1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Finans ininerijos katedra
















KIO STATISTIKA IR PROGNOZ
(Konspektas)








Sudar: doc. dr. Algita Mieinskien






Vilnius
2010
2
Turinys
Turinys ..................................................................................................................................................... 2
1. KIO STATISTINIO TYRIMO METODAI ...................................................................................... 3
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESM IR PAGRINDINS SVOKOS ............................................... 3
1.2. DUOMEN RINKIMAS .................................................................................................................. 4
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS ............................................................................................ 9
1.4. DUOMEN SUMAVIMAS ........................................................................................................... 11
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI ......................................................................................................... 15
1.5.1. Vienmaiai statistiniai rodikliai. .................................................................................................. 15
1.5.2. Dvimat statistika: reikini ryio tipai ........................................................................................ 17
1.6. DINAMIKOS EILUTS STATISTIKA ......................................................................................... 20
1.7. INDEKSAI ...................................................................................................................................... 22
2. KIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR J TYRIMAS ................................................... 24
2.1. KIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 24
2.2. MAKROEKONOMINI RODIKLI SKAIIAVIMAS IR TYRIMAS...................................... 28
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir j ekonominio aktyvumo tyrimas. ....................................... 28
2.2.2. Ekonomikai aktyvs ir ekonomikai neaktyvs gyventojai. Darbo bir veiklos indikatoriai .. 31
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas ..................................................................................................... 32
2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas ............................................................................................................ 35
2.3. KAIN, BANK IR FINANS SEKTORIAUS STATISTIKA .................................................. 38
2.3.1. Kain tyrimas. .............................................................................................................................. 38
2.3.2. Bank ir finans sektoriaus statistika ........................................................................................... 40
2.4. KIO CIKLAI IR J TYRIMAS ................................................................................................... 43
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIIAVIMAI .................................................................... 44
2.6. TARPTAUTINS KIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS ............. 47
2.7. USIENIO PREKYBOS STATISTIKA ........................................................................................ 50
2.8. MOKJIM BALANSAS .............................................................................................................. 52
3. MONS IR NAM KI STATISTIKA ....................................................................................... 54
3.1. MONS STATISTIKA ................................................................................................................. 54
3.2. NAM KI STATISTINIS TYRIMAS ...................................................................................... 55
3.2.1. Nam ki tyrim turinys ............................................................................................................ 55
3.2.2. Nam ki pajam ir ilaid sudties, diferenciacijos ir koncentracijos rodikli skaiiavimas .. 56
3.2.3. Nam ki gerovs laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas ........................................................... 57
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI KIO MODELIAI ..................................................... 59
4.1. EKONOMETRINI MODELI ESM. ....................................................................................... 59
4.2. STACIONARI EKONOMINI RODIKLI PROGNOZAVIMAS ........................................... 60
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata .................................................................................................. 60
4.2.2. Slankusis vidurkis ........................................................................................................................ 63
4.2.3. Eksponentinis ilyginimas ............................................................................................................ 64
4.3. NESTACIONARI RODIKLI PROGNOZAVIMAS ................................................................ 65
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai ............................................................................................................... 65
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai ............................................................................................................ 66
4.4. ILGALAIK PROGNOZ ............................................................................................................. 66
4.4.1. Tiesins regresijos modeliai ......................................................................................................... 66
4.4.2. Transformuoti tiesins regresijos modeliai .................................................................................. 68
4.5. PROGNOZS PAKLAID SKAIIAVIMO METODAI ............................................................. 69
LITERATRA ....................................................................................................................................... 71

3
1. KIO STATISTINIO TYRIMO METODAI
1.1. STATISTIKOS MOKSLO ESM IR PAGRINDINS SVOKOS
Statistikos mokslas yra taikomoji mokslo disciplina, tirianti statistini duomen rinkimo,
sisteminimo, analizs metodus ir j taikym. Statistika yra masini reikini kiekybinis apraymas
(ymjimas skaitmenimis), j grupavimas (klasifikavimas) ir apibdinimas pagal j indikatorius bei
rodiklius.
Statistika grindiama didij skaii dsniu, nes tik esant dideliam tyrim skaiiui atsiranda
statistini dsningum ir tendencij. Didij skaii dsnis kokybikai vienari aibi,
susidedani i masini reikini, dsningumas pasireikia (ir gali bti tiriamas), kai yra pakankamai
daug objekt (tiriam reikini).
Statistiniai dsningumai rodo veiksni, lemiani nagrinjam masini reikini pagrindines
ypatybes, tak. Tie dsningumai ir ivados galina daryti tikimybinius sprendimus, todl statistins
analizs teorijai pagrsti reikalinga tikimybi teorija.
Yra trys statistinio tyrimo etapai:
a) statistinis stebjimas;
b) duomen sumavimas;
c) statistin analiz.
Statistinis stebjimas gali bti nuolatinis ir dalinis.
Nuolatinis statistinis stebjimas apima visus nagrinjamos visumos vienetus, kurie registruojami
be joki praleidim. itaip surinkta mediaga klasifikuojama ir analizuojama. Visus iuos tyrimo
etapus nagrinja apraomoji statistika. Apraomosios statistikos tyrimo objektas yra generalins
visumos (aibs, populiacijos) tyrimo statistiniai metodai ir procedros. Socialini-ekonomini
reikini ir proces apraymas svarbiausias apraomosios statistikos tikslas. Gauta suraymo ar
privalomosios atskaitomybs informacija klasifikuojama ir analizuojama taip, kad bt galima
nustatyti socialinio gyvenimo faktus; empirin informacija apibendrinama statistiniais dsningumais.
Tam naudojama daugyb statistini metod ir procedr: grupavimas, vidurkiai, indeksai, koreliacin
ir regresin analiz, daugiamats statistins analizs metodai.
Be nuolatini stebjim, danai atliekami ir daliniai, apimantys ne visum, o tik jos dal, danai
labai ma. iuo atveju duomenys renkami (stebimi) tam, kad i dalies galima bt sprsti apie
visum. I dalini stebjim iskirtini imties metodu (r. 1.3 skyri) gaunami pirminiai ekonomins
informacijos duomen masyvai. Taikant imties metod, visada reikia sudaryti pai imt. Jos objektai
turi bti atrenkami atsitiktinai, kiekvieno vieneto galimybs patekti imt vienodos.
Be mintos apraomosios statistikos taikoma indukcin statistika. Loginiu poiriu indukcin
statistika i esms skiriasi nuo apraomosios statistikos. Apraomosios statistikos metodais stebjimo
4
duomenys tik apraomi, o indukcins statistikos metodologija padeda statistinius duomenis
apibendrinti. Indukcin statistika nagrinja t matematin statistin metodologij, kuri leidia
gautas ivadas apie imt pagrstai pritaikyti generalinei aibei apibdinti. Statistikoje visi
apibendrinimai daromi induktyviai, remiantis empirinio patyrimo duomenimis. Apibendrinant nuo
siauresni svok ir teigini, ivad einama prie isamesni, bendresni.
Nuo statistikos metodologijos, kaip mokslo apie statistinius metodus, reikia skirti mokymo
dalykus. Mokymo dalykuose vienos ar kitos srities teoriniai mokslai (ekonomikos teorija, sociologija,
demografija ir pan.) konkretizuojami, j kategorijos ir svokos identifikuojamos (susiejamos) su
konkreiais gyvenimo faktais, reikiniais. Tokiais dalykais yra ekonomin statistika, kio statistika,
demografin statistika, socialin statistika ir kt.
Statistika, tirdama masinius reikinius ir procesus, vartoja specifines svokas: didij skaii
dsn, poym, statistin visum, variacij, rodikl.
Poymis - tai bdingas reikini arba proces bruoas, savyb arba ypatyb, kuri gali bti
apibdinta statistiniais dydiais. Slygikai visus poymius galime skirstyti kiekybinius ir
kokybinius. Kiekybiniais (variaciniais) poymiais vadiname tuos, kuri reikms viena nuo kitos
skiriasi apibrtu, imatuojamu dydiu. Kokybiniais (atributiniais) vadiname kiekybikai neireiktus
poymius. Atskirai pamintinas atributini poymi atvejis - alternatyviniai poymiai, kurie gali gyti
tik prieingas reikmes (vyras - moteris, lietuvis - nelietuvis, sportininkas ne sportininkas).
Statistin visuma (aib) - tai panaaus turinio objekt arba reikini, egzistuojani laike ir
erdvje, turini bendr poymi ir skirting reikmi, grup (aib). Pirminiai nedalijami aibs
elementai (objektai ir reikiniai), turintys bendr aibs poymi, yra vadinami aibs vienetais.
Variacija - tai poymi reikmi svyravimas. Variacijos atsiranda dl vairi prieasi poveikio
reikiniui. Jos kinta tiek laiko, tiek erdvs atvilgiu.
Statistinis rodiklis - tai skaitmenin charakteristika, rodanti visuomeninio reikinio savyb ar
tapatyb konkreiomis vietos ar laiko slygomis. Individualieji rodikliai - tai statistiniai duomenys.
Apibendrinantieji rodikliai charakterizuoja reikini aib.

1.2. DUOMEN RINKIMAS
Statistins informacijos rinkimo etape renkami statistiniai duomenys apie socialinius,
ekonominius, demografinius ir kitus masinius reikinius. Statistins informacijos rinkimas mokslikai
organizuotas, poymiai registruojami pagal i anksto sudaryt program. Kiekvienoje alyje statistins
informacijos rinkim reglamentuoja statistikos statymas (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=93207&p_query=&p_tr2=). Statistin
informacija gali bti renkama itisiniu ir daliniu metodu. Itisiniu metodu statistinius duomenis
pateikia visi be iimties respondentai (gyventojai, mons ir pan.). ia statistika tik aprao reikinius,
5
konstatuoja faktus. I dalini stebjim ypating reikm turi imties metodu gaunami pirminiai
statistiniai duomenys.
Pagrindiniai valstybs statistikos organizavimo ir darbo principai suformuluoti Statistik
profesiniame kodekse (Tarptautinis statistikos institutas, 1985).
Daugelyje valstybi statistini duomen apsaug ir j identifikavim reglamentuoja duomen
apsaugos statymas. Lietuvos respublikos Asmens duomen teisins apsaugos statymas sigaliojo
1996 m. birelio 11 d. (Interaktyvus
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231799).
Nuo seno kiekvienoje valstybje svarbiausios statistikos funkcijos yra paintin, valdymo,
vieumo.
Paintin atskleisti ir nustatyti reikini santykius, dsningumus, kitimo tendencijas. Kas vyksta?
Kokie santykiai, proporcijos, ryiai?
Valdymo statistinis reikini vertinimas parodo ar reikia keisti statymus, priimtus nutarimus.
(Pvz. neturint duomen apie vyr ir moter gyvenimo trukm, negalima korektikai nustatyti pensinio
amiaus).
Vieumo kiekvienam alies pilieiui turi bti sudarytos slygos susipainti su alies ekonomine ir
socialine raida. Vieumo funkcija realizuojama periodikai publikuojant statistinius duomenis apie
visas svarbiausias valstybs gyvenimo sritis.
Informacijos rinkimo aspektu svarbiausi duomen altiniai yra ie:
1. atskaitomybs formos;
2. registrai, suraymai;
3. specials tyrimai.
1. Atskaitomyb.
Tarptautinje praktikoje valstybs statistika dal informacijos surenka taikydama organizacin
stebjim form - atskaitomyb, kai nustatytais terminais visi juridiniai asmenys pateikia Statistikos
departamentui ataskaitas.
2. Suraymai, registrai.
Gyventoj registras - tai kartoteka, kitaip sakant, rinkinys individuali korteli, skirt tam tikriems
arba konkretaus asmens, arba grups asmen duomenims. Jo funkcionavimo principas - pastovus
duomen rinkimas ir turim duomen apie visus mogaus gyvenimo vykius, kuriuos numato registro
stebjimo programa atnaujinimas.
Eksploatuojant gyventoj registr, labai svarbus yra identifikavimas, t.y. kai kiekvienam
gyventojui suteikiamas asmens kodas. Gyventoj registro duomen rinkimas yra dviej stadij:
duomen vedimas ir informacijos aktualizavimas (atnaujinimas). inomi du duomen vedimo
variantai:
6
o suraoma i anket pagal gyventoj apskaitos program. Apklausos lapai pildomi pagal
asmeninius piliei dokumentus (pas, diplom, atestat, vairius paymjimus ir pan.), tikrinant
kiekvien ra anketoje. Organizaciniu poiriu is bdas panaus gyventoj suraym;
o pas skyriaus informacij papildomai gauna i metrikacijos skyri, darboviei, mokymo
staig.
Vliau duomen banko raai turi bti aktualizuojami (atnaujinami) - tai btina registro
funkcionavimo slyga. Tuo tikslu staigose, atliekaniose pirmin apskait, diegiamos apskaitos
formos, kuri paskirtis - vesti informacij duomen bank.
Suraymas yra specialiai organizuotas kokio nors reikinio statistinis tyrimas. Jis atliekamas vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendr program ir metodologij registruojant kiekvien stebjimo
vienet. Gali bti itisiniai ir neitisiniai suraymai. Ypatingas suraym tipas - gyventoj suraymas.
3. Specials tyrimai.
Valstybs statistikos lygmenyje iems tyrimams vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs (toliau statistikos departamentas). Specialiai tiriami nam kiai, darbuotoj
darbo apmokjimas, uimtumas ir daugelis kit reikini.
Informacija socialiniams reikiniams tirti daugiausia renkama apklausos bdu. Be apklausos patu,
telefonu, plaiausiai naudojama anketin, sociometrin apklausos ir interviu.
Skiriamos kelios apklausos organizavimo rys:
o ekspedicin, kai registratorius aplanko respondent ir pats upildo anket;
o saviskaita, kai anket upildo respondentas, o registratorius tikrina parodym tikslum;
o korespondentinis bdas, kai respondentas, suderins su statistikos staigomis, sipareigoja stebti
tam tikrus reikinius ir numatytais terminais praneti rezultatus.
Socialiniams, sociologiniams reikiniams tirti itin svarbi anketin apklausa bei interviu. Anketins
apklausos pagrindas yra anketa.
Anketa - tai sraas klausim su galimais atsakym variantais arba be j, kurie respondentui
pateikiami atspausdinti, anketos forma. Interviu, skirtingai anketinei apklausai, klausim sraas
skirtas klausjui, o ne respondentui.
Anketavimo pranaumas yra tas, jog, renkant informacij, maesnmis snaudomis gaunami
tikslesni duomenys, kadangi respondentas jauia didesn anonimikum, atsakymai labiau apgalvoti.
Anketavimo trkumai yra ie:
o apklausos situacija nekontroliuojama;
o respondentui nemanoma paaikinti neaiki klausim;
o respondentas geriau atsakinja klausimus, kai alia klausjas.
Skiriami du apklausos tipai:
o ekspertin;
7
o individualioji.
Ekspertin apklausa esti, kai respondentas yra tam tikros gyventoj grups interes reikjas, o
individualioji - kai respondentas yra savo nuomons reikjas.
Pagal uduodam klausim konstrukcij apklausos skiriamos tris tipus:
o atviroji, kai respondentas atsakinja laisva forma;
o udaroji, kai visi atsakym variantai duoti ir ufiksuoti klausim srae;
o pusiau udaroji, jungianti atvirosios ir udarosios apklaus procedras.
Tarp anketavimo ir interviu, kaip apklausos metod, yra neymi skirtum:
o pirma, anketavimas - tai raytin, neakivaizdin apklausa, daugiausia udarojo tipo, o interviu -
odin apklausa, daugiausia atvirojo tipo;
o antra, anketuojant klausim sraas teikiamas respondentui, o imant interviu j visada turi
klausjas.
Dabar vis daniau naudojamos tarpins formos, pavyzdiui, anketa-interviu ir pan.
Tiek anketavimo, tiek interviu pagrindas yra klausim sraas. Anketos klausimai klasifikuojami
pagal turin, pagal form, pagal funkcij.
Klausimai, priklausomai nuo j turinio, slygikai grupuojami dvi grupes:
o klausimai apie faktus, reikinius, vykusius praeityje bei dabar;
o klausimai apie motyvus, vertinimus, nuomones.
ia reikminga yra proektorin apklausa, kai respondentams pateikiamas situacij rinkinys ir
praoma nurodyti pateiktoje situacijoje palankesn elgesio ar nuomons variant.
Klausimai pagal form skirstomi :
o atviruosius;
o udaruosius;
o pusiau udaruosius.
Klausimai gali bti tiesioginiai ir alutiniai, o pagal atliekam funkcij filtruojantys ir kontroliniai.
Filtruojaniaisiais klausimais vertinamas respondent informuotumas, kad bt paalinti
nekompetentingi. Kontroliniais klausimais patikrinama, ar teisingi respondento atsakymai
ankstesnius anketos klausimus.
Apklausos rezultatai labai priklauso nuo klausim srao kokybs. Sudarant klausim sra, labai
svarbu tinkamai parinkti, suformuluoti ir idstyti klausimus. Tarptautinje statistikoje galioja
svarbiausios klausim srao sudarymo taisykls:
1. klausim sra traukiami tik esminiai klausimai, atsakymai kuriuos teikia informacij, kuri
galima gauti tik apklausos bdu.
2. Kalbos, konceptualumo, semantiniu (turinio prasms) poiriu klausim formulavimas turi bti
suprantamas respondentui, atitikti jo kompetencij.
8
3. Klausimai turi bti suformuluoti taip, kad juos bt galima atsakyti.
4. Negalima pateikti klausim, kurie sukelt respondento nenor bendrauti su klausju. Visi
klausimai turi kelti teigiam respondento reakcij bei nor teikti objektyvi ir isami informacij.
5. Klausimai turi atitikti respondent tipus ir j psichologin bsen.
Anketos kompozicij sudaro:
o vadin dalis;
o pagrindin dalis;
o demografin dalis.
vadinje dalyje nurodoma:
o kokia organizacija atlieka anketin apklaus;
o tyrimo tikslas ir kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai;
o respondento asmeninio dalyvavimo svarba ir reikmingumas;
o atsakym anonimikumas;
o taisykls, kaip pildyti anket ir kaip j grinti.
Pagrindin dal sudaro klausimai, atskleidiantys tiriamos temos turin. Pradioje pateikti
klausimai respondentui turi bti lengvi, daniausiai - klausimai apie faktus. Antrasis pagrindins dalies
tredalis yra sunkiausi klausimai, kuriais siekiama vertinti respondento nuomon, vertinimus. Tai
klausimai, kurie tiesiogiai susij su pagrindine tyrimo tema. Pagrindins dalies paskutinis tredalis - tai
intymiausi ir vairs kontroliniai klausimai, kuri tikslas - pagilinti ir patikslinti t informacij, kuri
buvo gauta atsakant prie tai pateiktus klausimus. Kai respondentas jau bna upilds didesn
anketos dal, jis esti psichologikai pasirengs atsakyti visus klausimus. Demografinius klausimus
rekomenduojama pateikti anketos gale, taiau galima ir anketos pradioje.
Sudarius anket, atliekamas bandomasis tyrimas, pilotaas, anketos kokybei vertinti. Tikrinamas
klausim turinys, formulavimas, nuoseklumas, klausim kiekis, todl gali bti traukiama papildom
klausim, ibraukiami neinformatyvs klausimai.
Bandomasis tyrimas atliekamas asmeninio interviu forma. Bandomajam tyrimui rekomenduojama
suformuoti imt. Klausjui btina apsvarstyti su respondentu klausim turin, isiaikinti sunkumus, su
kuriais susiduria respondentas, respondento nuomon, kaip geriau formuluoti klausim. Daniausiai
pasitaikanios klaidos, kurios irykja bandomojo tyrimo metu:
1. Netvarkingi atsakymai. Vadinasi, vartojamos respondentui nesuprantamos, per daug sudtingos
svokos.
2. Atsakymai viskas" arba nieko". Vienareikmiai atsakymai be skirting interpretacij rodo, kad
klausimus geriau i naujo suformuluoti.
3. Dani atsakymai neinau" arba nesuprantu". Tai rodo, jog blogai suformuluoti klausimai arba
blogai suformuluota atranka.
9
4. Daug netinkam komentar, pastab. Tai rodo, kad klausimai blogai suformuluoti ir
atsakymuose ivardytos ne visos alternatyvos.
5. Daug atsisakani atsakinti.
Anketa laikoma patikima, jei, pakartotinai tiriant, gaunami panas rezultatai. Keli tyrim
stabils rezultatai - anketos patikimumo kriterijus.
Specifins yra sociometrins apklausos, arba, kitaip sakant, testai. i apklaus svarbiausias
momentas - teisingas testo sudarymas. Pagrindiniai reikalavimai, keliami testams, yra ie:
o testuojama asmen grup turi bti aiki. Jos ribos turi bti tiksliai apibriamos;
o testuojamieji turi turti galimyb daryti neribot skaii pasirinkim;
o testuojamieji turi bti apklausti ir itokia apklausa turi padti jiems pasirinkti bei isiaikinti
kriterijus, nes sociometrinio testo rezultatai gali bti panaudoti apklausiamj grupei rekonstruoti;
o apklausiamosios grups nariai pasirinkti turi savarankikai;
o testo klausimai turi bti suformuluoti taip, kad visi apklausiamosios grups nariai juos vienodai
suprast.
1.3. IMTIES METODAS IR JO TURINYS
Statistiniai duomen rinkimo metodai skiriasi ne tik praktinio pritaikymo galimybmis ar
universalumo mastu, bet ir patikimumu, jais surinkt duomen tikslumu ir snaudomis. I plataus
metod spektro reikt iskirti imties metod. Praktinis io metodo taikymas rodo esant j optimal,
nes, palyginti su visos aibs tyrimu, imties tyrimas yra ekonomikas, palankus tiriant nepasiekiamas
aibes, tikslus, operatyvus.
Imties metodas yra neitisinio (dalinio) statistinio stebjimo metodas. io metodo praktinis
naudojimas susijs su atitinkamos tyrim metodikos suformavimu.
Formuojant tyrim metodik, galima iskirti svarbesnius jos momentus, iplaukianius i io
metodo turinio, kuris yra toks:
1. Tiriama aib, kurios statistins charakteristikos neinomos.
2. I ios aibs atsitiktine tvarka atrenkama n vienet, sudarani imt.
3. Stebimi imt apibdinantys poymiai.
4. Nustatomos imties statistins charakteristikos, kurios laikomos aibs charakteristikomis.
Tyrimo imties metodu etapai ir imties rys. Tyrimas imties metodu turi kelis etapus. i etap
turin galima apibendrinti taip:
1. Suformuluojamas stebjimo tikslas.
2. Apibriama aib, kuri bus stebima.
3. Apibdinamas rinktin duomen pobdis.
4. Parenkamas duomen rinkimo bdas (bus stebima tiesiogiai ar kitu bdu).
5. Pasirenkamas imties vienetas ir imties ris.
10
6. Nutariama, ar tyrimas bus vienkartis, ar jis bus atliekamas tam tikrais laikotarpiais.
Imtis gali bti:
o atsitiktin (tikimybin);
o neatsitiktin (netikimybin).
Tikimybinms imtims bdinga tikimyb patekti imt. J rys ios:
o paprastoji atsitiktin imtis;
o sistemin atsitiktin imtis;
o stratifikuota imtis;
o sankaup imtis.
Netikimybins imtys neturi atsitiktinumo veiksnio. Jos yra:
o imtis patogumo dlei (naudinga imt formuojaniam asmeniui);
o kvotin imtis, kai atsivelgus populiacijos sandar, i anksto numatomos imties element
kvotos. Pavyzdiui, numatoma, kad imt sudarys 80 lietuvi, 10 rus, 7 lenkai ir 3 baltarusiai;
o sprendimo bdu gauta imtis (tiriami tie aibs objektai, kurie, tyrjo nuomone, geriausiai
reprezentuoja tiriam aib);
o koncentruotos aibs imtis (respondentai parenkami aklai; po apklausos jie identifikuoja kitus ir
t.t).
Tikimybins imties turinys yra toks:
o paprastoji atsitiktin imtis - stebimi objektai parenkami atsitiktinai (traukiant burtus, naudojant
atsitiktini skaii lentel ir pan.);
o sistemin atsitiktin imtis - i aibs element srao imamas kiekvienas per k dydio interval
objektas, o pirmas objektas parenkamas atsitiktinai;
o stratifikuota imtis - aib dalijama vienares dalis - stratas. Jose objektai imami proporcingai,
atsitiktins imties bdu;
o sankaup imtis - aib suskaidoma panaias sankaupas grupes, paprastosios atsitiktins imties
bdu atrenkamos kelios sankaupos, kuri visi objektai tiriami.
Imtis gali bti kartotin ir nekartotin, kai imiai atrinkti aibs vienetai toliau formuojant imt
nenaudojami.
Imties tyrim klaidos. Klaidos gali kilti ir i bdo, kuriuo atsakymas yra igaunamas,
visuomens poveikio tyrimui, tyrjo ar respondento asmeninio nusistatymo ir pan. Danos matavimo
klaidos, tai:
o sistemins paklaidos (situacijos ikraipymas);
o atsitiktins paklaidos (atsiranda tyrimui naudojant gausi informacij). Tai skirtumas tarp imties
vidurkio ir visos aibs vidurkio. Atsitiktini paklaid atsiranda naudojant tas paias matavim
procedras ir instrumentus. Atsitiktins paklaidos vidurkiai maja majant stebini skaiiui.
11
1.4. DUOMEN SUMAVIMAS
Duomen grupavimas. Grupavimo poymiai. Skals. Stebjimo objekto vienet suskirstymas
pagal esminius poymius vienares grupes vadinamas statistiniu grupavimu. Paprastai
grupuojama keliais etapais:
o parenkami grupavimo poymiai;
o sudaromos grups (intervalai) ir nustatomas grupi skaiius;
o gauti rezultatai apibdinami statistiniais rodikliais.
Grupavimo pagrindu gali bti imami kokybiniai (atributiniai) arba kiekybiniai poymiai.
Grupuojant pagal kokybin poym, grups viena nuo kitos skiriasi ne dydiu, bet tiriamo poymio
pobdiu. Kokybiniai poymiai danai laikomi beslyginiais, kadangi jie apibdina kiekvien stebim
vienet keliomis kategorijomis. Kiekybiniai poymiai ireikiami skaiiais. J priskyrimas atitinkamai
grupei priklauso nuo grupavimo pagrindu paimto poymio dydio.
Skals. Kokybiniai ir kiekybiniai poymiai dar gali bti skirstomi ir pagal skales.
Kokybins skals gali bti natralios tvarkos arba jos i viso gali nebti. Pavyzdiui, mogaus
profesija, numeriai ant krepinio komandos aidj markinli, geleinkelio vagon numeriai - ia
natralios tvarkos nra, numeriai paprasiausiai ymi, identifikuoja arba kam nors atstovauja.
Kokybiniai poymiai, kuriems nebdinga natrali tvarka, yra priskiriami vardinei skalei. Vardin
skal patvirtina t fakt, kad kokybiniai poymiai yra tik tam tikri pavadinimai su priskirtu kokiu nors
nereikminiu dydiu (pvz., vyras - 1, moteris 2), nekeiianiu skals pobdio. ie skaiiai
prasiausiai identifikuoja asmen, kuriam priskirtas numeris. Kad bt galima nustatyti asmens lyt,
tereikia inoti, koks jo asmens skaiius - 1 ar 2. iuos skaiius galima sukeisti vietomis. Tai galima
padaryti todl, kad identikumas yra vienintel vardinje skalje leidiama operacija.
Jeigu kokybin poym galima idstyti tam tikra (nuoseklia) tvarka, tai tokia skal vadinama eils
skale. Nuo vardins skals ji skiriasi tuo, kad joje objektai yra irikiuojami pagal tam tikros stebimos
savybs didjim arba majim. ios skals pagrindin savyb yra eilikumas. Eils skals pavyzdys
gali bti visuomens socialinis statusas (klasifikuojamas kaip emas, vidutinis ir auktas), nuomon
apie tam tikr pasilym (klasifikuojama pagal tai, ar individas yra palankus pasilymui, ar abejingas
jam, ar prietarauja), uimta vieta pasibaigus sporto varyboms (pirma, antra ir t.t.). Be to, t pai
kokybini poymi eils skal gali bti ir kitaip sudaryta: socialinis statusas gali bti klasifikuojamas
kaip emas ir auktas vietoje emo, vidutinio ir aukto, nuomon gali bti klasifikuojama kaip labai
palanki, palanki, abejinga, prietaringa ir labai prietaringa.
Kiekybiniai poymiai gali bti intervalins arba santykins skals pavidalo. Klasikinis intervalins
skals pavyzdys yra temperatros skal. Ji rodo, k galime ir ko negalime pasakyti imatav reikin
intervalinje skalje. Tarkim, kad 10 laipsni ilumos yra ema vasaros dienos temperatra, o 20
laipsni ilumos - aukta. Ar galima pasakyti, kad, esant auktai temperatrai, yra dvigubai kariau,
12
nei esant emai? Atsakymas, be abejons, bus neigiamas. Intervalinje skalje negalima lyginti
absoliui reikmi. Prieastis yra ta, kad intervalinje skalje nulinis takas yra nustatomas
susitarimo pagrindu.
Santykinje skalje nulis yra ne susitarimo reikalas, bet susijs su tiriamo reikinio esme, t.y. jei
objektas savybs visai neturi, ji ymima 0. Akivaizdus pavyzdys gali bti svoris. Santykinje skalje
galima palyginti absoliuius dydius. Pavyzdiui, mogus, sveriantis 100 kg, laikomas dvigubai
sunkesniu u mog, sveriant 50 kg. Tai reikia, kad santykinje skalje galima lyginti intervalus,
klasifikuoti objektus pagal j dyd arba vartoti skaiius objektams identifikuoti.
Grupavim intervalo nustatymas. Tais atvejais, kai tiriama aib nevienar arba labai didel,
yra sudaromi intervalai ir nurodomos minimalios ir maksimalios poymio reikms, priklausanios
kiekvienai grupei.
Grupavimo intervalas - tai vienari grupi iskyrimas pagal kok nors kiekybin poym.
Sudarant intervalus, svarbu tiksliai nustatyti j ribas. Paprastai intervalai turi dvi ribas: emutin ir
auktutin, kurios gali bti ymimos nurodant poymio reikmes nuo - iki". Jei tiriami reikiniai
grupuojami pagal kiekybin poym, interval ribos priklauso nuo poymio pokyio. Todl pagal
pokyio pobd kiekybiniai poymiai skirstomi diskreiuosius ir tolygiuosius.
Jei poymis yra diskretusis, tai intervalai ymimi taip, kad vieno intervalo auktutin riba, o kito
intervalo emutin riba skirtsi apibrtu dydiu, daniausiai - vienetu. Jei poymis kinta tolygiai, tai
intervalai gali bti ymimi taip, kad vieno intervalo auktutin riba, o kito intervalo emutin riba
sutapt arba skirtsi labai mau (nereikminiu) dydiu.
Intervalai gali bti apibrtieji ir neapibrtieji, t.y. udarieji ir atvirieji. Intervalai, turintys abi
ribas, vadinami apibrtaisiais (udaraisiais), o kai yra tik viena riba - neapibrtaisiais (atviraisiais).
Intervalai pagal dyd skirstomi :
o lygiuosius;
o nelygiuosius.
Lygieji intervalai taikomi tais atvejais, kai kiekybiniai poymiai kinta tolygiai, nelygieji -
daniausiai kaip progresyviai didjantys (majantys) intervalai. Progresyviai didjantys arba
majantys intervalai daniausiai sudaromi tada, kai grupuojamasis poymis kinta netolygiai, o
skirtumai tarp ribini variant yra dideli, pavyzdiui, miest grupavimas pagal gyventoj skaii. I
nelygij interval reikt iskirti specialiai sudarytus kokiam nors konkreiam reikiniui tirti.
Daniausiai j reikia kokybikai besiskirianioms grupms vienai nuo kitos atskirti. Intervalo riba tada
nustatoma ten, kur konkreiomis vietos ir laiko slygomis viena kokyb tampa kita.
Sudarant intervalus, btina tiksliai nustatyti kiekybines grupi ribas. Danai btina apskaiiuoti
intervalo vidutines reikmes.
Vidutin antro intervalo reikm nustatoma kaip auktutini pirmo ir antro intervalo rib sumos
13
pus.
Grupuojant pagal kiekybin poym, grupi skaiius priklauso nuo poymio variacijos, tiriamos
aibs vienet skaiiaus ir tyrimo reikalavim. Kuo didesn poymio variacija ir kuo daugiau aibs
vienet, tuo daugiau reikia sudaryti grupi. Reikia stengtis, kad iskirti intervalai bt upildyti.
Btina sudaryti tiek grupi, kad, remiantis jomis, bt nustatytos tiriamos aibs esmins savybs ir
neprarastas pirmini duomen informatyvumas.
Lygieji intervalai gali bti nustatomi iuo bdu: i didiausios poymio reikms atimama jo
maiausia reikm ir gautas skirtumas dalijamas i numatyto grupi skaiiaus.
Grupavimai, priklausomai nuo sprendiam udavini, skirstomi kokybini ir kiekybini
poymi grupavimus.
Kokybini poymi grupavimas - tai statistins aibs skaidymas kokybikai vienares grupes.
Galimas paprastasis ir kombinuotasis grupavimas.
Paprastuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal vien poym (pvz., gyventoj grupavimas
pagal lyt).
Kombinuotuoju vadinamas grupavimas, atliekamas pagal du ar daugiau poymi.
Kiekybini poymi grupavimas - tai kokybikai vienari grupi iskyrimas pagal vien, du ir
daugiau poymi. Kiekybinis grupavimas pagal vien poym yra vadinamas vienmaiu, o pagal du ir
daugiau poymi - daugiamaiu.
Grupuojant pagal kiekybin poym, labai svarbu tiksliai nustatyti grupi skaii ir varijuojanio
poymio reikmes, kurios skiria vien tip nuo kito. Kitaip tariant, reikia nustatyti tokias kiekybinio
intervalo ribas, kurios iskiria nauj kokyb. Tai nra sunku atlikti, kai grupuojama pagal vien
poym, taiau tai gerokai sudtingiau, kai grupuojama pagal du ir daugiau poymi, kadangi tiriamos
aibs poymiai gali bti vertinti skirtingais matavimo vienetais ir bti skirting poymi krviai, t.y.
vienas poymis gali bti svarbesnis u kit. Be to, geriausia gali bti vieno poymio didiausia
reikm, o kito poymio - maiausia. Todl toks grupavimas gali bti atliktas tik taikant specialius
statistinius duomen apdorojimo metodus.
Statistins lentels. Daniausiai visos statistins lentels skirstomos pasiskirstymo ir dinamikos
lenteles.
Pasiskirstymo duomen lentelse atsispindi socialini-ekonomini reikini kitimai erdvje.
Dinamikos duomen lentels parodo socialini-ekonomini reikini rodikli pasiskirstym laiko
atvilgiu.
Dinamikos duomen ir pasiskirstymo duomen lentels gali bti sudarytos pagal kokybin ir
kiekybin poymius arba kaip i poymi kombinacija.
Visos statistins lentels gali bti pirmini duomen lentelmis (informacinmis) ir pirminius
duomenis iliustruojaniomis lentelmis, plaiau paaikinaniomis pirminius duomenis.
14
Statistini lenteli sudarymo principai. Statistins lentels turi bti vaizdios ir lengvai
suprantamos. Dl to, jas sudarant, rekomenduojama laikytis tam tikr princip. Tipinje statistinje
lentelje turi bti nurodytas numeris, pavadinimas ir paantrat vir paios lentels. Toliau turi bti
pateikta pagrindin statistins lentels dalis - jos aknis ir antrat, t.y. eilui ir stulpeli pavadinimai,
statistin informacija. Inaos ir duomen altiniai turi bti po pagrindine lentels dalimi.
Duomen apraymas grafikais. Grafikai yra vaizdesnis duomen apraymo bei analizs bdas
palyginus su lentelmis. Visi grafikai gali bti suskirstyti ias grupes:
o faktinius duomenis iliustruojanius grafikus;
o papildomais skaiiavimais gaut duomen grafikus, kuriais daniausiai vaizdiai idstomi
skaiiavim rezultatai, papildomai jie paaikinami.
Grafikai gali bti sudaryti vairia technika ir bdais. Taiau juos sudarant reikia laikytis tam tikr
reikalavim.
Daniausia socialiniuose ir ekonominiuose tyrimuose naudojamos ios grafik rys:
o Sektorins diagramos.
o Stulpelins ir juostins diagramos.
o Tiesins diagramos.
o Tiesins pusiaulogaritmins diagramos.
Sektorins diagramos yra skirtos atskir aibs dali struktrai atvaizduoti. Sudarant sektorines
diagramas, yra briamas apskritimas, kuris padalijamas segmentus proporcingai aibs dali
lyginamajam svoriui, ireiktam procentais.
Stulpelinse diagramose vairi kategorij dydiai atvaizduojami vienodo ploio ir skirtingo
aukio staiakampiais ("stulpeliais"). Stulpelini diagram sudarymui reikia tik vienos, ordinai
srityje atidtos mat skals. Ji skirta kiekvieno stulpelio aukiui nustatyti Stulpeliai turi bti idstomi
tam tikru vienodu atstumu vienas nuo kito.
Jeigu staiakampius idstytumme ne vertikalia, o horizontalia kryptimi, gauta diagrama
vadintsi juostine. Stulpelins ir juostins diagramos yra naudojamos tada, kai reikia palyginti
tarpusavyje kelis dydius. Jas sudarant reikia laikytis toki reikalavim:
o skals, kuria matuojamas stulpelio auktis (juostos ilgis), pradinis takas yra nulis;
o mat skal turi bti nepertraukiama;
o mat skal turi apimti visas statistins aibs reikmes;
o mat skalje uraomi tik sveiki arba suapvalinti skaiiai;
o kai reikia, nurodomas skals mato vienetas.
Kuri i i diagram - stulpelin ar juostin - pasirinkti, priklauso nuo turim duomen.
Stulpeliai ir juostos yra naudojami ne tik atskir dydi palyginimui tarpusavyje, bet ir reikini
kitimui laiko atvilgiu atvaizduoti.
15
Tiesinms diagramoms, skirtingai nuo stulpelini ir juostini, reikia ne vienos, o dviej mat
skali. Koordinai sistemos abscisi ayje yra atidedamas laikotarpis arba data, o ordinai - apimtis
arba lygis. Tiesins diagramos - tai tinkamiausias grafinis bdas reikini kitimui laiko atvilgiu
atvaizduoti.
Grafikai bna daug domesni ir naudingesni tada, kai vienoje diagramoje yra nubrta ne viena, o
kelios kreivs. Tada naudojamos skirtingos linij rys. Rekomenduojama vienoje diagramoje brti
ne daugiau 5-6 kreivi.
Visi aptarti grafikai sudaromi, naudojant prastin, taip vadinam aritmetin skal. iai skalei
bdinga, kad vienodos jos atkarpos atitinka vienodo dydio reikmes. Taiau pasitaiko atvej, kai
reikia ypatingai pabrti ne absoliut, o santykin arba procentin reikinio kitim laiko atvilgiu. Tuo
tikslu yra naudojama logaritmin skal. Atitinkamas grafikas yra sudaromas pusiaulogaritminiame
grafiniame lauke. Tiesins pusiaulogaritmins diagramos sudaromos taip:
o ordinai ayje atidedama logaritmin mat skal;
o abscisi ais graduojama, naudojant prast aritmetin skal;
o pradinis ordinai aies takas yra 1, o galutinis takas yra 10. Atstumas nuo 1 iki 10 reikia
vien augimo cikl, t.y. deimteriop reikinio apimties padidjim. Ordinai ayje atstumas nuo 1 iki
2 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4, bei atstumas nuo 4 iki 8 yra lygus atstumui nuo 2 iki 4. Atstumas nuo
1 iki 2, kaip ir atstumas nuo 2 iki 4 bei nuo 4 iki 8 yra lygus 100 procent.
1.5. STATISTINIAI RODIKLIAI
1.5.1. Vienmaiai statistiniai rodikliai.
Statistini rodikli tipai. Statistinio stebjimo ir grupavimo rezultatai ireikiami
apibendrinaniaisiais statistiniais rodikliais. Apibendrinantieji statistiniai rodikliai sudaromi
panaudojant individualiuosius rodiklius, todl jie skiriasi kokybikai. Individualieji rodikliai yra
empirinio painimo, o apibendrinantieji - teorinio painimo rezultatas.
Apibendrinantieji rodikliai skirstomi dvi grupes:
o ekstensyviuosius (apimties);
o intensyviuosius (kokybinius).
Ekstensyvieji rodikliai apskaiiuojami pirmini poymi, o intensyvieji - antrini poymi
pagrindu. Pirmieji atspindi reikini apimt, dyd. Konkretaus statistinio tyrimo ekstensyvieji rodikliai
gali bti skirstomi iuos rodiklius:
o statistins aibs vienet skaiiaus;
o statistins aibs poymio apimties.
Statistins analizs metu btina lyginti ir intensyviuosius statistinius rodiklius. Kitaip nei
ekstensyvieji, intensyvieji rodikliai negali bti tiesiogiai sumuojami. Intensyvieji rodikliai skirstomi
16
dvi grupes:
o santykinius rodiklius;
o vidurkius.
Santykiniai rodikliai skaiiuojami lyginant absoliuius statistinius dydius arba paius santykinius
dydius. Santykiniai dydiai ireikiami vairiai, priklausomai nuo lyginamosios bazs. Paprastai, kai
lyginami vieno masto dydiai, santykiniai dydiai ireikiami procentais (%) ir koeficientais. Jeigu
tarpusavyje lyginami vairiariai dydiai, tai santykiniai dydiai daniausiai ireikiami vardiniais
skaiiais, promilmis ir kt.
Dydis, kur lyginame, vadinamas lyginamuoju, o dydis, su kuriuo lyginame - baze.
Jei baz prilyginama vienetui, santykinis dydis ireikiamas koeficientu, jei imtui - procentais, jei
tkstaniui - promilmis, o jei deimiai tkstani - prodecimilmis.
Tarpusavyje susij rodikliai sudaro statistini rodikli sistem. emiau apraomi pagrindiniai
statistiniai rodikliai.
Vidurkis (toliau x ) tai takas, kuris vidutinikai artimiausias visiems statistins eiluts
elementams. Skaiiuojamas tik kiekybini duomen vidurkis.

(1.1)
ia: x variantai;
n variant skaiius.
Skaitmeniniu poiriu vidurkis yra sklaidos eiluts viduje, o pasiskirstymas gali bti apibdintas
vairi ri vidurkiais: aritmetiniu, harmoniniu, geometriniu, kvadratiniu, antiharmoniniu, moda,
mediana ir kt.
Mediana (toliau - M
e
) arba medianinis dydis, yra vidurinis sutvarkytos statistins eiluts narys,
dalijantis j dvi lygias dalis. Kaip ir aritmetinis vidurkis, mediana charakterizuoja duomen centr.
Paprastai ja patariama naudotis, kai duomen aibje yra iskiri. Iskirtis - tai tokia duomen aibs
reikm, kuri yra nenatraliai didesn ar maesn u kitas reikmes.
Mediana apskaiiuojama gana paprastai: jeigu variacins eiluts nari skaiius n nelyginis, tai
mediana lygi ios eiluts viduriniam nariui. Jeigu n lyginis, tai mediana lygi dviej vidurini
variacins eiluts nari vidurkiui.
Kvartils, decils ir procentils yra labai artimos medianai tuo, kad taip pat dalija pasiskirstymo
eilut lygias dalis. Mediana dalija eilut dvi lygias dalis, kvartils - keturias, decils - deimt,
procentils - imt lygi dali.
Moda (toliau - M
o
) yra imties elementas, turintis didiausi danum. Jeigu visos reikms
statistinje eilutje pasikartoja vienodai danai, sakoma, kad pasiskirstymas modos netur. Pavyzdiui,
duomen aib 2,3; 2,3; 3,8; 3,8; 4,5; 4,5 modos neturi.

