2010

11-12

Biosistematikai
Himalajuose
Vilniaus pedagoginio
universiteto biosistematikai
ieðkojo naujø organizmø
rûðiø

Valstybë ir
miðkas

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 1

 Lietuvos geologijos tarnyb Trumpa istorijos apþvalga
Lietuvos geologijos tarnyba ákurta
1940 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 238, pa-
tvirtinanèiu Vietinës pramonës liaudies ko-
misariato nuostatus. Ðiø nuostatø III da-
lyje nurodyta, kad ákuriama „Geologiniø
tyrinëjimø Tarnyba, veikianti atskiros sà-
matos pagrindais“. LGT yra viena „jau-
nesniø“ Europos geologijos tarnybø, nes
kai kurios (Ðvedijos, Norvegijos, Austri-
jos) jau ðventë savo 150 metø jubiliejus.
Geologiniø darbø organizacinë struktûra
iki 1990 metø ne kartà kito. Geologiniai
tyrimai (kartografavimas, naudingøjø ið-
kasenø, poþeminio vandens paieðka ir
þvalgyba, geofiziniai tyrimai, monitoringas
ir kt.) ypaè iðsiplëtojo po 1957 metø: tuo-
metës Geologijos valdybos sistemoje dir-
bo 508 darbuotojai, ið jø 45 geologai,
1971 m. jø buvo atitinkamai 2622 þmo- Èeslovas Pakuckas (1898–1956), Lietuvos geologijos tarnybos direktorius
pirmasis LGT direktorius Juozas Mockevièius
nës, ið jø 201 geologas. Nuo 1980 m. Ge-
LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS MISIJA:
Þemës gelmiø iðtekliai 2010 m. pradþioje Ágyvendinti valstybës politikà Þemës gelmiø naudojimo srityje, pagrin-
Iðtekliai Kiekis dþiant geologinës aplinkos kokybës iðsaugojimà ateities kartoms, plëto-
1. Nafta, mln. t 3,8 jant geologinës informacijos naudojimà.
2. Durpës, mln. kub. m 3113,19
3. Klintys, mln. kub. m 557,40
ologijos valdybos sistemoje dirbo per 300 liuoja Þemës gelmiø naudojimà bei ap-
4. Dolomitas, mln. kub. m 249,25
geologø ir beveik 200 technikø. saugà, kaupia, saugo ir valdo valstybinæ
5. Opoka, mln. kub. m 19,39
Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, Lie- geologinæ informacijà. LGT 2010 m. dir-
6. Anhidritas, mln. kub. m 80,69
7. Kreidos mergelis, mln. kub. m 9,41
tuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu ir ba 100 darbuotojø.
8. Molis, mln. kub. m 237,32
Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Sei- Lietuvos geologijos tarnyba yra Eu-
8.1. Molis devono 1,41
mo pritarimu 1991 m. kovo 11 d. vietoj iki ropos Sàjungos geologijos tarnybø aso-
8.2. Molis triaso 59,59 tol buvusiø Geologijos darbø gamybinio su- ciacijos narë. Asociacija vienija daugiau
8.3. Kitas molis 176,32 sivienijimo ir Gamtos iðtekliø departamen- kaip 7500 ávairiø geologijos srièiø specia-
9. Þvyras, mln. kub. m 1311,72 to ásteigta Valstybinë geologijos tarnyba. listø ið 27 ðaliø bendriems Þemës gelmiø
10. Smëlis, mln. kub. m 417,88 Lietuvos geologijos tarnyba prie Ap- tyrimo ir naudojimo klausimams spræsti.
10.1. Smëlis moliui liesinti 28,42 linkos ministerijos yra Lietuvos Respubli- 2010 m. LGT atstovai dirbo 23 tarpþi-
10.2. Smëlis stiklui gaminti 4,16 kos vykdomosios valdþios ástaiga. Tarny- nybinëse komisijose, darbo grupëse, at-
10.3. Smëlis silikatiniams ba organizuoja ir vykdo valstybinius Þe- stovavo Lietuvos geologijos interesams
dirbiniams 96,43 mës gelmiø tyrimus, reguliuoja ir kontro- 21 tarptautinëje organizacijoje.
10.4. Kitas smëlis 288,87
11. Poþeminis vanduo,
mln. kub. m per parà3 1,88
11.1. gëlas vanduo,
mln. kub. m per parà 1,87
11.2. mineralinis vanduo,
mln. kub. m per parà 0,01
12. Sapropelis, mln. kub. m 20,19
13. Gipsas, mln. kub. m 27,99
14. Gëlavandenë klintis,
mln. kub. m 1,6
15. Gintaras, t 112,0
16. Glaukonitinis priesmëlis,
mln. kub. m 7,4
17. Akmens druska, mln. kub. m 258,29
18. Geleþies rûda,
Fe>20% ,mln. kub.m 61,69
18.1. Fe>40%, mln. kub. m 34,57

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


ai – 70
Poþeminis vanduo
Lietuva vienintelë ið Europos ðaliø
centralizuotai vandentiekai naudoja tik ge-
rai gamtos apsaugotà ir geros kokybës
poþeminá vandená. Jo išþvalgyti ištekliai:
~2,2 mln. m3/d, o sunaudojama pastarai-
siais metais tik 350–390 tûkst. m 3/d
(127,75–142,35 mln. m3/metus). Þemës
gelmiø registre áregistruoti 1603 poþemi-
nio vandens telkiniai.
Naudojami
Turimi vandens iðtekliai
Poþeminio vandens kokybë yra gera,
taèiau vanduo gali bûti natûraliai prisotin-
tas kai kuriø druskø ar mikroelementø, ku-
riø koncentracijos virðija geriamajam van-
deniui nustatytas vertes. Tokio vandens
prietaka (vadinamosios intruzijos) susidaro
kai kuriø vandenvieèiø intensyvios eksplo-
atacijos metu. Dël mineralizuoto vandens
prietakos padidëja gëlo vandens minera-
lizacija, kietumas, iðauga natrio chlorido
arba / ir sulfatø koncentracija, vandenyje
gali formuotis kiti nepageidaujami jungi-
niai (sieros vandenilis). Paþymëtina fluori-
dø anomalija Ðiaurës Vakarø Lietuvoje
(Klaipëdos, Kretingos, Skuodo, Plungës,
Telðiø ir Kelmës r.).
Gruntinis vanduo daþniausiai yra
teršiamas azoto junginiais – amoniu
(NH4), nitritais (NO2) ir nitratais (NO3).
Didesni nitratø kiekiai gruntiniame van-
denyje siejami su iðsklaidyta ir sutelktàja
(koncentruota) tarða. Iðsklaidytos tarðos sà-
lygomis besiformuojanèiame gruntiniame
vandenyje apie 30 proc. stebëtø græþiniø
nitratø koncentracija yra didesnë uþ gamti-
nio fono ribines reikðmes ir daþnai kelis kar-
tus virðija foninæ (~6 mg/l) reikðmæ.
Turimi duomenys ápareigoja rûpintis
poþeminio vandens kokybe, diegti tarðos
prevencijos priemones.
Poþeminio vandens valstybinis monito-
ringas vykdomas nuo 1946 metø. Tai – nuo-
latiniai poþeminio vandens lygio stebëjimai
bei poþeminio vandens cheminës sudëties
tyrimai. 74 stebëjimo græþiniuose ádiegti
elektroniniai duomenø kaupikliai vandens
lygiui ir temperatûrai matuoti. 2010 m. 20-
yje monitoringo stoèiø yra árengiamos tele-
metrinës duomenø perdavimo sistemos,
kurios leis duomenis apie poþeminio van-
dens bûklæ nuolat perduoti á LGT.
Be valstybinio monitoringo, LGT kau-
pia duomenis ið ûkio subjektø vykdomø
monitoringo programø. 2010 m. buvo
vykdoma apie 2050 ûkio subjektø poþe-
minio vandens programø (áskaitant ir van-
denvietes).
Geologinis kartografavimas
Pagal valstybines ir tarptautines progra-
mas LGT kasmet vykdo 65–70 projektø.
Valstybinis geologinis kartografavi-
mas 1:50 000 masteliu iki šiol Lietuvoje
atliktas 45 proc. ðalies teritorijos (vykdo-
mas nuo 1964 metø).
Geologine kartografine informacija ga-
lima naudotis: http://www.lgt.lt/zemelap/
main.php?sesName=lgt1288334737
Græþiniai – svarbiausias Þemës
gelmiø paþinimo bûdas
LGT informacinëje sistemoje ið viso
yra duomenø apie 46 269 græþinius.
Þemës gelmiø registre áregistruoti 29
839 græþiniai. Nuo 1990 m. uþregistruoti
17 439 græþiniai.
Giliausi græþiniai:
giliausias (ilgiausias) græþinys –
Nr. 29349 – 2786 m, iðgræþtas 2001 m.
Stonèiø k., Ðilutës r.;
kiti græþiniai: Nr. 26327 – 2564 m gy-
lio, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk.,
Kretingos r., Vydmantø k.;
Nr. 1515 – 2382 m. naftos gavybos
græþinys, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos
apsk., Palangoje;
Nr. 18674 – 2370 m naftos paieškos
græþinys (likviduotas), iðgræþtas 1988 m.
Klaipëdos apsk., Tauralaukio k.
Ið viso iðgræþta gilesniø nei 2000 met-
rø græþiniø – 200, po 2000 metø – 38.
Geologiniai procesai
Leidimus tirti þemæ 2010 m. Lietuvoje
turëjo 113 ámoniø, kurios teikia Valstybi-
nei geologijos informacijos sistemai græ-
þiniø, kitø tiesioginiø Þemës gelmiø tyri-
mø duomenis.
Daugumos Þemës gelmëse slypinèiø
pavojø (seisminiø virpesiø, karstiniø pro-
cesø, nuoðliauþø, poþeminio vandens
proverþiø, poþeminës tarðos ir kt.) þalin-
gø pasekmiø galima iðvengti sistemingai
stebint ir tiriant gelmes, laiku ir tinkamai
naudojant sukauptus duomenis. LGT sis-
temingai formuoja geologiniø procesø ir
reiðkiniø duomenø bazæ, kuria seismolo-
giniø stebëjimø sistemà, diegia moder-
nius metodus procesams (pavyzdþiui, sa-
telitinës interferometrijos) stebëti.
Nukelta á 24 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 3
 Ðiemet Vilniaus Jubiliejinëms iðkilmëms surengta
mokslinë konferencija ugdymo
pedagoginis universitetas paþymi problematikai aptarti. Ji skirta
75-eriø metø sukaktá. Lietuvos ðvietimo pertvarkos

Akademikas Algirdas GAIÞUTIS Pedagoginës minties

Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliaus

Apie kultûros ir sveikatos sanglaudà reikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdas
individui tampa „apsaugine zona“ ir nuo
nuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamø
Nagrinëjame kultûros ir sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arba beatodairiðkos didmiesèiø plëtros, ir nuo
stiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybës
supratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos,
jaunimo ir visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ ir moder-
nià ðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes,
bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus ir neigiamus proce-
sus, socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus ir kultûros iðsaugoji-
mo, turtinimo, plëtotës, jos savireguliacijos esmines tendencijas.
Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorë
Meilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose,
skirtuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës minties
raida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a.
pirmojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamen-
talioje profesorës monografijoje „Jungtys“ (2000). Vilniaus
pedagoginio
universiteto
rektorius
Kuo yra svarbus ir be galo reikðmingas tës, pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kas akad. Algirdas
profesorës M.Lukðienës veiklos mastas ir lengvai sprendþiama, paprasta, neverta Gaiþutis su
dabar jau palikimas? Tai pirmiausia kultû- ypatingø pastangø. studentais
ros visumos su jos sudëtinëmis dalimis, tie- Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai,
sioginiais ir gráþtamaisiais ryðiais reikðmës kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, o Tomo
supratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja, ji bûtina, reikalinga, negali vykti spontanið- RAZMAUS
toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pa- kai, nesuderinta su visos mûsø kultûros plë- nuotr.
senti ðios mintys? Profesorë raðo: „Švieti- tote galimomis kryptimis, giliai apsvarsty-
mo uþdavinys – jaunosios kartos, ið dalies tomis ir apmàstytomis, gerai atvirai iðdis- skaudþiø demografiniø problemø ir susve-
visos tautos mentaliteto ugdymas. Menta- kutuotomis. Tuomet ið tikrøjø galima ma- timëjimo. Jis orientuoja þmogø vidinës dar-
litetà veikia daug veiksniø, taèiau ðvietimui þiau baimintis dël veltui prabëgusiø metø ir nos, jo pozityvaus santykio su savimi ir Ki-
jis negali nerûpëti ir yra jo tiesioginis uþda- menesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, tei- tu arba Kitais þmonëmis linkme. Tai be ga-
vinys. Tuo tarpu pedagogikos istorija kiamais kompetencijai ir moralinei jëgai, o lo svarbu, deja, ne kiekvienas tai supran-
daþniausiai tik aprašo, kaip pasiryþusios já ne ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþ- tame ir ne kiekvienam tai rûpi.
formuoti ðvietimo institucijos, pirmiausia imamø këdþiø autoritetui. Visos kultûros sri- Tautø gyvenimo bûdas arba stilius vis
mokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentali- tys, sandai turi savo specifikà, giluminius kitoks, nors visos tautos turi panašiø sieki-
teto siekia toje epochoje, koks to meto so- ryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad ir ðvieti- mø ar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyveni-
cialinis-kultûrinis vaizdas. Vargu ar ðitaip ga- mas, individo ugdymas ir lavinimas, svei- mo stilius aprëpia daugybæ sferø, kuriose
lima nors apytikriai interpretuoti ir pateikti kata neegzistuoja kiekviena sau. veikia þmogus ir ávairios socialinës grupës
iðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø so- Dabar, kai esame Europos Sàjungos – tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tra-
cialiniu-kultûriniu atþvilgiais“. sudëtyje ir dargi veikiami ávairiø globaliza- dicijos, paproèiai, vyrø ir moterø santykiai,
Dar ir dabar nesugebama á pedagogi- cijos iððûkiø, labai svarbu apsaugoti, ap- vadovavimas ir paklusnumas, vertybiø ir
kos istorijà ir jos dabarties problemas pa- ginti ir praturtinti jau minëtà savo tautinæ idealø supratimas. Gyvenimo stilius uþde-
þvelgti kaip á bendras problemas kultûros tapatybæ. Tad sveikos gyvensenos ir kul- da ryðkø antspaudà visoms ðioms (mano
istorijos ir jos kasdieniø rûpesèiø. Ir ávai- tûros problema iðkyla visa jëga. Tauta ap- paminëtoms ir nepaminëtoms) veiklos sfe-
riausios statistinës lentelës, tendencijø gra- vainikuoja savo iðskirtinumà, individualy- roms; vaizdþiai tariant, jas sulydo á daug-
fikai ir tyrimo metodø matematika diserta- bæ tik per kultûrà. Asmens, ávairiø sociali- maþ darnià ir dinamiðkà visumà. Gyveni-
cijose èia nieko negelbës, èia neiðsiversi niø grupiø, tautiniø maþumø sveikata pa- mo stilius padeda þmogui tapti tvarkinges-
be giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàja maþël tampa ir privalo bûti sudëtine kultû- niam, inteligentiškesniam ir socialiai atsa-
psichologija ir psichoanalize, kultûrologi- rinës veiklos dalimi. Ji padeda pagrindus kingesniam. Reiklesniam sau ir kitiems,
jos metodais, medicina ir filosofija. Gam- tautos iðlikimui, talkina jos savasèiai ir net- orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasines
tamokslinis materializmas ir racionalizmas gi jos atvirumui pasauliui, jeigu pats gyve- vertybes, o ne vienadienes tarsi drugelio
neiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tik nimo bûdas arba stilius saugo þmogø nuo plazdenimas arba persmelktas vien prakti-
juos uþtuðuos ir supaprastins iki skaièiuo- nuolatiniø kriziø, klaidþiojimø ir kanèios. cizmo, prastai suprantamos naudos ir lydi-

4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

 iniciatorës ðviesaus atminimo
habil. dr. Meilës Lukðienës idë-
joms analizuoti. Atidaryta jos
vardinë auditorija, kurioje ekspo-
raida
mas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø.
Sveikos gyvensenos kultûra irgi priklau-
so nuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jis
bûna paþeistas okupacijos, karø, suiruèiø,
katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-
kos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taip
pat tampa nuvertinta, sureliatyvinta ir maþai
paveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti vi-
suminæ sveikatos sampratà – darosi sun-
kiai iðsprendþiamas ir ágyvendinamas.
Gal mes ir neteisûs, bet mums atrodo
(tà intuityviai jauèiame), jog mums dera su-
sirûpinti, kaip sustyguoti patá gyvenimo bû-
dà arba stiliø, kaip suderinti jame gelminius
etninës kultûros klodus, sparèià moderni-
zacijà, naujà ir dargi abejotinà istoriná paty-
rimà, kad jie þmogaus sveikatà ir vidinæ dar-
nà, „sielos darnà“, iðkeltø ir rodytø kaip di-
dþiausià vertybæ. Prisiminkime Senekà, jis
teigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiau-
siam gëriui, nes padeda þmogui áveikti kû-
no negalavimus, ligas, kliûtis ir svyravimus.
O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriø
nëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime iš
atminties. Prieštaringas, padrikas sielas blo-
gis vedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jas
pasiekia tik blausi Idëjø ðviesa ir jos krenta
nebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganin-
gos harmonijos. Iðties tai labai prasmingos,
nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidë-
mëti galbût visam gyvenimui.
nuojama Meilës Lukðienës univer-
sitetui dovanota biblioteka,
iðleistas „Pedagogikos“ moksli-
nio þurnalo ðimtasis numeris.
Reikia tik pridurti: darna pasiþyminti as-
menybë nenualina savo sveikatos. Toks
þmogus atviras savo egzistenciniams po-
tyriams, tikrovës impulsø jis neiðkraipo ra-
cionalia savigyna ir neslopina jø. Jis ið da-
lies yra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai ver-
tina savo galimybes ir svajones. Emocio-
naliai nestabilûs arba neurotiðki individai
paprastai turi asmeninës ir socialinës
adaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, as-
menybës vidinë darna padeda áveikti stre-
sines situacijas, nepasiduoti ávairiems ag-
resyvumo antplûdþiams, nerimui ir átam-
pai, konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokià
asmenybæ sieja su pasauliu ir paèiu savi-
mi pozityvûs santykiai. Visa tai prisideda
prie bendruomenës, bet kurios socialinës
þmoniø grupës, tautos sveikatos ir jos sa-
vaiminio tausojimo.
Manytume, þmogaus sveikatà saugo ne
vien medicina, dëmesys ligoms ir jø gydy-
mui, kûno kultûrai, medicinos profilaktinëms
priemonëms ir ðvietimui. Þmogaus sveika-
ta yra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantis
jo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ svei-
katà, þodþiu, kûno ir sielos jungtá ir judviejø
vienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vien
tik medikai, geri specialistai ðià sveikos gy-
vensenos kultûros problemà iðspræsti? Ma-
nytume, negali. Netgi jei, laikui bëgant, vals-
tybë ir besimainanèios vyriausybës bûtø fi-
nansiðkai stiprios ir dosnios, o mûsø na-
cionalinis vidaus produktas augtø regimais,
sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþa-
dinti visuomenës sàmonæ, formuoti lanks-
tesnæ vieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (ir
ypaè jaunimo) nepakantumà ávairiems þa-
lingiems áproèiams, nesugebëjimui vertin-
ti savo ir kitø sveikatà kaip fundamentalià
egzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina su-
vienyti ávairias vyriausybines institucijas, vy-
riausybines ir visuomenines organizacijas,
pavienes iniciatyvas, politiniø partijø auto-
ritetus, menininkus á vienà kryptingà, pla-
èiaðaká judëjimà. Be sveikos tautos neturi-
me ateities! Tam galëtø pagelbëti ávairûs
forumai, aktyvesnë Baþnyèios, Nacionali-
nës þalingø áproèiø prevencijos tarybos
veikla, universitetø dëstytojø, pedagogø
iniciatyvos ir geras pavyzdys, kaimo ben-
druomeniø nuovokumas ðiais joms pa-
èioms opiausiais klausimais. Sociologas
R.Grigas vienas ið pirmøjø iðkëlë bendruo-
meniðkumo atgaivinimo svarbà ir nubrë-
þë ðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esa-
ma pagrindo tvirtinti, kad šiuolaikinë vieti-
niø bendruomeniø elgsena iðplaukia ne tik
ið nepalauþiamos, ávairiausias negandas
iðgyvenusios (ir iðgyvenanèios) lietuvio
dvasios, jos istoriniø ðaknø, bet ir ið Lietu-
vos atsivërusios Europos regionø pavyz-
dþiui, ið suvokimo, kad savo ir savo vaikø
gyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtinges-
ná, prasmingesná”.
Mes patys galime save sunaikinti ir ið-
nyksime kaip dûmas, jeigu þmogaus gy-
vensenos kultûrà laikysime graþiu þodþiu,
kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydyto-
jø rûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinai
priklauso prioritetai ir didesnë atsakomy-
bës naðta.
Nukelta á 12 p.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5
 Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai
Tyrëjø komanda Indijoje, Himalajuose (ið kairës á deðinæ): doktorantës Agnë Ðimkevièiû-
të ir Asta Navickaitë, projektø vykdytojas Andrius Remeikis, prof. dr. Virginijus Sruoga,
doc. dr. Arûnas Diðkus ir prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis
VPU biosistematikai Himalajuose
Naujø organizmø rûðiø beieðkant
Vilniaus pedagoginis universite-
tas turi ne tik pastatus, išplëtotà in-
frastruktûrà, bet, svarbiausia, deðimt-
meèiais matuojamà veiklos patirtá ir
puikø moksliná potencialà.
Pastaruoju metu ypaè daug kal-
bama apie klimato kaitos pavojus.
Globali klimato kaita ir didëjantis ant-
ropogeninis poveikis yra pavojingi ne
tik biologinei ávairovei, gamtinei ap-
linkai, bet ir visuomenei bei tolesnei
raidai. Ðtai todël pastaraisiais metais
uþsienio tyrinëtojai daug aktyviau su-
skato inventorizuoti Þemës biomus.
Vilniaus pedagoginio universiteto
biosistematikos tyrimø grupë savo pa-
stangas nukreipë á strategiðkai svar-
biø Þemës regionø biologinës ávairo-
vës inventorizavimà. Tiriami ne tik Lie-
tuvos entobiontiniai vabzdþiai, taèiau
ir pasaulio fauna. Tikimasi, kad netoli-
moje ateityje pavyks atrasti daug dau-
giau naujø mokslui rûðiø ir apraðyti ið-
tisas iki ðiol neþinomas faunas. Tai pa-
dës ávertinti biologinës ávairovës bûk-
læ, taksonominæ sudëtá, pateiks duo-
menø, leisianèiø planuoti saugomas
teritorijas, parengti augalø apsaugos
priemones, taip pat pateiks neákaino-
jamø duomenø apie bendruosius fau-
nogenetinius procesus Þemëje, padës
geriau suprasti, kaip evoliucionuoja
gamta, kurioje mes gyvename.
Ðiuo metu VPU biosistematikos ty-
rimø grupës mokslininkai jau turi uni-
kaliø moksliniø duomenø. Taèiau ne
maþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga –
6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
gerai subalansuota tyrëjø komanda.
Joje – net trys profesoriai, vienas do-
centas ir viena mokslø daktarë. Nese-
niai VPU biosistematikos tyrimø grupë
pasipildë naujais ir ypaè entuziastingais
bei gabiais tyrëjais. Doktorantës Asta
Navickaitë ir Agnë Ðimkevièiûtë sëk-
mingai pradëjo euronemoralinës ir Ry-
tø Azijos entobiontiniø vabzdþiø takso-
nominius tyrimus, o projektø vykdyto-
jas Andrius Remeikis tæsia Centrinëje
ir Pietø Amerikoje surinktos kolekcinës
medþiagos mokslinæ identifikacijà. Kai
tokio pobûdþio projekto tyrimus atlie-
ka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei ávai-
raus amþiaus vykdytojø komanda, ne
tik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai,
bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, kuri
bus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarp-
tautinëje mokslo erdvëje.
Ðiø metø rugpjûtá Vilniaus peda-
goginio universiteto biosistematikø
komanda atliko ekspedicinius lauko
tyrimus Indijoje (Himalajø kalnuose,
Utarakando valstijoje). Buvo norima
ne tik atrasti naujø, mokslui dar neþi-
nomø rûðiø, bet ir aptikti euronemo-
ralinës (o tai yra – „mûsiðkës“) fau-
nos elementø Himalajø kalnuose.
Toliau pateikiame pasakojimà apie
biosistematikos tyrimø grupës ekspe-
dicinius lauko darbus Indijoje, o tiks-
liau – apie nutikimus, kuriuos patyrë
biosistematikø grupës nariai, vykdyda-
mi planuotus mokslinius tyrimus.
Prof. habil. dr.
Jonas Rimantas STONIS
Lyg pa
Jonas Rimantas STONIS,
Andrius REMEIKIS
Atvykome á Indijos provincijà
Taigi á Indijà atvykome puoselëdami
svajones aptikti naujø mokslui neþinomø
organizmø rûðiø. Rišikeše (Rishikesh), t.y.
vietovëje Himalajø priekalnëse, – tikras
gamtos rojus: tarp aukðtø kalvø vingiuoja
šventoji Gango upë, o kur paþvelgsi – veð-
lûs miðkai. Nors ði vietovë yra maþdaug
600 m aukðtyje, o netoliese ir aukðtieji Hi-
malajø kalnai, temperatûra rugpjûèio më-
nesá laikosi apie +35–40°C. Oro drëgmë
labai didelë. Vos kiek pajudëjæs pasijunti
paþliugæs prakaitu. Ilgiau iðbûti patalpose
ámanoma tik ásijungus ventiliatoriø.
Doktorantë Agnë árengë gaudyklæ ir tikisi, kad á
ðviesà atskris paèiø maþiausiø Þemëje
mikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviø
Na, reikia pasakyti, kad papuolëme á
tikrø tikriausio chaoso (ir neðvarumø) ða-
lá. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad eismo
taisyklës èia negalioja. Nepaliaujamas
gaudesys ir spûstys. Sako, jeigu jûsø nu-
samdytas vairuotojas padarytø avarijà,
pavyzdþiui, uþmuðtø þmogø ar, dar blo-
giau, – ðventàjà karvæ, ið nelaimës vietos
reikëtø neðdintis kuo greièiau ir kuo ato-
kiau. Nes subëgæ vietiniai þmogeliai gali
lazdomis negyvai uþdauþyti ne tik vairuo-
tojà, bet ir niekuo dëtus keleivius. Tokiø
nelaimingø atsitikimø jau yra nutikæ ir „bal-
tiesiems“ keliautojams (apie tai buvo pla-
èiai raðyta kelioniø vadovuose, pavyz-
dþiui, þymiajame „Lonely planet“).
Mûsø namelio kaimynas, kaþkoks
„nuo proto nuðokæs“ amerikietis vis aið-
abaisø Ar jaunosios doktorantës tikrai nepabûgo nei
Indijos gyvaèiø, nei kraujasiurbiø dëliø?
apsuptyje
kina, kad „svarbiausia – laisvë! Ne gyvy-
bë arba mirtis“. Jis vis siûlo, kad iðsinuo-
motume motociklus ir kaip tie vietiniai
„dþigitai“ lakstytume po Indijà. Ásivaizduo-
jame, kaip ðauniai atrodytø mûsø dokto-
rantë Asta ant motociklo besidraikanèiais
vëjyje plaukais (ðalmø èia nereikia) ir
besimëgaujanti neribota laisve!
Gamta mus uþbûrë
Jau pirmàjá rytà atsibudæ negalime pa-
tikëti savo akimis. Prie mûsø nuostabio-
sios „bazës“ (t.y. paties atokiausio, paèio-
je miðkø papëdëje ant aukðtos kalvos pa-
statyto triaukðèio namelio) gyvena beþ-
dþionës – makakos rezusai (Macaca mu-
latta) ir skraido daugybë ávairiausiø ir spal-
vingiausiø dieniniø drugiø. Tiek daug dru-
giø vienoje vietoje retai kur ámanoma pa-
matyti. Girdëti cikadø giesmës. Viena jø
yra ne tik labai didelë, bet ir ypaè balsin-
ga. Kai ji uþgieda, atrodo, lyg kas bûtø pa-
leidæs motorà. Stebina drugiø machaonø
gausa ir ávairovë. Be skraidanèiø suaugë-
liø, èia galima aptikti ir daugybæ jø vikðrø,
kuriø pirmøjø ûgiø individai nëra tokie gra-
þûs kaip suaugæ vikðrai. Maþiukai prime-
Didþiulis himalajinis þiogas ant Agnës rieðo
Maldininkas
pasirengæs
aðtriomis kaip
peilis priekinëmis
kojomis kautis su
prieðu arba
stverti grobá
na (imituoja) paukðèio išmatas. Ið pirmo
þvilgsnio net nepastebësi, kad tai gyvi
vikšrai. Taèiau mus ðitie „egzotai“ maþai
domina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3
mm ilgio ir gyvena viduje augalø lapø, da-
rydami uþdaras iðgrauþas (minas). Jau pir-
mà vakarà ant namelio laiptø aptinkame
didþiulá elniavabalá. Vadovas prof. Stonis
sako, kad jeigu vietovëje gausu vienø or-
ganizmø (pavyzdþiui, dieniniø drugiø, va-
balø arba augalø), tai greièiausiai bus daug
ir kitø organizmø. Toks jau gamtos dës-
ningumas. Taigi ið Riðikeðo tikimës labai
daug (taip pat ir naujø mokslui rûðiø). Indiškosios kobros (Naja naja). Jos turi stipriø
nuodø, kurie paralyþiuoja raumenis ir sustabdo
Kelià pastojo kobra, bet iðgelbëjo kvëpavimà bei širdies veiklà
vietinë kalaitë
Ápratome ieðkoti augalus minuojanèiø
vikðrø ant aukðto kalno uþ namelio, nes
visos ikiðiolinës pastangos aptikti minuo-
janèiø vabzdþiø vietovëse, esanèiose þe-
miau, nedavë rezultatø. Vietos arèiau
šventojo Gango þmoniø yra nuniokotos
ir priaugusios mûsø tiriamiems organiz-
mams netinkamø augalø. Takelis, vedan-
tis á kalnà, vingiuoja tankiame miške. Po
liûèiø (o dabar kaip tik musono periodas)
uodø èia tiek daug, kad negelbsti ir mû-
sø atsiveþti specialiai atogràþoms skirti re-
pelentai. Tepamës ne tik apnuogintas kû-
no vietas, bet ir rûbus. Nuo infekciniø ligø
Indijoje kasmet mirðta 1,3 mln. gyventojø,
o vien nuo uodø platinamos maliarijos –
daugiau nei 200 tûkst. þmoniø.Tiesa, vie-
tiniai uodai yra perpus maþesni uþ mû-
siðkius, bet labai graþûs, juodi su baltai
margomis kojomis ir be galo ákyrûs. Tai –
tigriniai uodai (Aedes albopictus), grës-
mingi mirtinø ligø perneðëjai. Kai nuo pra-
kaito permirksta rûbai, tie uodeliai gelia Ið pradþiø gyvaèiø kerëtojas atsargiai uþdëjo
kiaurai per drabuþius. kobrà doc. Arûnui ant peèiø, o po to kaþko
susierzino ir pradëjo vynioti gyvatæ aplink galvà
Ðá kartà kolegos doc. Arûnas ir nepails-
tanti doktorantë Asta vieni susiruoðia lipti á
kalnà, nes jiems kaip visada vis negana. Profesorius Virginijus uþtiko kità kob-
Prie jø prisiðlieja ir nuolatinë palydovë – rà, kuri, pasirodo, gyvena ðalia tako, vin-
vietinë kalaitë. Lydimi keturkojo sargybi- giuojanèio ið mûsø namelio á kaimelá. Pas-
nio mûsø kolegos jauèiasi linksmiau. Li- taroji ilgai nelaukusi pasislëpë namo pa-
pant kalnu galima pasikelti iki maþdaug matuose, tad iðëjæ ið namø vis dairomës,
aðtuoniø ðimtø metrø aukðèio. Ten, aukð- kur ta gyvatë.
èiau, ir augalija kiek kitokia, ir oras ðiek Kità dienà kolegos Arûnas ir doktorantë
tiek vësesnis. Taèiau pusiaukelëje kalaitë Asta sutiko vietiná gyvaèiø kerëtojà ir nu-
sunerimsta ir nubaido ant takelio iððliau- sprendë ðalia jo nusifotografuoti. Þinoma,
þusià kobrà. Kobra pasislepia tarp iðsiraiz- ne uþ dykà, davë (tik) dvidešimt rupijø. Ið
giusiø medþiø ðaknø, o mûsø kolegos tæ- pradþiø gyvaèiø kerëtojas maloniai sutiko,
sia þygá. Tik dràsioji kalaitë kaþkodël pasi- taèiau po to kaþko susierzino ir staigiu ju-
ðalina. Kità rytà eidami á þygá neðamës ðu- desiu apsuko kobrà aplink docento Arû-
niui bandeliø ir ieðkome, kur pradingo mû- no galvà ir kaklà. Doktorantei Astai kerë-
sø iðtikimoji (visada á þygius lydinti) kalai- tojas liepë kobrà laikyti uþ uodegos. Kole-
të. Taèiau jos daugiau niekada ir nebepa- ga Arûnas baisiai persigando, o Asta pa-
matëme, mat vargðë nugaišo. sibaisëjusi klykdama nubëgo ðalin.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 7
 Mus uþpuolë makakos
Rytà prabundame nuo vadovo Stonio
ðauksmø. Prie namelio atëjo ne pavienës
makakos rezusai, o visa jø didþiulë kai-
menë. Bûna dienø kai makakos uþðoka
ant mûsø laiptinës kolonø arba laksto po
balkonà. Tad duris ir langus visada pra-
vartu laikyti uþdarytus. Ðios beþdþionës
– vagilës. Docentas Arûnas negali uþlipti
laiptais á treèià aukðtà, nes itin stambus
makakos patinas (labai jau raudonu uþ-
pakaliu) iððiepæs dantis grasina kolegai
ir kësinasi uþðokti ant galvos, turbût ir
išdraskyti akis. Baisu.

Indijoje apie pusæ visø makakø rezusø (Macaca mulatta) populiacijos ið miðkø
persikëlë gyventi á kaimus ir miestus

Musorëje gyvename kaip debesyje èiau ir tai ne visada padeda. Rytoj (jeigu
Ilgà laikà dþiûgavome, kad liûèiø se- nepils liûtis kaip ið kibiro) vël rengiamës á
J.R.STONIO, V.SRUOGOS ir A.ÐIMKEVIÈIÛTËS nuotr.

zonas (musonas) mums ne kliûtis. Taèiau þygá. Vadovas Stonis labai uþsigeidë nu-
Musorëje sëdime kaip kokiame debesyje fotografuoti ðias egzotines Indijos dëles,
– viskas aplinkui skendi tirðtame rûke, ne- todël praðo doktorantës Agnës ir kolegos
matyti nei aplinkiniø kalnø groþio, nei giliø Andriaus specialiai pabûti jaukais krauja-
tarpekliø vaizdø. Blogiausia ne rûkas, ku- siurbëms kirmëlëms. Agnë pareiðkia jo-
ris kamuoliais ritasi per kalnus, o tai, kad kiu bûdu nesutiksianti, o Andrius (kaip vi-
oro drëgmë kondensuojasi lietumi. Be to, sada) pasiryþæs eksperimentams.
liepos rugpjûèio mënesiais èia daþnos vis- Šiuose liûèiø permerktuose miðkuose
kà permerkianèios liûtys. O gaila!.. Nes dëliø tiek daug, kad tai tampa mûsø pro-
Musorës apylinkës garsëja nepakartoja- blema. Ið pradþiø Andrius fotografuoti
momis kalnø panoramomis, kuriomis ga- dþiaugsmingai atneða áspûdingà visiðkai
lima groþëtis tik esant geram orui. Jau per juodà kirmëlæ su ádomiai praplatëjusia gal-
pirmàsias dvi dienas mûsø rûbai perðla- vine dalimi. Kadangi daugiau norinèiø në-
po, o kadangi visiðkai nedþiûva, jauèiamës ra, Andrius leidþia dëlei uþlipti sau ant ran-
Himalajinë lelija (Hedychium spicatum) auga gerokai padrëkæ. Bijome, kad dar kiek ir kos. Bet ði, pasirodo, nenori ásisiurbti á odà.
ne tik drëgnuose Himalajø miðkuose, bet ir apsineðime pelësiais. Priplëkæ ir mûsø Ið pradþiø pagalvojame, kad tokios dëlës,
aptinkama Malaizijoje bei Japonijoje kambariai. Profesoriaus Virginijaus marški- ko gero, yra ne ðiltakraujø, o kokiø nors
niai jau supuvo, tad rengiasi išmesti. Nors kitø gyvûnø parazitai. Taèiau paskui atsi-
Per liûèiø sezonà iðvykstame á termometras rodo +25°C (o sutemus apie peikëjame – juk tai ne dëlë, o tik á dëlæ pa-
kalnus +20°C), po labai karðto ir tvankaus Riði- naði plokðèioji kirmële juodoji planarija (Bi-
keðo jauèiamës suþvarbæ. Kai kurie apdai- palium kewense) (beje, dëlës priklauso ne
Išsinuomojame maðinà ir indà vairuo-
tojà (jis visiškai nekalba angliðkai, bet turi riai atsiveþë guminius batus, tad mûsø þy-
graþià raudonà dëmæ ant kaktos) ir iðvyks- giams lietus ir purvai (bei gatviø iðmatos...) Buvom girdëjæ,
– ne kliûtis. O štai pirmasis þygis Musorë- kad Indijos
tame á aukðtuosius Himalajus, á Musoræ musono liûtys
(Mussoorie). Netrunkame panirti á tankø je pavyksta ne tik dël to, kad aptinkame
gali paralyþiuoti
rûkà. Mûsø kelionës dþiûgavimai netikë- ádomiø minuojanèiø mikrodrugiø vikðrø, bet kokià veiklà,
tai baigiasi, kai vairuotojas pasako, jog to- bet ir dël kitos ypatingos prieþasties – ne- bet mûsø
liau vaþiuoti nebegali, ir mus iðlaipina ðla- tikëtø kraugeriø. tyrimams tai –
ne kliûtis.
pioje, ávairaus tipo išmatomis uþterðtoje pa- Nuotraukoje –
kelëje. Pasirodo, mûsø pagrindinis baga- Pirmasis musono siurprizas – visada gerai
þas, kuris buvo pririðtas ant maðinos sto- kraujuojanèios þaizdos nusiteikæ ir
go, perðlapo. Neriame á pirmà pasitaikiusá Docentas Arûnas pirmasis iðmëgino, energingi
viešbutá, kuriame laukia ádomios staigme- kà reiðkia vaikðèioti Himalajø miðkuose komandos
nariai (ið kairës
nos. Vieni kambariai be langø, kiti perei- per musonà. Èia taip drëgna, kad dëlës á deðinæ):
nami ir be atskiro tualeto, tad gamtiniø rei- savo aukos tyko þolëse arba ant ðlapiø doktorantë Asta
kalø reikia belstis pas kaimynus. O mûsø medþiø bei krûmø lapø. Nepajunti, kaip Navickaitë,
pagrindinis kambarys kaip didelis televi- jos uþkrenta uþ apykaklës ar palenda po doc. dr. Arûnas
zorius – visa siena stiklinë. Kai pradeda- kojinëmis ir siurbia kraujà. Dël parazitø ir Diðkus,
doktorantë
me nusirenginëti, pusë miestelio þiûri á mus ligø Arûnas labai nemëgsta Indijos dþiun- Agnë Ðimkevi-
ir rodo pirðtais. O vakare – atvirkðèiai – mes gliø, o èia, kalnuose, iki ðiol jautësi sau- èiûtë, prof.
uþsigesiname ðviesà ir gerdami arbatà ste- gus. Taèiau dabar mûsø kolega paplûdo dr. Virginijus
bime Musorës gyvenimà kaip dideliame kraujais, nes dëlëms ásisiurbus ilgai teka Sruoga ir
ekrane. Rytoj susirasime savo „lageriui“ kraujas. Jo kreðëjimà stabdo dëliø suleis- projektø
vykdytojas
tinkamesnes vietas ir, þinoma, ne judrioje tas hirudinas. Kad neapliptum dëlëmis, Andrius
miestelio aikðtëje. reikia labai gerai apsikamðyti rûbus. Ta- Remeikis

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

plokðèiøjø kirmëliø tipui, o þieduotøjø).
Ieškom toliau. Pasirodo, ant ðlapiø þoliø
pilna to, ko mums reikia – tikrø tikriausiø
indiniø dëliø (Haemadipsa sylvestris). Jos
gal kiek trumpesnës uþ planarijà ir raibo-
kos (juosvos su rudais skersiniais raštais).
Uþtenka tik pabraidyti po þoles, ir jos jau
lipa aukðtyn per guminius batus ir siurbia-
si á þmogø. Kuo toliau, tuo sunkiau nuo
ðiø dëliø apsisaugoti. Kolega Andrius nu-
simauna batus ir aptinka, kad jo kojinës
jau spëjo permirkti krauju. Mûsø puikio-
sioms doktorantëms Astai ir Agnei ðie mið-
kø pasalûnai kelia pasibjaurëjimà. Taèiau
dar daugiau pasibaisime, kai vienà rytà at-
sikëlæ aptinkame dëliø, besiraitanèiø mû-
sø guminiuose batuose. Mes nakèiai ba-
tus paliekame prie namelio durø, o tos
bjaurybës, matyt, susigundo batø „aroma-
tais“. Dabar kiekvienà kartà prieð iðeinant
á þygá reikia ne tik iðkratyti batus, bet ir tu-
rëti daug pleistrø ir dezinfekavimo spirito.
Taigi, jeigu atvyksite á Indijà per musonà,
susitaikykite, kad tikrai aplipsite kraujasiur-
bëmis dëlëmis. Beje, ðiandien profesorius
Rimantas sako, kad besiraitanèiø dëliø jau
matë ir mûsø namelio duðe.
Neprasidëkite su beþdþionëmis –
gali baigtis blogai
Èia, Musorës ir aplinkiniuose miškuo-
se, gyvena ne tik elniø, leopardø (pasta-
røjø nematëme), bet ir dvi rûðys beþdþio-
niø. Pilkieji langûrai (Presby-
tis sp.) – vienos elegantið-
kiausiø ir, sakykim, graþiau-
siø beþdþioniø. O ðtai ma-
kakos rezusai – vienos áky-
riausiø ir agresyviausiø pa-
saulio beþdþioniø. Patikëki-
te, jø áþûlumui nëra ribø. Tiek
vienos, tiek kitos laikosi bûriais (kartais di-
deliais) ir migruoja ið vietos á vietà. Maka-
kø ir langûrø galima pamatyti miðkuose,
taèiau tikroji nelaimë, kai jos priartëja prie
kaimo arba nusileidþia ant plento. Maka-
kos nenoriai uþleidþia kelià net maðinoms,
o einant keliu pësèiomis gali uþpulti ir su-
þaloti. Ið pradþiø jos lyg ir nekreipia dëme-
sio, uþsiima savo reikalais, taèiau jø nuo-
taikos labai greitai keièiasi. Uþtenka pa-
þiûrëti á jø snukius – bjaurumas ant kaktos
paraðytas. Profesorius Rimantas aiðkina,
kad ðios beþdþionës nëra tokios bebai-
mës. Pavyzdþiui, bijo fotoaparato ir ne-
mëgsta, kai jas fotografuoja. Taèiau uþte-
ko profesoriui tik iðsitraukti fotoaparatà,
kaip kaimenei vadovaujantis patinas šuo-
liais puolë link jo. Tad nieko kito neliko kaip
kuo greièiau slëpti fotoaparatà, visiems
bëgti ir visu garsu klykti. Šitos beþdþionës
yra gana stambios, ypaè subrendæ pati-
nai. Jos kovoja dantimis ir nagais. Jeigu
tik galëtø, uþðoktø þmogui ant nugaros ir
draskytø akis nagais ir kandþiotø. Be to,
jos gali uþkrësti ligomis. Tikra bëda eiti pro
makakø bandà su polietileniniu maišeliu.
Jos ið karto sumàsto, kad, ko gero, neða-
tës maisto (vaisiø, bandeliø). Mûsø elegan-
tiðkoji doktorantë Asta nukenèia net Muso-
rës miestelio centre, mat, nieko blogo ne-
galvodama, neðasi vaisiø. Musorëje beveik
visada rûkas, o vakaro prieblandos daro
vietovæ dar paslaptingesnæ (panaðià kaip
Vienas
graþiausiø
pasaulio
drugiø –
indijinis
machaonas
tuose filmuose apie vilkolakius). Suðnara
krûmai, sulinguoja medþiø ðakos ir ið prie-
temø lyg kokie „zombiai“ pasirodo maka-
kos. Stambi makaka ðokdama nuo medþio
nesunkiai galëtø pargriauti tokià lieknà mer-
ginà kaip Asta. Kad mûsø Asta gráþta su
vaisiais – didelë sëkmë. Taèiau merginai
makakos ávaro daug baimës.
Makakos nevengia ir judriausiø mies-
tø gatviø. Jø bandos dunda namø sto-
gais, karstosi elektros laidais ir lenda pro
kiekvienà langà, kuris tik atidarytas. Pro-
fesorius Rimantas ið pradþiø buvo didy-
sis makakø mylëtojas, visada ðerdavo jas
bandelëmis, sausainiais ir obuoliais. Vis
ragindavo ir kolegas dþiaugtis tais pada-
rëliais. Taèiau dabar viskas dramatiškai
pasikeitë. Makakos ájunko á mûsø apylin-
kes, uþsilipa ant namelio stogo, karstosi
ant tvorø ir išðiepusios dantis gàsdina. Ko-
lega Andrius grieþtai draudþia palikti pra-
viras duris. Taèiau dûstantys profesoriai
vis nori daugiau švieþio oro. Gráþæ iš
þygio, kur pakliûva pasidedame kuprines,
fotoaparatus ir pirkinius. Besikuisdami pa-
matome, kad didelis makakos patinas jau
kambaryje ir laiko nutvëræs pirkiniø mai-
ðelá. Gerai, kad ne fotoaparatà ar rankinæ
su lietuviðku pasu ir pinigais. Ið netikëtu-
mo profesorius Rimantas suklinka ne sa-
vo balsu. Kolega Andrius, nebesupras-
damas kas darosi ir persigandæs klyks-
mo, taip pat klykia. Ðtai ðito makaka ið
mûsø tikrai nesitikëjo. Pabyra beþdþionës
neðami produktai, o mes tarpduryje pa-
matome tik raudonà makakos uþpakalá.
Blogiausia, kad ðitos bjaurybës jau pra-
deda verþtis ir pro uþdarytas duris. Tad,
jeigu durys ið vidaus neuþsklæstos meta-
Nuo drëgnø þoliø ir medþiø lapø visokie gyviai
tik ir taikosi uþðliauþti ant þmogaus odos
(nuotraukoje – juodoji planarija)
liniu sklàsèiu, beþdþionës á jas trankosi ir
visaip bando atidaryti. Paprastai optimis-
tiðkai nusiteikusi doktorantë Agnë ðá kar-
tà praranda gyvenimo dþiaugsmà, kai
piktos makakos uþpuola jos namelá ir
dantis iððiepusios þada kautis. Agnë itin
guvi mergina, taèiau vos spëja pasprukti
ir uþsidaryti kambaryje. Sumanome išsis-
kalbti per dëliø atakas kraujais iðteplio-
tus rûbus. Skalbinius iðkabinëjame ant vir-
vës ðalia doktorantës Agnës namelio. Ne-
manome, kad mûsø skudurai gali sudo-
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 11–12
11–12 99
 Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai

Á VPU Fizikos ir technologijos fakultetà vël buvo suvaþiavæ atomo teorijos kûrëjai
dalyvauti seminare „GRASP meeting 10“. Pasaulio mokslo grandai pirmiausia
susëdo prie bendro stalo pasidalyti mintimis apie pasaulyje vykstanèius aktualius
reiðkinius, paanalizuoti atliktø moksliniø tyrimø ir jø perspektyvos.
Atomo
Á Vilniaus pedagoginiame universite-
te rugsëjá vykusá seminarà GRASP mee-
Prof. habil. dr. Gediminas GAIGALAS
Vilniaus pedagoginis universitetas susitikimas
ting 10 atvyko prof. Charlotte Froese Fis-
cher, pasaulyje gerai þinoma atomo te-
orijos mokslininkë (JAV, NIST), prof. Ole-
gas Zatsarinny (JAV, NIST), prof. Peras
Jönssonas (Švedija, Malmës universite-
tas), prof. Michelis Godefroidas su dok-
torantais Simonu Verdeboutu, Cédricu
Nazé (Belgija, Laisvasis Briuselio univer-
sitetas), prof. Jacekas Bieronis (Lenkija,
Krokuvos Jogailos universitetas), FTF
doktorantas Pavelas Rynkunas bei ma-
gistrantai Andrius Alkauskas, Andrius Pet-
ryla ir inþinierius Erikas Gaidamauskas.
Seminarui pateikti išsamûs Jaceko
Bieronio, Charlotte Froese Fischer, Olego
Zatsarinny, Pero Jönssono ir Michelio Go-
Prof. G.Gaigalas (deðinëje) su sveèiais ið Belgijos, Ðvedijos, Lenkijos ir Vokietijos
defroido pranešimai. Surengta ðiø proble-
mø diskusija, aptartos nagrinëjamos tema-
tikos perspektyvos ir plëtojimo bûdai. Tai
buvo ypaè naudinga jauniesiems moksli-
ninkams tyrëjams. Taip pat jiems buvo
smagu paþinti kitus garsius mokslo þmo-
nes, straipsniø autorius, iðklausyti naujo-
viø ir patarimø atomo teorijos klausimais.
Seminaro dalyviai vieðëjo ir Tarptauti-
nëje atomø ir molekuliø duomenø bei jø
taikymo konferencijoje (ICAMDATA 7), ku-
ri vyko Lietuvos mokslø akademijoje. Ji
ypatinga tuo, kad yra pirmoji, surengta
maþoje valstybëje – Lietuvoje. Tris kartus

Iðkilmingos ceremonijos metu prof. G.Gaiga-

lui suteikiamas Lanzhou Northvest Normal
universiteto garbës profesoriaus vardas ir
áteikiamas diplomas. Ið kairës: prof.
G.Gaigalas, Lanzhou Northvest Normal
universiteto viceprezidentas prof. Hualingas
Dengas ir prof. dr. Chenzhongas Dongas

minti makakas. Taèiau, pasirodo, kol mes
buvome þygyje, tvoromis ir namø stogais
atðuoliavo ne makakø, o langûrø tabû-
nas. Pusæ skalbiniø numëto ir suminko á
purvà. Rûpestingoji Agnë kas dar tinka-
ma surenka ir sudþiausto atgal. Taèiau,
kai ateiname pasiimti skalbiniø, vël ið kaþ-
kur pasirodo pilkieji langûrai. Tokiø dide-
liø langûrø buvom dar nematæ. Nors ðios
beþdþionës ir negarsëja agresyvumu, ta-
èiau, kai didþiulis þvëris ðuoliuoja tiesiai á
tave ir nuo medþio ðokdamas ant priean-
gio stogelio vos nekliudo, apima baimë.
Ðá kartà suáþûlëjusiø langûrø apsilanky-
mas ávaro baimës ne tik doktorantei Ag-
nei, bet ir profesoriams Rimantui bei Vir-
ginijui. Persigandæ sprunkame á kambará
ir uþremiame duris. Taigi jauèiamës lyg
pabaisø apsuptyje (ypaè tas jausmas su-
stiprëja sutemus).
Tiek langûrai, tiek makakos didþio-
joje Indijos dalyje yra gerbiami, vadina-
mi šventais padarais ir ávairiai malonina-
mi aukomis. Ðioms šventosioms beþ-
dþionëms paðerti parduodami net spe-
cialûs grûdø rinkiniai. Taèiau toli graþu
ne visi gyventojai yra tokie malonûs. Pa-
vyzdþiui, profesorius Rimantas ir kolega
Andrius fotografuoja medþiuose taikiai
besiblusinëjanèià pilkøjø langûrø kaime-
næ. Tuo tarpu vietinis þmogelis nekan-
triai laukia su akmenimis, kada baigsis
fotosesija ir jis galës langûrus iðvaikyti.
Kai kurie vietiniai beþdþionëms yra ypaè
negailestingi. Bet ar jûs nebûtumëte, jei-
gu makakos suþalotø arba ið kambario
iðsineðtø jûsø keliø mënesiø kûdiká? Ka-
ras tarp beþdþioniø ir þmoniø prasidëjo
tada, kai maþdaug pusë Indijos makakø

10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


fizikø
ji vyko JAV, tris kartus Azijoje, Vokietijoje
ir du kartus Prancûzijoje. Konferencijoje
buvo pristatomi naujausi mokslo laimëji-
mai atomø ir molekuliø fizikos srityje, o
patys ádomiausi pristatomi kviestiniuose
pranešimuose, kuriuos skaitë kolegos ið
JAV, Prancûzijos, Anglijos, Australijos, Ja-
ponijos, Švedijos, Rusijos, Kinijos, Korë-
jos, Vokietijos, Belgijos, Austrijos. Prof.
G.Gaigalas buvo vienintelis Lietuvos at-
stovas, kuris taip pat perskaitë kviestiná
praneðimà ir pristatë savo grupëje (VU Te-
orinës fizikos ir astronomijos institute ir
VPU Bendrosios fizikos katedroje) gau-
tus naujausius mokslinius rezultatus ir ap-
skritai naujausius tyrimus, gautus „A.Ju-
cio mokykloje“. Taigi Vilniaus pedagogi-
nis universitetas 2011m. ðià reikðmingà
mokslo plëtros estafetæ perduos Oksfor-
do universitetui arba Pjero ir Marijos Kiuri
universitetui Paryþiuje.
PER TRIS VANDENYNUS
Man jau 2005 m. teko dirbti JAV Ato-
minës fizikos skyriaus NIST ( National Ins-
titute of Standards and Technology) vyk-
domoje mokslinëje programoje ir èia at-
likti populiariausios pasaulyje atomo sri-
ties kompiuterinës GRASP (General Pur-
pose Relatyvistic Atomic Structure Packa-
ge) modifikacijas. Tada viena þymiausiø
pasaulyje atomo fizikos specialisèiø prof.
Charlote Froese Fischer pakvietë atvaþiuoti
á JAV NIST atlikti tolesniø tyrimø, nes ne-
buvau ðiø srièiø naujokas – staþavæs ir
Oksfordo universitete pas I.Grantà, gvilde-
næs reliatyvistinæ trikdþiø teorijos versijà, ir
Laisvajame Briuselio universitete (Belgija)
pas prof. M.Godefroidà, plëtojæs savo su-
kurtà f elektronø sluoksniø metodikà, ir Ka-
populiacijos „nusprendë“, kad jau gana
„vargti“ miðkuose, ir apsigyveno kaimuo-
se, miesteliuose ir net didmiesèiuose. O
makakø Indijoje nuolatos gausëja.
Atvykæ á Danoltá (Dhanolti) apsistoja-
me pamiðkëje. Aiðku, netrukus pasirodo
makakos. Ið pradþiø jos sukinëjasi apa-
èioje, o mes saugûs dþiûgaujame antro
aukðto terasoje. Nors doktorantë Agnë
jau sunerimusi, profesorius Rimantas, no-
rëdamas pasipuikuoti ar prisiminæs savo
senà meilæ makakoms, atbëga su ban-
delëmis. Taèiau makakos patinas netrun-
Prof. Charlote F.Fischer
NIST, Gaithersburgas, JAV
Prof. Jacekas Bieronis
Krokuvos Jogailos
universitetas, Lenkija
selio universitete (Vokietija) pas habil. dr.
Stephanà Fritzsche, paskatinusá kurti kom-
piuteriná spieèiø, kuriuo atliekami itin su-
dëtingi skaièiavimai. Kaselyje susipaþinta
ir su perspektyviu atomo teorijos moksli-
ninku prof. Chenzhongu Dongu iš garsaus
Kinijos Lanzhou Northwest Normal univer-
siteto, su kuriuo uþmegzti ilgalaikiai ryðiai,
ne kartà sveèiuotasi tame universitete, kar-
tu atlikta nemaþa tyrimø. 2007 m. pasi-
rašytas Vilniaus pedagoginio universiteto
Bendrosios fizikos katedros ir College of
Physics and Engineering of Northwest
Normal University bendrø moksliniø tyri-
mø susitarimas, á juos átraukiant ðaliø dok-
torantus, taip pat dëstytojø mainus. Sutar-
tys vëliau buvo atnaujinamos, bendri
mokslo tyrimai tapo tradiciniai. Vëliau bu-
vau iðrinktas ðio Kinijos universiteto Gar-
bës profesoriumi.
Reikšmingi Bendrosios fizikos katedros
mokslo ryšiai ir su Malmës universiteto (Ðve-
dija) prof. Peru Jönssonu, kuris prieš trejus
metus VPU pradëjæs iki ðiol tæsia paskaitø
ciklà kompiuterijos bakalaurantams, ma-
gistrantams bei doktorantams.
Asociacijos SEND (Italija) bei partne-
riø ið Palermo (Italija), Bratislavos (Slova-
kija), Bochumo Ruhro (Vokietija), Andrei
Saguna (Rumunija), Artevelde (Belgija)
universitetai su VPU Fizikos ir technologi-
ka pamatyti profesoriaus rankose maiðe-
lá. Puola turëklais aukðtyn á terasà ir grie-
bia uþ maiðelio, o mes panikos apimti ir
ðaukdami iðsilakstome po kambarius. Pa-
þadame daugiau makakø neðerti. Taèiau
makakos jau þino, kur yra bandeliø. Prieš
sutemas dantis iššiepusios jos þiûri pro
langus ir stumdo duris, tikëdamosi pasi-
gviešti grobio. Ypaè nejauku, kai maka-
kø bandoje yra pateliø su jaunikliais. Šie
pradeda þviegti, atrodo, visiškai be jokio
reikalo. Tada tik ir þiûrëk, kad bandos va-
das nesugalvotø jø ginti.
Prof. Ianas P.Grantas
Oksfordo universitetas,
Jungtinë Karalystë
Prof. Peras Jonssonas
Malmës universitetas,
Ðvedija
Prof. Michelis Godefroidas
Laisvasis Briuselio
universitetas, Belgija
Prof. dr. Chenzhongas Dongas
North West Normal universitetas,
Lanzhou, Kinija
Habil. dr. Stephanas Fritzsche
Kaselio universitetas, Vokietija
jos fakultetu ásijungë á projektà, kuriuo sie-
kiama paskatinti jaunimà rinktis tiksliøjø
mokslø studijas, o bûsimus mokytojus –
taikyti naujus ugdymo metodus. Be to, ið-
plëtoti studentø mainai tarp ðiø ðaliø.
Pernai, tæsdami bendradarbiavimo
tradicijas, suorganizavome moksliná se-
minarà, kuriame dalyvavo jau seni paþás-
tami atomo fizikos teorijos bendradarbiai
– Michelis Godefroidas (Laisvasis Briuse-
lio universitetas), Peras Jönssonas (Mal-
mës universitetas), Jacekas Bieronis (Kro-
kuvos Jogailos universitetas), Stephanas
Fritszche‘as (GSI). Tai buvo ðiemetë jau
minëtos mûsø Bendrosios fizikos kated-
ros mokslo konferencijos uvertiûra, pra-
dëjusi koordinuoti ávairiø grupiø moksli-
nius tyrimus, kaip tiksliau teoriðkai nusta-
tyti atominiø dydþiø charakteristikas. Šio
seminaro išskirtinis bruoþas buvo ir tas,
kad daugelis sveèiø skaitë paskaitas mû-
sø magistrantams ir doktorantams, kurie
jau buvo áraðyti á bendrø atomo teorijos
pasaulio tyrëjø grupes.
2010 m. konferencija (ICAMDATA 07)
bei VPU Bendrosios fizikos katedros moks-
liniais tyrimais susidomëjo Japonijos moks-
lininkai ir pasiûlë atlikti bendrus tyrimus. Ty-
rimø objektas galëtø bûti metodikos kûri-
mas, naujø kompiuteriø programø raðymas
ir ypaè tikslûs skaièiavimai tokiø jonø, kurie
reikalingi plazmos diagnostikai.
Tikra tiesa, kad makakas sunku fo-
tografuoti. Nors ir labai áþûlios, vos tik
pamaèiusios fotoaparatà nusisuka arba
stengiasi pasitraukti ið kadro. Sufokusuo-
ti kadrà á jø snukius ypaè sunku. Be to,
jø þvilgsniai akimirksniu pasidaro pikti.
Šiuo metu, kai raðome ðias eilutes, klau-
somës, ar kartais stogais neatidunda
koks makakø tabûnas. Tad dël visa ko
dideliu metaliniu sklàsèiu uþsklendþiame
duris.
(Tæsiná skaitykite kitame þurnalo numeryje)
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 11
 Atkelta ið 5 p.
Nacionalinë sveikatos koncepcija, aið-
ku, gali bûti kritikuotina, daug yra priimtø
ávairiø ástatymø, programø, nutarimø, taèiau
rezultatai privalëtø bûti geresni ir apèiuopia-
mesni. Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià svei-
kos gyvensenos ugdymo programà yra se-
niai pribrendæs, svarbus dalykas. Tokià pro-
gramà pajëgûs parengti ávairiø srièiø spe-
cialistai, mokslininkai. Jie jau dabar, kvies-
dami ávairius forumus, daug diskutuoja ir
aiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø.
Senbuvëse Europos Sàjungos ðalyse
daug daroma, kad sveikata bûtø supran-
tama visapusiðkai – ir mediciniðkai, ir hu-
manitariðkai, ir filosofiðkai. Mes medicinos
mokslà priskiriame prie gamtos, biologijos
mokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose moks-
lø klasifikacijose medicinos mokslas priski-
riamas humanitarinei srièiai. Jau tas faktas
rodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos ir
ligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptol
ne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà pri-
gimtá. Dar daugiau, þmoniø sveikata – tai
didþiausias valstybës turtas, didesnis ne-
gu naudingosios iðkasenos, brangûs me-
talai, švytintys auksai ar naftos telkiniai. Ji
garantuoja natûralià kartø kaità, tautos ge-
nofondà. Deja, turime pripaþinti – èia mûsø
valstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gims-
tamumas, pirmagimiø tëvø senëjimo ten-
dencija, giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûki-
nëjimas ir susvetimëjimas, gimtosios þemës
ðventenybës, sakralumo jausmo neteki-
mas, Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas ir
kiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tau-
tos sveikatos. Mes dar nekalbame apie nu-
sikalstamumo mastà, þiaurumà, saviþudy-
bes, narkomanijà ir kt. Tas mus verèia ieð-
koti ávairiø veiksmingø objektyviø priemo-
niø ir bûdø, kaip paversti sveikatà didþia na-
cionaline vertybe. Ypaè svarbu apsaugoti
þmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet ir psi-
chiniø, didþiulës nervinës átampos, kurià jis
patiria laisvosios rinkos, konkurencijos sà-
lygomis ar gyvendamas didmiesèiuose,
tuose „nervø mazguose“.
Beatodairiðkas miestø augimas, tech-
nosferos plëtra darosi grësminga. Sako-
ma, kad artëja viena ið sunkiausiø pasau-
linës civilizacijos ir globalizacijos kriziø, su-
sijusiø su tuo, kad nuolat daugëja didþiø-
jø miestø gyventojø ir ðio proceso darosi
neámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiuje
megapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekvie-
name jø gyvena maþiausiai penki milijo-
nai þmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tan-
kiai, aplinka labai uþteršta toksiðkomis me-
dþiagomis ir gamybos atliekomis, gausios
socialinës grupës skursta, jø sveikata blo-
gëja, vis labiau plinta nusikalstamumas ir
12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Pedagoginës minties
narkomanija. Tokijo – Jokahamos gyven-
tojø skaièius perlipo per 30 milijonø, Mek-
siko – per 20, Niujorko – per 20 ir t.t. Mies-
tai, be abejo, nepaprastai reikðmingi pa-
saulio kultûros ir ekonomikos raidai ir ben-
drai þmonijos paþangai, nors dël pastaro-
sios dabar smarkiai abejojama.
XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyvento-
jø sudarys miestieèiai. Taigi globalinës
miestø katastrofos pavojus realus ir kas-
met didëja, þada sunkiø padariniø visai
þmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiks-
mingø priemoniø ðá procesà suvaldyti, pa-
þaboti technokratiná màstymà ir veikimà.
O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta prie
psicho ir ekosferø. Priešingu atveju þmo-
gø jau dabar tykoja ir tykos nuolatinës ma-
þesnës ar didesnës nelaimës ir netektys.
Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pra-
dþios þmonës bus bene dramatiðkiausio
likimo þmonës – nervingi, persekiojami ðir-
dies ydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðia-
me teiginyje yra dalis tiesos.
Akivaizdu, kad psichinë þmogaus svei-
kata priklauso nuo visø mûsø – pilieèiø ir
tautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai ap-
galvotà ástatymø sistemà ir programà, ap-
sauganèias þmogø nuo degradavimo ir kri-
ziø, vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo ir
jø nereikalingumo artimiesiems ir pasau-
liui jausmo, valstybë gali garantuoti psichi-
næ sveikatà. Taèiau mes galime daug pa-
dëti vieni kitiems, stiprindami ir turtindami
bûtent ávairius bendruomeninius ryðius, pa-
dëti teisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistið-
kai. Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumo
vadinamajam darbo, veiklos ir poilsio ritmui,
kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiame
sektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuo-
latinës nervinës átampos ir konfliktinës situ-
acijos, agresyvumo proverþiai nenualintø
þmogaus psichinës sveikatos ir nepaþemin-
tø jo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø tei-
siø ir laisviø bei saviraiðkos galimybiø. Ga-
liausiai svarbu atsiremti á esmines mûsø kul-
tûros vertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jas
praturtinti nauju istoriniu patyrimu ir jautriai
diegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti:
mûsø tëvai ir protëviai buvo ðviesûs þmo-
nës, nelaidë þodþiø vëjais ir iðvedë mus á
vaiskesnes gyvenimo ir kûrybos erdves.
Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø,
kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai svei-
ko gyvenimo bûdo pavyzdþius ir idëjas. Èia
pirmiausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno,
M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos ir kitø
vardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika ne-
sensta ir šiandien. Jø raðtuose kultûros ir
sveikatos tema uþima labai svarbià vietà.
M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðva-
duoti Lietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø per
blaivybæ buvo ir bus tikro istorinio perver-
smo pavyzdys. Já vëliau pasigavo ir maþa-
lietuviai, ákûræ 1900 m. draugijà simboliniu
pavadinimu Lietuvos þvaigþdë.
Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo,
kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabi-
lo apie þmogaus natûralumà, tikràjá graþu-
mà, teikiamà „natûralaus sveikumo“. Jo
prieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas,
nesveikas maitinimasis ir kiti þalingi áproèiai.
Dël jø asmuo suirsta, pagausëja ligø, svei-
kata sugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá
– bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvar-
kyti savo gyvenimà, kaip jis sakydavo, iš
savo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidrios
sàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siek-
ti gamtos dësniø ir þmogiðkosios veiklos,
doros dësniø suderinamumo; visame ka-
me þmogiðkumo pradas privalàs vyrauti.
Vydûno pedagoginë didaktika ádomi ir
gili, paremta Vakarø ir Rytø civilizacijø patir-
timi. Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûno
ir dvasios harmonija, jo dvasios ir sielos au-
gimas. Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freu-
dà uþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë di-
delius reikalavimus visiems, kurie ugdo ir
lavina vaikus, paauglius ir jaunimà. Jam din-
gojosi: neturëtø në vienas girtaujantis þmo-
gus uþimti valdþioje nors ir paprasto valdi-
ninko vietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjai
ir kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu gir-
tautø. „Valdþios þmonës turëtø bûti visuo-
met blaivûs ir nepajudinami kaip þemës aði-
galio þvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvæ
nubrëþë nuo virðininkø, valdþios atstovø iki
automobiliø „veþëjø“.
Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydû-
nas, kuris ðias mintis dëstë 1930 metais?
Galbût Vydûnas per daug kategoriškai
teigë, jog garbës esàs vertas tik blaivus
þmogus, jog politinæ nepriklausomybæ ið-
saugos tik blaivûs þmonës, bet drauge jis
pranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tau-
toms auðta laiminga ateitis“, tik tokios tau-
tos eina þmoniðkumo ir kultûros linkme.
Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, ne-
paseno Vydûnas, turëjæs savyje tikrojo
donkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë,
kai këlë sàmonës ir savimonës ðviesos
problematikà. Nepaseno ir Blaise Pasca-
lis, didis filosofas, mistikas, kai savo Min-
tyse raðë apie þmogø, tà màstanèià nen-
dræ, apie màstymà, darantá þmogø didá.
„Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieð-
koti savo didybës, bet savo màstymo plot-
mëje. Neturësiu daugiau, valdydamas
þemes; visata mane aprëpia erdve ir pra-
ryja kaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“.
B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai

raida
màstyti, nes tai dorovës principas, iðties
yra didis intelekto atradimas.
Tinkamas màstymas garantuoja sëk-
mingà gyvenimo veiklà, padeda pamatus
kultûros ir sveikatos sanglaudai, nepaisant
visokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø.
O jø visada buvo ir bus, jas áveikti galima tik
didelëmis valios, kurià valdo màstymas, pa-
stangomis. Paprastas teiginys – pirmiausia
deramai màstyk ir tik po to veik – labai tei-
singas. Juk pats mûsø kûnas yra mûsø min-
èiø produktas. Gydant þmogaus mintys yra,
kaip sako medikai, gerokai svarbesnës ne-
gu vaistai. Tà paliudija vadinamasis place-
bo efektas, kai pats ligonis, tikëdamas ta-
riamøjø vaistø veiksmingumu, iš tikrøjø su-
laukia pagerëjimo, greièiau pasveiksta.
Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatà
gali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jos
priartina negalià, skausmà, diskomforto
pojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti –
egzistuoja negatyvus ir pozityvus, teisingas
màstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abi
susijusios su dvasios pusiausvyra. Viena
jà naikina, nepastebimai ardo ir gniuþdo,
kita jai suteikia stabilumo, talkina imuninei
sistemai, neða dþiaugsmà ir meilæ. Apskri-
tai gebëjimas atsikratyti negatyvumo,
vengti ir išvengti jo ir ligos yra ne kas kita
kaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros,
auklëjimo ir saviauklos reiðkinys. Kaip pa-
dëti sau paèiam, kad jaustumei kûno ir
dvasios pusiausvyrà? Toks klausimas ið-
kyla daugeliui màstanèiøjø pozityviai.
Ieškant atsakymo, imamasi ávairiø te-
rapiniø priemoniø. Moderni ir plaèiai pa-
plitusi yra Sebastiano Kneipo (1821–1897),
pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visø
laikø „vandens gydytojo“ ir vieno naujøjø
laikø natûraliosios medicinos pradininkø,
terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji re-
miasi penkiais postulatais. Pagrindinis jø
– vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas,
protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis,
taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pas-
tarasis terminas daugeliui maþiau girdë-
tas. Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkinti
taip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaip
tariant, rasti teisingà átampos ir atsipalai-
davimo santyká. Arba dar paprasèiau: ras-
ti sau tinkamà gyvenimo bûdà“.
Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas,
kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime áve-
dimas, argi neprasideda nuo mûsø apta-
riamojo pozityvaus màstymo?! Netgi ásiti-
kinimas, jog sensti, glûdi mûsø prote. Moks-
las teigia: mûsø kûnas atsinaujina kas sep-
tyneri metai. Senëjimas – tai negatyvaus,
riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimas
tarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas min-
tis gelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam pa-
deda meditacija, joga, ypaè iðaukðtintos ir
subtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø,
mistikø ir gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuo-
selëjome iðtisà gerontologijos mokslo sritá
ir daug vilèiø siejame su jos galimybëmis
pratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytie-
èiams tai atrodo savotiðka kova su gamtos
dësniais, materialistinës galvosenos vaikiðki
uþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymas
jûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak in-
dø mokslininko ir dvasinio vadovo Ðrilos
Prabhupados (1896–1977), senoliui, kurá
slegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà ar
persodinti kito ðirdá. Kad ir sukûræ komforto
civilizacijà mes niekuomet neáveiksime mir-
ties ir nenugalësime visø ligø. Iðties reikia
ieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvë-
je, siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo ken-
tëjimo – socialinio ir psichinio. Vedose sa-
koma – gyvoji bûtybë nemateriali, nors ji
ákalinta materialiame kûne.
Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðios
fundamentalios koncepcijos vertinimà, pa-
stebësime tik tiek: kodël kûnas atsinauji-
na kas septyneri metai ir kà reikia daryti,
kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kû-
dikio einant metams ir didëjant gyvenimo
naðtai, lygiai svarbu rytieèiams ir vakarie-
èiams. J.Hagelino teigimu, „ligos negali ási-
tvirtinti kûne, kurá valdo harmoningos min-
tys. Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri da-
lykai, ir jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juos
ir prisikviesi. Blogos mintys – visø þmoni-
jos negeroviø, áskaitant ligas, skurdà bei
nepasitenkinimà, prieþastis“.
Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiame
savo mintimis, prisišaukiame klausydami
pilnø negandø, liûdesio ir netikëjimo gy-
venimo prasmingumu kitø istorijø. Tad de-
rëtø puoselëti ir saugoti gerø minèiø san-
kaupas kasdienai ir „juodai dienai“. Vadi-
namieji iðminèiai, mistikai ir dvasios daly-
kø aiðkintojai perspëja: susigràþinti praras-
tà sveikatà nebûna paprasta, daþnai ji ið-
vis nesugráþta. Iðties, amþina jaunystë të-
ra tik nepasiekiamas idealas ar graþi sva-
jonë, nakties sapno vaizdiniø keista pynë,
kurios negali gerai suvokti.
Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar ne-
sàmoningai prisilieèia prie trijø sferø – fizinio
gyvenimo, astralinës ir mentalinës – ir ban-
do jas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyveni-
mo sfera prasideda nuo higienos, „nuo tei-
singo naudojimosi šviesa, sukaupta auga-
luose ir vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasideda
nuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas á
fiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimà
yra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fizinio
gyvenimo sferos sudedamosios – neprie-
kaiðtingas kûnas (anaiptol ne kultûristinis, de-
monstratyvus ir egoistiðkas), gera sveikata,
normalus svoris ir kt. Kitos sferos – astralinë
ir mentalinë, kur formuojasi jausmai ir min-
tys, dar nëra pakankamai iðtirtos ir ásisàmo-
nintos. Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos ir
vaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daug
aukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“.
Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyveni-
mo erdvë ir turinys. Individai, teikiantys jam
pirmenybæ, pirmenybæ vidiniam gyveni-
mui, minèiai, pozityviam màstymui, valiai,
pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi,
savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Tai
tikri faktai, taèiau jie dar maþai iðtirti moks-
liniu poþiûriu. Jie lieka filosofø, psicholo-
gø arba mistikø apmàstymø zonoje.
Jie sukaupë daug patikimø duomenø
minèiai, daug unikalaus ávairiø civilizacijø
patyrimo. Pavyzdþiui, kad ir Amerikos indë-
nø pranaðystës, kur teigiama, kad „skaus-
mas ir ligos prasideda tada, kai senoji ener-
gija prieðinasi naujajai. Skausmingos tavo
kûno vietos yra „susikirtimo taðkai“, kurie
atsiranda þmogui keièiantis ir augant“. Þmo-
giðkosios bûtybës, lydimos ne tik ðviesiø
minèiø, kilniø norø, bet ir agresyvumo, ne-
apykantos ir destruktyvumo, tapsmas au-
tentiðka asmenybe buvo ir iðliks didþia pa-
slaptimi. „Galime bûti kupini vilèiø dël þmo-
nijos, nes iš principo kiekvienas gali tapti
geru ir sveiku þmogumi, – rašo humanisti-
nës psichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, –
bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tik
maþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis.
Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, o
kiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojan-
èiø þmoniø gyvenimo istorijas, kad suþino-
tume, kaip jie tai padaro“.
Ši A.Maslowo mintis mums pasirodë
ádomi ir svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuo
M.Lukðienës autoritetingø minèiø. Many-
tume, jog paèios profesorës biografijos,
tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyri-
nëjimai ir apibendrinimai bus labai svar-
bûs tokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðie-
nës raðtuose daþnokai iðsakomos mintys
dël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pra-
dø: perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popso
mastø, masinës kultûros banalybiø, indi-
vido absoliuèiø laisviø ir kt. Jos yra paste-
bëta: kultûra galinti ne tik kad nepasitar-
nauti individo ir visuomenës sveikatai, bet
ir prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnai
matome savo kultûros procesà susiskal-
dþiusá, be jungiamøjø grandþiø, be visu-
mos, o juk „tikrajai kultûros savireguliaci-
jai bûtinos maþiausiai trys sàlygos: visu-
minis kultûros raidos suvokimas, aukðta
màstymo ir gili þmoniø santykiø kultûra“.
Tai labai paprasti ir iðkalbingi koncep-
tualûs teiginiai. Nagrinëjant kultûros ir svei-
katos sanglaudà juos reikia turëti galvoje.
Juoba kai jau áþengëme á energetinës me-
dicinos amþiø, o toji sanglauda nepraran-
da savo aktualumo, pateikia daug netikëtø
situacijø, kurias reikia perprasti mokslui ir
praktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinë
problema neiðnyksta ið aistringesniø ar ra-
mesniø diskursø – þvelgti á visa tuo pat me-
tu ið dvasinës ir materialiosios pusës. Ir vis
dëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminës
krypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios vir-
ðenybës, vidinio gyvenimo pilnatvës link.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 13

