P. 1
biologija 4-37psl

biologija 4-37psl

|Views: 3,055|Likes:
Published by MVaisvilas

More info:

Published by: MVaisvilas on May 21, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/28/2012

pdf

text

original

4

I vadas

TURINYS

[vadas (7). § l. Bendros zinios apie gyvunija (7). § 2. Gyvunu klasifikacija (10).

Vien~lilsciai gyviinai, arba pirmuonys

§ 3. Paprastoji ameba, _jos gyvenamoji. ar.linka, sandaros _ir gyv~yhines veiklos ypaturnai (13). § 4. Zah_OJ.1 eugl~~a - savitas ZI.Uzeli.nis. Maurakulis (16). § 5. Klurnpele tnfu~orlJa (18). § 6. Plrmuoniu [v airove, reiksme ir bendrieji bruoz ai (20).

Daugialilsciai gyviinai DUOBAGYVIV TIPAS

§ 7. Geluji; va~den4 polipas. hidra (25): ~ 8 .. Hidros vidines sandaros ypaturnai (28). § 9. Hidros dau,gtnlmas.ls (30). § 10. Duobagyviu [v airove, reiksrne ir bendrieji bruoz ai (32).

PlOKSCIVJV KIRMl:lIV TIPAS

§ 11. BaJtoji planarija (35). § 12. Kepenine siu~bike ir jautinis kaspinuotis. Bendrieji p loksciuji; kirrnel iq bruoz ai (38).

APVAlIVJV KIRMl:lIV TlPAS

§ 13. Zmogine askar ide. Bendrieji ap~ali4j~ .ki:meli4 bruoz ai (41). § 14. Par azitiniu kirrneliq [vairove tr naikinirnas (43).

21EDUOTVJV KIRMl:lIV TlPAS

§ 15. Sliekas (45). § 16. Sliekas (tesinys): Zie?~.ot.4j4 kirm.el!4 [vairove. J4 bendrieji bruoz ai . (48). § 17. Ploksciuju, apvaliuju ir zieduot4j4 kirrneliu ypaturnai (50).

MOllUSKV, ARBA MINKSTAKONIV TIPAS

§ 18. Didzloji kudr inuke (52). § 19. Bedante (54). § 20. Mink~. takuniu [vairove, reiksrne ir bendrieji bruoz ai (56). § 21. Gyvunai - ypatinga organizmu grupe (59). § 22. Nagrinejamu gyvunq grupiq reiksrne gamtai ir zmogui (60).

jvadas

5

NA,RIUOTAKOJV TIPAS

VEZIAGYVIl,J KLASE. § 23. Upinis vezys (62). § 24. Upinio vez io vi dine sandara. Veziagyvi4 ivairove ir j4 bendrieji bruozai (64). VORAGYVIl,J KLASE. § 25. Voras kryziuotis. Vor4 [vair ove (68). §. 26. Erkes, Bendrieji vor agyviq bruoz ai (70). VABZDZIl,J KLASE. § 27. Grambuolys (73). § 28. Grambuolio vidine sandara (75). § 29. Vabz dz iu veisimasis ir vystymasis (77). § 30. Drugiu, arba zvynasparni4, burys (80). § 31. Silkverpis ir s ilkininkyste (83). § 3f· Dvisp arriiq burys (84). § 33. Pleviasp arniu burys (87). § 34. Bite (90). § 35. Vabz dz iu [vairovs, j4 reiksme gamtai ir zmog,ui (93).

CHORDINIV TIPAS

§ 36. Iesrnutis - papr asciausios sandaros chordinis gyvunas (97). § 37. Zuvys Up in is eserys - kaulins zuvis (99). § 38. Upinio eser io gr iauciai, raumenys ir ,plaukiojamoji pusle (101). § 39. Zuv4. v.idaus or,ganai (103),. § 40. ZUV4 nervu sistema. Jutimo organai .rr el,gsena (106). § 41. ZUV4 veisimasis ir vystymasis (108). § 42: Z~V4 iyairove (110). KREMZLINIl,J ZUVl,J KLASE. § 43. z«. v4. jvarrova. KAULINIl,J ZUVlj KLASE. Bendrieji zuv4 bruozal (112). § 44. ZUV4 ukine reiksrns ir j4 apsauga (115).

YARLIAGYVI,V K~.ASE. § 45. Varies isor ines sa.ndaros ir judeJl.m? ypatumai, SUS1J~ su gyvenarnaja aplinka (1.18). § 46. Varies yldl~e ~andara (121). § 4~. Varlia,gyvi4 veisimasis, vystymasis rr kilrne (124),. § 48. Varliagyvtu ivairove, reiksrns, apsauga ir bendri bruoz ai (127).

RO~LIl,J KLAS~. § ~9. Vikrusis driez as (129). § 50. Ropli4 ivairove. Zvynaroplrq burys (131). § 51. Ropli4 [vairove. Vezli4 ir kr?kodil4 burys. Bendrieji ropliu bruoz.ai (134). § 52. Ropli4 kilme (138).

PAUKSCIlj KLASE. § 53. Isor ine pauksci4 sandara (140). § 54. PauksCi4 gr iauciu ir raurnenu sandaros ypatumai, susije su s.kridimu (143). § 55. Pauksci4 vidines sandaros ypaturnai. Julimo organai (145). § 56. Pauksci4 veisimasis ir vystymasis (148). § 57. Paukscit; prisitaikymas prie sezoniniq gamtos r eiskiniu (151). § 58. Pauksci4 kilrne ir bendrieji j4 bruoz a i (154). § 59. Misko pauksciai (156). § 60. Plesrieji pauksciai (159). § 61. Vandens p_a~k~ciai (162). § 62. Stepiu ir dykurnu pauksciai (165). § 63. Kul~ur~nJ4 landsaft4 paukscial (167). § 64. Pauksci4 reiksrne gamtai rr zmogui (170). § 65. Paukstininkyste (172).

6

Ivadas

ZINDUOLlV, ARBA ZVERIV, KLAS~ .. §v 66. E;orinev.iinduoli4 sandara, j4 ,griauciai ir raumenys (n arninio sun.s pavy.zdzlU) (17?). § 67. Ziriduoliu vidaus sandara (178). § 68. Z~nduol~4 ne.r~4 Sl~tema. Jutirno or,ganai ir elgsena (I.80): § .69. Zinduoliu velslm~~ls ir vyslymasis (182). § 70. ~i~duoI14 k.t1me_ (186). § 71. Vabz dz iaedii4 burys (187). § 72. Siksnospar niu b~rys (189). § 73. G~auiikai iinduoliai (191). § 74. Plesri4jQ burys (195.). ~ 75 .. Juros iinduoliai (200). § 76. Kanopiniai z in duol i ai (20~).. § (7 .. ~:lmat4 bur ys (209). § 78. Zmduoliu reiks~e, ~ps~uf5a ir b~.n~neJI bru?iai (212). § 79. Zinduoliu klases zel!les U~IO ,gal~IJa~. S~am_b~s ir srnulkus r aguociai. (214). § 80. Zinduoliu klases zemes .U~l~ gyvuliai. Kiaulininkyste ir. a:kli.ninkyste (216). § 81. Chor diniai gyvunai, j4 ypaturnai ir reiksrne (219).

Gyvunijos pasaulio evoliucija

§ 82. Gyvuriijos ~vo.l.iucijo~ )ro~ymai (221). § 83. C .. Da!v.in~s apie gyvun4 evol iuc ijos pr iez astis (225). § 84. Kova d~l bUVI~ ir natur alioji atr anka (227). § 85. Pagri~din.iai bestuburiu g'yv~.n4 evoliucijos etapai (228). § 86. Svarb iausi chor diniu evol iucijos

etapai (230). .

Gamtines bendrijos

§ 87. Org aniz mu gyvenomoji : apl.ink~ ir j_os svarbiaus! veiksniai (223). § 88. Sezoniniai p ak il imai gyvun4 gyvenlme (235). § 89. Garntines bendrijos (236). § 90. Garntines bendrijos, imogaus [taka joms ir j4 apsaug a (239).

Labor alor inis pr aktikurnas (243).

7

[vcdos

§ 1. Bendros zinios apie gyvunijil

Gyviinija ir jos reiksme gamtoje. Gyvunu yra visame Zernes rutulyje: sausumoje, geluose van denyse, jur ose ir vandenynuose. Visa, kas sup a gyvunus toje vietoje, kur jie gyvena, vadinama gyvenamqja aplinka. Yra trys pagr iridines gyvenamosios aplinkos: vanduo, sausuma ir dirvoiemis. Atitinkamai ir gyvenimo salygos jose skiriasi. Salygos, tur incios [takes gyvunarns, vadinarnos aplinkos ueiksniais. Skiriami negyvosios ir gyvosios gamtos veiksniai, taip pat tie, kurie atsiranda del zrncg aus veiklos.

Negyvosios gamtos veiksnia i - temperatura, dreg me, vejas ir kt. Pavyz dz iui, sviesa ir temperatura lemia daugelio gyviinu pasiskirstyrna. 0 tokie veiksniai, kaip reljefas ir dreg me, turi [takes aug alu ir gyvunu bendrijos suaidarymui.

Gyvosios ,gamtos veiksniai - tai [vair us santykiai tarp [va ir iu gyvqju organizrnu. Pavyz.dz iui, tarp kates ir narnines peles susikloste santykiai, budingi plesr unui ir aukai: kate - plesrune, 0 pele - jos auka. Tai pavyzdys mitybos rysi4, kur ie yra visu gyv4

org anizrnq rysit; p ag r indine forma. ..

Veiksniai, kylantys del zmogaus veiklos, taip pat [vair us. Tai ir betarpiskas imogaus poveikis gyvunarns, pavyz dz iui, me dz iokle arba iukle, ir netiesiogine [taka jiems. Pavyz dziui, kirsdamas miska imogus nenaikina gyvunu, bet susidaro tokios salygos, ka d gyvunai iskirstuose misko plotuose 'gyventi negali.

Vieni gyvun ai visa l aika slapstcsi arba yra labai mazi, todel mes j4 nepastebime. Kitus gyvunus, pavyz dziui, vabz dzius, paukscius, zver is, pr iesing ai, matome dazriai.

Gyvunu r eiksrne gamtai taip pal dide le, kaip ir aug a lu. Gyvunal ap du lk in a augalus, padeda iV plisti kai kur iu aug alu seklorns Jie, kaip ir bakterijos, yra aktyvus dirvozernio su darytojai.

8

I vadas

Sliekai, skruz deles ir kiti maz i gyvunai nuolat tresia zem~ organinernis rnedziagomis, susmulkina jas ir taip padeda susidaryti puvenoms. Pro si4 gyvunu israustus urvelius lengviau patenka prie saknu or as ir vanduo. 0 zalieji augalai pagausina ore deguonies, kurio reikia visiems gyvunarns kvepuoti, Augalai yra zoledzi4 gyvunu maistas, 0 zoledziais minta plesrtinai. Taip atsiranda miiqbos grandine: augalai - zoledz iai gyvunai - p lesr iiriai. Taigi gyvunai negali gyvenli be augalq. Bet ir augalu gyvenimas priklauso nuo gyvunu gyvybines veiklos.

Labai didele sanitarine gyvunu reiksrne - jie sunaikina nug aisusius kitus gyvunus, nunykusius augalus ir nukritusius lapus. Dauguma gyvunu vale vanden], kurio svar a gyvybei tokia pat

svarbi, kaip ir oro svar a. .

Gyviinu reiksme zrnogui. Gyvunija turi labai didele reiksrne zmogui. Tolirnu musu proteviu, gyvenusiu pries 100-150 tukstanciu rnetu, gyvenimas daugiausia priklause nuo medz iokles ir zvejybos. Sumedz.ioti gyvunai buvo vierias svarbiausiu maisto saltiniu, is zveri4 kailiu zmones siudavosi dr abuzius, is kaulu dary davosi peilius, gremztukus, adatas, ieci4 antgalius. Sa usgyslernis susiudavo kailius, darydavo is j4 lanku temples.

Istyre zveri4 [procius, senoves :lmones sugebejo kai kuriuos zver is prisijaukinti. Pirmasis naminis gyvulys buvo suo, geras pagalbininkas me dziokleje. Veliau atsir ado narniniu kiauliu, galviju, pauksciu.

XX a. del placios iikines zrnog aus veiklos - ker l arni miskai, statornos hidroelektrines, didinami paseliu plotai ir t. t.- gyvenimo salygos daugeliui laukiniu gyvuru; labai pablogejo, surnazejo j4 skaicius, kai kur'ie visiskai isnyko, kiti isn aikinli grobuonisk ai medz iojant. Gyvunarns prireike apsaugos.

Gyvun ai turi di dele reiksm~ aprupinant Zernes gyventojus rnaisto produktais, 0 pr arnone - ialiavomis. Juk daugel] maislo produktu, taip pat oda, vaska, silkq, vilna ir kitas zaliavas imogus gauna is. narniniu gyvuliu. Zvejyba, ypac jurose, vez iagyvii; ir minkstakuniq gaudymas t aip pat turi didele reiksrne vitarninu, vaistu, maisto ir kitu produktu garnybai. IS" sics gamybos atlieku garninami pasariniai miltai ir tr asos. IS laukiniu zveri4 kailiq siuvami ir jais puosiarni dr abuz iai. Pramonei reikalingos ir kitos ~yvun4 dalys (oda, ragai, kriaukles ir kt.). Daugelis ~yvun4 (pa-

lvadas

9

vyz dz iui, pauksciai ir plesr ieji vabzdzi ai) naikina kultur iniu ir ver tingu laukiniu aug alu kenkejus. Nernaz.iau svarbi ir estetine gyvun4 reiksrne (pavyzdiiui, drugeliu spalvu [vairurnas, pauksciu giedojimas) .

Yra daug gyvunu, kenkianciu imogaus iikiui. Tai [v airus kultfir iniu augalu kenkejai, naikinantys produktu atsargas, gadinantys odinius, silkinius, medinius ir kitus daiktus. Esama gyvuru], sukelianciu [vair ias ligas (rnaliarija, kirrnelinius susirgimus, nieius ir kt.). Kai kurie gyvunai platina ligas (uteles - dernetaja si ltine, uodai - rna liar ij a, blusos ~ mar a}.

Gyvfinija - svarbi gamtines aplinkos dalis. Rup inirnasis ja - tai pagriridine racionalaus jos nau dojirno salyga. Zinodamas atskiru r usit; ypatumus, j4 reiksme gamtoje, imogus gali issaugoti naudingas, relas ir nykstancias rusis, didinti j4 skaiciu arba apr iboti zernes ukio kenkeju, litg4 perneseju ir sukeleju dauginirnasi.

Gyviinu ir augalq panasurnai bei skirtumai. Gyvunai, kaip ir augalai,- gyvi organizrnai, turintys daug bendra. Ir vieni, ir kiti sudaryti is sudetingu organiniu rnedziagu: baltyrnu, r iebalu, ang liavan deniu ir kt. Ir vieni, ir kiti turi lasteline sandarq,' panasus j4 gyvybiniu veiklos procesu pobudis. Taigi augalai ir gyviinai yra kile is bendro protevio,

Taciau jie turi ir esrniniu skirturnu. Zalieji augalai Iotosintetindami gali is aplinkos neorg aniniu rnedz.iagu kurti savo kiino organines mediiagas. Gyviinai (isskyrus tik labai retus atvejus) negali fotosintetinti ir savo kuna sudaro is aug alu ir kitt; gyvunu organiniu rnedz iagu. Kitaip nei augalai, didiioji dauguma gyvun4 gali pereiti is vienos vietos i kit a ir atlikti judesius ..

?

~

I. ~okia g~viint,! r~iksme gamtoje> 2. Kas yra gyvenamoji aplinka? 3. Isvardykite ~varbtaustas gyvunq gyvenarnasias aplinkas. 4. Kas yra apltnk~s veiksniai> 5. Kokie pagrindiniai augalu ir gyvunu skirtumai?

6. Kokie pa nasumai? Kas rodo sj panasuma> .

10

[vedss

§ 2. Gyvunll klasifikavimas

Yra iinoma daugiau kaip du milijoriai gyvOntj_ rOsitj_. Juos reikia skirstyti grupernis, kitaip tokioje [v airoveje bus sunku susivokl i. Gyvunu [vairove nagr ineja sistematika. Svarbiausias jos uz davinys - gyvuru; skirstymas grupernis, t. y. jtj_ klasifikavimas. Pagrindinis klasifikavimo vtenetas - gyvurn; rOsis. Rusimi vadinama visuma organizrnu arba individu, gyvenanciu tam tikroje ter itor ijoje, tur inciu panasia sandar a. Vienos r usies gyvunu panasus gyvenimo budas. Jie gali kryimintis ir tur eti vaisingu palikuoniu. Visi must; naminiai sunys, nepaisant jtj_ skirtumu, priskiriami vienai rusi ai - Suo'. Giminingos gyvuru; rusys jungiamos i yp ating a grupe, va dinama gentimi. Pavyzdiiui, rOsis Suo ir rusis Vilkas priskiriamos prie Vilko genties. Jeigu gyvunu r iis iai gamtoje ner a artimai giminingos, panasios rusies, ji laikoma savar ankiska gentimi. Artimos, panasios gyvunu gentys priklauso vienai seirnai. Pavyzdiiui, Vilko gentis ir Usurinio suns gentis sudaro Vilku seimq, prie kur+os priskiriama taip pat Lapes gentis bei Siaur ines lapes gentis.

Ar timos, pariasios seirnos jungiamos i biirius, burial - i klases, klases - i tipus, tipai - i karalystes. Pavyz dz iui, vilku seirna [eina i plesritj_jtj_ bur], kuriam taip pat priklauso kaciu selma (pavyzdiiui, kates, lusis, tigras, leopardas, liutas ) , kiauniu (pavyzdziui, kiaune, sabalas, iebenkstis, seskas) , lokiu (pavyzdiiui, rudasis lokys, baltasis lokys). Plesr iuji; burys - tai tik vienas is iinduolitj_, arba iveritj_, maitinanciu jauniklius pienu, klases buriu. Zinduoliu klase [eina i chor diniu tip a, kurio visi atstovai (zuvys, varliagyviai, 'ropliai, pauksciai, zverys) turi vidinius griauciuschorda. Chor diniu tipas - tai tik vienas is kar alystes daugialasciu gyvOntj_ tipu.

Gyvunu subkar alystes tik dvi: Pirmuonys, arba Viena l asciai gyvOnai, ir Daugialasciai gyvOnai. Svarbiausias itj_ skirtumas tas, kad pirrnuoniu kiekviena Iastele - savar a nkiskas or,ganizmas. o daugialasciu gyvunu lasteles sudaro or ganizrna ir atlieka ivairias funkcijas: vienos - apsaugines, kitos - maisto pasmimo ir jo virskinirno ir t. t. Tos lasteles gali gyventi tik organizme. Vienalasciu ir daugial asciu subkar alystes sudaro gyvuru; kar alyste. Ji turi visiems gyvOnams budingus bruozus: maitinimasi org aninernis medziagornis, dazniausiai gyvais organizmais; lasteles

[vades

11

neturi tvirto isorinio apvalkalelio; lasteles yra judrios ir prisitaikiusios judeti.

Taigi pagrindines sisternines gyvunu grupes atrodo taip: kar a lyste, subkar alyste, tipas, klase, burys, seirna, gentis, rusis. Sioje schemoje kar alyste - auksciausia ir didz iausia sisternine gyvunu grupe, 0 rusis - pagrindine maiiausia grupe.

Gyvunai i grupes skirstomi ne bet kaip, 0 remiantis mokslo duomenimis, pagrjstais issamiais tyrimais. Va dovelyje jus susipaiinsite su pagrindinemis sisteminernis gyvurn; grupernis ir tipiskiausiais jtj_ atstovais.

?

.1: .Is~ardy.kite jurns zinomas sistemin~s gaubtasekliq augalu grupes ir issiaiskinkite, kuo Jll pavadinimas skiriasi nuo sisterniniq gyvunu grupill p avadinirnu. 2. Kuo reiksminga zmogui gyvunu sistematika? 3. Susipafinkite su gyvum; klasifikavimo pavyzdaiais knygos gale esanciarne prieslapyje.

13

Vienalqsciai 9yvunal, arba pirmuonys

§ 3. Paprastoji ameba, jos gyvenamoji aplinka, sandaros ir gyvybines veiklos ypatumai

Amebos gyvenimo biidas, sandara ir judejirnas. Paprastoji ameba gyvena nesvariu tvenkiniu dugno dumble. Ji panasi i maz,! (0,2-0,5 mm), vos iziurim,! plika akirni bespalv] drebutin] karnuolel], nuolat keiciant] savo forma. Zodis "ameba" reiskia "kintancioji", Amebos saridar a galima pamatyti tik pro mikrosko-

p a 1. .

Amebos kiinas sudarytas is pusiau skystos citop lazrnos, kurios viduje gludi nedidelis piisleles formos branduolys. Ameba, kaip ir kiti pirmuonys, sudaryta is vienos lasteles, bet si l,!stelesavar ankiskai gyvenantis organizmas.

Citoplazma tolydzio juda. Kai citoplaz rnos srove juda kurio nors vieno amebos pavirsiaus tasko kryptlmi, toje jos kuno vietoje atsiranda iskysulys. Jis dideja, virsta kuno isauga - pseudopodija, i kur ia suteka citoplazrna, ir taip ameba pasislenka. Ameba ir kiti pirrnuonys, sudarantys pseudopodijas, priklauso sakniakoiu. grupei. Taip jie pavadinti del to, kad pseudopodijos panasios i' augalu saknis,

Maitinimasis. Vienu metu ameba gali sudaryti kelias pseudopodijas, ir tada ji apgaubia jomis rnaista: bakterijas, dumblius, kitus pirmuonis. Grobis atsiduria cttoplazmoje, ir aplink ji is citoplazmos issiskir ia virskinirno sultys. Susidaro puslele - oirskinanCioji uakuole.

Virskinirno sultys istirpdo dal] maisto medz.iagu (suvirskina jas) Istirpusios maisto medziagos' IS vakuoles patenka i cite-

,

~ Plrmuonys tvenkinio vandens lue (pro mikroskoPill

14

Pirmuonys

Pseudopodijos Citoplazma

Virskinanciosios vakuoles susidarymas

Virikinancioji vakuo18

Branduolys Pulsuojon~joji vakuole

1. Amebos sandara ir maitinimasis

Apvalkah!!lis

lazrna, ir is jq susidaro amebos kiinas. NeiStirp~sios .liekanos p asalinamos is organizmo pro bet kur ia am~~~s ku.no vletq.. . p Kvepavirnas. Ameba kvepuo]a vandenyje Istlrp~:I.u deguomm.I, patenkanciu i citop lazrna pr~ visa kiino p~:lrslq .. De~u~:~~

deda skaidyti sudetingas citoplazrnos medz iagas !. p. P .

pa .. binei veik-

tesnes. Issiskir ia energija, reikaling a org aruzrno gyvy

lai.l(enkSmingq gyvyblnes veiklos medalagu ir van dens p~rtekliaus pasalinimas. Kenksmingos n::~ii~gos is ame~os or~amzmo ~~: salinarnos pro jos kuno pavrrsiu ir pro tam tikr a puslele . P suoianciqiq oakuole. Van duo, kur iarne gyye~a ameba, be palto~os skverbiasi i citop lazrna, jq atskiesdarnas. SIO vandens perteklius su kenksrningornis rnedz.iagomis parnazu pripildo vakuole. Kartkarternis skystis is vakuoles issvirksciarnas laukan.

2. Amebos dalijimasis

Pirmuonys

15

Cisto

Amebos isejimas

3. Amebos cista ir amebos iiejimas ii cistos

o

Taigi is aplinkos i ameb'l patenka maistas, vanduo, deguonis.

Amebos gyvybine veikla juos keicia. IS suvlrskinto maisto susidaro amebos kiinas. K.enksmingos amebai mediiagos pasa linamos is organizmo. Vyksta mediia,gll apykaita, Ne tik ameba, bet ir visi kiti gyvi organizmai negali gyventi, jeigu jll' kfino viduje ir su aplinka nevyksta mediiagll apykaita.

Dauginimasis. Ameba maitinasi ir auga. Uz augusi ji pradeda daugintis .' Dauginimasis prasideda, emus keistis branduoJ.iui. Jis istjsta, skersiniu grioveliu pasidalija i dvi da lis, kurios nutolsta i priesingas puses. Amebos kune atsir anda sqsmauka, dalijanti gyvunq i dvi dalis. ! kiekvienq jll patenka po vieria br anduol]. Citoplazma tarp abiejll daliu trfiks l a, ir susjdaro dvi naujos arnebos. Pulsuojancioji vakuol- lieka vienoje, 0 kitoje susidaro nauja. Taigi ameba dauginasi dalydamasi i dvi dalis. Per par a ameba gali daly tis kelis kar tus ? .

Cista. Ameba maitinasi ir dauginasi visq vasar a. Ruden], prasidejus salciarns, ameba nustoja maitintis, jos kunas suapvaleja, jo pavirsiuje atsiranda standi apsaugme plevele _ susidaro cista ~ . Tas pats atsitinka is dz iiivus tvenkiniui, kur gyvena amebos. VirtUsi cista, ameba gali istverti jai nepalankias gyvenimo s aly-

gas. Vel susidarius palankioms salygorns, ameba numeta cistos apvalkalq, isleidiia pseudopodijas, pradeda ma'itintis ir daugintis. Cistas isnesioja vejas, ir taip amebos plinta.

I. Kur gyvena ir kaip juda amebos? 2. Kaip ir kuo minta ameba? (Atsakydami naudokites I paveikslu.) 3. Kaip is amebos kuno issiskiria kenksmingosios mediiagos? 4. Ziuredami i 2 paveiksla, paaiskinkite, kaip amebos dauginasi. 5. Kuo svarbi amebai cista?

Pirmuonys

16 .

-----------------------------

§ 4. lalioji euglena - savitas ziuzelinis. Maurakulis

Euglenos gyvenimo biidas, sandara ir ju~e~imas. Z~lio~i euglena, kaip ir paprastoji ameba, gyvena tvenkl~lUv~se, uzterstuose puvanciais lap ais, klanuose tr kituose stovmclo. v~ndens telkiniuose. Euglenos kunas yra istjses, ~pie 0,~5. ~n: ilgio. Jos priekinis galas bukas, 0 uzp aka lin is ~.mallus. Isvlr_slnls euglenos citoplazmos sluoksnis yra standus, JIS sudaro kuno apvalkalq:

Todel euglenos kuno forma judant rnaz ai tekinta. Eugl_ena g~h tik siek tiek susitraukti - sutrurnpeti ir paplateti. Jos kuno pr iekyje yra plona kaip siulas citoplazm?s. isa~ga - zi~zelis. E.uglena suka ziuzeli, tarsi sriegdama variden], ir taip .p l aukia bukuoju galu

i pr iek] 4. ., . v'

Maitinimasis. Euglenos citoplazrnoje yr a daugiau kaip 20 zalt4.

apvalainu chlorop lastu, nudaz anciu H zalia spalva (to del ji. ir vadinama euglena - zaliqja). Chloroplastuose yra chlorolilo. Euglena, kaip ir zalieji aug alai, min~a or?anine~is medzi~gomis, susidaranciornis sviesoje Iotosintezes budu. Citop lazrnoje kaupiasi srnulkuciai grudeliai - tai i kr akrnola panasios maisto medziagos. Euglena jas sunaudoja badaudama.

llgai palaikytos tamsoje euglenos chlorofil.as isnyksta, ji pasidaro bespalve. Del to Iotosinteze nutruksta, rr eugl~na prv~ded.a misti 'istirpusiomis organinernis medziagomis, susidaranciornis

puvant [valriems negyviems organiz~ams.. _ . v' .

Euglena gali maitintis dviem skirtingais budais: sVlesoJekaip z alieji augalai, tarnsoje - kaip gyvlinai, jsisavindama gatavas org anines me dz iagas. Dvilype eu,glenos medfiagt; apykaita,

Akute

Chloroplostoi

Bronduolvs

Apvolkolelis

~'~~.-

iiuielis Pulsuojontioji vokuole Moisto mediioc,N otsor90S

4. Zaliosios euglenos sandara

Pirmuonys

S. Zaliosios euglenos dalijimasls

laip p al aug alu ir gyvurn; sandaros panasu rnai palvirtina aug alu ir gyvunLj g irninyste.

Jautrumas sviesai. Grela pulsuojanciosios vakuoles euglena luri ryskiai r audon a svies ai jautr ia aku i e: euglena visada pl aukia i apsviest a varidens lelkinio vieta, kur yra palankiausios salygos folosintezei.

Euglena dauginasi, isilgai dalydamasi i dvi dali

Clsta. Nepalankiomis s alygornrs euglenos, kaip ir amebos, virsta cistomis. Ziuz el is nukr inta, euglenos kunas suapvaleja, apsitraukia staridziu apsauginiu apvalkalu. Taip euglena ziemoja arba gyvena .isdziuvusiame van dens . telkinyje.

I Maurakulis - iiuieliniq pirrnuoniq kolonija. Tvenkiniuose ir ezel~uo~e .g~lima rasli .plaukio~an~il! rutuliuku, kur iu skersmuo siekia iki I mm. Tal rnaur akulis Pro mikroskop a malyli,

6. Maurakulis

z. lIioio;:ija.

18

Pirmuonys

kad kiekviena tok] rutuliuka sudaro daugybe (apie 1000) lasteliu, sandara panasiu j zali'Ij'I euglena.

Skirtingai nuo euglenos, maurakulio lasteles yra kr rauses formos ir turi du ziuzelius. Pagr iridine rutuliuko rnase - pusiau skysta drebutine medz.iag a. Lasteles panirusios paciame pavirsiuje taip, kad ziuzeliai styro 1 lauka. Judindamas ziuzelius, maurakulis ritasi vandenyje ("maurakulisH r eiskia "besir it antis") .

Kiekviena maurakulio lastele atrodo kaip atskiras plrrnuo- • nis, bet visos kartu jos sudaro kolonijq, nes viena su kita jungiasi ciioplazminiais tilteliais, Todel visos kolonijos z iuzeliai dirba darniai.

Maurakuliui dauginanlis, kai kurios lasteles nugrimzta gilyn j kolonij a. Ten jos dalijasi, sudarydarnos kelias naujas jaunas kolonijas, kurios is sene maur akulio iseina laukan.

~ ?

I. Naudodamiesi I ir 4 paveikslais, pasakykite, kuo panasi ir kuo skiriasi amebos ir euglenos sandara. 2. Kokiu s~lyg4 reikia, kad euglena galet4 g yventi> 3. Kaip zalioji euglena prisitaikiusi maitintis sviesoje? 4. Kokiornis sandaros ir gyvybines veiklos yp atybernis euglena p anasi i aug alus? 5. Raskite paragrafe naujus terminus ir paaiskinkite j4 reiksrne.

§ S. Klumpele infuzorija

, Klumpeles gyvenamoji aplinka, sandara ir judejirnas. To-

kiuose pat uztersto vandens telkiniuose, kur gyvena amebos ir euglenos, galima parnatyti 0,1-0,3 mrn ilgio greilai plaukiojant] pirrnuon], kurio kuno forma primena klurnpe. Tai klurnpele . .Jos kuno forma nekinta todel, kad virsutinis citoplazrnos sluoksnis yra standus. Vis'I klurnpeles kun a isilg inemis eilernis dengia daugybe srnulkiu blakstieneliu, sandara panasiu 1 amebos ir rnaur akulio ziuzelius. Banguodama blakstienelernis, klurnpele plaukia bukuoju galu j pr iek] 7 .

Pirmuonys, kurie juda, atsispirdami daugybe blakstieneliu, priskiriami inluzor iju klasei. Infuzorijos pirmiausia buvo p astebelos vandenyje, uzpiltame ant [v air it; zolil) ("infusum" "anlpilasH).

Maitinimasis. Nuo klurnpeles priekinio galo iki kuno vidurio eina griovelis, ap auges ilgesnernis blakstienelemis 8 . Griovelio uzpaka liniarne gale yra burnos anga, alsiverianti 'j trump-'I varnz-

Pirmuonys

19

Didysis branduolys Maiasis branduolys

Apvalkarelis

Siakstieneles

~~~~_Pulsuojancioji vokuoie

~n!lIi'<'I'iW"'_-- Virskinancioji vakuole

~'------- Burnos ang<!

~'r/1lrtfl:77i7lnMF.;n.~~':':_----------~alinamoji anga

7. Infulorijos klumpeles sandara

delio formos rykl{!. Griovelio blakstieneles be paliovos juda, sukeldamos vandens srove. Vanduo pagauna ir atnesa j burna pagrindin] klurnpeles maista - bakterijas, kurios pro ry l~ patenka 1 1<IUiilpeles kuna. Cia, citoplazmoje, aplink jas susidaro virskinamoji vakuole, j kuria issiskir ia virskinirno sultys. lumP-fles, kaip .i.!:.. amebos, citop lazrna b~ paliovos juda. Vakuole atitruksta nuo rykles, ir jq pagauna citoplazrnos sr ove. Maistq virskina ir maistingqsias medriagas jsisavina klurnpele taip pat, kaip ir ameba. Nesuvirskintos liekanos pasalinarnos pro maz'I saiinamqjq angq, esancia uz burnos.

Kvepuoja ir salina klumpeles taip pat, kaip ir kiti anksciau nagrinetieji pirmuonys. Klurnpeles dvi pulsuojanciosios vakuoles (priekyje ir uzpaka ly]e) susitraukia pakaitornis kas 20-25 sekundes. Vanduo ir kenksmingi gyvybines veiklos produktai surenkarni is visos klurnpeles citoplazrnos praleidziamaistnts kanaleliais, kurie tesiasi iki pulsuojanciuju vakuoliu,

~.

~olinomoji On9d'~·.·~

8. Infuzorijos klumpeles dalijimasis

Pirmuonys

20

Klurnpeles citoplazmoje yra du branduoliai: didysis ir maz asis. Br anduoliu paskirtis nevienoda: maz asis branduoly.s svarbesnis dauginantis, 0 didysis - judant, maiti~a.ntis,. ~aIInant..

Dauginimasis. Vasar a klumpele, intensyviai maltlndamasl, au,ga ir dalijasi, k aip ir ameba, i dvi dal~s. Ma.zasi.s branduolys atsiskiria nuo didz iojo ir dalijasi i dvi dalis, kur iu vle.~a ~u~len~a i pr iek in], 0 kita - i uipakalini kiino gal1'!. ~askui dah~asl. d.ldYS1S branduolys. Klumpele nebesimaitina. Jos kunas per v~d~q !l~nkstao ! pr iekine ir uzpakaline kuno dal] nusl.enka ~auJal SUS1?ar.~ branduoliai. S1'!smauka vis gileja, ir pag a liau abi d~lys. atsiskiria _ susidaro dvi jaunos klurnpeles. Kiekvienoje J.4. Ile~a po vien a pulsuojanci1'! vakuol e, kita kartu su visa kanalell4. sistema susidaro is naujo. Pradejusios maitintis, jaunos klumpeles auga.

Po paros jos vel dalijasi. . v V' •

Dirglumas. Atlikime tok] bandyrna. An~ sl iklo u~lasmk.lme

las1'! svar aus vandens ir las a su klurnpelemis. Abu .la~us. s.uJ~nkime siauru vandens l at akeliu. I las1'! su- klurnpelernis !deklme rnazyt] druskos kr ist alel]. Tirpstant druskai, klurnpeles .perplauks i svaraus van dens las1'!: druskos tirpalas joms kenksn:In~as ..

Pakeiskime bandymo s1'!lygas. [ las1'! su klum~.ele~ls nieko nedekime. I kit a las1'! [lastnkime anlpilo su b~kterlJ~mls. Klum-. peles susiburs prie bakter iju - savo [pr asto ~alsto. S1(:. b~ndym.a~ rode; kad klurnpeles gali atitinkamal reaguotl (pa.vy~d~lul, perel~l is vienos vietos i kit a) i aplinkos poveikius (dlrgInlmll). V~dlnasi, jos yra dirglios. Si savybe budinga visoms gyvoms buty-

berns.

~ ?

t. Naudodamiesi 1, 4, 7 paveikslais, palyginkit.e klump.eles.,: amebos ir euglenos sandar a. Kuo klurnpeles sandara sudet.ngesne uz a~ebo~ ir euglenos sand ar a? 2. Kuo klumpele mi~la? Kaip vlrskl~amas malsta\

3. Kodel nuo druskos kristalelio klumpeles perplaukla 1. svaru .vand,en1'

4. Kokia dirglumo reiksme klurnpelei? 5. Kaip klumpele dauginast:

§ 6. Pirmuonill ivairove, reiksme ir bendrieji bruozai Zinoma daugiau kaip 70 000 rusi4 pirrnuoniq, gyvenan_ci4 vandenyje ir dirvozemyje. Kai kurie gyvena daugtalasciq gyvun4

kline ir zmogaus 0rganizme~) , 10.. _ v.

Amebos. Priskaiciuojama daugiau kaip lOa r us n] arnebu, pana-

sill i p apr a staj a ameba. Vis'1 arnebu kunas plikas. Jos juda, su-

Pirmuonys

21

darydamos pseudopodijas. Kai kurios amebos parazituoja gyvunu ir zmo~aus iarnyne. Pavojingiausia >:ra diz enter ine ameba, gy-. venanll zmogaus liesiojoje zarnoje. Ji padaro opas, sukelia kraujavim1'!. Dizenter ine ameba plat ina cistos, iss iskir iancios su isrnalomis. Sios c.islos gali palekli i zrnogaus zarnynq geriant uzterSl1'! van den]. Zarnyne jos virsla amebomis, kurios minta suirusiomis tarn4 da lirnis ir kr auju.

Ameboms priskiriami ir foraminiferai - juros duobagyviai I I .

J4 0,1-1 mm, kar tais iki 20 mm skersmens kunas gludi kriaukIeje, papraslai ka lkineje. Pro kri aukleliu ziaunas ir poras tarsi ilgi susipyne siulai islenda .pseudopodijos. For a rninifer q kr iaukles sud.aro di.dziqj1'! juros durnblu, nuosedu ir uolienu dal]. Is j4 susidare vertinga statybine medtiaga - klintys.

Sp in duliuotes, arba ra dioliar ijos, pr irnenancios smulkutes zv.aigzdutes, s~_aiges, spygliuolus rutulelius arba kilas Iiguras, taip p~l yra juros amebos. Jos plevena vandenyje. Nuostabia Iorrna jorns suteikia kr iaukleles, SUd31 ytos is si licio dioksido II . Isnykusiu spin duliuociu kr iaukles ka: kur sudaro di dz iu lius klo?_u~.Jos k.asamos ir naudojamos metalams gludinti bei poliruoli, IS J4 garnmarnas svitr inis popierius.

. Inf~zo~ijos. Zinoma daugiau kaip 7000 inluzoriju rusi4. Visos JOs, kaip rr klurnpele, suaugusios ar jaunos ant kuno [uri blakstieneles, .laip pat sav?tiskq br ariduolin] apar ata - didel] ir maz a branduol]. Dauguma infuzoriju rOsi4 gyvena gelarna arba sur ia~e.vandenyje, minta bakter ijornis, vierialasciais gyviinais ir.smulklals. dumbliai:: Kai kur ios inluzorijos gyvena atr ajotoju tinduoliu skr andz iuose, nedarydamos zalos. Netgi priesingai, pa-

9. Dlzenterine ameba kraujo Iilstelese

to. Maliih'inis parazltas

kraujo Iilstelese

Pirmuonys.

11. Pirmuonill ivairove: kaireje - foraminifer ai, desineje - spinduliuotis

deda jiems suvirvkinti sunki; rnaisl a - Illste1ienll· Pavyzdziui, vienos karves skrandyje bendra infuzorij4 rnase siekia 3 kg.

Maliarinis parazitas. Kai kurie gyvunai vadinami parazitais.

Jie apsigyvena gyvun!.! ir zmogaus organizme. Pastarieji tampa parazit4 seimininkais. Parazitiniams pirmuonims priklauso ir dizenterine ameba. Sunkie ligll - maliar ija - zmogui sukelia rnaliarinis. parazitas, gyvenantis kraujyje. SerganCio maliarija zmogaus temperatura kas 2-3 dienos pakyla iki 40°-41°C, ii krecia drebulys. Maliarijos sukelej-ai mikroskopiskai rnaz! 10 . Jie pr asiskverbia i zmogaus kraujyje esancius raudonuosius kr aujo kunelius. Cia panasios i ameba formos maliarinis parazitas rnait inasi, auga, dauginasi dalydamasis, ardydamas zmogaus kr aujo lasteles, isskirdamas i kr auja nuodingllsias medz.iagas.

Nuo serganci!.! zrnonu; sveikiems lig'!. pernesa maliariniai uodai. Atskirti Iok] uoda nuo paprasto lengva pagal jo budingll poz a, kai jis tupi arba ciulpia kr auj a. Anksciau si a liga sirgdavo daugelis zmoni4, ·gyvenanCil! siltuosiuose kr asiuose ir Tarybtt

Pirmuonys

23

S~jungos pietiniuose r ajoriuose yp v Vid .

ruoju metu ma liar ija TS ,a~" I ur ineje Azijoje Pasta-

B d' RS beveik isnyko .

en ra pirmuonlu charakteristika .'.

s?mai nuo to, ar jie vienalasciai ar . VIS~ .. p.IrI.11uoni4, nepr iklau-

vle~a l astele gali atlikti visas' koloOljll1l.al organizmai, kiekgall savar ankiskai judeti m iti t.gyv~ "o:gaolzl11o Iunkcij a . Jos

I. t·· ' a: 111 IS virskinl i . t

!11 I nereik a ling as suvirski t '_. I mars ~, kvepuoti sa-

N t . . s In as rne dz iaga d .. '

e rr alsargiai at skirl a k 1 '" s, aug intis dalijantis

.,. nuo 0 omjrrno pirrnuoni .

SUSljU.~guSlOs, bet kuri lastele is laik . l11UO~IO, kurio Iasteles funkcIJas. s a: ys visas vienl iso or g anizrno

Pirrnuoniu lasteles pa . d

u. " . grIn q sudaro branduolys ir

jv amorms isaugornis ir [srnaukomis 2' cilop laz rna

rnuoniu rusi4. merna apie 70000 pir-

Taigi pirmuonys ]"

rankiski organizmai. ga I gyventi ir kaip lasteles, ir ka ip sava-

• ?

I. lsvar dyktts .

t . . Jums z inornas amebas K .

s~~~~:Sia~~~a a~~in~a zmogui) Kaip' suUjaJo:o~~I~~Il~·) 2. K~d('1 diz cnremianlis' " blj. Kuo p anas ios> 4 Kokia ov • d . Kuo Illfuzorijos

Ivalrllj arnebu _ .. 't Isva ij galim d

las) K .. _. -e p anasurnu> 5 K a pa aryti

. uo JIS zahngas zmoguP 6. I( . ur _gyven_a maliarinis parazi-

uo gam tal relksmingi p i

rrrnuonys>

25

Daugialqsciai gyvunai

DUOBAGYVIV TIPAS

Duobagyviai - dvisluoksniai daugialasclai gyvunai su vienintele kiino ertme - virskinarnaja ertme.

§ 7. Gehdl( vandenq polipas hidra

Gyvenamoji aplinka, sandaros ir gyvyblnes veiklos ypatumai. Ezeruose, upeliuose arba tvenkiniuose, kur svarus skaidrus van duo, ant vandens aug a lu stiebu galima parnatyti rnaz a pusiau skaidru gyvuria - polip a hidra, ("Polipas" r eiskia "da.ugiakojis".) Tai seslus arba rnaz ai judr us duobagyviai gyvun ai, tur intys daugybe iiuptuui; 12 . Papr astosios hidros kunas yra beveik taisyklingo r il inio formoso Viena rne gale yra burna, apsupl a 5-12 p lonu ilgt; ciuptuvu vainikelio, kil as galas istis~s, panasus i stiebel], uzsibaigiant] padu. Hidra padu prisitvirtina prie [vairiu povarideniniu daiktu. Jos kunas kartu su stiebeliu paprastai esti ne ilgesnis kaip 5-7 rnm, uztat ciuptuvai gali issiternp ti iki kel iu centirnetru.

/

Spindullne simetrija. Jeigu isilg ai hidros kuno nutiesturne

i ivaiz duojarna as], jos ciuptuvai issiskleistu nuo sics asies i visas puses, k aip sviesos sp indul ia i. Pakibusi nuo kokio nors vandens augalo zemyn, hidra tolydz io linguoja i sonus- ir letai judina ciuptuvus, tykodarna grobio. Kadangi auka gali pasirodyti is bet kUrios puses, spiriduliskai isskleisti ciuptuvai labiausiai tinka tokiam rne dz iokles budui.

/

- Daugialilsciai gyviinai:

t - hidra; 2 - ~ernas; 3 - peh~; 4 - drugys; s - suo pis lizde; 6 - delfinai delfinariume

26

Duobeqyviq tipa,s

tiupfuvai

Jouno besivystonti ~Y'",...r.., hidro

Hidros 5pinduline simefrija

12. Gelavandenes hidros sandara

Spinduline sirnelr ija paprastai budinga gyvunams, kur ie gyvena prie ko nors prtsitvirttne.

Virskinamoji ertrne. Hidros kunas pariasus i maisel], Kurio

sieneles sudarytos is dvieju sluoksni4 l asteliu: vidinio (entodermos) ir isor inio (ekto'dermos). Hidros kuno viduje yr a oirskina-

moji erime. 'V •

lSorinis lastellq sluoksnis - ektoderma. Pro mikroskop a ISOrt-

niame hidros lasteliu sluoksnyje - ektodermoje - rnatyti keliu tiP4 l asteles 13 . Daugiausia cia epitelini4:-raumenini4: lq_steli4: Susiglaudusios sonais, sios lasteles sudaro hidros arig a. ~iekvleno~ tokios lasteles pagrinde yra trauklioji raumenine skaidula, .ku~1 turi didele r eiksrne gyvunui judant. Kai susitraukia visu ep itelini4-raumenini4 lasteliu skaidulos, hidros kunas sulrumpeja. Jei skaidulos susitraukia tik vienoje hidros kuno puseje, hidra palinksta i tq puse. Susitraukinejant raumeninems skaiduloms, hidra 'pereina is vienos vietos i kita, "iengdama" cia padu, cia ciuptuvais. Tok] judejirna g alima palyginti su letu vertimusi per ~alv~.

DuObll9yvi4 tipas

27

Hidros judejimas

Dilgioji Iqstele

Odes- roumenu IQsleie

u. Hidros lilste1il{ Ilorinio sluoksnio (ektodermos) sandara

Reokcija i dirgini~q-

Dirginimo pojulimos

U. Hldros dirglumas

. Isor iniarne sluoksnyje yra ir neroiniu. lqsieliu, Jos yr a ivaigides f~rmos, nes turi ilgas at~u'gas. Liesdamos viena kita, gretirnu II:!~te1I4 ataugos sudaro nerotni raizgint, Dalis ataugu siekia epiteltnes-raumenines lasteles.

Dirg~~mas. refleksai. Hidra gali justi pr isilietirna, ternperaturos pa~ltJmq, vandenyje atsiradusias [vair ias istirpusias mediiag?S ir kitus dirginimus. Tai jaudina jos nervines lasteles. Palietus hldrl:! smailia adata, jaudinimas, atsir a des sudirginus v ien a las~~I~, ataugomis perduodamas kitoms nervinerns Iastelerns 0 is

Cia it I' . 't ,

rn ~ ~PI e I~ems-ra~meninems lastelerns. Del to susitraukia rau-

erunes skaidulos, ir hidra virsta kamuoliuku 14

Cia susipazjstarne su sudetingu gyvunu organizrno reiskiniu ....:.... r~fl~ksu. Relleksa sudaro trys etapai: dirginimo pajutirnas, [au-

dLnLmo k ri tsi d di

. ' U LS a siran a su irginus, perdaoimas nervinernis las-

telemis ir at k .. . . '"

s .. sa ~m.OjL organizmo reakciia. Hidros organizmas ne-

Udetmgas, tad ir JOs refleksai gana vienodi. Veliau susipaiinsime

Su sud·t·· -

e ingesnes sandaros gyvunu sudetingesniais refleksais.

28

Duobaqyviq tipas

Dilgusis siLilas

15. Hidros dilgiosios I'lsteles

Jautrusis plaukelis

Dilgiosios lasteles. Visas hidros kiinas, y,pac ciuptuvai, nuseti daugybe dilgiuju. Iasteliu 15 . Kiekviena si4 lasteliu yra su detinga. Be citoplazmos ir branduolio, joje yra pusleles formos dilgioji kapsule, kurios viduje glud! spirale susisukes plonas vamzdelis - dilgusis siiilas. IS lasteles kyso [auirus is plaukelis. Kai tik vez iukas, varidenine blusa, iuv4 rnailius arba kitas mazas vandens gyvunas paliecia jautruj] plaukel], dilgusis siulas staiga issitiesia, jo galas issoka laukan ir [srninga i auk a. Siule esanciu kanaleliu is dilgiosios kapsules i aukos kiin a patenka nuodu, nuo kur iu gyvuriai nunyksta. Papr astai hidra issauna daug dilg iuji; lasteliu. Paskui ciuptuvais ji prisitraukia .grob] prie burnos ir praryja.

Dil,giosiomis lastelernis hidra ir ginasi. Zuvys, vandens vabzdz iai needa hidru, ap dilgin anciu ipr iesus. Kapsules nuodai savo poveikiu starnbiu gyvuru; org anizrnui primena dilgeles nuodus.

?

I. Kokie aplinkos veiksniai lemia hidros gyvenima? 2. Kaip hidra prisitaikiusi prie aplinkos? 3. ISvardykite hidros kiino isorinio sluoksnio lasteles, Kuo jos reiksmingos hidrai? 4. Kodel dauguma ZUV4, pagriebusios hidr a, jll isspjauna? 5. Kas yra refleksas? 6. Naudodamiesi 14 paveikslu, papasakokite, kaip pasireiskia hidros refleksas. Kuo refleksai reiksmingi hidrai?

§ 8. Hidros vidines sandaros vpatumai

Vidinis lastellq sluoksnis - entoderma. Vidinio sluoksnioentodermos - lastelese yra tr aukliuju raurneniniu skaidulq, bet didziausia reiksme sics lasteles turi virskinant rnaista. Jos i virskinarnaja ertrne isskir ia virskinarnasias sultis, kur iu veikiamas hidros grobis suminksteja ir suyra i smulkias daleles.

Duobagyvi4 tipas

29

Virskinonlioji vokuoh~

Bronduolys

t6. Hidros I'lstelill vidinio sluoksnio [entodermes] sandara

Trouklioji roumenine skoidulo

Dalis vidinio sluoksnio lasteliu turi kelis ilgus iiuielius (kaip iitlzeliniai pirmuonys). Ziuzeliai be paliovos juda ir pristumia

.susrnu lkint a maista prie lasteliu. Vidinio sluoksnio l asteles Igali isleisf pseudopodijas (kaip ameba) ir pagriebti jornis rnaist a, kuris virskinarnas l astelese, vakuolese (kaip pirmuoniu) , Nesuvirskintos maisto liekanos pasa linarnos pro burna.

Atskiru kvepavirno org anu hidra neturi, vandenyje istirpes deguonis patenka i jll pro vis a kiino p avirsiu.

Regeneracija. Hidros isor iniarne sluoksnyje taip pat yra rnazt; apvaliq lasteliu su stambiais branduoliais. Sics lasteles vadinamos tarpinemis. Hidrai jos yra labai svarbios. Suz alojus kun a, arti z aiz dos esancios tarpines lasteles pradeda sparciai augti. IS j4 susidaro epitelines-r aurnenines, nervines ir kitos Iasteles, ir suzalota vieta veikiai uzsitraukia.

Perpjautos skersai hidros vienoje puseje netrukus isauga ciuptuvai ir atsiranda burna, 0 kitoje - stiebelis. Susidaro dvi hidros.

Prar astu arba suzalotu kiino da liu atauginimas vadinamas regeneracija. Hidra gaJi len,gvai regeneruoti.

Regener acija budinga ir kitiems gyvunarns bel imogui. Pavyz dz iui, sJieko organizmas gali ataugti is atskiru daliu, varJiagyviams (varlems, tritonams) gaJi ataugti g alunes, [vairios akiq dalys, uodega ir vidaus organai. Zmogui atauga [pjauta .oda.

Daugtalasciq gyvunq lastellu ypatumai. Kaip jau iinome (ir. § 2), daugialasciai gyvunai, sudarantys atskir a subkaralyste, nuo pirmuoni4 skiriasi tuo, kad j4 kuna sudaro daugybe lasteliu. Kiekviena daug ialasciu gyvunu lasteliu grupe atlieka tam tikr a funkCijq. Tai rodo ir hidros pavyzdys. Odos=-raumenu lasteles padeda tik judeti: nervines lasteles priima dirginima, ji perduoda

,

30

Duobagyvi4 tipas

organizmui, kuris i tai reaguoja; dilgiosios lasteles padeda pagauti grob] ir apsisaugoti; Iarp ines lasteles - atstatyti prarastas ar suialotas kuno dalis. Hidra turi ir lytines lasteles. Jos susidaro lytiskai dauginantis. Lasteles, sudar ancios daugialqsci4 gyvlin4 kun a, savar ankiskai gyventl negali, nes ne viena is j4 negali atlikti visu Iunkciju, budingu apskrilai daugialasciarn organizmui.

Nors maurakulio kunas ir sudarytas is daugybes lasteliq (kartais daugiau kaip is 10000), jis priskiriamas ne daugialqsciams gyvlinams, 0 pirmuonims. Atskirta kolonijos lastele gyvena kaip savarankiskas organizmas: juda, maitinasi, dauginasi dalydamasi. Taigi kiekviena pirrnuoniq kolonijos lastele islaiko visas gyvo

organizmo funkcijas.

?

1. Kokie hidros vidinio sluoksnio lasteliu sandaros ypatumai, kokios j4 funkcijos? 2. Kaip kvepuoja hidra? 3. Kas yra gyvun4 regeneracija? Kuo ji reiksrninga hidrai? 4. Kuo hidra skiriasi nuo amebos? Klj rodo sie skirlumai? 5. Kuo p anasi hidros ir amebos sandara? 6. Kuo skiriasi d aug ia lasciai ir vienalasciai gyviinai?

§ 9. Hidros dauginimasis

Pumpurayimas. Hidra dauginasi nelytiniu ir lytiniu biidu.

Vasar a ant hidros kuno galima parnatyti maz a gurnburel] - jos kuno sieneles iskysul] 17 . Sis gumburelis auga, tjsta. Jo virsuje -atsiranda ciuptuvai. 0 tarp j4 atsiveria burna. Taip vystosi jauna hi dr a, kuri is pr adzu; stiebeliu jun.giasi su motinine. Tai primena augalo liglio vystyrnasi is pumpuro (to del sis dauginimosi budas vadinamas pumpuravimu), Paaugusi maia hidra atsiskiria nuo motinos organizmo ir pradeda gyventi atskirai.

Lytinis dauginimasis. Rudeniop, pablogejus salygoms, hidros nunyksta, bet pries tai j4 kline susidaro Iytines lasteles. Yra dvieju rusiu lytines lasteles: hiausinetiai, arba moteriskosios, ir spermatozoidai, arba vyr iskosios. Spermatozoidai panasus i ziuzelinius pirmuonis. Jie islerida is hidros kuno ir plaukioja, spirdamiesi ilgu iiuzeliu

Lastele su kiausineliais panasi i ameba: turi pseudopodijas ir

greitai auga, rydama gretimas tarpines lasteles. Spermatozoidas p(iplaukia prie hidros su klauslneliais, [siskverbia i jos vidu, ir abieju lytiniu lasteliu brariduoliai susilieja. [vyksta apsluolsinimas. Po to pseudopodijos [traukiamos, lastele suapvaleja, jos pa-

Ouobagyvi4 tipas

31

f7. Hidros nelytinls dauginimasis - pumpuravimas

Kiauiinelis

Jounos hidros vystymasis

Kiausinio apvalkalas

ta. Hldros Iytinis dauginimasis

virsius apsitr auk ia storu apva lkalu - susidaro kiausinis. Rudens pabaigoje hidra nyksta ir suyra, 0 kiausinis lieka gyvas ir nuskesta i dugria. Pavasar] gyva laslele, esanti apva lkalo viduje, pradeda daly tis, ir susidar ancios laste les issidesto dviem sluoksni~!s. IS jll is sivysto maia hidra, kur i, atsilus orui, issir ita, praplesdama kiausinio apvalkala.

~~ig~ daugialastis gyvunas hidra gyvenimo pr adz ioje sudarytas IS vienos lasteles - kiausinio. Tai rodo, kad hidros proteviai buv~ vienalasciai gyvlinai.

? 1. Kok.iais _ budais dau~ina.si hidra? .2. Kaip ir kada hidra dauginasi

• nelytiniu budu? 3. Kokie hidros lylinio dauginimosi ypatumai? 4. Naudodamiesi 17. 1.8 paveikslais. papasakokite apie hidros vystymosi ypatll~lIs. 5, Kodel gyvenimo pr adzioje hidra yra vienalaste? 6. Sudarykite lentele:

Hidros dauginimasis

Dauginimosi budas

Dauginimosi ypatumai

Dauginimosi salygos

II

32

Duobeqyvlq tipas

VirSkinancioji Iqstele

~~ ~ Dilgioji Iqstele

~,_ ~__: • Nervine Iqstele

Kiousinelis

Spermatozoidos

19. Bnagrin'ekite paveiksl<t. Pagal ii pakartoklte 'hldres sandar<t ir atskirlj los dali4 pavadinimus

§ 10. Duobagyvill [vairove, reiksme ir bendrieji bruozai

Duobagyviu tipui priklauso apie 9000 rusil!, kur iu dauguma paplilusios jurose.

Polipai. Jurose tarp akrnenu ir ant uolu galima pamalyli slambu; polipu - aktiniju. Papr asl ai jos buna rysku; spalvu ir tur i kelis trurnpu storu ciupluvLl' v ain ikel iu s. Akl in ijos nejudedarnos slypi uolu plysiuose, lykodamos grobio, arba letai sliauf ioja dugnu, r ankio darnos ciuptuv ais nejudrius gyvunus, kuriais minta.

Koloniju susidarymas. Daugclio juros duobagyviu is pumpuro issivystes jaunas polipas neatstskir ia, kaip hidros, nuo motinos organizmo, bet lieka susijunges su juo ir greitai pats pradeda pumpuruoti polipus. Taip susidaro kolonija. Polipu virskinarnosios er trnes jungiasi viena su kita, ir rnaist a, kur] p aciurnpa vienas jl!, suvar toja visi kolonijos n ar i ai. Paprastai issivysto kolonijiniu

Duobagyvilj tipas .

33

poliP4 griaUClal. Daz niausiai jie sudaryti is kalkiu. Is raudonojo koralo griaucil! daromi karoliai ir kili papuosalai.

Koraliniai rifai. Atogr,!zl! juri; seklumose kai kur iu rusiu kolonijiniai polipai sudaro didelius lelkinius - koralinius rifus. Koralu kolonijos, Iur incios labai tvirtus kalkinius griaucius, kliudo

plaukti laivams. .

Rifus sudar aniys koralai (!) dazriai susil.elkia paleisalas, apsupdami jas is visu pusiu. Kai juros dugnas nusileidiia ir sala panyra 1 variden], koralai augdami lieka juros p avirsiuje. Veliau is tokiu iiedo formos r ih; susidaro atogr azt; juri; salos - atolai. Is rifus sudar anciu kor a lq griauci4 gaminamos kalkes. Kai kuriose kor a liniu r iiu vietose steigiarni povandeniniai dr austiniai. Juose koralai saugomi kaip reti ir vertingi gyvunai.

Mediizos. Ne visi duobagyviai gyvena dugne, daugelis j4 gali plaukioti vandenyje. Tokios yra me duzos. J4 kunas drebutinis, panasus i sket]. Mcduzos apatines puses viduryje xra burna. Kuno pakr asciais issideste ciuptuvai. Staigiais judesiais sutraukdama sa va sket] ir issvirksdama variden], rnediiz a daro r eaktyvin] suol]

ir isg aubl a puse pl aukia pirmyn. Karp ir visi duobagyviai, meduzos - plesr unai. Dilgiosiomis laslelernis jos nuiudo grob]. Pr i- • silietus prie k ai kur iu rne diiz q, galima srnarki ai apsidilginti. Juodojoje jur oje reikia saugotis sakniabur nes me duzos, kurios pusiau skaidrus balsvas ryskiai violeliniais arba rnelyn ais kr ast ais sketis bun a Iutbolo kamuolio dydiio.

Bendra charakteristika. Duobagyviai - dvisluoksniai daugial asciai gyvunai, iur intys spinduline s irnetr ij a ir vienintele kuno ertrne - virskinarnaj a. Si ertrne jungiasi su isore tiktai per burna. Nervines I,! tele . udaro nervin] r aizgin]. Visi duobagyviai turi dilglasias lasteles, visi jie - plesr unai. Gyvena vandenyje, daugiausia jurose.

? I. Kokie aklinijos isores ir mailinimosi yp alurnai? 2. Kuo skiriasi rifus

• sudaranlys kora lai ir hidros? Kuo panasus> 3. Kaip juda meduzos?

Kaip jos prisitaikiusios judeti vandenyje? 4. Pagal kokius poiymius hidra. rneduz a ir koraliniai polipai priskiriami duobagyviu lipui? Gyvunijos vyslymosi schemoje (I pries lapis) raskile duobagyviu tipa.

3. Biologija.

34

Duobaqyviu tipas

Ausyloji meduza

Raudonojo koralo 5ake~ ( padid.)

lO. Jiiros duobagyviai

Ploksci4i4 kirmeli4 tipas

35

PLOKSCIVJV KIRMELIV TIPAS·

Tai ertmes neturincios ilgu, istestu, is virsaus suplotu kunu kirmeies (Iodel sis tipas ir pavadinlas ploksciuju kirrneliu tipu).

§ 11. Baltoji planarija

Gyvenamoji aplinka. Geluose tvenkiniuose po siekstais, akmenimis ir lapais galima aptikti pasislepusias nedideles 1-2 em ilgio plokscias kirrneles - planarijas 21.

Dvipuse simetrija. Planarijos kiinas istjses ir is virsaus supiotas. Uzpake linis kiino galas nusmailejes, 0 priekinis - paplatej~s, ir abiejuose jo sonuose kyso po trurnp a ataug a - tai lyte-. [irno organai, ciuptuvai. Cia yra ir dvi juodos akys. Gerai [siz iurejus, matyti, kad planarijos desinioji puse atrodo kaip kair iosios atspindys veidrodyje. Tokia simetr ija, pr iesing ai spindulinei duobagyviu simetrijai, vadinama duipuse. Ji budinga daugeliui daugialasclu gyvuru; ir atsirado aktyviai jiems judant.

Odos-raumenq maiselis. Planarijos kiinas apauges blakstienelernis, kuriomis irdamasi planar ija lengvai juda. Po odos danga yra keli r aurnenu sluoksniai 22 . Jie glaudziai suauge su oda, sudarydami odos-raumerui maiseli. Raumenys padeda planarijai keisti kuno iorma Jr judeti, Po odos-raurnenu rnaiseliu nera ertmes, ir visa tarp a tarp organu uzpildo purus jungiamasis audinys. Audinys - grupe vienodos sandaros lasteliq, atliekanciq tam tikr a Iunkcija. Pavyz dfiui, planarijos raurnenu lasteles, panasios san-

It. '.1toji planarila

Ploksci4i4 kirmeli4 tipas

36

iarna

Oda

I~ilginiai raumenys

Nugaros -pl,vo raumenys

22. Baltosios planarijos raumeftll ibidestymas

dara ir funkcijomis, sudaro r aurnenin; audin], kuris ?adeda planarijai ju deti. Audinys, dengiantis gyvun? .kunq,. ~adtn~~as dengiamuoju. Ner vines lasteles sudaro nervm; audin]. Tal~l plana-

. ..... qJi raame-

rijos turi ketur iu rUSil! audinius: dengtamq/l, J.ungt~.m. '. ,

nini ir neruini. Siuos audinius lur_i v~si dauglalqsClal labiau uz

p loksciasias kirrneles issivyst~ gyvunal. _..'

vtrsklntmo organai. Planarijos burna yr a kuno viduryje, pilvo

puseje. Ji jungiasi su rykle. Tai gaudoma~is. a~~~.ala~: p.ro bu~n~ r ykle iskisama l aukan, [siskverbia ! grob!. ir lScl~lp~a ~o. lu.n~!. Maislas virskinamas z arnyno atsakose, kur ios aklin ai uzstbatgra. Nesuvirskintos maisto liekanos pasalinamos pro burna.

Planar ija lur i organus. Organas - kuno dalis, atliek~nli. lam tikr a Iunkcij a. Pavyzdiiui, planarijos rykle - organas malslu~ p aciupti ir nustuml i ii i iarnynq, 0 zarnynas.- or~anas, ku.name virsk inarnas maist as. Or.g an ai, paim~nlys maista, J! nuslUmlan~y,s ir virskinantys (planarijos - burna, r ykle, iarnynas), sud~ro tnrskinimo organLf sistema. Gyvunai tur i iokias or,gan4 sl.slemas: virSkinimo, kuepauimo, sauntmo, nerou, kraujotakos, .l~ttnr 2:3 ..

Kvepavimas. Specia liu kvepavimo or ganu p.lanar.1Ja. nelu.r:, o kvepuoja visu kiino pavirsiumi. Susidar~s anglies dioksidas 15-

siskiria t aip pal pro visa kuno pavirsiu. .

Salinimas. Visas kirrneles kunas isr aizgytas daugybes plonu issisakojusi4 kanaleliu, I juos palenka nesuvirskintos atliekos,

kurios pasalinamos pro salinamqsias poras. . .y.. y. .

Nervu sistema. Planarijos nervines lasteles nelsslmecluslo~ p.o visa kun a, kaip hidros, 0 sudaro du nervinius kamienus. Pr ieki-

PiokSCi4i4 klrrneliq tipas

37

Virskinimo sistema ~alinimo siltema

Nervq sistema

Lytine sistema

23. Baltosios planarijos vidaus organll sistemos

neje dalyje nerviniai kamienai susijungia ir sudaro sustorejirna - nervin] rnazg a.

Dauginimasis. Pr iekineje planarijos kuno dalyje yra du apvalaini kunel iai - kiausides; kiine taip pat yra daugybe pusleliu - seklidziu. Kiausidese issivyslo' krausmiai, 0 seklidese - spermalozoidai. Vadinasi, toje pacioje pranar ijoje susidaro ir -rnoteriskosios, ir vyriskosios lytines lasteles. Gyvunai, kur iu organizme yra ir moler iskieji, ir vyr iskieji veisimosi organ ai, vadinami doiluiiais, arba hermalroditais.

Planarija deda kiausiniu kr iivcles, apg aubtas standz iu apvalkalu. lssir itusios is kiausiniu maios pianarijos pr ap lesia kokono siencle ir islenda laukan.

Laisvai gyvenancios ploksciosios kirmeles. Ploksci4j4 kirrneliu, turinciu, k aip ir p lanar ija, b lakstieneles, yra daugiau kaip 3000 rusiu. Tai paprastai juru, r eciau gel4j4 varidenu ploksciosios kirmeles. Jos - plesr unes, mint ancios srnulkiais van dens gyvu- / nais.

?

I. Kuo dvipuse simetrija skiriasi nuo spindulines> 2. Kas yra cdos-raumenu rnaiselis? 3. Klj vadiname audiniu? Patcikite pavyz dfiu. 4. Kas yr a organas, or g anu sistema? Naudodamiesi 23 paveikslu, isvar dykite virskinim~ sisternos o~ganus ir papasakokite apie jos Iunkcijas. 5. Kokie gyvunai v adinarni hermafroditais? 6. Kuo skiriasi baltosios planarijos ir hidros nervu sistema? Kokios nervu sisternos funkcijos?

, .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->