2010

Ignalinos ato-
minës jëgainës
paveldas –
painûs spren-
dimai ir sunki
naðta kartø
kartoms

Ar þmogus
gali iðvengti
„mirtinø“ ligø?

Þvejyba su
jûrvarniais
Þaliosios
Aliaskos
eskizai Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 1
 Lietuvos prezidentas
Algirdas Mykolas Brazauskas
1932-09-22 – 2010-06-26

Po sunkios ligos iðëjo Lietuvos Nepriklausomybës ðauklys ir vedlys

Algirdas Mykolas Brazauskas. Kaip prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras
jis ðalá valdë 12 ið 20-ies Nepriklausomybës metø.
Atsisveikinome su vienu iðkiliausiø Lietuvos politikø, su iðmintingu, nuoðirdþiu,
atviru ir principingu þmogumi. Þmogumi, kurio nuopelnai Lietuvos politikai,
ekonomikai ir mokslui dar nesuvokti ir neávertinti.
2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
 Kai 2004 m. Lietuva pasiraðë stojimo á Europos Sàjungà sutartá,
kartu pasiraðë ir protokolà Nr.4, kuriuo Lietuva 2009 m. gruodþio
31 d. ásipareigojo sustabdyti Ignalinos atominæ elektrinæ (IAE). Buvo
pasiþadëta atsisakyti senosios elektrinës, taèiau iðsaugota teisë
statyti naujà ir taip iðlikti branduolinës energetikos valstybe.

Dr. Stasys BAÈKAITIS

P.E. CPM, Fellow SAE (JAV)

Ignalinos
atominës jëgainës paveldas –
painûs sprendimai ir sunki naðta
kartø kartoms

Prezidentë D.Grybauskaitë pareiðkë,
kad nuo tos dienos, kai sustojo IAE, prasi-
dëjo tikra Lietuvos energetinë nepriklauso-
mybë. Bet ar tikrai? IAE uþdaryta, bet ener-
gijos iðtekliø ásigijimo problemos ne tik ne-
sumaþëjo, o ið tikrøjø dar labiau išaugo ir
tapo daug sudëtingesnës. Nors jau daugiau
kaip deðimtá metø kalbama apie svarbias
elektros jungtis su Lenkija ir Ðvedija, kol kas
nieko apèiuopiamo nepadaryta. Beveik vi-
sa elektros gamyba tapo priklausoma nuo
ið Rusijos gaunamø energetiniø þaliavø im-
porto. Naujos atominës elektrinës Visagi-
ne (NAE) statybai Rusija netiesiogiai suda-
ro kliûtis vieðai paskelbdama, kad Karaliau-
èiaus kraðte iki 2018 m. bus árengti du di-
dþiuliai atominiai reaktoriai, kuriø pagamin-
tos elektros su nemaþu pertekliumi uþteks
ne tik visai Karaliauèiaus srièiai, bet taip pat
ir Baltijos valstybëms. Baltarusija irgi pla-
nuoja netoli Vilniaus pastatyti panaðaus ga-
lingumo atominæ elektrinæ. Kyla klausimas,
kas pirks Lietuvos naujos atominës elektri-
nës generuojamà energijà, jeigu Rusija tu-
rës didþiulá elektros pertekliø ðiame regio-
ne ir galës jà Baltijos energijos birþoje par-
duoti pigiau, nei uþsienio investuotojo pa-
gamintà elektrà Lietuvoje. Dël ðiø prieþas-
èiø prieð kelerius metus Lietuvos politikø ir
þiniasklaidos iðgarsinta atominës energijos
partnerystë su Latvija, Estija ir Lenkija pra-
deda irti, o kartu NAE poreikis vis maþëja.
Nors net iki dabar Lietuvos energetinë
ateitis mûsø politikø akyse susieta su bran-
duoline energetika, ji negali garantuoti nei
visiðkos nepriklausomybës, nei kraðto ener-
getinio saugumo. Atominë energija visuo-
menei pateikiama kaip patogi ir racionali al-
ternatyva, galinti iðspræsti Lietuvos energijos
problemas. Vis dëlto po ðia pavirðutiniðka,
graþiai nuspalvinta þieve glûdi dvi didþiulës
ir sunkiai iðsprendþiamos problemos. Viena
problema yra susijusi su milþinišku finansø
sutelkimu NAE statybai ir susidariusiø skolø
gràþinimu, kita – su iðlaidomis, susijusiomis
su branduolinio kuro ir kitø radioaktyviøjø at-
liekø daugelio ðimtø metø apsauga.
Lietuva, kaip valstybë, neturi ir, deja, ne-
turës ateityje savø lëðø pastatyti naujà ato-
minæ jëgainæ. Energetikos ministerija jau pa-
skelbë kvietimà dalyvauti vieðajame pirkime,
kuriuo kvieèia investuotojus finansuoti 51
proc. statybos iðlaidø, taip pat perimti tokios
jëgainës valdymà. Lietuvos Vyriausybë tiki-
si, kad investuotojø atsiras, nes Lietuva siû-
lo jiems Baltijos regiono elektros rinkà. Ta-
èiau, jeigu toks investuotojas ir atsiras, jis taip
pat norës gauti stambias palûkanas uþ de-
ðimties milijardø litø gana rizikingà investici-
jà. Akivaizdu, kad deðimt metø, kol bus sta-
toma NAE, palûkanas uþ ðias investicijas tu-
rës mokëti Lietuvos vartotojas, nors stato-
ma elektrinë dar nepagamins në vieno vato
elektros. Skaièiuojant, kad Lietuvos vartoto-
jai naudos nuo 9 iki 10 teravatø elektros ener-
gijos, vien palûkanø iðlaidoms padengti kiek-
vienas vartotojas turës papildomai sumokë-
ti apie 10 centø antkainá uþ kiekvienà sunau-
dojamà kilovatvalandæ. Pats kapitalo gràþi-
nimas, kuris uþtruktø apie 20 metø, pridëtø
dar apie penkis centus. Panaðios iðlaidos su-
sidarys ir uþ Lietuvos partneriø investicijas,
nors ne visai aišku, ar šios išlaidos pasiro-
dys bendra visø mokesèiø forma, ar bus su-
renkamos kaip mokestis uþ sunaudotà ener-
gijà. Bet kokiu atveju pridëtiniai mokesèiai
prie dabartinës elektros energijos kainos pa-
kils maþiausiai nuo 15 iki 20 centø uþ vienà
kilovatvalandæ. Greièiausiai bus pridëtas ir
papildomas administracinis antkainis, kaip
kad jau yra daroma dabar. Pastaèius naujà
atominæ, prie ðiø palûkanø ir paskolos grà-
þinimo kaðtø reikës pridëti ir paèios elektros
gamybos kaðtus, uþsienieèio operatoriaus

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 3

uþdarbá, elektros persiuntimo iðlaidas, sta-
tinio ir árangos amortizacijà, kuro kaðtus, re-
montà, valstybinius mokesèius, draudimà
ir kt. Susumavus visas iðlaidas, Lietuvos var-
totojo iðlaidos uþ kiekvienà sunaudotà ki-
lovatvalandæ greièiausiai gerokai virðys 50
centø. Taèiau tai – tik iðankstinës apèiuo-
piamos investicijø kainos uþ NAE árengimà
ir jos eksploatacijà.
Daug sudëtingesnis yra branduolinio ku-
ro ir kitø atliekø apsaugos pridëtiniø iðlaidø
ávertinimas, kurias taip pat turës vienokiu ar-
ba kitokiu bûdu padengti elektros vartotojai
pridëtiniais tarifais arba valstybiniø mokes-
èiø forma. Pabrëþtina, kad, pasibaigus pir-
mai branduolinio kuro kaseèiø veiklai nau-
jame reaktoriuje, jø apsaugos problemos,
taip pat su jomis susijusios iðlaidos prisidës
prie jau esamø IAE radioaktyviøjø atliekø ir
jø apsaugos kaðtø. Nelaimei, branduolinio
kuro ir kitø atliekø apsauga trunka kelis ðimt-
meèius, jø sandëliavimas sudëtingëja – dël
daugëjanèiø atliekø, grieþtëjanèiø aplinko-
saugos reikalavimø vis sunkiau paðalinti ar-
ba palaidoti atgyvenusius reaktorius.
Atgyvenusiø reaktoriø demontavimo, nu-
griovimo ir spinduliuotës paveiktø griuvësiø
laidojimo patirties pasaulis turi labai maþai.
Nedaug informacijos randama þiniasklaidoje
ir, suprantama, beveik nieko negirdime apie
išvardytas problemas ið paèiø energetikø. Iki
ðiol nesukurtas visuotinai priimtas branduo-
linës energijos saugumo apibrëþimas, todël
ðiuo klausimu yra daug spekuliacijø. Taigi
iðlaidos, susijusios su ilgalaike pastatø dis-
pozicija, reaktoriø atliekø utilizavimu bei jø
apsauga, yra neaptartos. Radioaktyviosios
atliekos, be abejonës, pareikalaus daugia-
amþës apsaugos ir dideliø iðlaidø, kurios ga-
rantuotø saugià aplinkà tiek gyventojams,
tiek gamtai. Vienaip ar kitaip, naudojimasis
atomine energija ðiandien amþiams apsun-
kins ateinanèias kartas didþiulëmis iðlaido-
mis. Klausimas yra tik kaip ilgai ir kas tas
dideles iðlaidas galës padengti.
Skelbiami statistiniai tyrimai nurodo, kad
atominë energija daugumai Lietuvos gyven-
tojø yra priimtina. Atominë energija pristato-
ma kaip nebrangios energijos ðaltinis, ne-
terðiantis aplinkos. Sovietmeèiu pastatyta ir
dabar jau sustabdyta IAE buvo statoma kaip
didþiulis elektros ðaltinis, turintis aptarnauti
visà ðiaurës rytø regionà, apimantá Karaliau-
èiaus kraðtà, Baltijos valstybes ir iš dalies Gu-
dijà. IAE buvo pastatyta SSSR pinigais, nau-
4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
dojantis Rusijos technologijomis bei áveþtais
á Lietuvà statybininkais. Dël ðiø prieþasèiø iki
Lietuvos nepriklausomybës atstatymo 95
proc. IAE personalo sudarë kitatauèiai – dau-
guma rusai. Kadangi visas RBMK reaktorius
buvo pagamintas Rusijoje, branduolinio ku-
ro kasetës irgi buvo Rusijos gamybos. Pa-
naudotos kasetës turëjo bûti iðveþamos á Ru-
sijà ilgalaikiam laidojimui. Lietuvai atstaèius
nepriklausomybæ, atsakomybë uþ visà IAE
perëjo á jos rankas – elektros gamyba, sau-
gumas, branduolinio kuro pirkimas, remon-
tas ir eksploatavimo daliø ásigijimas, bran-
duoliniø atliekø utilizavimas ir t.t. Branduoli-
nës kuro kasetës ir remonto áranga IAE rei-
kalams turëjo bûti perkamos tik ið Rusijos,
nes tokiø niekas kitas negamino. Taèiau Ru-
sija, kiek þinoma, nesidomëjo branduoliniø
atliekø priëmimu ið atkurtos Lietuvos. Neaið-
ku, ar iðvis Lietuvos energetikai derëjosi dël
tokiø atliekø gràþinimo Rusijai, nes, pasak
IAE buvusio direktoriaus V.Ševaldino, jø
gràþinimas bûtø susijæs su nemaþomis iðlai-
domis. Be to, neþinoma, ar Europos Sàjun-
ga bûtø sutikusi nors ir iš dalies tai finansuo-
ti. Susidarë labai patogi ir palanki situacija
Rusijai – jiems nereikës rûpintis kaseèiø ið
Lietuvos laidojimu, o ðá darbà pelningai at-
liks Rusijos firma Lietuvos teritorijoje uþ Eu-
ropos Sàjungos ir Lietuvos pinigus!
Remiantis Lietuvos þiniasklaida, ðiuo
metu IAE teritorijoje yra 22 tûkst. panaudo-
tø radioaktyviøjø branduolinio kuro kase-
èiø. Ið jø 18 tûkst. mirksta auðinamame ba-
seine 5 m vandens gylyje. Likusios jau pen-
keri metai laikomos pirmame ir antrame re-
aktoriuje (antrame – nuo 2009 m. pabai-
gos). Kiekviena kasetë yra 3,64 m ilgio ir
13,6 mm skersmens vamzdþiai, pripildyti
prisodrinto urano. Panaudotos kasetës ke-
lia grësmæ tiek þmonëms, tiek paèiai aplin-
kai, nes jose esantis uranas yra labai radio-
aktyvus (kaseèiø naudojimas reaktoriuje
baigiasi iðnaudojus vos 5 proc. ten sukaup-
tos radiacinës energijos).
Pagal dabartiná planà po penkeriø metø
reaktoriuose esanèios kasetës turëtø bûti
perkeltos á auðinamà baseinà, o baseine
esanèios ir jau ðiek tiek radioaktyviai atðalu-
sios turëtø bûti laikomos saugomoje teritori-
joje, specialiuose 70 t sverianèiuose gelþbe-
toniniuose sarkofaguose, 30–50 metø. Sar-
kofagai turës bûti nuolat sekami dël galimo
šilumos poveikio, radiacijos lygio pasikeiti-
mo ir paties sarkofago ar panaudotø kase-
èiø suirimo poþymiø. Vëliau, priklausomai
nuo sarkofago suirimo bûklës, kas 30–50
metø kasetës turës bûti perkeliamos á nau-
jus sarkofagus. Toks branduoliniø atliekø per-
laidojimas turës tæstis net kelis ðimtmeèius,
jeigu ne ilgiau, nebent atsiras galimybë jas
kur nors ir kaip nors ið esmës neutralizuoti.
Pastebëtina, kad baseine panardintos kase-
tës á sarkofagus iki ðiol neperkeltos, nes vë-
luoja jø statybos pradþia. Pirmame reakto-
riuje kasetës mirksta jau beveik ðeðerius me-
tus, dël to ðio reaktoriaus demontavimo dar-
bai negali bûti pradëti.
Þiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad
didelio radioaktyvumo atliekos, pvz., viso
reaktoriaus áranga ir ávairûs kiti agregatai,
turintys didesná nei leistina radioaktyvumà,
bus sandëliuojamos didþiuliame betoninia-
me pastate, kurio statyba taip pat vëluoja.
Statiná numatoma uþbaigti ðiais arba kitais
metais, nors, naujai paskirto IAE direkto-
riaus O.Èiukðio nuomone, statyba gali uþ-
sitæsti net iki 2013 metø.
Sustabdytoje IAE reikës laikui bëgant
neutralizuoti visà ten esanèià árangà, pasta-
tus ir aplinkà. Neutralizavimà galima suskirs-
tyti á keturias grupes: 1) panaudotas bran-
duolinis kuras, 2) reaktoriaus áranga bei
spinduliuotës smarkiai paliesti pastatø
segmentai, 3) áranga ir pastatø dalys, ku-
rioms spinduliuotë neturëjo daug poveikio,
ir 4) vietovës aplinka, kurioje stovëjo IAE. Ka-
dangi niekas iki ðiol nebuvo griaunama, at-
liekos nesudarë didelio tûrio, todël jas buvo
galima patalpinti vienoje nedidelëje betoni-
nëje patalpoje. Visos atominës jëgainës nu-
griovimas, didelio tûrio atliekø hermetiðkas
palaidojimas sarkofaguose ir nuolatinis spin-
duliuotës sekimas pareikalaus kruopðtaus
planavimo, dideliø iðlaidø apsaugos stati-
niams, pastatø ir árangos ardymo procesø
sekos sudarymui, medþiagø atskyrimui ir jø
sandëliavimui. Apie ðiø darbø planavimà ir
jø apimtis iki ðiol nieko nepasisekë suþinoti
ir neaiðku, ar buvo atliktas ar bent dabar yra
atliekamas darbø vertinimas.
Apskritai, atominës elektrinës uþdarymo
scenarijai gali bûti ávairûs, bet visi brangûs
ir ilgai trunkantys. Svarbiausi reikalavimai –
uþdaryta atominë jëgainë per visà jos gy-
vavimo laikotarpá neturi kelti pavojaus gy-
ventojams ir aplinkai, o bet kokia grësmë
ið viso turi bûti panaikinta.
Pats brangiausias galutinio IAE likvida-
vimo variantas – kad buvusioje atominës
elektrinës vietoje liktø tik þalia pieva be jo-
kiø radiacijos atliekø þymenø. Tai bûtø áma-
noma, jeigu radioaktyviosios atliekos bûtø
palaidotos keliolikos kilometrø gylio þemës
græþiniuose. Yra ir kitø variantø. Galima
branduoliná kurà ir radioaktyviausias
medþiagas laidoti þemës pavirðiuje esan-
èiuose talpintuvuose arba jas išveþti á uþ-
sienio kapinynus. Pastatus galima dezak-
tyvuoti ir tik dalá jø nugriauti, o visà vietovæ
dideliu perimetru atitverti ir uþdrausti gyventi
ir naudoti þemæ ûkinei veiklai apibrëþtoje
teritorijoje. Taip pat, pašalinus branduolinio
kuro atliekas, galima uþlieti visà IAE pasta-
tø teritorijà stora betono danga ir kt.
Intriguojantis variantas bûtø pasiûlyti Bal-
tarusijai perimti visà Ignalinos jëgainæ ir jos
aplinkà, o uþ tai gauti ið Baltarusijos lietuvið-
kø þemiø plotus, pvz., Gervëèius, Aðmenà
ar kitus. Taip Baltarusija ásigytø jiems pagei-
daujamà ir gerai veikianèià atominæ elektri-
næ. Jie galëtø jà eksploatuoti be varþymø,
nes neturi jokiø ásipareigojimø ES. Savo ruoþ-
tu Lietuva nebeturëtø ásipareigojimø nugriauti
visà IAE, taip pat dideliø iðlaidø radiacinëms
atliekoms neutralizuoti ir saugoti.
Europos Sàjunga IAE uþdarymui iki šiol
yra paskyrusi daugiau kaip vienà mlrd. eu-
rø. IAE 2005 m. su vokieèiø firma NUKEM
pasiraðë 123 mln. eurø vertës sutartá dël ra-
dioaktyviøjø atliekø tvarkymo bei apsaugos
komplekso statybos, o su NUKEM – GNS
konsorciumu – dël branduolinio kuro sau-
gyklos árengimo (uþ 92,7 mln. eurø). Ši su-
tartis 2006 m. buvo iðplësta be jokio kon-
kurso iki 171,6 mln. eurø. Vëliau, 2009 m.,
šias firmas, su kuriomis IAE turi 1,18 mlrd.
litø darbø sutartis, nupirko Rusijos firma
„Atomstroyexport“.
Saugyklø statyba vëluoja jau trejus me-
tus. NUKEM visus darbus patikëjo kitai fir-
mai – „Rangai IV“, kuri ðiuo metu reorgani-
zuojama, kad iðvengtø bankroto. Statybos
darbai, kaip teigiama, pradëti tik praëjusiø
metø pabaigoje, paaiðkinant, kad delsimas
ávyko dël leidimø statyboms vëlavimo. Pa-
gal energetikos viceministro R.Ðvedo infor-
macijà, NUKEM Technologies pateikia vis
naujø pretenzijø dël projekto kainos. Ne-
oficialiomis þiniomis, reikalaujama 60 proc.
priedo. Pirmus sarkofagus þadama uþbaigti
statyti 2011 m., nors kiti mano, kad tai ne-
ávyks iki 2012–2013 metø. Kiek yra þinoma,
jiems uþ Lietuvos uþsakytus darbus jau yra
uþmokëta, taèiau neaiðku, ar ði ámonë turi
ásipareigojimø bankroto ar kitais atvejais.
Nepastatyti sarkofagai, skirti iš baseino
išimtoms pirmojo ir antrojo reaktoriaus bran-
duolinëms kasetëms laikyti, apkrauna Lie-
tuvà didþiulëmis iðlaidomis. Jø prieþiûra kai-
nuoja Lietuvos mokesèiø mokëtojams be-
veik tiek pat, kiek ir veikianèiø reaktoriø prie-
þiûra. Pakrautuose reaktoriuose ir toliau te-
bevyksta lëta branduolinë reakcija, kurios
metu iðskiriami milþiniðki ðilumos kiekiai. To-
dël abu reaktoriai yra ir turës bûti nuolat au-
ðinami dar daugelá metø. Ironiðka yra tai, kad
nors abu reaktoriai lyg ir veikia, bet, kadangi
turbinos iðjungtos, elektra negaminama.
Sustabdyta IAE tapo viena ið didþiau-
siø elektros energijos ir dujø vartotojø Lie-
tuvoje. IAE direktorius prognozuoja apie
180 mln. kWh elektros energijos poreiká per
metus (tiek, kiek Kauno hidroelektrinë pa-
gamina dirbdama visu galingumu) ir apie
60 mln. m3 dujø. Sunaudotos elektros ver-
të ðiø metø kainomis bus apie 80 mln. litø,
o dujø vertë – apie 54 mln. litø. Jëgainëje
2010 m. liks dirbti 2500 specialistø, o 2011
m. ir vëliau – apie 1900 darbuotojø. Jie, kaip
teigia V.Ševaldinas, reikalingi sustabdytiems
reaktoriams aptarnauti, taip pat jø radioak-
tyvumo bei ðilumos bûklei stebëti. Specia-
listai taip pat reikalingi panaudotam radio-
aktyviam branduoliniam kurui iškrauti ir per-
kelti á apsauginius talpintuvus, perdirbti ir
uþkonservuoti skystas radioaktyviàsias at-
liekas. Šiø specialistø pareigos apima taip
pat radiacinæ kontrolæ ir stebëjimus jëgai-
nës aplinkoje 30 kilometrø spinduliu. Pir-
masis darbø etapas turëtø bûti uþbaigtas
iki 2017–2019 metø, kol ið abiejø reaktoriø
bus paðalintas visas branduolinis kuras. Vë-
liau, maþdaug 2020 deðimtmetá, bus ardo-
ma ir nukenksminama pagrindinë radiaci-
jos paveikta IAE áranga. Ðios atliekos bus
pakuojamos ir sandëliuojamos saugyklo-
se, kurios greièiausiai bus pastatytos elek-
trinës teritorijoje.
Liekanèiø dirbti IAE specialistø metinis
atlyginimo vidurkis yra 44 tûkst. litø, arba
apie 110 mln. litø per metus. Medþiagoms
supirkti ir subrangovø darbams apmokëti
taip pat reikës pinigø. V.Ðevaldinas mano,
kad uþdarytos IAE iðlaidos sieks apie 400
mln. litø per metus, ir tai truks apie 25 me-
tus. Taigi bendri uþdarymo darbai šiuo lai-
kotarpiu sieks 10–12 mlrd. litø. Taèiau
V.Ševaldino pateikta informacija neapima vi-
so IAE komplekso demontavimo, pastatø
nugriovimo, didþiulio radiacinio lauþo pa-
laidojimo bei þemës atgaivinimo darbø. Dël
aplinkosaugos reikalavimø jie gali uþtrukti
nuo penkeriø iki deðimties metø, priklau-
somai nuo finansavimo. V.Ševaldinas pa-
kankamai atsargiai vertina tokias reaktoriø
iðmontavimo iðlaidas, nes niekas neturi
RBMK reaktoriø demontavimo patirties,
neþinoma, su kokiomis problemomis teks
susidurti. Jos gali lengvai padvigubëti pra-
dëjus griovimo darbus. Tad labai tikëtina,
kad Lietuvos 1999 m. energijos strategijos
dokumente prognozuotos 40 mlrd. litø išlai-
dos yra realios.
Iki ðiol 80 proc. demontavimo iðlaidø den-
gë ES, o likusias 20 proc. – Lietuva. Taèiau,
bent ðiuo metu, net ir V.Ševaldinas abejoja,
ar ES ir toliau finansuos Ignalinos uþdary-
mo darbus. Jo negavus, darbø uþbaigimo
grafikai gali gerokai uþsitæsti. Pati IAE pinigø
dabar ne tik neuþsidirba, bet yra valstybës
iðlaikoma. Atrodo, kad finansiniø rezervø
ðiam reikalui nei IAE, nei valdþios instituci-
jos nebuvo sukaupusios. IAE finansavimas
dël panaudoto kuro ir radiaciniø medþiagø
saugos turi pirmos kategorijos statusà. Tai
reiðkia, jog IAE iðlaidos bus apmokamos pir-
miau, nei kiti þemesnës kategorijos valsty-
bës finansiniai ásipareigojimai.
Lietuva yra pirmoji pasaulio valstybë, at-
sisakiusi atominës energetikos. Taèiau vy-
riausybë tikisi, kad tokia padëtis truks tik ne-
pilnà deðimtmetá. 2018–2020 m. Lietuva pla-
nuoja vël tapti branduolinës energetikos ða-
limi. Ðalia uþdarytos IAE, manoma, iškils nau-
ja moderni 16–18 mlrd. litø kainuojanti ato-
minë jëgainë. Taèiau labai retai minimos lau-
kiamos ðimtmetinës radiaciniø atliekø apsau-
gos problemos ir su tuo susijusios gana
stambios išlaidos neproduktyviems tikslams.
Ðiø ðimtmetiniø apsaugos problemø ir
dideliø iðlaidø akivaizdoje kyla klausimas –
ar galima ir ar bûtina uþkrauti ant Lietuvos
pilieèiø peèiø dar vienà sunkiai pakeliamà
mokesèiø arba aukðtø elektros tarifø naðtà
tik tam, kad Lietuva vël taptø atomine ðali-
mi? Visø pirma, Lietuvos poreikiams paten-
kinti nebûtinai reikia didþiulës atominës
elektrinës, pagaminanèios daug daugiau
elektros nei Lietuva gali sunaudoti. Nors Lie-
tuvos energijos vairuotojai teigia, kad Lie-
tuvos elektros energijos poreikiai ateityje
bus daug didesni ir pertekliø bus galima
parduoti Baltijos elektros birþoje, dabarti-
nis pasaulinis ekonominis nuosmukis bei
ateities prognozës sunkiai pateisina þymes-
ná energijos naudojimo augimà ne tik Lie-
tuvoje, bet ir visoje ES.
Elektros perteklius parduodamas atvi-
roje rinkoje daug pigiau, nes pagamintos
energijos negalima padëti á ðalá kaip duo-
nos kepalà vëlesniam laikui. Taip buvo IAE
veikimo laikotarpiu, kai energijos perteklius
buvo parduodamas Baltarusijai ar Rusijai
maþesne kaina nei gamybos savikaina. O
kad IAE pelningai veiktø, Lietuvos vartoto-
jas turëjo padengti nepelningà elektros par-
davimà, mokant aukðtesnes kainas uþ su-
naudotà elektrà. Antra – didþiulë atominë
elektrinë reikalauja laikyti paruoðties rezer-
ve maþdaug panaðios galios elektrinæ, kuri
galëtø per labai trumpà laikà perimti elek-
tros generavimà, kai iðkyla reikalas sustab-
dyti atominës elektrinës veikimà. Tokia re-
zervinë elektrinë reikalauja maþdaug tiek
pat lëðø palaikyti elektrinæ parengties
bûvyje, kaip ir paèios atominës jëgainës
eksploatavimo išlaidos. Jos gali siekti 150–
200 mln. litø per metus, arba apie du papil-
domus centus uþ kiekvienà sunaudotà ki-
lovatvalandæ. Tokiø išlaidø galima išvengti
turint miðrius ir smulkesnius elektros ener-
gijos ðaltinius.
Nukelta á 36 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 5
 Lietuvos energetikos institute
Ðiø metø geguþës 27–28 dienomis Kaune, Lietuvos
energetikos institute (LEI), instituto Jaunøjø moksli-

7-oji
ninkø sàjungos (JMS) iniciatyva buvo surengta jau
Lietuvos
septintoji tarptautinë doktorantø ir jaunøjø mokslinin- energetikos

tarptautinë
institutas
kø konferencija „Jaunoji energetika 2010“ (Conferen-
ce of Young Scientists on Energy Issues CYSENI 2010).

Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË doktorantø ir jau

CYSENI organizatoriai: LEI JMS valdyba, studijø administratorë ir akademikas Jurgis Vilemas
Pagrindinis ðios konferencijos tikslas –
skatinti doktorantø ir jaunøjø mokslininkø
aktyvià mokslinæ veiklà, bendradarbiavimà
ir ugdyti gebëjimà pristatyti moksliniø tyri-
mø rezultatus. Jauniesiems mokslininkams
siekiama suteikti galimybes susipaþinti su
kolegomis ir jø vykdoma moksline veikla,
keistis idëjomis bei kontaktais, kurie bûtø
naudingi kuriant bendrus projektus ir plë-
tojant vykdomus mokslinius tyrimus.
Á konferencijà gausiai susirinkusius
dalyvius pasveikino Lietuvos energetikos
instituto direktorius prof. habil. dr. Euge-
nijus Ušpuras.
Konferencijai buvo pateikti 74 jaunø-
jø mokslininkø moksliniai straipsniai. Pra-
neðimus skaitë 65 jaunieji mokslininkai ið
ávairiø Lietuvos bei uþsienio valstybiø ins-
titucijø šiomis su energetika susijusiomis
temomis:
Vandenilis ir kuro elementai.
Atsinaujinantys energijos ištekliai ir
jø naudojimas.
Šiuolaikiniai energijos tinklai.
Energijos vartojimo efektyvumas ir
taupymas.
Energetikos politikos sprendimø
metodai.
Ðiluminës fizikos, skysèiø bei dujø
mechanikos ir metrologijos srièiø tyrimai.
Nanomokslai ir nanotechnologijos,
daugiafunkciniø medþiagø tyrimai.
Degimo ir plazminiø procesø tyrimai.
konferencija
energetika 2010“ geriausio straipsnio ir
pranešimo autoriais, susumavus oficia-
liojo, anoniminio, jaunojo bei pranešimo
recenzento skiriamus balus, paskelbti:
Magistrantø ir pirmøjø bei antrøjø me-
tø doktorantø grupëje:
1. T.Kaliatka (Lietuvos energetikos ins-
titutas, Lietuva).
2. A.Kontautas (Lietuvos energetikos
institutas, Lietuva).
3. E.Karber (Talino technologijos uni-
versitetas, Estija)/A.Shutka (Rygos tech-
nologijos universitetas, Latvija).
Treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantø
Termobranduolinës sintezës tyrimai. ir jaunøjø mokslininkø grupëje:
Branduolinë energetika ir radiaci- 1. L.Uþðilaitytë (Vilniaus Gedimino
në sauga. technikos universitetas, Lietuva).
Konferencijoje taip pat dalyvavo dok- 2. N.Muellner (Pizos universitetas, Ita-
torantø straipsniø recenzentai – pripaþin- lija).
ti technologijos mokslø srities ekspertai, 3. M.Malinauskas (Vilniaus universi-
kurie, jau prieð konferencijà susipaþinæ su tetas, Lietuva).
doktorantø darbais, uþdavë klausimø bei
komentavo jaunøjø mokslininkø darbus.
Siekiant gerinti doktorantø ir kitø jaunøjø
mokslininkø vieðo bendravimo ágûdþius
posëdþiams pirmininkavo jaunieji konfe-
rencijos dalyviai bei Lietuvos energetikos
instituto jaunøjø mokslininkø sàjungos
valdybos atstovai.
Vienas ið reikðmingesniø konferenci-
jos rezultatø yra jaunøjø mokslininkø at-
liktø tyrimø apibendrinimas, kokybiðkø
straipsniø parengimas (kiekvienà straips-
ná recenzavo 2 recenzentai) ir jø pateiki-
mas mokslinei visuomenei. Konferenci-
jos dalyviø pateikti straipsniai bei anota-
cijos sudëti á elektronines laikmenas (CD),
kurios pasieks pagrindinius šalies moks-
lo centrus ir bibliotekas. Be to, jaunieji
mokslininkai turëjo galimybæ iðbandyti sa-
ve recenzentais.
Ðiemet kaip ir kasmet buvo paskelbti
geriausiø straipsniø ir praneðimø autoriai,
kuriems diplomus áteikë Lietuvos energe-
tikos instituto direktorius Eugenijus Ušpu-
ras ir LEI JMS pirmininkë Diana Meiluty-
të-Barauskienë. Konferencijos „Jaunoji Iki kitos konferencijos

6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7


Konferencija pirmà kartà buvo sureng-
ta 2002 m. siekiant sudaryti instituto jau-
niesiems mokslininkams galimybæ prista-
tyti savo tyrimø rezultatus bei susipaþinti
nøjø mokslininkø
Diplomus áteikia Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras
su kolegø vykdomais tyrimais, aptarti ávai-
rias su energetikos sektoriumi susijusias
aktualijas. Nuo 2002 m. kasmet rengia-
ma konferencija populiarëjo, dabar kon-
ferencijoje kasmet sulaukiama dalyviø ið
ávairiø Lietuvos mokslo ir tyrimø instituci-
Lietuvos ðilumos Pasaulio energetikos tarybos
tiekëjø asociacija Lietuvos komitetas
jø (Vytauto Didþiojo universiteto, Lietuvos
þemës ûkio instituto, Kauno technologi-
jos universiteto, Vilniaus Gedimino tech-
nikos universiteto, Vilniaus universiteto,
Fizikos instituto, Lietuvos þemës ûkio uni-
versiteto). Konferencijos rengëjai stengësi
ðià konferencijà padaryti þymiausiu kas-
metiniu jaunøjø mokslininkø, dirbanèiø
energetikos srityje, renginiu Baltijos jû-
ros regione. Šiø metø konferencijoje su-
laukta gausaus bûrio jaunøjø mokslinin-
kø ið kaimyniniø valstybiø mokslo ir tyri-
mø institucijø – Talino technologijos uni-
versiteto (Estija), Latvijos universiteto, Fi-
zikinës energetikos instituto (Latvija), Ry-
gos technikos universiteto (Latvija), Sili-
katiniø medþiagø instituto (Latvija),
A.V.Lykovo šilumos ir masës mainø ins-
tituto (Baltarusija), A.M.Pidgorny mecha-
ninës inþinerijos problemø instituto (Uk-
raina), Pizos universiteto (Italija), Wup-
pertalio klimato, kraštotvarkos ir energe-
tikos instituto (Vokietija), Bergeno univer-
siteto (Norvegija) ir Federalinio techno-
logijos universiteto (Nigerija).
Konferencija rengiama anglø kalba,
praneðimai taip pat išleisti anglø kalba. Tai
paskatins ne tik Lietuvos jaunøjø moksli-
ninkø bei kolegø ið uþsienio tyrimø rezul-
tatø sklaidà, bet ir sudarys palankias sàly-
gas tolesniam bendradarbiavimui. Konfe-
rencija sulaukë daug teigiamø atsiliepimø
ið joje dalyvavusiø mokslo darbuotojø bei
jaunøjø mokslininkø, kas akivaizdþiai pa-
rodë ðios konferencijos aktualumà ir rei-
kalingumà. Lietuvos energetikos instituto
vadovybës ir rëmëjø parama bei palankûs
dalyviø vertinimai skatina LEI Jaunøjø
mokslininkø sàjungà toliau puoselëti ir
plësti konferencijos, kaip jaunøjø energe-
tikos problemø tyrëjø kasmetinio susitiki-
mo, mainymosi idëjomis ir patirtimi bei
naujø ágûdþiø lavinimo, idëjà.
Jau nuo 2006 m. konferencijos „Jau-
noji energetika“ medþiaga átraukta á INS-
PEC duomenø bazæ. Tai dar labiau padi-
dino konferencijoje pristatomø darbø
tarptautinæ sklaidà.
Kaip áprasta konferencija ávyko Kau-
ne, sporto ir universitetø mieste, ásikûru-
siame Nemuno ir Neries upiø santako-
je. Kaunas garsus ne tik tuo, jog tai vie-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 7
nintelis Hanzos miestas Lietuvoje,
bet ir tuo, kad èia ákurta pirmoji Lie-
tuvoje teatro mokykla, èia ávyko pir-
masis operos spektaklis, surengta
pirmoji Dainø ðventë ar pradë-

Mobiliøjø
tos transliuoti radiofono laidos. Pir-
màjà dienà po konferencijos sveèiai
buvo pakviesti á konferencijos va-

ryðiø baziniø stoèiø

karienæ tautiniais motyvais, o antrà-
jà dienà – á ekskursijà. Ekskursijos
metu sveèiai aplankë Kristaus Prisi-

spinduliuotës
këlimo baþnyèià, nuo kurios terasos
gërëjosi vasarëjanèio Kauno pano-
rama, aplankë Vienybës aikðtæ, pa-
sivaikðèiojo Laisvës alëja, po Rotu-

poveikis
ðës aikðtæ, apþiûrëjo Kauno pilá.
LEI Jaunøjø mokslininkø sàjun-
gos iniciatyvà rengti toká kasmetiná
renginá kaip ir visuomet palaikë ins-
tituto vadovybë, skyrusi finansinæ stoèiø, á kuriø veikimo teritorijà patenka
bei techninæ paramà. Konferencijai þmogus. Vienà bazinæ stotá sudaro kelios
rengti paramà taip pat skyrë Lietu- celës (1 pav.). Celë yra vienos antenos
vos ðilumos tiekëjø asociacija, AB aprëpimo plotas. Celiø ribos persidengia,
Kauno energija, AB Lietuvos elek- kad vartotojas neprarastø ryðio su bazi-
trinë, Pasaulio energetikos tarybos ne stotimi ir jo pokalbis judant ið vienos
Lietuvos komitetas bei Kauno mies- vietos á kità nenutrûktø. Baziniø stoèiø an-
to savivaldybë.
Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS tenos árengiamos ant bokðtø, aukðtø pa-
Pabendravæ mokslinëmis temo- statø stogø ar vandens bokðtø. Antenos
mis, uþmezgæ kontaktus bei ágavæ Bazinë stotis yra bûtina mobiliajam turi bûti pakankamai aukðtai, kad jø spin-
naujos patirties konferencijos daly- ryšiui. Be baziniø stoèiø, mobilieji telefo- duliuotë aprëptø kuo didesná plotà. Kal-
viai iðsiskirstë sutaræ susitikti konfe- nai neveiktø. Bazinæ stotá sudaro patal- bant telefonu tik maþa dalis telefono sklei-
rencijoje kitais metais. pa, kurioje yra daug elektronikos, ir dþiamos spinduliuotës patenka á bazinës
Maloniai kvieèiame visus besido- bokštas, kurio viršuje pritvirtintos antenos stoties antenà. Kita yra iðsklaidoma ap-
minèius dalyvauti kitoje konferenci- – elektromagnetiniø bangø siuntimo ið ba- linkoje, todël telefonas turi spinduliuoti ga-
joje „Jaunoji energetika 2011“, kuri zinës stoties ir bangø ið mobiliøjø telefo- lingà signalà – tuo galingesná, kuo toliau
vyks 2011 m. geguþës 26–27 d. Lie- nø priëmimo. Kai skambiname mobiliuo- esate nuo bazinës stoties (2 pav.). Kita
tuvos energetikos institute, Kaune. ju telefonu, signalas ið telefono antenos vertus, kuo daugiau þmoniø kalba mobi-
Detalesnë informacija konferencijos siunèiamas á bazinës stoties antenà. Ba- liaisiais telefonais, tuo didesnë aplinkoje
internetinëje svetainëje www.cyse- zinë stotis skiria ðiam ryšiui laisvà radio- yra elektromagnetinë tarða.
ni.com arba teirautis konferencijos daþniø kanalà ir perduoda informacijà pa- Baziniø stoèiø EMS saugumas pasau-
sekretoriato el. paðtu info@cyse- gal paskirtá. Judant ryðys automatiðkai se- lyje plaèiai tiriamas ir diskutuojamas. Vis
ni.com ka paskui ir prisijungia prie kitø baziniø daugëja moksliniø duomenø, kad ðiø sto-
Konferencijos organizatoriai sie-
kia, kad ði konferencija taptø þymiau-
siu kasmetiniu jaunøjø mokslininkø, 1 pav.
dirbanèiø energetikos srityje, rengi-
niu, todël nuolat ieðko þymiø, didelæ
patirtá turinèiø ir konferencijos tema-
tika vykdanèiø tyrimus mokslininkø,
pageidaujanèiø prisidëti ugdant stip-
rius jaunuosius mokslininkus, ir kvie-
èia juos tapti konferencijos redakci-
nës kolegijos nariais. Jei susidomë-
jote, kvieèiame susisiekti su konfe-
rencijos rengëjais el. paðtu info@cy-
seni.com

Lietuvos energetikos instituto

Jaunøjø mokslininkø sàjunga
Breslaujos g. 3, LT-44403, Kaunas
http://jms.lei.lt, www.cyseni.com

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

 Mes tarsi maudomës elektromagnetinës spinduliuotës (EMS) jûroje. EMS gali bûti didelës energijos arba
jonizuojanèioji (skaidanti atomus á jonus) ir maþos energijos arba nejonizuojanèioji. Didelës energijos
kvantas, krentantis á mûsø organizmà, molekules sutrauko panaðiai kaip akmuo, mestas á voratinkliø
guotà. Todël jonizuojanèiosios spinduliuotës þalà visi lengvai supranta. Jonizuojanèiàjà spinduliuotæ sklei-
dþia radioaktyviosios medþiagos, Rentgeno aparatai, ji sklinda ir iš kosmoso. Ji daþnai vadinama radiacija,
nors radiacija lietuviškai reiðkia spinduliuotæ. Sunkiau þmonës supranta nejonizuojanèiosios spinduliuotës
keliamà pavojø, kurios kvantø energija yra maþa. O tà nejonizuojanèiosios EMS jûrà pastaràjá deðimtmetá
daugiausiai sukûrë mobiliøjø ryðiø priemonës – bazinës stotys ir patys mobilieji telefonai.

landijos biofizikas dr. Neilas Èeris (Cher-

4 pav. ry) raðo: „Nëra EMS saugios ribos. Hi-
Kitomis kryptimis gienos normos remiasi tik ðiluminiu po-
išsklaidyta energija veikiu, bet neðiluminis poveikis ne maþiau
pavojingas. Jis ardo DNR, naikina làste-
les ir taip skatina vëþio atsiradimà. Jis pa-
didina vëþio rizikà 2–5 kartus“. Kaip EMS
Bazinës stoties naikina làsteles, jau raðëme [4].
Krintanti pagaunama
á galvà energija JAV sveikatos agentûra kritikuoja Fe-
energija
deralinæ ryðiø komisijà (FRK) uþ talkinin-

Bazinë stotis

2 pav.

èiø skleidþiama EMS kelia pavojø þmo-
niø sveikatai. O ar þinote, kiek mobiliøjø
ryðiø antenø yra jûsø kaimynystëje? Kai
kurios bazinës stotys turi keletà antenø.
Mobiliøjø telefonø industrija sparèiai
pleèiasi. Pasaulyje mobiliaisiais telefonais
kalba apie 4 mlrd. þmoniø. Mobiløjá tele-
fonà neðiojasi net prezidentai (3 pav.).
3 pav.
Kiekvienoje šalyje yra šimtai arba tûks-
tanèiai mobiliøjø ryðiø bokðtø su anteno-
mis, kuriø kiekviena spinduliuoja kelias
deðimtis vatø mikrobangas. Telekomuni-
kacijø kompanijos antenas kelia visur, kur
ámanoma, net ant kryþiø (4 pav.). Lietu-
voje UAB Antena 1992 m. pradëjo statyti
mobiliojo korinio ryšio bazines stotis, ir
dabar yra apie 2100 Omnitel, Tele2 ir Bitë
Lietuva operatoriø mobiliøjø ryðiø bokð-
tø. Vien Omnitel turi apie 1800 baziniø sto-
èiø. Ði industrija teigia, kad jø antenø spin-
duliuotë yra saugi, bet nuolat daugëja fi-
zikø ir gydytojø, kurie su tuo nesutinka ir
mato artëjanèià sveikatos krizæ. Baziniø
stoèiø antenos keleto kilometrø atstumu
spinduliuoja tokias pat mikrobangas, ku-
rios ðildo ar kepina maistà jûsø mikroban-
gø krosnelëje, tik maþesnës galios.
Tyrimai seniai parodë, kad net silpna
EMS þaloja DNR ir làsteles, ypaè nervø,
silpnina imuninæ sistemà, skatina smege-
nø auglius ir vëþá, sukelia depresijà, Al-
zheimerio ir daugelá kitø ligø [1].
Kalbant telefonu spinduliuotë ásiskver-
bia giliai á smegenis (5 pav.). Didþiausià
pavojø EMS kelia vaikams, nes jø plones-
në galvos kaukolë, greièiau auga jø sme-
genø ir kitos làstelës, o spinduliuotë ið te-
lefono antenos ásiskverbia giliau (6 pav.).
Didesnë rizika yra ir pagyvenusiems sil-
pnesniems þmonëms bei nëðèioms mo-
terims. Didþiosios Britanijos gydytojai pa-
skelbë áspëjimà vaikams iki 16 metø ne-
sinaudoti mobiliaisiais telefonais ir kitaip
riboti buvimà EMS veikimo vietose [2].
Taip pat áspëja ir kitø tyrimø autoriai [3].
Ilgalaikis ir besikaupiantis EMS povei-
kis ið baziniø stoèiø antenø neturi prece-
dento istorijoje. Dar nëra galutiniø tokio
poveikio ávertinimø, bet didëjantis moks-
liniø duomenø skaièius rodo, kad þalingi
sveikatai efektai yra realûs. Naujosios Ze-
5 pav.
kavimà telekomunikacijø pramonei. Visi
FRK nariai yra buvæ arba dabar susijæ su
40 mlrd. JAV doleriø vertës telekomuni-
kacijø pramone, kuri nuslopina þmoniø
sveikata susirûpinusiøjø balsus. Vermon-
to Aplinkosaugos centro dr. Cathy Berg-
man sako: „Mûsø federalinë vyriausybë
kaþkada tvirtino, kad ir asbestas, cigare-
tës, DDT ir kiti pesticidai yra saugûs, kol
po deðimtmeèiø pasirodë, kad jie yra
kenksmingi“.
Kitos JAV federalinës agentûros taip
pat nesutinka su FRK norma ir reikalau-
ja, kad EMS bûtø ávardyta kaip galimas
karcerogenas. Kalifornijos komunaliniø
paslaugø komisija pareikalavo ið teleko-
munikacijø bendroviø nestatyti antenø ne-
toli mokyklø ir ligoniniø. Pasaulio sveika-
tos organizacija paskelbë: „Daugelis epi-
demiologiniø tyrimø parodë galimà ryðá
tarp EMS ir vëþio rizikos, nors tyrimø dar
nepakanka“. Dr. Robertas Bekeris (Becer)
sako: „Dabar didþiausias tarðos ðaltinis þe-
mës aplinkoje yra EMS didëjimas. EMS,
kaþkada laikyta saugia, dabar koreliuoja

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 77 99
 5 metø vaikas
6 pav.
su didëjanèiu apsigimimø, Alzheimerio li-
gø, mokymosi sutrikimø, chroniðko nuo-
vargio simptomø ir vëþio ligø skaièiumi“.
Du kartus nominuotas Nobelio premi-
jai JAV fizikas Gerardas Hylandas (Hyland)
teigia, kad dabartiniø mobiliøjø tinklø ba-
ziniø stoèiø antenø spinduliuotë nesaugi,
nes remiasi tik šiluminiu EMS poveikiu. Hi-
gienos normos nesaugo nuo neðiluminio
poveikio, o „þmonës skeptiðkai þiûri á val-
dþios ir industrijos bandymus tikinti þmo-
nes, kad viskas yra gerai, ir rûpinasi tik sa-
vo paèiø interesais“. 1996 m. JAV teleko-
munikacijø pramonë paskyrë 39 mln. do-
leriø kongreso lobistams, kad bûtø priimti
ástatymai, leidþiantys statyti baziniø stoèiø
bokðtus þmoniø kaimynystëje. JAV gyven-
tojai vis daugiau piktinasi ir protestuoja
prieð nuolatiná priverstiná jø veikimà EMS
be jokiø jos saugos árodymø.
Kai brangus antenø bokðtas jau pa-
statytas, labai sunku árodyti, kad spin-
duliuotë virðija leistinas ribas. Beveik në-
ra priemoniø árodyti, kad antena spindu-
liuoja daugiau nei leidþiama. Patys gy-
ventojai ávairiose ðalyse matuodami EMS
árodo, kad ji daþnai kelis kartus didesnë
uþ leidþiamà.
Smegenø augliai yra antroji vaikø ir
paaugliø susirgimø vëþiu rûðis JAV. Kai
kurie neigiami EMS poveikio efektai pa-
sirodo greitai, kiti, kaip vëþys, po 3–10 me-
tø. Hylandas sako, kad mes neturime bûti
bandomosios jûrø kiaulytës dar 10–20
metø. Dabar telekomunikacijø bendrovës
eksperimentuoja su mûsø sveikata.
Dabartinis JAV standartas leidþia ba-
zinëms stotims spinduliuoti mikrobangø
energijos tanká nuo 580 iki 1000 mkW/cm2
(mkW – mikrovatø). Taèiau tik 6 minutes
leidþiama veikti 10 mW/cm2 (mW – miliva-
tø). Kitose ðalyse ta leistina spinduliuotës
norma maþesnë. Australijoje ji yra 200
mkW/cm2, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje 10
mkW/cm2 ir tik darbo vietoje. Daþnai þi-
niasklaidoje teigiama, kad Lietuvoje leisti-
na spinduliuotës norma yra grieþèiausia.
Tai netiesa. Dar prieð kelis deðimtmeèius
buvusioje Èekoslovakijoje leistina nuolati-
nës spinduliuotës norma elektronines prie-
mones aptarnaujantiems darbuotojams
darbo vietoje buvo 25 mkW/cm2, o impul-
10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
10 metø vaikas Suaugæs
sinës 10 mkW/cm2, kitiems darbuotojams ardymà. Naujausi moksliniai tyrimai rodo
darbo vietoje nuolatinës spinduliuotës 10 neigiamus efektus net veikiant daug
mkW/cm2, o impulsinës tik 1 mkW/cm2. Ki- maþesne spinduliuote (pradedant nuo
nijoje leistina spinduliuotës norma yra 6 0,01 mkW/cm2) nei dabartinës higienos
mkW/cm2, Šveicarijoje 4 mkW/cm2, Zalc- normos leidþia. Tokia spinduliuotë gali bûti
burge (Austrija) 0,1 mkW/cm2, o Naujoji Ze- daugiau nei uþ kilometro nuo bazinës sto-
landija siekia áteisinti tik 0,02 mkW/cm2. Lie- ties antenos. Nuolat veikdama ji sukelia
tuvoje leidþiama þmones nuolat spinduliuoti galvos skausmus, miego sutrikimus, at-
10 mkW/cm2 mikrobangø galios tankiu, t.y. minties praradimà, priepuolius, ðirdies rit-
á kiekvienà vaiko aká galima nuolat spindu- mo padidëjimà, spermos, nervø sistemos
liuoti 10 mkW/cm2. Ta leistina spinduliuo- nykimà. Pateiksime tik keletà pavyzdþiø.
tës norma anaiptol nëra saugi. Keletas gydytojø iš Vokietijos Naila
Prieðingai nei teigia telekomunikacijø miesto atliko tyrimà, ar þmonës, gyvenan-
pramonë, yra daugybë ávairiø ðaliø moks- tys arti mobiliøjø ryðiø stoèiø antenø, pa-
liniø, epidemiologiniø ir medicininiø áro- tyrë didesnæ vëþio rizikà? Jie tyrë 1000 pa-
dymø, kurie patvirtina, kad baziniø tele- cientø 10 metø. Aplinkoje nebuvo sunkio-
fonø stoèiø spinduliuotë sukelia daugelá sios pramonës, aukðtos átampos linijø,
pavojingø sveikatai reiðkiniø [5,6,7,8]. elektriniø traukiniø ar terðalø. Jie nustatë,
Mokslininkai teigia, kad dabartinës kad naujai atsiradæs vëþys buvo tris kar-
EMS higienos normos yra pasenusios, tus daþnesnis tarp tø, kurie gyveno iki 400
jos remiasi tik EMS šiluminiu poveikiu, m nuo baziniø stoèiø antenø lyginant su
tik audiniø kaitimu, tarsi kepimu mikro- tais, kurie gyveno toliau. Jie taip pat nu-
bangø krosnelëje. O kadangi telefonø ir statë, kad veikiant EMS pacientai suserga
jø baziniø stoèiø antenø skleidþiama vëþiu vidutiniðkai 8 metais anksèiau.
EMS neiðkepina þmogaus kûno audiniø,
tai, primityviai galvojant, tokia EMS ir ne-
kenksminga. Tos higienos normos ne- 7 pav.
áskaito neðiluminio EMS poveikio, kuris,
kaip seniai þinoma [1], yra ne maþiau
kenksmingas, nes bûtent jis sukelia at-
minties nusilpimà, DNR ardymà, smege-
nø vëþá ir neurologines ligas.
Gydytojai sako, kad EMS sujaukia
normalià nerviniø ir kitø làsteliø veiklà.
Dr. Georgës Karlo (Carlo), vykdydamas
28 mln. doleriø vertës tyrimà telekomu-
nikacijø pramonës uþsakymu, nustatë
EMS genetiná pakenkimà, audiniø fizio-
logijos pakitimà ir siekia, kad bûtø pa-
tvirtinta maþa EMS higienos norma.
Vienos rezoliucija (1998), kurià pasi-
raðë 16 pasaulio mokslininkø, teigia, kad
moksliðkai árodyti silpnos EMS biologi-
nio poveikio efektai ir bûtina nustatyti
saugias EMS higienos normas, kuriø da-
bar nëra. Zalcburgo rezoliucija, priimta
2000 m. atsiþvelgiant á neðiluminá EMS
poveiká, draudþia skleisti didesnæ nei 0,1
mkW/cm2 spinduliuotæ.
Baziniø stoèiø antenos (7 pav.) pri-
verstinai nuolatos spinduliuoja þmones.
EMS skatina làsteliø dauginimàsi ir DNR
 Tyrëjø kompiuterinis modeliavimas
parodë, kad spinduliuotë arèiau nei 400
m nuo antenos yra 100 kartø didesnë nei
uþ ðios ribos daugiausiai dël papildomos
antenø diagramø antriniø lapeliø spindu-
liuotës. Didþiausias sergamumas buvo
krûties vëþiu, toliau ëjo prostatos, kasos,
skrandþio, odos, plauèiø ir kraujo vëþys.
Kità tyrimà atliko Izraelio Tel Avivo uni-
versitetas su 622 Netanya klinikos pacien-
tais, gyvenanèiais 3–7 metus netoli bazi-
nës stoties antenos, ir rezultatus palygi-
no su 1222 kontroliniais pacientais, gy-
venanèiais toliau. Þmoniø, gyvenanèiø ar-
èiau nei 350 m nuo bazinës stoties, re-
zultatai taip pat buvo pritrenkiantys. Ið 622
pacientø 8 ávairios vëþio formos buvo
diagnozuotos tik po metø. Tuo tarpu ið
1222 kontroliniø pacientø buvo tik 2 diag-
nozuotas vëþys. Taigi vëþio rizika dël EMS
padidëjo 4,15 karto, palyginti su kitais Iz-
raelio gyventojais. Moterys yra daugiau
paþeidþiamos. Septyni ið aðtuoniø vëþio
atvejø buvo diagnozuoti moterims. Pasi-
baigus tyrimams, po metø vël buvo diag-
nozuoti 8 nauji vëþio susirgimai ten pat
gyvenantiems asmenims.
Kà apie tai sako ekspertai šiais me-
tais [9] ir ko nenori girdëti telekomuni-
kacijø pramonë?
EMS suardo natûralià energetikà,
sukelia stresà, kuris susilpnina organiz-
mo galimybæ pasveikti.
Po 10 metø naudojimosi mobiliuo-
ju telefonu vyrø spermos kiekis sumaþë-
ja 30 procentø.
Dviejø valandø EMS poveikis gali
negráþtamai sugadinti smegenø DNR.
Kasmet diagnozuojama nuo 40 000
iki 50 000 naujø smegenø augliø ir akiø
vëþio atvejø, susijusiø su mobiliøjø tele-
fonø naudojimu.
Mobiliøjø telefonø spinduliuotë su-
maþina organizmo energijà ir sukelia nuo-
vargá.
Mobiliøjø telefonø spinduliuotë ási-
skverbia á 50 proc. ar daugiau vaiko gal-
vos.
Australijos neurochirurgas dr. Èar-
lis Teo (Charles Teo) tvirtina, kad pasta-
raisiais metais vaikø vëþiniø augliø skai-
èius padidëjo 21 procentu.
EMS labai padidina kraujo spau-
dimà.
2008 m. rugsëjo mënesá pirmoje tarp-
tautinëje konferencijoje, ávykusioje Šve-
dijos Karališkojoje draugijoje, skirtoje mo-
biliøjø telefonø átakai sveikatai, Orebro uni-
versitetinës ligoninës profesorius Lenar-
tas Hardelis (Lennart Hardell) paskelbë,
kad jo tyrimø rezultatai rodo, jog vaikams
ir paaugliams rizika susirgti smegenø vë-
þiu yra penkis kartus didesnë, jei jie nau-
doja mobiløjá ar belaidá telefonà. Jis tei-
gia, kad ðiuolaikinë jaunimo karta gali pa-
tirti „epideminæ” ligà tolimesniame gyve-
nime. Tais paèiais metais Europos Parla-
mentas 522 balsais prieš 16 balsavo ápa-
reigoti ðaliø ministrus priimti grieþtesnes
mobiliøjø ir belaidþiø telefonø, Wi-fi ir kitø
árenginiø spinduliuotës normas, ypaè dël
didþiausio jos poveikio vaikams. Lietuvos
kadencinës vyriausybës tai ignoravo.
Profesorius Hardelis teigia: „Tai áspë-
jantis, keliantis nerimà þenklas. Turime im-
tis atsargumo priemoniø“. Jo nuomone,
vaikai iki 12 metø neturëtø naudotis mo-
biliaisiais telefonais, o paaugliai turëtø
naudoti tik ausines ar laisvø rankø áran-
gà. Sulaukus 20 metø pavojus sumaþë-
ja, nes smegenys jau susiformavusios. Jo
manymu spinduliuotës pavojus net dides-
nis nei jis iðtyrë, nes daugelis vëþio rûðiø
iðsiplëtoja per ilgà laikà, ilgesná, nei atsi-
rado mobilieji telefonai.
Profesorius Deividas Kogonas (David
Coggon) iš Didþiosios Britanijos konferen-
cijoje pasakë: „Gàsdina penkis kartus pa-
daþnëjæs vëþys tarp jaunuoliø, kurie pra-
dëjo naudoti mobiliuosius telefonus vai-
kystëje“. 2000 ir 2005 metais du tyrimai,
vadovaujant Didþiosios Britanijos vyriau-
siajam vyriausybës mokslininkui Serui Vil-
jamui Stiuartui (William Stewart), rekomen-
davo kuo labiau suvarþyti vaikø naudoji-
màsi mobiliaisiais telefonais. Lietuvoje re-
klama ragina vaikus ir suaugusiuosius kuo
daugiau kalbëti mobiliaisiais telefonais, o
kai kurie Lietuvos mokslininkø mantijà uþ-
sivilkæ, bet telekomunikacijø bendroviø in-
teresus ginantys þmonës šimtø pasaulio
mokslininkø áspëjimus apie elektromagne-
tinës spinduliuotës þalingà poveiká sveika-
tai vadina šarlatanizmu [10]. Taip jie kovo-
ja prieð mokslà, nes mokslininko pareiga
yra kurti ir skleisti mokslo þinias. „Kad ba-
ziniø stoèiø tankis ðalyje didëja, nëra blo-
gai, prieðingai“, – teigë Vilniaus Gedimino
technikos universiteto docentas Rièardas
Visvaldas Pocius.
Ar turime bûti priklausomi nuo tele-
komunikaciniø bendroviø? Niekas nesiû-
lo griauti baziniø stoèiø antenas ar bokð-
tus, bet nori, kad jie skleistø saugià spin-
duliuotæ. Jei Austrija sumaþino 10 000 kar-
tø EMS normà, kodël kitos ðalys negali?
Tai tik daugiau kainuotø telekomunikaci-
jø bendrovëms. Negalime leisti, kad jos
bet kur statytø savo antenø bokðtus, pai-
sydamos vien savo interesø. Antenø
bokðtus jos turi statyti saugiausiose þmo-
nëms vietose.
Europos Komisija 2000 m. vasario 2
d. paskelbë: „Ten, kur trûksta moksliniø
árodymø, kur jie yra negalutiniai ar neaið-
kûs ir preliminarûs moksliniai vertinimai
rodo, kad yra svarbiø prieþasèiø susirû-
pinti, jog potencialiai pavojingi efektai ap-
linkai, þmonëms, gyvûnams ar augalams
yra nesuderinami su pasirinktos apsau-
gos lygmeniu, turi bûti taikomas atsargu-
mo principas“ [11]. Pasiþvalgius po Lie-
tuvà akivaizdu, kad keldamos baziniø sto-
èiø antenas telekomunikacijø bendrovës
jo nepaiso.
„Pasaulyje, kuriame negalima platinti
vaistø, neárodþius jø saugumo, kuriame
abejojama seniai þinomø þoliø naudojimu,
o jø saugumas kruopšèiausiai tiriamas, ku-
riame negalima platinti naujø maisto pro-
duktø be kruopštaus patikrinimo, mintis,
kad galime be jokiø apribojimø naudotis
mobiliøjø ryšiø priemonëmis, áskaitant te-
lefonus ir baziniø stoèiø antenas, yra dvi-
gubo standarto beprotybë. Aš sakau ne
tik kaip redaktorius ir mokslininkas, ásigili-
næs á visus tyrimus, bet ir kaip tëvas, dël
smegenø vëþio netekæs mylimos dukters“,
– rašo Krisas Vuleimsas (Chris Woollams),
þurnalo Integrated Cancer and Oncology
News („Jungtines vëþio ir onkologijos nau-
jienos”) redaktorius.
Kà galima padaryti? Savivaldybës pri-
valo kontroliuoti baziniø stoèiø antenø sta-
tybos vietà, garantuoti ryðá ir þmoniø sau-
gumà. Kitose ðalyse þmonës reikalauja
ið savivaldybiø, o jos ið telekomunikacijø
bendroviø, kad EMS jø neþalotø. Þmo-
niø renkamas meras turi teisæ nugriauti
ne vietoje pastatytas antenas. Deja, Lie-
tuvoje Seimas net neleidþia þmonëms
rinkti mero. Pilieèiø sveikatos apsauga tu-
rëtø bûti pagrindinis savivaldybiø rûpes-
tis. Daugiau apie tai skaitykite:
[1] Kaip þmones veikia elektromagneti-
niai laukai? Mokslas ir gyvenimas, 2004,
Nr. 10,11,12;
http://www.culture.lt/satenai/
?leid_id=850&kas=straips-
nis&st_id=5256
[2] Mobiles Risk to Children, Daily Mail
(UK), 2005-05-11.
[3] Radiofrequency Radiation Health
Studies (2000). http://www.sageasso-
ciates.net
[4] Mobilûs telefonai ir sveikata.
Mokslas ir gyvenimas, 2010, Nr. 2; http:/
/www.homosanitus.lt
[5] Electromagnetic Fields and Health.
http://www.wave-guide.org/archives/
bridlewood/biblio.html
[6] Biological Effects from Radiation.
http://www.wave-guide.org/library/
studies.html
[7] http://www.sageassociates.net/
rfcharteportbio-sample.pdf
[8] Phone Tower on High School. http://
www.cyberban.com/~lplachta/safe-
web2.htm
[9] http://www.mariatiffin.com/smarthe-
alth.html
[10] Lietuvos þinios, 2009-12-31.
[11] http://ec.europa.eu/environment/
docum/20001_en.htm
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 11

Kurkime ateitá
ðiandien
Statistikos departamento inovacinës
veiklos tyrimø duomenimis tik maþiau nei
ketvirtadalis ámoniø vykdo inovacinæ veik-
là. Vykdyti inovacinæ, mokslinio tyrimo ir
eksperimentinæ veiklà riboja finansø ir
kvalifikuotos darbo jëgos stoka. Ir tik ma-
þa dalis ámoniø plëtoja strateginæ inova-
cinæ veiklà ir bendradarbiauja su mokslo
institucijomis. Todël ir mokslo institucijos
ne visada noriai atlieka komerciškai nau-
dingus ir kokybiškus tyrimus.
Inovatyvus verslas turëtø pasiþymëti
platesne inovacine veikla, t.y. taikyti ávai-
rias vadybos, metodikø, technologijø kû-
rimo, poþiûrio naujoves ar didinti darbo
naðumà.
Lietuva siekia sustiprinti aukðtà ir vi-
dutinæ pridëtinæ vertæ kurianèias pramo-
nës ðakas bei paskatinti verslà investuoti
á mokslo laimëjimus ir aukðtàsias tech-
nologijas. Taèiau, kad sëkmingai galëtu-
me didinti inovacijø plëtrà, reiktø iðugdyti
kûrybingà ir inovatyvià visuomenæ, panai-
kinti verslo ir mokslo bendradarbiavimà
trikdanèius barjerus.
Tam, kad mokslui imlus Lietuvos ver-
slas nuolat siektø tobulinti savo produk-
tus ir paslaugas didindamas produktyvu-
mà, konkurencingumà ir energetiná efek-
tyvumà, valstybëje 2008 m. buvo priim-
tas svarus sprendimas pasinaudoti pel-
no mokesèio lengvata, kuri leidþia ámo-
nei sànaudas ið pajamø atskaityti tris kar-
tus tais metais, kuriais jos buvo patirtos.
Taip sumaþinti apmokestinamàjá pelnà
galima tada, kai yra investuojama á esmi-
nius technologinius atnaujinimus. Pelno
mokesèio ástatyme dar yra investicijø
lengvata, kuria ámonës gali pasinaudoti
diegdamos inovacijas, tuo metu, kai ámo-
në ásigijo ilgalaiká turtà ir vëliau já panau-
doja naujø produktø gamybai, naujø pa-
slaugø teikimui, o šio turto sànaudø ásigi-
jimo suma gali sumaþinti apmokestina-
màjá pelnà net iki 50 procentø.
Dar viena paskata verslo ir mokslo sà-
veikai – tai Ûkio ministerijos rengiama ini-
ciatyva. Inovaciniai èekiai – nustatyto dy-
dþio tikslinës paskirties mokëjimo doku-
mentai, skirti ámonëms ásigyti paslaugas
ið mokslo ir studijø institucijø. Ámonë, ga-
vusi toká èeká, galës parengti glaustà tech-
ninæ specifikacijà ir kreiptis á sudarytame
sàraðe esanèià ir jos poreikius galinèià
patenkinti mokslo ir studijø institucijà. Šios
institucijos, suteikusios paslaugas verslo
ámonëms uþ inovaciná èeká, gaus tam tik-
12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
Tomas PRANCKEVIÈIUS
Asociacijos „Þiniø ekonomikos
forumas“ konsultantas
ro dydþio pinigø sumà. Tikimasi, kad ino-
vaciniais èekiais verslas galës pasinau-
doti dar šiais metais.
Reikia suprasti, kad investicijomis á
mokslinius tyrimus ir eksperimentinæ plët-
rà (MTEP) orientuotos ámonës atsisako
trumpalaikio pelno ir savomis jëgomis pa-
èios kuria aukðtos pridëtinës vertës nau-
joves, technologijas tam, kad iðsilaikytø
ilgalaikëje konkurencinëje kovoje. Toks
verslas, kuris investuoja á MTEP ar nuolat
diegia inovacijas, yra vienas ið pagrindi-
niø plëtrà bei konkurencingumà skatinan-
èiø ekonomikos elementø.
Lietuva, 2009 m. Europos inovacijø
ðvieslentës duomenimis, padarë paþan-
gà ir pakilo ið besivejanèiø ðaliø grupës á
vidutiniokø grupæ. Inovatyvumo indeksas
padidëjo iki 0,31, tuo tarpu 2008 m. buvo
0,29, taèiau vis dar yra þemiau Europos
Sàjungos valstybiø nariø vidurkio.
Lazeriø technologijø evoliucija
Lietuvoje
Šiandien Lietuvos lazeriø technologi-
jø pramonës ámonës sëkmingai vykdo
inovacinæ veiklà, didina eksportà uþsie-
nyje mokslo ir verslo bendradarbiavimo
dëka. Tokias ámones vienija bendras tiks-
las – Lietuvoje išauginti paþangià indust-
rinæ pramonës ðakà, gebanèià pasaulio
rinkoms laiku ir greitai pristatyti paèius
naujausius mokslo, technologijø pasieki-
mus ir iðlaikyti pakankamai aukðtà ðalies
konkurencingumo lygá.
Daþnas mokslo tyrëjas sutiktø, kad
moksle retai kada bûna labai greitø ir ap-
èiuopiamø rezultatø, todël tikëtis labai
staigaus proverþio gana sunku. Nors rei-
kia nepamiršti, kad lazeriø technologijø
pramonë Lietuvoje atsirado daugiau nei
prieš ketvirtá amþiaus, kai buvo ákurta Ban-
domosios lazerinës ir elektroninës tech-
nikos gamykla prie Lietuvos mokslø aka-
demijos Fizikos instituto. Jau sovietme-
èiu Lietuvos fizikos mokslininkai pasiþy-
mëjo ir kûrë ávairiausias naujoves, kurios
buvo aktualios ir Sovietø Sàjungos kari-
niam kompleksui šaltojo karo metais.
Galime pasidþiaugti, kad anais laikais
Lietuvoje sukoncentruotas lazeriø ir opti-
kos mokslo branduolys buvo iðsaugotas,
o ið jo iðsirutuliojusios ir ðiandien sëkmin-
gai veikia kelios lazeriø technologijø ga-
mybinës bendrovës – „Eksma“, „Ekspla“,
„Šviesos konversija“, „Standa“, „Optida“,
„Optolita“, „Altechna“, „Optronika“, „Ge-
ola“ ir kt., kurios kuria ir gamina lazeriø
technologijø produktus.
Visos ðios ámonës betarpiðkai bendra-
darbiauja su Lietuvos ir uþsienio universi-
tetais, institutais. Tai gali bûti suprantama
kaip gerasis bendradarbiavimo pavyzdys
tarp verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus.
Tarp þinomiausiø ir „Eksma“ grupë,
kurios ámonës jau ketvirtá amþiaus dirba
aukðtøjø technologijø srityse: lazeriø tech-
nologijø kuriant medicininæ ir laboratori-
næ árangà, tiekia medþiagas ðiai árangai.
„Eksmos“ grupë pradëjo formuotis
jau 1983 metais. 1988 m. „Eksma“ tapo
pirmàja Lietuvoje ámone, kurià ið valsty-
bës iðsinuomojo jos darbuotojai.
Vykdant mokslinius tyrimus
Anot UAB „Eksma“ direktoriaus Petro
Balkevièiaus, didesnë dalis Lietuvos laze-
rininkø pajamø yra gaunama mûsø pro-
dukcijà parduodant mokslinëms instituci-
joms. O dauguma Lietuvoje sukurtø ir pa-
gamintø lazeriniø árenginiø reikalingi moks-
liniams tyrimams ir naujoms technologi-
joms bandyti. Siekiama, kad árengimai pa-
tektø á pramoninæ gamybà, o tai nuosek-
liai vyksta per mûsø ar klientø laboratori-
jas, kurios sprendþia verslo uþdavinius.
P.Balkevièiaus manymu, bendradar-
biavimas su mokslinëmis institucijomis
yra geriausias bûdas vykdyti mokslinio ty-
rimo veiklà.
„Pirmiausia reikia norëti bendradar-
biauti ir susirasti partnerius, norëti ben-
dradarbiauti turi ir ámonës, ir mokslo ins-
titucijos, jø þmonës. Jie privalo gebëti su-
sikalbëti“, – sako pašnekovas.
„Verslas galëtø mokslui suformuluoti
uþdavinius, kuriuose mato potencialià in-
vesticijø gràþà artimiausiu metu. Ðiø uþ-
daviniø sprendimais daþniausiai pasauli-
nës mokslininkø visuomenës nenustebin-
si, taèiau tokius uþdavinius turëtø spræsti
taikomojo mokslo institutai, kuriø misijo-
je bûtø áraðytas uþdavinys teikti techno-
loginius sprendimus ðalies ámonëms“, –
pabrëþë P.Balkevièius.
Technologiðkai iðsivysèiusiose pasau-
lio šalyse daþni atvejai, kai institutai
sprendþia apie 80 proc. uþdaviniø, kurie
yra vietinës reikðmës, o ne vien tik funda-
mentalias pasaulines mokslines proble-
mas. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad
kiekvienas taikomøjø moksliniø tyrimø
projektas turi turëti savo uþsakovà, fak-
tiðkà bûsimøjø rezultatø ðeimininkà. Tai
skatina abu – ir mokslininkà, ir jo uþsako-
và – kartu ir motyvuotai siekti geriausio
ámanomo rezultato. Prieðingu atveju, kai
dirbama vien tik dël abstraktaus mokslo,
darbo rezultatas nebûna ádomus verslui.
Pasak P.Balkevièiaus, esamomis eko-
nominëmis sàlygomis pakanka mokesti-
niø paskatø, t.y. pasinaudoti pel-
no mokesèio lengvatomis ir in-
vestuoti á MTEP ar diegti ino-
vacijas. Be to, galima kreip-
tis ir Europos Sàjungos
struktûrinës paramos, ku-
ri þenkliai prisideda rea-
lizuojant mokslo pasieki-
mus versle.
Aukštøjø technologijø verslo pradþia
„Pasaulyje ir Lietuvoje yra pavyzdþiø,
kai aukðtøjø technologijø verslà pradeda
mokslininkai palikæ institutus ar universi-
tetus. Jei šie mokslininkai tiki, kad jø su-
kurtas moksliniø tyrimø rezultatas gali tap-
ti patraukliu produktu ir bûti pardavinëja-
mas, tai tokie þmonës turëtø imtis verslo.
Produktui sukurti reikalinga finansinë pa-
rama. Tokiu atveju paprastai ieðkoma in-
vesticijø ið verslo angelø tinklo, verslumo
skatinimo ar rizikos kapitalo fondø ir kt.
Jei idëja pasiteisina, verslas „uþsisuka“,
jis pradeda mokëti valstybei mokesèius,
kuria naujas darbo vietas, o ir ámonë po
truputá spiriasi á prieká, nors gal ne taip
lengvai, kaip norëtøsi. Per sumokëtus mo-
kesèius valstybei gráþta moksliniams tyri-
mams iðleistos lëðos. Taèiau mokslo ins-
titucijos atþvilgiu ši schema nëra teisin-
ga“, – pabrëþia P.Balkevièius.
Deja, Lietuvoje dar vis stokojama in-
telektinës nuosavybës, technologijos ir
verslo plëtros, patentavimo kultûros bei
tvarkos, aiðkaus teisinio reglamentavi-
mo. Mokslo institucijos dar turi neið-
spræstø teisës á intelektinæ nuosavybæ
klausimø, pavyzdþiui, kaip tokiam moks-
lininkui ir institucijai pasidalinti intelekti-
ne nuosavybe ar komercializuoto mokslo
pasiekimo rezultatu.
Anot P.Balkevièiaus, lazeriø techno-
logijos per artimiausius 10 metø tikrai ne-
sudarys 10 proc. Lietuvos bendrojo vi-
daus produkto. Kita vertus, lazeriø ámo-
nës moka mokesèius ir kuria naujas dar-
bo vietas.
Galime tik pasidþiaugti, kad visa Lie-
tuvos lazeriø pramonë per 2009 m. ga-
vo daugiau kaip 100 mln. Lt pardavimo
pajamø ir tai yra daugiau nei 2008 me-
tais. Lazeriniø technologijø ámonës mo-
kesèiais valstybei sumoka gerokai dau-
giau, nei valstybë skiria ðios pakraipos
mokslui.
Pasak paðnekovo, ðios technologijos
turi augimo perspektyvà, nes Lietuvoje
yra pakankamai gerai iðplëtota visa rei-
kiama grandinë, t.y. rengiami specialistai
universitetuose, dirba labai aukðtos kva-
lifikacijos mokslininkai, yra aukðèiausius
standartus atitinkanèiø laboratorijø, yra
ámoniø, kurianèiø bei gaminanèiø komer-
cinius produktus. O svarbiausia, ámonë-
se yra specialistø, sugebanèiø tuos pro-
duktus visame pasaulyje parduoti.
Paradoksalu, taèiau lazeriø pramonë
dþiaugiasi, kad eksporto procentinë da-
lis maþëja. Ðis maþëjimas tiesiogiai pa-
rodo, kad Lietuvoje atsiranda pakanka-
mos kvalifikacijos pirkëjø, kuriems jau rei-
kia tokios árangos. Pavyzdþiui, 1993 m.
100 proc. lazerininkø produkcijos buvo
eksportuojama á Japonijà. Vëliau prisidë-
jo Vakarø Europos ðalys, JAV. Ir tik po ke-
leriø metø pirmieji lazeriai buvo parduoti
Lietuvoje. Šiuo metu eksportas sudaro
apie 80 proc., o 20 proc. jau parduoda-
ma Lietuvoje. Per pastaràjá deðimtmetá la-
zeriø industrija augo 15–20 proc. per me-
tus. 2009 m. pardavimus áspûdingai –
daugiau kaip 40 proc. – padidino UAB
„Ðviesos konversija“, kuri praktiðkai visà
savo produkcijà eksportavo.
Perspektyvus lazeriø naudojimas
Lazeriai naudojami ir pritaikomi pa-
kankamai plaèiai. Ðiandien lazeriø tech-
nologijos gali bûti naudojamos karo pra-
monëje, pavyzdþiui, kaip naikinamasis
ginklas skriejanèioms raketoms numuð-
ti, kosminiuose tyrimuose, medicinoje at-
liekant ávairias operacijas, pramonëje ap-
dorojant ávairias medþiagas, pastaruoju
metu – ypaè fotoelektros moduliø gamy-
boje. Ekologijoje – tyrinëjant ar matuo-
jant atmosferos uþterðtumà, aptinkant naf-
tos dëmes jûros pavirðiuje, net nustatant
tos naftos kilmæ ir kitur, t.y. transporto prie-
moniø greièio, saugaus atstumo, kliûèiø
kelyje aptikimo lazerinëse ypaè tikslaus
matavimo sistemose ir kt.
Pasak P.Balkevièiaus, bûtø galima ágy-
vendinti projektà, kuris sukurtø metodikà
ir árenginá Baltijos jûros dugne yranèiam
ir pavojingas chemines medþiagas iðski-
rianèiam cheminiam ginklui aptikti.
Kad galëtø efektyviai valdyti iðteklius,
ámonës stengiasi tinkamai suplanuoti in-
vesticijas, paskirstyti finansø srautus, lai-
ku ásigyti naujø árengimø ar atlikti moksli-
nius tyrimus. Inovacinë veikla yra rizikin-
ga, taèiau, norint investuoti á naujø tech-
nologijø kûrimà ir diegimà, bûtina prisi-
imti ir didesnæ rizikà tikintis greitu laiku
sulaukti investicijø gràþos ir pelno mokes-
tiniø lengvatø. Tokia sisteminë ir konku-
rencinë paskata teikia viltá, kad vis dau-
giau Lietuvos ámoniø organizuos veiklà
kurdamos ir tobulindamos vidinæ inova-
cijø politikà ir strategijà, o investicijos á
mokslo tyrimus ir naujoves taps efekty-
viomis iðlaidomis, kurios ateityje didins
ámoniø, o kartu ir Lietuvos biudþetà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 13
 Ar ðiuolaikinis audiniø aprûpinimas deguonimi ir maisto
medþiagomis. 1987 m. dviejø nepriklauso-

þmogus
mø laboratorijø buvo paskelbti originalûs
Habil. dr. straipsniai apie tuo metu sunkiai supranta-
Vida GARALIENË mo kraujagysles atpalaiduojanèio faktoriaus

gali iðvengti
KMU Kardiologijos prigimtá. Ðios laboratorijos nustatë, kad ið en-
instituto vyresnioji dotelio iðsiskirianèio „kraujagysles atpalai-
mokslo darbuotoja duojanèio faktoriaus“, apie kurá pirmà kartà
1980 m. praneðë Bobas Furhgotas (Bob Fur-

„mirtinø“ ligø?
Ðá straipsná mane paskatino paraðyti dvi
prieþastys. Pirma, netipinio gripo, dar vadi-
namo kiauliø gripu, paplitimas tarp jaunø
þmoniø – tai rodo jø silpnà imuninæ siste-
mà – ir, antra, tyrimai Klaipëdos mokyklo-
se, kurie atskleidë, kad tik kas ðeðtas vai-
kas yra sveikas. Vadinasi, pats laikas pra-
dëti ðviesti visuomenæ apie ligø atsiradimo
mechanizmus ir galimybes jø iðvengti.
Tinkamai eksploatuojant sistemà „þmo-
gus“, gyvenimo trukmæ ámanoma prailginti
ne maþiau kaip 30 metø. Tad kyla klausi-
mas, ið kur atsiranda visos ligos, trumpinan-
èios mûsø gyvenimà? Kodël organizmas
suserga, jeigu jis aprûpintas galinga gyny-
bine sistema nuo vidaus ir iðorës kenksmin-
gø veiksniø? O suserga todël, kad þmogaus
(taip pat ir kitø ðiltakraujø) gynybos siste-
ma iš prigimties yra transportinë, t.y. visi
„vaistai“ serganèioms mûsø kûno làstelëms
yra pristatomi su krauju, ir visi „šlakai“ pašali-
nami taip pat su krauju. Kitos sistemos, pri-
statanèios ir iðvalanèios, tiesiog nëra.
Jau nuo mokyklos laikø pamename,
kad ðirdis – tai raumeninis siurblys, pum-
puojantis kraujà per visà mûsø kûnà. Nuo
ðirdies ryðkiai raudonas, prisotintas deguo-
nies kraujas teka per arterijas, kurios iðsi-
ðakoja á vis smulkesnes kraujagysles iki pa-
èiø smulkiausiøjø – kapiliarø. Taip deguo-
nis ir maisto medþiagos yra nuneðamos
visoms mûsø kûno làstelëms. Po to kapi-
liarais ir venomis tamsiai raudonas, gali-
ma sakyti, beveik juodas kraujas, prisotin-
tas anglies dvideginio dujø ir làsteliø irimo
bei jø apykaitos produktø, teka atgal á siur-
blá (ðirdá), pakeliui apsilankydamas plau-
èiuose ir kepenyse, kur jis apsivalo nuo
anglies dvideginio ir kitø medþiagø apy-
kaitos produktø.
Vidutinio ûgio ir svorio þmogaus kûno
bendras kraujagysliø ilgis siekia iki 100 000
km. Kiekviena kraujagyslë yra apipinta rau-
meniniu audiniu, kurio paskirtis ðiandienei
medicinai dar nëra visiškai aiðki. Taèiau
manoma, kad ðirdies susitraukimo banga,
sklindanti ðiais raumenimis, kraujà varo pir-
myn. Kadangi ðirdis savo paèios pajëgu-
mu mûsø kûno kraujotakà aprûpina ma-
þiau nei 1 proc., ypatingà dëmesá þmogui
reiktø sutelkti á likusius 99 procentus.
Problema ta, kad be papildomø prie-
moniø þmogaus kûne cirkuliuoja ne dau-
giau kaip 50–70 proc. kraujo. Likæs krau-
jas, medikø þodþiais, yra susikaupæs „de-
po“, t.y. atsarginëse kûno vietose. Ðá krau-
jà galime vadinti „uþsistovëjusiu“.
O eritrocitø gyvybës ciklas yra neilgas.
Jie suyra. Ir tokiame „uþsistovëjusiame“
kraujyje prasideda irimo procesai. Làste-
lëms neatneðami jø funkcijai bûtini deguo-
nis, vitaminai, hormonai, mikroelementai,
fermentai. Jeigu kraujas necirkuliuoja arba
cirkuliuoja nepakankamai, tai làsteliø apy-
kaitos nuodingi produktai nëra paðalinami
su veniniu krauju. Làstelës uþdûsta savo
apykaitos iðskiriamais produktais, masiðkai
þûsta. Taip susidaro idealios sàlygos viru-
sams bei mikrobams ir piktybinëms làste-
lëms daugintis. Toliau viskas vyksta pagal
grandinæ – tokiose mirusiose vietose sutrin-
ka apnuodytøjø làsteliø ryðys su kitomis làs-
telëmis ir su centrine nervø sistema.
Centrinë nervø sistema siunèia neteisin-
gas atsakomàsias reakcijas, dël to padidë-
ja arba sumaþëja tam tikrø hormonø sinte-
zë ar vietinis biologiðkai aktyviø medþiagø
iðskyrimas (histaminas, bradikininas). Taip
atsiranda vidiniø liaukø, širdies ir kraujagys-
liø sistemos ligos, diabetas, piktybiniai aug-
liai, nerviniai ir netgi psichiniai sutrikimai.
Taigi visos ligos prasideda dël kokiø
nors medþiagø ar elementø trûkumo arba
pertekliaus ið pradþiø vienoje làstelëje, o
vëliau jø sankaupoje.
Todël galime padaryti iðvadà, kad, su-
tvarkius kraujotakà, naujø ligø mûsø kûne
neatsiras, o senosios iðtirps tiesiogine šio
þodþio prasme.
Suprantama, kyla klausimas – o kas ir
kaip „tvarko“ kraujotakà? Minëjau, kad kiek-
viena kraujagyslë yra apipinta raumeniniu
audiniu, kuris susitraukdamas ir atsipalai-
duodamas priverèia kraujà tekëti per visas
gyslas iki smulkiausiø kapiliarø. Mûsø or-
ganizmas sintezuoja biologiðkai aktyvias
medþiagas, kurios sutraukia arba atpalai-
duoja kraujagysliø lygiuosius raumenis ir
taip prisideda prie làsteliø, organø ir visos
sistemos aprûpinimo krauju. Reiktø þinoti,
kad áprastinëmis sàlygomis kraujagyslës yra
atsipalaidavusios, taèiau dël nuolatinio stre-
so ar didëjant patologijai, pvz., širdies ir
kraujagysliø ligoms, pradeda vyrauti lygiuo-
sius raumenis sutraukianèios medþiagos,
dël to nukenèia ne tik miokardo, bet ir kitø
chgott), cheminë sudëtis yra identiðka azo-
to oksidui (NO). Nuo tada prasidëjo milþi-
niðkais tempais plëtotis moksliniai tyrimai,
nagrinëjantys azoto oksido átakà mûsø or-
ganizmo fiziologiniams ir patologiniams pro-
cesams. Apie NO reikðmæ, jo veikimo me-
chanizmus bei gydomàjá poveiká mokslinëje
spaudoje paskelbta tûkstanèiai straipsniø.
1992 m. NO nominuota Metø molekule ir
moksliniame þurnale „Science“ pavadinta
„Gyvybës signaline molekule“. 1998 m. trims
mokslininkams – Robertui Furhgotui, Luisui
Ignarrui ir Feridui Muradui buvo paskirta No-
belio premija Fiziologijos ir Medicinos srity-
se uþ NO, kaip signalinës molekulës, reikð-
mës širdies ir kraujagysliø sistemos darbui
iðaiðkinimà. Galime dràsiai teigti, kad tai vie-
na plaèiausiai ðiuo metu nagrinëjamø moks-
liniø temø visame pasaulyje.
Tad kas gi yra azoto oksidas ir kà nau-
dingo jis mums suteikia, ið kur jis atsiran-
da?
Dauguma þmoniø niekada nëra girdë-
jæ apie azoto oksidà. Tai ne azoto suboksi-
das (N2O), t.y. linksminanèiosios dujos, ku-
rias kai kurie stomatologai iki ðiol tebevar-
toja pacientams nuraminti. Tai ne azoto
rûgðtis, pasiþyminti stipriu ësdinanèiu po-
veikiu ir vartojama sprogmenims gaminti bei
laukams træðti. Ir tai ne azoto dioksidas
(NO2), nuodingas oro tarðalas, rûgðèiø lie-
tø komponentas. Azoto oksidas yra papras-
ta molekulë, sudaryta ið vieno azoto ir vie-
no deguonies atomø, bet viso pasaulio
mokslininkai ir tyrëjai buvo apstulbinti dau-
gybës funkcijø, kurias atlieka ði molekulë
mûsø kûne. Azoto oksidas yra nuolat sin-
tezuojamas kraujagysliø vidiniame sluoks-
nyje – endotelyje – ið aminorûgðties L-argi-
nino, dalyvaujant specifiniam fermentui NO-
sintazei ir molekuliniam deguoniui. NO yra
biologinës dujos, kurios veikia kaip „signa-
linë molekulë“ ir todël padeda reguliuoti
daugybæ organizmo funkcijø, o jo poveikis
pirmiausia pasireiðkia làstelës lygmeniu. Ir
nors ðios molekulës gyvavimo laikas yra la-
bai trumpas (kelios sekundës), NO pavei-
kia daugelá tokiø fiziologiniø funkcijø, kurios
kontroliuoja kraujo cirkuliacijà, trumpalaikæ
ir ilgalaikæ atmintá, uþdegiminius, virðkinimo
procesus bei varpos erekcijà. Gausios stu-
dijos, atliktos eksperimentinëse ir klinikinë-
se laboratorijose, parodë, kad NO yra gy-
vybiðkai svarbus imuninei sistemai. Jis uþ-
muða bakterijas, virusus, grybelá, parazitus
ir vëþines làsteles arba sustabdo jø daugi-
nimàsi. Jis taip pat veikia kaip neuromedia-

14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

torius, perduodantis signalus tarp nerviniø
làsteliø. Taigi mokslo tyrimais patvirtinta, kad
azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiek-
vienà mûsø kûno làstelæ, ir visi ðie procesai
vyksta, esant labai maþoms oksido koncen-
tracijoms.
Viena svarbiausiø azoto oksido funkci-
jø – kraujo spaudimo kontrolë, kuri vykdo-
ma iðpleèiant (atpalaiduojant) kraujagysles,
dël to pagerëja kraujo tekëjimas jomis. Azo-
to oksido gamybà endotelyje skatina me-
chaninis poveikis, t.y. padidëjæs kraujagys-
liø sieneliø átempimas, kuris atsiranda, pvz.,
sportuojant, einant sparèiu þingsniu, bei vi-
dinës cheminës medþiagos – adrenalinas,
acetilcholinas, bradikininas, histaminas. NO
greitai prasiskverbia á kraujagysliø lygiøjø
raumenø làsteles ir sukelia jø atsipalaidavi-
mà, kraujagyslës spindis padidëja, kraujo-
spûdis, jei prieð tai buvo padidëjæs, maþë-
ja. Studijos rodo, kad padidëjus riebalø bei
cholesterolio kiekiui kraujyje, kvëpuojant uþ-
terðtu oru, nuolat gyvenant stresinëje ap-
linkoje, rûkant, maiste trûkstant vitaminø bei
maþai judant, sutrinka endotelio funkcija,
tuomet sumaþëja azoto oksido sintezë ir jo
biologinis efektyvumas.
Pastebëta, kad tokiu atveju susidaro di-
desnis kiekis laisvøjø radikalø, ypaè orga-
nizmui pavojingø reaktyviojo deguonies
laisvøjø radikalø, sumaþëja „gerojo“ ir pa-
didëja „blogojo“ cholesterolio kiekis krau-
jyje, ant kraujagysliø sieneliø formuojasi
sklerotinës plokðtelës, sunkiau atsipalai-
duoja kraujagyslës, ypaè smulkiosios (ka-
piliarai), sutrinka audiniø mikrocirkuliacija.
Pakinta ne tik kraujagysliø tonusas, bet ir
kitos biologinës funkcijos, pvz., sutrinka
kraujo kreðëjimo procesai, t.y. jis padidëja.
Pakitus mikrocirkuliacijai, pirmiausia pablo-
gëja làsteliø aprûpinimas deguonimi ir mais-
to medþiagomis. Taip atsiranda ávairûs or-
ganizmo sutrikimai: hipertonija, ðirdies arit-
mija, koronariniø arterijø spazmai, vëþinës
ligos, seksualinës veiklos sutrikimai; silpnë-
ja atmintis, atsiranda ûþesys galvoje, svaigs-
ta galva, prasideda Alzheimerio liga, dia-
betas, atsiranda negyjanèios trofinës opos
ir dar daug kitø ligø. Hipertonija ðiuo metu
laikoma labiausiai paplitusia liga.
Azoto oksido klinikinio pritaikymo svei-
katos sutrikimams gydyti tyrimai yra dar
tik pradinës stadijos, taèiau teikiantys ne-
paprastai daug vilèiø ir per trumpà laikà
jau nuëjæ palyginti ilgà kelià. Kadangi NO
dalyvauja daugybëje fiziologiniø funkcijø
– pradedant kraujo spaudimu ir baigiant
seksualine sveikata, – ði maþytë, paprasta
molekulë yra viena ðviesiausiø þvaigþdþiø
viso pasaulio vaistø kompanijø horizonte.
Kompanijos lenktyniauja, tikëdamosi su-
kurti tokius vaistus, kurie gydys iðtisà dia-
pazonà þmogaus ligø, susijusiø su endo-
telio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais.
Tikëkimës, kad kai kas ið to bus naudinga
ir ið esmës tinkama gydymui, ypaè ekstre-
maliomis sàlygomis. Taèiau, deja, dauge-
liu atvejø farmacijos kompanijos ieðko tik
sintetiniø vaistø, kuriuos galëtø patentuoti
ir kurie gana daþnai turi daugybæ ðalutiniø
efektø, tarp jø ir pavojingø.
Nors šio straipsnio pagrindinis tikslas
– supaþindinti skaitytojà su viena svarbiau-
siø mûsø organizmo molekuliø – azoto ok-
sidu ir jo poveikiu ávairiems fiziologiniams
procesams, taèiau jis nebûtø iðsamus, jei
nesupaþindinèiau su medþiagomis, kurios
vienaip ar kitaip yra NO donorai.
Turiu omenyje ne vaistus, kurie plaèiai
vartojami klinikinëje praktikoje kraujo spau-
dimui, aterosklerozei, ðirdies ar inkstø ne-
pakankamumui gydyti, o tas priemones,
kurios galëtø bûti vartojamos profilaktiðkai
„praktiðkai sveikiems“ þmonëms, kad pa-
pildytø azoto oksido kieká savo organizme
ir svarbiausia – tos priemonës neturëtø pa-
ðaliniø nepageidaujamø poveikiø. Kadan-
gi NO pasigamina ið aminorûgðties L-argi-
nino, tad kodël gi mums nevalgyti balty-
mø, turinèiø didelá jo kieká, arba vartoti kità
tinkamà maistà, kad reguliariai pasigamin-
tø nuosavas azoto oksidas? Tyrimai rodo,
kad L-argininas – tikrai geras azoto oksido
šaltinis ir kad, pvz., dauguma amerikieèiø
nuolat vartoja pakankamai baltymø, turin-
èiø minëtosios aminorûgðties. Taèiau yra
keletas svariø argumentø, skatinanèiø ma-
nyti, kad tai nëra pati geriausia priemonë
padidinti NO kieká kraujagysliø endotely-
je. Pirmiausia tam, kad azoto oksidas bû-
tø susintetintas mûsø làstelëse ið L-argini-
no, bûtinos tokios sàlygos: (1) terpë ap-
link làsteles, gaminanèias azoto oksidà,
privalo bûti neutrali (pH=7); (2) jeigu trûks-
ta B grupës vitaminø (B1, B6 ir ypaè B12) ir/
arba làstelës aplinka per daug rûgðtinë ar
per daug ðarminë, azoto oksidas nebus
susintetintas arba jo kiekis bus nepakan-
kamas; (3) nereikia pamirðti, kad NO sin-
tezuojamas endotelyje, kuris vyresnio
amþiaus þmoniø, nors praktiðkai jie yra
sveiki, daþnai bûna paþeistas; (4) nustaty-
ta, kad þmoniø, kurie maþai juda arba ser-
ga lëtinëmis ligomis, arba dël didelio ant-
svorio negali atlikti fiziniø pratimø, arba
trûksta deguonies (pvz., širdies nepakan-
kamumas, širdies infarktas, insultas, ko-
piant á kalnus), azoto oksido sintezë ið L-
arginino yra susilpnëjusi, t.y. jo pasigami-
na pernelyg maþi kiekiai. Vartojant didelá
kieká baltyminio maisto, apsunkinama inks-
tø ðalinamoji funkcija. Be to, L-argininas
mûsø organizme atlieka dar ir kitas funk-
cijas, o ne vien tik generuoja azoto oksi-
dà. Jo svarbiausia funkcija – baltymø me-
tabolizmas raumenims auginti. Kita labai
svarbi jo paskirtis – detoksikuoti amoniakà
ir skatinti hormonø, tokiø, kaip insulinas bei
augimo hormonas, sekrecijà. Galbût dël
šiø prieþasèiø dauguma populiaciniø tyri-
mø nepatvirtino L-arginino, kaip natûralaus
azoto oksido donoro, ryðkesnio teigiamo
poveikio ligø profilaktikai ir jø gydymui.
Taip pat nustatytas ryšys tarp arginino
ir herpes viruso. Þmonëms, kenèiantiems
nuo pirmojo tipo herpes, kuris pasireiškia
skausmingomis þaizdomis burnos srityje
peršalus, arba herpes antrojo tipo, t.y. ge-
nitalinës formos, reiktø þinoti, kad argininas
gali „maitinti“ herpes virusus, nes jiems dau-
gintis reikalingas bûtent L-argininas. Tokie
pacientai yra raginami vengti maisto, ku-
riame gausu arginino, ir valgyti maistà, ku-
riame yra aminorûgðties L-lizino, arba var-
toti lizino papildus, kurie gali sumaþinti her-
pes viruso proverþá. Kadangi lizinas konku-
ruoja su argininu, todël maisto papildymas
lizinu pusiausvyrà gali pakreipti pastarojo
naudai. Tai skatina herpes sunaikinimà,
ypaè esantá burnos srityje. Nors dar nëra
galutinai árodyta, kad L-argininas blogina II
tipo herpes simptomus, taèiau daugybë ty-
rimø patvirtino jo bendrà ryðá su herpes.
Visi gyvûnai, taip pat ir þmogus, turi po-
linká sirgti piktybiniais navikais. Iðimtis – ryk-
liai ir lašišiniø šeimos þuvys. Þmogaus taip
pat ne visi organai turi vienodà polinká á on-
kologines ligas. Pvz., augliø nebûna akiø
ragenoje, stiklakûnyje, sausgyslëse, krem-
zlëse ir kai kuriuose kituose organuose.
Vëþinës làstelës maþai skiriasi nuo norma-
liø, taèiau baltymø sudëtis skiriasi iš esmës,
kadangi þmogaus augliø baltymai suda-
ryti ið augaliniø baltymø aminorûgðèiø, pa-
siþyminèiø ðarminëmis savybëmis. Pikty-
biniø augliø baltymø panaðumas á augali-
nius baltymus leidþia paaiðkinti jø ðarminá
charakterá. Ið tikrøjø, nors vëþinës làstelës
iðskiria didelá kieká pieno rûgðties, auglys
pagal sudëtá yra šarminis.
Ilgà laikà buvo manoma, kad augalø ir
gyvûnø baltymø cheminë sudëtis tarpusa-
vyje beveik nesiskiria. Taèiau, atsiradus tiks-
liems tyrimo metodams, buvo nustatyta, kad
jie þenkliai skiriasi. Baltymo molekulë turi
daug teigiamø ir neigiamø krûviø: ðarminëje
aplinkoje baltymai tampa anijonais, o rûgð-
tinëje – katijonais. Tai rodo, kad baltymai yra
amfoterinës medþiagos. Taèiau daugumos
gyvulinës kilmës baltymø izoelektrinis taðkas
yra silpnai rûgðtinëje aplinkoje, t.y. pH=4–6.
Vadinasi, gyvuliniuose baltymuose rûgðtiniø
arba karboksiliniø grupiø yra daugiau nei ðar-
miniø. Todël visa molekulë pasiþymi rûgðti-
nëmis savybëmis. Tuo tarpu augalinës pri-
gimties baltymai pasiþymi ðarminëmis savy-
bëmis, ir jie elektriniame lauke juda nuo ano-
do prie katodo. Elektroforezës metodas lei-
dþia atskirti rûgðtinius ir ðarminius baltymus.
Kitaip tariant, leidþia atskirti normalaus ir pik-
tybinio audinio baltymus, nes normalaus au-
dinio baltymai, kaip jau buvo minëta aukð-
èiau, pasiþymi rûgðtinëmis savybëmis (pH
4–6), o auglio – ðarminëmis (pH>7). Kadangi
L-argininas turi baziniø (šarminiø) savybiø,
yra didelë tikimybë, kad jis lengvai gali bûti
ájungtas á auglio baltymø struktûrà ir tuo pa-
skatinti jo augimà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 15
 Atverèiame rusø raðytojo Levo Tolstojaus raðtø ( Maskva,1956 m.) E.Levinskas gráþo á Lietuvà pas seserá (se-
78 tomo 261–262 puslapius ir randame raðytojo laiðkà lietuviui suo buvo iðtekëjusi uþ turtingo liuterono) á
Joniðká prie Vaizguèio kaimo ir dirbo ûkio
Andrejui Kalendrai. Kitas þymus tolstojininkas Edvardas Levins- darbus. Joniðkyje sutiko draugà, vienà par-
kas gyveno Þagarëje, ið Kupiðkio buvo kilæs Juozas Petrulis. Kas lamento nará, kuris jam tarë: „Kà tu su nagi-
tie tolstojininkai? Ar jie kaip nors tarpusavyje susijæ? nëmis vaikðtai, esi apsiskaitæs, bûk moky-
toju“. Këdainiuose, per dvejus metus bai-
gæs eksternu gimnazijos kursà, E.Levins-

Ðiaurës Lietuvos
Prof. Aleksandras VITKUS,
istorikas Chaimas BARGMANAS

Levas Tolstojus þadino susidomëjimà

ne vien kûryba, bet ir religiniu-etiniu mo-
kymu arba savo sukurtàja antagonistinës
visuomenës taikaus pertvarkymo progra-
ma. Savo straipsniuose rašytojas suformu-
lavo teiginius, propaguojanèius moralinio
savæs tobulinimo, visuomenës meilës, ne-
siprieðinimo blogiui idëjas, tikëjosi pagerinti
visuomenës santykius. Uþ staèiatikybës,
vienvaldystës kritikà, lygiaviniø principø
skelbimà rašytojas Levas Tolstojus 1901 m.
buvo atskirtas nuo baþnyèios. XIX a. 9-àjá
dešimtmetá, pasirodþius jo straipsniams
„Išpaþintis“ ir „Kuo að tikiu?“, Rusijoje kilo
tolstojininkø sàjûdis.
Tolstojininkai plito ir Lietuvoje. Vienas
þymiausiø ðio sàjûdþio dalyviø buvo Andre-
jus Kalendra. Jis buvo apsiskaitæs, iðsilavi-
næs þmogus. Ið pradþiø dirbo telegrafe, pas-
kui prekiø svërëju Rygos geleþinkelio sto-
tyje. Perskaitæs L.Tolstojaus traktatà „Koks
yra mano tikëjimas?“, pamëgo raðytojà; jo
paveiktas, metë pelningà tarnybà ir pradë-
jo dirbti Rygos vagonø fabrike paprastu dar-
bininku. Jis net buvo nuvykæs á Maskvà, Tu-
là, Jasnajà Polianà susitikti su raðytoju ir jo
sekretoriumi Gusevu. Taip ir atsirado vie-
nas išlikusiø laiðkø L.Tolstojaus raðtø rinkti-
nëje (iš viso A.Tolstojaus muziejaus archy-
vuose yra iðlikæ keturi A.Kalendros laiškai).
Ðiame 1908 m. lapkrièio 15 d. raðytame laið-
ke L.Tolstojus A.Kalendrai leidþia pasilikti at-
siøstà knygà „Dievo karalystë mumyse“, ku-
ri Kalendrai labai patiko. A.Kalendra atsily-
tolstojininkai
gino uþ knygà paðto þenklais. Šiame laiške
L.Tolstojus pataria A.Kalendrai nevykti á Ka-
nadà ir nurodo, kad svarbiausias ir vienin-
telis darbas yra dorovës (moralës) tobulini-
mas, savæs išlaisvinimas nuo kûno pagun-
dø, aistrø, o tai galima daryti visur.
A.Kalendra Kruopiuose ir Ðiauliuose
steigë kooperatyvus, o kooperatyvo nariai
balsø dauguma dël religiniø prieþasèiø nu-
sprendë parduotuvëse nepardavinëti deg-
tinës, nes toks buvo tolstojininkø poþiûris
á svaigalus.
Þagarëje gyveno kitas þymus tolstojinin-
kas Edvardas Levinskas, kurio sûnus Leo-
nas po karo vedë Andrejaus Kalendros duk-
terá Sofijà. Kaip pasakoja Edvardo sûnus
Leonas, jo tëvas – malkø sandëlio parda-
vëjas, gyvenæs Rygoje, ëmë abejoti tikëji-
mo dogmomis, o be tikëjimo gyvenimas
jam atrodë beprasmis ir todël vienintelæ ið-
eitá matë tik pasitraukti iš gyvenimo. Atsitik-
tinai jis nusipirko L.Tolstojaus knygà „Ið-
paþintis“ ir nutarë, kad pirma perskaitys ðià Edvardas Levinskas tremtyje Tadþikijoje 1949 m.
knygà ir tik po to paliks ðá pasaulá. Knyga
jam padarë nepaprastai stiprø áspûdá. „Að kas tapo pradþios mokyklos mokytoju, ab-
pajutau visa savo bûtybe, kad mano dvasi- soliuèiu abstinentu, nevalgë mësos. Moky-
nës kanèios pasibaigë“, – rašo E.Levinskas tojas pats valydavo mokyklos tualetà, nes
autobiografijoje. Taip jis tapo tolstojininku. taip propagavo ir indø filosofai.
Knyga teigë, kad kiekvienas þmogus turi E.Levinskas mokytojavo Kalnelyje prie
vienà mënesá padirbëti prie þemës, todël Joniškio, o vëliau – Ðiauliuose. Dalyvavo

Kadangi azoto oksido sintezë nëra L-
arginino pagrindinis darbas, atrodo, kad tin-
kamesnis kelias bûtø vartoti augalines me-
dþiagas, kurios tiesiogiai generuoja NO. Tai
evoliucijos metu susiformavæs alternatyvus
azoto oksido sintezës kelias ðiltakraujø or-
ganizme. Šiuo atveju NO yra pagaminamas
ið tokiø medþiagø, kaip organiniai nitratai ir
nitritai. Ðiø druskø yra kai kuriuose auga-
luose bei þalialapëse darþovëse – špinatuo-
se, salotose, kopûstuose. Tik gaila, kad mû-
sø klimatinës sàlygos nëra palankios orga-
niniø nitritø ir nitratø sintezei augaluose. Be-
je, þmogaus organizme, pradedant burnos
ertme ir baigiant plonuoju þarnynu bei rau-
meniniu audiniu, yra fermentø sistema, ge-
banti redukuoti nitritus ir nitratus iki azoto
oksido. Pastarasis, susidaræs, pvz., skran-
dyje, patenka á kraujà ir tuoj pat prisijungia
prie kraujo baltymø, ypaè prie hemoglobi-
no, su kuriuo keliauja per visas kraujagys-
les ir atlieka jam skirtà pagrindinæ funkcijà
– jas išpleèia. Be NO eritrocitas negalëtø
praeiti per smulkiuosius kapiliarus, nes jø
spindis yra apie 5 mikronus, o eritrocito –
apie 7 mikronus. Jei taip ávyktø, distalinës
làstelës negautø deguonies bei kitø maisto
medþiagø, atneðamø su krauju, o ástrigæs
eritrocitas ilgainiui suirtø ir jo irimo produk-
tai nebûtø paðalinami limfos bei venø mik-
rokapiliarais. Todël galime padaryti iðvadà,
kad trûkstant azoto oksido susidaro idea-
lios sàlygos audiniø làsteliø þûèiai, o liga
prasideda nuo vienos làstelës.
Ið augalø, kuriø vaisiuose, lapuose bei
þievëje nustatyta ypaè didelë ðiø medþiagø
koncentracija, yra Noni augalas (Morinda Cit-
rifolia), kuris plaèiai paplitæs Pietryèiø Azijos
salose. Polinezieèiai jau tûkstanèius metø la-
bai sëkmingai vartoja ðá sveikatà teikiantá au-
galà (vaisius, þievæ, ðaknis, lapus ir þiedus),
neþinodami nei kaip, nei kodël jis veikia. Ty-
rimai parodë, kad Noni medþio ekstrakto mi-
ðiniai turi didelá kieká organiniø nitritø ir nitra-
tø, kurie, veikiant normalaus rûgðtingumo
skrandþio sultims, verèiami á azoto oksidà.
Tyrimai, atlikti su þmogaus endotelio làsteliø
kultûra, parodë, kad tiek Noni vaisiaus sul-
tys, tiek viso augalo daliø ekstraktas gami-
na azoto oksidà, tik iš ekstrakto gaunama
NO apie 60 kartø daugiau negu ið sulèiø.

16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7


Grupë tolstojininkø 1933 m. (ið deðinës á kairæ): Edvardas Levinskas, Steponas Viliûnas,
Stasë Viliûnienë (sovietiniais metais atsisakiusi dël savo paþiûrø dirbti mokykloje), Juozas Petrulis
leidþiant laisvamaniø draugijos þurnalà
„Kultûra“, taèiau vëliau pasitraukë, nes lais-
vamaniai, nors pripaþino dorovæ, taèiau ne-
pripaþino Dievo.
1926 m. Lietuvoje civilinës metrikaci-
jos nebuvo, tik baþnytinë, tad E.Levinskas,
norëdamas vesti, nuvyko su bûsimàja
þmona á Klaipëdos kraðtà, ten uþregistra-
vo civilinæ santuokà ir galëjo mokytojauti,
nes (pasak L.Levinsko) nevedusiø vyrø
neskirdavo mokytojais. Nors mokytojai
gaudavo priedà uþ vaikus, taèiau jis savo
vaikø nekrikštijo ir to priedo negaudavo.
Pagaliau E.Levinskas atvyko á Þagaræ.
Èia rado paþástamø, kurie já – mokytà þmo-
gø – sovietø laikais (1940–1941 m.) reko-
mendavo paskirti Panevëþio mokyklø ins-
pektoriumi. Èia dirbdamas paþino tarybi-
nës ðvietimo sistemos blogàsias puses,
nestojo á partijà, atsisakë sekti draugus.
Gyvenimas A.Kalendrà bei E.Levinskà
suvedë dar su vienu tolstojininku – iš Ku-
piškio kilusiu Juozu Petruliu, kuris 1928 m.
buvo nuteistas 8 metus kalëti uþ tai, kad
dël savo paþiûrø atsisakë tarnauti kariuo-
menëje. Iki 1933 m. kalintas Kaune, Ðiau-
liuose, Panevëþyje; jo paþiûros taip pasi-
Ðis faktas staiga padëjo paaiðkinti didþiulá
sveikatos pagerëjimà pacientams, gëru-
siems ðias paprastas tropikø sultis ar varto-
jusiems ekstrakto miðinius. Skaitant ðias ei-
lutes, gali kilti klausimas, ar vartojant produk-
tus, kuriuose aptinkami dideli kiekiai organi-
niø nitritø ir nitratø, nesusidaro kenksmingi
peroksinitritai, kurie priskiriami kenksmingai
laisvøjø radikalø grupei? Mokslininkai, kurie
atliko ðiuos tyrimus, sako, kad ne. Taip yra
todël, kad nitritai ir nitratai, nors jø kiekis Noni
ekstrakto mišinyje nëra maþas, ne ið karto
verèiami á azoto oksidà. Skrandþio turinys
ðá procesà vykdo pakankamai lëtai. Azoto
oksidas prasiskverbia per skrandþio siene-
læ ir patenka á kraujà, kur jis prisijungia prie
baltymø aminorûgðèiø – SH gupiø. Prisi-
kaltø þydø ir tokiais darbais neþeminti vokie-
èiø tautos. Vokieèiai tuoj jà apðaukë pami-
ðële ir nusprendë sušaudyti. Jà iðgelbëjo Þa-
garës burmistras Rakðtys, kuris nugirdë vo-
Nuotraukos iš L.Levinsko asmeninio archyvo
kieèiø karininkà, ir moteris tuokart nebuvo
suðaudyta. Vëliau karininkas atvyko á Levins-
kø namus, grieþtai pasikalbëjo su T.Levins-
kiene, prisakë nesikiðti á politikà.
Nors vokieèiø okupacijos metais pas
save slëpë Šakynos vaistininko Trusfo
þmonà, po karo Maskvos saugumo nuro-
dymu Levinskø ðeima buvo ištremta, nes
T.Levinskienë buvo vokietë (liuteronø tikë-
jimo), o jos brolis buvo repatrijavæs á Vo-
kietijà (nors ten ir buvo lageryje).
Visi buvo iðtremti á Tadþikistanà, kur
T.Levinskienë netrukus mirë. Po karo E.Le-
vinskas su sûnum gráþo á Þagaræ ir 1975
m. mirë; palaidotas Raktuvës kapinëse.
keitë, kad ne tik suartëjo su komunistais, 1951 m. rugsëjá Andrejus ir Monika Ka-
bet net pradëjo platinti nelegalià komunis- lendros bei jø vyriausioji dukra Morta buvo
tinæ literatûrà. Antrojo pasaulinio karo me- iðtremti á Sibirà. Po trijø mënesiø Andrejus
tais J.Petrulis gelbëjo þydus. Kalendra tolimoje Irkutsko þemëje mirë. Jau
Tuo sunkiu metu J.Petrulis ir jo drau- auðtant nepriklausomybei jo dukra Morta Ja-
gai organizavo gydytojos Trusfus-Jofienës kutienë su sûnumi parveþë tëvo palaikus ir
ðeimos pabëgimà ið geto. Gete buvo jos palaidojo Þarënø kapinëse (netoli Kruopiø).
6 metø dukrytë Rûta, 8 metø sûnus Mau- Šiuo metu Kalendrø ir Levinskø ðeimos
ða, sesuo mokytoja Eta ir 58 metø motina. susilaukë ypatingos pagarbos. Andrejus
Iš pradþiø pabëgëlius J.Petrulis slëpë sa- Kalendra, jo þmona Monika Kalendrienë,
vo bute Ðiauliuose, o kai kilo átarimai, per- jø dukros Morta Jakutienë ir Sofija Levins-
davë kitiems asmenims: Mauðà ir Età – An- kienë, nuo mirties iðgelbëjæ Iciko ir Sonios
drejui Kalendrai netoli Kruopiø (Akmenës Gordimeriø ðeimà, apdovanoti Lietuvos
r.), o motinà – Levinskams Þagarëje. Rûta Respublikos ordinu – Þûvanèiøjø gelbëji-
liko gyventi pas J.Petrulá, o vëliau jis jà átai- mo kryþiumi. 2009 m. pavasará jiems su-
së pas Povilà Aleknà Liepiniø kaime (Ku- teikti ir Pasaulio tautø teisuoliø vardai (ðá
piðkio r.), o iš ten – pas Levinskus ir Kalen- titulà suteikia Izraelio Katastrofos ir heroiz-
dras. Po karo J.Petrulis tapo muziejininku, mo tyrimo institutas Jad va-Ðem). Uþ Ða-
kraštotyrininku, esperanto kalbos populia- kynos vaistininko Trusfo ðeimos iðgelbëji-
rintoju; jam suteiktas Lietuvos TSR nusi- mà Edvardas ir Teresë Levinskai (po mir-
pelniusio kultûros veikëjo vardas. ties) bei jø sûnus Leonas Levinskas, ðiuo
Karo metais dar vienas ávykis vos nesu- metu gyvenantis Þagarëje, apdovanoti Þû-
naikino Levinskø ðeimos. E.Levinsko þmo- vanèiøjø gelbëjimo kryþiais.
na Teresë Levinskienë, bûdama vokietë ir ge- Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi (po mir-
rai mokëjusi vokieèiø kalbà, kreipësi á Ðiau- ties) apdovanotas ir Juozas Petrulis.
liø srities komisarà laišku, kuriame visø dorø Panaudota literatûra: Birutë Masionienë.
Þagarës þmoniø vardu praðë neþudyti ne- Levas Tolstojus ir Lietuva. V.:Vaga, 1978
jungæs prie baltymo, azoto oksidas negali skleidþiamas visame pasaulyje. Apie tai ir
reaguoti su deguonimi, ir peroksinitritas ne- apie jo poveiká þmonëms plaèiau galima
susidaro. Peroksinitritas susidaro tiktai ta- susipaþinti interneto puslapiuose.
da, kai NO atsipalaiduoja nuo baltymø kaip Taigi galima teigti, jog, norint palaikyti
dujos ir sàveikauja su deguonimi. Be to, mû- sveikatà ir tapti ilgaamþiams, bûtinos tik
sø organizmas nuo peroksinitrito turi sau- trys sàlygos:
gias uþtvaras. Tam evoliucijos yra sukurtas – suderinta ðirdies ir arterinës kraujo-
galingas antioksidantas – gliutationas, ge- takos sistemø veikla ir laiku pristatytas pa-
neruojamas, be kita ko, to paties azoto ok- kankamas kraujo kiekis visoms organiz-
sido. Jis ir suardo peroksinitrità. Neabejoti- mo làstelëms;
nai galima tvirtinti, kad, nurijus augalinës – laiku ir efektyviai pašalinti medþiagø
medþiagos, koks yra Noni miðinio ekstrak- apykaitos produktai ið kiekvienos làstelës;
tas, peroksinitritø nesusidarys. – normalios kokybës ir normalaus krau-
Noni augalo ekstraktas, kaip profilak- jo kiekio palaikymo kontrolë organizme ir
tinë priemonë, pasiþyminti azoto oksido esant bûtinybei laiku pakoreguota, pasi-
donorinëmis ir antioksidacinëmis (jo sudë- telkiant tinkamà mitybà, fizinæ kultûrà ir
tyje yra bioflavonoidø) savybëmis, yra sveikà gyvenimo bûdà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 17
 Beta gliukanai
þmogaus mityboje
Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
Pagal savo struktûrà beta gliu-
kanai yra polisacharidai (sudëtiniai
angliavandeniai), kuriø pagrindà su-
daro gliukozës monomerai. Þmo-
gus su maistu gauna dviejø grupiø
beta gliukanø. Vienos grupës beta
gliukanai yra tirpûs vandenyje, ki-
tos grupës – netirpûs, nes jø struk-
tûroje gliukozës monomerai yra su-
jungti tarpusavyje baltyminiais ry-
ðiais. Vandenyje tirpiø beta gliuka-
nø randama vaisiuose, uogose, dar-
þovëse, grûduose – ypaè mieþiuo-
se ir aviþose.
Netirpstantys vandenyje beta
gliukanai yra sintezuojami grybuo-
se, ir nuo senø laikø, ypaè rytø krað-
tuose, jie þmoniø vartojami kaip
vaistai, prailginantys gyvenimà. Val-
gomieji grybai yra maþai kaloringas
maisto produktas, kadangi jø sudë-
tyje labai maþai riebalø, bet gausu
baltymø, mineraliniø medþiagø ir
polisacharidø. Dauguma tyrinëtojø
tvirtina, kad valgomieji grybai stip-
rina þmogaus imuninæ sistemà. Gry-
bø làsteliø sienelëse randama ir tir-
piø vandenyje beta gliukanø, viso-
se grybø làstelëse yra chitino. Taigi
faktiðkai abiejø polisacharidø poli-
merai, susijungæ kovalentine jung-
timi, sudaro aktyvø polisacharidà.
Minimi polisacharidai – beta gliuka-
nai vartojami farmakologijoje ávai-
rioms disfunkcijoms iðvengti. Ðiam
tikslui yra kultivuojamos specialios
valgomøjø grybø rûðys. Juose
esantys beta gliukanai naudojami
vaistø gamybai. Taèiau labai svar-
bu, kad tam tikslui auginamuose
grybuose nebûtø sunkiøjø metalø
ar kitokiø nereikalingø priemaiðø.
Valgomieji grybai dël savo mais-
tiniø medþiagø sudëties – maþas
kaloringumas, daug baltymø, mine-
raliniø medþiagø, ypaè cinko, o
svarbiausia polisacharidø – ávairiø
beta gliukanø – ið dalies primena
dietinius maisto produktus. Nors
beta gliukanø veikimo mechaniz-
mas dar nëra pakankamai atskleis-
tas, taèiau kelia didelá susidomëji-
mà. Valgomuosiuose grybuose
18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
esanèiø beta gliukanø veikimo efek-
tyvumas priklauso nuo grybø rûðies,
jis tiriamas eksperimentiniø gyvûnø
ir þmogaus organizme. Grybuose
esantys gliukanai daro átakà leuko-
citø veiklai ir dël to jø veikla siejama
su imunine sistema. Aktyviausias
grybø beta gliukanas yra grifolanas,
aktyvuojantis makrofagus. Vandeni-
nis grifolano tirpalas esant cukrali-
gei padidina insulino aktyvumà apie
25 procentus. Manoma, kad toks
poveikis priklauso nuo imuninës sis-
temos veiklos skatinimo, kadangi
kraujo plazmoje ne tik padaugëja
kai kuriø leukocitø rûðiø, bet ir pa-
didëja jø aktyvumas.
Valgomuosiuose grybuose esan-
tys beta gliukanai turi átakos ir lipi-
dø apykaitai: maþina cholesterolio
kieká kraujo plazmoje ir maþo tan-
kio lipoproteinuose, kurie neða cho-
lesterolá á audinius, ir didina choles-
terolio kieká didelio tankio lipopro-
teinuose, kurie ðalina jo pertekliø ið
audiniø. Be to, beta gliukanai skati-
na sintezæ leptino, kuris veikia so-
tumo ir alkio centrà, t.y. dalyvauja
fiziologiniuose procesuose palai-
kant normalø kûno svorá. Yra paste-
bëtas beta gliukanø teigiamas po-
veikis ir virðkinamojo trakto sieneliø
uþdegiminiø procesø slopinimui. Tai
leidþia iðvengti opø, taèiau pats þar-
nyno gleivinës saugojimo mecha-
nizmas ðiuo atveju kol kas dar neþi-
nomas. Taèiau þinoma, kad tokios
veikimo galimybës priklauso nuo
beta gliukanø pleurino ir lentineno
bei jø antioksidaciniø savybiø slo-
pinti atsirandanèius toksinus. Akty-
vuodami makrofagus beta gliukanai
pasiþymi ir antineoplastiniu aktyvu-
mu. Dël to pastaruoju metu tiriamos
galimybës juos pritaikyti gydant vëþá
ir ypaè melanomà. Ðiais atvejais
veiksmingiausiais laikomi grybuose
esantys grifonas ir pleurinas.
Vadinamieji vandenyje tirpstan-
tys beta gliukanai plaèiai vartojami
ðiuolaikinëje mityboje. Tai grûdinës
kultûros ar jø miðiniai bei sëlenos,
vaisiais, uogomis ar kitais priedais
praturtinti aliejai, kurie labai svarbûs
sveikatai palaikyti.
Pabaiga. Pradþia Nr. 5-6
Miraþai
Áprastinëmis sàlygomis þemiausiame
atmosferos sluoksnyje – troposferoje, di-
dëjant aukðèiui, temperatûra krenta
6,5oC/km sparta. Taèiau kartais tempe-
ratûros kitimo dësnis keliø deðimèiø ar
ðimtø metrø aukðtyje gali bûti visiðkai ki-
toks. Taip ávyksta susidarant stabiliems,
smarkiai besiskirianèiø temperatûrø oro
sluoksniams. Tuomet atmosferos refrak-
cijos mastas smarkiai pasikeièia, o esant
neáprastai atmosferos refrakcijai, gims-
ta miraþai. Miraþas – tai objekto vaizdas,
kuris áprastinëmis sàlygomis nemato-
mas. Miraþai paprastai susidaro ties ho-
rizontu, o jø matomumas glaudþiai susi-
jæs su atstumu iki regimojo horizonto. Ðis
atstumas, vaizdþiai tariant, nusako, kaip
toli yra riba tarp Þemës ir dangaus. Dël
to, kad Þemë apvali, atstumas iki regi-
mojo horizonto nëra begalinis. Ðis atstu-
mas priklauso nuo stebëtojo aukðèio virð
jûros lygio: kuo aukðèiau pakilæs stebë-
tojas, tuo labiau nutolusi regimojo hori-
zonto linija. Áprastinëmis sàlygomis, sto-
vint ant jûros kranto ir þvelgiant ið 2 m
aukðèio (faktiðkai tokiame aukðtyje yra
stebëtojo akys), regimasis horizontas yra
nutolæs 5 km atstumu, o þvelgiant ið 50
m aukðèio – 25 km atstumu. Galima ver-
tinti ir atvirkðèiai – jei stebëtojas yra jû-
ros lygyje, jis gali matyti 50 m aukðèio
objektà, nutolusá 25 km atstumu ir pan.
Neáprasta atmosferos refrakcija yra su-
sijusi su dideliais oro temperatûrø skir-
tumais, o tai savo ruoþtu gali gerokai pa-
koreguoti atstumà iki regimojo horizon-
to. Tokie miraþai, kai objektas matomas
þemiau, nei jis yra ið tikrøjø, vadinami
apatiniais (angl. inferior mirage), o jei
aukðèiau – virðutiniais (angl. superior mi-
rage). Susidarant apatiniams miraþams,
šviesos spinduliai atmosferoje išlinksta
taip, kad prie horizonto esantys objektai
tampa nebematomi, o susidarant virðu-
tiniams miraþams, esantys uþ horizonto
objektai tampa matomi, kaip pavaizduo-
ta 1 pav., kur Þemës rutulio ir spinduliø
kreivumai vaizdumo dëlei yra smarkiai
padidinti. Kartu galima sakyti, kad apa-
tinio miraþo atveju regimasis horizontas
priartëja, o virðutinio miraþo atveju – nu-
tolsta.
Daþniausiai matomi apatiniai miraþai.
Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesa mus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera,
nors ir bûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiø ðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai
pastebëjo, kad arti horizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yra ið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos
spinduliø lûþis atmosferoje – atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þino astronomai, kurie
vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiui dangaus
skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kur kas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiø
optiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskø iðkraipymais ir baigiant miraþais.

Atmosferos
susidaranèius dël ákaitusio oro sluoks-
nio virð vandens telkiniø, iðduoda ore
„pakibæ“ tolimi krantai (2 pav.). Siaura

refrakcija
Prof. Audrius DUBIETIS
jektø. Nedidelá apatiná miraþà galima ne-
sunkiai pamatyti vos ne kiekvienà karð-
tà vasaros dienà virð ákaitusio asfaltuoto
kelio: toli esanti horizontali kelio atkarpa
ima blizgëti, lyg ant asfalto bûtø didþiulë
bala. Tai – „aklasis ruoþas“, kuriame at-
linija tarp vandens paviršiaus ir horizon-
te esanèiø objektø yra aklasis ruoþas, ku-
ris ir sukuria pakibusiø krantø miraþà.
Skiriamasis ðiø miraþø bruoþas – van-
dens ir „aklojo ruoþo“ riboje grësmingai
atrodanèios „milþiniškos“ bangø keteros
(3 pav.). Ðios bangos nëra realios, tai –
plevenantis miraþo kraðtas, o gigantið-
kos bangø keteros matomos dël verti-
kalaus didinimo efekto. Ádomu ir tai, kad
nors aklajame ruoþe negalima matyti

1 pav. Kaip susidaro miraþai: (a) apatinis

miraþas, (b) viršutinis miraþas. S – stebëto-
jas, iðtisinës linijos þymi ðviesos spindulio
trajektorijà, punktyrinës – horizonto linijà
esant áprastinëms sàlygoms

Ðie miraþai gimsta tuomet, kai smarkiai

ákaista ir iðretëja nedidelis pavirðinis oro
sluoksnis, kuriame maþu kampu kritæ
ðviesos spinduliai atsispindi ir uþlenkia-
mi tolyn nuo stebëtojo, kaip pavaizduo-
ta 1(a) pav. Tokiu atveju regimasis hori-
zontas staiga priartëja, ir stebëtojas ne-
begali matyti horizonte esanèio objek-
to. Susidarant apatiniam miraþui, palei
horizontà visuomet atsiranda vadinama-
sis „aklasis ruoþas“, kuris iðryðkëja, kai
horizonte yra ir pakankamai dideliø ob-
sispindi tik dangaus þydrynë, o pati ke-
lio atkarpa tarsi „pranyksta“ uþ horizon-
to. Dramatiškiau apatiniai miraþai atro-
do dykumoje – kaip smëlynuose telkðan-
tys didþiuliai, taèiau niekada nepasiekia-
mi eþerai, ið kelio viliojantys troðkulio
kankinamus keliautojus. Dël ðios prie-
þasties apatiniai miraþai daþnai vadina-
mi dykumø miraþais. Apatinius miraþus,
Audriaus DUBIEÈIO nuotr.
3 pav. Padidintas apatinio miraþo vaizdas.
Aklajame ruoþe matomas tolimo kranto
atspindys, o vandens ir aklojo ruoþo riboje
bangos atrodo milþiniškos
vandens pavirðiaus, taèiau jame gerai
matomi tolimo kranto bei laivelio atspin-
dþiai nuo ákaitusio oro sluoksnio.
Virðutiniams miraþams susidaryti ir
jiems stebëti reikalingos labiau specifi-
nës sàlygos. Ðie miraþai atsiranda atmo-

2 pav. Apatinis miraþas Kurðiø mariose: tolimas mariø krantas atrodo pakibæs ore sferoje formuojantis vadinamiesiems in-
versijos sluoksniams, kai oro tempera-
tûra tam tikrame (keliolikos ar keliasde-
ðimties metrø) aukðtyje gerokai (keletu
ar iðskirtiniais atvejais net keliolika laips-
niø) virðija þemiau esanèio oro sluoks-
nio temperatûrà. Tokioje aplinkoje ma-
þu kampu kritusiø ðviesos spinduliø ke-
lias iðkreivinamas taip, kad ðviesos spin-
duliai iðlinksta pagal Þemës kreivumo ra-
diusà, regimasis horizontas smarkiai nu-
tolsta, ir galima matyti net uþ ðimtø kilo-
metrø esanèiø objektø vaizdus, kaip
schematiðkai pavaizduota 1(b) pav.
Vienas plaèiausiai þinomø virðutiniø
miraþø – Naujosios Þemës efektas, kurá

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 19


1597 m. pirmà kartà stebëjo ir detaliai
apraðë olandas G. de Vëras kapitono
W.Barenco vadovaujamos ekspedicijos
po Arktá metu. Ekspedicijai þiemojant
Naujosios Þemës saloje, sausio 27 die-
nà, tebetvyrant poliarinei nakèiai, de Vë-
ras stebëjo, kaip virð uþðalusios jûros
staiga iðniro Saulës disko kraðtelis, kai
pagal astronominius skaièiavimus Sau-
lë turëjo bûti 5,5o þemiau horizonto! Vë-
liau jau maþesnio masto Naujosios
Þemës efektas buvo daug kartø stebë-
tas ávairiø arktiniø ir antarktiniø ekspedi-
cijø metu. Iki pat ðiø dienø manoma, kad
de Vëro apraðytas atvejis iliustruoja pa-
èià ekstremaliausià atmosferos refrakci-
jà, kuri kada nors buvo stebëta. De Vë-
rui labai pasisekë – jis atsidûrë reikiamoje
vietoje ir reikiamu laiku, kadangi tokiam
miraþui stebëti reikalingos labai specifi-
nës sàlygos – ne tik inversijos sluoksnio
susidarymas, bet ir jo padëtis stebëtojo
atþvilgiu. Kad matytø virðutiná miraþà, ste-
bëtojas turi bûti virð inversijos sluoksnio
ir þvelgti pro já horizonto link. Tik tuomet
þemiau horizonto esanèios Saulës spin-
duliai, atsispindëjæ nuo retesnio inversi-
jos sluoksnio, gali pasiekti stebëtojà. Pa-
naðiai ðviesa sklinda ðviesolaidyje: atsi-
spindëdama nuo maþesnio lûþio rodik-
lio (retesnio) ðviesolaidþio apvalkalo, ji
koncentruojama ir sklinda didesnio lû-
þio rodiklio (tankesnëje) šviesolaidþio
šerdyje. Tai vadinama visišku vidaus at-
spindþiu. Beje, pirmasis, kuris paaiški-
no Naujosios Þemës efektà kaip visiðkà
ðviesos vidaus atspindá tarp skirtingos
temperatûros oro sluoksniø, buvo þymu-
sis vokieèiø astronomas J.Kepleris. Yra
apskaièiuota, kad jei virð viso Þemës ru-
tulio susidarytø inversijos sluoksnis, ku-
riame temperatûra didëtø 11oC/100 m
sparta, nedideliu kampu paleistas ðvie-
sos spindulys, atsispindëdamas nuo to-
kio inversijos sluoksnio, iðlinktø tiksliai
pagal Þemës kreivumo radiusà ir, apsu-
kæs visà Þemës rutulá, sugráþtø atgal ið
kitos pusës. Aiðku, yra nerealu tikëtis,
kad toks ekstremalus inversijos sluoks-
nis galëtø kada nors susidaryti natûra-
liomis sàlygomis.
Viršutinio miraþo objektas gali bûti ne
20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
E.STOCKARDO nuotr.
4 pav. Virðutinis miraþas Grenlandijoje
tik Saulë ar kitas ðviesulys, bet ir bet kuri
peizaþo detalë ar objektas, kuris áprasti-
nëmis sàlygomis yra uþ horizonto. Vir-
ðutinio miraþo dëka jûrose staiga tampa
matomi tolumoje praplaukiantys laivai ar
horizonte stûksantys kalnai, kurie iðnyks-
ta be pëdsako, vos tik pasikeitus atmo-
sferos sàlygoms. Jûrininkystës istorijoje
þinoma nemaþai atvejø, kai þemëlapiuo-
se bûdavo paþymimos neegzistuojan-
èios salos ar net iðtisi salynai, kurie viso
labo tebûdavo tik uþ horizonto stûksan-
èiø ledkalniø miraþai (4 pav.). Ádomu ir
tai, kad Naujosios Þemës efektas yra pa-
sitarnavæs ir geografiniams atradimams.
Moksliðkai árodyta, kad XI a. norvegø vi-
kingai, plaukiodami palei Islandijos kran-
tus, pastebëjo tolimo, esanèio uþ 240
km, kranto miraþà ir taip atrado Gren-
landijà.
Esant didelei atmosferos turbulenci-
jai, plevenantys ir greitai besikeièiantys
virðutiniai miraþai vadinami oro pilimis ar-
ba Fata Morgana. Virðutiniai miraþai daþ-
niausiai matomi þiemà, kai prieþeminis
oro sluoksnis ðaltas, o aukðèiau esantis
sluoksnis – jau áðilæs. Tokios sàlygos daþ-
niausiai pasitaiko poliarinëse srityse, dël
to virðutiniai miraþai daþnai vadinami po-
liariniais, nors retkarèiais juos galima ma-
tyti ir vidutinëse platumose.
5 pav. Saulëlydþio miraþas virš þiemiðko Vilniaus
Þaliasis þybsnis
Ypatingas miraþas yra þaliasis Sau-
lës þybsnis, kai pati virðutinë besilei-
dþianèios Saulës disko dalis trumpam
suþimba þaliai. Þaliasis þybsnis þinomas
nuo neatmenamø laikø ir yra apipintas
neátikëtinais jûrininkø pasakojimais bei
legendomis. Ádomu tai, kad pirmasis, ku-
ris XIX a. antrojoje pusëje á þaliojo þybs-
nio reiðkiná paþvelgë moksliðkai, buvo
garsus anglø mokslininkas Dþ.Dþaulis,
pelnæs pasaulinæ ðlovæ kaip termodina-
mikos mokslo pradininkas. Taèiau moks-
liniai þaliojo þybsnio paþinimo keliai ir
klystkeliai vinguriavo daugiau nei 100
metø, kol pagaliau buvo galutinai at-
skleista ðio ádomaus reiðkinio paslaptis.
Dabar þinoma, kad þaliasis þybsnis yra
ne kas kita, kaip besileidþianèios Sau-
lës disko miraþas, kai kartu pasireiškia
ir stiprus atmosferos dispersijos efektas.
Skiriami dviejø (beje, labai skirtingø)
tipø þalieji þybsniai, priklausomai nuo to,
koks miraþas – apatinis ar virðutinis – tuo
metu susidaro. Pirmuoju atveju þaliasis
þybsnis matomas kaip smarkiai vertika-
liai padidintas þaliojo Saulës disko ap-
vado vaizdas (panaðiai formuojasi ir mil-
þiniðkø bangø vaizdas aklojo ruoþo ri-
boje). Áprastu atveju, kai miraþo nëra, þa-
liojo Saulës disko apvado storis tesiekia
20 kampo sekundþiø, ir plika akimi jo
áþiûrëti neámanoma. Bet, jei saulëlydþio
metu formuojasi apatinis miraþas, þalio-
jo apvado matmenys vertikaliai gali bûti
deðimteriopai didesni. Šis padidintas
þaliojo apvado vaizdas matyti dar kelias
sekundes po to, kai virðutinis Saulës dis-
ko kraðtelis pranyksta aklajame miraþo
ruoþe. Ðiuo atveju apie galimà þaliàjá
þybsná daþniausiai ið anksto „praneša“
besileidþianèios Saulës disko forma: jos

Audriaus DUBIEÈIO nuotr.
6 pav. Þaliasis þybsnis Saulei leidþiantis
Vilniuje
diskas prie pat horizonto ágauna di-
dþiosios graikiðkos raidës omega (Ω)
formà. Akivaizdu, kad pastebëti pirmo-
jo tipo þaliàjá þybsná daugiausia gali-
mybiø yra jûroje, ten, kur atviras, nie-
kieno neuþstojamas horizontas. Paty-
ræ stebëtojai teigia, kad pirmojo tipo
þaliàjá þybsná plika akimi galima paste-
bëti bent vieno ið 6 saulëlydþiø metu.
Antrojo tipo þaliasis þybsnis atsi-
randa susidarant virðutiniam miraþui
ir gali bûti matomas Saulës diskui dar
nespëjus pasislëpti uþ horizonto. Kaip
jau buvo minëta, virðutiniai miraþai for-
muojasi atmosferoje susidarant sta-
biliems inversijos sluoksniams ir gali
bûti matomi stebëtojui atsidûrus inver-
sijos sluoksnio aukðtyje arba ðiek tiek
virð jo. Tada þvelgiant tiesiai pro in-
versijos sluoksná, formuojasi Saulës
disko miraþas – smarkiai vertikaliai su-
spaustas þemiau esanèios Saulës dis-
ko atvaizdas, kuris matomas kaip nuo
Saulës disko virðaus „atitrûkæs“ ðvy-
tintis horizontalus rëþelis (5 pav.). Sau-
lei nyrant þemyn, ðis rëþelis greitai trau-
kiasi ir galiausiai prieð iðnykdamas trum-
pam suðvinta þaliai (6 pav.). Taip atsi-
tinka dël to, kad þalios spalvos Saulës
spinduliai dël atmosferos dispersijos yra
atlenkiami didesniu kampu ir miraþo
vaizde matomi ilgiau nei raudoni ar gel-
toni, kurie atlenkiami maþesniais kam-
pais. Taigi pastariesiems jau iðnykus,
miraþo vaizdà formuoja tik þalia Saulës
ðviesa. Be kita ko, antrojo tipo þaliasis
þybsnis gali pasirodyti Saulës diskui dar
net nespëjus paliesti horizonto, ir jo at-
siradimo laikà, skirtingai nei pirmojo ti-
po þaliojo þybsnio atveju, ið anksto
prognozuoti sunku. Tuomet, kai atmo-
sfera yra labai skaidri (maþai sklaidan-
ti), þaliasis þybsnis gali virsti þydruoju
ar net mëlynuoju. Antrojo tipo þaliasis
þybsnis yra matomas retai ir daþniau-
siai, kaip ir visi virðutiniai miraþai, polia-
riniuose rajonuose. Taèiau þiemà, á mû-
sø platumas atplûdus ðaltam arktiniam
orui, kaip tai nutiko ðiø metø sausio më-
nesá, ðiuo ádomiu ir retu reiðkiniu buvo
galima pasigroþëti ir Lietuvoje (6 pav.).
Netgi palankiai susiklosèius visoms
minëtoms aplinkybëms, pamatyti þaliàjá
þybsná plika akimi nëra lengva. Viena ver-
tus, akiai yra sunku adaptuotis prie in-
tensyvios Saulës ðviesos, kuri neretai aki-
na net Saulei esant prie pat horizonto.
Antra vertus, šis retas reiškinys trunka la-
bai neilgai – vos kelias ar (išskirtiniais at-
vejais) keliolika sekundþiø, tad jis leng-
vai gali likti paprasèiausiai nepastebëtas.
Taèiau yra þinomas ir iðskirtinis atvejis,
kai vienos ekspedicijos Antarktidoje da-
lyviai, prieð prasidedant poliarinei nak-
èiai, stebëjo èia iðnykstantá, èia ir vël ási-
þiebiantá þaliàjá þybsná net 45 minutes!
Visø miraþø mastas priklauso ne tiek
nuo absoliutaus temperatûrø skirtumo
tarp besiribojanèiø oro sluoksniø, kiek
nuo temperatûros gradiento, t.y. kaip
greitai oro sluoksniø sandûroje kyla ar
krenta temperatûra. Modeliuojant mira-
þø optiná vaizdà, galima detaliai atkurti
temperatûros kitimo kreivæ iðilgai þvilgs-
nio linijos, neatliekant papildomai jokiø
kitø matavimø. Esant sudëtingam tem-
peratûros kitimui iðilgai þvilgsnio linijos,
miraþai tampa sudëtingi, jø objektai gali
bûti matomi apversti, padidinti ar suma-
þinti; kuo toliau matomas miraþas, tuo
daugiau optiniø efektø jo vaizde slypi. Ta-
èiau dauguma miraþø matomi arti hori-
zonto, jø vertikalûs kampiniai matmenys
retai kada virðija 1–2o, taigi miraþams ste-
bëti reikia ne tik palankiai susiklosèiusiø
oro sàlygø, bet ir aðtrios akies.
„Siemens“ padës
maþinti Baltijos
jûros tarðà
Baltijos jûros ðaliø veiksmø grupës
susitikime Helsinkyje „Siemens“ ásiparei-
gojo paremti Baltijos jûros apsaugà. Ámo-
në jûros uostamiesèiams suteiks inþine-
riniø paslaugø ir aplinkà tausojanèiø tech-
nologijø, kuriø vertë – 50 000 eurø.
Parama bus panaudota kranto
energijos maitinimo technologijoms su
„Siemens Siplink“ sistema, leidþianèia
prie elektros tinklo prijungti net ir skir-
tingu daþniu veikianèius laivus, diegti.
Galimybë uostuose prišvartuotiems lai-
vams prisijungti prie vietinio elektros
energijos tinklo leis gerokai sumaþinti
iðmetamø terðalø kieká. Ðiandien laivai
turi naudoti itin aplinkà terðianèius dy-
zelinius generatorius, kad pasigamin-
tø pakankamai energijos, reikalingos
prisiðvartavus uoste. Ádiegus naujas
technologijas išmetamo azoto oksido
kiekis sumaþëtø nuo 85 tonø iki maþiau
nei 5 tonø per metus, o CO2 ir sieros
dioksido emisijø tiesiog neliktø.
„Siemens“ kuriamos technologijos
padeda sumaþinti iðmetamø terðalø
kieká ir energijos suvartojimà, efekty-
viau ir ðvariau generuoti elektros ener-
gijà, pagerinti vandens kokybæ. Esa-
me pasiryþæ skatinti tokiø technologi-
jø plëtrà Baltijos jûros regiono ðalyse“,
– sako „Siemens“ filialo Lietuvoje ge-
neralinis direktorius Audris Barcevièius.
Ateities technologijos leidþia saugoti
aplinkà ir kartu gerinti Baltijos jûros re-
giono gyvenimo kokybæ. Tokiø techno-
logijø pavyzdys yra kranto energijos tie-
kimo laivams sistemos, kurios padeda
þenkliai pagerinti uostamiesèiø oro ko-
kybæ. Dauguma investicijø á tokias tech-
nologijas greitai atsiperka, pavyzdþiui,
per sumaþëjusias energijos sànaudas.
2009 m. „Siemens“ aplinkosaugos
technologijos sumaþino CO2 emisijà
maþdaug 210 milijonø tonø. Tiek ðilt-
namio efektà sukelianèiø dujø á aplin-
kà paleidþia Niujorkas, Tokijas, Londo-
nas ir Berlynas kartu sudëjus. Vertina-
ma, kad 2011 m. „Siemens“ klientai,
naudodamiesi kompanijos kuriamais
sprendimais, emisijà sumaþins bent
300 mln. tonø. Kompanijos aplinkos
apsaugos sprendimø portfelio vertë
per 2009 „Siemens“ finansinius metus
iðaugo iki 23 mlrd. eurø.
„Siemens“ aplinkos apsaugos
sprendimø portfelis buvo suformuotas
2007 metais. Já sudaro technologijos,
padedanèios sumaþinti išmetamo CO2
ir suvartojamos energijos kieká, van-
dens ir oro taršà.
Ramûnas GAUKÐTAS
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 77 21
21
 Ið atradimø istorijos
Prof. habil. dr.
Algimantas
GRIGELIS
Aliaska – 49-oji (nuo 1959 m.) Ameri-
kos valstija, jà sudaro keturios teritorijos:
Pietø centro, Kenai, Vidinë (Interior) ir Bu-
ðas (The Bush). Èia vyrauja balta sniego
spalva, atšiaurus arktinis klimatas. Gyve-
nimo sàlygos sunkios. Taèiau yra ir „þalio-
Ðiaurës
paðvaistë
Aliaskoje
Plaktukø
muziejus
Haines
miestelyje
ji“ Aliaska – labiausiai apgyventas Alias-
kos pietrytinis pakraðtys. Tai lyg ilga ran-
kovë, nutásusi tarp Ramiojo vandenyno ir
Kanados Jukono teritorijos. Èia yra Alias-
kos sostinë Dþûnas, Aleksandro salyne
iðsimëèiusios þvejø gyvenvietës – Keèi-
kanas, Sitka, Vrangelis, Peterburgas – ið
kontinento pasiekiamos tik jûros arba oro
keliu. Toliausiai ðiame salyne á ðiaurës va-
22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
Þaliosios Alias
eskizai
karus nutolæ Haines ir Skagvëjus. Èia yra
ko pamatyti – civilizacijos maþne nepa-
liesta gamta, šiaurës upiø ir miðkø gyvû-
nija, senøjø vietiniø gyventojø kultûra,
Aliaskos atradimo istorijos atgarsiai, auk-
so karðtligës legendos.
Mûsø – geologo Algimanto Grigelio ir
þurnalisto bei leidëjo Antano Kibicko – to-
limos kelionës tikslas ir yra Haines mies-
Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie
nekeliauja, skaito tik puslapá.
Ðv. Augustinas
telis, iðsidëstæs prie Aliaskos álankos, tarp
Èilkato (Chilkat) ir Èilkuto (Chilkoot) upiø.
Vietiniø tlingitø kalba miesto vardas yra
Dtehshuh – „kelio pabaiga“. Mums tai –
kelio pradþia. Ðiame miestelyje ásikûræs
Plaktukø muziejus – auksinë mûsø kelio-
nës „vinis“. Plaktukas – pirmas protingo
þmogaus darbo árankis. Mes norime ap-
lankyti ðá unikalø muziejø, nes Lietuvoje
kuriamas Linkmenø plaktukø muziejus –
antrasis pasaulyje.
Taigi, pakilæ ið Vilniaus, per Frankfur-
tà ir Sietlà pasiekiame Dþûnà (Juneau,
anksèiau Harrisburgas) – Aliaskos vals-
tijos sostinæ, kertame net vienuolika lai-
ko juostø. Ið Dþûno kità dienà dar pen-
kias valandas komfortabiliu keltu Malas-
pina plaukiame ilgiausiu Amerikoje Lyn-
no fiordu (Lynn Canal; gylis 330 m),
esanèiu Aleksandro salyne. Po dviejø pa-
kos
Prie Mendenhallo ledyno
rø kelionës Haines prieplaukoje mus pa-
sitinka plaèiai besiðypsantys muziejaus
direktorius Deivas Pahlas ir Kerol Pahl.
Mes Aliaskoje!
Pirmieji þmonës atëjo á Aliaskà ið Si-
biro sausuma (Beringo „tiltu“) prieð 40
tûkst. metø; tuomet vandens lygis buvo
100 metrø þemesnis. Taigi èia tûkstan-
èius metø, prisitaikæ prie atðiauraus kli-
mato, gyveno vietiniai þmonës (Native
people). Dël klimatinës izoliacijos susi-
formavo apie dvideðimt tauteliø, jos tu-
rëjo savo kalbà, savo medþioklës bei
þvejybos teritorijas. Pietryèiø Aliaskoje
gyveno tlingitø, haida ir simðianø gen-
èiø indënai (Tlingit, Haida, Tsimshian).
22 mylios nuo Haines Èilkato slënyje yra
Klukvano kaimelis, tebegyvenamas tlin-
gitø. Ðiai tautelei priklauso apie 700 þmo-
niø, jie atkuria savo kalbà ir moko jos
vaikus. Tlingitai sako: „Haa neílí ayá“, –
èia mûsø namai. Tlingitø totemai, kau-
kës, kilimai savo kampuotu braiþu ir rau-
donø ir juodø spalvø þaismu yra nepa-
kartojami. Ne visos tautelës iðliko iki ðiø
laikø, taèiau jø kalbinis paveldas þino-
mas ir saugomas. Pastaruoju metu Alias-
kos èiabuviø kalbos priskiriamos Dene–
Jenisejaus kalbø grupei.
Haines miestelio geografinë platuma
– 59o14‘N, kaip ir Stokholmo, tik apie pen-
kis laipsnius ðiauriau Vilniaus. Gyventojø
– 2400, namai daugiausia mediniai, vie-
no dviejø aukðtø, „klondaikinës“ architek-
tûros. Klimatas vidutinis jûrinis, ðiltos sau-
sos vasaros, gilios, bet neðaltos þiemos,
neaukðti – iki 5000 pëdø (1600–1700 m)
kalnynai, plaèios upës, kedrø ir baltegliø
miðkai. Haines garsëja laðiðø ir otø þvejy-
ba, briedþiø medþiokle, tûkstantine bal-
tagalviø ereliø (Bald Eagle) kolonija, mið-
kuose esama rudøjø bei juodøjø lokiø,
álankoje galima pamatyti kuprotøjø ban-
giniø, dalginiø delfinø (killer whale), or-
kø. Lynno sàsiaurio vanduo sûrus, dël to
neuþðàlantis, labai þymi Ramiojo vande-
nyno átaka – potvyniai ir atoslûgiai karto-
jasi du kartus per parà ir siekia iki 7 met-
rø aukðèio. Vasarà du kartus per savaitæ
èia atplaukia dideli kruiziniai laivai.
Aliaskos ankstyvojoje istorijoje þymus
Plaktukø muziejuje
Ðvyturys Lynno fiorde
Rusijos palikimas. Danas Vitus Beringas,
tarnavæs Rusijos laivyne, per antràjà
Kamèiatkos ekspedicijà laivu Sviatoi Piotr
1741 m. liepos 15 d. pasiekë Ðiaurës Ame-
rikos krantus. Atrasta þemë tapo Rusijos
imperijos nuosavybe. Èia pradëjo kurtis
rusø kolonijos. 1798 m. buvo ákurta Rusi-
jos–Amerikos prekybos kompanija. Alias-
kos centru tapo Novo Archangelskas, da-
bartinë Sitka. Nuo 1867 iki 1912 m. ðis
miestelis buvo Aliaskos sostinë.
Taèiau Rusijai buvo nelengva iðlaikyti
ðià teritorijà, deðimtimi tûkstanèiø kilomet-
rø nutolusià nuo metropolijos. Kilo kon-
fliktai su Ðiaurës Amerikos ir Didþiosios
Britanijos valdþia, ir Rusija pardavë Alias-
kà Jungtinëms Amerikos Valstijoms uþ
7,2 mln. doleriø. 1867 m. spalio 18 d. Ru-
sijos vëliava nusileido Aliaskos Sitkoje.
Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 23

Kvarcinio smëlio perdirbimo
ámonë AB „Anykðèiø kvarcas“
ákurta 1968 metais. Ámonëje dir-
ba apie 100 darbuotojø. Per me-
tus iðkasama ir perdirbama iki
100 000 tonø kvarcinio smëlio.
Pagal Lietuvos Respublikos
Produkcija
Kvarcinis smëlis natûralus-karjerinis 3/0,15
Kvarcinis smëlis plautas 2/0,05
Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05
Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05
Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05
Kvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05
Kvarcinis smëlis maltas A4/120
Kvarcinis smëlis maltas A8/50
Vyriausybës iðduotà licencijà
ámonë eksploatuoja du monok-
ristalinio kvarcinio smëlio karje-
rus, esanèius Anykðèiuose.
Iðkastas smëlis flotuojamas,
dþiovinamas, iðskirstomas frak-
cijomis, malamas. Kvarciná smëlá
– natûralø, flotuotà, atsijas, frak-
cionuotà arba sumaltà – gamy-
boje naudoja ávairios pramonës
ðakos. AB „Anykðèiø kvarcas“
24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
Akcinë bendrovë
Anykðèiø kvarcas
Kvarcinio smëlio karjeras
partneriams gali pasiûlyti visas tai ir stiklo audiniams. Metalur-
ðias rûðis. Gamyboje ðie produk- gijoje – tai pagrindinë þaliava ke-
tai naudojami labai ávairiai. Stik- taus, plieno ir preciziniø liejiniø
lo pramonëje kvarcinis smëlis – gamybos formoms ir gurgu-
þaliava lakðtiniam stiklui ir stiklo èiams. Chemikaluose, statybos
dirbiniams, armuotam, lietam pramonei – uþpildas klijams ir
stiklui, stiklo pluoðtui, stiklo va- grindø miðiniams, iðlyginimo ir
Mûsø tiekiama produkcija uþpildymo medþiagoms, mûriji-
Ámonës standartas Dydis frakcijomis mo miðiniams ir kt. Chemijos
ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 1,5 mm pramonëje kvarcinis smëlis – pa-
ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 1,2 mm grindinë ávairiø cheminiø me-
ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 0,8 mm dþiagø dalis. O keramikos pra-
ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 0,4 mm monëje jis naudojamas gami-
ÁST 5411146 – 04:2004 0,4 –0,8 mm nant molio dirbinius, sanitariná
ÁST 5411146 – 04:2004 0,8 – 1,2 mm
ÁST 5411146 – 07:2007 0,0 - 120µm
ÁST 5411146 – 07:2007 0,0 - 50µm
Smëlio cechas
 AB „Anykðèiø kvarcas“,
Kvarcinio smëlio cheminë sudëtis ir fizikinës savybës ámonës kodas 154111464,
No. Parametro Karjerinis Plautas Dþiovintas adresas: Troðkûnø g. 5, 29100
Anykðèiai, Lietuva. Tel. (+370
pavadinimas smëlis smëlis smëlis 381) 59352, faksas (+370 381)
Cheminë sudëtis: % % % 59491, atsiskaitomoji sàskaita
1. SiO2 , ne maþiau 95,0 99,5 99,5 LT64 4010 0431 0001 0202, AB
2. Fe2O3 , ne daugiau 0,15 0,05 0,05 DnB NORD banko Anykðèiø
poskyris, banko kodas 40100,
3. Al2O3 , ne daugiau 2,00 0,40 0,40 PVM mokëtojo kodas
Drëgmë, %, ne daugiau 7,00 10,0 0,50 LT541114610.

Kvarcinio smëlio granuliometrinë sudëtis

Kvarcinis Kvarcinis smëlis 2/0,05
smëlis
No. Sieve karjerinis Plautas Dþiovintas Dþiovintas Dþiovintas Dþiovintas
No. 3/0,15 0,063 – 1,2 0,063 – 0,4 0,063 – 0,8 0,4 – 0,8 0,8 – 1,2
0,063 – mm mm mm mm mm
1,5mm
mm % % % % % %
1. 2,5 0 0 0 0 0 0
2. 1,6 < 0,1 0 0 0 0 < 1,0
3. 1,0 0,5 ± 0,5 0,5 ± 0,5 0 0 0 10,0 ± 2,0
4. 0,8 2,0 ± 1,0 2,0 ± 1,0 0 0,5 ± 0,5 < 1,5 50,0 ± 5,0
5. 0,63 3,0 ± 1,0 3,0 ± 2,0 0 1,0 ± 1,0 15,0 ± 3,0 35,0 ± 5,0
6. 0,4 8,0 ± 2,0 8,0 ± 2,0 < 2,5 9,0 ± 2,0 60,0 ± 5,0 5,0 ± 2,0
7. 0,315 11,0 ± 3,0 9,0 ± 3,0 5,0 ± 3,0 12,0 ± 3,0 15,0 ± 5,0
8. 0,2 40,0 ± 5,0 40,0 ± 5,0 45,0 ± 5,0 43,0 ± 5,0 5,0 ± 3,0
9. 0,16 13,0 ± 3,0 17,0 ± 3,0 22,0 ± 3,0 20,0 ± 3,0 1,0 ± 1,0
10. 0,1 12,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 18,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 1,0 ± 1,0
11. 0,063 7,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 <
– 1,0
12. 0,05 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0
13. dugnas <– 3,0 <– 0,5 <
– 0,5 <
– 0,5 <
– 1,0

Kvarcinio smëlio miltø cheminë

sudëtis
No. Cheminë sudëtis: %
1. SiO2, ne maþiau 99,2
2. Fe2O3, ne daugiau 0,05
3. Al2O3, ne daugiau 0,60
4. TiO2, ne daugiau 0,10

Kvarcinio smëlio miltø granulometrija

Kvarcinis Kvarcinis
smëlis mal- smëlis mal-
tas A4/120 tas A8/50
Liekana ant sieto Nr. 120 µm, % 1,00 -
Liekana ant sieto Nr. 63 µm, % 10,0 ± 5,0 -
Liekana ant sieto Nr. 50 µm, % - 1,00
Liekana ant sieto Nr. 40 µm, % - 10,0 ± 5,0 Smëlio ceche

porcelianà, fasadines, grindø ir
sienø plyteles.
AB „Anykðèiø kvarcas“
kvarciná smëlá eksportuoja á Lat-
vijà, Estijà, Rusijà.
2008 metais AB „Anykðèiø
kvarcas“ buvo pastatytas nau-
jas cechas, skirtas padidinti
kvarcinio smëlio perdirbimà iki
120 000 t/metus. O ekologiðkà
linijà árengë ðimtametæ patirtá tu-
rinti ámonë ið Vokietijos AKW
Apparate+Verfahren GmbH.
Atsiradus naujoms techno-
logijoms, flotuojant smëlá nebe-
naudojamos cheminës medþia-
gos. Aukðtos kokybës produk-
cija gaunama mechaniðkai ap-
dirbant smëlio smilteles ir atski-
riant jas nuo sunkiøjø metalø ir
organiniø daleliø su spiraliniais
separatoriais.
Ádiegus naujas technologi-
jas, 20 proc. pagerëjo produk-
cijos kokybë vertinant pagal
Fe2O3 ir Al2O3 kieká, 40 proc. su-
maþëjo dujø sunaudojimas, 10
proc. – elektros energijos po-
reikis. Taip pat pagerëjo ir dar-
bo sàlygos. Nauja technologija
padeda ir greièiau persiorien-
tuoti á rinkos poreikius.
AB „Anykðèiø kvarcas“ jau
deðimt metø gamina kvarcinio
smëlio miltus. Didþioji dalis ðios
produkcijos eksportuojama á
Latvijà. Pradëjus naudoti vokið-
kà separatoriø, gaunami dar
aukðtesnës kokybës produktai.
Savo produkcijà mes galime
pateikti supakuotà á didmai-
ðius. Viename didmaišyje
telpa iki 1,2 t. Arba á
maišelius po 25 kg.
Jeigu Jus sudomino
informacija apie mûsø
produkcijà arba iðkilo
klausimø – raðykite mums
adresu kvarcas@res.lt arba
k.laskauskas@res.lt ir mes
su malonumu
atsakysime.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 25

 Juozas SKOMSKIS
„Esu patenkintas savo gyvenimo ke-
liu, kuriuo eiti paðaukë tëvynë Lietuva, á
ðirdá ádëjusi sieká þiniø, jausmà nuolat to-
bulëti, ápareigojo vengti tuðèio laiko. Ma-
tyt, ne veltui tëvai, gimtosios Sûduvos
valstieèiai, ten, graþiame Àþuolø Bûdos
lygumø kaime, kur teka Vabalkðnës upe-
lë, vaikus kasdien ragino prie darbo, net
nuo Pietario „Algimanto“ romano skaity-
mo negailestingai atitraukdami“, – sako
Vilniaus pedagoginio universiteto profe-
sorius, regioninës geografijos, ekologi-
nës kultûros ir gamtosaugos specialistø
Juozo SKOMSKIO nuotr.
ugdymo grandas, Gamtos bièiuliø aso-
ciacijos prezidentas Algirdas Stanaitis,
Tado Ivanausko, Èeslovo Kudabos, Al-
fonso Basalyko, Viktoro Bergo, Karolio
Jankevièiaus bendraþygis ir jø, þymiø Lie-
tuvos gamtininkø bei gamtosaugos or-
ganizatoriø, veiklos tæsëjas.
Jø jau keli tûkstanèiai
Profesorius Algirdas Stanaitis kiekvie-
na proga pirmiausia kalba apie savo bu-
vusius studentus geografus, biologus,
gamtininkus, sëkmingai dirbanèius mo-
kyklose, saugomose teritorijose, radusius
vietà gyvenime, tapusius naudingais
þmonëms. Pedagogas iki ðiol jauèia di-
dþiausià pasitenkinimà, kad galbût ne vel-
tui dirbta. Antai plungiðkis Stanislovas Tut-
lys neðiojasi penkiasdeðimties metø áspû-
dá, kai ið sovietinës armijos paraðë laiðkà
á universitetà buvusio Gamtos ir geogra-
fijos fakulteto dekanui, praðydamas ið-
kviesti kareivëlá tæsti studijø. Ir koks buvo
dþiaugsmas, kai á tolimosios ðiaurës ka-
riná daliná atskriejo Algirdo Stanaièio ran-
ka raðytas iškvietimas. Sako, tai buvusi
viena laimingiausiø jaunuolio gyvenimo
valandø. Vaþiuodamas namo, jis uþsukæs
á Vilniø padëkoti geradariui. Dekanas, pa-
stebëjæs kareivá, paliko kabinete pasitari-
mà ir, patyræs, kas tai per sveèias, ilgai
vedþiojosi koridoriais, aiðkindamas stu-
dijø programas, sàlygas, gyvenimà. O ið-
lydëdamas dar pridëjo: „Nuo rugsëjo pir-
mosios visi iðveþami á kolûkius. Pats iki
spalio gali èia nesirodyti. Esi atidirbæs su
kaupu. Pabûk su namiðkiais“. Tai buvusi
dar viena maloni staigmena, parodþiusi
þmogaus iðmintingumà, gerumà ir tole-
rancijà. Ir èia profesorius prisimena savo
studijø metais patirtus þmogiðkumo ir at-
jautos faktus. Dabar, kai tenka vertinti stu-
dentø þinias, visada ir kitus ragina atsi-
þvelgti á jaunimo darbo ir mokslo sàlygas,
26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
Gamtos bièiulis nuo
jautriai vertinti sàþinin-
gumà, pastangas. Tuo tar-
pu absolventas iš tolimosios
Þemaitijos mena, kai atëjo laikas pa-
rengti pirmàjá Lietuvoje regiono geografi-
jos vadovëlá tautinëms mokykloms,
kruopðtaus darbo ëmësi visi – ir mokyto-
jai, ir mokslininkai: iðëjo profesoriaus
A.Stanaièio „Plungë – Babrungo kraštas“
– istorija, gamta, ûkis, vietovës, tradici-
jos, paproèiai, þmonës, gyvensena (kar-
tu su A.Garunkðèiu ir R.Kontvainu). Po to
keleriø metø daugelio partneriø atosto-
gos, paskirtos bendroms kelionëms. Ir
2000-øjø sutiktuvëms iðleista ádomiausiø
gamtos, kultûros, ûkio objektø, þymiau-
siø þmoniø iliustruota Telðiø apskrities ge-
ografinë studija „Þemaièiø þemë“ (kartu
su R.Kontvainu ir K.Švedu). Nuo to laiko
tëvynës paþinimas, jos gamtos, geogra-
fijos propagavimas tapo profesoriaus sa-
vastimi. Liko tradicija – organizuoti kas-
metes geografø bei istorikø keliones – se-
minarus po Lietuvà, Punsko kraðtà, Ka-
raliauèiaus sritá, Mozûrijà. Ðvieþiausia, jau
vienuoliktoji, kelionë – á etnines lietuviø
þemes Baltarusijos teritorijoje – nuo Ly-
dos, Beloveþo sengirës, Nesvyþiaus iki
Naugarduko Adomo Mickevièiaus poeti-
niais keliais iki Naruèio eþero ir Apso bei
ten, kur bus statoma kaimynø atominë
elektrinë. Tie, kurie keliauja kartu, tvirti-
na, jog garbaus amþiaus Algirdas Stanai-
tis, vaikystëje kasdien á mokyklà traukda-
væs po septynetà kilometrø, ir þygyje, ir
gyvenime dar nepavejamas; jis pirmasis
Vilniaus pedagoginio universiteto
regioninës geografijos profesorius,
gamtos bièiulis Algirdas Stanaitis:
„Darbo turiu, aèiû dievui. Kad tik
sveikatos uþtektø...“
kopia á Ðatrijos, Medvëgalio, Ðiurpyliø pi-
liakalnius, pirmasis ropðèiasi ið Velnio
duobës, pirmasis þengia ir miestø gatvë-
se. Ir daugelis ið tø tûkstanèiø iðleistøjø
ðiandien prisipaþásta, kad jaunystëje to-
kiems pedagogams bûdavæ gëda ko
nors neiðmokti, neþinoti. Galbût neatsi-
tiktinai paðnekovas paþeria ir aibæ savo
per penkiasdeðimt metø dëstomø progra-
mø. Skaityti Lietuvos geografijos istorijos,
Lietuvos gamtinës geografijos, Lietuvos
visuomeninës geografijos, Vilniaus mies-
to geografijos, pasaulio gyventojø ir gy-
venvieèiø, globaliniø problemø, pasaulio
ir Lietuvos ekologiniø problemø kursai.
Pastaruoju metu dësto ir gimtosios vie-
tos geografijà. Daug studentø suplûsta á
þemës drebëjimø, cunamiø kilties, sëliø
(nuoðliauþø) paplitimo, aplinkos uþterð-
tumo, bado geografijos, regioniniø kon-
fliktø; terorizmo, alkoholizmo, ugnikalniø
iðsiverþimo, klimato atðilimo, asimiliacijos
ir konsolidacijos, civilizacijø sandûrø pa-
vojø paskaitas. Pašnekovas sako, jog per
mokymosi ir darbo metus teko domëtis
fizinës geografijos, eþerotyros, paleoge-

Vabalkðnës
ografijos, gyventojø geografijos, demo-
grafijos, geografijos istorijos, mokyklinës
geografijos, gamtosaugos, gamtonau-
dos klausimais. Po Pietryèiø Lietuvos
eþerø terasø tyrimø disertacijos 1963 m.
ir dël didþiulio, paskui daugiau kaip du
deðimtmeèius trukusio administracinio
darbo universitete teko palikti eþerotyrà.
Taèiau ir tas nedëkingas laikas buvæs
produktyvus: paskelbta per 450 mokslo
bei mokslo populiariø straipsniø, išleista
keliolika leidiniø, tarp kuriø, lentynà
pradëjus knygomis „Eþerai gimsta, bræs-
ta ir mirðta“, „Kodël senka Lietuvos eþe-
rai“ (abi kartu su A.Garunkðèiu), iš toli-
mesnio kelio veiklos – gyventojø geog-
rafijos ir demografijos, urbanizacijos ir et-
nografijos tyrimø srièiø parengta „Lietu-
vos TSR gyventojai“ (kartu su P.Adliu,
1973). Uþ pirmàjà tokio turinio knygà ir
joje ðliukðteltà „deguto ðaukðtà“ dël len-
kø tautinës maþumos vertinimo auto-
riams teko sovietinës kritikos su kaupu.
Paskui pasirodë A.Stanaièio „Pasaulio
gyventojai“ (1981), „Gyventojø geogra-
fija“ (1984), „Gyvenvieèiø geografija ir
darbo jëgos iðtekliai“ (1978), „Lietuvos
þemës ûkio geografija“ (1985), „Lietuvos
istorinë geografija“ (I d. – 1999, II d. –
2002, III d. – rašoma dabar); „Profeso-
rius Aleksas Garunkštis“ (2008). Ir šian-
dien kirba svajonë – paraðyti pluoðtà kny-
gø ir apie kitus iðkiliuosius Lietuvos gam-
tos ir geografijos mokslo bei organizaci-
nio darbo riterius. Reta ir reikšminga pro-
fesoriaus, Gamtos bièiuliø asociacijos pre-
zidento geografijos ir gamtos publicisti-
ka mënraðtyje „Tëviðkës gamta“. Iki šiol
jau keletà metø kiekviename laikraðèio nu-
meryje pasirodo Algirdo Stanaièio straips-
niai. Be jo neapsieina ir deðimtmetá puo-
selëjama Regioninës geografijos kated-
ros turizmo vadybos specialistø, ekskur-
sijø vadovø bei europinio „Amadeus“ ke-
lioniø organizatoriø rengimo pasirenka-
moji programa. Rengiamos mokslinës
praktinës konferencijos kartu su Lenkijos,
Baltarusijos, Èekijos, Sankt Peterburgo
kraðtø paþinimo bei tarptautinio turizmo
institucijomis. Šiomis temomis paskelbta
per penkiolika mokslo straipsniø. Darbo,
aèiû dievui, netrûksta, – sako pašneko-
vas. Ir apgailestauja, jog maþne per pus-
amþá visokiausiuose posëdþiuose veltui
praleista gal koks penkmetis. Dël to da-
bar tvirtai laikosi priesaikos – kasdien kà
nors naudingo nuveikti.
POST SCRIPTUM ÞMOGIÐKUMO
DINASTIJAI
Geografijos mokytoja, pilietinio ir tau-
tinio ugdymo projekto „Vabalkðnës ta-
ku“ vadovë Zita Þiobienë teigia:
„Kaip svarbu iškart suprasti sutikto þmo-
gaus profesionalumà, nuoðirdaus patarimo
reikðmæ. Prisiminus studijas ir ten paþintà
kraðtietá profesoriø Algirdà Stanaitá, tokios
mintys pasitvirtina. Per pirmas paskaitas pa-
matæ rûstokà dëstytojo veidà, nesitikëjom,
kad tuoj pajusime suvalkietiðko humoro
prieskoná ir tolesnis mokymasis taps toks
ádomus. Ne visi profesoriaus dëstomi da-
lykai man buvo þinomi, ne visi pasirodë
ádomûs ir svarbûs, kol neiðklausiau jo pa-
skaitø. Ir Lietuvos geografija, kraðtotyros
praktika, á kurià draugiðkai kvietë profeso-
rius, buvo vienas ádomiausiø ir vertingiau-
siø mano studijø etapø. Praktikos vadovas
sugebëdavo itin pigiai suorganizuoti ir ágy-
vendinti sudëtingus marðrutus. Niekada ne-
trûko kolegiðkø patarimø, þmogiðkos ðilu-
mos, dalykiðkumo, ðmaikðtumo ir santû-
rumo. Tik besibaigiant studijoms, kaip ir
daugelis bendramoksliø, supratau, kokia
gili ðio þmogaus meilë Lietuvai, gimtajam
kraðtui. Tikriausiai nedaþnas reiðkinys
mokslo þmoniø bendruomenëje – ta pa-
èia profesine kryptimi pasukæ ir daugelis
kitø profesoriaus ðeimos bei genties na-
riø. Mano studijø metais kruopðèiai Ge-
ografijos katedroje dirbo jo þmona Stasë
Stanaitienë bei ið tëvo vadovavimà kated-
rai perëmæs sûnus docentas Saulius Sta-
naitis, puikus geografas, demografas,
ekonominës ir socialinës geografijos,
kraðtotyros, saugomø teritorijø specialis-
tas, studentiðkø kursiniø darbø vadovas“.
(Èia galëtume áterpti profesoriaus liudiji-
mà, jog ir jo vyresnioji sesuo Onutë Zujie-
në ið Veiveriø, jau garbaus amþiaus bû-
dama, pasiryþo geografijos studijoms, ir
keletas genties vaikaièiø mynë geografi-
jos auditorijø slenksèius.) „Ne veltui pro-
fesoriø ir jo ðeimà mes vadindavome þmo-
giðkumo dinastija“, – raðo pedagogë ið
Àþuolø Bûdos kaimynystës Plutiðkiø.
Dabar profesorius Algirdas Stanaitis
laisvomis valandomis platina tarp geog-
rafijos absolventø anketas su klausimais
– kokios paskatos juos atvedë á geogra-
fijos studijas. Tarp jø yra ir klausimas –
kà jie kartu su savimi atsivedë á tà tëvy-
nës meilës pasaulá. Sako, turës ir pats
kà á jà áraðyti.
Lietuvos
didþiøjø
kunigaikðèiø
rezidencija
Vilniuje
Bronius SLAVINSKAS
Taip pavadinto naujo, puikiai iliustruo-
to leidinio apie Vilniuje egzistavusias pilis,
jose rezidavusius Lietuvos didþiuosius ku-
nigaikðèius, architektûros liekanas ir arche-
ologijos radinius, pasiekusius mûsø die-
nas, sulaukë istorijos brangintojai. Arche-
ologiniø tyrimø duomenimis, pirmieji gy-
ventojai Vilniaus piliø teritorijoje ásikûrë pir-
mame tûkstantmetyje po Kr., o V–VIII a.
Vilniaus Þemutinës pilies teritorijoje jau bu-
vo ásikûrusi gyvenvietë. Senosios legen-
dos Vilniaus sostinës atsiradimà sieja su
Gediminu, o mokslinës hipotezës nukelia
á Mindaugo laikus. Kaip toliau ávade raðo
ðios knygos sudarytojas habil. dr. Vytau-
tas Urbanavièius ir istorikas Liudas Glemþa
„… Polemikà dël Mindaugo sostinës be-
ne labiausiai kaitina karûnacijos vietos pa-
ieðkos. Apie vietà, kurioje Mindaugas bu-
vo karûnuotas Lietuvos karaliumi, þiniø is-
toriniuose ðaltiniuose nëra. Istorikai tik pa-
stebi, kad nuo Gedimino laikø tas kuni-
gaikðtis, kuris valdë Vilniø, valdë ir visà Lie-
tuvos valstybæ”. Taigi Lietuvos valdovø rû-
mai Vilniuje daugiau kaip penkis šimtme-
èius (nuo XII a. iki XVIII a. pabaigos) buvo
viena svarbiausiø politiniø, kultûriniø ir ko-
munikaciniø LDK vietø, atspindëjusiø Lie-
tuvos valstybinio atskirumo tendencijas.
Net septyniuose šios knygos skyriuo-
se skaitytojas suras ádomiø naujø faktø –
nuo Vilniaus piliø ir rezidenciniø rûmø
uþuomazgos, dvariðkiø buities ir pramo-
gø iki Valdovø rûmø atkûrimo bei atstaty-
mo idëjos ir jos realizavimo peripetijø.
Atkuriamø Þemutinës pilies rûmø pagrin-
das – renesanso epochoje suformuotas
jø tûris, ikonografijoje pavaizduoti to me-
to rûmø architektûros pagrindiniai bruo-
þai (Pranciðkaus Smuglevièiaus ir XIX a.
pirmosios pusës rûmø pietiná ir rytiná fa-
sadus vaizduojantys pieðiniai, kita istori-
në medþiaga). Visi atstatomieji fasadai re-
nesanso stiliaus. Beveik neþinoma, ko-
kie buvo vidinio kiemo fasadai, todël ar-
chitektai juos atkûrë pagal iðlikusias ar-
chitektûrines detales bei Lenkijos, kitø Eu-
ropos ðaliø panaðiø rûmø analogus.
Nukelta á 44 p.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 77 27
27

Porceliano
sukûrimo paslapèiø
Dr. Marytë KUODYTË
Didþiausias Romos katalikø baþny-
èios vyrø religinis ordinas, 2010 m. vieni-
jæs 18 815 nariø, vadinamas Jëzuitø ordi-
nu. Jis buvo ákurtas 1534 m. rugpjûèio
15 d. basko Ignaco Lojolos ir ðeðiø jo Pa-
ryþiaus universiteto draugø. 1540 m. rug-
sëjo 27 d. popieþius Paulius III paskelbë
bulæ Regimini militantis ecclesiae („Baþ-
nyèios kariø vyriausybë“), kuri laikoma ofi-
cialia Jëzuitø ordino ákûrimo data. 1554
m. I.Lojola paraðë Konstitucijà, kuria re-
miantis buvo sukurta centralizuota uþda-
ra organizacija. I.Lojolai priskiriamas po-
sakis: „Visos priemonës tikslui pasiekti
yra geros“. Daugiau nei 450 metø jëzui-
tai vadinti „elitiniais popieþiaus kariais“.
Jie kûrë misijas Japonijoje, Lotynø Ame-
rikoje, Kinijoje. Spaudþiant visuomenei,
1773 m. popieþius Klementas (Clement)
XIV panaikino Jëzuitø ordinà, bet tuo me-
tu jis dar iðliko Rusijos imperijoje ir Prûsi-
joje. Jëzuitai, tarnaudami misijose, sklei-
dë Europos mokslo þinias, domëjosi re-
ziduojamø valstybiø kultûra, mokslu, me-
nais ir, þinoma, iðskirtinius gaminius ga-
minanèiomis pramonës ðakomis.
XVI–XVII a. Europos valdovai, besiþa-
vëdami ið Kinijos áveþamais subtilaus gro-
þio porceliano dirbiniais, ávairiais bûdais
bandë suþinoti kinø porceliano gamybos
paslaptis. 1698 m. á Pekinà buvo pasiøstas
Jëzuitø vienuoliø ordino brolis abatas Fran-
sua Ksaveras D‘Antrekolis (François Xavier
D‘Entrecolles, 1664–1741), kuriam buvo pa-
vesta išsiaiškinti porceliano gamybos pa-
slaptis. D‘Antrekolis gimë Prancûzijoje, Li-
jone, 1682 m. ástojo á jëzuitø vienuolynà. Vie-
nuolis buvæs labai talentingas, nes nuvy-
kæs á Kinijà ganëtinai greitai iðmokæs kinø
kalbà. 1706–1719 m. D‘Antrekolis buvo
Prancûzijos misijos generalinis viršininkas,
o 1722–1732 m. – Prancûzijos misijos rezi-
dencijos vadovas Pekine. D‘Antrekolis mi-
rë 1741 m. liepos 2 d. Pekine.
Vienuolis, dirbdamas Kinijoje, labai
28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
beieðkant
Jëzuitø vienuolis D‘Entrecolles –
techninio ðnipinëjimo
simbolis
daug pasiekë, nes sugebëjo tapti bog-
dychano – „Dangaus sûnaus“, kaip jie
buvo vadinami Kinijoje, patarëju. Jis ga-
vo jo leidimà vykti á Cindeèþenio miestà,
kur buvo þinomiausi Kinijos porceliano
fabrikai. Taikomojo dekoratyvinio meno
istorijos kûrëjas Henris de Moranas
(Henry de Morant, 1905–1990) raðë, kad
Kinijà valdant Mino (1368–1644) dinas-
tijai itin suklestëjo porceliano gamyba
Cindeèþenyje. Raðoma, kad jëzuitas, at-
sidëkodamas bogdychanui uþ leidimà,
griuvo kryþium ant þemës prie bogdy-
chano kojø, trinktelëjo kakta á grindis, kai
jam buvo áteikti leidimo lakðtai su raudo-
nais spaudais, kabanèiais ant ðilko vir-
veliø. D‘Antrekolis išplaukë Jandzës upe
prieð srovæ laivu, kurio laivagalá puoðë
drakono atvaizdas. Kai laivas áplaukë á
kalnø masyvo supamà miestà, D‘Antre-
koliui pasirodë, kad jis matàs didþiulá
gaisrà su daugybe liepsnos lieþuviø ir
tvyranèiomis dûmø uþdangomis. Taip at-
rodë 3000 krosniø, kuriose buvo dega-
mas porcelianas.
Matyt, šis vaizdas D‘Antrekolá ákvëpæs
paraðyti vienuolyno virðininkui: „Ðtai ko-
dël kinai visur stato koplyèias ugnies die-
vui, bet tai neapsaugo miesto nuo daþnø
gaisrø“. D‘Antrekolis nusisamdë palydo-
và, kuris turëjo já palydëti á mandarino rû-
mus. Ten raðë, kad siauros miesto gatvës
buvusios tiesios, lyg nubrëþtos su liniuo-
te, visos jos ëjo á prieplaukà ir visø ilgis
buvo 13 li. Kinø to meto li buvo lygi 400
metrø, todël kartais miestas dar buvo va-
dinamas Šikan-li („Miestu trylikos li“).
Palydovas skubino D‘Antrekolá, ka-
dangi nakèiai gatviø vartai uþdaromi ir
uþrakinami. Palydovas labai stebëjosi,
kad D‘Antrekolis gavo leidimà atvykti á
Ðikan-li, nes uþsienieèiai neáleidþiami á
miestà. Atëjæs á mandarino namus, jis pa-
teikë bogdychano jam duotus leidimo
raštus. Mandarinas puolë kniûpsèias ant
þemës, stuktelëjo kakta á grindis ir atsi-
stojæs palinkëjo vienuoliui penkiø þemið-
køjø laimës ðaltiniø: kietai prikimðtos pi-
niginës, sveiko miego, storo pilvo, ilgo
gyvenimo ir lengvos mirties.
Mandarino kambará puoðë porcelia-
no vazose þydinèios obelys ir þiedais ap-
sipylæ migdolø medþiai. Þidinyje ant vari-
nio trikojo virë arbatinis. Mandarinas pa-
vaiðino atvykëlá arbata, ápilta á þydros spal-
vos puodelius be àseliø, rieðutais, nu-
daþytais raudonais cinoberio – HgS
Jëzuitai Kinijoje
daþais. Dabar mes tikriausiai ið anksto nu-
mirtume suþinojæ, kad valgysim rieðutus,
apvoliotus itin nuodingu gyvsidabrio sul-
fido chemikalu – cinoberio daþais. Bet vie-
nuolis sëkmingai iðgyveno pasivaišinæs
tokiomis vaišëmis, tik bevalgant jo lûpos
ir dantys nusidaþë plytos raudonio spal-
va – kinams tai atrodë labai graþu. Þino-
ma, mandarinas, primerkæs savo ákypas
akis, mandagiai, bet ákyriai kvotë vienuo-
lá, ko gi pastarasis atvykæs á jo valdomà
þemæ. Vienuolis aiškino, kad jis rašàs kny-
gà apie Kinijà, kad jo broliai europieèiai
galëtø suþinoti, kokia puiki Kinijos ðalis ir
kokie iðmaningi mandarinai jà valdà.
D‘Antrekolis apsigyveno senyvo ki-
no namuose ir nuolat klajojo po miestà,
vis kà nors naujo iðgirsdamas apie por-
celiano manufaktûras. Kai D‘Antrekolis
pasakojo kinams, kaip brangiai Europoje
kainuoja porceliano dirbiniai, pusbadþiu
gyvenantys kinai juo netikëjo. Jis iðsiaið-
kino, kad kasmet bogdychano dvarui
porceliano ámonës tiekë: 31 000 dube-
nø, 16 000 lëkðèiø, puoðtø mëlynais dra-
konais, 18 000 puodeliø, dekoruotø gë-
lëmis ir drakonais, 11 200 dubenø su ára-
ðais „fu“ – laimë ir „èeu“ – ilgas gyveni-
mas. Bogdychano ásakymuose buvo nu-
rodyta, kad dvarui tiekiami indai turi bûti
þydros spalvos kaip dangus po lietaus
nuðvitæs tarp debesëliø, blizgûs kaip
veidrodis, ploni kaip popierius, skambûs
kaip gongas, lygûs ir þvilgantys kaip eþe-
ras saulëtà dienà. Visus ðiuos kokybës
reikalavimus tenkino Cindeèþenio porce-
liano fabrikuose dirbæ þmonës.

Vienas ið
buvusiø
misionieriø,
prieð 400
metø
Kinijoje
skelbusiø
Kristø
Europà pasiekë 1712 m. rugsëjo 1 d.
ið Raozhou in Jiangksi provincijos ir 1722
m. sausio 22 d. Cindeèþenio (Jingdez-
hem) D‘Antrekolio išsiøsti laiškai. D‘An-
trekolis savo laiðkuose vienuolyno virði-
ninkui Tëvui Orry raðë, kad jis matæs in-
dus baltos spalvos kaip obels þiedai, in-
dus violetinës spalvos kaip ametistai, rau-
donus indus, savo spalva panaðius á ko-
ralus, þibintus, dekoruotus purpuriniais bi-
jûnø þiedais, ar katës pavidalo porcelia-
no þibintà su „deganèiomis akimis“, ku-
rio þiurkës bijojusios labiau nei katës.
Pasakojama, kad visoje Kinijoje bu-
væs garsus bokštas, kurio devyni aukštai
kilæ á virðø 80 metrø. Nankino bokšto sie-
nos buvusios iðklotos balto porceliano
plytelëmis, aplink langus iðdëliotos gel-
tonos porceliano plytelës, o prie durø –
þalios spalvos plytelës. Visos plytelës bu-
vusios dekoruotos iðkiliais drakono atvaiz-
dais. Ant bokðto iðkyðuliø kyburiavo 80
porceliano varpeliø, kurie ðvelniai tilindþia-
vo pûstelëjus vëjui. Ðis bokðtas buvo su-
griautas XIX a. pabaigoje, armijai malði-
nant sukilimà Rytø Kinijoje.
Ið porceliano gamintos fleitos ir flaþo-
letai (dûdelës), bandyta pagaminti net por-
celianinius vargonus, bet nepasisekæ. Pa-
galiau vienà vakarà ðeimininkas, pas kurá
gyveno D‘Antrekolis, prasitarë, kad porce-
lianas gaminamas ið kaolino ir pe-tun-tse
(išvertus tai „Aukšta kalva“), kaip jau mi-
nëta, ir maþos baltos plytos. Kas gi tai yra?
Pagaliau D‘Antrekoliui pavyko apsi-
lankyti porceliano indø formavimo ámo-
nëje. Jis apskaièiavo, kad porceliano in-
das, prieð patekdamas á degimo krosná,
pereina per 70 darbininkø rankas. Apie
visa tai jis praneðë jëzuitø vienuolyno val-
dytojui tëvui Orry á Paryþiø, bet prancûzai
nesuprato, kokios tai medþiagos, ir nu-
rodë D‘Antrekoliui gauti medþiagø pavyz-
dþius. D‘Antrekolis sugebëjo taip átikti
mandarinui, kad tas padovanojæs jam do-
vanà – lobá iðmintingiesiems – tai buvæs
popierius, teptukai, tuðas ir lentelë tuðui
gaminti. Padovanotas popierius buvæs la-
bai plonas, slidus, kaip ðilkas, teptukai ið
lapës uodegos plaukeliø, sudëti á tobulo
groþio porceliano stiklinëlæ, dekoruotà
mëlynos spalvos pieðiniu, tuðas buvo ápa-
kuotas á nefrito dëþutæ, ávyniotà á gabalëlá
ðilko, ir balta paprasta lentelë, ant kurios
sutrinami suodþiai su aliejumi tušui pasi-
gaminti. Be to, mandarinas pakvietæs
D‘Antrekolá á porceliano dekoravimo pa-
talpà, kur nutikæs toks nuotykis.
Vienas ið dailininkø, neðdamas dide-
læ vazà, uþkliuvæs, pargriuvæs ir sudauþæs
vazà. Mandarinas paðëlæs iðsitraukæs
trumpà kardà, kurio makðtys visada ka-
baravo ant jo liemens, ir rëkdamas puo-
læs mirtinai iðbalusá darbininkà: „Að tave
uþmuðiu, o tavo vaikus parduosiu á vergi-
jà“. Darbininkas kritæs ant þemës, apka-
binæs mandarino kojas, prašë pasigailë-
jimo. D‘Antrekolis greitai ávertino situaci-
jà ir pasisiûlë sumokëti uþ sudauþytà va-
zà, praðydamas mandarino nebausti de-
koratoriaus. Visi ðio ávykio dalyviai nustë-
ro, darbininkas buèiavo vienuolio abito
skvernus. O D‘Antrekoliui rûpëjo kaip nors
pamatyti porceliano degimo krosnis, ku-
riø mandarinas taip ir neparodë. O jose
gal slypëjo kokia nors porceliano gamy-
bos paslaptis...
Vienà vëlyvà vakarà D‘Antrekolis uþëjo
á lûðnà, kurioje gyveno jo iðgelbëtas por-
celiano dekoratorius, ir papraðë, kad jam
padëtø patekti á porceliano degimo kros-
niø barà. Dekoratorius iðblyðko ið baimës,
bet vis dëlto iðtarë: „Gerai, bûkit pasiren-
gæs, kai patekës mënulis“. Naktá vienuolis
buvo nuvestas prie ámonës akmeninës sie-
nos ir per joje padarytà skylæ vienuolis ke-
turiomis álindo á ámonës teritorijà, kinai pa-
dëjo vienuoliui atsistoti. D‘Antrekolis išvy-
dæs tris porceliano dirbiniø degimo kros-
nis. Darbininkai privedë vienuolá prie dar
kraunamos porceliano gaminiais krosnies.
D‘Antrekolis pastebëjo apvalias raudono
molio dëþutes, á kurias prieð dedant á krosná
buvo sudedami balto porceliano indai, ku-
rie, padengti kobalto daþais, atrodë pilki,
o iðdegæ ágaudavo tobulà mëlynà spalvà.
Dëþutës su porceliano indais buvo pakrau-
namos á krosná, po to krosnies anga buvo
uþmûrijama plytomis, paliekant tik kûryk-
los angà, á kurià buvo metamos malkos.
D‘Antrekolis priëjo prie kitos krosnies, kuri
jau buvo kûrenama aðtuntà dienà. Kros-
nis 7 dienas kûrenama nelabai intensyviai,
o aðtuntà dienà jau metama labai daug
malkø, kad ugnis bûtø labai karðta.
Vienuolis matë áspûdingà vaizdà – mal-
kos degdamos traðkëjo, ugnis staugë 20
pëdø (pëda nesisteminis ilgio vienetas, ly-
gus 0,26–0,34 m) skersmens bokðte, þie-
þirbos tuntais biro á tamsà, o krosnyje tra-
pi porceliano masë virto kietu, kerinèio gro-
þio porcelianu.
D‘Antrekolis pastebëjo, kad krosnies
virðuje yra durelëmis pridengti langeliai,
per kuriuos buvo stebimas porceliano de-
gimo procesas. Kinai porceliano dirbiniø
degëjai paaiðkino vienuoliui, kad iš
pradþiø degamas porcelianas ðvyti rau-
donai, vëliau geltonai ir pagaliau akinan-
èia balta spalva. Tada ir baigiamas por-
celiano degimo procesas. Po to, prieð ið-
kraunant išdegtus porceliano gaminius,
krosnis vësinama dvi paras.
D‘Antrekoliui ramiai bestudijuojant
porceliano degimo technologijos proce-
sà, prasidëjo sumaiðtis. Á cechà kûlvers-
èiais ávirto vienuolá atlydëjæs berniukas,
kaþkà suðnibþdëjo darbininkams, staiga
iðsigandæ darbuotojai paaiðkino D‘Antre-
koliui: „Mandarinas, mandarinas ateina
su patikra“. O kieme jau girdëjosi sun-
kûs þingsniai, ginklø þvangëjimas ir bel-
dimas á vartus. Vienuolis puolë bëgti, nes
bet kuris uþsienietis, pagautas porcelia-
no ámonëje, turëjo bûti pakartas. Taèiau
kinai sugriebë vienuolá uþ rankø, nuvilko
já prie vienos ið krosniø, ir ëmë ant jo krauti
dëþes, á kurias dedamos didelës porce-
liano vazos. Á cechà jau áëjo mandarinas
su 10 policininkø. Mandarinas pradëjo ap-
þiûrinëti krosnis ir jau artëjo prie vienuo-
lio slëptuvës, staiga prie kitos porceliano
krosnies prasidëjo muðtynës, kilo triukð-
mas, pabiro dëþutës, uþgeso þibintas,
mandarinas puolë prie besipeðanèiø. Tuo
pat metu D‘Antrekolá spëta iðstumti per
skylæ sienoje, o mandarinas ásakæs muð-
ti darbininkus lazdomis per pëdas, kad
sukëlæ muðtynes. Vienuolis dar girdëjo
muðamø darbininkø dejones, kai deko-
ratoriaus, uþ kurio sudauþytà vazà jis su-
mokëjo, sûnelis patvoriais já palydëjo na-
mo. Gráþæs á savo laikinàjà buveinæ, vie-
nuolis skubotai nupieðë krosnies kon-
strukciná brëþiná ir, pasitaikius pirmai pro-
gai, 1712 m. pasiuntë já á Paryþiø ádavæs
portugalø laivo kapitonui.
D‘Antrekolis iðvogë porceliano þalia-
vos pavyzdþius, apraðë porceliano gamy-
bà, kaip jis jà suprato, bet prancûzai ne-
sugebëjo suvokti porceliano gamybos
paslapèiø, nors tam buvo pasitelktas to
meto þinomas mokslininkas Renë Antu-
anas Reomiûras (Réaumur, 1683–1757).
D‘Antrekolio laiðkø tyrëjai mano, kad
vienuolis netyèia supainiojæs porceliano
sudedamøjø daliø pavadinimus, atvirkð-
èiai pateikæs kaolino ir „petuntse“ pro-
porcijas – „na, padarë tik nedideles klai-
deles“.
Be to, paaiðkëjo, kad saksams jau bu-
vo pavykæ atskleisti porceliano gamybos
paslaptis ir ðnipinëjimas buvo nukreiptas
á Meisenà.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 29
 Roberto Kocho 100-osioms mirties metinëms
Roberto Kocho (Robert Koch) – tuberkuliozës, choleros ir
juodligës sukëlëjø atradëjo, ðiuolaikinës mikrobiologijos pradi-
ninko, pasaulinës bakteriologijos mokyklos kûrëjo, 1905 m.
Nobelio premijos laureato vardas visuomenei þinomas. Taèiau
kad Robertas Kochas – Vilniaus medicinos draugijos garbës
narys nuo 1895 m. ir jo átaka Lietuvos gydytojams, kovojant su
infekcinëmis ligomis, maþai þinoma.

Robertas Kochas
Doc. Dalia TRIPONIENË
Lietuva
ir
Literatûroje nepavyko rasti paminëto
fakto, kad R.Kochas buvo iðrinktas Vil-
niaus medicinos draugijos garbës nariu,
tik raðoma, kad Robertà Kochà pagerbë
Rusijos draugijos.
R.Kocho padëkos laiðko fragmentas
Vilniaus medicinos draugijos, ákurtos
1805 m., vienas svarbiausiø uþdaviniø bu-
vo kova su infekcinëmis ligomis, o do-
mëjimasis tuberkuliozës problemomis Vil-
niaus medicinos draugijoje buvo nema-
þas nuo pat draugijos ákûrimo.
Vilniaus medicinos draugijos pirminin-
kas A.Sniadeckis ir sekretorius J.Frankas
raðë apie dþiovà ir siûlë masiná þmoniø,
ypaè vaikø, mankðtinimà bei grûdinimà
gryname ore kaip profilaktines ir gydo-
màsias priemones.
Vilniaus universiteto bibliotekos ran-
kraðèiø skyriuje, Vilniaus medicinos drau-
gijos archyve randame praneðimø, skai-
tytø draugijoje apie tuberkuliozæ.
Karo gydytojas Pavelas Gorianovas,
iðrinktas draugijos nariu 1822 m., atsiun-
të praneðimà „Animadversiones quae-
dam medicoprocti cas de phtisi pulmo-
nali“. Gydytojas Stanislavas Vikðemskis,
iðrinktas draugijos nariu 1843 m., skaitë
praneðimà „Daþnai pasitaikanèios dþio-
vos prieþastys“. Gydytojas Aleksandras
Bykovas, iðrinktas draugijos nariu 1863
m., skaitë praneðimà „Kumyso veikimas
gydant lëtiná plauèiø uþdegimà ir tuber-
kuliozæ“. Karo gydytojas Stanislavas Ma-
renièius, iðrinktas draugijos nariu 1880
m., skaitë praneðimà „Tuberkuliozinis
lieþuvio paþeidimas“.
Taigi suprantama, kad Robertui Ko-
chui 1882 m. paskelbus apie tuberkulio-
zës sukëlëjo atradimà, o 1883–1884 m. –
choleros vibriono atradimà, susidomëji-
mas juo ir naujaisiais atradimais buvo di-
delis.
Tuo metu Vilniaus medicinos drau-
gijai pirmininkavæ A.Majevskis, O.Jundzi-
las, E.Erbðteinas buvo labai iðsilavinæ gy-
dytojai, pradëjæ tiesiogiai susiraðinëti su
R.Kochu, kuris neabejotinai darë átakà
Lietuvos medicinai.
1895 m. vasario 13 d. protokole, kurá
pasiraðë Vilniaus medicinos draugijos
pirmininkas E.Erbšteinas ir sekretorius
V.Zagorskis, skaitome apie progresyvø
siûlymà ákurti laboratorijos bakteriologi-
ná skyriø kovai su tuberkulioze šitaip su-
aktyvinant sanitarijos sekcijos veiklà.
1896 m. Maþosios Lietuvos teritori-
joje Robertas Kochas studijavo raupsus.
Jo iniciatyva 1899 m. Klaipëdoje buvo
ásteigtas leprozoriumas.
Galime dabar didþiuotis, kad Vilniaus
medicinos draugija Robertà Kochà iðrin-
ko garbës nariu jau 1895 m. – tai liudija
Vilniaus medicinos draugijos dokumen-
tai, išsaugoti Vilniaus universiteto biblio-
tekos rankraðèiø skyriuje.
Vilniaus universiteto bibliotekos ran-
kraðèiø skyriuje pavyko rasti kopijà diplo-
mo, kuriuo R.Kochà 1895 m. gruodþio 12
d. apdovanojo Vilniaus medicinos drau-
gija. Vilniaus medicinos draugijos archy-
ve saugomas R.Kocho padëkos laiðkas,
kuriame raðoma:
„Berlynas, Šarite
15 geguþës, 1896
Didþiai gerbiamas Pone!
Tik dabar, gráþæs ið kelionës po Toli-
muosius Rytus, kur praleidau keletà më-
nesiø, gavau ið Jûsø man labai brangø
laiðkà su þinia apie mano iðrinkimà Vil-
niaus gydytojø Imperatoriðkosios draugi-
jos garbës nariu bei tai patvirtinantá do-
kumentà.
Praneðdamas Jums apie ðio doku-
mento priëmimà, norëèiau kreiptis su pra-
ðymu leisti man iðreikðti padëkà Jums ir
ðios garbingos draugijos Prezidentui uþ
toká garbingà apdovanojimà.
Paskyrimas mane labai nudþiugino;
aš tai traktuoju kaip mano ligšioliniø dar-
bø ávertinimà bei kaip paraginimà ir toliau
eiti tuo paèiu keliu, kaip ásipareigojimà,
kurá að vykdysiu ið visø jëgø.
Su didþiausia pagarba ir atsidavimu
R.Koch
(Vertimas L.Dantienës)
Vilniaus universiteto bibliotekoje, Vil-
niaus medicinos draugijos archyve sau-

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7


R. Kocho
mikroskopas
goma draugijos nariø registracijos kny-
ga Aukso knyga – Liber Aureus Caesa-
reae Societatis Medicae Vilnensis, kuri
yra 2007 m. átraukta á UNESCO progra-
mos ,,Pasaulio atmintis“ registrà. Joje
Nr.985 árašytas ir Vilniaus medicinos
draugijos garbës narys Robertas Ko-
chas, paþymëta ir jo mirties data.
Robertas Kochas gimë 1843 m. gruo-
dþio 11 d. Klaustalyje – Þemutinëje Sak-
sonijoje. Jo tëvas buvo kalnakasybos in-
þinierius. R.Kochas baigë vietinæ gimna-
zijà, studijavo (1862–1866 m.) Getinge-
no universitete, Gamtos, vëliau Medici-
nos fakultetuose. Tuo metu ten profeso-
riavo Jakobas Henlë (Jacob Henle), ku-
ris, be abejo, turëjo átakos R.Kochui, nes
1840 m. paskelbë nuomonæ, kad infek-
cines ligas sukelia parazitai.
1866 m. R.Kochas studijavo Berlyno
universitete chemijà. Tuo metu ten kles-
tëjo Virchovo mokslas, kuris taip pat da-
rë poveiká jaunam gydytojui (R.Vircho-
vas taip pat Vilniaus medicinos draugi-
jos garbës narys, iðrinktas 1870 m.).
R.Kochas nuo 1867 m. dirbo maþuose
Prûsijos miesteliuose, Hamburgo ligoni-
nëje. 1870 m. dalyvavo Prancûzijos –
Prûsijos kare.
R.Kochas nuo 1872 m. pradëjo dirb-
ti Volðteine (netoli Poznanës) bendrosios
praktikos ir sanitarijos gydytoju ir ten dir-
bo 16 metø, Poznanëje yra ákurtas R.Ko-
cho muziejus.
Moksliná darbà pradëjo primityviau-
siomis sàlygomis. Pirmàjá mikroskopà
padovanojo þmona. Maþytæ laboratorijà
ásirengë ðalia ligoniø priëmimo. Ekspe-
rimentinius gyvûnëlius – peles pagauda-
vo pats. Ðiais eksperimentais nustatë Si-
biro opos sukëlëjà ir jo epidemiologijà.
1876 m. iðaiðkino sporø buvimà ir teigë,
kad ne paèios bakterijos lemia ligonio
mirtá, bet bakterijø produkuojami balty-
mø nuodai, kad ne visos bakterijos vie-
nodos, kad kiekviena infekcinë liga turi
savo sukëlëjà – tam tikrà bakterijà.
1876–1877 m. atrado juodligës su-
këlëjà (Bacillus anthracis). 1877 m. iðty-
rë mikroorganizmø augimà biologinëse
kultûrø terpëse, pritaikë mikrobø diag-
nozavimo metodà, o ir šiuo metu nau-
dojamos lëkðtelës vadinamos jo asisten-
to Juliaus Richardo Petri vardu. 1878 m.
paskelbë darbø apie þaizdø infekcijø
prieþastis, juose svarbûs trys teiginiai: tu-
ri bûti iðaiðkintas mikroorganizmas – li-
gos sukëlëjas; ligos eigà reikëtø paaið-
kinti mikrobø dauginimosi ciklu ir jø kie-
kiu; turi bûti iðaiðkinta mikrobo-sukëlëjo
morfologija.
1882 m. kovo 22 d. praneðë apie tu-
berkuliozës sukëlëjà mikobakterijà (My-
cobacterium tuberculosis), skaitydamas
praneðimà Berlyno fiziologø draugijoje.
Paulius Erlichas, tuomet dar tik gydyto-
jo pagalbininkas, raðë apie Kocho pa-
skaità: ,,Ðità nepamirðtamà dienà R.Ko-
chas paskelbë atradimà, kuriam buvo
lemta tapti atskaitos taðku tiriant vienà
ið grësmingiausiø ligø ir sëkmingos ko-
vos su ja pradþia. Paprastai ir átikinamai
R.Kochas iðaiðkino tuberkuliozës etiolo-
gijà, pademonstruodamas daugybæ mik-
roskopiniø preparatø ir kitø árodymø. Pa-
skaita sujaudino visus, o mano atminty-
je iðliko kaip ryðkiausias áspûdis,susijæs
su moksliniu darbu“. R.Kochas paskai-
tà baigë þodþiais: ,,Aš vykdau tyrimus
dël visuotinio sveikatingumo ir tikëda-
mas, kad tyrimo rezultatai pasitarnaus
þmoniø sveikatai“.
1884 m. iðleido monografijà ,,Tuber-
kuliozës etiologijos klausimu“, kurios ið-
vados aktualios ir ðiandien. Ðis atradi-
mas padarë didþiulá áspûdá ir suteikë
R.Kochui pasaulinæ ðlovæ.
1883–1884 m., po ekspedicijø Egip-
te ir Indijoje, paskelbë apie choleros fib-
riono atradimà. 1885 m. buvo iðrinktas
profesoriumi Berlyno universitete. 1891
m. gavo profesoriaus vietà ir direktoriaus
postà Prûsijos infekciniø ligø institute (vë-
liau vadintu Kocho institutu).
R.Kochas tyrë miego ligos, maliari-
jos, gyvuliø maro sukëlëjus. Sukûrë dez-
infekcijos bûdø, bakteriologiniø tyrimø
metodikø. 1891 m. atrado reakcijà (Ko-
cho reakcija), rodanèià, ar organizmas
uþsikrëtæs tuberkulioze. 1896 m. iðskyrë
tuberkulinà.
1905 m. R.Kochas pagerbtas Nobe-
lio premija.
R.Kochà Nobelio premijai 1905-12-
10 pristatë Stokholmo Karolinskos insti-
tuto rektorius, sakydamas, kad su didþiu
malonumu ðiø metø Medicinos Nobelio
premijai pristato vyrà, suteikdamas jam
pirmenybæ tarp daugelio bakteriologiniø
tyrimø pionieriø. Nobelio premija Rober-
tui Kochui áteikta uþ jo darbus ir svarbiau-
sia uþ tuberkuliozës sukëlëjo atradimà.
Draugijos nariø registracijos knyga
,,Aukso knyga”
Jà atsiimdamas R.Kochas sakë: ,,Jei
ðis darbas eis veiksmingu keliu, pergalë
(prieð tuberkuliozæ) bus pasiekta“.
Savo Nobelio paskaitoje pateikë ne-
maþai veiksmingø ir ðiandien aktualiø re-
komendacijø kovai su tuberkulioze: izo-
liuota ligoniø, serganèiø tbc, hospitali-
zacija, tolesnis jø gydymas specialiuo-
se dispanseriuose, informacija ir ðvieti-
mas gyventojø, ypaè serganèiø ðeimos
nariø, bûtinybë registruoti visus tuberku-
liozës atvejus, nes statistinë informacija
bûtina.
Robertas Kochas mirë 1910 m. ge-
guþës 27 d. nuo ðirdies smûgio Baden
Badene, bûdamas 66 metø. Lietuvoje ne-
krologas buvo paskelbtas 1910 m. ge-
guþës 29 d. ,,Kurjer Vilenski“ leidinyje.
Vël plintant tuberkuliozei Lietuvoje, ko-
va su ðia liga tampa labai aktuali. Todël,
minëdami Roberto Kocho 100-àsias mir-
ties metines, turëtume prisiminti jo mo-
kymo pagrindinius postulatus ir kelti klau-
simà, ar veiksmingu keliu einame Lietu-
voje kovojant su tuberkulioze šiandien.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 31
 Visà XX amþiø natûralus folkloro gyvavimas
pamaþu silpnëjo dël naujø pokyèiø Lietuvos
þmoniø gyvenime. Tai lëmë ekonominë ðalies
raida, politiniai gyvenimo aspektai ir apskritai
kultûros raida, skatinusi profesionaliàjà kultû-
rà, su kuria folklorinë kultûra nepajëgë kovoti.
Taèiau buvo galima pastebëti, kad profesiona-
lioji kultûra savo iðtakomis buvo glaudþiai
susijusi su folklorine kultûra.
èia priblësdamas, ávairiomis formomis ásitvir-
tino profesionaliojoje kultûroje, praturtinda-
mas jà ne tik temomis, bet, bene svarbiau-
sia, padëdamas ðiai kultûrai akcentuoti pa-
sauliui savo tautiðkumà. Harmonizuotos liau-
dies dainos, stilizuoti liaudies šokiai, tauti-
niai butaforijos elementai atëjo á scenà lygia
greta su individualia menininkø kûryba.
Antrojoje XX a. pusëje masinës informa-
cijos priemonës – radijas, vëliau ir televizi-
ja, spauda, kinas, teatras, meno organiza-

Masinë kultûra,
cijø veikla – uþëmë þmoniø laisvalaiká ir taip
pamaþu visuomenæ tolino nuo tradicinio fol-
kloro. Tarybiniais metais jo nykimà daug lë-

arba poploras
Masinës kultûros fenomenas
Jau XIX a. lietuviø pasaulietinë literatû-
ra sau temø, motyvø, stilistikos sëmësi ið
tautosakos. Teatro raida taip pat parodë,
kad folkloras buvo esminis jos iðeities tað-
kas. Tà patá galima pasakyti apie lietuvið-
kàjà muzikà. Taigi, viena vertus, folkloras
kaip tautiðkiausia senosios kultûros dalis
parëmë nacionalinës profesinës kultûros
raidà, antra vertus, toji kultûra pamaþu stû-
më folklorà ið natûralios apyvartos.
Folkloras ávairiomis formomis buvo per-
keliamas á scenà. Folkloro atkûrimas sce-
noje, tautosakos, paproèiø ir etnografiniø
elementø naudojimas individualioje meni-
nëje kûryboje, ávairiuose renginiuose, archi-
tektûroje vadinamas folklorizmu. Ðá termi-
nà XIX a. antrojoje pusëje pasiûlë prancû-
zø dailininkas, raðytojas ir folkloristas Polis
Sebijõ (Polis Sébillot, 1846–1918), nusaky-
damas folkloro vartojimà meninëje kûrybo-
je, publicistikoje. Nuo to amþiaus 8-ojo de-
ðimtmeèio vidurio tuo vardu vadinti ir antri-
niai reiðkiniai – atkûrimas scenoje, naudo-
jimas mëgëjø meninëje kûryboje.
Vokieèiø mokslininkas Hansas Moseris
folklorizmà prieš 60 metø apibrëþë kaip liau-
dies kultûros perdavimà ir demonstravimà
ið antrø rankø. Dr. Jonas Balys prieð keletà
deðimtmeèiø raðë, kad tokie dalykai, „kaip
M. K. Èiurlionio ir visø kitø ansambliø liau-
dies dainos ir ðokiai, Tamoðaièiø tautiniai
drabuþiai, Igno Konèiaus ir kt. iðdroþtieji kry-
þiai bei statulëlës nebebus folkloras, bet jo
mëgdþiojimas ir tolesnis vystymas pagal ci-
vilizacijos paveiktos visuomenës skoná“.
Šis terminas atsirado bei jo raiška iðpo-
puliarëjo ne tik dël romantiðko poþiûrio á fol-
klorà, bet ir dël specifinës kultûros situaci-
jos: nyko gyvosios liaudies tradicijos, vyko
kultûros procesø sulyginimas, plito masinë
kultûra ir tapo svarbus praeities liaudiðkøjø
tradicijø perkainojimas. Industrializacija ið
þmoniø atima tradicijas ir palieka tik turtinius
santykius. Vis dëlto didesnioji daugelio Eu-
ropos tautø dalis dël agrarinio gyvenimo bû-
Prof. Stasys SKRODENIS
do buvo artimiau susijusi su liaudies kultûra
ir tradicijomis. Tos tradicijos ir agrarinis gy-
venimo bûdas davë labai stiprius ir gyvybin-
gus impulsus antriniam folklorizmo reiðkiniui
– folklorui atkurti ir jam propaguoti naujomis
sàlygomis. Miestai iðaugo ið kaimø atsikë-
lusiøjø sàskaita. Tie þmonës, nors ir gyven-
dami kitoká gyvenimà, jautë sentimentus juos
iðauginusiai kaimo kultûrai. Toji tendencija
bûdinga ir Lietuvai.
Tai ypaè svarbu tapo XX a. viduryje, ir
folklorizmo klausimas jau buvo aktualus ir
folkloristams, ir sociologams, liaudiðkojo ir
profesionalaus meno santykiø tyrëjams.
Ypaè ádomios diskusijos vyko ir vyksta dël
folklorizmo atsiradimo ir jo ypatybiø. Antai
vokieèiø mokslininkai tvirtina, kad folkloriz-
mas yra kultûrinë reakcija, atsirandanti ta-
da, kai tam tikra grupë ar bendruomenë vie-
nokiu ar kitokiu bûdu jauèia netikrumà sa-
vo kultûrinëje aplinkoje. Folklorizmas yra sa-
votiðkas bandymas kompensuoti tuos trû-
kumus, kurie atsiranda paðlijus kultûrinei
pusiausvyrai. Paprastai tai atsitinka dël di-
deliø pokyèiø – ekonominiø, socialiniø, po-
litiniø (Ulrike Bodemann). Išskiriami keli tos
kultûrinës reakcijos momentai: 1) pasiprie-
ðinimas svetimai kultûrai ir jos poveikiui; 2)
iðsiskyrimas ir savisauga; 3) atitinkamos
bendruomenës dalies ar kolektyvo iðskyri-
mas (nacionalizmas irgi remiasi folkloru ir
liaudies kultûra); 4) kompensacija, t.y. lais-
vo laiko panaudojimas prieðinantis atstu-
mianèiam darbui ar rutinai bei praeities kul-
tûra daromas spaudimas dabartiniams san-
tykiams, organizuotai kultûrai ir jà vykdan-
èioms organizacijoms. Èia tyrëjai áþiûri tam
tikrà paradoksà – organizuotai kultûrai fol-
klorizmas gali bûti kaip reikðmingas sim-
bolis, taip pat individas gali pabëgti á folklo-
rizmo pasaulá ir pamirðti esant organizacijø
valdþià. Kiti tai vadina estetine kompensa-
cija, kai susilpnëja ekonominë ir socialinë
padëtis ir, iðkeliant folkloro vertæ, stengia-
masi surasti „vidiniø rezervø“, kai kelias prie
iðoriniø vertybiø pasirodo esàs skurdus.
Folklorizmas, èia labiau suklestëdamas,
më ir ávairûs draudimai bei apskritai mark-
sizmo ideologija pagrástas globalizmas.
Tiek komunistiniame bloke, tiek iš viso pa-
saulyje formavosi masinë, arba populiario-
ji kultûra, tarptautiniu mastu dar vadinama
anglišku terminu poploras kaip šiandie-
niškas folkloro pakaitalas.
Mokslininkai nesutaria dël vieno masi-
nës kultûros áprasminimo pagrindo, vieno
bendrojo elemento, jungianèio ávairias jos
apraiðkas ir kartu aiðkiau nusakanèio ðito
fenomeno ribas. Atrodo, kad dabar vis sun-
kiau sekasi nubrëþti to reiðkinio ribas. „Po-
puliarioji kultûra, – prieš kiek laiko raðë Vy-
tautas Kubilius, – virtusi pelninga preke, gar-
sinama per palydovus po visà pasaulá, ir
lemtingu politinës komunikacijos kanalu,
kuris kratosi valdþios intervencijø, augte áau-
go á ðiandieninës visuomenës socialinæ ir
psichologinæ struktûrà, didþiøjø miestø pei-
zaþà ir garsø fonà“.
Niekas neabejoja, kad masinë kultûra yra
pramogø industrijos padarinys ir skirta var-
totojiðkai visuomenei, kuriai svarbiausia ko-
lektyviai suþadinti emocijas, dirginti instink-
tus ir visai tos hipnotizuojamos masës ne-
kankinti moralinëmis problemomis, sudëtin-
gomis iðraiðkos formomis, ilgesniais teks-
tais. Viskas turi bûti lengva, paprasta ir ma-
lonu, patraukiama garso ir ðviesos efektais
ir to paties motyvo ar frazës kartojimas de-
ðimtimis kartø. Á kûrybinæ veiklà átraukiama
daug þmoniø be specialaus pasirengimo,
nebûtina turëti balsà, tik turëti dràsos klykti,
melodijø nereikia kurti, meno sferai jau ne-
bereikalingi diplomai, svarbu originalumas,
netikëti elgesio protrûkiai. Masinei kultûrai
pakanka pavirðutiniðkø, padrikø ir visumos
nesudaranèiø þiniø, nureikðminama kompe-
tencija. Afrikos vergø kultûra, Amerikoje pa-
gimdþiusi rokà, atneðë pasauliui negriðkus
ritmus, temperamentà, spiegiantá riksmà ar
beformius reèitatyvus ir pritrenkiantá muzikos
trenksmà bei gaudesá. Ðioje klausà uþiman-
èioje muzikoje ryðkûs apleistumo, nevilties
ir pykèio balsai, ðiurkðtus gatvës þargonas
ir fiziologinis vitaliðkumas, agresyvus ásiûtis
(V.Kubilius). Tai ðiø dienø jaunimo kultûros
tikslas – svaiginanti palaima, kurià pajusti dar
padeda nesunkiai ásigyjami narkotikai, be jo-
kiø ásipareigojimø seksas. Èia nereikalingas
seneliø ir tëvø patyrimas, kuris tampa tik
stabdþiu. Ir lietuviðkasis folkloras ásukamas

32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

á afrikietiðkà karuselæ. Ne taip seniai per te-
levizijà pasirodë Ðiauliø universiteto folklori-
nis ansamblis ir viena panelë dainavo liûd-
nà lietuviø liaudies dainà apie kareivëlio da-
lià. Bet ji scenoje ðokinëjo ir strypinëjo lygiai
kaip Afrikos kokios Namibijos genties ðokë-
jos. Pagalvojau, gal prodiuseris jai po a la
liaudiðku sijonëliu paleido karvamusiø. Bet,
matyt, toks jau folkloro supratimas. Nuo af-
rikieèiø ji skyrësi tuo, kad afrikietës vilki tik
ðioká toká sijonëlá ir ant kaklo ritualiná vërinëlá,
tuo tarpu ðiaulietë virð sijonëlio turëjo ðioká
toká drabuþëlá ir dar lietuviø kalba supranta-
mai sakë dainos þodþius.
Nors XX a. egzistavo neperþengiama ri-
ba tarp elitinës ir masinës kultûros ir pasta-
roji bent kiek orientavosi á akademinæ este-
tikà, tai jau dabar tos ribos nyksta, klasiki-
nis menas ima orientuotis á masinës kultû-
ros raiðkos formas, populiarioji kultûra
smelkiasi á religijà ir mokslà. Tai techniðko-
sios civilizacijos dvasinë kultûra, jos folklo-
ras, ne veltui vadinamas poploru.
Ypaè masinës kultûros savotiškas pro-
trûkis pastebimas Lietuvai atgavus nepri-
klausomybæ. Suprantama, buvo didelis no-
ras vaduotis ið komunistinës ideologijos
varþtø, taèiau, kartu su tuo beatodairiðkai
pasukus á Vakarus, plûstelëjo naujos glo-
balizacijos banga, kuriai, atrodo, Lietuva në-
ra atspari. Folklorinës kultûros reliktai, net
kalba jau pasirodë esà etninio uþdarumo
poþymis, kurá globalizacijos banga sëkmin-
gai stumia á paðalá. Tiesa, Lietuvos tarmes
sunaikino patys kalbininkai, prievarta ádieg-
dami dirbtinæ bendrinæ kalbà kaip mini glo-
balizmo produktà. Dabar jau ir toji kalba
smarkiai stumiama ið apyvartos anglø kal-
bos, ir Vakarø bei Amerikos kultûrø inter-
vencija darosi nesulaikoma ir nevaldoma.
Susidaro áspûdis, kad jos ir nemanoma val-
dyti. Net, sakysim, pasidarë per maþai tau-
tiniø, kad ir gerokai stilizuotø, ðvenèiø ir kaþ-
kam prisireikë keltø ðventës Helovyno (Hal-
loween), visai nesiderinanèios su lietuviø ir
apskritai baltø Vëliniø tradicijomis. Lietuvos
televizija, nepriklausomai ar tai valstybinë,
ar privati, daugiausiai laiko skiria smurtà,
prievartà propaguojantiems filmams, ir tai
laikoma neva tautiniu patriotiniu auklëjimu.
O lyriðkesnius serialus, kuriuose pateikia-
mas normalesnis gyvenimas su kasdieniais
rûpesèiais ir dþiaugsmais ir kuriuos mieliau
þiûri visuomenë, nieko geresnio nesulauk-
dama ið savo televizijos, patriotai-intelektu-
alai paniekinamai vadina „muilo operomis“
ir jø þiûrëjimà laiko visuomenës atsilikimu.
V.Kubilius, 1999 m. rûpinæsis tautinës kul-
tûros iðlikimu, po keleriø metø, kai ágijo tvir-
tesná uþnugará, pakeitë tonà ir akcentavo, kad
dabartinëmis sàlygomis jokia ðalis „negali
normaliai funkcionuoti skyrium, o turi veikti
ir màstyti pagal pasaulinæ skalæ“, kad ëmë
formuotis „Europos þmoniø bendro likimo,
bendros kultûros ir bendros atsakomybës
savimonë“. Pastaroji mintis labai panaði á bu-
vusios Tarybø Sàjungos direktyvas, nors au-
torius kritikuoja tuos totalitarinës ideologijos
varþtus. Jis dþiaugiasi, kad ansambliø solis-
tai dainuoja angliðkai, o ne lietuviðkai, nes,
girdi, daug klausytojø tiesiog praðà, kad dai-
nuotø angliðkai; kad maþesniø tautø raðyto-
jai pereina prie didþiøjø kalbø, atsisakydami
gimtosios; piktinasi, kad kai kuriose Rytø
Europos ðalyse globalizacija suvokiama kaip
nauja kolonizacijos rûðis, kaip totalinë prie-
varta ir tironija, kuriai reikia priešintis kaip ir
sovietiniam imperializmui.
Diskusijos dël globalizacijos skvarbos
á tautø kultûras vyksta ne tik Lietuvoje, bet
ir kitose ðalyse. Kosmopolitiðkai nusiteikæ
bei politikai pataikaujantys þmonës papras-
tai laikosi nuomonës, kad tautoms bûtina
iðsiverþti ið etnocentrizmo ir integruotis á
bendraeuropinæ ar apskritai á bendrapasau-
linæ kultûrà, priimti globalistø diktuojamas
raidos tendencijas. Tautinës kultûros bran-
gintojai nori iðlaikyti tautiná identitetà ir rûpi-
nasi gimtosios kalbos, tradicijø, paproèiø
likimu. Taèiau jie Lietuvoje kol kas atrodo
bejëgiai. III Lietuvos kultûros kongreso Me-
morandume „Áþengus á XXI amþiø“ taip pat
kelti reikalavimai vyriausybei rûpintis tauti-
nës kultûros likimu grësmingo globalizaci-
jos proceso akivaizdoje.
Masinë kultûra ir folkloras
Kalbant apie masinës kultûros ir folkloro
santykius pirmiausia bûtina pasiþiûrëti, ko-
kiais Europos Sàjungos ir Lietuvos teisiniais
dokumentais reglamentuojama etninës kul-
tûros globa, nes folkloras, kaip þinome, yra
reikðminga etninës kultûros dalis.
1992 m. vasario 7 d. Mastrichte Euro-
pos valstybës Sàjungos narës pasiraðë Eu-
ropos Sàjungos sutartá. Joje tarp kitø daly-
kø pabrëþiamas bûtinumas gerbti kiekvie-
nos tautos istorijà, kultûrà ir tradicijas. Tai
dar iðsamiau aptarta Europos Sàjungos
valstybiø nariø virðûniø susitikime Amster-
dame 1997 m. ir Sutartis papildyta doku-
mentais, aptarianèiais valstybiø nariø ben-
dradarbiavimà ir kultûros srityje, siekiant ið-
laikyti jø kultûrà, kalbà, tradicijas bei papro-
èius. Europos Sàjungos sutarties 128
straipsnyje nurodoma: „Europos Bendrija
prisideda prie valstybiø nariø kultûrø kles-
tëjimo, taip pat gerbia jø tautinæ ir regioni-
næ ávairovæ, kartu iðkeldama bendrà kultû-
ros paveldà“. Nors ir keista, ðios nuostatos
vos ne paþodþiui primena Tarybø Sàjungos
komunistø partijos direktyvas nacionalinës
kultûros globos ir raidos klausimais.
Be šio pagrindinio dokumento, pami-
nëtina tarptautinës UNESCO organizaci-
jos 1989 m. rekomendacinio pobûdþio re-
zoliucija „Dël tradicinës kultûros ir folklo-
ro apsaugos“, kurios nuostatas ne viena
valstybë átraukë á savo nacionalinæ teisæ.
1990 m. pirmajame Lietuvos kultûros kon-
grese buvo iðkelta mintis (prof. Norbertas
Vëlius) sukurti teisinæ bazæ lietuviø etninës
kultûros globai garantuoti. Lietuva buvo
pirmoji valstybë Europoje, atskiru ástaty-
mu áteisinusi etninës kultûros valstybinæ
globà. 1999 m. buvo priimtas „Etninës kul-
tûros valstybinës globos pagrindø“ ástaty-
mas, ásteigta Seimui atskaitinga Etninës
kultûros globos taryba. Tø paèiø metø pa-
baigoje (1999 m. gruodþio 4 d.) Baltijos
Asamblëja priëmë rezoliucijà „Dël etninës
kultûros iðsaugojimo Lietuvoje, Latvijoje ir
Estijoje“, kurioje átvirtino valstybiø ásiparei-
gojimus parengti konkreèias priemones et-
ninës kultûros plëtrai garantuoti ir jas fi-
nansuoti ið valstybës biudþeto. Taip pat dar
galima bûtø minëti ir 2000 m. viduryje pri-
imtà „Regioninës plëtros ástatymà“, kuria-
me taip pat kalbama apie regioninæ etni-
næ kultûrà. 2004 m. Lietuva ratifikavo
UNESCO Nematerialaus kultûros paveldo
apsaugos konvencijà – dar vienà labai
svarbø dokumentà.
Taigi ástatymø yra nemaþai, dauguma
jø pritaikyti europiniams standartams, ta-
èiau etninës kultûros globos dalykai Lietu-
voje toli graþu ne tokie geri. Visiems gerai
þinoma, kaip tø ástatymø nepaisoma mate-
rialinës etninës kultûros atþvilgiu, ne geres-
në ir dvasinës kultûros padëtis: „<…> dva-
sinës kultûros paveldas apskritai tebëra ne-
apibrëþtas ir nereglamentuotas, kultûros
vertybiø sàvokos apibrëþimas neapima ma-
terialia forma uþfiksuotø dvasiniø kultûros
vertybiø. Etninës kultûros vertybës, sukaup-
tos mokslo ástaigose, tokiose kaip Lietuviø
literatûros ir tautosakos institutas ar Lietu-
vos muzikos akademija, neturi nei kultûros
vertybës, nei archyvinës medþiagos statu-
so, <…> jas kaupianèiø institucijø padali-
niai neturi archyvo ástaigos statuso“ (V. Kon-
dratienë, 2002).
Jeigu tiesa, jog ðiuolaikinëje globaliz-
mo persunktoje visuomenëje populiarioji
(masinë) kultûra uþpildo 95 proc. meninës
rinkos, o elitine kultûra domisi tik 5 proc.
gyventojø (V.Kubilius, 1999), vadinasi, tik
tie 5 proc. þmoniø gali domëtis ir gerbti
folklorà. 1988 m. akad. Romualdas Grigas
straipsnyje „Mankurto sindromas“, ap-
þvelgdamas Lietuvos istorijos vingius, ra-
ðë, kad tautos savo gyvasèiai palaikyti
„pasitelkdavo ne tik folklorà, liaudies me-
nus, bet ir mitologijà, o vëliau ir religijà“.
Net apsikrikðtijus Lietuvoje iðsaugant na-
cionaliná mentalitetà ypatingà vaidmená vai-
dino „liaudies paproèiø kultûra, tautosa-
ka, ypaè jos sudëtinë dalis – dainos“:
„Visais anais tragiðkiausiais tautos lai-
kotarpiais dainos, ta nuostabi liaudies is-
torinë atmintis, saugojo ir turtino þmoniø
dvasingumà, skiepijo Gërio, Groþio, Tie-
sos supratimà, savità pasaulëjautà. Tai bu-
vo neraðytinë, nepaprastai demokratiðka,
kupina estetiniø bei doroviniø turtø litera-
tûra, kurios þavesá pirmieji pastebëjo ir áver-
tino svetimi, ne mes. Dainos dar turëjo ki-
tà magiðkà jëgà – dvasiniais, psichologi-
niais saitais jungë dainuotojus.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 33
 Ðito kultûros fenomeno socialinis
vaidmuo mûsø laikais tiesiog staigiai nu-
nyko. Nors ir prieð tai mes patys ne vi-
sada susigaudydavome dainos uþko-
duotuose pasaulëjautos, pasaulëþiûros
koduose. Galinga uþplûdusio nudvasin-
to kosmopolitizmo banga jas nutildë.
Senoji daina baigiama iðguiti ið paskuti-
nës uþstalës – vestuviø. Jaunimas, be
nedideliø iðimèiø, jø nebemoka ir – keis-
èiausia – nëra dràsesniø programø, ug-
danèiø meilæ liaudies dainoms, pade-
danèiø jas suvokti“.
Ðie garsaus mûsø sociologo despe-
ratiðki þodþiai skambëjo dar tada, kai et-
nografiniø ir folkloriniø ansambliø per
scenà gaivinama ir platinama lietuviø
tautosaka skatino nepamirðti savo tau-
tiniø ðaknø, kai tokiu bûdu visoje Tary-
bø Sàjungoje kovota su politizuotu fol-
klorizmu, kai spaudoje diskutuota tau-
tosakos autentiðkumo iðsaugojimo ma-
sinëje kultûroje klausimais. Per ðiuos 20
metø ðie teoriniai klausimai iðnyko ið
spaudos puslapiø, sumaþëjo etnografi-
niø ir folkloriniø ansambliø. Dauguma jø
virto naujoviðkais ansambliais, dainuo-
janèiais naujoviðkus liaudies ar paèiø su-
kurtus romansus, grojanèius masinës
gamybos muzikos instrumentais (akor-
deonais, bandonijomis, smuikais, man-
dolinomis ir kt.). Tai, sakysim, aiðkiai ro-
do televizijos konkursiniø koncertø seri-
jos programos „Duokim garo“ ir „Gero
ûpo“. Kita vertus, R.Grigo mintis dël ves-
tuviø ne visai tikra. Skirtumas yra tarp
kaimo ir miesto vestuviø. Kaimo vestu-
vëse dar suskamba liaudies daina, na-
tûraliau atrodo ir vienas kitas uþsilikæs
senovinis paprotys. Miestieèiø vestuvë-
se ið tikrøjø liaudies daina beveik primirð-
ta. Kartais tik vyresnio amþiaus þmonës
padainuoja vienà kità dainà, taip pat pri-
taria muzikantams, jei jie uþveda 6–8-
ojo deðimtmeèiø lietuviø estrados dai-
nø. Jaunimas geriausiu atveju padainuo-
ja „Sausio mënesá gimusieji“ ar „Ariau,
ariau, ariau“ kartais su sodriu erotiniu
priedainiu. Jie jau gyvena ðiø dienø rit-
mais, kai tekstas nebûtinas.
Naujøjø laikø kultûros raida rodo, kad
folkloras pamaþu tampa muziejine verty-
be, kurià ið uþmarðties kartkartëmis pri-
kelia senienø vertintojai, þavëdamiesi pro-
tëviø meniniais poetiniais sugebëjimais.
Panašiai kaip tie, kurie mokosi jau nebe-
gyvø senøjø graikø ar lotynø kalbø, kad
paskaitytø Homero, Hesiodo ar Horaci-
jaus raðtø originalus. Lietuviø literatûros
ir tautosakos instituto tautosakininkai
kantriai toliau kaupia tautosakos archy-
và ir rûpinasi jo iðlikimu, leidþia akade-
miná „Lietuviø liaudies dainynà“ (iðëjo 20
tomø). Jie pagaliau suprato, kad tauto-
saka gyvuoja tarmiø kalbomis, ir jau kiek
maþiau taikosi jos kalbà taisyti á dirbtinæ
bendrinæ kalbà (vis dëlto sunkokai vaduo-
34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
jamasi ið tos nemokslinës literatûrinimo
bangos, manant, kad suredaguotas ben-
drine kalba, stilistiškai pataisytas tauto-
sakos kûrinio tekstas yra mokslinis) .
To instituto mokslininkai tiria ávairius
tautosakos þanrus, leidþia tæstiná moks-
lo darbø leidiná „Tautosakos darbai“. Toji
naujausia akademinë bibliografinë infor-
macija yra gana plati, rodanti intensyvø
instituto mokslininkø darbà. Ir vis dëlto
jie su tais savo darbais atrodo vieniðiai.
Susidaro áspûdis, kad jø studijos reika-
lingos tik jiems patiems. Spaudoje, per
televizijà tautosakos, paproèiø klausi-
mais seka pasakëles kartais ne itin kva-
lifikuoti etnologai, ir akademinës visuo-
menës atstovai nereikalingi rengiant ir
komentuojant kalendorines ðventes, ap-
tariant paproèius. Tai rodo, kad moks-
las yra sau, o populiarizacija, t.y. folklo-
rizmas – sau. Kita vertus, pastarøjø me-
tø folkloristø ir etnologø darbai pateikë
daug naujos medþiagos, naujø jos in-
terpretacijø, iðplëtë visuomenës, taip pat
ir pramogø industrijos atstovø, akiratá.
Senieji paproèiai arba ið viso pasi-
traukë, arba kasdien modernëja. Jau ofi-
cialiai áteisinta baltø religijos sekta, kuri
neva atgaivinanti senuosius pagonið-
kuosius tikëjimus, taip pat nelabai nu-
tolsta nuo folklorizmo: viena, ið atskirø
pabirø þiniø ar uþuominø neámanoma be
literatûrinës fantazijos sukurti visà reli-
gijos sistemà; antra, ar ámanoma numi-
rëlá atgaivinti ir ar jis bus vertas gyventi
ðioje modernioje visuomenëje.
Sparèiai keièiantis ekonomikai, stip-
rëjant urbanizacijos procesams, atsiran-
dant visai kitokiems þmoniø tarpusavio
ryðiams, folklorinë kaimiðkoji kultûra ið
tiesø jau atrodo naivi, negalinti paten-
kinti naujoviðkø visuomenës poreikiø.
Pvz., liaudies dainos simbolika jau ne-
daug kà pasako jaunosios kartos pilie-
èiui, ápratusiam gauti tiesioginæ informa-
cijà. Sakysim, rûtø vainikas, rûtø darþe-
lis bei jø sunaikinimo simbolika, nusa-
kiusi atitinkamas kaimo merginos doro-
vës normas (vainikëlio nuëmimas, rûtø
darþelio iðtrypimas reiðkë nekaltybës
praradimà ir kartu smerktinà dorovës
normø sulauþymà), dabar jau bûtø ma-
þai kà reiðkiantis poetinis vaizdas. Do-
rovës aspektas lyg ir iðnyksta – vienas
psichologas neseniai þurnale aiðkino,
jog nekaltybës saugojimas yra visai ne-
reikalingas, net esà nesveika nekaltybæ
iðsaugoti. Tad liaudies dainose uþðifruo-
tas erotiðkumas jau atrodo nereikðmin-
gas. Tas pats ir su paproèiais, kurie, ne-
tekæ pirminio savo pagrindo, perkelti á
kità aplinkà, tampa paprasèiausiu þai-
dimu, menine liaudiðkos dvasios atrak-
cija. Tad savaime atsiranda folklorizmas,
kuris vienokiais ar kitokiais bruoþais áei-
na á pramogø industrijà.
Bus daugiau
Atkelta ið 23 p.
Haines – Aliaskos pradþia, Arkties pa-
kraðtys. Gyvenvietæ Èilkato slënyje 1881
m. ákûrë presbiterieèiø misionieriai. Su-
pantys kalnynai sudëti paleozojaus ir me-
zozojaus magminëmis ir metamorfinëmis
uolienomis, suskaldytomis tektoniniø lû-
þiø zonomis. Aukso smilèiø upeliø nuo-
sëdose èia jau buvo randama nuo XIX a.
vidurio. Taèiau diena, kuri pakeitë pasau-
lá, iðauðo 1896 m. rugpjûèio 16-àjà, kai
tagiðø genties indënas Skokum Dþimas,
jo sesuo Keitë ir jos vyras Dþordþas Kar-
makas maþo Klondaiko upës intako Bo-
nanzos (Rabbit Creek) nuosëdose atra-
do labai turtingà aukso sànaðynà. Gar-
sas apie já þaibiðkai pasklido, á Aliaskà pa-
traukë tûkstanèiai aukso ieðkotojø.
1897–1898 m. Klondaike kilo tikra auk-
so karðtligë (Golden Rush). Haines ir neto-
limas Skagvëjus (Skagway – ðiaurës vëjo
buveinë) atsidûrë vadinamojo „auksinio
skritulio“ (golden circle) centre. Skagvëjus
tapo vartais á Klondaikà: èia buvo aukso ieð-
kotojø bazës, ið kur jie keliaudavo bandyti
savo laimës. Aukso karðtligës metais auk-
sinio skritulio rajone darbuodavosi nuo 40
000 iki 100 000 auksakasiø. Daugelis jø pa-
sakiðkai praturtëjo. 1898 m. Skagvëjuje bu-
vo 20 000 gyventojø. Dabar – 868, taèiau
per metus èia apsilanko 800 000 turistø.
Nuo atradimo èia buvo iðgauta 12,5 mln.
uncijø (390 tonø) aukso, daugiausia per pir-
muosius penkerius ðeðerius metus. Iðkas-
tas metalas sugráþdavo per Haines, kuria-
me buvo net vienuolika muitiniø. Toliau per
Dþûnà auksas pasiekdavo Sietlà, kur jau
vykdavo birþos pardavimai.
Plaktukas laikomas pirmapradþiu pro-
tingojo þmogaus darbo árankiu. Deivas
Pahlas yra auksiniø rankø meistras, 1973
m. atvykæs á Haines ið Klivlendo. Jo po-
mëgis ir tapo dingstimi pradëti rinkti dar-
bo árankius. Tai jis darë daug metø visoje
Ðiaurës Amerikoje. Gavæs ið valdþios 12
hektarø (30 akrø) miðko kraðto gilumoje,
Moskitø Slënyje, apie 30 km nuo Haines,
jis pasistatë gyvenamàjá namà, o mieste-
lyje nusipirko senà istoriná pastatà, kuria-
me ákurdino Plaktukø muziejø. Èia mes
keletà dienø studijavome muziejaus eks-
pozicijos bûdà, metodikà, susipaþinome
su ávairiausiomis plaktukø rûðimis, kuriø
eksponuojama apie 1500 egzemplioriø.
Deivo namuose plaktukø yra dar 4000!
Muziejus atidarytas 2001 metais. Dei-
vas yra jo savininkas, muziejø remia Hai-
nes municipalitetas, padeda Aliaskos
valstijos administracija, 2002 m. parëmë
Vaðingtono Smithsono gamtos istorijos
 Þaliosios Aliaskos
eskizai
muziejus. Plaktukø muziejaus direktoriø
Amerikieèiai mëgsta statistikà. Susi-
ieðkojæ duomenis apie Haines miestelá,
suþinojome, kad jame iki mûsø nieko iš
Lietuvos nesilankyta. Taigi pirmieji viena-
tarybà sudaro garbingi miestelio pilieèiai.
me Haines bare pasaulio þemëlapëlyje
Sezono metu gausiai lankomas turistø
ásmeigëme prie Vilniaus du smeigtukus.
ið kruiziniø laivø. Áëjimas 3 doleriai, vai-
kams ir paaugliams – nemokama. Pats
Deivas aiðkina muziejaus istorijà, savo
eksponatø paskirtá.
O tø eksponatø – ávairiausiø. Seniau-
sias eksponatas – Romos karo kirvis (26
cm ilgio), datuojamas 200–400 m. Visos
amerikieèiø iðradëjø sukurtos plaktukø rû-
ðys patentuotos. Patentø kopijos uþima
iðtisà muziejaus stendà; seniausias pa-
tentas yra 1836 metø.
Ekspozicijoje plaktukai suklasifikuoti
pagal paskirtá. Tai staliø, batsiuviø, dailidþiø,
medkirèiø, mûrininkø, geleþinkelininkø dar-
bo árankiai. Atskirus stendus uþima geolo-

Triaso
periodo
skalûnai

Haines
uostelio
prieigos
Auksakasiai pakeliui á Rabbit Creekà
(sena fotografija)

gø, rûdakasiø, angliakasiø (Hammers; Pic-

khammers) plaktukai bei kirtikliai. O dar
medicininiai, teisëjø, antstoliø, aukcionø
plaktukai... Stebina vienetiniai patentuoti
specialios paskirties plaktukai. Tai „namø
ûkio favoritas“ – plaktukas, atliekantis 6
operacijas (1885), Carrs Tool – šeši áran-
kiai viename plaktuke (1909), ávairiausi vi-
niatraukiai (Claw Hammers), „plojimø
plaktukas“ – buvo naudojamas Niujorko
„medvilnës“ klube (Cotton Club, N. Y. Ci-
ty), plaktukas „átempti vadþias“ pašto ka-
rietai (Hitching Post Hammer, 1889), plak-
tukas skalbiniams melsvinti (Gillett‘s No-
velty Bluing Hammer, 1882), gyvûnø plak-
tukai (Animal Hammers), „makadamaizin-
go“ plaktukas uolienai smulkinti (nuo Joh-
no Mcadamo vardo, 1836), banko èekiø
gesinimo plaktukas (Banckers Check
Cancelling Hammer), kroketo plaktukai
(Hoop Sets) ir daugybë kitø.
Amerikieèiø geografijos þinios nëra tobu-
los. Etnografiniame muziejuje perkame áë-
jimo bilietukus po 3 dolerius, budëtoja
klausia tipišku amerikietišku were are you
from?Atsakome, kad iš Lietuvos. Wow! Lit-
huania? It is some in New Jersey? Tai kà
èia bepridëti... Mûsø miestelyje yra ben-
druomenë. Mus mato ir priima. Parduo-
tuvëlës, kavinukës, bariukai, paðtas, baþ-
nyèia, trys muziejai – mûsø traukos lau-
kas. Kà èia pastebëjome? Haines turi sa-
vivaldos statusà (borough). Verslai – þve-
jyba, miðko pramonë, kalnakasyba, me-
dþioklë, turizmo paslaugos, vieðbutëliai,
suvenyrai. Þmonës labai draugiðki, pa-
slaugûs, miestelis pavydëtinai ðvarus ir
tvarkingas. Automobiliai – galingi 4W vi-
sureigiai (off–highway), „dþemperiai“,
„heèbekai“. Plentas tik vienas. Maþas ae-
rodromas. Policijoje penki vyrai – ðefas ir
du po dvi pamainas. Keliø policijos nëra,
jos nereikia.
Baigiame savo vizità pasiraðydami
penkeriø metø bendradarbiavimo sutartá
tarp Aliaskos Haines plaktukø muziejaus
ir Lietuvos Linkmenø plaktukø muziejaus,
kuria numatoma vykdyti bendrà projektà
Plaktukø paveldas ðiuolaikiniame pasau-
lyje. Haines muziejaus tarybos pirminin-
kas, miestelio vicemeras Mr. CJ Jones pa-
linki visiems sëkmës. O aš norëèiau pa-
linkëti, kad Linkmenø ir Haines miesteliai
ir jø plaktukø muziejai taptø gerais drau-
gais. Juk giminë viena!

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 35

 Ignalinos
atominës jëgainës paveldas –
painûs sprendimai ir sunki naðta
kartø kartoms
Atkelta ið 5 p.
Treèia – vietinës darbo jëgos panau-
dojimas, statant naujà atominæ, bus mini-
malus, nes statybininkø vadovybë, tech-
nologinis personalas bei didþiuma spe-
cializuotø statybos darbininkø bus svetim-
tauèiai. Jø visuma duos maþai ekonomi-
nës naudos Lietuvai. Ketvirta – naujos ato-
minës atidarymas dar labiau pasunkins ir
pabrangins naujai besikaupianèiø bran-
duoliniø atliekø apsaugos iðlaidas.
Stebina, kiek nedaug dëmesio Lietu-
vos energijos planuotojai ir valstybës insti-
tucijos skiria maþiau kainuojanèioms ir be
ilgalaikiø ásipareigojimø miðrios elektros ga-
mybos ir koordinuoto Baltijos elektros þie-
do alternatyvoms. Analizuojant Danijos, Vo-
kietijos, Švedijos pavyzdþius, atsinaujinan-
tys energijos šaltiniai, kaip, pvz., biokuras,
suskystintos dujos, vëjas ir saulë, hidroe-
nergija, geoterminiai ðaltiniai, net ir maþos
atominës elektrinës be radiaciniø atliekø,
teikia daug greitesná ir praktiðkesná bûdà,
uþtikrinantá energetinæ ir ekonominæ nepri-
klausomybæ, taip pat skatinantá vietiniø gy-
rydama galutiná sprendimà, Lietuva ne tik
pavieðins visas alternatyvas, bet ir pateiks
jas spræsti visai tautai.
Apibendrinimas:
* Sudëjus visas iðlaidas, numatoma
statyti atominë elektrinë Lietuvos gyven-
tojø elektros energijos poreikiams tenkin-
ti yra brangiausia investicija ið visø kitø ga-
limø pasirinkimø.
* Numatyta naujos atominës elektri-
nës galia yra daug didesnë, nei Lietuvai
reikia. Numatomas elektros pertekliaus
eksportas, atsiradus Karaliauèiaus ar Bal-
tarusijos atominëms jegainëms, neatneš
numatomo pelno, nes elektra bus sunkiai
realizuojama.
* Nauja atominë elektrinë uþkraus di-
dþiulæ finansinæ naðtà Lietuvos elektros
vartotojams. Atominës elektrinës statybos
laikotarpiu atsiras 15–20 centø priemoka
uþ kiekvienà sunaudotà elektros energi-
jos kilovatvalandæ.
* Atominei elektrinei pradëjus veikti, di-
delës rezervinës elektros galios laikymas
gali pareikalauti dar apie 2 papildomø cen-
tø priemokos uþ kiekvienà panaudotà elek-
tros energijos kilovatvalandæ, neáskaitant
Egidijus BACEVIÈIUS
Ilgasnapiai jûrvarniai – kryþiai
ant uolø
Didesnëje Europos dalyje susiklosèiu-
sá poþiûrá á jûrvarnius graþiai aiðkina
paukðèio rûðies pavadinimas. Jis kilæs
iš prancûzø kalbos þodþio kormoran, o
šis – iš sulotynintø þodþiø corax (varna)
ir marinus (jûrinis) sandûros, tai atitiktø
lietuviø kalbos þodá jûrvarniai. Anglakal-
bëse ðalyse ðie paukðèiai dar vadinti
Shag, kas reikðtø grublëtumà, uolø ne-
lygumus, iškilimus. Ankstyvaisiais vidu-
ramþiais juodi dþiovinti išskleistais spar-
nais paukðèiai tapatinti su kryþiais ant
uolø. Tokiø „paukðèiø-kryþiø“ puošybos
dëmenø gausu senuose mediniuose
norvegø statiniø droþiniuose ir gotikos
srovës visuomeniniø pastatø graþmeno-
se. Ilgasnapiai vandenynø toliuose ir uo-
lëtose salose perintys juodsidabriai
paukðèiai skandinavø, o ypaè Islandi-
jos tautosakoje sietini su mirtimi, keliu á
nebûtá, anapusiniu pasauliu. Norvegø
sakmëje po mirties jûrvarniais paverèia-

ventojø ádarbinimà (viena sukurta vietinë
darbo vieta, Vakarø ekonomistø apskaièia-
vimu, sukuria lygiavertæ tolesnæ dviejø ar
Sutaurinta
uþsienio investitoriaus pelno antkainio.
* Neaiðku, kokià ásidarbinimo galimy-
bæ Lietuvos pilieèiai turës naujos atomi-
nës elektrinës statybos bei elektros gamy-

trijø naujø darbo vietø veiklà). Sunkiai su-
prantamas ir vieðumoje beveik nesvarsty-
tas ásipareigojimas skolintais pinigais da-
ryti didþiules ir abejotinai apsimokanèias
investicijas á branduolinës jëgainës staty-
bà ir apkrauti sunkiomis ekonominëmis bei
aplinkosaugos naðtomis ne tik esanèias,
bet ir ateinanèias kartas. Tokio masto in-
vesticijos bei alternatyvos turëtø bûti iðsa-
miai nagrinëjamos Vyriausybëje ir Seimo
komitetuose, analizuojant nevyriausybiniø
organizacijø ir suinteresuotø pilieèiø poþiû-
rius, taip pat pateiktos plaèiai visuomenës
diskusijai ir galø gale referendumu patik-
rintos, kas Lietuvos gyventojams yra pri-
imtina ir kas atmestina.
Siekiant energetinio saugumo ir nepri-
klausomybës, Lietuva turëtø stengtis tap-
ti mišrios energetikos šalimi – konvenci-
nës ir alternatyvios. To siekia ir ES, reika-
laudama, kad visos ES ðalys iki 2020 me-
tø generuotø bent 20 proc. savo energi-
jos poreikiø ið atsinaujinanèiø ðaltiniø, ku-
rie nepalieka brangiø ir daugiaamþiø at-
liekø laidojimo ir apsaugos problemø. Lie-
tuvos siekis pastatyti atominæ elektrinæ, ku-
ri pagamintø daug daugiau elektros nei
jos poreikiams reikia, prieðtarauja ir slopi-
na alternatyviø ðaltiniø plëtojimà, kurie ga-
lëtø konkuruoti su branduolinës bazës
elektros gamyba. Tikëkime, kad, prieš da-
þvejyba
bos laikotarpiu. Taèiau visai nebûtø keis-
ta, kad investuotojas, turintis 51 proc. ak-
cijø ir bûdamas jegainës operatorius, at-
sakingas uþ atominës veikimà ir elektros
gamybà, ádarbins tik savus vadovus ir pa-
tyrusius specialistus svarbesniø techno- mi trys broliai. Vandenin neriantys jûr-
logijø bei sistemø prieþiûrai, labai pana- varniai pavaizduoti Norvegijos Loppa,
ðiai kaip IAE vadovybë darë prieð nepri- Rost ir Skjeroy savivaldybiø þenkluose.
klausomybës atstatymà ir kaip lenkø val- Paukðèiai grakðèiai iðlenktais kaklais ir
doma „Maþeikiø nafta“ daro šiandien. dþiovinti išskleistais sparnais puošia ðiø
* Visuomenei maþai þinoma, kad bran- dienø Tromsës (Tromso) miesto (ðiau-
duoliniø atliekø sutvarkymas ir apsauga
yra daugelio ðimtmeèiø problema, galinti
daugiau kainuoti nei pati atominës jegai- Kormoranø kolonijos kelia
nës statyba. Ðias iðlaidas turës apmokëti grësmæ Kurðiø nerijos
Lietuvos energijos vartotojai gerokai pa- Juodkrantës sengirei
didintomis kainomis uþ kiekvienà sunau-
dotà kilovatvalandæ. Nauja atominë elek-
trinë, pasibaigus jos veiklai, tik padvigu-
bins nuostolingas iðlaidas, kurios jau pa-
tiriamos uþdarius IAE elektrinæ.
* Tokio masto investicijos, jø alterna-
tyvos bei pasekmës dël radioaktyviøjø at-
liekø turi bûti pakartotinai nagrinëjamos
Vyriausybëje ir Seimo komitetuose, iðsa-
miai diskutuojamos visuomenëje. Refe-
rendumo keliu turëtø bûti nusprendþiama,
kas Lietuvos gyventojams yra priimtina ir
kas atmestina.
„Energijos erdvë“, 2010, Nr.2(4)

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

 Dël savitos kûno sandaros ir gyvenimo bûdo jûrvarniai (sin. kormoranas; lot. k. Phalacro-
corax carbo, Linnaeus, 1758) ávairiose pasaulio dalyse þmoniø vertinami nevienareikðmið-
kai. Lietuvoje iki šiol apie juos þinome tik kaip apie sparnuoèius, niokojanèius Kurðiø
mariø ir gretimø vidaus vandenø þuvø bûrius bei savo gyvybine veikla kelianèius grësmæ
Kurðiø nerijos Juodkrantës sengirei. Plaèiajame pasaulyje esama nuostabà ir susiþavëjimà
kelianèiø šimtameèio sambûvio su jûrvarniais pavyzdþiø.

saugoti jûrvarnius nuo naikinimo ir jø pa-

Kormoranas naudos maistui.
Kita vertus, Èilëje, Japonijoje ir Flori-
dos pietuose po garniø, girnoviø bei jûr-
varniø lizdavietëmis kreikiamas šienas,
klojami šiaudai, taip surenkama daug
azoto ir fosforo turinèiø išmatø, naudoja-
mø ryþiø ir kukurûzø laukams træðti.
Vidurio Europoje, pietryèiø Baltijos ða-
liø kultûrose apie jûrvarnius mus pasie-
kusi skurdi þodinë ir vaizduojamoji kultû-
ra. Su ja gali bûti siejami Lietuvos pama-
rio maþosios medinës architektûros
(krikštuose) paukðèiø pavidalo droþiniai,
kurie tapatintini su apibendrintais paukð-
èiais jûrvarniais – senaisiais þmogaus

su jûrvarniais
riausias þemyninës Norvegijos uostas)
vieðøjø ástaigø paradinius áëjimus.
Senajame Testamente minima, kad
bûtent jûrvarnis buvæs tas paukštis pirmei-
vis, kurá po vienuolika mënesiø trukusio
Pasaulio tvano Nojus išleido apsiþvalgy-
ti, ir šis ilgai blaðkæsis ieškodamas sau-
sumos. Ðie jûros sparnuoèiai minimi Kris-
toferio Išervudo (Christopher Isherwood)
ir kitø XVI–XVIII a. poetø eiliuotose poemo-
se ir yra senosios jûrinës vaizduojamo-
sios kultûros pavyzdys. Apie jûrvarniø pa-
naudà ûkinëms reikmëms þiniø nedaug.
Raðoma, kad 1853 m. San Nikolo saloje
aptikta atsiskyrëlë Joana Marija. Ji vilkë-
jusi iš jûrvarnio plunksnø ir banginiø ûsø
sukurptu apdaru. Istorija apie pieèiau Ka-
lifornijos krantø esanèioje saloje po aštuo-
niolikos atskirties metø surastà moterá, vë-
liau tapusià baptiste, rašytojui Scottui
O‘Delui davë dingstá paraðyti romanà
„Mëlynojo delfino sala“. Ir tai tik dalis gau-
sios kultûros pavyzdþiø su jûrvarniais.
Norvegijoje ir Pakaspijo ðaliø þemu-
mø ðlapvietëse kasmet dalis jaunø jûr-
varniø sumedþiojami ir ið jø gaminami
valgiai. Kaþkas panaðaus buvo Kurðiø
nerijoje ir kai kuriuose Rytprûsiø kraštuo-
se, kur rudeniniø santalkø metø maistui
gaudytos pilkosios varnos ir kovø jaunik-
liai. Vokietijos ir Švedijos medþiotojø þur-
nalas Die Pirsch 1996 m. paskelbë seno-
sios vietos virtuvës patiekalø ið marinuo-
tø jûrvarniø krûtinëliø su pomidorø ir kitø
rûðiø ne maþiau pikantiškais antpilais ga-
minimo bûdus. Kita vertus, nereikëtø per-
lenkti lazdos naudojant jûrvarnius mais-
tui. Ekologai primena, kad ðie paukðèiai
yra þuvilesiai, ryjantys aplinkai kenksmin-
gomis medþiagomis uþterštuose vande-
nyse sugautas þuvis, taigi ilgainiui
paukðtienoje gali bûti susikaupæ PCB
(policholbifenoliø), kitø aromatiniø an-
gliavandeniliø. Net ir maþi ðiø junginiø
kiekiai sukelia þalingus pokyèius orga-
nizmo veikloje, o vëliau sudaro sàlygas
ligoms atsirasti. Pastarasis teiginys yra
vienas kertiniø viešuose šaukiniuose ap-
Þvejas Japonijoje rengiasi pagal
grieþtà senà paprotá
dvasios kelio á Dausas tarpininkø vaizdi-
niais. XIX a. kai kuriuose Vokietijos krað-
tuose ir Rytprûsiø ðiaurës vakarinëse þe-
mëse (Maþoji Lietuva, V. Lenkija) ðie spar-
nuoèiai naikinti kaip garniai, ereliai þuvi-
ninkai ir kiti þuvilesiai paukðèiai ir þvërys.
Šiandienos laikais þuvininkø poþiûris á
ðiuos paukðèius maþai pasikeitæs,
varþomas gamtosaugos ástatymø. Dau-
gelyje ðaliø jie tapatinami su þuvø naikin-
tojais ir vyrauja priešiškos nuostatos jø
kaimynystës atþvilgiu.
Þvejyba su jûrvarniais Japonijoje
Bet ne visur jûrvarniai yra nelaukiami
sveèiai. Kai kuriose pasaulio dalyse þmo-
nes ir jûrvarnius sieja itin glaudus sugy-
venimas. Kaip rašo O.Gabrielis ir A. von
Brandtas knygoje „Þvejybos bûdai pa-
saulyje“ (Fish catching methods of the

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 37

world, 2005), XVI–XVII a. apmokytais jûr- denyno pakrantëje. Didieji jûrvarniai apaèios spaudþiant kaklà, priverstinai
varniais þuvys gaudytos atokiose Angli- išsiskiria ramiu ir taikiu bûdu bei ištver- išvimdomas. Per naktá priklausomai nuo
jos ir Prancûzijos vietovëse ir tai buvæs me, sugauna daugiau ir didesnës þuvies. sëkmës sugaunama nuo vieno iki dvie-
svarbus vietos þvejø pragyvenimo ðalti- Þûklei ruoðiamiems paukðèiams paker- jø ðimtø upëtakiø. Suaugæs paukðtis per
nis. Šiuo metu pasaulyje yra þinomos ke- pamos plasnojamosios sparnø plunks- dienà vidutiniðkai sulesa nuo 200 iki 750
turios vietos, kur dar vis þûklaujama su nos, kaklas ir kûnas apriðami „tramdo- g þuvies. Senoji þûklë su jûrvarniais da-
ðiais paukðèiais. Vienas ið jø likæs Pietø mosiomis virvutëmis“. Pradþioje dvi sa- bar Japonijoje puoselëjama dešimtyje
Europoje, t.y. Makedonijoje. Taèiau la- vaites atveþtiniai globotiniai lesinami ið vietoviø – Kyushi salos Matsuros upëje,
biausiai išgarsinti þvejybos su sparnuo- rankø ir pratinami maitintis gëlavande- Shikoku s. Matsuyamoje bei Honshiu sa-
èiais paproèiai sëkmingai pritaikomi Toli- nëmis þuvimis. Vëliau jie išmokomi su- los Kanagava, Nagaros ir Dþifu (Gifu)
muosiuose Rytuose. Japonijoje, Kinijoje, sirasti ir sugauti grobá vandenyje, o pas- prefektûrø vandenyse. Pavyzdinës paro-
Vietname bei Indonezijos salose jûrvar- kutiniu bandomuoju tarpsniu þvejybos domosios þûklës Nagaros ir Dþifø upë-
niai – vieninteliai sëkmingai prijaukinti ágûdþiai lavinami ir átvirtinami su paukð- se ir turistams pristatomos nuo geguþës
þuvilesiai paukðèiai. Tautotyrininkø ir is- èiu vedliu – senesniu jûrvarniu ir bûna 11 iki spalio 15 dienos.
torikø vertinimu þvejybos su jûrvarniais pririšti uþ virvutës. Mokymai trunka tre- Lapkrièio mënesá þvejai plunksnuo-
paproèiai Japonijoje ir Kinijoje yra seniau- jus metus. Jokia prievarta paukðèiø mo- tuosius augintinius perkelia á kalnø upes,
si pasaulyje. Jie išsamiai aprašyti ir gau- kymuose ir vëliau þûklëje negelbsti. Tik kur jie atsigano. Nevarþoma mityba trun-
puikus augintinio ir pagalbininko elgse- ka šimtà penkiasdešimt aštuonias die-
Á þûklæ... nos paþinimas, þvejo pastabumas bei nas per metus. Þuvø apsaugai nuo ko-
kantrybë laiduoja þûklës sëkmæ. Tinka- vo 15 iki geguþës 10 d. þûklë su jûrvar-
mai priþiûrimi paukðèiai gyvena ir tarnau- niais draudþiama ir atnaujinama su-
ja iki 12 metø. varþymo laikui pasibaigus.
Šiais laikais Japonijoje senoji papro-
tinë þûklë su jûrvarniais daugiausia vyks- Paproèiams daugiau nei 1300 metø
ta turistø smalsumui patenkinti. Šalyje la- Naktinë þvejyba su jûrvarniais Ukai
bai mëgstama dalyvauti naktinëje þûk- yra vienas ið dvideðimt ðeðiø „tekanèios
lëje prie ugniniø þibintø. Deglø šviesa pri- saulës ðalies“ nacionalinio kultûrinio pa-
viliojami „ayu“– japoniniai upëtakiai (Ple- veldo dëmenø. Ji suvienodinta, vykdo-
coglossus altivelis, Temminck & Schle- ma laikantis senøjø, dar 702 m. e. m. ra-
gel, 1846). Greta plaukiojantys klusnûs ðytiniø nuostatø ir puoselëjama greta ike-
sparnuoèiai nardo ir gaudo á pavirðiø banos, origami, arbatos gërimo apeigø.
ðviesos priviliotas þuvis. Kad þuvies gi- Kinø raðmenimis paraðytoje Sui Imperi-
liai neprarytø, paukðèiams ant kaklo jos istorijoje yra seniausias pranešimas
siai pavaizduoti ankstyvojoje bei ðiø lai- uþdedamas tamprus þiedas. Vyriausia- apie Japonijoje jûrvarniams ant kaklo de-
kø menininkø kûryboje, pasakojamojoje sis þvejas stebi augintiniø elgsenà, ir, kai damus þiedinius raukus ir þûklæ su
ir raðytinëje tautosakoje. Apie ðià gamto- tik stemplë prisipildo þuvies, gyvasis pa- paukðèiais. Viduramþiais ði þûklës atmai-
naudos atmainà rašomi moksliniai dar- galbininkas iškeliamas á valtá ir, ranka ið na buvusi vietos þemvaldþiø nuosavybë.
bai, kuriami meniniai ir dokumentiniai fil-
mai. Ji tapo ðimtametës tvarios gamto-
naudos pristatomuoju þymeniu.
Þvejyboje su irklakojais sparnuoèiais,
kaip ir medþioklëje su plëðriaisiais paukð-
èiais, išskirtiniai vandens plunksnuoèiø
gebëjimai pritaikomi þmogaus reikmëms.
Þûklaujant ið jûrvarniø perimama sugau-
ta ir pusiau praryta þuvis. Kai kuriose To-
limøjø Rytø ðalyse ávairiu laiku buvo ir ið-
liko kelios þvejybos su jûrvarniais atmai-
nos, kurios byloja apie netiesioginæ þûk-
lës paproèiø raidà, savaiminius, iš šalies
maþai paveiktus plëtotës kelius. Pagrin-
diniai þvejybos bûdai yra trys: þvejyba su
laisvais prijaukintais paukðèiais; þûklë su
paukðèiais ir tinklais ir naktinë þûklë su
þibintais ir sparnuoèiais su pavadëliais.
Japonijoje þvejyba su jûrvarniais va-
dinama Ukai, kas reikðtø – jûros paukð-
tis. Šiai veiklai tinka tik jûriniø arba di-
dþiøjø jûrvarniø (Phalacrocorax capilla-
tus) rûðies atstovai. Nagaros prefektûroje
(Honshiu salos vidurinë dalis) ðie paukð-
èiai neperi ir apsilanko tik þiemojimo me-
tu. Þûklei reikiamø dviejø mënesiø au-
gintiniø atveþama iš perimvieèiø Ishiha- Kormoranai ant uolø
moje (Ibaraki prefektûra), Ramiojo van-

38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7


Nagaroje ji priklausë Tokugawa Owari –
dabartinës Japonijos valstybës pagrin-
dø kûrëjui. Po 1868 m. Meiji valdymo res-
tauracijos ðalyje buvo suirutë ir daugiau
nei 1300 metø be pertrûkio gyvavusiam
þûklës amatui grësë iðnykimas, meistrai
prarado dvaro globà. Senoji þvejyba su
sparnuoèiais nuo 1890 metø vël pradë-
ta globoti imperatoriaus dvaro iþdo. Šian-
dien jà puoselëja Japonijos nacionalinio
paveldo agentûra (The Imperial Hous-
hold Agency). Niagaros upëje, Gifu pre-
fektûros Furutsu provincijoje, imperato-
riškasis dvaras globoja Ukia Goryo –
šešis pavyzdinius þvejybos su jûrvarniais
paproèiø tæsëjus. Pagal grieþtus reika-
lavimus valtyje dirba trys þvejai: du pa-
galbininkai irklininkai ir vedlys, þvejys
meistras (Usho). Irklininkai plaukus ap-
sijuosia baltomis juostomis. Vedlio gal-
va aprišama tamsiai mëlyna, plaukus ir
blakstienas nuo deglo ugnies apsaugan-
èia skara. Kad neperšlaptø, jie avi seno-
jo pavyzdþio sandalus, dëvi ðiaudiná si-
jonà ir tvirtà neperðlampamà antkrûtá, ap-
saugines rankoves. Þûklës metu dega-
mi mediniai deglai – kagoribi. Tai ant stry-
po kabanti vielinë pintinë su skalsiai de-
ganèiomis puðinëmis lentelëmis. Vienu
metu þûklëje laikoma iki dvylikos paukð-
èiø kinkinë. Laisvu nuo þûklës laiku au-
gintiniai laikomi bambukinëse pintinëse
ukago. Jiems ant kaklø dedami þiedai-
átvarai ir jie pririšami prie 3,3 m ilgio pa-
pirusinio pavadëlio – tanava.
Paþintinë turistø pramoga
Þûklë su jûrvarniais yra labai mëgia-
ma paþintinio turizmo Japonijoje atmaina.
Ji daþnai apraðoma vietos spaudoje, ro-
doma per televizijà, susikûræ mëgëjø in-
ternetiniai puslapiai, vaizduojama dailëje
ir fotografijoje, ðiø dienø šalies skulptûro-
je. Á pavyzdinæ parodomàjà þûklæ Nagaro-
je kvieèiami garbingi ðalies sveèiai, uþsie-
Jûrvarniai – rajûs
þuvø vartotojai
nio ðaliø tarnybø atstovai. Paþintinæ pra-
mogà stebëti þûklæ su jûrvarniais mielai
renkasi šalies gyventojai ir sveèiø ðaliø lan-
kytojai. Kiso upëje Inujama mieste, Aichi
prefektûra, þûklæ su sparnuoèiais galima
stebëti ir netgi joje dalyvauti. Esama iðky-
lø po du – keturis þmones. Á pramogà vyks-
tama senomis 13 m ilgio medinëmis val-
telëmis su stogeliu. Dalyvavimas vakari-
nëse ir naktinëse iðplaukose vaikui kainuo-
ja vidutiniškai 1250, o suaugusiam – 2500
jenø. Pramogos kaina svyruoja priklauso-
mai nuo paslaugø kiekio, plaukimo truk-
mës ir sugaišto laiko. Jei plaukiama per
saulëlydá ar naktinei þûklei ðvieèiant þibin-
tams, tai kaina atitinkamai didesnë.
Prijaukinti þuvlesiai Kinijoje
Pietrytinëje Kinijoje ne maþiau mëgia-
ma þvejyba su apmokytais pusiau lais-
vais jûrvarniais. Èia auginami maþesnieji
upiniai jûrvarniai (Ph. carbo honedae).
Šios rûðies paukðèiai yra maþiau ištver-
mingi, taèiau taikesnio bûdo. Dël nuolati-
nës nervinës átampos ir alinimo tik nedaug
augintiniø pasiekia šešeriø metø amþiø.
Jaunikliai mokymams imami ið lizdø ir
dirbtinai auginami. Skirtingai nei Japoni-
joje, sparnuotá su šeimininku sieja abipu-
sis prisirišimas. Per ilgà laikà uþsimezgæ
paukðèio ir þvejo tarpusavio ryšiai lemia
þûklës sëkmæ, sparnuotis klusniai vykdo
tai, kas iš jo reikalaujama, bûna greta ir
nereikia jokiø jo laisvæ varþomø priemo-
niø. Bûna tikras ðeimos narys.
Upëse þvejojama tik dienà. Dirba šei-
mininkas su dviem, keturiais, reèiau að-
tuoniais paukðèiais. Þvejybos metu spar-
nuoèiui leidþiama praryti tik kas septintà
þuvá. Stengiamasi jø neprisotinti, kad ne-
aptingtø ir neprarastø godulio þûklei. Þu-
vies prisigaudæs paukðtis savitu šauki-
niu priviliojamas ant bambukinës karties
ir vimdomaisiais judesiais ištuštinama jo
stemplë. Þuvis nuplaunama ir ðaltai lai-
Þvejyba ið
luotø su
jûrvarniais
Lašihai
eþere
(Pietryèiø
Kinijoje)
koma iki bus veþama á turgø. Naujai at-
siradusios pigios þvejybos priemonës
neiðvengiamai keièia daugelá senøjø þve-
jybos paproèiø Kinijoje. Ðiais laikais þve-
jø kaimeliuose laisvai plaukiojantys
paukðèiai neretai ne tik gaudo, bet ir bai-
do á gretimai paspæstus tinklus þuvis.
Tolimøjø Rytø ðaliø tautotyrininkø ver-
tinimu, þvejybos su jûrvarniais paproèiø
skirtumai Kinijoje nulemti skirtingø ap-
linkos sàlygø ir senøjø gyvensenos pa-
proèiø, poþiûrio á gyvàjà gamtà. Jos
maþiau ištobulintos nei Japonijoje, turi
daugiau pirmapradþiø dëmenø. Kinijoje
þvejybos su jûrvarniais verslas puoselë-
jamas Lidþiango (Lijiang) provincijoje
Lašihai (Lashihai) eþere, netoli Guilino
miesto, ir Li upëje prie Guangxi provin-
cijoje. Apie ðià þûklæ sukurti paþintiniai
dokumentiniai filmai, þvejybos vaizdeliais
ir nuotraukomis puošiamos þaliosios ar-
batos dëþutës, kalendoriai, suvenyrai ir
kt. Þûklë daþniausiai vyksta upëje ar eþe-
re nepaprastai graþaus, ûkinës veiklos
nepaliesto kraštovaizdþio apsuptyje.
Skaptuotas luotas ar bambukinis plaus-
tas pamaþu slysta vandens paviršiumi,
jame ant skersiniø rymo sparnus išsklei-
dusi augintiniø vora. Šie vaizdai uþka-
riavo viso pasaulio gamtos mëgëjø ir
saugotojø palankumà. Þûklë su spar-
nuoèiais yra pasaulinio kultûros pavel-
do dalis, ji traukia turistus, gamtininkus,
atspindi idiliðkà taikø ir tvarø þmogaus
sambûvá su gamta.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 39
 1 pav.
Vidas ÞIGAS
Dizaineris
Visais laikais pinigai ir karas yra glau-
dþiai susijæ. Uþ pinigus perkami ginklai ir
amunicija. Kareiviams uþ karines opera-
cijas taip pat mokami pinigai. Trûkstant
lëðø karui kartais uþgrobtos vertybës bû-
davo sulydomos ir ið ðio trofëjinio metalo
Mûðiø datos
numizmatikoje
kalamos monetos. Taèiau praëjus kuriam
laikui po lemiamø mûðiø, nugalëtojø ðlo-
vei ir atminimui nuo antikos laikø yra ka-
lamos proginës monetos. Jø nëra daug.
Kai kurias èia paminësime.
Þinomiausias antikos karvedys Make-
donijos karalius Aleksandras Didysis
(356–323 m. pr. Kr.) 327 m. pr. Kr. pasie-
kë Pendþabà Vakarø Indijoje. Prie Hidas-
pio upës ávyko mûðis, kur po atkaklios
kovos buvo sumuðta Indijos radþos Poro
kariuomenë.
Austrø mokslininkas, þymus antikinës
Graikijos istorijos ekspertas F.Ðachermei-
ras 1972 m. savo knygoje „Aleksandras Ma-
kedonietis“ raðë: „Kautynëse ir persekio-
jant, galbût padidintais oficialiais makedo-
nø duomenimis, þuvo 3000 raiteliø ir ne ma-
þiau kaip 20 000 indø pëstininkø. Þuvo visi
Poro karvedþiai ir du jo sûnûs. Pats radþa
kovësi nepaprastai narsiai ir pateko á Alek-
sandro rankas suþeistas...“ (336 p.).
Kiti antikos þinovai paþymi, kad per-
galæ prieð Porà lëmë ne tik helënø narsa,
bet ir mûðio taktika. Aleksandro maþai
ginkluoti specialûs kariai kovos metu pri-
bëgdavo prie Poro koviniø drambliø ir á
milþiniðko gyvulio ausá ámesdavo gyvà pe-
læ. Dramblys paniðkai iðsigàsdavo ir tap-
davo nevaldomas.
Ðiam mûðiui paþymëti buvo iðleista
masyvi proginë sidabrinë dekadrachma
(10 drachmø vertës moneta). Joje pavaiz-
duotas Aleksandras Makedonietis raitas
ant þirgo Bucefalo atakuojantis Poro val-
domà koviná dramblá (1 pav.).
Antikinës Romos numizmatika savo
gausiuose monetø siuþetuose atskleidþia
respublikos, vëliau imperijos gyvenimo is-
torinius, politinius, religinius ávykius. Gro-
40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
2 pav.
3 pav.
bikiðki ir pilietiniai karai lydi beveik visø
Romos imperatoriø valdymo laikotarpius.
Po smurtinës Gajaus Julijaus Cezario
mirties prasidëjo pilietinis karas. 31 m. pr.
Kr. prie Akcijaus kyðulio ávyksta jûrø mûðis,
kuriame dël valdþios Romoje kovojantis Ce-
zario ásûnis Oktavianas nugali Romos kon-
sulo Antonijaus ir Egipto karalienës Kleo-
patros laivynà (31 m. rugsëjo 2 d.). Po per-
galës Oktavianas prie savo vardo prideda
titulà „Augustas“ (pagarbintas, iðaukðtintas,
ðlovingas) ir tampa Cezariu Augustu, o vë-
liau ir imperatoriumi (imp. Caesar Avgvstvs,
27 m. pr. Kr. – 14 m. po Kr.).
Þinomas jo proginis sidabrinis dena-
ras, nukaltas 29–27 m. pr. Kr. Brundizi-
jaus (?) monetø kalykloje jûrø mûðio per-
galei prie Akcijaus paþymëti. Monetos
averse ant laivo priekio stovinti Viktorija
iðtiestose rankose laiko pergalës vainikà.
Reverse pavaizduotas mûðio nugalëtojas
vaþnyèioja triumfo kvadrigà. Po linija, imi-
tuojanèia þemæ, yra uþraðas IMP/CAE-
SAR (imperatorius/valdovas). Monetos
svoris 3,95 g (2 pav.).
Po mûðio Kleopatra, nenorëdama pa-
tekti á nelaisvæ, nusiþudë. Egiptas buvo
prijungtas prie imperijos ir paskelbtas Ro-
mos provincija. Tai progai paþymëti bu-
vo nukalta dar viena proginë moneta su
Cezario Augusto portretu monetos aver-
se. Reverse pavaizduotas Nilo krokodi-
las simbolizuoja nugalëtà Kleopatros ka-
ralystæ. Proginis sidabrinis denaras (3,93
g) nukaltas Romos monetø kalykloje 28
m. pr. Kr. Uþraðas AEGYPTO/CAPTA
4 pav.
(Egiptas nugalëtas) patvirtina monetos
nukalimo progà (3 pav.).
Po nekenèiamo imperatoriaus Nero-
no smurtinës mirties 68 m. vël prasidëjo
pilietinis karas. Rytø armija á sostà iðkëlë
Vespasianà, Flavijø dinastijos pradininkà
(imp. Caesar Vespasianvs Avgvstvs, 69–
79 m.). Vespasianas valdant imperatoriui
Klaudijui (41–54 m.) Britanijoje pasiþymë-
jo kaip gabus karvedys. Valdant Neronui
(54–68 m.) kariavo Judëjoje ir jà nugalë-
jo. Gavæs Romos imperijos sostà pasiro-
dë kaip doras, protingas ir liaudies myli-
mas valdovas. Koliziejaus statytojas Ves-
pasianas rodë dëmesá ne tik Romos liau-
dþiai, nepamirðo ir armijos triumfo Judë-
joje. Jo ásakymu Romos monetø kalyklo-
je 71 m. buvo nukaltas proginis þalvari-
nis sestercijus (25,05 g).
Averse aplink imperatoriaus portretà-
profilá iðkalti visi jo titulai. Reverse pavaiz-
duota verkianti Judëja. Greta palmës stovi
Romos legionierius nugalëtojas. Uþraðas
IVDAEA/CAPTA (Judëja/nugalëta) nusa-
ko monetos siuþetà. Apaèioje uþraðas SC
yra frazës SENATVS CONSVLTO (sena-
tui leidus, pritarus) trumpinys (4 pav.).
69–71 m. Romos monetø kalykla ka-
lë ir pergalës prieð Judëjà sidabrinius de-
narus. Monetø reversuose buvo pavaiz-
duota verkianti Judëja ir greta stovintis ne-
ginkluotas Romos legionierius. Po kom-
pozicija áraðytas tekstas IVDAEA (4a pav.).
Po Vespasiano mirties jis buvo prily-
gintas dievams. Jo sûnus Titas (imp. Titvs
Caesar Vespasianvs Avgvstvs, 79–81 m.)
dar kartà numalðino judëjø maiðtà ir su-
griovë Jeruzalæ. Vël buvo nukaltas progi-
nis sestercijus su uþraðu IVDAEA/CAPTA.
Tik greta verkianèios Judëjos stovi ne ka-
rys nugalëtojas, o belaisvis þydas surið-
tomis rankomis.
Daugybë antikinës Romos imperijos
monetø mini nugalëtø teritorijø vardus ir
vaizduoja verkianèias ar klûpanèias pro-
vincijø personifikacijas. Èia ir Galija, Pa-
nonija, Ilirija, Trakija, Germanija, Britani-
ja, Dakija, Partija, Mauritanija...
* * *

4A pav.
Paèiø naujausiø laikø istorija mini jau
kitas imperijas ir kitus karvedþius. Toli ne-
siþvalgydami pasidomëkime savo artimø
kaimynø numizmatika, kurioje pëdsakà
paliko þymiø mûðiø datø paminëjimas.
Tarpukario Lenkijos Respublika 1933
m. nukalë proginæ sidabrinæ (750/1000;
22,00 g; 300 000 egz.) 10 zlotø vertës mo-
netà su didþiojo Lietuvos kunigaikðèio ir
Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674–
1696) portretu. Ði moneta skirta 250-øjø
metiniø progai, kai jungtinë Þeèpospoli-
tos, Austrijos ir Vokietijos kariuomenë mû-
ðyje prie Vienos (1683 m. rugsëjo 12 d.)
sutriuðkino Turkijos kariuomenæ. Osma-
nø imperijos verþimasis á Vakarø Europà
buvo sustabdytas. Mûðiui vadovavo J.So-
bieskis (5 pav.).
5 pav.
5A pav.
6 pav.
Þinoma ir bandomoji moneta-klipa su
J.Sobieskio portretu. Klipos svoris – 30,00
g, kraðtinës ilgis – 34,6 milimetro. Ant ka-
raliaus peties yra uþraðas PROBA. Klipø
tiraþas 100 egzemplioriø. Monetas nuka-
lë Varðuvos monetø kalykla, autorius –
J.Visockis (J.Wysocki) (5a pav.).
Sobieskio santykiai su Lietuva buvo
blogi per visà jo valdymo laikotarpá. „So-
bieskis visà savo karaliavimo laikà buvo
susirûpinæs Lenkijos reikalais. Jo valdy-
mo pradþioje Lietuvoje visam kam vado-
vavo dideli jo prieðai – Pacai. Jie visi nuo-
lat prieðinosi karaliui... Etmonas Sapiega
taip pat nenorëjo klausyti karaliaus ir ka-
ruose. Net (1683 m.) vykstant vaduoti Vie-
nos Sapiega nesiskubino su Lietuvos ka-
riuomene ir atvyko tik po didþiojo mûðio“,
– raðë istorikas A.Ðapoka 1936 m. savo
monografijoje „Lietuvos istorija“ (365 p.).
Ðiais metais Lenkijos bankas liepos
mënesá nutarë paminëti dviejø mûðiø me-
tines, kurioms bus nukaltos proginës ko-
lekcinës monetos. Tai Þalgirio mûðio 600-
øjø metø proginë 10 zlotø vertës sidabri-
në (925/1000; 14,14 g) moneta, turinti
elipsës formà (40,0x26,0 mm), taip pat
Kluðino mûðio 400-øjø metø to paties no-
minalo, tiraþo, metrologijos ir formos pro-
ginë moneta. Abiejø monetø numatytas
tiraþas – po 100 000 vienetø.
Bus nukalta ir proginë apyvartinë 2
zlotø vertës geltono metalo lydinio mo-
neta (8,15 g; 27 mm skersmens).
Priminsime, kad Kluðino mûðis ávyko
1610 m. liepos 24 d. prie Kluðino miestu-
ko á rytus nuo Viazmos (dabartinë Smo-
lensko sritis) per karà dël Smolens-
ko. Þeèpospolitos 6556 raiteliø
kariuomenë, kuriai vadovavo
Lenkijos lauko etmonas St.Þolt-
kievskis, sumuðë Rusijos ir Ðve-
dijos jungtinæ armijà, kuri þygia-
vo á pagalbà apsiaustam Smolens-
kui. Rusijos kariná daliná sudarë 30 000
kariø, kuriems vadovavo Dm.Ðuiskis. Ðve-
dø kariná daliná sudarë 5000 kariø, kuriems
vadovavo J. de la Gardie. „Lenkø perga-
lës ábauginti bojarai nuvertë Rusijos carà.
Vladislovas Vaza Maskvoje buvo karûnuo-
tas Rusijos valdovu. Tai Þeèpospolitos ga-
lybës apogëjus“, – paraðyta Lenkijos anks-
tyvøjø naujøjø laikø istorijoje.
„Per Poltavos mûðá (1709 m. birþelio
28 d.) rusai visiðkai sutriuðkino Ðvedijos
armijà. Kelios dienos prieð mûðá niekada
7 pav.
nepralaimintis karalius Karolis XII buvo su-
þeistas á kojà. Kai jo puolimo planai þlugo,
o generolas Renskioldas, kuriam jis per-
davë vadovavimà, buvo paimtas á nelais-
væ, karalius, nors ir gulëdamas ant neðtu-
vø, pats pradëjo vadovauti mûðiui ir suge-
bëjo organizuotai atsitraukti. Taèiau po ke-
liø dienø ðvedø armijos likuèiai, apie 25
000 kariø, pasidavë prie Perevoloènos. Ðis
pralaimëjimas reiðkë karinës Ðvedijos im-
perijos galà“, – raðë ðvedø profesorius Jor-
genas Veibulas 1998 m. savo knygoje
„Švedijos istorijos apþvalga“ (53 p.).
Rusijos caras Petras Pirmasis (1682–
1725, imperatorius nuo 1721 m.) ðios ka-
rinës pergalës garbei pirmàjá linijiná kari-
ná burlaivá pavadino „Poltavos“ vardu
(1712). 1996 m. Rusijos bankas nukalë
masyvià proginæ sidabrinæ (900/1000)
100 rubliø vertës (912,3693 g) monetà,
kuri priklauso serijai „Rusijos jûrø laivy-
nui 300 metø“. Moneta turi kolekcinæ ko-
kybæ PROOF ir yra nukalta 1000 egzem-
plioriø tiraþu (6 pav.).
Ðiek tiek anksèiau, 1990 m., Sovietø Sà-
junga nukalë proginæ platinos (999/1000)
150 rubliø vertës (15,55 g) monetà, tiesio-
giai skirtà Poltavos mûðiui paminëti ið seri-
jos „500 metø didþiajai Rusijos valstybei“.
Monetos reverse pavaizduotas raitas caras
Petras Pirmasis su kardu rankoje. Po jo þir-
go kojomis kardu ginasi suþeistas ðvedø
kavaleristas. Moneta yra PROOF kolekci-
nës kokybës. Tiraþas – 16 000 egzemplio-
riø. Monetos autorius – Nikolajus Nosovas.
Paþymëtinas aukðtos meninës kokybës
proginis Poltavos mûðio medalis ið Ermita-
þo muziejaus numizmatikos rinkiniø. Tai vo-
kieèiø meistro F.Miulerio (Philipp Heinrich
Müler, 1654–1719) kûrinys. Medalis yra dvi-
pusis, sidabrinis, 66 mm skersmens. Aukð-
tas reljefas arba horeljefas medalio averse
vaizduoja raità carà Petrà su nugalëtojo lau-
rø vainiku ant galvos. Po þirgo kojomis guli
þuvæs ðarvuotas ðvedø karys. Reverse,
kompozicijos centre, ant patrankø, numes-
tø kovos vëliavø, bûgnø ir ðarvø ðûsnies
sëdi pusnuogis Heraklis su kuoka ant pe-
èiø. Uþ pusdievio pavaizduota Poltavos mû-
ðio schema (7 pav.).
2006 m. Latvija nukalë 1 lato vertës
sidabrinæ (925/1000; 31,47 g) kolekcinæ
monetà, skirtà visø laikø kovoms dël ne-
priklausomybës. Priminsime, kad mûsø
ðiaurës kaimynai latviai iki savo nepriklau-
somybës paskelbimo 1918 m. lapkrièio
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 41
18 d. valstybingumo neturëjo. Taèiau dël
savo laisvës kovojo ne blogiau uþ mus.
Monetos averse per visà monetos lau-
kà sukomponuotas Latvijos Respublikos te-
ritorinis þemëlapis. Virð ðio pieðinio iðkal-
tos trys þvaigþdutës, simbolizuojanèios tris
valstybës regionus – Þiemgalà, Kurðà ir Lat-
galà. Po þemëlapiu iðkaltas sunkiai áskaito-
mas uþraðas LATVIJAS REPUBLIKA.
Reverse ant saulës su 12 spinduliø
pieðinio uþdëti du kalavijai. Kairysis – ið-
kilus, deðinysis – ádubus. Kairëje apraðy-
tos kompozicijos iðkaltas tekstas I / LATS,
deðinëje – data 2006, apaèioje – uþrašas
NO / ZOBENA / SAULE – LECA (Ne kala-
vijo aðmenimis saulë pateka).
Monetos autorius – dizaineris Ivo
Grundulis. Monetos averso ir reverso mo-
delius sukûrë skulptorë-graverë Ligita
Franckevièa (8 pav.). Proginá latà nukalë
Rahapaja Oy monetø kalykla Suomijoje.
Šiemet minësime Þalgirio mûðio 600-
àsias metines. Profesorius Z.Ivinskis
(1908–1971) savo knygoje „Lietuvos isto-
rija iki Vytauto Didþiojo mirties“, iðleistoje
po istoriko mirties 1978 m. Romoje, raðo:
„Kokio dydþio kariuomenës ruoðësi kau-
tis, ávairiø kronikø duomenimis negalima
pasitikëti. Tik perdëti ðimtatûkstantiniai da-
lyviø ir kritusiøjø skaièiai rodo, koká didelá
áspûdá amþininkams ðis karas yra palikæs...
Arèiau tikrovës turi bûti naujai pateikti skai-
èiavimai, jog sàjungininkø buvo 39 000, o
kryþiuoèiø – 33 000. Ðiaip ar taip, kryþiuo-
8 pav.
9 pav.
èiø kariuomenës negalëjo bûti dvigubai
maþiau. Kariniø jëgø proporcija lietuviø ir
lenkø naudai siekë 2:3 ar 3:4“ (338 p.).
1410 m. liepos 15 d. ávykæs mûðis tarp
Tanenbergo (Eglëkalnio) ir Griunvaldo
(Þalgirio), kur buvo dislokuota kryþiuoèiø
kariuomenë, ir tarp Laubeno eþero ir Lud-
vigsdorfo kaimo, kur buvo iðdëstytos
jungtinës lietuviø ir lenkø vëliavos, baigë-
si visiðku Kryþiuoèiø ordino kariuomenës
sutriuðkinimu. Þuvo apie 200 kryþiuoèiø
riteriø, tarp kuriø buvo pats didysis ma-
gistras Ulrichas von Jungingenas.
Prof. Z.Ivinskis, apibendrindamas mû-
ðio pasekmes, raðo: „Þalgirio kautynës
plaèiai nuskambëjo Europoje. Jas laimë-
jo Vilniaus ir Krokuvos sostuose sëdá du
Gediminaièiai savo sutartiniu veikimu.
Nors ordino valstybë nuo ðio smûgio lai-
kinai atsipeikëjo, bet jis stipriai atsiliepë
tolesnei jo egzistencijai“ (343 p.).
Lietuvos monetø kalykloje Þalgirio
mûðio 600-meèiui kalamos trys proginës
monetos.
Tai 500 litø vertës auksinë (999/1000;
31,10 g) proginë kolekcinë moneta, aver-
se vaizduojanti Vytauto Didþiojo majes-
totinio antspaudo, naudoto 1407–1430
m., pieðiná. Deðinëje rankoje bebarzdis
Didysis kunigaikðtis laiko kalavijà, o kai-
rëje – Vyties herbà. Ðiuo antspaudu bu-
vo patvirtintas 1413 m. spalio 2 d. Ha-
rodlës aktas, kuriuo buvo atnaujintas
amþinas Lietuvos susijungimas su Len-
kija. Uþ Lenkijà savo majestotiná antspau-
dà prie akto prikabino Lenkijos karalius
Jogaila.
Reverse pavaizduotas dviejø kariuo-
meniø susidûrimas: pirmame plane du
ietimis ginkluoti pëstininkø bûriai þygiuo-
ja vieni prieð kitus. Monetos apaèioje pa-
vaizduota numesta vëliava. Jà supa dvi
datos 1410/2010. Kompozicijà ið apaèios
juosia tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS. Mone-
10 pav.
tos tiraþas 5000 vienetø (9 pav.).
Tai 50 litø vertës sidabrinë (925/1000;
28,28 g) proginë kolekcinë moneta. Aver-
se pavaizduotas Vytauto Didþiojo 1401–
1404 m. naudotas didysis herbinis ant-
spaudas. Ðis antspaudas randamas pri-
kabintas prie 1404 m. rugpjûèio 17 d.
raðto, kuriuo ratifikuojama Lietuvos ir
Lenkijos Racionþe pasiraðyta taikos su-
tartis su Kryþiuoèiø ordinu. Ketvirèiuota-
me herbo skyde Vytis, ginkluotas ietimi,
pavaizduotas virðutiniame kairiajame
kampe. Jis simbolizuoja Vilniaus þemes.
Greta pavaizduotas lygiakraðtis kryþius
yra Voluinës herbas. Apatiniame kairia-
jame lauke áspaustas lokys, pasuktas á
kairæ, simbolizuoja Smolensko þemes.
Apatiniame deðiniajame lauke pavaiz-
duotas pëstininkas, ginkluotas ietimi ir
skydu, reiðkia Trakø þemes.
Reverse matome du pëstininkø bû-
rius, ginkluotus ietimis ir þengianèius
prieðprieðiais.Monetos apaèioje numes-

Matuoja bûtá
èiø autore sëdime greta ir kalbamës, keièia-
mës mintimis apie gyvenimà, jo dþiaugsmus
ir sunkumus, vos ne vienu balsu samprotau-

dangaus aukðèiu jame apie meilæ bièiuliui, draugui, bendradar-

Eilëraðèiuose – mintys, nuojautos, áþvalgos
Julius NORKEVIÈIUS
Ankstyvo ryto rimtá sutrikdë durø skam-
butis. Nenoromis mintyse savæs paklausiau,
kas taip anksti verþiasi á sveèius. Ogi laiðki-
ninkei talkinant Klaipëdos universiteto do-
centë, socialiniø mokslø (edukologijos) dak-
tarë Auðrinë Zulumskytë. Tiksliau, á baltà vo-
kà ádëta ganëtinai simpatiðkai iðleista jos po-
ezijos knygutë „Laiko lelijos“.
Tik iðtraukus knygutæ ið voko, prasidëjo
garsinis skaitymas. O atrodë, kad su eilërað-
biui. Ir apie romantiðkus saulëtekius, saulë-
lydþius. Ir apie baltà gimtinës berþà, klajo-
nes po miðkà, parkà. Ði subtili ðneka, pojûtis
nesibaigia uþvertus paskutiná „Laiko lelijos“
puslapá. Skaitai dar kartà kità, ilgiau ar trum-
piau stabtelëdamas vos ne ties kiekvienu kû-
rinëliu, kad galëtum pamàstyti, pasverti, áver-
tinti autorës pasakytas mintis, graþius posa-
kius, romantiðkus palyginimus, sugretinimus.
Màstai ir visiðkai pritari autorës pastebëjimui,
kad „Laiko lelijos“ – tai mintys, potyriai, nuo-
jautos, áþvalgos, kurios atsirado, subrendo bei
nuskaidrëjo kartu su kûrëjos branda, gyve-
nimiðka patirtimi, prabëgusiu laiku, sëkmin-
gai, produktyviai atlydëjusiu jà iki ðios dienos.
„Laiko lelijos“ – jau treèioji Auðrinës Zu-
lumskytës poezijos knyga. Autorë yra iðlei-

42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

 Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2010

Remia istorijos, gamtos mokslø

ir kultûros tematikos publikacijas
GYVENIMAS Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 7 (621) liepa
7

Lietuvos energetikos institutas,

11 pav. Vilniaus universitetas,
Lietuvos mokslo istorikø Tu r i n y s
tos ar kritusios vëliavos motyvas ir uþra- draugija, Lietuvos kultûros
ðai kartoja aukðèiau apraðytos 500 litø tyrimø institutas, Lietuvos S.BAÈKAITIS Ignalinos atominës jëgainës
monetos reverso kompozicijà. 50 litø gamtos draugija, VGTU paveldas – painûs sprendimai ir sunki
„Þalgirio“ moneta nukalta 10 000 viene- naðta kartø kartoms .................................................. 3
tø tiraþu (10 pav.). Vyriausiasis redaktorius
Tai 1 lito vertës vario ir nikelio lydinio JUOZAS BALDAUSKAS
D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË 7-oji tarptautinë
(6,25 g) proginë apyvartinë moneta. Redakcijos kolegija doktorantø ir jaunøjø mokslininkø
Averse pavaizduota Vyties heraldinë fi- VALDAS ADAMKUS konferencija .............................................................. 6
gûra yra ið Vytauto Didþiojo antspaudo, JUOZAS BANIONIS
naudoto vëlyvaisiais valdymo metais. EDMUNDAS ÈAPAS
J.GRIGAS Mobiliøjø ryðiø baziniø stoèiø
ALGIRDAS GAIÞUTIS
Èia raitelis ginkluotas kalaviju ir skydu spinduliuotës poveikis .............................................. 8
JONAS GRIGAS
su Gediminaièiø Stulpø linijiniu herbu. SAULIUS GULBINSKAS
Kalavijas laikomas atmestoje sulenktoje PAULIUS JURKUS T.PRANCKEVIÈIUS Kurkime ateitá ðiandien ............ 12
rankoje. Istorijos profesorius I.Jonynas LIBERTAS KLIMKA
(1884–1954) savo knygoje „Lietuvos di- JUOZAS ALGIMANTAS
V.GARALIENË Ar ðiuolaikinis þmogus gali
dieji kunigaikðèiai“, iðleistoje tik 1996 m., KRIKÐTOPAITIS
JONAS KUBILIUS iðvengti „mirtinø“ ligø? ............................................ 14
apie minimo 1 lito Vyties heraldinæ figû- KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
rà raðo: „Kaipo vëlesniø antspaudø pa- VYTAUTAS MERKYS A.VITKUS, Ch.BARGMANAS Ðiaurës Lietuvos
vyzdþius reikia rodyti 1415 m. balandþio GUIDO MICHELINI
tolstojininkai ............................................................ 16
15 d. ir 1423 m. geguþës 18 d. antspau- STASYS VAITEKÛNAS
dus. Jie yra pridëti prie nesvarbaus turi- JURGIS VILEMAS
D.MIKALAUSKAITË Beta gliukanai þmogaus
ALEKSANDRAS VITKUS
nio Vytauto raðtø. Jø originalai yra Kara- mityboje .................................................................. 18
liauèiaus slaptajame archyve“ (188 p.). Redakcijos darbuotojai
Minëtø antspaudø fotografijas I.Jonynas Redaktorë
A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija .......................... 18
gavo ið profesoriaus E.Volterio, kuris Ka- ELENA MICKEVIÈIENË
raliauèiuje lankësi prieð Antràjá pasauliná Meninis redaktorius
R.GAUKÐTAS „Siemens“ padës maþinti
VILIUS JAUNIÐKIS
karà. Konsultantë Baltijos jûros tarðà ................................................... 21
Lito reverse apvaliu apvadu apribo- SAULË MARKELYTË
toje kompozicijoje pavaizduota ieèiø raiz- Rinkëja
A.GRIGELIS Þaliosios Aliaskos eskizai ................... 22
galynë. Virðuje – dvi datos 1410–2010, VIOLETA SADAUSKIENË
apaèioje – tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS pa- REDAKCIJOS ADRESAS Akcinë bendrovë ,,Anykðèiø kvarcas” .................... 24
tikslina monetos siuþetà. Proginë apy- Antakalnio g. 36, LT-10305
vartinë 1 lito moneta nukalta 1 milijono Vilnius J.SKOMSKIS Gamtos bièiulis nuo
vienetø tiraþu (11 pav.). Vabalkðnës .............................................................. 26
TELEFONAI
Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72
Redaktoriø 2 34 41 00 B.SLAVINSKAS Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø
Elektroninis paðtas rezidencija Vilniuje .................................................. 27
dusi eilëraðèiø rinkinius „Didelis vilties pasau-
mgredakcija@post.skynet.lt
lis“ (1995), „Ilgesio rytas“ (1998). Jos kûryba
spausdinta almanachuose „Poezijos pava- Pasiraðyta spaudai 2010-07-07 M.KUODYTË Porceliano sukûrimo paslapèiø
saris“ (1999), „Baltija“ (2000), „Lietaus dva- SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 beieðkant ................................................................ 28
Popierius ofsetinis
sia“ (2001) „Lëkimas virð þemës“ (2005), kny- Kaina 4,5 Lt
gose „Vaivorykðtëj iðtirpæs liûdesys“ (1999), D.TRIPONIENË Robertas Kochas ir Lietuva ........... 30
„Kretingos kraðto þodþio meistrai“ (2004), taip Spausdino AB ,,Spauda”
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
pat „Literatûroje ir mene“, „Gairëse“, „Ðvytu- S.SKRODENIS Masinë kultûra, arba poploras ....... 32
ryje“, „Pajûrio naujienose“, „Inþinerijoje“, „Ðei- SCIENCE AND LIFE
mininkëje“ ir kituose leidiniuose. Ne vienas Science popular and E.BACEVIÈIUS Sutaurinta þvejyba
kompozitorius jos tekstais sukûrë dainas so- historical monthly. su jûrvarniais ........................................................... 36
listams, duetams, ansambliams, vaikø ir su- Editor-in Chief J.Baldauskas
augusiøjø chorams, jos skambëjo „Dainø dai- “Mokslas ir gyvenimas”,
V.ÞIGAS Mûðiø datos numizmatikoje ...................... 40
nelës“ konkurse, respublikinëje moksleiviø Antakalnio st. 36,
Dainø ðventëje bei jubiliejinëje Lietuvos tûks- LT-10305, Vilnius, Lithuania.
tantmeèio Dainø ðventëje. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 J.NORKEVIÈIUS Matuoja bûtá dangaus
aukðèiu .................................................................... 42
Auðrinë Zulumskytë yra tapusi Bronës ir Interneto svetainë
Jono Liniauskø literatûrinës premijos (1999), http://ausis.gf.vu.lt/mg/
Lietuvos mokytojø literatø „Spindulio“ draugi-
jos „Vieno kûrinio konkurso“ (1999) laureate.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 43

 Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezidencija Vilniuje
Atkelta ið 27 p.
Didþiøjø kunigaikðèiø rûmø menëse
numatyta atkurti visø – gotikos, renesan-
so ir ankstyvojo baroko epochø interje-
rus su puoðniomis krosnimis, þidiniais,
istoriniais baldais ir kt. Vien kokliø su ávai-
riø spalvø glazûra, heraldinëmis figûro-
mis buvusiø rûmø teritorijoje surasta apie
8000. Tai viena gausiausiø ir vertingiau-
siø kolekcijø Europoje. Ðie radiniai pa-
deda atkurti autentiðkà vaizdà. Pagal Pi-
liø tyrimo centro „Lietuvos pilys“ tyrëjø
duomenis, autentiðkus pavyzdþius ir brë-
þinius jau atkurtos 7-ios krosnys.
Gotikines sales reprezentuos LDK
Aleksandro laikø heraldika. Sosto salë-
je bus bene graþiausia heraldika, kurio-
je matysime XVI a. vidurio valdovo her-
bus – jo ryðiø dinastijà, to meto visø þe-
miø herbus, kurie ðiandien yra þinomi.
Ji atkurta, remiantis vieninteliais herbais,
sukurtais Lietuvoje, šiandien saugomais
Paryþiaus arsenalo bibliotekoje.
Renesanso epochos sosto salës sie-
44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 7, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt
nø tapybinio frizo projektas ágyvendina-
mas pagal patvirtintà ir suderintà Lietu-
vos valstybës bei jos atskirø þemiø, Ge-
diminaièiø ir Jogailaièiø dinastijos valdo-
vø heraldiniø þenklø naudojimo ir iðdës-
tymo schemà (autoriai – Povilas Kuodis
ir Audronë Kiauðinienë). Per beveik du
deðimtmeèius trukusius archeologinius
ir architektûrinius LDK valdovø rûmø ty-
rinëjimus sukaupta daugiau kaip 300
tûkst. radiniø. Tai akmens architektûros
detalës, fragmentai, keramikos, metalo,
medþio, odos, tekstilës, kaulo ir kiti dirbi-
niai, numizmatikos vertybës.
Ðiemet darbø rûmuose vël imasi sta-
tybø ir apdailos meistrai. Jø tikslas pa-
gal galimybes árengti pagrindiná Pietø
korpusà. Sudëtingi darbai laukia inter-
jerø – meniø lubø ir sienø dekoro, frizø
kûrëjø, galerijø, apðvietimo, ðildymo
prietaisø árengimo, kitø specialistø. Ga-
vus tinkamà finansavimà ir atlikus šiuos
darbus, jau galima bûtø atiduoti ðeimi-
ninkams naudoti pirmàjà atkuriamø Val-
dovø rûmø dalá.
Ðiais metais Valdovø rûmø atkûrimo
darbams, – sakë VÁ ,,Vilniaus pilys” l.e.p.
direktorius Vytautas Povilaitis, – ið vals-
tybës biudþeto skirta 12 mln. litø. O no-
rint kitais metais uþbaigti pirmàjà Valdo-
vø rûmø komplekso reprezentacinæ dalá
ir parengti jà visuomenës lankymui,
2011 m. bûtina atlikti darbø uþ 24,55
mln. litø. Taèiau, paþymëjo LDK valdo-
vø rûmø atkûrimo ir paskirties klausimø
komisijos nariai, tam bûtina valstybës ir
visuomenës parama.
LDK valdovø rûmø direktoriaus dr.
Vydo Dolinsko nuomone, labai svarbu
visuomenei parodyti net ir iki galo ne-
árengtus Valdovø rûmus, kad juos ap-
lankytø kuo daugiau þmoniø – projekto
ðalininkø bei skeptikø – ir kad jie savo
akimis pamatytø bei ávertintø nuveiktus
darbus, susidarytø objektyvià nuomo-
næ apie Valdovø rûmø atkûrimà.
Manau, kad ir šis naujas, puikiai
iliustruotas leidinys mums primins, kad
ðie rûmai visuomet buvo ir bus svarbiau-
sias lietuviø tautos valstybingumo, isto-
rijos, kultûros ir meno centras.