P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

|Views: 828|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/10/2013

pdf

text

original

2010

5-6

Nobelio premija ir mes

Atmosferos refrakcija

Argentina ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvos

Amþinoji valdovë – gravitacija

peizaþai
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

1

Lapkrièio mënesá nemaþai þmoniø laukia tos dienos, kai Ðvedijoje ar Norvegijoje esantys Nobelio premijos komitetai paskelbs, kam paskirta tø metø Nobelio premija. Daþnai kyla diskusija: ar tai, kà ðie þymûs mokslininkai atrado ar sukûrë, duos naudos „paprastam þmogui“. Galima akivaizdþiai pademonstruoti, kad kiekviena Nobelio premija fizikos srityje yra tam tikras þingsnis, padedantis geriau suprasti mus supantá pasaulá, arba inicijuoja reikšmingus technologijø pokyèius.

premija ir mes
Prof. Juozas VAITKUS
2009 m. Nobelio premija skirta mokslininkams, inicijavusiems optiniø technologijø revoliucijas, kaip tai pristato Ðvedijos mokslø akademija. Jà gavo kinø kilmës mokslininkas Èarlzas Kao (Charles K.Kao), dirbæs Telekomunikacijos standartø laboratorijoje Jungtinëje Karalystëje ir Kinø universitete Honkonge, kartu su Vilardu S.Boiliu (Willard S.Boyle) ir Georgu E.Smitu (Georg E.Smith) ið Belo laboratorijø JAV. Pirmasis jø sukûrë ðviesolaidþiams tinkamà stiklà, kuriais ðviesa gali sklisti didelá nuotolá, o kiti du – puslaidininkinæ fotografavimo kameros ðviesà registruojantá prietaisà, veikiantá elektros krûvio pernaðos principu. 1956 m. ir ji paskirta Viljamui Šokliui, Dþonui Bardynui ir Valteriui H. Bratainui (Willjam B.Shockley, John Bardeen ir Walter H.Brattain) uþ puslaidininkiø tyrimus ir tranzistoriaus efekto atradimà. Tranzistoriai pakeitë elektronikos veidà ir sumaþino prietaisø tûrá, taèiau ji tapo miniatiûrinë dëka darbø, kurie Nobelio premija buvo

Nobelio

2009 m. Nobelio premija þymi mokslo átakà gyvenimui

2 pav.

1 pav.

Þvelgiant plaèiau ðie iðradimai nebûtø buvæ galimi, jei ankstesniais metais nebûtø padaryti kiti atradimai, taip pat apdovanoti Nobelio premijomis (jei nekalbësime apie mokslininkus, kurie nutiesë kelius toms Nobelio premijoms). Abi 2009 m. Nobelio premijos realizuojamos naudojant puslaidininkius ar puslaidininkiø elektronikos árenginius. Todël verta priminti, kad, nors tokio tipo medþiagà atrado M.Faradëjus jau 1835 m., jø reikðmë buvo ávertinta Nobelio premija tik

ávertinti 2000-aisiais. Jà gavo Þoresas Alfiorovas, Herbertas Kriomeris ir Dþekas S.Kilbis (Zhores I.Alferov, Herbert Kroemer, Jack S.Kilby) uþ nevienalyèiø puslaidininkiø dariniø tobulinimà ir jø panaudojimà didelës spartos elektronikoje, optoelektronikoje bei integriniø grandynø sukûrimà. Šie darbai leido miniatiûrizuoti elektronikos prietaisus (tiksliau sakant, maþame tûryje sutalpinti daug funkcijø atliekanèius árenginius ir priversti tas funkcijas vykdyti labai greitai), taip pat panaudoti ðviesà informacijai perduoti iš vienos elektroninës sistemos á kità. Šiam taikymui dar reikëjo sukurti prietaisus, naudojanèius ðviesos spinduliavimo ir stiprinimo efektus, kuriø principinæ galimybæ árodë A.Einðteinas 1917 m., o uþ ta teorija pagrásto ðviesos stimuliuotos emisijos principo realizavimà prietaisuose, pavadintuose mazeriais ir lazeriais, Nobelio premija 1964 m. paskirta Èarlzui Taunui, Nikalojui Basovui ir Alek-

3 pav.

sandrui Prochorovui (Charles H.Townes, Nicolay G.Basov, Aleksandr M.Prokhorov). Pavartæs ankstesnius „Mokslo ir gyvenimo“ numerius, skaitytojas galëtø surasti daugiau informacijos apie šias visas Nobelio premijas.

2

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

Ðis straipsnis skirtas supaþindinti skaitytojà su naujausia Nobelio premija; apie jos suteikimà ðio straipsnio autoriui buvo labai malonu iðgirsti, nes 1971 m. jam teko klausyti pirmojo viešo pranešimo mokslo visuomenei apie krûvio pernaðos principà ir jo panaudojimà vaizdo perdavimo árenginyje. Tarp Nobelio premijos laureatø yra tokiø, su kuriais teko bendradarbiauti ar klausytis jø paskaitø (1968 m. Pasaulinëje puslaidininkiø konferencijoje Maskvoje klausytasi V.Šoklio ir V.Brataino pranešimø, prof. Þ.Alfiorovo bendradarbiai netgi atvykdavo atlikti tyrimø Vilniaus universiteto laboratorijose, o jis pats yra išrinktas Lietuvos mokslø akademijos uþsienio

5 pav.

6 pav.

Nuostabûs mokslo atradimai leido Hablo (Hubble) teleskopu labai kokybiškai fotografuoti net tolimas galaktikas

4 pav.

nariu, pas akad. N.Basovà teko staþuotis, o jo dovanota lazerio galvutë tapo pirmuoju lazeriu Lietuvoje, akad. A.Prochorovas padëjo Vilniaus universitete sukurtas metodikas ádiegti mikroelektronikos, optoelektronikos bei didþiøjø integriniø grandynø technologijose). Malonu prisiminti praeities laikus ir tà susidomëjimà, kurá sukëlë V.Boilio pranešimas tarptautinëje mokslinëje konferencijoje Budapeðte, kur jis pirmà kartà vieðai paskelbë savo iðradimà. Visi buvo suþavëti principo, kaip galima „perkëlinë-

ti“ elektrinio krûvio paketà ið vienos puslaidininkio vietos á kità. Kadangi Vilniaus universiteto Puslaidininkiø fizikos katedroje, kuriai tuo metu vadovavo prof. J.Viðèakas, daug dëmesio buvo skiriama elektriniams krûviams didelës varþos puslaidininkiuose, o tai buvo svarbu kuriant elektrofotografijos teorijà ir plaèiai paplitusias elektrografines kopijavimo mašinas, todël su praneðëju daug diskutavau norëdamas gerai išsiaiškinti jo pademonstruoto naujo metodo perspektyvas. Išsiaiškinti šio prietaiso perspektyvumà buvo aktualu ne tik dël elektrofotografijos, bet ir dël to, kad tuo metu mes jau buvome sukûræ techninës televizijos kamerai kietakûná prietaisà, leidþiantá suformuoti vaizdà, sudarytà ið 400 eiluèiø ir 400 stulpeliø, o ðioje konferencijoje að skaièiau praneðimà apie tai, kaip galima pagerinti atskiro tokios kameros elemento darbà, jei jame panaudosime nevienalytes sandaras, kurios sukuria tame elemente didelæ elektrinio laidumo asimetrijà, maþinanèià parazitinius signalus vaizde. Turbût skaitytojams verta paminëti, kad ðiuose darbuose dalyvavo fizikai ir puslaidininkiø technologai S.Karpinskas, A.Smilga, T.Budinas, A.Meškauskas, A.Þindulis, nemaþai ir vëliau prisidëjæ prie puslaidininkiø tyrimø ir taikymø plëtros Lietuvoje. Diskusijoje išsiaiškinus visus principus ir sistemos detales, teko pripaþinti, kad praneðëjo siûlomas metodas yra aiðkiai geresnis uþ tà, kurá mes naudojome, ir kad tai, kà mes darome, yra perspektyvu tose ðviesos spektro srityse, kuriose negali bûti panaudotas silicis, kuriame realizuojamas ðis puikus V.Boilio pristatytas efektas, kas ir buvo ávertinta Nobelio premija. Prisimenant ðià tolimà praeitá, galima pasakyti, kad mes pakeitëme darbø kryptá – sukûrëme infraraudonosios šviesos detektorius, reikalingus kosminei technikai (tai buvo aukðtai ávertinta – suteikta Valstybinë premija uþ naujos technikos sukûrimà 1989 metais). Buvo imtasi pastangø Lietuvoje pradëti kurti V.Boilio pasiûlytu principu televizijos kameras. Todël Ðiauliø televizijos gamyklos konstravimo biure per-

skaièiau praneðimà, kuris sukëlë didelá susidomëjimà, taèiau po nemaþø svarstymø buvo prieita prie išvados, kad šio konstravimo biuro paskirtis yra kurti kilnojamàsias televizijos stotis, o prietaisø „maþajai televizijai“ kûrimas nëra jø profilis. Kad šis pranešimas jiems buvo ádomus, gali paliudyti tik tai, kad uþ já gautas honoraras kelis kartus viršijo tà, kuris buvo mokamas skaitant paskaitas „Þinijos“ draugijoje. Kas tai per principas, kuriam skiriama tiek daug dëmesio? Viskas prasideda nuo to, kad šviesa, sugerta puslaidininkyje, virsta elektronais ir skylutëmis (taip vadinami krûvininkai, dalyvaujantys puslaidininkio elektriniame laidume). Patá principà, kad tik sugerta ðviesa gali sukelti medþiagoje vykstanèiø procesø kitimà, 1816 m. suformulavo Lietuvos teritorijoje gimæs, augæs ir miræs mokslininkas Teodoras Grotusas, mokslinius darbus dirbæs daugelyje mokslo centrø, tarp jø Paryþiuje, Romoje bei Geduèiuose. Beje, šiemet minime šio mokslininko gimimo 225-àsias metines. Jei optiná vaizdà projektuosime ant puslaidininkio pavirðiaus, elektronai ir skylutës „uþraðys“ ðá vaizdà puslaidininkyje. Tie elektronai ir skylutës yra laisvi, todël jie gali iðsilakstyti ar iðnykti susijungdami vienas su kitu. Aptariamojo efekto esmë – kaip iðsaugoti tuos ðviesa generuotus krûvininkus ir „uþraðytà“ informacijà paversti patogesne, kurià galima perduoti ten, kur norime, ar išsaugoti. Ðio iðradimo autoriai panaudojo metalo-puslaidininkio-dielektrikometalo dariná (1 pav.), kuriame pridëjus elektriná laukà vienas ið krûvininkø (elektronas ar skylutë) yra iðtraukiamas, o kitas pritraukiamas prie izoliatoriaus sluoksnio. Taip jau yra „atsimenamas“ ðviesos kiekis, kuris buvo tame puslaidininkyje sugertas. Iðradimo esmë, kuri ir nustebino straipsnio pradþioje minëtos konferencijos dalyvius, yra ta, kad, jei padarytas sudëtingesnis darinys, turintis daugiau elektrodø (2 pav.), ir padidinamas gretutinio elektrodo elektrinis potencialas, tai elektronai (jei juos sukaupëme) nutekës á didesnio potencialo sritá. Iðbëgus elektroMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6

3

nams pirmosios dalies potencialas pakinta, todël galima sumaþinti abiejø srièiø potencialà ir elektronø paketas bus perstumtas á gretimà elementà. Padarius tokiø elementø matricà (3 pav.), galima paeiliui perstumti á árenginio atmintá visø elementø elektronø paketus ir juos pakeisti skaitmeniniais signalais naudojant analogas-skaièius keitiklá (A/D). Taip optinis vaizdas, virtæs elektroniniu signalu, yra iðsaugomas. Vaizdo kokybæ nusako tokio darinio elemento (vadinamo „pikseliu“) dydis, o dabartiniuose fotoaparatuose tokiø pikseliø yra keli milijonai. Dabartinë atskiro elemento sandara ðiek tiek skiriasi, nes buvo atrasta, kad oksido sluoksnyje dalis elektronø gali bûti pagauti, todël vaizdo kokybë genda. Buvo sugalvota pagrindiniu puslaidininkio sluoksniu pasirinkti p-tipo silicá (kurio pagrindiniai krûvininkai yra skylutës) ir tarp jo ir oksido áterpti plonytá n-tipo (elektroniná) silicio sluoksná, kuris neprileidþia elektronø paketo prie oksido sluoksnio. Skaitytojas gali nustebti, kad tokia paprasta konstrukcija taip aukðtai ávertinta, bet toks árenginys labai pakeitë fotografavimo áproèius ir garantavo didþiulá prietaiso jautrá ðviesai. Jis naudojamas tiek buityje, tiek ir tolimoms galaktikoms fotografuoti. Jis panaudotas kosminiame Hablo (Hubble) teleskope ir labai kokybiškai fotografuoja dangaus vaizdus. Naujas fotografavimo bûdas pakeitë fotoaparatus bei televizijos kameras, o Nobelio premijos bendrasavininkio Ch.Kao darbai iðplëtë galimybes perduoti tuos vaizdus ryðio kanalais, t.y. sudarë sàlygas sukurti didelio laidumo ryšio kanalus. Jau plaèiai þinoma, kad plonu stiklo siûlu ðviesa sklinda net ir tada, jei tas siûlas yra suvyniotas. Taip yra dël optikos dësnio – jei ðviesa krinta á pavirðiø, uþ kurio ðviesos lûþio rodiklis yra maþesnis, negu toje aplinkoje, kuria sklinda ðviesa, tada visa ðviesa nuo tø pavirðiø ribos atsispindës (jei ji á pavirðiø krinta gulsèiu kampu) (4 pav.). Vadinasi, šviesa yra uþdaryta stikle, o jei jis yra siûlo pavidalo, tai toks darinys vadinamas ðviesolaidþiu. Ðviesa juo sklis (mes jà pastebësime) tol, kol dël sugerties ar ðviesos sklaidos jos intensyvumas sumaþës iki neregistruojamo dydþio. Perduoti šviesos signalà dideliu atstumu reikia maþiausiai dviejø dalykø: technologijos, kuri leistø gaminti ilgus stiklo (ar net kvarco, kurio optinës savybës yra geresnës) siûlus, taip pat sukurti kvarcà, kurio šviesos sugertis ir sklaida yra labai maþi. Malonu konstatuoti, kad ilgø kvarco siûlø gamybos technologijà pasiûlë Lietuvos universiteto profesorius Kæstutis Ðliûpas. Jis išspausdino straipsná

1925 m. þurnale „Nature“ apie tai, kaip gaminti ilgus kvarco siûlus iðtempiant iðlydyto kvarco laðà. Tiesa, jo tikslas buvo pagaminti kvarco siûlus, naudojamus matavimo prietaisuose, taèiau jo pasiûlytas tempimo principas gerokai vëliau buvo panaudotas ðviesolaidiniø siûlø gamybos technologijai (5 pav.). Ch. Kao atrado prieþastis, kodël stiklo ir kvarco siûlai nëra pakankamai skaidrûs, ir pasiûlë aukðtos kokybës ðviesolaidþiø technologijà, kurià toliau tobulino daugelis pasaulio laboratorijø, nes reikëjo ne tik sukurti optimalø stiklà, bet ir puslaidininkinius lazerius bei fotodetektorius, veikianèius toje srityje, kurioje šviesos nuostoliai kvarciniame stikle yra maþiausi (6 pav.). Dabartiniuose šviesolaidþiuose šviesa, sklisdama 1 kilometrà, susilpnëja tik maþdaug 5 procentais. Pirmasis ðviesolaidinis kabelis (skirtas ne eksperimentams, o praktiniam naudojimui) buvo ádiegtas Jungtinëje Karalystëje 1975 m., o pirmas transatlantinis optinis kabelis pradëtas eksploatuoti 1988 metais. Šviesolaidiniam ryšiui nepakanka vien optinio kabelio, bûtini ir šviesos šaltiniai, siunèiantys moduliuotà ðviesos signalà, o tam reikalingi puslaidininkiniai lazeriai, taip pat ir spartûs ðviesos signalø detektoriai. Paminëtina, kad pramoniniuose institutuose buvo kuriamos optinio ir ðviesolaidinio ryðio sistemos, o Vilniaus universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su jais, kûrë sparèius ðviesos detektorius, kuriø inertiðkumas siekë pikosekundes. Baigiant 2009 m. Nobelio premijos pristatymà, verta priminti ir 2007 m. Nobelio premijà, kuri buvo suteikta uþ gigantiðko magneto varþos efekto atradimà Albertu Fertui (Albert Fert) ir Peteriui Griunbergui (Peter Grünberg). Šis efektas, atrastas nanometrinëse metalø sluoksninëse sandarose, leido sukurti labai didelës talpos magnetinæ atmintá (300 kartø virðijanèià anksèiau turëtàjà, t.y. ~ 50 Gbitø/cm2). Mus supantis informacinis pasaulis sukurtas remiantis þiniomis apie puslaidininkius, lazerius, ðviesolaidþius, magnetikus, o áterpus fizikø sukurtas dideliø energijø informacines programas, sukurtas visame pasaulyje vieningas internetas ir jau áprastos informacinës laikmenos, daugiafunkciai telefonai, fotoaparatai ir kt. Šie mokslo ir technologijø laimëjimai yra ávertinti Nobelio premijomis, išskyrus svarbiausià interneto programinæ árangà, kurià sukûrë CERN‘e Timas Berneras-Ly (Tim Berners-Lee), nes A.Nobelis testamente nurodë savo ásteigtos premijos matematikams neskirti.

Argentina
Prof. Dalia ÐTREIMIKIENË
Lietuvos energetikos institutas Norëèiau pasidalyti su „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo skaitytojais áspûdþiais ið Pietø Amerikos, nes pastaraisiais metais teko lankytis keletoje šio kontinento ðaliø darbo reikalais. 2009 m. rudená dviejose svarbiose tarptautinëse konferencijose Pietø Amerikoje skaièiau pranešimus klimato kaitos švelninimo klausimais. Pasauliniame dujø kongrese Argentinoje dalyvavau sekcijoje „Darnus vystymasis“ ir skaièiau praneðimà „Ðiltnamio dujø emisijø maþinimo kaðtai ir po Kioto klimato kaitos švelninimo reþimø átakos energetikos sektoriaus plëtros alternatyvoms Lietuvoje vertinimas“. Brazilijoje naftos geologø tarptautinëje konferencijoje teko skaityti praneðimà „Techninis-ekonominis geologinio anglies dvideginio ir panau-

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

Vaizdas nuo Korkovado kalvos á Cukraus kalvà Rio de Þaneire

ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvos
doto branduolinio kuro laidojimo palyginimas“. Abiejose konferencijose, nors jos buvo skirtos tokioms specifinëms sritims, kaip gamtiniø dujø sektoriaus ar geologiniø tyrinëjimø plëtra, klimato kaitos švelninimo klausimai buvo plaèiai aptariami, ypaè daug dëmesio skiriant bûsimiems tarptautiniams ðaliø ásipareigojimams dël ðiltnamio dujø maþinimo ir jø ágyvendinimo galimybëms tyrinëti. Lietuvos energetikos institutas dalyvauja dviejuose svarbiuose projektuose, tiesiogiai susijusiuose su anglies dvideginio sugërimo ir geologinio saugojimo technologijomis bei jø ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu vertinimu. Tarptautinës atominës energetikos agentûros (TATENA) koordinuotame tyrimø projekte „Techninis-ekonominis anglies dvideginio ir branduolinio kuro geologinio laidojimo palyginimas“ (2009–2012) Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai tyrinëjo ðiø dviejø baigtiniø (angl. back-end) energijos naudojimo technologijø ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio vertinimo metodikas bei jø pritaikymo Lietuvoje galimybes. EK Bendrosios programos 7 projektas „Planets“ (2008–2010), kuriame aktyviai dalyvavo LEI mokslininkai, vadovaudami naujø energijos gamybos technologijø darnumo vertinimo darbø paketui, buvo skirtas naujø energijos gamybos technologijø ekonominiam, aplinkosauginiam ir socialiniam poveikiui vertinti bei perspektyviausioms energijos gamybos technologijoms elektros energetikos ir transporto sektoriuje parinkti, remiantis ávairiais klimato kaitos politikos scenarijais. Šiame projekte anglies dvideginio sugërimo ir geologinio saugojimo technologijoms buvo skirtas iðskirtinis dëmesys, nes kaip tik ðios technologijos turëtø nutiesti tiltà (angl. bridging technologies), pereinant iš organiniu kuru paremtos energetikos á atsinaujinanèiais energijos iðtekliais paremtà darnià energetikos sistemà. Toliau trumpai apþvelgsiu anglies dvideginio sugërimo ir saugojimo technologijas bei jø taikymo Lietuvoje ypatumus. Europos Sàjungos pozicija dël klimato kaitos grindþiama moksliniais árodymais, kad negalima leisti vidutinei pasaulio oro temperatûrai pakilti daugiau nei 2°C, palyginti su temperatûra, buvusia ikipramoniniais laikais. Tokiu atveju dar bûtø ámanoma susidoroti su klimato pokyèiais ir jø sukeliamais padariniais. Norint išlaikyti tokià pasaulio oro temperatûrà, reikia iki 2020 m. visame pasaulyje sustabdyti ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø (ÐD) išmetimo didëjimà, o iki 2050 m. – sumaþinti ðiø dujø iðmetimà iki 1990 metø lygio. Šiems tiksMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

5

lams pasiekti bûtini esminiai dabartiniø energetikos ir transporto sistemø pokyèiai bei visø gyventojø pastangos. Anglies dvideginis kartu su vandens garais, metanu ir azoto oksidu yra pagrindinës ðiltnamio efektà sukelianèios dujos. Ðiuo

Patagonijos vaizdai Argentinoje

metu vis daugiau dëmesio tiek politikai, tiek mokslininkai skiria naujiems klimato kaitos ðvelninimo bûdams, tokiems kaip anglies dvideginio sugërimas ir geologinis saugojimas. Anglies dvideginio sugërimo ir saugojimo technologijos sukurtos, siekiant dël iškastinio kuro deginimo susidarantá CO2 „uþkonservuoti“ po þeme ilgiems ðimtmeèiams ir taip sumaþinti klimato atšilimo grësmæ. Kadangi, didinant energijos efektyvumà ir naudojant atsinaujinanèius energijos šaltinius, kol kas dar neámanoma sumaþinti ðiltnamio dujø išmetimo iki siekiamo lygio, CO2 sugërimas ir laidojimas yra svarbi alternatyva. Geologinis anglies dioksido laidojimas laiduotø laipsniškà perëjimà nuo organinio kuro naudojimo prie ávairiapusës sistemos, paremtos atsinaujinanèiais energijos iðtekliais, vandeniliniu kuru bei kitais alternatyviais energijos šaltiniais ir minimaliai veikianèios klimato kaità. Todël, kol bus sukurta tokia ateities energetinë sistema, turi bûti plëtojamos modernios anglies dioksido gaudymo technologijos, áranga ir vamzdynai CO2 transportuoti á geologinio laidojimo vietas. Daugelyje pasaulio ðaliø tyrinëjama, kaip sukurti naujas, perspektyvias koncepcijas ir tobulinti jau esanèias technologijas, kad bûtø sumaþintos tokiø technologijø kainos ir pagreitintas jø masinis ádiegimas. 2008 m. sausá á Europos Komisijos pateiktø kovos su klimato kaita priemoniø sàraðà áraðyta ir CO2 sugërimo ir saugojimo galimybë. Manoma, kad ðis teisës aktas paskatins anglies laidojimo technologijas ásitvirtinti ES. Kadangi aplinkai nepavojingo azoto geologinis laidojimas neturi prasmës, CO2 turi bûti atskirtas nuo azoto, esanèio iðmetamosiose dujose. Šiuo metu jis atskiriamas trimis pagrindi-

niais bûdais: išplovimu (absorbavimu) iš išmetamøjø dujø degimo proceso pabaigoje (vadinamasis „post-combustion“ metodas); kietojo kuro pavertimu dujiniu kuru kartu atskiriant susidariusá CO2 prieð degimà („pre-combustion“ metodas) ir kuro deginimu su grynu deguonimi („oxyfuel“ metodas). Anglies dvideginis turi bûti vamzdynais ar laivais transportuojamas á saugyklas. Transportuojant vamzdynais CO2 suspaudþiamas esant normaliai aplinkos temperatûrai iki 80 barø ir tokios superkritinës bûsenos gali bûti transportuojamas ilgus atstumus. Pasaulyje yra daugiau nei 3000 km CO2 vamzdynø, kuriø bendras transportavimo našumas siekia apie 45 mln. t CO2/metus. CO2 transportavimas vamzdynais daugiau kaip 100 km atstumu kainuoja nuo 1 iki 4 eurø / t CO2. CO2 galima laikyti iðnaudotuose naftos ir dujø telkiniuose, druskingose poþeminëse ertmëse ar net po vandeniu esanèiuose geologiniuose sluoksniuose. Anglies dvideginis, „sandëliuojamas“ giliau nei 800 m po þeme, tampa beveik skystas. Teoriškai CO2 galima laikyti ir vandenynø gelmëse bei kietø anglies klodø – karbonatø – forma. JT Tarpvyriausybinës klimato kaitos grupës nuomone, net atmetus maþai iðtirtà galimybæ dirbtinai prisotinti vandenynus anglies dvideginio, kuris gali turëti neprognozuojamø pasekmiø gelmiø ekosistemoms, pasaulis turi apie 2000 Gt CO2 laidojimo potencialà, tuo tarpu pasaulinës ÐD emisijos siekia 25 Gt/metus. Lietuvoje geologinio anglies dvideginio laidojimo potencialas ávairiais vertinimais svyruoja apie 8 milijonus t (Mt). Lentelëje pateiktas geologinio anglies dvideginio laidojimo potencialas, nustatytas ávairiose Lietuvos geologijos ir geografijos instituto bei kitø mokslininkø studijose [1, 2, 3].
Saugojimo variantai

Straipsnio autorë prie Kelio Ruta 3 pabaigos Ugnies Þemëje

nologija, o Lietuvos saugojimo galimybës ðiose struktûrose yra labai ribotos (42 Mt), palyginti su metinëmis anglies dvideginio išmetimø Lietuvoje apimtimis, kurios viršija 20 Mt. Kitos technologijos, kaip tirpinimas vandeninguose sûriuose geologiniuose sluoksniuose, kur Lietuvos potencialas, atrodo, nemenkas, yra dar kûdikystës fazës. Taigi, nors Lietuvos viltys plaèiai naudoti anglies dvideginio sugërimo ir geologinio laidojimo technologijas atrodo nelabai pagrástos, šios srities ateities mokslo laimëjimai, su kuriais turëjau galimybæ susipaþinti tarptautinëje konferencijoje Brazilijoje, gali pateikti reikðmingø korektyvø. Èia svarbûs LEI mokslininkø tiriami ávairûs ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai naujø technologijø ágyvendinimo aspektai, tokie kaip ðiø technologijø maþëjantys kaðtai, sumaþëjæs neigiamas poveikis aplinkai, teigiamas poveikis naujø darbo vietø kûrimui, þmogiðkojo kapitalo plëtrai ir kt. Dalyvaudama konferencijose Pietø

Anglies dvideginio geologinio saugojimo potencialas Lietuvoje CO2 saugojimo potencialas , Gt Saugojimas geologinëse struktûrose 0,042 Tirpinimas vandeninguose sûriuose geologiniuose sluoksniuose 5,5 Saugojimas sûriuose geologiniuose sluoksniuose mineralinës karbonizacijos pagalba 2 Saugojimas išeksploatuotuose naftos telkiniuose 0,008 Iš viso 7,55

Anglies dvideginio laidojimo išlaidos labai priklauso nuo geologinës formacijos, á kurià bus laidojama, tipo. Laidojimas vandeninguose horizontuose ir iðeksploatuotuose naftos ir dujø telkiniuose kainuoja nuo 10 iki 20 eurø uþ CO2 tonà. Jei áðvirkðèiant CO2 dar išgaunama papildomai naftos ar dujø, iðlaidos bus gerokai maþesnës arba net bus gaunama pelno. Tuo tarpu kitos technologijos yra brangesnës. Be to, bûtina pabrëþti, kad laikymas geologinëse struktûrose yra paþangiausia tech-

Amerikoje turëjau galimybæ ne tik susipaþinti su ádomiais praneðimais anglies dvideginio saugojimo technologijø plëtros klausimais, bet ir dalyvauti techniniuose vizituose á energetikos kompanijas ir svarbius energetikos objektus bei susipaþinti su Argentinos ir Brazilijos ekonomika, kultûra ir gamta. Nors Brazilija ir Argentina yra kaimynës, taèiau skiriasi ne tik jø ekonominë padëtis, bet ir kultûra, net gamta. Nepaisant nuolatiniø ekonominiø kriziø, Argentina yra

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

1930 m., vëliau prasidëjo ilgas ekonominio ir politinio nestabilumo laikotarpis. Argentinoje valstybiniai perversmai ávyko 1930, 1943, 1955, 1962, 1966, 1970, 1971 ir 1976 metais. Ðioje ðalyje vyrauja peronizmas, specifinë politinë kryptis, bûdinga tik Argentinai. Juano Domingo Perono valdymo metais po Antrojo pasaulinio karo pradëtas „treèiasis kelias“ tarp kapitalizmo ir komunizmo reiðkë, kad valstybë apsiëmë bûti arbitre tarp kapitalo ir darbo, gana aiðkiai palaikydama pastarojo pusæ. Socialiniai ir politiniai eksperimentai Argen-

mentiniuose filmuose matytai Evitai. Kaip sakë vietiniai gyventojai, jokia politinë jëga, nedeklaruojanti rûpinimosi skurstanèiais, neþadanti didinti pašalpø, nemokamø bûstø ir nemokamo maitinimo, nesulauks pergalës valdþios rinkimuose. Vietoje švietimo, naujø darbo vietø kûrimo arba vadinamosios „meðkerës“ Argentinos liaudþiai siûloma jau pagauta þuvis. Dideliame supermarkete stebino eilës prie kasø, kurios susidarë dël to, kad didþioji dalis pirkëjø pateikdavo pardavëjai pasà ir kaþkokius dokumentus, kaip supratau, nemokamam mais-

Jûros ruoniø sala Byglio kanale prie Uðuajos Argentinoje

labiausiai iðsivysèiusi Lotynø Amerikos ðalis. Ji vis dar turi didþiausià BVP/gyv., industrializacijos ir iðsilavinimo rodiklá regione. Taèiau Argentinos skolos šiuo metu siekia 13 mlrd. JAV doleriø. 2009-ieji Argentinos ekonomikai buvo blogiausi nuo 2002–2003 m. ekonomikos krizës. Pastaraisiais metais BVP iðaugo tik 0,5 procento, tuo tarpu pastaruosius ðeðerius metus vidutinis metinis BVP augimo tempas sudarë beveik 8 procentus. Dabartinis nedarbo lygis jau siekia 9,1 procento. Prognozuojama, kad 2010 m. infliacija Argentinoje bus matuojama dviþenkliais skaièiais. Pagrindinë 2002–2003 m. ekonomikos nuosmukio prieþastis buvo fiksuotas valiutos kursas ir nuolatinis biudþeto deficitas, nulëmæs staigø valstybës skolos didëjimà. Fiksuoto peso kurso þlugimà pagreitino struktûrinës ekonomikos, finansø ir politikos savybës. Pirmiausia Argentinos ekonomika pasiþymi santykiniu uþdarumu. Kitaip tariant, maþu, á eksportà orientuotu sektoriumi ir didele ekonomikos dolerizacija. Be to, Argentina, nepaisydama ásipareigojimø Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) grieþtinti mokesèiø politikà, ðiø ásipareigojimø neávykdë, o tai ir buvo viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dël kuriø TVF sustabdë finansinæ paramà ðiai ðaliai. Tai sukëlë ðalies ekonomikos bankrotà ir peso þlugimà. Silpnos institucijos ir silpna ekonominë politika bei nuolatinis politinis nestabilumas Argentinà, 1913 m. buvusià tarp 10-ties turtingiausiø pasaulio šaliø, pavertë nuolatiniø ekonominiø kriziø, didelës infliacijos ir milþiniðkø skolø kamuojama ðalimi. XIX a. pabaigoje prasidëjo masinë europieèiø migracija á Argentinà, o nuo 1890 m. – Patagonijos þemiø naudojimas. Uþsienio investicijos ir didelë imigracija leido Argentinai smarkiai iðplësti eksportà ir padidinti nacionalines pajamas. Ðis ekonominis pakilimas truko iki Didþiosios krizës

tinai kainavo išties brangiai. Prieð gerà pusamþá buvusi pasiturinti valstybë (XX a. pirmojoje pusëje jos BVP sudarë ketvirtá visos Lotynø Amerikos BVP), Argentina po Antrojo pasaulinio karo patyrë neregëto masto ir trukmës infliacijà bei gilià ekonominæ krizæ. Ðiuo metu, priešingai negu jos didþioji kaimynë Brazilija, Argentina iðgyvena ne paèius geriausius laikus, nors peronizmas ðalyje vis dar stipriausia politinë srovë ir dabartinë Argentinos prezidentë Cristina Fernandez de Kirchner, pakeitusi savo vyrà, taip pat atstovauja ðiai populistinei politikos krypèiai kaip ir jos pirmtakas sutuoktinis. Perono idëjos gyvuoja, o Evitos, J.D.Perono antrosios þmonos, kultas vis dar giliai ásirëþæs argentinieèiø sàmonëje. Ðiai anksti mirusiai tautos numylëtinei, á kurià, be jokios abejonës, lygiuojasi ir buvusi Ukrainos premjerë Julija Timoðenko, ne kartà buvo siûlomos viceprezidento pareigos. Jos ugningas, meilæ savo tautai iðpaþástanèias kalbas ið Casa Rosados balkono vis dar mena áspûdingoji Plaza major. Teko lankytis ir jai skirtame muziejuje Buenos Airëse, kur saugomi brangiausiø dizaineriø kurti jos apdarai ir asmeniniai daiktai bei nuotraukos ir filmuota medþiaga. A.Parkerio filme Madonos sukurta Evita þavesiu tikrai neprilygsta doku-

to daviniui gauti. Stebino elgetø ir benamiø gausa gatvëse, nors Brazilija ðiuo atþvilgiu gerokai lenkia Argentinà. Nors ekonomika Brazilijoje šiuo metu kaip niekad klesti, taèiau lûðnynø (vadinamøjø favelø) rajonai nuolat pleèiasi, o San Paulo ar Rio de Þaneiro centre sunku iðlaviruoti tarp ant grindinio gulinèiø apsvaigusiø paaugliø ir maþameèiø vaikø. Nuo Þ.Amadu romano „Smëlio karjerø generolai“ praëjo ne vienas deðimtmetis, o jo apraðyti ir garsiame to paties pavadinimo filme parodyti vaizdai visai nepakito. Vaikðèiojant po didþiuosius Brazilijos megapolius tiesiog sukreèia benamiø, neðvariø ir praradusiø þmogaus iðvaizdà vaikø vaizdai. Nusikalstamumo ir þmogþudysèiø lygis (daugiau kaip 20 tûkst. þmogþudysèiø per metus; Lietuvoje šis rodiklis nesiekia 60) šalyje labai didelis ir atvykëliams grieþtai prisakoma neðiotis keletà banknotø kiðenëse, kad bûtø galima ið karto atiduoti pinigus uþpuolikui ir iðvengti ðûvio á galvà. Brazilijos didmiesèiuose jauèiausi panaðiai kaip Pietø Afrikos Respublikoje, kur þmogþudysèiø, ginkluotø uþpuolimø daugiausia pasaulyje, o vieniems vaikðèioti gatvëse atvykëliams iš viso nerekomenduojama. Nukelta á 28 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

7

Gravitacija – kasdien girdimas ir þinomas terminas. Ðis gamtos reiðkinys ir dësnis toks áprastas, kad be jo bûtø sunku gyventi. Taèiau daþnai galima iðgirsti, kad gravitacija – tik Þemës trauka, nors ji valdo visas planetas, galaktikas ir visatà. Gravitacija daug kartø silpnesnë uþ kitas sàveikas, taèiau yra labai svarbi ir tik jos dëka turime dabartiná visatos vaizdà. Kodël taip yra?
Gamtoje þinomos keturios fundamentalios sàveikos: stiprioji, elektromagnetinë, silpnoji, gravitacinë. Gravitacinë sàveika – silpniausia ið jø. Kaip þinoma, stiprioji sàveika susieja atomus ir subatomines daleles. Taèiau ji veikia tik atominiuose atstumuose ir kasdieniams atstumams neturi reikðmës. Elektromagnetinë sàveika yra ðiek tiek silpnesnë, taèiau ji veikia tik tarp elek-

Amþinoji valdovë –
Valdemaras MILKUS
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas rioje negalëtø susidaryti protonai, neutronai. Panaði situacija bûtø ir tada, jei bent vienos ið ðiø sàveikø nebûtø visai. Natûraliai gali kilti klausimas – kodël ðios sàveikos tokios nevienodos? Atsakymà gali pateikti ðiuolaikinë elementariøjø daleliø fizika ir Standartinis modelis, nors pirmasis šià problemà jau 1935 m. iðsprendë japonø fizikas H.Yukawa. Jis atskleidë sàryðá, pagal kurá susiejo sàveikos veikimo nuotolá ir sàveikà perduodanèios dalelës masæ. Gautas rezultatas parodë, kad kuo didesnis sàveikos perdavimo nuotolis, tuo maþesnë dalelës masë. Taigi buvo patvirtinta, kad elektromagnetinæ sàveikà perduoda bemasiai fotonai. Gravitacinës sàveikos atvejis yra sudëtingesnis. Nors ir teigiama, kad gravitacija turi bûti perneðama bemasiø daleliø dëka, kol kas nerasta jokiø neðikliø ar jø poþymiø. Teigiama, kad sàveikà gali perduoti hipotetiniai gravitonai, bet jø egzistavimà patvirtinti turës ateities eksperimentai su Didþiuoju hadronø greitintuvu. Šá dešimtmetá itin aktyviai buvo pradëta kalbëti apie gravitacines bangas. Gravitacinës bangos – fliuktuacijos erdvëlaikio kreivumo spindulyje, kurios sklinda bangø pavidalu. Taèiau ðiuo atveju ,,bangos” sàvoka yra tik idealizacija, nes elektromagnetinës bangos yra tiesinës, o gravitacinës – smarkiai netiesinës. Joms negalima taikyti tiesioginës sudëties, nes, sklindant gravitacinëms bangoms, yra keièiama erdvëlaikio for-

4 pav. LIGO Livingstono padalinys ið vidaus

gravitacija
ma, taigi keièiasi atstumas tarp stebëtojo ir ðiø bangø ðaltinio (1 pav.). 1993 m. dviem mokslininkams atradus pirmà dvinará pulsarà – dviejø senø maþø ir labai tankiø þvaigþdþiø sistemà – buvo prabilta apie galimà gravitaciniø bangø susidarymà tokiai sistemai besisukant apie masës centrà (2 pav.). Kadangi abi þvaigþdës yra labai kompaktiðki objektai, jos turi iðkreipti erdvëlaiká, o joms besisukant turi susidaryti bangø frontai. Ðios sistemos atradëjams tais paèiais metais paskirta Nobelio premija, ir dvinaris pulsaras pavadintas jø vardu – Hulso–Tayloro pulsaru. Bûtent pulsarai ir aktyviøjø galaktikø centrai (akreciniai diskai) yra ekstremalios gravitacijos sritys. Kintantis erdvëlaikio kreivumas leidþia registruoti gravitacines bangas. Remiantis pagrindiniais principais JAV buvo pastatytos dvi gravitaciniø bangø stebëjimo observatorijos – Hanfordo (3 pav.) ir Livingstono (4 pav.) miestuose, pavadintos LIGO (angl. Laser Interferometer Gravity Observatory). Abi observatorijos turi dvi ilgas ,,atðakas”, kad jose galëtø fiksuoti skersines ar iðilgines bangas. Atstumas tarp observatorijø – apie 3000 km. Per ðá atstumà susisiekiant ir sujungiant signalus, galima nustatyti dangaus objekto padëtá. Tai nepaprasto tikslumo prietaisai, kuriø lazeriniai interferometrai registruoja 10-18 m atstumo pokyèius. Bûtent tokios eilës skirtumai susidaro dël erdvëlaikio kreivumo sklindant gravitaci-

