ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius. programuotojø. iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. S. (1999). ugdymo programos. K. B. Narkevièienë. Taèiau. y. Vilniaus licëjus). ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. bendravimo. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. Ðiauèiukënienë L. Remiantis tradicine paradigma. Nacionalinë M. pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. Taèiau. nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. fizikø. Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. J. Janilionis (2002). ir nurodo ágymiø. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø. y. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. manoma. 1998). Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. Tad. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø. 2000).savo poreikius gimnazijose (pvz. J. Kauno technologinio universiteto gimnazija. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. B. kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t. specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. Renzulli. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. Narkevièienë (1999. • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. nëra pedagogø. Èiurlionio menø mokykla. Dukynaitë (2000). R. ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. atpaþinimo. Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai. Almonaitienë. S. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos. tam tikrais intelektiniais gebëjimais). kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos. V. J. motyvacijà). kurie remiasi ðia paradigma. pasitelkiami IQ testai.. ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais. nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. D.. kad gabus mokinys yra tas. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. Almonaitienë (2000. lyderiavimo). „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. Narkevièienë. prapleèia gabumø sampratà ir 43 . taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. Grakauskaitë-Karkockienë (2003). Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia. B. 2006). gamtininkø) ir kt. Renzulli (2000) paþymi. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà.. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká.

socialiniø. draugø. daranèius átakà gabumams. o ypaè motyvacijos) reikðmei. árodydamas. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence. socioemocinëje ir sensomotorinëje). mokyklos ir ðalies ekonominiø. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. kinesteziná. yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. þiniasklaida. tarpasmeniná ir vidiná. teigiamo savæs vertinimo. mokslas ir technologija. sportas). o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. kûrybinæ ir praktinæ. kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. komunikacija. taèiau nëra árodymø. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. R. erdviná. F. Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. loginá–matematiná. emociná..ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. ásipareigojimà atlikti uþduotá). kûrybinëje. ir aplinkos veiksniø. kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. mokslininkas nurodo. kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens. teigia R. A. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. t. aplinkos veiksniø (ðeimos. verslas ir komercija. iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. menai. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. todël F. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. Kaip teigia B. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. y. Taigi A. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. Tannenbaum (1983). Sternberg. kurios papildo þmonijos moraliná. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. Ði raida. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. Narkevièienë (2000). J. intelektiná ar estetiná gyvenimà.). Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. muzikiná. H. globë44 jiðkos tarnystës. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ. Mokslininkas teigia. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. socialiná. kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá. fiziná. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. aiðku. Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos. kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. J. jog þmonës. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. Vadinasi. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá. interesø.

Pasak Manning S. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. ir kt. teigdami. t. M. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. iðskleistà. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. kurie. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. Frasier M. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. (2006). mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. o kartais net ekstremalios. kaip manytina. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. kad. polinkiø ir elgesio konstruktà. G. pasireikðti skirtingu laiku. y. ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. polinkius ir elgesá. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. Cohen (2006). todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. y. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. nevienodomis aplinkybëmis. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. yra identifikuoti gabiøjø programose. Neihart (1988). kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). kaip procesas. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. todël. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. priklausanèiø ðiai grupei. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). netaktiðkumas ar net sarkazmas. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. t. dinamiðkà poþiûrá á gabumus. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. T. M. Taigi. psichologinis konceptas. Taigi. Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje. Ji teigia. apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. moksliniai darbai leidþia teigti. Vadinasi. pedagoginio pasirengimo. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. bet jø vystymasis. vienoje ar keliose srityse. Betts. kad gabumai yra konstruktas. vaikø. yra gabumø atstovavimas. dinamiðkas fenomenas. M. maþdaug apie 90 proc. 45 . Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus.

nereikðminga. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai. remiantis testo ávertinimo kriterijumi. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). toks kaip IQ. Mokiniai pasitiki savimi. kaip paþymi B. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. t. Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai. • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti. • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. norintys paslëpti savo gabumus. Sternberg). intelekto ar didaktiniai testai. mokytojas. yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. H. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. siekia þiniø ir nori mokytis. kartais ir vaikinai. o galbût net prieðiðka. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai. ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. individualûs intelekto ir didaktiniai testai. kurie pasiþymi fizinëmis. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. viduriniø mokyklø merginos. Akivaizdu. rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. atliekant WISC-III. Pirmasis. Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai. Renzulli. kaip manyta anksèiau. Akivaizdu. identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. Atskleidþiant mokiniø gabumus. tëvø ir mokytojø nuomonë). Merginos daþniau slepia savo talentus todël. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. kuriuose reikia atsakyti á klausimus. Narkevièienë (2000). ar vienas intelekto matas. autorës nuomone. laisvalaiká) bei mokslo draugai. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. nei elgesio kompo- . kurie matuotø divergentiná màstymà. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). susietus su atmintimi. o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. tradiciðkai neapima teiginiø. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. Taèiau. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. y. 46 uþsiëmimà. • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. kaip jau minëta anksèiau.

Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. tai yra reta tarp jo bendraamþiø. ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. palyginti su kitais vaikais.nentas. teigiantys. mokslininkai (1994. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. 2. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. M. Almo- naitienë (2000). 3. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. todël aiðku. kûrybiniø darbø) analizës. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. kûrybos) atlikimo lygá. ávertinti kûrybiðkumà. atsiranda subjektyvumas. Narkevièienës (2000). Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius. IQ testai. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. 1995). emociná stabilumà. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. Taèiau. 1985). pateikia Frasier M. nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. tëvai. Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. kad nëra vienintelio idealaus bûdo. Taigi. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. 1985). 2000). Anot B. Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. kad. teigia J. Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. jau anksèiau minëtas R. Vadinasi. palyginti su bendraamþiais. 2000). kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. kurá asmuo turi. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. turi bûti vertingas visuomenei. J. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. 4. Sternberg (2000). kurioje asmuo pralenkia kitus. ir kt. Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. kad gabumai yra psichologinis konstruktas. kognityviniai matavimai.. kurá asmuo turi. remiantis naujàja gabumø paradigma. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . 5. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. idëjø turëjimà.

jog gabumai – tai sàlyga. daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. originalumu. analogijas. jei R. gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. informacijos valdymas. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. retas emocinis gilumas. kvailai atrodanèiomis idëjomis. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. Renzulli (2000). kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. daug pasiekti. vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. komunikaciniais ágûdþiais. iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. Mokslininkas mini. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. daug informacijos apie emocijas sukaupimas. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. smalsumu. Renzulli. M. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. dëmesio kreipimas á detales. ugdytinis pats pradeda. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. sensorinis sàmoningumas. fiziðkai. aðtriu pastabumu. neverbaliai. bet ne tø. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. pakeisti jà. t. ateities problema yra ávardyti subtilø. sukurti naujus planus. y. siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. interesais – intensyvûs. tyrinëjimais – klausimais. neáprastomis. Netgi. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai.• • • • • • • • tis. turi troðkimø kuo nors tapti. y. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. gebëjimas matyti neáprastai. 48 . efektyviomis. jei ji neveiksminga. Pasak J. t. samprotavimu – loginiais sprendimais. atvirumas patyrimams. artistiðkai. ir kt. nurodo J. kritiðkai màstyti. integruoti idëjas ir dalykus. darbø vertinimo). gali bûti geras ar nedraugiðkas. numatyti. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. prietaisus ar situacijas. simboliðkai). • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. Tad. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà. ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius. y. Vyraujantá áspûdá. nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. tai Frasier M. inicijuoja darbus. taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. nepaprasta þodþiø. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. problemø–sprendimo gebëjimais t. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti.

2001. 21. The psychology of engagement with everyday life. 1999.. polinkiø ir elgesio ypatumø. sàlygojamà tiek genetiniø. Profiles of the gifted and talented // hptt. (1988). 42. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www.uconn. L.gifted. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà. R. 2000. pg. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. 2007-01-13]. Drewelow H. Renzulli. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos. 2007-03-24]. 154–165. skirtingu laiku ir aplinkybëmis. Vilniaus universitetas. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. 2006. Martin D. Dukynaitë R.org/ [þr.lt/svietimo _bukle/docs/. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. 13. Finding flow. Proquest Education Journals. Gardner H. 1998. Betts G.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti. Nr.org. Grakauskaitë-Karkockienë D.smm. bûdingu gabiems vaikams.edu/nrcgt/nrconlin.html [þr. 2000. 28. Manning S. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www..com/ Reoper Review. Girdzijauskienë S. 136–139. Cohen L.gifted. T. Kûrybiðkumo psichologija. H. 2007-01-13]. James. 2007-03-24].smm. Passow A. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga.. p. [þr. Akademic Press. Daktaro disertacija. 49 . 82–90. Giftedness more then IQ // Gifted Education International.lt/svietimo _bukle/docs/ [þr.. KTU. Garcia J. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru. A. M. Proquest Education Journals. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest. USA: Basic Books. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. vol. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë.gt-cybersource.au/info/definitions/gagnemodel. Daktaro disertacija. Teaching the gifted child – 1985. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas.umi. Gagne. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas. Sternberg).. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. pg. 273–283. p. 1997. 2006. [2006 10 21]. o dinaminá reiðkiná. Almonaitienë J. Power K. Research Monography 95222 (1995) / / http://www. 2000.html [þr. Nr. Winter 2006.. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija.com/ Kappa Delta Pi Record. King L. Frasier M. Csikszentmihalyi M... M. Narkevièienë B. 2007-01-24]. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë. 2. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas.uconn. 7. apimanti ávairius gebëjimus. 2007-05-11]. Tannenbaum. 2. I. 91–111. 64–68. A new window for looking at gifted children. Vilnius: Logotipas. jau nëra toks patikimas. Gagne F. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. 2003. M. Krisel S.//www. elgesiu. Gallagher J. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J.nswagtc.html [þr. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø. Solomon B. Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest. Finley S. Neihart M. p.edu/ nrcgt/nrconlin. F.. Frasier M. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity. LITERATÛRA Almonaitienë J. p.umi. Kaunas: Technologija. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www. vol. [2006 10 21]. V. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia.

Sternberg J. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. Narkevièienë B. (1983).org. Mansfield center. Discussion of modern concepts of giftedness. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. 2002 // htpp://www. pg. 2000. 1999. The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest. No. Janilionis V. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. The three-ring conception of gif- tedness // Baum S. Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. Robert. yet it remains as an objective evaluation. 2007-03-24]. No 1. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. 199–215. 2. vol.htm [þr. 4–21. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. 2006-10-24]. 3.). R. Joseph. 95–114 [þr. A personal level comes first. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. To recognize gifted children. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. 51–57. 2006. No..umi. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. Ðiauèiukënienë L. M. It can reveal a more dynamic view of giftedness. CT: Creative Learning Press. 9. personal and environmental factors.Narkevièienë B. however.html [þr.com/ Journal of Science Education and Technology.au/info/definitions/gagnemodel. Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. Almonaitienë J. 15. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb. Thirdly. provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. Renzulli Joseph S. Vol. Renzulli S. p. (Eds. M. Tannenbaum A. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai. Maxfield L. p. Vilnius.nswagtc... 2000. as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner.. 50. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 . A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. 2007-01-24]. Reis S. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon.smm. 1998. p. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. VanTassel-Baska J. yet the problem of subjectivity is still there.. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful