ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

B. Renzulli (2000) paþymi. ir nurodo ágymiø. (1999). Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. Èiurlionio menø mokykla. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. pasitelkiami IQ testai. lyderiavimo). kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos. Taèiau. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. 2000). y. V. Grakauskaitë-Karkockienë (2003). • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. 1998). Almonaitienë. K. nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. D. kad gabus mokinys yra tas. Almonaitienë (2000. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. Ðiauèiukënienë L. „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. Nacionalinë M. Janilionis (2002).. fizikø. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t. Narkevièienë (1999. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai. J. gamtininkø) ir kt. programuotojø. manoma. Narkevièienë. kurie remiasi ðia paradigma. y.. atpaþinimo. Dukynaitë (2000). B. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia. prapleèia gabumø sampratà ir 43 . nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. Remiantis tradicine paradigma. Narkevièienë. ugdymo programos. Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. J. B. Tad. nëra pedagogø. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. motyvacijà). Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. R. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà. J. 2006).savo poreikius gimnazijose (pvz. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos. S. bendravimo. Taèiau. Kauno technologinio universiteto gimnazija. Renzulli. specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. S. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. tam tikrais intelektiniais gebëjimais).. gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius. Vilniaus licëjus). Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus. Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais.

kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá. socialiná. Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. F. Taigi A. tarpasmeniná ir vidiná. globë44 jiðkos tarnystës. R. Ði raida. intelektiná ar estetiná gyvenimà. teigia R.. Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. emociná. Tannenbaum (1983). todël F. o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. jog þmonës. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. árodydamas.). kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. socialiniø. kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. y. kûrybinëje. verslas ir komercija. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens. J. kûrybinæ ir praktinæ. mokslininkas nurodo. kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. taèiau nëra árodymø. ásipareigojimà atlikti uþduotá). socioemocinëje ir sensomotorinëje).ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. þiniasklaida. teigiamo savæs vertinimo. aplinkos veiksniø (ðeimos. A. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. interesø. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. menai. Sternberg. mokslas ir technologija. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. komunikacija. erdviná. muzikiná. sportas). Mokslininkas teigia. H. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. kurios papildo þmonijos moraliná. aiðku. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. t. o ypaè motyvacijos) reikðmei. J. Narkevièienë (2000). fiziná. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . kinesteziná. mokyklos ir ðalies ekonominiø. Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. Kaip teigia B. loginá–matematiná. draugø. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. ir aplinkos veiksniø. kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence. Vadinasi. Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos. daranèius átakà gabumams. pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá.

yra gabumø atstovavimas. kad. nevienodomis aplinkybëmis. polinkius ir elgesá. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. teigdami. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. T. Frasier M. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. Taigi. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. y. M. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. (2006). vaikø. 45 . priklausanèiø ðiai grupei. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. pedagoginio pasirengimo. netaktiðkumas ar net sarkazmas. iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. kaip procesas. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. kurie. M. G. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. vienoje ar keliose srityse. dinamiðkà poþiûrá á gabumus. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. ir kt. o kartais net ekstremalios. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). M.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø. Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. Neihart (1988). Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L. psichologinis konceptas. Taigi. kaip manytina. Cohen (2006). kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje. kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. t. ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. Betts. moksliniai darbai leidþia teigti. iðskleistà. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. t. todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. polinkiø ir elgesio konstruktà. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. kad gabumai yra konstruktas. y. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. Ji teigia. bet jø vystymasis. Pasak Manning S. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). todël. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. pasireikðti skirtingu laiku. yra identifikuoti gabiøjø programose. dinamiðkas fenomenas. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. Vadinasi. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. maþdaug apie 90 proc. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto.

Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. 46 uþsiëmimà. kaip manyta anksèiau. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. viduriniø mokyklø merginos. Taèiau. nei elgesio kompo- . Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). y. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). norintys paslëpti savo gabumus. Mokiniai pasitiki savimi. ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai. mokytojas. mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai. iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). nereikðminga. kartais ir vaikinai. kuriuose reikia atsakyti á klausimus. remiantis testo ávertinimo kriterijumi. H. • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. kurie pasiþymi fizinëmis. kaip paþymi B. o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. o galbût net prieðiðka. tëvø ir mokytojø nuomonë). intelekto ar didaktiniai testai. t. individualûs intelekto ir didaktiniai testai. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. atliekant WISC-III. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. susietus su atmintimi. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. autorës nuomone. Akivaizdu. ar vienas intelekto matas. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. Sternberg). Atskleidþiant mokiniø gabumus. kurie matuotø divergentiná màstymà. Pirmasis. kaip jau minëta anksèiau. Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai. laisvalaiká) bei mokslo draugai. Merginos daþniau slepia savo talentus todël. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. tradiciðkai neapima teiginiø. toks kaip IQ. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. Renzulli. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. Akivaizdu. Narkevièienë (2000). siekia þiniø ir nori mokytis.

ir kt.. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. J. Narkevièienës (2000). Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. teigiantys. tëvai. pateikia Frasier M. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. emociná stabilumà. kad nëra vienintelio idealaus bûdo. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. kurioje asmuo pralenkia kitus. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. 2000). Almo- naitienë (2000). atsiranda subjektyvumas. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. Sternberg (2000). ávertinti kûrybiðkumà. kurá asmuo turi. todël aiðku. 1985). Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. remiantis naujàja gabumø paradigma. kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. 4. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. 1985). praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. kad. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. kad gabumai yra psichologinis konstruktas. idëjø turëjimà. Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . palyginti su bendraamþiais. Taigi. Anot B. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. jau anksèiau minëtas R. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. 1995). M. tai yra reta tarp jo bendraamþiø. nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. kognityviniai matavimai. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. mokslininkai (1994. IQ testai. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. kûrybos) atlikimo lygá. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas. 2. Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas.nentas. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. Taèiau. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. kûrybiniø darbø) analizës. 2000). 3. palyginti su kitais vaikais. teigia J. Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. Vadinasi. Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. 5. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. turi bûti vertingas visuomenei. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. kurá asmuo turi.

nurodo J. problemø–sprendimo gebëjimais t. daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. daug informacijos apie emocijas sukaupimas. jei ji neveiksminga. • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. fiziðkai. y. integruoti idëjas ir dalykus. Pasak J. M. Renzulli. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. gali bûti geras ar nedraugiðkas. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis.• • • • • • • • tis. pakeisti jà. Netgi. tai Frasier M. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai. t. numatyti. aðtriu pastabumu. t. prietaisus ar situacijas. Tad. neverbaliai. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. interesais – intensyvûs. jei R. Vyraujantá áspûdá. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. y. darbø vertinimo). jog gabumai – tai sàlyga. tyrinëjimais – klausimais. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. originalumu. kvailai atrodanèiomis idëjomis. efektyviomis. y. gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. nepaprasta þodþiø. kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. kritiðkai màstyti. retas emocinis gilumas. daug pasiekti. ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. turi troðkimø kuo nors tapti. taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. gebëjimas matyti neáprastai. bet ne tø. Renzulli (2000). Mokslininkas mini. ateities problema yra ávardyti subtilø. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. artistiðkai. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. atvirumas patyrimams. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. ugdytinis pats pradeda. 48 . iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. simboliðkai). sukurti naujus planus. samprotavimu – loginiais sprendimais. nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. inicijuoja darbus. siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti. ir kt. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. analogijas. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. komunikaciniais ágûdþiais. informacijos valdymas. sensorinis sàmoningumas. neáprastomis. dëmesio kreipimas á detales. smalsumu.

. Profiles of the gifted and talented // hptt. R. Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest. Gallagher J. H. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www. elgesiu. I. Csikszentmihalyi M. p.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti.org/ [þr.edu/ nrcgt/nrconlin.. Grakauskaitë-Karkockienë D.smm. 21. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø.html [þr. 2006. 2007-05-11]. F..gt-cybersource. 28. Martin D. 2. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. bûdingu gabiems vaikams. LITERATÛRA Almonaitienë J. A new window for looking at gifted children.com/ Kappa Delta Pi Record. Teaching the gifted child – 1985.gifted. 82–90. Renzulli.uconn. 2006. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. Akademic Press.com/ Reoper Review. Narkevièienë B. Frasier M. Daktaro disertacija. M. Kûrybiðkumo psichologija.gifted. 2. Passow A.nswagtc. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru. A. p..org. L. vol.. 2007-01-24]. 2003. James. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www. 2000.//www. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest. King L. sàlygojamà tiek genetiniø. M. [2006 10 21]. Vilnius: Logotipas. 2007-03-24]. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. 273–283. apimanti ávairius gebëjimus. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. T. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë. Kaunas: Technologija. 42. Finding flow. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. 49 . Garcia J.edu/nrcgt/nrconlin. polinkiø ir elgesio ypatumø. Girdzijauskienë S. o dinaminá reiðkiná. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø. Manning S. Almonaitienë J.au/info/definitions/gagnemodel. Solomon B. Drewelow H. Finley S. Giftedness more then IQ // Gifted Education International.. V. 2007-03-24]. 154–165. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. jau nëra toks patikimas. 2000. Dukynaitë R. 2001. Gagne. 1997. 1999.html [þr. 7. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga. 2000. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas. 64–68. Daktaro disertacija. Sternberg). Nr. 13. The psychology of engagement with everyday life.. KTU. 91–111. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà.umi. skirtingu laiku ir aplinkybëmis. [2006 10 21].html [þr. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. vol. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J. 2007-01-13]. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas. Winter 2006.lt/svietimo _bukle/docs/. Gagne F. (1988). Krisel S.. p.smm. p. Nr. Gardner H.. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity. Research Monography 95222 (1995) / / http://www. pg. pg.lt/svietimo _bukle/docs/ [þr. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë. Frasier M. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná. Betts G. Proquest Education Journals. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. M. Neihart M. Proquest Education Journals.umi.uconn. Tannenbaum. 2007-01-13]. Vilniaus universitetas. Cohen L. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. Power K. 1998. [þr. USA: Basic Books. 136–139. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos.

as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner.. It can reveal a more dynamic view of giftedness. 95–114 [þr.. Mansfield center. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens. 15. To recognize gifted children. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. 50.htm [þr. 1999. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. M. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. 9.). provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. Vilnius. 2006.Narkevièienë B.html [þr. 3. 2006-10-24]. M. Ðiauèiukënienë L. however. p. 2007-03-24]. R.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb. 199–215. Vol. Joseph.. Janilionis V.. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. Tannenbaum A. Renzulli S. (Eds. Narkevièienë B. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. 2. No. p. 4–21.. Robert. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. 2000.com/ Journal of Science Education and Technology. vol.nswagtc.org. p. personal and environmental factors. Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. Discussion of modern concepts of giftedness. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 .smm. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. No 1. 2007-01-24]. CT: Creative Learning Press. Almonaitienë J. Reis S. 1998. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International. VanTassel-Baska J.umi. Maxfield L. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. A personal level comes first. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. yet the problem of subjectivity is still there. 2000. Sternberg J. yet it remains as an objective evaluation. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. Thirdly. Renzulli Joseph S. The three-ring conception of gif- tedness // Baum S. 51–57. No. (1983). pg.au/info/definitions/gagnemodel. 2002 // htpp://www.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful