P. 1
mozaika

mozaika

|Views: 851|Likes:

More info:

Published by: Raimonda Skabeikaite on May 13, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/07/2013

pdf

text

original

„MOZAIKOS ISTORINĖ RAIDA IKI ROMOS IMPERIJOS ŽLUGIMO“

TURINYS

ĮVADAS.................................................................................................................................................3 1. MOZAIKA.........................................................................................................................................4 1.1. MOZAIKOS KŪRIMO METODAI, BŪDAI.........................................................................................4 1.2. MOZAIKA IR TAPYBA.....................................................................................................................5 2. MOZAIKOS ISTORIJA.........................................................................................................................6 IŠVADOS..............................................................................................................................................10

2

ĮVADAS

Mozaikos istorija prasideda ketvirtajame tūkstantmetyje prieš mūsų esą.. Pirma buvusi puošybinė, interjerą dekoruojanti priemonė, kuriai sukurti buvo naudojami terra cotta1 dengti kūgio formos akmenukai, kurie dedami į rišamąja medžiaga padengtą paviršių (dažniausiai grindis), ji įgavo istorinės svarbos. Jau aštuntame amžiuje prieš Kristų, pradėtos akmenukais dengti, grysti gatvės ir kelių dangos; naudojami skirtingų spalvų akmenėliai įvairiems raštams sukurti. Pirmieji graikai, IV a. prieš Kristų, mozaiką pripažino kaip vieną monumentaliausių dekoratyvinės dailės2 rūšių, kur preciziškas ir smulkmeniškas darbo su mažais, įvairiausių geometrinių formų ir spalvų akmenukais, rezultatas buvo žmonių, floros ir faunos vaizdavimo gyvybingumas ir prilygimas tapybai. Šio darbo esmė ir pagrindiniai siekiai susiję ne tik su mozaikos istorine raida (periodizacija), jos kitimu, bet su esminiais jos medžiagų, paskirties, technikų, tematikos klausimais. Daugiausia dėmesio skirta mozaikai, jos kūrimui ir tendencijoms iki Romos Imperijos žlugimo 337 m. m. e., nes būtent tradicijos ir medžiagų naudojimas Mesopotamijoje, perėjo į Kretos, vėliau į Graikų meną, didelės reikšmės ir visuotinio pripažinimo susilaukė Romos Imperijos laikotarpiu, o jos aukso amžiumi laikomas Bizantiškasis laikotarpis apie kurį yra išlikę pakankamai žinių ir pavyzdžių. Todėl didesnį dėmesį skirsiu tiem periodam kurie nesipuikuoja išlikusiais didžiuliais meno palikimais.

1

It. Terra cotta- degta žemė: Keramikos rūšis: degta neglazūruota keramika iš natūralaus molio. Degama žemoje temperatūroje. Šukė poringa, neatspari atmosferos poveikiui. Kartais spalvinama, dengiama keraminiu laku, vašku, glazūra, nenustelbiančiais natūralios molio spalvos ir faktūros. Iš terakotos kuriamos skulptūrėlės, dekorat. Vazos, architektūros detalės, reljefai. Vartota jau sen. Egipte, Mesopotamijoje, Graikijoje, Indijoje, Kinijoje. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 422. 2 Dekoratyvinė dailė, dailės rūšis: kūriniai, formuojantys ir puošiantys žmogaus aplinką. Tai architektūrinis interjero ir eksterjero dekoras, dekorat. Skulptūra, mozaika, vitražas, sienų tapyba, dalis taikomosios dekoratyvinės dailės. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 100.

3

1. MOZAIKA

Visų pirma reikėtų išsiaiškinti pagrindinius ir skiriamuosius mozaikos bruožus: kokiai dailės rūšiai ji priskiriama, kokie esminiai skirtumai, naudojamos technikos ir medžiagos ir pan. Iš lotynų kalbos musivum reiškia pašvęsta mūzoms. Mozaika priskiriama monumentaliosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės rūšiai. Jos piešinys ar paveikslas, figūrinė arba ornamentinė kompozicija, dėliojama iš įvairaus dydžio ir spalvų, panašios formos medžiagos gabalėlių, kurių spektras išties platus: akmuo (marmuras, granitas, brangakmeniai, kiti pusbrangiai akmenys), smalta3 (specialus stiklas mozaikoms), keramika (terakota), stiklas, medis. Šie gabaliukai vadinami teserais4. Komponentai sutvirtinami cemento skiediniu, betonu, sintetine derva, vašku, mastika5, klijais ir pan. dviem pagrindiniais būdais: „tiesioginiu“ arba „atvirkštiniu“.

1.1. MOZAIKOS KŪRIMO METODAI, BŪDAI

Mozaikos rinkimo būdai kaip ir minėta anksčiau yra du pagrindiniai, vienas priskiriamas prie atvirkštinio, vadinamas dvigubai atvirkščiu metodu ir inkrustacija. Taigi apžvelgsime visus šiuos būdus. 1.1.1. „Tiesioginis“ rišimo būdas. Šis metodas reikalauja greito ir apgalvoto darbo. Visų pirma reikia pasiruošti paviršių ant kurio bus kuriama mozaika, tai gali būti grindys, sienos, lubos. Ant pasirinkto paviršio nusipiešiamas preliminarus išankstinis piešinys, taigi gabaliukai rišamąja medžiaga tvirtinami tiesiog ant dekoruojamo paviršiaus. Toks būdas naudojamas norit dekoruoti senus indus, vazas, ant jų lipdant įvairios medžiagos gabalėlius. Vienas „tiesioginio“ metodo trūkumas, jog dailininkas dirbantis su paveikslu privalo dirbti toje vietoje, kur mozaika bus paliekama. Tai reikalauja daug laiko ir prisirišimo prie esamos vietos. Šiuolaikinės priemonės ištobulėjo ir atsirado tiesioginio metodo palengvinimas- stiklo pluošto tinklelis. Menininkas turi galimybę dirbti savo dirbtuvėse ir užbaigtą darbą pristatyti į reikiamą vietą.

3

Smalta- neskaidrus spalvotas stiklas. Gaminama iš mineralo smaltino (baltos ir pilkos kobalto rūdos su arseno arba nikelio priemaišomis), skaidraus stiklo, kuriame yra švino ir drumstiklių (masė sulydoma su dažais ir iš jos daromos plytelės), arba spalvoto stiklo (stiklas lydomas, granuliuojamas, malamas ir iš gautų miltelių presuojamos plytelės). Dažnai tarp smaltos plytelių įdedama aukso arba sidabro folijos ir viskas karštai supresuojama. Smaltai būdinga itin didelė spalvų įvairovė (iki 28 000 atspalvių). Iš paruoštų plytelių, kubelių kuriamos mozaikos. Smalta buvo žinoma jau V t-metyje per. Kr. sen. Egipte. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 391 4 Teseras [lot. tessera- žaidimo kamuoliukas], skaldos gabalėlis. Būna kvadrato, trikampio, rombo pavidalo, įv. dydžio (nuo 1 mm iki kelių cm). Teserai daromi iš akmens, smaltos, marmuro, stiklo. Iš jų kuriamos mozaikos. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 423 5 Mastika [gr. Mastíchē- derva], mastikas: skaidri, kvapni, elastinga derva, gaunama iš pistacijos medžio (Pistacia lentiscus), augančio Viduržemio jūros pakrantėse. Nuo seno vartota tapybos lakams, verniksams, rišikliams gaminti. Sendama tampa blausi, įgyja gelsvą, oranžinį atspalvį. Todėl dažnai pakeičiama šviesai atsparesne damara. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 261.

4

1.1.2. „Atvirkštinis“ rišimo būdas. Paprastai šis metodas naudojamas didelio formato užsakymams, kuriuose yra daug pasikartojančių elementų. Komponentus (stiklas, plytelės ir t.t.) reikia tvirtinti gerąja puse žemyn ant pagalbinės medžiagos (audinio, kartono ir pan.) padengtos lipniu pagrindu. Surinktas mozaikos piešinys yra užliejamas skiediniu, o jam sustingus pagalbinė medžiaga nuplėšiama. Po to mozaika perkeliama į reikiamą vietą. Pranašumas tas, jog dailininkas turi galimybę koreguoti, pakeisti, perdaryti jam nepatinkančias sritis. Dvigubai atvirkščias metodas yra toks kaip atvirkščias, bet su papildomu etapu. Vietoj gabalėlių tvirtinimo gerąja puse žemyn, jie dedami gerąja puse į viršų ant pagalbinio lipnaus pagrindo. Tai leidžia dailininkui matyti kūrinį tokį koks jis bus kuomet atsidurs savo „poilsio vietoje“. Kai mozaika pabaigiama, kitas lipnus sluoksnis yra užtepamas ant viršaus. Kaip ir „atvirkštiniam“ metode pagalbinis pagrindas nuplėšiamas, o paveikslo blokas montuojamas į reikiamą vietą.6 1.1.3. Inkrustacija, lot. incrusto- apteplioju, aptepu, incrustatio- aptepimas, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių puošybos technika, kai vienos medžiagos gabalėliai arba plokštelės įterpiamos, įleidžiamos į ištisinę medžiagą lygiai su jos paviršiumi. Į išskobtą, įrėžtą metalą, medį, dramblio kaulą, stiklą, marmurą ar kitos medžiagos pagrindą įlydoma, įklijuojama arba įspaudžiama metalo, medžio, spalvoto stiklo, perlamutro, brangakmenių gabalėliai, plokštelės, vielelės. Taip formuojamas kontrastingų medžiagų ornamentas, figūrinės bei peizažinės kompozicijos. Inkrustacija taikyta jau senovės Egipte ir Artimuosiuose Rytuose, antikos laikais, paplito viduramžiais ir labiausiai ištobulinta renesanso ir baroko laikotarpiu.7

1.2. MOZAIKA IR TAPYBA

Mozaikos artimiausi dailės ryšiai siejasi su tapyba. Jos turi skirtumų, tačiau tiek tapybos tiek mozaikos kūriniai perteikia dviejų dimensijų atvaizdą. Taip pat, mozaika ir sieninė tapyba yra tinkamos didelių formatų paviršių dekoravimui. Tačiau, mozaikos spalvų paletės pasirinkimas išties ribotas, todėl ypatingai sunku pasirinkti tokias tonines variacijas norint išgauti šviesiui ir šešėliui, kokias galima pasiekti aliejinėje tapyboje, kurios spalvų spektras yra didžiulis. Kita vertus, mozaikos darbai yra patvaresni, todėl gausiai dekoruojami pastatų interjerai ir eksterjerai. Dar viena svarbi ir išskirtinė savybė, tai gebėjimas atspindėti šviesą. Tai išgaunama dėl tessera naudojimo, kurią sustiprina aukso arba sidabro folijos uždėjimas ant gabalėlio nugaros arba pastarąjį nustačius tokiu kampu, kuris atsispindėtų šviesą.

6

http://www.visual-arts-cork.com/mosaic-art.htm, Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 280. 7 Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, psl. 166. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 471 psl. ; http://lt.wikipedia.org/wiki/Mozaika; http://en.wikipedia.org/wiki/Mosaic

5

2. MOZAIKOS ISTORIJA

Mozaikos, kaip dailės formos atsiradimas datuojamas tūkstančius metų atgal, bet jos menas giliai įsišaknijo tik Graikijoje. Spėliojama kiek amžių praėjo, kai buvo sudėliota pirmoji mozaika. Sunku nuspėti tikrąjį mozaikos rinkimo amžių, tačiau galima teigti, jog mozaika yra viena seniausių dailės formų. Jos paskirtis buvo ne tik dekoruoti paviršius, bet ir juos apsaugoti. Ir iš tiesų, mozaika išlaikė savo patvarumo išbandymą. Nuo Graikijos iki Kinijos, mozaikų piešiniai buvo aptikti nepatyrę jokio išorinio poveikio, galėjusio jas sunaikinti, jos išliko nepaliestos. Šio meno ištakos siejamos su IV-tuoju tūkstantmečiu pr. Kr., pietų Mesopotamija, Šumerų civilizacija. Būtent šiuo laikotarpiu, manoma, jog atsirado pirmosios mozaikos apraiškos. Deja, apie Šumerų mozaikas yra išlikę mažiausiai žinių ir pavyzdžių. Tačiau archeologinių kasinėjimų dėka žinoma, jog seniausia mozaika datuojama trečiojo tūkstantmečio prieš mūsų erą antroji pusė. Tai mozaika rasta Mesopotamijoje, Abros mieste. Žinoma, jog stiklo panaudojimas atsirado 1500 m. pr. m. e., tačiau akivaizdus jo pritaikymas mozaikai jaučiamas Helenizmo ir Romos meno įtakose nuo IV a. 2.1. Ankstesnius mozaikos pavyzdžius randame Kretoje. Būtent anglų archeologo Artūro Evanso aptikti Knoso rūmai (1900m.) atskleidė neįtikėtinai meniškos ir laisvos kretiečių kultūros palikimus. Žinoma, jog Knoso rūmų freskos ne tik prašmatnios, jų tapyba ypatingai preciziška, žmonių figūros laisvos, juntamas polėkis, judesys, flora ir fauna atspindi ne tik
mozaika 1. Grindų mozaikos pavyzdys iš Knoso rūmų Kretoje.

jų garbinamus gyvius, bet nuostabią jų įvairovę, spalvų ir formų

gausą, spalvos itin dinamiškos ir intensyvios. Visa tai būdinga mozaikai, tačiau jos pavyzdžių išliko itin mažai, arba tik fragmentai. Tematika labai įvairi: sieninėse mozaikose vyrauja kartografiniai motyvai (kadangi, Kreta buvo aktyvi prekybininkė, tiekė savo prekes žemyniniams regionams, ėmė piešti žemėlapius), mėgo vaizduoti dievą Erotą, mitologinius padarus, buitiškos scenos (žvejyba), jūros augmenijos bei gyvūnijos pasaulis, animalistinis žanras (mėgstami delfinai, krokodilai, gyvatės, kiti egzotiniai gyvūnai), humoristiniai buitiški vaizdeliai; grindys dažniausiai dekoruojamos įvairiais geometriniais raštais, augmenijos motyvais, paminėtina, jog raštų gausa ir įvairovė labai gausi, tačiau čia vyrauja monochrominė mozaikos technika (mozaika 2). Kultūra gyvavo 3000-1450 m. pr. Kr. laikotarpiu. 2.2. Mozaikos dėlionės Graikijoje (500-450 per.m.e.) naudotos tiek namuose, tiek gatvėse, šaligatviuose, atviruose kiemuose. V a.
mozaika 2. Belerofonas joja ant pegaso ir bando nudurti Chimerą. Grindinė mozaika, Olimpijoje. 432-348 m. pr. Kr.

mozaikos dirbimas tapo gerbiamu darbu. Amatininkai kūrė sudėtingus raštus iš 1-2 cm skersmens akmenėlių. Kontūras 6

dėliojamas iš juodų, nuo IV a. ir raudonų, žalių akmenų gabalėlių. Atsiradusi spalvų įvairovė suteikė

amatininkui galimybę kurti dar sudėtingesnius geometrinius raštus, kurie išsivystė iki žmonių ir gyvūnų figūrų vaizdavimo. Deja, yra išlikę nedaug pavyzdžių, o skirtinguose regionuose (2.2.1.) amatininkų darbai turėjo skirtumų, dalį tradicijų perėmę iš Kretos, jie padėjo pamatus romėnų mozaikai. Pagrindinė mozaikos naudojimo priežastis buvo jos patvarumas ir atsparumas, nors mozaikomis išklotos grindys, dekoruoti fontanai ir lauko kiemai bei sodai atliko puošybinę, reprezentacinę funkciją, kuomet mozaikomis puoštos kolonos, laiptai ar sienos dirbo sutvirtinimo ir sustiprinimo darbą. Akmuo, ypatingai klintis ir marmuras, buvo ideali medžiaga šiam tikslui pasiekti, puošybai naudoti oniksas, molis, keramika. Skaldyto akmens spalvų įvairovė patenkino norimo vaizdo spalvinę kokybę. Helenistiniu laikotarpiu (323-27 pr. m. e) graikų amatininkystė ypatingai progresavo ir ištobulėjo. Stiklas, kurį atgabeno Aleksandras Makedonietis po įvairių tautų užkariavimų Azijoje, tapo lygiaverčia medžiaga akmeniui mozaikos kūrime. Stiklo galimybės buvo žymiai svaresnės spalvų santykyje, jo spalvų ir atspalvių įvairovė skatino kūrėją vaizdą daryti dar realistiškesnį. III a. pr. Kr. amatininkų dirbtuvės pradėjo tesserae gamybą, taip pat siūlė daug papildomų įrankių, kurie padėtų kokybiškesniam mozaikos dėliojimui. Deja, stiklas nebuvo toks tinkamas grindinėms mozaikoms, kaip akmuo, tačiau jo lengvumas ir šviesos atspindėjimas buvo idealus sieninėms mozaikoms dėlioti, o dekoratyvumas pralenkė patvarumo svarbą. Mitologija visuomet buvo graikų meno įkvėpimo šaltinis. Mitų motyvai pradėti vaizduoti IV a. kuomet buvo susipažinta su žmonių ir gyvūnų figūromis. Graikų mozaikose dažnai pasitaikanti politeistinį tikėjimą įrodantys Dievo Dzeuso, Poseidono, Afroditės, Pario, Dafnės ir daugybės kitų dievų atvaizdai, pasakoja antikinius
Mozaika 3. Graikų dievas Poseidonas joja ant delfinų. Delfai.

mitus. Šios mozaikos įstabiai smulkmeniškos, jose daug veiksmo, vaizduojami dievai su egzotiniais ir mitiniais gyvūnais, padarais, skrendantys danguje, plaukiantys vandenyne, kovojantys drąsiai mūšiuose ir pasakojantys gražias ir tragiškas meilės istorijas, tai temos kurios persmelkia antikinės Graikijos mozaikos paveikslus. 2.2.1. Olimpija 348 m. pr. Kr. užpulta ir nuniokota Pilypo Makedoniečio išgąsdino vietos gyventojus ir jie pasitraukė iš šio regiono, kuris buvo pamirštas iki 1920-ųjų metų. Atliekant archeologinius tyrinėjimus, buvo atrastos IV a. pr. Kr. puikiai išsilaikiusios grindinės mozaikos sudarytos iš sudėtingų, vaizdingų scenų, kurios apjuosiamos bordiūru, primenančiu kiliminį dizainą. Daugybė Olimpijos namų turėjo tokias grindis. Paprastesnė raštuotų grindų versija buvo žinoma dar iš Kretos ir žemyninės Graikijos mozaikos pavyzdžių, bet Olimpijos mozaikos technika buvo pažengusi į priekį, kuri tuo laiku čia, kaip vėliau ir Romoje, tapo nauja meno forma. 7

2.2.2. Makedonijos sostinėje Peloje (IV a. pradžia) vyrauja senoji mozaikos technika, kai dėliojama iš apvalios formos spalvotų akmenėlių. Paryškinti formoms ar smulkioms detalėms jie naudojo švino ir molio brūkšnius. Vienas puikiausiai atspindinčių šios mozaikos tradiciją pavyzdys, tai Aleksandro mozaika iš Pompėjos (mozaika 4). Tačiau tai nėra originali mozaika, ji buvo daroma kopijuojant graikų tapybos piešinį. Kaip bebūtų, mozaikoje gausu judesio ir polėkio, taikyta perspektyva ir apšvietimo iliuzija, kuria gylio įspūdį. Nuo čia prasideda didžioji mozaikos ekspanciją į Romą.
mozaika 4. Aleksandro Didžiojo ir Darijaus III kautynės. Tai mozaikos dalis su Aleksandro portretu. 100 m. pr. Kr. Rasta Pompėjoje, Fauno namuose.

2.3. Romėnai veikiami svetimų tautų, tokių kaip Etruskai ir net Egiptiečiai, didelę dalį jau Helenizmo patvirtintų ir išlavėjusių meno tradicijų būtent ir perėmė iš graikų. Aptarsime periodą nuo Respublikos susikūrimo (509- 146 pr. m. e.) iki Romos Imperijos žlugimo (146 m. pr. Kr.- IV m. e. m). Žinome, jog sen. graikų ir romėnų dailininkai jau buvo išmokę gan įtikinamai vaizduoti erdvės iliuziją, kuomet objektai dėliojami vieni už kitų, labiau nutolę arba ne taip svarbūs daiktai vaizduoti maži, o artimi arba svarbūs dideli, būtent taip, kaip regi žmogaus akis (mozaika 5). Pompėjos meistrų darbuose, ypatingai sieninėje tapyboje ir mozaikoje, jaučiama iliuzionizmo tendencija, tačiau ji nėra tokia tikroviška kaip galima pamanyti pamačius kūrinius (mozaika 4). Graikų matematiko Euklido (365-300 m. pr. Kr.) suformuluota lygiagrečių linijų artėjimo viena prie
mozaika 5. Nilo mozaika su krokodilais, antimis ir begemotu. Jaučiama egiptiečių įtaka. Autorius nežinomas.

kitos taisyklė ir buvo išeities taškas tapybos ir mozaikos

darbuose. Tačiau ši taisyklė tik sąlyginė, nes nebuvo prieita prie išvados, jog linijos susikirs viename taške. Mozaikos ypatingai detalios dėl to prilygta net tapybos darbams, ši tendencija išaugo IV-ojo ir III-ojo a. sandūroje. Visgi, daugelis mozaikų yra sen. graikų tapybos bei mozaikos darbų kopijos, o kartais jos taip supaprastėja, jog apsiriboja tik geometrinėmis kompozicijomis. Žinoma, daug dažniau geometriniai raštai naudojami kaip įrėminimas vaizdams iš kasdieninio gyvenimo, namų aplinkos, taip sodo peizažas ar pan. Didelis pasiekimas dailės istorijoje, tai peizažo atsiradimas sen. Romos mene, kuomet graikai šiuo nesidomėjo. Taigi, gamtos svarba ir jos reikšmė sustiprėjo Aleksandrijoje, o Imperijos laikotarpiu peizažo svarba itin išaugo. Dar vienas mėgstamas žanras, tai natiurmortai arba kompozicijos artimos namų aplinkos tematikai. Būtent sieninėje mozaikoje buvo akcentuojama patalpos paskirtis ir funkcijos, kad ir vonios kambariuose dominuoja vandens paukščių, žuvų, gyvių motyvai, o Dioniso atvaizdas dominuoja tose

8

namų zonose, kur vyksta linksmybės ar yra valgoma (valgomasis). Mitologinio pobūdžio temos išliko labai populiarios. Mozaikų naudojimas Romoje, išties nelabai skiriasi nuo graikų. Jos funkcija tiek praktiška (sutvirtinimas) tiek estetiška. Patvarumas sąlygojo kelio dangų, net smulkmeniškai ir meniškai išdėliotų mozaikinių šaligatvių populiarumą. Sieninėse mozaikose naudotos pačios geriausios medžiagos, tokios kaip ryškių ir daugybės atspalvių ir spalvų stiklas bei sieninėje tapyboje naudotas
mozaika 6. Neiššluotos grindys. Sosas. II a. pr. m. e.

auksas. Mozaikos darbus galima rasti tiek erdvėse susijusiose su viešu naudojimu, tai maudyklos, pirtys, tiek privačių namų zonose. Turtingieji vilų valdytojai darydavo privačius užsakymus, o tai buvo ženklas, jog taip keliama būsto vertė. Sen. Romos mozaikų rinkėjai buvo laikomi amatininkais, nes darbai buvo retai pasirašomi, o apie jų socialinę padėtį nėra daug žinių, tačiau, vien tai, jog darbas buvo gerbiamas ir turėjo didelę reikšmę visuose socialiniuose sluoksniuose, galime kelti hipotezę, jog šie žmonės nebuvo žemiausios socialinio sluoksnio, be to pagal Pelijaus paliktus pasakojimus, amatininkų vardai ir net originalūs darbai buvo žinomi ne vien tuose regionuose, kur buvo dirbama. Toks pasakojimas yra išlikęs apie Mozaikų kūrėją Sosą (Sosus), kuris pagarsėjo savo „neiššluotų grindų“ mozaika (mozaika 6). Naujovė atsiradusi būtent sen. Romoje, tai emblemata. Ši priemonė, kurią specialiose dirbtuvėse gamindavosi įgudę meistrai, paspartino ir palengvino mozaikos įmontavimą. Tai centriniai mozaikiniai paneliai8, įtaisomi tam tikroje mozaikinių grindų vietoje. Didžioji Romos Imperija plėsdama savo įtaka užkariautose tautose, didesnėje dalyje Europos, palaipsniui atnešė į šias kultūras savo meno tendencijas. Mozaikos menas buvo ypatingai mėgiamas. Šis palikimas ypatingas ir įkvėpiantis aukso amžių pasiekė Bizantiškojoje dailėje. Tačiau, geriausi mozaikų kūrėjai apsistodavo toje vietovėje, kur dirbo, o tai reiškė, jog Romos mozaikos tobulėjo, sudėtingėjo, technologijos ir tendencijos sparčiai vystėsi ir šios žinios
mozaika 7. „Merginos su bikiniais“ vaizduoja muzikinį žaidimą su kamuoliu. IV a. Villa Romana del Casale, Italija.

sunkiai pasiekdavo vietinius amatininkus.

8

Panelis [vok. Paneel, angl. panel, it. panello < vidur. lot. pannillus – audinio gabalėlis]: 1. Patalpos sienų apdailos elementas- medžio, akmens ar kt. medžiagos plokštė. 2. Tapybos kūrinio pagrindas- plokštė iš sutvirtintų medžio lentų. Ant panelio daugiausia tapyta viduramžiais.

