P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12

|Views: 540|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

08/25/2013

pdf

text

original

2010

11-12

Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikai ieðkojo naujø organizmø rûðiø

Biosistematikai Himalajuose

Valstybë ir miðkas

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

1

Lietuvos geologijos tarnyb
Trumpa istorijos apþvalga
Lietuvos geologijos tarnyba ákurta 1940 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 238, patvirtinanèiu Vietinës pramonës liaudies komisariato nuostatus. Ðiø nuostatø III dalyje nurodyta, kad ákuriama „Geologiniø tyrinëjimø Tarnyba, veikianti atskiros sàmatos pagrindais“. LGT yra viena „jaunesniø“ Europos geologijos tarnybø, nes kai kurios (Ðvedijos, Norvegijos, Austrijos) jau ðventë savo 150 metø jubiliejus. Geologiniø darbø organizacinë struktûra iki 1990 metø ne kartà kito. Geologiniai tyrimai (kartografavimas, naudingøjø iðkasenø, poþeminio vandens paieðka ir þvalgyba, geofiziniai tyrimai, monitoringas ir kt.) ypaè iðsiplëtojo po 1957 metø: tuometës Geologijos valdybos sistemoje dirbo 508 darbuotojai, ið jø 45 geologai, 1971 m. jø buvo atitinkamai 2622 þmonës, ið jø 201 geologas. Nuo 1980 m. GeÞemës gelmiø iðtekliai 2010 m. pradþioje Iðtekliai Kiekis 1. Nafta, mln. t 3,8 2. Durpës, mln. kub. m 3113,19 3. Klintys, mln. kub. m 557,40 4. Dolomitas, mln. kub. m 249,25 5. Opoka, mln. kub. m 19,39 6. Anhidritas, mln. kub. m 80,69 7. Kreidos mergelis, mln. kub. m 9,41 8. Molis, mln. kub. m 237,32 8.1. Molis devono 1,41 8.2. Molis triaso 59,59 8.3. Kitas molis 176,32 9. Þvyras, mln. kub. m 1311,72 10. Smëlis, mln. kub. m 417,88 10.1. Smëlis moliui liesinti 28,42 10.2. Smëlis stiklui gaminti 4,16 10.3. Smëlis silikatiniams dirbiniams 96,43 10.4. Kitas smëlis 288,87 11. Poþeminis vanduo, mln. kub. m per parà3 1,88 11.1. gëlas vanduo, mln. kub. m per parà 1,87 11.2. mineralinis vanduo, mln. kub. m per parà 0,01 12. Sapropelis, mln. kub. m 20,19 13. Gipsas, mln. kub. m 27,99 14. Gëlavandenë klintis, mln. kub. m 1,6 15. Gintaras, t 112,0 16. Glaukonitinis priesmëlis, mln. kub. m 7,4 17. Akmens druska, mln. kub. m 258,29 18. Geleþies rûda, Fe>20% ,mln. kub.m 61,69 34,57 18.1. Fe>40%, mln. kub. m

Èeslovas Pakuckas (1898–1956), pirmasis LGT direktorius

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevièius

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS MISIJA: Ágyvendinti valstybës politikà Þemës gelmiø naudojimo srityje, pagrindþiant geologinës aplinkos kokybës iðsaugojimà ateities kartoms, plëtojant geologinës informacijos naudojimà. ologijos valdybos sistemoje dirbo per 300 geologø ir beveik 200 technikø. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu ir Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pritarimu 1991 m. kovo 11 d. vietoj iki tol buvusiø Geologijos darbø gamybinio susivienijimo ir Gamtos iðtekliø departamento ásteigta Valstybinë geologijos tarnyba. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdþios ástaiga. Tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinius Þemës gelmiø tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja Þemës gelmiø naudojimà bei apsaugà, kaupia, saugo ir valdo valstybinæ geologinæ informacijà. LGT 2010 m. dirba 100 darbuotojø. Lietuvos geologijos tarnyba yra Europos Sàjungos geologijos tarnybø asociacijos narë. Asociacija vienija daugiau kaip 7500 ávairiø geologijos srièiø specialistø ið 27 ðaliø bendriems Þemës gelmiø tyrimo ir naudojimo klausimams spræsti. 2010 m. LGT atstovai dirbo 23 tarpþinybinëse komisijose, darbo grupëse, atstovavo Lietuvos geologijos interesams 21 tarptautinëje organizacijoje.

2

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

ai – 70
Poþeminis vanduo
Lietuva vienintelë ið Europos ðaliø centralizuotai vandentiekai naudoja tik gerai gamtos apsaugotà ir geros kokybës poþeminá vandená. Jo išþvalgyti ištekliai: ~2,2 mln. m3/d, o sunaudojama pastaraisiais metais tik 350–390 tûkst. m 3/d (127,75–142,35 mln. m3/metus). Þemës gelmiø registre áregistruoti 1603 poþeminio vandens telkiniai.
Naudojami

Turimi vandens iðtekliai

niai (sieros vandenilis). Paþymëtina fluoridø anomalija Ðiaurës Vakarø Lietuvoje (Klaipëdos, Kretingos, Skuodo, Plungës, Telðiø ir Kelmës r.). Gruntinis vanduo daþniausiai yra teršiamas azoto junginiais – amoniu (NH4), nitritais (NO2) ir nitratais (NO3). Didesni nitratø kiekiai gruntiniame vandenyje siejami su iðsklaidyta ir sutelktàja (koncentruota) tarða. Iðsklaidytos tarðos sàlygomis besiformuojanèiame gruntiniame vandenyje apie 30 proc. stebëtø græþiniø nitratø koncentracija yra didesnë uþ gamtinio fono ribines reikðmes ir daþnai kelis kartus virðija foninæ (~6 mg/l) reikðmæ. Turimi duomenys ápareigoja rûpintis poþeminio vandens kokybe, diegti tarðos prevencijos priemones. Poþeminio vandens valstybinis monitoringas vykdomas nuo 1946 metø. Tai – nuolatiniai poþeminio vandens lygio stebëjimai bei poþeminio vandens cheminës sudëties tyrimai. 74 stebëjimo græþiniuose ádiegti elektroniniai duomenø kaupikliai vandens lygiui ir temperatûrai matuoti. 2010 m. 20yje monitoringo stoèiø yra árengiamos telemetrinës duomenø perdavimo sistemos,

Valstybinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu iki šiol Lietuvoje atliktas 45 proc. ðalies teritorijos (vykdomas nuo 1964 metø). Geologine kartografine informacija galima naudotis: http://www.lgt.lt/zemelap/ main.php?sesName=lgt1288334737

Græþiniai – svarbiausias Þemës gelmiø paþinimo bûdas
LGT informacinëje sistemoje ið viso yra duomenø apie 46 269 græþinius. Þemës gelmiø registre áregistruoti 29 839 græþiniai. Nuo 1990 m. uþregistruoti 17 439 græþiniai. Giliausi græþiniai: giliausias (ilgiausias) græþinys – Nr. 29349 – 2786 m, iðgræþtas 2001 m. Stonèiø k., Ðilutës r.; kiti græþiniai: Nr. 26327 – 2564 m gylio, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk., Kretingos r., Vydmantø k.; Nr. 1515 – 2382 m. naftos gavybos græþinys, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk., Palangoje; Nr. 18674 – 2370 m naftos paieškos græþinys (likviduotas), iðgræþtas 1988 m. Klaipëdos apsk., Tauralaukio k. Ið viso iðgræþta gilesniø nei 2000 metrø græþiniø – 200, po 2000 metø – 38.

Geologiniai procesai
Leidimus tirti þemæ 2010 m. Lietuvoje turëjo 113 ámoniø, kurios teikia Valstybi-

Poþeminio vandens kokybë yra gera, taèiau vanduo gali bûti natûraliai prisotintas kai kuriø druskø ar mikroelementø, kuriø koncentracijos virðija geriamajam vandeniui nustatytas vertes. Tokio vandens prietaka (vadinamosios intruzijos) susidaro kai kuriø vandenvieèiø intensyvios eksploatacijos metu. Dël mineralizuoto vandens prietakos padidëja gëlo vandens mineralizacija, kietumas, iðauga natrio chlorido arba / ir sulfatø koncentracija, vandenyje gali formuotis kiti nepageidaujami jungi-

kurios leis duomenis apie poþeminio vandens bûklæ nuolat perduoti á LGT. Be valstybinio monitoringo, LGT kaupia duomenis ið ûkio subjektø vykdomø monitoringo programø. 2010 m. buvo vykdoma apie 2050 ûkio subjektø poþeminio vandens programø (áskaitant ir vandenvietes).

Geologinis kartografavimas
Pagal valstybines ir tarptautines programas LGT kasmet vykdo 65–70 projektø.

nei geologijos informacijos sistemai græþiniø, kitø tiesioginiø Þemës gelmiø tyrimø duomenis. Daugumos Þemës gelmëse slypinèiø pavojø (seisminiø virpesiø, karstiniø procesø, nuoðliauþø, poþeminio vandens proverþiø, poþeminës tarðos ir kt.) þalingø pasekmiø galima iðvengti sistemingai stebint ir tiriant gelmes, laiku ir tinkamai naudojant sukauptus duomenis. LGT sistemingai formuoja geologiniø procesø ir reiðkiniø duomenø bazæ, kuria seismologiniø stebëjimø sistemà, diegia modernius metodus procesams (pavyzdþiui, satelitinës interferometrijos) stebëti. Nukelta á 24 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

3

Ðiemet Vilniaus pedagoginis universitetas paþymi 75-eriø metø sukaktá.

Jubiliejinëms iðkilmëms surengta mokslinë konferencija ugdymo problematikai aptarti. Ji skirta Lietuvos ðvietimo pertvarkos

Akademikas Algirdas GAIÞUTIS

Pedagoginës minties
Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliaus reikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdas individui tampa „apsaugine zona“ ir nuo nuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamø beatodairiðkos didmiesèiø plëtros, ir nuo

Apie kultûros ir sveikatos sanglaudà
Nagrinëjame kultûros ir sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arba stiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybës supratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos, jaunimo ir visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ ir modernià ðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes, bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus ir neigiamus procesus, socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus ir kultûros iðsaugojimo, turtinimo, plëtotës, jos savireguliacijos esmines tendencijas. Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorë Meilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose, skirtuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës minties raida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a. pirmojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamentalioje profesorës monografijoje „Jungtys“ (2000).

Kuo yra svarbus ir be galo reikðmingas profesorës M.Lukðienës veiklos mastas ir dabar jau palikimas? Tai pirmiausia kultûros visumos su jos sudëtinëmis dalimis, tiesioginiais ir gráþtamaisiais ryðiais reikðmës supratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja, toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pasenti ðios mintys? Profesorë raðo: „Švietimo uþdavinys – jaunosios kartos, ið dalies visos tautos mentaliteto ugdymas. Mentalitetà veikia daug veiksniø, taèiau ðvietimui jis negali nerûpëti ir yra jo tiesioginis uþdavinys. Tuo tarpu pedagogikos istorija daþniausiai tik aprašo, kaip pasiryþusios já formuoti ðvietimo institucijos, pirmiausia mokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentaliteto siekia toje epochoje, koks to meto socialinis-kultûrinis vaizdas. Vargu ar ðitaip galima nors apytikriai interpretuoti ir pateikti iðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø socialiniu-kultûriniu atþvilgiais“. Dar ir dabar nesugebama á pedagogikos istorijà ir jos dabarties problemas paþvelgti kaip á bendras problemas kultûros istorijos ir jos kasdieniø rûpesèiø. Ir ávairiausios statistinës lentelës, tendencijø grafikai ir tyrimo metodø matematika disertacijose èia nieko negelbës, èia neiðsiversi be giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàja psichologija ir psichoanalize, kultûrologijos metodais, medicina ir filosofija. Gamtamokslinis materializmas ir racionalizmas neiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tik juos uþtuðuos ir supaprastins iki skaièiuo-

tës, pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kas lengvai sprendþiama, paprasta, neverta ypatingø pastangø. Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai, kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, o ji bûtina, reikalinga, negali vykti spontaniðkai, nesuderinta su visos mûsø kultûros plëtote galimomis kryptimis, giliai apsvarstytomis ir apmàstytomis, gerai atvirai iðdiskutuotomis. Tuomet ið tikrøjø galima maþiau baimintis dël veltui prabëgusiø metø ir menesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, teikiamais kompetencijai ir moralinei jëgai, o ne ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþimamø këdþiø autoritetui. Visos kultûros sritys, sandai turi savo specifikà, giluminius ryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad ir ðvietimas, individo ugdymas ir lavinimas, sveikata neegzistuoja kiekviena sau. Dabar, kai esame Europos Sàjungos sudëtyje ir dargi veikiami ávairiø globalizacijos iððûkiø, labai svarbu apsaugoti, apginti ir praturtinti jau minëtà savo tautinæ tapatybæ. Tad sveikos gyvensenos ir kultûros problema iðkyla visa jëga. Tauta apvainikuoja savo iðskirtinumà, individualybæ tik per kultûrà. Asmens, ávairiø socialiniø grupiø, tautiniø maþumø sveikata pamaþël tampa ir privalo bûti sudëtine kultûrinës veiklos dalimi. Ji padeda pagrindus tautos iðlikimui, talkina jos savasèiai ir netgi jos atvirumui pasauliui, jeigu pats gyvenimo bûdas arba stilius saugo þmogø nuo nuolatiniø kriziø, klaidþiojimø ir kanèios.

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaiþutis su studentais
Tomo RAZMAUS nuotr.

skaudþiø demografiniø problemø ir susvetimëjimo. Jis orientuoja þmogø vidinës darnos, jo pozityvaus santykio su savimi ir Kitu arba Kitais þmonëmis linkme. Tai be galo svarbu, deja, ne kiekvienas tai suprantame ir ne kiekvienam tai rûpi. Tautø gyvenimo bûdas arba stilius vis kitoks, nors visos tautos turi panašiø siekimø ar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyvenimo stilius aprëpia daugybæ sferø, kuriose veikia þmogus ir ávairios socialinës grupës – tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tradicijos, paproèiai, vyrø ir moterø santykiai, vadovavimas ir paklusnumas, vertybiø ir idealø supratimas. Gyvenimo stilius uþdeda ryðkø antspaudà visoms ðioms (mano paminëtoms ir nepaminëtoms) veiklos sferoms; vaizdþiai tariant, jas sulydo á daugmaþ darnià ir dinamiðkà visumà. Gyvenimo stilius padeda þmogui tapti tvarkingesniam, inteligentiškesniam ir socialiai atsakingesniam. Reiklesniam sau ir kitiems, orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasines vertybes, o ne vienadienes tarsi drugelio plazdenimas arba persmelktas vien prakticizmo, prastai suprantamos naudos ir lydi-

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

iniciatorës ðviesaus atminimo habil. dr. Meilës Lukðienës idëjoms analizuoti. Atidaryta jos vardinë auditorija, kurioje ekspo-

nuojama Meilës Lukðienës universitetui dovanota biblioteka, iðleistas „Pedagogikos“ mokslinio þurnalo ðimtasis numeris.
Reikia tik pridurti: darna pasiþyminti asmenybë nenualina savo sveikatos. Toks þmogus atviras savo egzistenciniams potyriams, tikrovës impulsø jis neiðkraipo racionalia savigyna ir neslopina jø. Jis ið dalies yra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai vertina savo galimybes ir svajones. Emocionaliai nestabilûs arba neurotiðki individai paprastai turi asmeninës ir socialinës adaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, as-

raida
mas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø. Sveikos gyvensenos kultûra irgi priklauso nuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jis bûna paþeistas okupacijos, karø, suiruèiø, katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-

ypaè jaunimo) nepakantumà ávairiems þalingiems áproèiams, nesugebëjimui vertinti savo ir kitø sveikatà kaip fundamentalià egzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina suvienyti ávairias vyriausybines institucijas, vyriausybines ir visuomenines organizacijas, pavienes iniciatyvas, politiniø partijø autoritetus, menininkus á vienà kryptingà, plaèiaðaká judëjimà. Be sveikos tautos neturime ateities! Tam galëtø pagelbëti ávairûs

kos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taip pat tampa nuvertinta, sureliatyvinta ir maþai paveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti visuminæ sveikatos sampratà – darosi sunkiai iðsprendþiamas ir ágyvendinamas. Gal mes ir neteisûs, bet mums atrodo (tà intuityviai jauèiame), jog mums dera susirûpinti, kaip sustyguoti patá gyvenimo bûdà arba stiliø, kaip suderinti jame gelminius etninës kultûros klodus, sparèià modernizacijà, naujà ir dargi abejotinà istoriná patyrimà, kad jie þmogaus sveikatà ir vidinæ darnà, „sielos darnà“, iðkeltø ir rodytø kaip didþiausià vertybæ. Prisiminkime Senekà, jis teigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiausiam gëriui, nes padeda þmogui áveikti kûno negalavimus, ligas, kliûtis ir svyravimus. O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriø nëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime iš atminties. Prieštaringas, padrikas sielas blogis vedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jas pasiekia tik blausi Idëjø ðviesa ir jos krenta nebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganingos harmonijos. Iðties tai labai prasmingos, nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidëmëti galbût visam gyvenimui.

menybës vidinë darna padeda áveikti stresines situacijas, nepasiduoti ávairiems agresyvumo antplûdþiams, nerimui ir átampai, konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokià asmenybæ sieja su pasauliu ir paèiu savimi pozityvûs santykiai. Visa tai prisideda prie bendruomenës, bet kurios socialinës þmoniø grupës, tautos sveikatos ir jos savaiminio tausojimo. Manytume, þmogaus sveikatà saugo ne vien medicina, dëmesys ligoms ir jø gydymui, kûno kultûrai, medicinos profilaktinëms priemonëms ir ðvietimui. Þmogaus sveikata yra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantis jo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ sveikatà, þodþiu, kûno ir sielos jungtá ir judviejø vienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vien tik medikai, geri specialistai ðià sveikos gyvensenos kultûros problemà iðspræsti? Manytume, negali. Netgi jei, laikui bëgant, valstybë ir besimainanèios vyriausybës bûtø finansiðkai stiprios ir dosnios, o mûsø nacionalinis vidaus produktas augtø regimais, sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþadinti visuomenës sàmonæ, formuoti lankstesnæ vieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (ir

forumai, aktyvesnë Baþnyèios, Nacionalinës þalingø áproèiø prevencijos tarybos veikla, universitetø dëstytojø, pedagogø iniciatyvos ir geras pavyzdys, kaimo bendruomeniø nuovokumas ðiais joms paèioms opiausiais klausimais. Sociologas R.Grigas vienas ið pirmøjø iðkëlë bendruomeniðkumo atgaivinimo svarbà ir nubrëþë ðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esama pagrindo tvirtinti, kad šiuolaikinë vietiniø bendruomeniø elgsena iðplaukia ne tik ið nepalauþiamos, ávairiausias negandas iðgyvenusios (ir iðgyvenanèios) lietuvio dvasios, jos istoriniø ðaknø, bet ir ið Lietuvos atsivërusios Europos regionø pavyzdþiui, ið suvokimo, kad savo ir savo vaikø gyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtingesná, prasmingesná”. Mes patys galime save sunaikinti ir iðnyksime kaip dûmas, jeigu þmogaus gyvensenos kultûrà laikysime graþiu þodþiu, kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydytojø rûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinai priklauso prioritetai ir didesnë atsakomybës naðta. Nukelta á 12 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

5

Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai

Lyg pa
Jonas Rimantas STONIS, Andrius REMEIKIS

Atvykome á Indijos provincijà
Taigi á Indijà atvykome puoselëdami svajones aptikti naujø mokslui neþinomø organizmø rûðiø. Rišikeše (Rishikesh), t.y. vietovëje Himalajø priekalnëse, – tikras gamtos rojus: tarp aukðtø kalvø vingiuoja šventoji Gango upë, o kur paþvelgsi – veðlûs miðkai. Nors ði vietovë yra maþdaug 600 m aukðtyje, o netoliese ir aukðtieji Himalajø kalnai, temperatûra rugpjûèio mënesá laikosi apie +35–40°C. Oro drëgmë labai didelë. Vos kiek pajudëjæs pasijunti paþliugæs prakaitu. Ilgiau iðbûti patalpose ámanoma tik ásijungus ventiliatoriø.

Tyrëjø komanda Indijoje, Himalajuose (ið kairës á deðinæ): doktorantës Agnë Ðimkevièiûtë ir Asta Navickaitë, projektø vykdytojas Andrius Remeikis, prof. dr. Virginijus Sruoga, doc. dr. Arûnas Diðkus ir prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis

VPU biosistematikai Himalajuose
Naujø organizmø rûðiø beieðkant
Vilniaus pedagoginis universitetas turi ne tik pastatus, išplëtotà infrastruktûrà, bet, svarbiausia, deðimtmeèiais matuojamà veiklos patirtá ir puikø moksliná potencialà. Pastaruoju metu ypaè daug kalbama apie klimato kaitos pavojus. Globali klimato kaita ir didëjantis antropogeninis poveikis yra pavojingi ne tik biologinei ávairovei, gamtinei aplinkai, bet ir visuomenei bei tolesnei raidai. Ðtai todël pastaraisiais metais uþsienio tyrinëtojai daug aktyviau suskato inventorizuoti Þemës biomus. Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikos tyrimø grupë savo pastangas nukreipë á strategiðkai svarbiø Þemës regionø biologinës ávairovës inventorizavimà. Tiriami ne tik Lietuvos entobiontiniai vabzdþiai, taèiau ir pasaulio fauna. Tikimasi, kad netolimoje ateityje pavyks atrasti daug daugiau naujø mokslui rûðiø ir apraðyti iðtisas iki ðiol neþinomas faunas. Tai padës ávertinti biologinës ávairovës bûklæ, taksonominæ sudëtá, pateiks duomenø, leisianèiø planuoti saugomas teritorijas, parengti augalø apsaugos priemones, taip pat pateiks neákainojamø duomenø apie bendruosius faunogenetinius procesus Þemëje, padës geriau suprasti, kaip evoliucionuoja gamta, kurioje mes gyvename. Ðiuo metu VPU biosistematikos tyrimø grupës mokslininkai jau turi unikaliø moksliniø duomenø. Taèiau ne maþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga – gerai subalansuota tyrëjø komanda. Joje – net trys profesoriai, vienas docentas ir viena mokslø daktarë. Neseniai VPU biosistematikos tyrimø grupë pasipildë naujais ir ypaè entuziastingais bei gabiais tyrëjais. Doktorantës Asta Navickaitë ir Agnë Ðimkevièiûtë sëkmingai pradëjo euronemoralinës ir Rytø Azijos entobiontiniø vabzdþiø taksonominius tyrimus, o projektø vykdytojas Andrius Remeikis tæsia Centrinëje ir Pietø Amerikoje surinktos kolekcinës medþiagos mokslinæ identifikacijà. Kai tokio pobûdþio projekto tyrimus atlieka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei ávairaus amþiaus vykdytojø komanda, ne tik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai, bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, kuri bus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarptautinëje mokslo erdvëje. Ðiø metø rugpjûtá Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikø komanda atliko ekspedicinius lauko tyrimus Indijoje (Himalajø kalnuose, Utarakando valstijoje). Buvo norima ne tik atrasti naujø, mokslui dar neþinomø rûðiø, bet ir aptikti euronemoralinës (o tai yra – „mûsiðkës“) faunos elementø Himalajø kalnuose. Toliau pateikiame pasakojimà apie biosistematikos tyrimø grupës ekspedicinius lauko darbus Indijoje, o tiksliau – apie nutikimus, kuriuos patyrë biosistematikø grupës nariai, vykdydami planuotus mokslinius tyrimus.

Doktorantë Agnë árengë gaudyklæ ir tikisi, kad á ðviesà atskris paèiø maþiausiø Þemëje mikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviø

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

Na, reikia pasakyti, kad papuolëme á tikrø tikriausio chaoso (ir neðvarumø) ðalá. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad eismo taisyklës èia negalioja. Nepaliaujamas gaudesys ir spûstys. Sako, jeigu jûsø nusamdytas vairuotojas padarytø avarijà, pavyzdþiui, uþmuðtø þmogø ar, dar blogiau, – ðventàjà karvæ, ið nelaimës vietos reikëtø neðdintis kuo greièiau ir kuo atokiau. Nes subëgæ vietiniai þmogeliai gali lazdomis negyvai uþdauþyti ne tik vairuotojà, bet ir niekuo dëtus keleivius. Tokiø nelaimingø atsitikimø jau yra nutikæ ir „baltiesiems“ keliautojams (apie tai buvo plaèiai raðyta kelioniø vadovuose, pavyzdþiui, þymiajame „Lonely planet“). Mûsø namelio kaimynas, kaþkoks „nuo proto nuðokæs“ amerikietis vis aið-

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

abaisø apsuptyje
Gamta mus uþbûrë

Ar jaunosios doktorantës tikrai nepabûgo nei Indijos gyvaèiø, nei kraujasiurbiø dëliø?
na (imituoja) paukðèio išmatas. Ið pirmo þvilgsnio net nepastebësi, kad tai gyvi vikšrai. Taèiau mus ðitie „egzotai“ maþai domina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3 mm ilgio ir gyvena viduje augalø lapø, darydami uþdaras iðgrauþas (minas). Jau pirmà vakarà ant namelio laiptø aptinkame didþiulá elniavabalá. Vadovas prof. Stonis sako, kad jeigu vietovëje gausu vienø organizmø (pavyzdþiui, dieniniø drugiø, vabalø arba augalø), tai greièiausiai bus daug ir kitø organizmø. Toks jau gamtos dësningumas. Taigi ið Riðikeðo tikimës labai daug (taip pat ir naujø mokslui rûðiø).

kina, kad „svarbiausia – laisvë! Ne gyvybë arba mirtis“. Jis vis siûlo, kad iðsinuomotume motociklus ir kaip tie vietiniai „dþigitai“ lakstytume po Indijà. Ásivaizduojame, kaip ðauniai atrodytø mûsø doktorantë Asta ant motociklo besidraikanèiais vëjyje plaukais (ðalmø èia nereikia) ir besimëgaujanti neribota laisve!

Jau pirmàjá rytà atsibudæ negalime patikëti savo akimis. Prie mûsø nuostabiosios „bazës“ (t.y. paties atokiausio, paèioje miðkø papëdëje ant aukðtos kalvos pastatyto triaukðèio namelio) gyvena beþdþionës – makakos rezusai (Macaca mulatta) ir skraido daugybë ávairiausiø ir spalvingiausiø dieniniø drugiø. Tiek daug drugiø vienoje vietoje retai kur ámanoma pamatyti. Girdëti cikadø giesmës. Viena jø yra ne tik labai didelë, bet ir ypaè balsinga. Kai ji uþgieda, atrodo, lyg kas bûtø paleidæs motorà. Stebina drugiø machaonø gausa ir ávairovë. Be skraidanèiø suaugëliø, èia galima aptikti ir daugybæ jø vikðrø, kuriø pirmøjø ûgiø individai nëra tokie graþûs kaip suaugæ vikðrai. Maþiukai prime-

Kelià pastojo kobra, bet iðgelbëjo vietinë kalaitë
Ápratome ieðkoti augalus minuojanèiø vikðrø ant aukðto kalno uþ namelio, nes visos ikiðiolinës pastangos aptikti minuojanèiø vabzdþiø vietovëse, esanèiose þemiau, nedavë rezultatø. Vietos arèiau šventojo Gango þmoniø yra nuniokotos ir priaugusios mûsø tiriamiems organizmams netinkamø augalø. Takelis, vedantis á kalnà, vingiuoja tankiame miške. Po liûèiø (o dabar kaip tik musono periodas) uodø èia tiek daug, kad negelbsti ir mûsø atsiveþti specialiai atogràþoms skirti repelentai. Tepamës ne tik apnuogintas kûno vietas, bet ir rûbus. Nuo infekciniø ligø Indijoje kasmet mirðta 1,3 mln. gyventojø, o vien nuo uodø platinamos maliarijos – daugiau nei 200 tûkst. þmoniø.Tiesa, vietiniai uodai yra perpus maþesni uþ mûsiðkius, bet labai graþûs, juodi su baltai margomis kojomis ir be galo ákyrûs. Tai – tigriniai uodai (Aedes albopictus), grësmingi mirtinø ligø perneðëjai. Kai nuo prakaito permirksta rûbai, tie uodeliai gelia kiaurai per drabuþius. Ðá kartà kolegos doc. Arûnas ir nepailstanti doktorantë Asta vieni susiruoðia lipti á kalnà, nes jiems kaip visada vis negana. Prie jø prisiðlieja ir nuolatinë palydovë – vietinë kalaitë. Lydimi keturkojo sargybinio mûsø kolegos jauèiasi linksmiau. Lipant kalnu galima pasikelti iki maþdaug aðtuoniø ðimtø metrø aukðèio. Ten, aukðèiau, ir augalija kiek kitokia, ir oras ðiek tiek vësesnis. Taèiau pusiaukelëje kalaitë sunerimsta ir nubaido ant takelio iððliauþusià kobrà. Kobra pasislepia tarp iðsiraizgiusiø medþiø ðaknø, o mûsø kolegos tæsia þygá. Tik dràsioji kalaitë kaþkodël pasiðalina. Kità rytà eidami á þygá neðamës ðuniui bandeliø ir ieðkome, kur pradingo mûsø iðtikimoji (visada á þygius lydinti) kalaitë. Taèiau jos daugiau niekada ir nebepamatëme, mat vargðë nugaišo.

Indiškosios kobros (Naja naja). Jos turi stipriø nuodø, kurie paralyþiuoja raumenis ir sustabdo kvëpavimà bei širdies veiklà

Ið pradþiø gyvaèiø kerëtojas atsargiai uþdëjo kobrà doc. Arûnui ant peèiø, o po to kaþko susierzino ir pradëjo vynioti gyvatæ aplink galvà

Didþiulis himalajinis þiogas ant Agnës rieðo Maldininkas pasirengæs aðtriomis kaip peilis priekinëmis kojomis kautis su prieðu arba stverti grobá

Profesorius Virginijus uþtiko kità kobrà, kuri, pasirodo, gyvena ðalia tako, vingiuojanèio ið mûsø namelio á kaimelá. Pastaroji ilgai nelaukusi pasislëpë namo pamatuose, tad iðëjæ ið namø vis dairomës, kur ta gyvatë. Kità dienà kolegos Arûnas ir doktorantë Asta sutiko vietiná gyvaèiø kerëtojà ir nusprendë ðalia jo nusifotografuoti. Þinoma, ne uþ dykà, davë (tik) dvidešimt rupijø. Ið pradþiø gyvaèiø kerëtojas maloniai sutiko, taèiau po to kaþko susierzino ir staigiu judesiu apsuko kobrà aplink docento Arûno galvà ir kaklà. Doktorantei Astai kerëtojas liepë kobrà laikyti uþ uodegos. Kolega Arûnas baisiai persigando, o Asta pasibaisëjusi klykdama nubëgo ðalin.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

7

Mus uþpuolë makakos
Rytà prabundame nuo vadovo Stonio ðauksmø. Prie namelio atëjo ne pavienës makakos rezusai, o visa jø didþiulë kaimenë. Bûna dienø kai makakos uþðoka ant mûsø laiptinës kolonø arba laksto po balkonà. Tad duris ir langus visada pravartu laikyti uþdarytus. Ðios beþdþionës – vagilës. Docentas Arûnas negali uþlipti laiptais á treèià aukðtà, nes itin stambus makakos patinas (labai jau raudonu uþpakaliu) iððiepæs dantis grasina kolegai ir kësinasi uþðokti ant galvos, turbût ir išdraskyti akis. Baisu.
Indijoje apie pusæ visø makakø rezusø (Macaca mulatta) populiacijos ið miðkø persikëlë gyventi á kaimus ir miestus

Musorëje gyvename kaip debesyje
Ilgà laikà dþiûgavome, kad liûèiø sezonas (musonas) mums ne kliûtis. Taèiau Musorëje sëdime kaip kokiame debesyje – viskas aplinkui skendi tirðtame rûke, nematyti nei aplinkiniø kalnø groþio, nei giliø tarpekliø vaizdø. Blogiausia ne rûkas, kuris kamuoliais ritasi per kalnus, o tai, kad oro drëgmë kondensuojasi lietumi. Be to, liepos rugpjûèio mënesiais èia daþnos viskà permerkianèios liûtys. O gaila!.. Nes Musorës apylinkës garsëja nepakartojamomis kalnø panoramomis, kuriomis galima groþëtis tik esant geram orui. Jau per pirmàsias dvi dienas mûsø rûbai perðlapo, o kadangi visiðkai nedþiûva, jauèiamës gerokai padrëkæ. Bijome, kad dar kiek ir apsineðime pelësiais. Priplëkæ ir mûsø kambariai. Profesoriaus Virginijaus marškiniai jau supuvo, tad rengiasi išmesti. Nors termometras rodo +25°C (o sutemus apie +20°C), po labai karðto ir tvankaus Riðikeðo jauèiamës suþvarbæ. Kai kurie apdairiai atsiveþë guminius batus, tad mûsø þygiams lietus ir purvai (bei gatviø iðmatos...) – ne kliûtis. O štai pirmasis þygis Musorëje pavyksta ne tik dël to, kad aptinkame ádomiø minuojanèiø mikrodrugiø vikðrø, bet ir dël kitos ypatingos prieþasties – netikëtø kraugeriø.
J.R.STONIO, V.SRUOGOS ir A.ÐIMKEVIÈIÛTËS nuotr.

Himalajinë lelija (Hedychium spicatum) auga ne tik drëgnuose Himalajø miðkuose, bet ir aptinkama Malaizijoje bei Japonijoje

Per liûèiø sezonà iðvykstame á kalnus
Išsinuomojame maðinà ir indà vairuotojà (jis visiškai nekalba angliðkai, bet turi graþià raudonà dëmæ ant kaktos) ir iðvykstame á aukðtuosius Himalajus, á Musoræ (Mussoorie). Netrunkame panirti á tankø rûkà. Mûsø kelionës dþiûgavimai netikëtai baigiasi, kai vairuotojas pasako, jog toliau vaþiuoti nebegali, ir mus iðlaipina ðlapioje, ávairaus tipo išmatomis uþterðtoje pakelëje. Pasirodo, mûsø pagrindinis bagaþas, kuris buvo pririðtas ant maðinos stogo, perðlapo. Neriame á pirmà pasitaikiusá viešbutá, kuriame laukia ádomios staigmenos. Vieni kambariai be langø, kiti pereinami ir be atskiro tualeto, tad gamtiniø reikalø reikia belstis pas kaimynus. O mûsø pagrindinis kambarys kaip didelis televizorius – visa siena stiklinë. Kai pradedame nusirenginëti, pusë miestelio þiûri á mus ir rodo pirðtais. O vakare – atvirkðèiai – mes uþsigesiname ðviesà ir gerdami arbatà stebime Musorës gyvenimà kaip dideliame ekrane. Rytoj susirasime savo „lageriui“ tinkamesnes vietas ir, þinoma, ne judrioje miestelio aikðtëje.

èiau ir tai ne visada padeda. Rytoj (jeigu nepils liûtis kaip ið kibiro) vël rengiamës á þygá. Vadovas Stonis labai uþsigeidë nufotografuoti ðias egzotines Indijos dëles, todël praðo doktorantës Agnës ir kolegos Andriaus specialiai pabûti jaukais kraujasiurbëms kirmëlëms. Agnë pareiðkia jokiu bûdu nesutiksianti, o Andrius (kaip visada) pasiryþæs eksperimentams. Šiuose liûèiø permerktuose miðkuose dëliø tiek daug, kad tai tampa mûsø problema. Ið pradþiø Andrius fotografuoti dþiaugsmingai atneða áspûdingà visiðkai juodà kirmëlæ su ádomiai praplatëjusia galvine dalimi. Kadangi daugiau norinèiø nëra, Andrius leidþia dëlei uþlipti sau ant rankos. Bet ði, pasirodo, nenori ásisiurbti á odà. Ið pradþiø pagalvojame, kad tokios dëlës, ko gero, yra ne ðiltakraujø, o kokiø nors kitø gyvûnø parazitai. Taèiau paskui atsipeikëjame – juk tai ne dëlë, o tik á dëlæ panaði plokðèioji kirmële juodoji planarija (Bipalium kewense) (beje, dëlës priklauso ne
Buvom girdëjæ, kad Indijos musono liûtys gali paralyþiuoti bet kokià veiklà, bet mûsø tyrimams tai – ne kliûtis. Nuotraukoje – visada gerai nusiteikæ ir energingi komandos nariai (ið kairës á deðinæ): doktorantë Asta Navickaitë, doc. dr. Arûnas Diðkus, doktorantë Agnë Ðimkevièiûtë, prof. dr. Virginijus Sruoga ir projektø vykdytojas Andrius Remeikis

Pirmasis musono siurprizas – kraujuojanèios þaizdos
Docentas Arûnas pirmasis iðmëgino, kà reiðkia vaikðèioti Himalajø miðkuose per musonà. Èia taip drëgna, kad dëlës savo aukos tyko þolëse arba ant ðlapiø medþiø bei krûmø lapø. Nepajunti, kaip jos uþkrenta uþ apykaklës ar palenda po kojinëmis ir siurbia kraujà. Dël parazitø ir ligø Arûnas labai nemëgsta Indijos dþiungliø, o èia, kalnuose, iki ðiol jautësi saugus. Taèiau dabar mûsø kolega paplûdo kraujais, nes dëlëms ásisiurbus ilgai teka kraujas. Jo kreðëjimà stabdo dëliø suleistas hirudinas. Kad neapliptum dëlëmis, reikia labai gerai apsikamðyti rûbus. Ta-

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

plokðèiøjø kirmëliø tipui, o þieduotøjø). Ieškom toliau. Pasirodo, ant ðlapiø þoliø pilna to, ko mums reikia – tikrø tikriausiø indiniø dëliø (Haemadipsa sylvestris). Jos gal kiek trumpesnës uþ planarijà ir raibokos (juosvos su rudais skersiniais raštais). Uþtenka tik pabraidyti po þoles, ir jos jau lipa aukðtyn per guminius batus ir siurbiasi á þmogø. Kuo toliau, tuo sunkiau nuo ðiø dëliø apsisaugoti. Kolega Andrius nusimauna batus ir aptinka, kad jo kojinës jau spëjo permirkti krauju. Mûsø puikiosioms doktorantëms Astai ir Agnei ðie miðkø pasalûnai kelia pasibjaurëjimà. Taèiau dar daugiau pasibaisime, kai vienà rytà atsikëlæ aptinkame dëliø, besiraitanèiø mûsø guminiuose batuose. Mes nakèiai batus paliekame prie namelio durø, o tos bjaurybës, matyt, susigundo batø „aromatais“. Dabar kiekvienà kartà prieð iðeinant á þygá reikia ne tik iðkratyti batus, bet ir turëti daug pleistrø ir dezinfekavimo spirito. Taigi, jeigu atvyksite á Indijà per musonà, susitaikykite, kad tikrai aplipsite kraujasiurbëmis dëlëmis. Beje, ðiandien profesorius Rimantas sako, kad besiraitanèiø dëliø jau matë ir mûsø namelio duðe.

Neprasidëkite su beþdþionëmis – gali baigtis blogai
Èia, Musorës ir aplinkiniuose miškuose, gyvena ne tik elniø, leopardø (pastarøjø nematëme), bet ir dvi rûðys beþdþioniø. Pilkieji langûrai (Presbytis sp.) – vienos elegantiðkiausiø ir, sakykim, graþiausiø beþdþioniø. O ðtai makakos rezusai – vienos ákyriausiø ir agresyviausiø pasaulio beþdþioniø. Patikëkite, jø áþûlumui nëra ribø. Tiek

vienos, tiek kitos laikosi bûriais (kartais dideliais) ir migruoja ið vietos á vietà. Makakø ir langûrø galima pamatyti miðkuose, taèiau tikroji nelaimë, kai jos priartëja prie kaimo arba nusileidþia ant plento. Makakos nenoriai uþleidþia kelià net maðinoms, o einant keliu pësèiomis gali uþpulti ir suþaloti. Ið pradþiø jos lyg ir nekreipia dëmesio, uþsiima savo reikalais, taèiau jø nuotaikos labai greitai keièiasi. Uþtenka paþiûrëti á jø snukius – bjaurumas ant kaktos paraðytas. Profesorius Rimantas aiðkina, kad ðios beþdþionës nëra tokios bebaimës. Pavyzdþiui, bijo fotoaparato ir nemëgsta, kai jas fotografuoja. Taèiau uþteko profesoriui tik iðsitraukti fotoaparatà, kaip kaimenei vadovaujantis patinas šuoliais puolë link jo. Tad nieko kito neliko kaip kuo greièiau slëpti fotoaparatà, visiems bëgti ir visu garsu klykti. Šitos beþdþionës yra gana stambios, ypaè subrendæ patinai. Jos kovoja dantimis ir nagais. Jeigu tik galëtø, uþðoktø þmogui ant nugaros ir draskytø akis nagais ir kandþiotø. Be to, jos gali uþkrësti ligomis. Tikra bëda eiti pro makakø bandà su polietileniniu maišeliu. Jos ið karto sumàsto, kad, ko gero, neðatës maisto (vaisiø, bandeliø). Mûsø elegantiðkoji doktorantë Asta nukenèia net Musorës miestelio centre, mat, nieko blogo negalvodama, neðasi vaisiø. Musorëje beveik visada rûkas, o vakaro prieblandos daro vietovæ dar paslaptingesnæ (panaðià kaip
Vienas graþiausiø pasaulio drugiø – indijinis machaonas

tuose filmuose apie vilkolakius). Suðnara krûmai, sulinguoja medþiø ðakos ir ið prietemø lyg kokie „zombiai“ pasirodo makakos. Stambi makaka ðokdama nuo medþio nesunkiai galëtø pargriauti tokià lieknà merginà kaip Asta. Kad mûsø Asta gráþta su vaisiais – didelë sëkmë. Taèiau merginai makakos ávaro daug baimës. Makakos nevengia ir judriausiø miestø gatviø. Jø bandos dunda namø stogais, karstosi elektros laidais ir lenda pro kiekvienà langà, kuris tik atidarytas. Profesorius Rimantas ið pradþiø buvo didysis makakø mylëtojas, visada ðerdavo jas bandelëmis, sausainiais ir obuoliais. Vis ragindavo ir kolegas dþiaugtis tais padarëliais. Taèiau dabar viskas dramatiškai pasikeitë. Makakos ájunko á mûsø apylinkes, uþsilipa ant namelio stogo, karstosi ant tvorø ir išðiepusios dantis gàsdina. Kolega Andrius grieþtai draudþia palikti praviras duris. Taèiau dûstantys profesoriai vis nori daugiau švieþio oro. Gráþæ iš þygio, kur pakliûva pasidedame kuprines, fotoaparatus ir pirkinius. Besikuisdami pamatome, kad didelis makakos patinas jau kambaryje ir laiko nutvëræs pirkiniø maiðelá. Gerai, kad ne fotoaparatà ar rankinæ su lietuviðku pasu ir pinigais. Ið netikëtumo profesorius Rimantas suklinka ne savo balsu. Kolega Andrius, nebesuprasdamas kas darosi ir persigandæs klyksmo, taip pat klykia. Ðtai ðito makaka ið mûsø tikrai nesitikëjo. Pabyra beþdþionës neðami produktai, o mes tarpduryje pamatome tik raudonà makakos uþpakalá. Blogiausia, kad ðitos bjaurybës jau pradeda verþtis ir pro uþdarytas duris. Tad, jeigu durys ið vidaus neuþsklæstos meta-

Nuo drëgnø þoliø ir medþiø lapø visokie gyviai tik ir taikosi uþðliauþti ant þmogaus odos (nuotraukoje – juodoji planarija)

liniu sklàsèiu, beþdþionës á jas trankosi ir visaip bando atidaryti. Paprastai optimistiðkai nusiteikusi doktorantë Agnë ðá kartà praranda gyvenimo dþiaugsmà, kai piktos makakos uþpuola jos namelá ir dantis iððiepusios þada kautis. Agnë itin guvi mergina, taèiau vos spëja pasprukti ir uþsidaryti kambaryje. Sumanome išsiskalbti per dëliø atakas kraujais iðtepliotus rûbus. Skalbinius iðkabinëjame ant virvës ðalia doktorantës Agnës namelio. Nemanome, kad mûsø skudurai gali sudoMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

9 9

Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai Á VPU Fizikos ir technologijos fakultetà vël buvo suvaþiavæ atomo teorijos kûrëjai dalyvauti seminare „GRASP meeting 10“. Pasaulio mokslo grandai pirmiausia susëdo prie bendro stalo pasidalyti mintimis apie pasaulyje vykstanèius aktualius reiðkinius, paanalizuoti atliktø moksliniø tyrimø ir jø perspektyvos.
Prof. habil. dr. Gediminas GAIGALAS
Á Vilniaus pedagoginiame universitete rugsëjá vykusá seminarà GRASP meeting 10 atvyko prof. Charlotte Froese Fischer, pasaulyje gerai þinoma atomo teorijos mokslininkë (JAV, NIST), prof. Olegas Zatsarinny (JAV, NIST), prof. Peras Jönssonas (Švedija, Malmës universitetas), prof. Michelis Godefroidas su doktorantais Simonu Verdeboutu, Cédricu Nazé (Belgija, Laisvasis Briuselio universitetas), prof. Jacekas Bieronis (Lenkija, Krokuvos Jogailos universitetas), FTF doktorantas Pavelas Rynkunas bei magistrantai Andrius Alkauskas, Andrius Petryla ir inþinierius Erikas Gaidamauskas. Seminarui pateikti išsamûs Jaceko Bieronio, Charlotte Froese Fischer, Olego Zatsarinny, Pero Jönssono ir Michelio Godefroido pranešimai. Surengta ðiø problemø diskusija, aptartos nagrinëjamos tematikos perspektyvos ir plëtojimo bûdai. Tai buvo ypaè naudinga jauniesiems mokslininkams tyrëjams. Taip pat jiems buvo smagu paþinti kitus garsius mokslo þmones, straipsniø autorius, iðklausyti naujoviø ir patarimø atomo teorijos klausimais. Seminaro dalyviai vieðëjo ir Tarptautinëje atomø ir molekuliø duomenø bei jø taikymo konferencijoje (ICAMDATA 7), kuri vyko Lietuvos mokslø akademijoje. Ji ypatinga tuo, kad yra pirmoji, surengta maþoje valstybëje – Lietuvoje. Tris kartus
Iðkilmingos ceremonijos metu prof. G.Gaigalui suteikiamas Lanzhou Northvest Normal universiteto garbës profesoriaus vardas ir áteikiamas diplomas. Ið kairës: prof. G.Gaigalas, Lanzhou Northvest Normal universiteto viceprezidentas prof. Hualingas Dengas ir prof. dr. Chenzhongas Dongas

Vilniaus pedagoginis universitetas

susitikimas

Atomo

Prof. G.Gaigalas (deðinëje) su sveèiais ið Belgijos, Ðvedijos, Lenkijos ir Vokietijos

minti makakas. Taèiau, pasirodo, kol mes buvome þygyje, tvoromis ir namø stogais atðuoliavo ne makakø, o langûrø tabûnas. Pusæ skalbiniø numëto ir suminko á purvà. Rûpestingoji Agnë kas dar tinkama surenka ir sudþiausto atgal. Taèiau, kai ateiname pasiimti skalbiniø, vël ið kaþkur pasirodo pilkieji langûrai. Tokiø dideliø langûrø buvom dar nematæ. Nors ðios beþdþionës ir negarsëja agresyvumu, taèiau, kai didþiulis þvëris ðuoliuoja tiesiai á tave ir nuo medþio ðokdamas ant prieangio stogelio vos nekliudo, apima baimë.

Ðá kartà suáþûlëjusiø langûrø apsilankymas ávaro baimës ne tik doktorantei Agnei, bet ir profesoriams Rimantui bei Virginijui. Persigandæ sprunkame á kambará ir uþremiame duris. Taigi jauèiamës lyg pabaisø apsuptyje (ypaè tas jausmas sustiprëja sutemus). Tiek langûrai, tiek makakos didþiojoje Indijos dalyje yra gerbiami, vadinami šventais padarais ir ávairiai maloninami aukomis. Ðioms šventosioms beþdþionëms paðerti parduodami net specialûs grûdø rinkiniai. Taèiau toli graþu

ne visi gyventojai yra tokie malonûs. Pavyzdþiui, profesorius Rimantas ir kolega Andrius fotografuoja medþiuose taikiai besiblusinëjanèià pilkøjø langûrø kaimenæ. Tuo tarpu vietinis þmogelis nekantriai laukia su akmenimis, kada baigsis fotosesija ir jis galës langûrus iðvaikyti. Kai kurie vietiniai beþdþionëms yra ypaè negailestingi. Bet ar jûs nebûtumëte, jeigu makakos suþalotø arba ið kambario iðsineðtø jûsø keliø mënesiø kûdiká? Karas tarp beþdþioniø ir þmoniø prasidëjo tada, kai maþdaug pusë Indijos makakø

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Prof. Ianas P .Grantas Oksfordo universitetas, Jungtinë Karalystë Prof. Peras Jonssonas Malmës universitetas, Ðvedija Prof. Michelis Godefroidas Laisvasis Briuselio universitetas, Belgija

fizikø
ji vyko JAV, tris kartus Azijoje, Vokietijoje ir du kartus Prancûzijoje. Konferencijoje buvo pristatomi naujausi mokslo laimëjimai atomø ir molekuliø fizikos srityje, o patys ádomiausi pristatomi kviestiniuose pranešimuose, kuriuos skaitë kolegos ið JAV, Prancûzijos, Anglijos, Australijos, Japonijos, Švedijos, Rusijos, Kinijos, Korëjos, Vokietijos, Belgijos, Austrijos. Prof. G.Gaigalas buvo vienintelis Lietuvos atstovas, kuris taip pat perskaitë kviestiná praneðimà ir pristatë savo grupëje (VU Teorinës fizikos ir astronomijos institute ir VPU Bendrosios fizikos katedroje) gautus naujausius mokslinius rezultatus ir apskritai naujausius tyrimus, gautus „A.Jucio mokykloje“. Taigi Vilniaus pedagoginis universitetas 2011m. ðià reikðmingà mokslo plëtros estafetæ perduos Oksfordo universitetui arba Pjero ir Marijos Kiuri universitetui Paryþiuje. PER TRIS VANDENYNUS Man jau 2005 m. teko dirbti JAV Atominës fizikos skyriaus NIST ( National Institute of Standards and Technology) vykdomoje mokslinëje programoje ir èia atlikti populiariausios pasaulyje atomo srities kompiuterinës GRASP (General Purpose Relatyvistic Atomic Structure Package) modifikacijas. Tada viena þymiausiø pasaulyje atomo fizikos specialisèiø prof. Charlote Froese Fischer pakvietë atvaþiuoti á JAV NIST atlikti tolesniø tyrimø, nes nebuvau ðiø srièiø naujokas – staþavæs ir Oksfordo universitete pas I.Grantà, gvildenæs reliatyvistinæ trikdþiø teorijos versijà, ir Laisvajame Briuselio universitete (Belgija) pas prof. M.Godefroidà, plëtojæs savo sukurtà f elektronø sluoksniø metodikà, ir KaProf. Charlote F.Fischer NIST, Gaithersburgas, JAV Prof. Jacekas Bieronis Krokuvos Jogailos universitetas, Lenkija

Prof. dr. Chenzhongas Dongas North West Normal universitetas, Lanzhou, Kinija

Habil. dr. Stephanas Fritzsche Kaselio universitetas, Vokietija

selio universitete (Vokietija) pas habil. dr. Stephanà Fritzsche, paskatinusá kurti kompiuteriná spieèiø, kuriuo atliekami itin sudëtingi skaièiavimai. Kaselyje susipaþinta ir su perspektyviu atomo teorijos mokslininku prof. Chenzhongu Dongu iš garsaus Kinijos Lanzhou Northwest Normal universiteto, su kuriuo uþmegzti ilgalaikiai ryðiai, ne kartà sveèiuotasi tame universitete, kartu atlikta nemaþa tyrimø. 2007 m. pasirašytas Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios fizikos katedros ir College of Physics and Engineering of Northwest Normal University bendrø moksliniø tyrimø susitarimas, á juos átraukiant ðaliø doktorantus, taip pat dëstytojø mainus. Sutartys vëliau buvo atnaujinamos, bendri mokslo tyrimai tapo tradiciniai. Vëliau buvau iðrinktas ðio Kinijos universiteto Garbës profesoriumi. Reikšmingi Bendrosios fizikos katedros mokslo ryšiai ir su Malmës universiteto (Ðvedija) prof. Peru Jönssonu, kuris prieš trejus metus VPU pradëjæs iki ðiol tæsia paskaitø ciklà kompiuterijos bakalaurantams, magistrantams bei doktorantams. Asociacijos SEND (Italija) bei partneriø ið Palermo (Italija), Bratislavos (Slovakija), Bochumo Ruhro (Vokietija), Andrei Saguna (Rumunija), Artevelde (Belgija) universitetai su VPU Fizikos ir technologi-

jos fakultetu ásijungë á projektà, kuriuo siekiama paskatinti jaunimà rinktis tiksliøjø mokslø studijas, o bûsimus mokytojus – taikyti naujus ugdymo metodus. Be to, iðplëtoti studentø mainai tarp ðiø ðaliø. Pernai, tæsdami bendradarbiavimo tradicijas, suorganizavome moksliná seminarà, kuriame dalyvavo jau seni paþástami atomo fizikos teorijos bendradarbiai – Michelis Godefroidas (Laisvasis Briuselio universitetas), Peras Jönssonas (Malmës universitetas), Jacekas Bieronis (Krokuvos Jogailos universitetas), Stephanas Fritszche‘as (GSI). Tai buvo ðiemetë jau minëtos mûsø Bendrosios fizikos katedros mokslo konferencijos uvertiûra, pradëjusi koordinuoti ávairiø grupiø mokslinius tyrimus, kaip tiksliau teoriðkai nustatyti atominiø dydþiø charakteristikas. Šio seminaro išskirtinis bruoþas buvo ir tas, kad daugelis sveèiø skaitë paskaitas mûsø magistrantams ir doktorantams, kurie jau buvo áraðyti á bendrø atomo teorijos pasaulio tyrëjø grupes. 2010 m. konferencija (ICAMDATA 07) bei VPU Bendrosios fizikos katedros moksliniais tyrimais susidomëjo Japonijos mokslininkai ir pasiûlë atlikti bendrus tyrimus. Tyrimø objektas galëtø bûti metodikos kûrimas, naujø kompiuteriø programø raðymas ir ypaè tikslûs skaièiavimai tokiø jonø, kurie reikalingi plazmos diagnostikai.

populiacijos „nusprendë“, kad jau gana „vargti“ miðkuose, ir apsigyveno kaimuose, miesteliuose ir net didmiesèiuose. O makakø Indijoje nuolatos gausëja. Atvykæ á Danoltá (Dhanolti) apsistojame pamiðkëje. Aiðku, netrukus pasirodo makakos. Ið pradþiø jos sukinëjasi apaèioje, o mes saugûs dþiûgaujame antro aukðto terasoje. Nors doktorantë Agnë jau sunerimusi, profesorius Rimantas, norëdamas pasipuikuoti ar prisiminæs savo senà meilæ makakoms, atbëga su bandelëmis. Taèiau makakos patinas netrun-

ka pamatyti profesoriaus rankose maiðelá. Puola turëklais aukðtyn á terasà ir griebia uþ maiðelio, o mes panikos apimti ir ðaukdami iðsilakstome po kambarius. Paþadame daugiau makakø neðerti. Taèiau makakos jau þino, kur yra bandeliø. Prieš sutemas dantis iššiepusios jos þiûri pro langus ir stumdo duris, tikëdamosi pasigviešti grobio. Ypaè nejauku, kai makakø bandoje yra pateliø su jaunikliais. Šie pradeda þviegti, atrodo, visiškai be jokio reikalo. Tada tik ir þiûrëk, kad bandos vadas nesugalvotø jø ginti.

Tikra tiesa, kad makakas sunku fotografuoti. Nors ir labai áþûlios, vos tik pamaèiusios fotoaparatà nusisuka arba stengiasi pasitraukti ið kadro. Sufokusuoti kadrà á jø snukius ypaè sunku. Be to, jø þvilgsniai akimirksniu pasidaro pikti. Šiuo metu, kai raðome ðias eilutes, klausomës, ar kartais stogais neatidunda koks makakø tabûnas. Tad dël visa ko dideliu metaliniu sklàsèiu uþsklendþiame duris.
(Tæsiná skaitykite kitame þurnalo numeryje)
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

11

Atkelta ið 5 p.
Nacionalinë sveikatos koncepcija, aiðku, gali bûti kritikuotina, daug yra priimtø ávairiø ástatymø, programø, nutarimø, taèiau rezultatai privalëtø bûti geresni ir apèiuopiamesni. Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià sveikos gyvensenos ugdymo programà yra seniai pribrendæs, svarbus dalykas. Tokià programà pajëgûs parengti ávairiø srièiø specialistai, mokslininkai. Jie jau dabar, kviesdami ávairius forumus, daug diskutuoja ir aiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø. Senbuvëse Europos Sàjungos ðalyse daug daroma, kad sveikata bûtø suprantama visapusiðkai – ir mediciniðkai, ir humanitariðkai, ir filosofiðkai. Mes medicinos mokslà priskiriame prie gamtos, biologijos mokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose mokslø klasifikacijose medicinos mokslas priskiriamas humanitarinei srièiai. Jau tas faktas rodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos ir ligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptol ne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà prigimtá. Dar daugiau, þmoniø sveikata – tai didþiausias valstybës turtas, didesnis negu naudingosios iðkasenos, brangûs metalai, švytintys auksai ar naftos telkiniai. Ji garantuoja natûralià kartø kaità, tautos genofondà. Deja, turime pripaþinti – èia mûsø valstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gimstamumas, pirmagimiø tëvø senëjimo tendencija, giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûkinëjimas ir susvetimëjimas, gimtosios þemës ðventenybës, sakralumo jausmo netekimas, Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas ir kiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tautos sveikatos. Mes dar nekalbame apie nusikalstamumo mastà, þiaurumà, saviþudybes, narkomanijà ir kt. Tas mus verèia ieðkoti ávairiø veiksmingø objektyviø priemoniø ir bûdø, kaip paversti sveikatà didþia nacionaline vertybe. Ypaè svarbu apsaugoti þmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet ir psichiniø, didþiulës nervinës átampos, kurià jis patiria laisvosios rinkos, konkurencijos sàlygomis ar gyvendamas didmiesèiuose, tuose „nervø mazguose“. Beatodairiðkas miestø augimas, technosferos plëtra darosi grësminga. Sakoma, kad artëja viena ið sunkiausiø pasaulinës civilizacijos ir globalizacijos kriziø, susijusiø su tuo, kad nuolat daugëja didþiøjø miestø gyventojø ir ðio proceso darosi neámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiuje megapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekviename jø gyvena maþiausiai penki milijonai þmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tankiai, aplinka labai uþteršta toksiðkomis medþiagomis ir gamybos atliekomis, gausios socialinës grupës skursta, jø sveikata blogëja, vis labiau plinta nusikalstamumas ir

Pedagoginës minties
narkomanija. Tokijo – Jokahamos gyventojø skaièius perlipo per 30 milijonø, Meksiko – per 20, Niujorko – per 20 ir t.t. Miestai, be abejo, nepaprastai reikðmingi pasaulio kultûros ir ekonomikos raidai ir bendrai þmonijos paþangai, nors dël pastarosios dabar smarkiai abejojama. XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyventojø sudarys miestieèiai. Taigi globalinës miestø katastrofos pavojus realus ir kasmet didëja, þada sunkiø padariniø visai þmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiksmingø priemoniø ðá procesà suvaldyti, paþaboti technokratiná màstymà ir veikimà. O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta prie psicho ir ekosferø. Priešingu atveju þmogø jau dabar tykoja ir tykos nuolatinës maþesnës ar didesnës nelaimës ir netektys. Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pradþios þmonës bus bene dramatiðkiausio likimo þmonës – nervingi, persekiojami ðirdies ydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðiame teiginyje yra dalis tiesos. Akivaizdu, kad psichinë þmogaus sveikata priklauso nuo visø mûsø – pilieèiø ir tautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai apgalvotà ástatymø sistemà ir programà, apsauganèias þmogø nuo degradavimo ir kriziø, vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo ir jø nereikalingumo artimiesiems ir pasauliui jausmo, valstybë gali garantuoti psichinæ sveikatà. Taèiau mes galime daug padëti vieni kitiems, stiprindami ir turtindami bûtent ávairius bendruomeninius ryðius, padëti teisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistiðkai. Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumo vadinamajam darbo, veiklos ir poilsio ritmui, kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiame sektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuolatinës nervinës átampos ir konfliktinës situacijos, agresyvumo proverþiai nenualintø þmogaus psichinës sveikatos ir nepaþemintø jo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø teisiø ir laisviø bei saviraiðkos galimybiø. Galiausiai svarbu atsiremti á esmines mûsø kultûros vertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jas praturtinti nauju istoriniu patyrimu ir jautriai diegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti: mûsø tëvai ir protëviai buvo ðviesûs þmonës, nelaidë þodþiø vëjais ir iðvedë mus á vaiskesnes gyvenimo ir kûrybos erdves. Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø, kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai sveiko gyvenimo bûdo pavyzdþius ir idëjas. Èia pirmiausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno, M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos ir kitø vardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika nesensta ir šiandien. Jø raðtuose kultûros ir sveikatos tema uþima labai svarbià vietà. M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðvaduoti Lietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø per blaivybæ buvo ir bus tikro istorinio perversmo pavyzdys. Já vëliau pasigavo ir maþalietuviai, ákûræ 1900 m. draugijà simboliniu pavadinimu Lietuvos þvaigþdë. Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo, kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabilo apie þmogaus natûralumà, tikràjá graþumà, teikiamà „natûralaus sveikumo“. Jo prieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas, nesveikas maitinimasis ir kiti þalingi áproèiai. Dël jø asmuo suirsta, pagausëja ligø, sveikata sugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá – bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvarkyti savo gyvenimà, kaip jis sakydavo, iš savo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidrios sàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siekti gamtos dësniø ir þmogiðkosios veiklos, doros dësniø suderinamumo; visame kame þmogiðkumo pradas privalàs vyrauti. Vydûno pedagoginë didaktika ádomi ir gili, paremta Vakarø ir Rytø civilizacijø patirtimi. Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûno ir dvasios harmonija, jo dvasios ir sielos augimas. Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freudà uþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë didelius reikalavimus visiems, kurie ugdo ir lavina vaikus, paauglius ir jaunimà. Jam dingojosi: neturëtø në vienas girtaujantis þmogus uþimti valdþioje nors ir paprasto valdininko vietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjai ir kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu girtautø. „Valdþios þmonës turëtø bûti visuomet blaivûs ir nepajudinami kaip þemës aðigalio þvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvæ nubrëþë nuo virðininkø, valdþios atstovø iki automobiliø „veþëjø“. Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydûnas, kuris ðias mintis dëstë 1930 metais? Galbût Vydûnas per daug kategoriškai teigë, jog garbës esàs vertas tik blaivus þmogus, jog politinæ nepriklausomybæ iðsaugos tik blaivûs þmonës, bet drauge jis pranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tautoms auðta laiminga ateitis“, tik tokios tautos eina þmoniðkumo ir kultûros linkme. Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, nepaseno Vydûnas, turëjæs savyje tikrojo donkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë, kai këlë sàmonës ir savimonës ðviesos problematikà. Nepaseno ir Blaise Pascalis, didis filosofas, mistikas, kai savo Mintyse raðë apie þmogø, tà màstanèià nendræ, apie màstymà, darantá þmogø didá. „Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieðkoti savo didybës, bet savo màstymo plotmëje. Neturësiu daugiau, valdydamas þemes; visata mane aprëpia erdve ir praryja kaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“. B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

raida
màstyti, nes tai dorovës principas, iðties yra didis intelekto atradimas. Tinkamas màstymas garantuoja sëkmingà gyvenimo veiklà, padeda pamatus kultûros ir sveikatos sanglaudai, nepaisant visokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø. O jø visada buvo ir bus, jas áveikti galima tik didelëmis valios, kurià valdo màstymas, pastangomis. Paprastas teiginys – pirmiausia deramai màstyk ir tik po to veik – labai teisingas. Juk pats mûsø kûnas yra mûsø minèiø produktas. Gydant þmogaus mintys yra, kaip sako medikai, gerokai svarbesnës negu vaistai. Tà paliudija vadinamasis placebo efektas, kai pats ligonis, tikëdamas tariamøjø vaistø veiksmingumu, iš tikrøjø sulaukia pagerëjimo, greièiau pasveiksta. Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatà gali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jos priartina negalià, skausmà, diskomforto pojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti – egzistuoja negatyvus ir pozityvus, teisingas màstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abi susijusios su dvasios pusiausvyra. Viena jà naikina, nepastebimai ardo ir gniuþdo, kita jai suteikia stabilumo, talkina imuninei sistemai, neða dþiaugsmà ir meilæ. Apskritai gebëjimas atsikratyti negatyvumo, vengti ir išvengti jo ir ligos yra ne kas kita kaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros, auklëjimo ir saviauklos reiðkinys. Kaip padëti sau paèiam, kad jaustumei kûno ir dvasios pusiausvyrà? Toks klausimas iðkyla daugeliui màstanèiøjø pozityviai. Ieškant atsakymo, imamasi ávairiø terapiniø priemoniø. Moderni ir plaèiai paplitusi yra Sebastiano Kneipo (1821–1897), pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visø laikø „vandens gydytojo“ ir vieno naujøjø laikø natûraliosios medicinos pradininkø, terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji remiasi penkiais postulatais. Pagrindinis jø – vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas, protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis, taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pastarasis terminas daugeliui maþiau girdëtas. Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkinti taip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaip tariant, rasti teisingà átampos ir atsipalaidavimo santyká. Arba dar paprasèiau: rasti sau tinkamà gyvenimo bûdà“. Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas, kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime ávedimas, argi neprasideda nuo mûsø aptariamojo pozityvaus màstymo?! Netgi ásitikinimas, jog sensti, glûdi mûsø prote. Mokslas teigia: mûsø kûnas atsinaujina kas septyneri metai. Senëjimas – tai negatyvaus, riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimas tarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas min-

tis gelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam padeda meditacija, joga, ypaè iðaukðtintos ir subtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø, mistikø ir gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuoselëjome iðtisà gerontologijos mokslo sritá ir daug vilèiø siejame su jos galimybëmis pratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytieèiams tai atrodo savotiðka kova su gamtos dësniais, materialistinës galvosenos vaikiðki uþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymas jûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak indø mokslininko ir dvasinio vadovo Ðrilos Prabhupados (1896–1977), senoliui, kurá slegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà ar persodinti kito ðirdá. Kad ir sukûræ komforto civilizacijà mes niekuomet neáveiksime mirties ir nenugalësime visø ligø. Iðties reikia ieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvëje, siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo kentëjimo – socialinio ir psichinio. Vedose sakoma – gyvoji bûtybë nemateriali, nors ji ákalinta materialiame kûne. Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðios fundamentalios koncepcijos vertinimà, pastebësime tik tiek: kodël kûnas atsinaujina kas septyneri metai ir kà reikia daryti, kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kûdikio einant metams ir didëjant gyvenimo naðtai, lygiai svarbu rytieèiams ir vakarieèiams. J.Hagelino teigimu, „ligos negali ásitvirtinti kûne, kurá valdo harmoningos mintys. Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri dalykai, ir jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juos ir prisikviesi. Blogos mintys – visø þmonijos negeroviø, áskaitant ligas, skurdà bei nepasitenkinimà, prieþastis“. Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiame savo mintimis, prisišaukiame klausydami pilnø negandø, liûdesio ir netikëjimo gyvenimo prasmingumu kitø istorijø. Tad derëtø puoselëti ir saugoti gerø minèiø sankaupas kasdienai ir „juodai dienai“. Vadinamieji iðminèiai, mistikai ir dvasios dalykø aiðkintojai perspëja: susigràþinti prarastà sveikatà nebûna paprasta, daþnai ji iðvis nesugráþta. Iðties, amþina jaunystë tëra tik nepasiekiamas idealas ar graþi svajonë, nakties sapno vaizdiniø keista pynë, kurios negali gerai suvokti. Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar nesàmoningai prisilieèia prie trijø sferø – fizinio gyvenimo, astralinës ir mentalinës – ir bando jas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyvenimo sfera prasideda nuo higienos, „nuo teisingo naudojimosi šviesa, sukaupta augaluose ir vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasideda nuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas á fiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimà yra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fizinio gyvenimo sferos sudedamosios – nepriekaiðtingas kûnas (anaiptol ne kultûristinis, demonstratyvus ir egoistiðkas), gera sveikata, normalus svoris ir kt. Kitos sferos – astralinë ir mentalinë, kur formuojasi jausmai ir mintys, dar nëra pakankamai iðtirtos ir ásisàmonintos. Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos ir vaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daug

aukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“. Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyvenimo erdvë ir turinys. Individai, teikiantys jam pirmenybæ, pirmenybæ vidiniam gyvenimui, minèiai, pozityviam màstymui, valiai, pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi, savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Tai tikri faktai, taèiau jie dar maþai iðtirti moksliniu poþiûriu. Jie lieka filosofø, psichologø arba mistikø apmàstymø zonoje. Jie sukaupë daug patikimø duomenø minèiai, daug unikalaus ávairiø civilizacijø patyrimo. Pavyzdþiui, kad ir Amerikos indënø pranaðystës, kur teigiama, kad „skausmas ir ligos prasideda tada, kai senoji energija prieðinasi naujajai. Skausmingos tavo kûno vietos yra „susikirtimo taðkai“, kurie atsiranda þmogui keièiantis ir augant“. Þmogiðkosios bûtybës, lydimos ne tik ðviesiø minèiø, kilniø norø, bet ir agresyvumo, neapykantos ir destruktyvumo, tapsmas autentiðka asmenybe buvo ir iðliks didþia paslaptimi. „Galime bûti kupini vilèiø dël þmonijos, nes iš principo kiekvienas gali tapti geru ir sveiku þmogumi, – rašo humanistinës psichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, – bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tik maþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis. Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, o kiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojanèiø þmoniø gyvenimo istorijas, kad suþinotume, kaip jie tai padaro“. Ši A.Maslowo mintis mums pasirodë ádomi ir svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuo M.Lukðienës autoritetingø minèiø. Manytume, jog paèios profesorës biografijos, tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyrinëjimai ir apibendrinimai bus labai svarbûs tokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðienës raðtuose daþnokai iðsakomos mintys dël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pradø: perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popso mastø, masinës kultûros banalybiø, individo absoliuèiø laisviø ir kt. Jos yra pastebëta: kultûra galinti ne tik kad nepasitarnauti individo ir visuomenës sveikatai, bet ir prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnai matome savo kultûros procesà susiskaldþiusá, be jungiamøjø grandþiø, be visumos, o juk „tikrajai kultûros savireguliacijai bûtinos maþiausiai trys sàlygos: visuminis kultûros raidos suvokimas, aukðta màstymo ir gili þmoniø santykiø kultûra“. Tai labai paprasti ir iðkalbingi konceptualûs teiginiai. Nagrinëjant kultûros ir sveikatos sanglaudà juos reikia turëti galvoje. Juoba kai jau áþengëme á energetinës medicinos amþiø, o toji sanglauda nepraranda savo aktualumo, pateikia daug netikëtø situacijø, kurias reikia perprasti mokslui ir praktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinë problema neiðnyksta ið aistringesniø ar ramesniø diskursø – þvelgti á visa tuo pat metu ið dvasinës ir materialiosios pusës. Ir vis dëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminës krypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios virðenybës, vidinio gyvenimo pilnatvës link.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

13

Dvasingumas
Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA
Straipsnio autorius yra jau baigiamos rengti spaudai „Estetikos enciklopedijos“ sudarytojas, rengëjas ir vienas ðio leidinio autoriø. Autoriaus nuomone, skelbiamas straipsnis – vienas svarbesniø ir konceptualizuojanèiø Estetikos enciklopedijà, kuri kaip ðakinë enciklopedija rengiama Lietuvoje pirmà kartà, dalyvaujant per 30 estetikos srities profesionalø.

Dvasingumas nuo þodþio dvasia (lot. spiritus, angl. spirit, pranc. espirit, vok. Geist, rus. äóõ) – egzistencinës þmogaus bûties apibrëþtis, dvasines vertybes iðkelianti aukðèiau gamtinës tikrovës. Dvasingumo samprata yra aktuali daugeliui humanitariniø mokslø. Estetologijai ji yra itin svarbi dël savo esminiø santykiø su pagrindine ðio besiformuojanèio mokslo tematika, nes atskleidþia tiesioginæ dvasingumo sàsajà su pajautos ir prasmës fenomenais ir leidþia suprasti tokiø fenomenø paskirtá þmogaus dvasinës prigimties atsivërime. Dvasingumas atskleidþia integralià humanizmo sampratà, rodo þmogaus tapsmà asmenybe, savo dvasinës, kultûrinës ir socialinës prigimties ásisàmoninimà bei savimonës ir savipratos iðaugimà – visuomenës egzistavimo pagrindà. Dëmesá dvasingumo problemoms ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø aktualizavo ryðkûs dabartinës visuomenës dvasinës krizës poþymiai: vartotojiškumas, gobšumas, cinizmas, piktnaudþiavimas demokratija, manipuliacijos þmoniø sàmone, daugelio individø ir partijø egoizmas ir vieðojo intereso nepaisymas, pragmatiðkai orientuotos mokymo ir ðvietimo programos, scientizmo plëtra màstyme, vienpusiðkos, tik intelektinës, proto ir veiklos interpretacijos, emocinis neraštingumas, „þvaigþdþiø“ kultas, ávairiø religiniø sektø plitimas ir kiti dvasinio pasiligojimo reiškiniai. Dvasios interpretacijø ávairovæ palikdami nuoðalyje, sutikime, jog dvasingumas, dvasinis þmogaus gyvenimas, dvasingo gyvenimo sandai turi savo iðraiðkà istoriðkai susiklosèiusiose meno šakose ir kitose elgesio ir kultûros formose. Jas sukûrë ir toliau ðá paveldà perimdami tebekuria paskiri asmenys; jø dvasinëje veikloje dalyvauja mentalitetas, siela, sàmonë ir pasàmonë, juslinë, emocinë ir soma-

tinë patirtis. Šià veiklà lemia fizines ir psichines kompetencijas tvarkanti dvasiniø galiø tam tikra visuma. Jau yra árodyta, jog jos lokalizuotai iðsidësèiusios galvos smegenø struktûroje ir reiškiasi per þmoniø elgesá realioje kasdienybëje. Dël tarpusavyje vykstanèiø paèiø dvasiniø galiø konotacijø, kaip ir dël sielos kilmës, ginèai nenurimsta iki ðiol. Bet dël tø galiø dalyvavimo dvasinëje veikloje paprastai sutariama. Paèios svarbiausios: pajauta, màstymas, tikëjimas, vaizduotë, fantazija, atmintis, valia ir kalba kaip gebëjimas kurti þenklø sistemas. Yra ir kitokiø koncepcijø, kuriose dar plaèiau þvelgiama arba remiantis kitokiais kriterijais minima dar interesas, dëmesys, meilë arba kitos paskiros dvasinës galios. Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesoriaus V.E.Franklio nuomonë dël dvasios, prasmës ir vertybiø reikšmingumo asmenybei gana átikinama. „Visi prisimename ankstesnæ „psichologijà be sielos“. Jà jau seniai áveikëme; taèiau ðiandienos psichologijai neretai galima prikiðti, kad ji yra psichologija be dvasios. Tokia bedvasë psichologija akla ne tik asmenybës orumui ir paèiai asmenybei, ji akla ir vertybëms, smarkiai koreliuojanèioms su asmenine bûtimi, akla prasmës ir vertybiø pasauliui, kaip kosmui, – taigi akla logui“. Intensyvûs ieðkojimai panašia kryptimi matyti ir kitø mokslo srièiø bei màstymo linkmiø veikaluose (A.Leontjevas, J.C.Eccles, K.Vojtyla, Dalai Lama, G.Rothas, B.Bitinas, A.J.Greimas, W.Welschas, R.Shustermanas, D.Zohar, I.Marshallas, E.Frommas ir daugelis kitø), rodanèiuose susirûpinimà asmens dvasingumu, dvasiniø galiø ugdymu ir gyvenimo dvasine kokybe. Todël yra itin svarbi ðiø klausimø sàsaja su estetologijos kompetencijai atviromis problemomis. Reikia prasmës, tikslø ir vertybiø pajautos, kad paliktume pasaulá geresná negu radome. Keisti save, kad pasikeistø pasaulis.

Áþvelgti lemiamà ryðá tarp dvasinës iðminties, dvasinio kapitalo ir tvarumo. Bûti þmogumi, vadinasi, sugebëti rinktis tarp gërio ir blogio. Tik tuomet, kai kapitalizmo samprata apims dvasinio kapitalo kuriamà gerovæ ir turtus, prasmæ, vertybes, tikslà ir aukðtesniuosius motyvus, mes turësime tvarø kapitalizmà ir tvarià visuomenæ – skelbia D.Zohar ir I.Marshallas. Jie teigia, kad yra trys kapitalo rûðys: materialusis, socialinis ir dvasinis ir trys iðminties tipai: racionalioji, emocinë ir dvasinë, kuri, bûdama dviejø kitø pamatas, turëtø vesti á dvasinio kapitalo susidarymà visuomenëje ir individualià sampratà. Tai geras þenklas, kuris galbût ne tiek reikðmingas kapitalizmo gelbëjimui, kiek dvasinio visuomenës gyvenimo problemø aktualizavimui. Reikia atkreipti dëmesá, kad greta bendresnio pobûdþio dvasingumo tyrinëjimø ir interpretacijø pastaraisiais dešimtmeèiais pasirodë dvi labai iškalbingos tendencijos. Pirmoji liudija, kad paskirø emociniø bûsenø arba jausmø interpretacijos pradëjo perþengti grynai psichologijos plotmëje atliekamas emocijø traktuotes. Jos vis daugiau siejamos ne tik su dvasine jausena apskritai, bet ir su konkreèiomis prasmëmis, vertybëmis, bûsenomis bei elgsena (H.Jonas, H.Schoeckas, R.Pleèkaitis, L.Giussani, B.Kuzmickas, Dalai Lama, J.Baudrillardas ir kt.). Yra daugybë monografijø apie meilæ, groþá, ilgesá, draugystæ, nuobodulá, viltá, simpatijà, melà, pyktá, net kvailumà ir kitas egzistencialijas. Antroji tendencija – taikomojo arba metodinio ir mokomojo pobûdþio literatûra apie dvasingumo ugdymà ir ugdymàsi (A.Adleris, D.Golemanas, E.Martiðauskienë, G.Felseris, D.Verbylaitë ir kiti autoriai), nekalbant apie ezoterinës literatûros antplûdá, kuris liudija nepaprastai iðaugusá tokios lektûros poreiká. Jeigu dvasingumo sklaidai reikëtø tik skaitymo malonumo ir uþtektø tik paþinties su tekstais ðia tema, tai, esant milþiniðkai jø gausai, turbût nereikëtø aptarinëti jokiø problemø. Reikia dar ir kompetencijos áþvelgti ið pajautø pasaulio trykðtantá vertingo gyvenimo ir visos egzistencinës bûties prasmingumà. Dvasiniø galiø visuma sukuria sàlygas dialogiškam Aš ir Tu, anot M.Buberio, bendravimui ir kitokiai komunikacijai, taip pat lemia visø ámanomø þmogaus santykiø su transcendencija, aplinka, kultûra ir paèiu savimi humaniðkàjá matmená. Dvasinës galios sukuria dvasinës veiklos prielaidas ir galioja kitose þmoniø veiklos ðakose: kuriant ðeimà ir lavinant vaikus, kuriant valstybæ, teisëtvarkà, komunikacijas, institucijas, mokslà, menà, technologijas ir kitas tiek medþiagines, tiek moralines ir kitokias dvasines vertybes bei sàlygas. Pajauta daro didþiulæ átakà visø kitø þmogaus dvasiniø galiø raiðkai, plëtrai, sklaidai ir ugdymui, kuris negalës apsieiti be jø áasmeninimo. Akivaiz-

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

du, jog motinystë, gyvybë ir moteriðkumas; sàþinë, altruizmas, dorumas ir tiesa; tautiškumas, pilietiškumas, religingumas, teisingumas ir estetiškumas, kaip ir pati su šiais reiškiniais tiesiogiai susijusi dvasingumo samprata, yra to paties lygio didþiøjø þmonijos vertybiø apibûdinimai. Paradoksalu, bet vertybiø ávardijimas sàvokomis ir pateikimas teorine forma ið tiesø iškreipia ir paslepia kitokià nei paþintinë þmonijos patirtá, kurios semantinis turinys nusakomas prasmëmis ir reikšmëmis. Ið tiesø, grieþtai logiškai kalbant, mes màstome ne sàvokomis, o prasmëmis. Prasmiø kilmæ lemianti pajauta yra dvasinis kokio nors reikšmingumo, kurá pripaþástame asmenims, daiktams, meno kûriniams, teoriniams tekstams ar kitokiems religiniams, moraliniams reiškiniams, iðgyvenimas arba áþvalga. Pajauta – viena svarbiausiø asmens dvasiniø galiø, kuri per vaizduotæ ir fantazijà laiduoja kûrybiðkumà. Taigi kartu ji yra ir kûrybinë galia, be kurios bûtø neámanoma nei dvasingumo sklaida, nei raiška. Pajauta – tai sàmonës reiðkinys, kuris susijæs su savimone, liudijantis faktà, kad pajautø galia ir patirtis priklauso manajam Aš. Pajauta – ne tik þmogaus juslinæ informacijà pagaunantis ir apdorojantis vyksmas, bet vidiniø iðgyvenimø ir áþvalgø procesas, vidinis balsas kaip vidinë kalba, verbum interius, anot filosofinës hermeneutikos kûrëjo H.G.Gadamerio. Pajautai bûdingas intencionalumas. Ji visuomet esti kaþko ir koká nors emociná atspalvá turinti pajauta. Net to, kas yra neaiðku, nesuprantama, neskaidru arba nei verbaliai, nei logiðkai neapibrëþta. Net paèias konkreèias pajautas turime gebëjimà net tik reflektuoti, bet ir pajausti. Kitaip iš kur mes suþinotume, kad mylime, tikime, esame dëkingi, ilgimës, pasijauèiame laimingi ar nelaimingi. Tematizuotà pajautø patirtá ávardijame egzistencialijomis. Jos yra sàvokinë ir kalbinë pajautø bûtis. Pajauta yra tarsi prasmës motina, màstymas jos tëvas, o kalba – pribuvëja. Taigi prasmë, kaip ir pajauta, yra taip pat daugiareikðmë ir daugiamatë samprata, pagal loginæ formà – sàvoka-konceptas. Vadinasi, prasmë yra pajausto santykio su kuo nors, kas vienaip ar kitaip ádomu, svarbu arba reikðminga þmogui, rezultatas. Prasmæ galima apibûdinti iðkeliant dar ir kitus aspektus: tai áasmeninta konkreèiø vertybiø reikðmës apraiška. Turima galvoje: pirma, yra valia prasmës siekti, o prasmës paskirtis, be visø kitø jos galimybiø, bûti nuolat vykstanèio asmens dvasinio tapatumo kelrodþiu; antra, kadangi þmogus gyvas ne vien tik duona, tai dvasinës komunikacijos bûtinybë su Kitais ir su savuoju Að reikalauja suteikti prasmëms konvencinës kalbos pavidalus. Jø amplitudë yra nepaprastai didelë – nuo gestø, mimikos, akiø

išraiškos iki meno kalbos, religijos ir kultûros simboliø bei teoriniam màstymui bûdingø loginiø konstrukcijø. Daugelis pajautose uþsimezganèiø prasmiø yra labai sudëtingos, asociatyviai paskui save tempianèios kitas pajautas ir prasmes. Daþnai jos bûna daugiareikðmës ir dël to sunkiai išreiškiamos bei apibûdinamos ne tik þodþiais, bet ir kitokia kalba. Arba jos taip ir lieka sieloje kaip kaþkokia nei þodþiais, nei simboliais nenusakoma nuojauta. Nevienareikšmis, atviras prasmiø turinys, gyvumas, paslankumas ir individualumas yra viena kûrybiðkumo prielaidø. Pajaustos ir ið pajautø kilusios prasmës dalyvauja visuose supratimo aktuose: ikikalbiniuose ir kalbiniuose, ikiloginiuose ir teoriniuose. Pajaustø prasmiø suvokimas supratimo aktuose istoriškai lëmë egzistencialijø kûrybà, o dabartyje esanèio asmens atþvilgiu lemia paèià egzistencinæ bûtá, kuri teoriškai atsiveria mums per bûsenos, laikysenos ir elgsenos egzistencialijø kompleksus ir jø begalinæ ávairovæ. Turime neabejotinà pagrindà akylai tyrinëti ir kitaip nei buvo iki šiol interpretuoti kai kurias áþvalgø pajautas, prasmiø kilmæ bei šaltinius, ikikalbinæ sampratà ir ðiø segmentø sàsajas su dvasine veikla, dvasingumo kûrybine raiðka bei sklaida. Taip galësime iðplësti ir pagilinti ne tik estetologijai bûtinà argumentacijà, bet paèià dvasingumo prigimties sampratà, jo raidos bei plëtros mechanizmà, numatyti dvasiniø klausimø interpretavimo ir sprendimø strategijà. Tokias sàvokas, kurios atspindi vertinamosios veiklos bei pajautø patirtá ir daþniausiai taikomos ne kam kitam, o dvasinëms vertybëms paþymëti, vadiname egzistencialijomis. Jos kur kas tiksliau atskleidþia dvasingumo reiškiniø savastá ir sàsajas su egzistencine bûtimi. Jos aktualizuoja pajautos fenomenuose slypintá prasmiø steigties ðaltiná. Kita vertus, parodo, kad bendruomenës dvasiniame gyvenime prasmiø virsmas reikðmëmis, o reikðmiø – prasmëmis yra to paties dvasinio proceso dvi pusës. Savæs ir savo pajautomis mes individualiai kaupiame ir gerà, ir blogà savo gyvenimo patirtá, kuri, viena vertus, virsta prasmëmis, antra vertus, per egzistencialijas ateina Kitø vertybinë patirtis, kuri, rodydama kitoká patyrimà, savaip iðpleèia mûsø visuomet ribotà individualø iðgyvenimø laukà. Taip ágyvendinama neišvengiama Aš ir Mes jungtis. Tiesa, Kitø patirtis bûna labai ávairi. Kartais ji atsiskleidþia išsisluoksniavusi pagal amþiaus grupes, tautines tradicijas, lyèiø elgesá, mokslo ir kultûros ðakas bei kitokias bendruomenës patirtis. Egzistencialijose uþkoduotas turinys reikalauja jam adekvaèiø ir tinkamø bûdø, kad galëtø tapti asmens patyrimu. Todël tokio ávykio eiga neišvengiamai susijusi su paties asmens ankstesnio patyrimo pajau-

tomis ir áasmeninta jø prasme. Kol subjekto emocinëje atmintyje dar nëra jokiø pëdsakø, tarkim, meilës jausmo arba jo pavyzdþio, tol þodis meilë, kaip konkreèios egzistencialijos apraiðka, nedaug tegalës jo dvasinæ patirtá praturtinti. Ðitos tezës savità paaiðkinimà ir patvirtinimà skelbia ir Tibeto dvasinis lyderis. „Atjauta vargu ar turës kokià vertæ, jeigu ji liks tik sàvoka. Ji turi tapti mûsø santykiu su kitais, reikðtis visose mûsø mintyse ir veiksmuose. Juk vien kuklumo supratimas dar nesumaþina mûsø arogancijos; jis turi virsti mûsø tiesiogine bûsena“ (Dalai Lama). Kitø pripaþintas ir patikrintas vertybes ir reikðmes veiklos subjektas per individualià patirtá paverèia pajautos aktais, edukacija ir mokymusi. Išgyventos patirties asmuo semiasi ið meno kûriniø ir tikrø gyvenimo pavyzdþiø. Ta patirtis gali bûti ir priimtina, ir atmestina. Priimti tà patirtá ar atmesti – individas kiekvienà kartà sprendþia iðgyvendamas jà pats, ájungdamas vadinamàjà ðirdies atmintá, màstymà, vaizduotæ, fantazijà – visas savo dvasines galias. Šiuo atveju egzistencialijoms tenka ypatingas vaidmuo. Jos labai iðpleèia sprendimø pasirinkimo galimybes, leidþia pasireikšti preferencijoms, reikalauja sàmoningai organizuoti ir nukreipti deramo patyrimo ásigijimà. Tëvø ir mokytojø parama bei pastangos subtiliai padëti jaunam þmogui ágyti deramà patirtá šioje srityje yra paèios vertingiausios. Egzistencialijos yra neatskiriamai ir tiesiogiai susijusios su dvasingumo raiðkà ir vertybiø sklaidà uþtikrinanèiais ir visiems þmonëms bûdingais tiek genetiðkai paveldimais, tiek ið sociumo ir kultûros ágytais psichikos dariniais. Ðiø dariniø esaties faktus pastaraisiais metais pradëta tyrinëti ir interpretuoti susiejant juos su neurologijos mokslø duomenimis ir išvadomis (E.Oeseris, J.Baueris, M.Pauenas ir kiti). Taigi yra akivaizdus pagindas manyti, jog dvasingumo fenomenas atskleidþia esminá þmogaus apibûdinimà, taip pat þmogaus buvimo bûdà. Drauge jis yra viena svarbiausiø þmogaus galiø ir tapsmo asmenybe sàlygø. Todël mus labiausiai turi dominti dvasingumo radimasis ir sklaida, dvasingumo kilmæ lemianèios iðorinës sàlygos bei vidiniai vienaip ar kitaip já veikiantys, ugdantys, skatinantys, stabdantys arba deformuojantys veiksniai, kas ypaè svarbu dvasiniø kriziø áveikai. Kitaip tariant, kyla dvasiniø galiø ugdymo, tiksliau, iðsiugMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

15

dymo ir jø santykio su dvasingumu problema. Kartojame: viena svarbiausiø tokiø galiø yra pajauta, kuri atlieka konstitutyvø vaidmená prasmiø ir dvasingumo sàsajoje. Galime apytikriai iðskleisti dvasinës veiklos struktûrà: valia veikti, dvasiniai poreikiai, ideali motyvacija, pajauta, prasmë, atmintis, màstymas, kalba, vaizduotë, fantazija, apsisprendimas, realizacija. Kuris mentaliteto ar psichikos segmentas bus lemiamas arba vyraus, ið kur bus gauti spontaniðki ar sàmoningi impulsai veikti – nëra labai svarbu. Esminiu dvasinës veiklos matmeniu visuomet iðlieka prasmës ir beprasmybës klausimas, kai þmogui iðkyla ir tampa aktuali gyvenimo prasmës, o ne vien kurios nors profesinës veiklos arba laisvës ir atsakomybës prasmingumo problema. Matyt, apeinant pajautà, labai keblu, tiesiog neámanoma (gal išskyrus kai kuriuos analitinius uþdavinius) dalykiðkai tyrinëti arba filosofiškai interpretuoti nei prasmiø, nei hermeneutikoje aptarinëjamos supratimo problemos, nei dvasingumo. Supaprastinta, t.y. verbalinë, kontekstinë ir loginë, prasmës interpretacija tëra veikiau jos iðraiðkos modusai, o ne kilmës nusakymas. Ignoruodami pajautà nesuprasime prasmiø steigties pamato, bus sunku paaiškinti prasmiø teminæ, verbalinæ, meninæ, lingvistinæ, loginæ, teorinæ, paþintinæ, simbolinæ ar kitokià esatá bei iðraiðkà ir jø dvasinæ paskirtá. Neámanoma ásivaizduoti meninës, politinës, pilietinës, dorovinës, apskritai jokios veiklos sampratos, kuri galëtø iðsiversti be pajautos koncepcijos arba, tarkim, gyvenimo prasmës (V.E.Franklis, R.Pavilionis, H.Wagneris), meno kûriniø suvokimo, profesinës veiklos prasmingumo ir aibës kitø klausimø, kuriø vienokio ar kitokio apmàstymo bûtinybë, tik gal skirtingais gyvenimo tarpsniais, iðkyla kiekvienam ið mûsø. Apmàstymo eigà paþadina ir visuomet lydi, koreguoja ir suteikia prasmës jo rezultatams bei išvadoms bûtent pajautø esatis. Jos „dirba“ ne vienos, o drauge su kitomis dvasinëmis galiomis. Tik ta jø sàveika nevienareikðmë. Tai procesas, kurio etapai gali bûti veikiami skirtingø individo poreikiø, dvasiniø nuostatø ir gebëjimø steigti prasmes, kurios itin svarbios individui tobulëjant ir reikšmingos tiek paaugliui, tiek dvasiðkai brandþioms asmenybëms. Neiðgyventa vertybë nëra asmens vertybë tikra to þodþio prasme. Tai joks dvasinis turtas. Ji lieka tik logine sàvoka, egzistencialija teorijos lygmeniu. Pajautos sampratà, kai konstitutuojame prasmes, atskleidþia: ekstrasen-

soriniai, jusliniai, somatiniai, emocijø ir jausmø iðgyvenimai, intuityvûs, asociatyvûs ir kiti filosofiniø, teoriniø, kultûriniø áþvalgø bûdai, kuriais ágyvendiname dvasingumà ir apgalvotà, kûrybiðkà dvasingumo raiðkà tarpusavio santykiuose. Taigi pajauta lemia prasmiø steigtá ávairiais bûdais, kurie iðpleèiami ir á teorinio diskurso sritis. (Matyt, kaþkà panaðaus bent ið dalies galëjo turëti galvoje M.Mamardašvilis, kai aptarinëjo màstymo estetikà.) Taip yra sukuriamos ir steigiamos, verbalizuojamos ir artikuliuojamos atitinkamos prasmës, kurios dalyvauja suvokimo, supratimo ir asmens dvasinio gyvenimo savivokos procesuose, kuriems visais laikais išlieka itin svarbios tikëjimo, meilës, vilties, laimës, padorumo, atjautos, sàþinës, bendrystës, altruizmo, laisvës ir atsakomybës bei kitos egzistencialijos. Pajautos bûdu ásteigta prasmë jau yra dvasinis ávykis, þodþiais galbût dar neávardytas arba gal iš principo liksiantis nei empiriškai, nei teoriškai nepaaiškintas, bet dvasinis artefaktas. Pajautos fenomenas turi dvi fazes: vyksmo ir rezultato, kuris po to, o gal beveik tuo pat metu, jau bandomas išreikšti þodþiais, simboliais arba sàvokomis. Teoriniuose svarstymuose jo bûtis turi sàvokiná pavidalà, jis konceptualizuojamas, t.y. ájungiamas á sàvokø sistemà, kuri remiasi loginiais ryðiais. Tie ryðiai nusako abstrahuotà tokiø santykiø buvimà realiame dvasiðkai praktiðkame gyvenime. Tai yra dvasinio þmonijos patyrimo verbalinë išraiška ir fiksacija. Radus tinkamà kalbinæ raiðkà þodþiais ar kitokiais þenklais, patirtis iš individualios pereina á apibendrintà, bûdingà bendruomenei patirtá. Tada sukuriamos semiotinës konvencijos, kuriø paskirtis suþadinti ir intensyvinti arba stabdyti ir apmàstyti emocijas, jausmus ir kitokius išgyvenimus. Dvasingumo patirèiai nusakyti vartojame tokius konceptus, kuriems taip pat bûdingas teorinis pavidalas, bet ið esmës tik loginë sampratø forma, kai turinys susidaro ið prasmiø ir reikðmiø sintezës, ið individualiosios ir visuomeninës patirties. Todël tenka vartoti iš filosofijos ir filosofinës antropologijos atëjusias sàvokas, kurias ávardijame egzistencialijomis. Dvasingumas yra taip pat viena ið jø. Egzistencialijø terminas, vartotas M.Heideggerio, H.E.Hengstenbergo, V.Berningo ir kitø filosofø, nëra naujas, o estetologijoje yra nauja tik ðios sàvokos interpretacija dël jos ryðiø su pajauta ir prasmëmis áþvalgos, kuri atveria ðiø sàvokø esmingà ryðá su dvasiniais reiðkiniais.

Prof. Aleksandras VITKUS

Lietuvos sveikatos mokslø universitetas

Nobelio

Robertas Edvardsas

Viena svarbiø pasaulio vertybiø yra ðeima. Ji – pirminë visuomenës bei valstybës làstelë. Dar F.Engelsas parodë, kaip kito šeima, ðeimos sàvoka nuo senovës iki XX a. savo veikale „Ðeimos, privatinës nuosavybës ir valstybës kilmë“. F.Engelsas teigia, kad santykiai tarp vyro ir moters tiesiogiai priklauso nuo privatinës nuosavybës. Ðeimoje daþniausiai vyrams priklauso materialiniø vertybiø, t.y. privatinës nuosavybës, kontrolë, o kartu ir valdþia. Privatinës nuosavybës sutelkimas vyrø rankose suteikia jiems esminá ekonominá ir politiná dominavimà moterø atþvilgiu. Romos teisynas oficialiai áteisino ðeimos ir turto palikimo teisæ. Tik patricijaus ðeima buvo laikoma tikra ðeima. Turtas buvo paliekamas vienam, bet ne daugeliui, o kiti vaikai buvo nuðalinami nuo ápëdinystës. Aišku, amþiams bëgant keitësi ðeimos ir ápëdinystës teisë, taèiau svarbiausia buvo tai, kad turtà buvo galima palikti tik turint palikuoná. Dël palikuoniø nebuvimo krito ne tik imperijos, iðtisos valstybës, bet vyko ir religiniai perversmai, pvz., Anglijos karalius Henrikas VIII 1534 m. Supremato aktu atskyrë nuo Romos katalikø baþnyèios savarankiðkà anglikonø baþnyèià. Taèiau ne visi gali dþiaugtis ápëdiniais. Statistika rodo, kad 10 proc. ðeimø negali susilaukti palikuoniø, kuriems galëtø perleisti ápëdinystës teisæ bei palikimà. Nevaisingumas – negalëjimas pastoti ðeimai gyvenant normalø lytiná gyvenimà ir nenaudojant kontraceptiniø priemoniø vienus metus (anksèiau, kad pripaþintø nevaisingumà, reikëjo laukti penkerius metus, vë-

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

2010 m. gruodþio 10 d. – Nobelio mirties dienà – Nobelio medicinos premija bus áteikta fiziologui ið Didþiosios Britanijos Robertui Edvardsui „uþ apvaisinimo in vitro (IVF) ištobulinimà“, padëjusá milijonams nevaisingø porø susilaukti vaikø. Premijà sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigø suma, ðiuo metu apie 1 mln. eurø.

medicinos
premija
liau dvejus, o dabar – tik vienus). Nevaisingumas átrauktas á Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) tarptautiniø ligø nomenklatûrà. Pasaulinës sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t.y. apie 10–15 proc. ðeimø. Negali pastoti mos problema. PSO duomenimis, dabar jau yra atrastos 22 moterø ir 16 vyrø nevaisingumo prieþastys. 93 proc. moterø ir 99 proc. vyrø, kuriems buvo nustatytas nevaisingumas, patiria psichiná, socialiná diskomfortà, maþëja jø socialinë adaptacija, profesinis aktyvumas. Jau daugiau kaip 100 metø buvo ieškoma bûdø, kaip padëti tokioms ðeimoms, taèiau në vienas jø neturëjo tikro mokslinio pagrindo. Ðiuo metu vienas pagrindiniø bûdø nevaisingoms poroms susilaukti vaikø yra dirbtinis apvaisinimas. O pirmojo dirbtinai apvaisinto kûdikio pradininkai – R.Edvardsas (Robert Geoffrey Edwards) ir britø ginekologas Patrikas Steptoe (Patrick Steptoe). Praëjusio amþiaus 6-ojo deðimtmeèio pradþioje R.Edvardsas pratæsë italø mokslininko Petruèio embriologijos srities darbus, išaiškino, kokie fiziologiniai procesai vyksta bræstant moters kiauðialàstei, kaip ðá procesà veikia ávairûs hormonai (MG, 1988, Nr.9). Pagrindinë jo darbø reikðmë buvo ta, kad jis suprato procesus, kurie vyksta spermatozoidui keliaujant moters lytiniais takais, vadinamàjà kapacitacijà. Pasirodo, kad spermatozoidas ne paprastai keliauja moters lytiniais takais iki kiauðialàstës, bet, veikiamas moters lytiniø takø biologiškai aktyviø medþiagø, keièia savo membranø receptoriø laidumà bei konfigûracijà. O tai labai svarbu apvaisinimo procesui. Supratus ðá reiškiná, tapo aišku, kad apvaisinimas mëgintuvëlyje gali padëti gydyti nevaisingumà. Prie to daug prisidëjo britø ginekologas Patrikas Steptoe. 1969 m. mokslininkams pirmà kartà pavyko laboratorinëmis sàlygomis apvaisinti kiauðialàstæ. Toliau mokslininkai darbavosi neskelbdami savo eksperimentø rezultatø. Ðie mokslininkai Kembridþo universitete dar 10 metø tæsë tyrimus tyliai, ne-

afiðuodami, nes visuomenës ir baþnyèios puolimas buvo labai arðus. Tik tada, kai visiðkai buvo ásitikinta eksperimento sëkme, pasaulis suþinojo apie dirbtiná apvaisinimà (tiksliau – apsëklinimà). 1978 m. liepos 26 d. Oldhamo (Anglija) ligoninëje 32 metø Leslë Braun (Les-

R.Edvardsas, Leslë Braun ir pirmasis pasaulyje dirbtinai pradëtas vaikas Luiza Braun su savo vaiku

Robertas Edvardsas ir ginekologas Patrikas Steptoe

pakartotinai dar 10–25 proc. porø jau turinèiø vaikà. Pasaulyje 50–80 milijonø þmoniø kenèia dël nevaisingumo. Epidemiologiniø tyrimø duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingø ðeimø. Kasmet jø padaugëja dviem tûkstanèiais. Nevaisingumas gali bûti dël ávairiø veiksniø ir prieþasèiø – ágimtø (paveldimø) arba ágytø (infekcinës, lytiniø organø ligos, neuroendokrininiai sutrikimai, lëtiniai apsinuodijimai darbe ir kt.). Tokie veiksniai gali sukelti lytiniø liaukø arba lytiniø takø patologinius pokyèius, pvz., sëklidës gamina nepakankamai spermatozoidø arba jie gaminami nepakankamos kokybës, kiauðidëse netaisyklingai arba nepakankamai formuojasi kiauðialàstës, kiauðintakio uþdegimas trukdo apsëklintai kiauðialàstei patekti á gimdà, erekcijos sutrikimai neleidþia atlikti sueities ir kt. Nevaisingumas – tai socialiniø, psichologiniø bei fiziniø problemø junginys. Taèiau tai nëra tik atskiro þmogaus ar ðei-

ley Brown) pagimdë pirmàjá pasaulyje dirbtinai pradëtà „vaikà ið mëgintuvëlio“ – Luizà Braun (Louise Brown). Mergaitë á pasaulá atëjo po Cezario pjûvio (ji svërë 2,608 kg). Jos jaunëlë sesuo Natalie Braun taip pat buvo pradëta dirbtinio apvaisinimo bûdu ketveriais metais vëliau. Dabar pirmajam dirbtinio apvaisinimo bûdu gimusiam vaikui Luizai Braun – 32 metai. Ji dirba Anglijos uostamiestyje Bristolyje. 2007 m. Luiza pagimdë pirmàjá savo vaikà Cameronà – berniukas buvo pradëtas natûraliu bûdu. 85 metø R.Edvardsas šiuo metu yra Kembridþo universiteto profesorius emeritas, o jo bendramintis kolega P .Steptoe, padëjæs ágyvendinti jo sumanymà, 1988 m. mirë, kai pasaulyje gimë tûkstantasis „dirbtinai“ pradëtas kûdikis. Gimus Luizai Braun, vëliau pasaulá iðvydo apie keturis milijonus dirbtinio apvaisinimo bûdu pradëtø kûdikiø. Robertas G.Edvardsas gimë 1925 m. rugsëjo 27 d. Manèesteryje. Po Antrojo pasaulinio karo studijavo biologijà Velso ir Edinburgo universitetuose. Kembridþo universitete kartu su britø ginekologu P .Steptoe ásteigë pirmàjà pasaulyje dirbtinio apvaisinimo Born Holo klinikà (Bourn Hall Clinic), kuri tapo pirmuoju dirbtinio apvaisinimo (apsëklinimo) centru pasaulyje. 1988 m. þurnale „Mokslas ir gyvenimas“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame nagrinëjama dirbtinio apvaisinimo ir apsëklinimo esmë. Tuo metu mokslininkai, gydytojai jau puoselëjo viltá, kad jie yra verti Nobelio premijos, taèiau tik šie metai jiems buvo sëkmingi. „Dël R.Edvardso pasiekimø tapo ámanoma gydyti nevaisingumà – medicininá sutrikimà, veikiantá didelæ dalá þmonijos, daugiau nei 10 proc. visø porø pasaulyje“, – sakoma Nobelio komiteto pareiškime.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

17

Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitetas ir prie jo ákurtas Botanikos sodas suvaidino svarbø vaidmená plëtojantis botanikos ir jai artimiems mokslams Lietuvoje. 1923 m. apie kuriamà Botanikos sodà prof. Konstantinas Regelis raðë, kad Kauno botanikos sodo tikslas – parodyti kuo gausesnæ augalø ávairovæ visuomenei, padëti susivokti augalijos pasaulyje besimokantiesiems.

Gamtos-matematikos fakultetui, ðeðtam studentø kursui fitopatologijos paskaitas (augalø ligø pagrindus, jø klasifikavimà) iki 1939 m. dëstë prof. K.Regelis.

Prof. Antano Minkevièiaus (1900– 1998), fitopatologijos mokslo Lietuvoje pradininko, darbai Kauno botanikos sode
Ðiø metø geguþës pabaigoje sukako 110 metø, kai gimë vienas þymiausiø Lietuvos mikologø, Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas, Lietuvos nusipelnæs mokslo veikëjas, Lietuvos valstybiniø mokslo ir technikos premijø laureatas prof. habil. dr. Antanas Minkevièius.

Fitopatologijos mokslo raida Kauno botanikos sode
Dr. Antanina STANKEVIÈIENË, dr. Vilija SNIEÐKIENË

Fitopatologijos mokslas Kauno botanikos sode tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje
Botanikos sodas pirmiausia yra mokslo priemonë dëstant botanikà studentams biologams, agronomams, farmaceutams ir medikams. Gyvi augalai labai palengvina darbà lektoriui ir teikia gyvumo anatomijos, fiziologijos ir augalø sistematikos paskaitoms. Botanikos sodas turi ir platesnæ reikðmæ: lavinamàjà ir praktiðkai pritaikomà visam kraðtui. Todël ðiuolaikiniai botanikos sodai, iðskyrus atskirus specialiuosius, kuriami pagal augalijos sistemà. Jau tuomet Kauno botanikos sodo ákûrëjas ir pirmasis jo direk-

Prof. A.Minkevièiaus didelë erudicija ir ávairiapusiðki interesai pasireiðkë daugelyje biologijos krypèiø: botanikoje, briologijoje (mokslas apie samanas), mikologijoje (mokslas apie grybus), fitopatologijoje (mokslas apie augalø ligas). A.Minkevièius gimë 1900 m. geguþës 30 d. dabartinio Molëtø r. (anksèiau Ukmergës apsk., Aluntos valsè.) Girsteikiðkio kaime. Mokslo kelias prasidëjo Kaune. Organizuojant Aukðtuosius kursus, 1919 m. Gamtos skyriaus biologai buvo ásikûræ prof. Tado Ivanausko ásteigtoje Gamtos tyrimo stotyje (Vilniaus g. 2, Kaunas). Èia biologai turëjo 5 kambarius ir nemaþai mokslo priemoniø, preparatø, kolekcijø. 1922 m. pavasará baigus ketvirtà semestrà, buvo baigtas dvejø metø Aukðtøjø kursø darbas. 1922 m. vasario 16 d. atidarius Lietuvos universitetà, 32 Gamtos skyriaus klausytojai (ið jø 16 biologø, tarp kuriø buvo ir A.Minkevièius) buvo perkelti á universiteto Matematikosgamtos fakultetà. 1925 m. geguþës mënesá A.Minkevièiø, studijavusá 1923–1928 m. Lietuvos universiteto Matematikosgamtos fakultete, doc. L.Vailionis ir prof. T.Ivanauskas pakvietë dirbti á Kauno botanikos sodà fitopatologu. 1928 m. baigæs Lietuvos universiteto Matematikosgamtos fakulteto Biologijos skyriaus botanikos ciklà, konkurso tvarka A.Minkevièius buvo iðrinktas Botanikos katedros jaunesniuoju asistentu. Jo diplominis darbas – „Lietuvos samanø floristiniai tyrimai“. Prof. K.Regelis ðá darbà rekomendavo spausdinti þurnale „Kosmos“. Prof. K.Regelis, per paskaitas, seminarus ir egzaminus pastebëjæs A.Minkevièiaus gabumus, stropumà ir tinkamumà mokslo darbui, 1930 m. iðrûpino jam Ðvietimo ministerijos stipendijà, vëliau – atlyginimà ir dviem metams pasiuntë á Ciuricho aukðtesniosios technikos mokyklos Botanikos

Antanas Minkevièius

A.Minkevièius (antras ið kairës), Z.Þemaitis ir K.Grybauskas
Ið A.Minkevièiaus „Mano gyvenimo nuotrupos“,1936

torius prof. K.Regelis iðskyrë augalø apsaugos svarbà ir raðë: „Fitopatologijos laboratorija dirba augalø ligø srityje. Kovai su augalø kenkëjais sode daromos ekspertizës, analizës, augalø apsaugojimo nuo ligø naujø priemoniø ir tiesiog fitopatologijos bandymai“ (1932). Fitopatologijos laboratorijos darbo tikslas buvo ir moksliðkai tirti, ieðkoti kovos su ligomis

bûdø, duoti praktiðkø patarimø ástaigoms ir privatiems asmenims. Botanikos soduose tiriant introdukuojamus augalus ir jø aklimatizacijos galimybes, bûtini ir fitopatologiniai tyrimai bei tinkama augalø apsaugos sistema, nes áveþant naujus augalus kartu su jais gali patekti ir nauji mikroorganizmai, kenkiantys augalams. Ásikûrus Kauno universiteto

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

netikslumø) yra duomenø apie kai kuriø rûdieèiø rûðiø iðplitimà XIX a. pirmojoje pusëje. Išsamiø þiniø apie Lietuvoje aptiktus parazitinius grybus, tarp jø rûdis, pasirodë XX a. treèiajame deðimtmetyje. Tai V.Vilkaièio, A.Minkevièiaus ir C.Melamedaitës straipsniai, kuriuose apraðytos 60 rûdgrybiø rûðys ant nedaugelio augalø maitintojø. 1926 m. lenkø okupuotame Vilniaus kraðte B.Ðakenis paskelbë 4 metø duomenis, apraðydamas 215 rûdieèiø (Uredinales) grybø rûðiø.

bø rûðiø yra retos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos ðalyse. 1931–1938 m. nustatë ir tyrë Lietuvoje paplitusá pavojingà parazitiná grybà – serbentiná rûdþiagrybá (Cronartium ribicola) ant augalø tarpininkø veimutinës puðies (Pinus strobus) ir kitø penkiaspygliø puðø. Ðiems tyrimams VDU Botanikos sode buvo pasodintas veimutiniø puðø sklypas (61 puðis), o greta auginami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai bei agrastai. Po 7 metø iðliko tik 7 neserganèios puðys. Duomenis apie gryÞemës ûkio akademijos mokslininkai Dotnuvos geleþinkelio stotyje iðlydimi tirti Kamanø, 1934. Ketvirtas ið kairës – K.Brundza

Iš leidinio „Profesorius Kazys Brundza“, 2003

Kazys Brundza

institutà tobulintis pas þymø mikologà prof. E.Gäumannà. Èia A.Minkevièius tyrë kai kuriø narkotikø (chloroformo, eterio) poveiká augalø atsparumui grybinëms ligoms, Ðveicarijoje apgynë daktaro disertacijà „Narkozës átaka augalø apsikrëtimui grybais“, uþ kurià jam buvo suteiktas gamtos mokslø daktaro laipsnis. Tyrimo duomenys buvo paskelbti uþsienio spaudoje. Gráþæs á Lietuvà A.Minkevièius 1933 m. buvo iðrinktas Vytauto Didþiojo universiteto Botanikos katedros vyresniuoju asistentu ir tæsë anksèiau pradëtus daugiausia parazitiniø grybø tyrimus. Ákûrus Fitopatologijos laboratorijà, augalø ligos buvo stebimos ne tik Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje; jos buvo tiriamos, ieðkomi kovos su jomis bûdai, teikiami praktiðki patarimai ástaigoms ir privatiems asmenims. Lietuvos mikobiota tada buvo dar beveik netirta. Latvijoje, Estijoje ir kitose Vakarø Europos ðalyse ðis mokslas buvo gerokai paþengæs – buvo tiriama mikobiotos biologija, ekologija, paplitimas. Lietuvoje J.Jundzilo ir J.Pabrëþos darbuose (juose randama dideliø

Savo tyrimø ir stebëjimø duomenis A.Minkevièius pradëjo skelbti 1926–1927 metais. Tyrë dekoratyvinius, vaistinius, vaisinius augalus, nustatinëjo jø ligas, 1929 m. Botanikos sode iðbandë fungicido germinazino poveiká ypaè pavojingai ligai – kvieèiø kûlei. 1938-05-17 A.Minkevièius Vytauto Didþiojo universitete apgynë habilitaciná darbà „Lietuvos rûdþiø (Uredinales) floros matmenys“, uþ kurá tø paèiø metø spalio mënesá jam buvo suteiktas privatdocento vardas ir teisë dëstyti fitopatologijos kursà. Habilitacinëje disertacijoje A.Minkevièius apraðë parazitiniø grybø rûdieèiø (Uredinales) 176 rûðis ant 305 augalø maitintojø. Dalis ðiø gry-

Studentai ir dëstytojai gráþta ið Eþerëlio durpyno. C.Melamedaitë sëdi treèia ið kairës, 1931

bo paplitimà rinko ir kitose Lietuvos vietose. Árodë, kad be veimutinës puðies – augalo tarpininko, ant kurio susidaro ecidës (rûdligës plëtotës tarpsnis), rûdþiagrybis nesivysto ant serbentø. Serbentinis rûdþiagrybis greit plinta vasaros metu ir apninka serbentus, net jei veimutinës puðys auga uþ keliolikos kilometrø. A.Minkevièius nustatë, kad Lietuvoje ðis rûdþiagrybis pasirodë apie 1905 metus. Ši tuomet iškelta problema labai aktuali ir dabar, nes penkiaspyglës puðys rûdþiagrybio paþeidþiamos iki ðiol, todël jø beveik neámanoma auginti. 1937–1984 m. A.Minkevièius apraðë 250 rûðiø rûdieèiø grybø. Šis darbas buvo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir nustatant rûdþiø geografiná paplitimà Europoje. Tiriant rûdieèius (Uredinales) visoje Lietuvoje prisidëjo ir kiti mokslininkai: K.Brunza, G.Trusfusaitë. A.Minkevièius buvo geras pedagogas ir organizatorius. Jis skaitë fitopatologijos kursà biologams ir bendrosios botanikos kursà medikams bei stomatologams. 1940-09-01 jam suteiktas docento vardas. 1940 m. Matematikosgamtos fakultetui persikëlus á Vilniaus universitetà, A.Minkevièius dëstë fitopatologijos kursà, rûpinosi universiteto Botanikos sodu, þemesniøjø augalø tyrimo problemomis. Nors pagrindinë mokslinio tyrimo darbo kryptis visà laikà buvo mikroskopiniai grybai, ypaè parazitiniai, bet kartu A.MinMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

19

kevièius domëjosi maþai Lietuvoje tirtais organizmais: samanomis, menturdumbliais, kerpëmis, taip pat ir aukðtesniaisiais augalais. Jis buvo leidiniø „Lietuvos TSR flora” ir „Lietuvos grybai” vienas ið autoriø ir leidybos organizatoriø. A.Minkevièius buvo pirmasis Lietuvoje briologas. Jis samanas pradëjo tirti ir herbarizuoti bûdamas antro kurso studentas, apibûdinimui naudojo vokiðkus vadovus ir parengë diplominá darbà „Lietuvos samanø floristiniai tyrimai“ (1925–1928). Vasaromis jis pildë samanø herbarà ir surinko jø apie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs 1929–1933 m. duomenis konstatavo, kad surinkta 207 samanø rûðys. Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrë miltligiø sukëlëjus ir rinko miltenieèiø (Erysiphaceae) herbarinius duomenis. Iðsamiai ðios ðeimos grybus monografijoje apraðë K.Brundza (1934). A.Minkevièius pradëjo tirti ligø plitimo priklausomybæ nuo meteorologiniø sàlygø; raðë straipsnius apie genetikos mokslo svarbà iðvedant naujas, ligoms atsparesnes augalø veisles, apie mikroelementø átakà augalams, reiðkësi botanikos terminijos klausimais. Mokslo populiarinimo straipsniuose A.Minkevièius raðë apie samanas, parazitinius grybus, sukelianèius ávairias augalø ligas, valgomuosius ir nuodinguosius grybus. Kovai su augalø ligomis siûlë visuomenei ávairias priemones. Paraðë nedidelæ broðiûrà, kaip sunaikinti bulviø puvinio grybelá. Mokslà populiarino dienraðèiuose ir gamtos þurnaluose „Gamta“, „Kosmos“, „Mûsø girios“. Prof. A.Minkevièius buvo ne tik plataus masto mokslininkas, bet ir geras pedagogas, Lietuvos aukðtosiose mokyklose iðdirbæs daugiau kaip 60 metø. Jis vadovavo katedroms ir laboratorijoms, rengë moksliniam darbui aspirantus, vadovavo probleminëms taryboms, organizavo konferencijas. Jis buvo taktiðkas, dëmesingas, sugebantis iðspræsti konfliktus, pagarbus ne tik vyresnio amþiaus, bet ir jauniesiems savo kolegoms. Prof. A.Minkevièius mirë 1998 m. lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalnio kapinëse, Vilniuje. 1930–1932 m., A.Minkevièiui rengiant daktaratà, á Kauno botanikos sodà dirbti fitopatologe buvo pakviesta Botanikos katedros laborantë, Matematikos-gamtos fakultete studijavusi botanikos specialybæ Cipë Melamedaitë. Jos diplominio darbo tema buvo „Lietuvos floros elementai“ (vadovas prof.

K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo parazitinius grybus. „Ðiais metais uþregistruota 30 pavojingø patogeniniø grybø“, – raðë C.Melamedaitë 1931 metais. Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuose apie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.

Alytaus

Skulptorius

Prof. Kazys Brundza (1903–1991) – þemës ûkio mikrobiologijos pradininkas Lietuvoje
1926–1931 m. studijavo biologijà Vytauto Didþiojo universitete. Kauno botanikos sode nedirbo, bet glaudþiai bendradarbiavo su Botanikos sodo mokslininkais, èia rinko miltenieèius grybus (Erysiphales), rengë Botanikos sodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode atliekamø mokslo darbø apraðà. Ðiame apraðe daug dëmesio skiriama miltenieèiø biologijos tyrimams. 1933 m. K.Brundza paraðë diplominá darbà „Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø florai“ (vadovas prof. K.Regelis). Pirmas iðsamus darbas apie miltenieèius Lietuvoje – 1934 m. iðleista K.Brundzos monografija „Medþiaga Lietuvos erysiphacëjoms paþinti“. Joje pateikta originaliø duomenø ir apibendrinta kitø autoriø surinkta medþiaga. Aprašytos 5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. aptikti miltgrybiai ant dar neapraðytø augalø ðeimininkø. Serganèiø augalø pavyzdþiai rinkti Botanikos sodo vienmeèiø augalø skyriuje. Ir vëliau K.Brundza apie ðiuos grybus daug raðë mokslinëje ir populiariojoje literatûroje. 1930–1950 m. K.Brundzos (ir kitø mokslininkø) fitopatologinës publikacijos pateikiamos leidinyje „Augalø apsaugos darbuotojo þinynas“ (sudarytojai S.Pileckis ir L.Þuklys, 1974). K.Brundzos mintys apie augalø tyrimus gali bûti naudingos ir ðiuolaikiniams mokslininkams: ... augalø tyrimai sëkmingi gali bûti ne tik laboratorijose ir ðiltnamiuose, bet taip pat ir neturint tø laboratorijø – atviroje gamtoje, geriausia botanikos soduose. Kà pasiekiame eksperimentuodami laboratorijoje su pavieniais augalais, daþnai tà patá patvirtiname statistiniu metodu, stebëdami gamtoje daugelá augalø rûðiø. Gamtoje visumos veikiamas augalas gali elgtis visai kitaip. Tad ypatingos svarbos ágauna tyrimai, kurie atliekami gamtoje, nes jais atskleidþiamos tikrosios, aktualios augalo galios ir taip geriau paþástama gamtos visuma. Vëliau K.Brundza dirbo geobotanikos srityje. Prof. Kazys Brundza mirë 1991 m. spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio kapinëse, Vilniuje. Bus daugiau

„L AISV

Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS
1934–1941 m. mokiausi Alytaus valstybinëje (Þaliojoje) gimnazijoje. Teko dalyvauti ávairiose tautinëse ir valstybinëse ðventëse, kurios visada vykdavo prie „Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklas stovi tarp Þaliosios gimnazijos ir Ðauliø namø. Paminklo kûrëjas – Antanas Aleksandravièius. Gimë jisai 1885 m. gruodþio

Skulptorius Antanas Aleksandravièius apie 1939 metus

3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime, netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimoje. Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Já priglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius. Jau ganydamas karves lipdydavo ið molio ávairius gyvuliukus, paukðèiukus, droþë ið medþio ávairias figûras, pieðë anglimis ant popieriaus, kluono ir tvarto durø paveikslus. Jo brolienë Marija, matydama jo meninius gabumus, nuveþë á Kruoná pas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Antanukas praleido pustreèiø metø ir iðmoko dailidþiauti, droþti ið medþio ávairias figûras. Iðmoko auksavimo, pieðimo. Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus, kur kartu su baþnyèiø meistru A.Karaliumi droþinëdavo pagraþinimus altoriams, sakykloms, klausykloms. Taip jis padëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptûrø fabriko savininkui, puošti daugelá baþnyèiø Lietuvoje ir Lenkijoje. Jo pakalbintas ástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Iðkilus grësmei bûti paimtam á caro kariuomenæ, iðvyko á Amerikà, kur jau anksèiau buvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojo á Èikagos dailës institutà, kur studijuodamas sukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vytauto, S.Daukanto ir V.Kudirkos barelje-

20

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Antanas Aleksandravièius ir
fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengë pirmàsias savo darbø parodas. Iš Èikagos išvykæs aplankë keletà Europos miestø ir 1910 m. sugráþo Lietuvon á Simnà. Taèiau èia niekur nesurado sau tinkamo darbo. Iðvyko á Suvalkus, kur sukûrë A.Baranausko bareljefà, o po to – Ðv.Jono, keleto angelø ir Kristaus statulas. 1911 m. iðvyko á Peterburgà pas Aleksandrà Opekuðinà. Dirbo ávairiuose Rusijos miestuose ir 1919 m. sugráþo á Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Marijampolëje ir ásidarbino Rygiðkiø Jono gimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijampolës 1922 m. persikëlë á Kaunà ir ið èia niekur kitur jau nesikëlë. Kartu su kunigu R.Januðkevièium ásteigë dailiøjø dirbiniø mokyklà-dirbtuvæ, buvo jos direktorium. Èia 1931 m. sukûrë pedagogo T.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðimkaus, kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vytauto ir Kæstuèio, Maironio, K.Griniaus, P .Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuolo kalbininko K.Jauniaus bareljefà ir jo antkapiná paminklà Kauno kapinëse. Paminëtini jo paminkliniai darbai: kompozitoriui È.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kamajuose. Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lietuviø raðytojams ir muzikams, tarp jø ir Vincui Þilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse, ir natûralaus dydþio solisto Kipro Petrausko paminklà. 1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino su Jonu Basanavièiumi ir sukûrë kelis jo biustus. Jo sukurti paminklai tebestovi Kaune, Panemunëje, ir Birðtone. Mokytojaudamas Marijampolëje sukûrë popieþiaus Benedikto XV profilá ir Vinco Kudirkos bareljefà su Lietuvos himno tekstu ir skulptûrinæ grupæ „Garbë jums, karþygiai“. 1928 m. A.Aleksandravièius pradëjo statyti „Laisvës angelo“ paminklà Alytuje: 4 m angelo figûra su trimitu, atsuktu á rytø pusæ (á Vilniø), buvo uþkelta ant aukðto 13 metrø postamento. Tas paminklas buvo skirtas þuvusiø uþ Lietuvos laisvæ kariø atminimui. Tai buvo keturkampë, kiek siaurëjanti á virðø kolona, joje buvo ámontuota bronzinë lenta, kurioje skulptorius pavaizdavo kovas su len1991 m. lapkrièio 23 d. Atidengiamas atstatytas „Laisvës angelo“ paminklas

VËS ANGEL AI“
Alytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumoje matyti „Laisvës angelo“ paminklas

kais ir bolðevikais bei pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavièiaus mirtá ant Alytaus tilto. Visus ðiuos paminklo darbus skulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko kareivinëse. Jam padëjo pulko kareiviai, amatininkai, metalo liejikai. Alytaus mieste ir apskrityje buvo renkamos aukos ðio paminklo statybai. Paminklas kainavo 15 000 litø. Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai. 1929 m. spalio 27 d. paminklas buvo atidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonø pulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje, prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø, praþygiavo pro paminklà. Po ulonø darnioje rikiuotëje þygiavo Alytaus miesto ðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkio mokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosios gimnazijos ir pradþios mokyklø moksleiviai. Paminklas buvo graþiai iliuminuotas, papuoðtas vainikais ir gëlëmis. Nuo to laiko prie paminklo vykdavo visø valstybiniø ir tautiniø ðvenèiø minëjimai. Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vyko Vytauto Didþiojo 500-øjø mirties metiniø minëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtai iðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Po mitingo prie laisvës paminklo kolona pajudëjo á Nemunaitá: priekyje lengvojoje maðinoje palengva judëdami vaþiavo vyskupas su valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè „Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto parašyta, kaip ir kokiu laiku ši iškilminga delegacija pravaþiuos pro kaimus ir miestelius. Miesteliuose ir kaimuose susirinkdavo þmoniø bûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà delegacijà, po trumpø kalbø bei atokvëpio ji vykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø buvo numatyta Pigagø kaime – pusiaukelëje tarp Ryliðkiø ir Merkinës miesteliø. Mums iki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5 km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþimà susodino mûsø gausià ðeimynà – 12 þmoniø ir pro Subartoniø miðkà atvaþiavome á Pigagø kaimà. Prie plento jau radome nemaþà bûrá susirinkusiø þmoniø. Buvo ir raitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaip þvalgai, kad pamatytø atvykstanèius ir greitai perspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, juk
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

21

reikia vyskupà ir visà delegacijà priimti su kalba, skirta ðiam jubiliejui. Ið didelio bûrio mokytojø, girininkø ir kitø inteligentø neatsirado norinèiø kalbëti. Pagaliau prikalbino ûkininkà, mano tëvà Alfonsà Lapinskà, baigusá caro valdymo metais Merkinës pradþios mokykloje dvi klases. Tëvas pasitraukë á ðalá ir mintyse rezgë kalbà. Pagaliau ðuoliuodami gráþo þvalgai su þinia, kad delegacija jau atvyksta. Pirmiausia pasirodë lengvàja maðina vaþiuojantis vyskupas su Alytaus sveèiais, o uþ jø ir ulonø bûrys su Vytauto paveikslu. Tëvas iðlipusius ið maðinos sveèius pirmas ir pasitiko. Ið jo kalbos atsimenu tik vienà graþø sakiná: „Dirbkime visi sàþiningai, kad mûsø brangi Tëvynë Lietuva bûtø visada miela kaip pavasaris, graþi kaip vasara ir turtinga kaip ruduo“. Susirinkæ þmonës ilgai plojo mano tëvui uþ tokià graþià kalbà. Po trumpos vyskupo kalbos visa delegacija iðvyko á Merkinæ. Merkinëje jie uþtruko ilgiau, èia jie pietavo. Kur ið Merkinës vyko, að jau neþinau, o paklausti jau nëra ko. Ði mano tëvo kalba buvo paminëta ir tuolaikinëje Lietuvos spaudoje. „Laisvës angelo“ paminklas neturëjo þaibolaidþio, ir 1934 m. didelës pavasarinës perkûnijos metu þaibas trenkë á paminklo metaliná angelà. Skulptûra nukrito nuo postamento ir suduþo á smulkiausias dalelytes. Skulptoriui Antanui Aleksandravièiui teko antrà kartà imtis darbo. Antrasis „Laisvës angelo“ paminklo egzempliorius buvo pagamintas iš betono su metaliniu karkasu viduje. Naujasis paminklas buvo pašventintas 1937 metais. Tuo laiku spaudoje, per radijà, ávairiuose susirinkimuose, konferencijose buvo labai intensyviai kalbama ir raðoma apie Vilniaus miesto iðlaisvinimà. Visur aidëjo ðûkiai: „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Lenkija ir lenkai buvo vaizduojami kaip patys didþiausi Lietuvos prieðai. Perkûnui nutrenkus „Laisvës angelà“, Alytaus lenkai labai dþiaugësi: „Va jums ðauklys, kvietæs á Vilniø, jau perkûno sudauþytas“. Alytuje ir visoje Lietuvoje buvo renkamos aukos Vilniui vaduoti. Raitininkø kaimo ðauliai Jonas Drobnys ir Juozas Gudukas vaþinëjo po mûsø kaimà, rinko metalo lauþà ir veþë á Alytø. Metalas buvo renkamas visoje Lietuvoje. Jis buvo skirtas ginklams gaminti, o šie – Vilniui ir jo kraðtui vaduoti. Prisimenu, atvykus metalo rinkëjams pas mano tëvus, paaukojom suskilusá manieþo didelá ketaus ratà, kurá trys vyrai vos ákëlë á veþimà. Nukelta á 38 p.

Programinis
Labiau išsilavinusiam šioje srityje skaitytojui gali pasirodyti: „Pamanykite, ir kas gi èia naujo? Mano sûnus gimnazistas puikiausiai neátikusias nuotraukas patvarko“. Tikrai taip – kompiuterinë programa „Photoshop“ tapusi tokia populiari, kad ja jau naudojasi ne tiktai profesionalai. Ir iš tiesø reikliai akiai, išlavintai rankai ir veikliems neuronams ši programa – tai turtinga dailës priemoniø „krautuvëlë“, be to, jinai nëra prieðiðka ir mielai priima operatoriaus sukurtus papildinius (plugin‘us). Taèiau jinai (ir kitos panaðios) yra skirta nuotraukoms, spaudiniams – visai produkcijai, kuri pavaizduojama plokštumoje (2d); be to, jinai negali objekto ádvasinti (animuoti), taigi – graþi senovinë indauja su liûto kojomis, kad ir kaip to norëtum, negali pradëti ðypsotis, vaipytis ar á taktà trypti kojomis. Erdviniø objektø restauravimas yra visai kitoks uþdavinys – kaipgi tu atstatysi puodynæ ið iðsibarsèiusiø ðukiø krûvos plokštumoje; atrodytø, svajonë ið atskirø fragmentø kompiuteriu atstatyti patá objektà – nelabai reali, bet galimybës nestovi vietoje – intelektinë kûryba davë ne tiktai greituoliams „septynmylius batus“ ar „skraidanèius kilimus“ , svajonë apie juos kaþkada buvo tokia graþi ir viliojanti savo konkretumu; svajonës pagimdë naujas – jø vaikus ir vaikaièius. Kiek daug senovës pasakø stebuklø tapo realybe, gaila gaila – kiek þavesio praradome, bet nuolatos lavinamas þmogaus intelektas vienas svajones pavertë visai neádomia realybe. Horizontas neiðnyko – vël toliau viliojo kaip „laimës þiburys“. Þiniø visuomenë iðkëlë á prieðaká atitinkamo iðsilavinimo ir specifiniø þiniø grieþèiausius reikalavimus. Ðiame straipsnelyje aptariamus darbus sumaniai atliko Dalia Vilèinskaitë, kuri tarytumei yra mano bendraautorë.

Prof. habil. dr. Evaldas GARŠKA

restauravimas
ir jø kûrëjø iðradingumu. Kodël gi ne, viskas galima: arba pasitelkus „mikelandþeliðkà kantrybæ“ ir uþsispyrimà su ávairiaspalvio raðalo plunksnomis ir pieštukais (atsiprašau, tokia mintis ir tamstai pasirodë ne tiktai archajiška, bet ir kvaila), arba – juk viskà gali mûsø nuostabusis pagalbininkas kompiuteris. Kai já valdo iðsilavinæs ir išmintingas operatorius, pasitelkæs atitinkamà veiksmø programà. Ðios svajonës ágyvendinimà mes pademonstruosime pasiskolinæ ðimtmetiná reichsbanknotà ið S.Vilèinsko asmeninës numizmatinës kolekcijos. Banknotas atrodo nekaip – vargšelis (nepaisant jo didþiulës vertës) yra riebaluotomis rankomis (turguje, o gal ir kontoroje) paseilëtu pirðtu ne kartà skaièiuotas perskaièiuotas – jis dirbo savo darbà, o ir ðiaip sutrintas ir aptrupëjæs; paþiûrëkite á 1 pav. a). Reikia, reikia já atðvieþinti, skyles „uþlopyti“, pakraðèius iðlyginti. Kinkom „kompà“ ir dirbam. Ariam, ðluojam. Galø gale, kai viskà suderiname – štai koks graþuolis jis tapo (1 pav. b). (Vyrai, nenusidëkite, nes tuojau pat nekurie tai susiesite su iðpuoselëtomis þurnalø virðeliø švieèianèio groþio ðypsenëlëmis ir ... sutikæ gatvëje tas paèias panelytes bûsite sugluminti jø neatpaþinæ: èia ir nenusidëkite – tegu širdyje lieka gera, tegu lieka toji šiluma, kad išgraþintoji nuotrauka sukëlë pasitikëjimo savimi ðiurpuliukà.)

Seni rankraðèiai, spaudiniai ... laiðkai
Mes pasiskolinome iš Lietuvos Martyno Maþvydo nacionalinës bibliotekos retøjø knygø ir rankraðèiø skyriaus pono Jono Dileno laiðkà kitam ponui Juozui Medekšai á Aristavà ( rašytà apie 188? m.). Pagal laiðko nuotraukà 2 pav. a) galima matyti, kad jis yra gerokai „pelyèiø apgrauþtas“: antrojo puslapio tekstà dar galima ðiaip taip iðskaityti, taèiau pirmasis puslapis yra nei daugiau, nei maþiau, kaip nesuprantama keverzonë. Atlikome reikiamas „sulopymo“, teksto atstatymo, ðviesumo, kontrasto korekcijos procedûras: laiðkas nuðvito (2 pav. b).

Numizmatika
Kiekvienas senøjø piniginiø (þenklø) mëgëjas retkarèiais pats vienas, o kartais su gerais draugais pavarto savo kolekcijø numizmatines brangenybes; ir ne kartà (gërintis senove, nors ir per pirkliø nuèiupinëtus banknotus – jei tai nëra ant virvelës suverti akmenukai) pradeda kirbëti, tiesiog lenda mintelë: „Ak, kad taip pamaèius, kaip jisai atrodë, kai buvo naujas“. Iš tiesø tie senieji banknotai restauruoti galëtø nušvisti visa savo gyvastimi

3d-objektai: baldai, indaujos, stalo serviravimo brangenybës
Archeologas, kuriam pasisekë kokiame nors giliame kultûriniame sluoksnyje

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

atkapstyti tarpusavyje susijusiø ðukiø, jas rûpestingiausiai sukrauna á tvarkingà krûvelæ, kad vëliau, pasibaigus kasinëjimø sezonui, galëtø bandyti sudëlioti (o gal?) brangenybæ – kas þino, gal tai šauksmas iš akmens amþiaus? Mes kompiuteriniam apdorojimui pasirinkome Valdovø rûmø teritorijos radiná – archeologinio stiklo ðukeliø grupæ. Toká mûsø pasirinkimà lëmë tai, kad, konsultuodamiesi su patyrusiais restauratoriais, ásitikinome, kad objekto atstatymas ið tokiø ra-

a

4 pav. Prognozuotoji objekto forma su ant pavirðiaus iðdëliotomis ðukëmis

a

b 3 pav. Archeologinio stiklo ðukës: a) ðukës, b) iðdëliotos pagal ant jø iðlikusià juostelæ diniø áprastiniais metodais yra gana komplikuotas. Lietuvos muziejuose nëra gausu archeologinio stiklo, be to, ið tokios turimos medþiagos paèius objektus yra sudëtinga rekonstruoti, nes iðkeltas ið archeologinës aplinkos stiklas pradeda „dþiûti“, o jo sluoksniai trupëti. Dël ðiø prieþasèiø restauratoriai nedaug kà gali padaryti su gautomis stiklo ðukëmis. Prano Gudyno restauravimo centro aukðèiausios kvalifikacijos restauratorë Rasa Bieliauskaitë-Mikolaitienë davë mums XV a. archeologinio stiklo ðukiø skaitmenines nuotraukas. Ðiø ðukiø bendras vaizdas yra 3 pav. a dalyje. Turëtume dabartiniais technologiniais metodais pabandyti sukurti erdviná ðio suduþusio objekto vaizdà. Tam pirmiausia turime išmatuoti visas liekanas ir paþymëti a iðlikusias charakteringàsias þymes: prognozuojamasis objektas – já pavadinkime „taurelë“, ðiuo atveju turi bûdingus plonyèiø linijø apvadus; pagal ðiuos apvadus nesunkiai galima iðdëstyti plokðtuminá ðukiø vaizdà (3 pav. b dalis); pastarasis veiksmas rekonstrukcijai, nors ir yra labai vaizdus, iš esmës nëra reikalingas. Kompiuteriu nustatæ prognozuojamà objekto formà, ant ðios formos pavirðiaus iðdëliojame turimas ðukes (4 pav.). Likusioms tuðèioms taurelës pavirðiaus vietoms uþpildyti parenkame reikiamà tekstûrà ir medþiagà; šiuo atveju tai stiklas. Atliekame virtualiojo vyksmo vizualizacib jà (renderinimà). Objektà klonuojame (5 2 pav. Laiškas: a) senas, b) restauruotas pav.) ir atliekame spalvinæ korekcijà, taip 1 pav. Banknotas: a) senas, b) restauruotas b

a 5 pav. Taurelë: a) restauruotoji, b) klonas

b

pat gautojo objekto vaizdui pagyvinti parenkame apðvietimà. Norëdami ðià taurelæ apþiûrëti ið visø pusiø, nustatome virtualiosios vaizdo kameros parametrus ir taurelës „judesá“ nufilmuojame; taip gauname animuotà filmukà, kuriame restauruotoji taurelë atlieka pagrindinio veikëjo vaidmená. Toká klipà „seiviname“(???) atitinkamame kompiuteriniame formate. Dabar smalsesnis muziejaus lankytojas gali smulkiai apþiûrëti já dominantá objektà; grasinantis perspëjimas „neliesti“, „neprisiliesti“ darosi beprasmis – objektà sutepti, atsitiktinai sudauþyti (ar pavogti) yra neámanoma.

Pabaiga
Banknotas graþus – þiûrinëkite á sveikatà su draugais ar „nelaimës“ broliais; o jei reikia siuntinëkite vieni kitiems. O ir laiškas tapo puikiai išskaitomas – (jei norite) ant aukðèiausios kokybës popieriaus – nuo nuolatinio skaitinëjimo (èiupinëjimo) jisai niekuomet nevirs skuteliais ar dulkëmis. O taurelë tapo „gyva“. Baigdami mes dëkojame Pr.Gudyno restauracijos centro restauratorëms Rasai Bieliauskaitei-Mikolaitienei ir Linai Adomaitytei, Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos retøjø knygø ir rankraðèiø skyriaus darbuotojai Solveigai Sprindienei, be kuriø nuoširdþios paramos, patarimø ir konsultacijø nebûtø galëjæ atsirasti tokios krypties darbai.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

23

Lietuvos geologijos tarnybai – 70
Atkelta ið 3 p. veikti þmoniø sveikatà. Tai vizualiai nematomas aplinkos kokybës veiksnys, kuris turi bûti ávertintas plëtojant miestø teritorijas, gyvenamuosius rajonus, industrines ar þaliàsias zonas. Apie 1985 m. ekologiniais tikslais pradëta tirti miesto bei atskirø ámoniø dirvoþemius, nustatant juose besikaupianèias kenksmingas medþiagas, daþniausiai toksiðkus sunkiuosius metalus. Vertinant miestø uþterðtumo lygá, sukaupti duomenys tik apie kai kuriø miestø (Vilniaus, Alytaus, Ðiauliø, Panevëþio) virðutinio dirvoþemio sluoksnio, upiø dugno nuosëdø ir sniego cheminæ sudëtá ir parengtos iðvados, kad uþterðti yra tik miestø ir ámoniø dirvoþemiai, kuriuose daþnai virðijamos didþiausios leidþiamos terðalø koncentracijos, o laukø ir miðkø dirvoþemiai yra ðvarûs ir jø chemines savybes lemia tik gamtiniai faktoriai. „Europos geocheminiame atlase“, 2005, GSF, Espoo Europos kontekste pateikiami Lietuvos geocheminës aplinkos kokybës parametrai (virðutinio dirvoþemio sluoksnio, podirvio, upiø vandens ir dugno nuosëdø, upiø aliuvio ir miðkø paklotës) http://www.gtk.fi/publ/ foregsatlas/index.php

Didþiausios gamtinës kilmës stroncio ir antropogeninës kilmës ðvino anomalijos Vilniaus apylinkëse

Ðvinas dirvoþemyje Tarðos þidinys, keliantis grësmæ aplinkai

Aplinkos geochemija
Svarbios informacijos apie aplinkos kokybæ teikia dirvoþemio geocheminis kartografavimas. Uþterðtumas sunkiaisiais metalais arba atvirkðèiai – tam tikrø elementø deficitas – ávairiais bûdais gali

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Tarðos þidiniai
Geologinës aplinkos, poþeminio vandens kokybë yra veikiama koncentruotos bei iðsklaidytos tarðos, todël bûtina registruoti ir tirti taršos þidinius, imtis taršos prevencijos ar net šalinimo. LGT formuoja Geologinës aplinkos tarðos þidiniø informacinæ sistemà, kurioje laikomi duomenys apie istorinius ir dabartinius potencialius taršos þidinius. Iš viso 2010 m. pabaigoje LGT buvo sukaupta duomenø apie beveik 11 tûkstanèiø potencialiø tarðos þidiniø.

V. Puidokas: „Neretai naujas technologijas perimame vieni pirmøjø Europoje“
Daiva NORKIENË
Virmantas Puidokas, akcinës bendrovës „Panevëþio keliai“ generalinis direktorius, – asmenybë, kurios neásprausi á statistinio vidutinio pilieèio rëmelá. Moksleivis bûdamas, pasigamino skraidyklæ, kuria sëkmingai atsiplëðë nuo þemës ne tik pats, bet ir jo bendramoksliai. Pilotuoja lëktuvà „Cesna“ ir juo su kolegomis, ásismarkavus Islandijos vulkanui, kai Europos oro erdvëje nebeskraidë lëktuvai, per penkias valandas nulëkë á Miunchene vykusià pasaulinæ parodà. Geros nuotaikos pasisemia ir po átempto darbo nusiramina stebëdamas ... bites. O uþ profesines þinias, puikius kolegas bei verslo partnerius, su kuriais susipaþino studijø metais, dëkingas savo Alma Mater – Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Viedzmos akmuo

Rokø atodanga

Geotopai
Geotopai – tai moksliniu ir paþintiniu poþiûriu svarbûs (unikalûs ar etaloniniai) geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jø grupës – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jø sankaupos, dideliø debitø ar padidëjusios mineralizacijos poþeminio vandens versmës, kasiniai, ekspozicijos ir kt. Daþnai jie turi ir didelæ estetinæ, turistinæ, archeologinæ, istorinæ ar kultûrinæ vertæ. Dauguma jø jau turi gamtos paveldo objektø statusà, kiti yra verti bûti valstybës saugomi. Valstybinës geologijos informacijos sistemoje (GEOLIS) galima rasti informacijos apie daugiau nei 480 geotopø.

Vadovø ir specialistø kalvë
Kodël berniukas, kuriam, anot senos dainos, reikëjo „padangiø giliø“, pasirinko „þemiðkà“ kelininko profesijà? Apsisprendimà tapti kelininku lëmë mano pusseserë Alina ir jos vyras Vincas Steponavièius, dirbæ Telðiø keliø statybos valdyboje. Minëtoje ámonëje pagalbiniu darbininku vasaromis triûsdavau nuo 16-os metø. V.Steponavièiui tapus Panevëþio keliø statybos valdybos virðininko pavaduotoju, vasarà vël atvykau pas já dirbti. Pasirenkant profesijà ir mokymo ástaigà, abejoniø nekilo – 1979 metais ástojau á VISI (dabartiná Vilniaus Gedimino technikos universitetà), kur ágijau inþinieriaus statybininko diplomà. Grupëje, kurioje mokiausi, buvo su-

Geologijos fondas
Geologijos fonde (pradëtas komplektuoti 1945 m.) yra sukaupta, saugoma ir naudojama daugiau kaip 16 tûkstanèiø tyrimo darbø ataskaitø (ið viso apie 33 000 atskirø vienetø). Vien per 2009 m. Geologijos fondo lankytojams iðduota 2900 ataskaitø, 333 vienetai kitø ávairiø dokumentø.
Lietuvos geologijos tarnybos informavimo poskyris

sibûræs itin gabiø studentø branduolys. Ryðiai su mokslo draugais nenutrûko iki ðiol. Ðtai Artûras Gikas mûsø ámonëje dirba geleþinkeliø projektø vadovu. Ámonës „Šiauliø plentas“ vienas vadovø Albertas Stukas – taip pat ið mûsø grupës. Rolandas Raiþys dirba ámonëje UAB „Ðvytëjimas“, gaminanèioje kelio þenklus. Rolandas Karabevièius triûsia kompanijoje, kuri gamina metalines pralaidas keliams. Donatas Èygas – VGTU profesorius habilituotas mokslø daktaras... Apie universitetà, jo dëstytojø kolektyvà kalbate su neslepiama pagarba. Nenuostabu, kad jûsø pëdomis pasekë vaikai. Ið tiesø, dukra Ieva (g. 1984 m.) VGTU ágijo architekto specialybæ, o sûMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

25

Trijø lygiø estakada per Oslo gatvæ

nus Domas (g. 1989 m.) ten pat studijuoja statybà. VGTU – puiki vadovø ir specialistø kalvë. Ðtai ir að, baigæs mokslus, gráþau á „Panevëþio keliø“ bendrovæ (tuo metu ji vadinosi kitaip), o 1998 metais tapau ðios ámonës generaliniu direktoriumi. Ádomiausia, kad AB „Panevëþio keliai“ ir jai giminingø ámoniø grupës branduolá sudaro VGTU absolventai. Lengva dirbti bendrovëje, kurioje susibûrusi stipri komanda. Tikrai didþiuojamës savo specialistais ir partneryste su universitetu, padëjusiu juos iðugdyti. Lietuvos keliø tinklo ateitá siejame su stambiais infrastruktûros projektais, kuriuos ágyvendinant bûtina pasitelkti visus intelektualius, techninius ir technologinius išteklius. Mokslo ir verslo partnerystë yra neatsiejama paþangos dalis, siekiant gamybos sritis pakylëti á naujà kokybiná lygmená, didinantá mûsø ðalies konkurencingumà Europos Sàjungoje. Drauge su buvusiais VISI, vëliau – VGTU absolventais, mano kolegomis ir partneriais ðiandien sprendþiame sudëtingus uþdavinius, susijusius su ðiuolaikiðku ðalies keliø infrastruktûros plëtojimu, ieðkome naujø inþineriniø ir ekonominiø sprendimø, kad keliø statybos verslà pakeltume á visiðkai naujà kokybiná lygmená.

Kà sugeba lietuviai
Bendrovëje ið lûpø á lûpas perduodamas pasakojimas apie ðvedø specialistus, kurie, dar prieð Lietuvai ástojant á ES, apsilankë patikrinti, kaip naudojami Sàjungos skirti pinigai. Ðvedai esà buvo pasiruoðæ lietuvius mokyti keliø tiesimo meno, taèiau, iðvydæ, kaip tvarkomasi jûsø bendrovëje, ðios minties atsisakë. Neva pareiðkë, kad „lietuviai viskà moka“ ir jiems èia nëra kà veikti. Ðvediðkos istorijos neprisimenu, taèiau kad Lietuva nëra Europos uþribis, neseniai ásitikino kitos ðalies specialistai. Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, ne tik teko mokytis diegti mûsø ámonëje vakarietiðkus

verslo standartus, bet stengtis neatsilikti ir technologijø srityje. Ir mums tai pavyksta. Neretai naujas technologijas pradedame naudoti vieni pirmøjø Europoje. Antai keliø dangos tiesimo metodas „karštas ant karšto“. Ðià technologijà sukûrë ir realizavo vokieèiai, o mes 2008 metais, tai yra vieni pirmøjø Europoje, tà „traukiná“ iðbandëme. Prisimenu, atvyko vienos Skandinavijos ðalies automobiliø keliø direkcijos vadovai. Kai supaþindinome su naujàja technologija, prisipaþino, kad jiems tai naujiena. Þiûrëjo ir stebëjosi. Ðià technologijà pristatëme latviams bei savo ðalies kelininkams. Asfalto dangà klojant „karštas ant karšto“ metodu, apatinis ir viršutinis asfalto sluoksniai klojami vienu metu. Virðutinis sluoksnis dengiamas ið karto ant pirmuoju klotuvu pakloto ir sutankinto karðto apatinio sluoksnio. Asfaltuojamame kelyje sudaromas savotiðkas traukinys, susidedantis ið pirmojo ir antrojo klotuvø bei mobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingus asfalto masës miðinius abiem klotuvams. Mobilus tiektuvas – tai specialus konvejeris, permetantis asfalto miðiná á virðutinio sluoksnio klotuvà, kuriame árengiamas 25 tonø talpos bunkeris su ðilumos izoliacija, kad asfalto miðinys nuolat bûtø reikiamos temperatûros. Atstumà tarp klotuvo ir mobilaus tiektuvo kontroliuoja elektroninë kontrolës sistema. Taikant metodà „karðtas ant karðto“ galima visiðkai atsisakyti riðamosios medþiagos – bitumo emulsijos – naudojimo, o abu asfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet dël aukðtos temperatûros ir sukimba vienas su kitu – tampa vienalyèiu sluoksniu. Taip padidinamas kelio dangos atsparumas. Dirbant áprastu asfalto klojimo bûdu, virðutinis sluoksnis esti nuo 3,5 iki 5 centimetrø storio. Naujoji technologija leidþia virðutiná asfalto sluoksná suploninti iki 2 centimetrø. Sumaþëja darbø savikaina, taèiau nenukenèia jø kokybë. Be to, naujuoju bûdu darbai vyksta dvigubai sparèiau.

Apie skraidymà
Po þemiðkø temø pakalbëkime apie jûsø pomëgá – nardyti tarp debesø, kur nei kelio, nei takelio. Profesionaliu aviatoriumi netapote, taèiau gebëjimas skraidyti kartais padeda ir tiesioginiame darbe. Kada pirmàkart sëdote prie lëktuvo vairalazdës? Skraidyti pradëjau mokytis vidurinëje mokykloje. Prisimenu, gavau skraidyklës brëþinius ir su bendraklasiais ëmëmës jà gaminti. Suprantama, labai trûko tinkamø medþiagø. Todël darëme ið to, kà tais laikais pavykdavo gauti. Pagrindinæ konstrukcijà pagaminome ið aliuminio vamzdþiø; juos atstojo ðuolininkø á aukðtá naudojamos kartys. Brezento taip pat pavyko ásigyti. Tiesa, toms medþiagoms reikëjo nemaþai pinigø, o tëvai negalëjo padëti. Todël patys ákûrëme aviatoriø bûrelá bei átikinome mokyklos direktoræ skirti jam lëðø „gamybos priemonëms“. Kai direktorë iðvydo mûsø skraidyklæ, neteko amo: ji manë, kad kursime lëktuvø modeliukus, o mes sugalvojome patys skristi. Todël priskyrë mums astronomijos mokytojà, kuriam teko atsakinga uþduotis apskaièiuoti, ar mûsø kûrinys nenukris vos pakilæs á orà. Mokytojas dalyvavo ir skraidyklës ban-

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Ateities, Ukmergës ir Laisvës pr. sankryþa

dymuose. Nors konstrukcija ir nebuvo labai vykusi, bet nuo kalno slënin su ja nusklæsti bûdavo galima. Pirmàkart skridau, kai man buvo 18 metø. Kabodavau prisiriðæs prie savadarbio aparato ir dþiaugdavausi atsiplëðæs nuo þemës. Turiu amerikieèiø gamybos lëktuvà „Cesna“. Kai dël á atmosferà pakilusiø vulkaniniø pelenø neskraidë keleiviniai lëktuvai, mes trise su kolegomis nulëkëme á Miunchene vykusià pasaulinæ tradicinæ technologijø ir statybos parodà „Bauma 2010“. Ar nebijojome nukristi? Viskà numatëme ir apskaièiavome: þinojome, kad ten, kur skrendame, pelenø nëra.

Apie bites
Þmonës turi ko pasimokyti ið bièiø. Ðiø vabzdþiø bendruomenë savo elgsena panaði á kelininkø. Tai jûsø mëgstami posakiai. Bitininkyste mane uþkrëtë bendradarbis, taèiau pasàmonëje visada jauèiau poreiká auginti ðiuos vabzdþius, todël mano namo kieme Panevëþyje stovi keli aviliai. Bites laikau penkerius metus. Atsitiktinai gy-

venime niekas nevyksta, ir bitës atsirado ne atsitiktinai. Tai keisti ir ádomûs Dievo sutvërimai, kurie... savotiðkai pakeièia þmones. Juk retai pamatysi piktà bitininkà. Tai bitelës juos iðauklëja, nes jei ateisi pas jas blogos nuotaikos, ant kaþko átûþæs, jos sugels. Namie dar yra katinas ir du auksaspalviø retriveriø veislës ðunys. Darbe ant stalo – akvariumas su þuvelëmis. Stebëdamas bites, daug ádomiø dalykø atrandu. Niekas neiðleido reglamento, kaip bitës turi dirbti, taèiau kiekviena þino savo pareigas ir grieþtai jø laikosi. Tai labai disciplinuota bendruomenë, ið kurios daug ko galima pasimokyti. Lyg ir nedidelis sutvërimas, nei smegenø daug turi, o þino savo darbus, ir tos þinios perduodamos paprotine teise. Kartais lyginu su þmoniø ámonëmis. Argi nebûna, kad darbuotojas reikalauja, jog jam visos teisës ir pareigos bûtø suraðytos iki menkiausios smulkmenos? Kas neparaðyta, to nedarys. O mûsø ámonë kaip tø biteliø – lyg viena didelë ðei-

ma. Nors, prieðingai nei bièiø, mûsø istorija siekia ne 24 mln. metø, o tik 45-erius metus. Taèiau þmonës þino savo darbus, dalis patirties ir informacijos taip pat neraðyta, o perduodama paprotine teise. Ne að sukûriau tokià tvarkà, o radau jà. Kelininkø bendruomenei tai bûdinga. Gal tuo jie panaðûs á biteles?

Kà veikia „Panevëþio keliai“
Papasakokite apie jûsø ir kitø buvusiø VISI - VGTU absolventø vadovaujamà bendrovæ. Tai – viena didþiausiø Baltijos ðalyse keliø, tiltø, viadukø ir geleþinkeliø statybos bendroviø, iðplëtojusi gamybiniø baziø tinklà Vidurio, Ðiaurës ir Rytø Lietuvoje, Latvijoje, Rusijos Federacijoje, Karaliauèiaus srityje, Ukrainoje. Bendrovë yra ir didþiausia AB „Panevëþio statybos trestas“ akcininkë. Ekonominio pakilimo laikotarpiu grupës apyvarta sparèiai kilo, o prasidëjus sunkmeèiui pardavimo apimtys maþëjo. Per 2009 metus keliø statybos rinka susitraukë daugiau kaip 50 procentø. 2010 metais susisiekimo infrastruktûros srityje paspartëjo ES paramos naudojimas, todël tikimasi geresniø rezultatø. Bendrovës PST ir „Panevëþio keliai“ per 6 metus sumokëjo á valstybës biudþetà beveik 0,5 mlrd. mokesèiø. Kai suskaièiavome, patys nustebome. Panevëþio kelininkø nuveiktø darbø sàraðe – pirmøjø Lietuvoje automagistraliø Kaunas–Klaipëda, Vilnius–Panevëþys tiesimas, ðalies valstybinës ir vietinës reikðmës keliø tinklo kûrimas. Tarp pastaraisiais metais ágyvendintø projektø – Transeuropiniø transporto tinklø plëtra: tarptautinës magistralës „Via Baltica“ tiesimas, valstybinës reikðmës magistralinio kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis ruoþø rekonstrukcija, Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio I ir IA etapø statyba, geleþinkeliø infrastruktûros plëtra, þvyrkeliø asfaltavimas Rytø Lietuvos regionuose ir kiti darbai.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Via Baltica

27 27

Andre Geimas

Konstantinas Novoselovas

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

2010 metø fizikos Nobelio premija paskirta Andre Geimui ir Konstantinui Novoselovui ið Manèesterio universiteto (Anglija) uþ „novatoriðkus eksperimentus dvimaèiame grafene“. Jie 2004 m. pirmieji gavo grafenà iš grafito. Grafitas (1 pav.) yra trimatis kristalas, sudarytas ið anglies atomø sluoksniø, nutolusiø vienas nuo kito per 0,335 nanometro (nanometras yra milijardinë metro dalis). Tas vienatomio storio anglies atomø sluoksnis ir pavadintas grafenu. Sluoksniai tokie ploni, kad trijø milijonø grafeno sluoksniø storis tesudarytø vos vienà milimetrà. Šie mokslininkai sugebëjo atskirti iš grafito vienà anglies atomø sluoksná. Grafitas pieštukams naudojamas ðimtmeèiais. Todël grafenas, o kartu ir Nobelio premija seniai buvo labai arti mûsø. Raðant pieštuku, ant popieriaus lieka anglies atomø sluoksniai. Taigi grafenas yra grafito vienatomis sluoksnis, sujungtas šešiakampiais á dvimatæ korio pavidalo gardelæ (2 pav.). Seniai fizikai bandë atskirti grafito sluoksnius, t.y. gauti grafenà. Kai kurie gavo 10 – 20 sluoksniø grafito plëveles. Daugelis netikëjo, kad galëtø atskirai egzistuoti vienatomis sluoksnis. Termodinamiškai jis turëtø bûti nestabilus ir susisukti á nanovamzdelius ar kitokias kreivas sandaras. Keleto grafito sluoksniø tyrimai prasidëjo 1962 metais, o elektroniniu mikroskopu keliø sluoksniø grafeno vaizdai gauti jau 1948 metais. Taèiau ankstesni deðimèiø grafe-

Nobelio fizikos premija
no sluoksniø (3 pav.) tyrimai nesukëlë didesnio susidomëjimo. Geimas ir Novoselovas 2004 m. panaudojo mechaninæ eksfoliacijà – lipnia juostele jie nulupo nuo grafito anglies vienatominá sluoksná, juostelæ iðtirpino acetone, taip gavo vienà grafeno sluoksná ir iðtyrë jo elektrines savybes. Pasirodë, kad grafeno sluoksnis stabilus kambario temperatûroje ir pasiþymi unikaliomis savybëmis. Rezultatus mokslininkai paskelbë þurnale Science 2004 m. (p. 306, 666). Šis grafeno atskyrimas iš grafito, jo unikalios savybës, tokios kaip bipolinio tranzistoriaus efektas, balistinis elektronø judëjimas, kvantinës savybës ir kt. (4 pav.), sukëlë tyrimø bumà. Po trejø metø Geimas ir Novoselovas paskelbë apþvalginá straipsná The rise of graphene (Nature Materials, 6(3), 183 (2007), kuriame jie cituoja daugelio kitø autoriø epitaksiniu bûdu gauto grafeno tyrimus. O vien iki 2004 m. buvo paskelbta per 300 straipsniø apie epitaksiðkai iðauginto grafeno ant ávairiø medþiagø pavirðiø savybes. Grafenas yra pusmetalis, jo draustinë juosta lygi nuliui. Jame elektronai juda balistiniu bûdu kambario temperatûroje šimtus kartø greièiau, nei silicyje, jø judris yra 15 000 cm2V-1s-1, o esant þemoms temperatûroms daug didesnis. Grafene taip pat matomas anomalus kvantinis Holo efektas. Šios ir kitos savybës siûlo ádomius

praktinius grafeno taikymus ateityje. Kadangi iki šiol silicis yra plaèiausiai elektronikos lustams gaminti naudojama medþiaga, tikimasi, kad grafenas gerai tiktø ypaè dideliø daþniø tranzistoriø ir jø lustø gamybai. Tai padëtø kurti greitaeigiškesnius kompiuterius. Kadangi grafità sudaro grafeno sluoksniai, tokius sluoksnius galima susukti á bedimensinius fulerenus (apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, 5 pav.) ar vienmaèius nanovamzdelius. Grafenas pripaþástamas kaip ploniausia ir stipriausia iki ðiol Þemëje egzistavusi medþiaga. Grafenas stipresnis uþ deimantà. Jis yra geras elektros laidininkas, o kaip šilumos laidininkas pranoksta visas anksèiau þinomas medþiagas. Grafenas yra beveik permatoma, taèiau tokia tanki medþiaga, kad net helio atomai (maþiausi) per já neprasiskverbia. Jis puikiai tiktø permatomø lieèiamø ekranø gamybai.

1 pav. Grafito sandara

2 pav. Grafenas

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

3 pav. Grafenas ant silicio po elektroniniu mikroskopu

5 pav. Apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, ir vienmatis vamzdelis

Ðiø metø Nobelio fizikos premijos laureatai kartu dirba jau ilgà laikà. 36 metø K.Novoselovas dirbti su 51 metø A.Geimu pradëjo dar mokydamasis Nyderlanduose. Vëliau jie iðvyko á Jungtinæ Karalystæ, taèiau abu yra emigrantai iš Rusijos, kur studijavo ir pradëjo mokslinæ karjerà. Grafenà moka gauti ir kiti mokslininkai. Dþordþijos (Georgia) technologijos instituto (Atlanta, JAV) mokslininkas Walteris de Heeras taip pat sukûrë bûdà,

4 pav. Grafeno elektronø energija

leidþiantá gauti nanometrinio storio elektrai laidø grafenà, galintá pakeisti silicio elektronikos prietaisus. Skirtingai nuo Geimo ir Novoselovo, Heeras su kolegomis anksèiau yra sukûræs grafeno sluoksnius, kaitindamas silicio karbidà (SiC) apie 1500 0 C temperatûroje, kol susiformuoja grafeno sluoksnis. Toliau elektroniniu spinduliu grafenas buvo pjaustomas á reikiamø matmenø darinius. Taèiau pjaustomas grafenas palieka ðiurkðèius kraðtus, kurie panaikina jo geriausias savybes, padaro já maþiau laidø elektros srovei. Vëliau Heeras surado bûdà gauti reikiamø matmenø grafenà jo nepjaustant. „Pasiketë visa filosofija, – sako jis, – mes

neauginame begaliniø sluoksniø, mes auginame tokius, kokiø norime.” Tyrëjai tvirtina, kad jie gali sukurti 10 000 grafeno tranzistoriø 0.24 cm2 ploto lustà, kurá galima integruoti su siliciu á naujos kartos elektronikos prietaisus. Tai leistø kurti teraherciniø daþniø mikroprocesorius, 1000 kartø greitesnius uþ šiuolaikinius (jø daþnis bûtø milijardai hercø). Dabar silicio tranzistoriai jau pasiekë miniatiûrizacijos ribà. „Grafenas gali perþengti silicio ribas. Laikas parodys, ar pasiseks“, – sako Heeras. IBM firmos grafeno lauko tranzistorius pavaizduotas 6 pav. Matome grafeno sluoksná ir mikrometrø ilgio bei nanometrø storio elektrodus su rudais izoliaciniais sluoksniais. Ðiø metø vasará IBM firma sukûrë 100 GHz daþnio grafeno tranzistoriø. Anot Heero, grafenas ir silicis ilgai bus naudojami elektronikoje kartu, panaðiai kaip lëktuvai ir laivai naudojami kroviniams perveþti. „Jie juda skirtingais greièiais, bet abu svarbûs dël skirtingos kainos. Panaðiai gali atsitikti elektronikoje. Nors dar toli iki daugelio grafeno praktiniø taikymø“, – sako Heeras. Jis parodë, kad zigzago pavidalo grafeno nanojuostos pasiþymi antiferomagnetinëmis savybëmis ir gali bûti pritaikytos spintronikos árenginiams. Be to, skirtingo ploèio zigzaginio grafeno nanojuostø periodinës heterosandûros sukuria kvantiniø slëniø darinius. Nanojuostø elektronines ir magnetines bûsenas galima erdviðkai moduliuoti. Galima keisti tam tikros geometrijos heterosandûros magnetines savybes nuo antiferomagnetinës á feromagnetinæ. Ir tai atveria perspektyvas spintroniniams taikymams. Kinijos mokslininkai nustatë, kad grafeno oksidas labai gerai þudo bakterijas. Jis leis ilgiau iðsaugoti ðvieþià maistà. 2008 m. grafenas buvo brangiausia medþiaga pasaulyje. Þmogaus plauko skerspjûvio bandinëlis kainavo 1000 JAV doleriø, arba 100 mln. doleriø uþ 1 cm2. Šiandien grafenas parduodamas tonomis. Epitaksiškai ant silicio karbido išauginto grafeno kaina yra 100 doleriø uþ 1 cm2. O Pietø Korëja parduoda dar pigiau. Kai dar lieka tiek daug atvirø klausi-

mø dël grafeno ateities, Heeras stebisi Nobelio premijø komiteto skubotai suteikta premija grafeno atradëjams. „Ði technologija turi didelá potencialà, bet šiandien dar realizuota tik jo maþytë dalis. Premija suteikta per anksti“, – sako Heeras. Paprastai Nobelio premija suteikiama praëjus keliems deðimtmeèiams nuo atradimo, kai jo reikðmæ gerai patvirtina gyvenimas. Taèiau kol kas neiðspræstø problemø labai daug: grafeno sluoksniai yra laidininkai, todël šios medþiagos lauko tranzistoriams perjungti reikëtø labai didelës srovës, tuo tarpu silicio lauko tranzistoriams valdyti reikia visai nedidelës srovës. Taip pat grafenas smarkiai kaista, kai juo teka stipri srovë. Seniai mokslininkai puoselëjo viltá, kad bûtent grafenas galëtø panaudoti milþiniškus Þemës mantijos anglies kie-

6 pav. Grafeno tranzistoriai

kius elektronikos pramonei, kuriant maþesnius, greitesnius ir pigesnius elektronikos prietaisus, kai bus iðsemtos silicio galimybës. Taèiau grafeno perspektyvas paversti realybe trukdë sunkumai manipuliuoti vieno anglies atomo storio sluoksniais. Dabar tai tapo realybe. Ðis atradimas vertas Nobelio premijos todël, kad grafenas gali bûti daugiausiai þadanti universali medþiaga ið visø þinomø. Ji gali bûti naudojama ir supermaþiems kompiuteriams, ir didelës talpos elektros baterijoms kurti. Taèiau yra ir mananèiø, kad tai „ðaltas atradimas“ ir tik laikas parodys, kiek jis bus naudingas.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

29 29

treji metai Lietuvoje ir administracinis personalas turi galimybæ kaip dëstytojai bei studentai staþuotis pagal Erasmus programà bet kuriame Europos Sàjungos universitete. Taèiau yra viena sàlyga – Lietuvos administracinis personalas pagal ðià programà negali staþuotis ilgiau kaip penkias darbo dienas. Buvau ásitikinusi, kad šio laiko tikrai nepakanka ko nors išmokti. Dabar, praëjus dviem staþuotëms, esu tikra, kad gerai suplanuotos penkios darbo dienos – teisingas sprendimas, nes dël tokios trukmës nenukenèia tiesioginis darbas, be to,

Jau

Edinburgo universitete 2009–2010 mokslo metais visose studijø pakopose studijavo 28 394 studentai. Edinburgo universitetà sudaro trys koledþai ir dvideðimt dvi aukðtosios mokyklos, áeinanèios á koledþø sudëtá. Svarbu suprasti, kad Lietuvos kolegijos net ið tolo neprilygsta Didþiosios Britanijos universiteto koledþams. Edinburgo universiteto koledþø absol-

VGTU leidyklos „Technika“ direktorë

Eleonora DAGIENË

mokyklø

Atsisveikinimas su Edinburgo universiteto leidyklos kolektyvu vidiniame kiemelyje paskutinæ staþuotës dienà

Edinburgo universiteto pastatai Georgo skvere

lengviau susitarti su priimanèiàja institucija. Ðio laikotarpio tikrai pakanka norint susipaþinti su organizacijos struktûra, darbo organizavimu, atliekamais darbais ir gauti didþiulá bagaþà naujos bei naudingos informacijos, kuriai apdoroti reikia ne vieno ir ne dviejø mënesiø. Staþuotojas turi galimybæ suþinoti, ko turi mokytis ir kà turi iðmokti. O vertinant ið þmogiðkosios pusës – per penkias darbo dienas nespëji niekam atsibosti su begale savo klausimø ir jautiesi tikras sveèias, kuriuo rûpinasi visas kolektyvas.

Pasiruoðimo diplomø áteikimo ceremonijai akimirkos

Edinburgo universitetas – senø tradicijø lopðys
Staþuotei pasirinkau Edinburgo universiteto leidyklà (Edinburgh University Press – EUP), nes ji yra pelniusi gerà vardà ir atstovauja senas tradicijas turinèiam Edinburgo universitetui (The University of Edinburgh). 2009 m. jis uþëmë dvideðimtà vietà pasaulio universitetø reitinge „The QS World University Rankings“. Edinburgo universitetas ásteigtas 1583 m. – tik ketveriais metais vëliau uþ Vilniaus universitetà (1579 m.), kuriame studijuoja net ir panaðus studentø skaièius.

ventams suteikiamas bakalauro, magistro ar daktaro laipsnis, ðio universiteto aukðtøjø mokyklø veikla atitinka Lietuvos universitetø fakultetø veiklà. Buvo ádomu pasidomëti Edinburgo universiteto ne akademiniø padaliniø, laiduojanèiø kokybiðkà universiteto darbà, struktûra, pavaldumu ir kt. Fizinio parengimo centras (Centre for Sport and Exercise) patenka tarp geriausiøjø Jungtinëje Karalystëje ir apraðyti jo tiesiog neámanoma. Buvo keista, kad tokie padaliniai, kaip Biblioteka (Library, museums & galleries), Skaièiavimo centras (Computing), Elek-

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

darbuotojø patirtis
Staþuotë Edinburgo universiteto leidykloje
troninio mokymo skyrius (eLearning) ir kiti, sujungti á Informaciniø paslaugø grupæ (Information Services). Tarp gausybës áprastø Ûkio skyriaus (Estates and Buildings) tarnybø (apsaugos, transporto ir automobiliø stovëjimo aikðteliø prieþiûros, patalpø ir aplinkos tvarkymo, patalpø ir erdvës valdymo) ádomiausia durininkø ir ceremonialo tarnyba (Servitorial, Portering and Ceremonial Services). Mano staþuotë vyko paskutinæ birþelio savaitæ, kai visuose universitetuose buvo áteikiami diplomai, tad teko matyti, kaip sklandþiai ði tarnyba reguliuoja didþiulius þmoniø srautus, siekdama kuo darnesnës Edinburgo universiteto diplomø áteikimo ceremonijos. Tai labai graþi ceremonija, kurià galima tiesiogiai stebëti Edinburgo universiteto tinklalapyje ið bet kurios pasaulio vietos. Kai kurias absolventø ir jø sveèiø pasiruoðimo ceremonijai akimirkas matote pateiktose nuotraukose. Spausdinimo paslaugø skyrius (Printing Office) teikia visas paslaugas, susijusias su operatyviàja leidyba: kopijavimu, spauda, vizitiniø korteliø, skrajuèiø, plakatø maketavimu bei gamyba. Ðiø paslaugø neteikia ir neketina teikti universiteto leidykla. tik tam tikrø srièiø aukðtos akademinës kokybës leidinius (mokslo þurnalus, monografijas, vadovëlius, konferencijø straipsniø rinkiniø serijas). Kaip teigë Knygø leidybos skyriaus vedëja Jackie Jones, neámanoma bûti begalës srièiø ekspertais. Jos nuomone, reikia daryti tai, kà galima atlikti geriausiai – leidykla atrenka tikrai kokybiðkus rankraðèius, juos recenzuoja atitinkamos srities specialistai, knygø serijos pristatomos konferencijose, parodose ir ávairiuose renginiuose, t.y. leidykla reprezentuoja universitetà visame pasaulyje. Pirmà staþuotës dienà dalyvavau Knygø pardavimo konferencijoje, kurià organizuoja pati leidykla, á jà kvieèiami visi leidyklos knygø platintojai. Konferencija vyko Edinburgo universiteto Konferencijø centre – nuostabiame viduramþiø pastate netoli graþiausios Edinburgo vietos Arthur‘s seat (aukðèiausios Edinburgo kalvos su apþvalgos aikðtelëmis), kuri pamëgta ne tik turistø, bet ir vietos gyventojø. Nuo jos virðaus atsiveria ástabûs vaizdai á miestà ir apylinkes. Pagrindinëje salëje, kurioje vyko konferencija, prie ovalaus stalo jaukiai susëdo apie 30 þmoniø. Pirmas minutes dëmesá blaðkë didþiulis senovinis þidinys, iðraiþytos ir iðtapytos medinës lubos (Edinburgo namuose lubos buvo dekoruojamos XVI–XVIII a.). Sulaukiau dëmesio per visas pertraukas – klausinëjo, kiek studentø studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, kokia kalba ir kokias knygas leidþiame. Buvau pakviesta á keliø naujø leidiniø pristatymus: vienas ið jø vyko Londone – kvietimo teko atsisakyti, kitame dalyvavau su malonumu, nes buvo pristatomas pirmasis poezijos rinkinio DIN numeris. Þurnalo redaktorius ir dizaineris dar jauni þmonës, taèiau leidinys atrodo toks tobulas, kad neþinia, kokio antrojo numerio galima tikëtis, bet jie garantavo, kad kitas numeris pasirodys spalio mënesá ir bus ne prastesnis. Trumpai apie Edinburgo universiteto leidyklos darbo principus: Kiekvienos knygos leidyba – atskiras projektas, kurá kuruoja Knygø leidybos skyriaus redaktorë. EUP negauna iš universiteto jokio leidybos plano. Rasti

Aukðtøjø

Universiteto leidykla – treèioji po Oksfordo ir Kembridþo leidyklø
Edinburgo universiteto leidykla (EUP) ásteigta prieð penkiasdeðimt metø kaip universiteto padalinys, taèiau ðiuo metu tai savarankiðkas juridinis vienetas, kurio vienintelis steigëjas ir priþiûrëtojas yra universitetas. Nuo 1998 m. leidyklai vadovauja Timothy Wrightas, turintis daug leidybos patirties. Jo pastangomis EUP tapo treèiàja pagal dydá universitetine leidykla Didþiojoje Britanijoje po Oksfordo ir Kembridþo universitetø leidyklø. EUP neturi gamybos (redagavimo, maketavimo ir spaudos) padaliniø ir tai, pasak T.Wrighto, yra tipiðka struktûra, bûdinga Didþiosios Britanijos universitetø leidykloms. Vietoj gamybos padaliniø yra visø leidybos procesø vadybos ir administravimo skyriai. Edinburgo universiteto leidykla leidþia

gerà rankraðtá, atitinkantá leidyklos lygá, ir uþsitvirtinti jau turimà aukðtà reputacijà yra leidyklos rûpestis. Bûsimø knygø rankraðèiai patenka á leidyklà dvejopai: pirmas kelias – autoriai patys kreipiasi á leidyklà, antras – redaktorë ieðko autoriaus ir rankraðèio knygø mugëse, specialiuose seminaruose-susitikimuose ir kt. Didþiojoje Britanijoje aukðtàsias mokyklas vertina ir reitinguoja nepriklausomos akademinës institucijos. Visos leidyklos, gavusios rankraðtá ið maþai þinomo autoriaus, remiasi ðiais reitingais. Jeigu autorius dirba aukðtus reitingus turinèioje institucijoje, jam ne tik lengviau susitarti dël monografijos ar vadovëlio leidybos, jis gali pretenduoti ir á didesná autoriná atlyginimà. Leidykla labai brangina savo reputacijà, nes tik tokiu atveju galima tikëtis gauti gerus autoriø rankraðèius. Daþniausi leidyklos autoriai – tai Didþiosios Britanijos mokslininkai, reèiau – ið Australijos ir kitø ðaliø. Visi projektai turi gauti Spaudos komiteto, kurá sudaro þinomi universiteto mokslininkai ir bibliotekos atstovas, pritarimà. Komitetas posëdþiauja kartà per mënesá, tad staþuotës metu turëjau galimybæ dalyvauti jo posëdyje, kuriame buvo svarstytas bûsimo leidinio aktualumas, naujumas, moksliðkumas ir kt. Leidinio leidybai turi pritarti ir Redakcinis komitetas (Editorial committee), kurá sudaro atsakingieji leidyklos darbuotojai. Komitetas taip pat posëdþiauja kartà per mënesá. Vykusiame posëdyje teko stebëti diskusijas apie naujus projektus kitais aspektais: sklaidos, lëðø gráþimo ir kitais svarbiais klausimais. Kiekvienas projektas svarstomas itin kruopðèiai. Abiejø komitetø posëdþiuose aptariami ir autorius (jo þinomumas, patirtis), ir leidinys (turinys, atitiktis tematikai, kalbos lygis, galimi pavadinimo variantai ir kt.). Redaktorës organizuoja visø rankraðèiø recenzavimà. Jos turi savo kuruojamos srities galimø recenzentø duomenø bazæ ir gerai juos paþásta. Recenzentø pavardþiø EUP iðleistose knygose nerasite, taèiau kiekvienas recenzijos autorius gauna jau iðleistos knygos egzemplioriø. Rankraštis leidykloje neredaguojamas. Bûsimo leidinio kalbos lygá ávertina leidyklos parinkti recenzentai ir uþ projektà atsakingos redaktorës. Jeigu kalba prasta, rankraðtis gràþinamas autoriui. Gamybos paslaugø skyrius atsakingas uþ maketavimo, spaudos, informaciniø technologijø paslaugø koordinavimà. Skyrius ieðko geriausiø pasiûlymø, svarsto juos ir koordinuoja visus su gamyba susijusius darbus. Skyriuje dirba tik techniniai redaktoriai (Managing Desk EdiMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

31

tors), kurie siunèia rankraðèius maketuoti, sutikrina sumaketuotus tekstus su originalais ir suderina korektûras su knygø autoriais, þurnalø vyr. redaktoriais bei atsakingaisiais sekretoriais. EUP visus þurnalus ir dalá knygø maketuoja bei rengia leidinius elektroninei leidybai Indijos kompanijose, kurios jau senokai dirba su tokiomis Didþiosios Britanijos leidyklomis, kaip Oksfordo, Kembridþo universitetø leidyklos, Taylor and Francis bei kt. EUP leidþia 30 mokslo þurnalø. Þurnalø leidybos skyrius organizuoja visus þurnalo leidybos procesus, koordinuoja jø sklaidà, glaudþiai dirba su redkolegijomis. Leidykla analizuoja visas su þurnalø leidyba susijusias naujoves, siûlo jas redkolegijoms. Sklaida ir þurnalø prenumerata – leidyklos darbas ir atsakomybë. Þurnalø leidybos skyriaus vadovë Sarah Edwards supaþindino su skyriaus darbo ypatumais. Suþavëjo redkolegijoms rengiamos ataskaitos, kuriose pateikiama gausybë statistiniø duomenø, siûlymai, kà galima tobulinti siekiant didesnës þurnalo sklaidos, geresniø þurnalo vertinimø. Redkolegijoms pateikiama informacija ir apie naujas iniciatyvas bei galimybes jas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lietuvoje leidþiamo þurnalo vyr. redaktorius neatsisakytø bent kartà per metus gauti nors kiek panaðià ataskaità apie savo kuruojamà þurnalà. Pribloðkë Pardavimo ir rinkodaros skyriaus darbo organizavimas bei darbø apimtis. Ði tema verta atskiro straipsnio. Knygø sklaidos Lietuvos universitetø leidykloms reikia dar daug mokytis, nes, mano þiniomis, në viena universitetø leidykla tokio skyriaus neturi ir panaðios veiklos nevykdo. Geriausiu atveju knygø platinimu uþsiima vienas ar keli leidyklos vadybininkai, o mokslo þurnalø platinimas Lietuvos leidykloms neaktualus, nes 90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádëti á þurnalø interneto puslapius ir yra prieinami laisvai. Pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovë Catriona Murray pasidalijo elektroninës leidybos patirtimi ir supaþindino su jau ádiegtomis naujovëmis, perspëjo apie atsirandanèius povandeninius rifus, apibûdino elektroniniø knygø platintojus ir kt. Esu jai labai dëkinga uþ gausybæ naujos informacijos. Susidomëjusius Didþiosios Britanijos
akademine leidyba praðom raðyti el. paštu eleonora.dagiene@vgtu.lt

Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“
Ðiø metø spalio ir lapkrièio mënesiais Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë istoriniø dokumentø, dailës kûriniø ir senøjø fotografijø paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“, skirta ðiø kapiniø ákûrimo 200 metø sukakèiai paminëti. Vieno seniausiø ir graþiausiø Vilniaus nekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûrimo 200 metø sukaktis suteikia puikià progà stabtelëti ir atidþiau ásiþiûrëti á ðá unikalø kultûros paveldo objektà, prisiminti jo istorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai nebëra tarp mûsø. Parodà parengë Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekos Rankraðèiø skyrius, norëdamas paminëti ðá graþø Bernardinø kapiniø jubiliejø ir atkreipti visuomenës dëmesá á bibliotekoje saugomus itin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðaltinius. Parodoje pristatoma kelios deðimtys XIX–XX a. raðytiniø dokumentø, autentiðkø planø, dailës kûriniø, senøjø fotografijø bei svarbiausi pastarøjø poros deðimtmeèiø leidiniai apie Bernardinø kapines. Pirmojoje ekspozicijos dalyje rodomi dokumentai, kuriuose atsispindi kapiniø ákûrimo aplinkybës ir raida. Þiûrovø akis neabejotinai patrauks vyskupø Jono Nepomuko Kosakovskio, Jeronimo Stroinovskio, Petro Þilinskio, Lietuvos generalgubernatoriaus Michailo Goleniðèevo Kutuzovo, Vilniaus magistrato, vokieèiø Ðv. Martyno Romos katalikø kongregacijos atstovø raðtø originalai ir nuoraðai, unikalûs Bernardinø kapiniø planai, Bernardinø baþnyèios ir vienuolyno vizitacijø aktai, inventoriai, kuriuose apraðyti svarbiausi kapiniø statiniai, nepakartojamos iðkilaus fotografo Jano Bulhako fotografijos su kapiniø koplyèios, vartø ir, deja, nebeegzistuojanèiø kolumbariumø vaizdais. Antroji parodos dalis skirta mirusiems. Èia pateikiami ávairiø laidojimo dokumentø pavyzdþiai: Vilniaus policijos iðduoti leidimai laidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, susiraðinëjimas dël duomenø apie mirusiuosius pateikimo, Bernardinø vienuolyno pajamø ir iðlaidø knygos, kuriose vienuoliai fiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ ávairias jiems suteiktas paslaugas (gedulingas pamaldas, katafalkà, laidojimà, vietà kapinëse) ir laidotuvëms organizuoti skirtas lëðas. Taip pat èia eksponuojama Bernardinø vienuolyno kronika ir labai puoðniai áriðta, graþiai apipavidalinta rankraðtinë knyga, kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895 metø miræ Lietuvos bernardinai. Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a. pirmosios pusës Bernardinø kapiniø tyrinëtojø – Antano Lazarovièiaus (Ùazarowicz, 1817–1905), Alberto Liudviko Zaðtauto (Zasztowt, 1850–1918), Vaclovo Veitkos (Wejtko,1861–1939), Liucijono Eduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942) darbai: ávairûs uþraðai, laiðkai, kuriuose aptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausimai, paminklø pieðiniai, antkapiø áraðø nuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sàraðai, pagalbiniai planai, schemos, straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelno unikali Bernardinø kapiniø relikvija – Felicijono Frejendo 1806 m. nutapyta akvarelë „Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Frejendø koplytëlëje surado ir iðsaugojo Vaclovas Veitka. Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjø poros deðimtmeèiø leidiniai apie Bernardinø kapines. Tarp jø – reikðmingi Vidos Girininkienës, Algirdo Paulausko, Edmundo Malachovièiaus ir kitø autoriø darbai.

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Profesoriui Bronislovui Balèyèiui – 85
Kitø metø pradþioje þymiausiam mûsø dienø Lietuvos matematikos didaktikos specialistui Bronislovui Balèyèiui sukaks 85 metai, 63 metai – nuo 52 metus trukusios jo pedagoginës veiklos ir 57 metai – nuo jo mokslinës veiklos pradþios. Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. vasario 14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – profesorius (1979) habilituotas daktaras (socialiniai mokslai, edukologija) (1994), Lietuvos matematikø draugijos narys. 1934–1938 m. mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkës pradþios mokykloje, 1938–1940 m. – Þemaièiø Naumiesèio progimnazijoje, 1944– 1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946– 1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø instituto Fizikos ir matematikos skyriuje, 1954 m. baigë matematikos studijas Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje. 1945 m. B. Balèytis dirbo Ðilutës maðinø-traktoriø stoties vyr. buhalteriu, 1947– 1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijos vyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios mokytojø seminarijos (pedagoginës mokyklos) dëstytoju. 1958–1972 m. dirbo Ðiauliø pedagoginio instituto matematikos katedros vyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978 m. – pradinio mokymo katedros docentu, 1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998 m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikos didaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m. – profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà. Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo 1954 m., kai pedagoginëje periodikoje buvo išspausdintas pirmasis jo straipsnis apie mokiniø savarankiðkø darbø organizavimà matematikos pamokose. Nuo to laiko vien Lietuvos pedagoginëje periodikoje jis paskelbë daugiau kaip 50 straipsniø, per 30 straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëje periodikoje, respublikinëse, sàjunginëse ir tarptautinëse mokslinëse konferencijose. 1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgynë pedagogikos mokslø kandidato (dab. daktaro) disertacijà apie daugybos ir dalybos veiksmø mokymà pradinëse klasëse, 1994 m. apgynë habilitaciná darbà Vilniaus pedagoginiame universitete apie savo 23 m. veiklà, tobulinant matematikos mokymà pradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkos trimetës pradinës mokyklos matematikos mokymo sistemà (1970–1973) ir ðeðiameèiø vaikø matematikos mokymo sistemà (1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui paskirta Lietuvos SSR valstybinë premija. Sistemø pagrindas – matematikos vadovëliai ir knygos mokytojams bei pratybø sàsiuviniai mokiniams. B.Balèytis parengë ir 3 mokomàsias-metodines priemones studentams bei pradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliai ir kitos mokymo priemonës iðverstos á lenkø bei rusø kalbas ir vartojamos Lietuvos tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m. B. Balèytis parengë pradiniø klasiø matematikos programà ir mokymo metodinës sistemos metmenis, du kartus pertvarkë ir iðleido savo matematikos vadovëlius I–IV klasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mokytojams, papildomam darbui su gabiaisiais priemones (kai kà – su bendraautoriais). Šiuo metu Martyno Maþvydo bibliotekos elektroniniame kataloge yra 330 jo parengtø vadovëliø, knygø mokytojams ir pratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniø priemoniø lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis. O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà istorija buvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mokymo ávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo rengiamasi pereiti prie naujø mokymo programø ir vadovëliø. Buvo priimta nauja matematikos mokymo kryptis, pagrásta aibiø teorijos logika, kuri XX a. viduryje plito ið pradþiø Prancûzijoje, po to ir visame Vakarø pasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimai tais klausimais. Visà matematikà, taigi ir jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki (Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadinusios prancûzø matematikø grupës, susibûrusios 1937 m., darbais. Grupës tikslas buvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matematiko Davido Hilberto (Hilbert, 1896–1943) idëjà – apþvelgti ávairias matematines idëjas formaliuoju aksiominiu metodu. Grupës iniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan), Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vienas pagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Chevalley) ir kiti. Pasirašydama N. Burbaki slapyvardþiu, grupë nuo 1939 m. iðleido prancûzø kalba daugiau kaip 30 tomø traktatà „Matematikos elementai“ (Éléments de mathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniai matematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai, remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tik loginiai matematiniø teorijø metmenys. Jø pagrindà sudaro aksiomomis nusakomos struktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologinës struktûros. Matematika klasifikuojama pagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija skiriasi nuo áprastinës: aritmetika, algebra, geometrija ir kt. klasifikacijos. Matematikos kalba – aibiø teorija. Veikia N. Burbaki seminaras, kuriame skaitomi ávairiø ðaliø mokslininkø praneðimai. Veikianèios grupës sudëtis neskelbiama. Joje matematikai bûna, kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëja buvo susiþavëta ir á mokykliná matematikos kursà átraukta daug aibiø teorijos pradmenø. Taèiau Prancûzijoje, o ir kitur Vakaruose labai greitai buvo pastebëta, kad pradiniø bei viduriniø klasiø mokiniams toks mokymas yra pernelyg abstraktus, ir gráþta prie tradiciškesnio mokyklinës matematikos turinio. SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujai mokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti (kasmet mokytojai buvo kvieèiami á keliø savaièiø kursus), dar buvo bandyta laikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimai tais klausimais. Svarstant pradinio ugdymo problemas, matematikos mokymà pradinëse klasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis ið Ðiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis (Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginio instituto (Latvija) ir Olafas Prinitsas (Prinits, 1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) iðkëlë tokià idëjà: „Neámanoma integruoti matematikos mokymo pradinëse klasëse su realiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvoje paraðyto vadovëlio mokysime vaikus ir Klaipëdoje, ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, ir Vladivostoke, ir Taðkente, ir Kaukaze... Kas aiðku europinës dalies vaikui, tas bus neaiðku pietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiaurieèiui. Todël praðome leisti pagal vieningà programà kurti vadovëlius atskiroms respublikoms“. Ðià idëjà palaikë ir Gruzijos atstovai. Taip Baltijos respublikos ir Gruzija iðsikovojo teisæ raðyti ir leisti tautiškesnius, susietus su konkreèia respublika matematikos vadovëlius I–III klasëms. Kartu su vadovëliais buvo pirmà kartà SSRS paraðytos ir iðleistos metodiniø nurodymø knygos mokytojams bei sukurti ir iðleisti pratybø sàsiuviniai mokiniams. Tai buvo þenklus Baltijos respublikø laimëjimas tiek politiniu, tiek didaktiniu poþiûriu. Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvarkymø. Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëlius ir kitas mokymo priemones irgi teko ne kartà perdirbti. Pakito ir jø pavadinimai – vietoje „Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio – „Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis ir pagalbininkø. Tai buvusios jo studentës: Danutë Meðkauskaitë (dirbusi Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, dësèiusi Vilniaus pedagoginiame universitete), Aldona Vaièiulienë (dirbusi Kelmës r. mokyklose, 1974 m. – nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja, 1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliø universitete toje paèioje katedroje dësèiusios Janina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genienë, Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fakulteto doc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr. Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos Jolanta Butenienë ir Laima Tomënienë. Jos visos – kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mokymo priemoniø bendraautorës. O prof. B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. Danutë Kiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiseliovu ir dukra sukûrë atskirà pradinio matematikos mokymo sistemà. Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

33

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje patologø, chirurgø ir kitø srièiø specialistø dëka susikaupë nemaþa naujø þiniø apie piktybiniø navikø atsiradimà, jø plitimà, diagnostikà ir chirurginio gydymo galimybes. Atsirado viltis, kad iki tol beveik nepagydomø ligø grupæ – vëþá (XX a. pradþioje pavykdavo radikaliai padëti tik 5 proc. susirgusiøjø) galima bandyti áveikti. Tai padëjo susiformuoti naujai medicinos srièiai – onkologijai. Pradëjo burtis entuziastai, norintys plëtoti naujàjà kryptá, kûrësi specializuotos ástaigos.

Gustavo Rusi institutas 1968 m.

Onkologijos institutai
Europoje
Prof. habil. dr. Laima GRICIÛTË
cionaliniø vëþio centrø, ákurtas 1926 m. Paryþiaus priemiestyje Villejuife patologo Gustavo Rusi iniciatyva. Institute iš pat pradþiø buvo vykdoma klinikinë veikla ir moksliniai tyrimai. Bûtent ðiame institute jo direktoriaus Pjero Denua (Denoix) dëka sukurtà vëþio iðplitimo vertinimo sistemà TNM naudoja viso pasaulio onkologai. Ypaè daug dëmesio institute skiriama vaikø onkologijai ir ikidiplominiam bei podiplominiam onkologijos dëstymui. Varšuvos institutas, pavadintas Radþio (ar radiumo) institutu, ákurtas 1932 m. uþ lëðas, sukauptas per 1926 m. rinkliavà, kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijos visuomenë. Pagrindinë instituto veikla buvo vëþiu serganèiøjø gydymas jonizuojanèiaisiais spinduliais ir radiobiologijos srities tyrinëjimai. Atidarymo iðkilmëse dalyvavo Marija Sklodovska-Kiuri, kuri institutui veiklos pradþioje skyrë daug dëmesio. Ðis nedidelis institutas iðsiplëtojo á didþiulæ daugiaprofilinæ mokslinæ ástaigà, pavadintà Marijos Sklodovskos-Kiuri onkologijos centru. Jis vykdo nacionalinio onkologijos centro funkcijas. Daug dëmesio èia skiriama piktybiniø navikø profilaktikai, ypaè tabako rûkymo kontrolei. Ðio instituto iniciatyva tarptautiniu mastu organizuojamos „nerûkymo dienos“, kuriø renginiuose dalyvauja ir Lietuva. Sankt Peterburge veikia taip pat daugiaprofilinis Medicinos mokslo akademijos Onkologijos institutas, ásteigtas 1926 metais. Eksperimentinës vëþio patologijos ir terapijos institutas Maskvoje ákurtas 1954 m., kai ypaè aktuali tapo vëþiu serganèiøjø chemoterapijos problema. Ðiuo metu tai milþiniðka daugiaprofilinë onkologijos ástaiga, pavadinta Rusijos onkoBeveik visø XX ðimtmeèio pradþioje besikurianèiø institutø pagrindinis tikslas buvo teikti pagalbà onkologiniams ligoniams pasitelkus naujausius to meto mokslo tyrimus ir prieinamas technines galimybes. Taèiau kasdien bendraudami su onkologiniais ligoniais gydytojai negalëjo nematyti bûtinybës tyrinëti onkologijos problemas. Pamaþu visi institutai, pradëjæ veiklà tik nuo ligoniø gydymo, „apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinëti ir tyrinëjami vieni ar kiti onkologinës patologijos aspektai. Pirmasis onkologijos institutas ásteigtas 1903 m. Maskvoje. Lëðos sukauptos vien ið labdaros. Kurá laikà ástaiga ir gyvavo vien labdaros remiama. Aukotojai buvo ir turtingi pramonininkai, ir eiliniai þmonës. Gydytojai ir kai kurie kiti instituto darbuotojai atlyginimo negaudavo. Gydymas buvo tik chirurginis arba simptominis. Pirmieji radþio preparatai ástaigai buvo padovanoti Marijos ir Pjero Kiuri (Curie). Á instituto veiklà ásijungë ið Prancûzijos, kurioje buvo gimæs, atvykæs þymus chirurgas Aleksandras Hercenas – rusø raðytojo Herceno vaikaitis. Ávertinant svarø jo indëlá á instituto veiklà, ástaiga vëliau buvo pavadinta Herceno vardu. Ilgainiui ðis institutas tapo daugiaprofiline onkologine ástaiga, kurioje ir ðiandien ne tik gydomi vëþiu sergantieji, bet ir vykdomi moksliniai tyrinëjimai. Gustavo Rusi (Roussy) institutas – ðiuo metu vienas ið 2-jø Prancûzijos na-

logijos centru, jungianti kelis institutus: Klinikinës onkologijos, Kancerogenezës, Eksperimentinës diagnostikos ir Chemoterapijos. Ði ástaiga vykdo Nacionalinio onkologijos centro funkcijas. Onkologijos institutas Vilniuje ásteigtas 1934 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto bendrosios patologijos profesoriaus K.Pelèaro iniciatyva. Jo iðtakos – 1931 m. ákurta onkologiniø pacientø slaugos ligoninë. Instituto mokslinës veiklos pagrindinë kryptis – naujø vaistø taikymas onkologiniams ligoniams gydyti. Prof. K.Pelèaras, bendradarbiaudamas su vokieèiø farmacijos firmomis, buvo sukûræs naujà vaistà – kefalinà. Instituto veikla nutrûko tragiðkai þuvus prof. K.Pelèarui vokieèiø okupacijos metu. Taèiau ðis institutas laikomas ðiuo metu egzistuojanèio VU Onkologijos instituto pradininku. Europos vëþio centras ásteigtas 1991 m. Amsterdame sujungus 3 ástaigas: Nyderlandø vëþio institutà (tai buvo A. van

Tarptautinis vëþio tyrinëjimo centras Lione, Prancûzijoje

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Gustavo Rusi instituto poskyris, kuriame reabilituojasi pacientai po gydymo klinikoje

Varšuvos onkologijos institutas 1926 m.

Levenhuko (Leuwenhoek) ligoninës padalinys), Laisvojo universiteto klinikinæ bazæ ir medicinos centrà. Ðio sujungimo tikslas buvo paskatinti klinicistø ir mokslininkø bendradarbiavimà. Ðiame centre prioritetiniai yra þmogaus papilomos viruso ir naujø radioterapijos metodø tyrinëjimai. Ástaiga aktyviai bendradarbiauja su kitais onkologijos institutais ir sudaro galimybes jauniems mokslininkams ir gydytojams gilintis á mokslo problemas. Tam sukurta speciali programa. Vokietijos nacionalinis vëþio centras nuo seno gyvuoja Heidelberge – mieste, kuriame medicina klestëjo nuo XIX ðimtmeèio. Be didelës onkologijos klinikos, jame yra moksliniai padaliniai, kur daug dëmesio skiriama vëþio rizikos veiksniams. Bûtent ðiame institute dirba prof. H.Zur Hausenas, 2008 m. apdovanotas Nobelio premija uþ þmogaus papilomos viruso, kuris yra gimdos kaklelio vëþio kaltininkas, tyrinëjimus. Vienas ið svarbesniø Europos klinikiniø ir moksliniø onkologiniø centrø yra Karolinska institutas Ðvedijoje, Stokholme. Norvegijos valstybinis vëþio centras ásikûræs taip pat kelis deðimtmeèius veikianèioje Radiumo ligoninëje Osle. Siekiant geresniø rezultatø ðiuolaikinëje klinikinëje onkologijoje bûtina komandinë veikla. Komandoje dalyvauja ne tik ávairiais bûdais serganèius vëþiu gydantys medikai (chirurgai, radioterapeutai, chemoterapeutai), bet ir patologai, epidemiologai, net ir kai kurie fundamentiniø mokslø atstovai – fizikai, molekulinës biologijos specialistai. Bûtent specializuotose onkologinëse ástaigose sudaromos sàlygos tokiam komandiniam darbui. Kai kurie onkologijos institutai pavadinti nacionaliniais todël, kad jie vykdo bendras vëþio kontrolës funkcijas ðalyje. Juose ne tik gydomi ligoniai, bet ir analizuojamas sergamumo piktybiniais navikais ir mirtingumo paplitimas, kruopðèiai vertinami gydymo rezultatai. Remiantis ðiais duomenimis numatoma vëþio kontrolës strategija, kuriamos nacionalinës vëþio kontrolës programos, organizuojamos profilaktikos ðalyje

priemonës, vertinami jø rezultatai, bendraujant su medicinos fakultetais ir mokyklomis kuriamos ikidiplominio ir podiplominio mokymo programos. Nacionaliniuose institutuose taip pat vykdomi ir moksliniai tyrinëjimai, ypaè kurie aktualûs ðaliai. Nacionaliniai onkologijos institutai jau kelis deðimtmeèius sëkmingai veikia Belgijoje – Briuselyje, Italijoje – Milane, Vengrijoje – Budapeðte, Ispanijoje – Madride. Milane yra ir prieð kelis deðimtmeèius ákurtas privatus institutas, pavadintas Europos onkologijos institutu. Tai ástaiga, finansuojama Italijos pramonininkø. Instituto ideologas ir pirmasis direktorius buvo iðkilus Italijos onkologas profesorius U.Veronezi. Institute veikia klinika ir moksliniai skyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vëþio profilaktika. Bûtent ðiame institute 1985 m. sukurta profilaktinë programa „Europa prieð vëþá“, vykdyta 11-oje tuo metu Europos Sàjungà sudariusiø ðaliø. Jos vykdymo rezultatas – per 15 metø 9 proc. sumaþëjæs mirtingumas nuo vëþio iki 65 metø amþiaus asmenø. Tai apie 92 000 iðgelbëtø gyvybiø. Viena ið sudëtiniø „Europos prieð vëþá“ programos daliø „Europos kodeksas prieð vëþá“ sukurta 1985 m. ir paskutiná kartà pakoreguota 2003 metais. Ðiame darbe jau dalyvavo ir Lietuvos onkologø atstovas.

6. Venkite perdëto ðvitinimosi saulëje. Ypaè svarbu saugoti nuo to vaikus ir paauglius. Individams, turintiems polinká nudegti saulëje, reikia specialiø apsaugos priemoniø. 7. Grieþtai laikykitës darbo saugos taisykliø, jei tenka dirbti esant þinomiems kancerogeniniams poveikiams. II. Sveikatos programos, padedanèios iðvengti vëþio ar padidinti galimybæ iðgydyti susirgusiuosius: 1. Moterys nuo 25 m. amþiaus turi dalyvauti patikroje dël gimdos kaklelio patologijos. Patikros turi vykti kaip specialios programos, kurios atitiktø ES nustatytas patikros programos gaires, numatant jø vykdymo kokybës kontrolæ. 2. Moterys nuo 50 metø amþiaus turi dalyvauti krûties vëþio patikroje. Tai turi vykti pagal programas, kuriose tikrinama darbo kokybë ir kurios turi atitikti ES nurodytas mamografinës patikros gaires. 3. Vyrai ir moterys nuo 50 metø amþiaus turi dalyvauti patikroje dël storosios þarnos vëþio. Tai taip pat turi vykti pagal specialias programas. 4. Rekomenduojama dalyvauti hepatito B viruso vakcinacijos programoje. Taigi onkologijos institutai ar moksliniai centrai jau keli deðimtmeèiai sëkmingai funkcionuoja daugelyje Europos ðaliø. Në vienas jø nebuvo uþdarytas, nes jø nauda siekiant kuo efektyvesnës vëþio kontrolës galimybiø yra árodyta per kelis jø egzistavimo deðimtmeèius. Be to, specializuotose onkologijos ástaigose yra geresni nei bendrojo tipo ligoninëse gydytø onkologijos pacientø rezultatai, institutai vykdo ir kitas bûtinas vëþio kontrolei funkcijas. Taèiau në vienas institutas negali aprëpti visø onkologijos problemø. Bûtinas kûrybiðkas bendradarbiavimas, ypaè tam, kad bûtø nutiesti tiltai tarp moksliniø pasiekimø ir klinikos. Europos ðaliø onkologijos institutai susivienijæ á Europos vëþio institutø organizacijà (OECJ), o nuo 2009 m. Karolinska vëþio centro direktoriaus iniciatyva sieMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Europos kodeksas prieð vëþá (treèioji versija, 2003)
I. Rekomendacijos kiekvienam asmeniui: 1. Nerûkykite, jei rûkote – meskite. Jei nemetate, nerûkykite ðalia nerûkanèiøjø. 2. Venkite nutukimo. 3. Mankðtinkitës kasdien. 4. Valgykite ávairias darþoves ir vaisius bent 5 kartus per dienà. Ribokite maisto produktus, kuriuose yra gyvuliniø riebalø. 5. Jei geriate alkoholinius gërimus: alø, vynà ar stipriuosius gërimus, ribokite jø kieká (1 porcija per dienà moteriai, 2 porcijos vyrui)*.
*Viena porcija alkoholinio gërimo – kiekis, kuriame yra apie 20 proc. spirito.

35

kiama dar glaudesnio Europos vëþio institutø bendradarbiavimo vykdant mokslinius tyrimus. Tai atspindëta Stokholmo deklaracijoje, kurià pasiraðë didþiausiø Europos vëþio institutø atstovai. Raðant apie onkologijos institutus Europoje paminëtina ir svarbi ástaiga – Tarptautinis vëþio tyrinëjimo centras (International agency for resesarch on cancer) – IARC, ásikûræs 1965 m. paèiame Vakarø Europos centre – Lione, Prancûzijoje. Tai ástaiga, kurioje nëra klinikos, ten vykdomas tik mokslinis darbas. Daugiausia dëmesio skiriama vëþio epidemiologijos tyrimams, þmogaus piktybiniø navikø rizikos veiksniams iðaiðkinti ir jø keliamam realiam pavojui ávertinti. Visa ta veikla skirta tam, kad galima bûtø pagrásti realià vëþio profilaktikà. Tyrimai vykdomi ne tik Lione, bendradarbiaujama su daugeliu onkologiniø ástaigø visame pasaulyje. Nemaþa tyrimø atliekama besivystanèiose ðalyse. Svarbi ðio centro veiklos sritis – tarptautiniø ekspertø sudaromi þmogui kancerogeniðkø ir átariamø veiksniø sàraðai, kuriais remiasi viso pasaulio onkologai. Centras organizuoja konferencijas ir simpoziumus ávairiais onkologijos klausimais, svarstyta medþiaga publikuojama straipsniø rinkiniuose. Viena ið centro veiklos srièiø – stipendijos jauniems ávairiø ðaliø mokslininkams, dirbantiems teorinës onkologijos srityje. Stipendiatai nebûtinai dirba paèiame centre. Jie gali pasirinkti bet kurià pasaulio onkologinæ ástaigà. Centro stipendijas yra gavæ keli Lietuvos onkologai. Kai kurie ið jø vëliau dirbo paèiame centre konkurso keliu uþëmæ ávairaus lygio mokslo darbuotojø vietas. Šiuo metu poskyriui, tyrinëjanèiam spinduliuotës reikðmæ, vadovauja vilnietë dr. Auðrelë Kesminienë. Centro veiklos pradþioje já finansavo 11 didþiausiø pasaulio valstybiø. Ðiuo metu jø padaugëjo iki 20. Vadovaujantieji organai: Mokslo taryba ir Administracinë taryba, kuriø narius sudaro centrà finansuojanèiø ðaliø atstovai, bet centre gali dirbti mokslininkai onkologai ið bet kurios pasaulio ðalies, uþëmæ vietà konkurso keliu. Tarptautinis vëþio tyrinëjimo centras yra glaudþiai susijæs su Pasaulio sveikatos organizacija. Nors tai savarankiðka ástaiga, bet jà galima laikyti Pasaulio sveikatos organizacijos padaliniu, skirtu vëþio profilaktikos klausimams gvildenti.

Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS

Baltijos ðaliø mokslo dvideðimt

Tradicinë trijø Baltijos respublikø konferencija, inicijuota 1958 m. áþymiøjø mûsø mokslo ir kultûros patriarchø – akademikø Paulo Stradinio, Pauliaus Slavëno, vëliau buvo plëtojama jø kolegø ir naujos mokslininkø kartos. Susiklostë tradicija rotacijos principu kas dveji treji metai konferencijà rengti Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslo centruose. Jau veik du deðimtmeèius konferencija veikia kaip tarptautiniø mokslo istorijai bei filosofijai skirtø renginiø seka; jø dëmesio centre yra ne tik Baltijos jûros pakrantëse esanèiø valstybiø istoriniai mokslo reikalai, bet ir bendrieji pasaulinio mokslo raidos bei tendencijø klausimai. Dabar skaitytojus supaþindinsiu su 2010 m. spalio 8–9 d. forumu, vykusiu Taline. XXIV Tarptautinës Baltijos ðaliø mokslo istorijos konferencijos dalyviai susirinko Talino technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo mokyklos rûmuose, pastatytuose prieð porà metø. Tai universitetinio miestelio (Campus) ašis su jaukiais skverais, sporto aikðtëmis, renovuotais aukðtosios mokyklos pastatais ir bendrabuèiais. Kalbant apie pastaruosius galima tarti – tai maþi viešbutukai, nepalyginami su Lietuvos studentø „kareivinëmis“. Visur ideali tvarka. Auditorijos moderniai ir patogiai árengtos, jose nauja vaizdo ir garso aparatûra. Iðorinës ir vidinës pastatø sienos be pasibjaurëjimà kelianèiø pieðiniø ar uþraðø. Nematëme èia slankiojanèiø ir rûkanèiø studentø; neiðgirdome në vieno rusiðko keiksmaþodþio. Þinant mûsø studentiðko gyvenimo kasdienybæ, tai þadino baltà pavydà. Konferencijos darbas vyko dviejose plenarinëse sesijose ir penkiose teminëse sekcijose. Iðklausius visus praneðimus, Baltijos mokslo istorikø vadovybë ir dalis konferencijos dalyviø pradëjo paskutinæ ir svarbià tarptautinio renginio dalá – Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos Asamblëjà. Konferencijà pradëjæs rektorius profesorius Andresas Këvalikas (Andres Keevallik) pasveikino konferencijos dalyvius ir trumpai nušvietë Talino technologijos universiteto istorinius bruoþus bei šios dienos realijas. Po konferencijos organizacinio komiteto pirmininko profesoriaus Pëterio Miursepo (Peeter Müürsepp) sveikinimo þodþio prasidëjo plenarinë sesija. Man teko garbë bûti pakviestam skaityti pagrindinio pranešimo. Pasiûliau svarstyti temà „Ar verta mums pasirinkti ben-

J.A. Krikðtopaitis skaito plenariná praneðimà

dros intelektinës veiklos kryptá?“ Apsvarstæs penkiø deðimtmeèiø sukauptà mûsø istorikø tyrinëjimø patyrimà, liudijantá Baltijos ðaliø mokslininkø brandumà, pasiûliau rengti bendrø darbø programà, jungianèià ir artimø Baltijos jûros valstybiø mokslininkus. Pirmuoju þingsniu galëtø tapti du dalykai: a) bendros su Ðiaurës ir Skandinavijos mokslo istorikais konferencijos ir b) trijø Baltijos valstybiø mokslo istorijos parengimas ir išleidimas. Toks veikalas anglø kalba bûtø svarus indëlis á Europos mokslo raidos tyrinëjimus. Kalbëdamas atkreipiau dëmesá á kelias ryðkesnes, susirûpinimà kelianèias problemas: á sumenkëjusá jaunimo aktyvumà mokslo istorijos srityje. Mat studentai renkasi pelningas kryptis, þadanèias viliojanèias galimybes sparèiai pralobti. Kita bëda, kad mokslo istorikai nenoriai dalyvauja tarptautinëse konferencijose. Panagrinëjus ðá klausimà, aiðkëja visiems suprantama tarptautinio bendravimo kliûtis – sunkiai sprendþiamas finansinës paramos klausimas. Be to, jauniausiàjà kartà varþo tarptautinës patirties stoka, o vyresnieji silpnai moka Vakaruose vyraujanèias kalbas, ypaè èia „pirmauja“ Lietuvos atstovai. Antràjá plenariná praneðimà „Mokslo istorijos funkcijos mokslo filosofijos srityje“ perskaitë Tartu ir Talino universitetø profesorius Ëro Lûnë (Eero Loone). Jis plëtojo þinomos tiesos aiðkinimà – be istoriniø faktø, be istorinio problemos pagrástumo filosofinë mintis nuvingiuoja á beletristikos lan-

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

ketvirtà kartà

istorikai susirenka jau
kas. Orios išvaizdos profesorius, nors neskyrë reikiamo dëmesio teiginiø argumentacijai, kalbëjo grakðèiai ir iðraiðkingai. Talino konferencijos programoje mokslo filosofija apëmë santykinai plaèià ir margà teminiu poþiûriu problematikos sritá (jai buvo skirta 15 praneðimø). Filosofuoti mëgstanèiuosius aplenkë medicinos istorijos atstovai. Kitos sritys taip pat nebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gamtos mokslø, matematikos, inþinerinës veiklos, sociologijos, edukacijos ir muziejininkystës klausimai. asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiø konferencijø veteranas akademikas Janis Stradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasaulinio garso chemikas ir ne menkiau vertinamas mokslo istorikas skaitë ne tik proginæ paskaità. Svarbiausia tai, kad jis joje pateikë sociologiðkai pagrástà antropologinæ mûsø bendrosios mokslo raidos panoramà, remdamasis naujais faktais. Joje išsirutuliojo plati istorinë tema, kurios trumpai nepavyktø nupasakoti. Atskleisiu skaitytojams tik vienà epizodà, kurio dalyviu teko man bûti. Remdamasis profesoriaus Janio Stradinio – beje, jis taip pat ir Lietuvos MA uþsienio narys – paþertais faktais, ávy-

Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai: profesoriai Janis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis ir Pëteris Miursepas

Konferencijos darbà sekcijose vainikavo du baigiamosios plenarinës sesijos pranešimai. Profesorius Klodas Debriu (Claude Debru), atvykæs ið Sorbonos sistemoje veikianèios institucijos, pasiûlë auditorijai temà „Mokslas ir þmogiðkasis normatyvumas“. Lektorius iš Paryþiaus, remdamasis teiginiu, kad mokslas ið esmës yra normatyvus sumanymas (programa, reguliuojama tam tikromis normomis), leidosi á pasaulinëje mokslo arenoje netylanèias diskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø, kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas (Wittgenstein), teiginius. Analizuodamas juos ir kitø autoriø keliamus klausimus, siekë apèiuopti paþinimo klodus, kuriuose, kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo normatyvumo esmë. Remiantis lektoriaus tekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocentrinis normatyvumas“. Pasiginèijæs su skeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais sesijos dalyviais, profesorius liko ištikimas savo optimistiškai išreikštai sampratai. Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Baltijos valstybiø mokslo istorijos ir filosofijos

ká atpasakosiu savo poþiûriu. 1987 m. trijø Baltijos respublikø mokslo istorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nusprendë pasitraukti ið TSRS Nacionalinio gamtos mokslø istorijos ir filosofijos susivienijimo, á kurio priklausomumà ir jo centralizuoto valdymo tinklà buvo patekusios sàjunginiø respublikø istorikø bendrijos, veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štai estø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, tiesdami prieš metus iškeltai idëjai kelià, pateikia konkretø siûlymà, skelbiantá faktà, kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø koordinacinë taryba. Aktyviai veikiant Janiui Stradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. vasario 10 d. patvirtina Latvijos MA Prezidiumas. Tam þingsniui pritaria ir Estijos MA vadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lietuvos mokslo istorikø patriarchui akademikui Pauliui Slavënui ir realiam bendrijos pirmininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, analogiðkà sprendimà daro ir Lietuvos MA vadovybë. Taèiau šie þingsniai – tik pasitraukimo iš priklausomumo Maskvai pradþia. Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-

guþës 19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRS Nacionalinio gamtos mokslø ir technikos istorijos susivienijimo plenumas. Jame dalyvauja aktyviausi trijø Baltijos respublikø atstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas, J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes – respublikø atstovai – paprašome Latvijos akademikà Janá Stradiná tarti þodá mûsø visø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsø aptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà atskleidþia labai mandagiai ir diplomatiškai, kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiø maskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis savo kalboje paþymi, kad ákurta Baltijos koordinacinë taryba, remdamasi trijø respublikø mokslø akademijø sprendimais, vadovaus bendrai Baltijos respublikø mokslo istorikø veiklai. Taryba ir toliau palaikys ryðius su TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais. Vertas dëmesio faktas: plenumui vadovavo tuometis Gamtos mokslø ir technikos istorijos instituto direktorius Nikolajus Ustinovas (buvusio TSRS gynybos ministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjomës piktos reakcijos. Bet, mûsø nuostabai, jis iš oficialios tribûnos pasako mums naudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija neprieðtarauja Gorbaèiovo pertvarkos sampratai ir todël jos autoriams reikëtø palinkëti sëkmës, skubant bëgti jø paèiø pasirinktu keliu. Kaip tik to mums ir reikëjo – taikiai ir tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio. Šis epizodas, praturtintas naujais faktais, kaip ir kiti profesoriaus Janio Stradinio papasakoti ávykiai, plenarinës sesijos dalyvius labai sudomino. Jie klausësi atidþiai ir susikaupæ. Matyt, todël, kad lektorius kalbëjo átikinamai, išskleisdamas raiškius neginèijamø faktø paliudijimus. Po paskutinës plenarinës sesijos trijø Baltijos valstybiø Mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai ir aktyvesni mokslo raidos tyrinëtojai susirinko á asociacijos Asamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø keleriø metø veikla ir konferencijos rezultatai. Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë, kad Talino forumo leidinyje buvo paskelbtos 89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendraautoriais) temø santraukos. Realiai perskaitytas 61 pranešimas: Estijos atstovø – 21, Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5, Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1. Pribrendæ bendrø renginiø su Skandinavijos ir Ðiaurës kraštais reikalai nebuvo svarstyti, nes á Talino konferencijà neatvyko atstovai, ágalioti daryti sprendimus. Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Baltijos ðaliø forumo. Renkant naujà vadovybæ, Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentu buvo išrinktas profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis; kiti vadovaujantys asmenys liko toliau eiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijos principà, kità tradicinæ baltijieèiø konferencijà nuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

37

Algimantui Nakui – 75 75
30 reikðmingø projektø. Savajame universitete árengë VGTU istorijos ir Statybos mokslo istorijos muziejus. Subûrë mokslo istorikus á kûrybingà, nuolat ieðkanèià bendrijà, kuri kasmet parengia turiningus praneðimus konferencijai „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Publicistinëmis knygomis, raðiniais, moksliniais straipsniais, pasisakymais televizijos laidose siekia, kad uþmiršimo dulkës nenusëstø ant garbiø, þinomø statybos inþinieriø, konstruktoriø vardø, kad bûtø išsaugota ir puoselëjama statybos mokslo istorinë atmintis. O svarbiausia, kiekvienam savo gyvenimo kelyje sutiktajam buvo dëmesingas, nuoðirdus, jei reikëjo, negailëjo patarimø, pagalbos. Ir toliau likite nuoširdus, darbštus, kantriai saugojantis tautos, statybos mokslo istorinæ atmintá, noriai dalijantis ðirdies ðilumà kitiems. Rûpestingai kûrenkite ðeimos þidiná, kuris visada viliotø, trauktø ne tik Jus ir Þmonà, bet ir sûnus, vaikaièius, provaikaièius ir ... bièiulius. Bûkite sveikas ir laimingas!
VGTU Mokslotyros centro, „Mokslo ir gyvenimo“ redakcijos darbuotojai, bièiuliai

Valstybë
Ypatingas aplinkos iðteklius, arba trumpai apie miðkø funkcijas ir jø kaità
Miškas, kaip biologinis-atsikuriantis išteklius, ypatingas ir tuo, kad teikia þmogui ne tik produktø (medienos, grybø, uogø, vaistiniø augalø, þvërienos ir kt.), bet ir atlieka ne maþiau svarbias kitas funkcijas – sudaro malonias sàlygas gyvenimui ir poilsiui, saugo mûsø aplinkà nuo oro tarðos, kaupia anglies dvideginá ir tuo prisideda prie klimato kaitos maþinimo ir kt. Ðios anksèiau laikytos antraeilëmis miðko funkcijos pastaruoju metu ágauna vis didesnæ reikðmæ. Pirmykðèiam þmogui (manoma, kad pirmosios þmogiðkosios bûtybës pasirodë Þemëje maþdaug prieð 1 mln. metø, o Homo sapiens – protingasis þmogus – tik prieð 100 tûkst. metø) miðkas buvo pagrindinis maisto ðaltinis. Þmogus rinko miðko uogas, grybus, rieðutus, medþiojo þvëris. Taèiau þmoniø skaièius augo, o miðkø iðtekliai maþëjo. Þmogus buvo priverstas pereiti nuo klajoklinës medþioklës prie sëslaus gyvenimo. Jis ëmësi þemdirbystës (Europoje ji atsirado maþdaug prieð 7–10 tûkst. metø) ir gyvulininkystës. Miðkas buvo deginamas, o ið miðko atkovoti plotai verèiami arimais bei ganyklomis. Toje pat vietoje kelerius metus auginant javus, dirvos bûdavo greitai nualinamos, todël reikëdavo kirsti naujus miðko plotus. Taip susiformavo lydiminë þemdirbystës sistema. Þemës ûkis tapo pagrindiniu maisto tiekëju þmogui, o miðko gërybiø rinkimas bei medþioklë – tik papildomu mitybos šaltiniu. Maþdaug 4 tûkstantmetyje pr. m. e. þmogus iðrado ratà, plëtësi maðininë gamyba, plëtojantis pramonei, kûrësi miestai. Daugelá ðimtmeèiø mediena buvo pagrindinis energijos ðaltinis. Ypaè daug jos buvo sunaudojama metalurgijoje, medienos apdirbimo, stiklo, druskos ir kitose pramonës ámonëse. Pavyzdþiui, norint pagaminti 1 t ketaus, reikëjo 14–16 m3 malkø. Dël ðios prieþasties prieð 200–300 metø ðalyse, kuriose plëtojosi pramonë, miðkai ëmë sparèiai nykti. To meto amþininkai raðë: „Jei Judas iðduotø Kristø Ðkotijoje, tai sunku bûtø rasti medá, ant kurio já galima bûtø nukryþiuoti“. Apie XVIII a. vidurá vietoj medienos kurui buvo pradëtos naudoti akmens anglys,

Algimantas Nakas vien Vilniaus techniðkajai aukðtajai mokyklai paskyrë daugiau kaip keturiasdeðimt metø. Á savarankiðkà veiklà palydëjo ne vienà ðauniai parengtà inþinieriø statybininkà. Paraðë beveik 20 knygø, atliko daugiau kaip pusðimtá mokslinio tyrimo darbø,

Skulptorius Antanas Aleksandravièius ir Alytaus
Atkelta ið 22 p. 1944 m. Raudonoji armija ir tuometë Alytaus komunistinë valdþia su jos maþaraðèiu pirmininku Antanu Kacvingeliu ið Makniûnø kaimo suorganizavo talkà ðiam paminklui nuversti. Pasikvietë Raudonosios armijos, dislokuotos Alytuje, buvusiø ulonø kareivinëse, vadovybæ. Paminklas buvo apjuostas storu metaliniu lynu ir pritvirtintas prie tanko. Dvi naktis Raudonosios armijos kariai vargo, kol tà paminklà su angelu nugriovë ir kaþkur nuveþæ uþkasë. „Laisvës angelo“ vietoje buvo pastatytas sovietinis obeliskas su raudonomis penkiakampëmis þvaigþdëmis. Prie ðio obelisko buvo laidojami þuvæ „vaduodami“ Alytø Raudonosios armijos kariai. Tø kariø kapø kasmet èia vis daugëjo. 1988 m. alytiðkiai pradëjo galvoti apie „Laisvës angelo“ atstatymà, dabar jau treèià kartà. Tuometë Alytaus

„L AISVËS ANGEL AI“
miesto komunistinë valdþia su pirmuoju partijos sekretoriumi S.Rybakovu ir jo pavaduotoju P.Andriuškevièium priešinosi tam atstatymui. Treèià kartà atstatyti „Laisvës angelo“ paminklà pavyko tik po nepavykusio 1991 m. rugpjûèio mënesio puèo Maskvoje. Taip 1991 m. spalio 24 d. Laisvës angelas vël iðkilo senojoje savo vietoje. Pagal iðlikusias fotografijas skulptorius J.Meðkelevièius ir dailininkas J.Blaþaitis sukûrë naujà angelo maketà. Ið bronzos já iðliejo Kaune tuometis Centrolitas. Buvo stengiamasi iðlaikyti skulptoriaus Antano Aleksandravièiaus darbø autentiðkumà. Tarybiniø kariø palaikai ið ðios vietos buvo perkelti á kapines. Ypaè graþiai „Laisvës angelo“ paminklas atrodë þiûrint ið graþiausio ne tik Alytuje, bet ir Lietuvoje K.Petrausko vardo miesto parko. Jis graþiai ásikomponavo á bendrà viso parko vaizdà.

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Ar valstybei reikalingi miðkai? Gal privataus miðko savininkas sugebës ið miðko iðpeðti didesnæ naudà ne tik sau, bet ir valstybei? Gal geriau miškus privatizuoti? Tokie ir panašûs klausimai pastaruoju metu jaudina ne tik politikus, specialistus, mokslo visuomenæ, bet ir eilinius Lietuvos þmones. Juk mes esame tokia tauta, kuri sunkiai ásivaizduojame savo gyvenimà be miðko. Todël ðio straipsnio autoriams kilo mintis plaèiau panagrinëti ðias problemas ir á jas þvilgtelëti kiek kitokiu, istoriniu ir analitiniu, aspektu.

irvalstybë turi miðkø ir kodël miðkas, arba kodël
reguliuoja jø naudojimà
Prof. Remigijus OZOLINÈIUS, dr. Liana SADAUSKIENË
o vëliau – nafta (pirmasis pramoninis naftos græþinys pradëtas eksploatuoti JAV 1859 m.) bei dujos. Pradeda didëti medienos pareikalavimas statyboms bei popieriaus pramonei. Istorikai galëtø paryðkinti ir kitas miðkø funkcijas. XI–XV a. rašytiniai šaltiniai mini, kad Lietuvoje buvo garbinami ir saugomi šventieji miðkai – alkai. Pasak kai kuriø istorikø, ðventais buvo laikomi tø miðkø paukðèiai, þvërys ir visi, kas á juos áþengdavo. Miðkai turëjo didelæ strateginæ reikðmæ per karus ar net tiesiogiai saugodavo nuo prieðø. Neáþengiamose giriose lietuviai slëpësi nuo kryþiuoèiø antpuoliø. 1863 m. sukilimas ir pokario partizaninis judëjimas taip pat neásivaizduojami be miðko. Ádomu tai, kad tarybiniais metais net 2,5 proc. visø Lietuvos miðkø, arba 54,6 tûkst. ha, buvo priskirta TSRS kariniø girininkijø miðkams. Praëjusio ðimtmeèio antrojoje pusëje sparèiai besipleèiant miestams bei didëjant aplinkos tarðai, þmogus vis labiau ima vertinti kitas miðkø funkcijas – sanitarineshigienines, rekreacines (poilsines), apsaugines (oro, vandens, dirvoþemio, biologinës ávairovës) ir kt.

Beveik kiekviena ðalis turi savità miðkø skirstymo pagal tikslinæ paskirtá sistemà. Dabar sunku pasakyti, kam ir kokioje ðalyje kilo ði idëja. Yra mananèiø, kad tai pirmiausia buvo padaryta Rusijoje, kur per Antràjá pasauliná karà (1943) miðkai buvo suskirstyti á tris grupes (pirmai grupei priskirti apsauginiai miðkai). Pagal Jungtiniø Tautø FAO klasifikacijà yra iðskiriamos net

Lietuvoje yra 25,9 tûkst. ha rezervaciniø miðkø. Jie skirti natûraliø procesø apsaugai. Tokiuose miðkuose galima pasiþiûrëti, kaip atrodytø Lietuvos miðkai, jeigu á jø gyvenimà neásikiðtø þmogus. Dubravos rezervatinë apyrubë. Joje ûkinë veikla nevykdoma daugiau nei 60 metø

Miðkø grupës
Miðkas, kaip jau buvo minëta, atlieka daug funkcijø (miðkininkystës vadovëliuose miðkams priskiriama jø daugiau kaip 20). Todël natûralu, kad þmogui iðkilo bûtinumas iðskirti pagrindines miðko funkcijas ir pagal jas nustatyti tikslinæ miðko paskirtá bei atitinkamà ûkininkavimà.
Miðkø pritaikymas visuomenës ðvietimui ir poilsiavimui – viena ið valstybinio miðkø ûkio veiklos krypèiø. Valstybiniuose miðkuose árengta daugiau kaip 1000 atokvëpio vietø, 500 poilsiavieèiø, 100 stovyklavieèiø, apie 80 apþvalgos aikðteliø, 60 paþintiniø, 40 rekreaciniø, 20 mokomøjø takø ir 150 kitø rekreaciniø objektø. Jûkainiø rekreacinis paþintinis takas Raseiniø urëdijos miškuose

6 miðkø grupës: produkciniai (ûkiniai), apsauginiai, konservaciniai, socialiniø paslaugø, daugiatiksliai bei miðkai, kuriø funkcija neþinoma ar nepriskirta. Produkciniams miðkams skiriama nuo 35 iki 95 proc. miðko þemës, taèiau pabrëþiama ekosistemø apsaugos bei socialiniø paslaugø svarba. Pirmà kartà Lietuvos miškai suskirstyti á grupes 1945 m., ájungus Lietuvà á Tarybø Sàjungà. Visi Lietuvos ávairios paskirties apsauginiai miðkai priskirti pirmai grupei ir pavadinti „Ypatingos paskirties miškai“, o kiti miškai priskirti „Antros grupës eksploataciniams miðkams“. Dabar Lietuvoje iðskiriamos 4 miðkø grupës: rezervaciniai, specialios paskirties, apsauginiai ir ûkiniai miðkai. I grupës, arba rezervaciniuose, miškuose ûkininkavimas nevykdomas – miðkai palikti natûraliai augti. Tai valstybiniø rezervatø, valstybiniø parkø bei biosferos monitoringo teritorijose esanèiø rezervatø ir rezervatiniø apyrubiø miðkai. Tokiuose miðkuose paprastai daug sausø, senø, iðvirtusiø ir iðlûþusiø medþiø. Kartais
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

39

ologiniø, geomorfologiniø, hidrografiniø, kultûriniø draustiniø apsaugos zonø ir kiti miðkai. III gr. miðkai uþima 16 proc. visø miðkø ploto. Apie treèdalis III gr. miðkø yra valstybës nuosavybë. IV grupës, arba ûkiniuose, miškuose formuojami produktyvûs medynai. Ûkininkavimo tikslas tokiuose miðkuose – nuolat tiekti medienà laikantis aplinkosaugos reikalavimø. Tai visi kiti miðkai, nepriskirti I–III miðkø grupëms. Ûkiniai miðkai Lietuvoje uþima didþiausià dalá – 71 proc. Ið ûkiniø miðkø (pusë jø yra privatûs) savininkai ar valdytojai, pardavæ medienà, gauna pajamø. Taèiau ûkiniai miðkai ne tik teikia medienà, bet grynina orà, yra gyvenamoji aplinka daugeliui augalø ir gyvûnø rûðiø, þmonës eina á juos poilsiauti ir kt.
Sëklø saugykla-ðaldytuvas Dubravos eksperimentinëje-mokomojoje miðkø urëdijoje. Èia saugoma apie 15 t eglës ir puðies sëklø. Nederliaus metais toks rezervas garantuoja pakankamà sëklø kieká miðkø atkûrimui

Ne tik pinigai, arba kodël valstybei svarbu turëti miðkø
Miðkø, kaip nacionalinio turto, vertë daþniausiai yra skaièiuojama vertinant tik medienos iðteklius ir siekia apie 10 mlrd. Lt. Taèiau ne maþiau vertingos yra kitos miðko funkcijos, kaip anglies sekvestravimas (kaupimas), rekreacija bei oro, dirvoþemio, vandenø, biologinës ávairovës apsauga. Mokslininkø apskaièiavimais, mediena sudaro tik apie treèdalá miðko vertës. Valstybiniai ûkiniai miðkai ávertinti 2,3– 3,3 mlrd. Lt (kai kuriuose šaltiniuose galime rasti ir 6–7 mlrd. Lt). Tai sudaro apie 10–15 proc. metinio ðalies biudþeto. Ávairiø mokesèiø pavidalu valstybinës miðkø ûkio ámonës (urëdijos) kasmet papildo valstybës biudþetà 120–160 mln. Lt. Valstybinis miðkø sektorius suteikia papildomas darbo vietas – 2008 m. Lietuvoje miðko ûkyje dirbo apie 9,6 tûkst. þmoniø. Ekonomine ir socialine prasme labai svarbu, kas naudojasi vienu ar kitu produktu – miðko savininkas ar visuomenë (suinteresuotos grupës). Pirmuoju atveju sprendimai dël optimalios miðko produktø struktûros priklauso nuo vieno ar keliø asmenø norø ar poreikiø, o antruoju atveju ði struktûra turi atitikti visuomenës poreikius. Kitaip sakant, turi bûti tenkinamas visuomeninis interesas. Kartais savininko ir visuomenës poreikiai gali sutapti, taèiau daþniausiai jie iðsiskiria. Þvelgiant plaèiau, valstybiniai miðkai ið esmës yra visos visuomenës nuosavybë, todël pirmiausia jie turi tarnauti visuomenei. Bene vienas ið aktualiausiø klausimø yra visuomenës lankymasis miðkuose (grybavimas, uogavimas, poilsis ir kt.). Lietuvoje teisë lankytis miðkuose yra átvirtinta Miðkø ástatyme. Skandinavijos ðalys, kaip ir mûsø kaimynës – Latvija ir Estija, yra áteisinusios kiekvieno þmogaus teisæ lankytis miðkuose, rinkti uogas, grybus. Taèiau kartu yra áteisintas ir ápareigojimas nedaryti þalos gamtai ir kitø nuosavybei. Kitos ðalys draudþia lankytis privaèiose valdose. Vie-

miðkininkai nepagrástai kaltinami dël tokios „netvarkos“ miðkuose. Ið ðiø miðkø savininkai ar valdytojai negauna pajamø. Atvirkðèiai, jø prieþiûrai yra reikalingos lëðos. Dël ðios prieþasties ir daugelyje pasaulio ðaliø rezervaciniai miðkai daþniausiai yra valstybës nuosavybë. Lietuvoje jø plotas siekia 25,9 tûkst. ha. II grupës, arba specialios paskirties, miškai dar skirstomi á: A – ekosistemø apsaugos ir B – rekreacinius miškus. Ekosistemø apsaugos miðkuose ûkininkavimo tikslas yra iðsaugoti arba atkurti miðko ekosistemas ar atskirus jø komponentus. Tai kraðtovaizdþio, telmologiniø, pedologiniø, botaniniø, miðko genetiniø, zoologiniø, botaniniø-zoologiniø draustiniø, prieðeroziniai ir kiti miðkai. Rekreaciniuose miškuose ûkininkavimo tikslas yra formuoti ir iðsaugoti rekreacinæ miðko aplinkà. Tai miðko parkai, miestø miðkai, valstybiniø parkø rekreaciniø zonø miðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kiti poilsiui skirti miðkai. II grupës miðkai uþima 12 proc. visø miðkø ploto. Juose ûkinë veikla yra labai ribojama. Daugiau nei pusë (60 proc.) tokiø miðkø yra valstybës nuosavybë. Vis dëlto þenkli dalis tokiø miðkø yra privatûs. Privaèiuose miðkuose ûkinës veiklos ribojimai, nustatyti valstybës, turëtø bûti kompensuojami. Taèiau taip nëra. Ðiuo metu Lietuvoje numatytos kompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimus tik naujai steigiamose saugomose teritorijose. Ûkininkavimo tikslas III grupës, arba apsauginiuose, miškuose – formuoti produktyvius medynus, galinèius atlikti dirvoþemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Tai ge-

na ið tokiø ðaliø yra Didþioji Britanija. Èia galima pamatyti labai daug aptvertø teritorijø, uþkardø. Tik 2000 m. ðioje ðalyje buvo priimtas ástatymas, atveriantis daugiau erdvës visuomenei. Paþvelgæ á istorijà, matome, kad privaèiuose miðkuose visada nustatomi lankymosi ir veiklos miðke apribojimai. Lankymosi miðke ribojimai buvo visiðkai iðnykæ tarybiniu laikotarpiu. Dabar, kai matome uþtvertas graþiausias Lietuvos vietas prie eþerø, upiø pakranèiø, kyla abejoniø, ar ateityje nesusidursime su tokia situacija ir mûsø miðkuose. Ðiuo metu valstybinis miðkø ûkis atlieka ir kai kurias svarbias visiems miðkams funkcijas: prieðgaisrinæ miðkø apsaugà, keliø prieþiûros darbus, miðkø apsaugà nuo ligø ir kenkëjø, neteisëtø kirtimø, medienos vagysèiø. Visas ðias funkcijas, be abejo, galëtø vykdyti ir stambûs privaèiø miðkø savininkai, bet vëlgi susidurtume su papildomu ðiø funkcijø finansavimu ið valstybës biudþeto. Vienas savininkas ir nuoseklus poþiûris yra labai svarbus ir miðkø mokslo raidai. Valstybiniuose miðkuose yra ákurti ilgalaikiai tyrimø bareliai, veisiami bandomieji þeldiniai, atliekami technologijø tyrimai ir kt. Kita vertus, miðkai yra svarbu ir kaip strateginë þaliava. Energetiniø miðko plantacijø veisimas Ðvedijoje visø pirma buvo susietas su ðalies energetiniu saugumu karo metu. Kad suvoktumëme, kaip ir kodël atsirado valstybinë miðkø nuosavybë, bûtina þvilgtelëti á praeitá.

Truputëlis istorijos, arba kodël ir kaip atsirado valstybinë miðkø nuosavybë
Tikslesniø þiniø, pagrástø istorijos ðaltiniais, apie Lietuvos miðkus ir jø nuosavybæ iki XIV a. pabaigos neturime. Apie Lietuvos miðkingumà XV a. pradþioje galima spræsti ið Þilibero de Lanua kelioniø á Lietuvà apraðymø. Keliautojas, iðvykæs ið Daugpilio, „per didelá tuðèià miðkà“ ávaþiavo á Lietuvà ir jà apraðo kaip kraðtà, kuriame „didþioji dalis negyvenama, pilna eþerø ir dideliø miðkø“. Kol miðkø pakako, jie ilgà laikà buvo niekieno, kaip kaþkada kiti gamtos iðtekliai (pavyzdþiui, vandenynø), o dabar yra oras. Keièiantis centralizuotai Lietuvos valstybei, XII–XIII a. kunigaikðèiai ir didikai pradëjo grobti laisvas þemes ir miðkus. Valstieèiams buvo suteikiama teisë tik naudotis þeme, kaip ir teisë „áeiti“ á miðkà – ðienauti pievas, priþiûrëti bites ir kopti medø, rinkti miðko uogas ir grybus, kirsti savo reikalams miðkà. Uþ tai buvo nustatytos duoklës ir atidirbimas dvaruose (laþas). Didieji kunigaikðèiai dalá valdø atiduodavo didikø, karo vadø, bajorø nuosavybën uþ nuopelnus karo þygiuose, paskolas bei kokius nors patarnavimus karališkiesiems dvarams. Kadangi iš pradþiø nuosavybë nebuvo dokumentuojama, didikai pasisavin-

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

davo net gretimus didþiojo kunigaikðèio miðkus ir vëliau praðydavo, kad ðie miðkai jiems bûtø pripaþinti. Laisvieji valstieèiai irgi gaudavo miðkø, taèiau daþniausiai juos versdavo dirbamomis þemëmis (miðko lydimai). Ilgainiui atsirado dvi nuosavybës formos – valstybës iþdo (didþiøjø kunigaikðèiø) ir privati. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje (LDK) jau XV–XVI a. niekieno miðkø nebuvo. Kartu susiformavo ir servitutinës teisës (teisë „áeiti“ á miðkà), kurios galutinai buvo panaikintos tik XX a. pradþioje (nepriklausomoje Lietuvoje). Tiksliø duomenø apie valstybiniø miðkø dalá LDK ir Lietuvos-Lenkijos valstybës egzistavimo metu neturime. Galima spëti, kad ðiam laikotarpiui bûdingas valstybiniø valdø didëjimas. Ypaè intensyvûs ðie procesai galëjo bûti XVI–XVII a. Þlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei ir didþiojoje Lietuvos teritorijos dalyje ávedus carinës Rusijos valdþià, miškai buvo dalinami didikams uþ ávairius pasiþymëjimus ir patarnavimus, o po 1831 ir 1861 m. sukilimø þemëmis ir miðkais buvo apdalinti ir sukilimo malðintojai. Yra iðlikusiø istoriniø ðaltiniø, kuriuose teigiama, kad XX a. pradþioje Vilniaus gubernijoje valstybës miðkai sudarë 28 proc., Kauno – 30 proc., o Gardino-Suvalkø – net 90 proc. visø miðkø ploto. Manoma, kad tokia didelë valstybiniø miðkø dalis Gardino-Suvalkø gubernijoje susidarë ne todël, kad privatûs miðkai buvo perduoti valstybei, o todël, kad privaèiø miðkø plotai buvo verèiami dirbama þeme. Carinës Rusijos statistikos duomenimis, XX a. pradþioje valstybiniai miðkai dabartinës Lietuvos teritorijoje turëjo sudaryti apie 43 procentus. Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybæ, siekë sustabdyti miðkø naikinimà ir padidinti valstybës pajamas. 1920 m., vykdant þemës reformà, pradëtos nacionalizuoti stambios, didesnës nei 25 deðimtiniø (1 deðimtinë = 1,09 ha), miðko valdos. Valstybë ëmësi rûpintis miðkø atkûrimu. 1937 m. valstybiniai miðkai (be Vilniaus kraðto) sudarë 84 proc. viso miðkø ploto. Ájungus Lietuvà á TSRS, privaèiø miðkø neliko. 1991 m. duomenimis, apie 70 proc. miðkø valdë Miðkø ûkio ministerija (panaikinta 1995 metais), apie 26 proc. – kolûkiai ir tarybiniai ûkiai. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, valstybiniø miðkø plotas vël ëmë maþëti. Taèiau mûsø vyriausybiø poþiûris á miðkø nuosavybæ nebuvo nuoseklus. Gal todël, kad mûsø valstybës politinis laivas buvo siûbuojamas tai ið kairës, tai ið deðinës. Iš pradþiø (1992–1993) visi kolûkiø ir valstybiniø ûkiø, taip pat TSRS kariniø girininkijø miðkai buvo perduoti valstybei (urëdijoms). Taèiau, prasidëjus þemës reformai, valstybiniuose miðkuose, kurie prieð karà priklausë privatiems savininkams, ir daugelyje kolûkiniø miðkø buvo apribotas miško kirtimas. Iš

Karpotojo berþo sëklinë plantacija kontroliuojamoje aplinkoje (Dubravos EMMU). Èia geriausiø medþiø palikuonys gali kryþmintis tik tarpusavyje. Ið jø sëklø iðauginami sparèiau augantys, geresnës stiebo kokybës berþai. Plantacijoje kasmet surenkama apie 30–50 kg sëklø. Tokio kiekio uþtenka aprûpinti sëklomis visas Lietuvos miðkø urëdijas ir privaèiø miðkø savininkus (1 kg yra apie 2 mln. sëklø)

pradþiø Nekilnojamojo turto gràþinimo ástatymuose buvo ribojamas gràþinamø miðkø plotas (iki 10, 25, 150 ha). Klausimas, koks turi bûti valstybiniø ir privaèiø miðkø santykis, nëra paprastas. Jeigu paanalizuosime uþsienio ðaliø patirtá, tai rasime ðaliø, kuriose vyrauja privatûs miðkai (Austrija, Suomija, Ðvedija, Slovënija, Estija, Prancûzija, Didþioji Britanija, Danija, Italija, Ispanija Portugalija), taèiau kitos ðalys daugiau turi valstybiniø miðkø (Vokietija, Èekija, Lenkija, Airija, Graikija, Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva). Valstybiniai miškai Europos šalyse sudaro nuo 5 iki 90 proc. viso miðko ploto. Lietuvoje apie pusë miðkø yra valstybës. Vyraujanti valstybiniø miðkø nuosavybë uþraðyta ir mûsø Miðkø ástatyme.

Kodël valstybë kiðasi á miðkø naudojimà?
Miðkas, kaip minëjome, yra aplinkos iðteklius. Ir jam ið dalies galioja tos paèios taisyklës ir tie patys dësningumai, kaip ir kitiems iðtekliams, ypaè kada kalbame apie valstybës norà reguliuoti miðkø naudojimà. Jeigu dauguma specialistø diskutuoja dël valstybës kiðimosi á ekonomikà, tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sistema ir efektyvus aplinkos iðtekliø naudojimas yra nesuderinami. Apibendrinant galima teigti, kad kas yra ekonomine prasme optimalu individualiam iðtekliø naudotojui, ne visada optimalu visuomenei. Aplinkos iðtekliø naudojimo teoretikai daþniausiai nurodo tris valstybës kiðimosi á aplinkos iðtekliø naudojimà prieþastis. Pirma ir bene svarbiausia prieþastis yra ta, kad rinka paprasèiausiai neegzistuoja kai kuriems iðtekliams. Daugelis aplinkos iðtekliø, taip pat ir miðkai, yra susijæ su visuomeninëmis gërybëmis, tokiomis kaip ðvarus oras, kraðtovaizdis, laukinë gyvû-

nija. Jeigu kai kurie iðtekliai, pavyzdþiui, kilogramas bulviø, gali bûti perkami ir parduodami, tai ðvarus oras, graþus gamtovaizdis ir kt. negali bûti padalinti atitinkamais mato vienetais ir parduodami. Antra prieþastis siejasi su ðalutiniais aplinkos iðtekliø naudojimo efektais, kurie daro didesnæ átakà kitiems asmenims nei paèiam naudotojui. Ðalutiniai kaðtai paprasèiausiai „persiunèiami“ kitiems þmonëms arba ateinanèioms kartoms. Pavyzdþiui, miðkø kirtimas kalnuose gali sukelti dirvoþemio erozijà, potvynius ir kt. Tiesa, kartais iðtekliø naudotojas gali kitiems kompensuoti patirtus nuostolius ar nepatogumus, taèiau daþnai, pavyzdþiui, kai iðnyksta augalø ar gyvûnø rûðys, neigiamà poveiká patiria labai daug þmoniø, netgi visa þmonija, o kompensacijos dydá sunku (o daþnai ir neámanoma) ávertinti. Treèioji prieþastis yra susieta su laiko skale. Iðtekliø naudotojas gali norëti iðeksploatuoti iðteklius (pvz., iðkirsti miðkà) kuo greièiau, ypaè jeigu mediena turi didelæ paklausà. Tai gali bûti racionalu ekonominiu, bet ne visuomeniniu poþiûriu.

Kaip valstybë valdo ir priþiûri savo miðkus?
Valstybinius miðkus tvarko ir priþiûri valstybës ágaliotos ámonës. Ámoniø statusas ávairiose Europos ðalyse yra skirtingas. Vienose ðalyse, taip pat ir Lietuvoje, valstybës ámonës veikia apsimokamumo principu (Estija, Èekija, Slovënija, Suomija ir kt.), kitose – valstybës ámonës (biudþetinës) remiamos valstybës (D. Britanija, Prancûzija), dar kitose – jos yra akcinës bendrovës (Austrija, Latvija, Vengrija). Lietuvoje valstybiniø miðkø valdymà organizuoja Generalinë miðkø urëdija prie Aplinkos ministerijos (GMU), o tiesiogiai juos tvarko ir priþiûri bei vykdo juose ûkiMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

41

bus uþsimota reformai, urëdijos neturëtø iðnykti kaip regioniniai padaliniai. Èia kalbame tik apie jø funkcijas.

Valstybë ir privatûs miðkai
Ðiuo metu Lietuvoje yra 242 tûkst. privaèiø miðkø savininkø, kuriems priklauso 795 tûkst. ha miðkø. Privatûs miðkai sudaro 38 proc. visø miðkø. Vidutinis miðko valdos plotas siekia tik ðiek tiek daugiau nei 3 ha. Daugiausia yra maþø – iki 5 ha privaèiø miðko valdø (85 proc.), daugiau nei 500 ha valdo tik 17 miðko savininkø, o didþiausias privaèios miðko valdos plotas siekia 4875 ha. Privaèiuose miðkuose kasmet pagaminama apie 2,5–2,8 mln. m3 medienos. Privatûs miðko savininkai valdo ne tik ûkinius miðkus (ûkiniai miðkai sudaro tik 70 proc. privaèiø miðkø), taèiau ir miðkus, kuriems nustatyti ávairûs apribojimai (draustiniø, rekreacinës bei apsauginës paskirties miðkai ir kt.). Ûkinæ veiklà privaèiuose miðkuose reglamentuoja Miðkø ástatymas bei daugelis teisës aktø, tarp kuriø svarbiausias – Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Privatiems miškams galioja beveik visi reikalavimai, taikomi valstybiniams miškams. Privaèios miðko valdos savininkas, norëdamas kirsti miðkà, privalo turëti miðkotvarkos projektà. Projektai yra tvirtinami aplinkos apsaugos departamentø. Juose yra nurodomi galimi kirtimai, suprojektuojama, kaip bus atkuriamas iðkirstas miðkas (atkûrimo bûdas, rûðinë sudëtis ir kt.). Uþ neteisëtus miðko kirtimus bei iðkirstø miðkø neatkûrimà yra numatyta administracinë atsakomybë. Valstybë ne visada teisinga privataus miðko savininko atþvilgiu. Pavyzdþiui, Lietuvoje miðko savininkas, kuriam nuosavybë atkurta II grupës miðke, negauna jokios kompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimà (iðskyrus atvejus, kai steigiama nauja saugoma teritorija). Tai nëra socialiai teisinga, nes miðkas teikia naudà visuomenei, o nuostolius patiria vienas asmuo. Valstybë taip pat draudþia bet kokias statybas miðko ûkio paskirties þemëse. Ágyvendinat 2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimà, praktikoje átvirtintas absoliutus draudimas miðko þemëje statyti bet kokius statinius. Kaimo gyventojai, kuriø sodybos yra miðko paskirties þemëje, nebeturi teisës ne tik atstatyti sodybà ar ûkinius pastatus, bet ir atlikti bûtinus rekonstrukcijos ar remonto darbus. Miðko savininkai, kuriø valdose anksèiau buvo iðtremtø ar á kolûkius suvarytø tëvø namai, prarado bet kokià galimybæ juos atstatyti. Dabartiniams miðko savininkams trûksta ûkininkavimo þiniø ir veiksmingos organizacinës struktûros, nors ir veikia dvi privaèiø miðko savininkø asociacijos bei keletas miðko savininkø kooperatyvø. Èia,

Ðiemet rugpjûèio mënesá praûþusi vëtra nesirinko miðkø nei pagal nuosavybæ, nei pagal amþiø. Vien valstybiniuose miðkuose vëtra iðvertë ir iðlauþë apie 36,4 tûkst. ha miðkø (suniokota apie 412 tûkst. m3 medienos). Valstybiniuose miðkuose stichinës nelaimës padariniai baigiami likviduoti, taèiau dauguma privaèiø miðkø vis dar nesutvarkyti (vëjo sudarkyti miðkai yra potencialûs miðko kenkëjø ir ligø þidiniai)

næ veiklà 42 valstybinës ámonës – miðkø urëdijos. Tai savarankiðkos, pelno siekianèios ámonës, kurios moka visus galiojanèius mokesèius ir papildomas ámokas á valstybës biudþetà. Miðkø urëdijø valdomø miðkø plotas yra labai nevienodas, jis svyruoja nuo 13,5 tûkst. ha iki 42,1 tûkst. ha. Urëdijos suskirstytos á girininkijas, o ðios á eiguvas. Vidutinis girininkijos plotas – 3,0 tûkst. ha, jis kinta nuo 2,2 iki 3,9 tûkst. ha. Miðkø urëdijø veikla yra gana plati, nors ir visa glaudþiai susijusi su miðkais. Nors daþniausiai medienos ruoðà vykdo rangovai (jie iškerta apie 90 proc. medienos), taèiau kai kurios miðkø urëdijos turi ásigijusios modernias miðko kirtimo maðinas – medkirtes. Jos labai pasitarnavo likviduojant viesulo padarinius. Kasmet valstybiniuose miðkuose atkuriama apie 10 tûkst. ha miðkø, dar apie 1000 ha áveisiama naujose þemëse, kur anksèiau miðkas neaugo. Daug dëmesio skiriama sodmenø kokybei. Sëklos renkamos nuo sparèiausiai auganèiø, atspariausiø ir geriausia stiebo kokybe pasiþyminèiø medþiø. Tam Lietuvoje yra iðskirti genetiniai, sëkliniai draustiniai, pliusiniai medþiai. Ið geriausiø medþiø palikuoniø veisiami specialûs miðko medþiø „sodai“ – sëklinës miðko medþiø plantacijos. Miðkø urëdijos kasmet iðugdo (iðkerta krûmus, iðretina per tankius medynus) apie 11 tûkst. ha jaunuolynø. Miðkø urëdijos rûpinasi ir miðko sanitarine bûkle (kabinami inkilai, saugomi dreviniai medþiai, tveriami skruzdëlynai, kabinamos vabzdþiø-kenkëjø gaudyklës, purðkiama insekticidais, sodinukai tepami repelen-

tais, miðku apsodinti plotai aptveriami tvoromis, iðkertami ligoti ir vabzdþiø pakenkti medþiai ir kt.) bei prieðgaisrine apsauga. Be to, urëdijø pareigûnai saugo miðkus nuo neteisëtø veiksmø (nelegaliø kirtimø ir kt.). Paþymëtina ir tai, kad miðkø urëdijos vykdo ir darbus, kurie yra skirti ne pajamoms gauti, taèiau labai svarbûs visuomenei (paþintiniai takai, poilsio aikðtelës ir kt.). Apþvelgus miðkø rodikliø kaità Lietuvoje pastaraisiais deðimtmeèiais, galima teigti, kad miðkø vertë didëja, nes didëja miðkø plotas dël áveisiamø naujø miðkø bei savaiminio nenaudojamø þemiø apþëlimo, didëja brandþiø (galimø kirsti) medynø tûris. Per pastaràjá deðimtmetá valstybiniø miðkø plotai padidëjo 63 tûkst. ha, medienos tûris – apie 15 procentø. Taèiau Lietuvoje yra unikali situacija, nes valstybinius miðkus valdo daug smulkiø ámoniø – miðkø urëdijø. Ðiuo metu panaði situacija kaip 1939 metais, kai valstybei priklausë 878,4 tûkst. ha miðkø ir buvo 45 miðkø urëdijos. Tik sàlygos darbui buvo kitos: be tarnybiniø automobiliø, galingos miðko technikos ir kompiuteriø. Daugelyje ðaliø (Suomija, Ðvedija, Latvija, Estija, Èekija, Lenkija ir kt.) tai atlieka viena ámonë. Motyvø, kodël viena ámonë yra geriau nei keletas, yra nemaþai: viena ámonë gali pasiekti didesná ekonominá efektyvumà, ES reikia dideliø miðko ámoniø rinkoms formuoti, geriau išnaudojamos gamtinës miðko ûkio gamybinës sàlygos, pagerinama darbo motyvacija ir konkurencija, medienos pirkëjas galimybëmis prilygsta pirkëjui. Vis dëlto, jeigu ir

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

nà. Suomijos privatus miðkø ûkis turi ilgametes tradicijas, vis dëlto valstybë yra suinteresuota mokyti, konsultuoti ir padëti tvarkyti privaèius miðkus.

Niekieno miðkai
Lietuvoje yra paradoksali situacija – apie 12,5 proc. (267,5 tûkst. ha) miðkø vis dar yra niekieno, daliai ðiø miðkø yra pateikti praðymai juos gràþinti, taèiau apie 110 tûkst. ha neturi potencialiø savininkø. 1991 m. pradëta vykdyti þemës reforma ir

Lietuvos miðkø pasiskirstymas pagal nuosavybës formas 1938 m. ir 2009 m. (tûkst. ha)

matyt, esama ir psichologiniø dalykø. Dauguma dabartiniø savininkø yra garbaus maþiaus ir dar gerai atsimena kolektyvizacijos laikus. Privatiems miðko savininkams pagalbà teikia miðkø urëdijos. Jø specialistai konsultuoja privaèius miðko savininkus, rengia mokymus, taip pat atlieka daugelá mokamø paslaugø: medienos ruoðà, þeldinimà, dirvos paruoðimà ir kt. Miðko savininkus taip pat konsultuoja bei kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentø inspektoriai. Privatus miðkø ûkis dominuoja ES senbuvëse ðalyse: Austrijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Prancûzijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje. Privaèiø miðkø valdos, palyginti su Lietuva, daþniausiai gana didelës, pvz., Suomijoje vidutinis valdos dydis yra apie 30 hektarø. Ðiose ðalyse yra sukurtos ir gerai veikia miðko savininkus jungianèios asociaciMiðkai ne tik teikia medienà, bet ir sukuria graþø kraðtovaizdá, saugo upiø ir upeliø ðlaitus nuo erozijos, sukuria þvërims ir paukðèiams palankias gyvenimo sàlygas, kaupia anglies dvideginá ir kt. Miðkai ties Ûlos upe (Varënos r.)

Lietuvoje yra apie 550 medþiø-gamtos paminklø. Daug jø auga miðkuose. Jø apsauga rûpinasi valstybë

jos, miðko savininkø kooperatyvai. Be to, miðko savininkus konsultuoja ir jiems padeda ir valstybiniø miðkø valdytojai. Kaip vienà ið geriausiø pavyzdþiø bûtø galima paminëti Suomijos valstybës poþiûrá á privatø miðkø ûká. Suomijos teisës aktuose numatyta daug maþiau ávairiø ribojimø privaèiam miðkø ûkiui. Viena ið svarbiausiø miðko naudojimo sàlygø yra ta, kad miðkas turi bûti atkurtas. Beveik visi miško savininkai priklauso asociacijoms, moka narystës mo-

kestá, kuris priklauso nuo turimo miðko ploto. Suomijoje miðko savininkø asociacijos vykdo ir ûkinæ veiklà, organizuoja miðkø prieþiûrà, ruoðà. Uþ mokamà narystës mokestá miðko savininkai yra nemokamai konsultuojami, asociacijos darbuotojai vyksta á miðkus, pataria savininkams. Mokamos yra paslaugos, uþ kurias miðko savininkai gauna pajamas. Taip pat veikia miðko savininkø kooperatyvai, kurie savo nariams moka papildomas iðmokas uþ parduotà medie-

jos gràþinimas savininkams tæsiasi iki ðiol, o pabaigos dar nematyti. O kol nesibaigë þemës gràþinimas, nëra ir sprendimo dël miðkø, á kuriø nuosavybæ neatsirado pretendentø. Tokiuose miðkuose pagal galiojanèius teisës aktus negalima vykdyti jokiø kirtimø, iðskyrus sanitarinius (kai siekiant iðvengti ligø ar miðko kenkëjø plitimo kertami paþeisti, dþiûstantys medþiai ir sausuoliai). Vadinasi, jie neturi ðeimininko ir valstybei neduoda ekonominës naudos. Specialistø apskaièiavimu, ið tokiø miðkø kasmet galima bûtø paimti po 500 tûkst. m3 medienos ir gauti apie 50 mln. papildomø pajamø. Ar tai nëra pernelyg didelë prabanga? Gal, pasitelkus mokslininkus ir specialistus, nedelsiant reikëtø spræsti rezervuotø miðkø nuosavybës klausimà: arba juos parduoti (visus, o gal dalá), arba perduoti valstybei? Manome, kad miðkø vaidmuo visuomenei tik didës. Tai patvirtina ir 2010 m. Korëjoje vykæs XXIII IUFRO pasaulinis kongresas „Miðkai ateièiai: darni visuomenë ir aplinka“, kuriame daug dëmesio buvo skirta miðkø aplinkosauginëms, visuomeninëms, biologinës aplinkos iðsaugojimo ir kt. funkcijoms. Kadangi miðkai visuomenei yra svarbûs daugeliu aspektø, tai vykdomas ávairias reformas reikia aptarti tiek su mokslo, tiek su plaèiàja visuomene.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

43

Lietuvos mokslø akademijos (LMA) ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM) organizuojamos kasmetinës mokslinës konferencijos mokytojams jau tampa tradicinës.

naujos kryptys
Lietuvoje
Prof. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNAS
LMA narys korespondentas, Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininko pavaduotojas Jau 2006 m. LMA mokslininkai, švietimo darbuotojai ir biologijos mokytojai kalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius, t.y. apie geresná biologijos dalyko dëstymà, mokiniø paruoðimà, jø galimybes ástoti á aukðtàsias mokyklas, bet ir aptarë apskritai biologijos mokslø bûklæ ir ðiø mokslø raidos perspektyvas Lietuvoje. Beje, kitais metais biologijos mokytojai toliau tobulinosi – jie susitiko su medikais, kurie iðdëstë aktualias transplancijos ir kitas medicinos problemas. Vëliau LMA nariai – geologai ir jø profilio tarnybø vadovai – buvo susitikæ su geografijos mokytojais ir aptarë geomokslø problemas. Tokios iniciatyvos pirmieji ëmësi LMA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus mokslininkai ir, þinoma, ÐMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistai. Ðiais metais tradicinëje biologijos mokytojø konferencijoje dalyvavo ne tik minëtø organizacijø mokslininkai, bet ir Ugdymo plëtotës centras (direktorius G.Vaidelis), Biologijos mokytojø asociacija (pirmininkas R.Darafëjus). Taigi mokslinë konferencija ðá kartà 2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojoje salëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti (taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per 200 biologijos mokytojø). Pasirodo, tokios konferencijos reikalingos ne tik biologijos mokytojams, kurie gauna naujausià informacijà, bet naudingos ir mokslininkams.

Biologijos mokslø ávairovë ir

Valdemaras Razumas

Pranešimus daugiausia skaitë LMA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus nariai, kuriø tiesioginis darbas susijæs su akademine veikla, t.y. dëstymu universitetuose. Tikëkimës, kad netolimoje ateityje jie susidurs su tø paèiø biologijos mokytojø parengtais moksleiviais. Todël svarbu naujausias þinias pateikti mokytojams, kurie jas perduos savo mokiniams. Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmë kitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savo sveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas. Perduoti mokslo þinias mokytojams bûtø naudinga ir humanitariniø, ir tiksliøjø, ir technologijos mokslø srièiø atstovams. Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginius ryðius su Lietuvos moksleiviø akademija (ávyko speciali sesija, be to, LMA rengia jaunøjø studentø konkursus, konferencijas – rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi). Pirmininkaujant LMA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininkui, LMA nariui korespondentui Vytautui Basiui ir ŠMM atstovei Jurgitai Nemanie-

nei, konferencijà pradëjo Vilniaus universiteto (VU) Zoologijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, kuris praneðimo ,,Rûðies problema biologijoje“ pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojams bûtina preciziðkai rûpintis ir patikimai apibûdinti tyrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar tai bûtø fiziologas, biochemikas ar genetikas, nes kitaip tokiø bandymø ar eksperimentø neámanoma pakartoti, palyginti su kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltas hipotezes. Tad viena ið rûðies problemø biologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus anglø gamtininkas Èarlzas Darvinas (1809– 1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri forma laikytina rûðimi, o dar blogiau, kad daugeliu atvejø klausimas apie rûðá sprendþiamas...balsø dauguma! Dabar rûðis laikoma ekologiniu vienetu, kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita vertus, rûðis yra genetinis vienetas, taèiau jos genomas gali keistis. Apskritai, rûðis yra realiai gamtoje egzistuojanti populiacijø sistema, nors pasiþymi panaðiomis morfologinëmis, fiziologinëmis, biocheminëmis ir kitomis savybëmis. Rûðis uþima tam tikrà arealà, eksploatuoja specifinæ ekologinæ niðà, kryþminasi tarpusavyje, o svarbiausia – duoda vislius palikuonis. Rûðys skirtingos, pvz., dvi ar daugiau artimø rûðiø gali bûti labai panaðios morfologiniais poþymiais, bet atskirtos reprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, manoma, yra kilusios ið vienos rûðies, arealui suskilus (dël kalnodaros procesø, þemynø dreifo, ledynmeèiø ir kt.) á kelis fragmentus. Pavyzdys gali bûti Europoje ir Ðiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbentinës Aphis genties amarø rûðys (R.Rakauskas, 2000). Profesorius teigia, kad negalima vadovautis vienu kriterijumi, tik juos derinant ámanoma išskirti vienà ar kità rûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodo rûðies filogenetinæ kilmæ. Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Augalø invazyvumo teoriniai ir praktiniai aspektai“ pradëjo LMA narys korespondentas, VU Botanikos ir genetikos katedros

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Vytautas Basys ir Jurgita Nemanienë

Rimantas Rakauskas

Jonas Naujalis

vedëjas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, kuris visø pamëgtà, ypaè kepant duonà, baliná ajerà (Acorus calamus) priskyrë invaziniams augalams. Ðis augalas Lietuvoje uþfiksuotas seniai – 1791 metais. Prof. J.Naujalis priminë, kad adventyvinei (lot. adventius – atëjæs ið kitur, svetimas, pvz., augalas – þmogaus ar gyvûnø atneðtas (perkeltas) ið kitø kraðtø, iðskyrus introdukuotus) florai apibûdinti buvo vartojama ávairi terminologija, praneðëjas išvardijo daugiau kaip 10 pavadinimø. Aiðku, tai labai naudinga biologijos mokytojams, nes, susidurdami su ávairiais pavadinimais, ypaè sklaidydami senesnæ literatûrà, mokytojai galës suprasti, kad ávairiose vietose kalbama apie tuos paèius adventyvinius augalus. Prof. J.Naujalis augalø invazijomis daþniausiai vadina naujø augalø populiacijø formavimàsi uþ rûðiai natûraliø arealø ribos. Tokiø invazijø metu svetimi augalai natûralizuojasi vietinëse bendrijose, kaip atsitiko ir su baliniu ajeru. Praneðëjas pateikë ir ðiek tiek ,,floristinës“ statistikos: pa-

saulyje þinoma per 350 tûkst. archegoniniø ir þiediniø augalø rûðiø. Lietuvoje þinomos tik 1334 induoèiø augalø rûðys, nedidelë (16 rûðiø) dalis – matyt, iðnykusi mûsø kraðte. Taip pat þinoma, kad mûsø kraðte auga apie 570 svetimþemiø induoèiø augalø rûðiø. Nors apskritai botaninio statuso augalø rûðiø nuolat daugëja, taèiau apie 40 rûðiø jau dabar invazinës, dar apie 70 yra potencialiai invazinës. Samanø irgi yra apie 20 invaziniø rûðiø. Þymus gamtininkas È.Darvinas jau XIX a. pradþioje (1831–1836), plaukdamas Biglio laivu, pastebëjo, kad Europos Vidurþemio jûros pakrantëse savaime augantis Dygusis artišokas skverbiasi á Argentinos pievas. Jau tada Darvinas teigë, kad augalai dauginasi geometrinës progresijos bûdu ir stengiasi uþimti kiekvienà laisvà vietà, daug kur sparèiai iðstumdami vietines rûðis. Be to, jeigu viena rûðis yra kuo nors pranašesnë uþ kità rûðá, tai ji per labai trumpà laikà visiðkai arba ið dalies jà iðstums. Kita vertus, jei abi rûðys gerai prisitaikiusios prie uþimamø vietø, tikriausiai

jos abi ir laikysis atskirose vietose ir greièiausiai neribotà laikà. Svarbiausias informacijos ðaltinis apie adventyvinius augalus Lietuvoje buvo VU prof. Marijos Natkevièaitës-Ivanauskienës gana ilgas straipsnis „Lietuvos TSR adventyvinë flora“ Lietuvos TSR MA Biologijos instituto darbuose, 1951, 1: 77–124. Pasirodo, kad XX a. viduryje induoèiø augalø adventyvinæ florà sudarë 134 rûðiø atstovai. Pastaruoju metu oficialus poþiûris á augalø invazyvumo problemà grieþtesnis. 1995 m. Þenevoje priimta Biologinës ávairovës konvencija, kuri ápareigoja valstybes ne tik kontroliuoti svetimþemius augalus, galinèius sukelti grësmæ vietinëms augimvietëms arba net atskiroms rûðims. Bûtina kontroliuoti introdukcijà arba naikinti jau uþneðtø rûðiø atstovus. 2001 m. Lietuvoje specialios komisijos sudarytas ,,Kenksmingø ir naikintinø laukiniø augalø ir grybø“ sàraðas. Pvz., mûsø ðalyje naikintinu paskelbtas Sosnovskio barðtis (perspektyvusis silosinis augalas), kuris introdukuotas 1950 m., dabar paplitæs pakelëse, greta vandens telkiniø. Manoma, kad Sosnovskio barðtis Lietuvoje jau uþima apie 10 000 ha, tarpsta netgi miðkuose ir uþima apie 200 ha jø ploto. Augalø adventyvumà, kaip teigë praneðëjas, riboja geografiniai, klimatiniai, ekologiniai, reprodukciniai barjerai. Reikðmës turi ir bendrijø uþdarumas. Prof. J.Naujalis savo praneðime kalbëjo apie adventyviniø augalø natûralizacijos laipsná, invazijos greitá, atskirus invazijø etapus ir kt. Invaziniø augalø rûðys kelia ekologiniø, ekonominiø, socialiniø, evoliuciniø problemø. Vis dëlto pagrindinë problema – patikimø moksliniø duomenø apie invaziantø biologijà stoka. Paèios minimaliausios programos turi atsakyti, koks buveiniø pobûdis, padëti suvokti ontogenezæ ir sezoninæ raidà, þinoti dauginimosi ir plitimo bûdus, populiacijø sudëtá ir dinamikà, poveiká aplinkai, biologiná produktyvumà ir kt.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

45

Þinomas lietuviø raðytojas, poetas Vacys Reimeris kitais metais ðvæs garbingà savo devyniasdeðimtojo gimtadienio jubiliejø. Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos raðytojø ðeimoje – jis pats vyriausias literatas. Nieko stebëtina, jog ir nueitas gyvenimo kelias – turiningas. „Prisipaþástu – gyvenau...“, – atvirauja poetas áþanginiame þodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“, iðspausdintame naujoje Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuvëdros“ leidykla). Išties solidi knyga, aprëpianti ne tik ilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, bet ir supaþindinanti skaitytojà su daugybe literatûros ir kultûros veikëjø, ávykiø, nutikimø. Jau áþanginiame knygos þodyje V.Reimeris raðo: „Mintyse kyla ir lyg vaizdajuostëje prabëga tiek daug visa ko – nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëdsako kiemo þemëje iki skrydþiø oro laineriais per meridianus ir pusiaujus, nuo ðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanës dainos iki planetos didmiesèiø alsaus triukðmo, nuo motinos mielos glamonës iki karðtos meilës artimam þmogui, nuo pirmos paþinties su raðto slëpiniu iki asmeninës patirties dalyvaujant knygos pasaulio kûrime. Atrodo – begalinës distancijos, neaprëpiami reiðkiniai“. Šioje solidþios apimties vaizduojamuoju pasakojimu vertingoje knygoje atsispindi kone visi autoriaus ir Lietuvos gyvenimo vingiai, realijos, kultûros ðviesuliø portretai. Rašytojo gyvenimo kelyje sukosi tokios ryðkios ir savaimingos asmenybës, kaip Salomëja Nëris ir Antanas Venclova, Juozas Baltuðis ir Eduardas Mieþelaitis, Telesforas Kulakauskas ir Viktoras Kuprevièius, Bronys Raila ir Bernar-

Ilgo gyvenimo suvestinë
das Brazdþionis... Knygoje jie anaiptol neiðvardijami, o apie juos pasakojama, pasakojama gyvai, patraukliai, nevengiant netikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psichologiniø ðtrichø. Beveik du deðimtmeèius Vacys Reimeris dirbo savaitraðèio „Literatûra ir menas“ redaktoriumi, vëliau septyniolika metø vadovavo laikraðèio „Gimtasis kraðtas“ redakcijai, po to buvo Taikos komiteto pirmininku. Kiekvienoje darbovietëje – vis nauji þmonës, nauji susitikimai, pokalbiai. Skaitantiesiems knygà bus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudos leidiniuose mezgësi kûrybos akiraèiai, brendo jaunieji menininkai, gimë netikëtos idëjos ir sumanymai. Knygoje gyvai plaka autoriaus ðirdis, jo esybë, nugyvento laiko autentika. Visas pasakojimas iðsitenka septyniuose stambiuose skyriuose, kuriø kiekvienas pavadinimas ir sueiliuojamas (ne veltui autorius – poetas!), ir kiekvieno pradþioje pateikiamas meniškas piešinys (autorius turi ir dailininko talentà, – skaitytojas galës tuo ásitikinti paþvelgæs á autoriaus pieðiniø reprodukcijas). „Gimta, uþaugta, gyventa palei Baltijon skubanèià Ventà...“ – taip pavadintas pirmasis knygos skyrius. Ið ðio pavadinimo nesunku suvokti, jog autorius èia kalba apie jo vaikystæ ir jaunystës metus apjuosusià Ventà – su þydrais vingiais ir slëpiningais uþutëkiais, sietuvomis ir brastomis, su ajerø ir meldø priþëlusiais pakraðèiais, uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Venta dar gyva, – rašo autorius, – dar pilna vandens lelijø ir neiðnykstanèiø prisimini-

mø. Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë, tai ir judrus veidrodis, kuriame matai atsispindinèius daugybæ dienø ir metø, ðimtus laiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø veidø, likimø. Kaip ir kadais, èia svaiginanèiai atsispindi gimtinës dangus“. Jautriai, ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ventos pakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose, paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimintinø herojø, sutiktø jo gyvenimo kely. Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto kelias vingiavo á Rusijos platumas, vëliau – Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lietuvà. Tie karo ir pokario epizodai vëlgi paþeria gausybæ ádomiausiø faktø, detaliø, kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà atradimo dþiaugsmà. Knygos baigiamajame skyriuje V.Reimeris, pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, sutikæs daugybæ neuþmirðtamø þmoniø, prisipaþásta stengæsis atrinkti tai, kas svarbu, kas atmintina ir kas ádomu ne tik pa-

Praneðëjas pasidalijo ir asmeniniu patyrimu, nagrinëjant Kurtuvënø regioninio parko (Ðiauliø ir Kelmës r.) adventyviniø augalø taksonominæ sudëtá, jø geografijà ir kt. Ðiø eiluèiø autorius su savo praneðimu ,,persikëlë“ á organizmo apsaugà ir praneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø – imuninës sistemos struktûrà ir jos funkcijø ypatumus. Vienas ið ðios sistemos ypatumø – glaudus ir abipusis ryšys su nervø ir endokrinine sistemomis. Bet kurios gyvybinës sistemos paþeidimas turës átakos ir imuninei bûklei, vaizdþiai tariant, teigiamas stresas aktyvins imuninæ sistemà, o neigiamas stresas – slopins. Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-

foidinës) sistemos ypatumais: pirminiais (pagrindiniais) ir antriniais limfoidiniais organais, kurie iðsidëstæ visame organizme ir saugo já nuo ávairiø ligø sukëlëjø. Antras imuninës sistemos ypatumas – imuninës sistemos làstelës ar molekulës nuolat juda, vyksta jø recirkuliacija. Visavertë imuninë sistema sugeba atpaþinti (treèias ypatumas) ligos sukëlëjà ir já paðalinti – fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, eliminuojant ið organizmo. Molekulinë imunologija leidþia geriau paþinti atpaþinimo, signalo perdavimo, imuninio atsako ir kitus procesus. Imunologijoje (ketvirtas ypatumas) naudojami ne tik imunologiniai metodai, bet ir biocheminiai, genetiniai bei daugelis kitø. Biologijos mokyto-

jui reikia suprasti ir ágimtø bei ágytø imunodeficitø átakà (pvz., AIDS infekcija). Bûtina suprasti transplantacijos procesus ir jø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labai svarbu moksleiviams paaiðkinti ir skiepø prasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas. Dabar mes þinome, kas gamina imunokompetentines làsteles. Tampa aiðku, kaip jos komunikuoja, kad turi atskirus receptorius, kuriuos naudoja tarpusavio sàveikai, kontaktams su antigenais ar antikûnais. Galima ir identifikuoti imunokompetentines làsteles, nors jos turi daugiau kaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijos molekuliø). Imuninio atsako veiklà kontroliuoja ne tik imuninio atsako genai, bet ir specialios medþiagos – citokinai, po-

46

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo: „Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþiaga prieðinosi, faktai ir þmonës neatskiriamai susijæ su laiku, vieta, reikðme. Kaip kad stygos susijusios su muzikos instrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà ar kità atsiminimø stygà, nutrûks ir gyvenimo muzika. Perfrazuojant Demokrità, pasakiusá, kad vienas þmogus man atstoja tautà, o tauta – vienà þmogø, pasakyèiau, kad tas ar kitas mano gyvenimo ávykis ar þmogus, kurá prisimenu, man yra mano gyvenimas. Norint paraðyti knygà apie save, kiek ámanoma, reikia stengtis galvoti apie kitus“. Vacys Reimeris, pasakodamas apie savo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ detaliø apie kitø – þinomø ar maþiau þinomø – þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiausia, su graþia, pagirtina tolerancija. Dabar neretai tenka skaityti prisiminimø knygas, kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtina save ir kartais visai nepelnytai juodina kitus, sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi kerðija savo bendradarbiams bei buvusiems bièiuliams, suvedinëja sàskaitas... Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“ viso to nëra. Su meile ir atida jis pasakoja ir apie tuos, kurie kadaise gelbëjo autoriui, ir tuos, kurie paliko jam gal ir ne patá geriausià áspûdá. Meilë ir pagarba vaizduojamiesiems personaþams – iðskirtinis ir pagirtinas Vacio Reimerio knygos bruoþas. Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðis skaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimto puslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tikrai nepasigailës. „Þadëdamas nenuobodþià þodþio palydà, kvieèiu drauge pakeliauti praëjusio ðimtmeèio baigmës vingiais per istorines griûtis, karus, visø mûsø bûties pokyèius“, – kvieèia autorius baigiamajame knygos þodyje. Stasys LIPSKIS

Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose ir þvejoti Indijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvø turëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytas þymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø ir dokumentiniø filmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaus savo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiø pasaulyje masajø gentá ir iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai ir visas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikos ðirdimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?

Tarp rojaus Þemëje ir chaoso

puliariai vadinami „molekuliniais kurjeriais“. Be to, imunologiniai metodai taikomi ir kitose srityse – biochemijoje, genetikoje, biotechnologijoje ir net kriminalistikoje. Ávairûs biologijos dalykai dëstomi biologinio profilio universitetuose, pvz., vien imunologijos kursai skaitomi 4 skirtinguose universitetuose: VU, Vytauto Didþiojo, Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginiame ir kitose mokymo ástaigose. Todël biologijos mokytojai turi bûti supaþindinti su biologijos ávairove ir naujomis jos kryptimis, kad galëtø geriau paruoðti moksleivius tolesnëms studijoms universitetuose ar kolegijose.

Kenija ne tik literatûriðkai galëtø bûti vadinama Afrikos ðirdimi, tai viena ekonomiškai stipriausiø Juodojo þemyno šaliø. Sostinë Nairobis jau tapo namais trims su puse milijono gyventojø. Ðis dangoraiþiø ir lûðnynø didmiestis vadinamas visos Rytø Afrikos verslo centru, o politinës ir socialinës reformos padarë Kenijà dar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimyniø, bet ir pasaulyje. Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis labiau stiprëja bei þengia dideliais þingsniais á prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliø kontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojaus Þemëje ir chaoso. Nairobis – geriausias to pavyzdys. Nusileidus oro uoste, uþ tvoros galima iðvysti didþiuliuose laisvuose plotuose risnojanèias þirafas, taèiau jau kitoje pusëje chaotiðkai dygsta antenomis apkarstyti daugiabuèiai. Miesto centras blizga mëlyno stiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydus ið jo galima patekti á bekraðèius skardiniø nameliø gyvenamuosius rajonus su savomis taisyklëmis ir gyvenimo bûdu. Parduotuviø lentynose šalia vienas kito blizga naujutëliai kompiuteriai ir metaliniai þarijomis kaitinami lygintuvai. Visuose miesto supermarketuose pirkiniai kišami á plastikinius maiðelius, taèiau vargana ðiukðliø iðveþimo sistema neturi nei pajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtø padëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontrastø sàraðà galima bûtø tæsti be galo. Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gamtos ávairovës ir puikaus klimato. Bekraðtës savanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai ir kalnynai, dykumos, kanjonai ir uolëtos vësios kalnø virðûnës, tropinë Indijos vandenyno pakrantë ir mangroviø miðkais apþëlusios salos. Tai puikios sàlygos visus metus auginti kavà, arbatà, kukurûzus, ananasus ir mango vaisius, bulves, bananus, kokoso rieðutus ir pomidorus. Tiesa, galima rasti

þaliøjø kalvø kraðte
Mykolas VADIŠIS

„Mzungu“ gyvenimas

Kakamegos dþiunglëse

ir tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël vandens laðo, o perkarusios akmenuotose dykumose besigananèios karvës yra didþiausias gyventojø turtas. Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje, kur viskas auga ir gyvena visi didþiausi planetos þinduoliai, tik neiðvengiamai besipleèianti civilizacija, techniniai laimëjimai ir kartu su paþanga atkeliaujanèios problemos nevaldomai verþiasi á ðias þaliàsias Afrikos kalvas.

Kenijos gyventojai
Þvelgiant á Kenijos þmones, ir vël galiMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

47

ma surasti ðimtus paradoksø. Kad ir krikðèionybës, islamo bei senøjø tikëjimø susidûrimas. Kenijoje gyvena 42 gentys. Visos su savomis tradicijomis ir kalbomis, taèiau 80 procentø ðalies gyventojø – krikðèionys protestantai ir katalikai. Vis dëlto dar kolonializmo laikais iš Vakarø áskiepytas tikëjimas raudonoje Kenijos dirvoje sudygo visiðkai kitaip. Dauguma Kenijos gyventojø kiekvienà sekmadiená keliauja á baþnyèià, gieda Jëzø Kristø garbinanèias giesmes, turi jo paveiksliukà gyvenamajame

Liûtë ilsisi ant ðakos. Nakuru nacionalinis parkas

zacijoms labai sunku uþkirsti kelià vis dar sparèiai plintanèiam ÞIV virusui ir AIDS. Na, o sekmadieniais ir vël á baþnyèià. Tai, ypaè paðalieèiui, ir sudaro iðkreiptà krikðèioniðko tikëjimo ir afrikietiškos realybës vaizdà. 2010 m. Kenijos visuomenë þengia naujà savo valstybës raidos þingsná. Priimta nauja ðalies konstitucija, kuri pakeitë jau ðvinkti pradëjusià senàjà, galiojanèià dar nuo britø kolonizacijos pabaigos prieð 50 metø. Naujame ir moderniame ðalies ástatyme siekiama garantuoti þmogaus laisves, lyèiø lygybæ, maþinamos prezidentinës galios, átvirtinama demokratija, bandoma uþkirsti kelià genèiø nesutarimams, pradedama ágyvendinti þemës reforma, kurios metu stambiø þemvaldþiø þemæ bus mëginama padalyti daugumai pilieèiø, skelbiamas karas korupcijai ir paskirtos grieþtos bausmës uþ maiðtø bei nesantaikos kurstymà. Ir vis dëlto ðiai solidþiai konstitucijai visuotiniame referendume vos kojos nepakišo atsargiai áteisinti abortai ir islamo religiniai kadi teismai, kuriuose musulmonai daþniausiai bylinëjasi dël santuokos. Gana didelei daliai krikðèioniø ðie konstitucijos áraðai sukëlë pasipiktinimà, o tai taip pat rodo auganèià átampà tarp musulmonø, daugiausiai gyvenanèiø Indi-

Turkanos þmonës

jos vandenyno pakrantëje, ir Kenijos katalikø bei protestantø. – Dabar tai jau mes ðausime á virðø greièiau nei bet kada, – priëmus konstitucijà prasitarë vienas kalenjinø genties Kenijos gyventojas. – Svarbu tik iðvengti genèiø nesutarimø, tokiø, kokie prasidëjo 2007 m. po prezidento rinkimø, ir mes tikrai ekonomiðkai sustiprësim bei ágyvendinsim savo ambicingus planus tapti vidutiniø pajamø pasaulio valstybe. Planai ið tiesø ambicingi ir, svarbiausia, realûs. Tiesa, kada jie bus ágyvendinti, dar labai sunku nuspëti. Pagrindinis didesnio ekonominio augimo stabdys – þmoniø pasyvumas bei darbo ir organizaciniø ágûdþiø stoka. „Pole pole“ (lëèiau, lëèiau), – pasakys bene kiekvienas paskubintas Kenijos gyventojas. Ðiltas klimatas, visus metus auginami gyvuliai ir darþovës neverèia þmoniø pasitempti, pasiruošti þiemos sunkumams. Todël ir skirtumo nëra, ar darbas (pvz., naujas kelias) bus padarytas per mënesá, ar per penkis. Toks poþiûris vyrauja visur, o daugiausiai valstybinëse institucijose. Jei kas nors mano, kad Lietuvoje valdininkai dirba lëtai, reiktø pasiþiûrëti, kokie Kafkos koridoriai ir beprasmybës kambariai árengti Eldoreto, vieno didesniø Kenijos miestø, savivaldybëje. Èia raðomi milþiniðki planai, kuriamos stulbinanèios strategijos, taèiau Ðiauliø dydþio miestas dar vis neturi paties paprasèiau-

Zebrë su jaunikliu Nakuru nacionaliniame parke

kambaryje ir kalba maldas prieð valgá ar pasibaigus dienos darbams. Bet, atlikæ ðià pareigà, jie prasitaria tiká „nakties bëgikais“, raganomis, gyvaèiø uþkalbëjimais ar bûrimu ið vandens ratilø. Taip pat vyras èia gali turëti keletà þmonø, kurias per suþadëtuviø ceremonijà vis dar perka uþ karviø kaimenæ. Vyrai sau leidþia ir dar daugiau: visai natûralu ir priimta, kad, iðvaþiavæs á kità miestà ir trumpam palikæs ðeimà, vyras gali turëti jø paèiø ávardytà „atsarginá ratà“ – meiluþæ. Beje, bûtent dël ðios prieþasties šalies vyriausybei ir sveikatos organi-

48

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Reikia pripaþinti, kad iðlaikyti toká savità gyvenimo bûdà ðiais laikais begalima tik labai atokiose teritorijose, kur kelias ið civilizuoto kraðto toks duobëtas, jog atvykti sugeba tik ištvermingiausi keliautojai bei prekybininkai.

Baltaodþiai Kenijoje
Vakarieèiams romantiðkai skambantys nuotykiø ieðkotojø laikai Kenijoje jau baigësi. Nebëra hemingvëjiðkø liûtø medþiokliø, nebëra ir ûkiø, kuriuos valdytø baltieji ûkininkai, atvykæ ið Europos ar Amerikos. Visuose nacionaliniuose parkuose ramiai stoviniuojanèius gyvûnus fotografuoja bûriai turistø, o baltasis þmogus „mzungu“ daþniausiai vietiniams asocijuojasi tik su stora pinigine ir ámantriausiais ágeidþiais. Taèiau Kenijoje vis daþniau pasirodo ir kita baltøjø þmoniø grupë. Savanoriai ir ávairiø projektø vadovai. Ðie Kenijoje ágyvendina socialines programas, slaugo vaikus, dalyvauja taikos misijose, lyèiø lygybës, edukaciniuose ir sveikatos projektuose, árengia buitiniø nuotekø bei ðiukðliø surinkimo infrastruktûras. Ágyvendinant vienà Europos Sàjungos projektà kartu su dar devyniais europieèiais Kenijon atvykau ir að. Pusmetá gyvenome Eldorete, dirbome sporto ir jaunimo klubuose lyèiø lygybës, ekologijos ir ÞIV/AIDS srityse. Per tà laikà ir teko pastebëti þaliøjø Afrikos kalvø kontrastus. Dalá jø patyriau pats ágyvendindamas projektus, kitus stebëjau ið ðalies. Anksèiau ðis kraðtas traukë baltuosius dël savo egzotikos, galimybiø ûkininkauti ir patirti nuotykiø. Dabar ávairialypë Kenija masina viso pasaulio turistus ir poilsiautojus safariais, balto smëlio paplûdimiais, kalnais ir dþiunglëmis. Ir tik nedaugelis èia pasilieka ilgëliau, atranda veiklos, iððûkiø ir galimybiø gyventi turiningai bei intriguojanèiai. Nors nuotykiø ieðkotojø laikai jau yra pasibaigæ, taèiau ðiame rojaus ir švelnaus chaoso, paradoksø ir kontrastø kraðte liûdna niekada nebûna.

Kenijos mokyklos moksleivis

sio sàvartyno. Ir taip savivaldybë tvarkosi visose srityse. Didþiøjø miestø gyventojai traukia ðalá á prieká. Nairobyje ásikûræs naujø komunikacijø ir verslo centras, Mombasos uoste vyksta pagrindinë ðalies prekyba, Kisumu miestas ásikûræs prie strategiðkai svarbaus vieno didþiausiø pasaulyje Viktorijos eþero, o Nakuru savo paðonëje turi turistus masinantá nacionaliná parkà su rausvøjø flamingø eþeru ir savanose medþiojanèiais liûtais. Vis dëlto atsigræþæ á Kenijos kaimà galime iðvysti pirmykðtá þmoniø gyvenimà. Paprasti kaimo gyventojai augina keletà oþkø ar karviø, turi lopinëlá þaliuojanèiø kukurûzø, kelis bananmedþius ir namelá, nudrëbtà ið molio bei karvës mëðlo. Èia þmonës kalba savo genties kalba, þemæ dirba paprasèiausiais árankiais ir kasdien valgo kukurûzø miltus su kopûstais ar ðpinatais. Retomis progomis iðsiverda jautienos troðkinio. Aplinkui kieme laksto po penkis ar daugiau vaikø.

Masajø genties ávaizdis ir realybë
Tokio gentinio gyvenimo simboliu iki ðiol buvo laikomi masajai. Ði aukðtø ir stipriø liûtø medþiotojø gentis visame pasaulyje iðgarsëjo tuo, kad, keièiantis gyvenimo bûdui ir vis daugiau þmoniø besikeliant gyventi á miestus, masajai iðlaikë savo kultûrà, gyvenimo bûdà ir paproèius. Taèiau ir èia ávyko paradoksalûs pokyèiai.

Pamatæ, kad ið savo savitumo jie gali uþdirbti ir pragyventi, masajai pavertë savo apdarus, papuoðalus ir netgi visà gyvenimo bûdà pinigais. Jie sudaro tik 5 proc. Kenijos gyventojø, taèiau masajø galima sutikti visur. Kisumu mieste gali juos pamatyti su tradiciniais apdarais ir sidabriniais laikrodþiais ant riešo þaidþianèius naktiniame klube biliardà, pardavinëjanèius savo suvenyrus Indijos vandenyno kurortuose, dirbanèius vieðbuèiuose ar pardavinëjanèius plastmasinius daikèiukus turguose. Net ir jø gyvenvietës tapo savotiðkomis Kenijos Rumðiðkëmis, pritaikytomis baltøjø turistø ágeidþiams tenkinti. Norint pajusti tikràjà Kenijos genèiø dvasià, masajus reikia palikti nuoðalyje ir traukti á atokias vietas, tokias kaip dykumos prie Turkanos eþero. Sudano pasienyje ásikûræ þmonës niekada negalvojo apie pinigø uþdirbimà ið turizmo. Jiems svarbiausia išgyventi skurdþioje aplinkoje. Kiekviena moteris nešioja vërinius, kad parodytø savo statusà ir padëtá bendruomenëje. Karðtoje dykumø saulëje jie kûnà gobia keliomis skraistëmis, vaikus ásupa á spalvotus audeklus ir gyvena vakarais ir rytais, kai ne taip smarkiai pleškina kaitra. Atvykæs á didesná miestelá, ðiame smëlyne jautiesi lyg kitoje planetoje. Vieni á kitus baltieji ir Turkanos þmonës þiûri su tylia pagarba ir nepuola susitikæ pirmà sekundæ derëtis dël suvenyrø kainø, kaip jau áprasta sutikus masajà.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

49

Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva: lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Tai rinkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laiko Maþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvos reikalø tarybos pirmininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinis redaktorius – daktaras Algirdas Matulevièius.
Knyga ið karto patraukë dëmesá aktualumu, temø svarba ir aktyvia pilietiðka nuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti poeto Adomo Jakšto 1923 m. pasakyti þodþiai: „Lietuvà tverdamas Dievas Josios pusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prie Baltijos jûros gyvenusios baltø tautos nebûtø patyrusios vokieèiø invazijos. Todël nuo viduramþiø, nors ir ðalia, taèiau atskirai gyveno dvi Lietuvos – Didþioji ir Maþoji, esanti prie Nemuno þemupio ir kairiojo kranto, uþimanti ir Priegliaus upës baseinà. Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuva galima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie 17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietuviams, ypaè moksle, kultûroje, kalboje. Juk Maþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dëka pasirodë pirmoji lietuviðka knyga, garsûs Kristijono Donelaièio „Metai“, lietuviø tautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ ir „Varpas“. Maþojoje Lietuvoje pasirodë pirmoji lietuviø kalbos gramatika, pirmasis lietuviðkø dainø rinkinys, pirmasis Biblijos vertimas á lietuviø kalbà, pirmasis lietuviðkas laikraðtis, ávyko pirmoji lietuviø dainø ðventë ir t.t. Jau vien todël mes negalime bûti abejingi ðiam kraðtui. Knyga pirmiausia vertinga tuo, kad joje yra gausu duomenø apie lietuvininkø (kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsijos valstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vokietinimo politikà, maþlietuviø ir didlietuviø skirtumus ir tapatumus. Èia ypaè iðsiskiria daktaro Algirdo Matulevièiaus iðsamus straipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës autonomijos iki prisijungimo prie Lietuvos valstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvininkø bendruomenë Maþojoje Lietuvoje susiformavo ið baltø genèiø XVI a. pradþioje. Autorius pateikia daug ádomiø faktø apie lietuvininkø gyvenimà, santykius su baþnyèia, ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokieèiø kolonistø pastangas iðguiti lietuviø kalbà ið valstybinio, visuomeninio gyvenimo, ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau sudarant itin palankias sàlygas vokieèiø kalbai plisti. A.Matulevièius apie vokieèius kalba ne tik principingai, bet ir objektyviai. Jis teigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip kolonizatoriai, pateikia daug ádomiø faktø apie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietuvybæ, padëjusius plëtoti lituanistikà. Knygoje daug vietos skiriama Tilþës Aktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø Lietuvos Tautinë Taryba. Ðis dokumentas trumpas, taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas – „priglausti Maþàjà Lietuvà prie Didþiosios

Lietuvininkø kovos Maþojoje Lietuvoje

Vytautas ÞEIMANTAS

Lietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintis Vytautas Šilas pateikë du straipsnius: „Tilþës Akto signatarai“ (52–63 p.) ir „Tilþës Akto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktà pasiraðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûs veikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Deja, ne

to sukilimo iniciatoriaus, autentiški prisiminimai (43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudininkas ir dalyvis, jis ádomiai pasakoja apie maþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ, prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdos kraðto iðvadavimà 1923 metais. Knygos leidëjai negalëjo apeiti ir da-

Dalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø Vilniaus karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinës sëdi: P .Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Kairiûkðtytë, T.Ðilienë; tupi: A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P .Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratienë, N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje: J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpaþintas asmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitis

visi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anot autoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurie uþpildytø esamas spragas. „Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums, lietuviams, teisæ ir pareigà daugiau domëtis ir rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – pirmøjø lietuviðkø knygø ir literatûrinës lietuviø kalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas. Išeivijos autoriams atstovauja uþatlantëje veikusio Maþosios Lietuvos rezistencinio sàjûdþio pirmininko geopolitiko Algio A.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþudytos tautos ðauksmas: tesëti jos testamentà“ (83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmogaus lëðomis buvo iðleista ir ði knyga. Knygos vertæ didina ir Erdmono Simonaièio (1888–1969), þymaus Maþosios Lietuvos veikëjo, Tilþës Akto ir Klaipëdos krað-

bar kai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvusiø gerø dëdþiø apmokomose komandiruotëse Vokietijoje, teigimo, kad 1923 m. Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià svetimtauèiø perðamà teiginá objektyviai paneigë daktarai Albertas Juðka straipsnyje „1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos kraðto okupacija?“ (88–96 p.) ir Dainius Þalimas straipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kad Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97– 103 p.). Knygoje pateikiami keli labai ádomûs þemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas Maþojoje Lietuvoje 17 a. pradþioje“ ir „Lietuvininkø teritorija iki maro ir didþiosios vokieèiø kolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemëlapis palieka terpæ diskusijai, nes pateikia ávairias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,

50

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Lietuvos kultûros tyrimø institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 11-12 (625-626) lapkritis, gruodis

2010
11-12

Tu r i n y s
Lietuvos geologijos tarnybai – 70 ............................. 2 A.GAIÞUTIS Pedagoginës minties raida ................... 4 J.R.STONIS VPU biosistematikai Himalajuose ......... 6 J.R.STONIS, A.REMEIKIS Lyg pabaisø apsuptyje ... 6 G.GAIGALAS Atomo fizikø susitikimas ................... 10 J.MUREIKA Dvasingumas ...................................... 14 A.VITKUS Nobelio medicinos premija .................... 16 A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENË Fitopatologijos mokslo raida Kauno botanikos sode ....................................................... 18 V.LAPINSKAS Skulptorius Antanas Aleksandravièius ir Alytaus „Laisvës angelai“ ......... 20 E.GARÐKA Programinis restauravimas .................. 22 D.NORKIENË V. Puidokas: „Neretai naujas technologijas perimame vieni pirmøjø Europoje“ .......................................... 25 J.GRIGAS Nobelio fizikos premija .......................... 28 E.DAGIENË Aukðtøjø mokyklø darbuotojø patirtis ................................................... 30 Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“ ............................... 32 A.AÞUBALIS Profesoriui Bronislovui Balèyèiui – 85 ....................................... 33 L.GRICIÛTË Onkologijos institutai Europoje .......... 34 J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø mokslo istorikai susirenka jau dvideðimt ketvirtà kartà ........ 36 Algimantui Nakui – 75 ............................................. 38 R.OZOLINÈIUS, L.SADAUSKIENË Valstybë ir miðkas, arba kodël valstybë turi miðkø ir kodël reguliuoja jø naudojimà ................... 38 V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø ávairovë ir naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 44 S.LIPSKIS Ilgo gyvenimo suvestinë ........................ 46 M.VADIÐIS „Mzungu“ gyvenimas þaliøjø kalvø kraðte ............................................................. 47 V.ÞEIMANTAS Lietuvininkø kovos Maþojoje Lietuvoje .................................................. 50

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS

A.Bezzenbergerá, kitus) lietuvininkø teritorijos ribas. Man labiausiai priimtina daktaro A.Matulevièiaus koncepcija. Jo nuomone, tuomet lietuvininkø apgyventos þemës prasidëjo pieèiau Viðtyèio eþero ir tæsësi á Vakarus per Grabavà, Ingurà, Bartus, Prûsø Ylavà, Ðipapilæ, Þintus ir Ðventapilæ prie Aisèiø mariø. Retas ir 1919 m. JAV prezidento paskirtos komisijos pasiûlytø Lietuvos valstybës sienø þemëlapis (105 p.). Ðios komisijos pirmininkas Rytø Europos þinovas, istorikas, profesorius F.Golderis besikurianèiai Lietuvai priskyrë beveik pusæ (ðiaurinæ dalá su Tilþës ir Ragainës miestais) dabartinës Karaliauèiaus srities, Seinus, Gardinà, Naugardukà, Sluckà, Drujà. Knygà iðleido Maþosios Lietuvos reikalø taryba. Ji pristatoma Vytauto Ðilo iðsamiame apþvalginiame straipsnyje „Dvideðimt Maþosios Lietuvos reikalø tarybos gyvavimo metø“ (119–130 p.). Ši taryba per dvideðimtmetá daug nuveikë. Taèiau daugiausia savo entuziazmu, pasiaukojamu darbu. Taryba, nors ir sukurta tuomet veikusio aukðèiausio ðalies valdþios organo – Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo – nutarimu, taèiau ið valdþios institucijø paramos, finansinës ir net moralinës, praktiðkai negauna. Mûsø valdþia turëtø keisti toká poþiûrá. Knygà papildo ádomûs ir Lietuvos istorijai reikðmingi dokumentai. Tai Maþosios Lietuvos tarybos Vokietijoje, Fuldos mieste, 1946 m. paskelbta „Maþosios Lietuvos lietuviø deklaracija“ (Pirmasis Fuldos aktas), 1947 m. paskelbtas „Maþosios Lietuvos lietuviø protestas“ (Antrasis Fuldos aktas), Maþosios Lietuvos rezistencinio sàjûdþio memorandumas popieþiui Jonui Pauliui II (1988 m.), kiti dokumentai. Knyga gausiai iliustruota retomis nuotraukomis, yra asmenvardþiø rodyklë. Manau, ji sudomins ne tik Lietuvos istorija besidominèius þmones. Jà galëtø ádëmiau paskaityti ir mûsø politikai.

Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2010-11-16 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB „Spauda“ Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius www.spauda.com

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas „Mokslas ir gyvenimas“, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © „Mokslas ir gyvenimas“, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

51

Áteikti paþymëjimai LMA jaunøjø mokslininkø stipendijø konkurso nugalëtojams

2010 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 15 stipendijø – 4 humanitariniø ir socialiniø, 11 fiziniø, biomedicinos ir technologijos mokslø srityse. 2010 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos mokslø akademijoje ávyko susitikimas su ðio konkurso nugalëtojais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010 – 2011 m. LMA jaunøjø mokslininkø konkurso nugalëtojus ir áteikë jiems paþymëjimus.

52

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 11–12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Rugsëjo 21–24 dienomis Lietuvos mokslø akademijoje vyko 7-toji Tarptautinë konferencija „Atomø ir molekuliø duomenys ir jø taikymai“ (ICAMDATA2010). Konferencijos praneðimuose buvo apþvelgti naujausi atomø ir molekuliø fizikos moksliniai pasiekimai (tiek teoriniai,

tiek ir eksperimentiniai) bei jø taikymai nanofizikos, astrofizikos, valdomos termobranduolinës sintezës, moderniø technologijø (pvz., efektyviø ðviesos ðaltiniø), medicinos (radioterapija) ir kitose srityse, taip pat iðryðkintos perspektyviausios tolesniø tyrimø kryptys. Konferencija buvo gera proga susitikti atomø ir molekuliø duomenø gavëjams ir jø naudotojams, aptarti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Daug dëmesio buvo skirta ato-

mø ir molekuliø duomenø bazëms kurti ir naudoti, jø tikslumui ir patikimumui ávertinti, duomenø mainams. Konferencijos tematika aktuali didelei Lietuvos mokslininkø daliai, áskaitant doktorantus bei vyresniøjø kursø fizikos studentus. Lietuvos mokslininkai, pristatydami savo tyrimus tarptautinei mokslo bendruomenei, galëjo tokiu bûdu pasitikrinti jø moksliná lygá bei uþmegzti naujus kontaktus.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->