P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7

|Views: 429|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/07/2013

pdf

text

original

2010

7

Ignalinos atominës jëgainës paveldas – painûs sprendimai ir sunki naðta kartø kartoms

Ar þmogus gali iðvengti „mirtinø“ ligø?

jûrvarniais

Þvejyba su Þaliosios Aliaskos eskizai

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

1

Algirdas Mykolas Brazauskas
1932-09-22 – 2010-06-26

Lietuvos prezidentas

Po sunkios ligos iðëjo Lietuvos Nepriklausomybës ðauklys ir vedlys Algirdas Mykolas Brazauskas. Kaip prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras jis ðalá valdë 12 ið 20-ies Nepriklausomybës metø. Atsisveikinome su vienu iðkiliausiø Lietuvos politikø, su iðmintingu, nuoðirdþiu, atviru ir principingu þmogumi. Þmogumi, kurio nuopelnai Lietuvos politikai, ekonomikai ir mokslui dar nesuvokti ir neávertinti.
2
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Kai 2004 m. Lietuva pasiraðë stojimo á Europos Sàjungà sutartá, kartu pasiraðë ir protokolà Nr.4, kuriuo Lietuva 2009 m. gruodþio 31 d. ásipareigojo sustabdyti Ignalinos atominæ elektrinæ (IAE). Buvo pasiþadëta atsisakyti senosios elektrinës, taèiau iðsaugota teisë statyti naujà ir taip iðlikti branduolinës energetikos valstybe.
Dr. Stasys BAÈKAITIS

P CPM, Fellow SAE (JAV) .E.

atominës jëgainës paveldas –
painûs sprendimai ir sunki naðta kartø kartoms

Ignalinos

Prezidentë D.Grybauskaitë pareiðkë, kad nuo tos dienos, kai sustojo IAE, prasidëjo tikra Lietuvos energetinë nepriklausomybë. Bet ar tikrai? IAE uþdaryta, bet energijos iðtekliø ásigijimo problemos ne tik nesumaþëjo, o ið tikrøjø dar labiau išaugo ir tapo daug sudëtingesnës. Nors jau daugiau kaip deðimtá metø kalbama apie svarbias elektros jungtis su Lenkija ir Ðvedija, kol kas nieko apèiuopiamo nepadaryta. Beveik visa elektros gamyba tapo priklausoma nuo ið Rusijos gaunamø energetiniø þaliavø importo. Naujos atominës elektrinës Visagine (NAE) statybai Rusija netiesiogiai sudaro kliûtis vieðai paskelbdama, kad Karaliauèiaus kraðte iki 2018 m. bus árengti du didþiuliai atominiai reaktoriai, kuriø pagamintos elektros su nemaþu pertekliumi uþteks ne tik visai Karaliauèiaus srièiai, bet taip pat ir Baltijos valstybëms. Baltarusija irgi planuoja netoli Vilniaus pastatyti panaðaus galingumo atominæ elektrinæ. Kyla klausimas, kas pirks Lietuvos naujos atominës elektrinës generuojamà energijà, jeigu Rusija turës didþiulá elektros pertekliø ðiame regione ir galës jà Baltijos energijos birþoje parduoti pigiau, nei uþsienio investuotojo pagamintà elektrà Lietuvoje. Dël ðiø prieþas-

èiø prieð kelerius metus Lietuvos politikø ir þiniasklaidos iðgarsinta atominës energijos partnerystë su Latvija, Estija ir Lenkija pradeda irti, o kartu NAE poreikis vis maþëja. Nors net iki dabar Lietuvos energetinë ateitis mûsø politikø akyse susieta su branduoline energetika, ji negali garantuoti nei visiðkos nepriklausomybës, nei kraðto energetinio saugumo. Atominë energija visuomenei pateikiama kaip patogi ir racionali alternatyva, galinti iðspræsti Lietuvos energijos problemas. Vis dëlto po ðia pavirðutiniðka, graþiai nuspalvinta þieve glûdi dvi didþiulës ir sunkiai iðsprendþiamos problemos. Viena problema yra susijusi su milþinišku finansø sutelkimu NAE statybai ir susidariusiø skolø gràþinimu, kita – su iðlaidomis, susijusiomis su branduolinio kuro ir kitø radioaktyviøjø atliekø daugelio ðimtø metø apsauga. Lietuva, kaip valstybë, neturi ir, deja, neturës ateityje savø lëðø pastatyti naujà atominæ jëgainæ. Energetikos ministerija jau paskelbë kvietimà dalyvauti vieðajame pirkime, kuriuo kvieèia investuotojus finansuoti 51 proc. statybos iðlaidø, taip pat perimti tokios jëgainës valdymà. Lietuvos Vyriausybë tikisi, kad investuotojø atsiras, nes Lietuva siûlo jiems Baltijos regiono elektros rinkà. Ta-

èiau, jeigu toks investuotojas ir atsiras, jis taip pat norës gauti stambias palûkanas uþ deðimties milijardø litø gana rizikingà investicijà. Akivaizdu, kad deðimt metø, kol bus statoma NAE, palûkanas uþ ðias investicijas turës mokëti Lietuvos vartotojas, nors statoma elektrinë dar nepagamins në vieno vato elektros. Skaièiuojant, kad Lietuvos vartotojai naudos nuo 9 iki 10 teravatø elektros energijos, vien palûkanø iðlaidoms padengti kiekvienas vartotojas turës papildomai sumokëti apie 10 centø antkainá uþ kiekvienà sunaudojamà kilovatvalandæ. Pats kapitalo gràþinimas, kuris uþtruktø apie 20 metø, pridëtø dar apie penkis centus. Panaðios iðlaidos susidarys ir uþ Lietuvos partneriø investicijas, nors ne visai aišku, ar šios išlaidos pasirodys bendra visø mokesèiø forma, ar bus surenkamos kaip mokestis uþ sunaudotà energijà. Bet kokiu atveju pridëtiniai mokesèiai prie dabartinës elektros energijos kainos pakils maþiausiai nuo 15 iki 20 centø uþ vienà kilovatvalandæ. Greièiausiai bus pridëtas ir papildomas administracinis antkainis, kaip kad jau yra daroma dabar. Pastaèius naujà atominæ, prie ðiø palûkanø ir paskolos gràþinimo kaðtø reikës pridëti ir paèios elektros gamybos kaðtus, uþsienieèio operatoriaus
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

3

uþdarbá, elektros persiuntimo iðlaidas, statinio ir árangos amortizacijà, kuro kaðtus, remontà, valstybinius mokesèius, draudimà ir kt. Susumavus visas iðlaidas, Lietuvos vartotojo iðlaidos uþ kiekvienà sunaudotà kilovatvalandæ greièiausiai gerokai virðys 50 centø. Taèiau tai – tik iðankstinës apèiuopiamos investicijø kainos uþ NAE árengimà ir jos eksploatacijà. Daug sudëtingesnis yra branduolinio kuro ir kitø atliekø apsaugos pridëtiniø iðlaidø ávertinimas, kurias taip pat turës vienokiu arba kitokiu bûdu padengti elektros vartotojai pridëtiniais tarifais arba valstybiniø mokesèiø forma. Pabrëþtina, kad, pasibaigus pirmai branduolinio kuro kaseèiø veiklai naujame reaktoriuje, jø apsaugos problemos, taip pat su jomis susijusios iðlaidos prisidës prie jau esamø IAE radioaktyviøjø atliekø ir jø apsaugos kaðtø. Nelaimei, branduolinio kuro ir kitø atliekø apsauga trunka kelis ðimtmeèius, jø sandëliavimas sudëtingëja – dël daugëjanèiø atliekø, grieþtëjanèiø aplinkosaugos reikalavimø vis sunkiau paðalinti arba palaidoti atgyvenusius reaktorius. Atgyvenusiø reaktoriø demontavimo, nugriovimo ir spinduliuotës paveiktø griuvësiø laidojimo patirties pasaulis turi labai maþai. Nedaug informacijos randama þiniasklaidoje ir, suprantama, beveik nieko negirdime apie išvardytas problemas ið paèiø energetikø. Iki ðiol nesukurtas visuotinai priimtas branduolinës energijos saugumo apibrëþimas, todël ðiuo klausimu yra daug spekuliacijø. Taigi iðlaidos, susijusios su ilgalaike pastatø dispozicija, reaktoriø atliekø utilizavimu bei jø apsauga, yra neaptartos. Radioaktyviosios atliekos, be abejonës, pareikalaus daugiaamþës apsaugos ir dideliø iðlaidø, kurios garantuotø saugià aplinkà tiek gyventojams, tiek gamtai. Vienaip ar kitaip, naudojimasis atomine energija ðiandien amþiams apsunkins ateinanèias kartas didþiulëmis iðlaidomis. Klausimas yra tik kaip ilgai ir kas tas dideles iðlaidas galës padengti. Skelbiami statistiniai tyrimai nurodo, kad atominë energija daugumai Lietuvos gyventojø yra priimtina. Atominë energija pristatoma kaip nebrangios energijos ðaltinis, neterðiantis aplinkos. Sovietmeèiu pastatyta ir dabar jau sustabdyta IAE buvo statoma kaip didþiulis elektros ðaltinis, turintis aptarnauti visà ðiaurës rytø regionà, apimantá Karaliauèiaus kraðtà, Baltijos valstybes ir iš dalies Gudijà. IAE buvo pastatyta SSSR pinigais, nau-

dojantis Rusijos technologijomis bei áveþtais á Lietuvà statybininkais. Dël ðiø prieþasèiø iki Lietuvos nepriklausomybës atstatymo 95 proc. IAE personalo sudarë kitatauèiai – dauguma rusai. Kadangi visas RBMK reaktorius buvo pagamintas Rusijoje, branduolinio kuro kasetës irgi buvo Rusijos gamybos. Panaudotos kasetës turëjo bûti iðveþamos á Rusijà ilgalaikiam laidojimui. Lietuvai atstaèius nepriklausomybæ, atsakomybë uþ visà IAE perëjo á jos rankas – elektros gamyba, saugumas, branduolinio kuro pirkimas, remontas ir eksploatavimo daliø ásigijimas, branduoliniø atliekø utilizavimas ir t.t. Branduolinës kuro kasetës ir remonto áranga IAE reikalams turëjo bûti perkamos tik ið Rusijos, nes tokiø niekas kitas negamino. Taèiau Rusija, kiek þinoma, nesidomëjo branduoliniø atliekø priëmimu ið atkurtos Lietuvos. Neaiðku, ar iðvis Lietuvos energetikai derëjosi dël tokiø atliekø gràþinimo Rusijai, nes, pasak IAE buvusio direktoriaus V.Ševaldino, jø gràþinimas bûtø susijæs su nemaþomis iðlaidomis. Be to, neþinoma, ar Europos Sàjunga bûtø sutikusi nors ir iš dalies tai finansuoti. Susidarë labai patogi ir palanki situacija Rusijai – jiems nereikës rûpintis kaseèiø ið Lietuvos laidojimu, o ðá darbà pelningai atliks Rusijos firma Lietuvos teritorijoje uþ Europos Sàjungos ir Lietuvos pinigus! Remiantis Lietuvos þiniasklaida, ðiuo metu IAE teritorijoje yra 22 tûkst. panaudotø radioaktyviøjø branduolinio kuro kaseèiø. Ið jø 18 tûkst. mirksta auðinamame baseine 5 m vandens gylyje. Likusios jau penkeri metai laikomos pirmame ir antrame reaktoriuje (antrame – nuo 2009 m. pabaigos). Kiekviena kasetë yra 3,64 m ilgio ir 13,6 mm skersmens vamzdþiai, pripildyti prisodrinto urano. Panaudotos kasetës kelia grësmæ tiek þmonëms, tiek paèiai aplinkai, nes jose esantis uranas yra labai radioaktyvus (kaseèiø naudojimas reaktoriuje baigiasi iðnaudojus vos 5 proc. ten sukauptos radiacinës energijos). Pagal dabartiná planà po penkeriø metø reaktoriuose esanèios kasetës turëtø bûti perkeltos á auðinamà baseinà, o baseine esanèios ir jau ðiek tiek radioaktyviai atðalusios turëtø bûti laikomos saugomoje teritorijoje, specialiuose 70 t sverianèiuose gelþbetoniniuose sarkofaguose, 30–50 metø. Sarkofagai turës bûti nuolat sekami dël galimo šilumos poveikio, radiacijos lygio pasikeitimo ir paties sarkofago ar panaudotø kase-

èiø suirimo poþymiø. Vëliau, priklausomai nuo sarkofago suirimo bûklës, kas 30–50 metø kasetës turës bûti perkeliamos á naujus sarkofagus. Toks branduoliniø atliekø perlaidojimas turës tæstis net kelis ðimtmeèius, jeigu ne ilgiau, nebent atsiras galimybë jas kur nors ir kaip nors ið esmës neutralizuoti. Pastebëtina, kad baseine panardintos kasetës á sarkofagus iki ðiol neperkeltos, nes vëluoja jø statybos pradþia. Pirmame reaktoriuje kasetës mirksta jau beveik ðeðerius metus, dël to ðio reaktoriaus demontavimo darbai negali bûti pradëti. Þiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad didelio radioaktyvumo atliekos, pvz., viso reaktoriaus áranga ir ávairûs kiti agregatai, turintys didesná nei leistina radioaktyvumà, bus sandëliuojamos didþiuliame betoniniame pastate, kurio statyba taip pat vëluoja. Statiná numatoma uþbaigti ðiais arba kitais metais, nors, naujai paskirto IAE direktoriaus O.Èiukðio nuomone, statyba gali uþsitæsti net iki 2013 metø. Sustabdytoje IAE reikës laikui bëgant neutralizuoti visà ten esanèià árangà, pastatus ir aplinkà. Neutralizavimà galima suskirstyti á keturias grupes: 1) panaudotas branduolinis kuras, 2) reaktoriaus áranga bei spinduliuotës smarkiai paliesti pastatø segmentai, 3) áranga ir pastatø dalys, kurioms spinduliuotë neturëjo daug poveikio, ir 4) vietovës aplinka, kurioje stovëjo IAE. Kadangi niekas iki ðiol nebuvo griaunama, atliekos nesudarë didelio tûrio, todël jas buvo galima patalpinti vienoje nedidelëje betoninëje patalpoje. Visos atominës jëgainës nugriovimas, didelio tûrio atliekø hermetiðkas palaidojimas sarkofaguose ir nuolatinis spinduliuotës sekimas pareikalaus kruopðtaus planavimo, dideliø iðlaidø apsaugos statiniams, pastatø ir árangos ardymo procesø sekos sudarymui, medþiagø atskyrimui ir jø sandëliavimui. Apie ðiø darbø planavimà ir jø apimtis iki ðiol nieko nepasisekë suþinoti ir neaiðku, ar buvo atliktas ar bent dabar yra atliekamas darbø vertinimas. Apskritai, atominës elektrinës uþdarymo scenarijai gali bûti ávairûs, bet visi brangûs ir ilgai trunkantys. Svarbiausi reikalavimai – uþdaryta atominë jëgainë per visà jos gyvavimo laikotarpá neturi kelti pavojaus gyventojams ir aplinkai, o bet kokia grësmë ið viso turi bûti panaikinta. Pats brangiausias galutinio IAE likvidavimo variantas – kad buvusioje atominës

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

elektrinës vietoje liktø tik þalia pieva be jokiø radiacijos atliekø þymenø. Tai bûtø ámanoma, jeigu radioaktyviosios atliekos bûtø palaidotos keliolikos kilometrø gylio þemës græþiniuose. Yra ir kitø variantø. Galima branduoliná kurà ir radioaktyviausias medþiagas laidoti þemës pavirðiuje esanèiuose talpintuvuose arba jas išveþti á uþsienio kapinynus. Pastatus galima dezaktyvuoti ir tik dalá jø nugriauti, o visà vietovæ dideliu perimetru atitverti ir uþdrausti gyventi ir naudoti þemæ ûkinei veiklai apibrëþtoje teritorijoje. Taip pat, pašalinus branduolinio kuro atliekas, galima uþlieti visà IAE pastatø teritorijà stora betono danga ir kt. Intriguojantis variantas bûtø pasiûlyti Baltarusijai perimti visà Ignalinos jëgainæ ir jos aplinkà, o uþ tai gauti ið Baltarusijos lietuviðkø þemiø plotus, pvz., Gervëèius, Aðmenà ar kitus. Taip Baltarusija ásigytø jiems pageidaujamà ir gerai veikianèià atominæ elektrinæ. Jie galëtø jà eksploatuoti be varþymø, nes neturi jokiø ásipareigojimø ES. Savo ruoþtu Lietuva nebeturëtø ásipareigojimø nugriauti visà IAE, taip pat dideliø iðlaidø radiacinëms atliekoms neutralizuoti ir saugoti. Europos Sàjunga IAE uþdarymui iki šiol yra paskyrusi daugiau kaip vienà mlrd. eurø. IAE 2005 m. su vokieèiø firma NUKEM pasiraðë 123 mln. eurø vertës sutartá dël radioaktyviøjø atliekø tvarkymo bei apsaugos komplekso statybos, o su NUKEM – GNS konsorciumu – dël branduolinio kuro saugyklos árengimo (uþ 92,7 mln. eurø). Ši sutartis 2006 m. buvo iðplësta be jokio konkurso iki 171,6 mln. eurø. Vëliau, 2009 m., šias firmas, su kuriomis IAE turi 1,18 mlrd. litø darbø sutartis, nupirko Rusijos firma „Atomstroyexport“. Saugyklø statyba vëluoja jau trejus metus. NUKEM visus darbus patikëjo kitai firmai – „Rangai IV“, kuri ðiuo metu reorganizuojama, kad iðvengtø bankroto. Statybos darbai, kaip teigiama, pradëti tik praëjusiø metø pabaigoje, paaiðkinant, kad delsimas ávyko dël leidimø statyboms vëlavimo. Pagal energetikos viceministro R.Ðvedo informacijà, NUKEM Technologies pateikia vis naujø pretenzijø dël projekto kainos. Neoficialiomis þiniomis, reikalaujama 60 proc. priedo. Pirmus sarkofagus þadama uþbaigti statyti 2011 m., nors kiti mano, kad tai neávyks iki 2012–2013 metø. Kiek yra þinoma, jiems uþ Lietuvos uþsakytus darbus jau yra uþmokëta, taèiau neaiðku, ar ði ámonë turi ásipareigojimø bankroto ar kitais atvejais. Nepastatyti sarkofagai, skirti iš baseino išimtoms pirmojo ir antrojo reaktoriaus branduolinëms kasetëms laikyti, apkrauna Lietuvà didþiulëmis iðlaidomis. Jø prieþiûra kainuoja Lietuvos mokesèiø mokëtojams beveik tiek pat, kiek ir veikianèiø reaktoriø prieþiûra. Pakrautuose reaktoriuose ir toliau tebevyksta lëta branduolinë reakcija, kurios metu iðskiriami milþiniðki ðilumos kiekiai. Todël abu reaktoriai yra ir turës bûti nuolat auðinami dar daugelá metø. Ironiðka yra tai, kad nors abu reaktoriai lyg ir veikia, bet, kadangi turbinos iðjungtos, elektra negaminama. Sustabdyta IAE tapo viena ið didþiau-

siø elektros energijos ir dujø vartotojø Lietuvoje. IAE direktorius prognozuoja apie 180 mln. kWh elektros energijos poreiká per metus (tiek, kiek Kauno hidroelektrinë pagamina dirbdama visu galingumu) ir apie 60 mln. m3 dujø. Sunaudotos elektros vertë ðiø metø kainomis bus apie 80 mln. litø, o dujø vertë – apie 54 mln. litø. Jëgainëje 2010 m. liks dirbti 2500 specialistø, o 2011 m. ir vëliau – apie 1900 darbuotojø. Jie, kaip teigia V.Ševaldinas, reikalingi sustabdytiems reaktoriams aptarnauti, taip pat jø radioaktyvumo bei ðilumos bûklei stebëti. Specialistai taip pat reikalingi panaudotam radioaktyviam branduoliniam kurui iškrauti ir perkelti á apsauginius talpintuvus, perdirbti ir uþkonservuoti skystas radioaktyviàsias atliekas. Šiø specialistø pareigos apima taip pat radiacinæ kontrolæ ir stebëjimus jëgainës aplinkoje 30 kilometrø spinduliu. Pirmasis darbø etapas turëtø bûti uþbaigtas iki 2017–2019 metø, kol ið abiejø reaktoriø bus paðalintas visas branduolinis kuras. Vëliau, maþdaug 2020 deðimtmetá, bus ardoma ir nukenksminama pagrindinë radiacijos paveikta IAE áranga. Ðios atliekos bus pakuojamos ir sandëliuojamos saugyklose, kurios greièiausiai bus pastatytos elektrinës teritorijoje. Liekanèiø dirbti IAE specialistø metinis atlyginimo vidurkis yra 44 tûkst. litø, arba apie 110 mln. litø per metus. Medþiagoms supirkti ir subrangovø darbams apmokëti taip pat reikës pinigø. V.Ðevaldinas mano, kad uþdarytos IAE iðlaidos sieks apie 400 mln. litø per metus, ir tai truks apie 25 metus. Taigi bendri uþdarymo darbai šiuo laikotarpiu sieks 10–12 mlrd. litø. Taèiau V.Ševaldino pateikta informacija neapima viso IAE komplekso demontavimo, pastatø nugriovimo, didþiulio radiacinio lauþo palaidojimo bei þemës atgaivinimo darbø. Dël aplinkosaugos reikalavimø jie gali uþtrukti nuo penkeriø iki deðimties metø, priklausomai nuo finansavimo. V.Ševaldinas pakankamai atsargiai vertina tokias reaktoriø iðmontavimo iðlaidas, nes niekas neturi RBMK reaktoriø demontavimo patirties, neþinoma, su kokiomis problemomis teks susidurti. Jos gali lengvai padvigubëti pradëjus griovimo darbus. Tad labai tikëtina, kad Lietuvos 1999 m. energijos strategijos dokumente prognozuotos 40 mlrd. litø išlaidos yra realios. Iki ðiol 80 proc. demontavimo iðlaidø dengë ES, o likusias 20 proc. – Lietuva. Taèiau, bent ðiuo metu, net ir V.Ševaldinas abejoja, ar ES ir toliau finansuos Ignalinos uþdarymo darbus. Jo negavus, darbø uþbaigimo grafikai gali gerokai uþsitæsti. Pati IAE pinigø dabar ne tik neuþsidirba, bet yra valstybës iðlaikoma. Atrodo, kad finansiniø rezervø ðiam reikalui nei IAE, nei valdþios institucijos nebuvo sukaupusios. IAE finansavimas dël panaudoto kuro ir radiaciniø medþiagø saugos turi pirmos kategorijos statusà. Tai reiðkia, jog IAE iðlaidos bus apmokamos pirmiau, nei kiti þemesnës kategorijos valstybës finansiniai ásipareigojimai. Lietuva yra pirmoji pasaulio valstybë, at-

sisakiusi atominës energetikos. Taèiau vyriausybë tikisi, kad tokia padëtis truks tik nepilnà deðimtmetá. 2018–2020 m. Lietuva planuoja vël tapti branduolinës energetikos ðalimi. Ðalia uþdarytos IAE, manoma, iškils nauja moderni 16–18 mlrd. litø kainuojanti atominë jëgainë. Taèiau labai retai minimos laukiamos ðimtmetinës radiaciniø atliekø apsaugos problemos ir su tuo susijusios gana stambios išlaidos neproduktyviems tikslams. Ðiø ðimtmetiniø apsaugos problemø ir dideliø iðlaidø akivaizdoje kyla klausimas – ar galima ir ar bûtina uþkrauti ant Lietuvos pilieèiø peèiø dar vienà sunkiai pakeliamà mokesèiø arba aukðtø elektros tarifø naðtà tik tam, kad Lietuva vël taptø atomine ðalimi? Visø pirma, Lietuvos poreikiams patenkinti nebûtinai reikia didþiulës atominës elektrinës, pagaminanèios daug daugiau elektros nei Lietuva gali sunaudoti. Nors Lietuvos energijos vairuotojai teigia, kad Lietuvos elektros energijos poreikiai ateityje bus daug didesni ir pertekliø bus galima parduoti Baltijos elektros birþoje, dabartinis pasaulinis ekonominis nuosmukis bei ateities prognozës sunkiai pateisina þymesná energijos naudojimo augimà ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Elektros perteklius parduodamas atviroje rinkoje daug pigiau, nes pagamintos energijos negalima padëti á ðalá kaip duonos kepalà vëlesniam laikui. Taip buvo IAE veikimo laikotarpiu, kai energijos perteklius buvo parduodamas Baltarusijai ar Rusijai maþesne kaina nei gamybos savikaina. O kad IAE pelningai veiktø, Lietuvos vartotojas turëjo padengti nepelningà elektros pardavimà, mokant aukðtesnes kainas uþ sunaudotà elektrà. Antra – didþiulë atominë elektrinë reikalauja laikyti paruoðties rezerve maþdaug panaðios galios elektrinæ, kuri galëtø per labai trumpà laikà perimti elektros generavimà, kai iðkyla reikalas sustabdyti atominës elektrinës veikimà. Tokia rezervinë elektrinë reikalauja maþdaug tiek pat lëðø palaikyti elektrinæ parengties bûvyje, kaip ir paèios atominës jëgainës eksploatavimo išlaidos. Jos gali siekti 150– 200 mln. litø per metus, arba apie du papildomus centus uþ kiekvienà sunaudotà kilovatvalandæ. Tokiø išlaidø galima išvengti turint miðrius ir smulkesnius elektros energijos ðaltinius.

Nukelta á 36 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

5

Lietuvos energetikos institute
Ðiø metø geguþës 27–28 dienomis Kaune, Lietuvos energetikos institute (LEI), instituto Jaunøjø mokslininkø sàjungos (JMS) iniciatyva buvo surengta jau septintoji tarptautinë doktorantø ir jaunøjø mokslininkø konferencija „Jaunoji energetika 2010“ (Conference of Young Scientists on Energy Issues CYSENI 2010).
Lietuvos energetikos institutas

Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË

doktorantø ir jau
konferencija
energetika 2010“ geriausio straipsnio ir pranešimo autoriais, susumavus oficialiojo, anoniminio, jaunojo bei pranešimo recenzento skiriamus balus, paskelbti: Magistrantø ir pirmøjø bei antrøjø metø doktorantø grupëje: 1. T.Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, Lietuva). 2. A.Kontautas (Lietuvos energetikos institutas, Lietuva). 3. E.Karber (Talino technologijos universitetas, Estija)/A.Shutka (Rygos technologijos universitetas, Latvija). Treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantø ir jaunøjø mokslininkø grupëje: 1. L.Uþðilaitytë (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva). 2. N.Muellner (Pizos universitetas, Italija). 3. M.Malinauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva).

7-oji tarptautinë

CYSENI organizatoriai: LEI JMS valdyba, studijø administratorë ir akademikas Jurgis Vilemas

Pagrindinis ðios konferencijos tikslas – skatinti doktorantø ir jaunøjø mokslininkø aktyvià mokslinæ veiklà, bendradarbiavimà ir ugdyti gebëjimà pristatyti moksliniø tyrimø rezultatus. Jauniesiems mokslininkams siekiama suteikti galimybes susipaþinti su kolegomis ir jø vykdoma moksline veikla, keistis idëjomis bei kontaktais, kurie bûtø naudingi kuriant bendrus projektus ir plëtojant vykdomus mokslinius tyrimus. Á konferencijà gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras. Konferencijai buvo pateikti 74 jaunøjø mokslininkø moksliniai straipsniai. Praneðimus skaitë 65 jaunieji mokslininkai ið ávairiø Lietuvos bei uþsienio valstybiø institucijø šiomis su energetika susijusiomis temomis: Vandenilis ir kuro elementai. Atsinaujinantys energijos ištekliai ir jø naudojimas. Šiuolaikiniai energijos tinklai. Energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas. Energetikos politikos sprendimø metodai. Ðiluminës fizikos, skysèiø bei dujø mechanikos ir metrologijos srièiø tyrimai. Nanomokslai ir nanotechnologijos, daugiafunkciniø medþiagø tyrimai. Degimo ir plazminiø procesø tyrimai.

Termobranduolinës sintezës tyrimai. Branduolinë energetika ir radiacinë sauga. Konferencijoje taip pat dalyvavo doktorantø straipsniø recenzentai – pripaþinti technologijos mokslø srities ekspertai, kurie, jau prieð konferencijà susipaþinæ su doktorantø darbais, uþdavë klausimø bei komentavo jaunøjø mokslininkø darbus. Siekiant gerinti doktorantø ir kitø jaunøjø mokslininkø vieðo bendravimo ágûdþius posëdþiams pirmininkavo jaunieji konferencijos dalyviai bei Lietuvos energetikos instituto jaunøjø mokslininkø sàjungos valdybos atstovai. Vienas ið reikðmingesniø konferencijos rezultatø yra jaunøjø mokslininkø atliktø tyrimø apibendrinimas, kokybiðkø straipsniø parengimas (kiekvienà straipsná recenzavo 2 recenzentai) ir jø pateikimas mokslinei visuomenei. Konferencijos dalyviø pateikti straipsniai bei anotacijos sudëti á elektronines laikmenas (CD), kurios pasieks pagrindinius šalies mokslo centrus ir bibliotekas. Be to, jaunieji mokslininkai turëjo galimybæ iðbandyti save recenzentais. Ðiemet kaip ir kasmet buvo paskelbti geriausiø straipsniø ir praneðimø autoriai, kuriems diplomus áteikë Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras ir LEI JMS pirmininkë Diana Meilutytë-Barauskienë. Konferencijos „Jaunoji

Iki kitos konferencijos

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas

Konferencija pirmà kartà buvo surengta 2002 m. siekiant sudaryti instituto jauniesiems mokslininkams galimybæ pristatyti savo tyrimø rezultatus bei susipaþinti

jø (Vytauto Didþiojo universiteto, Lietuvos þemës ûkio instituto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto,

nøjø mokslininkø

laukta gausaus bûrio jaunøjø mokslininkø ið kaimyniniø valstybiø mokslo ir tyrimø institucijø – Talino technologijos universiteto (Estija), Latvijos universiteto, Fizikinës energetikos instituto (Latvija), Rygos technikos universiteto (Latvija), Silikatiniø medþiagø instituto (Latvija), A.V.Lykovo šilumos ir masës mainø instituto (Baltarusija), A.M.Pidgorny mechaninës inþinerijos problemø instituto (Uk-

Diplomus áteikia Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras

su kolegø vykdomais tyrimais, aptarti ávairias su energetikos sektoriumi susijusias aktualijas. Nuo 2002 m. kasmet rengiama konferencija populiarëjo, dabar konferencijoje kasmet sulaukiama dalyviø ið ávairiø Lietuvos mokslo ir tyrimø instituci-

Fizikos instituto, Lietuvos þemës ûkio universiteto). Konferencijos rengëjai stengësi ðià konferencijà padaryti þymiausiu kasmetiniu jaunøjø mokslininkø, dirbanèiø energetikos srityje, renginiu Baltijos jûros regione. Šiø metø konferencijoje su-

raina), Pizos universiteto (Italija), Wuppertalio klimato, kraštotvarkos ir energetikos instituto (Vokietija), Bergeno universiteto (Norvegija) ir Federalinio technologijos universiteto (Nigerija). Konferencija rengiama anglø kalba, praneðimai taip pat išleisti anglø kalba. Tai paskatins ne tik Lietuvos jaunøjø mokslininkø bei kolegø ið uþsienio tyrimø rezultatø sklaidà, bet ir sudarys palankias sàlygas tolesniam bendradarbiavimui. Konferencija sulaukë daug teigiamø atsiliepimø ið joje dalyvavusiø mokslo darbuotojø bei jaunøjø mokslininkø, kas akivaizdþiai parodë ðios konferencijos aktualumà ir reikalingumà. Lietuvos energetikos instituto vadovybës ir rëmëjø parama bei palankûs dalyviø vertinimai skatina LEI Jaunøjø mokslininkø sàjungà toliau puoselëti ir plësti konferencijos, kaip jaunøjø energetikos problemø tyrëjø kasmetinio susitikimo, mainymosi idëjomis ir patirtimi bei naujø ágûdþiø lavinimo, idëjà. Jau nuo 2006 m. konferencijos „Jaunoji energetika“ medþiaga átraukta á INSPEC duomenø bazæ. Tai dar labiau padidino konferencijoje pristatomø darbø tarptautinæ sklaidà. Kaip áprasta konferencija ávyko Kaune, sporto ir universitetø mieste, ásikûrusiame Nemuno ir Neries upiø santakoje. Kaunas garsus ne tik tuo, jog tai vieMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

7

nintelis Hanzos miestas Lietuvoje, bet ir tuo, kad èia ákurta pirmoji Lietuvoje teatro mokykla, èia ávyko pirmasis operos spektaklis, surengta pirmoji Dainø ðventë ar pradëtos transliuoti radiofono laidos. Pirmàjà dienà po konferencijos sveèiai buvo pakviesti á konferencijos vakarienæ tautiniais motyvais, o antràjà dienà – á ekskursijà. Ekskursijos metu sveèiai aplankë Kristaus Prisikëlimo baþnyèià, nuo kurios terasos gërëjosi vasarëjanèio Kauno panorama, aplankë Vienybës aikðtæ, pasivaikðèiojo Laisvës alëja, po Rotuðës aikðtæ, apþiûrëjo Kauno pilá. LEI Jaunøjø mokslininkø sàjungos iniciatyvà rengti toká kasmetiná renginá kaip ir visuomet palaikë instituto vadovybë, skyrusi finansinæ bei techninæ paramà. Konferencijai rengti paramà taip pat skyrë Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija, AB Kauno energija, AB Lietuvos elektrinë, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas bei Kauno miesto savivaldybë. Pabendravæ mokslinëmis temomis, uþmezgæ kontaktus bei ágavæ naujos patirties konferencijos dalyviai iðsiskirstë sutaræ susitikti konferencijoje kitais metais. Maloniai kvieèiame visus besidominèius dalyvauti kitoje konferencijoje „Jaunoji energetika 2011“, kuri vyks 2011 m. geguþës 26–27 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Detalesnë informacija konferencijos internetinëje svetainëje www.cyseni.com arba teirautis konferencijos sekretoriato el. paðtu info@cyseni.com Konferencijos organizatoriai siekia, kad ði konferencija taptø þymiausiu kasmetiniu jaunøjø mokslininkø, dirbanèiø energetikos srityje, renginiu, todël nuolat ieðko þymiø, didelæ patirtá turinèiø ir konferencijos tematika vykdanèiø tyrimus mokslininkø, pageidaujanèiø prisidëti ugdant stiprius jaunuosius mokslininkus, ir kvieèia juos tapti konferencijos redakcinës kolegijos nariais. Jei susidomëjote, kvieèiame susisiekti su konferencijos rengëjais el. paðtu info@cyseni.com

Mobiliøjø ryðiø baziniø stoèiø poveikis

spinduliuotës
stoèiø, á kuriø veikimo teritorijà patenka þmogus. Vienà bazinæ stotá sudaro kelios celës (1 pav.). Celë yra vienos antenos aprëpimo plotas. Celiø ribos persidengia, kad vartotojas neprarastø ryðio su bazine stotimi ir jo pokalbis judant ið vienos vietos á kità nenutrûktø. Baziniø stoèiø antenos árengiamos ant bokðtø, aukðtø pastatø stogø ar vandens bokðtø. Antenos turi bûti pakankamai aukðtai, kad jø spinduliuotë aprëptø kuo didesná plotà. Kalbant telefonu tik maþa dalis telefono skleidþiamos spinduliuotës patenka á bazinës stoties antenà. Kita yra iðsklaidoma aplinkoje, todël telefonas turi spinduliuoti galingà signalà – tuo galingesná, kuo toliau esate nuo bazinës stoties (2 pav.). Kita vertus, kuo daugiau þmoniø kalba mobiliaisiais telefonais, tuo didesnë aplinkoje yra elektromagnetinë tarða. Baziniø stoèiø EMS saugumas pasaulyje plaèiai tiriamas ir diskutuojamas. Vis daugëja moksliniø duomenø, kad ðiø sto1 pav.

