You are on page 1of 52

2010

5-6

Nobelio
premija
ir mes Atmosferos
refrakcija

Argentina
ir Brazilija: þvilgsnis
ið Lietuvos
Amþinoji
valdovë – gravitacija

peizaþai
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 1
Lapkrièio mënesá nemaþai þmoniø laukia tos dienos, kai Ðvedijoje ar Norve-
gijoje esantys Nobelio premijos komitetai paskelbs, kam paskirta tø metø
Nobelio premija. Daþnai kyla diskusija: ar tai, kà ðie þymûs mokslininkai
atrado ar sukûrë, duos naudos „paprastam þmogui“. Galima akivaizdþiai
pademonstruoti, kad kiekviena Nobelio premija fizikos srityje yra tam

Nobelio
tikras þingsnis, padedantis geriau suprasti mus supantá pasaulá, arba
inicijuoja reikšmingus technologijø pokyèius.

premija ir mes
2009 m. Nobelio premija þymi mokslo átakà gyvenimui
1956 m. ir ji paskirta Viljamui Šokliui,
Dþonui Bardynui ir Valteriui H. Bratainui
(Willjam B.Shockley, John Bardeen ir Wal-
Prof. Juozas VAITKUS ter H.Brattain) uþ puslaidininkiø tyrimus ir
tranzistoriaus efekto atradimà. Tranzisto-
2009 m. Nobelio premija skirta moks- riai pakeitë elektronikos veidà ir sumaþi-
lininkams, inicijavusiems optiniø techno- no prietaisø tûrá, taèiau ji tapo miniatiûrinë
logijø revoliucijas, kaip tai pristato Ðvedi- dëka darbø, kurie Nobelio premija buvo
jos mokslø akademija. Jà gavo kinø kil-
mës mokslininkas Èarlzas Kao (Charles
K.Kao), dirbæs Telekomunikacijos stan-
dartø laboratorijoje Jungtinëje Karalystë-
je ir Kinø universitete Honkonge, kartu su
Vilardu S.Boiliu (Willard S.Boyle) ir Geor-
gu E.Smitu (Georg E.Smith) ið Belo la-
boratorijø JAV. Pirmasis jø sukûrë ðvie-
solaidþiams tinkamà stiklà, kuriais ðvie-
sa gali sklisti didelá nuotolá, o kiti du – pus-
laidininkinæ fotografavimo kameros ðvie-
sà registruojantá prietaisà, veikiantá elek-
tros krûvio pernaðos principu.

2 pav.

ávertinti 2000-aisiais. Jà gavo Þoresas Al-


fiorovas, Herbertas Kriomeris ir Dþekas
S.Kilbis (Zhores I.Alferov, Herbert Kroemer,
Jack S.Kilby) uþ nevienalyèiø puslaidinin-
kiø dariniø tobulinimà ir jø panaudojimà
3 pav.
didelës spartos elektronikoje, optoelektro-
nikoje bei integriniø grandynø sukûrimà.
Šie darbai leido miniatiûrizuoti elektroni-
kos prietaisus (tiksliau sakant, maþame tû-
1 pav.
ryje sutalpinti daug funkcijø atliekanèius
Þvelgiant plaèiau ðie iðradimai nebû- árenginius ir priversti tas funkcijas vykdyti
tø buvæ galimi, jei ankstesniais metais ne- labai greitai), taip pat panaudoti ðviesà in-
bûtø padaryti kiti atradimai, taip pat ap- formacijai perduoti iš vienos elektroninës
dovanoti Nobelio premijomis (jei nekal- sistemos á kità. Šiam taikymui dar reikëjo
bësime apie mokslininkus, kurie nutiesë sukurti prietaisus, naudojanèius ðviesos
kelius toms Nobelio premijoms). spinduliavimo ir stiprinimo efektus, kuriø
Abi 2009 m. Nobelio premijos realizuo- principinæ galimybæ árodë A.Einðteinas sandrui Prochorovui (Charles H.Townes,
jamos naudojant puslaidininkius ar pus- 1917 m., o uþ ta teorija pagrásto ðviesos Nicolay G.Basov, Aleksandr M.Prokhorov).
laidininkiø elektronikos árenginius. Todël stimuliuotos emisijos principo realizavimà Pavartæs ankstesnius „Mokslo ir gyveni-
verta priminti, kad, nors tokio tipo medþia- prietaisuose, pavadintuose mazeriais ir la- mo“ numerius, skaitytojas galëtø surasti
gà atrado M.Faradëjus jau 1835 m., jø zeriais, Nobelio premija 1964 m. paskirta daugiau informacijos apie šias visas No-
reikðmë buvo ávertinta Nobelio premija tik Èarlzui Taunui, Nikalojui Basovui ir Alek- belio premijas.

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6
Ðis straipsnis skirtas supaþindinti skai-
tytojà su naujausia Nobelio premija; apie
jos suteikimà ðio straipsnio autoriui buvo
labai malonu iðgirsti, nes 1971 m. jam te-
ko klausyti pirmojo viešo pranešimo moks-
lo visuomenei apie krûvio pernaðos prin-
cipà ir jo panaudojimà vaizdo perdavimo
árenginyje. Tarp Nobelio premijos laureatø
yra tokiø, su kuriais teko bendradarbiauti
ar klausytis jø paskaitø (1968 m. Pasauli-
nëje puslaidininkiø konferencijoje Maskvo-
je klausytasi V.Šoklio ir V.Brataino pra-
nešimø, prof. Þ.Alfiorovo bendradarbiai
netgi atvykdavo atlikti tyrimø Vilniaus uni-
versiteto laboratorijose, o jis pats yra išrink-
tas Lietuvos mokslø akademijos uþsienio 5 pav. 6 pav.
ti“ elektrinio krûvio paketà ið vienos pus- skaièiau praneðimà, kuris sukëlë didelá su-
laidininkio vietos á kità. Kadangi Vilniaus sidomëjimà, taèiau po nemaþø svarstymø
universiteto Puslaidininkiø fizikos katedro- buvo prieita prie išvados, kad šio konstra-
je, kuriai tuo metu vadovavo prof. J.Viðèa- vimo biuro paskirtis yra kurti kilnojamàsias
kas, daug dëmesio buvo skiriama elektri- televizijos stotis, o prietaisø „maþajai tele-
niams krûviams didelës varþos puslaidi- vizijai“ kûrimas nëra jø profilis. Kad šis pra-
ninkiuose, o tai buvo svarbu kuriant elek- nešimas jiems buvo ádomus, gali paliudy-
trofotografijos teorijà ir plaèiai paplitusias ti tik tai, kad uþ já gautas honoraras kelis
elektrografines kopijavimo mašinas, todël kartus viršijo tà, kuris buvo mokamas skai-
su praneðëju daug diskutavau norëdamas tant paskaitas „Þinijos“ draugijoje.
gerai išsiaiškinti jo pademonstruoto naujo Kas tai per principas, kuriam skiriama
metodo perspektyvas. Išsiaiškinti šio prie- tiek daug dëmesio? Viskas prasideda nuo
taiso perspektyvumà buvo aktualu ne tik to, kad šviesa, sugerta puslaidininkyje, virs-
dël elektrofotografijos, bet ir dël to, kad tuo ta elektronais ir skylutëmis (taip vadinami
metu mes jau buvome sukûræ techninës krûvininkai, dalyvaujantys puslaidininkio
televizijos kamerai kietakûná prietaisà, lei- elektriniame laidume). Patá principà, kad
dþiantá suformuoti vaizdà, sudarytà ið 400 tik sugerta ðviesa gali sukelti medþiagoje
eiluèiø ir 400 stulpeliø, o ðioje konferenci- vykstanèiø procesø kitimà, 1816 m. sufor-
joje að skaièiau praneðimà apie tai, kaip mulavo Lietuvos teritorijoje gimæs, augæs
galima pagerinti atskiro tokios kameros ir miræs mokslininkas Teodoras Grotusas,
elemento darbà, jei jame panaudosime ne- mokslinius darbus dirbæs daugelyje moks-
Nuostabûs mokslo atradimai
leido Hablo (Hubble) teleskopu vienalytes sandaras, kurios sukuria tame lo centrø, tarp jø Paryþiuje, Romoje bei Ge-
labai kokybiškai fotografuoti elemente didelæ elektrinio laidumo asimet- duèiuose. Beje, šiemet minime šio moks-
net tolimas galaktikas rijà, maþinanèià parazitinius signalus vaiz- lininko gimimo 225-àsias metines. Jei op-
de. Turbût skaitytojams verta paminëti, kad tiná vaizdà projektuosime ant puslaidinin-
ðiuose darbuose dalyvavo fizikai ir puslai- kio pavirðiaus, elektronai ir skylutës „uþra-
dininkiø technologai S.Karpinskas, A.Smil- ðys“ ðá vaizdà puslaidininkyje. Tie elektro-
ga, T.Budinas, A.Meškauskas, A.Þindulis, nai ir skylutës yra laisvi, todël jie gali iðsi-
nemaþai ir vëliau prisidëjæ prie puslaidinin- lakstyti ar iðnykti susijungdami vienas su
kiø tyrimø ir taikymø plëtros Lietuvoje. kitu. Aptariamojo efekto esmë – kaip ið-
Diskusijoje išsiaiškinus visus principus saugoti tuos ðviesa generuotus krûvinin-
ir sistemos detales, teko pripaþinti, kad pra- kus ir „uþraðytà“ informacijà paversti pa-
4 pav. neðëjo siûlomas metodas yra aiðkiai ge- togesne, kurià galima perduoti ten, kur no-
resnis uþ tà, kurá mes naudojome, ir kad rime, ar išsaugoti. Ðio iðradimo autoriai pa-
tai, kà mes darome, yra perspektyvu tose naudojo metalo-puslaidininkio-dielektriko-
ðviesos spektro srityse, kuriose negali bû- metalo dariná (1 pav.), kuriame pridëjus
nariu, pas akad. N.Basovà teko staþuo- ti panaudotas silicis, kuriame realizuoja- elektriná laukà vienas ið krûvininkø (elek-
tis, o jo dovanota lazerio galvutë tapo pir- mas ðis puikus V.Boilio pristatytas efektas, tronas ar skylutë) yra iðtraukiamas, o kitas
muoju lazeriu Lietuvoje, akad. A.Procho- kas ir buvo ávertinta Nobelio premija. Prisi- pritraukiamas prie izoliatoriaus sluoksnio.
rovas padëjo Vilniaus universitete sukur- menant ðià tolimà praeitá, galima pasaky- Taip jau yra „atsimenamas“ ðviesos kie-
tas metodikas ádiegti mikroelektronikos, ti, kad mes pakeitëme darbø kryptá – su- kis, kuris buvo tame puslaidininkyje suger-
optoelektronikos bei didþiøjø integriniø kûrëme infraraudonosios šviesos detekto- tas. Iðradimo esmë, kuri ir nustebino
grandynø technologijose). rius, reikalingus kosminei technikai (tai bu- straipsnio pradþioje minëtos konferenci-
Malonu prisiminti praeities laikus ir tà vo aukðtai ávertinta – suteikta Valstybinë jos dalyvius, yra ta, kad, jei padarytas su-
susidomëjimà, kurá sukëlë V.Boilio pra- premija uþ naujos technikos sukûrimà dëtingesnis darinys, turintis daugiau elek-
nešimas tarptautinëje mokslinëje konfe- 1989 metais). Buvo imtasi pastangø Lie- trodø (2 pav.), ir padidinamas gretutinio
rencijoje Budapeðte, kur jis pirmà kartà tuvoje pradëti kurti V.Boilio pasiûlytu prin- elektrodo elektrinis potencialas, tai elek-
vieðai paskelbë savo iðradimà. Visi buvo cipu televizijos kameras. Todël Ðiauliø te- tronai (jei juos sukaupëme) nutekës á di-
suþavëti principo, kaip galima „perkëlinë- levizijos gamyklos konstravimo biure per- desnio potencialo sritá. Iðbëgus elektro-

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 3
nams pirmosios dalies potencialas pa- 1925 m. þurnale „Nature“ apie tai, kaip
kinta, todël galima sumaþinti abiejø sri- gaminti ilgus kvarco siûlus iðtempiant
èiø potencialà ir elektronø paketas bus iðlydyto kvarco laðà. Tiesa, jo tikslas bu-
perstumtas á gretimà elementà. Padarius vo pagaminti kvarco siûlus, naudojamus
tokiø elementø matricà (3 pav.), galima matavimo prietaisuose, taèiau jo pasiû-
paeiliui perstumti á árenginio atmintá visø lytas tempimo principas gerokai vëliau
elementø elektronø paketus ir juos pa- buvo panaudotas ðviesolaidiniø siûlø
keisti skaitmeniniais signalais naudojant gamybos technologijai (5 pav.).
analogas-skaièius keitiklá (A/D). Taip op- Ch. Kao atrado prieþastis, kodël stik-
tinis vaizdas, virtæs elektroniniu signalu, lo ir kvarco siûlai nëra pakankamai
yra iðsaugomas. Vaizdo kokybæ nusako skaidrûs, ir pasiûlë aukðtos kokybës
tokio darinio elemento (vadinamo „pik- ðviesolaidþiø technologijà, kurià toliau
seliu“) dydis, o dabartiniuose fotoapara- tobulino daugelis pasaulio laboratorijø,
tuose tokiø pikseliø yra keli milijonai. nes reikëjo ne tik sukurti optimalø stik-
Dabartinë atskiro elemento sandara là, bet ir puslaidininkinius lazerius bei
ðiek tiek skiriasi, nes buvo atrasta, kad fotodetektorius, veikianèius toje srityje,
oksido sluoksnyje dalis elektronø gali bûti kurioje šviesos nuostoliai kvarciniame
pagauti, todël vaizdo kokybë genda. Bu- stikle yra maþiausi (6 pav.). Dabartiniuo-
vo sugalvota pagrindiniu puslaidininkio se šviesolaidþiuose šviesa, sklisdama 1
sluoksniu pasirinkti p-tipo silicá (kurio pa- kilometrà, susilpnëja tik maþdaug 5 pro-
grindiniai krûvininkai yra skylutës) ir tarp centais. Pirmasis ðviesolaidinis kabelis
jo ir oksido áterpti plonytá n-tipo (elektro- (skirtas ne eksperimentams, o prakti-
niná) silicio sluoksná, kuris neprileidþia niam naudojimui) buvo ádiegtas Jungti-
elektronø paketo prie oksido sluoksnio. nëje Karalystëje 1975 m., o pirmas trans-
Skaitytojas gali nustebti, kad tokia atlantinis optinis kabelis pradëtas eks-
paprasta konstrukcija taip aukðtai áver- ploatuoti 1988 metais.
tinta, bet toks árenginys labai pakeitë fo- Šviesolaidiniam ryšiui nepakanka
tografavimo áproèius ir garantavo didþiulá vien optinio kabelio, bûtini ir šviesos šal-
prietaiso jautrá ðviesai. Jis naudojamas tiniai, siunèiantys moduliuotà ðviesos sig-
tiek buityje, tiek ir tolimoms galaktikoms nalà, o tam reikalingi puslaidininkiniai la-
fotografuoti. Jis panaudotas kosminia- zeriai, taip pat ir spartûs ðviesos signalø
me Hablo (Hubble) teleskope ir labai ko- detektoriai. Paminëtina, kad pramoni-
kybiškai fotografuoja dangaus vaizdus. niuose institutuose buvo kuriamos opti-
Naujas fotografavimo bûdas pakeitë nio ir ðviesolaidinio ryðio sistemos, o Vil-
fotoaparatus bei televizijos kameras, o niaus universiteto mokslininkai, bendra-
Nobelio premijos bendrasavininkio darbiaudami su jais, kûrë sparèius ðvie-
Ch.Kao darbai iðplëtë galimybes perduo- sos detektorius, kuriø inertiðkumas sie-
ti tuos vaizdus ryðio kanalais, t.y. sudarë kë pikosekundes.

Argentina
sàlygas sukurti didelio laidumo ryšio ka- Baigiant 2009 m. Nobelio premijos
nalus. Jau plaèiai þinoma, kad plonu stik- pristatymà, verta priminti ir 2007 m. No-
lo siûlu ðviesa sklinda net ir tada, jei tas belio premijà, kuri buvo suteikta uþ gi-
siûlas yra suvyniotas. Taip yra dël opti- gantiðko magneto varþos efekto atradi-
kos dësnio – jei ðviesa krinta á pavirðiø, mà Albertu Fertui (Albert Fert) ir Peteriui
uþ kurio ðviesos lûþio rodiklis yra maþes- Griunbergui (Peter Grünberg). Šis efek- Prof. Dalia ÐTREIMIKIENË
nis, negu toje aplinkoje, kuria sklinda tas, atrastas nanometrinëse metalø Lietuvos energetikos institutas
ðviesa, tada visa ðviesa nuo tø pavirðiø sluoksninëse sandarose, leido sukurti
ribos atsispindës (jei ji á pavirðiø krinta labai didelës talpos magnetinæ atmintá Norëèiau pasidalyti su „Mokslo ir gy-
gulsèiu kampu) (4 pav.). Vadinasi, švie- (300 kartø virðijanèià anksèiau turëtàjà, venimo“ þurnalo skaitytojais áspûdþiais ið
sa yra uþdaryta stikle, o jei jis yra siûlo t.y. ~ 50 Gbitø/cm2). Pietø Amerikos, nes pastaraisiais metais
pavidalo, tai toks darinys vadinamas ðvie- Mus supantis informacinis pasaulis teko lankytis keletoje šio kontinento ðaliø
solaidþiu. Ðviesa juo sklis (mes jà paste- sukurtas remiantis þiniomis apie puslai- darbo reikalais. 2009 m. rudená dviejose
bësime) tol, kol dël sugerties ar ðviesos dininkius, lazerius, ðviesolaidþius, mag- svarbiose tarptautinëse konferencijose
sklaidos jos intensyvumas sumaþës iki netikus, o áterpus fizikø sukurtas dideliø Pietø Amerikoje skaièiau pranešimus kli-
neregistruojamo dydþio. Perduoti šviesos energijø informacines programas, sukur- mato kaitos švelninimo klausimais. Pa-
signalà dideliu atstumu reikia maþiausiai tas visame pasaulyje vieningas interne- sauliniame dujø kongrese Argentinoje da-
dviejø dalykø: technologijos, kuri leistø tas ir jau áprastos informacinës laikme- lyvavau sekcijoje „Darnus vystymasis“ ir
gaminti ilgus stiklo (ar net kvarco, kurio nos, daugiafunkciai telefonai, fotoapara- skaièiau praneðimà „Ðiltnamio dujø emi-
optinës savybës yra geresnës) siûlus, tai ir kt. Šie mokslo ir technologijø laimë- sijø maþinimo kaðtai ir po Kioto klimato
taip pat sukurti kvarcà, kurio šviesos su- jimai yra ávertinti Nobelio premijomis, kaitos švelninimo reþimø átakos energeti-
gertis ir sklaida yra labai maþi. išskyrus svarbiausià interneto programi- kos sektoriaus plëtros alternatyvoms Lie-
Malonu konstatuoti, kad ilgø kvar- næ árangà, kurià sukûrë CERN‘e Timas tuvoje vertinimas“. Brazilijoje naftos geo-
co siûlø gamybos technologijà pasiû- Berneras-Ly (Tim Berners-Lee), nes logø tarptautinëje konferencijoje teko
lë Lietuvos universiteto profesorius Kæs- A.Nobelis testamente nurodë savo ásteig- skaityti praneðimà „Techninis-ekonominis
tutis Ðliûpas. Jis išspausdino straipsná tos premijos matematikams neskirti. geologinio anglies dvideginio ir panau-

4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6
Vaizdas nuo Korkovado
kalvos á Cukraus kalvà
Rio de Þaneire

ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvos


doto branduolinio kuro laidojimo palygi- vos energetikos instituto (LEI) mokslinin- tik ðios technologijos turëtø nutiesti tiltà
nimas“. Abiejose konferencijose, nors jos kai tyrinëjo ðiø dviejø baigtiniø (angl. (angl. bridging technologies), pereinant
buvo skirtos tokioms specifinëms sritims, back-end) energijos naudojimo techno- iš organiniu kuru paremtos energetikos á
kaip gamtiniø dujø sektoriaus ar geologi- logijø ekonominio, aplinkosauginio ir so- atsinaujinanèiais energijos iðtekliais pa-
niø tyrinëjimø plëtra, klimato kaitos švel- cialinio vertinimo metodikas bei jø pritai- remtà darnià energetikos sistemà. Toliau
ninimo klausimai buvo plaèiai aptariami, kymo Lietuvoje galimybes. EK Bendro- trumpai apþvelgsiu anglies dvideginio su-
ypaè daug dëmesio skiriant bûsimiems sios programos 7 projektas „Planets“ gërimo ir saugojimo technologijas bei jø
tarptautiniams ðaliø ásipareigojimams dël (2008–2010), kuriame aktyviai dalyvavo taikymo Lietuvoje ypatumus.
ðiltnamio dujø maþinimo ir jø ágyvendini- LEI mokslininkai, vadovaudami naujø Europos Sàjungos pozicija dël klima-
mo galimybëms tyrinëti. energijos gamybos technologijø darnu- to kaitos grindþiama moksliniais árodymais,
Lietuvos energetikos institutas daly- mo vertinimo darbø paketui, buvo skir- kad negalima leisti vidutinei pasaulio oro
vauja dviejuose svarbiuose projektuose, tas naujø energijos gamybos technolo- temperatûrai pakilti daugiau nei 2°C, paly-
tiesiogiai susijusiuose su anglies dvide- gijø ekonominiam, aplinkosauginiam ir ginti su temperatûra, buvusia ikipramoni-
ginio sugërimo ir geologinio saugojimo socialiniam poveikiui vertinti bei perspek- niais laikais. Tokiu atveju dar bûtø ámano-
technologijomis bei jø ekonominiu, ap- tyviausioms energijos gamybos techno- ma susidoroti su klimato pokyèiais ir jø su-
linkosauginiu ir socialiniu vertinimu. Tarp- logijoms elektros energetikos ir transporto keliamais padariniais. Norint išlaikyti tokià
tautinës atominës energetikos agentûros sektoriuje parinkti, remiantis ávairiais kli- pasaulio oro temperatûrà, reikia iki 2020
(TATENA) koordinuotame tyrimø projek- mato kaitos politikos scenarijais. Šiame m. visame pasaulyje sustabdyti ðiltnamio
te „Techninis-ekonominis anglies dvide- projekte anglies dvideginio sugërimo ir efektà sukelianèiø dujø (ÐD) išmetimo di-
ginio ir branduolinio kuro geologinio lai- geologinio saugojimo technologijoms bu- dëjimà, o iki 2050 m. – sumaþinti ðiø dujø
dojimo palyginimas“ (2009–2012) Lietu- vo skirtas iðskirtinis dëmesys, nes kaip iðmetimà iki 1990 metø lygio. Šiems tiks-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5


lams pasiekti bûtini esminiai dabartiniø niais bûdais: išplovimu (absorbavimu) iš
energetikos ir transporto sistemø poky- išmetamøjø dujø degimo proceso pabai-
èiai bei visø gyventojø pastangos. Anglies goje (vadinamasis „post-combustion“ me-
dvideginis kartu su vandens garais, me- todas); kietojo kuro pavertimu dujiniu ku-
tanu ir azoto oksidu yra pagrindinës ðilt- ru kartu atskiriant susidariusá CO2 prieð de-
namio efektà sukelianèios dujos. Ðiuo gimà („pre-combustion“ metodas) ir ku-
ro deginimu su grynu deguonimi („oxyfu-
el“ metodas). Anglies dvideginis turi bûti Straipsnio
vamzdynais ar laivais transportuojamas á autorë prie
saugyklas. Transportuojant vamzdynais Kelio Ruta 3
CO2 suspaudþiamas esant normaliai ap- pabaigos
linkos temperatûrai iki 80 barø ir tokios su- Ugnies
perkritinës bûsenos gali bûti transportuo- Þemëje
jamas ilgus atstumus. Pasaulyje yra dau-
giau nei 3000 km CO2 vamzdynø, kuriø
bendras transportavimo našumas siekia
apie 45 mln. t CO2/metus. CO2 transporta-
vimas vamzdynais daugiau kaip 100 km
atstumu kainuoja nuo 1 iki 4 eurø / t CO2.
CO2 galima laikyti iðnaudotuose naf-
tos ir dujø telkiniuose, druskingose po- nologija, o Lietuvos saugojimo galimybës
þeminëse ertmëse ar net po vandeniu ðiose struktûrose yra labai ribotos (42 Mt),
Patagonijos vaizdai Argentinoje
esanèiuose geologiniuose sluoksniuose. palyginti su metinëmis anglies dvideginio
metu vis daugiau dëmesio tiek politikai, Anglies dvideginis, „sandëliuojamas“ gi- išmetimø Lietuvoje apimtimis, kurios viršija
tiek mokslininkai skiria naujiems klimato liau nei 800 m po þeme, tampa beveik 20 Mt. Kitos technologijos, kaip tirpinimas
kaitos ðvelninimo bûdams, tokiems kaip skystas. Teoriškai CO2 galima laikyti ir vandeninguose sûriuose geologiniuose
anglies dvideginio sugërimas ir geologi- vandenynø gelmëse bei kietø anglies sluoksniuose, kur Lietuvos potencialas, at-
nis saugojimas. Anglies dvideginio sugë- klodø – karbonatø – forma. JT Tarpvy- rodo, nemenkas, yra dar kûdikystës fazës.
rimo ir saugojimo technologijos sukurtos, riausybinës klimato kaitos grupës nuo- Taigi, nors Lietuvos viltys plaèiai naudoti
siekiant dël iškastinio kuro deginimo su- mone, net atmetus maþai iðtirtà galimy- anglies dvideginio sugërimo ir geologinio
sidarantá CO2 „uþkonservuoti“ po þeme bæ dirbtinai prisotinti vandenynus anglies laidojimo technologijas atrodo nelabai pa-
ilgiems ðimtmeèiams ir taip sumaþinti kli- dvideginio, kuris gali turëti neprognozuo- grástos, šios srities ateities mokslo laimëji-
mato atšilimo grësmæ. Kadangi, didinant jamø pasekmiø gelmiø ekosistemoms, mai, su kuriais turëjau galimybæ susipa-
energijos efektyvumà ir naudojant atsi- pasaulis turi apie 2000 Gt CO2 laidojimo þinti tarptautinëje konferencijoje Brazilijo-
naujinanèius energijos šaltinius, kol kas potencialà, tuo tarpu pasaulinës ÐD emi- je, gali pateikti reikðmingø korektyvø. Èia
dar neámanoma sumaþinti ðiltnamio dujø sijos siekia 25 Gt/metus. Lietuvoje geo- svarbûs LEI mokslininkø tiriami ávairûs eko-
išmetimo iki siekiamo lygio, CO2 sugëri- loginio anglies dvideginio laidojimo po- nominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai
mas ir laidojimas yra svarbi alternatyva. tencialas ávairiais vertinimais svyruoja naujø technologijø ágyvendinimo aspektai,
Geologinis anglies dioksido laidojimas lai- apie 8 milijonus t (Mt). Lentelëje pateik- tokie kaip ðiø technologijø maþëjantys kað-
duotø laipsniškà perëjimà nuo organinio tas geologinio anglies dvideginio laido- tai, sumaþëjæs neigiamas poveikis aplin-
kuro naudojimo prie ávairiapusës siste- jimo potencialas, nustatytas ávairiose Lie- kai, teigiamas poveikis naujø darbo vietø
mos, paremtos atsinaujinanèiais energi- tuvos geologijos ir geografijos instituto kûrimui, þmogiðkojo kapitalo plëtrai ir kt.
jos iðtekliais, vandeniliniu kuru bei kitais bei kitø mokslininkø studijose [1, 2, 3]. Dalyvaudama konferencijose Pietø
alternatyviais energijos šaltiniais ir mini- Anglies dvideginio geologinio saugojimo potencialas Lietuvoje
maliai veikianèios klimato kaità. Todël, kol Saugojimo variantai CO2 saugojimo
bus sukurta tokia ateities energetinë sis- potencialas , Gt
tema, turi bûti plëtojamos modernios an- Saugojimas geologinëse struktûrose 0,042
glies dioksido gaudymo technologijos, Tirpinimas vandeninguose sûriuose geologiniuose sluoksniuose 5,5
áranga ir vamzdynai CO2 transportuoti á Saugojimas sûriuose geologiniuose sluoksniuose mineralinës
geologinio laidojimo vietas. Daugelyje pa- karbonizacijos pagalba 2
saulio ðaliø tyrinëjama, kaip sukurti nau- Saugojimas išeksploatuotuose naftos telkiniuose 0,008
jas, perspektyvias koncepcijas ir tobulin- Iš viso 7,55
ti jau esanèias technologijas, kad bûtø su-
maþintos tokiø technologijø kainos ir pa- Anglies dvideginio laidojimo išlaidos la- Amerikoje turëjau galimybæ ne tik susi-
greitintas jø masinis ádiegimas. bai priklauso nuo geologinës formacijos, paþinti su ádomiais praneðimais anglies
2008 m. sausá á Europos Komisijos pa- á kurià bus laidojama, tipo. Laidojimas van- dvideginio saugojimo technologijø plët-
teiktø kovos su klimato kaita priemoniø deninguose horizontuose ir iðeksploatuo- ros klausimais, bet ir dalyvauti techniniuo-
sàraðà áraðyta ir CO2 sugërimo ir saugoji- tuose naftos ir dujø telkiniuose kainuoja se vizituose á energetikos kompanijas ir
mo galimybë. Manoma, kad ðis teisës ak- nuo 10 iki 20 eurø uþ CO2 tonà. Jei áðvirkð- svarbius energetikos objektus bei susi-
tas paskatins anglies laidojimo techno- èiant CO2 dar išgaunama papildomai naf- paþinti su Argentinos ir Brazilijos ekono-
logijas ásitvirtinti ES. Kadangi aplinkai ne- tos ar dujø, iðlaidos bus gerokai maþes- mika, kultûra ir gamta.
pavojingo azoto geologinis laidojimas ne- nës arba net bus gaunama pelno. Tuo tar- Nors Brazilija ir Argentina yra kaimy-
turi prasmës, CO2 turi bûti atskirtas nuo pu kitos technologijos yra brangesnës. Be nës, taèiau skiriasi ne tik jø ekonominë pa-
azoto, esanèio iðmetamosiose dujose. to, bûtina pabrëþti, kad laikymas geologi- dëtis, bet ir kultûra, net gamta. Nepaisant
Šiuo metu jis atskiriamas trimis pagrindi- nëse struktûrose yra paþangiausia tech- nuolatiniø ekonominiø kriziø, Argentina yra

6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


1930 m., vëliau prasidëjo ilgas ekonomi- mentiniuose filmuose matytai Evitai. Kaip
nio ir politinio nestabilumo laikotarpis. Ar- sakë vietiniai gyventojai, jokia politinë jëga,
gentinoje valstybiniai perversmai ávyko nedeklaruojanti rûpinimosi skurstanèiais,
1930, 1943, 1955, 1962, 1966, 1970, 1971 neþadanti didinti pašalpø, nemokamø bûs-
ir 1976 metais. Ðioje ðalyje vyrauja pero- tø ir nemokamo maitinimo, nesulauks per-
nizmas, specifinë politinë kryptis, bûdin- galës valdþios rinkimuose. Vietoje švietimo,
ga tik Argentinai. Juano Domingo Perono naujø darbo vietø kûrimo arba vadinamo-
valdymo metais po Antrojo pasaulinio ka- sios „meðkerës“ Argentinos liaudþiai siûlo-
ro pradëtas „treèiasis kelias“ tarp kapita- ma jau pagauta þuvis. Dideliame supermar-
lizmo ir komunizmo reiðkë, kad valstybë kete stebino eilës prie kasø, kurios susida-
apsiëmë bûti arbitre tarp kapitalo ir darbo, rë dël to, kad didþioji dalis pirkëjø pateik-
gana aiðkiai palaikydama pastarojo pusæ. davo pardavëjai pasà ir kaþkokius doku-
Socialiniai ir politiniai eksperimentai Argen- mentus, kaip supratau, nemokamam mais-

Jûros ruoniø sala Byglio kanale prie Uðuajos Argentinoje

labiausiai iðsivysèiusi Lotynø Amerikos ða-


lis. Ji vis dar turi didþiausià BVP/gyv., in-
dustrializacijos ir iðsilavinimo rodiklá regio-
ne. Taèiau Argentinos skolos šiuo metu
siekia 13 mlrd. JAV doleriø. 2009-ieji Ar-
gentinos ekonomikai buvo blogiausi nuo
2002–2003 m. ekonomikos krizës. Pasta-
raisiais metais BVP iðaugo tik 0,5 procen-
to, tuo tarpu pastaruosius ðeðerius metus
vidutinis metinis BVP augimo tempas su-
darë beveik 8 procentus. Dabartinis ne-
darbo lygis jau siekia 9,1 procento. Prog-
nozuojama, kad 2010 m. infliacija Argen-
tinoje bus matuojama dviþenkliais skai-
èiais. Pagrindinë 2002–2003 m. ekonomi-
kos nuosmukio prieþastis buvo fiksuotas tinai kainavo išties brangiai. Prieð gerà to daviniui gauti. Stebino elgetø ir benamiø
valiutos kursas ir nuolatinis biudþeto defi- pusamþá buvusi pasiturinti valstybë (XX a. gausa gatvëse, nors Brazilija ðiuo atþvilgiu
citas, nulëmæs staigø valstybës skolos di- pirmojoje pusëje jos BVP sudarë ketvirtá gerokai lenkia Argentinà.
dëjimà. Fiksuoto peso kurso þlugimà pa- visos Lotynø Amerikos BVP), Argentina po Nors ekonomika Brazilijoje šiuo metu
greitino struktûrinës ekonomikos, finan- Antrojo pasaulinio karo patyrë neregëto kaip niekad klesti, taèiau lûðnynø (vadi-
sø ir politikos savybës. Pirmiausia Argen- masto ir trukmës infliacijà bei gilià ekono- namøjø favelø) rajonai nuolat pleèiasi, o
tinos ekonomika pasiþymi santykiniu uþ- minæ krizæ. Ðiuo metu, priešingai negu jos San Paulo ar Rio de Þaneiro centre sun-
darumu. Kitaip tariant, maþu, á eksportà didþioji kaimynë Brazilija, Argentina iðgy- ku iðlaviruoti tarp ant grindinio gulinèiø
orientuotu sektoriumi ir didele ekonomi- vena ne paèius geriausius laikus, nors pe- apsvaigusiø paaugliø ir maþameèiø vai-
kos dolerizacija. Be to, Argentina, nepai- ronizmas ðalyje vis dar stipriausia politinë kø. Nuo Þ.Amadu romano „Smëlio karje-
sydama ásipareigojimø Tarptautiniam va- srovë ir dabartinë Argentinos prezidentë rø generolai“ praëjo ne vienas deðimtme-
liutos fondui (TVF) grieþtinti mokesèiø po- Cristina Fernandez de Kirchner, pakeitusi tis, o jo apraðyti ir garsiame to paties pa-
litikà, ðiø ásipareigojimø neávykdë, o tai ir savo vyrà, taip pat atstovauja ðiai populis- vadinimo filme parodyti vaizdai visai ne-
buvo viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dël tinei politikos krypèiai kaip ir jos pirmta- pakito. Vaikðèiojant po didþiuosius Bra-
kuriø TVF sustabdë finansinæ paramà ðiai kas sutuoktinis. Perono idëjos gyvuoja, o zilijos megapolius tiesiog sukreèia bena-
ðaliai. Tai sukëlë ðalies ekonomikos ban- Evitos, J.D.Perono antrosios þmonos, kul- miø, neðvariø ir praradusiø þmogaus ið-
krotà ir peso þlugimà. Silpnos institucijos tas vis dar giliai ásirëþæs argentinieèiø sà- vaizdà vaikø vaizdai. Nusikalstamumo ir
ir silpna ekonominë politika bei nuolati- monëje. Ðiai anksti mirusiai tautos numy- þmogþudysèiø lygis (daugiau kaip 20
nis politinis nestabilumas Argentinà, 1913 lëtinei, á kurià, be jokios abejonës, lygiuo- tûkst. þmogþudysèiø per metus; Lietuvo-
m. buvusià tarp 10-ties turtingiausiø pa- jasi ir buvusi Ukrainos premjerë Julija Ti- je šis rodiklis nesiekia 60) šalyje labai di-
saulio šaliø, pavertë nuolatiniø ekonomi- moðenko, ne kartà buvo siûlomos vice- delis ir atvykëliams grieþtai prisakoma ne-
niø kriziø, didelës infliacijos ir milþiniðkø prezidento pareigos. Jos ugningas, meilæ ðiotis keletà banknotø kiðenëse, kad bû-
skolø kamuojama ðalimi. savo tautai iðpaþástanèias kalbas ið Casa tø galima ið karto atiduoti pinigus uþpuo-
XIX a. pabaigoje prasidëjo masinë eu- Rosados balkono vis dar mena áspûdingo- likui ir iðvengti ðûvio á galvà. Brazilijos did-
ropieèiø migracija á Argentinà, o nuo 1890 ji Plaza major. Teko lankytis ir jai skirtame miesèiuose jauèiausi panaðiai kaip Pietø
m. – Patagonijos þemiø naudojimas. Uþ- muziejuje Buenos Airëse, kur saugomi Afrikos Respublikoje, kur þmogþudysèiø,
sienio investicijos ir didelë imigracija leido brangiausiø dizaineriø kurti jos apdarai ir ginkluotø uþpuolimø daugiausia pasau-
Argentinai smarkiai iðplësti eksportà ir pa- asmeniniai daiktai bei nuotraukos ir filmuota lyje, o vieniems vaikðèioti gatvëse atvy-
didinti nacionalines pajamas. Ðis ekono- medþiaga. A.Parkerio filme Madonos su- këliams iš viso nerekomenduojama.
minis pakilimas truko iki Didþiosios krizës kurta Evita þavesiu tikrai neprilygsta doku- Nukelta á 28 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 7


Gravitacija – kasdien girdimas ir þinomas terminas. Ðis gamtos
reiðkinys ir dësnis toks áprastas, kad be jo bûtø sunku gyventi.
Taèiau daþnai galima iðgirsti, kad gravitacija – tik Þemës trauka,
nors ji valdo visas planetas, galaktikas ir visatà. Gravitacija daug
kartø silpnesnë uþ kitas sàveikas, taèiau yra labai svarbi ir tik jos
dëka turime dabartiná visatos vaizdà. Kodël taip yra?

Gamtoje þinomos keturios funda- 4 pav. LIGO Livingstono padalinys ið vidaus

Amþinoji valdovë –
mentalios sàveikos: stiprioji, elektromag-
netinë, silpnoji, gravitacinë. Gravitacinë
sàveika – silpniausia ið jø. Kaip þinoma,

gravitacija
stiprioji sàveika susieja atomus ir suba-
tomines daleles. Taèiau ji veikia tik ato- Valdemaras MILKUS
miniuose atstumuose ir kasdieniams at- Vilniaus universitetas,
stumams neturi reikðmës. Fizikos fakultetas
Elektromagnetinë sàveika yra ðiek
tiek silpnesnë, taèiau ji veikia tik tarp elek- rioje negalëtø susidaryti protonai, neut- ma, taigi keièiasi atstumas tarp stebëto-
ronai. Panaði situacija bûtø ir tada, jei bent jo ir ðiø bangø ðaltinio (1 pav.).
vienos ið ðiø sàveikø nebûtø visai. 1993 m. dviem mokslininkams atra-
Natûraliai gali kilti klausimas – kodël dus pirmà dvinará pulsarà – dviejø senø
ðios sàveikos tokios nevienodos? Atsaky- maþø ir labai tankiø þvaigþdþiø sistemà –
mà gali pateikti ðiuolaikinë elementariøjø buvo prabilta apie galimà gravitaciniø
daleliø fizika ir Standartinis modelis, nors bangø susidarymà tokiai sistemai besi-
pirmasis šià problemà jau 1935 m. iðspren- sukant apie masës centrà (2 pav.). Ka-
dë japonø fizikas H.Yukawa. Jis atskleidë dangi abi þvaigþdës yra labai kompaktið-
sàryðá, pagal kurá susiejo sàveikos veiki- ki objektai, jos turi iðkreipti erdvëlaiká, o
mo nuotolá ir sàveikà perduodanèios da- joms besisukant turi susidaryti bangø
lelës masæ. Gautas rezultatas parodë, kad frontai. Ðios sistemos atradëjams tais pa-
kuo didesnis sàveikos perdavimo nuoto- èiais metais paskirta Nobelio premija, ir
lis, tuo maþesnë dalelës masë. Taigi buvo dvinaris pulsaras pavadintas jø vardu –
1 pav. Gravitacinës bangos patvirtinta, kad elektromagnetinæ sàveikà Hulso–Tayloro pulsaru. Bûtent pulsarai ir
perduoda bemasiai fotonai. aktyviøjø galaktikø centrai (akreciniai dis-
Gravitacinës sàveikos atvejis yra sudë- kai) yra ekstremalios gravitacijos sritys.
tingesnis. Nors ir teigiama, kad gravitacija Kintantis erdvëlaikio kreivumas leidþia
turi bûti perneðama bemasiø daleliø dë- registruoti gravitacines bangas. Remian-
ka, kol kas nerasta jokiø neðikliø ar jø po- tis pagrindiniais principais JAV buvo pa-
þymiø. Teigiama, kad sàveikà gali perduoti statytos dvi gravitaciniø bangø stebëjimo
hipotetiniai gravitonai, bet jø egzistavimà observatorijos – Hanfordo (3 pav.) ir Li-
patvirtinti turës ateities eksperimentai su vingstono (4 pav.) miestuose, pavadin-
Didþiuoju hadronø greitintuvu. tos LIGO (angl. Laser Interferometer Gra-
Šá dešimtmetá itin aktyviai buvo pra- vity Observatory). Abi observatorijos turi
dëta kalbëti apie gravitacines bangas. dvi ilgas ,,atðakas”, kad jose galëtø fik-
Gravitacinës bangos – fliuktuacijos erd- suoti skersines ar iðilgines bangas. Atstu-
vëlaikio kreivumo spindulyje, kurios mas tarp observatorijø – apie 3000 km.
2 pav. Dvinaris pulsaras sklinda bangø pavidalu. Taèiau ðiuo at- Per ðá atstumà susisiekiant ir sujungiant
veju ,,bangos” sàvoka yra tik idealizaci- signalus, galima nustatyti dangaus objek-
triná krûvá turinèiø kûnø. Vis dëlto mano- ja, nes elektromagnetinës bangos yra tie- to padëtá. Tai nepaprasto tikslumo prie-
ma, kad elektromagnetinë sàveika gali sinës, o gravitacinës – smarkiai netiesi- taisai, kuriø lazeriniai interferometrai re-
bûti perduodama begaliniais atstumais nës. Joms negalima taikyti tiesioginës gistruoja 10-18 m atstumo pokyèius. Bû-
kaip ir gravitacija. sudëties, nes, sklindant gravitacinëms tent tokios eilës skirtumai susidaro dël
Silpnoji sàveika, daþnai sujungiama bangoms, yra keièiama erdvëlaikio for- erdvëlaikio kreivumo sklindant gravitaci-
kartu su elektromagnetine á vienà – elek-
trosilpnàjà sàveikà, pasireiškia tik atomi- 3 pav. LIGO Hanfordo padalinys
niuose atstumuose ir atominiuose vir-
smuose. Paskutinë sàveika – gravitaci-
ja, nors ir daug kartø silpnesnë uþ kitas
sàveikas, taèiau veikia dideliais atstu-
mais ir susieja didþiules kosmines struk-
tûras – galaktikas ir jø spieèius.
Ðios keturios sàveikos veikia skirtin-
gais atstumais ir todël mes galime egzis-
tuoti. Jei jos bûtø vienodo stiprumo, tuo-
met vietoje mûsø matomø visatos struk-
tûrø bûtø tik vientisa plazmos masë, ku-

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5 pav. Erdvëlaikio kreivumas 6 pav.Gravitacinis læðis 7 pav. Higso bozono skilimas

nëms bangoms tarp dviejø observatori- mo ir teisingo apraðymo, ði teorija dar tu- næ dalelæ (superpartneræ arba s dalelæ),
jø. Taèiau kol kas patikimø rezultatø apie ri daug ,,klaustukø” ir jie iðkyla, kai jà no- jos skiriasi tik sukiniu, o ðis skirtumas ly-
gravitaciniø bangø egzistavimà negauta. rime susieti su kitomis teorijomis. Viena gus ½. Jei supersimetrijos egzistavimas
Gravitacijà tiksliausiai aprašo A.Einštei- ið didþiausiø másliø yra Einðteino kosmo- bus patvirtintas, tai reikð, kad egzistuoja
no bendroji reliatyvumo teorija (1915 m.). loginë konstanta, kurios itin maþas dydis dvigubai daugiau elementariøjø daleliø, o
Ši teorija sujungia specialiosios reliatyvu- nesutampa su elementariøjø daleliø fizi- tuomet gali tekti keisti visatos evoliucijà ap-
mo teorijos ir geometrijos elementus, to- kos pateikiamu rezultatu. Panaðu, kad rašanèius modelius. Remiantis ðia teorija,
dël ji apraðo visatos (erdvëlaikio) geomet- Einðteinas neklydo ávesdamas kosmolo- árodoma, kad mûsø visata neturi supersi-
rijà. Iš šios teorijos suprantame, kad gra- ginës konstantos pataisà savo lygtyse, tik metrinës bûsenos – dël simetrijos paþei-
vitacija iðkreipia erdvëlaiká (5 pav.). jà neteisingai interpretavo. Jo siekis bu- dimø jos þemiausia bûsena turi nenulinæ
Pagrindiniai teorijos elementai yra vo tinkamai aprašyti visatos geometrijà, energijà. Ði energija ir yra kosmologinë
A.Einšteino išvestos lygtys, susiejanèios nors tuo metu dar nebuvo þinoma, kad konstanta. Manoma, kad virsmuose tarp
geometrijà, medþiagà ir energijà. Šios lyg- visata pleèiasi. Taèiau kosmologinë kon- supersimetriniø daleliø gali bûti pastebë-
tys gali turëti ávairiausius sprendinius – stanta buvo reikalinga, tik jos aiðkinimas tas ir Higso bozonas (7 pav.).
metrikas (matematinius sàryðius, apibrë- jau siejamas su daug modernesnëmis te- Sujungiant supersimetrijos ir gravita-
þianèius atstumo kvadratà erdvëlaikyje), orijomis, kurios atsirado praëjus nema- cijos principus, gaunama supergravitaci-
ir vienas ið tokiø sprendiniø gali bûti juo- þai laiko po Einšteino mirties. jos teorija, kuri jau reikalauja 10 arba 11
dosios skylës atvejis (Ðvarcðildo metrika). Kita aktuali ðiuolaikinës fizikos proble- dimensijø erdvëlaikio. Nepaisant to, gau-
Nors ið pradþiø Einðteino teorija atro- ma – gravitacijos teorijà pritaikyti ir sujungti nami rezultatai, kurie galëtø tinkamai ap-
dë nepatvirtinama eksperimentais ar net su mikropasaulá apraðanèiomis teorijomis. raðyti gravitacijos teorijà, iðvengiant bega-
absurdiška, ilgainiui atrastais bûdais bu- Standartiniame modelyje, apraðanèiame liniø rezultatø. Kaip ir standartiniame mo-
vo gauti duomenys, kurie sutapo su te- daleliø sàveikas ir virsmus, yra priimta, kad, delyje, èia kartu gali atsirasti simetrijos
orinëmis vertëmis. Vienas ið pagrindiniø skaièiuojant sàveikos ar virsmø procesø paþeidimø, o dël to ir nevienodas daleliø
árodymø buvo tikslus Merkurijaus orbitos amplitudes, gaunami begaliniai rezultatai, ir antidaleliø skaièius – tai mes ir matome
tolimiausio taško – perihelio precesijos neturintys jokios fizikinës prasmës. Ilgà lai- visatoje. Tai gali bûti vienas ið pagrindiniø
apskaièiavimas. Taip pat teorijà patvirti- kà tai buvo pagrindinë kvantinës lauko te- bûdø sujungti visas teorijas á vienà, taèiau,
no ir gravitacinio læðio efekto stebëjimai. orijos problema, kol buvo sugalvotas ma- kaip ir buvo minëta, reikia áveikti dvi dide-
Buvo þinoma, kad erdvëje sklindantys tematinis formalizmas, dabar vadinamas les problemas – árodyti supersimetrijos ir
ðviesos spinduliai, praeidami pro masy- renormalizacija (pernormavimas). Taikant papildomø dimensijø egzistavimà.
vø kompaktiðkà dangaus kûnà, turi uþlink- tam tikras matematines operacijas, ið be- Su panaðiomis problemomis susidu-
ti ir nukrypti nuo tiesios sklidimo linijos. galiniø rezultatø gaunami baigtiniai, kurie riama ir nagrinëjant kità alternatyvà – kilpø
Norint tai patikrinti, 1919 m. buvo sureng- gali bûti labai tikslûs, kaip kvantinës elek- kvantinës gravitacijos teorijà, kurioje taip
tos dvi ekspedicijos matuoti spinduliø uþ- trodinamikos atveju. pat siekiama sujungti bendràjà reliatyvu-
linkimo Saulës gravitaciniame lauke vi- Gravitacijà aprašanti teorija – bendroji mo teorijà su kvantiniø laukø apraðymu.
siško Saulës uþtemimo metu. Ekspedici- reliatyvumo teorija – negali bûti pernor- Skirtumas toks, kad èia naudojamas ,,kil-
jos buvo Brazilijoje ir Gvinëjoje, abi gavo muojama. Teorijos iðvados yra visai prie- pø” metodas, t.y. virsmai apraðomi kaip ir
vienodus rezultatus, kurie patikimai suta- ðingos nei tos, kurias pateikia bet kurios kvantinëje elektrodinamikoje – ávedamos
po su bendrosios reliatyvumo teorijos pa- kitos sàveikos kvantinë teorija. Standarti- pakeistos taisyklës, panaðios á Feinmano
teikiamu rezultatu. Taip pat sutapo teori- niame modelyje gaunama, kad, didëjant diagramas, ir naudojamos kilpos, dël ku-
jos ir eksperimentø rezultatai matuojant daleliø energijai, ryðiai ir jëgos turi silpnë- riø atsiranda sudëtingesni skaièiavimai, bet
radijo signalø vëlavimà ir atomo spektri- ti, o dalelës visos tampa laisvos. Taèiau ir tikslesnis rezultatas. Taèiau ši, kaip ir sty-
niø linijø poslinká gravitaciniame lauke. gravitacijos atveju, jei imame, kad maþas gø teorija, dar turi praeiti ilgà iðbandymø
Vis dëlto matuojant kosminiais mas- erdvëlaikio fliuktuacijas galima laikyti da- kelià, kol galës bûti patvirtinta.
tais sistema Saulë–Þemë yra labai maþa lelëmis (gravitonais), tuomet kylant ener- Nors gravitacija kol kas netelpa á ben-
ir tikimybë susidaryti gravitacinio læšio gijai didëja ir ðiø fliuktuacijø skaièius, am- drus ,,gamtos rëmus”, jos pradinis ap-
efektui yra nedidelë. Todël pirmieji duo- plitudë bei energija ir taip gaunami be- rašymas yra gerai þinomas. Atrodytø, jo-
menys buvo gauti stebint tolimas galak- galiniai rezultatai. kie efektai Þemës aplinkoje negali bûti pa-
tikø sistemas ir spieèius, kurie uþlenkia Nepaisant visø nesëkmiø, fizikai kuria stebimi, bet orbitiniø palydovø nuokrypiai
paèiø tolimiausiø kvazarø ðviesà. Kadan- naujus modelius ir teorijas. Viena ið teorijø fiksuojami bûtent dël gravitaciniø efektø.
gi ðie objektai yra patys tolimiausi, todël – supersimetrija. Praktiškai manoma, kad Vis dëlto pagrindinë Einðteino teorijos pri-
daug didesnë tikimybë, kad, šviesai sklin- ši teorija jau yra uþ standartinio modelio ir taikymo sritis tebëra astronomija, kurios
dant ið jø link mûsø, regëjimo kryptimi pa- jai tikrinti reikia aukðtesniø energijø, taèiau ðakos yra paremtos gravitacijos kaip ge-
sitaikys kitas objektas, galintis sufokusuoti visos viltys dedamos á LHC. Iš teorijos išei- ometrijos apraðymu. Todël galima tikëtis,
ir uþlenkti ðviesos srautà (6 pav.). na, kad kiekviena dabar þinoma elemen- kad ðios teorijos dëka dar sulauksime
Nepaisant pakankamo teorijos tikslu- tarioji dalelë turi atitinkamà supersimetri- naujø atradimø.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 9


vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Da-
nijoje bei kitose uþsienio ðalyse. Jam bu-
vo lengvai prieinama Vakarø spauda, nes

Agronomui ir mokslo gerai mokëjo vokieèiø, anglø, danø, rusø


ir lenkø kalbas bei skaitë prancûziðkai.

organizatoriui Jis domëjosi ir kooperacijos idëjomis, kri-


tikavo Krupavièiaus þemës reformà dël per

Vytautui dideliø dvarø palikimo, matë ir kitø trûkumø.

Vazalinskui –
Akad. Veronika VASILIAUSKIENË
Pradëjæs veiklà tarpukario Lietuvoje,
Vytautas Vazalinskas daug padarë orga-
nizuojant bei plëtojant þemës ûkio moks-
lo institucijas, kuriant Lietuvos þemdirbys-
tës institutà, jo bandymø stotis ir filialus,
diegiant tyrimø rezultatus praktikoje, bu-
100 metø Prof. P.Vasinauskas rašo, kad „... Lie-
tuvos kaimui po karo V.Vazalinskas buvo
tobulino Vytautas Vazalinskas ir Balys Ða- per daug inteligentiškas, todël valdþia 1946
vo pirmasis šio instituto direktorius.
banavièius, po metus staþavæsi Danijos metais jam pasiûlë Lietuvos mokslø aka-
V.Vazalinskas buvo labai gabus ir darbð-
bandymø stotyse. Noriu pabrëþti, kad ðios demijoje steigti Þemës ûkio institutà“.
tus þmogus, gamtos apdovanotas neeiline
trijulës (turima galvoje ir prof. Juozà Ton- 1946–1953 m. V.Vazalinskas buvo Lie-
atmintimi bei analitiniu màstymu. Norint vi-
kûnà) simbiozës rezultatas – sveikos tradi- tuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ins-
sapusiðkai ávertinti jo atliktus darbus, reikë-
tø ilgai studijuoti jo mokslinæ, pedagoginæ,
agronominæ, vadybinæ ir kità veiklà.
Vytautas Vazalinskas gimë 1910 m. ko-
Nuotrauka ið V. ir A.Ðidlauskø ðeimos archyvo

vo 16 d. Ðeduvoje, Radviliðkio rajone, mi-


rë 1984 m. liepos 7 d. Vilniuje.
1926 m. baigë Kauno „Auðros“ berniu-
kø gimnazijà.
Studijas pradëjo Kauno universitete te-
turëdamas 16 metø. Nuo antro kurso per-
ëjo á Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje, ku-
rià baigë 20 metø. Kaip ypatingø gabumø
ir labai darbðtus agronomas metams bu-
vo pasiøstas staþuotei á Danijà. Po staþuo-
tës uþsienyje 1931 m. V.Vazalinskas pra-
dëjo dirbti Jurgio Kriðèiûno vadovaujamoje
Lietuvos þemës ûkio tyrimo ástaigoje ins-
pektoriumi, vëliau pavaduotoju. Þemës ûkio akademijoje Dotnuvoje Botanikos kabinetas. Studentai (ið kairës)
Kadangi ástaigos vadovas Jurgis Krið- V.Vazalinskas, L.Masiulytë, V.Sakalauskaitë, Z.Muralytë (1933.VII.17.)
èiûnas buvo labai uþsiëmæs, V.Vazalinskui
faktiškai vienam teko tvarkyti visà to meto
þemës ûkio mokslà, kurá dirbo 12 mokslo
ástaigø – Dotnuvos selekcijos stotis, 6 lau-
ko bandymø stotys, augalø apsaugos,
sodininkystës, kiauliø tyrimo, aviø tyrimo
stotys. Ypaè jam rûpëjo prof. Juozo Tonkû-
no ákurtos lauko bandymø stotys. V. Vaza-
linskas daug padarë formuojant ðiø stoèiø
tematikà. Netrukus jis paraðë pirmàjà Lie-
tuvoje jø moksliniø tyrimø ataskaità „Rugiø
veisliø bandymai 1927–1933 m.“, kurioje
Lietuvos mokslininkø tyrimø rezultatai bu-
vo iðnagrinëti ir ávertinti Vakaruose taikomos Áteikiama V.Vazalinsko fondo premija. Ið kairës: doc. G.Purvaneckienë, dr. R.Dapkus,
metodikos kriterijais. Todël ði ataskaita ta- premijos laureatë dr. S.Maikðtënienë, prof. Z.Dabkevièius, Z.Vogëlienë
po pavyzdþiu visoms mokslinëms ataskai- cijos, kurios ðventai saugomos ir ðiandien tituto, vëliau reorganizuoto Lietuvos moks-
toms, kurios buvo raðomos Lietuvos þemës Þemdirbystës institute bei jo bandymø sto- lø akademijos Þemdirbystës ir dirvoþemio
ûkio ástaigose iki karo ir pokario metu. tyse: tiksliai dirbti, raðyti tik tà, kà rodo svars- instituto direktorius ir jo Dirvoþemio skyriaus
Prof. Petro Vasinausko vertinimu, tai tyklës, objektyviai analizuoti duomenis, vedëjas. Taigi jis sugráþo á prieðkarinæ savo
buvo labai gerai apgalvotas darbas. Ypaè skelbti tik neabejotinas iðvadas“. veiklà. Taèiau tada jis formavo tematikà, o
didelis V. Vazalinsko indëlis tobulinant lau- Jurgis Kriðèiûnas redagavo þurnalà dabar ir pats ásijungë á tuos darbus, organi-
ko bandymø metodà, kuriant tyrimø atliki- „Þemës ûkis“, bet faktinis jo redaktorius zavo ir vadovavo ekspedicijoms. Dirbo dir-
mo tradicijas Lietuvoje. buvo jo pavaduotojas Vytautas Vazalins- voþemio tyrimø ir kartografavimo srityje.
Profesorius Petras Vasinauskas knygo- kas. Jis daug rašë pats, rûpinosi kitø au- V.Vazalinskui vadovaujant parengta
je „Lietuvos þemës ûkio mokslø raida“ toriø straipsniais, kuriuose buvo nagrinë- Lietuvos dirvoþemiø klasifikacija, pagal ku-
(1986, V.) rašo: „Lauko bandymø metodà jami þemës ûkio paþangos klausimai ne rià nuo 1946 iki 1999 metø iðtirti visi Lietu-

10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


imti labai aukðtus administracinius pos- sutrikdavo V.Vazalinskas šakotuose moks-
tus – þemës ûkio ministro, ministro pava- luose, nes visada susirasdavo storàjà ðakà,
duotojo, Ministrø Tarybos pirmininko pa- nuo kurios galëdavo matyti visumà.
vaduotojo, taèiau iki gyvenimo pabaigos ... Jam beveik neteko matuoti bandy-
jis išliko mokslinës agronomijos atstovas, mø sklypeliø, pilstyti sëklas á maiðelius, rai-
kuriam pirmiausia rûpëjo þemës ûkio ga- ðioti etikeèiø. Nuo pat darbo pradþios iki
mybos lygis ir kultûra. mirties jis vairavo mokslo þmoniø darbà (50
V.Vazalinsko bibliografijoje yra apie 150 metø). Ne kartà keitësi jo pareigos ir ne vi-
ávairiø publikacijø, tarp jø ir agronominës sada jos didëjo. Taèiau, stebint ið ðalies,
krypties. atrodydavo, kad nei vairininkas, nei pasi-
Likimas lëmë V.Vazalinskui dirbti kità keitæs jo laivas nesiûbuoja, o tik bangos
svarbø þemës ûkiui administraciná ir orga- aplinkui ðokinëja, pliuðkenasi“.
nizaciná darbà. Nesvarbu, kokiose institu- Taigi V.Vazalinsko pëdsakai ávairiapu-
cijose dirbo, V.Vazalinskas liko iðtikimas þe- siðki, taèiau patys patvariausi buvo ir liks
mës ûkio mokslui, gyveno jo rûpesèiais. Jis tie, kuriuos jis áspaudë á Lietuvos þemës
daug padarë kuriant þemës ûkio mokslo ûkio mokslo raidà, o ypaè á Þemdirbystës
institutus, bandymø stotis, statant Lietuvos instituto pamatus bei dirvoþemio mokslà.
þemës ûkio akademijà (dabar universitetas) Labai graþiai áamþino tëvo atminimà taip
Noreikiðkëse (Kauno rajonas). Jo moksli- pat mokslininkai vaikai, inicijavæ ir ið savo
nis organizacinis darbas truko visà gyveni- santaupø ásteigæ agronomo Vytauto Vaza-
Vytautas Vazalinskas mà. Ðiandien stebina jo ilgametë draugys- linsko fondà ir premijà þemës ûkio moks-
të su Lietuvos þemdirbystës instituto direk- lams uþ fundamentinës krypties tyrimus. Tai
vos dirvoþemiai, sudaryti visø þemës ûkio, toriumi, Lietuvos mokslø akademijos nariu doc. dr. Giedrë Purvaneckienë, dr. Vytau-
miðkø ir kitø ðalies dirvoþemiø þemëlapiai. korespondentu profesoriumi Petru Vasi- tas Vazalinskas, Zinaida Vogëlienë. Premi-
Uþ šiuos darbus kartu su bendraauto- nausku. Iðlikæs pluoðtas P.Vasinausko laið- ja ásteigta 1996 m. Lietuvos mokslø akade-
riais jam buvo paskirta Valstybinë mokslo kø, raðytø V.Vazalinskui, kuriuose dëstomos mijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus
premija. visos to laikotarpio su ðalies mokslu ir þe- kartu su Lietuvos þemdirbystës institutu.
Uþ nuopelnus þemës ûkio paþangai ir mës ûkiu susijusios problemos. Taip pat ar- Premija konkurso tvarka suteikiama
agronomijos mokslui jam suteiktas Nusi- timi ryðiai buvo ir su vëliau dirbusiu Þemdir- mokslininkams uþ vertingiausius individu-
pelniusio agronomo vardas. bystës instituto direktoriumi dr. Antanu Bûd- alius ar kolektyvinius dirvotyros, þemdirbys-
V.Vazalinskas á vadovaujantá administ- vyèiu. Paþinojo daugelá Lietuvos mokslinin- tës ir agrochemijos fundamentinius moks-
raciná darbà ið mokslo institucijos buvo pri- kø agrarininkø. Daþnas sveèias buvo Lie- linius tyrimus. Darbus ir jø autorius konkur-
verstas iðeiti labai nepalankiu Lietuvos þe- tuvos þemdirbystës institute Dotnuvoje, Lie- sui Vytauto Vazalinsko premijai gauti siûlo
mës ûkiui metu, t.y. 1953-iaisiais, o 1956 m. tuvos þemës ûkio akademijoje Kaune, kur mokslo ir studijø institucijø tarybos, sena-
buvo paskirtas þemës ûkio ministru. Tai bu- domëjosi naujausiais agronomijos laimëji- tai ir Lietuvos mokslø akademijos nariai. Ið
vo metas, kai ðalies þemës ûkis dar nebu- mais, tardavosi su mokslininkais visais þe- viso premija suteikta uþ 8 mokslo darbus
vo kaip reikiant atkurtas po karo, po to – mës ûkio klausimais. 14 mokslininkø. Pirmasis premijos laurea-
1949 m. naujo draskymo vajaus – kolek- V.Vazalinskas buvo didelës erudicijos, tas buvo áþymus Lietuvos dirvoþemininkas
tyvizacijos nualintas. Vëliau buvo ir kitokiø tvirtos valios, reiklus sau ir kitiems, labai ir agrochemikas prof. habil. dr., LMA narys
vajø – „þalieninës sistemos“ kritika, Þemës darbðtus, daug nusipelnæs ðalies þemës ekspertas Alfonsas Ðvedas uþ darbà „Þe-
ûkio ministerijos këlimas á Dotnuvà ir dau- ûkio mokslui þmogus. mës ûkio augalø derliaus priklausomumas
gelis kitø komandinës sistemos reiðkiniø. Savo prisiminimuose leidinyje „Agro- nuo dirvoþemio agrocheminiø savybiø“.
Buvusiø bendradarbiø teigimu, V.Vazalins- nomas Vytautas Vazalinskas“ (2000, V.) 2009 m. ði premija paskirta Lietuvos þem-
kui tekdavo iðklausyti labai daug nepelny- profesorius Petras Vasinauskas, vertinda- dirbystës instituto Joniðkëlio bandymø sto-
tø priekaiðtø ið aukðtesnës valdþios. Taèiau mas V.Vazalinsko vadybinius gebëjimus, ties direktorei dr. Stanislavai Maikðtënienei
jis niekada nenutolo nuo paþangos skati- rašo: „... Þemës ûkio mokslo reikalus rei- uþ darbø ciklà „Tausojanèios þemdirbystës
nimo þemës ûkyje. Jam vadovaujant bu- kia sustiprinti ir Þemës ûkio ministerijoje, ir priemoniø glëjiðkø rudþemiø naðumui pa-
vo kuriamos bandymø stotys, plësta tyri- Lietuvos mokslø akademijos institutuose. laikyti mokslinis pagrindimas“.
mø tematika ir apimtys. Jis pats analizavo Sutvarkyti þemës ûkio mokslø tematikà, dar- Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø cen-
tyrimø rezultatus ir ieðkojo galimybiø, kaip bà nukreipti tinkama kryptimi gali tik V.Va- tro Þemdirbystës institute Dotnuvoje vyku-
greièiau juos ádiegti. Nors jis neparengë ir zalinskas. Kai ðventëme jo 60-metá, að kal- sioje konferencijoje „Naujausi agronomi-
negynë disertacijø, taèiau, kaip teigë ilga- bëjau: atiduokite V.Vazalinskà mokslui. Tà niø tyrimø rezultatai“ kartu buvo paminë-
metis Lietuvos þemdirbystës instituto di- patá pasakysiu ir jo 70-ties metø sukaktu- tos áþymaus agronomo mokslininko ir pir-
rektorius dr. A.Bûdvytis, kompetencijos, vëse, jei man bus suteiktas þodis. Neran- mojo ðio instituto direktoriaus 100-osios
sprendþiant ávairias þemës ûkio proble- du þodþio, kuriuo V.Vazalinsko bûdo bruo- gimimo metinës ir áteikta V.Vazalinsko fon-
mas, taip pat ir susijusias su mokslo insti- þà, jo charakterio pagrindinæ savybæ galë- do premija. Nepaisant sudëtingos ðalies
tucijomis, niekada netrûko. Todël profeso- èiau nusakyti. Reikëtø ieðkoti groþinëje, o ekonominës situacijos, nutarta ir toliau tæsti
rius Petras Vasinauskas laikë skriauda, kad gal mokslinëje literatûroje...“ fondo veiklà kartu ieðkant rëmëjø. Ðiuo me-
V.Vazalinskas neturi mokslinio laipsnio. Jis O štai kitas Lietuvos þemdirbystës insti- tu fondà remia V.Vazalinsko vaikai asme-
ëjo pas Lietuvos mokslø akademijos pre- tuto direktorius dr. Antanas Bûdvytis raðo ninëmis lëðomis, UAB Dotnuvos projektai
zidentà J.Matulá kalbëti, kad V.Vazalinskà (tame paèiame leidinyje): „Standartiniai ma- (gen. direktorius dr. Rimantas Dapkus) ir
reikëtø iðrinkti Lietuvos MA nariu. Taèiau tai netiko V.Vazalinsko iðsimokslinimui áver- LAMMC Þemdirbystës institutas.
akad. J.Matulis atsakë, kad be mokslinio tinti. Jis neapsirûpino moksliniais laipsniais,
laipsnio tai neámanoma. o kiekvienas jutome, kad mokslo daktarus,
Vytautui Vazalinskui likimas lëmë uþ- profesorius ir net akademikus pranoko. Ne-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 11


Vienas ið natûraliø gyvenimo procesø, tokiø kaip alkis ir baimë,
yra mirtis. Taèiau ðiuolaikinëje visuomenëje siekiama iðstumti ið
gyvenimo skausmà sukelianèius dalykus – mirtá, liûdesá, gedëji-
mà, kanèià. Ilgainiui keitësi ir pats poþiûris á mirtá. Iki XVIII a.
Pirmosios þmogaus
mirtis buvo suprantama kitaip nei dabar – pirmiausia kaip
embriono klonuotos natûralus ir neiðvengiamas dalykas þmogaus gyvenime. Taèiau
làstelës XX a. atsiranda mirties draudimas. Vengiama apie jà kalbëti –

Þmogaus Iki ðiol þinomi gyvûnø klonai: varlë

klonavimas
(1962); karpis (1963); avis Doli (1996);
bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 ško-
tiðki parðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Kse-
na (2000 rugpjûtis); indiškas gauras No-

kaip iððûkis
jus (2001 sausis); karvës Alfa ir Beta
Pijus GIRDZIUÐAS (2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001);
kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002);

teisei
Teisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas, triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aida-
kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti, ho brangakmenis (2003 geguþë) ir Jutos
jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis. pionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus
Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima lais- (2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkë
vai gyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir staty- ganizmø sukûrimas. Jau daugiau kaip 100 Ralfas (2004); maistinës muselës (2004);
ti. Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuo- metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmø vandens buivolas Samrupa (2005); vilkës
jama su þmogaus gyvybe ir kiekvienas ne- savybes nulemia genai, taèiau ir aplinka Snuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005);
pavykæs bandymas reikðtø pradëto þmo- turi be galo didelæ átakà. Klonuojant neap- šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupra-
gaus þûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëji- vaisintos kiauðialàstës branduolys pakei- nugaris Indþaz (2009).
mo momentà bus norimas ne dël jo pa- èiamas genetine medþiaga, paimta ið ki- Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klo-
ties. Jo bus laukiama ne kaip unikalaus tos kûno làstelës, ir stimuliuojama elektros navimas – tai toks dauginimosi bûdas, kai
asmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti, srove, kad iðsivystytø embrionas. vyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiau-
pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu. Kada tai prasidëjo? Klonavimas nëra ðialàstës iðimamas branduolys, á jo vietà
Netrukus ir þmogaus gyvybë gali tapti koks nors baisus ir nepaprastas atradimas. perkeliamas somatinës làstelës branduo-
preke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyz- Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gy- lys su visa norimo klonuoti individo gene-
dá, kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiai vybës Þemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëti- tine informacija (tada turi gimti individas,
tapo realus niekam net nepastebëjus, kaip nai populiarus (netgi neskaitant þmogaus identiškas norimam klonuoti individui).
tai ávyko. veiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, o Terapinio klonavimo tokia pat klonavi-
Kas yra klonavimas? Klonas – gene- teisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia at- mo technika, kaip ir reprodukcinio. Tech-
tiškai identiškas organizmo palikuonis, at- siradæs ir iki ðiol puikiai veikiantis daugini- niškai ámanoma klonuoti individo kûnà, bet
siradæs vegetacinio dauginimosi bûdu. Ki- mosi bûdas. Visi gyvi padarai, kurie daugi- klonuoti individo kaip asmens neámanoma,
taip sakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pa- nasi nelytiniu bûdu, klonuoja patys save. nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasi-
sirodë pirmieji straipsniai, kuriuose buvo Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abi në bûtybë. Bûdami identiškos kûno san-
teigiama, kad ámanoma kurti genetiðkai dukterinës làstelës gauna tokius paèius ge- daros, klonuoti individai bus visiškai skir-
identiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, ko- nus, kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai tingi asmenys. Terapinio klonavimo tikslas
pijas. O 1996 m. britø mokslininkas Ianas – ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþui yra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis li-
Willmutas praneðë, kad klonavo avá Doli. gali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galo gomis (pvz., Alzheimerio liga, diabetas) ser-
Klonavimui buvo panaudota pieno liaukos drieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tiks- gantá suaugusá individà, persodinti labora-
làstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma las – sukurti tikslias turimø labai didelio pro- torinëmis sàlygomis uþaugintus organus.
– teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liau- duktyvumo gyvuliø kopijas. Pvz., áprastai Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimen-
kos làsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làste- veisiant karves, palikuonës paveldi tik pu- tus ir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gy-
lë buvo sulieta su kitos avies kiauðialàste, sæ jø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus. vybë yra sunaikinama dël potencialios nau-
prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gauta Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi vi- dos kitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tiks-
surogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis, sus, o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klo- lai gydyti ligonius pateisina priemones –
kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Vis no lytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûno embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitam
dëlto sëkmës procentas nedidelis – po su- lyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bus gyvam padarui per galvà trokšdami sau ge-
liejimo gautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1 tik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai. ro? Tas pats, kas klausti, ar padëtume gat-
ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkas 5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnë vëje uþpultam þmogui.
Ianas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klo- grûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinës Klonavimas – tai visø pirma pagalba
navimas jau leido manyti, kad þmogaus klo- manipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitos þmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagy-
navimas yra ranka pasiekiamas. Kita ver- taðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas – domø ligø, padidinti atsparumà joms, ga-
tus, pradëti kelti esminiai klausimai: ar tai originalus kumelës ir asilo kryþminimo re- limybë sukurti ligoms atsparø individà ir
tikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuoto zultatas. Na, o paties klonavimo pradþia lai- taip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pat
vaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûri- kytini 1952 m., kai buvo klonuotas buoþ- tai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios ne-
mas neprieðtarautø þmogaus orumui? galvis. Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas, gali susilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti,
Klonavimas apibrëþiamas kaip vieno- dirbdamas Oksfordo universitete, paskel- kad naujø technologijø naudojimas, sie-
dø, taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø or- bë, jog klonavo Pietø Afrikos varles. kiant gràþinti þmogui sveikatà, kompen-

12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


taip siekiama apsaugoti laimæ. Þmonës nebeturi laiko gedëti. þmogaus teises ir orumà? Tikràja to þo-
Þmonës bëga nuo skausmingø iðgyvenimø á veiklà, apsimeta, dþio prasme neleisti bûti tokiam kaip visi.
kad viskas gerai. Kà jie uþmoka uþ ðiuolaikinës besiðypsanèios, Tai gali bûti traktuojama kaip nelygybë.
orientuotos á malonumus ir teigianèios, kad „viskas gerai“, Pradëjimas ne seksualinës sueities bûdu,
visuomenës normas, dar per retai susimàstoma. o mëgintuvëlyje jau gali ðokiruoti ne tik
aplinkinius, bet ir paèiam þmogui, kuris
Kai neigiama ir nepriimama to, kas realu, kai bandoma paneigti buvo taip pradëtas, sukelti baisias mintis
tai, kas natûralu, atsiranda stresai, ligos ir ávairûs sutrikimai. ir slogumà.
Teisë á gyvybæ. Konstitucijoje átvirtinta
ir kita teisë – teisë á gyvybæ (19 str. Þmo-
suoti kûno trûkumus, yra neabejotinai svar- dinga prielaida, kad absoliuèiai visa þmo- gaus teisæ á gyvybæ saugo ástatymas). O ji
bus dalykas, atitinkantis individo ir visuo- gaus asmenybë yra uþkoduota genuose, paþeidþiama, nes klonuojant þûva embrio-
menës interesus. Taèiau labiausiai baimi- todël baiminamasi, kad bus klonuotas nai, kuriais manipuliuojama, o embrionas
namasi dël genetinio saugumo ir visuome- Adolfas Hitleris ar kitas „blogas“ þmogus, jau yra þmogiškoji bûtybë.
nës genetinës ateities. Paprasèiausiai to- kuris vël pradës savo blogus darbus. Ið tie- Mokslas árodë, kad þmogaus gyvybë
dël, kad genus (genetinæ medþiagà) lais- sø turimos þinios beveik visiðkai neleidþia prasideda nuo zigotos ir kad jai priklauso
va valia gali paimti gydytojas ir juos pa- spræsti, kuo taptø uþaugæs konkretaus visos prigimtinës asmens teisës, ið kuriø
naudoti ávairiems tikslams be pilieèio þi- þmogaus klonas, kiek jo asmenybë, mo- pati fundamentaliausia – teisë á gyvenimà.
nios. O kur dar garantijos, kad persodin- tyvai ir tikslai bûtø panaðûs á originalo. Todël þmogaus gyvybë privalo bûti abso-
tas klonuotas organas nebus atmestas, Kompanija „Stemaid“ uþsiima vaistø liuèiai gerbiama ir saugoma nuo paties jos
neaiðkios ir tokio persodinimo ilgalaikës nuo làsteliø senëjimo kûrimu. Atrodo gun- atsiradimo momento. Kadangi embrionas
pasekmës (galimos ligos, iðsigimimai ir kas domai? Na, tuo ir þaidþiama. Þmogus juk privalo bûti traktuojamas kaip atskiras as-
uþ tai prisiims atsakomybæ). visada nori bûti jaunas, stiprus ir graþus. muo (o ne tik potencialus asmuo), tai taip
Populiaroji kultûra, mitai ir kûryba. Instrukcija paprasta – ið klonø embrionø pat turi bûti ginamas ir jo nelieèiamumas
Þmogaus klonavimas kol kas priskiriamas paimtos ir padaugintos làstelës bus per- bei vientisumas.
fantastikos srièiai. Pirmiausia, þmogaus sodintos pacientui. „Clonaid“ kompanija Šalys, kuriose draudþiama kurti
klonavimas yra daþnai painiojamas su ge- kelia daug didesná susirûpinimà. Jai va- þmogaus embriono kamienines làste-
nø inþinerija. Taip pat paplitusi nuomonë, dovauja jos ákûrëjas Raelis, dvasinis ly- les naudojant embrionà. O kiek ðis klau-
kad klonuojant atskirus organus ar audi- deris, savo tikëjimà esà gavæs ið aukðtes- simas susijæs su Lietuva?
nius bus ið esmës klonuotas ir uþaugintas niøjø bûtybiø – ateiviø. Jis ir per 70 000 jo Lietuvoje yra priimtas „Lietuvos Respub-
visas þmogus, tada ið jo iðpjauti reikiami pasekëjø daugiau nei 100 ðaliø teigia jau likos Biomedicininiø tyrimø etikos ástaty-
organai, o pats klonas nuþudytas. Taèiau nuo 2002 m. gruodþio 27 d. klonavæ mer- mas“, kurio 3 str. Biomedicininiø tyrimø tiks-
ið tiesø turimos technologijos leidþia klo- gaitæ Ievà. Savo knygoje „Yes to Human lai, objektai ir atlikimo ypatumai sako, kad
nuoti ir uþauginti atskirai tik tà organà, ku- Cloning“ jis aprašo „visà tiesà“ apie ne- þmogaus klonavimas Lietuvoje yra
ris yra reikalingas. þemiðkas bûtybes – Elohimus. Kad bû- draudþiamas. Šis ástatymas reglamentuo-
Dar vienas paplitæs mitas remiasi klai- tent jie yra sukûræ mus savose laborato- ja etikà, leidimus, principus, kuriø pagrindi-
rijose ir paleidæ á Þemæ. O mûsø protëviai nis yra tas, kad þmogaus interesai svarbesni
Pirmà kartà Pietø Korëjos universiteto moksli- ir dabartiniai þmonës juos klaidingai pa- uþ visuomenës ir mokslo interesus, taip pat
ninkai 2005 m. klonavo Afganø kurtø veislës laikæ Dievu arba dievais. kelia atsakomybæ uþ paþeidimus. Taèiau kli-
ðuná, kuris gavo SNUppio vardà. SNU - Seoul Mergaitë Ieva, teigiama jø atstovø Flo- nikiniai tyrimai, kaip ir kiti tyrimai mokslo la-
National University sutrumpinimas. Ðiø metø
balandþio 24 SNUppiui sukako 4 metai
ridoje surengtoje konferencijoje, yra pirma- bui, ðio etikos ástatymo yra leidþiami. Bio-
sis klonuotas þmogus. Taèiau daktarë medicininiø tyrimø etikos ástatymas sako,
B.Boisselier (viena iš „Clonaid“ kuratoriø) kad galimi tik klinikiniai þmogaus embrio-
nepateikë jokios vaizdinës medþiagos, no stebëjimai (neinvaziniai tyrimai). Leidþia-
DNR pavyzdþiø ar kitokios realios informa- ma atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus,
cijos. Ji, beje, teigë, kad tai nëra klonas, o kuriø numatoma nauda tiriamam vaisiui di-
klonavimo rezultatas. Kol kas artimiausi jø desnë uþ medicininæ rizikà. Þmogaus emb-
planai yra klonuoti Maiklà Dþeksonà, „kaip riono kamieniniø làsteliø paëmimo veiks-
talentingà artistà, aktyviai besidomëjusá mas, kuris yra invazinis, sunaikinantis þmo-
naujomis technologijomis“. gaus embrionà (kai kuriø ðaliø mokslinin-
Þmogaus teisës. Tapsmo momentas: kai teigia, kad paimti þmogaus embriono
ar vienos savaitës, mënesio gemalas turi kamienines làsteles, nesunaikinant paties
tokias pat teises, kaip ir devyniø mënesiø embriono, yra ámanoma), yra draudþiamas.
gemalas ar gimæs kûdikis? Ástatymai iki ðiol aiðkiai neapibrëþia þmo-
1869 m. popieþius Pijus IX atmetë to- gaus embriono kamieniniø làsteliø áveþimo
kià teorijà, pareikšdamas, jog gemalas ágy- á Lietuvà bei iðveþimo uþ jos teritorijos klau-
ja sielà tuo metu, kai ávyksta apvaisinimas. simo. Þmogaus embriono kamieniniø làs-
Popieþius Jonas Paulius II šià nuostatà pa- teliø, iðgautø kitose ðalyse tokiais bûdais,
tvirtino enciklikoje Evangelium vitae (1995). kurie Lietuvoje yra pripaþinti neteisëtais,
Gemalas yra jau visateisis þmogus, tad ir áveþimas ir naudojimas Lietuvoje prieštarau-
jo nuþudymas priskiriamas prie ja LR Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymui.
þmogþudystës, o gemalo làsteliø naudoji- Todël þmogaus embriono kamieniniø làs-
mas yra lygus þmogaus išnaudojimui, jo teliø áveþimo á Lietuvos Respublikos terito-
nuþudymui kitø naudai. rijà ir iðveþimo ið jos ribojimas bûtø priimti-
O kaip pats klonavimas gali paþeisti nas pagal galiojanèià teisæ.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 13


1997 m. balandþio 4 d. buvo pasi- þmonëms pareiškë ir Vatikano bioetikos
rašyta Ovjedo konvencija. Europos Tary-
ba (47 Europos demokratiniø valstybiø
tarptautinë organizacija), Europos Bendri-
ja (dabar ES) ir kitos valstybës pasiraðë
ekspertas, Romos Gemelli klinikos Bio-
etikos instituto direktorius vyskupas Elio
Sgreccia, kuris taip pat priminë tarptau-
tiná draudimà dirbtinai reprodukuoti iden-
Lietuviø
ðá teisiø rinkiná atsiþvelgusios á JT „Visuo- tiðkus asmenis. Vyskupas pabrëþia, kad Petko MANGAÈEVAS
tinæ þmogaus teisiø deklaracijà“, „Vaiko klonuotas þmogus bûtø sukurtas pagal
teisiø konvencijà“ ir „Þmogaus teisiø ir pa- þmogaus, o ne pagal Dievo paveikslà ir Visoje Bulgarijos teritorijoje – slëniuo-
grindiniø laisviø apsaugos konvencijà“. panaðumà. Tvirtinama, jog þmogaus klo- se ir kalnuose, miestuose ir kaimuose, kur
Tuo siekë garantuoti, kad þmogaus tei- navimas prieðtarauja prigimèiai bei die- vyko ánirtingi rusø ir turkø mûðiai dël na-
sës ir pagrindinës laisvës turi bûti saugo- viðkajam ástatymui, nes kiekvienas asmuo cionalinio bulgarø iðsivadavimo, pastatyti
mos, nes matë spartëjanèià medicinos ir turás teisæ bûti pradëtas ir gimti santuo- balto akmens paminklai, kuriais mûsø
biologijos paþangà. Šalys, pasirašiusios koje ir ið santuokos. Baþnyèia skatina tautieèiai iðreiðkë dëkingumà ðiame kare
šià konvencijà, sutarë, kad þmogaus in- valstybes kuo skubiau priimti ástatymus, þuvusiems daugiatautës Rusijos imperi-
teresai ir gerovë yra svarbesni uþ iðimti- draudþianèius klonuoti þmones. jos kariuomenës kariams. Visoje Bulgari-
nius visuomenës ar mokslo interesus. Vi- Jungtinëse Tautose esantis stebëto- joje pastatyta per 450 didingø paminklø,
si biologijos ir medicinos srities moksli- jas arkivyskupas Renatas Martinas JT ið jø apie 100 yra Pleveno apskrityje (ðiau-
niai tyrimai atliekami laisvai, atsiþvelgiant bûstinëje Niujorke pareiðkë, kad buvo rës Bulgarija – vert. past.). Daugelis jø yra
á ðios Konvencijos nuostatas ir kitas teisi- bandyta klonavimà pateikti kaip pagal- graþûs architektûros kûriniai, pastatyti uþ
nes nuostatas, garantuojanèias þmogaus binæ gyvybës perdavimo priemonæ po- þmoniø paaukotas lëðas. Dalis statybiniø
apsaugà. Taèiau tais atvejais, kai ástaty- roms, kurios buvo nevaisingos arba ne- medþiagø (marmuras, granitas ir kt.) bu-
mai leidþia moksliniams tyrimams naudoti galëjo kitaip ásigyti vaiko. Taèiau tai buvo vo atveþta net iš uþsienio (daugiausia iš
embrionus, dirbtinai apvaisintus mëgin- atmesta kaip labai rizikingas veiksmas. Odesos), o kitos gamintos vietoje.
tuvëlyje, jie turi garantuoti atitinkamà emb- Tokià pozicijà lemia antropologinës ir eti- Rusø ir turkø karas (1877–1878) ið tie-
riono apsaugà. Kurti þmogaus embrionus nës prieþastys. Nepriimtina, kai vaikas sø paliko gausø istoriná palikimà. Teisin-
moksliniams tyrimams yra draudþiama. pradedamas ne tëvo ir motinos meilës
1998 m. sausio 12 d. ši Konvencija Pa- aktu, nes toks aseksualus pradëjimas ne-
ryþiuje buvo papildyta – pasirašytas „Pa- sukuria tarpasmeninës vaiko ir tëvø vie-
pildomas protokolas dël þmoniø klonavi- nybës. Arkivyskupas teigë, kad terapiná
mo uþdraudimo“. Kiekviena intervencija, klonavimà, þmogaus embriono gamybà
kuria siekiama sukurti þmogø, turintá tà pa- dël specializuotø kamieniniø làsteliø tam
tá branduolio genø rinkiná, kaip ir kito þmo- tikroms ligoms gydyti, o vëliau jo sunai-
gus, gyvo ar negyvo, yra draudþiama. kinimà bûtina uþdrausti. Toks þmogaus
Ðaliø teisiø rinkiniai, numatantys iðnaudojimas etiðkai nepateisinamas,
kurti þmogaus embrionus norint gauti nes embriono sukûrimas tam, kad vëliau
þmogaus embriono kamieniniø làste- bûtø sunaikintas, ið pagrindø þeidþia
liø. Keliose valstybëse iðleisti teisës aktai þmogaus orumà.
sukuria prielaidas kurti þmogaus embrio- Kovo 12 dienà Europos Parlamentas
nus tam, kad vëliau ið jø bûtø galima ið- priëmë rezoliucijà, draudþianèià klonuo-
gauti þmogaus embriono kamienines làs- ti þmones. Europos Parlamento pareiški-
teles ir jas panaudoti tyrimams. Apsauga me tvirtinama, jog þmoniø klonavimas yra
èia traktuojama kaip laisvas ir informuo- „sunkus þmoniø pagrindiniø teisiø ir jø
tas donorø sutikimas, be kurio nebûtø ga- lygybës principo paþeidimas”, nes yra
lima iðgauti kamieniniø làsteliø ið embrio- sudaromos sàlygos daryti þmoniø atran-
no. Taip uþkertamas kelias donoro teisiø kà ir su jais eksperimentuoti. Bet kuris as-
Stara Planina kalnuose vyko vieni ið
paþeidimui. Nors ir leidþiama atlikti emb- muo, mëginantis padëti (ar bandantis tai svarbiausiø mûðiø uþ Bulgarijos laisvæ. Þuvo
rionø tyrimus, taèiau draudþiama kurti padaryti) gimti þmogaus embrionui su to- tûkstanèiai bulgarø ir Rusijos imperijos kariø.
embrionus turint tikslà juos panaudoti ty- kia paèia genetine informacija kaip kitas Ðipkos virðukalnëje pastatytas Laisvës
rimams. Taip pat svarbu, kad në viena ið embrionas, vaisius, gyvas ar miræs asmuo paminklas. Vietovë vadinama ,,Erelio lizdu”
ðiø valstybiø nëra pasiraðiusi ar ratifikavu- arba kuris perkelia á moters organizmà
si Ovjedo konvencijos, taèiau stengiasi lai- embrionà, turi bûti baudþiamas skiriant

Transportui
kytis nuostatos, kad intervencija siekiant baudà arba ákalinant iki penkeriø metø.
modifikuoti þmogaus genomà gali bûti at- Matyti, kad ástatymø leidëjai bando

siûlomi varikliai,
liekama tik profilaktikos, diagnozavimo ar kovoti su netinkamais klonavimo bûdais.
gydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai inter- Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ási-

kurie neterðia
vencija nesiekiama modifikuoti palikuoniø tikinimø ir moralës normø, pritaria natû-
genomo, ir tais atvejais, kai ástatymui lei- ralumui ir nusistovëjusiam þmogaus at-
dþiant mokslinius tyrimus su dirbtinai ap-
vaisintais embrionais garantuojama atitin-
siradimo bûdui santuokoje. Visi turi skir-
tingø interesø – komercija, gydymas, gamtos
kama embriono apsauga. Kurti þmogaus smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti á
embrionus moksliniams tyrimams yra tuos klodus, kurie nëra skirti þmogaus Panaudojus nuolatinius magnetus
draudþiama (D.Britanija, Belgija). rankø darbui. „Kartais mokslo paslaptys kaip judesio transformatorius pavyko su-
Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelis turi bûti neámintos, to reikia, kad liktume kurti tobulus mechaniniø virpesiø ir ban-
þmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui. þmonëmis“, – sako bioetikos specialis- gø generatorius. Uþ sukurtà jø veikimo
Baimes dël galimybës taikyti klonavimà tas kunigas prof. dr. Andrius Narbekovas. principà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo

14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


grenadieriø relikvijos Bulgarijos
muziejuose pulkø iš Lietuvos pavadinimai: iš elitinio
Gvardijos korpuso – treèioji pëstininkø di-
vizija, leibgvardijos iš Lietuvos pulkas; iš
Radenas – 13-osios kavalerijos divizijos va-
das. Gimë Kuršo gubernijoje. Mirë staiga
1878 m. ið sausio 15 á 16 dienà; papulki-
ninkis Julianas Adamovièius – kilæs ið dva-
gumo dëlei turëtume paminëti, kad šiam Grenadieriø pëstininkø pulko – grenadie-
rininkø giminës Vilniaus gubernijoje.
XIX a. Europoje vykusiam karui skirta be- riø pëstininkø Þemaièiø pulkas; iš IV armi-
Pleveno karo istorijos muziejuje saugo-
ne daugiausia tyrinëjimø, memuarø ir biog- jos korpuso – ketvirtoji kavalerijos divizija,
mos ir kelios herojiðkai þuvusiø uþ Bulgari-
rafinës literatûros, meniniø ir kinematog- ketvirtasis Marijampolës husarø pulkas; ið
jos laisvæ lietuviø grenadieriø relikvijos. Tai
rafijos kûriniø. Itin smulkiai IX armijos korpuso –
liudija maldaknygë lietuviø kalba4 , taèiau
iðanalizuoti ir surašyti visi 51-as Lietuvos pës-
iðspausdinta kirilica. Maldaknygës ilgis 18
karo ávykiai ne tik pagal më- tininkø pulkas.3
cm, plotis 9,5 cm ir storis 3,5 cm. Bendra
nesius ir savaites, bet net- Nors grenadieriø
apimtis 627 puslapiai. Mums, be abejo, ádo-
gi pavalandþiui! Akylûs ty- iš Lietuvos, dalyva-
mi ðios relikvijos istorija. Ðià maldaknygæ
rinëtojai nepraleido në vie- vusiø rusø ir turkø
1877 m. liepos 10 d. iš turkø kareivio uþ 5
nos pasirengimo karui, jo kare, sàraðai toli
graðius5 nupirko archijerëjus Antonijus Po-
eigos ir rezultatø smulkme- graþu nëra iðsamûs,
povas ið Pleveno tuoj po pirmo mûðio, ávy-
nos. Taèiau yra svarbus da- vis dëlto Bulgarijos
kusio 1877 m. liepos 8 d., kur dël miesto
lykas, kurá istorijos moks- þemëse iðliko kai ku-
kovësi rusø ir turkø kariuomenës.
las, siekdamas apibendrinti rie jø vardai: pulki-
Kita muziejuje iðsaugota relikvija yra
karo ávykius, vis dëlto pra- ninkas baronas Kar-
lietuviðka maldaknygë, spausdinta loty-
leido. O bûtent tai, kad Ru- las Voldemaras Arn-
niðkomis raidëmis6 . Jos matmenys: ilgis
sijos imperijos kariuomenë shofenas – fligelio
14,5 cm, plotis 9,6 cm, knygos storis 4
anaiptol nebuvo monolitinë adjutantas, leibgvar-
cm, 668 puslapiai.
tautiniu atþvilgiu karinë dijos Lietuvos pulko,
Išvardijus šiuos faktus, vargu ar reikia
struktûra. Jà sudarë ávairiø kuris áëjo á 3-iosios
kokiø nors ypatingø apibendrinimø. Tad
tuometës Rusijos imperijos gvardijos pëstininkø
parodykime dosnumà savo materialiniu ir
tautybiø atstovai. divizijos I brigadà,
dvasiniu ánaðu, kai pasitaiko tokia galimy-
Neseniai buvo manyta, vadas; leitenantas
bë, kaip ði, idant iðsaugotume prisimini-
kad Bulgarijos muziejuose Brunas – suþeistas
mà apie visus lietuviø grenadierius, be ku-
nëra relikvijø, priklausanèiø 1878 m. sausio 4 d.
riø pasiaukojimo ir didvyriðkumo laisva
tautiniu ir geografiniu prin- prie Dermendere;
Bulgarija ir jos moderni valstybë iki šios
cipu sudarytø pulkø kariams. O konkre- jaunesnysis leitenantas Fon Burmeisteris
dienos bûtø likusi tik sparnuota svajonë ir
èiø, pavyzdþiui, Lietuvos atstovø daiktø pa- – suþeistas 1878 m. sausio 5 d. prie Der-
bergþdþia auksinë bulgarø tautos viltis.
ieðka buvo laikoma visiðkai bergþdþia. Lai- mendere; leitenantas Gedlundas – suþeis-
mei, pastaruoju metu aptikau itin ádomiø tas sausio 4 d. prie Karagadþako; gene-
Iš bulgarø kalbos vertë LAIMA MASYTË
þuvusiø dël Bulgarijos laisvës grenadieriø rolas leitenantas Vasilijus Geimanas, gi-
iš Lietuvos vardø ir relikvijø. Nuoþmiuose mæs 1823 m. Kauno gubernijoje; jaunes-
1 Èia turimi omenyje visi kariniai laipsniai, esan-
mûðiuose dël Pleveno þuvo lietuviø pulki- nysis leitenantas Lazo; kapitonas Narbu- tys þemiau „karininko“ (aut. past.).
ninkas Salingra ið 9-ojo ðauliø bataliono, tas; štabskapitonas Julianas Liutkevièius, 2 Ñ. Çàèìîâ. Ñâåòèòå ìåñòà íà
keturiø þemesniø rangø kovotojai1 iš 4-ojo ðauliø kuopos vadas, kilæs ið dvarininkø ïðèçíàòåëíà Áúëãàðèÿ, Ñîôèÿ, 1922, p. 69.
leibgvardijos Lietuvos pulko, septyni giminës Kauno gubernijoje; Bronislavas 3 Ö. Ãåíîâ. «Ïî áîéíèÿ ïúò íà
îñâîáîäèòåëèòå», Ñîôèÿ, 1976, p. 202–203.
þemesnio rango kariai iš 7-ojo Þemaitijos Porazinskis – medikas, þemdirbio sûnus 4 Muziejaus inventorius Nr. A-694.
grenadieriø pulko, keturiolika þemesnio ið Kauno gubernijos; Viaèeslavas Pelika- 5 Tuometinis piniginis vienetas Bulgarijoje (aut.
rango kariø ið 4-ojo husarø Marijampolës nas – gydytojas chirurgas, mirë 1878 m. past.).
pulko2 . Bulgarø istoriografijai þinomi tokiø sausio 3 d.; generolas majoras Leonidas 6 Muziejaus inventorius Nr. A-832.

TSRS iðradimà, pripaþintà pionieriðku, t.y. Toliau plëtodamas tyrimus, akademi- statoriaus ir rotoriaus garantuojamas ki-
pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu kas K.Ragulskis sukûrë varikliø, pagrás- nematiškai.
1980–1992 m. ištobulino ðiø varikliø veiki- tø nuolatiniais magnetais, veikimo prin- Tokie varikliai gali pakeisti vidaus de-
mo principà ir gavo pripaþintø aðtuoniø ið- cipus. Jø esmë – magnetø komponavi- gimo variklius transporte (automobiliuo-
radimø liudijimus. Vëliau, reorganizavus mas ir ávedami papildomi judesiai. Pa- se, motocikluose, dviraèiuose, nedide-
K.Ragulskio veiklà, nebebuvo galimybiø tentuoti jø nepavyko dël per dideliø ið- liuose lëktuvuose ir skraidymo aparatuo-
plëtoti tyrimus ir išradimus bei tø genera- laidø. Todël apie tokiø varikliø veikimo se, laivuose), elektros gamyboje (pa-
toriø ágyvendinimà praktikoje. Sukurti vir- principà prieš daugiau negu dvejus me- vyzdþiui, turistai gali panaudoti tokius va-
pesiø ir bangø suþadinimo generatoriai turi tus K.Ragulskis paskelbë straipsná þur- riklius su elektros generatoriais) ir kitose
svariø privalumø palyginti su ligšioliniais. nale „Journal of Vibroengineering“. srityse. Be to, sëkmingai kuriamos mag-
Jie gali bûti nuo mikro iki makro pagal ga- Jame pateiktas pavyzdys variklio, kuris netiná laukà izoliuojanèios medþiagos.
lingumà, gali bûti ir daugiakoordinatiniai, susideda iš statoriaus su dviem magne- Visa tai atveria galimybes saugoti
maþo svorio, lengvai valdomi pagal gene- tø eilëmis ir rotoriaus su viena magnetø mûsø aplinkà nuo tarðos.
ruojamø procesø charakteristikas. eile. Varikliui veikiant aðinis judesys tarp

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 15


Jono Prapuolenio suprojektuoti baldai

Dailininkas,
baldininkas Jonas Nr. 1662, þemës sklype, esanèiame Ei-
veniø g. 5, jau baigia árengti. Namø pir-
màjá aukðtà sudarë valgomasis, virtuvë,

Prapuolenis
miegamasis, ,,salionas‘‘ (sàvoka pagal
projektà – aut.). Antrajame aukðte supro-
jektuotos valgomojo, miegamojo, virtuvës
ir kambario patalpos (Kauno apskrities ar-
Asta NAURECKAITË chyvas. F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 5).
Jonas Prapuolenis 4-àjá dešimtmetá
Greta valstybës saugomø nekilnoja- greta gyvenamojo namo pastatë papras-
møjø kultûros vertybiø – Kauno klinikø formos valdybos perleidimo aktu. Sklypo tos ir santûrios architektûros pastatà,
statiniø komplekso ir Kauno tvirtovës 7- plotas sudaro 3 tûkst. kvadratiniø metrø ir kuriame ásteigë privaèià baldø dirbtuvæ.
ojo forto – Þaliakalnyje, maþoje Eiveniø yra iðsidëstæs greta Geidamavièiaus þe- Ji 1932–1934 m. funkcionavo kaip Ðvieti-
gatvelëje, stovi þymaus Lietuvos dailinin- mës pietuose, A.Prapuolenio rytuose, Mar- mo ministerijos remiama mokymo studi-
ko ir baldininko Jono Prapuolenio (1900– tisiaièio vakaruose, o ðiaurëje – Eiveniø gat- ja. Èia iki ðiol laikomi dailininko sukurti
1980) sodyba. vës (kalba netaisyta – aut.). Numatyta pri- darbai, iðsaugota darbo vieta su auten-
Taisyklingos konfigûracijos sklype statyti statiná ið medþio, 2-jø aukðtø, deng- tiðkais baldininko árankiais.
išsaugota visa autentiška aplinka. Joje yra tà skarda, ðildomà krosnimis. Iki ðiol iðlaikæs autentiðkus droþinë-
sodybos pagrindinis gyvenamasis namas, 1932 m. sausio 28 d. statybos komi- tus langø apvadus, droþinëtà verandà ir
baldø dirbtuviø studija, vasarnamis, sodas. sijos pirmininkas, Kauno miesto burmist- pastato frontonà vasarnamis, maþas na-
Gyvenamasis namas Jono Prapuole- ras ir Kauno miesto inþinierius praneðë melis, apsuptas Jono Prapuolenio áreng-
nio pastatytas 1926 metais. Dailininko Kauno miesto policijos vadui, kad Kau- tø aviliø (ið medþio kamieno ar standar-
þmona E.Prapuolenienë prisimena, kad no miesto statybos komisija leidþia „pil. tinës formos). Taip pat sklype stovi pa-
namui statyti Jonas Prapuolenis panau- Jonui Prapuoleniui pagal patvirtintà brai- vësinës ir duðo fragmentai, stogastulpis,
dojo ðioje vietovëje augusiø topoliø me- þiná pastatyti dalá gyvenamo medinio dvie-
dienà. Suprojektuoto pastato fasadø archi- jø aukðtø namo (buv. VII forte) Eiveniø gat- Dailininko ir baldininko Jono
tektûriniam sprendimui bûdingas santûru- vëj Nr. 5, bet su sàlyga, kad: 1) atstumas Prapuolenio sodyba
mas ir lakoniðkumas. Staèiakampiø lan- nuo dûmtraukiø vidaus iki mediniø daliø
gø eilës horizontaliai skaido taisyklingà sta- bûtø ne maþesnis kaip 27 cm; 2) bûtø
èiakampá pastatà, kuris dar papildytas kviestas miesto Statybos Skyriaus atsto-
dviem aukðtais su rûsiu ir á kiemo pusæ vas dedant namø pamatus ir galutinai uþ-
suformuota terasa. Pagrindinëse namo du- baigus visus statybos ir árengimo darbus,
ryse árengta spalvoto metalo durø ranke- prieð ágyvendinant gyventojus; 3) techni-
na ir paðto dëþutë su iðgraviruotu uþraðu kinæ prieþiûrà pasiimtø asmuo, turás teisës
,,E. J. Prapuoleniai‘‘, iðlikusi iki ðiø dienø. vesti statybà“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 4)
Kauno apskrities archyve saugomas (kalba netaisyta – aut.). Statybos metu
gyvenamojo namo priestato statybos pro- techninæ prieþiûrà ásipareigojo vykdyti di-
jektas. Archyvinëje byloje esanèiame Jo- plomuotas inþinierius architektas N.Ma-
no Prapuolenio, gyv. Kaune, Eiveniø g. 5 èiulskis, gyv. Kaune, Viðinskio g. 27, bt.
(7 fortas), prašyme, kurá Kauno miesto sta- Nr. 3. Todël leidimas gyvenamajam namui
tybos komisija gavo 1932 m. sausio 19 d., pristatyti Kauno miesto savivaldybës bu-
rašoma: „Pristatydamas projekto braiþi- vo išduotas 1932 m. geguþës 23 dienà.
nius su nuoraðu, praðau Statybos Komisi- Po metø, 1933 m. lapkrièio 29 d., pra-
jà leisti man dastatyti antrà galà namo neðimu Nr. 3 Jonas Prapuolenis Kauno
esanèio Kaune“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. miesto savivaldybei praneðë, kad na-
3). Šiame prašyme nurodoma, kad Jono mus, statomus pagal statybos komisi-
Prapuolenio þemë yra valdoma Þemës re- jos 1932 m. sausio 28 d. iðduotà leidimà

16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


minkðti krëslai, valgomasis stalas, 4 kë-
dës, apskritas stalelis, 4 taburetës, sofa- Graþus jubiliejus
lova, drabuþiø spinta, indø ir knygø spin- VYTAUTAS MEÐKA ÐVENÈIA
ta, 2 knygø spintelës), reþisieriui A.Ole- NEEILINÁ GIMTADIENÁ
kui (staèiakampis stalas, 8 këdës, 2 krës-
lai, 2 kampiniai suolai, indø spinta, pa-
stovas gëlëms), dëstytojui V.Banaièiui
(svetainës staèiakampis stalas, 2 pus-
minkðèiai krëslai, 2 minkðtasuoliai, 2 sie-
ninës spintos, sietynas, miegamojo 2 so-
fos-lovos, apvalus staliukas, 2 krëslai, 2
maþi suoleliai, 2 sieninës spintos, karni-
zai uþuolaidoms, sietynas) ir kt.
Dailininkas J.Prapuolenis sukûrë Kau-
Jono Prapuolenio staliaus árankiai no karininkø ramovës svetainës gotikinës
menës interjerà: lubas, buazerijà (medinës
sodo suolelis, ið akmens sukurtos skulp- plokðtës, dengianèios pastato vidaus sie-
tûros – Kauno meno mokyklos mokslei- nas ar jø dalá. Daþoma, lakuojama, iðta-
viø kursiniai darbai. poma, kartais paliekama natûralaus me-
Sodyboje taisyklingai suformuoti be- dþio. Dekoruojama raiþiniais, intarsija, kar-
toniniø plyteliø takeliai daþytø akmenë- tais auksuojama), parketà, duris, skobná,
liø pakraðèiais ir gëlynai. Sodybà juosia 12 pusminkðèiø krëslø, 2 kampinius suo-
medinë droþinëta tvora su vartais ir var- lus, taip pat Karininkø ramovës reprezen- V.Meðkos pastangomis Lietuvos ku-
teliais. Viskas autentiška, sukurta paties taciniø baldø komplektà: skobná, 2 minkð- rortologai glaudþiais dalykiniais ryðiais
dailininko. tus krëslus, 2 këdes, spintà, maþà stalelá, buvo susijæ su þinomais Lietuvos moks-
1957 m. rugsëjo 4 d. „Kauno tiesoje“ minkðtasuolá, 2 krases, knygø spintelæ, 3 lininkais – profesoriais J.Ðopausku,
dailininkas J.Prapuolenis raðë: „Kaip ir kiti pastovus gëlëms ir skulptûrai, þibintà ið ra- H.Guobiu, A.Þiugþda, J.Dievaitiene,
buities daiktai, taip ir baldai turi turëti aið- gø, karnizus uþuolaidoms. V.Sadausku, S.Gruodyte, J.Kupèinsku
kià gyvenimiðkà paskirtá. Baldø paskirtis Kurdamas baldus, menininkas daug ir þymiais uþsienio kurortologais. Visus,
turi atsispindëti tiek forma, proporcijomis, eksperimentavo, ieðkojo patogiø meniniø kurie susidûrë su dr. V.Meðka, þavëjo jo,
dekoravimu, tiek spalva. Taip pat reikia, formø, stengësi suderinti funkcionalumà kaip mokslininko, gilumas, áþvalgumas,
kad baldai turëtø to ar kito kraðto meni- ir groþá. Modernizmà derino su tautos me- kûrybiðkumas, o svarbiausia – nuoðir-
niø tradicijø bûdingus bruoþus. Jie turi bû- no iðtakomis. dumas, geranoriðkumas ir þmogiðku-
ti patogûs naudoti, patvarûs ir nebrangûs. Jonas Prapuolenis kûrybiná kelià pra- mas paèia plaèiausia prasme.
dëjo 3-iojo deðimtmeèio pabaigoje. 1923– Prie nuoðirdþiai Jubiliatà sveikinan-
Trumpai tariant, visapusiðkai geri baldai
1928 m. studijavo Kauno meno mokyklos èiøjø prisideda ir „Mokslas ir gyvenimas“,
turi atitikti tiek praktiškus, tiek ir estetinius
bendrame skyriuje. Nuo 1928 m. meninin- kurio autorius V.Meðka yra nuo 1965 me-
þmogaus reikalavimus. Be šito baldai
kas dalyvavo dailës parodose. 1934–1935 tø ir doc. dr. Remigijus Garalevièius.
daugiau ar maþiau nustoja savo vertin-
gumo“. Šie þodþiai patvirtina, kad Jono m. tobulinosi Paryþiaus Nacionalinëje
Prapuolenio kûryba buvo iðskirtinë. Ne- aukðtojoje dailës ir amatø konservatorijo-
gali nepastebëti sukurtø baldø menišku- je, interjero skyriuje. 1937 m. Pasaulinëje Vytauto
mo, puoðybos ypatybiø, baldø plokðtu- parodoje Paryþiuje apdovanotas aukso ir Meškos knygoje
mose esanèiø ornamentø – ávairiø krûmø sidabro medaliais, Tarptautinëje amatø pa- „Laiškai iš Biršto-
ir medþiø (alyvos, obels, ðaltekðnio, ber- rodoje Berlyne 1938 m. áteiktas diplomas. no“ dalykiðkai, o
þo ir kt.) atplaiðø, kaulo ar rago, netgi per- Didelæ átakà dailininko kûrybiniame kelyje kartu populiariai ir
lamutro inkrustacijø. turëjo skulptorius Vladas Grybas, paskati- vaizdingai pasa-
Ádomûs ir originalûs dailininko sukur- næs baldø komplektams ir interjerams kojama apie Lie-
ti valgomojo, sveèiø kambario, miegamo- ieškoti lietuviško charakterio. tuvos ir uþsienio
jo, vasarvietës baldai, svetainës baldø Baldininkas ir dailininkas Jonas Pra- kurortus, sanato-
puolenis sodyboje Eiveniø gatvëje Nr. 5 rijas, kurortiná gy-
komplektas „Pasaka“, vaikø kambario
Kaune gyveno 1926–1980 metais. Gyve- dymà, raðoma
baldø komplektas „Paukštelis“, sveèiø
namasis namas buvo vietinës reikðmës apie ðirdies, krau-
kampelio baldø komplektas „Šviesuliai“,
istorijos paminklas. 2005 m. ásigaliojus jotakos ir virðkini-
jaunosios dovanø kampelio baldai, poil-
Nekilnojamojo kultûros paveldo apsau- mo sistemø, sà-
sio kampelio baldø komplektas „Saulu- nariø, infekcines,
të“, baldai jungtuviø apeigoms, medþio- gos ástatymui, namas Eiveniø g. 5 yra kul-
tûros vertybiø registre registruota nekil- nervø ir psichikos
tojo kampelio baldai, sodo-verandos bal- ligas, kûrybiná
dai, komplektas bibliografui V.Steponai- nojamoji kultûros vertybë. Išsaugojusi ver-
tingàsias savybes ir jø visumà sodyba pervargimà, nar-
èiui (padidinamas valgomasis stalas, 6 komanijà. Skaitytojai supaþindinami su
këdës, indauja, poilsio kampelio stalelis, reikšminga kaip kompleksinis objektas,
moderniais kai kuriø ligø gydymo bû-
minkðtasuolis, 2 minkðti krëslai (foteliai), kuriame buvo sukurti vieni svarbiausiø
dais – gamtovaizdþiais, spalvomis, kva-
2 knygø spintos ), komplektas dailininkui Lietuvos taikomosios dekoratyvinës dai-
pais, knygomis, muzikos terapija ir kt.
A.Galdikui (valgomasis stalas, 6 këdës, lës darbø, turëjæ átakos visai baldø gamy-
Autorius pataria, kaip apsisaugoti
poilsio kampelio apvalus staliukas, 2 bai Lietuvoje.
nuo ligø, kaip reikia dirbti ir ilsëtis, mai-
minkðti krëslai), kraðtotyrininkei M.Glem- tintis, áveikti nemigà, kaip ilgiau iðlikti
þaitei (darbo stalas, pintas krëslas, 2 kûniðkai ir dvasiðkai jaunam.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 17


Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio ðaliø, didëja pagyvenusiø asmenø skaièius – vyksta þmoniø
senëjimo procesas. Ðiai didelei socialinei grupei nëra lengva integruotis á dinamiðkà, technologiðkà
aplinkà ir iðvengti psichologiniø bei socialiniø problemø. Nepaisant išsilavinimo, vyresnio
amþiaus þmogui sunkiau sekti ir suvokti ávairià bei gausià informacijà, pareikðti savo nuomonæ
taip, kad ji bûtø suprasta ir išgirsta. Kur kas geriau jauèiasi tie asmenys, kurie sugeba persiorien-
tuoti á iðsvajotàjá pomëgá, kurio dël darbo, laiko stokos ar kitø prieþasèiø negalëjo ágyvendinti. Tai
ávairios meno ðakos, literatûra, dainos, kelionës ir kt. Pagyvenusiems þmonëms, kai vaikai jau
savarankiðki, o vaikaièiai uþauginti, ðias svajones lengviau ágyvendinti. Todël valstybiniu mastu ir
asmeniðkai kiekvienam pilieèiui pravartu susimàstyti apie senstanèios visuomenës bûtá, apie
kiekvieno, ypaè reikalingo pagalbos, þmogaus gyvenimà bei jo kokybæ.

Doc. dr. Vanda BRIMIENË,


dr. Birutë GAIGALIENË,
Irena JONKUVIENË

Harmoningai nugyventi amþiø ir su-


mos valstybës atstatymo Akto“ signataras
med. dr. Medardas Èobotas. Jis subûrë
grupæ steigëjø, kuriø branduolá sudarë Eks-
perimentinës ir klinikinës medicinos insti-
tute (EKMI) dirbantys gerontologai. Taip
universitet
Pirmaisiais darbo metais TAU jau tu-
laukti ligomis neapsunkintos bei veiklios, 1995 m. birþelio 12 d. susikûrë Treèiojo rëjo viskà, kà privalo turëti tokia organi-
kûrybingos senatvës be pastangø neáma- amþiaus universitetas (TAU). Nelauktai á zacija: rektoriø, regalijas, himnà. Rekto-
noma. Ðiam tikslui pasiekti reikia ruoðtis steigiamàjá susirinkimà susirinko gausybë riumi buvo iðrinktas dr. Medardas Èobo-
visà gyvenimà. Gyventojø rengimas se- pagyvenusiø þmoniø, kurie vos vos sutil- tas. Doc. dr. Zitos Þebrauskienës dëka
natvei turi bûti socialinës politikos dalis ir po EKMI salëje. Neátikëtina. Susirinkæ þmo- atsirado TAU vëliava. TAU himno þodþius
apimti fiziná, psichologiná, kultûriná, eko- nës ne tik pareiðkë norà turëti studento na- sukûrë studentë Alicija Bazienë, muzikà
nominá, medicininá ir kitus pasirengimo rio statusà, bet ir savo darbu prisidëti prie paraðë kompozitorius Faustas Latënas.
bûdus. Senstanèio þmogaus gyvenime sukurtos organizacijos veiklos. Ðiame himne iðsakomi pagrindiniai TAU
turi atsirasti motyvacija – kam gyventi. Tik Demokratijos pagrindais kûrësi fakul- tikslai:
tada jis supras, kaip gyventi, ir dël to pa- tetai, aukðtos kvalifikacijos lektoriai suti- „Senjorai, sukruskim, vieningi bût galim,
gerës jo gyvenimo kokybë. ko be atlygio skaityti paskaitas, vadovauti Ieðkodami moksle pilnatvës prasmës.
Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, uþsiëmimams. TAU nariø uþimtumas pri- Ðirdies iðmintim padabinkime ðalá,
susidarë prielaidos sukurti savarankiðkà, klauso nuo jø poreikiø, pomëgiø, norø. Aukšèiausias tikrai mums padës.“
savanoriðkà, ne pelno siekianèià visuome- Galima pasirinkti, nes veikia 10 fakultetø.
ninæ organizacijà, kuri savo veikla laiduo- Pagal savivaldos struktûrà jiems vadovau- Pirmieji á paskaitas pakvietë Sveika-
tø vyresnio amþiaus þmoniø geresnæ so- ja dekanai, koordinuoja seniûnai. tos ir Namø ûkio fakultetai. „Tauta gyva,
kol gyvi jos paproèiai, tradicijos“, – sa-
ko Namø ûkio fakulteto dekanë doc. dr.
Zita Þebrauskienë. Tai gausus, iðradin-
gas fakultetas. Èia studijuojamos ðven-
èiø tradicijos, rengiamos ðventinës va-
karonës, prisimenami apeiginiai valgiai,
tradiciniai šokiai, þaidimai, drabuþiai. Mo-
koma racionaliai organizuoti namø ûkio
buities darbus bei daugelá kitø praktiðkø
ir ðirdþiai mielø dalykø.
Sveikata – tai vertybë, kurios nenupirk-
si. Kiekvienam jà reikia iðmokti tausoti, o
susirgus – nedelsiant pradëti reikiamà gy-
dymà. Todël nenuostabu, kad Sveikatos
fakultetà kai kurie studentai lanko nuo jo
ákûrimo. Fakultete, nuo jo ákûrimo pradþios
vadovaujamame gerontologës dr. Birutës
Treèiojo amþiaus universiteto Tautodailës fakulteto studentës savivaldybëje Gaigalienës, paskaitas skaito áþymûs Lie-
surengtoje parodoje. Viduryje – fakulteto dekanë Danutë Papeikienë tuvos gydytojai, profesoriai, docentai. Kad

cialinæ integracijà á visuomenæ, skatintø jø


produktyvø ir turiningà gyvenimà, palaiky-
Moterø choro vadovë
tø darbingumà, fiziná aktyvumà, skatintø
Adelë Petroðiûtë
þiniø bei kultûros lygio këlimà, keistøsi gy- su TAU choru
venimo patirtimi, visokeriopai kovotø su
prieðlaikiniu senëjimu. Tokios organizaci-
jos iniciatorius ir kûrëjas buvo mokslinin-
kas, ilgametis Sveikatos apsaugos minis-
terijos vyriausiasis gerontologas, Lietuvos
gerontologø draugijos prezidentas, 1990
m. kovo 11 d. „Dël Lietuvos nepriklauso-

18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


klausytojai geriau suvoktø dëstomuosius nutë Papeikienë. Jai bûdingas entuziaz- rinius paminklus ir daug ádomiø vietoviø,
dalykus, paskaitos vyksta ciklais, rengia- mas ir nuolatinis rûpestis. Šio fakulteto kur eiliniam pilieèiui patekti labai sunku.
mos klausimø-atsakymø popietës. Fakul- studentës Matilda Jucienë, Birutë Micke- Sunku ir apibûdinti visø fakultetø veik-
teto pagrindinis uþdavinys – ne teorinë, bet vièienë – ne tik personaliniø, bet ir res- là. Viena akivaizdu: ji ádomi, jungianti
ðvietëjiðka veikla ir praktiniai ágûdþiai. Sie- publikiniø bei tarptautiniø parodø dalyvës. klausytojus geràja dvasia, visokeriopai
kiama, kad pagyvenæ þmonës gautø þi- Joms suteiktas „Meno kûrëjo statusas“. kelianti asmenybæ.
niø, kaip tausoti savo sveikatà, kovoti su Matilda Jucienë iðleido knygà „Pintinës TAU auga, pleèiasi, stiprëja, savo
prieðlaikinio senëjimo reiðkiniais, supras- juostos“. Gera joms, gera pas jas ir su veikla apima vis didesnæ Lietuvos pagy-
venusiø þmoniø dalá visuose didþiuosiuo-

Treèiojo amþiaus
se Lietuvos miestuose.
Sëkmingai dirba ásisteigæ filialai: Klai-
pëdoje (1996), Panevëþyje (1998), Kaune
ir Kauno apskrityje (1999), Ðiauliuose

ui – 15 metø (1999), Prienuose (1999), Tauragëje


(2000), Visagine (2000), Këdainiuose ir
Dotnuvoje (2000), Telðiuose (2001), Drus-
kininkuose (2002), Ukmergëje (2002), Ma-
þeikiuose (2004), Marijampolëje (2005),
Anykðèiuose (2005), Rokiðkyje (2006), Bir-
þuose (2006), Alytuje (2008) ir Jonavoje –
2009 m. Tai sveikintina, nes taip iðreiðkia-
mas rûpestis ir meilë senjorams.
Þinoma, pagarba, gaubianti senà þmo-
gø, neatsiranda savaime. Ji iðauga ið viso
dorai nugyvento gyvenimo. Ori senatvë re-
miasi á jaunystës pamatus. Garbingai nu-
gyventas amþius – tai tas paskutinis der-
lius, kuris vadinamas autoritetu.
Atminkime, kad garbaus amþiaus
þmogus, sodindamas sodà, skiepyda-
mas vaismedá, jau dirba ne sau, bet pali-
kuonims. Taip iðlieka tas nenutrûkstamas
ir neákainojamas kartø ryðys, tradicijø puo-
selëjimas, o tai sudaro tautos esmæ.
Taigi per 15 metø daug iðgirsta, pa-
matyta, diskutuota ir suprasta. Liko stu-
Ðviesaus atminimo dentams senjorams ir TAU organizato-
dr. Medardas
Èobotas riams savanoriams nepamirðtami prisimi-
(deðinëje) su TAU nimai, dþiugiø ðvenèiø renginiai. Liko ne-
lankytojomis ákainojamas visø renginiø organizatoriø,
o ypaè lektoriø, indëlis. Toks þmogus uþ-
sitarnauja tautoje ðviesuolio vardà.
tø ligø prieþastis ir atpaþintø pirmuosius jomis. Ne veltui sakoma – ten, kur gëris, Iðëjus anapilin Medardui Èobotui, TAU
ligø poþymius. Esant reikalui, þinotø, kur blogiui vietos nëra. veikla nesuþlugo. Mûsø patrono garbei
kreiptis bûtinais atvejais bei sugebëtø su- O kiek aplankyta graþiausiø ir iðkiliau- TAU nuo 2010 m. vasario 23 d. ávardytas
teikti pirmàjà pagalbà. siø þemës kampeliø, ðirdþiai brangiø tëvy- Medardo Èoboto Treèiojo amþiaus univer-
TAU veikla neásivaizduojama be mo- nës vietoviø su nenuilstama Turizmo fakul- sitetu. Naujuoju rektoriumi iðrinkta ilgametë
terø choro, kuriam beveik 15 metø vado- teto dekane Teodora Dilkiene! Ji paskati- rektorato narë doc. dr. Vanda Brimienë.
vavo chorvedë Adelë Petroðiûtë. Choras no ágyvendinti svajones, su bendramin- Tik iðkiliø, gerø, dorø þmoniø dëka 15
su pasisekimu dalyvauja ávairiuose TAU èiais pabëgti nuo kasdienybës ir pamatyti metø TAU galëjo plëtoti savo veiklà.
renginiuose, taip pat kituose kolektyvuo- tai, kas dar nematyta, bet taip geista... Mums nuoširdþiai talkino buvæs VU rek-
se bei Lietuvos miestuose. Uþsimezgë Norisi pakilti aukšèiau kasdienybës, torius prof. habil. dr. Rolandas Pavilionis,
draugystës, bendradarbiavimo ryðiai tarp iðdainuoti meilæ Tëvynei, jos vargus, pri- dabartinis rektorius akad. Benediktas
ávairiø kolektyvø ir atskirø asmenø. TAU siminti jaunystës meilæ, svajones ir netgi Juodka, VPU rektorius akad. Algirdas
veiklos 10-meèio proga choras iðleido pasiguosti liûdesiu ar vienatve – teigia il- Gaiþutis, buvæs VGTU rektorius prof. ha-
kompaktinæ plokðtelæ (DVD) „Dar nesa- gametë fakulteto dekanë Aldona Jagmi- bil. dr. Edmundas Zavadskas, dabartinis
kome sudie“. nienë. Fakulteto literatai glaudþiai bendra- rektorius prof. habil. dr. Romualdas Gi-
Þmogaus dvasinio tobulëjimo fakul- darbiauja su kitais fakultetais rengiamo- nevièius. Esame jiems labai dëkingi uþ
tetui vadovauja Olga Didþiokienë. Fakul- se ðventëse, minëjimuose. Skaito toms suteiktà galimybæ naudotis auditorijomis,
teto klausytojai bièiuliauja tarpusavyje. progoms sukurtas eiles, surinktas patar- uþ kantrybæ ir supratimà, uþ tapusia TAU
Kiekvienas sutiktas bendramintis – tai di- les. Savo vakaronëse stengiasi atkurti tradicija mokslo metus pradëti bei uþbaig-
dþiulë Aukšèiausiojo dovana. Èia kvieèia- liaudies tradicijas. ti Vilniaus universiteto Teatro salëje.
mi ir laukiami visi norintys giliau suvokti Kultûros paþinimo fakultetas, kuriam
þmogaus egzistencijà ir jos ypatumà. vadovauja Aldona Mikulionienë, skatina
Tautodailës fakultetui vadovauja Da- aplankyti visas parodas, koncertus, isto-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 19


VPU Lituanistikos fakulteto
profesorius Stasys Skrodenis
Suomijos ambasadoje
pristatë dvi savo knygas.