9

IŠVADOS

Šio darbo esmė buvo supažindinti su mozaikos techniniu kūrimu, jos istorija ir pagrindinėmis tendencijomis iki Romos Imperijos žlugimo. Mozaikos meninė vertė prilygsta tapybos darbams. Visgi, tai taip pat preciziškas itin daug laiko reikalaujantis amatas. Pagrindinės technikos, tai tiesioginis, atvirkštinis ir dvigubai atvirkštinis, priklauso nuo kūrėjo noro ir mozaikos sudėtingumo. Lietuviškojoje literatūroje dvigubai atvirkštinis būdas nėra nurodytas, tačiau ši technika yra neužginčijama pasaulio mastu, juo labiau, jog buvo taikoma ir senosiose kultūrose. Šis antikinis laikotarpis žavi savo įvairove tiek meno atžvilgiu, tiek civilizacijų, kultūrų skirtumais ir panašumais. Tenka pripažinti, jog vienos kultūros perėmė kitų kultūrų tradicijas ir ši evoliucija gyvuoja iki šių dienų. Sienų ir grindų mozaikos yra istorinis raktas pasakojantis apie tuometinę kasdienybę, cikliškus ir reguliarius įvykus bei darbus (sezonų kaita, derliaus nuėmimas ir pan.), apie žmonių tarpusavio santykius, pasaulėžiūrą per mitologinius siužetus, pažymi svarbiausius istorinius įvykius ir personažus. Nedaug žinių ir pavyzdžių išlikę apie senovės Mesopotamijos mozaikas, bet spartus žingsnis buvo žengtas pradėjus naudoti stiklą, šią tradiciją perėmė Kretos, vėliau Graikų ir Romėnų kultūros. Vaizdavimas iš pradžių apsiribojęs vien geometrinėmis figūromis (V a. pr. m. e.), vystėsi į žmonių ir gyvūnų detalius atvaizdus (IV a. pr. m. e.) ir pagaliau išaugo į pasakojamuosius mitologinius siužetus, kur vyrauja sudėtinga ir preciziška menine kalba (III a. pr. m. e.). Medžiagos taip pat kito: iš skaldos ir gana monochromiškų spalvų darinių, naudojant vien baltą ir juodą spalvas, pradėta naudoti akmenis, kurių spalvų skalė ypatingai gausi, tai ir marmuras ir oniksas, taip pat degtas molis ar keramika, apogėjus buvo tesserae išradimas ir stiklo taikymas. Mozaikos reikšmė šiandien ne itin pakitusi, jos pagrindinis tikslas yra sukurti jaukią ir estetišką namų aplinką. Be abejo, tai ir prabangos simbolis, itin mėgstamas Azijos šalyse. Tačiau būtent senųjų mozaikų tradicijos pagrindu yra kuriamos tobulesnės, realistiškesnės mozaikos.

10

LITERATŪROS SĄRAŠAS: Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999 Boardman, John. Graikų menas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1998 Baltrušaitis, Jurgis. Nuo priešistorijos iki viduramžių. Kaunas: Šviesa., 1992 Wheeler, Mortimer. Romos menas ir architektūra. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1999 Gombrich, Ernst Hans. Meno istorija. Vilnius: Alma littera, 1997 http://www.flashy.lt/menoistorija/ http://www.fructusartis.lt/contents/coid,3188/SENOVES-GRAIKIJOS-MENAS http://www.fructusartis.lt/contents/coid,3190/SENOVES-ROMOS-MENAS http://porlavida.info/greek-mosaics http://www.greekmosaics.com/ http://www.ehow.com/about_6326207_greek-mosaic-art.html http://www.historyworld.net/wrldhis/PlainTextHistories.asp?historyid=ac36 http://www.brendapokorny.com/inspirations/greece/greek-mosaics http://www.visual-arts-cork.com/mosaic-art.htm http://en.wikipedia.org/wiki/Lod_Mosaic_Archaeological_Center http://www.jrank.org/history/pages/4913/mosaic.html http://www.ehow.com/facts_5422670_characteristics-roman-mosaics.html http://en.wikipedia.org/wiki/Mosaic http://www.thejoyofshards.co.uk/history/index.shtml http://www.ehow.com/about_5375030_history-roman-mosaics.html http://www.theoi.com/GalleryZ1.html http://en.wikipedia.org/wiki/Roman_mosaic

11

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->