Metodinė Medžiaga

AKTUALIAUSI TEISĖS AIŠKINIMO IR TAIKYMO ASPEKTAI
DĖL ANTSTOLIŲ ATLIEKAMŲ VYKDYMO VEIKSMŲ
Parengė Egidijus Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas

2
Vilnius, 2010 metai
Turinys
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos................................................................................................5

2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje..........................................................5
3. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones..............................................................................5
4. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių....................................................................5
5. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės.............................................................................................6
6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo.....................................................6
7. Dėl taikos sutarties vykdymo....................................................................................................................................7
8. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo ...........................................7
9. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 str. 4 p.).......9
10. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo...................................................10
11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties..........................................................11
12. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų...............................................................11
13. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties.........................................................................................12
14. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje..........13
15. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, kai yra taikomi BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti
įpareigojimai ..............................................................................................................................................................13
II. KITOS BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS......................................................14
1. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese..........................................................................................................14
2. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu........................................................................................................14
3. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo..................................................................................................15
4. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo......................................................................................15
5. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese...................................................................................15
6. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo..........................................................15
7. Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio
išieškojimo senaties terminą, taikymo........................................................................................................................16
III. RAGINIMO SIUNTIMAS IR ĮTEIKIMAS...........................................................................................................17
1. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo....................................................................17
2. Dėl CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese, aiškinimo......................17
3. Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį ...........................................18
(reikia siųsti raginimą)...............................................................................................................................................18
4. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką,
taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.................................18
IV. VYKDYMO PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.....................................................................19
1. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................................................................19
2. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ....................................20
3. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................20
4. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties...................................................................................21
5. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos....................................................................21
V. VYKDYMO IŠLAIDOS, JŲ APMOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA......................................................22
V.1 TEISĖ Į VYKDYMO IŠLAIDAS, JŲ DYDIS...................................................................................................................22
1. Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas....22
2. Dėl antstolio atlyginimo dydžio..............................................................................................................................23
3. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą, kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime nustatytą terminą............23
4. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ..............................................................................................24
5. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą.....................24
V.2 VYKDYMO IŠLAIDŲ IŠIEŠKOJIMAS..........................................................................................................................25
1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.............................................................................................................................25
2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos................................................................................................................25
3. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų..................................................................25
3
4. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą, prašant priteisti vykdymo išlaidas, ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
....................................................................................................................................................................................26
5.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui...........................................................................................................26
6. Dėl išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo jas
sumokėjusiai šaliai .....................................................................................................................................................28
7. Dėl išlaidų, susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo tvarkos, kai byla
nagrinėjama priimant teismo įsakymą........................................................................................................................28
8. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo......................................................................29
VI. VYKDYMO VEIKSMŲ SUSTABDYMAS.............................................................................................................29
1. Dėl antstolio veiksmų, skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................29
2. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį................................................................................................30
3. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio (vykdomosios bylos sustabdymas
iškėlus bankroto bylą).................................................................................................................................................30
4. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu.................................31
5. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. 6 p.)................................................................................................32
6. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo..........................................32
VII. BENDROSIOS IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO TAISYKLĖS.......................................................33
VII.1 TURTO AREŠTAS..............................................................................................................................................33
1. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonę – piniginių lėšų
areštą..........................................................................................................................................................................33
2. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio.................................................................................................................35
3. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos.........................................................................................................36
VII.2 IŠIEŠKOJIMO EILIŠKUMAS..................................................................................................................................37
1. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo.......................................................................................37
VII.3 IŠIEŠKOJIMAS IŠ KELIEMS ASMENIMS PRIKLAUSANČIO TURTO...................................................................................38
1. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto ................................................................................................38
2. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str.).....................................................................................................38
3. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų.............................................................................................40
4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį ....................................................................................41
5. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str.5 d.)......................................43
VII. 4 VAIKŲ INTERESŲ APSAUGA IŠIEŠKOJIMO PROCESE.................................................................................................43
1. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių......................................................................................................43
2. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą ....................................................................44
VII. 5 KITOS IŠIEŠKOJIMO TAISYKLĖS..........................................................................................................................45
1. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės teise ...............................45
2. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto........................................................................................45
VIII. TURTO PARDAVIMAS IŠ VARŽYTYNIŲ.......................................................................................................45
1. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių.............................................................................45
2. Dėl varžytinių atidėjimo..........................................................................................................................................46
3. Dėl informavimo skelbiant varžytynes....................................................................................................................46
4. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių......................................................................................47
5. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................48
6. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese.....48
7. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo....................................................................................................49
8. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo........................................................................................................49
9. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1.78–1.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais
sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino
turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti................................................................................................................50
10. Dėl pažeistų skolininko teisių, jo turtą pardavus iš varžytynių, gynimo pripažįstant turto pardavimo iš
varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų santykio su bendraisiais
sandorių negaliojimo pagrindais................................................................................................................................50
11. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu......52
12. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.....................................52
13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti..........................................................55
14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir
dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių........................................................................................................55
15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių........................................................................................................55
4
IX. TURTO PARDAVIMAS SKOLININKO PASIŪLYTAM PIRKĖJUI ...............................................................56

1. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui..............................................................................................56
2. Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui................................................................57
3. Dėl priverstinio turto realizavimo, esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sąlygoms....................58
4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį ....................................................................................59
X. IŠIEŠKOJIMAS IŠ HIPOTEKA ĮKEISTO TURTO, ĮKEITIMU ĮKEISTO TURTO, IŠ DAIKTO
SULAIKYMO TEISE SULAIKYTO SKOLININKO TURTO...................................................................................59
1. Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi, kai jau buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto
turto.............................................................................................................................................................................59
XI. NEPINIGINIO POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI..............................................................60
1. Dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus, neįvykdymo............................60
2. Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo.................................60
XII. KITI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU VYKDYMO PROCESU..................................................................................61
1. Dėl antstolio atsakomybės .....................................................................................................................................61
2. Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo ...............................................................................................................61
3. Dėl solidariosios atsakomybės................................................................................................................................62
4. Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu......................................................................................................62
5. Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo............................................................................................................................63
6. Arbitražo sprendimo vykdymas...............................................................................................................................64
7. Dėl antstolio pavadavimo sąvokos.........................................................................................................................65
8. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9. Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių bendrą turtą................65
9. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių ..........................................................................................67
5
I. Vykdytini ir vykdomieji dokumentai, jų pateikimas
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos
Ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Ginčo

atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi
daryti pats priimtas procesinis sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio
1 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą dėl
antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-188/2008
2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje
Pripažinus antstoliui, neturinčiam teisės vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių,
teisę reikalauti informacijos pagal CPK 585 straipsnį ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatas,
nagrinėjamoje byloje būtų nepagrįstai išplėstas šių normų taikymas, taip pat pažeisti teisinio
apibrėžtumo, sąžiningos konkurencijos ir kiti principai bei įstatyminė antstolio pareiga vadovautis
teisėtumo, nešališkumo, visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo
principais.
Suinteresuota šalis, norinti, jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje
nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis.
7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, byla
Nr. 3K-3-206/2008
3. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones
Antstolio patvarkymu negali atsirasti solidarioji atsakomybė nors pareiškėjai to ir siekia.

Antstolio atsisakymas atlikti skolininko prašomą veiksmą negali būti laikomas CPK 510 straipsnio
prasme atsisakymu atlikti procesinius veiksmus.
Manydami, kad jų turtui neteisėtai ir nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės,
kasatoriai, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo į teismą, kurio žinioje yra byla, bet ne reikalauti įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17
d. nutartis civilinėje byloje A. B., Z. B., A. B. v. antstolio padėjėjas A. N., byla Nr. 3K-3-332/2008
4. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. Teismas, kurio žinioje yra byla, gali byloje
dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat įstatymo nustatytais atvejais savo
iniciatyva nutartimi panaikinti, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. antstolis V. Č., byla Nr. 3K-3-
351/2008
6
5. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės
Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. Antstolis
CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. CPK normos
reglamentuoja, kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. Kai
turtas areštuotas kelių kreditorių naudai, tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta, jog pirmenybė
suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai, kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Ar konkretaus
kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė, sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių
įstatymų normų nuostatas.
CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai
apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas
eilės kreditoriaus reikalavimus. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus
yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus
reikalavimu uždėtas turto areštas. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš
to turto, kuris yra areštuotas. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis
varžo CPK ar jo normų pagrindu, esant pirmesnės eilės kreditoriui, priimta teismo nutartis. Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti
nustatyta, ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. Pagal CPK nuostatas
pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d.
nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K.
veiksmų, suinteresuoti asmenys: E. S., R. P., L. P., byla Nr. 3K-3-417/2008
6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi UAB „Kriptonika“ atskirąjį skundą ir 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikydama
laikinąją apsaugos priemonę, vadovavosi CPK 145 straipsnio 12, 13 punktais ir nustatė konkrečius
įpareigojimus, nukreiptus konkrečiam asmeniui – UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui. CPK
152 straipsnio 3 dalies pagrindu apie taikomą laikinąją apsaugos priemonę teismas pranešė ir
juridinių asmenų registrui. Taigi apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytą įpareigojimą
administruojant UAB „Kriptonika“ veikti kartu su ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės
technologijos“ valdymo organais buvo žinoma UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui, kuriam
konkrečiai ir buvo nustatytas įpareigojimas. UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas privalėjo
laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo, t. y. tapo atsakingas už nutarties vykdymą ir neturėjo
teisės savarankiškai atlikti įmonės administravimo funkcijos. Be to, ir nutarties motyvuojamojoje
dalyje akcentuota, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti teisines pasekmes tik toms
situacijoms, kurios susiklostys po šios nutarties priėmimo, vadinasi, ir teismo motyvacija lemia
išvadą, kad savarankiškai, nederinant su ieškovu, atlikti įmonės administravimo veiksmai galės būti
laikomi laikinosios apsaugos priemonės pažeidimu. Taigi pagal nutartimi nustatyto įpareigojimo
turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priverstinio vykdymo, kurį
pagal Antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis, pagrindo, nes, minėta, dėl nutartyje nustatyto
įpareigojimo vykdymo buvo atsakingas pats UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas, jam
nustatyta nutarties vykdymo pareiga. Tokiu atveju yra nepagrįsta reikalauti, kad antstolis surašytų
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnis 1 dalis), kurio
pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti
atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo. Kadangi, minėta, tam tikrais atvejais,
kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti
priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas, yra aiškus subjektas, kuriam
7
pavestas nutarties vykdymas, tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti
teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą (CPK 149
straipsnis). Reikalavimas, kad akivaizdaus (nes pakanka tik pateikti įrodymus, kad savarankiškai
vykdomas įmonės administravimas) pažeidimo faktą aktu konstatuotų antstolis, o po to tas pats
akivaizdus faktas būtų tikrinamas teismo, prieštarautų taip pat ir proceso koncentracijos bei
ekonomiškumo principams, kurie taikomi ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei jų
kontrolės procese. Toks reikalavimas ilgintų laikinųjų apsaugos priemonių kontrolės procedūrų
trukmę, be pagrindo didintų suinteresuotų asmenų patiriamas vykdymo išlaidas ir pan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ v. UAB
„Kriptonika“, A. S. , UAB „Kapitalo valdymo grupė“, byla Nr.: 3K-3-57/2009
7. Dėl taikos sutarties vykdymo
Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių, taigi jai
taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės
klausimus (CK 6.154 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino
nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos. Prievolės įvykdymo termino nustatymas ir tvarka
detaliai reglamentuoti įstatymo.
Esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kuri yra priverstinai vykdytinas
dokumentas, ji, kaip galiojanti sutartis, turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Nevykdant jos
geruoju, suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam
dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606, 607 straipsniai), taikos sutartis gali būti vykdoma
priverstinai.
Konkrečios taikos sutarties įvykdymo procedūros nustatymas yra fakto, o ne teisės
klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29
d. nutartis civilinėje byloje G. L. ir UAB „Velintas“ v. antstolė V. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-426/2008
8. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo
Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus,

turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį
dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti
ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti,
antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui,
nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų,
reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant
konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą.
CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis,
spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo
veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 7 punkte
nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti
vykdyti.
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse nustatytos
faktinės aplinkybės apie tai, kad antstolis, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
sprendimą dėl mokestinės prievolės į fondo biudžetą priverstinio išieškojimo, nepatikrino, ar
išieškotojas teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę į priverstinį išieškojimą. Byloje taip pat nustatyta,
kad antstolis nepatikrino, ar suėjo Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje
nurodytas 20 dienų terminas, skirtas skolininkui jo mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti,
8
kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę

nepriemoką (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teismai
pripažino neteisėtais ir panaikino antstolio I. Gaidelio veiksmus, kuriais skolininkui nustatyta
mokėtina 70 Lt vykdymo išlaidų suma.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad antstolis I. Gaidelis neturėjo pareigos
patikrinti, ar pasibaigęs 20 dienų terminas skolininkui mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti,
nuo kurio išieškotojas įgyja teisę į priverstinį išieškojimą, nes tokios antstolio pareigos nenustatyta
Mokesčių administravimo įstatyme. Toks skundo argumentas teisiškai nepagrįstas, nes mokesčių
administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo antstolis
gali priverstinai išieškoti tik suėjus 20 dienų terminui nepriemoką sumokėti geruoju, nuo kurio
pasibaigimo atsiranda teisė į priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105
straipsnio 1 dalies 3 punktą. Antstolis turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis aplinkybes dėl šio
termino pasibaigimo, nes tik nustačius tokio termino pasibaigimą, išnyksta kliūtis vykdomajam
dokumentui pradėti vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme. Toks nurodytų teisės normų
aiškinimas atitinka suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis D. Naujalis v.
antstolė A. Muzikevičienė ir kt. byloje Nr. 3K-3-18/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis UAB
,,Rusteda“ v. antstolis D. Stakeliūnas ir kt. byloje Nr. 3K-3-127/2007. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimas L. Strumilienės individuali įmonė v.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. A6-228/2007; 2008 m. spalio 3 d.
nutartis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. Stašaitis, Kauno apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija byloje Nr. A756-875/2008). Tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba kreipėsi į antstolį ir nenurodė priverstinio vykdymo termino pradžios, neturi reikšmės
antstolio pareigai išsiaiškinti, nuo kada atsirado išieškotojui teisė į priverstinį išieškojimą.
Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai nesiaiškino prievolės esmės, kokiais
terminais ji turi būti vykdoma ir teisinių jos nevykdymo padarinių, neturi teisinės reikšmės, nes
bylos ginčas yra ne dėl mokestinės prievolės mokėjimo, kuris tokiu atveju būtų neteismingas
bendrosios kompetencijos teismams, o dėl antstolio veiksmų, kuriais nustatytas skolininkui
mokėtinų vykdymo išlaidų dydis, teisėtumo.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio I. Gaidelio veiksmų, byla
Nr. 3K-3-68/2009
CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente
nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus
nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal
CPK 659 straipsnį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis
skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.
Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos - pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra
privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to
nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar
skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi
sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Linų audiniai“ į
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 94 8883,10 Lt įmokų, todėl
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus direktorius 2008 m. spalio 20 d.
priėmė sprendimą Nr. 1528 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fondo
valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Iš
bylos medžiagos matyti, kad būtent šiuo įmokų išieškojimo būdu ir pasinaudojo fondo valdyba:
9
sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka priėmimo dieną, t.y. 2008 m. spalio 20-ąją,
pateikė prašymą antstolio V. Drungilo kontorai „Dėl sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka
vykdymo“. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šis sprendimas antstolio kontoroje gautas
2008 m. lapkričio 28 d. (penktadienį), o kitą darbo dieną, t. y. gruodžio 1-ąją, buvo priimtas
pareiškėjo ginčijamas reikalavimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjas AB „Linų
audiniai” nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m.
spalio 20 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka gavo tik 2008 m. gruodžio 5 d. ir
šios aplinkybės išieškotojas neginčijo. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, skolininkui nebuvo
žinoma apie sprendimą dėl skolos išieškojimo prieš dvidešimt dienų iki antstolio reikalavimo
priėmimo.
Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su antstolio argumentu, kad jis
vadovaudamasis CPK 661 straipsniu neprivalėjo suteikti skolininkui papildomą terminą skolai
sumokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo
28 d. nutartis civilinėje byloje V.D. . v. Valstybinio socialinio draudimo fondo Plungės skyrius ,
byla Nr. 3K-3-356/2009
9. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo
(CPK 626 str. 4 p.)
Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų
atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro
situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis
institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos
atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų, tai šia galimybe jis gali
pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio
organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti
ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos
vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš
areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo
užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t.
y. tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas, tai jis turėtų būti
vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne
antstoliui, veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad
kreditorius, siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas
akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimams
patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115
straipsnis, CPK 626 straipsnio 4 punktas).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas
parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti
10
akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose
nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės
bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti
vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja.
Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo
teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos
skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet akcininkams asmeninės nuosavybės
teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos.
Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų
pardavimo pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo
atveju, netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatas, nei tie išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus
vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų
varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK
2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą –
pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359
straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20
d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. antstolis V. K., byla Nr. 3K-3-417/2008
10. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Kasatorius nurodo, kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė –
įsiteisėjus teismo sprendimui už akių, kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės –
išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai,
draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose
nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese
sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra
situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis
dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota
nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos
priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo, kurio žinioje yra byla. Atmesdamas ieškinį,
teismas sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tačiau tos
priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio
4 dalis). Įstatymo nustatyta, kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo
priėmimo dienos. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, tai jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas
(CPK 279 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms
institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismo
sprendimui įsiteisėjus, jis gali būti vykdomas. Iki tol teismo sprendimo vykdymas galimas tik
skubaus vykdymo atvejais. Faktą apie teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas,
išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą. Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius vykdomąją bylą pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant
neįsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms –
išieškojimo vykdymo procese sustabdymui. Kasatoriaus nežinojimas, kad yra paduotas pareiškimas
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei jo paties atlikti paskaičiavimai ir padarytos išvados dėl
sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro neįsiteisėjusio sprendimo įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo,
11
kaip antstolio, pareigos vykdymo veiksmus atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas kasatoriaus nurodytas kasacijos pagrindas
nepasitvirtino.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
225/2009
11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties
Naujojo Baudžiamojo Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad

apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta
ne laisvės atėmimo bausmė, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio
vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio
vykdymo pradžios. Teisėjo kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad
nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudą vykdymo senaties pradžia yra 2001 m.
gegužės 8 d., o jo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti 2001 m.
birželio 5 d., t. y. iki nuosprendžio vykdymo pradžios naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio
1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. Iš prie šios civilinės
bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0062/02/00619 medžiagos matyti, kad vykdomasis raštas
dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. Malachovskio, teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus
rajono apylinkės teismo gautas 2001 m. birželio 5 d., yra vykdymo stadijoje, nebuvo grąžintas
išieškotojui, jį vykdydamas teismo antstolis 2001 m. liepos mėnesį siuntė raginimą geruoju
sumokėti baudą, rinko iš bankų ir kitų juridinių asmenų duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį.
Esant tokiems duomenims, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčijamas baudos išieškojimas yra
negalimas dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Remdamasi
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija šioje byloje nekonstatuoja naujojo Baudžiamojo kodekso
96 straipsnio pažeidimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
250/2009
12. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių

teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties
terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą,
perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje
nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso
312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį
asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo
kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis
nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo
kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia
atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią
nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir
vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04;
2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant,
12
ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas,
turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp
vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK
308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios
institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje
Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-
4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar
netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo
senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d.
nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl
baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei
negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors
veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės
pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-
1105/2007).
22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. Kalėdos skundą dėl antstolio veiksmų, bylos
Nr. 3K-3-182/2010
13. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas
antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo
proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti
vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja
atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso
dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių –
antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus
vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje,
realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas
tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus,
asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet
pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus bei
prašydamas juos pripažinti neteisėtais, prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę
sąskaitą banke 208 206 Lt, pervestus išieškotojai R. M. Kita vertus, pervedus šią sumą išieškotojai,
buvo įvykdyta antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla, kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo
atliktas notaro vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK 587 straipsnio 4 punktas, Notariato
įstatymo 43 straipsnis, Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, CPK 632
straipsnio 1 punktas). Patenkinęs skundą, teismas, minėta, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį
įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia
grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti
vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia
skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir
atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, išieškotojai pagal vykdomąjį
dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą
13
sudarančio vykdomojo dokumento. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta.
Reikalavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas.
Išsiaiškinus, kad teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai
antstolio sumokėtus vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą banke,
konstatuotina, jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui
(CPK 443 straipsnio 1, 5, 8 dalys). Be to, teismai nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą
tebevykstant ginčui ir esant neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai Nr. 2-644-
524/2009, kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas. Taip pat teismai
nevertino ir netyrė vykdomosios bylos, iš kurios kildinamas reikalavimas, baigtumo būklės ir
atitinkamai – galimybės nagrinėti ginčą ypatingąja teisena.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
225/2009
14. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės
pažeidimo byloje
ATPK 312 straipsnyje reglamentuojama, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio
kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad
Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų
praktiką, teisės taikymo išaiškinimai skelbiami biuletenyje Administracinių teismų praktika. Taigi
šis teismas yra išaiškinęs, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą
vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas, jam pavedama ir nutarimo skirti administracinę
nuobaudą vykdymo kontrolė (Administracinių teismų praktika 1, p. 332–333). Siekiant
administracinės nuobaudos veiksmingumo, stiprinant teisėtumą, užkertant kelią teisės pažeidimams,
nutarimą priėmęs organas, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos, gali pakeisti viešaisiais darbais arba
administraciniu areštu (ATPK 314 straipsnis). Tuo tarpu CPK 624 straipsnio nuostatos
reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones, todėl, antstoliui vykdant nutarimą dėl
administracinės nuobaudos, CPK nuostatos turėtų būti taikomos tiek, kiek atitinkamų teisinių
santykių nereglamentuoja ATPK.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių
inspekcija atstovauja valstybei kaip išieškotoja CPK 638 straipsnio prasme. Kadangi pagal ATPK
309 straipsnį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą
priėmusiam organui (pareigūnui), tai darytina išvada, kad įstatymo šiuo konkrečiu atveju nepavesta
Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų
išieškojimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybins mokesčių inspekcijos
skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-493/2009
15. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, kai yra taikomi BK 75 straipsnio
2 dalyje nustatyti įpareigojimai
Jei teismas baudžiamojoje byloje tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį
ir priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nėra kliūtis taikyti BK
75 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą. Kita vertus, jei teismas baudžiamojoje byloje
nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą, įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti
nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei
priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per
14
nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam
terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo
priteisimo... Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis
nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo
termino nustatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d.
nutartis civilinėje byloje V. D. v. antstolis D. Stakeliūnas ir kt., bylos Nr. 3K-3-27/2010
II. Kitos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės
1. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese
Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia
visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo
eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, kurio 4 dalyje įmokos skolai pagal pagrindinę
prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-
1036/2003 Danijos bendrovė Nadoc Nr.1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba,
2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004 UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB
,,Amiga“, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 UAB ,,Stramina“ v.
UAB ,,Komeksimas“).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka
kreditoriui už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Vykdymo metu dengdamas
skolą dalimis skolininkas teismo priteistas palūkanas moka jas skaičiuojant iki faktiško teismo
sprendimo įvykdymo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos
skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, nurodytos teismo sprendime, o tik nuo tuo momentu
likusios nepadengtos skolos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Šia tvarka skolininko
mokamomis palūkanomis kreditoriui kompensuojamas skolininko delsimas sumokėti visą skolą ir
naudojimasis nesumokėta kreditoriui skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 19
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Operos vaistinė“ skundą dėl antstolio veiksmų,
byla Nr. 3K-3-594/2007
2. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu
Sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai
atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį.
Aiškindamas procesinį sprendimą ir jo vykdymą tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje
asmenų (CPK 278 straipsnis) ar antstolio (CPK 589 straipsnis) siūlomas aiškinimo variantas
pakeistų procesinio sprendimo turinį, teismas nėra saistomas tokių siūlymų ir netgi privalo
sprendimą išaiškinti kitaip, t. y. taip, kad nebūtų pakeistas sprendimo turinys.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymą išaiškinti sprendimo
vykdymo tvarką, byla Nr. 3K-3-63/2008
15
3. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo
Pakeisti teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką galima nekeičiant tokio sprendimo
(nutarties) turinio, kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas. Taigi sprendimo vykdymo
tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus.
Apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų
atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31
d. nutartis civilinėje byloje. antstolis G. P. v. R. G., V. Š., byla Nr. 3K-3-61/2008
4. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo
CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris
nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus,
teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro
pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo,
kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia
reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Taigi šios procesinės atsakomybės subjektai gali būti
ne tik skolininkai, bet ir kiekvienas kitas asmuo, nevykdantis teisėto antstolio reikalavimo. Tik
skolininko atsakomybę už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos
procesinės teisės normos. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis
skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats
skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs,
kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą
išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje svarbu
pažymėti, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, nevykdančiam ir
sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų
perdavimu, ir sprendimo, įpareigojančio perduoti turtą, todėl konstatavus neteisėtų veikų sutaptį
skolininko atsakomybė kiltų ne tik CPK 771 straipsnio 5 dalies, bet ir 585 straipsnio 2 dalies
pagrindu.
d. nutartis civilinėje byloje. antstolis D. B. v. UAB „Effektors basis“ ir kt., byla Nr. 3K-3-586/2008
5. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese
Civilinės atsakomybės santykių CPK 596 straipsnyje nereglamentuojama, todėl vykdymo

procese negali būti konstatuoti asmenų, dėl kurių nepriimtas atitinkamos institucijos sprendimas,
atsakomybės klausimai.
30 d. nutartis civilinėje byloje pagal išieškotojo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp.
Prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, bylos Nr. 3K-3-263/2008
6. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo
MAĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2001 m. rugsėjo 1 d., buvo nustatyta, kad apskaičiuoto
mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties terminas yra netaikomas, išskyrus šiame įstatyme
nustatytas išimtis, kai mokestinė nepriemoka yra pripažįstama beviltiška, ši taisyklė galiojo ir
priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. 2001 m.
16
birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymas Nr. IX-394, kuriuo buvo pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 29
straipsnio 3 dalis, nustatant, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, ši
taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės
paskolos sutartis, mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir
atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kasatorius... teigia, kad MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas penkerių metų
priverstinio mokesčio išieškojimo senaties terminas, turi būti taikoma ir toms mokesčių skoloms,
kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2001 m. rugsėjo 1 d.), t. y. retroaktyviai. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja materialinių įstatymų, t. y. tokių,
kuriuose nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės, galiojimo laiko atžvilgiu
taisyklei, pagal kurią materialiniai įstatymai taikomi santykiams, buvusiems jų galiojimo metu,
jeigu įstatymų leidėjo nenustatyta kitaip, jie galioja tik į ateitį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-129/2010
7. Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir

delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą, taikymo
VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą valstybinio

socialinio draudimo įmokų mokėjimą, taip pat priverstinio išieškojimo senaties terminas ir jo
taikymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios 2008 m. gegužės 12 d.
priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu, 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priverstinio
išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui
palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio
draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pagal šią nuostatą skola, kuriai taikomas penkerių
metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra tokia, kurios pagrindu esantys juridiniai faktai
atsirado po 2005 m. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių
mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., VSDĮ nustatytas penkerių metų
priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. ir kt. v.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
bylos Nr. 3K-3-164/2010
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios 2008 m. priimto ginčijamo
VSDFV sprendimo metu, 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties
terminas yra penkeri metai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas
taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir
delspinigių skoloms. Pagal šią nuostatą skola, kuriai taikomas penkerių metų priverstinio
išieškojimo senaties terminas, yra tokia, kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005
m. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo
prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio
išieškojimo senaties terminas netaikomas.
VSDĮ 16 straipsnio 11 dalyje reglamentuojami valstybinio socialinio draudimo įmokų
tikslinimo klausimai. Vienas iš jų yra laiko, už kurį gali būti atliekamas tikslinimas, trukmė.
Draudėjo prašymu tikslinimas leidžiamas trumpesniu laikotarpiu, o apdrausto asmens prašymu –
neribojant jo. Šios nuostatos gina apdrausto asmens interesus, nes dėl valstybinio socialinio
draudimo įmokų nesumokėjimo ar netikslaus mokėjimo gali nukentėti ilgalaikiai ir svarbūs asmens,
turinčio teisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, interesai. Šioje normoje nustatyti
laikotarpiai nevertinami kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminai.
17
nutartis civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/201).
III. Raginimo siuntimas ir įteikimas
1. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo
Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad antstolio siųstą raginimą pasirašė skolininko duktė
Jekaterina Šechovcova, žemesniųjų instancijų teismų įvertinta tinkamu raginimo įteikimu
skolininkui. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 657 straipsnio 1
dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas
skolininkui asmeniškai. Procesinių dokumentų įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo
gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių
pilnamečių šeimos narių. Pagal bylos įrodymus Jekaterina Šechovcova raginimo įteikimo dieną -
2004 m. rugsėjo 25 d. – buvo sukakusi 16 metų, t. y. nepilnametė (T. 1, b. l. 124, vykdomoji byla,
b. l. 6). Be to, teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme tiek skolininkas, tiek jo duktė
nurodė jos gyvenamąją vietą ne kartu su skolininku, kurio bute ji kartais svečiuodavosi (T. 1, b. l.
53, 56). Iš tokių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu,
kad antstolio raginimas buvo įteiktas ne kartu su skolininku gyvenančiam nepilnamečiam
asmeniui, dėl to pažeistos šio procesinio dokumento įteikimo sąlygos, nurodytos CPK 123
straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio
25 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. S. , R. B., byla Nr. 3K-3-503/2008
2. Dėl CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese,

aiškinimo
Sprendžiant dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas esminė aplinkybė yra ta, ar
skolininkas gavo raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo. Jeigu ši sąlyga įvykdyta,
teismas turi nagrinėti pareikšto prašymo pagrįstumą.
Nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą
reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir
teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu
būdu nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 611 straipsnio 1 dalies
reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų
sumokėjimo įteiktą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su
dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Dėl to
byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, turi būti nustatinėjama, ar
skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo.
Įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas apie vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas, gali
būti ne tik registruotas laiškas, bet ir kiti leistini įrodymai, pvz., skolininko pareiškimai antstoliui ar
teismui ir pan.
18
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. Vaitkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų
priteisimo, bylos Nr. 3K-3-403/2009.
3. Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį
(reikia siųsti raginimą)
Nėra specialiųjų civilinio proceso teisės normų, kurios nustatytų, ar antstolis, priėmęs
vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, turi siųsti skolininkui
raginimą, ar ne. Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo
raginimo išsiuntimo skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra
dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis
dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą
terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra; skolininkas raginamas įvykdyti
sprendimą, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661
straipsnyje nurodytus atvejus. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kada raginimas skolininkui
nesiunčiamas. Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo
veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys.
Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti
įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam
įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.Teisėjų kolegija pažymėjo,
kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės
įvykdymą, nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais, kai toks terminas jau yra
nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. Pažymėtina, kad vekselis savaime nėra
vykdomasis dokumentas. Tai – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta besąlyginė piniginė prievolė.
Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame
nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas. Tai, kad šiame vykdomajame dokumente
nenustatomas įvykdymo terminas, reiškia, jog nėra vieno iš CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodytų
atvejų, kai skolininkui raginimas nesiunčiamas.
Teisėjų kolegija nurodė ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjamo dalykas yra ne konkretaus
vekselio apmokėjimo terminas, bet antstolio veiksmai, įgyvendinant (vykdant) vekselio turėtojo,
kuriam vekselio davėjas per vekselio mokėjimo terminą nesumokėjo vekselio sumos, reikalavimą
pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad antstolis, gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl per
vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo, turi siųsti skolininkui
raginimą (CPK 655 straipsnis), nes šiuo atveju nei vykdomajame dokumente (notaro
vykdomajame įraše), nei įstatyme (ĮPVĮ) nenustatyta įvykdymo termino, taigi nėra būtinųjų
sąlygų CPK 661 straipsnio 1 daliai taikyti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal
CPK 655 straipsnį turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti piniginę prievolę.
19 d. nutartis civilinėje byloje H. P. v. antstolis A. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-477/2008
4. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui

pateikti skaičiavimo tvarką, taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymą
Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu.
CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti
vykdyti. Savo esme tai yra procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo
19
nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai
privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant
teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių,
skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti
procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinės procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis
civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-271/2009
5. Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas
(CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas
(CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius
konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio
1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę.
16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko UAB „VSA Vilnius“ skundą dėl antstolio
veiksmų, bylos Nr. 3K-3-119/2010
IV. Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
1. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga
CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų –
domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta
skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis
teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. Lomovcev ir A. Kašnikov v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt. Nr.
3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. Ringelevičienė v. D. Bliznikas ir kt. byloje Nr.
3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam
greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. Selezniovas v. S.
Mažeikienės turistinės įmonės „Vilnis“ Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos
vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus
atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose
nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir
užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais
pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo
veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo
veiksmų, kurie jau yra atlikti. Užbaigus vykdomąją bylą, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį
dokumentą, jokie tolesni vykdymo veiksmai neatliekami.
Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo, suteikusio teisinį pagrindą vykdymo veiksmams
sustabdyti, ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas nevykdė pareigos domėtis
vykdymo eiga, dėl to tokios pareigos nevykdymas, dėl ko antstolė nebuvo informuota apie
sustabdymą, neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi, ginčijant antstolės veiksmų
teisėtumą. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie
20
atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, dėl to pripažintinas teisiškai

nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad skolininkas neturėjo pareigos pateikti antstolei teismo
nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo.
d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. antstolis N. Š., byla Nr. 3K-3-564/2008
2. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų
paduoti
CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam,
ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigūnų priimtų
sprendimų įvykdymui. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas neturi būti keliamas aukščiau kitų vykdymo
proceso, kaip civilinio proceso stadijos, tikslų. Atvirkščiai, jis turėtų būti derinamas su būtinumu
teisingai išspręsti ginčą, susijusį su sprendimo priverstiniu vykdymu, nepagrįstai nesuvaržyti
vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų bei netapti formalia kliūtimi
asmenims apginti jų pažeistas teises, ypač tuo atveju, kai jos nėra ginčijamos. Tai gali būti
paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą ir toks reikalavimas teismui, nagrinėjančiam
suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo ir taip atliekančiam vykdymo
proceso kontrolę (CPK 594 straipsnio 1 dalis), yra iš esmės imperatyvus.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas turi teisę peržengti
kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Gindamas viešąjį interesą, kasacinis
teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, sprendimų teisėtumą gali analizuoti ir
kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto sprendimo
priėmimui. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas,
sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios
bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas.
Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui
nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. Šio ir kitų CPK 2 straipsnyje
įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, efektyviausiai užtikrinamas, kai jų siekiama kuo
greičiau (CPK 7 straipsnis) išnagrinėjant kiekvieną civilinę bylą. Viešasis interesas nagrinėjamoje
byloje reikalauja, kad CPK 512 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks
nurodytos procesinės teisės normos taikymas netaptų kliūtimi pareiškėjai įgyvendinti jos pažeistą
turtinę teisę, kurios, minėta, nei buvęs sutuoktinis P. J., nei jokie kiti asmenys neginčija.
Laikydama, kad CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymas ir pareiškėjos skundo
nenagrinėtinu teisme tik šiuo formaliu pagrindu pripažinimas, kai, jį patenkinus, nebūtų pažeistos
niekieno teisės, nagrinėjamoje byloje reikštų akivaizdų visokeriopos civilinių teisių teisminės
gynybos principo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1
dalis) ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą, teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo
ribas ir, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų užtikrinimo tikslu
negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo, pasisako dėl pareiškėjos skundo iš esmės, išspręsdama jame
suformuluotą prašymą reikšmingomis teisingam šios bylos išnagrinėjimui pripažintų aplinkybių
pagrindu.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės B. Z. veiksmų, byla Nr. 3K-
3-557/2007
3. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo

21
Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78

straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę
reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma
galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei
nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti
atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių
veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dešimties dienų
skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą
pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį
atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus
CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo
netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne
kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl
tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai
aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Stefanijos Veversevičienės skundą dėl antstolio veiksmų,
bylos Nr. 3K-3-143/2008
4. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties
Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos
esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo
susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir
viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų
patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių
santykių dalyvių valios. Ši specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje
peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių
– teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų
apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą
skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad,
vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio
veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-
225/2009
5. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos
Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą
funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso
pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už
sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK
771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo
naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką
įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal
CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo
22
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta,
kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda
vykdymo vietos apylinkės teismui. Teisėjų kolegija inter alia pažymi, kad tokia įstatymo
formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 straipsnio 1
dalis, 616 straipsnio 2 dalis). Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje
pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo
išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti
išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos
teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame
teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK
771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą
teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. Strimaitienės prašymą dėl baudos už teismo
sprendimo nevykdymą paskyrimo, bylos Nr. 3K-3-454/2009
V. Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka
V.1 Teisė į vykdymo išlaidas, jų dydis
1. Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga
atlyginti vykdymo išlaidas
Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos
vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Atlyginimas
antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R–352 patvirtintos Sprendimų vykdymo
instrukcijos 51 punktas);
Kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš
skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas).
Esant abejonių dėl raginimo įteikimo skolininkei datos, negali būti išspręstas klausimas, ar
skolininkė įvykdė sprendimą per raginime nustatytą terminą, ar šiam terminui pasibaigus; tuo tarpu
šios aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės skolininkės prievolei atlyginti antstoliui visas
vykdymo išlaidas atsirasti.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. V. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų
priteisimo, byla Nr. 3K-3-448/2007
Teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kaip antstoliui turėtų būti mokamas atlyginimas, jeigu
skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje
byloje antstolis A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007,
Teismų praktika 27
23
2. Dėl antstolio atlyginimo dydžio
Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir

dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis
turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant
vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o
nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo
procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių
principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Selezniovas v. UAB „Edana“,
AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27).
Antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus, todėl jam priteistinas atlyginimas,
tačiau šis, atsižvelgiant į antstolio atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, proceso dalyvių ekonominius
interesus, taip pat į tai, kad skolininkas, nors ir nesielgė nesąžiningai, kaip teigiama kasaciniame
skunde, tačiau nebendradarbiavo su antstoliu, nerodė pastangų laiku atsiskaityti su kreditoriumi,
mažintinas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8
d. nutartis civilinėje byloje antstolis R. Vižainiškis v. uždaroji akcinė bendrovė „Smailė“, byla Nr.
3K-3-255/2008
3. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą, kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime
nustatytą terminą
Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies)
įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per
raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme,
vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą.
Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar
raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas
pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir
pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir
atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m.
vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje
byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).
Antstolio veiksmai, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
negali turėti įtakos sprendžiant dėl atlyginimo antstoliui už teismo sprendimo, priimto byloje,
kurioje buvo pritaikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, įvykdymą. Teismo nutartis
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tam tikro teismo sprendimo pagrindu išduotas
vykdomasis raštas yra atskiri vykdomieji dokumentai, dėl jų vykdymo užvedamos atskiros
vykdomosios bylos, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti skirtingi nurodytų vykdomųjų
dokumentų vykdymo išlaidų dydžiai.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, jog būtų galima realiai įvykdyti
priimtą teismo sprendimą.
Skolininko atsiskaitymas su išieškotoju vyksta per antstolį: skolininkas perveda pinigus į
antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios antstolis perveda šiuos išieškotojui. Skolininkas negalėjo kitu
būdu pervesti išieškotojui ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotos sumos – tik per
antstolį, kurio depozitinėje sąskaitoje buvo ši suma. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad
skolininkas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą per raginime nustatytą terminą, sumokėtų visą
teismo sprendimu priteistą išieškotojui sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, nepaisant to, jog beveik
24
visa išieškoma suma yra sukaupta ir saugoma to ar kurio kito antstolio depozitinėje sąskaitoje,
pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Toks reikalavimas neatitiktų teisingumo, protingumo,
sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Be to, tai paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį
ir tikslus. Vykdymo procese turi būti paisoma visų šio proceso dalyvių interesų pusiausvyros (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-
161/2007).
Teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai susiklosto remiantis valstybės nustatytu vykdymo
išlaidų teisiniu reglamentavimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolis turi teisėtą
pagrindą tikėtis atlyginimo už priverstinio pobūdžio priemonių teisėtą panaudojimą, įvykdant
vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. Kai skolininkas įvykdo vykdomąjį
dokumentą per antstolio raginime ar siūlyme nustatytą terminą, antstolis žino, kad jam tokiu
atveju atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą nepriklauso, nes taip nustatyta jo veiklą
reglamentuojančių teisės aktų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas).
d. nutartis civilinėje byloje antstolė J. Bareikienė v. AB firma „VITI“, byla Nr. 3K-3-284/2008
4. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo
Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti
savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje
byloje ir atstovą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus, kolegija daro
išvadą, kad antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato
padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais
atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti
įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti
byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti
atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo,
kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį
išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo
išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui
nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
CPK 693 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė antstoliui kreiptis į teismą su pareiškimu
dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Šioje byloje nustatyta, kad antstolis pasinaudojo advokato
padėjėjo pagalba tokiam pareiškimui surašyti. Kolegija, įvertinusi tai, kad šis pareiškimas nėra
sudėtingas procesinis dokumentas, kad antstolis turi ypatingą teisinį statusą vykdymo procese ir
privalo turėti pakankamą teisinę kvalifikaciją tokiems procesiniams dokumentams surašyti,
sprendžia, jog kasatoriui nebuvo objektyvios būtinybės kreiptis į advokato padėjėją teisinės
pagalbos, todėl kasatoriaus patirtos 50 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neatlygintinos.
nutartis civilinėje byloje antstolis A. Zenkevičius v. UAB „G4S Lietuva“, byla Nr. 3K-7-448/2008
5. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo
funkcijų atlikimą
Nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo

apskaičiavimo teisėtumo sąvokas. Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir
antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar
antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu
atveju, bei ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas
25
antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus,

kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas. Antstolio atlyginimo
apskaičiavimo teisėtumas – tai atlyginimo dydžio apskaičiavimas vadovaujantis teisės aktų ir juos
detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir standartizuotais dydžiais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27
d. nutartis civilinėje byloje antstolė D. K. v. antstolis A. Christenok, byla Nr. 3K-3-511/2008
V.2 Vykdymo išlaidų išieškojimas
1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo
CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta, kad įvykdžius teismo sprendimą yra išieškomos
vykdymo išlaidos. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką
siūlymą, kuriame apskaičiuoja išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į
antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi pagal nurodytas teisės normas antstoliui nesuteikta teisė tuo
pačiu metu išieškoti skolininko sąskaita ir teismo sprendime priteistas sumas bei vykdymo išlaidas,
nes šių sumų išieškojimas atribotas atskirais įstatyme nustatytais vykdymo veiksmais.
d. nutartis civilinėje byloje J. Talitavičius v. antstolis Robertas Vaitkevičius ir kt., byla Nr. 3K-3-
36/2008
2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo
procedūra antstoliui privaloma visais atvejais, nepaisant to, ar skolininkas pats įvykdo teismo
sprendimą ar sumos išieškomos antstolio CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Teismų
praktikos analizė suponuoja išvadą, kad CPK 611 straipsnio nuostatos taikomos visais vykdymo
išlaidų išieškojimo atvejais. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, nei nustatyta CPK
611 straipsnyje, reiškia neteisėtus ultra vires veiksmus.
Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje, todėl
bylą nagrinėję teismai turėjo įstatyminį pagrindą konstatuoti, jog, skolininkui atsisakius mokėti
vykdymo išlaidas, antstolis privalėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas
tas sumas priteisti.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-
173/2008
3. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų
Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 753 ir 758 straipsniai yra CPK LV skyriuje „Išieškotų
lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“. Būtent šio skyriaus normos ir
reglamentuoja reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eilės tvarką,
reikalavimų patenkinimo eilę, iš nekilnojamojo daikto gautų pajamų paskirstymo tvarką, išieškotų
sumų paskirstymą išieškotojams, prisijungimą prie išieškojimo. Tai reiškia, kad nurodytos normos
taikomos tik po to, kai priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko, remiantis vykdymo proceso
normomis, yra baigtas (iš dalies baigtas) ir jau prasideda kita vykdymo proceso dalis – išieškotų
sumų vykdymo procese paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams. Antra, šio skyriaus normose
nieko nenurodoma apie tai, kokiu būdu turi būti išieškotos ar priteistos vykdymo išlaidos, o tik
nustatyta, kokia eilės tvarka išmokamos išieškotos iš skolininko išieškotojui šio apmokėtos
vykdymo išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalis, 758 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų išieškojimo
26
tvarka nustatyta CPK XLI skyriaus normose, įtvirtinančiose bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo
taisykles. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė taisyklė, užtikrinanti skolininko turtinių
interesų apsaugą, t. y. skolininkas raštišku antstolio siūlymu informuojamas apie vykdymo išlaidų
dydį ir, jam nesutinkant, vykdymo išlaidas gali priteisti tik teismas antstolio prašymu, bet ne
antstolis nustatyti vykdymo išlaidų dydį savo patvarkymu.
Įstatymų leidėjas CPK 611 straipsniu nustatė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką,
siekdamas įtvirtinti teismo apsauginę funkciją vykdymo procese, t. y. kad, esant skolininko
nesutikimui dėl vykdymo išlaidų dydžio, jas nustatytų tik teismas ir taip užtikrintų skolininko
turtinių interesų apsaugą. Antstoliui tokie įgalinimai nesuteikti. Antstolis turi teisę areštuoti
skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek, kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti,
bet vykdymo išlaidos turi būti išieškomos tik CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 689
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m.
birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija, byla Nr. 3K-7-277/2008
4. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą, prašant priteisti vykdymo išlaidas, ir

įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Kasacinio skundo argumentai dėl šioje byloje teismų priimtų nutarčių prieštaravimo CPK
611 straipsniui nepagrįsti, nes vykdymo proceso metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl
vykdymo išlaidų dydžio, o pareiga kreiptis į teismą antstoliui atsiranda, jeigu skolininkas su šia
suma nesutinka, t. y. pinigų nesumoka, pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d.
nutartis byloje pagal pareiškėjo J. Talitavičiaus skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-
36/2008). Pažymėtina, kad šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje
nekonstatavo CPK 611 straipsnio pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje kasatorė pervedė antstoliui
vykdymo išlaidas kartu su išieškomomis lėšomis, todėl neatsirado nurodytoje proceso teisės
normoje nustatytos sąlygos antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CPK 178 straipsnį, nes ne antstoliui, bet jai priskyrė
pareigą įrodyti vykdymo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo
argumentu. Šioje byloje kasatorė ginčijo vykdymo išlaidų dydį. Antstolis nereikalavo teismo
priteisti vykdymo išlaidas, nes jam neatsirado tokios pareigos (CPK 611 straipsnis). Kasatorė
klaidingai teigia, kad antstolis turėjo pareikšti pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl vykdymo
išlaidų priteisimo, nes toks teiginys prieštarauja CPK 611 straipsnyje nustatytam vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko teisiniam reglamentavimui. Be to, byloje yra antstolio kasatorei siųsti
vykdymo išlaidų apskaičiavimai. Kasatorė nepateikė juos paneigiančių įrodymų. Dėl to nėra
pagrindo pripažinti, kad, tikrindami vykdymo išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą, teismai byloje
dalyvaujantiems asmenims būtų neteisingai paskirstę įrodinėjimo pareigą, paneigę šalių procesinio
lygiateisiškumo principą ir pažeidę CPK 6, 17, 178 straipsnius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio
27 d. nutartis civilinėje byloje antstolė D. K. v. antstolis A. C., byla Nr. 3K-3-511/2008
5.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui
CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už
įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Minėta, kad antstolis negali vykdyti teismo
sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju,
kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų
vykdymą sau, jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis
27
dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taigi susidarytų
paradoksali situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo
tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir
negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. Be to, šios vykdymo išlaidos, įskaitant antstolio atlygį,
viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius.
Taigi racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų tuo atveju, kai skolininkas turi pajamų
ar lėšų, teismo nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį,
nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio, kokį nustatė teismas. Pažymėtina, kad šiuo
atveju antstolio veiksmai, nors formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo, tačiau jo
formalus laikymasis labiau pažeistų skolininko teises. Pažymėtina, kad antstolio procesinės veiklos
kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su
antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512
straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese
teisių ir teisėtų interesų apsauga, kuria naudodamasis, skolininkas gali apginti savo teises išieškant
teismo nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį. Kasacinis teismas, vadovaudamasi CPK 3
straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad antstolis,
nesikreipdamas į kitą antstolį, turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą
teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti skolininko lėšų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
27 d. nutartis civilinėje byloje antstolis G. J. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo., byla Nr. 3K-3-
40/2010
Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas analogiškos problematikos bylą aptarė