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS
Bazinë stotis yra bûtina mobiliajam ryšiui. Be baziniø stoèiø, mobilieji telefonai neveiktø. Bazinæ stotá sudaro patalpa, kurioje yra daug elektronikos, ir bokštas, kurio viršuje pritvirtintos antenos – elektromagnetiniø bangø siuntimo ið bazinës stoties ir bangø ið mobiliøjø telefonø priëmimo. Kai skambiname mobiliuoju telefonu, signalas ið telefono antenos siunèiamas á bazinës stoties antenà. Bazinë stotis skiria ðiam ryšiui laisvà radiodaþniø kanalà ir perduoda informacijà pagal paskirtá. Judant ryðys automatiðkai seka paskui ir prisijungia prie kitø baziniø

Lietuvos energetikos instituto Jaunøjø mokslininkø sàjunga Breslaujos g. 3, LT-44403, Kaunas http://jms.lei.lt, www.cyseni.com

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Mes tarsi maudomës elektromagnetinës spinduliuotës (EMS) jûroje. EMS gali bûti didelës energijos arba jonizuojanèioji (skaidanti atomus á jonus) ir maþos energijos arba nejonizuojanèioji. Didelës energijos kvantas, krentantis á mûsø organizmà, molekules sutrauko panaðiai kaip akmuo, mestas á voratinkliø guotà. Todël jonizuojanèiosios spinduliuotës þalà visi lengvai supranta. Jonizuojanèiàjà spinduliuotæ skleidþia radioaktyviosios medþiagos, Rentgeno aparatai, ji sklinda ir iš kosmoso. Ji daþnai vadinama radiacija, nors radiacija lietuviškai reiðkia spinduliuotæ. Sunkiau þmonës supranta nejonizuojanèiosios spinduliuotës keliamà pavojø, kurios kvantø energija yra maþa. O tà nejonizuojanèiosios EMS jûrà pastaràjá deðimtmetá daugiausiai sukûrë mobiliøjø ryðiø priemonës – bazinës stotys ir patys mobilieji telefonai.
landijos biofizikas dr. Neilas Èeris (Cherry) raðo: „Nëra EMS saugios ribos. Higienos normos remiasi tik ðiluminiu poveikiu, bet neðiluminis poveikis ne maþiau pavojingas. Jis ardo DNR, naikina làsteles ir taip skatina vëþio atsiradimà. Jis padidina vëþio rizikà 2–5 kartus“. Kaip EMS naikina làsteles, jau raðëme [4]. JAV sveikatos agentûra kritikuoja Federalinæ ryðiø komisijà (FRK) uþ talkinin-

4 pav.
Kitomis kryptimis išsklaidyta energija

Krintanti á galvà energija

Bazinës stoties pagaunama energija

Bazinë stotis

2 pav.

èiø skleidþiama EMS kelia pavojø þmoniø sveikatai. O ar þinote, kiek mobiliøjø ryðiø antenø yra jûsø kaimynystëje? Kai kurios bazinës stotys turi keletà antenø. Mobiliøjø telefonø industrija sparèiai pleèiasi. Pasaulyje mobiliaisiais telefonais kalba apie 4 mlrd. þmoniø. Mobiløjá telefonà neðiojasi net prezidentai (3 pav.).
3 pav.

Kiekvienoje šalyje yra šimtai arba tûkstanèiai mobiliøjø ryðiø bokðtø su antenomis, kuriø kiekviena spinduliuoja kelias deðimtis vatø mikrobangas. Telekomunikacijø kompanijos antenas kelia visur, kur ámanoma, net ant kryþiø (4 pav.). Lietu-

voje UAB Antena 1992 m. pradëjo statyti mobiliojo korinio ryšio bazines stotis, ir dabar yra apie 2100 Omnitel, Tele2 ir Bitë Lietuva operatoriø mobiliøjø ryðiø bokðtø. Vien Omnitel turi apie 1800 baziniø stoèiø. Ði industrija teigia, kad jø antenø spinduliuotë yra saugi, bet nuolat daugëja fizikø ir gydytojø, kurie su tuo nesutinka ir mato artëjanèià sveikatos krizæ. Baziniø stoèiø antenos keleto kilometrø atstumu spinduliuoja tokias pat mikrobangas, kurios ðildo ar kepina maistà jûsø mikrobangø krosnelëje, tik maþesnës galios. Tyrimai seniai parodë, kad net silpna EMS þaloja DNR ir làsteles, ypaè nervø, silpnina imuninæ sistemà, skatina smegenø auglius ir vëþá, sukelia depresijà, Alzheimerio ir daugelá kitø ligø [1]. Kalbant telefonu spinduliuotë ásiskverbia giliai á smegenis (5 pav.). Didþiausià pavojø EMS kelia vaikams, nes jø plonesnë galvos kaukolë, greièiau auga jø smegenø ir kitos làstelës, o spinduliuotë ið telefono antenos ásiskverbia giliau (6 pav.). Didesnë rizika yra ir pagyvenusiems silpnesniems þmonëms bei nëðèioms moterims. Didþiosios Britanijos gydytojai paskelbë áspëjimà vaikams iki 16 metø nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ir kitaip riboti buvimà EMS veikimo vietose [2]. Taip pat áspëja ir kitø tyrimø autoriai [3]. Ilgalaikis ir besikaupiantis EMS poveikis ið baziniø stoèiø antenø neturi precedento istorijoje. Dar nëra galutiniø tokio poveikio ávertinimø, bet didëjantis moksliniø duomenø skaièius rodo, kad þalingi sveikatai efektai yra realûs. Naujosios Ze-

5 pav.

kavimà telekomunikacijø pramonei. Visi FRK nariai yra buvæ arba dabar susijæ su 40 mlrd. JAV doleriø vertës telekomunikacijø pramone, kuri nuslopina þmoniø sveikata susirûpinusiøjø balsus. Vermonto Aplinkosaugos centro dr. Cathy Bergman sako: „Mûsø federalinë vyriausybë kaþkada tvirtino, kad ir asbestas, cigaretës, DDT ir kiti pesticidai yra saugûs, kol po deðimtmeèiø pasirodë, kad jie yra kenksmingi“. Kitos JAV federalinës agentûros taip pat nesutinka su FRK norma ir reikalauja, kad EMS bûtø ávardyta kaip galimas karcerogenas. Kalifornijos komunaliniø paslaugø komisija pareikalavo ið telekomunikacijø bendroviø nestatyti antenø netoli mokyklø ir ligoniniø. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbë: „Daugelis epidemiologiniø tyrimø parodë galimà ryðá tarp EMS ir vëþio rizikos, nors tyrimø dar nepakanka“. Dr. Robertas Bekeris (Becer) sako: „Dabar didþiausias tarðos ðaltinis þemës aplinkoje yra EMS didëjimas. EMS, kaþkada laikyta saugia, dabar koreliuoja
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

9 9

6 pav.

5 metø vaikas

10 metø vaikas

Suaugæs

su didëjanèiu apsigimimø, Alzheimerio ligø, mokymosi sutrikimø, chroniðko nuovargio simptomø ir vëþio ligø skaièiumi“. Du kartus nominuotas Nobelio premijai JAV fizikas Gerardas Hylandas (Hyland) teigia, kad dabartiniø mobiliøjø tinklø baziniø stoèiø antenø spinduliuotë nesaugi, nes remiasi tik šiluminiu EMS poveikiu. Higienos normos nesaugo nuo neðiluminio poveikio, o „þmonës skeptiðkai þiûri á valdþios ir industrijos bandymus tikinti þmones, kad viskas yra gerai, ir rûpinasi tik savo paèiø interesais“. 1996 m. JAV telekomunikacijø pramonë paskyrë 39 mln. doleriø kongreso lobistams, kad bûtø priimti ástatymai, leidþiantys statyti baziniø stoèiø bokðtus þmoniø kaimynystëje. JAV gyventojai vis daugiau piktinasi ir protestuoja prieð nuolatiná priverstiná jø veikimà EMS be jokiø jos saugos árodymø. Kai brangus antenø bokðtas jau pastatytas, labai sunku árodyti, kad spinduliuotë virðija leistinas ribas. Beveik nëra priemoniø árodyti, kad antena spinduliuoja daugiau nei leidþiama. Patys gyventojai ávairiose ðalyse matuodami EMS árodo, kad ji daþnai kelis kartus didesnë uþ leidþiamà. Smegenø augliai yra antroji vaikø ir paaugliø susirgimø vëþiu rûðis JAV. Kai kurie neigiami EMS poveikio efektai pasirodo greitai, kiti, kaip vëþys, po 3–10 metø. Hylandas sako, kad mes neturime bûti bandomosios jûrø kiaulytës dar 10–20 metø. Dabar telekomunikacijø bendrovës eksperimentuoja su mûsø sveikata. Dabartinis JAV standartas leidþia bazinëms stotims spinduliuoti mikrobangø energijos tanká nuo 580 iki 1000 mkW/cm2 (mkW – mikrovatø). Taèiau tik 6 minutes leidþiama veikti 10 mW/cm2 (mW – milivatø). Kitose ðalyse ta leistina spinduliuotës norma maþesnë. Australijoje ji yra 200 mkW/cm2, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje 10 mkW/cm2 ir tik darbo vietoje. Daþnai þiniasklaidoje teigiama, kad Lietuvoje leistina spinduliuotës norma yra grieþèiausia. Tai netiesa. Dar prieð kelis deðimtmeèius buvusioje Èekoslovakijoje leistina nuolatinës spinduliuotës norma elektronines priemones aptarnaujantiems darbuotojams darbo vietoje buvo 25 mkW/cm2, o impul-

sinës 10 mkW/cm2, kitiems darbuotojams darbo vietoje nuolatinës spinduliuotës 10 mkW/cm2, o impulsinës tik 1 mkW/cm2. Kinijoje leistina spinduliuotës norma yra 6 mkW/cm2, Šveicarijoje 4 mkW/cm2, Zalcburge (Austrija) 0,1 mkW/cm2, o Naujoji Zelandija siekia áteisinti tik 0,02 mkW/cm2. Lietuvoje leidþiama þmones nuolat spinduliuoti 10 mkW/cm2 mikrobangø galios tankiu, t.y. á kiekvienà vaiko aká galima nuolat spinduliuoti 10 mkW/cm2. Ta leistina spinduliuotës norma anaiptol nëra saugi. Prieðingai nei teigia telekomunikacijø pramonë, yra daugybë ávairiø ðaliø moksliniø, epidemiologiniø ir medicininiø árodymø, kurie patvirtina, kad baziniø telefonø stoèiø spinduliuotë sukelia daugelá pavojingø sveikatai reiðkiniø [5,6,7,8]. Mokslininkai teigia, kad dabartinës EMS higienos normos yra pasenusios, jos remiasi tik EMS šiluminiu poveikiu, tik audiniø kaitimu, tarsi kepimu mikrobangø krosnelëje. O kadangi telefonø ir jø baziniø stoèiø antenø skleidþiama EMS neiðkepina þmogaus kûno audiniø, tai, primityviai galvojant, tokia EMS ir nekenksminga. Tos higienos normos neáskaito neðiluminio EMS poveikio, kuris, kaip seniai þinoma [1], yra ne maþiau kenksmingas, nes bûtent jis sukelia atminties nusilpimà, DNR ardymà, smegenø vëþá ir neurologines ligas. Gydytojai sako, kad EMS sujaukia normalià nerviniø ir kitø làsteliø veiklà. Dr. Georgës Karlo (Carlo), vykdydamas 28 mln. doleriø vertës tyrimà telekomunikacijø pramonës uþsakymu, nustatë EMS genetiná pakenkimà, audiniø fiziologijos pakitimà ir siekia, kad bûtø patvirtinta maþa EMS higienos norma. Vienos rezoliucija (1998), kurià pasiraðë 16 pasaulio mokslininkø, teigia, kad moksliðkai árodyti silpnos EMS biologinio poveikio efektai ir bûtina nustatyti saugias EMS higienos normas, kuriø dabar nëra. Zalcburgo rezoliucija, priimta 2000 m. atsiþvelgiant á neðiluminá EMS poveiká, draudþia skleisti didesnæ nei 0,1 mkW/cm2 spinduliuotæ. Baziniø stoèiø antenos (7 pav.) priverstinai nuolatos spinduliuoja þmones. EMS skatina làsteliø dauginimàsi ir DNR

ardymà. Naujausi moksliniai tyrimai rodo neigiamus efektus net veikiant daug maþesne spinduliuote (pradedant nuo 0,01 mkW/cm2) nei dabartinës higienos normos leidþia. Tokia spinduliuotë gali bûti daugiau nei uþ kilometro nuo bazinës stoties antenos. Nuolat veikdama ji sukelia galvos skausmus, miego sutrikimus, atminties praradimà, priepuolius, ðirdies ritmo padidëjimà, spermos, nervø sistemos nykimà. Pateiksime tik keletà pavyzdþiø. Keletas gydytojø iš Vokietijos Naila miesto atliko tyrimà, ar þmonës, gyvenantys arti mobiliøjø ryðiø stoèiø antenø, patyrë didesnæ vëþio rizikà? Jie tyrë 1000 pacientø 10 metø. Aplinkoje nebuvo sunkiosios pramonës, aukðtos átampos linijø, elektriniø traukiniø ar terðalø. Jie nustatë, kad naujai atsiradæs vëþys buvo tris kartus daþnesnis tarp tø, kurie gyveno iki 400 m nuo baziniø stoèiø antenø lyginant su tais, kurie gyveno toliau. Jie taip pat nustatë, kad veikiant EMS pacientai suserga vëþiu vidutiniðkai 8 metais anksèiau.

7 pav.

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Tyrëjø kompiuterinis modeliavimas parodë, kad spinduliuotë arèiau nei 400 m nuo antenos yra 100 kartø didesnë nei uþ ðios ribos daugiausiai dël papildomos antenø diagramø antriniø lapeliø spinduliuotës. Didþiausias sergamumas buvo krûties vëþiu, toliau ëjo prostatos, kasos, skrandþio, odos, plauèiø ir kraujo vëþys. Kità tyrimà atliko Izraelio Tel Avivo universitetas su 622 Netanya klinikos pacientais, gyvenanèiais 3–7 metus netoli bazinës stoties antenos, ir rezultatus palygino su 1222 kontroliniais pacientais, gyvenanèiais toliau. Þmoniø, gyvenanèiø arèiau nei 350 m nuo bazinës stoties, rezultatai taip pat buvo pritrenkiantys. Ið 622 pacientø 8 ávairios vëþio formos buvo diagnozuotos tik po metø. Tuo tarpu ið 1222 kontroliniø pacientø buvo tik 2 diagnozuotas vëþys. Taigi vëþio rizika dël EMS padidëjo 4,15 karto, palyginti su kitais Izraelio gyventojais. Moterys yra daugiau paþeidþiamos. Septyni ið aðtuoniø vëþio atvejø buvo diagnozuoti moterims. Pasibaigus tyrimams, po metø vël buvo diagnozuoti 8 nauji vëþio susirgimai ten pat gyvenantiems asmenims. Kà apie tai sako ekspertai šiais metais [9] ir ko nenori girdëti telekomunikacijø pramonë? EMS suardo natûralià energetikà, sukelia stresà, kuris susilpnina organizmo galimybæ pasveikti. Po 10 metø naudojimosi mobiliuoju telefonu vyrø spermos kiekis sumaþëja 30 procentø. Dviejø valandø EMS poveikis gali negráþtamai sugadinti smegenø DNR. Kasmet diagnozuojama nuo 40 000 iki 50 000 naujø smegenø augliø ir akiø vëþio atvejø, susijusiø su mobiliøjø telefonø naudojimu. Mobiliøjø telefonø spinduliuotë sumaþina organizmo energijà ir sukelia nuovargá. Mobiliøjø telefonø spinduliuotë ásiskverbia á 50 proc. ar daugiau vaiko galvos. Australijos neurochirurgas dr. Èarlis Teo (Charles Teo) tvirtina, kad pastaraisiais metais vaikø vëþiniø augliø skaièius padidëjo 21 procentu. EMS labai padidina kraujo spaudimà. 2008 m. rugsëjo mënesá pirmoje tarptautinëje konferencijoje, ávykusioje Švedijos Karališkojoje draugijoje, skirtoje mobiliøjø telefonø átakai sveikatai, Orebro universitetinës ligoninës profesorius Lenartas Hardelis (Lennart Hardell) paskelbë, kad jo tyrimø rezultatai rodo, jog vaikams ir paaugliams rizika susirgti smegenø vëþiu yra penkis kartus didesnë, jei jie naudoja mobiløjá ar belaidá telefonà. Jis teigia, kad ðiuolaikinë jaunimo karta gali pa-

tirti „epideminæ” ligà tolimesniame gyvenime. Tais paèiais metais Europos Parlamentas 522 balsais prieš 16 balsavo ápareigoti ðaliø ministrus priimti grieþtesnes mobiliøjø ir belaidþiø telefonø, Wi-fi ir kitø árenginiø spinduliuotës normas, ypaè dël didþiausio jos poveikio vaikams. Lietuvos kadencinës vyriausybës tai ignoravo. Profesorius Hardelis teigia: „Tai áspëjantis, keliantis nerimà þenklas. Turime imtis atsargumo priemoniø“. Jo nuomone, vaikai iki 12 metø neturëtø naudotis mobiliaisiais telefonais, o paaugliai turëtø naudoti tik ausines ar laisvø rankø árangà. Sulaukus 20 metø pavojus sumaþëja, nes smegenys jau susiformavusios. Jo manymu spinduliuotës pavojus net didesnis nei jis iðtyrë, nes daugelis vëþio rûðiø iðsiplëtoja per ilgà laikà, ilgesná, nei atsirado mobilieji telefonai. Profesorius Deividas Kogonas (David Coggon) iš Didþiosios Britanijos konferencijoje pasakë: „Gàsdina penkis kartus padaþnëjæs vëþys tarp jaunuoliø, kurie pradëjo naudoti mobiliuosius telefonus vaikystëje“. 2000 ir 2005 metais du tyrimai, vadovaujant Didþiosios Britanijos vyriausiajam vyriausybës mokslininkui Serui Viljamui Stiuartui (William Stewart), rekomendavo kuo labiau suvarþyti vaikø naudojimàsi mobiliaisiais telefonais. Lietuvoje reklama ragina vaikus ir suaugusiuosius kuo daugiau kalbëti mobiliaisiais telefonais, o kai kurie Lietuvos mokslininkø mantijà uþsivilkæ, bet telekomunikacijø bendroviø interesus ginantys þmonës šimtø pasaulio mokslininkø áspëjimus apie elektromagnetinës spinduliuotës þalingà poveiká sveikatai vadina šarlatanizmu [10]. Taip jie kovoja prieð mokslà, nes mokslininko pareiga yra kurti ir skleisti mokslo þinias. „Kad baziniø stoèiø tankis ðalyje didëja, nëra blogai, prieðingai“, – teigë Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Rièardas Visvaldas Pocius. Ar turime bûti priklausomi nuo telekomunikaciniø bendroviø? Niekas nesiûlo griauti baziniø stoèiø antenas ar bokðtus, bet nori, kad jie skleistø saugià spinduliuotæ. Jei Austrija sumaþino 10 000 kartø EMS normà, kodël kitos ðalys negali? Tai tik daugiau kainuotø telekomunikacijø bendrovëms. Negalime leisti, kad jos bet kur statytø savo antenø bokðtus, paisydamos vien savo interesø. Antenø bokðtus jos turi statyti saugiausiose þmonëms vietose. Europos Komisija 2000 m. vasario 2 d. paskelbë: „Ten, kur trûksta moksliniø árodymø, kur jie yra negalutiniai ar neaiðkûs ir preliminarûs moksliniai vertinimai rodo, kad yra svarbiø prieþasèiø susirûpinti, jog potencialiai pavojingi efektai aplinkai, þmonëms, gyvûnams ar augalams yra nesuderinami su pasirinktos apsau-

gos lygmeniu, turi bûti taikomas atsargumo principas“ [11]. Pasiþvalgius po Lietuvà akivaizdu, kad keldamos baziniø stoèiø antenas telekomunikacijø bendrovës jo nepaiso. „Pasaulyje, kuriame negalima platinti vaistø, neárodþius jø saugumo, kuriame abejojama seniai þinomø þoliø naudojimu, o jø saugumas kruopšèiausiai tiriamas, kuriame negalima platinti naujø maisto produktø be kruopštaus patikrinimo, mintis, kad galime be jokiø apribojimø naudotis mobiliøjø ryšiø priemonëmis, áskaitant telefonus ir baziniø stoèiø antenas, yra dvigubo standarto beprotybë. Aš sakau ne tik kaip redaktorius ir mokslininkas, ásigilinæs á visus tyrimus, bet ir kaip tëvas, dël smegenø vëþio netekæs mylimos dukters“, – rašo Krisas Vuleimsas (Chris Woollams), þurnalo Integrated Cancer and Oncology News („Jungtines vëþio ir onkologijos naujienos”) redaktorius. Kà galima padaryti? Savivaldybës privalo kontroliuoti baziniø stoèiø antenø statybos vietà, garantuoti ryðá ir þmoniø saugumà. Kitose ðalyse þmonës reikalauja ið savivaldybiø, o jos ið telekomunikacijø bendroviø, kad EMS jø neþalotø. Þmoniø renkamas meras turi teisæ nugriauti ne vietoje pastatytas antenas. Deja, Lietuvoje Seimas net neleidþia þmonëms rinkti mero. Pilieèiø sveikatos apsauga turëtø bûti pagrindinis savivaldybiø rûpestis. Daugiau apie tai skaitykite: [1] Kaip þmones veikia elektromagnetiniai laukai? Mokslas ir gyvenimas, 2004, Nr. 10,11,12; http://www.culture.lt/satenai/ ?leid_id=850&kas=straipsnis&st_id=5256 [2] Mobiles Risk to Children, Daily Mail (UK), 2005-05-11. [3] Radiofrequency Radiation Health Studies (2000). http://www.sageassociates.net [4] Mobilûs telefonai ir sveikata. Mokslas ir gyvenimas, 2010, Nr. 2; http:/ /www.homosanitus.lt [5] Electromagnetic Fields and Health. http://www.wave-guide.org/archives/ bridlewood/biblio.html [6] Biological Effects from Radiation. http://www.wave-guide.org/library/ studies.html [7] http://www.sageassociates.net/ rfcharteportbio-sample.pdf [8] Phone Tower on High School. http:// www.cyberban.com/~lplachta/safeweb2.htm [9] http://www.mariatiffin.com/smarthealth.html [10] Lietuvos þinios, 2009-12-31. [11] http://ec.europa.eu/environment/ docum/20001_en.htm
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

11

Statistikos departamento inovacinës veiklos tyrimø duomenimis tik maþiau nei ketvirtadalis ámoniø vykdo inovacinæ veiklà. Vykdyti inovacinæ, mokslinio tyrimo ir eksperimentinæ veiklà riboja finansø ir kvalifikuotos darbo jëgos stoka. Ir tik maþa dalis ámoniø plëtoja strateginæ inovacinæ veiklà ir bendradarbiauja su mokslo institucijomis. Todël ir mokslo institucijos ne visada noriai atlieka komerciškai naudingus ir kokybiškus tyrimus. Inovatyvus verslas turëtø pasiþymëti platesne inovacine veikla, t.y. taikyti ávairias vadybos, metodikø, technologijø kûrimo, poþiûrio naujoves ar didinti darbo naðumà. Lietuva siekia sustiprinti aukðtà ir vidutinæ pridëtinæ vertæ kurianèias pramonës ðakas bei paskatinti verslà investuoti á mokslo laimëjimus ir aukðtàsias technologijas. Taèiau, kad sëkmingai galëtume didinti inovacijø plëtrà, reiktø iðugdyti kûrybingà ir inovatyvià visuomenæ, panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimà trikdanèius barjerus. Tam, kad mokslui imlus Lietuvos verslas nuolat siektø tobulinti savo produktus ir paslaugas didindamas produktyvumà, konkurencingumà ir energetiná efektyvumà, valstybëje 2008 m. buvo priimtas svarus sprendimas pasinaudoti pelno mokesèio lengvata, kuri leidþia ámonei sànaudas ið pajamø atskaityti tris kartus tais metais, kuriais jos buvo patirtos. Taip sumaþinti apmokestinamàjá pelnà galima tada, kai yra investuojama á esminius technologinius atnaujinimus. Pelno mokesèio ástatyme dar yra investicijø lengvata, kuria ámonës gali pasinaudoti diegdamos inovacijas, tuo metu, kai ámonë ásigijo ilgalaiká turtà ir vëliau já panaudoja naujø produktø gamybai, naujø paslaugø teikimui, o šio turto sànaudø ásigijimo suma gali sumaþinti apmokestinamàjá pelnà net iki 50 procentø. Dar viena paskata verslo ir mokslo sàveikai – tai Ûkio ministerijos rengiama iniciatyva. Inovaciniai èekiai – nustatyto dydþio tikslinës paskirties mokëjimo dokumentai, skirti ámonëms ásigyti paslaugas ið mokslo ir studijø institucijø. Ámonë, gavusi toká èeká, galës parengti glaustà techninæ specifikacijà ir kreiptis á sudarytame sàraðe esanèià ir jos poreikius galinèià patenkinti mokslo ir studijø institucijà. Šios institucijos, suteikusios paslaugas verslo ámonëms uþ inovaciná èeká, gaus tam tik-

Kurkime ateitá ðiandien
Tomas PRANCKEVIÈIUS
Asociacijos „Þiniø ekonomikos forumas“ konsultantas ro dydþio pinigø sumà. Tikimasi, kad inovaciniais èekiais verslas galës pasinaudoti dar šiais metais. Reikia suprasti, kad investicijomis á mokslinius tyrimus ir eksperimentinæ plëtrà (MTEP) orientuotos ámonës atsisako trumpalaikio pelno ir savomis jëgomis paèios kuria aukðtos pridëtinës vertës naujoves, technologijas tam, kad iðsilaikytø ilgalaikëje konkurencinëje kovoje. Toks verslas, kuris investuoja á MTEP ar nuolat diegia inovacijas, yra vienas ið pagrindiniø plëtrà bei konkurencingumà skatinanèiø ekonomikos elementø. Lietuva, 2009 m. Europos inovacijø ðvieslentës duomenimis, padarë paþangà ir pakilo ið besivejanèiø ðaliø grupës á vidutiniokø grupæ. Inovatyvumo indeksas padidëjo iki 0,31, tuo tarpu 2008 m. buvo 0,29, taèiau vis dar yra þemiau Europos Sàjungos valstybiø nariø vidurkio.

Lietuvoje sukoncentruotas lazeriø ir optikos mokslo branduolys buvo iðsaugotas, o ið jo iðsirutuliojusios ir ðiandien sëkmingai veikia kelios lazeriø technologijø gamybinës bendrovës – „Eksma“, „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Optida“, „Optolita“, „Altechna“, „Optronika“, „Geola“ ir kt., kurios kuria ir gamina lazeriø technologijø produktus. Visos ðios ámonës betarpiðkai bendradarbiauja su Lietuvos ir uþsienio universitetais, institutais. Tai gali bûti suprantama kaip gerasis bendradarbiavimo pavyzdys tarp verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus. Tarp þinomiausiø ir „Eksma“ grupë, kurios ámonës jau ketvirtá amþiaus dirba aukðtøjø technologijø srityse: lazeriø technologijø kuriant medicininæ ir laboratorinæ árangà, tiekia medþiagas ðiai árangai. „Eksmos“ grupë pradëjo formuotis jau 1983 metais. 1988 m. „Eksma“ tapo pirmàja Lietuvoje ámone, kurià ið valstybës iðsinuomojo jos darbuotojai.

Vykdant mokslinius tyrimus
Anot UAB „Eksma“ direktoriaus Petro Balkevièiaus, didesnë dalis Lietuvos lazerininkø pajamø yra gaunama mûsø produkcijà parduodant mokslinëms institucijoms. O dauguma Lietuvoje sukurtø ir pagamintø lazeriniø árenginiø reikalingi moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms bandyti. Siekiama, kad árengimai patektø á pramoninæ gamybà, o tai nuosekliai vyksta per mûsø ar klientø laboratorijas, kurios sprendþia verslo uþdavinius. P .Balkevièiaus manymu, bendradarbiavimas su mokslinëmis institucijomis yra geriausias bûdas vykdyti mokslinio tyrimo veiklà. „Pirmiausia reikia norëti bendradarbiauti ir susirasti partnerius, norëti bendradarbiauti turi ir ámonës, ir mokslo institucijos, jø þmonës. Jie privalo gebëti susikalbëti“, – sako pašnekovas. „Verslas galëtø mokslui suformuluoti uþdavinius, kuriuose mato potencialià investicijø gràþà artimiausiu metu. Ðiø uþdaviniø sprendimais daþniausiai pasaulinës mokslininkø visuomenës nenustebinsi, taèiau tokius uþdavinius turëtø spræsti taikomojo mokslo institutai, kuriø misijoje bûtø áraðytas uþdavinys teikti technologinius sprendimus ðalies ámonëms“, – pabrëþë P .Balkevièius. Technologiðkai iðsivysèiusiose pasaulio šalyse daþni atvejai, kai institutai sprendþia apie 80 proc. uþdaviniø, kurie yra vietinës reikðmës, o ne vien tik fundamentalias pasaulines mokslines problemas. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad kiekvienas taikomøjø moksliniø tyrimø projektas turi turëti savo uþsakovà, faktiðkà bûsimøjø rezultatø ðeimininkà. Tai skatina abu – ir mokslininkà, ir jo uþsako-

Lazeriø technologijø evoliucija Lietuvoje
Šiandien Lietuvos lazeriø technologijø pramonës ámonës sëkmingai vykdo inovacinæ veiklà, didina eksportà uþsienyje mokslo ir verslo bendradarbiavimo dëka. Tokias ámones vienija bendras tikslas – Lietuvoje išauginti paþangià industrinæ pramonës ðakà, gebanèià pasaulio rinkoms laiku ir greitai pristatyti paèius naujausius mokslo, technologijø pasiekimus ir iðlaikyti pakankamai aukðtà ðalies konkurencingumo lygá. Daþnas mokslo tyrëjas sutiktø, kad moksle retai kada bûna labai greitø ir apèiuopiamø rezultatø, todël tikëtis labai staigaus proverþio gana sunku. Nors reikia nepamiršti, kad lazeriø technologijø pramonë Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš ketvirtá amþiaus, kai buvo ákurta Bandomosios lazerinës ir elektroninës technikos gamykla prie Lietuvos mokslø akademijos Fizikos instituto. Jau sovietmeèiu Lietuvos fizikos mokslininkai pasiþymëjo ir kûrë ávairiausias naujoves, kurios buvo aktualios ir Sovietø Sàjungos kariniam kompleksui šaltojo karo metais. Galime pasidþiaugti, kad anais laikais

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

và – kartu ir motyvuotai siekti geriausio ámanomo rezultato. Prieðingu atveju, kai dirbama vien tik dël abstraktaus mokslo, darbo rezultatas nebûna ádomus verslui. Pasak P .Balkevièiaus, esamomis ekonominëmis sàlygomis pakanka mokestiniø paskatø, t.y. pasinaudoti pelno mokesèio lengvatomis ir investuoti á MTEP ar diegti inovacijas. Be to, galima kreiptis ir Europos Sàjungos struktûrinës paramos, kuri þenkliai prisideda realizuojant mokslo pasiekimus versle.

100 proc. lazerininkø produkcijos buvo eksportuojama á Japonijà. Vëliau prisidëjo Vakarø Europos ðalys, JAV. Ir tik po keleriø metø pirmieji lazeriai buvo parduoti Lietuvoje. Šiuo metu eksportas sudaro apie 80 proc., o 20 proc. jau parduodama Lietuvoje. Per pastaràjá deðimtmetá lazeriø industrija augo 15–20 proc. per metus. 2009 m. pardavimus áspûdingai – daugiau kaip 40 proc. – padidino UAB „Ðviesos konversija“, kuri praktiðkai visà savo produkcijà eksportavo.

Perspektyvus lazeriø naudojimas
Lazeriai naudojami ir pritaikomi pakankamai plaèiai. Ðiandien lazeriø technologijos gali bûti naudojamos karo pramonëje, pavyzdþiui, kaip naikinamasis ginklas skriejanèioms raketoms numuðti, kosminiuose tyrimuose, medicinoje atliekant ávairias operacijas, pramonëje apdorojant ávairias medþiagas, pastaruoju metu – ypaè fotoelektros moduliø gamyboje. Ekologijoje – tyrinëjant ar matuojant atmosferos uþterðtumà, aptinkant naftos dëmes jûros pavirðiuje, net nustatant tos naftos kilmæ ir kitur, t.y. transporto priemoniø greièio, saugaus atstumo, kliûèiø kelyje aptikimo lazerinëse ypaè tikslaus matavimo sistemose ir kt. Pasak P .Balkevièiaus, bûtø galima ágyvendinti projektà, kuris sukurtø metodikà ir árenginá Baltijos jûros dugne yranèiam ir pavojingas chemines medþiagas iðskirianèiam cheminiam ginklui aptikti. Kad galëtø efektyviai valdyti iðteklius, ámonës stengiasi tinkamai suplanuoti investicijas, paskirstyti finansø srautus, laiku ásigyti naujø árengimø ar atlikti mokslinius tyrimus. Inovacinë veikla yra rizikinga, taèiau, norint investuoti á naujø technologijø kûrimà ir diegimà, bûtina prisiimti ir didesnæ rizikà tikintis greitu laiku sulaukti investicijø gràþos ir pelno mokestiniø lengvatø. Tokia sisteminë ir konkurencinë paskata teikia viltá, kad vis daugiau Lietuvos ámoniø organizuos veiklà kurdamos ir tobulindamos vidinæ inovacijø politikà ir strategijà, o investicijos á mokslo tyrimus ir naujoves taps efektyviomis iðlaidomis, kurios ateityje didins ámoniø, o kartu ir Lietuvos biudþetà.

Aukštøjø technologijø verslo pradþia
„Pasaulyje ir Lietuvoje yra pavyzdþiø, kai aukðtøjø technologijø verslà pradeda mokslininkai palikæ institutus ar universitetus. Jei šie mokslininkai tiki, kad jø sukurtas moksliniø tyrimø rezultatas gali tapti patraukliu produktu ir bûti pardavinëjamas, tai tokie þmonës turëtø imtis verslo. Produktui sukurti reikalinga finansinë parama. Tokiu atveju paprastai ieðkoma investicijø ið verslo angelø tinklo, verslumo skatinimo ar rizikos kapitalo fondø ir kt. Jei idëja pasiteisina, verslas „uþsisuka“, jis pradeda mokëti valstybei mokesèius, kuria naujas darbo vietas, o ir ámonë po truputá spiriasi á prieká, nors gal ne taip lengvai, kaip norëtøsi. Per sumokëtus mokesèius valstybei gráþta moksliniams tyrimams iðleistos lëðos. Taèiau mokslo institucijos atþvilgiu ši schema nëra teisinga“, – pabrëþia P .Balkevièius. Deja, Lietuvoje dar vis stokojama intelektinës nuosavybës, technologijos ir verslo plëtros, patentavimo kultûros bei tvarkos, aiðkaus teisinio reglamentavimo. Mokslo institucijos dar turi neiðspræstø teisës á intelektinæ nuosavybæ klausimø, pavyzdþiui, kaip tokiam mokslininkui ir institucijai pasidalinti intelektine nuosavybe ar komercializuoto mokslo pasiekimo rezultatu.

Anot P .Balkevièiaus, lazeriø technologijos per artimiausius 10 metø tikrai nesudarys 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Kita vertus, lazeriø ámonës moka mokesèius ir kuria naujas darbo vietas. Galime tik pasidþiaugti, kad visa Lietuvos lazeriø pramonë per 2009 m. gavo daugiau kaip 100 mln. Lt pardavimo pajamø ir tai yra daugiau nei 2008 metais. Lazeriniø technologijø ámonës mokesèiais valstybei sumoka gerokai daugiau, nei valstybë skiria ðios pakraipos mokslui. Pasak paðnekovo, ðios technologijos turi augimo perspektyvà, nes Lietuvoje yra pakankamai gerai iðplëtota visa reikiama grandinë, t.y. rengiami specialistai universitetuose, dirba labai aukðtos kvalifikacijos mokslininkai, yra aukðèiausius standartus atitinkanèiø laboratorijø, yra ámoniø, kurianèiø bei gaminanèiø komercinius produktus. O svarbiausia, ámonëse yra specialistø, sugebanèiø tuos produktus visame pasaulyje parduoti. Paradoksalu, taèiau lazeriø pramonë dþiaugiasi, kad eksporto procentinë dalis maþëja. Ðis maþëjimas tiesiogiai parodo, kad Lietuvoje atsiranda pakankamos kvalifikacijos pirkëjø, kuriems jau reikia tokios árangos. Pavyzdþiui, 1993 m.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

13

gali iðvengti
Ðá straipsná mane paskatino paraðyti dvi prieþastys. Pirma, netipinio gripo, dar vadinamo kiauliø gripu, paplitimas tarp jaunø þmoniø – tai rodo jø silpnà imuninæ sistemà – ir, antra, tyrimai Klaipëdos mokyklose, kurie atskleidë, kad tik kas ðeðtas vaikas yra sveikas. Vadinasi, pats laikas pradëti ðviesti visuomenæ apie ligø atsiradimo mechanizmus ir galimybes jø iðvengti. Tinkamai eksploatuojant sistemà „þmogus“, gyvenimo trukmæ ámanoma prailginti ne maþiau kaip 30 metø. Tad kyla klausimas, ið kur atsiranda visos ligos, trumpinanèios mûsø gyvenimà? Kodël organizmas suserga, jeigu jis aprûpintas galinga gynybine sistema nuo vidaus ir iðorës kenksmingø veiksniø? O suserga todël, kad þmogaus (taip pat ir kitø ðiltakraujø) gynybos sistema iš prigimties yra transportinë, t.y. visi „vaistai“ serganèioms mûsø kûno làstelëms yra pristatomi su krauju, ir visi „šlakai“ pašalinami taip pat su krauju. Kitos sistemos, pristatanèios ir iðvalanèios, tiesiog nëra. Jau nuo mokyklos laikø pamename, kad ðirdis – tai raumeninis siurblys, pumpuojantis kraujà per visà mûsø kûnà. Nuo ðirdies ryðkiai raudonas, prisotintas deguonies kraujas teka per arterijas, kurios iðsiðakoja á vis smulkesnes kraujagysles iki paèiø smulkiausiøjø – kapiliarø. Taip deguonis ir maisto medþiagos yra nuneðamos visoms mûsø kûno làstelëms. Po to kapiliarais ir venomis tamsiai raudonas, galima sakyti, beveik juodas kraujas, prisotintas anglies dvideginio dujø ir làsteliø irimo bei jø apykaitos produktø, teka atgal á siurblá (ðirdá), pakeliui apsilankydamas plauèiuose ir kepenyse, kur jis apsivalo nuo anglies dvideginio ir kitø medþiagø apykaitos produktø. Vidutinio ûgio ir svorio þmogaus kûno bendras kraujagysliø ilgis siekia iki 100 000 km. Kiekviena kraujagyslë yra apipinta raumeniniu audiniu, kurio paskirtis ðiandienei medicinai dar nëra visiškai aiðki. Taèiau manoma, kad ðirdies susitraukimo banga, sklindanti ðiais raumenimis, kraujà varo pirmyn. Kadangi ðirdis savo paèios pajëgumu mûsø kûno kraujotakà aprûpina maþiau nei 1 proc., ypatingà dëmesá þmogui reiktø sutelkti á likusius 99 procentus. Problema ta, kad be papildomø priemoniø þmogaus kûne cirkuliuoja ne dau-

Ar ðiuolaikinis þmogus

Habil. dr. Vida GARALIENË
KMU Kardiologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

„mirtinø“ ligø?
giau kaip 50–70 proc. kraujo. Likæs kraujas, medikø þodþiais, yra susikaupæs „depo“, t.y. atsarginëse kûno vietose. Ðá kraujà galime vadinti „uþsistovëjusiu“. O eritrocitø gyvybës ciklas yra neilgas. Jie suyra. Ir tokiame „uþsistovëjusiame“ kraujyje prasideda irimo procesai. Làstelëms neatneðami jø funkcijai bûtini deguonis, vitaminai, hormonai, mikroelementai, fermentai. Jeigu kraujas necirkuliuoja arba cirkuliuoja nepakankamai, tai làsteliø apykaitos nuodingi produktai nëra paðalinami su veniniu krauju. Làstelës uþdûsta savo apykaitos iðskiriamais produktais, masiðkai þûsta. Taip susidaro idealios sàlygos virusams bei mikrobams ir piktybinëms làstelëms daugintis. Toliau viskas vyksta pagal grandinæ – tokiose mirusiose vietose sutrinka apnuodytøjø làsteliø ryðys su kitomis làstelëmis ir su centrine nervø sistema. Centrinë nervø sistema siunèia neteisingas atsakomàsias reakcijas, dël to padidëja arba sumaþëja tam tikrø hormonø sintezë ar vietinis biologiðkai aktyviø medþiagø iðskyrimas (histaminas, bradikininas). Taip atsiranda vidiniø liaukø, širdies ir kraujagysliø sistemos ligos, diabetas, piktybiniai augliai, nerviniai ir netgi psichiniai sutrikimai. Taigi visos ligos prasideda dël kokiø nors medþiagø ar elementø trûkumo arba pertekliaus ið pradþiø vienoje làstelëje, o vëliau jø sankaupoje. Todël galime padaryti iðvadà, kad, sutvarkius kraujotakà, naujø ligø mûsø kûne neatsiras, o senosios iðtirps tiesiogine šio þodþio prasme. Suprantama, kyla klausimas – o kas ir kaip „tvarko“ kraujotakà? Minëjau, kad kiekviena kraujagyslë yra apipinta raumeniniu audiniu, kuris susitraukdamas ir atsipalaiduodamas priverèia kraujà tekëti per visas gyslas iki smulkiausiø kapiliarø. Mûsø organizmas sintezuoja biologiðkai aktyvias medþiagas, kurios sutraukia arba atpalaiduoja kraujagysliø lygiuosius raumenis ir taip prisideda prie làsteliø, organø ir visos sistemos aprûpinimo krauju. Reiktø þinoti, kad áprastinëmis sàlygomis kraujagyslës yra atsipalaidavusios, taèiau dël nuolatinio streso ar didëjant patologijai, pvz., širdies ir kraujagysliø ligoms, pradeda vyrauti lygiuosius raumenis sutraukianèios medþiagos, dël to nukenèia ne tik miokardo, bet ir kitø

audiniø aprûpinimas deguonimi ir maisto medþiagomis. 1987 m. dviejø nepriklausomø laboratorijø buvo paskelbti originalûs straipsniai apie tuo metu sunkiai suprantamo kraujagysles atpalaiduojanèio faktoriaus prigimtá. Ðios laboratorijos nustatë, kad ið endotelio iðsiskirianèio „kraujagysles atpalaiduojanèio faktoriaus“, apie kurá pirmà kartà 1980 m. praneðë Bobas Furhgotas (Bob Furchgott), cheminë sudëtis yra identiðka azoto oksidui (NO). Nuo tada prasidëjo milþiniðkais tempais plëtotis moksliniai tyrimai, nagrinëjantys azoto oksido átakà mûsø organizmo fiziologiniams ir patologiniams procesams. Apie NO reikðmæ, jo veikimo mechanizmus bei gydomàjá poveiká mokslinëje spaudoje paskelbta tûkstanèiai straipsniø. 1992 m. NO nominuota Metø molekule ir moksliniame þurnale „Science“ pavadinta „Gyvybës signaline molekule“. 1998 m. trims mokslininkams – Robertui Furhgotui, Luisui Ignarrui ir Feridui Muradui buvo paskirta Nobelio premija Fiziologijos ir Medicinos srityse uþ NO, kaip signalinës molekulës, reikðmës širdies ir kraujagysliø sistemos darbui iðaiðkinimà. Galime dràsiai teigti, kad tai viena plaèiausiai ðiuo metu nagrinëjamø moksliniø temø visame pasaulyje. Tad kas gi yra azoto oksidas ir kà naudingo jis mums suteikia, ið kur jis atsiranda? Dauguma þmoniø niekada nëra girdëjæ apie azoto oksidà. Tai ne azoto suboksidas (N2O), t.y. linksminanèiosios dujos, kurias kai kurie stomatologai iki ðiol tebevartoja pacientams nuraminti. Tai ne azoto rûgðtis, pasiþyminti stipriu ësdinanèiu poveikiu ir vartojama sprogmenims gaminti bei laukams træðti. Ir tai ne azoto dioksidas (NO2), nuodingas oro tarðalas, rûgðèiø lietø komponentas. Azoto oksidas yra paprasta molekulë, sudaryta ið vieno azoto ir vieno deguonies atomø, bet viso pasaulio mokslininkai ir tyrëjai buvo apstulbinti daugybës funkcijø, kurias atlieka ði molekulë mûsø kûne. Azoto oksidas yra nuolat sintezuojamas kraujagysliø vidiniame sluoksnyje – endotelyje – ið aminorûgðties L-arginino, dalyvaujant specifiniam fermentui NOsintazei ir molekuliniam deguoniui. NO yra biologinës dujos, kurios veikia kaip „signalinë molekulë“ ir todël padeda reguliuoti daugybæ organizmo funkcijø, o jo poveikis pirmiausia pasireiðkia làstelës lygmeniu. Ir nors ðios molekulës gyvavimo laikas yra labai trumpas (kelios sekundës), NO paveikia daugelá tokiø fiziologiniø funkcijø, kurios kontroliuoja kraujo cirkuliacijà, trumpalaikæ ir ilgalaikæ atmintá, uþdegiminius, virðkinimo procesus bei varpos erekcijà. Gausios studijos, atliktos eksperimentinëse ir klinikinëse laboratorijose, parodë, kad NO yra gyvybiðkai svarbus imuninei sistemai. Jis uþmuða bakterijas, virusus, grybelá, parazitus ir vëþines làsteles arba sustabdo jø dauginimàsi. Jis taip pat veikia kaip neuromedia-

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

torius, perduodantis signalus tarp nerviniø làsteliø. Taigi mokslo tyrimais patvirtinta, kad azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvienà mûsø kûno làstelæ, ir visi ðie procesai vyksta, esant labai maþoms oksido koncentracijoms. Viena svarbiausiø azoto oksido funkcijø – kraujo spaudimo kontrolë, kuri vykdoma iðpleèiant (atpalaiduojant) kraujagysles, dël to pagerëja kraujo tekëjimas jomis. Azoto oksido gamybà endotelyje skatina mechaninis poveikis, t.y. padidëjæs kraujagysliø sieneliø átempimas, kuris atsiranda, pvz., sportuojant, einant sparèiu þingsniu, bei vidinës cheminës medþiagos – adrenalinas, acetilcholinas, bradikininas, histaminas. NO greitai prasiskverbia á kraujagysliø lygiøjø raumenø làsteles ir sukelia jø atsipalaidavimà, kraujagyslës spindis padidëja, kraujospûdis, jei prieð tai buvo padidëjæs, maþëja. Studijos rodo, kad padidëjus riebalø bei cholesterolio kiekiui kraujyje, kvëpuojant uþterðtu oru, nuolat gyvenant stresinëje aplinkoje, rûkant, maiste trûkstant vitaminø bei maþai judant, sutrinka endotelio funkcija, tuomet sumaþëja azoto oksido sintezë ir jo biologinis efektyvumas. Pastebëta, kad tokiu atveju susidaro didesnis kiekis laisvøjø radikalø, ypaè organizmui pavojingø reaktyviojo deguonies laisvøjø radikalø, sumaþëja „gerojo“ ir padidëja „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, ant kraujagysliø sieneliø formuojasi sklerotinës plokðtelës, sunkiau atsipalaiduoja kraujagyslës, ypaè smulkiosios (kapiliarai), sutrinka audiniø mikrocirkuliacija. Pakinta ne tik kraujagysliø tonusas, bet ir kitos biologinës funkcijos, pvz., sutrinka kraujo kreðëjimo procesai, t.y. jis padidëja. Pakitus mikrocirkuliacijai, pirmiausia pablogëja làsteliø aprûpinimas deguonimi ir maisto medþiagomis. Taip atsiranda ávairûs organizmo sutrikimai: hipertonija, ðirdies aritmija, koronariniø arterijø spazmai, vëþinës ligos, seksualinës veiklos sutrikimai; silpnëja atmintis, atsiranda ûþesys galvoje, svaigsta galva, prasideda Alzheimerio liga, diabetas, atsiranda negyjanèios trofinës opos ir dar daug kitø ligø. Hipertonija ðiuo metu laikoma labiausiai paplitusia liga. Azoto oksido klinikinio pritaikymo sveikatos sutrikimams gydyti tyrimai yra dar tik pradinës stadijos, taèiau teikiantys nepaprastai daug vilèiø ir per trumpà laikà jau nuëjæ palyginti ilgà kelià. Kadangi NO dalyvauja daugybëje fiziologiniø funkcijø – pradedant kraujo spaudimu ir baigiant seksualine sveikata, – ði maþytë, paprasta molekulë yra viena ðviesiausiø þvaigþdþiø viso pasaulio vaistø kompanijø horizonte. Kompanijos lenktyniauja, tikëdamosi sukurti tokius vaistus, kurie gydys iðtisà diapazonà þmogaus ligø, susijusiø su endotelio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais. Tikëkimës, kad kai kas ið to bus naudinga ir ið esmës tinkama gydymui, ypaè ekstre-

maliomis sàlygomis. Taèiau, deja, daugeliu atvejø farmacijos kompanijos ieðko tik sintetiniø vaistø, kuriuos galëtø patentuoti ir kurie gana daþnai turi daugybæ ðalutiniø efektø, tarp jø ir pavojingø. Nors šio straipsnio pagrindinis tikslas – supaþindinti skaitytojà su viena svarbiausiø mûsø organizmo molekuliø – azoto oksidu ir jo poveikiu ávairiems fiziologiniams procesams, taèiau jis nebûtø iðsamus, jei nesupaþindinèiau su medþiagomis, kurios vienaip ar kitaip yra NO donorai. Turiu omenyje ne vaistus, kurie plaèiai vartojami klinikinëje praktikoje kraujo spaudimui, aterosklerozei, ðirdies ar inkstø nepakankamumui gydyti, o tas priemones, kurios galëtø bûti vartojamos profilaktiðkai „praktiðkai sveikiems“ þmonëms, kad papildytø azoto oksido kieká savo organizme ir svarbiausia – tos priemonës neturëtø paðaliniø nepageidaujamø poveikiø. Kadangi NO pasigamina ið aminorûgðties L-arginino, tad kodël gi mums nevalgyti baltymø, turinèiø didelá jo kieká, arba vartoti kità tinkamà maistà, kad reguliariai pasigamintø nuosavas azoto oksidas? Tyrimai rodo, kad L-argininas – tikrai geras azoto oksido šaltinis ir kad, pvz., dauguma amerikieèiø nuolat vartoja pakankamai baltymø, turinèiø minëtosios aminorûgðties. Taèiau yra keletas svariø argumentø, skatinanèiø manyti, kad tai nëra pati geriausia priemonë padidinti NO kieká kraujagysliø endotelyje. Pirmiausia tam, kad azoto oksidas bûtø susintetintas mûsø làstelëse ið L-arginino, bûtinos tokios sàlygos: (1) terpë aplink làsteles, gaminanèias azoto oksidà, privalo bûti neutrali (pH=7); (2) jeigu trûksta B grupës vitaminø (B1, B6 ir ypaè B12) ir/ arba làstelës aplinka per daug rûgðtinë ar per daug ðarminë, azoto oksidas nebus susintetintas arba jo kiekis bus nepakankamas; (3) nereikia pamirðti, kad NO sintezuojamas endotelyje, kuris vyresnio amþiaus þmoniø, nors praktiðkai jie yra sveiki, daþnai bûna paþeistas; (4) nustatyta, kad þmoniø, kurie maþai juda arba serga lëtinëmis ligomis, arba dël didelio antsvorio negali atlikti fiziniø pratimø, arba trûksta deguonies (pvz., širdies nepakankamumas, širdies infarktas, insultas, kopiant á kalnus), azoto oksido sintezë ið Larginino yra susilpnëjusi, t.y. jo pasigamina pernelyg maþi kiekiai. Vartojant didelá kieká baltyminio maisto, apsunkinama inkstø ðalinamoji funkcija. Be to, L-argininas mûsø organizme atlieka dar ir kitas funkcijas, o ne vien tik generuoja azoto oksidà. Jo svarbiausia funkcija – baltymø metabolizmas raumenims auginti. Kita labai svarbi jo paskirtis – detoksikuoti amoniakà ir skatinti hormonø, tokiø, kaip insulinas bei augimo hormonas, sekrecijà. Galbût dël šiø prieþasèiø dauguma populiaciniø tyrimø nepatvirtino L-arginino, kaip natûralaus azoto oksido donoro, ryðkesnio teigiamo

poveikio ligø profilaktikai ir jø gydymui. Taip pat nustatytas ryšys tarp arginino ir herpes viruso. Þmonëms, kenèiantiems nuo pirmojo tipo herpes, kuris pasireiškia skausmingomis þaizdomis burnos srityje peršalus, arba herpes antrojo tipo, t.y. genitalinës formos, reiktø þinoti, kad argininas gali „maitinti“ herpes virusus, nes jiems daugintis reikalingas bûtent L-argininas. Tokie pacientai yra raginami vengti maisto, kuriame gausu arginino, ir valgyti maistà, kuriame yra aminorûgðties L-lizino, arba vartoti lizino papildus, kurie gali sumaþinti herpes viruso proverþá. Kadangi lizinas konkuruoja su argininu, todël maisto papildymas lizinu pusiausvyrà gali pakreipti pastarojo naudai. Tai skatina herpes sunaikinimà, ypaè esantá burnos srityje. Nors dar nëra galutinai árodyta, kad L-argininas blogina II tipo herpes simptomus, taèiau daugybë tyrimø patvirtino jo bendrà ryðá su herpes. Visi gyvûnai, taip pat ir þmogus, turi polinká sirgti piktybiniais navikais. Iðimtis – rykliai ir lašišiniø šeimos þuvys. Þmogaus taip pat ne visi organai turi vienodà polinká á onkologines ligas. Pvz., augliø nebûna akiø ragenoje, stiklakûnyje, sausgyslëse, kremzlëse ir kai kuriuose kituose organuose. Vëþinës làstelës maþai skiriasi nuo normaliø, taèiau baltymø sudëtis skiriasi iš esmës, kadangi þmogaus augliø baltymai sudaryti ið augaliniø baltymø aminorûgðèiø, pasiþyminèiø ðarminëmis savybëmis. Piktybiniø augliø baltymø panaðumas á augalinius baltymus leidþia paaiðkinti jø ðarminá charakterá. Ið tikrøjø, nors vëþinës làstelës iðskiria didelá kieká pieno rûgðties, auglys pagal sudëtá yra šarminis. Ilgà laikà buvo manoma, kad augalø ir gyvûnø baltymø cheminë sudëtis tarpusavyje beveik nesiskiria. Taèiau, atsiradus tiksliems tyrimo metodams, buvo nustatyta, kad jie þenkliai skiriasi. Baltymo molekulë turi daug teigiamø ir neigiamø krûviø: ðarminëje aplinkoje baltymai tampa anijonais, o rûgðtinëje – katijonais. Tai rodo, kad baltymai yra amfoterinës medþiagos. Taèiau daugumos gyvulinës kilmës baltymø izoelektrinis taðkas yra silpnai rûgðtinëje aplinkoje, t.y. pH=4–6. Vadinasi, gyvuliniuose baltymuose rûgðtiniø arba karboksiliniø grupiø yra daugiau nei ðarminiø. Todël visa molekulë pasiþymi rûgðtinëmis savybëmis. Tuo tarpu augalinës prigimties baltymai pasiþymi ðarminëmis savybëmis, ir jie elektriniame lauke juda nuo anodo prie katodo. Elektroforezës metodas leidþia atskirti rûgðtinius ir ðarminius baltymus. Kitaip tariant, leidþia atskirti normalaus ir piktybinio audinio baltymus, nes normalaus audinio baltymai, kaip jau buvo minëta aukðèiau, pasiþymi rûgðtinëmis savybëmis (pH 4–6), o auglio – ðarminëmis (pH>7). Kadangi L-argininas turi baziniø (šarminiø) savybiø, yra didelë tikimybë, kad jis lengvai gali bûti ájungtas á auglio baltymø struktûrà ir tuo paskatinti jo augimà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

15

Atverèiame rusø raðytojo Levo Tolstojaus raðtø ( Maskva,1956 m.) 78 tomo 261–262 puslapius ir randame raðytojo laiðkà lietuviui Andrejui Kalendrai. Kitas þymus tolstojininkas Edvardas Levinskas gyveno Þagarëje, ið Kupiðkio buvo kilæs Juozas Petrulis. Kas tie tolstojininkai? Ar jie kaip nors tarpusavyje susijæ?
Prof. Aleksandras VITKUS, istorikas Chaimas BARGMANAS
Levas Tolstojus þadino susidomëjimà ne vien kûryba, bet ir religiniu-etiniu mokymu arba savo sukurtàja antagonistinës visuomenës taikaus pertvarkymo programa. Savo straipsniuose rašytojas suformulavo teiginius, propaguojanèius moralinio savæs tobulinimo, visuomenës meilës, nesiprieðinimo blogiui idëjas, tikëjosi pagerinti visuomenës santykius. Uþ staèiatikybës, vienvaldystës kritikà, lygiaviniø principø skelbimà rašytojas Levas Tolstojus 1901 m. buvo atskirtas nuo baþnyèios. XIX a. 9-àjá dešimtmetá, pasirodþius jo straipsniams „Išpaþintis“ ir „Kuo að tikiu?“, Rusijoje kilo tolstojininkø sàjûdis. Tolstojininkai plito ir Lietuvoje. Vienas þymiausiø ðio sàjûdþio dalyviø buvo Andrejus Kalendra. Jis buvo apsiskaitæs, iðsilavinæs þmogus. Ið pradþiø dirbo telegrafe, paskui prekiø svërëju Rygos geleþinkelio stotyje. Perskaitæs L.Tolstojaus traktatà „Koks yra mano tikëjimas?“, pamëgo raðytojà; jo paveiktas, metë pelningà tarnybà ir pradëjo dirbti Rygos vagonø fabrike paprastu darbininku. Jis net buvo nuvykæs á Maskvà, Tulà, Jasnajà Polianà susitikti su raðytoju ir jo sekretoriumi Gusevu. Taip ir atsirado vienas išlikusiø laiðkø L.Tolstojaus raðtø rinktinëje (iš viso A.Tolstojaus muziejaus archyvuose yra iðlikæ keturi A.Kalendros laiškai). Ðiame 1908 m. lapkrièio 15 d. raðytame laiðke L.Tolstojus A.Kalendrai leidþia pasilikti atsiøstà knygà „Dievo karalystë mumyse“, kuri Kalendrai labai patiko. A.Kalendra atsily-

Ðiaurës Lietuvos
gino uþ knygà paðto þenklais. Šiame laiške L.Tolstojus pataria A.Kalendrai nevykti á Kanadà ir nurodo, kad svarbiausias ir vienintelis darbas yra dorovës (moralës) tobulinimas, savæs išlaisvinimas nuo kûno pagundø, aistrø, o tai galima daryti visur. A.Kalendra Kruopiuose ir Ðiauliuose steigë kooperatyvus, o kooperatyvo nariai balsø dauguma dël religiniø prieþasèiø nusprendë parduotuvëse nepardavinëti degtinës, nes toks buvo tolstojininkø poþiûris á svaigalus. Þagarëje gyveno kitas þymus tolstojininkas Edvardas Levinskas, kurio sûnus Leonas po karo vedë Andrejaus Kalendros dukterá Sofijà. Kaip pasakoja Edvardo sûnus Leonas, jo tëvas – malkø sandëlio pardavëjas, gyvenæs Rygoje, ëmë abejoti tikëjimo dogmomis, o be tikëjimo gyvenimas jam atrodë beprasmis ir todël vienintelæ iðeitá matë tik pasitraukti iš gyvenimo. Atsitiktinai jis nusipirko L.Tolstojaus knygà „Iðpaþintis“ ir nutarë, kad pirma perskaitys ðià knygà ir tik po to paliks ðá pasaulá. Knyga jam padarë nepaprastai stiprø áspûdá. „Að pajutau visa savo bûtybe, kad mano dvasinës kanèios pasibaigë“, – rašo E.Levinskas autobiografijoje. Taip jis tapo tolstojininku. Knyga teigë, kad kiekvienas þmogus turi vienà mënesá padirbëti prie þemës, todël

E.Levinskas gráþo á Lietuvà pas seserá (sesuo buvo iðtekëjusi uþ turtingo liuterono) á Joniðká prie Vaizguèio kaimo ir dirbo ûkio darbus. Joniðkyje sutiko draugà, vienà parlamento nará, kuris jam tarë: „Kà tu su naginëmis vaikðtai, esi apsiskaitæs, bûk mokytoju“. Këdainiuose, per dvejus metus baigæs eksternu gimnazijos kursà, E.Levins-

tolstojininkai

Edvardas Levinskas tremtyje Tadþikijoje 1949 m.

kas tapo pradþios mokyklos mokytoju, absoliuèiu abstinentu, nevalgë mësos. Mokytojas pats valydavo mokyklos tualetà, nes taip propagavo ir indø filosofai. E.Levinskas mokytojavo Kalnelyje prie Joniškio, o vëliau – Ðiauliuose. Dalyvavo

Kadangi azoto oksido sintezë nëra Larginino pagrindinis darbas, atrodo, kad tinkamesnis kelias bûtø vartoti augalines medþiagas, kurios tiesiogiai generuoja NO. Tai evoliucijos metu susiformavæs alternatyvus azoto oksido sintezës kelias ðiltakraujø organizme. Šiuo atveju NO yra pagaminamas ið tokiø medþiagø, kaip organiniai nitratai ir nitritai. Ðiø druskø yra kai kuriuose augaluose bei þalialapëse darþovëse – špinatuose, salotose, kopûstuose. Tik gaila, kad mûsø klimatinës sàlygos nëra palankios organiniø nitritø ir nitratø sintezei augaluose. Beje, þmogaus organizme, pradedant burnos ertme ir baigiant plonuoju þarnynu bei raumeniniu audiniu, yra fermentø sistema, gebanti redukuoti nitritus ir nitratus iki azoto

oksido. Pastarasis, susidaræs, pvz., skrandyje, patenka á kraujà ir tuoj pat prisijungia prie kraujo baltymø, ypaè prie hemoglobino, su kuriuo keliauja per visas kraujagysles ir atlieka jam skirtà pagrindinæ funkcijà – jas išpleèia. Be NO eritrocitas negalëtø praeiti per smulkiuosius kapiliarus, nes jø spindis yra apie 5 mikronus, o eritrocito – apie 7 mikronus. Jei taip ávyktø, distalinës làstelës negautø deguonies bei kitø maisto medþiagø, atneðamø su krauju, o ástrigæs eritrocitas ilgainiui suirtø ir jo irimo produktai nebûtø paðalinami limfos bei venø mikrokapiliarais. Todël galime padaryti iðvadà, kad trûkstant azoto oksido susidaro idealios sàlygos audiniø làsteliø þûèiai, o liga prasideda nuo vienos làstelës.

Ið augalø, kuriø vaisiuose, lapuose bei þievëje nustatyta ypaè didelë ðiø medþiagø koncentracija, yra Noni augalas (Morinda Citrifolia), kuris plaèiai paplitæs Pietryèiø Azijos salose. Polinezieèiai jau tûkstanèius metø labai sëkmingai vartoja ðá sveikatà teikiantá augalà (vaisius, þievæ, ðaknis, lapus ir þiedus), neþinodami nei kaip, nei kodël jis veikia. Tyrimai parodë, kad Noni medþio ekstrakto miðiniai turi didelá kieká organiniø nitritø ir nitratø, kurie, veikiant normalaus rûgðtingumo skrandþio sultims, verèiami á azoto oksidà. Tyrimai, atlikti su þmogaus endotelio làsteliø kultûra, parodë, kad tiek Noni vaisiaus sultys, tiek viso augalo daliø ekstraktas gamina azoto oksidà, tik iš ekstrakto gaunama NO apie 60 kartø daugiau negu ið sulèiø.

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Grupë tolstojininkø 1933 m. (ið deðinës á kairæ): Edvardas Levinskas, Steponas Viliûnas, Stasë Viliûnienë (sovietiniais metais atsisakiusi dël savo paþiûrø dirbti mokykloje), Juozas Petrulis

leidþiant laisvamaniø draugijos þurnalà „Kultûra“, taèiau vëliau pasitraukë, nes laisvamaniai, nors pripaþino dorovæ, taèiau nepripaþino Dievo. 1926 m. Lietuvoje civilinës metrikacijos nebuvo, tik baþnytinë, tad E.Levinskas, norëdamas vesti, nuvyko su bûsimàja þmona á Klaipëdos kraðtà, ten uþregistravo civilinæ santuokà ir galëjo mokytojauti, nes (pasak L.Levinsko) nevedusiø vyrø neskirdavo mokytojais. Nors mokytojai gaudavo priedà uþ vaikus, taèiau jis savo vaikø nekrikštijo ir to priedo negaudavo. Pagaliau E.Levinskas atvyko á Þagaræ. Èia rado paþástamø, kurie já – mokytà þmogø – sovietø laikais (1940–1941 m.) rekomendavo paskirti Panevëþio mokyklø inspektoriumi. Èia dirbdamas paþino tarybinës ðvietimo sistemos blogàsias puses, nestojo á partijà, atsisakë sekti draugus. Gyvenimas A.Kalendrà bei E.Levinskà suvedë dar su vienu tolstojininku – iš Kupiškio kilusiu Juozu Petruliu, kuris 1928 m. buvo nuteistas 8 metus kalëti uþ tai, kad dël savo paþiûrø atsisakë tarnauti kariuomenëje. Iki 1933 m. kalintas Kaune, Ðiauliuose, Panevëþyje; jo paþiûros taip pasi-

keitë, kad ne tik suartëjo su komunistais, bet net pradëjo platinti nelegalià komunistinæ literatûrà. Antrojo pasaulinio karo metais J.Petrulis gelbëjo þydus. Tuo sunkiu metu J.Petrulis ir jo draugai organizavo gydytojos Trusfus-Jofienës ðeimos pabëgimà ið geto. Gete buvo jos 6 metø dukrytë Rûta, 8 metø sûnus Mauða, sesuo mokytoja Eta ir 58 metø motina. Iš pradþiø pabëgëlius J.Petrulis slëpë savo bute Ðiauliuose, o kai kilo átarimai, perdavë kitiems asmenims: Mauðà ir Età – Andrejui Kalendrai netoli Kruopiø (Akmenës r.), o motinà – Levinskams Þagarëje. Rûta liko gyventi pas J.Petrulá, o vëliau jis jà átaisë pas Povilà Aleknà Liepiniø kaime (Kupiðkio r.), o iš ten – pas Levinskus ir Kalendras. Po karo J.Petrulis tapo muziejininku, kraštotyrininku, esperanto kalbos populiarintoju; jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultûros veikëjo vardas. Karo metais dar vienas ávykis vos nesunaikino Levinskø ðeimos. E.Levinsko þmona Teresë Levinskienë, bûdama vokietë ir gerai mokëjusi vokieèiø kalbà, kreipësi á Ðiauliø srities komisarà laišku, kuriame visø dorø Þagarës þmoniø vardu praðë neþudyti ne-

kaltø þydø ir tokiais darbais neþeminti vokieèiø tautos. Vokieèiai tuoj jà apðaukë pamiðële ir nusprendë sušaudyti. Jà iðgelbëjo Þagarës burmistras Rakðtys, kuris nugirdë vokieèiø karininkà, ir moteris tuokart nebuvo suðaudyta. Vëliau karininkas atvyko á Levinskø namus, grieþtai pasikalbëjo su T.Levinskiene, prisakë nesikiðti á politikà. Nors vokieèiø okupacijos metais pas save slëpë Šakynos vaistininko Trusfo þmonà, po karo Maskvos saugumo nurodymu Levinskø ðeima buvo ištremta, nes T.Levinskienë buvo vokietë (liuteronø tikëjimo), o jos brolis buvo repatrijavæs á Vokietijà (nors ten ir buvo lageryje). Visi buvo iðtremti á Tadþikistanà, kur T.Levinskienë netrukus mirë. Po karo E.Levinskas su sûnum gráþo á Þagaræ ir 1975 m. mirë; palaidotas Raktuvës kapinëse. 1951 m. rugsëjá Andrejus ir Monika Kalendros bei jø vyriausioji dukra Morta buvo iðtremti á Sibirà. Po trijø mënesiø Andrejus Kalendra tolimoje Irkutsko þemëje mirë. Jau auðtant nepriklausomybei jo dukra Morta Jakutienë su sûnumi parveþë tëvo palaikus ir palaidojo Þarënø kapinëse (netoli Kruopiø). Šiuo metu Kalendrø ir Levinskø ðeimos susilaukë ypatingos pagarbos. Andrejus Kalendra, jo þmona Monika Kalendrienë, jø dukros Morta Jakutienë ir Sofija Levinskienë, nuo mirties iðgelbëjæ Iciko ir Sonios Gordimeriø ðeimà, apdovanoti Lietuvos Respublikos ordinu – Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi. 2009 m. pavasará jiems suteikti ir Pasaulio tautø teisuoliø vardai (ðá titulà suteikia Izraelio Katastrofos ir heroizmo tyrimo institutas Jad va-Ðem). Uþ Ðakynos vaistininko Trusfo ðeimos iðgelbëjimà Edvardas ir Teresë Levinskai (po mirties) bei jø sûnus Leonas Levinskas, ðiuo metu gyvenantis Þagarëje, apdovanoti Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiais. Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi (po mirties) apdovanotas ir Juozas Petrulis.
Panaudota literatûra: Birutë Masionienë. Levas Tolstojus ir Lietuva. V.:Vaga, 1978

Nuotraukos iš L.Levinsko asmeninio archyvo

Ðis faktas staiga padëjo paaiðkinti didþiulá sveikatos pagerëjimà pacientams, gërusiems ðias paprastas tropikø sultis ar vartojusiems ekstrakto miðinius. Skaitant ðias eilutes, gali kilti klausimas, ar vartojant produktus, kuriuose aptinkami dideli kiekiai organiniø nitritø ir nitratø, nesusidaro kenksmingi peroksinitritai, kurie priskiriami kenksmingai laisvøjø radikalø grupei? Mokslininkai, kurie atliko ðiuos tyrimus, sako, kad ne. Taip yra todël, kad nitritai ir nitratai, nors jø kiekis Noni ekstrakto mišinyje nëra maþas, ne ið karto verèiami á azoto oksidà. Skrandþio turinys ðá procesà vykdo pakankamai lëtai. Azoto oksidas prasiskverbia per skrandþio sienelæ ir patenka á kraujà, kur jis prisijungia prie baltymø aminorûgðèiø – SH gupiø. Prisi-

jungæs prie baltymo, azoto oksidas negali reaguoti su deguonimi, ir peroksinitritas nesusidaro. Peroksinitritas susidaro tiktai tada, kai NO atsipalaiduoja nuo baltymø kaip dujos ir sàveikauja su deguonimi. Be to, mûsø organizmas nuo peroksinitrito turi saugias uþtvaras. Tam evoliucijos yra sukurtas galingas antioksidantas – gliutationas, generuojamas, be kita ko, to paties azoto oksido. Jis ir suardo peroksinitrità. Neabejotinai galima tvirtinti, kad, nurijus augalinës medþiagos, koks yra Noni miðinio ekstraktas, peroksinitritø nesusidarys. Noni augalo ekstraktas, kaip profilaktinë priemonë, pasiþyminti azoto oksido donorinëmis ir antioksidacinëmis (jo sudëtyje yra bioflavonoidø) savybëmis, yra

skleidþiamas visame pasaulyje. Apie tai ir apie jo poveiká þmonëms plaèiau galima susipaþinti interneto puslapiuose. Taigi galima teigti, jog, norint palaikyti sveikatà ir tapti ilgaamþiams, bûtinos tik trys sàlygos: – suderinta ðirdies ir arterinës kraujotakos sistemø veikla ir laiku pristatytas pakankamas kraujo kiekis visoms organizmo làstelëms; – laiku ir efektyviai pašalinti medþiagø apykaitos produktai ið kiekvienos làstelës; – normalios kokybës ir normalaus kraujo kiekio palaikymo kontrolë organizme ir esant bûtinybei laiku pakoreguota, pasitelkiant tinkamà mitybà, fizinæ kultûrà ir sveikà gyvenimo bûdà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

17

Beta gliukanai þmogaus mityboje
Pabaiga. Pradþia Nr. 5-6

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
Pagal savo struktûrà beta gliukanai yra polisacharidai (sudëtiniai angliavandeniai), kuriø pagrindà sudaro gliukozës monomerai. Þmogus su maistu gauna dviejø grupiø beta gliukanø. Vienos grupës beta gliukanai yra tirpûs vandenyje, kitos grupës – netirpûs, nes jø struktûroje gliukozës monomerai yra sujungti tarpusavyje baltyminiais ryðiais. Vandenyje tirpiø beta gliukanø randama vaisiuose, uogose, darþovëse, grûduose – ypaè mieþiuose ir aviþose. Netirpstantys vandenyje beta gliukanai yra sintezuojami grybuose, ir nuo senø laikø, ypaè rytø kraðtuose, jie þmoniø vartojami kaip vaistai, prailginantys gyvenimà. Valgomieji grybai yra maþai kaloringas maisto produktas, kadangi jø sudëtyje labai maþai riebalø, bet gausu baltymø, mineraliniø medþiagø ir polisacharidø. Dauguma tyrinëtojø tvirtina, kad valgomieji grybai stiprina þmogaus imuninæ sistemà. Grybø làsteliø sienelëse randama ir tirpiø vandenyje beta gliukanø, visose grybø làstelëse yra chitino. Taigi faktiðkai abiejø polisacharidø polimerai, susijungæ kovalentine jungtimi, sudaro aktyvø polisacharidà. Minimi polisacharidai – beta gliukanai vartojami farmakologijoje ávairioms disfunkcijoms iðvengti. Ðiam tikslui yra kultivuojamos specialios valgomøjø grybø rûðys. Juose esantys beta gliukanai naudojami vaistø gamybai. Taèiau labai svarbu, kad tam tikslui auginamuose grybuose nebûtø sunkiøjø metalø ar kitokiø nereikalingø priemaiðø. Valgomieji grybai dël savo maistiniø medþiagø sudëties – maþas kaloringumas, daug baltymø, mineraliniø medþiagø, ypaè cinko, o svarbiausia polisacharidø – ávairiø beta gliukanø – ið dalies primena dietinius maisto produktus. Nors beta gliukanø veikimo mechanizmas dar nëra pakankamai atskleistas, taèiau kelia didelá susidomëjimà. Valgomuosiuose grybuose

esanèiø beta gliukanø veikimo efektyvumas priklauso nuo grybø rûðies, jis tiriamas eksperimentiniø gyvûnø ir þmogaus organizme. Grybuose esantys gliukanai daro átakà leukocitø veiklai ir dël to jø veikla siejama su imunine sistema. Aktyviausias grybø beta gliukanas yra grifolanas, aktyvuojantis makrofagus. Vandeninis grifolano tirpalas esant cukraligei padidina insulino aktyvumà apie 25 procentus. Manoma, kad toks poveikis priklauso nuo imuninës sistemos veiklos skatinimo, kadangi kraujo plazmoje ne tik padaugëja kai kuriø leukocitø rûðiø, bet ir padidëja jø aktyvumas. Valgomuosiuose grybuose esantys beta gliukanai turi átakos ir lipidø apykaitai: maþina cholesterolio kieká kraujo plazmoje ir maþo tankio lipoproteinuose, kurie neða cholesterolá á audinius, ir didina cholesterolio kieká didelio tankio lipoproteinuose, kurie ðalina jo pertekliø ið audiniø. Be to, beta gliukanai skatina sintezæ leptino, kuris veikia sotumo ir alkio centrà, t.y. dalyvauja fiziologiniuose procesuose palaikant normalø kûno svorá. Yra pastebëtas beta gliukanø teigiamas poveikis ir virðkinamojo trakto sieneliø uþdegiminiø procesø slopinimui. Tai leidþia iðvengti opø, taèiau pats þarnyno gleivinës saugojimo mechanizmas ðiuo atveju kol kas dar neþinomas. Taèiau þinoma, kad tokios veikimo galimybës priklauso nuo beta gliukanø pleurino ir lentineno bei jø antioksidaciniø savybiø slopinti atsirandanèius toksinus. Aktyvuodami makrofagus beta gliukanai pasiþymi ir antineoplastiniu aktyvumu. Dël to pastaruoju metu tiriamos galimybës juos pritaikyti gydant vëþá ir ypaè melanomà. Ðiais atvejais veiksmingiausiais laikomi grybuose esantys grifonas ir pleurinas. Vadinamieji vandenyje tirpstantys beta gliukanai plaèiai vartojami ðiuolaikinëje mityboje. Tai grûdinës kultûros ar jø miðiniai bei sëlenos, vaisiais, uogomis ar kitais priedais praturtinti aliejai, kurie labai svarbûs sveikatai palaikyti.

Miraþai
Áprastinëmis sàlygomis þemiausiame atmosferos sluoksnyje – troposferoje, didëjant aukðèiui, temperatûra krenta 6,5oC/km sparta. Taèiau kartais temperatûros kitimo dësnis keliø deðimèiø ar ðimtø metrø aukðtyje gali bûti visiðkai kitoks. Taip ávyksta susidarant stabiliems, smarkiai besiskirianèiø temperatûrø oro sluoksniams. Tuomet atmosferos refrakcijos mastas smarkiai pasikeièia, o esant neáprastai atmosferos refrakcijai, gimsta miraþai. Miraþas – tai objekto vaizdas, kuris áprastinëmis sàlygomis nematomas. Miraþai paprastai susidaro ties horizontu, o jø matomumas glaudþiai susijæs su atstumu iki regimojo horizonto. Ðis atstumas, vaizdþiai tariant, nusako, kaip toli yra riba tarp Þemës ir dangaus. Dël to, kad Þemë apvali, atstumas iki regimojo horizonto nëra begalinis. Ðis atstumas priklauso nuo stebëtojo aukðèio virð jûros lygio: kuo aukðèiau pakilæs stebëtojas, tuo labiau nutolusi regimojo horizonto linija. Áprastinëmis sàlygomis, stovint ant jûros kranto ir þvelgiant ið 2 m aukðèio (faktiðkai tokiame aukðtyje yra stebëtojo akys), regimasis horizontas yra nutolæs 5 km atstumu, o þvelgiant ið 50 m aukðèio – 25 km atstumu. Galima vertinti ir atvirkðèiai – jei stebëtojas yra jûros lygyje, jis gali matyti 50 m aukðèio objektà, nutolusá 25 km atstumu ir pan. Neáprasta atmosferos refrakcija yra susijusi su dideliais oro temperatûrø skirtumais, o tai savo ruoþtu gali gerokai pakoreguoti atstumà iki regimojo horizonto. Tokie miraþai, kai objektas matomas þemiau, nei jis yra ið tikrøjø, vadinami apatiniais (angl. inferior mirage), o jei aukðèiau – virðutiniais (angl. superior mirage). Susidarant apatiniams miraþams, šviesos spinduliai atmosferoje išlinksta taip, kad prie horizonto esantys objektai tampa nebematomi, o susidarant virðutiniams miraþams, esantys uþ horizonto objektai tampa matomi, kaip pavaizduota 1 pav., kur Þemës rutulio ir spinduliø kreivumai vaizdumo dëlei yra smarkiai padidinti. Kartu galima sakyti, kad apatinio miraþo atveju regimasis horizontas priartëja, o virðutinio miraþo atveju – nutolsta. Daþniausiai matomi apatiniai miraþai.

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesa mus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors ir bûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiø ðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad arti horizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yra ið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje – atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þino astronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiui dangaus skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kur kas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiø optiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskø iðkraipymais ir baigiant miraþais.

Atmosferos refrakcija
Prof. Audrius DUBIETIS
jektø. Nedidelá apatiná miraþà galima nesunkiai pamatyti vos ne kiekvienà karðtà vasaros dienà virð ákaitusio asfaltuoto kelio: toli esanti horizontali kelio atkarpa ima blizgëti, lyg ant asfalto bûtø didþiulë bala. Tai – „aklasis ruoþas“, kuriame at-

susidaranèius dël ákaitusio oro sluoksnio virð vandens telkiniø, iðduoda ore „pakibæ“ tolimi krantai (2 pav.). Siaura linija tarp vandens paviršiaus ir horizonte esanèiø objektø yra aklasis ruoþas, kuris ir sukuria pakibusiø krantø miraþà. Skiriamasis ðiø miraþø bruoþas – vandens ir „aklojo ruoþo“ riboje grësmingai atrodanèios „milþiniškos“ bangø keteros (3 pav.). Ðios bangos nëra realios, tai – plevenantis miraþo kraðtas, o gigantiðkos bangø keteros matomos dël vertikalaus didinimo efekto. Ádomu ir tai, kad nors aklajame ruoþe negalima matyti

1 pav. Kaip susidaro miraþai: (a) apatinis miraþas, (b) viršutinis miraþas. S – stebëtojas, iðtisinës linijos þymi ðviesos spindulio trajektorijà, punktyrinës – horizonto linijà esant áprastinëms sàlygoms

Ðie miraþai gimsta tuomet, kai smarkiai ákaista ir iðretëja nedidelis pavirðinis oro sluoksnis, kuriame maþu kampu kritæ ðviesos spinduliai atsispindi ir uþlenkiami tolyn nuo stebëtojo, kaip pavaizduota 1(a) pav. Tokiu atveju regimasis horizontas staiga priartëja, ir stebëtojas nebegali matyti horizonte esanèio objekto. Susidarant apatiniam miraþui, palei horizontà visuomet atsiranda vadinamasis „aklasis ruoþas“, kuris iðryðkëja, kai horizonte yra ir pakankamai dideliø ob-

sispindi tik dangaus þydrynë, o pati kelio atkarpa tarsi „pranyksta“ uþ horizonto. Dramatiškiau apatiniai miraþai atrodo dykumoje – kaip smëlynuose telkðantys didþiuliai, taèiau niekada nepasiekiami eþerai, ið kelio viliojantys troðkulio kankinamus keliautojus. Dël ðios prieþasties apatiniai miraþai daþnai vadinami dykumø miraþais. Apatinius miraþus,
Audriaus DUBIEÈIO nuotr.

3 pav. Padidintas apatinio miraþo vaizdas. Aklajame ruoþe matomas tolimo kranto atspindys, o vandens ir aklojo ruoþo riboje bangos atrodo milþiniškos

2 pav. Apatinis miraþas Kurðiø mariose: tolimas mariø krantas atrodo pakibæs ore

vandens pavirðiaus, taèiau jame gerai matomi tolimo kranto bei laivelio atspindþiai nuo ákaitusio oro sluoksnio. Virðutiniams miraþams susidaryti ir jiems stebëti reikalingos labiau specifinës sàlygos. Ðie miraþai atsiranda atmosferoje formuojantis vadinamiesiems inversijos sluoksniams, kai oro temperatûra tam tikrame (keliolikos ar keliasdeðimties metrø) aukðtyje gerokai (keletu ar iðskirtiniais atvejais net keliolika laipsniø) virðija þemiau esanèio oro sluoksnio temperatûrà. Tokioje aplinkoje maþu kampu kritusiø ðviesos spinduliø kelias iðkreivinamas taip, kad ðviesos spinduliai iðlinksta pagal Þemës kreivumo radiusà, regimasis horizontas smarkiai nutolsta, ir galima matyti net uþ ðimtø kilometrø esanèiø objektø vaizdus, kaip schematiðkai pavaizduota 1(b) pav. Vienas plaèiausiai þinomø virðutiniø miraþø – Naujosios Þemës efektas, kurá
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

19

Þaliasis þybsnis
Ypatingas miraþas yra þaliasis Saulës þybsnis, kai pati virðutinë besileidþianèios Saulës disko dalis trumpam suþimba þaliai. Þaliasis þybsnis þinomas nuo neatmenamø laikø ir yra apipintas neátikëtinais jûrininkø pasakojimais bei legendomis. Ádomu tai, kad pirmasis, kuris XIX a. antrojoje pusëje á þaliojo þybsnio reiðkiná paþvelgë moksliðkai, buvo garsus anglø mokslininkas Dþ.Dþaulis, pelnæs pasaulinæ ðlovæ kaip termodinamikos mokslo pradininkas. Taèiau moksliniai þaliojo þybsnio paþinimo keliai ir klystkeliai vinguriavo daugiau nei 100 metø, kol pagaliau buvo galutinai atskleista ðio ádomaus reiðkinio paslaptis. Dabar þinoma, kad þaliasis þybsnis yra ne kas kita, kaip besileidþianèios Saulës disko miraþas, kai kartu pasireiškia ir stiprus atmosferos dispersijos efektas. Skiriami dviejø (beje, labai skirtingø) tipø þalieji þybsniai, priklausomai nuo to, koks miraþas – apatinis ar virðutinis – tuo metu susidaro. Pirmuoju atveju þaliasis þybsnis matomas kaip smarkiai vertikaliai padidintas þaliojo Saulës disko apvado vaizdas (panaðiai formuojasi ir milþiniðkø bangø vaizdas aklojo ruoþo riboje). Áprastu atveju, kai miraþo nëra, þaliojo Saulës disko apvado storis tesiekia 20 kampo sekundþiø, ir plika akimi jo áþiûrëti neámanoma. Bet, jei saulëlydþio metu formuojasi apatinis miraþas, þaliojo apvado matmenys vertikaliai gali bûti deðimteriopai didesni. Šis padidintas þaliojo apvado vaizdas matyti dar kelias sekundes po to, kai virðutinis Saulës disko kraðtelis pranyksta aklajame miraþo ruoþe. Ðiuo atveju apie galimà þaliàjá þybsná daþniausiai ið anksto „praneša“ besileidþianèios Saulës disko forma: jos
E.STOCKARDO nuotr.

4 pav. Virðutinis miraþas Grenlandijoje

1597 m. pirmà kartà stebëjo ir detaliai apraðë olandas G. de Vëras kapitono W.Barenco vadovaujamos ekspedicijos po Arktá metu. Ekspedicijai þiemojant Naujosios Þemës saloje, sausio 27 dienà, tebetvyrant poliarinei nakèiai, de Vëras stebëjo, kaip virð uþðalusios jûros staiga iðniro Saulës disko kraðtelis, kai pagal astronominius skaièiavimus Saulë turëjo bûti 5,5o þemiau horizonto! Vëliau jau maþesnio masto Naujosios Þemës efektas buvo daug kartø stebëtas ávairiø arktiniø ir antarktiniø ekspedicijø metu. Iki pat ðiø dienø manoma, kad de Vëro apraðytas atvejis iliustruoja paèià ekstremaliausià atmosferos refrakcijà, kuri kada nors buvo stebëta. De Vërui labai pasisekë – jis atsidûrë reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku, kadangi tokiam miraþui stebëti reikalingos labai specifinës sàlygos – ne tik inversijos sluoksnio susidarymas, bet ir jo padëtis stebëtojo atþvilgiu. Kad matytø virðutiná miraþà, stebëtojas turi bûti virð inversijos sluoksnio ir þvelgti pro já horizonto link. Tik tuomet þemiau horizonto esanèios Saulës spinduliai, atsispindëjæ nuo retesnio inversijos sluoksnio, gali pasiekti stebëtojà. Panaðiai ðviesa sklinda ðviesolaidyje: atsispindëdama nuo maþesnio lûþio rodiklio (retesnio) ðviesolaidþio apvalkalo, ji koncentruojama ir sklinda didesnio lûþio rodiklio (tankesnëje) šviesolaidþio šerdyje. Tai vadinama visišku vidaus atspindþiu. Beje, pirmasis, kuris paaiškino Naujosios Þemës efektà kaip visiðkà ðviesos vidaus atspindá tarp skirtingos temperatûros oro sluoksniø, buvo þymusis vokieèiø astronomas J.Kepleris. Yra apskaièiuota, kad jei virð viso Þemës rutulio susidarytø inversijos sluoksnis, kuriame temperatûra didëtø 11oC/100 m sparta, nedideliu kampu paleistas ðviesos spindulys, atsispindëdamas nuo tokio inversijos sluoksnio, iðlinktø tiksliai pagal Þemës kreivumo radiusà ir, apsukæs visà Þemës rutulá, sugráþtø atgal ið kitos pusës. Aiðku, yra nerealu tikëtis, kad toks ekstremalus inversijos sluoksnis galëtø kada nors susidaryti natûraliomis sàlygomis. Viršutinio miraþo objektas gali bûti ne

tik Saulë ar kitas ðviesulys, bet ir bet kuri peizaþo detalë ar objektas, kuris áprastinëmis sàlygomis yra uþ horizonto. Virðutinio miraþo dëka jûrose staiga tampa matomi tolumoje praplaukiantys laivai ar horizonte stûksantys kalnai, kurie iðnyksta be pëdsako, vos tik pasikeitus atmosferos sàlygoms. Jûrininkystës istorijoje þinoma nemaþai atvejø, kai þemëlapiuose bûdavo paþymimos neegzistuojanèios salos ar net iðtisi salynai, kurie viso labo tebûdavo tik uþ horizonto stûksanèiø ledkalniø miraþai (4 pav.). Ádomu ir tai, kad Naujosios Þemës efektas yra pasitarnavæs ir geografiniams atradimams. Moksliðkai árodyta, kad XI a. norvegø vikingai, plaukiodami palei Islandijos krantus, pastebëjo tolimo, esanèio uþ 240 km, kranto miraþà ir taip atrado Grenlandijà. Esant didelei atmosferos turbulencijai, plevenantys ir greitai besikeièiantys virðutiniai miraþai vadinami oro pilimis arba Fata Morgana. Virðutiniai miraþai daþniausiai matomi þiemà, kai prieþeminis oro sluoksnis ðaltas, o aukðèiau esantis sluoksnis – jau áðilæs. Tokios sàlygos daþniausiai pasitaiko poliarinëse srityse, dël to virðutiniai miraþai daþnai vadinami poliariniais, nors retkarèiais juos galima matyti ir vidutinëse platumose.

5 pav. Saulëlydþio miraþas virš þiemiðko Vilniaus

20

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

6 pav. Þaliasis þybsnis Saulei leidþiantis Vilniuje

diskas prie pat horizonto ágauna didþiosios graikiðkos raidës omega (Ω) formà. Akivaizdu, kad pastebëti pirmojo tipo þaliàjá þybsná daugiausia galimybiø yra jûroje, ten, kur atviras, niekieno neuþstojamas horizontas. Patyræ stebëtojai teigia, kad pirmojo tipo þaliàjá þybsná plika akimi galima pastebëti bent vieno ið 6 saulëlydþiø metu. Antrojo tipo þaliasis þybsnis atsiranda susidarant virðutiniam miraþui ir gali bûti matomas Saulës diskui dar nespëjus pasislëpti uþ horizonto. Kaip jau buvo minëta, virðutiniai miraþai formuojasi atmosferoje susidarant stabiliems inversijos sluoksniams ir gali bûti matomi stebëtojui atsidûrus inversijos sluoksnio aukðtyje arba ðiek tiek virð jo. Tada þvelgiant tiesiai pro inversijos sluoksná, formuojasi Saulës disko miraþas – smarkiai vertikaliai suspaustas þemiau esanèios Saulës disko atvaizdas, kuris matomas kaip nuo Saulës disko virðaus „atitrûkæs“ ðvytintis horizontalus rëþelis (5 pav.). Sau-

lei nyrant þemyn, ðis rëþelis greitai traukiasi ir galiausiai prieð iðnykdamas trumpam suðvinta þaliai (6 pav.). Taip atsitinka dël to, kad þalios spalvos Saulës spinduliai dël atmosferos dispersijos yra atlenkiami didesniu kampu ir miraþo vaizde matomi ilgiau nei raudoni ar geltoni, kurie atlenkiami maþesniais kampais. Taigi pastariesiems jau iðnykus, miraþo vaizdà formuoja tik þalia Saulës ðviesa. Be kita ko, antrojo tipo þaliasis þybsnis gali pasirodyti Saulës diskui dar net nespëjus paliesti horizonto, ir jo atsiradimo laikà, skirtingai nei pirmojo tipo þaliojo þybsnio atveju, ið anksto prognozuoti sunku. Tuomet, kai atmosfera yra labai skaidri (maþai sklaidanti), þaliasis þybsnis gali virsti þydruoju ar net mëlynuoju. Antrojo tipo þaliasis þybsnis yra matomas retai ir daþniausiai, kaip ir visi virðutiniai miraþai, poliariniuose rajonuose. Taèiau þiemà, á mûsø platumas atplûdus ðaltam arktiniam orui, kaip tai nutiko ðiø metø sausio mënesá, ðiuo ádomiu ir retu reiðkiniu buvo galima pasigroþëti ir Lietuvoje (6 pav.). Netgi palankiai susiklosèius visoms minëtoms aplinkybëms, pamatyti þaliàjá þybsná plika akimi nëra lengva. Viena vertus, akiai yra sunku adaptuotis prie intensyvios Saulës ðviesos, kuri neretai akina net Saulei esant prie pat horizonto. Antra vertus, šis retas reiškinys trunka labai neilgai – vos kelias ar (išskirtiniais atvejais) keliolika sekundþiø, tad jis lengvai gali likti paprasèiausiai nepastebëtas. Taèiau yra þinomas ir iðskirtinis atvejis, kai vienos ekspedicijos Antarktidoje dalyviai, prieð prasidedant poliarinei nakèiai, stebëjo èia iðnykstantá, èia ir vël ásiþiebiantá þaliàjá þybsná net 45 minutes! Visø miraþø mastas priklauso ne tiek nuo absoliutaus temperatûrø skirtumo tarp besiribojanèiø oro sluoksniø, kiek nuo temperatûros gradiento, t.y. kaip greitai oro sluoksniø sandûroje kyla ar krenta temperatûra. Modeliuojant miraþø optiná vaizdà, galima detaliai atkurti temperatûros kitimo kreivæ iðilgai þvilgsnio linijos, neatliekant papildomai jokiø kitø matavimø. Esant sudëtingam temperatûros kitimui iðilgai þvilgsnio linijos, miraþai tampa sudëtingi, jø objektai gali bûti matomi apversti, padidinti ar sumaþinti; kuo toliau matomas miraþas, tuo daugiau optiniø efektø jo vaizde slypi. Taèiau dauguma miraþø matomi arti horizonto, jø vertikalûs kampiniai matmenys retai kada virðija 1–2o, taigi miraþams stebëti reikia ne tik palankiai susiklosèiusiø oro sàlygø, bet ir aðtrios akies.

„Siemens“ padës maþinti Baltijos jûros tarðà
Baltijos jûros ðaliø veiksmø grupës susitikime Helsinkyje „Siemens“ ásipareigojo paremti Baltijos jûros apsaugà. Ámonë jûros uostamiesèiams suteiks inþineriniø paslaugø ir aplinkà tausojanèiø technologijø, kuriø vertë – 50 000 eurø. Parama bus panaudota kranto energijos maitinimo technologijoms su „Siemens Siplink“ sistema, leidþianèia prie elektros tinklo prijungti net ir skirtingu daþniu veikianèius laivus, diegti. Galimybë uostuose prišvartuotiems laivams prisijungti prie vietinio elektros energijos tinklo leis gerokai sumaþinti iðmetamø terðalø kieká. Ðiandien laivai turi naudoti itin aplinkà terðianèius dyzelinius generatorius, kad pasigamintø pakankamai energijos, reikalingos prisiðvartavus uoste. Ádiegus naujas technologijas išmetamo azoto oksido kiekis sumaþëtø nuo 85 tonø iki maþiau nei 5 tonø per metus, o CO2 ir sieros dioksido emisijø tiesiog neliktø. „Siemens“ kuriamos technologijos padeda sumaþinti iðmetamø terðalø kieká ir energijos suvartojimà, efektyviau ir ðvariau generuoti elektros energijà, pagerinti vandens kokybæ. Esame pasiryþæ skatinti tokiø technologijø plëtrà Baltijos jûros regiono ðalyse“, – sako „Siemens“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Audris Barcevièius. Ateities technologijos leidþia saugoti aplinkà ir kartu gerinti Baltijos jûros regiono gyvenimo kokybæ. Tokiø technologijø pavyzdys yra kranto energijos tiekimo laivams sistemos, kurios padeda þenkliai pagerinti uostamiesèiø oro kokybæ. Dauguma investicijø á tokias technologijas greitai atsiperka, pavyzdþiui, per sumaþëjusias energijos sànaudas. 2009 m. „Siemens“ aplinkosaugos technologijos sumaþino CO2 emisijà maþdaug 210 milijonø tonø. Tiek ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø á aplinkà paleidþia Niujorkas, Tokijas, Londonas ir Berlynas kartu sudëjus. Vertinama, kad 2011 m. „Siemens“ klientai, naudodamiesi kompanijos kuriamais sprendimais, emisijà sumaþins bent 300 mln. tonø. Kompanijos aplinkos apsaugos sprendimø portfelio vertë per 2009 „Siemens“ finansinius metus iðaugo iki 23 mlrd. eurø. „Siemens“ aplinkos apsaugos sprendimø portfelis buvo suformuotas 2007 metais. Já sudaro technologijos, padedanèios sumaþinti išmetamo CO2 ir suvartojamos energijos kieká, vandens ir oro taršà.

Audriaus DUBIEÈIO nuotr.

Ramûnas GAUKÐTAS

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

21 21

Ið atradimø istorijos

Þaliosios Alias eskizai
Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik puslapá.
Ðv. Augustinas

Prof. habil. dr. Algimantas GRIGELIS
Aliaska – 49-oji (nuo 1959 m.) Amerikos valstija, jà sudaro keturios teritorijos: Pietø centro, Kenai, Vidinë (Interior) ir Buðas (The Bush). Èia vyrauja balta sniego spalva, atšiaurus arktinis klimatas. Gyvenimo sàlygos sunkios. Taèiau yra ir „þalio-

Ðiaurës paðvaistë Aliaskoje Plaktukø muziejus Haines miestelyje

ji“ Aliaska – labiausiai apgyventas Aliaskos pietrytinis pakraðtys. Tai lyg ilga rankovë, nutásusi tarp Ramiojo vandenyno ir Kanados Jukono teritorijos. Èia yra Aliaskos sostinë Dþûnas, Aleksandro salyne iðsimëèiusios þvejø gyvenvietës – Keèikanas, Sitka, Vrangelis, Peterburgas – ið kontinento pasiekiamos tik jûros arba oro keliu. Toliausiai ðiame salyne á ðiaurës va-

karus nutolæ Haines ir Skagvëjus. Èia yra ko pamatyti – civilizacijos maþne nepaliesta gamta, šiaurës upiø ir miðkø gyvûnija, senøjø vietiniø gyventojø kultûra, Aliaskos atradimo istorijos atgarsiai, aukso karðtligës legendos. Mûsø – geologo Algimanto Grigelio ir þurnalisto bei leidëjo Antano Kibicko – tolimos kelionës tikslas ir yra Haines mies-

telis, iðsidëstæs prie Aliaskos álankos, tarp Èilkato (Chilkat) ir Èilkuto (Chilkoot) upiø. Vietiniø tlingitø kalba miesto vardas yra Dtehshuh – „kelio pabaiga“. Mums tai – kelio pradþia. Ðiame miestelyje ásikûræs Plaktukø muziejus – auksinë mûsø kelionës „vinis“. Plaktukas – pirmas protingo þmogaus darbo árankis. Mes norime aplankyti ðá unikalø muziejø, nes Lietuvoje kuriamas Linkmenø plaktukø muziejus – antrasis pasaulyje. Taigi, pakilæ ið Vilniaus, per Frankfurtà ir Sietlà pasiekiame Dþûnà (Juneau, anksèiau Harrisburgas) – Aliaskos valstijos sostinæ, kertame net vienuolika laiko juostø. Ið Dþûno kità dienà dar penkias valandas komfortabiliu keltu Malaspina plaukiame ilgiausiu Amerikoje Lynno fiordu (Lynn Canal; gylis 330 m), esanèiu Aleksandro salyne. Po dviejø pa-

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

kos

tagalviø ereliø (Bald Eagle) kolonija, miðkuose esama rudøjø bei juodøjø lokiø, álankoje galima pamatyti kuprotøjø banginiø, dalginiø delfinø (killer whale), orkø. Lynno sàsiaurio vanduo sûrus, dël to neuþðàlantis, labai þymi Ramiojo vandenyno átaka – potvyniai ir atoslûgiai kartojasi du kartus per parà ir siekia iki 7 metrø aukðèio. Vasarà du kartus per savaitæ èia atplaukia dideli kruiziniai laivai. Aliaskos ankstyvojoje istorijoje þymus

Plaktukø muziejuje

Prie Mendenhallo ledyno

Ðvyturys Lynno fiorde Rusijos palikimas. Danas Vitus Beringas, tarnavæs Rusijos laivyne, per antràjà Kamèiatkos ekspedicijà laivu Sviatoi Piotr 1741 m. liepos 15 d. pasiekë Ðiaurës Amerikos krantus. Atrasta þemë tapo Rusijos imperijos nuosavybe. Èia pradëjo kurtis rusø kolonijos. 1798 m. buvo ákurta Rusijos–Amerikos prekybos kompanija. Aliaskos centru tapo Novo Archangelskas, dabartinë Sitka. Nuo 1867 iki 1912 m. ðis miestelis buvo Aliaskos sostinë. Taèiau Rusijai buvo nelengva iðlaikyti ðià teritorijà, deðimtimi tûkstanèiø kilometrø nutolusià nuo metropolijos. Kilo konfliktai su Ðiaurës Amerikos ir Didþiosios Britanijos valdþia, ir Rusija pardavë Aliaskà Jungtinëms Amerikos Valstijoms uþ 7,2 mln. doleriø. 1867 m. spalio 18 d. Rusijos vëliava nusileido Aliaskos Sitkoje. Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

rø kelionës Haines prieplaukoje mus pasitinka plaèiai besiðypsantys muziejaus direktorius Deivas Pahlas ir Kerol Pahl. Mes Aliaskoje! Pirmieji þmonës atëjo á Aliaskà ið Sibiro sausuma (Beringo „tiltu“) prieð 40 tûkst. metø; tuomet vandens lygis buvo 100 metrø þemesnis. Taigi èia tûkstanèius metø, prisitaikæ prie atðiauraus klimato, gyveno vietiniai þmonës (Native people). Dël klimatinës izoliacijos susiformavo apie dvideðimt tauteliø, jos turëjo savo kalbà, savo medþioklës bei þvejybos teritorijas. Pietryèiø Aliaskoje gyveno tlingitø, haida ir simðianø genèiø indënai (Tlingit, Haida, Tsimshian). 22 mylios nuo Haines Èilkato slënyje yra Klukvano kaimelis, tebegyvenamas tlingitø. Ðiai tautelei priklauso apie 700 þmoniø, jie atkuria savo kalbà ir moko jos

vaikus. Tlingitai sako: „Haa neílí ayá“, – èia mûsø namai. Tlingitø totemai, kaukës, kilimai savo kampuotu braiþu ir raudonø ir juodø spalvø þaismu yra nepakartojami. Ne visos tautelës iðliko iki ðiø laikø, taèiau jø kalbinis paveldas þinomas ir saugomas. Pastaruoju metu Aliaskos èiabuviø kalbos priskiriamos Dene– Jenisejaus kalbø grupei. Haines miestelio geografinë platuma – 59o14‘N, kaip ir Stokholmo, tik apie penkis laipsnius ðiauriau Vilniaus. Gyventojø – 2400, namai daugiausia mediniai, vieno dviejø aukðtø, „klondaikinës“ architektûros. Klimatas vidutinis jûrinis, ðiltos sausos vasaros, gilios, bet neðaltos þiemos, neaukðti – iki 5000 pëdø (1600–1700 m) kalnynai, plaèios upës, kedrø ir baltegliø miðkai. Haines garsëja laðiðø ir otø þvejyba, briedþiø medþiokle, tûkstantine bal-

23

Akcinë bendrovë

Anykðèiø kvarcas

Kvarcinio smëlio karjeras

Kvarcinio smëlio perdirbimo ámonë AB „Anykðèiø kvarcas“ ákurta 1968 metais. Ámonëje dirba apie 100 darbuotojø. Per metus iðkasama ir perdirbama iki 100 000 tonø kvarcinio smëlio. Pagal Lietuvos Respublikos

partneriams gali pasiûlyti visas ðias rûðis. Gamyboje ðie produktai naudojami labai ávairiai. Stiklo pramonëje kvarcinis smëlis – þaliava lakðtiniam stiklui ir stiklo dirbiniams, armuotam, lietam stiklui, stiklo pluoðtui, stiklo va-

tai ir stiklo audiniams. Metalurgijoje – tai pagrindinë þaliava ketaus, plieno ir preciziniø liejiniø gamybos formoms ir gurguèiams. Chemikaluose, statybos pramonei – uþpildas klijams ir grindø miðiniams, iðlyginimo ir uþpildymo medþiagoms, mûrijimo miðiniams ir kt. Chemijos pramonëje kvarcinis smëlis – pagrindinë ávairiø cheminiø medþiagø dalis. O keramikos pramonëje jis naudojamas gaminant molio dirbinius, sanitariná

Mûsø tiekiama produkcija
Produkcija Kvarcinis smëlis natûralus-karjerinis 3/0,15 Kvarcinis smëlis plautas 2/0,05 Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 Kvarcinis smëlis maltas A4/120 Kvarcinis smëlis maltas A8/50
Vyriausybës iðduotà licencijà ámonë eksploatuoja du monokristalinio kvarcinio smëlio karjerus, esanèius Anykðèiuose. Iðkastas smëlis flotuojamas, dþiovinamas, iðskirstomas frakcijomis, malamas. Kvarciná smëlá – natûralø, flotuotà, atsijas, frakcionuotà arba sumaltà – gamyboje naudoja ávairios pramonës ðakos. AB „Anykðèiø kvarcas“

Ámonës standartas ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 04:2004 ÁST 5411146 – 07:2007 ÁST 5411146 – 07:2007

Dydis frakcijomis 0,063 – 1,5 mm 0,063 – 1,2 mm 0,063 – 0,8 mm 0,063 – 0,4 mm 0,4 –0,8 mm 0,8 – 1,2 mm 0,0 - 120µm 0,0 - 50µm

Smëlio cechas

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Kvarcinio smëlio cheminë sudëtis ir fizikinës savybës
No. Parametro Karjerinis Plautas Dþiovintas pavadinimas smëlis smëlis smëlis Cheminë sudëtis: % % % 1. SiO2 , ne maþiau 95,0 99,5 99,5 0,15 0,05 0,05 2. Fe2O3 , ne daugiau 3. Al2O3 , ne daugiau 2,00 0,40 0,40 Drëgmë, %, ne daugiau 7,00 10,0 0,50

AB „Anykðèiø kvarcas“, ámonës kodas 154111464, adresas: Troðkûnø g. 5, 29100 Anykðèiai, Lietuva. Tel. (+370 381) 59352, faksas (+370 381) 59491, atsiskaitomoji sàskaita LT64 4010 0431 0001 0202, AB DnB NORD banko Anykðèiø poskyris, banko kodas 40100, PVM mokëtojo kodas LT541114610.

Kvarcinio smëlio granuliometrinë sudëtis
Sieve No. Kvarcinis smëlis karjerinis 3/0,15 0,063 – 1,5mm % 0 < 0,1 0,5 ± 0,5 2,0 ± 1,0 3,0 ± 1,0 8,0 ± 2,0 11,0 ± 3,0 40,0 ± 5,0 13,0 ± 3,0 12,0 ± 3,0 7,0 ± 2,0 1,0 ± 1,0 < 3,0 – Kvarcinis smëlis 2/0,05 Plautas Dþiovintas 0,063 – 1,2 0,063 – 0,4 mm mm % 0 0 0,5 ± 0,5 2,0 ± 1,0 3,0 ± 2,0 8,0 ± 2,0 9,0 ± 3,0 40,0 ± 5,0 17,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 3,0 ± 2,0 1,0 ± 1,0 <0,5 – % 0 0 0 0 0 < 2,5 5,0 ± 3,0 45,0 ± 5,0 22,0 ± 3,0 18,0 ± 3,0 3,0 ± 2,0 1,0 ± 1,0 < 0,5 – Dþiovintas Dþiovintas 0,063 – 0,8 0,4 – 0,8 mm mm % 0 0 0 0,5 ± 0,5 1,0 ± 1,0 9,0 ± 2,0 12,0 ± 3,0 43,0 ± 5,0 20,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 3,0 ± 2,0 1,0 ± 1,0 < 0,5 – % 0 0 0 < 1,5 15,0 ± 3,0 60,0 ± 5,0 15,0 ± 5,0 5,0 ± 3,0 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0 Dþiovintas 0,8 – 1,2 mm % 0 < 1,0 10,0 ± 2,0 50,0 ± 5,0 35,0 ± 5,0 5,0 ± 2,0

No.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

mm 2,5 1,6 1,0 0,8 0,63 0,4 0,315 0,2 0,16 0,1 0,063 0,05 dugnas

<1,0 – <1,0 –

Kvarcinio smëlio miltø cheminë sudëtis
No. 1. 2. 3. 4. Cheminë sudëtis: SiO2, ne maþiau Fe2O3, ne daugiau Al2O3, ne daugiau TiO2, ne daugiau % 99,2 0,05 0,60 0,10

Kvarcinio smëlio miltø granulometrija
Kvarcinis Kvarcinis smëlis mal- smëlis maltas A4/120 tas A8/50 1,00 10,0 ± 5,0 1,00 10,0 ± 5,0
Atsiradus naujoms technologijoms, flotuojant smëlá nebenaudojamos cheminës medþiagos. Aukðtos kokybës produkcija gaunama mechaniðkai apdirbant smëlio smilteles ir atskiriant jas nuo sunkiøjø metalø ir organiniø daleliø su spiraliniais separatoriais. Ádiegus naujas technologijas, 20 proc. pagerëjo produkcijos kokybë vertinant pagal Fe2O3 ir Al2O3 kieká, 40 proc. sumaþëjo dujø sunaudojimas, 10 proc. – elektros energijos poreikis. Taip pat pagerëjo ir darbo sàlygos. Nauja technologija padeda ir greièiau persiorientuoti á rinkos poreikius. AB „Anykðèiø kvarcas“ jau deðimt metø gamina kvarcinio smëlio miltus. Didþioji dalis ðios produkcijos eksportuojama á Latvijà. Pradëjus naudoti vokiðkà separatoriø, gaunami dar aukðtesnës kokybës produktai.

Liekana ant sieto Nr. 120 µm, % Liekana ant sieto Nr. 63 µm, % Liekana ant sieto Nr. 50 µm, % Liekana ant sieto Nr. 40 µm, %
porcelianà, fasadines, grindø ir sienø plyteles. AB „Anykðèiø kvarcas“ kvarciná smëlá eksportuoja á Latvijà, Estijà, Rusijà. 2008 metais AB „Anykðèiø kvarcas“ buvo pastatytas naujas cechas, skirtas padidinti kvarcinio smëlio perdirbimà iki 120 000 t/metus. O ekologiðkà linijà árengë ðimtametæ patirtá turinti ámonë ið Vokietijos AKW Apparate+Verfahren GmbH.

Smëlio ceche

Savo produkcijà mes galime pateikti supakuotà á didmaiðius. Viename didmaišyje telpa iki 1,2 t. Arba á maišelius po 25 kg. Jeigu Jus sudomino informacija apie mûsø produkcijà arba iðkilo klausimø – raðykite mums adresu kvarcas@res.lt arba k.laskauskas@res.lt ir mes su malonumu atsakysime.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

25

Juozas SKOMSKIS

Gamtos bièiulis nuo

„Esu patenkintas savo gyvenimo keliu, kuriuo eiti paðaukë tëvynë Lietuva, á ðirdá ádëjusi sieká þiniø, jausmà nuolat tobulëti, ápareigojo vengti tuðèio laiko. Matyt, ne veltui tëvai, gimtosios Sûduvos valstieèiai, ten, graþiame Àþuolø Bûdos lygumø kaime, kur teka Vabalkðnës upelë, vaikus kasdien ragino prie darbo, net nuo Pietario „Algimanto“ romano skaitymo negailestingai atitraukdami“, – sako Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, regioninës geografijos, ekologinës kultûros ir gamtosaugos specialistø ugdymo grandas, Gamtos bièiuliø asociacijos prezidentas Algirdas Stanaitis, Tado Ivanausko, Èeslovo Kudabos, Alfonso Basalyko, Viktoro Bergo, Karolio Jankevièiaus bendraþygis ir jø, þymiø Lietuvos gamtininkø bei gamtosaugos organizatoriø, veiklos tæsëjas.

Jø jau keli tûkstanèiai
Profesorius Algirdas Stanaitis kiekviena proga pirmiausia kalba apie savo buvusius studentus geografus, biologus, gamtininkus, sëkmingai dirbanèius mokyklose, saugomose teritorijose, radusius vietà gyvenime, tapusius naudingais þmonëms. Pedagogas iki ðiol jauèia didþiausià pasitenkinimà, kad galbût ne veltui dirbta. Antai plungiðkis Stanislovas Tutlys neðiojasi penkiasdeðimties metø áspûdá, kai ið sovietinës armijos paraðë laiðkà á universitetà buvusio Gamtos ir geografijos fakulteto dekanui, praðydamas iðkviesti kareivëlá tæsti studijø. Ir koks buvo dþiaugsmas, kai á tolimosios ðiaurës kariná daliná atskriejo Algirdo Stanaièio ranka raðytas iškvietimas. Sako, tai buvusi viena laimingiausiø jaunuolio gyvenimo valandø. Vaþiuodamas namo, jis uþsukæs á Vilniø padëkoti geradariui. Dekanas, pastebëjæs kareivá, paliko kabinete pasitarimà ir, patyræs, kas tai per sveèias, ilgai vedþiojosi koridoriais, aiðkindamas studijø programas, sàlygas, gyvenimà. O iðlydëdamas dar pridëjo: „Nuo rugsëjo pirmosios visi iðveþami á kolûkius. Pats iki spalio gali èia nesirodyti. Esi atidirbæs su kaupu. Pabûk su namiðkiais“. Tai buvusi dar viena maloni staigmena, parodþiusi þmogaus iðmintingumà, gerumà ir tolerancijà. Ir èia profesorius prisimena savo studijø metais patirtus þmogiðkumo ir atjautos faktus. Dabar, kai tenka vertinti studentø þinias, visada ir kitus ragina atsiþvelgti á jaunimo darbo ir mokslo sàlygas,

Juozo SKOMSKIO nuotr.

jautriai vertinti sàþiningumà, pastangas. Tuo tarpu absolventas iš tolimosios Þemaitijos mena, kai atëjo laikas parengti pirmàjá Lietuvoje regiono geografijos vadovëlá tautinëms mokykloms, kruopðtaus darbo ëmësi visi – ir mokytojai, ir mokslininkai: iðëjo profesoriaus A.Stanaièio „Plungë – Babrungo kraštas“ – istorija, gamta, ûkis, vietovës, tradicijos, paproèiai, þmonës, gyvensena (kartu su A.Garunkðèiu ir R.Kontvainu). Po to keleriø metø daugelio partneriø atostogos, paskirtos bendroms kelionëms. Ir 2000-øjø sutiktuvëms iðleista ádomiausiø gamtos, kultûros, ûkio objektø, þymiausiø þmoniø iliustruota Telðiø apskrities geografinë studija „Þemaièiø þemë“ (kartu su R.Kontvainu ir K.Švedu). Nuo to laiko tëvynës paþinimas, jos gamtos, geografijos propagavimas tapo profesoriaus savastimi. Liko tradicija – organizuoti kasmetes geografø bei istorikø keliones – seminarus po Lietuvà, Punsko kraðtà, Karaliauèiaus sritá, Mozûrijà. Ðvieþiausia, jau vienuoliktoji, kelionë – á etnines lietuviø þemes Baltarusijos teritorijoje – nuo Lydos, Beloveþo sengirës, Nesvyþiaus iki Naugarduko Adomo Mickevièiaus poetiniais keliais iki Naruèio eþero ir Apso bei ten, kur bus statoma kaimynø atominë elektrinë. Tie, kurie keliauja kartu, tvirtina, jog garbaus amþiaus Algirdas Stanaitis, vaikystëje kasdien á mokyklà traukdavæs po septynetà kilometrø, ir þygyje, ir gyvenime dar nepavejamas; jis pirmasis

Vilniaus pedagoginio universiteto regioninës geografijos profesorius, gamtos bièiulis Algirdas Stanaitis: „Darbo turiu, aèiû dievui. Kad tik sveikatos uþtektø...“

kopia á Ðatrijos, Medvëgalio, Ðiurpyliø piliakalnius, pirmasis ropðèiasi ið Velnio duobës, pirmasis þengia ir miestø gatvëse. Ir daugelis ið tø tûkstanèiø iðleistøjø ðiandien prisipaþásta, kad jaunystëje tokiems pedagogams bûdavæ gëda ko nors neiðmokti, neþinoti. Galbût neatsitiktinai paðnekovas paþeria ir aibæ savo per penkiasdeðimt metø dëstomø programø. Skaityti Lietuvos geografijos istorijos, Lietuvos gamtinës geografijos, Lietuvos visuomeninës geografijos, Vilniaus miesto geografijos, pasaulio gyventojø ir gyvenvieèiø, globaliniø problemø, pasaulio ir Lietuvos ekologiniø problemø kursai. Pastaruoju metu dësto ir gimtosios vietos geografijà. Daug studentø suplûsta á þemës drebëjimø, cunamiø kilties, sëliø (nuoðliauþø) paplitimo, aplinkos uþterðtumo, bado geografijos, regioniniø konfliktø; terorizmo, alkoholizmo, ugnikalniø iðsiverþimo, klimato atðilimo, asimiliacijos ir konsolidacijos, civilizacijø sandûrø pavojø paskaitas. Pašnekovas sako, jog per mokymosi ir darbo metus teko domëtis fizinës geografijos, eþerotyros, paleoge-

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Vabalkðnës
ografijos, gyventojø geografijos, demografijos, geografijos istorijos, mokyklinës geografijos, gamtosaugos, gamtonaudos klausimais. Po Pietryèiø Lietuvos eþerø terasø tyrimø disertacijos 1963 m. ir dël didþiulio, paskui daugiau kaip du deðimtmeèius trukusio administracinio darbo universitete teko palikti eþerotyrà. Taèiau ir tas nedëkingas laikas buvæs produktyvus: paskelbta per 450 mokslo bei mokslo populiariø straipsniø, išleista keliolika leidiniø, tarp kuriø, lentynà pradëjus knygomis „Eþerai gimsta, bræsta ir mirðta“, „Kodël senka Lietuvos eþerai“ (abi kartu su A.Garunkðèiu), iš tolimesnio kelio veiklos – gyventojø geografijos ir demografijos, urbanizacijos ir etnografijos tyrimø srièiø parengta „Lietuvos TSR gyventojai“ (kartu su P .Adliu, 1973). Uþ pirmàjà tokio turinio knygà ir joje ðliukðteltà „deguto ðaukðtà“ dël lenkø tautinës maþumos vertinimo autoriams teko sovietinës kritikos su kaupu. Paskui pasirodë A.Stanaièio „Pasaulio gyventojai“ (1981), „Gyventojø geografija“ (1984), „Gyvenvieèiø geografija ir darbo jëgos iðtekliai“ (1978), „Lietuvos þemës ûkio geografija“ (1985), „Lietuvos istorinë geografija“ (I d. – 1999, II d. – 2002, III d. – rašoma dabar); „Profesorius Aleksas Garunkštis“ (2008). Ir šiandien kirba svajonë – paraðyti pluoðtà knygø ir apie kitus iðkiliuosius Lietuvos gamtos ir geografijos mokslo bei organizacinio darbo riterius. Reta ir reikšminga profesoriaus, Gamtos bièiuliø asociacijos prezidento geografijos ir gamtos publicistika mënraðtyje „Tëviðkës gamta“. Iki šiol jau keletà metø kiekviename laikraðèio numeryje pasirodo Algirdo Stanaièio straipsniai. Be jo neapsieina ir deðimtmetá puoselëjama Regioninës geografijos katedros turizmo vadybos specialistø, ekskursijø vadovø bei europinio „Amadeus“ kelioniø organizatoriø rengimo pasirenkamoji programa. Rengiamos mokslinës praktinës konferencijos kartu su Lenkijos, Baltarusijos, Èekijos, Sankt Peterburgo kraðtø paþinimo bei tarptautinio turizmo institucijomis. Šiomis temomis paskelbta per penkiolika mokslo straipsniø. Darbo, aèiû dievui, netrûksta, – sako pašnekovas. Ir apgailestauja, jog maþne per pusamþá visokiausiuose posëdþiuose veltui praleista gal koks penkmetis. Dël to dabar tvirtai laikosi priesaikos – kasdien kà nors naudingo nuveikti. POST SCRIPTUM ÞMOGIÐKUMO DINASTIJAI Geografijos mokytoja, pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Vabalkðnës taku“ vadovë Zita Þiobienë teigia: „Kaip svarbu iškart suprasti sutikto þmogaus profesionalumà, nuoðirdaus patarimo reikðmæ. Prisiminus studijas ir ten paþintà kraðtietá profesoriø Algirdà Stanaitá, tokios mintys pasitvirtina. Per pirmas paskaitas pamatæ rûstokà dëstytojo veidà, nesitikëjom, kad tuoj pajusime suvalkietiðko humoro prieskoná ir tolesnis mokymasis taps toks ádomus. Ne visi profesoriaus dëstomi dalykai man buvo þinomi, ne visi pasirodë ádomûs ir svarbûs, kol neiðklausiau jo paskaitø. Ir Lietuvos geografija, kraðtotyros praktika, á kurià draugiðkai kvietë profesorius, buvo vienas ádomiausiø ir vertingiausiø mano studijø etapø. Praktikos vadovas sugebëdavo itin pigiai suorganizuoti ir ágyvendinti sudëtingus marðrutus. Niekada netrûko kolegiðkø patarimø, þmogiðkos ðilumos, dalykiðkumo, ðmaikðtumo ir santûrumo. Tik besibaigiant studijoms, kaip ir daugelis bendramoksliø, supratau, kokia gili ðio þmogaus meilë Lietuvai, gimtajam kraðtui. Tikriausiai nedaþnas reiðkinys mokslo þmoniø bendruomenëje – ta paèia profesine kryptimi pasukæ ir daugelis kitø profesoriaus ðeimos bei genties nariø. Mano studijø metais kruopðèiai Geografijos katedroje dirbo jo þmona Stasë Stanaitienë bei ið tëvo vadovavimà katedrai perëmæs sûnus docentas Saulius Stanaitis, puikus geografas, demografas, ekonominës ir socialinës geografijos, kraðtotyros, saugomø teritorijø specialistas, studentiðkø kursiniø darbø vadovas“. (Èia galëtume áterpti profesoriaus liudijimà, jog ir jo vyresnioji sesuo Onutë Zujienë ið Veiveriø, jau garbaus amþiaus bûdama, pasiryþo geografijos studijoms, ir keletas genties vaikaièiø mynë geografijos auditorijø slenksèius.) „Ne veltui profesoriø ir jo ðeimà mes vadindavome þmogiðkumo dinastija“, – raðo pedagogë ið Àþuolø Bûdos kaimynystës Plutiðkiø. Dabar profesorius Algirdas Stanaitis laisvomis valandomis platina tarp geografijos absolventø anketas su klausimais – kokios paskatos juos atvedë á geografijos studijas. Tarp jø yra ir klausimas – kà jie kartu su savimi atsivedë á tà tëvynës meilës pasaulá. Sako, turës ir pats kà á jà áraðyti.

Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezidencija Vilniuje
Bronius SLAVINSKAS
Taip pavadinto naujo, puikiai iliustruoto leidinio apie Vilniuje egzistavusias pilis, jose rezidavusius Lietuvos didþiuosius kunigaikðèius, architektûros liekanas ir archeologijos radinius, pasiekusius mûsø dienas, sulaukë istorijos brangintojai. Archeologiniø tyrimø duomenimis, pirmieji gyventojai Vilniaus piliø teritorijoje ásikûrë pirmame tûkstantmetyje po Kr., o V–VIII a. Vilniaus Þemutinës pilies teritorijoje jau buvo ásikûrusi gyvenvietë. Senosios legendos Vilniaus sostinës atsiradimà sieja su Gediminu, o mokslinës hipotezës nukelia á Mindaugo laikus. Kaip toliau ávade raðo ðios knygos sudarytojas habil. dr. Vytautas Urbanavièius ir istorikas Liudas Glemþa „… Polemikà dël Mindaugo sostinës bene labiausiai kaitina karûnacijos vietos paieðkos. Apie vietà, kurioje Mindaugas buvo karûnuotas Lietuvos karaliumi, þiniø istoriniuose ðaltiniuose nëra. Istorikai tik pastebi, kad nuo Gedimino laikø tas kunigaikðtis, kuris valdë Vilniø, valdë ir visà Lietuvos valstybæ”. Taigi Lietuvos valdovø rûmai Vilniuje daugiau kaip penkis šimtmeèius (nuo XII a. iki XVIII a. pabaigos) buvo viena svarbiausiø politiniø, kultûriniø ir komunikaciniø LDK vietø, atspindëjusiø Lietuvos valstybinio atskirumo tendencijas. Net septyniuose šios knygos skyriuose skaitytojas suras ádomiø naujø faktø – nuo Vilniaus piliø ir rezidenciniø rûmø uþuomazgos, dvariðkiø buities ir pramogø iki Valdovø rûmø atkûrimo bei atstatymo idëjos ir jos realizavimo peripetijø. Atkuriamø Þemutinës pilies rûmø pagrindas – renesanso epochoje suformuotas jø tûris, ikonografijoje pavaizduoti to meto rûmø architektûros pagrindiniai bruoþai (Pranciðkaus Smuglevièiaus ir XIX a. pirmosios pusës rûmø pietiná ir rytiná fasadus vaizduojantys pieðiniai, kita istorinë medþiaga). Visi atstatomieji fasadai renesanso stiliaus. Beveik neþinoma, kokie buvo vidinio kiemo fasadai, todël architektai juos atkûrë pagal iðlikusias architektûrines detales bei Lenkijos, kitø Europos ðaliø panaðiø rûmø analogus. Nukelta á 44 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

27 27

Porceliano sukûrimo paslapèiø
Dr. Marytë KUODYTË
Didþiausias Romos katalikø baþnyèios vyrø religinis ordinas, 2010 m. vienijæs 18 815 nariø, vadinamas Jëzuitø ordinu. Jis buvo ákurtas 1534 m. rugpjûèio 15 d. basko Ignaco Lojolos ir ðeðiø jo Paryþiaus universiteto draugø. 1540 m. rugsëjo 27 d. popieþius Paulius III paskelbë bulæ Regimini militantis ecclesiae („Baþnyèios kariø vyriausybë“), kuri laikoma oficialia Jëzuitø ordino ákûrimo data. 1554 m. I.Lojola paraðë Konstitucijà, kuria remiantis buvo sukurta centralizuota uþdara organizacija. I.Lojolai priskiriamas posakis: „Visos priemonës tikslui pasiekti yra geros“. Daugiau nei 450 metø jëzuitai vadinti „elitiniais popieþiaus kariais“. Jie kûrë misijas Japonijoje, Lotynø Amerikoje, Kinijoje. Spaudþiant visuomenei, 1773 m. popieþius Klementas (Clement) XIV panaikino Jëzuitø ordinà, bet tuo metu jis dar iðliko Rusijos imperijoje ir Prûsijoje. Jëzuitai, tarnaudami misijose, skleidë Europos mokslo þinias, domëjosi reziduojamø valstybiø kultûra, mokslu, menais ir, þinoma, iðskirtinius gaminius gaminanèiomis pramonës ðakomis. XVI–XVII a. Europos valdovai, besiþavëdami ið Kinijos áveþamais subtilaus groþio porceliano dirbiniais, ávairiais bûdais bandë suþinoti kinø porceliano gamybos paslaptis. 1698 m. á Pekinà buvo pasiøstas Jëzuitø vienuoliø ordino brolis abatas Fransua Ksaveras D‘Antrekolis (François Xavier D‘Entrecolles, 1664–1741), kuriam buvo pavesta išsiaiškinti porceliano gamybos paslaptis. D‘Antrekolis gimë Prancûzijoje, Lijone, 1682 m. ástojo á jëzuitø vienuolynà. Vienuolis buvæs labai talentingas, nes nuvykæs á Kinijà ganëtinai greitai iðmokæs kinø kalbà. 1706–1719 m. D‘Antrekolis buvo Prancûzijos misijos generalinis viršininkas, o 1722–1732 m. – Prancûzijos misijos rezidencijos vadovas Pekine. D‘Antrekolis mirë 1741 m. liepos 2 d. Pekine. Vienuolis, dirbdamas Kinijoje, labai

beieðkant
Jëzuitø vienuolis D‘Entrecolles – techninio ðnipinëjimo simbolis
daug pasiekë, nes sugebëjo tapti bogdychano – „Dangaus sûnaus“, kaip jie buvo vadinami Kinijoje, patarëju. Jis gavo jo leidimà vykti á Cindeèþenio miestà, kur buvo þinomiausi Kinijos porceliano fabrikai. Taikomojo dekoratyvinio meno istorijos kûrëjas Henris de Moranas (Henry de Morant, 1905–1990) raðë, kad Kinijà valdant Mino (1368–1644) dinastijai itin suklestëjo porceliano gamyba Cindeèþenyje. Raðoma, kad jëzuitas, atsidëkodamas bogdychanui uþ leidimà, griuvo kryþium ant þemës prie bogdychano kojø, trinktelëjo kakta á grindis, kai jam buvo áteikti leidimo lakðtai su raudonais spaudais, kabanèiais ant ðilko virveliø. D‘Antrekolis išplaukë Jandzës upe prieð srovæ laivu, kurio laivagalá puoðë drakono atvaizdas. Kai laivas áplaukë á kalnø masyvo supamà miestà, D‘Antrekoliui pasirodë, kad jis matàs didþiulá gaisrà su daugybe liepsnos lieþuviø ir tvyranèiomis dûmø uþdangomis. Taip atrodë 3000 krosniø, kuriose buvo degamas porcelianas. Matyt, šis vaizdas D‘Antrekolá ákvëpæs paraðyti vienuolyno virðininkui: „Ðtai kodël kinai visur stato koplyèias ugnies dievui, bet tai neapsaugo miesto nuo daþnø gaisrø“. D‘Antrekolis nusisamdë palydovà, kuris turëjo já palydëti á mandarino rûmus. Ten raðë, kad siauros miesto gatvës buvusios tiesios, lyg nubrëþtos su liniuote, visos jos ëjo á prieplaukà ir visø ilgis buvo 13 li. Kinø to meto li buvo lygi 400 metrø, todël kartais miestas dar buvo vadinamas Šikan-li („Miestu trylikos li“). Palydovas skubino D‘Antrekolá, kadangi nakèiai gatviø vartai uþdaromi ir uþrakinami. Palydovas labai stebëjosi, kad D‘Antrekolis gavo leidimà atvykti á Ðikan-li, nes uþsienieèiai neáleidþiami á miestà. Atëjæs á mandarino namus, jis pateikë bogdychano jam duotus leidimo raštus. Mandarinas puolë kniûpsèias ant þemës, stuktelëjo kakta á grindis ir atsistojæs palinkëjo vienuoliui penkiø þemiðkøjø laimës ðaltiniø: kietai prikimðtos pi-

niginës, sveiko miego, storo pilvo, ilgo gyvenimo ir lengvos mirties. Mandarino kambará puoðë porceliano vazose þydinèios obelys ir þiedais apsipylæ migdolø medþiai. Þidinyje ant varinio trikojo virë arbatinis. Mandarinas pavaiðino atvykëlá arbata, ápilta á þydros spalvos puodelius be àseliø, rieðutais, nudaþytais raudonais cinoberio – HgS

Jëzuitai Kinijoje daþais. Dabar mes tikriausiai ið anksto numirtume suþinojæ, kad valgysim rieðutus, apvoliotus itin nuodingu gyvsidabrio sulfido chemikalu – cinoberio daþais. Bet vienuolis sëkmingai iðgyveno pasivaišinæs tokiomis vaišëmis, tik bevalgant jo lûpos ir dantys nusidaþë plytos raudonio spalva – kinams tai atrodë labai graþu. Þinoma, mandarinas, primerkæs savo ákypas akis, mandagiai, bet ákyriai kvotë vienuolá, ko gi pastarasis atvykæs á jo valdomà þemæ. Vienuolis aiškino, kad jis rašàs knygà apie Kinijà, kad jo broliai europieèiai galëtø suþinoti, kokia puiki Kinijos ðalis ir kokie iðmaningi mandarinai jà valdà. D‘Antrekolis apsigyveno senyvo kino namuose ir nuolat klajojo po miestà, vis kà nors naujo iðgirsdamas apie porceliano manufaktûras. Kai D‘Antrekolis pasakojo kinams, kaip brangiai Europoje kainuoja porceliano dirbiniai, pusbadþiu gyvenantys kinai juo netikëjo. Jis iðsiaiðkino, kad kasmet bogdychano dvarui porceliano ámonës tiekë: 31 000 dubenø, 16 000 lëkðèiø, puoðtø mëlynais drakonais, 18 000 puodeliø, dekoruotø gëlëmis ir drakonais, 11 200 dubenø su áraðais „fu“ – laimë ir „èeu“ – ilgas gyvenimas. Bogdychano ásakymuose buvo nurodyta, kad dvarui tiekiami indai turi bûti þydros spalvos kaip dangus po lietaus nuðvitæs tarp debesëliø, blizgûs kaip veidrodis, ploni kaip popierius, skambûs kaip gongas, lygûs ir þvilgantys kaip eþeras saulëtà dienà. Visus ðiuos kokybës reikalavimus tenkino Cindeèþenio porceliano fabrikuose dirbæ þmonës.

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Vienas ið buvusiø misionieriø, prieð 400 metø Kinijoje skelbusiø Kristø Europà pasiekë 1712 m. rugsëjo 1 d. ið Raozhou in Jiangksi provincijos ir 1722 m. sausio 22 d. Cindeèþenio (Jingdezhem) D‘Antrekolio išsiøsti laiškai. D‘Antrekolis savo laiðkuose vienuolyno virðininkui Tëvui Orry raðë, kad jis matæs indus baltos spalvos kaip obels þiedai, indus violetinës spalvos kaip ametistai, raudonus indus, savo spalva panaðius á koralus, þibintus, dekoruotus purpuriniais bijûnø þiedais, ar katës pavidalo porceliano þibintà su „deganèiomis akimis“, kurio þiurkës bijojusios labiau nei katës. Pasakojama, kad visoje Kinijoje buvæs garsus bokštas, kurio devyni aukštai kilæ á virðø 80 metrø. Nankino bokšto sienos buvusios iðklotos balto porceliano plytelëmis, aplink langus iðdëliotos geltonos porceliano plytelës, o prie durø – þalios spalvos plytelës. Visos plytelës buvusios dekoruotos iðkiliais drakono atvaizdais. Ant bokðto iðkyðuliø kyburiavo 80 porceliano varpeliø, kurie ðvelniai tilindþiavo pûstelëjus vëjui. Ðis bokðtas buvo sugriautas XIX a. pabaigoje, armijai malðinant sukilimà Rytø Kinijoje. Ið porceliano gamintos fleitos ir flaþoletai (dûdelës), bandyta pagaminti net porcelianinius vargonus, bet nepasisekæ. Pagaliau vienà vakarà ðeimininkas, pas kurá gyveno D‘Antrekolis, prasitarë, kad porcelianas gaminamas ið kaolino ir pe-tun-tse (išvertus tai „Aukšta kalva“), kaip jau minëta, ir maþos baltos plytos. Kas gi tai yra? Pagaliau D‘Antrekoliui pavyko apsilankyti porceliano indø formavimo ámonëje. Jis apskaièiavo, kad porceliano indas, prieð patekdamas á degimo krosná, pereina per 70 darbininkø rankas. Apie visa tai jis praneðë jëzuitø vienuolyno valdytojui tëvui Orry á Paryþiø, bet prancûzai nesuprato, kokios tai medþiagos, ir nurodë D‘Antrekoliui gauti medþiagø pavyzdþius. D‘Antrekolis sugebëjo taip átikti mandarinui, kad tas padovanojæs jam dovanà – lobá iðmintingiesiems – tai buvæs popierius, teptukai, tuðas ir lentelë tuðui

gaminti. Padovanotas popierius buvæs labai plonas, slidus, kaip ðilkas, teptukai ið lapës uodegos plaukeliø, sudëti á tobulo groþio porceliano stiklinëlæ, dekoruotà mëlynos spalvos pieðiniu, tuðas buvo ápakuotas á nefrito dëþutæ, ávyniotà á gabalëlá ðilko, ir balta paprasta lentelë, ant kurios sutrinami suodþiai su aliejumi tušui pasigaminti. Be to, mandarinas pakvietæs D‘Antrekolá á porceliano dekoravimo patalpà, kur nutikæs toks nuotykis. Vienas ið dailininkø, neðdamas didelæ vazà, uþkliuvæs, pargriuvæs ir sudauþæs vazà. Mandarinas paðëlæs iðsitraukæs trumpà kardà, kurio makðtys visada kabaravo ant jo liemens, ir rëkdamas puolæs mirtinai iðbalusá darbininkà: „Að tave uþmuðiu, o tavo vaikus parduosiu á vergijà“. Darbininkas kritæs ant þemës, apkabinæs mandarino kojas, prašë pasigailëjimo. D‘Antrekolis greitai ávertino situacijà ir pasisiûlë sumokëti uþ sudauþytà vazà, praðydamas mandarino nebausti dekoratoriaus. Visi ðio ávykio dalyviai nustëro, darbininkas buèiavo vienuolio abito skvernus. O D‘Antrekoliui rûpëjo kaip nors pamatyti porceliano degimo krosnis, kuriø mandarinas taip ir neparodë. O jose gal slypëjo kokia nors porceliano gamybos paslaptis... Vienà vëlyvà vakarà D‘Antrekolis uþëjo á lûðnà, kurioje gyveno jo iðgelbëtas porceliano dekoratorius, ir papraðë, kad jam padëtø patekti á porceliano degimo krosniø barà. Dekoratorius iðblyðko ið baimës, bet vis dëlto iðtarë: „Gerai, bûkit pasirengæs, kai patekës mënulis“. Naktá vienuolis buvo nuvestas prie ámonës akmeninës sienos ir per joje padarytà skylæ vienuolis keturiomis álindo á ámonës teritorijà, kinai padëjo vienuoliui atsistoti. D‘Antrekolis išvydæs tris porceliano dirbiniø degimo krosnis. Darbininkai privedë vienuolá prie dar kraunamos porceliano gaminiais krosnies. D‘Antrekolis pastebëjo apvalias raudono molio dëþutes, á kurias prieð dedant á krosná buvo sudedami balto porceliano indai, kurie, padengti kobalto daþais, atrodë pilki, o iðdegæ ágaudavo tobulà mëlynà spalvà. Dëþutës su porceliano indais buvo pakraunamos á krosná, po to krosnies anga buvo uþmûrijama plytomis, paliekant tik kûryklos angà, á kurià buvo metamos malkos. D‘Antrekolis priëjo prie kitos krosnies, kuri jau buvo kûrenama aðtuntà dienà. Krosnis 7 dienas kûrenama nelabai intensyviai, o aðtuntà dienà jau metama labai daug malkø, kad ugnis bûtø labai karðta. Vienuolis matë áspûdingà vaizdà – malkos degdamos traðkëjo, ugnis staugë 20 pëdø (pëda nesisteminis ilgio vienetas, lygus 0,26–0,34 m) skersmens bokðte, þieþirbos tuntais biro á tamsà, o krosnyje trapi porceliano masë virto kietu, kerinèio groþio porcelianu.