1 pav. Gravitacinës bangos

2 pav. Dvinaris pulsaras

triná krûvá turinèiø kûnø. Vis dëlto manoma, kad elektromagnetinë sàveika gali bûti perduodama begaliniais atstumais kaip ir gravitacija. Silpnoji sàveika, daþnai sujungiama kartu su elektromagnetine á vienà – elektrosilpnàjà sàveikà, pasireiškia tik atominiuose atstumuose ir atominiuose virsmuose. Paskutinë sàveika – gravitacija, nors ir daug kartø silpnesnë uþ kitas sàveikas, taèiau veikia dideliais atstumais ir susieja didþiules kosmines struktûras – galaktikas ir jø spieèius. Ðios keturios sàveikos veikia skirtingais atstumais ir todël mes galime egzistuoti. Jei jos bûtø vienodo stiprumo, tuomet vietoje mûsø matomø visatos struktûrø bûtø tik vientisa plazmos masë, ku-

3 pav. LIGO Hanfordo padalinys

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

5 pav. Erdvëlaikio kreivumas

6 pav.Gravitacinis læðis

7 pav. Higso bozono skilimas

nëms bangoms tarp dviejø observatorijø. Taèiau kol kas patikimø rezultatø apie gravitaciniø bangø egzistavimà negauta. Gravitacijà tiksliausiai aprašo A.Einšteino bendroji reliatyvumo teorija (1915 m.). Ši teorija sujungia specialiosios reliatyvumo teorijos ir geometrijos elementus, todël ji apraðo visatos (erdvëlaikio) geometrijà. Iš šios teorijos suprantame, kad gravitacija iðkreipia erdvëlaiká (5 pav.). Pagrindiniai teorijos elementai yra A.Einšteino išvestos lygtys, susiejanèios geometrijà, medþiagà ir energijà. Šios lygtys gali turëti ávairiausius sprendinius – metrikas (matematinius sàryðius, apibrëþianèius atstumo kvadratà erdvëlaikyje), ir vienas ið tokiø sprendiniø gali bûti juodosios skylës atvejis (Ðvarcðildo metrika). Nors ið pradþiø Einðteino teorija atrodë nepatvirtinama eksperimentais ar net absurdiška, ilgainiui atrastais bûdais buvo gauti duomenys, kurie sutapo su teorinëmis vertëmis. Vienas ið pagrindiniø árodymø buvo tikslus Merkurijaus orbitos tolimiausio taško – perihelio precesijos apskaièiavimas. Taip pat teorijà patvirtino ir gravitacinio læðio efekto stebëjimai. Buvo þinoma, kad erdvëje sklindantys ðviesos spinduliai, praeidami pro masyvø kompaktiðkà dangaus kûnà, turi uþlinkti ir nukrypti nuo tiesios sklidimo linijos. Norint tai patikrinti, 1919 m. buvo surengtos dvi ekspedicijos matuoti spinduliø uþlinkimo Saulës gravitaciniame lauke visiško Saulës uþtemimo metu. Ekspedicijos buvo Brazilijoje ir Gvinëjoje, abi gavo vienodus rezultatus, kurie patikimai sutapo su bendrosios reliatyvumo teorijos pateikiamu rezultatu. Taip pat sutapo teorijos ir eksperimentø rezultatai matuojant radijo signalø vëlavimà ir atomo spektriniø linijø poslinká gravitaciniame lauke. Vis dëlto matuojant kosminiais mastais sistema Saulë–Þemë yra labai maþa ir tikimybë susidaryti gravitacinio læšio efektui yra nedidelë. Todël pirmieji duomenys buvo gauti stebint tolimas galaktikø sistemas ir spieèius, kurie uþlenkia paèiø tolimiausiø kvazarø ðviesà. Kadangi ðie objektai yra patys tolimiausi, todël daug didesnë tikimybë, kad, šviesai sklindant ið jø link mûsø, regëjimo kryptimi pasitaikys kitas objektas, galintis sufokusuoti ir uþlenkti ðviesos srautà (6 pav.). Nepaisant pakankamo teorijos tikslu-

mo ir teisingo apraðymo, ði teorija dar turi daug ,,klaustukø” ir jie iðkyla, kai jà norime susieti su kitomis teorijomis. Viena ið didþiausiø másliø yra Einðteino kosmologinë konstanta, kurios itin maþas dydis nesutampa su elementariøjø daleliø fizikos pateikiamu rezultatu. Panaðu, kad Einðteinas neklydo ávesdamas kosmologinës konstantos pataisà savo lygtyse, tik jà neteisingai interpretavo. Jo siekis buvo tinkamai aprašyti visatos geometrijà, nors tuo metu dar nebuvo þinoma, kad visata pleèiasi. Taèiau kosmologinë konstanta buvo reikalinga, tik jos aiðkinimas jau siejamas su daug modernesnëmis teorijomis, kurios atsirado praëjus nemaþai laiko po Einšteino mirties. Kita aktuali ðiuolaikinës fizikos problema – gravitacijos teorijà pritaikyti ir sujungti su mikropasaulá apraðanèiomis teorijomis. Standartiniame modelyje, apraðanèiame daleliø sàveikas ir virsmus, yra priimta, kad, skaièiuojant sàveikos ar virsmø procesø amplitudes, gaunami begaliniai rezultatai, neturintys jokios fizikinës prasmës. Ilgà laikà tai buvo pagrindinë kvantinës lauko teorijos problema, kol buvo sugalvotas matematinis formalizmas, dabar vadinamas renormalizacija (pernormavimas). Taikant tam tikras matematines operacijas, ið begaliniø rezultatø gaunami baigtiniai, kurie gali bûti labai tikslûs, kaip kvantinës elektrodinamikos atveju. Gravitacijà aprašanti teorija – bendroji reliatyvumo teorija – negali bûti pernormuojama. Teorijos iðvados yra visai prieðingos nei tos, kurias pateikia bet kurios kitos sàveikos kvantinë teorija. Standartiniame modelyje gaunama, kad, didëjant daleliø energijai, ryðiai ir jëgos turi silpnëti, o dalelës visos tampa laisvos. Taèiau gravitacijos atveju, jei imame, kad maþas erdvëlaikio fliuktuacijas galima laikyti dalelëmis (gravitonais), tuomet kylant energijai didëja ir ðiø fliuktuacijø skaièius, amplitudë bei energija ir taip gaunami begaliniai rezultatai. Nepaisant visø nesëkmiø, fizikai kuria naujus modelius ir teorijas. Viena ið teorijø – supersimetrija. Praktiškai manoma, kad ši teorija jau yra uþ standartinio modelio ir jai tikrinti reikia aukðtesniø energijø, taèiau visos viltys dedamos á LHC. Iš teorijos išeina, kad kiekviena dabar þinoma elementarioji dalelë turi atitinkamà supersimetri-

næ dalelæ (superpartneræ arba s dalelæ), jos skiriasi tik sukiniu, o ðis skirtumas lygus ½. Jei supersimetrijos egzistavimas bus patvirtintas, tai reikð, kad egzistuoja dvigubai daugiau elementariøjø daleliø, o tuomet gali tekti keisti visatos evoliucijà aprašanèius modelius. Remiantis ðia teorija, árodoma, kad mûsø visata neturi supersimetrinës bûsenos – dël simetrijos paþeidimø jos þemiausia bûsena turi nenulinæ energijà. Ði energija ir yra kosmologinë konstanta. Manoma, kad virsmuose tarp supersimetriniø daleliø gali bûti pastebëtas ir Higso bozonas (7 pav.). Sujungiant supersimetrijos ir gravitacijos principus, gaunama supergravitacijos teorija, kuri jau reikalauja 10 arba 11 dimensijø erdvëlaikio. Nepaisant to, gaunami rezultatai, kurie galëtø tinkamai apraðyti gravitacijos teorijà, iðvengiant begaliniø rezultatø. Kaip ir standartiniame modelyje, èia kartu gali atsirasti simetrijos paþeidimø, o dël to ir nevienodas daleliø ir antidaleliø skaièius – tai mes ir matome visatoje. Tai gali bûti vienas ið pagrindiniø bûdø sujungti visas teorijas á vienà, taèiau, kaip ir buvo minëta, reikia áveikti dvi dideles problemas – árodyti supersimetrijos ir papildomø dimensijø egzistavimà. Su panaðiomis problemomis susiduriama ir nagrinëjant kità alternatyvà – kilpø kvantinës gravitacijos teorijà, kurioje taip pat siekiama sujungti bendràjà reliatyvumo teorijà su kvantiniø laukø apraðymu. Skirtumas toks, kad èia naudojamas ,,kilpø” metodas, t.y. virsmai apraðomi kaip ir kvantinëje elektrodinamikoje – ávedamos pakeistos taisyklës, panaðios á Feinmano diagramas, ir naudojamos kilpos, dël kuriø atsiranda sudëtingesni skaièiavimai, bet ir tikslesnis rezultatas. Taèiau ši, kaip ir stygø teorija, dar turi praeiti ilgà iðbandymø kelià, kol galës bûti patvirtinta. Nors gravitacija kol kas netelpa á bendrus ,,gamtos rëmus”, jos pradinis aprašymas yra gerai þinomas. Atrodytø, jokie efektai Þemës aplinkoje negali bûti pastebimi, bet orbitiniø palydovø nuokrypiai fiksuojami bûtent dël gravitaciniø efektø. Vis dëlto pagrindinë Einðteino teorijos pritaikymo sritis tebëra astronomija, kurios ðakos yra paremtos gravitacijos kaip geometrijos apraðymu. Todël galima tikëtis, kad ðios teorijos dëka dar sulauksime naujø atradimø.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

9

Akad. Veronika VASILIAUSKIENË

Agronomui ir mokslo organizatoriui Vytautui

Pradëjæs veiklà tarpukario Lietuvoje, Vytautas Vazalinskas daug padarë organizuojant bei plëtojant þemës ûkio mokslo institucijas, kuriant Lietuvos þemdirbystës institutà, jo bandymø stotis ir filialus, diegiant tyrimø rezultatus praktikoje, buvo pirmasis šio instituto direktorius. V.Vazalinskas buvo labai gabus ir darbðtus þmogus, gamtos apdovanotas neeiline atmintimi bei analitiniu màstymu. Norint visapusiðkai ávertinti jo atliktus darbus, reikëtø ilgai studijuoti jo mokslinæ, pedagoginæ, agronominæ, vadybinæ ir kità veiklà. Vytautas Vazalinskas gimë 1910 m. kovo 16 d. Ðeduvoje, Radviliðkio rajone, mirë 1984 m. liepos 7 d. Vilniuje. 1926 m. baigë Kauno „Auðros“ berniukø gimnazijà. Studijas pradëjo Kauno universitete teturëdamas 16 metø. Nuo antro kurso perëjo á Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje, kurià baigë 20 metø. Kaip ypatingø gabumø ir labai darbðtus agronomas metams buvo pasiøstas staþuotei á Danijà. Po staþuotës uþsienyje 1931 m. V.Vazalinskas pradëjo dirbti Jurgio Kriðèiûno vadovaujamoje Lietuvos þemës ûkio tyrimo ástaigoje inspektoriumi, vëliau pavaduotoju. Kadangi ástaigos vadovas Jurgis Kriðèiûnas buvo labai uþsiëmæs, V.Vazalinskui faktiškai vienam teko tvarkyti visà to meto þemës ûkio mokslà, kurá dirbo 12 mokslo ástaigø – Dotnuvos selekcijos stotis, 6 lauko bandymø stotys, augalø apsaugos, sodininkystës, kiauliø tyrimo, aviø tyrimo stotys. Ypaè jam rûpëjo prof. Juozo Tonkûno ákurtos lauko bandymø stotys. V. Vazalinskas daug padarë formuojant ðiø stoèiø tematikà. Netrukus jis paraðë pirmàjà Lietuvoje jø moksliniø tyrimø ataskaità „Rugiø veisliø bandymai 1927–1933 m.“, kurioje Lietuvos mokslininkø tyrimø rezultatai buvo iðnagrinëti ir ávertinti Vakaruose taikomos metodikos kriterijais. Todël ði ataskaita tapo pavyzdþiu visoms mokslinëms ataskaitoms, kurios buvo raðomos Lietuvos þemës ûkio ástaigose iki karo ir pokario metu. Prof. Petro Vasinausko vertinimu, tai buvo labai gerai apgalvotas darbas. Ypaè didelis V. Vazalinsko indëlis tobulinant lauko bandymø metodà, kuriant tyrimø atlikimo tradicijas Lietuvoje. Profesorius Petras Vasinauskas knygoje „Lietuvos þemës ûkio mokslø raida“ (1986, V.) rašo: „Lauko bandymø metodà

Vazalinskui –
100 metø

vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Danijoje bei kitose uþsienio ðalyse. Jam buvo lengvai prieinama Vakarø spauda, nes gerai mokëjo vokieèiø, anglø, danø, rusø ir lenkø kalbas bei skaitë prancûziðkai. Jis domëjosi ir kooperacijos idëjomis, kritikavo Krupavièiaus þemës reformà dël per dideliø dvarø palikimo, matë ir kitø trûkumø.

tobulino Vytautas Vazalinskas ir Balys Ðabanavièius, po metus staþavæsi Danijos bandymø stotyse. Noriu pabrëþti, kad ðios trijulës (turima galvoje ir prof. Juozà Tonkûnà) simbiozës rezultatas – sveikos tradi-

Prof. P .Vasinauskas rašo, kad „... Lietuvos kaimui po karo V.Vazalinskas buvo per daug inteligentiškas, todël valdþia 1946 metais jam pasiûlë Lietuvos mokslø akademijoje steigti Þemës ûkio institutà“. 1946–1953 m. V.Vazalinskas buvo Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ins-

Nuotrauka ið V. ir A.Ðidlauskø ðeimos archyvo

Þemës ûkio akademijoje Dotnuvoje Botanikos kabinetas. Studentai (ið kairës) V.Vazalinskas, L.Masiulytë, V.Sakalauskaitë, Z.Muralytë (1933.VII.17.)

Áteikiama V.Vazalinsko fondo premija. Ið kairës: doc. G.Purvaneckienë, dr. R.Dapkus, premijos laureatë dr. S.Maikðtënienë, prof. Z.Dabkevièius, Z.Vogëlienë

cijos, kurios ðventai saugomos ir ðiandien Þemdirbystës institute bei jo bandymø stotyse: tiksliai dirbti, raðyti tik tà, kà rodo svarstyklës, objektyviai analizuoti duomenis, skelbti tik neabejotinas iðvadas“. Jurgis Kriðèiûnas redagavo þurnalà „Þemës ûkis“, bet faktinis jo redaktorius buvo jo pavaduotojas Vytautas Vazalinskas. Jis daug rašë pats, rûpinosi kitø autoriø straipsniais, kuriuose buvo nagrinëjami þemës ûkio paþangos klausimai ne

tituto, vëliau reorganizuoto Lietuvos mokslø akademijos Þemdirbystës ir dirvoþemio instituto direktorius ir jo Dirvoþemio skyriaus vedëjas. Taigi jis sugráþo á prieðkarinæ savo veiklà. Taèiau tada jis formavo tematikà, o dabar ir pats ásijungë á tuos darbus, organizavo ir vadovavo ekspedicijoms. Dirbo dirvoþemio tyrimø ir kartografavimo srityje. V.Vazalinskui vadovaujant parengta Lietuvos dirvoþemiø klasifikacija, pagal kurià nuo 1946 iki 1999 metø iðtirti visi Lietu-

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Vytautas Vazalinskas

vos dirvoþemiai, sudaryti visø þemës ûkio, miðkø ir kitø ðalies dirvoþemiø þemëlapiai. Uþ šiuos darbus kartu su bendraautoriais jam buvo paskirta Valstybinë mokslo premija. Uþ nuopelnus þemës ûkio paþangai ir agronomijos mokslui jam suteiktas Nusipelniusio agronomo vardas. V.Vazalinskas á vadovaujantá administraciná darbà ið mokslo institucijos buvo priverstas iðeiti labai nepalankiu Lietuvos þemës ûkiui metu, t.y. 1953-iaisiais, o 1956 m. buvo paskirtas þemës ûkio ministru. Tai buvo metas, kai ðalies þemës ûkis dar nebuvo kaip reikiant atkurtas po karo, po to – 1949 m. naujo draskymo vajaus – kolektyvizacijos nualintas. Vëliau buvo ir kitokiø vajø – „þalieninës sistemos“ kritika, Þemës ûkio ministerijos këlimas á Dotnuvà ir daugelis kitø komandinës sistemos reiðkiniø. Buvusiø bendradarbiø teigimu, V.Vazalinskui tekdavo iðklausyti labai daug nepelnytø priekaiðtø ið aukðtesnës valdþios. Taèiau jis niekada nenutolo nuo paþangos skatinimo þemës ûkyje. Jam vadovaujant buvo kuriamos bandymø stotys, plësta tyrimø tematika ir apimtys. Jis pats analizavo tyrimø rezultatus ir ieðkojo galimybiø, kaip greièiau juos ádiegti. Nors jis neparengë ir negynë disertacijø, taèiau, kaip teigë ilgametis Lietuvos þemdirbystës instituto direktorius dr. A.Bûdvytis, kompetencijos, sprendþiant ávairias þemës ûkio problemas, taip pat ir susijusias su mokslo institucijomis, niekada netrûko. Todël profesorius Petras Vasinauskas laikë skriauda, kad V.Vazalinskas neturi mokslinio laipsnio. Jis ëjo pas Lietuvos mokslø akademijos prezidentà J.Matulá kalbëti, kad V.Vazalinskà reikëtø iðrinkti Lietuvos MA nariu. Taèiau akad. J.Matulis atsakë, kad be mokslinio laipsnio tai neámanoma. Vytautui Vazalinskui likimas lëmë uþ-

imti labai aukðtus administracinius postus – þemës ûkio ministro, ministro pavaduotojo, Ministrø Tarybos pirmininko pavaduotojo, taèiau iki gyvenimo pabaigos jis išliko mokslinës agronomijos atstovas, kuriam pirmiausia rûpëjo þemës ûkio gamybos lygis ir kultûra. V.Vazalinsko bibliografijoje yra apie 150 ávairiø publikacijø, tarp jø ir agronominës krypties. Likimas lëmë V.Vazalinskui dirbti kità svarbø þemës ûkiui administraciná ir organizaciná darbà. Nesvarbu, kokiose institucijose dirbo, V.Vazalinskas liko iðtikimas þemës ûkio mokslui, gyveno jo rûpesèiais. Jis daug padarë kuriant þemës ûkio mokslo institutus, bandymø stotis, statant Lietuvos þemës ûkio akademijà (dabar universitetas) Noreikiðkëse (Kauno rajonas). Jo mokslinis organizacinis darbas truko visà gyvenimà. Ðiandien stebina jo ilgametë draugystë su Lietuvos þemdirbystës instituto direktoriumi, Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu profesoriumi Petru Vasinausku. Iðlikæs pluoðtas P .Vasinausko laiðkø, raðytø V.Vazalinskui, kuriuose dëstomos visos to laikotarpio su ðalies mokslu ir þemës ûkiu susijusios problemos. Taip pat artimi ryðiai buvo ir su vëliau dirbusiu Þemdirbystës instituto direktoriumi dr. Antanu Bûdvyèiu. Paþinojo daugelá Lietuvos mokslininkø agrarininkø. Daþnas sveèias buvo Lietuvos þemdirbystës institute Dotnuvoje, Lietuvos þemës ûkio akademijoje Kaune, kur domëjosi naujausiais agronomijos laimëjimais, tardavosi su mokslininkais visais þemës ûkio klausimais. V.Vazalinskas buvo didelës erudicijos, tvirtos valios, reiklus sau ir kitiems, labai darbðtus, daug nusipelnæs ðalies þemës ûkio mokslui þmogus. Savo prisiminimuose leidinyje „Agronomas Vytautas Vazalinskas“ (2000, V.) profesorius Petras Vasinauskas, vertindamas V.Vazalinsko vadybinius gebëjimus, rašo: „... Þemës ûkio mokslo reikalus reikia sustiprinti ir Þemës ûkio ministerijoje, ir Lietuvos mokslø akademijos institutuose. Sutvarkyti þemës ûkio mokslø tematikà, darbà nukreipti tinkama kryptimi gali tik V.Vazalinskas. Kai ðventëme jo 60-metá, að kalbëjau: atiduokite V.Vazalinskà mokslui. Tà patá pasakysiu ir jo 70-ties metø sukaktuvëse, jei man bus suteiktas þodis. Nerandu þodþio, kuriuo V.Vazalinsko bûdo bruoþà, jo charakterio pagrindinæ savybæ galëèiau nusakyti. Reikëtø ieðkoti groþinëje, o gal mokslinëje literatûroje...“ O štai kitas Lietuvos þemdirbystës instituto direktorius dr. Antanas Bûdvytis raðo (tame paèiame leidinyje): „Standartiniai matai netiko V.Vazalinsko iðsimokslinimui ávertinti. Jis neapsirûpino moksliniais laipsniais, o kiekvienas jutome, kad mokslo daktarus, profesorius ir net akademikus pranoko. Ne-

sutrikdavo V.Vazalinskas šakotuose moksluose, nes visada susirasdavo storàjà ðakà, nuo kurios galëdavo matyti visumà. ... Jam beveik neteko matuoti bandymø sklypeliø, pilstyti sëklas á maiðelius, raiðioti etikeèiø. Nuo pat darbo pradþios iki mirties jis vairavo mokslo þmoniø darbà (50 metø). Ne kartà keitësi jo pareigos ir ne visada jos didëjo. Taèiau, stebint ið ðalies, atrodydavo, kad nei vairininkas, nei pasikeitæs jo laivas nesiûbuoja, o tik bangos aplinkui ðokinëja, pliuðkenasi“. Taigi V.Vazalinsko pëdsakai ávairiapusiðki, taèiau patys patvariausi buvo ir liks tie, kuriuos jis áspaudë á Lietuvos þemës ûkio mokslo raidà, o ypaè á Þemdirbystës instituto pamatus bei dirvoþemio mokslà. Labai graþiai áamþino tëvo atminimà taip pat mokslininkai vaikai, inicijavæ ir ið savo santaupø ásteigæ agronomo Vytauto Vazalinsko fondà ir premijà þemës ûkio mokslams uþ fundamentinës krypties tyrimus. Tai doc. dr. Giedrë Purvaneckienë, dr. Vytautas Vazalinskas, Zinaida Vogëlienë. Premija ásteigta 1996 m. Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus kartu su Lietuvos þemdirbystës institutu. Premija konkurso tvarka suteikiama mokslininkams uþ vertingiausius individualius ar kolektyvinius dirvotyros, þemdirbystës ir agrochemijos fundamentinius mokslinius tyrimus. Darbus ir jø autorius konkursui Vytauto Vazalinsko premijai gauti siûlo mokslo ir studijø institucijø tarybos, senatai ir Lietuvos mokslø akademijos nariai. Ið viso premija suteikta uþ 8 mokslo darbus 14 mokslininkø. Pirmasis premijos laureatas buvo áþymus Lietuvos dirvoþemininkas ir agrochemikas prof. habil. dr., LMA narys ekspertas Alfonsas Ðvedas uþ darbà „Þemës ûkio augalø derliaus priklausomumas nuo dirvoþemio agrocheminiø savybiø“. 2009 m. ði premija paskirta Lietuvos þemdirbystës instituto Joniðkëlio bandymø stoties direktorei dr. Stanislavai Maikðtënienei uþ darbø ciklà „Tausojanèios þemdirbystës priemoniø glëjiðkø rudþemiø naðumui palaikyti mokslinis pagrindimas“. Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centro Þemdirbystës institute Dotnuvoje vykusioje konferencijoje „Naujausi agronominiø tyrimø rezultatai“ kartu buvo paminëtos áþymaus agronomo mokslininko ir pirmojo ðio instituto direktoriaus 100-osios gimimo metinës ir áteikta V.Vazalinsko fondo premija. Nepaisant sudëtingos ðalies ekonominës situacijos, nutarta ir toliau tæsti fondo veiklà kartu ieðkant rëmëjø. Ðiuo metu fondà remia V.Vazalinsko vaikai asmeninëmis lëðomis, UAB Dotnuvos projektai (gen. direktorius dr. Rimantas Dapkus) ir LAMMC Þemdirbystës institutas.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

11

Pirmosios þmogaus embriono klonuotos làstelës

Vienas ið natûraliø gyvenimo procesø, tokiø kaip alkis ir baimë, yra mirtis. Taèiau ðiuolaikinëje visuomenëje siekiama iðstumti ið gyvenimo skausmà sukelianèius dalykus – mirtá, liûdesá, gedëjimà, kanèià. Ilgainiui keitësi ir pats poþiûris á mirtá. Iki XVIII a. mirtis buvo suprantama kitaip nei dabar – pirmiausia kaip natûralus ir neiðvengiamas dalykas þmogaus gyvenime. Taèiau XX a. atsiranda mirties draudimas. Vengiama apie jà kalbëti –

klonavimas
Pijus GIRDZIUÐAS
Teisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas, kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti, jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis. Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima laisvai gyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir statyti. Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuojama su þmogaus gyvybe ir kiekvienas nepavykæs bandymas reikðtø pradëto þmogaus þûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëjimo momentà bus norimas ne dël jo paties. Jo bus laukiama ne kaip unikalaus asmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti, pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu. Netrukus ir þmogaus gyvybë gali tapti preke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyzdá, kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiai tapo realus niekam net nepastebëjus, kaip tai ávyko. Kas yra klonavimas? Klonas – genetiškai identiškas organizmo palikuonis, atsiradæs vegetacinio dauginimosi bûdu. Kitaip sakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pasirodë pirmieji straipsniai, kuriuose buvo teigiama, kad ámanoma kurti genetiðkai identiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, kopijas. O 1996 m. britø mokslininkas Ianas Willmutas praneðë, kad klonavo avá Doli. Klonavimui buvo panaudota pieno liaukos làstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma – teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liaukos làsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làstelë buvo sulieta su kitos avies kiauðialàste, prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gauta surogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis, kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Vis dëlto sëkmës procentas nedidelis – po suliejimo gautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1 ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkas Ianas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klonavimas jau leido manyti, kad þmogaus klonavimas yra ranka pasiekiamas. Kita vertus, pradëti kelti esminiai klausimai: ar tai tikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuoto vaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûrimas neprieðtarautø þmogaus orumui? Klonavimas apibrëþiamas kaip vienodø, taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø or-

Þmogaus

kaip iððûkis teisei
ganizmø sukûrimas. Jau daugiau kaip 100 metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmø savybes nulemia genai, taèiau ir aplinka turi be galo didelæ átakà. Klonuojant neapvaisintos kiauðialàstës branduolys pakeièiamas genetine medþiaga, paimta ið kitos kûno làstelës, ir stimuliuojama elektros srove, kad iðsivystytø embrionas. Kada tai prasidëjo? Klonavimas nëra koks nors baisus ir nepaprastas atradimas. Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gyvybës Þemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëtinai populiarus (netgi neskaitant þmogaus veiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, o teisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia atsiradæs ir iki ðiol puikiai veikiantis dauginimosi bûdas. Visi gyvi padarai, kurie dauginasi nelytiniu bûdu, klonuoja patys save. Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abi dukterinës làstelës gauna tokius paèius genus, kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai – ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþui gali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galo drieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tikslas – sukurti tikslias turimø labai didelio produktyvumo gyvuliø kopijas. Pvz., áprastai veisiant karves, palikuonës paveldi tik pusæ jø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus. Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi visus, o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klono lytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûno lyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bus tik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai. 5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnë grûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinës manipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitos taðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas – originalus kumelës ir asilo kryþminimo rezultatas. Na, o paties klonavimo pradþia laikytini 1952 m., kai buvo klonuotas buoþgalvis. Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas, dirbdamas Oksfordo universitete, paskelbë, jog klonavo Pietø Afrikos varles.

Iki ðiol þinomi gyvûnø klonai: varlë (1962); karpis (1963); avis Doli (1996); bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 škotiðki parðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Ksena (2000 rugpjûtis); indiškas gauras Nojus (2001 sausis); karvës Alfa ir Beta (2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001); kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002); triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aidaho brangakmenis (2003 geguþë) ir Jutos pionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus (2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkë Ralfas (2004); maistinës muselës (2004); vandens buivolas Samrupa (2005); vilkës Snuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005); šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupranugaris Indþaz (2009). Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klonavimas – tai toks dauginimosi bûdas, kai vyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiauðialàstës iðimamas branduolys, á jo vietà perkeliamas somatinës làstelës branduolys su visa norimo klonuoti individo genetine informacija (tada turi gimti individas, identiškas norimam klonuoti individui). Terapinio klonavimo tokia pat klonavimo technika, kaip ir reprodukcinio. Techniškai ámanoma klonuoti individo kûnà, bet klonuoti individo kaip asmens neámanoma, nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasinë bûtybë. Bûdami identiškos kûno sandaros, klonuoti individai bus visiškai skirtingi asmenys. Terapinio klonavimo tikslas yra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis ligomis (pvz., Alzheimerio liga, diabetas) sergantá suaugusá individà, persodinti laboratorinëmis sàlygomis uþaugintus organus. Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimentus ir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gyvybë yra sunaikinama dël potencialios naudos kitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tikslai gydyti ligonius pateisina priemones – embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitam gyvam padarui per galvà trokšdami sau gero? Tas pats, kas klausti, ar padëtume gatvëje uþpultam þmogui. Klonavimas – tai visø pirma pagalba þmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagydomø ligø, padidinti atsparumà joms, galimybë sukurti ligoms atsparø individà ir taip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pat tai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios negali susilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti, kad naujø technologijø naudojimas, siekiant gràþinti þmogui sveikatà, kompen-

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

taip siekiama apsaugoti laimæ. Þmonës nebeturi laiko gedëti. Þmonës bëga nuo skausmingø iðgyvenimø á veiklà, apsimeta, kad viskas gerai. Kà jie uþmoka uþ ðiuolaikinës besiðypsanèios, orientuotos á malonumus ir teigianèios, kad „viskas gerai“, visuomenës normas, dar per retai susimàstoma. Kai neigiama ir nepriimama to, kas realu, kai bandoma paneigti tai, kas natûralu, atsiranda stresai, ligos ir ávairûs sutrikimai.
suoti kûno trûkumus, yra neabejotinai svarbus dalykas, atitinkantis individo ir visuomenës interesus. Taèiau labiausiai baiminamasi dël genetinio saugumo ir visuomenës genetinës ateities. Paprasèiausiai todël, kad genus (genetinæ medþiagà) laisva valia gali paimti gydytojas ir juos panaudoti ávairiems tikslams be pilieèio þinios. O kur dar garantijos, kad persodintas klonuotas organas nebus atmestas, neaiðkios ir tokio persodinimo ilgalaikës pasekmës (galimos ligos, iðsigimimai ir kas uþ tai prisiims atsakomybæ). Populiaroji kultûra, mitai ir kûryba. Þmogaus klonavimas kol kas priskiriamas fantastikos srièiai. Pirmiausia, þmogaus klonavimas yra daþnai painiojamas su genø inþinerija. Taip pat paplitusi nuomonë, kad klonuojant atskirus organus ar audinius bus ið esmës klonuotas ir uþaugintas visas þmogus, tada ið jo iðpjauti reikiami organai, o pats klonas nuþudytas. Taèiau ið tiesø turimos technologijos leidþia klonuoti ir uþauginti atskirai tik tà organà, kuris yra reikalingas. Dar vienas paplitæs mitas remiasi klaiPirmà kartà Pietø Korëjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganø kurtø veislës ðuná, kuris gavo SNUppio vardà. SNU - Seoul National University sutrumpinimas. Ðiø metø balandþio 24 SNUppiui sukako 4 metai

dinga prielaida, kad absoliuèiai visa þmogaus asmenybë yra uþkoduota genuose, todël baiminamasi, kad bus klonuotas Adolfas Hitleris ar kitas „blogas“ þmogus, kuris vël pradës savo blogus darbus. Ið tiesø turimos þinios beveik visiðkai neleidþia spræsti, kuo taptø uþaugæs konkretaus þmogaus klonas, kiek jo asmenybë, motyvai ir tikslai bûtø panaðûs á originalo. Kompanija „Stemaid“ uþsiima vaistø nuo làsteliø senëjimo kûrimu. Atrodo gundomai? Na, tuo ir þaidþiama. Þmogus juk visada nori bûti jaunas, stiprus ir graþus. Instrukcija paprasta – ið klonø embrionø paimtos ir padaugintos làstelës bus persodintos pacientui. „Clonaid“ kompanija kelia daug didesná susirûpinimà. Jai vadovauja jos ákûrëjas Raelis, dvasinis lyderis, savo tikëjimà esà gavæs ið aukðtesniøjø bûtybiø – ateiviø. Jis ir per 70 000 jo pasekëjø daugiau nei 100 ðaliø teigia jau nuo 2002 m. gruodþio 27 d. klonavæ mergaitæ Ievà. Savo knygoje „Yes to Human Cloning“ jis aprašo „visà tiesà“ apie neþemiðkas bûtybes – Elohimus. Kad bûtent jie yra sukûræ mus savose laboratorijose ir paleidæ á Þemæ. O mûsø protëviai ir dabartiniai þmonës juos klaidingai palaikæ Dievu arba dievais. Mergaitë Ieva, teigiama jø atstovø Floridoje surengtoje konferencijoje, yra pirmasis klonuotas þmogus. Taèiau daktarë B.Boisselier (viena iš „Clonaid“ kuratoriø) nepateikë jokios vaizdinës medþiagos, DNR pavyzdþiø ar kitokios realios informacijos. Ji, beje, teigë, kad tai nëra klonas, o klonavimo rezultatas. Kol kas artimiausi jø planai yra klonuoti Maiklà Dþeksonà, „kaip talentingà artistà, aktyviai besidomëjusá naujomis technologijomis“. Þmogaus teisës. Tapsmo momentas: ar vienos savaitës, mënesio gemalas turi tokias pat teises, kaip ir devyniø mënesiø gemalas ar gimæs kûdikis? 1869 m. popieþius Pijus IX atmetë tokià teorijà, pareikšdamas, jog gemalas ágyja sielà tuo metu, kai ávyksta apvaisinimas. Popieþius Jonas Paulius II šià nuostatà patvirtino enciklikoje Evangelium vitae (1995). Gemalas yra jau visateisis þmogus, tad ir jo nuþudymas priskiriamas prie þmogþudystës, o gemalo làsteliø naudojimas yra lygus þmogaus išnaudojimui, jo nuþudymui kitø naudai. O kaip pats klonavimas gali paþeisti

þmogaus teises ir orumà? Tikràja to þodþio prasme neleisti bûti tokiam kaip visi. Tai gali bûti traktuojama kaip nelygybë. Pradëjimas ne seksualinës sueities bûdu, o mëgintuvëlyje jau gali ðokiruoti ne tik aplinkinius, bet ir paèiam þmogui, kuris buvo taip pradëtas, sukelti baisias mintis ir slogumà. Teisë á gyvybæ. Konstitucijoje átvirtinta ir kita teisë – teisë á gyvybæ (19 str. Þmogaus teisæ á gyvybæ saugo ástatymas). O ji paþeidþiama, nes klonuojant þûva embrionai, kuriais manipuliuojama, o embrionas jau yra þmogiškoji bûtybë. Mokslas árodë, kad þmogaus gyvybë prasideda nuo zigotos ir kad jai priklauso visos prigimtinës asmens teisës, ið kuriø pati fundamentaliausia – teisë á gyvenimà. Todël þmogaus gyvybë privalo bûti absoliuèiai gerbiama ir saugoma nuo paties jos atsiradimo momento. Kadangi embrionas privalo bûti traktuojamas kaip atskiras asmuo (o ne tik potencialus asmuo), tai taip pat turi bûti ginamas ir jo nelieèiamumas bei vientisumas. Šalys, kuriose draudþiama kurti þmogaus embriono kamienines làsteles naudojant embrionà. O kiek ðis klausimas susijæs su Lietuva? Lietuvoje yra priimtas „Lietuvos Respublikos Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymas“, kurio 3 str. Biomedicininiø tyrimø tikslai, objektai ir atlikimo ypatumai sako, kad þmogaus klonavimas Lietuvoje yra draudþiamas. Šis ástatymas reglamentuoja etikà, leidimus, principus, kuriø pagrindinis yra tas, kad þmogaus interesai svarbesni uþ visuomenës ir mokslo interesus, taip pat kelia atsakomybæ uþ paþeidimus. Taèiau klinikiniai tyrimai, kaip ir kiti tyrimai mokslo labui, ðio etikos ástatymo yra leidþiami. Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymas sako, kad galimi tik klinikiniai þmogaus embriono stebëjimai (neinvaziniai tyrimai). Leidþiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kuriø numatoma nauda tiriamam vaisiui didesnë uþ medicininæ rizikà. Þmogaus embriono kamieniniø làsteliø paëmimo veiksmas, kuris yra invazinis, sunaikinantis þmogaus embrionà (kai kuriø ðaliø mokslininkai teigia, kad paimti þmogaus embriono kamienines làsteles, nesunaikinant paties embriono, yra ámanoma), yra draudþiamas. Ástatymai iki ðiol aiðkiai neapibrëþia þmogaus embriono kamieniniø làsteliø áveþimo á Lietuvà bei iðveþimo uþ jos teritorijos klausimo. Þmogaus embriono kamieniniø làsteliø, iðgautø kitose ðalyse tokiais bûdais, kurie Lietuvoje yra pripaþinti neteisëtais, áveþimas ir naudojimas Lietuvoje prieštarauja LR Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymui. Todël þmogaus embriono kamieniniø làsteliø áveþimo á Lietuvos Respublikos teritorijà ir iðveþimo ið jos ribojimas bûtø priimtinas pagal galiojanèià teisæ.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

13

1997 m. balandþio 4 d. buvo pasirašyta Ovjedo konvencija. Europos Taryba (47 Europos demokratiniø valstybiø tarptautinë organizacija), Europos Bendrija (dabar ES) ir kitos valstybës pasiraðë ðá teisiø rinkiná atsiþvelgusios á JT „Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà“, „Vaiko teisiø konvencijà“ ir „Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijà“. Tuo siekë garantuoti, kad þmogaus teisës ir pagrindinës laisvës turi bûti saugomos, nes matë spartëjanèià medicinos ir biologijos paþangà. Šalys, pasirašiusios šià konvencijà, sutarë, kad þmogaus interesai ir gerovë yra svarbesni uþ iðimtinius visuomenës ar mokslo interesus. Visi biologijos ir medicinos srities moksliniai tyrimai atliekami laisvai, atsiþvelgiant á ðios Konvencijos nuostatas ir kitas teisines nuostatas, garantuojanèias þmogaus apsaugà. Taèiau tais atvejais, kai ástatymai leidþia moksliniams tyrimams naudoti embrionus, dirbtinai apvaisintus mëgintuvëlyje, jie turi garantuoti atitinkamà embriono apsaugà. Kurti þmogaus embrionus moksliniams tyrimams yra draudþiama. 1998 m. sausio 12 d. ši Konvencija Paryþiuje buvo papildyta – pasirašytas „Papildomas protokolas dël þmoniø klonavimo uþdraudimo“. Kiekviena intervencija, kuria siekiama sukurti þmogø, turintá tà patá branduolio genø rinkiná, kaip ir kito þmogus, gyvo ar negyvo, yra draudþiama. Ðaliø teisiø rinkiniai, numatantys kurti þmogaus embrionus norint gauti þmogaus embriono kamieniniø làsteliø. Keliose valstybëse iðleisti teisës aktai sukuria prielaidas kurti þmogaus embrionus tam, kad vëliau ið jø bûtø galima iðgauti þmogaus embriono kamienines làsteles ir jas panaudoti tyrimams. Apsauga èia traktuojama kaip laisvas ir informuotas donorø sutikimas, be kurio nebûtø galima iðgauti kamieniniø làsteliø ið embriono. Taip uþkertamas kelias donoro teisiø paþeidimui. Nors ir leidþiama atlikti embrionø tyrimus, taèiau draudþiama kurti embrionus turint tikslà juos panaudoti tyrimams. Taip pat svarbu, kad në viena ið ðiø valstybiø nëra pasiraðiusi ar ratifikavusi Ovjedo konvencijos, taèiau stengiasi laikytis nuostatos, kad intervencija siekiant modifikuoti þmogaus genomà gali bûti atliekama tik profilaktikos, diagnozavimo ar gydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai intervencija nesiekiama modifikuoti palikuoniø genomo, ir tais atvejais, kai ástatymui leidþiant mokslinius tyrimus su dirbtinai apvaisintais embrionais garantuojama atitinkama embriono apsauga. Kurti þmogaus embrionus moksliniams tyrimams yra draudþiama (D.Britanija, Belgija). Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelis þmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui. Baimes dël galimybës taikyti klonavimà

þmonëms pareiškë ir Vatikano bioetikos ekspertas, Romos Gemelli klinikos Bioetikos instituto direktorius vyskupas Elio Sgreccia, kuris taip pat priminë tarptautiná draudimà dirbtinai reprodukuoti identiðkus asmenis. Vyskupas pabrëþia, kad klonuotas þmogus bûtø sukurtas pagal þmogaus, o ne pagal Dievo paveikslà ir panaðumà. Tvirtinama, jog þmogaus klonavimas prieðtarauja prigimèiai bei dieviðkajam ástatymui, nes kiekvienas asmuo turás teisæ bûti pradëtas ir gimti santuokoje ir ið santuokos. Baþnyèia skatina valstybes kuo skubiau priimti ástatymus, draudþianèius klonuoti þmones. Jungtinëse Tautose esantis stebëtojas arkivyskupas Renatas Martinas JT bûstinëje Niujorke pareiðkë, kad buvo bandyta klonavimà pateikti kaip pagalbinæ gyvybës perdavimo priemonæ poroms, kurios buvo nevaisingos arba negalëjo kitaip ásigyti vaiko. Taèiau tai buvo atmesta kaip labai rizikingas veiksmas. Tokià pozicijà lemia antropologinës ir etinës prieþastys. Nepriimtina, kai vaikas pradedamas ne tëvo ir motinos meilës aktu, nes toks aseksualus pradëjimas nesukuria tarpasmeninës vaiko ir tëvø vienybës. Arkivyskupas teigë, kad terapiná klonavimà, þmogaus embriono gamybà dël specializuotø kamieniniø làsteliø tam tikroms ligoms gydyti, o vëliau jo sunaikinimà bûtina uþdrausti. Toks þmogaus iðnaudojimas etiðkai nepateisinamas, nes embriono sukûrimas tam, kad vëliau bûtø sunaikintas, ið pagrindø þeidþia þmogaus orumà. Kovo 12 dienà Europos Parlamentas priëmë rezoliucijà, draudþianèià klonuoti þmones. Europos Parlamento pareiškime tvirtinama, jog þmoniø klonavimas yra „sunkus þmoniø pagrindiniø teisiø ir jø lygybës principo paþeidimas”, nes yra sudaromos sàlygos daryti þmoniø atrankà ir su jais eksperimentuoti. Bet kuris asmuo, mëginantis padëti (ar bandantis tai padaryti) gimti þmogaus embrionui su tokia paèia genetine informacija kaip kitas embrionas, vaisius, gyvas ar miræs asmuo arba kuris perkelia á moters organizmà embrionà, turi bûti baudþiamas skiriant baudà arba ákalinant iki penkeriø metø. Matyti, kad ástatymø leidëjai bando kovoti su netinkamais klonavimo bûdais. Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ásitikinimø ir moralës normø, pritaria natûralumui ir nusistovëjusiam þmogaus atsiradimo bûdui santuokoje. Visi turi skirtingø interesø – komercija, gydymas, smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti á tuos klodus, kurie nëra skirti þmogaus rankø darbui. „Kartais mokslo paslaptys turi bûti neámintos, to reikia, kad liktume þmonëmis“, – sako bioetikos specialistas kunigas prof. dr. Andrius Narbekovas.

Lietuviø
Petko MANGAÈEVAS
Visoje Bulgarijos teritorijoje – slëniuose ir kalnuose, miestuose ir kaimuose, kur vyko ánirtingi rusø ir turkø mûðiai dël nacionalinio bulgarø iðsivadavimo, pastatyti balto akmens paminklai, kuriais mûsø tautieèiai iðreiðkë dëkingumà ðiame kare þuvusiems daugiatautës Rusijos imperijos kariuomenës kariams. Visoje Bulgarijoje pastatyta per 450 didingø paminklø, ið jø apie 100 yra Pleveno apskrityje (ðiaurës Bulgarija – vert. past.). Daugelis jø yra graþûs architektûros kûriniai, pastatyti uþ þmoniø paaukotas lëðas. Dalis statybiniø medþiagø (marmuras, granitas ir kt.) buvo atveþta net iš uþsienio (daugiausia iš Odesos), o kitos gamintos vietoje. Rusø ir turkø karas (1877–1878) ið tiesø paliko gausø istoriná palikimà. Teisin-

Stara Planina kalnuose vyko vieni ið svarbiausiø mûðiø uþ Bulgarijos laisvæ. Þuvo tûkstanèiai bulgarø ir Rusijos imperijos kariø. Ðipkos virðukalnëje pastatytas Laisvës paminklas. Vietovë vadinama ,,Erelio lizdu”

Transportui siûlomi varikliai, kurie neterðia gamtos
Panaudojus nuolatinius magnetus kaip judesio transformatorius pavyko sukurti tobulus mechaniniø virpesiø ir bangø generatorius. Uþ sukurtà jø veikimo principà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

grenadieriø relikvijos Bulgarijos muziejuose
gumo dëlei turëtume paminëti, kad šiam XIX a. Europoje vykusiam karui skirta bene daugiausia tyrinëjimø, memuarø ir biografinës literatûros, meniniø ir kinematografijos kûriniø. Itin smulkiai iðanalizuoti ir surašyti visi karo ávykiai ne tik pagal mënesius ir savaites, bet netgi pavalandþiui! Akylûs tyrinëtojai nepraleido në vienos pasirengimo karui, jo eigos ir rezultatø smulkmenos. Taèiau yra svarbus dalykas, kurá istorijos mokslas, siekdamas apibendrinti karo ávykius, vis dëlto praleido. O bûtent tai, kad Rusijos imperijos kariuomenë anaiptol nebuvo monolitinë tautiniu atþvilgiu karinë struktûra. Jà sudarë ávairiø tuometës Rusijos imperijos tautybiø atstovai. Neseniai buvo manyta, kad Bulgarijos muziejuose nëra relikvijø, priklausanèiø tautiniu ir geografiniu principu sudarytø pulkø kariams. O konkreèiø, pavyzdþiui, Lietuvos atstovø daiktø paieðka buvo laikoma visiðkai bergþdþia. Laimei, pastaruoju metu aptikau itin ádomiø þuvusiø dël Bulgarijos laisvës grenadieriø iš Lietuvos vardø ir relikvijø. Nuoþmiuose mûðiuose dël Pleveno þuvo lietuviø pulkininkas Salingra ið 9-ojo ðauliø bataliono, keturiø þemesniø rangø kovotojai1 iš 4-ojo leibgvardijos Lietuvos pulko, septyni þemesnio rango kariai iš 7-ojo Þemaitijos grenadieriø pulko, keturiolika þemesnio rango kariø ið 4-ojo husarø Marijampolës pulko2 . Bulgarø istoriografijai þinomi tokiø pulkø iš Lietuvos pavadinimai: iš elitinio Gvardijos korpuso – treèioji pëstininkø divizija, leibgvardijos iš Lietuvos pulkas; iš Grenadieriø pëstininkø pulko – grenadieriø pëstininkø Þemaièiø pulkas; iš IV armijos korpuso – ketvirtoji kavalerijos divizija, ketvirtasis Marijampolës husarø pulkas; ið IX armijos korpuso – 51-as Lietuvos pëstininkø pulkas.3 Nors grenadieriø iš Lietuvos, dalyvavusiø rusø ir turkø kare, sàraðai toli graþu nëra iðsamûs, vis dëlto Bulgarijos þemëse iðliko kai kurie jø vardai: pulkininkas baronas Karlas Voldemaras Arnshofenas – fligelio adjutantas, leibgvardijos Lietuvos pulko, kuris áëjo á 3-iosios gvardijos pëstininkø divizijos I brigadà, vadas; leitenantas Brunas – suþeistas 1878 m. sausio 4 d. prie Dermendere; jaunesnysis leitenantas Fon Burmeisteris – suþeistas 1878 m. sausio 5 d. prie Dermendere; leitenantas Gedlundas – suþeistas sausio 4 d. prie Karagadþako; generolas leitenantas Vasilijus Geimanas, gimæs 1823 m. Kauno gubernijoje; jaunesnysis leitenantas Lazo; kapitonas Narbutas; štabskapitonas Julianas Liutkevièius, ðauliø kuopos vadas, kilæs ið dvarininkø giminës Kauno gubernijoje; Bronislavas Porazinskis – medikas, þemdirbio sûnus ið Kauno gubernijos; Viaèeslavas Pelikanas – gydytojas chirurgas, mirë 1878 m. sausio 3 d.; generolas majoras Leonidas

Radenas – 13-osios kavalerijos divizijos vadas. Gimë Kuršo gubernijoje. Mirë staiga 1878 m. ið sausio 15 á 16 dienà; papulkininkis Julianas Adamovièius – kilæs ið dvarininkø giminës Vilniaus gubernijoje. Pleveno karo istorijos muziejuje saugomos ir kelios herojiðkai þuvusiø uþ Bulgarijos laisvæ lietuviø grenadieriø relikvijos. Tai liudija maldaknygë lietuviø kalba4 , taèiau iðspausdinta kirilica. Maldaknygës ilgis 18 cm, plotis 9,5 cm ir storis 3,5 cm. Bendra apimtis 627 puslapiai. Mums, be abejo, ádomi ðios relikvijos istorija. Ðià maldaknygæ 1877 m. liepos 10 d. iš turkø kareivio uþ 5 graðius5 nupirko archijerëjus Antonijus Popovas ið Pleveno tuoj po pirmo mûðio, ávykusio 1877 m. liepos 8 d., kur dël miesto kovësi rusø ir turkø kariuomenës. Kita muziejuje iðsaugota relikvija yra lietuviðka maldaknygë, spausdinta lotyniðkomis raidëmis6 . Jos matmenys: ilgis 14,5 cm, plotis 9,6 cm, knygos storis 4 cm, 668 puslapiai. Išvardijus šiuos faktus, vargu ar reikia kokiø nors ypatingø apibendrinimø. Tad parodykime dosnumà savo materialiniu ir dvasiniu ánaðu, kai pasitaiko tokia galimybë, kaip ði, idant iðsaugotume prisiminimà apie visus lietuviø grenadierius, be kuriø pasiaukojimo ir didvyriðkumo laisva Bulgarija ir jos moderni valstybë iki šios dienos bûtø likusi tik sparnuota svajonë ir bergþdþia auksinë bulgarø tautos viltis. Iš bulgarø kalbos vertë LAIMA MASYTË

1 Èia turimi omenyje visi kariniai laipsniai, esantys þemiau „karininko“ (aut. past.). 2 Ñ. Çàèìîâ. Ñâåòèòå ìåñòà íà ïðèçíàòåëíà Áúëãàðèÿ, Ñîôèÿ, 1922, p. 69. 3 Ö. Ãåíîâ. «Ïî áîéíèÿ ïúò íà îñâîáîäèòåëèòå», Ñîôèÿ, 1976, p. 202–203. 4 Muziejaus inventorius Nr. A-694. 5 Tuometinis piniginis vienetas Bulgarijoje (aut. past.). 6 Muziejaus inventorius Nr. A-832.

TSRS iðradimà, pripaþintà pionieriðku, t.y. pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu 1980–1992 m. ištobulino ðiø varikliø veikimo principà ir gavo pripaþintø aðtuoniø iðradimø liudijimus. Vëliau, reorganizavus K.Ragulskio veiklà, nebebuvo galimybiø plëtoti tyrimus ir išradimus bei tø generatoriø ágyvendinimà praktikoje. Sukurti virpesiø ir bangø suþadinimo generatoriai turi svariø privalumø palyginti su ligšioliniais. Jie gali bûti nuo mikro iki makro pagal galingumà, gali bûti ir daugiakoordinatiniai, maþo svorio, lengvai valdomi pagal generuojamø procesø charakteristikas.

Toliau plëtodamas tyrimus, akademikas K.Ragulskis sukûrë varikliø, pagrástø nuolatiniais magnetais, veikimo principus. Jø esmë – magnetø komponavimas ir ávedami papildomi judesiai. Patentuoti jø nepavyko dël per dideliø iðlaidø. Todël apie tokiø varikliø veikimo principà prieš daugiau negu dvejus metus K.Ragulskis paskelbë straipsná þurnale „Journal of Vibroengineering“. Jame pateiktas pavyzdys variklio, kuris susideda iš statoriaus su dviem magnetø eilëmis ir rotoriaus su viena magnetø eile. Varikliui veikiant aðinis judesys tarp

statoriaus ir rotoriaus garantuojamas kinematiškai. Tokie varikliai gali pakeisti vidaus degimo variklius transporte (automobiliuose, motocikluose, dviraèiuose, nedideliuose lëktuvuose ir skraidymo aparatuose, laivuose), elektros gamyboje (pavyzdþiui, turistai gali panaudoti tokius variklius su elektros generatoriais) ir kitose srityse. Be to, sëkmingai kuriamos magnetiná laukà izoliuojanèios medþiagos. Visa tai atveria galimybes saugoti mûsø aplinkà nuo tarðos.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

15

Jono Prapuolenio suprojektuoti baldai

baldininkas

Jonas Prapuolenis
Asta NAURECKAITË
formos valdybos perleidimo aktu. Sklypo plotas sudaro 3 tûkst. kvadratiniø metrø ir yra iðsidëstæs greta Geidamavièiaus þemës pietuose, A.Prapuolenio rytuose, Martisiaièio vakaruose, o ðiaurëje – Eiveniø gatvës (kalba netaisyta – aut.). Numatyta pristatyti statiná ið medþio, 2-jø aukðtø, dengtà skarda, ðildomà krosnimis. 1932 m. sausio 28 d. statybos komisijos pirmininkas, Kauno miesto burmistras ir Kauno miesto inþinierius praneðë Kauno miesto policijos vadui, kad Kauno miesto statybos komisija leidþia „pil. Jonui Prapuoleniui pagal patvirtintà braiþiná pastatyti dalá gyvenamo medinio dviejø aukðtø namo (buv. VII forte) Eiveniø gatvëj Nr. 5, bet su sàlyga, kad: 1) atstumas nuo dûmtraukiø vidaus iki mediniø daliø bûtø ne maþesnis kaip 27 cm; 2) bûtø kviestas miesto Statybos Skyriaus atstovas dedant namø pamatus ir galutinai uþbaigus visus statybos ir árengimo darbus, prieð ágyvendinant gyventojus; 3) technikinæ prieþiûrà pasiimtø asmuo, turás teisës vesti statybà“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 4) (kalba netaisyta – aut.). Statybos metu techninæ prieþiûrà ásipareigojo vykdyti diplomuotas inþinierius architektas N.Maèiulskis, gyv. Kaune, Viðinskio g. 27, bt. Nr. 3. Todël leidimas gyvenamajam namui pristatyti Kauno miesto savivaldybës buvo išduotas 1932 m. geguþës 23 dienà. Po metø, 1933 m. lapkrièio 29 d., praneðimu Nr. 3 Jonas Prapuolenis Kauno miesto savivaldybei praneðë, kad namus, statomus pagal statybos komisijos 1932 m. sausio 28 d. iðduotà leidimà

Dailininkas,

Greta valstybës saugomø nekilnojamøjø kultûros vertybiø – Kauno klinikø statiniø komplekso ir Kauno tvirtovës 7ojo forto – Þaliakalnyje, maþoje Eiveniø gatvelëje, stovi þymaus Lietuvos dailininko ir baldininko Jono Prapuolenio (1900– 1980) sodyba. Taisyklingos konfigûracijos sklype išsaugota visa autentiška aplinka. Joje yra sodybos pagrindinis gyvenamasis namas, baldø dirbtuviø studija, vasarnamis, sodas. Gyvenamasis namas Jono Prapuolenio pastatytas 1926 metais. Dailininko þmona E.Prapuolenienë prisimena, kad namui statyti Jonas Prapuolenis panaudojo ðioje vietovëje augusiø topoliø medienà. Suprojektuoto pastato fasadø architektûriniam sprendimui bûdingas santûrumas ir lakoniðkumas. Staèiakampiø langø eilës horizontaliai skaido taisyklingà staèiakampá pastatà, kuris dar papildytas dviem aukðtais su rûsiu ir á kiemo pusæ suformuota terasa. Pagrindinëse namo duryse árengta spalvoto metalo durø rankena ir paðto dëþutë su iðgraviruotu uþraðu ,,E. J. Prapuoleniai‘‘, iðlikusi iki ðiø dienø. Kauno apskrities archyve saugomas gyvenamojo namo priestato statybos projektas. Archyvinëje byloje esanèiame Jono Prapuolenio, gyv. Kaune, Eiveniø g. 5 (7 fortas), prašyme, kurá Kauno miesto statybos komisija gavo 1932 m. sausio 19 d., rašoma: „Pristatydamas projekto braiþinius su nuoraðu, praðau Statybos Komisijà leisti man dastatyti antrà galà namo esanèio Kaune“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 3). Šiame prašyme nurodoma, kad Jono Prapuolenio þemë yra valdoma Þemës re-

Nr. 1662, þemës sklype, esanèiame Eiveniø g. 5, jau baigia árengti. Namø pirmàjá aukðtà sudarë valgomasis, virtuvë, miegamasis, ,,salionas‘‘ (sàvoka pagal projektà – aut.). Antrajame aukðte suprojektuotos valgomojo, miegamojo, virtuvës ir kambario patalpos (Kauno apskrities archyvas. F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 5). Jonas Prapuolenis 4-àjá dešimtmetá greta gyvenamojo namo pastatë paprastos ir santûrios architektûros pastatà, kuriame ásteigë privaèià baldø dirbtuvæ. Ji 1932–1934 m. funkcionavo kaip Ðvietimo ministerijos remiama mokymo studija. Èia iki ðiol laikomi dailininko sukurti darbai, iðsaugota darbo vieta su autentiðkais baldininko árankiais. Iki ðiol iðlaikæs autentiðkus droþinëtus langø apvadus, droþinëtà verandà ir pastato frontonà vasarnamis, maþas namelis, apsuptas Jono Prapuolenio árengtø aviliø (ið medþio kamieno ar standartinës formos). Taip pat sklype stovi pavësinës ir duðo fragmentai, stogastulpis,
Dailininko ir baldininko Jono Prapuolenio sodyba

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Jono Prapuolenio staliaus árankiai

sodo suolelis, ið akmens sukurtos skulptûros – Kauno meno mokyklos moksleiviø kursiniai darbai. Sodyboje taisyklingai suformuoti betoniniø plyteliø takeliai daþytø akmenëliø pakraðèiais ir gëlynai. Sodybà juosia medinë droþinëta tvora su vartais ir varteliais. Viskas autentiška, sukurta paties dailininko. 1957 m. rugsëjo 4 d. „Kauno tiesoje“ dailininkas J.Prapuolenis raðë: „Kaip ir kiti buities daiktai, taip ir baldai turi turëti aiðkià gyvenimiðkà paskirtá. Baldø paskirtis turi atsispindëti tiek forma, proporcijomis, dekoravimu, tiek spalva. Taip pat reikia, kad baldai turëtø to ar kito kraðto meniniø tradicijø bûdingus bruoþus. Jie turi bûti patogûs naudoti, patvarûs ir nebrangûs. Trumpai tariant, visapusiðkai geri baldai turi atitikti tiek praktiškus, tiek ir estetinius þmogaus reikalavimus. Be šito baldai daugiau ar maþiau nustoja savo vertingumo“. Šie þodþiai patvirtina, kad Jono Prapuolenio kûryba buvo iðskirtinë. Negali nepastebëti sukurtø baldø meniškumo, puoðybos ypatybiø, baldø plokðtumose esanèiø ornamentø – ávairiø krûmø ir medþiø (alyvos, obels, ðaltekðnio, berþo ir kt.) atplaiðø, kaulo ar rago, netgi perlamutro inkrustacijø. Ádomûs ir originalûs dailininko sukurti valgomojo, sveèiø kambario, miegamojo, vasarvietës baldai, svetainës baldø komplektas „Pasaka“, vaikø kambario baldø komplektas „Paukštelis“, sveèiø kampelio baldø komplektas „Šviesuliai“, jaunosios dovanø kampelio baldai, poilsio kampelio baldø komplektas „Saulutë“, baldai jungtuviø apeigoms, medþiotojo kampelio baldai, sodo-verandos baldai, komplektas bibliografui V.Steponaièiui (padidinamas valgomasis stalas, 6 këdës, indauja, poilsio kampelio stalelis, minkðtasuolis, 2 minkðti krëslai (foteliai), 2 knygø spintos ), komplektas dailininkui A.Galdikui (valgomasis stalas, 6 këdës, poilsio kampelio apvalus staliukas, 2 minkðti krëslai), kraðtotyrininkei M.Glemþaitei (darbo stalas, pintas krëslas, 2

minkðti krëslai, valgomasis stalas, 4 këdës, apskritas stalelis, 4 taburetës, sofalova, drabuþiø spinta, indø ir knygø spinta, 2 knygø spintelës), reþisieriui A.Olekui (staèiakampis stalas, 8 këdës, 2 krëslai, 2 kampiniai suolai, indø spinta, pastovas gëlëms), dëstytojui V.Banaièiui (svetainës staèiakampis stalas, 2 pusminkðèiai krëslai, 2 minkðtasuoliai, 2 sieninës spintos, sietynas, miegamojo 2 sofos-lovos, apvalus staliukas, 2 krëslai, 2 maþi suoleliai, 2 sieninës spintos, karnizai uþuolaidoms, sietynas) ir kt. Dailininkas J.Prapuolenis sukûrë Kauno karininkø ramovës svetainës gotikinës menës interjerà: lubas, buazerijà (medinës plokðtës, dengianèios pastato vidaus sienas ar jø dalá. Daþoma, lakuojama, iðtapoma, kartais paliekama natûralaus medþio. Dekoruojama raiþiniais, intarsija, kartais auksuojama), parketà, duris, skobná, 12 pusminkðèiø krëslø, 2 kampinius suolus, taip pat Karininkø ramovës reprezentaciniø baldø komplektà: skobná, 2 minkðtus krëslus, 2 këdes, spintà, maþà stalelá, minkðtasuolá, 2 krases, knygø spintelæ, 3 pastovus gëlëms ir skulptûrai, þibintà ið ragø, karnizus uþuolaidoms. Kurdamas baldus, menininkas daug eksperimentavo, ieðkojo patogiø meniniø formø, stengësi suderinti funkcionalumà ir groþá. Modernizmà derino su tautos meno iðtakomis. Jonas Prapuolenis kûrybiná kelià pradëjo 3-iojo deðimtmeèio pabaigoje. 1923– 1928 m. studijavo Kauno meno mokyklos bendrame skyriuje. Nuo 1928 m. menininkas dalyvavo dailës parodose. 1934–1935 m. tobulinosi Paryþiaus Nacionalinëje aukðtojoje dailës ir amatø konservatorijoje, interjero skyriuje. 1937 m. Pasaulinëje parodoje Paryþiuje apdovanotas aukso ir sidabro medaliais, Tarptautinëje amatø parodoje Berlyne 1938 m. áteiktas diplomas. Didelæ átakà dailininko kûrybiniame kelyje turëjo skulptorius Vladas Grybas, paskatinæs baldø komplektams ir interjerams ieškoti lietuviško charakterio. Baldininkas ir dailininkas Jonas Prapuolenis sodyboje Eiveniø gatvëje Nr. 5 Kaune gyveno 1926–1980 metais. Gyvenamasis namas buvo vietinës reikðmës istorijos paminklas. 2005 m. ásigaliojus Nekilnojamojo kultûros paveldo apsaugos ástatymui, namas Eiveniø g. 5 yra kultûros vertybiø registre registruota nekilnojamoji kultûros vertybë. Išsaugojusi vertingàsias savybes ir jø visumà sodyba reikšminga kaip kompleksinis objektas, kuriame buvo sukurti vieni svarbiausiø Lietuvos taikomosios dekoratyvinës dailës darbø, turëjæ átakos visai baldø gamybai Lietuvoje.

Graþus jubiliejus
VYTAUTAS MEÐKA ÐVENÈIA NEEILINÁ GIMTADIENÁ

V.Meðkos pastangomis Lietuvos kurortologai glaudþiais dalykiniais ryðiais buvo susijæ su þinomais Lietuvos mokslininkais – profesoriais J.Ðopausku, H.Guobiu, A.Þiugþda, J.Dievaitiene, V.Sadausku, S.Gruodyte, J.Kupèinsku ir þymiais uþsienio kurortologais. Visus, kurie susidûrë su dr. V.Meðka, þavëjo jo, kaip mokslininko, gilumas, áþvalgumas, kûrybiðkumas, o svarbiausia – nuoðirdumas, geranoriðkumas ir þmogiðkumas paèia plaèiausia prasme. Prie nuoðirdþiai Jubiliatà sveikinanèiøjø prisideda ir „Mokslas ir gyvenimas“, kurio autorius V.Meðka yra nuo 1965 metø ir doc. dr. Remigijus Garalevièius.

Vytauto Meškos knygoje „Laiškai iš Birštono“ dalykiðkai, o kartu populiariai ir vaizdingai pasakojama apie Lietuvos ir uþsienio kurortus, sanatorijas, kurortiná gydymà, raðoma apie ðirdies, kraujotakos ir virðkinimo sistemø, sànariø, infekcines, nervø ir psichikos ligas, kûrybiná pervargimà, narkomanijà. Skaitytojai supaþindinami su moderniais kai kuriø ligø gydymo bûdais – gamtovaizdþiais, spalvomis, kvapais, knygomis, muzikos terapija ir kt. Autorius pataria, kaip apsisaugoti nuo ligø, kaip reikia dirbti ir ilsëtis, maitintis, áveikti nemigà, kaip ilgiau iðlikti kûniðkai ir dvasiðkai jaunam.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

17

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio ðaliø, didëja pagyvenusiø asmenø skaièius – vyksta þmoniø senëjimo procesas. Ðiai didelei socialinei grupei nëra lengva integruotis á dinamiðkà, technologiðkà aplinkà ir iðvengti psichologiniø bei socialiniø problemø. Nepaisant išsilavinimo, vyresnio amþiaus þmogui sunkiau sekti ir suvokti ávairià bei gausià informacijà, pareikðti savo nuomonæ taip, kad ji bûtø suprasta ir išgirsta. Kur kas geriau jauèiasi tie asmenys, kurie sugeba persiorientuoti á iðsvajotàjá pomëgá, kurio dël darbo, laiko stokos ar kitø prieþasèiø negalëjo ágyvendinti. Tai ávairios meno ðakos, literatûra, dainos, kelionës ir kt. Pagyvenusiems þmonëms, kai vaikai jau savarankiðki, o vaikaièiai uþauginti, ðias svajones lengviau ágyvendinti. Todël valstybiniu mastu ir asmeniðkai kiekvienam pilieèiui pravartu susimàstyti apie senstanèios visuomenës bûtá, apie kiekvieno, ypaè reikalingo pagalbos, þmogaus gyvenimà bei jo kokybæ.
Doc. dr. Vanda BRIMIENË, dr. Birutë GAIGALIENË, Irena JONKUVIENË
Harmoningai nugyventi amþiø ir sulaukti ligomis neapsunkintos bei veiklios, kûrybingos senatvës be pastangø neámanoma. Ðiam tikslui pasiekti reikia ruoðtis visà gyvenimà. Gyventojø rengimas senatvei turi bûti socialinës politikos dalis ir apimti fiziná, psichologiná, kultûriná, ekonominá, medicininá ir kitus pasirengimo bûdus. Senstanèio þmogaus gyvenime turi atsirasti motyvacija – kam gyventi. Tik tada jis supras, kaip gyventi, ir dël to pagerës jo gyvenimo kokybë. Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, susidarë prielaidos sukurti savarankiðkà, savanoriðkà, ne pelno siekianèià visuomeninæ organizacijà, kuri savo veikla laiduotø vyresnio amþiaus þmoniø geresnæ somos valstybës atstatymo Akto“ signataras med. dr. Medardas Èobotas. Jis subûrë grupæ steigëjø, kuriø branduolá sudarë Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institute (EKMI) dirbantys gerontologai. Taip 1995 m. birþelio 12 d. susikûrë Treèiojo amþiaus universitetas (TAU). Nelauktai á steigiamàjá susirinkimà susirinko gausybë pagyvenusiø þmoniø, kurie vos vos sutilpo EKMI salëje. Neátikëtina. Susirinkæ þmonës ne tik pareiðkë norà turëti studento nario statusà, bet ir savo darbu prisidëti prie sukurtos organizacijos veiklos. Demokratijos pagrindais kûrësi fakultetai, aukðtos kvalifikacijos lektoriai sutiko be atlygio skaityti paskaitas, vadovauti uþsiëmimams. TAU nariø uþimtumas priklauso nuo jø poreikiø, pomëgiø, norø. Galima pasirinkti, nes veikia 10 fakultetø. Pagal savivaldos struktûrà jiems vadovauja dekanai, koordinuoja seniûnai.

universitet
Pirmaisiais darbo metais TAU jau turëjo viskà, kà privalo turëti tokia organizacija: rektoriø, regalijas, himnà. Rektoriumi buvo iðrinktas dr. Medardas Èobotas. Doc. dr. Zitos Þebrauskienës dëka atsirado TAU vëliava. TAU himno þodþius sukûrë studentë Alicija Bazienë, muzikà paraðë kompozitorius Faustas Latënas. Ðiame himne iðsakomi pagrindiniai TAU tikslai: „Senjorai, sukruskim, vieningi bût galim, Ieðkodami moksle pilnatvës prasmës. Ðirdies iðmintim padabinkime ðalá, Aukšèiausias tikrai mums padës.“ Pirmieji á paskaitas pakvietë Sveikatos ir Namø ûkio fakultetai. „Tauta gyva, kol gyvi jos paproèiai, tradicijos“, – sako Namø ûkio fakulteto dekanë doc. dr. Zita Þebrauskienë. Tai gausus, iðradingas fakultetas. Èia studijuojamos ðvenèiø tradicijos, rengiamos ðventinës vakaronës, prisimenami apeiginiai valgiai, tradiciniai šokiai, þaidimai, drabuþiai. Mokoma racionaliai organizuoti namø ûkio buities darbus bei daugelá kitø praktiðkø ir ðirdþiai mielø dalykø. Sveikata – tai vertybë, kurios nenupirksi. Kiekvienam jà reikia iðmokti tausoti, o susirgus – nedelsiant pradëti reikiamà gydymà. Todël nenuostabu, kad Sveikatos fakultetà kai kurie studentai lanko nuo jo ákûrimo. Fakultete, nuo jo ákûrimo pradþios vadovaujamame gerontologës dr. Birutës Gaigalienës, paskaitas skaito áþymûs Lietuvos gydytojai, profesoriai, docentai. Kad

Treèiojo amþiaus universiteto Tautodailës fakulteto studentës savivaldybëje surengtoje parodoje. Viduryje – fakulteto dekanë Danutë Papeikienë

cialinæ integracijà á visuomenæ, skatintø jø produktyvø ir turiningà gyvenimà, palaikytø darbingumà, fiziná aktyvumà, skatintø þiniø bei kultûros lygio këlimà, keistøsi gyvenimo patirtimi, visokeriopai kovotø su prieðlaikiniu senëjimu. Tokios organizacijos iniciatorius ir kûrëjas buvo mokslininkas, ilgametis Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis gerontologas, Lietuvos gerontologø draugijos prezidentas, 1990 m. kovo 11 d. „Dël Lietuvos nepriklauso-

Moterø choro vadovë Adelë Petroðiûtë su TAU choru

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

klausytojai geriau suvoktø dëstomuosius dalykus, paskaitos vyksta ciklais, rengiamos klausimø-atsakymø popietës. Fakulteto pagrindinis uþdavinys – ne teorinë, bet ðvietëjiðka veikla ir praktiniai ágûdþiai. Siekiama, kad pagyvenæ þmonës gautø þiniø, kaip tausoti savo sveikatà, kovoti su prieðlaikinio senëjimo reiðkiniais, supras-

nutë Papeikienë. Jai bûdingas entuziazmas ir nuolatinis rûpestis. Šio fakulteto studentës Matilda Jucienë, Birutë Mickevièienë – ne tik personaliniø, bet ir respublikiniø bei tarptautiniø parodø dalyvës. Joms suteiktas „Meno kûrëjo statusas“. Matilda Jucienë iðleido knygà „Pintinës juostos“. Gera joms, gera pas jas ir su

Treèiojo amþiaus ui – 15 metø

Ðviesaus atminimo dr. Medardas Èobotas (deðinëje) su TAU lankytojomis

tø ligø prieþastis ir atpaþintø pirmuosius ligø poþymius. Esant reikalui, þinotø, kur kreiptis bûtinais atvejais bei sugebëtø suteikti pirmàjà pagalbà. TAU veikla neásivaizduojama be moterø choro, kuriam beveik 15 metø vadovavo chorvedë Adelë Petroðiûtë. Choras su pasisekimu dalyvauja ávairiuose TAU renginiuose, taip pat kituose kolektyvuose bei Lietuvos miestuose. Uþsimezgë draugystës, bendradarbiavimo ryðiai tarp ávairiø kolektyvø ir atskirø asmenø. TAU veiklos 10-meèio proga choras iðleido kompaktinæ plokðtelæ (DVD) „Dar nesakome sudie“. Þmogaus dvasinio tobulëjimo fakultetui vadovauja Olga Didþiokienë. Fakulteto klausytojai bièiuliauja tarpusavyje. Kiekvienas sutiktas bendramintis – tai didþiulë Aukšèiausiojo dovana. Èia kvieèiami ir laukiami visi norintys giliau suvokti þmogaus egzistencijà ir jos ypatumà. Tautodailës fakultetui vadovauja Da-

jomis. Ne veltui sakoma – ten, kur gëris, blogiui vietos nëra. O kiek aplankyta graþiausiø ir iðkiliausiø þemës kampeliø, ðirdþiai brangiø tëvynës vietoviø su nenuilstama Turizmo fakulteto dekane Teodora Dilkiene! Ji paskatino ágyvendinti svajones, su bendraminèiais pabëgti nuo kasdienybës ir pamatyti tai, kas dar nematyta, bet taip geista... Norisi pakilti aukšèiau kasdienybës, iðdainuoti meilæ Tëvynei, jos vargus, prisiminti jaunystës meilæ, svajones ir netgi pasiguosti liûdesiu ar vienatve – teigia ilgametë fakulteto dekanë Aldona Jagminienë. Fakulteto literatai glaudþiai bendradarbiauja su kitais fakultetais rengiamose ðventëse, minëjimuose. Skaito toms progoms sukurtas eiles, surinktas patarles. Savo vakaronëse stengiasi atkurti liaudies tradicijas. Kultûros paþinimo fakultetas, kuriam vadovauja Aldona Mikulionienë, skatina aplankyti visas parodas, koncertus, isto-

rinius paminklus ir daug ádomiø vietoviø, kur eiliniam pilieèiui patekti labai sunku. Sunku ir apibûdinti visø fakultetø veiklà. Viena akivaizdu: ji ádomi, jungianti klausytojus geràja dvasia, visokeriopai kelianti asmenybæ. TAU auga, pleèiasi, stiprëja, savo veikla apima vis didesnæ Lietuvos pagyvenusiø þmoniø dalá visuose didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Sëkmingai dirba ásisteigæ filialai: Klaipëdoje (1996), Panevëþyje (1998), Kaune ir Kauno apskrityje (1999), Ðiauliuose (1999), Prienuose (1999), Tauragëje (2000), Visagine (2000), Këdainiuose ir Dotnuvoje (2000), Telðiuose (2001), Druskininkuose (2002), Ukmergëje (2002), Maþeikiuose (2004), Marijampolëje (2005), Anykðèiuose (2005), Rokiðkyje (2006), Birþuose (2006), Alytuje (2008) ir Jonavoje – 2009 m. Tai sveikintina, nes taip iðreiðkiamas rûpestis ir meilë senjorams. Þinoma, pagarba, gaubianti senà þmogø, neatsiranda savaime. Ji iðauga ið viso dorai nugyvento gyvenimo. Ori senatvë remiasi á jaunystës pamatus. Garbingai nugyventas amþius – tai tas paskutinis derlius, kuris vadinamas autoritetu. Atminkime, kad garbaus amþiaus þmogus, sodindamas sodà, skiepydamas vaismedá, jau dirba ne sau, bet palikuonims. Taip iðlieka tas nenutrûkstamas ir neákainojamas kartø ryðys, tradicijø puoselëjimas, o tai sudaro tautos esmæ. Taigi per 15 metø daug iðgirsta, pamatyta, diskutuota ir suprasta. Liko studentams senjorams ir TAU organizatoriams savanoriams nepamirðtami prisiminimai, dþiugiø ðvenèiø renginiai. Liko neákainojamas visø renginiø organizatoriø, o ypaè lektoriø, indëlis. Toks þmogus uþsitarnauja tautoje ðviesuolio vardà. Iðëjus anapilin Medardui Èobotui, TAU veikla nesuþlugo. Mûsø patrono garbei TAU nuo 2010 m. vasario 23 d. ávardytas Medardo Èoboto Treèiojo amþiaus universitetu. Naujuoju rektoriumi iðrinkta ilgametë rektorato narë doc. dr. Vanda Brimienë. Tik iðkiliø, gerø, dorø þmoniø dëka 15 metø TAU galëjo plëtoti savo veiklà. Mums nuoširdþiai talkino buvæs VU rektorius prof. habil. dr. Rolandas Pavilionis, dabartinis rektorius akad. Benediktas Juodka, VPU rektorius akad. Algirdas Gaiþutis, buvæs VGTU rektorius prof. habil. dr. Edmundas Zavadskas, dabartinis rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius. Esame jiems labai dëkingi uþ suteiktà galimybæ naudotis auditorijomis, uþ kantrybæ ir supratimà, uþ tapusia TAU tradicija mokslo metus pradëti bei uþbaigti Vilniaus universiteto Teatro salëje.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

19

VPU Lituanistikos fakulteto profesorius Stasys Skrodenis Suomijos ambasadoje pristatë dvi savo knygas.
Praëjusiø metø pabaiga buvo sëkminga, nes iðëjo trys jo knygos. Pirmiausia – straipsniø rinkinys „Suomija ir Lietuva. Istoriniø ir kultûriniø ryðiø vagos“ (leidykla „Margi raštai“), kuriame sudëti atrinkti ávairaus pobûdþio ðiø dviejø ðaliø kultûrinius, politinius, folklorinius ryðius analizuojantys straipsniai, parašyti maþdaug per trisdeðimt metø. Knygos iðleidimà parëmë Suomijos – Lietuvos kultûros fondas Helsinkyje. Tai yra jau treèias ðio fondo leidinys – prie visø jø parengimo vienaip ar kitaip prisidëjo S.Skrodenis. Pirmasis – Lietuvos generalinio konsulo Suomijoje Ragnaro Öllerio parašyta konsulato kronika, kurià S.Skrodenis iðvertë á lietuviø kalbà ir prisidëjo rengiant komentarus. Antrasis leidinys – profesoriaus monografija „Lietuvos ir Suomijos draugija 1927– 2000“ (2007), iðleista kaip jubiliejinis leidinys minint autoriaus 70-metá, laikantis suomiðkøjø sveikinimo tradicijø. Knygoje iðspausdinta tokiø sveikintojø lentelë – Tabula gratulatoria su Suomijos ðvietimo ministrës Sari Sarkonmaa ir bièiuliø sveikinimais. Pastaroji studija ir tapo profesoriaus S. Skrodenio jubiliejaus iškilmingo pasveikinimo Suomijos ambasadoje Vilniuje dovana prieš dvejus metus. Dabar profesoriui malonu, kad ir treèioji knyga bus garbingai pristatoma suomiðkoje aplinkoje. Ádomu tai, jog naujosios knygos tiraþas padalintas perpus – Lietuvai ir Suomijai maþdaug po lygiai. Pristatydamas Suomijos ir Lietuvos kultûriniø ryðiø – vagø – leidiná, paðnekovas sako, kad ið dviejø ðimtø straipsniø atrinkæs pusðimtá ádomesniø ir reikðmingesniø, turëdamas tikslà parodyti tø ryðiø raidà nuo palyginti tolimos praeities – bûsimo Švedijos karaliaus Jono III vedybø 1562 m. Vilniuje su Kotryna Jogailaite literatûrinio fono bei Suomijos jaunuoliø studijø Vilniaus jëzuitø kolegijoje 1585–1604 m. iki XIX a. ir vëlesniø laikø. Nemaþai vietos skiriama Lietuvos bièiuliams suomiams ir jø darbams. Ypaè nusipelno Helsinkio universiteto profesorius Aukusti (August) Robertas Niemis, padëjæs pamatus lietuviø folkloristikai, Lietuvoje uþraðæs apie 3600 lietuviø liaudies dainø ir dalá jø kartu su kanauninku Adolfu Sabaliausku paskelbæs 1912 metais, daug pasidarbavæs átvirtinant Suomijoje Lietuvos valstybës siekius po Nepriklausomybës paskelbimo 1920– 1925 metais. Apie já profesorius jau pradëjæs raðyti monografijà. Kitas asmuo – tai raðytoja Maila Tal-

Netekome Gedimino Ilgûno
Eidamas 75-uosius geguþës 8 dienà mirë Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, rezistentas, istorikas, mûsø þurnalo bièiulis ir nuoðirdus talkininkas – redakcijos kolegijos narys Gediminas Ilgûnas. „Netekome Gedimino Ilgûno – þmogaus, kuris visà gyvenimà skyrë savo Tëvynei. Neblëstantis rûpinimasis Lietuva þenklino visà Gedimino Ilgûno gyvenimo kelià, jo profesinæ bei politinæ veiklà ir prasmingai atsiskleidë jo vadovaujamos Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcijos darbe, taip pat LRT tarybos veikloje. Gedimino Ilgûno nuopelnai ugdant istoriná tautos sàmoningumà ir pilietiðkumà ir puoselëjant nacionaliná identitetà liks Tëvynës ir tautos atmintyje“, – sakoma Prezidentës Dalios Grybauskaitës uþuojautoje. G.Ilgûnas gimë 1936 m. kovo 29 d. Marijampolës apskrities Kantaliðkiø kaime, valstieèiø ðeimoje. Mokësi Surguèiø kaimo pradþios mokykloje, Sasnavos progimnazijoje, Marijampolës vidurinëje mokykloje. 1951-aisiais kartu su tëvu saugumo suimtas uþ antitarybinës literatûros saugojimà, platinimà, pagalbà partizanams. Kaip nepilnametis paleistas ið kalëjimo suorganizavo pogrindinæ antitarybinæ jaunimo grupæ, uþmezgë ryðius su partizanais. Uþ ðià veiklà 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams laisvës atëmimo. 1957 m. paleistas ið lagerio dirbo cukraus fabrike, gamykloje, inþinieriumi Jonavos azoto tràðø gamyklos statyboje. Dirbdamas neakivaizdþiai mokësi ir 1976 m. gavo þurnalisto diplomà. 1960 m. pradëjo bendradarbiauti spaudoje. Iðleido knygas „Jonas Èerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“ (1987), „Prie Sasnos ir Ðeðupës“ (1995), „Kazys Grinius“ (2000). Yra bendraautoris knygos „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995), knygos sudarytojas, ávado autorius „Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas“ (1998). Lietuvos ir uþsienio spaudoje paskelbæs apie 400 straipsniø istorijos, kultûros ir politikos klausimais. Aktyvus Sàjûdþio veikëjas 1990 m. iðrinktas Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatu, o Aukðèiausiojoje Taryboje – Ðvietimo, mokslo ir kultûros komisijos pirmininku. 1993–1997 m. – Lietuvos archyvø direkcijos, vëliau – departamento generalinis direktorius, 1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir tarybos pirmininkas, 1997–1998 m. – Lietuvos Respublikos prezidento patarëjas, nuo 1998 m. – Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcijos prie Respublikos prezidento kanceliarijos direktorius. 1996 m. apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 4ojo laipsnio ordinu. Gediminas Ilgûnas – daugelio ásimintinø publikacijø „Mokslo ir gyvenimo“ þurnale autorius nuo 1969 metø.

20

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

sutiktuvës
Juozas SKOMSKIS
vio, XIX a. pabaigoje dvi vasaras praleidusi Plokðèiuose (Ðakiø r.), bendravusi su Vincu Kudirka ir já áamþinusi vienoje apysakoje „Idëjos auka“. Jos dëka Lietuva tapo þinoma Suomijoje. Helsinkio universiteto profesorius Viljo Mansikka Lietuvoje rinko uþkalbëjimus ir 1927 metais paskelbë jø rinkiná. Taèiau jo rankraðtiniame palikime liko daug neskelbtos medþiagos. Autorius, pristatydamas ðá mokslininkà, kartu prideda ir dalá nepublikuotø dalykø. Paþymëtina, jog daugelyje straipsniø panaudota unikali medþiaga ið Suomijos archyvø, kurios ligi ðiol në vienas Lietuvos mokslininkas neskaitë ir neieðkojo. Literatûros ir kultûros meridianø skyriuje daugiausia dëmesio skiriama suomiø epui „Kalevala“, epo ryšiams su lietuviø liaudies dainomis, suomiø literatûros keliø á Lietuvà raidai. Profesorius nepamirðo ir lietuviø, tiesusiø suomiø literatûrai kelius á Lietuvà – pirmojo „Kalevalos“ vertëjo Adolfo Sabaliausko-Þalios Rûtos, raðytojos Mailos Talvio kûriniø vertëjos á lietuviø kalbà Antonijos Èeilytkaitës-Þagrakalienës. Kartu domëtasi baltø ir finougrø kalbiniø ryðiø raidos tyrinëjimais. Aptariami prof. Kazimiero Jauniaus, pirmojo ir vienintelio Lietuvos finougristo, darbai ir kelio á finougristikà paskatos. Ið savo bièiuliø autorius prisimena folkloristus akademikà Lauri Honko, prof. Leea Virtanen, Urpo Vento ir kitus. Knygos pabaigoje spausdinama keliolika publicistiniø straipsniø apie suomiø gyvenimà, savo darbà Suomijoje bei Lietuvos ir Suomijos draugijos reikalus. Kita tuo paèiu metu iðsipildþiusi profesoriaus Stasio Skrodenio svajonë – Turku universiteto profesoriaus Kalevi Wiiko studijos „Europieèiø ðaknys“ vertimas á lietuviø kalbà (iðleido VPU leidykla, 2009). Tai originalus, kupinas naujoviðkø idëjø veikalas, kuriame europinës civilizacijos raida analizuojama kompleksiðkai, panaudo-

ið Ðiaurës

Vieðnios

Klimka ir doc. Arûnu Vaicekausku (iðleido Vilniaus etninës kultûros centras, 2009). Uþgavëniø kaukëmis profesorius S. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965 m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lietuviø kalendorinæ tautosakà, kurioje kaukëms Uþgavëniø paproèiuose skirta ne-

Prof. Stasys Skrodenis (deðinëje) su Suomijos ambasados Lietuvoje darbuotojais

maþai vietos. Vëliau jis ne kartà gráþo prie tos temos, bandydamas atskleisti kaukiø ir to persirengimo per Uþgavënes prasmæ. Autoriams ði knyga miela ir kaip dailiai meniðkai iðleistas leidinys, ir kad teorinës mintys apie persirengimo prasmæ tapo prieinamos visuomenei, atsidûrusios puošniame rimtame leidinyje. Post Scriptum. Profesorius Stasys Skrodenis prisipaþásta pernai VPU leidyklai áteikæs naujà knygà – straipsniø rinkiná „Folkloras ir gyvenimas“. Jame jau suomiø nebus. Joje analizuojami daugiausia kalendoriniai paproèiai ir jø likimas Lietuvoje, liaudiðkojo teatro apraiðkos, kai kurie folkloro perkëlimo á scenà teoriniai klausimai. Susimàstoma dël folkloro likimo vykstant nevaldomai globalizacijai. Kitas skyrius yra biografinis – siauriau ar plaèiau prisimenami þmonës, prisilietæ prie folkloro. Nuo XIX a. pradþios Jurgio Pabrëþos pamokslø, Simono Stanevièiaus, Motiejaus Valanèiaus, Vinco Krëvës, Adolfo Sabaliausko darbø ligi kraðtieèio bièiulio Norberto Vëliaus ir akademiko þydinèiose folkloro pievose – Leonardo Saukos. Ant darbo stalo dar ne pabaiga – jeigu kruti, tai ir dirbi, – þemaitiškai sako profesorius Stasys Skrodenis.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

jant lingvistikos, archeologijos ir genetikos duomenis. Toji studija 2002 m. Suomijoje buvo iðleista net du kartus, kas suomiø mokslo veikalø leidyboje retas atvejis. Ji jau iðversta á anglø, estø ir vengrø kalbas. Knygà versti, pasak profesoriaus, buvo labai sunku, sunaudota daug laiko, kurio bûtø uþtekæ paraðyti monografijai. Bet vertëjas tikisi, jog ðis veikalas sukels vaisingø diskusijø, verèianèiø naujau, plaèiau ir giliau pasiþvalgyti aptariant ir baltø tolimosios genezës problemas, tuo labiau, kad naujausi Europos mokslininkø darbai rodo naujø poslinkiø tuose tyrimuose. Maloni ir treèioji knyga – „Uþgavëniø kaukës“, paraðyta kartu su prof. Libertu

21

Prof. Liudvikas KIMTYS
Vilniaus universitetas

Nauji iððûkiai

Prieš šešiasdešimt penkerius metus dvi JAV mokslininkø grupës – E.M.Purcelis, H.G.Torey ir R.V.Poundas (Harvardo universitetas) bei F.Blochas, W.Hansenas ir M.E.Packardas (Stenfordo universitetas) þurnale ,,Physics Review” paskelbë trumpuèius straipsnelius apie branduoliø magnetinio rezonanso (BMR) atradimà. Ðie atradimai vyko tik metais vëliau, kai Kazanës mokslininkai, vadovaujami E.K.Zavoiskio, buvo paskelbæ apie elektronø paramagnetinio rezonanso (EPR) reiðkiná.
Gal tai ir nëra patys svarbiausi fizikø atradimai, bet BMR pelnytai sulaukë didelio dëmesio, nes já galima buvo plaèiai naudoti ávairiausiose mokslinës ir praktinës veikos srityse. BMR atradëjø grupiø vadovai E.M.Purcelis ir F.Blochas 1952 m. buvo apdovanoti Nobelio premija. Uþ ðiuolaikinës BMR spektrometrijos plëtotæ 1991 m. R.R.Ernstas (Ciûricho aukðtoji technikos mokykla) taip pat laimëjo Nobelio premijà. Fizikai O.Sternas ir I.I.Rabis (JAV) 1943 ir 1944 m. buvo apdovanoti Nobelio premijomis uþ darbus elementariøjø magnetiniø momentø atominiuose pluoðteliuose elgsenos magnetiniame lauke tyrimus, kurie ir atvërë galimybæ tiksliai iðmatuoti branduoliø magnetinius momentus, taip pat aptikti EPR bei BMR reiškinius kondensuotose medþiagose. 2002 m. chemijos Nobelio premija paskirta Šveicarijos mokslininkui Kurtui Wüthrichui uþ trimatës BMR spektrometrijos sukûrimà ir pritaikymà sudëtingø biocheminiø molekuliø tyrimams. Pagaliau 2003 m. fiziologijos ir medicinos Nobelio premija buvo paskirta chemikui Paului Lauterburui (Paul C.Lauterbur) iš JAV ir fizikui Peteriui Mansfieldui (Sir Peter Mansfield) ið Didþiosios Britanijos uþ magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimà, iðplëtojimà bei pritaikymà medicinoje (Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 12, p. 1–2; 2004, Nr. 1, p. 28–31). Eksperimentinë BMR spektrometrija tobulëja nepaprastai sparèiai. Joje naudojami naujausi stipraus magnetinio lauko sukûrimo bûdai ir diegiamos elektronikos bei kompiuterinës technikos naujovës. Ðiuolaikiniai BMR spektrometrai tinka bet kokiø branduoliø (kurie turi magnetiná momentà) spektrø tyrimams. Ypaè daug laimëjimø pasiekta pastaraisiais metais taikant ávairias impulsø sekas, kurios sukuria sukiniø sistemas veikianèius magnetinius laukus. Ðiuo bûdu tobulinant

magnetinio rezonanso
spektrometrijoje
niu nebuvo atlikta kokiø nors reikðmingesniø moksliniø darbø. Malonu informuoti skaitytojus, kad 2009 m. pabaigoje pagaliau ávyko ryðkus proverþis eksperimentinëje BMR spektrometrijoje: „Bruker BioSpin“ árengë Liono magnetinio rezonanso tyrimø centre (BMRC) Prancûzijoje (Centre de Resonance Magnétique Nucléaire à Très Hauts Champs (CRMN) in Lyon, France (a joint research unit of CNRS, Ecole Normale Supérieure de Lyon and Université Lyon) pirmàjá pasaulyje spektrometrà, kuriame pasiektas 1000 MHz daþnis. Pagrindinë ðio spektrometro dalis – galingas superlaidus magnetas, sukuriantis nuostovøjá magnetiná 23,5 T indukcijos laukà. Tai didþiulis árenginys (2 pav.), kuriame yra ið superlaidininkø padaryti solenoidai, ámerkti á papildomai atðaldytà skystà helá. Kol kas dar neskelbiami duomenys apie skysto helio ir skysto azoto sànaudas nuolatiniam magnetiniam laukui palaikyti. Be abejonës, tai yra didþiuliai kiekiai. Tokiame árenginyje, be pagrindiná laukà kurianèiø solenoidø, yra daugybë papildomø rièiø, kurios koreguoja magnetinio lauko vienalytiðkumà. Ádomu paminëti gana keistà faktà, kad ðiuo, taip pat ir kitø BMR spektrometrø grandioziðkø matmenø magnetais kokybiškas magnetinis laukas yra sukuriamas maþdaug 0,5 (!) kubinio centimetro tûrio elemente, tik toká tûrá daþniausiai uþima tiriamieji bandiniai. Liono universiteto profesorius Lyndonas Emsley, BMR laboratorijos Liono universitete vadovas, teigia, kad 1000 MHz spektrometras (3 pav.) bus naudojamas ávairiausiuose tyrimuose: fizikiniuose, cheminiuose, biocheminiuose, medicininiuose ir kt. Numatytos sàlygos, kaip pasinaudoti tokiu unikaliu prietaisu ne tik Prancûzijos, bet Europos ir net kitø pasaulio ðaliø mokslininkams. Šiuolaikiniai BMR spektrometrai konstruojami taip, kad juos bûtø galima valdyti interneto ryðiu. Tai atveria galimybæ viso pasaulio mokslininkams naudotis prietaisu „nesëdint prie jo“. Pakanka nusiøsti bandinius ir sutartu laiku atlikti distanciná eksperimentà. Be abejo, tiesiogiai prietaisà aptarnauja techniniai darbuotojai, o bendros

BMR eksperimentus, vis didëja BMR spektrometrijos galimybës, net iki dvimaèiø bei trimaèiø spektriniø vaizdø. Pagrindinis ir brangiausias BMR spektrometro elementas – stiprø ir labai vienalytá laukà sukuriantis magnetas. Nuo jo ir priklauso spektrometro kokybës parametrai, o rezonansiniø signalø daþnis tiesiogiai priklauso nuo magnetinio lauko indukcijos dydþio. BMR eksperimentø pradþioje vyravo elektromagnetai, kiek reèiau buvo naudojami didþiuliø matmenø (sveriantys ne vienà tonà) nuostovieji magnetai. Pastaràjá deðimtmetá juos beveik visiðkai pakeitë superlaidûs tobuli magnetai, kuriuose skystàjá helá reikia papildyti tik 2–3 kartus per metus. Tokiems magnetams elektros šaltinio reikia tik „paleidimo“ procese. Vëliau magnetinis laukas iðlieka pastovus neribotà laikà, kol skystojo helio kiekis jame yra pakankamas. Naudojant superlaidþiuosius magnetus pavyko þenkliai padidinti BMR spektrometrø daþná (1 pav.). Tai yra nepaprastai svarbu, nes nuo daþnio dydþio iš esmës priklauso eksperimento jautrumas bei absoliuti skiriamoji geba. Deja, superlaidininkams bûdinga tam tikra riba, todël gana sudëtinga sukurti labai stiprius magnetinius laukus. Pramonës gaminamuose BMR spektrometruose buvo pasiekiamas beveik uþkerëtas ribinis 850–900 MHz daþnis vandenilio branduoliams. Ádomiø darbø paskelbë Floridos (JAV) universiteto mokslininkai 1996 metais: BMR penkiasdeðimtmeèiui jie sukûrë elektromagnetà, kurio indukcija siekë 25 T. Naudojant ðá magnetà vandenilio branduoliams signalø daþnis virðijo 1000 MHz. Tai, þinoma, buvo unikalus eksperimentas. Magnetiná laukà sukûrë elektros srovë, kurios stipris siekë 35400 A (12,4 MW), magneto apvijoms aušinti sunaudojama 4500 litrø vandens per minutæ. Sprendþiant iš moksliniø publikacijø, atrodo, kad ðiuo gigantiðku árengi-

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

prieigos sàlygos bûna sudaromos sutartimis. Tokio kolektyvinio naudojimo BMR centrø jau yra gana nemaþai pasaulyje. Stebint magnetinio rezonanso spektrometrijos darbø eigà pasaulyje, vis norisi þvilgterëti á padëtá Lietuvoje. BMR darbai Vilniaus universitete tapo kryptingi 1961 m., kai tuometinio Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedëjo H.Jonaièio iniciatyva buvo pradëtas kurti spektrometras, tikintis iðplëtoti tarpmolekuliniø sàveikø spektrometrinius tyrimus. Nelengvas tai buvo darbas, bet rezultatø gauta neblogø: nuo 1965 m. Lietuvoje jau buvo pirmas veikiantis didelës skiriamosios gebos 23 MHz BMR spektrometras. Tai vargu ar galëjo nustebinti mokslo pasaulá, nes Japonijos firma JEOL jau gamino 40–60 MHz spektrometrus. Bet daugelyje TSRS vietø, net Maskvos, Kazanës, Leningrado ir kt. universitetuose, mokslininkai tuo metu irgi dþiaugësi tik savo kûrybos spektrometrais. Pirmieji pramonës gaminti spektrometrai buvo ágyti Lietuvoje (Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute) tik

1 pav. BMR spektrometrø daþnio vandenilio branduoliams didinimo tendencija: prietaisams su klasikiniu elektromagnetu arba nuostoviuoju magnetu (1), su superlaidþiuoju magnetu (2), Lietuvos spektrometrø (3)

1973 metais. Deja, tai buvo labai vidutinio lygio Èekoslovakijos firmos „Tesla“ spektrometrai, tinkantys tik vandenilio branduoliø (protonø) magnetinio rezonanso spektrø tyrimui 80 MHz daþniais, o 1989 m. Vilniaus universitetas ásigijo tos paèios firmos pagamintà impulsiná Furjë 80 MHz spektrometrà, kuriuo jau buvo tyrinëti ir anglies

3 pav. Bendras 1000 MHz BMR spektrometro vaizdas

2 pav. Superlaidusis magnetas, sukuriantis 23,5 T indukcijos nuostovøjá magnetiná laukà

13-ojo izotopo spektrai. 2004 m. Vilniaus universiteto chemikai prof. E.Butkaus pastangomis ásigijo 300 MHz gana ribotø galimybiø BMR spektrometrà, daugiau kaip 15 metø naudotà JAV. Bûtø neteisinga teigti, kad Lietuvai nereikalingi ðiuolaikiniai BMR spektrometrai. Tik visa bëda, kad ðie prietaisai yra labai brangûs. Geriau sukomplektuotas 700–800 MHz prietaisas, kokius dabar siûlo „Bruker BioSpin“ (Vokietija), „Varian“ (Šveicarija, JAV), kainuoja apie 8–10 mln. litø, labai nepigi ir jø eksploatacija. Todël gerai aprûpintas tokiais prietaisais laboratorijas turi turtingos valstybës (JAV, Vokietija, Anglija, Šveicarija, Švedija, Norvegija (Mokslas ir gyvenimas 1999, Nr. 5, p. 24-25), taip pat valstybës, kurios stengiasi neatsilikti nuo pasaulinio mokslo lygio (Slovënija, Lenkija, Èekija ir kt.). Paþymëtina, kad ir ið TSRS sudëtyje buvusiøjø valstybiø Lietuva yra labiausiai atsilikusi. Mûsø kaimynës Estija ir Latvija irgi turi gana gero lygio BMR spektrometrus su superlaidþiaisiais magnetais. Lietuvos mokslininkai, kuriems svarbûs BMR spektriniai tyrimai, suvienytomis pastangomis jau realiai siekia ásigyti tikrai ðiuolaikinius spektrometrus Vilniaus ir Kauno moksliniams centrams, o darbà organizuoti taip, kad jais galëtø naudotis visos suinteresuotos mokslo institucijos. Tai labai graþi artimos ateities vizija.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

23

Konferencija ,,Scientia et historia-2010”: trumpa apþvalga
Prof. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS
Š.m. kovo 25–26 d. Lietuvos kultûros tyrimø institute vykusios Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø (LMIF) bendrijos konferencijos „Scientia et historia-2010“ programoje buvo numatytos dvi sekcijos. Viena skirta filosofiniø bei sociologiniø mokslø krypties tyrinëjimams, o kita – istorinëms temoms. Be to, Kupiðkyje, Vitraþø galerijoje, lygiagreèiai vyko konferencijos edukacinë sesija, skirta ugdyti kraðtotyros entuziastø moksliniø tyrimø ágûdþius. Pirmosios sekcijos darbas prasidëjo dr. Þibarto Jackûno pranešimu, aptarianèiu sàvokos Interpretacija turiná, jo semantinius ypatumus; èia autorius pateikë kritinæ interpretacijø apþvalgà; jis parodë, kad, nors šioje tematikoje yra daug painiavos, galima teigti, kad interpretacijos semantinis turinys yra visuomet susijæs su laikotarpio kultûra, su esama vertybine orientacija. Po ðio akademinio stiliaus praneðimo dr. Andriaus Konickio aiðkinimas, iðryðkinantis neaiðkø filosofo vaidmená visuomenëje, skambëjo þaviai ir nuotaikingai. Dr. Auðros Rimaitës praneðimas, skirtas dabar vykstanèio dialogo tarp mokslininko ir þurnalisto analizei, sukëlë visuotiná klausytojø dëmesá, nes palietë labai aktualø klausimo „Koks turëtø bûti mokslo þiniø kelias visuomenës link?“ esmæ. Ðiai analizei buvo pasirinkti biotechnologijos laimëjimø apraðymai þiniasklaidoje. Autorë atskleidë sunkiai áveikiamus barjerus, iðkilusius tarp pavirðutiniðkai „plepanèios“ þurnalistikos ir mokslo naujienø. Dr. Edmundas Adomonis savo praneðime pabrëþë tæstinumà tarp sveiko proto (t.y. bendros nuovokos – „common sense“) ir mokslo. Dr. Alvydas Noreika kalbëjo apie savo toliau tæsiamus Vytauto Kavolio mokslinio palikimo tyrimus, susiedamas ðá kartà mûsø garsaus iðeivio plëtotà meno sociologijà su struktûriniu funkcionalizmu. Dr. Vytis Valatka, nuosekliai gilindamasis á viduramþiø filosofijà, apþvelgë teorinius antrosios scholastikos „teisingo“ karo aiðkinimus bei paþiûras, vyravusias Renesanso pradþioje, ir susiejo jas su dabartiniais tarptautinës teisës dokumentais. Habil. dr.
E.Adomonio praneðimà aptaria J.A.Krikðtopaitis

pristatë parengtà leidybai Sàvadà, kuriame pateikiamos kryptingai parinktos enciklopedinës þinios apie asmenis, tyrinëjusius astronomijos ir fizikos istorijos klausimus bei raðiusius apie tai. Dr. Birutë

Juozas Al. Krikštopaitis nagrinëjo sàvokà Faktas, jo „patikimumo“ klausimà, palygindamas sàvokos turiniø skirtumus gamtos ir humanitariniuose moksluose. Sesijos darbà uþbaigë provokuojantis moksliná þingeidumà dr. Jono Rubiko pranešimas, apþvelgiantis genomo tyrimø naujienas. Praneðëjas kalbëjo apie dalykus, kelianèius ávairius mokslo apie gyvybës esmæ klausimus, kurie dar neranda pakankamai argumentuotø atsakymø. Praneðimas buvo turiningas ir teikiantis þiniø ið priekinës biologijos atradimø linijos; teko pripaþinti, kad tinkamai pasirengusiø asmenø filosofiðkai ávertinti naujausià ðios srities informacijà, deja, dar neturime. Mokslo istorijai svarbiø tyrimø bare nuveiktiems darbams buvo skirta istorinës tematikos sekcija. Mokslo daktarø Romualdo Juzefovièaus, Juozo Banionio, Liberto Klimkos ir Laimos Petrauskienës praneðimai atskleidë Ernesto Galvanausko, Zigmo Þemaièio, Juzefo Montvilos, Prano B. Ðivickio nuopelnus Lietuvos kultûrai, mokslui ir kitus klausimus, susijusius su aktyvia jø veikla. Daktarës Eglë Makariûnienë ir Rasa Kivilðienë

Praneðimà skaito A.Rimaitë

Railienë aptarë Vrublevskiø bibliotekos bibliografijos rodyklës turiná, o jaunas pradedantis tyrinëtojas Donatas Ustinavièius kalbëjo apie svarbø mokslo bendruomenei dalykà – personalinës bibliografijos þanrà ir jo perspektyvà Lietuvoje. Habil.dr. Kæstutis Makariûnas nuðvietë sovietmeèiu vykusià fizikos mokslø plëtrà, jos ypatybes Lietuvoje. Dr. Ramûnas Kondratas paaiškino, kokie klausimai sprendþiami, kuriant Vilniaus universiteto mokslo muziejø; jis taip pat aptarë optimistinæ ðio muziejaus tolesnës plëtros vizijà, tikëdamas, kad Lietuvoje visuomenës sumaiðtis galop baigsis. Habil.dr.

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesa mus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors ir bûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiø ðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad arti horizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yra ið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje – atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þino astronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiui dangus skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kur kas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiø optiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskø iðkraipymais ir baigiant miraþais.
Grupë konferencijos dalyviø

Juozas Al. Krikštopaitis, keldamas klausimà, apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos istorikams tarptautiniuose forumuose, apibendrino savo keliø deðimtmeèiø patyrimà. Baigiant sekcijos darbà LMIF bendrijos nariø susirinkime buvo numatytos dalyvavimo ðiø metø tarptautinëse konferencijose Barselonoje ir Taline gairës. Taip pat buvo nuspræsta netrukus LMIFB vadovybës nariams aptarti konkreèius dalyvavimo klausimus, taip pat XXV tarptautinës Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir filosofø konferencijos organizavimo Vilniuje (2012) reikalus. Konferencijos sekcijø darbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis ir L.Klimka. Konferencijos programà uþbaigë dvi kviestiniø profesoriø paskaitos, praturtintos gausiomis dokumentinëmis nuotraukomis bei schemomis. LMA narys korespondentas profesorius Algimantas Grigelis kalbëjo apie Aliaskos geologinës sandaros praeitá ir dabarties aktualijas, susijusias su geografijos ir socialinës kaitos istorija; jis papasakojo apie vienintelá Plaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Aliaskoje. Priminsiu: vienas ið pagrindiniø profesoriaus kelionës tikslø ir buvo apsilankymas ðiame unikaliame muziejuje, ásikûrusiame prieð kelerius metus Haines miestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilankymas èia turëjo sekà – kilo iniciatyva steigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profesorius ið JAV Ph.d. Romualdas Šviedrys supaþindino auditorijà su jo paties naujausiais tyrinëjimø rezultatais, atskleidþianèiais mûsø tëvynainio Juozapo Varsevièiaus ekspedicijø ir atradimø Pietø Amerikoje epizodø ypatybes (XIX a.).

Atmosferos refrakcija
Prof. Audrius DUBIETIS
II mûsø eros amþiuje graikø filosofas Ptolemëjas pirmasis pabandë paaiðkinti atmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuomet buvo manoma, kad Þemæ supa vienodo tankio oro atmosfera, gaubiama kur kas retesnio eterio – paslaptingojo penktojo elemento, kurio buvimà IV amþiuje prieð mûsø erà postulavo þymûs graikø filosofai Anaksagoras ir Aristotelis. Ptolemëjas manë, kad ðviesos spinduliai lûþta retesnio eterio ir tankesnio oro sandûroje, ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji padëtis dangaus skliaute, panaðiai kaip þiûrint nuo kranto po vandeniu esantis objektas matyti ðiek tiek kitoje vietoje. Ptolemëjo aiðkinimas, nors ir buvo gerokai supaprastintas, gana tiksliai atskleidë atmosferos refrakcijos reiðkinio esmæ, o Ptolemëjo atmosferos modeliu ir jo pasiûlyta atmosferos refrakcijos samprata buvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádomu tai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuolaikiðkai suformulavo olandø astronomas ir matematikas W.Snelijus tik 1621 metais. Tobulëjant astronominiams instrumentams ir iðradus teleskopà, XVI a. danø astronomas T.Brahë išmatavo daugybæ ðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias astronominës refrakcijos lenteles, kuriomis ilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekant ávairius astronominius stebëjimus. T.Brahë iðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tikroji padëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðviesulys yra arèiau horizonto, ir nustatë, kad prie pat horizonto vidutinis regimosios ir tikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (refrakcijos kampas) siekia 35 kampo minutes (35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5o). Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslaptingoji, uþpildanti kosminæ erdvæ substancija – eteris neegzistuoja, ir nustaèius atmosferos sluoksniø struktûrà bei tanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðviesos lûþio (refrakcijos) atmosferoje prieþastys, kurios pasirodë sudëtingesnës. Ðviesos refrakcija atmosferoje atsiranda dël regimojo oro tankio kitimo iðilgai þvilgsnio linijos: þvelgiant horizonto kryptimi, oras yra kur kas tankesnis, nei þvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Palei horizontà sklindantiems ðviesos spinduliams atmosfera tampa panaði á gradientinæ terpæ: èia oro tankis, taigi ir lûþio rodiklis smarkiai priklauso nuo stebëjimo krypties. Tokioje aplinkoje ðviesos spinduliø lûþio kampas keièiasi palaipsniui ir spinduliø kelias yra iðkreivinamas. Ðviesos spinduliai ima sklisti nebe tiesiomis, bet kreivomis trajektorijomis, o stebëtojas objektà mato kreivo ðviesos spindulio liestinës kryptimi. Atsiþvelgus ir á tai, jog Þemë yra apvali, ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys ið uþ atmosferos ribø esanèio objekto, savo kelyje kerta labai ávairaus tankio atmosferos sluoksnius, ir jø kreivumas tampa netolygus. Kuo arèiau horizonto yra ðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðviesos spinduliø kelias iðkreivinamas, todël þiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos refrakcijos efektai pasireiðkia labiausiai. Taigi, kalbant apie labai maþø matmenø objektus – þvaigþdes ar planetas, dël atmosferos refrakcijos skiriasi regimoji ir tikroji jø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimi ir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðá skirtumà nëra lengva, o norint já ávertinti reikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimo ar laidos laikà. Taèiau atmosferos refrakcijos efektas sukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðkiniø, kuriuos galima stebëti plika akimi. T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiø astronomas J.Kepleris pirmasis atkreipë
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

25

dëmesá á tai, kad Saulei tekant ar leidþiantis jos diskas visuomet atrodo ðiek tiek vertikaliai suplotas (1 pav.). Savo pastebëjimà Kepleris paaiðkino atmosferos refrakcija: Saulei esant prie horizonto, ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys ið apatinio

1 pav. Saulës diskas prie horizonto visuomet atrodo ðiek tiek vertikaliai suplotas dël atmosferos refrakcijos

Saulës disko kraðto, atmosferoje lûþta (uþlenkiami) labiau, nei tie ðviesos spinduliai, kurie mus pasiekia ið virðutinio Saulës disko kraðto. Tas spinduliø lûþio kampø skirtumas tesudaro viso labo tik nepilnas 7’, taèiau, þinant, kad Saulës disko kampinis skersmuo yra 32’, Saulës diskas susiploja bemaþ penktadaliu (2 pav.). Ðá efektà, jei tik Saulës spinduliai neakina, nesunku

tui tolstant nuo zenito, refrakcijos kampas ima neþymiai didëti. Taèiau tikrosios ir regimosios padëèiø skirtumas objektams, kurie pakilæ daugiau nei 10o virð horizonto, tebëra nykstamai maþas. Tik dar arèiau horizonto refrakcijos kampas jau tampa pastebimesnis, ir ties pat horizontu pasiekia 34 kampo minutes. Beje, tai tiksliai atitinka prieð beveik 350 metø T. Brahës atliktø stebëjimø rezultatà. Akivaizdu, kad lemiamà átakà atmosferos refrakcijai turi tik tankiausias ir þemiausias atmosferos sluoksnis – troposfera, o ypaè – arèiausiai Þemës pavirðiaus esantis oro sluoksnis. Taigi oro lûþio rodiklis ir atmosferos refrakcijos mastas smarkiai priklauso nuo lokaliø sàlygø – oro slëgio, temperatûros ir santykinës drëgmës, kurios laikui bëgant gali gerokai keistis. Neseniai atlikti iðsamûs, net kelerius metus trukæ tyrimai atskleidë, kad atmosferos refrakcija yra labai nepastovi. Ji kinta priklausomai nuo paros ir metø laiko. Vëstant (ðylant) orui, jo tankis didëja (maþëja), taigi didëja (maþëja) ir oro lûþio rodiklis bei refrakcijos kampas. Per parà refrakcijos kampas nedaug pakinta ir paprastai neviršija keleto kampo minuèiø. Taèiau sezoninë refrakcijos kaita gali bûti kur kas didesnë: nustatyta, kad per metus didþiausias atmosferos refrakcijos kampas paprastai svyruoja tarp 0,5 ir 1o, taèiau kai kada
2 pav. Dël atmosferos refrakcijos prie horizonto esantys dideli objektai – Saulë ar Mënulis matomi ne tik aukðèiau, bet ir jø diskai atrodo suploti. Iðtisinës kreivës þymi ðviesos spinduliø trajektorijas, o punktyrais paþymëta þvilgsnio linija 3 pav. Besileidþianèios Saulës disko iðkraipymai dël nedideliø temperatûros netolygumø atmosferoje

A. Dubieèio nuotr.

pamatyti ir plika akimi kiekvieno saulëlydþio ar saulëtekio metu. Kepleris kartu pastebëjo, kad tekant ir leidþiantis lygiai taip pat susiploja ir Mënulio diskas. Vertinant vidutinæ atmosferos refrakcijà, yra naudojamas „modifikuotos standartinës atmosferos“ (modified US1976 atmosphere) modelis. Ðis modelis apraðo atmosferos refrakcijà áprastinëmis sàlygomis: esant atmosferos slëgiui 1013,25 hPa (t.y. 1 atmosferai arba 760 mm Hg) ir temperatûros gradientui -6.5oC/km (t.y. didëjant aukðèiui temperatûra krenta), kai ðviesos bangos ilgis yra 574 nm (geltona ðviesa), o stebëtojas yra jûros lygyje, kur oro temperatûra siekia +15oC ir santykinë drëgmë – 80 procentø. Tokios modifikuotos standartinës atmosferos sàlygomis paèiame zenite esanèiø objektø tikroji ir regimoji padëtys tiksliai sutampa. Objek-

ðaltuoju metø laiku jis gali siekti iki 2o ir daugiau. Neretai pasitaiko, kad oro temperatûros ir tankio priklausomybë nuo aukðèio yra netolygi. Taip nutinka, kai skirtingame aukðtyje susidaro atskiri, visai nedaug besiskirianèiø temperatûrø oro sluoksniai. Þvilgsnio linijai kertant tokius oro sluoksnius, tekanèios ar besileidþianèios Saulës disko vaizdas yra iðkraipomas. Skirtingos temperatûros oro sluoksniø kiekis bei temperatûros gradientas kiekvienàkart bûna vis kitoks, tad ðia prasme kiekvienas saulëlydis yra unikalus. Jei tik Saulës spinduliai neakina, netgi to paties saulëlydþio metu galima iðvysti ástabià keistø Saulës disko formø ávairovæ (3 pav.). Dar didesni tekanèios ar besileidþianèios Saulës disko iðkraipymai gali bûti ðaltuoju metø laiku.

Kadangi Saulës disko kampinis skersmuo (32’) yra beveik toks pats, kaip ir maksimalus atmosferos refrakcijos kampas (34’), susiduriame su gana paradoksalia situacija: palydint Saulæ, kai jos diskas prilieèia horizontà, ið tikrøjø Saulë jau bûna nusileidusi, o besigroþint pirmaisiais ryto Saulës spinduliais, Saulë dar nebûna patekëjusi! Kitaip tariant, dël atmosferos refrakcijos Saulës ir Mënulio tekëjimo ir laidos laikas bei dienos ilgumas skiriasi nuo tø, kurie nurodomi kalendoriuje. Lietuvos platumoje ðie skirtumai nëra dideli; dienos trukmë yra vidutiniðkai ilgesnë viso labo keliomis, paprastai 5–8 minutëmis. Kitaip yra ðiaurinëse platumose, kur regimoji Saulës judëjimo trajektorija dangaus skliaute sudaro labai maþà kampà su horizontu, dël to atmosferos refrakcijos efektai yra kur kas þenklesni. Dël ðios prieþasties poliarinë diena aðigaliuose visada bûna ilgesnë uþ poliarinæ naktá: Saulë ten paprastai pateka net keliomis dienomis anksèiau, o nusileidþia keliomis dienomis vëliau. Atmosferos refrakcija pasireiðkia ir kitais ádomiais aspektais. Mënulio uþtemimø metu galima pastebëti, kad Þemës

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

ðeðëlio uþtemdyta Mënulio disko dalis nëra visiðkai tamsi, o silpnai ðvyti tamsiai raudona spalva (4 pav.). Tai Þemës ðeðëlyje esanèià Mënulio disko dalá apðvieèia dël refrakcijos Þemës atmosferoje uþlinkæ Saulës spinduliai. Ðiems spinduliams pakeliui tenka áveikti dvigubai tankesná atmosferos sluoksná, lyginant su tuo, pro kurá besileidþianèià Saulæ mato ant þemës esantis stebëtojas. Taigi visà Þemës at-

4 pav. Dalinis Mënulio uþtemimas: Þemës ðeðëlyje esanti Mënulio disko dalis yra tamsiai raudona, kadangi jà apðvieèia Þemës atmosferoje uþlinkæ raudoni Saulës spinduliai

mosferà praëjæ Saulës spinduliai uþlinksta dvigubai didesniu kampu. Negana to, dël ðviesos sklaidos storà Þemës atmosferos sluoksná praeina tik maþiausiai sklaidoma – tamsiai raudona Saulës ðviesa, kuri ir apðvieèia Þemës ðeðëlyje esantá Mënulio diskà. Galima sakyti, kad dël ðiø prieþasèiø Þemës ðeðëlis niekada nebûna juodas. Netgi Mënuliui visiðkai uþtemus, jo diskas tebëra gerai áþiûrimas tamsaus dangaus fone. Esant dalinei uþtemimo fazei, pastebëti uþtemusios Mënulio disko dalies spalvà ne visada pavyksta, kadangi akiai sunku adaptuotis prie milþiniðko apðviestos ir uþtemdytos Mënulio disko daliø kontrasto. Ádomu ir tai, kad uþtemusio Mënulio disko ðviesumas ir atspalvis skiriasi kiekvieno uþtemimo metu: vienàkart jis silpnai ðvyti vario, o kitàkart baugia kraujo raudonio spalva, priklausomai nuo tuo metu Þemës atmosferoje esanèiø dulkiø, aerozoliø ir debesø kiekio, kurie papildomai iðsklaido pro Þemës atmosferà praeinanèià Saulës ðviesà. Galima tik ásivaizduoti, kaip þvelgiant ið uþtemusio Mënulio galëtø atrodyti Þemë: didþiulis tamsus rutulys, apgaubtas nedidelës rausvos ir perregimos aureolës – atmosferos. Þemës atmosfera, kaip ir bet kuri kita optinë terpë, pasiþymi dar viena savybe: oro lûþio rodiklis, nors ir labai maþai, taèiau skiriasi skirtingo bangos ilgio (spalvos) ðviesai. Lûþio rodiklio priklausomybë nuo bangos ilgio vadinama dispersija. Oro lûþio rodiklis yra labai maþas (1,0003), o lûþio rodikliø skirtumas paèioms kraðtinëms regimojo Saulës spektro spalvoms, mëlynai ir raudonai, tëra vos 1/20000, taèiau to jau pakanka, kad refrakcijos kampai ávairiø spalvø ðviesos spinduliams ðiek tiek skirtøsi. Dël dispersijos mëlyni ir þali ðviesos spinduliai, kuriems oro lûþio rodiklis yra didesnis, lûþta didesniu kampu, nei geltoni ar raudoni, kuriems oro lûþio rodiklis maþesnis. Paprastai atmosferos dispersijos efektas yra toks menkas, kad plika akimi jo áþiûrëti neámanoma. Taèiau, paþvelgus á þemai prie horizonto esanèià Saulæ pro teleskopà, galima pastebëti, kad virðutinis Saulës disko kraðtas turi þalià (retkarèiais, esant labai skaidriam orui, þydrà ar net mëlynà), o apatinis – raudonà apvadà. Ðá reiðkiná pirmà kartà pastebëjo ir 1873 m. apraðë anglø astronomas D.Vinstenlis. Spalvotø Saulës disko apvadø storis tesiekia vos keliolika kampo sekundþiø. Jei stebimo objekto kampiniai matmenys yra maþi ir palyginami su atmosferos dispersijos mastu, atmosferos dispersijos efektas pasireiðkia nuostabia spalvø gama. Tokie objektai kaip tik yra planetø diskai, kuriø kampiniai matmenys siekia vos keliolika ar keliasdeðimt kampo sekundþiø. Taip siau-

ras prie horizonto esanèios Veneros pjautuvas, þvelgiant pro teleskopà, nusidaþo visomis vaivorykðtës spalvomis (5 pav). Vis dëlto atmosferos dispersijos efektà kartais galima matyti ir plika akimi, taèiau jis pasireiðkia kiek kitaip. Tai þvaigþdþiø mirgëjimas. Tikriausiai daugeliui teko pastebëti, kad kartais prie horizonto esanèios ryðkios þvaigþdës mirga ir greitai kaitalioja spalvà, suþibdamos èia geltona, èia þalia, èia mëlyna ðviesa. Ðios greitos spalvø kaitos prieþastis yra didelë atmosferos turbulencija. Maiðantis kylan-

A. Dubieèio nuotr.

R.Balèiûno nuotr.

R.Balèiûno nuotr.

5 pav. Spalvotas prie horizonto esanèios Veneros pjautuvas – atmosferos refrakcijos ir dispersijos rezultatas

èioms ðilto ir besileidþianèioms ðalto oro masëms, labai greitai keièiasi ir ðviesos refrakcijos kampas. Kadangi þvaigþdës nuo mûsø yra nutolusios milþiniðku atstumu ir tëra taðkiniai, neturintys kampiniø matmenø ðviesos ðaltiniai, atmosferos dispersijai iðskaidþius baltà þvaigþdës ðviesà á spalvas, kiekvienu laiko momentu á þvilgsnio linijà pakliûva vis kitos spalvos þvaigþdës ðviesa, ir þvaigþdë ima mirgëti. Taip pat sakoma, kad, netgi gerai nepaþástant dangaus, planetas lengva atskirti nuo þvaigþdþiø, kadangi planetos nemirga. Tai turi daug tiesos. Planetos turi kampinius matmenis, o pro teleskopà galima áþiûrëti jø diskus, kuriø skersmuo paprastai yra palyginamas ar didesnis uþ refrakcijos kampø skirtumà skirtingø spalvø ðviesos spinduliams. Skirtingø spalvø spinduliams dël atmosferos dispersijos net ir ðiek tiek pakeitus sklidimo kryptá, á þvilgsnio linijà vis tiek patenka skirtingø spalvø spinduliai ið skirtingø planetos disko vietø, spalvos persikloja, ir stebëtojas mato baltà, nemirganèià planetos ðviesà. Jei oro turbulencija labai didelë, aiðku, mirga ir planetos, ir net tolimos miesto šviesos. Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

27

Atkelta ið 7 p. Rio de Þaneiras, bûdamas vienas graþiausiø pasaulio miestø dël savo iðskirtinës geografinës padëties, stebina neaiðkios iðvaizdos þmogystomis, gulinèiomis net ðalia prabangiø vieðbuèiø sienø. Vandenynas, kalnai, uolos, tropinë augalija, álankos ir uþutekiai, salos ir pliaþai bei lûðnynais aplipusios kalvos – visko galima pamatyti Rio de Þaneire. Tik Manause, mieste, kuris yra Amazonës dþiungliø glûdumoje ir pasiekiamas tik oro ar vandens keliais, o iki artimiausio miesto Belemo driekiasi apie 3 tûkst. kilometrø neáþengiamø dþiungliø, neteko sutikti „smëlio

kurso ávedimas davë rezultatø. Nors Brazilijos centrinio banko nustatyta palûkanø norma yra viena didþiausiø pasaulyje ir siekia beveik 9 proc., šalis pritraukia daug investicijø. Didelë problema yra ir þemas produktyvumas, kurá lemia menkos investicijos á tyrimus ir plëtrà. Šiuo metu, pavyzdþiui, Pietø Korëja, turëdama 4 kartus maþiau gyventojø nei Brazilija, uþregistruoja 30 kartø daugiau patentø. Brazilijai, kad galëtø turëti stabilià valiutà, esant kintanèiam valiutos kursui, produktyvumo augimas yra bûtinas.

Rio Negro vandenys susilieja su Amazone

karjerø generolø“, stebino ðvara gatvëse. Šis miestas galëtø bûti pavaizduotas kaip Brazilijos ekonomikos klestëjimo geriausias pavyzdys, nes po didelio ekonominio nuosmukio, pasibaigus kauèiuko erai, Brazilijos vyriausybë, norëdama iðsaugoti ekonominá ðio regiono potencialà, ákûrë laisvàjà ekonominæ zonà, ir èia plûstelëjo uþsienio investicijos ið visø pasaulio ðaliø. Dabar ðiame mieste gaminama nuo automobiliø iki sudëtingiausios kompiuteriø technikos, o savo filialus ákûrë garsiausi JAV, Japonijos, Vokietijos ir kitø ðaliø automobiliø gamintojai bei aukðtøjø technologijø milþinës, tokios kaip Samsung, Sony, Siemens ir kt. Kai Argentina iðgyvena ekonomikos nuosmuká, Brazilijos bendrasis vidaus produktas 2009 m. augo apie 4 proc., o 2010 m. gali išaugti iki 5 procentø. Tuo metu, kai kitas ðalis kankino gili ekonominë krizë, persiritusi per visà pasaulá, investuotojø pasitikëjimas Brazilijos ekonomika sustiprëjo ir tiesioginiø investicijø á Brazilijà augimas 2010 m. gali virðyti 40 mlrd. doleriø; 2009 m. jos siekë 30 mlrd. doleriø. Ekonominë padëtis Brazilijoje pastebimai ëmë gerëti 2003 m. á valdþià atëjus dabartiniam šalies prezidentui Lulai da Silvai. Tai visø pirma susijæ su politinio stabilumo iðaugimu, valstybës valdomø kompanijø privatizavimu, eksporto skatinimu ir mokesèiø maþinimu. Ekonominës politikos liberalëjimas ir laisvai plaukiojanèio valiutos

Lyginant Argentinos ir Brazilijos kultûras, Argentina atrodo daug artimesnë Europos kultûrai tiek savo muzika, literatûra, architektûra, aprangos stiliumi ir kitomis iðorinëmis gyvenimo apraiðkomis. Argentinos literatûros legendos Jorge Luis Borcheso bei Chulijo Kortasaro kûriniai yra kiekvieno europieèio dvasinio pasaulio neatsiejama dalis, o A.Piazolos tango nesuvirpintø tik reto senojo þemyno gyventojo ðirdies, tuo tarpu tiek Brazilijos literatûra, tiek afrikietiðki sambo ritmai ar H.Vila la Loboso kûriniai jaudina, manyèiau, tik nedidelæ dalá Europos gyventojø. Nors Brazilija stebina laukiniu gamtos groþiu, gyvûnijos ávairove ir neáþengiamomis Amazonës dþiunglëmis, kur dar gyvena civilizacijos nepaliestos vietinës gentys, Argentinos peizaþai nustelbia visø iki ðiol matytø ðaliø, taip pat ir Brazilijos, áspûdþius. Ðioje ðalyje, atrodo, galima rasti visko, kuo þavi kitos šalys: Australijos savanos, Bolivijos druskø eþerai, Islandijos ledynai, ugnikalniai ir bekraðtës lygumos, atšiaurios ledu nuklotos Grenlandijos pakrantës, Kanados spygliuoèiø miškai ir snieguotos Himalajø virðûnës, Meksikos dykumos, apaugusios milþiniškais kaktusais, ávairiaspalviai JAV kanjonai, Pietryèiø Azijos dþiunglës ir mangroviø miðkai, Pietø Afrikos sodri vynuogynø þaluma ir balti Atlanto vandenyno pakrantës pliaþai ir net vienas didþiausiø kriokliø pasaulyje – Iguvasu. Kadangi šalies plotas net 3,8 mln. km2 ir ji driekiasi kelis tûkstanèius kilometrø ðiaurës–pietø kryptimi, todël joje yra net kelios klimato juostos. Ugnies Þemë patenka á subantarktinæ klimato juostà, kur nuolatos ðalta ir puèia þvarbûs vëjai. Patagonija iðsidësèiusi vidutiniø platumø klimato juostoje ir dël ðaltøjø sroviø èia bûdingas ðaltas ir sausas klimatas. Centrinei Ar-

Argentina ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvos
gentinos daliai bûdingas subtropinis klimatas, o ðalies ðiaurë iðsidësèiusi atogràþø juostoje, kur karðta visais metø laikais. Keliaujant po Argentinà, didþiausià áspûdá paliko Patagonija ir Ugnies Þemë bei bekraðtës Argentinos pampos ir druskos eþerai ðalies ðiaurinëje dalyje, primenanèioje Mënulio peizaþà. Patagonija driekiasi šalies pietuose. Èia plyti daugybë ledynø ir ledyninës kilmës eþerø. Patagonijos krantus pirmà kartà pasiekusi F.Magelano ekspedicija pavadino ðá kraðtà Patagonia – „pëdø þeme“ (isp. pata – „pëda“), kadangi europieèius nustebino didelës vietiniø gyventojø pëdos. Patagonija uþburia nepakartojamu groþiu: sniegu apklotos Andø virðukalnës, bekraðtës þalumos platybës, iðtirpusiø ledynø smaragdo eþerai ir besigananèios laukiniø arkliø kaimenës. Labiausiai Patagonijos groþis atsiveria vaþiuojant legendiniu Ruta National 40 per bekraštes Patagonijos platybes. Šis kelias dar vadinamas vienišiausiu keliu pasaulyje ir driekiasi apie 5000 km. Niekad nevingiuojantis ir, atrodo, nesibaigiantis kelias kerta visà Argentinà, bet apie 628 km jis eina per „niekur“, taip vadinama atkarpa tarp Perito Moreno ir El Calafate, kur vienintelis keliautojø palydovas yra vëjas. Ilgus kilometrus nematyti në vieno namo, tik kartà tolumoje išvydome ðimtmeèio senumo aviø fermà (vadinama estancija), paliktà laiko uþmarštyje ir išlaikiusià šimtmeèiais nepakitusià Patagonijos dvasià. Šis kelias prasideda Saltoje ir baigiasi Rio Gallegos, pieèiausioje Argentinos þemyno dalyje, o Ugnies Þemëje jis tampa Ruta 3, kuris veda á pasaulio galà, nes

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Druskø eþerai Argentinos Anduose

ðio kelio pabaigoje atsiveria tik vandenynas, uþ kurio Antarktida. Atlanto ir Ramiojo vandenynø sankirtoje yra Ugnies Þemë su paskutiniu forpostu legendiniu Horno kyšuliu, kurá supa laivybai pavojingi audringi vandenys su stipriomis srovëmis, aukðtomis bangomis ir plaukiojanèiais ledkalniais. Ugnies Þemë – atðiaurus ir vëjuotas kraðtas, priklausantis Argentinai ir Èilei. Kaþkada Ugnies Þemë ir Antarktidos pusiasalis sudarë vienà sausumos gabalà, bet prieð 25 mln. metø þemynai pradëjo skirtis. Randamos fosilijos leidþia spëti, kad daugelis gyvûnø ir augalø, nûnai gyvuojanèiø Patagonijoje, kadaise gyveno Antarktidoje. Ugnies Þeme salà pavadino F.Magelanas, kuris maþdaug prieš 500 metø atrado jà paèiuose Pietø Amerikos pietuose, ið laivo pamatæs indënø lauþø dûmus. Ugnies Þemëje niekada nesiliauja atðiaurus vëjas, vyrauja rusvai geltona sausa þolë ir þemi krûmokðniai, miðkai ir snieguotos Andø virðûnës bei daugybë mëlynø ir þaliø eþerø. Ið Uðuajos uosto vasaros mënesiais vyksta reguliarûs kruiziniai reisai á Antarktidà. Byglio sàsiaurio, skirianèio Ugnies Þemæ nuo Argentinos, pakrantëse ásikûræs pats pieèiausias pasaulio miestas – Uðuaja. Jamanø kalba tai reiðkia „gili álanka“. XX a. pirmojoje pusëje Uðuaja buvo kaliniø tremties vieta. Atplukdyti laivais kaliniai á tremties vietà buvo veþami geleþinkeliu. Šiuo metu kalëjimo patalpose yra ákurtas Pasaulio krašto muziejus. Ugnies Þemëje iki ðiol iðliko laiko ir civilizacijø nepaliesta gamta, stulbinanti savo atšiauriu groþiu. Plaukiant Byglio kanalu, teko matyti jûros ruoniø, kormoranø ir pingvinø nutûptas salas bei Þiulio Verno romane „Kapitono Granto vaikai“ apraðytà Les Éclaireurs ðvyturá, iðsiskiriantá raudonu bokðtu atðiaurioje Byglio kanalo, jungianèio Arkties ir Ramøjá vandenynà, saloje. Ne tik pietinë, bet ir karðèiu alsuojanti ðiaurinë Argentinos dalis palieka neiðdildomà áspûdá. Ið Saltos vyksta turistinis

traukinys, kuris galutinëje stotelëje Andø virðukalnëje pasiekia 4220 m virš jûros lygio aukðtá. Juo vaþiuojant pro langà galima stebëti apaèioje plaukianèius debesis. Teko patirti ir nelabai maloniø pojûèiø, kai kelionës metu tame paèiame vakariniø Andø kalnø regione Humahuakoje dël deguonies stygio, apsirgæs kalnø liga, mirë vienas keliautojas. Nors, palyginti su Argentina, Brazilija blankesnë, taèiau taip pat savita – neáþengiamos Amazonës dþiunglës yra visos Þemës plauèiai, didþiausias turistø traukos centras bei vietiniø gyventojø pasididþiavimas. Tiesa, Amazonës miðkai sparèiai nyksta, vis labiau priartindami klimato kaitos katastrofinius padarinius visai þmonijai. Labiausiai nustebino Amazonës ir jos intakø, tokiø kaip Rio Negro, baltas pakranèiø smëlis ir juodø Rio Negro upës bei ðviesiø Amazonës vandenø maiðymasis prie Manauso miesto. Amazonës ilgis 6400 km, o jos debitas yra didþiausias planetoje, baseinas siekia 7,18 mln. km². Ði upë daugiausia naudojama laivybai, nes ši Brazilijos teritorijos dalis nëra pasiekiama sausumos keliais. Amazonës dþiungles pirmà kartà kolonizatoriai pasiekë tik XVI amþiuje. Tuo metu daugelis indënø gyveno pirmykðtëje santvarkoje, susiskaidæ á nedideles gentis. 1541 m. ispanø konkistadoras Francisco de Orellana surengë pirmàjà ekspedicijà Amazonës upe. Kelionës metu jis stebëjo tapujø genties moteris, kurios kovësi kaip vyrai, todël jas prilygino mitinëms graikø amazonëms. Nuo to kilo upës, o vëliau ir regiono pavadinimas. XVI a. pabaigoje buvo pradëta regiono kolonizacija. Amazonijos pakraðèiuose gyvenusios gentys buvo greitai iðnaikintos arba priverstos trauktis gilyn á Amazonijà. Amazonijos gilumoje dar ir ðiuo metu yra pirmykðtëje bendruomenëje gyvenanèiø indënø tauteliø. Amazonijos administraciniame centre Manause, kurá jau minëjau kaip Brazilijos ekonomikos stebuklà, didþiausià

áspûdá paliko operos teatras. Opera daugelyje pasaulio kultûrø yra laikoma gyvenimo kokybës þenklu, pastatyti didingi operos teatrai atspindi didþiausius architektûros meno stebuklus, taèiau ðis nepraeinamø dþiungliø gilumoje pastatytas teatras didingumu stelbia visus iki šiol matytus garsiausius pasaulio operos rûmus, tokius kaip Paryþiaus, Londono, Vienos, Milano, Barselonos, Niujorko, Sidnëjaus, Buenos Airiø ir kt. Pirmà kartà ðá teatrà iðvydau Vernerio Hercogo kultiniame filme „Fitzcarraldo“. Filmo pradþioje átaigiai parodyta, kaip nepagydoma aistra operai degantis pagrindinis herojus skuba á ðá teatrà, kad galëtø pasiklausyti E.Karuzo dainavimo. Jis atlekia á operos pabaigà, ir filme parodomas neátikëtino groþio ir didingumo ðio teatro interjeras. O þinant alinantá dþiungliø karðtá ir beveik 100 proc. oro drëgnumà, toks puoðnus, specialià vëdinimo sistemà ir specialias këdes turintis teatras atrodo fantastiðkas objektas nuo pasaulio izoliuotame Amazonijos regione. Teigiama, kad 1896 m., kauèiuko bumo laikais, kai Amazonijos regionas klestëjo, teatras buvo specialiai pastatytas norint pritraukti E.Karuzo á jo atidarymà. Teatre árengtame muziejuje matyti garsiausiø pasaulio atlikëjø, taip pat ir E.Karuzo, vardinës afišos. Beveik devyniasdešimt metø ðiame teatre nevyko jokie vaidinimai, tik nuo 2001 m., iðrinkus naujà merà ir sukûrus aukðto lygio profesionalø orkestrà, Manause vël karaliauja opera, suvaþiuoja pasaulinio garso atlikëjai. Po tiek graþiø þodþiø, skirtø Pietø Amerikos milþinëms, vis dëlto norëèiau pasakyti, kad, nors kitose šalyse, taip pat ir Pietø Amerikoje, galima iðvysti daug ádomiø ir uþburianèiø dalykø, geriausia vieta gyventi yra Lietuva, nes mûsø ðalis, nors maþa ir, atrodo, niekuo ypatingai neiðsiskirianti pasaulyje, yra saugiausia ir ramiausia vieta gyventi ir dirbti. Tik pamatæs daug ávairiø pasaulio šaliø supranti, kad niekur kitur gyventi ne tik nenorëtum, bet ir negalëtum. Pirmiausia dël didþiulio uþterðtumo, smogo, karðèio ir ðalèio, iðretëjusio oro, neðvaros, nusikalstamumo ir skurdo bei kitø mums nepriimtinø ir nesuprantamø dalykø, jau nekalbant kad tai svetimas kraštas.
LITERATÛRA 1. CowiBaltic. Anglies dvideginio surinkimas, transportavimas ir saugojimas geologinëse struktûrose, atsiþvelgiant á Direktyvos projekto nuostatas, Vilnius, 2008. 2. Sliaupa S., Shogenova A., Shogenov K., Sliaupiene R., Zabele A., Vaher R. Industrial carbon dioxide emissions and potential geological sinks in the Baltic States. Oil Shale 2008; 25: 465484. 3. Sliaupa S., Satkunas J., Sliaupiene R. Prospects of geological disposal of CO2 in Lithuania. Geologija 2005; 51: 20-31.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

29

VGTU Statybos fakulteto Statybiniø medþiagø katedra

Prof. habil. dr. Romualdas MAÈIULAITIS

Nepastebimai greitai bëga laikas. Rodos, dar tik vakar prasmingai paminëjome Statybiniø medþiagø katedros trisdeðimtmetá, o ðiø metø kalendorius jau ragina rengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniø medþiagø tematikos paskaitos studentams pradëtos skaityti gerokai anksèiau, negu buvo ákurta tokio pavadinimo katedra Statybos fakultete – 1962 metais. Savo kasdienæ veiklà su Gedimino technikos universitetu susiejau 1993 metais. Iš pradþiø paskaitas skaièiau Darbo ir gaisrinës saugos, o vëliau ir naujai ákurtos katedros studentams. 1996 m. man patikëta vadovauti Statybiniø medþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigojimà vykdþiau ilgiau nei deðimtmetá. Nesu iðskirtinis. Katedros bendruomenë gana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuoja ne vienas dëstytojas, mokslo darbuotojas, su kuriais kartu pravërëme ðio universiteto padalinio duris. Prof. Albinas Gailius, doc. Algimantas Pranas Naujokaitis katedroje darbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof. Antanas Laukaitis èia darbo metus skaièiuoja nuo 1994 metø. Tai tik keli, bet patys ryškiausi pastovumo, atsidavimo katedrai pavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai, kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuos daugiau kaip trisdeðimt metø mus labai iðprusino, pastebimai pakilo bendras katedros darbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiais padalinio gyvavimo metais laipsniuotiems dëstytojams, mokslininkams suskaièiuoti ir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar beveik visi dëstytojai yra apgynæ daktaro disertacijas, ávykdæ habilitacijos procesà. Katedra rengia statybos inþinerijos bei medþiagø inþinerijos mokslø krypèiø doktorantus. Statybiniø medþiagø katedroje daktaro disertacijas parengë ir sëkmingai apgynë net 11 doktorantø, kuriems vadovavo prof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulaitis. Dabar doktorantams vadovauja R.Ma-

èiulaitis, A.Gailius ir R.Þurauskienë. Rengiant doktorantus glaudþiai bendradarbiaujama su VGTU Termoizoliacijos institutu, kur yra gera eksperimentinë bazë. Gaila, kad ne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkai liko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbinti kituose Statybos fakulteto padaliniuose, mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institucijose. Tai Valentinas Antanovièius, Donatas Lipinskas, Kæstutis Lukošius, Andrius Þukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertacijas apgynusiø katedros doktorantø dëstyti, tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þurauskienë, Dþigita Nagrockienë, Olga Kizinieviè, Jurgita Malaiðkienë. Labai daug dëmesio skiriame patentiniam darbui, kuris yra neatsiejama mokslinio darbo naujumo dalis. Apskritai per pastaruosius penkerius metus katedros darbuotojø kasdienæ mokslinæ veiklà vainikavo patentai („Polistirenbetonio miðinio gamybos bûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Sezemano, A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspari ðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Maèiulaièio, J.Malaiðkienës, „Sieninë medþiaga ið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Greitai kietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. – A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus). Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Kaminskas, V.Ravnialièevas, A. Kuliniè, A. P Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Ma. laiðkienë kartu su daktaro diplomu tapo ir patento autore. Taigi katedros mokslininkai yra deðimties patentø autoriai. Šiandienos aktualiausia problema yra darni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos medþiagø ir dirbiniø gamyba. Tai ápareigoja mokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines ir ateities konstrukcines medþiagas ir technologijas. Todël dabar Statybiniø medþiagø katedros bendruomenë susitelkusi kvalifikaciniam darbui „Naujø statybiniø konglomeratø ið vietiniø resursø kûrimas, savybiø tyrimas ir naudojimo galimybës“. Pasirinkta tema ápareigoja tirti ir kurti naujas termoizoliacines medþiagas, ávairios paskirties betonà, gipso dirbinius, keramikà, daþus, medienos gaminius ir kt., taip pat teikti rekomendacijas gamybininkams.

ir þinios – aktua
Ðios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Neseniai pateiktos rekomendacijos AB „Alksta“, ádiegta putø polistireno taros trupinimo linija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizø dujø silikato“ gamyklai rekomenduota, kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo betono technologijas ir pluoðtinius priedus. UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplësti gaminamos produkcijos asortimentà ir kt. Kurdami naujas geresniø savybiø medþiagas, galvojame, kaip utilizuoti technogenines atliekas, tokias kaip katalizatoriai, padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos, disperguotos naudotø betono, silikatiniø, keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. Tokiomis kryptimis savo temas plëtoja katedros doktorantai ir jaunieji mokslø daktarai. Per pastaruosius penkerius metus dienos ðviesà iðvydo net trys katedros mokslininkø monografijos. Tai A.Kazragio ir A.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos ir dirbiniai su gamtiniais organiniais uþpildais“, A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautoklavis akytasis betonas ir kompozitiniai jo dirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës „Maþo poringumo statybinë keramika ið vietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to, Statybiniø medþiagø katedros darbuotojai per pastaruosius penkerius metus parengë ir išleido 16 mokomøjø knygø ir vienà elektroniná vadovëlá. Rengiamas vadovëlis apie statybines medþiagas, jø gamybos technologijas ir naudojimo galimybes. Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mokymo priemoniø rengimas ir leidimas. Tarptautinës mokslinës konferencijos rezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidai ir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakulteto tarptautinës mokslinës konferencijos „Naujos statybinës medþiagos, konstrukcijos ir technologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Statybos medþiagø ir dirbiniø programos bakalaurantai ir jø dëstytojai gamybinës praktikos metu

ISI duomenø bazëje. „Statybiniø medþiagø ir jø technologijø“ sekcija, kuriai praneðimus rengia ir mûsø katedros mokslininkai, yra didþiausia. Ir tai suprantama, nes be statybiniø ir konstrukciniø medþiagø statyba neámanoma. Prieð trejus metus vyku-

Patirtis nûdienos alijos
sios minëtos teminës konferencijos prestiþiniame praneðimø leidinyje išspausdinti 14 katedros darbuotojø moksliniai straipsniai. Per penkmetá katedros mokslininkai kartu su bendraautoriais ISI Web of Science duomenø bazëje paskelbë daugiau kaip 30 moksliniø straipsniø. Katedra bendradarbiauja su respublikos ir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis. Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra, taip pat su KTU Architektûros ir statybos, Lietuvos energetikos institutø mokslininkais. Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegzti su Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jau tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia katedros bendradarbius ir studentus su Glamorgano universitetu ir su mokslininkais ið Rusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos. Pastaraisiais metais pradëta bendradarbiauti su Varšuvos technologijos universitetu. Katedra bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, Lietuvos standartizacijos departamentu, statybiniø medþiagø ir dirbiniø gamybos ámonëmis bei jø atstovais. Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþsienio partneriø bendram tarptautiniam projektui rengti, taip pat bandome prisijungti prie jau vykdomø projektø. Statybiniø medþiagø katedra yra pasiraðiusi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB „Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „Wavin Baltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamento prie Vidaus reikalø ministerijos Gaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþmezgæ glaudþius ir neformalius ryðius su daugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kurios talkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymo

sferose. Tai AB „Alksta“, „Virginijus ir Co“, „Matuizø dujø silikatas“, UAB „Maxit“, UAB „Velox“, UAB „Knauf“, UAB „Baltic master“, AB „Rokø keramika“, UAB „Dvarèioniø keramika“, UAB „Paroc“ ir kt. Mûsø studentai ðiose ámonëse atlieka praktikà, gauna naujausios informacijos apie gamybos technologijas, lengviau perpranta paskaitose gautas teorines þinias. Taigi pats laikas tarti keletà þodþiø apie studijas, kurios yra pagrindinë ir ne maþiau svarbi katedros kasdienos veiklos sritis. Statybiniø medþiagø katedra rengia Statybos inþinerijos krypties bakalaurus pagal programà „Statybos medþiagos ir dirbiniai“. Taip pat Statybos inþinerijos ir Medþiagø mokslo magistrus pagal programas „Statybos medþiagos ir dirbiniai“ bei „Statybinës medþiagos“. Pastaraisiais metais studijuojanèiø bakalaurantûroje studentø skaièius pradëjo didëti, nes katedros darbuotojai jau kelerius metus Statybos fakulteto studentus intensyviai supaþindino su Statybos medþiagø ir dirbiniø programa. Šioje veikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedros studentai. Be to, sukurtas katedros reklaminis lankstinukas, pranešimas – pristatymas, reklaminis vaizdo filmas apie katedros kasdienybæ, publikuojami straipsniai apie katedros mokslo rezultatus ávairiuose leidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Gedimino universitetas“, „Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.). Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusá rudená katedros pirmosios pakopos studijø programà studentai rinkosi nelabai noriai. Atsiliepë nepatrauklus paèios programos pavadinimas, pasikeitusi stojimo tvarka (stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anksèiau, bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauro programa taptø patrauklesnë, ketinama jà ið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pakopos studijø programos pavadinimà „Statybos medþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inovatyviø statybos produktø gamyba“. Kartu ið esmës atnaujinti dëstomus programos modulius. Á programà bus átraukti ir keli nauji dalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausios literatûros, baigiame rengti naujas mokomàsias knygas ir vadovëlius. Stengsimës aktyviai diegti ir naujus mokymo metodus (skatinsime probleminá màstymà, savarankiškà darbà, mokymàsá visà gyvenimà). Studijuoti magistrantûroje Statybos fakultete rodo norà studentai ið uþsienio universitetø (pvz., Japonijos, Ispanijos). Todël numatome iðplësti dalykø, kurie bûtø dëstomi anglø kalba, skaièiø. Mûsø studentai turi galimybæ vykti studijuoti á uþsiená pagal „Erazmus“ programà. Ðios studijø mainø programos trukmë uþsienyje 1–2 semestrai. Kiekvienais mokslo metais treèio ketvirto kurso studentai turi galimybæ nuvykti studijuoti arba rengti baigiamàjá darbà uþsienio universitetuose, su kuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal

„Erazmus“ mainø programà sudarytos sutartys su Didþiosios Britanijos, Portugalijos, Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Belgijos ir kitø ðaliø aukðtosiomis mokyklomis. Per pastaruosius penkerius metus tokioje mainø programoje dalyvavo Statybos medþiagø ir dirbiniø studijø programos 7 studentai, o ið uþsienio ðaliø mûsø katedroje studijavo 9 studentai. Kadangi mainams skirtos didelës ES lëðos, mainø programà „Erazmus“ numatoma gerokai išplëtoti. Statybiniø medþiagø katedroje sëkmingai studijas baigusiems studentams buvo iðduoti 433 diplomai, ið jø 22 – inþinieriaus technologo, 11 inþinieriaus, 254 bakalauro ir 146 magistro. Bakalaurø studijas baigæ absolventai turi visas galimybes tæsti studijas pagal Statybiniø medþiagø katedros kuruojamas dvi magistrantûros programas, o po to studijuoti doktorantûroje. Taèiau nemaþai absolventø dirba statybiniø medþiagø gamybos ámonëse ir statybos firmose, statybos, projektavimo centruose, komercijos ámonëse. Remiantis pastarøjø penkeriø metø statistiniais duomenimis, 54 procentai mûsø bakalaurø dirba pagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magistrantûroje pagal ávairias programas VGTU, KTU ir kituose universitetuose. Yra absolventø, baigusiø mûsø magistrantûros studijas ir dirbanèiø Aplinkos ministerijoje (2), Standartizacijos departamente (2), Statybos produkcijos sertifikavimo centre (2), Termoizoliacijos institute (10). Dauguma mûsø absolventø dirba tiesiogiai gamyboje ar jos valdyme. Sëkmingiausiai ásidarbina VÁ „Problematika“, „UAB Maxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Panevëþio keliai“, UAB „Kerista“, UAB „Varpa Records“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Markuèiai“, UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø silikato“ gamykloje bei kitose ámonëse, firmose, centruose. Dël finansiniø problemø sunku ásigyti mokymui skirtos aparatûros ir árangos. Šiems reikalams kol kas skiriama palyginti labai maþai lëðø. Katedrai daug padeda VGTU Termoizoliacijos instituto geranoriðka parama, talka studijø procese. Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriø metø katedros darbus, galima dràsiai sakyti, kad neblogai padirbëta. Ðiandiena kelia naujas uþduotis, ápareigoja naujiems, dar svarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kad darbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø katedros bendruomenë nepagailës jëgø, þiniø, patirties nûdienos aktualijoms spræsti. Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniø medþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. Gintautas Skripkiûnas. Tai 48 metø pakankamai patyræs vadovas, energingas, produktyvus mokslininkas ir pedagogas. Norisi jam palinkëti geros kloties ir toliau pramintu keliu vesti VGTU Statybiniø medþiagø katedros kolektyvà á naujas aukðtumas.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

31

Specialiai „Mokslui ir gyvenimui“ ið JAV
Visais laikais þmonija rûpinosi, kaip pasinaudoti praeities patirtimi ir išvengti dabarties ir ateities klaidø. Mokslo srityje klaidos daþnai ávyksta dël stebëjimo duomenø netikslumo, ásitikinimo ir prieštaravimo tikrovei.

Èikagos Lojolos universiteto profesorius emeritas

Bruno JASELSKIS

Ar praeitis mus moko?

fornijos universiteto profesorius Letimeris (Wandell Latimer) pagal Elisono planà sumontavo reikiamà aparatûrà ir paskelbë atradæs vandenilio izotopà tritá. Deja, jis vëliau negalëjo pakartoti savo darbo. Bet tuo paèiu laiku tritis buvo atrastas kitu bûdu. Pirmojoje XX a. pusëje eksperimentiniai rezultatai buvo gaunami gana paprasta matavimo technika. Tad klysti buvo leng-

Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universiteto chemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Jaselskiu paþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietuvos pasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944 metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs á Amerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtus mokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vaikus, visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajovos (Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà ir paskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jaselskiai ne kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“. Prof. Jonas GRIGAS Prieš mirtá (1953) Nobelio premijos laureatas Irvingas Lengmiûras (Langmuir ið General Electric Labarotories, Schenectady, N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus netapti patologinio mokslo aukomis. Savo paskaitoje Pathological science: scientific studies based on non-existing phenomena (Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pagrásti neegzistuojanèiais reiškiniais) jis nurodo, kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniai skatina patologiná mokslà: kai reiškinio dydis nepriklauso nuo to, kas já sukelia, kai matuojamas reiškinys yra prie matavimo tikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog matuojama be galo tiksliai, kai darbø kritika yra atmetama kaip nereikðminga. Patologinis mokslas iš pradþiø labai palaikomas, bet ilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, patologinë teorija prieštarauja patirèiai. Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinëjo keletà pavyzdþiø: Prancûzijos mokslø akademijos nario Blondloto (Blondlot) aptiktus N-spindulius, Deivio-Bernio (DavisBarnes iš Kolumbijos universiteto), Elisono (Allison) ir kitus reiškinius. Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildant geleþies vielà cilindre yra gaunami N- spinduliai, panaðûs á Rentgeno spindulius, kuriuos praleidþia aliuminis, bet nepraleidþia geleþis. Jie gali kauptis plytose. Daugelis N-spinduliø pasekëjø išspausdino savo darbus moksliniuose þurnaluose. Taèiau Vudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto laboratorijoje árodë, kad tokie spinduliai neegzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristas fantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu. Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nes buvo propaguojamas Prancûzijos mokslø akademijos nario. Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greiti elektronai, turintys pakankamai energijos, gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He+ atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kritikos, Devis-Bernis 1929 m. savo stebëjimus pristatë Amerikos nacionalinëje mokslø akademijoje ir 1930 m. išspausdino savo darbà. Devis-Bernis savo išvadas pagrindë klaidinga elektronø susijungimo su alfa dalelëmis hipoteze ir klaidingais skaièiavimais alfa daleliø ir elektronø energijos bei susijungimo laiko trukmës matavimais. Tad Devis-Bernis, pats negalëdamas pakartoti savo rezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kritika ir po poros metø (1931) atšaukë savo darbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliø stebëjimø rezultatas. Lengmiûras, nagrinëdamas Elisono reiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiškiná per kelerius metus buvo išspausdinta per du šimtus darbø moksliniuose þurnaluose. 1927 m. Elisonas Alabamos universitete tvirtino atradæs daug naujø elementø ir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10-8 molinës masës druskø kieká vandens tirpale. Elisono duomenis buvo sunku pakartoti, ir po keleriø metø Amerikos chemijos draugija nutarë nespausdinti tokiø darbø. Kali-

va. Tyrimai atitiko lotynø posaká errare humanum est sed in errore perseverare turpe (klysti yra þmogiška, bet klaidos nepripaþinti gëda). Net ir naudodami šiuolaikinæ matavimø technikà daþnai susiduriame su reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro „patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pusëje du ávykiai sukëlë didelá chemikø susidomëjimà: vienas jø buvo „anomalaus polimerinio vandens“ atradimas, o antrasis – šaltoji deuterio branduolinë sintezë elektrolizës bûdu naudojant paladþio katodà. Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës chemijos institute, 1968 m. išspausdino darbà, kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiø anomalø polimeriná vandená. Šis atradimas sukëlë didelá susidomëjimà visame pasaulyje, o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtø tyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná vandená (taip pat ir mes savo laboratorijoje) ir išaiškinti jo savybes. Jungtinëse Amerikos Valstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvo lengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyrimams. Taèiau po trejeto metø (1972) buvo árodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuoja. Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savo ankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik anomalaus vandens iliuzija, bet ir Deriagino siekis tapti Sovietø Sàjungos mokslø akademijos nariu. O Deriagino bendradarbiai Fedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institutà ir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þelezny dar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà, kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos. Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinkotas (Lippincott) tvirtino infraraudonaisiais spinduliais iðtyræs polimerinio vandens spektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (Leland Allen) išspausdino teoriná darbà, remiantá polimerinio vandens egzistavimà. Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tiesà, kad teoretikai gali paaiðkinti net neegzistuojanèius reiðkinius. Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs ginèas apie vandens skystosios fazës pasikeitimà kietàja virinant yra gana panašus á 1970 metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvirtinama, kad, verdant distiliuotà vandená stikliniame inde, atsiranda maþas kiekis kietøjø nuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikø ir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio (Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

nitz) daug diskusijø. Taèiau Lavuazjë pastebëjo, kad nuosëdos yra tik ištirpusio stiklo liekanos, o ne vandens kietoji fazë. Taèiau tuo metu daug mokslininkø tvirtino virindami vandená pakeitæ kietuoju kûnu. Tad šie ginèai tesësi net iki 1830 m. ir galø gale Aristotelio medþiaginio pasaulio sàvoka buvo pakeista naujøjø laikø samprata: normaliomis sàlygomis vanduo turi tris visiems þinomas fazes – skystàjà, kietàjà ir garø, o kosmose ar veikiant ypatingoms sàlygoms vanduo turi net 12 faziø. Vandenilio izotopø ðaltoji branduolinë sintezë elektrolizës bûdu naudojant paladþio katodà galbût buvo vienas prieštaringiausiø atradimø XX a. gale. Šaltoji branduolinë sintezë buvo ne tik staigmena, bet ir labai prieštaringas atradimas, o gal net ir iliuzija. Ji suteikë daug vilèiø ir euforijos, bet taip pat sukëlë daug klausimø ir kritikos. Southamptono ir Utaho universitetø profesoriai Flešmanas (Martin Fleischmann) ir Ponsas (Stanley Pons) 1989 m. spaudos konferencijoje pareiðkë, kad elektrolizës metu sujungë deuterio atomus naudodami sunkøjá vandená, paladþio katodà ir ðarminá lièio skiediná. Jie teigë gavæ didelá ðilumos energijos pertekliø, palyginti su išeikvota elektros energija elektrolizës metu, ir taip pat pastebëjæ maþus neutronø, helio ir gama spinduliø kiekius. Iš jø stebëjimø iðplaukia, kad branduolinë sintezë yra susijusi su deuterio atomø sujungimu paladþio kristalo gardelëje, kurioje dël didelio potencialo deuterio slëgis gali siekti nuo 105 iki 1010 atmosferø. Tuo paèiu metu kaimyniniame Birgham Youngo universitete Dþonsas (Steven Jones) ir Arizonos universitete Rafelskis (J. Rafelski) pateikë spaudai darbà apie šaltàjà branduolinæ sintezæ kondensuotoje medþiagoje. Ðiame darbe autoriai iðkëlë šaltosios deuterio branduoliø sintezës galimybæ 3d metalø, ypaè paladþio ir titano kristalinëse gardelëse. Taèiau jø duomenys rodë tik vos pastebimà neutronø ir šiluminës energijos pertekliø palyginti su Flešmano ir Ponso rezultatais. Šie darbai sukëlë ypatingà susidomëjimà ir viltis paþaboti termobranduolinæ energijà þmonijos labui. Atrodë, kad deuterio branduoliø sintezæ galima pasiekti primityviu bûdu esant kambario temperatûrai ir gauti neišsenkamà energijos kieká. Tad iš karto chemikai ir fizikai bandë pakartoti Flešmano ir Ponso darbus. Iš pradþiø daugelis sakë gavæ teigiamø rezultatø, bet taip pat dauguma negalëjo pastebëti deuterio sintezës ir net tie, kurie anksèiau sakësi pastebëjæ branduoliø sintezæ, nusivylë. Atrodë, kad tik retkarèiais pavyksta gauti energijos pertekliø ir pastebëti neutronus, helá ir gama spindulius. Tad Flešmanas ir Ponsas susilaukë kritikos ne tik iš elektrochemikø, bet ypaè ið didelës energijos fizikø, kurie

tvirtino, kad kiekvienas studentas turëtø þinoti, jog 2 MeV (milijonø elektronvoltø) Kulono energijos barjeras, kurá reikia nugalëti sujungiant du protonus arba deutronus sukeltas elektrostatinio lauko, negali bûti panaikintas vos poros voltø elektrolizës metu. Tyrimams buvo iðleista daug lëðø. Todël JAV Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation) ir Energijos departamentas (Department of Energy) ðaltosios branduolinës sintezës galimybëms ávertinti sušaukë specialias mokslininkø sesijas, kuriose nuspræsta, kad šaltoji branduolinë sintezë yra abejotina ir nepraktiška energijai gauti. Nepaisant to, kai kurios tyrinëtojø grupës tyrimus tæsia iki šiol. Šalys, neturinèios energijos šaltiniø, kaip Japonija, Italija ir Prancûzija, išleido dideles pinigø sumas, nagrinëdamos elektrolizës galimybes energijai gauti. Japonija per praëjusá dešimtmetá tokiems tyrimams išleido daugiau kaip šimtà milijonø doleriø. Taèiau po septyneriø metø intensyvaus darbo Šaltosios branduolinës sintezës konferencijoje 1997 m. buvo padarytos gana neigiamos išvados: šiluminës energijos perteklius neviršija elektrolizëje sunaudotos energijos ir dar neámanoma gauti energijos pertekliaus dabartinës technologijos sàlygomis. Neþinomø branduoliniø reiškiniø kristalø gardelëse galimybës dar laukia tyrimø, o pastebimas branduoliniø produktø – helio, trièio, neutronø ir gama spinduliø kiekis neviršija fono. Atrodo, prieita prie išvados, kad šis metodas dar nesuteiks neišsenkamos energijos. Taèiau kai kurie duomenys rodo, kad branduoliø sintezë retkarèiais ávyksta ir kad gaunami ávairûs izotopai ir maþi helio bei gama spinduliø kiekiai. Todël, matyt, dar reikia visa tai gerai ištirti. Šaltoji vandenilio izotopø sintezë svarbi dël keleto prieþasèiø. Ði idëja padëjo atrasti metalø hidridus XIX a. gale ir jø naudojimà cheminiuose procesuose. Ji svarbi buvo dël helio ištekliø stokos Europoje, nes helis galëjo pakeisti vandenilá diriþabliuose. Ji padëjo atrasti radioaktyviuosius elementus, elektronus ir protonus. Pagaliau ji teikia vilèiø panaudoti branduolinæ energijà kasdieniams reikalams šiandien. XIX a. pabaigoje (1874) prancûzø tyrinëtojai pastebëjo, kad paladþio metalas sugeria didelá kieká vandenilio ir sudaro nestechiometriná junginá. Jie árodë, kad paladþio ir vandenilio santykis priklauso nuo vandenilio slëgio, temperatûros ir elektrolizës sàlygø išskiriant vandenilá paladþio katode. Taip pat pastebëjo, kad paladþio katodas prisotintas vandenilio yra nepastovus. Paladis ir kiti d-grupës metalai praleidþia ir sugeria vandenilá ir helá, šie metalai dabar yra naudojami kaip katalizatoriai cheminiuose procesuose. Po Pirmojo pasaulinio karo vokieèiai naudojo diriþablius, pripildytus vandenilio,

nors vandenilis, jungdamasis su deguonimi, lengvai sprogsta. Vandenilis Europoje buvo naudojamas dël helio stokos. Taèiau Amerika, turëdama didesnes galimybes gaminti helá (jis gimsta Þemës gelmëse vykstant branduolinëms reakcijoms), nesutiko jo parduoti Vokietijai. 1937 m. vokieèiø diriþablis Hindeburg, pripildytas vandenilio, su 97 keleiviais perskrido Atlanto vandenynà, bet prieš nusileidimà patyrë avarijà, kurioje þuvo 61 keleivis. Tuo ir baigësi transatlantiniai diriþabliø skrydþiai. Helio stoka Europoje skatino ieškoti helio gamybos bûdo naudojant vandenilá. Penetas (Fritz Paneth) ir Petersas (Kurt Peters) 1926 m. teigë, kad paladis elektrolizës bûdu katalizuoja vandenilio branduolinæ sintezæ. Taèiau, negalëdami pakartoti savo darbø, autoriai po metø atšaukë ankstesná darbà ir árodë, kad helis išsiskiria paladþio katode. Tuo paèiu metu švedø elektrochemikas Tandbergas (John Tandberg) 1927 m. taip pat pastebëjo maþus iðsiskirianèio helio kiekius paladþio katode. Jis bandë gauti patentà, bet jo pareiškimas buvo atmestas. Po keturiasdešimt ketveriø metø (1971) Permës universiteto elektrochemikas Viktoras Alikinas pastebëjo helio iðsiskyrimà paladþio katode elektrolizës metu naudojant sunkøjá vandená (D20). Jis taip pat bandë ðá atradimà uþpatentuoti Rusijos iðradimø komitete. Taèiau ir jo pareiškimas buvo atmestas (nes nebuvo analogø, o á originalius iðradimus rusai þiûrëjo nepatikliai). Tad idëja pagaminti helá elektrolizës bûdu naudojant vandenilá ar jo izotopus liko stalèiuose iki 1989 metø. Prieš Antràjá pasauliná karà daugelis tyrinëtojø bandë sukelti branduolines reakcijas bombarduojant deuteronais ar protonais ávairius junginius ir metalus. Anglijoje grupë mokslininkø pastebëjo, kad, bombarduojant perdeuteroamoniako sulfatà [(ND4)2S04] deuteronais, galima sukelti branduoliø sujungimà ir veikliøjø medþiagos daleliø atskyrimà. Tuo tarpu bombarduojamas amoniako sulfatas (turintis tik vandenilio) nerodë jokiø pokyèiø. Bombarduojant perdeuteroamoniako sulfatà buvo gauta 30 kartø daugiau energijos negu deuteronø energija (0,1 MeV), taip pat neutronai, helis ir tritis. Antrasis pasaulinis karas paspartino branduolinës energijos tyrinëjimus ir atominiø bombø sukûrimà – 1945 m. jos buvo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio miestø. Þmonija pradëjo naujà epochà, kuri atvërë susinaikinimo grësmæ, bet taip pat suteikë vilèiø pajungti atominæ energijà þmonijos gerovei ir natûraliø gamtos iðtekliø taupymui. Nuo 1960 m. buvo pastatyta daug atominiø jëgainiø, áskaitant Lietuvà. Prancûzijoje jos gamino daugiau kaip 75 proc. elektros energijos, o Lietuvoje dar daugiau. Nors atominës jëgainës neterðia oro ir sutaupo natûraliø gamtos ištekliø,
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

33

taèiau sulaukia daug pasipriešinimo, ypaè po Three Miles (1979) ir Èernobylio (1986) avarijø. Be to, atominës jëgainës pagrástos urano izotopo (U-235) skaldymu, kuris reikalauja gana sudëtingo U-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos, kurios iðtekliai taip pat yra riboti. Vandenilinës branduolinës bombos sukûrimas atskleidë naujas galimybes panaudoti šià energijà þmonijos labui. Ji duotø þmonijai neribotus išteklius palyginti švarios energijos. Nors Amerika ir kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiai energijai kurti, kol kas ji dar savo iðlaisvinimo paslapèiø neatskleidë. Deuterio branduolinë sintezë bûtø, palyginti su U-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deuteris bûtø gaunamas ið jûros vandens. Ið 28 000 litrø jûros vandens galima atskirti apie 4 litrus sunkiojo vandens (D20), kurio energija prilygtø milijonø litrø naftos energijai. Labai maþo kiekio deuterio ar vandenilio branduolinë sintezë buvo gauta gana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bûdø buvo paskelbtas 1970 m. televizijos ekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farnsworth). Jo patentas naudoja sferinæ vakuuminæ elektroninæ lempà, kurioje veikiami elektros lauko deuterio ar vandenilio jonø likuèiai dideliu greièiu susiduria prie katodo ir branduolinio susijungimo metu išskiria neutronus. Fernsvorto pasamdytas fizikas Hiršas (Robertas Hirsh) 1964 m. pademonstravo Atominës energijos komisijai aparatà, duodantá 105 neutronø per sekundæ, ir vëliau pagerino rezultatus net iki 1010 neutronø per sekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà atmetë kaip nereikðmingà energijos gamybai, nors deuterio sintezë maþiems energijos kiekiams bûtø labai naudinga. Šis atradimas pastaruoju metu vël sukëlë Urbanos universiteto profesoriaus Milio (Miley) ir Dimler Chrysler Aerospace firmos susidomëjimà maþo svorio neutronø ðaltiniø, tinkamø laboratoriniams tikslams, gamyba ir galimybe jais pakeisti dabar naudojamus radioaktyviuosius metalus. Prieš kelerius metus Rusi Teleyarkanas ir bendradarbiai iš Oak Ridge National Laboratories paskelbë ultragarso bangomis sukëlæ deuterio atomø branduolinæ sintezæ. Praneðimas sukëlë ne tik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kol kas iš tokios termobranduolinës sintezës buvo gauti tik labai maþi deuterio atomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþu nesuteikia energijos pertekliaus praktiškam naudojimui. Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vingiuotas kelias. Joje mokslas kartais susipina su pseudomokslu. Bet ji nenutrûksta ir nuolat mus pamalonina gyvenimo kokybæ gerinanèiais vaisiais.

Konkurencija ir

religija

Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS
Nenuostabu, kad visos trys monoteistinës religijos – krikðèionybë, judaizmas ir islamas – turi savo poþiûrá á konkurencijà. Tiesa, šie mokymai yra visø pirma dvasiniai, todël vargu ar gali bûti paraidþiui taikytini vertinant ekonominës realybës moderniàjà konkurencijà. Taèiau padeda geriau suprasti ir ávertinti modernioje konkurencijoje naudojamø bûdø etiðkumà.

Krikðèioniðkas poþiûris
Naujasis Testamentas pateikia gan platø konkurencijos vertinimà nuo atvirai nepalankaus iki abejingo. Ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðtaringumas tarp Jëzaus mokymo turto ir skurdo tema ir tø principø, nuo kuriø priklauso ekonomikos sëkmë. Rinkos sistema, kuri leidþia pelnui bûti individo iðlikimo ir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kriterijumi ir skatina individualaus pasirinkimo laisvæ, yra pasekmë konkurencingos, godþios ir nelygios visuomenës, kuri yra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mokymo. Tai pastato verslininkà á dviprasmiðkà padëtá, nes reiðkia, kad jis yra labai korumpuotas ir nedoras. Taèiau tik toks gali ðioje sistemoje iðgyventi. Neatsitiktinai Konstantinopolio arkivyskupas šv. Chrizostomas IV–V amþiø sandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar gali gyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietis taip pat manë, kad profesionaliems prekijams bûdingas moralinis netobulumas. Priešiškumas ar geriausiu atveju prieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenklinæs krikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá dalykø, kurie susijæ su konkurencija. Manyta, kad konkurencija yra pernelyg susijusi su pinigø garbinimu, materializmu, nedora veikla ir iðnaudojimu, dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie moraliniai klausimai këlë krikðèionims nerimà ir todël á konkurencijà buvo þiûrima

kaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmogø á nuodëmës kelià. Dar didesniø abejoniø kilo dël suinteresuotumo, kurá Adamas Smitas ir vëliau kiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodë kaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripaþástama, kad suinteresuotumas savo ruoþtu ugdo disciplinà, nuolatiná savo padëties pagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir agresyvumà, kuris yra suprantamas kaip bûtinybë, kad konkurencija bûtø efektyvi. O tai sunkiai suderinama su krikðèioniðka nuostata: „Palaiminti nuolankieji“. Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþino realios ekonomikos naudà, nors visada buvo abejoniø, ar tos ekonomikos efektyvumas skatina tikrus gyvenimo siekius, tokius kaip dþiaugsmas, taika ir brolybë. Nepaisant to, laikomasi paþiûros, kad konkurencija nei gali, nei turi bûti eliminuota – ji bûtina siekiant visuomenës bendradarbiavimo. Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija, kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solidarumà, dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnio prieðtarauja rinkos ekonomikos konkurencingumui ir individualiems tikslams. Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesaikinga konkurencija sunaikina kooperacijà, o perdëta kooperacija uþgniauþia iniciatyvà ir þlugdo konkurencijà. Ðià pozicijà galima nusakyti taip: konkuruok visose srityse, bet moraliniø principø neaukok ekonominëms ambicijoms. Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaè gynë popieþius Pijus XI. Enciklikoje „Quadragesimo Anno“ (1931) jis raðë: „Laisva konkurencija, nors ir pagrásta ir taikytina tam tikrose ribose, negali bûti kontroliuojantis principas ekonominiuose reikaluose“. Tà patá poþiûrá iðsakë ir enciklikoje „Populorum Progressio“ (1967 m.) popieþius Paulius VI, apgailestaudamas dël daugelio liberalaus kapitalizmo aspektø, áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæ ekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pareiðkimai buvo toli nuo visiðko konkurencijos pasmerkimo, bet atkreipë dëmesá á bûtinumà nustatyti tam tikras jos funkcionavimo ribas, ypaè tarptautiniu mastu, siekiant apsaugoti neturtingas ðalis nuo kenksmingø konkurencijos su iðsivysèiusiomis ðalimis pasekmiø.

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Religija kreipia þmogaus þvilgsná á amþinuosius dalykus, skatindama dvasiniø vertybiø sieká kaip kelià á iðganymà. Todël nenuostabu, kad þemiðkieji dalykai, ypaè materialiniø gërybiø siekimas, nelaikomi tikinèiam þmogui vertais ypatingo dëmesio. Juolab kad materialiniø gërybiø siekimas, skatindamas individo iniciatyvumà, atima iš jo vidinæ ramybæ, dël nuolatinës konkurencijos daro já pernelyg uþsiëmusá.
Reikia pastebëti, kad Naujajame testamente nëra tokios vietos, kur Jëzus grieþtai kritikuotø konkurencijà kaip tokià ar jai pritartø. Evangelistai ir pirmieji Baþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kà pasakyti apie komercijà. Jie priëmë pasaulá toká, koká rado, nesijaudindami dël to meto ekonomikos ar politikos raidos. Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekonominës veiklos poveikiu individui ir jo iðganymui. Taigi ne jo motyvais, bet pasekmëmis. Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëtotas siekiant ávertinti konkurencijos reikðmæ verslo kûrimui. Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta, kad konkurencija yra netobula; ji gali bûti piktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdoma blogais bûdais; jos perteklius sukelia rizikà þmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yra gyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriausia sistema, kurià mes turime. Ji turi išlikti þmogaus tarnu, bet jai negalima leisti tapti jo ponu. voti. Sàþiningos prekybos taisyklës turi bûti nustatytos ir kontroliuojamos, kad pardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þydø ástatymai nepripaþásta koncepcijos „tegu pirkëjas bûna atsargus”. Ádomu, kad þydø ástatymai tam tikrais atvejais leidþia protekcionistinæ politikà, kad apsaugotø vietinæ ekonomikà, daugiausia ten, kur svetimi prekybininkai turi neteisingø privalumø dël mokesèiø nemokëjimo. Nepaisant to, judaizmas pripaþásta, kad net ten, kur firmos ir individai kenèia nuo konkurencijos, visuomenei nëra naudinga jà apriboti. Á kai kurias praktikas judaizmas neigiamai þiûri dël to, kad jos prilygsta vagystës formoms. Pavyzdþiui, grobuoniška kainodara, kuria siekiama išstumti konkurentus iš rinkos. Ši nuostata reikalauja nustatyti balansà tarp efektyvumo ir teisingumo. Taip yra daromas skirtumas tarp konkurento pragyvenimo sàlygø sunaikinimo, kuris yra draudþiamas, ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nes ji gali sumaþinti pajamas, bet teikia naudà visai visuomenei. Dël to judaizmo ástatymai palaiko bendrus privalumus, kylanèius ið konkurencijos, matydami daugumos gerovæ palyginti su santykinai maþai paveiktais konkurentø interesais. kurencijos aspektus, kaip kyðiø davimas ir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas nemokant algø arba nemokant algø nustatytu laiku, klientø apgaudinëjimas ir kt. Ðiais Korane iðdëstytais principais buvo grindþiamas ir 1968 m. parengtas Didþiosios Britanijos prekybos aktas. Vienas konkurencijos aspektas, kuris daþniausiai yra priimtas modernioje visuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinas musulmoniðkai religijai, yra reklama. Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios sukuria neteisingà ávaizdá. Reklama skatina dirbtinius ir áprantamus poreikius ir taip sukelia nereikalingà vartojimà, o tai savo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø besaiká naudojimà ir aplinkos tarðà. Musulmonai taip pat nepritaria sàmoningam ar nesàmoningam seksualiniø vaizdø naudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant á tokià reklamà moteris arba kai tai yra visiðkai nesusijæ su produktu. Jie pripaþásta, kad pasaulis bûtø nuobodesnis be ámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiø mûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros, kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø transliuojamos kaip pramoga ir neatliktø uþslëpto marketingo vaidmens. Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dël tinkamo akcininkø atsakomybës balanso. Kompanija turi visiðkai skaidriai skirstyti savo akcininkams pelnà ir bûti labai atsargi, kad iðvengtø akcininkø arba darbuotojø iðnaudojimo. Taigi islamas yra palankus konkurencijai. Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, be apgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þeminimo. Kol konkurencija vykdoma laikantis šiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis ir etikos reikalai yra paliekami individo sàþinei. Taigi, kaip matome, visos minëtos monoteistinës religijos pripaþásta konkurencijà kaip veiksmingà priemonæ siekiant visuotinës gerovës. Konkurencija padeda efektyviai tenkinti þmoniø poreikius, nors ji ir negali iðspræsti neteisingo paskirstymo problemos. Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (teikiama) tik grieþtai laikantis atitinkamø etiniø standartø ir apribojimø. O jø ignoravimas griauna ir moralës pamatus, nuo kuriø galiausiai priklauso ir paèios konkurencijos etiðkumas.

Judaizmas
Þydø màstymas visada suvokë, kad konkurencija iðlaisvina energijà bei kûrybiðkumà ir siekia visuotinës naudos. Rabinai apskritai buvo palankûs prekybai ir konkurencijai, nes ji maþino kainas ir didino pasirinkimà. Taèiau rabinai gerai suprato, kad agresyvus konkurencingumas, kaip toks, nëra dorybë. Ypaè judaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkos konkurencijai tol, kol ji teigë naudà visai visuomenei, kas normaliai sutampa ir su nauda vartotojams. Judaizmas smerkia nuolatines rinkos viliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasinaudoti nemokðiðkumu, elgtis abejingai su darbuotojais) ir skatina su jomis ko-

Islamas
Musulmonø poþiûris á konkurencijà taip pat yra palankus. Korane yra teigiama: „Vieno su kitu lenktynës duoda gera“. Islamo ástatymai taip pat palaiko konkurencijà smerkdami monopolistinæ praktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pripaþástama, kad nauda turi ateiti ið laisvos konkurencijos, taèiau kartu aiðkiai pasisakoma prieð tokius neleistinus konXIX a. pabaigos – XX a. I pusës pastatas, kuriame iki 1940 metø veikë privaèios þydø parduotuvës. Parduotuvës buvo pirmame aukðte, o virðuje – gyvenamosios patalpos. Reikðmingas objektas stovi Molëtø miesto centre

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

35

Akad. Jurgis BRËDIKIS

gydytojas
Su èikagieèiu gydytoju Rimgaudu Nemicku susipaþinome Kardiologijos kongrese Japonijoje prieð beveik 50 metø. Paskui susitikome Èikagoje, berods, 1974-aisiais ir nuo to laiko palaikëme ryðius, susibièiuliavome ir pasitikëjome vienas kitu. Ið manæs pirmiausia jis suþinojo apie politinæ padëtá sovietinëje Lietuvoje, apie sveikatos apsaugos sistemà, medicinos mokslo lygá. Lietuviðkoje emigrantø visuomenëje tuo laiku vyravo neigiamas poþiûris á bendravimà su okupuotos Lietuvos institucijomis ir jø atstovais, nes taip bûtø pripaþástamas Tarybø Lietuvos egzistavimas. Kai kurie kritiðkai vertino ir kokià nors pagalbà – juk taip padedama „raudoniesiems“. Ir man vienas gydytojas, padovanojæs kardiochirurginá instrumentà, nedràsiai paklausë, ar naudosiu operuodamas tik lietuvius. Todël, norint bendrauti ar padëti okupuotos Lietuvos medikams, reikëjo dràsos arba suteikti pagalbà jos negarsinant. Rimgaudas nekreipë dëmesio á tokias paþiûras, ieðkojo bûdø, kaip padëti tautieèiams. Rimgaudas dirbo kardiologu universitetinëse klinikose – Lojolos Stritch medicinos mokykloje bei Masoniko medicinos centre, kur jis buvo kardiologijos klinikos direktorius. Jau paèioje mûsø paþinties pradþioje ásitikinau, kad Rimgaudas ne tik þino visas kardiologijos naujienas, bet ir pats yra puikus kardiologas praktikas, pirmiausia – gydytojas. Su juo iðsiaiðkinau daug kardiologiniø bei kardiochirurginiø problemø – tokiø, kuriø nerasi moksliniø þurnalø straipsniuose. Stebino didelis Rimgaudo demokratiškumas bei paprastumas, kuklumas ir taktiðkumas, jautrumas ir dëmesys þmogui, nepaisant to, kas tas þmogus ir kokios jo pareigos. Sakë: „Visuomet stengiuos laikytis taisyklës: elkis su þmonëmis, kaip norëtum, kad jie su tavimi elgtøsi, ir tavo gyvenimas palengvës“. Pirmà kartà Rimgaudas atvyko á tëvynæ 1985 metais. Pirmiausia Rimas gerai susipaþino su Kaunu – savo gimtuoju miestu. Visose kelionëse já lydëjo iðtikimoji þmona Dþoana; ji pritarë visiems Rimgaudo darbams ir sumanymams, buvo labai toleran-

Rimgaudas Nemickas
tiška ir kantri, kai jis su kitais bendravo lietuviø kalba, kurios ji beveik nesuprato. Dþiaugiuos, kad buvau tarsi tiltas tarp jo ir Lietuvos medikø. Pirmà kartà atvykæs susipaþino su tuometiniu sveikatos apsaugos ministro pavaduotoju daktaru Algiu Blaþiu ir visam laikui susibièiuliavo. Buvo proga pasikalbëti su juo sveikatos apsaugos organizavimo klausimais. Ir vëliau Rimas stengdavosi susitikti su vis besikeièianèiais sveikatos apsaugos ministrais bei kitais vadovais ir padiskutuoti, kokia sveikatos apsauga turëtø bûti. Niekada jis kategoriðkai nepirðo savo nuomonës. Profesorius V.Grabauskas gerai apibûdino: jis sugebëdavo savo mintis ádëti á paðnekovo lûpas. Kiekvieno apsilankymo metu plëtësi Rimgaudo paþintys, ypaè su kardiologais. Atsimenu, kai pirmà kartà já palydëjau á Kauno klinikas ir ketinome parodyti klinikas, kabinetus, laboratorijas, kurios, mûsø manymu, buvo aukšto lygio, o jis papraðë leisti dalyvauti ligoniø vizitacijoje ar aptarime. Tai daugelá stebino, kol suvokë, kad pirmiausia jam rûpi ligoniai, santykiai su jais. Rimgaudui bendraujant su ligoniu, atrodydavo, kad niekas daugiau neegzistuoja; pagarbiai, su didþiausiu dëmesiu ásigilindavo á paciento problemas, jo nusiskundimus ir labai profesionaliai atlikdavo paciento pirminá iðtyrimà. Be to, pasidomëdavo, kaip ligonis pats vertina savo bûklæ. Reikšmingas buvo Rimgaudo dalyvavimas VI atkuriamajame Lietuvos gydytojø suvaþiavime 1989 m. geguþës mën., praëjus 50 metø nuo V suvaþiavimo prieðkarinëje Lietuvoje. Á Nacionaliná operos teatrà Vilniuje susirinko apie 1000 gydytojø. Suvaþiavime vyravo Sàjûdþio dvasia, buvo nubrëþtos pagrindinës veiklos gairës. Praëjus nemaþai laiko, prisiminæs tuomet priimtus nutarimus, Rimgaudas apgailestavo, kad jie uþmirðti, neágyvendinti. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, sukruto Lietuviø sveikatos ir medicinos fondas bei Pasaulio lietuviø gydytojø sàjunga. Pirmiausia nuspræsta siøsti á Lietuvà mokslines knygas. Didelá, nematomà darbà darë Rimgaudas. Ið jo suþinojau, kad

Nusipelnæs Lietuvai

didelá tarsi knygneðio vaidmená atliko Valdas Adamkus, kadangi jis, kaip JAV aplinkosaugininkø delegacijos narys, reguliariai vykdavo á tarpvalstybinius pasitarimus Maskvoje. Atveþdavo pilnà lagaminà lietuviø „ekzilø“ iðleistø ir okupuotoje Lietuvoje nepageidaujamø knygø, o á JAV gabendavo Lietuvoje iðleistø knygø. Tarp kit-

ko, Rimgaudas buvo Adamkaus asmeninis gydytojas; nors gydyti neprireikë, taèiau kasmet nuodugniai patikrindavo Adamkaus sveikatà. 1990 m. Lietuviø sveikatos ir medicinos fondas pakvietë jaunus gydytojus staþuotis JAV ligoninëse. Juos padëjo atrinkti dr. Algimantas Blaþys, remdamasis Vilniaus ir Kauno aukðtøjø medicinos mokyklø rekomendacijomis. Atvykusieji á Èikagà buvo apgyvendinami dviejuose butuose, kuriuos, átariu, iðnuomojo Rimgaudas. Prastas Lietuvos sveikatos apsaugos lygis, atgavus nepriklausomybæ, dar suprastëjo dël ekonominës blokados. Laimei, atsirado, kas siuntë ir veþë á Lietuvà labdarà, nemaþai reikalingø instrumentø bei vaistø atveþë ir Rimgaudas, taèiau jis svarbesniu laikë bûsimøjø mokytojø ugdymà. Suprato, kad visko neaprëps, tad pasiryþo padëti plëtoti universitetinius me-

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

dicinos centrus Vilniuje ir Kaune. Sakydavo „nesijaudinu dël to, ko negaliu pakeisti, ir dirbu, siekiu pokyèiø ten, kur galiu pakeisti”. Stiprindamas kardiologijos kryptá, siekë, kad lietuviai kardiologai pagal Vakarø kardiologø modelá neapsiribotø fonendoskopu, kabanèiu ant kaklo, o mokëtø atlikti ir pagrindinius specialius tyrimus – echokardioskopijà, ðirdies kateterizacijà ir kai kuriuos neinvazyvios kardiologijos veiksmus – ne vien tik sugebëtø juos interpretuoti. Jis labai sielvartavo dël Vilniaus ir Kauno medikø konkurencijos, stengësi ir vieniems, ir kitiems padëti vienodai, juos suvienyti. Rimgaudas sukûrë gerai apmàstytà projektà – priimti tobulintis gydytojus iš Lietuvos. Sugebëjo átikinti Lojolos universiteto administracijà pritarti projektui ir padëti já ágyvendinti. Detaliai su klinikø ir laboratorijø vadovais buvo numatyta, kaip priimti specializacijai lietuvius, sudaryti planai. Projektas veikë. 1993–1995 m. po 3–3,5 mën. specializavosi apie 80 Lietuvos gydytojø, daugiausia jauni: kardiologai, kardiochirurgai, terapeutai, anesteziologai, oftalmologai, psichiatrai ir kiti. Rimgaudas pasirûpino nemokamu apgyvendinimu ir maitinimu, rûpinosi kiekvienu kaip artimiausias giminaitis ar tëvas. Ne vienà priëmë savo namuose, padëjo paþinti Èikagà, lietuviø centrà Lemonte. Ðià didþiulæ veiklà jis vykdë tyliai, áveikdamas kliûtis, kuriø sutiko nemaþai. Pabrëþtina, kad visa ta veikla vyko remiantis abipusiu pasitikëjimu, be jokiø pasiraðytø sutarèiø, be jokiø komitetø ar Europos Sàjungos struktûriniø fondø. Neámanoma pervertinti tà naudà, tà dovanà, kurià gavo visi tobulintis atvykæ lietuviai, patyræ Rimgaudo Nemicko didelæ meilæ Lietuvai ir jos þmonëms, kolegoms. Visi, kuriems teko bendrauti su Rimu, panaðiai prisimena ir apibûdina já: geras organizatorius, puikus klinicistas, paprastas ir kuklus, jautrus þmogus. Jo asmenybë þavëjo dideliu humanizmu ir nedirbtiniu patriotizmu – nesavanaudiškomis pastangomis, be savireklamos padëti Lietuvai. Rimgaudas ir á Lietuvà veþë prityrusius savo kolegas èikagieèius. Ásimintinas buvo Masoniko medicinos centro kardiochirurgø bei anesteziologø komandos atvykimas á Kaunà padëti atlikti sudëtingas ðirdies operacijas kardiochirurgijos klinikoje. Profesorius Aleksandras Laucevièius prisimena, kaip Nemickas já ilgai átikinëjo ákurti Lietuvos širdies asociacijà. Èikagoje supaþindino su tokios organizacijos atstovais. Rimgaudas neabejojo, kad Lietuvos širdies asociacija ir kiti šviesuoliai atliks didelá darbà, ragindami þmones paèius rûpintis savo sveikata. Jis sakë: „ Manæs nestebina, kad Lietuvoje toks didelis sergamumas ðirdies ligomis. Lietuviai labai narsûs ir dràsûs – nelabai paiso maisto kaloringumo, mankðtos bûtinumo, rûkymo pa-

vojaus ir kt. Nëra supratimo, kad sveikata kiekvieno reikalas. Nereikia tikëtis, kad gydytojas ar vaistai iðgydys asmenines gyvensenos klaidas. Tik be reikalo pyksta ir yra nepatenkinti ar nelaimingi“. Ið tikrøjø, Lietuvos ðirdies asociacija visiðkai pateisino savo buvimà. Tradiciðkai Rimgaudas lankësi Rokiðkyje, savo tëvø tëviðkëje, kur surinkdavo plaèià giminæ, iðdalindavo dovanas, pasivaiðindavo. Rimgaudas mëgo menà ir dþiaugësi atradæs Lietuvoje jaunø talentingø menininkø. Jau per pirmàjá atvykimà susipaþino su garsiu grafiku Antanu Kmieliausku. Kai kuriuos dailininkus rëmë, sudarë galimybæ savo darbus parodyti Amerikoje; Romà Dalinkevièiø, Gintaræ Uogintaitæ apgyvendino pas save, èia jie tapë, rengësi parodai Èikagoje. Gerai charakterizuoja Rimgaudo aistrà menui profesoriaus Donato Vasiliausko prisimintas epizodas: „Man 1998 m. birþelio mënesá skambina ið Èikagos Rimas ir praðo nuvykti á Utenos kultûros namus, kuriuose bus atidaroma dailininkø Gintarës Uogintaitës ir Broniaus Uoginto darbø paroda. Joje bus eksponuojamas naujas Gintarës paveikslas ,,Bijûnai”. Rimas papraðë nufotografuoti já, nes þinojo, kaip ji pieðë ðá paveikslà“. Atvykæs á Kaunà Rimgaudas bûtinai apsilankydavo skulptoriaus Stasio Þirgulio dirbtuvëse ir galerijoje Rotuðës aikðtëje. Aðtuonios ar devynios Þirgulio skulptûros puoðia jo ir jo vaikø namø interjerus. O viskà vainikavo skulptûra ið akmens „Konsiliumas”, áspûdingas kûrinys. Já Rimgaudas nupirko ir padovanojo Kauno medicinos universitetui. „Konsiliumas“, kaip medicinos þiniø ir praktikos simbolis, pastatytas prie áëjimo á naujà modernià bibliotekà. Jà atidarant dalyvavo Rimgaudas su þmona Dþoana. 1993 m. Kauno medicinos akademijos mokslinë taryba iðrinko Rimgaudà Nemickà garbës daktaru; taip pat jam suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. 2007 m. prezidentas Valdas Adamkus profesoriø Nemickà apdovanojo ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didþiuoju kryþiumi. Ta proga Rimgaudas ávykdë senà savo svajonæ – atveþë á Lietuvà visà savo didelæ ðeimynà: keturis vaikus, jø antràsias puses, devynis anûkus. Atvyko net 19 asmenø. Jis kalbëjo: ,.Dþiaukimës, kad Lietuva laisva. Taip, ðis laikas sunkus, bet daug kuo galima dþiaugtis. Ir neverta pykti tik dël to, kad nëra taip gerai, kaip norëtøsi. Jeigu þmonës dirbs, bus geriau“. Vëþys suardë Rimgaudo ir jo artimøjø ramybæ. 2008 m. sudëtingos operacijos, chemoterapija. Paskutiná kartà susitikome 2009 m. vasarà. Stebëjomës, kad Rimgaudas, nepaisant toli paþengusios ligos, ryþosi atvykti á Lietuvà. Didþiulë meilë Tëvynei davë jëgø atvykti atsisveikinti su ja. Kokia galinga dvasia jo sumenkusiame kû-

ne! Anapilin iðëjo 2010-aisiais – trûko trijø savaièiø iki 72-ojo gimtadienio. Kalbëjomës, daug kà prisiminëme. „Mes su þmona labai laimingi, – sakë Rimgaudas, – šeimoje mums visiems gera, dþiaugiamës vaikø ir vaikaièiø pasiekimais. Visi mane palaiko akistatoje su liga. Þvelgiu á artëjantá gyvenimo vandenyno krantà be problemø. Svarbu iðlikti oriam, dëmesingam šeimai. Nedramatizuoju, apsieinu be vidiniø komplikacijø. Net neabejoju dël, sakyèiau, neþemiðkos Galybës egzistavimo. Man imponuoja Indijos filosofija, kur garbinama daug dievø, bet „dievø Dievo“ vardas netariamas garsiai. Krikðèionybës tradicijoje þmonës Dievà susikûrë pagal save, panaðø á save. Jis, þmoniø Dievas, negailestingas. Visagalybës siekimas ir negailestingumas, deja, yra þmoniø savybës. O juk, skaitome Biblijoje, yra kitaip: Dievas þmones padarë panaðius á save“. Aptariant pasikeitimus Kauno universitetinëse klinikose, Rimgaudas sakë: „Be reikalo daugelis lietuviø labai kritiškai, net neigiamai vertina sveikatos apsaugà. Pinigø, kad ir kiek jø bûtø skiriama sveikatos apsaugai, visuomet trûks. Ko gero, reikia daugiau kontrolës. Ypaè sunkiø problemø atsiranda, kai labiau pradedama rûpintis aparatûra, o ne gydymu. Lietuvos ligoninës, ypaè Kauno ir Vilniaus universitetø klinikos, prilygsta Europos, net ir JAV ligoninëms, nematau didelio skirtumo. Aparatûra beveik geresnë nei Amerikoje. Taèiau matau ir tai, kad ligoninëms perkama tokia áranga, kuri nereikalinga. Kodël taip yra, juk ne aparatûra gydo. Matau, jauni medikai, kuriø nemaþai atvyksta siekti karjeros á JAV, – iðsilavinæ, darbðtûs. Nebëra profesinio pasirengimo ir iðsilavinimo spragø. Atvykusieji sëkmingai iðlaiko egzaminus, pradeda praktikà ir gerai dirba. Á Lietuvà pirmà kartà atvykau prieð du deðimtmeèius ir nuo to laiko kiek pajëgiau tempiausi á Amerikà jaunus specialistus, kad jie suþinotø ir á Lietuvà atveþtø naujà mokslà, naujas sistemas. Tokia transfuzija Lietuvai tuo metu buvo tiesiog bûtina. Dabar pagalvoju: ar ne laikas lietuviukus vël veþtis, kad jie padëtø JAV medicinai, ar amerikieèius siøsti á Kaunà ir Vilniø!“ Ar gali kas nors bûti geriau, kaip, baigiant gyvenimà, pamatyti, kad iðsipildë svajonës. Daugelis tuomet pasitobulinusiø Èikagoje – dabar Kauno ir Vilniaus universitetiniø klinikø ar atskirø padaliniø vadovai. Rimgaudo Nemicko darbai tikrai dideli. Vien jo indëlis á Lietuvos medicinà yra neákainojamas. Dabar galima tik stebëtis, kiek daug gali nuveikti vienas þmogus. Tai prilygsta savotiškam þygdarbiui. Didi Rimgaudo Nemicko asmenybë ilgam išliks mûsø atmintyje.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

37

Kurdami savo ateitá visados privalome þiûrëti, kas buvo praeityje, kad bûtø aiðkiai matyti, kokiø laimëjimø esame pasiekæ ir kas dar reikia pasiekti. Prie tokiø atsiminimø turi dëtis visa tauta, visi jos sluoksniai...negalime uþmirðti savo visumos, nes ypaè brangûs visi tie apsireiðkimai, kuriuose dalyvauja visa tauta. Svarbu ne tik pasidþiaugti tuo, kas padaryta, bet dar ágauti daugiau ásitikinimø ir meilës visam tam, kas toliau yra darytina.
Jonas VILEIÐIS Šiais metais jau penktà kartà surengtos, teisininko, varpininko, publicisto, Nepriklausomybës akto signataro, visuomenës ir valstybës veikëjo, sportinio gyvenimo organizatoriaus, ilgameèio Kauno

pininkø nutiestos, ir su visa energija ir jam charakteringa dinamika iki paèios mirties atstovavo demokratijos ðalininkams, kviesdamas juos iðsilaikyti ir þengti á vis svaresnius ir svaresnius darbus, neþiûrint jokiø kliûèiø...”

