P. 1
konspektas_ukio_statistika_2010

konspektas_ukio_statistika_2010

|Views: 808|Likes:
Published by girenas

More info:

Published by: girenas on Jun 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

03/12/2013

pdf

text

original

1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Finansų inžinerijos katedra
















ŪKIO STATISTIKA IR PROGNOZö
(Konspektas)








Sudar÷: doc. dr. Algita Miečinskien÷






Vilnius
2010
2
Turinys
Turinys ..................................................................................................................................................... 2
1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI ...................................................................................... 3
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS ............................................... 3
1.2. DUOMENŲ RINKIMAS .................................................................................................................. 4
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS ............................................................................................ 9
1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS ........................................................................................................... 11
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI ......................................................................................................... 15
1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai. .................................................................................................. 15
1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai ........................................................................................ 17
1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA ......................................................................................... 20
1.7. INDEKSAI ...................................................................................................................................... 22
2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS ................................................... 24
2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 24
2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS...................................... 28
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. ....................................... 28
2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai .. 31
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas ..................................................................................................... 32
2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas ............................................................................................................ 35
2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA .................................................. 38
2.3.1. Kainų tyrimas. .............................................................................................................................. 38
2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika ........................................................................................... 40
2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS ................................................................................................... 43
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI .................................................................... 44
2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS ............. 47
2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA ........................................................................................ 50
2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS .............................................................................................................. 52
3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA ....................................................................................... 54
3.1. ĮMONöS STATISTIKA ................................................................................................................. 54
3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS ...................................................................................... 55
3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys ............................................................................................................ 55
3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas .. 56
3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas ........................................................... 57
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI ..................................................... 59
4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. ....................................................................................... 59
4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ........................................... 60
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata .................................................................................................. 60
4.2.2. Slankusis vidurkis ........................................................................................................................ 63
4.2.3. Eksponentinis išlyginimas ............................................................................................................ 64
4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ................................................................ 65
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai ............................................................................................................... 65
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai ............................................................................................................ 66
4.4. ILGALAIKö PROGNOZö ............................................................................................................. 66
4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai ......................................................................................................... 66
4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai .................................................................................. 68
4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI ............................................................. 69
LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 71

3
1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS
Statistikos mokslas yra taikomoji mokslo disciplina, tirianti statistinių duomenų rinkimo,
sisteminimo, analiz÷s metodus ir jų taikymą. Statistika yra masinių reiškinių kiekybinis aprašymas
(žym÷jimas skaitmenimis), jų grupavimas (klasifikavimas) ir apibūdinimas pagal jų indikatorius bei
rodiklius.
Statistika grindžiama didžiųjų skaičių d÷sniu, nes tik esant dideliam tyrimų skaičiui atsiranda
statistinių d÷sningumų ir tendencijų. Didžiųjų skaičių d÷snis – kokybiškai vienarūšių aibių,
susidedančių iš masinių reiškinių, d÷sningumas pasireiškia (ir gali būti tiriamas), kai yra pakankamai
daug objektų (tiriamų reiškinių).
Statistiniai d÷sningumai rodo veiksnių, lemiančių nagrin÷jamų masinių reiškinių pagrindines
ypatybes, įtaką. Tie d÷sningumai ir išvados įgalina daryti tikimybinius sprendimus, tod÷l statistin÷s
analiz÷s teorijai pagrįsti reikalinga tikimybių teorija.
Yra trys statistinio tyrimo etapai:
a) statistinis steb÷jimas;
b) duomenų sumavimas;
c) statistin÷ analiz÷.
Statistinis steb÷jimas gali būti nuolatinis ir dalinis.
Nuolatinis statistinis steb÷jimas apima visus nagrin÷jamos visumos vienetus, kurie registruojami
be jokių praleidimų. Šitaip surinkta medžiaga klasifikuojama ir analizuojama. Visus šiuos tyrimo
etapus nagrin÷ja aprašomoji statistika. Aprašomosios statistikos tyrimo objektas yra generalin÷s
visumos (aib÷s, populiacijos) tyrimo statistiniai metodai ir procedūros. Socialinių-ekonominių
reiškinių ir procesų aprašymas – svarbiausias aprašomosios statistikos tikslas. Gauta surašymo ar
privalomosios atskaitomyb÷s informacija klasifikuojama ir analizuojama taip, kad būtų galima
nustatyti socialinio gyvenimo faktus; empirin÷ informacija apibendrinama statistiniais d÷sningumais.
Tam naudojama daugyb÷ statistinių metodų ir procedūrų: grupavimas, vidurkiai, indeksai, koreliacin÷
ir regresin÷ analiz÷, daugiamat÷s statistin÷s analiz÷s metodai.
Be nuolatinių steb÷jimų, dažnai atliekami ir daliniai, apimantys ne visumą, o tik jos dalį, dažnai
labai mažą. Šiuo atveju duomenys renkami (stebimi) tam, kad iš dalies galima būtų spręsti apie
visumą. Iš dalinių steb÷jimų išskirtini imties metodu (žr. 1.3 skyrių) gaunami pirminiai ekonomin÷s
informacijos duomenų masyvai. Taikant imties metodą, visada reikia sudaryti pačią imtį. Jos objektai
turi būti atrenkami atsitiktinai, kiekvieno vieneto galimyb÷s patekti į imtį vienodos.
Be min÷tos aprašomosios statistikos taikoma indukcin÷ statistika. Loginiu požiūriu indukcin÷
statistika iš esm÷s skiriasi nuo aprašomosios statistikos. Aprašomosios statistikos metodais steb÷jimo
4
duomenys tik aprašomi, o indukcin÷s statistikos metodologija padeda statistinius duomenis
apibendrinti. Indukcin÷ statistika nagrin÷ja tą matematinę statistinę metodologiją, kuri leidžia
gautas išvadas apie imtį pagrįstai pritaikyti generalinei aibei apibūdinti. Statistikoje visi
apibendrinimai daromi induktyviai, remiantis empirinio patyrimo duomenimis. Apibendrinant nuo
siauresnių sąvokų ir teiginių, išvadų einama prie išsamesnių, bendresnių.
Nuo statistikos metodologijos, kaip mokslo apie statistinius metodus, reikia skirti mokymo
dalykus. Mokymo dalykuose vienos ar kitos srities teoriniai mokslai (ekonomikos teorija, sociologija,
demografija ir pan.) konkretizuojami, jų kategorijos ir sąvokos identifikuojamos (susiejamos) su
konkrečiais gyvenimo faktais, reiškiniais. Tokiais dalykais yra ekonomin÷ statistika, ūkio statistika,
demografin÷ statistika, socialin÷ statistika ir kt.
Statistika, tirdama masinius reiškinius ir procesus, vartoja specifines sąvokas: didžiųjų skaičių
d÷snį, požymį, statistinę visumą, variaciją, rodiklį.
Požymis - tai būdingas reiškinių arba procesų bruožas, savyb÷ arba ypatyb÷, kuri gali būti
apibūdinta statistiniais dydžiais. Sąlygiškai visus požymius galime skirstyti į kiekybinius ir
kokybinius. Kiekybiniais (variaciniais) požymiais vadiname tuos, kurių reikšm÷s viena nuo kitos
skiriasi apibr÷žtu, išmatuojamu dydžiu. Kokybiniais (atributiniais) vadiname kiekybiškai neišreikštus
požymius. Atskirai pamin÷tinas atributinių požymių atvejis - alternatyviniai požymiai, kurie gali įgyti
tik priešingas reikšmes (vyras - moteris, lietuvis - nelietuvis, sportininkas – ne sportininkas).
Statistin÷ visuma (aib÷) - tai panašaus turinio objektų arba reiškinių, egzistuojančių laike ir
erdv÷je, turinčių bendrų požymių ir skirtingų reikšmių, grup÷ (aib÷). Pirminiai nedalijami aib÷s
elementai (objektai ir reiškiniai), turintys bendrų aib÷s požymių, yra vadinami aib÷s vienetais.
Variacija - tai požymių reikšmių svyravimas. Variacijos atsiranda d÷l įvairių priežasčių poveikio
reiškiniui. Jos kinta tiek laiko, tiek erdv÷s atžvilgiu.
Statistinis rodiklis - tai skaitmenin÷ charakteristika, rodanti visuomeninio reiškinio savybę ar
tapatybę konkrečiomis vietos ar laiko sąlygomis. Individualieji rodikliai - tai statistiniai duomenys.
Apibendrinantieji rodikliai charakterizuoja reiškinių aibę.

1.2. DUOMENŲ RINKIMAS
Statistin÷s informacijos rinkimo etape renkami statistiniai duomenys apie socialinius,
ekonominius, demografinius ir kitus masinius reiškinius. Statistin÷s informacijos rinkimas moksliškai
organizuotas, požymiai registruojami pagal iš anksto sudarytą programą. Kiekvienoje šalyje statistin÷s
informacijos rinkimą reglamentuoja statistikos įstatymas (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=93207&p_query=&p_tr2=). Statistin÷
informacija gali būti renkama ištisiniu ir daliniu metodu. Ištisiniu metodu statistinius duomenis
pateikia visi be išimties respondentai (gyventojai, įmon÷s ir pan.). Čia statistika tik aprašo reiškinius,
5
konstatuoja faktus. Iš dalinių steb÷jimų ypatingą reikšmę turi imties metodu gaunami pirminiai
statistiniai duomenys.
Pagrindiniai valstyb÷s statistikos organizavimo ir darbo principai suformuluoti Statistikų
profesiniame kodekse (Tarptautinis statistikos institutas, 1985).
Daugelyje valstybių statistinių duomenų apsaugą ir jų identifikavimą reglamentuoja duomenų
apsaugos įstatymas. Lietuvos respublikos Asmens duomenų teisin÷s apsaugos įstatymas įsigaliojo
1996 m. birželio 11 d. (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231799).
Nuo seno kiekvienoje valstyb÷je svarbiausios statistikos funkcijos yra pažintin÷, valdymo,
viešumo.
Pažintin÷ – atskleisti ir nustatyti reiškinių santykius, d÷sningumus, kitimo tendencijas. Kas vyksta?
Kokie santykiai, proporcijos, ryšiai?
Valdymo – statistinis reiškinių įvertinimas parodo ar reikia keisti įstatymus, priimtus nutarimus.
(Pvz. neturint duomenų apie vyrų ir moterų gyvenimo trukmę, negalima korektiškai nustatyti pensinio
amžiaus).
Viešumo – kiekvienam šalies piliečiui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šalies ekonomine ir
socialine raida. Viešumo funkcija realizuojama periodiškai publikuojant statistinius duomenis apie
visas svarbiausias valstyb÷s gyvenimo sritis.
Informacijos rinkimo aspektu svarbiausi duomenų šaltiniai yra šie:
1. atskaitomyb÷s formos;
2. registrai, surašymai;
3. specialūs tyrimai.
1. Atskaitomyb÷.
Tarptautin÷je praktikoje valstyb÷s statistika dalį informacijos surenka taikydama organizacinę
steb÷jimų formą - atskaitomybę, kai nustatytais terminais visi juridiniai asmenys pateikia Statistikos
departamentui ataskaitas.
2. Surašymai, registrai.
Gyventojų registras - tai kartoteka, kitaip sakant, rinkinys individualių kortelių, skirtų tam tikriems
arba konkretaus asmens, arba grup÷s asmenų duomenims. Jo funkcionavimo principas - pastovus
duomenų rinkimas ir turimų duomenų apie visus žmogaus gyvenimo įvykius, kuriuos numato registro
steb÷jimo programa atnaujinimas.
Eksploatuojant gyventojų registrą, labai svarbus yra identifikavimas, t.y. kai kiekvienam
gyventojui suteikiamas asmens kodas. Gyventojų registro duomenų rinkimas yra dviejų stadijų:
duomenų įvedimas ir informacijos aktualizavimas (atnaujinimas). Žinomi du duomenų įvedimo
variantai:
6
o surašoma iš anketų pagal gyventojų apskaitos programą. Apklausos lapai pildomi pagal
asmeninius piliečių dokumentus (pasą, diplomą, atestatą, įvairius pažym÷jimus ir pan.), tikrinant
kiekvieną įrašą anketoje. Organizaciniu požiūriu šis būdas panašus į gyventojų surašymą;
o pasų skyriaus informaciją papildomai gauna iš metrikacijos skyrių, darboviečių, mokymo
įstaigų.
V÷liau duomenų banko įrašai turi būti aktualizuojami (atnaujinami) - tai būtina registro
funkcionavimo sąlyga. Tuo tikslu įstaigose, atliekančiose pirminę apskaitą, diegiamos apskaitos
formos, kurių paskirtis - įvesti informaciją į duomenų banką.
Surašymas yra specialiai organizuotas kokio nors reiškinio statistinis tyrimas. Jis atliekamas vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo
vienetą. Gali būti ištisiniai ir neištisiniai surašymai. Ypatingas surašymų tipas - gyventojų surašymas.
3. Specialūs tyrimai.
Valstyb÷s statistikos lygmenyje šiems tyrimams vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – statistikos departamentas). Specialiai tiriami namų ūkiai, darbuotojų
darbo apmok÷jimas, užimtumas ir daugelis kitų reiškinių.
Informacija socialiniams reiškiniams tirti daugiausia renkama apklausos būdu. Be apklausos paštu,
telefonu, plačiausiai naudojama anketin÷, sociometrin÷ apklausos ir interviu.
Skiriamos kelios apklausos organizavimo rūšys:
o ekspedicin÷, kai registratorius aplanko respondentą ir pats užpildo anketą;
o saviskaita, kai anketą užpildo respondentas, o registratorius tikrina parodymų tikslumą;
o korespondentinis būdas, kai respondentas, suderinęs su statistikos įstaigomis, įsipareigoja steb÷ti
tam tikrus reiškinius ir numatytais terminais pranešti rezultatus.
Socialiniams, sociologiniams reiškiniams tirti itin svarbi anketin÷ apklausa bei interviu. Anketin÷s
apklausos pagrindas yra anketa.
Anketa - tai sąrašas klausimų su galimais atsakymų variantais arba be jų, kurie respondentui
pateikiami atspausdinti, anketos forma. Interviu, skirtingai anketinei apklausai, klausimų sąrašas
skirtas klaus÷jui, o ne respondentui.
Anketavimo pranašumas yra tas, jog, renkant informaciją, mažesn÷mis sąnaudomis gaunami
tikslesni duomenys, kadangi respondentas jaučia didesnį anonimiškumą, atsakymai labiau apgalvoti.
Anketavimo trūkumai yra šie:
o apklausos situacija nekontroliuojama;
o respondentui neįmanoma paaiškinti neaiškių klausimų;
o respondentas geriau atsakin÷ja į klausimus, kai šalia klaus÷jas.
Skiriami du apklausos tipai:
o ekspertin÷;
7
o individualioji.
Ekspertin÷ apklausa esti, kai respondentas yra tam tikros gyventojų grup÷s interesų reišk÷jas, o
individualioji - kai respondentas yra savo nuomon÷s reišk÷jas.
Pagal užduodamų klausimų konstrukciją apklausos skiriamos į tris tipus:
o atviroji, kai respondentas atsakin÷ja laisva forma;
o uždaroji, kai visi atsakymų variantai duoti ir užfiksuoti klausimų sąraše;
o pusiau uždaroji, jungianti atvirosios ir uždarosios apklausų procedūras.
Tarp anketavimo ir interviu, kaip apklausos metodų, yra nežymių skirtumų:
o pirma, anketavimas - tai rašytin÷, neakivaizdin÷ apklausa, daugiausia uždarojo tipo, o interviu -
žodin÷ apklausa, daugiausia atvirojo tipo;
o antra, anketuojant klausimų sąrašas įteikiamas respondentui, o imant interviu jį visada turi
klaus÷jas.
Dabar vis dažniau naudojamos tarpin÷s formos, pavyzdžiui, anketa-interviu ir pan.
Tiek anketavimo, tiek interviu pagrindas yra klausimų sąrašas. Anketos klausimai klasifikuojami
pagal turinį, pagal formą, pagal funkciją.
Klausimai, priklausomai nuo jų turinio, sąlygiškai grupuojami į dvi grupes:
o klausimai apie faktus, reiškinius, vykusius praeityje bei dabar;
o klausimai apie motyvus, vertinimus, nuomones.
Čia reikšminga yra prožektorin÷ apklausa, kai respondentams pateikiamas situacijų rinkinys ir
prašoma nurodyti pateiktoje situacijoje palankesnį elgesio ar nuomon÷s variantą.
Klausimai pagal formą skirstomi į:
o atviruosius;
o uždaruosius;
o pusiau uždaruosius.
Klausimai gali būti tiesioginiai ir šalutiniai, o pagal atliekamą funkciją filtruojantys ir kontroliniai.
Filtruojančiaisiais klausimais įvertinamas respondentų informuotumas, kad būtų pašalinti
nekompetentingi. Kontroliniais klausimais patikrinama, ar teisingi respondento atsakymai į
ankstesnius anketos klausimus.
Apklausos rezultatai labai priklauso nuo klausimų sąrašo kokyb÷s. Sudarant klausimų sąrašą, labai
svarbu tinkamai parinkti, suformuluoti ir išd÷styti klausimus. Tarptautin÷je statistikoje galioja
svarbiausios klausimų sąrašo sudarymo taisykl÷s:
1. Į klausimų sąrašą įtraukiami tik esminiai klausimai, atsakymai į kuriuos teikia informaciją, kurią
galima gauti tik apklausos būdu.
2. Kalbos, konceptualumo, semantiniu (turinio prasm÷s) požiūriu klausimų formulavimas turi būti
suprantamas respondentui, atitikti jo kompetenciją.
8
3. Klausimai turi būti suformuluoti taip, kad įjuos būtų galima atsakyti.
4. Negalima pateikti klausimų, kurie sukeltų respondento nenorą bendrauti su klaus÷ju. Visi
klausimai turi kelti teigiamą respondento reakciją bei norą teikti objektyvią ir išsamią informaciją.
5. Klausimai turi atitikti respondentų tipus ir jų psichologinę būseną.
Anketos kompoziciją sudaro:
o įvadin÷ dalis;
o pagrindin÷ dalis;
o demografin÷ dalis.
Įvadin÷je dalyje nurodoma:
o kokia organizacija atlieka anketinę apklausą;
o tyrimo tikslas ir kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai;
o respondento asmeninio dalyvavimo svarba ir reikšmingumas;
o atsakymų anonimiškumas;
o taisykl÷s, kaip pildyti anketą ir kaip ją grąžinti.
Pagrindinę dalį sudaro klausimai, atskleidžiantys tiriamos temos turinį. Pradžioje pateikti
klausimai respondentui turi būti lengvi, dažniausiai - klausimai apie faktus. Antrasis pagrindin÷s dalies
trečdalis yra sunkiausi klausimai, kuriais siekiama įvertinti respondento nuomonę, vertinimus. Tai
klausimai, kurie tiesiogiai susiję su pagrindine tyrimo tema. Pagrindin÷s dalies paskutinis trečdalis - tai
intymiausi ir įvairūs kontroliniai klausimai, kurių tikslas - pagilinti ir patikslinti tą informaciją, kuri
buvo gauta atsakant į prieš tai pateiktus klausimus. Kai respondentas jau būna užpildęs didesnę
anketos dalį, jis esti psichologiškai pasirengęs atsakyti į visus klausimus. Demografinius klausimus
rekomenduojama pateikti anketos gale, tačiau galima ir anketos pradžioje.
Sudarius anketą, atliekamas bandomasis tyrimas, pilotažas, anketos kokybei įvertinti. Tikrinamas
klausimų turinys, formulavimas, nuoseklumas, klausimų kiekis, tod÷l gali būti įtraukiama papildomų
klausimų, išbraukiami neinformatyvūs klausimai.
Bandomasis tyrimas atliekamas asmeninio interviu forma. Bandomajam tyrimui rekomenduojama
suformuoti imtį. Klaus÷jui būtina apsvarstyti su respondentu klausimų turinį, išsiaiškinti sunkumus, su
kuriais susiduria respondentas, respondento nuomonę, kaip geriau formuluoti klausimą. Dažniausiai
pasitaikančios klaidos, kurios išryšk÷ja bandomojo tyrimo metu:
1. Netvarkingi atsakymai. Vadinasi, vartojamos respondentui nesuprantamos, per daug sud÷tingos
sąvokos.
2. Atsakymai „viskas" arba „nieko". Vienareikšmiai atsakymai be skirtingų interpretacijų rodo, kad
klausimus geriau iš naujo suformuluoti.
3. Dažni atsakymai „nežinau" arba „nesuprantu". Tai rodo, jog blogai suformuluoti klausimai arba
blogai suformuluota atranka.
9
4. Daug netinkamų komentarų, pastabų. Tai rodo, kad klausimai blogai suformuluoti ir
atsakymuose išvardytos ne visos alternatyvos.
5. Daug atsisakančių atsakin÷ti.
Anketa laikoma patikima, jei, pakartotinai tiriant, gaunami panašūs rezultatai. Kelių tyrimų
stabilūs rezultatai - anketos patikimumo kriterijus.
Specifin÷s yra sociometrin÷s apklausos, arba, kitaip sakant, testai. Šių apklausų svarbiausias
momentas - teisingas testo sudarymas. Pagrindiniai reikalavimai, keliami testams, yra šie:
o testuojama asmenų grup÷ turi būti aiški. Jos ribos turi būti tiksliai apibr÷žiamos;
o testuojamieji turi tur÷ti galimybę daryti neribotą skaičių pasirinkimų;
o testuojamieji turi būti apklausti ir šitokia apklausa turi pad÷ti jiems pasirinkti bei išsiaiškinti
kriterijus, nes sociometrinio testo rezultatai gali būti panaudoti apklausiamųjų grupei rekonstruoti;
o apklausiamosios grup÷s nariai pasirinkti turi savarankiškai;
o testo klausimai turi būti suformuluoti taip, kad visi apklausiamosios grup÷s nariai juos vienodai
suprastų.
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS
Statistiniai duomenų rinkimo metodai skiriasi ne tik praktinio pritaikymo galimyb÷mis ar
universalumo mastu, bet ir patikimumu, jais surinktų duomenų tikslumu ir sąnaudomis. Iš plataus
metodų spektro reik÷tų išskirti imties metodą. Praktinis šio metodo taikymas rodo esant jį optimalų,
nes, palyginti su visos aib÷s tyrimu, imties tyrimas yra ekonomiškas, palankus tiriant nepasiekiamas
aibes, tikslus, operatyvus.
Imties metodas yra neištisinio (dalinio) statistinio steb÷jimo metodas. Šio metodo praktinis
naudojimas susijęs su atitinkamos tyrimų metodikos suformavimu.
Formuojant tyrimų metodiką, galima išskirti svarbesnius jos momentus, išplaukiančius iš šio
metodo turinio, kuris yra toks:
1. Tiriama aib÷, kurios statistin÷s charakteristikos nežinomos.
2. Iš šios aib÷s atsitiktine tvarka atrenkama n vienetų, sudarančių imtį.
3. Stebimi imtį apibūdinantys požymiai.
4. Nustatomos imties statistin÷s charakteristikos, kurios laikomos aib÷s charakteristikomis.
Tyrimo imties metodu etapai ir imties rūšys. Tyrimas imties metodu turi kelis etapus. Šių etapų
turinį galima apibendrinti taip:
1. Suformuluojamas steb÷jimo tikslas.
2. Apibr÷žiama aib÷, kuri bus stebima.
3. Apibūdinamas rinktinų duomenų pobūdis.
4. Parenkamas duomenų rinkimo būdas (bus stebima tiesiogiai ar kitu būdu).
5. Pasirenkamas imties vienetas ir imties rūšis.
10
6. Nutariama, ar tyrimas bus vienkartis, ar jis bus atliekamas tam tikrais laikotarpiais.
Imtis gali būti:
o atsitiktin÷ (tikimybin÷);
o neatsitiktin÷ (netikimybin÷).
Tikimybin÷ms imtims būdinga tikimyb÷ patekti į imtį. Jų rūšys šios:
o paprastoji atsitiktin÷ imtis;
o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis;
o stratifikuota imtis;
o sankaupų imtis.
Netikimybin÷s imtys neturi atsitiktinumo veiksnio. Jos yra:
o imtis patogumo d÷lei (naudinga imtį formuojančiam asmeniui);
o kvotin÷ imtis, kai atsižvelgus į populiacijos sandarą, iš anksto numatomos imties elementų
kvotos. Pavyzdžiui, numatoma, kad imtį sudarys 80 lietuvių, 10 rusų, 7 lenkai ir 3 baltarusiai;
o sprendimo būdu gauta imtis (tiriami tie aib÷s objektai, kurie, tyr÷jo nuomone, geriausiai
reprezentuoja tiriamą aibę);
o koncentruotos aib÷s imtis (respondentai parenkami aklai; po apklausos jie identifikuoja kitus ir
t.t).
Tikimybin÷s imties turinys yra toks:
o paprastoji atsitiktin÷ imtis - stebimi objektai parenkami atsitiktinai (traukiant burtus, naudojant
atsitiktinių skaičių lentelę ir pan.);
o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis - iš aib÷s elementų sąrašo imamas kiekvienas per k dydžio intervalą
objektas, o pirmas objektas parenkamas atsitiktinai;
o stratifikuota imtis - aib÷ dalijama į vienarūšes dalis - stratas. Jose objektai imami proporcingai,
atsitiktin÷s imties būdu;
o sankaupų imtis - aib÷ suskaidoma į panašias sankaupas – grupes, paprastosios atsitiktin÷s imties
būdu atrenkamos kelios sankaupos, kurių visi objektai tiriami.
Imtis gali būti kartotin÷ ir nekartotin÷, kai imčiai atrinkti aib÷s vienetai toliau formuojant imtį
nenaudojami.
Imties tyrimų klaidos. Klaidos gali kilti ir iš būdo, kuriuo atsakymas yra išgaunamas,
visuomen÷s poveikio tyrimui, tyr÷jo ar respondento asmeninio nusistatymo ir pan. Dažnos matavimo
klaidos, tai:
o sistemin÷s paklaidos (situacijos iškraipymas);
o atsitiktin÷s paklaidos (atsiranda tyrimui naudojant gausią informaciją). Tai skirtumas tarp imties
vidurkio ir visos aib÷s vidurkio. Atsitiktinių paklaidų atsiranda naudojant tas pačias matavimų
procedūras ir instrumentus. Atsitiktin÷s paklaidos vidurkiai maž÷ja maž÷jant stebinių skaičiui.
11
1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS
Duomenų grupavimas. Grupavimo požymiai. Skal÷s. Steb÷jimo objekto vienetų suskirstymas
pagal esminius požymius į vienarūšes grupes vadinamas statistiniu grupavimu. Paprastai
grupuojama keliais etapais:
o parenkami grupavimo požymiai;
o sudaromos grup÷s (intervalai) ir nustatomas grupių skaičius;
o gauti rezultatai apibūdinami statistiniais rodikliais.
Grupavimo pagrindu gali būti imami kokybiniai (atributiniai) arba kiekybiniai požymiai.
Grupuojant pagal kokybinį požymį, grup÷s viena nuo kitos skiriasi ne dydžiu, bet tiriamo požymio
pobūdžiu. Kokybiniai požymiai dažnai laikomi besąlyginiais, kadangi jie apibūdina kiekvieną stebimą
vienetą keliomis kategorijomis. Kiekybiniai požymiai išreiškiami skaičiais. Jų priskyrimas atitinkamai
grupei priklauso nuo grupavimo pagrindu paimto požymio dydžio.
Skal÷s. Kokybiniai ir kiekybiniai požymiai dar gali būti skirstomi ir pagal skales.
Kokybin÷s skal÷s gali būti natūralios tvarkos arba jos iš viso gali nebūti. Pavyzdžiui, žmogaus
profesija, numeriai ant krepšinio komandos žaid÷jų marškin÷lių, geležinkelio vagonų numeriai - čia
natūralios tvarkos n÷ra, numeriai paprasčiausiai žymi, identifikuoja arba kam nors atstovauja.
Kokybiniai požymiai, kuriems nebūdinga natūrali tvarka, yra priskiriami vardinei skalei. Vardin÷
skal÷ patvirtina tą faktą, kad kokybiniai požymiai yra tik tam tikri pavadinimai su priskirtu kokiu nors
nereikšminiu dydžiu (pvz., vyras - 1, moteris – 2), nekeičiančiu skal÷s pobūdžio. Šie skaičiai
prasčiausiai identifikuoja asmenį, kuriam priskirtas numeris. Kad būtų galima nustatyti asmens lytį,
tereikia žinoti, koks jo asmens skaičius - 1 ar 2. Šiuos skaičius galima sukeisti vietomis. Tai galima
padaryti tod÷l, kad identiškumas yra vienintel÷ vardin÷je skal÷je leidžiama operacija.
Jeigu kokybinį požymį galima išd÷styti tam tikra (nuoseklia) tvarka, tai tokia skal÷ vadinama eil÷s
skale. Nuo vardin÷s skal÷s ji skiriasi tuo, kad joje objektai yra išrikiuojami pagal tam tikros stebimos
savyb÷s did÷jimą arba maž÷jimą. Šios skal÷s pagrindin÷ savyb÷ yra eiliškumas. Eil÷s skal÷s pavyzdys
gali būti visuomen÷s socialinis statusas (klasifikuojamas kaip žemas, vidutinis ir aukštas), nuomon÷
apie tam tikrą pasiūlymą (klasifikuojama pagal tai, ar individas yra palankus pasiūlymui, ar abejingas
jam, ar prieštarauja), užimta vieta pasibaigus sporto varžyboms (pirma, antra ir t.t.). Be to, tų pačių
kokybinių požymių eil÷s skal÷ gali būti ir kitaip sudaryta: socialinis statusas gali būti klasifikuojamas
kaip žemas ir aukštas vietoje žemo, vidutinio ir aukšto, nuomon÷ gali būti klasifikuojama kaip labai
palanki, palanki, abejinga, prieštaringa ir labai prieštaringa.
Kiekybiniai požymiai gali būti intervalin÷s arba santykin÷s skal÷s pavidalo. Klasikinis intervalin÷s
skal÷s pavyzdys yra temperatūros skal÷. Ji rodo, ką galime ir ko negalime pasakyti išmatavę reiškinį
intervalin÷je skal÷je. Tarkim, kad 10 laipsnių šilumos yra žema vasaros dienos temperatūra, o 20
laipsnių šilumos - aukšta. Ar galima pasakyti, kad, esant aukštai temperatūrai, yra dvigubai karščiau,
12
nei esant žemai? Atsakymas, be abejon÷s, bus neigiamas. Intervalin÷je skal÷je negalima lyginti
absoliučių reikšmių. Priežastis yra ta, kad intervalin÷je skal÷je nulinis taškas yra nustatomas
susitarimo pagrindu.
Santykin÷je skal÷je nulis yra ne susitarimo reikalas, bet susijęs su tiriamo reiškinio esme, t.y. jei
objektas savyb÷s visai neturi, ji žymima 0. Akivaizdus pavyzdys gali būti svoris. Santykin÷je skal÷je
galima palyginti absoliučius dydžius. Pavyzdžiui, žmogus, sveriantis 100 kg, laikomas dvigubai
sunkesniu už žmogų, sveriantį 50 kg. Tai reiškia, kad santykin÷je skal÷je galima lyginti intervalus,
klasifikuoti objektus pagal jų dydį arba vartoti skaičius objektams identifikuoti.
Grupavimų intervalo nustatymas. Tais atvejais, kai tiriama aib÷ nevienarūš÷ arba labai didel÷,
yra sudaromi intervalai ir nurodomos minimalios ir maksimalios požymio reikšm÷s, priklausančios
kiekvienai grupei.
Grupavimo intervalas - tai vienarūšių grupių išskyrimas pagal kokį nors kiekybinį požymį.
Sudarant intervalus, svarbu tiksliai nustatyti jų ribas. Paprastai intervalai turi dvi ribas: žemutinę ir
aukštutinę, kurios gali būti žymimos nurodant požymio reikšmes „nuo - iki". Jei tiriami reiškiniai
grupuojami pagal kiekybinį požymį, intervalų ribos priklauso nuo požymio pokyčio. Tod÷l pagal
pokyčio pobūdį kiekybiniai požymiai skirstomi į diskrečiuosius ir tolygiuosius.
Jei požymis yra diskretusis, tai intervalai žymimi taip, kad vieno intervalo aukštutin÷ riba, o kito
intervalo žemutin÷ riba skirtųsi apibr÷žtu dydžiu, dažniausiai - vienetu. Jei požymis kinta tolygiai, tai
intervalai gali būti žymimi taip, kad vieno intervalo aukštutin÷ riba, o kito intervalo žemutin÷ riba
sutaptų arba skirtųsi labai mažu (nereikšminiu) dydžiu.
Intervalai gali būti apibr÷žtieji ir neapibr÷žtieji, t.y. uždarieji ir atvirieji. Intervalai, turintys abi
ribas, vadinami apibr÷žtaisiais (uždaraisiais), o kai yra tik viena riba - neapibr÷žtaisiais (atviraisiais).
Intervalai pagal dydį skirstomi į:
o lygiuosius;
o nelygiuosius.
Lygieji intervalai taikomi tais atvejais, kai kiekybiniai požymiai kinta tolygiai, nelygieji -
dažniausiai kaip progresyviai did÷jantys (maž÷jantys) intervalai. Progresyviai did÷jantys arba
maž÷jantys intervalai dažniausiai sudaromi tada, kai grupuojamasis požymis kinta netolygiai, o
skirtumai tarp ribinių variantų yra dideli, pavyzdžiui, miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių. Iš
nelygiųjų intervalų reiktų išskirti specialiai sudarytus kokiam nors konkrečiam reiškiniui tirti.
Dažniausiai jų reikia kokybiškai besiskiriančioms grup÷ms vienai nuo kitos atskirti. Intervalo riba tada
nustatoma ten, kur konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis viena kokyb÷ tampa kita.
Sudarant intervalus, būtina tiksliai nustatyti kiekybines grupių ribas. Dažnai būtina apskaičiuoti
intervalo vidutines reikšmes.
Vidutin÷ antro intervalo reikšm÷ nustatoma kaip aukštutinių pirmo ir antro intervalo ribų sumos
13
pus÷.
Grupuojant pagal kiekybinį požymį, grupių skaičius priklauso nuo požymio variacijos, tiriamos
aib÷s vienetų skaičiaus ir tyrimo reikalavimų. Kuo didesn÷ požymio variacija ir kuo daugiau aib÷s
vienetų, tuo daugiau reikia sudaryti grupių. Reikia stengtis, kad išskirti intervalai būtų užpildyti.
Būtina sudaryti tiek grupių, kad, remiantis jomis, būtų nustatytos tiriamos aib÷s esmin÷s savyb÷s ir
neprarastas pirminių duomenų informatyvumas.
Lygieji intervalai gali būti nustatomi šiuo būdu: iš didžiausios požymio reikšm÷s atimama jo
mažiausia reikšm÷ ir gautas skirtumas dalijamas iš numatyto grupių skaičiaus.
Grupavimai, priklausomai nuo sprendžiamų uždavinių, skirstomi į kokybinių ir kiekybinių
požymių grupavimus.
Kokybinių požymių grupavimas - tai statistin÷s aib÷s skaidymas į kokybiškai vienarūšes grupes.
Galimas paprastasis ir kombinuotasis grupavimas.
Paprastuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal vieną požymį (pvz., gyventojų grupavimas
pagal lytį).
Kombinuotuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal du ar daugiau požymių.
Kiekybinių požymių grupavimas - tai kokybiškai vienarūšių grupių išskyrimas pagal vieną, du ir
daugiau požymių. Kiekybinis grupavimas pagal vieną požymį yra vadinamas vienmačiu, o pagal du ir
daugiau požymių - daugiamačiu.
Grupuojant pagal kiekybinį požymį, labai svarbu tiksliai nustatyti grupių skaičių ir varijuojančio
požymio reikšmes, kurios skiria vieną tipą nuo kito. Kitaip tariant, reikia nustatyti tokias kiekybinio
intervalo ribas, kurios išskiria naują kokybę. Tai n÷ra sunku atlikti, kai grupuojama pagal vieną
požymį, tačiau tai gerokai sud÷tingiau, kai grupuojama pagal du ir daugiau požymių, kadangi tiriamos
aib÷s požymiai gali būti įvertinti skirtingais matavimo vienetais ir būti skirtingų požymių krūviai, t.y.
vienas požymis gali būti svarbesnis už kitą. Be to, geriausia gali būti vieno požymio didžiausia
reikšm÷, o kito požymio - mažiausia. Tod÷l toks grupavimas gali būti atliktas tik taikant specialius
statistinius duomenų apdorojimo metodus.
Statistin÷s lentel÷s. Dažniausiai visos statistin÷s lentel÷s skirstomos į pasiskirstymo ir dinamikos
lenteles.
Pasiskirstymo duomenų lentel÷se atsispindi socialinių-ekonominių reiškinių kitimai erdv÷je.
Dinamikos duomenų lentel÷s parodo socialinių-ekonominių reiškinių rodiklių pasiskirstymą laiko
atžvilgiu.
Dinamikos duomenų ir pasiskirstymo duomenų lentel÷s gali būti sudarytos pagal kokybinį ir
kiekybinį požymius arba kaip šių požymių kombinacija.
Visos statistin÷s lentel÷s gali būti pirminių duomenų lentel÷mis (informacin÷mis) ir pirminius
duomenis iliustruojančiomis lentel÷mis, plačiau paaiškinančiomis pirminius duomenis.
14
Statistinių lentelių sudarymo principai. Statistin÷s lentel÷s turi būti vaizdžios ir lengvai
suprantamos. D÷l to, jas sudarant, rekomenduojama laikytis tam tikrų principų. Tipin÷je statistin÷je
lentel÷je turi būti nurodytas numeris, pavadinimas ir paantrašt÷ virš pačios lentel÷s. Toliau turi būti
pateikta pagrindin÷ statistin÷s lentel÷s dalis - jos šaknis ir antrašt÷, t.y. eilučių ir stulpelių pavadinimai,
statistin÷ informacija. Išnašos ir duomenų šaltiniai turi būti po pagrindine lentel÷s dalimi.
Duomenų aprašymas grafikais. Grafikai yra vaizdesnis duomenų aprašymo bei analiz÷s būdas
palyginus su lentel÷mis. Visi grafikai gali būti suskirstyti į šias grupes:
o faktinius duomenis iliustruojančius grafikus;
o papildomais skaičiavimais gautų duomenų grafikus, kuriais dažniausiai vaizdžiai išd÷stomi
skaičiavimų rezultatai, papildomai jie paaiškinami.
Grafikai gali būti sudaryti įvairia technika ir būdais. Tačiau juos sudarant reikia laikytis tam tikrų
reikalavimų.
Dažniausia socialiniuose ir ekonominiuose tyrimuose naudojamos šios grafikų rūšys:
o Sektorin÷s diagramos.
o Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos.
o Tiesin÷s diagramos.
o Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos.
Sektorin÷s diagramos yra skirtos atskirų aib÷s dalių struktūrai atvaizduoti. Sudarant sektorines
diagramas, yra br÷žiamas apskritimas, kuris padalijamas į segmentus proporcingai aib÷s dalių
lyginamajam svoriui, išreikštam procentais.
Stulpelin÷se diagramose įvairių kategorijų dydžiai atvaizduojami vienodo pločio ir skirtingo
aukščio stačiakampiais ("stulpeliais"). Stulpelinių diagramų sudarymui reikia tik vienos, ordinačių
srityje atid÷tos matų skal÷s. Ji skirta kiekvieno stulpelio aukščiui nustatyti Stulpeliai turi būti išd÷stomi
tam tikru vienodu atstumu vienas nuo kito.
Jeigu stačiakampius išd÷stytum÷me ne vertikalia, o horizontalia kryptimi, gauta diagrama
vadintųsi juostine. Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos yra naudojamos tada, kai reikia palyginti
tarpusavyje kelis dydžius. Jas sudarant reikia laikytis tokių reikalavimų:
o skal÷s, kuria matuojamas stulpelio aukštis (juostos ilgis), pradinis taškas yra nulis;
o matų skal÷ turi būti nepertraukiama;
o matų skal÷ turi apimti visas statistin÷s aib÷s reikšmes;
o matų skal÷je užrašomi tik sveiki arba suapvalinti skaičiai;
o kai reikia, nurodomas skal÷s mato vienetas.
Kurią iš šių diagramų - stulpelinę ar juostinę - pasirinkti, priklauso nuo turimų duomenų.
Stulpeliai ir juostos yra naudojami ne tik atskirų dydžių palyginimui tarpusavyje, bet ir reiškinių
kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti.
15
Tiesin÷ms diagramoms, skirtingai nuo stulpelinių ir juostinių, reikia ne vienos, o dviejų matų
skalių. Koordinačių sistemos abscisių ašyje yra atidedamas laikotarpis arba data, o ordinačių - apimtis
arba lygis. Tiesin÷s diagramos - tai tinkamiausias grafinis būdas reiškinių kitimui laiko atžvilgiu
atvaizduoti.
Grafikai būna daug įdomesni ir naudingesni tada, kai vienoje diagramoje yra nubr÷žta ne viena, o
kelios kreiv÷s. Tada naudojamos skirtingos linijų rūšys. Rekomenduojama vienoje diagramoje br÷žti
ne daugiau 5-6 kreivių.
Visi aptarti grafikai sudaromi, naudojant įprastinę, taip vadinamą aritmetinę skalę. Šiai skalei
būdinga, kad vienodos jos atkarpos atitinka vienodo dydžio reikšmes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai
reikia ypatingai pabr÷žti ne absoliutų, o santykinį arba procentinį reiškinio kitimą laiko atžvilgiu. Tuo
tikslu yra naudojama logaritmin÷ skal÷. Atitinkamas grafikas yra sudaromas pusiaulogaritminiame
grafiniame lauke. Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos sudaromos taip:
o ordinačių ašyje atidedama logaritmin÷ matų skal÷;
o abscisių ašis graduojama, naudojant įprastą aritmetinę skalę;
o pradinis ordinačių ašies taškas yra 1, o galutinis taškas yra 10. Atstumas nuo 1 iki 10 reiškia
vieną augimo ciklą, t.y. dešimteriopą reiškinio apimties padid÷jimą. Ordinačių ašyje atstumas nuo 1 iki
2 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4, bei atstumas nuo 4 iki 8 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Atstumas nuo
1 iki 2, kaip ir atstumas nuo 2 iki 4 bei nuo 4 iki 8 yra lygus 100 procentų.
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI
1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai.
Statistinių rodiklių tipai. Statistinio steb÷jimo ir grupavimo rezultatai išreiškiami
apibendrinančiaisiais statistiniais rodikliais. Apibendrinantieji statistiniai rodikliai sudaromi
panaudojant individualiuosius rodiklius, tod÷l jie skiriasi kokybiškai. Individualieji rodikliai yra
empirinio pažinimo, o apibendrinantieji - teorinio pažinimo rezultatas.
Apibendrinantieji rodikliai skirstomi į dvi grupes:
o ekstensyviuosius (apimties);
o intensyviuosius (kokybinius).
Ekstensyvieji rodikliai apskaičiuojami pirminių požymių, o intensyvieji - antrinių požymių
pagrindu. Pirmieji atspindi reiškinių apimtį, dydį. Konkretaus statistinio tyrimo ekstensyvieji rodikliai
gali būti skirstomi į šiuos rodiklius:
o statistin÷s aib÷s vienetų skaičiaus;
o statistin÷s aib÷s požymio apimties.
Statistin÷s analiz÷s metu būtina lyginti ir intensyviuosius statistinius rodiklius. Kitaip nei
ekstensyvieji, intensyvieji rodikliai negali būti tiesiogiai sumuojami. Intensyvieji rodikliai skirstomi į
16
dvi grupes:
o santykinius rodiklius;
o vidurkius.
Santykiniai rodikliai skaičiuojami lyginant absoliučius statistinius dydžius arba pačius santykinius
dydžius. Santykiniai dydžiai išreiškiami įvairiai, priklausomai nuo lyginamosios baz÷s. Paprastai, kai
lyginami vieno masto dydžiai, santykiniai dydžiai išreiškiami procentais (%) ir koeficientais. Jeigu
tarpusavyje lyginami įvairiarūšiai dydžiai, tai santykiniai dydžiai dažniausiai išreiškiami vardiniais
skaičiais, promil÷mis ir kt.
Dydis, kurį lyginame, vadinamas lyginamuoju, o dydis, su kuriuo lyginame - baze.
Jei baz÷ prilyginama vienetui, santykinis dydis išreiškiamas koeficientu, jei šimtui - procentais, jei
tūkstančiui - promil÷mis, o jei dešimčiai tūkstančių - prodecimil÷mis.
Tarpusavyje susiję rodikliai sudaro statistinių rodiklių sistemą. Žemiau aprašomi pagrindiniai
statistiniai rodikliai.
Vidurkis (toliau x ) — tai taškas, kuris vidutiniškai artimiausias visiems statistin÷s eilut÷s
elementams. Skaičiuojamas tik kiekybinių duomenų vidurkis.

(1.1)
Čia: x – variantai;
n – variantų skaičius.
Skaitmeniniu požiūriu vidurkis yra sklaidos eilut÷s viduje, o pasiskirstymas gali būti apibūdintas
įvairių rūšių vidurkiais: aritmetiniu, harmoniniu, geometriniu, kvadratiniu, antiharmoniniu, moda,
mediana ir kt.
Mediana (toliau - M
e
) arba medianinis dydis, yra vidurinis sutvarkytos statistin÷s eilut÷s narys,
dalijantis ją į dvi lygias dalis. Kaip ir aritmetinis vidurkis, mediana charakterizuoja duomenų centrą.
Paprastai ja patariama naudotis, kai duomenų aib÷je yra išskirčių. Išskirtis - tai tokia duomenų aib÷s
reikšm÷, kuri yra nenatūraliai didesn÷ ar mažesn÷ už kitas reikšmes.
Mediana apskaičiuojama gana paprastai: jeigu variacin÷s eilut÷s narių skaičius n nelyginis, tai
mediana lygi šios eilut÷s viduriniam nariui. Jeigu n lyginis, tai mediana lygi dviejų vidurinių
variacin÷s eilut÷s narių vidurkiui.
Kvartil÷s, decil÷s ir procentil÷s yra labai artimos medianai tuo, kad taip pat dalija pasiskirstymo
eilutę į lygias dalis. Mediana dalija eilutę į dvi lygias dalis, kvartil÷s - į keturias, decil÷s - į dešimt,
procentil÷s - į šimtą lygių dalių.
Moda (toliau - M
o
) yra imties elementas, turintis didžiausią dažnumą. Jeigu visos reikšm÷s
statistin÷je eilut÷je pasikartoja vienodai dažnai, sakoma, kad pasiskirstymas modos neturį. Pavyzdžiui,
duomenų aib÷ 2,3; 2,3; 3,8; 3,8; 4,5; 4,5 modos neturi.

=
=
n
j
j
x
n
x
1
1
17
Dažnių skirstinys, turintis vieną modą, vadinamas unimodiniu skirstiniu. Jeigu egzistuoja dvi
modos sakoma, kad dažnių skirstinys bimodinis. Jeigu negretimų vienodo dažnio variacin÷s eilut÷s
narių yra daugiau nei du, modų taip pat yra daugiau. Toks dažnių skirstinys vadinamas multimodiniu.
Trijų pasiskirstymo centro charakteristikų (vidurkio, medianos ir modos) santykis rodo
pasiskirstymo asimetrijos kryptį ir laipsnį:
o jeigu šių rodiklių reikšm÷s lygios x = M
e
= M
o
yra simetriškas pasiskirstymas;
o jeigu x > M
e
> M
o
– teigiama dešiniašon÷ asimetrija;
o jeigu x <M
e
<M
0
– neigiama kairiašon÷ asimetrija.
Pagrindin÷s sklaidos charakteristikos yra duomenų aib÷s plotis, vidutinis nuokrypis, dispersija,
standartinis nuokrypis. Tai - kiekybinių kintamųjų charakteristikos.
Dispersija. Imties dispersija parodo duomenų sklaidą apie vidurkį. Imties dispersija (toliau – s
2
):

(1.2)
čia: x
i
– požymio reikšm÷s (variantai);
Standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis yra dažniausiai taikomas sklaidos matas. Jis
gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos.
Imties standartinis nuokrypis:


Kaip ir dispersija, standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį.
Variacijos koeficientas (v) yra lygus standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykiui,
padaugintam iš 100. Jis vartojamas dažniausiai ir rodo variacijos laipsnį. Kuo jis mažesnis, tuo aib÷
vienarūšiškesn÷, tuo šios aib÷s aritmetinis vidurkis yra tikslesn÷ požymio reikšmes apibūdinanti
charakteristika. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas tik iš teigiamų požymio reikšmių.
1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai
Ryšio matai, palyginti su vieną statistinę eilutę atspindinčiais vienmačiais rodikliais (vidurkiais,
variacijos matais, pvz., dispersija), yra kokybiškai naujos statistin÷s charakteristikos. Jos gaunamos
operuojant iš karto dviem ar daugiau statistinių požymių reikšmių ir atspindi dvimatį ar daugiamatį
statistin÷s aib÷s vaizdą. Paprastai išskiriami nagrin÷jamos požymių visumos dviejų rūšių dydžiai:
o rezultatinis rodiklis (žymimas y);
o faktoriniai, lemiantys rezultatinio rodiklio kitimą rodikliai (žymimi x)
Yra daugyb÷ ryšio įvertinimo matų bei metodų. Statistika orientuojasi į kiekybinį ryšio įvertinimą
- sprendžiama, koks ryšio stiprumas, kokia jo kryptis, kokį metodą naudoti ryšiui įvertinti.
Yra du ryšių tarp reiškinių, tipai:
o funkcinis, arba determinuotasis, ryšys, kai kiekvieną rezultatinio rodiklio reikšmę griežtai

=


=
n
i
i
x x
n
s
1
2 2
) (
1
1
2
s s =
18
apibr÷žia faktorinio dydžio (ar dydžių) reikšm÷. Funkcinis ryšys paprastai reiškia, kad reiškinys n÷ra
sud÷tingas ir jis apibr÷žtas bei gerai žinomas.
o stochastinis, arba statistinis, ryšys, kuris pasireiškia kaip priklausomyb÷ tarp atsitiktinių dydžių
taip, jog vieno dydžio pokytis veikia kito dydžio pasiskirstymą.
Stochastinio ryšio samprata remiasi tikimybin÷s reiškinių prigimties aiškinimu, o šitoks tikrov÷s
pažinimo būdas iš esm÷s atitinka masinio sud÷tingo reiškinio vyksmą - kiekvienas paskiras faktas
traktuojamas kaip griežtai neapibr÷žtas, tikimybinis; tik iš tokių faktų aib÷s išryšk÷ja tam tikra tvarka,
d÷sningumas.
Stochastinio tipo ryšiams reikšti paplitusios koreliacijos (atsakant į klausimą, ar yra ryšys tarp
požymių, kokia jo kryptis ir stiprumas) ir regresijos (konkretizuojant ryšio formą) sąvokos.
Ryšiams įvertinti gali būti naudojami šie metodai:
o statistinių eilučių sugretinimas;
o analitinis grupavimas;
o specialių lentelių (pvz., koreliacinių) konstravimas;
o grafinis vaizdavimas;
o dispersin÷ analiz÷;
o koreliacija ir regresija;
o daugiamat÷ analiz÷ (faktorin÷, komponentin÷, daugiamatis grupavimas, kanonin÷s koreliacijos
ir pan.);
o neparametriniai testai.
Koreliacija. Nefunkcin÷s priklausomyb÷s grafinis vaizdas vadinamas koreliaciniu lauku.
Koreliacinio lauko grafinis vaizdas pateikiamas 1.1 paveiksle.



1.1 pav. Koreliacinis laukas
Koreliacinis laukas užpildytas taškais. Čia pateikiamas vaizdas yra teigiamo koreliacinio ryšio
atvejis. Kuo glaudžiau taškai koreliaciniame lauke išsid÷stę apie kokią nors tiesinę liniją, tuo ryšys
stipresnis. Kai taškai išsid÷sto ant ties÷s, koreliacinis ryšys tampa funkcinis.
Koreliacijos matai. Koreliacijos koeficientas yra tiesin÷s priklausomyb÷s tarp kintamųjų
19
kiekybinio įvertinimo kriterijus arba ryšio stiprumo matas. Tiesin÷s dviejų kintamųjų priklausomyb÷s
mato — koreliacijos koeficiento r skaičiavimo metodika priklauso nuo kintamųjų skal÷s:
1. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį d÷snį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas
Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas.

(1.3)

čia x
i
, y
i
— abiejų kintamųjų imties reikšm÷s,
y x, — šių kintamųjų imties vidurkiai,
σ
x
, σ
y
— kintamųjų standartiniai nuokrypiai,
n — imties variantų (kintamųjų reikšmių porų) skaičius.
Koreliacijos koeficientas gali svyruoti intervale [-1,1]. Teigiamas koeficientas parodo, kad x
did÷jant y taip pat did÷ja, o neigiamo koreliacijos koeficiento atveju yra atvirkščiai.
2. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems normalumo prielaida n÷ra tenkinama, ir ranginiams
kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (Spearman) arba Kendall’o τ-b koreliacijos koeficientas.
Koreliacijos rodiklių naudojimo ypatumai:
o Klasikin÷ dažnai naudojamo koreliacijos koeficiento išraiška - tiesinio ryšio matas.
o Koreliacijos koeficientas, kaip ir dauguma statistinių charakteristikų - gera priemon÷
vienarūš÷ms aib÷ms apibūdinti. Kai steb÷jimai „iškraipomi" ir tarp jų pasitaiko netipiškų, nebūdingų
steb÷jimų, koreliacijos koeficiento reikšm÷ neatspindi tikrosios ryšio pad÷ties.
o Dydis r dar vadinamas porin÷s koreliacijos koeficientu ir skirtas ryšiui matuoti dvimačiu atveju.
Atliekant trijų ir daugiau faktorių tarpusavio ryšių analizę vartojamos dalin÷s, daugin÷s koreliacijos
koeficientų sąvokos.
o Melaginga koreliacija. Apibendrindami turimą statistinę medžiagą, visada darome išvadas.
Tyrin÷tojai pateikia daugybę vadinamosios melagingos koreliacijos atvejų, kai tikro, logiškai pagrįsto
ryšio n÷ra, o koreliacijos matai rodo statistiškai patvirtintą ryšį. Ryšys dar nereiškia priežasties.
Regresija. Regresijos sąvoką pirmasis pavartojo F. Golton. Per ilgesnę negu šimto metų regresin÷s
analiz÷s teorijos raidą suformuluotas toks teiginys: regresin÷ priklausomyb÷ kiekybiškai išreiškia ryšį
tarp faktorinio požymio (požymių) x ir rezultatinio požymio (požymių) y grupinių vidutinių reikšmių
naudojant vadinamąją empirinę regresijos liniją arba regresijos lygtį.
Regresijos linija - tai linija, išreiškianti koreliacinio lauko taškų išsid÷stymo tendenciją. Regresijos
lygtis vadinama porine, kai nagrin÷jama porin÷ priklausomyb÷ (tarp y ir x). Kai faktoriniai dydžiai keli,
turime dauginę regresiją. Kai matematin÷ funkcija tiesin÷, turime tiesinę regresiją. Dažnai
priklausomyb÷ tarp reiškinių išreiškiama netiesine regresija, tada funkcija įgauna vieną iš įvairių
netiesinių išraiškų.
y x
n
i
i i
n
y y x x
r
σ σ ⋅ −
− −
=

=
) 1 (
) )( (
1
20
Sud÷tingiausia parinkti tinkamiausią funkciją. Pasakymas „geriausia funkcija" gali tur÷ti įvairių
kriterijų. Dažniausias, turintis nemažai privalumų yra mažiausiųjų kvadratų metodas (toliau - MKM),
kurio esm÷ tokia: nuokrypių tarp faktinių ir teorinių rezultatinio rodiklio reikšmių kvadratų suma turi
būti minimali.
Apskaičiuotos regresijos lygties koeficientų reikšm÷s turi kelias prasmes. Pavyzdžiui, ties÷s
atveju ( y
x
= a + bx ) pirmoji - geometrin÷ - prasm÷ reiškia, kad a rodo regresijos linijos atkirstą y ašies
dalį, t.y. kai x = 0, o b yra kampo, kuriuo regresijos linija kertasi su x ašimi, tangento reikšm÷. Antra
prasm÷ - interpretacin÷. Čia koeficientas a neturi realaus atitikmens. Regresijos koeficiento b prasm÷
tokia: vidutiniškai x pakitus 1 mato vienetu, y pakinta b reikšme. Kai koeficiento b ženklas teigiamas,
pokyčio pobūdis išreiškia teigiamą ryšį - y padid÷jimas susijęs su x padid÷jimu ir atvirkščiai.
Regresijos tinkamumo matai. Suradus regresijos koeficientus ir interpretuojant, beveik visada
reikia atsakyti ir į klausimą, kiek tiksliai surasta regresijos lygtis išreiškia koreliacinio lauko
tendenciją. Paprastai naudojami keli regresijos tinkamumo rodikliai:
o Vidutin÷ kvadratin÷ regresijos paklaida (standartin÷ regresijos paklaida, absoliutin÷ regresijos
paklaida);
o Koreliacijos indeksas;
o Determinacijos koeficientas.

1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA
Dinamikos (laiko) eilut÷ - tai rodiklio, atspindinčio vieną ar kitą reiškinį skaitinių reikšmių eilut÷,
atspindinti jo kitimą laiko atžvilgiu. Ją sudaro du pagrindiniai elementai:
o laiko charakteristikos;
o eilut÷s lygiai.
Kad dinamikos eilut÷s lygiai būtų palyginami, būtina laikytis taisyklių:
o visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
o turi būti išreikšti tais pačiais mato vienetais;
o turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
o turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką;
o vertiniai rodikliai turi būti išreikšti to paties tipo kainomis.
Dinamikos eilut÷s yra absoliutinių dydžių, santykinių dydžių ir vidurkių.
Pagrindiniai dinamikos eilučių indikatoriai yra:
o absoliutinis lygio padid÷jimas;
o did÷jimo tempas;
o padid÷jimo tempas, procentais;
o absoliutin÷ padid÷jimo vienu procentu reikšm÷;
21
o vidutinis dinamikos eilut÷s lygis;
o vidutinis absoliutinis padid÷jimas;
o vidutinis did÷jimo tempas;
o vidutinis padid÷jimo tempas, procentais.
Dinamikos tendencijos nustatymas. Naudojant slenkamųjų vidurkių būdą, pradiniai dinamikos
eilut÷s lygiai pakeičiami vidurkiais, apskaičiuotais iš tam tikro pradinių narių skaičiaus. Slenkamieji
vidurkiai skaičiuojami iš nelyginio narių skaičiaus ir juo pakeičiamas vidurinis iš jų. D÷l to kai kurie
lygiai eilut÷s pradžioje ir pabaigoje lieka nepakitę.
Analitinio išlyginimo metodas naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą remiasi šiuo kriterijumi:
faktinių dinamikos eilut÷s lygių nuokrypių nuo pagrindin÷s kitimo trajektorijos kvadratų suma turi būti
mažiausia. Parinktos funkcijos parametrai surandami mažiausiųjų kvadratų metodu sprendžiant
normaliųjų lygčių sistemą.
Pagrindiniai analitinio dinamikos eilut÷s išlyginimo etapai šie yra:
o Įvertinamas reiškinio kitimo laike pobūdis.
o Parenkama analitin÷ trendo išraiška ir apskaičiuojamos jos parametrų reikšm÷s.
Skaičiavimams dažniausiai naudojamos šios funkcijos:
o a + bt (ties÷);
o a + bt + ct
2
(antrojo laipsnio parabol÷);
o ab
t
(eksponent÷);
o a + b/t (hiperbol÷).
Šiose formul÷se a, b ir c yra lygčių parametrai.
Apskaičiuota funkcija vadinama trendo funkcija. Toliau svarbu nustatyti faktinių ir teorinių
dinamikos eilut÷s lygių atitikimo laipsnį. Jis dažniausiai įvertinimas aproksimacijos paklaida.
Aproksimacijos paklaidai neviršijant 10 procentų, aproksimacija laikoma gera.
Prognoz÷s skaičiavimas. (Plačiau žr. 4 skyrių) Ekstrapoliacija - tai būsimų dinamikos eilut÷s
lygių tiriamuoju laikotarpiu nustatymas darant prielaidą, kad nustatytas d÷sningumas išlieka ir už
dinamikos eilut÷s ribų.
Jeigu įvertinami nežinomi dinamikos eilut÷s lygiai nagrin÷jamu laikotarpiu, tur÷sime
interpoliaciją.
Ekstrapoliacija gali būti dviejų rūšių:
o perspektyvin÷, kada atliekame būsimų dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus;
o retrospektyvin÷, kada atliekame buvusių dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus
Pagrindiniai perspektyvin÷s ekstrapoliacijos būdai yra:
1. Pasinaudojant vidutinio absoliutinio padid÷jimo reikšme.
2. Pasinaudojant vidutinio did÷jimo tempo reikšme.
22
3. Žinant trendo funkcijos parametrų reikšmes, prognoz÷ sudaroma į funkciją rašant t reikšmes.
1.7. INDEKSAI
Indeksų esm÷ ir rūšys. Vienas iš seniausių statistikos metodų - indeksų metodas. Jo paskirtis -
kiekybiškai charakterizuoti sud÷tingų socialinių reiškinių santykinį kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu.
Sąvoka „indeksas" turi dvejopą prasmę:
o tai tam tikras rodiklis arba tam tikrų skaičiavimų rezultatas;
o tai ypatinga santykinių dydžių rūšis.
Iš tikrųjų indeksai yra ypatinga santykinių dydžių rūšis, nes vienu rodikliu pateikiama daugelio,
dažnai skirtingų pavadinimų vienetų aib÷s kitimo laiko ir teritorijos atžvilgiu charakteristika.
Indeksai neatspindi vieno ar kito reiškinio dydžio, arba jo lygio, o suteikia jo lyginamąją
charakteristiką, t.y. apsiriboja šio reiškinio kitimo keičiantis situacijai (laiko ar teritorijos atžvilgiu)
išmatavimu.
Ne kiekvieną santykinį dydį galima vadinti indeksu, nes turi būti lyginami laiko ar teritorijos
atžvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reiškiniai. Indeksams būdingas bruožas - jie sudaro
tarpusavyje susijusių rodiklių sistemas. Dažniausiai tai rodiklių-dauginamųjų sistemos, sudarytos
funkcinio ryšio pagrindu.
Indeksais plačiąja prasme vadinami ypatingos rūšies sisteminiai santykiniai dydžiai, kurie atspindi
sud÷tingų socialinių-ekonominių reiškinių arba atskirų elementų kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu.
Tod÷l vieni ir tie patys rodikliai (pvz., dinamikos santykiniai dydžiai) turi dvejopą paskirtį: jeigu jie
nesudaro sistemos, tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydžiais (did÷jimo koeficientais ar
did÷jimo tempais), o jeigu sudaro - indeksais (kad būtų galima atskirti nuo tikrąja ta žodžio prasme
apibr÷žiamų indeksų, juos įprasta vadinti elementariaisiais (individualiais) indeksais, kai jie atspindi
sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą, pvz., konkrečios prek÷s kainos ar kiekio kitimą).
Tais atvejais, kai lyginamieji dydžiai laiko ar teritorijos atžvilgiu gali būti pakeisti tam tikrų
tarpusavyje susijusių dydžių sandaugos arba tų sandaugų sumos santykiu, pastarąjį vadinsime indeksu.
Priklausomai nuo to, ką indeksas atspindi: ar sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą, ar to
reiškinio tam tikrų elementų grup÷s kitimą, ar visos sud÷tingo reiškinio elementų aib÷s kitimą laiko ar
teritorijos atžvilgiu, turime:
o elementariuosius (individualiuosius) indeksus;
o grupinius indeksus;
o bendruosius (suvestinius) indeksus.
Socialiniai-ekonominiai reiškiniai, galintys tapti indeksin÷s analiz÷s objektu, yra trijų tipiškų rūšių:
o kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos aib÷s arba jos dalies dydį, kurį galima tiesiogiai nustatyti,
pvz., prekių kiekis, dirbančiųjų skaičius);
o kokybiniai (rodo tam tikrą savybę, būdingą atskiriems vienetams arba jų grup÷ms, pvz., kaina,
23
išlaidos, darbo produktyvumas, darbo užmokestis,);
o apimties (gaunami kaip pirmųjų rodiklių sandauga, rodanti bendrą tiriamo reiškinio apimtį, pvz.,
prekių apyvarta, produkcijos vert÷, darbo užmokesčio fondas).
24
2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS
2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS
Ūkio statistika yra ekonomin÷s statistikos dalis. Ji tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. Ji
skirstoma į dvi dalis: mikroūkio statistiką ir makroūkio statistiką.
Mikroūkio statistiką sudaro konjunktūros (ūkio sąlygų) ir paklausos tyrimas įmon÷s lygiu,
komercin÷s ūkin÷s veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas, statistin÷s informacijos rinkimas
bei jos pateikimas, komercin÷s ūkin÷s veiklos, jos veiksnių ir rezultatų ekonometrinis modeliavimas.
Šioje ūkio statistikos dalyje ryškūs du pogrupiai: mikroekonomin÷ ir įmon÷s statistika.
Makroūkio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. Jos turinyje - makroekonominiai
rodikliai, nacionalinių sąskaitų sistema, įvairūs ūkio sudedamąsias dalis apibūdinantys balansai,
tarptautiniai statistiniai standartai, tarptautinių palyginimų metodologija ir kt.
Ūkio statistika naudoja statistikos mokslo metodus, tačiau turi ir jai būdingų metodų. Tokie
metodai yra:
1) statistinis identifikavimas - socialiniuose moksluose vartojamų sąvokų ir apibr÷žimų
sukonkretinimas iki tokių sąvokų ir apibr÷žimų, kurie leidžia įvardyti ūkinio proceso ar reiškinių
turinį;
2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas - sutvarkytas vidujai neprieštaringas tiriamos ūkin÷s
visumos elementų skirstymas į grupes;
3) faktorin÷ indeksin÷ analiz÷ - rezultatinių rodiklių pokyčių tyrimas, nustatantis konkrečių
veiksnių įtaką nagrin÷jamam rodikliui;
4) balansų metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaičiavimai - ūkinio proceso ar reiškinio
susiformavimo šaltinių bei gautų rezultatų panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo
būdai;
5) ekonometrin÷ statin÷ ir dinamin÷ analiz÷ - sistema metodų ir skaičiavimų, orientuotų į
makroekonominių reiškinių tyrimą ir prognozavimą.
Statistikos praktin÷ veikla valstyb÷je gali būti centralizuota ir decentralizuota. Statistinę
informaciją gali rengti valstybin÷s ir nevalstybin÷s įstaigos.
Statistikos valstyb÷je organizavimą reglamentuoja Statistikos įstatymas. Praktikos darbuotojų
veikla paremta statistikos profesiniu kodeksu. Lietuvoje yra Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – LSD) bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Šios statistikos
tarnybos organizuoja statistiką ir vykdo statistinį darbą šalyje. Statistikos departamento centrin÷
būstin÷ yra Vilniuje.
Be valstyb÷s statistikos, praktinį statistinį darbą vykdo kitos valstybin÷s institucijos, privačios
struktūros.
25
Organizacinius ir metodologinius ūkio statistikos klausimus sprendžia Statistikos taryba, kurios
nuostatus ir sud÷tį tvirtina Vyriausyb÷.
Įvairiu laiku LSD buvo ir yra šie pagrindiniai skyriai:
o Juridinių vienetų registro tarnyba;
o Gyventojų registro tarnyba;
o Nacionalin÷s sąskaitos;
o Valstyb÷s finansų statistika;
o Darbo statistika;
o Kainų statistika;
o Demografin÷ statistika;
o Namų ūkio tyrimai;
o Socialin÷ statistika;
o Įmonių statistika;
o Žem÷s ūkio ir aplinkosaugos statistika;
o Gamybos ir inovacijų statistika;
o Užsienio prekybos statistika;
o Vidaus prekybos statistika;
o Transporto, prekybos ir paslaugų statistika;
o Statistikos departamento UAB „Statistin÷s informacijos rengimo centras".
Makroekonominių rodiklių skaičiavimui LSD naudoja šias pagrindines konsoliduotas statistines
ataskaitas:
o valstybinių įstaigų ir akcinių bendrovių pagrindines finansines ataskaitas ir buhalterinius
balansus;
o privačių įmonių ir užsienio kapitalo bendrovių ataskaitas;
o personalinių įmonių pajamų ir mokesčių deklaracijas;
o žem÷s ūkio bendrovių ataskaitas;
o Finansų ministerijos atskaitas;
o namų ūkių biudžetų tyrimus;
o Socialinio draudimo fondo (Sodros) ataskaitas,
o viešų biudžetinių fondų ataskaitas;
o Centrinio banko, kitų depozitinių (komercinių) bankų ir draudimo bendrovių ataskaitas; muitinių
deklaracijas.
LSD tvarko šiuos įmonių registrus:
o Įmonių registrą, skirtą registruoti visas įmones ir jų padalinius, įkurtus ir veikiančius Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
26
o Statistinį ūkinį subjektų registrą, kuriame saugoma ne tik informacija iš Įmonių registro, bet taip
pat informacija apie įstaigas ir organizacijas bei papildoma statistin÷ informacija apie įmones ir
įstaigas iš įvairių šaltinių.
Savo praktin÷je veikloje LSD vykdo pažintinę, valdymo ir viešumo funkcijas bei vadovaujasi
pagrindiniais valstyb÷s statistikos principais:
o centralizavimo ir regioninio decentralizavimo;
o neutralumo (neatsižvelgia ir vienašališkai nereaguoja į visuomen÷s sluoksnių, partijų, valstyb÷s
institucijų ir kitus interesus ar poreikius);
o mokslinio savarankiškumo (valstyb÷s statistika pati formuoja darbo instrumentarijų,
metodologiją, metodus ir pan.);
o legalizavimo ir informacijos pateikimo prievol÷s;
o vardinių duomenų konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi būti prieinami, jie turi būti
konfidencialūs).
Ūkis yra sud÷tinga ekonomin÷ sistema. Jis ir ekonomikos sektorių visuma. Ekonomikos sektorius
yra panašių institucinių vienetų visuma. Ekonomikos sektoriai pateikiami 2.1 lentel÷je.
2.1 lentel÷. Ekonomikos sektoriai
Sektoriai
Ekonomin÷s veiklos pagrindin÷
funkcija

Namų ūkiai ir pavieniai asmenys
sudarantys visą namų ūkį.
Vartojimas
Nefinansin÷s įmon÷s Prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų
teikimas
Finansin÷s įmon÷s Pinigų kaupimas, keitimas ir
panaudojimas
Valstybiniai juridiniai vienetai (šalies
valdymo įstaigos ir institucijos)
Paslaugų gamyba bendram naudojimui
bei nacionalinių pajamų perskirstymas
Pelno nesiekiančios įmon÷s,
aptarnaujančios namų ūkius
Produkcijos gamyba tam tikroms namų
ūkių grup÷ms

Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų sukurtą metodiką, visi instituciniai vienetai,
dalyvaujantys ekonominiame gyvenime, pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus sujungiami į
institucinius sektorius:
1. Nefinansinis sektorius - tai nefinansin÷s įmon÷s (korporacijos), t. y. visos įmon÷s, kurių tikslas
- rinkai gaminti prekes ir paslaugas bei gauti pelną.
Įmon÷s skirstomos į:
o valstybines nefinansines įmones;
o privačias nefinansines įmones (akcines ir žem÷s ūkio bendroves);
27
o užsienio kontroliuojamas nefinansines įmones (bendras su užsieniu ir užsienio kapitalo įmones).
2. Finansinis sektorius - tai visos korporacijos, kurių veikla yra finansinis tarpininkavimas arba
pagalbin÷s finansin÷s veiklos. Jį bendru atveju sudaro:
o centrinis bankas;
o kitos ind÷lininkų korporacijos;
o draudimo kompanijos ir pensijų fondai;
o finansin÷ pagalbin÷ veikla;
o kitas finansinis tarpininkavimas (išskyrus draudimo kompanijas ir pensijų fondą).
3. Vyriausyb÷s sektorių sudaro centriniai, regioniniai ir vietiniai valdymo vienetai kartu su
socialinio draudimo fondais ir visos kitos finansuojamos iš biudžeto įstaigos.
4. Namų ūkio sektorių sudaro:
o individualios (personalin÷s) įmon÷s;
o ūkininkai ir kiti ūkius turintys gyventojai.
Ūkio statistikoje namų ūkių sektoriui skiriama svarbi vieta. Šį sektorių sudaro:
o darbdaviai;
o asmenys dirbantys sau;
o samdomi darbuotojai;
o asmenys gaunantys nuosavyb÷s pajamas ir transferus:
- gaunantys nuosavyb÷s pajamas;
- gaunantys senatv÷s ir kitas pajamas;
- gaunantys kitas transferines pajamas.
5. Pelno nesiekiančios institucijos (toliau - PNI), aptarnaujančios namų ūkį, yra organizacijos,
kurios nesiekdamos pelno, namų ūkiams gamina prekes ir teikia paslaugas. Tai organizacijos, kurios
daugiausiai finansuojamos iš vyriausyb÷s arba iš savo narių įnašų (politin÷s partijos, religin÷s bei
profesin÷s organizacijos, poilsio ir sporto klubai ir t.t).
2.2 lentel÷. Ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius
Veiklos Kodas
Žem÷s ūkis, medžiokl÷ ir miškininkyst÷ A
Žuvininkyst÷ B
Kasybos pramon÷ C
Apdirbamoji pramon÷ D
Elektros, dujų ir vandens tiekimas E
Statyba F
Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba, automobilių, G
28
motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų
taisymas
Viešbučiai ir restoranai H
Transportas, sand÷liavimas ir ryšiai I
Finansinis tarpininkavimas J
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla K
Valstyb÷s valdymas ir gynimas; privalomas
socialinis draudimas
L
Švietimas M
Sveikata ir socialinis aprūpinimas N
Kita komunalin÷, socialin÷ ir asmenin÷
aptarnavimo veikla
O
Privačių namų ūkių su samdytu personalu veikla P
Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla Q
Ekonominiai statistiniai skaičiavimai neatsiejami ir nuo ekonomin÷s veiklos sąvokos. Ši veikla yra
konkreti ūkin÷ veikla, atspindinti tos veiklos svarbiausius bruožus. Lietuvos statistikos praktika
naudoja Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK; NACE rev. l). Šio
klasifikatoriaus pavyzdys pateikiamas 2.2 lentel÷je.

2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas.
Ekonominis augimas yra šalies prekių ir paslaugų realios apimties augimas per tam tikrą laikotarpį.
Jis matuojamas arba absoliučiu dydžiu, arba skaičiuojant vienam gyventojui. Dažniausiai ekonominis
augimas matuojamas metiniais padid÷jimo tempais, išreikštais procentais.
Ekonominio augimo svarba pasireiškia tuo, kad jo tempų did÷jimas skaičiuojant vienam
gyventojui reiškia gyvenimo lygio kilimą. Svarbiausi ekonominio augimo veiksniai yra šie:
o ekonomiškai aktyvūs gyventojai;
o gamtiniai ištekliai;
o kapitalas;
o technologijos.
Ekonominis augimas ir ūkio struktūra yra neatsiejami. Ūkis yra sud÷tinga sistema, kurios
racionalumas ar neracionalumas yra specifinis "reiškinys". Jį apibendrina ir identifikuoja šalies arba
nacionalinis produktas - apibendrinantis, absoliutin÷s formos rodiklis. Produkto dydyje bei jo
dinamikoje matosi sistemos racionalumas ar neracionalumas. Jis yra daugelio veiksnių funkcija.
29
Jeigu imsime prielaidą, kad ūkio racionalumas labiau asocijuojasi su įtrauktų į ūkinę apyvartą
veiksnių produktyvumu, galima siekti tai identifikuoti. Klasikiniu atveju, pagrindiniais į ūkinę
apyvartą įtrauktais veiksniais ir yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai (S) bei nacionalinis turtas (NT).
Gyventojų skaičiaus nustatymas. Natūralus ir mechaninis jud÷jimas.
Įvesime simbolius:
S
e
- esami gyventojai (tyrimo momentu konkrečioje vietov÷je rasti gyventojai, nepriklausomai nuo
to, ar tai jų nuolatin÷, ar laikinoji gyvenamoji vieta);
S
n
- nuolatiniai gyventojai (konkrečioje vietov÷je nuolat gyvenantys gyventojai, nepriklausomai
nuo to, ar tyrimo momentu šie gyventojai šioje vietov÷je yra, ar jų n÷ra);
S
li
- gyventojai, laikinai išvykę į kitą vietovę;
S
la
- gyventojai, laikinai atvykę į vietovę, bet joje nuolat negyvenantys.
Tai pagrindin÷s gyventojų skaičių identifikuojančios skaitin÷s kategorijos. Jos susijusios šia
priklausomybe:
S
n
= S
e
+ S
li
- S
la (2.1)

Kategorijos skaitin÷ išraiška yra momentinis dydis. Intervalinis yra vidutinis gyventojų skaičius.
Jeigu S
0
- metų pradžios gyventojų skaičius, o S
1
– metų pabaigos gyventojų skaičius, tai vidutinis
metinis gyventojų skaičius (VS) lygus:
VS =1/2(S
0
+ S
1
) (2.2)
Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas juos surašant. Gyventojų surašymai atliekami vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo
vienetą. Yra ištisinių steb÷jimų, atliekamų kas 10 - 15 metų.
Kitas duomenų apie gyventojus šaltinis yra jų registras. Lietuvoje gyventojų registras laikomas
valstybine informacine sistema. Ta sistema apima demografinius ir socialinius-ekonominius požymius,
apibūdinančius gyventojus. Kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas.
Gyventojų skaičius kinta natūraliai (natūraliu, gimimų-mirimų būdu) ir mechaniškai (persikeliant
gyventi iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą, t. y. migruojant). Šie reiškiniai identifikuojami
absoliutiniais ir santykiniais rodikliais. Tarkime:
N - per metus gimusiųjų skaičius;
m - per metus mirusiųjų skaičius;
S
a
- per metus atvykusių gyventi nuolat gyventojų skaičius;
S

- per metus išvykusių gyventi nuolat kitur gyventojų skaičius;
S
15-49
- vidutinis metinis 15-49 metų amžiaus moterų skaičius.
Išvardyti rodikliai yra absoliutiniai dydžiai, kuriuos naudojant apskaičiuojami santykiniai rodikliai.
Šie rodikliai rodo demografinio įvykio skaitinę išraišką, tenkančią 1000 gyventojų (imant šį skaičių
vidutiniškai per metus), t. y. dažniausiai išreiškiami promil÷mis (‰).
30
Santykiniai rodikliai skirstomi į bendruosius ir dalinius (specialiuosius). Pagrindiniai bendrieji
rodikliai (koeficientai) yra:
o gimstamumo [(N: VS) • 1000); čia: VS - vidutinis metinis gyventojų skaičius];
o mirtingumo [(m : VS) • 1000];
o natūralaus prieaugio [(NP : VS) • 1000; čia: NP - natūralus prieaugis; NP = N-m];
o atvykimo [(S
a
: VS) • 1000];
o išvykimo [(S

: VS) • 1000];
o mechaninio prieaugio, arba migracijos [(MS: VS) • 1000]; čia MS - migracijos saldo;
MS = S
a
- S

]•
Daliniai (specialieji) rodikliai apskaičiuojami konkrečiai lyčiai ir gyventojų amžiaus grupei.
Pavyzdžiui, specialusis gimstamumo koeficientas apskaičiuojamas šitaip:
SG = (N: VS
15-49
) • 1000 (2.3)
čia: VS
15-49
- vidutinis metinis moterų nuo 15 iki 49 metų amžiaus skaičius.
Vertinant gimstamumo ir mirtingumo tendencijas, naudojamos skal÷s. Tokių skalių pavyzdys yra
2.3 lentel÷.
2.3 lentel÷. Gimstamumo ir mirtingumo vertinimo skal÷
Vertinimas Gimstamumas,
promil÷mis
Mirtingumas,
promil÷mis
Labai didelis 40+ 20+
Didelis 30-39 16-19
Didesnis už vidutinį 25-29 14-15
Vidutinis 20-24 12-13
Mažesnis už vidutinį 16-19 10-11
Mažas 11-15 8-9
Labai mažas 10 ir mažiau 7 ir mažiau

Perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimai. Dažniausiai naudojami perspektyvinio
gyventojų skaičiaus apskaičiavimo būdai yra šie:
1. Paskutinio laikotarpio (paskutin÷s dinamikos eilut÷s lygio, Sn) gyventojų skaičiaus
ekstrapoliacija remiantis vidutiniu metiniu absoliutiniu gyventojų skaičiaus padid÷jimu (VAP) pagal
formulę:
S
t
=Sn + t × VAP (2.4)
čia: St - gyventojų skaičius t metais;
t - metai, kurių gyventojų skaičius apskaičiuojamas (t = 1,2, 3,... m);
31
VAP = l/n -1 [(Sn-Sp)] (2.5)
čia: n - dinamikos eilut÷s lygių skaičius;
S
p
- pirmasis dinamikos eilut÷s lygis.
Šiuo būdu skaičiuojant, vietoje VAP galima imti vidutinį metinį did÷jimo tempą. Pavyzdžiui, jeigu:
S
n
= 200 tukst. žm., n = 5 metai, vidutinis metinis gyventojų skaičiaus did÷jimo tempas sudaro 1,057 ir
reikia apskaičiuoti 7-ųjų metų gyventojų skaičių (t = 7-5), tur÷sime: S
7
=200 • l,057
2
= 223 tūkst.
žmonių.
2. Analitinis duomenų išlyginimas, panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą. Šį būdą naudojant,
surandama matematin÷ funkcija, geriausiai išreiškianti gyventojų skaičiaus kitimo ir laiko
priklausomybę. Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas įrašant į funkciją būsimų
laikotarpių charakteristikas t. Pavyzdžiui, įvairių funkcijų vidutin÷s absoliutin÷s procentin÷s paklaidos
analiz÷ parod÷, kad 7-ųjų metų gyventojų skaičių galima apskaičiuoti panaudojus ties÷s funkciją. Šios
funkcijos parametrų reikšm÷s yra šios: a = 130,6; b = 17,1. Tuomet: S
7
= 130,6 + 17,1 • 7 = 250,3
tūkst. žmonių. Ši prognoz÷s reikšm÷, palyginti su anksčiau gautąja, yra tikslesn÷.
3. Mirtingumo lentel÷s.
Mirtingumo lentel÷ apibūdina mirtingumo intensyvumą eliminuojant kitų veiksnių poveikį. Ji
parodo mirtingumo tipus ir parametrus kalendoriniais metais. Ji yra matematinis modelis, kuriuo
matuojama vidutin÷ gyventojų gyvenimo trukm÷ darant prielaidą, kad per gyventojų gyvenimą
nesikeis gyvenamoji aplinka. Sudaromos visų gyventojų - vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyventojų,
kitų grupių - mirtingumo lentel÷s.
2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos
indikatoriai
Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo j÷ga) yra tie, kurie tiriamu laikotarpiu dirba arba
pasirengę dirbti prekių ir paslaugų gamyboje. Tai:
o dirbantys gyventojai (asmenys, dirbantys pagal samdos sutartis, ir asmenys, savarankiškai
apsirūpinantys darbu);
o bedarbiai (darbingo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra be darbo, pasirengę tuoj pat dirbti ar
aktyviai ieško darbo).
Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai - tai įvairaus amžiaus asmenys neįskaityti į dirbančiųjų ir
bedarbių skaičių (vaikai, nedirbantys invalidai, nedirbantys pensininkai, rentininkai ir kt.).
Tai pagrindin÷s kategorijos, identifikuojančios gyventojų užimtumą. Svarbi ir kita sąvoka -
natūralusis nedarbo lygis, išreiškiantis ieškančių darbo skaičiaus ir laisvų darbo vietų skaičiaus
lygybę.
Faktiškasis nedarbo lygis (N
1
) yra bedarbių skaičiaus dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų
skaičiuje (dažniau darbingo amžiaus gyventojų skaičiuje), išreikšta procentais.
32
Šių rodiklių apskaičiavimui imami gyventojų surašymų, namų ūkių, įmonių tyrimų, įdarbinimo
įstaigų ataskaitų duomenys. Identifikuojant pad÷tį darbo rinkoje, be min÷tų rodiklių, apskaičiuojama
vidutin÷ nedarbo trukm÷, nedirbančiųjų (bedarbių) įdarbinimo norma (įdarbintų ir užregistruotų
bedarbių skaičiaus procentinis santykis).
Darbo biržos, kitų įdarbinimo įstaigų veiklos rezultatyvumą identifikuoja šie rodikliai:
1) laisvų darbo vietų užpildymo vidutin÷ trukm÷;
2) dalyvavimo užimtumo programose lygis (dalyvaujančių užimtumo programose bedarbių
skaičiaus ir vidutinio bedarbių skaičiaus procentinis santykis);
3) įdarbinimo efektyvumas (įdarbintų skaičius, tenkantis vienam darbo biržos tarpininkui);
4) užimtumo r÷mimo programų realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujančių užimtumo r÷mimo
programose skaičius, tenkantis vienam darbo biržos, kitos įdarbinimo įstaigos darbuotojui).
Statistikos praktikoje darbo j÷gos dydis skaičiuojamas naudojant gyventojų balansą. Darbo j÷ga
(DJ) skaičiuojama taip:
DJ = GS - IVS – NMSPŠ (2.6)
čia: GS - bendras gyventojų skaičius;
IVS - ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius;
NMSPŠ - nedirbančių moksleivių ir studentų, pensininkų, namų šeimininkių skaičius.
DJ skaidoma į dirbančiuosius ir bedarbius.
Duomenis apie oficialius bedarbius renka, saugo ir apdoroja nacionalin÷ darbo birža.
Dirbantys gyventojai skirstomi pagal ekonomines veiklas naudojant šiuos duomenų šaltinius:
o įmonių ataskaitas, išduotų licencijų-patentų skaičių ir personalinių įmonių duomenis (Mokesčių
inspekcija);
o socialin÷s apsaugos duomenis apie asmenų, už kuriuos gauti socialiniai įnašai, skaičių;
o darbuotojų skaičių pagal darbo užmokesčio statistikos duomenis (remiantis įmonių
ataskaitomis);
o Vidaus reikalų ministerijos teikiamus duomenis apie įkalintus asmenis;
o Krašto apsaugos ministerijos teikiamus duomenis apie kariškių skaičių.
Žem÷s ūkyje dirbančių asmenų skaičius nustatomas pagal įmonių ataskaitas bei remiantis
prielaida, kad smulkiuose ūkiuose dirbančiųjų skaičius vidutiniškai siekia 2,5 žmogaus viename ūkyje.
Darbo j÷gos tyrimai Lietuvoje buvo prad÷ti 1994 m. Šiais tyrimais ir nustatomas ekonomiškai
aktyvių, dirbančiųjų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius.
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas
Pagrindiniai nacionalinio produkto rodikliai yra šie:
o bendrasis nacionalinis produktas (BNP);
o bendrasis vidaus produktas (BVP);
33
o nacionalin÷s pajamos (NP);
o asmenin÷s pajamos (AP);
o grynosios asmenin÷s pajamos (GAP).
BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje ataskaitiniu laikotarpiu vert÷, kaip galutinis
gamybin÷s veiklos rezultatas.
BNP susijęs su BVP šia priklausomybe:
BNP = BVP + KŠG – ŠGU (2.7)
čia: KŠG - kitose šalyse gyvenančių šalies piliečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija;
ŠGU - šalyje gyvenančių užsieniečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija.
Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuotas išlaidų, pajamų ir prid÷tinių verčių sumos
metodais.
BNP, o ir BVP, apskaičiuojamas einamosiomis ir palyginamosiomis kainomis. Einamosiomis
kainomis apskaičiuojamas produktas vadinamas nominaliuoju. Padalytas iš kainų indekso, jis
vadinamas realiuoju.
Apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, sud÷tingiausia nustatyti neapskaitomos ekonomikos dalį.
Skaičiuojant BVP, reikia statistiškai įvertinti tris gamybos sektorius: formalųjį, neformalųjį ir
nelegalųjį. Šių sektorių turinys yra toks:
o formaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos, apie kurias
valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei (vengiama mok÷ti
mokesčius, nesilaikoma įstatymu numatytų standartų, nepateikiami duomenys statistikos tarnyboms);
o neformaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama veikla tokių ūkio subjektų,
kurių organizacinis lygis yra žemas, o darbo santykiai remiasi giminyste ir/ar kuo kitu, tačiau
įforminami darbo sutartimis. Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai, kurie naudojasi įvairiomis
mokamomis paslaugomis ir jas teikia. Šiame sektoriuje ryškūs du pagrindiniai neapskaitomos
ekonomikos tipai: „ekonominis šeš÷lis" (susiformuoja tada, kai ūkio subjektai vengia laikytis valstyb÷s
nustatytų normų, kad atsiskaitydami gal÷tų parodyti sumažintus gamybos kaštus ir apyvartą ir
padidintų savo pelną) ir „statistinis šeš÷lis" (susiformuoja tada, kai ūkio subjektai neįregistruoja
įmonių, slepia veiklas, neteisingai atsako arba visai neatsako į oficialiai teikiamus klausimus);
o nelegaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama įstatymais uždraustų paslaugų ir
prekių gamyba, legali gamybin÷ veikla, kurią vykdo neturintys leidimo arba kompetencijos asmenys ar
asmenų grup÷.
Yra trys neapskaitomos ekonomikos apimčių vertinimo metodų grup÷s:
o tiesioginiai metodai. Šie metodai duoda galimybę gauti duomenų apie fizinių ir juridinių asmenų
dalyvavimą neapskaitomoje ekonomikoje taikant imčių metodą ir specialius statistinius tyrimus;
o netiesioginiai metodai. Jais analizuojami duomenys apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą
34
neapskaitomoje ekonomikoje, jie lyginami, o neatitikimai nustatomi naudojant įvairius šaltinius:
monetarinius, ekonominius, socialinius;
o mišrieji metodai. Tai tyrimai, paremti tiesioginiais, netiesioginiais ir ekspertinių vertinimų
metodais.
Kitas, grynasis vidaus produktas (GVP) yra „tarpinis" rodiklis. Jis lygus:
GVP = BVP – PKP – A – NS (2.8)
čia: PKP - ilgalaikio materialaus turto priežiūros ir pan. sąnaudos;
A - ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas;
NS - nuostoliai d÷l stichinių ir pan. nelaimių.
Nacionalin÷s pajamos (NP) - tai grynasis produktas gamybos kainomis arba faktine verte. NP
praktiniuose apskaičiavimuose naudojami šie metodai:
o pajamų;
o paskirstomasis;
o galutinio naudojimo.
Nacionalines pajamas skaičiuojant pajamų metodu sudedamos nuosavyb÷s ir verslumo pajamos
bei darbo užmokestis.
Nacionalin÷s pajamos paskirstomuoju metodu lygios:
NP =DP + KP + NDP (2.9)
čia: DP - darbo pajamos;
KP - kapitalo pajamos (procentai, nuomos mokestis, dividendai, įmonių nepaskirstytas pelnas,
valstybinių įmonių pelnas, įvairių bendrijų pelnas, administracinių įstaigų grynosios pajamos);
NDP - nesamdomojo darbo asmenų pajamos.
Nacionalin÷s pajamos galutinio naudojimo metodu apskaičiuojamos sudedant visų galutinių
produktų naudotojų išlaidas.
Asmenin÷s pajamos (AP) yra gyventojų bruto pajamos ir jos lygios:
AP = NP –NĮP –M – ĮS + TI + VĮI (2.10)
čia NĮP - įmonių nepaskirstytas pelnas;
M - įmonių pelno mokestis;
ĮS - įmokos į socialinio draudimo fondus;
TI - transferin÷s išmokos;
VĮI - verslo įmonių išmokos.
Grynosios asmenin÷s pajamos (GAP) yra AP be tiesioginių mokesčių ir įvairių rinkliavų sumos.
Bendrojo vidaus produkto netekties d÷l bedarbyst÷s nustatymo metodai. Bendrojo vidaus
produkto netektis d÷l bedarbyst÷s dažniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginiais
skaičiavimais pagal formulę:
35
∆BVP= 1/100 × [(N
1
- Nn) × BV1
l
× 2,5] (2.11)
čia: N
n
- natūralusis nedarbo lygis (%);
N
1
- faktiškasis nedarbo lygis (%);
2,5 - Ouceno koeficientas, kuris rodo santykį tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo. Šiuo atveju
skaičius rodo, kad, faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį vienu punktu, BVP atsilieka 2,5%.
Fizin÷s apimties indeksas tiriant nacionalinio produkto rodiklius. Tiriant produkto rodiklių
dinamiką, skaičiavimų pagrindą sudaro fizin÷s apimties indekso skaičiavimai. Šis indeksas gali būti
apskaičiuotas dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu.
Skaičiuojant tiesioginiu būdu, naudojami duomenys apie produkciją, įvertintą vienų ir tų pačių
metų kainomis. Jeigu p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
– i-tojo produkto kaina
lyginimų baze paimtu laikotarpiu, q
i1
– produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
– produkto kiekis
lyginimų baze paimtu laikotarpiu, tuomet produkto fizin÷s apimties indeksas (I
q
), panaudojant
lyginimų baz÷s kainas, bus apskaičiuojamas pagal formulę:



=
0 0
0 1
i i
i i
q
p q
p q
I (2.12)

Fizin÷s apimties indeksą skaičiuojant netiesioginiu, arba defliacijos, būdu, produkto indeksas
patikslinamas kainų indeksu, t.y.:
p
pq
q
I
I
I = (2.13)
čia: I
pq
- produkto vert÷s indeksas, apskaičiuotas naudojant tiriamųjų laikotarpių duomenis;
I
p
- kainų indeksas-defliatorius, apskaičiuotas imant q
n
(naudojamas Paasche formos kainų
indeksas).
Paache formos kainų indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:


=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP . (2.14)

2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas
Nacionalinis turtas. Nacionalinio turto sud÷tinių dalių apskaičiavimo metodai. Nacionalinis
turtas (toliau – NT) yra materialin÷s g÷ryb÷s bei tinkami naudoti gamtos ištekliai. Tai turtas, kurį
valdo valstyb÷, privatūs asmenys, kuris naudojamas verslo reikalams. Tai materialaus ir
nematerialaus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma, kuri apibūdinama vertine (faktin÷mis ir
lyginamosiomis kainomis) išraiška ir natūra. NT yra momentinis dydis.
36
Nacionalinio turto sud÷tin÷mis dalimis imama:
o žem÷s fondas (X
1
+X
2
+ X
3
);
o išžvalgytos naudingosios iškasenos;
o įmonių ir bendrovių turtas (PK + KT);
o įstaigų ir organizacijų turtas (PK + AS);
o namų ūkių turtas;
o Lietuvos banko oficialiosios atsargos.
Čia: X
1
-žem÷; X
2
- miškai; X
3
- vidaus vandenys. Šių NT natūrinių-daiktinių sud÷tinių dalių vert÷
surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir jų koregavimo koeficientus. Tai tiesioginiai
skaičiavimai. Jais surandama ir išžvalgytų naudingųjų iškasenų vert÷. PK - ilgalaikis materialus turtas
(pagrindinis kapitalas). Jis NT parodomas be nusid÷v÷jimo sumos, t. y. realia verte. KT - pinigin÷s
l÷šos, atsargos (AS) ir kitas turtas. PK, KT apskaičiuojami tiesioginiais skaičiavimais, panaudojus
įmonių, valstyb÷s institucijų duomenis. PK (angl. Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindin÷ NT
sud÷tin÷ dalis.
Šitoks NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija.
Namų ūkių turtas apskaičiuojamas panaudojus namų ūkių tyrimų (šių tyrimų pagrindą sudaro
imties metodas) duomenis. Šie duomenys apibendrinami ekspertinių vertinimų metodu, t. y. NT
atspind÷tas namų ūkių turtą apibūdinantis skaičius yra specialistų ekspertų apklausos rezultatas.
Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaičiavimais.
Statistikos praktika rodo, kad, apskaičiuojant NT, dažniau remiamasi tiesioginių skaičiavimų
metodu. Šį metodą papildo rečiau naudojamas „nepertraukiamos inventorizacijos" metodas, kuris yra
ekspertinių vertinimų klas÷s metodas.
Statistikos praktika NT aiškina ir taip: nacionalinis turtas yra ekonominis turtas,
funkcionuojantis kaip kaupimo priemon÷, d÷l kurios instituciniai vienetai įgyja nuosavyb÷s teises
(individualias arba kolektyvines) ir kurią valdyti arba naudoti yra ekonomiškai naudinga jos
savininkams. Ekonominę naudą sudaro pirmin÷s pajamos, susidarančios turtą naudojant, ir holdingo
pelnas/nuostolis, kuris gali atsirasti disponuojant turtu.
Turtas skirstomas į nefinansinį ir finansinį.
Nefinansinis turtas gali būti sukurtas ir nesukurtas.
Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas, kuris atsiranda kaip gamybos procesų rezultatas. Jį
sudaro:
o ilgalaikis turtas, kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus
(ilgalaikis turtas dar skirstomas į materialų ir nematerialų);
o trumpalaikis turtas, arba atsargos, kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpin÷s;
o vertyb÷s, kurios n÷ra naudojamos gamyboje arba vartojimo sferoje, o yra įsigyjamos ir laikomos
37
kaip kaupimo priemon÷.
Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas, kuris atsiranda ne d÷l gamybos. Jis gali būti materialus ir
nematerialus:
o materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas, kuriam yra nustatyta nuosavyb÷s teis÷ (tod÷l,
pvz., jūros, oro erdv÷ n÷ra materialus nesukurtas turtas);
o nematerialų nesukurtą turtą sudaro patentai, perduodami kontraktai, įgytas prestižas ir kt.
Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mok÷jimo priemones, finansinius reikalavimus
ir ekonominį turtą, artimą finansiniams reikalavimams:
o mok÷jimo priemones sudaro piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teis÷s (toliau - SST),
valiuta ir ind÷liai;
o finansiniai reikalavimai įgalioja jų tur÷tojus, kreditorius, gauti apmok÷jimus iš kitų institucinių
vienetų, debitorių, kurie turi atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Finansiniai reikalavimai yra
vertybiniai popieriai, paskolos ir kt.;
o ekonominis turtas, artimas finansiniams reikalavimams, yra akcijos ir kt.
Lietuvos statistikos praktika yra sukaupusi šalies nacionalinio turto skaičiavimo patirtį. Yra
nustatomas valstybei nuosavyb÷s priklausantis turtas.
Duomenų apie valstybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. geguž÷s 16 d. nutarimas Nr. 466 „D÷l valstybei ir savivaldyb÷ms
nuosavyb÷s priklausančio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 10 d. nutarimas Nr. 1429 „D÷l Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie
valstybei arba savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" bei Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus įsakymai.
Pateikiami duomenys apie turtą, kuris nuosavyb÷s teise priklauso valstybei ir kurį patik÷jimo teise
valdo valstyb÷s įmon÷s; valstyb÷s institucijos, įstaigos ir organizacijos; Lietuvos bankas; savivaldyb÷s.
Pateikiami duomenys apie valstyb÷s įmonių; valstyb÷s institucijų, įstaigų ir organizacijų lizingo
(finansin÷s nuomos) būdu įsigytą turtą, kuris teisiniu požiūriu taps valstyb÷s nuosavybe tik sumok÷jus
už jį visą lizingo sutartyje numatytą kainą.
Pateikiami duomenys apie valstyb÷s turto valdytojų (valstyb÷s biudžetinių įstaigų ir valstyb÷s
įmonių) įsipareigojimus ir apie valstyb÷s įsipareigojimus.
Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Tarkime, kad X
i0
- i-osios nacionalinio turto (NT)
sud÷tin÷s dalies apimtis metų pradžioje, X
i1
– i-tos dalies apimtis metų pabaigoje, o jos kainų indeksas
yra I
pi
tuomet:
1) i-osios NT sud÷tin÷s dalies padid÷jimas lygus: X
i1
– X
I0
= ∆X
i
, o did÷jimo tempas:
I
xi
= X
i1
: X
I0
;
2) metų pabaigos NT bus lygus:
38

× ∆ + =
pi i i i
I X X NT ) (
0
(2.15)
3) NT padid÷jimas lygus: NT
1
– NT
0
, o did÷jimo tempas: NT
1
/ NT
0
ir jeigu NT
1
= 30 mlrd. Lt, o
NT
0
=25 mlrd. Lt, tai per metus NT padid÷jo 20 %, t .y.: 30 / 25 = (1,20 × 100) - 100.
2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA
2.3.1. Kainų tyrimas.
Kainų steb÷jimo metodai. Pagrindin÷ informacin÷ baz÷ kainų pokyčiams įvertinti yra
produkcijos, prekių ir paslaugų kainų ir tarifų registravimas įvairių nuosavyb÷s formų įmon÷se ir
atrankiniai (imties metodo pagrindu) namų ūkių (toliau – NŪ) tyrimų duomenys apie gyventojų
išlaidas šioms prek÷ms ir paslaugoms įsigyti.
Kainų lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu būdu. Kai kainos ir tarifai tvirtinami
Vyriausyb÷s ir jos galioja visoje Lietuvoje, duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka.
Pagrindiniai jų šaltiniai yra Vyriausyb÷s nutarimai ir kainoraščiai. Kai kainas ir tarifus tvirtina miestų
(rajonų) valdybos, duomenis apie jas renka miestų ir rajonų statistikos darbuotojai. Šiuo atveju
duomenų šaltinis yra savivaldybių potvarkiai.
Duomenys apie kainas, kurias formuoja rinka, gaunami tiesiogiai registruojant šias kainas
apsilankymo dieną atitinkamoje parduotuv÷je ar paslaugų įmon÷je, turgaviet÷je, pas privačius
pardav÷jus. Šitoks tyrimas yra atrankinis (imties metodo pagrindu). Dažniausiai taikoma daugiapakop÷
imtis:
o pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai, atstovaujantys tam tikriems geografiniams rajonams ar
regionams;
o po to atrenkamos konkrečios parduotuv÷s, paslaugų įmon÷s ir pan.;
o galiausiai atrenkamos prek÷s ir paslaugos, kurių kainos bus registruojamos.
Kainų indeksai. Ūkio statistikos praktika apima gamintojų, prekių apyvartos, vartotojų kainų
„pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo, arba egzistencinio minimumo), eksporto-importo kainų
indeksų skaičiavimus. Tai konkretūs agregatinių Laspeyreso ir Paasche kainų indeksų,
besiskiriančių sv÷rimo sistemomis, taikymo variantai. Štai, sudarant eksporto-importo kainų indeksus,
atspindinčius atskirų prekių grupių kitimus kainos požiūriu, svoriai yra prekių kiekiai; sudarant
pragyvenimo kainos indeksą, svoriai yra gyvenimo reikmenų kiekiai.
Kainų indeksas pagal Laspeyresą (IpL)apskaičiuojamas pagal formulę:



=
0 0
0 1
i i
i i
q p
q p
IpL (2.16)
Kainų indeksas pagal Paasche (IpP) apskaičiuojamas:
39


=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP (2.17);
čia: p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
– i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu
laikotarpiu, q
i1
- produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
- produkto kiekis lyginimų baze paimtu
laikotarpiu.
Teoriniu požiūriu šios indeksų formul÷s yra lygiareikšm÷s. Kurią iš jų naudoti - lemia kainų
indekso skaičiavimo tikslai. Vis d÷lto, sudarant kainų indeksus, svarbiausia teisingai parinkti svorius,
prekių, paslaugų ar pan. atstovus iš jų grupių.
Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (toliau - VKI) skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę.
Svoriai nustatomi remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Naudojama Individualaus
vartojimo tikslų dvylikos pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių klasifikacija (toliau -
COICOP). VKI skaičiavimams suformuotą „vartojimo krepšelį" sudaro pagrindin÷s vartojimo prek÷s ir
paslaugos, kurių kainų pokyčiai ir įvertinami. Lietuvos statistikos departamentas akcentuoja, kad
vartotojų kainų indekso paskirtis - įvertinti prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, apmoka ir vartoja
gyventojai, kainų lygio pokyčius laiko atžvilgiu.
Suderintas vartotojų kainų indeksas (toliau - SVKI) - rodiklis infliacijos lygiui Europos Sąjungos
(toliau - ES) šalyse matuoti. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko
pinigų politikai vykdyti.
Poreikis skaičiuoti SVKI atsirado 1991 m. pabaigoje, pasirašius Mastrichto sutartį. Pagal sutarties
109j straipsnį ES šalys nar÷s įsipareigoja užtikrinti ekonominę konvergenciją. Vienas iš pažangos
kriterijų šioje srityje yra aukštas kainų stabilumo laipsnis, pasireiškiantis infliacijos rodiklių suart÷jimu
su atitinkamais trijų šalių narių, pasiekusių šioje srityje geriausių rezultatų, rodikliais. Infliacija turi
būti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotojų kainų indeksais.
SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių, pritaikytą
SVKI (COICOP/HICP – angl. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the
needs of HICPs). SVKI yra Laspeyres tipo indeksas. Laspeyres formul÷ taikoma visų COICOP/HICP
klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti. Elementarios aib÷s kainų indeksas
apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis.
Gamintojų kainų indeksai (toliau - GKI) skaičiuojami apdirbamosios ir išgaunamosios pramon÷s
produkcijai. Nuo 1996 m. naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius
(NACE Rev.l). Naudojama Laspeyreso formul÷, tačiau baziniai metai svorių nustatymui keičiami kas
metai, naudojant t - dvejų metų pardavimų struktūrą, o baziniu laikotarpiu nustatant kainų pokyčius
imamas pra÷jusių metų gruodžio m÷nuo. Duomenis apie kainas praneša įmon÷s. Prekių, skirtų vidaus
rinkai, kainos registruojamos FCA sąlygomis (ang. Free Carrier). Į registruojamą kainą neįeina
prid÷tin÷s vert÷s ir akcizo mokesčiai. Eksportuojamoms prek÷ms registruojamos FOB (angl. Free on
40
Board) kainos, t.y. į prekių vertę įeina transportavimo iki Lietuvos sienos kaštai.
Statybos kainų indeksas (toliau - SKI) parodo atliktų statybos objektų užbaigimo kaštų pokyčius
per tam tikrą laikotarpį. Indekso skaičiavimui atrinkti statybos objektai - gyvenamieji pastatai ir šių
statinių kategorijų objektai: pramon÷s, administraciniai pastatai, švietimo, sveikatos apsaugos,
komunalin÷s infrastruktūros, vandens valymo, kelių ir gatvių rekonstrukcijos objektai. Kiekvieno
objekto atveju įvertinamos statybos medžiagų, įrengimų, darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir
kitos išlaidos. Šias kainas praneša statybos įmon÷s. Indeksas skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę.
Žem÷s ūkio produkcijos kainos. Šiai produkcijai skaičiuojamas bendras supirkimo kainų indeksas
bei atskirai augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s produktų supirkimo kainų indeksai. Duomenys apie
kainas gaunami iš didmenin÷s prekybos ir žem÷s ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Indeksai
skaičiuojami pagal Laspeyreso formulę.
Eksportuojamų/importuojamų prekių kainų indeksas išreiškia eksportuojamų/importuojamų
prekių į/iš šalies teritoriją pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis duomenų šaltinis indeksui
skaičiuoti yra Užsienio prekybos statistika, rengiama remiantis muitinių krovinių deklaracijų
(Bendrųjų dokumentų) ir Intrastato duomenimis, Lietuvos pramon÷s produkcijos gamintojų,
eksportuojančių savo produkciją, duomenys apie pardavimo kainas, Lietuvos importuojančių įmonių
duomenys apie pirkimo kainas. Indeksui skaičiuoti taikoma Laspeyres formul÷.
Eksportuojamos/importuojamos prek÷s klasifikuojamos, remiantis Lietuvos Respublikos
kombinuotąja muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra (toliau - KPN), sudaryta
Europos Bendrijos kombinuotosios prekių nomenklatūros (CN – angl. Combined Nomenclature)
pagrindu.
2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika
Bankų statistika. Lietuvos finansinių įstaigų sistemą apibendrintai sudaro:
o Lietuvos bankas;
o depozitiniai (komerciniai) bankai;
o kitos kreditin÷s įstaigos;
o draudimo įmon÷s;
o Vilniaus vertybinių popierių birža;
o finansų maklerio įmon÷s;
o investicin÷s bendrov÷s.
Ekonominiais statistiniais skaičiavimais bankininkyst÷s srityje identifikuojama:
o bankininkyst÷s sistema;
o bankin÷ veikla (įsipareigojimai, pinigų atsargos, nominalus pinigų kiekis, tarpbankin÷s
paskolos, vidutin÷s palūkanos);
o pinigai ir infliacijos mastai, valiutų kursai.
41
Bankininkyst÷s sistema apibūdinama atliekant bankų statistinį grupavimą įvairiais grupavimo
požymiais. Pavyzdžiui, bankai pagal veiklos kryptis gali būti grupuojami į šias grupes:
o centrinį;
o emisijos;
o komercinius;
o inovacinius;
o ipotekinius;
o taupomuosius.
Bankin÷ veikla identifikuojama ekonominių statistinių rodiklių (bankin÷s veiklos indikatorių)
sistema. Šioje sistemoje svarbiausi rodikliai, be pamin÷tų, yra:
o banko paslaugų vert÷ - banko gauto procento normos ir išmok÷to procento normos skirtumas;
o operacin÷s pajamos - kreditinių operacijų procentas; investicijų į vertybinius popierius procentai
ir dividendai; steig÷jų bei spekuliatyvinių biržos sandorių pelnas; komisiniai už atsiskaitymus ir
pervedimus; užsienio operacijų pajamos;
o bendrasis pelnas – bendrųjų pajamų ir išlaidų skirtumas;
o balansinio pelno norma - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis;
o banko likvidumas - sugeb÷jimas laiku padengti įsiskolinimus; banko aktyvų ir pasyvų santykis
bei struktūra;
o banko stabilumas (pastovumas) - išduotų paskolų sumos ir depozitų (ind÷lių) santykis, arba
pasyvų ir aktyvų santykis;
o kreditavimo apimtys - skolininkų neapmok÷tų įsiskolinimų likutis;
o sumos, gautos pagal depozitus - nerealizuotų aktyvų likutis, pinigai, gauti pagal depozitus;
o pinigų mas÷ - pirkimo ir mok÷jimo priemonių visuma;
o pinigų apyvartos greitis. Jis apibūdinamas:
a) pinigų apyvartumu pajamų apyvartoje (BVP ir vidutinio pinigų agregato P2 santykis. Čia P2
yra pinigų P1 ir kvazipinigų suma. P1 - neterminuoti ind÷liai ir pinigai apyvartoje. Kvazipinigai -
terminuoti šalies ir konvertabilios bei nekonvertabilios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta)
ind÷liai);
b) pinigų apyvartumu atsiskaitymų apyvartoje (banko pervestų l÷šų pagal einamąsias sąskaitas ir
pinigų agregato P2 santykis).
Pinigų perkamoji galia. Pinigų perkamosios galios pakitimas identifikuojamas indeksu (I
pg
),
kuris apskaičiuojamas taip:
VKI
I
pg
1
= (2.18)
čia: VKI - vartotojų kainų indeksas.
42
Šitaip apskaičiuotas indeksas vadinamas pinigų perkamosios galios indeksu. Jis ir VKI savo
turiniu yra skirtingi. Šitai matyti ir iš šio pavyzdžio. Tarkime, ataskaitiniu laikotarpiu prek÷s kaina
sudar÷ 1,39 Lt, o baziniu laikotarpiu - 1,43 Lt. Šiais duomenimis, prek÷s kaina sumaž÷jo 2,797% =
[(1,39/1,43) - 1] × 100%. Tuo tarpu lito perkamoji galia padid÷jo 2,878% = [(1,43/1,39) - 1] × 100%.
Pinigai, valiuta, infliacija - susijusios sąvokos. Valiutos (šalies piniginio vieneto) kursas yra dviejų
valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Ekonominiams statistiniams skaičiavimams priskiriami
vidutinio valiutos kurso skaičiavimai. Šis kursas yra n-ojo laipsnio šaknis iš keleto laikotarpių valiutos
kursų, apskaičiuotų tiesioginiu metodu (valiutos kiekis, tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui),
sandaugos. Kitaip tariant, jis yra geometrinis vidurkis.
Valiutos kurso kitimo tendencijai apibūdinti naudojamas grafinis duomenų vaizdavimo būdas,
vykdomas duomenų analitinis išlyginimas panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą ar jo
nepanaudojus.
Infliacija identifikuojama VKI kitimo mastu. Tarkime, rugs÷jo m÷nesį, palyginti su rugpjūčio
m÷nesiu, VKI sudar÷ 1,15 (kainos padid÷jo 15 proc.), o spalio m÷nesį, palyginti su rugs÷jo m÷nesiu, jis
buvo 1,47 (kainos padid÷jo 47%). Taigi spalio m÷nesį, palyginti su rugpjūčio m÷nesiu, kainos padid÷jo
(infliacijos mastas) 69% = (1,15 × 1,47) = (1,69 × 100) – 100%.
Infliaciją lydi pinigų nuvert÷jimas, kuris, identifikuojamas perkamosios galios indeksu I
pg
.
Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų tyrimas. Pagrindin÷mis Lietuvos valstyb÷s ir
savivaldybių institucijų finansų grandimis yra:
• nacionalinis biudžetas:
- valstyb÷s biudžetas
- savivaldybių biudžetai;
o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas;
o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;
o nebiudžetiniai fondai.
Tiriant valstyb÷s ir savivaldybių finansus pateiktas grupavimas imamas pagrindu. Nustatoma:
o pajamų ir išlaidų apimtis, dinamika ir sud÷tis;
o pajamų ir išlaidų struktūra pagal:
- gavimo šaltinius ir išlaidų kryptis;
- biudžetų rūšis;
- žinybinį ir kitokį priklausomumą.
Pajamų ir išlaidų struktūra tiriama atsižvelgus į biudžetų pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal tam
tikrus požymius į vienarūšes grupes.
Tiriant biudžetų pajamas ir išlaidas nuodugniau, skaičiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktūros
pokyčių rodikliai. Tarkime, x
i0
– i-ojo biudžeto skyriaus apimtis pra÷jusiame laikotarpyje; x
i1
– i-ojo
43
biudžeto skyriaus apimtis ataskaitiniame laikotarpyje, tuomet i-ojo biudžeto skyriaus lyginamasis
svoris ataskaitiniame laikotarpyje sudarys:
100
1
1
1
×
|
|
¹
|

\
|
=
∑ i
i
i
x
x
f (2.19)
pra÷jusiame laikotarpyje:
100
0
0
0
×
|
|
¹
|

\
|
=
∑ i
i
i
x
x
f (2.20)
Šiais duomenimis, absoliutiniai biudžeto skyriaus struktūros pokyčiai bus lygūs:
∆f
i
= f
i1
– f
i0
(2.21)
o santykiniai struktūros pokyčiai, rodantys pasikeitimų intensyvumo laipsnį, sudarys:
0
1
i
i
f
f
f
i
i
= . (2.22)
2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS
Ūkio konjunktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai. Ekonominiai statistiniai rodikliai,
identifikuojantys ūkio aktyvumą, vadinami ekonominiais indikatoriais. Pagrindiniai jų klasifikavimo
požymiai yra šie:
o skaičiavimams naudotų duomenų pobūdis (objektyvūs, subjektyvūs);
o kompleksiškumas (paprastieji, bendrieji, arba kompleksiniai).
Bendrieji indikatoriai yra įvertinantys ūkinę situaciją šalyje. Tai bendrasis vidaus produktas,
bendrasis nacionalinis produktas, nacionalin÷s pajamos ir kt.
Bendrųjų indikatorių klas÷ yra kompleksin÷. Jai priskiriami paprastųjų indikatorių junginiai.
Paprastaisiais indikatoriais apibūdinami atskiri ūkiniai reiškiniai, šių reiškinių dalys ar savarankiški
komponentai, apibūdinantys ūkio politikos tikslus bei jų siekimo priemones.
Klasikin÷ ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika. Ūkio svyravimai yra keturių rūšių:
o sezoniniai (S; sezono pasikeitimo arba įvairių kalendorinių ir religinių švenčių bei papročių
rezultatas);
o ilgalaikiai (T; trendas; ilgalaikis ir pastovus ūkio aktyvumo did÷jimas);
o nereguliarūs (I; nenumatyti ūkio aktyvumo pasikeitimai, kuriuos lemia įvairūs atmosferos
pokyčiai, technikos atradimai arba politiniai įvykiai);
o cikliniai (C; ilgalaikiai ir nereguliarūs. Juos lemia ekonomin÷s j÷gos ūkio viduje, kurios yra
bendro ekonominio gyvenimo dalis).
Ekonominiame indikatoriuje šias svyravimų rūšis (komponentes) sieja priklausomyb÷:
T + S + C + I. (2.23)
Tyrimų tikslas - šių komponenčių apimtis nurodyti skaičiais. Sud÷tingiausia parinkti funkcijos tipą
44
Parenkant funkcijos tipą, taikomas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. Šiuo būdu, sudarius faktinių
duomenų grafiką vizualiai nusakomas funkcijos tipas.
Funkcijos pasirinkimo teisingumu įsitikinama palyginus įvairioms funkcijoms apskaičiuotas
vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą ir vidutinę procentinę paklaidą. Mažesn÷ šių dydžių reikšm÷
rodo tinkamesnę funkciją.
Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymas - galutinis tyrimų tikslas. Ekonominių indikatorių
prognostin÷s reikšm÷s gaunamos trendo funkcijų pagrindu. Veiksminga trumpalaikių prognozių
gavimo priemon÷ yra eksponentinis išlyginimas. Tokio tipo modeliai priklauso simptominių
ekonometrinių modelių grupei.
Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymui, situacijos šalies ūkyje vertinimui pasitelkiami ir
ekspertiniai ar artimi jiems vertinimai. Dažnai tokie tyrimai remiasi vadinamąja racionalių lūkesčių
teorija. Šią teoriją pirmą kartą pristat÷ J.Muth 1961 m. Ją išpl÷tojo R.Lucas ir kt.
Pagrindin÷s teorijos prielaidos yra šios: jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su
pastebimais procesais, racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius ir prognozes, susijusias su šiais
procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Šios teorijos pagrindu Lietuvoje atliekamas specialus tyrimas, arba apklausa. Joje dalyvauja
finansininkai, gamybininkai, paslaugų ir prekybos sektoriaus atstovai. Apklausa yra anketin÷. Anketą
sudaro 12 (skaičius nepastovus) makroekonominių rodiklių sąrašas. Jame yra ir šie rodikliai:
o BVP ir jo dinamika;
o infliacijos mastas;
o nedarbo lygis;
o vidutinis darbo užmokestis;
o vidutin÷s namų ūkių pajamos ir išlaidos;
o namų ūkių pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms;
o neapskaitytas importas ir eksportas;
o įmonių pelnas bei investicijos;
o prognozuojamos palūkanos;
o lito kursas palyginti su JAV doleriu.
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI

Pagrindin÷s balansinių ir sintetinių skaičiavimų sąvokos yra šios:
o balansinis modelis (angl. balance model). Tai balansinių lygybių ir santykių sistema. Lygybių,
kurios atspindi dviejų elementų – išteklių ir jų naudojimo - atitikimą;
o balansin÷ lentel÷ (angl. double table). Kitaip vadinama šachmatine lentele. Šioje lentel÷je tiek
vertikaliai, tiek horizontaliai išd÷stytos taip pat pavadintos skiltys ir eilut÷s;
45
o balansų metodas (angl. balance technique). Tai išteklių ir jų poreikio palyginimo metodas.
Nacionalinių sąskaitų sistema. Balansinių lentelių, atspindinčių įvairių produkto ir pajamų
rodiklių tarpusavio ryšius, paskirstymą ir naudojimą, visuma vadinama nacionalin÷mis sąskaitomis.
Šios sąskaitos sudaro kelių lygių sistemą. Tai yra:
o ekonominiai agentai ir instituciniai vienetai;
o institucinių vienetų grup÷s;
o ekonomikos sektoriai;
o nacionalin÷ ekonomika.
Nacionalinių sąskaitų sistemos (toliau - NSS) pagrindin÷s sąvokos yra šios:
o ekonominis agentas (ūkinis subjektas, galintis daryti savarankiškus sprendimus, privalantis vesti
ekonominių operacijų, išteklių ir pajamų apskaitą);
o ekonomikos rezidentai (namų ūkiai ir pavieniai asmenys, sudarantys namų ūkį; įmon÷s ir jų
dariniai; pelno nesiekiančios įmon÷s, aptarnaujančios namų ūkius; šalies valdymo įstaigos ir
institucijos);
o ekonomin÷s operacijos (prekių ir paslaugų, paskirstymo, finansin÷s).
NSS gamybai priskiria paslaugas, visą sukurtą produkciją, faktiškai patenkančią į rinką,
neatsižvelgiant į tai, ar ji parduodama, mainoma ar suvartojama savo reikm÷ms. Veikla laikoma
gamybine, jeigu tai vyksta iniciatyva institucinio vieneto, turinčio nuosavyb÷s teisę į šią veiklą, jam
stebint ir atsakant už tos veiklos rezultatus.
NSS svarbiausi bruožai yra:
o sistematiškumas;
o platus gamybos sferos aiškinimas;
o ekonomin÷s operacijos vertinamos rinkos kainomis arba jų analogais;
o taikomas dvejybinio įrašo principas;
o įvertina ūkin÷s veiklos rezultato formavimo procesą;
o atspindi realų produktą ir pajamų kūrimą bei skirstymą;
o atspindi produkto paskirstymo eigą.
Ūkio statistikos teorija numato trijų lygių, arba klasių nacionalinių sąskaitų sistemos sąskaitas.
Pirmosios klas÷s sąskaitos atspindi bendruosius (apibendrinančius) ekonominius rodiklius, parodo
valstyb÷s pl÷tojimosi tendencijas. Šios klas÷s sąskaitos vadinamos konsoliduotomis arba suvestin÷mis.
Jų yra keturios:
o gamybos (bendrojo vidaus produkto);
o vartojimo (pajamų paskirstymo bei pajamų-išlaidų apskaičiavimo);
o kaupimo (kapitalo operacijų);
o išorinių (užsienio) operacijų.
46
Antrosios ir trečiosios klas÷s sąskaitos yra vienodo lygio. Jų paskirtis - detalizuoti, papildyti
pirmosios klas÷s sąskaitas. Štai antrosios klas÷s sąskaitos papildo pirmosios klas÷s sąskaitas produkto
gamybos, vartojimo ir kaupimo požiūriais, trečiosios - pajamų ir išlaidų, kapitalinių investicijų
finansavimo požiūriais. Kiekviena klas÷ turi standartines sąskaitas ir standartines balansines lenteles.
NSS sąskaitas papildo pagalbin÷s lentel÷s. Jose detalizuojami įvairūs situaciją ūkyje apibūdinantys
bendrieji rodikliai.
Analizuojant nacionalinių sąskaitų turinį, naudojamasi šiomis balansin÷mis lygyb÷mis:
Pridedamoji vert÷ + Importas = Prek÷s, kiti produktai ir paslaugos + Kapitalin÷s investicijos +
Eksportas;
Kaupimas = Kapitalin÷s investicijos - Ilgalaikio materialaus turto panaudojimas+ Skolų saldo;
Pridedamoji vert÷ = Kapitalin÷s investicijos + Prek÷s, kiti produktai ir paslaugos + (Eksportas -
Importas = Užsienio prekybos saldo).
Lietuvos statistikos departamentas sudaro šias sąskaitas:
0: Prekių ir paslaugų sąskaitą, kuri parodo visus prekių ir paslaugų išteklius (išleidimą ir importą)
ir jų panaudojimą (tarpinį vartojimą, galutinį vartojimą, pagrindinio kapitalo formavimą, eksportą). Ši
sąskaita visada subalansuota ir neturi likutinio ar balansinio straipsnio.
I: Gamybos sąskaitą, kuri parodo prekių ir paslaugų gamybą, apibr÷žtą NSS. Šios sąskaitos
pagrindinis rodiklis yra bendrasis išleidimas ir BVP. Bendrasis išleidimas parodo prekių ir paslaugų
bazinę vertę (su subsidijomis gaminiams, bet be mokesčių gaminiams), kuri yra rezidentinių
institucinių vienetų tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas. Bendrąjį išleidimą sudaro rinkos ir ne
rinkos prek÷s ir paslaugos.
BVP apibr÷žiamas kaip bendrojo išleidimo vert÷ minus tarpinis vartojimas. Jis rodomas rinkos
kainomis (su mokesčiais gaminiams, eksporto ir importo mokesčiais, be subsidijų). BVP, arba
pridedamoji vert÷ (gamybos kainomis), yra ištekliai, iš kurių suformuojamos pirmin÷s pajamos NSS.
II.l.l: Pajamų formavimo sąskaitą, kuri parodo paskirstomuosius sandorius, betarpiškai susijusius
su gamybos procesu. Ištekliai susideda iš BVP, kurio panaudojimo rūšys apima kompensacijas
dirbantiesiems ir mokesčius gamybai bei importui, atskaičius subsidijas gamybai tuo atveju, jei jos
įtrauktos į produkcijos vertę. Balansinis straipsnis yra pelnas ir jam prilygintos pajamos/mišrios
pajamos.
II.1.2: Pirminių pajamų išd÷stymo sąskaitą, kuri parodo pajamų paskirstymą (palūkanos,
dividendai, renta ir kt.) įvairiems ekonomikos sektoriams. Dirbančiųjų gaunama kompensacija yra
namų ūkio pajamų paskirstymo ištekliai. Mokesčiai gamybai ir importui minus gamybos ir importo
subsidijos yra Vyriausyb÷s ištekliai. Balansinis straipsnis yra pirminių pajamų balansas.
II.2: Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitą, kurioje apskaitomi einamieji mokesčiai ir transferai.
Pajamų mokesčiai ir socialin÷s išmokos yra ištekliai Vyriausybei, o tarp jų socialin÷s išmokos
47
(pensijos ir pašalpos) – ištekliai namų ūkiams. Sąskaita parodo, kaip kiti einamieji transferai
pasiskirsto tarp įvairių ekonomikos sektorių. Balansinis straipsnis yra bendrosios disponuojamosios
pajamos.
II.4.1: Disponuojamųjų ir pakoreguotų pajamų panaudojimo, sąskaita, kuri parodo, kaip
disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir kaupimo namų ūkių ir Vyriausyb÷s
sektoriuose, kurie turi galutinį vartojimą. Ši sąskaita namų ūkiams turi koreguojantį straipsnį, kur
parodyta ne tik individualaus vartojimo išlaidų ir bendrojo taupymo suma namų ūkyje, bet ir
valstybinių įstaigų individualaus vartojimo išlaidos (švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam
draudimui, socialinei apsaugai, sveikatingumui, poilsiui ir kultūrai). Balansinis straipsnis yra bendrasis
taupymas.
III.l: Kapitalo sąskaitą, kuri fiksuoja sandorius, susijusius su nefinansinių aktyvų įsigijimu, ir
kapitalo transferus, susijusius su turto perskirstymu. Ši sąskaita parodo įvairių rūšių investicijų
panaudojimą nefinansiniuose aktyvuose. Balansinis straipsnis yra kreditavimas arba skolinimasis.
Lietuvos statistikos praktikoje nacionalin÷je sąskaityboje naudojamas Europos Sąjungos
ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK; NACE rev.l). Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateiktas
2.2 lentel÷je.
2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS
Valstyb÷s vietos nustatymas. Jeigu siekiama nustatyti valstyb÷s rangą - jos užimamą vietą šalių
grup÷je, gali būti naudojami ekspertinių vertinimų metodų klas÷s metodai. Jie nesud÷tingi.
Skaičiavimai atliekami keliais etapais. Pateiksime dažnesnį jų atvejį.
Pirmasis etapas. Suformuojama skaičiavimams reikalinga duomenų baz÷. Tai charakteringų
bruožų skaitmenin÷s išraiškos, ekonominių statistinių rodiklių lygiai. Duomenys gali būti ir
ekonominiai statistiniai rodikliai, nurodyti 2.4 lentel÷je.
2.4 lentel÷. Ekonominiai statistiniai rodikliai pagal valstybes
Valstyb÷s numeris 1 2 3 4
A, tūkst. Lt 40 35 42 38
B, mln. Lt 110 100 90 95
C, mln. Lt 24 22 25 23

Patogumo d÷lei duomenis užrašysime šiuo pavidalu:
40 35 42 38
110 100 90 95
24 22 25 23
Ekonominiai statistiniai rodikliai turi būti šalių ypatumus išreiškiančios charakteristikos. Pačius
48
rodiklius ir jų skaičių nulemia šalių ypatumai. Juos parenkant, tikslinga naudoti ekspertinius
vertinimus. Skaičiavimų patikimumą didina ir ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s
charakteristikos. Jos parenkamos taip, kad jų suma būtų lygi 1. (Tarkime, pavyzdžio atveju ekspertai
nurod÷ šias ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikas: pirmo rodiklio - 0,3, antro - 0,2 ir
trečio - 0,5.)
Antrasis etapas. Absoliutin÷s ekonominių statistinių rodiklių išraiškos pakeičiamos santykin÷mis
charakteristikomis. Šiame skaičiavimų etape surandama kiekvieno rodiklio lygių suma. Toliau
kiekvienos šalies rodiklio lygis dalijamas iš šios sumos, t.y.:
40 + 35 + 42 + 38 = 155;
40/155 = 0,258; 35/155 = 0,226; 42/155 = 0,271; 38/155 = 0,245 ir t.t.
Skaičiavimų rezultatas yra „santykinių charakteristikų" matrica, kurioje kiekvienos eilut÷s skaičių
suma turi būti lygi 1. „Santykin÷s charakteristikos" yra bevardžiai dydžiai, reikalingi apibendrinant
skirtingo turinio ekonominius statistinius rodiklius.
Mūsų atveju, atlikę aukščiau parodytus skaičiavimus, turime šią „santykinių charakteristikų"
matricą:
0,258 0,226 0,271 0,245
0,278 0,253 0,228 0,241
0,255 0,234 0,266 0,245
Trečiasis etapas. „Santykinių charakteristikų" matricos duomenų koregavimas ekonominių
statistinių rodiklių svorin÷mis charakteristikomis:
0,258 • 0,3 0,226 • 0,3 0,271 • 0,3 0,245 • 0,3 = 0,0774 0,0678 0,0813 0,0735
0,278 • 0,2 0,253 • 0,2 0,228 • 0,2 0,241 • 0,2 = 0,0566 0,0506 0,0456 0,0482
0,255 • 0,5 0,234 • 0,5 0,266 • 0,5 0,245 • 0,5 = 0,1275 0,1170 0,1330 0,1225
Šis skaičiavimų etapas yra priešpaskutinis, tačiau nebūtinas. Jo tikslas t÷ra suteikti skaičiavimams
daugiau korektiškumo bei pagrįstumo.
Ketvirtasis etapas. Valstyb÷s rango nustatymas. Tai paskutinis skaičiavimų etapas. Jo turinys
nesud÷tingas: antrajame skaičiavimų etape sudarytos „santykinių charakteristikų" matricos arba
trečiajame skaičiavimų etape, jeigu šis etapas buvo realizuojamas, sudarytos sukoreguotų „santykinių
charakteristikų" matricos stulpelių sumos suradimas.
Nagrin÷jamu atveju turime 2.5 lentel÷je nurodytus duomenis.
2.5 lentel÷. Valstyb÷s rangas
Valstyb÷s numeris 1 2 3 4
SI 0,791 0,713 0,765 0,731
S2 0,2605 0,2354 0,2599 0,2442
Rangas 1 4 2 3
49

Lentel÷je nurodyti skaičiai yra valstyb÷s vietos charakteristikos, kurios parenkamos taip:
didžiausią „santykinių charakteristikų" sumą turinčiai šaliai priskiriamas rangas 1 (pirma vieta ir pan.),
mažesnę sumą turinčiai - 2 ir t.t.
Svarbiausias aptarto metodo trūkumas tas, kad neatsižvelgiama į ekonominio statistinio rodiklio
sandarą. Tai n÷ra esminis trūkumas, nes jo nesunku išvengti atitinkamai formuojant rodiklių sąrašą,
pasitelkiant ekspertinius vertinimus, lyginant ne tik šiuo, bet ir kitais metodais (daugiamačio vidurkio,
duomenų standartizavimo ir kt.) gautus rezultatus.
Lyginimas struktūrinių rodiklių pagrindu. Struktūriniai rodikliai yra valstyb÷s pad÷ties šalių
grup÷je indikatoriais. Šie indikatoriai identifikuoja valstyb÷s ekonominio išsivystymo lygį.
Atsižvelgiama į tai, kad ekonominio išsivystymo lygį, ekonominio vystymosi bruožus tegalima
apibūdinti rodiklių sistema. Lyginimams struktūrinių rodiklių pagrindu imamos šios rodiklių grup÷s ir
rodikliai:
o Aplinka
- teršiančios medžiagos ir iš jų šiltnamio efektą sukeliančios dujos;
- apsauga,
- o Ekonomika
- bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui;
- vieno darbuotojo darbo produktyvumas;
- krovinių apyvartos santykis su bendruoju vidaus produktu;
- energijos intensyvumas;
- išlaidos mokslui ir technologijoms;
- santykiniai kainų lygiai;
- investicijos,
o Socialin÷ sfera
- gyventojų užimtumo lygis;
- ilgalaikio nedarbo lygis;
- skurdo rizikos lygis.
Atliekant lyginimus rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, nes tai leidžia panaikinti
šalių kainų skirtumus. Lyginama su rodiklių reikšme, apskaičiuota šalių grupei. Dažniausiai tai tų šalių
vidurkis, kuris prilyginamas 100 ir jeigu šalies rodiklio indeksas didesnis už 100, šitai rodo šalyje esant
geresnę pad÷tį nei vidutiniškai toje šalių grup÷je.
Europos Sąjungoje skaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai (toliau –
PGS) su perkamosios galios standartu. Vienas PGS visose šalyse atstovauja tam pačiam prekių ir
paslaugų rinkiniui.
50
Tarptautiniams palyginimams atlikti bendrojo vidaus produkto ekonominių junginių vert÷s
apskaičiuojamos perkamosios galios standartais, t.y. pradin÷ vert÷, išreikšta nacionaline valiuta,
dalijama iš atitinkamo perkamosios galios pariteto.
2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA
Lietuvos užsienio prekybos apimtis apskaičiuojama, remiantis Jungtinių Tautų Statistikos tarnybos
Bendrosios prekybos sistemos apibr÷žimu.
Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo
muitin÷s deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai,
buvo įdiegta ir nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Šios sistemos tikslas yra
tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių.
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje įdiegta Intrastato sistema.
Lietuvos užsienio prekybos duomenys išskaidyti į dvi dalis:
o Ekstrastatą;
o Intrastatą.
Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstyb÷mis surinkimo
sistema. Jos pagrindiniu duomenų šaltiniu yra muitin÷s deklaracijos (Bendrojo dokumento) duomenys.
Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitin÷s departamentas prie
Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s metodiškai
vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu.
Įmon÷s įpareigotos teikti duomenis apie išvežtų į Europos Sąjungos šalis ir įvežtų iš jų prekių
apimtį. Intrastato deklaracija yra Bendrojo dokumento supaprastinta forma.
Įvertinant šalių prekybos sąlygų pokyčius, apskaičiuojamas prekybos sąlygų indeksas. Jis lygus
eksporto vidutinių kainų ir importo vidutinių kainų santykiui. Bendru atveju vidutin÷s kainos
apskaičiuojamos naudojant svertinio aritmetinio vidurkio formulę. Kainų santykio indeksui
apskaičiuoti naudojama ši formul÷:


=
in ij
in in
pks
q p
q p
I (2.24)
čia: Ipks - kainų santykio indeksas;
p
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalimi n ;
p
ij
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalių ekonomine
grupe j;
q
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s į (iš) šalį (ies) n kiekis.
Jeigu šio indekso reikšm÷s yra didesn÷s už vienetą, tai šitai rodo, kad prekybos sąlygos
ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu, pager÷jo. Jeigu reikšm÷s mažesn÷s už vienetą,
51
tai yra priešingai.
Užsienio prekybos, eksporto ir importo naudingumui apibūdinti apskaičiuojami t÷vynin÷s
gamybos ir užsieninių prekių gamybos kaštai ir jie palyginami arba apskaičiuojami ir palyginami
eksportuojamų ir importuojamų prekių kaštai. Jeigu importo kaštai didesni už eksporto kaštus, tai tokie
mainai laikomi naudingais.
Prekių mainų tikslingumu galima įsitikinti remiantis šiais skaičiavimais, pateikiamais 2.6 lentel÷je.
2.6 lentel÷. Prekių mainų tikslingumas
Eksportas Prek÷ A Prek÷ B Prek÷ C A+B+C
VP 110 830 185 1125
C 115 692 54 861
VP/C 0,96 1,2 3,5 1,31

Importas Prek÷ A Prek÷ B Prek÷ C A+B+C
VS 135 920 200 1255
C 412 1288 160 1860
C/VS 3,05 1,4 0,8 1,48
2.6 lentel÷je:
VP/C = I
E
– eksporto valiutinio naudingumo koeficientas;
C/VS = I
I
– importo valiutinio naudingumo koeficientas;
VP – valiutin÷s įplaukos;
C – kaštai.
Pavyzdžio duomenimis, kiekvienos prek÷s eksporto valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis
negu: 1/1,48 = 0,68, t.y. žemesnio naudingumo prek÷s nebus kompensuojamos vidutiniu eksporto
naudingumu. Tuo tarpu kiekvienos prek÷s importo valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu:
1/1,31 = 0,76. Atsižvelgiant į infliaciją, šalies kainų pasikeitimą, valiutines įplaukas už prekes, prekinę
ir geografinę struktūrą, apskaičiuojami valiutinio naudingumo indeksai. Pavyzdžiui, eksporto
valiutinio naudingumo indeksas lygus:




÷ =
0 0
1 0
1 1
1 1
i ei
i i
i ei
i i
E
q p
q p
q p
q p
I (2.25)
čia: pi –i-osios prek÷s eksporto valiutin÷s įplaukos;
p
ei
- i-osios skirtos eksportui prek÷s vidutin÷ kaina;
∑ 1 1 i i
q p - ataskaitinio laikotarpio valiutin÷s eksporto įplaukos;
∑ 1 1 i ei
q p - ataskaitinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
∑ 0 0 i ei
q p - bazinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
52
∑ 1 0 i i
q p - valiutin÷s įplaukos, kurios būtų gautos ataskaitiniu laikotarpiu, jeigu nepakistų
prekių kainos pasaulin÷je rinkoje.
Panašiai kaip eksporto valiutinio naudingumo indeksas, apskaičiuojamas ir importo valiutinio
naudingumo indeksas.
2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS
Mok÷jimų balansas apibūdina šalies finansinę būklę, ekonominį išsivystymą. Tai statistin÷
ataskaita. Mok÷jimų balansas - tai vertine išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos
ekonominio pobūdžio operacijos

tarp konkrečios valstyb÷s ir kitų pasaulio šalių. Jis sudaromas
dvigubo įrašo principu, kai kiekviena operacija įrašoma debete ir kredite. Mok÷jimų balansą sudaro
standartinių straipsnių visuma. Bendriausi iš jų yra:
1. Einamoji sąskaita, kurioje parodomos:
o prekių ir paslaugų operacijos;
o gautos ir sumok÷tos palūkanos bei dividendai;
o transferai (negrąžintinos vertyb÷s, pinigin÷s l÷šos, humanitarin÷ pagalba ir kt.).
2. Kapitalo ir finansin÷ sąskaita, kurioje parodomos:
o nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje;
o kapitalo pervedimas.
(Nerezidentai - tai juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys ekonominių interesų valstyb÷je, tačiau
gyvenantys ir veikiantys joje trumpiau nei vienerius metus.)
3. Oficialiosios atsargos:
o auksas;
o užsienio valiuta;
o tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų l÷šos.
Mok÷jimų balansas parodo ne prekių, aktyvų ir kt. apimtis ir būklę, o jų finansinius srautus, t.y.
pamin÷tų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu. Prek÷s, paslaugos, finansin÷s operacijos
registruojamos, kai jos suteikiamos nerezidentams, o ne tada, kai už jas sumok÷ta, nes tuomet
pasikeičia savininkas.
Mok÷jimų balanso duomenys analizuojami pasitelkus balansines lygybes ir skaičiavimus.
Pagrindin÷ balansin÷ lygyb÷ yra:
Y = X
l
+ X
2
(2.26)
čia: Y - einamosios sąskaitos balansas su priešingu ženklu;
X
1
- kapitalo ir finansin÷s sąskaitos balansas;
X
2
- operacijų su oficialiosiomis atsargomis likutis.
Ši lygyb÷ praktiniuose skaičiavimuose nepasiekiama. To priežastis yra apskaitos klaidos bei
53
neapskaitytos operacijos. Balanse susidarantiems skirtumams skiriama atskira eilut÷, kuri pavadinta
„Klaidos ir praleidimai".
Bendru atveju šalies finansinę būklę apibūdina valstyb÷s skola, biudžeto deficitas ir išorinis
(užsieniui) įsiskolinimas bei metinis skolos aptarnavimas ir skolos aptarnavimo procentas. Metin÷
skolos aptarnavimo suma lygi:
S = S
1
+S
2
(2.27)
čia: S
1
– sumok÷tų procentų suma;
S
2
– padengtų skolų (skolos) suma.
Skolos aptarnavimo procentas (toliau – SAP) apskaičiuojamas pagal formulę:
SAP = [(S
1
+ S
2
)/E] × 100 (2.28)
čia: E - eksporto suma. (Šis matas apskaičiuojamas visoms įsiskolinimų rūšims ir įsiskolinimui
valiuta.)
Pavyzdžiui, šalies S
1
= 256 mln.Lt, S
2
= 368 mln.Lt, o E = 500 mln. Lt. Panaudojus šiuos
duomenis: SAP = [(256 + 368)/500]100 = 124,8 procento.

54
3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA
3.1. ĮMONöS STATISTIKA
Ekonominiai statistiniai rodikliai (toliau - ESR) yra verslo ir jo veiksnių identifikavimo rezultatai.
ESR yra indikatoriai tiek, kiek jie atspindi verslą ir jo ypatumus, jo veiksnius. Formuojamas ESR
sąrašas, kurio turinį lemia, tai ar:
o būtina išsamiau pateikti įmonę ir jos verslą;
o reikia sąrašą sieti su komercin÷s ūkin÷s veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais;
o būtina sąrašą sieti su tuo, ko reikalauja atskaitomyb÷.
ESR sąrašas gali būti:
o visa apimantis (visais pjūviais identifikuojantis įmonę, jos verslą ir veiksnius, perspektyvas);
o dalinis, arba svarbiausios grandies (orientuotas į ekonomikos teorijos, ekonomikos sistemos
svarbiausią grandį, į atskaitomyb÷s, finansin÷s apskaitos turinį).
ESR sąrašui svarbūs įmon÷s dydis, apyvartos mastai, nuosavyb÷s forma ir kt. Iš galimos ESR aib÷s
N parenkama n rodiklių, geriausiai tenkinančių skaičiavimo tikslus ir poreikius.
ESR klasifikuojami ir svarbiausi klasifikavimo požymiai yra šie:
o reiškinio apibendrinimo mastas (bendrieji ir paprastieji ESR);
o reiškinio turinys (ESR, apibūdinantys verslo rezultatą, veiksnius, racionalumą, finansinę būklę);
o ESR sudarymo forma (absoliutiniai, santykiniai);
o ESR ryšio forma (funkcinis, koreliacinis).
Verslo veiksnius identifikuoja natūrin÷s ir vertin÷s formos ESR. Bendrieji ESR yra vertiniai. Tai:
o PK - ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas);
o AK - trumpalaikis materialus turtas (apyvartinis kapitalas);
o F - darbo užmokesčio (mokos) fondas.
Šie ESR yra absoliutiniai. Jiems priklauso ir T - dirbančiųjų arba darbuotojų (darbininkų) skaičius.
Santykiniai ESR yra tiesiogin÷s ir atvirkštin÷s formos. Tiesiogin÷s formos ESR rodo veiksnių
produktyvumo lygį. Pavyzdžiui:
o ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h = Q / PK;
o darbo produktyvumas: w = Q / T;
čia: Q - produkcija, prek÷s, atlikti darbai ar paslaugos.
h ir w susiję priklausomybe w = h × APK, kur APK - apsirūpinimas ilgalaikiu materialiu turtu =
PK:/ T.
Ši priklausomyb÷ vadinama multiplikatyviu modeliu. Ji yra dviejų veiksnių ir analizuojama
panaudojus faktorin÷s indeksin÷s analiz÷s metodą. Skaičiuojant šiuo metodu, absoliutine arba
santykine išraiška įvertinamas w pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu,
55
d÷l h ir APK pasikeitimo.
Lietuvos statistikos departamentas pateikia įvairių ekonomin÷s veiklos rūšių įmonių finansinių
rodiklių sąrašą ir šių rodiklių skaitines reikšmes. Informacijai parengti panaudojami konkrečiais metais
veikusių akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių,
kooperatinių bendrovių statistiniai duomenys, įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s ir individualių
(personalinių) įmonių pajamų deklaracijų duomenys. Sąraše yra šie ir kiti rodikliai:
o bendrojo likvidumo koeficientas - tai nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais;
o įsiskolinimo koeficientas - tai viso turto santykis su visais įsipareigojimais;
o manevringumo koeficientas - tai trumpalaikio turto santykis su nuosavu kapitalu;
o debitorinio įsiskolinimo apyvartumas - pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su
vidutiniu metiniu debitoriniu įsiskolinimu;
o viso turto apyvartumas - pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu
turtu;
o bendrasis pelningumas - bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pajamomis už parduotas prekes
ir paslaugas;
o grynasis pelningumas - grynojo pelno santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas;
o turto pelningumas - pelno prieš apmokestinimą santykis su vidutiniu metiniu turtu.
3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS

3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys
Namų ūkiai - ekonomikos sektorius. Tai nedidel÷s žmonių grup÷s, gyvenančios vienoje patalpoje,
sujungiančios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojančios prekes ir paslaugas (bendras
būstas ir mityba). Namų ūkį gali sudaryti ir vienas asmuo.
Kita, glaudžiai susijusi yra namų ūkio galvos sąvoka. Tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Kai
didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visa šeima ūkininkauja ir pajamų
negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
Duomenys apie namų ūkius, jų narių pajamas ir vartojimą gaunami tyrimais, kurių pagrindą sudaro
imties metodas. Tai daugiatiksliai, specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai. Imties vienetas yra namų
ūkis. Imtis daugiaetap÷.
Pirmasis etapas. Atrenkami stambesni geografiniai vienetai - pirminiai imties vienetai.
Antrasis etapas. Iš pirminių imties vienetų atrenkami smulkesni dariniai (kaimas, miesto rajonas ir
pan.) - antriniai imties vienetai.
Trečiasis etapas. Iš antrinių imties vienetų atrenkami galutiniai vienetai - konkretūs namų ūkiai.
Imties procedūros yra šios: paprasta atsitiktin÷ imtis, grupin÷ (serijin÷) imtis, stratifikuota imtis,
sistemin÷ (mechanin÷) imtis ir kt.
56
Imties kriterijus - šeimos dydis ir tolygus jo išsid÷stymas teritoriniame vienete. Imties dydžio
kriterijai yra šie:
o programos biudžetas. Jis lemia imties dydį ir efektyvumą;
o apibr÷žtas duomenų patikimumo laipsnis.
Duomenys renkami asmenin÷s apklausos, saviskaitos, apklausos telefonu, betarpiško steb÷jimo
būdais.
Apibendrinant tyrimo duomenis, sprendžiami:
o programavimo klausimai;
o apklausos lapų apibendrinimo ir duomenų skelbimo klausimai.
Remiantis tyrimo duomenimis, apskaičiuojama imties dispersija, formuojama duomenų baz÷.
Apibendrinimui duomenys imami iš namų ūkio anketų, anketų apie maisto produktų pirkimą ir
suvartojimą, buto (būsto) sąlygas, pajamas ir kt.
Namų ūkių biudžetų tyrimas (toliau - NŪBT), arba vadinamasis šeimų biudžetų tyrimas (toliau -
ŠBT), pirmą kartą Lietuvoje atliktas 1936 - 1937 m. Tais metais buvo tiriamos 294 šeimos, kurių nariai
dirbo prekybos ar pramon÷s sektoriuose, tur÷jo savo verslą ar ūkį. Nuo 1952 m. ŠBT buvo atliekamas
pagal vieningą TSRS statistikos komiteto programą, atranką (imtį) darant pagal darbo vietos ir
profesijos požymius. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m., naudojant naują programą ir
metodus, buvo prad÷tas naujas NŪBT. Naudojami du duomenų rinkimo būdai:
a) rengiama apklausa, skirta socialinei-ekonominei informacijai apie namų ūkį, gyvenimo sąlygas
ir pajamas surinkti;
b) namų ūkis pats registruoja tam tikrus rodiklius (pinigines išlaidas, maisto produktus,
materialines prekes ir paslaugas, gautas veltui, ūkininkavimo veiklos rodiklius).
Apibendrinant tyrimų duomenis, Lietuvoje vartojimo išlaidos klasifikuojamos pagal Tarptautinę
vartojimo išlaidų nomenklatūrą (toliau – PROCOME-94).
3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių
skaičiavimas
Bendrosios ir disponuojamosios pajamos yra namų ūkių (toliau - NŪ) pajamų rūšys:
o bendrosios pajamos apskaičiuojamos sumuojant pirmines pajamas, pajamas, gautas iš
nuosavyb÷s, ir einamuosius pervedimus bei kitas pajamas;
o disponuojamosios pajamos mažesn÷s už bendrąsias sumok÷tų tiesioginių mokesčių ir įnašų į
socialinio draudimo ir pensijų fondus suma.
Apibūdinant NŪ pajamas ir išlaidas, vartojamosios prek÷s ir paslaugos sugrupuojamos į grupes.
Šitoks grupavimas vadinamas klasifikacija. Bendru atveju vartojamųjų prekių ir paslaugų klasifikacija
apima šias grupes:
o maisto produktus, tabaką, g÷rimus;
57
o drabužius ir avalynę;
o kurą ir energiją;
o baldus, namų apyvokos reikmenis;
o išlaidas medicinos aptarnavimui;
o transportą ir komunikacijas;
o mokslą, švietimą, poilsį, pasilinksminimus;
0 kitas prekes ir paslaugas.
NŪ pajamos ir vartojimas identifikuojama rodiklių sistema. Šią sistemą sudaro trys skyriai:
1. Pajamų lygis, struktūra ir dinamika (pirmin÷s pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui;
bendrosios ir disponuojamosios pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui).
2. Vartojimo lygis, struktūra ir dinamika (galutin÷s vartojimo išlaidos pagal visas ir konkrečias
prekių ir paslaugų kategorijas, skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; bendras vartojimas skaičiuojant 1 NŪ
ir 1 NŪ nariui; NŪ, turinčių tam tikrų aktyvų, dalis; vartojimo, tenkančio savo gamybos produkcijai,
dalis).
3. Pajamų ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai; išmokos 1 NŪ ir 1 NŪ nariui;
gaunamos sumos 1 NŪ ir NŪ nariui; neto suma 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; santykis tarp disponuojamųjų ir
bendrųjų pajamų; santykis tarp galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo vartojimo skaičiuojant 1 NŪ ir 1
gyventojui; Lorentzo kreiv÷s: bendrosios NŪ pajamos; bendrosios disponuojamosios NŪ pajamos;
vartojimo išlaidos miesto ir kaimo rajonuose).
Pajamų diferenciacija ir koncentracija apibūdinama apskaičiavus modą, medianą, kvartiles,
deciles, kvartilinį variacijos ir asimetrijos koeficientą, koncentracijos matus.

3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas
Tiriant namų ūkius nuodugniau, apibudinamas ir jų gerov÷s laipsnis bei santykinis skurdas.
Gerov÷s laipsnis identifikuojamas apskaičiavus:
o ilgalaikio naudojimo prekių kiekį, tenkantį 100 NŪ;
o NŪ skaičių, tenkantį vienai ilgalaikio naudojimo prekei.
Skurdo sąvoka - daugiaprasm÷, ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. Skurdo
mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibr÷žiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių
kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus,
netur÷jimas. Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą laikoma santykin÷ skurdo
riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.
Atliekant santykinio skurdo vertinimus, naudojant ekvivalentines skales atsiribojama nuo namų
ūkių dydžio ir sud÷ties. Tyrimais nustatyta, kad didesnei šeimai būtiniems poreikiams patenkinti reikia
santykiškai mažiau pajamų, kadangi tam tikrų išlaidų dydis nedid÷ja tiesiog proporcingai namų ūkio
58
narių skaičiui. Taikant ekvivalentines skales, skirtingo dydžio namų ūkių gerov÷ tampa labiau
palyginama. Namų ūkių dydžio ir sud÷ties įtakos poveikio išvengimui naudojama skal÷, kur pirmam
namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui - 0,7, o
kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus - 0,5.
Tiriant skurdą yra nustatomi:
o skurdo lygis;
o skurdo gylis.
Skurdo lygis - tai gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos)
yra mažesn÷s negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba.
Skurdo gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesn÷s už skurdo
ribą.

59
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI

4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö.
Skiriami ekonometriniai makroekonominių ir mikroekonominių tyrimų modeliai.
Ekonometriniais makroekonominių tyrimų modeliais apibendrinami šalies ūkio ekonominiai
reiškiniai, procesai.
Bendru atveju ekonometriniai modeliai sudaromi keliais etapais: parenkami kintamieji; sudaromas
modelis; įvertinami parametrai (dažniausiai mažiausiųjų kvadratų metodu); modelis patikrinamas ir
pritaikomas.
Sudarant ūkio ekonometrinį modelį, imamos šios kintamųjų grup÷s:
o ūkin÷s politikos tikslus apibūdinantys ekonominiai statistiniai rodikliai (BVP, nacionalin÷s
pajamos, gamybos veiksnių produktyvumas, gyventojų santaupos, gyventojų disponuojamosios
pajamos ir kt.
o ūkinius svertus, ekonomin÷s politikos priemones apibū ekonominiai statistiniai rodikliai
(kapitalin÷s investicijos, i eksportas, gyventojų vartojimo lygis, kainų indeksai ir kt.);
o objektyvūs gamybos veiksniai.
Mikroekonominiai reiškiniai yra mikroekonominio modeliavimo sritys.
Pagrindiniai modelių tipai yra gamybin÷s funkcijos, gamybos kaštų funkcijos ir vartojimo
ekonometriniai modeliai.
Gamybos kaštų funkcijomis (ekonometriniais modeliais) apibendrinami d÷sningumai,
formuojantys kaštų dydį, jų priklausomybę nuo produkto kiekio, daugelio kitų veiksnių.
Vartojimo ekonometriniais modeliais apibendrinamas šalies gyventojų vartojimo lygis ir poreikių
tenkinimo laipsnis. Modeliai yra vienaveiksmiai ir daugiaveiksniai.
Sudarant daugiaveiksnius vartojimo modelius:
o atrenkami veiksniai;
o nustatoma ryšio forma;
o sudaromas modelis;
o įvertinami regresijos parametrai ir lygties formos parinkimo teisingumas;
o įvertinama vartotojo reakcija į atskirų veiksnių pasikeitimą.
Sud÷tingiausia ekonometrinio modeliavimo problema – kompleksin÷s modelių sistemos
sudarymas. Ši sistema yra visuma matematinių lygybių išsamiai apibūdinančių vartojimą, jo
d÷sningumus, ateities perspektyvas.

60
4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata
Ekonominių rodiklių, ypač prekių paklausos prognozavimas yra neatskiriama kiekvienos įmon÷s
ekonomin÷s veiklos dalis. Prognozavimas – tai būsimos nagrin÷jamojo proceso eigos nustatymas,
atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir priimtas teorines prielaidas.
Prognozavimo uždavinį galima spręsti dviem būdais:
− sudarant ekonominio objekto matematinį priežasties – pasekm÷s modelį;
− naudojant dinamines eilutes.
Sprendžiant uždavinį pirmuoju būdu, reikia nustatyti, kurie veiksniai lemia prognozuojamo
rodiklio kitimą. Tada pagal sudarytą matematinį modelį galima apskaičiuoti prognozuojamo
ekonominio rodiklio reikšmę. Matematiniams modeliams sudaryti geriausiai tinka regresiniai modeliai.
Pavyzdžiui, nagrin÷jant prek÷s metinę paklausą (Y), įvertinami šie veiksniai: gyventojų skaičius
(x
1
), jų pajamos (x
2
), prek÷s kokyb÷ (x
3
) ir kaina (x
4
). Šių veiksnių įtaka paklausai parodyta 4.1
paveiksle.

Metin÷s pajamos
Kokyb÷
Gyventojų
skaičius
Kaina
Veiksniai x
i
Prek÷s
paklausa

4.1 pav. Prek÷s paklausos priklausomyb÷

Sprendžiant uždavinį antruoju būdu, nenagrin÷jamos ekonominio rodiklio funkcionavimo
priežastys, o tik stebima, kaip šis rodiklis ilgainiui kinta, ir sudaroma dinamin÷ eilut÷. Dinamine eilute
vadinama statistinių dydžių seka, rodanti, kaip, laikui b÷gant, kinta ekonominis rodiklis. Tiriant
dinamines eilutes, tariama, kad yra žinomos eilut÷s reikšm÷s y t
i
( ),
( )
i n = 1, laiko momentais
t
1
<

t
2
<...<

t
n
ir visi steb÷jimai atliekami vienodais laiko intervalais, t.y. t t t
i i +
− =
1
∆ . Visos šios
žinomos dinamin÷s eilut÷s reikšm÷s sudaro steb÷jimo duomenis, pagal kuriuos parenkamas adekvatus
ekonominio rodiklio prognozavimo modelis.
Dinamin÷s eilut÷s gali būti momentin÷s (pirk÷jų skaičius parduotuv÷je) ir intervalin÷s (per
61
pamainą pagamintų kineskopų skaičius). Ekonominiuose tyrimuose svarbesn÷s yra intervalin÷s
dinamin÷s eilut÷s.
Naudojant prognozavimo modelius, reikia atsižvelgti į tai, kad prognozuojama reikšm÷ bus su
paklaida. Šios paklaidos yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį d÷snį ir jų pasiskirstymą nusako
dispersija: kuo didesn÷ rodiklio dispersija, tuo didesn÷ ir prognoz÷s dispersija. Taigi, sprendžiant
prognozavimo uždavinį, visuomet reikia nustatyti du dydžius: prognozuojamo rodiklio vidutinę
reikšmę ir standartinę prognoz÷s paklaidą.
Prognozavimo modeliai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui
sudaroma prognoz÷. Sudarant trumpalaikę prognozę, paprastai remiamasi dienos, savait÷s, m÷nesio,
ketvirčio duomenimis ir numatomi vienas arba du rodiklio reikšm÷s intervalai į priekį. Ilgalaik÷je
prognoz÷je dažniausiai imami keleto metų duomenys ir sudaroma 5-10 metų ateities prognoz÷.
Prognozavimo modeliai priklauso ir nuo dinamin÷s eilut÷s stacionarumo. Stacionariu vadiname
tokį rodiklio kitimą, kai jo momentin÷s reikšm÷s kinta atsitiktinai kiekvienu momentu, tačiau vidurkis
nekinta gana ilgą laikotarpį periodą. Stacionarios dinamin÷s eilut÷s pavyzdys gali būti duonos
paklausa. 4.2 paveiksle pateiktas tipinis stacionaraus rodiklio kitimo grafikas.
Iš paveikslo matyti, kad tam tikrais laiko momentais rodiklio reikšm÷s kinta atsitiktinai, tačiau
visada svyruoja apie vidurkį m

=40.
Nestacionarių dinaminių eilučių vidurkis n÷ra pastovus, bet ilgainiui kinta. Kintamas dinamin÷s
eilut÷s vidurkis vadinamas trendu. Pagal pobūdį trendai skirstomi į:
− tiesinius,
− sezoninius,
− mišriuosius.
Esant tiesiniam trendui, dinamin÷s eilut÷s vidurkis ilgainiui maž÷ja arba did÷ja tiesine
priklausomybe. 4.3 paveiksle pateiktas tiesinio trendo grafikas (progresuojančios įmon÷s prekių
apyvarta).
Esant sezoniniam trendui, vidurkis kinta cikliškai tam tikrais laiko intervalais. Sezoninio trendo
pavyzdys – superkamo pieno kiekis. 4.4 paveiksle pateiktas sezoninio trendo grafikas.





62









m=75
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
50
100
m
t
y
t

4.3 pav. Tiesinio trendo grafikas
m=51
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
t
y
t
40
60
20
y
t
4.4 pav. Sezoninio trendo grafikas

Sezoninį trendą nusako sezoniškumo koeficientai, kurie esti lygūs einamajai rodiklio reikšmei,
padalytai iš ciklo vidutin÷s rodiklio reikšm÷s. Dažniausiai ciklo trukm÷ L

= 3,6; 12 m÷nesių.
Sezoniškumo koeficientai nustatomi remiantis statistiniais duomenimis.
Mišrusis trendas turi tiesinio ir sezoninio trendo bruožų. Pavyzdžiu gali būti aviabilietų
pardavimas. Oro transporto paslaugos nuolat plečiamos, tačiau per kurortinį sezoną šių paslaugų
poreikis dar labiau padid÷ja.
Atsižvelgiant į pateiktąją klasifikaciją, pirmiausia panagrin÷sime trumpalaik÷s prognoz÷s, o
m=40
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
y
t

4.2 pav. Stacionaraus rodiklio kitimo grafikas
63
toliau – ilgalaik÷s prognoz÷s modelius.
4.2.2. Slankusis vidurkis
Naudojant šį klasikinį ekonominių rodiklių prognozavimo metodą, apskaičiuojamas r buvusių
rodiklio reikšmių vidurkis. Paprastai slankusis vidurkis nustatomas taip:
m
t
=
1
1
r
y
i t
t r
i
=
− +
∑ ; (4.1)
čia y
i
– ekonominio rodiklio reikšm÷ i – uoju laiko momentu.
Laiko momentu t apskaičiuota slankiojo vidurkio reikšm÷ m
t
ir yra laikoma prognozuojama
rodiklio reikšme:
f m
t t +
=
1
. (4.2)
Kai dinamin÷s eilut÷s stacionarios, apskaičiuotoji m
t
reikšm÷ galioja ir tolimesniems periodams.
Siekiant sumažinti skaičiavimų apimtį, 3.8 formulę galima pertvarkyti taip:
m m
r
y y
t t t t
= + −
− − 1 1
1
( ). (4.3)
Ši lygtis rodo, kad dabartin÷ slankiojo vidurkio reikšm÷ lygi ankstesniajai vidurkio reikšmei,
sud÷tai su dydžiu, lygiu einamosios rodiklio reikšm÷s ir jo reikšm÷s, pastumtos r laiko momentų atgal,
skirtumui, padaugintam iš
1
r
.
Slankiojo vidurkio metodu paremta „naivioji” prekių paklausos prognoz÷, t.y. kai laikoma, kad
ateinantį m÷nesį prek÷s paklausa bus tokia pat kaip ir nagrin÷jamą m÷nesį:
f
t+1
= m
t
= y
t
. (4.4)
Prognozuojant prekių paklausą, naudojamasi kita taisykle: laikoma, kad ateinantį m÷nesį prekių
paklausa bus lygi šešių paskutinių m÷nesių paklausų vidurkiui:
( ) f m y y y y y y y
t t
i t
t
i t t t t t t +
=

− − − − −
= = = + + + + + ∑
1
5
1 2 3 4 5
1
6
1
6
. (4.5)
Klasikiniu slankiojo vidurkio metodu apskaičiuotoms rodiklio reikšm÷ms suteikiamas vienodas
svoris –
1
r
, o kitoms reikšm÷ms – nulis. Tačiau reikia tur÷ti galvoje tai, kad paskutiniai steb÷jimai yra
svarbesni, tod÷l jiems reikia suteikti didesnį svorį. Slankusis vidurkis su svoriniais koeficientais
nustatomas taip:
m a y
t
i t
t r
i i
=
=
− +

1
. (4.6)
Parenkant šiuos svorinius koeficientus a
i
, reikia tur÷ti galvoje, kad jų suma turi būti lygi 1, t.y.
∑ = a
i
1.
Naudojant slankiojo vidurkio metodą, nevalia pamiršti, kad prognoz÷ negali būti atlikta anksčiau
nei po r laiko momentų, nes, skaičiuojant slankųjį vidurkį laiko momentu t, reikia jau tur÷ti (

r



1)
64
rodiklio reikšmių.
Slankiojo vidurkio metodo greitaeigiškumas atvirkščiai proporcingas dydžiui r – steb÷jimų, iš
kurių nustatomas vidurkis, skaičiui. Tiek r, tiek svoriniai koeficientai a
i
parenkami empiriškai pagal
mažiausią vidutinę kvadratinę paklaidą.
Skaičiuojant šiuo metodu pirmąją slankiojo vidurkio reikšmę m
1
, reikia žinoti slankiojo vidurkio
reikšmę m
0
. Praktiškai ši reikšm÷ dažniausiai pasirenkama, prilyginus m
0
pirmajai dinamin÷s eilut÷s
reikšmei, t. y. m
0
= y
1
, arba visos dinamin÷s eilut÷s vidurkiui, t.y. m
0
=

m

. Reikia pasakyti, kad šios
pradin÷s reikšm÷s m
0
pasirinkimas turi mažesnę įtaką galutiniams prognozavimo rezultatams, negu
parametrų r arba a
i
parinkimas.
4.2.3. Eksponentinis išlyginimas
Skaičiuojant slankiojo vidurkio metodu, informacijos naujumui vertinti pasitelkiami pastovūs
svoriniai koeficientai. Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu, vietoj vienos fiksuotos svorinių
koeficientų sistemos imami kintami svoriniai koeficientai.
Šie koeficientai ilgainiui eksponentiškai maž÷ja ir nustatomi pagal šią eilutę:
α α α α α α α α α + − + − + − + + − ( ) ( ) ( ) ... ( ) . 1 1 1 1
2 3 n

Tod÷l šiuo atveju svoriniai koeficientai netampa lygūs nuliui.
Yra įrodyta, kad, kai α kinta nuo 0 iki 1, svorinių koeficientų suma lygi vienetui.
Naudojant šiuos eksponentiškai maž÷jančius svorinius koeficientus, vidurkį galima užrašyti taip:
m y y y y
t t t t t
= ⋅ + − + − + − +
− − −
α α α α α α α ( ) ( ) ( ) ... 1 1 1
1
2
2
3
3
(4.7)
Šią lygybę galima pertvarkyti:
m y y y y
t t t t t
= ⋅ + − ⋅ + − + − +
− − −
α α α α α α α ( )( ( ) ( ) ...) 1 1 1
1 2
2
3
(4.8)
Matome, kad 4.8 formul÷s skliaustuose yra ne kas kita, kaip m
t -1
. Tod÷l (4.7) formulę galima
perrašyti taip:
m y m
t t t
= ⋅ + −

α α ( ) . 1
1
(4.9)
Tai pagrindin÷ eksponentinio išlyginimo metodo lygtis. Ji palyginti paprasta ir patogi skaičiuoti.
Skaičiavimo eksponentinio išlyginimo metodu greitaeigiškumas ir adekvatumas priklauso nuo
koeficiento α dydžio. Kuo didesnis α , tuo nepastovesnis apskaičiuotasis vidurkis ir atvirkščiai.
Praktiškai α nerekomenduojama imti mažesnį už 0,05 ir didesnį už 0,3. Ekonominiams rodikliams
prognozuoti rekomenduojama imti α = 0 2 , . Jei pasirodo, kad tiriamasis modelis yra adekvatus, kai
α > 0 3 , , vadinasi, pažeista stacionarumo sąlyga.
Palyginus slankiojo vidurkio ir eksponentinio išlyginimo metodus, nustatyta, kad
r −
=
− 1
2
1 α
α
. (4.10)
Kadangi, prognozuojant ekonominius rodiklius, α dažniausiai kinta nuo 0,05 iki 0,3, kad įmanoma
65
palyginti abiejų metodų parametrus.

α 0,05 0,1 0,2 0,3
r 39 19 9 6

Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu, kaip ir slankiojo vidurkio metodu, parenkama
pradin÷ vidurkio reikšm÷ m
0
. Reikia pasakyti, kad šios reikšm÷s parinkimo įtaka prognozavimo
rezultatams yra mažesn÷ negu α parinkimo.
4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai
Laikoma, kad prognozuojamo rodiklio y
t
vidurkis ilgainiui tiesiškai kinta, t.y.
y t
t t t
= + ⋅ + u λ ε ; (4.11)
čia u – eilut÷s vidurkis; λ
t
– vidurkio did÷jimo greitis; ε
t
– atsitiktin÷ paklaida su nuliniu
vidurkiu.
4.11 formul÷je pateiktiems dydžiams u ir λ
t
nustatyti dažniausiai naudojamas Holto modelis ir
Brauno adaptyvaus išlyginimo modelis.
Holto modelis remiasi eksponentinio išlyginimo metodo id÷ja ir ekonominio rodiklio kitimo greitį
λ
t
nusako koeficientas b
t
.
Reikiami dydžiai apskaičiuojami pagal šias formules:
( )( ) m Ay A m b
t t t t
= + − +
− −
1
1 1
; (4.12)

( )
( ) b B m m B b
t t t t
= − + −
− − 1 1
1 .
Parametrai A ir B kinta nuo 0 iki 1. Dažniausiai imama A=0,1 ir B=0,01.
Naudojant Brauno adaptyvaus išlyginimo modelį, skaičiuojama pagal šias formules:
( )
m m b e
t t t t
= + + −
− − 1 1
2
1 γ , (4.13)
( ) b b e
t t t
= + −
−1
2
1 γ .
Parametras γ kinta nuo 0 iki 1. Paprastai imama γ =0,8.
Tiek vienu, tiek kitu atveju, nustačius koeficientą b
t
, apskaičiuojama prognozuojama rodiklio
reikšm÷ τ laiko momentų į priekį:
f m b
t t t +
= + ⋅
τ
τ. (4.14)
Abiem atvejais reikia parinkti ne tik dydį m
0
(tai buvo aptarta anksčiau), bet ir dydį b
0
. Šis dydis
imamas lygus nuliui, nes laikoma, kad vidurkis iki to laiko momento nekito.
66
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai
Naudojant sezoninio trendo modelius, atskirai nustatomas stacionarusis vidurkis, trendo tiesinis
kitimas ir sezoniškumo koeficientai. Dažniausiai naudojamas Holto – Vinterio modelis.
Stacionarusis vidurkis nustatomas kaip ir naudojant Holto modelį:
( )
( ) m A
y
k
A m b
t
t
t L
t t
= + − +

− −
1
1 1
. (4.15)
Šioje lygtyje einamoji rodiklio reikšm÷ yra padalyta iš sezoniškumo koeficiento, pastumto laiko
ašimi L periodų atgal.
Trendo tiesinis kitimas nustatomas taip:
( )
( )
b B m m B b
t t t t
= − + −
− − 1 1
1 . (4.16)
Sezoniškumo koeficientas:
( ) k C
y
m
C k
t
t
t
t L
= + −

1 . (4.17)
Koeficientų A,B,C rekomenduojamos reikšm÷s: 0,2; 0,2; 0,6.
Prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ intervalų į priekį apskaičiuojama pagal šią formulę:
f m b k
t t t t L + − +
= + ⋅
τ τ
τ ( ) . (4.18)

4.4. ILGALAIKö PROGNOZö
Ilgalaik÷s prognoz÷s dažniausiai sudaromos, remiantis metų ataskaitiniais duomenimis. Sudarant
šiuos modelius, yra žinomi ( ) 1÷ n steb÷jimų duomenys. Šiai prognozei būdinga tai, kad ji sudaroma ir
esant mažam steb÷jimų skaičiui. Paprastai taip prognozuojami tie ekonominiai rodikliai, kuriuos veikia
daug veiksnių, pvz., pelnas, kapitaliniai įd÷jimai.
Savaime suprantama, ilgalaikei prognozei netinka modeliai, naudoti trumpalaikei prognozei.
Praktiškai tokiems uždaviniams spręsti dažniausiai naudojami regresiniai modeliai. Šių modelių
laisvas kintamasis yra laikas. Reikia pasakyti, jog, atliekant regresinę analizę, steb÷jimo duomenys
nebūtinai turi būti užfiksuoti vienodais laiko intervalais ∆t , kas ypač svarbu sudarant trumpalaikes
prognozes. Beje, regresiniai modeliai nelabai tinka sezoniniams svyravimams nustatyti.
Skiriamos šios ilgalaik÷s prognoz÷s modelių grup÷s:
− tiesin÷s regresijos modeliai;
− transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai.
4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai
Tiesin÷s regresijos lygtis užrašoma taip:

t b a y
t
⋅ + = ˆ ; (4.19)
67
čia a, b – tiesin÷s regresijos lygties koeficientai, nustatomi iš normalinių lygčių sistemos.
Tiesin÷s regresijos normalinių lygčių sistema užrašoma taip:
( )
a n b t y
a t b t t y
t
t
⋅ + ∑ = ∑
⋅ ∑ + ∑ = ∑ ⋅
¦
´
¦
¹
¦
;
.
2
(4.20)
Koeficientas b, apskaičiuojamas taip:
( )
( )
b
n t y t y
n t t
t t
=
∑ ⋅ − ∑ ⋅ ∑
∑ − ∑
2
2
. (4.21)
Koeficientas a, nustatomas pagal šią lygtį:
( ) a
n
y b t
t
= ∑ − ∑
1
. (4.22)
Pažym÷tina, kad tiesin÷s regresijos linija visuomet eina per vidurkio tašką / y t , /.
Kai kuriais atvejais, siekiant supaprastinti apskaičiavimus, laiko ašis pakeičiama taip, kad būtų
∑ = t
*
0 , ir koeficientai nustatomi supaprastinus 4.20 lygčių sistemą:
( )
( )
a
y
n
b
t y
t
t
t
=

=
∑ ⋅


;
.
*
2
(4.23)
Žinant regresin÷s lygties koeficientus, galima apskaičiuoti prognozuojamą rodiklio reikšmę, įrašius
norimą t

=

n+τ reikšmę, kur τ – prognoz÷s intervalas.
Statistikoje galimas vidurkio kitimo ribas nusako pasikliautinumo intervalas, t.y. intervalas,
kuriame su tam tikra tikimybe galima laukti faktiškos prognozuojamo rodiklio reikšm÷s.
Pasikliautinumo intervalą nusako standartin÷ paklaida:
( )
σ
t
t t
y y
n
=
∑ −

$
.
2
2
(4.24)
Žinant šią paklaidą, prognoz÷s standartin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
( )
( )
σ σ
$
.
y t
t
n
t t
t t
= + +

∑ −
1
1
2
2
(4.25)
Nustačius standartinę prognoz÷s paklaidą, pasikliautinumo intervalai apskaičiuojami su tokiu
patikimumu:

99% 3 ⇒ ± y
t y
t
*
$
σ

95% 2 ⇒ ± y
t y
σ
$

68% ⇒ ± y
t
σ

Tiesin÷s regresijos lygtyje minimalų pasikliautinumo intervalą atitinka vidurkio taškas ( ) y t , , o nuo
šio taško pasikliautinumo intervalas did÷ja į abi puses.

68
4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai
Kai trendo negalima aprašyti tiesine regresijos lygtimi, naudojamos kreivin÷s regresijos lygtys.
Norint naudoti kreivinę regresijos lygtį, dažniausiai daromi du pakeitimai: natūrinis arba paprastasis
logaritmas ir atvirkštinis pakeitimas. Reikia pasakyti, kad šie pakeitimai gali būti pritaikyti tiek y, tiek
t

, tiek abiem kartu.
4.1lentel÷je pateikti dažniausiai daromi pakeitimai ir reikiamos apskaičiavimo formul÷s.
4.1 lentel÷. Regresinių kreivių apskaičiavimo formul÷s

Kreiv÷

Lygtis

Pakeitimas
Apskaičiavimo formul÷s
a b


Eksponent÷

y a b
t
= ⋅

ln ln
ln
y a
t b
= +
+ ⋅

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
= −
− ⋅



( )
ln
ln ln
⋅ =
=


∑ ∑ ∑
∑ ∑
b
n t y t
n t t
2
2




Rodiklin÷

y a t
b
= ⋅


ln ln
ln
y a
b t
= ⋅ +
+ ⋅

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
= −




( ) ( )
n y t y t
n t t
ln ln ln ln
ln ln
⋅ − ⋅

∑ ∑ ∑
∑ ∑
2
2


Hiperbol÷
y a
b
t
= +


y a b t
t
t
= + ⋅
=
*
*
1

y
n
b
t
n
∑ ∑

*

( ) ( )
n y t t y
n t t
⋅ − ⋅

∑ ∑ ∑
∑ ∑
* *
* *
2 2


Geriausia kreiv÷ parenkama pagal vidutinę kvadratinę paklaidą MSE ir vidutinę procentinę
absoliutinę paklaidą MAPE. Apskaičiuojant tikslumą, reikia imti ne pertvarkytus duomenis, o
tiesioginius.
Prognozuojamo rodiklio standartin÷ skaičiavimo paklaida apskaičiuojama pagal šią formulę:
σ
$
(
$
)
;
y
t
y y
n k
t t
=
∑ −

2
(4.26)
čia k – nustatomų parametrų skaičius regresin÷je lygtyje.
69
4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI
Kaip min÷ta, kiekvienu atveju reikia žinoti vidutinę prognozuojamo rodiklio reikšmę ir galimą šios
reikšm÷s paklaidą (sklaidą). Kuo mažesn÷ sklaida, tuo didesnis prognozavimo tikslumas.
Prognozavimo tikslumą nusako šie rodikliai:
1. Prognozavimo paklaida e
t
(Forecasting Error);
2. Standartin÷ paklaida σ σσ σ
t
(Standart Error);
3. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida MAPE (Mean Absolute Percentage Error);
4. Vidutin÷ procentin÷ paklaida MPE (Mean Percentage Error);
5. Vidutin÷ paklaida ME (Mean Error);
6. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida MSE (Mean Sguare Error).
Prognozavimo paklaida nustatoma kaip faktiškos rodiklio reikšm÷s y
t
ir prognozuojamos rodiklio
reikšm÷s f
t
skirtumas:
e
t
= y
t
– f
t
. (4.27)
Standartinę paklaidą galima apskaičiuoti pagal klasikinę paklaidos dispersijos formulę. Tačiau
pažym÷tina, kad tiek prognozavimo paklaida, tiek standartin÷ paklaida yra kintantys dydžiai. Tod÷l
naudoti klasikinę dispersijos formulę keblu, nes kiekvieną kartą skaičiuojant σ
t
reik÷tų vertinti
skirtingą narių skaičių.
Ekonominių rodiklių prognoz÷s tikslumas įvertinamas pagal paprastesnę σ
t
apskaičiavimo
formulę.
Apskaičiuojant dispersiją, norint panaikinti teigiamą arba neigiamą paklaidos nuokrypį, paklaida
keliama kvadratu. Tačiau tą patį galima padaryti ir kitaip, pavyzdžiui, nustačius paklaidos modulį.
Žinant šį modulį, galima apskaičiuoti vidutinį absoliutinį paklaidos nuokrypį MAD
t
(Mean Absoliute
Dispers). Šis dydis kiekvienu laiko momentu nusako absoliutinių paklaidų vidurkį.
Kadangi ekonominiai rodikliai dažnai prognozuojami eksponentinio išlyginimo metodu, tod÷l
MAD
t
patogu apskaičiuoti, naudojantis šio metodo procedūra. Tuomet
MAD
t
=α e
t
+(1- α ) MAD
t-1
; (4.28)
čia α – eksponentinio išlyginimo koeficientas.
Savaime suprantama, šis dydis niekada n÷ra neigiamas, nes e
t
yra neneigiamas dydis.
Žinant MAD
t
,

reikia apskaičiuoti standartinę paklaidą σ
t
. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad
standartin÷ paklaida yra didesn÷ už absoliutinį paklaidos nuokrypį, tačiau yra jam tiesiogiai
proporcinga. Proporcingumo koeficientas kinta nuo 1,2 iki 1,3. Paprastai laikoma, kad
σ
t
= 1,25 MAD
t
. (4.29)
Ši standartin÷ paklaida yra pagrindinis prognoz÷s tikslumo rodiklis. Kai prognozavimo horizontas
mažas, laikoma, kad prognozuojama reikšm÷ patenka į intervalą plius arba minus dvi standartin÷s
70
prognozuojamos reikšm÷s paklaidos. Pavyzdžiui, jei f
t
=100, σ
t
=10, tai prognozuojama reikšm÷ bus
intervale 100 ± 2⋅ 10 ⇒ 80 ÷ 120.
Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MAPE=
1
100%
1
n
e
y
t
n
t
t
=

⋅ . (4.30)
Reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad šis dydis neskaičiuojamas, kai y
t
= 0.
Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida nusako santykinį prognozavimo tikslumą ir, juo
remiantis, galima palyginti skirtingų rodiklių prognozes (žr. 4.2 lentelę ).
4.2 lentel÷. Prognozavimo tikslumo nustatymas
MAPE % Prognozavimo
tikslumas
<10 Labai tikslus
10÷20 Tikslus
20÷50 Pakankamas
>50 Nepakankamas

Vidutin÷ procentin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MPE

=
1
100
1
n
e
y
t
n
t
t
=

⋅ %

. (4.31)
Praktiškai laikoma, kad šis dydis neturi būti didesnis kaip 5 proc. Vidutin÷ procentin÷ paklaida yra
santykinis dydis, rodantis prognoz÷s nuokrypį. Esant idealiai prognozei, tiek nukrypimas į viršų, tiek
nukrypimas į apačią turi art÷ti prie nulio.
Vidutin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
ME

=
1
1
n
e
t
t
n
=
∑ . (4.32)
Ši paklaida n÷ra santykinis dydis ir nusako prognoz÷s nuokrypio dydį.
Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida apskaičiuojama taip:
MSE=
1
1
2
n
e
t
n
t
=
∑ . (4.33)
Šis dydis nusako paklaidos dispersiją, ir, ja remiantis, parenkami optimalūs prognozavimo modelio
parametrai.
71
LITERATŪRA

1. BAGDANAVIČIUS, J. ir kiti. Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose
tyrimuose: mokomoji knyga. Vilnius: VPU l-la, 2007. 192 p.
2. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷s statistikos pratybų užduotys. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 65 p.
3. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷s statistikos praktikumas. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 116 p.
4. BARTOSEVIČIENö, V. Ekonomin÷ statistika. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007.
108 p.
5. ČEKANAVIČIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. I knyga Vilnius: TEV,
2004. 268 p.
6. ČEKANAVIČIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. II knyga Vilnius: TEV,
2008. 272 p.
7. MARTIŠIUS, S. A. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams: (teorija ir
metodai). Šiauliai, ŠU l-la, 2001. 244 p.
8. PABEDINSKAITö, A. Kiekybiniai sprendimų metodai. Vilnius: Technika, 2009. 104 p.
9. VALKAUSKAS, R. Statistika. Vilnius: VVAM. 2007. 211 p. (Pagrindinis šaltinis)
10. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics, Mason (Ohio): South-
Western, 2009. 940 p.
11. WILLIAMS, F. MONGE, P. Statistika: kaip suprasti kiekybinius tyrimus, Vilnius: Žara, 2006.
238 p.
12. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics with Microsoft Excel, Mason
(Ohio): South-Western, 2006. 941 p.
13. Business Statistics I. Lecture notes by Stefan Waner, 2003. Elektroninis išteklius:
http://people.hofstra.edu/Stefan_Waner/RealWorld/pdfs/QM1Notes.pdf
14. Arsham, Hossein, Statistical Thinking for Managerial Decisions, 2009. Elektroninis išteklius:
http://home.ubalt.edu/ntsbarsh/Business-stat/opre504.htm#rrstatthink

Turinys
Turinys ..................................................................................................................................................... 2 1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI ...................................................................................... 3 1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS ............................................... 3 1.2. DUOMENŲ RINKIMAS .................................................................................................................. 4 1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS ............................................................................................ 9 1.4. DUOMENŲ SUMAVIMAS ........................................................................................................... 11 1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI ......................................................................................................... 15 1.5.1. Vienmačiai statistiniai rodikliai. .................................................................................................. 15 1.5.2. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai ........................................................................................ 17 1.6. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA ......................................................................................... 20 1.7. INDEKSAI ...................................................................................................................................... 22 2. ŪKIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS ................................................... 24 2.1. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 24 2.2. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS...................................... 28 2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. ....................................... 28 2.2.2. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai .. 31 2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas ..................................................................................................... 32 2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas ............................................................................................................ 35 2.3. KAINŲ, BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA .................................................. 38 2.3.1. Kainų tyrimas. .............................................................................................................................. 38 2.3.2. Bankų ir finansų sektoriaus statistika ........................................................................................... 40 2.4. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS ................................................................................................... 43 2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI .................................................................... 44 2.6. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS ............. 47 2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA ........................................................................................ 50 2.8. MOKöJIMŲ BALANSAS .............................................................................................................. 52 3. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA ....................................................................................... 54 3.1. ĮMONöS STATISTIKA ................................................................................................................. 54 3.2. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS ...................................................................................... 55 3.2.1. Namų ūkių tyrimų turinys ............................................................................................................ 55 3.2.2. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties, diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas.. 56 3.2.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas ........................................................... 57 4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI..................................................... 59 4.1. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. ....................................................................................... 59 4.2. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ........................................... 60 4.2.1. Prognozavimo proceso samprata .................................................................................................. 60 4.2.2. Slankusis vidurkis ........................................................................................................................ 63 4.2.3. Eksponentinis išlyginimas ............................................................................................................ 64 4.3. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS ................................................................ 65 4.3.1. Tiesinio trendo modeliai............................................................................................................... 65 4.3.2. Sezoninio trendo modeliai ............................................................................................................ 66 4.4. ILGALAIKö PROGNOZö ............................................................................................................. 66 4.4.1. Tiesin÷s regresijos modeliai ......................................................................................................... 66 4.4.2. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai .................................................................................. 68 4.5. PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI............................................................. 69 LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 71

2

1. ŪKIO STATISTINIO TYRIMO METODAI
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESMö IR PAGRINDINöS SĄVOKOS Statistikos mokslas yra taikomoji mokslo disciplina, tirianti statistinių duomenų rinkimo, sisteminimo, analiz÷s metodus ir jų taikymą. Statistika yra masinių reiškinių kiekybinis aprašymas (žym÷jimas skaitmenimis), jų grupavimas (klasifikavimas) ir apibūdinimas pagal jų indikatorius bei rodiklius. Statistika grindžiama didžiųjų skaičių d÷sniu, nes tik esant dideliam tyrimų skaičiui atsiranda statistinių d÷sningumų ir tendencijų. Didžiųjų skaičių d÷snis – kokybiškai vienarūšių aibių, susidedančių iš masinių reiškinių, d÷sningumas pasireiškia (ir gali būti tiriamas), kai yra pakankamai daug objektų (tiriamų reiškinių). Statistiniai d÷sningumai rodo veiksnių, lemiančių nagrin÷jamų masinių reiškinių pagrindines ypatybes, įtaką. Tie d÷sningumai ir išvados įgalina daryti tikimybinius sprendimus, tod÷l statistin÷s analiz÷s teorijai pagrįsti reikalinga tikimybių teorija. Yra trys statistinio tyrimo etapai: a) statistinis steb÷jimas; b) duomenų sumavimas; c) statistin÷ analiz÷. Statistinis steb÷jimas gali būti nuolatinis ir dalinis. Nuolatinis statistinis steb÷jimas apima visus nagrin÷jamos visumos vienetus, kurie registruojami be jokių praleidimų. Šitaip surinkta medžiaga klasifikuojama ir analizuojama. Visus šiuos tyrimo etapus nagrin÷ja aprašomoji statistika. Aprašomosios statistikos tyrimo objektas yra generalin÷s visumos (aib÷s, populiacijos) tyrimo statistiniai metodai ir procedūros. Socialinių-ekonominių reiškinių ir procesų aprašymas – svarbiausias aprašomosios statistikos tikslas. Gauta surašymo ar privalomosios atskaitomyb÷s informacija klasifikuojama ir analizuojama taip, kad būtų galima nustatyti socialinio gyvenimo faktus; empirin÷ informacija apibendrinama statistiniais d÷sningumais. Tam naudojama daugyb÷ statistinių metodų ir procedūrų: grupavimas, vidurkiai, indeksai, koreliacin÷ ir regresin÷ analiz÷, daugiamat÷s statistin÷s analiz÷s metodai. Be nuolatinių steb÷jimų, dažnai atliekami ir daliniai, apimantys ne visumą, o tik jos dalį, dažnai labai mažą. Šiuo atveju duomenys renkami (stebimi) tam, kad iš dalies galima būtų spręsti apie visumą. Iš dalinių steb÷jimų išskirtini imties metodu (žr. 1.3 skyrių) gaunami pirminiai ekonomin÷s informacijos duomenų masyvai. Taikant imties metodą, visada reikia sudaryti pačią imtį. Jos objektai turi būti atrenkami atsitiktinai, kiekvieno vieneto galimyb÷s patekti į imtį vienodos. Be min÷tos aprašomosios statistikos taikoma indukcin÷ statistika. Loginiu požiūriu indukcin÷ statistika iš esm÷s skiriasi nuo aprašomosios statistikos. Aprašomosios statistikos metodais steb÷jimo
3

kuri leidžia gautas išvadas apie imtį pagrįstai pritaikyti generalinei aibei apibūdinti. Indukcin÷ statistika nagrin÷ja tą matematinę statistinę metodologiją.lt/pls/inter3/dokpaieska.tai skaitmenin÷ charakteristika. Statistin÷ visuma (aib÷) . Ištisiniu metodu statistinius duomenis pateikia visi be išimties respondentai (gyventojai.nelietuvis. Kiekybiniais (variaciniais) požymiais vadiname tuos. 1. Apibendrinant nuo siauresnių sąvokų ir teiginių.moteris. turintys bendrų aib÷s požymių. Apibendrinantieji rodikliai charakterizuoja reiškinių aibę. Nuo statistikos metodologijos. socialin÷ statistika ir kt. 4 . Jos kinta tiek laiko. statistinę visumą. Mokymo dalykuose vienos ar kitos srities teoriniai mokslai (ekonomikos teorija. Statistika. Statistin÷s informacijos rinkimas moksliškai organizuotas.showdoc_l?p_id=93207&p_query=&p_tr2=).tai būdingas reiškinių arba procesų bruožas. kaip mokslo apie statistinius metodus. požymį. Variacija . reiškiniais. grup÷ (aib÷). lietuvis . yra vadinami aib÷s vienetais.2. jų kategorijos ir sąvokos identifikuojamos (susiejamos) su konkrečiais gyvenimo faktais. vartoja specifines sąvokas: didžiųjų skaičių d÷snį. egzistuojančių laike ir erdv÷je.tai panašaus turinio objektų arba reiškinių. Pirminiai nedalijami aib÷s elementai (objektai ir reiškiniai).duomenys tik aprašomi. tiek erdv÷s atžvilgiu. Individualieji rodikliai . išvadų einama prie išsamesnių. Požymis . Statistinis rodiklis .) konkretizuojami.alternatyviniai požymiai. išmatuojamu dydžiu. remiantis empirinio patyrimo duomenimis. Kokybiniais (atributiniais) vadiname kiekybiškai neišreikštus požymius. demografija ir pan. įmon÷s ir pan. ūkio statistika. sociologija. bendresnių. Variacijos atsiranda d÷l įvairių priežasčių poveikio reiškiniui. Tokiais dalykais yra ekonomin÷ statistika.lrs. sportininkas – ne sportininkas). rodanti visuomeninio reiškinio savybę ar tapatybę konkrečiomis vietos ar laiko sąlygomis. Kiekvienoje šalyje statistin÷s informacijos rinkimą reglamentuoja statistikos įstatymas (Interaktyvus Statistin÷ http://www3. demografin÷ statistika. reikia skirti mokymo dalykus.). Atskirai pamin÷tinas atributinių požymių atvejis . rodiklį. požymiai registruojami pagal iš anksto sudarytą programą. savyb÷ arba ypatyb÷. informacija gali būti renkama ištisiniu ir daliniu metodu. tirdama masinius reiškinius ir procesus. Statistikoje visi apibendrinimai daromi induktyviai. Sąlygiškai visus požymius galime skirstyti į kiekybinius ir kokybinius. Čia statistika tik aprašo reiškinius. kurių reikšm÷s viena nuo kitos skiriasi apibr÷žtu.tai požymių reikšmių svyravimas. kuri gali būti apibūdinta statistiniais dydžiais.tai statistiniai duomenys. DUOMENŲ RINKIMAS Statistin÷s informacijos rinkimo etape renkami statistiniai duomenys apie socialinius. kurie gali įgyti tik priešingas reikšmes (vyras . o indukcin÷s statistikos metodologija padeda statistinius duomenis apibendrinti. demografinius ir kitus masinius reiškinius. variaciją. ekonominius. turinčių bendrų požymių ir skirtingų reikšmių.

(Pvz. 2. rinkinys individualių kortelių.y. birželio 11 d. neturint duomenų apie vyrų ir moterų gyvenimo trukmę. Informacijos rinkimo aspektu svarbiausi duomenų šaltiniai yra šie: 1. 1985). Gyventojų registras . kitaip sakant. Atskaitomyb÷.lrs.pastovus duomenų rinkimas ir turimų duomenų apie visus žmogaus gyvenimo įvykius. labai svarbus yra identifikavimas. Gyventojų registro duomenų rinkimas yra dviejų stadijų: duomenų įvedimas ir informacijos aktualizavimas (atnaujinimas). kitimo tendencijas. Tarptautin÷je praktikoje valstyb÷s statistika dalį informacijos surenka taikydama organizacinę steb÷jimų formą . kai kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas. Pažintin÷ – atskleisti ir nustatyti reiškinių santykius. Viešumo – kiekvienam šalies piliečiui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su šalies ekonomine ir socialine raida. surašymai. Viešumo funkcija realizuojama periodiškai publikuojant statistinius duomenis apie visas svarbiausias valstyb÷s gyvenimo sritis. atskaitomyb÷s formos. valdymo. Eksploatuojant gyventojų registrą. negalima korektiškai nustatyti pensinio amžiaus).showdoc_l?p_id=231799). Iš dalinių steb÷jimų ypatingą reikšmę turi imties metodu gaunami pirminiai statistiniai duomenys. skirtų tam tikriems arba konkretaus asmens. t. kuriuos numato registro steb÷jimo programa atnaujinimas. (Interaktyvus http://www3.tai kartoteka. proporcijos. specialūs tyrimai. arba grup÷s asmenų duomenims.lt/pls/inter2/dokpaieska. 1. Kas vyksta? Kokie santykiai.konstatuoja faktus. priimtus nutarimus. Pagrindiniai valstyb÷s statistikos organizavimo ir darbo principai suformuluoti Statistikų profesiniame kodekse (Tarptautinis statistikos institutas. viešumo.atskaitomybę. Žinomi du duomenų įvedimo variantai: 5 . 3. Surašymai. Jo funkcionavimo principas . d÷sningumus. kai nustatytais terminais visi juridiniai asmenys pateikia Statistikos departamentui ataskaitas. Nuo seno kiekvienoje valstyb÷je svarbiausios statistikos funkcijos yra pažintin÷. registrai. Daugelyje valstybių statistinių duomenų apsaugą ir jų identifikavimą reglamentuoja duomenų apsaugos įstatymas. registrai. ryšiai? Valdymo – statistinis reiškinių įvertinimas parodo ar reikia keisti įstatymus. 2. Lietuvos respublikos Asmens duomenų teisin÷s apsaugos įstatymas įsigaliojo 1996 m.

sociometrin÷ apklausos ir interviu. tikrinant kiekvieną įrašą anketoje. kadangi respondentas jaučia didesnį anonimiškumą. jog. Skiriami du apklausos tipai: o ekspertin÷. diegiamos apskaitos formos. darbuotojų darbo apmok÷jimas. Valstyb÷s statistikos lygmenyje šiems tyrimams vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – statistikos departamentas). plačiausiai naudojama anketin÷. anketos forma. atsakymai labiau apgalvoti. Specialūs tyrimai. Socialiniams. o registratorius tikrina parodymų tikslumą.įvesti informaciją į duomenų banką. o korespondentinis būdas. Surašymas yra specialiai organizuotas kokio nors reiškinio statistinis tyrimas. mokymo įstaigų. Gali būti ištisiniai ir neištisiniai surašymai. o respondentui neįmanoma paaiškinti neaiškių klausimų. Anketavimo pranašumas yra tas. darboviečių. atestatą. o pasų skyriaus informaciją papildomai gauna iš metrikacijos skyrių. kurie respondentui pateikiami atspausdinti. Interviu. Apklausos lapai pildomi pagal asmeninius piliečių dokumentus (pasą. o saviskaita.o surašoma iš anketų pagal gyventojų apskaitos programą. Anketa . Tuo tikslu įstaigose. Informacija socialiniams reiškiniams tirti daugiausia renkama apklausos būdu. Be apklausos paštu. suderinęs su statistikos įstaigomis. sociologiniams reiškiniams tirti itin svarbi anketin÷ apklausa bei interviu. klausimų sąrašas skirtas klaus÷jui. Jis atliekamas vienu metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo vienetą. užimtumas ir daugelis kitų reiškinių. Organizaciniu požiūriu šis būdas panašus į gyventojų surašymą. Anketin÷s apklausos pagrindas yra anketa. o ne respondentui. 6 . kai respondentas. diplomą. įvairius pažym÷jimus ir pan. skirtingai anketinei apklausai. telefonu.).tai būtina registro funkcionavimo sąlyga. kai registratorius aplanko respondentą ir pats užpildo anketą. V÷liau duomenų banko įrašai turi būti aktualizuojami (atnaujinami) . kai anketą užpildo respondentas. kai šalia klaus÷jas. Anketavimo trūkumai yra šie: o apklausos situacija nekontroliuojama. kurių paskirtis . 3. o respondentas geriau atsakin÷ja į klausimus. mažesn÷mis sąnaudomis gaunami tikslesni duomenys. įsipareigoja steb÷ti tam tikrus reiškinius ir numatytais terminais pranešti rezultatus. Specialiai tiriami namų ūkiai. Ypatingas surašymų tipas . atliekančiose pirminę apskaitą. Skiriamos kelios apklausos organizavimo rūšys: o ekspedicin÷.gyventojų surašymas.tai sąrašas klausimų su galimais atsakymų variantais arba be jų. renkant informaciją.

daugiausia atvirojo tipo. pavyzdžiui. o klausimai apie motyvus. yra nežymių skirtumų: o pirma. o antra. pagal formą. Tarptautin÷je statistikoje galioja svarbiausios klausimų sąrašo sudarymo taisykl÷s: 1. nuomones. reiškinius. priklausomai nuo jų turinio. Kontroliniais klausimais patikrinama. Apklausos rezultatai labai priklauso nuo klausimų sąrašo kokyb÷s. o uždaroji. kai respondentas atsakin÷ja laisva forma. Ekspertin÷ apklausa esti. Dabar vis dažniau naudojamos tarpin÷s formos. Čia reikšminga yra prožektorin÷ apklausa. Tarp anketavimo ir interviu. suformuluoti ir išd÷styti klausimus. Sudarant klausimų sąrašą. o individualioji . kad būtų pašalinti nekompetentingi. kurią galima gauti tik apklausos būdu. Klausimai. o pagal atliekamą funkciją filtruojantys ir kontroliniai. Filtruojančiaisiais klausimais įvertinamas respondentų informuotumas. vertinimus. vykusius praeityje bei dabar. pagal funkciją. 7 . anketavimas . anketuojant klausimų sąrašas įteikiamas respondentui. ar teisingi respondento atsakymai į ankstesnius anketos klausimus. Tiek anketavimo. tiek interviu pagrindas yra klausimų sąrašas.tai rašytin÷.kai respondentas yra savo nuomon÷s reišk÷jas. Klausimai pagal formą skirstomi į: o atviruosius. kai visi atsakymų variantai duoti ir užfiksuoti klausimų sąraše. atitikti jo kompetenciją. sąlygiškai grupuojami į dvi grupes: o klausimai apie faktus.o individualioji. Anketos klausimai klasifikuojami pagal turinį. jungianti atvirosios ir uždarosios apklausų procedūras. daugiausia uždarojo tipo. Pagal užduodamų klausimų konstrukciją apklausos skiriamos į tris tipus: o atviroji. kai respondentams pateikiamas situacijų rinkinys ir prašoma nurodyti pateiktoje situacijoje palankesnį elgesio ar nuomon÷s variantą. o pusiau uždaroji. Kalbos. labai svarbu tinkamai parinkti. neakivaizdin÷ apklausa. o interviu žodin÷ apklausa. kai respondentas yra tam tikros gyventojų grup÷s interesų reišk÷jas. kaip apklausos metodų. atsakymai į kuriuos teikia informaciją. semantiniu (turinio prasm÷s) požiūriu klausimų formulavimas turi būti suprantamas respondentui. Į klausimų sąrašą įtraukiami tik esminiai klausimai. o pusiau uždaruosius. konceptualumo. o imant interviu jį visada turi klaus÷jas. Klausimai gali būti tiesioginiai ir šalutiniai. o uždaruosius. anketa-interviu ir pan. 2.

nuoseklumas. jog blogai suformuluoti klausimai arba blogai suformuluota atranka. Anketos kompoziciją sudaro: o įvadin÷ dalis. Pagrindin÷s dalies paskutinis trečdalis . kurios išryšk÷ja bandomojo tyrimo metu: 1. o atsakymų anonimiškumas. kad įjuos būtų galima atsakyti. 3. Visi klausimai turi kelti teigiamą respondento reakciją bei norą teikti objektyvią ir išsamią informaciją. Vienareikšmiai atsakymai be skirtingų interpretacijų rodo. o taisykl÷s. Įvadin÷je dalyje nurodoma: o kokia organizacija atlieka anketinę apklausą. Bandomasis tyrimas atliekamas asmeninio interviu forma. o demografin÷ dalis. 2. Atsakymai „viskas" arba „nieko". Klausimai turi būti suformuluoti taip. Pradžioje pateikti klausimai respondentui turi būti lengvi. o tyrimo tikslas ir kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai. Sudarius anketą. Negalima pateikti klausimų. 8 . Demografinius klausimus rekomenduojama pateikti anketos gale. Tikrinamas klausimų turinys. Klausimai turi atitikti respondentų tipus ir jų psichologinę būseną. kuri buvo gauta atsakant į prieš tai pateiktus klausimus. Vadinasi. atskleidžiantys tiriamos temos turinį. Klaus÷jui būtina apsvarstyti su respondentu klausimų turinį. kaip pildyti anketą ir kaip ją grąžinti. atliekamas bandomasis tyrimas. 4. tačiau galima ir anketos pradžioje. Dažniausiai pasitaikančios klaidos. 5. Bandomajam tyrimui rekomenduojama suformuoti imtį. anketos kokybei įvertinti. per daug sud÷tingos sąvokos. kaip geriau formuluoti klausimą. Antrasis pagrindin÷s dalies trečdalis yra sunkiausi klausimai. Netvarkingi atsakymai. pilotažas. Pagrindinę dalį sudaro klausimai. išbraukiami neinformatyvūs klausimai. Tai klausimai.tai intymiausi ir įvairūs kontroliniai klausimai. kuriais siekiama įvertinti respondento nuomonę. o pagrindin÷ dalis. kurie sukeltų respondento nenorą bendrauti su klaus÷ju. kad klausimus geriau iš naujo suformuluoti. o respondento asmeninio dalyvavimo svarba ir reikšmingumas.pagilinti ir patikslinti tą informaciją. Tai rodo. respondento nuomonę. vartojamos respondentui nesuprantamos. jis esti psichologiškai pasirengęs atsakyti į visus klausimus. tod÷l gali būti įtraukiama papildomų klausimų. dažniausiai . Kai respondentas jau būna užpildęs didesnę anketos dalį. formulavimas. vertinimus.3. išsiaiškinti sunkumus. su kuriais susiduria respondentas. kurie tiesiogiai susiję su pagrindine tyrimo tema. klausimų kiekis. kurių tikslas . Dažni atsakymai „nežinau" arba „nesuprantu".klausimai apie faktus.

Šio metodo praktinis naudojimas susijęs su atitinkamos tyrimų metodikos suformavimu. pakartotinai tiriant. o testuojamieji turi būti apklausti ir šitokia apklausa turi pad÷ti jiems pasirinkti bei išsiaiškinti kriterijus. Praktinis šio metodo taikymas rodo esant jį optimalų. kurios laikomos aib÷s charakteristikomis. testai. 4. o apklausiamosios grup÷s nariai pasirinkti turi savarankiškai. yra šie: o testuojama asmenų grup÷ turi būti aiški. kad klausimai blogai suformuluoti ir atsakymuose išvardytos ne visos alternatyvos. Pasirenkamas imties vienetas ir imties rūšis. Daug netinkamų komentarų. Anketa laikoma patikima. Šių etapų turinį galima apibendrinti taip: 1. Tyrimas imties metodu turi kelis etapus. Apibūdinamas rinktinų duomenų pobūdis.anketos patikimumo kriterijus. 9 . palankus tiriant nepasiekiamas aibes. pastabų. kad visi apklausiamosios grup÷s nariai juos vienodai suprastų. galima išskirti svarbesnius jos momentus. 4. 3. Specifin÷s yra sociometrin÷s apklausos. išplaukiančius iš šio metodo turinio. nes sociometrinio testo rezultatai gali būti panaudoti apklausiamųjų grupei rekonstruoti. bet ir patikimumu.teisingas testo sudarymas. nes. tikslus. palyginti su visos aib÷s tyrimu. o testo klausimai turi būti suformuluoti taip.3. 2. 2. Imties metodas yra neištisinio (dalinio) statistinio steb÷jimo metodas. Suformuluojamas steb÷jimo tikslas. kitaip sakant. Iš šios aib÷s atsitiktine tvarka atrenkama n vienetų. o testuojamieji turi tur÷ti galimybę daryti neribotą skaičių pasirinkimų. Iš plataus metodų spektro reik÷tų išskirti imties metodą. Jos ribos turi būti tiksliai apibr÷žiamos.4. sudarančių imtį. 3. kuri bus stebima. Šių apklausų svarbiausias momentas . Apibr÷žiama aib÷. Pagrindiniai reikalavimai. Parenkamas duomenų rinkimo būdas (bus stebima tiesiogiai ar kitu būdu). kurios statistin÷s charakteristikos nežinomos. 1. Stebimi imtį apibūdinantys požymiai. Tiriama aib÷. imties tyrimas yra ekonomiškas. IMTIES METODAS IR JO TURINYS Statistiniai duomenų rinkimo metodai skiriasi ne tik praktinio pritaikymo galimyb÷mis ar universalumo mastu. 5. jei. operatyvus. Kelių tyrimų stabilūs rezultatai . Nustatomos imties statistin÷s charakteristikos. kuris yra toks: 1. jais surinktų duomenų tikslumu ir sąnaudomis. keliami testams. 5. arba. gaunami panašūs rezultatai. Tyrimo imties metodu etapai ir imties rūšys. Tai rodo. Daug atsisakančių atsakin÷ti. Formuojant tyrimų metodiką.

Klaidos gali kilti ir iš būdo.stebimi objektai parenkami atsitiktinai (traukiant burtus. ar tyrimas bus vienkartis. tyr÷jo nuomone. o kvotin÷ imtis. Jose objektai imami proporcingai. tai: o sistemin÷s paklaidos (situacijos iškraipymas). po apklausos jie identifikuoja kitus ir t. kai atsižvelgus į populiacijos sandarą. o koncentruotos aib÷s imtis (respondentai parenkami aklai. Tai skirtumas tarp imties vidurkio ir visos aib÷s vidurkio.iš aib÷s elementų sąrašo imamas kiekvienas per k dydžio intervalą objektas. kurie. Tikimybin÷s imties turinys yra toks: o paprastoji atsitiktin÷ imtis . o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis.aib÷ suskaidoma į panašias sankaupas – grupes. 10 . 7 lenkai ir 3 baltarusiai.). kuriuo atsakymas yra išgaunamas. Nutariama.6. iš anksto numatomos imties elementų kvotos. o atsitiktin÷s paklaidos (atsiranda tyrimui naudojant gausią informaciją). o pirmas objektas parenkamas atsitiktinai. paprastosios atsitiktin÷s imties būdu atrenkamos kelios sankaupos. o neatsitiktin÷ (netikimybin÷). o stratifikuota imtis. o sprendimo būdu gauta imtis (tiriami tie aib÷s objektai. ar jis bus atliekamas tam tikrais laikotarpiais. tyr÷jo ar respondento asmeninio nusistatymo ir pan. Jų rūšys šios: o paprastoji atsitiktin÷ imtis. o sankaupų imtis . geriausiai reprezentuoja tiriamą aibę). Jos yra: o imtis patogumo d÷lei (naudinga imtį formuojančiam asmeniui). Imties tyrimų klaidos. Imtis gali būti kartotin÷ ir nekartotin÷.stratas. visuomen÷s poveikio tyrimui.aib÷ dalijama į vienarūšes dalis . numatoma. Netikimybin÷s imtys neturi atsitiktinumo veiksnio. Pavyzdžiui.t). Dažnos matavimo klaidos. o stratifikuota imtis . kurių visi objektai tiriami. o sankaupų imtis. 10 rusų. kad imtį sudarys 80 lietuvių. kai imčiai atrinkti aib÷s vienetai toliau formuojant imtį nenaudojami. Tikimybin÷ms imtims būdinga tikimyb÷ patekti į imtį. Imtis gali būti: o atsitiktin÷ (tikimybin÷). naudojant atsitiktinių skaičių lentelę ir pan. Atsitiktinių paklaidų atsiranda naudojant tas pačias matavimų procedūras ir instrumentus. o sistemin÷ atsitiktin÷ imtis . atsitiktin÷s imties būdu. Atsitiktin÷s paklaidos vidurkiai maž÷ja maž÷jant stebinių skaičiui.

Klasikinis intervalin÷s skal÷s pavyzdys yra temperatūros skal÷. Grupuojant pagal kokybinį požymį.). Jeigu kokybinį požymį galima išd÷styti tam tikra (nuoseklia) tvarka. koks jo asmens skaičius . kad kokybiniai požymiai yra tik tam tikri pavadinimai su priskirtu kokiu nors nereikšminiu dydžiu (pvz.1. o sudaromos grup÷s (intervalai) ir nustatomas grupių skaičius. Ar galima pasakyti. Kiekybiniai požymiai gali būti intervalin÷s arba santykin÷s skal÷s pavidalo. kadangi jie apibūdina kiekvieną stebimą vienetą keliomis kategorijomis. tai tokia skal÷ vadinama eil÷s skale. Šiuos skaičius galima sukeisti vietomis. Vardin÷ skal÷ patvirtina tą faktą. numeriai ant krepšinio komandos žaid÷jų marškin÷lių. kad joje objektai yra išrikiuojami pagal tam tikros stebimos savyb÷s did÷jimą arba maž÷jimą.4. kad identiškumas yra vienintel÷ vardin÷je skal÷je leidžiama operacija. 11 . bet tiriamo požymio pobūdžiu. nuomon÷ gali būti klasifikuojama kaip labai palanki. užimta vieta pasibaigus sporto varžyboms (pirma. Tarkim. ar individas yra palankus pasiūlymui. Paprastai grupuojama keliais etapais: o parenkami grupavimo požymiai. Nuo vardin÷s skal÷s ji skiriasi tuo. geležinkelio vagonų numeriai . o gauti rezultatai apibūdinami statistiniais rodikliais. Kokybiniai požymiai dažnai laikomi besąlyginiais. Kiekybiniai požymiai išreiškiami skaičiais. Eil÷s skal÷s pavyzdys gali būti visuomen÷s socialinis statusas (klasifikuojamas kaip žemas. tereikia žinoti. tų pačių kokybinių požymių eil÷s skal÷ gali būti ir kitaip sudaryta: socialinis statusas gali būti klasifikuojamas kaip žemas ir aukštas vietoje žemo.1 ar 2. identifikuoja arba kam nors atstovauja. Šie skaičiai prasčiausiai identifikuoja asmenį. žmogaus profesija. Be to. prieštaringa ir labai prieštaringa. Pavyzdžiui. vidutinio ir aukšto.čia natūralios tvarkos n÷ra. kuriems nebūdinga natūrali tvarka. abejinga.t. kuriam priskirtas numeris. numeriai paprasčiausiai žymi. ar prieštarauja). Jų priskyrimas atitinkamai grupei priklauso nuo grupavimo pagrindu paimto požymio dydžio. Šios skal÷s pagrindin÷ savyb÷ yra eiliškumas. Skal÷s. Kokybiniai ir kiekybiniai požymiai dar gali būti skirstomi ir pagal skales. grup÷s viena nuo kitos skiriasi ne dydžiu. kad 10 laipsnių šilumos yra žema vasaros dienos temperatūra. Grupavimo pagrindu gali būti imami kokybiniai (atributiniai) arba kiekybiniai požymiai.aukšta. kad. ką galime ir ko negalime pasakyti išmatavę reiškinį intervalin÷je skal÷je. Grupavimo požymiai. Tai galima padaryti tod÷l. esant aukštai temperatūrai. Kad būtų galima nustatyti asmens lytį. moteris – 2).. nekeičiančiu skal÷s pobūdžio. yra dvigubai karščiau. Kokybiniai požymiai.1. antra ir t. o 20 laipsnių šilumos . nuomon÷ apie tam tikrą pasiūlymą (klasifikuojama pagal tai. yra priskiriami vardinei skalei. vyras . palanki. DUOMENŲ SUMAVIMAS Duomenų grupavimas. Ji rodo. Skal÷s. ar abejingas jam. Steb÷jimo objekto vienetų suskirstymas pagal esminius požymius į vienarūšes grupes vadinamas statistiniu grupavimu. vidutinis ir aukštas). Kokybin÷s skal÷s gali būti natūralios tvarkos arba jos iš viso gali nebūti.

pavyzdžiui. Jei tiriami reiškiniai grupuojami pagal kiekybinį požymį. vadinami apibr÷žtaisiais (uždaraisiais). o kito intervalo žemutin÷ riba skirtųsi apibr÷žtu dydžiu. laikomas dvigubai sunkesniu už žmogų. Priežastis yra ta. o kito intervalo žemutin÷ riba sutaptų arba skirtųsi labai mažu (nereikšminiu) dydžiu. Vidutin÷ antro intervalo reikšm÷ nustatoma kaip aukštutinių pirmo ir antro intervalo ribų sumos 12 . jei objektas savyb÷s visai neturi. Santykin÷je skal÷je nulis yra ne susitarimo reikalas. t. Intervalai pagal dydį skirstomi į: o lygiuosius. Akivaizdus pavyzdys gali būti svoris. Pavyzdžiui. kad intervalin÷je skal÷je nulinis taškas yra nustatomas susitarimo pagrindu. Tai reiškia.y. Tod÷l pagal pokyčio pobūdį kiekybiniai požymiai skirstomi į diskrečiuosius ir tolygiuosius. ji žymima 0. Grupavimų intervalo nustatymas. bus neigiamas.vienetu. tai intervalai žymimi taip. o kai yra tik viena riba .neapibr÷žtaisiais (atviraisiais). kad vieno intervalo aukštutin÷ riba. o skirtumai tarp ribinių variantų yra dideli. Intervalo riba tada nustatoma ten. kurios gali būti žymimos nurodant požymio reikšmes „nuo . kad santykin÷je skal÷je galima lyginti intervalus. Tais atvejais. svarbu tiksliai nustatyti jų ribas. t. Sudarant intervalus. Intervalai. Paprastai intervalai turi dvi ribas: žemutinę ir aukštutinę. uždarieji ir atvirieji.tai vienarūšių grupių išskyrimas pagal kokį nors kiekybinį požymį. turintys abi ribas. Intervalin÷je skal÷je negalima lyginti absoliučių reikšmių. Lygieji intervalai taikomi tais atvejais. miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių. Dažniausiai jų reikia kokybiškai besiskiriančioms grup÷ms vienai nuo kitos atskirti. kai kiekybiniai požymiai kinta tolygiai. priklausančios kiekvienai grupei. Progresyviai did÷jantys arba maž÷jantys intervalai dažniausiai sudaromi tada. Dažnai būtina apskaičiuoti intervalo vidutines reikšmes. klasifikuoti objektus pagal jų dydį arba vartoti skaičius objektams identifikuoti. Jei požymis yra diskretusis. Grupavimo intervalas . sveriantį 50 kg. kai tiriama aib÷ nevienarūš÷ arba labai didel÷. kur konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis viena kokyb÷ tampa kita. kai grupuojamasis požymis kinta netolygiai. Jei požymis kinta tolygiai. Intervalai gali būti apibr÷žtieji ir neapibr÷žtieji. sveriantis 100 kg. Iš nelygiųjų intervalų reiktų išskirti specialiai sudarytus kokiam nors konkrečiam reiškiniui tirti.nei esant žemai? Atsakymas. intervalų ribos priklauso nuo požymio pokyčio. nelygieji dažniausiai kaip progresyviai did÷jantys (maž÷jantys) intervalai. bet susijęs su tiriamo reiškinio esme. žmogus. o nelygiuosius. dažniausiai . Santykin÷je skal÷je galima palyginti absoliučius dydžius. tai intervalai gali būti žymimi taip. be abejon÷s. Sudarant intervalus. kad vieno intervalo aukštutin÷ riba. yra sudaromi intervalai ir nurodomos minimalios ir maksimalios požymio reikšm÷s.y. būtina tiksliai nustatyti kiekybines grupių ribas.iki".

du ir daugiau požymių.pus÷.. Lygieji intervalai gali būti nustatomi šiuo būdu: iš didžiausios požymio reikšm÷s atimama jo mažiausia reikšm÷ ir gautas skirtumas dalijamas iš numatyto grupių skaičiaus.mažiausia. gyventojų grupavimas pagal lytį). kurios išskiria naują kokybę. Paprastuoju vadinamas grupavimas. tačiau tai gerokai sud÷tingiau. reikia nustatyti tokias kiekybinio intervalo ribas. būtų nustatytos tiriamos aib÷s esmin÷s savyb÷s ir neprarastas pirminių duomenų informatyvumas. atliekamas pagal du ar daugiau požymių. o pagal du ir daugiau požymių . Galimas paprastasis ir kombinuotasis grupavimas. Tai n÷ra sunku atlikti. kad išskirti intervalai būtų užpildyti. kai grupuojama pagal vieną požymį. tuo daugiau reikia sudaryti grupių. atliekamas pagal vieną požymį (pvz. kai grupuojama pagal du ir daugiau požymių. vienas požymis gali būti svarbesnis už kitą. Kokybinių požymių grupavimas . Dinamikos duomenų ir pasiskirstymo duomenų lentel÷s gali būti sudarytos pagal kokybinį ir kiekybinį požymius arba kaip šių požymių kombinacija. Grupuojant pagal kiekybinį požymį. Be to. priklausomai nuo sprendžiamų uždavinių. Kiekybinis grupavimas pagal vieną požymį yra vadinamas vienmačiu. Dažniausiai visos statistin÷s lentel÷s skirstomos į pasiskirstymo ir dinamikos lenteles. kadangi tiriamos aib÷s požymiai gali būti įvertinti skirtingais matavimo vienetais ir būti skirtingų požymių krūviai. t. kad.y. grupių skaičius priklauso nuo požymio variacijos. Būtina sudaryti tiek grupių. Grupavimai. Kitaip tariant.daugiamačiu.tai kokybiškai vienarūšių grupių išskyrimas pagal vieną. labai svarbu tiksliai nustatyti grupių skaičių ir varijuojančio požymio reikšmes. Kiekybinių požymių grupavimas . Dinamikos duomenų lentel÷s parodo socialinių-ekonominių reiškinių rodiklių pasiskirstymą laiko atžvilgiu. Visos statistin÷s lentel÷s gali būti pirminių duomenų lentel÷mis (informacin÷mis) ir pirminius duomenis iliustruojančiomis lentel÷mis. remiantis jomis. Pasiskirstymo duomenų lentel÷se atsispindi socialinių-ekonominių reiškinių kitimai erdv÷je. 13 . Kombinuotuoju vadinamas grupavimas. geriausia gali būti vieno požymio didžiausia reikšm÷. Reikia stengtis. Grupuojant pagal kiekybinį požymį. Kuo didesn÷ požymio variacija ir kuo daugiau aib÷s vienetų. Tod÷l toks grupavimas gali būti atliktas tik taikant specialius statistinius duomenų apdorojimo metodus. tiriamos aib÷s vienetų skaičiaus ir tyrimo reikalavimų. skirstomi į kokybinių ir kiekybinių požymių grupavimus. plačiau paaiškinančiomis pirminius duomenis. Statistin÷s lentel÷s. o kito požymio .tai statistin÷s aib÷s skaidymas į kokybiškai vienarūšes grupes. kurios skiria vieną tipą nuo kito.

rekomenduojama laikytis tam tikrų principų. priklauso nuo turimų duomenų. kuris padalijamas į segmentus proporcingai aib÷s dalių lyginamajam svoriui. o Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos. Jeigu stačiakampius išd÷stytum÷me ne vertikalia. D÷l to.pasirinkti. Grafikai yra vaizdesnis duomenų aprašymo bei analiz÷s būdas palyginus su lentel÷mis. Tipin÷je statistin÷je lentel÷je turi būti nurodytas numeris. o horizontalia kryptimi. matų skal÷ turi būti nepertraukiama. nurodomas skal÷s mato vienetas. Grafikai gali būti sudaryti įvairia technika ir būdais.Statistinių lentelių sudarymo principai. Stulpeliai ir juostos yra naudojami ne tik atskirų dydžių palyginimui tarpusavyje. Visi grafikai gali būti suskirstyti į šias grupes: o faktinius duomenis iliustruojančius grafikus. kai reikia. matų skal÷je užrašomi tik sveiki arba suapvalinti skaičiai. pradinis taškas yra nulis. Stulpelinių diagramų sudarymui reikia tik vienos. Sudarant sektorines diagramas. kuriais dažniausiai vaizdžiai išd÷stomi skaičiavimų rezultatai. Dažniausia socialiniuose ir ekonominiuose tyrimuose naudojamos šios grafikų rūšys: o Sektorin÷s diagramos.stulpelinę ar juostinę . gauta diagrama vadintųsi juostine. papildomai jie paaiškinami. kai reikia palyginti tarpusavyje kelis dydžius. o Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos. pavadinimas ir paantrašt÷ virš pačios lentel÷s. o Tiesin÷s diagramos. yra br÷žiamas apskritimas. t. Stulpelin÷se diagramose įvairių kategorijų dydžiai atvaizduojami vienodo pločio ir skirtingo aukščio stačiakampiais ("stulpeliais"). eilučių ir stulpelių pavadinimai. Tačiau juos sudarant reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Statistin÷s lentel÷s turi būti vaizdžios ir lengvai suprantamos. statistin÷ informacija. o papildomais skaičiavimais gautų duomenų grafikus. 14 . Duomenų aprašymas grafikais. Ji skirta kiekvieno stulpelio aukščiui nustatyti Stulpeliai turi būti išd÷stomi tam tikru vienodu atstumu vienas nuo kito. matų skal÷ turi apimti visas statistin÷s aib÷s reikšmes. jas sudarant. ordinačių srityje atid÷tos matų skal÷s.jos šaknis ir antrašt÷.y. Jas sudarant reikia laikytis tokių reikalavimų: o o o o o skal÷s. Toliau turi būti pateikta pagrindin÷ statistin÷s lentel÷s dalis . bet ir reiškinių kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti. Išnašos ir duomenų šaltiniai turi būti po pagrindine lentel÷s dalimi. Kurią iš šių diagramų . Sektorin÷s diagramos yra skirtos atskirų aib÷s dalių struktūrai atvaizduoti. kuria matuojamas stulpelio aukštis (juostos ilgis). Stulpelin÷s ir juostin÷s diagramos yra naudojamos tada. išreikštam procentais.

Individualieji rodikliai yra empirinio pažinimo. Kitaip nei ekstensyvieji.Tiesin÷ms diagramoms.5. Atitinkamas grafikas yra sudaromas pusiaulogaritminiame grafiniame lauke. intensyvieji rodikliai negali būti tiesiogiai sumuojami. Tiesin÷s pusiaulogaritmin÷s diagramos sudaromos taip: o ordinačių ašyje atidedama logaritmin÷ matų skal÷. STATISTINIAI RODIKLIAI 1. Ekstensyvieji rodikliai apskaičiuojami pirminių požymių. o kelios kreiv÷s. o intensyviuosius (kokybinius). o ordinačių . o intensyvieji . o statistin÷s aib÷s požymio apimties. naudojant įprastinę.1. Apibendrinantieji statistiniai rodikliai sudaromi panaudojant individualiuosius rodiklius. kad vienodos jos atkarpos atitinka vienodo dydžio reikšmes. naudojant įprastą aritmetinę skalę. o galutinis taškas yra 10. Apibendrinantieji rodikliai skirstomi į dvi grupes: o ekstensyviuosius (apimties). Vienmačiai statistiniai rodikliai. reikia ne vienos. tod÷l jie skiriasi kokybiškai. kai vienoje diagramoje yra nubr÷žta ne viena. kaip ir atstumas nuo 2 iki 4 bei nuo 4 iki 8 yra lygus 100 procentų.5. o dviejų matų skalių.y. Atstumas nuo 1 iki 2. Konkretaus statistinio tyrimo ekstensyvieji rodikliai gali būti skirstomi į šiuos rodiklius: o statistin÷s aib÷s vienetų skaičiaus. Intensyvieji rodikliai skirstomi į 15 . Rekomenduojama vienoje diagramoje br÷žti ne daugiau 5-6 kreivių. Pirmieji atspindi reiškinių apimtį. o abscisių ašis graduojama. Statistin÷s analiz÷s metu būtina lyginti ir intensyviuosius statistinius rodiklius. dešimteriopą reiškinio apimties padid÷jimą. dydį. Statistinio steb÷jimo ir grupavimo rezultatai išreiškiami apibendrinančiaisiais statistiniais rodikliais. o pradinis ordinačių ašies taškas yra 1.apimtis arba lygis. Visi aptarti grafikai sudaromi. Koordinačių sistemos abscisių ašyje yra atidedamas laikotarpis arba data. o apibendrinantieji . 1. o santykinį arba procentinį reiškinio kitimą laiko atžvilgiu. bei atstumas nuo 4 iki 8 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Šiai skalei būdinga. Tačiau pasitaiko atvejų. kai reikia ypatingai pabr÷žti ne absoliutų. skirtingai nuo stulpelinių ir juostinių.antrinių požymių pagrindu. Ordinačių ašyje atstumas nuo 1 iki 2 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Tiesin÷s diagramos .tai tinkamiausias grafinis būdas reiškinių kitimui laiko atžvilgiu atvaizduoti.teorinio pažinimo rezultatas. t. Atstumas nuo 1 iki 10 reiškia vieną augimo ciklą. Tada naudojamos skirtingos linijų rūšys. Tuo tikslu yra naudojama logaritmin÷ skal÷. Grafikai būna daug įdomesni ir naudingesni tada. taip vadinamą aritmetinę skalę. Statistinių rodiklių tipai.

jei šimtui . su kuriuo lyginame . promil÷mis ir kt. 1 n x = ∑ xj n j =1 Čia: x – variantai. tai santykiniai dydžiai dažniausiai išreiškiami vardiniais skaičiais. 3. Išskirtis . kvadratiniu. harmoniniu. mediana ir kt. Skaičiuojamas tik kiekybinių duomenų vidurkis. Jeigu visos reikšm÷s statistin÷je eilut÷je pasikartoja vienodai dažnai. Paprastai ja patariama naudotis. Vidurkis (toliau x ) — tai taškas. o dydis. tai mediana lygi dviejų vidurinių variacin÷s eilut÷s narių vidurkiui. 16 . santykiniai dydžiai išreiškiami procentais (%) ir koeficientais. Kvartil÷s. mediana charakterizuoja duomenų centrą. kuri yra nenatūraliai didesn÷ ar mažesn÷ už kitas reikšmes. 2. 4. Jeigu tarpusavyje lyginami įvairiarūšiai dydžiai. vadinamas lyginamuoju. santykinis dydis išreiškiamas koeficientu. Pavyzdžiui.promil÷mis. jei tūkstančiui . o vidurkius.3.procentais.į dešimt. decil÷s ir procentil÷s yra labai artimos medianai tuo. Jeigu n lyginis. Mediana (toliau . yra vidurinis sutvarkytos statistin÷s eilut÷s narys. 4.5 modos neturi. kuris vidutiniškai artimiausias visiems statistin÷s eilut÷s elementams.8. kad taip pat dalija pasiskirstymo eilutę į lygias dalis.tai tokia duomenų aib÷s reikšm÷. priklausomai nuo lyginamosios baz÷s. Mediana apskaičiuojama gana paprastai: jeigu variacin÷s eilut÷s narių skaičius n nelyginis.baze.5. dalijantis ją į dvi lygias dalis.Mo) yra imties elementas.prodecimil÷mis. procentil÷s . geometriniu. kai duomenų aib÷je yra išskirčių. Jei baz÷ prilyginama vienetui.dvi grupes: o santykinius rodiklius. (1. Dydis. kurį lyginame. Paprastai.į keturias. kvartil÷s . moda. 3.į šimtą lygių dalių. turintis didžiausią dažnumą. kai lyginami vieno masto dydžiai. Santykiniai rodikliai skaičiuojami lyginant absoliučius statistinius dydžius arba pačius santykinius dydžius. Tarpusavyje susiję rodikliai sudaro statistinių rodiklių sistemą. Moda (toliau . Kaip ir aritmetinis vidurkis. o jei dešimčiai tūkstančių . kad pasiskirstymas modos neturį.8. duomenų aib÷ 2.1) Skaitmeniniu požiūriu vidurkis yra sklaidos eilut÷s viduje. Santykiniai dydžiai išreiškiami įvairiai. antiharmoniniu. sakoma. n – variantų skaičius.3. o pasiskirstymas gali būti apibūdintas įvairių rūšių vidurkiais: aritmetiniu. Žemiau aprašomi pagrindiniai statistiniai rodikliai.Me) arba medianinis dydis. decil÷s . tai mediana lygi šios eilut÷s viduriniam nariui. Mediana dalija eilutę į dvi lygias dalis.

