ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA.

2007 19

Gabiø mokiniø identifikavimo problemos
Agnë Brandiðauskienë
Vilniaus kolegijos dëstytoja Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedra Studentø g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. 8 5 279 00 42

Straipsnyje pateikiamos ðiuolaikinës gabumø koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg) ir aptariama gabumø sampratos paradigmø kaita. Remiantis tyrimø duomenimis, galima teigti, kad nuo tradicinio statinio gabumo vaizdinio yra linkstama á dinamiðkà, sàlygojamà genetiniø, asmenybës ir aplinkos veiksniø, kuris daugiau konceptualizuoja nagrinëjamà reiðkiná, bet nesumaþina gabaus vaiko identifikavimo problemø. Pagrindiniai þodþiai: gabumø samprata, tradicinë ir naujoji gabumø paradigma, gabumø identifikacijos bûdai ir problemos.

Ávadas
Mokiniø gabumø atpaþinimas ir sàlygø sudarymas jø plëtotei yra sena, visuotinai pripaþástama problema. Daugumos pasaulio mokslininkø darbai tik patvirtina gabiø mokiniø identifikacijos bûtinybæ, kaip edukacinio proceso svarbià dalá, nes ji reikðminga daugeliu atþvilgiu. Pirmiausia asmeniniu lygiu, nes ugdymo kokybë turi patenkinti kiekvieno mokinio poreikius ir polinkius (Renzulli, 1999), antra – socialiniu, todël, kad visø mokiniø turimø gabumø atskleidimas nesudarytø prielaidø atsirasti mokymosi aplinkos nepalankiai psichologinei atmosferai. Treèia – tai aktualu ekonominiu ir politiniu lygiu, nes gabumø potencialas yra kiekvienos valstybës þmogiðkieji iðtekliai. Be to, kaip paþymi J. Van Tassel-Baska (2006), gabiø mokiniø tinkamas, 42

aukðtos kokybës ugdymas yra jø teisë, o ne privilegija. Taèiau moksliniai tyrinëjimai atskleidþia, kad mokytojai sunkiai atpaþásta gabius mokinius, turi labai maþai specifiniø þiniø apie ðiuos ugdytinius (Drewelow, 1998; Gallagher, 1985; Manning, 2006), o tokia ugdymo realybë gali daryti átakà pedagogo reikalavimø ir mokiniø gebëjimø neadekvaèiam santykiui, sukelianèiam mokiniø neigiamus iðgyvenimus (Csikszentmihalyi, 1997). Todël, kaip matyti, gabiø mokiniø identifikavimo problemø nemaþëja. Á gabiø mokiniø problemas imama græþtis ir Lietuvoje. Valstybës lygiu áteisinta nuostata plëtoti visø mokiniø gabumus: patvirtinta Gabiø vaikø ir jaunimo ugdymo strategija (2005) ir programa (2006), veikia papildomo ugdymo ástaigø tinklas, siûlomos programos, vyksta mokymo diferencijavimas – gabûs vaikai gali tenkinti

kaip juos galima apibrëþti ir identifikuoti. nes ávairiapusiðkas mokiniø gabumø plëtojimas skatina teoriniu ir praktiniu lygiu tobulinti integruotà ugdymà bei gali ið anksto disponuoti visø mokiniø – ne tik pasiþyminèiø iðskirtinais gabumais – aukðtesniø mokymosi rezultatø sieká. V. Vilniaus licëjus). specialiai parengtø dirbti su itin gabiais vaikais. 1998). Pastarøjø metø pedagoginiai psichologiniai moksliniai darbai atskleidþia. manoma. taip apibrëþdami naujàjà paradigmà. 2006). prapleèia gabumø sampratà ir 43 .. Ji ryðkina dinaminá gabumø sampratos vaizdiná. J. Ðie edukologijos klausimai itin aktualûs ðiandien. Gabumø sampratø paradigmos kaita Gabumø ir talento (t. Janilionis (2002). Tyrimo metodai: mokslinës pedagoginës psichologinës literatûros analizë. Tannenbaum) iki sëkmingo gebëjimø panaudojimo gyvenimiðkose situacijose (Sternberg). tam tikrais intelektiniais gebëjimais). Taigi ankstesnieji mokslininkø darbai. fizikø. Remiantis tradicine paradigma. Narkevièienë. y. J. kad gabus mokinys yra tas. „Gabiø vaikø ir jaunuoliø ugdymo strategijoje“ pabrëþiama. kad nëra aiðkios gabiø vaikø ugdymo valstybës ðvietimo politikos: neiðspræstas gabumø atpaþinimo bûdø ir priemoniø klausimas. pasitelkiami IQ testai. nëra parengta në vienos nacionalinës gabiø mokiniø. • Ryðkinti gabumø identifikavimo bûdus ir su jais susijusias problemas. ir ðis vienintelis apibrëþimas negali bûti vartojamas ðiam sudëtingam reiðkiniui paaiðkinti. • Apibrëþti naujosios gabumø paradigmos konstruktà. neatsiþvelgus á asmenybës polinkius (pvz. gebëjimø potencialo ir aplinkos ryðius. K. Narkevièienë (1999.. Pastaruoju metu gabiø vaikø ugdymo aspektus nagrinëjo J. Nacionalinë M. á gabumus þvelgiama kaip á statiná bei uþdarà fenomenà. ugdymo programos. Almonaitienë (2000. Todël ryðkëja aktuali problema: koks yra ðiuolaikinis poþiûris á gabumus. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gabiø mokiniø atpaþinimo problemas. kuris galëtø apibûdinti gabø vaikà. Dukynaitë (2000). iðsiskirianèiø akademiniais gebëjimais. atpaþinimo. motyvacijà). bendravimo. Almonaitienë. neakivaizdinëse ávairiø mokomøjø dalykø mokyklose (jaunøjø matematikø. 2000). Grakauskaitë-Karkockienë (2003). Narkevièienë. y. Renzulli. daþniausiai grindþiami protiniø (intelektiniø) gabumø koncepcijomis. lyderiavimo). R. B. (1999). pateikdamas trijø þiedø gabumø koncepcijà (The three-ring conception of giftedness. nëra pedagogø. kad gabumø sàvokos negalima sieti tik su vienu statiniu dydþiu (t. programuotojø. B. o mokiniø ypatybës turëtø atitikti ðá apibrëþimà. J. kad protiniai gebëjimai nëra vienintelis konceptas. Kauno technologinio universiteto gimnazija. ar á ávairias þmogaus galimybiø sritis (pvz. kuris surenka 99 procentus standartizuoto protiniø gebëjimo testo taðkø. D. nepaprastø ágimtø gabumø) psichologijos ir edukologijos sàvokos suprantamos ávairiai. nes mokiniai gali turëti skirtingø protiniø gebëjimø. S. Taèiau. gamtininkø) ir kt. Ðiauèiukënienë L. S. Renzulli (2000) paþymi.. nuoseklaus ugdymo) bei ávairius amþiaus tarpsnius. Tad. kurá atskleidþia toliau pateikiamos pagrindinës ðiuolaikinës gabumø koncepcijos. Taèiau. Èiurlionio menø mokykla. B. Tyrinëtojai siûlo naujus apibrëþimus: nuo natûralaus talento vystymosi laukimo (Gagne. kuri apimtø visus ugdymo etapus (paieðkos. ir nurodo ágymiø. ir ði sàvoka pirmiausia yra siejama su intelektiniais ar akademiniais gebëjimais. Uþdaviniai: • Iðskirti vyraujanèias gabumø sampratas. Siekiant atpaþinti ypatingais gebëjimais pasiþyminèius vaikus.savo poreikius gimnazijose (pvz. kurie remiasi ðia paradigma.

draugø. mokslininkas nurodo. kinesteziná. globë44 jiðkos tarnystës. o talentai – sistemingai ugdyti gebëjimai. tarpasmeniná ir vidiná. Sternberg. teigiamo savæs vertinimo. kad gabumai yra natûralûs þmogaus gebëjimai. Narkevièienë (2000). emociná. pristatydamas psichosocialiniø gabumø modelá. pasiryþimo siekti uþsibrëþto tikslo ir t. kurie atskleidþia dvi savo gabumø sferas. ðeimos) ir asmenybës veiksniø (vaiko paþiûrø. todël ugdymo (mokymo ir praktikos) procesas suteikia galimybæ þmogaus gebëjimus vystyti atskleidþiant talentus. yra sàlygojama ir asmeniniø (inter ir intrapersonaliniø). yra daugiau ar maþiau sëkmingesni uþ tuos. J. mokslas ir technologija.ðalia kognityviniø protiniø gebëjimø átraukia nekognityvinius poþymius – kûrybiðkumà ir darbingumà (t. Savo tyrinëjimuose mokslininkas teigia. árodydamas. y. F. muzikiná. A.). Ði raida. gabumø absoliutinimo sëkmë priklauso nuo asmens. taèiau atpaþástant gabius vaikus ðis modelis nëra parankus. R. darbe ar paties þmogaus kûne) reikðmæ. fiziná. Ðis þmogaus gebëjimas siekti sëkmës priklauso nuo pirmiau minëtø trijø gebëjimø tarpusavio suderinamumo. Vadinasi. verslas ir komercija. loginá–matematiná. socioemocinëje ir sensomotorinëje). komunikacija. taèiau nëra árodymø. o talentà sieja su pranaðesniu atlikimu vienose ar keliose þmogaus veiklos srityse (pvz. daranèius átakà gabumams. Tannenbaum (1983). kad