Dvasingumas
Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA
Straipsnio autorius yra jau baigiamos rengti
spaudai „Estetikos enciklopedijos“ sudarytojas,
rengëjas ir vienas ðio leidinio autoriø. Autoriaus
nuomone, skelbiamas straipsnis – vienas
svarbesniø ir konceptualizuojanèiø Estetikos
enciklopedijà, kuri kaip ðakinë enciklopedija
rengiama Lietuvoje pirmà kartà, dalyvaujant
per 30 estetikos srities profesionalø.
tinë patirtis. Šià veiklà lemia fizines ir psi-
chines kompetencijas tvarkanti dvasiniø
Dvasingumas nuo þodþio dvasia (lot. galiø tam tikra visuma. Jau yra árodyta, jog
spiritus, angl. spirit, pranc. espirit, vok. jos lokalizuotai iðsidësèiusios galvos sme-
Geist, rus. äóõ) – egzistencinës þmogaus genø struktûroje ir reiškiasi per þmoniø el-
bûties apibrëþtis, dvasines vertybes iðke- gesá realioje kasdienybëje. Dël tarpusavy-
lianti aukðèiau gamtinës tikrovës. Dvasin- je vykstanèiø paèiø dvasiniø galiø konota-
gumo samprata yra aktuali daugeliui hu- cijø, kaip ir dël sielos kilmës, ginèai nenu-
manitariniø mokslø. Estetologijai ji yra itin rimsta iki ðiol. Bet dël tø galiø dalyvavimo
svarbi dël savo esminiø santykiø su pa- dvasinëje veikloje paprastai sutariama. Pa-
grindine ðio besiformuojanèio mokslo te- èios svarbiausios: pajauta, màstymas, ti-
matika, nes atskleidþia tiesioginæ dvasin- këjimas, vaizduotë, fantazija, atmintis, va-
gumo sàsajà su pajautos ir prasmës feno- lia ir kalba kaip gebëjimas kurti þenklø sis-
menais ir leidþia suprasti tokiø fenomenø temas. Yra ir kitokiø koncepcijø, kuriose
paskirtá þmogaus dvasinës prigimties atsi- dar plaèiau þvelgiama arba remiantis kito-
vërime. Dvasingumas atskleidþia integralià kiais kriterijais minima dar interesas, dë-
humanizmo sampratà, rodo þmogaus mesys, meilë arba kitos paskiros dvasinës
tapsmà asmenybe, savo dvasinës, kultû- galios. Vienos universiteto neurologijos ir
rinës ir socialinës prigimties ásisàmonini- psichiatrijos profesoriaus V.E.Franklio
mà bei savimonës ir savipratos iðaugimà nuomonë dël dvasios, prasmës ir vertybiø
– visuomenës egzistavimo pagrindà. Dë- reikšmingumo asmenybei gana átikinama.
mesá dvasingumo problemoms ne tik Lie- „Visi prisimename ankstesnæ „psichologi-
tuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø aktuali- jà be sielos“. Jà jau seniai áveikëme; ta-
zavo ryðkûs dabartinës visuomenës dva- èiau ðiandienos psichologijai neretai gali-
sinës krizës poþymiai: vartotojiškumas, ma prikiðti, kad ji yra psichologija be dva-
gobšumas, cinizmas, piktnaudþiavimas sios. Tokia bedvasë psichologija akla ne
demokratija, manipuliacijos þmoniø sàmo- tik asmenybës orumui ir paèiai asmeny-
ne, daugelio individø ir partijø egoizmas ir bei, ji akla ir vertybëms, smarkiai koreliuo-
vieðojo intereso nepaisymas, pragmatið- janèioms su asmenine bûtimi, akla pras-
kai orientuotos mokymo ir ðvietimo pro- mës ir vertybiø pasauliui, kaip kosmui, –
gramos, scientizmo plëtra màstyme, vien- taigi akla logui“. Intensyvûs ieðkojimai pa-
pusiðkos, tik intelektinës, proto ir veiklos našia kryptimi matyti ir kitø mokslo srièiø
interpretacijos, emocinis neraštingumas, bei màstymo linkmiø veikaluose (A.Leont-
„þvaigþdþiø“ kultas, ávairiø religiniø sektø jevas, J.C.Eccles, K.Vojtyla, Dalai Lama,
plitimas ir kiti dvasinio pasiligojimo reiški- G.Rothas, B.Bitinas, A.J.Greimas, W.Wels-
niai. Dvasios interpretacijø ávairovæ palik- chas, R.Shustermanas, D.Zohar, I.Marshal-
dami nuoðalyje, sutikime, jog dvasingu- las, E.Frommas ir daugelis kitø), rodan-
mas, dvasinis þmogaus gyvenimas, dva- èiuose susirûpinimà asmens dvasingumu,
singo gyvenimo sandai turi savo iðraiðkà dvasiniø galiø ugdymu ir gyvenimo dvasi-
istoriðkai susiklosèiusiose meno šakose ir ne kokybe. Todël yra itin svarbi ðiø klausi-
kitose elgesio ir kultûros formose. Jas su- mø sàsaja su estetologijos kompetencijai
kûrë ir toliau ðá paveldà perimdami tebe- atviromis problemomis.
kuria paskiri asmenys; jø dvasinëje veik- Reikia prasmës, tikslø ir vertybiø pajau-
loje dalyvauja mentalitetas, siela, sàmo- tos, kad paliktume pasaulá geresná negu ra-
në ir pasàmonë, juslinë, emocinë ir soma- dome. Keisti save, kad pasikeistø pasaulis.
14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Áþvelgti lemiamà ryðá tarp dvasinës iðmin-
ties, dvasinio kapitalo ir tvarumo. Bûti þmo-
gumi, vadinasi, sugebëti rinktis tarp gërio ir
blogio. Tik tuomet, kai kapitalizmo samprata
apims dvasinio kapitalo kuriamà gerovæ ir
turtus, prasmæ, vertybes, tikslà ir aukðtes-
niuosius motyvus, mes turësime tvarø ka-
pitalizmà ir tvarià visuomenæ – skelbia D.Zo-
har ir I.Marshallas. Jie teigia, kad yra trys
kapitalo rûðys: materialusis, socialinis ir dva-
sinis ir trys iðminties tipai: racionalioji, emo-
cinë ir dvasinë, kuri, bûdama dviejø kitø pa-
matas, turëtø vesti á dvasinio kapitalo susi-
darymà visuomenëje ir individualià sampra-
tà. Tai geras þenklas, kuris galbût ne tiek
reikðmingas kapitalizmo gelbëjimui, kiek
dvasinio visuomenës gyvenimo problemø
aktualizavimui.
Reikia atkreipti dëmesá, kad greta ben-
dresnio pobûdþio dvasingumo tyrinëjimø
ir interpretacijø pastaraisiais dešimtmeèiais
pasirodë dvi labai iškalbingos tendencijos.
Pirmoji liudija, kad paskirø emociniø bûse-
nø arba jausmø interpretacijos pradëjo per-
þengti grynai psichologijos plotmëje atlie-
kamas emocijø traktuotes. Jos vis daugiau
siejamos ne tik su dvasine jausena apskri-
tai, bet ir su konkreèiomis prasmëmis, ver-
tybëmis, bûsenomis bei elgsena (H.Jonas,
H.Schoeckas, R.Pleèkaitis, L.Giussani,
B.Kuzmickas, Dalai Lama, J.Baudrillardas
ir kt.). Yra daugybë monografijø apie mei-
læ, groþá, ilgesá, draugystæ, nuobodulá, viltá,
simpatijà, melà, pyktá, net kvailumà ir kitas
egzistencialijas. Antroji tendencija – taiko-
mojo arba metodinio ir mokomojo pobû-
dþio literatûra apie dvasingumo ugdymà ir
ugdymàsi (A.Adleris, D.Golemanas, E.Mar-
tiðauskienë, G.Felseris, D.Verbylaitë ir kiti
autoriai), nekalbant apie ezoterinës litera-
tûros antplûdá, kuris liudija nepaprastai ið-
augusá tokios lektûros poreiká. Jeigu dva-
singumo sklaidai reikëtø tik skaitymo ma-
lonumo ir uþtektø tik paþinties su tekstais
ðia tema, tai, esant milþiniðkai jø gausai, tur-
bût nereikëtø aptarinëti jokiø problemø. Rei-
kia dar ir kompetencijos áþvelgti ið pajautø
pasaulio trykðtantá vertingo gyvenimo ir vi-
sos egzistencinës bûties prasmingumà.
Dvasiniø galiø visuma sukuria sàlygas
dialogiškam Aš ir Tu, anot M.Buberio, ben-
dravimui ir kitokiai komunikacijai, taip pat
lemia visø ámanomø þmogaus santykiø su
transcendencija, aplinka, kultûra ir paèiu
savimi humaniðkàjá matmená. Dvasinës ga-
lios sukuria dvasinës veiklos prielaidas ir
galioja kitose þmoniø veiklos ðakose: ku-
riant ðeimà ir lavinant vaikus, kuriant vals-
tybæ, teisëtvarkà, komunikacijas, instituci-
jas, mokslà, menà, technologijas ir kitas tiek
medþiagines, tiek moralines ir kitokias dva-
sines vertybes bei sàlygas. Pajauta daro di-
dþiulæ átakà visø kitø þmogaus dvasiniø ga-
liø raiðkai, plëtrai, sklaidai ir ugdymui, kuris
negalës apsieiti be jø áasmeninimo. Akivaiz-
du, jog motinystë, gyvybë ir moteriðkumas;
sàþinë, altruizmas, dorumas ir tiesa; tautišku-
mas, pilietiškumas, religingumas, teisingu-
mas ir estetiškumas, kaip ir pati su šiais
reiškiniais tiesiogiai susijusi dvasingumo
samprata, yra to paties lygio didþiøjø þmo-
nijos vertybiø apibûdinimai.
Paradoksalu, bet vertybiø ávardijimas
sàvokomis ir pateikimas teorine forma ið
tiesø iškreipia ir paslepia kitokià nei paþin-
tinë þmonijos patirtá, kurios semantinis tu-
rinys nusakomas prasmëmis ir reikšmë-
mis. Ið tiesø, grieþtai logiškai kalbant, mes
màstome ne sàvokomis, o prasmëmis.
Prasmiø kilmæ lemianti pajauta yra dvasi-
nis kokio nors reikšmingumo, kurá pripa-
þástame asmenims, daiktams, meno kûri-
niams, teoriniams tekstams ar kitokiems
religiniams, moraliniams reiškiniams, iðgy-
venimas arba áþvalga. Pajauta – viena svar-
biausiø asmens dvasiniø galiø, kuri per
vaizduotæ ir fantazijà laiduoja kûrybiðku-
mà. Taigi kartu ji yra ir kûrybinë galia, be
kurios bûtø neámanoma nei dvasingumo
sklaida, nei raiška. Pajauta – tai sàmonës
reiðkinys, kuris susijæs su savimone, liudi-
jantis faktà, kad pajautø galia ir patirtis pri-
klauso manajam Aš. Pajauta – ne tik þmo-
gaus juslinæ informacijà pagaunantis ir ap-
dorojantis vyksmas, bet vidiniø iðgyveni-
mø ir áþvalgø procesas, vidinis balsas kaip
vidinë kalba, verbum interius, anot filosofi-
nës hermeneutikos kûrëjo H.G.Gadame-
rio. Pajautai bûdingas intencionalumas. Ji
visuomet esti kaþko ir koká nors emociná
atspalvá turinti pajauta. Net to, kas yra ne-
aiðku, nesuprantama, neskaidru arba nei
verbaliai, nei logiðkai neapibrëþta. Net pa-
èias konkreèias pajautas turime gebëjimà
net tik reflektuoti, bet ir pajausti. Kitaip iš
kur mes suþinotume, kad mylime, tikime,
esame dëkingi, ilgimës, pasijauèiame lai-
mingi ar nelaimingi. Tematizuotà pajautø
patirtá ávardijame egzistencialijomis. Jos
yra sàvokinë ir kalbinë pajautø bûtis. Pa-
jauta yra tarsi prasmës motina, màstymas
jos tëvas, o kalba – pribuvëja. Taigi pras-
më, kaip ir pajauta, yra taip pat daugia-
reikðmë ir daugiamatë samprata, pagal lo-
ginæ formà – sàvoka-konceptas. Vadinasi,
prasmë yra pajausto santykio su kuo nors,
kas vienaip ar kitaip ádomu, svarbu arba
reikðminga þmogui, rezultatas. Prasmæ
galima apibûdinti iðkeliant dar ir kitus as-
pektus: tai áasmeninta konkreèiø vertybiø
reikðmës apraiška. Turima galvoje: pirma,
yra valia prasmës siekti, o prasmës paskir-
tis, be visø kitø jos galimybiø, bûti nuolat
vykstanèio asmens dvasinio tapatumo kel-
rodþiu; antra, kadangi þmogus gyvas ne
vien tik duona, tai dvasinës komunikaci-
jos bûtinybë su Kitais ir su savuoju Að rei-
kalauja suteikti prasmëms konvencinës
kalbos pavidalus. Jø amplitudë yra nepa-
prastai didelë – nuo gestø, mimikos, akiø
išraiškos iki meno kalbos, religijos ir kul-
tûros simboliø bei teoriniam màstymui bû-
dingø loginiø konstrukcijø. Daugelis pajau-
tose uþsimezganèiø prasmiø yra labai su-
dëtingos, asociatyviai paskui save tem-
pianèios kitas pajautas ir prasmes. Daþ-
nai jos bûna daugiareikðmës ir dël to sun-
kiai išreiškiamos bei apibûdinamos ne tik
þodþiais, bet ir kitokia kalba. Arba jos taip
ir lieka sieloje kaip kaþkokia nei þodþiais,
nei simboliais nenusakoma nuojauta. Ne-
vienareikšmis, atviras prasmiø turinys, gy-
vumas, paslankumas ir individualumas yra
viena kûrybiðkumo prielaidø.
Pajaustos ir ið pajautø kilusios prasmës
dalyvauja visuose supratimo aktuose: iki-
kalbiniuose ir kalbiniuose, ikiloginiuose ir
teoriniuose. Pajaustø prasmiø suvokimas
supratimo aktuose istoriškai lëmë egzisten-
cialijø kûrybà, o dabartyje esanèio asmens
atþvilgiu lemia paèià egzistencinæ bûtá, kuri
teoriškai atsiveria mums per bûsenos, lai-
kysenos ir elgsenos egzistencialijø kom-
pleksus ir jø begalinæ ávairovæ. Turime ne-
abejotinà pagrindà akylai tyrinëti ir kitaip nei
buvo iki šiol interpretuoti kai kurias áþvalgø
pajautas, prasmiø kilmæ bei šaltinius, ikikal-
binæ sampratà ir ðiø segmentø sàsajas su
dvasine veikla, dvasingumo kûrybine raið-
ka bei sklaida. Taip galësime iðplësti ir pa-
gilinti ne tik estetologijai bûtinà argumen-
tacijà, bet paèià dvasingumo prigimties
sampratà, jo raidos bei plëtros mechaniz-
mà, numatyti dvasiniø klausimø interpreta-
vimo ir sprendimø strategijà. Tokias sàvo-
kas, kurios atspindi vertinamosios veiklos
bei pajautø patirtá ir daþniausiai taikomos
ne kam kitam, o dvasinëms vertybëms pa-
þymëti, vadiname egzistencialijomis. Jos
kur kas tiksliau atskleidþia dvasingumo
reiškiniø savastá ir sàsajas su egzistencine
bûtimi. Jos aktualizuoja pajautos fenome-
nuose slypintá prasmiø steigties ðaltiná. Kita
vertus, parodo, kad bendruomenës dvasi-
niame gyvenime prasmiø virsmas reikðmë-
mis, o reikðmiø – prasmëmis yra to paties
dvasinio proceso dvi pusës. Savæs ir savo
pajautomis mes individualiai kaupiame ir
gerà, ir blogà savo gyvenimo patirtá, kuri,
viena vertus, virsta prasmëmis, antra ver-
tus, per egzistencialijas ateina Kitø vertybi-
në patirtis, kuri, rodydama kitoká patyrimà,
savaip iðpleèia mûsø visuomet ribotà indi-
vidualø iðgyvenimø laukà. Taip ágyvendina-
ma neišvengiama Aš ir Mes jungtis. Tiesa,
Kitø patirtis bûna labai ávairi. Kartais ji atsi-
skleidþia išsisluoksniavusi pagal amþiaus
grupes, tautines tradicijas, lyèiø elgesá,
mokslo ir kultûros ðakas bei kitokias ben-
druomenës patirtis.
Egzistencialijose uþkoduotas turinys
reikalauja jam adekvaèiø ir tinkamø bûdø,
kad galëtø tapti asmens patyrimu. Todël
tokio ávykio eiga neišvengiamai susijusi su
paties asmens ankstesnio patyrimo pajau-
tomis ir áasmeninta jø prasme. Kol sub-
jekto emocinëje atmintyje dar nëra jokiø
pëdsakø, tarkim, meilës jausmo arba jo
pavyzdþio, tol þodis meilë, kaip konkre-
èios egzistencialijos apraiðka, nedaug te-
galës jo dvasinæ patirtá praturtinti. Ðitos te-
zës savità paaiðkinimà ir patvirtinimà skel-
bia ir Tibeto dvasinis lyderis. „Atjauta var-
gu ar turës kokià vertæ, jeigu ji liks tik sàvo-
ka. Ji turi tapti mûsø santykiu su kitais, reikð-
tis visose mûsø mintyse ir veiksmuose. Juk
vien kuklumo supratimas dar nesumaþina
mûsø arogancijos; jis turi virsti mûsø tiesio-
gine bûsena“ (Dalai Lama). Kitø pripaþin-
tas ir patikrintas vertybes ir reikðmes veik-
los subjektas per individualià patirtá paver-
èia pajautos aktais, edukacija ir mokymu-
si. Išgyventos patirties asmuo semiasi ið me-
no kûriniø ir tikrø gyvenimo pavyzdþiø. Ta
patirtis gali bûti ir priimtina, ir atmestina. Pri-
imti tà patirtá ar atmesti – individas kiekvie-
nà kartà sprendþia iðgyvendamas jà pats,
ájungdamas vadinamàjà ðirdies atmintá,
màstymà, vaizduotæ, fantazijà – visas savo
dvasines galias. Šiuo atveju egzistenciali-
joms tenka ypatingas vaidmuo. Jos labai
iðpleèia sprendimø pasirinkimo galimybes,
leidþia pasireikšti preferencijoms, reikalau-
ja sàmoningai organizuoti ir nukreipti de-
ramo patyrimo ásigijimà. Tëvø ir mokytojø
parama bei pastangos subtiliai padëti jau-
nam þmogui ágyti deramà patirtá šioje srity-
je yra paèios vertingiausios.
Egzistencialijos yra neatskiriamai ir tie-
siogiai susijusios su dvasingumo raiðkà ir
vertybiø sklaidà uþtikrinanèiais ir visiems
þmonëms bûdingais tiek genetiðkai pavel-
dimais, tiek ið sociumo ir kultûros ágytais
psichikos dariniais. Ðiø dariniø esaties fak-
tus pastaraisiais metais pradëta tyrinëti ir
interpretuoti susiejant juos su neurologi-
jos mokslø duomenimis ir išvadomis
(E.Oeseris, J.Baueris, M.Pauenas ir kiti).
Taigi yra akivaizdus pagindas manyti,
jog dvasingumo fenomenas atskleidþia es-
miná þmogaus apibûdinimà, taip pat þmo-
gaus buvimo bûdà. Drauge jis yra viena
svarbiausiø þmogaus galiø ir tapsmo as-
menybe sàlygø. Todël mus labiausiai turi
dominti dvasingumo radimasis ir sklaida,
dvasingumo kilmæ lemianèios iðorinës sà-
lygos bei vidiniai vienaip ar kitaip já veikian-
tys, ugdantys, skatinantys, stabdantys ar-
ba deformuojantys veiksniai, kas ypaè svar-
bu dvasiniø kriziø áveikai. Kitaip tariant, ky-
la dvasiniø galiø ugdymo, tiksliau, iðsiug-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 15
dymo ir jø santykio su dvasingumu pro-
blema. Kartojame: viena svarbiausiø to-
kiø galiø yra pajauta, kuri atlieka kon-
stitutyvø vaidmená prasmiø ir dvasingu-
mo sàsajoje. Galime apytikriai iðskleis-
ti dvasinës veiklos struktûrà: valia veik-
ti, dvasiniai poreikiai, ideali motyvacija,
pajauta, prasmë, atmintis, màstymas,
kalba, vaizduotë, fantazija, apsispren-
dimas, realizacija. Kuris mentaliteto ar
psichikos segmentas bus lemiamas ar-
ba vyraus, ið kur bus gauti spontaniðki
ar sàmoningi impulsai veikti – nëra la-
bai svarbu. Esminiu dvasinës veiklos
matmeniu visuomet iðlieka prasmës ir
beprasmybës klausimas, kai þmogui ið-
kyla ir tampa aktuali gyvenimo pras-
mës, o ne vien kurios nors profesinës
veiklos arba laisvës ir atsakomybës
prasmingumo problema.
Matyt, apeinant pajautà, labai keb-
lu, tiesiog neámanoma (gal išskyrus kai
kuriuos analitinius uþdavinius) dalykið-
kai tyrinëti arba filosofiškai interpretuo-
ti nei prasmiø, nei hermeneutikoje ap-
tarinëjamos supratimo problemos, nei
dvasingumo. Supaprastinta, t.y. verba-
linë, kontekstinë ir loginë, prasmës in-
terpretacija tëra veikiau jos iðraiðkos
modusai, o ne kilmës nusakymas. Ig-
noruodami pajautà nesuprasime pras-
miø steigties pamato, bus sunku pa-
aiškinti prasmiø teminæ, verbalinæ, me-
ninæ, lingvistinæ, loginæ, teorinæ, paþin-
tinæ, simbolinæ ar kitokià esatá bei iðraið-
kà ir jø dvasinæ paskirtá. Neámanoma ási-
vaizduoti meninës, politinës, pilietinës,
dorovinës, apskritai jokios veiklos sam-
pratos, kuri galëtø iðsiversti be pajau-
tos koncepcijos arba, tarkim, gyvenimo
prasmës (V.E.Franklis, R.Pavilionis,
H.Wagneris), meno kûriniø suvokimo,
profesinës veiklos prasmingumo ir ai-
bës kitø klausimø, kuriø vienokio ar ki-
tokio apmàstymo bûtinybë, tik gal skir-
tingais gyvenimo tarpsniais, iðkyla kiek-
vienam ið mûsø. Apmàstymo eigà pa-
þadina ir visuomet lydi, koreguoja ir su-
teikia prasmës jo rezultatams bei išva-
doms bûtent pajautø esatis. Jos „dir-
ba“ ne vienos, o drauge su kitomis dva-
sinëmis galiomis. Tik ta jø sàveika ne-
vienareikðmë. Tai procesas, kurio eta-
pai gali bûti veikiami skirtingø individo
poreikiø, dvasiniø nuostatø ir gebëjimø
steigti prasmes, kurios itin svarbios in-
dividui tobulëjant ir reikšmingos tiek pa-
augliui, tiek dvasiðkai brandþioms as-
menybëms. Neiðgyventa vertybë nëra
asmens vertybë tikra to þodþio prasme.
Tai joks dvasinis turtas. Ji lieka tik logi-
ne sàvoka, egzistencialija teorijos lyg-
meniu.
Pajautos sampratà, kai konstitutuo-
jame prasmes, atskleidþia: ekstrasen-
16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
soriniai, jusliniai, somatiniai, emocijø ir
jausmø iðgyvenimai, intuityvûs, asocia-
tyvûs ir kiti filosofiniø, teoriniø, kultûri-
niø áþvalgø bûdai, kuriais ágyvendina-
me dvasingumà ir apgalvotà, kûrybið-
kà dvasingumo raiðkà tarpusavio san-
tykiuose. Taigi pajauta lemia prasmiø
steigtá ávairiais bûdais, kurie iðpleèiami
ir á teorinio diskurso sritis. (Matyt, kaþ-
kà panaðaus bent ið dalies galëjo turëti
galvoje M.Mamardašvilis, kai aptarinë-
jo màstymo estetikà.) Taip yra sukuria-
mos ir steigiamos, verbalizuojamos ir
artikuliuojamos atitinkamos prasmës,
kurios dalyvauja suvokimo, supratimo
ir asmens dvasinio gyvenimo savivokos
procesuose, kuriems visais laikais išlie-
ka itin svarbios tikëjimo, meilës, vilties,
laimës, padorumo, atjautos, sàþinës,
bendrystës, altruizmo, laisvës ir atsa-
komybës bei kitos egzistencialijos. Pa-
jautos bûdu ásteigta prasmë jau yra dva-
sinis ávykis, þodþiais galbût dar neávar-
dytas arba gal iš principo liksiantis nei
empiriškai, nei teoriškai nepaaiškintas,
bet dvasinis artefaktas.
Pajautos fenomenas turi dvi fazes:
vyksmo ir rezultato, kuris po to, o gal
beveik tuo pat metu, jau bandomas
išreikšti þodþiais, simboliais arba sàvo-
komis. Teoriniuose svarstymuose jo bû-
tis turi sàvokiná pavidalà, jis konceptu-
alizuojamas, t.y. ájungiamas á sàvokø
sistemà, kuri remiasi loginiais ryðiais.
Tie ryðiai nusako abstrahuotà tokiø san-
tykiø buvimà realiame dvasiðkai prak-
tiðkame gyvenime. Tai yra dvasinio
þmonijos patyrimo verbalinë išraiška ir
fiksacija. Radus tinkamà kalbinæ raiðkà
þodþiais ar kitokiais þenklais, patirtis iš
individualios pereina á apibendrintà, bû-
dingà bendruomenei patirtá. Tada su-
kuriamos semiotinës konvencijos, ku-
riø paskirtis suþadinti ir intensyvinti ar-
ba stabdyti ir apmàstyti emocijas, jaus-
mus ir kitokius išgyvenimus.
Dvasingumo patirèiai nusakyti var-
tojame tokius konceptus, kuriems taip
pat bûdingas teorinis pavidalas, bet ið
esmës tik loginë sampratø forma, kai
turinys susidaro ið prasmiø ir reikðmiø
sintezës, ið individualiosios ir visuome-
ninës patirties. Todël tenka vartoti iš fi-
losofijos ir filosofinës antropologijos at-
ëjusias sàvokas, kurias ávardijame eg-
zistencialijomis. Dvasingumas yra taip
pat viena ið jø. Egzistencialijø terminas,
vartotas M.Heideggerio, H.E.Hengsten-
bergo, V.Berningo ir kitø filosofø, nëra
naujas, o estetologijoje yra nauja tik
ðios sàvokos interpretacija dël jos ry-
ðiø su pajauta ir prasmëmis áþvalgos,
kuri atveria ðiø sàvokø esmingà ryðá su
dvasiniais reiðkiniais.
Prof. Aleksandras VITKUS
Lietuvos sveikatos mokslø
universitetas
Nobelio
Robertas Edvardsas
Viena svarbiø pasaulio vertybiø yra ðei-
ma. Ji – pirminë visuomenës bei valstybës
làstelë. Dar F.Engelsas parodë, kaip kito šei-
ma, ðeimos sàvoka nuo senovës iki XX a.
savo veikale „Ðeimos, privatinës nuosavy-
bës ir valstybës kilmë“. F.Engelsas teigia,
kad santykiai tarp vyro ir moters tiesiogiai
priklauso nuo privatinës nuosavybës. Ðei-
moje daþniausiai vyrams priklauso mate-
rialiniø vertybiø, t.y. privatinës nuosavybës,
kontrolë, o kartu ir valdþia. Privatinës nuo-
savybës sutelkimas vyrø rankose suteikia
jiems esminá ekonominá ir politiná domina-
vimà moterø atþvilgiu. Romos teisynas ofi-
cialiai áteisino ðeimos ir turto palikimo tei-
sæ. Tik patricijaus ðeima buvo laikoma tik-
ra ðeima. Turtas buvo paliekamas vienam,
bet ne daugeliui, o kiti vaikai buvo nuðali-
nami nuo ápëdinystës. Aišku, amþiams bë-
gant keitësi ðeimos ir ápëdinystës teisë, ta-
èiau svarbiausia buvo tai, kad turtà buvo
galima palikti tik turint palikuoná. Dël pali-
kuoniø nebuvimo krito ne tik imperijos, ið-
tisos valstybës, bet vyko ir religiniai per-
versmai, pvz., Anglijos karalius Henrikas
VIII 1534 m. Supremato aktu atskyrë nuo
Romos katalikø baþnyèios savarankiðkà
anglikonø baþnyèià.
Taèiau ne visi gali dþiaugtis ápëdiniais.
Statistika rodo, kad 10 proc. ðeimø negali
susilaukti palikuoniø, kuriems galëtø per-
leisti ápëdinystës teisæ bei palikimà. Nevai-
singumas – negalëjimas pastoti ðeimai gy-
venant normalø lytiná gyvenimà ir nenau-
dojant kontraceptiniø priemoniø vienus
metus (anksèiau, kad pripaþintø nevaisin-
gumà, reikëjo laukti penkerius metus, vë-
 2010 m. gruodþio 10 d. – Nobelio mirties dienà – Nobelio
medicinos premija bus áteikta fiziologui ið Didþiosios Britanijos
Robertui Edvardsui „uþ apvaisinimo in vitro (IVF) ištobulini-
mà“, padëjusá milijonams nevaisingø porø susilaukti vaikø.
Premijà sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigø suma,
ðiuo metu apie 1 mln. eurø.
medicinos
premija
liau dvejus, o dabar – tik vienus). Nevai-
singumas átrauktas á Pasaulinës sveikatos
organizacijos (PSO) tarptautiniø ligø no-
menklatûrà. Pasaulinës sveikatos organi-
zacijos duomenimis, pasaulyje kas šešta
pora susiduria su vaisingumo sutrikimais,
t.y. apie 10–15 proc. ðeimø. Negali pastoti
Robertas Edvardsas ir ginekologas
Patrikas Steptoe
pakartotinai dar 10–25 proc. porø jau tu-
rinèiø vaikà. Pasaulyje 50–80 milijonø þmo-
niø kenèia dël nevaisingumo. Epidemio-
loginiø tyrimø duomenimis, Lietuvoje yra
apie 50 000 nevaisingø ðeimø. Kasmet jø
padaugëja dviem tûkstanèiais.
Nevaisingumas gali bûti dël ávairiø
veiksniø ir prieþasèiø – ágimtø (paveldimø)
arba ágytø (infekcinës, lytiniø organø ligos,
neuroendokrininiai sutrikimai, lëtiniai ap-
sinuodijimai darbe ir kt.). Tokie veiksniai
gali sukelti lytiniø liaukø arba lytiniø takø
patologinius pokyèius, pvz., sëklidës ga-
mina nepakankamai spermatozoidø arba
jie gaminami nepakankamos kokybës,
kiauðidëse netaisyklingai arba nepakan-
kamai formuojasi kiauðialàstës, kiauðinta-
kio uþdegimas trukdo apsëklintai kiauðia-
làstei patekti á gimdà, erekcijos sutrikimai
neleidþia atlikti sueities ir kt.
Nevaisingumas – tai socialiniø, psicho-
loginiø bei fiziniø problemø junginys. Ta-
èiau tai nëra tik atskiro þmogaus ar ðei-
mos problema. PSO duomenimis, dabar
jau yra atrastos 22 moterø ir 16 vyrø ne-
vaisingumo prieþastys. 93 proc. moterø ir
99 proc. vyrø, kuriems buvo nustatytas ne-
vaisingumas, patiria psichiná, socialiná dis-
komfortà, maþëja jø socialinë adaptacija,
profesinis aktyvumas.
Jau daugiau kaip 100 metø buvo ieško-
ma bûdø, kaip padëti tokioms ðeimoms,
taèiau në vienas jø neturëjo tikro moksli-
nio pagrindo. Ðiuo metu vienas pagrindi-
niø bûdø nevaisingoms poroms susilauk-
ti vaikø yra dirbtinis apvaisinimas. O pir-
mojo dirbtinai apvaisinto kûdikio pradinin-
kai – R.Edvardsas (Robert Geoffrey Ed-
wards) ir britø ginekologas Patrikas Step-
toe (Patrick Steptoe).
Praëjusio amþiaus 6-ojo deðimtmeèio
pradþioje R.Edvardsas pratæsë italø moks-
lininko Petruèio embriologijos srities dar-
bus, išaiškino, kokie fiziologiniai procesai
vyksta bræstant moters kiauðialàstei, kaip
ðá procesà veikia ávairûs hormonai (MG,
1988, Nr.9). Pagrindinë jo darbø reikðmë
buvo ta, kad jis suprato procesus, kurie
vyksta spermatozoidui keliaujant moters
lytiniais takais, vadinamàjà kapacitacijà.
Pasirodo, kad spermatozoidas ne papras-
tai keliauja moters lytiniais takais iki kiau-
ðialàstës, bet, veikiamas moters lytiniø ta-
kø biologiškai aktyviø medþiagø, keièia sa-
vo membranø receptoriø laidumà bei kon-
figûracijà. O tai labai svarbu apvaisinimo
procesui. Supratus ðá reiškiná, tapo aišku,
kad apvaisinimas mëgintuvëlyje gali pa-
dëti gydyti nevaisingumà. Prie to daug pri-
sidëjo britø ginekologas Patrikas Steptoe.
1969 m. mokslininkams pirmà kartà pavy-
ko laboratorinëmis sàlygomis apvaisinti
kiauðialàstæ. Toliau mokslininkai darbavo-
si neskelbdami savo eksperimentø rezul-
tatø. Ðie mokslininkai Kembridþo univer-
sitete dar 10 metø tæsë tyrimus tyliai, ne-
afiðuodami, nes visuomenës ir baþnyèios
puolimas buvo labai arðus.
Tik tada, kai visiðkai buvo ásitikinta eks-
perimento sëkme, pasaulis suþinojo apie
dirbtiná apvaisinimà (tiksliau – apsëklini-
mà). 1978 m. liepos 26 d. Oldhamo (An-
glija) ligoninëje 32 metø Leslë Braun (Les-
R.Edvardsas,
Leslë Braun
ir pirmasis
pasaulyje
dirbtinai
pradëtas
vaikas Luiza
Braun su savo
vaiku
ley Brown) pagimdë pirmàjá pasaulyje
dirbtinai pradëtà „vaikà ið mëgintuvëlio“
– Luizà Braun (Louise Brown). Mergaitë á
pasaulá atëjo po Cezario pjûvio (ji svërë
2,608 kg). Jos jaunëlë sesuo Natalie
Braun taip pat buvo pradëta dirbtinio ap-
vaisinimo bûdu ketveriais metais vëliau.
Dabar pirmajam dirbtinio apvaisinimo
bûdu gimusiam vaikui Luizai Braun – 32
metai. Ji dirba Anglijos uostamiestyje Bris-
tolyje. 2007 m. Luiza pagimdë pirmàjá sa-
vo vaikà Cameronà – berniukas buvo pra-
dëtas natûraliu bûdu. 85 metø R.Edvard-
sas šiuo metu yra Kembridþo universiteto
profesorius emeritas, o jo bendramintis ko-
lega P.Steptoe, padëjæs ágyvendinti jo su-
manymà, 1988 m. mirë, kai pasaulyje gi-
më tûkstantasis „dirbtinai“ pradëtas kûdi-
kis. Gimus Luizai Braun, vëliau pasaulá ið-
vydo apie keturis milijonus dirbtinio apvai-
sinimo bûdu pradëtø kûdikiø.
Robertas G.Edvardsas gimë 1925 m.
rugsëjo 27 d. Manèesteryje. Po Antrojo pa-
saulinio karo studijavo biologijà Velso ir
Edinburgo universitetuose. Kembridþo
universitete kartu su britø ginekologu
P.Steptoe ásteigë pirmàjà pasaulyje dirbti-
nio apvaisinimo Born Holo klinikà (Bourn
Hall Clinic), kuri tapo pirmuoju dirbtinio ap-
vaisinimo (apsëklinimo) centru pasaulyje.
1988 m. þurnale „Mokslas ir gyveni-
mas“ buvo paskelbtas straipsnis, kuria-
me nagrinëjama dirbtinio apvaisinimo ir
apsëklinimo esmë. Tuo metu mokslinin-
kai, gydytojai jau puoselëjo viltá, kad jie
yra verti Nobelio premijos, taèiau tik šie
metai jiems buvo sëkmingi.
„Dël R.Edvardso pasiekimø tapo áma-
noma gydyti nevaisingumà – medicininá su-
trikimà, veikiantá didelæ dalá þmonijos, dau-
giau nei 10 proc. visø porø pasaulyje“, –
sakoma Nobelio komiteto pareiškime.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 17
 Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitetas ir prie jo ákurtas Botanikos
sodas suvaidino svarbø vaidmená plëtojantis botanikos ir jai arti-
miems mokslams Lietuvoje. 1923 m. apie kuriamà Botanikos sodà
prof. Konstantinas Regelis raðë, kad Kauno botanikos sodo tikslas –
parodyti kuo gausesnæ augalø ávairovæ visuomenei, padëti susivokti
augalijos pasaulyje besimokantiesiems.
Fitopatologijos
mokslo raida Kauno
botanikos sode
Dr. Antanina STANKEVIÈIENË,
dr. Vilija SNIEÐKIENË
Fitopatologijos mokslas Kauno
botanikos sode tarpukario
nepriklausomoje Lietuvoje
Botanikos sodas pirmiausia yra moks-
lo priemonë dëstant botanikà studen-
tams biologams, agronomams, farma-
ceutams ir medikams. Gyvi augalai la-
bai palengvina darbà lektoriui ir teikia gy-
vumo anatomijos, fiziologijos ir augalø
sistematikos paskaitoms. Botanikos so-
das turi ir platesnæ reikðmæ: lavinamàjà
ir praktiðkai pritaikomà visam kraðtui. To-
dël ðiuolaikiniai botanikos sodai, iðsky-
rus atskirus specialiuosius, kuriami pagal
augalijos sistemà. Jau tuomet Kauno bo-
tanikos sodo ákûrëjas ir pirmasis jo direk-
A.Minkevi-
èius (antras
ið kairës),
Z.Þemaitis ir
K.Grybaus-
kas
Ið A.Minkevi-
èiaus „Mano
gyvenimo
nuotru-
pos“,1936
torius prof. K.Regelis iðskyrë augalø ap-
saugos svarbà ir raðë: „Fitopatologijos la-
boratorija dirba augalø ligø srityje. Kovai
su augalø kenkëjais sode daromos eks-
pertizës, analizës, augalø apsaugojimo
nuo ligø naujø priemoniø ir tiesiog fitopa-
tologijos bandymai“ (1932). Fitopatologi-
jos laboratorijos darbo tikslas buvo ir
moksliðkai tirti, ieðkoti kovos su ligomis
18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Antanas Minkevièius
bûdø, duoti praktiðkø patarimø ástaigoms
ir privatiems asmenims.
Botanikos soduose tiriant introdukuo-
jamus augalus ir jø aklimatizacijos galimy-
bes, bûtini ir fitopatologiniai tyrimai bei tin-
kama augalø apsaugos sistema, nes áve-
þant naujus augalus kartu su jais gali pa-
tekti ir nauji mikroorganizmai, kenkiantys
augalams. Ásikûrus Kauno universiteto
Gamtos-matematikos fakultetui, ðeðtam
studentø kursui fitopatologijos paskaitas
(augalø ligø pagrindus, jø klasifikavimà)
iki 1939 m. dëstë prof. K.Regelis.
Prof. Antano Minkevièiaus (1900–
1998), fitopatologijos mokslo
Lietuvoje pradininko, darbai Kauno
botanikos sode
Ðiø metø geguþës pabaigoje sukako
110 metø, kai gimë vienas þymiausiø Lie-
tuvos mikologø, Lietuvos mokslø akade-
mijos narys korespondentas, Lietuvos nu-
sipelnæs mokslo veikëjas, Lietuvos vals-
tybiniø mokslo ir technikos premijø lau-
reatas prof. habil. dr. Antanas Minkevièius.
Prof. A.Minkevièiaus didelë erudicija
ir ávairiapusiðki interesai pasireiðkë dau-
gelyje biologijos krypèiø: botanikoje, brio-
logijoje (mokslas apie samanas), miko-
logijoje (mokslas apie grybus), fitopato-
logijoje (mokslas apie augalø ligas).
A.Minkevièius gimë 1900 m. geguþës
30 d. dabartinio Molëtø r. (anksèiau Uk-
mergës apsk., Aluntos valsè.) Girsteikið-
kio kaime. Mokslo kelias prasidëjo Kau-
ne. Organizuojant Aukðtuosius kursus,
1919 m. Gamtos skyriaus biologai buvo
ásikûræ prof. Tado Ivanausko ásteigtoje
Gamtos tyrimo stotyje (Vilniaus g. 2, Kau-
nas). Èia biologai turëjo 5 kambarius ir
nemaþai mokslo priemoniø, preparatø,
kolekcijø. 1922 m. pavasará baigus ket-
virtà semestrà, buvo baigtas dvejø metø
Aukðtøjø kursø darbas. 1922 m. vasario
16 d. atidarius Lietuvos universitetà, 32
Gamtos skyriaus klausytojai (ið jø 16 bio-
logø, tarp kuriø buvo ir A.Minkevièius) bu-
vo perkelti á universiteto Matematikos-
gamtos fakultetà. 1925 m. geguþës më-
nesá A.Minkevièiø, studijavusá 1923–1928
m. Lietuvos universiteto Matematikos-
gamtos fakultete, doc. L.Vailionis ir prof.
T.Ivanauskas pakvietë dirbti á Kauno bo-
tanikos sodà fitopatologu. 1928 m. bai-
gæs Lietuvos universiteto Matematikos-
gamtos fakulteto Biologijos skyriaus bo-
tanikos ciklà, konkurso tvarka A.Minkevi-
èius buvo iðrinktas Botanikos katedros
jaunesniuoju asistentu. Jo diplominis dar-
bas – „Lietuvos samanø floristiniai tyri-
mai“. Prof. K.Regelis ðá darbà rekomen-
davo spausdinti þurnale „Kosmos“. Prof.
K.Regelis, per paskaitas, seminarus ir eg-
zaminus pastebëjæs A.Minkevièiaus ga-
bumus, stropumà ir tinkamumà mokslo
darbui, 1930 m. iðrûpino jam Ðvietimo mi-
nisterijos stipendijà, vëliau – atlyginimà ir
dviem metams pasiuntë á Ciuricho aukð-
tesniosios technikos mokyklos Botanikos

Kazys Brundza
Iš leidinio „Profesorius Kazys Brundza“, 2003
institutà tobulintis pas þymø mikologà
prof. E.Gäumannà. Èia A.Minkevièius ty-
rë kai kuriø narkotikø (chloroformo, ete-
rio) poveiká augalø atsparumui grybinëms
ligoms, Ðveicarijoje apgynë daktaro di-
sertacijà „Narkozës átaka augalø apsikrë-
timui grybais“, uþ kurià jam buvo suteik-
tas gamtos mokslø daktaro laipsnis. Tyri-
mo duomenys buvo paskelbti uþsienio
spaudoje. Gráþæs á Lietuvà A.Minkevièius
1933 m. buvo iðrinktas Vytauto Didþiojo
universiteto Botanikos katedros vyres-
niuoju asistentu ir tæsë anksèiau pradë-
tus daugiausia parazitiniø grybø tyrimus.
Ákûrus Fitopatologijos laboratorijà, au-
galø ligos buvo stebimos ne tik Botani-
kos sode, bet ir visoje Lietuvoje; jos buvo
tiriamos, ieðkomi kovos su jomis bûdai,
teikiami praktiðki patarimai ástaigoms ir
privatiems asmenims. Lietuvos mikobio-
ta tada buvo dar beveik netirta. Latvijoje,
Estijoje ir kitose Vakarø Europos ðalyse
ðis mokslas buvo gerokai paþengæs – bu-
vo tiriama mikobiotos biologija, ekologi-
ja, paplitimas. Lietuvoje J.Jundzilo ir J.Pa-
brëþos darbuose (juose randama dideliø
Studentai ir dëstytojai gráþta ið Eþerëlio durpyno. C.Melamedaitë sëdi treèia ið kairës, 1931
netikslumø) yra duomenø apie kai kuriø
rûdieèiø rûðiø iðplitimà XIX a. pirmojoje
pusëje. Išsamiø þiniø apie Lietuvoje ap-
tiktus parazitinius grybus, tarp jø rûdis,
pasirodë XX a. treèiajame deðimtmetyje.
Tai V.Vilkaièio, A.Minkevièiaus ir C.Mela-
medaitës straipsniai, kuriuose apraðytos
60 rûdgrybiø rûðys ant nedaugelio auga-
lø maitintojø. 1926 m. lenkø okupuotame
Vilniaus kraðte B.Ðakenis paskelbë 4 me-
tø duomenis, apraðydamas 215 rûdieèiø
(Uredinales) grybø rûðiø.
Savo tyrimø ir stebëjimø duomenis
A.Minkevièius pradëjo skelbti 1926–1927
metais. Tyrë dekoratyvinius, vaistinius,
vaisinius augalus, nustatinëjo jø ligas,
1929 m. Botanikos sode iðbandë fungi-
cido germinazino poveiká ypaè pavojin-
gai ligai – kvieèiø kûlei. 1938-05-17 A.Min-
kevièius Vytauto Didþiojo universitete ap-
gynë habilitaciná darbà „Lietuvos rûdþiø
(Uredinales) floros matmenys“, uþ kurá tø
paèiø metø spalio mënesá jam buvo su-
teiktas privatdocento vardas ir teisë dës-
tyti fitopatologijos kursà. Habilitacinëje di-
sertacijoje A.Minkevièius apraðë paraziti-
niø grybø rûdieèiø (Uredinales) 176 rûðis
ant 305 augalø maitintojø. Dalis ðiø gry-
bø rûðiø yra retos ne tik Lietuvoje, bet ir
Baltijos ðalyse. 1931–1938 m. nustatë ir
tyrë Lietuvoje paplitusá pavojingà parazi-
tiná grybà – serbentiná rûdþiagrybá (Cro-
nartium ribicola) ant augalø tarpininkø vei-
mutinës puðies (Pinus strobus) ir kitø pen-
kiaspygliø puðø. Ðiems tyrimams VDU
Botanikos sode buvo pasodintas veimu-
tiniø puðø sklypas (61 puðis), o greta au-
ginami juodieji, raudonieji ir baltieji ser-
bentai bei agrastai. Po 7 metø iðliko tik 7
neserganèios puðys. Duomenis apie gry-
Þemës
ûkio
akademi-
jos
moksli-
ninkai
Dotnuvos
geleþinke-
lio stotyje
iðlydimi
tirti
Kamanø,
1934.
Ketvirtas
ið kairës –
K.Brundza
bo paplitimà rinko ir kitose Lietuvos vie-
tose. Árodë, kad be veimutinës puðies –
augalo tarpininko, ant kurio susidaro eci-
dës (rûdligës plëtotës tarpsnis), rûdþiag-
rybis nesivysto ant serbentø. Serbenti-
nis rûdþiagrybis greit plinta vasaros me-
tu ir apninka serbentus, net jei veimuti-
nës puðys auga uþ keliolikos kilometrø.
A.Minkevièius nustatë, kad Lietuvoje ðis
rûdþiagrybis pasirodë apie 1905 metus.
Ši tuomet iškelta problema labai aktuali
ir dabar, nes penkiaspyglës puðys rû-
dþiagrybio paþeidþiamos iki ðiol, todël jø
beveik neámanoma auginti.
1937–1984 m. A.Minkevièius apraðë
250 rûðiø rûdieèiø grybø. Šis darbas bu-
vo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir nusta-
tant rûdþiø geografiná paplitimà Europo-
je. Tiriant rûdieèius (Uredinales) visoje Lie-
tuvoje prisidëjo ir kiti mokslininkai: K.Brun-
za, G.Trusfusaitë.
A.Minkevièius buvo geras pedago-
gas ir organizatorius. Jis skaitë fitopato-
logijos kursà biologams ir bendrosios
botanikos kursà medikams bei stoma-
tologams. 1940-09-01 jam suteiktas do-
cento vardas. 1940 m. Matematikos-
gamtos fakultetui persikëlus á Vilniaus
universitetà, A.Minkevièius dëstë fitopa-
tologijos kursà, rûpinosi universiteto Bo-
tanikos sodu, þemesniøjø augalø tyrimo
problemomis.
Nors pagrindinë mokslinio tyrimo dar-
bo kryptis visà laikà buvo mikroskopiniai
grybai, ypaè parazitiniai, bet kartu A.Min-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 19
 Skulptorius
kevièius domëjosi maþai Lietuvoje tir- K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo para-
tais organizmais: samanomis, mentur- zitinius grybus. „Ðiais metais uþregist-
dumbliais, kerpëmis, taip pat ir aukð- ruota 30 pavojingø patogeniniø grybø“,
tesniaisiais augalais. Jis buvo leidiniø – raðë C.Melamedaitë 1931 metais.
Alytaus
„Lietuvos TSR flora” ir „Lietuvos gry-
bai” vienas ið autoriø ir leidybos orga-
nizatoriø. A.Minkevièius buvo pirmasis
Lietuvoje briologas. Jis samanas pra-
dëjo tirti ir herbarizuoti bûdamas antro
kurso studentas, apibûdinimui naudo-
Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuo-
se apie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.

Prof. Kazys Brundza (1903–1991) –

þemës ûkio mikrobiologijos
pradininkas Lietuvoje
„LAISV
Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS
jo vokiðkus vadovus ir parengë diplo-
1926–1931 m. studijavo biologijà
miná darbà „Lietuvos samanø floristi- 1934–1941 m. mokiausi Alytaus vals-
Vytauto Didþiojo universitete. Kauno
niai tyrimai“ (1925–1928). Vasaromis tybinëje (Þaliojoje) gimnazijoje. Teko da-
botanikos sode nedirbo, bet glaudþiai
jis pildë samanø herbarà ir surinko jø lyvauti ávairiose tautinëse ir valstybinëse
bendradarbiavo su Botanikos sodo
apie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs ðventëse, kurios visada vykdavo prie
mokslininkais, èia rinko miltenieèius
1929–1933 m. duomenis konstatavo, „Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklas
grybus (Erysiphales), rengë Botanikos
kad surinkta 207 samanø rûðys. stovi tarp Þaliosios gimnazijos ir Ðauliø
sodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode at-
Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrë namø. Paminklo kûrëjas – Antanas Alek-
liekamø mokslo darbø apraðà. Ðiame
miltligiø sukëlëjus ir rinko miltenieèiø sandravièius. Gimë jisai 1885 m. gruodþio
apraðe daug dëmesio skiriama milte-
(Erysiphaceae) herbarinius duomenis.
nieèiø biologijos tyrimams. 1933 m.
Iðsamiai ðios ðeimos grybus monog-
K.Brundza paraðë diplominá darbà
rafijoje apraðë K.Brundza (1934).
„Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø flo-
A.Minkevièius pradëjo tirti ligø pli-
rai“ (vadovas prof. K.Regelis). Pirmas
timo priklausomybæ nuo meteorologi-
iðsamus darbas apie miltenieèius Lie-
niø sàlygø; raðë straipsnius apie ge-
tuvoje – 1934 m. iðleista K.Brundzos
netikos mokslo svarbà iðvedant nau-
monografija „Medþiaga Lietuvos ery-
jas, ligoms atsparesnes augalø veis-
siphacëjoms paþinti“. Joje pateikta ori-
les, apie mikroelementø átakà auga-
ginaliø duomenø ir apibendrinta kitø
lams, reiðkësi botanikos terminijos
autoriø surinkta medþiaga. Aprašytos
klausimais.
5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. ap-
Mokslo populiarinimo straipsniuo-
tikti miltgrybiai ant dar neapraðytø au-
se A.Minkevièius raðë apie samanas,
galø ðeimininkø. Serganèiø augalø pa-
parazitinius grybus, sukelianèius ávai-
vyzdþiai rinkti Botanikos sodo vienme-
rias augalø ligas, valgomuosius ir
èiø augalø skyriuje. Ir vëliau K.Brun-
nuodinguosius grybus. Kovai su au-
dza apie ðiuos grybus daug raðë Skulptorius Antanas Aleksandravièius
galø ligomis siûlë visuomenei ávairias
mokslinëje ir populiariojoje literatûro- apie 1939 metus
priemones. Paraðë nedidelæ broðiû-
je. 1930–1950 m. K.Brundzos (ir kitø
rà, kaip sunaikinti bulviø puvinio gry- 3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime,
mokslininkø) fitopatologinës publika-
belá. Mokslà populiarino dienraðèiuo- netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimo-
cijos pateikiamos leidinyje „Augalø ap-
se ir gamtos þurnaluose „Gamta“, je. Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Já
saugos darbuotojo þinynas“ (sudary-
„Kosmos“, „Mûsø girios“. priglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius.
tojai S.Pileckis ir L.Þuklys, 1974).
Prof. A.Minkevièius buvo ne tik pla- Jau ganydamas karves lipdydavo ið mo-
K.Brundzos mintys apie augalø ty-
taus masto mokslininkas, bet ir geras lio ávairius gyvuliukus, paukðèiukus, dro-
rimus gali bûti naudingos ir ðiuolaiki-
pedagogas, Lietuvos aukðtosiose mo- þë ið medþio ávairias figûras, pieðë angli-
niams mokslininkams: ... augalø tyrimai
kyklose iðdirbæs daugiau kaip 60 me- mis ant popieriaus, kluono ir tvarto durø
sëkmingi gali bûti ne tik laboratorijose
tø. Jis vadovavo katedroms ir labora- paveikslus. Jo brolienë Marija, matyda-
ir ðiltnamiuose, bet taip pat ir neturint tø
torijoms, rengë moksliniam darbui as- ma jo meninius gabumus, nuveþë á Kruoná
laboratorijø – atviroje gamtoje, geriau-
pirantus, vadovavo probleminëms ta- pas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Anta-
sia botanikos soduose. Kà pasiekiame
ryboms, organizavo konferencijas. Jis nukas praleido pustreèiø metø ir iðmoko
eksperimentuodami laboratorijoje su
buvo taktiðkas, dëmesingas, sugeban- dailidþiauti, droþti ið medþio ávairias figû-
pavieniais augalais, daþnai tà patá pa-
tis iðspræsti konfliktus, pagarbus ne tik ras. Iðmoko auksavimo, pieðimo.
tvirtiname statistiniu metodu, stebëda-
vyresnio amþiaus, bet ir jauniesiems Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus,
mi gamtoje daugelá augalø rûðiø. Gam-
savo kolegoms. kur kartu su baþnyèiø meistru A.Kara-
toje visumos veikiamas augalas gali elg-
Prof. A.Minkevièius mirë 1998 m. liumi droþinëdavo pagraþinimus alto-
tis visai kitaip. Tad ypatingos svarbos
lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalnio riams, sakykloms, klausykloms. Taip jis
ágauna tyrimai, kurie atliekami gamto-
kapinëse, Vilniuje. padëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptû-
je, nes jais atskleidþiamos tikrosios, ak-
tualios augalo galios ir taip geriau pa- rø fabriko savininkui, puošti daugelá baþ-
1930–1932 m., A.Minkevièiui ren- nyèiø Lietuvoje ir Lenkijoje. Jo pakalbin-
þástama gamtos visuma.
giant daktaratà, á Kauno botanikos so- tas ástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Ið-
Vëliau K.Brundza dirbo geobotani-
dà dirbti fitopatologe buvo pakviesta kilus grësmei bûti paimtam á caro kariuo-
kos srityje.
Botanikos katedros laborantë, Matema- menæ, iðvyko á Amerikà, kur jau anks-
Prof. Kazys Brundza mirë 1991 m.
tikos-gamtos fakultete studijavusi bota- èiau buvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojo
spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio ka-
nikos specialybæ Cipë Melamedaitë. á Èikagos dailës institutà, kur studijuo-
pinëse, Vilniuje.
Jos diplominio darbo tema buvo „Lie- damas sukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vy-
tuvos floros elementai“ (vadovas prof. Bus daugiau tauto, S.Daukanto ir V.Kudirkos barelje-

20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Antanas Aleksandravièius ir
VËS ANGELAI“
fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengë
pirmàsias savo darbø parodas.
Iš Èikagos išvykæs aplankë keletà
Europos miestø ir 1910 m. sugráþo Lie-
tuvon á Simnà. Taèiau èia niekur nesu-
rado sau tinkamo darbo. Iðvyko á Suval-
kus, kur sukûrë A.Baranausko barelje-
fà, o po to – Ðv.Jono, keleto angelø ir
Kristaus statulas.
1911 m. iðvyko á Peterburgà pas
Aleksandrà Opekuðinà. Dirbo ávairiuo-
se Rusijos miestuose ir 1919 m. sugrá-
þo á Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Mari-
jampolëje ir ásidarbino Rygiðkiø Jono
gimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijam-
polës 1922 m. persikëlë á Kaunà ir ið èia
niekur kitur jau nesikëlë.
Kartu su kunigu R.Januðkevièium ástei-
gë dailiøjø dirbiniø mokyklà-dirbtuvæ, bu-
vo jos direktorium. Èia 1931 m. sukûrë pe-
dagogo T.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðim-
kaus, kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vy-
tauto ir Kæstuèio, Maironio, K.Griniaus, Alytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumoje
matyti „Laisvës angelo“ paminklas
P.Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuo-
lo kalbininko K.Jauniaus bareljefà ir jo ant-
kapiná paminklà Kauno kapinëse. Paminë- kais ir bolðevikais bei pirmojo Lietuvos ka-
tini jo paminkliniai darbai: kompozitoriui rininko Antano Juozapavièiaus mirtá ant Aly-
È.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kama- taus tilto. Visus ðiuos paminklo darbus
juose. Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lie- skulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko ka-
tuviø raðytojams ir muzikams, tarp jø ir Vin- reivinëse. Jam padëjo pulko kareiviai, ama-
cui Þilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse, tininkai, metalo liejikai. Alytaus mieste ir ap-
ir natûralaus dydþio solisto Kipro Petraus- skrityje buvo renkamos aukos ðio pamin-
ko paminklà. klo statybai. Paminklas kainavo 15 000 litø.
1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino su Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai.
Jonu Basanavièiumi 1929 m. spalio 27 d. paminklas buvo
ir sukûrë kelis jo bius- atidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonø
tus. Jo sukurti pamin- pulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje,
klai tebestovi Kaune, prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø,
Panemunëje, ir Birð- praþygiavo pro paminklà. Po ulonø dar-
tone. Mokytojauda- nioje rikiuotëje þygiavo Alytaus miesto
mas Marijampolëje ðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkio
sukûrë popieþiaus mokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosios
Benedikto XV profilá ir gimnazijos ir pradþios mokyklø mokslei-
Vinco Kudirkos barel- viai. Paminklas buvo graþiai iliuminuotas,
jefà su Lietuvos him- papuoðtas vainikais ir gëlëmis.
no tekstu ir skulptûri- Nuo to laiko prie paminklo vykdavo vi-
næ grupæ „Garbë sø valstybiniø ir tautiniø ðvenèiø minëjimai.
jums, karþygiai“. Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vy-
1928 m. A.Alek- ko Vytauto Didþiojo 500-øjø mirties metiniø
sandravièius pradëjo minëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtai
statyti „Laisvës ange- iðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Po
lo“ paminklà Alytuje: mitingo prie laisvës paminklo kolona paju-
4 m angelo figûra su dëjo á Nemunaitá: priekyje lengvojoje maði-
trimitu, atsuktu á rytø noje palengva judëdami vaþiavo vyskupas
pusæ (á Vilniø), buvo su valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè
uþkelta ant aukðto 13 „Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto pa-
metrø postamento. rašyta, kaip ir kokiu laiku ši iškilminga dele-
Tas paminklas buvo gacija pravaþiuos pro kaimus ir miestelius.
skirtas þuvusiø uþ Lie- Miesteliuose ir kaimuose susirinkdavo þmo-
tuvos laisvæ kariø at- niø bûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà de-
minimui. Tai buvo ke- legacijà, po trumpø kalbø bei atokvëpio ji
turkampë, kiek siau- vykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø bu-
rëjanti á virðø kolona, vo numatyta Pigagø kaime – pusiaukelëje
joje buvo ámontuota tarp Ryliðkiø ir Merkinës miesteliø. Mums
bronzinë lenta, kurio- iki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5
je skulptorius pavaiz- km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþi-
davo kovas su len- mà susodino mûsø gausià ðeimynà – 12
þmoniø ir pro Subartoniø miðkà atvaþiavo-
1991 m. me á Pigagø kaimà. Prie plento jau radome
lapkrièio 23 d. nemaþà bûrá susirinkusiø þmoniø. Buvo ir
Atidengiamas
atstatytas
raitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaip
„Laisvës angelo“ þvalgai, kad pamatytø atvykstanèius ir grei-
paminklas tai perspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, juk
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 21
reikia vyskupà ir visà delegacijà priimti
su kalba, skirta ðiam jubiliejui. Ið didelio
bûrio mokytojø, girininkø ir kitø inteli-
gentø neatsirado norinèiø kalbëti. Pa-
galiau prikalbino ûkininkà, mano tëvà
Alfonsà Lapinskà, baigusá caro valdy-
mo metais Merkinës pradþios mokyk-
loje dvi klases. Tëvas pasitraukë á ðalá ir
mintyse rezgë kalbà. Pagaliau ðuoliuo-
dami gráþo þvalgai su þinia, kad dele-
gacija jau atvyksta. Pirmiausia pasiro-
dë lengvàja maðina vaþiuojantis vysku-
pas su Alytaus sveèiais, o uþ jø ir ulonø
bûrys su Vytauto paveikslu.
Tëvas iðlipusius ið maðinos sveèius
pirmas ir pasitiko. Ið jo kalbos atsime-
nu tik vienà graþø sakiná: „Dirbkime vi-
si sàþiningai, kad mûsø brangi Tëvy-
në Lietuva bûtø visada miela kaip pa-
vasaris, graþi kaip vasara ir turtinga
kaip ruduo“. Susirinkæ þmonës ilgai
plojo mano tëvui uþ tokià graþià kal-
bà. Po trumpos vyskupo kalbos visa
delegacija iðvyko á Merkinæ. Merkinëje
jie uþtruko ilgiau, èia jie pietavo. Kur ið
Merkinës vyko, að jau neþinau, o pa-
klausti jau nëra ko. Ði mano tëvo kal-
ba buvo paminëta ir tuolaikinëje Lietu-
vos spaudoje.
„Laisvës angelo“ paminklas netu-
rëjo þaibolaidþio, ir 1934 m. didelës pa-
vasarinës perkûnijos metu þaibas tren-
kë á paminklo metaliná angelà. Skulp-
tûra nukrito nuo postamento ir sudu-
þo á smulkiausias dalelytes.
Skulptoriui Antanui Aleksandravièiui
teko antrà kartà imtis darbo. Antrasis
„Laisvës angelo“ paminklo egzemplio-
rius buvo pagamintas iš betono su me-
taliniu karkasu viduje. Naujasis pamin-
klas buvo pašventintas 1937 metais.
Tuo laiku spaudoje, per radijà, ávai-
riuose susirinkimuose, konferencijose
buvo labai intensyviai kalbama ir ra-
ðoma apie Vilniaus miesto iðlaisvinimà.
Visur aidëjo ðûkiai: „Mes be Vilniaus
nenurimsim“. Lenkija ir lenkai buvo
vaizduojami kaip patys didþiausi Lie-
tuvos prieðai. Perkûnui nutrenkus
„Laisvës angelà“, Alytaus lenkai labai
dþiaugësi: „Va jums ðauklys, kvietæs á
Vilniø, jau perkûno sudauþytas“.
Alytuje ir visoje Lietuvoje buvo ren-
kamos aukos Vilniui vaduoti. Raitinin-
kø kaimo ðauliai Jonas Drobnys ir
Juozas Gudukas vaþinëjo po mûsø
kaimà, rinko metalo lauþà ir veþë á Aly-
tø. Metalas buvo renkamas visoje Lie-
tuvoje. Jis buvo skirtas ginklams ga-
minti, o šie – Vilniui ir jo kraðtui va-
duoti. Prisimenu, atvykus metalo rin-
këjams pas mano tëvus, paaukojom
suskilusá manieþo didelá ketaus ratà,
kurá trys vyrai vos ákëlë á veþimà.
Nukelta á 38 p.
22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Programinis
restauravimas
Prof. habil. dr. Evaldas GARŠKA
Labiau išsilavinusiam šioje srityje skai-
tytojui gali pasirodyti: „Pamanykite, ir kas
gi èia naujo? Mano sûnus gimnazistas
puikiausiai neátikusias nuotraukas patvar-
ko“. Tikrai taip – kompiuterinë programa
„Photoshop“ tapusi tokia populiari, kad
ja jau naudojasi ne tiktai profesionalai. Ir
iš tiesø reikliai akiai, išlavintai rankai ir veik-
liems neuronams ši programa – tai turtin-
ga dailës priemoniø „krautuvëlë“, be to,
jinai nëra prieðiðka ir mielai priima ope-
ratoriaus sukurtus papildinius (plug-
in‘us). Taèiau jinai (ir kitos panaðios) yra
skirta nuotraukoms, spaudiniams – visai
produkcijai, kuri pavaizduojama plokštu-
moje (2d); be to, jinai negali objekto ádva-
sinti (animuoti), taigi – graþi senovinë in-
dauja su liûto kojomis, kad ir kaip to no-
rëtum, negali pradëti ðypsotis, vaipytis ar
á taktà trypti kojomis.
Erdviniø objektø restauravimas yra vi-
sai kitoks uþdavinys – kaipgi tu atstatysi
puodynæ ið iðsibarsèiusiø ðukiø krûvos
plokštumoje; atrodytø, svajonë ið atskirø
fragmentø kompiuteriu atstatyti patá objek-
tà – nelabai reali, bet galimybës nestovi
vietoje – intelektinë kûryba davë ne tiktai
greituoliams „septynmylius batus“ ar
„skraidanèius kilimus“ , svajonë apie juos
kaþkada buvo tokia graþi ir viliojanti savo
konkretumu; svajonës pagimdë naujas –
jø vaikus ir vaikaièius. Kiek daug senovës
pasakø stebuklø tapo realybe, gaila gaila
– kiek þavesio praradome, bet nuolatos
lavinamas þmogaus intelektas vienas sva-
jones pavertë visai neádomia realybe. Ho-
rizontas neiðnyko – vël toliau viliojo kaip
„laimës þiburys“. Þiniø visuomenë iðkëlë á
prieðaká atitinkamo iðsilavinimo ir specifi-
niø þiniø grieþèiausius reikalavimus.
Ðiame straipsnelyje aptariamus dar-
bus sumaniai atliko Dalia Vilèinskaitë, kuri
tarytumei yra mano bendraautorë.
Numizmatika
Kiekvienas senøjø piniginiø (þenklø)
mëgëjas retkarèiais pats vienas, o kartais
su gerais draugais pavarto savo kolekci-
jø numizmatines brangenybes; ir ne kar-
tà (gërintis senove, nors ir per pirkliø nu-
èiupinëtus banknotus – jei tai nëra ant vir-
velës suverti akmenukai) pradeda kirbë-
ti, tiesiog lenda mintelë: „Ak, kad taip pa-
maèius, kaip jisai atrodë, kai buvo nau-
jas“. Iš tiesø tie senieji banknotai restau-
ruoti galëtø nušvisti visa savo gyvastimi
ir jø kûrëjø iðradingumu. Kodël gi ne, vis-
kas galima: arba pasitelkus „mike-
landþeliðkà kantrybæ“ ir uþsispyrimà su
ávairiaspalvio raðalo plunksnomis ir pieštu-
kais (atsiprašau, tokia mintis ir tamstai pa-
sirodë ne tiktai archajiška, bet ir kvaila),
arba – juk viskà gali mûsø nuostabusis
pagalbininkas kompiuteris. Kai já valdo ið-
silavinæs ir išmintingas operatorius, pasi-
telkæs atitinkamà veiksmø programà.
Ðios svajonës ágyvendinimà mes pa-
demonstruosime pasiskolinæ ðimtmetiná
reichsbanknotà ið S.Vilèinsko asmeninës
numizmatinës kolekcijos. Banknotas at-
rodo nekaip – vargšelis (nepaisant jo di-
dþiulës vertës) yra riebaluotomis ranko-
mis (turguje, o gal ir kontoroje) paseilëtu
pirðtu ne kartà skaièiuotas perskaièiuo-
tas – jis dirbo savo darbà, o ir ðiaip su-
trintas ir aptrupëjæs; paþiûrëkite á 1 pav.
a). Reikia, reikia já atðvieþinti, skyles „uþ-
lopyti“, pakraðèius iðlyginti.
Kinkom „kompà“ ir dirbam. Ariam,
ðluojam. Galø gale, kai viskà suderina-
me – štai koks graþuolis jis tapo (1 pav.
b). (Vyrai, nenusidëkite, nes tuojau pat
nekurie tai susiesite su iðpuoselëtomis
þurnalø virðeliø švieèianèio groþio ðypse-
nëlëmis ir ... sutikæ gatvëje tas paèias pa-
nelytes bûsite sugluminti jø neatpaþinæ:
èia ir nenusidëkite – tegu širdyje lieka ge-
ra, tegu lieka toji šiluma, kad išgraþintoji
nuotrauka sukëlë pasitikëjimo savimi ðiur-
puliukà.)
Seni rankraðèiai, spaudiniai ...
laiðkai
Mes pasiskolinome iš Lietuvos Mar-
tyno Maþvydo nacionalinës bibliotekos re-
tøjø knygø ir rankraðèiø skyriaus pono Jo-
no Dileno laiðkà kitam ponui Juozui Me-
dekšai á Aristavà ( rašytà apie 188? m.).
Pagal laiðko nuotraukà 2 pav. a) galima
matyti, kad jis yra gerokai „pelyèiø ap-
grauþtas“: antrojo puslapio tekstà dar ga-
lima ðiaip taip iðskaityti, taèiau pirmasis
puslapis yra nei daugiau, nei maþiau, kaip
nesuprantama keverzonë.
Atlikome reikiamas „sulopymo“, teksto
atstatymo, ðviesumo, kontrasto korekcijos
procedûras: laiðkas nuðvito (2 pav. b).
3d-objektai: baldai, indaujos, stalo
serviravimo brangenybës
Archeologas, kuriam pasisekë kokia-
me nors giliame kultûriniame sluoksnyje
atkapstyti tarpusavyje susijusiø ðukiø, jas
rûpestingiausiai sukrauna á tvarkingà krû-
velæ, kad vëliau, pasibaigus kasinëjimø
sezonui, galëtø bandyti sudëlioti (o gal?)
brangenybæ – kas þino, gal tai šauksmas
iš akmens amþiaus?
Mes kompiuteriniam apdorojimui pasi-
rinkome Valdovø rûmø teritorijos radiná –
archeologinio stiklo ðukeliø grupæ. Toká mû-
sø pasirinkimà lëmë tai, kad, konsultuoda-
miesi su patyrusiais restauratoriais, ásitiki-
nome, kad objekto atstatymas ið tokiø ra-
1 pav. Banknotas: a) senas,
b) restauruotas
a iðlikusias charakteringàsias þymes: prog-
b jà (renderinimà). Objektà klonuojame (5
2 pav. Laiškas: a) senas, b) restauruotas
3 pav. Archeologinio stiklo ðukës: a) ðukës,
b) iðdëliotos pagal ant jø iðlikusià juostelæ
diniø áprastiniais metodais yra gana kom-
b
plikuotas. Lietuvos muziejuose nëra gau-
su archeologinio stiklo, be to, ið tokios turi-
mos medþiagos paèius objektus yra sudë-
tinga rekonstruoti, nes iðkeltas ið archeolo-
ginës aplinkos stiklas pradeda „dþiûti“, o
jo sluoksniai trupëti. Dël ðiø prieþasèiø res-
tauratoriai nedaug kà gali padaryti su gau-
tomis stiklo ðukëmis. Prano Gudyno res-
tauravimo centro aukðèiausios kvalifikaci-
jos restauratorë Rasa Bieliauskaitë-Mikolai-
tienë davë mums XV a. archeologinio stik-
lo ðukiø skaitmenines nuotraukas. Ðiø ðu-
kiø bendras vaizdas yra 3 pav. a dalyje.
Turëtume dabartiniais technologiniais
metodais pabandyti sukurti erdviná ðio su-
duþusio objekto vaizdà. Tam pirmiausia
turime išmatuoti visas liekanas ir paþymëti
nozuojamasis objektas – já pavadinkime
„taurelë“, ðiuo atveju turi bûdingus plo-
nyèiø linijø apvadus; pagal ðiuos apva-
dus nesunkiai galima iðdëstyti plokðtumi-
ná ðukiø vaizdà (3 pav. b dalis); pastara-
sis veiksmas rekonstrukcijai, nors ir yra
labai vaizdus, iš esmës nëra reikalingas.
Kompiuteriu nustatæ prognozuojamà
objekto formà, ant ðios formos pavirðiaus
iðdëliojame turimas ðukes (4 pav.). Liku-
sioms tuðèioms taurelës pavirðiaus vie-
toms uþpildyti parenkame reikiamà teks-
tûrà ir medþiagà; šiuo atveju tai stiklas.
Atliekame virtualiojo vyksmo vizualizaci-
pav.) ir atliekame spalvinæ korekcijà, taip
a
4 pav. Prognozuotoji
objekto forma su ant
pavirðiaus iðdëliotomis
ðukëmis
b a b
5 pav. Taurelë:
a) restauruotoji,
b) klonas
pat gautojo objekto vaizdui pagyvinti pa-
renkame apðvietimà.
Norëdami ðià taurelæ apþiûrëti ið visø
pusiø, nustatome virtualiosios vaizdo ka-
meros parametrus ir taurelës „judesá“ nu-
filmuojame; taip gauname animuotà fil-
mukà, kuriame restauruotoji taurelë atlie-
ka pagrindinio veikëjo vaidmená. Toká kli-
pà „seiviname“(???) atitinkamame kom-
piuteriniame formate.
Dabar smalsesnis muziejaus lankyto-
jas gali smulkiai apþiûrëti já dominantá ob-
jektà; grasinantis perspëjimas „neliesti“,
„neprisiliesti“ darosi beprasmis – objektà
sutepti, atsitiktinai sudauþyti (ar pavogti)
yra neámanoma.
Pabaiga
Banknotas graþus – þiûrinëkite á svei-
katà su draugais ar „nelaimës“ broliais;
o jei reikia siuntinëkite vieni kitiems.
O ir laiškas tapo puikiai išskaitomas –
(jei norite) ant aukðèiausios kokybës po-
pieriaus – nuo nuolatinio skaitinëjimo (èiu-
pinëjimo) jisai niekuomet nevirs skuteliais
ar dulkëmis. O taurelë tapo „gyva“.
Baigdami mes dëkojame Pr.Gudyno
restauracijos centro restauratorëms Ra-
sai Bieliauskaitei-Mikolaitienei ir Linai Ado-
maitytei, Nacionalinës Martyno Maþvydo
bibliotekos retøjø knygø ir rankraðèiø sky-
riaus darbuotojai Solveigai Sprindienei,
be kuriø nuoširdþios paramos, patarimø
ir konsultacijø nebûtø galëjæ atsirasti to-
kios krypties darbai.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 23
 Lietuvos geologijos tarnybai – 70
Atkelta ið 3 p.

veikti þmoniø sveikatà. Tai vizualiai nema-
tomas aplinkos kokybës veiksnys, kuris
turi bûti ávertintas plëtojant miestø terito-
rijas, gyvenamuosius rajonus, industrines
ar þaliàsias zonas. Apie 1985 m. ekologi-
niais tikslais pradëta tirti miesto bei atskirø
ámoniø dirvoþemius, nustatant juose besi-
kaupianèias kenksmingas medþiagas,
daþniausiai toksiðkus sunkiuosius meta-
lus. Vertinant miestø uþterðtumo lygá, su-
kaupti duomenys tik apie kai kuriø miestø
(Vilniaus, Alytaus, Ðiauliø, Panevëþio) vir-
ðutinio dirvoþemio sluoksnio, upiø dugno
nuosëdø ir sniego cheminæ sudëtá ir pa-
rengtos iðvados, kad uþterðti yra tik mies-
tø ir ámoniø dirvoþemiai, kuriuose daþnai
virðijamos didþiausios leidþiamos terðalø
koncentracijos, o laukø ir miðkø dirvoþe-
miai yra ðvarûs ir jø chemines savybes le-
mia tik gamtiniai faktoriai.
„Europos geocheminiame atlase“,
2005, GSF, Espoo Europos kontekste
pateikiami Lietuvos geocheminës aplin-
kos kokybës parametrai (virðutinio dir-
voþemio sluoksnio, podirvio, upiø van-
dens ir dugno nuosëdø, upiø aliuvio ir
miðkø paklotës) http://www.gtk.fi/publ/
foregsatlas/index.php

Didþiausios gamtinës kilmës stroncio ir

antropogeninës kilmës ðvino anomalijos
Vilniaus apylinkëse
Ðvinas dirvoþemyje

Aplinkos geochemija Tarðos þidinys, keliantis grësmæ aplinkai

Svarbios informacijos apie aplinkos
kokybæ teikia dirvoþemio geocheminis
kartografavimas. Uþterðtumas sunkiai-
siais metalais arba atvirkðèiai – tam tikrø
elementø deficitas – ávairiais bûdais gali

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Tarðos þidiniai
Geologinës aplinkos, poþeminio van-
dens kokybë yra veikiama koncentruotos
bei iðsklaidytos tarðos, todël bûtina regist-
ruoti ir tirti taršos þidinius, imtis taršos pre-
vencijos ar net šalinimo. LGT formuoja Ge-
ologinës aplinkos tarðos þidiniø informa-
cinæ sistemà, kurioje laikomi duomenys
apie istorinius ir dabartinius potencialius
taršos þidinius. Iš viso 2010 m. pabaigoje
LGT buvo sukaupta duomenø apie beveik
11 tûkstanèiø potencialiø tarðos þidiniø.
Viedzmos akmuo
Rokø atodanga
Geotopai
Geotopai – tai moksliniu ir paþintiniu po-
þiûriu svarbûs (unikalûs ar etaloniniai) geo-
loginiai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai
objektai ir jø grupës – reljefo formos, ato-
dangos, rieduliai bei jø sankaupos, dideliø
debitø ar padidëjusios mineralizacijos po-
þeminio vandens versmës, kasiniai, ekspo-
zicijos ir kt. Daþnai jie turi ir didelæ estetinæ,
turistinæ, archeologinæ, istorinæ ar kultûrinæ
vertæ. Dauguma jø jau turi gamtos paveldo
objektø statusà, kiti yra verti bûti valstybës
saugomi. Valstybinës geologijos informa-
cijos sistemoje (GEOLIS) galima rasti in-
formacijos apie daugiau nei 480 geotopø.
Geologijos fondas
Geologijos fonde (pradëtas komplek-
tuoti 1945 m.) yra sukaupta, saugoma ir
naudojama daugiau kaip 16 tûkstanèiø ty-
rimo darbø ataskaitø (ið viso apie 33 000
atskirø vienetø). Vien per 2009 m. Geologi-
jos fondo lankytojams iðduota 2900 ataskai-
tø, 333 vienetai kitø ávairiø dokumentø.
Lietuvos geologijos tarnybos
informavimo poskyris
V. Puidokas:
„Neretai naujas
technologijas
perimame vieni
pirmøjø Europoje“
Daiva NORKIENË
Virmantas Puidokas, akcinës
bendrovës „Panevëþio keliai“
generalinis direktorius, –
asmenybë, kurios neásprausi á
statistinio vidutinio pilieèio
rëmelá. Moksleivis bûdamas,
pasigamino skraidyklæ, kuria
sëkmingai atsiplëðë nuo þemës
ne tik pats, bet ir jo bendra-
moksliai. Pilotuoja lëktuvà
„Cesna“ ir juo su kolegomis,
ásismarkavus Islandijos vulkanui,
kai Europos oro erdvëje nebe-
skraidë lëktuvai, per penkias
valandas nulëkë á Miunchene
vykusià pasaulinæ parodà.
Geros nuotaikos pasisemia ir po
átempto darbo nusiramina
stebëdamas ... bites. O uþ
profesines þinias, puikius
kolegas bei verslo partnerius, su
kuriais susipaþino studijø
metais, dëkingas savo Alma
Mater – Vilniaus Gedimino
technikos universitetui.
Vadovø ir specialistø kalvë sibûræs itin gabiø studentø branduolys.
Kodël berniukas, kuriam, anot senos Ryðiai su mokslo draugais nenutrûko iki
dainos, reikëjo „padangiø giliø“, pasirin- ðiol. Ðtai Artûras Gikas mûsø ámonëje dir-
ko „þemiðkà“ kelininko profesijà? ba geleþinkeliø projektø vadovu. Ámonës
„Šiauliø plentas“ vienas vadovø Alber-
Apsisprendimà tapti kelininku lëmë tas Stukas – taip pat ið mûsø grupës. Ro-
mano pusseserë Alina ir jos vyras Vin- landas Raiþys dirba ámonëje UAB „Ðvy-
cas Steponavièius, dirbæ Telðiø keliø sta- tëjimas“, gaminanèioje kelio þenklus. Ro-
tybos valdyboje. Minëtoje ámonëje pagal- landas Karabevièius triûsia kompanijo-
biniu darbininku vasaromis triûsdavau je, kuri gamina metalines pralaidas ke-
nuo 16-os metø. V.Steponavièiui tapus
liams. Donatas Èygas – VGTU profeso-
Panevëþio keliø statybos valdybos virði- rius habilituotas mokslø daktaras...
ninko pavaduotoju, vasarà vël atvykau
pas já dirbti. Pasirenkant profesijà ir mo- Apie universitetà, jo dëstytojø kolek-
kymo ástaigà, abejoniø nekilo – 1979 me- tyvà kalbate su neslepiama pagarba.
tais ástojau á VISI (dabartiná Vilniaus Ge- Nenuostabu, kad jûsø pëdomis pase-
dimino technikos universitetà), kur ági- kë vaikai.
jau inþinieriaus statybininko diplomà. Ið tiesø, dukra Ieva (g. 1984 m.)
Grupëje, kurioje mokiausi, buvo su- VGTU ágijo architekto specialybæ, o sû-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 25
 Trijø lygiø estakada per Oslo gatvæ
nus Domas (g. 1989 m.) ten pat studijuoja
statybà. VGTU – puiki vadovø ir specialis-
tø kalvë. Ðtai ir að, baigæs mokslus, gráþau
á „Panevëþio keliø“ bendrovæ (tuo metu ji
vadinosi kitaip), o 1998 metais tapau ðios
ámonës generaliniu direktoriumi. Ádomiau-
sia, kad AB „Panevëþio keliai“ ir jai gimi-
ningø ámoniø grupës branduolá sudaro
VGTU absolventai. Lengva dirbti bendro-
vëje, kurioje susibûrusi stipri komanda.
Tikrai didþiuojamës savo specialistais
ir partneryste su universitetu, padëjusiu
juos iðugdyti. Lietuvos keliø tinklo ateitá
siejame su stambiais infrastruktûros pro-
jektais, kuriuos ágyvendinant bûtina pasi-
telkti visus intelektualius, techninius ir
technologinius išteklius. Mokslo ir verslo
partnerystë yra neatsiejama paþangos
dalis, siekiant gamybos sritis pakylëti á
naujà kokybiná lygmená, didinantá mûsø
ðalies konkurencingumà Europos Sàjun-
goje. Drauge su buvusiais VISI, vëliau –
VGTU absolventais, mano kolegomis ir
partneriais ðiandien sprendþiame sudë-
tingus uþdavinius, susijusius su ðiuolai-
kiðku ðalies keliø infrastruktûros plëtoji-
mu, ieðkome naujø inþineriniø ir ekono-
miniø sprendimø, kad keliø statybos ver-
slà pakeltume á visiðkai naujà kokybiná lyg-
mená.
Kà sugeba lietuviai
Bendrovëje ið lûpø á lûpas perduoda-
mas pasakojimas apie ðvedø specialistus,
kurie, dar prieð Lietuvai ástojant á ES, apsi-
lankë patikrinti, kaip naudojami Sàjungos
skirti pinigai. Ðvedai esà buvo pasiruoðæ lie-
tuvius mokyti keliø tiesimo meno, taèiau, ið-
vydæ, kaip tvarkomasi jûsø bendrovëje, ðios
minties atsisakë. Neva pareiðkë, kad „lietu-
viai viskà moka“ ir jiems èia nëra kà veikti.
Ðvediðkos istorijos neprisimenu, taèiau
kad Lietuva nëra Europos uþribis, nese-
niai ásitikino kitos ðalies specialistai. Lietu-
voje atkûrus nepriklausomybæ, ne tik teko
mokytis diegti mûsø ámonëje vakarietiðkus
26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
verslo standartus, bet stengtis neatsilikti ir Apie skraidymà
technologijø srityje. Ir mums tai pavyksta.
Po þemiðkø temø pakalbëkime apie jû-
Neretai naujas technologijas pradeda-
sø pomëgá – nardyti tarp debesø, kur nei
me naudoti vieni pirmøjø Europoje. Antai
kelio, nei takelio. Profesionaliu aviatoriumi
keliø dangos tiesimo metodas „karštas ant
netapote, taèiau gebëjimas skraidyti kar-
karšto“. Ðià technologijà sukûrë ir realiza-
tais padeda ir tiesioginiame darbe. Kada
vo vokieèiai, o mes 2008 metais, tai yra
pirmàkart sëdote prie lëktuvo vairalazdës?
vieni pirmøjø Europoje, tà „traukiná“ iðban-
dëme. Prisimenu, atvyko vienos Skandi- Skraidyti pradëjau mokytis vidurinëje
navijos ðalies automobiliø keliø direkcijos mokykloje. Prisimenu, gavau skraidyklës
vadovai. Kai supaþindinome su naujàja brëþinius ir su bendraklasiais ëmëmës jà
technologija, prisipaþino, kad jiems tai gaminti. Suprantama, labai trûko tinkamø
naujiena. Þiûrëjo ir stebëjosi. Ðià techno- medþiagø. Todël darëme ið to, kà tais lai-
logijà pristatëme latviams bei savo ðalies kais pavykdavo gauti. Pagrindinæ konstruk-
kelininkams. cijà pagaminome ið aliuminio vamzdþiø;
Asfalto dangà klojant „karštas ant juos atstojo ðuolininkø á aukðtá naudojamos
karšto“ metodu, apatinis ir viršutinis asfal- kartys. Brezento taip pat pavyko ásigyti.
to sluoksniai klojami vienu metu. Virðuti- Tiesa, toms medþiagoms reikëjo ne-
nis sluoksnis dengiamas ið karto ant pir- maþai pinigø, o tëvai negalëjo padëti. To-
muoju klotuvu pakloto ir sutankinto karð- dël patys ákûrëme aviatoriø bûrelá bei átiki-
to apatinio sluoksnio. Asfaltuojamame ke- nome mokyklos direktoræ skirti jam lëðø
lyje sudaromas savotiðkas traukinys, su- „gamybos priemonëms“. Kai direktorë ið-
sidedantis ið pirmojo ir antrojo klotuvø bei vydo mûsø skraidyklæ, neteko amo: ji ma-
mobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingus në, kad kursime lëktuvø modeliukus, o
asfalto masës miðinius abiem klotuvams. mes sugalvojome patys skristi. Todël pri-
Mobilus tiektuvas – tai specialus kon- skyrë mums astronomijos mokytojà, ku-
vejeris, permetantis asfalto miðiná á virðuti- riam teko atsakinga uþduotis apskaièiuo-
nio sluoksnio klotuvà, kuriame árengiamas ti, ar mûsø kûrinys nenukris vos pakilæs á
25 tonø talpos bunkeris su ðilumos izolia- orà. Mokytojas dalyvavo ir skraidyklës ban-
cija, kad asfalto miðinys nuolat bûtø rei-
kiamos temperatûros. Atstumà tarp klotu-
vo ir mobilaus tiektuvo kontroliuoja elek-
troninë kontrolës sistema.
Taikant metodà „karðtas ant karðto“ ga-
lima visiðkai atsisakyti riðamosios medþia-
gos – bitumo emulsijos – naudojimo, o abu
asfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet dël
aukðtos temperatûros ir sukimba vienas
su kitu – tampa vienalyèiu sluoksniu. Taip
padidinamas kelio dangos atsparumas.
Dirbant áprastu asfalto klojimo bûdu,
virðutinis sluoksnis esti nuo 3,5 iki 5 centi-
metrø storio. Naujoji technologija leidþia
virðutiná asfalto sluoksná suploninti iki 2
centimetrø. Sumaþëja darbø savikaina, ta-
èiau nenukenèia jø kokybë. Be to, naujuoju
bûdu darbai vyksta dvigubai sparèiau.

dymuose. Nors konstrukcija ir nebuvo la-
bai vykusi, bet nuo kalno slënin su ja nu-
sklæsti bûdavo galima. Pirmàkart skridau,
kai man buvo 18 metø. Kabodavau prisiri-
ðæs prie savadarbio aparato ir dþiaugda-
vausi atsiplëðæs nuo þemës.
Turiu amerikieèiø gamybos lëktuvà
„Cesna“. Kai dël á atmosferà pakilusiø vul-
kaniniø pelenø neskraidë keleiviniai lëktu-
vai, mes trise su kolegomis nulëkëme á
Miunchene vykusià pasaulinæ tradicinæ
technologijø ir statybos parodà „Bauma
2010“. Ar nebijojome nukristi? Viskà nu-
matëme ir apskaièiavome: þinojome, kad
ten, kur skrendame, pelenø nëra.
Apie bites
Þmonës turi ko pasimokyti ið bièiø. Ðiø
vabzdþiø bendruomenë savo elgsena pa-
naði á kelininkø. Tai jûsø mëgstami posakiai.
Bitininkyste mane uþkrëtë bendradar-
bis, taèiau pasàmonëje visada jauèiau po-
reiká auginti ðiuos vabzdþius, todël mano
namo kieme Panevëþyje stovi keli aviliai. Bi-
tes laikau penkerius metus. Atsitiktinai gy-
Ateities,
Ukmergës ir
Laisvës pr.
sankryþa
venime niekas nevyksta, ir bitës atsirado ne
atsitiktinai. Tai keisti ir ádomûs Dievo sutvë-
rimai, kurie... savotiðkai pakeièia þmones.
Juk retai pamatysi piktà bitininkà. Tai
bitelës juos iðauklëja, nes jei ateisi pas jas
blogos nuotaikos, ant kaþko átûþæs, jos su-
gels. Namie dar yra katinas ir du auksas-
palviø retriveriø veislës ðunys. Darbe ant
stalo – akvariumas su þuvelëmis.
Stebëdamas bites, daug ádomiø daly-
kø atrandu. Niekas neiðleido reglamento,
kaip bitës turi dirbti, taèiau kiekviena þino
savo pareigas ir grieþtai jø laikosi. Tai labai
disciplinuota bendruomenë, ið kurios daug
ko galima pasimokyti. Lyg ir nedidelis su-
tvërimas, nei smegenø daug turi, o þino
savo darbus, ir tos þinios perduodamos
paprotine teise. Kartais lyginu su þmoniø
ámonëmis. Argi nebûna, kad darbuotojas
reikalauja, jog jam visos teisës ir pareigos
bûtø suraðytos iki menkiausios smulkme-
nos? Kas neparaðyta, to nedarys. O mûsø
ámonë kaip tø biteliø – lyg viena didelë ðei-
Via Baltica
ma. Nors, prieðingai nei bièiø, mûsø istori-
ja siekia ne 24 mln. metø, o tik 45-erius
metus. Taèiau þmonës þino savo darbus,
dalis patirties ir informacijos taip pat nera-
ðyta, o perduodama paprotine teise. Ne
að sukûriau tokià tvarkà, o radau jà. Keli-
ninkø bendruomenei tai bûdinga. Gal tuo
jie panaðûs á biteles?
Kà veikia „Panevëþio keliai“
Papasakokite apie jûsø ir kitø buvusiø
VISI - VGTU absolventø vadovaujamà ben-
drovæ.
Tai – viena didþiausiø Baltijos ðalyse ke-
liø, tiltø, viadukø ir geleþinkeliø statybos ben-
droviø, iðplëtojusi gamybiniø baziø tinklà Vi-
durio, Ðiaurës ir Rytø Lietuvoje, Latvijoje, Ru-
sijos Federacijoje, Karaliauèiaus srityje, Uk-
rainoje. Bendrovë yra ir didþiausia AB „Pa-
nevëþio statybos trestas“ akcininkë.
Ekonominio pakilimo laikotarpiu gru-
pës apyvarta sparèiai kilo, o prasidëjus
sunkmeèiui pardavimo apimtys maþëjo.
Per 2009 metus keliø statybos rinka susi-
traukë daugiau kaip 50 procentø. 2010
metais susisiekimo infrastruktûros srityje
paspartëjo ES paramos naudojimas, to-
dël tikimasi geresniø rezultatø.
Bendrovës PST ir „Panevëþio keliai“
per 6 metus sumokëjo á valstybës biudþe-
tà beveik 0,5 mlrd. mokesèiø. Kai suskai-
èiavome, patys nustebome.
Panevëþio kelininkø nuveiktø darbø sà-
raðe – pirmøjø Lietuvoje automagistraliø
Kaunas–Klaipëda, Vilnius–Panevëþys tie-
simas, ðalies valstybinës ir vietinës reikð-
mës keliø tinklo kûrimas.
Tarp pastaraisiais metais ágyvendintø
projektø – Transeuropiniø transporto tin-
klø plëtra: tarptautinës magistralës „Via
Baltica“ tiesimas, valstybinës reikðmës ma-
gistralinio kelio Kaunas–Zarasai– Daugpi-
lis ruoþø rekonstrukcija, Vilniaus miesto va-
karinio aplinkkelio I ir IA etapø statyba, ge-
leþinkeliø infrastruktûros plëtra, þvyrkeliø
asfaltavimas Rytø Lietuvos regionuose ir
kiti darbai.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 11–12
11–12 27
27

Konstantinas Novoselovas
Nobelio fizikos
premija
Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS
2010 metø fizikos Nobelio premija pa-
skirta Andre Geimui ir Konstantinui No-
voselovui ið Manèesterio universiteto (An-
glija) uþ „novatoriðkus eksperimentus dvi-
maèiame grafene“. Jie 2004 m. pirmieji
gavo grafenà iš grafito. Grafitas (1 pav.)
yra trimatis kristalas, sudarytas ið anglies
atomø sluoksniø, nutolusiø vienas nuo ki-
to per 0,335 nanometro (nanometras yra
milijardinë metro dalis). Tas vienatomio
storio anglies atomø sluoksnis ir pavadin-
tas grafenu. Sluoksniai tokie ploni, kad
trijø milijonø grafeno sluoksniø storis te-
sudarytø vos vienà milimetrà. Šie moksli-
ninkai sugebëjo atskirti iš grafito vienà an-
glies atomø sluoksná. Grafitas pieštukams
naudojamas ðimtmeèiais. Todël grafenas,
o kartu ir Nobelio premija seniai buvo la-
bai arti mûsø. Raðant pieštuku, ant po-
pieriaus lieka anglies atomø sluoksniai.
Taigi grafenas yra grafito vienatomis
sluoksnis, sujungtas šešiakampiais á dvi-
matæ korio pavidalo gardelæ (2 pav.).
Seniai fizikai bandë atskirti grafito
sluoksnius, t.y. gauti grafenà. Kai kurie ga-
vo 10 – 20 sluoksniø grafito plëveles. Dau-
gelis netikëjo, kad galëtø atskirai egzistuoti
vienatomis sluoksnis. Termodinamiškai jis
turëtø bûti nestabilus ir susisukti á nano-
vamzdelius ar kitokias kreivas sandaras.
Keleto grafito sluoksniø tyrimai prasidëjo
1962 metais, o elektroniniu mikroskopu ke-
liø sluoksniø grafeno vaizdai gauti jau 1948
metais. Taèiau ankstesni deðimèiø grafe-
28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Andre Geimas
praktinius grafeno taikymus ateityje. Ka-
dangi iki šiol silicis yra plaèiausiai elektro-
nikos lustams gaminti naudojama medþia-
ga, tikimasi, kad grafenas gerai tiktø ypaè
dideliø daþniø tranzistoriø ir jø lustø ga-
mybai. Tai padëtø kurti greitaeigiškesnius
kompiuterius. Kadangi grafità sudaro gra-
feno sluoksniai, tokius sluoksnius galima
susukti á bedimensinius fulerenus (apie 60
anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, 5
pav.) ar vienmaèius nanovamzdelius.
Grafenas pripaþástamas kaip ploniau-
sia ir stipriausia iki ðiol Þemëje egzistavusi
medþiaga. Grafenas stipresnis uþ deiman-
tà. Jis yra geras elektros laidininkas, o kaip
šilumos laidininkas pranoksta visas anks-
èiau þinomas medþiagas. Grafenas yra be-
veik permatoma, taèiau tokia tanki medþia-
ga, kad net helio atomai (maþiausi) per já
neprasiskverbia. Jis puikiai tiktø permato-
mø lieèiamø ekranø gamybai.
no sluoksniø (3 pav.) tyrimai nesukëlë di-
desnio susidomëjimo. Geimas ir Novose-
lovas 2004 m. panaudojo mechaninæ eks-
foliacijà – lipnia juostele jie nulupo nuo gra-
fito anglies vienatominá sluoksná, juostelæ
iðtirpino acetone, taip gavo vienà grafeno
sluoksná ir iðtyrë jo elektrines savybes. Pa-
sirodë, kad grafeno sluoksnis stabilus
kambario temperatûroje ir pasiþymi uni-
kaliomis savybëmis. Rezultatus mokslinin-
kai paskelbë þurnale Science 2004 m. (p.
306, 666). Šis grafeno atskyrimas iš grafi-
to, jo unikalios savybës, tokios kaip bipo-
linio tranzistoriaus efektas, balistinis elek-
tronø judëjimas, kvantinës savybës ir kt.
(4 pav.), sukëlë tyrimø bumà.
Po trejø metø Geimas ir Novoselovas
paskelbë apþvalginá straipsná The rise of
graphene (Nature Materials, 6(3), 183
(2007), kuriame jie cituoja daugelio kitø 1 pav. Grafito sandara
autoriø epitaksiniu bûdu gauto grafeno
tyrimus. O vien iki 2004 m. buvo paskelbta
per 300 straipsniø apie epitaksiðkai iðau-
ginto grafeno ant ávairiø medþiagø pavir-
ðiø savybes.
Grafenas yra pusmetalis, jo draustinë
juosta lygi nuliui. Jame elektronai juda ba-
listiniu bûdu kambario temperatûroje šim-
tus kartø greièiau, nei silicyje, jø judris yra
15 000 cm2V-1s-1, o esant þemoms tempe-
ratûroms daug didesnis. Grafene taip pat
matomas anomalus kvantinis Holo efek-
tas. Šios ir kitos savybës siûlo ádomius 2 pav. Grafenas
3 pav. Grafenas ant silicio po 5 pav. Apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, ir vienmatis vamzdelis
elektroniniu mikroskopu
Ðiø metø Nobelio fizikos premijos lau-
reatai kartu dirba jau ilgà laikà. 36 metø
K.Novoselovas dirbti su 51 metø A.Geimu
pradëjo dar mokydamasis Nyderlanduose.
Vëliau jie iðvyko á Jungtinæ Karalystæ, taèiau
abu yra emigrantai iš Rusijos, kur studijavo
ir pradëjo mokslinæ karjerà.
Grafenà moka gauti ir kiti mokslinin-
kai. Dþordþijos (Georgia) technologijos
instituto (Atlanta, JAV) mokslininkas Wal-
teris de Heeras taip pat sukûrë bûdà,
4 pav. Grafeno elektronø energija
leidþiantá gauti nanometrinio storio elektrai
laidø grafenà, galintá pakeisti silicio elek-
tronikos prietaisus. Skirtingai nuo Geimo
ir Novoselovo, Heeras su kolegomis anks-
èiau yra sukûræs grafeno sluoksnius, kai-
tindamas silicio karbidà (SiC) apie 1500
0
C temperatûroje, kol susiformuoja grafe-
no sluoksnis. Toliau elektroniniu spinduliu
grafenas buvo pjaustomas á reikiamø mat-
menø darinius. Taèiau pjaustomas grafe-
nas palieka ðiurkðèius kraðtus, kurie pa-
naikina jo geriausias savybes, padaro já
maþiau laidø elektros srovei.
Vëliau Heeras surado bûdà gauti rei-
kiamø matmenø grafenà jo nepjaustant.
„Pasiketë visa filosofija, – sako jis, – mes
neauginame begaliniø sluoksniø, mes au-
giname tokius, kokiø norime.” Tyrëjai tvir-
tina, kad jie gali sukurti 10 000 grafeno tran-
zistoriø 0.24 cm2 ploto lustà, kurá galima
integruoti su siliciu á naujos kartos elektro-
nikos prietaisus. Tai leistø kurti teraherci-
niø daþniø mikroprocesorius, 1000 kartø
greitesnius uþ šiuolaikinius (jø daþnis bû-
tø milijardai hercø). Dabar silicio tranzisto-
riai jau pasiekë miniatiûrizacijos ribà. „Gra-
fenas gali perþengti silicio ribas. Laikas pa-
rodys, ar pasiseks“, – sako Heeras. IBM
firmos grafeno lauko tranzistorius pavaiz-
duotas 6 pav. Matome grafeno sluoksná ir
mikrometrø ilgio bei nanometrø storio elek-
trodus su rudais izoliaciniais sluoksniais.
Ðiø metø vasará IBM firma sukûrë 100 GHz
daþnio grafeno tranzistoriø.
Anot Heero, grafenas ir silicis ilgai
bus naudojami elektronikoje kartu, pa-
naðiai kaip lëktuvai ir laivai naudojami
kroviniams perveþti. „Jie juda skirtingais
greièiais, bet abu svarbûs dël skirtingos
kainos. Panaðiai gali atsitikti elektroniko-
je. Nors dar toli iki daugelio grafeno prak-
tiniø taikymø“, – sako Heeras. Jis paro-
dë, kad zigzago pavidalo grafeno nano-
juostos pasiþymi antiferomagnetinëmis
savybëmis ir gali bûti pritaikytos spintro-
nikos árenginiams. Be to, skirtingo plo-
èio zigzaginio grafeno nanojuostø peri-
odinës heterosandûros sukuria kvantiniø
slëniø darinius. Nanojuostø elektronines
ir magnetines bûsenas galima erdviðkai
moduliuoti. Galima keisti tam tikros ge-
ometrijos heterosandûros magnetines
savybes nuo antiferomagnetinës á fero-
magnetinæ. Ir tai atveria perspektyvas
spintroniniams taikymams.
Kinijos mokslininkai nustatë, kad gra-
feno oksidas labai gerai þudo bakterijas.
Jis leis ilgiau iðsaugoti ðvieþià maistà.
2008 m. grafenas buvo brangiausia
medþiaga pasaulyje. Þmogaus plauko
skerspjûvio bandinëlis kainavo 1000 JAV
doleriø, arba 100 mln. doleriø uþ 1 cm2.
Šiandien grafenas parduodamas tono-
mis. Epitaksiškai ant silicio karbido išau-
ginto grafeno kaina yra 100 doleriø uþ 1
cm2. O Pietø Korëja parduoda dar pigiau.
Kai dar lieka tiek daug atvirø klausi-
mø dël grafeno ateities, Heeras stebisi
Nobelio premijø komiteto skubotai su-
teikta premija grafeno atradëjams. „Ði
technologija turi didelá potencialà, bet
šiandien dar realizuota tik jo maþytë da-
lis. Premija suteikta per anksti“, – sako
Heeras. Paprastai Nobelio premija su-
teikiama praëjus keliems deðimtme-
èiams nuo atradimo, kai jo reikðmæ ge-
rai patvirtina gyvenimas.
Taèiau kol kas neiðspræstø problemø
labai daug: grafeno sluoksniai yra laidi-
ninkai, todël šios medþiagos lauko tran-
zistoriams perjungti reikëtø labai didelës
srovës, tuo tarpu silicio lauko tranzisto-
riams valdyti reikia visai nedidelës srovës.
Taip pat grafenas smarkiai kaista, kai juo
teka stipri srovë.
Seniai mokslininkai puoselëjo viltá, kad
bûtent grafenas galëtø panaudoti
milþiniškus Þemës mantijos anglies kie-
6 pav. Grafeno tranzistoriai
kius elektronikos pramonei, kuriant
maþesnius, greitesnius ir pigesnius elek-
tronikos prietaisus, kai bus iðsemtos sili-
cio galimybës. Taèiau grafeno perspek-
tyvas paversti realybe trukdë sunkumai
manipuliuoti vieno anglies atomo storio
sluoksniais. Dabar tai tapo realybe. Ðis
atradimas vertas Nobelio premijos todël,
kad grafenas gali bûti daugiausiai þadanti
universali medþiaga ið visø þinomø. Ji gali
bûti naudojama ir supermaþiems kompiu-
teriams, ir didelës talpos elektros bateri-
joms kurti. Taèiau yra ir mananèiø, kad
tai „ðaltas atradimas“ ir tik laikas paro-
dys, kiek jis bus naudingas.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 11–12
11–12 29
29
 Edinburgo universitete 2009–2010 moks-
lo metais visose studijø pakopose studija-
vo 28 394 studentai. Edinburgo universi-
Eleonora DAGIENË
VGTU leidyklos „Technika“ direktorë
tetà sudaro trys koledþai ir dvideðimt dvi

Jau treji metai Lietuvoje ir

administracinis personalas turi galimybæ
aukðtosios mokyklos, áeinanèios á koledþø
sudëtá. Svarbu suprasti, kad Lietuvos ko-
legijos net ið tolo neprilygsta Didþiosios
Britanijos universiteto koledþams.
mokyklø
kaip dëstytojai bei studentai staþuotis pa-
Edinburgo universiteto koledþø absol-
gal Erasmus programà bet kuriame Eu-
ropos Sàjungos universitete. Taèiau yra
viena sàlyga – Lietuvos administracinis
personalas pagal ðià programà negali sta-
þuotis ilgiau kaip penkias darbo dienas.
Buvau ásitikinusi, kad šio laiko tikrai ne-
pakanka ko nors išmokti. Dabar, praëjus
dviem staþuotëms, esu tikra, kad gerai
suplanuotos penkios darbo dienos – tei-
singas sprendimas, nes dël tokios truk-
mës nenukenèia tiesioginis darbas, be to,

Atsisveikinimas su Edinburgo universiteto leidyklos kolektyvu

vidiniame kiemelyje paskutinæ staþuotës dienà

Edinburgo universiteto
pastatai Georgo skvere

lengviau susitarti su priimanèiàja institu-

cija. Ðio laikotarpio tikrai pakanka norint
susipaþinti su organizacijos struktûra, dar-
bo organizavimu, atliekamais darbais ir
gauti didþiulá bagaþà naujos bei naudin-
gos informacijos, kuriai apdoroti reikia ne
vieno ir ne dviejø mënesiø. Staþuotojas
turi galimybæ suþinoti, ko turi mokytis ir
kà turi iðmokti. O vertinant ið þmogiðko-
sios pusës – per penkias darbo dienas
nespëji niekam atsibosti su begale savo
klausimø ir jautiesi tikras sveèias, kuriuo
Pasiruoðimo diplomø áteikimo
rûpinasi visas kolektyvas. ceremonijai akimirkos
Edinburgo universitetas – senø ventams suteikiamas bakalauro, magist-
tradicijø lopðys ro ar daktaro laipsnis, ðio universiteto
Staþuotei pasirinkau Edinburgo uni- aukðtøjø mokyklø veikla atitinka Lietuvos
versiteto leidyklà (Edinburgh University universitetø fakultetø veiklà.
Press – EUP), nes ji yra pelniusi gerà var- Buvo ádomu pasidomëti Edinburgo
dà ir atstovauja senas tradicijas turinèiam universiteto ne akademiniø padaliniø, lai-
Edinburgo universitetui (The University of duojanèiø kokybiðkà universiteto darbà,
Edinburgh). 2009 m. jis uþëmë dvideðim- struktûra, pavaldumu ir kt. Fizinio paren-
tà vietà pasaulio universitetø reitinge „The gimo centras (Centre for Sport and Exer-
QS World University Rankings“. cise) patenka tarp geriausiøjø Jungtinëje
Edinburgo universitetas ásteigtas Karalystëje ir apraðyti jo tiesiog neámano-
1583 m. – tik ketveriais metais vëliau uþ ma. Buvo keista, kad tokie padaliniai, kaip
Vilniaus universitetà (1579 m.), kuriame Biblioteka (Library, museums & galleries),
studijuoja net ir panaðus studentø skaièius. Skaièiavimo centras (Computing), Elek-

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Aukðtøjø
darbuotojø patirtis
Staþuotë Edinburgo universiteto leidykloje
troninio mokymo skyrius (eLearning) ir ki-
ti, sujungti á Informaciniø paslaugø gru-
pæ (Information Services).
Tarp gausybës áprastø Ûkio skyriaus
(Estates and Buildings) tarnybø (apsau-
gos, transporto ir automobiliø stovëjimo
aikðteliø prieþiûros, patalpø ir aplinkos
tvarkymo, patalpø ir erdvës valdymo)
ádomiausia durininkø ir ceremonialo tar-
nyba (Servitorial, Portering and Ceremo-
nial Services).
Mano staþuotë vyko paskutinæ birþe-
lio savaitæ, kai visuose universitetuose
buvo áteikiami diplomai, tad teko matyti,
kaip sklandþiai ði tarnyba reguliuoja di-
dþiulius þmoniø srautus, siekdama kuo
darnesnës Edinburgo universiteto diplo-
mø áteikimo ceremonijos. Tai labai graþi
ceremonija, kurià galima tiesiogiai ste-
bëti Edinburgo universiteto tinklalapyje
ið bet kurios pasaulio vietos. Kai kurias
absolventø ir jø sveèiø pasiruoðimo ce-
remonijai akimirkas matote pateiktose
nuotraukose.
Spausdinimo paslaugø skyrius (Prin-
ting Office) teikia visas paslaugas, susi-
jusias su operatyviàja leidyba: kopijavi-
mu, spauda, vizitiniø korteliø, skrajuèiø,
plakatø maketavimu bei gamyba. Ðiø pa-
slaugø neteikia ir neketina teikti univer-
siteto leidykla.
Universiteto leidykla – treèioji po
Oksfordo ir Kembridþo leidyklø
Edinburgo universiteto leidykla (EUP)
ásteigta prieð penkiasdeðimt metø kaip
universiteto padalinys, taèiau ðiuo metu
tai savarankiðkas juridinis vienetas, kurio
vienintelis steigëjas ir priþiûrëtojas yra uni-
versitetas.
Nuo 1998 m. leidyklai vadovauja Ti-
mothy Wrightas, turintis daug leidybos
patirties. Jo pastangomis EUP tapo tre-
èiàja pagal dydá universitetine leidykla Di-
dþiojoje Britanijoje po Oksfordo ir Kemb-
ridþo universitetø leidyklø.
EUP neturi gamybos (redagavimo,
maketavimo ir spaudos) padaliniø ir tai,
pasak T.Wrighto, yra tipiðka struktûra, bû-
dinga Didþiosios Britanijos universitetø lei-
dykloms. Vietoj gamybos padaliniø yra
visø leidybos procesø vadybos ir admi-
nistravimo skyriai.
Edinburgo universiteto leidykla leidþia
tik tam tikrø srièiø aukðtos akademinës
kokybës leidinius (mokslo þurnalus, mo-
nografijas, vadovëlius, konferencijø
straipsniø rinkiniø serijas). Kaip teigë Kny-
gø leidybos skyriaus vedëja Jackie Jo-
nes, neámanoma bûti begalës srièiø eks-
pertais. Jos nuomone, reikia daryti tai, kà
galima atlikti geriausiai – leidykla atrenka
tikrai kokybiðkus rankraðèius, juos recen-
zuoja atitinkamos srities specialistai, kny-
gø serijos pristatomos konferencijose, pa-
rodose ir ávairiuose renginiuose, t.y. lei-
dykla reprezentuoja universitetà visame
pasaulyje.
Pirmà staþuotës dienà dalyvavau Kny-
gø pardavimo konferencijoje, kurià orga-
nizuoja pati leidykla, á jà kvieèiami visi lei-
dyklos knygø platintojai. Konferencija vy-
ko Edinburgo universiteto Konferencijø
centre – nuostabiame viduramþiø pasta-
te netoli graþiausios Edinburgo vietos Art-
hur‘s seat (aukðèiausios Edinburgo kal-
vos su apþvalgos aikðtelëmis), kuri pa-
mëgta ne tik turistø, bet ir vietos gyvento-
jø. Nuo jos virðaus atsiveria ástabûs vaiz-
dai á miestà ir apylinkes.
Pagrindinëje salëje, kurioje vyko kon-
ferencija, prie ovalaus stalo jaukiai susë-
do apie 30 þmoniø. Pirmas minutes dë-
mesá blaðkë didþiulis senovinis þidinys,
iðraiþytos ir iðtapytos medinës lubos
(Edinburgo namuose lubos buvo deko-
ruojamos XVI–XVIII a.).
Sulaukiau dëmesio per visas pertrau-
kas – klausinëjo, kiek studentø studijuo-
ja Vilniaus Gedimino technikos universi-
tete, kokia kalba ir kokias knygas leidþia-
me. Buvau pakviesta á keliø naujø leidi-
niø pristatymus: vienas ið jø vyko Londo-
ne – kvietimo teko atsisakyti, kitame da-
lyvavau su malonumu, nes buvo prista-
tomas pirmasis poezijos rinkinio DIN nu-
meris. Þurnalo redaktorius ir dizaineris dar
jauni þmonës, taèiau leidinys atrodo toks
tobulas, kad neþinia, kokio antrojo nume-
rio galima tikëtis, bet jie garantavo, kad
kitas numeris pasirodys spalio mënesá ir
bus ne prastesnis.
Trumpai apie Edinburgo universite-
to leidyklos darbo principus:
Kiekvienos knygos leidyba – atski-
ras projektas, kurá kuruoja Knygø leidy-
bos skyriaus redaktorë. EUP negauna
iš universiteto jokio leidybos plano. Rasti
gerà rankraðtá, atitinkantá leidyklos lygá, ir
uþsitvirtinti jau turimà aukðtà reputacijà yra
leidyklos rûpestis. Bûsimø knygø rankrað-
èiai patenka á leidyklà dvejopai: pirmas
kelias – autoriai patys kreipiasi á leidyklà,
antras – redaktorë ieðko autoriaus ir ran-
kraðèio knygø mugëse, specialiuose se-
minaruose-susitikimuose ir kt.
Didþiojoje Britanijoje aukðtàsias mo-
kyklas vertina ir reitinguoja nepriklauso-
mos akademinës institucijos. Visos lei-
dyklos, gavusios rankraðtá ið maþai þino-
mo autoriaus, remiasi ðiais reitingais. Jei-
gu autorius dirba aukðtus reitingus turin-
èioje institucijoje, jam ne tik lengviau su-
sitarti dël monografijos ar vadovëlio lei-
dybos, jis gali pretenduoti ir á didesná au-
toriná atlyginimà.
Leidykla labai brangina savo repu-
tacijà, nes tik tokiu atveju galima tikëtis
gauti gerus autoriø rankraðèius. Daþniausi
leidyklos autoriai – tai Didþiosios Britani-
jos mokslininkai, reèiau – ið Australijos ir
kitø ðaliø.
Visi projektai turi gauti Spaudos ko-
miteto, kurá sudaro þinomi universiteto
mokslininkai ir bibliotekos atstovas, pri-
tarimà. Komitetas posëdþiauja kartà per
mënesá, tad staþuotës metu turëjau gali-
mybæ dalyvauti jo posëdyje, kuriame bu-
vo svarstytas bûsimo leidinio aktualumas,
naujumas, moksliðkumas ir kt.
Leidinio leidybai turi pritarti ir Re-
dakcinis komitetas (Editorial committee),
kurá sudaro atsakingieji leidyklos darbuo-
tojai. Komitetas taip pat posëdþiauja kar-
tà per mënesá. Vykusiame posëdyje teko
stebëti diskusijas apie naujus projektus
kitais aspektais: sklaidos, lëðø gráþimo ir
kitais svarbiais klausimais. Kiekvienas
projektas svarstomas itin kruopðèiai.
Abiejø komitetø posëdþiuose aptariami ir
autorius (jo þinomumas, patirtis), ir leidi-
nys (turinys, atitiktis tematikai, kalbos ly-
gis, galimi pavadinimo variantai ir kt.).
Redaktorës organizuoja visø ran-
kraðèiø recenzavimà. Jos turi savo kuruo-
jamos srities galimø recenzentø duome-
nø bazæ ir gerai juos paþásta. Recenzen-
tø pavardþiø EUP iðleistose knygose ne-
rasite, taèiau kiekvienas recenzijos auto-
rius gauna jau iðleistos knygos egzem-
plioriø.
Rankraštis leidykloje neredaguoja-
mas. Bûsimo leidinio kalbos lygá ávertina
leidyklos parinkti recenzentai ir uþ pro-
jektà atsakingos redaktorës. Jeigu kalba
prasta, rankraðtis gràþinamas autoriui.
Gamybos paslaugø skyrius atsakin-
gas uþ maketavimo, spaudos, informaci-
niø technologijø paslaugø koordinavimà.
Skyrius ieðko geriausiø pasiûlymø, svars-
to juos ir koordinuoja visus su gamyba
susijusius darbus. Skyriuje dirba tik tech-
niniai redaktoriai (Managing Desk Edi-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 31
tors), kurie siunèia rankraðèius make-
tuoti, sutikrina sumaketuotus tekstus
su originalais ir suderina korektûras
su knygø autoriais, þurnalø vyr. redak-
toriais bei atsakingaisiais sekretoriais.
EUP visus þurnalus ir dalá knygø
maketuoja bei rengia leidinius elektro-
ninei leidybai Indijos kompanijose, ku-
rios jau senokai dirba su tokiomis
Didþiosios Britanijos leidyklomis, kaip
Oksfordo, Kembridþo universitetø lei-
dyklos, Taylor and Francis bei kt.
EUP leidþia 30 mokslo þurnalø.
Þurnalø leidybos skyrius organizuoja
visus þurnalo leidybos procesus, ko-
ordinuoja jø sklaidà, glaudþiai dirba
su redkolegijomis. Leidykla analizuoja
visas su þurnalø leidyba susijusias
naujoves, siûlo jas redkolegijoms.
Sklaida ir þurnalø prenumerata – lei-
dyklos darbas ir atsakomybë. Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës
Þurnalø leidybos skyriaus vado-
vë Sarah Edwards supaþindino su
raðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“
skyriaus darbo ypatumais. Suþavëjo
Ðiø metø spalio ir lapkrièio mënesiais piniø koplyèios, vartø ir, deja, nebeegzis-
redkolegijoms rengiamos ataskaitos,
Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø tuojanèiø kolumbariumø vaizdais.
kuriose pateikiama gausybë statisti-
bibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë isto- Antroji parodos dalis skirta mirusiems.
niø duomenø, siûlymai, kà galima to-
riniø dokumentø, dailës kûriniø ir senøjø Èia pateikiami ávairiø laidojimo dokumen-
bulinti siekiant didesnës þurnalo sklai-
fotografijø paroda „Vilniaus Bernardinø ka- tø pavyzdþiai: Vilniaus policijos iðduoti lei-
dos, geresniø þurnalo vertinimø. Red-
pinës raðytiniuose ir ikonografiniuose ðal- dimai laidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, su-
kolegijoms pateikiama informacija ir
tiniuose“, skirta ðiø kapiniø ákûrimo 200 siraðinëjimas dël duomenø apie mirusiuo-
apie naujas iniciatyvas bei galimybes
metø sukakèiai paminëti. sius pateikimo, Bernardinø vienuolyno pa-
jas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lie-
Vieno seniausiø ir graþiausiø Vilniaus jamø ir iðlaidø knygos, kuriose vienuoliai
tuvoje leidþiamo þurnalo vyr. redak-
nekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûri- fiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ ávairias
torius neatsisakytø bent kartà per me-
mo 200 metø sukaktis suteikia puikià pro- jiems suteiktas paslaugas (gedulingas pa-
tus gauti nors kiek panaðià ataskaità
gà stabtelëti ir atidþiau ásiþiûrëti á ðá unika- maldas, katafalkà, laidojimà, vietà kapinë-
apie savo kuruojamà þurnalà.
lø kultûros paveldo objektà, prisiminti jo se) ir laidotuvëms organizuoti skirtas lë-
Pribloðkë Pardavimo ir rinkoda- istorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai ne- ðas. Taip pat èia eksponuojama Bernardi-
ros skyriaus darbo organizavimas bei bëra tarp mûsø. nø vienuolyno kronika ir labai puoðniai árið-
darbø apimtis. Ði tema verta atskiro Parodà parengë Lietuvos mokslø aka- ta, graþiai apipavidalinta rankraðtinë kny-
straipsnio. Knygø sklaidos Lietuvos demijos Vrublevskiø bibliotekos Rankrað- ga, kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895
universitetø leidykloms reikia dar èiø skyrius, norëdamas paminëti ðá graþø metø miræ Lietuvos bernardinai.
daug mokytis, nes, mano þiniomis, në Bernardinø kapiniø jubiliejø ir atkreipti vi- Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a.
viena universitetø leidykla tokio sky- suomenës dëmesá á bibliotekoje saugo- pirmosios pusës Bernardinø kapiniø tyri-
riaus neturi ir panaðios veiklos nevyk- mus itin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðal- nëtojø – Antano Lazarovièiaus (Ùazaro-
do. Geriausiu atveju knygø platinimu tinius. Parodoje pristatoma kelios deðim- wicz, 1817–1905), Alberto Liudviko Zað-
uþsiima vienas ar keli leidyklos vady- tys XIX–XX a. raðytiniø dokumentø, auten- tauto (Zasztowt, 1850–1918), Vaclovo
bininkai, o mokslo þurnalø platinimas tiðkø planø, dailës kûriniø, senøjø fotogra- Veitkos (Wejtko,1861–1939), Liucijono
Lietuvos leidykloms neaktualus, nes fijø bei svarbiausi pastarøjø poros deðimt- Eduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942)
90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádë- meèiø leidiniai apie Bernardinø kapines. darbai: ávairûs uþraðai, laiðkai, kuriuose
ti á þurnalø interneto puslapius ir yra Pirmojoje ekspozicijos dalyje rodomi aptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausi-
prieinami laisvai. dokumentai, kuriuose atsispindi kapiniø mai, paminklø pieðiniai, antkapiø áraðø
Pardavimo ir rinkodaros sky- ákûrimo aplinkybës ir raida. Þiûrovø akis nuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sà-
riaus vadovë Catriona Murray pasida- neabejotinai patrauks vyskupø Jono Ne- raðai, pagalbiniai planai, schemos,
lijo elektroninës leidybos patirtimi ir pomuko Kosakovskio, Jeronimo Stroinov- straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelno
supaþindino su jau ádiegtomis naujo- skio, Petro Þilinskio, Lietuvos generalgu- unikali Bernardinø kapiniø relikvija – Feli-
vëmis, perspëjo apie atsirandanèius bernatoriaus Michailo Goleniðèevo Kutu- cijono Frejendo 1806 m. nutapyta akva-
povandeninius rifus, apibûdino elek- zovo, Vilniaus magistrato, vokieèiø Ðv. relë „Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Fre-
troniniø knygø platintojus ir kt. Esu jai Martyno Romos katalikø kongregacijos at- jendø koplytëlëje surado ir iðsaugojo Vac-
labai dëkinga uþ gausybæ naujos in- stovø raðtø originalai ir nuoraðai, unikalûs lovas Veitka.
formacijos. Bernardinø kapiniø planai, Bernardinø Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjø
baþnyèios ir vienuolyno vizitacijø aktai, in- poros deðimtmeèiø leidiniai apie Bernar-
Susidomëjusius Didþiosios Britanijos ventoriai, kuriuose apraðyti svarbiausi ka- dinø kapines. Tarp jø – reikðmingi Vidos
akademine leidyba praðom raðyti el. paštu piniø statiniai, nepakartojamos iðkilaus fo- Girininkienës, Algirdo Paulausko, Edmun-
eleonora.dagiene@vgtu.lt tografo Jano Bulhako fotografijos su ka- do Malachovièiaus ir kitø autoriø darbai.

32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

 Profesoriui
Bronislovui Balèyèiui – 85
Kitø metø pradþioje þymiausiam mû-
sø dienø Lietuvos matematikos didakti-
kos specialistui Bronislovui Balèyèiui su-
kaks 85 metai, 63 metai – nuo 52 metus
trukusios jo pedagoginës veiklos ir 57 me-
tai – nuo jo mokslinës veiklos pradþios.
Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. va-
sario 14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – pro-
fesorius (1979) habilituotas daktaras (socia-
liniai mokslai, edukologija) (1994), Lietuvos
matematikø draugijos narys. 1934–1938 m.
mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkës
pradþios mokykloje, 1938–1940 m. – Þe-
maièiø Naumiesèio progimnazijoje, 1944–
1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–
1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø ins-
tituto Fizikos ir matematikos skyriuje, 1954
m. baigë matematikos studijas Vilniaus pe-
dagoginio instituto neakivaizdiniame sky-
riuje. 1945 m. B. Balèytis dirbo Ðilutës ma-
ðinø-traktoriø stoties vyr. buhalteriu, 1947–
1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijos
vyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios moky-
tojø seminarijos (pedagoginës mokyklos)
dëstytoju. 1958–1972 m. dirbo Ðiauliø pe-
dagoginio instituto matematikos katedros
vyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978
m. – pradinio mokymo katedros docentu,
1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998
m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikos
didaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.
– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.
Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo
1954 m., kai pedagoginëje periodikoje bu-
vo išspausdintas pirmasis jo straipsnis apie
mokiniø savarankiðkø darbø organizavimà
matematikos pamokose. Nuo to laiko vien
Lietuvos pedagoginëje periodikoje jis pa-
skelbë daugiau kaip 50 straipsniø, per 30
straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëje
periodikoje, respublikinëse, sàjunginëse ir
tarptautinëse mokslinëse konferencijose.
1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) ap-
gynë pedagogikos mokslø kandidato (dab.
daktaro) disertacijà apie daugybos ir daly-
bos veiksmø mokymà pradinëse klasëse,
1994 m. apgynë habilitaciná darbà Vilniaus
pedagoginiame universitete apie savo 23
m. veiklà, tobulinant matematikos mokymà
pradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkos
trimetës pradinës mokyklos matematikos
mokymo sistemà (1970–1973) ir ðeðiame-
èiø vaikø matematikos mokymo sistemà
(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui paskirta
Lietuvos SSR valstybinë premija. Sistemø
pagrindas – matematikos vadovëliai ir kny-
gos mokytojams bei pratybø sàsiuviniai mo-
kiniams. B.Balèytis parengë ir 3 mokomà-
sias-metodines priemones studentams bei
pradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliai
ir kitos mokymo priemonës iðverstos á len-
kø bei rusø kalbas ir vartojamos Lietuvos
tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.
B. Balèytis parengë pradiniø klasiø mate-
matikos programà ir mokymo metodinës
sistemos metmenis, du kartus pertvarkë ir
iðleido savo matematikos vadovëlius I–IV
klasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mo-
kytojams, papildomam darbui su gabiai-
siais priemones (kai kà – su bendraauto-
riais). Šiuo metu Martyno Maþvydo biblio-
tekos elektroniniame kataloge yra 330 jo
parengtø vadovëliø, knygø mokytojams ir
pratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniø
priemoniø lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis.
O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà isto-
rija buvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mo-
kymo ávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo ren-
giamasi pereiti prie naujø mokymo progra-
mø ir vadovëliø. Buvo priimta nauja mate-
matikos mokymo kryptis, pagrásta aibiø te-
orijos logika, kuri XX a. viduryje plito ið pra-
dþiø Prancûzijoje, po to ir visame Vakarø
pasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasi-
tarimai tais klausimais. Visà matematikà, tai-
gi ir jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki
(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadi-
nusios prancûzø matematikø grupës, susi-
bûrusios 1937 m., darbais. Grupës tikslas
buvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matema-
tiko Davido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)
idëjà – apþvelgti ávairias matematines idë-
jas formaliuoju aksiominiu metodu. Grupës
iniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),
Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vie-
nas pagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Che-
valley) ir kiti. Pasirašydama N. Burbaki sla-
pyvardþiu, grupë nuo 1939 m. iðleido pran-
cûzø kalba daugiau kaip 30 tomø traktatà
„Matematikos elementai“ (Éléments de
mathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniai
matematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,
remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tik
loginiai matematiniø teorijø metmenys. Jø
pagrindà sudaro aksiomomis nusakomos
struktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologi-
nës struktûros. Matematika klasifikuojama
pagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija ski-
riasi nuo áprastinës: aritmetika, algebra, ge-
ometrija ir kt. klasifikacijos. Matematikos kal-
ba – aibiø teorija. Veikia N. Burbaki semi-
naras, kuriame skaitomi ávairiø ðaliø moks-
lininkø praneðimai. Veikianèios grupës su-
dëtis neskelbiama. Joje matematikai bûna,
kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëja
buvo susiþavëta ir á mokykliná matematikos
kursà átraukta daug aibiø teorijos pradme-
nø. Taèiau Prancûzijoje, o ir kitur Vakaruo-
se labai greitai buvo pastebëta, kad pradi-
niø bei viduriniø klasiø mokiniams toks mo-
kymas yra pernelyg abstraktus, ir gráþta prie
tradiciškesnio mokyklinës matematikos tu-
rinio. SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujai
mokymo sistemai kurti, mokytojams per-
kvalifikuoti (kasmet mokytojai buvo kvieèia-
mi á keliø savaièiø kursus), dar buvo ban-
dyta laikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-
àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.
Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimai
tais klausimais. Svarstant pradinio ugdymo
problemas, matematikos mokymà pradinë-
se klasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis ið
Ðiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis
(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginio
instituto (Latvija) ir Olafas Prinitsas (Prinits,
1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) ið-
këlë tokià idëjà: „Neámanoma integruoti ma-
tematikos mokymo pradinëse klasëse su
realiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvoje
paraðyto vadovëlio mokysime vaikus ir Klai-
pëdoje, ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, ir
Vladivostoke, ir Taðkente, ir Kaukaze... Kas
aiðku europinës dalies vaikui, tas bus ne-
aiðku pietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiau-
rieèiui. Todël praðome leisti pagal vieningà
programà kurti vadovëlius atskiroms res-
publikoms“. Ðià idëjà palaikë ir Gruzijos at-
stovai. Taip Baltijos respublikos ir Gruzija
iðsikovojo teisæ raðyti ir leisti tautiškesnius,
susietus su konkreèia respublika matema-
tikos vadovëlius I–III klasëms. Kartu su va-
dovëliais buvo pirmà kartà SSRS paraðy-
tos ir iðleistos metodiniø nurodymø knygos
mokytojams bei sukurti ir iðleisti pratybø sà-
siuviniai mokiniams. Tai buvo þenklus Bal-
tijos respublikø laimëjimas tiek politiniu, tiek
didaktiniu poþiûriu.
Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvar-
kymø. Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëlius
ir kitas mokymo priemones irgi teko ne kar-
tà perdirbti. Pakito ir jø pavadinimai – vietoje
„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –
„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis ir pa-
galbininkø. Tai buvusios jo studentës: Da-
nutë Meðkauskaitë (dirbusi Pedagogikos
mokslinio tyrimo institute, dësèiusi Vilniaus
pedagoginiame universitete), Aldona Vaièiu-
lienë (dirbusi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.
– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,
1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliø
universitete toje paèioje katedroje dësèiusios
Janina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genie-
në, Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fa-
kulteto doc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.
Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos Jo-
lanta Butenienë ir Laima Tomënienë. Jos vi-
sos – kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mo-
kymo priemoniø bendraautorës. O prof.
B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. Danutë
Kiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiselio-
vu ir dukra sukûrë atskirà pradinio matema-
tikos mokymo sistemà.
Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS
Generolo Jono Þemaièio
Lietuvos karo akademija
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33
 XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje patologø, chirurgø
ir kitø srièiø specialistø dëka susikaupë nemaþa naujø
þiniø apie piktybiniø navikø atsiradimà, jø plitimà,
diagnostikà ir chirurginio gydymo galimybes. Atsirado
viltis, kad iki tol beveik nepagydomø ligø grupæ – vëþá
(XX a. pradþioje pavykdavo radikaliai padëti tik 5
proc. susirgusiøjø) galima bandyti áveikti. Tai padëjo
susiformuoti naujai medicinos srièiai – onkologijai.
Pradëjo burtis entuziastai, norintys plëtoti naujàjà
kryptá, kûrësi specializuotos ástaigos.
Gustavo Rusi institutas 1968 m.

Onkologijos institutai
logijos centru, jungianti kelis institutus: Kli-
nikinës onkologijos, Kancerogenezës,
Eksperimentinës diagnostikos ir Chemo-
terapijos. Ði ástaiga vykdo Nacionalinio

Beveik visø XX ðimtmeèio pradþioje
besikurianèiø institutø pagrindinis tikslas
buvo teikti pagalbà onkologiniams ligo-
niams pasitelkus naujausius to meto
mokslo tyrimus ir prieinamas technines
galimybes. Taèiau kasdien bendraudami
su onkologiniais ligoniais gydytojai ne-
galëjo nematyti bûtinybës tyrinëti onko-
logijos problemas. Pamaþu visi institutai,
pradëjæ veiklà tik nuo ligoniø gydymo,
„apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinë-
ti ir tyrinëjami vieni ar kiti onkologinës pa-
tologijos aspektai.
Pirmasis onkologijos institutas ásteig-
tas 1903 m. Maskvoje. Lëðos sukauptos
vien ið labdaros. Kurá laikà ástaiga ir gyva-
vo vien labdaros remiama. Aukotojai bu-
vo ir turtingi pramonininkai, ir eiliniai þmo-
nës. Gydytojai ir kai kurie kiti instituto dar-
buotojai atlyginimo negaudavo. Gydy-
mas buvo tik chirurginis arba simptomi-
nis. Pirmieji radþio preparatai ástaigai bu-
vo padovanoti Marijos ir Pjero Kiuri (Cu-
rie). Á instituto veiklà ásijungë ið Prancûzi-
jos, kurioje buvo gimæs, atvykæs þymus
chirurgas Aleksandras Hercenas – rusø
raðytojo Herceno vaikaitis. Ávertinant sva-
rø jo indëlá á instituto veiklà, ástaiga vëliau
buvo pavadinta Herceno vardu. Ilgainiui
ðis institutas tapo daugiaprofiline onko-
logine ástaiga, kurioje ir ðiandien ne tik
gydomi vëþiu sergantieji, bet ir vykdomi
moksliniai tyrinëjimai.
Gustavo Rusi (Roussy) institutas –
ðiuo metu vienas ið 2-jø Prancûzijos na-
Europoje
onkologijos centro funkcijas.
Onkologijos institutas Vilniuje ásteigtas
1934 m. Stepono Batoro universiteto Me-
dicinos fakulteto bendrosios patologijos
Prof. habil. dr. Laima GRICIÛTË profesoriaus K.Pelèaro iniciatyva. Jo iðta-
kos – 1931 m. ákurta onkologiniø pacien-
tø slaugos ligoninë. Instituto mokslinës
cionaliniø vëþio centrø, ákurtas 1926 m. veiklos pagrindinë kryptis – naujø vaistø
Paryþiaus priemiestyje Villejuife patologo taikymas onkologiniams ligoniams gydy-
Gustavo Rusi iniciatyva. Institute iš pat ti. Prof. K.Pelèaras, bendradarbiaudamas
pradþiø buvo vykdoma klinikinë veikla ir su vokieèiø farmacijos firmomis, buvo su-
moksliniai tyrimai. Bûtent ðiame institute kûræs naujà vaistà – kefalinà. Instituto veik-
jo direktoriaus Pjero Denua (Denoix) dë- la nutrûko tragiðkai þuvus prof. K.Pelèarui
ka sukurtà vëþio iðplitimo vertinimo siste- vokieèiø okupacijos metu. Taèiau ðis ins-
mà TNM naudoja viso pasaulio onkolo- titutas laikomas ðiuo metu egzistuojanèio
gai. Ypaè daug dëmesio institute skiria- VU Onkologijos instituto pradininku.
ma vaikø onkologijai ir ikidiplominiam bei Europos vëþio centras ásteigtas 1991
podiplominiam onkologijos dëstymui. m. Amsterdame sujungus 3 ástaigas: Ny-
Varšuvos institutas, pavadintas Ra- derlandø vëþio institutà (tai buvo A. van
dþio (ar radiumo) institutu, ákurtas 1932
m. uþ lëðas, sukauptas per 1926 m. rin-
kliavà, kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijos
Tarptautinis vëþio tyrinëjimo
visuomenë. Pagrindinë instituto veikla bu-
centras Lione, Prancûzijoje
vo vëþiu serganèiøjø gydymas jonizuo-
janèiaisiais spinduliais ir radiobiologijos
srities tyrinëjimai. Atidarymo iðkilmëse da-
lyvavo Marija Sklodovska-Kiuri, kuri insti-
tutui veiklos pradþioje skyrë daug dëme-
sio. Ðis nedidelis institutas iðsiplëtojo á di-
dþiulæ daugiaprofilinæ mokslinæ ástaigà,
pavadintà Marijos Sklodovskos-Kiuri on-
kologijos centru. Jis vykdo nacionalinio
onkologijos centro funkcijas. Daug dëme-
sio èia skiriama piktybiniø navikø profi-
laktikai, ypaè tabako rûkymo kontrolei.
Ðio instituto iniciatyva tarptautiniu mastu
organizuojamos „nerûkymo dienos“, ku-
riø renginiuose dalyvauja ir Lietuva.
Sankt Peterburge veikia taip pat dau-
giaprofilinis Medicinos mokslo akademi-
jos Onkologijos institutas, ásteigtas 1926
metais. Eksperimentinës vëþio patologi-
jos ir terapijos institutas Maskvoje ákurtas
1954 m., kai ypaè aktuali tapo vëþiu ser-
ganèiøjø chemoterapijos problema. Ðiuo
metu tai milþiniðka daugiaprofilinë onko-
logijos ástaiga, pavadinta Rusijos onko-

34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

 Gustavo Rusi instituto poskyris, kuriame reabilituojasi
pacientai po gydymo klinikoje
Levenhuko (Leuwenhoek) ligoninës pa-
dalinys), Laisvojo universiteto klinikinæ ba-
zæ ir medicinos centrà. Ðio sujungimo
tikslas buvo paskatinti klinicistø ir moks-
lininkø bendradarbiavimà. Ðiame centre
prioritetiniai yra þmogaus papilomos vi-
ruso ir naujø radioterapijos metodø tyri-
nëjimai. Ástaiga aktyviai bendradarbiauja
su kitais onkologijos institutais ir sudaro
galimybes jauniems mokslininkams ir gy-
dytojams gilintis á mokslo problemas. Tam
sukurta speciali programa.
Vokietijos nacionalinis vëþio centras
nuo seno gyvuoja Heidelberge – mieste,
kuriame medicina klestëjo nuo XIX ðimt-
meèio. Be didelës onkologijos klinikos,
jame yra moksliniai padaliniai, kur daug
dëmesio skiriama vëþio rizikos veiks-
niams. Bûtent ðiame institute dirba prof.
H.Zur Hausenas, 2008 m. apdovanotas
Nobelio premija uþ þmogaus papilomos
viruso, kuris yra gimdos kaklelio vëþio kal-
tininkas, tyrinëjimus.
Vienas ið svarbesniø Europos kliniki-
niø ir moksliniø onkologiniø centrø yra Ka-
rolinska institutas Ðvedijoje, Stokholme.
Norvegijos valstybinis vëþio centras ási-
kûræs taip pat kelis deðimtmeèius veikian-
èioje Radiumo ligoninëje Osle.
Siekiant geresniø rezultatø ðiuolaikinë-
je klinikinëje onkologijoje bûtina koman-
dinë veikla. Komandoje dalyvauja ne tik
ávairiais bûdais serganèius vëþiu gydan-
tys medikai (chirurgai, radioterapeutai,
chemoterapeutai), bet ir patologai, epide-
miologai, net ir kai kurie fundamentiniø
mokslø atstovai – fizikai, molekulinës bio-
logijos specialistai. Bûtent specializuoto-
se onkologinëse ástaigose sudaromos sà-
lygos tokiam komandiniam darbui.
Kai kurie onkologijos institutai pavadinti
nacionaliniais todël, kad jie vykdo bendras
vëþio kontrolës funkcijas ðalyje. Juose ne
tik gydomi ligoniai, bet ir analizuojamas ser-
gamumo piktybiniais navikais ir mirtingu-
mo paplitimas, kruopðèiai vertinami gydy-
mo rezultatai. Remiantis ðiais duomenimis
numatoma vëþio kontrolës strategija, ku-
riamos nacionalinës vëþio kontrolës progra-
mos, organizuojamos profilaktikos ðalyje
Varšuvos onkologijos institutas 1926 m.
priemonës, vertinami jø rezultatai, bendrau-
jant su medicinos fakultetais ir mokyklomis
kuriamos ikidiplominio ir podiplominio mo-
kymo programos. Nacionaliniuose institu-
tuose taip pat vykdomi ir moksliniai tyrinëji-
mai, ypaè kurie aktualûs ðaliai. Nacionali-
niai onkologijos institutai jau kelis deðimt-
meèius sëkmingai veikia Belgijoje – Briu-
selyje, Italijoje – Milane, Vengrijoje – Buda-
peðte, Ispanijoje – Madride.
Milane yra ir prieð kelis deðimtmeèius
ákurtas privatus institutas, pavadintas Eu-
ropos onkologijos institutu. Tai ástaiga, fi-
nansuojama Italijos pramonininkø. Instituto
ideologas ir pirmasis direktorius buvo ið-
kilus Italijos onkologas profesorius U.Ve-
ronezi. Institute veikia klinika ir moksliniai
skyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vëþio
profilaktika. Bûtent ðiame institute 1985 m.
sukurta profilaktinë programa „Europa
prieð vëþá“, vykdyta 11-oje tuo metu Euro-
pos Sàjungà sudariusiø ðaliø. Jos vykdy-
mo rezultatas – per 15 metø 9 proc. su-
maþëjæs mirtingumas nuo vëþio iki 65 metø
amþiaus asmenø. Tai apie 92 000 iðgel-
bëtø gyvybiø. Viena ið sudëtiniø „Euro-
pos prieð vëþá“ programos daliø „Euro-
pos kodeksas prieð vëþá“ sukurta 1985
m. ir paskutiná kartà pakoreguota 2003
metais. Ðiame darbe jau dalyvavo ir Lie-
tuvos onkologø atstovas.
Europos kodeksas prieð vëþá
(treèioji versija, 2003)
I. Rekomendacijos kiekvienam as-
meniui:
1. Nerûkykite, jei rûkote – meskite. Jei
nemetate, nerûkykite ðalia nerûkanèiøjø.
2. Venkite nutukimo.
3. Mankðtinkitës kasdien.
4. Valgykite ávairias darþoves ir vaisius
bent 5 kartus per dienà. Ribokite maisto
produktus, kuriuose yra gyvuliniø riebalø.
5. Jei geriate alkoholinius gërimus:
alø, vynà ar stipriuosius gërimus, riboki-
te jø kieká (1 porcija per dienà moteriai, 2
porcijos vyrui)*.
*Viena porcija alkoholinio gërimo – kiekis, ku-
riame yra apie 20 proc. spirito.
6. Venkite perdëto ðvitinimosi saulë-
je. Ypaè svarbu saugoti nuo to vaikus ir
paauglius. Individams, turintiems polinká
nudegti saulëje, reikia specialiø apsau-
gos priemoniø.
7. Grieþtai laikykitës darbo saugos tai-
sykliø, jei tenka dirbti esant þinomiems
kancerogeniniams poveikiams.
II. Sveikatos programos, padedan-
èios iðvengti vëþio ar padidinti galimy-
bæ iðgydyti susirgusiuosius:
1. Moterys nuo 25 m. amþiaus turi da-
lyvauti patikroje dël gimdos kaklelio pa-
tologijos. Patikros turi vykti kaip specia-
lios programos, kurios atitiktø ES nusta-
tytas patikros programos gaires, numa-
tant jø vykdymo kokybës kontrolæ.
2. Moterys nuo 50 metø amþiaus turi
dalyvauti krûties vëþio patikroje. Tai turi
vykti pagal programas, kuriose tikrinama
darbo kokybë ir kurios turi atitikti ES nu-
rodytas mamografinës patikros gaires.
3. Vyrai ir moterys nuo 50 metø am-
þiaus turi dalyvauti patikroje dël storosios
þarnos vëþio. Tai taip pat turi vykti pagal
specialias programas.
4. Rekomenduojama dalyvauti hepa-
tito B viruso vakcinacijos programoje.
Taigi onkologijos institutai ar moksli-
niai centrai jau keli deðimtmeèiai sëkmin-
gai funkcionuoja daugelyje Europos ða-
liø. Në vienas jø nebuvo uþdarytas, nes
jø nauda siekiant kuo efektyvesnës vëþio
kontrolës galimybiø yra árodyta per kelis
jø egzistavimo deðimtmeèius. Be to, spe-
cializuotose onkologijos ástaigose yra ge-
resni nei bendrojo tipo ligoninëse gydytø
onkologijos pacientø rezultatai, institutai
vykdo ir kitas bûtinas vëþio kontrolei funk-
cijas. Taèiau në vienas institutas negali
aprëpti visø onkologijos problemø. Bûti-
nas kûrybiðkas bendradarbiavimas, ypaè
tam, kad bûtø nutiesti tiltai tarp moksliniø
pasiekimø ir klinikos.
Europos ðaliø onkologijos institutai
susivienijæ á Europos vëþio institutø orga-
nizacijà (OECJ), o nuo 2009 m. Karolins-
ka vëþio centro direktoriaus iniciatyva sie-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 35
kiama dar glaudesnio Europos vë-

Baltijos ðaliø mokslo

þio institutø bendradarbiavimo vyk-
dant mokslinius tyrimus. Tai atspin-
dëta Stokholmo deklaracijoje, kurià

pasiraðë didþiausiø Europos vëþio
institutø atstovai.
Raðant apie onkologijos institu-
tus Europoje paminëtina ir svarbi
ástaiga – Tarptautinis vëþio tyrinëji-
mo centras (International agency for
resesarch on cancer) – IARC, ási-
kûræs 1965 m. paèiame Vakarø Eu-
ropos centre – Lione, Prancûzijoje.
Tai ástaiga, kurioje nëra klinikos, ten
vykdomas tik mokslinis darbas.
Daugiausia dëmesio skiriama vëþio
epidemiologijos tyrimams, þmo-
gaus piktybiniø navikø rizikos veiks-
niams iðaiðkinti ir jø keliamam rea-
liam pavojui ávertinti. Visa ta veikla
skirta tam, kad galima bûtø pagrásti
realià vëþio profilaktikà. Tyrimai vyk-
domi ne tik Lione, bendradarbiau-
jama su daugeliu onkologiniø ástai-
gø visame pasaulyje. Nemaþa tyri-
mø atliekama besivystanèiose ða-
lyse. Svarbi ðio centro veiklos sritis
– tarptautiniø ekspertø sudaromi
þmogui kancerogeniðkø ir átariamø
veiksniø sàraðai, kuriais remiasi vi-
so pasaulio onkologai. Centras or-
ganizuoja konferencijas ir simpoziu-
mus ávairiais onkologijos klausi-
mais, svarstyta medþiaga publikuo-
jama straipsniø rinkiniuose. Viena ið
centro veiklos srièiø – stipendijos
jauniems ávairiø ðaliø mokslinin-
kams, dirbantiems teorinës onkolo-
gijos srityje. Stipendiatai nebûtinai
dirba paèiame centre. Jie gali pasi-
rinkti bet kurià pasaulio onkologinæ
ástaigà. Centro stipendijas yra gavæ
keli Lietuvos onkologai. Kai kurie ið
jø vëliau dirbo paèiame centre kon-
kurso keliu uþëmæ ávairaus lygio
mokslo darbuotojø vietas. Šiuo me-
tu poskyriui, tyrinëjanèiam spindu-
liuotës reikðmæ, vadovauja vilnietë
dr. Auðrelë Kesminienë.
Centro veiklos pradþioje já finan-
savo 11 didþiausiø pasaulio valsty-
biø. Ðiuo metu jø padaugëjo iki 20.
Vadovaujantieji organai: Mokslo ta-
ryba ir Administracinë taryba, kuriø
narius sudaro centrà finansuojanèiø
ðaliø atstovai, bet centre gali dirbti
mokslininkai onkologai ið bet kurios
pasaulio ðalies, uþëmæ vietà konkur-
so keliu. Tarptautinis vëþio tyrinëjimo
centras yra glaudþiai susijæs su Pa-
saulio sveikatos organizacija. Nors
tai savarankiðka ástaiga, bet jà gali-
ma laikyti Pasaulio sveikatos orga-
nizacijos padaliniu, skirtu vëþio pro-
filaktikos klausimams gvildenti.
dvideðimt
Prof. habil. dr. Juozas
Algimantas KRIKŠTOPAITIS
Tradicinë trijø Baltijos respublikø kon-
ferencija, inicijuota 1958 m. áþymiøjø mûsø
mokslo ir kultûros patriarchø – akademikø
Paulo Stradinio, Pauliaus Slavëno, vëliau
buvo plëtojama jø kolegø ir naujos moksli-
ninkø kartos. Susiklostë tradicija rotacijos
principu kas dveji treji metai konferencijà
rengti Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslo
centruose. Jau veik du deðimtmeèius kon-
ferencija veikia kaip tarptautiniø mokslo is-
torijai bei filosofijai skirtø renginiø seka; jø
dëmesio centre yra ne tik Baltijos jûros pa-
krantëse esanèiø valstybiø istoriniai moks-
lo reikalai, bet ir bendrieji pasaulinio moks-
lo raidos bei tendencijø klausimai. Dabar
skaitytojus supaþindinsiu su 2010 m. spa-
lio 8–9 d. forumu, vykusiu Taline.
XXIV Tarptautinës Baltijos ðaliø mokslo
istorijos konferencijos dalyviai susirinko Ta-
lino technologijos universiteto Ekonomikos
ir verslo mokyklos rûmuose, pastatytuose
prieð porà metø. Tai universitetinio mieste-
lio (Campus) ašis su jaukiais skverais, spor-
to aikðtëmis, renovuotais aukðtosios mo-
kyklos pastatais ir bendrabuèiais. Kalbant
apie pastaruosius galima tarti – tai maþi
viešbutukai, nepalyginami su Lietuvos stu-
dentø „kareivinëmis“. Visur ideali tvarka. Au-
ditorijos moderniai ir patogiai árengtos, jo-
se nauja vaizdo ir garso aparatûra. Iðori-
nës ir vidinës pastatø sienos be pasibjau-
rëjimà kelianèiø pieðiniø ar uþraðø. Nema-
tëme èia slankiojanèiø ir rûkanèiø studen-
tø; neiðgirdome në vieno rusiðko keiksma-
þodþio. Þinant mûsø studentiðko gyvenimo
kasdienybæ, tai þadino baltà pavydà.
Konferencijos darbas vyko dviejose
plenarinëse sesijose ir penkiose teminë-
se sekcijose. Iðklausius visus praneðimus,
Baltijos mokslo istorikø vadovybë ir dalis
konferencijos dalyviø pradëjo paskutinæ
ir svarbià tarptautinio renginio dalá – Bal-
tijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos aso-
ciacijos Asamblëjà.
Konferencijà pradëjæs rektorius pro-
fesorius Andresas Këvalikas (Andres Ke-
evallik) pasveikino konferencijos dalyvius
ir trumpai nušvietë Talino technologijos
universiteto istorinius bruoþus bei šios
dienos realijas. Po konferencijos organi-
zacinio komiteto pirmininko profesoriaus
Pëterio Miursepo (Peeter Müürsepp) svei-
kinimo þodþio prasidëjo plenarinë sesija.
Man teko garbë bûti pakviestam skai-
tyti pagrindinio pranešimo. Pasiûliau svars-
tyti temà „Ar verta mums pasirinkti ben-
J.A. Krikðtopaitis skaito plenariná praneðimà
dros intelektinës veiklos kryptá?“ Apsvars-
tæs penkiø deðimtmeèiø sukauptà mûsø
istorikø tyrinëjimø patyrimà, liudijantá Bal-
tijos ðaliø mokslininkø brandumà, pasiû-
liau rengti bendrø darbø programà, jun-
gianèià ir artimø Baltijos jûros valstybiø
mokslininkus. Pirmuoju þingsniu galëtø
tapti du dalykai: a) bendros su Ðiaurës ir
Skandinavijos mokslo istorikais konferen-
cijos ir b) trijø Baltijos valstybiø mokslo is-
torijos parengimas ir išleidimas. Toks vei-
kalas anglø kalba bûtø svarus indëlis á Eu-
ropos mokslo raidos tyrinëjimus. Kalbë-
damas atkreipiau dëmesá á kelias ryðkes-
nes, susirûpinimà kelianèias problemas: á
sumenkëjusá jaunimo aktyvumà mokslo is-
torijos srityje. Mat studentai renkasi pel-
ningas kryptis, þadanèias viliojanèias ga-
limybes sparèiai pralobti. Kita bëda, kad
mokslo istorikai nenoriai dalyvauja tarptau-
tinëse konferencijose. Panagrinëjus ðá
klausimà, aiðkëja visiems suprantama
tarptautinio bendravimo kliûtis – sunkiai
sprendþiamas finansinës paramos klausi-
mas. Be to, jauniausiàjà kartà varþo tarp-
tautinës patirties stoka, o vyresnieji silpnai
moka Vakaruose vyraujanèias kalbas,
ypaè èia „pirmauja“ Lietuvos atstovai.
Antràjá plenariná praneðimà „Mokslo is-
torijos funkcijos mokslo filosofijos srityje“
perskaitë Tartu ir Talino universitetø profe-
sorius Ëro Lûnë (Eero Loone). Jis plëtojo
þinomos tiesos aiðkinimà – be istoriniø fak-
tø, be istorinio problemos pagrástumo filo-
sofinë mintis nuvingiuoja á beletristikos lan-

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


istorikai susirenka jau
ketvirtà kartà
kas. Orios išvaizdos profesorius, nors ne-
skyrë reikiamo dëmesio teiginiø argumen-
tacijai, kalbëjo grakðèiai ir iðraiðkingai.
Talino konferencijos programoje
mokslo filosofija apëmë santykinai plaèià
ir margà teminiu poþiûriu problematikos
sritá (jai buvo skirta 15 praneðimø). Filo-
sofuoti mëgstanèiuosius aplenkë medi-
cinos istorijos atstovai. Kitos sritys taip pat
nebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gam-
tos mokslø, matematikos, inþinerinës
veiklos, sociologijos, edukacijos ir muzie-
jininkystës klausimai.
Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai: profesoriai
Janis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis ir Pëteris Miursepas
Konferencijos darbà sekcijose vainika-
vo du baigiamosios plenarinës sesijos pra-
nešimai. Profesorius Klodas Debriu (Clau-
de Debru), atvykæs ið Sorbonos sistemo-
je veikianèios institucijos, pasiûlë audito-
rijai temà „Mokslas ir þmogiðkasis norma-
tyvumas“. Lektorius iš Paryþiaus, remda-
masis teiginiu, kad mokslas ið esmës yra
normatyvus sumanymas (programa, regu-
liuojama tam tikromis normomis), leidosi á
pasaulinëje mokslo arenoje netylanèias
diskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø,
kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas
(Wittgenstein), teiginius. Analizuodamas
juos ir kitø autoriø keliamus klausimus, sie-
kë apèiuopti paþinimo klodus, kuriuose,
kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo nor-
matyvumo esmë. Remiantis lektoriaus
tekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocen-
trinis normatyvumas“. Pasiginèijæs su
skeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais se-
sijos dalyviais, profesorius liko ištikimas sa-
vo optimistiškai išreikštai sampratai.
Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Bal-
tijos valstybiø mokslo istorijos ir filosofijos
asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiø
konferencijø veteranas akademikas Janis
Stradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasaulinio
garso chemikas ir ne menkiau vertinamas
mokslo istorikas skaitë ne tik proginæ pa-
skaità. Svarbiausia tai, kad jis joje pateikë
sociologiðkai pagrástà antropologinæ mû-
sø bendrosios mokslo raidos panoramà,
remdamasis naujais faktais. Joje išsirutu-
liojo plati istorinë tema, kurios trumpai ne-
pavyktø nupasakoti. Atskleisiu skaityto-
jams tik vienà epizodà, kurio dalyviu teko
man bûti. Remdamasis profesoriaus Ja-
nio Stradinio – beje, jis taip pat ir Lietuvos
MA uþsienio narys – paþertais faktais, ávy-
ká atpasakosiu savo poþiûriu.
1987 m. trijø Baltijos respublikø moks-
lo istorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nu-
sprendë pasitraukti ið TSRS Nacionalinio
gamtos mokslø istorijos ir filosofijos susi-
vienijimo, á kurio priklausomumà ir jo cen-
tralizuoto valdymo tinklà buvo patekusios
sàjunginiø respublikø istorikø bendrijos,
veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štai
estø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, ties-
dami prieš metus iškeltai idëjai kelià, pa-
teikia konkretø siûlymà, skelbiantá faktà,
kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø ko-
ordinacinë taryba. Aktyviai veikiant Janiui
Stradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. va-
sario 10 d. patvirtina Latvijos MA Prezidiu-
mas. Tam þingsniui pritaria ir Estijos MA
vadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lie-
tuvos mokslo istorikø patriarchui akade-
mikui Pauliui Slavënui ir realiam bendrijos
pirmininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, ana-
logiðkà sprendimà daro ir Lietuvos MA va-
dovybë. Taèiau šie þingsniai – tik pasitrau-
kimo iš priklausomumo Maskvai pradþia.
Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-
guþës 19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRS
Nacionalinio gamtos mokslø ir technikos
istorijos susivienijimo plenumas. Jame da-
lyvauja aktyviausi trijø Baltijos respublikø
atstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas,
J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes
– respublikø atstovai – paprašome Latvi-
jos akademikà Janá Stradiná tarti þodá mû-
sø visø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsø
aptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà at-
skleidþia labai mandagiai ir diplomatiškai,
kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiø
maskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis sa-
vo kalboje paþymi, kad ákurta Baltijos ko-
ordinacinë taryba, remdamasi trijø respub-
likø mokslø akademijø sprendimais, vado-
vaus bendrai Baltijos respublikø mokslo
istorikø veiklai. Taryba ir toliau palaikys ry-
ðius su TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais.
Vertas dëmesio faktas: plenumui va-
dovavo tuometis Gamtos mokslø ir tech-
nikos istorijos instituto direktorius Niko-
lajus Ustinovas (buvusio TSRS gynybos
ministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjo-
mës piktos reakcijos. Bet, mûsø nuosta-
bai, jis iš oficialios tribûnos pasako mums
naudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija ne-
prieðtarauja Gorbaèiovo pertvarkos sam-
pratai ir todël jos autoriams reikëtø palin-
këti sëkmës, skubant bëgti jø paèiø pasi-
rinktu keliu. Kaip tik to mums ir reikëjo –
taikiai ir tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio.
Šis epizodas, praturtintas naujais fak-
tais, kaip ir kiti profesoriaus Janio Stradi-
nio papasakoti ávykiai, plenarinës sesijos
dalyvius labai sudomino. Jie klausësi ati-
dþiai ir susikaupæ. Matyt, todël, kad lek-
torius kalbëjo átikinamai, išskleisdamas
raiškius neginèijamø faktø paliudijimus.
Po paskutinës plenarinës sesijos trijø
Baltijos valstybiø Mokslo istorijos ir filoso-
fijos asociacijos vadovai ir aktyvesni moks-
lo raidos tyrinëtojai susirinko á asociacijos
Asamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø ke-
leriø metø veikla ir konferencijos rezulta-
tai. Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë,
kad Talino forumo leidinyje buvo paskelb-
tos 89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendra-
autoriais) temø santraukos. Realiai perskai-
tytas 61 pranešimas: Estijos atstovø – 21,
Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5,
Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1.
Pribrendæ bendrø renginiø su Skandi-
navijos ir Ðiaurës kraštais reikalai nebuvo
svarstyti, nes á Talino konferencijà neatvy-
ko atstovai, ágalioti daryti sprendimus.
Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Bal-
tijos ðaliø forumo. Renkant naujà vadovy-
bæ, Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofi-
jos asociacijos prezidentu buvo išrinktas
profesorius Juozas Algimantas Krikštopai-
tis; kiti vadovaujantys asmenys liko toliau
eiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijos
principà, kità tradicinæ baltijieèiø konferen-
cijà nuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 37
Algimantui75
Nakui – 75
Algimantas Nakas vien Vilniaus
techniðkajai aukðtajai mokyklai pasky-
rë daugiau kaip keturiasdeðimt metø. Á
savarankiðkà veiklà palydëjo ne vienà
ðauniai parengtà inþinieriø statybininkà.
Paraðë beveik 20 knygø, atliko daugiau
kaip pusðimtá mokslinio tyrimo darbø,
Skulptorius Antanas Aleksandravièius
ir Alytaus
„LAISVËS ANGELAI“
Atkelta ið 22 p.
1944 m. Raudonoji armija ir tuome-
të Alytaus komunistinë valdþia su jos
maþaraðèiu pirmininku Antanu Kacvin-
geliu ið Makniûnø kaimo suorganizavo
talkà ðiam paminklui nuversti. Pasikvietë
Raudonosios armijos, dislokuotos Aly-
tuje, buvusiø ulonø kareivinëse, vado-
vybæ. Paminklas buvo apjuostas storu
metaliniu lynu ir pritvirtintas prie tanko.
Dvi naktis Raudonosios armijos kariai
vargo, kol tà paminklà su angelu nu-
griovë ir kaþkur nuveþæ uþkasë.
„Laisvës angelo“ vietoje buvo pasta-
tytas sovietinis obeliskas su raudonomis
penkiakampëmis þvaigþdëmis. Prie ðio
obelisko buvo laidojami þuvæ „vaduoda-
mi“ Alytø Raudonosios armijos kariai. Tø
kariø kapø kasmet èia vis daugëjo.
1988 m. alytiðkiai pradëjo galvoti
apie „Laisvës angelo“ atstatymà, da-
bar jau treèià kartà. Tuometë Alytaus
38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
30 reikðmingø projektø. Savajame uni-
versitete árengë VGTU istorijos ir Staty-
bos mokslo istorijos muziejus. Subûrë
mokslo istorikus á kûrybingà, nuolat ieð-
kanèià bendrijà, kuri kasmet parengia
turiningus praneðimus konferencijai
„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.
Publicistinëmis knygomis, raðiniais,
moksliniais straipsniais, pasisakymais
televizijos laidose siekia, kad uþmiršimo
dulkës nenusëstø ant garbiø, þinomø
statybos inþinieriø, konstruktoriø vardø,
kad bûtø išsaugota ir puoselëjama sta-
tybos mokslo istorinë atmintis.
O svarbiausia, kiekvienam savo gy-
venimo kelyje sutiktajam buvo dëme-
singas, nuoðirdus, jei reikëjo, negailë-
jo patarimø, pagalbos.
Ir toliau likite nuoširdus, darbštus,
kantriai saugojantis tautos, statybos
mokslo istorinæ atmintá, noriai dalijan-
tis ðirdies ðilumà kitiems. Rûpestingai
kûrenkite ðeimos þidiná, kuris visada vi-
liotø, trauktø ne tik Jus ir Þmonà, bet ir
sûnus, vaikaièius, provaikaièius ir ... bi-
èiulius.
Bûkite sveikas ir laimingas!
VGTU Mokslotyros centro, „Mokslo ir
gyvenimo“ redakcijos darbuotojai, bièiuliai
miesto komunistinë valdþia su pirmuo-
ju partijos sekretoriumi S.Rybakovu ir
jo pavaduotoju P.Andriuškevièium
priešinosi tam atstatymui.
Treèià kartà atstatyti „Laisvës ange-
lo“ paminklà pavyko tik po nepavykusio
1991 m. rugpjûèio mënesio puèo Mask-
voje. Taip 1991 m. spalio 24 d. Laisvës
angelas vël iðkilo senojoje savo vietoje.
Pagal iðlikusias fotografijas skulptorius
J.Meðkelevièius ir dailininkas J.Blaþaitis
sukûrë naujà angelo maketà. Ið bronzos
já iðliejo Kaune tuometis Centrolitas. Bu-
vo stengiamasi iðlaikyti skulptoriaus An-
tano Aleksandravièiaus darbø autentið-
kumà. Tarybiniø kariø palaikai ið ðios vie-
tos buvo perkelti á kapines.
Ypaè graþiai „Laisvës angelo“ pa-
minklas atrodë þiûrint ið graþiausio ne
tik Alytuje, bet ir Lietuvoje K.Petrausko
vardo miesto parko. Jis graþiai ásikom-
ponavo á bendrà viso parko vaizdà.
Valstybë
Ypatingas aplinkos iðteklius,
arba trumpai apie miðkø funkcijas
ir jø kaità
Miškas, kaip biologinis-atsikuriantis ište-
klius, ypatingas ir tuo, kad teikia þmogui ne
tik produktø (medienos, grybø, uogø, vais-
tiniø augalø, þvërienos ir kt.), bet ir atlieka
ne maþiau svarbias kitas funkcijas – suda-
ro malonias sàlygas gyvenimui ir poilsiui,
saugo mûsø aplinkà nuo oro tarðos, kau-
pia anglies dvideginá ir tuo prisideda prie
klimato kaitos maþinimo ir kt. Ðios anksèiau
laikytos antraeilëmis miðko funkcijos pas-
taruoju metu ágauna vis didesnæ reikðmæ.
Pirmykðèiam þmogui (manoma, kad
pirmosios þmogiðkosios bûtybës pasiro-
dë Þemëje maþdaug prieð 1 mln. metø, o
Homo sapiens – protingasis þmogus – tik
prieð 100 tûkst. metø) miðkas buvo pagrin-
dinis maisto ðaltinis. Þmogus rinko miðko
uogas, grybus, rieðutus, medþiojo þvëris.
Taèiau þmoniø skaièius augo, o miðkø ið-
tekliai maþëjo. Þmogus buvo priverstas per-
eiti nuo klajoklinës medþioklës prie sëslaus
gyvenimo. Jis ëmësi þemdirbystës (Euro-
poje ji atsirado maþdaug prieð 7–10 tûkst.
metø) ir gyvulininkystës. Miðkas buvo de-
ginamas, o ið miðko atkovoti plotai verèia-
mi arimais bei ganyklomis. Toje pat vietoje
kelerius metus auginant javus, dirvos bû-
davo greitai nualinamos, todël reikëdavo
kirsti naujus miðko plotus. Taip susiforma-
vo lydiminë þemdirbystës sistema. Þemës
ûkis tapo pagrindiniu maisto tiekëju þmo-
gui, o miðko gërybiø rinkimas bei medþiok-
lë – tik papildomu mitybos šaltiniu.
Maþdaug 4 tûkstantmetyje pr. m. e. þmo-
gus iðrado ratà, plëtësi maðininë gamyba,
plëtojantis pramonei, kûrësi miestai. Daugelá
ðimtmeèiø mediena buvo pagrindinis ener-
gijos ðaltinis. Ypaè daug jos buvo sunaudo-
jama metalurgijoje, medienos apdirbimo,
stiklo, druskos ir kitose pramonës ámonëse.
Pavyzdþiui, norint pagaminti 1 t ketaus, rei-
këjo 14–16 m3 malkø. Dël ðios prieþasties
prieð 200–300 metø ðalyse, kuriose plëtojo-
si pramonë, miðkai ëmë sparèiai nykti. To
meto amþininkai raðë: „Jei Judas iðduotø
Kristø Ðkotijoje, tai sunku bûtø rasti medá,
ant kurio já galima bûtø nukryþiuoti“.
Apie XVIII a. vidurá vietoj medienos ku-
rui buvo pradëtos naudoti akmens anglys,
 Ar valstybei reikalingi miðkai? Gal privataus miðko savininkas sugebës ið miðko iðpeðti
didesnæ naudà ne tik sau, bet ir valstybei? Gal geriau miškus privatizuoti? Tokie ir panašûs
klausimai pastaruoju metu jaudina ne tik politikus, specialistus, mokslo visuomenæ, bet ir
eilinius Lietuvos þmones. Juk mes esame tokia tauta, kuri sunkiai ásivaizduojame savo
gyvenimà be miðko. Todël ðio straipsnio autoriams kilo mintis plaèiau panagrinëti ðias
problemas ir á jas þvilgtelëti kiek kitokiu, istoriniu ir analitiniu, aspektu.
irvalstybë
miðkas,
arba kodël
turi miðkø ir kodël
reguliuoja jø naudojimà
Prof. Remigijus OZOLINÈIUS,
dr. Liana SADAUSKIENË
o vëliau – nafta (pirmasis pramoninis naf-
tos græþinys pradëtas eksploatuoti JAV
1859 m.) bei dujos. Pradeda didëti medie-
nos pareikalavimas statyboms bei popie-
riaus pramonei.
Istorikai galëtø paryðkinti ir kitas miðkø
funkcijas. XI–XV a. rašytiniai šaltiniai mini,
kad Lietuvoje buvo garbinami ir saugomi
šventieji miðkai – alkai. Pasak kai kuriø isto-
rikø, ðventais buvo laikomi tø miðkø paukð-
èiai, þvërys ir visi, kas á juos áþengdavo. Mið-
kai turëjo didelæ strateginæ reikðmæ per ka-
rus ar net tiesiogiai saugodavo nuo prieðø.
Neáþengiamose giriose lietuviai slëpësi nuo
kryþiuoèiø antpuoliø. 1863 m. sukilimas ir
pokario partizaninis judëjimas taip pat ne-
ásivaizduojami be miðko. Ádomu tai, kad ta-
rybiniais metais net 2,5 proc. visø Lietuvos
miðkø, arba 54,6 tûkst. ha, buvo priskirta
TSRS kariniø girininkijø miðkams.
Praëjusio ðimtmeèio antrojoje pusëje
sparèiai besipleèiant miestams bei didë-
jant aplinkos tarðai, þmogus vis labiau ima
vertinti kitas miðkø funkcijas – sanitarines-
higienines, rekreacines (poilsines), apsau-
gines (oro, vandens, dirvoþemio, biologi-
nës ávairovës) ir kt.
Beveik kiekviena ðalis turi savità mið-
kø skirstymo pagal tikslinæ paskirtá siste-
mà. Dabar sunku pasakyti, kam ir kokioje
ðalyje kilo ði idëja. Yra mananèiø, kad tai
pirmiausia buvo padaryta Rusijoje, kur per
Antràjá pasauliná karà (1943) miðkai buvo
suskirstyti á tris grupes (pirmai grupei pri-
skirti apsauginiai miðkai). Pagal Jungtiniø
Tautø FAO klasifikacijà yra iðskiriamos net
Lietuvoje yra 25,9 tûkst. ha rezervaciniø miðkø. Jie skirti natûraliø procesø apsaugai. Tokiuose
miðkuose galima pasiþiûrëti, kaip atrodytø Lietuvos miðkai, jeigu á jø gyvenimà neásikiðtø þmogus.
Dubravos rezervatinë apyrubë. Joje ûkinë veikla nevykdoma daugiau nei 60 metø
6 miðkø grupës: produkciniai (ûkiniai), ap-
Miðkø grupës
sauginiai, konservaciniai, socialiniø pa-
Miðkas, kaip jau buvo minëta, atlieka slaugø, daugiatiksliai bei miðkai, kuriø
daug funkcijø (miðkininkystës vadovëliuo- funkcija neþinoma ar nepriskirta. Produk-
se miðkams priskiriama jø daugiau kaip ciniams miðkams skiriama nuo 35 iki 95
20). Todël natûralu, kad þmogui iðkilo bû- proc. miðko þemës, taèiau pabrëþiama
tinumas iðskirti pagrindines miðko funkci- ekosistemø apsaugos bei socialiniø pa-
jas ir pagal jas nustatyti tikslinæ miðko pa- slaugø svarba.
skirtá bei atitinkamà ûkininkavimà. Pirmà kartà Lietuvos miškai suskirstyti
á grupes 1945 m., ájungus Lietuvà á Tarybø
Miðkø pritaikymas Sàjungà. Visi Lietuvos ávairios paskirties
visuomenës ðvietimui ir
apsauginiai miðkai priskirti pirmai grupei
poilsiavimui – viena ið
valstybinio miðkø ûkio ir pavadinti „Ypatingos paskirties miškai“,
veiklos krypèiø. o kiti miškai priskirti „Antros grupës eks-
Valstybiniuose miðkuo- ploataciniams miðkams“.
se árengta daugiau kaip Dabar Lietuvoje iðskiriamos 4 miðkø
1000 atokvëpio vietø, grupës: rezervaciniai, specialios paskirties,
500 poilsiavieèiø, 100 apsauginiai ir ûkiniai miðkai.
stovyklavieèiø, apie 80 I grupës, arba rezervaciniuose,
apþvalgos aikðteliø, 60 miškuose ûkininkavimas nevykdomas –
paþintiniø, 40 rekreaci-
miðkai palikti natûraliai augti. Tai valstybi-
niø, 20 mokomøjø takø
ir 150 kitø rekreaciniø niø rezervatø, valstybiniø parkø bei bios-
objektø. Jûkainiø feros monitoringo teritorijose esanèiø re-
rekreacinis paþintinis zervatø ir rezervatiniø apyrubiø miðkai. To-
takas Raseiniø urëdijos kiuose miðkuose paprastai daug sausø,
miškuose senø, iðvirtusiø ir iðlûþusiø medþiø. Kartais
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 39

Sëklø saugykla-ðaldytuvas Dubravos
eksperimentinëje-mokomojoje miðkø
urëdijoje. Èia saugoma apie 15 t eglës ir
puðies sëklø. Nederliaus metais toks
rezervas garantuoja pakankamà sëklø kieká
miðkø atkûrimui
miðkininkai nepagrástai kaltinami dël tokios
„netvarkos“ miðkuose. Ið ðiø miðkø savi-
ninkai ar valdytojai negauna pajamø. At-
virkðèiai, jø prieþiûrai yra reikalingos lëðos.
Dël ðios prieþasties ir daugelyje pasaulio
ðaliø rezervaciniai miðkai daþniausiai yra
valstybës nuosavybë. Lietuvoje jø plotas
siekia 25,9 tûkst. ha.
II grupës, arba specialios paskirties,
miškai dar skirstomi á: A – ekosistemø ap-
saugos ir B – rekreacinius miškus.
Ekosistemø apsaugos miðkuose ûki-
ninkavimo tikslas yra iðsaugoti arba atkur-
ti miðko ekosistemas ar atskirus jø kom-
ponentus. Tai kraðtovaizdþio, telmologiniø,
pedologiniø, botaniniø, miðko genetiniø,
zoologiniø, botaniniø-zoologiniø drausti-
niø, prieðeroziniai ir kiti miðkai.
Rekreaciniuose miškuose ûkininkavi-
mo tikslas yra formuoti ir iðsaugoti rekrea-
cinæ miðko aplinkà. Tai miðko parkai, mies-
tø miðkai, valstybiniø parkø rekreaciniø zo-
nø miðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kiti
poilsiui skirti miðkai.
II grupës miðkai uþima 12 proc. visø
miðkø ploto. Juose ûkinë veikla yra labai
ribojama. Daugiau nei pusë (60 proc.) to-
kiø miðkø yra valstybës nuosavybë. Vis dël-
to þenkli dalis tokiø miðkø yra privatûs. Pri-
vaèiuose miðkuose ûkinës veiklos riboji-
mai, nustatyti valstybës, turëtø bûti kom-
pensuojami. Taèiau taip nëra. Ðiuo metu
Lietuvoje numatytos kompensacijos uþ
ûkinës veiklos ribojimus tik naujai steigia-
mose saugomose teritorijose.
Ûkininkavimo tikslas III grupës, arba
apsauginiuose, miškuose – formuoti pro-
duktyvius medynus, galinèius atlikti dirvo-
þemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamo-
sios aplinkos apsaugos funkcijas. Tai ge-
40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
ologiniø, geomorfologiniø, hidrografiniø,
kultûriniø draustiniø apsaugos zonø ir kiti
miðkai. III gr. miðkai uþima 16 proc. visø
miðkø ploto. Apie treèdalis III gr. miðkø yra
valstybës nuosavybë.
IV grupës, arba ûkiniuose, miškuo-
se formuojami produktyvûs medynai. Ûki-
ninkavimo tikslas tokiuose miðkuose –
nuolat tiekti medienà laikantis aplinkosau-
gos reikalavimø. Tai visi kiti miðkai, nepri-
skirti I–III miðkø grupëms. Ûkiniai miðkai
Lietuvoje uþima didþiausià dalá – 71 proc.
Ið ûkiniø miðkø (pusë jø yra privatûs) savi-
ninkai ar valdytojai, pardavæ medienà, gau-
na pajamø. Taèiau ûkiniai miðkai ne tik tei-
kia medienà, bet grynina orà, yra gyvena-
moji aplinka daugeliui augalø ir gyvûnø rû-
ðiø, þmonës eina á juos poilsiauti ir kt.
Ne tik pinigai, arba kodël valstybei
svarbu turëti miðkø
Miðkø, kaip nacionalinio turto, vertë
daþniausiai yra skaièiuojama vertinant tik
medienos iðteklius ir siekia apie 10 mlrd.
Lt. Taèiau ne maþiau vertingos yra kitos
miðko funkcijos, kaip anglies sekvestravi-
mas (kaupimas), rekreacija bei oro, dirvo-
þemio, vandenø, biologinës ávairovës ap-
sauga. Mokslininkø apskaièiavimais, me-
diena sudaro tik apie treèdalá miðko ver-
tës. Valstybiniai ûkiniai miðkai ávertinti 2,3–
3,3 mlrd. Lt (kai kuriuose šaltiniuose gali-
me rasti ir 6–7 mlrd. Lt). Tai sudaro apie
10–15 proc. metinio ðalies biudþeto. Ávai-
riø mokesèiø pavidalu valstybinës miðkø
ûkio ámonës (urëdijos) kasmet papildo
valstybës biudþetà 120–160 mln. Lt. Vals-
tybinis miðkø sektorius suteikia papildo-
mas darbo vietas – 2008 m. Lietuvoje mið-
ko ûkyje dirbo apie 9,6 tûkst. þmoniø.
Ekonomine ir socialine prasme labai
svarbu, kas naudojasi vienu ar kitu pro-
duktu – miðko savininkas ar visuomenë
(suinteresuotos grupës). Pirmuoju atveju
sprendimai dël optimalios miðko produk-
tø struktûros priklauso nuo vieno ar keliø
asmenø norø ar poreikiø, o antruoju atve-
ju ði struktûra turi atitikti visuomenës po-
reikius. Kitaip sakant, turi bûti tenkinamas
visuomeninis interesas. Kartais savininko
ir visuomenës poreikiai gali sutapti, taèiau
daþniausiai jie iðsiskiria. Þvelgiant plaèiau,
valstybiniai miðkai ið esmës yra visos vi-
suomenës nuosavybë, todël pirmiausia jie
turi tarnauti visuomenei.
Bene vienas ið aktualiausiø klausimø
yra visuomenës lankymasis miðkuose
(grybavimas, uogavimas, poilsis ir kt.). Lie-
tuvoje teisë lankytis miðkuose yra átvirtinta
Miðkø ástatyme. Skandinavijos ðalys, kaip
ir mûsø kaimynës – Latvija ir Estija, yra átei-
sinusios kiekvieno þmogaus teisæ lankytis
miðkuose, rinkti uogas, grybus. Taèiau kar-
tu yra áteisintas ir ápareigojimas nedaryti þa-
los gamtai ir kitø nuosavybei. Kitos ðalys
draudþia lankytis privaèiose valdose. Vie-
na ið tokiø ðaliø yra Didþioji Britanija. Èia
galima pamatyti labai daug aptvertø teri-
torijø, uþkardø. Tik 2000 m. ðioje ðalyje bu-
vo priimtas ástatymas, atveriantis daugiau
erdvës visuomenei. Paþvelgæ á istorijà, ma-
tome, kad privaèiuose miðkuose visada
nustatomi lankymosi ir veiklos miðke apri-
bojimai. Lankymosi miðke ribojimai buvo
visiðkai iðnykæ tarybiniu laikotarpiu. Dabar,
kai matome uþtvertas graþiausias Lietuvos
vietas prie eþerø, upiø pakranèiø, kyla abe-
joniø, ar ateityje nesusidursime su tokia si-
tuacija ir mûsø miðkuose.
Ðiuo metu valstybinis miðkø ûkis atlie-
ka ir kai kurias svarbias visiems miðkams
funkcijas: prieðgaisrinæ miðkø apsaugà,
keliø prieþiûros darbus, miðkø apsaugà
nuo ligø ir kenkëjø, neteisëtø kirtimø, me-
dienos vagysèiø. Visas ðias funkcijas, be
abejo, galëtø vykdyti ir stambûs privaèiø
miðkø savininkai, bet vëlgi susidurtume su
papildomu ðiø funkcijø finansavimu ið vals-
tybës biudþeto.
Vienas savininkas ir nuoseklus poþiûris
yra labai svarbus ir miðkø mokslo raidai.
Valstybiniuose miðkuose yra ákurti ilgalai-
kiai tyrimø bareliai, veisiami bandomieji þel-
diniai, atliekami technologijø tyrimai ir kt.
Kita vertus, miðkai yra svarbu ir kaip stra-
teginë þaliava. Energetiniø miðko plantacijø
veisimas Ðvedijoje visø pirma buvo susietas
su ðalies energetiniu saugumu karo metu.
Kad suvoktumëme, kaip ir kodël atsi-
rado valstybinë miðkø nuosavybë, bûtina
þvilgtelëti á praeitá.
Truputëlis istorijos, arba kodël ir
kaip atsirado valstybinë miðkø
nuosavybë
Tikslesniø þiniø, pagrástø istorijos ðalti-
niais, apie Lietuvos miðkus ir jø nuosavybæ
iki XIV a. pabaigos neturime. Apie Lietuvos
miðkingumà XV a. pradþioje galima spræsti
ið Þilibero de Lanua kelioniø á Lietuvà apra-
ðymø. Keliautojas, iðvykæs ið Daugpilio, „per
didelá tuðèià miðkà“ ávaþiavo á Lietuvà ir jà
apraðo kaip kraðtà, kuriame „didþioji dalis
negyvenama, pilna eþerø ir dideliø miðkø“.
Kol miðkø pakako, jie ilgà laikà buvo nie-
kieno, kaip kaþkada kiti gamtos iðtekliai
(pavyzdþiui, vandenynø), o dabar yra oras.
Keièiantis centralizuotai Lietuvos valstybei,
XII–XIII a. kunigaikðèiai ir didikai pradëjo
grobti laisvas þemes ir miðkus. Valstieèiams
buvo suteikiama teisë tik naudotis þeme,
kaip ir teisë „áeiti“ á miðkà – ðienauti pievas,
priþiûrëti bites ir kopti medø, rinkti miðko
uogas ir grybus, kirsti savo reikalams mið-
kà. Uþ tai buvo nustatytos duoklës ir atidir-
bimas dvaruose (laþas).
Didieji kunigaikðèiai dalá valdø atiduo-
davo didikø, karo vadø, bajorø nuosavybën
uþ nuopelnus karo þygiuose, paskolas bei
kokius nors patarnavimus karališkiesiems
dvarams. Kadangi iš pradþiø nuosavybë ne-
buvo dokumentuojama, didikai pasisavin-
davo net gretimus didþiojo kunigaikðèio
miðkus ir vëliau praðydavo, kad ðie miðkai
jiems bûtø pripaþinti. Laisvieji valstieèiai irgi
gaudavo miðkø, taèiau daþniausiai juos
versdavo dirbamomis þemëmis (miðko ly-
dimai). Ilgainiui atsirado dvi nuosavybës for-
mos – valstybës iþdo (didþiøjø kunigaikð-
èiø) ir privati. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-
tystëje (LDK) jau XV–XVI a. niekieno miðkø
nebuvo. Kartu susiformavo ir servitutinës tei-
sës (teisë „áeiti“ á miðkà), kurios galutinai bu-
vo panaikintos tik XX a. pradþioje (nepri-
klausomoje Lietuvoje).
Tiksliø duomenø apie valstybiniø mið-
kø dalá LDK ir Lietuvos-Lenkijos valstybës
egzistavimo metu neturime. Galima spëti,
kad ðiam laikotarpiui bûdingas valstybiniø
valdø didëjimas. Ypaè intensyvûs ðie pro-
cesai galëjo bûti XVI–XVII a.
Þlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei ir di-
dþiojoje Lietuvos teritorijos dalyje ávedus
carinës Rusijos valdþià, miškai buvo dali-
nami didikams uþ ávairius pasiþymëjimus
ir patarnavimus, o po 1831 ir 1861 m. su-
kilimø þemëmis ir miðkais buvo apdalinti ir
sukilimo malðintojai. Yra iðlikusiø istoriniø
ðaltiniø, kuriuose teigiama, kad XX a. pra-
dþioje Vilniaus gubernijoje valstybës mið-
kai sudarë 28 proc., Kauno – 30 proc., o
Gardino-Suvalkø – net 90 proc. visø mið-
kø ploto. Manoma, kad tokia didelë vals-
tybiniø miðkø dalis Gardino-Suvalkø gu-
bernijoje susidarë ne todël, kad privatûs
miðkai buvo perduoti valstybei, o todël, kad
privaèiø miðkø plotai buvo verèiami dirba-
ma þeme. Carinës Rusijos statistikos duo-
menimis, XX a. pradþioje valstybiniai mið-
kai dabartinës Lietuvos teritorijoje turëjo
sudaryti apie 43 procentus.
Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklau-
somybæ, siekë sustabdyti miðkø naikinimà
ir padidinti valstybës pajamas. 1920 m.,
vykdant þemës reformà, pradëtos nacio-
nalizuoti stambios, didesnës nei 25 deðim-
tiniø (1 deðimtinë = 1,09 ha), miðko val-
dos. Valstybë ëmësi rûpintis miðkø atkûri-
mu. 1937 m. valstybiniai miðkai (be Vilniaus
kraðto) sudarë 84 proc. viso miðkø ploto.
Ájungus Lietuvà á TSRS, privaèiø miðkø
neliko. 1991 m. duomenimis, apie 70 proc.
miðkø valdë Miðkø ûkio ministerija (panai-
kinta 1995 metais), apie 26 proc. – kolû-
kiai ir tarybiniai ûkiai.
Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,
valstybiniø miðkø plotas vël ëmë maþëti. Ta-
èiau mûsø vyriausybiø poþiûris á miðkø nuo-
savybæ nebuvo nuoseklus. Gal todël, kad
mûsø valstybës politinis laivas buvo siûbuo-
jamas tai ið kairës, tai ið deðinës. Iš pradþiø
(1992–1993) visi kolûkiø ir valstybiniø ûkiø,
taip pat TSRS kariniø girininkijø miðkai bu-
vo perduoti valstybei (urëdijoms). Taèiau,
prasidëjus þemës reformai, valstybiniuose
miðkuose, kurie prieð karà priklausë priva-
tiems savininkams, ir daugelyje kolûkiniø
miðkø buvo apribotas miško kirtimas. Iš
Karpotojo berþo sëklinë plantacija kontroliuojamoje aplinkoje (Dubravos EMMU). Èia
geriausiø medþiø palikuonys gali kryþmintis tik tarpusavyje. Ið jø sëklø iðauginami
sparèiau augantys, geresnës stiebo kokybës berþai. Plantacijoje kasmet surenkama
apie 30–50 kg sëklø. Tokio kiekio uþtenka aprûpinti sëklomis visas Lietuvos miðkø
urëdijas ir privaèiø miðkø savininkus (1 kg yra apie 2 mln. sëklø)
pradþiø Nekilnojamojo turto gràþinimo ásta- nija. Jeigu kai kurie iðtekliai, pavyzdþiui, ki-
tymuose buvo ribojamas gràþinamø mið- logramas bulviø, gali bûti perkami ir par-
kø plotas (iki 10, 25, 150 ha). duodami, tai ðvarus oras, graþus gamto-
Klausimas, koks turi bûti valstybiniø ir vaizdis ir kt. negali bûti padalinti atitinka-
privaèiø miðkø santykis, nëra paprastas. mais mato vienetais ir parduodami.
Jeigu paanalizuosime uþsienio ðaliø patir- Antra prieþastis siejasi su ðalutiniais ap-
tá, tai rasime ðaliø, kuriose vyrauja privatûs linkos iðtekliø naudojimo efektais, kurie da-
miðkai (Austrija, Suomija, Ðvedija, Slovë- ro didesnæ átakà kitiems asmenims nei pa-
nija, Estija, Prancûzija, Didþioji Britanija, èiam naudotojui. Ðalutiniai kaðtai pa-
Danija, Italija, Ispanija Portugalija), taèiau prasèiausiai „persiunèiami“ kitiems þmo-
kitos ðalys daugiau turi valstybiniø miðkø nëms arba ateinanèioms kartoms. Pavyz-
(Vokietija, Èekija, Lenkija, Airija, Graikija, dþiui, miðkø kirtimas kalnuose gali sukelti
Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva). Vals- dirvoþemio erozijà, potvynius ir kt. Tiesa,
tybiniai miškai Europos šalyse sudaro nuo kartais iðtekliø naudotojas gali kitiems
5 iki 90 proc. viso miðko ploto. Lietuvoje kompensuoti patirtus nuostolius ar nepa-
apie pusë miðkø yra valstybës. Vyraujanti togumus, taèiau daþnai, pavyzdþiui, kai ið-
valstybiniø miðkø nuosavybë uþraðyta ir nyksta augalø ar gyvûnø rûðys, neigiamà
mûsø Miðkø ástatyme. poveiká patiria labai daug þmoniø, netgi vi-
sa þmonija, o kompensacijos dydá sunku
Kodël valstybë kiðasi á miðkø (o daþnai ir neámanoma) ávertinti.
naudojimà? Treèioji prieþastis yra susieta su laiko
Miðkas, kaip minëjome, yra aplinkos skale. Iðtekliø naudotojas gali norëti ið-
iðteklius. Ir jam ið dalies galioja tos paèios eksploatuoti iðteklius (pvz., iðkirsti miðkà)
taisyklës ir tie patys dësningumai, kaip ir kuo greièiau, ypaè jeigu mediena turi di-
kitiems iðtekliams, ypaè kada kalbame delæ paklausà. Tai gali bûti racionalu eko-
apie valstybës norà reguliuoti miðkø nau- nominiu, bet ne visuomeniniu poþiûriu.
dojimà. Jeigu dauguma specialistø disku-
tuoja dël valstybës kiðimosi á ekonomikà, Kaip valstybë valdo ir priþiûri savo
tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sis- miðkus?
tema ir efektyvus aplinkos iðtekliø naudo- Valstybinius miðkus tvarko ir priþiûri
jimas yra nesuderinami. Apibendrinant ga- valstybës ágaliotos ámonës. Ámoniø statu-
lima teigti, kad kas yra ekonomine pras- sas ávairiose Europos ðalyse yra skirtingas.
me optimalu individualiam iðtekliø naudo- Vienose ðalyse, taip pat ir Lietuvoje, vals-
tojui, ne visada optimalu visuomenei. Ap- tybës ámonës veikia apsimokamumo prin-
linkos iðtekliø naudojimo teoretikai daþ- cipu (Estija, Èekija, Slovënija, Suomija ir
niausiai nurodo tris valstybës kiðimosi á ap- kt.), kitose – valstybës ámonës (biudþeti-
linkos iðtekliø naudojimà prieþastis. nës) remiamos valstybës (D. Britanija,
Pirma ir bene svarbiausia prieþastis yra Prancûzija), dar kitose – jos yra akcinës
ta, kad rinka paprasèiausiai neegzistuoja bendrovës (Austrija, Latvija, Vengrija).
kai kuriems iðtekliams. Daugelis aplinkos Lietuvoje valstybiniø miðkø valdymà or-
iðtekliø, taip pat ir miðkai, yra susijæ su vi- ganizuoja Generalinë miðkø urëdija prie
suomeninëmis gërybëmis, tokiomis kaip Aplinkos ministerijos (GMU), o tiesiogiai
ðvarus oras, kraðtovaizdis, laukinë gyvû- juos tvarko ir priþiûri bei vykdo juose ûki-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 41

Ðiemet rugpjûèio mënesá praûþusi vëtra nesirinko miðkø nei pagal nuosavybæ, nei pagal
amþiø. Vien valstybiniuose miðkuose vëtra iðvertë ir iðlauþë apie 36,4 tûkst. ha miðkø
(suniokota apie 412 tûkst. m3 medienos). Valstybiniuose miðkuose stichinës nelaimës
padariniai baigiami likviduoti, taèiau dauguma privaèiø miðkø vis dar nesutvarkyti (vëjo
sudarkyti miðkai yra potencialûs miðko kenkëjø ir ligø þidiniai)
næ veiklà 42 valstybinës ámonës – miðkø urë-
dijos. Tai savarankiðkos, pelno siekianèios
ámonës, kurios moka visus galiojanèius mo-
kesèius ir papildomas ámokas á valstybës
biudþetà. Miðkø urëdijø valdomø miðkø plo-
tas yra labai nevienodas, jis svyruoja nuo
13,5 tûkst. ha iki 42,1 tûkst. ha. Urëdijos su-
skirstytos á girininkijas, o ðios á eiguvas. Vi-
dutinis girininkijos plotas – 3,0 tûkst. ha, jis
kinta nuo 2,2 iki 3,9 tûkst. ha.
Miðkø urëdijø veikla yra gana plati, nors
ir visa glaudþiai susijusi su miðkais. Nors
daþniausiai medienos ruoðà vykdo rango-
vai (jie iškerta apie 90 proc. medienos), ta-
èiau kai kurios miðkø urëdijos turi ásigiju-
sios modernias miðko kirtimo maðinas –
medkirtes. Jos labai pasitarnavo likviduo-
jant viesulo padarinius. Kasmet valstybi-
niuose miðkuose atkuriama apie 10 tûkst.
ha miðkø, dar apie 1000 ha áveisiama nau-
jose þemëse, kur anksèiau miðkas neau-
go. Daug dëmesio skiriama sodmenø ko-
kybei. Sëklos renkamos nuo sparèiausiai
auganèiø, atspariausiø ir geriausia stiebo
kokybe pasiþyminèiø medþiø. Tam Lietu-
voje yra iðskirti genetiniai, sëkliniai draus-
tiniai, pliusiniai medþiai. Ið geriausiø me-
dþiø palikuoniø veisiami specialûs miðko
medþiø „sodai“ – sëklinës miðko medþiø
plantacijos. Miðkø urëdijos kasmet iðug-
do (iðkerta krûmus, iðretina per tankius me-
dynus) apie 11 tûkst. ha jaunuolynø.
Miðkø urëdijos rûpinasi ir miðko sanita-
rine bûkle (kabinami inkilai, saugomi drevi-
niai medþiai, tveriami skruzdëlynai, kabina-
mos vabzdþiø-kenkëjø gaudyklës, purðkia-
ma insekticidais, sodinukai tepami repelen-
42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
tais, miðku apsodinti plotai aptveriami tvo-
romis, iðkertami ligoti ir vabzdþiø pakenkti
medþiai ir kt.) bei prieðgaisrine apsauga. Be
to, urëdijø pareigûnai saugo miðkus nuo ne-
teisëtø veiksmø (nelegaliø kirtimø ir kt.).
Paþymëtina ir tai, kad miðkø urëdijos
vykdo ir darbus, kurie yra skirti ne paja-
moms gauti, taèiau labai svarbûs visuome-
nei (paþintiniai takai, poilsio aikðtelës ir kt.).
Apþvelgus miðkø rodikliø kaità Lietu-
voje pastaraisiais deðimtmeèiais, galima
teigti, kad miðkø vertë didëja, nes didëja
miðkø plotas dël áveisiamø naujø miðkø bei
savaiminio nenaudojamø þemiø apþëlimo,
didëja brandþiø (galimø kirsti) medynø tû-
ris. Per pastaràjá deðimtmetá valstybiniø
miðkø plotai padidëjo 63 tûkst. ha, medie-
nos tûris – apie 15 procentø.
Taèiau Lietuvoje yra unikali situacija,
nes valstybinius miðkus valdo daug smul-
kiø ámoniø – miðkø urëdijø. Ðiuo metu pa-
naði situacija kaip 1939 metais, kai vals-
tybei priklausë 878,4 tûkst. ha miðkø ir bu-
vo 45 miðkø urëdijos. Tik sàlygos darbui
buvo kitos: be tarnybiniø automobiliø, ga-
lingos miðko technikos ir kompiuteriø.
Daugelyje ðaliø (Suomija, Ðvedija, Latvi-
ja, Estija, Èekija, Lenkija ir kt.) tai atlieka
viena ámonë. Motyvø, kodël viena ámonë
yra geriau nei keletas, yra nemaþai: vie-
na ámonë gali pasiekti didesná ekonominá
efektyvumà, ES reikia dideliø miðko ámo-
niø rinkoms formuoti, geriau išnaudoja-
mos gamtinës miðko ûkio gamybinës sà-
lygos, pagerinama darbo motyvacija ir
konkurencija, medienos pirkëjas galimy-
bëmis prilygsta pirkëjui. Vis dëlto, jeigu ir
bus uþsimota reformai, urëdijos neturëtø
iðnykti kaip regioniniai padaliniai. Èia kal-
bame tik apie jø funkcijas.
Valstybë ir privatûs miðkai
Ðiuo metu Lietuvoje yra 242 tûkst. pri-
vaèiø miðkø savininkø, kuriems priklauso
795 tûkst. ha miðkø. Privatûs miðkai suda-
ro 38 proc. visø miðkø. Vidutinis miðko val-
dos plotas siekia tik ðiek tiek daugiau nei
3 ha. Daugiausia yra maþø – iki 5 ha priva-
èiø miðko valdø (85 proc.), daugiau nei 500
ha valdo tik 17 miðko savininkø, o didþiau-
sias privaèios miðko valdos plotas siekia
4875 ha. Privaèiuose miðkuose kasmet pa-
gaminama apie 2,5–2,8 mln. m3 medienos.
Privatûs miðko savininkai valdo ne tik ûki-
nius miðkus (ûkiniai miðkai sudaro tik 70
proc. privaèiø miðkø), taèiau ir miðkus, ku-
riems nustatyti ávairûs apribojimai (draus-
tiniø, rekreacinës bei apsauginës paskir-
ties miðkai ir kt.).
Ûkinæ veiklà privaèiuose miðkuose
reglamentuoja Miðkø ástatymas bei dau-
gelis teisës aktø, tarp kuriø svarbiausias
– Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimo
nuostatai. Privatiems miškams galioja be-
veik visi reikalavimai, taikomi valstybi-
niams miškams.
Privaèios miðko valdos savininkas, no-
rëdamas kirsti miðkà, privalo turëti mið-
kotvarkos projektà. Projektai yra tvirtina-
mi aplinkos apsaugos departamentø.
Juose yra nurodomi galimi kirtimai, su-
projektuojama, kaip bus atkuriamas ið-
kirstas miðkas (atkûrimo bûdas, rûðinë su-
dëtis ir kt.). Uþ neteisëtus miðko kirtimus
bei iðkirstø miðkø neatkûrimà yra numa-
tyta administracinë atsakomybë.
Valstybë ne visada teisinga privataus
miðko savininko atþvilgiu. Pavyzdþiui, Lie-
tuvoje miðko savininkas, kuriam nuosavy-
bë atkurta II grupës miðke, negauna jokios
kompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimà
(iðskyrus atvejus, kai steigiama nauja sau-
goma teritorija). Tai nëra socialiai teisinga,
nes miðkas teikia naudà visuomenei, o
nuostolius patiria vienas asmuo. Valstybë
taip pat draudþia bet kokias statybas mið-
ko ûkio paskirties þemëse. Ágyvendinat
2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teis-
mo nutarimà, praktikoje átvirtintas absoliu-
tus draudimas miðko þemëje statyti bet ko-
kius statinius. Kaimo gyventojai, kuriø so-
dybos yra miðko paskirties þemëje, nebe-
turi teisës ne tik atstatyti sodybà ar ûkinius
pastatus, bet ir atlikti bûtinus rekonstrukci-
jos ar remonto darbus. Miðko savininkai,
kuriø valdose anksèiau buvo iðtremtø ar á
kolûkius suvarytø tëvø namai, prarado bet
kokià galimybæ juos atstatyti.
Dabartiniams miðko savininkams
trûksta ûkininkavimo þiniø ir veiksmingos
organizacinës struktûros, nors ir veikia dvi
privaèiø miðko savininkø asociacijos bei
keletas miðko savininkø kooperatyvø. Èia,

Lietuvos miðkø pasiskirstymas pagal nuosavybës formas 1938 m. ir 2009 m. (tûkst. ha)
matyt, esama ir psichologiniø dalykø.
Dauguma dabartiniø savininkø yra gar-
baus maþiaus ir dar gerai atsimena ko-
lektyvizacijos laikus. Privatiems miðko sa-
vininkams pagalbà teikia miðkø urëdijos.
Jø specialistai konsultuoja privaèius mið-
ko savininkus, rengia mokymus, taip pat
atlieka daugelá mokamø paslaugø: me-
dienos ruoðà, þeldinimà, dirvos paruoði-
mà ir kt. Miðko savininkus taip pat kon-
sultuoja bei kontroliuoja Aplinkos apsau-
gos departamentø inspektoriai.
Privatus miðkø ûkis dominuoja ES sen-
buvëse ðalyse: Austrijoje, Suomijoje, Ðve-
dijoje, Prancûzijoje, Danijoje, Ispanijoje, Ita-
lijoje. Privaèiø miðkø valdos, palyginti su Lie-
tuva, daþniausiai gana didelës, pvz., Suo-
mijoje vidutinis valdos dydis yra apie 30 hek-
tarø. Ðiose ðalyse yra sukurtos ir gerai vei-
kia miðko savininkus jungianèios asociaci-
jos, miðko savininkø kooperatyvai. Be to,
miðko savininkus konsultuoja ir jiems pa-
deda ir valstybiniø miðkø valdytojai. Kaip
vienà ið geriausiø pavyzdþiø bûtø galima
paminëti Suomijos valstybës poþiûrá á pri-
vatø miðkø ûká. Suomijos teisës aktuose nu-
matyta daug maþiau ávairiø ribojimø priva-
èiam miðkø ûkiui. Viena ið svarbiausiø mið-
ko naudojimo sàlygø yra ta, kad miðkas tu-
ri bûti atkurtas. Beveik visi miško savininkai
priklauso asociacijoms, moka narystës mo-
nà. Suomijos privatus miðkø ûkis turi ilga-
metes tradicijas, vis dëlto valstybë yra su-
interesuota mokyti, konsultuoti ir padëti tvar-
kyti privaèius miðkus.
Niekieno miðkai
Lietuvoje yra paradoksali situacija –
apie 12,5 proc. (267,5 tûkst. ha) miðkø vis
dar yra niekieno, daliai ðiø miðkø yra pa-
teikti praðymai juos gràþinti, taèiau apie
110 tûkst. ha neturi potencialiø savininkø.
1991 m. pradëta vykdyti þemës reforma ir
Miðkai ne tik teikia jos gràþinimas savininkams tæsiasi iki ðiol,
medienà, bet ir
o pabaigos dar nematyti. O kol nesibaigë
sukuria graþø
kraðtovaizdá, saugo
þemës gràþinimas, nëra ir sprendimo dël
upiø ir upeliø ðlaitus miðkø, á kuriø nuosavybæ neatsirado pre-
nuo erozijos, sukuria tendentø. Tokiuose miðkuose pagal galio-
þvërims ir paukð- janèius teisës aktus negalima vykdyti jo-
èiams palankias kiø kirtimø, iðskyrus sanitarinius (kai sie-
gyvenimo sàlygas, kiant iðvengti ligø ar miðko kenkëjø pliti-
kaupia anglies mo kertami paþeisti, dþiûstantys medþiai
dvideginá ir kt. Miðkai ir sausuoliai). Vadinasi, jie neturi ðeiminin-
ties Ûlos upe
ko ir valstybei neduoda ekonominës nau-
(Varënos r.)
dos. Specialistø apskaièiavimu, ið tokiø
miðkø kasmet galima bûtø paimti po 500
tûkst. m3 medienos ir gauti apie 50 mln.
Lietuvoje yra apie 550
papildomø pajamø. Ar tai nëra pernelyg
medþiø-gamtos
paminklø. Daug jø didelë prabanga? Gal, pasitelkus moksli-
auga miðkuose. Jø ninkus ir specialistus, nedelsiant reikëtø
apsauga rûpinasi spræsti rezervuotø miðkø nuosavybës klau-
valstybë simà: arba juos parduoti (visus, o gal da-
lá), arba perduoti valstybei?
kestá, kuris priklauso nuo turimo miðko plo- Manome, kad miðkø vaidmuo visuo-
to. Suomijoje miðko savininkø asociacijos menei tik didës. Tai patvirtina ir 2010 m.
vykdo ir ûkinæ veiklà, organizuoja miðkø Korëjoje vykæs XXIII IUFRO pasaulinis kon-
prieþiûrà, ruoðà. Uþ mokamà narystës mo- gresas „Miðkai ateièiai: darni visuomenë
kestá miðko savininkai yra nemokamai kon- ir aplinka“, kuriame daug dëmesio buvo
sultuojami, asociacijos darbuotojai vyksta á skirta miðkø aplinkosauginëms, visuome-
miðkus, pataria savininkams. Mokamos yra ninëms, biologinës aplinkos iðsaugojimo
paslaugos, uþ kurias miðko savininkai gau- ir kt. funkcijoms. Kadangi miðkai visuome-
na pajamas. Taip pat veikia miðko savinin- nei yra svarbûs daugeliu aspektø, tai vyk-
kø kooperatyvai, kurie savo nariams moka domas ávairias reformas reikia aptarti tiek
papildomas iðmokas uþ parduotà medie- su mokslo, tiek su plaèiàja visuomene.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 43
 Lietuvos mokslø akademijos (LMA) ir
Ðvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM)
organizuojamos kasmetinës mokslinës
konferencijos mokytojams jau tampa
tradicinës.
Biologijos
mokslø ávairovë ir
naujos kryptys
Lietuvoje
Prof. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNAS
LMA narys korespondentas,
Biologijos, medicinos ir geomokslø
skyriaus pirmininko pavaduotojas
Jau 2006 m. LMA mokslininkai, švie-
timo darbuotojai ir biologijos mokytojai
kalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius,
t.y. apie geresná biologijos dalyko dësty-
mà, mokiniø paruoðimà, jø galimybes
ástoti á aukðtàsias mokyklas, bet ir aptarë
apskritai biologijos mokslø bûklæ ir ðiø
mokslø raidos perspektyvas Lietuvoje.
Beje, kitais metais biologijos mokytojai to-
liau tobulinosi – jie susitiko su medikais,
kurie iðdëstë aktualias transplancijos ir ki-
tas medicinos problemas. Vëliau LMA na-
riai – geologai ir jø profilio tarnybø vado-
vai – buvo susitikæ su geografijos moky-
tojais ir aptarë geomokslø problemas.
Tokios iniciatyvos pirmieji ëmësi LMA
Biologijos, medicinos ir geomokslø sky-
riaus mokslininkai ir, þinoma, ÐMM Pa-
grindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus
specialistai. Ðiais metais tradicinëje bio-
logijos mokytojø konferencijoje dalyva-
vo ne tik minëtø organizacijø mokslinin-
kai, bet ir Ugdymo plëtotës centras (di-
rektorius G.Vaidelis), Biologijos mokyto-
jø asociacija (pirmininkas R.Darafëjus).
Taigi mokslinë konferencija ðá kartà
2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojoje
salëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti
(taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per
200 biologijos mokytojø). Pasirodo, tokios
konferencijos reikalingos ne tik biologijos
mokytojams, kurie gauna naujausià infor-
macijà, bet naudingos ir mokslininkams.
44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Valdemaras Razumas
Pranešimus daugiausia skaitë LMA
Biologijos, medicinos ir geomokslø sky-
riaus nariai, kuriø tiesioginis darbas susi-
jæs su akademine veikla, t.y. dëstymu uni-
versitetuose. Tikëkimës, kad netolimoje
ateityje jie susidurs su tø paèiø biologijos
mokytojø parengtais moksleiviais. Todël
svarbu naujausias þinias pateikti moky-
tojams, kurie jas perduos savo moki-
niams.
Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmë
kitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savo
sveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezi-
dentas akad. Valdemaras Razumas. Per-
duoti mokslo þinias mokytojams bûtø
naudinga ir humanitariniø, ir tiksliøjø, ir
technologijos mokslø srièiø atstovams.
Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginius
ryðius su Lietuvos moksleiviø akademija
(ávyko speciali sesija, be to, LMA rengia
jaunøjø studentø konkursus, konferenci-
jas – rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi).
Pirmininkaujant LMA Biologijos, me-
dicinos ir geomokslø skyriaus pirminin-
kui, LMA nariui korespondentui Vytautui
Basiui ir ŠMM atstovei Jurgitai Nemanie-
nei, konferencijà pradëjo Vilniaus univer-
siteto (VU) Zoologijos katedros vedëjas
prof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, ku-
ris praneðimo ,,Rûðies problema biolo-
gijoje“ pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojams
bûtina preciziðkai rûpintis ir patikimai api-
bûdinti tyrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar tai
bûtø fiziologas, biochemikas ar geneti-
kas, nes kitaip tokiø bandymø ar ekspe-
rimentø neámanoma pakartoti, palyginti
su kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltas
hipotezes. Tad viena ið rûðies problemø
biologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus an-
glø gamtininkas Èarlzas Darvinas (1809–
1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri forma
laikytina rûðimi, o dar blogiau, kad dau-
geliu atvejø klausimas apie rûðá spren-
dþiamas...balsø dauguma!
Dabar rûðis laikoma ekologiniu viene-
tu, kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita ver-
tus, rûðis yra genetinis vienetas, taèiau
jos genomas gali keistis. Apskritai, rûðis
yra realiai gamtoje egzistuojanti populia-
cijø sistema, nors pasiþymi panaðiomis
morfologinëmis, fiziologinëmis, bioche-
minëmis ir kitomis savybëmis. Rûðis uþ-
ima tam tikrà arealà, eksploatuoja speci-
finæ ekologinæ niðà, kryþminasi tarpusa-
vyje, o svarbiausia – duoda vislius pali-
kuonis. Rûðys skirtingos, pvz., dvi ar dau-
giau artimø rûðiø gali bûti labai panaðios
morfologiniais poþymiais, bet atskirtos
reprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, ma-
noma, yra kilusios ið vienos rûðies, area-
lui suskilus (dël kalnodaros procesø, þe-
mynø dreifo, ledynmeèiø ir kt.) á kelis frag-
mentus. Pavyzdys gali bûti Europoje ir
Ðiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbenti-
nës Aphis genties amarø rûðys (R.Ra-
kauskas, 2000). Profesorius teigia, kad
negalima vadovautis vienu kriterijumi, tik
juos derinant ámanoma išskirti vienà ar ki-
tà rûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodo
rûðies filogenetinæ kilmæ.
Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Au-
galø invazyvumo teoriniai ir praktiniai as-
pektai“ pradëjo LMA narys koresponden-
tas, VU Botanikos ir genetikos katedros
 Vytautas Basys ir Jurgita Nemanienë
vedëjas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, ku-
ris visø pamëgtà, ypaè kepant duonà, ba-
liná ajerà (Acorus calamus) priskyrë inva-
ziniams augalams. Ðis augalas Lietuvoje
uþfiksuotas seniai – 1791 metais. Prof.
J.Naujalis priminë, kad adventyvinei (lot.
adventius – atëjæs ið kitur, svetimas, pvz.,
augalas – þmogaus ar gyvûnø atneðtas
(perkeltas) ið kitø kraðtø, iðskyrus intro-
dukuotus) florai apibûdinti buvo vartoja-
ma ávairi terminologija, praneðëjas išvar-
dijo daugiau kaip 10 pavadinimø. Aiðku,
tai labai naudinga biologijos mokytojams,
nes, susidurdami su ávairiais pavadini-
mais, ypaè sklaidydami senesnæ literatû-
rà, mokytojai galës suprasti, kad ávairio-
se vietose kalbama apie tuos paèius ad-
ventyvinius augalus.
Prof. J.Naujalis augalø invazijomis daþ-
niausiai vadina naujø augalø populiacijø
formavimàsi uþ rûðiai natûraliø arealø ri-
bos. Tokiø invazijø metu svetimi augalai
natûralizuojasi vietinëse bendrijose, kaip
atsitiko ir su baliniu ajeru. Praneðëjas pa-
teikë ir ðiek tiek ,,floristinës“ statistikos: pa-
Rimantas Rakauskas Jonas Naujalis
jos abi ir laikysis atskirose vietose ir grei-
èiausiai neribotà laikà.
Svarbiausias informacijos ðaltinis
apie adventyvinius augalus Lietuvoje bu-
vo VU prof. Marijos Natkevièaitës-Iva-
nauskienës gana ilgas straipsnis „Lietu-
vos TSR adventyvinë flora“ Lietuvos TSR
MA Biologijos instituto darbuose, 1951,
1: 77–124. Pasirodo, kad XX a. viduryje
induoèiø augalø adventyvinæ florà suda-
rë 134 rûðiø atstovai.
Pastaruoju metu oficialus poþiûris á au-
galø invazyvumo problemà grieþtesnis.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 1995 m. Þenevoje priimta Biologinës ávai-
rovës konvencija, kuri ápareigoja valsty-
bes ne tik kontroliuoti svetimþemius au-
galus, galinèius sukelti grësmæ vietinëms
augimvietëms arba net atskiroms rûðims.
Bûtina kontroliuoti introdukcijà arba nai-
kinti jau uþneðtø rûðiø atstovus.
2001 m. Lietuvoje specialios komisi-
jos sudarytas ,,Kenksmingø ir naikintinø
laukiniø augalø ir grybø“ sàraðas. Pvz., mû-
saulyje þinoma per 350 tûkst. archegoni- sø ðalyje naikintinu paskelbtas Sosnovskio
niø ir þiediniø augalø rûðiø. Lietuvoje þino- barðtis (perspektyvusis silosinis augalas),
mos tik 1334 induoèiø augalø rûðys, nedi- kuris introdukuotas 1950 m., dabar papli-
delë (16 rûðiø) dalis – matyt, iðnykusi mû- tæs pakelëse, greta vandens telkiniø. Ma-
sø kraðte. Taip pat þinoma, kad mûsø krað- noma, kad Sosnovskio barðtis Lietuvoje
te auga apie 570 svetimþemiø induoèiø au- jau uþima apie 10 000 ha, tarpsta netgi
galø rûðiø. Nors apskritai botaninio statu- miðkuose ir uþima apie 200 ha jø ploto.
so augalø rûðiø nuolat daugëja, taèiau apie Augalø adventyvumà, kaip teigë pra-
40 rûðiø jau dabar invazinës, dar apie 70 neðëjas, riboja geografiniai, klimatiniai,
yra potencialiai invazinës. Samanø irgi yra ekologiniai, reprodukciniai barjerai. Reikð-
apie 20 invaziniø rûðiø. mës turi ir bendrijø uþdarumas. Prof.
Þymus gamtininkas È.Darvinas jau J.Naujalis savo praneðime kalbëjo apie
XIX a. pradþioje (1831–1836), plaukdamas adventyviniø augalø natûralizacijos laips-
Biglio laivu, pastebëjo, kad Europos Vidur- ná, invazijos greitá, atskirus invazijø eta-
þemio jûros pakrantëse savaime augantis pus ir kt. Invaziniø augalø rûðys kelia eko-
Dygusis artišokas skverbiasi á Argentinos loginiø, ekonominiø, socialiniø, evoliuci-
pievas. Jau tada Darvinas teigë, kad au- niø problemø. Vis dëlto pagrindinë pro-
galai dauginasi geometrinës progresijos blema – patikimø moksliniø duomenø
bûdu ir stengiasi uþimti kiekvienà laisvà apie invaziantø biologijà stoka. Paèios mi-
vietà, daug kur sparèiai iðstumdami vieti- nimaliausios programos turi atsakyti, koks
nes rûðis. Be to, jeigu viena rûðis yra kuo buveiniø pobûdis, padëti suvokti ontoge-
nors pranašesnë uþ kità rûðá, tai ji per la- nezæ ir sezoninæ raidà, þinoti dauginimo-
bai trumpà laikà visiðkai arba ið dalies jà si ir plitimo bûdus, populiacijø sudëtá ir
iðstums. Kita vertus, jei abi rûðys gerai pri- dinamikà, poveiká aplinkai, biologiná pro-
sitaikiusios prie uþimamø vietø, tikriausiai duktyvumà ir kt.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 45
 Ilgo gyvenimo
suvestinë
Þinomas lietuviø raðytojas, poetas Va-
cys Reimeris kitais metais ðvæs garbingà
savo devyniasdeðimtojo gimtadienio ju-
biliejø. Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos ra-
ðytojø ðeimoje – jis pats vyriausias litera-
tas. Nieko stebëtina, jog ir nueitas gyve-
nimo kelias – turiningas. „Prisipaþástu –
gyvenau...“, – atvirauja poetas áþanginia-
me þodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“,
iðspausdintame naujoje Vacio Reimerio
knygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuv-
ëdros“ leidykla).
Išties solidi knyga, aprëpianti ne tik
ilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, bet
ir supaþindinanti skaitytojà su daugybe
literatûros ir kultûros veikëjø, ávykiø, nuti-
kimø. Jau áþanginiame knygos þodyje
V.Reimeris raðo: „Mintyse kyla ir lyg vaiz-
dajuostëje prabëga tiek daug visa ko –
nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëd-
sako kiemo þemëje iki skrydþiø oro lai-
neriais per meridianus ir pusiaujus, nuo
ðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanës
dainos iki planetos didmiesèiø alsaus
triukðmo, nuo motinos mielos glamonës
iki karðtos meilës artimam þmogui, nuo
pirmos paþinties su raðto slëpiniu iki as-
meninës patirties dalyvaujant knygos pa-
saulio kûrime. Atrodo – begalinës distan-
cijos, neaprëpiami reiðkiniai“.
Šioje solidþios apimties vaizduoja-
muoju pasakojimu vertingoje knygoje at-
sispindi kone visi autoriaus ir Lietuvos gy-
venimo vingiai, realijos, kultûros ðviesu-
liø portretai. Rašytojo gyvenimo kelyje su-
kosi tokios ryðkios ir savaimingos asme-
nybës, kaip Salomëja Nëris ir Antanas
Venclova, Juozas Baltuðis ir Eduardas
Mieþelaitis, Telesforas Kulakauskas ir Vik-
toras Kuprevièius, Bronys Raila ir Bernar-
Praneðëjas pasidalijo ir asmeniniu pa-
tyrimu, nagrinëjant Kurtuvënø regioninio
parko (Ðiauliø ir Kelmës r.) adventyviniø
augalø taksonominæ sudëtá, jø geografi-
jà ir kt.
Ðiø eiluèiø autorius su savo praneði-
mu ,,persikëlë“ á organizmo apsaugà ir
praneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø
– imuninës sistemos struktûrà ir jos funk-
cijø ypatumus. Vienas ið ðios sistemos
ypatumø – glaudus ir abipusis ryšys su
nervø ir endokrinine sistemomis. Bet ku-
rios gyvybinës sistemos paþeidimas tu-
rës átakos ir imuninei bûklei, vaizdþiai ta-
riant, teigiamas stresas aktyvins imuninæ
sistemà, o neigiamas stresas – slopins.
Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-
46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
das Brazdþionis... Knygoje jie anaiptol ne-
iðvardijami, o apie juos pasakojama, pa-
sakojama gyvai, patraukliai, nevengiant
netikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psicho-
loginiø ðtrichø. Beveik du deðimtmeèius
Vacys Reimeris dirbo savaitraðèio „Lite-
ratûra ir menas“ redaktoriumi, vëliau sep-
tyniolika metø vadovavo laikraðèio „Gim-
tasis kraðtas“ redakcijai, po to buvo Tai-
kos komiteto pirmininku. Kiekvienoje dar-
bovietëje – vis nauji þmonës, nauji susiti-
kimai, pokalbiai. Skaitantiesiems knygà
bus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudos
leidiniuose mezgësi kûrybos akiraèiai,
brendo jaunieji menininkai, gimë netikë-
tos idëjos ir sumanymai.
Knygoje gyvai plaka autoriaus ðirdis,
jo esybë, nugyvento laiko autentika. Vi-
sas pasakojimas iðsitenka septyniuose
stambiuose skyriuose, kuriø kiekvienas
pavadinimas ir sueiliuojamas (ne veltui
autorius – poetas!),
ir kiekvieno pradþioje pateikiamas
meniškas piešinys (autorius turi ir daili-
ninko talentà, – skaitytojas galës tuo ásiti-
kinti paþvelgæs á autoriaus pieðiniø rep-
rodukcijas).
„Gimta, uþaugta, gyventa palei Balti-
jon skubanèià Ventà...“ – taip pavadintas
pirmasis knygos skyrius. Ið ðio pavadini-
mo nesunku suvokti, jog autorius èia kal-
ba apie jo vaikystæ ir jaunystës metus ap-
juosusià Ventà – su þydrais vingiais ir slë-
piningais uþutëkiais, sietuvomis ir brasto-
mis, su ajerø ir meldø priþëlusiais pakrað-
èiais, uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Ven-
ta dar gyva, – rašo autorius, – dar pilna
vandens lelijø ir neiðnykstanèiø prisimini-
foidinës) sistemos ypatumais: pirminiais
(pagrindiniais) ir antriniais limfoidiniais or-
ganais, kurie iðsidëstæ visame organizme
ir saugo já nuo ávairiø ligø sukëlëjø. Ant-
ras imuninës sistemos ypatumas – imu-
ninës sistemos làstelës ar molekulës nuo-
lat juda, vyksta jø recirkuliacija. Visavertë
imuninë sistema sugeba atpaþinti (treèias
ypatumas) ligos sukëlëjà ir já paðalinti –
fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, elimi-
nuojant ið organizmo. Molekulinë imuno-
logija leidþia geriau paþinti atpaþinimo,
signalo perdavimo, imuninio atsako ir ki-
tus procesus. Imunologijoje (ketvirtas
ypatumas) naudojami ne tik imunologi-
niai metodai, bet ir biocheminiai, geneti-
niai bei daugelis kitø. Biologijos mokyto-
mø. Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë,
tai ir judrus veidrodis, kuriame matai atsi-
spindinèius daugybæ dienø ir metø, ðim-
tus laiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø vei-
dø, likimø. Kaip ir kadais, èia svaiginan-
èiai atsispindi gimtinës dangus“. Jautriai,
ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ven-
tos pakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose,
paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimin-
tinø herojø, sutiktø jo gyvenimo kely.
Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto kelias
vingiavo á Rusijos platumas, vëliau –
Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lie-
tuvà. Tie karo ir pokario epizodai vëlgi pa-
þeria gausybæ ádomiausiø faktø, detaliø,
kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà at-
radimo dþiaugsmà.
Knygos baigiamajame skyriuje V.Rei-
meris, pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, su-
tikæs daugybæ neuþmirðtamø þmoniø, pri-
sipaþásta stengæsis atrinkti tai, kas svar-
bu, kas atmintina ir kas ádomu ne tik pa-
jui reikia suprasti ir ágimtø bei ágytø imu-
nodeficitø átakà (pvz., AIDS infekcija). Bû-
tina suprasti transplantacijos procesus ir
jø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labai
svarbu moksleiviams paaiðkinti ir skiepø
prasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas.
Dabar mes þinome, kas gamina imu-
nokompetentines làsteles. Tampa aiðku,
kaip jos komunikuoja, kad turi atskirus re-
ceptorius, kuriuos naudoja tarpusavio sà-
veikai, kontaktams su antigenais ar anti-
kûnais. Galima ir identifikuoti imunokom-
petentines làsteles, nors jos turi daugiau
kaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijos
molekuliø). Imuninio atsako veiklà kon-
troliuoja ne tik imuninio atsako genai, bet
ir specialios medþiagos – citokinai, po-
èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo:
„Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþia-
ga prieðinosi, faktai ir þmonës neatski-
riamai susijæ su laiku, vieta, reikðme.
Kaip kad stygos susijusios su muzikos
instrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà ar
kità atsiminimø stygà, nutrûks ir gyve-
nimo muzika. Perfrazuojant Demokrità,
pasakiusá, kad vienas þmogus man at-
stoja tautà, o tauta – vienà þmogø, pa-
sakyèiau, kad tas ar kitas mano gyveni-
mo ávykis ar þmogus, kurá prisimenu,
man yra mano gyvenimas. Norint para-
ðyti knygà apie save, kiek ámanoma, rei-
kia stengtis galvoti apie kitus“.
Vacys Reimeris, pasakodamas apie
savo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ de-
taliø apie kitø – þinomø ar maþiau þinomø
– þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiau-
sia, su graþia, pagirtina tolerancija. Dabar
neretai tenka skaityti prisiminimø knygas,
kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtina
save ir kartais visai nepelnytai juodina ki-
tus, sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi ker-
ðija savo bendradarbiams bei buvusiems
bièiuliams, suvedinëja sàskaitas...
Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“
viso to nëra. Su meile ir atida jis pasa-
koja ir apie tuos, kurie kadaise gelbëjo
autoriui, ir tuos, kurie paliko jam gal ir
ne patá geriausià áspûdá. Meilë ir pagar-
ba vaizduojamiesiems personaþams –
iðskirtinis ir pagirtinas Vacio Reimerio
knygos bruoþas.
Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðis
skaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimto
puslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tik-
rai nepasigailës. „Þadëdamas nenuobo-
dþià þodþio palydà, kvieèiu drauge pa-
keliauti praëjusio ðimtmeèio baigmës
vingiais per istorines griûtis, karus, visø
mûsø bûties pokyèius“, – kvieèia auto-
rius baigiamajame knygos þodyje.
Stasys LIPSKIS
puliariai vadinami „molekuliniais kurje-
riais“. Be to, imunologiniai metodai tai-
komi ir kitose srityse – biochemijoje, ge-
netikoje, biotechnologijoje ir net krimi-
nalistikoje.
Ávairûs biologijos dalykai dëstomi
biologinio profilio universitetuose, pvz.,
vien imunologijos kursai skaitomi 4 skir-
tinguose universitetuose: VU, Vytauto
Didþiojo, Gedimino technikos, Vilniaus
pedagoginiame ir kitose mokymo ástai-
gose.
Todël biologijos mokytojai turi bûti
supaþindinti su biologijos ávairove ir nau-
jomis jos kryptimis, kad galëtø geriau
paruoðti moksleivius tolesnëms studi-
joms universitetuose ar kolegijose.
Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose ir þvejoti
Indijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvø
turëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytas
þymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø ir dokumen-
tiniø filmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaus
savo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiø
pasaulyje masajø gentá ir iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai ir
visas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikos
ðirdimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?
„Mzungu“ gyvenimas
þaliøjø kalvø
kraðte
Tarp rojaus Þemëje ir chaoso
Kenija ne tik literatûriðkai galëtø bûti
vadinama Afrikos ðirdimi, tai viena eko- Mykolas VADIŠIS
nomiškai stipriausiø Juodojo þemyno
šaliø. Sostinë Nairobis jau tapo namais
trims su puse milijono gyventojø. Ðis dan-
goraiþiø ir lûðnynø didmiestis vadinamas
visos Rytø Afrikos verslo centru, o politi-
nës ir socialinës reformos padarë Kenijà
dar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimy-
niø, bet ir pasaulyje.
Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis la-
biau stiprëja bei þengia dideliais þings-
niais á prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliø
kontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojaus
Þemëje ir chaoso.
Nairobis – geriausias to pavyzdys. Nu-
sileidus oro uoste, uþ tvoros galima ið-
vysti didþiuliuose laisvuose plotuose ris-
nojanèias þirafas, taèiau jau kitoje pusëje
chaotiðkai dygsta antenomis apkarstyti
daugiabuèiai. Miesto centras blizga më-
lyno stiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydus
ið jo galima patekti á bekraðèius skardi-
niø nameliø gyvenamuosius rajonus su
savomis taisyklëmis ir gyvenimo bûdu.
Parduotuviø lentynose šalia vienas kito
blizga naujutëliai kompiuteriai ir metali-
niai þarijomis kaitinami lygintuvai. Visuo-
se miesto supermarketuose pirkiniai Kakamegos dþiunglëse
kišami á plastikinius maiðelius, taèiau var-
gana ðiukðliø iðveþimo sistema neturi nei ir tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël van-
pajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtø dens laðo, o perkarusios akmenuotose dy-
padëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontras- kumose besigananèios karvës yra didþiau-
tø sàraðà galima bûtø tæsti be galo. sias gyventojø turtas.
Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gam- Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje,
tos ávairovës ir puikaus klimato. Bekraðtës kur viskas auga ir gyvena visi didþiausi
savanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai ir kal- planetos þinduoliai, tik neiðvengiamai be-
nynai, dykumos, kanjonai ir uolëtos vësios sipleèianti civilizacija, techniniai laimëji-
kalnø virðûnës, tropinë Indijos vandenyno mai ir kartu su paþanga atkeliaujanèios
pakrantë ir mangroviø miðkais apþëlusios problemos nevaldomai verþiasi á ðias þa-
salos. Tai puikios sàlygos visus metus au- liàsias Afrikos kalvas.
ginti kavà, arbatà, kukurûzus, ananasus ir
mango vaisius, bulves, bananus, kokoso Kenijos gyventojai
rieðutus ir pomidorus. Tiesa, galima rasti Þvelgiant á Kenijos þmones, ir vël gali-
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 47
ma surasti ðimtus paradoksø. Kad ir krikð-
èionybës, islamo bei senøjø tikëjimø susi-
dûrimas. Kenijoje gyvena 42 gentys. Vi-
sos su savomis tradicijomis ir kalbomis,
taèiau 80 procentø ðalies gyventojø – krikð-
èionys protestantai ir katalikai. Vis dëlto dar
kolonializmo laikais iš Vakarø áskiepytas
tikëjimas raudonoje Kenijos dirvoje sudy-
go visiðkai kitaip. Dauguma Kenijos gyven-
tojø kiekvienà sekmadiená keliauja á baþ-
nyèià, gieda Jëzø Kristø garbinanèias gies-
mes, turi jo paveiksliukà gyvenamajame
Liûtë ilsisi ant ðakos. Nakuru nacionalinis parkas
Zebrë su jaunikliu Nakuru
nacionaliniame parke
kambaryje ir kalba maldas prieð valgá ar
pasibaigus dienos darbams. Bet, atlikæ ðià
pareigà, jie prasitaria tiká „nakties bëgikais“,
raganomis, gyvaèiø uþkalbëjimais ar bûri-
mu ið vandens ratilø. Taip pat vyras èia gali
turëti keletà þmonø, kurias per suþadëtu-
viø ceremonijà vis dar perka uþ karviø kai-
menæ. Vyrai sau leidþia ir dar daugiau: vi-
sai natûralu ir priimta, kad, iðvaþiavæs á ki-
tà miestà ir trumpam palikæs ðeimà, vyras
gali turëti jø paèiø ávardytà „atsarginá ratà“
– meiluþæ. Beje, bûtent dël ðios prieþas-
ties šalies vyriausybei ir sveikatos organi-
48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12
zacijoms labai sunku uþkirsti kelià vis dar Turkanos þmonës
sparèiai plintanèiam ÞIV virusui ir AIDS. Na,
o sekmadieniais ir vël á baþnyèià. Tai, ypaè
paðalieèiui, ir sudaro iðkreiptà krikðèionið-
ko tikëjimo ir afrikietiškos realybës vaizdà.
2010 m. Kenijos visuomenë þengia
naujà savo valstybës raidos þingsná. Pri-
imta nauja ðalies konstitucija, kuri pakei-
të jau ðvinkti pradëjusià senàjà, galiojan-
èià dar nuo britø kolonizacijos pabaigos
prieð 50 metø. Naujame ir moderniame
ðalies ástatyme siekiama garantuoti þmo-
gaus laisves, lyèiø ly-
gybæ, maþinamos
prezidentinës galios,
átvirtinama demokra-
tija, bandoma uþkirsti jos vandenyno pakrantëje, ir Kenijos ka-
kelià genèiø nesuta- talikø bei protestantø.
rimams, pradedama – Dabar tai jau mes ðausime á virðø
ágyvendinti þemës re- greièiau nei bet kada, – priëmus konsti-
forma, kurios metu tucijà prasitarë vienas kalenjinø genties
stambiø þemvaldþiø Kenijos gyventojas. – Svarbu tik iðvengti
þemæ bus mëginama genèiø nesutarimø, tokiø, kokie prasidë-
padalyti daugumai jo 2007 m. po prezidento rinkimø, ir mes
pilieèiø, skelbiamas tikrai ekonomiðkai sustiprësim bei ágyven-
karas korupcijai ir pa- dinsim savo ambicingus planus tapti vi-
skirtos grieþtos baus- dutiniø pajamø pasaulio valstybe.
mës uþ maiðtø bei Planai ið tiesø ambicingi ir, svarbiau-
nesantaikos kursty- sia, realûs. Tiesa, kada jie bus ágyvendin-
mà. Ir vis dëlto ðiai ti, dar labai sunku nuspëti. Pagrindinis di-
solidþiai konstitucijai desnio ekonominio augimo stabdys –
visuotiniame referen- þmoniø pasyvumas bei darbo ir organiza-
dume vos kojos ne- ciniø ágûdþiø stoka. „Pole pole“ (lëèiau, lë-
pakišo atsargiai átei- èiau), – pasakys bene kiekvienas pasku-
sinti abortai ir islamo bintas Kenijos gyventojas. Ðiltas klimatas,
religiniai kadi teismai, visus metus auginami gyvuliai ir darþovës
kuriuose musulmo- neverèia þmoniø pasitempti, pasiruošti þie-
nai daþniausiai byli- mos sunkumams. Todël ir skirtumo nëra,
nëjasi dël santuokos. ar darbas (pvz., naujas kelias) bus pada-
Gana didelei daliai rytas per mënesá, ar per penkis. Toks po-
krikðèioniø ðie konsti- þiûris vyrauja visur, o daugiausiai valstybi-
tucijos áraðai sukëlë nëse institucijose. Jei kas nors mano, kad
pasipiktinimà, o tai Lietuvoje valdininkai dirba lëtai, reiktø pa-
taip pat rodo augan- siþiûrëti, kokie Kafkos koridoriai ir bepras-
èià átampà tarp mu- mybës kambariai árengti Eldoreto, vieno
sulmonø, daugiau- didesniø Kenijos miestø, savivaldybëje.
siai gyvenanèiø Indi- Èia raðomi milþiniðki planai, kuriamos stul-
binanèios strategijos, taèiau Ðiauliø dydþio
miestas dar vis neturi paties paprasèiau-

Kenijos mokyklos moksleivis
sio sàvartyno. Ir taip savivaldybë tvarkosi
visose srityse.
Didþiøjø miestø gyventojai traukia ðalá
á prieká. Nairobyje ásikûræs naujø komuni-
kacijø ir verslo centras, Mombasos uoste
vyksta pagrindinë ðalies prekyba, Kisumu
miestas ásikûræs prie strategiðkai svarbaus
vieno didþiausiø pasaulyje Viktorijos eþero,
o Nakuru savo paðonëje turi turistus ma-
sinantá nacionaliná parkà su rausvøjø fla-
mingø eþeru ir savanose medþiojanèiais
liûtais. Vis dëlto atsigræþæ á Kenijos kaimà
galime iðvysti pirmykðtá þmoniø gyvenimà.
Paprasti kaimo gyventojai augina keletà
oþkø ar karviø, turi lopinëlá þaliuojanèiø ku-
kurûzø, kelis bananmedþius ir namelá, nu-
drëbtà ið molio bei karvës mëðlo. Èia þmo-
nës kalba savo genties kalba, þemæ dirba
paprasèiausiais árankiais ir kasdien valgo
kukurûzø miltus su kopûstais ar ðpinatais.
Retomis progomis iðsiverda jautienos troð-
kinio. Aplinkui kieme laksto po penkis ar
daugiau vaikø.
Masajø genties ávaizdis ir realybë
Tokio gentinio gyvenimo simboliu iki
ðiol buvo laikomi masajai. Ði aukðtø ir stip-
riø liûtø medþiotojø gentis visame pasau-
lyje iðgarsëjo tuo, kad, keièiantis gyveni-
mo bûdui ir vis daugiau þmoniø besike-
liant gyventi á miestus, masajai iðlaikë sa-
vo kultûrà, gyvenimo bûdà ir paproèius.
Taèiau ir èia ávyko paradoksalûs pokyèiai.
Pamatæ, kad ið savo savitumo jie gali
uþdirbti ir pragyventi, masajai pavertë sa-
vo apdarus, papuoðalus ir netgi visà gy-
venimo bûdà pinigais. Jie sudaro tik 5
proc. Kenijos gyventojø, taèiau masajø ga-
lima sutikti visur. Kisumu mieste gali juos
pamatyti su tradiciniais apdarais ir sidab-
riniais laikrodþiais ant riešo þaidþianèius
naktiniame klube biliardà, pardavinëjan-
èius savo suvenyrus Indijos vandenyno ku-
rortuose, dirbanèius vieðbuèiuose ar par-
davinëjanèius plastmasinius daikèiukus
turguose. Net ir jø gyvenvietës tapo savo-
tiðkomis Kenijos Rumðiðkëmis, pritaikyto-
mis baltøjø turistø ágeidþiams tenkinti.
Norint pajusti tikràjà Kenijos genèiø dva-
sià, masajus reikia palikti nuoðalyje ir trauk-
ti á atokias vietas, tokias kaip dykumos prie
Turkanos eþero. Sudano pasienyje ásikûræ
þmonës niekada negalvojo apie pinigø uþ-
dirbimà ið turizmo. Jiems svarbiausia išgy-
venti skurdþioje aplinkoje. Kiekviena mote-
ris nešioja vërinius, kad parodytø savo sta-
tusà ir padëtá bendruomenëje. Karðtoje dy-
kumø saulëje jie kûnà gobia keliomis skrais-
tëmis, vaikus ásupa á spalvotus audeklus ir
gyvena vakarais ir rytais, kai ne taip smar-
kiai pleškina kaitra. Atvykæs á didesná mies-
telá, ðiame smëlyne jautiesi lyg kitoje plane-
toje. Vieni á kitus baltieji ir Turkanos þmo-
nës þiûri su tylia pagarba ir nepuola susiti-
kæ pirmà sekundæ derëtis dël suvenyrø kai-
nø, kaip jau áprasta sutikus masajà.
Reikia pripaþinti, kad iðlaikyti toká sa-
vità gyvenimo bûdà ðiais laikais begali-
ma tik labai atokiose teritorijose, kur ke-
lias ið civilizuoto kraðto toks duobëtas, jog
atvykti sugeba tik ištvermingiausi keliau-
tojai bei prekybininkai.
Baltaodþiai Kenijoje
Vakarieèiams romantiðkai skambantys
nuotykiø ieðkotojø laikai Kenijoje jau bai-
gësi. Nebëra hemingvëjiðkø liûtø medþiok-
liø, nebëra ir ûkiø, kuriuos valdytø baltieji
ûkininkai, atvykæ ið Europos ar Amerikos.
Visuose nacionaliniuose parkuose ramiai
stoviniuojanèius gyvûnus fotografuoja bû-
riai turistø, o baltasis þmogus „mzungu“
daþniausiai vietiniams asocijuojasi tik su
stora pinigine ir ámantriausiais ágeidþiais.
Taèiau Kenijoje vis daþniau pasirodo
ir kita baltøjø þmoniø grupë. Savanoriai ir
ávairiø projektø vadovai. Ðie Kenijoje ágy-
vendina socialines programas, slaugo
vaikus, dalyvauja taikos misijose, lyèiø ly-
gybës, edukaciniuose ir sveikatos pro-
jektuose, árengia buitiniø nuotekø bei
ðiukðliø surinkimo infrastruktûras.
Ágyvendinant vienà Europos Sàjungos
projektà kartu su dar devyniais europie-
èiais Kenijon atvykau ir að. Pusmetá gy-
venome Eldorete, dirbome sporto ir jau-
nimo klubuose lyèiø lygybës, ekologijos
ir ÞIV/AIDS srityse. Per tà laikà ir teko pa-
stebëti þaliøjø Afrikos kalvø kontrastus.
Dalá jø patyriau pats ágyvendindamas pro-
jektus, kitus stebëjau ið ðalies.
Anksèiau ðis kraðtas traukë baltuosius
dël savo egzotikos, galimybiø ûkininkauti
ir patirti nuotykiø. Dabar ávairialypë Kenija
masina viso pasaulio turistus ir poilsiauto-
jus safariais, balto smëlio paplûdimiais, kal-
nais ir dþiunglëmis. Ir tik nedaugelis èia
pasilieka ilgëliau, atranda veiklos, iððûkiø
ir galimybiø gyventi turiningai bei intriguo-
janèiai. Nors nuotykiø ieðkotojø laikai jau
yra pasibaigæ, taèiau ðiame rojaus ir švel-
naus chaoso, paradoksø ir kontrastø krað-
te liûdna niekada nebûna.
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 49
 Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva:

Lietuvininkø
lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Tai
rinkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laiko
Maþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvos

kovos
reikalø tarybos pirmininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinis
redaktorius – daktaras Algirdas Matulevièius.
Vytautas ÞEIMANTAS
Knyga ið karto patraukë dëmesá aktu-
alumu, temø svarba ir aktyvia pilietiðka
nuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti po-
eto Adomo Jakšto 1923 m. pasakyti þo-
Maþojoje Lietuvoje
dþiai: „Lietuvà tverdamas Dievas Josios Lietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintis to sukilimo iniciatoriaus, autentiški prisimi-
pusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prie Vytautas Šilas pateikë du straipsnius: „Til- nimai (43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudi-
Baltijos jûros gyvenusios baltø tautos ne- þës Akto signatarai“ (52–63 p.) ir „Tilþës ninkas ir dalyvis, jis ádomiai pasakoja apie
bûtø patyrusios vokieèiø invazijos. Todël Akto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktà maþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ,
nuo viduramþiø, nors ir ðalia, taèiau atski- pasiraðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûs prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdos
rai gyveno dvi Lietuvos – Didþioji ir Maþoji, veikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jago- kraðto iðvadavimà 1923 metais.
esanti prie Nemuno þemupio ir kairiojo mastas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Deja, ne Knygos leidëjai negalëjo apeiti ir da-
kranto, uþimanti ir Priegliaus upës basei-
nà. Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuva
galima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie
17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietu-
viams, ypaè moksle, kultûroje, kalboje. Juk
Maþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dë-
ka pasirodë pirmoji lietuviðka knyga, gar-
sûs Kristijono Donelaièio „Metai“, lietuviø
tautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ ir „Var-
pas“. Maþojoje Lietuvoje pasirodë pirmoji
lietuviø kalbos gramatika, pirmasis lietu-
viðkø dainø rinkinys, pirmasis Biblijos ver-
timas á lietuviø kalbà, pirmasis lietuviðkas
laikraðtis, ávyko pirmoji lietuviø dainø ðven-
të ir t.t. Jau vien todël mes negalime bûti
abejingi ðiam kraðtui.
Knyga pirmiausia vertinga tuo, kad jo-
je yra gausu duomenø apie lietuvininkø
(kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsi-
jos valstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vo-
kietinimo politikà, maþlietuviø ir didlietuviø
skirtumus ir tapatumus. Èia ypaè iðsiski- Dalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø Vilniaus karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinës
ria daktaro Algirdo Matulevièiaus iðsamus sëdi: P.Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Kairiûkðtytë, T.Ðilienë; tu-
straipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës au- pi: A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P.Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratie-
tonomijos iki prisijungimo prie Lietuvos në, N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje:
valstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvinin- J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpa-
kø bendruomenë Maþojoje Lietuvoje su- þintas asmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitis
siformavo ið baltø genèiø XVI a. pradþioje.
Autorius pateikia daug ádomiø faktø apie visi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anot bar kai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvu-
lietuvininkø gyvenimà, santykius su baþ- autoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurie siø gerø dëdþiø apmokomose komandi-
nyèia, ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokie- uþpildytø esamas spragas. ruotëse Vokietijoje, teigimo, kad 1923 m.
èiø kolonistø pastangas iðguiti lietuviø kal- „Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums, Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià sve-
bà ið valstybinio, visuomeninio gyvenimo, lietuviams, teisæ ir pareigà daugiau domë- timtauèiø perðamà teiginá objektyviai pa-
ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau su- tis ir rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – pirmø- neigë daktarai Albertas Juðka straipsnyje
darant itin palankias sàlygas vokieèiø kal- jø lietuviðkø knygø ir literatûrinës lietuviø „1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos krað-
bai plisti. A.Matulevièius apie vokieèius kal- kalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas. to okupacija?“ (88–96 p.) ir Dainius Þali-
ba ne tik principingai, bet ir objektyviai. Jis Išeivijos autoriams atstovauja uþatlan- mas straipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kad
teigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip ko- tëje veikusio Maþosios Lietuvos rezisten- Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97–
lonizatoriai, pateikia daug ádomiø faktø cinio sàjûdþio pirmininko geopolitiko Al- 103 p.).
apie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietu- gio A.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþu- Knygoje pateikiami keli labai ádomûs
vybæ, padëjusius plëtoti lituanistikà. dytos tautos ðauksmas: tesëti jos testa- þemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas Maþojo-
Knygoje daug vietos skiriama Tilþës mentà“ (83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmo- je Lietuvoje 17 a. pradþioje“ ir „Lietuvinin-
Aktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø Lietu- gaus lëðomis buvo iðleista ir ði knyga. kø teritorija iki maro ir didþiosios vokieèiø
vos Tautinë Taryba. Ðis dokumentas trum- Knygos vertæ didina ir Erdmono Simo- kolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemë-
pas, taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas naièio (1888–1969), þymaus Maþosios Lie- lapis palieka terpæ diskusijai, nes pateikia
– „priglausti Maþàjà Lietuvà prie Didþiosios tuvos veikëjo, Tilþës Akto ir Klaipëdos krað- ávairias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,

50 Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2010
2010 Nr.
Nr. 11–12
11–12
 Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2010

Remia istorijos, gamtos mokslø

ir kultûros tematikos publikacijas
GYVENIMAS Eina nuo 1957 m. 2010 m.
11-12

Nr. 11-12 (625-626) lapkritis, gruodis

A.Bezzenbergerá, kitus) lietuvininkø teri-
torijos ribas. Man labiausiai priimtina dak-
taro A.Matulevièiaus koncepcija. Jo nuo-
mone, tuomet lietuvininkø apgyventos
þemës prasidëjo pieèiau Viðtyèio eþero
ir tæsësi á Vakarus per Grabavà, Ingurà,
Bartus, Prûsø Ylavà, Ðipapilæ, Þintus ir
Ðventapilæ prie Aisèiø mariø.
Retas ir 1919 m. JAV prezidento pa-
skirtos komisijos pasiûlytø Lietuvos vals-
tybës sienø þemëlapis (105 p.). Ðios ko-
misijos pirmininkas Rytø Europos þino-
vas, istorikas, profesorius F.Golderis be-
sikurianèiai Lietuvai priskyrë beveik pu-
sæ (ðiaurinæ dalá su Tilþës ir Ragainës
miestais) dabartinës Karaliauèiaus sri-
ties, Seinus, Gardinà, Naugardukà,
Sluckà, Drujà.
Knygà iðleido Maþosios Lietuvos rei-
kalø taryba. Ji pristatoma Vytauto Ðilo
iðsamiame apþvalginiame straipsnyje
„Dvideðimt Maþosios Lietuvos reikalø ta-
rybos gyvavimo metø“ (119–130 p.). Ši
taryba per dvideðimtmetá daug nuveikë.
Taèiau daugiausia savo entuziazmu, pa-
siaukojamu darbu. Taryba, nors ir sukur-
ta tuomet veikusio aukðèiausio ðalies
valdþios organo – Aukðèiausiosios Ta-
rybos Prezidiumo – nutarimu, taèiau ið
valdþios institucijø paramos, finansinës
ir net moralinës, praktiðkai negauna.
Mûsø valdþia turëtø keisti toká poþiûrá.
Knygà papildo ádomûs ir Lietuvos is-
torijai reikðmingi dokumentai. Tai Maþo-
sios Lietuvos tarybos Vokietijoje, Fuldos
mieste, 1946 m. paskelbta „Maþosios
Lietuvos lietuviø deklaracija“ (Pirmasis
Fuldos aktas), 1947 m. paskelbtas „Ma-
þosios Lietuvos lietuviø protestas“ (Ant-
rasis Fuldos aktas), Maþosios Lietuvos
rezistencinio sàjûdþio memorandumas
popieþiui Jonui Pauliui II (1988 m.), kiti
dokumentai.
Knyga gausiai iliustruota retomis nuo-
traukomis, yra asmenvardþiø rodyklë.
Manau, ji sudomins ne tik Lietuvos istori-
ja besidominèius þmones. Jà galëtø ádë-
miau paskaityti ir mûsø politikai.
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
Lietuvos mokslo istorikø Tu r i n y s
draugija, Lietuvos kultûros
tyrimø institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU Lietuvos geologijos tarnybai – 70 ............................. 2
A.GAIÞUTIS Pedagoginës minties raida ................... 4
Vyriausiasis redaktorius
JUOZAS BALDAUSKAS J.R.STONIS VPU biosistematikai Himalajuose ......... 6
Redakcijos kolegija J.R.STONIS, A.REMEIKIS Lyg pabaisø apsuptyje ... 6
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS G.GAIGALAS Atomo fizikø susitikimas ................... 10
EDMUNDAS ÈAPAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS J.MUREIKA Dvasingumas ...................................... 14
JONAS GRIGAS
SAULIUS GULBINSKAS A.VITKUS Nobelio medicinos premija .................... 16
PAULIUS JURKUS
LIBERTAS KLIMKA A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENË
JUOZAS ALGIMANTAS Fitopatologijos mokslo raida Kauno
KRIKÐTOPAITIS
botanikos sode ....................................................... 18
JONAS KUBILIUS
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
VYTAUTAS MERKYS
V.LAPINSKAS Skulptorius Antanas
GUIDO MICHELINI Aleksandravièius ir Alytaus „Laisvës angelai“ ......... 20
STASYS VAITEKÛNAS
E.GARÐKA Programinis restauravimas .................. 22
JURGIS VILEMAS
ALEKSANDRAS VITKUS
D.NORKIENË V. Puidokas: „Neretai naujas
Redakcijos darbuotojai technologijas perimame
Redaktorë vieni pirmøjø Europoje“ .......................................... 25
ELENA MICKEVIÈIENË
Meninis redaktorius J.GRIGAS Nobelio fizikos premija .......................... 28
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë E.DAGIENË Aukðtøjø mokyklø
SAULË MARKELYTË darbuotojø patirtis ................................................... 30
Rinkëja
VIOLETA SADAUSKIENË Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuose
ir ikonografiniuose ðaltiniuose“ ............................... 32
REDAKCIJOS ADRESAS
Antakalnio g. 36, LT-10305
A.AÞUBALIS Profesoriui
Vilnius
Bronislovui Balèyèiui – 85 ....................................... 33
TELEFONAI
Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 L.GRICIÛTË Onkologijos institutai Europoje .......... 34
Redaktoriø 2 34 41 00
J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø mokslo
Elektroninis paðtas
mgredakcija@post.skynet.lt
istorikai susirenka jau dvideðimt ketvirtà kartà ........ 36
Pasiraðyta spaudai 2010-11-16 Algimantui Nakui – 75 ............................................. 38
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8
Popierius ofsetinis R.OZOLINÈIUS, L.SADAUSKIENË
Kaina 4,5 Lt Valstybë ir miðkas, arba kodël valstybë turi
miðkø ir kodël reguliuoja jø naudojimà ................... 38
Spausdino AB „Spauda“
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø ávairovë
www.spauda.com
ir naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 44
SCIENCE AND LIFE
Science popular and S.LIPSKIS Ilgo gyvenimo suvestinë ........................ 46
historical monthly.
M.VADIÐIS „Mzungu“ gyvenimas þaliøjø
Editor-in Chief J.Baldauskas
kalvø kraðte ............................................................. 47
„Mokslas ir gyvenimas“,
Antakalnio st. 36, V.ÞEIMANTAS Lietuvininkø kovos
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
Maþojoje Lietuvoje .................................................. 50
© „Mokslas ir gyvenimas“, 2010
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 51

 Áteikti paþymëjimai LMA jaunøjø mokslininkø stipendijø konkurso nugalëtojams

2010 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 15 stipendijø – 4 humanitariniø ir socialiniø, 11 fiziniø,
biomedicinos ir technologijos mokslø srityse. 2010 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos mokslø akademijoje ávyko susitikimas su ðio konkurso
nugalëtojais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010 – 2011 m. LMA jaunøjø mokslininkø konkurso
nugalëtojus ir áteikë jiems paþymëjimus.

Rugsëjo 21–24 dienomis Lietuvos
mokslø akademijoje vyko 7-toji Tarptauti-
në konferencija „Atomø ir molekuliø duo-
menys ir jø taikymai“ (ICAMDATA2010).
tiek ir eksperimentiniai) bei jø taikymai na-
nofizikos, astrofizikos, valdomos termo-
branduolinës sintezës, moderniø techno-
logijø (pvz., efektyviø ðviesos ðaltiniø),
mø ir molekuliø duomenø bazëms kurti
ir naudoti, jø tikslumui ir patikimumui áver-
tinti, duomenø mainams.
Konferencijos tematika aktuali didelei
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Konferencijos praneðimuose buvo ap-
þvelgti naujausi atomø ir molekuliø fizi-
kos moksliniai pasiekimai (tiek teoriniai,
medicinos (radioterapija) ir kitose srityse,
taip pat iðryðkintos perspektyviausios to-
lesniø tyrimø kryptys. Konferencija buvo
gera proga susitikti atomø ir molekuliø
duomenø gavëjams ir jø naudotojams,
aptarti glaudesnio bendradarbiavimo ga-
limybes. Daug dëmesio buvo skirta ato-
Lietuvos mokslininkø daliai, áskaitant dok-
torantus bei vyresniøjø kursø fizikos stu-
dentus. Lietuvos mokslininkai, pristatyda-
mi savo tyrimus tarptautinei mokslo ben-
druomenei, galëjo tokiu bûdu pasitikrinti
jø moksliná lygá bei uþmegzti naujus kon-
taktus.

52 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 11–12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12