Variacijos koeficientas (v) yra lygus standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykiui. Jos gaunamos operuojant iš karto dviem ar daugiau statistinių požymių reikšmių ir atspindi dvimatį ar daugiamatį statistin÷s aib÷s vaizdą. Jeigu egzistuoja dvi modos sakoma. vidutinis nuokrypis. Pagrindin÷s sklaidos charakteristikos yra duomenų aib÷s plotis. tuo aib÷ vienarūšiškesn÷. Yra du ryšių tarp reiškinių. tipai: o funkcinis. standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį. Standartinis nuokrypis yra dažniausiai taikomas sklaidos matas. kai kiekvieną rezultatinio rodiklio reikšmę griežtai 17 . modų taip pat yra daugiau. lemiantys rezultatinio rodiklio kitimą rodikliai (žymimi x) Yra daugyb÷ ryšio įvertinimo matų bei metodų.5. turintis vieną modą. medianos ir modos) santykis rodo pasiskirstymo asimetrijos kryptį ir laipsnį: o jeigu šių rodiklių reikšm÷s lygios x = Me = Mo yra simetriškas pasiskirstymas. Dvimat÷ statistika: reiškinių ryšio tipai Ryšio matai.sprendžiama. koks ryšio stiprumas. Toks dažnių skirstinys vadinamas multimodiniu. Paprastai išskiriami nagrin÷jamos požymių visumos dviejų rūšių dydžiai: o rezultatinis rodiklis (žymimas y). pvz. tuo šios aib÷s aritmetinis vidurkis yra tikslesn÷ požymio reikšmes apibūdinanti charakteristika. Tai . arba determinuotasis. dispersija). kad dažnių skirstinys bimodinis.kiekybinių kintamųjų charakteristikos. palyginti su vieną statistinę eilutę atspindinčiais vienmačiais rodikliais (vidurkiais. Jis vartojamas dažniausiai ir rodo variacijos laipsnį. Dispersija. 1. standartinis nuokrypis. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas tik iš teigiamų požymio reikšmių.Dažnių skirstinys. o jeigu x > Me > Mo – teigiama dešiniašon÷ asimetrija. ryšys. kokį metodą naudoti ryšiui įvertinti. yra kokybiškai naujos statistin÷s charakteristikos. o jeigu x <Me<M0 – neigiama kairiašon÷ asimetrija.2) čia: xi – požymio reikšm÷s (variantai). dispersija. Trijų pasiskirstymo centro charakteristikų (vidurkio. Imties standartinis nuokrypis: s = s2 Kaip ir dispersija. Kuo jis mažesnis. Imties dispersija parodo duomenų sklaidą apie vidurkį.2. Jis gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos. Standartinis nuokrypis. vadinamas unimodiniu skirstiniu. padaugintam iš 100. o faktoriniai. Jeigu negretimų vienodo dažnio variacin÷s eilut÷s narių yra daugiau nei du. variacijos matais. Statistika orientuojasi į kiekybinį ryšio įvertinimą . Imties dispersija (toliau – s2 ): s2 = 1 n ∑ ( xi − x )2 n − 1 i=1 (1.. kokia jo kryptis.

d÷sningumas. o koreliacija ir regresija. tik iš tokių faktų aib÷s išryšk÷ja tam tikra tvarka. daugiamatis grupavimas. o analitinis grupavimas. Čia pateikiamas vaizdas yra teigiamo koreliacinio ryšio atvejis.). koreliacinis ryšys tampa funkcinis. Koreliacijos matai. kokia jo kryptis ir stiprumas) ir regresijos (konkretizuojant ryšio formą) sąvokos. Funkcinis ryšys paprastai reiškia.apibr÷žia faktorinio dydžio (ar dydžių) reikšm÷. Koreliacijos koeficientas yra tiesin÷s priklausomyb÷s tarp kintamųjų 18 . Ryšiams įvertinti gali būti naudojami šie metodai: o statistinių eilučių sugretinimas. o stochastinis. o dispersin÷ analiz÷. tikimybinis. Koreliacinio lauko grafinis vaizdas pateikiamas 1. komponentin÷. Kuo glaudžiau taškai koreliaciniame lauke išsid÷stę apie kokią nors tiesinę liniją. o specialių lentelių (pvz. ryšys. kuris pasireiškia kaip priklausomyb÷ tarp atsitiktinių dydžių taip. tuo ryšys stipresnis. o grafinis vaizdavimas.. Stochastinio ryšio samprata remiasi tikimybin÷s reiškinių prigimties aiškinimu. arba statistinis. kanonin÷s koreliacijos ir pan.kiekvienas paskiras faktas traktuojamas kaip griežtai neapibr÷žtas.1 pav. Koreliacinis laukas Koreliacinis laukas užpildytas taškais. kad reiškinys n÷ra sud÷tingas ir jis apibr÷žtas bei gerai žinomas. jog vieno dydžio pokytis veikia kito dydžio pasiskirstymą. o neparametriniai testai. o šitoks tikrov÷s pažinimo būdas iš esm÷s atitinka masinio sud÷tingo reiškinio vyksmą . koreliacinių) konstravimas. Koreliacija.1 paveiksle. Nefunkcin÷s priklausomyb÷s grafinis vaizdas vadinamas koreliaciniu lauku. Stochastinio tipo ryšiams reikšti paplitusios koreliacijos (atsakant į klausimą. Kai taškai išsid÷sto ant ties÷s. o daugiamat÷ analiz÷ (faktorin÷. ar yra ryšys tarp požymių. 1.

turime dauginę regresiją. koreliacijos koeficiento reikšm÷ neatspindi tikrosios ryšio pad÷ties. Teigiamas koeficientas parodo. logiškai pagrįsto ryšio n÷ra. Regresija. 2. kaip ir dauguma statistinių charakteristikų . Regresijos lygtis vadinama porine. x. daugin÷s koreliacijos koeficientų sąvokos. o Koreliacijos koeficientas. σy — kintamųjų standartiniai nuokrypiai. Apibendrindami turimą statistinę medžiagą. o Melaginga koreliacija. Koreliacijos rodiklių naudojimo ypatumai: o Klasikin÷ dažnai naudojamo koreliacijos koeficiento išraiška . išreiškianti koreliacinio lauko taškų išsid÷stymo tendenciją. Per ilgesnę negu šimto metų regresin÷s analiz÷s teorijos raidą suformuluotas toks teiginys: regresin÷ priklausomyb÷ kiekybiškai išreiškia ryšį tarp faktorinio požymio (požymių) x ir rezultatinio požymio (požymių) y grupinių vidutinių reikšmių naudojant vadinamąją empirinę regresijos liniją arba regresijos lygtį. turime tiesinę regresiją. kai nagrin÷jama porin÷ priklausomyb÷ (tarp y ir x). tada funkcija įgauna vieną iš įvairių netiesinių išraiškų. n — imties variantų (kintamųjų reikšmių porų) skaičius. yi — abiejų kintamųjų imties reikšm÷s. kuriems normalumo prielaida n÷ra tenkinama. o koreliacijos matai rodo statistiškai patvirtintą ryšį. Kai matematin÷ funkcija tiesin÷. o neigiamo koreliacijos koeficiento atveju yra atvirkščiai. ir ranginiams kintamiesiems yra skaičiuojamas Spirmeno (Spearman) arba Kendall’o τ-b koreliacijos koeficientas. Intervaliniams kintamiesiems. Regresijos linija . kad x did÷jant y taip pat did÷ja.tiesinio ryšio matas.3) (n − 1)σ x ⋅ σ y čia xi. Dažnai priklausomyb÷ tarp reiškinių išreiškiama netiesine regresija.kiekybinio įvertinimo kriterijus arba ryšio stiprumo matas. Pasiskirsčiusiems pagal normalųjį d÷snį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Tiesin÷s dviejų kintamųjų priklausomyb÷s mato — koreliacijos koeficiento r skaičiavimo metodika priklauso nuo kintamųjų skal÷s: 1.gera priemon÷ vienarūš÷ms aib÷ms apibūdinti.1]. Kai steb÷jimai „iškraipomi" ir tarp jų pasitaiko netipiškų. Regresijos sąvoką pirmasis pavartojo F. Kai faktoriniai dydžiai keli. Atliekant trijų ir daugiau faktorių tarpusavio ryšių analizę vartojamos dalin÷s. o Dydis r dar vadinamas porin÷s koreliacijos koeficientu ir skirtas ryšiui matuoti dvimačiu atveju. nebūdingų steb÷jimų.tai linija. y — šių kintamųjų imties vidurkiai. Golton. Tyrin÷tojai pateikia daugybę vadinamosios melagingos koreliacijos atvejų. visada darome išvadas. 19 . kai tikro. r= ∑ (x i =1 n i − x)( y i − y ) (1. σx. Ryšys dar nereiškia priežasties. Koreliacijos koeficientas gali svyruoti intervale [-1.

Čia koeficientas a neturi realaus atitikmens.Sud÷tingiausia parinkti tinkamiausią funkciją. Apskaičiuotos regresijos lygties koeficientų reikšm÷s turi kelias prasmes. o turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką. o eilut÷s lygiai.y padid÷jimas susijęs su x padid÷jimu ir atvirkščiai. būtina laikytis taisyklių: o visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją. o turi būti išreikšti tais pačiais mato vienetais. o Koreliacijos indeksas. Suradus regresijos koeficientus ir interpretuojant. absoliutin÷ regresijos paklaida).y. kurio esm÷ tokia: nuokrypių tarp faktinių ir teorinių rezultatinio rodiklio reikšmių kvadratų suma turi būti minimali. beveik visada reikia atsakyti ir į klausimą. o did÷jimo tempas. pokyčio pobūdis išreiškia teigiamą ryšį .6. Pasakymas „geriausia funkcija" gali tur÷ti įvairių kriterijų. Paprastai naudojami keli regresijos tinkamumo rodikliai: o Vidutin÷ kvadratin÷ regresijos paklaida (standartin÷ regresijos paklaida. atspindinčio vieną ar kitą reiškinį skaitinių reikšmių eilut÷. t. Regresijos tinkamumo matai. Ją sudaro du pagrindiniai elementai: o laiko charakteristikos. 1.tai rodiklio. Regresijos koeficiento b prasm÷ tokia: vidutiniškai x pakitus 1 mato vienetu. DINAMIKOS EILUTöS STATISTIKA Dinamikos (laiko) eilut÷ . kai x = 0. tangento reikšm÷. Kad dinamikos eilut÷s lygiai būtų palyginami.geometrin÷ . procentais. o vertiniai rodikliai turi būti išreikšti to paties tipo kainomis. kuriuo regresijos linija kertasi su x ašimi. Kai koeficiento b ženklas teigiamas. 20 .prasm÷ reiškia. o padid÷jimo tempas. Pavyzdžiui. Pagrindiniai dinamikos eilučių indikatoriai yra: o absoliutinis lygio padid÷jimas. o Determinacijos koeficientas. o absoliutin÷ padid÷jimo vienu procentu reikšm÷. atspindinti jo kitimą laiko atžvilgiu. santykinių dydžių ir vidurkių. kiek tiksliai surasta regresijos lygtis išreiškia koreliacinio lauko tendenciją. o b yra kampo. o turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius. Dinamikos eilut÷s yra absoliutinių dydžių. Antra prasm÷ . y pakinta b reikšme.interpretacin÷. kad a rodo regresijos linijos atkirstą y ašies dalį.MKM). turintis nemažai privalumų yra mažiausiųjų kvadratų metodas (toliau . ties÷s atveju ( yx = a + bx ) pirmoji . Dažniausias.

o Parenkama analitin÷ trendo išraiška ir apskaičiuojamos jos parametrų reikšm÷s. Šiose formul÷se a. procentais. Naudojant slenkamųjų vidurkių būdą. pradiniai dinamikos eilut÷s lygiai pakeičiami vidurkiais. kada atliekame būsimų dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus. D÷l to kai kurie lygiai eilut÷s pradžioje ir pabaigoje lieka nepakitę. o vidutinis padid÷jimo tempas. Analitinio išlyginimo metodas naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą remiasi šiuo kriterijumi: faktinių dinamikos eilut÷s lygių nuokrypių nuo pagrindin÷s kitimo trajektorijos kvadratų suma turi būti mažiausia. 4 skyrių) Ekstrapoliacija . o vidutinis did÷jimo tempas.o vidutinis dinamikos eilut÷s lygis. o vidutinis absoliutinis padid÷jimas. Jeigu įvertinami nežinomi dinamikos eilut÷s lygiai nagrin÷jamu laikotarpiu. Parinktos funkcijos parametrai surandami mažiausiųjų kvadratų metodu sprendžiant normaliųjų lygčių sistemą. o a + bt + ct2 (antrojo laipsnio parabol÷). o abt (eksponent÷). b ir c yra lygčių parametrai. (Plačiau žr. Pasinaudojant vidutinio did÷jimo tempo reikšme. Prognoz÷s skaičiavimas. Slenkamieji vidurkiai skaičiuojami iš nelyginio narių skaičiaus ir juo pakeičiamas vidurinis iš jų. o retrospektyvin÷. aproksimacija laikoma gera. 21 . Aproksimacijos paklaidai neviršijant 10 procentų. Toliau svarbu nustatyti faktinių ir teorinių dinamikos eilut÷s lygių atitikimo laipsnį. tur÷sime interpoliaciją. o a + b/t (hiperbol÷). Skaičiavimams dažniausiai naudojamos šios funkcijos: o a + bt (ties÷). Apskaičiuota funkcija vadinama trendo funkcija. Jis dažniausiai įvertinimas aproksimacijos paklaida. kada atliekame buvusių dinamikos eilut÷s lygių įvertinimus Pagrindiniai perspektyvin÷s ekstrapoliacijos būdai yra: 1. 2. Ekstrapoliacija gali būti dviejų rūšių: o perspektyvin÷. Pagrindiniai analitinio dinamikos eilut÷s išlyginimo etapai šie yra: o Įvertinamas reiškinio kitimo laike pobūdis. Dinamikos tendencijos nustatymas. apskaičiuotais iš tam tikro pradinių narių skaičiaus. Pasinaudojant vidutinio absoliutinio padid÷jimo reikšme. kad nustatytas d÷sningumas išlieka ir už dinamikos eilut÷s ribų.tai būsimų dinamikos eilut÷s lygių tiriamuoju laikotarpiu nustatymas darant prielaidą.

nes turi būti lyginami laiko ar teritorijos atžvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reiškiniai. kaina. juos įprasta vadinti elementariaisiais (individualiais) indeksais. o kokybiniai (rodo tam tikrą savybę. dirbančiųjų skaičius). Dažniausiai tai rodiklių-dauginamųjų sistemos. Sąvoka „indeksas" turi dvejopą prasmę: o tai tam tikras rodiklis arba tam tikrų skaičiavimų rezultatas. o tai ypatinga santykinių dydžių rūšis. Vienas iš seniausių statistikos metodų .7. dinamikos santykiniai dydžiai) turi dvejopą paskirtį: jeigu jie nesudaro sistemos. pvz. sudarytos funkcinio ryšio pagrindu. tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydžiais (did÷jimo koeficientais ar did÷jimo tempais).indeksų metodas.. o grupinius indeksus.3... konkrečios prek÷s kainos ar kiekio kitimą). ar to reiškinio tam tikrų elementų grup÷s kitimą. 22 . kai lyginamieji dydžiai laiko ar teritorijos atžvilgiu gali būti pakeisti tam tikrų tarpusavyje susijusių dydžių sandaugos arba tų sandaugų sumos santykiu. kurį galima tiesiogiai nustatyti. Žinant trendo funkcijos parametrų reikšmes. pvz. Indeksai neatspindi vieno ar kito reiškinio dydžio. turime: o elementariuosius (individualiuosius) indeksus. prognoz÷ sudaroma į funkciją rašant t reikšmes. būdingą atskiriems vienetams arba jų grup÷ms. nes vienu rodikliu pateikiama daugelio.. galintys tapti indeksin÷s analiz÷s objektu. ką indeksas atspindi: ar sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą. Iš tikrųjų indeksai yra ypatinga santykinių dydžių rūšis. ar visos sud÷tingo reiškinio elementų aib÷s kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu. prekių kiekis. Indeksams būdingas bruožas . INDEKSAI Indeksų esm÷ ir rūšys. Socialiniai-ekonominiai reiškiniai. dažnai skirtingų pavadinimų vienetų aib÷s kitimo laiko ir teritorijos atžvilgiu charakteristika. apsiriboja šio reiškinio kitimo keičiantis situacijai (laiko ar teritorijos atžvilgiu) išmatavimu. Indeksais plačiąja prasme vadinami ypatingos rūšies sisteminiai santykiniai dydžiai. pvz. Jo paskirtis kiekybiškai charakterizuoti sud÷tingų socialinių reiškinių santykinį kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu. kurie atspindi sud÷tingų socialinių-ekonominių reiškinių arba atskirų elementų kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu. Priklausomai nuo to. t. o jeigu sudaro . Ne kiekvieną santykinį dydį galima vadinti indeksu. yra trijų tipiškų rūšių: o kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos aib÷s arba jos dalies dydį. Tod÷l vieni ir tie patys rodikliai (pvz. kai jie atspindi sud÷tingo reiškinio tam tikro elemento kitimą. Tais atvejais.y.indeksais (kad būtų galima atskirti nuo tikrąja ta žodžio prasme apibr÷žiamų indeksų. o bendruosius (suvestinius) indeksus. 1. pastarąjį vadinsime indeksu. arba jo lygio. o suteikia jo lyginamąją charakteristiką.jie sudaro tarpusavyje susijusių rodiklių sistemas.

produkcijos vert÷. rodanti bendrą tiriamo reiškinio apimtį. o apimties (gaunami kaip pirmųjų rodiklių sandauga.). pvz. 23 . darbo užmokestis. darbo produktyvumas.. prekių apyvarta. darbo užmokesčio fondas).išlaidos.

ŪKIS. ŪKIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS Ūkio statistika yra ekonomin÷s statistikos dalis. Statistikos praktin÷ veikla valstyb÷je gali būti centralizuota ir decentralizuota. Tokie metodai yra: 1) statistinis identifikavimas . Lietuvoje yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (toliau – LSD) bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Statistinę informaciją gali rengti valstybin÷s ir nevalstybin÷s įstaigos. 2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas .socialiniuose moksluose vartojamų sąvokų ir apibr÷žimų sukonkretinimas iki tokių sąvokų ir apibr÷žimų.sutvarkytas vidujai neprieštaringas tiriamos ūkin÷s visumos elementų skirstymas į grupes. Be valstyb÷s statistikos. statistin÷s informacijos rinkimas bei jos pateikimas. Statistikos departamento centrin÷ būstin÷ yra Vilniuje.sistema metodų ir skaičiavimų. Praktikos darbuotojų veikla paremta statistikos profesiniu kodeksu. Mikroūkio statistiką sudaro konjunktūros (ūkio sąlygų) ir paklausos tyrimas įmon÷s lygiu. Makroūkio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. praktinį statistinį darbą vykdo kitos valstybin÷s institucijos. Šios statistikos tarnybos organizuoja statistiką ir vykdo statistinį darbą šalyje. nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrin÷jamam rodikliui. Jos turinyje . Šioje ūkio statistikos dalyje ryškūs du pogrupiai: mikroekonomin÷ ir įmon÷s statistika. 24 . komercin÷s ūkin÷s veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas. orientuotų į makroekonominių reiškinių tyrimą ir prognozavimą. 4) balansų metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaičiavimai . Ji skirstoma į dvi dalis: mikroūkio statistiką ir makroūkio statistiką.makroekonominiai rodikliai. Statistikos valstyb÷je organizavimą reglamentuoja Statistikos įstatymas. Ūkio statistika naudoja statistikos mokslo metodus. nacionalinių sąskaitų sistema.ūkinio proceso ar reiškinio susiformavimo šaltinių bei gautų rezultatų panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo būdai. privačios struktūros. Ji tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR JŲ TYRIMAS 2.1. kurie leidžia įvardyti ūkinio proceso ar reiškinių turinį. tačiau turi ir jai būdingų metodų. 5) ekonometrin÷ statin÷ ir dinamin÷ analiz÷ . tarptautiniai statistiniai standartai.2. komercin÷s ūkin÷s veiklos. tarptautinių palyginimų metodologija ir kt. 3) faktorin÷ indeksin÷ analiz÷ .rezultatinių rodiklių pokyčių tyrimas. jos veiksnių ir rezultatų ekonometrinis modeliavimas. įvairūs ūkio sudedamąsias dalis apibūdinantys balansai.

o Centrinio banko. Makroekonominių rodiklių skaičiavimui LSD naudoja šias pagrindines konsoliduotas statistines ataskaitas: o valstybinių įstaigų ir akcinių bendrovių pagrindines finansines ataskaitas ir buhalterinius balansus. skirtą registruoti visas įmones ir jų padalinius. o Nacionalin÷s sąskaitos. o Namų ūkio tyrimai. kurios nuostatus ir sud÷tį tvirtina Vyriausyb÷. o Gyventojų registro tarnyba. o Kainų statistika. LSD tvarko šiuos įmonių registrus: o Įmonių registrą. 25 . kitų depozitinių (komercinių) bankų ir draudimo bendrovių ataskaitas. o Finansų ministerijos atskaitas. muitinių deklaracijas. o Demografin÷ statistika. o žem÷s ūkio bendrovių ataskaitas. o personalinių įmonių pajamų ir mokesčių deklaracijas. o Užsienio prekybos statistika. o Transporto. Įvairiu laiku LSD buvo ir yra šie pagrindiniai skyriai: o Juridinių vienetų registro tarnyba. o Įmonių statistika. o namų ūkių biudžetų tyrimus. o viešų biudžetinių fondų ataskaitas. prekybos ir paslaugų statistika. o Statistikos departamento UAB „Statistin÷s informacijos rengimo centras". o Vidaus prekybos statistika. o Gamybos ir inovacijų statistika. o Socialinio draudimo fondo (Sodros) ataskaitas. o privačių įmonių ir užsienio kapitalo bendrovių ataskaitas. o Darbo statistika. įkurtus ir veikiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. o Socialin÷ statistika. o Žem÷s ūkio ir aplinkosaugos statistika. o Valstyb÷s finansų statistika.Organizacinius ir metodologinius ūkio statistikos klausimus sprendžia Statistikos taryba.

pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus sujungiami į institucinius sektorius: 1. Ūkis yra sud÷tinga ekonomin÷ sistema. 2. o mokslinio savarankiškumo (valstyb÷s statistika pati formuoja darbo instrumentarijų. metodologiją. o privačias nefinansines įmones (akcines ir žem÷s ūkio bendroves). Ekonomikos sektorius yra panašių institucinių vienetų visuma. Nefinansin÷s įmon÷s Finansin÷s įmon÷s Valstybiniai juridiniai vienetai (šalies valdymo įstaigos ir institucijos) Pelno nesiekiančios įmon÷s. jie turi būti konfidencialūs). Ekonomikos sektoriai Ekonomin÷s veiklos pagrindin÷ funkcija Vartojimas Prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas Pinigų kaupimas. Savo praktin÷je veikloje LSD vykdo pažintinę. kuriame saugoma ne tik informacija iš Įmonių registro.1 lentel÷. metodus ir pan. valdymo ir viešumo funkcijas bei vadovaujasi pagrindiniais valstyb÷s statistikos principais: o centralizavimo ir regioninio decentralizavimo. Ekonomikos sektoriai pateikiami 2. o legalizavimo ir informacijos pateikimo prievol÷s. valstyb÷s institucijų ir kitus interesus ar poreikius).rinkai gaminti prekes ir paslaugas bei gauti pelną. keitimas ir panaudojimas Paslaugų gamyba bendram naudojimui bei nacionalinių pajamų perskirstymas Produkcijos gamyba tam tikroms namų ūkių grup÷ms Sektoriai Namų ūkiai ir pavieniai asmenys sudarantys visą namų ūkį. kurių tikslas . aptarnaujančios namų ūkius Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų sukurtą metodiką. partijų. o vardinių duomenų konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi būti prieinami. Nefinansinis sektorius . Įmon÷s skirstomos į: o valstybines nefinansines įmones. o neutralumo (neatsižvelgia ir vienašališkai nereaguoja į visuomen÷s sluoksnių. visi instituciniai vienetai.tai nefinansin÷s įmon÷s (korporacijos). dalyvaujantys ekonominiame gyvenime. Jis ir ekonomikos sektorių visuma. y.). t.1 lentel÷je. bet taip pat informacija apie įstaigas ir organizacijas bei papildoma statistin÷ informacija apie įmones ir įstaigas iš įvairių šaltinių. visos įmon÷s. 26 .o Statistinį ūkinį subjektų registrą.

gaunantys kitas transferines pajamas. o asmenys dirbantys sau. 3. namų ūkiams gamina prekes ir teikia paslaugas. Namų ūkio sektorių sudaro: o individualios (personalin÷s) įmon÷s. Tai organizacijos. poilsio ir sporto klubai ir t. medžiokl÷ ir miškininkyst÷ Žuvininkyst÷ Kasybos pramon÷ Apdirbamoji pramon÷ Elektros. 2. Kodas A B C D E F G 27 . kurios daugiausiai finansuojamos iš vyriausyb÷s arba iš savo narių įnašų (politin÷s partijos. Pelno nesiekiančios institucijos (toliau . o samdomi darbuotojai.2 lentel÷. o draudimo kompanijos ir pensijų fondai. regioniniai ir vietiniai valdymo vienetai kartu su socialinio draudimo fondais ir visos kitos finansuojamos iš biudžeto įstaigos. o ūkininkai ir kiti ūkius turintys gyventojai.tai visos korporacijos. Ūkio statistikoje namų ūkių sektoriui skiriama svarbi vieta.PNI). 5. religin÷s bei profesin÷s organizacijos. yra organizacijos. 2. aptarnaujančios namų ūkį. Ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius Veiklos Žem÷s ūkis. dujų ir vandens tiekimas Statyba Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba. o finansin÷ pagalbin÷ veikla. .gaunantys senatv÷s ir kitas pajamas.gaunantys nuosavyb÷s pajamas.o užsienio kontroliuojamas nefinansines įmones (bendras su užsieniu ir užsienio kapitalo įmones). kurios nesiekdamos pelno. o kitas finansinis tarpininkavimas (išskyrus draudimo kompanijas ir pensijų fondą). 4. Finansinis sektorius .t). kurių veikla yra finansinis tarpininkavimas arba pagalbin÷s finansin÷s veiklos. Vyriausyb÷s sektorių sudaro centriniai. Jį bendru atveju sudaro: o centrinis bankas. o asmenys gaunantys nuosavyb÷s pajamas ir transferus: . automobilių. Šį sektorių sudaro: o darbdaviai. . o kitos ind÷lininkų korporacijos.

2.2. arba skaičiuojant vienam gyventojui. Svarbiausi ekonominio augimo veiksniai yra šie: o ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Ekonominis augimas ir ūkio struktūra yra neatsiejami. o technologijos. o kapitalas. Jį apibendrina ir identifikuoja šalies arba nacionalinis produktas . l). išreikštais procentais.2 lentel÷je. MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS IR TYRIMAS 2. Ūkis yra sud÷tinga sistema. gyventojai ir jų ekonominio aktyvumo tyrimas. nuoma ir kita verslo veikla Valstyb÷s valdymas ir gynimas. privalomas socialinis draudimas Švietimas Sveikata ir socialinis aprūpinimas Kita komunalin÷. Jis matuojamas arba absoliučiu dydžiu. atspindinti tos veiklos svarbiausius bruožus. o gamtiniai ištekliai. Produkto dydyje bei jo dinamikoje matosi sistemos racionalumas ar neracionalumas. 28 . socialin÷ ir asmenin÷ aptarnavimo veikla Privačių namų ūkių su samdytu personalu veikla Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla P Q M N O H I J K L Ekonominiai statistiniai skaičiavimai neatsiejami ir nuo ekonomin÷s veiklos sąvokos. Dažniausiai ekonominis augimas matuojamas metiniais padid÷jimo tempais. kurios racionalumas ar neracionalumas yra specifinis "reiškinys".motociklų remontas. sand÷liavimas ir ryšiai Finansinis tarpininkavimas Nekilnojamas turtas. NACE rev. Ekonominio augimo svarba pasireiškia tuo. Lietuvos statistikos praktika naudoja Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK. Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateikiamas 2. Ši veikla yra konkreti ūkin÷ veikla. Ekonominis augimas yra šalies prekių ir paslaugų realios apimties augimas per tam tikrą laikotarpį.1.2. asmeninių ir buitinių daiktų taisymas Viešbučiai ir restoranai Transportas. absoliutin÷s formos rodiklis. kad jo tempų did÷jimas skaičiuojant vienam gyventojui reiškia gyvenimo lygio kilimą.apibendrinantis. Ekonominis augimas. Jis yra daugelio veiksnių funkcija.

Sli . Įvesime simbolius: Se .1) Kategorijos skaitin÷ išraiška yra momentinis dydis. Yra ištisinių steb÷jimų. kuriuos naudojant apskaičiuojami santykiniai rodikliai.per metus išvykusių gyventi nuolat kitur gyventojų skaičius. ar laikinoji gyvenamoji vieta).15 metų. Kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas. dažniausiai išreiškiami promil÷mis (‰). Natūralus ir mechaninis jud÷jimas.vidutinis metinis 15-49 metų amžiaus moterų skaičius.nuolatiniai gyventojai (konkrečioje vietov÷je nuolat gyvenantys gyventojai. t. 29 . o S1 – metų pabaigos gyventojų skaičius. Sla . iš vienos šalies į kitą.per metus gimusiųjų skaičius.metų pradžios gyventojų skaičius. Ta sistema apima demografinius ir socialinius-ekonominius požymius. Šie rodikliai rodo demografinio įvykio skaitinę išraišką.Jeigu imsime prielaidą. pagrindiniais į ūkinę apyvartą įtrauktais veiksniais ir yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai (S) bei nacionalinis turtas (NT). Sn . galima siekti tai identifikuoti.gyventojai. Gyventojų skaičiaus nustatymas. Klasikiniu atveju. Sa . apibūdinančius gyventojus. kad ūkio racionalumas labiau asocijuojasi su įtrauktų į ūkinę apyvartą veiksnių produktyvumu. S15-49 . tenkančią 1000 gyventojų (imant šį skaičių vidutiniškai per metus). y. Šie reiškiniai identifikuojami absoliutiniais ir santykiniais rodikliais. Išvardyti rodikliai yra absoliutiniai dydžiai. laikinai atvykę į vietovę. migruojant). Lietuvoje gyventojų registras laikomas valstybine informacine sistema. atliekamų kas 10 . tai vidutinis metinis gyventojų skaičius (VS) lygus: VS =1/2(S0 + S1) (2. Gyventojų skaičius kinta natūraliai (natūraliu. SIŠ . Tarkime: N . nepriklausomai nuo to.per metus atvykusių gyventi nuolat gyventojų skaičius. nepriklausomai nuo to. laikinai išvykę į kitą vietovę. ar jų n÷ra).esami gyventojai (tyrimo momentu konkrečioje vietov÷je rasti gyventojai. m .Sla (2. Jos susijusios šia priklausomybe: Sn = Se + Sli. bet joje nuolat negyvenantys. ar tai jų nuolatin÷. Gyventojų surašymai atliekami vienu metu nustatytoje teritorijoje pagal bendrą programą ir metodologiją registruojant kiekvieną steb÷jimo vienetą. ar tyrimo momentu šie gyventojai šioje vietov÷je yra. gimimų-mirimų būdu) ir mechaniškai (persikeliant gyventi iš vienos vietos į kitą.2) Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas juos surašant.gyventojai. Jeigu S0 . Intervalinis yra vidutinis gyventojų skaičius. Kitas duomenų apie gyventojus šaltinis yra jų registras. Tai pagrindin÷s gyventojų skaičių identifikuojančios skaitin÷s kategorijos.per metus mirusiųjų skaičius. y. t.

migracijos saldo.3 lentel÷... Paskutinio laikotarpio (paskutin÷s dinamikos eilut÷s lygio. t .vidutinis metinis gyventojų skaičius]. o išvykimo [(Siš : VS) • 1000]. m). promil÷mis 20+ 16-19 14-15 12-13 10-11 8-9 7 ir mažiau (2. Vertinant gimstamumo ir mirtingumo tendencijas. (2.2. Gimstamumo ir mirtingumo vertinimo skal÷ Vertinimas Gimstamumas. arba migracijos [(MS: VS) • 1000]. o mirtingumo [(m : VS) • 1000]. naudojamos skal÷s.4) 30 . kurių gyventojų skaičius apskaičiuojamas (t = 1. Dažniausiai naudojami perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimo būdai yra šie: 1. Pavyzdžiui. Pagrindiniai bendrieji rodikliai (koeficientai) yra: o gimstamumo [(N: VS) • 1000). o mechaninio prieaugio. 3.3) Perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimai. NP = N-m]. o natūralaus prieaugio [(NP : VS) • 1000. promil÷mis Labai didelis Didelis Didesnis už vidutinį Vidutinis Mažesnis už vidutinį Mažas Labai mažas 40+ 30-39 25-29 20-24 16-19 11-15 10 ir mažiau Mirtingumas.gyventojų skaičius t metais. 2. specialusis gimstamumo koeficientas apskaičiuojamas šitaip: SG = (N: VS15-49 ) • 1000 čia: VS15-49 . čia: NP . Tokių skalių pavyzdys yra 2.metai. čia: VS .3 lentel÷. o atvykimo [(Sa: VS) • 1000]..vidutinis metinis moterų nuo 15 iki 49 metų amžiaus skaičius.natūralus prieaugis. MS = Sa. čia MS . Sn) gyventojų skaičiaus ekstrapoliacija remiantis vidutiniu metiniu absoliutiniu gyventojų skaičiaus padid÷jimu (VAP) pagal formulę: St=Sn + t × VAP čia: St .Siš]• Daliniai (specialieji) rodikliai apskaičiuojami konkrečiai lyčiai ir gyventojų amžiaus grupei.Santykiniai rodikliai skirstomi į bendruosius ir dalinius (specialiuosius).

Šį būdą naudojant.vyrų ir moterų.3 tūkst. įvairių funkcijų vidutin÷s absoliutin÷s procentin÷s paklaidos analiz÷ parod÷. 3. Pavyzdžiui. Sudaromos visų gyventojų .1. vietoje VAP galima imti vidutinį metinį did÷jimo tempą. Darbo biržų veiklos indikatoriai Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo j÷ga) yra tie.).2.dinamikos eilut÷s lygių skaičius. o bedarbiai (darbingo ir vyresnio amžiaus asmenys.2.057 ir reikia apskaičiuoti 7-ųjų metų gyventojų skaičių (t = 7-5). Svarbi ir kita sąvoka natūralusis nedarbo lygis. Mirtingumo lentel÷ apibūdina mirtingumo intensyvumą eliminuojant kitų veiksnių poveikį. žm.1 • 7 = 250. žmonių. kuriuo matuojama vidutin÷ gyventojų gyvenimo trukm÷ darant prielaidą. nedirbantys invalidai. pasirengę tuoj pat dirbti ar aktyviai ieško darbo). savarankiškai apsirūpinantys darbu). Pavyzdžiui. išreikšta procentais. ir asmenys.tai įvairaus amžiaus asmenys neįskaityti į dirbančiųjų ir bedarbių skaičių (vaikai. dirbantys pagal samdos sutartis.5) Šiuo būdu skaičiuojant. (2. Ji parodo mirtingumo tipus ir parametrus kalendoriniais metais. surandama matematin÷ funkcija. b = 17. kad 7-ųjų metų gyventojų skaičių galima apskaičiuoti panaudojus ties÷s funkciją. geriausiai išreiškianti gyventojų skaičiaus kitimo ir laiko priklausomybę.0572 = 223 tūkst. Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai . panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą. Tuomet: S7= 130. 2. rentininkai ir kt. 31 . Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Ji yra matematinis modelis. kurie tiriamu laikotarpiu dirba arba pasirengę dirbti prekių ir paslaugų gamyboje.6 + 17. kitų grupių . Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas įrašant į funkciją būsimų laikotarpių charakteristikas t. Analitinis duomenų išlyginimas. n = 5 metai. Sp.pirmasis dinamikos eilut÷s lygis.. yra tikslesn÷.VAP = l/n -1 [(Sn-Sp)] čia: n . nedirbantys pensininkai. vidutinis metinis gyventojų skaičiaus did÷jimo tempas sudaro 1. Tai pagrindin÷s kategorijos. Šios funkcijos parametrų reikšm÷s yra šios: a = 130. palyginti su anksčiau gautąja. tur÷sime: S7=200 • l. Ši prognoz÷s reikšm÷.6. miesto ir kaimo gyventojų. Faktiškasis nedarbo lygis (N1) yra bedarbių skaičiaus dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiuje (dažniau darbingo amžiaus gyventojų skaičiuje). žmonių. identifikuojančios gyventojų užimtumą. Tai: o dirbantys gyventojai (asmenys. 2. jeigu: Sn = 200 tukst. Mirtingumo lentel÷s. kurie yra be darbo. išreiškiantis ieškančių darbo skaičiaus ir laisvų darbo vietų skaičiaus lygybę.mirtingumo lentel÷s. kad per gyventojų gyvenimą nesikeis gyvenamoji aplinka.

saugo ir apdoroja nacionalin÷ darbo birža. Identifikuojant pad÷tį darbo rinkoje. 32 . namų ūkių. Nacionalinio produkto tyrimas Pagrindiniai nacionalinio produkto rodikliai yra šie: o bendrasis nacionalinis produktas (BNP). 2. Dirbantys gyventojai skirstomi pagal ekonomines veiklas naudojant šiuos duomenų šaltinius: o įmonių ataskaitas. už kuriuos gauti socialiniai įnašai. pensininkų. skaičių.5 žmogaus viename ūkyje. bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius. o darbuotojų skaičių pagal darbo užmokesčio statistikos duomenis (remiantis įmonių (2. įmonių tyrimų. o socialin÷s apsaugos duomenis apie asmenų. be min÷tų rodiklių. 2) dalyvavimo užimtumo programose lygis (dalyvaujančių užimtumo programose bedarbių skaičiaus ir vidutinio bedarbių skaičiaus procentinis santykis).6) ataskaitomis). NMSPŠ .Šių rodiklių apskaičiavimui imami gyventojų surašymų. o Krašto apsaugos ministerijos teikiamus duomenis apie kariškių skaičių.2. 3) įdarbinimo efektyvumas (įdarbintų skaičius. kitų įdarbinimo įstaigų veiklos rezultatyvumą identifikuoja šie rodikliai: 1) laisvų darbo vietų užpildymo vidutin÷ trukm÷.nedirbančių moksleivių ir studentų.IVS – NMSPŠ čia: GS . Šiais tyrimais ir nustatomas ekonomiškai aktyvių. tenkantis vienam darbo biržos tarpininkui). namų šeimininkių skaičius. Žem÷s ūkyje dirbančių asmenų skaičius nustatomas pagal įmonių ataskaitas bei remiantis prielaida. DJ skaidoma į dirbančiuosius ir bedarbius. kitos įdarbinimo įstaigos darbuotojui).3. Darbo j÷ga (DJ) skaičiuojama taip: DJ = GS . o Vidaus reikalų ministerijos teikiamus duomenis apie įkalintus asmenis. Darbo biržos. kad smulkiuose ūkiuose dirbančiųjų skaičius vidutiniškai siekia 2. IVS . 4) užimtumo r÷mimo programų realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujančių užimtumo r÷mimo programose skaičius. išduotų licencijų-patentų skaičių ir personalinių įmonių duomenis (Mokesčių inspekcija). dirbančiųjų. Duomenis apie oficialius bedarbius renka. nedirbančiųjų (bedarbių) įdarbinimo norma (įdarbintų ir užregistruotų bedarbių skaičiaus procentinis santykis). tenkantis vienam darbo biržos. o bendrasis vidaus produktas (BVP).bendras gyventojų skaičius. Statistikos praktikoje darbo j÷gos dydis skaičiuojamas naudojant gyventojų balansą.ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius. apskaičiuojama vidutin÷ nedarbo trukm÷. įdarbinimo įstaigų ataskaitų duomenys. Darbo j÷gos tyrimai Lietuvoje buvo prad÷ti 1994 m.

Šie metodai duoda galimybę gauti duomenų apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą neapskaitomoje ekonomikoje taikant imčių metodą ir specialius statistinius tyrimus. apskaičiuojamas einamosiomis ir palyginamosiomis kainomis. jis vadinamas realiuoju. o nelegaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama įstatymais uždraustų paslaugų ir prekių gamyba. kai ūkio subjektai neįregistruoja įmonių. Skaičiuojant BVP. pajamų ir prid÷tinių verčių sumos metodais. sukurtų šalyje ataskaitiniu laikotarpiu vert÷. Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuotas išlaidų. Jais analizuojami duomenys apie fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimą (2. reikia statistiškai įvertinti tris gamybos sektorius: formalųjį. nesilaikoma įstatymu numatytų standartų. slepia veiklas.7) 33 . Padalytas iš kainų indekso. neformalųjį ir nelegalųjį. kad atsiskaitydami gal÷tų parodyti sumažintus gamybos kaštus ir apyvartą ir padidintų savo pelną) ir „statistinis šeš÷lis" (susiformuoja tada.kitose šalyse gyvenančių šalies piliečių valdomų įmonių. kai ūkio subjektai vengia laikytis valstyb÷s nustatytų normų. apie kurias valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei (vengiama mok÷ti mokesčius. BNP. o neformaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama veikla tokių ūkio subjektų. kurie naudojasi įvairiomis mokamomis paslaugomis ir jas teikia. nepateikiami duomenys statistikos tarnyboms). o grynosios asmenin÷s pajamos (GAP). BNP susijęs su BVP šia priklausomybe: BNP = BVP + KŠG – ŠGU čia: KŠG . Šių sektorių turinys yra toks: o formaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos. Einamosiomis kainomis apskaičiuojamas produktas vadinamas nominaliuoju. neteisingai atsako arba visai neatsako į oficialiai teikiamus klausimus). kurių organizacinis lygis yra žemas. kurią vykdo neturintys leidimo arba kompetencijos asmenys ar asmenų grup÷. o asmenin÷s pajamos (AP).šalyje gyvenančių užsieniečių valdomų įmonių. legali gamybin÷ veikla. o ir BVP. BVP yra visų prekių ir paslaugų. kaip galutinis gamybin÷s veiklos rezultatas. ŠGU . Apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą. tačiau įforminami darbo sutartimis.o nacionalin÷s pajamos (NP). Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai. namų ūkių produkcija. sud÷tingiausia nustatyti neapskaitomos ekonomikos dalį. namų ūkių produkcija. o netiesioginiai metodai. Yra trys neapskaitomos ekonomikos apimčių vertinimo metodų grup÷s: o tiesioginiai metodai. Šiame sektoriuje ryškūs du pagrindiniai neapskaitomos ekonomikos tipai: „ekonominis šeš÷lis" (susiformuoja tada. o darbo santykiai remiasi giminyste ir/ar kuo kitu.

transferin÷s išmokos.nesamdomojo darbo asmenų pajamos. paremti tiesioginiais. NDP . dividendai.neapskaitomoje ekonomikoje. Bendrojo vidaus produkto netektis d÷l bedarbyst÷s dažniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginiais skaičiavimais pagal formulę: (2. NS . valstybinių įmonių pelnas. o mišrieji metodai. įvairių bendrijų pelnas. jie lyginami. o paskirstomasis. Bendrojo vidaus produkto netekties d÷l bedarbyst÷s nustatymo metodai. o neatitikimai nustatomi naudojant įvairius šaltinius: monetarinius. ekonominius. Grynosios asmenin÷s pajamos (GAP) yra AP be tiesioginių mokesčių ir įvairių rinkliavų sumos. nuomos mokestis.darbo pajamos. Nacionalines pajamas skaičiuojant pajamų metodu sudedamos nuosavyb÷s ir verslumo pajamos bei darbo užmokestis. socialinius. VĮI . Nacionalin÷s pajamos (NP) . o galutinio naudojimo.9) (2.įmokos į socialinio draudimo fondus. grynasis vidaus produktas (GVP) yra „tarpinis" rodiklis.įmonių nepaskirstytas pelnas.tai grynasis produktas gamybos kainomis arba faktine verte. sąnaudos. M .verslo įmonių išmokos.įmonių pelno mokestis. A . Kitas.kapitalo pajamos (procentai. Tai tyrimai.ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas. Nacionalin÷s pajamos galutinio naudojimo metodu apskaičiuojamos sudedant visų galutinių produktų naudotojų išlaidas. netiesioginiais ir ekspertinių vertinimų metodais. KP . įmonių nepaskirstytas pelnas. Asmenin÷s pajamos (AP) yra gyventojų bruto pajamos ir jos lygios: AP = NP –NĮP –M – ĮS + TI + VĮI čia NĮP . administracinių įstaigų grynosios pajamos). NP praktiniuose apskaičiavimuose naudojami šie metodai: o pajamų.nuostoliai d÷l stichinių ir pan.8) 34 . Nacionalin÷s pajamos paskirstomuoju metodu lygios: NP =DP + KP + NDP čia: DP .ilgalaikio materialaus turto priežiūros ir pan. nelaimių. Jis lygus: GVP = BVP – PKP – A – NS čia: PKP . ĮS .10) (2. TI .

BVP atsilieka 2. tuomet produkto fizin÷s apimties indeksas (Iq). Nacionalinis turtas (toliau – NT) yra materialin÷s g÷ryb÷s bei tinkami naudoti gamtos ištekliai.12) i0 Fizin÷s apimties indeksą skaičiuojant netiesioginiu. Tai materialaus ir nematerialaus. Nacionalinio turto tyrimas Nacionalinis turtas.5 . Paache formos kainų indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: IpP = ∑p ∑p i1 i1 q i 0 i1 q .5%. qi1 – produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir qi0 – produkto kiekis lyginimų baze paimtu laikotarpiu.∆BVP= 1/100 × [(N1 . Tai turtas. kad.5] čia: Nn . faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį vienu punktu. naudojami duomenys apie produkciją.4. Tiriant produkto rodiklių dinamiką. NT yra momentinis dydis.y. Šis indeksas gali būti apskaičiuotas dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. skaičiavimų pagrindą sudaro fizin÷s apimties indekso skaičiavimai.i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu. 35 . apskaičiuotas imant qn (naudojamas Paasche formos kainų indeksas). kurį valdo valstyb÷.produkto vert÷s indeksas.14) 2. Skaičiuojant tiesioginiu būdu.natūralusis nedarbo lygis (%). bus apskaičiuojamas pagal formulę: Iq = ∑q ∑q i1 pi 0 pi 0 (2. apskaičiuotas naudojant tiriamųjų laikotarpių duomenis.2. (2. kuris naudojamas verslo reikalams. Fizin÷s apimties indeksas tiriant nacionalinio produkto rodiklius. privatūs asmenys.Nn) × BV1l × 2. panaudojant lyginimų baz÷s kainas. būdu.Ouceno koeficientas.faktiškasis nedarbo lygis (%). įvertintą vienų ir tų pačių metų kainomis.13) čia: Ipq . arba defliacijos. pi0 – i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu laikotarpiu. N1 . kuris rodo santykį tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo.: Iq = I pq Ip (2. t. Jeigu pi1 .kainų indeksas-defliatorius. Šiuo atveju skaičius rodo. kuri apibūdinama vertine (faktin÷mis ir lyginamosiomis kainomis) išraiška ir natūra. Ip . ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma. (2. Nacionalinio turto sud÷tinių dalių apskaičiavimo metodai. produkto indeksas patikslinamas kainų indeksu.11) 2.

o įmonių ir bendrovių turtas (PK + KT).vidaus vandenys.Nacionalinio turto sud÷tin÷mis dalimis imama: o žem÷s fondas (X1 +X2 + X3). kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus (ilgalaikis turtas dar skirstomas į materialų ir nematerialų). Jis NT parodomas be nusid÷v÷jimo sumos. Statistikos praktika NT aiškina ir taip: nacionalinis turtas yra ekonominis turtas. o Lietuvos banko oficialiosios atsargos. kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpin÷s. dažniau remiamasi tiesioginių skaičiavimų metodu. PK (angl. Šį metodą papildo rečiau naudojamas „nepertraukiamos inventorizacijos" metodas. X2 . realia verte. ir holdingo pelnas/nuostolis. atsargos (AS) ir kitas turtas. Nefinansinis turtas gali būti sukurtas ir nesukurtas. o išžvalgytos naudingosios iškasenos. susidarančios turtą naudojant. t. kad. kuris gali atsirasti disponuojant turtu. y. o trumpalaikis turtas. valstyb÷s institucijų duomenis. Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaičiavimais. panaudojus įmonių. Ekonominę naudą sudaro pirmin÷s pajamos. kurios n÷ra naudojamos gamyboje arba vartojimo sferoje. arba atsargos. kuris yra ekspertinių vertinimų klas÷s metodas. X3 . d÷l kurios instituciniai vienetai įgyja nuosavyb÷s teises (individualias arba kolektyvines) ir kurią valdyti arba naudoti yra ekonomiškai naudinga jos savininkams. o vertyb÷s. KT . o namų ūkių turtas. Šie duomenys apibendrinami ekspertinių vertinimų metodu. Jais surandama ir išžvalgytų naudingųjų iškasenų vert÷. Šitoks NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija. Jį sudaro: o ilgalaikis turtas. PK.ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas). kuris atsiranda kaip gamybos procesų rezultatas. t. Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas. o įstaigų ir organizacijų turtas (PK + AS). o yra įsigyjamos ir laikomos 36 . funkcionuojantis kaip kaupimo priemon÷. Namų ūkių turtas apskaičiuojamas panaudojus namų ūkių tyrimų (šių tyrimų pagrindą sudaro imties metodas) duomenis.pinigin÷s l÷šos. Čia: X1 -žem÷. Tai tiesioginiai skaičiavimai. Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindin÷ NT sud÷tin÷ dalis. y. apskaičiuojant NT.miškai. NT atspind÷tas namų ūkių turtą apibūdinantis skaičius yra specialistų ekspertų apklausos rezultatas. PK . KT apskaičiuojami tiesioginiais skaičiavimais. Šių NT natūrinių-daiktinių sud÷tinių dalių vert÷ surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir jų koregavimo koeficientus. Statistikos praktika rodo. Turtas skirstomas į nefinansinį ir finansinį.

finansinius reikalavimus ir ekonominį turtą. nutarimas Nr. valstyb÷s institucijų. o did÷jimo tempas: Ixi = Xi1 : XI0. kuriam yra nustatyta nuosavyb÷s teis÷ (tod÷l. nutarimas Nr. 466 „D÷l valstybei ir savivaldyb÷ms nuosavyb÷s priklausančio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos". Lietuvos bankas. Yra nustatomas valstybei nuosavyb÷s priklausantis turtas. artimą finansiniams reikalavimams: o mok÷jimo priemones sudaro piniginis auksas. o jos kainų indeksas yra Ipi tuomet: 1) i-osios NT sud÷tin÷s dalies padid÷jimas lygus: Xi1 – XI0 = ∆Xi. geguž÷s 16 d. Duomenų apie valstybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m.SST). pvz. Finansinis turtas yra ekonominis turtas. 2) metų pabaigos NT bus lygus: 37 . o finansiniai reikalavimai įgalioja jų tur÷tojus. Pateikiami duomenys apie valstyb÷s įmonių. kuris atsiranda ne d÷l gamybos. oro erdv÷ n÷ra materialus nesukurtas turtas).i-osios nacionalinio turto (NT) sud÷tin÷s dalies apimtis metų pradžioje. kuris nuosavyb÷s teise priklauso valstybei ir kurį patik÷jimo teise valdo valstyb÷s įmon÷s. debitorių. Pateikiami duomenys apie valstyb÷s turto valdytojų (valstyb÷s biudžetinių įstaigų ir valstyb÷s įmonių) įsipareigojimus ir apie valstyb÷s įsipareigojimus. o ekonominis turtas. kuris teisiniu požiūriu taps valstyb÷s nuosavybe tik sumok÷jus už jį visą lizingo sutartyje numatytą kainą. paskolos ir kt. įgytas prestižas ir kt. rugs÷jo 10 d. perduodami kontraktai. Pateikiami duomenys apie turtą. Jis gali būti materialus ir nematerialus: o materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas. yra akcijos ir kt.kaip kaupimo priemon÷. Xi1 – i-tos dalies apimtis metų pabaigoje. apimantis mok÷jimo priemones. kurie turi atitinkamus finansinius įsipareigojimus. valstyb÷s institucijos. Lietuvos statistikos praktika yra sukaupusi šalies nacionalinio turto skaičiavimo patirtį. kreditorius. valiuta ir ind÷liai. 1429 „D÷l Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo" bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus įsakymai. o nematerialų nesukurtą turtą sudaro patentai. įstaigų ir organizacijų lizingo (finansin÷s nuomos) būdu įsigytą turtą. gauti apmok÷jimus iš kitų institucinių vienetų. artimas finansiniams reikalavimams.. Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas. jūros.. Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Finansiniai reikalavimai yra vertybiniai popieriai. specialiosios skolinimosi teis÷s (toliau . Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. kad Xi0 . įstaigos ir organizacijos. savivaldyb÷s. Tarkime.

Kai kainas ir tarifus tvirtina miestų (rajonų) valdybos. sudarant pragyvenimo kainos indeksą. Pagrindin÷ informacin÷ baz÷ kainų pokyčiams įvertinti yra produkcijos. o did÷jimo tempas: NT1 / NT0 ir jeigu NT1 = 30 mlrd.16) Kainų indeksas pagal Paasche (IpP) apskaičiuojamas: 38 . Kainų indeksas pagal Laspeyresą (IpL)apskaičiuojamas pagal formulę: IpL = ∑p ∑p i1 i 0 q i0 i0 q (2. atstovaujantys tam tikriems geografiniams rajonams ar regionams. t .1. Kai kainos ir tarifai tvirtinami Vyriausyb÷s ir jos galioja visoje Lietuvoje. gaunami tiesiogiai registruojant šias kainas apsilankymo dieną atitinkamoje parduotuv÷je ar paslaugų įmon÷je. svoriai yra prekių kiekiai. Pagrindiniai jų šaltiniai yra Vyriausyb÷s nutarimai ir kainoraščiai. duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka. Ūkio statistikos praktika apima gamintojų..NTi = ∑ ( X i 0 + ∆X i ) × I pi (2. prekių apyvartos. vartotojų kainų „pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo. Dažniausiai taikoma daugiapakop÷ imtis: o pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai. o NT0=25 mlrd. kurių kainos bus registruojamos. Kainų indeksai. kurias formuoja rinka.20 × 100) . taikymo variantai. arba egzistencinio minimumo).: 30 / 25 = (1. prekių ir paslaugų kainų ir tarifų registravimas įvairių nuosavyb÷s formų įmon÷se ir atrankiniai (imties metodo pagrindu) namų ūkių (toliau – NŪ) tyrimų duomenys apie gyventojų išlaidas šioms prek÷ms ir paslaugoms įsigyti. Lt.y. Štai. 2. Kainų steb÷jimo metodai. o galiausiai atrenkamos prek÷s ir paslaugos. sudarant eksporto-importo kainų indeksus. Duomenys apie kainas. turgaviet÷je. Kainų lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu būdu. Šiuo atveju duomenų šaltinis yra savivaldybių potvarkiai.15) 3) NT padid÷jimas lygus: NT1 – NT0. Kainų tyrimas. Šitoks tyrimas yra atrankinis (imties metodo pagrindu). tai per metus NT padid÷jo 20 %. BANKŲ IR FINANSŲ SEKTORIAUS STATISTIKA 2. besiskiriančių sv÷rimo sistemomis. pas privačius pardav÷jus. duomenis apie jas renka miestų ir rajonų statistikos darbuotojai.100. eksporto-importo kainų indeksų skaičiavimus. KAINŲ.3. o po to atrenkamos konkrečios parduotuv÷s. atspindinčius atskirų prekių grupių kitimus kainos požiūriu.3. paslaugų įmon÷s ir pan. Tai konkretūs agregatinių Laspeyreso ir Paasche kainų indeksų. Lt. svoriai yra gyvenimo reikmenų kiekiai.

pabaigoje. Infliacija turi būti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotojų kainų indeksais.ES) šalyse matuoti. kurių kainų pokyčiai ir įvertinami. Kurią iš jų naudoti . pasirašius Mastrichto sutartį. pasireiškiantis infliacijos rodiklių suart÷jimu su atitinkamais trijų šalių narių. atstovus iš jų grupių. Pagal sutarties 109j straipsnį ES šalys nar÷s įsipareigoja užtikrinti ekonominę konvergenciją. Elementarios aib÷s kainų indeksas apskaičiuojamas kaip kainų aritmetinių vidurkių santykis. Naudojama Laspeyreso formul÷. Duomenis apie kainas praneša įmon÷s. svarbiausia teisingai parinkti svorius. o baziniu laikotarpiu nustatant kainų pokyčius imamas pra÷jusių metų gruodžio m÷nuo. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the needs of HICPs). pasiekusių šioje srityje geriausių rezultatų. Eksportuojamoms prek÷ms registruojamos FOB (angl. Lietuvos statistikos departamentas akcentuoja. Gamintojų kainų indeksai (toliau . SVKI yra Laspeyres tipo indeksas. paslaugų ar pan. tačiau baziniai metai svorių nustatymui keičiami kas metai. VKI skaičiavimams suformuotą „vartojimo krepšelį" sudaro pagrindin÷s vartojimo prek÷s ir paslaugos. pi0 – i-tojo produkto kaina lyginimų baze paimtu laikotarpiu. kad vartotojų kainų indekso paskirtis . Vienas iš pažangos kriterijų šioje srityje yra aukštas kainų stabilumo laipsnis. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams. Svoriai nustatomi remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (NACE Rev.IpP = ∑p ∑p i1 i1 q i 0 i1 q (2. Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti. Nuo 1996 m. Suderintas vartotojų kainų indeksas (toliau . čia: pi1 .VKI) skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę. Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (toliau . Vis d÷lto. apmoka ir vartoja gyventojai.GKI) skaičiuojami apdirbamosios ir išgaunamosios pramon÷s produkcijai.17).rodiklis infliacijos lygiui Europos Sąjungos (toliau .SVKI) . Poreikis skaičiuoti SVKI atsirado 1991 m. SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių. Naudojama Individualaus vartojimo tikslų dvylikos pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių klasifikacija (toliau COICOP).produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir qi0 . sudarant kainų indeksus. kurias įsigyja. Teoriniu požiūriu šios indeksų formul÷s yra lygiareikšm÷s. naudojant t . pritaikytą SVKI (COICOP/HICP – angl. Free on 39 . kainos registruojamos FCA sąlygomis (ang.produkto kiekis lyginimų baze paimtu laikotarpiu.dvejų metų pardavimų struktūrą. qi1 .įvertinti prekių ir paslaugų.i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu. kainų lygio pokyčius laiko atžvilgiu. Laspeyres formul÷ taikoma visų COICOP/HICP klasifikatoriaus lygmenų ir bendrajam SVKI skaičiuoti.l). Į registruojamą kainą neįeina prid÷tin÷s vert÷s ir akcizo mokesčiai. prekių. Prekių. skirtų vidaus rinkai. Free Carrier). rodikliais.lemia kainų indekso skaičiavimo tikslai.

vandens valymo. tarpbankin÷s paskolos.gyvenamieji pastatai ir šių statinių kategorijų objektai: pramon÷s. t. komunalin÷s infrastruktūros. įrengimų. rengiama remiantis muitinių krovinių deklaracijų (Bendrųjų dokumentų) ir Intrastato duomenimis. Duomenys apie kainas gaunami iš didmenin÷s prekybos ir žem÷s ūkio produkciją perdirbančių įmonių. darbo užmokesčio. Ekonominiais statistiniais skaičiavimais bankininkyst÷s srityje identifikuojama: o bankininkyst÷s sistema. vidutin÷s palūkanos).2. eksportuojančių savo produkciją. o finansų maklerio įmon÷s. Pagrindinis duomenų šaltinis indeksui skaičiuoti yra Užsienio prekybos statistika. remiantis Lietuvos Respublikos kombinuotąja muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra (toliau . sudaryta Europos Bendrijos kombinuotosios prekių nomenklatūros (CN – angl. Statybos kainų indeksas (toliau .3. Eksportuojamos/importuojamos prek÷s klasifikuojamos. nominalus pinigų kiekis. sveikatos apsaugos. Indeksai skaičiuojami pagal Laspeyreso formulę. Šiai produkcijai skaičiuojamas bendras supirkimo kainų indeksas bei atskirai augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s produktų supirkimo kainų indeksai. Lietuvos finansinių įstaigų sistemą apibendrintai sudaro: o Lietuvos bankas.y. 2. o investicin÷s bendrov÷s.SKI) parodo atliktų statybos objektų užbaigimo kaštų pokyčius per tam tikrą laikotarpį. duomenys apie pardavimo kainas. kelių ir gatvių rekonstrukcijos objektai. o Vilniaus vertybinių popierių birža. Žem÷s ūkio produkcijos kainos. pinigų atsargos. 40 . o draudimo įmon÷s. į prekių vertę įeina transportavimo iki Lietuvos sienos kaštai. Bankų ir finansų sektoriaus statistika Bankų statistika. Indeksui skaičiuoti taikoma Laspeyres formul÷. Combined Nomenclature) pagrindu. Indeksas skaičiuojamas pagal Laspeyreso formulę. švietimo. Kiekvieno objekto atveju įvertinamos statybos medžiagų. Eksportuojamų/importuojamų prekių kainų indeksas išreiškia eksportuojamų/importuojamų prekių į/iš šalies teritoriją pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. administraciniai pastatai. o depozitiniai (komerciniai) bankai.KPN). Lietuvos importuojančių įmonių duomenys apie pirkimo kainas. socialinio draudimo ir kitos išlaidos. Lietuvos pramon÷s produkcijos gamintojų. o pinigai ir infliacijos mastai. valiutų kursai. Indekso skaičiavimui atrinkti statybos objektai . o bankin÷ veikla (įsipareigojimai.Board) kainos. o kitos kreditin÷s įstaigos. Šias kainas praneša statybos įmon÷s.

pinigai.18) čia: VKI - vartotojų kainų indeksas. o kreditavimo apimtys . kuris apskaičiuojamas taip: I pg = 1 VKI (2. o pinigų mas÷ . komisiniai už atsiskaitymus ir pervedimus. arba pasyvų ir aktyvų santykis.Bankininkyst÷s sistema apibūdinama atliekant bankų statistinį grupavimą įvairiais grupavimo požymiais.grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. 41 . yra: o banko paslaugų vert÷ . Bankin÷ veikla identifikuojama ekonominių statistinių rodiklių (bankin÷s veiklos indikatorių) sistema.neterminuoti ind÷liai ir pinigai apyvartoje. gauti pagal depozitus.sugeb÷jimas laiku padengti įsiskolinimus. o operacin÷s pajamos . banko aktyvų ir pasyvų santykis bei struktūra. o komercinius. Čia P2 yra pinigų P1 ir kvazipinigų suma. Jis apibūdinamas: a) pinigų apyvartumu pajamų apyvartoje (BVP ir vidutinio pinigų agregato P2 santykis. o pinigų apyvartos greitis.banko gauto procento normos ir išmok÷to procento normos skirtumas. o banko stabilumas (pastovumas) .kreditinių operacijų procentas. o bendrasis pelnas – bendrųjų pajamų ir išlaidų skirtumas. be pamin÷tų. o emisijos. b) pinigų apyvartumu atsiskaitymų apyvartoje (banko pervestų l÷šų pagal einamąsias sąskaitas ir pinigų agregato P2 santykis). Pinigų perkamoji galia. o balansinio pelno norma . gautos pagal depozitus . Pavyzdžiui. o inovacinius.pirkimo ir mok÷jimo priemonių visuma. o sumos.nerealizuotų aktyvų likutis. P1 . o taupomuosius. užsienio operacijų pajamos.išduotų paskolų sumos ir depozitų (ind÷lių) santykis. Šioje sistemoje svarbiausi rodikliai. Kvazipinigai terminuoti šalies ir konvertabilios bei nekonvertabilios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta) ind÷liai). steig÷jų bei spekuliatyvinių biržos sandorių pelnas. Pinigų perkamosios galios pakitimas identifikuojamas indeksu (Ipg). bankai pagal veiklos kryptis gali būti grupuojami į šias grupes: o centrinį. investicijų į vertybinius popierius procentai ir dividendai. o ipotekinius.skolininkų neapmok÷tų įsiskolinimų likutis. o banko likvidumas .

ataskaitiniu laikotarpiu prek÷s kaina sudar÷ 1. Pagrindin÷mis Lietuvos valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų grandimis yra: • nacionalinis biudžetas: .797% = [(1.39/1. palyginti su rugpjūčio m÷nesiu.Šitaip apskaičiuotas indeksas vadinamas pinigų perkamosios galios indeksu. Tiriant biudžetų pajamas ir išlaidas nuodugniau. o baziniu laikotarpiu . tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui).878% = [(1. Šiais duomenimis. Tarkime. Šis kursas yra n-ojo laipsnio šaknis iš keleto laikotarpių valiutos kursų. Pinigai. Tuo tarpu lito perkamoji galia padid÷jo 2. Nustatoma: o pajamų ir išlaidų apimtis. Šitai matyti ir iš šio pavyzdžio. xi1 – i-ojo 42 . Valiutos kurso kitimo tendencijai apibūdinti naudojamas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. o spalio m÷nesį.39) . xi0 – i-ojo biudžeto skyriaus apimtis pra÷jusiame laikotarpyje. Taigi spalio m÷nesį. kuris.47) = (1.43/1.15 (kainos padid÷jo 15 proc. skaičiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktūros pokyčių rodikliai. Tarkime. apskaičiuotų tiesioginiu metodu (valiutos kiekis. kainos padid÷jo (infliacijos mastas) 69% = (1. palyginti su rugs÷jo m÷nesiu. Tarkime. . vykdomas duomenų analitinis išlyginimas panaudojus mažiausiųjų kvadratų metodą ar jo nepanaudojus. dinamika ir sud÷tis. Jis ir VKI savo turiniu yra skirtingi. sandaugos.susijusios sąvokos. .gavimo šaltinius ir išlaidų kryptis.).savivaldybių biudžetai. identifikuojamas perkamosios galios indeksu Ipg. Infliacija identifikuojama VKI kitimo mastu.43 Lt. Ekonominiams statistiniams skaičiavimams priskiriami vidutinio valiutos kurso skaičiavimai. o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. VKI sudar÷ 1. o nebiudžetiniai fondai.žinybinį ir kitokį priklausomumą. o pajamų ir išlaidų struktūra pagal: . rugs÷jo m÷nesį. Kitaip tariant. palyginti su rugpjūčio m÷nesiu. valiuta. prek÷s kaina sumaž÷jo 2. o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas.43) .15 × 1. Infliaciją lydi pinigų nuvert÷jimas.47 (kainos padid÷jo 47%).39 Lt. Valiutos (šalies piniginio vieneto) kursas yra dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija.1] × 100%.1.69 × 100) – 100%. infliacija . jis yra geometrinis vidurkis. Pajamų ir išlaidų struktūra tiriama atsižvelgus į biudžetų pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal tam tikrus požymius į vienarūšes grupes. Tiriant valstyb÷s ir savivaldybių finansus pateiktas grupavimas imamas pagrindu.valstyb÷s biudžetas . jis buvo 1. Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų finansų tyrimas.1] × 100%.biudžetų rūšis.

identifikuojantys ūkio aktyvumą.21) (2.4. Bendrieji indikatoriai yra įvertinantys ūkinę situaciją šalyje. kuriuos lemia įvairūs atmosferos pokyčiai. arba kompleksiniai). Paprastaisiais indikatoriais apibūdinami atskiri ūkiniai reiškiniai. tuomet i-ojo biudžeto skyriaus lyginamasis svoris ataskaitiniame laikotarpyje sudarys:  x  f i1 =  i1  × 100 ∑x  i1   pra÷jusiame laikotarpyje:  x  f i 0 =  i 0  × 100  x   ∑ i0  Šiais duomenimis. Ekonominiai statistiniai rodikliai. Jai priskiriami paprastųjų indikatorių junginiai. technikos atradimai arba politiniai įvykiai). bendrieji. trendas. šių reiškinių dalys ar savarankiški komponentai. vadinami ekonominiais indikatoriais. kurios yra bendro ekonominio gyvenimo dalis). (2. bendrasis nacionalinis produktas. apibūdinantys ūkio politikos tikslus bei jų siekimo priemones. nenumatyti ūkio aktyvumo pasikeitimai. Tai bendrasis vidaus produktas. ŪKIO CIKLAI IR JŲ TYRIMAS Ūkio konjunktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai. ilgalaikis ir pastovus ūkio aktyvumo did÷jimas). sezono pasikeitimo arba įvairių kalendorinių ir religinių švenčių bei papročių rezultatas). Ekonominiame indikatoriuje šias svyravimų rūšis (komponentes) sieja priklausomyb÷: T + S + C + I. Pagrindiniai jų klasifikavimo požymiai yra šie: o skaičiavimams naudotų duomenų pobūdis (objektyvūs. Ūkio svyravimai yra keturių rūšių: o sezoniniai (S.23) Tyrimų tikslas .šių komponenčių apimtis nurodyti skaičiais. Klasikin÷ ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika. subjektyvūs).20) (2.19) ∆fi = fi1 – fi0 o santykiniai struktūros pokyčiai. nacionalin÷s pajamos ir kt. o nereguliarūs (I. Sud÷tingiausia parinkti funkcijos tipą 43 . absoliutiniai biudžeto skyriaus struktūros pokyčiai bus lygūs: (2.biudžeto skyriaus apimtis ataskaitiniame laikotarpyje.22) 2. fi0 (2. Juos lemia ekonomin÷s j÷gos ūkio viduje. o kompleksiškumas (paprastieji. ilgalaikiai ir nereguliarūs. sudarys: i fi = f i1 . o ilgalaikiai (T. rodantys pasikeitimų intensyvumo laipsnį. o cikliniai (C. Bendrųjų indikatorių klas÷ yra kompleksin÷.

o vidutinis darbo užmokestis. Anketą sudaro 12 (skaičius nepastovus) makroekonominių rodiklių sąrašas. o įmonių pelnas bei investicijos. Mažesn÷ šių dydžių reikšm÷ rodo tinkamesnę funkciją. o lito kursas palyginti su JAV doleriu. panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. o balansin÷ lentel÷ (angl.Muth 1961 m. Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymas . Ją išpl÷tojo R. sudarius faktinių duomenų grafiką vizualiai nusakomas funkcijos tipas. Šioje lentel÷je tiek vertikaliai. Joje dalyvauja finansininkai. Šios teorijos pagrindu Lietuvoje atliekamas specialus tyrimas. Tokio tipo modeliai priklauso simptominių ekonometrinių modelių grupei. skiriama santaupoms ir investicijoms. kurios atspindi dviejų elementų – išteklių ir jų naudojimo . o nedarbo lygis. taikomas grafinis duomenų vaizdavimo būdas. Tai balansinių lygybių ir santykių sistema. o prognozuojamos palūkanos.5. Funkcijos pasirinkimo teisingumu įsitikinama palyginus įvairioms funkcijoms apskaičiuotas vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą ir vidutinę procentinę paklaidą. Pagrindin÷s teorijos prielaidos yra šios: jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su pastebimais procesais. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIČIAVIMAI Pagrindin÷s balansinių ir sintetinių skaičiavimų sąvokos yra šios: o balansinis modelis (angl. Šiuo būdu. arba apklausa.galutinis tyrimų tikslas. Jame yra ir šie rodikliai: o BVP ir jo dinamika. o neapskaitytas importas ir eksportas. Šią teoriją pirmą kartą pristat÷ J. Apklausa yra anketin÷. o infliacijos mastas. o vidutin÷s namų ūkių pajamos ir išlaidos. susijusias su šiais procesais. 2.Lucas ir kt. gamybininkai. Ekonominių indikatorių prognostin÷s reikšm÷s gaunamos trendo funkcijų pagrindu. double table). o namų ūkių pajamų dalis. Veiksminga trumpalaikių prognozių gavimo priemon÷ yra eksponentinis išlyginimas. tiek horizontaliai išd÷stytos taip pat pavadintos skiltys ir eilut÷s. 44 .Parenkant funkcijos tipą. balance model). paslaugų ir prekybos sektoriaus atstovai. Kitaip vadinama šachmatine lentele. Ūkio konjunktūrin÷s raidos numatymui.atitikimą. situacijos šalies ūkyje vertinimui pasitelkiami ir ekspertiniai ar artimi jiems vertinimai. Lygybių. racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius ir prognozes. Dažnai tokie tyrimai remiasi vadinamąja racionalių lūkesčių teorija.

aptarnaujančios namų ūkius. Nacionalinių sąskaitų sistemos (toliau . Nacionalinių sąskaitų sistema. o ekonomikos sektoriai. 45 . Šios sąskaitos sudaro kelių lygių sistemą. paskirstymą ir naudojimą. arba klasių nacionalinių sąskaitų sistemos sąskaitas. Šios klas÷s sąskaitos vadinamos konsoliduotomis arba suvestin÷mis. Balansinių lentelių. išteklių ir pajamų apskaitą). įmon÷s ir jų dariniai. sudarantys namų ūkį. o taikomas dvejybinio įrašo principas. neatsižvelgiant į tai. o kaupimo (kapitalo operacijų). o institucinių vienetų grup÷s. ar ji parduodama. NSS svarbiausi bruožai yra: o sistematiškumas. privalantis vesti ekonominių operacijų. visuma vadinama nacionalin÷mis sąskaitomis. jeigu tai vyksta iniciatyva institucinio vieneto. Jų yra keturios: o gamybos (bendrojo vidaus produkto). o nacionalin÷ ekonomika. Tai yra: o ekonominiai agentai ir instituciniai vienetai. o atspindi realų produktą ir pajamų kūrimą bei skirstymą. Tai išteklių ir jų poreikio palyginimo metodas. o ekonomin÷s operacijos vertinamos rinkos kainomis arba jų analogais. faktiškai patenkančią į rinką. paskirstymo. atspindinčių įvairių produkto ir pajamų rodiklių tarpusavio ryšius. o atspindi produkto paskirstymo eigą. o vartojimo (pajamų paskirstymo bei pajamų-išlaidų apskaičiavimo). o platus gamybos sferos aiškinimas. NSS gamybai priskiria paslaugas. balance technique). mainoma ar suvartojama savo reikm÷ms. Veikla laikoma gamybine. turinčio nuosavyb÷s teisę į šią veiklą. visą sukurtą produkciją. o ekonomikos rezidentai (namų ūkiai ir pavieniai asmenys. galintis daryti savarankiškus sprendimus. Pirmosios klas÷s sąskaitos atspindi bendruosius (apibendrinančius) ekonominius rodiklius.o balansų metodas (angl. o ekonomin÷s operacijos (prekių ir paslaugų. parodo valstyb÷s pl÷tojimosi tendencijas. finansin÷s). o įvertina ūkin÷s veiklos rezultato formavimo procesą. Ūkio statistikos teorija numato trijų lygių. pelno nesiekiančios įmon÷s. šalies valdymo įstaigos ir institucijos). o išorinių (užsienio) operacijų. jam stebint ir atsakant už tos veiklos rezultatus.NSS) pagrindin÷s sąvokos yra šios: o ekonominis agentas (ūkinis subjektas.

Jų paskirtis . iš kurių suformuojamos pirmin÷s pajamos NSS. yra ištekliai. I: Gamybos sąskaitą. Balansinis straipsnis yra pelnas ir jam prilygintos pajamos/mišrios pajamos. kiti produktai ir paslaugos + (Eksportas Importas = Užsienio prekybos saldo). kapitalinių investicijų finansavimo požiūriais. kuri parodo prekių ir paslaugų gamybą. kiti produktai ir paslaugos + Kapitalin÷s investicijos + Eksportas. eksportą).2: Pirminių pajamų išd÷stymo sąskaitą. renta ir kt. kuri yra rezidentinių institucinių vienetų tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas. Kiekviena klas÷ turi standartines sąskaitas ir standartines balansines lenteles. kuri parodo paskirstomuosius sandorius. II.Ilgalaikio materialaus turto panaudojimas+ Skolų saldo. naudojamasi šiomis balansin÷mis lygyb÷mis: Pridedamoji vert÷ + Importas = Prek÷s. eksporto ir importo mokesčiais.Antrosios ir trečiosios klas÷s sąskaitos yra vienodo lygio. betarpiškai susijusius su gamybos procesu. Štai antrosios klas÷s sąskaitos papildo pirmosios klas÷s sąskaitas produkto gamybos.1. be subsidijų). Jose detalizuojami įvairūs situaciją ūkyje apibūdinantys bendrieji rodikliai. apibr÷žtą NSS. Bendrasis išleidimas parodo prekių ir paslaugų bazinę vertę (su subsidijomis gaminiams. BVP apibr÷žiamas kaip bendrojo išleidimo vert÷ minus tarpinis vartojimas. Bendrąjį išleidimą sudaro rinkos ir ne rinkos prek÷s ir paslaugos. bet be mokesčių gaminiams). Šios sąskaitos pagrindinis rodiklis yra bendrasis išleidimas ir BVP. BVP. Lietuvos statistikos departamentas sudaro šias sąskaitas: 0: Prekių ir paslaugų sąskaitą.detalizuoti. papildyti pirmosios klas÷s sąskaitas. Kaupimas = Kapitalin÷s investicijos . arba pridedamoji vert÷ (gamybos kainomis). pagrindinio kapitalo formavimą. Pridedamoji vert÷ = Kapitalin÷s investicijos + Prek÷s. Mokesčiai gamybai ir importui minus gamybos ir importo subsidijos yra Vyriausyb÷s ištekliai.l. dividendai.) įvairiems ekonomikos sektoriams. jei jos įtrauktos į produkcijos vertę. Analizuojant nacionalinių sąskaitų turinį. Ištekliai susideda iš BVP. kuri parodo pajamų paskirstymą (palūkanos. NSS sąskaitas papildo pagalbin÷s lentel÷s.pajamų ir išlaidų. kurio panaudojimo rūšys apima kompensacijas dirbantiesiems ir mokesčius gamybai bei importui. kurioje apskaitomi einamieji mokesčiai ir transferai. kuri parodo visus prekių ir paslaugų išteklius (išleidimą ir importą) ir jų panaudojimą (tarpinį vartojimą. galutinį vartojimą. Dirbančiųjų gaunama kompensacija yra namų ūkio pajamų paskirstymo ištekliai. Balansinis straipsnis yra pirminių pajamų balansas. II. II. vartojimo ir kaupimo požiūriais. trečiosios . o tarp jų socialin÷s išmokos 46 . Ši sąskaita visada subalansuota ir neturi likutinio ar balansinio straipsnio. Jis rodomas rinkos kainomis (su mokesčiais gaminiams. Pajamų mokesčiai ir socialin÷s išmokos yra ištekliai Vyriausybei.2: Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitą.l: Pajamų formavimo sąskaitą. atskaičius subsidijas gamybai tuo atveju.

NACE rev.jos užimamą vietą šalių grup÷je. Sąskaita parodo. socialiniam draudimui. Ši sąskaita parodo įvairių rūšių investicijų panaudojimą nefinansiniuose aktyvuose. Lt C. III. Tai charakteringų bruožų skaitmenin÷s išraiškos. Pateiksime dažnesnį jų atvejį. Skaičiavimai atliekami keliais etapais.l: Kapitalo sąskaitą. ekonominių statistinių rodiklių lygiai. socialinei apsaugai. II. sveikatos apsaugai. bet ir valstybinių įstaigų individualaus vartojimo išlaidos (švietimui. Suformuojama skaičiavimams reikalinga duomenų baz÷. 2.(pensijos ir pašalpos) – ištekliai namų ūkiams. mln. mln. Duomenys gali būti ir ekonominiai statistiniai rodikliai. Balansinis straipsnis yra kreditavimas arba skolinimasis.2 lentel÷je. kaip disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir kaupimo namų ūkių ir Vyriausyb÷s sektoriuose. Lt B.l).6.4. kuri parodo. susijusius su turto perskirstymu. 2. Ši sąskaita namų ūkiams turi koreguojantį straipsnį.1: Disponuojamųjų ir pakoreguotų pajamų panaudojimo. Pirmasis etapas. sąskaita. ir kapitalo transferus. Jie nesud÷tingi. kurie turi galutinį vartojimą. Pačius 47 . Ekonominiai statistiniai rodikliai pagal valstybes Valstyb÷s numeris 1 A. sveikatingumui. kaip kiti einamieji transferai pasiskirsto tarp įvairių ekonomikos sektorių. Lietuvos statistikos praktikoje nacionalin÷je sąskaityboje naudojamas Europos Sąjungos ekonomin÷s veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK. TARPTAUTINöS ŪKIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS Valstyb÷s vietos nustatymas. Jeigu siekiama nustatyti valstyb÷s rangą . susijusius su nefinansinių aktyvų įsigijimu. tūkst. gali būti naudojami ekspertinių vertinimų metodų klas÷s metodai. Balansinis straipsnis yra bendrasis taupymas. Balansinis straipsnis yra bendrosios disponuojamosios pajamos.4 lentel÷. Lt 40 110 24 2 35 100 22 3 42 90 25 4 38 95 23 Patogumo d÷lei duomenis užrašysime šiuo pavidalu: 40 110 24 35 100 22 42 90 25 38 95 23 Ekonominiai statistiniai rodikliai turi būti šalių ypatumus išreiškiančios charakteristikos. kur parodyta ne tik individualaus vartojimo išlaidų ir bendrojo taupymo suma namų ūkyje. poilsiui ir kultūrai). nurodyti 2. kuri fiksuoja sandorius. Šio klasifikatoriaus pavyzdys pateiktas 2.4 lentel÷je.

266 0.5 lentel÷. Toliau kiekvienos šalies rodiklio lygis dalijamas iš šios sumos. reikalingi apibendrinant skirtingo turinio ekonominius statistinius rodiklius.2 ir trečio .5 lentel÷je nurodytus duomenis.) Antrasis etapas.1225 Šis skaičiavimų etapas yra priešpaskutinis. jeigu šis etapas buvo realizuojamas. Jo turinys nesud÷tingas: antrajame skaičiavimų etape sudarytos „santykinių charakteristikų" matricos arba trečiajame skaičiavimų etape.0566 0. Tai paskutinis skaičiavimų etapas.t.245 • 0. Mūsų atveju.3. Valstyb÷s rangas Valstyb÷s numeris SI S2 Rangas 1 0.278 0. (Tarkime.226.0456 0.713 0.5. Jo tikslas t÷ra suteikti skaičiavimams daugiau korektiškumo bei pagrįstumo. 38/155 = 0.228 • 0. t.0482 0. 40/155 = 0.234 0.731 0. atlikę aukščiau parodytus skaičiavimus.258.y.2 0.3 0.0678 0.2354 4 48 3 0.0735 0. turime šią „santykinių charakteristikų" matricą: 0. 2.271 • 0.791 0. Nagrin÷jamu atveju turime 2.278 • 0.228 0. Juos parenkant.5 0.0.rodiklius ir jų skaičių nulemia šalių ypatumai.245 ir t.253 • 0.255 0.1330 0.0.226 0.245 • 0. Skaičiavimų patikimumą didina ir ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikos. 42/155 = 0.2 0.: 40 + 35 + 42 + 38 = 155.5 0.2 = 0. Valstyb÷s rango nustatymas.0.255 • 0.1170 0.3 0.253 0. Absoliutin÷s ekonominių statistinių rodiklių išraiškos pakeičiamos santykin÷mis charakteristikomis.245 Trečiasis etapas.5 = 0.0813 0.765 0.2605 1 2 0. kurioje kiekvienos eilut÷s skaičių suma turi būti lygi 1.271 0. sudarytos sukoreguotų „santykinių charakteristikų" matricos stulpelių sumos suradimas. Ketvirtasis etapas. tačiau nebūtinas.241 • 0.234 • 0.2 0.241 0.271.3 = 0.245 0. pavyzdžio atveju ekspertai nurod÷ šias ekonominių statistinių rodiklių svorin÷s charakteristikas: pirmo rodiklio . 35/155 = 0.1275 0. kad jų suma būtų lygi 1. Šiame skaičiavimų etape surandama kiekvieno rodiklio lygių suma.258 0. tikslinga naudoti ekspertinius vertinimus.2442 3 .266 • 0. antro . „Santykinių charakteristikų" matricos duomenų koregavimas ekonominių statistinių rodiklių svorin÷mis charakteristikomis: 0. Skaičiavimų rezultatas yra „santykinių charakteristikų" matrica.0774 0.3 0. Jos parenkamos taip.226 • 0. „Santykin÷s charakteristikos" yra bevardžiai dydžiai.258 • 0.0506 0.5 0.2599 2 4 0.

Lentel÷je nurodyti skaičiai yra valstyb÷s vietos charakteristikos, kurios parenkamos taip: didžiausią „santykinių charakteristikų" sumą turinčiai šaliai priskiriamas rangas 1 (pirma vieta ir pan.), mažesnę sumą turinčiai - 2 ir t.t. Svarbiausias aptarto metodo trūkumas tas, kad neatsižvelgiama į ekonominio statistinio rodiklio sandarą. Tai n÷ra esminis trūkumas, nes jo nesunku išvengti atitinkamai formuojant rodiklių sąrašą, pasitelkiant ekspertinius vertinimus, lyginant ne tik šiuo, bet ir kitais metodais (daugiamačio vidurkio, duomenų standartizavimo ir kt.) gautus rezultatus. Lyginimas struktūrinių rodiklių pagrindu. Struktūriniai rodikliai yra valstyb÷s pad÷ties šalių grup÷je indikatoriais. Šie indikatoriai identifikuoja valstyb÷s ekonominio išsivystymo lygį. Atsižvelgiama į tai, kad ekonominio išsivystymo lygį, ekonominio vystymosi bruožus tegalima apibūdinti rodiklių sistema. Lyginimams struktūrinių rodiklių pagrindu imamos šios rodiklių grup÷s ir rodikliai: o Aplinka - teršiančios medžiagos ir iš jų šiltnamio efektą sukeliančios dujos; - apsauga, - o Ekonomika - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui; - vieno darbuotojo darbo produktyvumas; - krovinių apyvartos santykis su bendruoju vidaus produktu; - energijos intensyvumas; - išlaidos mokslui ir technologijoms; - santykiniai kainų lygiai; - investicijos, o Socialin÷ sfera - gyventojų užimtumo lygis; - ilgalaikio nedarbo lygis; - skurdo rizikos lygis. Atliekant lyginimus rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, nes tai leidžia panaikinti šalių kainų skirtumus. Lyginama su rodiklių reikšme, apskaičiuota šalių grupei. Dažniausiai tai tų šalių vidurkis, kuris prilyginamas 100 ir jeigu šalies rodiklio indeksas didesnis už 100, šitai rodo šalyje esant geresnę pad÷tį nei vidutiniškai toje šalių grup÷je. Europos Sąjungoje skaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai (toliau – PGS) su perkamosios galios standartu. Vienas PGS visose šalyse atstovauja tam pačiam prekių ir paslaugų rinkiniui.

49

Tarptautiniams palyginimams atlikti bendrojo vidaus produkto ekonominių junginių vert÷s apskaičiuojamos perkamosios galios standartais, t.y. pradin÷ vert÷, išreikšta nacionaline valiuta, dalijama iš atitinkamo perkamosios galios pariteto. 2.7. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA Lietuvos užsienio prekybos apimtis apskaičiuojama, remiantis Jungtinių Tautų Statistikos tarnybos Bendrosios prekybos sistemos apibr÷žimu. Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo muitin÷s deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, buvo įdiegta ir nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Šios sistemos tikslas yra tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje įdiegta Intrastato sistema. Lietuvos užsienio prekybos duomenys išskaidyti į dvi dalis: o Ekstrastatą; o Intrastatą. Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstyb÷mis surinkimo sistema. Jos pagrindiniu duomenų šaltiniu yra muitin÷s deklaracijos (Bendrojo dokumento) duomenys. Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitin÷s departamentas prie Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s metodiškai vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu. Įmon÷s įpareigotos teikti duomenis apie išvežtų į Europos Sąjungos šalis ir įvežtų iš jų prekių apimtį. Intrastato deklaracija yra Bendrojo dokumento supaprastinta forma. Įvertinant šalių prekybos sąlygų pokyčius, apskaičiuojamas prekybos sąlygų indeksas. Jis lygus eksporto vidutinių kainų ir importo vidutinių kainų santykiui. Bendru atveju vidutin÷s kainos apskaičiuojamos naudojant svertinio aritmetinio vidurkio formulę. Kainų santykio indeksui apskaičiuoti naudojama ši formul÷:

I pks =
čia: Ipks - kainų santykio indeksas;

∑p q ∑p q
in ij

in

(2.24)

in

pin - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalimi n ; pij - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s kainos prekiaujant su šalių ekonomine grupe j; qin - i-osios eksportuojamos (importuojamos) prek÷s į (iš) šalį (ies) n kiekis. Jeigu šio indekso reikšm÷s yra didesn÷s už vienetą, tai šitai rodo, kad prekybos sąlygos ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu, pager÷jo. Jeigu reikšm÷s mažesn÷s už vienetą,

50

tai yra priešingai. Užsienio prekybos, eksporto ir importo naudingumui apibūdinti apskaičiuojami t÷vynin÷s gamybos ir užsieninių prekių gamybos kaštai ir jie palyginami arba apskaičiuojami ir palyginami eksportuojamų ir importuojamų prekių kaštai. Jeigu importo kaštai didesni už eksporto kaštus, tai tokie mainai laikomi naudingais. Prekių mainų tikslingumu galima įsitikinti remiantis šiais skaičiavimais, pateikiamais 2.6 lentel÷je. 2.6 lentel÷. Prekių mainų tikslingumas Eksportas Prek÷ A VP C VP/C 110 115 0,96 Prek÷ B 830 692 1,2 Prek÷ C 185 54 3,5 A+B+C 1125 861 1,31

Importas Prek÷ A VS C C/VS 135 412 3,05

Prek÷ B 920 1288 1,4

Prek÷ C 200 160 0,8

A+B+C 1255 1860 1,48

2.6 lentel÷je: VP/C = IE – eksporto valiutinio naudingumo koeficientas; C/VS = II – importo valiutinio naudingumo koeficientas; VP – valiutin÷s įplaukos; C – kaštai. Pavyzdžio duomenimis, kiekvienos prek÷s eksporto valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu: 1/1,48 = 0,68, t.y. žemesnio naudingumo prek÷s nebus kompensuojamos vidutiniu eksporto naudingumu. Tuo tarpu kiekvienos prek÷s importo valiutinis naudingumas neturi būti mažesnis negu: 1/1,31 = 0,76. Atsižvelgiant į infliaciją, šalies kainų pasikeitimą, valiutines įplaukas už prekes, prekinę ir geografinę struktūrą, apskaičiuojami valiutinio naudingumo indeksai. Pavyzdžiui, eksporto valiutinio naudingumo indeksas lygus:

IE =
čia:

∑p ∑p

i1 i1

q

ei1 i1

q

÷

∑p ∑p

i 0 i1

q

ei 0 i 0

q

(2.25)

pi –i-osios prek÷s eksporto valiutin÷s įplaukos; pei - i-osios skirtos eksportui prek÷s vidutin÷ kaina;

∑p ∑p ∑p

i1 i1

q - ataskaitinio laikotarpio valiutin÷s eksporto įplaukos; q - ataskaitinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis; q
- bazinio laikotarpio eksporto vert÷ vidutin÷mis kainomis;
51

ei1 i1

ei 0 i 0

MOKöJIMŲ BALANSAS Mok÷jimų balansas apibūdina šalies finansinę būklę. o transferai (negrąžintinos vertyb÷s.8. Panašiai kaip eksporto valiutinio naudingumo indeksas. X1 .tai juridiniai ir fiziniai asmenys. turintys ekonominių interesų valstyb÷je. o jų finansinius srautus. 2. kai jos suteikiamos nerezidentams. aktyvų ir kt. jeigu nepakistų prekių kainos pasaulin÷je rinkoje. Mok÷jimų balansas . Tai statistin÷ ataskaita. Oficialiosios atsargos: o auksas.tai vertine išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp konkrečios valstyb÷s ir kitų pasaulio šalių. pamin÷tų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu. pinigin÷s l÷šos.valiutin÷s įplaukos. To priežastis yra apskaitos klaidos bei (2. Prek÷s. X2 . 2. Einamoji sąskaita. Bendriausi iš jų yra: 1.operacijų su oficialiosiomis atsargomis likutis.∑p i 0 i1 q . Mok÷jimų balanso duomenys analizuojami pasitelkus balansines lygybes ir skaičiavimus.kapitalo ir finansin÷s sąskaitos balansas. o gautos ir sumok÷tos palūkanos bei dividendai.einamosios sąskaitos balansas su priešingu ženklu. Pagrindin÷ balansin÷ lygyb÷ yra: Y = Xl + X2 čia: Y . nes tuomet pasikeičia savininkas. o užsienio valiuta. humanitarin÷ pagalba ir kt. Mok÷jimų balansą sudaro standartinių straipsnių visuma. (Nerezidentai . o ne tada.y. kai kiekviena operacija įrašoma debete ir kredite. finansin÷s operacijos registruojamos. apskaičiuojamas ir importo valiutinio naudingumo indeksas. tačiau gyvenantys ir veikiantys joje trumpiau nei vienerius metus.) 3. apimtis ir būklę. Kapitalo ir finansin÷ sąskaita. ekonominį išsivystymą. Ši lygyb÷ praktiniuose skaičiavimuose nepasiekiama. kurioje parodomos: o nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje. o tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų l÷šos. paslaugos. kurios būtų gautos ataskaitiniu laikotarpiu. kurioje parodomos: o prekių ir paslaugų operacijos. t. Mok÷jimų balansas parodo ne prekių. kai už jas sumok÷ta.26) 52 . Jis sudaromas dvigubo įrašo principu. o kapitalo pervedimas.).

S2 – padengtų skolų (skolos) suma.) Pavyzdžiui.eksporto suma.Lt. Lt. biudžeto deficitas ir išorinis (užsieniui) įsiskolinimas bei metinis skolos aptarnavimas ir skolos aptarnavimo procentas. (Šis matas apskaičiuojamas visoms įsiskolinimų rūšims ir įsiskolinimui 53 . Skolos aptarnavimo procentas (toliau – SAP) apskaičiuojamas pagal formulę: SAP = [(S1 + S2)/E] × 100 valiuta.8 procento. Bendru atveju šalies finansinę būklę apibūdina valstyb÷s skola.neapskaitytos operacijos. o E = 500 mln. Panaudojus šiuos duomenis: SAP = [(256 + 368)/500]100 = 124. Balanse susidarantiems skirtumams skiriama atskira eilut÷. S2 = 368 mln. Metin÷ skolos aptarnavimo suma lygi: S = S1+S2 čia: S1 – sumok÷tų procentų suma. (2.27) čia: E . kuri pavadinta „Klaidos ir praleidimai". šalies S1 = 256 mln.28) (2.Lt.

Tiesiogin÷s formos ESR rodo veiksnių produktyvumo lygį. Iš galimos ESR aib÷s N parenkama n rodiklių. h ir w susiję priklausomybe w = h × APK. o dalinis. finansinę būklę). ESR yra indikatoriai tiek.apsirūpinimas ilgalaikiu materialiu turtu = PK:/ T. absoliutine arba santykine išraiška įvertinamas w pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu. čia: Q . Ši priklausomyb÷ vadinama multiplikatyviu modeliu. į atskaitomyb÷s. o AK . koreliacinis). veiksnius. nuosavyb÷s forma ir kt. Ji yra dviejų veiksnių ir analizuojama panaudojus faktorin÷s indeksin÷s analiz÷s metodą. o ESR sudarymo forma (absoliutiniai. ĮMONöS IR NAMŲ ŪKIŲ STATISTIKA 3. palyginti su baziniu laikotarpiu. o reiškinio turinys (ESR. o ESR ryšio forma (funkcinis. apyvartos mastai. Bendrieji ESR yra vertiniai. kurio turinį lemia.3. prek÷s. Santykiniai ESR yra tiesiogin÷s ir atvirkštin÷s formos. o darbo produktyvumas: w = Q / T. ESR sąrašas gali būti: o visa apimantis (visais pjūviais identifikuojantis įmonę. o F . o reikia sąrašą sieti su komercin÷s ūkin÷s veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais.1. Formuojamas ESR sąrašas. ĮMONöS STATISTIKA Ekonominiai statistiniai rodikliai (toliau .darbo užmokesčio (mokos) fondas. ekonomikos sistemos svarbiausią grandį. arba svarbiausios grandies (orientuotas į ekonomikos teorijos.trumpalaikis materialus turtas (apyvartinis kapitalas). racionalumą. tai ar: o būtina išsamiau pateikti įmonę ir jos verslą. Skaičiuojant šiuo metodu.ESR) yra verslo ir jo veiksnių identifikavimo rezultatai. Pavyzdžiui: o ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h = Q / PK. apibūdinantys verslo rezultatą. santykiniai). Šie ESR yra absoliutiniai. Verslo veiksnius identifikuoja natūrin÷s ir vertin÷s formos ESR. ESR sąrašui svarbūs įmon÷s dydis. Jiems priklauso ir T . ESR klasifikuojami ir svarbiausi klasifikavimo požymiai yra šie: o reiškinio apibendrinimo mastas (bendrieji ir paprastieji ESR). Tai: o PK . 54 . o būtina sąrašą sieti su tuo. ko reikalauja atskaitomyb÷.produkcija. perspektyvas). kur APK . finansin÷s apskaitos turinį). jos verslą ir veiksnius. geriausiai tenkinančių skaičiavimo tikslus ir poreikius.ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas). atlikti darbai ar paslaugos.dirbančiųjų arba darbuotojų (darbininkų) skaičius. jo veiksnius. kiek jie atspindi verslą ir jo ypatumus.

sistemin÷ (mechanin÷) imtis ir kt. Sąraše yra šie ir kiti rodikliai: o bendrojo likvidumo koeficientas .pelno prieš apmokestinimą santykis su vidutiniu metiniu turtu. Lietuvos statistikos departamentas pateikia įvairių ekonomin÷s veiklos rūšių įmonių finansinių rodiklių sąrašą ir šių rodiklių skaitines reikšmes. Imties vienetas yra namų ūkis. Duomenys apie namų ūkius.pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu turtu.2.tai nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais..tai viso turto santykis su visais įsipareigojimais.bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Antrasis etapas. turintis didžiausias pajamas. Trečiasis etapas. specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai. Tai nedidel÷s žmonių grup÷s. uždarųjų akcinių bendrovių.pajamų už parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu debitoriniu įsiskolinimu. o manevringumo koeficientas . įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s ir individualių (personalinių) įmonių pajamų deklaracijų duomenys. o viso turto apyvartumas .2.grynojo pelno santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Namų ūkį gali sudaryti ir vienas asmuo. kurį nurodo šeima. Informacijai parengti panaudojami konkrečiais metais veikusių akcinių bendrovių. valstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių. namų ūkio galva laikomas asmuo.d÷l h ir APK pasikeitimo. Imties procedūros yra šios: paprasta atsitiktin÷ imtis. Namų ūkių tyrimų turinys Namų ūkiai . Imtis daugiaetap÷. sujungiančios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojančios prekes ir paslaugas (bendras būstas ir mityba). o bendrasis pelningumas .) . 3. o įsiskolinimo koeficientas . Iš antrinių imties vienetų atrenkami galutiniai vienetai .tai trumpalaikio turto santykis su nuosavu kapitalu.1. Pirmasis etapas. Iš pirminių imties vienetų atrenkami smulkesni dariniai (kaimas. o debitorinio įsiskolinimo apyvartumas . grupin÷ (serijin÷) imtis. kooperatinių bendrovių statistiniai duomenys.antriniai imties vienetai. Tai asmuo. miesto rajonas ir pan.konkretūs namų ūkiai.ekonomikos sektorius. glaudžiai susijusi yra namų ūkio galvos sąvoka. NAMŲ ŪKIŲ STATISTINIS TYRIMAS 3. kurių pagrindą sudaro imties metodas. gyvenančios vienoje patalpoje. Atrenkami stambesni geografiniai vienetai . Kita. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz. jų narių pajamas ir vartojimą gaunami tyrimais. 55 . o grynasis pelningumas . stratifikuota imtis. visa šeima ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui).pirminiai imties vienetai. Tai daugiatiksliai. o turto pelningumas .

sprendžiami: o programavimo klausimai. gyvenimo sąlygas ir pajamas surinkti.2.šeimos dydis ir tolygus jo išsid÷stymas teritoriniame vienete. materialines prekes ir paslaugas. Jis lemia imties dydį ir efektyvumą. tur÷jo savo verslą ar ūkį. pajamas ir kt. o apibr÷žtas duomenų patikimumo laipsnis. 56 . arba vadinamasis šeimų biudžetų tyrimas (toliau ŠBT). saviskaitos. pirmą kartą Lietuvoje atliktas 1936 . Imties dydžio kriterijai yra šie: o programos biudžetas. Naudojami du duomenų rinkimo būdai: a) rengiama apklausa. Apibendrinant tyrimų duomenis. pajamas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. maisto produktus. Nuo 1952 m. Tais metais buvo tiriamos 294 šeimos.Imties kriterijus . ŠBT buvo atliekamas pagal vieningą TSRS statistikos komiteto programą. buto (būsto) sąlygas. Bendru atveju vartojamųjų prekių ir paslaugų klasifikacija apima šias grupes: o maisto produktus. g÷rimus.NŪBT). formuojama duomenų baz÷. Remiantis tyrimo duomenimis. b) namų ūkis pats registruoja tam tikrus rodiklius (pinigines išlaidas.1937 m. naudojant naują programą ir metodus. gautas veltui. apklausos telefonu. 1992 m. atranką (imtį) darant pagal darbo vietos ir profesijos požymius. 3. Duomenys renkami asmenin÷s apklausos. Šitoks grupavimas vadinamas klasifikacija. ir einamuosius pervedimus bei kitas pajamas.. Namų ūkių biudžetų tyrimas (toliau . buvo prad÷tas naujas NŪBT.2. Apibūdinant NŪ pajamas ir išlaidas. skirta socialinei-ekonominei informacijai apie namų ūkį. tabaką. anketų apie maisto produktų pirkimą ir suvartojimą. ūkininkavimo veiklos rodiklius). Apibendrinant tyrimo duomenis. o apklausos lapų apibendrinimo ir duomenų skelbimo klausimai. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sud÷ties. kurių nariai dirbo prekybos ar pramon÷s sektoriuose. vartojamosios prek÷s ir paslaugos sugrupuojamos į grupes. gautas iš nuosavyb÷s. diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas Bendrosios ir disponuojamosios pajamos yra namų ūkių (toliau . Apibendrinimui duomenys imami iš namų ūkio anketų. Lietuvoje vartojimo išlaidos klasifikuojamos pagal Tarptautinę vartojimo išlaidų nomenklatūrą (toliau – PROCOME-94). apskaičiuojama imties dispersija. o disponuojamosios pajamos mažesn÷s už bendrąsias sumok÷tų tiesioginių mokesčių ir įnašų į socialinio draudimo ir pensijų fondus suma.NŪ) pajamų rūšys: o bendrosios pajamos apskaičiuojamos sumuojant pirmines pajamas. betarpiško steb÷jimo būdais.

Pajamų ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai. o mokslą. Šią sistemą sudaro trys skyriai: 1. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibr÷žiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių kultūrinių ir socialinių). vartojimo išlaidos miesto ir kaimo rajonuose). Pagrindiniu skurdo kriterijumi.3. Namų ūkių gerov÷s laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas Tiriant namų ūkius nuodugniau. išmokos 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. o NŪ skaičių. struktūra ir dinamika (pirmin÷s pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui.daugiaprasm÷. o kurą ir energiją. Gerov÷s laipsnis identifikuojamas apskaičiavus: o ilgalaikio naudojimo prekių kiekį. 3. skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. švietimą. Vartojimo lygis. dalis). Pajamų lygis. naudojant ekvivalentines skales atsiribojama nuo namų ūkių dydžio ir sud÷ties. santykis tarp galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo vartojimo skaičiuojant 1 NŪ ir 1 gyventojui. santykis tarp disponuojamųjų ir bendrųjų pajamų. apibudinamas ir jų gerov÷s laipsnis bei santykinis skurdas. gaunamos sumos 1 NŪ ir NŪ nariui. Skurdo sąvoka . NŪ pajamos ir vartojimas identifikuojama rodiklių sistema. netur÷jimas. kvartiles.o drabužius ir avalynę. o baldus. medianą. o transportą ir komunikacijas. Pajamų diferenciacija ir koncentracija apibūdinama apskaičiavus modą. Atliekant santykinio skurdo vertinimus. ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų. poilsį. Lorentzo kreiv÷s: bendrosios NŪ pajamos. koncentracijos matus. kad didesnei šeimai būtiniems poreikiams patenkinti reikia santykiškai mažiau pajamų. vartojimo. bendrosios ir disponuojamosios pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui). deciles. struktūra ir dinamika (galutin÷s vartojimo išlaidos pagal visas ir konkrečias prekių ir paslaugų kategorijas. kadangi tam tikrų išlaidų dydis nedid÷ja tiesiog proporcingai namų ūkio 57 . 3. pasilinksminimus. namų apyvokos reikmenis.2. bendrosios disponuojamosios NŪ pajamos. užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus. analizuojant skurdo paplitimą laikoma santykin÷ skurdo riba. turinčių tam tikrų aktyvų. tenkantį vienai ilgalaikio naudojimo prekei. o išlaidas medicinos aptarnavimui. dalis. kvartilinį variacijos ir asimetrijos koeficientą. 0 kitas prekes ir paslaugas. 2. bendras vartojimas skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. neto suma 1 NŪ ir 1 NŪ nariui. NŪ. Tyrimais nustatyta. tenkantį 100 NŪ. tenkančio savo gamybos produkcijai.

Tiriant skurdą yra nustatomi: o skurdo lygis.5.7. kur pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1. o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus . Skurdo gylis parodo. o skurdo gylis. skirtingo dydžio namų ūkių gerov÷ tampa labiau palyginama. Namų ūkių dydžio ir sud÷ties įtakos poveikio išvengimui naudojama skal÷. esančių žemiau skurdo ribos.tai gyventojų. dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesn÷s negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba.0.0. kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesn÷s už skurdo ribą. Skurdo lygis . Taikant ekvivalentines skales. kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui . 58 .narių skaičiui.

Vartojimo ekonometriniais modeliais apibendrinamas šalies gyventojų vartojimo lygis ir poreikių tenkinimo laipsnis. PROGNOZAVIMAS. o nustatoma ryšio forma. gyventojų disponuojamosios pajamos ir kt. daugelio kitų veiksnių. Sud÷tingiausia ekonometrinio modeliavimo problema – kompleksin÷s modelių sistemos sudarymas.1. o įvertinama vartotojo reakcija į atskirų veiksnių pasikeitimą. kainų indeksai ir kt. formuojantys kaštų dydį.4. Gamybos kaštų funkcijomis (ekonometriniais modeliais) apibendrinami d÷sningumai. Modeliai yra vienaveiksmiai ir daugiaveiksniai. imamos šios kintamųjų grup÷s: o ūkin÷s politikos tikslus apibūdinantys ekonominiai statistiniai rodikliai (BVP. procesai. Sudarant daugiaveiksnius vartojimo modelius: o atrenkami veiksniai. gyventojų vartojimo lygis. gyventojų santaupos. i eksportas. Bendru atveju ekonometriniai modeliai sudaromi keliais etapais: parenkami kintamieji. jo d÷sningumus. ekonomin÷s politikos priemones apibū ekonominiai statistiniai rodikliai (kapitalin÷s investicijos. ateities perspektyvas. o objektyvūs gamybos veiksniai. o sudaromas modelis. sudaromas modelis. Skiriami ekonometriniai makroekonominių ir mikroekonominių tyrimų modeliai. įvertinami parametrai (dažniausiai mažiausiųjų kvadratų metodu). Ši sistema yra visuma matematinių lygybių išsamiai apibūdinančių vartojimą. nacionalin÷s pajamos. o ūkinius svertus. Ekonometriniais makroekonominių tyrimų modeliais apibendrinami šalies ūkio ekonominiai reiškiniai. gamybos veiksnių produktyvumas. 59 . Sudarant ūkio ekonometrinį modelį.). o įvertinami regresijos parametrai ir lygties formos parinkimo teisingumas. Mikroekonominiai reiškiniai yra mikroekonominio modeliavimo sritys. EKONOMETRINIŲ MODELIŲ ESMö. modelis patikrinamas ir pritaikomas. Pagrindiniai modelių tipai yra gamybin÷s funkcijos. gamybos kaštų funkcijos ir vartojimo ekonometriniai modeliai. jų priklausomybę nuo produkto kiekio. EKONOMETRINIAI ŪKIO MODELIAI 4.

t.. jų pajamos (x2). laikui b÷gant. − naudojant dinamines eilutes. tariama. nenagrin÷jamos ekonominio rodiklio funkcionavimo priežastys. Prek÷s paklausa Metin÷s pajamos Kokyb÷ Gyventojų skaičius Kaina Veiksniai x i 4. Matematiniams modeliams sudaryti geriausiai tinka regresiniai modeliai. kaip šis rodiklis ilgainiui kinta. STACIONARIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS 4. kad yra žinomos eilut÷s reikšm÷s y(t i )..y. Tada pagal sudarytą matematinį modelį galima apskaičiuoti prognozuojamo ekonominio rodiklio reikšmę. Prek÷s paklausos priklausomyb÷ Sprendžiant uždavinį antruoju būdu. prek÷s kokyb÷ (x3) ir kaina (x4).1. Dinamine eilute vadinama statistinių dydžių seka. Šių veiksnių įtaka paklausai parodyta 4. ir sudaroma dinamin÷ eilut÷.2.4. atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir priimtas teorines prielaidas. nagrin÷jant prek÷s metinę paklausą (Y). Dinamin÷s eilut÷s gali būti momentin÷s (pirk÷jų skaičius parduotuv÷je) ir intervalin÷s (per 60 . Visos šios žinomos dinamin÷s eilut÷s reikšm÷s sudaro steb÷jimo duomenis. ti +1 − ti = ∆ t . kurie veiksniai lemia prognozuojamo rodiklio kitimą. Tiriant dinamines eilutes.1 paveiksle.< tn ir visi steb÷jimai atliekami vienodais laiko intervalais.1 pav. rodanti. pagal kuriuos parenkamas adekvatus ekonominio rodiklio prognozavimo modelis. Prognozavimo uždavinį galima spręsti dviem būdais: − sudarant ekonominio objekto matematinį priežasties – pasekm÷s modelį. o tik stebima. kaip.2. ypač prekių paklausos prognozavimas yra neatskiriama kiekvienos įmon÷s ekonomin÷s veiklos dalis. Pavyzdžiui. n) laiko momentais t1 < t2 <. kinta ekonominis rodiklis. (i = 1. reikia nustatyti. Prognozavimo proceso samprata Ekonominių rodiklių. įvertinami šie veiksniai: gyventojų skaičius (x1). Sprendžiant uždavinį pirmuoju būdu. Prognozavimas – tai būsimos nagrin÷jamojo proceso eigos nustatymas.

paprastai remiamasi dienos. Kintamas dinamin÷s eilut÷s vidurkis vadinamas trendu. Ekonominiuose tyrimuose svarbesn÷s yra intervalin÷s dinamin÷s eilut÷s. kad prognozuojama reikšm÷ bus su paklaida. kai jo momentin÷s reikšm÷s kinta atsitiktinai kiekvienu momentu. visuomet reikia nustatyti du dydžius: prognozuojamo rodiklio vidutinę reikšmę ir standartinę prognoz÷s paklaidą. m÷nesio. bet ilgainiui kinta. mišriuosius. sezoninius. 61 .2 paveiksle pateiktas tipinis stacionaraus rodiklio kitimo grafikas. tačiau visada svyruoja apie vidurkį m =40. ketvirčio duomenimis ir numatomi vienas arba du rodiklio reikšm÷s intervalai į priekį. Sezoninio trendo pavyzdys – superkamo pieno kiekis. Taigi. savait÷s. dinamin÷s eilut÷s vidurkis ilgainiui maž÷ja arba did÷ja tiesine priklausomybe. kad tam tikrais laiko momentais rodiklio reikšm÷s kinta atsitiktinai. Stacionarios dinamin÷s eilut÷s pavyzdys gali būti duonos paklausa. Nestacionarių dinaminių eilučių vidurkis n÷ra pastovus. Iš paveikslo matyti. 4. kuriam laikotarpiui sudaroma prognoz÷. Stacionariu vadiname tokį rodiklio kitimą. Naudojant prognozavimo modelius. reikia atsižvelgti į tai. tačiau vidurkis nekinta gana ilgą laikotarpį periodą. 4. Prognozavimo modeliai priklauso ir nuo dinamin÷s eilut÷s stacionarumo. 4.4 paveiksle pateiktas sezoninio trendo grafikas. Pagal pobūdį trendai skirstomi į: − − − tiesinius. Esant tiesiniam trendui. vidurkis kinta cikliškai tam tikrais laiko intervalais. tuo didesn÷ ir prognoz÷s dispersija. Ilgalaik÷je prognoz÷je dažniausiai imami keleto metų duomenys ir sudaroma 5-10 metų ateities prognoz÷. sprendžiant prognozavimo uždavinį. Šios paklaidos yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį d÷snį ir jų pasiskirstymą nusako dispersija: kuo didesn÷ rodiklio dispersija. priklausomai nuo to. Esant sezoniniam trendui. Prognozavimo modeliai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai.3 paveiksle pateiktas tiesinio trendo grafikas (progresuojančios įmon÷s prekių apyvarta). Sudarant trumpalaikę prognozę.pamainą pagamintų kineskopų skaičius).

Pavyzdžiu gali būti aviabilietų pardavimas. Atsižvelgiant į pateiktąją klasifikaciją. Sezoniškumo koeficientai nustatomi remiantis statistiniais duomenimis.2 pav. Oro transporto paslaugos nuolat plečiamos. 12 m÷nesių. Sezoninio trendo grafikas Sezoninį trendą nusako sezoniškumo koeficientai. Stacionaraus rodiklio kitimo grafikas yt yt 100 mt m = 75 50 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 4. Tiesinio trendo grafikas yt yt 60 40 20 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 m= 51 4.yt yt m= 40 t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 4. pirmiausia panagrin÷sime trumpalaik÷s prognoz÷s.3 pav.6. Mišrusis trendas turi tiesinio ir sezoninio trendo bruožų. padalytai iš ciklo vidutin÷s rodiklio reikšm÷s. tačiau per kurortinį sezoną šių paslaugų poreikis dar labiau padid÷ja. Dažniausiai ciklo trukm÷ L = 3.4 pav. o 62 . kurie esti lygūs einamajai rodiklio reikšmei.

t. Slankusis vidurkis su svoriniais koeficientais nustatomas taip: mt = t − r +1 i =t ∑ ai yi . Laiko momentu t apskaičiuota slankiojo vidurkio reikšm÷ mt ir yra laikoma prognozuojama rodiklio reikšme: f t +1 = mt . r i =t i (4. nevalia pamiršti. Slankiojo vidurkio metodu paremta „naivioji” prekių paklausos prognoz÷. kad dabartin÷ slankiojo vidurkio reikšm÷ lygi ankstesniajai vidurkio reikšmei. pastumtos r laiko momentų atgal.2. 6 i=t i 6 t (4. paklausa bus lygi šešių paskutinių m÷nesių paklausų vidurkiui: f t +1 = m t = 1 t−5 1 ∑ y = y + yt − 1 + yt − 2 + yt − 3 + yt − 4 + yt − 5 .2) Kai dinamin÷s eilut÷s stacionarios. lygiu einamosios rodiklio reikšm÷s ir jo reikšm÷s. reikia jau tur÷ti ( r – 1) 63 . ∑ ai = 1 .8 formulę galima pertvarkyti taip: 1 mt = mt −1 + ( yt − yt −1 ). nes. Slankusis vidurkis Naudojant šį klasikinį ekonominių rodiklių prognozavimo metodą. (4. padaugintam iš 1 r . kai laikoma. kad paskutiniai steb÷jimai yra r svarbesni. o kitoms reikšm÷ms – nulis.2.y. 3. sud÷tai su dydžiu. skirtumui. tod÷l jiems reikia suteikti didesnį svorį. naudojamasi kita taisykle: laikoma. r (4. kad jų suma turi būti lygi 1. kad ateinantį m÷nesį prek÷s paklausa bus tokia pat kaip ir nagrin÷jamą m÷nesį: ft+1 = mt = yt . reikia tur÷ti galvoje. Siekiant sumažinti skaičiavimų apimtį.6) Parenkant šiuos svorinius koeficientus a i . apskaičiuojamas r buvusių rodiklio reikšmių vidurkis.y.toliau – ilgalaik÷s prognoz÷s modelius. 4. apskaičiuotoji m t reikšm÷ galioja ir tolimesniems periodams. Naudojant slankiojo vidurkio metodą. Paprastai slankusis vidurkis nustatomas taip: mt = 1 t − r +1 ∑ y. (4. t. kad prognoz÷ negali būti atlikta anksčiau nei po r laiko momentų. skaičiuojant slankųjį vidurkį laiko momentu t.1) čia yi – ekonominio rodiklio reikšm÷ i – uoju laiko momentu. Tačiau reikia tur÷ti galvoje tai.3) Ši lygtis rodo.5) Klasikiniu slankiojo vidurkio metodu apskaičiuotoms rodiklio reikšm÷ms suteikiamas vienodas svoris – 1 . kad ateinantį m÷nesį prekių ( ) (4.4) Prognozuojant prekių paklausą.

(4. arba visos dinamin÷s eilut÷s vidurkiui. kai α > 0.9) Tai pagrindin÷ eksponentinio išlyginimo metodo lygtis. r − 1 1− α = .05 ir didesnį už 0. vidurkį galima užrašyti taip: mt = α ⋅ yt + α (1 − α ) yt −1 + α (1 − α) 2 yt − 2 + α(1 − α ) 3 yt − 3 +. y. Tod÷l šiuo atveju svoriniai koeficientai netampa lygūs nuliui. Reikia pasakyti. Šie koeficientai ilgainiui eksponentiškai maž÷ja ir nustatomi pagal šią eilutę: α + α(1 − α ) + α(1 − α) 2 + α(1 − α) 3 +.8) Matome. nustatyta.7) formulę galima perrašyti taip: mt = α ⋅ yt + (1 − α )mt −1. α 2 Palyginus slankiojo vidurkio ir eksponentinio išlyginimo metodus. Tiek r.. prilyginus m 0 pirmajai dinamin÷s eilut÷s reikšmei..3 . Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu.+α(1 − α ) n .3. kad įmanoma 64 . Praktiškai α nerekomenduojama imti mažesnį už 0. vadinasi. Slankiojo vidurkio metodo greitaeigiškumas atvirkščiai proporcingas dydžiui r – steb÷jimų. Eksponentinis išlyginimas Skaičiuojant slankiojo vidurkio metodu. Praktiškai ši reikšm÷ dažniausiai pasirenkama. kad.8 formul÷s skliaustuose yra ne kas kita.2. svorinių koeficientų suma lygi vienetui. Tod÷l (4. kaip mt -1 . Ji palyginti paprasta ir patogi skaičiuoti. t.rodiklio reikšmių. iš kurių nustatomas vidurkis. kai α kinta nuo 0 iki 1. Kuo didesnis α . m0 = y1.. (4. negu parametrų r arba a i parinkimas. kad šios pradin÷s reikšm÷s m 0 pasirinkimas turi mažesnę įtaką galutiniams prognozavimo rezultatams. α dažniausiai kinta nuo 0. tiek svoriniai koeficientai a i parenkami empiriškai pagal mažiausią vidutinę kvadratinę paklaidą.10) Kadangi. 4. Jei pasirodo. pažeista stacionarumo sąlyga. reikia žinoti slankiojo vidurkio reikšmę m 0 .. Yra įrodyta. prognozuojant ekonominius rodiklius. vietoj vienos fiksuotos svorinių koeficientų sistemos imami kintami svoriniai koeficientai. kad tiriamasis modelis yra adekvatus.. Ekonominiams rodikliams prognozuoti rekomenduojama imti α = 0.3.) (4.y.2 . kad (4. t. Naudojant šiuos eksponentiškai maž÷jančius svorinius koeficientus. Skaičiuojant šiuo metodu pirmąją slankiojo vidurkio reikšmę m 1 . tuo nepastovesnis apskaičiuotasis vidurkis ir atvirkščiai. kad 4. m0 = m .. skaičiui. Skaičiavimo eksponentinio išlyginimo metodu greitaeigiškumas ir adekvatumas priklauso nuo koeficiento α dydžio. informacijos naujumui vertinti pasitelkiami pastovūs svoriniai koeficientai.7) Šią lygybę galima pertvarkyti: m t = α ⋅ yt + (1 − α )( α ⋅ yt −1 + α(1 − α ) yt − 2 + α(1 − α ) 2 yt − 3 +.3.05 iki 0.

palyginti abiejų metodų parametrus. (4. Tiesinio trendo modeliai Laikoma. Parametras γ kinta nuo 0 iki 1. Naudojant Brauno adaptyvaus išlyginimo modelį.1.11) čia µ – eilut÷s vidurkis.3 6 r Skaičiuojant eksponentinio išlyginimo metodu. yt = µ + λ t ⋅ t + ε t .8. kad prognozuojamo rodiklio y t vidurkis ilgainiui tiesiškai kinta.1 ir B=0.y.3. (4.3. nes laikoma. Tiek vienu. bt = B mt − mt −1 + (1 − B)bt −1 . 4.05 39 0. Holto modelis remiasi eksponentinio išlyginimo metodo id÷ja ir ekonominio rodiklio kitimo greitį λt nusako koeficientas b t . parenkama pradin÷ vidurkio reikšm÷ m 0. bt = bt −1 + 1 − γ ( ) (4. λ t – vidurkio did÷jimo greitis.12) ( ) Parametrai A ir B kinta nuo 0 iki 1.14) Abiem atvejais reikia parinkti ne tik dydį m 0 (tai buvo aptarta anksčiau).01. apskaičiuojama prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ laiko momentų į priekį: f t + τ = mt + bt ⋅ τ. α 0.2 9 0. (4.1 19 0. 4.13) ( ) 2 et . Dažniausiai imama A=0. Paprastai imama γ =0. Šis dydis imamas lygus nuliui. skaičiuojama pagal šias formules: mt = mt −1 + bt −1 + 1 − γ 2 et . tiek kitu atveju. 65 . ε t – atsitiktin÷ paklaida su nuliniu vidurkiu. t. Reikiami dydžiai apskaičiuojami pagal šias formules: m t = Ayt + (1 − A)( mt −1 + bt −1 ) . kad vidurkis iki to laiko momento nekito. Reikia pasakyti. NESTACIONARIŲ RODIKLIŲ PROGNOZAVIMAS 4. kaip ir slankiojo vidurkio metodu. bet ir dydį b 0. nustačius koeficientą b t .11 formul÷je pateiktiems dydžiams µ ir λ t nustatyti dažniausiai naudojamas Holto modelis ir Brauno adaptyvaus išlyginimo modelis. kad šios reikšm÷s parinkimo įtaka prognozavimo rezultatams yra mažesn÷ negu α parinkimo.

atskirai nustatomas stacionarusis vidurkis.4.B. ilgalaikei prognozei netinka modeliai. mt (4. Šių modelių laisvas kintamasis yra laikas. regresiniai modeliai nelabai tinka sezoniniams svyravimams nustatyti. ILGALAIKö PROGNOZö Ilgalaik÷s prognoz÷s dažniausiai sudaromos. kas ypač svarbu sudarant trumpalaikes prognozes.2. Sezoninio trendo modeliai Naudojant sezoninio trendo modelius. Prognozuojama rodiklio reikšm÷ τ intervalų į priekį apskaičiuojama pagal šią formulę: f t + τ = (mt + bt ⋅ τ) k t − L + τ .1. kad ji sudaroma ir esant mažam steb÷jimų skaičiui. atliekant regresinę analizę. 0. trendo tiesinis kitimas ir sezoniškumo koeficientai. kapitaliniai įd÷jimai. pelnas. Savaime suprantama.19) . Tiesin÷s regresijos modeliai Tiesin÷s regresijos lygtis užrašoma taip: ˆ yt = a + b ⋅ t . Sudarant šiuos modelius.3. Reikia pasakyti. jog. (4. 66 (4. Paprastai taip prognozuojami tie ekonominiai rodikliai. ( ) (4. steb÷jimo duomenys nebūtinai turi būti užfiksuoti vienodais laiko intervalais ∆t . kuriuos veikia daug veiksnių.17) Koeficientų A.2. 4. Šiai prognozei būdinga tai. pastumto laiko ašimi L periodų atgal. − transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai. naudoti trumpalaikei prognozei. ( ) (4.. remiantis metų ataskaitiniais duomenimis.15) Šioje lygtyje einamoji rodiklio reikšm÷ yra padalyta iš sezoniškumo koeficiento. Trendo tiesinis kitimas nustatomas taip: bt = B mt − mt −1 + (1 − B )b t −1 .4. pvz. Skiriamos šios ilgalaik÷s prognoz÷s modelių grup÷s: − tiesin÷s regresijos modeliai.2. Praktiškai tokiems uždaviniams spręsti dažniausiai naudojami regresiniai modeliai.6.C rekomenduojamos reikšm÷s: 0. Beje.4.18) 4. yra žinomi (1 ÷ n) steb÷jimų duomenys.16) Sezoniškumo koeficientas: kt = C yt + (1 − C ) k t − L . 0. Dažniausiai naudojamas Holto – Vinterio modelis. Stacionarusis vidurkis nustatomas kaip ir naudojant Holto modelį: mt = A yt kt − L + (1 − A) mt −1 + bt −1 .

y. n−2 (4. prognoz÷s standartin÷ paklaida apskaičiuojama taip: σ yt = σ t $ 1 (t − t) 1+ + . (4. Tiesin÷s regresijos normalinių lygčių sistema užrašoma taip: a ⋅ n + b ∑ t = ∑ yt . o nuo šio taško pasikliautinumo intervalas did÷ja į abi puses. Statistikoje galimas vidurkio kitimo ribas nusako pasikliautinumo intervalas.21) Koeficientas a. 67 .čia a. n ( ) (4. kuriame su tam tikra tikimybe galima laukti faktiškos prognozuojamo rodiklio reikšm÷s.24) Žinant šią paklaidą.25) Nustačius standartinę prognoz÷s paklaidą. pasikliautinumo intervalai apskaičiuojami su tokiu patikimumu: 99% ⇒ y* ± 3σ yt $ t 95% ⇒ yt ± 2σ y $ 68% ⇒ yt ± σ Tiesin÷s regresijos lygtyje minimalų pasikliautinumo intervalą atitinka vidurkio taškas ( y . siekiant supaprastinti apskaičiavimus. apskaičiuojamas taip: b= n ∑ t ⋅ yt − ∑ t ⋅ ∑ yt n ∑ t − (∑ t) 2 2 ( ) .20 lygčių sistemą: a= b= ∑ yt . Pasikliautinumo intervalą nusako standartin÷ paklaida: σt = $ 2 ∑( yt − yt ) . nustatomas pagal šią lygtį: a= 1 ∑ yt − b ∑ t . įrašius norimą t = n+τ reikšmę. laiko ašis pakeičiama taip. t ) . t /. Kai kuriais atvejais. galima apskaičiuoti prognozuojamą rodiklio reikšmę. nustatomi iš normalinių lygčių sistemos.20) Koeficientas b. t. kad būtų ∑ t * = 0 .   2  a ⋅ ∑ t + b ∑ t = ∑( t ⋅ yt ) .23) Žinant regresin÷s lygties koeficientus. kur τ – prognoz÷s intervalas. intervalas.22) Pažym÷tina. (4. ir koeficientai nustatomi supaprastinus 4. n ∑ t * ⋅ yt ( ∑ t∗ ( ) 2 ). b – tiesin÷s regresijos lygties koeficientai. n ∑( t − t ) 2 2 (4. (4. kad tiesin÷s regresijos linija visuomet eina per vidurkio tašką / y .

68 . tiek t .4. Norint naudoti kreivinę regresijos lygtį.1 lentel÷. Transformuoti tiesin÷s regresijos modeliai Kai trendo negalima aprašyti tiesine regresijos lygtimi. 4. o tiesioginius.26) čia k – nustatomų parametrų skaičius regresin÷je lygtyje. tiek abiem kartu. Apskaičiuojant tikslumą. Reikia pasakyti. dažniausiai daromi du pakeitimai: natūrinis arba paprastasis logaritmas ir atvirkštinis pakeitimas.2. 4. Regresinių kreivių apskaičiavimo formul÷s Apskaičiavimo formul÷s Kreiv÷ Lygtis Pakeitimas a ln a = y = a ⋅ bt b ln⋅ b = = n∑ ln t − ∑ ln y∑ t n∑ t 2 − Eksponent÷ ln y = ln a + + t ⋅ ln b n ∑t − ln⋅ b n ∑ ln y − ( ∑ t )2 ln a = y = a⋅ t b Rodiklin÷ ln y = ln⋅ a + + b ⋅ ln t −b ln y − n ∑ ln t n n∑ ln y ⋅ ln t − ∑ ln y ⋅ ∑ ln t n∑ ( ln t ) − 2 (∑ ln t)2 y=a+ b t y = a + b ⋅ t* t* = 1 t ∑ y − b ∑ t* n n n∑ y ⋅ t * − ∑ t * ⋅ ∑ y n∑ t * Hiperbol÷ ( ) − (∑ t ) 2 * 2 Geriausia kreiv÷ parenkama pagal vidutinę kvadratinę paklaidą MSE ir vidutinę procentinę absoliutinę paklaidą MAPE. kad šie pakeitimai gali būti pritaikyti tiek y. Prognozuojamo rodiklio standartin÷ skaičiavimo paklaida apskaičiuojama pagal šią formulę: = $ ∑( yt − yt ) 2 n−k .4. reikia imti ne pertvarkytus duomenis. σ $ yt (4. naudojamos kreivin÷s regresijos lygtys.1lentel÷je pateikti dažniausiai daromi pakeitimai ir reikiamos apskaičiavimo formul÷s.

norint panaikinti teigiamą arba neigiamą paklaidos nuokrypį. čia α – eksponentinio išlyginimo koeficientas. kad prognozuojama reikšm÷ patenka į intervalą plius arba minus dvi standartin÷s 69 . šis dydis niekada n÷ra neigiamas.4. Kuo mažesn÷ sklaida. galima apskaičiuoti vidutinį absoliutinį paklaidos nuokrypį MAD t (Mean Absoliute Dispers). Proporcingumo koeficientas kinta nuo 1. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida MAPE (Mean Absolute Percentage Error).5.3. tod÷l MAD t patogu apskaičiuoti. 4. nes et yra neneigiamas dydis. laikoma. Kadangi ekonominiai rodikliai dažnai prognozuojami eksponentinio išlyginimo metodu. tiek standartin÷ paklaida yra kintantys dydžiai. Prognozavimo tikslumą nusako šie rodikliai: 1.29) Ši standartin÷ paklaida yra pagrindinis prognoz÷s tikslumo rodiklis. Vidutin÷ paklaida ME (Mean Error). Savaime suprantama. Paprastai laikoma. nustačius paklaidos modulį. Žinant šį modulį. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida MSE (Mean Sguare Error). Tačiau tą patį galima padaryti ir kitaip. Ekonominių rodiklių prognoz÷s tikslumas įvertinamas pagal paprastesnę σ t apskaičiavimo formulę. tuo didesnis prognozavimo tikslumas. tačiau yra jam tiesiogiai proporcinga. Vidutin÷ procentin÷ paklaida MPE (Mean Percentage Error). Prognozavimo paklaida nustatoma kaip faktiškos rodiklio reikšm÷s yt ir prognozuojamos rodiklio reikšm÷s ft skirtumas: et = yt – ft . pavyzdžiui. Standartin÷ paklaida σt (Standart Error).α ) MADt-1 . Žinant MAD t. nes kiekvieną kartą skaičiuojant σ t reik÷tų vertinti skirtingą narių skaičių. Kai prognozavimo horizontas mažas. Tod÷l naudoti klasikinę dispersijos formulę keblu. 2. 5. Tačiau pažym÷tina. kad tiek prognozavimo paklaida.25 MADt . PROGNOZöS PAKLAIDŲ SKAIČIAVIMO METODAI Kaip min÷ta. (4. reikia apskaičiuoti standartinę paklaidą σ t . Šis dydis kiekvienu laiko momentu nusako absoliutinių paklaidų vidurkį. paklaida keliama kvadratu. kad σ t = 1.27) Standartinę paklaidą galima apskaičiuoti pagal klasikinę paklaidos dispersijos formulę. Apskaičiuojant dispersiją.28) (4. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta. naudojantis šio metodo procedūra.2 iki 1. 6. Prognozavimo paklaida et (Forecasting Error). kiekvienu atveju reikia žinoti vidutinę prognozuojamo rodiklio reikšmę ir galimą šios reikšm÷s paklaidą (sklaidą). 3. (4. Tuomet MADt= α et +(1. kad standartin÷ paklaida yra didesn÷ už absoliutinį paklaidos nuokrypį.

n t =1 1 n (4. Prognozavimo tikslumo nustatymas MAPE % <10 Prognozavimo tikslumas Labai tikslus Tikslus Pakankamas Nepakankamas 10÷20 20÷50 >50 Vidutin÷ procentin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MPE = ∑ t ⋅ 100 % . 4. tiek nukrypimas į apačią turi art÷ti prie nulio. n t =1 1 n (4. Esant idealiai prognozei. parenkami optimalūs prognozavimo modelio parametrai.2 lentelę ). n t = 1 yt 1 n e (4. kai yt = 0. tiek nukrypimas į viršų. galima palyginti skirtingų rodiklių prognozes (žr. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida nusako santykinį prognozavimo tikslumą ir. ir. jei ft =100.30) t =1 Reikia atkreipti d÷mesį į tai. ja remiantis. Pavyzdžiui. Vidutin÷ paklaida apskaičiuojama taip: ME = ∑ et . tai prognozuojama reikšm÷ bus intervale 100 ± 2 ⋅ 10 ⇒ 80 ÷ 120. 4.32) Ši paklaida n÷ra santykinis dydis ir nusako prognoz÷s nuokrypio dydį. Vidutin÷ procentin÷ absoliutin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MAPE= ∑ n 1 n et yt ⋅ 100% . juo remiantis.31) Praktiškai laikoma. kad šis dydis neturi būti didesnis kaip 5 proc. kad šis dydis neskaičiuojamas. 70 .prognozuojamos reikšm÷s paklaidos.2 lentel÷. rodantis prognoz÷s nuokrypį. σ t =10. (4. Vidutin÷ kvadratin÷ paklaida apskaičiuojama taip: MSE= ∑ et2 .33) Šis dydis nusako paklaidos dispersiją. Vidutin÷ procentin÷ paklaida yra santykinis dydis.

Contemporary business statistics. J. A. 238 p. S. 940 p. Ekonomin÷s statistikos praktikumas. Statistical Thinking for Managerial Decisions. 192 p.. 12. V. WILLIAMS. V. II knyga Vilnius: TEV. 4. V.edu/ntsbarsh/Business-stat/opre504. A. VALKAUSKAS. 104 p.edu/Stefan_Waner/RealWorld/pdfs/QM1Notes. ir kiti. 2003. Vilnius: Technika. Th. Contemporary business statistics with Microsoft Excel. and others. V. Th. R. Kiekybiniai sprendimų metodai. 3. 2007. 2. Mokomoji knyga. 13. BARTOSEVIČIENö. 2004. 116 p.LITERATŪRA 1. (Pagrindinis šaltinis) WILLIAMS. Statistika: kaip suprasti kiekybinius tyrimus. Statistika ir jos taikymai. Šiauliai. Business Statistics I. 10. Kaunas: Technologija. BARTOSEVIČIENö.pdf Arsham. Statistika ir jos taikymai. and others. WILLIAMS. MURAUSKAS. 2007. Mokomoji knyga. Mason (Ohio): SouthWestern. BARTOSEVIČIENö. MONGE. A.ubalt. 2009. A. 7. 6. 8.htm#rrstatthink 71 . ČEKANAVIČIUS. 211 p. 9. Kaunas: Technologija. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams: (teorija ir metodai). 2008. 2008. 2001. 2006.. Ekonomin÷ statistika. ČEKANAVIČIUS. Hossein. 244 p. 5. V. 2006. Mokomoji knyga. MARTIŠIUS. Vilnius: Žara.hofstra. 65 p. 2007. 2008. Kaunas: Technologija. P. Vilnius: VVAM. BAGDANAVIČIUS. MURAUSKAS. Vilnius: VPU l-la. 941 p. 268 p. Elektroninis išteklius: http://people. 2009. Elektroninis išteklius: http://home. Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose tyrimuose: mokomoji knyga. ŠU l-la. 11. G. Statistika. G. PABEDINSKAITö. Mason (Ohio): South-Western. 272 p. Ekonomin÷s statistikos pratybų užduotys. 2009. F. I knyga Vilnius: TEV. Lecture notes by Stefan Waner. 14. 108 p.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->