Penkeri metai su Jono Vileiðio vardu
burmistro Jono Vilieðio orientavimosi sporto varþybos. Jis tikrai daug nusipelnë Lietuvos sportui. Laikydamas kûno kultûrà esmine þmogaus ir visuomenës bendrosios kultûros dalimi, Jonas Vileiðis jau 1911 metais prie Vilniuje veikianèios „Rûtos“ draugijos su savo bendraminèiais ásteigia Lietuviø gimnastikos kuopà, kurios tikslas „vienyti visus, kurie nori uþsiimti kûno lavinimu atsiþvelgiant á higienos reikalavimus“. Kodël Jono Vileiðio? Todël, kad su jo vardu siejamas Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomos valstybës kasdienio gyvenimo þingsniai. M. Ðleþevièius prisiminimuose apie Jonà Vileiðá raðo: „… jis atsistojo pirmose demokratinës tvarkos ðalininkø eilëse, tose eilëse, kurios buvo jau pirmiau varFiniðuojant

J.Vileiðio vaikaitë Reda Tursaitë ir orientacininkas G.Subaèius

Nugalëtojos stipriausiøjø grupëje

Varpininkas, Vinco Kudirkos ðalininkas, jo tautiniø demokratiniø idëjø puoselëtojas, lietuviø visuomenës organizatorius ir ideologas, brolio Petro tautinës kultûrinës veiklos bendraþygis Vilniuje padeda leisti dienraðtá, gina lietuviø kalbos teises sulenkëjusio Vilniaus ir jo kraðto baþnyèiose, steigia kultûros draugijas ir plëtoja jø veiklà. Iðrinktas Lietuvos Tarybos nariu, ieðko optimaliø kelinkosaugoje, pramoniniuose procesuose ir kitose srityse. Ðis centras yra vienas svarbiausiø integruotø mokslo, studijø ir verslo slëniø projektø. „Tikime, kad naujausia áranga aprûpintas centras, atliekantis tarptautinio lygio tyrimus, ir kuriamos paþangios technologijos taps traukos centru uþsienio mokslininkams bei verslo investicijoms“, – paþymëjo ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius. „Gyvybës mokslø centre bus sukoncentruotas biotechnologijø ir molekulinës medicinos technologinis-mokslinis potencialas, sudarytos puikios praktinio mokymo sàlygos studentams, – teigia Vilniaus universiteto strateginës plëtros prorektorius Juozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi palyginti neblogai iðplëtotà biotechnologijø pramonæ, taèiau net ir krizës metu susiduriame su ðios srities specialistø trûkumu. Todël sieksime, kad á mokslinæ veiklà aktyviau ásitrauktø studentai, kad jie ágytø daugiau praktiniø þiniø, o baigæ studijas – rinktøsi biotechnologijø tyrëjo profesijà, steigtø naujas inovatyviø technologijø ámones“. Jungtiná gyvybës mokslø centrà, finansuojamà Europos Sàjungos (ES) struktûriniø fondø ir valstybës biudþeto lëðomis, kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Biotechnologijos, Biochemijos ir VU Onkologijos institutais. Projekto bendra vertë – 125,4 mln. litø, ið kuriø apie

Gyvybës mokslø centras mes iððûká sunkioms ligoms
Þivilë SABALIAUSKIENË
Vilniuje kuriamas Jungtinis gyvybës mokslø centras. Moderniame ir naujausia áranga aprûpintame atviros prieigos moksliniø ir mokomøjø laboratorijø komplekse ðalies mokslininkai tyrinës þmogaus genomà, ieðkos naujø vëþio bei kitø sunkiø ligø diagnostikos bei gydymo bûdø, plëtos biotechnologijø taikymà ap-

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Kalba G.Tursa

liø nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti, rengia Vasario 16-osios aktà ir tampa signataru. Pirmøjø ministrø kabinetø narys, pradëjo kurti nacionalinæ finansø sistemà, demokratiniø kraðto savivaldybiø pagrindus, sprendë kitus gyvybiðkai svarbius jaunos valstybës likimo klausimus nepaprastai sunkiomis sàlygomis. Pirmas pasiuntinys Amerikoje, telkia lietuvius gimtajam kraðtui moraliðkai ir medþiagiðkai remti. Pirmas ilgametis Kauno burmistras, praktiðkai ágyvendinantis demokratinius savivaldybiø principus. Su jo vardu tiesiogiai susijusios visos Lietuvos laikinosios sostinës ekonominio, socialinio ir kultûrinio gyvenimo pozityviosios permainos. Þymus publicistas, dailës gerbëjas ir menininkø bièiulis, entuziastingas kultûros mecenatas. Jis teisininkas, puikiai suvokiantis, kad, kuriant nepriklausomà ir demokratinæ Lietuvos valstybæ, bûtina humanizuoti politinius procesus, nuosekliai laikosi principo, kad þmogaus interesai yra svarbiausia demokratijos sàlyga. Bûdamas Kauno burmistru (1921), aktyviai ásijungë á sportinio judëjimo organizavimà, pritarë sporto draugijø ir klubø steigimui, siekë ákurti sporto sàjûdá vienijanèià organizacijà. 1922 m. kovo 11 d. buvo ákurta Lietuvos sporto lyga, kurios pirmininku buvo renkamas Jonas Vileiðis. Visà gyvenimà jis rûpinosi sporto ugdymu, 106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis – valstybës lëðos. Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðë ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius, Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ir Centrinës projektø valdymo agentûros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris. Ágyvendinant projektà, numatoma pastatyti pasaulinius standartus atitinkantá naujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros prieigos laboratorijø ir mokomøjø auditorijø pastatà, á kurá persikels Biotechnologijos ir Biochemijos institutai, dalis VU Gamtos mokslø fakulteto laboratorijø. Jungtiniame gyvybës mokslo centre bus ákurta 10 biotechnologijø ir molekuli-

stengësi, kad sportas, kûno kultûra nebûtø monopolizuoti, suvalstybinti. Matydamas, kaip pertvarkomos jo puoselëtos sporto organizacijos, apgailestavo, kad „visi mûsø sporto vadai susirgo taðkø manija“, ápratino visuomenæ á sportà þiûrëti pro „futbolo ávarèiø ar krepðiø skaièiø“, klausë „Lietuvos þiniø“ laikraðtyje: „kokià kultûrinæ reikðmæ gali turëti sportas tarptautinëje arenoje, kai rungiasi sporto virtuozai, profesionalai, gerai apmokami samdiniai?“ Niekada neatsiribojæs nuo sporto problemø, dalyvaudamas diskusijose spaudoje, nerimavo dël to, jog daugëja tendencijø, kurios stumia já á iðsigimimà. Jono Vileiðio taurës varþybos pirmà

kartà buvo surengtos 2006 m. balandþio 23 d. Rubikiuose, Anykðèiø rajone, VðÁ Vileiðiø kolegijos ir Panevëþio orientavimosi klubo „Oriens“ iniciatyva. Pagrindiniai rëmëjai: Lietuvos advokatø taryba, Jono Vileiðio vaikaitë Dalia Bobelienë, leidyklos ir redakcijos, Meno kûrëjø asociacija, regioniniø leidiniø redakcijos. Á puikiai suorganizuotà renginá susirinko beveik 400 sportininkø ið visos Lietuvos. Jauniausiems sportininkams buvo vos per 10 metø, vyriausiam – kaunieèiui Danieliui Ðtarui – 81-eri. Orientavimosi sportas Lietuvoje turi graþias tradicijas, kasmet vyksta deðimtys varþybø ávairiose kraðto vietovëse bei

Veteranës prizininkës Jono Vileiðio orientavimosi sporto varþybø trasoje dominuoja lapuoèiø miðkas, vietomis pereinantis á miðrø lapuoèiø ir spygliuoèiø miðkà. Bëgamumas nuo labai gero iki vidutinio. Seni kirtimai sunkiai prabëgami. Keliø tinklas retas, maþesni takeliai uþkloti pernykðèiais lapais ir sunkiai matomi. Dalis keliø atsiradæ po miðko valymo darbø. Reljefas vidutinio raiþytumo. Kai kuriø ðlaitø aukðtis 40–55 m. Miðke yra daug supiltø nedideliø akmenø krûvø, apaugusiø samanomis, þemëlapyje paþymëtø kaip mikrokalniukai. Visø grupiø (iðskyrus D12, H12, D14) sportininkams reikës du kartus kirsti upelá. Gylis 30–40 cm, gruntas kietas. VARÞYBØ ORGANIZATORIAI Varþybas organizuoja klubas „Oriens”, Vileiðiø kolegija, Lietuvos advokatûros advokatø taryba. Varþybas vykdo orientavimosi sporto klubas „Oriens“. Vyr. teisëjas – Ignas Kriðèiûnas. Distancininkas – Devis Þilovas.

uþsienyje. Daugeliui orientavimosi sporto mëgëjø ði sporto ðaka jau yra tapusi gyvenimo bûdu, yra susiformavusi orientavimosi sporto mëgëjø bendruomenë, turinti savà neraðytà etikos kodeksà. Tai sporto varþybos, kuriose nëra þiûrovø, tik dalyviai. R.S. logijos klaidingai siejamos tik su genetiðkai modifikuotø produktø kûrimu. Ðios srities mokslininkø pasiekimai taikomi daugelyje srièiø, pavyzdþiui, gaminant biokurà ar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“, – paþymëjo J.R.Lazutka. Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Èepo teigimu, bus iðplëtota daugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniø metrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200 naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir „Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktûriniø fondø ið viso numatyta skirti beveik 428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek sudarys privaèios investicijos.

nës medicinos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) centrø, kuriuose veiks 23 moderniausia áranga aprûpintos atviros prieigos mokslinës laboratorijos. Taip pat bus árengta 18 studentams skirtø mokomøjø laboratorijø, sukurta apie 100 naujø darbo vietø mokslininkams ir tyrëjams. Centre geriausi ðalies mokslininkai planuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio, tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliau parinkti tinkamus gydymo bûdus, kurti naujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtas technologijas bei kt. Dar viena veiklos krypèiø – didinti biotechnologijø panaudojimà aplinkosaugoje bei kitose srityse. „Daþnai biotechno-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

39

Julius NORKEVIÈIUS

Trisdeðimtmetis... Tokià darbo sukaktá paminëjo VU Onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus vedëjas medicinos mokslø daktaras profesorius Tadas Petraitis. Per tà laikà skyrius tapo modernus, pats vadovas ir jo kolegos atlieka sudëtingiausias operacijas. Gydytojas mokslininkas neskaièiavo, kiek per trisdeðimtmetá jø padarë. Buvo metø, kai vos ne kasdien operavo, keliems tûkstanèiams ligoniø pagelbëjo, ypaè kai pastaraisiais metais onkourologiniø ligø sparèiai gausëja. Ir nerimauja, kad në viename mûsø ðalies universitete, rengianèiame medikus, nëra Onkologijos katedros.
– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...– pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, apvertæs kompiuteriu paraðytà lapø pluoðtelá, pradëjo braiþyti gimtinës schemà. Èia Birþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø nedidelis keliukas, prie kurio rikiavosi Petraièiø kaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðnaranèios Virvytës kranto stovëjo ir jo seneliø, tëvø namas. – Petraièiuose labai graþu. Upë, miðkas vos ne ranka pasiekiamas. Nepaprastai romantiðka aplinka... – paðnekovas neslepia dþiaugsmo tai prisiminæs. Ðia gamtos dovana namø ðeimininkës ir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metø sausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiaugësi. Tëvai Luokëje pasistatë namà ir greitai persikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantá uþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu ilgai nenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveik visos vaikystës vasaros. Á Petraièius atvaþiuodavo ir mokydamasis Vilniuje, aplankydavo juos ir bûdamas studentas. Ir dabar, nors jau nebëra tëvø namø, jis su vaikais, vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ. Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Antroji sovietinë okupacija privertë ðeimà klajoti po Þemaitijà. – Tëvas labai bijojo KGB. Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepakliûti á þiaurumu garsëjusios prievartos struktûros akiratá skatino ne vien nuosavas namas, sëkminga veterinaro praktika. Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius, ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiems parûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje, aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs á saugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiaus kagëbistui pasakë, kad galinti kilti epidemija, jei per vasaros karðèius prie stribynës bus guldomi nuþudyti partizanai. Nenoriai, bet atsiþvelgta á autoritetingo medicinos darbuotojo þodþius. Bûsimasis profesorius pradþiamokslio ðaknis krimsti pradëjo Poeþerës septynmetëje mokykloje. Mokësi gerai. Buvo aktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavo dalykiniuose bûreliuose, ðoko tautinius ðokius, vaidino. Baigus septynias klases, tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø á Vilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos seserá. Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokykloje. Ir èia mokymasis jokiø sunkumø nekëlë. Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko klasës þurnale ties Tado pavarde ið pradþiø rikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vienetas. Vaizdas pradëjo keistis, kai klasës vadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kalbà, papildomai padirbëjo. Tad po pusmeèio darbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlë jokiø rûpesèiø. – Esu sostinës 16-osios vidurinës mokyklos antrosios laidos abiturientas. Ir savotiðkai dþiaugiuos, kad mokyklà baigiau metais anksèiau. Treèiosios laidos beveik pusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðeðiems ið jø atseikëjo po ðeðerius metus praleisti Gulago lageriuose uþ dalyvavimà jaunimo pogrindinëje organizacijoje. Neabejoju, kad, nuo maþumës patriotiðkai auklëtas, bûèiau pritaræs bendraklasiams. O tada?.. – profesorius nebaigë klausimo, á kurá atsakymas ir taip aiðkus. Tado Petraièio, kai rankose laikë brandos atestatà, tolesnis kelias – medicinos studijos. Jaunuolio apsisprendimas abejoniø nekëlë nei tëvams, nei artimiesiems, draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëvelis pradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“. Stojo á Kauno medicinos institutà. Trys penketai ir vienas ketvertas per stojamuosius egzaminus, ir Tadas Petraitis – Kauno medicinos instituto studentas. Praneðimas apie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápareigojimas – grupës seniûnas. Studijos nekeitë vidurinëje turëto krûvio bei tempo. Tadas ir toliau sportavo, ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje, daug koncertavo. Net Maskvos Kremliaus koncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþigûnà“, vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamas antrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors tada labai varganà turëjo turistiná inventoriø, bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Krymo, Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais, áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingumo marðrutus. Groþëjosi kalnø panorama net nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø, neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þygis per Isyk Kulio eþerà sauganèius kal-

Virvytë palydëjo iki paslapèiø

nus, kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiu prisimena vieðnagæ Ferganos slënyje. Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai net stebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taip ðauniai suderinti. Atsakymas paprastas: vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus per paskaitas, seminarus, kolokviumus. – Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – net netraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæ reikli, studijuojanèiø nuomone, net gerokai priekabi histologijos profesorë Janina Laðienë. Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusigaudë, kas vyksta. Pamatæs knygelëje aukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugë ir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jo dalyvavimas visuose penkiuose ðio dalyko kolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumà per visà semestrà vaikinas buvo atleistas dar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijos profesorius per egzaminà vos ne valandà kamantinëjo, bet paraðë penketà. – Vëju pralëkë studijø metai ir prasidëjo skirstymas. Siûlë likti katedroje, bet manæs Kaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klaipëda. Sostinëje pageidavo keturiø patologø anatomø. Ir á visas ðias vietas kandidatai lyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareiðkiau norà uþimti patolgo anatomo vietà, tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo, kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

urologijos
netikëtà mano pageidavimà vos neiðvaþiavau á Murmanskà, nes tada dar buvo sàjunginis skirstymas. Gerai, kad laiku uþstojo kaþkas ið komisijos ir gavau paskyrimà á Vilniø, – profesorius neskubëdamas keliavo prisiminimø takais. Tadui Petraièiui patologu anatomu dirbti neteko. Gydytojo karjerà pradëjo traumatologu. Bet gal tik metus, nes greitai buvo paðauktas á sovietø armijà. Tarnavo Dobilëje, Klaipëdoje eiliniu, vëliau perkeltas á sanitarijos daliná instruktoriumi, dezinfekuotuoju. O laisvalaikiu iki spalio maudësi vos ne paðonëje esanèioje Baltijos jûroje. – Gráþæs ið kariuomenës, neskubëjau á buvusià darbovietæ. Netraukë traumatologo pareigos. Nors jos ir gerokai susijusios su chirurgija, bet man labiau asocijavosi su staliaus darbu. Maniau, pailsësiu mënesëlá kità ir ieðkosiu patinkanèio darbo. Bet svajonës neiðsipildë. Paskambino bièiulis ir praneðë, kad tuomet garsi urologë, medicinos mokslø daktarë Stasë Mièelytë ieðko nesugadinto chirurgo, urologo. Susigundþiau. Taip atsidûriau Vilniaus ligoninës Urologijos skyriuje. –Tadas Petraitis sako, kad tai buvo gal ir netikëtas, bet gana sëkmingas darbinës veiklos posûkis. Jaunasis gydytojas minëtoje ligoninëje dirbo vos ne deðimtmetá. Èia jam viskas sekësi, vos ne kasdien operavo arba asistavo. Gal dar bûtø ilgai èia dirbæs, jei neatgijæs polinkis mokslui, kuris kasdien vis labiau nedavë ramybës. Dël neakivaizdinës aspirantûros nesutarë su skyriaus vedëja. Tadas Petraitis pakëlë sparnus. Palankesnes darbo sàlygas pasiûlë Raudonojo Kryþiaus ligoninës Urologinio skyriaus vedëjas Pranas Èerniauskas. Èia jis toliau operavo, gydë, ástojo á neakivaizdinæ aspirantûrà. Prof. Alberto Telyèëno vadovaujamas rengë disertacijà „Elektrorentgenoskenografija inkstø navikø diferencinëje diagnostikoje“, kurià 1978 m. sëkmingai apgynë. Dar metus padirbëjæs Raudonajame Kryþiuje gydytojas mokslininkas sulaukë Onkologijos instituto kvietimo. Sutiko vadovauti Onkourologijos skyriui. Institutas tada këlësi á Santariðkëse jam pastatytus naujus rûmus. Tad viskà teko pradëti nuo pradþiø. Ðlavë, plovë patalpas, árenginëjo gydymo kabinetus, laboratorijas. Rûpinosi, kad skyrius ágytø visà bûtiniausià ir naujausià árangà. Ákurtuviø rûpesèius lengvino jaunystës entuziazmas. Balandþio pradþioje prasidëjæ darbai lapkritá buvo baigti ir priimti pirmieji ligoniai. – Daug dirbome, prasmingai leidome laisvalaikio valandëles. Geros organizatorës Birutës Bautrënaitës dëka vyko tu-

riningos teminës vakaronës su dainomis ir ðokiais. Net operà statëme. Bet uþgeso Birutë, uþgeso ir ði ádomi laisvalaikio veikla, – profesorius netikëtai pabëgo á instituto netolimà praeitá. Regis, visa tai buvo taip neseniai, o ðiandien instituto Onkourologijos skyrius pats seniausias Lietuvoje, sukaupæs didþiausià patirtá diagnozuojant ir gydant piktybines urologines ligas: prieðinës liaukos (prostatos), ðlapimo pûslës, inkstø, sëklidþiø, varpos. Èia gydoma ir ikinavikinë urologinë patologija. Drauge stengiamasi išmokti ðiø ligø naujausiø gydymo metodø, naudotis naujausiomis technologijomis. – Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbu Onkologijos instituto klinikose. Ir visà laikà svajojau, kad skyrius turëtø savo operacinæ, kad ji bûtø moderni, atitiktø visus nûdienos reikalavimus, – atskleidë savo paslaptá skyriaus vedëjas. Tiesa, institute ji niekam nebuvo paslaptis, nes Tadas Petraitis visur, kur tik galëjo, vieðai kalbëjo, raðë, ieðkojo keliø savajai svajonei ágyvendinti. Pernai pavasará gydytojo mokslininko svajonë tapo realybe. Prarado septynias lovas (dabar skyrius gali priimti gydyti penkiasdeðimt ligoniø) ir Onkourologijos skyriaus bendruomenë atvërë duris á modernø operaciná blokà. Viename atliekamos endoskopinës operacijos, kitame navikai kol kas ðalinami peiliu. Skyriaus vedëjas svajoja ir jà paversti laparoskopine. Moderni skyriaus operacinë padidino galimybes mokomojoje auditorijoje su vaizdo áranga, kuri prieð metus kitus gerokai pertvarkyta, atnaujinta, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams, rezidentams, taip pat besidomintiems gydytojams stebëti prityrusiø gydytojø atliekamas endoskopines laparoskopines operacijas. Anksèiau skyrius tris keturias dienas laukdavo, kol patekdavo á operacinæ. Dabar, kai skyrius turi savà operaciná blokà, tik spëk operuoti. Kasdien èia atliekamos ðeðios septynios operacijos. Kai kurios ið jø gana sudëtingos. Prof. Tado Petraièio vadovaujamas Onkourologijos skyrius, bene vienintelis mûsø ðalyje, atlieka visas operacijas, taikomas onkourologijoje – tiek bepeiles, tiek atviras: pradedant ávairiomis prostatos, ðlapimo pûslës navikø ðalinimo per ðlaplæ, rezekcijomis fotodinaminëje ðviesoje, baigiant radikaliomis cistektonijomis su ðlapimo rezervuaro formavimu. Skyriaus urologai ávaldë prostatos brachiterapijà. Skyriaus vedëjas Tadas Petraitis buvo vienas pirmøjø, pradëjusiø Lietuvoje transuzetcines rezekcijas (šalinimus) onkologijos srityje, laparoskopines operacijas. Dabar sëkmingai tai daro ir jo kolegos. Skyriaus urologai per metus atlieka 600–800 operacijø. Pradëta inkstø maþø navikø termoabiacija (tai ir pasaulio mastu didelë naujiena), tausojamosios operacijos. Ieðkoma ligoniø, kuriems išplitæs

inkstø vëþys, jautrus imunoterapijai. Toks bûna vienas ið keturiø. Šitaip trys apsaugomi nuo nesëkmingos imunoterapijos. Sukaupta patirtimi bendromis jëgomis parengë praneðimà, kurá Kuakla-Lumpuro (Malazija), Ðanchajaus (Kinija) tarptautinëse konferencijose perskaitë skyriaus urologas, medicinos mokslø daktaras Albertas Ulys. Be to, skyriaus gydytojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose naujausiø medikamentø tyrimuose. Paskui raðo ataskaitas, mokslinius straipsnius. Taigi þengia koja kojon su gyvenimu, su naujomis technologijomis. Pats skyriaus vedëjas yra trijø vadovëliø, monografijø bendraautoris, paskelbë daugiau kaip 100 moksliniø straipsniø. Vien pernai urologiniø ligø navikø ðalinimo naujienas aptarë aðtuoniose publikacijose. Parengë du medicinos daktarus. Ir dabar turi vienà kità doktorantà. – Dabar maþiau operuoju. Reikia ugdyti jaunimà. Imuosi sudëtingiausiø operacijø. Nors bet kokià operacijà jau gali sëkmingai atlikti Albertas Ulys, Algimantas Sruogis. Turime net tris jaunus gydytojus, kurie graþiai pritapo, dràsûs. Tai Arûnas Kulboka, Þygimantas Kardelis, Alvydas Vëþelis. Galvoja jis ir apie daktaro disertacijà, – skyriaus vedëjas þvelgë á ateitá. Apie paminëtus gydytojus daug graþiø þodþiø girdëjau ir ið ligoniø. O kurá ima operuoti profesorius, tai labai dþiaugiasi ir lieka patenkintas. To neslëpë ir kalbintas molëtiðkis Jonas V. Geru þodþiu apie savo vadovà atsiliepia ir bendradarbiai. Ðiandien skyriuje dirba 8 gydytojai, trys ið jø medicinos mokslo daktarai, 21 slaugytoja. Per metus èia gydosi beveik pusantro tûkstanèio ligoniø. Vedëjas patenkintas, kad visais rûpinasi bendradarbiai. Komandos gerumas, darbðtumas daug priklauso ir nuo komplektuotojo paprastumo, nuoðirdumo. Profesorius Tadas Petraitis ir su bendradarbiais, ir su ligoniais kalbasi paprastai, nuoširdþiai, pastebi kiekvienà naujai paguldytà, tuoj pat pasiteirauja apie jo bûklæ. Bet jei reikia, nevengia ir grieþtesnio þodþio pasakyti. Pulkininkas leitenantas Stasys, kuris su mokslininku ið jaunø dienø paþástamas, priminë, kad gydytojas turi graþø balsà, daug dainuoja. Be to, visada geros nuotaikos, jaunatviškai lieknas, energingas. Tai sistemingo sportavimo, kalnø turizmo, vaikystëje pamëgtø tautiniø ðokiø dovana. – Mëgstu gamtà, gyvenu sode, auginu tris ðunis ir dvi kates. Turëjau tik aviganá, bet vaikaitis atneðë rastus pamestinukus. Negi dabar iðmesi? – profesoriaus klausimas ir be atsakymo aiðkus. Ilgametis Onkourologinio skyriaus vedëjas Tadas Petraitis su farmacininke þmona Danute iðaugino du sûnus, sulaukë dviejø vaikaièiø. Vienas sûnus neseniai padovanojo ir vaikaitæ. Pirmieji poþymiai rodo, kad penkiolikmetis vaikaitis Lukas gali tæsti senelio pasirinktà ir pamëgtà mediko kelià.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

41

Minimalûs pavirðiai
Lietuvos MA narys korespondentas
Matematika – abstraktus mokslas. Taèiau pasitaiko, kad ir gana abstrakèioms matematinëms teorijoms, sudëtingoms matematinëms lygtims galima suteikti gana patrauklià, daugeliui suprantamà interpretacijà. Vienas tokiø pavyzdþiø yra minimalieji paviršiai. Siauràja prasme minimalûs pavirðiai yra grynai matematikos tyrimø objektas. Matematikoje minimalus pavirðius apibrëþiamas gana glausta ir ne matematikams beveik nieko nesakanèia fraze – tai pavirðius, kurio kiekviename taðke vidutinis kreivumas lygus nuliui. Pirmieji minimaliø pavirðiø teoriniai tyrimai þinomi nuo XVIII a. vidurio (Þ.Lagranþas, 1760 m.). Ne matematikoje minimaliais pavirðiais susidomëta po didelá atgarsá sulaukusiø belgø fiziko ir chemiko Þ.Plato 1849 m. eksperimentø su muilo plëvelëmis. Panardinus erdviná (ne plokðèià) vielos karkasà á muilo skiediná, ant karkaso susidaro muilo plëvelë – idealus matematinis minimalus paviršius. Geras minimalaus paviršiaus pavyzdys yra raitelio balno virðutinë dalis – tai dvigubo lenkimo pavirðius: kiekviename taðke viena kryptimi pavirðius lenktas á virðø, kita kryptimi – á apaèià. O praktinis pavyzdys – Vilniaus parko estrada. Ðiuo metu minimalûs pavirðiai plaèiai naudojami architektûroje (pastatø perdengimas), chemijoje bei fizikoje (skysèiø pavirðiai), kristalografijoje (gardeliø struktûros), dizaine ir t.t. Minimaliø pavirðiø susidarymà daþnai galima matyti ir gamtoje (smëlio kopos, kalnø masyvai, jûrø augmenija ir gyvûnija ir kt.). Architektûroje minimalûs pavirðiai buvo susieti su minimalizmo formø raiðka (nuo XX a. 7-ojo deðimtmeèio). Ne paskutiná vaidmená èia vaidina ir tai, kad minimalaus pavirðiaus forma yra gana estetiðka. Vokieèiø architektas Ottas Frei (g. 1925) – vienas pirmøjø pasaulio architektø, sistemingai pradëjæs naudoti minimalaus pavirðiaus formos perdengimus architektûroje. Bene labiausiai þinomi jo vieni pirmøjø projektø – Vokietijos (anuomet VFR) paviljonas pasaulinëje parodoje Monrealyje Expo-67 (1967) ir Miuncheno olimpinis stadionas (1972 m.). Pabrëþtina, kad O.Frei ið karto daug investavo á lengvøjø konstrukcijø projektavimà (daug maþiau minimalaus pavirðiaus formos perdengimø yra ið gelþbetonio) – ákûrë Lengvøjø konstrukcijø institutà Ðtutgarte. Ispanø architektas Felixas Candela suprojektavo bene keliasdeðimt restoranø (daugiausia Meksikoje ir Ispanijoje), kuriø

Prof. Mifodijus SAPAGOVAS

minimalaus pavirðiaus formos stogas primena ðeðialapá dobilà. Vingio parko estrada – klasikinis minimaliøjø pavirðiø pavyzdys architektûroje. Pastatyta 1960 m. pagal estø architektø A.Kotli ir H.Seppmanno projektà. Kiek anksèiau panaðus statinys iðkilo Taline.

Lietuvoje minimalaus pavirðiaus lygtys buvo taikomos gana sudëtingam inþineriniam uþdaviniui spræsti – projektuoti skysto metalo (pvz., gyvsidabrio) elektros kontaktus vibrotechniniams prietaisams (iniciatorius akad. K.Ragulskis). Gana sudëtingas minimaliø pavirðiø formas procesams bei reiðkiniams skysèiø pavirðiuose tirti naudoja Lietuvos biochemikai (akad. V.Razumas ir kiti). Ir visame pasaulyje graþias sudëtingas minimaliø pavirðiø formas dizaineriai

Mifodijus Sapagovas prie parodos „Formulës ir formos (minimalûs pavirðiai)“ eksponatø
Ðiandien Vakarø Europoje gana daug stacionariø architektûros objektø su minimaliø pavirðiø perdangomis, pagamintomis ið lengvøjø konstrukcijø. Tai oro uostø pastatai, muziejai, ávairûs paviljonai. Kanarø salose minimalieji pavirðiai graþiai suderinti su delfinariumo vandens plotais. Europos ðaliø miestuose (ypaè Austrijoje) daþnai tenka matyti laikinus minimaliø pavirðiø formos nedidelius statinius, naudojamus gatvës koncertams ar teatrams, ávairioms akcijoms, vasaros kavinëms. O kartais tokios palapinës tiesiog sukurtos kaip namo, sodo ar aikðtës dekoratyvinës detalës. Lietuvoje dekoratyviniø minimaliø pavirðiø formos perdangø pastaraisiais metais daugiausia matome Vilniuje ir Palangoje. Tai ámonës UAB „Vingida“, ásikûrusios Klaipëdoje nuo 1993 m., nuopelnas. Bene þymiausias toks statinys „Kupeta“ – Menø ir pramogø klubas Palangoje. Deja, ðiek tiek uþdengtas, paslëptas nuo praeiviø akiø nelabai estetiška siena. Idealûs matematiðkai tikslûs minimalieji pavirðiai apraðomi gana sudëtingomis netiesinëmis diferencialinëmis lygtimis. Daugelis pasaulyje þinomø skaitiniø metodø specialistø, sukûrusiø originalius sprendimo metodus, laiko garbës reikalu pailiustruoti, kad jø sukurtu metodu galima iðspræsti minimaliø pavirðiø uþdaviná. pritaiko vaikø aikðtelëse ir atrakcionuose. Galime dràsiai teigti, kad minimalius pavirðius, jø formas sukûrë ne þmogus, o gamta. Ávairûs moliuskai ir reptilijos jûros dugne irgi paklûsta minimalios formos, minimalios energijos dësniams. Tarp kitko, aukðti bokðtai (daugiau kaip 100 m aukðèio) daþnai bûna „susmaugti“ per liemená – taip sienos forma priartinama prie minimalaus paviršiaus formos ir padidinama pastato atspara vëjui. Þinomas pasaulyje geometras teoretikas ir kompiuterinës grafikos specialistas Maskvos universiteto profesorius A.Fomenka yra tikras minimaliøjø pavirðiø fanatikas. Jo nutapyti paveikslai su realiomis ar fantastinëmis (kosminëmis) minimaliøjø pavirðiø formomis naudojami ne tik moksliniø (geometrijos ar topologijos) bei groþiniø knygø iliustracijoms, bet ir kaip geometrijos teoremø árodymø iliustracijos. Taip gimë nuotraukø paroda „ Formulës ir formos (minimalûs pavirðiai)“. Nuo praëjusiø metø lapkrièio mën. ši paroda buvo eksponuojama Matematikos ir informatikos institute, ðiø metø balandþio pradþioje persikëlë á Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekà. O ðiomis dienomis ði paroda MIDI dienø proga atkeliauja á Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetà.

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Áspûdinga
Didþiojoje Britanijoje lauko teniso þaidimas buvo uþpatentuotas 1874 m., o nuo 1877 m. jau buvo rengiamos Vimbldono teniso varþybos, kurios prilyginamos pasaulio teniso èempionatui.
LSD „Þalgiris“ Garbës narys
Deviso taurës vyrø komandinës teniso varþybos vyksta nuo 1900 metø. Per tà laikotarpá D.Britanijos vyrø teniso rinktinë varþybose dël ðios prestiþiðkiausios taurës iki finalinio susitikimo buvo iðkopusi 16 kartø, o taurës laimëtoja yra tapusi 11 kartø. 2009 m. Deviso tauræ laimëjo Ispanijos vyrø rinktinë, finaliniame susitikime áveikusi Èekijos rinktinæ 5:0, o treèià vietà iðkovojo kroatai. D.Britanijos vyrø rinktinei pastaruosius 10 metø nelabai sekasi, nes jie jau iðkrito ið pirmojo 16-tuko komandø, vadinamojo eli-

Deviso taurës varþybose

pergalë

atvykusius á naujojo teniso aikštyno atidarymo iškilmes. Jaunieji tenisininkai garbingai atlaikë pasaulio teniso þvaigþdës Vito Gerulaièio akademijos pirmàjá krikðtà. 2010 m. kovo 5–7 d. Lietuvos teniso komanda (LTS) buvo atjauninta – R.Berankis (19 m., Nr.198), L.Grigelis (18 m., Nr.525), D.Ðakinis (17 m., Nr.825) ir L.Mugevièius (15 m.), komandos kapitonas – R.Balþekas. Atvy-

Lietuvos tenisininkø komanda Þaidþia Laurynas Grigelis

Dr. Vincentas KORKUTIS

èiai vël atsidûrë III grupëje. Taèiau, remiant Lietuvos teniso sàjungai ir ITF, prisidëjus Lietuvos Vyriausybei, buvo pradëtas ágyvendinti projektas – iðkilo nauji sporto rûmai, kuriuose po vienu stogu buvo árengta 15 teniso aikðteliø. Juose atvërë duris visus ðiuolaiki-

Áspûdingai þaidë Rièardas Berankis
to. Ðios varþybos labai iðpopuliarëjo pasaulyje ir pastaraisiais metais jose dalyvauja net 122 ðalys, o varþybos transliuojamos visø ðaliø TV. Tarp Deviso taurës nugalëtojø yra ir lietuviðka Vito Gerulaièio pavardë. 1978 m. JAV vyrø komandoje þaidæs pirmuoju numeriu, jis finale iðkovojo dvi pergales ir áveikë Italijos komandà net 5:0! Lietuvoje tenisu susidomëta, kai 1919 m. birþelio 1 d. buvo ákurta Lietuvos teniso sàjunga. Lietuvos vyrø teniso komandai, kuri Deviso taurës varþybose ëmë dalyvauti nuo 1994 m., atstovavo respublikos èempionas R.Muraðka, G.Maþonas, G.Vëþelis ir D.Ivancovas bei komandos kapitonas R.Balþekas. Pradëjæ kovas paèioje þemiausioje grupëje ir áveikæ savo pogrupyje Tuniso, Kipro ir Kongo tenisininkus bei susitikime su kito pogrupio nugalëtoja Maltos rinktine iðkovojæ pergalæ, mûsø tenisininkai pateko á II grupæ. Vëlesniais metais, komandai atjaunëjus, ðiose varþybose sëkmë nusisuko. Lietuvainius techninius reikalavimus atitinkanti Vito Gerulaièio akademija, kurioje kasdien galëjo treniruotis keli ðimtai vaikø, jaunøjø tenisininkø bei teniso mëgëjø ir senjorø. Ðios akademijos atidarymo proga 2009 m. kovo 6–8 d. ávyko Deviso taurës varþybos su Gruzijos vyrø komanda. Lietuvos rinktinëje ðalia jos senbuviø – G.Sabeckio (25 m.) ir D.Lencinos-Ribes (32 m.) pirmà kartà pasirodë jaunosios mûsø viltys – R.Berankis (18 m., tapæs pirmuoju tarp pasaulio jauniø) ir D.Ðakinis (16 m.) su patyrusiu komandos vadovu R.Balþeku. Gruzijos komanda, turinti didesná varþybø patyrimà, atvyko tikëdamasi pergalës. Po dviejø dienø Gruzijos komanda pirmavo 2:1, taèiau lietuviai nenuleido rankø. R.Berankis iðlygino komandø rezultatà 2:2. O Ðakinis pateikë sensacingà staigmenà – permainingoje penkiø setø kovoje pasiekë pergalæ! Lietuvos komandos pergalë prieð ambicingus varþovus maloniai nustebino Europos teniso federacijos atstovus,

kusiøjø D.Britanijos komandos þaidëjø kapitonas J.Lloydas pareiðkë, kad jie, nors atvyko be savo þvaigþdës J.Murrejaus (21 m., Nr.7-10), tikisi pasiekti pergalæ prieð jaunà Lietuvos komandà. Tiesa, jam truputá neramu dël puikios jaunojo R.Berankio sportinës formos, kurià jis ne per seniausiai demonstravo JAV turnyruose. Jau pirmàjà Deviso taurës varþybø dienà visos tribûnos buvo perpildytos þiûrovø, suguþëjusiø ið visos Lietuvos. Mûsø jaunieji tenisininkai sunkiai dvikovai su grësmingais varþovais stropiai rengësi. Spaudos konferencijoje R.Berankis ir komandos kapitonas R.Balþekas susirinkusiems þurnalistams paþadëjo kovoti iš visø jëgø. Tai paliudijo ir pirmoji varþybø diena, kuriai pasibaigus informacinë lenta skelbë, jog komandinis rezultatas lygus – 1:1. R.Berankis penkiø setø kovoje áveikë D.Evansà (Nr. 257), o L.Grigelis turëjo pripaþinti pirmos raketës J.Wardo (Nr. 252) pranaðumà – 4/6, 2/6, 4/6, nors kovojo tikrai pagirtinai. Antràjà varþybø dienà prieð patyrusiø ir gana aukðtus reitingus turinèiø K.Skupskio (Nr. 52) ir C.Flemingo (Nr. 56) porà iðëjo kovoti jaunieji L.Grigelis ir D.Ðakinis. Kapitono R.Balþeko jie buvo suporuoti pirmà kartà, nes L.Grigelis þaidþia deðine, o D.Ðakinis – kaire ranka. Jiems kapitonas nurodë þaisti kuo atidþiau ir kuo ávairiau. Ávaldæ visus smûgius ið oro, jie gali dràsiai iðbëgti atakai prie tinklo.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

43 43

Nors pirmà setà jaunieji pralaimëjo net 6/0, taèiau nesutriko ir permainingoje kovoje iðplëðë laimëjimà antrame sete 7/6 (tay-breke 7:2). Treèiame sete uþsimezgë permaininga kova, taèiau labiau patyræ anglai laimëjo setà 7/5. Ketvirtame sete iðryðkëjo labiau patyrusiø þaidëjø pranaðumas, ir po trijø valandø ádomi kova pasibaigë 6/3 sveèiø sëkme. Taigi po dviejø dienø varþybø D.Britanijos komanda pirmavo 2:1. Treèià varþybø dienà bokðtelio teisëjas pakvietë susitikti pirmàsias komandø raketes: D.Britanijos aukðtaûgá J.Wardà (190 cm), varþybose daug taðkø laimintá stipriais padavimais – eisais, ir Rièardà Beranká. Pirmà setà tik 7/6 pergalæ iðplëðë Rièardas. Tribûnø audringos ovacijos, be abejo, didino átampà, nes D.Britanijos þaidëjas J.Wardas padarë dvi dvigubas klaidas paduodamas, ir R.Berankis, tinkamai iðnaudojæs varþovo klaidas, laimëjo antrà setà 6/3. Þaisdamas treèiàjá setà, R.Berankis taip pat pasiekë pergalæ – 6/4. Komandinis rezultatas tapo 2:2! Teniso þiûrovai ilgai plojo ir atsistojæ palydëjo pergalæ pasiekusá R.Beranká. Po neilgos pertraukos á aikðtelæ lemiamai dvikovai buvo iðkviesti Laurynas Grigelis, kuris pastaruosius 6 metus treniruojasi Italijoje, ir anglas D.Evansas. Permaininga dvikova uþsimezgë nuo pirmojo geimo paèiø pirmøjø smûgiø ir uþtruko 4 alinanèias valandas. Nugalëtojas iðryðkëjo tik pasibaigus penktam setui. Pirmà setà rezultatu 7/6 (tay-breke 8:6) laimëjo D.Evansas. Antrà setà audringai palaikomas þiûrovø Laurynas kovojo dar atkakliau ir laimëjo 7/5. Pajutæs, jog gali kautis kaip lygiavertis varþovas, jis treèià setà laimi net 6/0! Ketvirtà setà D.Evansas vël þaidë labai brandþiai ir laimëjo 6/3. Prasidëjus lemiamam penktam setui, Laurynas, lyg nejausdamas trijø valandø þaidimo nuovargio, neátikëtinai tiksliais apvedamaisiais kairiniais smûgiais ðalia ðoninës linijos uþklupdavo jiems nepasirengusá varþovà. Ðie tikslûs smûgiai ir palauþë já. Lemiamas setas laimëtas rezultatu 6/4. Tai ir nulëmë visos komandos pergalæ rezultatu 3:2! Iðskleidæ trispalvæ ir dëkodami þiûrovams uþ moralinæ paramà, mûsø þaidëjai apëjo ratu visà aikðtelæ, kupini nenusakomo dþiaugsmo. Dabar Lietuvos jaunøjø vyrø teniso komandos ð.m. liepos 9–11 d. laukia ne maþiau intriguojanti kova Deviso taurës komandiniame susitikime su Airijos rinktine, kuri sveèiuose áveikë Turkijos vyrø komandà. O D.Britanijos tenisininkai kovos su pralaimëjusiais Turkijos tenisininkais. Tikiu, jog mûsø jaunieji tenisininkai dar kartà primins teniso mëgëjø pasauliui, kaip kadaise visà deðimtmetá daugelyje turnyrø karaliavo „lietuviðkasis liûtas“ Vitas Gerulaitis. Tikiu, jog jaunatviðkas verþlumas atneð sëkmæ kovojant Airijos aikðtyne!

Ta proga prisimintas pilnas ieðkojimø, dideliø ir skubiø darbø kupinas, o kartu ir duobëtas okupacijø metais Lietuvos valstybës statistikos kelias. Nemaþai dëmesio skirta statistikos metraðèiams ir kitokiems leidiniams.

Valstybës statistikos 90-meèio keliu
1919 – 2009
Petras Gediminas ADLYS
Statistikas

Nepriklausomos Lietuvos pirmojo deðimtmeèio – 1918–1928 – metraštis
Nuolat kalbame apie ekonominá gyvenimà, socialinæ padëtá. O kas gi pirmiausia skatina susimàstyti, svarstyti, stebëti, lyginti, tikëti ar ne ? Atsakymø

padëtá realiausiai apibûdinanèios, ádomios ir aktualios statistikos galime rasti jau pirmuose Centralinio statistikos biuro (CSB) leidiniuose. Tas publikacijas puikiai reprezentuoja CSB parengtas leidinys „Lietuva skaitmenimis 1918–1928 m. Diagramø albomas“ (apimtis 180 p.). Bene geriausiai ðá leidiná pristato sakiniai ið ávado. „1918 m. vasario 16 d. Lietuviø tauta, per savo atstovus, susirinkusius senobinëje Lietuvos sostinëje Vilniuje, paskelbë Lietuvà nepriklausoma valstybe. Praëjus po to 10-èiai metø, ði

gali bûti ávairiø. Taèiau bene maþiausiai suklysime pasakæ – skaièiai, nes jais labiausiai tikima. Nuginèyti juos galima tik pateikus kitus skaièius. Suprantama, kai kurie skaièiai statistikoje dël ávairiø prieþasèiø ir netikslûs ar nepilni gali bûti, bet, atliekant lyginamàjà analizæ, nukrypimus ar bent jau tendencijas pakankamai tiksliai nustatyti galima. Todël statistikos publikacijos turi didelæ iðliktinæ vertæ. Ne taip seniai buvo sakoma, kad ðalis nëra civilizuota, jeigu neskelbia savo raidà apibûdinanèios statistikos. Nepriklausomybæ atgavusios ðalies

knyga pasiryþusi yra bent trumpais bruoþais atvaizduoti vieðumai Nepriklausomos Lietuvos pirmojo 10-èio ekonominá plëtojimàsi. Tai yra statistikos pobûdþio leidinys: èia stengiantis kiek galima eliminuoti tekstà, paliekama kalbëti gryniems skaitmenims. Taèiau pirmaisiais nepriklausomo gyvenimo metais toli graþu ne visose srityse ir ne pilnai buvo vedami statistiniai stebëjimai. Tad yra daug srièiø, kur skaitmenø lyginimas galima buvo daryti tik pastariesiems 5– 7 metams, o trûkstamus skaitmenis teko apeiti bent trumpu tekstu. Tekstas ir skaitmenys papildyta diagramomis ir

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

kartogramomis, kurios, nors gamintos ávairioms parodoms ir kitiems reikalams, vis dëlto yra ðio leidinio puoðinys, kuris vaizdingiausiais bûdais parodys, kokiais etapais tautos kûrybos jëga statë valstybæ ir jos ûkiðkàjà gerovæ. Knyga leidþiama dviem kalbomis – lietuviø ir statistikos praktikoje tarptautine prancûzø kalba. Tuo bûdu ji galës su-

paþindinti bent kiek suinteresuotà uþsiená su Lietuva ir jos ûkiðkaisiais laimëjimais per pirmuosius gyvenimo metus. Objektingo Lietuvos paþinimo dël menko mûsø reklamavimosi uþsienyje labai trûksta arba jis yra netikras dël tendencingos kai kuriø mûsø kaimynø propagandos. Niekas negali geriau kaip nuogi skaitmens parodyti tikrenybæ. Vienas kitas ádëtas fotografinis vaizdas ið Lietuvos gamtos ar jos ûkio negalës knygos mokslinës vertës nustelbti“. Kà bepridësi. Tinka ir nûdienai. Leidinyje pateikiamos lentelës, diagramos, kartogramos, nuotraukos, apþvalgos

apie teritorijà ir gyventojus, turizmà, þemës ûká, pramonæ, uþsienio prekybà (eksportà ir importà), susisiekimà (geleþinkeliais, plentais, vandens), paðtà, telefonà, telegrafà. Iðsamûs duomenys apie finansus – valstybës (pajamos, iðlaidos, iþdo skolos pagal valstybes, vidaus skolos) ir savivaldybiø, kredito ástaigas. Atskirai pateikiami Klaipëdos kraðto duomenys. Paþymëtinas valstybës iðlaidø vieðajam sektoriui iðsamumas. Pateikiamos Seimo, Valstybës tarybos, Respublikos Prezidento, Ministeriø kabineto, kiekvienos ministerijos iðlaidos. Atskirø ðakø apþvalgos parengtos labai profesionaliai, surandant netarnybiniø þodþiø, su pagarba skaièiams, apibûdinantiems savo kraðtà ir jo plëtrà, atidþiai parenkant ir akcentuojant esminius dalykus. Diagramos ir kartogramos pateikiamos spalvotos (net 77). Jos originalios, vaizdingos, „gyvos“. Nemaþai jø skirta gyventojø skaièiaus ir sudëties pokyèiams. Ypaè vaizdingos ir ásimenanèios þemës ûkio produkcijos apimties, pramonës gamybos ir eksporto pokyèius apibûdinanèios. Dëmesá patraukia nuotraukos (42). Tai Vilniaus ir Kauno (leidinio pradþioje), Didþiøjø universiteto ir Þemës ûkio akademijos rûmø, ûkininkø ûkiø , didesniø fabrikø, Palangos, Nidos, Birðtono poilsiavieèiø ir kitos nuotraukos. Matyt, buvo manoma, kad tai svarbu ðalies ávaizdþiui. Vartydamas leidiná tarsi jauti malonià ðilumà, jo sudarytojø meilæ savo kraðtui ir dëmesá skaitytojui. Jiems bûdingas kûrybinis màstymas, kruopðtumas, didelis atsakomybës jausmas ir noras pateikti ávairiø poreikiø skaitytojams suprantamà, prieinamà ir atmintin ástringanèià statistikà. Belieka tikëtis, kad, tæsdami senas tradicijas, statistikai parengs panaðø leidiná nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

45

Virtualieji peizaþai
Prof. habil. dr. Evaldas GARÐKA
... tai siûlymas apsilankyti kompiuterinio dailininko dirbtuvëje, kartu su juo pakeliauti kûrybinio dþiaugsmo ir kanèiø takais ir ið ðalies þvilgtelëti á „plunksnas ir teptukus“, kuriø potëpiais atsiranda elektroniniai kraštovaizdþiai. Jie mums daþnai tokie mieli ir artimi, kartais fantastiniai, kartais – fotografiškai atspindintys paþástamà aplinkà ir jos gamtà. Èia galime kartu su Šreku ar kitu „2012“ gaivalas ar „Avataro“ kovos taip átaigiai pavaizduoti kino ekranuose, nors ... neturi nei kvapo, nei saulës ðypsnio. Mums, þiniø visuomenës (betoniniø dþiungliø) gyventojams, visa tai – kaip tiktai. Prieš betoniniø narveliø ánamiø akis – ekranas; jame – gyvenimo ádomybës, jame – viskas: ir artimieji, ir draugai, ir mylimieji. ... O visi kiti – kolegos, sutuoktigamtos (oro) kvapas? Koks saulei tekant ar jai leidþiantis, koks miglai krintant ar audrai siauèiant – daugelis pagalvos: „gal kvanktelëjæs, ne kitaip?“ Tikrai tikrai, saulës ðviesos atspalvá tematome tiktai pagal ðviesià dëmæ ant kambario grindø. O gal tikrai kaip toje dainoje: „... nebemielas mûsø kaimas ...“ ... Þiniø visuomenë.

Sapnø pasaulio reginiai
„2012” – koks uþmojis, kokie fantastiniai vaizdai – ir viskas taip tikroviška. Nušèiuvæ pagalvojame – kaip jie tai ir padarë? Kaip jie ástengë savuosius vaizdinius perteikti mums visiems suvokiama forma? Tokia jaudinanèiai áspûdinga, kai ið paukðèio skrydþio matai – tavo Þemë suskyla á didþiulius „makroblokus“ su miestø gabalais, su dangoraiþiais, kalnais
1 pav. Vieniðas medis. Aut. Jurga Girdzijauskaitë

populiariu naujøjø pasakø veikëju pagyventi kitokiame pasaulyje, paklajoti Avataro erdvëse, atrasti ir pajusti, kas nematyta, nesutikta – kas tarytum egzistuoja uþ mûsø áprastinio pasaulio ribø. Èia taip nesunkiai ásisukame á nepatirtø nuotykiø sûkurá ir „kolumbø“ ar kapitonø „nemø“ draugijoje pasijuntame didvyriškoje komandoje, uþburianèioje sugebëjimais išsipainioti iš gyvenimo nuolat spendþiamø pinkliø. ... nuostabu ir neátikëtina tai, kad šie plokðèiosios „erdvës“ reginiai taip puikiai tenkina mûsø emociná alká, jie nostalgiðkai mus gràþina á pašilës atokaità, jie – þydinèios pievos, jie – kerai ir... kvapai, jie – tolumos kalvø mëlis.

Fraktaliniai gamtovaizdþiai
„2012”... Kiek jaudulio, kiek neátikimø nuotykiø. ... Iðeiname apkvaitæ, sugniuþdyti, pasijutæ menkuèiais vabalëliais, kuriuos mëto, traiðko. ... Panaðià „skruzdëlyno“ sumaiðtá esame matæ ar net sukëlæ (varydami pievoje pradalgæ, kai drëgnesnæ vasarà dalgiu brûkðteliame per þolëje skruzdþiø suræstà namelá); kiek panikos, lakstymo, palikuoniø gelbëjimo.

niai, þmonos, vaikai – tiktai ðmësèioja tarpuose tarp ekrano vaizdø, veikëjø, paþástamøjø. Negana to – aplinkiniai tiktai blaðko dëmesá, jie savo „apsireiškimais“ erzina ir „trumpina gyvenimà“ (o kaipgi kitaip!); o jeigu prošal pralapnoja maþylis su savo „nelaime“ – tai jau galas; èia tikroji pasaulio pabaiga. Mes tokie – mes stebime mûsø þemelës groþybes keliaudami „Travel“ kanalu, stebime su „Animal Planet“ arba, jeigu pasiseka anksti nubusti, tenkinamës þymaus gamtininko praveriamu „Langu...“ á gamtà. Bet toji radijo laidelë – ankstyvà sekmadienio rytà, kai visiems dar pats ámygis. Aišku – liekame po antklode. Šituo ryšys su gamta beveik ir baigiasi. Ir nebandyk klausti – koksai ðá rytà þemelës kvapas, kokia „oro“ spalva? Nugarmëjo (panaðiai kaip „balanos gadynë“) – kai (rudená, þiemà ...pavasará) valandà ten, kol pasieki mokyklà, ir bent jau valandà atgal, kai neskubëdamas, tais paèiais takais droþi namo per gamtos spalvas, kvapus, garsus, kai nepraleidi per dienà ávykusiø gamtos iðdaigø. Taigi neklausk gimnazistø ar studentø – koks šiandien

2 pav. Mandelbroto fraktalas

ir kalnagûbriais – kà ten kalnais, kai pati gimtinë – kunkuliuojantis katilas. ... Pasaulio pabaiga 2012 m. … Ne tiktai siaubinga, bet ir “graþu“ – juk nei kraujo kvapo, nei motinos paklaikusio þvilgsnio. O jei kuriam klaiku – „ ramiau, ramiau – tai jø sapnas ...“ ... Ar tai gamtovaizdþiai? Uþsimerkæ galime matyti neþemiškus vaizdinius. ... Tiktai kaip parodyti savuosius „regëjimus“ draugams (artimiesiems), paþástamiems ir (dar geriau – net ir) nepaþástamiems? (Kai pagalvoji – normaliems (jei jø dar liko) þmonëms pats jø autorius su „savaisiais regëjimais“ turëtø pasirodyti bent jau „trenktas“.)

46

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

Betgi koks graþus pasakø pasaulis... Su nauja karta ir pasakø veikëjai visai kiti. Nëra „gaidelio“, o kur „katinëlis“, iðmintingoji kalytë, narsuolio zuikuèio „bëdos“, jaunikaitis ant balto þirgo. ...O koks upës vingis, giria kokia, tolumos – þydros þydros su prasmingu ûku horizonte. Pasakose – mûsø paèiø aplinkinis pasaulis; tiktai jame kai kas kitaip – iš kaþi kur ásiveisæ „blogieèiai“: laumës, raganos, raganiai. Su uþkeikimais ir kerëjimais. ... Visuomet „happy end“. Gera gyventi tokiame pasaulyje. O iš „2012” tepasiûlyta dalinë gelbëjimosi išeitis. ... Nubundame „šalto prakaito išpilti“. ... Virtualusis pasaulis. Daþnai jame daug veiksmo, pasitaiko ir „gerieèiø“. (Šrekas, nors ir geraširdis teisuolis, bet šiek tiek bukas; o ir geriausiai jauèiasi „purvinoje pelkëje“. Tos pelkës kiek smulkesnio vaizdo (pelkës gamtovaizdþio) autoriai net ir nevaizduoja – mes anonimiškai priimame, kad tenai – purvas ir klampynë.) Ir apskritai – virtualiuosiuose filmukuose gamtovaizdþiai nepasiþymi dideliu išradingumu – jeigu scenos fone miškas, tai daþniausiai kelios „lazdos“ su papurusiomis þaliomis virðûnëmis. ... O klasikiniuose (ir L.Tolstojaus romanuose) – kokie gamtovaizdþiai. Romantiškoms sieloms – kokia palaima, veikliesiems – kokia nuobodybë (gimnazistais bûdami tuos puslapius praleisdavome). Prie landðaftø pavaizdavimo tikrai nemaþai reikia pasiknebinëti ir raðytojui, ir dailininkui – kiek èia ávairiausiø detaliø. Virtualiojo pasaulio kûrëjams, atrodo, gali bûti në kiek ne lengviau; pavaizduok gi tu man pievà, pavaizduok miðko aikðtelæ, pavaizduok apsamanojusias kalnø uolas. Bet darbas, pasirodo, ne toks ir baisus, kai á já ásigilinæs pradedi dirbti. Pirmiausia, juk gamtovaizdá sudaro ið viso tik keli, vos ne ant vienos rankos pirðtø suskaièiuojami elementai: þolës „kilimas“, medþiai, krûmai, akmenys, uolos, kalnynai, debesys. Þinoma, ðiø objektø tekstûra, jø iðsidëstymas vëlgi gali kelti panikà, taèiau ko tiktai þmogus prisireikus neišsprendþia... Þinoma, dar pridedama ne tiktai iðmonë, bet ir átaigos gudrybës bei apgavysèiø porcija.

Fraktalai
Tai neþemiðkos figûros. Neþemiðkos ir todël, kad visas jø ávaizdis neátelpa á þmogiðkosios sàmonës rëmus; neátelpa dël loginës patologijos, bet ir dël mums nesuvoa)

b)

meninës dimensijos savipanaði aibë. Nesistengdamas pateikti visos algebriniø, geometriniø ar atsitiktiniø (stochastiniø) fraktalø apibrëþimø ir jø ávairovës, tepriminsiu, kad tokios „patologinës“ aibës domina matematikos pasaulá jau nuo XIX a. (Kantoro „kopëèios“); buvo atrasta ir daugiau „kreiviø“, turinèiø anomaliø savybiø. Populiarios drakono, Minkovskio ar panaði á „snaigæ“ Koch kreivë. Atskirose 4 paveikslëlio dalyse pavaizduotos lauþtinës kreivës ið esmës panašios, bet sulig kiekvienu nauju þingsniu vis papildytos didesniu elementø skaièiumi (vykdoma rekursija). Šitaip papildant galima gauti be galo sudëtingà kreivæ su vis smulkesniais elementais – toks papildymas gali bûti begalinis. Ðià geometrinæ gudrybæ pirmoji apibûdino (1904 m.) ponia Helge von Koch; todël

3 pav. a) „Jûros arkliuko uodegytë“ b) tas pats vaizdas, padidintas 250 000 kartø

Pradþia

1 þingsnis

2 þingsnis

3 þingsnis

kiamo „trupmeninio“ erdviškumo. Galime suvokti „keturmatæ“ erdvæ, galime (ið bëdos) suvokti n-matæ, bet trupmeninæ... gal tai jau „iš didelio raðto iðëjimas iš krašto“. Iš tiesø mes puikiausiai priimame ir suvokiame objektus, pavaizduotus plokðtumoje, tai dvimatë, pvz., x- ir y-, t.y. 2d (dviejø dimensijø), erdvë. Dþiaugiamës kaip nors pavaizduodami objektà erdviškai, t.y. trimis koordinatëmis: x-, y-, z- trijø dimensijø 3d erdvëje. Bet joks sveiko proto þmogus neásivaizduos 0,63d arba 1,4d, ar 2,6d ir t.t. tokios „trupmeninës“ erdvës; Dievulis mus (kol neiðmeldëme daugiau) apdovanojo (o gal leido?) geriausiu atveju nesunkiu klasikinës euklidinës, t.y. 3d, erdvës suvokimu. Bet niekas neuþdraudë sugalvoti (jeigu to reikia) „kitokias“ erdves (fraktalinæ). Fraktalas (lot. – susmulkintas, sudauþytas, sulauþytas) yra apibrëþiamas kaip objektas ar figûra, sudaryta ið begalinës daugybës á save, t.y. á visumà, panaðiø objektø, o trumpai – fraktalas tai trup-

4 pav. Koch kreivës rekursija

tokia begalinë kreivë ir yra vadinama Koch kreive. Dabar ði kreivë priskiriama paprasèiausiø geometriniø fraktalø grupei. Kreivës perimetras yra begalinis: anot visiems þinomo kalambûro – skruzdëlytë, kad ir kaip stengtøsi apkeliauti ðios figûros perimetru, niekuomet to nepajëgtø, negana to, beveik nepasistûmëtø pirmyn. Panaðiomis keistenybëmis pasiþymi ir kitas plaèiai þinomas Serpinskio darinys ið paprasèiausiø trikampiø. Suvokta, kad daugelis gamtiniø objektø yra tarytumei fraktalinës struktûros. Susidomëta tokiais fraktalais, kur kitame rekursijos þingsnyje yra ávedamas atsitiktinis parametras – atrasti stochastiniai fraktalai. Visiðkai naujà tyrimø puslapá apie 1975 m. atvërë B.Mandelbrotas (Benoit Mandelbrot), ryþæsis tyrinëti panašias patologines aibes ir sudëtingas figûras (ypaè iðpopuliarëjo savo knyga „Fraktalinë gamtos geoMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

47

metrija“). Pvz., 3a pav. figûra yra panaði á jûros arkliuko uodegà, taèiau aplipusi begaline daugybe „uodegyèiø“; kad ir kiek mes tà figûrà didintume, joje vis tiek liktø smulkiausiø, vos áþiûrimø detaliø; 3b pav. tas pats vaizdas padidintas 250 000 kartø. Panaðiø dariniø kûrimas yra virtæs ir profesija, ir vos ne pomëgiu, o jø autoriai puikiausiai gali didþiuotis savo išmone ir kompiuteriø technologinëmis galimybëmis (þr., pvz., www.usenet-replayer.com/ webrings/ fractals.html), yra sukûræ nuostabiø dariniø.

Fraktalinës landðaftø generavimo programos
Sukurta nemaþai fraktalø generavimo ir animacijos kompiuteriø programø. Jas èia iðvardyti nëra bûtinybës. Dabartiniu metu, pvz., pripaþástama kaip galingiausia UltraFractal programa. Atsirado meno kryptis fraktalinë monotipija, stochatipija. Tokiø struktûrø kûrimo principai pritaikyti gamtiniø dariniø, ne tiktai þolës paklotës, krûmynø ar miðkø, bet ir sudëtingø jûros pakranèiø, kalnø virtiniø ar fantastiniø landðaftø kûrimui ir animacijai, populiarios programos Bryce, Terragen ir kt. Fraktalø generacija buvo ávesta á daugelá kompiuterinës grafikos ir animacijos 3d programø: Maya, 3dS Max, netgi Blender. Prieð keletà metø norint sukurti banguojanèios jûros modelá reikëjo atlikti nemaþai technologiniø veiksmø, o dabar, naudojantis galingesnëmis programomis, tereikia parinkti reikiamus parametrus ir atlikti jø korekcijà reikiamam autoriaus ávaizdþiui išgauti. Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) objektai pradëjo gyventi virtualioje gamtinëje scenoje; o mums kiek pridëjo átikinamumo ir þavesio.

VGTU jaunieji nagrinëjo aktualias gam problemas
Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS, doc. dr. Dainius PALIULIS
Aplinkos apsaugos katedra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inþinerijos fakultete 2010 m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osios jaunøjø mokslininkø konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkos apsaugos inþinerija“ plenarinis posëdis bei skaityti jaunøjø mokslininkø praneðimai. Konferencijà surengë Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas, jai vadovavo ir áþanginá þodá tarë prof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pabrëþë konferencijos, suteikianèios jauniesiems mokslininkams galimybæ pasisemti patirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtinti universitete ágytas teorines þinias praktiniais pavyzdþiais, svarbà. Pasak profesoriaus, jaunieji mokslininkai ágyja unikalià galimybæ susipaþinti su kitø universitetø kolegø patirtimi, mokosi parengti þodinius ir stendinius pranešimus. Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietuvai svarbios problemos: atmosferos tarðos tyrimai, oro valymo technologijø kûrimas, klimato kaita ir jos indikatoriai, aplinkos monitoringas, matematinio modeliavimo taikymas, vandens, nuotekø, dirvoþemio tarðos kontrolë ir maþinimas, atliekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarkymas, biologinës ávairovës iðsaugojimas, antropogeninis poveikis aplinkai ir visuomenës sveikatai, aplinkos apsaugos vadyba ir ekonomika, vibracijos, akustinio triukðmo, ðiluminës tarðos, elektromagnetiniø laukø, jonizuojanèiosios spinduliuotës tyrimai, poveikis gyvajai ir negyvajai aplinkai. Plenariniame posëdyje dalyvavo 130 dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai, magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukðtøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø, mokslinio tyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvo iš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99 praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferencijoje dalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pristatë 2 stendinius praneðimus. Plenariniame posëdyje praneðimus skaitë KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto, Botanikos instituto, Kauno medicinos universiteto ir UAB ,,Biocentras“ atstovai. KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto darbuotojas dr. Kæstutis Buinevièius aptarë atliekø deginimo problemas Lietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-

Epilogas
Sukûrus fraktaliniø struktûrø teorinius matematinius principus, atsirado galimybë fraktalus pritaikyti ávairiose technikos srityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtos unikaliø savybiø antenos; negana to – fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (gerai pagalvojæ rastume ir liaudies kûryboje þodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëje ekvilibristikoje „objektai“ vienas kitame eina maþyn ir maþyn iki begalybës). Ir dar – pripaþástame, kad ekonominá pasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikia atsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, fraktalai, ypaè stochastiniai, tiesiog prašosi pritaikomi ekonominiams modeliams kurti ir ekonominiams vyksmams nagrinëti, naudojant fraktalø teorinius dësningumus. Šiai srièiai impulsà suteikë to paties B.Mandelbroto su bendraautoriu neseniai iðleista knyga apie, anot autoriø, fraktalinæ finansø revoliucijà.

48

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

tosaugos
vartynus patenkanèiø atliekø sudëtis kinta priklausomai nuo miesto ir sezono, taip pat turi átakos ir komunaliniø atliekø susidarymo vieta – miestas ar kaimas. Komunalinës atliekos turi gerà ðilumingumà ir gali bûti deginamos. Ádomu, kad Vokietijoje susidaranèiø komunaliniø atliekø ðilumingumas didesnis negu Lietuvos komunaliniø atliekø. Deginant komunalines atliekas atsirandanèius dûmus reikia valyti, o pelenai Lietuvoje traktuojami skirtingai – ir kaip pavojingos, ir kaip nepavojingos atliekos, taèiau tvarkomi vienodai – ðalinami á sàvartynus. Atsiþvelgiant á gyventojø skaièiø, Lietuvoje racionalu turëti 3 atliekø deginimo ámones. Kuro balanse ðilumos gamybai biokuras 2009 m. sudarë apie 16 procentø. Botanikos instituto darbuotojas dr. Romas Pakalnis supaþindino auditorijà su Lietuvoje nuo XVI a. iki ðiø dienø vykdoma kraštovaizdþio politika. XX a. Lietuvoje saugomø teritorijø plotas vis didëjo, buvo sudarytas kraðtovaizdþio þemëlapis. Remiantis šiuo þemëlapiu, išskirtas labiausiai vertingas Lietuvoje kraštovaizdis – Kurðiø nerija ir vaizdingos Aukštaitijos vietovës ðalia eþerø. Kauno medicinos universiteto darbuotoja dr. Rima Naginienë papasakojo apie

mokslininkai

mikroelementø tyrimø Lietuvoje problemas. Praneðëjos duomenimis skirtingi metalai kaupiasi ávairiuose þmogaus organuose, pavyzdþiui, varis gali kauptis kepenyse. Remiantis ðvino koncentracijos þmoniø kraujyje tyrimø rezultatais, nustatyta, kad švino koncentracijos didesnës vyrø kraujyje, palyginti su moterø, o tyrimø rezultatai daug priklauso nuo rûkymo paplitimo tarp jø. Ketvirtàjá plenarinio posëdþio praneðimà skaitë UAB ,,Biocentras“ direktorius Saulius Grigiškis. Praneðëjas apibûdino UAB ,,Biocentras“ vykdomus mokslinio tyrimo projektus. Jis išryškino pagrindines su projektø paraiðkø pateikimu susijusias problemas. UAB ,,Biocentras“ kuria fermentus, kuriuos naudojant galima išvalyti nafta ir jos produktais uþterðtas teritorijas. Pastaruoju metu ámonë rûpinasi biopreparatø riebalinëms atliekoms skaidyti kûrimu. Naujausia firmos veiklos sritis – þmoniø þaizdoms valyti tinkamø fermentø paieðka. Pasibaigus plenariniam posëdþiui, dalyviai pradëjo darbà keturiuose pasekcijuose, kuriuose buvo perskaityti 43 moksliniai pranešimai. Atmosferos apsaugos pasekcijo darbà organizavo Aplinkos apsaugos katedros docentas daktaras Saulius Vasarevièius. Praneðimus skaitë 11 dalyviø iš VGTU, VU, KTU, KU bei Geografijos ir geologijos instituto. Pasekcijyje nagrinëti atliekø deginimo, oro terðalø iðsiskyrimo ir ðalinimo, oro tarðos sklaidos bei monitoringo ir kiti klausimai. Ádomius praneðimus pateikë doktorantai Pereira Paulo, R.Pleèkaitienë, V.Ðerevièienë, A.Maþeikis.

Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugos pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos katedros docentë daktarë Auðra Zigmontienë. Perskaityti 12 pranešimø. Dalyvavo VGTU, Gamtos tyrimø centro Ekologijos instituto ir Chemijos instituto atstovai. Pasekcijyje nagrinëtø pranešimø tematika gana plati – geriamojo vandens kokybë, upiø baseinø hidrologinis reþimas, terðalø šalinimas iš vandens, dirvoþemio, dumblo ir komposto tyrimai, metalø pernaða ið dirvoþemio á medþius ir kt. Treèiajam – Antropogeninës tarðos poveikio aplinkai pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos katedros docentas daktaras Raimondas Leopoldas Idzelis. Praneðimus perskaitë 10 jaunøjø mokslininkø iš VGTU, VU, KTU, Botanikos instituto bei Gamtos tyrimø centro Ekologijos instituto. Ypaè dalyviai susidomëjo doktorantø V.Èepanko, A.Loþytës, M.Staniûno ir daktarës A.Kazlauskienës praneðimais. Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðos pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos katedros profesorius habilituotas daktaras Donatas Butkus. Praneðimus perskaitë 10 jaunøjø mokslininkø ið VGTU bei Geologijos ir geografijos instituto. Pasekcijø praneðimø tematika ganëtinai plati ir apëmë jonizuojanèiàjà ir nejonizuojanèiàjà spinduliuotes aplinkoje, triukšmo bei vibracijos problemas. Jaunøjø mokslininkø praneðimuose buvo áþvelgiama mokslinë ir praktinë vertë. Vertingi Geodezijos ir kadastro katedros moksliniai praneðimai – nagrinëjami Þemës plutoje vykstantys judesiai ir jø analizës ypatumai. Ádomius praneðimus pateikë doktorantai I.Pliopaitë-Bataitienë, D.Pozdniakovas, R.Buckus, T.Januðevièius, magistrantai D.Brogaitë ir J.Alionèik. Po praneðimø pasekcijuose buvo pristatyti 54 jaunøjø mokslininkø stendiniai pranešimai. Aptarus konferencijos rezultatus, trims stendiniø praneðimø autoriams konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. habil.dr. Pranas Baltrënas áteikë vienà ið ðiø vertingø prizø – vadovëlá ,,Aplinkos apsauga“, vadovëlá ,,Technogenezë ir visuomenës sveikata“ arba monografijà ,,Aplinkos apsauga kariniuose poligonuose“. 13-osios Lietuvos jaunøjø mokslininkø konferencijos mokslinis organizacinis komitetas po konferencijos ávertins mokslinius straipsnius, paraðytus skaitytø praneðimø temomis. Atrinkti ir recenzuoti straipsniai bus skelbiami þurnale ,,Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“, átrauktame á Science Citaton Index Expanded duomenø bazës pagrindiná sàraðà (ISI Web of Science) arba þurnale ,,Mokslas – Lietuvos ateitis“, referuotame tarptautinëje duomenø bazëje Index Copernicus.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6

49

2010-aisiais minint 600-àsias Þalgirio mûðio metines „Varpo“ pirmajame numeryje išspausdinti dailininkø M.Ðeduikio (1970) ir J.Mateikos (1878) paveikslai ,,Þalgirio mûðis“. Þvelgiant á juos kilo mintis pasklaidyti knygà ,,Alantos ðviesuolis mokytojas Mykolas Ðeduikis“, skirtà mokytojo gimimo ðimtosioms metinëms.
Dr. Jonas PUODÞIUS
Mykolas Ðeduikis gimë 1905 metais Deguèiø kaime, ûkininkø ðeimoje, mokësi Zarasø gimnazijoje. Jaunuolis nuo maþens mëgo pieðti. Deðimtmeèio Mykoliuko nupieðta vokieèiø kariuomenës pergalë prieð caro kariuomenæ patiko vokieèiø karininkui. Uþ tai karininkas padovanojo vaikui akvareliniø daþø, teptukø, spalvotø pieðtukø, kad pieðtø karo vaizdus.

jas kursuose studijavo visuotinæ pasaulio literatûrà, o tuo metu Vydûnas ten skaitë paskaitas visuomenei. Mokytojas M.Ðeduikis kaip savamokslis dailininkas buvo pristatytas Vydûnui piešti plakatus. Taip su Vydûnu susipaþinæs mokytojas nutapë jo portretà. Portretas Vydûnui patiko, tad kitoje

Þalgirio mûðio paveikslas
Utenoje baigë dvejø metø pedagoginius kursus ir 1926 m. buvo paskirtas Alantos pradþios mokyklos mokytoju. Savo autobiografijoje mokytojas raðë: ,,... Alantoje mokiau liaudies vaikus: gabius ir negabius, sveikus ir ligotus, aprengtus ir apiplyšusius, gerus ir padykusius, soèius ir alkanus, – ko-

Alantos pradinës mokyklos 4-tas skyrius su mokytojais M.Ðeduikiu (centre deðinëje), K.Puodþiuviene ir J.Puodþium. 1932 m.

M.Ðeduikis. Þalgirio mûðis 1410 m. liepos 15 d.

Mokytojas M.Šeduikis, prisimindamas gimnazijos laikus, straipsnyje ,,Gyvybës varpas skamba amþiais gyventi“ raðë: ,,Mus, mokinius, apima ilgesys – gimsta tëvynës meilës jausmas, nors ir siauras dar mûsø akiratis: Zarasai, Salakas, Deguèiai, Dusetos, Antalieptë ir kt. Mums norisi paþinti Lietuvà, visà Lietuvà! Prie Asos eþero pakranèiø su draugais galvojom apie Vydûnà. Pakviesim Vydûnà á Zarasus. Apipilsim klausimais! Bet kuo mes ðá brangø sveèià pavaiðinsim?“ Tarp gimnazistø buvo artistø, muzikantø, Mykolas jau antru paties pasidirbdintu smuiku grojo kaimo kapeloje Zarasø visuomenei. Mokydamasis gimnazijoje Mykolas mokë kitus, kad uþsidirbtø buto nuomai. Baigæs Zarasø gimnazijà, Mykolas pasirengë ir iðlaikë egzaminus á Kauno meno mokyklos antrà kursà. Deja, mokytis neteko, nes, iðgyvenæs dvi savaites Kaune be pinigø ir kambario, pësèias gráþo á Utenà.

kie ateidavo. Nemaþa jø jau yra baigæ universitetus, ir jie mane dþiugina“. Iðsipildë M.Ðeduikio vaikystës svajonë susitikti su Vydûnu, ir jis tapo aistringu Vydûno filosofijos ir gyvenimo bûdo sekëju ir propaguotoju. Buvo abstinentas, vegetaras. 1928 m. vasarà Palangoje mokyto-

pusëje uþraðë ,,Vydûnas“. Deja, to meto portretas neišliko, ir mokytojas vëliau ið atminties nutapë kità, kuris išliko iki ðiø dienø. Vydûnas ragino M.Ðeduiká ne mokytojauti, o piešti – bûti dailininku, atskleisti savo kûryboje protëviø kovingumà ir dràsà. Mokytojas M.Ðeduikis 45 metus Alantos pradþios, vëliau – vidurinëje mokykloje mokë vaikus rašyti, skaityti, piešti, dainuoti, filosofijos, meistrauti, ûkininkauti, mylëti savo tëvynæ. Mokytojo pamokos skyrësi nuo kitø. Jis skatino mokinius domëtis daile, muzika. Á pamokas atsineðdavo paties pasidirbdintà smuikà, daþnai grieþdavo, pamokose improvizuodavo, piešdamas lentoje. Á klasæ atëjæ mokytojai groþëdavosi pie-

M.Ðeduikis. 1863 m. sukilimas Alantoje

50

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6

ðiniais ir nenorëdavo valyti lentos. Mokytojas darydavo viskà, ko reikëdavo uþklasinei veiklai – vadovavo chorui, kapelai, pieðë dekoracijas vaidinimams. 1970 m. M.Ðeduikis raðë laiðkà brolio sûnui Alfonsui: ,,Jau mokykloje maþai dirbu, tik forma! Atliekamu laiku pieðiu, per vasarà pabaigiau Þalgirio mûðá. Jûs neatvaþiuojat, tai þadëjau padaryti spalvotà nuotraukà ir nusiøsti jums. Paveikslo dydis 2,80 m ir 1,80 m plotis. Pavaizdavau antràjà mûðio fazæ su Vytautu prieðakyje. Dabar planuoju Þalgirá plësti. Pavaizduoti, kaip Vytautas giriomis þygiuoja á mûðá ir kaip gráþta ið mûðio, kaip pasitinka karþygius lietuviai. Triumfas! Taigi bus du maþesni paveikslai negu pats mûðis. Reikia gauti storos lininës (brezentas) drobës: 1,80 m x 1,60 m dviem paveikslams. Labai norëèiau, kad jûs, Alfonsai, nuvyktumëte á dailës krautuvæ ir suþinotumëte, ar yra tokios drobës (negruntuotos)... Jei rastum gerø akvareliniø daþø, ið karto nupirk, nes að pavasará turësiu rajonui nuveþti akvarele pieðtà parodëlæ. Bet svarbiausias mano rûpestis – gauti drobës“. 1970 m. vasarà su þmona aplankëme mokytojà jo namuose (ið tø namø mûsø ðeima buvo iðtremta á Sibirà). Gërëjomës jo kûryba, mokytojas domëjosi mûsø ðeimos likimu. M.Ðeduikis su mûsø tëvais dirbo Alantos mokykloje ir artimai bendravo iki 1941 metø. Sodelyje tarp þydinèiø gëliø kalbëjomës apie jo naujus sumanymus. Viena jo svajoniø – nutapyti Baltijos pajûrá. Þmona pasiûlë kità vasarà su mûsø ðeima atostogauti Ðventojoje. Mokytojas mielai sutiko. Deja, nutapyti dar dviejø Þalgirio mûðio paveikslø ir mums kartu nuvykti á Baltijos pajûrá nepavyko. 1971 m. ankstyvà pavasará dailininkas, gráþdamas ið bendradarbio, likus iki namø gal porai ðimtø metrø, krito... ir nepakilo. Mokytojo palikimas gyvas jo mokiniø ir paþinojusiøjø atmintyje. Alantos miestelio namelyje su sûnëno iðdroþta nuoroda ,,Mokytojo Mykolo Šeduikio muziejus“ galima pamatyti Þalgirio mûðá, Vydûno, Donelaièio portretus, Lietuvos istoriniø ávykiø drobes bei Alantos apylinkiø peizaþus. Kambaryje mokytojo fortepijonas ir smuikai su nutrûkusiomis stygomis... Visa tai laukia didesnio visuomenës dëmesio ir geresniø saugojimo sàlygø (ðaltis ir drëgmë negailestingai gadina eksponatus). O galëtø ir Mykolo Ðeduikio paveikslai daugelá nustebinti ir sudominti, verta rodyti savo tautos talentø palikimà.

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2010

5-6

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 5-6 (619-620) geguþë-birþelis

J.VAITKUS Nobelio premija ir mes .......................... 2 D.ÐTREIMIKIENË Argentina ir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvos ................................................. 4 V.MILKUS Amþinoji valdovë – gravitacija ................. 8 V.VASILIAUSKIENË Agronomui ir mokslo organizatoriui Vytautui Vazalinskui – 100 metø ...... 10 P .GIRDZIUÐAS Þmogaus klonavimas kaip iððûkis teisei ........................................................... 12 P .MANGAÈEVAS Lietuviø grenadieriø relikvijos Bulgarijos muziejuose ............................. 14 Transportui siûlomi varikliai, kurie neterðia gamtos ..................................................... 14 A.NAURECKAITË Dailininkas, baldininkas Jonas Prapuolenis ................................................. 16 Graþus jubiliejus ..................................................... 17 V.BRIMIENË, B.GAIGALIENË, I.JONKUVIENË Treèiojo amþiaus universitetui – 15 metø ............... 18 Netekome Gedimino Ilgûno .................................. 20 J.SKOMSKIS Vieðnios ið Ðiaurës sutiktuvës .......... 20 L.KIMTYS Nauji iððûkiai magnetinio rezonanso spektrometrijoje ................................... 22 J.A.KRIKÐTOPAITIS Konferencija ,,Scientia et historia-2010”: trumpa apþvalga ........................ 24 A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija ......................... 25 R.MAÈIULAITIS Patirtis ir þinios – nûdienos aktualijos ................................................................ 30 B.JASELSKIS Ar praeitis mus moko? .................... 32 V.PRUSKUS Konkurencija ir religija ....................... 34 J.BRËDIKIS Nusipelnæs Lietuvai gydytojas Rimgaudas Nemickas ........................................... 36 Penkeri metai su Jono Vileiðio vardu ..................... 38 Þ.SABALIAUSKIENË Gyvybës mokslø centras mes iððûká sunkioms ligoms ..................... 38 J.NORKEVIÈIUS Virvytë palydëjo iki urologijos paslapèiø ............................................... 40 M.SAPAGOVAS Minimalûs pavirðiai ...................... 42 V.KORKUTIS Áspûdinga pergalë ............................ 43 P .G.ADLYS Valstybës statistikos 90-meèio keliu (1919 – 2009) ................................. 44 E.GARÐKA Virtualieji peizaþai ................................ 46 P .BALTRËNAS, D.PALIULIS VGTU jaunieji mokslininkai nagrinëjo aktualias gamtosaugos problemas ....................................... 48 J.PUODÞIUS Þalgirio mûðio paveikslas ................ 50

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2010-05-12 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5-6

51

Ávykiø mozaika

Ávykiø mozaika

Ávykiø mozaika

LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius bei Maisto saugos komisija surengë apskritojo stalo diskusijà ,,Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”. Nuotraukoje (ið kairës): Zenonas Stanevièius, Albinas Kusta, Sigita Urbienë ir akad. Veronika Vasiliauskienë

Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai suteiktas Vrublevskiø bibliotekos vardas. Nuotraukoje – atidengiama lenta

Naujai išrinktas Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekos direktorius dr.Sigitas Narbutas

Lietuvos mokslø akademijoje ávyko konferencija, skirta habil. dr. Eugenijos Ðimkûnaitës 90-osioms gimimo metinëms paminëti

52

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 5-6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->