D‘Antrekolis pastebëjo, kad krosnies virðuje yra durelëmis pridengti langeliai, per kuriuos buvo stebimas porceliano degimo procesas. Kinai porceliano dirbiniø degëjai paaiðkino vienuoliui, kad iš pradþiø degamas porcelianas ðvyti raudonai, vëliau geltonai ir pagaliau akinanèia balta spalva. Tada ir baigiamas porceliano degimo procesas. Po to, prieð iðkraunant išdegtus porceliano gaminius, krosnis vësinama dvi paras. D‘Antrekoliui ramiai bestudijuojant porceliano degimo technologijos procesà, prasidëjo sumaiðtis. Á cechà kûlversèiais ávirto vienuolá atlydëjæs berniukas, kaþkà suðnibþdëjo darbininkams, staiga iðsigandæ darbuotojai paaiðkino D‘Antrekoliui: „Mandarinas, mandarinas ateina su patikra“. O kieme jau girdëjosi sunkûs þingsniai, ginklø þvangëjimas ir beldimas á vartus. Vienuolis puolë bëgti, nes bet kuris uþsienietis, pagautas porceliano ámonëje, turëjo bûti pakartas. Taèiau kinai sugriebë vienuolá uþ rankø, nuvilko já prie vienos ið krosniø, ir ëmë ant jo krauti dëþes, á kurias dedamos didelës porceliano vazos. Á cechà jau áëjo mandarinas su 10 policininkø. Mandarinas pradëjo apþiûrinëti krosnis ir jau artëjo prie vienuolio slëptuvës, staiga prie kitos porceliano krosnies prasidëjo muðtynës, kilo triukðmas, pabiro dëþutës, uþgeso þibintas, mandarinas puolë prie besipeðanèiø. Tuo pat metu D‘Antrekolá spëta iðstumti per skylæ sienoje, o mandarinas ásakæs muðti darbininkus lazdomis per pëdas, kad sukëlæ muðtynes. Vienuolis dar girdëjo muðamø darbininkø dejones, kai dekoratoriaus, uþ kurio sudauþytà vazà jis sumokëjo, sûnelis patvoriais já palydëjo namo. Gráþæs á savo laikinàjà buveinæ, vienuolis skubotai nupieðë krosnies konstrukciná brëþiná ir, pasitaikius pirmai progai, 1712 m. pasiuntë já á Paryþiø ádavæs portugalø laivo kapitonui. D‘Antrekolis iðvogë porceliano þaliavos pavyzdþius, apraðë porceliano gamybà, kaip jis jà suprato, bet prancûzai nesugebëjo suvokti porceliano gamybos paslapèiø, nors tam buvo pasitelktas to meto þinomas mokslininkas Renë Antuanas Reomiûras (Réaumur, 1683–1757). D‘Antrekolio laiðkø tyrëjai mano, kad vienuolis netyèia supainiojæs porceliano sudedamøjø daliø pavadinimus, atvirkðèiai pateikæs kaolino ir „petuntse“ proporcijas – „na, padarë tik nedideles klaideles“. Be to, paaiðkëjo, kad saksams jau buvo pavykæ atskleisti porceliano gamybos paslaptis ir ðnipinëjimas buvo nukreiptas á Meisenà.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

29

Roberto Kocho 100-osioms mirties metinëms
Roberto Kocho (Robert Koch) – tuberkuliozës, choleros ir juodligës sukëlëjø atradëjo, ðiuolaikinës mikrobiologijos pradininko, pasaulinës bakteriologijos mokyklos kûrëjo, 1905 m. Nobelio premijos laureato vardas visuomenei þinomas. Taèiau kad Robertas Kochas – Vilniaus medicinos draugijos garbës narys nuo 1895 m. ir jo átaka Lietuvos gydytojams, kovojant su infekcinëmis ligomis, maþai þinoma.

Robertas

Doc. Dalia TRIPONIENË

Kochas ir Lietuva
Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje, Vilniaus medicinos draugijos archyve randame praneðimø, skaitytø draugijoje apie tuberkuliozæ. Karo gydytojas Pavelas Gorianovas, iðrinktas draugijos nariu 1822 m., atsiuntë praneðimà „Animadversiones quaedam medicoprocti cas de phtisi pulmonali“. Gydytojas Stanislavas Vikðemskis, iðrinktas draugijos nariu 1843 m., skaitë praneðimà „Daþnai pasitaikanèios dþiovos prieþastys“. Gydytojas Aleksandras Bykovas, iðrinktas draugijos nariu 1863 m., skaitë praneðimà „Kumyso veikimas gydant lëtiná plauèiø uþdegimà ir tuberkuliozæ“. Karo gydytojas Stanislavas Marenièius, iðrinktas draugijos nariu 1880 m., skaitë praneðimà „Tuberkuliozinis lieþuvio paþeidimas“. Taigi suprantama, kad Robertui Kochui 1882 m. paskelbus apie tuberkuliozës sukëlëjo atradimà, o 1883–1884 m. – choleros vibriono atradimà, susidomëjimas juo ir naujaisiais atradimais buvo didelis. Tuo metu Vilniaus medicinos draugijai pirmininkavæ A.Majevskis, O.Jundzilas, E.Erbðteinas buvo labai iðsilavinæ gydytojai, pradëjæ tiesiogiai susiraðinëti su R.Kochu, kuris neabejotinai darë átakà Lietuvos medicinai. 1895 m. vasario 13 d. protokole, kurá pasiraðë Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas E.Erbšteinas ir sekretorius V.Zagorskis, skaitome apie progresyvø siûlymà ákurti laboratorijos bakteriologiná skyriø kovai su tuberkulioze šitaip suaktyvinant sanitarijos sekcijos veiklà. 1896 m. Maþosios Lietuvos teritorijoje Robertas Kochas studijavo raupsus. Jo iniciatyva 1899 m. Klaipëdoje buvo ásteigtas leprozoriumas. Galime dabar didþiuotis, kad Vilniaus medicinos draugija Robertà Kochà iðrinko garbës nariu jau 1895 m. – tai liudija Vilniaus medicinos draugijos dokumentai, išsaugoti Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje pavyko rasti kopijà diplomo, kuriuo R.Kochà 1895 m. gruodþio 12 d. apdovanojo Vilniaus medicinos draugija. Vilniaus medicinos draugijos archyve saugomas R.Kocho padëkos laiðkas, kuriame raðoma: „Berlynas, Šarite 15 geguþës, 1896 Didþiai gerbiamas Pone! Tik dabar, gráþæs ið kelionës po Tolimuosius Rytus, kur praleidau keletà mënesiø, gavau ið Jûsø man labai brangø laiðkà su þinia apie mano iðrinkimà Vilniaus gydytojø Imperatoriðkosios draugijos garbës nariu bei tai patvirtinantá dokumentà. Praneðdamas Jums apie ðio dokumento priëmimà, norëèiau kreiptis su praðymu leisti man iðreikðti padëkà Jums ir ðios garbingos draugijos Prezidentui uþ toká garbingà apdovanojimà. Paskyrimas mane labai nudþiugino; aš tai traktuoju kaip mano ligšioliniø darbø ávertinimà bei kaip paraginimà ir toliau eiti tuo paèiu keliu, kaip ásipareigojimà, kurá að vykdysiu ið visø jëgø. Su didþiausia pagarba ir atsidavimu R.Koch (Vertimas L.Dantienës) Vilniaus universiteto bibliotekoje, Vilniaus medicinos draugijos archyve sau-

Literatûroje nepavyko rasti paminëto fakto, kad R.Kochas buvo iðrinktas Vilniaus medicinos draugijos garbës nariu, tik raðoma, kad Robertà Kochà pagerbë Rusijos draugijos.

R.Kocho padëkos laiðko fragmentas

Vilniaus medicinos draugijos, ákurtos 1805 m., vienas svarbiausiø uþdaviniø buvo kova su infekcinëmis ligomis, o domëjimasis tuberkuliozës problemomis Vilniaus medicinos draugijoje buvo nemaþas nuo pat draugijos ákûrimo. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas A.Sniadeckis ir sekretorius J.Frankas raðë apie dþiovà ir siûlë masiná þmoniø, ypaè vaikø, mankðtinimà bei grûdinimà gryname ore kaip profilaktines ir gydomàsias priemones.

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

R. Kocho mikroskopas

infekcijos bûdø, bakteriologiniø tyrimø metodikø. 1891 m. atrado reakcijà (Kocho reakcija), rodanèià, ar organizmas uþsikrëtæs tuberkulioze. 1896 m. iðskyrë tuberkulinà. 1905 m. R.Kochas pagerbtas Nobelio premija. R.Kochà Nobelio premijai 1905-1210 pristatë Stokholmo Karolinskos instituto rektorius, sakydamas, kad su didþiu malonumu ðiø metø Medicinos Nobelio premijai pristato vyrà, suteikdamas jam pirmenybæ tarp daugelio bakteriologiniø tyrimø pionieriø. Nobelio premija Robertui Kochui áteikta uþ jo darbus ir svarbiausia uþ tuberkuliozës sukëlëjo atradimà. këlëjà (Bacillus anthracis). 1877 m. iðtyrë mikroorganizmø augimà biologinëse kultûrø terpëse, pritaikë mikrobø diagnozavimo metodà, o ir šiuo metu naudojamos lëkðtelës vadinamos jo asistento Juliaus Richardo Petri vardu. 1878 m. paskelbë darbø apie þaizdø infekcijø prieþastis, juose svarbûs trys teiginiai: turi bûti iðaiðkintas mikroorganizmas – ligos sukëlëjas; ligos eigà reikëtø paaiðkinti mikrobø dauginimosi ciklu ir jø kiekiu; turi bûti iðaiðkinta mikrobo-sukëlëjo morfologija. 1882 m. kovo 22 d. praneðë apie tuberkuliozës sukëlëjà mikobakterijà (Mycobacterium tuberculosis), skaitydamas praneðimà Berlyno fiziologø draugijoje. Paulius Erlichas, tuomet dar tik gydytojo pagalbininkas, raðë apie Kocho paskaità: ,,Ðità nepamirðtamà dienà R.Kochas paskelbë atradimà, kuriam buvo lemta tapti atskaitos taðku tiriant vienà ið grësmingiausiø ligø ir sëkmingos kovos su ja pradþia. Paprastai ir átikinamai R.Kochas iðaiðkino tuberkuliozës etiologijà, pademonstruodamas daugybæ mikroskopiniø preparatø ir kitø árodymø. Paskaita sujaudino visus, o mano atmintyje iðliko kaip ryðkiausias áspûdis,susijæs su moksliniu darbu“. R.Kochas paskaità baigë þodþiais: ,,Aš vykdau tyrimus dël visuotinio sveikatingumo ir tikëdamas, kad tyrimo rezultatai pasitarnaus þmoniø sveikatai“. 1884 m. iðleido monografijà ,,Tuberkuliozës etiologijos klausimu“, kurios iðvados aktualios ir ðiandien. Ðis atradimas padarë didþiulá áspûdá ir suteikë R.Kochui pasaulinæ ðlovæ. 1883–1884 m., po ekspedicijø Egipte ir Indijoje, paskelbë apie choleros fibriono atradimà. 1885 m. buvo iðrinktas profesoriumi Berlyno universitete. 1891 m. gavo profesoriaus vietà ir direktoriaus postà Prûsijos infekciniø ligø institute (vëliau vadintu Kocho institutu). R.Kochas tyrë miego ligos, maliarijos, gyvuliø maro sukëlëjus. Sukûrë dez-

goma draugijos nariø registracijos knyga Aukso knyga – Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis, kuri yra 2007 m. átraukta á UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ registrà. Joje Nr.985 árašytas ir Vilniaus medicinos draugijos garbës narys Robertas Kochas, paþymëta ir jo mirties data. Robertas Kochas gimë 1843 m. gruodþio 11 d. Klaustalyje – Þemutinëje Saksonijoje. Jo tëvas buvo kalnakasybos inþinierius. R.Kochas baigë vietinæ gimnazijà, studijavo (1862–1866 m.) Getingeno universitete, Gamtos, vëliau Medicinos fakultetuose. Tuo metu ten profesoriavo Jakobas Henlë (Jacob Henle), kuris, be abejo, turëjo átakos R.Kochui, nes 1840 m. paskelbë nuomonæ, kad infekcines ligas sukelia parazitai. 1866 m. R.Kochas studijavo Berlyno universitete chemijà. Tuo metu ten klestëjo Virchovo mokslas, kuris taip pat darë poveiká jaunam gydytojui (R.Virchovas taip pat Vilniaus medicinos draugijos garbës narys, iðrinktas 1870 m.). R.Kochas nuo 1867 m. dirbo maþuose Prûsijos miesteliuose, Hamburgo ligoninëje. 1870 m. dalyvavo Prancûzijos – Prûsijos kare. R.Kochas nuo 1872 m. pradëjo dirbti Volðteine (netoli Poznanës) bendrosios praktikos ir sanitarijos gydytoju ir ten dirbo 16 metø, Poznanëje yra ákurtas R.Kocho muziejus. Moksliná darbà pradëjo primityviausiomis sàlygomis. Pirmàjá mikroskopà padovanojo þmona. Maþytæ laboratorijà ásirengë ðalia ligoniø priëmimo. Eksperimentinius gyvûnëlius – peles pagaudavo pats. Ðiais eksperimentais nustatë Sibiro opos sukëlëjà ir jo epidemiologijà. 1876 m. iðaiðkino sporø buvimà ir teigë, kad ne paèios bakterijos lemia ligonio mirtá, bet bakterijø produkuojami baltymø nuodai, kad ne visos bakterijos vienodos, kad kiekviena infekcinë liga turi savo sukëlëjà – tam tikrà bakterijà. 1876–1877 m. atrado juodligës su-

Draugijos nariø registracijos knyga ,,Aukso knyga”

Jà atsiimdamas R.Kochas sakë: ,,Jei ðis darbas eis veiksmingu keliu, pergalë (prieð tuberkuliozæ) bus pasiekta“. Savo Nobelio paskaitoje pateikë nemaþai veiksmingø ir ðiandien aktualiø rekomendacijø kovai su tuberkulioze: izoliuota ligoniø, serganèiø tbc, hospitalizacija, tolesnis jø gydymas specialiuose dispanseriuose, informacija ir ðvietimas gyventojø, ypaè serganèiø ðeimos nariø, bûtinybë registruoti visus tuberkuliozës atvejus, nes statistinë informacija bûtina. Robertas Kochas mirë 1910 m. geguþës 27 d. nuo ðirdies smûgio Baden Badene, bûdamas 66 metø. Lietuvoje nekrologas buvo paskelbtas 1910 m. geguþës 29 d. ,,Kurjer Vilenski“ leidinyje. Vël plintant tuberkuliozei Lietuvoje, kova su ðia liga tampa labai aktuali. Todël, minëdami Roberto Kocho 100-àsias mirties metines, turëtume prisiminti jo mokymo pagrindinius postulatus ir kelti klausimà, ar veiksmingu keliu einame Lietuvoje kovojant su tuberkulioze šiandien.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

31

Masinë kultûra, arba poploras
Prof. Stasys SKRODENIS

Visà XX amþiø natûralus folkloro gyvavimas pamaþu silpnëjo dël naujø pokyèiø Lietuvos þmoniø gyvenime. Tai lëmë ekonominë ðalies raida, politiniai gyvenimo aspektai ir apskritai kultûros raida, skatinusi profesionaliàjà kultûrà, su kuria folklorinë kultûra nepajëgë kovoti. Taèiau buvo galima pastebëti, kad profesionalioji kultûra savo iðtakomis buvo glaudþiai susijusi su folklorine kultûra.

Masinës kultûros fenomenas
Jau XIX a. lietuviø pasaulietinë literatûra sau temø, motyvø, stilistikos sëmësi ið tautosakos. Teatro raida taip pat parodë, kad folkloras buvo esminis jos iðeities taðkas. Tà patá galima pasakyti apie lietuviðkàjà muzikà. Taigi, viena vertus, folkloras kaip tautiðkiausia senosios kultûros dalis parëmë nacionalinës profesinës kultûros raidà, antra vertus, toji kultûra pamaþu stûmë folklorà ið natûralios apyvartos. Folkloras ávairiomis formomis buvo perkeliamas á scenà. Folkloro atkûrimas scenoje, tautosakos, paproèiø ir etnografiniø elementø naudojimas individualioje meninëje kûryboje, ávairiuose renginiuose, architektûroje vadinamas folklorizmu. Ðá terminà XIX a. antrojoje pusëje pasiûlë prancûzø dailininkas, raðytojas ir folkloristas Polis Sebijõ (Polis Sébillot, 1846–1918), nusakydamas folkloro vartojimà meninëje kûryboje, publicistikoje. Nuo to amþiaus 8-ojo deðimtmeèio vidurio tuo vardu vadinti ir antriniai reiðkiniai – atkûrimas scenoje, naudojimas mëgëjø meninëje kûryboje. Vokieèiø mokslininkas Hansas Moseris folklorizmà prieš 60 metø apibrëþë kaip liaudies kultûros perdavimà ir demonstravimà ið antrø rankø. Dr. Jonas Balys prieð keletà deðimtmeèiø raðë, kad tokie dalykai, „kaip M. K. Èiurlionio ir visø kitø ansambliø liaudies dainos ir ðokiai, Tamoðaièiø tautiniai drabuþiai, Igno Konèiaus ir kt. iðdroþtieji kryþiai bei statulëlës nebebus folkloras, bet jo mëgdþiojimas ir tolesnis vystymas pagal civilizacijos paveiktos visuomenës skoná“. Šis terminas atsirado bei jo raiška iðpopuliarëjo ne tik dël romantiðko poþiûrio á folklorà, bet ir dël specifinës kultûros situacijos: nyko gyvosios liaudies tradicijos, vyko kultûros procesø sulyginimas, plito masinë kultûra ir tapo svarbus praeities liaudiðkøjø tradicijø perkainojimas. Industrializacija ið þmoniø atima tradicijas ir palieka tik turtinius santykius. Vis dëlto didesnioji daugelio Europos tautø dalis dël agrarinio gyvenimo bû-

do buvo artimiau susijusi su liaudies kultûra ir tradicijomis. Tos tradicijos ir agrarinis gyvenimo bûdas davë labai stiprius ir gyvybingus impulsus antriniam folklorizmo reiðkiniui – folklorui atkurti ir jam propaguoti naujomis sàlygomis. Miestai iðaugo ið kaimø atsikëlusiøjø sàskaita. Tie þmonës, nors ir gyvendami kitoká gyvenimà, jautë sentimentus juos iðauginusiai kaimo kultûrai. Toji tendencija bûdinga ir Lietuvai. Tai ypaè svarbu tapo XX a. viduryje, ir folklorizmo klausimas jau buvo aktualus ir folkloristams, ir sociologams, liaudiðkojo ir profesionalaus meno santykiø tyrëjams. Ypaè ádomios diskusijos vyko ir vyksta dël folklorizmo atsiradimo ir jo ypatybiø. Antai vokieèiø mokslininkai tvirtina, kad folklorizmas yra kultûrinë reakcija, atsirandanti tada, kai tam tikra grupë ar bendruomenë vienokiu ar kitokiu bûdu jauèia netikrumà savo kultûrinëje aplinkoje. Folklorizmas yra savotiðkas bandymas kompensuoti tuos trûkumus, kurie atsiranda paðlijus kultûrinei pusiausvyrai. Paprastai tai atsitinka dël dideliø pokyèiø – ekonominiø, socialiniø, politiniø (Ulrike Bodemann). Išskiriami keli tos kultûrinës reakcijos momentai: 1) pasiprieðinimas svetimai kultûrai ir jos poveikiui; 2) iðsiskyrimas ir savisauga; 3) atitinkamos bendruomenës dalies ar kolektyvo iðskyrimas (nacionalizmas irgi remiasi folkloru ir liaudies kultûra); 4) kompensacija, t.y. laisvo laiko panaudojimas prieðinantis atstumianèiam darbui ar rutinai bei praeities kultûra daromas spaudimas dabartiniams santykiams, organizuotai kultûrai ir jà vykdanèioms organizacijoms. Èia tyrëjai áþiûri tam tikrà paradoksà – organizuotai kultûrai folklorizmas gali bûti kaip reikðmingas simbolis, taip pat individas gali pabëgti á folklorizmo pasaulá ir pamirðti esant organizacijø valdþià. Kiti tai vadina estetine kompensacija, kai susilpnëja ekonominë ir socialinë padëtis ir, iðkeliant folkloro vertæ, stengiamasi surasti „vidiniø rezervø“, kai kelias prie iðoriniø vertybiø pasirodo esàs skurdus. Folklorizmas, èia labiau suklestëdamas,

èia priblësdamas, ávairiomis formomis ásitvirtino profesionaliojoje kultûroje, praturtindamas jà ne tik temomis, bet, bene svarbiausia, padëdamas ðiai kultûrai akcentuoti pasauliui savo tautiðkumà. Harmonizuotos liaudies dainos, stilizuoti liaudies šokiai, tautiniai butaforijos elementai atëjo á scenà lygia greta su individualia menininkø kûryba. Antrojoje XX a. pusëje masinës informacijos priemonës – radijas, vëliau ir televizija, spauda, kinas, teatras, meno organizacijø veikla – uþëmë þmoniø laisvalaiká ir taip pamaþu visuomenæ tolino nuo tradicinio folkloro. Tarybiniais metais jo nykimà daug lëmë ir ávairûs draudimai bei apskritai marksizmo ideologija pagrástas globalizmas. Tiek komunistiniame bloke, tiek iš viso pasaulyje formavosi masinë, arba populiarioji kultûra, tarptautiniu mastu dar vadinama anglišku terminu poploras kaip šiandieniškas folkloro pakaitalas. Mokslininkai nesutaria dël vieno masinës kultûros áprasminimo pagrindo, vieno bendrojo elemento, jungianèio ávairias jos apraiðkas ir kartu aiðkiau nusakanèio ðito fenomeno ribas. Atrodo, kad dabar vis sunkiau sekasi nubrëþti to reiðkinio ribas. „Populiarioji kultûra, – prieš kiek laiko raðë Vytautas Kubilius, – virtusi pelninga preke, garsinama per palydovus po visà pasaulá, ir lemtingu politinës komunikacijos kanalu, kuris kratosi valdþios intervencijø, augte áaugo á ðiandieninës visuomenës socialinæ ir psichologinæ struktûrà, didþiøjø miestø peizaþà ir garsø fonà“. Niekas neabejoja, kad masinë kultûra yra pramogø industrijos padarinys ir skirta vartotojiðkai visuomenei, kuriai svarbiausia kolektyviai suþadinti emocijas, dirginti instinktus ir visai tos hipnotizuojamos masës nekankinti moralinëmis problemomis, sudëtingomis iðraiðkos formomis, ilgesniais tekstais. Viskas turi bûti lengva, paprasta ir malonu, patraukiama garso ir ðviesos efektais ir to paties motyvo ar frazës kartojimas deðimtimis kartø. Á kûrybinæ veiklà átraukiama daug þmoniø be specialaus pasirengimo, nebûtina turëti balsà, tik turëti dràsos klykti, melodijø nereikia kurti, meno sferai jau nebereikalingi diplomai, svarbu originalumas, netikëti elgesio protrûkiai. Masinei kultûrai pakanka pavirðutiniðkø, padrikø ir visumos nesudaranèiø þiniø, nureikðminama kompetencija. Afrikos vergø kultûra, Amerikoje pagimdþiusi rokà, atneðë pasauliui negriðkus ritmus, temperamentà, spiegiantá riksmà ar beformius reèitatyvus ir pritrenkiantá muzikos trenksmà bei gaudesá. Ðioje klausà uþimanèioje muzikoje ryðkûs apleistumo, nevilties ir pykèio balsai, ðiurkðtus gatvës þargonas ir fiziologinis vitaliðkumas, agresyvus ásiûtis (V.Kubilius). Tai ðiø dienø jaunimo kultûros tikslas – svaiginanti palaima, kurià pajusti dar padeda nesunkiai ásigyjami narkotikai, be jokiø ásipareigojimø seksas. Èia nereikalingas seneliø ir tëvø patyrimas, kuris tampa tik stabdþiu. Ir lietuviðkasis folkloras ásukamas

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

á afrikietiðkà karuselæ. Ne taip seniai per televizijà pasirodë Ðiauliø universiteto folklorinis ansamblis ir viena panelë dainavo liûdnà lietuviø liaudies dainà apie kareivëlio dalià. Bet ji scenoje ðokinëjo ir strypinëjo lygiai kaip Afrikos kokios Namibijos genties ðokëjos. Pagalvojau, gal prodiuseris jai po a la liaudiðku sijonëliu paleido karvamusiø. Bet, matyt, toks jau folkloro supratimas. Nuo afrikieèiø ji skyrësi tuo, kad afrikietës vilki tik ðioká toká sijonëlá ir ant kaklo ritualiná vërinëlá, tuo tarpu ðiaulietë virð sijonëlio turëjo ðioká toká drabuþëlá ir dar lietuviø kalba suprantamai sakë dainos þodþius. Nors XX a. egzistavo neperþengiama riba tarp elitinës ir masinës kultûros ir pastaroji bent kiek orientavosi á akademinæ estetikà, tai jau dabar tos ribos nyksta, klasikinis menas ima orientuotis á masinës kultûros raiðkos formas, populiarioji kultûra smelkiasi á religijà ir mokslà. Tai techniðkosios civilizacijos dvasinë kultûra, jos folkloras, ne veltui vadinamas poploru. Ypaè masinës kultûros savotiškas protrûkis pastebimas Lietuvai atgavus nepriklausomybæ. Suprantama, buvo didelis noras vaduotis ið komunistinës ideologijos varþtø, taèiau, kartu su tuo beatodairiðkai pasukus á Vakarus, plûstelëjo naujos globalizacijos banga, kuriai, atrodo, Lietuva nëra atspari. Folklorinës kultûros reliktai, net kalba jau pasirodë esà etninio uþdarumo poþymis, kurá globalizacijos banga sëkmingai stumia á paðalá. Tiesa, Lietuvos tarmes sunaikino patys kalbininkai, prievarta ádiegdami dirbtinæ bendrinæ kalbà kaip mini globalizmo produktà. Dabar jau ir toji kalba smarkiai stumiama ið apyvartos anglø kalbos, ir Vakarø bei Amerikos kultûrø intervencija darosi nesulaikoma ir nevaldoma. Susidaro áspûdis, kad jos ir nemanoma valdyti. Net, sakysim, pasidarë per maþai tautiniø, kad ir gerokai stilizuotø, ðvenèiø ir kaþkam prisireikë keltø ðventës Helovyno (Halloween), visai nesiderinanèios su lietuviø ir apskritai baltø Vëliniø tradicijomis. Lietuvos televizija, nepriklausomai ar tai valstybinë, ar privati, daugiausiai laiko skiria smurtà, prievartà propaguojantiems filmams, ir tai laikoma neva tautiniu patriotiniu auklëjimu. O lyriðkesnius serialus, kuriuose pateikiamas normalesnis gyvenimas su kasdieniais rûpesèiais ir dþiaugsmais ir kuriuos mieliau þiûri visuomenë, nieko geresnio nesulaukdama ið savo televizijos, patriotai-intelektualai paniekinamai vadina „muilo operomis“ ir jø þiûrëjimà laiko visuomenës atsilikimu. V.Kubilius, 1999 m. rûpinæsis tautinës kultûros iðlikimu, po keleriø metø, kai ágijo tvirtesná uþnugará, pakeitë tonà ir akcentavo, kad dabartinëmis sàlygomis jokia ðalis „negali normaliai funkcionuoti skyrium, o turi veikti ir màstyti pagal pasaulinæ skalæ“, kad ëmë formuotis „Europos þmoniø bendro likimo, bendros kultûros ir bendros atsakomybës savimonë“. Pastaroji mintis labai panaði á buvusios Tarybø Sàjungos direktyvas, nors au-

torius kritikuoja tuos totalitarinës ideologijos varþtus. Jis dþiaugiasi, kad ansambliø solistai dainuoja angliðkai, o ne lietuviðkai, nes, girdi, daug klausytojø tiesiog praðà, kad dainuotø angliðkai; kad maþesniø tautø raðytojai pereina prie didþiøjø kalbø, atsisakydami gimtosios; piktinasi, kad kai kuriose Rytø Europos ðalyse globalizacija suvokiama kaip nauja kolonizacijos rûðis, kaip totalinë prievarta ir tironija, kuriai reikia priešintis kaip ir sovietiniam imperializmui. Diskusijos dël globalizacijos skvarbos á tautø kultûras vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse. Kosmopolitiðkai nusiteikæ bei politikai pataikaujantys þmonës paprastai laikosi nuomonës, kad tautoms bûtina iðsiverþti ið etnocentrizmo ir integruotis á bendraeuropinæ ar apskritai á bendrapasaulinæ kultûrà, priimti globalistø diktuojamas raidos tendencijas. Tautinës kultûros brangintojai nori iðlaikyti tautiná identitetà ir rûpinasi gimtosios kalbos, tradicijø, paproèiø likimu. Taèiau jie Lietuvoje kol kas atrodo bejëgiai. III Lietuvos kultûros kongreso Memorandume „Áþengus á XXI amþiø“ taip pat kelti reikalavimai vyriausybei rûpintis tautinës kultûros likimu grësmingo globalizacijos proceso akivaizdoje.

Masinë kultûra ir folkloras
Kalbant apie masinës kultûros ir folkloro santykius pirmiausia bûtina pasiþiûrëti, kokiais Europos Sàjungos ir Lietuvos teisiniais dokumentais reglamentuojama etninës kultûros globa, nes folkloras, kaip þinome, yra reikðminga etninës kultûros dalis. 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte Europos valstybës Sàjungos narës pasiraðë Europos Sàjungos sutartá. Joje tarp kitø dalykø pabrëþiamas bûtinumas gerbti kiekvienos tautos istorijà, kultûrà ir tradicijas. Tai dar iðsamiau aptarta Europos Sàjungos valstybiø nariø virðûniø susitikime Amsterdame 1997 m. ir Sutartis papildyta dokumentais, aptarianèiais valstybiø nariø bendradarbiavimà ir kultûros srityje, siekiant iðlaikyti jø kultûrà, kalbà, tradicijas bei paproèius. Europos Sàjungos sutarties 128 straipsnyje nurodoma: „Europos Bendrija prisideda prie valstybiø nariø kultûrø klestëjimo, taip pat gerbia jø tautinæ ir regioninæ ávairovæ, kartu iðkeldama bendrà kultûros paveldà“. Nors ir keista, ðios nuostatos vos ne paþodþiui primena Tarybø Sàjungos komunistø partijos direktyvas nacionalinës kultûros globos ir raidos klausimais. Be šio pagrindinio dokumento, paminëtina tarptautinës UNESCO organizacijos 1989 m. rekomendacinio pobûdþio rezoliucija „Dël tradicinës kultûros ir folkloro apsaugos“, kurios nuostatas ne viena valstybë átraukë á savo nacionalinæ teisæ. 1990 m. pirmajame Lietuvos kultûros kongrese buvo iðkelta mintis (prof. Norbertas Vëlius) sukurti teisinæ bazæ lietuviø etninës kultûros globai garantuoti. Lietuva buvo

pirmoji valstybë Europoje, atskiru ástatymu áteisinusi etninës kultûros valstybinæ globà. 1999 m. buvo priimtas „Etninës kultûros valstybinës globos pagrindø“ ástatymas, ásteigta Seimui atskaitinga Etninës kultûros globos taryba. Tø paèiø metø pabaigoje (1999 m. gruodþio 4 d.) Baltijos Asamblëja priëmë rezoliucijà „Dël etninës kultûros iðsaugojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, kurioje átvirtino valstybiø ásipareigojimus parengti konkreèias priemones etninës kultûros plëtrai garantuoti ir jas finansuoti ið valstybës biudþeto. Taip pat dar galima bûtø minëti ir 2000 m. viduryje priimtà „Regioninës plëtros ástatymà“, kuriame taip pat kalbama apie regioninæ etninæ kultûrà. 2004 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultûros paveldo apsaugos konvencijà – dar vienà labai svarbø dokumentà. Taigi ástatymø yra nemaþai, dauguma jø pritaikyti europiniams standartams, taèiau etninës kultûros globos dalykai Lietuvoje toli graþu ne tokie geri. Visiems gerai þinoma, kaip tø ástatymø nepaisoma materialinës etninës kultûros atþvilgiu, ne geresnë ir dvasinës kultûros padëtis: „<…> dvasinës kultûros paveldas apskritai tebëra neapibrëþtas ir nereglamentuotas, kultûros vertybiø sàvokos apibrëþimas neapima materialia forma uþfiksuotø dvasiniø kultûros vertybiø. Etninës kultûros vertybës, sukauptos mokslo ástaigose, tokiose kaip Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ar Lietuvos muzikos akademija, neturi nei kultûros vertybës, nei archyvinës medþiagos statuso, <…> jas kaupianèiø institucijø padaliniai neturi archyvo ástaigos statuso“ (V. Kondratienë, 2002). Jeigu tiesa, jog ðiuolaikinëje globalizmo persunktoje visuomenëje populiarioji (masinë) kultûra uþpildo 95 proc. meninës rinkos, o elitine kultûra domisi tik 5 proc. gyventojø (V.Kubilius, 1999), vadinasi, tik tie 5 proc. þmoniø gali domëtis ir gerbti folklorà. 1988 m. akad. Romualdas Grigas straipsnyje „Mankurto sindromas“, apþvelgdamas Lietuvos istorijos vingius, raðë, kad tautos savo gyvasèiai palaikyti „pasitelkdavo ne tik folklorà, liaudies menus, bet ir mitologijà, o vëliau ir religijà“. Net apsikrikðtijus Lietuvoje iðsaugant nacionaliná mentalitetà ypatingà vaidmená vaidino „liaudies paproèiø kultûra, tautosaka, ypaè jos sudëtinë dalis – dainos“: „Visais anais tragiðkiausiais tautos laikotarpiais dainos, ta nuostabi liaudies istorinë atmintis, saugojo ir turtino þmoniø dvasingumà, skiepijo Gërio, Groþio, Tiesos supratimà, savità pasaulëjautà. Tai buvo neraðytinë, nepaprastai demokratiðka, kupina estetiniø bei doroviniø turtø literatûra, kurios þavesá pirmieji pastebëjo ir ávertino svetimi, ne mes. Dainos dar turëjo kità magiðkà jëgà – dvasiniais, psichologiniais saitais jungë dainuotojus.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

33

Ðito kultûros fenomeno socialinis vaidmuo mûsø laikais tiesiog staigiai nunyko. Nors ir prieð tai mes patys ne visada susigaudydavome dainos uþkoduotuose pasaulëjautos, pasaulëþiûros koduose. Galinga uþplûdusio nudvasinto kosmopolitizmo banga jas nutildë. Senoji daina baigiama iðguiti ið paskutinës uþstalës – vestuviø. Jaunimas, be nedideliø iðimèiø, jø nebemoka ir – keisèiausia – nëra dràsesniø programø, ugdanèiø meilæ liaudies dainoms, padedanèiø jas suvokti“. Ðie garsaus mûsø sociologo desperatiðki þodþiai skambëjo dar tada, kai etnografiniø ir folkloriniø ansambliø per scenà gaivinama ir platinama lietuviø tautosaka skatino nepamirðti savo tautiniø ðaknø, kai tokiu bûdu visoje Tarybø Sàjungoje kovota su politizuotu folklorizmu, kai spaudoje diskutuota tautosakos autentiðkumo iðsaugojimo masinëje kultûroje klausimais. Per ðiuos 20 metø ðie teoriniai klausimai iðnyko ið spaudos puslapiø, sumaþëjo etnografiniø ir folkloriniø ansambliø. Dauguma jø virto naujoviðkais ansambliais, dainuojanèiais naujoviðkus liaudies ar paèiø sukurtus romansus, grojanèius masinës gamybos muzikos instrumentais (akordeonais, bandonijomis, smuikais, mandolinomis ir kt.). Tai, sakysim, aiðkiai rodo televizijos konkursiniø koncertø serijos programos „Duokim garo“ ir „Gero ûpo“. Kita vertus, R.Grigo mintis dël vestuviø ne visai tikra. Skirtumas yra tarp kaimo ir miesto vestuviø. Kaimo vestuvëse dar suskamba liaudies daina, natûraliau atrodo ir vienas kitas uþsilikæs senovinis paprotys. Miestieèiø vestuvëse ið tikrøjø liaudies daina beveik primirðta. Kartais tik vyresnio amþiaus þmonës padainuoja vienà kità dainà, taip pat pritaria muzikantams, jei jie uþveda 6–8ojo deðimtmeèiø lietuviø estrados dainø. Jaunimas geriausiu atveju padainuoja „Sausio mënesá gimusieji“ ar „Ariau, ariau, ariau“ kartais su sodriu erotiniu priedainiu. Jie jau gyvena ðiø dienø ritmais, kai tekstas nebûtinas. Naujøjø laikø kultûros raida rodo, kad folkloras pamaþu tampa muziejine vertybe, kurià ið uþmarðties kartkartëmis prikelia senienø vertintojai, þavëdamiesi protëviø meniniais poetiniais sugebëjimais. Panašiai kaip tie, kurie mokosi jau nebegyvø senøjø graikø ar lotynø kalbø, kad paskaitytø Homero, Hesiodo ar Horacijaus raðtø originalus. Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto tautosakininkai kantriai toliau kaupia tautosakos archyvà ir rûpinasi jo iðlikimu, leidþia akademiná „Lietuviø liaudies dainynà“ (iðëjo 20 tomø). Jie pagaliau suprato, kad tautosaka gyvuoja tarmiø kalbomis, ir jau kiek maþiau taikosi jos kalbà taisyti á dirbtinæ bendrinæ kalbà (vis dëlto sunkokai vaduo-

jamasi ið tos nemokslinës literatûrinimo bangos, manant, kad suredaguotas bendrine kalba, stilistiškai pataisytas tautosakos kûrinio tekstas yra mokslinis) . To instituto mokslininkai tiria ávairius tautosakos þanrus, leidþia tæstiná mokslo darbø leidiná „Tautosakos darbai“. Toji naujausia akademinë bibliografinë informacija yra gana plati, rodanti intensyvø instituto mokslininkø darbà. Ir vis dëlto jie su tais savo darbais atrodo vieniðiai. Susidaro áspûdis, kad jø studijos reikalingos tik jiems patiems. Spaudoje, per televizijà tautosakos, paproèiø klausimais seka pasakëles kartais ne itin kvalifikuoti etnologai, ir akademinës visuomenës atstovai nereikalingi rengiant ir komentuojant kalendorines ðventes, aptariant paproèius. Tai rodo, kad mokslas yra sau, o populiarizacija, t.y. folklorizmas – sau. Kita vertus, pastarøjø metø folkloristø ir etnologø darbai pateikë daug naujos medþiagos, naujø jos interpretacijø, iðplëtë visuomenës, taip pat ir pramogø industrijos atstovø, akiratá. Senieji paproèiai arba ið viso pasitraukë, arba kasdien modernëja. Jau oficialiai áteisinta baltø religijos sekta, kuri neva atgaivinanti senuosius pagoniðkuosius tikëjimus, taip pat nelabai nutolsta nuo folklorizmo: viena, ið atskirø pabirø þiniø ar uþuominø neámanoma be literatûrinës fantazijos sukurti visà religijos sistemà; antra, ar ámanoma numirëlá atgaivinti ir ar jis bus vertas gyventi ðioje modernioje visuomenëje. Sparèiai keièiantis ekonomikai, stiprëjant urbanizacijos procesams, atsirandant visai kitokiems þmoniø tarpusavio ryðiams, folklorinë kaimiðkoji kultûra ið tiesø jau atrodo naivi, negalinti patenkinti naujoviðkø visuomenës poreikiø. Pvz., liaudies dainos simbolika jau nedaug kà pasako jaunosios kartos pilieèiui, ápratusiam gauti tiesioginæ informacijà. Sakysim, rûtø vainikas, rûtø darþelis bei jø sunaikinimo simbolika, nusakiusi atitinkamas kaimo merginos dorovës normas (vainikëlio nuëmimas, rûtø darþelio iðtrypimas reiðkë nekaltybës praradimà ir kartu smerktinà dorovës normø sulauþymà), dabar jau bûtø maþai kà reiðkiantis poetinis vaizdas. Dorovës aspektas lyg ir iðnyksta – vienas psichologas neseniai þurnale aiðkino, jog nekaltybës saugojimas yra visai nereikalingas, net esà nesveika nekaltybæ iðsaugoti. Tad liaudies dainose uþðifruotas erotiðkumas jau atrodo nereikðmingas. Tas pats ir su paproèiais, kurie, netekæ pirminio savo pagrindo, perkelti á kità aplinkà, tampa paprasèiausiu þaidimu, menine liaudiðkos dvasios atrakcija. Tad savaime atsiranda folklorizmas, kuris vienokiais ar kitokiais bruoþais áeina á pramogø industrijà. Bus daugiau

Atkelta ið 23 p. Haines – Aliaskos pradþia, Arkties pakraðtys. Gyvenvietæ Èilkato slënyje 1881 m. ákûrë presbiterieèiø misionieriai. Supantys kalnynai sudëti paleozojaus ir mezozojaus magminëmis ir metamorfinëmis uolienomis, suskaldytomis tektoniniø lûþiø zonomis. Aukso smilèiø upeliø nuosëdose èia jau buvo randama nuo XIX a. vidurio. Taèiau diena, kuri pakeitë pasaulá, iðauðo 1896 m. rugpjûèio 16-àjà, kai tagiðø genties indënas Skokum Dþimas, jo sesuo Keitë ir jos vyras Dþordþas Karmakas maþo Klondaiko upës intako Bonanzos (Rabbit Creek) nuosëdose atrado labai turtingà aukso sànaðynà. Garsas apie já þaibiðkai pasklido, á Aliaskà patraukë tûkstanèiai aukso ieðkotojø. 1897–1898 m. Klondaike kilo tikra aukso karðtligë (Golden Rush). Haines ir netolimas Skagvëjus (Skagway – ðiaurës vëjo buveinë) atsidûrë vadinamojo „auksinio skritulio“ (golden circle) centre. Skagvëjus tapo vartais á Klondaikà: èia buvo aukso ieðkotojø bazës, ið kur jie keliaudavo bandyti savo laimës. Aukso karðtligës metais auksinio skritulio rajone darbuodavosi nuo 40 000 iki 100 000 auksakasiø. Daugelis jø pasakiðkai praturtëjo. 1898 m. Skagvëjuje buvo 20 000 gyventojø. Dabar – 868, taèiau per metus èia apsilanko 800 000 turistø. Nuo atradimo èia buvo iðgauta 12,5 mln. uncijø (390 tonø) aukso, daugiausia per pirmuosius penkerius ðeðerius metus. Iðkastas metalas sugráþdavo per Haines, kuriame buvo net vienuolika muitiniø. Toliau per Dþûnà auksas pasiekdavo Sietlà, kur jau vykdavo birþos pardavimai. Plaktukas laikomas pirmapradþiu protingojo þmogaus darbo árankiu. Deivas Pahlas yra auksiniø rankø meistras, 1973 m. atvykæs á Haines ið Klivlendo. Jo pomëgis ir tapo dingstimi pradëti rinkti darbo árankius. Tai jis darë daug metø visoje Ðiaurës Amerikoje. Gavæs ið valdþios 12 hektarø (30 akrø) miðko kraðto gilumoje, Moskitø Slënyje, apie 30 km nuo Haines, jis pasistatë gyvenamàjá namà, o miestelyje nusipirko senà istoriná pastatà, kuriame ákurdino Plaktukø muziejø. Èia mes keletà dienø studijavome muziejaus ekspozicijos bûdà, metodikà, susipaþinome su ávairiausiomis plaktukø rûðimis, kuriø eksponuojama apie 1500 egzemplioriø. Deivo namuose plaktukø yra dar 4000! Muziejus atidarytas 2001 metais. Deivas yra jo savininkas, muziejø remia Haines municipalitetas, padeda Aliaskos valstijos administracija, 2002 m. parëmë Vaðingtono Smithsono gamtos istorijos

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

muziejus. Plaktukø muziejaus direktoriø tarybà sudaro garbingi miestelio pilieèiai. Sezono metu gausiai lankomas turistø ið kruiziniø laivø. Áëjimas 3 doleriai, vaikams ir paaugliams – nemokama. Pats Deivas aiðkina muziejaus istorijà, savo eksponatø paskirtá. O tø eksponatø – ávairiausiø. Seniausias eksponatas – Romos karo kirvis (26 cm ilgio), datuojamas 200–400 m. Visos amerikieèiø iðradëjø sukurtos plaktukø rûðys patentuotos. Patentø kopijos uþima iðtisà muziejaus stendà; seniausias patentas yra 1836 metø. Ekspozicijoje plaktukai suklasifikuoti pagal paskirtá. Tai staliø, batsiuviø, dailidþiø, medkirèiø, mûrininkø, geleþinkelininkø darbo árankiai. Atskirus stendus uþima geolo-

Þaliosios eskizai

Aliaskos
Amerikieèiai mëgsta statistikà. Susiieðkojæ duomenis apie Haines miestelá, suþinojome, kad jame iki mûsø nieko iš Lietuvos nesilankyta. Taigi pirmieji viename Haines bare pasaulio þemëlapëlyje ásmeigëme prie Vilniaus du smeigtukus.

Triaso periodo skalûnai

Auksakasiai pakeliui á Rabbit Creekà (sena fotografija) gø, rûdakasiø, angliakasiø (Hammers; Pickhammers) plaktukai bei kirtikliai. O dar medicininiai, teisëjø, antstoliø, aukcionø plaktukai... Stebina vienetiniai patentuoti specialios paskirties plaktukai. Tai „namø ûkio favoritas“ – plaktukas, atliekantis 6 operacijas (1885), Carrs Tool – šeši árankiai viename plaktuke (1909), ávairiausi viniatraukiai (Claw Hammers), „plojimø plaktukas“ – buvo naudojamas Niujorko „medvilnës“ klube (Cotton Club, N. Y. City), plaktukas „átempti vadþias“ pašto karietai (Hitching Post Hammer, 1889), plaktukas skalbiniams melsvinti (Gillett‘s Novelty Bluing Hammer, 1882), gyvûnø plaktukai (Animal Hammers), „makadamaizingo“ plaktukas uolienai smulkinti (nuo Johno Mcadamo vardo, 1836), banko èekiø gesinimo plaktukas (Banckers Check Cancelling Hammer), kroketo plaktukai (Hoop Sets) ir daugybë kitø.

Haines uostelio prieigos

Amerikieèiø geografijos þinios nëra tobulos. Etnografiniame muziejuje perkame áëjimo bilietukus po 3 dolerius, budëtoja klausia tipišku amerikietišku were are you from?Atsakome, kad iš Lietuvos. Wow! Lithuania? It is some in New Jersey? Tai kà èia bepridëti... Mûsø miestelyje yra bendruomenë. Mus mato ir priima. Parduotuvëlës, kavinukës, bariukai, paðtas, baþnyèia, trys muziejai – mûsø traukos laukas. Kà èia pastebëjome? Haines turi savivaldos statusà (borough). Verslai – þvejyba, miðko pramonë, kalnakasyba, medþioklë, turizmo paslaugos, vieðbutëliai, suvenyrai. Þmonës labai draugiðki, paslaugûs, miestelis pavydëtinai ðvarus ir tvarkingas. Automobiliai – galingi 4W vi-

sureigiai (off–highway), „dþemperiai“, „heèbekai“. Plentas tik vienas. Maþas aerodromas. Policijoje penki vyrai – ðefas ir du po dvi pamainas. Keliø policijos nëra, jos nereikia. Baigiame savo vizità pasiraðydami penkeriø metø bendradarbiavimo sutartá tarp Aliaskos Haines plaktukø muziejaus ir Lietuvos Linkmenø plaktukø muziejaus, kuria numatoma vykdyti bendrà projektà Plaktukø paveldas ðiuolaikiniame pasaulyje. Haines muziejaus tarybos pirmininkas, miestelio vicemeras Mr. CJ Jones palinki visiems sëkmës. O aš norëèiau palinkëti, kad Linkmenø ir Haines miesteliai ir jø plaktukø muziejai taptø gerais draugais. Juk giminë viena!
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

35

atominës jëgainës paveldas –
Atkelta ið 5 p.
Treèia – vietinës darbo jëgos panaudojimas, statant naujà atominæ, bus minimalus, nes statybininkø vadovybë, technologinis personalas bei didþiuma specializuotø statybos darbininkø bus svetimtauèiai. Jø visuma duos maþai ekonominës naudos Lietuvai. Ketvirta – naujos atominës atidarymas dar labiau pasunkins ir pabrangins naujai besikaupianèiø branduoliniø atliekø apsaugos iðlaidas. Stebina, kiek nedaug dëmesio Lietuvos energijos planuotojai ir valstybës institucijos skiria maþiau kainuojanèioms ir be ilgalaikiø ásipareigojimø miðrios elektros gamybos ir koordinuoto Baltijos elektros þiedo alternatyvoms. Analizuojant Danijos, Vokietijos, Švedijos pavyzdþius, atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip, pvz., biokuras, suskystintos dujos, vëjas ir saulë, hidroenergija, geoterminiai ðaltiniai, net ir maþos atominës elektrinës be radiaciniø atliekø, teikia daug greitesná ir praktiðkesná bûdà, uþtikrinantá energetinæ ir ekonominæ nepriklausomybæ, taip pat skatinantá vietiniø gyventojø ádarbinimà (viena sukurta vietinë darbo vieta, Vakarø ekonomistø apskaièiavimu, sukuria lygiavertæ tolesnæ dviejø ar trijø naujø darbo vietø veiklà). Sunkiai suprantamas ir vieðumoje beveik nesvarstytas ásipareigojimas skolintais pinigais daryti didþiules ir abejotinai apsimokanèias investicijas á branduolinës jëgainës statybà ir apkrauti sunkiomis ekonominëmis bei aplinkosaugos naðtomis ne tik esanèias, bet ir ateinanèias kartas. Tokio masto investicijos bei alternatyvos turëtø bûti iðsamiai nagrinëjamos Vyriausybëje ir Seimo komitetuose, analizuojant nevyriausybiniø organizacijø ir suinteresuotø pilieèiø poþiûrius, taip pat pateiktos plaèiai visuomenës diskusijai ir galø gale referendumu patikrintos, kas Lietuvos gyventojams yra priimtina ir kas atmestina. Siekiant energetinio saugumo ir nepriklausomybës, Lietuva turëtø stengtis tapti mišrios energetikos šalimi – konvencinës ir alternatyvios. To siekia ir ES, reikalaudama, kad visos ES ðalys iki 2020 metø generuotø bent 20 proc. savo energijos poreikiø ið atsinaujinanèiø ðaltiniø, kurie nepalieka brangiø ir daugiaamþiø atliekø laidojimo ir apsaugos problemø. Lietuvos siekis pastatyti atominæ elektrinæ, kuri pagamintø daug daugiau elektros nei jos poreikiams reikia, prieðtarauja ir slopina alternatyviø ðaltiniø plëtojimà, kurie galëtø konkuruoti su branduolinës bazës elektros gamyba. Tikëkime, kad, prieš da-

Ignalinos

painûs sprendimai ir sunki naðta kartø kartoms

Egidijus BACEVIÈIUS

rydama galutiná sprendimà, Lietuva ne tik pavieðins visas alternatyvas, bet ir pateiks jas spræsti visai tautai. Apibendrinimas: * Sudëjus visas iðlaidas, numatoma statyti atominë elektrinë Lietuvos gyventojø elektros energijos poreikiams tenkinti yra brangiausia investicija ið visø kitø galimø pasirinkimø. * Numatyta naujos atominës elektrinës galia yra daug didesnë, nei Lietuvai reikia. Numatomas elektros pertekliaus eksportas, atsiradus Karaliauèiaus ar Baltarusijos atominëms jegainëms, neatneš numatomo pelno, nes elektra bus sunkiai realizuojama. * Nauja atominë elektrinë uþkraus didþiulæ finansinæ naðtà Lietuvos elektros vartotojams. Atominës elektrinës statybos laikotarpiu atsiras 15–20 centø priemoka uþ kiekvienà sunaudotà elektros energijos kilovatvalandæ. * Atominei elektrinei pradëjus veikti, didelës rezervinës elektros galios laikymas gali pareikalauti dar apie 2 papildomø centø priemokos uþ kiekvienà panaudotà elektros energijos kilovatvalandæ, neáskaitant uþsienio investitoriaus pelno antkainio. * Neaiðku, kokià ásidarbinimo galimybæ Lietuvos pilieèiai turës naujos atominës elektrinës statybos bei elektros gamybos laikotarpiu. Taèiau visai nebûtø keista, kad investuotojas, turintis 51 proc. akcijø ir bûdamas jegainës operatorius, atsakingas uþ atominës veikimà ir elektros gamybà, ádarbins tik savus vadovus ir patyrusius specialistus svarbesniø technologijø bei sistemø prieþiûrai, labai panaðiai kaip IAE vadovybë darë prieð nepriklausomybës atstatymà ir kaip lenkø valdoma „Maþeikiø nafta“ daro šiandien. * Visuomenei maþai þinoma, kad branduoliniø atliekø sutvarkymas ir apsauga yra daugelio ðimtmeèiø problema, galinti daugiau kainuoti nei pati atominës jegainës statyba. Ðias iðlaidas turës apmokëti Lietuvos energijos vartotojai gerokai padidintomis kainomis uþ kiekvienà sunaudotà kilovatvalandæ. Nauja atominë elektrinë, pasibaigus jos veiklai, tik padvigubins nuostolingas iðlaidas, kurios jau patiriamos uþdarius IAE elektrinæ. * Tokio masto investicijos, jø alternatyvos bei pasekmës dël radioaktyviøjø atliekø turi bûti pakartotinai nagrinëjamos Vyriausybëje ir Seimo komitetuose, iðsamiai diskutuojamos visuomenëje. Referendumo keliu turëtø bûti nusprendþiama, kas Lietuvos gyventojams yra priimtina ir kas atmestina. „Energijos erdvë“, 2010, Nr.2(4)

Ilgasnapiai jûrvarniai – kryþiai ant uolø
Didesnëje Europos dalyje susiklosèiusá poþiûrá á jûrvarnius graþiai aiðkina paukðèio rûðies pavadinimas. Jis kilæs iš prancûzø kalbos þodþio kormoran, o šis – iš sulotynintø þodþiø corax (varna) ir marinus (jûrinis) sandûros, tai atitiktø lietuviø kalbos þodá jûrvarniai. Anglakalbëse ðalyse ðie paukðèiai dar vadinti Shag, kas reikðtø grublëtumà, uolø nelygumus, iškilimus. Ankstyvaisiais viduramþiais juodi dþiovinti išskleistais sparnais paukðèiai tapatinti su kryþiais ant uolø. Tokiø „paukðèiø-kryþiø“ puošybos dëmenø gausu senuose mediniuose norvegø statiniø droþiniuose ir gotikos srovës visuomeniniø pastatø graþmenose. Ilgasnapiai vandenynø toliuose ir uolëtose salose perintys juodsidabriai paukðèiai skandinavø, o ypaè Islandijos tautosakoje sietini su mirtimi, keliu á nebûtá, anapusiniu pasauliu. Norvegø sakmëje po mirties jûrvarniais paverèia-

Sutaurinta þvejyba
mi trys broliai. Vandenin neriantys jûrvarniai pavaizduoti Norvegijos Loppa, Rost ir Skjeroy savivaldybiø þenkluose. Paukðèiai grakðèiai iðlenktais kaklais ir dþiovinti išskleistais sparnais puošia ðiø dienø Tromsës (Tromso) miesto (ðiauKormoranø kolonijos kelia grësmæ Kurðiø nerijos Juodkrantës sengirei

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Dël savitos kûno sandaros ir gyvenimo bûdo jûrvarniai (sin. kormoranas; lot. k. Phalacrocorax carbo, Linnaeus, 1758) ávairiose pasaulio dalyse þmoniø vertinami nevienareikðmiðkai. Lietuvoje iki šiol apie juos þinome tik kaip apie sparnuoèius, niokojanèius Kurðiø mariø ir gretimø vidaus vandenø þuvø bûrius bei savo gyvybine veikla kelianèius grësmæ Kurðiø nerijos Juodkrantës sengirei. Plaèiajame pasaulyje esama nuostabà ir susiþavëjimà kelianèiø šimtameèio sambûvio su jûrvarniais pavyzdþiø.
Kormoranas

saugoti jûrvarnius nuo naikinimo ir jø panaudos maistui. Kita vertus, Èilëje, Japonijoje ir Floridos pietuose po garniø, girnoviø bei jûrvarniø lizdavietëmis kreikiamas šienas, klojami šiaudai, taip surenkama daug azoto ir fosforo turinèiø išmatø, naudojamø ryþiø ir kukurûzø laukams træðti. Vidurio Europoje, pietryèiø Baltijos ðaliø kultûrose apie jûrvarnius mus pasiekusi skurdi þodinë ir vaizduojamoji kultûra. Su ja gali bûti siejami Lietuvos pamario maþosios medinës architektûros (krikštuose) paukðèiø pavidalo droþiniai, kurie tapatintini su apibendrintais paukðèiais jûrvarniais – senaisiais þmogaus

su jûrvarniais
riausias þemyninës Norvegijos uostas) vieðøjø ástaigø paradinius áëjimus. Senajame Testamente minima, kad bûtent jûrvarnis buvæs tas paukštis pirmeivis, kurá po vienuolika mënesiø trukusio Pasaulio tvano Nojus išleido apsiþvalgyti, ir šis ilgai blaðkæsis ieškodamas sausumos. Ðie jûros sparnuoèiai minimi Kristoferio Išervudo (Christopher Isherwood) ir kitø XVI–XVIII a. poetø eiliuotose poemose ir yra senosios jûrinës vaizduojamosios kultûros pavyzdys. Apie jûrvarniø panaudà ûkinëms reikmëms þiniø nedaug. Raðoma, kad 1853 m. San Nikolo saloje aptikta atsiskyrëlë Joana Marija. Ji vilkëjusi iš jûrvarnio plunksnø ir banginiø ûsø sukurptu apdaru. Istorija apie pieèiau Kalifornijos krantø esanèioje saloje po aštuoniolikos atskirties metø surastà moterá, vëliau tapusià baptiste, rašytojui Scottui O‘Delui davë dingstá paraðyti romanà „Mëlynojo delfino sala“. Ir tai tik dalis gausios kultûros pavyzdþiø su jûrvarniais. Norvegijoje ir Pakaspijo ðaliø þemumø ðlapvietëse kasmet dalis jaunø jûrvarniø sumedþiojami ir ið jø gaminami valgiai. Kaþkas panaðaus buvo Kurðiø nerijoje ir kai kuriuose Rytprûsiø kraštuose, kur rudeniniø santalkø metø maistui gaudytos pilkosios varnos ir kovø jaunikliai. Vokietijos ir Švedijos medþiotojø þurnalas Die Pirsch 1996 m. paskelbë senosios vietos virtuvës patiekalø ið marinuotø jûrvarniø krûtinëliø su pomidorø ir kitø rûðiø ne maþiau pikantiškais antpilais gaminimo bûdus. Kita vertus, nereikëtø perlenkti lazdos naudojant jûrvarnius maistui. Ekologai primena, kad ðie paukðèiai yra þuvilesiai, ryjantys aplinkai kenksmingomis medþiagomis uþterštuose vandenyse sugautas þuvis, taigi ilgainiui paukðtienoje gali bûti susikaupæ PCB (policholbifenoliø), kitø aromatiniø angliavandeniliø. Net ir maþi ðiø junginiø kiekiai sukelia þalingus pokyèius organizmo veikloje, o vëliau sudaro sàlygas ligoms atsirasti. Pastarasis teiginys yra vienas kertiniø viešuose šaukiniuose apÞvejas Japonijoje rengiasi pagal grieþtà senà paprotá

dvasios kelio á Dausas tarpininkø vaizdiniais. XIX a. kai kuriuose Vokietijos kraðtuose ir Rytprûsiø ðiaurës vakarinëse þemëse (Maþoji Lietuva, V. Lenkija) ðie sparnuoèiai naikinti kaip garniai, ereliai þuvininkai ir kiti þuvilesiai paukðèiai ir þvërys. Šiandienos laikais þuvininkø poþiûris á ðiuos paukðèius maþai pasikeitæs, varþomas gamtosaugos ástatymø. Daugelyje ðaliø jie tapatinami su þuvø naikintojais ir vyrauja priešiškos nuostatos jø kaimynystës atþvilgiu.

Þvejyba su jûrvarniais Japonijoje
Bet ne visur jûrvarniai yra nelaukiami sveèiai. Kai kuriose pasaulio dalyse þmones ir jûrvarnius sieja itin glaudus sugyvenimas. Kaip rašo O.Gabrielis ir A. von Brandtas knygoje „Þvejybos bûdai pasaulyje“ (Fish catching methods of the
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

37

world, 2005), XVI–XVII a. apmokytais jûrvarniais þuvys gaudytos atokiose Anglijos ir Prancûzijos vietovëse ir tai buvæs svarbus vietos þvejø pragyvenimo ðaltinis. Šiuo metu pasaulyje yra þinomos keturios vietos, kur dar vis þûklaujama su ðiais paukðèiais. Vienas ið jø likæs Pietø Europoje, t.y. Makedonijoje. Taèiau labiausiai išgarsinti þvejybos su sparnuoèiais paproèiai sëkmingai pritaikomi Tolimuosiuose Rytuose. Japonijoje, Kinijoje, Vietname bei Indonezijos salose jûrvarniai – vieninteliai sëkmingai prijaukinti þuvilesiai paukðèiai. Tautotyrininkø ir istorikø vertinimu þvejybos su jûrvarniais paproèiai Japonijoje ir Kinijoje yra seniausi pasaulyje. Jie išsamiai aprašyti ir gauÁ þûklæ...

siai pavaizduoti ankstyvojoje bei ðiø laikø menininkø kûryboje, pasakojamojoje ir raðytinëje tautosakoje. Apie ðià gamtonaudos atmainà rašomi moksliniai darbai, kuriami meniniai ir dokumentiniai filmai. Ji tapo ðimtametës tvarios gamtonaudos pristatomuoju þymeniu. Þvejyboje su irklakojais sparnuoèiais, kaip ir medþioklëje su plëðriaisiais paukðèiais, išskirtiniai vandens plunksnuoèiø gebëjimai pritaikomi þmogaus reikmëms. Þûklaujant ið jûrvarniø perimama sugauta ir pusiau praryta þuvis. Kai kuriose Tolimøjø Rytø ðalyse ávairiu laiku buvo ir iðliko kelios þvejybos su jûrvarniais atmainos, kurios byloja apie netiesioginæ þûklës paproèiø raidà, savaiminius, iš šalies maþai paveiktus plëtotës kelius. Pagrindiniai þvejybos bûdai yra trys: þvejyba su laisvais prijaukintais paukðèiais; þûklë su paukðèiais ir tinklais ir naktinë þûklë su þibintais ir sparnuoèiais su pavadëliais. Japonijoje þvejyba su jûrvarniais vadinama Ukai, kas reikðtø – jûros paukðtis. Šiai veiklai tinka tik jûriniø arba didþiøjø jûrvarniø (Phalacrocorax capillatus) rûðies atstovai. Nagaros prefektûroje (Honshiu salos vidurinë dalis) ðie paukðèiai neperi ir apsilanko tik þiemojimo metu. Þûklei reikiamø dviejø mënesiø augintiniø atveþama iš perimvieèiø Ishihamoje (Ibaraki prefektûra), Ramiojo van-

denyno pakrantëje. Didieji jûrvarniai išsiskiria ramiu ir taikiu bûdu bei ištverme, sugauna daugiau ir didesnës þuvies. Þûklei ruoðiamiems paukðèiams pakerpamos plasnojamosios sparnø plunksnos, kaklas ir kûnas apriðami „tramdomosiomis virvutëmis“. Pradþioje dvi savaites atveþtiniai globotiniai lesinami ið rankø ir pratinami maitintis gëlavandenëmis þuvimis. Vëliau jie išmokomi susirasti ir sugauti grobá vandenyje, o paskutiniu bandomuoju tarpsniu þvejybos ágûdþiai lavinami ir átvirtinami su paukðèiu vedliu – senesniu jûrvarniu ir bûna pririšti uþ virvutës. Mokymai trunka trejus metus. Jokia prievarta paukðèiø mokymuose ir vëliau þûklëje negelbsti. Tik puikus augintinio ir pagalbininko elgsenos paþinimas, þvejo pastabumas bei kantrybë laiduoja þûklës sëkmæ. Tinkamai priþiûrimi paukðèiai gyvena ir tarnauja iki 12 metø. Šiais laikais Japonijoje senoji paprotinë þûklë su jûrvarniais daugiausia vyksta turistø smalsumui patenkinti. Šalyje labai mëgstama dalyvauti naktinëje þûklëje prie ugniniø þibintø. Deglø šviesa priviliojami „ayu“– japoniniai upëtakiai (Plecoglossus altivelis, Temminck & Schlegel, 1846). Greta plaukiojantys klusnûs sparnuoèiai nardo ir gaudo á pavirðiø ðviesos priviliotas þuvis. Kad þuvies giliai neprarytø, paukðèiams ant kaklo uþdedamas tamprus þiedas. Vyriausiasis þvejas stebi augintiniø elgsenà, ir, kai tik stemplë prisipildo þuvies, gyvasis pagalbininkas iškeliamas á valtá ir, ranka ið

apaèios spaudþiant kaklà, priverstinai išvimdomas. Per naktá priklausomai nuo sëkmës sugaunama nuo vieno iki dviejø ðimtø upëtakiø. Suaugæs paukðtis per dienà vidutiniðkai sulesa nuo 200 iki 750 g þuvies. Senoji þûklë su jûrvarniais dabar Japonijoje puoselëjama dešimtyje vietoviø – Kyushi salos Matsuros upëje, Shikoku s. Matsuyamoje bei Honshiu salos Kanagava, Nagaros ir Dþifu (Gifu) prefektûrø vandenyse. Pavyzdinës parodomosios þûklës Nagaros ir Dþifø upëse ir turistams pristatomos nuo geguþës 11 iki spalio 15 dienos. Lapkrièio mënesá þvejai plunksnuotuosius augintinius perkelia á kalnø upes, kur jie atsigano. Nevarþoma mityba trunka šimtà penkiasdešimt aštuonias dienas per metus. Þuvø apsaugai nuo kovo 15 iki geguþës 10 d. þûklë su jûrvarniais draudþiama ir atnaujinama suvarþymo laikui pasibaigus.

Paproèiams daugiau nei 1300 metø
Naktinë þvejyba su jûrvarniais Ukai yra vienas ið dvideðimt ðeðiø „tekanèios saulës ðalies“ nacionalinio kultûrinio paveldo dëmenø. Ji suvienodinta, vykdoma laikantis senøjø, dar 702 m. e. m. raðytiniø nuostatø ir puoselëjama greta ikebanos, origami, arbatos gërimo apeigø. Kinø raðmenimis paraðytoje Sui Imperijos istorijoje yra seniausias pranešimas apie Japonijoje jûrvarniams ant kaklo dedamus þiedinius raukus ir þûklæ su paukðèiais. Viduramþiais ði þûklës atmaina buvusi vietos þemvaldþiø nuosavybë.

Kormoranai ant uolø

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Jûrvarniai – rajûs þuvø vartotojai

Upëse þvejojama tik dienà. Dirba šeimininkas su dviem, keturiais, reèiau aðtuoniais paukðèiais. Þvejybos metu sparnuoèiui leidþiama praryti tik kas septintà þuvá. Stengiamasi jø neprisotinti, kad neaptingtø ir neprarastø godulio þûklei. Þuvies prisigaudæs paukðtis savitu šaukiniu priviliojamas ant bambukinës karties ir vimdomaisiais judesiais ištuštinama jo stemplë. Þuvis nuplaunama ir ðaltai lai-

Nagaroje ji priklausë Tokugawa Owari – dabartinës Japonijos valstybës pagrindø kûrëjui. Po 1868 m. Meiji valdymo restauracijos ðalyje buvo suirutë ir daugiau nei 1300 metø be pertrûkio gyvavusiam þûklës amatui grësë iðnykimas, meistrai prarado dvaro globà. Senoji þvejyba su sparnuoèiais nuo 1890 metø vël pradëta globoti imperatoriaus dvaro iþdo. Šiandien jà puoselëja Japonijos nacionalinio paveldo agentûra (The Imperial Houshold Agency). Niagaros upëje, Gifu prefektûros Furutsu provincijoje, imperatoriškasis dvaras globoja Ukia Goryo – šešis pavyzdinius þvejybos su jûrvarniais paproèiø tæsëjus. Pagal grieþtus reikalavimus valtyje dirba trys þvejai: du pagalbininkai irklininkai ir vedlys, þvejys meistras (Usho). Irklininkai plaukus apsijuosia baltomis juostomis. Vedlio galva aprišama tamsiai mëlyna, plaukus ir blakstienas nuo deglo ugnies apsauganèia skara. Kad neperšlaptø, jie avi senojo pavyzdþio sandalus, dëvi ðiaudiná sijonà ir tvirtà neperðlampamà antkrûtá, apsaugines rankoves. Þûklës metu degami mediniai deglai – kagoribi. Tai ant strypo kabanti vielinë pintinë su skalsiai deganèiomis puðinëmis lentelëmis. Vienu metu þûklëje laikoma iki dvylikos paukðèiø kinkinë. Laisvu nuo þûklës laiku augintiniai laikomi bambukinëse pintinëse ukago. Jiems ant kaklø dedami þiedaiátvarai ir jie pririšami prie 3,3 m ilgio papirusinio pavadëlio – tanava.

Þvejyba ið luotø su jûrvarniais Lašihai eþere (Pietryèiø Kinijoje)

nio ðaliø tarnybø atstovai. Paþintinæ pramogà stebëti þûklæ su jûrvarniais mielai renkasi šalies gyventojai ir sveèiø ðaliø lankytojai. Kiso upëje Inujama mieste, Aichi prefektûra, þûklæ su sparnuoèiais galima stebëti ir netgi joje dalyvauti. Esama iðkylø po du – keturis þmones. Á pramogà vykstama senomis 13 m ilgio medinëmis valtelëmis su stogeliu. Dalyvavimas vakarinëse ir naktinëse iðplaukose vaikui kainuoja vidutiniškai 1250, o suaugusiam – 2500 jenø. Pramogos kaina svyruoja priklausomai nuo paslaugø kiekio, plaukimo trukmës ir sugaišto laiko. Jei plaukiama per saulëlydá ar naktinei þûklei ðvieèiant þibintams, tai kaina atitinkamai didesnë.

Prijaukinti þuvlesiai Kinijoje
Pietrytinëje Kinijoje ne maþiau mëgiama þvejyba su apmokytais pusiau laisvais jûrvarniais. Èia auginami maþesnieji upiniai jûrvarniai (Ph. carbo honedae). Šios rûðies paukðèiai yra maþiau ištvermingi, taèiau taikesnio bûdo. Dël nuolatinës nervinës átampos ir alinimo tik nedaug augintiniø pasiekia šešeriø metø amþiø. Jaunikliai mokymams imami ið lizdø ir dirbtinai auginami. Skirtingai nei Japonijoje, sparnuotá su šeimininku sieja abipusis prisirišimas. Per ilgà laikà uþsimezgæ paukðèio ir þvejo tarpusavio ryšiai lemia þûklës sëkmæ, sparnuotis klusniai vykdo tai, kas iš jo reikalaujama, bûna greta ir nereikia jokiø jo laisvæ varþomø priemoniø. Bûna tikras ðeimos narys.

Paþintinë turistø pramoga
Þûklë su jûrvarniais yra labai mëgiama paþintinio turizmo Japonijoje atmaina. Ji daþnai apraðoma vietos spaudoje, rodoma per televizijà, susikûræ mëgëjø internetiniai puslapiai, vaizduojama dailëje ir fotografijoje, ðiø dienø šalies skulptûroje. Á pavyzdinæ parodomàjà þûklæ Nagaroje kvieèiami garbingi ðalies sveèiai, uþsie-

koma iki bus veþama á turgø. Naujai atsiradusios pigios þvejybos priemonës neiðvengiamai keièia daugelá senøjø þvejybos paproèiø Kinijoje. Ðiais laikais þvejø kaimeliuose laisvai plaukiojantys paukðèiai neretai ne tik gaudo, bet ir baido á gretimai paspæstus tinklus þuvis. Tolimøjø Rytø ðaliø tautotyrininkø vertinimu, þvejybos su jûrvarniais paproèiø skirtumai Kinijoje nulemti skirtingø aplinkos sàlygø ir senøjø gyvensenos paproèiø, poþiûrio á gyvàjà gamtà. Jos maþiau ištobulintos nei Japonijoje, turi daugiau pirmapradþiø dëmenø. Kinijoje þvejybos su jûrvarniais verslas puoselëjamas Lidþiango (Lijiang) provincijoje Lašihai (Lashihai) eþere, netoli Guilino miesto, ir Li upëje prie Guangxi provincijoje. Apie ðià þûklæ sukurti paþintiniai dokumentiniai filmai, þvejybos vaizdeliais ir nuotraukomis puošiamos þaliosios arbatos dëþutës, kalendoriai, suvenyrai ir kt. Þûklë daþniausiai vyksta upëje ar eþere nepaprastai graþaus, ûkinës veiklos nepaliesto kraštovaizdþio apsuptyje. Skaptuotas luotas ar bambukinis plaustas pamaþu slysta vandens paviršiumi, jame ant skersiniø rymo sparnus išskleidusi augintiniø vora. Šie vaizdai uþkariavo viso pasaulio gamtos mëgëjø ir saugotojø palankumà. Þûklë su sparnuoèiais yra pasaulinio kultûros paveldo dalis, ji traukia turistus, gamtininkus, atspindi idiliðkà taikø ir tvarø þmogaus sambûvá su gamta.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

39

1 pav.

2 pav. 4 pav.

Vidas ÞIGAS
Dizaineris Visais laikais pinigai ir karas yra glaudþiai susijæ. Uþ pinigus perkami ginklai ir amunicija. Kareiviams uþ karines operacijas taip pat mokami pinigai. Trûkstant lëðø karui kartais uþgrobtos vertybës bûdavo sulydomos ir ið ðio trofëjinio metalo

3 pav.

kalamos monetos. Taèiau praëjus kuriam laikui po lemiamø mûðiø, nugalëtojø ðlovei ir atminimui nuo antikos laikø yra kalamos proginës monetos. Jø nëra daug. Kai kurias èia paminësime. Þinomiausias antikos karvedys Makedonijos karalius Aleksandras Didysis (356–323 m. pr. Kr.) 327 m. pr. Kr. pasiekë Pendþabà Vakarø Indijoje. Prie Hidaspio upës ávyko mûðis, kur po atkaklios kovos buvo sumuðta Indijos radþos Poro kariuomenë. Austrø mokslininkas, þymus antikinës Graikijos istorijos ekspertas F.Ðachermeiras 1972 m. savo knygoje „Aleksandras Makedonietis“ raðë: „Kautynëse ir persekiojant, galbût padidintais oficialiais makedonø duomenimis, þuvo 3000 raiteliø ir ne maþiau kaip 20 000 indø pëstininkø. Þuvo visi Poro karvedþiai ir du jo sûnûs. Pats radþa kovësi nepaprastai narsiai ir pateko á Aleksandro rankas suþeistas...“ (336 p.). Kiti antikos þinovai paþymi, kad pergalæ prieð Porà lëmë ne tik helënø narsa, bet ir mûðio taktika. Aleksandro maþai ginkluoti specialûs kariai kovos metu pribëgdavo prie Poro koviniø drambliø ir á milþiniðko gyvulio ausá ámesdavo gyvà pelæ. Dramblys paniðkai iðsigàsdavo ir tapdavo nevaldomas. Ðiam mûðiui paþymëti buvo iðleista masyvi proginë sidabrinë dekadrachma (10 drachmø vertës moneta). Joje pavaizduotas Aleksandras Makedonietis raitas ant þirgo Bucefalo atakuojantis Poro valdomà koviná dramblá (1 pav.). Antikinës Romos numizmatika savo gausiuose monetø siuþetuose atskleidþia respublikos, vëliau imperijos gyvenimo istorinius, politinius, religinius ávykius. Gro-

Mûðiø datos numizmatikoje
bikiðki ir pilietiniai karai lydi beveik visø Romos imperatoriø valdymo laikotarpius. Po smurtinës Gajaus Julijaus Cezario mirties prasidëjo pilietinis karas. 31 m. pr. Kr. prie Akcijaus kyðulio ávyksta jûrø mûðis, kuriame dël valdþios Romoje kovojantis Cezario ásûnis Oktavianas nugali Romos konsulo Antonijaus ir Egipto karalienës Kleopatros laivynà (31 m. rugsëjo 2 d.). Po pergalës Oktavianas prie savo vardo prideda titulà „Augustas“ (pagarbintas, iðaukðtintas, ðlovingas) ir tampa Cezariu Augustu, o vëliau ir imperatoriumi (imp. Caesar Avgvstvs, 27 m. pr. Kr. – 14 m. po Kr.). Þinomas jo proginis sidabrinis denaras, nukaltas 29–27 m. pr. Kr. Brundizijaus (?) monetø kalykloje jûrø mûðio pergalei prie Akcijaus paþymëti. Monetos averse ant laivo priekio stovinti Viktorija iðtiestose rankose laiko pergalës vainikà. Reverse pavaizduotas mûðio nugalëtojas vaþnyèioja triumfo kvadrigà. Po linija, imituojanèia þemæ, yra uþraðas IMP/CAESAR (imperatorius/valdovas). Monetos svoris 3,95 g (2 pav.). Po mûðio Kleopatra, nenorëdama patekti á nelaisvæ, nusiþudë. Egiptas buvo prijungtas prie imperijos ir paskelbtas Romos provincija. Tai progai paþymëti buvo nukalta dar viena proginë moneta su Cezario Augusto portretu monetos averse. Reverse pavaizduotas Nilo krokodilas simbolizuoja nugalëtà Kleopatros karalystæ. Proginis sidabrinis denaras (3,93 g) nukaltas Romos monetø kalykloje 28 m. pr. Kr. Uþraðas AEGYPTO/CAPTA

(Egiptas nugalëtas) patvirtina monetos nukalimo progà (3 pav.). Po nekenèiamo imperatoriaus Nerono smurtinës mirties 68 m. vël prasidëjo pilietinis karas. Rytø armija á sostà iðkëlë Vespasianà, Flavijø dinastijos pradininkà (imp. Caesar Vespasianvs Avgvstvs, 69– 79 m.). Vespasianas valdant imperatoriui Klaudijui (41–54 m.) Britanijoje pasiþymëjo kaip gabus karvedys. Valdant Neronui (54–68 m.) kariavo Judëjoje ir jà nugalëjo. Gavæs Romos imperijos sostà pasirodë kaip doras, protingas ir liaudies myli-

mas valdovas. Koliziejaus statytojas Vespasianas rodë dëmesá ne tik Romos liaudþiai, nepamirðo ir armijos triumfo Judëjoje. Jo ásakymu Romos monetø kalykloje 71 m. buvo nukaltas proginis þalvarinis sestercijus (25,05 g). Averse aplink imperatoriaus portretàprofilá iðkalti visi jo titulai. Reverse pavaizduota verkianti Judëja. Greta palmës stovi Romos legionierius nugalëtojas. Uþraðas IVDAEA/CAPTA (Judëja/nugalëta) nusako monetos siuþetà. Apaèioje uþraðas SC yra frazës SENATVS CONSVLTO (senatui leidus, pritarus) trumpinys (4 pav.). 69–71 m. Romos monetø kalykla kalë ir pergalës prieð Judëjà sidabrinius denarus. Monetø reversuose buvo pavaizduota verkianti Judëja ir greta stovintis neginkluotas Romos legionierius. Po kompozicija áraðytas tekstas IVDAEA (4a pav.). Po Vespasiano mirties jis buvo prilygintas dievams. Jo sûnus Titas (imp. Titvs Caesar Vespasianvs Avgvstvs, 79–81 m.) dar kartà numalðino judëjø maiðtà ir sugriovë Jeruzalæ. Vël buvo nukaltas proginis sestercijus su uþraðu IVDAEA/CAPTA. Tik greta verkianèios Judëjos stovi ne karys nugalëtojas, o belaisvis þydas suriðtomis rankomis. Daugybë antikinës Romos imperijos monetø mini nugalëtø teritorijø vardus ir vaizduoja verkianèias ar klûpanèias provincijø personifikacijas. Èia ir Galija, Panonija, Ilirija, Trakija, Germanija, Britanija, Dakija, Partija, Mauritanija... * * *

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

6 pav. 7 pav.

4A pav.

Paèiø naujausiø laikø istorija mini jau kitas imperijas ir kitus karvedþius. Toli nesiþvalgydami pasidomëkime savo artimø kaimynø numizmatika, kurioje pëdsakà paliko þymiø mûðiø datø paminëjimas. Tarpukario Lenkijos Respublika 1933 m. nukalë proginæ sidabrinæ (750/1000; 22,00 g; 300 000 egz.) 10 zlotø vertës monetà su didþiojo Lietuvos kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674– 1696) portretu. Ði moneta skirta 250-øjø metiniø progai, kai jungtinë Þeèpospolitos, Austrijos ir Vokietijos kariuomenë mûðyje prie Vienos (1683 m. rugsëjo 12 d.) sutriuðkino Turkijos kariuomenæ. Osmanø imperijos verþimasis á Vakarø Europà buvo sustabdytas. Mûðiui vadovavo J.Sobieskis (5 pav.).

5 pav.

5A pav.

Þinoma ir bandomoji moneta-klipa su J.Sobieskio portretu. Klipos svoris – 30,00 g, kraðtinës ilgis – 34,6 milimetro. Ant karaliaus peties yra uþraðas PROBA. Klipø tiraþas 100 egzemplioriø. Monetas nukalë Varðuvos monetø kalykla, autorius – J.Visockis (J.Wysocki) (5a pav.). Sobieskio santykiai su Lietuva buvo blogi per visà jo valdymo laikotarpá. „Sobieskis visà savo karaliavimo laikà buvo susirûpinæs Lenkijos reikalais. Jo valdymo pradþioje Lietuvoje visam kam vadovavo dideli jo prieðai – Pacai. Jie visi nuolat prieðinosi karaliui... Etmonas Sapiega taip pat nenorëjo klausyti karaliaus ir karuose. Net (1683 m.) vykstant vaduoti Vienos Sapiega nesiskubino su Lietuvos kariuomene ir atvyko tik po didþiojo mûðio“, – raðë istorikas A.Ðapoka 1936 m. savo monografijoje „Lietuvos istorija“ (365 p.). Ðiais metais Lenkijos bankas liepos mënesá nutarë paminëti dviejø mûðiø metines, kurioms bus nukaltos proginës kolekcinës monetos. Tai Þalgirio mûðio 600øjø metø proginë 10 zlotø vertës sidabrinë (925/1000; 14,14 g) moneta, turinti elipsës formà (40,0x26,0 mm), taip pat Kluðino mûðio 400-øjø metø to paties nominalo, tiraþo, metrologijos ir formos proginë moneta. Abiejø monetø numatytas tiraþas – po 100 000 vienetø. Bus nukalta ir proginë apyvartinë 2 zlotø vertës geltono metalo lydinio moneta (8,15 g; 27 mm skersmens). Priminsime, kad Kluðino mûðis ávyko 1610 m. liepos 24 d. prie Kluðino miestuko á rytus nuo Viazmos (dabartinë Smolensko sritis) per karà dël Smolensko. Þeèpospolitos 6556 raiteliø kariuomenë, kuriai vadovavo Lenkijos lauko etmonas St.Þoltkievskis, sumuðë Rusijos ir Ðvedijos jungtinæ armijà, kuri þygiavo á pagalbà apsiaustam Smolenskui. Rusijos kariná daliná sudarë 30 000 kariø, kuriems vadovavo Dm.Ðuiskis. Ðvedø kariná daliná sudarë 5000 kariø, kuriems vadovavo J. de la Gardie. „Lenkø pergalës ábauginti bojarai nuvertë Rusijos carà. Vladislovas Vaza Maskvoje buvo karûnuotas Rusijos valdovu. Tai Þeèpospolitos galybës apogëjus“, – paraðyta Lenkijos ankstyvøjø naujøjø laikø istorijoje. „Per Poltavos mûðá (1709 m. birþelio 28 d.) rusai visiðkai sutriuðkino Ðvedijos armijà. Kelios dienos prieð mûðá niekada

nepralaimintis karalius Karolis XII buvo suþeistas á kojà. Kai jo puolimo planai þlugo, o generolas Renskioldas, kuriam jis perdavë vadovavimà, buvo paimtas á nelaisvæ, karalius, nors ir gulëdamas ant neðtuvø, pats pradëjo vadovauti mûðiui ir sugebëjo organizuotai atsitraukti. Taèiau po keliø dienø ðvedø armijos likuèiai, apie 25 000 kariø, pasidavë prie Perevoloènos. Ðis pralaimëjimas reiðkë karinës Ðvedijos imperijos galà“, – raðë ðvedø profesorius Jorgenas Veibulas 1998 m. savo knygoje „Švedijos istorijos apþvalga“ (53 p.). Rusijos caras Petras Pirmasis (1682– 1725, imperatorius nuo 1721 m.) ðios karinës pergalës garbei pirmàjá linijiná kariná burlaivá pavadino „Poltavos“ vardu (1712). 1996 m. Rusijos bankas nukalë masyvià proginæ sidabrinæ (900/1000) 100 rubliø vertës (912,3693 g) monetà, kuri priklauso serijai „Rusijos jûrø laivynui 300 metø“. Moneta turi kolekcinæ kokybæ PROOF ir yra nukalta 1000 egzemplioriø tiraþu (6 pav.). Ðiek tiek anksèiau, 1990 m., Sovietø Sàjunga nukalë proginæ platinos (999/1000) 150 rubliø vertës (15,55 g) monetà, tiesiogiai skirtà Poltavos mûðiui paminëti ið serijos „500 metø didþiajai Rusijos valstybei“. Monetos reverse pavaizduotas raitas caras Petras Pirmasis su kardu rankoje. Po jo þirgo kojomis kardu ginasi suþeistas ðvedø kavaleristas. Moneta yra PROOF kolekcinës kokybës. Tiraþas – 16 000 egzemplioriø. Monetos autorius – Nikolajus Nosovas. Paþymëtinas aukðtos meninës kokybës proginis Poltavos mûðio medalis ið Ermitaþo muziejaus numizmatikos rinkiniø. Tai vokieèiø meistro F.Miulerio (Philipp Heinrich Müler, 1654–1719) kûrinys. Medalis yra dvipusis, sidabrinis, 66 mm skersmens. Aukðtas reljefas arba horeljefas medalio averse vaizduoja raità carà Petrà su nugalëtojo laurø vainiku ant galvos. Po þirgo kojomis guli þuvæs ðarvuotas ðvedø karys. Reverse, kompozicijos centre, ant patrankø, numestø kovos vëliavø, bûgnø ir ðarvø ðûsnies sëdi pusnuogis Heraklis su kuoka ant peèiø. Uþ pusdievio pavaizduota Poltavos mûðio schema (7 pav.). 2006 m. Latvija nukalë 1 lato vertës sidabrinæ (925/1000; 31,47 g) kolekcinæ monetà, skirtà visø laikø kovoms dël nepriklausomybës. Priminsime, kad mûsø ðiaurës kaimynai latviai iki savo nepriklausomybës paskelbimo 1918 m. lapkrièio
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

41

18 d. valstybingumo neturëjo. Taèiau dël savo laisvës kovojo ne blogiau uþ mus. Monetos averse per visà monetos laukà sukomponuotas Latvijos Respublikos teritorinis þemëlapis. Virð ðio pieðinio iðkaltos trys þvaigþdutës, simbolizuojanèios tris valstybës regionus – Þiemgalà, Kurðà ir Latgalà. Po þemëlapiu iðkaltas sunkiai áskaitomas uþraðas LATVIJAS REPUBLIKA. Reverse ant saulës su 12 spinduliø pieðinio uþdëti du kalavijai. Kairysis – iðkilus, deðinysis – ádubus. Kairëje apraðytos kompozicijos iðkaltas tekstas I / LATS, deðinëje – data 2006, apaèioje – uþrašas NO / ZOBENA / SAULE – LECA (Ne kalavijo aðmenimis saulë pateka). Monetos autorius – dizaineris Ivo Grundulis. Monetos averso ir reverso modelius sukûrë skulptorë-graverë Ligita Franckevièa (8 pav.). Proginá latà nukalë Rahapaja Oy monetø kalykla Suomijoje. Šiemet minësime Þalgirio mûðio 600àsias metines. Profesorius Z.Ivinskis (1908–1971) savo knygoje „Lietuvos istorija iki Vytauto Didþiojo mirties“, iðleistoje po istoriko mirties 1978 m. Romoje, raðo: „Kokio dydþio kariuomenës ruoðësi kautis, ávairiø kronikø duomenimis negalima pasitikëti. Tik perdëti ðimtatûkstantiniai dalyviø ir kritusiøjø skaièiai rodo, koká didelá áspûdá amþininkams ðis karas yra palikæs... Arèiau tikrovës turi bûti naujai pateikti skaièiavimai, jog sàjungininkø buvo 39 000, o kryþiuoèiø – 33 000. Ðiaip ar taip, kryþiuo-

9 pav.

8 pav.

èiø kariuomenës negalëjo bûti dvigubai maþiau. Kariniø jëgø proporcija lietuviø ir lenkø naudai siekë 2:3 ar 3:4“ (338 p.). 1410 m. liepos 15 d. ávykæs mûðis tarp Tanenbergo (Eglëkalnio) ir Griunvaldo (Þalgirio), kur buvo dislokuota kryþiuoèiø kariuomenë, ir tarp Laubeno eþero ir Ludvigsdorfo kaimo, kur buvo iðdëstytos jungtinës lietuviø ir lenkø vëliavos, baigësi visiðku Kryþiuoèiø ordino kariuomenës sutriuðkinimu. Þuvo apie 200 kryþiuoèiø riteriø, tarp kuriø buvo pats didysis magistras Ulrichas von Jungingenas. Prof. Z.Ivinskis, apibendrindamas mûðio pasekmes, raðo: „Þalgirio kautynës plaèiai nuskambëjo Europoje. Jas laimëjo Vilniaus ir Krokuvos sostuose sëdá du Gediminaièiai savo sutartiniu veikimu. Nors ordino valstybë nuo ðio smûgio laikinai atsipeikëjo, bet jis stipriai atsiliepë tolesnei jo egzistencijai“ (343 p.). Lietuvos monetø kalykloje Þalgirio mûðio 600-meèiui kalamos trys proginës monetos. Tai 500 litø vertës auksinë (999/1000; 31,10 g) proginë kolekcinë moneta, averse vaizduojanti Vytauto Didþiojo majestotinio antspaudo, naudoto 1407–1430 m., pieðiná. Deðinëje rankoje bebarzdis Didysis kunigaikðtis laiko kalavijà, o kairëje – Vyties herbà. Ðiuo antspaudu buvo patvirtintas 1413 m. spalio 2 d. Harodlës aktas, kuriuo buvo atnaujintas amþinas Lietuvos susijungimas su Len-

kija. Uþ Lenkijà savo majestotiná antspaudà prie akto prikabino Lenkijos karalius Jogaila. Reverse pavaizduotas dviejø kariuomeniø susidûrimas: pirmame plane du ietimis ginkluoti pëstininkø bûriai þygiuoja vieni prieð kitus. Monetos apaèioje pavaizduota numesta vëliava. Jà supa dvi datos 1410/2010. Kompozicijà ið apaèios juosia tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS. Mone-

10 pav.

tos tiraþas 5000 vienetø (9 pav.). Tai 50 litø vertës sidabrinë (925/1000; 28,28 g) proginë kolekcinë moneta. Averse pavaizduotas Vytauto Didþiojo 1401– 1404 m. naudotas didysis herbinis antspaudas. Ðis antspaudas randamas prikabintas prie 1404 m. rugpjûèio 17 d. raðto, kuriuo ratifikuojama Lietuvos ir Lenkijos Racionþe pasiraðyta taikos sutartis su Kryþiuoèiø ordinu. Ketvirèiuotame herbo skyde Vytis, ginkluotas ietimi, pavaizduotas virðutiniame kairiajame kampe. Jis simbolizuoja Vilniaus þemes. Greta pavaizduotas lygiakraðtis kryþius yra Voluinës herbas. Apatiniame kairiajame lauke áspaustas lokys, pasuktas á kairæ, simbolizuoja Smolensko þemes. Apatiniame deðiniajame lauke pavaizduotas pëstininkas, ginkluotas ietimi ir skydu, reiðkia Trakø þemes. Reverse matome du pëstininkø bûrius, ginkluotus ietimis ir þengianèius prieðprieðiais.Monetos apaèioje numes-

Eilëraðèiuose – mintys, nuojautos, áþvalgos

Matuoja bûtá dangaus aukðèiu

Julius NORKEVIÈIUS
Ankstyvo ryto rimtá sutrikdë durø skambutis. Nenoromis mintyse savæs paklausiau, kas taip anksti verþiasi á sveèius. Ogi laiðkininkei talkinant Klaipëdos universiteto docentë, socialiniø mokslø (edukologijos) daktarë Auðrinë Zulumskytë. Tiksliau, á baltà vokà ádëta ganëtinai simpatiðkai iðleista jos poezijos knygutë „Laiko lelijos“. Tik iðtraukus knygutæ ið voko, prasidëjo garsinis skaitymas. O atrodë, kad su eilërað-

èiø autore sëdime greta ir kalbamës, keièiamës mintimis apie gyvenimà, jo dþiaugsmus ir sunkumus, vos ne vienu balsu samprotaujame apie meilæ bièiuliui, draugui, bendradarbiui. Ir apie romantiðkus saulëtekius, saulëlydþius. Ir apie baltà gimtinës berþà, klajones po miðkà, parkà. Ði subtili ðneka, pojûtis nesibaigia uþvertus paskutiná „Laiko lelijos“ puslapá. Skaitai dar kartà kità, ilgiau ar trumpiau stabtelëdamas vos ne ties kiekvienu kûrinëliu, kad galëtum pamàstyti, pasverti, ávertinti autorës pasakytas mintis, graþius posakius, romantiðkus palyginimus, sugretinimus. Màstai ir visiðkai pritari autorës pastebëjimui, kad „Laiko lelijos“ – tai mintys, potyriai, nuojautos, áþvalgos, kurios atsirado, subrendo bei nuskaidrëjo kartu su kûrëjos branda, gyvenimiðka patirtimi, prabëgusiu laiku, sëkmingai, produktyviai atlydëjusiu jà iki ðios dienos. „Laiko lelijos“ – jau treèioji Auðrinës Zulumskytës poezijos knyga. Autorë yra iðlei-

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Lietuvos kultûros tyrimø institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2010

7

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 7 (621) liepa

11 pav.

tos ar kritusios vëliavos motyvas ir uþraðai kartoja aukðèiau apraðytos 500 litø monetos reverso kompozicijà. 50 litø „Þalgirio“ moneta nukalta 10 000 vienetø tiraþu (10 pav.). Tai 1 lito vertës vario ir nikelio lydinio (6,25 g) proginë apyvartinë moneta. Averse pavaizduota Vyties heraldinë figûra yra ið Vytauto Didþiojo antspaudo, naudoto vëlyvaisiais valdymo metais. Èia raitelis ginkluotas kalaviju ir skydu su Gediminaièiø Stulpø linijiniu herbu. Kalavijas laikomas atmestoje sulenktoje rankoje. Istorijos profesorius I.Jonynas (1884–1954) savo knygoje „Lietuvos didieji kunigaikðèiai“, iðleistoje tik 1996 m., apie minimo 1 lito Vyties heraldinæ figûrà raðo: „Kaipo vëlesniø antspaudø pavyzdþius reikia rodyti 1415 m. balandþio 15 d. ir 1423 m. geguþës 18 d. antspaudus. Jie yra pridëti prie nesvarbaus turinio Vytauto raðtø. Jø originalai yra Karaliauèiaus slaptajame archyve“ (188 p.). Minëtø antspaudø fotografijas I.Jonynas gavo ið profesoriaus E.Volterio, kuris Karaliauèiuje lankësi prieð Antràjá pasauliná karà. Lito reverse apvaliu apvadu apribotoje kompozicijoje pavaizduota ieèiø raizgalynë. Virðuje – dvi datos 1410–2010, apaèioje – tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS patikslina monetos siuþetà. Proginë apyvartinë 1 lito moneta nukalta 1 milijono vienetø tiraþu (11 pav.).

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

S.BAÈKAITIS Ignalinos atominës jëgainës paveldas – painûs sprendimai ir sunki naðta kartø kartoms .................................................. 3 D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË 7-oji tarptautinë doktorantø ir jaunøjø mokslininkø konferencija .............................................................. 6 J.GRIGAS Mobiliøjø ryðiø baziniø stoèiø spinduliuotës poveikis .............................................. 8 T.PRANCKEVIÈIUS Kurkime ateitá ðiandien ............ 12 V.GARALIENË Ar ðiuolaikinis þmogus gali iðvengti „mirtinø“ ligø? ............................................ 14 A.VITKUS, Ch.BARGMANAS Ðiaurës Lietuvos tolstojininkai ............................................................ 16 D.MIKALAUSKAITË Beta gliukanai þmogaus mityboje .................................................................. 18 A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija .......................... 18 R.GAUKÐTAS „Siemens“ padës maþinti Baltijos jûros tarðà ................................................... 21 A.GRIGELIS Þaliosios Aliaskos eskizai ................... 22 Akcinë bendrovë ,,Anykðèiø kvarcas” .................... 24 J.SKOMSKIS Gamtos bièiulis nuo Vabalkðnës .............................................................. 26 B.SLAVINSKAS Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezidencija Vilniuje .................................................. 27 M.KUODYTË Porceliano sukûrimo paslapèiø beieðkant ................................................................ 28 D.TRIPONIENË Robertas Kochas ir Lietuva ........... 30 S.SKRODENIS Masinë kultûra, arba poploras ....... 32 E.BACEVIÈIUS Sutaurinta þvejyba su jûrvarniais ........................................................... 36 V.ÞIGAS Mûðiø datos numizmatikoje ...................... 40 J.NORKEVIÈIUS Matuoja bûtá dangaus aukðèiu .................................................................... 42

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2010-07-07 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

dusi eilëraðèiø rinkinius „Didelis vilties pasaulis“ (1995), „Ilgesio rytas“ (1998). Jos kûryba spausdinta almanachuose „Poezijos pavasaris“ (1999), „Baltija“ (2000), „Lietaus dvasia“ (2001) „Lëkimas virð þemës“ (2005), knygose „Vaivorykðtëj iðtirpæs liûdesys“ (1999), „Kretingos kraðto þodþio meistrai“ (2004), taip pat „Literatûroje ir mene“, „Gairëse“, „Ðvyturyje“, „Pajûrio naujienose“, „Inþinerijoje“, „Ðeimininkëje“ ir kituose leidiniuose. Ne vienas kompozitorius jos tekstais sukûrë dainas solistams, duetams, ansambliams, vaikø ir suaugusiøjø chorams, jos skambëjo „Dainø dainelës“ konkurse, respublikinëje moksleiviø Dainø ðventëje bei jubiliejinëje Lietuvos tûkstantmeèio Dainø ðventëje. Auðrinë Zulumskytë yra tapusi Bronës ir Jono Liniauskø literatûrinës premijos (1999), Lietuvos mokytojø literatø „Spindulio“ draugijos „Vieno kûrinio konkurso“ (1999) laureate.

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

43

Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezidencija Vilniuje
Atkelta ið 27 p.

Didþiøjø kunigaikðèiø rûmø menëse numatyta atkurti visø – gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko epochø interjerus su puoðniomis krosnimis, þidiniais, istoriniais baldais ir kt. Vien kokliø su ávairiø spalvø glazûra, heraldinëmis figûromis buvusiø rûmø teritorijoje surasta apie 8000. Tai viena gausiausiø ir vertingiausiø kolekcijø Europoje. Ðie radiniai padeda atkurti autentiðkà vaizdà. Pagal Piliø tyrimo centro „Lietuvos pilys“ tyrëjø duomenis, autentiðkus pavyzdþius ir brëþinius jau atkurtos 7-ios krosnys. Gotikines sales reprezentuos LDK Aleksandro laikø heraldika. Sosto salëje bus bene graþiausia heraldika, kurioje matysime XVI a. vidurio valdovo herbus – jo ryðiø dinastijà, to meto visø þemiø herbus, kurie ðiandien yra þinomi. Ji atkurta, remiantis vieninteliais herbais, sukurtais Lietuvoje, šiandien saugomais Paryþiaus arsenalo bibliotekoje. Renesanso epochos sosto salës sie-

nø tapybinio frizo projektas ágyvendinamas pagal patvirtintà ir suderintà Lietuvos valstybës bei jos atskirø þemiø, Gediminaièiø ir Jogailaièiø dinastijos valdovø heraldiniø þenklø naudojimo ir iðdëstymo schemà (autoriai – Povilas Kuodis ir Audronë Kiauðinienë). Per beveik du deðimtmeèius trukusius archeologinius ir architektûrinius LDK valdovø rûmø tyrinëjimus sukaupta daugiau kaip 300 tûkst. radiniø. Tai akmens architektûros detalës, fragmentai, keramikos, metalo, medþio, odos, tekstilës, kaulo ir kiti dirbiniai, numizmatikos vertybës. Ðiemet darbø rûmuose vël imasi statybø ir apdailos meistrai. Jø tikslas pa-

gal galimybes árengti pagrindiná Pietø korpusà. Sudëtingi darbai laukia interjerø – meniø lubø ir sienø dekoro, frizø kûrëjø, galerijø, apðvietimo, ðildymo prietaisø árengimo, kitø specialistø. Gavus tinkamà finansavimà ir atlikus šiuos darbus, jau galima bûtø atiduoti ðeimininkams naudoti pirmàjà atkuriamø Valdovø rûmø dalá. Ðiais metais Valdovø rûmø atkûrimo darbams, – sakë VÁ ,,Vilniaus pilys” l.e.p. direktorius Vytautas Povilaitis, – ið valstybës biudþeto skirta 12 mln. litø. O norint kitais metais uþbaigti pirmàjà Valdovø rûmø komplekso reprezentacinæ dalá ir parengti jà visuomenës lankymui, 2011 m. bûtina atlikti darbø uþ 24,55 mln. litø. Taèiau, paþymëjo LDK valdovø rûmø atkûrimo ir paskirties klausimø komisijos nariai, tam bûtina valstybës ir visuomenës parama. LDK valdovø rûmø direktoriaus dr. Vydo Dolinsko nuomone, labai svarbu visuomenei parodyti net ir iki galo neárengtus Valdovø rûmus, kad juos aplankytø kuo daugiau þmoniø – projekto ðalininkø bei skeptikø – ir kad jie savo akimis pamatytø bei ávertintø nuveiktus darbus, susidarytø objektyvià nuomonæ apie Valdovø rûmø atkûrimà. Manau, kad ir šis naujas, puikiai iliustruotas leidinys mums primins, kad ðie rûmai visuomet buvo ir bus svarbiausias lietuviø tautos valstybingumo, istorijos, kultûros ir meno centras.

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 7, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->