Praëjusiø metø pabaiga buvo sëkmin-


ga, nes iðëjo trys jo knygos. Pirmiausia –
straipsniø rinkinys „Suomija ir Lietuva. Is-
toriniø ir kultûriniø ryðiø vagos“ (leidykla
„Margi raštai“), kuriame sudëti atrinkti ávai-
raus pobûdþio ðiø dviejø ðaliø kultûrinius,
politinius, folklorinius ryðius analizuojan-
tys straipsniai, parašyti maþdaug per tris-
deðimt metø. Knygos iðleidimà parëmë
Suomijos – Lietuvos kultûros fondas Hel-
sinkyje. Tai yra jau treèias ðio fondo leidi-
nys – prie visø jø parengimo vienaip ar
kitaip prisidëjo S.Skrodenis. Pirmasis –
Lietuvos generalinio konsulo Suomijoje

Netekome Gedimino Ilgûno


Ragnaro Öllerio parašyta konsulato kro-
nika, kurià S.Skrodenis iðvertë á lietuviø
kalbà ir prisidëjo rengiant komentarus.
Eidamas 75-uosius geguþës 8 þinieriumi Jonavos azoto tràðø ga- Antrasis leidinys – profesoriaus monog-
dienà mirë Lietuvos Nepriklausomy- myklos statyboje. Dirbdamas neaki- rafija „Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–
bës Atkûrimo Akto signataras, Lie- vaizdþiai mokësi ir 1976 m. gavo 2000“ (2007), iðleista kaip jubiliejinis lei-
tuvos radijo ir televizijos tarybos pir- þurnalisto diplomà. dinys minint autoriaus 70-metá, laikantis
mininkas, rezistentas, istorikas, mû- 1960 m. pradëjo bendradarbiau- suomiðkøjø sveikinimo tradicijø. Knygo-
sø þurnalo bièiulis ir nuoðirdus tal- ti spaudoje. Iðleido knygas „Jonas je iðspausdinta tokiø sveikintojø lentelë –
kininkas – redakcijos kolegijos na- Èerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“ Tabula gratulatoria su Suomijos ðvietimo
rys Gediminas Ilgûnas. (1987), „Prie Sasnos ir Ðeðupës“ ministrës Sari Sarkonmaa ir bièiuliø svei-
„Netekome Gedimino Ilgûno – (1995), „Kazys Grinius“ (2000). Yra kinimais. Pastaroji studija ir tapo profe-
þmogaus, kuris visà gyvenimà skyrë bendraautoris knygos „Lietuvos soriaus S. Skrodenio jubiliejaus iškilmin-
savo Tëvynei. Neblëstantis rûpinima- Respublikos prezidentai“ (1995), go pasveikinimo Suomijos ambasadoje
sis Lietuva þenklino visà Gedimino Il- knygos sudarytojas, ávado autorius Vilniuje dovana prieš dvejus metus. Da-
gûno gyvenimo kelià, jo profesinæ bei „Lietuvos Respublikos prezidentas bar profesoriui malonu, kad ir treèioji kny-
politinæ veiklà ir prasmingai atsisklei- Algirdas Brazauskas“ (1998). Lietu- ga bus garbingai pristatoma suomiðkoje
dë jo vadovaujamos Lietuvos tûks- vos ir uþsienio spaudoje paskelbæs aplinkoje. Ádomu tai, jog naujosios kny-
tantmeèio minëjimo direkcijos darbe, apie 400 straipsniø istorijos, kultû- gos tiraþas padalintas perpus – Lietuvai
taip pat LRT tarybos veikloje. Gedi- ros ir politikos klausimais. ir Suomijai maþdaug po lygiai.
mino Ilgûno nuopelnai ugdant istori- Aktyvus Sàjûdþio veikëjas 1990 Pristatydamas Suomijos ir Lietuvos kul-
ná tautos sàmoningumà ir pilietiðku- m. iðrinktas Lietuvos TSR Aukð- tûriniø ryðiø – vagø – leidiná, paðnekovas
mà ir puoselëjant nacionaliná identi- èiausiosios Tarybos deputatu, o sako, kad ið dviejø ðimtø straipsniø atrin-
tetà liks Tëvynës ir tautos atmintyje“, Aukðèiausiojoje Taryboje – Ðvieti- kæs pusðimtá ádomesniø ir reikðmingesniø,
– sakoma Prezidentës Dalios Gry- mo, mokslo ir kultûros komisijos turëdamas tikslà parodyti tø ryðiø raidà nuo
bauskaitës uþuojautoje. pirmininku. 1993–1997 m. – Lietu- palyginti tolimos praeities – bûsimo Šve-
G.Ilgûnas gimë 1936 m. kovo vos archyvø direkcijos, vëliau – de- dijos karaliaus Jono III vedybø 1562 m.
29 d. Marijampolës apskrities Kanta- partamento generalinis direktorius, Vilniuje su Kotryna Jogailaite literatûrinio
liðkiø kaime, valstieèiø ðeimoje. Mo- 1993–1996 m. Lietuvos radijo ir te- fono bei Suomijos jaunuoliø studijø Vil-
kësi Surguèiø kaimo pradþios mokyk- levizijos valdybos ir tarybos pirmi- niaus jëzuitø kolegijoje 1585–1604 m. iki
loje, Sasnavos progimnazijoje, Mari- ninkas, 1997–1998 m. – Lietuvos XIX a. ir vëlesniø laikø. Nemaþai vietos ski-
jampolës vidurinëje mokykloje. Respublikos prezidento patarëjas, riama Lietuvos bièiuliams suomiams ir jø
1951-aisiais kartu su tëvu saugu- nuo 1998 m. – Lietuvos tûkstant- darbams. Ypaè nusipelno Helsinkio uni-
mo suimtas uþ antitarybinës litera- meèio minëjimo direkcijos prie versiteto profesorius Aukusti (August) Ro-
tûros saugojimà, platinimà, pagalbà Respublikos prezidento kancelia- bertas Niemis, padëjæs pamatus lietuviø
partizanams. Kaip nepilnametis pa- rijos direktorius. folkloristikai, Lietuvoje uþraðæs apie 3600
leistas ið kalëjimo suorganizavo po- 1996 m. apdovanotas Didþiojo lietuviø liaudies dainø ir dalá jø kartu su ka-
grindinæ antitarybinæ jaunimo grupæ, Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 4- nauninku Adolfu Sabaliausku paskelbæs
uþmezgë ryðius su partizanais. Uþ ojo laipsnio ordinu. 1912 metais, daug pasidarbavæs átvirtinant
ðià veiklà 1953 m. suimtas ir nuteis- Gediminas Ilgûnas – daugelio Suomijoje Lietuvos valstybës siekius po
tas 25 metams laisvës atëmimo. ásimintinø publikacijø „Mokslo ir gy- Nepriklausomybës paskelbimo 1920–
1957 m. paleistas ið lagerio dir- venimo“ þurnale autorius nuo 1969 1925 metais. Apie já profesorius jau pra-
bo cukraus fabrike, gamykloje, in- metø. dëjæs raðyti monografijà.
Kitas asmuo – tai raðytoja Maila Tal-

20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Vieðnios Klimka ir doc. Arûnu Vaicekausku (iðlei-
do Vilniaus etninës kultûros centras,

ið Ðiaurës
2009). Uþgavëniø kaukëmis profesorius
S. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965
m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lie-
tuviø kalendorinæ tautosakà, kurioje kau-

sutiktuvës
këms Uþgavëniø paproèiuose skirta ne-

Juozas SKOMSKIS

vio, XIX a. pabaigoje dvi vasaras pralei-


dusi Plokðèiuose (Ðakiø r.), bendravusi
su Vincu Kudirka ir já áamþinusi vienoje
apysakoje „Idëjos auka“. Jos dëka Lietu-
va tapo þinoma Suomijoje. Helsinkio uni-
versiteto profesorius Viljo Mansikka Lie-
tuvoje rinko uþkalbëjimus ir 1927 metais
paskelbë jø rinkiná. Taèiau jo rankraðtinia-
me palikime liko daug neskelbtos me-
dþiagos. Autorius, pristatydamas ðá moks-
lininkà, kartu prideda ir dalá nepublikuotø
dalykø. Paþymëtina, jog daugelyje
straipsniø panaudota unikali medþiaga ið
Suomijos archyvø, ku-
rios ligi ðiol në vienas
Lietuvos mokslininkas
neskaitë ir neieðkojo.
Literatûros ir kultû-
ros meridianø skyriu-
je daugiausia dëme-
sio skiriama suomiø
epui „Kalevala“, epo Prof. Stasys Skrodenis (deðinëje) su
ryšiams su lietuviø Suomijos ambasados Lietuvoje darbuotojais
liaudies dainomis,
suomiø literatûros ke- maþai vietos. Vëliau jis ne kartà gráþo prie
liø á Lietuvà raidai. Pro- tos temos, bandydamas atskleisti kaukiø
fesorius nepamirðo ir ir to persirengimo per Uþgavënes pras-
lietuviø, tiesusiø suo- mæ. Autoriams ði knyga miela ir kaip dai-
miø literatûrai kelius á liai meniðkai iðleistas leidinys, ir kad te-
Lietuvà – pirmojo „Ka- orinës mintys apie persirengimo prasmæ
levalos“ vertëjo Adolfo tapo prieinamos visuomenei, atsidûrusios
Sabaliausko-Þalios puošniame rimtame leidinyje.
Rûtos, raðytojos Mailos Talvio kûriniø ver-
tëjos á lietuviø kalbà Antonijos Èeilytkai- Post Scriptum. Profesorius Stasys
tës-Þagrakalienës. Kartu domëtasi baltø Skrodenis prisipaþásta pernai VPU leidyk-
ir finougrø kalbiniø ryðiø raidos tyrinëji- lai áteikæs naujà knygà – straipsniø rinkiná
mais. Aptariami prof. Kazimiero Jauniaus, „Folkloras ir gyvenimas“. Jame jau suo-
pirmojo ir vienintelio Lietuvos finougris- miø nebus. Joje analizuojami daugiausia
to, darbai ir kelio á finougristikà paskatos. jant lingvistikos, archeologijos ir genetikos kalendoriniai paproèiai ir jø likimas Lietu-
Ið savo bièiuliø autorius prisimena fol- duomenis. Toji studija 2002 m. Suomijoje voje, liaudiðkojo teatro apraiðkos, kai ku-
kloristus akademikà Lauri Honko, prof. buvo iðleista net du kartus, kas suomiø rie folkloro perkëlimo á scenà teoriniai
Leea Virtanen, Urpo Vento ir kitus. Kny- mokslo veikalø leidyboje retas atvejis. Ji klausimai. Susimàstoma dël folkloro li-
gos pabaigoje spausdinama keliolika jau iðversta á anglø, estø ir vengrø kalbas. kimo vykstant nevaldomai globalizacijai.
publicistiniø straipsniø apie suomiø gy- Knygà versti, pasak profesoriaus, buvo la- Kitas skyrius yra biografinis – siauriau ar
venimà, savo darbà Suomijoje bei Lietu- bai sunku, sunaudota daug laiko, kurio bû- plaèiau prisimenami þmonës, prisilietæ
vos ir Suomijos draugijos reikalus. tø uþtekæ paraðyti monografijai. Bet vertë- prie folkloro. Nuo XIX a. pradþios Jurgio
Kita tuo paèiu metu iðsipildþiusi profe- jas tikisi, jog ðis veikalas sukels vaisingø Pabrëþos pamokslø, Simono Stanevi-
soriaus Stasio Skrodenio svajonë – Turku diskusijø, verèianèiø naujau, plaèiau ir gi- èiaus, Motiejaus Valanèiaus, Vinco Krë-
universiteto profesoriaus Kalevi Wiiko stu- liau pasiþvalgyti aptariant ir baltø tolimo- vës, Adolfo Sabaliausko darbø ligi krað-
dijos „Europieèiø ðaknys“ vertimas á lietu- sios genezës problemas, tuo labiau, kad tieèio bièiulio Norberto Vëliaus ir akade-
viø kalbà (iðleido VPU leidykla, 2009). Tai naujausi Europos mokslininkø darbai ro- miko þydinèiose folkloro pievose – Leo-
originalus, kupinas naujoviðkø idëjø vei- do naujø poslinkiø tuose tyrimuose. nardo Saukos. Ant darbo stalo dar ne pa-
kalas, kuriame europinës civilizacijos rai- Maloni ir treèioji knyga – „Uþgavëniø baiga – jeigu kruti, tai ir dirbi, – þemai-
da analizuojama kompleksiðkai, panaudo- kaukës“, paraðyta kartu su prof. Libertu tiškai sako profesorius Stasys Skrodenis.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 21


Nauji iððûkiai
Prof. Liudvikas KIMTYS
Vilniaus universitetas
magnetinio
Prieš šešiasdešimt penkerius metus dvi JAV mokslininkø
rezonanso
spektrometrijoje
grupës – E.M.Purcelis, H.G.Torey ir R.V.Poundas (Harvardo
universitetas) bei F.Blochas, W.Hansenas ir M.E.Packardas
(Stenfordo universitetas) þurnale ,,Physics Review”
paskelbë trumpuèius straipsnelius apie branduoliø
magnetinio rezonanso (BMR) atradimà. Ðie
niu nebuvo atlikta kokiø nors reikðmin-
atradimai vyko tik metais vëliau, kai Kazanës gesniø moksliniø darbø.
mokslininkai, vadovaujami E.K.Zavoiskio, Malonu informuoti skaitytojus, kad
buvo paskelbæ apie elektronø paramagnetinio 2009 m. pabaigoje pagaliau ávyko ryðkus
rezonanso (EPR) reiðkiná. proverþis eksperimentinëje BMR spektro-
metrijoje: „Bruker BioSpin“ árengë Liono
Gal tai ir nëra patys svarbiausi fizikø BMR eksperimentus, vis didëja BMR magnetinio rezonanso tyrimø centre
atradimai, bet BMR pelnytai sulaukë di- spektrometrijos galimybës, net iki dvima- (BMRC) Prancûzijoje (Centre de Reso-
delio dëmesio, nes já galima buvo pla- èiø bei trimaèiø spektriniø vaizdø. nance Magnétique Nucléaire à Très Hauts
èiai naudoti ávairiausiose mokslinës ir Pagrindinis ir brangiausias BMR spek- Champs (CRMN) in Lyon, France (a joint
praktinës veikos srityse. BMR atradëjø trometro elementas – stiprø ir labai vie- research unit of CNRS, Ecole Normale
grupiø vadovai E.M.Purcelis ir F.Blochas nalytá laukà sukuriantis magnetas. Nuo jo Supérieure de Lyon and Université Lyon)
1952 m. buvo apdovanoti Nobelio pre- ir priklauso spektrometro kokybës para- pirmàjá pasaulyje spektrometrà, kuriame
mija. Uþ ðiuolaikinës BMR spektrometri- metrai, o rezonansiniø signalø daþnis tie- pasiektas 1000 MHz daþnis. Pagrindinë
jos plëtotæ 1991 m. R.R.Ernstas (Ciûri- siogiai priklauso nuo magnetinio lauko in- ðio spektrometro dalis – galingas super-
cho aukðtoji technikos mokykla) taip pat dukcijos dydþio. BMR eksperimentø pra- laidus magnetas, sukuriantis nuostovøjá
laimëjo Nobelio premijà. Fizikai O.Ster- dþioje vyravo elektromagnetai, kiek reèiau magnetiná 23,5 T indukcijos laukà. Tai di-
nas ir I.I.Rabis (JAV) 1943 ir 1944 m. bu- buvo naudojami didþiuliø matmenø (sve- dþiulis árenginys (2 pav.), kuriame yra ið
vo apdovanoti Nobelio premijomis uþ riantys ne vienà tonà) nuostovieji mag- superlaidininkø padaryti solenoidai,
darbus elementariøjø magnetiniø mo- netai. Pastaràjá deðimtmetá juos beveik vi- ámerkti á papildomai atðaldytà skystà he-
mentø atominiuose pluoðteliuose elgse- siðkai pakeitë superlaidûs tobuli magne- lá. Kol kas dar neskelbiami duomenys apie
nos magnetiniame lauke tyrimus, kurie tai, kuriuose skystàjá helá reikia papildyti skysto helio ir skysto azoto sànaudas
ir atvërë galimybæ tiksliai iðmatuoti bran- tik 2–3 kartus per metus. Tokiems mag- nuolatiniam magnetiniam laukui palaiky-
duoliø magnetinius momentus, taip pat netams elektros šaltinio reikia tik „palei- ti. Be abejonës, tai yra didþiuliai kiekiai.
aptikti EPR bei BMR reiškinius konden- dimo“ procese. Vëliau magnetinis laukas Tokiame árenginyje, be pagrindiná laukà
suotose medþiagose. 2002 m. chemijos iðlieka pastovus neribotà laikà, kol skys- kurianèiø solenoidø, yra daugybë papil-
Nobelio premija paskirta Šveicarijos tojo helio kiekis jame yra pakankamas. domø rièiø, kurios koreguoja magnetinio
mokslininkui Kurtui Wüthrichui uþ trima- Naudojant superlaidþiuosius magnetus lauko vienalytiðkumà. Ádomu paminëti ga-
tës BMR spektrometrijos sukûrimà ir pri- pavyko þenkliai padidinti BMR spektro- na keistà faktà, kad ðiuo, taip pat ir kitø
taikymà sudëtingø biocheminiø moleku- metrø daþná (1 pav.). Tai yra nepaprastai BMR spektrometrø grandioziðkø matme-
liø tyrimams. Pagaliau 2003 m. fiziologi- svarbu, nes nuo daþnio dydþio iš esmës nø magnetais kokybiškas magnetinis lau-
jos ir medicinos Nobelio premija buvo priklauso eksperimento jautrumas bei ab- kas yra sukuriamas maþdaug 0,5 (!) ku-
paskirta chemikui Paului Lauterburui soliuti skiriamoji geba. Deja, superlaidi- binio centimetro tûrio elemente, tik toká
(Paul C.Lauterbur) iš JAV ir fizikui Pete- ninkams bûdinga tam tikra riba, todël ga- tûrá daþniausiai uþima tiriamieji bandiniai.
riui Mansfieldui (Sir Peter Mansfield) ið na sudëtinga sukurti labai stiprius mag- Liono universiteto profesorius Lyndo-
Didþiosios Britanijos uþ magnetinio re- netinius laukus. Pramonës gaminamuo- nas Emsley, BMR laboratorijos Liono uni-
zonanso tomografijos (MRT) atradimà, se BMR spektrometruose buvo pasiekia- versitete vadovas, teigia, kad 1000 MHz
iðplëtojimà bei pritaikymà medicinoje mas beveik uþkerëtas ribinis 850–900 spektrometras (3 pav.) bus naudojamas
(Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 12, p. MHz daþnis vandenilio branduoliams. ávairiausiuose tyrimuose: fizikiniuose,
1–2; 2004, Nr. 1, p. 28–31). Ádomiø darbø paskelbë Floridos cheminiuose, biocheminiuose, medicini-
Eksperimentinë BMR spektrometrija (JAV) universiteto mokslininkai 1996 me- niuose ir kt. Numatytos sàlygos, kaip pa-
tobulëja nepaprastai sparèiai. Joje nau- tais: BMR penkiasdeðimtmeèiui jie su- sinaudoti tokiu unikaliu prietaisu ne tik
dojami naujausi stipraus magnetinio lau- kûrë elektromagnetà, kurio indukcija sie- Prancûzijos, bet Europos ir net kitø pa-
ko sukûrimo bûdai ir diegiamos elektro- kë 25 T. Naudojant ðá magnetà vandeni- saulio ðaliø mokslininkams. Šiuolaikiniai
nikos bei kompiuterinës technikos nau- lio branduoliams signalø daþnis virðijo BMR spektrometrai konstruojami taip,
jovës. Ðiuolaikiniai BMR spektrometrai tin- 1000 MHz. Tai, þinoma, buvo unikalus kad juos bûtø galima valdyti interneto ry-
ka bet kokiø branduoliø (kurie turi mag- eksperimentas. Magnetiná laukà sukûrë ðiu. Tai atveria galimybæ viso pasaulio
netiná momentà) spektrø tyrimams. Ypaè elektros srovë, kurios stipris siekë 35400 mokslininkams naudotis prietaisu „nesë-
daug laimëjimø pasiekta pastaraisiais me- A (12,4 MW), magneto apvijoms aušinti dint prie jo“. Pakanka nusiøsti bandinius
tais taikant ávairias impulsø sekas, kurios sunaudojama 4500 litrø vandens per mi- ir sutartu laiku atlikti distanciná eksperi-
sukuria sukiniø sistemas veikianèius mag- nutæ. Sprendþiant iš moksliniø publika- mentà. Be abejo, tiesiogiai prietaisà ap-
netinius laukus. Ðiuo bûdu tobulinant cijø, atrodo, kad ðiuo gigantiðku árengi- tarnauja techniniai darbuotojai, o bendros

22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


prieigos sàlygos bûna sudaromos sutar-
1 pav. BMR
timis. Tokio kolektyvinio naudojimo BMR spektrometrø
centrø jau yra gana nemaþai pasaulyje. daþnio vandenilio
Stebint magnetinio rezonanso spek- branduoliams
trometrijos darbø eigà pasaulyje, vis no- didinimo tendenci-
risi þvilgterëti á padëtá Lietuvoje. BMR dar- ja: prietaisams su
bai Vilniaus universitete tapo kryptingi klasikiniu
1961 m., kai tuometinio Bendrosios fizi- elektromagnetu
kos ir spektroskopijos katedros vedëjo arba nuostoviuoju
magnetu (1), su
H.Jonaièio iniciatyva buvo pradëtas kurti superlaidþiuoju
spektrometras, tikintis iðplëtoti tarpmole- magnetu (2),
kuliniø sàveikø spektrometrinius tyrimus. Lietuvos spektro-
Nelengvas tai buvo darbas, bet rezultatø metrø (3)
gauta neblogø: nuo 1965 m. Lietuvoje jau
buvo pirmas veikiantis didelës skiriamo-
sios gebos 23 MHz BMR spektrometras.
Tai vargu ar galëjo nustebinti mokslo pa-
saulá, nes Japonijos firma JEOL jau ga-
mino 40–60 MHz spektrometrus. Bet dau- 1973 metais. Deja, tai buvo labai vidutinio
gelyje TSRS vietø, net Maskvos, Kazanës, lygio Èekoslovakijos firmos „Tesla“ spek-
Leningrado ir kt. universitetuose, moksli- trometrai, tinkantys tik vandenilio branduo-
ninkai tuo metu irgi dþiaugësi tik savo kû- liø (protonø) magnetinio rezonanso spek-
rybos spektrometrais. trø tyrimui 80 MHz daþniais, o 1989 m. Vil-
Pirmieji pramonës gaminti spektromet- niaus universitetas ásigijo tos paèios firmos
rai buvo ágyti Lietuvoje (Vilniaus universi- pagamintà impulsiná Furjë 80 MHz spek-
tete ir Kauno politechnikos institute) tik trometrà, kuriuo jau buvo tyrinëti ir anglies

3 pav. Bendras 1000 MHz BMR


spektrometro vaizdas

13-ojo izotopo spektrai. 2004 m. Vilniaus


universiteto chemikai prof. E.Butkaus pa-
stangomis ásigijo 300 MHz gana ribotø ga-
limybiø BMR spektrometrà, daugiau kaip
15 metø naudotà JAV.
Bûtø neteisinga teigti, kad Lietuvai ne-
reikalingi ðiuolaikiniai BMR spektromet-
rai. Tik visa bëda, kad ðie prietaisai yra
labai brangûs. Geriau sukomplektuotas
700–800 MHz prietaisas, kokius dabar
siûlo „Bruker BioSpin“ (Vokietija), „Varian“
(Šveicarija, JAV), kainuoja apie 8–10 mln.
litø, labai nepigi ir jø eksploatacija. Todël
gerai aprûpintas tokiais prietaisais labo-
ratorijas turi turtingos valstybës (JAV, Vo-
kietija, Anglija, Šveicarija, Švedija, Norve-
gija (Mokslas ir gyvenimas 1999, Nr. 5, p.
24-25), taip pat valstybës, kurios stengiasi
neatsilikti nuo pasaulinio mokslo lygio
(Slovënija, Lenkija, Èekija ir kt.). Paþymë-
tina, kad ir ið TSRS sudëtyje buvusiøjø
valstybiø Lietuva yra labiausiai atsilikusi.
Mûsø kaimynës Estija ir Latvija irgi turi ga-
na gero lygio BMR spektrometrus su su-
perlaidþiaisiais magnetais.
Lietuvos mokslininkai, kuriems svar-
bûs BMR spektriniai tyrimai, suvienyto-
mis pastangomis jau realiai siekia ásigyti
2 pav. Superlaidusis magnetas, tikrai ðiuolaikinius spektrometrus Vilniaus
sukuriantis 23,5 T indukcijos ir Kauno moksliniams centrams, o darbà
nuostovøjá magnetiná laukà organizuoti taip, kad jais galëtø naudotis
visos suinteresuotos mokslo institucijos.
Tai labai graþi artimos ateities vizija.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 23


Konferencija
,,Scientia et historia-2010”:
trumpa apþvalga
Prof. Juozas Algimantas
KRIKÐTOPAITIS

Š.m. kovo 25–26 d. Lietuvos kultûros


tyrimø institute vykusios Lietuvos moks- E.Adomonio
lo istorikø ir filosofø (LMIF) bendrijos kon- praneðimà aptaria
ferencijos „Scientia et historia-2010“ pro- J.A.Krikðtopaitis
gramoje buvo numatytos dvi sekcijos.
Viena skirta filosofiniø bei sociologiniø pristatë parengtà leidybai Sàvadà, kuria-
mokslø krypties tyrinëjimams, o kita – is- me pateikiamos kryptingai parinktos en-
torinëms temoms. Be to, Kupiðkyje, Vit- ciklopedinës þinios apie asmenis, tyrinë-
raþø galerijoje, lygiagreèiai vyko konfe- jusius astronomijos ir fizikos istorijos klau-
rencijos edukacinë sesija, skirta ugdyti simus bei raðiusius apie tai. Dr. Birutë
kraðtotyros entuziastø moksliniø tyrimø
ágûdþius.
Pirmosios sekcijos darbas prasidëjo
dr. Þibarto Jackûno pranešimu, aptarian-
èiu sàvokos Interpretacija turiná, jo seman-
tinius ypatumus; èia autorius pateikë kri-
tinæ interpretacijø apþvalgà; jis parodë,
kad, nors šioje tematikoje yra daug pai-
niavos, galima teigti, kad interpretacijos
semantinis turinys yra visuomet susijæs
su laikotarpio kultûra, su esama vertybi-
ne orientacija. Po ðio akademinio stiliaus
praneðimo dr. Andriaus Konickio aiðki-
nimas, iðryðkinantis neaiðkø filosofo vaid- Juozas Al. Krikštopaitis nagrinëjo sàvo-
mená visuomenëje, skambëjo þaviai ir kà Faktas, jo „patikimumo“ klausimà, pa-
nuotaikingai. Dr. Auðros Rimaitës pra- lygindamas sàvokos turiniø skirtumus
neðimas, skirtas dabar vykstanèio dialo- gamtos ir humanitariniuose moksluose.
go tarp mokslininko ir þurnalisto analizei, Sesijos darbà uþbaigë provokuojantis
sukëlë visuotiná klausytojø dëmesá, nes moksliná þingeidumà dr. Jono Rubiko
palietë labai aktualø klausimo „Koks tu- pranešimas, apþvelgiantis genomo tyri-
rëtø bûti mokslo þiniø kelias visuomenës mø naujienas. Praneðëjas kalbëjo apie
link?“ esmæ. Ðiai analizei buvo pasirinkti dalykus, kelianèius ávairius mokslo apie
biotechnologijos laimëjimø apraðymai þi- gyvybës esmæ klausimus, kurie dar ne- Praneðimà skaito
niasklaidoje. Autorë atskleidë sunkiai ávei- randa pakankamai argumentuotø atsaky- A.Rimaitë
kiamus barjerus, iðkilusius tarp pavirðuti- mø. Praneðimas buvo turiningas ir teikian-
niðkai „plepanèios“ þurnalistikos ir moks- tis þiniø ið priekinës biologijos atradimø
lo naujienø. Dr. Edmundas Adomonis linijos; teko pripaþinti, kad tinkamai pasi- Railienë aptarë Vrublevskiø bibliotekos
savo praneðime pabrëþë tæstinumà tarp rengusiø asmenø filosofiðkai ávertinti nau- bibliografijos rodyklës turiná, o jaunas pra-
sveiko proto (t.y. bendros nuovokos – jausià ðios srities informacijà, deja, dar dedantis tyrinëtojas Donatas Ustinavi-
„common sense“) ir mokslo. Dr. Alvydas neturime. èius kalbëjo apie svarbø mokslo ben-
Noreika kalbëjo apie savo toliau tæsia- Mokslo istorijai svarbiø tyrimø bare nu- druomenei dalykà – personalinës biblio-
mus Vytauto Kavolio mokslinio palikimo veiktiems darbams buvo skirta istorinës grafijos þanrà ir jo perspektyvà Lietuvoje.
tyrimus, susiedamas ðá kartà mûsø gar- tematikos sekcija. Mokslo daktarø Ro- Habil.dr. Kæstutis Makariûnas nuðvietë
saus iðeivio plëtotà meno sociologijà su mualdo Juzefovièaus, Juozo Banionio, sovietmeèiu vykusià fizikos mokslø plët-
struktûriniu funkcionalizmu. Dr. Vytis Va- Liberto Klimkos ir Laimos Petrauskie- rà, jos ypatybes Lietuvoje. Dr. Ramûnas
latka, nuosekliai gilindamasis á viduram- nës praneðimai atskleidë Ernesto Galva- Kondratas paaiškino, kokie klausimai
þiø filosofijà, apþvelgë teorinius antrosios nausko, Zigmo Þemaièio, Juzefo Mont- sprendþiami, kuriant Vilniaus universite-
scholastikos „teisingo“ karo aiðkinimus vilos, Prano B. Ðivickio nuopelnus Lietu- to mokslo muziejø; jis taip pat aptarë op-
bei paþiûras, vyravusias Renesanso pra- vos kultûrai, mokslui ir kitus klausimus, timistinæ ðio muziejaus tolesnës plëtros
dþioje, ir susiejo jas su dabartiniais tarp- susijusius su aktyvia jø veikla. Daktarës vizijà, tikëdamas, kad Lietuvoje visuome-
tautinës teisës dokumentais. Habil. dr. Eglë Makariûnienë ir Rasa Kivilðienë nës sumaiðtis galop baigsis. Habil.dr.

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6
Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesa
mus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors ir
bûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiø
ðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad arti
horizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yra
ið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje –
atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þino
astronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrak-
cijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiui
dangus skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kur
kas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiø
optiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskø
iðkraipymais ir baigiant miraþais.

Grupë
konferencijos
dalyviø
Atmosferos
Juozas Al. Krikštopaitis, keldamas klau-
simà, apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos is-
torikams tarptautiniuose forumuose, api-
bendrino savo keliø deðimtmeèiø patyri-
refrakcija
Prof. Audrius DUBIETIS

II mûsø eros amþiuje graikø filosofas tanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðvie-
mà. Ptolemëjas pirmasis pabandë paaiðkinti sos lûþio (refrakcijos) atmosferoje prie-
Baigiant sekcijos darbà LMIF bendri- atmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuomet þastys, kurios pasirodë sudëtingesnës.
jos nariø susirinkime buvo numatytos da- buvo manoma, kad Þemæ supa vienodo Ðviesos refrakcija atmosferoje atsiran-
lyvavimo ðiø metø tarptautinëse konferen- tankio oro atmosfera, gaubiama kur kas da dël regimojo oro tankio kitimo iðilgai
cijose Barselonoje ir Taline gairës. Taip retesnio eterio – paslaptingojo penktojo þvilgsnio linijos: þvelgiant horizonto
pat buvo nuspræsta netrukus LMIFB va- elemento, kurio buvimà IV amþiuje prieð kryptimi, oras yra kur kas tankesnis, nei
dovybës nariams aptarti konkreèius da- mûsø erà postulavo þymûs graikø filo- þvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Pa-
lyvavimo klausimus, taip pat XXV tarptau- sofai Anaksagoras ir Aristotelis. Ptolemë- lei horizontà sklindantiems ðviesos spin-
tinës Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir filo- jas manë, kad ðviesos spinduliai lûþta re- duliams atmosfera tampa panaði á gra-
sofø konferencijos organizavimo Vilniuje tesnio eterio ir tankesnio oro sandûroje, dientinæ terpæ: èia oro tankis, taigi ir lû-
(2012) reikalus. Konferencijos sekcijø ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji pa- þio rodiklis smarkiai priklauso nuo ste-
darbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis ir dëtis dangaus skliaute, panaðiai kaip þiû- bëjimo krypties. Tokioje aplinkoje ðvie-
L.Klimka. rint nuo kranto po vandeniu esantis ob- sos spinduliø lûþio kampas keièiasi pa-
Konferencijos programà uþbaigë dvi jektas matyti ðiek tiek kitoje vietoje. Pto- laipsniui ir spinduliø kelias yra iðkreivi-
kviestiniø profesoriø paskaitos, praturtin- lemëjo aiðkinimas, nors ir buvo gerokai namas. Ðviesos spinduliai ima sklisti ne-
tos gausiomis dokumentinëmis nuotrau- supaprastintas, gana tiksliai atskleidë at- be tiesiomis, bet kreivomis trajektorijo-
komis bei schemomis. LMA narys ko- mosferos refrakcijos reiðkinio esmæ, o mis, o stebëtojas objektà mato kreivo
respondentas profesorius Algimantas Ptolemëjo atmosferos modeliu ir jo pa- ðviesos spindulio liestinës kryptimi. At-
Grigelis kalbëjo apie Aliaskos geologi- siûlyta atmosferos refrakcijos samprata siþvelgus ir á tai, jog Þemë yra apvali,
nës sandaros praeitá ir dabarties aktuali- buvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádo- ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys ið
jas, susijusias su geografijos ir socialinës mu tai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuo- uþ atmosferos ribø esanèio objekto, sa-
kaitos istorija; jis papasakojo apie vienin- laikiðkai suformulavo olandø astronomas vo kelyje kerta labai ávairaus tankio at-
telá Plaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Alias- ir matematikas W.Snelijus tik 1621 me- mosferos sluoksnius, ir jø kreivumas tam-
koje. Priminsiu: vienas ið pagrindiniø pro- pa netolygus. Kuo arèiau horizonto yra
tais. Tobulëjant astronominiams instru-
fesoriaus kelionës tikslø ir buvo apsilan- mentams ir iðradus teleskopà, XVI a. da- ðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðvie-
kymas ðiame unikaliame muziejuje, ási- nø astronomas T.Brahë išmatavo daugy- sos spinduliø kelias iðkreivinamas, todël
kûrusiame prieð kelerius metus Haines bæ ðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias ast- þiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos ref-
miestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilan- ronominës refrakcijos lenteles, kuriomis rakcijos efektai pasireiðkia labiausiai. Tai-
kymas èia turëjo sekà – kilo iniciatyva ilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekant gi, kalbant apie labai maþø matmenø ob-
steigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profe- ávairius astronominius stebëjimus. T.Bra- jektus – þvaigþdes ar planetas, dël atmo-
sorius ið JAV Ph.d. Romualdas Švied- hë iðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tik- sferos refrakcijos skiriasi regimoji ir tikro-
rys supaþindino auditorijà su jo paties roji padëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðvie- ji jø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimi
naujausiais tyrinëjimø rezultatais, atsklei- sulys yra arèiau horizonto, ir nustatë, kad ir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðá
dþianèiais mûsø tëvynainio Juozapo Var- prie pat horizonto vidutinis regimosios ir skirtumà nëra lengva, o norint já ávertinti
sevièiaus ekspedicijø ir atradimø Pietø tikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (ref- reikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimo
Amerikoje epizodø ypatybes (XIX a.). rakcijos kampas) siekia 35 kampo mi- ar laidos laikà.
nutes (35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5o). Taèiau atmosferos refrakcijos efek-
Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslap- tas sukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðki-
tingoji, uþpildanti kosminæ erdvæ sub- niø, kuriuos galima stebëti plika akimi.
stancija – eteris neegzistuoja, ir nusta- T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiø
èius atmosferos sluoksniø struktûrà bei astronomas J.Kepleris pirmasis atkreipë

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 25


dëmesá á tai, kad Saulei tekant ar leidþian- tui tolstant nuo zenito, refrakcijos kam-
tis jos diskas visuomet atrodo ðiek tiek ver- pas ima neþymiai didëti. Taèiau tikrosios
tikaliai suplotas (1 pav.). Savo pastebëji- ir regimosios padëèiø skirtumas objek-
mà Kepleris paaiðkino atmosferos refrak- tams, kurie pakilæ daugiau nei 10o virð ho-
cija: Saulei esant prie horizonto, ðviesos rizonto, tebëra nykstamai maþas. Tik dar
spinduliai, mus pasiekiantys ið apatinio arèiau horizonto refrakcijos kampas jau
tampa pastebimesnis, ir ties pat horizon-
tu pasiekia 34 kampo minutes. Beje, tai
tiksliai atitinka prieð beveik 350 metø T.
Brahës atliktø stebëjimø rezultatà.
Akivaizdu, kad lemiamà átakà atmo-
sferos refrakcijai turi tik tankiausias ir þe-
miausias atmosferos sluoksnis – tropos-
fera, o ypaè – arèiausiai Þemës pavir-
ðiaus esantis oro sluoksnis. Taigi oro lû-
þio rodiklis ir atmosferos refrakcijos mas-
A. Dubieèio nuotr. tas smarkiai priklauso nuo lokaliø sàly-
gø – oro slëgio, temperatûros ir santyki-
nës drëgmës, kurios laikui bëgant gali
gerokai keistis. Neseniai atlikti iðsamûs,
net kelerius metus trukæ tyrimai atsklei-
1 pav. Saulës diskas prie horizonto visuomet dë, kad atmosferos refrakcija yra labai
atrodo ðiek tiek vertikaliai suplotas dël
atmosferos refrakcijos nepastovi. Ji kinta priklausomai nuo pa-
ros ir metø laiko. Vëstant (ðylant) orui, jo
Saulës disko kraðto, atmosferoje lûþta (uþ- tankis didëja (maþëja), taigi didëja (ma-
lenkiami) labiau, nei tie ðviesos spinduliai, þëja) ir oro lûþio rodiklis bei refrakcijos
kurie mus pasiekia ið virðutinio Saulës dis- kampas. Per parà refrakcijos kampas ne-
ko kraðto. Tas spinduliø lûþio kampø skir- daug pakinta ir paprastai neviršija kele-
tumas tesudaro viso labo tik nepilnas 7’, to kampo minuèiø. Taèiau sezoninë ref-
taèiau, þinant, kad Saulës disko kampinis rakcijos kaita gali bûti kur kas didesnë:
skersmuo yra 32’, Saulës diskas susiplo- nustatyta, kad per metus didþiausias at-
ja bemaþ penktadaliu (2 pav.). Ðá efektà, mosferos refrakcijos kampas paprastai
jei tik Saulës spinduliai neakina, nesunku svyruoja tarp 0,5 ir 1o, taèiau kai kada
3 pav. Besileidþianèios Saulës disko
2 pav. Dël atmosferos iðkraipymai dël nedideliø temperatûros
refrakcijos prie horizonto netolygumø atmosferoje
esantys dideli objektai –
Saulë ar Mënulis matomi Kadangi Saulës disko kampinis sker-
ne tik aukðèiau, bet ir jø smuo (32’) yra beveik toks pats, kaip ir
diskai atrodo suploti.
maksimalus atmosferos refrakcijos kam-
Iðtisinës kreivës þymi
ðviesos spinduliø pas (34’), susiduriame su gana paradok-
trajektorijas, o punkty- salia situacija: palydint Saulæ, kai jos dis-
rais paþymëta þvilgsnio kas prilieèia horizontà, ið tikrøjø Saulë jau
linija bûna nusileidusi, o besigroþint pirmaisiais
ryto Saulës spinduliais, Saulë dar nebû-
pamatyti ir plika akimi kiekvieno saulëly- ðaltuoju metø laiku jis gali siekti iki 2o ir na patekëjusi! Kitaip tariant, dël atmosfe-
dþio ar saulëtekio metu. Kepleris kartu pa- daugiau. ros refrakcijos Saulës ir Mënulio tekëjimo
stebëjo, kad tekant ir leidþiantis lygiai taip Neretai pasitaiko, kad oro temperatû- ir laidos laikas bei dienos ilgumas skiria-
pat susiploja ir Mënulio diskas. ros ir tankio priklausomybë nuo aukðèio si nuo tø, kurie nurodomi kalendoriuje.
Vertinant vidutinæ atmosferos refrakci- yra netolygi. Taip nutinka, kai skirtinga- Lietuvos platumoje ðie skirtumai nëra di-
jà, yra naudojamas „modifikuotos standar- me aukðtyje susidaro atskiri, visai nedaug deli; dienos trukmë yra vidutiniðkai ilges-
tinës atmosferos“ (modified US1976 at- besiskirianèiø temperatûrø oro sluoksniai. në viso labo keliomis, paprastai 5–8 mi-
mosphere) modelis. Ðis modelis apraðo Þvilgsnio linijai kertant tokius oro sluoks- nutëmis. Kitaip yra ðiaurinëse platumo-
atmosferos refrakcijà áprastinëmis sàlygo- nius, tekanèios ar besileidþianèios Sau- se, kur regimoji Saulës judëjimo trajekto-
mis: esant atmosferos slëgiui 1013,25 hPa lës disko vaizdas yra iðkraipomas. Skir- rija dangaus skliaute sudaro labai maþà
(t.y. 1 atmosferai arba 760 mm Hg) ir tem- tingos temperatûros oro sluoksniø kiekis kampà su horizontu, dël to atmosferos
peratûros gradientui -6.5oC/km (t.y. didë- bei temperatûros gradientas kiekvienà- refrakcijos efektai yra kur kas þenklesni.
jant aukðèiui temperatûra krenta), kai ðvie- kart bûna vis kitoks, tad ðia prasme kiek- Dël ðios prieþasties poliarinë diena aði-
sos bangos ilgis yra 574 nm (geltona ðvie- vienas saulëlydis yra unikalus. Jei tik Sau- galiuose visada bûna ilgesnë uþ poliari-
sa), o stebëtojas yra jûros lygyje, kur oro lës spinduliai neakina, netgi to paties sau- næ naktá: Saulë ten paprastai pateka net
temperatûra siekia +15oC ir santykinë lëlydþio metu galima iðvysti ástabià keis- keliomis dienomis anksèiau, o nusileidþia
drëgmë – 80 procentø. Tokios modifikuo- tø Saulës disko formø ávairovæ (3 pav.). keliomis dienomis vëliau.
tos standartinës atmosferos sàlygomis Dar didesni tekanèios ar besileidþianèios Atmosferos refrakcija pasireiðkia ir ki-
paèiame zenite esanèiø objektø tikroji ir Saulës disko iðkraipymai gali bûti ðaltuo- tais ádomiais aspektais. Mënulio uþtemi-
regimoji padëtys tiksliai sutampa. Objek- ju metø laiku. mø metu galima pastebëti, kad Þemës

26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


mosferà praëjæ Saulës spinduliai uþlinksta ras prie horizonto esanèios Veneros pjau-
dvigubai didesniu kampu. Negana to, dël tuvas, þvelgiant pro teleskopà, nusidaþo
ðviesos sklaidos storà Þemës atmosferos visomis vaivorykðtës spalvomis (5 pav).
sluoksná praeina tik maþiausiai sklaido- Vis dëlto atmosferos dispersijos efek-
ma – tamsiai raudona Saulës ðviesa, kuri tà kartais galima matyti ir plika akimi, ta-
ir apðvieèia Þemës ðeðëlyje esantá Mënu- èiau jis pasireiðkia kiek kitaip. Tai þvaigþ-
lio diskà. Galima sakyti, kad dël ðiø prie- dþiø mirgëjimas. Tikriausiai daugeliui te-
þasèiø Þemës ðeðëlis niekada nebûna ko pastebëti, kad kartais prie horizonto
juodas. Netgi Mënuliui visiðkai uþtemus, esanèios ryðkios þvaigþdës mirga ir grei-
jo diskas tebëra gerai áþiûrimas tamsaus tai kaitalioja spalvà, suþibdamos èia gel-
dangaus fone. Esant dalinei uþtemimo fa- tona, èia þalia, èia mëlyna ðviesa. Ðios
zei, pastebëti uþtemusios Mënulio disko greitos spalvø kaitos prieþastis yra didelë
dalies spalvà ne visada pavyksta, kadangi atmosferos turbulencija. Maiðantis kylan-
akiai sunku adaptuotis prie milþiniðko ap-
ðviestos ir uþtemdytos Mënulio disko da-
liø kontrasto. Ádomu ir tai, kad uþtemusio
Mënulio disko ðviesumas ir atspalvis ski-
riasi kiekvieno uþtemimo metu: vienàkart
jis silpnai ðvyti vario, o kitàkart baugia
kraujo raudonio spalva, priklausomai nuo
tuo metu Þemës atmosferoje esanèiø dul-
kiø, aerozoliø ir debesø kiekio, kurie pa-
pildomai iðsklaido pro Þemës atmosferà
praeinanèià Saulës ðviesà. Galima tik ási-
vaizduoti, kaip þvelgiant ið uþtemusio Më-
nulio galëtø atrodyti Þemë: didþiulis tam-
sus rutulys, apgaubtas nedidelës raus-
A. Dubieèio nuotr.

R.Balèiûno nuotr.
vos ir perregimos aureolës – atmosferos.
Þemës atmosfera, kaip ir bet kuri ki-
ta optinë terpë, pasiþymi dar viena sa-
vybe: oro lûþio rodiklis, nors ir labai ma-
þai, taèiau skiriasi skirtingo bangos ilgio
(spalvos) ðviesai. Lûþio rodiklio priklau- 5 pav. Spalvotas prie horizonto esanèios
ðeðëlio uþtemdyta Mënulio disko dalis në- somybë nuo bangos ilgio vadinama dis- Veneros pjautuvas – atmosferos refrakcijos
ra visiðkai tamsi, o silpnai ðvyti tamsiai persija. Oro lûþio rodiklis yra labai ma- ir dispersijos rezultatas
raudona spalva (4 pav.). Tai Þemës ðeðë- þas (1,0003), o lûþio rodikliø skirtumas
lyje esanèià Mënulio disko dalá apðvieèia paèioms kraðtinëms regimojo Saulës èioms ðilto ir besileidþianèioms ðalto oro
dël refrakcijos Þemës atmosferoje uþlin- spektro spalvoms, mëlynai ir raudonai, masëms, labai greitai keièiasi ir ðviesos
kæ Saulës spinduliai. Ðiems spinduliams tëra vos 1/20000, taèiau to jau pakanka, refrakcijos kampas. Kadangi þvaigþdës
pakeliui tenka áveikti dvigubai tankesná at- kad refrakcijos kampai ávairiø spalvø nuo mûsø yra nutolusios milþiniðku at-
mosferos sluoksná, lyginant su tuo, pro ðviesos spinduliams ðiek tiek skirtøsi. Dël stumu ir tëra taðkiniai, neturintys kampi-
kurá besileidþianèià Saulæ mato ant þemës dispersijos mëlyni ir þali ðviesos spindu- niø matmenø ðviesos ðaltiniai, atmosfe-
esantis stebëtojas. Taigi visà Þemës at- liai, kuriems oro lûþio rodiklis yra dides- ros dispersijai iðskaidþius baltà þvaigþ-
nis, lûþta didesniu kampu, nei geltoni ar dës ðviesà á spalvas, kiekvienu laiko mo-
raudoni, kuriems oro lûþio rodiklis ma- mentu á þvilgsnio linijà pakliûva vis kitos
þesnis. Paprastai atmosferos dispersijos spalvos þvaigþdës ðviesa, ir þvaigþdë
efektas yra toks menkas, kad plika aki- ima mirgëti. Taip pat sakoma, kad, netgi
mi jo áþiûrëti neámanoma. Taèiau, paþvel- gerai nepaþástant dangaus, planetas
gus á þemai prie horizonto esanèià Sau- lengva atskirti nuo þvaigþdþiø, kadangi
læ pro teleskopà, galima pastebëti, kad planetos nemirga. Tai turi daug tiesos.
virðutinis Saulës disko kraðtas turi þalià Planetos turi kampinius matmenis, o pro
(retkarèiais, esant labai skaidriam orui, teleskopà galima áþiûrëti jø diskus, kuriø
þydrà ar net mëlynà), o apatinis – rau- skersmuo paprastai yra palyginamas ar
donà apvadà. Ðá reiðkiná pirmà kartà pa- didesnis uþ refrakcijos kampø skirtumà
stebëjo ir 1873 m. apraðë anglø astro- skirtingø spalvø ðviesos spinduliams.
nomas D.Vinstenlis. Spalvotø Saulës dis- Skirtingø spalvø spinduliams dël atmo-
R.Balèiûno nuotr.

ko apvadø storis tesiekia vos keliolika sferos dispersijos net ir ðiek tiek pakei-
kampo sekundþiø. Jei stebimo objekto tus sklidimo kryptá, á þvilgsnio linijà vis
kampiniai matmenys yra maþi ir palygi- tiek patenka skirtingø spalvø spinduliai
nami su atmosferos dispersijos mastu, at- ið skirtingø planetos disko vietø, spalvos
mosferos dispersijos efektas pasireiðkia persikloja, ir stebëtojas mato baltà, ne-
4 pav. Dalinis Mënulio uþtemimas: Þemës nuostabia spalvø gama. Tokie objektai mirganèià planetos ðviesà. Jei oro tur-
ðeðëlyje esanti Mënulio disko dalis yra kaip tik yra planetø diskai, kuriø kampi- bulencija labai didelë, aiðku, mirga ir pla-
tamsiai raudona, kadangi jà apðvieèia niai matmenys siekia vos keliolika ar ke- netos, ir net tolimos miesto šviesos.
Þemës atmosferoje uþlinkæ raudoni Saulës
liasdeðimt kampo sekundþiø. Taip siau- Bus daugiau
spinduliai

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 27


Atkelta ið 7 p. kurso ávedimas davë rezultatø. Nors Bra-
zilijos centrinio banko nustatyta palûkanø
Rio de Þaneiras, bûdamas vienas gra- norma yra viena didþiausiø pasaulyje ir sie-
þiausiø pasaulio miestø dël savo iðskirti- kia beveik 9 proc., šalis pritraukia daug
nës geografinës padëties, stebina neaið- investicijø. Didelë problema yra ir þemas
kios iðvaizdos þmogystomis, gulinèiomis produktyvumas, kurá lemia menkos inves-
net ðalia prabangiø vieðbuèiø sienø. Van- ticijos á tyrimus ir plëtrà. Šiuo metu, pa-
denynas, kalnai, uolos, tropinë augalija, vyzdþiui, Pietø Korëja, turëdama 4 kartus
álankos ir uþutekiai, salos ir pliaþai bei lûð- maþiau gyventojø nei Brazilija, uþregistruo-
nynais aplipusios kalvos – visko galima ja 30 kartø daugiau patentø. Brazilijai, kad
pamatyti Rio de Þaneire. Tik Manause, galëtø turëti stabilià valiutà, esant kintan-
mieste, kuris yra Amazonës dþiungliø glû- èiam valiutos kursui, produktyvumo augi-
dumoje ir pasiekiamas tik oro ar vandens mas yra bûtinas.
keliais, o iki artimiausio miesto Belemo
driekiasi apie 3 tûkst. kilometrø neáþen-
giamø dþiungliø, neteko sutikti „smëlio
Argentina
ir Brazilija: þvilgsnis
ið Lietuvos
Lyginant Argentinos ir Brazilijos kultû-
ras, Argentina atrodo daug artimesnë Eu-
ropos kultûrai tiek savo muzika, literatûra,
architektûra, aprangos stiliumi ir kitomis gentinos daliai bûdingas subtropinis kli-
iðorinëmis gyvenimo apraiðkomis. Argen- matas, o ðalies ðiaurë iðsidësèiusi atogrà-
tinos literatûros legendos Jorge Luis Bor- þø juostoje, kur karðta visais metø laikais.
Rio Negro vandenys susilieja su
cheso bei Chulijo Kortasaro kûriniai yra Keliaujant po Argentinà, didþiausià
Amazone
kiekvieno europieèio dvasinio pasaulio ne- áspûdá paliko Patagonija ir Ugnies Þemë
karjerø generolø“, stebino ðvara gatvëse. atsiejama dalis, o A.Piazolos tango nesu- bei bekraðtës Argentinos pampos ir drus-
Šis miestas galëtø bûti pavaizduotas kaip virpintø tik reto senojo þemyno gyventojo kos eþerai ðalies ðiaurinëje dalyje, prime-
Brazilijos ekonomikos klestëjimo geriau- ðirdies, tuo tarpu tiek Brazilijos literatûra, nanèioje Mënulio peizaþà. Patagonija
sias pavyzdys, nes po didelio ekonomi- tiek afrikietiðki sambo ritmai ar H.Vila la Lo- driekiasi šalies pietuose. Èia plyti daugy-
nio nuosmukio, pasibaigus kauèiuko erai, boso kûriniai jaudina, manyèiau, tik nedi- bë ledynø ir ledyninës kilmës eþerø. Pa-
Brazilijos vyriausybë, norëdama iðsaugoti delæ dalá Europos gyventojø. tagonijos krantus pirmà kartà pasiekusi
ekonominá ðio regiono potencialà, ákûrë Nors Brazilija stebina laukiniu gamtos F.Magelano ekspedicija pavadino ðá krað-
laisvàjà ekonominæ zonà, ir èia plûstelë- groþiu, gyvûnijos ávairove ir neáþengiamo- tà Patagonia – „pëdø þeme“ (isp. pata –
jo uþsienio investicijos ið visø pasaulio mis Amazonës dþiunglëmis, kur dar gy- „pëda“), kadangi europieèius nustebino
ðaliø. Dabar ðiame mieste gaminama nuo vena civilizacijos nepaliestos vietinës gen- didelës vietiniø gyventojø pëdos. Patago-
automobiliø iki sudëtingiausios kompiu- tys, Argentinos peizaþai nustelbia visø iki nija uþburia nepakartojamu groþiu: snie-
teriø technikos, o savo filialus ákûrë gar- ðiol matytø ðaliø, taip pat ir Brazilijos, áspû- gu apklotos Andø virðukalnës, bekraðtës
siausi JAV, Japonijos, Vokietijos ir kitø ða- dþius. Ðioje ðalyje, atrodo, galima rasti vis- þalumos platybës, iðtirpusiø ledynø sma-
liø automobiliø gamintojai bei aukðtøjø ko, kuo þavi kitos šalys: Australijos sava- ragdo eþerai ir besigananèios laukiniø ar-
technologijø milþinës, tokios kaip Sam- nos, Bolivijos druskø eþerai, Islandijos le- kliø kaimenës. Labiausiai Patagonijos
sung, Sony, Siemens ir kt. dynai, ugnikalniai ir bekraðtës lygumos, groþis atsiveria vaþiuojant legendiniu Ruta
Kai Argentina iðgyvena ekonomikos atšiaurios ledu nuklotos Grenlandijos pa- National 40 per bekraštes Patagonijos
nuosmuká, Brazilijos bendrasis vidaus pro- krantës, Kanados spygliuoèiø miškai ir platybes. Šis kelias dar vadinamas vie-
duktas 2009 m. augo apie 4 proc., o 2010 snieguotos Himalajø virðûnës, Meksikos nišiausiu keliu pasaulyje ir driekiasi apie
m. gali išaugti iki 5 procentø. Tuo metu, dykumos, apaugusios milþiniškais kaktu- 5000 km. Niekad nevingiuojantis ir, atro-
kai kitas ðalis kankino gili ekonominë kri- sais, ávairiaspalviai JAV kanjonai, Pietryèiø do, nesibaigiantis kelias kerta visà Argen-
zë, persiritusi per visà pasaulá, investuoto- Azijos dþiunglës ir mangroviø miðkai, Pie- tinà, bet apie 628 km jis eina per „nie-
jø pasitikëjimas Brazilijos ekonomika su- tø Afrikos sodri vynuogynø þaluma ir balti kur“, taip vadinama atkarpa tarp Perito
stiprëjo ir tiesioginiø investicijø á Brazilijà Atlanto vandenyno pakrantës pliaþai ir net Moreno ir El Calafate, kur vienintelis ke-
augimas 2010 m. gali virðyti 40 mlrd. do- vienas didþiausiø kriokliø pasaulyje – Igu- liautojø palydovas yra vëjas. Ilgus kilo-
leriø; 2009 m. jos siekë 30 mlrd. doleriø. vasu. Kadangi šalies plotas net 3,8 mln. metrus nematyti në vieno namo, tik kar-
Ekonominë padëtis Brazilijoje pastebimai km2 ir ji driekiasi kelis tûkstanèius kilomet- tà tolumoje išvydome ðimtmeèio senu-
ëmë gerëti 2003 m. á valdþià atëjus dabar- rø ðiaurës–pietø kryptimi, todël joje yra net mo aviø fermà (vadinama estancija), pa-
tiniam šalies prezidentui Lulai da Silvai. Tai kelios klimato juostos. Ugnies Þemë pa- liktà laiko uþmarštyje ir išlaikiusià šimt-
visø pirma susijæ su politinio stabilumo ið- tenka á subantarktinæ klimato juostà, kur meèiais nepakitusià Patagonijos dvasià.
augimu, valstybës valdomø kompanijø pri- nuolatos ðalta ir puèia þvarbûs vëjai. Pata- Šis kelias prasideda Saltoje ir baigiasi
vatizavimu, eksporto skatinimu ir mokes- gonija iðsidësèiusi vidutiniø platumø klima- Rio Gallegos, pieèiausioje Argentinos þe-
èiø maþinimu. Ekonominës politikos libe- to juostoje ir dël ðaltøjø sroviø èia bûdin- myno dalyje, o Ugnies Þemëje jis tam-
ralëjimas ir laisvai plaukiojanèio valiutos gas ðaltas ir sausas klimatas. Centrinei Ar- pa Ruta 3, kuris veda á pasaulio galà, nes

28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


áspûdá paliko operos teatras. Opera dau-
gelyje pasaulio kultûrø yra laikoma gyve-
nimo kokybës þenklu, pastatyti didingi
operos teatrai atspindi didþiausius archi-
tektûros meno stebuklus, taèiau ðis nepra-
einamø dþiungliø gilumoje pastatytas te-
atras didingumu stelbia visus iki šiol ma-
tytus garsiausius pasaulio operos rûmus,
tokius kaip Paryþiaus, Londono, Vienos,
Milano, Barselonos, Niujorko, Sidnëjaus,
Buenos Airiø ir kt. Pirmà kartà ðá teatrà ið-
vydau Vernerio Hercogo kultiniame filme
„Fitzcarraldo“. Filmo pradþioje átaigiai pa-
rodyta, kaip nepagydoma aistra operai de-
gantis pagrindinis herojus skuba á ðá teat-
rà, kad galëtø pasiklausyti E.Karuzo dai-
Druskø eþerai Argentinos Anduose
navimo. Jis atlekia á operos pabaigà, ir fil-
me parodomas neátikëtino groþio ir didin-
gumo ðio teatro interjeras. O þinant alinantá
ðio kelio pabaigoje atsiveria tik vande- traukinys, kuris galutinëje stotelëje Andø
dþiungliø karðtá ir beveik 100 proc. oro
nynas, uþ kurio Antarktida. virðukalnëje pasiekia 4220 m virš jûros ly-
drëgnumà, toks puoðnus, specialià vëdi-
Atlanto ir Ramiojo vandenynø sankir- gio aukðtá. Juo vaþiuojant pro langà gali-
nimo sistemà ir specialias këdes turintis
toje yra Ugnies Þemë su paskutiniu for- ma stebëti apaèioje plaukianèius debe-
teatras atrodo fantastiðkas objektas nuo
postu legendiniu Horno kyšuliu, kurá su- sis. Teko patirti ir nelabai maloniø pojû-
pasaulio izoliuotame Amazonijos regione.
pa laivybai pavojingi audringi vandenys èiø, kai kelionës metu tame paèiame va-
Teigiama, kad 1896 m., kauèiuko bumo
su stipriomis srovëmis, aukðtomis ban- kariniø Andø kalnø regione Humahuako-
laikais, kai Amazonijos regionas klestëjo,
gomis ir plaukiojanèiais ledkalniais. Ug- je dël deguonies stygio, apsirgæs kalnø
teatras buvo specialiai pastatytas norint pri-
nies Þemë – atðiaurus ir vëjuotas krað- liga, mirë vienas keliautojas.
traukti E.Karuzo á jo atidarymà. Teatre
tas, priklausantis Argentinai ir Èilei. Kaþ- Nors, palyginti su Argentina, Brazilija
árengtame muziejuje matyti garsiausiø pa-
kada Ugnies Þemë ir Antarktidos pusia- blankesnë, taèiau taip pat savita – neáþen-
saulio atlikëjø, taip pat ir E.Karuzo, vardi-
salis sudarë vienà sausumos gabalà, bet giamos Amazonës dþiunglës yra visos
nës afišos. Beveik devyniasdešimt metø
prieð 25 mln. metø þemynai pradëjo skir- Þemës plauèiai, didþiausias turistø trau-
ðiame teatre nevyko jokie vaidinimai, tik
tis. Randamos fosilijos leidþia spëti, kad kos centras bei vietiniø gyventojø pasi-
nuo 2001 m., iðrinkus naujà merà ir sukû-
daugelis gyvûnø ir augalø, nûnai gyvuo- didþiavimas. Tiesa, Amazonës miðkai
rus aukðto lygio profesionalø orkestrà, Ma-
janèiø Patagonijoje, kadaise gyveno Ant- sparèiai nyksta, vis labiau priartindami kli-
nause vël karaliauja opera, suvaþiuoja pa-
arktidoje. Ugnies Þeme salà pavadino mato kaitos katastrofinius padarinius vi-
saulinio garso atlikëjai.
F.Magelanas, kuris maþdaug prieš 500 me- sai þmonijai. Labiausiai nustebino Ama-
Po tiek graþiø þodþiø, skirtø Pietø
tø atrado jà paèiuose Pietø Amerikos pie- zonës ir jos intakø, tokiø kaip Rio Negro,
Amerikos milþinëms, vis dëlto norëèiau
tuose, ið laivo pamatæs indënø lauþø dû- baltas pakranèiø smëlis ir juodø Rio Neg-
pasakyti, kad, nors kitose šalyse, taip pat
mus. Ugnies Þemëje niekada nesiliauja at- ro upës bei ðviesiø Amazonës vandenø
ir Pietø Amerikoje, galima iðvysti daug
ðiaurus vëjas, vyrauja rusvai geltona sau- maiðymasis prie Manauso miesto. Ama-
ádomiø ir uþburianèiø dalykø, geriausia
sa þolë ir þemi krûmokðniai, miðkai ir snie- zonës ilgis 6400 km, o jos debitas yra
vieta gyventi yra Lietuva, nes mûsø ðalis,
guotos Andø virðûnës bei daugybë mëly- didþiausias planetoje, baseinas siekia
nors maþa ir, atrodo, niekuo ypatingai
nø ir þaliø eþerø. Ið Uðuajos uosto vasaros 7,18 mln. km². Ði upë daugiausia naudo-
neiðsiskirianti pasaulyje, yra saugiausia
mënesiais vyksta reguliarûs kruiziniai rei- jama laivybai, nes ši Brazilijos teritorijos
ir ramiausia vieta gyventi ir dirbti. Tik pa-
sai á Antarktidà. Byglio sàsiaurio, skirian- dalis nëra pasiekiama sausumos keliais.
matæs daug ávairiø pasaulio šaliø supranti,
èio Ugnies Þemæ nuo Argentinos, pakran- Amazonës dþiungles pirmà kartà ko-
kad niekur kitur gyventi ne tik nenorëtum,
tëse ásikûræs pats pieèiausias pasaulio lonizatoriai pasiekë tik XVI amþiuje. Tuo
bet ir negalëtum. Pirmiausia dël didþiulio
miestas – Uðuaja. Jamanø kalba tai reið- metu daugelis indënø gyveno pirmykðtë-
uþterðtumo, smogo, karðèio ir ðalèio, ið-
kia „gili álanka“. XX a. pirmojoje pusëje Uðu- je santvarkoje, susiskaidæ á nedideles gen-
retëjusio oro, neðvaros, nusikalstamumo
aja buvo kaliniø tremties vieta. Atplukdyti tis. 1541 m. ispanø konkistadoras Fran-
ir skurdo bei kitø mums nepriimtinø ir ne-
laivais kaliniai á tremties vietà buvo veþami cisco de Orellana surengë pirmàjà ekspe-
suprantamø dalykø, jau nekalbant kad tai
geleþinkeliu. Šiuo metu kalëjimo patalpo- dicijà Amazonës upe. Kelionës metu jis
svetimas kraštas.
se yra ákurtas Pasaulio krašto muziejus. stebëjo tapujø genties moteris, kurios ko-
Ugnies Þemëje iki ðiol iðliko laiko ir civili- vësi kaip vyrai, todël jas prilygino mitinëms
LITERATÛRA
zacijø nepaliesta gamta, stulbinanti savo graikø amazonëms. Nuo to kilo upës, o 1. CowiBaltic. Anglies dvideginio surinkimas,
atšiauriu groþiu. Plaukiant Byglio kanalu, vëliau ir regiono pavadinimas. XVI a. pa- transportavimas ir saugojimas geologinëse struk-
teko matyti jûros ruoniø, kormoranø ir ping- baigoje buvo pradëta regiono kolonizaci- tûrose, atsiþvelgiant á Direktyvos projekto nuosta-
vinø nutûptas salas bei Þiulio Verno roma- ja. Amazonijos pakraðèiuose gyvenusios tas, Vilnius, 2008.
ne „Kapitono Granto vaikai“ apraðytà Les gentys buvo greitai iðnaikintos arba pri- 2. Sliaupa S., Shogenova A., Shogenov K.,
Sliaupiene R., Zabele A., Vaher R. Industrial car-
Éclaireurs ðvyturá, iðsiskiriantá raudonu verstos trauktis gilyn á Amazonijà. Amazo-
bon dioxide emissions and potential geological
bokðtu atðiaurioje Byglio kanalo, jungian- nijos gilumoje dar ir ðiuo metu yra pirmykð- sinks in the Baltic States. Oil Shale 2008; 25: 465-
èio Arkties ir Ramøjá vandenynà, saloje. tëje bendruomenëje gyvenanèiø indënø 484.
Ne tik pietinë, bet ir karðèiu alsuojanti tauteliø. Amazonijos administraciniame 3. Sliaupa S., Satkunas J., Sliaupiene R. Pro-
ðiaurinë Argentinos dalis palieka neiðdil- centre Manause, kurá jau minëjau kaip Bra- spects of geological disposal of CO2 in Lithua-
domà áspûdá. Ið Saltos vyksta turistinis zilijos ekonomikos stebuklà, didþiausià nia. Geologija 2005; 51: 20-31.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 29


ir þinios –
èiulaitis, A.Gailius ir R.Þurauskienë. Ren-
giant doktorantus glaudþiai bendradarbiau-
Prof. habil. dr. jama su VGTU Termoizoliacijos institutu, kur
Romualdas MAÈIULAITIS yra gera eksperimentinë bazë. Gaila, kad

aktua
VGTU Statybos fakulteto Statybiniø ne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkai
medþiagø katedra liko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbinti
kituose Statybos fakulteto padaliniuose,
Nepastebimai greitai bëga laikas. Ro- mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institu-
dos, dar tik vakar prasmingai paminëjome cijose. Tai Valentinas Antanovièius, Dona-
Statybiniø medþiagø katedros trisdeðimt- tas Lipinskas, Kæstutis Lukošius, Andrius Ðios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Ne-
metá, o ðiø metø kalendorius jau ragina Þukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertaci- seniai pateiktos rekomendacijos AB „Alks-
rengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniø jas apgynusiø katedros doktorantø dësty- ta“, ádiegta putø polistireno taros trupini-
medþiagø tematikos paskaitos studentams ti, tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þu- mo linija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizø
pradëtos skaityti gerokai anksèiau, negu rauskienë, Dþigita Nagrockienë, Olga Kizi- dujø silikato“ gamyklai rekomenduota,
buvo ákurta tokio pavadinimo katedra Sta- nieviè, Jurgita Malaiðkienë. kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo be-
tybos fakultete – 1962 metais. Savo kasdie- Labai daug dëmesio skiriame patenti- tono technologijas ir pluoðtinius priedus.
næ veiklà su Gedimino technikos universi- niam darbui, kuris yra neatsiejama moksli- UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplësti
tetu susiejau 1993 metais. Iš pradþiø pa- nio darbo naujumo dalis. Apskritai per pas- gaminamos produkcijos asortimentà ir kt.
skaitas skaièiau Darbo ir gaisrinës saugos, taruosius penkerius metus katedros dar- Kurdami naujas geresniø savybiø me-
o vëliau ir naujai ákurtos katedros studen- buotojø kasdienæ mokslinæ veiklà vainika- dþiagas, galvojame, kaip utilizuoti techno-
tams. 1996 m. man patikëta vadovauti Sta- vo patentai („Polistirenbetonio miðinio ga- genines atliekas, tokias kaip katalizatoriai,
tybiniø medþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigoji- mybos bûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Se- padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos,
mà vykdþiau ilgiau nei deðimtmetá. zemano, A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspari disperguotos naudotø betono, silikatiniø,
Nesu iðskirtinis. Katedros bendruome- ðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Ma- keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. To-
në gana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuo- èiulaièio, J.Malaiðkienës, „Sieninë medþia- kiomis kryptimis savo temas plëtoja kated-
ja ne vienas dëstytojas, mokslo darbuoto- ga ið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kaz- ros doktorantai ir jaunieji mokslø daktarai.
jas, su kuriais kartu pravërëme ðio univer- ragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Grei- Per pastaruosius penkerius metus die-
siteto padalinio duris. Prof. Albinas Gailius, tai kietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. – nos ðviesà iðvydo net trys katedros moks-
doc. Algimantas Pranas Naujokaitis kated- A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus). lininkø monografijos. Tai A.Kazragio ir
roje darbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof. Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Ka- A.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos ir
Antanas Laukaitis èia darbo metus skai- minskas, V.Ravnialièevas, A. Kuliniè, dirbiniai su gamtiniais organiniais uþpil-
èiuoja nuo 1994 metø. Tai tik keli, bet pa- A. P. Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Ma- dais“, A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautok-
tys ryškiausi pastovumo, atsidavimo ka- laiðkienë kartu su daktaro diplomu tapo ir lavis akytasis betonas ir kompozitiniai jo
tedrai pavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai, patento autore. Taigi katedros mokslinin- dirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës
kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuos kai yra deðimties patentø autoriai. „Maþo poringumo statybinë keramika ið
daugiau kaip trisdeðimt metø mus labai ið- Šiandienos aktualiausia problema yra vietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to,
prusino, pastebimai pakilo bendras kated- darni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos me- Statybiniø medþiagø katedros darbuoto-
ros darbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiais dþiagø ir dirbiniø gamyba. Tai ápareigoja jai per pastaruosius penkerius metus pa-
padalinio gyvavimo metais laipsniuotiems mokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines ir rengë ir išleido 16 mokomøjø knygø ir vie-
dëstytojams, mokslininkams suskaièiuoti ateities konstrukcines medþiagas ir tech- nà elektroniná vadovëlá. Rengiamas vado-
ir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar be- nologijas. Todël dabar Statybiniø medþia- vëlis apie statybines medþiagas, jø gamy-
veik visi dëstytojai yra apgynæ daktaro di- gø katedros bendruomenë susitelkusi kva- bos technologijas ir naudojimo galimybes.
sertacijas, ávykdæ habilitacijos procesà. lifikaciniam darbui „Naujø statybiniø kon- Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mo-
Katedra rengia statybos inþinerijos bei glomeratø ið vietiniø resursø kûrimas, sa- kymo priemoniø rengimas ir leidimas.
medþiagø inþinerijos mokslø krypèiø dok- vybiø tyrimas ir naudojimo galimybës“. Pa- Tarptautinës mokslinës konferencijos
torantus. Statybiniø medþiagø katedroje sirinkta tema ápareigoja tirti ir kurti naujas rezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidai
daktaro disertacijas parengë ir sëkmingai termoizoliacines medþiagas, ávairios pa- ir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakulteto
apgynë net 11 doktorantø, kuriems vado- skirties betonà, gipso dirbinius, keramikà, tarptautinës mokslinës konferencijos „Nau-
vavo prof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulai- daþus, medienos gaminius ir kt., taip pat jos statybinës medþiagos, konstrukcijos ir
tis. Dabar doktorantams vadovauja R.Ma- teikti rekomendacijas gamybininkams. technologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Statybos medþiagø ir dirbiniø programos sferose. Tai AB „Alksta“, „Virginijus ir Co“, „Erazmus“ mainø programà sudarytos su-
bakalaurantai ir jø dëstytojai gamybinës „Matuizø dujø silikatas“, UAB „Maxit“, UAB tartys su Didþiosios Britanijos, Portugalijos,
praktikos metu „Velox“, UAB „Knauf“, UAB „Baltic mas- Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Belgijos ir
ter“, AB „Rokø keramika“, UAB „Dvarèio- kitø ðaliø aukðtosiomis mokyklomis. Per
ISI duomenø bazëje. „Statybiniø medþia- niø keramika“, UAB „Paroc“ ir kt. Mûsø stu- pastaruosius penkerius metus tokioje mai-
gø ir jø technologijø“ sekcija, kuriai prane- dentai ðiose ámonëse atlieka praktikà, gau- nø programoje dalyvavo Statybos medþia-
ðimus rengia ir mûsø katedros mokslinin- na naujausios informacijos apie gamybos gø ir dirbiniø studijø programos 7 studen-
kai, yra didþiausia. Ir tai suprantama, nes technologijas, lengviau perpranta paskai- tai, o ið uþsienio ðaliø mûsø katedroje stu-
be statybiniø ir konstrukciniø medþiagø sta- tose gautas teorines þinias. dijavo 9 studentai. Kadangi mainams skir-
tyba neámanoma. Prieð trejus metus vyku- Taigi pats laikas tarti keletà þodþiø apie tos didelës ES lëðos, mainø programà
studijas, kurios yra pagrindinë ir ne maþiau „Erazmus“ numatoma gerokai išplëtoti.
svarbi katedros kasdienos veiklos sritis. Sta- Statybiniø medþiagø katedroje sëkmin-

Patirtis tybiniø medþiagø katedra rengia Statybos


inþinerijos krypties bakalaurus pagal pro-
gramà „Statybos medþiagos ir dirbiniai“.
Taip pat Statybos inþinerijos ir Medþiagø
gai studijas baigusiems studentams buvo
iðduoti 433 diplomai, ið jø 22 – inþinieriaus
technologo, 11 inþinieriaus, 254 bakalau-
ro ir 146 magistro. Bakalaurø studijas bai-

nûdienos mokslo magistrus pagal programas „Sta-


tybos medþiagos ir dirbiniai“ bei „Statybi-
nës medþiagos“. Pastaraisiais metais stu-
dijuojanèiø bakalaurantûroje studentø skai-
gæ absolventai turi visas galimybes tæsti
studijas pagal Statybiniø medþiagø kated-
ros kuruojamas dvi magistrantûros progra-
mas, o po to studijuoti doktorantûroje. Ta-

alijos
èius pradëjo didëti, nes katedros darbuo- èiau nemaþai absolventø dirba statybiniø
tojai jau kelerius metus Statybos fakulteto medþiagø gamybos ámonëse ir statybos
studentus intensyviai supaþindino su Sta- firmose, statybos, projektavimo centruo-
tybos medþiagø ir dirbiniø programa. Šioje se, komercijos ámonëse. Remiantis pasta-
veikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedros røjø penkeriø metø statistiniais duomeni-
sios minëtos teminës konferencijos presti- studentai. Be to, sukurtas katedros rekla- mis, 54 procentai mûsø bakalaurø dirba
þiniame praneðimø leidinyje išspausdinti 14 minis lankstinukas, pranešimas – pristaty- pagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magist-
katedros darbuotojø moksliniai straipsniai. mas, reklaminis vaizdo filmas apie kated- rantûroje pagal ávairias programas VGTU,
Per penkmetá katedros mokslininkai kartu ros kasdienybæ, publikuojami straipsniai KTU ir kituose universitetuose.
su bendraautoriais ISI Web of Science duo- apie katedros mokslo rezultatus ávairiuose Yra absolventø, baigusiø mûsø magist-
menø bazëje paskelbë daugiau kaip 30 leidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Moks- rantûros studijas ir dirbanèiø Aplinkos mi-
moksliniø straipsniø. las ir technika“, „Gedimino universitetas“, nisterijoje (2), Standartizacijos departamen-
Katedra bendradarbiauja su respubli- „Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.). te (2), Statybos produkcijos sertifikavimo
kos ir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis. Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusá centre (2), Termoizoliacijos institute (10).
Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra, rudená katedros pirmosios pakopos studi- Dauguma mûsø absolventø dirba tie-
taip pat su KTU Architektûros ir statybos, jø programà studentai rinkosi nelabai no- siogiai gamyboje ar jos valdyme. Sëkmin-
Lietuvos energetikos institutø mokslininkais. riai. Atsiliepë nepatrauklus paèios progra- giausiai ásidarbina VÁ „Problematika“, „UAB
Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegzti mos pavadinimas, pasikeitusi stojimo tvar- Maxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Pane-
su Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jau ka (stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anks- vëþio keliai“, UAB „Kerista“, UAB „Varpa
tapo Vilniaus Gedimino technikos univer- èiau, bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauro Records“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB
siteto padaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia ka- programa taptø patrauklesnë, ketinama jà „S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Marku-
tedros bendradarbius ir studentus su Gla- ið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pa- èiai“, UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø sili-
morgano universitetu ir su mokslininkais ið kopos studijø programos pavadinimà „Sta- kato“ gamykloje bei kitose ámonëse, firmo-
Rusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos, tybos medþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inova- se, centruose.
Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Uk- tyviø statybos produktø gamyba“. Kartu ið Dël finansiniø problemø sunku ásigyti
rainos. Pastaraisiais metais pradëta bendra- esmës atnaujinti dëstomus programos mo- mokymui skirtos aparatûros ir árangos.
darbiauti su Varšuvos technologijos univer- dulius. Á programà bus átraukti ir keli nauji Šiems reikalams kol kas skiriama palygin-
sitetu. Katedra bendradarbiauja su Aplin- dalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausios ti labai maþai lëðø. Katedrai daug padeda
kos ministerija, Lietuvos standartizacijos de- literatûros, baigiame rengti naujas moko- VGTU Termoizoliacijos instituto geranorið-
partamentu, statybiniø medþiagø ir dirbiniø màsias knygas ir vadovëlius. Stengsimës ka parama, talka studijø procese.
gamybos ámonëmis bei jø atstovais. aktyviai diegti ir naujus mokymo metodus Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriø
Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþ- (skatinsime probleminá màstymà, savaran- metø katedros darbus, galima dràsiai sa-
sienio partneriø bendram tarptautiniam kiškà darbà, mokymàsá visà gyvenimà). kyti, kad neblogai padirbëta. Ðiandiena ke-
projektui rengti, taip pat bandome prisi- Studijuoti magistrantûroje Statybos fa- lia naujas uþduotis, ápareigoja naujiems, dar
jungti prie jau vykdomø projektø. kultete rodo norà studentai ið uþsienio uni- svarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kad
Statybiniø medþiagø katedra yra pasi- versitetø (pvz., Japonijos, Ispanijos). To- darbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø ka-
raðiusi bendradarbiavimo sutartis su Lie- dël numatome iðplësti dalykø, kurie bûtø tedros bendruomenë nepagailës jëgø, þi-
tuvos ámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB dëstomi anglø kalba, skaièiø. niø, patirties nûdienos aktualijoms spræsti.
„Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „Wavin Mûsø studentai turi galimybæ vykti stu- Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniø
Baltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieð- dijuoti á uþsiená pagal „Erazmus“ programà. medþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. Gin-
gaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departa- Ðios studijø mainø programos trukmë uþ- tautas Skripkiûnas. Tai 48 metø pakanka-
mento prie Vidaus reikalø ministerijos sienyje 1–2 semestrai. Kiekvienais mokslo mai patyræs vadovas, energingas, produk-
Gaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþ- metais treèio ketvirto kurso studentai turi tyvus mokslininkas ir pedagogas. Norisi jam
mezgæ glaudþius ir neformalius ryðius su galimybæ nuvykti studijuoti arba rengti bai- palinkëti geros kloties ir toliau pramintu ke-
daugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kurios giamàjá darbà uþsienio universitetuose, su liu vesti VGTU Statybiniø medþiagø kated-
talkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymo kuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal ros kolektyvà á naujas aukðtumas.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 31


Specialiai „Mokslui ir gyvenimui“ ið JAV fornijos universiteto profesorius Letimeris
(Wandell Latimer) pagal Elisono planà su-
montavo reikiamà aparatûrà ir paskelbë
Visais laikais þmonija rûpinosi, kaip pasinaudoti praeities atradæs vandenilio izotopà tritá. Deja, jis vë-
patirtimi ir išvengti dabarties ir ateities klaidø. Mokslo liau negalëjo pakartoti savo darbo. Bet tuo
srityje klaidos daþnai ávyksta dël stebëjimo duomenø paèiu laiku tritis buvo atrastas kitu bûdu.
netikslumo, ásitikinimo ir prieštaravimo tikrovei. Pirmojoje XX a. pusëje eksperimenti-
niai rezultatai buvo gaunami gana papras-
ta matavimo technika. Tad klysti buvo leng-

Bruno JASELSKIS
Èikagos Lojolos universiteto
profesorius emeritas Ar praeitis mus
moko?
Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universiteto
va. Tyrimai atitiko lotynø posaká errare hu-
manum est sed in errore perseverare tur-
pe (klysti yra þmogiška, bet klaidos nepri-
paþinti gëda). Net ir naudodami šiuolaiki-
næ matavimø technikà daþnai susiduriame
chemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Ja- su reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro
selskiu paþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietu- „patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pu-
vos pasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944 sëje du ávykiai sukëlë didelá chemikø susi-
metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs á domëjimà: vienas jø buvo „anomalaus po-
Amerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtus limerinio vandens“ atradimas, o antrasis –
mokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vai- šaltoji deuterio branduolinë sintezë elek-
kus, visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajo- trolizës bûdu naudojant paladþio katodà.
vos (Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà ir Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës che-
paskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jasels- mijos institute, 1968 m. išspausdino darbà,
kiai ne kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“. kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiø
Prof. Jonas GRIGAS anomalø polimeriná vandená. Šis atradimas
sukëlë didelá susidomëjimà visame pasau-
lyje, o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtø
Prieš mirtá (1953) Nobelio premijos lau- egzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristas tyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná van-
reatas Irvingas Lengmiûras (Langmuir ið fantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu. dená (taip pat ir mes savo laboratorijoje) ir
General Electric Labarotories, Schenecta- Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nes išaiškinti jo savybes. Jungtinëse Amerikos
dy, N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus ne- buvo propaguojamas Prancûzijos moks- Valstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvo
tapti patologinio mokslo aukomis. Savo pa- lø akademijos nario. lengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyri-
skaitoje Pathological science: scientific stu- Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greiti mams. Taèiau po trejeto metø (1972) buvo
dies based on non-existing phenomena elektronai, turintys pakankamai energijos, árodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuo-
(Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pa- gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He+ ja. Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savo
grásti neegzistuojanèiais reiškiniais) jis nu- atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kriti- ankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik ano-
rodo, kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniai kos, Devis-Bernis 1929 m. savo stebëji- malaus vandens iliuzija, bet ir Deriagino sie-
skatina patologiná mokslà: kai reiškinio dy- mus pristatë Amerikos nacionalinëje kis tapti Sovietø Sàjungos mokslø akade-
dis nepriklauso nuo to, kas já sukelia, kai mokslø akademijoje ir 1930 m. išspaus- mijos nariu. O Deriagino bendradarbiai
matuojamas reiškinys yra prie matavimo dino savo darbà. Fedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institu-
tikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog ma- Devis-Bernis savo išvadas pagrindë tà ir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þelezny
tuojama be galo tiksliai, kai darbø kritika yra klaidinga elektronø susijungimo su alfa da- dar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà,
atmetama kaip nereikðminga. Patologinis lelëmis hipoteze ir klaidingais skaièiavimais kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos.
mokslas iš pradþiø labai palaikomas, bet alfa daleliø ir elektronø energijos bei susi- Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinko-
ilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, pa- jungimo laiko trukmës matavimais. Tad De- tas (Lippincott) tvirtino infraraudonaisiais
tologinë teorija prieštarauja patirèiai. vis-Bernis, pats negalëdamas pakartoti sa- spinduliais iðtyræs polimerinio vandens
Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinë- vo rezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kri- spektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (Le-
jo keletà pavyzdþiø: Prancûzijos mokslø tika ir po poros metø (1931) atšaukë savo land Allen) išspausdino teoriná darbà, re-
akademijos nario Blondloto (Blondlot) ap- darbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliø miantá polimerinio vandens egzistavimà.
tiktus N-spindulius, Deivio-Bernio (Davis- stebëjimø rezultatas. Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tie-
Barnes iš Kolumbijos universiteto), Eliso- Lengmiûras, nagrinëdamas Elisono sà, kad teoretikai gali paaiðkinti net neeg-
no (Allison) ir kitus reiškinius. reiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiški- zistuojanèius reiðkinius.
Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildant ná per kelerius metus buvo išspausdinta per Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs gin-
geleþies vielà cilindre yra gaunami N- spin- du šimtus darbø moksliniuose þurnaluose. èas apie vandens skystosios fazës pasikei-
duliai, panaðûs á Rentgeno spindulius, ku- 1927 m. Elisonas Alabamos universi- timà kietàja virinant yra gana panašus á 1970
riuos praleidþia aliuminis, bet nepraleidþia tete tvirtino atradæs daug naujø elementø metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvir-
geleþis. Jie gali kauptis plytose. Daugelis ir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10-8 mo- tinama, kad, verdant distiliuotà vandená stik-
N-spinduliø pasekëjø išspausdino savo linës masës druskø kieká vandens tirpale. liniame inde, atsiranda maþas kiekis kietø-
darbus moksliniuose þurnaluose. Taèiau Elisono duomenis buvo sunku pakartoti, jø nuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikø
Vudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto la- ir po keleriø metø Amerikos chemijos drau- ir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio
boratorijoje árodë, kad tokie spinduliai ne- gija nutarë nespausdinti tokiø darbø. Kali- (Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-