Klaipėdos apygardos teismo praktiką išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas ir konstatavo, kad
Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose bylose laikėsi nuostatos, jog vykdymo procesą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės prisiteisus vykdymo išlaidas iš
skolininko kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo, todėl tokiose situacijose antstolis neturi teisinio
pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje antstolis G. Jonauskas
v. M. Chilmano (M. Chilman) individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Šioje nutartyje taip pat
pažymėta, kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika
nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti naują, patikslinti ar ją pripažinti
teisinga. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir
protingumo principais, konstatavo, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, turi teisę už
įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš
skolininko lėšų, tačiau tokios teisės neturi, kai atlygį tenka išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne
piniginių lėšų).
Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi
teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d.
nutarimas; CPK 609-611 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A.
Selezniovas v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų
gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.). CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygis
antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo
išlaidų.
Pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis ar
suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti
nušalintas (CPK 636 straipsnis). Taigi, antstolis negali vykdyti teismo sprendimo sau ir turi
28
nusišalinti nuo jo vykdymo. Iš to, kaip nurodoma nutartyje, darytina išvada, kad tuo atveju, kai
antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų
vykdymą sau, jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis
dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taip susidarytų situacija,
kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų
neracionalus, ypač skolininkui, neturinčiam pakankamai lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti
vykdymo išlaidų. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas
įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
principais. Nesiremiant teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus, kad visais atvejais dėl
teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį, būtų pažeisti
skolininko interesai, nes, minėta, vykdymo išlaidų, įskaitant atlygį antstoliui, išieškojimas tęstųsi ir
taptų neracionalus, o skolininkas patirtų papildomų išlaidų.
Kartu kasacinis teismas aptariamoje nutartyje pripažino, kad kitokia situacija būtų, jeigu dėl
atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus
vykdymo veiksmus (pvz., turto areštą, pardavimą varžytynėse), o tokiu atveju gali kilti tolesnių
teisinių ginčų. Vadovaudamasis antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, kasacinis teismas, minėta, konstatavo, kad antstolis,
nesikreipdamas į kitą antstolį, neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą
teismo nutartimi nustatytą atlygį išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų).
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo
išlaidų priteisimo, bylos Nr. 3K-3-137/2010
6. Dėl išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu,
atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai
Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta
tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis). Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko
tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu
Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde,
Instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies
iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Tačiau ši norma turi būti aiškinama kartu su
Instrukcijos 28 punkto nuostata, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas
išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to,
ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Instrukcijoje
išimčių dėl vykdymo išlaidų, sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
išieškojimo nenustatyta, todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal
pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. Mikliušienės veiksmų,
byla Nr. 3K-3-12/2010
7. Dėl išlaidų, susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu,
atlyginimo tvarkos, kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą
Tiek teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma
ar kilnojamieji daiktai, išdavimas, tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos
29
laikinosios apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti
priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja
ir administruoja ne teismas, o antstolis. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo
įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Nepaisant to, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo
įsakymas yra atskiri vykdomieji dokumentai, dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios
bylos, jie vykdomi skirtingu laiku ir juos gali vykdyti skirtingi antstoliai, tačiau įsiteisėjęs teismo
įsakymas yra reikšmingas ir vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.
Įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia, kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai, jo teisinė padėtis
nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai,
todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų, sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių, grąžinimą. Pareiga pateikti įrodymus apie išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimą tenka
išieškotojui, pageidaujančiam susigrąžinti vykdymo išlaidas, sumokėtas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių vykdymo.
Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos įvykdytos, todėl antstolis privalėjo spręsti dėl vykdymo
išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks
grąžinimo mechanizmas, kai skolininkui sutinkant sumokėti vykdymo išlaidas išvengiama teisminių
procedūrų, atitinka proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus bei teismo įsakymo išdavimo
teisenos esmę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal
pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. Mikliušienės veiksmų,
byla Nr. 3K-3-12/2010
8. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo
CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka visas vykdymo išlaidas. Įvykdžius
sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d.
įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 251 punkto nuostatas, pateikdamas antstoliui
vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, ieškovas kaip išieškotojas turėjo parinkti ir
nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys statybos griovimo darbus; pagal 48 punkto nuostatas
ieškovas, kaip išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, apmokėjo už asmenų,
vykdančių statybos nugriovimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad
ieškovas, vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, organizavo viešuosius pirkimus,
parinko rangovą pirčiai nugriauti ir jį nurodė antstoliui; antstolis dalyvavo visose pirties griovimo
procedūrose. Taigi tiek išieškotojo, tiek antstolio, vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį,
veiksmai atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl teismai pagrįstai išieškotojo
(ieškovo) sumokėtas išlaidas rangovui laikė faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteisė jas CPK 610
straipsnio pagrindu iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje,
kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.
nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. A. S, bylos Nr. 3K-3-
146/2010
VI. Vykdymo veiksmų sustabdymas
1. Dėl antstolio veiksmų, skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga

30
CPK 625 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas reikalavimas antstoliui savo iniciatyva arba
vykdymo proceso dalyvių prašymu priimti patvarkymą nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės,
dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Šioje teisės normoje įpareigojimas antstolį imtis vykdymo
sustabdymo veiksmų siejamas su tokio sustabdymo teisinio pagrindo paaiškėjimo momentu.
Kadangi byloje nustatyta, kad antstolė visus vykdymo veiksmus atliko iki teismo nutarties laikinai
sustabdyti vykdymą nuorašo gavimo dienos, ir po to jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, tai
teismai nutartyse teisiškai pagrįstai įvertino antstolės veiksmus teisėtais. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis, suteikusi teisinį pagrindą sustabdyti vykdymą,
buvo priimta skolininko prašymu ir jo interesais, dėl to skolininkas, siekdamas vykdymo veiksmų
vykdomojoje byloje sustabdymo, turėjo gautą nutarties nuorašą pateikti antstolei, kaip tai ir
nustatyta CPK 625 straipsnio 1 dalyje. Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo, suteikusio teisinį
pagrindą vykdymo veiksmams sustabdyti, ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas
nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga, dėl to tokios pareigos nevykdymas, dėl ko antstolė
nebuvo informuota apie sustabdymą, neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi,
ginčijant antstolės veiksmų teisėtumą. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo
pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, dėl to
pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad skolininkas neturėjo pareigos
pateikti antstolei teismo nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio
31 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. antstolis N. Š., byla Nr. 3K-3-564/2008
2. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį
Lietuvos Respublikoje tik teismams priskirtina nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl vaiko
grąžinimo (negrąžinimo) pagal Hagos konvenciją, tarp jų ir prašymus dėl proceso atnaujinimo
grąžinimui prieštaraujančiai šaliai įrodinėjant faktinės situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl
tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių
aspektu po teismo sprendimo grąžinti vaiką įsiteisėjimo ir jo vykdymo procesinėje stadijoje.
Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, kurio veikla grindžiama teisėtumo imperatyvu,
savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis, sprendimo vykdymo procese asmeniui, prieštaraujančiam, kad vaikas
būtų grąžintas, prašant vykdomosios bylos sustabdymo ir pateikus įtikinamus įrodymus, kad yra
didelė rizika, jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į
kitą netoleruotiną situaciją, turi pareigą ex officio kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593
straipsnis), kad teismas, taikydamas proceso atnaujinimo teisinį institutą, įvertintų faktinės
situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1
dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių aspektu.
Tais atvejais, kai antstolis kreipiasi su nurodytu pareiškimu į teismą, vykdomosios bylos
sustabdymo būtinumas suponuotas vaiko teisių ir interesų apsaugos reikalavimų iki kompetentingas
teismas įvertins prieštaraujančios vaiko grąžinimui šalies teikiamus argumentus Hagos konvencijos
13 straipsnio 1 dalies (b) punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
23 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. antstolis A. S. ir M. R., byla Nr. 3K-3-305/2008
3. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio
(vykdomosios bylos sustabdymas iškėlus bankroto bylą)
Antstolis A. Balčiūnas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis
prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra
bankroto bylos iškėlimas, o ne pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimas, kaip tai nustatyta ĮBĮ 9
31
straipsnio 3 dalyje. Kolegijos nuomone, prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra. ĮBĮ 9 straipsnio 3
dalyje nustatytas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal teismų ir kitų institucijų sprendimų
pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymas ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte
įtvirtintas vykdomosios bylos sustabdymas, vertinant juos bankroto procedūrų atžvilgiu, yra
nuosekliai vienas paskui kitą einantys procesiniai veiksmai. Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo
sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje, teismui priėmus
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo
priėmimo. Atsisakius iškelti bankroto bylą turto realizavimas ir (ar) išieškojimas atnaujinamas,
taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis), o iškėlus bankroto
bylą turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, vykdomoji byla sustabdoma ir
vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui.
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“, antstolis A. B. v. UAB „Best Fert“, ir kt.,
byla Nr. 3K-17/2009
4. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto
pagrindu
Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145
straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Turto areštas yra priverstinis
nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo –
laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas
gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Disponavimo teisė
įgyvendinama tiesiogiai ir netiesiogiai. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai, tai valia
disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo, kurie patys turi tokią teisę. Disponavimo teisė
įgyvendinama netiesiogiai, jeigu šią teisę savininkas ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia
kitam asmeniui (pvz., atstovui pagal pavedimo, atstovavimo, komiso ar kitokį sandorį). Jeigu
disponavimo teisė ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu, tai įstatymo nuostatos nustato
disponavimo ribas ir išimtis.
Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. Antstolis
CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. CPK normos
reglamentuoja, kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. Kai
turtas areštuotas kelių kreditorių naudai, tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta, jog pirmenybė
suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai, kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Ar konkretaus
kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė, sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių
įstatymų normų nuostatas.
32
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-
417/2008
5. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. 6 p.)
Nagrinėjamoje ir prie jos prijungtoje bankroto bylose nėra duomenų, kad D. Zebitienės
ūkinės-komercinės įmonės bankroto byloje išieškojimas buvo nukreiptas ne į visą individualios
įmonės ir jos dalyvių turtą. Taip pat nėra duomenų, kad vykdant bankroto procedūras kasatorius
turėjo turto, apie kurį bankroto byloje nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į nurodytus teisiškai
reikšmingus faktus, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma,
kad bankroto proceso metu buvo parduotas visas bankrutuojančios įmonės savininkų turtas, todėl
individualios įmonės savininkų prievolės įvykdymas savo bankrutavusios individualios įmonės
kreditoriams ribojamas jų (savininkų) bankroto proceso metu turimu turtu. Atsižvelgdama į tai,
išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, iš varžytynių pardavus kasatoriaus įkeistą nekilnojamąjį
turtą ir nelikus kito turto, į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, kasatoriaus, kaip įkaito
davėjo ir kaip solidaraus skolininko (Kretingos rajono apylinkės teismas 1994 m. rugsėjo 1 d.
sprendimas), prievolė pasibaigė (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, CK 4.197 straipsnio 1 dalis, 6.128 straipsnio 3 dalis). Šios išvados
nepaneigia vien ta aplinkybė, kad vykdomoji byla, kurioje išieškojimas iš kasatoriaus buvo
vykdomas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, nebuvo
perduota individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. CPK 626 straipsnio 3 punkto
nuostata dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui nustato
antstoliui pareigą ir reiškia, kad antstolis privalo atitinkamą vykdomąjį dokumentą persiųsti
bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šios pareigos neįvykdymas nesukuria teisėtų pasekmių.
CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 6 punkte nustatyta,
kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam
teismui. Ši teisės norma, teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, kaip vykdomosios
bylos užbaigimo teisinis pagrindas taikoma ir tuo atveju, kai teismas nustato, kad antstolis
vykdymo procese privalėjo persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam
teismui ir užbaigti vykdomąją bylą aptariamos teisės normos pagrindu, tačiau to nepadarė.
Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad šiai bylai aktuali vykdomoji
byla dėl išieškojimo iš kasatoriaus turėjo pasibaigti CPK 632 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.
gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, byla
Nr. 3K-7-162/2009
6. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo
Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, lėšų išieškojimo sustabdymas iš esmės reiškia ir
draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias šios įmonės lėšas pervesti įmonės kreditoriams.
Šis teisinis imperatyvas nustoja galios tik tuo atveju, jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto
bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Aptariama įstatymo imperatyvi nuostata (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis)
savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, t. y.
privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas,
sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio
klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui
atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio
bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma
33
baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Vykdomosios bylos sustabdymo
atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai
neįvardytas kaip privalomasis, tačiau toks šioje nutartyje pateiktas vykdomosios bylos eigos
aiškinimas grindžiamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei CPK 1 straipsnio 1, 2 dalyse
įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų primatą prieš
CPK normas.
nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ , bylos Nr.
3K-3-30/2010
Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. Akivaizdu,
kad pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą
reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Akivaizdu ir tai, kad tol, kol
išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo
procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio
depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis
yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas
įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu
jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš
skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. Savo ruožtu
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas išieškojimo sustabdymas reiškia ne tik išieškojimo,
kaip jis suprantamas CPK 758 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, bet ir išieškotų bei antstolio
depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės, dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl
bankroto bylos iškėlimo – lėšų išmokėjimo išieškotojams sustabdymo privalomumą. Priešingas
aptariamų teisės normų aiškinimas reikštų tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, tiek apskritai Įmonių
bankroto įstatymo vieno iš tikslų – sustabdyti disponavimą galimai bankrutuosiančio skolininko
turtu ir pinigais, taip apsaugant kreditorių teises, – paneigimą.
18d. nutartis civilinėje byloje , UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis R. Vaitkevičius ir BUAB
„Baltpaper“ , bylos Nr. 3K-3-220/2010
VII. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
VII.1 Turto areštas
1. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos
priemonę – piniginių lėšų areštą
Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros,
kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei
teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo
sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo
interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas
kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma,
34
kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi,
o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui.
Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra
turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno)
sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų
registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto
arešto aktą.
Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. Be to,
CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą
antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka; šiuo atveju antstolis
turto arešto akto nesurašo.
Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių
Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą, kad jos tiesiogiai
nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos
priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias atsakovo
pinigines lėšas.
Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta, kad antstolis sudaro areštuojamo turto
aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pastarojo straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytas
teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių
lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos
priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė.
Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
egzistuoja teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689
straipsnį tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nėra
teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad CPK 689 straipsnis yra
specialioji norma CPK 675 ir 677 straipsnių atžvilgiu bei kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos
atveju CPK 689 straipsnis taikytinas tiesiogiai.
CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl
vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai
netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4
dalis, 675, 677 straipsniai. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis vykdymo proceso metu turi teisę
priimti ir kitokius patvarkymus, nei nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o šioje
instrukcijoje nustatytos formos patvarkymai antstoliui yra privalomi tik teisės normose nurodytais
atvejais.
Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju
antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. Toks antstolio patvarkymas
prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 675 straipsnio 3 dalis,
689 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad, nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias
lėšas, antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką neva paeiliui, kol negautų informacijos, kad
skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkami antstolio
patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams, kitoms kredito įstaigoms ar
asmenims, kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. Tokią išvadą pagrindžia CPK 689
straipsnio 3 dalies nuostata. Laikinosios apsaugos priemonės –lėšų, esančių kredito įstaigose, arešto
– tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus
pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai.
Tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos
sąskaitoje.
35
Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo, antstolis turėjo kreiptis į nutartį dėl
laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų
antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-371/2007
2. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio
Byloje nagrinėjamas klausimas – kokia tvarka galėtų ginti savo pažeistas teises
suinteresuotas asmuo, nurodantis, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos
priemonės – turto arešto – taikymo, sudarydamas areštuojamo turto aprašą, į jį įtraukė ne atsakovo
turtą, kurio atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, bet kitam asmeniui nuosavybės teise
priklausantį kilnojamąjį turtą.
Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,
susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti. Taip gali būti, pvz., kai
laikinoji apsaugos priemonė taikoma turto registre neregistruojamiems kilnojamiesiems daiktams
arba nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Tokiais atvejais
surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu
atveju būtent tokio pobūdžio nutartį 2007 m. gruodžio 5 d. priėmė Klaipėdos miesto apylinkės
teismas. Tokia nutartis antstolio vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152
straipsnio 4 dalis). Šią tvarką reglametuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos.
Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo
savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos
(pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto
arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti
turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu ateju
antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė,
vykdydama teismo nutartį, aprašė skolininko (atsakovo) UAB „Stiklo galerija“ turtą.
CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo
proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines
pasekmes (pvz., varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus
vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti
nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti),
– suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai.
CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba
atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. Tai reiškia,
kad byla yra nedispozityvi, t. y. tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis,
443 straipsnio 8 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų gali būti
paduodami per pakankamai trumpą terminą – per dešimt dienų nuo to momento, kai skundą
pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą procesinį veiksmą arba
atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu
atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti
asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl
civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja
teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex
lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis,
36
priimta civilinėje byloje D. B., R. B. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008, ir kt.). Šioje byloje
kasatorius (pareiškėjas) UAB „Robela“ reikalavimą panaikinti turto aprašą grindžia aplinkybe, kad
antstolio aprašytas turtas nuosavybės teise priklauso kasatoriui, o ne skolininkui UAB „Stiklo
galerija“, taigi kelia klausimą dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl
laikinosios apsaugos priemonės (arešto) taikymo, nuosavybės teisės. Nors šiuo metu išieškojimas iš
areštuoto turto, kuris, kasatoriaus teigimu, priklauso jam, o ne UAB „Stiklo galerija“, dar
nepradėtas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikymo įstatyminis pagrindas (pagal CPK 144
straipsnio 1 dalį laikinoji apsaugos priemonė taikoma, jeigu jos nesiėmus teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), sistemiškai aiškinant civilinio proceso
normas, suponuoja išvadą dėl CPK 603 straipsnyje nustatyto pažeistos teisės gynimo būdo ir
tvarkos taikymo. Kadangi šiuo atveju kasatoriaus teisės, vadovaujantis civilinio proceso normų
reikalavimais, negali būti ginamos ypatingąja teisena, tai ir CPK 443 straipsnio 7 dalies taisyklės
taikymas neturi juridinio pagrindo.
Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. antstolė A. R. Žičkuvienė, UAB „Stiklo galerija“ ir A. S.,
byla Nr.3K-3-528/2008
3. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant
to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta
pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas
realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-
604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. Mikliušienė, bylos Nr.
3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą
kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo
apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė
A. R. Žičkuvienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
V. K. Vinkleris v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007). Taigi kasacinio teismo
praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą teisės normų taikymo ir
aiškinimo yra iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės
įgalioto asmens, pareiga.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas
prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės,
antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad nei
skolininkė, nei išieškotoja dėl antstolio atlikto buto įkainojimo neprieštaravo, todėl nebuvo pagrindo
ekspertizei skirti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra
vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad
CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti
nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo
formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis
privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai
nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Taigi bylą
nagrinėję teismai suabsoliutino šalių prieštaravimų dėl turto vertės nebuvimą. Pažymėtina tai, kad
2004 m. kovo 5 d. kasatorė pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolį buto vertei nustatyti skirti
ekspertizę, tačiau teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi antstolį įpareigojo perkainoti butą,
37
neskiriant ekspertizės. Nors viso bylos proceso metu kasatorė kėlė ginčą dėl netinkamai nustatytos
areštuoto turto vertės, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog kasatorė nepaneigė, kad antstolio
2004 m. gegužės 26 d. turto aprašu atliktas įkainojimas ir 2004 m. liepos 5 d. parduoto buto kaina
neatitiko realios vertės. Teismui nesukėlė abejonių tai, kad antstolio areštuoto turto įkainojimas
2004 m. gegužės 26 d. (35 000 Lt) buvo mažesnis už Nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenų banko išraše nurodytą vidutinę buto rinkos vertę (36 624 Lt), nustatytą dar 1999 m.
gegužės 10 d. Teismas nemotyvuotai vertino tik antstolio pateiktas neinformatyvias pažymas apie
dviejų kambarių butų Panevėžyje kainas, tuo tarpu kasatorės pateiktos preliminarios išvados dėl
konkretaus turto vertės apskritai nevertino. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą
praktiką tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi
būti visiškai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Tokiu
atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realią to
meto ginčo objekto kainą, yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą
negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos
Nr. 3K-3-211/2007). Taigi turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų
nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto
pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose
nustatyta tvarka. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti
apie varžytynių teisėtumą.
d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-292/2009
VII.2 Išieškojimo eiliškumas
1. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė, kad skolininkui buvo siunčiami antstolio
patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau skolininkas nevykdė CPK 645 straipsnio 1
dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Skolininkas taip
pat nesinaudojo teise nurodyti antstoliui, kurį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715
straipsnis). Dėl to pagrįstai teismai įvertino tokį skolininko nebendradarbiavimą su antstoliu,
nesinaudojimą savo teisėmis ir pareigų nevykdymą neatsakingumu dėl jo atžvilgiu vykdomo
išieškojimo. Tačiau byloje teismai neatsižvelgė į tai, kad antstolio išieškoma suma pagal tris
vykdomuosius dokumentus buvo 4289,66 Lt, išieškojimas nukreiptas į skolininko paskutinį būstą,
įvertintą 120 000 Lt, nors vykdomojoje byloje Nr. 10-4269/2004 (b. l. 13) antstolis surinko
duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko turtą, dėl to antstoliui tapo žinoma apie skolininko
turimas tris įregistruotas transporto priemones ir jų duomenis. Nukreipdamas išieškojimą ne į šį
skolininko kilnojamąjį turtą, o į skolininko būstą, antstolis nesilaikė turto, į kurį nukreipiamas
išieškojimas, eiliškumo. Pagal CPK 664 straipsnio 2 ir 5 dalis antrąja eile išieškoma iš skolininko
kilnojamojo turto, o iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma paskutine eile. Antstolio
argumentas, kad kilnojamojo turto dėl jo menkos vertės būtų nepakakę išieškomai sumai padengti,
neatleidžia nuo pareigos laikytis išieškojimo eiliškumo. Tai, kad skolininkas nenurodė kito turto, į
kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 715 straipsnis), reiškia, jog jis sutiko su
įstatyme įtvirtintu eiliškumu, dėl to nesilaikant šios tvarkos buvo pažeista šioje teisės normoje
nustatyta skolininko teisė. Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti turto pardavimo varžytynėse aktą
negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi antstolio turėta, tačiau neišnaudota
galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko kilnojamąjį turtą patvirtina varžytynių dėl skolininko
būsto pardavimo akto neteisėtumą.
38
25 d. nutartis civilinėje byloje. I. Š. v. A. S., R. B., byla Nr. 3K-3-503/2008
19 d. nutartis civilinėje byloje H. P. v. antstolis A.S. ir kt., byla Nr. 3K-3-477/2008
VII.3 Išieškojimas iš keliems asmenims priklausančio turto
1. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto
Kasacinis teismas nurodė , kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės
asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto
nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi.
Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o
kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais
sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo
iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą
sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimą teismas nagrinėja
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems
asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633
straipsnis).
Tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems
skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš
sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266
straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto
pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų
priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-
607/2007
2. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str.)
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui)
priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir
areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės
nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su
kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad
skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais
asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės
norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti
bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV
skirsnis).
Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti
jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme
nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai
bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios
jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo
atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis
nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija
aiškina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su
39
kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys
nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės
nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios
bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra
suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios
nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų
įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P.s prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo;
byla Nr. 3K-3-23/2006). Darytina išvada, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai,
tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui
priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tokios praktikos taip pat laikosi Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš nutarčių nurodęs, kad ieškovei priklausančiame bute nėra
atskiros izoliuotos patalpos, todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku)
nagrinėjamoje byloje galėjo būti tik 1/2 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1.112 straipsnis,
6.306 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. Milevičienė ir kt.; byla
Nr. 3K-3-448/2006). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku
gali būti taip pat ir turtinės teisės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo
ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis
CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia
nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui
nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis
bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės
teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo
didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. Karpenko, antstolės R.
Graižienės kontora, byla Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. Vainikonienė ir kt. v. V. Šimulynas ir kt., byla Nr. 3K-3-360/2005). Taigi darytina išvada,
kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės
nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma
naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio
2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto
nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio
susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo
tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Be
abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius,
atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to,
įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš
bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis).
Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti
naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai
negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio
5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L, B. W, B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies
nustatymo, byla Nr. 3K-3-542/2007
40
3. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų
Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl
tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas,
antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams
kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios
prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami
bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas
išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi
spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus
atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims
(prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi
pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą
procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1
dalis).
Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia
kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties
sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių
civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios
vykdomos iš bendro sutuoktinio turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario
15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr.
3K-7-149/2008
Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktus vykdomajame rašte, be kitų privalomų
rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas
išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui
pateiktame vykdomajame rašte Nr. 2-774/2000 yra nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. A. G.,
nesant teismo sprendimo dėl A. G. sutuoktinės, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio
turto negalėjo būti išduotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti
išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių,
antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš
bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. M. skundą dėl
antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal
pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis A. Zenkevičius, I.
Nižegorodova, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2005; ir
kt.). Šiuo atveju antstolis vykdymo procese ginčijamu 2007 m. kovo 1 d. patvarkymu areštavo
kasatorės lėšas ir ją nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu
2000 m. rugsėjo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-774/2000. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio
skundo argumentu, kad pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą – antstolio patvarkymu (CPK
613, 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be
vykdomojo dokumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A.
Bložė ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008, konstatuota, kad net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai
įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro
41
sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti
išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą; teismo sprendimas reikštų teisinį pagrindą
vykdomajam dokumentui išduoti ir antstolio įvykdytą išieškojimą iš kreditoriui solidariai
atsakančių sutuoktinių asmeninio turto (CK 3.113 straipsnis) pripažinti teisėtu. Vadinasi, šiuo
atveju dėl priimto antstolio patvarkymo teisėtumo turi būti sprendžiama antstoliui įstatymo
nustatytų procesinių teisių ir pareigų laikymosi aspektu, t. y. svarstoma, ar jis pagal vykdymo
proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą, galėjo nustatyti prievolės pobūdį, ar išnaudojo
procesines galimybes klausimams dėl skolos išieškojimo iš kasatorės turto vykdymo proceso metu
išaiškinti. Dėl galimybių iešieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis.
Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus; to nepadarius, konstatuotinas
antstolio veiksmų neteisėtumas.
29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr.
3K-3-248/2009.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo ar
arbitražo teismo sprendimo aiškinimo (CPK 278 straipsnis, KAĮ 36 straipsnis) ar šių procesinių
sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito
sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant
teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad
išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio
veiksmus, kurias atsisakyta tai padaryti. Minėta, prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Į
kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai
neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis
teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109
straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo
atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem
sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl šios
priežasties teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis
nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui
įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Šią teisę kreditorius turi ir tuo atveju, kai dėl
vieno sutuoktinio priimtas arbitražinis sprendimas. Tačiau tokiu atveju pažymėtina, kad sutuoktinio
sudarytas arbitražinis susitarimas nesaisto kito sutuoktinio, nedalyvavusio sudarant tokį susitarimą.
Dėl šios priežasties ieškinys tokiam sutuoktiniui negali būti pareikštas arbitraže, nebent būtų
nustatytos KAĮ 9 straipsnyje įtvirtintos arbitražinio susitarimo sąlygos.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M.T. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
81/2010.
4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį
Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 10 d. teismo įsakymo, kuriuo iš A. K. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839,45 Lt
skola, delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidos kreditoriui
UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant
vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas vienas iš
sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti
vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo
42
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal
J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis
civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys:
antstolis A. Zenkevičius, I. N., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-
484/2005; ir kt.). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. K. firma „Technotakas“ įregistruota iki
santuokos su A. K.sudarymo, o ši pagal 2002 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163
800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone, Gegužiškių kaime. Nors žemės sklypas įgytas santuokos
metu, teismas laikė, kad jis yra asmeninė A. K. nuosavybė. Teismas atmetė antstolio argumentus,
kad A. K. laikytina firmos dalyve, nesant įrodymų apie tai, jog po santuokos sudarymo būtų
padidėjusi firmos vertė. Dėl to teismas nelaikė, kad A. K. yra šio juridinio asmens dalyvė, iš kurios
asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą.
Antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, taikė CPK 673 straipsnio nuostatą, kad jeigu
individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis
išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Ši specialioji įstatymo norma reiškia, kad
antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. K. priklausantį turtą neišsiaiškinęs, ar išieškojimas turi
būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau
nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva,
todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms
vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.
nutartis civilinėje byloje pagal antstolio D. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys UAB „ACME
kompiuterių komponentai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-383/2009
Remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos
teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna
praktinį vykdomąjį pobūdį. Pagal įstatymą, kilus neaiškumų, jie vykdymo metu gali būti
išsprendžiami teismo (CPK 589 straipsnis). Tačiau neaiškumų gali būti ir dėl nedidelių, visiškai
smulkmeniškų neatitikimų, kurie nereikalauja teismo įsikišimo. Dėl to dalį neaiškumų gali pašalinti
pats antstolis, nesinaudodamas CPK 589 ir 593 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau jeigu
vykdymo tvarka yra neaiški dėl teismo sprendime esančių trūkumų (rašymo apsirikimai, aritmetinės
klaidos, išspręsti ne visi reikalavimai, neaiškiai suformuluota rezoliucinė dalis ir pan.) antstolis
neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti teismo sprendimą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas...
Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo
įvyko pakeitimų, dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas, tai dėl naujų aplinkybių
faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Pirma, šį klausimą teismas
turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnis), savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva,
išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo.
Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol, kol
nepakeičiama sprendimo esmė. Antra, jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti
nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo
veiksmų, kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį, nustatytų ar pabaigtų ginčo šalių
materialines teises ir pareigas. Kitaip tariant, antstolis negali išspręsti materialinio teisinio klausimo.
Sutarties pakeitimas yra akivaizdus materialinės teisės klausimo išsprendimo atvejis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės
medicinos instituto skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-500/2009
43
5. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str.5 d.)
Teisėjas rezoliucija antstolio S. U. 2008 m. liepos 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo

apskaičiavimą patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. per tris dienas, nors pagal CPK 512 straipsnį
skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų (pagal 2008 m.
lapkričio 14 d. įstatymo redakciją – per dvidešimt dienų) nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis
asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet
ne vėliau kaip per trisdešimt (pagal 2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo redakciją – per devyniasdešimt
dienų) nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, patvirtinęs antstolio
parengtą išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą per tris dienas, teisėjas netinkamai atliko
antstolio veiklos kontrolę, nes užkirto kelią suinteresuotam asmeniui per CPK 512 straipsnyje
nustatytą terminą įgyvendinti teisę skųsti tokius antstolio veiksmus ir atėmė galimybę išieškotojui
G. P. prisijungti prie išieškojimo iki to momento, kai teisėjas patvirtino antstolio patvarkymą dėl
išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams.
Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjas 2008 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija patvirtinęs antstolio S.
Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą, kaip ir antstolis, pažeidė
CPK 756 straipsnį, nes pagal nurodytą proceso teisės normą patvarkymas dėl lėšų paskirstymo
rengiamas tik tada, kai yra keli išieškotojai, o nurodytame antstolio S. Užkuraičio apskaičiavime
išieškotojais nurodyti kasatorė ir pats antstolis, kuris pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį nelaikomas
išieškotoju.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
216/2009.
VII. 4 Vaikų interesų apsauga išieškojimo procese
1. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės
vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų
nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo
vykdymo tvarka.
Kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios
patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra
vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto
arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4
straipsnio 5-7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis).
Teismai nepagrįstai suabsoliutino tokį išieškotojo nurodymo privalomumą. CPK nustatyta
nemažai nurodymų ir draudimų antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko turto (CPK 663, 664,
668, 739 straipsniai ir kt.), todėl antstolis, kaip asmuo, vykdantis jam valstybės pavestas funkcijas
(Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), kiekvienu atveju vykdydamas išieškojimą sprendžia dėl
išieškojimo tvarkos ir turi nustatyti, ar atitinkama išieškojimo tvarka, taigi, net ir tuo atveju, kai yra
išieškotojo nurodymas, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, atitinka CPK įtvirtintus reikalavimus, taip
pat ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai.
44
Ginčo butas yra vieno kambario, todėl realiai nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką su kitu
buto dalį įsigijusiu asmeniu neįmanoma. Antstolis, nustatęs, jog skolininkas T. M. turi kito turto, į
kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, nors ir gavęs išieškotojos nurodymą nukreipti išieškojimą į
T. M. priklausančią 1/2 dalį buto, privalėjo patikrinti, ar šis išieškotojos nurodymas nepažeis
viešojo intereso, šiuo atveju – nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo
sąlygas.
nutartis civilinėje byloje K. M. v. antstolis G.P. ir kt., byla Nr. 3K-3-346/2007
2. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą
CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų
(neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji
taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už
sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta
priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino
skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai
(neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos
nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo
dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės
padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų
(neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo
paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešas interesas lemia
išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą,
prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.
Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo
sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti
skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Ši antstolio
pareiga vykdytina rašytine forma.
Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių vaikų, tačiau
dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu,
viešas interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri
įstatymų nustatyta tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę.
Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui,
išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir
reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, o teismas prieš tvirtinant turto
pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti kaip antstolis įvykdė pareigą.
Jeigu antstolis, esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo
sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK
663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl
skolininko sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios
teisės normos pažeidimą, varžantį skolininko teises ir teisėtus interesus, kuris teikia teisinį pagrindą
pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą.
d. nutartis civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., A. G., byla Nr. 3K-3-525/2007
Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos,
antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui
teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Ši antstolio pareiga vykdytina
rašytine forma. Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių
45
vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu
prašymu, viešasis interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos
instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą
teisę. Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant
teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais
informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, o teismas prieš tvirtindamas turto pardavimo iš
varžytynių aktą privalo patikrinti, kaip antstolis įvykdė pareigą. Jeigu antstolis, esant minėtoms
pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio
2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą
apribojimą, tai, teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės
padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą.
d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009.
VII. 5 Kitos išieškojimo taisyklės
1. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės

teise
Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš

skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662–727
straipsniai). Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti
išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis).
Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba kitą registruojamą turtą, tokio turto
priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Prieš
nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises
patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Est Merrain“ skundą dėl antstolio veiksmų, byla
Nr. 3K-3-414/2007
2. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto
Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių

turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas
teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš
asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, byla Nr. 3K-7-114/2008
VIII. Turto pardavimas iš varžytynių

1. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių
Dėl nuosavybės teisių perėjimo momento parduodant turtą iš varžytynių Kasacinės

instancijos teismas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir
perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų.
46
Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria
patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš
varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. antstolė
N. Dutkevičienė, UAB „Eldermonta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Tokios pačios taisyklės
taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis).
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“, antstolis A. B. v. UAB „Best Fert“ ir kt.,
byla Nr. 3K-3-17/2009
2. Dėl varžytinių atidėjimo
CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje
vietoje ir nurodytu laiku, tačiau antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali
ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią. Šioje teisės normoje nėra nurodytos
priežastys, dėl kurių gali būti atidedama varžytynių pradžia, todėl tokių priežasčių buvimo
nustatymas paliekamas antstolio diskrecijai. Įstatyme nustatyta tik privaloma atidėjimo forma ir
maksimali varžytynių atidėjimo trukmė. Kasatorės teigimu, antstolis šį patvarkymą surašė tik po
varžytynių, be to, buvo pažeisti CPK 625 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes nei ji, nei atsakovė
nebuvo pasirašytinai supažindintos su patvarkymu dėl varžytynių atidėjimo, tačiau teismai nustatė,
kad antstolis rašytiniu patvarkymu atidėjo varžytynių pradžią trisdešimčiai minučių dėl norinčio
dalyvauti varžytynėse asmens vėlavimo dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
kasatorė netinkamai aiškina CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias antstolio
teisę atidėti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą sustabdyti. Ši procesinė teisės norma turi būti
aiškinama kartu su CPK 627 straipsniu, nustatančiu vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo
veiksmų atidėjimo pagrindus. Iš šioje normoje nurodytų pagrindų matyti, kad iš esmės vykdymo
veiksmai atidedami tada, kai egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo
vykdymo proceso dalyvių ir antstolio valios, dėl kurių vykdymo veiksmų atlikimas nėra galimas
(sunki skolininko liga; skolininko paieška ir pan.). Kitokiais atvejais vykdymo veiksmai gali būti
atidedami tik išieškotojo prašymu (CPK 627 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu CPK 713 straipsnio 1
dalis reglamentuoja ne vykdymo veiksmų atidėjimą šioje normoje nurodytais pagrindais, o tik
paties veiksmo pradžios perkėlimą ne ilgesniam kaip trijų valandų laikotarpiui. Kasatorė neginčijo,
kad apie varžytynių pradžios atidėjimą trisdešimčiai minučių atvykę asmenys buvo informuoti, o
bylą nagrinėję teismai nustatė, jog tai buvo atlikta CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta forma –
rašytiniu patvarkymu. Tai, kad šis patvarkymas nebuvo įteiktas kasatorei pasirašytinai, savaime
nedaro jo neteisėto ir neturi įtakos turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumui.
d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-292/2009
3. Dėl informavimo skelbiant varžytynes
Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir
skolininkas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo procesas gali sukelti ar
sukelia teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas ginčijamame vykdymo
procese nėra nei skolininkas, nei išieškotojas, tačiau įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas
savo dalyvavimą vykdymo procese, taip pat reikalavimą asmeniškai įteikti šaukimą apie varžytynes
motyvuoja galimu jo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimu. Tokie argumentai nepagrįsti. Pagal CK
4.79 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią
47
parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus
atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis vykdymo procese, todėl jo
materialiosios teisės nepažeistos.
Informavimas apie varžytynes gali būti bendrasis ir specialusis. Bendrasis, kai
informuojama visa visuomenė viešu skelbimu antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo
vietos vietiniame laikraštyje, interneto tinklalapyje bei ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706
straipsnio 1, 2 dalys). Jei būtų nustatyta, kad varžytynės įvyko tinkamai neįvykdžius bendrojo
informavimo pareigos, skųsti varžytynių aktą galėtų bet kuris asmuo, įskaitant bendraturtį. Byloje
nenustatyta bendrojo informavimo pareigos pažeidimų.
Taip pat skiriamas ir specialusis informavimas apie varžytynes, kai apie turto pardavimo iš
varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba
registruotu laišku (CPK 706 straipsnio 3 dalis). Iš įstatymo formuluotės matyti, kad teisę į specialųjį
informavimą turi tik išieškotojas ir skolininkas. Suinteresuotam asmeniui tokios teisės nenustatyta,
juolab tokios teisės neturi kiti (CPK 633 straipsnyje nenurodyti) asmenys, pavyzdžiui, skolininko
bendraturčiai. Tai reiškia, kad antstolis neprivalėjo bendraturčio informuoti apie varžytynes
specialia tvarka, o toks asmuo neturėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Tuo tarpu pareiškėjas
skundą grindžia būtent specialiojo informavimo pareigos netinkamu įgyvendinimu, t. y. tuo, kad
jam nebuvo įteiktas pasirašytinai pranešimas apie varžytynes.
d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. antstolė R. Dapkus, byla Nr. 3K-3-45/2010
Svarstytina dėl teiginio, kad skolininko bendraturčiai nėra laikytini CPK 633
straipsnyje nurodytais suinteresuotais asmenimis. Išieškant iš skolininko dalies bendrojoje
nuosavybėje, turi būti nustatyta skolininkui priklausanti dalis, paprastai ir naudojimosi
bendru daiktu tvarka, o tai neabejotinai susiję su kitų bendraturčių interesais (CPK 667
straipsnio 1, 2, 4 dalys), todėl tokie asmenys gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis
vykdymo procese.
4. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių
Ieškovė prašė teismo apginti jos pažeistą teisę tik vienu civilinių teisių gynimo būdu –
atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį, t. y. taikant restituciją (CK 1.138 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nereikalavo išieškoti žalą iš teisę pažeidusių asmenų – taikyti civilinę atsakomybę (CK
1.138 straipsnio 6 dalis). Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo
būdai. Nagrinėjamoje byloje teismai ieškovės pažeistą teisę apgynė vienu iš jų – restitucija. Teisėjų
kolegija nurodo, kad šio ginčo atveju turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą ir ieškovės
turto praradimą pirmiausia lėmė antstolės atlikti neteisėti veiksmai. Teisėjo padarytas proceso teisės
normų pažeidimas yra tai, kad, patvirtinęs varžytynių aktą nesilaikydamas CPK 725 straipsnio 1
dalyje nustatyto termino ir nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais, jis netinkamai atliko
antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė antstolės padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovės
nepilnamečių vaikų interesų. Tačiau ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių, todėl, sprendžiant
klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir aiškintis bei nustatinėti jos sąlygų. Dėl šių priežasčių
pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl byloje nedalyvaujančio asmens – Lietuvos
Respublikos, atsakingos pagal CPK 6.272 straipsnį už teisėjų neteisėtais veiksmais padarytą žalą,
teisių ir pareigų.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos
atlyginimo klausimas. Manydama, kad dėl varžytynių akto tvirtinusio teisėjo veiksmų kasatorė
patyrė žalos, ji gali paduoti teismui atskirą ieškinį ir reikalauti atlyginti žalą.
48
d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. Mikliušienė, A. K., byla Nr. 3K-3-46/2008
Pripažinę turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu pirmosios ir apeliacinės

instancijų teismai nustatė faktines aplinkybes apie atsakovų nesąžiningumą šiems įgyjant turtą, dėl
to teisingai taikė restituciją, įpareigodami atsakovus perduoti įgytą turtą ieškovui, o ieškovą -
grąžinti atsakovams jų sumokėtą 35 tūkst. Lt sumą. Byloje įrodžius, kad priverstinai parduodamą
daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Kai
kasatoriams yra grąžinami pinigai, sumokėti jų už nesąžiningai įgytą turtą, tai negali būti laikoma
kasatorių teisių pažeidimu ar nepagrįstu jų padėties pabloginimu (CK 6.145 straipsnio 2 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio
24 d. nutartis M. Čiūdaras v. E. Malyško, I. Davidovič, Teisingumo ministerija byloje Nr. 3K-7-
4/2007).
nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-65/2009
5. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina.
Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis,
o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš
varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę, kilus ginčui dėl turto
pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Nors parduodant turtą iš varžytynių ir yra sukuriama turto
pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo –
antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, tačiau ši prezumpcija gali būti
nuginčyta.
CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo
būdas – specifinis sandorio negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš
varžytynių aktas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti pripažintas negaliojančiu.
Nors turto pardavimo iš varžytynių akte nenurodyta, kad su žemės sklypu parduotas ir
jame buvęs statinys, tačiau, nesant objektyvios galimybės žemę ir statinį atskirti, apeliacinės
instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu dėl to, kad turtas buvo
parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji rinkos vertė (CPK 602 straipsnio 6 punktas).
Akivaizdu, kad toks sandoris prieštarauja ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
Kai turtas buvo parduotas apytikriai bent dešimt kartų pigiau už rinkos vertę ir kai
pardavėjas kartu su varžytynėse įsigytu turtu (žemės sklypu) pardavė ir jam neparduotą statinį (sodo
namelį), apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sandorio šalių nesąžiningumo ir sandorio
neteisėtumo yra teisėta ir atitinka CK 1.80, 1.81 bei 6.307 straipsnių reikalavimus.
d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. antstolis M. D., Vilniaus apskrities viršininko administracija ir
kt., byla Nr. 3K-3-293/2008
6. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei
pareigų vykdymo procese
Turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka)
skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo
negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka.
Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių
teisėtumą.
49
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas
prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis
turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad
antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos
aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas
rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ją
skirdamas, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti
dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą,
turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad
ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti
tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis).
Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo, egzistuoja
tikimybė, jog atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, nebus gauta, ir tai gali
lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad
ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs
išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi
būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal
įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima.
23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009
7. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo
Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolis neskirdamas pakartotinės arba papildomos

ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia įvertinti tai, kad: 1) varžytynės jau buvo
skelbtos anksčiau, jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę, tačiau
varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto
nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Antstolių
kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d.
nutartis civilinėje byloje M. Chlebopaševas v. antstolė A.Adomaitienė, bylos Nr. 3K-3-133/2005);
2) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų buvo tokios,
kad kainos kito mažėjimo linkme; 3) būtent dėl didelio nekilnojamojo turto kainų nepastovumo
rinkoje ir buvo paskirta nauja ekspertizė.
Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste
priėjo pagrįstą išvadą, kad turto įkainojimas mažesne suma, nei buvo pagal ankstesnį vertinimą,
atspindi realią padėtį rinkoje, todėl antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo
objektyvumo ir teisingumo. Dėl to antstolio veiksmai, neskiriant dar vienos ekspertizės, o
paskelbiant varžytynes, parduodamo turto kainą nustačius atliktos ekspertizės pagrindu, yra teisėti.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-
121/2010
8. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo
Tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti
skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. CPK 602
straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto
50
pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejai. Ši proceso teisės norma yra
specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. Skolininko turto
perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK
602 straipsnyje nustatytais atvejais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu proceso
dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje
nustatyta tvarka, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti tokio pardavimo
ar perdavimo akto CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka. Tais atvejais, kai turtas
parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti
pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, nustatytos CPK
602 straipsnyje, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi
taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti
atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų
nagrinėjimo nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje priimta civilinėje byloje L.
Remezienė v. antstolis V. Drungilas, bylos Nr. 3K-7-262/2005). Kai varžytynių aktas patvirtintas
teisėjo rezoliucija, tai šio teisėjo atlikto veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiami nagrinėjant
ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėjas E.
Kulpinskas, bylos Nr. 3K-3-16/2006; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N.
Baltrukėnienė v. antstolė R. Mikliušienė, bylos Nr. 3K-3-157/2006).
Esant teisėjo patvirtintam varžytynių aktui ir jo pagrindu sukurtoms nuosavybės teisėms,
jos negali būti paneigtos CPK XXXI skyriaus tvarka, turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs
aktas - turto pardavimo iš varžytynių aktas, o šio akto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese
galės būti nustatinėjamas galimų antstolio ar teismo klaidų vykdymo procese faktas.
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Marginalas“ v. antstolė J. Gančierienė, K. S. ir kt., byla Nr. 3K-
3-410/2008
9. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1.78–1.96 straipsniuose

įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto
realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti.
Suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti antstolio priimtus turto realizavimo aktus
remdamasis tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl antstolio padarytų proceso
teisės normų pažeidimų.
d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB ,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt., byla Nr. 3K-3-
140/2004
d. nutartis civilinėje byloje J. Vainikonienė, ir kt. v. V. Šimulynas, Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-
360/2005
nutartis civilinėje byloje L. Vitkienė, R. Vitkus v. antstolis Gintaras Matkevičius, Andrejus Kozlovas
ir kt., byla Nr. 3K-3-188/2006
10. Dėl pažeistų skolininko teisių, jo turtą pardavus iš varžytynių, gynimo pripažįstant
turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių
pagrindų santykio su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais
51
Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo
sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių
pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai
įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“
normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu
pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis
su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus,
vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš
varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas
atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo,
kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo
visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto
pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be
kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią
riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių
stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais
įprastiniais pagrindais.
Esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui
(antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose
teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į
asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik
minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas
pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik
imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus.
Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto pardavimo iš
varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės
normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto
pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo
negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui,
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK
713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje
nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą
siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą
taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio
1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi
įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir
tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos
teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta
pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo
egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo
esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų
skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto
pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai
reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK
602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu
yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti
nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra
neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip
52
pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios
bylos duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas
beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).
23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009
11. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio
6 punkto pagrindu
Išsprendžiamas kasacinio teismo praktikos nevienodumo klausimas, kai vienose bylose

buvo pripažįstama galimybė turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu
bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz. LAT 2008-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-
293/2008; LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-434/2008; LAT 2009-03-03 nutartis byloje Nr.
3K-3-65/2009), o kitose – tokia galimybė nebuvo pripažįstama ir šiuo metu tokia praktika yra
formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ( LAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartis
civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).
Pagal CPK 602 straipsnio 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas
gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti
nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš
varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu
pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. CPK 602 straipsnio 6 punktas
dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir
722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo
procedūra. Jeigu teismas, nagrinėdamas ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo
negaliojančiu, nustato CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo sąlygas ir ginčijamą turto pardavimo iš
varžytynių aktą pripažįsta negaliojančiu, tai turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu
pripažįstamas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto, o ne CK 1.80 straipsnio 1 dalies
pagrindu.
19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009
12. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu
Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose nuo 1999 metų buvo laikomasi teisinės
pozicijos, suformuotos pagal 1964 m. CK normas, kad, taikant restituciją natūra, tais atvejais, kai
gautos iš pirkėjo už iš varžytynių parduotą turtą lėšos išmokėtos išieškotojams, o turto pardavimo iš
varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu dėl antstolio (teismo antstolio) kaltės, tai pinigai pirkėjui
priteistini iš priverstinį turto pardavimą vykdžiusios teismo antstolių kontoros. Išplėstinė teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į įvykusius esminius teisinio reguliavimo pokyčius (įsigaliojo ir galioja
nauji Civilinis kodeksas bei Civilinio proceso kodeksas, kurie esmingai naujai reglamentuoja
teisinius santykius, 2002 m. gegužės 9 d. buvo priimtas ir galioja Antstolių įstatymas, pagal kurio
nuostatas antstolio teisinė padėtis yra kitokia, nei buvo 1999 metais, ir kt.), į galiojančiuose teisės
aktuose įtvirtiną teisinį reguliavimą, be kita ko, į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus antstolis
nėra varžytynių būdu sudaromo sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu
sandorio šalių, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio
24 d. nutarime suformuotas teismų praktikos keitimo sąlygas, sprendžia, kad vienodos teisės
53
taikymo ir aiškinimo praktikos formavimo tikslu yra objektyviai būtinas teismų praktikos
koregavimas.
Šioje byloje, taikant restituciją, pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios
antstolės, o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus ieškovams, pastarieji nepagrįstai praturtėtų
antstolės sąskaita. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio
vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti
daugiau, nei turėjo. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese,
apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių
(CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nagrinėjamos bylos kontekste
konstatuoja, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant
natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui
priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa
pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti
(panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą
negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta
pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra
pastarojo sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų
suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje,
ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).
Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją
šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui
turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.).
Varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės
atsakomybės taikymo.
Pažymėtina, kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus
neatlygintinos.
23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009
Šia nutartimi yra įtvirtinama LAT praktika dėl restitucijos taikymo varžytines pripažinus
negaliojančiomis.
Restitucijos taikymo tam tikros taisyklės yra išdėstytos ir kitoje LAT nutartyje
Byloje, taikant restituciją natūra, teismas pinigus turto pirkėjai (ieškovei) priteisė iš
varžytynes vykdžiusios antstolės, o iš varžytynių parduotą turtą grąžino atsakovei E. I. L.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu
sandorio šalių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes
vykdžiusios antstolės, o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus atsakovei, pastaroji nepagrįstai
praturtėtų antstolės sąskaita, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, išdėstytus teisės taikymo
išaiškinimus bei į faktinius šios bylos duomenis, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami
restituciją natūra, už ginčo butą sumokėtus pinigus (visą sumą) priteisdami kasatorei V. R. (turto
pirkėjai) iš varžytynes vykdžiusios antstolės, pažeidė CK 6.145 straipsnio 1 dalį. Iš faktinių šios
bylos duomenų matyti, kad 7800 Lt sumą, gautą pardavus ginčo butą iš varžytynių, antstolė
panaudojo taip: vykdymo išlaidoms – 1477,07 Lt, išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ –
5851,24 Lt, antstoliui J. K. (į depozitinę sąskaitą), vykdančiam kitą vykdomąjį dokumentą dėl
išieškojimo iš E. I. L. UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, – 471,69 Lt (vykdomoji byla
Nr. 0064/04/02336, b. l. 6, 9; vykdomoji byla Nr. 0064/04/01569, b. l. 23). Dėl to skundžiami
procesiniai teismų sprendimai keistini, perkant iš varžytynių ginčo butą V. R. sumokėta pinigų
54
suma jai (V. R.), taikant restituciją, priteistina taip: iš antstolės R. M.– 1477,07 Lt, iš atsakovės
E. I. L. – 6322,93 Lt (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
359 straipsnio 3 dalis).
d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., byla Nr. 3K-3-218/2009
Tačiau teismų praktikoje galimi ir kitokie civilinių teisių gynimo būdai bei restitucijos
taikymo atvejai, galima nurodyti ir pavyzdžių.
Iš nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė teismo
apginti jų pažeistas teises dviem civilinių teisių gynimo būdais: atkuriant iki teisių pažeidimo
buvusią padėtį, t. y. taikant restituciją (CK 1.138 straipsnio 2 dalis) ir, nors tiesiogiai ir aiškiai
ieškinyje neįvardyta, priteisiant žalos atlyginimą iš valstybės, t. y. taikant civilinę atsakomybę už
teismo antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą (1964 m. CK 486 straipsnis, atitinkantis šiuo
metu galiojantį 2000 m. CK 6.272 straipsnį; CK 1.138 straipsnio 6 dalis). Teisiškai kvalifikuoti
ieškinio dalyką ir pritaikyti tinkamas teisės normas yra teismo pareiga. Tai, kad ieškinyje buvo
pareikštas reikalavimas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, implikuoja ieškovų prašymas iš visų
atsakovų, taip pat ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti solidariai
vykdymo procese netekto turto vertę. Pažymėtina, kad restitucija taikoma sandorio šalims ir
reikalaujamo grąžinti turto įgijėjams tretiesiems asmenims (CK 6.145, 6.153 straipsniai).
Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat pareikštas reikalavimas atlyginti netekto turto vertę ir už teismo
antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakingam deliktinių civilinių teisinių santykių
subjektui – valstybei. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė
yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d.
nutartis civilinėje byloje N. Baltrukėnienė v. antstolė R. Mikliušienė, A. Kisielienė, byla Nr. 3K-3-
46/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovų pažeistą teisę gynė vienu iš
jų – restitucija, priteisiant netekto turto ekvivalentą pinigais iš Lietuvos valstybei atstovaujančios
Teisingumo ministerijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S.
V.s ir kt., byla Nr. 3K-3-434/2009).
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių
teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš
varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip
teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą
ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas
nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu
civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų
teises bei teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo
sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje
– įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje
byloje A. Grevienė ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009). Be to, iš kasacinio
teismo praktikos analizės galima daryti išvadą jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese
neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina
taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. Vitkienė ir kt. v. S. Varanavičius ir kt., byla Nr. 3K-3-
434/2009).
Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius, o
reikalavimas pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą yra papildomas, pagrindžiantis neteisėtus
veiksmus kaip privalomąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Pažymėtina,
55
kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja
imperatyviajai teisės normai – CPK 663 straipsnio 3 daliai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokio
sandorio negaliojimo padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisyklės
nustatytos CK šeštosios knygos normose. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais
teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš
šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant nuostolius civilinės
atsakomybės pagrindu (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.245 straipsnis).
d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v antstolis Jurijus Kolyško, S. B., L. M., UAB DK „PZU Lietuva“,
byla Nr. 3K-3-33/2010
13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti
Ieškiniai dėl turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, grindžiami antstolio

padarytų proceso teisės normų pažeidimais, paduodami teismui per tuo metu galiojusį trijų mėnesių
terminą (1964 m. CPK 435 straipsnis), o ieškiniai dėl aptariamo akto nuginčijimo, grindžiami
bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pateikiami teismui per CK 1.125 straipsnio 1
dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas pasinaudojo
abiem įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, skųsdamas antstolio veiksmų teisėtumą 2001 m.
rugpjūčio 24 d. skundu teismui civilinėje byloje Nr. 2-899-05/2001, taip pat, užbaigus procesą
nurodytoje byloje, pateikdamas 2006 m. liepos 10 d. ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškinio faktiniu
ir teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodytos ir aplinkybės dėl bendrųjų sandorio (ginčijamo akto)
negaliojimo pagrindų. Asmeniui kreipiantis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ieškinio senaties
termino eiga nutrūksta (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl to akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1
dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, pateikus 2006 m. liepos 10 d. ieškinį
teismui dėl 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, nepraleistas.
nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009
14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės
turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių
Turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyti sandorio dalyko tikslūs duomenys, dėl to
toks aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnio nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d.
nutartyje ŽŪB ,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt. byloje Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m.
rugsėjo 28 d. nutartyje J. Vainikonienė, E. Vainikonis, N. Vaitkūnienė, P. Vaitkūnas v. V.
Šimulynas, Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-360/2005).
nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009
15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių
Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų
atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro
situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis
institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos
atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų, tai šia galimybe jis gali
56
pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio

organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti
ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos
vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš
areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo
užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t.
y. tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas, tai jis turėtų būti
vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne
antstoliui, veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad
kreditorius, siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas
akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimams
patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115
straipsnis, CPK 626 straipsnio 4 punktas).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas
parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti
akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose
nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės
bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti
vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja.
Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo
teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos
skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet akcininkams asmeninės nuosavybės
teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos.
Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo
pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju, netampa
pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nei tie
išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus
ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą
panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų
atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio
11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, byla
Nr. 3K-3-417/2008
IX. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui
1. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui
Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto

realizavimo formos. Viena iš jų – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Įstatyme
nustatytas tik galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia, tačiau
tiesiogiai nenustatyta, kada ši skolininko teisė atsiranda. Sistemiškai aiškinant vykdymo proceso
normas, šios bylos atveju skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia
sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimu antstoliui momentu (CPK 704 straipsnio 1
dalis). Toks skolininko turto pardavimo ypatumas neprieštarauja bendrosioms varžytynių
organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo
sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek
ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad
57
turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Pažymėtina, kad skolininko turto
pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip
realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių
interesai.
Skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuojamas bei
įkainojamas. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto
pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad
skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai.
Teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui
aktą, patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą, nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės
teisę patvirtinančiu dokumentu. Taigi teisėjas, prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą, turi
patikrinti ir tai, ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų, kartu ir tai, ar turtas
buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą.
22 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. antstolis Saulius Užkuraitis ir J. Š., byla Nr. 3K-3-247/2008
2. Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui
Antstolė, veikdama sąžiningai ir teisingai, turėjo pranešti ieškovams apie ginčo buto,
kuriame jie gyvena ir yra sudarę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo, priverstinį pardavimą. Teisėjų
kolegija pažymi, kad ši antstolės pareiga nagrinėjamoje byloje tiesiogiai išplaukia iš privatinėje
teisėje galiojančio sąžiningumo principo, įpareigojančio visus teisinių santykių subjektus elgtis
sąžiningai (CK 1.5 straipsnis).
Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš
varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau
patenkinami kreditorių interesai. Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą
savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų
pažeidimo. Skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuojamas bei
įkainojamas. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto
pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad
skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai.
Vadovaujantis vykdymo proceso principais ir tikslais bei saugant viešąjį interesą,
nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo metu parduodamo turo kainos nustatymas nėra
vykdymo proceso šalių diskrecijos teisė, nes parduodamo turto kaina turi būti objektyvi, todėl
nustatoma antstolio pagal vykdymo proceso taisykles.
Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio,
atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi
restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį
vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad,
vykdant restituciją, pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos,
reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Iš to
išplaukia, kad, pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu,
sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos
sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Bambul v.
Z. Jankūnas, bylos Nr. 3K-3-413/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo
30d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir R. B. v. antstolė B. P., AB Sampo bankas ir kt., byla Nr. 3K-3-
434/2008
58
3. Dėl priverstinio turto realizavimo, esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
sąlygoms
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto
bylos iškėlimo priėmimo. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija
(CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma
pareiškimo priėmimo diena. Paduodant pareiškimą dar nėra žinoma, ar jis bus priimtas, todėl
nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad ši data turėtų būti siejama su pareiškimo padavimo teismui
ar kokių nors parengiamųjų veiksmų atlikimo datomis.
Nagrinėjamoje byloje antstolis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė ir
teisėjas rezoliucija pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė tą pačią dieną – 2008 m. kovo
26-ąją. Esant tokiai situacijai tarp šalių kilo ginčas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo
realizuoti turtą galiojimo antstoliui surašant aktą.
Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš
varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto
realizavimo stadijų. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu, kai įsiteisėja teismo
nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto
pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio
8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v.
antstolė N. Dutkevičienė, UAB „Eldermonta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Tokios pačios
taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4
dalis). Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas
bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto
perdavimo tvirtinti teisėjui. Dėl to sprendžiant, ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto
pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, esminę reikšmę turi ne tai, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3
dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą, bet ar minėti draudimai galiojo turto
pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad teisėjui nagrinėjant prašymą patvirtinti turto
pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, buvo ne tik priimtas pareiškimas iškelti bankroto
bylą, įsiteisėjusi teismo nutartis areštuoti UAB „Suvalkijos agrocentras“ turtą, turto arešto aktas
įregistruotas viešame registre, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi UAB „Suvalkijos agrocentras“
iškelta bankroto byla. Akto patvirtinimas, kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą
priėmimą, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įsiteisėjusią teismo nutartį
iškelti bankroto bylą reikštų neteisėtus, prieštaraujančius ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir
3 daliai, veiksmus.
Be to, teismui sprendžiant dėl akto tvirtinimo, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 straipsnio
1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė
disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklausė tik bankroto administratoriui, ir šio straipsnio 2
dalies nuostata – kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią nuostatą, yra negaliojantys nuo jų
sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali
įmonė v. antstolė N. Dutkevičienė, UAB „Eldermonta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Išdėstytų
argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti
2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo
30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“, antstolis A. B. v. UAB „Best Fert“, ir
kt., byla Nr. 3K-3-17/2009
59
4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį
Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 10 d. teismo įsakymo, kuriuo iš A. K. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839,45 Lt
skola, delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidos kreditoriui
UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant
vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas vienas iš
sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti
vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal
J. Matulaitienės skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Nižegorodovo skundą dėl antstolio veiksmų;
suinteresuoti asmenys: antstolis A. Zenkevičius, I. Nižegorodova, Klaipėdos apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2005; ir kt.). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. K.
firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. K.sudarymo, o ši pagal 2002 m. vasario 2 d.
dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone, Gegužiškių kaime.
Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu, teismas laikė, kad jis yra asmeninė A. K. nuosavybė.
Teismas atmetė antstolio argumentus, kad A. K. laikytina firmos dalyve, nesant įrodymų apie tai,
jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. Dėl to teismas nelaikė, kad Ana Kirdeika
yra šio juridinio asmens dalyvė, iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą.
Antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, taikė CPK 673 straipsnio nuostatą, kad jeigu
individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis
išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Ši specialioji įstatymo norma reiškia, kad
antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. K. priklausantį turtą neišsiaiškinęs, ar išieškojimas turi
būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau
nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva,
todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms
vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.
nutartis civilinėje byloje pagal J antstolio D. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys UAB „ACME
kompiuterių komponentai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-383/2009
X. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto,

iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto
1. Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi, kai jau buvo
pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto
Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti
suinteresuoto asmens (UAB) turtinę reikalavimo teisę ir skelbti šios teisės varžytynes.
Tačiau pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias teisės į perleidžiamą reikalavimą, užtikrintą hipoteka, atsiradimą, teigdami, kad
teisė į perleidžiamą reikalavimą, užtikrintą hipoteka, atsiranda nuo reikalavimo perleidimo
pažymėjimo hipotekos registre momento.
60
Reikalavimo, užtikrinto hipoteka, perleidimo paskolos sutartiniuose santykiuose

pažymėjimas hipotekos registre yra ne teisės perėjimo momentas, o hipotekos lakštų ir registro
duomenų tvarkymą užtikrinantis įstatymu reglamentuotas veiksmas.
Kreditoriaus reikalavimo teisėms pasibaigti būtinas ne tik sutarties dėl reikalavimo teisės
perleidimo sudarymas, bet ir išieškotojo, kurio naudai vykdomas išieškojimas iš įkeisto (hipoteka)
turto, pakeitimas hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese
(CPK 596 straipsnis), o tokio procesinio veiksmo teisinis pagrindas yra pakeitimai hipotekos lakšte
ir hipotekos pakeitimų registravimas hipotekos registre.
9 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Kapitalo valda“ skundą dėl antstolio veiksmų, byla
Nr. 3K-3-327/2007
XI. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai

1. Dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus,
neįvykdymo
Skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus

veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771
straipsnio 5 dalyje. Kadangi byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad kasatorius bankroto
administratoriui neperdavė visų dokumentų, o bendradarbiavimas sprendimo vykdymo procese,
kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareiga, kylanti iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente
nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai), vertintinas kaip formalus, nesiekiant vykdymo
proceso tikslų įgyvendinimo, tai Pauliui Čepavičiui pagrįstai skirta 300 Lt bauda išieškotojo naudai.
Sprendimų, įpareigojančių perduoti daiktus, kaip vienos iš turto rūšių, vykdymo ypatumai
yra nustatyti CPK 763 straipsnyje. Jame įtvirtinto procesinio teisinio reguliavimo analizė leidžia
teigti, kad šiomis teisės normomis reglamentuota priteistų ir teismo sprendime nurodytų daiktų
perdavimo išieškotojui tvarka. Šios bylos specifika yra ta, kad vykdymas kildinamas iš bankroto
teisinių santykių ir apima viso įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti
bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perdavimą bankroto administratoriui, todėl CPK 763
straipsnio nuostatų taikymo sprendimui įvykdyti nepakanka, tai suponuoja antstolio teisę duoti
privalomus nurodymus veikti kaip nurodyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte visa apimtimi, o dėl
tokio teisėto reikalavimo nevykdymo skolininkui taikytina procesinė atsakomybė, nustatyta CPK
585 straipsnio 2 dalyje ir, minėta, 771 straipsnio 5 dalyje. Kadangi kasatoriaus neteisėtos veikos
vertintinos kaip idealioji veikų sutaptis, o baudos skiriamos pagal dvi CPK normas, tai taikant
bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles darytina išvada, kad paskirtoji bauda atitinka pažaidos
pobūdį ir griežtumu pakankama tam, kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
1 d. nutartis civilinėje byloje antstolis D. B. v. UAB „Effektors basis“ ir kt., byla Nr. 3K-3-
586/2008
2. Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus,

įvykdymo
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad
antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai
apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų
(Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas
61
skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, tarp skolininko ir
išieškotojo kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas
neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą
kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo
buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tam, kad būtų ne tik užtikrinti
išieškotojo interesai, bet ir nepažeisti skolininko interesai, CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra
nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į
procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstolis
nesilaikė nurodytų nuostatų ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kuris surašytas po to, kai
skolininkė apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą įvykdė – pratęsė mokestinį
patikrinimą, kad jis būtų užbaigtas.
d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities VMI skundą dėl antstolio
veiksmų, bylos Nr. 3K-3-604/2009
________________
XII. Kiti klausimai, susiję su vykdymo procesu
1. Dėl antstolio atsakomybės
Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis už savo paties ir
savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės sąlygas
konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, visų pirma – CK 6.246–6.249
straipsniai. Taigi antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos
civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai). Visas
šias sąlygas apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo (antstolio)
žinioje buvusių ir vykdomų išieškojimų iš skolininko A. V. atvejais, išskyrus ieškovo atvejį,
vykdomuosiuose raštuose nekonstatuotas A. V. ir V. V. prievolės solidarumas. Kasacinio teismo
išplėstinė teisėjų kolegija nustatytų antstolio atsakomybės sąlygų nekvestionuoja ir pripažįsta jas
esant nustatytas tinkamai bei laikantis įstatymų reikalavimų.
nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, byla Nr. 3K-7-114/2008
2. Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo
Asmeniui, prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti,
kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias. Kasacinis
teismas formuoja praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo
kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas
62
pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas,
kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės
aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant
nuostolius civilinės atsakomybės pagrindu (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.245 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d.
nutartis civilinėje byloje A. Š. v. antstolis J. Kolyško ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2010
3. Dėl solidariosios atsakomybės
Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad teismo
padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai, kad, patvirtinęs varžytynių aktą, nepatikrinęs
antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatęs antstolio padaryto CPK 663 straipsnio 3 dalies
pažeidimo (imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimo), t. y. neįvykdęs CPK 725 straipsnio 4
dalyje nustatytos teismo pareigos, jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė
antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų. Dėl to ginčo atveju kilo ir trečiojo
asmens Lietuvos Respublikos, atsakingos pagal CPK 6.272 straipsnį už teisėjo neteisėtais veiksmais
padarytą žalą, deliktinė civilinė atsakomybė. Iš varžytynių ieškovo butas neteisėtai parduotas dėl
kelių asmenų veiksmų – antstolio ir teismo. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu
atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas
klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar
šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6
straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam
asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai
atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo
veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos
žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio
26 d. nutartis civilinėje byloje L. Bumbulienė ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-
345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. Levandauskas ir kt. v. VĮ Registrų centras,
byla Nr. 3K-3-156/2005).
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos ieškovui atsirado dėl
antstolio ir teismo bendrų veiksmų, kurie abu neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos
atsiradimo faktu, todėl šuo atveju kilo solidarioji civilinė atsakomybė. Prievolės solidarumas lemia
kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai,
tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje
ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik vienam iš atsakingų solidariųjų skolininkų –
antstoliui ir jo profesinės civilinės atsakomybę apdraudusiam kasatoriui. Dėl to apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo žalos priteisimo tik iš kasatoriaus klausimą ir nesprendė žalos
priteisimo iš Lietuvos valstybės klausimo.
d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v antstolis Jurijus Kolyško, S. B., L. M., UAB DK „PZU Lietuva“,
byla Nr. 3K-3-33/2010
4. Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu

63
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad byla nenagrinėtina ypatingąja

teisena, pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą.
CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau
klausimams, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos, spręsti taikomos
bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. CPK 296
straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Tai, kad asmuo kreipėsi į teismą su
prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena, nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas
pareiškiant ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisena, pagal nurodytą straipsnį nėra pagrindas pareiškimą
(skundą) iš karto palikti nenagrinėtą. Tokių pasekmių nenustatyta ir CPK 603 straipsnyje (CPK 296
straipsnio 1 dalies 12 punktas). Byloje susiklosčiusi situacija atitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies
11 punktą. Tačiau pagal šią normą ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis
per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (nepareiškia ieškinio nustatyta tvarka), ir tik
pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Į tai, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos
atveju teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti
atitinkamą ieškinį, orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007).
Konstatavusi šį procesinį pažeidimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio
priėmimo (ieškinio trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. antstolė A. R. Ž. , UAB „Stiklo
galerija“ ir A. S., byla Nr. 3-3K-528/2008
5. Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio

teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką
(CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek
CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo
sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla
teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v.
UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi,
kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo
tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje
antstolė prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant, ar galima vykdyti skolų
išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio, tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo
dėl skolos priteisimo. Kasatorės skundo argumentai yra susiję su CPK 278 straipsnio,
reglamentuojančio teismo sprendimo aiškinimą, taikymu, tačiau šioje byloje teismas aiškino ne
teismo sprendimą, o jo vykdymo tvarką, konstatuodamas prievolės pobūdį bei teisinį režimą turto, į
kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje antstolė N.Š dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos
išaiškinimo, byla Nr. 3-7K-242/2009
CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta, jog
vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu
jis yra neaiškus. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas.
Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismas
64
vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kitoks šio reglamentavimo
aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą
civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė. Taigi darytina išvada, kad
teismas, remdamasis CPK 589 straipsniu, turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą,
tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje.
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vytenio Stungurio (pavaduojančios antstolės
Brigitos Palavinskienės) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-3-
98/2010
6. Arbitražo sprendimo vykdymas
Arbitražinio teismo sprendimas pats savaime yra tik vykdytinas dokumentas, bet ne
vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnis). Pagal Komercinio
arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 38 straipsnio 3 dalį, vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą,
kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį
raštą. Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka (KAĮ 38 straipsnio 5 dalis,
CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta CPK XLIV skyriuje. Tam,
kad pagal vykdytiną dokumentą (aptariamu atveju – arbitražinio teismo sprendimą) būtų išduotas
vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, sprendimas turi būti dėl priteisimo.
Arbitražas, būdamas nevalstybinė ginčų sprendimo institucija, neturi savo priimtiems
sprendimams įgyvendinti atitinkamo prievartos aparato, todėl, minėta, arbitražo sprendimai dėl
priteisimo yra vykdomi CPK nustatyta tvarka.
Vykdomojo dokumento turinys reglamentuojamas CPK 648 straipsnyje. Arbitražo
sprendimas, minėta, savaime nėra vykdomasis dokumentas, tačiau jo pagrindu gali būti išduodamas
vykdomasis raštas. CPK 648 straipsnis visų pirma taikytinas vykdomųjų raštų išdavimui pagal
teismų sprendimus. Pvz., CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte
turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Akivaizdu, kad
visa tai yra suderinta ir su kitais CPK reikalavimais, šiuo atveju – su CPK 270 straipsnio 5 dalimi.
Tuo tarpu arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys reglamentuojami KAĮ 34 straipsnyje,
kuriame nustatyti reikalavimai nėra tapatūs CPK nustatytiems teismo sprendimui privalomiems
reikalavimams. Dėl to arbitražo sprendimo turiniui negali būti keliamas reikalavimas turėti
rezoliucinę dalį, nes tokios sprendimo struktūrinės dalies nenustatyta KAĮ. Kita vertus, KAĮ 34
straipsnio 2 dalies reikalavimas, pagal kurį sprendime turi būti nurodoma, tenkinamas ieškinys ar
atmetamas, turi būti suprantamas ir aiškintinas taip, kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti
aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus.
Rašant arbitražo sprendimą, gali būti padaroma įvairių netikslumų, taip pat gali
atsirasti formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo. Dėl to arbitražo veiklą reglamentuojančiuose
aktuose yra nustatyta galimybė ištaisyti arbitražo sprendimo trūkumus. Taigi prireikus arbitražo
sprendimas gali būti tikslinamas, aiškinamas ar netgi priimamas papildomas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimo išaiškinimas, kurio priėmimo galimybė įtvirtinta KAĮ
36 straipsnyje bei Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo
taisyklių 30 straipsnyje. Pagrindinis tokiam veiksmui keliamas reikalavimas yra tas, kad aiškinant
arbitražinio teismo sprendimą nebūtų keičiama jo esmė. Teisės doktrinoje vieningai pripažįstama,
kad dokumentas, kuriuo buvo išaiškintas sprendimas, tampa sudedamąja arbitražo sprendimo
dalimi. Šia samprata vadovaujasi ir bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija. Požiūris į
arbitražo sprendimą ir jo išaiškinimą kaip į vienovę suponuoja būtinybę sprendžiant vykdomojo
rašto išdavimo klausimą šį klausimą spręsti ne formalizuotai ir atskirtai, bet kompleksiškai. KAĮ 38
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio
65
įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs

pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą iš esmės
argumentavo arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies su konkrečių priteistų sumų nurodymu
nebuvimu ir dėl to atsiradusiu neįmanomumu įvykdyti sprendimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo įvardytas arbitražo sprendimo trūkumas
nepatenka į KAĮ 40 straipsnyje išvardytų pagrindų atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą
sąrašą, taigi negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu. Konstatuotina, kad arbitražinio teismo
sprendimo neaiškumas yra pagrindas šaliai, kuri kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą,
prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimą. Taigi vykdomojo rašto išdavimo klausimą
nagrinėjantis teismas, iškilus klausimui dėl arbitražinio teismo sprendimo neaiškumo, turi sudaryti
galimybę suinteresuotai šaliai kreiptis dėl jo išaiškinimo, o nustačius viešojo intereso gynimo
poreikį – netgi pats inicijuoti išaiškinimo procedūrą, bet ne atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
Pažymėtina, kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą faktiškai reikštų arbitražo sprendimo
panaikinimą, nes toks sprendimas nebegalėtų būti vykdomas. Tuo tarpu plėsti KAĮ 40 straipsnyje
nustatytus atvejus, kai teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, teismas neturi teisės (KAĮ 38
straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje antstolė UAB“Garant“ v.V.Į. Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija, , byla Nr. 3-3K-368/2009
7. Dėl antstolio pavadavimo sąvokos
Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavaduojamasis antstolis jo

pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame įstatyme
numatytų paslaugų, o to paties straipsnio 5 dalyje – kad pavaduojantysis antstolis administruoja
antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs
pavaduojamasis antstolis. Šios dvi normos susietos funkciniu ryšiu – Antstolių įstatymo 36
straipsnio 5 dalies nuostata pašalina antstolio funkcijų (vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kt.)
atlikimo sutrikdymo galimybę dėl 3 dalyje nustatyto draudimo. Šios normos sudaro vientisą
sistemą, reglamentuojančią antstolio, dėl kokių nors priežasčių negalinčio atlikti savo funkcijų,
įgaliojimų jas atlikti perleidimą kitam antstoliui.
Antstolio pavadavimui taikomas pavaduojamojo antstolio veiklos tęstinumo principas
reiškia tai, kad yra tęsiama ir vykdoma antstolio kontoros veikla – tęsiami ir atliekami vykdymo
veiksmai jau gautose ir (ar) pradėtose bylose, taip pat priimami vykdyti nauji vykdomieji
dokumentai, nes pavaduojantysis antstolis turi toliau atlikti pavaduojamojo antstolio funkcijas. Šios
veiklos vykdymas užtikrinamas toliau veikiant antstolio kontorai, dirbant jos darbuotojams,
naudojant šios kontoros išteklius (sąskaitas ir kt.).
nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. Milaševičiaus skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr.
3K-3-471/2009
8. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9. Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių

bendrą turtą
Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teismų praktikoje nėra vienareikšmiškos
pozicijos dėl to, kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių
prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą.
Nagrinėdamas teismo sprendimo vykdymo stadijoje kilusius ginčus Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto (pvz.,
CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis), nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento,
66
kuriame skolininku būtų nurodytas ir skolininko sutuoktinis kaip solidarusis skolininkas, ir

skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies
nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. L. Uniokaitė, A. Zakas ir J.
Zakienė, bylos Nr. 3K-3-35/2006), antstolis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės
nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo CPK 589, 593 straipsnių pagrindu (pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ruželė v. antstolė N. Šiugždaitė, M. Vaškovič, S. Vaškovičienė,
bylos Nr. 3K-3-607/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Šiugždaitė v. K. Jakutis,
T. Ochrimuk, V. Ochrimukas, bylos Nr. 3K-7-242/2009). Taip pat, nors ir pasisakęs, kad abu
sutuoktiniai teismo procese turi dalyvauti bendraatsakoviais, kai civilinė atsakomybė pagal
prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams, bei konstatavęs, kad be teismo sprendimo antstoliui
nukreipus išieškojimą į sutuoktinio turtą buvo pažeistos proceso teisės normos, kasacinis teismas,
vykdydamas teisingumą individualioje byloje, yra palikęs galioti teismų sprendimus, kuriais buvo
nustatytas prievolės bendrumas sutuoktiniui apskundus antstolio veiksmus Civilinio proceso
kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Šimkus, I.
Šimkuvienė v. UAB ,,Gabuva“, UAB ,,Giraitės vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-149/2008).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad teismo
sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu
teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip,
kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.
Tinfavičius v. antstolė N. Šiugždaitė, K. Sakalauskas, B. A. Sakalauskienė, bylos Nr.3K-3-81/2010).
Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal
sutuoktinių prievoles plenarinė sesija išaiškina, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto
būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios
prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas.
Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti
vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo
sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti
patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586
straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-
114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Baronienė-Hammoud, N. M. Hammoud v.
antstolis D. Šidlauskas, bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje M. Tinfavičius v. antstolė N. Šiugždaitė, K. Sakalauskas, B. A. Sakalauskienė, bylos Nr.3K-3-
81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto
netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo
vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio)
įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei
pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti
pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti.
Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti
įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu
atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.
67
Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai

neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis
teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109
straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo
atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem
sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas.
Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo
metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti
savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus,
jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje pagal R.A. v. A.A. , bylos Nr.
3K-P-186/2010
9. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių
Kasatorius teigė, kad, atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto
įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį, atsiranda dvejopų teisinių padarinių – taikyti
CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą arba reikšti naują ieškinį statinį nugriauti statytojo
lėšomis.
CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą
įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame
pačiame sprendime nurodyti , jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas
turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti
iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas
sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos
veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti
išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už
skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie
tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu
nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771
straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo
padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo,
antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris
išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.
Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia
sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo
sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad eismas sprendimu tenkino Utenos apskrities viršininko
administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir įpareigojo kasatorių per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, atsakovo priešieškinį dėl nuosavybės teisės į
statinį pripažinimo atmetė, t. y. teismas sprendime nenurodė jo neįvykdymo teisinių padarinių –
nenustatė ieškovui teisės nugriauti pirtį, jeigu to per teismo nustatytą terminą neatliks kasatorius.
Antstolis nusiuntė kasatoriui raginimą įvykdyti sprendimą, surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir
nusiuntė jį teismui, nagrinėjusiam bylą; teismas nutartimi už sprendimo neįvykdymą kasatoriui
skyrė baudą ir įpareigojo jį per vieną mėnesį nugriauti pirtį; kasatorius baudą sumokėjo, tačiau
sprendimo neįvykdė, todėl antstolis surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą ir pateikė jį teismui;
Teismas nutartimi skyrė kasatoriui baudą ir įpareigojo antstolį nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kasatoriui sprendimo neįvykdžius ir antstoliui tai konstatavus
CPK nustatyta tvarka, teismas turėjo aptartą, CPK 284 straipsnyje ir 771 straipsnio 3 dalyje
reglamentuotą teisinį pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
68
Kasacinis teismas atmetė kasatoriaus argumentą, kad už sprendimo neįvykdymą galėjo būti
skiriamos tik baudos pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, o teisė išieškotojui nugriauti pirtį
galėjo būti nustatyta tik šiam pareiškus ieškinį kitoje byloje. Pirma, kasatoriaus nurodyta CPK 771
straipsnio 5 dalies norma taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti tam
tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, t. y. teismas dėl pareigos pobūdžio
negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo
tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko. Kasacinis
teismas pažymėjo, kad dėl kasatoriaus priimto sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis.
Nagrinėjamu atveju teismo nustatytą pareigą nugriauti pirtį gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir
išieškotojas teismui jam tokią teisę suteikus. Antra, pirmiau aptartose teisės normose nustatyta
teismui teisė toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas iš esmės, pakeisti teismo sprendimo, kurio
skolininkas nevykdo, tvarką ir nustatyti išieškotojui teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo
sprendime nurodytus veiksmus – šioje byloje nugriauti pirtį (CPK 284 straipsnis, 771 straipsnio 3
dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d.
nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. A. S, bylos Nr. 3K-3-
146/2010
_______________________

Metodinė Medžiaga

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Metodinė Medžiaga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

AKTUALIAUSI TEISĖS AIŠKINIMO IR TAIKYMO ASPEKTAI

DĖL ANTSTOLIŲ ATLIEKAMŲ VYKDYMO VEIKSMŲ

Parengė Egidijus Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas

Vilnius, 2010 metai

1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos................................................................................................5

IX. TURTO PARDAVIMAS SKOLININKO PASIŪLYTAM PIRKĖJUI ...............................................................56

I. Vykdytini ir vykdomieji dokumentai, jų pateikimas

1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos

Ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Ginčo

2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje

3. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones

Antstolio patvarkymu negali atsirasti solidarioji atsakomybė nors pareiškėjai to ir siekia.

4. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių

5. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės

6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo

7. Dėl taikos sutarties vykdymo

8. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus,

kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę

10. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties

Naujojo Baudžiamojo Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad

12. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių

13. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties

II. Kitos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės

1. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese

2. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu

3. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo

4. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo

5. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese

Civilinės atsakomybės santykių CPK 596 straipsnyje nereglamentuojama, todėl vykdymo

6. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo

birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir

7. Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir

VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą valstybinio

III. Raginimo siuntimas ir įteikimas

1. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo

2. Dėl CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese,

4. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui

5. Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui

IV. Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos

1. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga

atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, dėl to pripažintinas teisiškai

3. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78

4. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties

5. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos

V. Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka

V.1 Teisė į vykdymo išlaidas, jų dydis

2. Dėl antstolio atlyginimo dydžio

Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir

4. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo

antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus,

V.2 Vykdymo išlaidų išieškojimas

1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo

2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos

3. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų

4. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą, prašant priteisti vykdymo išlaidas, ir

5.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui

Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas analogiškos problematikos bylą aptarė

8. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo