P. 1
Metodinė medžiaga

Metodinė medžiaga

|Views: 1,424|Likes:
Published by Giedrius Žala

More info:

Published by: Giedrius Žala on Apr 21, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/30/2012

pdf

text

original

AKTUALIAUSI TEISĖS AIŠKINIMO IR TAIKYMO ASPEKTAI DĖL ANTSTOLIŲ ATLIEKAMŲ VYKDYMO VEIKSMŲ Parengė Egidijus Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo teisėjas

2

Vilnius, 2010 metai
Turinys
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos................................................................................................5 2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje..........................................................5 3. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones..............................................................................5 4. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių....................................................................5 5. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės.............................................................................................6 6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo.....................................................6 7. Dėl taikos sutarties vykdymo....................................................................................................................................7 8. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo ...........................................7 9. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 str. 4 p.).......9 10. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo...................................................10 11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties..........................................................11 12. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų...............................................................11 13. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties.........................................................................................12 14. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje..........13 15. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, kai yra taikomi BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai ..............................................................................................................................................................13 II. KITOS BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS......................................................14 1. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese..........................................................................................................14 2. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu........................................................................................................14 3. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo..................................................................................................15 4. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo......................................................................................15 5. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese...................................................................................15 6. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo..........................................................15 7. Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą, taikymo........................................................................................................................16 III. RAGINIMO SIUNTIMAS IR ĮTEIKIMAS...........................................................................................................17 1. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo....................................................................17 2. Dėl CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese, aiškinimo......................17 3. Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį ...........................................18 (reikia siųsti raginimą)...............................................................................................................................................18 4. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką, taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.................................18 IV. VYKDYMO PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.....................................................................19 1. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................................................................19 2. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ....................................20 3. Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................20 4. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties...................................................................................21 5. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos....................................................................21 V. VYKDYMO IŠLAIDOS, JŲ APMOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA......................................................22 V.1 TEISĖ Į VYKDYMO IŠLAIDAS, JŲ DYDIS...................................................................................................................22 1. Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas....22 2. Dėl antstolio atlyginimo dydžio..............................................................................................................................23 3. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą, kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime nustatytą terminą............23 4. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ..............................................................................................24 5. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą.....................24 V.2 VYKDYMO IŠLAIDŲ IŠIEŠKOJIMAS..........................................................................................................................25 1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.............................................................................................................................25 2. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos................................................................................................................25 3. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų..................................................................25

3

4. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą, prašant priteisti vykdymo išlaidas, ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo ....................................................................................................................................................................................26 5.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui...........................................................................................................26 6. Dėl išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai .....................................................................................................................................................28 7. Dėl išlaidų, susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo tvarkos, kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą........................................................................................................................28 8. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo......................................................................29 VI. VYKDYMO VEIKSMŲ SUSTABDYMAS.............................................................................................................29 1. Dėl antstolio veiksmų, skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga .....................................................29 2. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį................................................................................................30 3. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio (vykdomosios bylos sustabdymas iškėlus bankroto bylą).................................................................................................................................................30 4. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu.................................31 5. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. 6 p.)................................................................................................32 6. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo..........................................32 VII. BENDROSIOS IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO TAISYKLĖS.......................................................33 VII.1 TURTO AREŠTAS..............................................................................................................................................33 1. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą..........................................................................................................................................................................33 2. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio.................................................................................................................35 3. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos.........................................................................................................36 VII.2 IŠIEŠKOJIMO EILIŠKUMAS..................................................................................................................................37 1. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo.......................................................................................37 VII.3 IŠIEŠKOJIMAS IŠ KELIEMS ASMENIMS PRIKLAUSANČIO TURTO...................................................................................38 1. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto ................................................................................................38 2. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str.).....................................................................................................38 3. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų.............................................................................................40 4. Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį ....................................................................................41 5. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str.5 d.)......................................43 VII. 4 VAIKŲ INTERESŲ APSAUGA IŠIEŠKOJIMO PROCESE.................................................................................................43 1. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių......................................................................................................43 2. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą ....................................................................44 VII. 5 KITOS IŠIEŠKOJIMO TAISYKLĖS..........................................................................................................................45 1. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės teise ...............................45 2. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto........................................................................................45 VIII. TURTO PARDAVIMAS IŠ VARŽYTYNIŲ.......................................................................................................45 1. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių.............................................................................45 2. Dėl varžytinių atidėjimo..........................................................................................................................................46 3. Dėl informavimo skelbiant varžytynes....................................................................................................................46 4. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių......................................................................................47 5. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo........................................................................................................48 6. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese.....48 7. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo....................................................................................................49 8. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo........................................................................................................49 9. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1.78–1.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti................................................................................................................50 10. Dėl pažeistų skolininko teisių, jo turtą pardavus iš varžytynių, gynimo pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų santykio su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais................................................................................................................................50 11. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu......52 12. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.....................................52 13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti..........................................................55 14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių........................................................................................................55 15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių........................................................................................................55

..... ĮKEITIMU ĮKEISTO TURTO.......................61 1...........................62 5......61 2.......................... KITI KLAUSIMAI.....................................56 1...................................... kai jau buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto.................................................................................................. IŠIEŠKOJIMAS IŠ HIPOTEKA ĮKEISTO TURTO........................................... įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus.............................................................................................................................. TURTO PARDAVIMAS SKOLININKO PASIŪLYTAM PIRKĖJUI ...............................................60 1................................... Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Dėl solidariosios atsakomybės......... esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sąlygoms............................................. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9........................................59 XI...........................67 ...............................57 3............................................................. Arbitražo sprendimo vykdymas.............................................65 8................................... IŠ DAIKTO SULAIKYMO TEISE SULAIKYTO SKOLININKO TURTO.........................................................................................................................................62 4...... NEPINIGINIO POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI............................................ Dėl antstolio pavadavimo sąvokos.......... Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi............................. SUSIJĘ SU VYKDYMO PROCESU................................... Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių bendrą turtą................................................................ Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių ...... Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui.......... Dėl teismo sprendimo............. Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo .......................................................... Dėl priverstinio turto realizavimo..............................65 9.................................................... Dėl sprendimo...............................................................................61 3. taikant CPK 673 straipsnį ................64 7.................. Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu............................................................................60 2.............................................63 6.....................56 2..........60 XII........ Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo........... įvykdymo................................................ neįvykdymo..................... Dėl antstolio atsakomybės ............ įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus.................................59 1....59 X...4 IX............58 4......................................... Dėl antstolio teisių ir pareigų............

. visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principais. nutartis civilinėje byloje A. Dėl antstolio teisių vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas. norinti. birželio 17 d. kasatoriai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo ES valstybėje Pripažinus antstoliui.. Ginčo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės priverstinai vykdyti nereikia.. birželio 20 d. N. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo. 3K-3351/2008 . Suinteresuota šalis. kurio žinioje yra byla. Manydami. neturinčiam teisės vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. antstolis V. turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. byla Nr. Antstolio atsisakymas atlikti skolininko prašomą veiksmą negali būti laikomas CPK 510 straipsnio prasme atsisakymu atlikti procesinius veiksmus. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų. byla Nr. bet ne reikalauti įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis). nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą. Dėl antstolio veiksmų vykdant laikinąsias apsaugos priemones Antstolio patvarkymu negali atsirasti solidarioji atsakomybė nors pareiškėjai to ir siekia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. teisę reikalauti informacijos pagal CPK 585 straipsnį ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatas.5 I. byla Nr. nagrinėjamoje byloje būtų nepagrįstai išplėstas šių normų taikymas. balandžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. 3K-3-188/2008 2. taip pat įstatymo nustatytais atvejais savo iniciatyva nutartimi panaikinti. byla Nr. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos Ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. B. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurio žinioje yra byla. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į teismą. v. 3K-3-332/2008 4. sąžiningos konkurencijos ir kiti principai bei įstatyminė antstolio pareiga vadovautis teisėtumo. 3K-3-206/2008 3. vykdymo procedūromis. B. kad jų turtui neteisėtai ir nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas. balandžio 7 d. A.. Vykdytini ir vykdomieji dokumentai. jų pateikimas 1. jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. nešališkumo. Č. Z. B. taip pat pažeisti teisinio apibrėžtumo. kaip byloje dalyvaujantys asmenys. antstolio padėjėjas A. gali byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu.

Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu. L. kuriam . Taigi apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytą įpareigojimą administruojant UAB „Kriptonika“ veikti kartu su ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ valdymo organais buvo žinoma UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui. yra aiškus subjektas. kuriam konkrečiai ir buvo nustatytas įpareigojimas. nederinant su ieškovu. K. Taigi pagal nutartimi nustatyto įpareigojimo turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priverstinio vykdymo. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. nes. minėta. kad antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnis 1 dalis). Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. dėl nutartyje nustatyto įpareigojimo vykdymo buvo atsakingas pats UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas. sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių įstatymų normų nuostatas. P. gruodžio 6 d. skundą dėl antstolio R. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. kad savarankiškai.. kurios susiklostys po šios nutarties priėmimo. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. jog pirmenybė suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai. tam tikrais atvejais. priimta teismo nutartis. Teisėjų kolegija daro išvadą. atlikti įmonės administravimo veiksmai galės būti laikomi laikinosios apsaugos priemonės pažeidimu. R. nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas. Ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė.. kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti teisines pasekmes tik toms situacijoms. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo ir nuobaudos taikymo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. spalio 20 d. minėta. byla Nr. CPK 152 straipsnio 3 dalies pagrindu apie taikomą laikinąją apsaugos priemonę teismas pranešė ir juridinių asmenų registrui. 3K-3-417/2008 6. pagrindo. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Kadangi. tapo atsakingas už nutarties vykdymą ir neturėjo teisės savarankiškai atlikti įmonės administravimo funkcijos. vadovavosi CPK 145 straipsnio 12.. apeliacine tvarka išnagrinėjusi UAB „Kriptonika“ atskirąjį skundą ir 2006 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo. kurio pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo. y. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. vadinasi. kurį pagal Antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis. jos nereikia vykdyti priverstinai. ir teismo motyvacija lemia išvadą. kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Be to. S. tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta. esant pirmesnės eilės kreditoriui. P.6 5. ir nutarties motyvuojamojoje dalyje akcentuota. CPK normos reglamentuoja. 13 punktais ir nustatė konkrečius įpareigojimus. suinteresuoti asmenys: E. jam nustatyta nutarties vykdymo pareiga. Tokiu atveju yra nepagrįsta reikalauti. UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas privalėjo laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. nukreiptus konkrečiam asmeniui – UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui. kuris yra areštuotas. CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta. veiksmų. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai. nutartimi taikydama laikinąją apsaugos priemonę. kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio. kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. t. S.

Dėl taikos sutarties vykdymo Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių. antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. nutartis civilinėje byloje G. Byloje taip pat nustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės apie tai. antstolė V. kurie taikomi ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei jų kontrolės procese. reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą. kaip galiojanti sutartis. kad akivaizdaus (nes pakanka tik pateikti įrodymus. Nevykdant jos geruoju. Prievolės įvykdymo termino nustatymas ir tvarka detaliai reglamentuoti įstatymo. A. reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6. turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. ji. rugsėjo 29 d.154 straipsnio 3 dalis). priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus. be pagrindo didintų suinteresuotų asmenų patiriamas vykdymo išlaidas ir pan. byla Nr. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ v. Toks reikalavimas ilgintų laikinųjų apsaugos priemonių kontrolės procedūrų trukmę. nurodydamas grąžinimo priežastis. turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606.. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal CK 6. nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. ir kt. ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. o po to tas pats akivaizdus faktas būtų tikrinamas teismo. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo Antstolis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą dėl mokestinės prievolės į fondo biudžetą priverstinio išieškojimo. taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai. L. 3K-3-426/2008 8. 607 straipsniai). suinteresuoto asmens prašymu.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos. ar suėjo Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodytas 20 dienų terminas. S. Konkrečios taikos sutarties įvykdymo procedūros nustatymas yra fakto. tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą (CPK 149 straipsnis). Reikalavimas. o ne teisės klausimas. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų. byla Nr. kurias turi patikrinti antstolis. UAB „Kapitalo valdymo grupė“. . .: 3K-3-57/2009 7. Esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. kad antstolis nepatikrino. ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. kad antstolis. UAB „Kriptonika“. skirtas skolininkui jo mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti. prieštarautų taip pat ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams. vasario 13 d.7 pavestas nutarties vykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis. ir UAB „Velintas“ v. R. spręsdamas. kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas. ar išieškotojas teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę į priverstinį išieškojimą. kad savarankiškai vykdomas įmonės administravimas) pažeidimo faktą aktu konstatuotų antstolis. nes nurodytos straipsnio dalies 7 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti. nepatikrino. taigi jai taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos.

jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas. kuris tokiu atveju būtų neteismingas bendrosios kompetencijos teismams. spalio 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis. Gaidelio veiksmus. Antstolis turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis aplinkybes dėl šio termino pasibaigimo. A6-228/2007. o dėl antstolio veiksmų. kokiais terminais ji turi būti vykdoma ir teisinių jos nevykdymo padarinių. Muzikevičienė ir kt. 3K-3-18/2007. antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų. Tai. neturi teisinės reikšmės.10 Lt įmokų. antstolė A. nes bylos ginčas yra ne dėl mokestinės prievolės mokėjimo. Stašaitis. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. balandžio 6 d. nuo kada atsirado išieškotojui teisė į priverstinį išieškojimą. ir antroji. kuriais skolininkui nustatyta mokėtina 70 Lt vykdymo išlaidų suma. Kasaciniame skunde argumentuojama. 3K-3-127/2007.Rusteda“ v. nutartis UAB . sprendimas L. kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas. Naujalis v. spalio 20 d. Stakeliūnas ir kt. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. išnyksta kliūtis vykdomajam dokumentui pradėti vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme. delspinigių. nuo kurio pasibaigimo atsiranda teisė į priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą. nes tokios antstolio pareigos nenustatyta Mokesčių administravimo įstatyme. antstolis D. priėmė sprendimą Nr. 1528 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta.8 kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas). kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Gaidelis neturėjo pareigos patikrinti. Dėl to teismai pripažino neteisėtais ir panaikino antstolio I. kad fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų. byloje Nr. nes tik nustačius tokio termino pasibaigimą. iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. ar pasibaigęs 20 dienų terminas skolininkui mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti. Strumilienės individuali įmonė v. A. Gaidelio veiksmų. M. kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kreipėsi į antstolį ir nenurodė priverstinio vykdymo termino pradžios. todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus direktorius 2008 m.pirmoji. sausio 29 d. baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. kad antstolis I.. ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. byloje Nr. teisėtumo. ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kuriais nustatytas skolininkui mokėtinų vykdymo išlaidų dydis. 2008 m. byla Nr. kad teismai nesiaiškino prievolės esmės. kad būtent šiuo įmokų išieškojimo būdu ir pasinaudojo fondo valdyba: . Kasacinio skundo argumentai dėl to. nuo kurio išieškotojas įgyja teisę į priverstinį išieškojimą. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis D. skundą dėl antstolio I. kad AB „Linų audiniai“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 94 8883. kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. vasario 17 d. 3K-3-68/2009 CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti. A756-875/2008). Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos . neturi reikšmės antstolio pareigai išsiaiškinti. Iš bylos medžiagos matyti. Toks skundo argumentas teisiškai nepagrįstas. kovo 5 d. nes mokesčių administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo antstolis gali priverstinai išieškoti tik suėjus 20 dienų terminui nepriemoką sumokėti geruoju. Iš bylos medžiagos matyti. Pagal CPK 659 straipsnį. 2007 m. skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. nutartis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v.

2008 m. kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. tą. 3K-3-356/2009 9. Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su antstolio argumentu. Pareiškėjas AB „Linų audiniai” nurodė. skolininkui nebuvo žinoma apie sprendimą dėl skolos išieškojimo prieš dvidešimt dienų iki antstolio reikalavimo priėmimo. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu.) CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta. tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui. esant pirmesnės eilės kreditoriui. t. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės. kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas. nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. priešingai negu teigia kasatorius. spalio 20 d. Taigi. o kitą darbo dieną. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto. kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. tai teismo antstoliui. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 str. buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas reikalavimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. kuri niekaip kitaip neišsprendžiama. Valstybinio socialinio draudimo fondo Plungės skyrius . sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka gavo tik 2008 m. gruodžio 5 d. Šis institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų. ir šios aplinkybės išieškotojas neginčijo. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. lapkričio 28 d.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį. kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija. neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes. kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m. kuris veikia ne bendrovės interesais. nutartis civilinėje byloje V.D. tai šia galimybe jis gali pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. bet neturi tikslo užtikrinti. kad šis sprendimas antstolio kontoroje gautas 2008 m. veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. kad kreditorius. Teisėjų kolegija daro išvadą.y. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. . y. kad jis vadovaudamasis CPK 661 straipsniu neprivalėjo suteikti skolininkui papildomą terminą skolai sumokėti. gruodžio 1-ąją. rugsėjo 28 d. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo.115 straipsnis. (penktadienį). nei kiti kreditoriai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. bet ne antstoliui. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2. kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2. spalio 20-ąją.9 sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka priėmimo dieną. t. y. 4 p. byla Nr. nėra pirmesnės eilės išieškotojas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti . Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų. kuris yra areštuotas. CPK 626 straipsnio 4 punktas). v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Teisėjų kolegija daro išvadą. priimta teismo nutartis. kad akcijos atitektų būtent kitam akcininkui. t. pateikė prašymą antstolio V. siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas akcijoms turto areštas. Drungilo kontorai „Dėl sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka vykdymo“.

Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas. K. kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.115 straipsnį. kurios buvo taikytos. paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4 dalis). nutartis civilinėje byloje D. fiziniams bei juridiniams asmenims. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms institucijoms. netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK. tai jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą. CK. kad kasatorius vykdomąją bylą pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms – išieškojimo vykdymo procese sustabdymui.10 akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Faktą apie teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas. antstolis V. 359 straipsnio 3 dalis). Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. 288 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija sprendė. kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškęs asmuo. Įstatymo nustatyta. draudimai. kuris yra vykdymo pagrindas. . Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo. byla Nr. K. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju. jeigu pareiškimas netenkinamas (CPK 279 straipsnio 2 dalis. teisių ir veiksmų sustabdymas. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios.. Šių argumentų pagrindu daroma išvada. kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atmesdamas ieškinį. jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti vykdant teismo sprendimą. Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos. todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja. teismas sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4. Bylą nagrinėję teismai nustatė. tačiau tos priemonės. kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas. jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. v. kurio žinioje yra byla. Kasatoriaus nežinojimas. Iki tol teismo sprendimo vykdymas galimas tik skubaus vykdymo atvejais. kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. 3K-3-417/2008 10.79 straipsnis nesuteikia pirmumo teisės tais atvejais. kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė – įsiteisėjus teismo sprendimui už akių. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje. bei jo paties atlikti paskaičiavimai ir padarytos išvados dėl sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro neįsiteisėjusio sprendimo įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus. išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą. jis gali būti vykdomas. įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės. Dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo Kasatorius nurodo. kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2. nei tie išieškotojai. todėl šio straipsnio normos netaikomos. spalio 20 d. bet akcininkams asmeninės nuosavybės teise. kad yra paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. tarnautojams ar pareigūnams.

iki nuosprendžio vykdymo pradžios naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus. senaties eiga sustoja. M. bylos Nr. kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. nutartis. kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta. o jo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti 2001 m. rugsėjo 18 d. yra vykdymo stadijoje. birželio 5 d. teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus rajono apylinkės teismo gautas 2001 m. B. perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Malachovskio. o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta. dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. kad nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudą vykdymo senaties pradžia yra 2001 m. 2009 m. kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. priimta administracinėje byloje Nr. nėra teisinio pagrindo spręsti. kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų. skundą dėl antstolio veiksmų. kad nutarimas skirti baudą. jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties Naujojo Baudžiamojo Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta. liepos mėnesį siuntė raginimą geruoju sumokėti baudą. kad vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs. . t. 0062/02/00619 medžiagos matyti. jį vykdydamas teismo antstolis 2001 m. Esant tokiems duomenims. Teisėjo kolegijos vertinimu. rinko iš bankų ir kitų juridinių asmenų duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį.11 kaip antstolio. Iš prie šios civilinės bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija šioje byloje nekonstatuoja naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio pažeidimo. skundą dėl antstolio veiksmų. reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą.. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos. kad aptartas kasatoriaus nurodytas kasacijos pagrindas nepasitvirtino. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. kad ginčijamas baudos išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d.. spalio 12 d. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta. nutartis. 3K-3225/2009 11. N3-904-04. bylos Nr. priimta administracinėje byloje Nr.. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais. birželio 5 d. kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. 3K-3250/2009 12. y. nebuvo grąžintas išieškotojui. Sprendžiant. šią bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. N-261-7199/2009). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja. pareigos vykdymo veiksmus atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui.

Tai leidžia padaryti išvadą. realiai nebegali ištaisyti trūkumų. nutartis. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Kita vertus. bylos Nr. N3-1859/2007. ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą. išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą . Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota. kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje. nutartis. lapkričio 15 d. asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą. CPK 632 straipsnio 1 punktas). 2009 m. balandžio 22 d. siekdamas išvengti baudos mokėjimo. gruodžio 22 d. todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. N5754150/2009). Teismas nesprendžia. nutartis. Patenkinęs skundą. kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas notaro vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK 587 straipsnio 4 punktas. A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis. N(9)1105/2007). bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. minėta. turi būti nustatyta. Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis. prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą banke 208 206 Lt. buvo įvykdyta antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui. y. Notariato įstatymo 43 straipsnis. priimta administracinėje byloje Nr. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų. nutartis. N18-1653/2007). antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Būtina išsiaiškinti. skųsdamas antstolio veiksmus bei prašydamas juos pripažinti neteisėtais. kad pareiškėjas.12 ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas. M. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. kad. Tai reiškia. priimta administracinėje byloje Nr. priimta administracinėje byloje Nr. Kita vertus. pervedus šią sumą išieškotojai. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto paskirties Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. teismas. teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. pervestus išieškotojai R. priimta administracinėje byloje Nr. t. ar nėra pagrindo pripažinti. vykdymo procesui pasibaigus. tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. gegužės 31 d. baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas. Kalėdos skundą dėl antstolio veiksmų. ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų. Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai. 3K-3-182/2010 13. Patenkinęs skundą.

p. susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu. ABTĮ 13 straipsnyje nustatyta. 3K-3-493/2009 15. kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. jam pavedama ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė (Administracinių teismų praktika 1. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta. Kita vertus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus. teisės taikymo išaiškinimai skelbiami biuletenyje Administracinių teismų praktika. Kadangi pagal ATPK 309 straipsnį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). teismai nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą tebevykstant ginčui ir esant neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai Nr. stiprinant teisėtumą. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo vykdant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 312 straipsnyje reglamentuojama. 8 dalys). jei teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą. antstoliui vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos. CPK nuostatos turėtų būti taikomos tiek. Taigi šis teismas yra išaiškinęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Be to. baigtumo būklės ir atitinkamai – galimybės nagrinėti ginčą ypatingąja teisena. jeigu pažeidėjas nesumoka baudos. sprendžia nutarimą priėmęs organas. skundą dėl antstolio veiksmų.13 sudarančio vykdomojo dokumento. 2-644524/2009. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. nutarimą priėmęs organas. kiek atitinkamų teisinių santykių nereglamentuoja ATPK. lapkričio 10 d. tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. užkertant kelią teisės pažeidimams. tai nuteistojo įpareigojimas per . įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 332–333). kad teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai antstolio sumokėtus vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą banke. jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui (CPK 443 straipsnio 1. kai yra taikomi BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai Jei teismas baudžiamojoje byloje tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį ir priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Taip pat teismai nevertino ir netyrė vykdomosios bylos. iš kurios kildinamas reikalavimas. darytina išvada. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybins mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų. kad įstatymo šiuo konkrečiu atveju nepavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti kokių nors veiksmų. Tuo tarpu CPK 624 straipsnio nuostatos reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones. Reikalavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas. susijusių su administracinių baudų išieškojimu. todėl. kad Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei kaip išieškotoja CPK 638 straipsnio prasme. 5. kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. gali pakeisti viešaisiais darbais arba administraciniu areštu (ATPK 314 straipsnis). konstatuotina. 3K-3225/2009 14. kad klausimus. tai nėra kliūtis taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą. birželio 15 d. kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas. bylos Nr. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo. Siekiant administracinės nuobaudos veiksmingumo. tai darytina išvada. Išsiaiškinus. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.

nutartis civilinėje byloje Nr. nuo nesumokėto skolos likučio. antstolis D. Kitos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės 1. y. vasario 23 d. y. Selezniovo prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. CK 6. v. kai atliekami veiksmai..Amiga“. kad tais atvejais. Vykdymo metu dengdamas skolą dalimis skolininkas teismo priteistas palūkanas moka jas skaičiuojant iki faktiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 3K-31036/2003 Danijos bendrovė Nadoc Nr. kurio 4 dalyje įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai.Operos vaistinė“ skundą dėl antstolio veiksmų. teismas nėra saistomas tokių siūlymų ir netgi privalo sprendimą išaiškinti kitaip. eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. nutartis civilinėje byloje Nr. kad nebūtų pakeistas sprendimo turinys. UAB . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Aiškindamas procesinį sprendimą ir jo vykdymą tais atvejais. o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos. kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo. byla Nr. 3K-3-143/2006 UAB . 3K-3-27/2010 II.210 straipsnis). Stakeliūnas ir kt. 3K-3-63/2008 . tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Šia tvarka skolininko mokamomis palūkanomis kreditoriui kompensuojamas skolininko delsimas sumokėti visą skolą ir naudojimasis nesumokėta kreditoriui skolos dalimi. spalio 29 d. 3K-3-594/2007 2. paskutinei.14 nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB .37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas. t.. D. Dėl sprendimo išaiškinimo jo įvykdymo tikslu Sprendimas. nurodytos teismo sprendime. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6. kai dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 278 straipsnis) ar antstolio (CPK 589 straipsnis) siūlomas aiškinimo variantas pakeistų procesinio sprendimo turinį..1 A/S v. UAB . taip. Terminas. kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (CK 6. nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti.Libra Vitalis“ v.. 2006 m.. gruodžio 19 d. sausio 5 d.Stramina“ v. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese Kasacinis teismas pažymėjo.54 straipsnyje. vasario 11 d. byla Nr. 3K-3-133/2004 UAB .. nutartis civilinėje byloje V. 2004 m.. kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. y.Komeksimas“). vasario 22 d. t.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. t. laikomas įvykdytu. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos. nutartis civilinėje byloje Nr.

galiojusioje iki 2001 m. V.. Dėl priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo MAĮ redakcijoje. sausio 31 d. kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. Š.. 9 punktai). kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo. ši taisyklė galiojo ir priskaičiuotiems delspinigiams. bet ir kiekvienas kitas asmuo. buvo nustatyta. surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. byla Nr. Prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2. nutartis civilinėje byloje pagal išieškotojo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. nutartis civilinėje byloje. baudoms. Taigi sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus. teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). v. 3K-3-263/2008 6. B. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-61/2008 4. gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti.. . G. išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. todėl vykdymo procese negali būti konstatuoti asmenų. įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti. 2001 m. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. įpareigojančio perduoti turtą. Dėl teisinio pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese Civilinės atsakomybės santykių CPK 596 straipsnyje nereglamentuojama. kuriam antstolis. v. antstolis G. kai mokestinė nepriemoka yra pripažįstama beviltiška. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pakeitimo Pakeisti teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką galima nekeičiant tokio sprendimo (nutarties) turinio. nevykdantis teisėto antstolio reikalavimo. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja. Taigi šios procesinės atsakomybės subjektai gali būti ne tik skolininkai. 3K-3-586/2008 5. kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. UAB „Effektors basis“ ir kt. nevykdančiam ir sprendimo. nustatęs. kad skolininkas sprendimo neįvykdė. kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui. ir sprendimo. neviršydamas jam suteiktų įgalinimų.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas. byla Nr. antstolis D. P.15 3. kad asmeniui. dėl kurių nepriimtas atitinkamos institucijos sprendimas. Teismas. bet ir 585 straipsnio 2 dalies pagrindu. balandžio 30 d. kad apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties terminas yra netaikomas. įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. atsakomybės klausimai. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. rugsėjo 1 d. įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. R. Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymo CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. Tik skolininko atsakomybę už sprendimo. todėl konstatavus neteisėtų veikų sutaptį skolininko atsakomybė kiltų ne tik CPK 771 straipsnio 5 dalies.

sausio 1 d. už kurį gali būti atliekamas tikslinimas. turinčio teisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje V. kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. kovo 18 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų. kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. trukmė. teigia. Vienas iš jų yra laiko. sausio 1 d. kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų. sausio 1 d. baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m.. buvusiems jų galiojimo metu. Draudėjo prašymu tikslinimas leidžiamas trumpesniu laikotarpiu. nes dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo ar netikslaus mokėjimo gali nukentėti ilgalaikiai ir svarbūs asmens. galiojimo laiko atžvilgiu taisyklei. pagal kurią materialiniai įstatymai taikomi santykiams. VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. jeigu įstatymų leidėjo nenustatyta kitaip. Pagal šią nuostatą skola. VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Šioje normoje nustatyti laikotarpiai nevertinami kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminai. Dėl teisės normų. jie galioja tik į ateitį. interesai. palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2001 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. taikymo VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą. taip pat priverstinio išieškojimo senaties terminas ir jo taikymas. kad tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja materialinių įstatymų. bylos Nr. Kasatorius.. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu. baudų ir delspinigių skoloms.16 birželio 29 d. y. galiojusios 2008 m. . v.. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m.). baudų ir delspinigių skoloms. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjų kolegija konstatavo. y. pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės. nustatant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. galiojusios 2008 m. baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą. Pagal šią nuostatą skola. bylos Nr. turi būti taikoma ir toms mokesčių skoloms. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. VSDĮ 16 straipsnio 11 dalyje reglamentuojami valstybinio socialinio draudimo įmokų tikslinimo klausimai. t. sausio 1 d. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. M. balandžio 12 d. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu. Šios nuostatos gina apdrausto asmens interesus. tokių. baudoms. yra tokia. retroaktyviai. IX-394. yra tokia. 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta. kurioje nustatytas penkerių metų priverstinio mokesčio išieškojimo senaties terminas. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų. ir kt. sausio 1 d. kad MAĮ 29 straipsnio 3 dalis. kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. 3K-3-164/2010 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos. 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta.. M. kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo. kuriuose nustatomos. t. o apdrausto asmens prašymu – neribojant jo. kuriuo buvo pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. 3K-3-129/2010 7. ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams. nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. sausio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. patvirtinančiais. M. kad skolininkas apie vykdymo išlaidas ir jų dydį yra informuotas. l. v. o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių. y. jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. nepilnametė (T. reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese. dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. dėl to pažeistos šio procesinio dokumento įteikimo sąlygos. teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme tiek skolininkas. Įrodymais. turi būti nustatinėjama. 1. kad antstolio siųstą raginimą pasirašė skolininko duktė Jekaterina Šechovcova. Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo Naujai paaiškėjusi aplinkybė. byla Nr. kokiu būdu jis tą informaciją gavo. rugsėjo 25 d. Procesinių dokumentų įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja. b. nutartis civilinėje byloje I. R. teismas turi nagrinėti pareikšto prašymo pagrįstumą. kad CPK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju. 6). 124. Š. Be to. t. kai asmuo gauna antstolio pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo įteiktą ne registruotu laišku. bylos Nr. Nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se. kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo. l.17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 56). b. gali būti ne tik registruotas laiškas. 3K-3-88/201). v. B. Jeigu ši sąlyga įvykdyta. o kitu būdu. kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku. Pagal bylos įrodymus Jekaterina Šechovcova raginimo įteikimo dieną 2004 m. l. 1. – buvo sukakusi 16 metų.. III. vykdomoji byla. . A.. ar skolininkas gavo raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo. kurio bute ji kartais svečiuodavosi (T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 53. kad antstolio raginimas buvo įteiktas ne kartu su skolininku gyvenančiam nepilnamečiam asmeniui. . Dėl to byloje. 3K-3-503/2008 2. tiek jo duktė nurodė jos gyvenamąją vietą ne kartu su skolininku. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. žemesniųjų instancijų teismų įvertinta tinkamu raginimo įteikimu skolininkui. nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje. kovo 3 d. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. b. S. ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija. o ne tai. kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje. pvz. aiškinimo Sprendžiant dėl antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas esminė aplinkybė yra ta. Raginimo siuntimas ir įteikimas 1. nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią. skolininko pareiškimai antstoliui ar teismui ir pan. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. Dėl CPK normų. Iš tokių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu. bet ir kiti leistini įrodymai.

ar ne. reglamentuojančių termino vykdomajam dokumentui pateikti skaičiavimo tvarką. taikymo pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo. Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta. kurios nustatytų. gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo. kad šiuo atveju nagrinėjamo dalykas yra ne konkretaus vekselio apmokėjimo terminas. Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas. kad antstolis. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo . nei įstatyme (ĮPVĮ) nenustatyta įvykdymo termino. kad šiame vykdomajame dokumente nenustatomas įvykdymo terminas. per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. reiškia. kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui. kai toks terminas jau yra nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. kuriam vekselio davėjas per vekselio mokėjimo terminą nesumokėjo vekselio sumos. spalio 12 d. Teisėjų kolegija sprendė. Tai – vertybinis popierius. Pažymėtina. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. 3. išskyrus CPK 661 straipsnyje nurodytus atvejus. jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Vaitkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai. nes šiuo atveju nei vykdomajame dokumente (notaro vykdomajame įraše). įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu.18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. skolininkas raginamas įvykdyti sprendimą. v. įgyvendinant (vykdant) vekselio turėtojo. ir kt. Dėl antstolio veiksmų. bet antstolio veiksmai. kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pirmą kartą. raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis. kada raginimas skolininkui nesiunčiamas. Savo esme tai yra procesinis terminas. priėmęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo. Tai. kad vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas. kuriame nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas. Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys. kai skolininkui raginimas nesiunčiamas. Tai reiškia. P. kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės įvykdymą. 3K-3-477/2008 4. nutartis civilinėje byloje H. vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį (reikia siųsti raginimą) Nėra specialiųjų civilinio proceso teisės normų. Teisėjų kolegija nurodė ir tai. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai. lapkričio 19 d. iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. 3K-3-403/2009. turi siųsti skolininkui raginimą. kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal CPK 655 straipsnį turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti piniginę prievolę. kuriuo antstolis praneša skolininkui. kuriame įtvirtinta besąlyginė piniginė prievolė. ar antstolis. taigi nėra būtinųjų sąlygų CPK 661 straipsnio 1 daliai taikyti. turi siųsti skolininkui raginimą (CPK 655 straipsnis). S. kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui. antstolis A. nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais. jog nėra vieno iš CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų.. bylos Nr. Dėl procesinės teisės normų. reikalavimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. byla Nr. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas.Teisėjų kolegija pažymėjo.

byloje Nr. byla Nr. Dėl skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. nutartis byloje D. dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.Parex lizingas“ ir kt. S. skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu. Selezniovas v. 2007 m. Bliznikas ir kt. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Mažeikienės turistinės įmonės „Vilnis“ Nr. nutartis byloje A. kad. Dėl to. 3K-3-119/2010 IV. ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. nutartis byloje A. kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių. vasario 5 d. t. skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. 3K-3-271/2009 5. bylos Nr. Ši pareiga reiškia. 3K-3-379/2005. Nr. 3K-7-1/2007). suteikusio teisinį pagrindą vykdymo veiksmams sustabdyti. A. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. rugsėjo 7 d. Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. kovo 5 d. kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 10 d. t. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku. išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą. Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui Teisėjų kolegija pažymi. Pasibaigus procesiniam terminui. 3K-3-79/2007). dėl ko antstolė nebuvo informuota apie sustabdymą. antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę. dėl to tokios pareigos nevykdymas. pasibaigia subjektinės procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Lomovcev ir A.19 nustatytas laikas. kurie jau yra atlikti. Ringelevičienė v. D. šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus. jų teisės ir pareigos 1. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie . UAB . Vykdymo proceso dalyviai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga. jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų. ginčijant antstolės veiksmų teisėtumą.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. priešingu atveju. kaip ir kitos vykdymo proceso šalys. jokie tolesni vykdymo veiksmai neatliekami. balandžio 16 d. Užbaigus vykdomąją bylą. y. skundą dėl antstolio veiksmų. y. vykdymo veiksmų atlikimo metu. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko UAB „VSA Vilnius“ skundą dėl antstolio veiksmų. nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Kašnikov v. per kurį teismas.

Dėl CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo . civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų užtikrinimo tikslu negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo. kad CPK 512 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos procesinės teisės normos taikymas netaptų kliūtimi pareiškėjai įgyvendinti jos pažeistą turtinę teisę. J. kad skolininkas neturėjo pareigos pateikti antstolei teismo nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo. kai jos nėra ginčijamos. Tai gali būti paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą ir toks reikalavimas teismui. nutartis civilinėje byloje A. kasacinis teismas. kurios. nagrinėjamoje byloje reikštų akivaizdų visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis. Šio ir kitų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimas. tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto sprendimo priėmimui. Laikydama. CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą. L. CK 1. Teismas nurodė. nepagrįstai nesuvaržyti vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų bei netapti formalia kliūtimi asmenims apginti jų pažeistas teises. J. teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir. kai. ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui.. yra iš esmės imperatyvus. kad CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymas ir pareiškėjos skundo nenagrinėtinu teisme tik šiuo formaliu pagrindu pripažinimas. kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas. Civilinis procesas yra skirtas asmenų. sprendimų teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais. Z. nei jokie kiti asmenys neginčija. skundą dėl antstolės B. antstolis N. kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami. dėl to pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas. jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. gruodžio 1 d.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Dėl skundo ribų peržengimo atnaujinant terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam. efektyviausiai užtikrinamas. byla Nr. 3K3-557/2007 3. jis turėtų būti derinamas su būtinumu teisingai išspręsti ginčą. susijusį su sprendimo priverstiniu vykdymu. kaip civilinio proceso stadijos. Atvirkščiai. tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Viešasis interesas nagrinėjamoje byloje reikalauja. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas neturi būti keliamas aukščiau kitų vykdymo proceso. pasisako dėl pareiškėjos skundo iš esmės. sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. gruodžio 11 d. nei buvęs sutuoktinis P. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Š. interesams ginti. atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Viešojo intereso. tikslų. ypač tuo atveju. kai jų siekiama kuo greičiau (CPK 7 straipsnis) išnagrinėjant kiekvieną civilinę bylą. v.2 straipsnio 1 dalis. kad pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas. veiksmų. nebūtų pažeistos niekieno teisės. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. byla Nr. minėta. Gindamas viešąjį interesą. priimant sprendimus ir juos vykdant.20 atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. jeigu to reikalauja viešasis interesas. nagrinėjančiam suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo ir taip atliekančiam vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 straipsnio 1 dalis). išspręsdama jame suformuluotą prašymą reikšmingomis teisingam šios bylos išnagrinėjimui pripažintų aplinkybių pagrindu. 3K-3-564/2008 2. jį patenkinus.

kad skundas. o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis. skaičiuotinas nuo tos dienos. Dėl antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). gegužės 17 d. o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu. realiai nebegali ištaisyti trūkumų. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį. įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Ši specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. antstolis apie tai surašo . 3K-3-143/2008 4. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. birželio 15 d. ir viešasis interesas. susijęs su vykdymo procesu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. priimta civilinėje byloje Nr.. nutartis. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdešimties dienų terminui. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs. neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją. vykdymo procesui pasibaigus. kovo 3 d. civilinių santykių dalyvių teises. nenagrinėtinas teisme. paduotas teismui praleidus šį terminą. Tačiau už sprendimų. baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas. Tai leidžia padaryti išvadą. kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus. B. jeigu neįvykdytas sprendimas. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. 3K-3-340/2006). Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos Teisėjų kolegija pažymi. bylos Nr. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti.. kad. asmuo praranda teisę jį atlikti. praleistas terminas gali būti atnaujintas. kurį praleidus dėl svarbių priežasčių. kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Pasibaigus vykdymo procesui. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas. todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. byla Nr. suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas. kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Stefanijos Veversevičienės skundą dėl antstolio veiksmų. todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. skundą dėl antstolio veiksmų. reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. tačiau tais atvejais. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu.21 Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis). kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai. 3K-3225/2009 5.

v. todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo. įsakymu Nr. jų dydis 1. kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol. S. spalio 27 d. Teisėjų kolegija inter alia pažymi. kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta.1 Teisė į vykdymo išlaidas. kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. iš skolininko išieškomos vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas). suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. kol sprendimas yra neįvykdytas. 616 straipsnio 2 dalis). Dėl teisės įvykdyti sprendimą geruoju ir tos teisės santykio su skolininko pareiga atlyginti vykdymo išlaidas Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą. byla Nr. AB „Vakarų laivų gamykla“. kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 straipsnio 1 dalis. bylos Nr. Strimaitienės prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo. UAB „Edana“. jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka V. Kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. ar šiam terminui pasibaigus. negali būti išspręstas klausimas. neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. ar skolininkė įvykdė sprendimą per raginime nustatytą terminą. Esant abejonių dėl raginimo įteikimo skolininkei datos. bylos Nr. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą. Tai reiškia. kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 3K-3-448/2007 Teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė. 3K-7-5/2007. tuo tarpu šios aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės skolininkės prievolei atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas atsirasti. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. 3K-3-454/2009 V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Vykdymo išlaidos. jeigu skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą. kodėl neįvykdytas sprendimas. nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo. Teismų praktika 27 .22 Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 1R–352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas). vasario 5 d. spalio 22 d. surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui. V. kaip antstoliui turėtų būti mokamas atlyginimas. nutartyje civilinėje byloje antstolis A. Atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m.

vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. nutartį civilinėje byloje Nr. nutartį civilinėje byloje Nr. Skolininko atsiskaitymas su išieškotoju vyksta per antstolį: skolininkas perveda pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. priimta civilinėje byloje A. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme. dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios bylos. skelbta Teismų praktika 27). 3K-3-341/2007. kai sprendimas įvykdytas geruoju per raginime nustatytą terminą Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą. kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas. nors ir nesielgė nesąžiningai. 3K-7-1/2007. y. 2007 m. Skolininkas negalėjo kitu būdu pervesti išieškotojui ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotos sumos – tik per antstolį. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti. įvykdymą. byla Nr. bylos Nr. vasario 5 d. 2007 m. lemiamą reikšmę turi tai. vykdomajame dokumente nustatytą terminą. kurio depozitinėje sąskaitoje buvo ši suma.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kad skolininkas.23 2. UAB „Edana“. o kai raginimas neturi būti siunčiamas. atsižvelgiant į antstolio atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį. 3K-3-255/2008 3. Antstolio veiksmai. savanoriškai. priimto byloje. iš kurios antstolis perveda šiuos išieškotojui. proceso dalyvių ekonominius interesus. spalio 29 d. todėl jam priteistinas atlyginimas. Vižainiškis v. nepaisant to. jeigu jie veiks teisėtai. kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. taip pat į tai. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme. rugsėjo 14 d. kad skolininkas. kaip teigiama kasaciniame skunde. sumokėtų visą teismo sprendimu priteistą išieškotojui sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. vasario 5 d. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti. jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. kt. negali turėti įtakos sprendžiant dėl atlyginimo antstoliui už teismo sprendimo.. 2007 m. kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą. mažintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. – per įstatyme. tačiau nebendradarbiavo su antstoliu. Selezniovas v. iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr. jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju. vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą. siekdamas įvykdyti teismo sprendimą per raginime nustatytą terminą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti skirtingi nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidų dydžiai. jis gaus nustatytą atlyginimą. vasario 5 d. o nuostata. ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. nutartį civilinėje byloje Nr. kurioje buvo pritaikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl antstolio atlyginimo dydžio Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato. t. kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus. įvykdant vykdomąjį dokumentą. pvz.. 3K-3-448/2007. AB „Vakarų laivų gamykla“. nutartis. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis. nutartis civilinėje byloje antstolis R. jog būtų galima realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. gegužės 8 d. reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. nerodė pastangų laiku atsiskaityti su kreditoriumi. 3K-7-5/2007. vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas. uždaroji akcinė bendrovė „Smailė“. 3K-7-5/2007. jog beveik . tačiau šis. nutartį civilinėje byloje Nr. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tam tikro teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra atskiri vykdomieji dokumentai.

antstolis žino. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą. Tai reiškia. kad antstolis turi ypatingą teisinį statusą vykdymo procese ir privalo turėti pakankamą teisinę kvalifikaciją tokiems procesiniams dokumentams surašyti. įvertinusi tai. Toks reikalavimas neatitiktų teisingumo. nes taip nustatyta jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas). kad jam tokiu atveju atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą nepriklauso. kuriam ši pagalba buvo būtina. sudėtingumą. bei ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai susiklosto remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu. kad antstolis pasinaudojo advokato padėjėjo pagalba tokiam pareiškimui surašyti. todėl kasatoriaus patirtos 50 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neatlygintinos. 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. nutartis civilinėje byloje antstolis A. atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). nutartį civilinėje byloje Nr. byla Nr. Kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per antstolio raginime ar siūlyme nustatytą terminą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus. Be to. Zenkevičius v. Vykdymo procese turi būti paisoma visų šio proceso dalyvių interesų pusiausvyros (žr. kolegija daro išvadą. kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. sąžiningumo kriterijų (CK 1. pvz. įvykdant vykdomąjį dokumentą. kreipdamasis į teismą. 3K-3161/2007). kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina. UAB „G4S Lietuva“. kad šis pareiškimas nėra sudėtingas procesinis dokumentas.. Tais atvejais. nutartis civilinėje byloje antstolė J. kai antstolis. kad antstolis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurias atlikti įpareigotas įstatymo. sprendžia. y. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis atlyginimo už priverstinio pobūdžio priemonių teisėtą panaudojimą.5 straipsnis). Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba. kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. reglamentuojančio atstovavimą teisme. 3K-3-284/2008 4. protingumo. nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų. Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo Pagal CPK 51 straipsnio. tai paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus.24 visa išieškoma suma yra sukaupta ir saugoma to ar kurio kito antstolio depozitinėje sąskaitoje. kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. įvertinant tai. AB firma „VITI“. birželio 16 d. Šioje byloje nustatyta. spalio 6 d. tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis. konstatavus.. kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju. jis gali vesti savo bylą tiek pats. gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje ir atstovą. turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo. CPK 693 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė antstoliui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. t. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą Nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo apskaičiavimo teisėtumo sąvokas. Bareikienė v. 3K-7-448/2008 5. kad atlyginimas . Kolegija. sausio 9 d. jog kasatoriui nebuvo objektyvios būtinybės kreiptis į advokato padėjėją teisinės pagalbos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. byla Nr. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų.

Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje. Taigi pagal nurodytas teisės normas antstoliui nesuteikta teisė tuo pačiu metu išieškoti skolininko sąskaita ir teismo sprendime priteistas sumas bei vykdymo išlaidas. sausio 25 d. Talitavičius v. spalio 27 d. Tik tada galima laikyti. byla Nr.2 Vykdymo išlaidų išieškojimas 1. K. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos Teisėjų kolegija pažymi. byla Nr. remiantis vykdymo proceso normomis. kokia eilės tvarka išmokamos išieškotos iš skolininko išieškotojui šio apmokėtos vykdymo išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalis. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Būtent šio skyriaus normos ir reglamentuoja reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eilės tvarką. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip. antstolis Robertas Vaitkevičius ir kt. Antstolio atlyginimo apskaičiavimo teisėtumas – tai atlyginimo dydžio apskaičiavimas vadovaujantis teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir standartizuotais dydžiais. nes šių sumų išieškojimas atribotas atskirais įstatyme nustatytais vykdymo veiksmais. Teismų praktikos analizė suponuoja išvadą. jog. v. Christenok. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. V. kurių jis neatliko.. išieškotų sumų paskirstymą išieškotojams. reiškia neteisėtus ultra vires veiksmus. ar skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą ar sumos išieškomos antstolio CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. antstolis privalėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. kuriame apskaičiuoja išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta. kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais. kai priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko. todėl bylą nagrinėję teismai turėjo įstatyminį pagrindą konstatuoti. kad antstolio atlyginimas pagrįstas. skundą dėl antstolio veiksmų. iš nekilnojamojo daikto gautų pajamų paskirstymo tvarką. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą. kad įvykdžius teismo sprendimą yra išieškomos vykdymo išlaidos. šio skyriaus normose nieko nenurodoma apie tai. skolininkui atsisakius mokėti vykdymo išlaidas.25 antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus. nutartis civilinėje byloje J. prisijungimą prie išieškojimo. nei nustatyta CPK 611 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. o tik nustatyta. reikalavimų patenkinimo eilę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nutartis civilinėje byloje antstolė D. Antra. yra baigtas (iš dalies baigtas) ir jau prasideda kita vykdymo proceso dalis – išieškotų sumų vykdymo procese paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams. 758 straipsnio 1 dalis). byla Nr. nepaisant to. 3K-336/2008 2. Vykdymo išlaidų išieškojimo . antstolis A. Tai reiškia. 3K-3173/2008 3. 3K-3-511/2008 V. kad CPK 611 straipsnio nuostatos taikomos visais vykdymo išlaidų išieškojimo atvejais. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų Pirmiausia pažymėtina tai. kad nurodytos normos taikomos tik po to. kad CPK 753 ir 758 straipsniai yra CPK LV skyriuje „Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“. kokiu būdu turi būti išieškotos ar priteistos vykdymo išlaidos.

kad antstolis negali vykdyti teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. 3K-7-277/2008 4. Kasatorė nurodo. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo Kasacinio skundo argumentai dėl šioje byloje teismų priimtų nutarčių prieštaravimo CPK 611 straipsniui nepagrįsti.. 3K-336/2008). nutartyje nekonstatavo CPK 611 straipsnio pažeidimo. v. skolininkas raštišku antstolio siūlymu informuojamas apie vykdymo išlaidų dydį ir. esant skolininko nesutikimui dėl vykdymo išlaidų dydžio. 178 straipsnius. teismai byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neteisingai paskirstę įrodinėjimo pareigą. Antstoliui tokie įgalinimai nesuteikti. nes toks teiginys prieštarauja CPK 611 straipsnyje nustatytam vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko teisiniam reglamentavimui. kad. nes jam neatsirado tokios pareigos (CPK 611 straipsnis). nutartis civilinėje byloje antstolė D. kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. birželio 11 d. byla Nr. antstolis. jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. bet vykdymo išlaidos turi būti išieškomos tik CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). B. siekdamas įtvirtinti teismo apsauginę funkciją vykdymo procese. jas nustatytų tik teismas ir taip užtikrintų skolininko turtinių interesų apsaugą. įtvirtinančiose bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. C. K. Dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą. tikrindami vykdymo išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą. nutartis civilinėje byloje S. pinigų nesumoka. kad teismai pažeidė CPK 178 straipsnį. todėl neatsirado nurodytoje proceso teisės normoje nustatytos sąlygos antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. y. t. Dėl to nėra pagrindo pripažinti. vykdymo išlaidas gali priteisti tik teismas antstolio prašymu. nes vykdymo proceso metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl vykdymo išlaidų dydžio. birželio 22 d.Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Pažymėtina. Antstolis nereikalavo teismo priteisti vykdymo išlaidas. bet ne antstolis nustatyti vykdymo išlaidų dydį savo patvarkymu. byla Nr. Kasatorė klaidingai teigia. v. y. kad šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas 2007 m. 3K-3-511/2008 5. nutartis byloje pagal pareiškėjo J.26 tvarka nustatyta CPK XLI skyriaus normose. Iš to darytina išvada. Nagrinėjamoje byloje kasatorė pervedė antstoliui vykdymo išlaidas kartu su išieškomomis lėšomis. kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. prašant priteisti vykdymo išlaidas. Šioje byloje kasatorė ginčijo vykdymo išlaidų dydį. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė taisyklė. byla Nr. t. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. paneigę šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir pažeidę CPK 6. Minėta. kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau. nes ne antstoliui. kad. jeigu skolininkas su šia suma nesutinka. byloje yra antstolio kasatorei siųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimai. pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. užtikrinanti skolininko turtinių interesų apsaugą. spalio 27 d. t. Šis antstolis . Talitavičiaus skundą dėl antstolio veiksmų. kad antstolis turėjo pareikšti pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek. y. o pareiga kreiptis į teismą antstoliui atsiranda. jam nesutinkant. sausio 25 d. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kad tuo atveju. Įstatymų leidėjas CPK 611 straipsniu nustatė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Kasatorė nepateikė juos paneigiančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. antstolis A. Be to. bet jai priskyrė pareigą įrodyti vykdymo išlaidų dydį.

Kasacinis teismas. kai skolininkas turi pajamų ar lėšų. kad šiuo atveju antstolio veiksmai. įskaitant antstolio atlygį. kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese. konstatavo. ypač skolininkui.27 dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. 3K-7-1/2007. Taigi. o vykdymo proceso dalyviai. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta. nutartis. M. priimta civilinėje byloje antstolis A. viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius. bylos Nr.. Tai yra viena iš teismo funkcijų. Be to. skolininkas gali apginti savo teises išieškant teismo nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį. kai atlygį tenka išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų). Selezniovas v. vasario 5 d. byla Nr. nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. bylos Nr. kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti naują. kokį nustatė teismas. kt. kad antstolis. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“. Šioje nutartyje taip pat pažymėta. vasario 8 d. priimta civilinėje byloje antstolis A. nors formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo. Chilman) individuali įmonė. nesikreipdamas į kitą antstolį. kad Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose bylose laikėsi nuostatos. kad antstolis. Chilmano (M. bylos Nr. ir ši jo teisė negali būti paneigta. 3K-340/2010 Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas analogiškos problematikos bylą aptarė Klaipėdos apygardos teismo praktiką išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas ir konstatavo. nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio. jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas (CPK 636 straipsnis). turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. tačiau tokios teisės neturi. antstolis negali vykdyti teismo sprendimo sau ir turi . konstatuoja. Konstitucinio Teismo 2005 m. vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. kad atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo išlaidų. kuria naudodamasis. kad tuo atveju. patikslinti ar ją pripažinti teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. J. nutartis civilinėje byloje antstolis G. nesikreipdamas į kitą antstolį. Taigi susidarytų paradoksali situacija. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo. vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. šios vykdymo išlaidos. gruodžio 11 d. kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. nutartis civilinėje byloje antstolis G. turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti skolininko lėšų. nutarimas. jog vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo. teismo nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis. 3K-7-5/2007. todėl tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. 2009 m.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. tačiau jo formalus laikymasis labiau pažeistų skolininko teises. Selezniovas v. CPK 609-611 straipsniai. nutartis. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. AB „Vakarų laivų gamykla“. nesikreipdamas į kitą antstolį. Kasacinis teismas. kad antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). vasario 27 d. UAB „Edana“. kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus. Taigi racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų tuo atveju. 3K-3-40/2010). 2007 m. Pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota. S. susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. Jonauskas v. Pažymėtina. turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš skolininko lėšų. Pažymėtina. nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu. sprendimas. turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis).

ypač skolininkui. kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva. Tačiau ši norma turi būti aiškinama kartu su Instrukcijos 28 punkto nuostata. kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau. 3K-3-12/2010 7. nesikreipdamas į kitą antstolį. ar jos buvo sumažintos. minėta. atlyginimo tvarkos. Kartu kasacinis teismas aptariamoje nutartyje pripažino. būtų pažeisti skolininko interesai. kad visais atvejais dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį. sąžiningumo ir protingumo principais. pardavimą varžytynėse). privalo vadovautis teisingumo. byla Nr. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde. įsakymu Nr. išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko. vykdymo išlaidų. kad teismas. neturinčiam pakankamai lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų.. Dėl išlaidų. kovo 23 d. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose. sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. kaip nurodoma nutartyje. jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. teisingumo ministro 2005 m. Mikliušienės veiksmų. tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos . kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus. įskaitant atlygį antstoliui. vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis). darytina išvada. bylos Nr. ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų. Taip susidarytų situacija. neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. jeigu dėl atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus. minėta. kad tuo atveju.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. kad tuo atveju. išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to. vasario 1 d. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta. spalio 27 d. kad antstolis. R. išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus. konstatavo. kad visos vykdymo išlaidos.28 nusišalinti nuo jo vykdymo. išdavimas. kad kitokia situacija būtų. kasacinis teismas. nes. kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą Tiek teismo įsakymo. o skolininkas patirtų papildomų išlaidų. Instrukcijos 7 punkte nustatyta. Dėl išlaidų. Iš to. 3K-3-137/2010 6. kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai. Nesiremiant teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. ar atidėtos. o tokiu atveju gali kilti tolesnių teisinių ginčų. Instrukcijoje išimčių dėl vykdymo išlaidų. Vadovaudamasis antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz. turto areštą. susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. išieškojimo nenustatyta. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį.

kuris vykdys statybos griovimo darbus. bylos Nr. kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai. paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. sumokėtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. kaip išieškotojas. sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl antstolio veiksmų. tiek antstolio. kad išieškotojas apmoka visas vykdymo išlaidas. atitinka proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus bei teismo įsakymo išdavimo teisenos esmę. todėl teismai pagrįstai išieškotojo (ieškovo) sumokėtas išlaidas rangovui laikė faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteisė jas CPK 610 straipsnio pagrindu iš kasatoriaus. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės R. pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas. ieškovas kaip išieškotojas turėjo parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada. antstolis dalyvavo visose pirties griovimo procedūrose. jo teisinė padėtis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai. veiksmai atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų. todėl antstolis privalėjo spręsti dėl vykdymo išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 251 punkto nuostatas. skolininkui nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga . 3K-3-12/2010 8. nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte. organizavo viešuosius pirkimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. pageidaujančiam susigrąžinti vykdymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. Nepaisant to. vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. vykdančių statybos nugriovimo darbus. Byloje nustatyta. spalio 27 d. kovo 29 d. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. S. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje. Pagal teisingumo ministro 2005 m. vasario 1 d. pagal 48 punkto nuostatas ieškovas. A. jie vykdomi skirtingu laiku ir juos gali vykdyti skirtingi antstoliai. Taigi tiek išieškotojo. Pareiga pateikti įrodymus apie išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimą tenka išieškotojui. Vykdymo veiksmų sustabdymas 1. tačiau įsiteisėjęs teismo įsakymas yra reikšmingas ir vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. byla Nr. Įvykdžius sprendimą. vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį. 3K-3146/2010 VI. kad ieškovas. parinko rangovą pirčiai nugriauti ir jį nurodė antstoliui. dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios bylos. Mikliušienės veiksmų. Dėl teismo sprendimo nugriauti statinį vykdymo išlaidų priteisimo CPK 610 straipsnyje nustatyta. kad toks grąžinimo mechanizmas.29 laikinosios apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. kai skolininkui sutinkant sumokėti vykdymo išlaidas išvengiama teisminių procedūrų. kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo įsakymas yra atskiri vykdomieji dokumentai. Pažymėtina. o antstolis. šios išlaidos išieškomos iš skolininko. apmokėjo už asmenų. pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo. Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos įvykdytos. Įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia. grąžinimą.

kai antstolis kreipiasi su nurodytu pareiškimu į teismą. o ne pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimas. dėl ko antstolė nebuvo informuota apie sustabdymą. 3K-3-305/2008 3. prašant vykdomosios bylos sustabdymo ir pateikus įtikinamus įrodymus. kad skolininkas neturėjo pareigos pateikti antstolei teismo nutarties dėl vykdymo sustabdymo nuorašo. kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Balčiūnas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo. antstolis A. jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. dėl to skolininkas. turi pareigą ex officio kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 straipsnis). neleidžia skolininkui remtis nurodyta teismo nutartimi. nutartis civilinėje byloje A. kad yra didelė rizika. 3K-3-564/2008 2. Š.. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio (vykdomosios bylos sustabdymas iškėlus bankroto bylą) Antstolis A. ginčijant antstolės veiksmų teisėtumą.. siekdamas vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. nutartis. prieštaraujančiam. vykdomosios bylos sustabdymo būtinumas suponuotas vaiko teisių ir interesų apsaugos reikalavimų iki kompetentingas teismas įvertins prieštaraujančios vaiko grąžinimui šalies teikiamus argumentus Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies (b) punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. Be to. spalio 22 d. kaip tai ir nustatyta CPK 625 straipsnio 1 dalyje. įvertintų faktinės situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių aspektu. L. ir M. kad teismas. antstolis N. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. turėjo gautą nutarties nuorašą pateikti antstolei. dėl to tokios pareigos nevykdymas. dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. kaip viešosios teisės subjektas. Kadangi byloje nustatyta. Tais atvejais. v. R. S. kad antstolė visus vykdymo veiksmus atliko iki teismo nutarties laikinai sustabdyti vykdymą nuorašo gavimo dienos. kad vaikas būtų grąžintas. R. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje I. kai paaiškėja aplinkybės. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. byla Nr. Nepateikęs antstolei nutarties nuorašo. taikydamas proceso atnaujinimo teisinį institutą. suteikusio teisinį pagrindą vykdymo veiksmams sustabdyti. gegužės 23 d. savo veikloje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. ir po to jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Dėl antstolio veiksmų grąžinant vaiką į kilmės šalį Lietuvos Respublikoje tik teismams priskirtina nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl vaiko grąžinimo (negrąžinimo) pagal Hagos konvenciją.30 CPK 625 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas reikalavimas antstoliui savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu priimti patvarkymą nedelsiant po to. Šioje teisės normoje įpareigojimas antstolį imtis vykdymo sustabdymo veiksmų siejamas su tokio sustabdymo teisinio pagrindo paaiškėjimo momentu. dėl to pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas. buvo priimta skolininko prašymu ir jo interesais. tarp jų ir prašymus dėl proceso atnaujinimo grąžinimui prieštaraujančiai šaliai įrodinėjant faktinės situacijos pasikeitimą Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodytų aplinkybių aspektu po teismo sprendimo grąžinti vaiką įsiteisėjimo ir jo vykdymo procesinėje stadijoje. byla Nr. suteikusi teisinį pagrindą sustabdyti vykdymą. sprendimo vykdymo procese asmeniui. kaip tai nustatyta ĮBĮ 9 . Antstolis. v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurio veikla grindžiama teisėtumo imperatyvu. kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra bankroto bylos iškėlimas. ir nepaaiškinęs tokio nepateikimo priežasčių skolininkas nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. tai teismai nutartyse teisiškai pagrįstai įvertino antstolės veiksmus teisėtais.

kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta. jeigu šią teisę savininkas ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia kitam asmeniui (pvz. v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. jog pirmenybė suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai. ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. byla Nr. o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. tai valia disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo. 3K-17/2009 4.. Dėl turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegija daro išvadą. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo. . kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. o iškėlus bankroto bylą turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas.31 straipsnio 3 dalyje. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai. vertinant juos bankroto procedūrų atžvilgiu. B.. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kolegijos nuomone. Jeigu disponavimo teisė ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu. CPK normos reglamentuoja. antstolis A. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymas ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos sustabdymas. konkretiems asmenims arba visiems. kurie patys turi tokią teisę. sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių įstatymų normų nuostatas. kuris yra areštuotas. Disponavimo teisė įgyvendinama netiesiogiai. Ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė. atstovavimo. yra nuosekliai vienas paskui kitą einantys procesiniai veiksmai. prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra. ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo. ir kt. Disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai ir netiesiogiai. naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. tai įstatymo nuostatos nustato disponavimo ribas ir išimtis. tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui. kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą. priimta teismo nutartis. atstovui pagal pavedimo. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu. UAB „Best Fert“. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto. komiso ar kitokį sandorį). Atsisakius iškelti bankroto bylą turto realizavimas ir (ar) išieškojimas atnaujinamas. tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta. kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. esant pirmesnės eilės kreditoriui. Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje. CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta.

reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą. CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostata dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui nustato antstoliui pareigą ir reiškia. kai teismas nustato. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis. kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma. į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas. kad vykdant bankroto procedūras kasatorius turėjo turto. sprendimą. procesinius padarinius. Šis teisinis imperatyvas nustoja galios tik tuo atveju. teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. kasatoriaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kad antstolis privalo atitinkamą vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui.32 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Šios išvados nepaneigia vien ta aplinkybė. arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą). byla Nr. kad šiai bylai aktuali vykdomoji byla dėl išieškojimo iš kasatoriaus turėjo pasibaigti CPK 632 straipsnio 6 punkto pagrindu. iš varžytynių pardavus kasatoriaus įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nelikus kito turto. skundą dėl antstolio veiksmų. kaip įkaito davėjo ir kaip solidaraus skolininko (Kretingos rajono apylinkės teismas 1994 m. Atsižvelgdama į tai. kad. arba vykdomasis dokumentas. Vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632str. kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. prievolė pasibaigė (Civilinio kodekso patvirtinimo. 3K-7-162/2009 6. kad antstolis vykdymo procese privalėjo persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir užbaigti vykdomąją bylą aptariamos teisės normos pagrindu. Aptariama įstatymo imperatyvi nuostata (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) savo esme sukelia tokius pačius. Atsižvelgiant į nurodytus teisiškai reikšmingus faktus. Šios pareigos neįvykdymas nesukuria teisėtų pasekmių. 6 punkte nustatyta. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D.128 straipsnio 3 dalis). 3K417/2008 5. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą. Z. tačiau to nepadarė. gegužės 25 d. CPK 632 straipsnio. kuriai iškelta bankroto byla. rugsėjo 1 d. skundą dėl antstolio veiksmų.197 straipsnio 1 dalis. konstatuotina. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. rugsėjo 1 d. sustabdoma iki tol. kaip vykdomosios bylos užbaigimo teisinis pagrindas taikoma ir tuo atveju. apie kurį bankroto byloje nebuvo žinoma. 6. kad vykdomoji byla.) Nagrinėjamoje ir prie jos prijungtoje bankroto bylose nėra duomenų. Ši teisės norma. išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu. spalio 20 d. nebuvo perduota individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti. todėl individualios įmonės savininkų prievolės įvykdymas savo bankrutavusios individualios įmonės kreditoriams ribojamas jų (savininkų) bankroto proceso metu turimu turtu. persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma . CK 4. sprendimas). Taip pat nėra duomenų. t. y. 6 p. išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja. kad D. išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. pagal kurį vykdomoji byla. Zebitienės ūkinės-komercinės įmonės bankroto byloje išieškojimas buvo nukreiptas ne į visą individualios įmonės ir jos dalyvių turtą. S. byla Nr. jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonės. kurioje išieškojimas iš kasatoriaus buvo vykdomas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. lėšų išieškojimo sustabdymas iš esmės reiškia ir draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias šios įmonės lėšas pervesti įmonės kreditoriams. kartu ir išieškojimas. kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. kad bankroto proceso metu buvo parduotas visas bankrutuojančios įmonės savininkų turtas. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato.

tiek apskritai Įmonių bankroto įstatymo vieno iš tikslų – sustabdyti disponavimą galimai bankrutuosiančio skolininko turtu ir pinigais. . Akivaizdu. kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. bet ir išieškotų bei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės. UAB „VSA Vilnius“ v.1 Turto areštas 1. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos. Akivaizdu ir tai. 3K-3-30/2010 Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Priešingas aptariamų teisės normų aiškinimas reikštų tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies. CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis. taip apsaugant kreditorių teises. nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini. kaip jis suprantamas CPK 758 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Vykdomosios bylos sustabdymo atvejis. kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti. Dėl antstolio kompetencijos ribų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones. tačiau toks šioje nutartyje pateiktas vykdomosios bylos eigos aiškinimas grindžiamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei CPK 1 straipsnio 1. taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. y. yra civilinių teisių objektas. kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas išieškojimo sustabdymas reiškia ne tik išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 3K-3-220/2010 VII. nutartis civilinėje byloje . – paneigimą. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ . bylos Nr. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį. vykdymo procesas nėra baigtas. kad tol. dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo – lėšų išmokėjimo išieškotojams sustabdymo privalomumą. antstolis R. kaip tokie.33 baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo. kad pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės VII. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. Pinigai. tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Vaitkevičius ir BUAB „Baltpaper“ . jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma. gegužės 18d. t. 632 straipsnio 6 punktas). teisėti ir pagrįsti. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų primatą prieš CPK normas.

kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka. neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. o taikytinas tiek. juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė. Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta. šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas. turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias atsakovo pinigines lėšas. kitoms kredito įstaigoms ar asmenims. Antstolis. kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta. atitinkami antstolio patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams. o šioje instrukcijoje nustatytos formos patvarkymai antstoliui yra privalomi tik teisės normose nurodytais atvejais. esančių kredito įstaigose aprašymo. kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. esančių kredito įstaigose. 675. Teisėjų kolegijos vertinimu. kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). dokumentas. tačiau pastarojo straipsnio 1. kol negautų informacijos. . 677 straipsniai. kad skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. kad egzistuoja teisės spraga. kad CPK 689 straipsnis yra specialioji norma CPK 675 ir 677 straipsnių atžvilgiu bei kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju CPK 689 straipsnis taikytinas tiesiogiai. kad. tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų. nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias lėšas. Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką neva paeiliui. y. kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. vykdantis tokią teismo nutartį. kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto. areštą. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada. kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas. pagal kurią antstolis. o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis. Tokią išvadą pagrindžia CPK 689 straipsnio 3 dalies nuostata. 675 straipsnio 3 dalis. Laikinosios apsaugos priemonės –lėšų.34 kiek ir kokio turto turi atsakovas. t. kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį tiek. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis vykdymo proceso metu turi teisę priimti ir kitokius patvarkymus. nei nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos. todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą. gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą. esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis. jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų. kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Be to. arešto – tikslui pasiekti pakanka to. 689 straipsnio 4 dalis). Nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus. Tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos sąskaitoje.

nutartis. vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo. kurio atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti). priėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. 443 straipsnio 8 dalis). t.. asmenys. Nagrinėjamu atveju antstolė. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta. kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz. 2008 m. kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą procesinį veiksmą arba atsisakymą jį atlikti. rugsėjo 30 d. antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. 3K-3-524/2005. vykdydama teismo nutartį. o kiti asmenys. Tokia nutartis antstolio vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 4 dalis). bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. kiek ir kokio turto turi atsakovas. bet kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. jeigu jis yra susijęs su turto. nutartis. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. įkaito davėjai ir pan. kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas. y. Tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 straipsnio 4 dalis). kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Taip gali būti. spalio 5 d. antstolis turėjo kreiptis į nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą. bylos Nr. nurodantis. sudarydamas areštuojamo turto aprašą.. CPK 633 straipsnyje nustatyta. – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. kad skundai dėl antstolio veiksmų gali būti paduodami per pakankamai trumpą terminą – per dešimt dienų nuo to momento. pvz. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą. varžytynėse dalyvaujantys asmenys. susijusias su turtu. Šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. 3K-3-371/2007 2. aprašė skolininko (atsakovo) UAB „Stiklo galerija“ turtą. kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis. priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai. Tokiu ateju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas. kad antstolis. Pažymėtina. gruodžio 5 d.35 Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų. spalio 29 d. y. į jį įtraukė ne atsakovo turtą. kai laikinoji apsaugos priemonė taikoma turto registre neregistruojamiems kilnojamiesiems daiktams arba nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma. nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti. Pažymėtina. iš kurio išieškoma. byla Nr. Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio Byloje nagrinėjamas klausimas – kokia tvarka galėtų ginti savo pažeistas teises suinteresuotas asmuo. dokumentas. priklausymu. y. t. tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis. kad kiti asmenys (t. Šią tvarką reglametuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai. kad tam tikrais atvejais teismas. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. kad byla yra nedispozityvi. Tai reiškia. Nagrinėjamu atveju būtent tokio pobūdžio nutartį 2007 m. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.. t. . CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. y.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju.. antstolė A. pareiga. gruodžio 16 d. nutartimi antstolį įpareigojo perkainoti butą. B. kad 2004 m. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą. Stašenienė ir kt. nutartis. Nors šiuo metu išieškojimas iš areštuoto turto. Mikliušienė. P. 2008 m.. bylos Nr. gegužės 19 d. R. nepriklauso nuo to.. kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių. taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. Žičkuvienė. kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės (arešto) taikymo. S. v. tai ir CPK 443 straipsnio 7 dalies taisyklės taikymas neturi juridinio pagrindo. Taigi bylą nagrinėję teismai suabsoliutino šalių prieštaravimų dėl turto vertės nebuvimą. ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo. .. ir kt. UAB „Stiklo galerija“ ir A. AB „Lithun“ ir kt. bylos Nr. spalio 22 d. 3K-3-8/2005. Taigi kasacinio teismo praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą teisės normų taikymo ir aiškinimo yra iš esmės suformuota ir orientuota į tai. nuosavybės teisės. 3K-3604/2008. 3K-3-434/2008. v. todėl nebuvo pagrindo ekspertizei skirti. v.). kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. ir kt. kasatorė pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolį buto vertei nustatyti skirti ekspertizę. bylos Nr. kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis. ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą. R. ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to. antstolė R. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kainos Kasacinio teismo praktikoje konstatuota.. kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas. kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. kad nei skolininkė. 3K-3-218/2009). tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikymo įstatyminis pagrindas (pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinoji apsaugos priemonė taikoma.. kasatoriaus teigimu. B. o ne skolininkui UAB „Stiklo galerija“. R. vadovaujantis civilinio proceso normų reikalavimais. byla Nr. kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. priimta civilinėje byloje V. priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. B. nei išieškotoja dėl antstolio atlikto buto įkainojimo neprieštaravo. 2007 m. 3K-3-211/2007. Gudeika ir kt. kaip valstybės įgalioto asmens. nutartis. Teismo pareiga patikrinti. kovo 17 d. Minėta. nutartis. R. negali būti ginamos ypatingąja teisena.36 priimta civilinėje byloje D. priimta civilinėje byloje R. Žičkuvienė ir kt. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo. kuris. nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. taigi kelia klausimą dėl turto. priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. Vinkleris v. sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas. vasario 7 d. jeigu jos nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas). CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. dar nepradėtas. nutartis. gegužės 28 d. o ne UAB „Stiklo galerija“. antstolė A. 3K-3-161/2007). išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. priklauso jam.. Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 9 d. bylos Nr. kad tai visų pirma yra antstolio. kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti.3K-3-528/2008 3. kad antstolio aprašytas turtas nuosavybės teise priklauso kasatoriui. bylos Nr. Kadangi šiuo atveju kasatoriaus teisės. R. nutartis. priimta civilinėje byloje V. bylos Nr. suponuoja išvadą dėl CPK 603 straipsnyje nustatyto pažeistos teisės gynimo būdo ir tvarkos taikymo. S. antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to. Teisėjų kolegija pažymėjo. antstolis L. Šioje byloje kasatorius (pareiškėjas) UAB „Robela“ reikalavimą panaikinti turto aprašą grindžia aplinkybe. Pažymėtina tai. tačiau teismas 2005 m. 2009 m. antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. K. kovo 5 d.

tačiau skolininkas nevykdė CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. R. gegužės 10 d. nesinaudojimą savo teisėmis ir pareigų nevykdymą neatsakingumu dėl jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo. (35 000 Lt) buvo mažesnis už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vidutinę buto rinkos vertę (36 624 Lt). kad antstolio 2004 m. bylos Nr. gegužės 26 d. nutartis. o į skolininko būstą. Nors viso bylos proceso metu kasatorė kėlė ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės. ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą. išieškoma paskutine eile. Pagal CPK 664 straipsnio 2 ir 5 dalis antrąja eile išieškoma iš skolininko kilnojamojo turto. 10-4269/2004 (b. 3K-3-211/2007).. Taigi turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka. kad antstolio areštuoto turto įkainojimas 2004 m. priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. jog kasatorė nepaneigė. nustatytą dar 1999 m. į kurį nukreipiamas išieškojimas. dėl to nesilaikant šios tvarkos buvo pažeista šioje teisės normoje nustatyta skolininko teisė. eiliškumo. neatleidžia nuo pareigos laikytis išieškojimo eiliškumo. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė. kuriame jis gyvena. o iš skolininko būsto. liepos 5 d. 13) antstolis surinko duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko turtą. A. reiškia. gegužės 26 d. kad skolininkas nenurodė kito turto. neatitinkančią to meto rinkos kainos. apeliacinės instancijos teismas sprendė. kurį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715 straipsnis). J. l. parduoto buto kaina neatitiko realios vertės. kad kilnojamojo turto dėl jo menkos vertės būtų nepakakę išieškomai sumai padengti. Nukreipdamas išieškojimą ne į šį skolininko kilnojamąjį turtą. Dėl to pagrįstai teismai įvertino tokį skolininko nebendradarbiavimą su antstoliu.. tuo tarpu kasatorės pateiktos preliminarios išvados dėl konkretaus turto vertės apskritai nevertino. birželio 29 d. Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti turto pardavimo varžytynėse aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam. Antstolio argumentas. nors vykdomojoje byloje Nr. Teismui nesukėlė abejonių tai. bylos Nr. turto aprašu atliktas įkainojimas ir 2004 m. tačiau neišnaudota galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko kilnojamąjį turtą patvirtina varžytynių dėl skolininko būsto pardavimo akto neteisėtumą. Teismas nemotyvuotai vertino tik antstolio pateiktas neinformatyvias pažymas apie dviejų kambarių butų Panevėžyje kainas. . Č. antstolis L. galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. Tai. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu. išieškojimas nukreiptas į skolininko paskutinį būstą. antstolis nesilaikė turto. kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir.66 Lt. 3K-3-292/2009 VII. Taigi antstolio turėta. jog jis sutiko su įstatyme įtvirtintu eiliškumu.2 Išieškojimo eiliškumas 1. Skolininkas taip pat nesinaudojo teise nurodyti antstoliui. kad turtas parduotas už kainą. į kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 715 straipsnis). v. nutartis civilinėje byloje V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. įvertintą 120 000 Lt. dėl to antstoliui tapo žinoma apie skolininko turimas tris įregistruotas transporto priemones ir jų duomenis. Tačiau byloje teismai neatsižvelgė į tai.37 neskiriant ekspertizės. kad antstolio išieškoma suma pagal tris vykdomuosius dokumentus buvo 4289. gegužės 28 d. teismas turi būti visiškai įsitikinęs. ir kt. kad skolininkui buvo siunčiami antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą. Gudeika ir kt. yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.

antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui. byla Nr. nutartis civilinėje byloje. kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). lapkričio 19 d.. kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Teisėjų kolegija aiškina.. antstolis A. Tokį pareiškimą teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui. 3K-3607/2007 2. byla Nr. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589.73 straipsnio 3 dalis). tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Dėl skolininko dalies nustatymo (CPK 667 str. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas. taip pat kitiems asmenims. Tuo atveju. I. Dėl prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto Kasacinis teismas nurodė . preziumuojama. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4. tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. nutartis civilinėje byloje H. Jeigu skola priteista civilinėje byloje. lapkričio 25 d. v.72 straipsnio 1 dalis). 3K-3-477/2008 VII. R. P. kuris yra bendras su kitais asmenimis. kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens). v. o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams.) CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta.73 straipsnio 1 dalis). Iš šios proceso teisės normos turinio matyti. nustatymo. ir kt. S. skundą dėl antstolio veiksmų. kad jų dalys yra lygios (CK 4. B. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų. esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe. dalis nenustatyta. kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams.38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys. kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas. A. skolininkui ir jo sutuoktiniui. iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja. Antstolis tokios teisės neturi. Tuo atveju.S. R. byla Nr. kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto. 3K-3-503/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. 593 straipsniai). o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo. kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju. kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto. jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis). kuris yra bendraturtis su . kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas. Š.3 Išieškojimas iš keliems asmenims priklausančio turto 1. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti. gruodžio 29 d. naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4..

gruodžio 5 d. bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. nutartis. Be to. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4..39 kitais asmenimis. Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis). v. naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise. kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti taip pat ir turtinės teisės. priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. vasario 23 d. Darytina išvada. Vis dėlto nekilnojamojo daikto. nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. T. turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju. kai turtas valdomas. o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. B. rugsėjo 6 d. kad ieškovei priklausančiame bute nėra atskiros izoliuotos patalpos. 3K-3-448/2006). M. byla Nr. taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. paskirtis yra tai. nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. antstolė D. priimta civilinėje byloje J. Taigi darytina išvada. byla Nr.s prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. byla Nr. kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to. Šimulynas ir kt.306 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. Karpenko. kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai. kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4. antstolės R.112 straipsnis. vienoje iš nutarčių nurodęs. įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip. 3K-3-121/2005. nutartis. kad būtų įmanoma išieškoti. 6. 2005 m. B. tą padarius. atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. nes. priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. rugsėjo 28 d. Taigi teismų praktikoje pripažįstama. kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio. Vainikonienė ir kt. kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. kai bendraturčių dalys nenustatytos. v. byla Nr. t. y. Tokios praktikos taip pat laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. kad tais atvejais. kuris yra bendroji dalinė nuosavybė. nutartis.80 straipsnio 3 dalis). 3K-3-23/2006). kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip. priimta civilinėje byloje R. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką. 3K-3-360/2005). Milevičienė ir kt.75 straipsnio 1 dalis). todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku) nagrinėjamoje byloje galėjo būti tik 1/2 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1. dalis yra žinoma. P. Graižienės kontora. kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas. 3K-3-542/2007 . Šių proceso teisės normų. W. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. nutartis. Tais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai. naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina.. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. tiek realiajai daliai.81 straipsnio 1 dalis). V. byla Nr. nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas. kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje. Be abejo. sausio 11 d. kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos. bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.

Bložė ir kt.. y. Teismų praktikoje pripažįstama. į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas. vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti išduotas. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ypatumų Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas. skundą dėl antstolio veiksmų. kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. N. išskyrus atvejus. Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą. G. 3K-3-383/2005. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. kad pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą – antstolio patvarkymu (CPK 613. nutartis civilinėje byloje pagal J. nesant teismo sprendimo dėl A. y. 3K-3-484/2005. suinteresuoti asmenys: antstolis A. konstatuota. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą.109 straipsnio 1 dalis).109 straipsnio 1 dalis). sutuoktinės. kovo 1 d. 2-774/2000 yra nurodytas tik vienas skolininkas. kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. be kitų privalomų rekvizitų. į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys. patvarkymu areštavo kasatorės lėšas ir ją nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu 2000 m. tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. 2005 m. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas. kad. kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Nižegorodova. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. sausio 7 d. CK 3. bylos Nr. spalio 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę. kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). kad net ir esant solidariajai prievolei. 3K-7-149/2008 Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4. Š. kad antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Š. M. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. bylos Nr. G. bylos Nr. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu. 7 punktus vykdomajame rašte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v.40 3. atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Šiuo atveju antstolis vykdymo procese ginčijamu 2007 m. antstolis A. A. ir I. 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą. I. 2-774/2000. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. skundą dėl antstolio veiksmų. Tuo atveju.). 3K-7-114/2008. turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro . rugsėjo 13 d. vasario 15 d. CK 3. rugsėjo 7 d. Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).. t. ir kt. Iš vykdomosios bylos matyti. Zenkevičius. t. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti. išduotą vykdomąjį raštą Nr. byla Nr. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto.

Teisėjų kolegija pažymi. antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. y. reglamentuojančias išieškojimą. jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3. prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. nesant teismo sprendimo.45 Lt skola. kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo ar arbitražo teismo sprendimo aiškinimo (CPK 278 straipsnis. teismo sprendimas reikštų teisinį pagrindą vykdomajam dokumentui išduoti ir antstolio įvykdytą išieškojimą iš kreditoriui solidariai atsakančių sutuoktinių asmeninio turto (CK 3. skundą dėl antstolio veiksmų.113 straipsnis) pripažinti teisėtu. K. svarstoma. 6 proc. Šią teisę kreditorius turi ir tuo atveju. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. kurias atsisakyta tai padaryti. ar jis pagal vykdymo proceso normas. Dėl antstolio teisių ir pareigų. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. L. KAĮ 36 straipsnis) ar šių procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu. rugpjūčio 10 d. kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3. taikant CPK 673 straipsnį Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. šiuo atveju dėl priimto antstolio patvarkymo teisėtumo turi būti sprendžiama antstoliui įstatymo nustatytų procesinių teisių ir pareigų laikymosi aspektu. bylos Nr. galėjo nustatyti prievolės pobūdį. Tačiau tokiu atveju pažymėtina. kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3. Vadinasi. Teismų praktikoje pripažįstama. 3K-3-248/2009. kad. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839. nedalyvavusio sudarant tokį susitarimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išaiškina.41 sutuoktinių turto. vasario 17 d. 3K-381/2010. 4. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus. metinės palūkanos už priteistą sumą. Dėl šios priežasties ieškinys tokiam sutuoktiniui negali būti pareikštas arbitraže. bylinėjimosi išlaidos kreditoriui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti.109 straipsnio taikymo pagrindus. teismo įsakymo. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju. G. delspinigiai. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M.109 straipsnio taikymo sąlygas.T. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. bet ne antstolis. Dėl galimybių iešieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo . Minėta. kai dėl vieno sutuoktinio priimtas arbitražinis sprendimas. t. Teisėjų kolegija taip pat pažymi. kad tuo atveju. to nepadarius. konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas. skundą dėl antstolio veiksmų. ar išnaudojo procesines galimybes klausimams dėl skolos išieškojimo iš kasatorės turto vykdymo proceso metu išaiškinti. gegužės 29 d.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. bylos Nr. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. kad išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus. kuriuo iš A. nebent būtų nustatytos KAĮ 9 straipsnyje įtvirtintos arbitražinio susitarimo sąlygos. kad sutuoktinio sudarytas arbitražinis susitarimas nesaisto kito sutuoktinio.

bylos Nr. kovo 16 d. kilus neaiškumų. vykdydamas teismo įsakymą. kol nepakeičiama sprendimo esmė. Bylą nagrinėję teismai nustatė. kad antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų. vasario 2 d. turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279 straipsnio 4 dalis). antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Dėl to teismas nelaikė. rugsėjo 7 d. iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą. Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu. priklausantį turtą neišsiaiškinęs. spalio 17 d. Dėl to dalį neaiškumų gali pašalinti pats antstolis. bylos Nr. antstolis negali išspręsti materialinio teisinio klausimo. kurio pagrindu atliekamas vykdymas. nustatytų ar pabaigtų ginčo šalių materialines teises ir pareigas. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio D.42 Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. bylos Nr. yra šio juridinio asmens dalyvė. kad jis yra asmeninė A. skundą dėl antstolio veiksmų. kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A.. kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvyko pakeitimų. M. kad A. K. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto.). N. suinteresuoti asmenys UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir kt. K. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone.. byla Nr. pareiškimą. ir kt. laikytina firmos dalyve. šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnis). teismas laikė. skundą dėl antstolio veiksmų. lapkričio 16 d. nesant įrodymų apie tai. aritmetinės klaidos.. jie vykdymo metu gali būti išsprendžiami teismo (CPK 589 straipsnis). Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. Pagal įstatymą. Pirma. dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas. nutartis civilinėje byloje pagal J. tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. kurie nereikalauja teismo įsikišimo. ar iš asmeninio sutuoktinių turto. 3K-3-383/2009 Remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu. taisyti ar tikslinti teismo sprendimą. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva.sudarymo. Antstolis. K. kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to. Gegužiškių kaime. neaiškiai suformuluota rezoliucinė dalis ir pan. visiškai smulkmeniškų neatitikimų. S. firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto skundą dėl antstolio veiksmų. yra teismo. I. Teisėjų kolegija pabrėžia. K. į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. kad A. 2005 m. o ši pagal 2002 m. Tačiau neaiškumų gali būti ir dėl nedidelių. 3K-3-383/2005. kad nustatyti. kad A. išspręsti ne visi reikalavimai. nuosavybė. Antra. išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą. K. Kitaip tariant. 3K-3-500/2009 . Teismas atmetė antstolio argumentus. suinteresuoti asmenys: antstolis A. Zenkevičius. Sutarties pakeitimas yra akivaizdus materialinės teisės klausimo išsprendimo atvejis. nesinaudodamas CPK 589 ir 593 straipsniuose nustatyta tvarka. 3K-3484/2005. Teisėjų kolegija pažymėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Ši specialioji įstatymo norma reiškia. taikė CPK 673 straipsnio nuostatą. jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma. bet ne antstolio prerogatyva. N. kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. K. Tačiau jeigu vykdymo tvarka yra neaiški dėl teismo sprendime esančių trūkumų (rašymo apsirikimai.. todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.) antstolis neturi įgaliojimų keisti.

664. Užkuraičio apskaičiavime išieškotojais nurodyti kasatorė ir pats antstolis. 668. kaip asmuo. bylos Nr. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą patvirtinto 2008 m. liepos 29 d. rezoliucija patvirtinęs antstolio S. Teismai nepagrįstai suabsoliutino tokį išieškotojo nurodymo privalomumą. y. 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės. liepos 29 d. kiekvienu atveju vykdydamas išieškojimą sprendžia dėl išieškojimo tvarkos ir turi nustatyti.). teisėjas netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę. negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko. rugpjūčio 1 d. skundą dėl antstolio veiksmų.43 5. rugpjūčio 1 d. 3K-3216/2009. bet ne vėliau kaip per trisdešimt (pagal 2008 m. prisijungti prie išieškojimo iki to momento. U. 2008 m. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą. per tris dienas. kai yra keli išieškotojai. taip pat ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai. į kokį turtą nukreipti išieškojimą. būsto užtikrinimo vaikui. kad. ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas. kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5-7 punktai. turinčio vaikų. būtina nustatyti. Dėl vaiko teisių parduodant turtą iš varžytinių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4. kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Užkuraičio 2008 m. 4 Vaikų interesų apsauga išieškojimo procese 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nes pagal nurodytą proceso teisės normą patvarkymas dėl lėšų paskirstymo rengiamas tik tada. nes užkirto kelią suinteresuotam asmeniui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą įgyvendinti teisę skųsti tokius antstolio veiksmus ir atėmė galimybę išieškotojui G. lapkričio 14 d. 13 straipsnio 1 dalis). t. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. kai yra išieškotojo nurodymas. gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. VII. įstatymo redakciją – per devyniasdešimt dienų) nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. P. 11 straipsnis. vykdantis jam valstybės pavestas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).5 d. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant. Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjas 2008 m. o nurodytame antstolio S.. kai teisėjas patvirtino antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams.) ir teisėjo rezoliucijos (CPK 290 str. taigi. ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. įstatymo redakciją – per dvidešimt dienų) nuo tos dienos. Dėl išieškotų lėšų paskirstymo (CPK 756 str. ar atitinkama išieškojimo tvarka. 739 straipsniai ir kt. birželio 15 d.) Teisėjas rezoliucija antstolio S. Teisėjų kolegija konstatuoja. CPK nustatyta nemažai nurodymų ir draudimų antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko turto (CPK 663. nors pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų (pagal 2008 m. kuris pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį nelaikomas išieškotoju. atitinka CPK įtvirtintus reikalavimus. net ir tuo atveju. lapkričio 14 d. kaip ir antstolis. 11. pažeidė CPK 756 straipsnį. todėl antstolis. patvirtinęs antstolio parengtą išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą per tris dienas. .

byla Nr. gruodžio 3 d. yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios teisės normos pažeidimą. spalio 1 d. jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. kuris teikia teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą. tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu. būtinus šiems asmenims gyventi. v. viešas interesas reikalauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. K. privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. tai teismui nustačius. šiuo atveju – nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas. G. varžantį skolininko teises ir teisėtus interesus. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. o teismas prieš tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti kaip antstolis įvykdė pareigą. invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. M.44 Ginčo butas yra vieno kambario. parduodant turtą iš varžytynių. prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. nutartis civilinėje byloje H. invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę. antstolis.. jog skolininkas T. areštas. A. Esant jos taikymo sąlygoms. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų. Antstolis. esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms. komunalines ir kitokias paslaugas. Dėl vaikų teisių apsaugos nukreipiant išieškojimą į paskutinį būstą CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų. turi nepilnamečių vaikų. gyvenamąjį namą ar jo dalį. nustatęs. byla Nr. 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. turi kito turto. v. 3K-3-346/2007 2. nors ir gavęs išieškotojos nurodymą nukreipti išieškojimą į T. gyvenamojo namo ar jo dalies. M. antstolis G. turi nepilnamečių . viešas interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą. kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę.. Jeigu antstolis. tenka antstoliui. antstolis. išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją. ir kt. todėl realiai nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką su kitu buto dalį įsigijusiu asmeniu neįmanoma. būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi. 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą.. G. 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji). pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą.P. socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Kai skolininkas. privalėjo patikrinti. Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos. 3K-3-525/2007 Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos. kuri įstatymų nustatyta tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Vaiko teisių ir interesų apsauga. Kai skolininkas. ar šis išieškotojos nurodymas nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius. M. antstolė R. priklausančią 1/2 dalį buto. nutartis civilinėje byloje K. vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto.

bylos Nr. L. yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą. tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba kitą registruojamą turtą. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Bložė. R.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. 3K-3-218/2009. . Vaiko teisių ir interesų apsauga. nutartis civilinėje byloje V. Turto pardavimas iš varžytynių 1. Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis). ir kt. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. E. kaip antstolis įvykdė pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. I. parduodant turtą iš varžytynių. išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją.45 vaikų. spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms. kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo. Dėl antstolio pareigos patikrinti išieškomo turto priklausymą skolininkui nuosavybės teise Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos. Dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai. sausio 7 d. 3K-3-414/2007 2.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju.Est Merrain“ skundą dėl antstolio veiksmų. 5 Kitos išieškojimo taisyklės 1. Dėl nuosavybės teisių perėjimo parduodant turtą iš varžytynių Dėl nuosavybės teisių perėjimo momento parduodant turtą iš varžytynių Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos. tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. 3K-7-114/2008 VIII. byla Nr. v. teismui nustačius. o teismas prieš tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti. įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai. Prieš nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui. tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu. Jeigu antstolis. tenka antstoliui. tai.. kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. antstolis A. gegužės 19 d. viešasis interesas reikalauja. kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB . byla Nr. išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3. skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662–727 straipsniai). VII. pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą.

79 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią . reglamentuojančias antstolio teisę atidėti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą sustabdyti. bylos Nr. nutartis civilinėje byloje V. Teisėjų kolegija konstatavo. Kasatorė neginčijo. ir kt. dėl kurių vykdymo veiksmų atlikimas nėra galimas (sunki skolininko liga. antstolis A. kad varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. birželio 29 d. skolininko paieška ir pan. o bylą nagrinėję teismai nustatė. Pareiškėjas ginčijamame vykdymo procese nėra nei skolininkas. jog tai buvo atlikta CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta forma – rašytiniu patvarkymu. Dėl varžytinių atidėjimo CPK 713 straipsnio 1 dalyje nustatyta. kuriems vykdymo procesas gali sukelti ar sukelia teisines pasekmes. 3K-3-292/2009 3. teisių pažeidimu. Č. UAB „Best Fert“ ir kt. savaime nedaro jo neteisėto ir neturi įtakos turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumui. Pareiškėjas savo dalyvavimą vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. be to. taip pat reikalavimą asmeniškai įteikti šaukimą apie varžytynes motyvuoja galimu jo. buvo pažeisti CPK 625 straipsnio 3 dalies reikalavimai. kad antstolis rašytiniu patvarkymu atidėjo varžytynių pradžią trisdešimčiai minučių dėl norinčio dalyvauti varžytynėse asmens vėlavimo dėl svarbių priežasčių. kuria patvirtintas varžytynių aktas. kad iš esmės vykdymo veiksmai atidedami tada. nustatančiu vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus. nes nei ji. 3K-3-17/2009 2. R. rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią.).. Šioje teisės normoje nėra nurodytos priežastys.. Kasatorės teigimu. antstolė N. nutartis. Tai. v. laikomi suinteresuotais asmenimis. rugsėjo 30 d. Pagal CK 4. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Kitokiais atvejais vykdymo veiksmai gali būti atidedami tik išieškotojo prašymu (CPK 627 straipsnio 1 punktas). Tokie argumentai nepagrįsti. B. Iš šioje normoje nurodytų pagrindų matyti. o tik paties veiksmo pradžios perkėlimą ne ilgesniam kaip trijų valandų laikotarpiui. J. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. Dėl informavimo skelbiant varžytynes Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Dutkevičienė. nei atsakovė nebuvo pasirašytinai supažindintos su patvarkymu dėl varžytynių atidėjimo. antstolis šį patvarkymą surašė tik po varžytynių. nei išieškotojas. todėl tokių priežasčių buvimo nustatymas paliekamas antstolio diskrecijai. Įstatyme nustatyta tik privaloma atidėjimo forma ir maksimali varžytynių atidėjimo trukmė. Ši procesinė teisės norma turi būti aiškinama kartu su CPK 627 straipsniu. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v.46 Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu. A. kad apie varžytynių pradžios atidėjimą trisdešimčiai minučių atvykę asmenys buvo informuoti. kaip bendraturčio. tačiau antstolis. 3K-3-565/2008). bylos Nr. kad kasatorė netinkamai aiškina CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatas. dėl kurių gali būti atidedama varžytynių pradžia. Tuo tarpu CPK 713 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ne vykdymo veiksmų atidėjimą šioje normoje nurodytais pagrindais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenys. prieš pradėdamas varžytynes. kai egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės. UAB „Eldermonta“ ir kt. tačiau įtrauktas suinteresuotu asmeniu. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. nepriklausančios nuo vykdymo proceso dalyvių ir antstolio valios. tačiau teismai nustatė. kad šis patvarkymas nebuvo įteiktas kasatorei pasirašytinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.. kai įsiteisėja teismo nutartis. v. byla Nr.

kad. Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių Ieškovė prašė teismo apginti jos pažeistą teisę tik vienu civilinių teisių gynimo būdu – atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį. Taip pat skiriamas ir specialusis informavimas apie varžytynes. Dapkus. Tai reiškia. ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. kad teisę į specialųjį informavimą turi tik išieškotojas ir skolininkas. kad skolininko bendraturčiai nėra laikytini CPK 633 straipsnyje nurodytais suinteresuotais asmenimis. Bendrasis. skųsti varžytynių aktą galėtų bet kuris asmuo. Išieškant iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje. byla Nr. Informavimas apie varžytynes gali būti bendrasis ir specialusis. vasario 8 d. 2 dalys). jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę. kai parduodama iš viešųjų varžytynių. išskyrus atvejus.272 straipsnį už teisėjų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. . J. Jei būtų nustatyta. antstolė R. Atsižvelgdama į tai. o toks asmuo neturėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. interneto tinklalapyje bei ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 1. todėl jo materialiosios teisės nepažeistos. kad šio ginčo atveju turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą ir ieškovės turto praradimą pirmiausia lėmė antstolės atlikti neteisėti veiksmai. įskaitant bendraturtį. Manydama. Teisėjų kolegija nurodo. kad dėl varžytynių akto tvirtinusio teisėjo veiksmų kasatorė patyrė žalos. todėl neištaisė antstolės padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovės nepilnamečių vaikų interesų. Teisėjo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai. atsakingos pagal CPK 6. kad bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl byloje nedalyvaujančio asmens – Lietuvos Respublikos. 3K-3-45/2010 Svarstytina dėl teiginio. todėl tokie asmenys gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. patvirtinęs varžytynių aktą nesilaikydamas CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais. y. taikant restituciją (CK 1. tuo. o tai neabejotinai susiję su kitų bendraturčių interesais (CPK 667 straipsnio 1. juolab tokios teisės neturi kiti (CPK 633 straipsnyje nenurodyti) asmenys. teisių ir pareigų. nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir aiškintis bei nustatinėti jos sąlygų. y. 4 dalys). Tačiau ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių. kai apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku (CPK 706 straipsnio 3 dalis).138 straipsnio 6 dalis). kai informuojama visa visuomenė viešu skelbimu antstolių kontoros skelbimų lentoje. Nagrinėjamoje byloje teismai ieškovės pažeistą teisę apgynė vienu iš jų – restitucija. Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. kad antstolis neprivalėjo bendraturčio informuoti apie varžytynes specialia tvarka. skolininko bendraturčiai.47 parduodamą dalį ta kaina. v. pavyzdžiui. turi būti nustatyta skolininkui priklausanti dalis. turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje. Byloje nenustatyta bendrojo informavimo pareigos pažeidimų. Ieškovė nereikalavo išieškoti žalą iš teisę pažeidusių asmenų – taikyti civilinę atsakomybę (CK 1. kad varžytynės įvyko tinkamai neįvykdžius bendrojo informavimo pareigos. nutartis civilinėje byloje T. ji gali paduoti teismui atskirą ieškinį ir reikalauti atlyginti žalą.138 straipsnio 2 dalis). kuria ji parduodama. t. kad jam nebuvo įteiktas pasirašytinai pranešimas apie varžytynes. todėl. 4. Iš įstatymo formuluotės matyti. Tuo tarpu pareiškėjas skundą grindžia būtent specialiojo informavimo pareigos netinkamu įgyvendinimu. t. 2. teisėjų kolegija konstatuoja. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas. Suinteresuotam asmeniui tokios teisės nenustatyta. sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. paprastai ir naudojimosi bendru daiktu tvarka.

S. Dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. A.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. įpareigodami atsakovus perduoti įgytą turtą ieškovui. Nors parduodant turtą iš varžytynių ir yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija. B. Lt sumą. Kai kasatoriams yra grąžinami pinigai. apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu dėl to. dėl to teisingai taikė restituciją. 3K-3-46/2008 Pripažinę turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė faktines aplinkybes apie atsakovų nesąžiningumą šiems įgyjant turtą. pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti pripažintas negaliojančiu. byla Nr. birželio 19 d.81 straipsnis). antstolis M. kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas. G.80. v. I. bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis.. kad su žemės sklypu parduotas ir jame buvęs statinys. 1. o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. sausio 24 d. Akivaizdu. 3K-74/2007). byla Nr. įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. 3K-3-293/2008 6. tai negali būti laikoma kasatorių teisių pažeidimu ar nepagrįstu jų padėties pabloginimu (CK 6. CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – specifinis sandorio negaliojimo institutas. Nors turto pardavimo iš varžytynių akte nenurodyta. nutartis M. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu. Byloje įrodžius. Malyško. apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sandorio šalių nesąžiningumo ir sandorio neteisėtumo yra teisėta ir atitinka CK 1. sumokėti jų už nesąžiningai įgytą turtą. tačiau. galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. byla Nr. ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.307 straipsnių reikalavimus. Davidovič. D.48 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę.81 bei 6. kovo 3 d. K. Mikliušienė. Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese Turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka. v. 3K-3-65/2009 5. antstolė R. nutartis civilinėje byloje R. o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas.. tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. kad toks sandoris prieštarauja ir gerai moralei (CK 1. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas. Kai turtas buvo parduotas apytikriai bent dešimt kartų pigiau už rinkos vertę ir kai pardavėjas kartu su varžytynėse įsigytu turtu (žemės sklypu) pardavė ir jam neparduotą statinį (sodo namelį). o ieškovą grąžinti atsakovams jų sumokėtą 35 tūkst. Teisingumo ministerija byloje Nr. nutartis civilinėje byloje N. Čiūdaras v. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.. . E. aiškiai mažesnę negu tikroji rinkos vertė (CPK 602 straipsnio 6 punktas). nesant objektyvios galimybės žemę ir statinį atskirti.. kad turtas buvo parduotas už kainą. B. kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. nes pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis.

3K-3-133/2005). reikia įvertinti tai. Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo. o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. nutartis civilinėje byloje A. CPK 602 straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių. siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste priėjo pagrįstą išvadą. kad: 1) varžytynės jau buvo skelbtos anksčiau. Dėl varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo Tais atvejais. S. v. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata. išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą. ir darytina išvada. yra teisėti.. Dėl to antstolio veiksmai. 682 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. bylos Nr. kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis. kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. ar antstolis neskirdamas pakartotinės arba papildomos ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija. jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis. nebus gauta. kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus. S. turi aiškiai nurodyti. dėl kurio skiriama ekspertizė. neatsiradus pirkėjų. jog atsakymo būtent į tą klausimą. atspindi realią padėtį rinkoje. perdavimo išieškotojui. o paskelbiant varžytynes. negalima. ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. kovo 30 d. egzistuoja tikimybė. kad turto įkainojimas mažesne suma. gavimą. antstolė R. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. skundą dėl antstolio veiksmų. ir kt. nei buvo pagal ankstesnį vertinimą. turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis. kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs. Pažymėtina. pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių. 2) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų buvo tokios. jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. nustatant areštuoto turto rinkos vertę. dėl kurio skiriama ekspertizė. smulkiai aprašomi atlikti tyrimai. birželio 4 d. antstolis patvarkyme. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Ją skirdamas. bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo. kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės. neskiriant dar vienos ekspertizės.Adomaitienė. 2005 m. G. bylos Nr. tačiau varžytynės neįvyko. nutartis civilinėje byloje M. kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. ir kt. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant. antstolė A. kad ekspertizės aktas. 3) būtent dėl didelio nekilnojamojo turto kainų nepastovumo rinkoje ir buvo paskirta nauja ekspertizė. balandžio 23 d. 3K-7-90/2009 7. todėl antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo. 3K-3-673/2003. nekilnojamojo turto . Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina. bylos Nr. kad kainos kito mažėjimo linkme. o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės. kovo 16 d. antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. turto rinkos vertės priverstinai parduoti. bylos Nr. Pažymėtina ir tai. 3K-3121/2010 8. parduodamo turto kainą nustačius atliktos ekspertizės pagrindu.49 CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Chlebopaševas v. jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę. pavyzdžiui. kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.

K. Andrejus Kozlovas ir kt. V. Drungilas. Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1. byla Nr.. gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka.turto pardavimo iš varžytynių aktas. Tais atvejais. o skolininkas skundžia antstolio veiksmus. bylos Nr. Dėl pažeistų skolininko teisių. tiek dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų. kai turtas parduotas varžytynėse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. byla Nr. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. 3K-7-262/2005).. nutartis civilinėje byloje UAB „Marginalas“ v. Baltrukėnienė v.Vanaginė“ v. vasario 27 d. kovo 27 d. rugsėjo 28 d. Vitkus v. jeigu skunde nurodomos aplinkybės. priimta civilinėje byloje N. Suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti antstolio priimtus turto realizavimo aktus remdamasis tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Remezienė v. nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka.50 pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejai. 3K-3-157/2006).78–1. bylos Nr. o šio akto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas galimų antstolio ar teismo klaidų vykdymo procese faktas. perdavimui. Šimulynas. gegužės 23 d. ginčyti tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka. nustatytos CPK 602 straipsnyje. bylos Nr. antstolis Gintaras Matkevičius. nutartis civilinėje byloje J. 2006 m. ir kt.. kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. antstolis V. nutartis civilinėje byloje ŽŪB . antstolė J. o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. nutartis civilinėje byloje L. S. Vainikonienė. turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs aktas . antstolė R. 3K-3360/2005 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais. tai netrukdo jiems. įvykus turto pardavimui. Jeigu proceso dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.. rugsėjo 9 d. Esant teisėjo patvirtintam varžytynių aktui ir jo pagrindu sukurtoms nuosavybės teisėms. vasario 25 d. priimta civilinėje byloje pareiškėjas E. tai šio teisėjo atlikto veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiami nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. teisėjas. ir kt. nutartis. Gančierienė. kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. gynimo pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų santykio su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais . byla Nr. Teisingumo ministerija ir kt. priimta civilinėje byloje priimta civilinėje byloje L. 3K-3140/2004 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartis. jo turtą pardavus iš varžytynių. 3K-3-188/2006 10. nutartis. R.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą bei ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytinių aktui ginčyti. v. 3K-3-16/2006. jos negali būti paneigtos CPK XXXI skyriaus tvarka. Lietuvos valstybė. Kai varžytynių aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija. turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį. 3K3-410/2008 9. Mikliušienė. byla Nr. Vitkienė. Kulpinskas.

užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas). Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto. Esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo). kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. nėra vienareikšmiškai reglamentuota. pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį. tai yra vertinamasis kriterijus. kuris atitiktų tiek skolininko. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis.51 Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo. ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas. gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Remdamasi išdėstytais argumentais. gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. dalyvavusių vykdymo procese. ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių. išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja. kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą. įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai. Varžytynių tikslui pasiekti. Nustatęs. kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą. varžytynės būtų operatyvi priemonė. ar kaina yra „esmingai mažesnė“. y. atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Be to. kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą. Spręstina.2 straipsnio 1 dalis). teises. CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui. vertindamas. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi. įvertinti pažeidimo esmingumą. teismas. Tai. t. tiek išieškotojo interesus. kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada. būtina. be kita ko. proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1. bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. kaip sandorio. Varžytynių specifika reiškiasi tuo. turi įvertinti. kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias. specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas. taip . gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei.

o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. L. LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr. mažesnę.. v. tai pinigai pirkėjui priteistini iš priverstinį turto pardavimą vykdžiusios teismo antstolių kontoros. E. kad vienodos teisės . bylos Nr. bylos Nr. ir kt. LAT 2009-03-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-65/2009). antstolis L. CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi. jeigu turtas parduotas už kainą. 3K-3-211/2007). suformuotos pagal 1964 m.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. bylos Nr. priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. buvo priimtas ir galioja Antstolių įstatymas. bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. pagal kurio nuostatas antstolio teisinė padėtis yra kitokia. Stašenienė ir kt. nustato CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo sąlygas ir ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažįsta negaliojančiu. tai turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto. o turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu dėl antstolio (teismo antstolio) kaltės. nutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. atsižvelgdama į įvykusius esminius teisinio reguliavimo pokyčius (įsigaliojo ir galioja nauji Civilinis kodeksas bei Civilinio proceso kodeksas. nutartis civilinėje byloje V. o ne CK 1. v. kai vienose bylose buvo pripažįstama galimybė turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz. L. nei buvo 1999 metais. G. v. I. ir kt. kurie esmingai naujai reglamentuoja teisinius santykius. 3K-3-218/2009). bylos Nr. tais atvejais. gegužės 19 d. taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m.). LAT 2008-06-19 nutartis byloje Nr. kai gautos iš pirkėjo už iš varžytynių parduotą turtą lėšos išmokėtos išieškotojams. gegužės 28 d. CK normas. gegužės 19 d. gegužės 9 d. I. spalio 24 d. ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. 2002 m. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu Išsprendžiamas kasacinio teismo praktikos nevienodumo klausimas. 3K-3293/2008. 3K-3-218/2009 12. R. nagrinėdamas ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Pagal CPK 602 straipsnio 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. taikant restituciją natūra. nutartis civilinėje byloje V. 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi. negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje.. nutartis civilinėje byloje A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vertindamas. E.. į galiojančiuose teisės aktuose įtvirtiną teisinį reguliavimą. CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. ir kt.. Dėl restitucijos taikymo pripažinus turto paradavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose nuo 1999 metų buvo laikomasi teisinės pozicijos. be kita ko. sprendžia. kad pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra varžytynių būdu sudaromo sandorio šalis. o kitose – tokia galimybė nebuvo pripažįstama ir šiuo metu tokia praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ( LAT 2009 m. Išplėstinė teisėjų kolegija. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas. į tai. R. kad. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta.52 pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. nutarime suformuotas teismų praktikos keitimo sąlygas. Jeigu teismas. 3K-3-434/2008. Gudeika ir kt. ir kt. 3K-7-90/2009 11. antstolė R.

kad bylą nagrinėję teismai. išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ – 5851. vykdomoji byla Nr. pastaroji nepagrįstai praturtėtų antstolės sąskaita. b. priimtoje civilinėje byloje A. G. L. taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.69 Lt (vykdomoji byla Nr. Restitucijos taikymo tam tikros taisyklės yra išdėstytos ir kitoje LAT nutartyje Byloje. Teisėjų kolegija. pastarieji nepagrįstai praturtėtų antstolės sąskaita. Varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. teismas pinigus turto pirkėjai (ieškovei) priteisė iš varžytynes vykdžiusios antstolės. kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje. nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja. turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra. Iš faktinių šios bylos duomenų matyti. – 471. tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio.53 taikymo ir aiškinimo praktikos formavimo tikslu yra objektyviai būtinas teismų praktikos koregavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. l. balandžio 23 d. ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti. tai pirkėjui. R. o iš varžytynių parduotą turtą grąžino atsakovei E. konstatuoja. pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės. skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas. ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko). ir kt. o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6. antstolė R. pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės. Pritaikius restituciją. 0064/04/02336. nes. gautą pardavus ginčo butą iš varžytynių. priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas. pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. v. nepaisant to. (į depozitinę sąskaitą).07 Lt. Stašenienė ir kt. nutartyje. remdamasi išdėstytais argumentais. kad 7800 Lt sumą. kad. 23). jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams. kad restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6. 3K-7-90/2009.145 straipsnio 1 dalis). balandžio 23 d.145 straipsnio 1 dalis). UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. b. apskritai net nėra sandorio šalis. ir kt. sumokėta pinigų . antstoliui J. pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Šioje byloje. tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt. antstolė panaudojo taip: vykdymo išlaidoms – 1477. išdėstytus teisės taikymo išaiškinimus bei į faktinius šios bylos duomenis. taikant restituciją natūra. l. asmuo negali gauti daugiau. tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus. perkant iš varžytynių ginčo butą V.145 straipsnio 1 dalį.24 Lt. kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos. R. I. antstolė R. už ginčo butą sumokėtus pinigus (visą sumą) priteisdami kasatorei V. taikydami restituciją natūra. byla Nr. o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus ieškovams. būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese.). (turto pirkėjai) iš varžytynes vykdžiusios antstolės. K. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį. Restitucija remiasi idėja. 9. vykdančiam kitą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš E. jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje.. bylos Nr. o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje.. nutartis civilinėje byloje A. Pažymėtina. I. 3K-7-90/2009 Šia nutartimi yra įtvirtinama LAT praktika dėl restitucijos taikymo varžytines pripažinus negaliojančiomis. Dėl to skundžiami procesiniai teismų sprendimai keistini. o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus atsakovei. 0064/04/01569. Išplėstinė teisėjų kolegija. pažeidė CK 6. G. taikant restituciją. Antstolis. v. Stašenienė ir kt. nei turėjo. L. 6. atsižvelgdama į tai.

54

suma jai (V. R.), taikant restituciją, priteistina taip: iš antstolės R. M.– 1477,07 Lt, iš atsakovės E. I. L. – 6322,93 Lt (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., byla Nr. 3K-3-218/2009 Tačiau teismų praktikoje galimi ir kitokie civilinių teisių gynimo būdai bei restitucijos taikymo atvejai, galima nurodyti ir pavyzdžių. Iš nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė teismo apginti jų pažeistas teises dviem civilinių teisių gynimo būdais: atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį, t. y. taikant restituciją (CK 1.138 straipsnio 2 dalis) ir, nors tiesiogiai ir aiškiai ieškinyje neįvardyta, priteisiant žalos atlyginimą iš valstybės, t. y. taikant civilinę atsakomybę už teismo antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą (1964 m. CK 486 straipsnis, atitinkantis šiuo metu galiojantį 2000 m. CK 6.272 straipsnį; CK 1.138 straipsnio 6 dalis). Teisiškai kvalifikuoti ieškinio dalyką ir pritaikyti tinkamas teisės normas yra teismo pareiga. Tai, kad ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, implikuoja ieškovų prašymas iš visų atsakovų, taip pat ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti solidariai vykdymo procese netekto turto vertę. Pažymėtina, kad restitucija taikoma sandorio šalims ir reikalaujamo grąžinti turto įgijėjams tretiesiems asmenims (CK 6.145, 6.153 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat pareikštas reikalavimas atlyginti netekto turto vertę ir už teismo antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakingam deliktinių civilinių teisinių santykių subjektui – valstybei. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje N. Baltrukėnienė v. antstolė R. Mikliušienė, A. Kisielienė, byla Nr. 3K-346/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovų pažeistą teisę gynė vienu iš jų – restitucija, priteisiant netekto turto ekvivalentą pinigais iš Lietuvos valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V.s ir kt., byla Nr. 3K-3-434/2009). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Grevienė ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009). Be to, iš kasacinio teismo praktikos analizės galima daryti išvadą jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. Vitkienė ir kt. v. S. Varanavičius ir kt., byla Nr. 3K-3434/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą yra papildomas, pagrindžiantis neteisėtus veiksmus kaip privalomąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Pažymėtina,

55

kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviajai teisės normai – CPK 663 straipsnio 3 daliai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokio sandorio negaliojimo padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisyklės nustatytos CK šeštosios knygos normose. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant nuostolius civilinės atsakomybės pagrindu (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.245 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v antstolis Jurijus Kolyško, S. B., L. M., UAB DK „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-33/2010 13. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti Ieškiniai dėl turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, grindžiami antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimais, paduodami teismui per tuo metu galiojusį trijų mėnesių terminą (1964 m. CPK 435 straipsnis), o ieškiniai dėl aptariamo akto nuginčijimo, grindžiami bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pateikiami teismui per CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas pasinaudojo abiem įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, skųsdamas antstolio veiksmų teisėtumą 2001 m. rugpjūčio 24 d. skundu teismui civilinėje byloje Nr. 2-899-05/2001, taip pat, užbaigus procesą nurodytoje byloje, pateikdamas 2006 m. liepos 10 d. ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodytos ir aplinkybės dėl bendrųjų sandorio (ginčijamo akto) negaliojimo pagrindų. Asmeniui kreipiantis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ieškinio senaties termino eiga nutrūksta (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl to akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, pateikus 2006 m. liepos 10 d. ieškinį teismui dėl 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, nepraleistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009 14. Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių Turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyti sandorio dalyko tikslūs duomenys, dėl to toks aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnio nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d. nutartyje ŽŪB ,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt. byloje Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje J. Vainikonienė, E. Vainikonis, N. Vaitkūnienė, P. Vaitkūnas v. V. Šimulynas, Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-360/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009 15. Dėl akcijų arešto ir pardavimo iš varžytynių Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų, tai šia galimybe jis gali

56

pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t. y. tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas, tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne antstoliui, veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius, siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115 straipsnis, CPK 626 straipsnio 4 punktas). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja. Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet akcininkams asmeninės nuosavybės teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos. Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju, netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nei tie išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, byla Nr. 3K-3-417/2008

IX. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui
1. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena iš jų – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Įstatyme nustatytas tik galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia, tačiau tiesiogiai nenustatyta, kada ši skolininko teisė atsiranda. Sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios bylos atveju skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimu antstoliui momentu (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Toks skolininko turto pardavimo ypatumas neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad

kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją. 3K-3-247/2008 2. nutartis civilinėje byloje D. kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. nepaneigia fakto. kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją. prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą. Z. nutartis. byla Nr. S.57 turtas būtų parduotas už kainą. nes parduodamo turto kaina turi būti objektyvi. kad. sąlyga. Aplinkybė. P. Teisėjas. jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Teisėjų kolegija pažymi. kad ši antstolės pareiga nagrinėjamoje byloje tiesiogiai išplaukia iš privatinėje teisėje galiojančio sąžiningumo principo.80 straipsnio 3 dalis). įpareigojančio visus teisinių santykių subjektus elgtis sąžiningai (CK 1. kartu ir tai. Jankūnas. veikdama sąžiningai ir teisingai. B. Bambul v. priverstinį pardavimą. tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. 3K-3-413/2007). nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. į kurį nukreipiamas išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo. nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu.5 straipsnis). Skolininko turtas.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. Skolininko turtas. spalio 22 d. ir R. pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos. 3K-3434/2008 . B. kuriame jie gyvena ir yra sudarę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo. 4 dalys). v. bylos Nr. byla Nr.80 straipsnio 3. sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6. taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui. rugsėjo 30d. turi patikrinti ir tai. pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu. Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio. balandžio 22 d. priimta civilinėje byloje M. turėjo pranešti ieškovams apie ginčo buto. taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių. nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo metu parduodamo turo kainos nustatymas nėra vykdymo proceso šalių diskrecijos teisė.. Aplinkybė.. antstolis Saulius Užkuraitis ir J. AB Sampo bankas ir kt. į kurį nukreipiamas išieškojimas. Vadovaujantis vykdymo proceso principais ir tikslais bei saugant viešąjį interesą. atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. todėl nustatoma antstolio pagal vykdymo proceso taisykles. Pažymėtina. atitinkančią skolininko interesus). sąlyga. nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. v. kad.80 straipsnio 2 dalis). turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. vykdant restituciją. nutartis civilinėje byloje I. Iš to išplaukia. antstolė B. jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Š. nepaneigia fakto. reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1. Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.. Dėl antstolio pareigų parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui Antstolė. patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo. ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą. tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1. Taigi teisėjas. Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas. ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų. Tai reiškia.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta.. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. buvo ne tik priimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą. Esant tokiai situacijai tarp šalių kilo ginčas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo realizuoti turtą galiojimo antstoliui surašant aktą. Paduodant pareiškimą dar nėra žinoma. Dutkevičienė. kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Be to. bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi UAB „Suvalkijos agrocentras“ iškelta bankroto byla. ir kt. kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą. kai įsiteisėja teismo nutartis. nutartis. Dėl to sprendžiant. tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui.58 3. lapkričio 17 d. v. todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. kad ši data turėtų būti siejama su pareiškimo padavimo teismui ar kokių nors parengiamųjų veiksmų atlikimo datomis. turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. Dutkevičienė. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.. esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sąlygoms ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Dėl priverstinio turto realizavimo. esminę reikšmę turi ne tai. byla Nr. B. 3K-3-565/2008). Nagrinėjamoje byloje antstolis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė ir teisėjas rezoliucija pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė tą pačią dieną – 2008 m. UAB „Eldermonta“ ir kt. rugsėjo 30 d. bylos Nr. UAB „Eldermonta“ ir kt. ar jis bus priimtas. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“. lapkričio 17 d. sudaryti pažeidžiant šią nuostatą. kuria patvirtintas varžytynių aktas. 3K-3-565/2008). ir šio straipsnio 2 dalies nuostata – kad visi sandoriai. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas.. veiksmus. Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras. UAB „Best Fert“. kad teisėjui nagrinėjant prašymą patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. antstolė N. teismui sprendžiant dėl akto tvirtinimo. kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti 2008 m. antstolis A. Akto patvirtinimas. prieštaraujančius ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir 3 daliai. antstolė N. nutartis. Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta. turto arešto aktas įregistruotas viešame registre. bylos Nr. įsiteisėjusi teismo nutartis areštuoti UAB „Suvalkijos agrocentras“ turtą. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu. kovo 26-ąją. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą reikštų neteisėtus. kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklausė tik bankroto administratoriui. yra negaliojantys nuo jų sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. bet ar minėti draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu. 3K-3-17/2009 . ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

kad teisė į perleidžiamą reikalavimą. o ši pagal 2002 m. 3K-3-484/2005. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu. iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą. Teismas atmetė antstolio argumentus.45 Lt skola. įkeitimu įkeisto turto. ir kt. kad A. todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.). Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. kad A. užtikrintą hipoteka. Matulaitienės skundą dėl antstolio veiksmų. 3K-3-383/2005. prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. reglamentuojančias teisės į perleidžiamą reikalavimą. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto. taikė CPK 673 straipsnio nuostatą. bylinėjimosi išlaidos kreditoriui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. pareiškimą. byla Nr. taikant CPK 673 straipsnį Byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. K. S. kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto 1. spalio 17 d. rugpjūčio 10 d. I. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo Vilniaus rajone. jog antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti suinteresuoto asmens (UAB) turtinę reikalavimo teisę ir skelbti šios teisės varžytynes. metinės palūkanos už priteistą sumą. ar iš asmeninio sutuoktinių turto. K. nutartis civilinėje byloje pagal J. Teisėjų kolegija pažymėjo. Nižegorodova. kovo 16 d. K. suinteresuoti asmenys: antstolis A. jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. bylos Nr. vykdydamas teismo įsakymą. teismas laikė. Tačiau pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino materialinės teisės normas. kad nustatyti. teigdami.. Dėl reikalavimo į papildomą teisę (hipoteką) perleidimo sutartimi. kuriuo iš A. nesant įrodymų apie tai. antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. 2005 m. . atsiranda nuo reikalavimo perleidimo pažymėjimo hipotekos registre momento. Antstolis. bet ne antstolio prerogatyva. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839. nutartis civilinėje byloje pagal J antstolio D. ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti. teismo įsakymo. kad jis yra asmeninė A. vasario 2 d. Nižegorodovo skundą dėl antstolio veiksmų. kai jau buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą. Dėl antstolio teisių ir pareigų. kad Ana Kirdeika yra šio juridinio asmens dalyvė. užtikrintą hipoteka. laikytina firmos dalyve. Ši specialioji įstatymo norma reiškia. K. 6 proc. delspinigiai. K. nuosavybė. atsiradimą.sudarymo. rugsėjo 7 d. firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. K. Zenkevičius. Dėl to teismas nelaikė. priklausantį turtą neišsiaiškinęs. 3K-3-383/2009 X. Gegužiškių kaime.59 4. yra teismo. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą. antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių. suinteresuoti asmenys UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir kt. bylos Nr. kad. Bylą nagrinėję teismai nustatė. Teismų praktikoje pripažįstama.

nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. nesiekiant vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo. nevykdančiam sprendimo. Dėl sprendimo. kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareiga. Dėl teismo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kad paskirtoji bauda atitinka pažaidos pobūdį ir griežtumu pakankama tam. Sprendimų. CPK 634 straipsnio 2 dalis). 3K-3-327/2007 XI. tai suponuoja antstolio teisę duoti privalomus nurodymus veikti kaip nurodyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte visa apimtimi. kad kasatorius bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų. kylanti iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642. kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai. 771 straipsnio 5 dalyje. nutartis civilinėje byloje antstolis D. Jame įtvirtinto procesinio teisinio reguliavimo analizė leidžia teigti. nustatyta CPK 585 straipsnio 2 dalyje ir. vertintinas kaip formalus. kad antstolis. v. įpareigojančių perduoti daiktus. o baudos skiriamos pagal dvi CPK normas. o bendradarbiavimas sprendimo vykdymo procese. byla Nr. vykdydamas vykdomuosius dokumentus. 3K-3586/2008 2. įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus. numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. užtikrinto hipoteka. kurio naudai vykdomas išieškojimas iš įkeisto (hipoteka) turto. byla Nr. o dėl tokio teisėto reikalavimo nevykdymo skolininkui taikytina procesinė atsakomybė. įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. o tokio procesinio veiksmo teisinis pagrindas yra pakeitimai hipotekos lakšte ir hipotekos pakeitimų registravimas hipotekos registre. perdavimą bankroto administratoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. tai taikant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles darytina išvada. lapkričio 9 d. o hipotekos lakštų ir registro duomenų tvarkymą užtikrinantis įstatymu reglamentuotas veiksmas. Teismas. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai 1. B. Kadangi byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis). gruodžio 1 d. bet ir išieškotojo. minėta. privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas. nagrinėdamas . todėl CPK 763 straipsnio nuostatų taikymo sprendimui įvykdyti nepakanka. UAB „Effektors basis“ ir kt. Kadangi kasatoriaus neteisėtos veikos vertintinos kaip idealioji veikų sutaptis. nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. perleidimo paskolos sutartiniuose santykiuose pažymėjimas hipotekos registre yra ne teisės perėjimo momentas. vykdymo ypatumai yra nustatyti CPK 763 straipsnyje.. Kreditoriaus reikalavimo teisėms pasibaigti būtinas ne tik sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymas. kad vykdymas kildinamas iš bankroto teisinių santykių ir apima viso įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę. kad šiomis teisės normomis reglamentuota priteistų ir teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui tvarka. kaip vienos iš turto rūšių. tai Pauliui Čepavičiui pagrįstai skirta 300 Lt bauda išieškotojo naudai. įpareigojančio skolininką atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus.60 Reikalavimo. taikytina atsakomybė. neįvykdymo Skolininkui. pakeitimas hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). 644 straipsniai). įvykdymo Teisėjų kolegija pažymi. Šios bylos specifika yra ta. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Kapitalo valda“ skundą dėl antstolio veiksmų.

kad atsakovo (antstolio) žinioje buvusių ir vykdomų išieškojimų iš skolininko A. kad. kaltė ir žala (nuostoliai). Visas šias sąlygas apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė. kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas.249 straipsniai. teismas turi įvertinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kad būtų ne tik užtikrinti išieškotojo interesai. Tam. esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo). prievolės solidarumas. bet ir nepažeisti skolininko interesai. Kasacinis teismas formuoja praktiką. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas . nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities VMI skundą dėl antstolio veiksmų. antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą. ir V. Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo Asmeniui. byla Nr. 3K-3-604/2009 ________________ XII. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 7 d. 3K-7-114/2008 2. visų pirma – CK 6. CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Antstolis nesilaikė nurodytų nuostatų ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą. bylos Nr. tarp skolininko ir išieškotojo kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo. atvejais. priežastinis ryšys. antstolis A. kad jis būtų užbaigtas. Civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos. vykdomuosiuose raštuose nekonstatuotas A. kai skolininkė apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą įvykdė – pratęsė mokestinį patikrinimą. Byloje nėra ginčo. pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Kiti klausimai.61 skundus dėl antstolio veiksmų. kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški. kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias. išskyrus ieškovo atvejį. V. kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. V. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nustatytų antstolio atsakomybės sąlygų nekvestionuoja ir pripažįsta jas esant nustatytas tinkamai bei laikantis įstatymų reikalavimų. Dėl antstolio atsakomybės Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais. Taigi antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai.246–6. V. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta. Bložė. kuris surašytas po to. susiję su vykdymo procesu 1.

Dėl solidariosios atsakomybės Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo žalos priteisimo tik iš kasatoriaus klausimą ir nesprendė žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės klausimo. VĮ Registrų centras. 3K-3-156/2005).5 straipsnis). L. t. 3K-3-33/2010 3. jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę. kurie abu neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Levandauskas ir kt.. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia. vasario 8 d. todėl neištaisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų. Iš varžytynių ieškovo butas neteisėtai parduotas dėl kelių asmenų veiksmų – antstolio ir teismo. kad. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. neįvykdęs CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos. DNSB „Medvėgalis“ ir kt. turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. M. v. antstolis J.272 straipsnį už teisėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. tiek bet kuris iš jų skyrium. y. Š. v. kad žalos ieškovui atsirado dėl antstolio ir teismo bendrų veiksmų. Kolyško ir kt. kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai. ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo. Š. kad tais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. nutartis civilinėje byloje A. atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. nutartis civilinėje byloje A. nutartis civilinėje byloje R. atsakingos pagal CPK 6. 6. S.6 straipsnio 4 dalis). byla Nr.. Bendraskolių prievolė yra dalinė. Dėl to ginčo atveju kilo ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos. byla Nr. t. UAB DK „PZU Lietuva“.245 straipsnis).138 straipsnio 6 punktas. nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatęs antstolio padaryto CPK 663 straipsnio 3 dalies pažeidimo (imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimo). tiek ją visą.. B. todėl šuo atveju kilo solidarioji civilinė atsakomybė. vasario 8 d. 3K-3-33/2010 4. kovo 9 d.6 straipsnio 3 dalyje ir 6. byla Nr. kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką. 3K-7345/2007. tiek jos dalį (CK 6. lapkričio 26 d. patvirtinęs varžytynių aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. v antstolis Jurijus Kolyško. Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėtu .62 pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas. Teisėjų kolegija konstatuoja. Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti. specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. kad teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai.. kad šioje byloje ieškovo teisės bus tinkamai apgintos išieškant nuostolius civilinės atsakomybės pagrindu (CK 1. be to. v. išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6. Bumbulienė ir kt. bylos Nr. 2005 m. deliktinė civilinė atsakomybė. nutartis civilinėje byloje L. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik vienam iš atsakingų solidariųjų skolininkų – antstoliui ir jo profesinės civilinės atsakomybę apdraudusiam kasatoriui. o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti. Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6. Tokiu atveju. y. kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias.

konstatuodamas prievolės pobūdį bei teisinį režimą turto. spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota. tačiau klausimams. orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. byla Nr. kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo (ieškinio trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 360 straipsnis). kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena. kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta. jog vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju. nutartis civilinėje byloje antstolė N. 3-7K-242/2009 CPK 589 straipsnis suformuluotas taip. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Tai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi. kad teismas . priimta civilinėje byloje antstolis A. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos. spalio 3 d. pagal nurodytą straipsnį nėra pagrindas pareiškimą (skundą) iš karto palikti nenagrinėtą. Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m.63 Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Byloje susiklosčiusi situacija atitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. 3K-3-465/2007). ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). 3-3K-528/2008 5. J. UAB „Birių krovinių terminalas“. jeigu jis yra neaiškus. CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. o jo vykdymo tvarką. tiek vien tik vykdymo tvarką.Š dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. y. Tokių pasekmių nenustatyta ir CPK 603 straipsnyje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). . spalio 22 d. 3K-3-238/2007). t. pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą. tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą. kovo 26 d. tačiau šioje byloje teismas aiškino ne teismo sprendimą. UAB „Stiklo galerija“ ir A. antstolė A. jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (nepareiškia ieškinio nustatyta tvarka). nustatę. Selezniovas v. ar galima vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio. Į tai. liepos 3 d. Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas. skundą dėl antstolio veiksmų. reglamentuojančio teismo sprendimo aiškinimą.. S. kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais. nutartis civilinėje byloje UAB „Robela“ v. kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis. priklausomai nuo antstolio prašymo. byla Nr. R. bylos Nr. nutartis. Kasatorės skundo argumentai yra susiję su CPK 278 straipsnio. kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). bylos Nr. kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį. į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau pagal šią normą ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju. kad byla nenagrinėtina ypatingąja teisena. Nagrinėjamoje byloje antstolė prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant. priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. nagrinėtiną ginčo teisena. kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką. Konstatavusi šį procesinį pažeidimą. nutartis. nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį. taikymu. Ž.

CPK 648 straipsnis visų pirma taikytinas vykdomųjų raštų išdavimui pagal teismų sprendimus. arbitražo sprendimai dėl priteisimo yra vykdomi CPK nustatyta tvarka. Arbitražo sprendimo vykdymas Arbitražinio teismo sprendimas pats savaime yra tik vykdytinas dokumentas. Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka (KAĮ 38 straipsnio 5 dalis. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta. aiškinamas ar netgi priimamas papildomas sprendimas. kad teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio . Kita vertus. CPK 1 straipsnio 1 dalis).. Tuo tarpu arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys reglamentuojami KAĮ 34 straipsnyje. bylos Nr. kad aiškinant arbitražinio teismo sprendimą nebūtų keičiama jo esmė. 587 straipsnis). KAĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimas. taip pat gali atsirasti formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo. 3K-398/2010 6. Vykdomojo dokumento turinys reglamentuojamas CPK 648 straipsnyje. Taigi prireikus arbitražo sprendimas gali būti tikslinamas. kurio priėmimo galimybė įtvirtinta KAĮ 36 straipsnyje bei Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisyklių 30 straipsnyje. kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. nes tokios sprendimo struktūrinės dalies nenustatyta KAĮ. Dėl to arbitražo veiklą reglamentuojančiuose aktuose yra nustatyta galimybė ištaisyti arbitražo sprendimo trūkumus. kad pagal vykdytiną dokumentą (aptariamu atveju – arbitražinio teismo sprendimą) būtų išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas. sprendimas turi būti dėl priteisimo. šiuo atveju – su CPK 270 straipsnio 5 dalimi. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vytenio Stungurio (pavaduojančios antstolės Brigitos Palavinskienės) pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. būdamas nevalstybinė ginčų sprendimo institucija. Teisės doktrinoje vieningai pripažįstama. sausio 14 d. KAĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta. Arbitražo sprendimas. kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Arbitražas. tampa sudedamąja arbitražo sprendimo dalimi. remdamasis CPK 589 straipsniu. kuriame nustatyti reikalavimai nėra tapatūs CPK nustatytiems teismo sprendimui privalomiems reikalavimams. Rašant arbitražo sprendimą. vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą. Taigi darytina išvada. Šia samprata vadovaujasi ir bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija. Akivaizdu. savaime nėra vykdomasis dokumentas. neturi savo priimtiems sprendimams įgyvendinti atitinkamo prievartos aparato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimo išaiškinimas. minėta. minėta. Dėl to arbitražo sprendimo turiniui negali būti keliamas reikalavimas turėti rezoliucinę dalį. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta CPK XLIV skyriuje. Požiūris į arbitražo sprendimą ir jo išaiškinimą kaip į vienovę suponuoja būtinybę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą šį klausimą spręsti ne formalizuotai ir atskirtai. kuriuo buvo išaiškintas sprendimas. kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą.64 vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. turi būti suprantamas ir aiškintinas taip. Pagrindinis tokiam veiksmui keliamas reikalavimas yra tas. turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 38 straipsnio 3 dalį. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų. tenkinamas ieškinys ar atmetamas. tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje. kad visa tai yra suderinta ir su kitais CPK reikalavimais. kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus. Pvz. kurio turinio jis netyrė. bet kompleksiškai. bet ne vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas. gali būti padaroma įvairių netikslumų. Tam. kad dokumentas. tačiau jo pagrindu gali būti išduodamas vykdomasis raštas. todėl. kad teismas. pagal kurį sprendime turi būti nurodoma.

dirbant jos darbuotojams. . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. Nagrinėdamas teismo sprendimo vykdymo stadijoje kilusius ginčus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs. Pažymėtina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai. Apeliacinės instancijos teismas. kad yra tęsiama ir vykdoma antstolio kontoros veikla – tęsiami ir atliekami vykdymo veiksmai jau gautose ir (ar) pradėtose bylose. kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą faktiškai reikštų arbitražo sprendimo panaikinimą. Tuo tarpu plėsti KAĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus. Šios normos sudaro vientisą sistemą. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. nes pavaduojantysis antstolis turi toliau atlikti pavaduojamojo antstolio funkcijas.65 įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Milaševičiaus skundą dėl antstolio veiksmų. taigi negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu. . bylos Nr. dėl kokių nors priežasčių negalinčio atlikti savo funkcijų. 2 dalis).Į. naudojant šios kontoros išteklius (sąskaitas ir kt. Šios dvi normos susietos funkciniu ryšiu – Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostata pašalina antstolio funkcijų (vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kt. nes toks sprendimas nebegalėtų būti vykdomas. o nustačius viešojo intereso gynimo poreikį – netgi pats inicijuoti išaiškinimo procedūrą. nutartis civilinėje byloje antstolė UAB“Garant“ v. kai teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. kuri kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. kad Lietuvos teismų praktikoje nėra vienareikšmiškos pozicijos dėl to. kai išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto (pvz. Dėl palūkanų skaičiavimo vykdymo procese9. atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip. atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą iš esmės argumentavo arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies su konkrečių priteistų sumų nurodymu nebuvimu ir dėl to atsiradusiu neįmanomumu įvykdyti sprendimą. kad arbitražinio teismo sprendimo neaiškumas yra pagrindas šaliai. iškilus klausimui dėl arbitražinio teismo sprendimo neaiškumo. Dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių bendrą turtą Plenarinė sesija taip pat pažymėjo. Taigi vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjantis teismas.V. taip pat priimami vykdyti nauji vykdomieji dokumentai.). Šios veiklos vykdymas užtikrinamas toliau veikiant antstolio kontorai. kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. bet ne atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą. patikslinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. 3K-3-471/2009 8. Dėl antstolio pavadavimo sąvokos Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta. Antstolio pavadavimui taikomas pavaduojamojo antstolio veiklos tęstinumo principas reiškia tai.. byla Nr.) atlikimo sutrikdymo galimybę dėl 3 dalyje nustatyto draudimo. reglamentuojančią antstolio. nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento. o to paties straipsnio 5 dalyje – kad pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą. prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimą. spalio 5 d. Konstatuotina. kad pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame įstatyme numatytų paslaugų. teismas neturi teisės (KAĮ 38 straipsnio 4 dalis). kad tuo atveju. kad apeliacinės instancijos teismo įvardytas arbitražo sprendimo trūkumas nepatenka į KAĮ 40 straipsnyje išvardytų pagrindų atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą sąrašą. CK 3. įgaliojimų jas atlikti perleidimą kitam antstoliui. 3-3K-368/2009 7. turi sudaryti galimybę suinteresuotai šaliai kreiptis dėl jo išaiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.

A. L. I. UAB . UAB . Sakalauskienė. 593 straipsnių pagrindu (pvz. bei konstatavęs. y. Zakienė. kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus.. kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių. negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. Plenarinė sesija taip pat pažymi. priimta civilinėje byloje antstolė N. Tinfavičius v. priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). B. kuriais buvo nustatytas prievolės bendrumas sutuoktiniui apskundus antstolio veiksmus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. antstolis A. antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo. K. nutartis.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. N. Jakutis. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. kad abu sutuoktiniai teismo procese turi dalyvauti bendraatsakoviais. išduotas teismo sprendimo pagrindu. kad be teismo sprendimo antstoliui nukreipus išieškojimą į sutuoktinio turtą buvo pažeistos proceso teisės normos. yra palikęs galioti teismų sprendimus.66 kuriame skolininku būtų nurodytas ir skolininko sutuoktinis kaip solidarusis skolininkas. nutartis. Uniokaitė. B. Šidlauskas. kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai.3K-381/2010). Šiugždaitė v. nutartis. bylos Nr.Gabuva“. nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą. antstolis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo CPK 589. gruodžio 23 d. bylos Nr. antstolė N. vasario 17 d. A. antstolis D. antstolė N. todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Šiugždaitė. bylos Nr. nutartis. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. y. sausio 16 d. Zakas ir J. Šiugždaitė. vykdydamas teisingumą individualioje byloje. priimta civilinėje byloje M. kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui. nutartis. kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams. bylos Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Hammoud v. tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip. Šiugždaitė. 3K-3-567/2009. Ochrimukas. vasario 17 d. vasario 15 d. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. t.3K-3-81/2010). T.. S. A.. Šimkus. kuriais atsisakyta tai padaryti. Sakalauskas. ir skolininkui priklausančios turto. priimta civilinėje byloje V. bylos Nr. kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį. tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.Giraitės vandenys“ ir kt. 3K-7114/2008. K. kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles plenarinė sesija išaiškina. antstolė N. nutartis. V. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas. Taip pat. Pažymėtina. 3K-7-242/2009). priimta civilinėje byloje M. Bložė. Ochrimuk. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. K. bylos Nr. 3K-3-607/2007. Šimkuvienė v. kasacinis teismas. Tinfavičius v. gruodžio 29 d. Vaškovičienė. nors ir pasisakęs. nutartis. Ruželė v. M. 3K-7-149/2008). Sakalauskas. bylos Nr. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. nutartis. 3K-3-35/2006). Sakalauskienė. Vaškovič. bylos Nr.. . Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio. priimta civilinėje byloje V. priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. priimta civilinėje byloje I. M. liepos 3 d. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma. 2010 m. t. Baronienė-Hammoud.

Tai reiškia.109 straipsnio taikymo sąlygas. kuriuos turėjo atlikti skolininkas. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta. Kitu atveju. gali tame pačiame sprendime nurodyti . . jeigu to per teismo nustatytą terminą neatliks kasatorius. priimdamas sprendimą. kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį. tačiau sprendimo neįvykdė. ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. kai šis jų neįvykdo. Kasacinis teismas pažymėjo. išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą. nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1. atsakovo priešieškinį dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo atmetė. Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija išaiškino.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju. kad eismas sprendimu tenkino Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir įpareigojo kasatorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį. kad teismas. kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). jog. skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką. atsiranda dvejopų teisinių padarinių – taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą arba reikšti naują ieškinį statinį nugriauti statytojo lėšomis.A. pavesti atlikti išieškotojui. kasatorius baudą sumokėjo. kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3. surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir nusiuntė jį teismui. teismas turėjo aptartą. todėl antstolis surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą ir pateikė jį teismui. kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu. t. tačiau įpareigojimo neįvykdė. bylos Nr.67 Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas. teismas nutartimi už sprendimo neįvykdymą kasatoriui skyrė baudą ir įpareigojo jį per vieną mėnesį nugriauti pirtį. y. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių Kasatorius teigė. antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui. Antstolis nusiuntė kasatoriui raginimą įvykdyti sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3. t. kad teismas. kad. kad. kad tuo atveju. gegužės 10 d. teismas sprendime nenurodė jo neįvykdymo teisinių padarinių – nenustatė ieškovui teisės nugriauti pirtį. kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai. Šiuo atveju. Šioje byloje nustatyta.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį. Teismas nutartimi skyrė kasatoriui baudą ir įpareigojo antstolį nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis. antstolis apie tai surašo aktą. kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius. gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus. kasatoriui sprendimo neįvykdžius ir antstoliui tai konstatavus CPK nustatyta tvarka. nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3. CPK 284 straipsnyje ir 771 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą teisinį pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.A. atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą.109 straipsnio taikymo pagrindus. y. v. perduoda jį vykdymo vietos teismui. atsakovui neįvykdžius CK 4. jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. nutarimas civilinėje byloje pagal R. nagrinėjusiam bylą. . Tai reiškia. jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. 3K-P-186/2010 9. 2 dalys). A.

kovo 29 d. teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus. o teisė išieškotojui nugriauti pirtį galėjo būti nustatyta tik šiam pareiškus ieškinį kitoje byloje. y. kurio skolininkas nevykdo. kad už sprendimo neįvykdymą galėjo būti skiriamos tik baudos pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas. kurioje išspręstas ginčas iš esmės. bylos Nr. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytą pareigą nugriauti pirtį gali atlikti ne tik skolininkas. kad dėl kasatoriaus priimto sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. bet ir išieškotojas teismui jam tokią teisę suteikus. Pirma. tvarką ir nustatyti išieškotojui teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus – šioje byloje nugriauti pirtį (CPK 284 straipsnis. 771 straipsnio 3 dalis). nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. 3K-3146/2010 _______________________ . t. Antra. kasatoriaus nurodyta CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tik tuo atveju. kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas. Kasacinis teismas pažymėjo. kurių šis neatliko. pirmiau aptartose teisės normose nustatyta teismui teisė toje pačioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.68 Kasacinis teismas atmetė kasatoriaus argumentą. pakeisti teismo sprendimo. A. jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. S.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->