32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


nitz) daug diskusijø. Taèiau Lavuazjë paste- tvirtino, kad kiekvienas studentas turëtø nors vandenilis, jungdamasis su deguoni-
bëjo, kad nuosëdos yra tik ištirpusio stiklo þinoti, jog 2 MeV (milijonø elektronvoltø) Ku- mi, lengvai sprogsta. Vandenilis Europoje
liekanos, o ne vandens kietoji fazë. Taèiau lono energijos barjeras, kurá reikia nugalëti buvo naudojamas dël helio stokos. Taèiau
tuo metu daug mokslininkø tvirtino virinda- sujungiant du protonus arba deutronus su- Amerika, turëdama didesnes galimybes ga-
mi vandená pakeitæ kietuoju kûnu. Tad šie keltas elektrostatinio lauko, negali bûti pa- minti helá (jis gimsta Þemës gelmëse vyks-
ginèai tesësi net iki 1830 m. ir galø gale Aris- naikintas vos poros voltø elektrolizës me- tant branduolinëms reakcijoms), nesutiko
totelio medþiaginio pasaulio sàvoka buvo tu. Tyrimams buvo iðleista daug lëðø. Todël jo parduoti Vokietijai. 1937 m. vokieèiø di-
pakeista naujøjø laikø samprata: normalio- JAV Nacionalinis mokslo fondas (National riþablis Hindeburg, pripildytas vandenilio,
mis sàlygomis vanduo turi tris visiems þi- Science Foundation) ir Energijos departa- su 97 keleiviais perskrido Atlanto vandeny-
nomas fazes – skystàjà, kietàjà ir garø, o mentas (Department of Energy) ðaltosios nà, bet prieš nusileidimà patyrë avarijà, ku-
kosmose ar veikiant ypatingoms sàlygoms branduolinës sintezës galimybëms ávertinti rioje þuvo 61 keleivis. Tuo ir baigësi trans-
vanduo turi net 12 faziø. sušaukë specialias mokslininkø sesijas, ku- atlantiniai diriþabliø skrydþiai. Helio stoka
Vandenilio izotopø ðaltoji branduolinë riose nuspræsta, kad šaltoji branduolinë sin- Europoje skatino ieškoti helio gamybos bû-
sintezë elektrolizës bûdu naudojant pa- tezë yra abejotina ir nepraktiška energijai do naudojant vandenilá. Penetas (Fritz Pa-
ladþio katodà galbût buvo vienas priešta- gauti. Nepaisant to, kai kurios tyrinëtojø gru- neth) ir Petersas (Kurt Peters) 1926 m. tei-
ringiausiø atradimø XX a. gale. Šaltoji bran- pës tyrimus tæsia iki šiol. gë, kad paladis elektrolizës bûdu katalizuo-
duolinë sintezë buvo ne tik staigmena, bet Šalys, neturinèios energijos šaltiniø, kaip ja vandenilio branduolinæ sintezæ. Taèiau,
ir labai prieštaringas atradimas, o gal net Japonija, Italija ir Prancûzija, išleido dideles negalëdami pakartoti savo darbø, autoriai
ir iliuzija. Ji suteikë daug vilèiø ir euforijos, pinigø sumas, nagrinëdamos elektrolizës ga- po metø atšaukë ankstesná darbà ir árodë,
bet taip pat sukëlë daug klausimø ir kriti- limybes energijai gauti. Japonija per praëju- kad helis išsiskiria paladþio katode. Tuo pa-
kos. Southamptono ir Utaho universitetø sá dešimtmetá tokiems tyrimams išleido dau- èiu metu švedø elektrochemikas Tandber-
profesoriai Flešmanas (Martin Fleis- giau kaip šimtà milijonø doleriø. Taèiau po gas (John Tandberg) 1927 m. taip pat pa-
chmann) ir Ponsas (Stanley Pons) 1989 septyneriø metø intensyvaus darbo Šalto- stebëjo maþus iðsiskirianèio helio kiekius pa-
m. spaudos konferencijoje pareiðkë, kad sios branduolinës sintezës konferencijoje ladþio katode. Jis bandë gauti patentà, bet
elektrolizës metu sujungë deuterio atomus 1997 m. buvo padarytos gana neigiamos jo pareiškimas buvo atmestas. Po keturias-
naudodami sunkøjá vandená, paladþio ka- išvados: šiluminës energijos perteklius ne- dešimt ketveriø metø (1971) Permës univer-
todà ir ðarminá lièio skiediná. Jie teigë gavæ viršija elektrolizëje sunaudotos energijos ir siteto elektrochemikas Viktoras Alikinas pa-
didelá ðilumos energijos pertekliø, palyginti dar neámanoma gauti energijos pertekliaus stebëjo helio iðsiskyrimà paladþio katode
su išeikvota elektros energija elektrolizës dabartinës technologijos sàlygomis. elektrolizës metu naudojant sunkøjá vande-
metu, ir taip pat pastebëjæ maþus neutro- Neþinomø branduoliniø reiškiniø kristalø ná (D20). Jis taip pat bandë ðá atradimà uþpa-
nø, helio ir gama spinduliø kiekius. Iš jø gardelëse galimybës dar laukia tyrimø, o tentuoti Rusijos iðradimø komitete. Taèiau ir
stebëjimø iðplaukia, kad branduolinë sin- pastebimas branduoliniø produktø – helio, jo pareiškimas buvo atmestas (nes nebuvo
tezë yra susijusi su deuterio atomø sujun- trièio, neutronø ir gama spinduliø kiekis ne- analogø, o á originalius iðradimus rusai þiû-
gimu paladþio kristalo gardelëje, kurioje viršija fono. Atrodo, prieita prie išvados, kad rëjo nepatikliai). Tad idëja pagaminti helá elek-
dël didelio potencialo deuterio slëgis gali šis metodas dar nesuteiks neišsenkamos trolizës bûdu naudojant vandenilá ar jo izo-
siekti nuo 105 iki 1010 atmosferø. energijos. Taèiau kai kurie duomenys ro- topus liko stalèiuose iki 1989 metø.
Tuo paèiu metu kaimyniniame Birgham do, kad branduoliø sintezë retkarèiais ávyks- Prieš Antràjá pasauliná karà daugelis ty-
Youngo universitete Dþonsas (Steven Jo- ta ir kad gaunami ávairûs izotopai ir maþi rinëtojø bandë sukelti branduolines reak-
nes) ir Arizonos universitete Rafelskis (J. helio bei gama spinduliø kiekiai. Todël, ma- cijas bombarduojant deuteronais ar pro-
Rafelski) pateikë spaudai darbà apie šal- tyt, dar reikia visa tai gerai ištirti. tonais ávairius junginius ir metalus. Angli-
tàjà branduolinæ sintezæ kondensuotoje Šaltoji vandenilio izotopø sintezë svar- joje grupë mokslininkø pastebëjo, kad,
medþiagoje. Ðiame darbe autoriai iðkëlë bi dël keleto prieþasèiø. Ði idëja padëjo at- bombarduojant perdeuteroamoniako sul-
šaltosios deuterio branduoliø sintezës ga- rasti metalø hidridus XIX a. gale ir jø nau- fatà [(ND4)2S04] deuteronais, galima sukelti
limybæ 3d metalø, ypaè paladþio ir titano dojimà cheminiuose procesuose. Ji svar- branduoliø sujungimà ir veikliøjø medþia-
kristalinëse gardelëse. Taèiau jø duome- bi buvo dël helio ištekliø stokos Europoje, gos daleliø atskyrimà. Tuo tarpu bombar-
nys rodë tik vos pastebimà neutronø ir šilu- nes helis galëjo pakeisti vandenilá diriþab- duojamas amoniako sulfatas (turintis tik
minës energijos pertekliø palyginti su liuose. Ji padëjo atrasti radioaktyviuosius vandenilio) nerodë jokiø pokyèiø. Bombar-
Flešmano ir Ponso rezultatais. elementus, elektronus ir protonus. Paga- duojant perdeuteroamoniako sulfatà bu-
Šie darbai sukëlë ypatingà susidomëji- liau ji teikia vilèiø panaudoti branduolinæ vo gauta 30 kartø daugiau energijos negu
mà ir viltis paþaboti termobranduolinæ ener- energijà kasdieniams reikalams šiandien. deuteronø energija (0,1 MeV), taip pat
gijà þmonijos labui. Atrodë, kad deuterio XIX a. pabaigoje (1874) prancûzø tyri- neutronai, helis ir tritis.
branduoliø sintezæ galima pasiekti primity- nëtojai pastebëjo, kad paladþio metalas Antrasis pasaulinis karas paspartino
viu bûdu esant kambario temperatûrai ir sugeria didelá kieká vandenilio ir sudaro ne- branduolinës energijos tyrinëjimus ir ato-
gauti neišsenkamà energijos kieká. Tad iš stechiometriná junginá. Jie árodë, kad pa- miniø bombø sukûrimà – 1945 m. jos bu-
karto chemikai ir fizikai bandë pakartoti ladþio ir vandenilio santykis priklauso nuo vo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio
Flešmano ir Ponso darbus. Iš pradþiø dau- vandenilio slëgio, temperatûros ir elektro- miestø. Þmonija pradëjo naujà epochà, ku-
gelis sakë gavæ teigiamø rezultatø, bet taip lizës sàlygø išskiriant vandenilá paladþio ka- ri atvërë susinaikinimo grësmæ, bet taip pat
pat dauguma negalëjo pastebëti deuterio tode. Taip pat pastebëjo, kad paladþio ka- suteikë vilèiø pajungti atominæ energijà
sintezës ir net tie, kurie anksèiau sakësi pa- todas prisotintas vandenilio yra nepasto- þmonijos gerovei ir natûraliø gamtos iðtek-
stebëjæ branduoliø sintezæ, nusivylë. Atro- vus. Paladis ir kiti d-grupës metalai pra- liø taupymui. Nuo 1960 m. buvo pastatyta
dë, kad tik retkarèiais pavyksta gauti ener- leidþia ir sugeria vandenilá ir helá, šie meta- daug atominiø jëgainiø, áskaitant Lietuvà.
gijos pertekliø ir pastebëti neutronus, helá ir lai dabar yra naudojami kaip katalizatoriai Prancûzijoje jos gamino daugiau kaip 75
gama spindulius. Tad Flešmanas ir Ponsas cheminiuose procesuose. proc. elektros energijos, o Lietuvoje dar
susilaukë kritikos ne tik iš elektrochemikø, Po Pirmojo pasaulinio karo vokieèiai daugiau. Nors atominës jëgainës neterðia
bet ypaè ið didelës energijos fizikø, kurie naudojo diriþablius, pripildytus vandenilio, oro ir sutaupo natûraliø gamtos ištekliø,

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 33


taèiau sulaukia daug pasipriešinimo,
ypaè po Three Miles (1979) ir Èernoby-

Konkurencija ir
lio (1986) avarijø. Be to, atominës jëgai-
nës pagrástos urano izotopo (U-235)
skaldymu, kuris reikalauja gana sudë-
tingo U-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos,

religija
kurios iðtekliai taip pat yra riboti.
Vandenilinës branduolinës bombos
sukûrimas atskleidë naujas galimybes
panaudoti šià energijà þmonijos labui.
Ji duotø þmonijai neribotus išteklius pa-
lyginti švarios energijos. Nors Amerika kaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmo-
ir kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiai gø á nuodëmës kelià.
energijai kurti, kol kas ji dar savo iðlais- Dar didesniø abejoniø kilo dël suinte-
vinimo paslapèiø neatskleidë. Deuterio resuotumo, kurá Adamas Smitas ir vëliau
branduolinë sintezë bûtø, palyginti su kiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodë
U-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deu- kaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripa-
teris bûtø gaunamas ið jûros vandens. þástama, kad suinteresuotumas savo ruoþ-
Ið 28 000 litrø jûros vandens galima at- Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS tu ugdo disciplinà, nuolatiná savo padë-
skirti apie 4 litrus sunkiojo vandens ties pagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir ag-
(D20), kurio energija prilygtø milijonø lit- Nenuostabu, kad visos trys monoteis- resyvumà, kuris yra suprantamas kaip bû-
rø naftos energijai. tinës religijos – krikðèionybë, judaizmas tinybë, kad konkurencija bûtø efektyvi. O
Labai maþo kiekio deuterio ar van- ir islamas – turi savo poþiûrá á konkuren- tai sunkiai suderinama su krikðèioniðka
denilio branduolinë sintezë buvo gauta cijà. Tiesa, šie mokymai yra visø pirma nuostata: „Palaiminti nuolankieji“.
gana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bû- dvasiniai, todël vargu ar gali bûti parai- Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþi-
dø buvo paskelbtas 1970 m. televizijos dþiui taikytini vertinant ekonominës rea- no realios ekonomikos naudà, nors vi-
ekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farn- lybës moderniàjà konkurencijà. Taèiau sada buvo abejoniø, ar tos ekonomikos
sworth). Jo patentas naudoja sferinæ va- padeda geriau suprasti ir ávertinti moder- efektyvumas skatina tikrus gyvenimo sie-
kuuminæ elektroninæ lempà, kurioje vei- nioje konkurencijoje naudojamø bûdø kius, tokius kaip dþiaugsmas, taika ir bro-
kiami elektros lauko deuterio ar vande- etiðkumà. lybë. Nepaisant to, laikomasi paþiûros,
nilio jonø likuèiai dideliu greièiu susidu- kad konkurencija nei gali, nei turi bûti
ria prie katodo ir branduolinio susijungi- Krikðèioniðkas poþiûris eliminuota – ji bûtina siekiant visuome-
mo metu išskiria neutronus. Fernsvorto Naujasis Testamentas pateikia gan nës bendradarbiavimo.
pasamdytas fizikas Hiršas (Robertas platø konkurencijos vertinimà nuo atvi- Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija,
Hirsh) 1964 m. pademonstravo Atomi- rai nepalankaus iki abejingo. Ið pirmo kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solida-
nës energijos komisijai aparatà, duodantá þvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðta- rumà, dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnio
105 neutronø per sekundæ, ir vëliau pa- ringumas tarp Jëzaus mokymo turto ir prieðtarauja rinkos ekonomikos konku-
gerino rezultatus net iki 1010 neutronø per skurdo tema ir tø principø, nuo kuriø pri- rencingumui ir individualiems tikslams.
sekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà at- klauso ekonomikos sëkmë. Rinkos sis- Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesai-
metë kaip nereikðmingà energijos gamy- tema, kuri leidþia pelnui bûti individo ið- kinga konkurencija sunaikina koopera-
bai, nors deuterio sintezë maþiems ener- likimo ir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kri- cijà, o perdëta kooperacija uþgniauþia
gijos kiekiams bûtø labai naudinga. Šis terijumi ir skatina individualaus pasirin- iniciatyvà ir þlugdo konkurencijà.
atradimas pastaruoju metu vël sukëlë Ur- kimo laisvæ, yra pasekmë konkurencin- Ðià pozicijà galima nusakyti taip: kon-
banos universiteto profesoriaus Milio (Mi- gos, godþios ir nelygios visuomenës, ku- kuruok visose srityse, bet moraliniø prin-
ley) ir Dimler Chrysler Aerospace firmos ri yra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mo- cipø neaukok ekonominëms ambici-
susidomëjimà maþo svorio neutronø ðal- kymo. Tai pastato verslininkà á dvipras- joms. Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaè
tiniø, tinkamø laboratoriniams tikslams, miðkà padëtá, nes reiðkia, kad jis yra la- gynë popieþius Pijus XI.
gamyba ir galimybe jais pakeisti dabar bai korumpuotas ir nedoras. Taèiau tik Enciklikoje „Quadragesimo Anno“
naudojamus radioaktyviuosius metalus. toks gali ðioje sistemoje iðgyventi. (1931) jis raðë: „Laisva konkurencija,
Prieš kelerius metus Rusi Teleyarka- Neatsitiktinai Konstantinopolio arki- nors ir pagrásta ir taikytina tam tikrose
nas ir bendradarbiai iš Oak Ridge Na- vyskupas šv. Chrizostomas IV–V amþiø ribose, negali bûti kontroliuojantis prin-
tional Laboratories paskelbë ultragarso sandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar gali cipas ekonominiuose reikaluose“. Tà pa-
bangomis sukëlæ deuterio atomø bran- gyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietis tá poþiûrá iðsakë ir enciklikoje „Populo-
duolinæ sintezæ. Praneðimas sukëlë ne taip pat manë, kad profesionaliems pre- rum Progressio“ (1967 m.) popieþius
tik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kol kijams bûdingas moralinis netobulumas. Paulius VI, apgailestaudamas dël dau-
kas iš tokios termobranduolinës sinte- Priešiškumas ar geriausiu atveju gelio liberalaus kapitalizmo aspektø,
zës buvo gauti tik labai maþi deuterio prieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenkli- áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæ
atomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþu næs krikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá da- ekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pa-
nesuteikia energijos pertekliaus prak- lykø, kurie susijæ su konkurencija. reiðkimai buvo toli nuo visiðko konkuren-
tiškam naudojimui. Manyta, kad konkurencija yra perne- cijos pasmerkimo, bet atkreipë dëmesá á
Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vin- lyg susijusi su pinigø garbinimu, mate- bûtinumà nustatyti tam tikras jos funk-
giuotas kelias. Joje mokslas kartais su- rializmu, nedora veikla ir iðnaudojimu, cionavimo ribas, ypaè tarptautiniu mas-
sipina su pseudomokslu. Bet ji nenu- dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie mo- tu, siekiant apsaugoti neturtingas ðalis
trûksta ir nuolat mus pamalonina gyve- raliniai klausimai këlë krikðèionims ne- nuo kenksmingø konkurencijos su iðsi-
nimo kokybæ gerinanèiais vaisiais. rimà ir todël á konkurencijà buvo þiûrima vysèiusiomis ðalimis pasekmiø.

34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Religija kreipia þmogaus þvilgsná á amþinuosius dalykus, skatindama dvasiniø vertybiø sieká
kaip kelià á iðganymà. Todël nenuostabu, kad þemiðkieji dalykai, ypaè materialiniø gërybiø
siekimas, nelaikomi tikinèiam þmogui vertais ypatingo dëmesio. Juolab kad materialiniø
gërybiø siekimas, skatindamas individo iniciatyvumà, atima iš jo vidinæ ramybæ, dël nuolatinës
konkurencijos daro já pernelyg uþsiëmusá.

Reikia pastebëti, kad Naujajame tes- voti. Sàþiningos prekybos taisyklës turi kurencijos aspektus, kaip kyðiø davimas
tamente nëra tokios vietos, kur Jëzus bûti nustatytos ir kontroliuojamos, kad ir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas ne-
grieþtai kritikuotø konkurencijà kaip to- pardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þy- mokant algø arba nemokant algø nusta-
kià ar jai pritartø. Evangelistai ir pirmieji dø ástatymai nepripaþásta koncepcijos tytu laiku, klientø apgaudinëjimas ir kt.
Baþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kà „tegu pirkëjas bûna atsargus”. Ðiais Korane iðdëstytais principais buvo
pasakyti apie komercijà. Jie priëmë pa- Ádomu, kad þydø ástatymai tam tik- grindþiamas ir 1968 m. parengtas Didþio-
saulá toká, koká rado, nesijaudindami dël rais atvejais leidþia protekcionistinæ po- sios Britanijos prekybos aktas.
to meto ekonomikos ar politikos raidos. litikà, kad apsaugotø vietinæ ekonomikà, Vienas konkurencijos aspektas, ku-
Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekono- daugiausia ten, kur svetimi prekybinin- ris daþniausiai yra priimtas modernioje
minës veiklos poveikiu individui ir jo ið- kai turi neteisingø privalumø dël mokes- visuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinas
ganymui. Taigi ne jo motyvais, bet pa- èiø nemokëjimo. Nepaisant to, judaiz- musulmoniðkai religijai, yra reklama.
sekmëmis. mas pripaþásta, kad net ten, kur firmos ir Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios su-
Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëto- individai kenèia nuo konkurencijos, vi- kuria neteisingà ávaizdá. Reklama skati-
tas siekiant ávertinti konkurencijos reikð- suomenei nëra naudinga jà apriboti. na dirbtinius ir áprantamus poreikius ir
mæ verslo kûrimui. Á kai kurias praktikas judaizmas nei- taip sukelia nereikalingà vartojimà, o tai
Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta, giamai þiûri dël to, kad jos prilygsta va- savo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø be-
kad konkurencija yra netobula; ji gali bûti gystës formoms. Pavyzdþiui, grobuo- saiká naudojimà ir aplinkos tarðà. Musul-
piktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdoma niška kainodara, kuria siekiama išstumti monai taip pat nepritaria sàmoningam
blogais bûdais; jos perteklius sukelia ri- konkurentus iš rinkos. Ši nuostata rei- ar nesàmoningam seksualiniø vaizdø
zikà þmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yra kalauja nustatyti balansà tarp efektyvu- naudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant á
gyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriau- mo ir teisingumo. Taip yra daromas skir- tokià reklamà moteris arba kai tai yra vi-
sia sistema, kurià mes turime. Ji turi išlikti tumas tarp konkurento pragyvenimo sà- siðkai nesusijæ su produktu. Jie pripa-
þmogaus tarnu, bet jai negalima leisti tap- lygø sunaikinimo, kuris yra draudþiamas, þásta, kad pasaulis bûtø nuobodesnis be
ti jo ponu. ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nes ámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiø
ji gali sumaþinti pajamas, bet teikia nau- mûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros,
Judaizmas dà visai visuomenei. kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø tran-
Þydø màstymas visada suvokë, kad Dël to judaizmo ástatymai palaiko sliuojamos kaip pramoga ir neatliktø uþ-
konkurencija iðlaisvina energijà bei kû- bendrus privalumus, kylanèius ið konku- slëpto marketingo vaidmens.
rybiðkumà ir siekia visuotinës naudos. rencijos, matydami daugumos gerovæ Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dël
Rabinai apskritai buvo palankûs preky- palyginti su santykinai maþai paveiktais tinkamo akcininkø atsakomybës balan-
bai ir konkurencijai, nes ji maþino kai- konkurentø interesais. so. Kompanija turi visiðkai skaidriai skirs-
nas ir didino pasirinkimà. Taèiau rabinai tyti savo akcininkams pelnà ir bûti labai
gerai suprato, kad agresyvus konkuren- Islamas atsargi, kad iðvengtø akcininkø arba dar-
cingumas, kaip toks, nëra dorybë. Ypaè Musulmonø poþiûris á konkurencijà buotojø iðnaudojimo.
judaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkos taip pat yra palankus. Korane yra teigia- Taigi islamas yra palankus konkuren-
konkurencijai tol, kol ji teigë naudà visai ma: „Vieno su kitu lenktynës duoda ge- cijai. Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, be
visuomenei, kas normaliai sutampa ir su ra“. Islamo ástatymai taip pat palaiko kon- apgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þemi-
nauda vartotojams. kurencijà smerkdami monopolistinæ nimo. Kol konkurencija vykdoma laikan-
Judaizmas smerkia nuolatines rinkos praktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pri- tis šiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis ir
viliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasi- paþástama, kad nauda turi ateiti ið lais- etikos reikalai yra paliekami individo sà-
naudoti nemokðiðkumu, elgtis abejingai vos konkurencijos, taèiau kartu aiðkiai þinei.
su darbuotojais) ir skatina su jomis ko- pasisakoma prieð tokius neleistinus kon- Taigi, kaip matome, visos minëtos
monoteistinës religijos pripaþásta konku-
rencijà kaip veiksmingà priemonæ sie-
XIX a. pabaigos – kiant visuotinës gerovës. Konkurencija
XX a. I pusës padeda efektyviai tenkinti þmoniø porei-
pastatas, kuriame kius, nors ji ir negali iðspræsti neteisingo
iki 1940 metø veikë paskirstymo problemos.
privaèios þydø Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (tei-
parduotuvës. kiama) tik grieþtai laikantis atitinkamø eti-
Parduotuvës buvo niø standartø ir apribojimø. O jø ignora-
pirmame aukðte, o vimas griauna ir moralës pamatus, nuo
virðuje – gyvena- kuriø galiausiai priklauso ir paèios kon-
mosios patalpos. kurencijos etiðkumas.
Reikðmingas
objektas stovi
Molëtø miesto
centre

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 35


didelá tarsi knygneðio vaidmená atliko Val-
das Adamkus, kadangi jis, kaip JAV aplin-
kosaugininkø delegacijos narys, regulia-
riai vykdavo á tarpvalstybinius pasitarimus

Nusipelnæs
Maskvoje. Atveþdavo pilnà lagaminà lie-
tuviø „ekzilø“ iðleistø ir okupuotoje Lietu-
voje nepageidaujamø knygø, o á JAV ga-
Akad. Jurgis BRËDIKIS

Lietuvai
bendavo Lietuvoje iðleistø knygø. Tarp kit-

gydytojas Rimgaudas
Nemickas
Su èikagieèiu gydytoju Rimgaudu Ne-
micku susipaþinome Kardiologijos kongre-
tiška ir kantri, kai jis su kitais bendravo lie-
tuviø kalba, kurios ji beveik nesuprato.
se Japonijoje prieð beveik 50 metø. Paskui Dþiaugiuos, kad buvau tarsi tiltas tarp jo ir
susitikome Èikagoje, berods, 1974-aisiais Lietuvos medikø. Pirmà kartà atvykæs susi-
ir nuo to laiko palaikëme ryðius, susibièiu- paþino su tuometiniu sveikatos apsaugos
liavome ir pasitikëjome vienas kitu. Ið ma- ministro pavaduotoju daktaru Algiu Blaþiu
næs pirmiausia jis suþinojo apie politinæ pa- ir visam laikui susibièiuliavo. Buvo proga pa-
dëtá sovietinëje Lietuvoje, apie sveikatos ap- sikalbëti su juo sveikatos apsaugos orga-
saugos sistemà, medicinos mokslo lygá. Lie- nizavimo klausimais. Ir vëliau Rimas steng-
tuviðkoje emigrantø visuomenëje tuo laiku davosi susitikti su vis besikeièianèiais svei-
vyravo neigiamas poþiûris á bendravimà su katos apsaugos ministrais bei kitais vado-
okupuotos Lietuvos institucijomis ir jø at- vais ir padiskutuoti, kokia sveikatos apsau-
stovais, nes taip bûtø pripaþástamas Tary- ga turëtø bûti. Niekada jis kategoriðkai ne-
bø Lietuvos egzistavimas. Kai kurie kritið- pirðo savo nuomonës. Profesorius V.Gra-
kai vertino ir kokià nors pagalbà – juk taip bauskas gerai apibûdino: jis sugebëdavo
padedama „raudoniesiems“. Ir man vienas savo mintis ádëti á paðnekovo lûpas.
gydytojas, padovanojæs kardiochirurginá in- Kiekvieno apsilankymo metu plëtësi
strumentà, nedràsiai paklausë, ar naudo- Rimgaudo paþintys, ypaè su kardiologais.
siu operuodamas tik lietuvius. Todël, norint Atsimenu, kai pirmà kartà já palydëjau á Kau-
bendrauti ar padëti okupuotos Lietuvos me- no klinikas ir ketinome parodyti klinikas, ka-
dikams, reikëjo dràsos arba suteikti pagal- binetus, laboratorijas, kurios, mûsø many-
bà jos negarsinant. Rimgaudas nekreipë mu, buvo aukšto lygio, o jis papraðë leisti
dëmesio á tokias paþiûras, ieðkojo bûdø, dalyvauti ligoniø vizitacijoje ar aptarime. Tai
kaip padëti tautieèiams. daugelá stebino, kol suvokë, kad pirmiau-
Rimgaudas dirbo kardiologu universi- sia jam rûpi ligoniai, santykiai su jais. Rim-
tetinëse klinikose – Lojolos Stritch medici- gaudui bendraujant su ligoniu, atrodyda-
nos mokykloje bei Masoniko medicinos vo, kad niekas daugiau neegzistuoja; pa-
centre, kur jis buvo kardiologijos klinikos garbiai, su didþiausiu dëmesiu ásigilindavo
direktorius. Jau paèioje mûsø paþinties á paciento problemas, jo nusiskundimus ir ko, Rimgaudas buvo Adamkaus asmeni-
pradþioje ásitikinau, kad Rimgaudas ne tik labai profesionaliai atlikdavo paciento pir- nis gydytojas; nors gydyti neprireikë, ta-
þino visas kardiologijos naujienas, bet ir miná iðtyrimà. Be to, pasidomëdavo, kaip èiau kasmet nuodugniai patikrindavo
pats yra puikus kardiologas praktikas, pir- ligonis pats vertina savo bûklæ. Adamkaus sveikatà.
miausia – gydytojas. Su juo iðsiaiðkinau Reikšmingas buvo Rimgaudo dalyva- 1990 m. Lietuviø sveikatos ir medici-
daug kardiologiniø bei kardiochirurginiø vimas VI atkuriamajame Lietuvos gydyto- nos fondas pakvietë jaunus gydytojus sta-
problemø – tokiø, kuriø nerasi moksliniø jø suvaþiavime 1989 m. geguþës mën., þuotis JAV ligoninëse. Juos padëjo atrink-
þurnalø straipsniuose. Stebino didelis Rim- praëjus 50 metø nuo V suvaþiavimo prieð- ti dr. Algimantas Blaþys, remdamasis Vil-
gaudo demokratiškumas bei paprastu- karinëje Lietuvoje. Á Nacionaliná operos te- niaus ir Kauno aukðtøjø medicinos mokyk-
mas, kuklumas ir taktiðkumas, jautrumas atrà Vilniuje susirinko apie 1000 gydytojø. lø rekomendacijomis. Atvykusieji á Èikagà
ir dëmesys þmogui, nepaisant to, kas tas Suvaþiavime vyravo Sàjûdþio dvasia, bu- buvo apgyvendinami dviejuose butuose,
þmogus ir kokios jo pareigos. Sakë: „Vi- vo nubrëþtos pagrindinës veiklos gairës. kuriuos, átariu, iðnuomojo Rimgaudas.
suomet stengiuos laikytis taisyklës: elkis Praëjus nemaþai laiko, prisiminæs tuomet Prastas Lietuvos sveikatos apsaugos
su þmonëmis, kaip norëtum, kad jie su ta- priimtus nutarimus, Rimgaudas apgailes- lygis, atgavus nepriklausomybæ, dar su-
vimi elgtøsi, ir tavo gyvenimas palengvës“. tavo, kad jie uþmirðti, neágyvendinti. prastëjo dël ekonominës blokados. Lai-
Pirmà kartà Rimgaudas atvyko á tëvynæ Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, su- mei, atsirado, kas siuntë ir veþë á Lietuvà
1985 metais. Pirmiausia Rimas gerai susi- kruto Lietuviø sveikatos ir medicinos fon- labdarà, nemaþai reikalingø instrumentø
paþino su Kaunu – savo gimtuoju miestu. das bei Pasaulio lietuviø gydytojø sàjun- bei vaistø atveþë ir Rimgaudas, taèiau jis
Visose kelionëse já lydëjo iðtikimoji þmona ga. Pirmiausia nuspræsta siøsti á Lietuvà svarbesniu laikë bûsimøjø mokytojø ug-
Dþoana; ji pritarë visiems Rimgaudo dar- mokslines knygas. Didelá, nematomà dar- dymà. Suprato, kad visko neaprëps, tad
bams ir sumanymams, buvo labai toleran- bà darë Rimgaudas. Ið jo suþinojau, kad pasiryþo padëti plëtoti universitetinius me-

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


dicinos centrus Vilniuje ir Kaune. Sakyda- vojaus ir kt. Nëra supratimo, kad sveikata ne! Anapilin iðëjo 2010-aisiais – trûko trijø
vo „nesijaudinu dël to, ko negaliu pakeis- kiekvieno reikalas. Nereikia tikëtis, kad gy- savaièiø iki 72-ojo gimtadienio.
ti, ir dirbu, siekiu pokyèiø ten, kur galiu pa- dytojas ar vaistai iðgydys asmenines gy- Kalbëjomës, daug kà prisiminëme.
keisti”. Stiprindamas kardiologijos kryptá, vensenos klaidas. Tik be reikalo pyksta ir „Mes su þmona labai laimingi, – sakë Rim-
siekë, kad lietuviai kardiologai pagal Va- yra nepatenkinti ar nelaimingi“. Ið tikrøjø, gaudas, – šeimoje mums visiems gera,
karø kardiologø modelá neapsiribotø fo- Lietuvos ðirdies asociacija visiðkai pateisi- dþiaugiamës vaikø ir vaikaièiø pasiekimais.
nendoskopu, kabanèiu ant kaklo, o mo- no savo buvimà. Visi mane palaiko akistatoje su liga. Þvel-
këtø atlikti ir pagrindinius specialius tyri- Tradiciðkai Rimgaudas lankësi Rokið- giu á artëjantá gyvenimo vandenyno kran-
mus – echokardioskopijà, ðirdies kateteri- kyje, savo tëvø tëviðkëje, kur surinkdavo tà be problemø. Svarbu iðlikti oriam, dë-
zacijà ir kai kuriuos neinvazyvios kardiolo- plaèià giminæ, iðdalindavo dovanas, pasi- mesingam šeimai. Nedramatizuoju, apsi-
gijos veiksmus – ne vien tik sugebëtø juos vaiðindavo. einu be vidiniø komplikacijø. Net neabejo-
interpretuoti. Jis labai sielvartavo dël Vil- Rimgaudas mëgo menà ir dþiaugësi ju dël, sakyèiau, neþemiðkos Galybës eg-
niaus ir Kauno medikø konkurencijos, atradæs Lietuvoje jaunø talentingø meni- zistavimo. Man imponuoja Indijos filosofi-
stengësi ir vieniems, ir kitiems padëti vie- ninkø. Jau per pirmàjá atvykimà susi- ja, kur garbinama daug dievø, bet „dievø
nodai, juos suvienyti. paþino su garsiu grafiku Antanu Kmie- Dievo“ vardas netariamas garsiai. Krikðèio-
Rimgaudas sukûrë gerai apmàstytà liausku. Kai kuriuos dailininkus rëmë, su- nybës tradicijoje þmonës Dievà susikûrë
projektà – priimti tobulintis gydytojus iš Lie- darë galimybæ savo darbus parodyti Ame- pagal save, panaðø á save. Jis, þmoniø Die-
tuvos. Sugebëjo átikinti Lojolos universite- rikoje; Romà Dalinkevièiø, Gintaræ Uogin- vas, negailestingas. Visagalybës siekimas
to administracijà pritarti projektui ir padëti taitæ apgyvendino pas save, èia jie tapë, ir negailestingumas, deja, yra þmoniø sa-
já ágyvendinti. Detaliai su klinikø ir labora- rengësi parodai Èikagoje. Gerai charak- vybës. O juk, skaitome Biblijoje, yra kitaip:
torijø vadovais buvo numatyta, kaip priim- terizuoja Rimgaudo aistrà menui profeso- Dievas þmones padarë panaðius á save“.
ti specializacijai lietuvius, sudaryti planai. riaus Donato Vasiliausko prisimintas epi- Aptariant pasikeitimus Kauno univer-
Projektas veikë. 1993–1995 m. po 3–3,5 zodas: „Man 1998 m. birþelio mënesá sitetinëse klinikose, Rimgaudas sakë: „Be
mën. specializavosi apie 80 Lietuvos gy- skambina ið Èikagos Rimas ir praðo nu- reikalo daugelis lietuviø labai kritiškai, net
dytojø, daugiausia jauni: kardiologai, kar- vykti á Utenos kultûros namus, kuriuose neigiamai vertina sveikatos apsaugà. Pi-
diochirurgai, terapeutai, anesteziologai, of- bus atidaroma dailininkø Gintarës Uogin- nigø, kad ir kiek jø bûtø skiriama sveika-
talmologai, psichiatrai ir kiti. Rimgaudas taitës ir Broniaus Uoginto darbø paroda. tos apsaugai, visuomet trûks. Ko gero, rei-
pasirûpino nemokamu apgyvendinimu ir Joje bus eksponuojamas naujas Ginta- kia daugiau kontrolës. Ypaè sunkiø pro-
maitinimu, rûpinosi kiekvienu kaip arti- rës paveikslas ,,Bijûnai”. Rimas papraðë blemø atsiranda, kai labiau pradedama rû-
miausias giminaitis ar tëvas. Ne vienà pri- nufotografuoti já, nes þinojo, kaip ji pieðë pintis aparatûra, o ne gydymu. Lietuvos
ëmë savo namuose, padëjo paþinti Èika- ðá paveikslà“. Atvykæs á Kaunà Rimgau- ligoninës, ypaè Kauno ir Vilniaus universi-
gà, lietuviø centrà Lemonte. das bûtinai apsilankydavo skulptoriaus tetø klinikos, prilygsta Europos, net ir JAV
Ðià didþiulæ veiklà jis vykdë tyliai, áveik- Stasio Þirgulio dirbtuvëse ir galerijoje Ro- ligoninëms, nematau didelio skirtumo.
damas kliûtis, kuriø sutiko nemaþai. Pa- tuðës aikðtëje. Aðtuonios ar devynios Þir- Aparatûra beveik geresnë nei Amerikoje.
brëþtina, kad visa ta veikla vyko remiantis gulio skulptûros puoðia jo ir jo vaikø na- Taèiau matau ir tai, kad ligoninëms perka-
abipusiu pasitikëjimu, be jokiø pasiraðytø mø interjerus. O viskà vainikavo skulptû- ma tokia áranga, kuri nereikalinga. Kodël
sutarèiø, be jokiø komitetø ar Europos Sà- ra ið akmens „Konsiliumas”, áspûdingas taip yra, juk ne aparatûra gydo. Matau, jau-
jungos struktûriniø fondø. kûrinys. Já Rimgaudas nupirko ir padova- ni medikai, kuriø nemaþai atvyksta siekti
Neámanoma pervertinti tà naudà, tà do- nojo Kauno medicinos universitetui. „Kon- karjeros á JAV, – iðsilavinæ, darbðtûs. Ne-
vanà, kurià gavo visi tobulintis atvykæ lie- siliumas“, kaip medicinos þiniø ir prakti- bëra profesinio pasirengimo ir iðsilavinimo
tuviai, patyræ Rimgaudo Nemicko didelæ kos simbolis, pastatytas prie áëjimo á nau- spragø. Atvykusieji sëkmingai iðlaiko eg-
meilæ Lietuvai ir jos þmonëms, kolegoms. jà modernià bibliotekà. Jà atidarant daly- zaminus, pradeda praktikà ir gerai dirba. Á
Visi, kuriems teko bendrauti su Rimu, pa- vavo Rimgaudas su þmona Dþoana. Lietuvà pirmà kartà atvykau prieð du de-
naðiai prisimena ir apibûdina já: geras or- 1993 m. Kauno medicinos akademijos ðimtmeèius ir nuo to laiko kiek pajëgiau
ganizatorius, puikus klinicistas, paprastas mokslinë taryba iðrinko Rimgaudà Nemic- tempiausi á Amerikà jaunus specialistus,
ir kuklus, jautrus þmogus. Jo asmenybë kà garbës daktaru; taip pat jam suteiktas kad jie suþinotø ir á Lietuvà atveþtø naujà
þavëjo dideliu humanizmu ir nedirbtiniu pa- Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. mokslà, naujas sistemas. Tokia transfuzi-
triotizmu – nesavanaudiškomis pastango- 2007 m. prezidentas Valdas Adamkus pro- ja Lietuvai tuo metu buvo tiesiog bûtina.
mis, be savireklamos padëti Lietuvai. Rim- fesoriø Nemickà apdovanojo ordino „Uþ Dabar pagalvoju: ar ne laikas lietuviukus
gaudas ir á Lietuvà veþë prityrusius savo nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didþiuo- vël veþtis, kad jie padëtø JAV medicinai,
kolegas èikagieèius. Ásimintinas buvo Ma- ju kryþiumi. Ta proga Rimgaudas ávykdë ar amerikieèius siøsti á Kaunà ir Vilniø!“
soniko medicinos centro kardiochirurgø senà savo svajonæ – atveþë á Lietuvà visà Ar gali kas nors bûti geriau, kaip, bai-
bei anesteziologø komandos atvykimas á savo didelæ ðeimynà: keturis vaikus, jø ant- giant gyvenimà, pamatyti, kad iðsipildë sva-
Kaunà padëti atlikti sudëtingas ðirdies ope- ràsias puses, devynis anûkus. Atvyko net jonës. Daugelis tuomet pasitobulinusiø Èi-
racijas kardiochirurgijos klinikoje. 19 asmenø. Jis kalbëjo: ,.Dþiaukimës, kad kagoje – dabar Kauno ir Vilniaus universi-
Profesorius Aleksandras Laucevièius Lietuva laisva. Taip, ðis laikas sunkus, bet tetiniø klinikø ar atskirø padaliniø vadovai.
prisimena, kaip Nemickas já ilgai átikinëjo daug kuo galima dþiaugtis. Ir neverta pyk- Rimgaudo Nemicko darbai tikrai dide-
ákurti Lietuvos širdies asociacijà. Èikagoje ti tik dël to, kad nëra taip gerai, kaip norë- li. Vien jo indëlis á Lietuvos medicinà yra
supaþindino su tokios organizacijos atsto- tøsi. Jeigu þmonës dirbs, bus geriau“. neákainojamas. Dabar galima tik stebëtis,
vais. Rimgaudas neabejojo, kad Lietuvos Vëþys suardë Rimgaudo ir jo artimøjø kiek daug gali nuveikti vienas þmogus. Tai
širdies asociacija ir kiti šviesuoliai atliks di- ramybæ. 2008 m. sudëtingos operacijos, prilygsta savotiškam þygdarbiui. Didi Rim-
delá darbà, ragindami þmones paèius rû- chemoterapija. Paskutiná kartà susitikome gaudo Nemicko asmenybë ilgam išliks
pintis savo sveikata. Jis sakë: „ Manæs ne- 2009 m. vasarà. Stebëjomës, kad Rimgau- mûsø atmintyje.
stebina, kad Lietuvoje toks didelis serga- das, nepaisant toli paþengusios ligos, ry-
mumas ðirdies ligomis. Lietuviai labai nar- þosi atvykti á Lietuvà. Didþiulë meilë Tëvy-
sûs ir dràsûs – nelabai paiso maisto kalo- nei davë jëgø atvykti atsisveikinti su ja. Ko-
ringumo, mankðtos bûtinumo, rûkymo pa- kia galinga dvasia jo sumenkusiame kû-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 37


Kurdami savo ateitá visados privalome þiûrëti, kas buvo pininkø nutiestos, ir su visa energija ir jam
praeityje, kad bûtø aiðkiai matyti, kokiø laimëjimø esame charakteringa dinamika iki paèios mirties
pasiekæ ir kas dar reikia pasiekti. Prie tokiø atsiminimø atstovavo demokratijos ðalininkams,
turi dëtis visa tauta, visi jos sluoksniai...negalime uþmirðti kviesdamas juos iðsilaikyti ir þengti á vis
savo visumos, nes ypaè brangûs visi tie apsireiðkimai, svaresnius ir svaresnius darbus, neþiûrint
kuriuose dalyvauja visa tauta. Svarbu ne tik pasidþiaugti jokiø kliûèiø...”
tuo, kas padaryta, bet dar ágauti daugiau ásitikinimø ir

Penkeri metai
meilës visam tam, kas toliau yra darytina.
Jonas VILEIÐIS

su Jono Vileiðio vardu


Šiais metais jau penktà kartà sureng-
tos, teisininko, varpininko, publicisto, Ne-
priklausomybës akto signataro, visuome-
nës ir valstybës veikëjo, sportinio gyveni-
mo organizatoriaus, ilgameèio Kauno burmistro Jono Vilieðio orientavimosi
sporto varþybos. Jis tikrai daug nusipel-
në Lietuvos sportui. Laikydamas kûno
kultûrà esmine þmogaus ir visuomenës
bendrosios kultûros dalimi, Jonas Vilei-
ðis jau 1911 metais prie Vilniuje veikian-
èios „Rûtos“ draugijos su savo bendra-
minèiais ásteigia Lietuviø gimnastikos kuo-
pà, kurios tikslas „vienyti visus, kurie nori
uþsiimti kûno lavinimu atsiþvelgiant á hi-
gienos reikalavimus“.
Kodël Jono Vileiðio? Todël, kad su jo
vardu siejamas Lietuvos valstybingumo
ir nepriklausomos valstybës kasdienio gy-
venimo þingsniai.
M. Ðleþevièius prisiminimuose apie
Jonà Vileiðá raðo: „… jis atsistojo pirmo-
se demokratinës tvarkos ðalininkø eilëse,
tose eilëse, kurios buvo jau pirmiau var-

J.Vileiðio Finiðuojant
vaikaitë Reda
Tursaitë ir
Varpininkas, Vinco Kudirkos ðalinin-
orientacininkas
G.Subaèius kas, jo tautiniø demokratiniø idëjø puo-
selëtojas, lietuviø visuomenës organi-
zatorius ir ideologas, brolio Petro tauti-
nës kultûrinës veiklos bendraþygis Vil-
niuje padeda leisti dienraðtá, gina lietu-
viø kalbos teises sulenkëjusio Vilniaus ir
Nugalëtojos jo kraðto baþnyèiose, steigia kultûros
stipriausiøjø draugijas ir plëtoja jø veiklà. Iðrinktas Lie-
grupëje tuvos Tarybos nariu, ieðko optimaliø ke-

Gyvybës mokslø linkosaugoje, pramoniniuose procesuo-


se ir kitose srityse. Ðis centras yra vie-
Juozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi pa-
lyginti neblogai iðplëtotà biotechnologijø

centras mes iððûká nas svarbiausiø integruotø mokslo, stu-


dijø ir verslo slëniø projektø.
pramonæ, taèiau net ir krizës metu susidu-
riame su ðios srities specialistø trûkumu. To-

sunkioms ligoms „Tikime, kad naujausia áranga aprûpin-


tas centras, atliekantis tarptautinio lygio ty-
dël sieksime, kad á mokslinæ veiklà aktyviau
ásitrauktø studentai, kad jie ágytø daugiau
rimus, ir kuriamos paþangios technologi- praktiniø þiniø, o baigæ studijas – rinktøsi
Þivilë SABALIAUSKIENË jos taps traukos centru uþsienio moksli- biotechnologijø tyrëjo profesijà, steigtø nau-
ninkams bei verslo investicijoms“, – paþy- jas inovatyviø technologijø ámones“.
Vilniuje kuriamas Jungtinis gyvybës mëjo ðvietimo ir mokslo ministras Ginta- Jungtiná gyvybës mokslø centrà, finan-
mokslø centras. Moderniame ir naujau- ras Steponavièius. suojamà Europos Sàjungos (ES) struktû-
sia áranga aprûpintame atviros prieigos „Gyvybës mokslø centre bus sukon- riniø fondø ir valstybës biudþeto lëðomis,
moksliniø ir mokomøjø laboratorijø kom- centruotas biotechnologijø ir molekulinës kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu su
plekse ðalies mokslininkai tyrinës þmo- medicinos technologinis-mokslinis poten- partneriais – Vilniaus Gedimino technikos
gaus genomà, ieðkos naujø vëþio bei ki- cialas, sudarytos puikios praktinio moky- universitetu, Biotechnologijos, Biochemi-
tø sunkiø ligø diagnostikos bei gydymo mo sàlygos studentams, – teigia Vilniaus jos ir VU Onkologijos institutais. Projekto
bûdø, plëtos biotechnologijø taikymà ap- universiteto strateginës plëtros prorektorius bendra vertë – 125,4 mln. litø, ið kuriø apie

38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


stengësi, kad sportas, kûno kultûra nebû- kartà buvo surengtos 2006 m. balandþio
tø monopolizuoti, suvalstybinti. Matyda- 23 d. Rubikiuose, Anykðèiø rajone, VðÁ
mas, kaip pertvarkomos jo puoselëtos Vileiðiø kolegijos ir Panevëþio orientavi-
sporto organizacijos, apgailestavo, kad „vi- mosi klubo „Oriens“ iniciatyva. Pagrin-
si mûsø sporto vadai susirgo taðkø mani- diniai rëmëjai: Lietuvos advokatø taryba,
ja“, ápratino visuomenæ á sportà þiûrëti pro Jono Vileiðio vaikaitë Dalia Bobelienë, lei-
„futbolo ávarèiø ar krepðiø skaièiø“, klausë dyklos ir redakcijos, Meno kûrëjø asocia-
„Lietuvos þiniø“ laikraðtyje: „kokià kultûri- cija, regioniniø leidiniø redakcijos.
næ reikðmæ gali turëti sportas tarptautinëje Á puikiai suorganizuotà renginá susi-
arenoje, kai rungiasi sporto virtuozai, pro- rinko beveik 400 sportininkø ið visos Lie-
fesionalai, gerai apmokami samdiniai?“ tuvos. Jauniausiems sportininkams bu-
Niekada neatsiribojæs nuo sporto pro- vo vos per 10 metø, vyriausiam – kaunie-
Kalba G.Tursa blemø, dalyvaudamas diskusijose spau- èiui Danieliui Ðtarui – 81-eri.
doje, nerimavo dël to, jog daugëja ten- Orientavimosi sportas Lietuvoje turi
liø nepriklausomai Lietuvos valstybei at- graþias tradicijas, kasmet vyksta deðim-
dencijø, kurios stumia já á iðsigimimà.
kurti, rengia Vasario 16-osios aktà ir tam- tys varþybø ávairiose kraðto vietovëse bei
Jono Vileiðio taurës varþybos pirmà
pa signataru.
Pirmøjø ministrø kabinetø narys, pra-
dëjo kurti nacionalinæ finansø sistemà,
demokratiniø kraðto savivaldybiø pagrin-
dus, sprendë kitus gyvybiðkai svarbius
jaunos valstybës likimo klausimus nepa-
prastai sunkiomis sàlygomis. Pirmas pa-
siuntinys Amerikoje, telkia lietuvius gim-
tajam kraðtui moraliðkai ir medþiagiðkai
remti. Pirmas ilgametis Kauno burmist-
ras, praktiðkai ágyvendinantis demokra-
tinius savivaldybiø principus. Su jo vardu Veteranës
prizininkës
tiesiogiai susijusios visos Lietuvos laiki-
nosios sostinës ekonominio, socialinio ir
kultûrinio gyvenimo pozityviosios permai- Jono Vileiðio orientavimosi sporto VARÞYBØ ORGANIZATORIAI
nos. Þymus publicistas, dailës gerbëjas varþybø trasoje dominuoja lapuoèiø
ir menininkø bièiulis, entuziastingas kul- Varþybas organizuoja klubas
miðkas, vietomis pereinantis á miðrø la-
„Oriens”, Vileiðiø kolegija, Lietuvos ad-
tûros mecenatas. Jis teisininkas, puikiai puoèiø ir spygliuoèiø miðkà. Bëgamu-
vokatûros advokatø taryba. Varþybas
suvokiantis, kad, kuriant nepriklausomà mas nuo labai gero iki vidutinio. Seni
vykdo orientavimosi sporto klubas
ir demokratinæ Lietuvos valstybæ, bûtina kirtimai sunkiai prabëgami. Keliø tin-
„Oriens“. Vyr. teisëjas – Ignas Kriðèiû-
humanizuoti politinius procesus, nuosek- klas retas, maþesni takeliai uþkloti per-
nas. Distancininkas – Devis Þilovas.
liai laikosi principo, kad þmogaus intere- nykðèiais lapais ir sunkiai matomi. Da-
sai yra svarbiausia demokratijos sàlyga. lis keliø atsiradæ po miðko valymo dar-
Bûdamas Kauno burmistru (1921), ak- bø. Reljefas vidutinio raiþytumo. Kai ku-
uþsienyje. Daugeliui orientavimosi sporto
riø ðlaitø aukðtis 40–55 m. Miðke yra
tyviai ásijungë á sportinio judëjimo organi- mëgëjø ði sporto ðaka jau yra tapusi gy-
daug supiltø nedideliø akmenø krûvø,
zavimà, pritarë sporto draugijø ir klubø stei- venimo bûdu, yra susiformavusi orien-
apaugusiø samanomis, þemëlapyje
gimui, siekë ákurti sporto sàjûdá vienijan- paþymëtø kaip mikrokalniukai. Visø tavimosi sporto mëgëjø bendruomenë,
èià organizacijà. 1922 m. kovo 11 d. buvo grupiø (iðskyrus D12, H12, D14) spor- turinti savà neraðytà etikos kodeksà. Tai
ákurta Lietuvos sporto lyga, kurios pirmi- tininkams reikës du kartus kirsti upelá. sporto varþybos, kuriose nëra þiûrovø,
ninku buvo renkamas Jonas Vileiðis. Visà Gylis 30–40 cm, gruntas kietas. tik dalyviai.
gyvenimà jis rûpinosi sporto ugdymu, R.S.

106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis – nës medicinos moksliniø tyrimø ir ekspe- logijos klaidingai siejamos tik su genetið-
valstybës lëðos. rimentinës plëtros (MTEP) centrø, kuriuo- kai modifikuotø produktø kûrimu. Ðios sri-
Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðë se veiks 23 moderniausia áranga aprûpin- ties mokslininkø pasiekimai taikomi dau-
ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste- tos atviros prieigos mokslinës laboratori- gelyje srièiø, pavyzdþiui, gaminant bioku-
ponavièius, Vilniaus universiteto rektorius jos. Taip pat bus árengta 18 studentams rà ar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“,
akademikas Benediktas Juodka ir Centri- skirtø mokomøjø laboratorijø, sukurta – paþymëjo J.R.Lazutka.
nës projektø valdymo agentûros direkto- apie 100 naujø darbo vietø mokslinin- Švietimo ir mokslo ministerijos ES pa-
riaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris. kams ir tyrëjams. ramos valdymo skyriaus vyriausiojo spe-
Ágyvendinant projektà, numatoma pa- Centre geriausi ðalies mokslininkai cialisto Vytauto Èepo teigimu, bus iðplë-
statyti pasaulinius standartus atitinkantá planuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio, tota daugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniø
naujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros priei- tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliau metrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200
gos laboratorijø ir mokomøjø auditorijø parinkti tinkamus gydymo bûdus, kurti naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir
pastatà, á kurá persikels Biotechnologijos naujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtas „Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktû-
ir Biochemijos institutai, dalis VU Gam- technologijas bei kt. riniø fondø ið viso numatyta skirti beveik
tos mokslø fakulteto laboratorijø. Dar viena veiklos krypèiø – didinti bio- 428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek suda-
Jungtiniame gyvybës mokslo centre technologijø panaudojimà aplinkosaugo- rys privaèios investicijos.
bus ákurta 10 biotechnologijø ir molekuli- je bei kitose srityse. „Daþnai biotechno-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 39


Julius NORKEVIÈIUS Virvytë palydëjo iki
Trisdeðimtmetis... Tokià darbo sukaktá paminëjo VU Onkologijos
instituto Onkourologijos skyriaus vedëjas medicinos mokslø daktaras
paslapèiø
profesorius Tadas Petraitis. Per tà laikà skyrius tapo modernus, pats
vadovas ir jo kolegos atlieka sudëtingiausias operacijas. Gydytojas
mokslininkas neskaièiavo, kiek per trisdeðimtmetá jø padarë. Buvo
metø, kai vos ne kasdien operavo, keliems tûkstanèiams ligoniø
pagelbëjo, ypaè kai pastaraisiais metais onkourologiniø ligø sparèiai
gausëja. Ir nerimauja, kad në viename mûsø ðalies universitete,
rengianèiame medikus, nëra Onkologijos katedros.

– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...– Vilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos se-
pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, ap- será. Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokyklo-
vertæs kompiuteriu paraðytà lapø pluoðte- je. Ir èia mokymasis jokiø sunkumø ne-
lá, pradëjo braiþyti gimtinës schemà. Èia këlë. Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko kla-
Birþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø ne- sës þurnale ties Tado pavarde ið pradþiø
didelis keliukas, prie kurio rikiavosi Petrai- rikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vie-
èiø kaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðna- netas. Vaizdas pradëjo keistis, kai klasës
ranèios Virvytës kranto stovëjo ir jo sene- vadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kal-
liø, tëvø namas. bà, papildomai padirbëjo. Tad po pusme-
– Petraièiuose labai graþu. Upë, mið- èio darbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlë
kas vos ne ranka pasiekiamas. Nepapras- jokiø rûpesèiø.
tai romantiðka aplinka... – paðnekovas ne- – Esu sostinës 16-osios vidurinës mo-
slepia dþiaugsmo tai prisiminæs. kyklos antrosios laidos abiturientas. Ir sa-
Ðia gamtos dovana namø ðeimininkës votiðkai dþiaugiuos, kad mokyklà baigiau
ir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metø metais anksèiau. Treèiosios laidos beveik
sausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiau- pusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðe-
gësi. Tëvai Luokëje pasistatë namà ir grei- ðiems ið jø atseikëjo po ðeðerius metus pra-
tai persikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantá leisti Gulago lageriuose uþ dalyvavimà jau-
uþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu il- nimo pogrindinëje organizacijoje. Neabe-
gai nenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveik joju, kad, nuo maþumës patriotiðkai auk- nus, kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiu
visos vaikystës vasaros. Á Petraièius atva- lëtas, bûèiau pritaræs bendraklasiams. O prisimena vieðnagæ Ferganos slënyje.
þiuodavo ir mokydamasis Vilniuje, aplan- tada?.. – profesorius nebaigë klausimo, á Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai net
kydavo juos ir bûdamas studentas. Ir da- kurá atsakymas ir taip aiðkus. stebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taip
bar, nors jau nebëra tëvø namø, jis su vai- Tado Petraièio, kai rankose laikë bran- ðauniai suderinti. Atsakymas paprastas:
kais, vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ. dos atestatà, tolesnis kelias – medicinos vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus per
Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Ant- studijos. Jaunuolio apsisprendimas abe- paskaitas, seminarus, kolokviumus.
roji sovietinë okupacija privertë ðeimà kla- joniø nekëlë nei tëvams, nei artimiesiems, – Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – net
joti po Þemaitijà. draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëve- netraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæ
– Tëvas labai bijojo KGB. lis pradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“. reikli, studijuojanèiø nuomone, net gero-
Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepa- Stojo á Kauno medicinos institutà. Trys kai priekabi histologijos profesorë Janina
kliûti á þiaurumu garsëjusios prievartos penketai ir vienas ketvertas per stojamuo- Laðienë.
struktûros akiratá skatino ne vien nuosa- sius egzaminus, ir Tadas Petraitis – Kauno Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusi-
vas namas, sëkminga veterinaro praktika. medicinos instituto studentas. Praneðimas gaudë, kas vyksta. Pamatæs knygelëje
Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius, apie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápa- aukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugë
ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiems reigojimas – grupës seniûnas. ir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jo
parûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje, Studijos nekeitë vidurinëje turëto krû- dalyvavimas visuose penkiuose ðio daly-
aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs á vio bei tempo. Tadas ir toliau sportavo, ko kolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumà
saugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiaus ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje, per visà semestrà vaikinas buvo atleistas
kagëbistui pasakë, kad galinti kilti epide- daug koncertavo. Net Maskvos Kremliaus dar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijos
mija, jei per vasaros karðèius prie striby- koncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþi- profesorius per egzaminà vos ne valandà
nës bus guldomi nuþudyti partizanai. Ne- gûnà“, vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamas kamantinëjo, bet paraðë penketà.
noriai, bet atsiþvelgta á autoritetingo medi- antrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors ta- – Vëju pralëkë studijø metai ir prasidë-
cinos darbuotojo þodþius. da labai varganà turëjo turistiná invento- jo skirstymas. Siûlë likti katedroje, bet ma-
Bûsimasis profesorius pradþiamoks- riø, bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Kry- næs Kaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klai-
lio ðaknis krimsti pradëjo Poeþerës sep- mo, Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais, pëda. Sostinëje pageidavo keturiø pato-
tynmetëje mokykloje. Mokësi gerai. Bu- áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingu- logø anatomø. Ir á visas ðias vietas kandi-
vo aktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavo mo marðrutus. Groþëjosi kalnø panora- datai lyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareið-
dalykiniuose bûreliuose, ðoko tautinius ma net nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø, kiau norà uþimti patolgo anatomo vietà,
ðokius, vaidino. Baigus septynias klases, neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þy- tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo,
tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø á gis per Isyk Kulio eþerà sauganèius kal- kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà

40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


riningos teminës vakaronës su dainomis inkstø vëþys, jautrus imunoterapijai. Toks

urologijos
ir ðokiais. Net operà statëme. Bet uþgeso bûna vienas ið keturiø. Šitaip trys apsau-
Birutë, uþgeso ir ði ádomi laisvalaikio veik- gomi nuo nesëkmingos imunoterapijos.
la, – profesorius netikëtai pabëgo á insti- Sukaupta patirtimi bendromis jëgomis pa-
tuto netolimà praeitá. rengë praneðimà, kurá Kuakla-Lumpuro
Regis, visa tai buvo taip neseniai, o ðian- (Malazija), Ðanchajaus (Kinija) tarptautinë-
dien instituto Onkourologijos skyrius pats se konferencijose perskaitë skyriaus uro-
netikëtà mano pageidavimà vos neiðvaþia- logas, medicinos mokslø daktaras Alber-
seniausias Lietuvoje, sukaupæs didþiausià
vau á Murmanskà, nes tada dar buvo sà- tas Ulys. Be to, skyriaus gydytojai aktyviai
patirtá diagnozuojant ir gydant piktybines
junginis skirstymas. Gerai, kad laiku uþ- dalyvauja tarptautiniuose naujausiø medi-
urologines ligas: prieðinës liaukos (prosta-
stojo kaþkas ið komisijos ir gavau paskyri- kamentø tyrimuose. Paskui raðo ataskaitas,
tos), ðlapimo pûslës, inkstø, sëklidþiø, var-
mà á Vilniø, – profesorius neskubëdamas mokslinius straipsnius. Taigi þengia koja ko-
pos. Èia gydoma ir ikinavikinë urologinë pa-
keliavo prisiminimø takais. jon su gyvenimu, su naujomis technologi-
tologija. Drauge stengiamasi išmokti ðiø li-
Tadui Petraièiui patologu anatomu dirb- jomis. Pats skyriaus vedëjas yra trijø vado-
gø naujausiø gydymo metodø, naudotis
ti neteko. Gydytojo karjerà pradëjo trau- vëliø, monografijø bendraautoris, paskelbë
naujausiomis technologijomis.
matologu. Bet gal tik metus, nes greitai bu- daugiau kaip 100 moksliniø straipsniø. Vien
vo paðauktas á sovietø armijà. Tarnavo Do- – Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbu
Onkologijos instituto klinikose. Ir visà lai- pernai urologiniø ligø navikø ðalinimo nau-
bilëje, Klaipëdoje eiliniu, vëliau perkeltas á jienas aptarë aðtuoniose publikacijose. Pa-
sanitarijos daliná instruktoriumi, dezinfe- kà svajojau, kad skyrius turëtø savo ope-
racinæ, kad ji bûtø moderni, atitiktø visus rengë du medicinos daktarus. Ir dabar turi
kuotuoju. O laisvalaikiu iki spalio maudësi vienà kità doktorantà.
vos ne paðonëje esanèioje Baltijos jûroje. nûdienos reikalavimus, – atskleidë savo
paslaptá skyriaus vedëjas. – Dabar maþiau operuoju. Reikia ug-
– Gráþæs ið kariuomenës, neskubëjau dyti jaunimà. Imuosi sudëtingiausiø ope-
á buvusià darbovietæ. Netraukë traumato- Tiesa, institute ji niekam nebuvo pa-
slaptis, nes Tadas Petraitis visur, kur tik ga- racijø. Nors bet kokià operacijà jau gali sëk-
logo pareigos. Nors jos ir gerokai susiju- mingai atlikti Albertas Ulys, Algimantas
sios su chirurgija, bet man labiau asoci- lëjo, vieðai kalbëjo, raðë, ieðkojo keliø sa-
vajai svajonei ágyvendinti. Pernai pavasará Sruogis. Turime net tris jaunus gydytojus,
javosi su staliaus darbu. Maniau, pailsë- kurie graþiai pritapo, dràsûs. Tai Arûnas
siu mënesëlá kità ir ieðkosiu patinkanèio gydytojo mokslininko svajonë tapo realy-
Kulboka, Þygimantas Kardelis, Alvydas Vë-
darbo. Bet svajonës neiðsipildë. Paskam- be. Prarado septynias lovas (dabar sky-
þelis. Galvoja jis ir apie daktaro disertaci-
bino bièiulis ir praneðë, kad tuomet garsi rius gali priimti gydyti penkiasdeðimt ligo-
jà, – skyriaus vedëjas þvelgë á ateitá.
urologë, medicinos mokslø daktarë Sta- niø) ir Onkourologijos skyriaus bendruo-
Apie paminëtus gydytojus daug gra-
së Mièelytë ieðko nesugadinto chirurgo, menë atvërë duris á modernø operaciná blo-
þiø þodþiø girdëjau ir ið ligoniø. O kurá ima
urologo. Susigundþiau. Taip atsidûriau Vil- kà. Viename atliekamos endoskopinës
operuoti profesorius, tai labai dþiaugiasi ir
niaus ligoninës Urologijos skyriuje. –Ta- operacijos, kitame navikai kol kas ðalina-
lieka patenkintas. To neslëpë ir kalbintas
das Petraitis sako, kad tai buvo gal ir ne- mi peiliu. Skyriaus vedëjas svajoja ir jà pa-
molëtiðkis Jonas V.
tikëtas, bet gana sëkmingas darbinës versti laparoskopine. Moderni skyriaus
Geru þodþiu apie savo vadovà atsilie-
veiklos posûkis. operacinë padidino galimybes mokomo-
pia ir bendradarbiai. Ðiandien skyriuje dir-
Jaunasis gydytojas minëtoje ligoninë- joje auditorijoje su vaizdo áranga, kuri prieð
ba 8 gydytojai, trys ið jø medicinos mokslo
je dirbo vos ne deðimtmetá. Èia jam viskas metus kitus gerokai pertvarkyta, atnaujin-
daktarai, 21 slaugytoja. Per metus èia gy-
sekësi, vos ne kasdien operavo arba asis- ta, Vilniaus universiteto Medicinos fakul-
dosi beveik pusantro tûkstanèio ligoniø.
tavo. Gal dar bûtø ilgai èia dirbæs, jei neat- teto studentams, rezidentams, taip pat be-
Vedëjas patenkintas, kad visais rûpinasi
gijæs polinkis mokslui, kuris kasdien vis la- sidomintiems gydytojams stebëti prityru-
bendradarbiai. Komandos gerumas,
biau nedavë ramybës. Dël neakivaizdinës siø gydytojø atliekamas endoskopines la-
darbðtumas daug priklauso ir nuo kom-
aspirantûros nesutarë su skyriaus vedëja. paroskopines operacijas. plektuotojo paprastumo, nuoðirdumo.
Tadas Petraitis pakëlë sparnus. Palankes- Anksèiau skyrius tris keturias dienas Profesorius Tadas Petraitis ir su bendra-
nes darbo sàlygas pasiûlë Raudonojo Kry- laukdavo, kol patekdavo á operacinæ. Da- darbiais, ir su ligoniais kalbasi paprastai,
þiaus ligoninës Urologinio skyriaus vedë- bar, kai skyrius turi savà operaciná blokà, nuoširdþiai, pastebi kiekvienà naujai pa-
jas Pranas Èerniauskas. Èia jis toliau ope- tik spëk operuoti. Kasdien èia atliekamos guldytà, tuoj pat pasiteirauja apie jo bûk-
ravo, gydë, ástojo á neakivaizdinæ aspiran- ðeðios septynios operacijos. Kai kurios ið læ. Bet jei reikia, nevengia ir grieþtesnio
tûrà. Prof. Alberto Telyèëno vadovaujamas jø gana sudëtingos. Prof. Tado Petraièio þodþio pasakyti. Pulkininkas leitenantas
rengë disertacijà „Elektrorentgenoskenog- vadovaujamas Onkourologijos skyrius, be- Stasys, kuris su mokslininku ið jaunø die-
rafija inkstø navikø diferencinëje diagnos- ne vienintelis mûsø ðalyje, atlieka visas nø paþástamas, priminë, kad gydytojas tu-
tikoje“, kurià 1978 m. sëkmingai apgynë. operacijas, taikomas onkourologijoje – tiek ri graþø balsà, daug dainuoja. Be to, vi-
Dar metus padirbëjæs Raudonajame bepeiles, tiek atviras: pradedant ávairiomis sada geros nuotaikos, jaunatviškai liek-
Kryþiuje gydytojas mokslininkas sulaukë prostatos, ðlapimo pûslës navikø ðalinimo nas, energingas. Tai sistemingo sportavi-
Onkologijos instituto kvietimo. Sutiko va- per ðlaplæ, rezekcijomis fotodinaminëje mo, kalnø turizmo, vaikystëje pamëgtø
dovauti Onkourologijos skyriui. Institutas ðviesoje, baigiant radikaliomis cistektoni- tautiniø ðokiø dovana.
tada këlësi á Santariðkëse jam pastatytus jomis su ðlapimo rezervuaro formavimu. – Mëgstu gamtà, gyvenu sode, augi-
naujus rûmus. Tad viskà teko pradëti nuo Skyriaus urologai ávaldë prostatos brachi- nu tris ðunis ir dvi kates. Turëjau tik aviga-
pradþiø. Ðlavë, plovë patalpas, árenginëjo terapijà. Skyriaus vedëjas Tadas Petraitis ná, bet vaikaitis atneðë rastus pamestinu-
gydymo kabinetus, laboratorijas. Rûpino- buvo vienas pirmøjø, pradëjusiø Lietuvoje kus. Negi dabar iðmesi? – profesoriaus
si, kad skyrius ágytø visà bûtiniausià ir nau- transuzetcines rezekcijas (šalinimus) on- klausimas ir be atsakymo aiðkus.
jausià árangà. Ákurtuviø rûpesèius lengvi- kologijos srityje, laparoskopines operaci- Ilgametis Onkourologinio skyriaus ve-
no jaunystës entuziazmas. Balandþio jas. Dabar sëkmingai tai daro ir jo kole- dëjas Tadas Petraitis su farmacininke þmo-
pradþioje prasidëjæ darbai lapkritá buvo gos. Skyriaus urologai per metus atlieka na Danute iðaugino du sûnus, sulaukë dvie-
baigti ir priimti pirmieji ligoniai. 600–800 operacijø. Pradëta inkstø maþø jø vaikaièiø. Vienas sûnus neseniai pado-
– Daug dirbome, prasmingai leidome navikø termoabiacija (tai ir pasaulio mas- vanojo ir vaikaitæ. Pirmieji poþymiai rodo,
laisvalaikio valandëles. Geros organiza- tu didelë naujiena), tausojamosios opera- kad penkiolikmetis vaikaitis Lukas gali tæsti
torës Birutës Bautrënaitës dëka vyko tu- cijos. Ieðkoma ligoniø, kuriems išplitæs senelio pasirinktà ir pamëgtà mediko kelià.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 41


Lietuvoje minimalaus pavirðiaus lyg-

Minimalûs pavirðiai
Prof. Mifodijus SAPAGOVAS minimalaus pavirðiaus formos stogas pri-
tys buvo taikomos gana sudëtingam in-
þineriniam uþdaviniui spræsti – projektuo-
ti skysto metalo (pvz., gyvsidabrio) elek-
tros kontaktus vibrotechniniams prietai-
sams (iniciatorius akad. K.Ragulskis).
Lietuvos MA narys korespondentas mena ðeðialapá dobilà. Gana sudëtingas minimaliø pavirðiø
Vingio parko estrada – klasikinis mini- formas procesams bei reiðkiniams skys-
Matematika – abstraktus mokslas. Ta- maliøjø pavirðiø pavyzdys architektûroje. èiø pavirðiuose tirti naudoja Lietuvos bio-
èiau pasitaiko, kad ir gana abstrakèioms Pastatyta 1960 m. pagal estø architektø chemikai (akad. V.Razumas ir kiti).
matematinëms teorijoms, sudëtingoms A.Kotli ir H.Seppmanno projektà. Kiek Ir visame pasaulyje graþias sudëtin-
matematinëms lygtims galima suteikti ga- anksèiau panaðus statinys iðkilo Taline. gas minimaliø pavirðiø formas dizaineriai
na patrauklià, daugeliui suprantamà in-
terpretacijà. Vienas tokiø pavyzdþiø yra
minimalieji paviršiai.
Siauràja prasme minimalûs pavirðiai
yra grynai matematikos tyrimø objektas.
Matematikoje minimalus pavirðius apibrë-
þiamas gana glausta ir ne matematikams
beveik nieko nesakanèia fraze – tai pavir-
ðius, kurio kiekviename taðke vidutinis krei-
vumas lygus nuliui. Pirmieji minimaliø pa-
virðiø teoriniai tyrimai þinomi nuo XVIII a.
vidurio (Þ.Lagranþas, 1760 m.).
Ne matematikoje minimaliais pavirðiais
susidomëta po didelá atgarsá sulaukusiø Mifodijus
belgø fiziko ir chemiko Þ.Plato 1849 m. eks- Sapago-
perimentø su muilo plëvelëmis. Panardi- vas prie
nus erdviná (ne plokðèià) vielos karkasà á parodos
muilo skiediná, ant karkaso susidaro mui- „Formulës
lo plëvelë – idealus matematinis minima- ir formos
lus paviršius. Geras minimalaus paviršiaus (minimalûs
pavyzdys yra raitelio balno virðutinë dalis pavirðiai)“
– tai dvigubo lenkimo pavirðius: kiekvie- eksponatø
name taðke viena kryptimi pavirðius lenk-
tas á virðø, kita kryptimi – á apaèià. O prak- Ðiandien Vakarø Europoje gana daug pritaiko vaikø aikðtelëse ir atrakcionuose.
tinis pavyzdys – Vilniaus parko estrada. stacionariø architektûros objektø su mini- Galime dràsiai teigti, kad minimalius
Ðiuo metu minimalûs pavirðiai plaèiai maliø pavirðiø perdangomis, pagaminto- pavirðius, jø formas sukûrë ne þmogus, o
naudojami architektûroje (pastatø perden- mis ið lengvøjø konstrukcijø. Tai oro uostø gamta. Ávairûs moliuskai ir reptilijos jûros
gimas), chemijoje bei fizikoje (skysèiø pa- pastatai, muziejai, ávairûs paviljonai. Kana- dugne irgi paklûsta minimalios formos, mi-
virðiai), kristalografijoje (gardeliø struktû- rø salose minimalieji pavirðiai graþiai su- nimalios energijos dësniams. Tarp kitko,
ros), dizaine ir t.t. Minimaliø pavirðiø susi- derinti su delfinariumo vandens plotais. aukðti bokðtai (daugiau kaip 100 m aukð-
darymà daþnai galima matyti ir gamtoje Europos ðaliø miestuose (ypaè Austri- èio) daþnai bûna „susmaugti“ per liemená
(smëlio kopos, kalnø masyvai, jûrø aug- joje) daþnai tenka matyti laikinus minima- – taip sienos forma priartinama prie mini-
menija ir gyvûnija ir kt.). liø pavirðiø formos nedidelius statinius, malaus paviršiaus formos ir padidinama
Architektûroje minimalûs pavirðiai bu- naudojamus gatvës koncertams ar teat- pastato atspara vëjui.
vo susieti su minimalizmo formø raiðka rams, ávairioms akcijoms, vasaros kavi- Þinomas pasaulyje geometras teoreti-
(nuo XX a. 7-ojo deðimtmeèio). Ne pasku- nëms. O kartais tokios palapinës tiesiog kas ir kompiuterinës grafikos specialistas
tiná vaidmená èia vaidina ir tai, kad minima- sukurtos kaip namo, sodo ar aikðtës de- Maskvos universiteto profesorius A.Fo-
laus pavirðiaus forma yra gana estetiðka. koratyvinës detalës. menka yra tikras minimaliøjø pavirðiø fa-
Vokieèiø architektas Ottas Frei (g. Lietuvoje dekoratyviniø minimaliø pa- natikas. Jo nutapyti paveikslai su realio-
1925) – vienas pirmøjø pasaulio architek- virðiø formos perdangø pastaraisiais me- mis ar fantastinëmis (kosminëmis) minima-
tø, sistemingai pradëjæs naudoti minima- tais daugiausia matome Vilniuje ir Palan- liøjø pavirðiø formomis naudojami ne tik
laus pavirðiaus formos perdengimus ar- goje. Tai ámonës UAB „Vingida“, ásikûru- moksliniø (geometrijos ar topologijos) bei
chitektûroje. Bene labiausiai þinomi jo vie- sios Klaipëdoje nuo 1993 m., nuopelnas. groþiniø knygø iliustracijoms, bet ir kaip ge-
ni pirmøjø projektø – Vokietijos (anuomet Bene þymiausias toks statinys „Kupeta“ – ometrijos teoremø árodymø iliustracijos.
VFR) paviljonas pasaulinëje parodoje Menø ir pramogø klubas Palangoje. Deja, Taip gimë nuotraukø paroda „ Formu-
Monrealyje Expo-67 (1967) ir Miuncheno ðiek tiek uþdengtas, paslëptas nuo praei- lës ir formos (minimalûs pavirðiai)“. Nuo
olimpinis stadionas (1972 m.). Pabrëþti- viø akiø nelabai estetiška siena. praëjusiø metø lapkrièio mën. ši paroda
na, kad O.Frei ið karto daug investavo á Idealûs matematiðkai tikslûs minima- buvo eksponuojama Matematikos ir infor-
lengvøjø konstrukcijø projektavimà (daug lieji pavirðiai apraðomi gana sudëtingomis matikos institute, ðiø metø balandþio pra-
maþiau minimalaus pavirðiaus formos netiesinëmis diferencialinëmis lygtimis. dþioje persikëlë á Lietuvos mokslø akade-
perdengimø yra ið gelþbetonio) – ákûrë Daugelis pasaulyje þinomø skaitiniø me- mijos Vrublevskiø bibliotekà. O ðiomis die-
Lengvøjø konstrukcijø institutà Ðtutgarte. todø specialistø, sukûrusiø originalius nomis ði paroda MIDI dienø proga atke-
Ispanø architektas Felixas Candela su- sprendimo metodus, laiko garbës reikalu liauja á Vilniaus universiteto Matematikos
projektavo bene keliasdeðimt restoranø pailiustruoti, kad jø sukurtu metodu gali- ir informatikos fakultetà.
(daugiausia Meksikoje ir Ispanijoje), kuriø ma iðspræsti minimaliø pavirðiø uþdaviná.

42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Deviso taurës varþybose atvykusius á naujojo teniso aikštyno atida-
rymo iškilmes. Jaunieji tenisininkai garbin-

Áspûdinga
gai atlaikë pasaulio teniso þvaigþdës Vito
Gerulaièio akademijos pirmàjá krikðtà. 2010

pergalë
m. kovo 5–7 d. Lietuvos teniso komanda
(LTS) buvo atjauninta – R.Berankis (19 m.,
Didþiojoje Britanijoje lauko teniso
Nr.198), L.Grigelis (18 m., Nr.525), D.Ðaki-
þaidimas buvo uþpatentuotas nis (17 m., Nr.825) ir L.Mugevièius (15 m.),
1874 m., o nuo 1877 m. jau buvo komandos kapitonas – R.Balþekas. Atvy-
rengiamos Vimbldono teniso
varþybos, kurios prilyginamos Lietuvos
pasaulio teniso èempionatui. tenisininkø
komanda
Dr. Vincentas KORKUTIS
LSD „Þalgiris“ Garbës narys
Þaidþia
Deviso taurës vyrø komandinës teniso Laurynas
varþybos vyksta nuo 1900 metø. Per tà lai- Grigelis
kotarpá D.Britanijos vyrø teniso rinktinë var-
þybose dël ðios prestiþiðkiausios taurës iki
finalinio susitikimo buvo iðkopusi 16 kartø,
o taurës laimëtoja yra tapusi 11 kartø. 2009
m. Deviso tauræ laimëjo Ispanijos vyrø rink- èiai vël atsidûrë III grupëje. Taèiau, remiant
tinë, finaliniame susitikime áveikusi Èekijos Lietuvos teniso sàjungai ir ITF, prisidëjus Lie-
rinktinæ 5:0, o treèià vietà iðkovojo kroatai. tuvos Vyriausybei, buvo pradëtas ágyvendinti
D.Britanijos vyrø rinktinei pastaruosius 10 projektas – iðkilo nauji sporto rûmai, kuriuo-
metø nelabai sekasi, nes jie jau iðkrito ið se po vienu stogu buvo árengta 15 teniso
pirmojo 16-tuko komandø, vadinamojo eli- aikðteliø. Juose atvërë duris visus ðiuolaiki-

kusiøjø D.Britanijos komandos þaidëjø ka-


pitonas J.Lloydas pareiðkë, kad jie, nors
atvyko be savo þvaigþdës J.Murrejaus (21
m., Nr.7-10), tikisi pasiekti pergalæ prieð jau-
Áspûdingai nà Lietuvos komandà. Tiesa, jam truputá
þaidë neramu dël puikios jaunojo R.Berankio
Rièardas sportinës formos, kurià jis ne per seniau-
Berankis siai demonstravo JAV turnyruose.
Jau pirmàjà Deviso taurës varþybø die-
to. Ðios varþybos labai iðpopuliarëjo pasau- nius techninius reikalavimus atitinkanti Vito nà visos tribûnos buvo perpildytos þiûro-
lyje ir pastaraisiais metais jose dalyvauja net Gerulaièio akademija, kurioje kasdien galë- vø, suguþëjusiø ið visos Lietuvos. Mûsø jau-
122 ðalys, o varþybos transliuojamos visø jo treniruotis keli ðimtai vaikø, jaunøjø tenisi- nieji tenisininkai sunkiai dvikovai su grës-
ðaliø TV. Tarp Deviso taurës nugalëtojø yra ninkø bei teniso mëgëjø ir senjorø. mingais varþovais stropiai rengësi. Spau-
ir lietuviðka Vito Gerulaièio pavardë. 1978 Ðios akademijos atidarymo proga 2009 dos konferencijoje R.Berankis ir komandos
m. JAV vyrø komandoje þaidæs pirmuoju m. kovo 6–8 d. ávyko Deviso taurës varþy- kapitonas R.Balþekas susirinkusiems þur-
numeriu, jis finale iðkovojo dvi pergales ir bos su Gruzijos vyrø komanda. Lietuvos nalistams paþadëjo kovoti iš visø jëgø. Tai
áveikë Italijos komandà net 5:0! rinktinëje ðalia jos senbuviø – G.Sabeckio paliudijo ir pirmoji varþybø diena, kuriai pa-
Lietuvoje tenisu susidomëta, kai 1919 (25 m.) ir D.Lencinos-Ribes (32 m.) pirmà sibaigus informacinë lenta skelbë, jog ko-
m. birþelio 1 d. buvo ákurta Lietuvos teniso kartà pasirodë jaunosios mûsø viltys – mandinis rezultatas lygus – 1:1. R.Berankis
sàjunga. Lietuvos vyrø teniso komandai, R.Berankis (18 m., tapæs pirmuoju tarp pa- penkiø setø kovoje áveikë D.Evansà (Nr.
kuri Deviso taurës varþybose ëmë dalyvau- saulio jauniø) ir D.Ðakinis (16 m.) su paty- 257), o L.Grigelis turëjo pripaþinti pirmos
ti nuo 1994 m., atstovavo respublikos èem- rusiu komandos vadovu R.Balþeku. Gru- raketës J.Wardo (Nr. 252) pranaðumà –
pionas R.Muraðka, G.Maþonas, G.Vëþelis zijos komanda, turinti didesná varþybø pa- 4/6, 2/6, 4/6, nors kovojo tikrai pagirtinai.
ir D.Ivancovas bei komandos kapitonas tyrimà, atvyko tikëdamasi pergalës. Po Antràjà varþybø dienà prieð patyrusiø ir
R.Balþekas. Pradëjæ kovas paèioje þemiau- dviejø dienø Gruzijos komanda pirmavo gana aukðtus reitingus turinèiø K.Skupskio
sioje grupëje ir áveikæ savo pogrupyje Tu- 2:1, taèiau lietuviai nenuleido rankø. R.Be- (Nr. 52) ir C.Flemingo (Nr. 56) porà iðëjo ko-
niso, Kipro ir Kongo tenisininkus bei susi- rankis iðlygino komandø rezultatà 2:2. O voti jaunieji L.Grigelis ir D.Ðakinis. Kapitono
tikime su kito pogrupio nugalëtoja Maltos Ðakinis pateikë sensacingà staigmenà – R.Balþeko jie buvo suporuoti pirmà kartà, nes
rinktine iðkovojæ pergalæ, mûsø tenisinin- permainingoje penkiø setø kovoje pasie- L.Grigelis þaidþia deðine, o D.Ðakinis – kaire
kai pateko á II grupæ. kë pergalæ! Lietuvos komandos pergalë ranka. Jiems kapitonas nurodë þaisti kuo ati-
Vëlesniais metais, komandai atjaunëjus, prieð ambicingus varþovus maloniai nuste- dþiau ir kuo ávairiau. Ávaldæ visus smûgius ið
ðiose varþybose sëkmë nusisuko. Lietuvai- bino Europos teniso federacijos atstovus, oro, jie gali dràsiai iðbëgti atakai prie tinklo.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6 43
43
Nors pirmà setà jaunieji pralaimëjo net 6/0,

Valstybës
taèiau nesutriko ir permainingoje kovoje ið-
plëðë laimëjimà antrame sete 7/6 (tay-bre-
ke 7:2). Treèiame sete uþsimezgë permai-
ninga kova, taèiau labiau patyræ anglai lai-

statistikos 90-meèio
mëjo setà 7/5. Ketvirtame sete iðryðkëjo la-
biau patyrusiø þaidëjø pranaðumas, ir po
trijø valandø ádomi kova pasibaigë 6/3 sve-

keliu
èiø sëkme. Taigi po dviejø dienø varþybø
D.Britanijos komanda pirmavo 2:1.
Treèià varþybø dienà bokðtelio teisë-
Ta proga prisimintas pilnas
jas pakvietë susitikti pirmàsias komandø
ieðkojimø, dideliø ir skubiø
raketes: D.Britanijos aukðtaûgá J.Wardà darbø kupinas, o kartu ir duobë-
(190 cm), varþybose daug taðkø laimintá
stipriais padavimais – eisais, ir Rièardà
tas okupacijø metais Lietuvos
valstybës statistikos kelias. 1919 – 2009
Beranká. Pirmà setà tik 7/6 pergalæ iðplë- Nemaþai dëmesio skirta statisti-
ðë Rièardas. Tribûnø audringos ovacijos, kos metraðèiams ir kitokiems
be abejo, didino átampà, nes D.Britanijos leidiniams. padëtá realiausiai apibûdinanèios, ádo-
þaidëjas J.Wardas padarë dvi dvigubas
mios ir aktualios statistikos galime rasti
klaidas paduodamas, ir R.Berankis, tin-
jau pirmuose Centralinio statistikos biu-
kamai iðnaudojæs varþovo klaidas, laimë- Petras Gediminas ADLYS
ro (CSB) leidiniuose. Tas publikacijas
jo antrà setà 6/3. Þaisdamas treèiàjá setà, Statistikas
puikiai reprezentuoja CSB parengtas lei-
R.Berankis taip pat pasiekë pergalæ –
dinys „Lietuva skaitmenimis 1918–1928
6/4. Komandinis rezultatas tapo 2:2! Te- Nepriklausomos Lietuvos
pirmojo deðimtmeèio – 1918–1928 – m. Diagramø albomas“ (apimtis 180 p.).
niso þiûrovai ilgai plojo ir atsistojæ paly-
metraštis Bene geriausiai ðá leidiná pristato saki-
dëjo pergalæ pasiekusá R.Beranká.
niai ið ávado. „1918 m. vasario 16 d. Lie-
Po neilgos pertraukos á aikðtelæ lemia-
Nuolat kalbame apie ekonominá gy- tuviø tauta, per savo atstovus, susirin-
mai dvikovai buvo iðkviesti Laurynas Gri-
venimà, socialinæ padëtá. O kas gi pir- kusius senobinëje Lietuvos sostinëje Vil-
gelis, kuris pastaruosius 6 metus treni-
ruojasi Italijoje, ir anglas D.Evansas. Per- miausia skatina susimàstyti, svarstyti, niuje, paskelbë Lietuvà nepriklausoma
maininga dvikova uþsimezgë nuo pirmojo stebëti, lyginti, tikëti ar ne ? Atsakymø valstybe. Praëjus po to 10-èiai metø, ði
geimo paèiø pirmøjø smûgiø ir uþtruko 4
alinanèias valandas. Nugalëtojas iðryðkë-
jo tik pasibaigus penktam setui. Pirmà
setà rezultatu 7/6 (tay-breke 8:6) laimëjo
D.Evansas. Antrà setà audringai palaiko-
mas þiûrovø Laurynas kovojo dar atkak-
liau ir laimëjo 7/5. Pajutæs, jog gali kautis
kaip lygiavertis varþovas, jis treèià setà
laimi net 6/0! Ketvirtà setà D.Evansas vël
þaidë labai brandþiai ir laimëjo 6/3. Prasi-
dëjus lemiamam penktam setui, Laury-
nas, lyg nejausdamas trijø valandø þaidi-
mo nuovargio, neátikëtinai tiksliais apve-
damaisiais kairiniais smûgiais ðalia ðoni-
nës linijos uþklupdavo jiems nepasiren-
gusá varþovà. Ðie tikslûs smûgiai ir pa-
lauþë já. Lemiamas setas laimëtas rezul-
tatu 6/4. Tai ir nulëmë visos komandos
pergalæ rezultatu 3:2! Iðskleidæ trispalvæ
ir dëkodami þiûrovams uþ moralinæ pa-
ramà, mûsø þaidëjai apëjo ratu visà aikð- gali bûti ávairiø. Taèiau bene maþiausiai knyga pasiryþusi yra bent trumpais
telæ, kupini nenusakomo dþiaugsmo. suklysime pasakæ – skaièiai, nes jais la- bruoþais atvaizduoti vieðumai Nepri-
Dabar Lietuvos jaunøjø vyrø teniso ko- biausiai tikima. Nuginèyti juos galima tik klausomos Lietuvos pirmojo 10-èio eko-
mandos ð.m. liepos 9–11 d. laukia ne ma- pateikus kitus skaièius. nominá plëtojimàsi. Tai yra statistikos po-
þiau intriguojanti kova Deviso taurës ko- Suprantama, kai kurie skaièiai sta- bûdþio leidinys: èia stengiantis kiek ga-
mandiniame susitikime su Airijos rinktine, tistikoje dël ávairiø prieþasèiø ir netiks- lima eliminuoti tekstà, paliekama kalbëti
kuri sveèiuose áveikë Turkijos vyrø koman- lûs ar nepilni gali bûti, bet, atliekant ly- gryniems skaitmenims. Taèiau pirmai-
dà. O D.Britanijos tenisininkai kovos su ginamàjà analizæ, nukrypimus ar bent siais nepriklausomo gyvenimo metais
pralaimëjusiais Turkijos tenisininkais. Tikiu, jau tendencijas pakankamai tiksliai nu- toli graþu ne visose srityse ir ne pilnai
jog mûsø jaunieji tenisininkai dar kartà pri- statyti galima. Todël statistikos publika- buvo vedami statistiniai stebëjimai. Tad
mins teniso mëgëjø pasauliui, kaip kadai- cijos turi didelæ iðliktinæ vertæ. Ne taip yra daug srièiø, kur skaitmenø lyginimas
se visà deðimtmetá daugelyje turnyrø ka- seniai buvo sakoma, kad ðalis nëra ci- galima buvo daryti tik pastariesiems 5–
raliavo „lietuviðkasis liûtas“ Vitas Gerulai- vilizuota, jeigu neskelbia savo raidà api- 7 metams, o trûkstamus skaitmenis te-
tis. Tikiu, jog jaunatviðkas verþlumas at- bûdinanèios statistikos. ko apeiti bent trumpu tekstu. Tekstas ir
neð sëkmæ kovojant Airijos aikðtyne! Nepriklausomybæ atgavusios ðalies skaitmenys papildyta diagramomis ir

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6
kartogramomis, kurios, nors gamintos
ávairioms parodoms ir kitiems reikalams,
vis dëlto yra ðio leidinio puoðinys, kuris
vaizdingiausiais bûdais parodys, kokiais
etapais tautos kûrybos jëga statë vals-
tybæ ir jos ûkiðkàjà gerovæ.
Knyga leidþiama dviem kalbomis –
lietuviø ir statistikos praktikoje tarptauti-
ne prancûzø kalba. Tuo bûdu ji galës su-

apie teritorijà ir gyventojus, turizmà, þe-


mës ûká, pramonæ, uþsienio prekybà
(eksportà ir importà), susisiekimà (gele-
þinkeliais, plentais, vandens), paðtà, te-
lefonà, telegrafà. Iðsamûs duomenys
apie finansus – valstybës (pajamos, ið-
laidos, iþdo skolos pagal valstybes, vi-
daus skolos) ir savivaldybiø, kredito ástai-
gas. Atskirai pateikiami Klaipëdos krað-
to duomenys. Paþymëtinas valstybës ið-
laidø vieðajam sektoriui iðsamumas. Pa-
teikiamos Seimo, Valstybës tarybos,
Respublikos Prezidento, Ministeriø ka-
bineto, kiekvienos ministerijos iðlaidos.
Atskirø ðakø apþvalgos parengtos labai
paþindinti bent kiek suinteresuotà uþsiená profesionaliai, surandant netarnybiniø
su Lietuva ir jos ûkiðkaisiais laimëjimais þodþiø, su pagarba skaièiams, apibûdi-
per pirmuosius gyvenimo metus. Objek- nantiems savo kraðtà ir jo plëtrà, atidþiai
tingo Lietuvos paþinimo dël menko mû- parenkant ir akcentuojant esminius da-
sø reklamavimosi uþsienyje labai trûks- lykus.
ta arba jis yra netikras dël tendencingos Diagramos ir kartogramos pateikia-
kai kuriø mûsø kaimynø propagandos. mos spalvotos (net 77). Jos originalios,
Niekas negali geriau kaip nuogi skait- vaizdingos, „gyvos“. Nemaþai jø skirta
mens parodyti tikrenybæ. Vienas kitas gyventojø skaièiaus ir sudëties poky-
ádëtas fotografinis vaizdas ið Lietuvos èiams.
gamtos ar jos ûkio negalës knygos Ypaè vaizdingos ir ásimenanèios þe-
mokslinës vertës nustelbti“. mës ûkio produkcijos apimties, pramo-
Kà bepridësi. Tinka ir nûdienai. Lei- nës gamybos ir eksporto pokyèius api-
dinyje pateikiamos lentelës, diagramos, bûdinanèios.
kartogramos, nuotraukos, apþvalgos Dëmesá patraukia nuotraukos (42). Tai

Vilniaus ir Kauno (leidinio pradþioje), Di-


dþiøjø universiteto ir Þemës ûkio akade-
mijos rûmø, ûkininkø ûkiø , didesniø fab-
rikø, Palangos, Nidos, Birðtono poilsia-
vieèiø ir kitos nuotraukos. Matyt, buvo ma-
noma, kad tai svarbu ðalies ávaizdþiui.
Vartydamas leidiná tarsi jauti malonià
ðilumà, jo sudarytojø meilæ savo kraðtui
ir dëmesá skaitytojui. Jiems bûdingas kû-
rybinis màstymas, kruopðtumas, didelis
atsakomybës jausmas ir noras pateikti
ávairiø poreikiø skaitytojams suprantamà,
prieinamà ir atmintin ástringanèià statisti-
kà. Belieka tikëtis, kad, tæsdami senas tra-
dicijas, statistikai parengs panaðø leidiná
nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 45


Virtualieji
peizaþai
Prof. habil. dr.
Evaldas GARÐKA

... tai siûlymas apsilankyti kompiuterinio „2012“ gaivalas ar „Avataro“ kovos taip gamtos (oro) kvapas? Koks saulei tekant
dailininko dirbtuvëje, kartu su juo pakeliauti átaigiai pavaizduoti kino ekranuose, nors ar jai leidþiantis, koks miglai krintant ar aud-
kûrybinio dþiaugsmo ir kanèiø takais ir ið ... neturi nei kvapo, nei saulës ðypsnio. rai siauèiant – daugelis pagalvos: „gal
ðalies þvilgtelëti á „plunksnas ir teptukus“, Mums, þiniø visuomenës (betoniniø kvanktelëjæs, ne kitaip?“
kuriø potëpiais atsiranda elektroniniai dþiungliø) gyventojams, visa tai – kaip tik- Tikrai tikrai, saulës ðviesos atspalvá te-
kraštovaizdþiai. Jie mums daþnai tokie mie- tai. Prieš betoniniø narveliø ánamiø akis – matome tiktai pagal ðviesià dëmæ ant
li ir artimi, kartais fantastiniai, kartais – foto- ekranas; jame – gyvenimo ádomybës, ja- kambario grindø.
grafiškai atspindintys paþástamà aplinkà ir me – viskas: ir artimieji, ir draugai, ir my- O gal tikrai kaip toje dainoje: „... ne-
jos gamtà. Èia galime kartu su Šreku ar kitu limieji. ... O visi kiti – kolegos, sutuokti- bemielas mûsø kaimas ...“
... Þiniø visuomenë.

Sapnø pasaulio reginiai


„2012” – koks uþmojis, kokie fantasti-
niai vaizdai – ir viskas taip tikroviška.
Nušèiuvæ pagalvojame – kaip jie tai ir pa-
darë? Kaip jie ástengë savuosius vaizdi-
nius perteikti mums visiems suvokiama
forma? Tokia jaudinanèiai áspûdinga, kai
ið paukðèio skrydþio matai – tavo Þemë
suskyla á didþiulius „makroblokus“ su
miestø gabalais, su dangoraiþiais, kalnais

1 pav. Vieniðas
medis. Aut. Jurga
Girdzijauskaitë
populiariu naujøjø pasakø veikëju pagyventi niai, þmonos, vaikai – tiktai ðmësèioja
kitokiame pasaulyje, paklajoti Avataro erd- tarpuose tarp ekrano vaizdø, veikëjø, pa-
vëse, atrasti ir pajusti, kas nematyta, nesu- þástamøjø. Negana to – aplinkiniai tiktai
tikta – kas tarytum egzistuoja uþ mûsø ápras- blaðko dëmesá, jie savo „apsireiškimais“
tinio pasaulio ribø. Èia taip nesunkiai ásisu- erzina ir „trumpina gyvenimà“ (o kaipgi
kame á nepatirtø nuotykiø sûkurá ir „kolum- kitaip!); o jeigu prošal pralapnoja maþylis
bø“ ar kapitonø „nemø“ draugijoje pasijun- su savo „nelaime“ – tai jau galas; èia tik-
tame didvyriškoje komandoje, uþburianèioje roji pasaulio pabaiga.
sugebëjimais išsipainioti iš gyvenimo nuo- Mes tokie – mes stebime mûsø þeme-
lat spendþiamø pinkliø. lës groþybes keliaudami „Travel“ kanalu,
... nuostabu ir neátikëtina tai, kad šie 2 pav. Mandelbroto fraktalas
stebime su „Animal Planet“ arba, jeigu pa-
plokðèiosios „erdvës“ reginiai taip puikiai siseka anksti nubusti, tenkinamës þymaus ir kalnagûbriais – kà ten kalnais, kai pati
tenkina mûsø emociná alká, jie nostalgið- gamtininko praveriamu „Langu...“ á gam- gimtinë – kunkuliuojantis katilas. ... Pa-
kai mus gràþina á pašilës atokaità, jie – tà. Bet toji radijo laidelë – ankstyvà sek- saulio pabaiga 2012 m. … Ne tiktai siau-
þydinèios pievos, jie – kerai ir... kvapai, jie madienio rytà, kai visiems dar pats ámy- binga, bet ir “graþu“ – juk nei kraujo kva-
– tolumos kalvø mëlis. gis. Aišku – liekame po antklode. po, nei motinos paklaikusio þvilgsnio.
Šituo ryšys su gamta beveik ir baigiasi. O jei kuriam klaiku – „ ramiau, ramiau
Fraktaliniai gamtovaizdþiai Ir nebandyk klausti – koksai ðá rytà þe- – tai jø sapnas ...“
„2012”... Kiek jaudulio, kiek neátikimø melës kvapas, kokia „oro“ spalva? ... Ar tai gamtovaizdþiai? Uþsimerkæ
nuotykiø. ... Iðeiname apkvaitæ, sugniuþ- Nugarmëjo (panaðiai kaip „balanos ga- galime matyti neþemiškus vaizdinius. ...
dyti, pasijutæ menkuèiais vabalëliais, ku- dynë“) – kai (rudená, þiemà ...pavasará) va- Tiktai kaip parodyti savuosius „regëji-
riuos mëto, traiðko. ... Panaðià „skruzdë- landà ten, kol pasieki mokyklà, ir bent jau mus“ draugams (artimiesiems), paþásta-
lyno“ sumaiðtá esame matæ ar net sukëlæ valandà atgal, kai neskubëdamas, tais pa- miems ir (dar geriau – net ir) nepaþásta-
(varydami pievoje pradalgæ, kai drëgnes- èiais takais droþi namo per gamtos spal- miems? (Kai pagalvoji – normaliems (jei
næ vasarà dalgiu brûkðteliame per þolëje vas, kvapus, garsus, kai nepraleidi per die- jø dar liko) þmonëms pats jø autorius su
skruzdþiø suræstà namelá); kiek panikos, nà ávykusiø gamtos iðdaigø. Taigi neklausk „savaisiais regëjimais“ turëtø pasirodyti
lakstymo, palikuoniø gelbëjimo. gimnazistø ar studentø – koks šiandien bent jau „trenktas“.)

46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Betgi koks graþus pasakø pasaulis... Fraktalai meninës dimensijos savipanaði aibë. Ne-
Su nauja karta ir pasakø veikëjai visai sistengdamas pateikti visos algebriniø, ge-
kiti. Nëra „gaidelio“, o kur „katinëlis“, ið- Tai neþemiðkos figûros. Neþemiðkos ir
ometriniø ar atsitiktiniø (stochastiniø) frak-
mintingoji kalytë, narsuolio zuikuèio „bë- todël, kad visas jø ávaizdis neátelpa á þmo-
talø apibrëþimø ir jø ávairovës, tepriminsiu,
dos“, jaunikaitis ant balto þirgo. ...O koks giðkosios sàmonës rëmus; neátelpa dël lo-
kad tokios „patologinës“ aibës domina
upës vingis, giria kokia, tolumos – þyd- ginës patologijos, bet ir dël mums nesuvo-
matematikos pasaulá jau nuo XIX a. (Kan-
ros þydros su prasmingu ûku horizonte. toro „kopëèios“); buvo atrasta ir daugiau
Pasakose – mûsø paèiø aplinkinis pa- „kreiviø“, turinèiø anomaliø savybiø. Po-
a)
saulis; tiktai jame kai kas kitaip – iš kaþi puliarios drakono, Minkovskio ar panaði á
kur ásiveisæ „blogieèiai“: laumës, raganos, „snaigæ“ Koch kreivë. Atskirose 4 paveiks-
raganiai. Su uþkeikimais ir kerëjimais. ... lëlio dalyse pavaizduotos lauþtinës kreivës
Visuomet „happy end“. Gera gyventi to- ið esmës panašios, bet sulig kiekvienu
kiame pasaulyje. nauju þingsniu vis papildytos didesniu ele-
O iš „2012” tepasiûlyta dalinë gelbëji- mentø skaièiumi (vykdoma rekursija).
mosi išeitis. ... Nubundame „šalto prakai- Šitaip papildant galima gauti be galo su-
to išpilti“. dëtingà kreivæ su vis smulkesniais elemen-
... Virtualusis pasaulis. Daþnai jame tais – toks papildymas gali bûti begalinis.
daug veiksmo, pasitaiko ir „gerieèiø“. Ðià geometrinæ gudrybæ pirmoji apibûdi-
(Šrekas, nors ir geraširdis teisuolis, bet no (1904 m.) ponia Helge von Koch; todël
šiek tiek bukas; o ir geriausiai jauèiasi b)
„purvinoje pelkëje“. Tos pelkës kiek smul-
kesnio vaizdo (pelkës gamtovaizdþio) au-
toriai net ir nevaizduoja – mes anoni-
miškai priimame, kad tenai – purvas ir
klampynë.) Ir apskritai – virtualiuosiuose
filmukuose gamtovaizdþiai nepasiþymi di-
deliu išradingumu – jeigu scenos fone
miškas, tai daþniausiai kelios „lazdos“ su
papurusiomis þaliomis virðûnëmis. ... O 3 pav. a) „Jûros arkliuko uodegytë“
klasikiniuose (ir L.Tolstojaus romanuose) b) tas pats vaizdas, padidintas 250 000 kartø
– kokie gamtovaizdþiai. Romantiškoms Pradþia 1 þingsnis 2 þingsnis 3 þingsnis
sieloms – kokia palaima, veikliesiems – kiamo „trupmeninio“ erdviškumo. Galime
4 pav. Koch kreivës rekursija
kokia nuobodybë (gimnazistais bûdami suvokti „keturmatæ“ erdvæ, galime (ið bë-
tuos puslapius praleisdavome). dos) suvokti n-matæ, bet trupmeninæ... gal tokia begalinë kreivë ir yra vadinama Koch
Prie landðaftø pavaizdavimo tikrai ne- tai jau „iš didelio raðto iðëjimas iš krašto“. kreive. Dabar ði kreivë priskiriama papras-
maþai reikia pasiknebinëti ir raðytojui, ir dai- Iš tiesø mes puikiausiai priimame ir su- èiausiø geometriniø fraktalø grupei. Krei-
lininkui – kiek èia ávairiausiø detaliø. Virtu- vokiame objektus, pavaizduotus plokðtu- vës perimetras yra begalinis: anot visiems
aliojo pasaulio kûrëjams, atrodo, gali bûti moje, tai dvimatë, pvz., x- ir y-, t.y. 2d (dvie- þinomo kalambûro – skruzdëlytë, kad ir
në kiek ne lengviau; pavaizduok gi tu man jø dimensijø), erdvë. Dþiaugiamës kaip nors kaip stengtøsi apkeliauti ðios figûros peri-
pievà, pavaizduok miðko aikðtelæ, pavaiz- pavaizduodami objektà erdviškai, t.y. trimis metru, niekuomet to nepajëgtø, negana
duok apsamanojusias kalnø uolas. koordinatëmis: x-, y-, z- trijø dimensijø 3d to, beveik nepasistûmëtø pirmyn.
Bet darbas, pasirodo, ne toks ir bai- erdvëje. Bet joks sveiko proto þmogus ne- Panaðiomis keistenybëmis pasiþymi
sus, kai á já ásigilinæs pradedi dirbti. Pir- ásivaizduos 0,63d arba 1,4d, ar 2,6d ir t.t. ir kitas plaèiai þinomas Serpinskio dari-
miausia, juk gamtovaizdá sudaro ið viso tokios „trupmeninës“ erdvës; Dievulis mus nys ið paprasèiausiø trikampiø. Suvokta,
tik keli, vos ne ant vienos rankos pirðtø (kol neiðmeldëme daugiau) apdovanojo (o kad daugelis gamtiniø objektø yra tarytu-
suskaièiuojami elementai: þolës „kilimas“, gal leido?) geriausiu atveju nesunkiu klasi- mei fraktalinës struktûros. Susidomëta to-
medþiai, krûmai, akmenys, uolos, kalny- kinës euklidinës, t.y. 3d, erdvës suvokimu. kiais fraktalais, kur kitame rekursijos
nai, debesys. Þinoma, ðiø objektø teks- Bet niekas neuþdraudë sugalvoti (jeigu to þingsnyje yra ávedamas atsitiktinis para-
tûra, jø iðsidëstymas vëlgi gali kelti pani- reikia) „kitokias“ erdves (fraktalinæ). metras – atrasti stochastiniai fraktalai.
kà, taèiau ko tiktai þmogus prisireikus Fraktalas (lot. – susmulkintas, su- Visiðkai naujà tyrimø puslapá apie 1975
neišsprendþia... dauþytas, sulauþytas) yra apibrëþiamas m. atvërë B.Mandelbrotas (Benoit Mandelb-
Þinoma, dar pridedama ne tiktai iðmo- kaip objektas ar figûra, sudaryta ið begali- rot), ryþæsis tyrinëti panašias patologines
në, bet ir átaigos gudrybës bei apgavys- nës daugybës á save, t.y. á visumà, pana- aibes ir sudëtingas figûras (ypaè iðpopu-
èiø porcija. ðiø objektø, o trumpai – fraktalas tai trup- liarëjo savo knyga „Fraktalinë gamtos geo-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 47


metrija“). Pvz., 3a pav. figûra yra panaði á
jûros arkliuko uodegà, taèiau aplipusi be-
galine daugybe „uodegyèiø“; kad ir kiek
mes tà figûrà didintume, joje vis tiek liktø
smulkiausiø, vos áþiûrimø detaliø; 3b pav.
tas pats vaizdas padidintas 250 000 kar-
tø. Panaðiø dariniø kûrimas yra virtæs ir
profesija, ir vos ne pomëgiu, o jø autoriai
puikiausiai gali didþiuotis savo išmone ir
kompiuteriø technologinëmis galimybë-
mis (þr., pvz., www.usenet-replayer.com/
webrings/ fractals.html), yra sukûræ nuo-
stabiø dariniø.

Fraktalinës landðaftø generavimo


programos
Sukurta nemaþai fraktalø generavi-
mo ir animacijos kompiuteriø programø.
Jas èia iðvardyti nëra bûtinybës. Dabar-
tiniu metu, pvz., pripaþástama kaip ga-
lingiausia UltraFractal programa. Atsira-
do meno kryptis fraktalinë monotipija,
stochatipija. Tokiø struktûrø kûrimo prin-
cipai pritaikyti gamtiniø dariniø, ne tiktai
þolës paklotës, krûmynø ar miðkø, bet ir
sudëtingø jûros pakranèiø, kalnø virtiniø
ar fantastiniø landðaftø kûrimui ir anima-

VGTU jaunieji
cijai, populiarios programos Bryce, Ter-
ragen ir kt. Fraktalø generacija buvo áves-
ta á daugelá kompiuterinës grafikos ir ani-

nagrinëjo aktualias gam


macijos 3d programø: Maya, 3dS Max,
netgi Blender. Prieð keletà metø norint
sukurti banguojanèios jûros modelá rei-

problemas
këjo atlikti nemaþai technologiniø veiks-
mø, o dabar, naudojantis galingesnëmis Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,
programomis, tereikia parinkti reikiamus doc. dr. Dainius PALIULIS
parametrus ir atlikti jø korekcijà reikia- Aplinkos apsaugos katedra
mam autoriaus ávaizdþiui išgauti.
Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) ob- Vilniaus Gedimino technikos univer- liekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarky-
jektai pradëjo gyventi virtualioje gamti- siteto Aplinkos inþinerijos fakultete 2010 mas, biologinës ávairovës iðsaugojimas,
nëje scenoje; o mums kiek pridëjo áti- m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osios antropogeninis poveikis aplinkai ir visuo-
kinamumo ir þavesio. jaunøjø mokslininkø konferencijos „Moks- menës sveikatai, aplinkos apsaugos va-
las – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkos dyba ir ekonomika, vibracijos, akustinio
Epilogas apsaugos inþinerija“ plenarinis posëdis triukðmo, ðiluminës tarðos, elektromag-
Sukûrus fraktaliniø struktûrø teorinius bei skaityti jaunøjø mokslininkø praneði- netiniø laukø, jonizuojanèiosios spindu-
matematinius principus, atsirado galimy- mai. Konferencijà surengë Aplinkos ap- liuotës tyrimai, poveikis gyvajai ir negy-
bë fraktalus pritaikyti ávairiose technikos saugos katedra ir Aplinkos apsaugos ins- vajai aplinkai.
srityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtos titutas, jai vadovavo ir áþanginá þodá tarë Plenariniame posëdyje dalyvavo 130
unikaliø savybiø antenos; negana to – prof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pa- dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai,
fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (ge- brëþë konferencijos, suteikianèios jaunie- magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukð-
rai pagalvojæ rastume ir liaudies kûry- siems mokslininkams galimybæ pasisemti tøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø, moks-
boje þodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëje patirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtinti linio tyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvo
ekvilibristikoje „objektai“ vienas kitame universitete ágytas teorines þinias prakti- iš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99
eina maþyn ir maþyn iki begalybës). niais pavyzdþiais, svarbà. Pasak profeso- praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferenci-
Ir dar – pripaþástame, kad ekonomi- riaus, jaunieji mokslininkai ágyja unikalià joje dalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pri-
ná pasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikia galimybæ susipaþinti su kitø universitetø statë 2 stendinius praneðimus.
atsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, frak- kolegø patirtimi, mokosi parengti þodinius Plenariniame posëdyje praneðimus
talai, ypaè stochastiniai, tiesiog prašosi ir stendinius pranešimus. skaitë KTU Mechanikos ir mechatronikos
pritaikomi ekonominiams modeliams Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietu- fakulteto, Botanikos instituto, Kauno me-
kurti ir ekonominiams vyksmams nagri- vai svarbios problemos: atmosferos tar- dicinos universiteto ir UAB ,,Biocentras“
nëti, naudojant fraktalø teorinius dësnin- ðos tyrimai, oro valymo technologijø kû- atstovai.
gumus. Šiai srièiai impulsà suteikë to pa- rimas, klimato kaita ir jos indikatoriai, ap- KTU Mechanikos ir mechatronikos fa-
ties B.Mandelbroto su bendraautoriu ne- linkos monitoringas, matematinio mode- kulteto darbuotojas dr. Kæstutis Buinevi-
seniai iðleista knyga apie, anot autoriø, liavimo taikymas, vandens, nuotekø, dir- èius aptarë atliekø deginimo problemas
fraktalinæ finansø revoliucijà. voþemio tarðos kontrolë ir maþinimas, at- Lietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-

48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugos
pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos
katedros docentë daktarë Auðra Zigmon-
tienë. Perskaityti 12 pranešimø. Dalyva-
vo VGTU, Gamtos tyrimø centro Ekologi-
jos instituto ir Chemijos instituto atstovai.
Pasekcijyje nagrinëtø pranešimø temati-
ka gana plati – geriamojo vandens koky-
bë, upiø baseinø hidrologinis reþimas, ter-
ðalø šalinimas iš vandens, dirvoþemio,
dumblo ir komposto tyrimai, metalø per-
naða ið dirvoþemio á medþius ir kt.
Treèiajam – Antropogeninës tarðos po-
veikio aplinkai pasekcijui vadovavo Ap-
linkos apsaugos katedros docentas dak-
taras Raimondas Leopoldas Idzelis. Pra-
neðimus perskaitë 10 jaunøjø mokslinin-
kø iš VGTU, VU, KTU, Botanikos instituto
bei Gamtos tyrimø centro Ekologijos ins-
tituto. Ypaè dalyviai susidomëjo doktoran-
tø V.Èepanko, A.Loþytës, M.Staniûno ir
daktarës A.Kazlauskienës praneðimais.
Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðos
pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos
katedros profesorius habilituotas dakta-
ras Donatas Butkus. Praneðimus perskai-
të 10 jaunøjø mokslininkø ið VGTU bei Ge-

mokslininkai
mikroelementø tyrimø Lietuvoje proble- ologijos ir geografijos instituto. Pasekci-
mas. Praneðëjos duomenimis skirtingi jø praneðimø tematika ganëtinai plati ir
metalai kaupiasi ávairiuose þmogaus or- apëmë jonizuojanèiàjà ir nejonizuojanèià-

tosaugos ganuose, pavyzdþiui, varis gali kauptis


kepenyse. Remiantis ðvino koncentraci-
jos þmoniø kraujyje tyrimø rezultatais, nu-
statyta, kad švino koncentracijos dides-
nës vyrø kraujyje, palyginti su moterø, o
jà spinduliuotes aplinkoje, triukšmo bei
vibracijos problemas. Jaunøjø mokslinin-
kø praneðimuose buvo áþvelgiama moks-
linë ir praktinë vertë. Vertingi Geodezijos
ir kadastro katedros moksliniai praneði-
vartynus patenkanèiø atliekø sudëtis kin- tyrimø rezultatai daug priklauso nuo rû- mai – nagrinëjami Þemës plutoje vyks-
ta priklausomai nuo miesto ir sezono, taip kymo paplitimo tarp jø. tantys judesiai ir jø analizës ypatumai. Ádo-
pat turi átakos ir komunaliniø atliekø susi- Ketvirtàjá plenarinio posëdþio praneði- mius praneðimus pateikë doktorantai
darymo vieta – miestas ar kaimas. Komu- mà skaitë UAB ,,Biocentras“ direktorius I.Pliopaitë-Bataitienë, D.Pozdniakovas,
nalinës atliekos turi gerà ðilumingumà ir Saulius Grigiškis. Praneðëjas apibûdino R.Buckus, T.Januðevièius, magistrantai
gali bûti deginamos. Ádomu, kad Vokieti- UAB ,,Biocentras“ vykdomus mokslinio ty- D.Brogaitë ir J.Alionèik.
joje susidaranèiø komunaliniø atliekø ði- rimo projektus. Jis išryškino pagrindines su Po praneðimø pasekcijuose buvo pri-
lumingumas didesnis negu Lietuvos ko- projektø paraiðkø pateikimu susijusias pro- statyti 54 jaunøjø mokslininkø stendiniai
munaliniø atliekø. Deginant komunalines blemas. UAB ,,Biocentras“ kuria fermentus, pranešimai.
atliekas atsirandanèius dûmus reikia va- kuriuos naudojant galima išvalyti nafta ir jos Aptarus konferencijos rezultatus, trims
lyti, o pelenai Lietuvoje traktuojami skir- produktais uþterðtas teritorijas. Pastaruoju stendiniø praneðimø autoriams konferen-
tingai – ir kaip pavojingos, ir kaip nepa- metu ámonë rûpinasi biopreparatø riebali- cijos organizacinio komiteto pirmininkas
vojingos atliekos, taèiau tvarkomi vieno- nëms atliekoms skaidyti kûrimu. Naujau- prof. habil.dr. Pranas Baltrënas áteikë vienà
dai – ðalinami á sàvartynus. Atsiþvelgiant sia firmos veiklos sritis – þmoniø þaizdoms ið ðiø vertingø prizø – vadovëlá ,,Aplinkos
á gyventojø skaièiø, Lietuvoje racionalu tu- valyti tinkamø fermentø paieðka. apsauga“, vadovëlá ,,Technogenezë ir vi-
rëti 3 atliekø deginimo ámones. Kuro ba- Pasibaigus plenariniam posëdþiui, da- suomenës sveikata“ arba monografijà ,,Ap-
lanse ðilumos gamybai biokuras 2009 m. lyviai pradëjo darbà keturiuose pasekci- linkos apsauga kariniuose poligonuose“.
sudarë apie 16 procentø. juose, kuriuose buvo perskaityti 43 moks- 13-osios Lietuvos jaunøjø mokslinin-
Botanikos instituto darbuotojas dr. Ro- liniai pranešimai. kø konferencijos mokslinis organizacinis
mas Pakalnis supaþindino auditorijà su Atmosferos apsaugos pasekcijo dar- komitetas po konferencijos ávertins moks-
Lietuvoje nuo XVI a. iki ðiø dienø vykdo- bà organizavo Aplinkos apsaugos kated- linius straipsnius, paraðytus skaitytø pra-
ma kraštovaizdþio politika. XX a. Lietuvo- ros docentas daktaras Saulius Vasarevi- neðimø temomis. Atrinkti ir recenzuoti
je saugomø teritorijø plotas vis didëjo, bu- èius. Praneðimus skaitë 11 dalyviø iš straipsniai bus skelbiami þurnale ,,Jour-
vo sudarytas kraðtovaizdþio þemëlapis. VGTU, VU, KTU, KU bei Geografijos ir ge- nal of Environmental Engineering and
Remiantis šiuo þemëlapiu, išskirtas la- ologijos instituto. Pasekcijyje nagrinëti at- Landscape Management“, átrauktame á
biausiai vertingas Lietuvoje kraštovaizdis liekø deginimo, oro terðalø iðsiskyrimo ir Science Citaton Index Expanded duome-
– Kurðiø nerija ir vaizdingos Aukštaitijos ðalinimo, oro tarðos sklaidos bei monito- nø bazës pagrindiná sàraðà (ISI Web of
vietovës ðalia eþerø. ringo ir kiti klausimai. Ádomius praneði- Science) arba þurnale ,,Mokslas – Lietu-
Kauno medicinos universiteto darbuo- mus pateikë doktorantai Pereira Paulo, vos ateitis“, referuotame tarptautinëje
toja dr. Rima Naginienë papasakojo apie R.Pleèkaitienë, V.Ðerevièienë, A.Maþeikis. duomenø bazëje Index Copernicus.

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 49
2010-aisiais minint 600-àsias Þalgirio mûðio metines „Varpo“ jas kursuose studijavo visuotinæ pasaulio
pirmajame numeryje išspausdinti dailininkø M.Ðeduikio (1970) ir literatûrà, o tuo metu Vydûnas ten skaitë
paskaitas visuomenei. Mokytojas M.Ðedui-
J.Mateikos (1878) paveikslai ,,Þalgirio mûðis“. Þvelgiant á juos kilo kis kaip savamokslis dailininkas buvo pri-
mintis pasklaidyti knygà ,,Alantos ðviesuolis mokytojas Mykolas statytas Vydûnui piešti plakatus. Taip su Vy-
Ðeduikis“, skirtà mokytojo gimimo ðimtosioms metinëms. dûnu susipaþinæs mokytojas nutapë jo por-
tretà. Portretas Vydûnui patiko, tad kitoje

Dr. Jonas PUODÞIUS


Mykolas Ðeduikis gimë 1905 metais
Deguèiø kaime, ûkininkø ðeimoje, mokësi
Zarasø gimnazijoje. Jaunuolis nuo maþens
Þalgirio mûðio paveikslas
Utenoje baigë dvejø metø pedagoginius
mëgo pieðti. Deðimtmeèio Mykoliuko nu- kursus ir 1926 m. buvo paskirtas Alantos
pieðta vokieèiø kariuomenës pergalë prieð pradþios mokyklos mokytoju. Savo auto-
caro kariuomenæ patiko vokieèiø karinin- biografijoje mokytojas raðë: ,,... Alantoje
kui. Uþ tai karininkas padovanojo vaikui ak- mokiau liaudies vaikus: gabius ir negabius,
vareliniø daþø, teptukø, spalvotø pieðtukø, sveikus ir ligotus, aprengtus ir apiplyšusius,
kad pieðtø karo vaizdus. gerus ir padykusius, soèius ir alkanus, – ko-

Alantos pradinës mokyklos 4-tas skyrius su


mokytojais M.Ðeduikiu (centre deðinëje),
K.Puodþiuviene ir J.Puodþium. 1932 m.

pusëje uþraðë ,,Vydûnas“. Deja, to meto


portretas neišliko, ir mokytojas vëliau ið at-
minties nutapë kità, kuris išliko iki ðiø die-
nø. Vydûnas ragino M.Ðeduiká ne mokyto-
jauti, o piešti – bûti dailininku, atskleisti sa-
vo kûryboje protëviø kovingumà ir dràsà.
Mokytojas M.Ðeduikis 45 metus Alan-
tos pradþios, vëliau – vidurinëje mokykloje
M.Ðeduikis. Þalgirio mûðis 1410 m. liepos 15 d.
mokë vaikus rašyti, skaityti, piešti, dainuo-
Mokytojas M.Šeduikis, prisimindamas kie ateidavo. Nemaþa jø jau yra baigæ uni- ti, filosofijos, meistrauti, ûkininkauti, mylëti
gimnazijos laikus, straipsnyje ,,Gyvybës versitetus, ir jie mane dþiugina“. savo tëvynæ. Mokytojo pamokos skyrësi
varpas skamba amþiais gyventi“ raðë: Iðsipildë M.Ðeduikio vaikystës svajonë nuo kitø. Jis skatino mokinius domëtis dai-
,,Mus, mokinius, apima ilgesys – gimsta susitikti su Vydûnu, ir jis tapo aistringu Vy- le, muzika. Á pamokas atsineðdavo paties
tëvynës meilës jausmas, nors ir siauras dar dûno filosofijos ir gyvenimo bûdo sekëju pasidirbdintà smuikà, daþnai grieþdavo, pa-
mûsø akiratis: Zarasai, Salakas, Deguèiai, ir propaguotoju. Buvo abstinentas, vege- mokose improvizuodavo, piešdamas len-
Dusetos, Antalieptë ir kt. Mums norisi pa- taras. 1928 m. vasarà Palangoje mokyto- toje. Á klasæ atëjæ mokytojai groþëdavosi pie-
þinti Lietuvà, visà Lietuvà! Prie Asos eþero
pakranèiø su draugais galvojom apie Vy- M.Ðeduikis. 1863 m. sukilimas Alantoje
dûnà. Pakviesim Vydûnà á Zarasus. Api-
pilsim klausimais! Bet kuo mes ðá brangø
sveèià pavaiðinsim?“
Tarp gimnazistø buvo artistø, muzikan-
tø, Mykolas jau antru paties pasidirbdintu
smuiku grojo kaimo kapeloje Zarasø visuo-
menei. Mokydamasis gimnazijoje Mykolas
mokë kitus, kad uþsidirbtø buto nuomai.
Baigæs Zarasø gimnazijà, Mykolas pa-
sirengë ir iðlaikë egzaminus á Kauno me-
no mokyklos antrà kursà. Deja, mokytis ne-
teko, nes, iðgyvenæs dvi savaites Kaune be
pinigø ir kambario, pësèias gráþo á Utenà.

50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


5-6
ðiniais ir nenorëdavo valyti lentos. Mokyto- Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
jas darydavo viskà, ko reikëdavo uþklasi-
nei veiklai – vadovavo chorui, kapelai, pie-
ðë dekoracijas vaidinimams.
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2010
1970 m. M.Ðeduikis raðë laiðkà brolio
sûnui Alfonsui: ,,Jau mokykloje maþai dir-
bu, tik forma! Atliekamu laiku pieðiu, per va-
Remia istorijos, gamtos mokslø
ir kultûros tematikos publikacijas
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 5-6 (619-620) geguþë-birþelis
5-6

sarà pabaigiau Þalgirio mûðá. Jûs neatva-


þiuojat, tai þadëjau padaryti spalvotà nuo- Lietuvos energetikos institutas,
traukà ir nusiøsti jums. Paveikslo dydis 2,80
Vilniaus universitetas, Tu r i n y s
Lietuvos mokslo istorikø
m ir 1,80 m plotis. Pavaizdavau antràjà mû- draugija, Kultûros, filosofijos ir J.VAITKUS Nobelio premija ir mes .......................... 2
ðio fazæ su Vytautu meno institutas, Lietuvos
prieðakyje. Dabar pla- gamtos draugija, VGTU D.ÐTREIMIKIENË Argentina ir Brazilija:
nuoju Þalgirá plësti. Pa- þvilgsnis ið Lietuvos ................................................. 4
vaizduoti, kaip Vytau- Vyriausiasis redaktorius V.MILKUS Amþinoji valdovë – gravitacija ................. 8
tas giriomis þygiuoja á JUOZAS BALDAUSKAS
mûðá ir kaip gráþta ið V.VASILIAUSKIENË Agronomui ir mokslo
Redakcijos kolegija organizatoriui Vytautui Vazalinskui – 100 metø ...... 10
mûðio, kaip pasitinka
VALDAS ADAMKUS
karþygius lietuviai. JUOZAS BANIONIS P.GIRDZIUÐAS Þmogaus klonavimas kaip
Triumfas! Taigi bus du EDMUNDAS ÈAPAS iððûkis teisei ........................................................... 12
maþesni paveikslai ne- ALGIRDAS GAIÞUTIS
gu pats mûðis. Reikia JONAS GRIGAS P.MANGAÈEVAS Lietuviø grenadieriø
gauti storos lininës SAULIUS GULBINSKAS relikvijos Bulgarijos muziejuose ............................. 14
(brezentas) drobës: PAULIUS JURKUS
Transportui siûlomi varikliai, kurie
LIBERTAS KLIMKA
1,80 m x 1,60 m dviem neterðia gamtos ..................................................... 14
JUOZAS ALGIMANTAS
paveikslams. Labai KRIKÐTOPAITIS
norëèiau, kad jûs, Al- JONAS KUBILIUS
A.NAURECKAITË Dailininkas, baldininkas
fonsai, nuvyktumëte á KÆSTUTIS MAKARIÛNAS Jonas Prapuolenis ................................................. 16
dailës krautuvæ ir suþi- VYTAUTAS MERKYS Graþus jubiliejus ..................................................... 17
notumëte, ar yra tokios GUIDO MICHELINI
drobës (negruntuo- STASYS VAITEKÛNAS V.BRIMIENË, B.GAIGALIENË, I.JONKUVIENË
tos)... Jei rastum gerø JURGIS VILEMAS Treèiojo amþiaus universitetui – 15 metø ............... 18
ALEKSANDRAS VITKUS
akvareliniø daþø, ið Netekome Gedimino Ilgûno .................................. 20
karto nupirk, nes að pavasará turësiu rajo- Redakcijos darbuotojai
nui nuveþti akvarele pieðtà parodëlæ. Bet J.SKOMSKIS Vieðnios ið Ðiaurës sutiktuvës .......... 20
Redaktorë
svarbiausias mano rûpestis – gauti drobës“. ELENA MICKEVIÈIENË L.KIMTYS Nauji iððûkiai magnetinio
1970 m. vasarà su þmona aplankëme Meninis redaktorius rezonanso spektrometrijoje ................................... 22
mokytojà jo namuose (ið tø namø mûsø ðei- VILIUS JAUNIÐKIS
ma buvo iðtremta á Sibirà). Gërëjomës jo Konsultantë J.A.KRIKÐTOPAITIS Konferencija ,,Scientia
kûryba, mokytojas domëjosi mûsø ðeimos
SAULË MARKELYTË et historia-2010”: trumpa apþvalga ........................ 24
Rinkëja
likimu. M.Ðeduikis su mûsø tëvais dirbo Alan- VIOLETA SADAUSKIENË A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija ......................... 25
tos mokykloje ir artimai bendravo iki 1941
REDAKCIJOS ADRESAS R.MAÈIULAITIS Patirtis ir þinios – nûdienos
metø. Sodelyje tarp þydinèiø gëliø kalbëjo-
mës apie jo naujus sumanymus. Viena jo Antakalnio g. 36, LT-10305 aktualijos ................................................................ 30
svajoniø – nutapyti Baltijos pajûrá. Þmona pa- Vilnius B.JASELSKIS Ar praeitis mus moko? .................... 32
siûlë kità vasarà su mûsø ðeima atostogauti TELEFONAI V.PRUSKUS Konkurencija ir religija ....................... 34
Ðventojoje. Mokytojas mielai sutiko. Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72
Deja, nutapyti dar dviejø Þalgirio mû- Redaktoriø 2 34 41 00 J.BRËDIKIS Nusipelnæs Lietuvai gydytojas
ðio paveikslø ir mums kartu nuvykti á Balti- Elektroninis paðtas Rimgaudas Nemickas ........................................... 36
jos pajûrá nepavyko. 1971 m. ankstyvà pa- mgredakcija@post.skynet.lt Penkeri metai su Jono Vileiðio vardu ..................... 38
vasará dailininkas, gráþdamas ið bendradar- Pasiraðyta spaudai 2010-05-12
bio, likus iki namø gal porai ðimtø metrø, SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Þ.SABALIAUSKIENË Gyvybës mokslø
krito... ir nepakilo. Popierius ofsetinis centras mes iððûká sunkioms ligoms ..................... 38
Mokytojo palikimas gyvas jo mokiniø Kaina 4,5 Lt
J.NORKEVIÈIUS Virvytë palydëjo iki
ir paþinojusiøjø atmintyje. Alantos mieste- Spausdino AB ,,Spauda” urologijos paslapèiø ............................................... 40
lio namelyje su sûnëno iðdroþta nuoroda Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
,,Mokytojo Mykolo Šeduikio muziejus“ ga- M.SAPAGOVAS Minimalûs pavirðiai ...................... 42
SCIENCE AND LIFE
lima pamatyti Þalgirio mûðá, Vydûno, Do- Science popular and V.KORKUTIS Áspûdinga pergalë ............................ 43
nelaièio portretus, Lietuvos istoriniø ávykiø historical monthly.
drobes bei Alantos apylinkiø peizaþus. P.G.ADLYS Valstybës statistikos
Editor-in Chief J.Baldauskas
Kambaryje mokytojo fortepijonas ir smui- “Mokslas ir gyvenimas”,
90-meèio keliu (1919 – 2009) ................................. 44
kai su nutrûkusiomis stygomis... Visa tai Antakalnio st. 36, E.GARÐKA Virtualieji peizaþai ................................ 46
laukia didesnio visuomenës dëmesio ir ge- LT-10305, Vilnius, Lithuania.
resniø saugojimo sàlygø (ðaltis ir drëgmë © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 P.BALTRËNAS, D.PALIULIS VGTU jaunieji
negailestingai gadina eksponatus). O ga- mokslininkai nagrinëjo aktualias
Interneto svetainë gamtosaugos problemas ....................................... 48
lëtø ir Mykolo Ðeduikio paveikslai daugelá
nustebinti ir sudominti, verta rodyti savo http://ausis.gf.vu.lt/mg/
J.PUODÞIUS Þalgirio mûðio paveikslas ................ 50
tautos talentø palikimà.

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 5–6
5-6 51
Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika

LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius bei Maisto saugos komisija surengë apskritojo stalo diskusijà
,,Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”. Nuotraukoje (ið kairës): Zenonas Stanevièius, Albinas Kusta,
Sigita Urbienë ir akad. Veronika Vasiliauskienë

Naujai išrinktas Lietuvos


mokslø akademijos Vrublev-
Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai suteiktas Vrublevskiø bibliotekos vardas. skiø bibliotekos direktorius
Nuotraukoje – atidengiama lenta dr.Sigitas Narbutas

Lietuvos mokslø
akademijoje ávyko
konferencija, skirta
habil. dr. Eugenijos
Ðimkûnaitës
90-osioms gimimo
metinëms
paminëti
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

52 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 5-6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

You might also like