=
=
n
j
j
x
n
x
1
1
17
Dani skirstinys, turintis vien mod, vadinamas unimodiniu skirstiniu. Jeigu egzistuoja dvi
modos sakoma, kad dani skirstinys bimodinis. Jeigu negretim vienodo danio variacins eiluts
nari yra daugiau nei du, mod taip pat yra daugiau. Toks dani skirstinys vadinamas multimodiniu.
Trij pasiskirstymo centro charakteristik (vidurkio, medianos ir modos) santykis rodo
pasiskirstymo asimetrijos krypt ir laipsn:
o jeigu i rodikli reikms lygios x = M
e
= M
o
yra simetrikas pasiskirstymas;
o jeigu x > M
e
> M
o
teigiama deiniaon asimetrija;
o jeigu x <M
e
<M
0
neigiama kairiaon asimetrija.
Pagrindins sklaidos charakteristikos yra duomen aibs plotis, vidutinis nuokrypis, dispersija,
standartinis nuokrypis. Tai - kiekybini kintamj charakteristikos.
Dispersija. Imties dispersija parodo duomen sklaid apie vidurk. Imties dispersija (toliau s
2
):

(1.2)
ia: x
i
poymio reikms (variantai);
Standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis yra daniausiai taikomas sklaidos matas. Jis
gaunamas itraukus kvadratin akn i dispersijos.
Imties standartinis nuokrypis:


Kaip ir dispersija, standartinis nuokrypis parodo vidutin duomen sklaid apie vidurk.
Variacijos koeficientas (v) yra lygus standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykiui,
padaugintam i 100. Jis vartojamas daniausiai ir rodo variacijos laipsn. Kuo jis maesnis, tuo aib
vienarikesn, tuo ios aibs aritmetinis vidurkis yra tikslesn poymio reikmes apibdinanti
charakteristika. Variacijos koeficientas apskaiiuojamas tik i teigiam poymio reikmi.
1.5.2. Dvimat statistika: reikini ryio tipai
Ryio matai, palyginti su vien statistin eilut atspindiniais vienmaiais rodikliais (vidurkiais,
variacijos matais, pvz., dispersija), yra kokybikai naujos statistins charakteristikos. Jos gaunamos
operuojant i karto dviem ar daugiau statistini poymi reikmi ir atspindi dvimat ar daugiamat
statistins aibs vaizd. Paprastai iskiriami nagrinjamos poymi visumos dviej ri dydiai:
o rezultatinis rodiklis (ymimas y);
o faktoriniai, lemiantys rezultatinio rodiklio kitim rodikliai (ymimi x)
Yra daugyb ryio vertinimo mat bei metod. Statistika orientuojasi kiekybin ryio vertinim
- sprendiama, koks ryio stiprumas, kokia jo kryptis, kok metod naudoti ryiui vertinti.
Yra du ryi tarp reikini, tipai:
o funkcinis, arba determinuotasis, ryys, kai kiekvien rezultatinio rodiklio reikm grietai

=
n
i
i
x x
n
s
1
2 2
) (
1
1
2
s s =
18
apibria faktorinio dydio (ar dydi) reikm. Funkcinis ryys paprastai reikia, kad reikinys nra
sudtingas ir jis apibrtas bei gerai inomas.
o stochastinis, arba statistinis, ryys, kuris pasireikia kaip priklausomyb tarp atsitiktini dydi
taip, jog vieno dydio pokytis veikia kito dydio pasiskirstym.
Stochastinio ryio samprata remiasi tikimybins reikini prigimties aikinimu, o itoks tikrovs
painimo bdas i esms atitinka masinio sudtingo reikinio vyksm - kiekvienas paskiras faktas
traktuojamas kaip grietai neapibrtas, tikimybinis; tik i toki fakt aibs irykja tam tikra tvarka,
dsningumas.
Stochastinio tipo ryiams reikti paplitusios koreliacijos (atsakant klausim, ar yra ryys tarp
poymi, kokia jo kryptis ir stiprumas) ir regresijos (konkretizuojant ryio form) svokos.
Ryiams vertinti gali bti naudojami ie metodai:
o statistini eilui sugretinimas;
o analitinis grupavimas;
o speciali lenteli (pvz., koreliacini) konstravimas;
o grafinis vaizdavimas;
o dispersin analiz;
o koreliacija ir regresija;
o daugiamat analiz (faktorin, komponentin, daugiamatis grupavimas, kanonins koreliacijos
ir pan.);
o neparametriniai testai.
Koreliacija. Nefunkcins priklausomybs grafinis vaizdas vadinamas koreliaciniu lauku.
Koreliacinio lauko grafinis vaizdas pateikiamas 1.1 paveiksle.



1.1 pav. Koreliacinis laukas
Koreliacinis laukas upildytas takais. ia pateikiamas vaizdas yra teigiamo koreliacinio ryio
atvejis. Kuo glaudiau takai koreliaciniame lauke isidst apie koki nors tiesin linij, tuo ryys
stipresnis. Kai takai isidsto ant tiess, koreliacinis ryys tampa funkcinis.
Koreliacijos matai. Koreliacijos koeficientas yra tiesins priklausomybs tarp kintamj
19
kiekybinio vertinimo kriterijus arba ryio stiprumo matas. Tiesins dviej kintamj priklausomybs
mato koreliacijos koeficiento r skaiiavimo metodika priklauso nuo kintamj skals:
1. Pasiskirsiusiems pagal normalj dsn intervaliniams kintamiesiems yra skaiiuojamas
Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas.

(1.3)

ia x
i
, y
i
abiej kintamj imties reikms,
y x, i kintamj imties vidurkiai,

x
,
y
kintamj standartiniai nuokrypiai,
n imties variant (kintamj reikmi por) skaiius.
Koreliacijos koeficientas gali svyruoti intervale [-1,1]. Teigiamas koeficientas parodo, kad x
didjant y taip pat didja, o neigiamo koreliacijos koeficiento atveju yra atvirkiai.
2. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems normalumo prielaida nra tenkinama, ir ranginiams
kintamiesiems yra skaiiuojamas Spirmeno (Spearman) arba Kendallo -b koreliacijos koeficientas.
Koreliacijos rodikli naudojimo ypatumai:
o Klasikin danai naudojamo koreliacijos koeficiento iraika - tiesinio ryio matas.
o Koreliacijos koeficientas, kaip ir dauguma statistini charakteristik - gera priemon
vienarms aibms apibdinti. Kai stebjimai ikraipomi" ir tarp j pasitaiko netipik, nebding
stebjim, koreliacijos koeficiento reikm neatspindi tikrosios ryio padties.
o Dydis r dar vadinamas porins koreliacijos koeficientu ir skirtas ryiui matuoti dvimaiu atveju.
Atliekant trij ir daugiau faktori tarpusavio ryi analiz vartojamos dalins, daugins koreliacijos
koeficient svokos.
o Melaginga koreliacija. Apibendrindami turim statistin mediag, visada darome ivadas.
Tyrintojai pateikia daugyb vadinamosios melagingos koreliacijos atvej, kai tikro, logikai pagrsto
ryio nra, o koreliacijos matai rodo statistikai patvirtint ry. Ryys dar nereikia prieasties.
Regresija. Regresijos svok pirmasis pavartojo F. Golton. Per ilgesn negu imto met regresins
analizs teorijos raid suformuluotas toks teiginys: regresin priklausomyb kiekybikai ireikia ry
tarp faktorinio poymio (poymi) x ir rezultatinio poymio (poymi) y grupini vidutini reikmi
naudojant vadinamj empirin regresijos linij arba regresijos lygt.
Regresijos linija - tai linija, ireikianti koreliacinio lauko tak isidstymo tendencij. Regresijos
lygtis vadinama porine, kai nagrinjama porin priklausomyb (tarp y ir x). Kai faktoriniai dydiai keli,
turime daugin regresij. Kai matematin funkcija tiesin, turime tiesin regresij. Danai
priklausomyb tarp reikini ireikiama netiesine regresija, tada funkcija gauna vien i vairi
netiesini iraik.
y x
n
i
i i
n
y y x x
r


=

=
) 1 (
) )( (
1
20
Sudtingiausia parinkti tinkamiausi funkcij. Pasakymas geriausia funkcija" gali turti vairi
kriterij. Daniausias, turintis nemaai privalum yra maiausij kvadrat metodas (toliau - MKM),
kurio esm tokia: nuokrypi tarp faktini ir teorini rezultatinio rodiklio reikmi kvadrat suma turi
bti minimali.
Apskaiiuotos regresijos lygties koeficient reikms turi kelias prasmes. Pavyzdiui, tiess
atveju ( y
x
= a + bx ) pirmoji - geometrin - prasm reikia, kad a rodo regresijos linijos atkirst y aies
dal, t.y. kai x = 0, o b yra kampo, kuriuo regresijos linija kertasi su x aimi, tangento reikm. Antra
prasm - interpretacin. ia koeficientas a neturi realaus atitikmens. Regresijos koeficiento b prasm
tokia: vidutinikai x pakitus 1 mato vienetu, y pakinta b reikme. Kai koeficiento b enklas teigiamas,
pokyio pobdis ireikia teigiam ry - y padidjimas susijs su x padidjimu ir atvirkiai.
Regresijos tinkamumo matai. Suradus regresijos koeficientus ir interpretuojant, beveik visada
reikia atsakyti ir klausim, kiek tiksliai surasta regresijos lygtis ireikia koreliacinio lauko
tendencij. Paprastai naudojami keli regresijos tinkamumo rodikliai:
o Vidutin kvadratin regresijos paklaida (standartin regresijos paklaida, absoliutin regresijos
paklaida);
o Koreliacijos indeksas;
o Determinacijos koeficientas.

1.6. DINAMIKOS EILUTS STATISTIKA
Dinamikos (laiko) eilut - tai rodiklio, atspindinio vien ar kit reikin skaitini reikmi eilut,
atspindinti jo kitim laiko atvilgiu. J sudaro du pagrindiniai elementai:
o laiko charakteristikos;
o eiluts lygiai.
Kad dinamikos eiluts lygiai bt palyginami, btina laikytis taisykli:
o visi lygiai turi atitikti t pai teritorij;
o turi bti ireikti tais paiais mato vienetais;
o turi atitikti vienodo dydio laikotarpius;
o turi bti apskaiiuoti pagal vienod metodik;
o vertiniai rodikliai turi bti ireikti to paties tipo kainomis.
Dinamikos eiluts yra absoliutini dydi, santykini dydi ir vidurki.
Pagrindiniai dinamikos eilui indikatoriai yra:
o absoliutinis lygio padidjimas;
o didjimo tempas;
o padidjimo tempas, procentais;
o absoliutin padidjimo vienu procentu reikm;
21
o vidutinis dinamikos eiluts lygis;
o vidutinis absoliutinis padidjimas;
o vidutinis didjimo tempas;
o vidutinis padidjimo tempas, procentais.
Dinamikos tendencijos nustatymas. Naudojant slenkamj vidurki bd, pradiniai dinamikos
eiluts lygiai pakeiiami vidurkiais, apskaiiuotais i tam tikro pradini nari skaiiaus. Slenkamieji
vidurkiai skaiiuojami i nelyginio nari skaiiaus ir juo pakeiiamas vidurinis i j. Dl to kai kurie
lygiai eiluts pradioje ir pabaigoje lieka nepakit.
Analitinio ilyginimo metodas naudojant maiausij kvadrat metod remiasi iuo kriterijumi:
faktini dinamikos eiluts lygi nuokrypi nuo pagrindins kitimo trajektorijos kvadrat suma turi bti
maiausia. Parinktos funkcijos parametrai surandami maiausij kvadrat metodu sprendiant
normalij lygi sistem.
Pagrindiniai analitinio dinamikos eiluts ilyginimo etapai ie yra:
o vertinamas reikinio kitimo laike pobdis.
o Parenkama analitin trendo iraika ir apskaiiuojamos jos parametr reikms.
Skaiiavimams daniausiai naudojamos ios funkcijos:
o a + bt (ties);
o a + bt + ct
2
(antrojo laipsnio parabol);
o ab
t
(eksponent);
o a + b/t (hiperbol).
iose formulse a, b ir c yra lygi parametrai.
Apskaiiuota funkcija vadinama trendo funkcija. Toliau svarbu nustatyti faktini ir teorini
dinamikos eiluts lygi atitikimo laipsn. Jis daniausiai vertinimas aproksimacijos paklaida.
Aproksimacijos paklaidai nevirijant 10 procent, aproksimacija laikoma gera.
Prognozs skaiiavimas. (Plaiau r. 4 skyri) Ekstrapoliacija - tai bsim dinamikos eiluts
lygi tiriamuoju laikotarpiu nustatymas darant prielaid, kad nustatytas dsningumas ilieka ir u
dinamikos eiluts rib.
Jeigu vertinami neinomi dinamikos eiluts lygiai nagrinjamu laikotarpiu, tursime
interpoliacij.
Ekstrapoliacija gali bti dviej ri:
o perspektyvin, kada atliekame bsim dinamikos eiluts lygi vertinimus;
o retrospektyvin, kada atliekame buvusi dinamikos eiluts lygi vertinimus
Pagrindiniai perspektyvins ekstrapoliacijos bdai yra:
1. Pasinaudojant vidutinio absoliutinio padidjimo reikme.
2. Pasinaudojant vidutinio didjimo tempo reikme.
22
3. inant trendo funkcijos parametr reikmes, prognoz sudaroma funkcij raant t reikmes.
1.7. INDEKSAI
Indeks esm ir rys. Vienas i seniausi statistikos metod - indeks metodas. Jo paskirtis -
kiekybikai charakterizuoti sudting socialini reikini santykin kitim laiko ar teritorijos atvilgiu.
Svoka indeksas" turi dvejop prasm:
o tai tam tikras rodiklis arba tam tikr skaiiavim rezultatas;
o tai ypatinga santykini dydi ris.
I tikrj indeksai yra ypatinga santykini dydi ris, nes vienu rodikliu pateikiama daugelio,
danai skirting pavadinim vienet aibs kitimo laiko ir teritorijos atvilgiu charakteristika.
Indeksai neatspindi vieno ar kito reikinio dydio, arba jo lygio, o suteikia jo lyginamj
charakteristik, t.y. apsiriboja io reikinio kitimo keiiantis situacijai (laiko ar teritorijos atvilgiu)
imatavimu.
Ne kiekvien santykin dyd galima vadinti indeksu, nes turi bti lyginami laiko ar teritorijos
atvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reikiniai. Indeksams bdingas bruoas - jie sudaro
tarpusavyje susijusi rodikli sistemas. Daniausiai tai rodikli-dauginamj sistemos, sudarytos
funkcinio ryio pagrindu.
Indeksais plaija prasme vadinami ypatingos ries sisteminiai santykiniai dydiai, kurie atspindi
sudting socialini-ekonomini reikini arba atskir element kitim laiko ar teritorijos atvilgiu.
Todl vieni ir tie patys rodikliai (pvz., dinamikos santykiniai dydiai) turi dvejop paskirt: jeigu jie
nesudaro sistemos, tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydiais (didjimo koeficientais ar
didjimo tempais), o jeigu sudaro - indeksais (kad bt galima atskirti nuo tikrja ta odio prasme
apibriam indeks, juos prasta vadinti elementariaisiais (individualiais) indeksais, kai jie atspindi
sudtingo reikinio tam tikro elemento kitim, pvz., konkreios preks kainos ar kiekio kitim).
Tais atvejais, kai lyginamieji dydiai laiko ar teritorijos atvilgiu gali bti pakeisti tam tikr
tarpusavyje susijusi dydi sandaugos arba t sandaug sumos santykiu, pastarj vadinsime indeksu.
Priklausomai nuo to, k indeksas atspindi: ar sudtingo reikinio tam tikro elemento kitim, ar to
reikinio tam tikr element grups kitim, ar visos sudtingo reikinio element aibs kitim laiko ar
teritorijos atvilgiu, turime:
o elementariuosius (individualiuosius) indeksus;
o grupinius indeksus;
o bendruosius (suvestinius) indeksus.
Socialiniai-ekonominiai reikiniai, galintys tapti indeksins analizs objektu, yra trij tipik ri:
o kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos aibs arba jos dalies dyd, kur galima tiesiogiai nustatyti,
pvz., preki kiekis, dirbanij skaiius);
o kokybiniai (rodo tam tikr savyb, bding atskiriems vienetams arba j grupms, pvz., kaina,
23
ilaidos, darbo produktyvumas, darbo umokestis,);
o apimties (gaunami kaip pirmj rodikli sandauga, rodanti bendr tiriamo reikinio apimt, pvz.,
preki apyvarta, produkcijos vert, darbo umokesio fondas).
24
2. KIS. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI IR J TYRIMAS
2.1. KIO STATISTIKOS METODAI IR ORGANIZAVIMAS
kio statistika yra ekonomins statistikos dalis. Ji tiria kini proces ir reikini kiekyb. Ji
skirstoma dvi dalis: mikrokio statistik ir makrokio statistik.
Mikrokio statistik sudaro konjunktros (kio slyg) ir paklausos tyrimas mons lygiu,
komercins kins veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas, statistins informacijos rinkimas
bei jos pateikimas, komercins kins veiklos, jos veiksni ir rezultat ekonometrinis modeliavimas.
ioje kio statistikos dalyje ryks du pogrupiai: mikroekonomin ir mons statistika.
Makrokio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. Jos turinyje - makroekonominiai
rodikliai, nacionalini sskait sistema, vairs kio sudedamsias dalis apibdinantys balansai,
tarptautiniai statistiniai standartai, tarptautini palyginim metodologija ir kt.
kio statistika naudoja statistikos mokslo metodus, taiau turi ir jai bding metod. Tokie
metodai yra:
1) statistinis identifikavimas - socialiniuose moksluose vartojam svok ir apibrim
sukonkretinimas iki toki svok ir apibrim, kurie leidia vardyti kinio proceso ar reikini
turin;
2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas - sutvarkytas vidujai neprietaringas tiriamos kins
visumos element skirstymas grupes;
3) faktorin indeksin analiz - rezultatini rodikli pokyi tyrimas, nustatantis konkrei
veiksni tak nagrinjamam rodikliui;
4) balans metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaiiavimai - kinio proceso ar reikinio
susiformavimo altini bei gaut rezultat panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo
bdai;
5) ekonometrin statin ir dinamin analiz - sistema metod ir skaiiavim, orientuot
makroekonomini reikini tyrim ir prognozavim.
Statistikos praktin veikla valstybje gali bti centralizuota ir decentralizuota. Statistin
informacij gali rengti valstybins ir nevalstybins staigos.
Statistikos valstybje organizavim reglamentuoja Statistikos statymas. Praktikos darbuotoj
veikla paremta statistikos profesiniu kodeksu. Lietuvoje yra Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs (toliau LSD) bei administracini vienet statistikos skyriai. ios statistikos
tarnybos organizuoja statistik ir vykdo statistin darb alyje. Statistikos departamento centrin
bstin yra Vilniuje.
Be valstybs statistikos, praktin statistin darb vykdo kitos valstybins institucijos, privaios
struktros.
25
Organizacinius ir metodologinius kio statistikos klausimus sprendia Statistikos taryba, kurios
nuostatus ir sudt tvirtina Vyriausyb.
vairiu laiku LSD buvo ir yra ie pagrindiniai skyriai:
o Juridini vienet registro tarnyba;
o Gyventoj registro tarnyba;
o Nacionalins sskaitos;
o Valstybs finans statistika;
o Darbo statistika;
o Kain statistika;
o Demografin statistika;
o Nam kio tyrimai;
o Socialin statistika;
o moni statistika;
o ems kio ir aplinkosaugos statistika;
o Gamybos ir inovacij statistika;
o Usienio prekybos statistika;
o Vidaus prekybos statistika;
o Transporto, prekybos ir paslaug statistika;
o Statistikos departamento UAB Statistins informacijos rengimo centras".
Makroekonomini rodikli skaiiavimui LSD naudoja ias pagrindines konsoliduotas statistines
ataskaitas:
o valstybini staig ir akcini bendrovi pagrindines finansines ataskaitas ir buhalterinius
balansus;
o privai moni ir usienio kapitalo bendrovi ataskaitas;
o personalini moni pajam ir mokesi deklaracijas;
o ems kio bendrovi ataskaitas;
o Finans ministerijos atskaitas;
o nam ki biudet tyrimus;
o Socialinio draudimo fondo (Sodros) ataskaitas,
o vie biudetini fond ataskaitas;
o Centrinio banko, kit depozitini (komercini) bank ir draudimo bendrovi ataskaitas; muitini
deklaracijas.
LSD tvarko iuos moni registrus:
o moni registr, skirt registruoti visas mones ir j padalinius, kurtus ir veikianius Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
26
o Statistin kin subjekt registr, kuriame saugoma ne tik informacija i moni registro, bet taip
pat informacija apie staigas ir organizacijas bei papildoma statistin informacija apie mones ir
staigas i vairi altini.
Savo praktinje veikloje LSD vykdo paintin, valdymo ir vieumo funkcijas bei vadovaujasi
pagrindiniais valstybs statistikos principais:
o centralizavimo ir regioninio decentralizavimo;
o neutralumo (neatsivelgia ir vienaalikai nereaguoja visuomens sluoksni, partij, valstybs
institucij ir kitus interesus ar poreikius);
o mokslinio savarankikumo (valstybs statistika pati formuoja darbo instrumentarij,
metodologij, metodus ir pan.);
o legalizavimo ir informacijos pateikimo prievols;
o vardini duomen konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi bti prieinami, jie turi bti
konfidencials).
kis yra sudtinga ekonomin sistema. Jis ir ekonomikos sektori visuma. Ekonomikos sektorius
yra panai institucini vienet visuma. Ekonomikos sektoriai pateikiami 2.1 lentelje.
2.1 lentel. Ekonomikos sektoriai
Sektoriai
Ekonomins veiklos pagrindin
funkcija

Nam kiai ir pavieniai asmenys
sudarantys vis nam k.
Vartojimas
Nefinansins mons Preki gamyba ir nefinansini paslaug
teikimas
Finansins mons Pinig kaupimas, keitimas ir
panaudojimas
Valstybiniai juridiniai vienetai (alies
valdymo staigos ir institucijos)
Paslaug gamyba bendram naudojimui
bei nacionalini pajam perskirstymas
Pelno nesiekianios mons,
aptarnaujanios nam kius
Produkcijos gamyba tam tikroms nam
ki grupms

Pagal Jungtini Taut ir kit organizacij sukurt metodik, visi instituciniai vienetai,
dalyvaujantys ekonominiame gyvenime, pagal j pagrindines funkcijas ir tikslus sujungiami
institucinius sektorius:
1. Nefinansinis sektorius - tai nefinansins mons (korporacijos), t. y. visos mons, kuri tikslas
- rinkai gaminti prekes ir paslaugas bei gauti peln.
mons skirstomos :
o valstybines nefinansines mones;
o privaias nefinansines mones (akcines ir ems kio bendroves);
27
o usienio kontroliuojamas nefinansines mones (bendras su usieniu ir usienio kapitalo mones).
2. Finansinis sektorius - tai visos korporacijos, kuri veikla yra finansinis tarpininkavimas arba
pagalbins finansins veiklos. J bendru atveju sudaro:
o centrinis bankas;
o kitos indlinink korporacijos;
o draudimo kompanijos ir pensij fondai;
o finansin pagalbin veikla;
o kitas finansinis tarpininkavimas (iskyrus draudimo kompanijas ir pensij fond).
3. Vyriausybs sektori sudaro centriniai, regioniniai ir vietiniai valdymo vienetai kartu su
socialinio draudimo fondais ir visos kitos finansuojamos i biudeto staigos.
4. Nam kio sektori sudaro:
o individualios (personalins) mons;
o kininkai ir kiti kius turintys gyventojai.
kio statistikoje nam ki sektoriui skiriama svarbi vieta. sektori sudaro:
o darbdaviai;
o asmenys dirbantys sau;
o samdomi darbuotojai;
o asmenys gaunantys nuosavybs pajamas ir transferus:
- gaunantys nuosavybs pajamas;
- gaunantys senatvs ir kitas pajamas;
- gaunantys kitas transferines pajamas.
5. Pelno nesiekianios institucijos (toliau - PNI), aptarnaujanios nam k, yra organizacijos,
kurios nesiekdamos pelno, nam kiams gamina prekes ir teikia paslaugas. Tai organizacijos, kurios
daugiausiai finansuojamos i vyriausybs arba i savo nari na (politins partijos, religins bei
profesins organizacijos, poilsio ir sporto klubai ir t.t).
2.2 lentel. Ekonomins veiklos ri klasifikatorius
Veiklos Kodas
ems kis, mediokl ir mikininkyst A
uvininkyst B
Kasybos pramon C
Apdirbamoji pramon D
Elektros, duj ir vandens tiekimas E
Statyba F
Didmenin ir mamenin prekyba, automobili, G
28
motocikl remontas, asmenini ir buitini daikt
taisymas
Viebuiai ir restoranai H
Transportas, sandliavimas ir ryiai I
Finansinis tarpininkavimas J
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla K
Valstybs valdymas ir gynimas; privalomas
socialinis draudimas
L
vietimas M
Sveikata ir socialinis aprpinimas N
Kita komunalin, socialin ir asmenin
aptarnavimo veikla
O
Privai nam ki su samdytu personalu veikla P
Tarptautini organizacij ir j padalini veikla Q
Ekonominiai statistiniai skaiiavimai neatsiejami ir nuo ekonomins veiklos svokos. i veikla yra
konkreti kin veikla, atspindinti tos veiklos svarbiausius bruous. Lietuvos statistikos praktika
naudoja Europos Sjungos ekonomins veiklos ri klasifikatori (EVRK; NACE rev. l). io
klasifikatoriaus pavyzdys pateikiamas 2.2 lentelje.

2.2. MAKROEKONOMINI RODIKLI SKAIIAVIMAS IR TYRIMAS
2.2.1. Ekonominis augimas, gyventojai ir j ekonominio aktyvumo tyrimas.
Ekonominis augimas yra alies preki ir paslaug realios apimties augimas per tam tikr laikotarp.
Jis matuojamas arba absoliuiu dydiu, arba skaiiuojant vienam gyventojui. Daniausiai ekonominis
augimas matuojamas metiniais padidjimo tempais, ireiktais procentais.
Ekonominio augimo svarba pasireikia tuo, kad jo temp didjimas skaiiuojant vienam
gyventojui reikia gyvenimo lygio kilim. Svarbiausi ekonominio augimo veiksniai yra ie:
o ekonomikai aktyvs gyventojai;
o gamtiniai itekliai;
o kapitalas;
o technologijos.
Ekonominis augimas ir kio struktra yra neatsiejami. kis yra sudtinga sistema, kurios
racionalumas ar neracionalumas yra specifinis "reikinys". J apibendrina ir identifikuoja alies arba
nacionalinis produktas - apibendrinantis, absoliutins formos rodiklis. Produkto dydyje bei jo
dinamikoje matosi sistemos racionalumas ar neracionalumas. Jis yra daugelio veiksni funkcija.
29
Jeigu imsime prielaid, kad kio racionalumas labiau asocijuojasi su traukt kin apyvart
veiksni produktyvumu, galima siekti tai identifikuoti. Klasikiniu atveju, pagrindiniais kin
apyvart trauktais veiksniais ir yra ekonomikai aktyvs gyventojai (S) bei nacionalinis turtas (NT).
Gyventoj skaiiaus nustatymas. Natralus ir mechaninis judjimas.
vesime simbolius:
S
e
- esami gyventojai (tyrimo momentu konkreioje vietovje rasti gyventojai, nepriklausomai nuo
to, ar tai j nuolatin, ar laikinoji gyvenamoji vieta);
S
n
- nuolatiniai gyventojai (konkreioje vietovje nuolat gyvenantys gyventojai, nepriklausomai
nuo to, ar tyrimo momentu ie gyventojai ioje vietovje yra, ar j nra);
S
li
- gyventojai, laikinai ivyk kit vietov;
S
la
- gyventojai, laikinai atvyk vietov, bet joje nuolat negyvenantys.
Tai pagrindins gyventoj skaii identifikuojanios skaitins kategorijos. Jos susijusios ia
priklausomybe:
S
n
= S
e
+ S
li
- S
la (2.1)

Kategorijos skaitin iraika yra momentinis dydis. Intervalinis yra vidutinis gyventoj skaiius.
Jeigu S
0
- met pradios gyventoj skaiius, o S
1
met pabaigos gyventoj skaiius, tai vidutinis
metinis gyventoj skaiius (VS) lygus:
VS =1/2(S
0
+ S
1
) (2.2)
Tiksliausiai gyventoj skaiius nustatomas juos suraant. Gyventoj suraymai atliekami vienu
metu nustatytoje teritorijoje pagal bendr program ir metodologij registruojant kiekvien stebjimo
vienet. Yra itisini stebjim, atliekam kas 10 - 15 met.
Kitas duomen apie gyventojus altinis yra j registras. Lietuvoje gyventoj registras laikomas
valstybine informacine sistema. Ta sistema apima demografinius ir socialinius-ekonominius poymius,
apibdinanius gyventojus. Kiekvienam gyventojui suteikiamas asmens kodas.
Gyventoj skaiius kinta natraliai (natraliu, gimim-mirim bdu) ir mechanikai (persikeliant
gyventi i vienos vietos kit, i vienos alies kit, t. y. migruojant). ie reikiniai identifikuojami
absoliutiniais ir santykiniais rodikliais. Tarkime:
N - per metus gimusij skaiius;
m - per metus mirusij skaiius;
S
a
- per metus atvykusi gyventi nuolat gyventoj skaiius;
S
I
- per metus ivykusi gyventi nuolat kitur gyventoj skaiius;
S
15-49
- vidutinis metinis 15-49 met amiaus moter skaiius.
Ivardyti rodikliai yra absoliutiniai dydiai, kuriuos naudojant apskaiiuojami santykiniai rodikliai.
ie rodikliai rodo demografinio vykio skaitin iraik, tenkani 1000 gyventoj (imant skaii
vidutinikai per metus), t. y. daniausiai ireikiami promilmis ().
30
Santykiniai rodikliai skirstomi bendruosius ir dalinius (specialiuosius). Pagrindiniai bendrieji
rodikliai (koeficientai) yra:
o gimstamumo [(N: VS) 1000); ia: VS - vidutinis metinis gyventoj skaiius];
o mirtingumo [(m : VS) 1000];
o natralaus prieaugio [(NP : VS) 1000; ia: NP - natralus prieaugis; NP = N-m];
o atvykimo [(S
a
: VS) 1000];
o ivykimo [(S
i
: VS) 1000];
o mechaninio prieaugio, arba migracijos [(MS: VS) 1000]; ia MS - migracijos saldo;
MS = S
a
- S
i
]
Daliniai (specialieji) rodikliai apskaiiuojami konkreiai lyiai ir gyventoj amiaus grupei.
Pavyzdiui, specialusis gimstamumo koeficientas apskaiiuojamas itaip:
SG = (N: VS
15-49
) 1000 (2.3)
ia: VS
15-49
- vidutinis metinis moter nuo 15 iki 49 met amiaus skaiius.
Vertinant gimstamumo ir mirtingumo tendencijas, naudojamos skals. Toki skali pavyzdys yra
2.3 lentel.
2.3 lentel. Gimstamumo ir mirtingumo vertinimo skal
Vertinimas Gimstamumas,
promilmis
Mirtingumas,
promilmis
Labai didelis 40+ 20+
Didelis 30-39 16-19
Didesnis u vidutin 25-29 14-15
Vidutinis 20-24 12-13
Maesnis u vidutin 16-19 10-11
Maas 11-15 8-9
Labai maas 10 ir maiau 7 ir maiau

Perspektyvinio gyventoj skaiiaus apskaiiavimai. Daniausiai naudojami perspektyvinio
gyventoj skaiiaus apskaiiavimo bdai yra ie:
1. Paskutinio laikotarpio (paskutins dinamikos eiluts lygio, Sn) gyventoj skaiiaus
ekstrapoliacija remiantis vidutiniu metiniu absoliutiniu gyventoj skaiiaus padidjimu (VAP) pagal
formul:
S
t
=Sn + t VAP (2.4)
ia: St - gyventoj skaiius t metais;
t - metai, kuri gyventoj skaiius apskaiiuojamas (t = 1,2, 3,... m);
31
VAP = l/n -1 [(Sn-Sp)] (2.5)
ia: n - dinamikos eiluts lygi skaiius;
S
p
- pirmasis dinamikos eiluts lygis.
iuo bdu skaiiuojant, vietoje VAP galima imti vidutin metin didjimo temp. Pavyzdiui, jeigu:
S
n
= 200 tukst. m., n = 5 metai, vidutinis metinis gyventoj skaiiaus didjimo tempas sudaro 1,057 ir
reikia apskaiiuoti 7-j met gyventoj skaii (t = 7-5), tursime: S
7
=200 l,057
2
= 223 tkst.
moni.
2. Analitinis duomen ilyginimas, panaudojus maiausij kvadrat metod. bd naudojant,
surandama matematin funkcija, geriausiai ireikianti gyventoj skaiiaus kitimo ir laiko
priklausomyb. Perspektyvinis gyventoj skaiius apskaiiuojamas raant funkcij bsim
laikotarpi charakteristikas t. Pavyzdiui, vairi funkcij vidutins absoliutins procentins paklaidos
analiz parod, kad 7-j met gyventoj skaii galima apskaiiuoti panaudojus tiess funkcij. ios
funkcijos parametr reikms yra ios: a = 130,6; b = 17,1. Tuomet: S
7
= 130,6 + 17,1 7 = 250,3
tkst. moni. i prognozs reikm, palyginti su anksiau gautja, yra tikslesn.
3. Mirtingumo lentels.
Mirtingumo lentel apibdina mirtingumo intensyvum eliminuojant kit veiksni poveik. Ji
parodo mirtingumo tipus ir parametrus kalendoriniais metais. Ji yra matematinis modelis, kuriuo
matuojama vidutin gyventoj gyvenimo trukm darant prielaid, kad per gyventoj gyvenim
nesikeis gyvenamoji aplinka. Sudaromos vis gyventoj - vyr ir moter, miesto ir kaimo gyventoj,
kit grupi - mirtingumo lentels.
2.2.2. Ekonomikai aktyvs ir ekonomikai neaktyvs gyventojai. Darbo bir veiklos
indikatoriai
Ekonomikai aktyvs gyventojai (darbo jga) yra tie, kurie tiriamu laikotarpiu dirba arba
pasireng dirbti preki ir paslaug gamyboje. Tai:
o dirbantys gyventojai (asmenys, dirbantys pagal samdos sutartis, ir asmenys, savarankikai
apsirpinantys darbu);
o bedarbiai (darbingo ir vyresnio amiaus asmenys, kurie yra be darbo, pasireng tuoj pat dirbti ar
aktyviai ieko darbo).
Ekonomikai neaktyvs gyventojai - tai vairaus amiaus asmenys neskaityti dirbanij ir
bedarbi skaii (vaikai, nedirbantys invalidai, nedirbantys pensininkai, rentininkai ir kt.).
Tai pagrindins kategorijos, identifikuojanios gyventoj uimtum. Svarbi ir kita svoka -
natralusis nedarbo lygis, ireikiantis iekani darbo skaiiaus ir laisv darbo viet skaiiaus
lygyb.
Faktikasis nedarbo lygis (N
1
) yra bedarbi skaiiaus dalis ekonomikai aktyvi gyventoj
skaiiuje (daniau darbingo amiaus gyventoj skaiiuje), ireikta procentais.
32
i rodikli apskaiiavimui imami gyventoj suraym, nam ki, moni tyrim, darbinimo
staig ataskait duomenys. Identifikuojant padt darbo rinkoje, be mint rodikli, apskaiiuojama
vidutin nedarbo trukm, nedirbanij (bedarbi) darbinimo norma (darbint ir uregistruot
bedarbi skaiiaus procentinis santykis).
Darbo biros, kit darbinimo staig veiklos rezultatyvum identifikuoja ie rodikliai:
1) laisv darbo viet upildymo vidutin trukm;
2) dalyvavimo uimtumo programose lygis (dalyvaujani uimtumo programose bedarbi
skaiiaus ir vidutinio bedarbi skaiiaus procentinis santykis);
3) darbinimo efektyvumas (darbint skaiius, tenkantis vienam darbo biros tarpininkui);
4) uimtumo rmimo program realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujani uimtumo rmimo
programose skaiius, tenkantis vienam darbo biros, kitos darbinimo staigos darbuotojui).
Statistikos praktikoje darbo jgos dydis skaiiuojamas naudojant gyventoj balans. Darbo jga
(DJ) skaiiuojama taip:
DJ = GS - IVS NMSP (2.6)
ia: GS - bendras gyventoj skaiius;
IVS - ikimokyklinio amiaus vaik skaiius;
NMSP - nedirbani moksleivi ir student, pensinink, nam eimininki skaiius.
DJ skaidoma dirbaniuosius ir bedarbius.
Duomenis apie oficialius bedarbius renka, saugo ir apdoroja nacionalin darbo bira.
Dirbantys gyventojai skirstomi pagal ekonomines veiklas naudojant iuos duomen altinius:
o moni ataskaitas, iduot licencij-patent skaii ir personalini moni duomenis (Mokesi
inspekcija);
o socialins apsaugos duomenis apie asmen, u kuriuos gauti socialiniai naai, skaii;
o darbuotoj skaii pagal darbo umokesio statistikos duomenis (remiantis moni
ataskaitomis);
o Vidaus reikal ministerijos teikiamus duomenis apie kalintus asmenis;
o Krato apsaugos ministerijos teikiamus duomenis apie kariki skaii.
ems kyje dirbani asmen skaiius nustatomas pagal moni ataskaitas bei remiantis
prielaida, kad smulkiuose kiuose dirbanij skaiius vidutinikai siekia 2,5 mogaus viename kyje.
Darbo jgos tyrimai Lietuvoje buvo pradti 1994 m. iais tyrimais ir nustatomas ekonomikai
aktyvi, dirbanij, bedarbi ir ekonomikai neaktyvi gyventoj skaiius.
2.2.3. Nacionalinio produkto tyrimas
Pagrindiniai nacionalinio produkto rodikliai yra ie:
o bendrasis nacionalinis produktas (BNP);
o bendrasis vidaus produktas (BVP);
33
o nacionalins pajamos (NP);
o asmenins pajamos (AP);
o grynosios asmenins pajamos (GAP).
BVP yra vis preki ir paslaug, sukurt alyje ataskaitiniu laikotarpiu vert, kaip galutinis
gamybins veiklos rezultatas.
BNP susijs su BVP ia priklausomybe:
BNP = BVP + KG GU (2.7)
ia: KG - kitose alyse gyvenani alies piliei valdom moni, nam ki produkcija;
GU - alyje gyvenani usieniei valdom moni, nam ki produkcija.
Bendrasis vidaus produktas gali bti apskaiiuotas ilaid, pajam ir pridtini veri sumos
metodais.
BNP, o ir BVP, apskaiiuojamas einamosiomis ir palyginamosiomis kainomis. Einamosiomis
kainomis apskaiiuojamas produktas vadinamas nominaliuoju. Padalytas i kain indekso, jis
vadinamas realiuoju.
Apskaiiuojant bendrj vidaus produkt, sudtingiausia nustatyti neapskaitomos ekonomikos dal.
Skaiiuojant BVP, reikia statistikai vertinti tris gamybos sektorius: formalj, neformalj ir
nelegalj. i sektori turinys yra toks:
o formaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos, apie kurias
valdymo struktros neturi reikiamos informacijos ir ji lieka neinoma visuomenei (vengiama mokti
mokesius, nesilaikoma statymu numatyt standart, nepateikiami duomenys statistikos tarnyboms);
o neformaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama veikla toki kio subjekt,
kuri organizacinis lygis yra emas, o darbo santykiai remiasi giminyste ir/ar kuo kitu, taiau
forminami darbo sutartimis. iam sektoriui priskirtini ir nam kiai, kurie naudojasi vairiomis
mokamomis paslaugomis ir jas teikia. iame sektoriuje ryks du pagrindiniai neapskaitomos
ekonomikos tipai: ekonominis elis" (susiformuoja tada, kai kio subjektai vengia laikytis valstybs
nustatyt norm, kad atsiskaitydami galt parodyti sumaintus gamybos katus ir apyvart ir
padidint savo peln) ir statistinis elis" (susiformuoja tada, kai kio subjektai neregistruoja
moni, slepia veiklas, neteisingai atsako arba visai neatsako oficialiai teikiamus klausimus);
o nelegaliajam neapskaitomos ekonomikos sektoriui priskiriama statymais udraust paslaug ir
preki gamyba, legali gamybin veikla, kuri vykdo neturintys leidimo arba kompetencijos asmenys ar
asmen grup.
Yra trys neapskaitomos ekonomikos apimi vertinimo metod grups:
o tiesioginiai metodai. ie metodai duoda galimyb gauti duomen apie fizini ir juridini asmen
dalyvavim neapskaitomoje ekonomikoje taikant imi metod ir specialius statistinius tyrimus;
o netiesioginiai metodai. Jais analizuojami duomenys apie fizini ir juridini asmen dalyvavim
34
neapskaitomoje ekonomikoje, jie lyginami, o neatitikimai nustatomi naudojant vairius altinius:
monetarinius, ekonominius, socialinius;
o mirieji metodai. Tai tyrimai, paremti tiesioginiais, netiesioginiais ir ekspertini vertinim
metodais.
Kitas, grynasis vidaus produktas (GVP) yra tarpinis" rodiklis. Jis lygus:
GVP = BVP PKP A NS (2.8)
ia: PKP - ilgalaikio materialaus turto prieiros ir pan. snaudos;
A - ilgalaikio materialaus turto nusidvjimas;
NS - nuostoliai dl stichini ir pan. nelaimi.
Nacionalins pajamos (NP) - tai grynasis produktas gamybos kainomis arba faktine verte. NP
praktiniuose apskaiiavimuose naudojami ie metodai:
o pajam;
o paskirstomasis;
o galutinio naudojimo.
Nacionalines pajamas skaiiuojant pajam metodu sudedamos nuosavybs ir verslumo pajamos
bei darbo umokestis.
Nacionalins pajamos paskirstomuoju metodu lygios:
NP =DP + KP + NDP (2.9)
ia: DP - darbo pajamos;
KP - kapitalo pajamos (procentai, nuomos mokestis, dividendai, moni nepaskirstytas pelnas,
valstybini moni pelnas, vairi bendrij pelnas, administracini staig grynosios pajamos);
NDP - nesamdomojo darbo asmen pajamos.
Nacionalins pajamos galutinio naudojimo metodu apskaiiuojamos sudedant vis galutini
produkt naudotoj ilaidas.
Asmenins pajamos (AP) yra gyventoj bruto pajamos ir jos lygios:
AP = NP NP M S + TI + VI (2.10)
ia NP - moni nepaskirstytas pelnas;
M - moni pelno mokestis;
S - mokos socialinio draudimo fondus;
TI - transferins imokos;
VI - verslo moni imokos.
Grynosios asmenins pajamos (GAP) yra AP be tiesiogini mokesi ir vairi rinkliav sumos.
Bendrojo vidaus produkto netekties dl bedarbysts nustatymo metodai. Bendrojo vidaus
produkto netektis dl bedarbysts daniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginiais
skaiiavimais pagal formul:
35
BVP= 1/100 [(N
1
- Nn) BV1
l
2,5] (2.11)
ia: N
n
- natralusis nedarbo lygis (%);
N
1
- faktikasis nedarbo lygis (%);
2,5 - Ouceno koeficientas, kuris rodo santyk tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo. iuo atveju
skaiius rodo, kad, faktiniam nedarbo lygiui virijus natralj vienu punktu, BVP atsilieka 2,5%.
Fizins apimties indeksas tiriant nacionalinio produkto rodiklius. Tiriant produkto rodikli
dinamik, skaiiavim pagrind sudaro fizins apimties indekso skaiiavimai. is indeksas gali bti
apskaiiuotas dviem bdais: tiesioginiu ir netiesioginiu.
Skaiiuojant tiesioginiu bdu, naudojami duomenys apie produkcij, vertint vien ir t pai
met kainomis. Jeigu p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
i-tojo produkto kaina
lyginim baze paimtu laikotarpiu, q
i1
produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
produkto kiekis
lyginim baze paimtu laikotarpiu, tuomet produkto fizins apimties indeksas (I
q
), panaudojant
lyginim bazs kainas, bus apskaiiuojamas pagal formul:

=
0 0
0 1
i i
i i
q
p q
p q
I (2.12)

Fizins apimties indeks skaiiuojant netiesioginiu, arba defliacijos, bdu, produkto indeksas
patikslinamas kain indeksu, t.y.:
p
pq
q
I
I
I = (2.13)
ia: I
pq
- produkto verts indeksas, apskaiiuotas naudojant tiriamj laikotarpi duomenis;
I
p
- kain indeksas-defliatorius, apskaiiuotas imant q
n
(naudojamas Paasche formos kain
indeksas).
Paache formos kain indeksas apskaiiuojamas pagal formul:

=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP . (2.14)

2.2.4. Nacionalinio turto tyrimas
Nacionalinis turtas. Nacionalinio turto sudtini dali apskaiiavimo metodai. Nacionalinis
turtas (toliau NT) yra materialins grybs bei tinkami naudoti gamtos itekliai. Tai turtas, kur
valdo valstyb, privats asmenys, kuris naudojamas verslo reikalams. Tai materialaus ir
nematerialaus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma, kuri apibdinama vertine (faktinmis ir
lyginamosiomis kainomis) iraika ir natra. NT yra momentinis dydis.
36
Nacionalinio turto sudtinmis dalimis imama:
o ems fondas (X
1
+X
2
+ X
3
);
o ivalgytos naudingosios ikasenos;
o moni ir bendrovi turtas (PK + KT);
o staig ir organizacij turtas (PK + AS);
o nam ki turtas;
o Lietuvos banko oficialiosios atsargos.
ia: X
1
-em; X
2
- mikai; X
3
- vidaus vandenys. i NT natrini-daiktini sudtini dali vert
surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir j koregavimo koeficientus. Tai tiesioginiai
skaiiavimai. Jais surandama ir ivalgyt naudingj ikasen vert. PK - ilgalaikis materialus turtas
(pagrindinis kapitalas). Jis NT parodomas be nusidvjimo sumos, t. y. realia verte. KT - pinigins
los, atsargos (AS) ir kitas turtas. PK, KT apskaiiuojami tiesioginiais skaiiavimais, panaudojus
moni, valstybs institucij duomenis. PK (angl. Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindin NT
sudtin dalis.
itoks NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija.
Nam ki turtas apskaiiuojamas panaudojus nam ki tyrim (i tyrim pagrind sudaro
imties metodas) duomenis. ie duomenys apibendrinami ekspertini vertinim metodu, t. y. NT
atspindtas nam ki turt apibdinantis skaiius yra specialist ekspert apklausos rezultatas.
Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaiiavimais.
Statistikos praktika rodo, kad, apskaiiuojant NT, daniau remiamasi tiesiogini skaiiavim
metodu. metod papildo reiau naudojamas nepertraukiamos inventorizacijos" metodas, kuris yra
ekspertini vertinim klass metodas.
Statistikos praktika NT aikina ir taip: nacionalinis turtas yra ekonominis turtas,
funkcionuojantis kaip kaupimo priemon, dl kurios instituciniai vienetai gyja nuosavybs teises
(individualias arba kolektyvines) ir kuri valdyti arba naudoti yra ekonomikai naudinga jos
savininkams. Ekonomin naud sudaro pirmins pajamos, susidaranios turt naudojant, ir holdingo
pelnas/nuostolis, kuris gali atsirasti disponuojant turtu.
Turtas skirstomas nefinansin ir finansin.
Nefinansinis turtas gali bti sukurtas ir nesukurtas.
Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas, kuris atsiranda kaip gamybos proces rezultatas. J
sudaro:
o ilgalaikis turtas, kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus
(ilgalaikis turtas dar skirstomas material ir nematerial);
o trumpalaikis turtas, arba atsargos, kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpins;
o vertybs, kurios nra naudojamos gamyboje arba vartojimo sferoje, o yra sigyjamos ir laikomos
37
kaip kaupimo priemon.
Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas, kuris atsiranda ne dl gamybos. Jis gali bti materialus ir
nematerialus:
o materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas, kuriam yra nustatyta nuosavybs teis (todl,
pvz., jros, oro erdv nra materialus nesukurtas turtas);
o nematerial nesukurt turt sudaro patentai, perduodami kontraktai, gytas prestias ir kt.
Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mokjimo priemones, finansinius reikalavimus
ir ekonomin turt, artim finansiniams reikalavimams:
o mokjimo priemones sudaro piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teiss (toliau - SST),
valiuta ir indliai;
o finansiniai reikalavimai galioja j turtojus, kreditorius, gauti apmokjimus i kit institucini
vienet, debitori, kurie turi atitinkamus finansinius sipareigojimus. Finansiniai reikalavimai yra
vertybiniai popieriai, paskolos ir kt.;
o ekonominis turtas, artimas finansiniams reikalavimams, yra akcijos ir kt.
Lietuvos statistikos praktika yra sukaupusi alies nacionalinio turto skaiiavimo patirt. Yra
nustatomas valstybei nuosavybs priklausantis turtas.
Duomen apie valstybei nuosavybs teise priklausant turt rengim reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2008 m. gegus 16 d. nutarimas Nr. 466 Dl valstybei ir savivaldybms
nuosavybs priklausanio turto ataskaitos rengimo ir teikimo tvarkos", Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2002 m. rugsjo 10 d. nutarimas Nr. 1429 Dl Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie
valstybei arba savivaldybei nuosavybs teise priklausant turt rengti patvirtinimo" bei Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs generalinio direktoriaus sakymai.
Pateikiami duomenys apie turt, kuris nuosavybs teise priklauso valstybei ir kur patikjimo teise
valdo valstybs mons; valstybs institucijos, staigos ir organizacijos; Lietuvos bankas; savivaldybs.
Pateikiami duomenys apie valstybs moni; valstybs institucij, staig ir organizacij lizingo
(finansins nuomos) bdu sigyt turt, kuris teisiniu poiriu taps valstybs nuosavybe tik sumokjus
u j vis lizingo sutartyje numatyt kain.
Pateikiami duomenys apie valstybs turto valdytoj (valstybs biudetini staig ir valstybs
moni) sipareigojimus ir apie valstybs sipareigojimus.
Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Tarkime, kad X
i0
- i-osios nacionalinio turto (NT)
sudtins dalies apimtis met pradioje, X
i1
i-tos dalies apimtis met pabaigoje, o jos kain indeksas
yra I
pi
tuomet:
1) i-osios NT sudtins dalies padidjimas lygus: X
i1
X
I0
= X
i
, o didjimo tempas:
I
xi
= X
i1
: X
I0
;
2) met pabaigos NT bus lygus:
38

+ =
pi i i i
I X X NT ) (
0
(2.15)
3) NT padidjimas lygus: NT
1
NT
0
, o didjimo tempas: NT
1
/ NT
0
ir jeigu NT
1
= 30 mlrd. Lt, o
NT
0
=25 mlrd. Lt, tai per metus NT padidjo 20 %, t .y.: 30 / 25 = (1,20 100) - 100.
2.3. KAIN, BANK IR FINANS SEKTORIAUS STATISTIKA
2.3.1. Kain tyrimas.
Kain stebjimo metodai. Pagrindin informacin baz kain pokyiams vertinti yra
produkcijos, preki ir paslaug kain ir tarif registravimas vairi nuosavybs form monse ir
atrankiniai (imties metodo pagrindu) nam ki (toliau N) tyrim duomenys apie gyventoj
ilaidas ioms prekms ir paslaugoms sigyti.
Kain lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu bdu. Kai kainos ir tarifai tvirtinami
Vyriausybs ir jos galioja visoje Lietuvoje, duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka.
Pagrindiniai j altiniai yra Vyriausybs nutarimai ir kainoraiai. Kai kainas ir tarifus tvirtina miest
(rajon) valdybos, duomenis apie jas renka miest ir rajon statistikos darbuotojai. iuo atveju
duomen altinis yra savivaldybi potvarkiai.
Duomenys apie kainas, kurias formuoja rinka, gaunami tiesiogiai registruojant ias kainas
apsilankymo dien atitinkamoje parduotuvje ar paslaug monje, turgavietje, pas privaius
pardavjus. itoks tyrimas yra atrankinis (imties metodo pagrindu). Daniausiai taikoma daugiapakop
imtis:
o pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai, atstovaujantys tam tikriems geografiniams rajonams ar
regionams;
o po to atrenkamos konkreios parduotuvs, paslaug mons ir pan.;
o galiausiai atrenkamos preks ir paslaugos, kuri kainos bus registruojamos.
Kain indeksai. kio statistikos praktika apima gamintoj, preki apyvartos, vartotoj kain
pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo, arba egzistencinio minimumo), eksporto-importo kain
indeks skaiiavimus. Tai konkrets agregatini Laspeyreso ir Paasche kain indeks,
besiskiriani svrimo sistemomis, taikymo variantai. tai, sudarant eksporto-importo kain indeksus,
atspindinius atskir preki grupi kitimus kainos poiriu, svoriai yra preki kiekiai; sudarant
pragyvenimo kainos indeks, svoriai yra gyvenimo reikmen kiekiai.
Kain indeksas pagal Laspeyres (IpL)apskaiiuojamas pagal formul:

=
0 0
0 1
i i
i i
q p
q p
IpL (2.16)
Kain indeksas pagal Paasche (IpP) apskaiiuojamas:
39

=
1 0
1 1
i i
i i
q p
q p
IpP (2.17);
ia: p
i1
- i-ojo produkto kaina ataskaitiniu laikotarpiu, p
i0
i-tojo produkto kaina lyginim baze paimtu
laikotarpiu, q
i1
- produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu ir q
i0
- produkto kiekis lyginim baze paimtu
laikotarpiu.
Teoriniu poiriu ios indeks formuls yra lygiareikms. Kuri i j naudoti - lemia kain
indekso skaiiavimo tikslai. Vis dlto, sudarant kain indeksus, svarbiausia teisingai parinkti svorius,
preki, paslaug ar pan. atstovus i j grupi.
Vartotoj (vartojimo) kain indeksas (toliau - VKI) skaiiuojamas pagal Laspeyreso formul.
Svoriai nustatomi remiantis nam ki biudet tyrimo duomenimis. Naudojama Individualaus
vartojimo tiksl dvylikos pagrindini vartojimo preki ir paslaug grupi klasifikacija (toliau -
COICOP). VKI skaiiavimams suformuot vartojimo krepel" sudaro pagrindins vartojimo preks ir
paslaugos, kuri kain pokyiai ir vertinami. Lietuvos statistikos departamentas akcentuoja, kad
vartotoj kain indekso paskirtis - vertinti preki ir paslaug, kurias sigyja, apmoka ir vartoja
gyventojai, kain lygio pokyius laiko atvilgiu.
Suderintas vartotoj kain indeksas (toliau - SVKI) - rodiklis infliacijos lygiui Europos Sjungos
(toliau - ES) alyse matuoti. Jis naudojamas tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko
pinig politikai vykdyti.
Poreikis skaiiuoti SVKI atsirado 1991 m. pabaigoje, pasiraius Mastrichto sutart. Pagal sutarties
109j straipsn ES alys nars sipareigoja utikrinti ekonomin konvergencij. Vienas i paangos
kriterij ioje srityje yra auktas kain stabilumo laipsnis, pasireikiantis infliacijos rodikli suartjimu
su atitinkamais trij ali nari, pasiekusi ioje srityje geriausi rezultat, rodikliais. Infliacija turi
bti matuojama tarpusavyje suderintais ir palyginamais vartotoj kain indeksais.
SVKI sudaromas taikant Individualaus vartojimo ilaid pagal paskirt klasifikatori, pritaikyt
SVKI (COICOP/HICP angl. Classification of Individual Consumption by Purpose adapted to the
needs of HICPs). SVKI yra Laspeyres tipo indeksas. Laspeyres formul taikoma vis COICOP/HICP
klasifikatoriaus lygmen ir bendrajam SVKI skaiiuoti. Elementarios aibs kain indeksas
apskaiiuojamas kaip kain aritmetini vidurki santykis.
Gamintoj kain indeksai (toliau - GKI) skaiiuojami apdirbamosios ir igaunamosios pramons
produkcijai. Nuo 1996 m. naudojamas Europos Sjungos ekonomins veiklos ri klasifikatorius
(NACE Rev.l). Naudojama Laspeyreso formul, taiau baziniai metai svori nustatymui keiiami kas
metai, naudojant t - dvej met pardavim struktr, o baziniu laikotarpiu nustatant kain pokyius
imamas prajusi met gruodio mnuo. Duomenis apie kainas pranea mons. Preki, skirt vidaus
rinkai, kainos registruojamos FCA slygomis (ang. Free Carrier). registruojam kain neeina
pridtins verts ir akcizo mokesiai. Eksportuojamoms prekms registruojamos FOB (angl. Free on
40
Board) kainos, t.y. preki vert eina transportavimo iki Lietuvos sienos katai.
Statybos kain indeksas (toliau - SKI) parodo atlikt statybos objekt ubaigimo kat pokyius
per tam tikr laikotarp. Indekso skaiiavimui atrinkti statybos objektai - gyvenamieji pastatai ir i
statini kategorij objektai: pramons, administraciniai pastatai, vietimo, sveikatos apsaugos,
komunalins infrastruktros, vandens valymo, keli ir gatvi rekonstrukcijos objektai. Kiekvieno
objekto atveju vertinamos statybos mediag, rengim, darbo umokesio, socialinio draudimo ir
kitos ilaidos. ias kainas pranea statybos mons. Indeksas skaiiuojamas pagal Laspeyreso formul.
ems kio produkcijos kainos. iai produkcijai skaiiuojamas bendras supirkimo kain indeksas
bei atskirai augalininkysts ir gyvulininkysts produkt supirkimo kain indeksai. Duomenys apie
kainas gaunami i didmenins prekybos ir ems kio produkcij perdirbani moni. Indeksai
skaiiuojami pagal Laspeyreso formul.
Eksportuojam/importuojam preki kain indeksas ireikia eksportuojam/importuojam
preki /i alies teritorij pasikeitim per tam tikr laikotarp. Pagrindinis duomen altinis indeksui
skaiiuoti yra Usienio prekybos statistika, rengiama remiantis muitini krovini deklaracij
(Bendrj dokument) ir Intrastato duomenimis, Lietuvos pramons produkcijos gamintoj,
eksportuojani savo produkcij, duomenys apie pardavimo kainas, Lietuvos importuojani moni
duomenys apie pirkimo kainas. Indeksui skaiiuoti taikoma Laspeyres formul.
Eksportuojamos/importuojamos preks klasifikuojamos, remiantis Lietuvos Respublikos
kombinuotja muit tarif ir usienio prekybos statistikos nomenklatra (toliau - KPN), sudaryta
Europos Bendrijos kombinuotosios preki nomenklatros (CN angl. Combined Nomenclature)
pagrindu.
2.3.2. Bank ir finans sektoriaus statistika
Bank statistika. Lietuvos finansini staig sistem apibendrintai sudaro:
o Lietuvos bankas;
o depozitiniai (komerciniai) bankai;
o kitos kreditins staigos;
o draudimo mons;
o Vilniaus vertybini popieri bira;
o finans maklerio mons;
o investicins bendrovs.
Ekonominiais statistiniais skaiiavimais bankininkysts srityje identifikuojama:
o bankininkysts sistema;
o bankin veikla (sipareigojimai, pinig atsargos, nominalus pinig kiekis, tarpbankins
paskolos, vidutins palkanos);
o pinigai ir infliacijos mastai, valiut kursai.
41
Bankininkysts sistema apibdinama atliekant bank statistin grupavim vairiais grupavimo
poymiais. Pavyzdiui, bankai pagal veiklos kryptis gali bti grupuojami ias grupes:
o centrin;
o emisijos;
o komercinius;
o inovacinius;
o ipotekinius;
o taupomuosius.
Bankin veikla identifikuojama ekonomini statistini rodikli (bankins veiklos indikatori)
sistema. ioje sistemoje svarbiausi rodikliai, be pamint, yra:
o banko paslaug vert - banko gauto procento normos ir imokto procento normos skirtumas;
o operacins pajamos - kreditini operacij procentas; investicij vertybinius popierius procentai
ir dividendai; steigj bei spekuliatyvini biros sandori pelnas; komisiniai u atsiskaitymus ir
pervedimus; usienio operacij pajamos;
o bendrasis pelnas bendrj pajam ir ilaid skirtumas;
o balansinio pelno norma - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis;
o banko likvidumas - sugebjimas laiku padengti siskolinimus; banko aktyv ir pasyv santykis
bei struktra;
o banko stabilumas (pastovumas) - iduot paskol sumos ir depozit (indli) santykis, arba
pasyv ir aktyv santykis;
o kreditavimo apimtys - skolinink neapmokt siskolinim likutis;
o sumos, gautos pagal depozitus - nerealizuot aktyv likutis, pinigai, gauti pagal depozitus;
o pinig mas - pirkimo ir mokjimo priemoni visuma;
o pinig apyvartos greitis. Jis apibdinamas:
a) pinig apyvartumu pajam apyvartoje (BVP ir vidutinio pinig agregato P2 santykis. ia P2
yra pinig P1 ir kvazipinig suma. P1 - neterminuoti indliai ir pinigai apyvartoje. Kvazipinigai -
terminuoti alies ir konvertabilios bei nekonvertabilios usienio valiutos (perskaiiuotos alies valiuta)
indliai);
b) pinig apyvartumu atsiskaitym apyvartoje (banko pervest l pagal einamsias sskaitas ir
pinig agregato P2 santykis).
Pinig perkamoji galia. Pinig perkamosios galios pakitimas identifikuojamas indeksu (I
pg
),
kuris apskaiiuojamas taip:
VKI
I
pg
1
= (2.18)
ia: VKI - vartotoj kain indeksas.
42
itaip apskaiiuotas indeksas vadinamas pinig perkamosios galios indeksu. Jis ir VKI savo
turiniu yra skirtingi. itai matyti ir i io pavyzdio. Tarkime, ataskaitiniu laikotarpiu preks kaina
sudar 1,39 Lt, o baziniu laikotarpiu - 1,43 Lt. iais duomenimis, preks kaina sumajo 2,797% =
[(1,39/1,43) - 1] 100%. Tuo tarpu lito perkamoji galia padidjo 2,878% = [(1,43/1,39) - 1] 100%.
Pinigai, valiuta, infliacija - susijusios svokos. Valiutos (alies piniginio vieneto) kursas yra dviej
valiut tarpusavio keitimo proporcija. Ekonominiams statistiniams skaiiavimams priskiriami
vidutinio valiutos kurso skaiiavimai. is kursas yra n-ojo laipsnio aknis i keleto laikotarpi valiutos
kurs, apskaiiuot tiesioginiu metodu (valiutos kiekis, tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui),
sandaugos. Kitaip tariant, jis yra geometrinis vidurkis.
Valiutos kurso kitimo tendencijai apibdinti naudojamas grafinis duomen vaizdavimo bdas,
vykdomas duomen analitinis ilyginimas panaudojus maiausij kvadrat metod ar jo
nepanaudojus.
Infliacija identifikuojama VKI kitimo mastu. Tarkime, rugsjo mnes, palyginti su rugpjio
mnesiu, VKI sudar 1,15 (kainos padidjo 15 proc.), o spalio mnes, palyginti su rugsjo mnesiu, jis
buvo 1,47 (kainos padidjo 47%). Taigi spalio mnes, palyginti su rugpjio mnesiu, kainos padidjo
(infliacijos mastas) 69% = (1,15 1,47) = (1,69 100) 100%.
Infliacij lydi pinig nuvertjimas, kuris, identifikuojamas perkamosios galios indeksu I
pg
.
Valstybs ir savivaldybi institucij finans tyrimas. Pagrindinmis Lietuvos valstybs ir
savivaldybi institucij finans grandimis yra:
nacionalinis biudetas:
- valstybs biudetas
- savivaldybi biudetai;
o valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas;
o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas;
o nebiudetiniai fondai.
Tiriant valstybs ir savivaldybi finansus pateiktas grupavimas imamas pagrindu. Nustatoma:
o pajam ir ilaid apimtis, dinamika ir sudtis;
o pajam ir ilaid struktra pagal:
- gavimo altinius ir ilaid kryptis;
- biudet ris;
- inybin ir kitok priklausomum.
Pajam ir ilaid struktra tiriama atsivelgus biudet pajam ir ilaid suskirstym pagal tam
tikrus poymius vienares grupes.
Tiriant biudet pajamas ir ilaidas nuodugniau, skaiiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktros
pokyi rodikliai. Tarkime, x
i0
i-ojo biudeto skyriaus apimtis prajusiame laikotarpyje; x
i1
i-ojo
43
biudeto skyriaus apimtis ataskaitiniame laikotarpyje, tuomet i-ojo biudeto skyriaus lyginamasis
svoris ataskaitiniame laikotarpyje sudarys:
100
1
1
1

|
|

\
|
=
i
i
i
x
x
f (2.19)
prajusiame laikotarpyje:
100
0
0
0

|
|

\
|
=
i
i
i
x
x
f (2.20)
iais duomenimis, absoliutiniai biudeto skyriaus struktros pokyiai bus lygs:
f
i
= f
i1
f
i0
(2.21)
o santykiniai struktros pokyiai, rodantys pasikeitim intensyvumo laipsn, sudarys:
0
1
i
i
f
f
f
i
i
= . (2.22)
2.4. KIO CIKLAI IR J TYRIMAS
kio konjunktros indikatoriai ir j sudarymo metodai. Ekonominiai statistiniai rodikliai,
identifikuojantys kio aktyvum, vadinami ekonominiais indikatoriais. Pagrindiniai j klasifikavimo
poymiai yra ie:
o skaiiavimams naudot duomen pobdis (objektyvs, subjektyvs);
o kompleksikumas (paprastieji, bendrieji, arba kompleksiniai).
Bendrieji indikatoriai yra vertinantys kin situacij alyje. Tai bendrasis vidaus produktas,
bendrasis nacionalinis produktas, nacionalins pajamos ir kt.
Bendrj indikatori klas yra kompleksin. Jai priskiriami paprastj indikatori junginiai.
Paprastaisiais indikatoriais apibdinami atskiri kiniai reikiniai, i reikini dalys ar savarankiki
komponentai, apibdinantys kio politikos tikslus bei j siekimo priemones.
Klasikin kio cikl statistinio tyrimo metodika. kio svyravimai yra keturi ri:
o sezoniniai (S; sezono pasikeitimo arba vairi kalendorini ir religini veni bei paproi
rezultatas);
o ilgalaikiai (T; trendas; ilgalaikis ir pastovus kio aktyvumo didjimas);
o nereguliars (I; nenumatyti kio aktyvumo pasikeitimai, kuriuos lemia vairs atmosferos
pokyiai, technikos atradimai arba politiniai vykiai);
o cikliniai (C; ilgalaikiai ir nereguliars. Juos lemia ekonomins jgos kio viduje, kurios yra
bendro ekonominio gyvenimo dalis).
Ekonominiame indikatoriuje ias svyravim ris (komponentes) sieja priklausomyb:
T + S + C + I. (2.23)
Tyrim tikslas - i komponeni apimtis nurodyti skaiiais. Sudtingiausia parinkti funkcijos tip
44
Parenkant funkcijos tip, taikomas grafinis duomen vaizdavimo bdas. iuo bdu, sudarius faktini
duomen grafik vizualiai nusakomas funkcijos tipas.
Funkcijos pasirinkimo teisingumu sitikinama palyginus vairioms funkcijoms apskaiiuotas
vidutin absoliutin procentin paklaid ir vidutin procentin paklaid. Maesn i dydi reikm
rodo tinkamesn funkcij.
kio konjunktrins raidos numatymas - galutinis tyrim tikslas. Ekonomini indikatori
prognostins reikms gaunamos trendo funkcij pagrindu. Veiksminga trumpalaiki prognozi
gavimo priemon yra eksponentinis ilyginimas. Tokio tipo modeliai priklauso simptomini
ekonometrini modeli grupei.
kio konjunktrins raidos numatymui, situacijos alies kyje vertinimui pasitelkiami ir
ekspertiniai ar artimi jiems vertinimai. Danai tokie tyrimai remiasi vadinamja racionali lkesi
teorija. i teorij pirm kart pristat J.Muth 1961 m. J ipltojo R.Lucas ir kt.
Pagrindins teorijos prielaidos yra ios: jei ekonominio kintamojo dydis gali bti susiejamas su
pastebimais procesais, racionals asmenys suformuos savo lkesius ir prognozes, susijusias su iais
procesais, panaudodami vis jiems prieinam informacij.
ios teorijos pagrindu Lietuvoje atliekamas specialus tyrimas, arba apklausa. Joje dalyvauja
finansininkai, gamybininkai, paslaug ir prekybos sektoriaus atstovai. Apklausa yra anketin. Anket
sudaro 12 (skaiius nepastovus) makroekonomini rodikli sraas. Jame yra ir ie rodikliai:
o BVP ir jo dinamika;
o infliacijos mastas;
o nedarbo lygis;
o vidutinis darbo umokestis;
o vidutins nam ki pajamos ir ilaidos;
o nam ki pajam dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms;
o neapskaitytas importas ir eksportas;
o moni pelnas bei investicijos;
o prognozuojamos palkanos;
o lito kursas palyginti su JAV doleriu.
2.5. BALANSINIAI IR SINTETINIAI SKAIIAVIMAI

Pagrindins balansini ir sintetini skaiiavim svokos yra ios:
o balansinis modelis (angl. balance model). Tai balansini lygybi ir santyki sistema. Lygybi,
kurios atspindi dviej element itekli ir j naudojimo - atitikim;
o balansin lentel (angl. double table). Kitaip vadinama achmatine lentele. ioje lentelje tiek
vertikaliai, tiek horizontaliai idstytos taip pat pavadintos skiltys ir eiluts;
45
o balans metodas (angl. balance technique). Tai itekli ir j poreikio palyginimo metodas.
Nacionalini sskait sistema. Balansini lenteli, atspindini vairi produkto ir pajam
rodikli tarpusavio ryius, paskirstym ir naudojim, visuma vadinama nacionalinmis sskaitomis.
ios sskaitos sudaro keli lygi sistem. Tai yra:
o ekonominiai agentai ir instituciniai vienetai;
o institucini vienet grups;
o ekonomikos sektoriai;
o nacionalin ekonomika.
Nacionalini sskait sistemos (toliau - NSS) pagrindins svokos yra ios:
o ekonominis agentas (kinis subjektas, galintis daryti savarankikus sprendimus, privalantis vesti
ekonomini operacij, itekli ir pajam apskait);
o ekonomikos rezidentai (nam kiai ir pavieniai asmenys, sudarantys nam k; mons ir j
dariniai; pelno nesiekianios mons, aptarnaujanios nam kius; alies valdymo staigos ir
institucijos);
o ekonomins operacijos (preki ir paslaug, paskirstymo, finansins).
NSS gamybai priskiria paslaugas, vis sukurt produkcij, faktikai patenkani rink,
neatsivelgiant tai, ar ji parduodama, mainoma ar suvartojama savo reikmms. Veikla laikoma
gamybine, jeigu tai vyksta iniciatyva institucinio vieneto, turinio nuosavybs teis i veikl, jam
stebint ir atsakant u tos veiklos rezultatus.
NSS svarbiausi bruoai yra:
o sistematikumas;
o platus gamybos sferos aikinimas;
o ekonomins operacijos vertinamos rinkos kainomis arba j analogais;
o taikomas dvejybinio rao principas;
o vertina kins veiklos rezultato formavimo proces;
o atspindi real produkt ir pajam krim bei skirstym;
o atspindi produkto paskirstymo eig.
kio statistikos teorija numato trij lygi, arba klasi nacionalini sskait sistemos sskaitas.
Pirmosios klass sskaitos atspindi bendruosius (apibendrinanius) ekonominius rodiklius, parodo
valstybs pltojimosi tendencijas. ios klass sskaitos vadinamos konsoliduotomis arba suvestinmis.
J yra keturios:
o gamybos (bendrojo vidaus produkto);
o vartojimo (pajam paskirstymo bei pajam-ilaid apskaiiavimo);
o kaupimo (kapitalo operacij);
o iorini (usienio) operacij.
46
Antrosios ir treiosios klass sskaitos yra vienodo lygio. J paskirtis - detalizuoti, papildyti
pirmosios klass sskaitas. tai antrosios klass sskaitos papildo pirmosios klass sskaitas produkto
gamybos, vartojimo ir kaupimo poiriais, treiosios - pajam ir ilaid, kapitalini investicij
finansavimo poiriais. Kiekviena klas turi standartines sskaitas ir standartines balansines lenteles.
NSS sskaitas papildo pagalbins lentels. Jose detalizuojami vairs situacij kyje apibdinantys
bendrieji rodikliai.
Analizuojant nacionalini sskait turin, naudojamasi iomis balansinmis lygybmis:
Pridedamoji vert + Importas = Preks, kiti produktai ir paslaugos + Kapitalins investicijos +
Eksportas;
Kaupimas = Kapitalins investicijos - Ilgalaikio materialaus turto panaudojimas+ Skol saldo;
Pridedamoji vert = Kapitalins investicijos + Preks, kiti produktai ir paslaugos + (Eksportas -
Importas = Usienio prekybos saldo).
Lietuvos statistikos departamentas sudaro ias sskaitas:
0: Preki ir paslaug sskait, kuri parodo visus preki ir paslaug iteklius (ileidim ir import)
ir j panaudojim (tarpin vartojim, galutin vartojim, pagrindinio kapitalo formavim, eksport). i
sskaita visada subalansuota ir neturi likutinio ar balansinio straipsnio.
I: Gamybos sskait, kuri parodo preki ir paslaug gamyb, apibrt NSS. ios sskaitos
pagrindinis rodiklis yra bendrasis ileidimas ir BVP. Bendrasis ileidimas parodo preki ir paslaug
bazin vert (su subsidijomis gaminiams, bet be mokesi gaminiams), kuri yra rezidentini
institucini vienet tam tikro laikotarpio veiklos rezultatas. Bendrj ileidim sudaro rinkos ir ne
rinkos preks ir paslaugos.
BVP apibriamas kaip bendrojo ileidimo vert minus tarpinis vartojimas. Jis rodomas rinkos
kainomis (su mokesiais gaminiams, eksporto ir importo mokesiais, be subsidij). BVP, arba
pridedamoji vert (gamybos kainomis), yra itekliai, i kuri suformuojamos pirmins pajamos NSS.
II.l.l: Pajam formavimo sskait, kuri parodo paskirstomuosius sandorius, betarpikai susijusius
su gamybos procesu. Itekliai susideda i BVP, kurio panaudojimo rys apima kompensacijas
dirbantiesiems ir mokesius gamybai bei importui, atskaiius subsidijas gamybai tuo atveju, jei jos
trauktos produkcijos vert. Balansinis straipsnis yra pelnas ir jam prilygintos pajamos/mirios
pajamos.
II.1.2: Pirmini pajam idstymo sskait, kuri parodo pajam paskirstym (palkanos,
dividendai, renta ir kt.) vairiems ekonomikos sektoriams. Dirbanij gaunama kompensacija yra
nam kio pajam paskirstymo itekliai. Mokesiai gamybai ir importui minus gamybos ir importo
subsidijos yra Vyriausybs itekliai. Balansinis straipsnis yra pirmini pajam balansas.
II.2: Antrinio pajam paskirstymo sskait, kurioje apskaitomi einamieji mokesiai ir transferai.
Pajam mokesiai ir socialins imokos yra itekliai Vyriausybei, o tarp j socialins imokos
47
(pensijos ir paalpos) itekliai nam kiams. Sskaita parodo, kaip kiti einamieji transferai
pasiskirsto tarp vairi ekonomikos sektori. Balansinis straipsnis yra bendrosios disponuojamosios
pajamos.
II.4.1: Disponuojamj ir pakoreguot pajam panaudojimo, sskaita, kuri parodo, kaip
disponuojamosios pajamos pasiskirsto tarp galutinio vartojimo ir kaupimo nam ki ir Vyriausybs
sektoriuose, kurie turi galutin vartojim. i sskaita nam kiams turi koreguojant straipsn, kur
parodyta ne tik individualaus vartojimo ilaid ir bendrojo taupymo suma nam kyje, bet ir
valstybini staig individualaus vartojimo ilaidos (vietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam
draudimui, socialinei apsaugai, sveikatingumui, poilsiui ir kultrai). Balansinis straipsnis yra bendrasis
taupymas.
III.l: Kapitalo sskait, kuri fiksuoja sandorius, susijusius su nefinansini aktyv sigijimu, ir
kapitalo transferus, susijusius su turto perskirstymu. i sskaita parodo vairi ri investicij
panaudojim nefinansiniuose aktyvuose. Balansinis straipsnis yra kreditavimas arba skolinimasis.
Lietuvos statistikos praktikoje nacionalinje sskaityboje naudojamas Europos Sjungos
ekonomins veiklos ri klasifikatorius (EVRK; NACE rev.l). io klasifikatoriaus pavyzdys pateiktas
2.2 lentelje.
2.6. TARPTAUTINS KIO INTEGRACIJOS EKONOMINIS STATISTINIS TYRIMAS
Valstybs vietos nustatymas. Jeigu siekiama nustatyti valstybs rang - jos uimam viet ali
grupje, gali bti naudojami ekspertini vertinim metod klass metodai. Jie nesudtingi.
Skaiiavimai atliekami keliais etapais. Pateiksime danesn j atvej.
Pirmasis etapas. Suformuojama skaiiavimams reikalinga duomen baz. Tai charaktering
bruo skaitmenins iraikos, ekonomini statistini rodikli lygiai. Duomenys gali bti ir
ekonominiai statistiniai rodikliai, nurodyti 2.4 lentelje.
2.4 lentel. Ekonominiai statistiniai rodikliai pagal valstybes
Valstybs numeris 1 2 3 4
A, tkst. Lt 40 35 42 38
B, mln. Lt 110 100 90 95
C, mln. Lt 24 22 25 23

Patogumo dlei duomenis uraysime iuo pavidalu:
40 35 42 38
110 100 90 95
24 22 25 23
Ekonominiai statistiniai rodikliai turi bti ali ypatumus ireikianios charakteristikos. Paius
48
rodiklius ir j skaii nulemia ali ypatumai. Juos parenkant, tikslinga naudoti ekspertinius
vertinimus. Skaiiavim patikimum didina ir ekonomini statistini rodikli svorins
charakteristikos. Jos parenkamos taip, kad j suma bt lygi 1. (Tarkime, pavyzdio atveju ekspertai
nurod ias ekonomini statistini rodikli svorins charakteristikas: pirmo rodiklio - 0,3, antro - 0,2 ir
treio - 0,5.)
Antrasis etapas. Absoliutins ekonomini statistini rodikli iraikos pakeiiamos santykinmis
charakteristikomis. iame skaiiavim etape surandama kiekvieno rodiklio lygi suma. Toliau
kiekvienos alies rodiklio lygis dalijamas i ios sumos, t.y.:
40 + 35 + 42 + 38 = 155;
40/155 = 0,258; 35/155 = 0,226; 42/155 = 0,271; 38/155 = 0,245 ir t.t.
Skaiiavim rezultatas yra santykini charakteristik" matrica, kurioje kiekvienos eiluts skaii
suma turi bti lygi 1. Santykins charakteristikos" yra bevardiai dydiai, reikalingi apibendrinant
skirtingo turinio ekonominius statistinius rodiklius.
Ms atveju, atlik aukiau parodytus skaiiavimus, turime i santykini charakteristik"
matric:
0,258 0,226 0,271 0,245
0,278 0,253 0,228 0,241
0,255 0,234 0,266 0,245
Treiasis etapas. Santykini charakteristik" matricos duomen koregavimas ekonomini
statistini rodikli svorinmis charakteristikomis:
0,258 0,3 0,226 0,3 0,271 0,3 0,245 0,3 = 0,0774 0,0678 0,0813 0,0735
0,278 0,2 0,253 0,2 0,228 0,2 0,241 0,2 = 0,0566 0,0506 0,0456 0,0482
0,255 0,5 0,234 0,5 0,266 0,5 0,245 0,5 = 0,1275 0,1170 0,1330 0,1225
is skaiiavim etapas yra priepaskutinis, taiau nebtinas. Jo tikslas tra suteikti skaiiavimams
daugiau korektikumo bei pagrstumo.
Ketvirtasis etapas. Valstybs rango nustatymas. Tai paskutinis skaiiavim etapas. Jo turinys
nesudtingas: antrajame skaiiavim etape sudarytos santykini charakteristik" matricos arba
treiajame skaiiavim etape, jeigu is etapas buvo realizuojamas, sudarytos sukoreguot santykini
charakteristik" matricos stulpeli sumos suradimas.
Nagrinjamu atveju turime 2.5 lentelje nurodytus duomenis.
2.5 lentel. Valstybs rangas
Valstybs numeris 1 2 3 4
SI 0,791 0,713 0,765 0,731
S2 0,2605 0,2354 0,2599 0,2442
Rangas 1 4 2 3
49

Lentelje nurodyti skaiiai yra valstybs vietos charakteristikos, kurios parenkamos taip:
didiausi santykini charakteristik" sum turiniai aliai priskiriamas rangas 1 (pirma vieta ir pan.),
maesn sum turiniai - 2 ir t.t.
Svarbiausias aptarto metodo trkumas tas, kad neatsivelgiama ekonominio statistinio rodiklio
sandar. Tai nra esminis trkumas, nes jo nesunku ivengti atitinkamai formuojant rodikli sra,
pasitelkiant ekspertinius vertinimus, lyginant ne tik iuo, bet ir kitais metodais (daugiamaio vidurkio,
duomen standartizavimo ir kt.) gautus rezultatus.
Lyginimas struktrini rodikli pagrindu. Struktriniai rodikliai yra valstybs padties ali
grupje indikatoriais. ie indikatoriai identifikuoja valstybs ekonominio isivystymo lyg.
Atsivelgiama tai, kad ekonominio isivystymo lyg, ekonominio vystymosi bruous tegalima
apibdinti rodikli sistema. Lyginimams struktrini rodikli pagrindu imamos ios rodikli grups ir
rodikliai:
o Aplinka
- terianios mediagos ir i j iltnamio efekt sukelianios dujos;
- apsauga,
- o Ekonomika
- bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui;
- vieno darbuotojo darbo produktyvumas;
- krovini apyvartos santykis su bendruoju vidaus produktu;
- energijos intensyvumas;
- ilaidos mokslui ir technologijoms;
- santykiniai kain lygiai;
- investicijos,
o Socialin sfera
- gyventoj uimtumo lygis;
- ilgalaikio nedarbo lygis;
- skurdo rizikos lygis.
Atliekant lyginimus rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, nes tai leidia panaikinti
ali kain skirtumus. Lyginama su rodikli reikme, apskaiiuota ali grupei. Daniausiai tai t ali
vidurkis, kuris prilyginamas 100 ir jeigu alies rodiklio indeksas didesnis u 100, itai rodo alyje esant
geresn padt nei vidutinikai toje ali grupje.
Europos Sjungoje skaiiuojami ali nacionalini valiut perkamosios galios paritetai (toliau
PGS) su perkamosios galios standartu. Vienas PGS visose alyse atstovauja tam paiam preki ir
paslaug rinkiniui.
50
Tarptautiniams palyginimams atlikti bendrojo vidaus produkto ekonomini jungini verts
apskaiiuojamos perkamosios galios standartais, t.y. pradin vert, ireikta nacionaline valiuta,
dalijama i atitinkamo perkamosios galios pariteto.
2.7. USIENIO PREKYBOS STATISTIKA
Lietuvos usienio prekybos apimtis apskaiiuojama, remiantis Jungtini Taut Statistikos tarnybos
Bendrosios prekybos sistemos apibrimu.
Europos Sjungoje iki 1993 m. pagrindinis usienio prekybos statistikos informacijos altinis buvo
muitins deklaracij duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sjungos rinkai,
buvo diegta ir nauja duomen surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. ios sistemos tikslas yra
tiesiogiai i moni rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sjungos ali nari.
Nuo stojimo Europos Sjung dienos Lietuvoje diegta Intrastato sistema.
Lietuvos usienio prekybos duomenys iskaidyti dvi dalis:
o Ekstrastat;
o Intrastat.
Ekstrastatas duomen apie Lietuvos prekyb su ne Europos Sjungos valstybmis surinkimo
sistema. Jos pagrindiniu duomen altiniu yra muitins deklaracijos (Bendrojo dokumento) duomenys.
Lietuvoje Intrastato duomen rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitins departamentas prie
Finans ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybs metodikai
vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomen rinkimu.
mons pareigotos teikti duomenis apie ivet Europos Sjungos alis ir vet i j preki
apimt. Intrastato deklaracija yra Bendrojo dokumento supaprastinta forma.
vertinant ali prekybos slyg pokyius, apskaiiuojamas prekybos slyg indeksas. Jis lygus
eksporto vidutini kain ir importo vidutini kain santykiui. Bendru atveju vidutins kainos
apskaiiuojamos naudojant svertinio aritmetinio vidurkio formul. Kain santykio indeksui
apskaiiuoti naudojama i formul:

=
in ij
in in
pks
q p
q p
I (2.24)
ia: Ipks - kain santykio indeksas;
p
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) preks kainos prekiaujant su alimi n ;
p
ij
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) preks kainos prekiaujant su ali ekonomine
grupe j;
q
in
- i-osios eksportuojamos (importuojamos) preks (i) al (ies) n kiekis.
Jeigu io indekso reikms yra didesns u vienet, tai itai rodo, kad prekybos slygos
ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu, pagerjo. Jeigu reikms maesns u vienet,
51
tai yra prieingai.
Usienio prekybos, eksporto ir importo naudingumui apibdinti apskaiiuojami tvynins
gamybos ir usienini preki gamybos katai ir jie palyginami arba apskaiiuojami ir palyginami
eksportuojam ir importuojam preki katai. Jeigu importo katai didesni u eksporto katus, tai tokie
mainai laikomi naudingais.
Preki main tikslingumu galima sitikinti remiantis iais skaiiavimais, pateikiamais 2.6 lentelje.
2.6 lentel. Preki main tikslingumas
Eksportas Prek A Prek B Prek C A+B+C
VP 110 830 185 1125
C 115 692 54 861
VP/C 0,96 1,2 3,5 1,31

Importas Prek A Prek B Prek C A+B+C
VS 135 920 200 1255
C 412 1288 160 1860
C/VS 3,05 1,4 0,8 1,48
2.6 lentelje:
VP/C = I
E
eksporto valiutinio naudingumo koeficientas;
C/VS = I
I
importo valiutinio naudingumo koeficientas;
VP valiutins plaukos;
C katai.
Pavyzdio duomenimis, kiekvienos preks eksporto valiutinis naudingumas neturi bti maesnis
negu: 1/1,48 = 0,68, t.y. emesnio naudingumo preks nebus kompensuojamos vidutiniu eksporto
naudingumu. Tuo tarpu kiekvienos preks importo valiutinis naudingumas neturi bti maesnis negu:
1/1,31 = 0,76. Atsivelgiant infliacij, alies kain pasikeitim, valiutines plaukas u prekes, prekin
ir geografin struktr, apskaiiuojami valiutinio naudingumo indeksai. Pavyzdiui, eksporto
valiutinio naudingumo indeksas lygus:

=
0 0
1 0
1 1
1 1
i ei
i i
i ei
i i
E
q p
q p
q p
q p
I (2.25)
ia: pi i-osios preks eksporto valiutins plaukos;
p
ei
- i-osios skirtos eksportui preks vidutin kaina;
1 1 i i
q p - ataskaitinio laikotarpio valiutins eksporto plaukos;
1 1 i ei
q p - ataskaitinio laikotarpio eksporto vert vidutinmis kainomis;
0 0 i ei
q p - bazinio laikotarpio eksporto vert vidutinmis kainomis;
52
1 0 i i
q p - valiutins plaukos, kurios bt gautos ataskaitiniu laikotarpiu, jeigu nepakist
preki kainos pasaulinje rinkoje.
Panaiai kaip eksporto valiutinio naudingumo indeksas, apskaiiuojamas ir importo valiutinio
naudingumo indeksas.
2.8. MOKJIM BALANSAS
Mokjim balansas apibdina alies finansin bkl, ekonomin isivystym. Tai statistin
ataskaita. Mokjim balansas - tai vertine iraika atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos
ekonominio pobdio operacijos

tarp konkreios valstybs ir kit pasaulio ali. Jis sudaromas
dvigubo rao principu, kai kiekviena operacija raoma debete ir kredite. Mokjim balans sudaro
standartini straipsni visuma. Bendriausi i j yra:
1. Einamoji sskaita, kurioje parodomos:
o preki ir paslaug operacijos;
o gautos ir sumoktos palkanos bei dividendai;
o transferai (negrintinos vertybs, pinigins los, humanitarin pagalba ir kt.).
2. Kapitalo ir finansin sskaita, kurioje parodomos:
o nerezident operacijos negamybini ir nefinansini aktyv sferoje;
o kapitalo pervedimas.
(Nerezidentai - tai juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys ekonomini interes valstybje, taiau
gyvenantys ir veikiantys joje trumpiau nei vienerius metus.)
3. Oficialiosios atsargos:
o auksas;
o usienio valiuta;
o tarptautini finansini organizacij ir fond los.
Mokjim balansas parodo ne preki, aktyv ir kt. apimtis ir bkl, o j finansinius srautus, t.y.
pamint straipsni pokyius atitinkamu laikotarpiu. Preks, paslaugos, finansins operacijos
registruojamos, kai jos suteikiamos nerezidentams, o ne tada, kai u jas sumokta, nes tuomet
pasikeiia savininkas.
Mokjim balanso duomenys analizuojami pasitelkus balansines lygybes ir skaiiavimus.
Pagrindin balansin lygyb yra:
Y = X
l
+ X
2
(2.26)
ia: Y - einamosios sskaitos balansas su prieingu enklu;
X
1
- kapitalo ir finansins sskaitos balansas;
X
2
- operacij su oficialiosiomis atsargomis likutis.
i lygyb praktiniuose skaiiavimuose nepasiekiama. To prieastis yra apskaitos klaidos bei
53
neapskaitytos operacijos. Balanse susidarantiems skirtumams skiriama atskira eilut, kuri pavadinta
Klaidos ir praleidimai".
Bendru atveju alies finansin bkl apibdina valstybs skola, biudeto deficitas ir iorinis
(usieniui) siskolinimas bei metinis skolos aptarnavimas ir skolos aptarnavimo procentas. Metin
skolos aptarnavimo suma lygi:
S = S
1
+S
2
(2.27)
ia: S
1
sumokt procent suma;
S
2
padengt skol (skolos) suma.
Skolos aptarnavimo procentas (toliau SAP) apskaiiuojamas pagal formul:
SAP = [(S
1
+ S
2
)/E] 100 (2.28)
ia: E - eksporto suma. (is matas apskaiiuojamas visoms siskolinim rims ir siskolinimui
valiuta.)
Pavyzdiui, alies S
1
= 256 mln.Lt, S
2
= 368 mln.Lt, o E = 500 mln. Lt. Panaudojus iuos
duomenis: SAP = [(256 + 368)/500]100 = 124,8 procento.

54
3. MONS IR NAM KI STATISTIKA
3.1. MONS STATISTIKA
Ekonominiai statistiniai rodikliai (toliau - ESR) yra verslo ir jo veiksni identifikavimo rezultatai.
ESR yra indikatoriai tiek, kiek jie atspindi versl ir jo ypatumus, jo veiksnius. Formuojamas ESR
sraas, kurio turin lemia, tai ar:
o btina isamiau pateikti mon ir jos versl;
o reikia sra sieti su komercins kins veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais;
o btina sra sieti su tuo, ko reikalauja atskaitomyb.
ESR sraas gali bti:
o visa apimantis (visais pjviais identifikuojantis mon, jos versl ir veiksnius, perspektyvas);
o dalinis, arba svarbiausios grandies (orientuotas ekonomikos teorijos, ekonomikos sistemos
svarbiausi grand, atskaitomybs, finansins apskaitos turin).
ESR sraui svarbs mons dydis, apyvartos mastai, nuosavybs forma ir kt. I galimos ESR aibs
N parenkama n rodikli, geriausiai tenkinani skaiiavimo tikslus ir poreikius.
ESR klasifikuojami ir svarbiausi klasifikavimo poymiai yra ie:
o reikinio apibendrinimo mastas (bendrieji ir paprastieji ESR);
o reikinio turinys (ESR, apibdinantys verslo rezultat, veiksnius, racionalum, finansin bkl);
o ESR sudarymo forma (absoliutiniai, santykiniai);
o ESR ryio forma (funkcinis, koreliacinis).
Verslo veiksnius identifikuoja natrins ir vertins formos ESR. Bendrieji ESR yra vertiniai. Tai:
o PK - ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas);
o AK - trumpalaikis materialus turtas (apyvartinis kapitalas);
o F - darbo umokesio (mokos) fondas.
ie ESR yra absoliutiniai. Jiems priklauso ir T - dirbanij arba darbuotoj (darbinink) skaiius.
Santykiniai ESR yra tiesiogins ir atvirktins formos. Tiesiogins formos ESR rodo veiksni
produktyvumo lyg. Pavyzdiui:
o ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h = Q / PK;
o darbo produktyvumas: w = Q / T;
ia: Q - produkcija, preks, atlikti darbai ar paslaugos.
h ir w susij priklausomybe w = h APK, kur APK - apsirpinimas ilgalaikiu materialiu turtu =
PK:/ T.
i priklausomyb vadinama multiplikatyviu modeliu. Ji yra dviej veiksni ir analizuojama
panaudojus faktorins indeksins analizs metod. Skaiiuojant iuo metodu, absoliutine arba
santykine iraika vertinamas w pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su baziniu laikotarpiu,
55
dl h ir APK pasikeitimo.
Lietuvos statistikos departamentas pateikia vairi ekonomins veiklos ri moni finansini
rodikli sra ir i rodikli skaitines reikmes. Informacijai parengti panaudojami konkreiais metais
veikusi akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi, valstybs ir savivaldybs moni,
kooperatini bendrovi statistiniai duomenys, moni finansins atskaitomybs ir individuali
(personalini) moni pajam deklaracij duomenys. Srae yra ie ir kiti rodikliai:
o bendrojo likvidumo koeficientas - tai nuosavo kapitalo santykis su visais sipareigojimais;
o siskolinimo koeficientas - tai viso turto santykis su visais sipareigojimais;
o manevringumo koeficientas - tai trumpalaikio turto santykis su nuosavu kapitalu;
o debitorinio siskolinimo apyvartumas - pajam u parduotas prekes ir paslaugas santykis su
vidutiniu metiniu debitoriniu siskolinimu;
o viso turto apyvartumas - pajam u parduotas prekes ir paslaugas santykis su vidutiniu metiniu
turtu;
o bendrasis pelningumas - bendrojo pelno (nuostolio) santykis su pajamomis u parduotas prekes
ir paslaugas;
o grynasis pelningumas - grynojo pelno santykis su pajamomis u parduotas prekes ir paslaugas;
o turto pelningumas - pelno prie apmokestinim santykis su vidutiniu metiniu turtu.
3.2. NAM KI STATISTINIS TYRIMAS

3.2.1. Nam ki tyrim turinys
Nam kiai - ekonomikos sektorius. Tai nedidels moni grups, gyvenanios vienoje patalpoje,
sujungianios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojanios prekes ir paslaugas (bendras
bstas ir mityba). Nam k gali sudaryti ir vienas asmuo.
Kita, glaudiai susijusi yra nam kio galvos svoka. Tai asmuo, turintis didiausias pajamas. Kai
didiausias pajamas gaunanio asmens iskirti negalima (pvz., visa eima kininkauja ir pajam
negalima priskirti kuriam nors kio nariui), nam kio galva laikomas asmuo, kur nurodo eima.
Duomenys apie nam kius, j nari pajamas ir vartojim gaunami tyrimais, kuri pagrind sudaro
imties metodas. Tai daugiatiksliai, specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai. Imties vienetas yra nam
kis. Imtis daugiaetap.
Pirmasis etapas. Atrenkami stambesni geografiniai vienetai - pirminiai imties vienetai.
Antrasis etapas. I pirmini imties vienet atrenkami smulkesni dariniai (kaimas, miesto rajonas ir
pan.) - antriniai imties vienetai.
Treiasis etapas. I antrini imties vienet atrenkami galutiniai vienetai - konkrets nam kiai.
Imties procedros yra ios: paprasta atsitiktin imtis, grupin (serijin) imtis, stratifikuota imtis,
sistemin (mechanin) imtis ir kt.
56
Imties kriterijus - eimos dydis ir tolygus jo isidstymas teritoriniame vienete. Imties dydio
kriterijai yra ie:
o programos biudetas. Jis lemia imties dyd ir efektyvum;
o apibrtas duomen patikimumo laipsnis.
Duomenys renkami asmenins apklausos, saviskaitos, apklausos telefonu, betarpiko stebjimo
bdais.
Apibendrinant tyrimo duomenis, sprendiami:
o programavimo klausimai;
o apklausos lap apibendrinimo ir duomen skelbimo klausimai.
Remiantis tyrimo duomenimis, apskaiiuojama imties dispersija, formuojama duomen baz.
Apibendrinimui duomenys imami i nam kio anket, anket apie maisto produkt pirkim ir
suvartojim, buto (bsto) slygas, pajamas ir kt.
Nam ki biudet tyrimas (toliau - NBT), arba vadinamasis eim biudet tyrimas (toliau -
BT), pirm kart Lietuvoje atliktas 1936 - 1937 m. Tais metais buvo tiriamos 294 eimos, kuri nariai
dirbo prekybos ar pramons sektoriuose, turjo savo versl ar k. Nuo 1952 m. BT buvo atliekamas
pagal viening TSRS statistikos komiteto program, atrank (imt) darant pagal darbo vietos ir
profesijos poymius. Lietuvai atkrus nepriklausomyb, 1992 m., naudojant nauj program ir
metodus, buvo pradtas naujas NBT. Naudojami du duomen rinkimo bdai:
a) rengiama apklausa, skirta socialinei-ekonominei informacijai apie nam k, gyvenimo slygas
ir pajamas surinkti;
b) nam kis pats registruoja tam tikrus rodiklius (pinigines ilaidas, maisto produktus,
materialines prekes ir paslaugas, gautas veltui, kininkavimo veiklos rodiklius).
Apibendrinant tyrim duomenis, Lietuvoje vartojimo ilaidos klasifikuojamos pagal Tarptautin
vartojimo ilaid nomenklatr (toliau PROCOME-94).
3.2.2. Nam ki pajam ir ilaid sudties, diferenciacijos ir koncentracijos rodikli
skaiiavimas
Bendrosios ir disponuojamosios pajamos yra nam ki (toliau - N) pajam rys:
o bendrosios pajamos apskaiiuojamos sumuojant pirmines pajamas, pajamas, gautas i
nuosavybs, ir einamuosius pervedimus bei kitas pajamas;
o disponuojamosios pajamos maesns u bendrsias sumokt tiesiogini mokesi ir na
socialinio draudimo ir pensij fondus suma.
Apibdinant N pajamas ir ilaidas, vartojamosios preks ir paslaugos sugrupuojamos grupes.
itoks grupavimas vadinamas klasifikacija. Bendru atveju vartojamj preki ir paslaug klasifikacija
apima ias grupes:
o maisto produktus, tabak, grimus;
57
o drabuius ir avalyn;
o kur ir energij;
o baldus, nam apyvokos reikmenis;
o ilaidas medicinos aptarnavimui;
o transport ir komunikacijas;
o moksl, vietim, poils, pasilinksminimus;
0 kitas prekes ir paslaugas.
N pajamos ir vartojimas identifikuojama rodikli sistema. i sistem sudaro trys skyriai:
1. Pajam lygis, struktra ir dinamika (pirmins pajamos skaiiuojant 1 N ir 1 N nariui;
bendrosios ir disponuojamosios pajamos skaiiuojant 1 N ir 1 N nariui).
2. Vartojimo lygis, struktra ir dinamika (galutins vartojimo ilaidos pagal visas ir konkreias
preki ir paslaug kategorijas, skaiiuojant 1 N ir 1 N nariui; bendras vartojimas skaiiuojant 1 N
ir 1 N nariui; N, turini tam tikr aktyv, dalis; vartojimo, tenkanio savo gamybos produkcijai,
dalis).
3. Pajam ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai; imokos 1 N ir 1 N nariui;
gaunamos sumos 1 N ir N nariui; neto suma 1 N ir 1 N nariui; santykis tarp disponuojamj ir
bendrj pajam; santykis tarp galutinio vartojimo ilaid ir bendrojo vartojimo skaiiuojant 1 N ir 1
gyventojui; Lorentzo kreivs: bendrosios N pajamos; bendrosios disponuojamosios N pajamos;
vartojimo ilaidos miesto ir kaimo rajonuose).
Pajam diferenciacija ir koncentracija apibdinama apskaiiavus mod, median, kvartiles,
deciles, kvartilin variacijos ir asimetrijos koeficient, koncentracijos matus.

3.2.3. Nam ki gerovs laipsnio ir santykinio skurdo tyrimas
Tiriant nam kius nuodugniau, apibudinamas ir j gerovs laipsnis bei santykinis skurdas.
Gerovs laipsnis identifikuojamas apskaiiavus:
o ilgalaikio naudojimo preki kiek, tenkant 100 N;
o N skaii, tenkant vienai ilgalaikio naudojimo prekei.
Skurdo svoka - daugiaprasm, ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio alyje. Skurdo
mainimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibriamas kaip pajam ir kit itekli (materialini
kultrini ir socialini), utikrinani Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus,
neturjimas. Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitim laikoma santykin skurdo
riba, apskaiiuojama kaip 50 procent vidutini vartojimo ilaid.
Atliekant santykinio skurdo vertinimus, naudojant ekvivalentines skales atsiribojama nuo nam
ki dydio ir sudties. Tyrimais nustatyta, kad didesnei eimai btiniems poreikiams patenkinti reikia
santykikai maiau pajam, kadangi tam tikr ilaid dydis nedidja tiesiog proporcingai nam kio
58
nari skaiiui. Taikant ekvivalentines skales, skirtingo dydio nam ki gerov tampa labiau
palyginama. Nam ki dydio ir sudties takos poveikio ivengimui naudojama skal, kur pirmam
nam kio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui - 0,7, o
kiekvienam vaikui iki 14 met amiaus - 0,5.
Tiriant skurd yra nustatomi:
o skurdo lygis;
o skurdo gylis.
Skurdo lygis - tai gyventoj, esani emiau skurdo ribos, dalis. J pajamos (vartojimo ilaidos)
yra maesns negu tam tikru metodu apskaiiuota skurdo riba.
Skurdo gylis parodo, kiek vidutinikai skurstanij pajamos (ilaidos) yra maesns u skurdo
rib.

59
4. PROGNOZAVIMAS. EKONOMETRINIAI KIO MODELIAI

4.1. EKONOMETRINI MODELI ESM.
Skiriami ekonometriniai makroekonomini ir mikroekonomini tyrim modeliai.
Ekonometriniais makroekonomini tyrim modeliais apibendrinami alies kio ekonominiai
reikiniai, procesai.
Bendru atveju ekonometriniai modeliai sudaromi keliais etapais: parenkami kintamieji; sudaromas
modelis; vertinami parametrai (daniausiai maiausij kvadrat metodu); modelis patikrinamas ir
pritaikomas.
Sudarant kio ekonometrin model, imamos ios kintamj grups:
o kins politikos tikslus apibdinantys ekonominiai statistiniai rodikliai (BVP, nacionalins
pajamos, gamybos veiksni produktyvumas, gyventoj santaupos, gyventoj disponuojamosios
pajamos ir kt.
o kinius svertus, ekonomins politikos priemones apib ekonominiai statistiniai rodikliai
(kapitalins investicijos, i eksportas, gyventoj vartojimo lygis, kain indeksai ir kt.);
o objektyvs gamybos veiksniai.
Mikroekonominiai reikiniai yra mikroekonominio modeliavimo sritys.
Pagrindiniai modeli tipai yra gamybins funkcijos, gamybos kat funkcijos ir vartojimo
ekonometriniai modeliai.
Gamybos kat funkcijomis (ekonometriniais modeliais) apibendrinami dsningumai,
formuojantys kat dyd, j priklausomyb nuo produkto kiekio, daugelio kit veiksni.
Vartojimo ekonometriniais modeliais apibendrinamas alies gyventoj vartojimo lygis ir poreiki
tenkinimo laipsnis. Modeliai yra vienaveiksmiai ir daugiaveiksniai.
Sudarant daugiaveiksnius vartojimo modelius:
o atrenkami veiksniai;
o nustatoma ryio forma;
o sudaromas modelis;
o vertinami regresijos parametrai ir lygties formos parinkimo teisingumas;
o vertinama vartotojo reakcija atskir veiksni pasikeitim.
Sudtingiausia ekonometrinio modeliavimo problema kompleksins modeli sistemos
sudarymas. i sistema yra visuma matematini lygybi isamiai apibdinani vartojim, jo
dsningumus, ateities perspektyvas.

60
4.2. STACIONARI EKONOMINI RODIKLI PROGNOZAVIMAS
4.2.1. Prognozavimo proceso samprata
Ekonomini rodikli, ypa preki paklausos prognozavimas yra neatskiriama kiekvienos mons
ekonomins veiklos dalis. Prognozavimas tai bsimos nagrinjamojo proceso eigos nustatymas,
atsivelgiant turim praktin patyrim ir priimtas teorines prielaidas.
Prognozavimo udavin galima sprsti dviem bdais:
sudarant ekonominio objekto matematin prieasties pasekms model;
naudojant dinamines eilutes.
Sprendiant udavin pirmuoju bdu, reikia nustatyti, kurie veiksniai lemia prognozuojamo
rodiklio kitim. Tada pagal sudaryt matematin model galima apskaiiuoti prognozuojamo
ekonominio rodiklio reikm. Matematiniams modeliams sudaryti geriausiai tinka regresiniai modeliai.
Pavyzdiui, nagrinjant preks metin paklaus (Y), vertinami ie veiksniai: gyventoj skaiius
(x
1
), j pajamos (x
2
), preks kokyb (x
3
) ir kaina (x
4
). i veiksni taka paklausai parodyta 4.1
paveiksle.

Metins pajamos
Kokyb
Gyventoj
skaiius
Kaina
Veiksniai x
i
Preks
paklausa

4.1 pav. Preks paklausos priklausomyb

Sprendiant udavin antruoju bdu, nenagrinjamos ekonominio rodiklio funkcionavimo
prieastys, o tik stebima, kaip is rodiklis ilgainiui kinta, ir sudaroma dinamin eilut. Dinamine eilute
vadinama statistini dydi seka, rodanti, kaip, laikui bgant, kinta ekonominis rodiklis. Tiriant
dinamines eilutes, tariama, kad yra inomos eiluts reikms y t
i
( ),
( )
i n = 1, laiko momentais
t
1
<

t
2
<...<

t
n
ir visi stebjimai atliekami vienodais laiko intervalais, t.y. t t t
i i +
=
1
. Visos ios
inomos dinamins eiluts reikms sudaro stebjimo duomenis, pagal kuriuos parenkamas adekvatus
ekonominio rodiklio prognozavimo modelis.
Dinamins eiluts gali bti momentins (pirkj skaiius parduotuvje) ir intervalins (per
61
pamain pagamint kineskop skaiius). Ekonominiuose tyrimuose svarbesns yra intervalins
dinamins eiluts.
Naudojant prognozavimo modelius, reikia atsivelgti tai, kad prognozuojama reikm bus su
paklaida. ios paklaidos yra pasiskirsiusios pagal normalj dsn ir j pasiskirstym nusako
dispersija: kuo didesn rodiklio dispersija, tuo didesn ir prognozs dispersija. Taigi, sprendiant
prognozavimo udavin, visuomet reikia nustatyti du dydius: prognozuojamo rodiklio vidutin
reikm ir standartin prognozs paklaid.
Prognozavimo modeliai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui
sudaroma prognoz. Sudarant trumpalaik prognoz, paprastai remiamasi dienos, savaits, mnesio,
ketvirio duomenimis ir numatomi vienas arba du rodiklio reikms intervalai priek. Ilgalaikje
prognozje daniausiai imami keleto met duomenys ir sudaroma 5-10 met ateities prognoz.
Prognozavimo modeliai priklauso ir nuo dinamins eiluts stacionarumo. Stacionariu vadiname
tok rodiklio kitim, kai jo momentins reikms kinta atsitiktinai kiekvienu momentu, taiau vidurkis
nekinta gana ilg laikotarp period. Stacionarios dinamins eiluts pavyzdys gali bti duonos
paklausa. 4.2 paveiksle pateiktas tipinis stacionaraus rodiklio kitimo grafikas.
I paveikslo matyti, kad tam tikrais laiko momentais rodiklio reikms kinta atsitiktinai, taiau
visada svyruoja apie vidurk m

=40.
Nestacionari dinamini eilui vidurkis nra pastovus, bet ilgainiui kinta. Kintamas dinamins
eiluts vidurkis vadinamas trendu. Pagal pobd trendai skirstomi :
tiesinius,
sezoninius,
miriuosius.
Esant tiesiniam trendui, dinamins eiluts vidurkis ilgainiui maja arba didja tiesine
priklausomybe. 4.3 paveiksle pateiktas tiesinio trendo grafikas (progresuojanios mons preki
apyvarta).
Esant sezoniniam trendui, vidurkis kinta ciklikai tam tikrais laiko intervalais. Sezoninio trendo
pavyzdys superkamo pieno kiekis. 4.4 paveiksle pateiktas sezoninio trendo grafikas.





62









m=75
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
50
100
m
t
y
t

4.3 pav. Tiesinio trendo grafikas
m=51
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
t
y
t
40
60
20
y
t
4.4 pav. Sezoninio trendo grafikas

Sezonin trend nusako sezonikumo koeficientai, kurie esti lygs einamajai rodiklio reikmei,
padalytai i ciklo vidutins rodiklio reikms. Daniausiai ciklo trukm L

= 3,6; 12 mnesi.
Sezonikumo koeficientai nustatomi remiantis statistiniais duomenimis.
Mirusis trendas turi tiesinio ir sezoninio trendo bruo. Pavyzdiu gali bti aviabiliet
pardavimas. Oro transporto paslaugos nuolat pleiamos, taiau per kurortin sezon i paslaug
poreikis dar labiau padidja.
Atsivelgiant pateiktj klasifikacij, pirmiausia panagrinsime trumpalaiks prognozs, o
m=40
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
t
y
t
y
t

4.2 pav. Stacionaraus rodiklio kitimo grafikas
63
toliau ilgalaiks prognozs modelius.
4.2.2. Slankusis vidurkis
Naudojant klasikin ekonomini rodikli prognozavimo metod, apskaiiuojamas r buvusi
rodiklio reikmi vidurkis. Paprastai slankusis vidurkis nustatomas taip:
m
t
=
1
1
r
y
i t
t r
i
=
+
; (4.1)
ia y
i
ekonominio rodiklio reikm i uoju laiko momentu.
Laiko momentu t apskaiiuota slankiojo vidurkio reikm m
t
ir yra laikoma prognozuojama
rodiklio reikme:
f m
t t +
=
1
. (4.2)
Kai dinamins eiluts stacionarios, apskaiiuotoji m
t
reikm galioja ir tolimesniems periodams.
Siekiant sumainti skaiiavim apimt, 3.8 formul galima pertvarkyti taip:
m m
r
y y
t t t t
= +
1 1
1
( ). (4.3)
i lygtis rodo, kad dabartin slankiojo vidurkio reikm lygi ankstesniajai vidurkio reikmei,
sudtai su dydiu, lygiu einamosios rodiklio reikms ir jo reikms, pastumtos r laiko moment atgal,
skirtumui, padaugintam i
1
r
.
Slankiojo vidurkio metodu paremta naivioji preki paklausos prognoz, t.y. kai laikoma, kad
ateinant mnes preks paklausa bus tokia pat kaip ir nagrinjam mnes:
f
t+1
= m
t
= y
t
. (4.4)
Prognozuojant preki paklaus, naudojamasi kita taisykle: laikoma, kad ateinant mnes preki
paklausa bus lygi ei paskutini mnesi paklaus vidurkiui:
( ) f m y y y y y y y
t t
i t
t
i t t t t t t +
=

= = = + + + + +
1
5
1 2 3 4 5
1
6
1
6
. (4.5)
Klasikiniu slankiojo vidurkio metodu apskaiiuotoms rodiklio reikmms suteikiamas vienodas
svoris
1
r
, o kitoms reikmms nulis. Taiau reikia turti galvoje tai, kad paskutiniai stebjimai yra
svarbesni, todl jiems reikia suteikti didesn svor. Slankusis vidurkis su svoriniais koeficientais
nustatomas taip:
m a y
t
i t
t r
i i
=
=
+

1
. (4.6)
Parenkant iuos svorinius koeficientus a
i
, reikia turti galvoje, kad j suma turi bti lygi 1, t.y.
= a
i
1.
Naudojant slankiojo vidurkio metod, nevalia pamirti, kad prognoz negali bti atlikta anksiau
nei po r laiko moment, nes, skaiiuojant slankj vidurk laiko momentu t, reikia jau turti (

r

1)
64
rodiklio reikmi.
Slankiojo vidurkio metodo greitaeigikumas atvirkiai proporcingas dydiui r stebjim, i
kuri nustatomas vidurkis, skaiiui. Tiek r, tiek svoriniai koeficientai a
i
parenkami empirikai pagal
maiausi vidutin kvadratin paklaid.
Skaiiuojant iuo metodu pirmj slankiojo vidurkio reikm m
1
, reikia inoti slankiojo vidurkio
reikm m
0
. Praktikai i reikm daniausiai pasirenkama, prilyginus m
0
pirmajai dinamins eiluts
reikmei, t. y. m
0
= y
1
, arba visos dinamins eiluts vidurkiui, t.y. m
0
=

m

. Reikia pasakyti, kad ios
pradins reikms m
0
pasirinkimas turi maesn tak galutiniams prognozavimo rezultatams, negu
parametr r arba a
i
parinkimas.
4.2.3. Eksponentinis ilyginimas
Skaiiuojant slankiojo vidurkio metodu, informacijos naujumui vertinti pasitelkiami pastovs
svoriniai koeficientai. Skaiiuojant eksponentinio ilyginimo metodu, vietoj vienos fiksuotos svorini
koeficient sistemos imami kintami svoriniai koeficientai.
ie koeficientai ilgainiui eksponentikai maja ir nustatomi pagal i eilut:
+ + + + + ( ) ( ) ( ) ... ( ) . 1 1 1 1
2 3 n

Todl iuo atveju svoriniai koeficientai netampa lygs nuliui.
Yra rodyta, kad, kai kinta nuo 0 iki 1, svorini koeficient suma lygi vienetui.
Naudojant iuos eksponentikai majanius svorinius koeficientus, vidurk galima urayti taip:
m y y y y
t t t t t
= + + + +

( ) ( ) ( ) ... 1 1 1
1
2
2
3
3
(4.7)
i lygyb galima pertvarkyti:
m y y y y
t t t t t
= + + + +

( )( ( ) ( ) ...) 1 1 1
1 2
2
3
(4.8)
Matome, kad 4.8 formuls skliaustuose yra ne kas kita, kaip m
t -1
. Todl (4.7) formul galima
perrayti taip:
m y m
t t t
= +

( ) . 1
1
(4.9)
Tai pagrindin eksponentinio ilyginimo metodo lygtis. Ji palyginti paprasta ir patogi skaiiuoti.
Skaiiavimo eksponentinio ilyginimo metodu greitaeigikumas ir adekvatumas priklauso nuo
koeficiento dydio. Kuo didesnis , tuo nepastovesnis apskaiiuotasis vidurkis ir atvirkiai.
Praktikai nerekomenduojama imti maesn u 0,05 ir didesn u 0,3. Ekonominiams rodikliams
prognozuoti rekomenduojama imti = 0 2 , . Jei pasirodo, kad tiriamasis modelis yra adekvatus, kai
> 0 3 , , vadinasi, paeista stacionarumo slyga.
Palyginus slankiojo vidurkio ir eksponentinio ilyginimo metodus, nustatyta, kad
r
=
1
2
1

. (4.10)
Kadangi, prognozuojant ekonominius rodiklius, daniausiai kinta nuo 0,05 iki 0,3, kad manoma
65
palyginti abiej metod parametrus.

0,05 0,1 0,2 0,3
r 39 19 9 6

Skaiiuojant eksponentinio ilyginimo metodu, kaip ir slankiojo vidurkio metodu, parenkama
pradin vidurkio reikm m
0
. Reikia pasakyti, kad ios reikms parinkimo taka prognozavimo
rezultatams yra maesn negu parinkimo.
4.3. NESTACIONARI RODIKLI PROGNOZAVIMAS
4.3.1. Tiesinio trendo modeliai
Laikoma, kad prognozuojamo rodiklio y
t
vidurkis ilgainiui tiesikai kinta, t.y.
y t
t t t
= + + u ; (4.11)
ia u eiluts vidurkis;
t
vidurkio didjimo greitis;
t
atsitiktin paklaida su nuliniu
vidurkiu.
4.11 formulje pateiktiems dydiams u ir
t
nustatyti daniausiai naudojamas Holto modelis ir
Brauno adaptyvaus ilyginimo modelis.
Holto modelis remiasi eksponentinio ilyginimo metodo idja ir ekonominio rodiklio kitimo greit

t
nusako koeficientas b
t
.
Reikiami dydiai apskaiiuojami pagal ias formules:
( )( ) m Ay A m b
t t t t
= + +

1
1 1
; (4.12)

( )
( ) b B m m B b
t t t t
= +
1 1
1 .
Parametrai A ir B kinta nuo 0 iki 1. Daniausiai imama A=0,1 ir B=0,01.
Naudojant Brauno adaptyvaus ilyginimo model, skaiiuojama pagal ias formules:
( )
m m b e
t t t t
= + +
1 1
2
1 , (4.13)
( ) b b e
t t t
= +
1
2
1 .
Parametras kinta nuo 0 iki 1. Paprastai imama =0,8.
Tiek vienu, tiek kitu atveju, nustaius koeficient b
t
, apskaiiuojama prognozuojama rodiklio
reikm laiko moment priek:
f m b
t t t +
= +

. (4.14)
Abiem atvejais reikia parinkti ne tik dyd m
0
(tai buvo aptarta anksiau), bet ir dyd b
0
. is dydis
imamas lygus nuliui, nes laikoma, kad vidurkis iki to laiko momento nekito.
66
4.3.2. Sezoninio trendo modeliai
Naudojant sezoninio trendo modelius, atskirai nustatomas stacionarusis vidurkis, trendo tiesinis
kitimas ir sezonikumo koeficientai. Daniausiai naudojamas Holto Vinterio modelis.
Stacionarusis vidurkis nustatomas kaip ir naudojant Holto model:
( )
( ) m A
y
k
A m b
t
t
t L
t t
= + +

1
1 1
. (4.15)
ioje lygtyje einamoji rodiklio reikm yra padalyta i sezonikumo koeficiento, pastumto laiko
aimi L period atgal.
Trendo tiesinis kitimas nustatomas taip:
( )
( )
b B m m B b
t t t t
= +
1 1
1 . (4.16)
Sezonikumo koeficientas:
( ) k C
y
m
C k
t
t
t
t L
= +

1 . (4.17)
Koeficient A,B,C rekomenduojamos reikms: 0,2; 0,2; 0,6.
Prognozuojama rodiklio reikm interval priek apskaiiuojama pagal i formul:
f m b k
t t t t L + +
= +

( ) . (4.18)

4.4. ILGALAIK PROGNOZ
Ilgalaiks prognozs daniausiai sudaromos, remiantis met ataskaitiniais duomenimis. Sudarant
iuos modelius, yra inomi ( ) 1 n stebjim duomenys. iai prognozei bdinga tai, kad ji sudaroma ir
esant maam stebjim skaiiui. Paprastai taip prognozuojami tie ekonominiai rodikliai, kuriuos veikia
daug veiksni, pvz., pelnas, kapitaliniai djimai.
Savaime suprantama, ilgalaikei prognozei netinka modeliai, naudoti trumpalaikei prognozei.
Praktikai tokiems udaviniams sprsti daniausiai naudojami regresiniai modeliai. i modeli
laisvas kintamasis yra laikas. Reikia pasakyti, jog, atliekant regresin analiz, stebjimo duomenys
nebtinai turi bti ufiksuoti vienodais laiko intervalais t , kas ypa svarbu sudarant trumpalaikes
prognozes. Beje, regresiniai modeliai nelabai tinka sezoniniams svyravimams nustatyti.
Skiriamos ios ilgalaiks prognozs modeli grups:
tiesins regresijos modeliai;
transformuoti tiesins regresijos modeliai.
4.4.1. Tiesins regresijos modeliai
Tiesins regresijos lygtis uraoma taip:

t b a y
t
+ = ; (4.19)
67
ia a, b tiesins regresijos lygties koeficientai, nustatomi i normalini lygi sistemos.
Tiesins regresijos normalini lygi sistema uraoma taip:
( )
a n b t y
a t b t t y
t
t
+ =
+ =

;
.
2
(4.20)
Koeficientas b, apskaiiuojamas taip:
( )
( )
b
n t y t y
n t t
t t
=


2
2
. (4.21)
Koeficientas a, nustatomas pagal i lygt:
( ) a
n
y b t
t
=
1
. (4.22)
Paymtina, kad tiesins regresijos linija visuomet eina per vidurkio tak / y t , /.
Kai kuriais atvejais, siekiant supaprastinti apskaiiavimus, laiko ais pakeiiama taip, kad bt
= t
*
0 , ir koeficientai nustatomi supaprastinus 4.20 lygi sistem:
( )
( )
a
y
n
b
t y
t
t
t
=

=

;
.
*
2
(4.23)
inant regresins lygties koeficientus, galima apskaiiuoti prognozuojam rodiklio reikm, raius
norim t

=

n+ reikm, kur prognozs intervalas.
Statistikoje galimas vidurkio kitimo ribas nusako pasikliautinumo intervalas, t.y. intervalas,
kuriame su tam tikra tikimybe galima laukti faktikos prognozuojamo rodiklio reikms.
Pasikliautinumo interval nusako standartin paklaida:
( )

t
t t
y y
n
=

$
.
2
2
(4.24)
inant i paklaid, prognozs standartin paklaida apskaiiuojama taip:
( )
( )

$
.
y t
t
n
t t
t t
= + +


1
1
2
2
(4.25)
Nustaius standartin prognozs paklaid, pasikliautinumo intervalai apskaiiuojami su tokiu
patikimumu:

99% 3 y
t y
t
*
$

95% 2 y
t y

$

68% y
t


Tiesins regresijos lygtyje minimal pasikliautinumo interval atitinka vidurkio takas ( ) y t , , o nuo
io tako pasikliautinumo intervalas didja abi puses.

68
4.4.2. Transformuoti tiesins regresijos modeliai
Kai trendo negalima aprayti tiesine regresijos lygtimi, naudojamos kreivins regresijos lygtys.
Norint naudoti kreivin regresijos lygt, daniausiai daromi du pakeitimai: natrinis arba paprastasis
logaritmas ir atvirktinis pakeitimas. Reikia pasakyti, kad ie pakeitimai gali bti pritaikyti tiek y, tiek
t

, tiek abiem kartu.
4.1lentelje pateikti daniausiai daromi pakeitimai ir reikiamos apskaiiavimo formuls.
4.1 lentel. Regresini kreivi apskaiiavimo formuls

Kreiv

Lygtis

Pakeitimas
Apskaiiavimo formuls
a b


Eksponent

y a b
t
=

ln ln
ln
y a
t b
= +
+

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
=

( )
ln
ln ln
=
=

b
n t y t
n t t
2
2




Rodiklin

y a t
b
=


ln ln
ln
y a
b t
= +
+

ln
ln
ln
a
y
n
b
t
n
=

( ) ( )
n y t y t
n t t
ln ln ln ln
ln ln

2
2


Hiperbol
y a
b
t
= +


y a b t
t
t
= +
=
*
*
1

y
n
b
t
n

*

( ) ( )
n y t t y
n t t

* *
* *
2 2


Geriausia kreiv parenkama pagal vidutin kvadratin paklaid MSE ir vidutin procentin
absoliutin paklaid MAPE. Apskaiiuojant tikslum, reikia imti ne pertvarkytus duomenis, o
tiesioginius.
Prognozuojamo rodiklio standartin skaiiavimo paklaida apskaiiuojama pagal i formul:

$
(
$
)
;
y
t
y y
n k
t t
=

2
(4.26)
ia k nustatom parametr skaiius regresinje lygtyje.
69
4.5. PROGNOZS PAKLAID SKAIIAVIMO METODAI
Kaip minta, kiekvienu atveju reikia inoti vidutin prognozuojamo rodiklio reikm ir galim ios
reikms paklaid (sklaid). Kuo maesn sklaida, tuo didesnis prognozavimo tikslumas.
Prognozavimo tikslum nusako ie rodikliai:
1. Prognozavimo paklaida e
t
(Forecasting Error);
2. Standartin paklaida
t
(Standart Error);
3. Vidutin procentin absoliutin paklaida MAPE (Mean Absolute Percentage Error);
4. Vidutin procentin paklaida MPE (Mean Percentage Error);
5. Vidutin paklaida ME (Mean Error);
6. Vidutin kvadratin paklaida MSE (Mean Sguare Error).
Prognozavimo paklaida nustatoma kaip faktikos rodiklio reikms y
t
ir prognozuojamos rodiklio
reikms f
t
skirtumas:
e
t
= y
t
f
t
. (4.27)
Standartin paklaid galima apskaiiuoti pagal klasikin paklaidos dispersijos formul. Taiau
paymtina, kad tiek prognozavimo paklaida, tiek standartin paklaida yra kintantys dydiai. Todl
naudoti klasikin dispersijos formul keblu, nes kiekvien kart skaiiuojant
t
reikt vertinti
skirting nari skaii.
Ekonomini rodikli prognozs tikslumas vertinamas pagal paprastesn
t
apskaiiavimo
formul.
Apskaiiuojant dispersij, norint panaikinti teigiam arba neigiam paklaidos nuokryp, paklaida
keliama kvadratu. Taiau t pat galima padaryti ir kitaip, pavyzdiui, nustaius paklaidos modul.
inant modul, galima apskaiiuoti vidutin absoliutin paklaidos nuokryp MAD
t
(Mean Absoliute
Dispers). is dydis kiekvienu laiko momentu nusako absoliutini paklaid vidurk.
Kadangi ekonominiai rodikliai danai prognozuojami eksponentinio ilyginimo metodu, todl
MAD
t
patogu apskaiiuoti, naudojantis io metodo procedra. Tuomet
MAD
t
= e
t
+(1- ) MAD
t-1
; (4.28)
ia eksponentinio ilyginimo koeficientas.
Savaime suprantama, is dydis niekada nra neigiamas, nes e
t
yra neneigiamas dydis.
inant MAD
t
,

reikia apskaiiuoti standartin paklaid
t
. Eksperimentiniais tyrimais rodyta, kad
standartin paklaida yra didesn u absoliutin paklaidos nuokryp, taiau yra jam tiesiogiai
proporcinga. Proporcingumo koeficientas kinta nuo 1,2 iki 1,3. Paprastai laikoma, kad

t
= 1,25 MAD
t
. (4.29)
i standartin paklaida yra pagrindinis prognozs tikslumo rodiklis. Kai prognozavimo horizontas
maas, laikoma, kad prognozuojama reikm patenka interval plius arba minus dvi standartins
70
prognozuojamos reikms paklaidos. Pavyzdiui, jei f
t
=100,
t
=10, tai prognozuojama reikm bus
intervale 100 2 10 80 120.
Vidutin procentin absoliutin paklaida apskaiiuojama taip:
MAPE=
1
100%
1
n
e
y
t
n
t
t
=

. (4.30)
Reikia atkreipti dmes tai, kad is dydis neskaiiuojamas, kai y
t
= 0.
Vidutin procentin absoliutin paklaida nusako santykin prognozavimo tikslum ir, juo
remiantis, galima palyginti skirting rodikli prognozes (r. 4.2 lentel ).
4.2 lentel. Prognozavimo tikslumo nustatymas
MAPE % Prognozavimo
tikslumas
<10 Labai tikslus
1020 Tikslus
2050 Pakankamas
>50 Nepakankamas

Vidutin procentin paklaida apskaiiuojama taip:
MPE

=
1
100
1
n
e
y
t
n
t
t
=

%

. (4.31)
Praktikai laikoma, kad is dydis neturi bti didesnis kaip 5 proc. Vidutin procentin paklaida yra
santykinis dydis, rodantis prognozs nuokryp. Esant idealiai prognozei, tiek nukrypimas vir, tiek
nukrypimas apai turi artti prie nulio.
Vidutin paklaida apskaiiuojama taip:
ME

=
1
1
n
e
t
t
n
=
. (4.32)
i paklaida nra santykinis dydis ir nusako prognozs nuokrypio dyd.
Vidutin kvadratin paklaida apskaiiuojama taip:
MSE=
1
1
2
n
e
t
n
t
=
. (4.33)
is dydis nusako paklaidos dispersij, ir, ja remiantis, parenkami optimals prognozavimo modelio
parametrai.
71
LITERATRA

1. BAGDANAVIIUS, J. ir kiti. Statistikos metodai socialiniuose-ekonominiuose
tyrimuose: mokomoji knyga. Vilnius: VPU l-la, 2007. 192 p.
2. BARTOSEVIIEN, V. Ekonomins statistikos pratyb uduotys. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 65 p.
3. BARTOSEVIIEN, V. Ekonomins statistikos praktikumas. Mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2008. 116 p.
4. BARTOSEVIIEN, V. Ekonomin statistika. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007.
108 p.
5. EKANAVIIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. I knyga Vilnius: TEV,
2004. 268 p.
6. EKANAVIIUS, V.; MURAUSKAS, G. Statistika ir jos taikymai. II knyga Vilnius: TEV,
2008. 272 p.
7. MARTIIUS, S. A. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams: (teorija ir
metodai). iauliai, U l-la, 2001. 244 p.
8. PABEDINSKAIT, A. Kiekybiniai sprendim metodai. Vilnius: Technika, 2009. 104 p.
9. VALKAUSKAS, R. Statistika. Vilnius: VVAM. 2007. 211 p. (Pagrindinis altinis)
10. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics, Mason (Ohio): South-
Western, 2009. 940 p.
11. WILLIAMS, F. MONGE, P. Statistika: kaip suprasti kiekybinius tyrimus, Vilnius: ara, 2006.
238 p.
12. WILLIAMS, Th. A. and others. Contemporary business statistics with Microsoft Excel, Mason
(Ohio): South-Western, 2006. 941 p.
13. Business Statistics I. Lecture notes by Stefan Waner, 2003. Elektroninis iteklius:
http://people.hofstra.edu/Stefan_Waner/RealWorld/pdfs/QM1Notes.pdf
14. Arsham, Hossein, Statistical Thinking for Managerial Decisions, 2009. Elektroninis iteklius:
http://home.ubalt.edu/ntsbarsh/Business-stat/opre504.htm#rrstatthink