talentas gali atsiskleisti tik subrendus. intelektiná ar estetiná gyvenimà. aiðku. Kaip teigia B. iðskiria penkis iðorinius ir vidinius veiksnius. Gagne modelio centre akivaizdi átaka tenka aplinkos (mokyklos. t. J. kûrybinëje. þiniasklaida. interesø. aplinkos veiksniø (ðeimos. kad kiekvienas intelektas reprezentuoja kultûriðkai vertingà ir sà- . kurie pademonstruoja vienà ar visas tris. socialiniø. todël F. Mokslininkas teigia. erdviná. mokyklos ir ðalies ekonominiø. menai. kad tam tikras gabumø tipas yra susijæs su kuria nors intelekto forma. kad intelektas gali bûti apibrëþiamas kaip sëkmës pasiekimo gebëjimas tam tikrame sociokultûriniame kontekste. kurios papildo þmonijos moraliná. ir aplinkos veiksniø. socialiná. uþduoties ir jø „kultûrinio tinkamumo“ sàveikos. Gardner daugiasluoksnio intelekto teorijoje (Gardner’s theory of multiple intelligences (1999)) pateikia septynias intelekto rûðis (intelektiniø sugebëjimø tipus): verbaliná. ásipareigojimà atlikti uþduotá). Gabumus autorius apibrëþia kaip pranaðesná veiklos atlikimà vienoje ar keliose þmogaus gebëjimø srityse (intelekto. Tannenbaum gabumø modelis sujungia mokinio intelektines ir asmenybës savybes su aplinkos kintamaisiais ir leidþia manyti. o ypaè motyvacijos) reikðmei. asmens jëgø panaudojimo ir savo paties trûkumø kompensacijos. politiniø ir teisiniø institucijø) bei atsitiktiniø galimybiø (asmens gyvenimo nenumatytø ávykiø: ðeimoje. Gagne teikiamame diferencijuotame gabumø ir talentingumo modelyje (Gagne’s Differentiated Model of Giftedness and Talent) ryðkiai atskiria gabumø ir talentingumo sàvokas. Taigi mokslininko gabumø ir talento koncepcija yra grindþiama idëja. jog þmonës. 2000) pasiûlo gabumø apibrëþties triarchá modelá ir akcentuoja tris gabumø struktûras: analitinæ. Mokslininkas ðalia bendrøjø ir specialiøjø gebëjimø pabrëþia ne intelekto veiksniø (motyvacijos.. H. kûrybinæ ir praktinæ. Siûlomas gabumø modelis nurodo asmenø potencialà tapti pripaþintais atlikëjais ar idëjø kûrëjais tam tikrose veiklos sferose. Sternberg sëkmingo intelekto teorijoje (The theory of successful intelligence. kad aukðtà gabumø lygá atitiktø aukðtas pasiekimø lygis ir pabrëþia pedagoginiø sàlygø reikalingumà. sportas). Taigi A. kokiø asmenybës savybiø ugdymui reikia skirti iðskirtiná dëmesá. teigia R.

Taigi. psichologinis konceptas. mokytojai bendrojo lavinimo klasëse gali atpaþinti ir geriau suprasti iðskirtiniø gebëjimø turinèius mokinius. kuris nëra pats savyje tiesiogiai matuojamas. M. iðskleistà. iðskyrë 6 ypatingø mokiniø tipus. maþdaug apie 90 proc. daugiaaspektiná fenomenà nei tradiciná (statiná). Ðitaip atsiskleidþia dvi skirtingos paradigmos: viena. Jie nepaklûsta sistemai ir neiðmoksta naudotis savo pranaðumu. mokslinës literatûros analizë leidþia manyti. kaip procesas. Gabiø mokiniø identifikavimo bûdai ir problemos Besikeièianti gabumø paradigma iðkelia naujus iððûkius ugdytojams. Kaip jau buvo minëta ðio darbo pradþioje. Frasier M. vienoje ar keliose srityse. Iðskirtiniø mokiniø gebëjimø atsiskleidimas priklauso nuo ávairiø vidiniø asmens ir iðoriniø aplinkos veiksniø. gabûs mokiniai paprastai atskleidþia savo akademines ir emocines savybes. ir kt. pasireikðti skirtingu laiku. vaikø. kad. M. bet já galima numanyti ir pastebëti bei matuoti per savybes. ir antra – atspindinti labiau ðiuolaikiðkà. kad gabumø uþuomazgos gali glûdëti genetiniuose praduose. kurios gali bûti apraðytos kaip intensyvios.lyginai automatiðkà problemø sprendimo gebëjimø grupæ bei turi þmogaus smegenyse ir nervinëje sistemoje pripaþintà pagrindà. Betts. Cohen (2006). t. Gabumø paradigmos kaità ryðkina ir L. apþvelgdama mokslinëje literatûroje pateikiamas daugiau nei ðimtà ávairiø kitø mokslininkø gabumø ir talentø koncepcijø. labai priklauso nuo ávairiø asmenybës ir aplinkos veiksniø. kuriais yra remiamasi atpaþástant gabius vaikus. bet jø vystymasis. Vadinasi. moksliniai darbai leidþia teigti. teigdami. polinkius ir elgesá. yra gabumø atstovavimas. kad ðiuolaikinë gabaus vaiko samprata yra daugiabriaunis. Jie gerai mokosi ir gali laimëti aukðtø ávertinimø pasiekimø ar IQ testuose. kuriø aukðtas kûrybingumo lygis gali atrodyti kaip uþsispyrimas. ima rastis ir dinaminis gabumø vaizdinys. 45 . Pasak Manning S. ið kuriø daugiau nei pusæ mokytojams sunku atpaþinti: • sëkmingieji (lengvai atpaþástami). priklausanèiø ðiai grupei. Neihart (1988). Jie beveik nesulaukia pripaþinimo ir jø sàveika mokykloje ir namie daþnai bûna konfliktiðka. todël gabumø raiðka gali bûti ávairaus intensyvumo. M. Dabar pabandysime apþvelgti bûdus ir kriterijus. t. naujoji paradigma apibrëþia gabumus kaip platø ir universalø savybiø. tyrinëdami gabiø vaikø ugdymo procesà. yra identifikuoti gabiøjø programose. kaip manytina. nevienodomis aplinkybëmis. pedagoginio pasirengimo. T. y. (1995) konceptualizuoja naujàjà gabumø paradigmà. Taigi. y. todël. kurie. nes gabumø dinaminis vaizdinys reikalauja ið mokytojo atitinkamo psichologinio. (2006). dinamiðkà poþiûrá á gabumus. Vis daugiau gabumø sampratø tyrinëjimuose yra teigiama. pastarøjø metø moksliniuose tyrinëjimuose linkstama charakterizuoti gabumus labiau kaip kompleksiná. G. dinamiðkas fenomenas. matoma ið tradicinio gabumø apibrëþimo. netaktiðkumas ar net sarkazmas. • iðsiskiriantys (sunkiai atpaþástami) – tai mokiniai. o kartais net ekstremalios. pastebëdami tam tikrà „gabiøjø elgesá“ ir ypatumus. Ðie vaikai daþnai abejoja dël autoriteto. bei iðryðkinti su tuo susijusias problemas. kad mokytojams yra nelengva identifikuoti gabius mokinius klasëje. nors dauguma gabumø sampratø remiasi statinës pasaulëþiûros perpektyva. kad gabumai yra konstruktas. gali pateikti mokytojui iððûká prieð visà klasæ. polinkiø ir elgesio konstruktà. Ji teigia.

Kaip teigia Girdzijauskienë (2001). o galbût net prieðiðka. • savarankiðkai siekiantys mokslo (atpaþástami) – ðiø vaikø gebëjimus mokytojai ir tëvai pastebi labai anksti. kartais ir vaikinai. gali bûti pakankamas þmoniø gabumams apibûdinti. Ugdymo institucija jiems atrodo nereikalinga. emocinëmis ar mokymosi negalëmis. o ne siekti aukðtø siekiø kurioje nors srityje. H. Taèiau. Narkevièienë (2000). nesuprantama ar net „prieðinga“ negu gabaus vaiko mokytojø turimas vaizdinys. autorës nuomone. t. tradiciðkai neapima teiginiø. visai neatsispindi nei divergentinis màstymas (paþintiniø procesø matmuo). Jie jauèiasi atstumti ir gali savo pyktá reikðti destruktyviai. kad remiantis ðiuolaikine ugdymo praktika. kad mokiniø gebëjimø vertinimo procesà gali apsunkinti ne tik gabumø savokos sudëtingumas. Ugdytiniai gali slëpti savo gabumus. siekia þiniø ir nori mokytis. Pirmasis. Yra gerbiami suaugusiø ir bendraamþiø ir daþnai pasiþymi lyderio gebëjimais bendruomenëje. atliekant WISC-III. mokiniø gabumø atpaþinimo procesui bûdingi trys etapai: • Iðankstinis pasirinkimas – pirminë atranka (mokykliniai paþymiai. Tuomet jø gebëjimø raiðka gali bûti labai neáprasta. tëvø ir mokytojø nuomonë). kurie pasiþymi fizinëmis. viduriniø mokyklø merginos. ðis bûdas ðiuolaikinës pedagogikos praktikoje nëra jau toks aiðkus ir stabilus. iðskirtiniu atveju – pokalbiai su tëvais ir mokytojais bei „bandomieji uþsiëmimai“). • Nustatyto gabumø lygio tikslinimas siekiant parinkti moksleiviui tinkamà ugdymo programà. rinkdamiesi bendraamþiø grupës palaikymà. kad jas labiau priimtø negabios bendraamþës. • Nustatyto gabumo lygio patvirtinimas (individualûs testai. Akivaizdu. Daþniausiai ðio tipo ugdytiniai pasiþymi neáprastais interesais ir bando siekti savo talentø pripaþinimo srityse uþ mokyklos ribø. toks kaip IQ. Sternberg). yra daþniausias ir iki ðiol bûdingiausias taikomas gabiø vaikø identifikavimo bûdas. Atskleidþiant mokiniø gabumus. kuriuose reikia atsakyti á klausimus. susiejimu (asociacijomis) ir loginiu màstymu. kaip manyta anksèiau. individualûs intelekto ir didaktiniai testai. ryðkëja du pagrindiniai gabiø vaikø identifikavimo bûdai – tam tikri testai ir darbø (pasiekimø) vertinimas. y. kurie matuotø divergentiná màstymà. Akivaizdu. mokytojas. Ir nors skiriasi atskiroms sritims gabiø mokiniø identifikavimo kriterijai ir bûdai. • priskiriami iðmestiesiems (sunkiai atpaþástami) – apima gabius vaikus. tëvai (suteikiantys informacijà apie vaiko interesus. intelekto ar didaktiniai testai. 46 uþsiëmimà. laisvalaiká) bei mokslo draugai. bet ir tam tikri socioemociniai asmens ypatumai.• „pogrindiniai“ (sunkiai atpaþástami). ar vienas intelekto matas. kaip paþymi B. susietus su atmintimi. • iðmestieji (sunkiai atpaþástami) – ðie mokiniai pyksta ant suaugusiø ir savæs paèiø. nei elgesio kompo- . Merginos daþniau slepia savo talentus todël. nereikðminga. remiantis testo ávertinimo kriterijumi. norintys paslëpti savo gabumus. þvelgiant á gabumus per intelekto gebëjimø ir pasiekimø ávertinimus (Gardner. kaip jau minëta anksèiau. Mokiniai pasitiki savimi. ir taip ribotai atskleidþia galimà gabiø asmenø potencialà. Intelekto ar tam tikrø akademiniø gebëjimø testai. Gardnerio (1999) septyniø intelektø teorija leidþia abejoti. nes ugdymo sistema neatliepia jø poreikiø. identifikacijos ðaltiniais gali bûti: pats mokinys. Renzulli.

ávertinti kûrybiðkumà. turi bûti vertingas visuomenei. bet ir pasiekimø ir darbø kokybës stabilumà. o kartais net ir kûrybiðkumo testai negali atskleisti visø prognoziø apie gabiø vaikø gebëjimus. 2000). tëvai. 2000). kaip matuoti intelektà ar kûrybinius gebëjimus. kurioje asmuo pralenkia kitus. siekdamas ar uþbaigdamas paties pasirinktas uþduo47 . Dar vienà gabaus mokinio identifikacijos bûdà. teigia J. Taigi. identifikuojant ávairiø gebëjimø vaikus ðiuo bûdu. pasiekimø (darbø) vertinimas turi privalumà – leidþia matyti gabumø vaizdiná kaip dinaminá reiðkiná ir ávertinti ne tik genetinius ágymius. kûrybos) atlikimo lygá. Almo- naitienë (2000). Taèiau net ir ðie testai gali apibûdinti su ðiuo màstymu susijusias ypatybes. todël aiðku. bendraamþiai gali spræsti ið jo pasiekimø (raðiniø. Palyginti su pastaruoju objektyviu identifikacijos bûdu. Produktyvumo kriterijus (productivity criterion) – sritis. pripaþástant ðias gabumø ávertinimo metodikas. Pripaþindamas dinamiðkà gabumø vaizdiná. kad nëra vienintelio idealaus bûdo. Taèiau. kad gabumai yra psichologinis konstruktas. kad. galima ávertinti jo protiniø ir kûrybiniø gebëjimø galimybes (Renzulli. mokslininkai (1994. ir kt. 3. tai yra reta tarp jo bendraamþiø. atsiranda subjektyvumas. palyginti su kitais vaikais. Sternberg (2000). Vertës kriterijus (value criterion) – pranaðumas. remiantis naujàja gabumø paradigma. ir reikia vengti tam tikro màstymo stereotipo. bet ir asmenybinius bei aplinkos veiksnius. Tai atskleidþia antrà gabiø vaikø identifikacijos bûdà pagal tam tikrà vertës (ne testo ávertinimo) kriterijø. Tai yra apie mokiniø gabumus mokytojai ar kiti pedagogai. teigiantys. Intelektualaus ir kûrybiðko elgesio ypatumai turi bûti vertinami kultûriniø ir situaciniø veiksniø kontekste. idëjø turëjimà. 1985). kuris buvo nebûdingas pirma minëtiems testams. jau anksèiau minëtas R.. kuri galëtø atskleisti ne tik ðiø darbø kokybæ ir aukðtesná màstymo gebëjimø (pvz. Retumo kriterijus (rarity criterion) – asmuo turi aukðto lygio gebëjimø. o ne ið tiesø ávertinti patá kûrybiðkumà (Almonaitienë. 5. kuris negali bûti matuojamas tiesiogiai. Narkevièienës (2000).nentas. ir todël gabus vaikas pasiþymi tam tikromis charakteristikomis: • motyvacija – akivaizdþiu troðkimu mokytis: mokinys parodo atkaklumà. taèiau apie juos galime spræsti stebint tam tikrà elgesá. M. turi bûti parodytas vienu ar daugiau valdþiais testais ar ávertinimais. iðplësdamas pasiekimø ar darbø vertës sampratà. mokytojo nuomonë gali remtis ávairiø situacijø patyrimu. Árodomumo kriterijus (demonstrable criterion) – pranaðumas. 1985). IQ testai. emociná stabilumà. kurá asmuo turi. praleidþiamas kûrybiðkumo matmuo. pateikia Frasier M. yra produktyvi ar potencialiai produktyvi. nurodo penkis gabumø pripaþinimo kriterijus: 1. kai tuo tarpu intelekto ar didaktinis testas rodo vienkartiná pajëgumo paveikslà. kognityviniai matavimai. Vadinasi. kûrybiniø darbø) analizës. 2. þinant mokinio IQ ar kitø testø ávertinimø sumà. palyginti su bendraamþiais. nors jis yra pripaþástamas kaip viena svarbiausiø gabiø vaikø charakteristikø. Kita dabartiniø gabiø vaikø atpaþinimø alternatyvø yra rëmimasis vaikø pranaðesniais pasiekimais nei jø galimo potencialo ar gebëjimø matavimo tyrimu (Gallagher. kurá asmuo turi. Pranaðumo kriterijus (excellence criterion) – asmuo yra pranaðesnis kai kuriais lygiais. Atskira kûrybiðkø vaikø grupë pirmiausia gali bûti atpaþinta naudojant divergentinio màstymo testus (Gallagher. J. 1995). Anot B. 4.

gebëjimu daryti apibendrinimus ir vartoti metaforas. skaièiø ar simboliø iðraiðka – asmuo pasiþymi neáprastu gebëjimu komunikuoti (verbaliai. daug informacijos apie emocijas sukaupimas. retas emocinis gilumas. Pasak J. ateities problema yra ávardyti subtilø. intensyviai tyrinëja siekdamas iðsiaiðkinti informacijos apie medþiagà. simboliðkai).• • • • • • • • tis. jei R. daþnai iðradingomis strategijomis – atpaþinti ir problemoms iðspræsti – vaikui bûdinga neáprastas gebëjimas iðrasti ir pritaikyti atitinkamà strategijà. atvirumas patyrimams. 48 . siekia veiklos nepaliaujamai uþ grupës ribø. y. bet labai svarbø „gabiø“ ir „potencialiai gabiø“ ryðá. neverbaliai. gali bûti geras ar nedraugiðkas. Todël pirmiausia ugdymo procese reikëtø atkreipti dëmesá á „potencialiai gabius“ ir. ir kt. tai Frasier M. analogijas. bet ne tø. artistiðkai. problemø–sprendimo gebëjimais t. numatyti. y. aplinkos ir tam tikrø þmogiðkø pastangø sàveika. kvailai atrodanèiomis idëjomis. ypatingai gerai vartoja tinkamus pavyzdþius. nepaprasta þodþiø. • humoru – geba ir gerai supranta humorà – vaikui bûdingas aðtrus humoro jausmas. daug pasiekti. t. neáprastomis. Renzulli. smalsumu. originalumu. t. vadovaujantis ðiuolaikine dinamiðka gabumø samprata. Tad. integruoti idëjas ir dalykus. Vyraujantá áspûdá. kad mokslinëse publikacijose pateikti tyrinëjimai apþvelgia tø mokiniø ar suaugusiø þmoniø elgesá. neáprasti ar pralenkiantys kitus darbø ir veiklos interesai. kurios galëtø daryti átakà gabiø vaikø elgsenos susiformavimui. dëmesio kreipimas á detales. prieðingai – moksliniai darbai aiðkiai ir nedviprasmiðkai teigia. kokie vaikai galëtø atskleisti savo gabumø potencialà sukûrus jiems tam tikras palankias sàlygas. Mokslininkas mini. jog gabumai – tai sàlyga. sensorinis sàmoningumas. pakeisti jà. informacijos valdymas. kuriø nariai pagal vienà ar kelis kriterijus gali bûti priskirti prie gabiø. Renzulli (2000). taèiau jis atskleidþia paties gabumø vaizdinio kaitos bûtinybæ puoselëti asmenybës savybes. jei ji neveiksminga. buvo identifikuoti kaip „esantys gabûs“. aðtriu pastabumu. naudojasi iliustracijomis ir detalëmis. tyrinëjimais – klausimais. turi troðkimø kuo nors tapti. samprotavimu – loginiais sprendimais. atmintimi – didelis informacijos lobynas mokyklinëmis ir nemokyklinëmis temomis. komunikaciniais ágûdþiais. interesais – intensyvûs. kuri magiðkai suteikia kà nors daug daugiau. inicijuoja darbus. kritiðkai màstyti. gebëjimas matyti neáprastai. iðskirtiniu gebëjimu daryti iðvadas. kurie buvo neatpaþinti ar neatrinkti dël savo neáprastø laimëjimø. Galbût ðis identifikacijos bûdas yra dar pernelyg sudëtingas ir reikalingas konkretesniø pedagoginiø sprendiniø. nepatvirtina moksliniai tyrinëjimai. matyti neáprastus ir ávairiapusius ryðius. sukurti naujus planus. eksperimentais – ugdytinis kelia neáprastus jo amþiui klausimus: þaidþia su idëjomis. fiziðkai. áþvalga – greitu naujø sàvokø ryðiø supratimu. darbø vertinimo). efektyviomis. mokslininkø pateiktas gabaus vaiko apibûdinimas ryðkiai skiriasi nuo iki ðiol áprastø gebëjimø vertinimo bûdø (testø. nurodo J. M. y. Sternberg pateikti gabumø vertinimo kriterijai yra gana apibrëþti. kad gabumai turi bûti vystomi kaip atitinkama asmenø. ásivaizdavimu ar kûrybiðkumu – naujø idëjø sukûrimu. ugdytinis pats pradeda. Netgi. prietaisus ar situacijas.

org/ [þr. o dinaminá reiðkiná. [þr. Tannenbaum.com/ Kappa Delta Pi Record. Toward a New Paradigm for Identifying Talent Potencial Research Mo- nography 94112 (1994) // http://www. Profiles of the gifted and talented // hptt. elgesiu. Finley S. kurie gali pasireikðti nevienodu intensyvumu. Siekiant atpaþinti gabius vaikus galima remtis dviem – testo taðkø ir pasiekimø vertës – kriterijais. vol. 82–90. sàlygojamà tiek genetiniø. Drewelow H. 273–283. [2006 10 21]. Lietuviø vaikø intelekto struktûra: WISC-IIILT rezultatø analizë. 2. 91–111.. nes sàlygoja visø ugdytiniø polinkiø ir poreikiø atliepimà. M. naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktø taðkø skaièiumi. 28. Krisel S. A.com/ Reoper Review. taèiau nepanaikina subjektyvumo problemos. 2001. p. Remiantis ðiuolaikinëmis gabumø sampratos koncepcijomis (J. I.html [þr. Gallagher J. Alternatyvus gabiø vaikø atpaþinimo bûdas yra rëmimasis mokiniø pranaðesniais pasiekimais ir tam tikru. tiek asmenybës ir aplinkos veiksniø.umi. Conceptual foundations for gifted education: stoc-taking // http://proquest. pg. Proquest Education Journals. Daktaro disertacija.smm.Iðvados Atlikta mokslinës literatûros analizë leidþia teigti. King L.au/info/definitions/gagnemodel.lt/svietimo _bukle/docs/ [þr. 2007-01-13].uconn. 42.edu/ nrcgt/nrconlin. ir sudarantá prielaidas atpaþinti gabø mokiná ið tam tikrø jo savybiø. Frasier M. Frasier M. Cohen L. Nr. 2007-01-13]. Csikszentmihalyi M. Vilniaus universitetas. apimanti ávairius gebëjimus. Manning S. Teaching the gifted child – 1985.html [þr. Iki ðiol buvæs daþniausias gabiø vaikø identifikavimo bûdas. 2006. 2007-03-24]. [2006 10 21]. V. M. 2000. Akademic Press. Narkevièienë B. 2.//www. The psychology of engagement with everyday life. Solomon B. bûdingu gabiems vaikams. 7. kad gabiø mokiniø atpaþinimas yra edukacinio proceso bûtinybë. F. Gabiøjø mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. 64–68. A new window for looking at gifted children. Vilnius: Logotipas. Winter 2006. skirtingu laiku ir aplinkybëmis. 2000.. gali atskleisti dinamiðkesná gabumø vaizdiná. Gagne. H. Finding flow. Betts G. Power K.gifted. 2007-03-24].nswagtc. Proquest Education Journals. Kaunas: Technologija. LITERATÛRA Almonaitienë J. L. Passow A. nes pati gabumø samprata labai sudëtinga. USA: Basic Books.. Kûrybingumo ir inovacijø psichologija. Gagne F. 1998.edu/nrcgt/nrconlin. Dukynaitë R. 2003. 154–165. Kûrybiðkumo psichologija. 2007-05-11].smm. vol. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo strategija // htpp:// www. 21. KTU. kuris gabumus apibrëþia kaip ne statiná. pg. 13. p. 2000. Renzulli. Garcia J.html [þr.lt/svietimo _bukle/docs/.org.umi. Neihart M. 136–139.. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. Recognizing gifted students: a practical guide for teachers // http://proquest.. Grakauskaitë-Karkockienë D. Giftedness more then IQ // Gifted Education International. Ðiuolaikinis poþiûris á kûrybingumà ir jo ávertinimo problemos // Psichologija.. (1988).. Almonaitienë J. polinkiø ir elgesio ypatumø. James. 1999. Taèiau gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiðkas. Sternberg). 2007-01-24]. Gabiø mokiniø ir jaunuoliø ugdymo programa // htpp://www. ryðkëja naujos paradigmos vaizdas. R. 1997. T. Daktaro disertacija. Gardner H. p. Nr.gifted.uconn. jau nëra toks patikimas. Multiple intellegence // Encyclopedia of Creativity.. 2006.. bet vis dar iki ðiol objektyvus vertinimas. 49 . Martin D. Girdzijauskienë S. Research Monography 95222 (1995) / / http://www.gt-cybersource. Gabiø vaikø ugdymo sàlygø modelis ir jo raiðka Lietuvoje. M. p.

The three-ring conception of gif- tedness // Baum S.. however. yet it remains as an objective evaluation. Renzulli Joseph S.. Definition of giftedness // Some modern definitions and conceptions of giftedness/www. 1999. M. Tannenbaum A. Áteikta: 2007 04 15 Priimta: 2007 06 20 50 . An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. 2007-03-24]. CT: Creative Learning Press. Sternberg J. 2002 // htpp://www. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. A personal level comes first. Renzulli S. The Theory of Successful Intelligence // Gifted Education International. provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic. It can reveal a more dynamic view of giftedness.html [þr. Janilionis V. 50.. Joseph. Maxfield L. 51–57. p.. Almonaitienë J. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. 9. VanTassel-Baska J. Studies of scientists from all over the world confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner.). p. one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. vol. 95–114 [þr. 15. Vol. Mansfield center. personal and environmental factors. yet the problem of subjectivity is still there. Discussion of modern concepts of giftedness.umi. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. The identification and development of giftedness as a paradigm for school reform // http://proquest. GIFTED LEARNERS’ IDENTIFICATION PROBLEMS Agnë Brandiðauskienë Summary The recognition of abilities and creation of favorable conditions for their development is an old and relevant problem. 2000. (Eds. No. M. Nurturing the gifts and talents of primary grade studens. 199–215. 4–21.au/info/definitions/gagnemodel. (1983).smm. Thirdly.lt/svietimo _bukle/tyrimai_sb.com/ Journal of Science Education and Technology. 3.htm [þr. p. 1998. Vilnius. A content anglysis of evaluation findings across 20 gifted programs: aclarion call for enhanced gifted program development // Gifted Child Quarterly. 2006. 2. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable. Itin gabiø vaikø ugdymo situacijos Lietuvoje analizë. Ðiauèiukënienë L. No. R. 2006-10-24].org. No 1. Robert. Narkevièienë B. It is followed by a social level since the revelation of all learners’ certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. 2007-01-24]. the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. To recognize gifted children.. pg. Vaiko gabumo modelis – kaip viena ið ðiuolaikinës Lietuvos ðvietimo sistemos metodologiniø koncepcijø // Socialiniai mokslai.nswagtc. Reis S. 2000.Narkevièienë B.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful