ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. bendravimo. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. V. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t. gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø.. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. S. nëra pedagogø. Tad. Renzulli. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). K. tam tikrais intelektiniais gebëjimais). iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. Ðiauèiukënienë L. B. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. prapleèia gabumø sampratà ir 43 . kurie remiasi ðia paradigma. pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. S. nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. Nacionalinë M. 1998). 2000). Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. J. Almonaitienë (2000. Renzulli (2000) paþymi. kad gabus mokinys yra tas. B. Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. (1999). R. Janilionis (2002). taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. gamtininkø) ir kt. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà. neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. Grakauskaitë-Karkockienë (2003). D. y. J. B. Kauno technologinio universiteto gimnazija. Èiurlionio menø mokykla. Almonaitienë. Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia. atpaþinimo. ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. J. Dukynaitë (2000). Narkevièienë (1999. 2006). Narkevièienë.. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. Remiantis tradicine paradigma. Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai.savo poreikius gimnazijose (pvz. y. kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. Vilniaus licëjus). ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. Taèiau. ir nurodo ágymiø. Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus. motyvacijà). Narkevièienë. nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. manoma. kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos.. Taèiau. „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos. programuotojø. lyderiavimo). ugdymo programos. pasitelkiami IQ testai. fizikø.

o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. sportas). teigiamo savæs vertinimo. daranèius átakà gabumams. Narkevièienë (2000). Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos.ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). intelektiná ar estetiná gyvenimà. loginá–matematiná. A. o ypaè motyvacijos) reikðmei. fiziná. tarpasmeniná ir vidiná. y. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. globë44 jiðkos tarnystës. pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá. kurios papildo þmonijos moraliná.. Mokslininkas teigia. mokyklos ir ðalies ekonominiø. kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. socioemocinëje ir sensomotorinëje). todël F. verslas ir komercija. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. taèiau nëra árodymø. t. kûrybinæ ir praktinæ. árodydamas. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence. Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. komunikacija. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. Tannenbaum (1983). muzikiná. mokslas ir technologija. emociná. J. aplinkos veiksniø (ðeimos. interesø. Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. ir aplinkos veiksniø. teigia R. yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá. R. Kaip teigia B. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ. draugø. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. Ði raida. kinesteziná. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. socialiná. taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. socialiniø. Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. erdviná. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens.). Sternberg. Vadinasi. ásipareigojimà atlikti uþduotá). kûrybinëje. H. mokslininkas nurodo. kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. aiðku. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. Taigi A. þiniasklaida. menai. jog þmonës. F. J.

yra identifikuoti gabiøjø programose. todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. M. dinamiðkas fenomenas. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. (2006). y. dinamiðkà poþiûrá á gabumus. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. M. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). kaip manytina. G. kaip procesas. netaktiðkumas ar net sarkazmas. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. t. kad gabumai yra konstruktas. Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. yra gabumø atstovavimas. moksliniai darbai leidþia teigti. Cohen (2006). kurie. polinkiø ir elgesio konstruktà. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. pasireikðti skirtingu laiku. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto. T. Ji teigia. Vadinasi. todël. Neihart (1988). apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. maþdaug apie 90 proc. Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. ir kt. vienoje ar keliose srityse. 45 . ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. M. t. bet jø vystymasis. kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø. mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. teigdami. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. iðskleistà. psichologinis konceptas. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. Taigi. pedagoginio pasirengimo. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. Pasak Manning S. kad. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. o kartais net ekstremalios. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). vaikø. Taigi. y. polinkius ir elgesá. priklausanèiø ðiai grupei. Frasier M. Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. Betts. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. nevienodomis aplinkybëmis. kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje.

rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. kaip jau minëta anksèiau. viduriniø mokyklø merginos. tëvø ir mokytojø nuomonë). kuriuose reikia atsakyti á klausimus. Akivaizdu. Renzulli. • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. y. kurie matuotø divergentiná màstymà. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. tradiciðkai neapima teiginiø. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. kartais ir vaikinai. nereikðminga. Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. t. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. Akivaizdu. þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. 46 uþsiëmimà. yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas. norintys paslëpti savo gabumus. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. remiantis testo ávertinimo kriterijumi. Mokiniai pasitiki savimi. • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. nei elgesio kompo- . o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. kurie pasiþymi fizinëmis. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. o galbût net prieðiðka. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). ar vienas intelekto matas. atliekant WISC-III. Atskleidþiant mokiniø gabumus. Taèiau. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. mokytojas. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. susietus su atmintimi. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. Merginos daþniau slepia savo talentus todël. kaip manyta anksèiau. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. kaip paþymi B. nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. Narkevièienë (2000). siekia þiniø ir nori mokytis. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai. H. iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). toks kaip IQ. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. individualûs intelekto ir didaktiniai testai. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. intelekto ar didaktiniai testai. autorës nuomone. laisvalaiká) bei mokslo draugai. Pirmasis. mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai. Sternberg). • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai.

jau anksèiau minëtas R. kûrybiniø darbø) analizës. Narkevièienës (2000). Sternberg (2000). Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. todël aiðku. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. kûrybos) atlikimo lygá. 2000). Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. kad gabumai yra psichologinis konstruktas. kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. tai yra reta tarp jo bendraamþiø. kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. emociná stabilumà. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas. tëvai. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. J. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius. Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. palyginti su kitais vaikais. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. kurá asmuo turi. Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. palyginti su bendraamþiais. Anot B. praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. M. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. mokslininkai (1994. 1995). teigia J. teigiantys. kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. 2. 1985). Taèiau. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. kad nëra vienintelio idealaus bûdo. Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. Vadinasi. remiantis naujàja gabumø paradigma. ir kt. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. 2000). Taigi. pateikia Frasier M. kad. 3. turi bûti vertingas visuomenei. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. kurá asmuo turi. kurioje asmuo pralenkia kitus. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà.nentas. IQ testai. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. 4. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. 1985). kognityviniai matavimai. Almo- naitienë (2000).. ávertinti kûrybiðkumà. idëjø turëjimà. 5. atsiranda subjektyvumas.

mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. jei ji neveiksminga. nepaprasta þodþiø. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. y. sukurti naujus planus. vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. pakeisti jà. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. t. analogijas. ugdytinis pats pradeda. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà. jog gabumai – tai sàlyga. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. ateities problema yra ávardyti subtilø. Renzulli (2000). daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. y. numatyti. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis. darbø vertinimo). gebëjimas matyti neáprastai. sensorinis sàmoningumas. y. prietaisus ar situacijas. efektyviomis. smalsumu. Netgi. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. atvirumas patyrimams. kvailai atrodanèiomis idëjomis. retas emocinis gilumas. dëmesio kreipimas á detales. turi troðkimø kuo nors tapti. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. samprotavimu – loginiais sprendimais. gali bûti geras ar nedraugiðkas. originalumu. taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. tyrinëjimais – klausimais. Vyraujantá áspûdá. M. siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. bet ne tø. kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. 48 . ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius. Mokslininkas mini. daug informacijos apie emocijas sukaupimas.• • • • • • • • tis. nurodo J. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. aðtriu pastabumu. tai Frasier M. Pasak J. neáprastomis. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. kritiðkai màstyti. informacijos valdymas. nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti. neverbaliai. problemø–sprendimo gebëjimais t. komunikaciniais ágûdþiais. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. simboliðkai). Renzulli. t. inicijuoja darbus. interesais – intensyvûs. • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. artistiðkai. integruoti idëjas ir dalykus. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. Tad. jei R. daug pasiekti. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. ir kt. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. fiziðkai.

Kaunas: Technologija. Renzulli. Betts G. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø. jau nëra toks patikimas. 21. Csikszentmihalyi M. 42. 13. M. Narkevièienë B.smm. Grakauskaitë-Karkockienë D. pg. Frasier M. 82–90.com/ Reoper Review.org/ [þr. Garcia J. F. bûdingu gabiems vaikams. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. p. T. R. Power K. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas. 2007-05-11]. The psychology of engagement with everyday life.. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos. 2000. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. 136–139.lt/svietimo _bukle/docs/ [þr. vol. Sternberg). apimanti ávairius gebëjimus. USA: Basic Books. Passow A. 2003. 2007-03-24]. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø. Nr. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga. 2007-01-24]. Teaching the gifted child – 1985.uconn. 2. M. L. Akademic Press. Vilniaus universitetas. Gagne F. [2006 10 21]. 2000. Proquest Education Journals. LITERATÛRA Almonaitienë J. Neihart M. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity. [þr. polinkiø ir elgesio ypatumø. 7. (1988). Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest.. Gallagher J.gifted.org. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas. 1999. 91–111. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija. elgesiu. 49 . p.gt-cybersource. A new window for looking at gifted children. o dinaminá reiðkiná. Almonaitienë J. [2006 10 21]. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www. pg.gifted. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www. Finley S. Cohen L.. Frasier M. 1998. Daktaro disertacija... James. King L. Profiles of the gifted and talented // hptt. 2007-01-13].. 2001.//www. Vilnius: Logotipas. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. sàlygojamà tiek genetiniø. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà.umi. A.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti. Dukynaitë R. Tannenbaum. Girdzijauskienë S..com/ Kappa Delta Pi Record. Krisel S. Proquest Education Journals. Finding flow. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. Gagne. 2000. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest. Solomon B. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná.html [þr. Gardner H. Drewelow H. Kûrybiðkumo psichologija. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J. vol.html [þr. p. skirtingu laiku ir aplinkybëmis.html [þr. 273–283. Manning S. V.edu/ nrcgt/nrconlin. Winter 2006. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë. I.lt/svietimo _bukle/docs/. 154–165. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë. Martin D. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas. M. 2007-01-13]. 2006.umi.nswagtc. 28.edu/nrcgt/nrconlin. 2. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. 2007-03-24].uconn. p. Daktaro disertacija.. Research Monography 95222 (1995) / / http://www. KTU.au/info/definitions/gagnemodel. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru. H. 64–68..smm. 2006. 1997. Nr. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. Giftedness more then IQ // Gifted Education International.

50. Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. p. R. 1998. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International.html [þr. 2006. 15. yet the problem of subjectivity is still there. yet it remains as an objective evaluation. p. 3. 2000. p. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. Ðiauèiukënienë L. A personal level comes first. The three-ring conception of gif- tedness // Baum S. No 1. Reis S. 199–215. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai.. (1983). The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest. M.. No. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question.).htm [þr.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb.smm. 2002 // htpp://www. Thirdly. vol. Joseph. 2006-10-24].. Renzulli S. Maxfield L.Narkevièienë B.umi. however. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. Narkevièienë B. 9. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. No. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 . Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. Almonaitienë J. 2. Vilnius. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. Discussion of modern concepts of giftedness. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. Janilionis V. Mansfield center. 1999. 2007-01-24]. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. CT: Creative Learning Press. To recognize gifted children. Sternberg J. 2007-03-24]..au/info/definitions/gagnemodel. VanTassel-Baska J. 2000. 51–57.. M.org. personal and environmental factors. Renzulli Joseph S. pg. (Eds. as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner. It can reveal a more dynamic view of giftedness. 4–21.nswagtc. Robert. Vol. Tannenbaum A. A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. 95–114 [þr.com/ Journal of Science Education and Technology. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities.