P. 1
ABrandisauskiene_Gabiu_identifikavimas

ABrandisauskiene_Gabiu_identifikavimas

|Views: 100|Likes:

More info:

Published by: Alfredas Ramanauskas on Apr 12, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/12/2011

pdf

text

original

ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

Janilionis (2002). B. pasitelkiami IQ testai. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. Ðiauèiukënienë L. neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). lyderiavimo). y. ugdymo programos. 1998). B. „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. bendravimo. kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos. Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. S. kad gabus mokinys yra tas. Narkevièienë (1999. Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia.savo poreikius gimnazijose (pvz. Narkevièienë. prapleèia gabumø sampratà ir 43 . J. Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. atpaþinimo. Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai. K. ir nurodo ágymiø. B. fizikø. • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. 2006). Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. Narkevièienë. D. Kauno technologinio universiteto gimnazija. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos.. taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. Taèiau.. kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t. tam tikrais intelektiniais gebëjimais). S. gamtininkø) ir kt. Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. Grakauskaitë-Karkockienë (2003). ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais. Renzulli. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø. Vilniaus licëjus). nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius. Renzulli (2000) paþymi. (1999). kurie remiasi ðia paradigma. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. manoma. ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø. pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. nëra pedagogø. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. y. J. Almonaitienë. Dukynaitë (2000). Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus. Èiurlionio menø mokykla. ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. motyvacijà).. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká. specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. programuotojø. Taèiau. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. J. Almonaitienë (2000. Tad. Remiantis tradicine paradigma. Nacionalinë M. V. 2000). kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. R. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà.

Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. intelektiná ar estetiná gyvenimà. aiðku. Vadinasi. interesø. verslas ir komercija. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). R. socioemocinëje ir sensomotorinëje). ásipareigojimà atlikti uþduotá). komunikacija. emociná. taèiau nëra árodymø. o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. Sternberg. loginá–matematiná. ir aplinkos veiksniø. gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ. Ði raida. socialiniø. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. erdviná. aplinkos veiksniø (ðeimos. taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. teigiamo savæs vertinimo. Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. globë44 jiðkos tarnystës. fiziná.ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. þiniasklaida. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. sportas). kûrybinëje. o ypaè motyvacijos) reikðmei. Mokslininkas teigia. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. árodydamas. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. kûrybinæ ir praktinæ. F. socialiná. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. daranèius átakà gabumams. tarpasmeniná ir vidiná. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. kurios papildo þmonijos moraliná. J. teigia R. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . Narkevièienë (2000). kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. jog þmonës. draugø. menai. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. H. mokslas ir technologija. kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá.). Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. mokslininkas nurodo. Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. muzikiná. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá. y. t. J. kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. mokyklos ir ðalies ekonominiø. Taigi A. kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. A. Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. Kaip teigia B. todël F. Tannenbaum (1983). kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. kinesteziná..

teigdami. Betts. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. kurie. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø. kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje. psichologinis konceptas. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. netaktiðkumas ar net sarkazmas. yra gabumø atstovavimas. todël. kaip manytina. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. Pasak Manning S. Taigi. bet jø vystymasis. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. Neihart (1988). yra identifikuoti gabiøjø programose. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. y. vienoje ar keliose srityse. kad gabumai yra konstruktas. kaip procesas. 45 . iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus. polinkius ir elgesá. Taigi.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. (2006). iðskleistà. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. kad. polinkiø ir elgesio konstruktà. dinamiðkà poþiûrá á gabumus. y. Vadinasi. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. Frasier M. M. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. vaikø. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. G. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. Ji teigia. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. M. ir kt. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. priklausanèiø ðiai grupei. dinamiðkas fenomenas. Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. nevienodomis aplinkybëmis. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. pedagoginio pasirengimo. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. t. maþdaug apie 90 proc. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. T. ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. pasireikðti skirtingu laiku. o kartais net ekstremalios. Cohen (2006). t. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. moksliniai darbai leidþia teigti. M. Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L.

remiantis testo ávertinimo kriterijumi. o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. Pirmasis. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga. yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas. tradiciðkai neapima teiginiø. iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. Taèiau. nei elgesio kompo- . laisvalaiká) bei mokslo draugai. kurie pasiþymi fizinëmis. mokytojas. kaip manyta anksèiau. siekia þiniø ir nori mokytis. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. kaip jau minëta anksèiau. t. susietus su atmintimi. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). Atskleidþiant mokiniø gabumus. toks kaip IQ. kartais ir vaikinai. atliekant WISC-III. 46 uþsiëmimà. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. nereikðminga. kuriuose reikia atsakyti á klausimus. • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti. Sternberg). H. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. o galbût net prieðiðka. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. ar vienas intelekto matas. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai. ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. viduriniø mokyklø merginos. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai. Akivaizdu. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. Renzulli. y. kurie matuotø divergentiná màstymà. Mokiniai pasitiki savimi. norintys paslëpti savo gabumus. kaip paþymi B. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. intelekto ar didaktiniai testai. Akivaizdu. mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). autorës nuomone. tëvø ir mokytojø nuomonë). Merginos daþniau slepia savo talentus todël. • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. Narkevièienë (2000). • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. individualûs intelekto ir didaktiniai testai.

kurá asmuo turi. palyginti su bendraamþiais. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. M. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà. J. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. teigiantys. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. atsiranda subjektyvumas. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. jau anksèiau minëtas R. Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. 1985).nentas. tëvai. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. palyginti su kitais vaikais. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. kurioje asmuo pralenkia kitus. Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. teigia J. kûrybos) atlikimo lygá. kad gabumai yra psichologinis konstruktas.. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius. mokslininkai (1994. ir kt. ávertinti kûrybiðkumà. tai yra reta tarp jo bendraamþiø. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. emociná stabilumà. Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. idëjø turëjimà. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. todël aiðku. 2000). IQ testai. 2000). kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. 1995). Vadinasi. turi bûti vertingas visuomenei. Sternberg (2000). nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. 4. 2. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. 1985). Almo- naitienë (2000). 3. kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. remiantis naujàja gabumø paradigma. kurá asmuo turi. kad nëra vienintelio idealaus bûdo. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas. Taigi. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. Anot B. pateikia Frasier M. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. kûrybiniø darbø) analizës. kad. Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. Narkevièienës (2000). Taèiau. Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. kognityviniai matavimai. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. 5. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas.

Netgi. jog gabumai – tai sàlyga. interesais – intensyvûs. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti. gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. sensorinis sàmoningumas. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. nepaprasta þodþiø. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis. neáprastomis. dëmesio kreipimas á detales. ateities problema yra ávardyti subtilø. Renzulli. M. fiziðkai. Renzulli (2000). daug informacijos apie emocijas sukaupimas. artistiðkai. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. Pasak J. vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. kritiðkai màstyti. gali bûti geras ar nedraugiðkas. Mokslininkas mini. jei R. pakeisti jà. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà.• • • • • • • • tis. tyrinëjimais – klausimais. efektyviomis. y. taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. samprotavimu – loginiais sprendimais. originalumu. mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. t. kvailai atrodanèiomis idëjomis. bet ne tø. atvirumas patyrimams. sukurti naujus planus. iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. integruoti idëjas ir dalykus. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. 48 . y. daug pasiekti. turi troðkimø kuo nors tapti. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. ugdytinis pats pradeda. numatyti. prietaisus ar situacijas. nurodo J. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. problemø–sprendimo gebëjimais t. analogijas. siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. Vyraujantá áspûdá. Tad. nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius. informacijos valdymas. • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. neverbaliai. y. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. t. ir kt. darbø vertinimo). simboliðkai). retas emocinis gilumas. gebëjimas matyti neáprastai. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. jei ji neveiksminga. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. tai Frasier M. komunikaciniais ágûdþiais. inicijuoja darbus. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. smalsumu. aðtriu pastabumu.

2007-01-13]. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë. Nr. Winter 2006.//www. Csikszentmihalyi M.lt/svietimo _bukle/docs/. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. Research Monography 95222 (1995) / / http://www.. Tannenbaum. 2006. 91–111. 2007-03-24]. Frasier M.nswagtc.gifted. Betts G.smm. 2007-03-24]. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www. pg. A. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas.org.. Nr.org/ [þr. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. Almonaitienë J. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. Drewelow H. T.smm. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru.uconn. Solomon B.com/ Kappa Delta Pi Record. Finley S. 273–283. Akademic Press. 1997. King L. [2006 10 21]. Manning S. Garcia J. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. 21. [2006 10 21]. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas. 28.html [þr.. 2007-01-13]. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. Gagne. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø.uconn. bûdingu gabiems vaikams. Girdzijauskienë S. 2001. Gallagher J. p. 2007-05-11]. Gardner H. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. R. elgesiu. 2000. I. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná. 2. Giftedness more then IQ // Gifted Education International.. Proquest Education Journals. Vilniaus universitetas.. sàlygojamà tiek genetiniø. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà. 1998. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos. p. 2003. Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest. Neihart M. L. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø. p. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. 13. 2006. polinkiø ir elgesio ypatumø. Renzulli. Power K. V.umi. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. 1999. Sternberg). Grakauskaitë-Karkockienë D. Frasier M.edu/ nrcgt/nrconlin. Dukynaitë R. jau nëra toks patikimas.gt-cybersource. M. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J. [þr. Proquest Education Journals. Kûrybiðkumo psichologija. James.gifted. M.au/info/definitions/gagnemodel. 64–68. 7.. Kaunas: Technologija. Gagne F. 2000. 2. The psychology of engagement with everyday life. Teaching the gifted child – 1985. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. A new window for looking at gifted children. KTU.edu/nrcgt/nrconlin. Cohen L. Passow A. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest.lt/svietimo _bukle/docs/ [þr. 2007-01-24]. skirtingu laiku ir aplinkybëmis.. vol. (1988). LITERATÛRA Almonaitienë J. Daktaro disertacija. Narkevièienë B. o dinaminá reiðkiná.html [þr.html [þr. USA: Basic Books. Profiles of the gifted and talented // hptt. Martin D. Finding flow. Daktaro disertacija. p. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas. 154–165. H. Krisel S. apimanti ávairius gebëjimus. M. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija. vol. F. 42. 136–139. 82–90. 49 . pg. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë...umi. 2000. Vilnius: Logotipas. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www.com/ Reoper Review.

2006-10-24]. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. (1983).htm [þr.. Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. yet it remains as an objective evaluation. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner. 2. p.au/info/definitions/gagnemodel. 2006. yet the problem of subjectivity is still there. 2007-03-24].. Sternberg J. 2000. No 1. 50. A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest. Vol. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb.). M. Thirdly.Narkevièienë B. however.. CT: Creative Learning Press. Renzulli Joseph S. Joseph. personal and environmental factors. (Eds. vol. Robert. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. 1998. Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. 9. R. Discussion of modern concepts of giftedness. It can reveal a more dynamic view of giftedness. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. VanTassel-Baska J. M. Narkevièienë B.nswagtc. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. p. 2007-01-24]. provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. The three-ring conception of gif- tedness // Baum S. Almonaitienë J. 1999. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. No. Vilnius.. pg. Janilionis V.umi. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International. To recognize gifted children.com/ Journal of Science Education and Technology. 2000. Renzulli S.html [þr. p. 2002 // htpp://www. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. Mansfield center. 95–114 [þr.. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. 51–57. 15. Tannenbaum A. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. Reis S. A personal level comes first. Ðiauèiukënienë L.org.smm. 4–21. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 . Maxfield L. 199–215. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. No. 3.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->