ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

Narkevièienë. y. Grakauskaitë-Karkockienë (2003). taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. Almonaitienë (2000. Narkevièienë. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. pasitelkiami IQ testai. Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia. Remiantis tradicine paradigma. J. Nacionalinë M. prapleèia gabumø sampratà ir 43 . R. fizikø. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. Narkevièienë (1999. B. gamtininkø) ir kt.. Taèiau. Tad. atpaþinimo. • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. Renzulli. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus. iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. V. 2000). gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius.savo poreikius gimnazijose (pvz. J. kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà. D. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. motyvacijà). kurie remiasi ðia paradigma. nëra pedagogø. tam tikrais intelektiniais gebëjimais). S. Ðiauèiukënienë L. (1999). programuotojø. Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. manoma. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø. Almonaitienë. S. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. Janilionis (2002). kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. B. Dukynaitë (2000). pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. Taèiau. kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos. ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais. B. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. kad gabus mokinys yra tas. ir nurodo ágymiø. Kauno technologinio universiteto gimnazija. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. lyderiavimo).. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. Vilniaus licëjus). Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai. K. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. bendravimo. ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. J. Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t.. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. 1998). nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. Renzulli (2000) paþymi. ugdymo programos. 2006). „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. y. Èiurlionio menø mokykla. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos. Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø.

Narkevièienë (2000). daranèius átakà gabumams.ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). o ypaè motyvacijos) reikðmei. menai. intelektiná ar estetiná gyvenimà. interesø. socialiná. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. R. J. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. verslas ir komercija. kinesteziná. A. teigiamo savæs vertinimo. loginá–matematiná. muzikiná. Kaip teigia B. kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. kurios papildo þmonijos moraliná. y. ir aplinkos veiksniø. Vadinasi. kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. mokslininkas nurodo. kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. mokyklos ir ðalies ekonominiø. Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos. kûrybinæ ir praktinæ. pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá. o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. Mokslininkas teigia. socioemocinëje ir sensomotorinëje). teigia R. aiðku. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. socialiniø. globë44 jiðkos tarnystës. Tannenbaum (1983). Sternberg. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. fiziná. taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence.. J. Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. árodydamas. aplinkos veiksniø (ðeimos. jog þmonës. erdviná. emociná. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. Ði raida. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. mokslas ir technologija. sportas). iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. þiniasklaida. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. t. draugø. taèiau nëra árodymø. Taigi A. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens. tarpasmeniná ir vidiná. todël F. kûrybinëje.). komunikacija. H. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . F. ásipareigojimà atlikti uþduotá). kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ.

T. ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. netaktiðkumas ar net sarkazmas. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. dinamiðkà poþiûrá á gabumus. yra gabumø atstovavimas. M. Neihart (1988). Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. t. polinkius ir elgesá. iðskleistà. y. kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. t. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). yra identifikuoti gabiøjø programose. apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. Vadinasi. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. kad gabumai yra konstruktas. polinkiø ir elgesio konstruktà. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. Cohen (2006). o kartais net ekstremalios. todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L. vienoje ar keliose srityse. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus. maþdaug apie 90 proc. moksliniai darbai leidþia teigti. pasireikðti skirtingu laiku. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. Ji teigia. Frasier M. dinamiðkas fenomenas. bet jø vystymasis. nevienodomis aplinkybëmis. priklausanèiø ðiai grupei. pedagoginio pasirengimo. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). kad. psichologinis konceptas. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. Pasak Manning S. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. kaip procesas. vaikø. Taigi. M. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. Betts.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. G. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. ir kt. kurie. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. M. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. todël. Taigi. y. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. teigdami. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. kaip manytina. 45 . Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. (2006). kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje. Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø.

laisvalaiká) bei mokslo draugai. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. toks kaip IQ. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. kuriuose reikia atsakyti á klausimus. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. Taèiau. susietus su atmintimi. kaip paþymi B. nereikðminga. o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. siekia þiniø ir nori mokytis. Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). Sternberg). ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. norintys paslëpti savo gabumus. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. remiantis testo ávertinimo kriterijumi. viduriniø mokyklø merginos. iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). Atskleidþiant mokiniø gabumus. Narkevièienë (2000). Merginos daþniau slepia savo talentus todël. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. nei elgesio kompo- . kurie matuotø divergentiná màstymà. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. mokytojas. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. atliekant WISC-III. Akivaizdu. identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. tëvø ir mokytojø nuomonë). Akivaizdu. o galbût net prieðiðka. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). H. tradiciðkai neapima teiginiø. • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. t. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. intelekto ar didaktiniai testai. kaip jau minëta anksèiau. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. autorës nuomone. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. 46 uþsiëmimà. Renzulli. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. Mokiniai pasitiki savimi. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. Pirmasis. • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). kartais ir vaikinai. nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. kaip manyta anksèiau. yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas. kurie pasiþymi fizinëmis. • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti. mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai. Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai. y. individualûs intelekto ir didaktiniai testai. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. ar vienas intelekto matas.

Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . tai yra reta tarp jo bendraamþiø. nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. ávertinti kûrybiðkumà. kurioje asmuo pralenkia kitus.. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. 1985). kad nëra vienintelio idealaus bûdo. palyginti su bendraamþiais. idëjø turëjimà. ir kt. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. todël aiðku. praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. Vadinasi. J. teigia J. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. kognityviniai matavimai. Taigi. kurá asmuo turi. palyginti su kitais vaikais. emociná stabilumà. kad gabumai yra psichologinis konstruktas. 2000). kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. tëvai. kad. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. Taèiau. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. 2000). 2. IQ testai. 5. kûrybos) atlikimo lygá. turi bûti vertingas visuomenei. pateikia Frasier M. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. kûrybiniø darbø) analizës. jau anksèiau minëtas R. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. Almo- naitienë (2000). teigiantys. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. 1995). kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais.nentas. 1985). Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. Sternberg (2000). atsiranda subjektyvumas. M. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas. remiantis naujàja gabumø paradigma. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas. 4. Anot B. 3. kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. kurá asmuo turi. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. mokslininkai (1994. Narkevièienës (2000). turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius.

taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. Netgi. jog gabumai – tai sàlyga. neverbaliai. daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. t. nurodo J. aðtriu pastabumu. artistiðkai. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. gali bûti geras ar nedraugiðkas. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis. numatyti. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. Pasak J. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. daug pasiekti. Renzulli (2000). nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. ugdytinis pats pradeda. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà. Tad. dëmesio kreipimas á detales. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai. fiziðkai. ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius.• • • • • • • • tis. kvailai atrodanèiomis idëjomis. t. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. smalsumu. sensorinis sàmoningumas. bet ne tø. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. pakeisti jà. neáprastomis. y. kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. samprotavimu – loginiais sprendimais. tai Frasier M. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. jei R. prietaisus ar situacijas. y. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. y. inicijuoja darbus. atvirumas patyrimams. kritiðkai màstyti. interesais – intensyvûs. ateities problema yra ávardyti subtilø. Mokslininkas mini. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti. iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. informacijos valdymas. darbø vertinimo). vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. gebëjimas matyti neáprastai. simboliðkai). Vyraujantá áspûdá. daug informacijos apie emocijas sukaupimas. originalumu. • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. retas emocinis gilumas. turi troðkimø kuo nors tapti. integruoti idëjas ir dalykus. analogijas. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. tyrinëjimais – klausimais. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. 48 . Renzulli. problemø–sprendimo gebëjimais t. jei ji neveiksminga. sukurti naujus planus. ir kt. M. nepaprasta þodþiø. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. komunikaciniais ágûdþiais. efektyviomis.

Grakauskaitë-Karkockienë D. 21.gifted. [2006 10 21]. 1997. Garcia J.. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas. (1988). [2006 10 21].smm. Sternberg). pg. Frasier M. Renzulli. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www.. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. LITERATÛRA Almonaitienë J. Vilniaus universitetas. vol.org/ [þr. F. 2007-01-24].smm. Daktaro disertacija. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas.edu/nrcgt/nrconlin. 91–111. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. Kaunas: Technologija. vol.umi. 2000. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná. p. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos. Proquest Education Journals. Gallagher J.//www. M. 273–283. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija. Finding flow. H. Daktaro disertacija. Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest.. pg. o dinaminá reiðkiná.umi. Krisel S. Winter 2006. Passow A. King L. Nr. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë. 2007-05-11]. KTU. 2000.com/ Kappa Delta Pi Record. 82–90. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. Betts G. Giftedness more then IQ // Gifted Education International. James.. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru.html [þr. The psychology of engagement with everyday life. 7. A new window for looking at gifted children. 1999. Gardner H. elgesiu. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø. Frasier M.html [þr. Narkevièienë B. Vilnius: Logotipas.uconn. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. Csikszentmihalyi M. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø. L. V.html [þr.au/info/definitions/gagnemodel. Finley S.. polinkiø ir elgesio ypatumø.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti. 42.org. Proquest Education Journals. 64–68. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J. 2006. 2000. Profiles of the gifted and talented // hptt. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. Tannenbaum.. Solomon B. Dukynaitë R. 154–165. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga. Akademic Press. T. skirtingu laiku ir aplinkybëmis. 2007-03-24].lt/svietimo _bukle/docs/ [þr. 13. 2006. 28. 49 . Research Monography 95222 (1995) / / http://www.. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà.com/ Reoper Review.lt/svietimo _bukle/docs/. Gagne.. Teaching the gifted child – 1985. Girdzijauskienë S. 2003. 2001. apimanti ávairius gebëjimus. 2007-03-24].gifted. M. 2. Kûrybiðkumo psichologija. p. Cohen L. 2007-01-13]. 136–139. p. A. Nr. USA: Basic Books. sàlygojamà tiek genetiniø. jau nëra toks patikimas. Drewelow H.edu/ nrcgt/nrconlin. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. [þr. bûdingu gabiems vaikams. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë. Neihart M. Almonaitienë J.nswagtc.gt-cybersource.uconn. I. M. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. Martin D. Manning S. Power K. R. Gagne F. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas. p. 2007-01-13]. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www. 2.. 1998.

The three-ring conception of gif- tedness // Baum S. Renzulli Joseph S. M. p.. No. Renzulli S. Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. personal and environmental factors. (1983). 2002 // htpp://www.au/info/definitions/gagnemodel.). (Eds. Ðiauèiukënienë L. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. 51–57.. CT: Creative Learning Press. 1999. Thirdly. 2000.nswagtc. The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb. Tannenbaum A. provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. Joseph. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. 4–21. 1998. Reis S. 2007-03-24]. Maxfield L. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. 95–114 [þr. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. M. 2. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. R. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. 3. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens. Janilionis V. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 . Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. 50. VanTassel-Baska J. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International. Discussion of modern concepts of giftedness. Vol. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. pg.smm. A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. 2006-10-24].com/ Journal of Science Education and Technology. 2007-01-24]. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state.umi. A personal level comes first. Narkevièienë B. p. vol. Vilnius. 2000.Narkevièienë B. 9. Sternberg J.. To recognize gifted children. No 1. 199–215. Mansfield center. 15. Robert. It can reveal a more dynamic view of giftedness.. however. Almonaitienë J.html [þr. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. p.. as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner.htm [þr.org. yet it remains as an objective evaluation. yet the problem of subjectivity is still there. 2006. No.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful