten pat, p. 575–576.
lûs, vos juntami kvapai, kai miestà uþplûs- tik bûto dþiaugsmo iðraiðka“. Juntamas lai- 4 Prustas M., Prarasto laiko beieðkant. Sva-
ta rugpjûèio vystanèiø roþiø kvepëjimas. ko slenkstis, praeities ir dabarties opozija, no pusëje (vertë A. Merkytë), Vilnius: Vaga, 1979,
Fenomenologinë pasaulio pagava daþ- dabarties neapibrëþtumas. Kartais bando- p. 40.
niausiai Juditos Vaièiûnaitës kûryboje at- ma atprasti nuo savæs, nuo savojo vaka- 5 Zabielaitë D., Nuo Prousto iki Beigbederio:
rykðèio „að“, bet ryðkiausiai matomos po- egzistencija romano tinkluose, Vilnius: Aidai,
siskleidþia per jusles, ypaè per kvapus. Lai-
2006, p. 25.
kas prasitæsia jusliniuose þenkluose, juo- etës pastangos iðskirti ið bûties atskiras
6 Ten pat, p. 32.
se egzistuodamas. Juditos Vaièiûnaitës akimirkas – tà auksiná mirksná, – kad bûtø 7 Bikulèius V., „Marcelio Prousto pasaulis“,
kûryboje iðnykimas pabrëþtinai prieðina- galima patirti jos vertingumà ir pilnatvæ, Baltos lankos, 2007, nr. 25–26, p. 159.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 37


Prasmingo Kas yra studentø gyvenimas? Kova? Ðventë? Rutina?
Þiniø troðkulys? O gal tai komedija tiems, kurie tik
galvoja, ir tragedija tiems, kurie prasmingai dirba?

darbo apyauðryje
Mindaugas OLBUTAS
Istorijos fakulteto studentø mokslinës
draugijos vadovas

Vilniaus pedagoginio universiteto Isto- èiais. Komisija buvo nustebinta prelegen- kybæ, populiarina istorijos mokslà. Kon-
rijos fakulteto studentø mokslinë draugija tø praneðimø turinio bei jø pateikimo for- kretus darbas – pagalba atnaujinant ir ren-
(IF SMD) – tai savanoriðka visuomeninë mø naujoviðkumo. giant istorijos studijø programas. Tai pui-
organizacija, kurios pagrindinis tikslas – Pavyko dalykiniu poþiûriu profesiona- ki galimybë organizacijos nariams save
vienyti istorija besidominèius studentus ir liai surengti ir IF Dienø konferencijà „Tûks- iðbandyti strateginio planavimo, profesi-
kreipti juos mokslinei ðvietëjiðkai veiklai, tantmeèio pëdsakai“, kuri vyko 2009 m. nio ugdymo srityse. Fakulteto nariai ak-
kryptingai orientuotai á mokslinio tyrimo ir balandþio mënesá. Reikëtø akcentuoti ir tai, tyviai dalyvauja ávairiuose seminaruose
mokslo populiarinimo skatinimà tarp aka- kad ne tik patys rengiame, bet aktyviai da- (2009 m. spalio 14–17 dienomis Lietuvos
deminio jaunimo. Rengdamiesi pakeisti lyvaujame kitø organizuojamose ávairiose istorijos institute vyko seminaras Lietuva
savo tëvus, norëdami gerai gyventi, turi- mokslinëse konferencijose, diskusijose, ir Lenkija dabar ir praeityje: bendra istori-
me mokytis ir aktyviai, gerai, kûrybingai vykstanèiose ávairiuose Lietuvos miestuo- ja ir skirtingos jos interpretacijos), tarp-
dirbti, o norëdami tvirtai savo þemëje lai- se. Tokie renginiai padeda puoselëti stu- tautinëse parodose (Mokymasis, studijos,
kytis ant kojø, privalome daug þinoti ir pra- dentø tarpusavio ryðius, profesiná bendra- karjera (2010 m. vasará), prisideda ren-
smingai veikti. Uþgesus veiklai ir þinojimo darbiavimà, dalijimàsi geràja patirtimi. giant IF pirmakursiams atmintines, pa-
alkiui, þmogus nustoja bûti þmogumi. Suprasdami, kad pirmas þingsnis sie- dëjo sudaryti leidiná Mûsø vasaros, kuria-
Ypatingà dëmesá savo veikloje SMD ski- kiant gerø rezultatø yra ne tik gera darbo me fakulteto studentai ir absolventai dali-
ria bendradarbiavimui ir akademinei komu- aplinka, bet ir geranoriðki tarptautiniai san- jasi praktikø metu patirtais áspûdþiais.
nikacijai su kitø Lietuvos aukðtøjø mokyk- tykiai, tarp studentø populiariname Eras- SMD veiklos projektuose nemaþai dë-
lø, rengianèiø istorikus, bei su uþsienio (Len- mus studijas, globojame Lietuvoje VPU mesio skiriama edukacinei veiklai bei mo-
kijos, Portugalijos ir kt.) universitetø – VPU IF vieðinèius uþsienio ðaliø studentus. kytojo profesijos populiarinimui. Siekda-
socialiniø partneriø – studentija. 2009 m. kovà buvo sëkmingai realizuota ma ðio tikslo, draugija universitete rengia
2009 metais sukvietëme á pirmàjà Lie- SMD valdybos nariø dviejø savaièiø sta- ávairias paskaitas, diskusijas, edukacinius
tuvoje „Lietuvos aukðtøjø mokyklø istori- þuotë Vroclavo universitete (Lenkija), ku- renginius mokyklose, aktyviai prisidëjo or-
jos specialybës bakalaurantø mokslinæ rios metu sëkmingai ágyvendinta vieðøjø ganizuojant XIX Lietuvos mokiniø istori-
konferencijà“ visø istorikus rengianèiø ryðiø bei reportaþø sklaida. jos olimpiados finalà 2009 m. balandþio
universitetø (Vilniaus, Klaipëdos, Kauno Neabejotina, kad þmogus, ðnekan- mënesá. Dþiaugiamës, jog artëja ir dvide-
Vytauto Didþiojo, Vilniaus pedagoginio tis graþia, gryna, sklandþia, þodinga kal- ðimtoji. Draugystës tiltai jau senokai nu-
bei Ðiauliø) baigiamøjø kursø studentus. ba, kur kas plaèiau ir màsto. Todël vis tiesti ir su A.Ðapokos gimnazija Utenoje.
Joje perskaityta 14 praneðimø, kuriuos daþniau SMD nariai ðioje srityje tobuli- Drauge su fakulteto dëstytojais draugijos
ávertino kompetentinga komisija: dr. Ra- nasi, raðydami straipsnius moksliniam nariai lankësi gimnazijos organizuotame
munë Ðmigelskytë-Stukienë, doc. dr. þurnalui „Istorija“ bei universiteto laikrað- iðkilmingame minëjime, diskutavo apie is-
Sandra Grigaravièiûtë, habil. dr. Liudas èiui „Ðviesa“. toriko, kurio vardu pavadinta ði mokslo
Juozas Truska ir dr. Darius Þemelis. Pre- Siekdami kuo konstruktyvesnio moks- ðventovë, indëlá, lankësi atminimo kam-
legentai atsakë á komisijos klausimus, dis- lo ir jaunuomenës dialogo, draugijos na- baryje. 2010 m. kovo 4 d. kartu su Vil-
kutavo su kolegomis ir konferencijos sve- riai stengiasi gerinti mokslo ir studijø ko- niaus miesto bendrojo lavinimo mokyklø

38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


9–12 (gimnazijø I-IV) klasiø mokiniais bei
mokytojais surengëme konferencijà „Að
Deðimtmeèiai su muzika ir
ir Kovo 11-oji: uþaugome kartu“. Gera bu-
vo girdëti, kaip ne tik studentai, bet ir mo-
kiniai neskendo nereikalingø þodþiø srau-
tautos ðokiu ðirdyje
te, bet kalbëjo glaustai, aiðkiai ir dalykið-
kai, këlë tikrai aktualias problemas.
Darniai ir kûrybingai dirbdami drau-
gijos nariai studentams suteikia ne tik ga-
limybæ susipaþinti su istoriko profesijos
kasdienybe, bet ir ágyti praktiniø moksli-
nio tyrimo ágûdþiø, kuriuos kaskart tobu-
linti skatina fakulteto mokslininkai, átrauk-
dami savo ugdytinius á mokslinius taiko-
mosios veiklos projektus. Noriai priside-
dame prie bakalauriniø ir magistriniø dar-
bø katalogavimo, bibliografinio apipavi-
dalinimo, raðëme Lietuvos ir pasaulio ávy-
kiø kalendoriø, asistavome rengiant elek-
troninæ knygà „Lietuva 1009–2009”, pa-
rengëme stendus, skirtus A.Ðapokai, Va-
sario 16-osios akto signatarams.
Draugija – tai nëra tik sunkus, daug
laiko atimantis darbas. Sëkmingai ágyven-
dinamos ir edukacinës iðvykos Vilniuje bei
kituose Lietuvos miestuose. Apvaþinëjo-
me Anykðèiø, Jurbarko kraðtus, aplankë-
me Nemëþá, Medininkus, lankëmës Nor- ,,Credo” vadovas doc. dr. Remigijus Vitkauskas
viliðkëse, Þiþmuose, Dieveniðkiø istorinia-
me regioniniame parke ir daug kur kitur.
,,Saulës ruimas”. Ðoka Laimutës Kisielienës studentës
Mokame ne tik dirbti, bet ir dþiaugtis. Dar
neiðblëso draugijos vienø metø sukakties
ðventës áspûdþiai, kur skaièiavome nu-
veiktus darbus, prisiminëme tradicijas,
dþiaugëmës savo uolumu, pasiekimais,
neblëstanèiu entuziazmu. Juk pasaulis vi-
sur vienodas – uþ triûsà ir darbà moka-
ma ne tik turtu, bet ir dþiaugsmu.
Draugijos nariø vardu dëkoju visai aka-
deminei bendruomenei uþ nuoðirdø stu-
dentø akademiniø bei profesiniø tradicijø
gaivinimà, visokeriopà draugijos idëjø ge-
neravimà bei idealios aplinkos mokslinei
veiklai kûrimà fakultete, uþ vertingas min-
tis, kuriomis mano kolegos ir að gyvena-
me. Nesvarbu, kad galbût kaþko nespë-
jome atlikti, kartais dangstydamiesi nuo-
vargiu, laiko neturëjimu, visai nesvarbu net
jeigu ir klydome ar pristigdavome kantry-
bës, visa tai, kà mes ðiandien turime, visa
tai, kà èia ágijome, panaudosime auklëda-
mi ir mokydami jaunàjà kartà.
Dëkoju nariams, kad átikinamai garsi-
na savo draugijos vardà ne kalbomis, o
konkreèiais darbais. Juk tûkstanèiu þo- Kartu su kitais nominantais iðkilmin- tradicija – svarbiausias valstybës
dþiø nenuveiksi tiek, kiek vienu geru dar- gai pagerbtas ir Kultûros ir meno edu- ðventes sutikti naujais kûrybos projek-
bu. O jeigu dar tø darbø ne vienas... Tad kologijos instituto Muzikos katedros tais. Kovo 11-osios valstybës nepri-
linkiu draugijai ir toliau iðlikti darbðèiø, doc. dr. Remigijus Vitkauskas, popu- klausomybës atkûrimo dvideðimtme-
energingø, kûrybingø, aktyviø, besire- liaraus „Credo“ styginio kvarteto vado- èio minëjimas paþymëtas vyriausio-
mianèiø paèiomis graþiausiomis dvasinë- vas, ðventiniame koncerte smuikavæs sios Lietuvos dainø ðvenèiø ðokiø die-
mis ir mokslinëmis vertybëmis þmoniø su savo jaunystës kolektyvais – Lietu- nø choreografës, KMEI Meninio ug-
grupe. Kasdien galvokime, kas tikra, jaus- vos nacionalinës filharmonijos, Muzi- dymo katedros vedëjos doc. dr. Lai-
kime, kas graþu ir ádomu, tada bûsime kos ir teatro akademijos kvartetais. mutës Kisielienës autoriniø ðokiø siu-
laimingi, tada mus lydës sëkmë. Vilniaus pedagoginio universiteto itos „Saulës ruimas“ premjera.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 39


Studentø
liaudiðkos muzikos festivalis
„Linksminkimos“
Dr. Jolanta KISIELYTË-SADAUSKIENË
VPU dainø ir ðokiø ansamblio „Ðviesa“ meno vadovë

I „Linksminkimos” festivalis ávyko 2007 m. IV ,,Linksminkimos” festivalis


2003 m. ir apsiribojo vos vienu jungti- buvo paskelbtas tarptautiniu, nes jame, be
niu penkiø kolektyvø koncertu Vilniaus Lietuvos studentø tautinio meno kolekty-
pedagoginio universiteto salëje. Taèiau vø, dalyvavo ir Vilniaus pedagoginio uni-
jau tada þiûrovai áþvelgë renginio stu- versiteto uþsienio ðaliø partneriø meno ko-
dentiðkà dvasià ir, perfrazavæ garsøjá lektyvai: Baltarusijos valstybinio M. Tanko
„Gaudeamus“, ekspromtu pasiûlë pa- pedagoginio universiteto liaudies ansam-
vadinimà „Linksminkimos”. blis „Jaryca“, Vengrijos Egerio Karoly’o Es-
II festivalyje dalyvavo jau 7, o III – zterhazy’o mokytojø rengimo kolegijos ðo-
net 11 universitetø ir kolegijø tautinio kiø ansamblis ,,Egres”. Na, o ðiais metais sionalais – meno specialybiø studentø
meno kolektyvø. Pedagoginio univer- vyksta jau V „Linksminkimos“ festivalis. liaudies instrumentø kolektyvais ið Lie-
siteto rûmai tapo ankðti tokiai kolekty- V studentø liaudiðkos muzikos festi- tuvos muzikos ir teatro akademijos bei
vø gausai, todël dalis koncertø persi- valis ,,Linksminkimos 2009” daugiau dë- Klaipëdos universiteto Menø fakulteto.
këlë á kitas aukðtàsias Vilniaus mokyk- mesio skyrë liaudies muzikos specifikai Taip pat festivalyje dalyvavo Latvijos uni-
las. Tuomet buvo nuspræsta iðties jau- ir suteikë klausytojams galimybæ pasigë- versiteto liaudies ðokiø ansamblis „Dan-
natviðkai pasilinksminti – greta meninës rëti ne vien tradiciðkai iðreiðkiamu þanru. cis“. Kaip ir ankstesniuose festivaliuo-
programos surengti pirmàsias ansam- Vienas koncertas buvo skirtas liaudies se, buvo surengtos ir visø meno kolek-
bliø sporto varþybas. Kolektyvø vado- instrumentinei muzikai, kuriame pasiro- tyvø kultûrinës varþybos. Tai – ne sce-
vai, norëdami giliau suvokti tautinio mu- dë dainø ir ðokiø, taip pat ir liaudies ðo- ninis renginys, bet ansamblieèiø labai
zikinio meno reikðmæ studijoms, daly- kiø ansambliø instrumentinës grupës, mëgstamas ir sukeliantis tikras sporti-
vavo mokslinëje-metodinëje konferen- kurios ðiaip koncertuose retokai atlieka niø aistrø audras. Ðá kartà sportuojan-
cijoje „Meno kolektyvas ir studijø pro- solinius numerius, o daþniausiai apsiri- èius menininkus viliojo ansambliø spor-
cesas“, kur buvo aptartos þanro raidos boja pritarimu ðokiams ir dainoms. Galë- to þaidynës, kuriø nugalëtoja VGTU
tendencijos ir veiklos kryptys. jome pasidþiaugti ir bûsimaisiais profe- tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ ko-

Kultûrø dialogo ir kiø, Rokiðkio, Utenos rajonø savivaldy-


bëmis, Vilniaus, Panevëþio kolegijomis,

dvasingumo sklaidos
Aukštaitijos regiono edukaciniu centru
bei Ðiauliø vyskupijos kurija surengë jau
ketvirtà mokslinæ konferencijà dvasin-

perspektyvos nës ir ekonominës analizës bendrø sà-


lyèio taðkø perspektyvas, nuo kuriø ir
pradedamas kultûrø dialogas.
gumo ugdymo problemoms nagrinëti.
Šiemetinis mënesá trukæs pedago-
gø, kultûros, ðvietimo darbuotojø foru-
Tarptautinæ konferencijà „Kultûrø Universitetas kartu su Ðiauliø, Ða- mas posëdþiavo Kurðënuose, kur dis-
dialogas – dialogo kultûra“ surengë
VPU Profesiniø kompetencijø
tobulinimo institutas ir turkø
kultûros akademija „Balturka“.

Kalbëta apie Islamo ir Vakarø kultû-


rø dialogà ðiuolaikiniame pasaulyje; apie
vertybes ir garbæ, minties laisvæ, ðvieti-
mà ir atsakomybæ. Tarp konferencijos
praneðëjø buvo Rice universiteto Hius-
tone (JAV) profesorë Jill Carroll, Birmin-
gemo universiteto profesorius Ian G.Wil-
liams (D. Britanija), Turkijos Fatih univer-
siteto dr.Ihsan Yilmaz, analizavæ turkø
màstytojo F. Giuleno islamiðkøjø idealø
ir humanizmo diskurso, pasaulyje vyrau-
janèio radikalizmo bei socialinës, politi-

40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Sveikiname
Kopenhagoje vykusiame pasaulio dviraèiø treko èempionate keirino rungtyje
Simona Krupeckaitë iškovojo aukso medalá, o 500 m atskiro starto lenktynëse –
sidabro medalá. 3 km persekiojimo lenktynëse Vilija Sereikaitë pasipuošë bronza.
Komandinio sprinto rungtyje Simona Krupeckaitë ir Gintarë Gaivenytë iškovojo bron-
zos medalius. Nuotraukoje – VPU dviratininkës (ið kairës): S. Krupeckaitë, V. Serei-
kaitë, S. Pauliukaitë, A. Trebaitë ir G. Gaivenytë.
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
manda buvo apdovanota universiteto
sporto centro „Ðviesa“ ásteigta taure.
Dþiugu, kad ðiam þanrui atstovaujan-
tys kompozitoriai ávertino festivalio reikð-
mæ – sukûrë ir pristatë jame savo kûri-
nius. Neabejojame, kad ðis projektas pri-
sidës prie liaudies muzikos populiarini-
mo, ugdys meniná jaunimo skoná bei su-
teiks kolektyvinio ðokio, dainavimo ir mu-
zikavimo dþiaugsmà. Smagu, kad ðia
ðvente mes prisidedame prie Lietuvos
vardo paminëjimo tûkstantmeèio rengi-
niø ir pasveikiname jau skubanèià á Lie-
tuvà „vyresnæ sesæ“– studentø dainø ir
ðokiø ðventæ „Gaudeamus XVI“.

kutavo apie dvasingumo sklaidos bûk-


læ kultûros ir ðvietimo ástaigose; Bart- Dvideðimtmeèio leidiniai
kuškyje aptarë gamtos ir kultûros pa- Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Edukologijos katedra surengë 2009 m. tarp-
veldà – erdvæ dvasingumo sklaidai; Ro- tautinës mokslinës konferencijos ÐVIETIMO KAITA 1989 – 2009 dvidešimtmeèio leidi-
kiškyje këlë aktualiausius visuomenës niø parodà ir disputà MOKYKLA ÐIANDIENINIØ IÐÐÛKIØ AKIVAIZDOJE. Nuotraukoje
kultûros bruoþus; Lukšiuose nagrinëjo – Lietuvos ðvietimo permainø iniciatoriai ekspozicijoje. Deðinëje – universiteto sve-
dvasiniø vertybiø kaità bei Utenoje ana- èias Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
lizavo ðeimos dvasingumo tradicijà ir
iððûkius. Darbas pradëtas Lietuvos
mokslø akademijoje puikiai sutiktos ko- Nauja galerija
lektyvinës monografijos „Dvasingumas Greta jau daugiau kaip penkmetá veikianèios universiteto meninës galerijos ,,2003”,
þmogaus pasaulyje“ aptarimu. Jà pa- kurioje eksponuota per trisdeðimt dailininkø personaliniø parodø, Gamtos mokslø
rengë ðios tæstinës konferencijos orga- fakulteto Technologinio ugdymo katedroje ásteigta studentø, dëstytojø, absolventø
nizacinio komiteto pirmininkas Kultûros ekologijos, floristikos, rankdarbiø kûrybos galerija VERDENË. Neseniai atidaryta ir
ir meno edukologijos instituto profeso- treèioji ekspozicija NEGATYVAS POZITYVAS, kurioje rodomos þymiausiø fotomeni-
rius Jonas Kievišas. Pasak pašnekovo, ninkø nuotraukø kolekcijos. Nuotraukoje – technologinio ugdymo studentës rengia
vertinant sukauptà patyrimà iðaiðkëjo savo kûrybos ekspozicijà VERDENËJE.
aktualios tolesniø problemos tyrimø
kryptys. Ásitikinta, kad ðiandien visuo-
menëje svarbu ne tik skleisti dvasingu-
mo teorinæ sampratà, bet koreguoti ir
raiðkos praktikà. Dël to pasirinktas sa-
vitas forumo organizavimo modelis, ið-
plëstos posëdþiø vietos, pakviesti dau-
gelio visuomenës ir akademinës ben-
druomenës sluoksniø atstovai.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 41


Nuo Vilniaus iki
tyrimams ið uþsienio mokslo centrø: Smit-
sono centro (Smithsonian Institution, JAV),
Kopenhagos universiteto (Danija), Rusijos

Meksikos
MA Zoologijos instituto (Rusija) ir Centri-
nës Afrikos muziejaus Entomologijos la-
boratorijos (Museé Royal de l’Afrique Cen-
trale, Belgija). Taèiau ne maþiau svarbi ty-
rimø sëkmës sàlyga – gerai subalansuota
tyrëjø komanda. Kai tokio projekto tyrimus
atlieka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei
amþiaus poþiûriu ávairi vykdytojø koman-

Meksikos
biologinë
ávairovë
stulbinanti. Ið
viso ðalyje auga
apie 30 tûkst.
augalø rûðiø

Atkelta ið 23 p. padës ávertinti biologinës ávairovës bûk-


læ, taksonominæ sudëtá, pateiks duome-
Tokio pobûdþio ir tokios apimties tak-
nø saugomoms teritorijoms planuoti, au-
sonominiai projektai vis dar yra labai ne-
galø apsaugos priemonëms parengti, taip
áprasti Lietuvai, ne visada plaèiai þinomi ar
pat pateiks neákainojamø duomenø apie
teisingai vertinami. Taèiau jie jau yra ágavæ
bendruosius faunogenetinius procesus
prioritetà uþsienio valstybëse, pradedant
Þemëje, padës geriau suprasti, kaip evo-
kai kuriomis netolimomis ðalimis (Vokieti-
liucionuoja gamta, kurioje mes gyvename.
ja, Danija ir Rusija) ir baigiant JAV, Japoni-
Ðtai todël tai labai ádomûs ir svarbûs (tiek
ja ir Australija. Tyrimø metu VPU Biosiste-
Lietuvai, tiek pasauliui) mokslo tyrimai.
matikos tyrimø grupë reguliariai bendra-
darbiauja su 16 mokslo partneriø, dirban- Kà dar norëtume árodyti savo Doktorantë Asta Navickatë ne tik tiria
èiø 10-yje uþsienio mokslo institucijø. moksliniais tyrimais? euronemoralinæ faunà, bet kartu su kitais
VPU Biosistematikos tyrimø grupës kolegomis ieðkos ir ðios faunos elementø
Pastaruoju metu ypaè daug kalbama kitose faunose
nariai jau yra atradæ ir apraðæ beveik pu-
apie mokslo reformà ir Lietuvos mokslo
sæ tûkstanèio mokslui naujø organizmø da, ne tik pasiekiami puikûs tyrimø rezul-
prioritetus. Suprantama, kad naujosios
rûðiø ið ávairiausiø Þemës regionø: Euro- tatai, bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, ku-
biotechnologijos ir tyrimai, skirti naujo-
pos, Kaukazo, Centrinës Azijos (Kazach- ri bus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarp-
sioms technologijoms kurti bei plëtoti, ne-
stano, Uzbekistano, Turkmënistano, Ta- tautinëje mokslo erdvëje.
abejotinai gali atneðti ðaliai daug naudos.
dþikistano, Kirgizijos ir Mongolijos), Rytø
Taèiau norëtume árodyti, kad ir tinkamai
Azijos (Japonijos ir Rusijos Tolimøjø Ry- Kà VPU Biosistematikos laboratorijo-
suplanuoti bei kryptingi taksonominiai
tø), Pietø ir Pietryèiø Azijos (Omano, In- je veikia jauni þmonës?
(biosistematiniai) tyrimai gali kelti Lietu-
dijos, Nepalo, Tailando, Malaizijos, Indo-
vos mokslo prestiþà bei tarptautiná pripa- VPU Biosistematikos tyrimø grupë (þr.
nezijos), Ðiaurës Afrikos (Tuniso), Mada-
þinimà. Naujø, mokslui neþinomø faunø internete – www.life4diversity.com „Biosis-
gaskaro ir pietinës bei atogràþø Afrikos
apraðymas ne tik dera su tarptautine Rio tematikos grupë“) pasipildë naujais ypaè
(PAR, Zimbabvës, Namibijos, Kenijos),
de Þaneiro konvencija (kurià ratifikavo ir entuziastingais bei gabiais tyrëjais. Agnë
Centrinës ir Pietø Amerikos (Meksikos,
LR Seimas), bet ir suteikia unikalià gali- Ðimkevièiûtë ir Andrius Remeikis sëkmin-
Belizo, Kosta Rikos, Venesuelos, Kolum-
mybæ Lietuvos mokslininkams bûti takso- gai pradëjo entobiontiniø vabzdþiø, tiksliau
bijos, Ekvadoro, Brazilijos, Peru, Èilës, Ar-
nomijos (biosistematikos) tyrimø avangar- – gaubtagalviø (Insecta: Nepticulidae,
gentinos), Ðiaurës Amerikos (JAV) ir ki-
de tarptautinëje mokslo erdvëje. Opostegidae) taksonominius tyrimus, o
tur. Daugiausiai ðioje srityje nuveikæs
doktorantë Asta Navickatë ne tik tiria euro-
mokslininkas (grupës vadovas) yra pel- Kuo pranaði subalansuota ir ávai- nemoralinæ faunà, bet kartu su kolegomis
næs Lietuvos mokslo premijà (2003 m.). raus amþiaus vykdytojø komanda? ieðkos ir ðios faunos elementø kitose fau-
Ðiuo metu VPU Biosistematikos tyri- nose, pavyzdþiui, tolimuosiuose Himalajuo-
Ketiname iðaiðkinti ir apraðyti se ir Kaðmyre. Tokios tolimos ekspedicijos
mø grupës mokslininkai disponuoja uni-
mokslui naujas faunas
kalia neidentifikuota medþiaga, kurià pa- kai kam atrodo be galo þavios (taip mano
Tikimës, kad netolimoje ateityje Biosis- tys anksèiau surinko Centrinëje ir Rytø ir pati Asta), taèiau lauko darbams tolimuo-
tematikos tyrimø grupei pavyks atrasti Azijoje, Himalajuose bei Pietø ir Centri- se, mums neáprastuose kraðtuose reikia
daug daugiau naujø mokslui rûðiø ir apra- nëje Amerikoje. Kita vertinga neidentifi- daug iðtvermës, gero fizinio pasirengimo
ðyti iðtisas iki ðiol neþinomas faunas. Tai kuotos medþiagos dalis buvo perduota ir, þinoma, entuziazmo. Taèiau tie, kas tyri-

42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


nëja ypaè maþyèius organizmus, gerai þi- Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
no, kad vienas sunkiausiø darbø yra ne
tolimosios ekspedicijos, o moksliniø mik-
ropreparatø paruoðimas. Va ðtai èia tikrai
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2010
didelio kruopðtumo ir daug laiko reikalau-
jantis darbas! Net ir labai stengiantis, ypaè
átemptai dirbant, per vienà dienà galima
Remia istorijos, gamtos mokslø
ir kultûros tematikos publikacijas
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 4 (618) balandis
4

paruoðti tik 2–4 kokybiðkus mikroprepa- Lietuvos energetikos institutas,


ratus (o jø reikia ðimtais, kartais – tûkstan- Vilniaus universitetas,
èiais...). Taèiau jaunieji tyrëjai labai ambi- Lietuvos mokslo istorikø Tu r i n y s
cingi, vyresniøjø kolegø labai vertinami uþ draugija, Kultûros, filosofijos ir
darbðtumà ir atkaklumà. Todël dabar mû- meno institutas, Lietuvos A.GAIÞUTIS Ðventas mokytojo vardas .................... 2
sø naujøjø nariø laukia dar didesnis ir at- gamtos draugija, VGTU
Honoris causa kaimynø universitetuose .................. 3
sakingesnis uþdavinys – pradëti tirti didþiu-
læ kolekcinæ medþiagà, kurià Venesuelo-
Vyriausiasis redaktorius G.KVIESKIENË Edukacija ir socialinë
je, Peru, Èilëje ir Argentinoje surinko danø
JUOZAS BALDAUSKAS partnerystë ............................................................... 4
bei amerikieèiø mokslininkai. Savo atkak- Redakcijos kolegija Socialinë grupë ir lyderystë ..................................... 5
lumu ir pasiaukojamomis pastangomis VALDAS ADAMKUS
R.BARTKUTË Socialiniai partneriai:
JUOZAS BANIONIS
jaunieji kolegos atveria „duris“ á dar neþi- naujos galimybës ir iððûkiai ..................................... 6
EDMUNDAS ÈAPAS
nomos gamtos pasaulá. Mat, atlikus eks- ALGIRDAS GAIÞUTIS J.SKOMSKIS Neprarandamos laiko
pedicinius lauko tyrimus, parengus pasto- JONAS GRIGAS prasmës ir jø þenklai ................................................ 7
viuosius mikropreparatus, identifikavus ir SAULIUS GULBINSKAS
dokumentavus rûðis, uþsienio ir Lietuvos GEDIMINAS ILGÛNAS E.JOVAIÐA Ankstyvøjø viduramþiø
prestiþiniuose mokslo þurnaluose bus PAULIUS JURKUS skalviø karys .......................................................... 10
LIBERTAS KLIMKA
skelbiamos naujos, iki ðiol neþinomos or- JUOZAS ALGIMANTAS
L.TRUSKA 1939 metai: Vilnius – mûsø! ................. 14
ganizmø rûðys. Jaunøjø tyrëjø entuziaz- KRIKÐTOPAITIS Skamba kanklës paauksuotos .............................. 16
mas yra labai gerbtinas, skatintinas ir ga- JONAS KUBILIUS
L.KLIMKA Mitai ir legendos apie
lëtø bûti pavyzdys kitiems. KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
VYTAUTAS MERKYS Paukðèiø Takà ........................................................ 16
Jeigu gamtininko paklaustume apie GUIDO MICHELINI J.BARANOVA Posûkis á vaizdà ðiuolaikinëje
STASYS VAITEKÛNAS Vakarø ir Lietuvos filosofijoje .................................. 18
Meksikà JURGIS VILEMAS
Pastaruoju metu apie vienà nuosta- ALEKSANDRAS VITKUS K.STOÐKUS Ubi bene, ibi Patria
biausiø pasaulio ðaliø – Meksikà – daþniau- Arba atgimusi kosmopolitizmo dvasia ................... 20
Redakcijos darbuotojai
siai girdime kaip apie kraðtà, ið kurio po Redaktorë
J.R.STONIS Nuo Vilniaus iki Meksikos .................. 22
pasaulá iðplito kiauliø gripas, arba kaip apie ELENA MICKEVIÈIENË V.MAURICAITË Ið kartos á kartà einanti
ðalá, kurioje ginkluotos banditø grupuotës Meninis redaktorius minties gyvybë ....................................................... 24
bando teroru ábauginti taikius þmones. Ta- VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë Pasakojimai apie tûkstantmeèio
èiau gamtininkams Meksika pirmiausia yra SAULË MARKELYTË Lietuvos likimà ....................................................... 27
nepaprasto geografinio ir gamtinio ávairu- Rinkëja
mo ðalis. Ðalies ðiaurëje vyrauja pusdyku- Vilniaus pedagoginis universitetas:
VIOLETA SADAUSKIENË
mës ir dykumos, o pietuose – paatogràþi- ,,þalioji“ iniciatyva ................................................... 28
REDAKCIJOS ADRESAS
niai ir atogràþiniai miðkai (gaila, kad dide- K.RALYS Apmàstymai apie vertybiø pokyèius ....... 28
Antakalnio g. 36, LT-10305
lë jø dalis jau iðkirsta). Ið viso Meksikoje V.PRUSKUS Islamo iððûkiai Vakarø
Vilnius
aptinkama apie 30 tûkst. augalø rûðiø, ið bankininkystei ........................................................ 30
kuriø apie 1 tûkst. rûðiø priklauso papar- TELEFONAI
Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 J.V.UZDILA Ðeimos apibrëþtis kaip studijø
tûnams, 71 rûðis – puðûnams, apie 29
Redaktoriø 2 34 41 00 kontrolinë uþduotis ................................................ 31
tûkst. rûðiø – magnolijûnams. Apie 14 proc.
augalø yra endeminiai, t.y. ðiame kraðte Elektroninis paðtas J.SKOMSKIS Kai tvarsèiai plëðiami
auga apie 4 tûkst. augalø rûðiø, kuriø nie-
mgredakcija@post.skynet.lt nuo þaizdø ............................................................. 34
kur daugiau, iðskyrus Meksikà, neaptik- Pasiraðyta spaudai 2010-04-07 V.BALSEVIÈIÛTË-ÐLEKIENË Prarasto laiko
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8
sime. Ðalyje gyvena 450 þinduoliø rûðiø Popierius ofsetinis poetika ................................................................... 36
(ið jø 140 yra endeminës), 1050 paukð- Kaina 4,5 Lt M.OLBUTAS Prasmingo darbo apyauðryje ........... 38
èiø rûðiø (ið jø 125 – endeminës), 284 var- Spausdino AB ,,Spauda” Deðimtmeèiai su muzika ir tautos
liagyviø rûðys (ið jø net 169 – endeminës). Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius ðokiu ðirdyje ........................................................... 39
Ypaè stebina Meksikos ropliø ávairovë
SCIENCE AND LIFE J.KISIELYTË-SADAUSKIENË Studentø
(taip pat gausa): ðalyje aptinkama 717
Science popular and liaudiðkos muzikos festivalis „Linksminkimos“ ..... 40
ávairiausiø ropliø rûðiø, ið kuriø daugiau historical monthly.
nei pusë – endeminiai taksonai (368 rû- Editor-in Chief J.Baldauskas Kultûrø dialogo ir dvasingumo
ðys). Taèiau tai – tik skaièiai. “Mokslas ir gyvenimas”, sklaidos perspektyvos ........................................... 40
Kokià reikðmæ pasaulio biologinei ávai- Antakalnio st. 36, Sveikiname ............................................................ 41
rovei formuotis turëjo Centrinës Amerikos LT-10305, Vilnius, Lithuania.
Dvideðimtmeèio leidiniai ........................................ 41
biota bei apie tai, kaip sekësi biosistema- © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010
tikams atskleisti dar neþinomas Meksikos Nauja galerija ......................................................... 41
Interneto svetainë
gamtos paslaptis – skaitykite kitame þur- http://ausis.gf.vu.lt/mg/ 2009 metø Lietuvos mokslo premijø laureatai ....... 44
nalo numeryje.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 43


2009 metø Lietuvos mokslo premijø laureatai

44
2010 m. kovo 4 d. Lietuvos mokslø akademijoje 2009 metø Lietuvos mokslo premijos áteiktos Audronei Bliujienei, Algirdui Girininkui,
Vladui Þulkui, Zenonui Norkui (humanitariniø ir socialiniø mokslø srityse); Algirdui Matuliui, Egidijui Anisimovui, Vidmantui
Remeikiui, Artûrui Plukiui (fiziniø mokslø srityje); Irinai Bachmatovai, Valdui Stanislovui Laurinavièiui, Liucijai Marcinkevièienei,
Rolandui Meðkiui, Julijai Razumienei, Rimvydui Gabrilavièiui, Alfui Pliûrai, Juliui Danusevièiui, Virgilijui Baliuckui,
Dariui Danusevièiui (biomedicinos mokslø srityje); Algimantui Marceliui Barakauskui, Vytautui Ginioèiui,
Albinui Kasparaièiui, Sauliui Kauðiniui (technologijos mokslø srityje)

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4


Bendra nuotrauka su LR Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, LR ðvietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavièiumi ir LMA prezidentu Valdemaru Razumu
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 4, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

You might also like