1. VADAS. PAGRINDINS SVOKOS.

NAGRINJIMO OBJEKTAI, HIPOTEZS

1.1. Naudojama schematizacija
Disciplina, kuri pradedate studijuoti, mokys jus pai elementariausi ir svarbiausi io mokslo
ties; i disciplina gali bti vadinama mokslo apie konstrukcij skaiiavimo metodus abcle ir gramatika.
prasta tradicikai j vadinti mediag atsparumu, kai kas vadina j mediag mechanika, o, ko gero,
labiausiai tinkamas pavadinimas bt konstrukcij element mechanika.
Mediag atsparumo objektas yra deformuojamas kietas knas, tiksliau konstrukcijos elementas.
Teorins mechanikos disciplina taip pat nagrinja kietj kn, bet ne deformuojam, bet absoliuiai stand.
Todl nemaai teorins mechanikos (ypa statikos) ivad naudojama ir mediag atsparumo kurse, taiau
kai kas i ten deformuojamam knui, deja, nebetinka.
Konstrukcij elementus nagrinsime trimis poiriais, vertindami tris konstrukcij savybes:
stiprum savyb nesuirti dl mechanini veiksni (apkrov),
standum savyb prieintis deformavimui, t.y. savyb kuo maiau deformuotis nuo
mechanini veiksni (apkrov),
stabilum savyb ilaikyti savo pradin pusiausvyros form, o po mechanini trikdym
sugrti t pradin pusiausvyr.

1.1 pav.
Nra absoliuiai stipraus, nra absoliuiai standaus, nra absoliuiai stabilaus elemento. Ininierius,
kurdamas ar naudodamas konstrukcij, siekia, kad visa konstrukcija ir atskiri jos elementai bt pakankamai
stiprs, stands ir stabils, kad jie ias btinas savybes ilaikyt, veikiami numatytos apkrovos, per vis
eksploatavimo laik. Nors daniausiai minime konstrukcij stiprumo moksl, taiau suprantame, kad i
svoka apima ir standum bei stabilum.
Kad geriau sivaizduotumme, kas yra stipri, standi ir stabili konstrukcija, vertinkime visais trimis
poiriais labai paprast konstrukcij kopias. Jei kopios nepakankamai stiprios, tai veikiamos
lipaniojo svorio jgos jos sulu. Jei kopios pakankamai stiprios, bet nepakankamai standios (pvz. I
plon metalini stryp), jos labai deformuosis, ilinks, ir ulipti jomis nepavyks. Pernelyg liaunos vertikalios
kopios, veikiamos ulipusiojo svorio jgos, gali prarasti savo pradins (tiesios) pusiausvyros formos
stabilum, pereiti kitoki pusiausvyros form ir suklupti.
Taigi, mediag atsparumas yra disciplina, nagrinjanti pastat ir main konstrukcij element
stiprumo, standumo ir stabilumo skaiiavimo ininerinius metodus.
Pastarasis poymis (inineriniai metodai) atskiria mediag atsparum nuo visos grups moksl, taip
pat priklausani taikomosios mechanikos sriiai ir analizuojani vairius deformuojamus knus giliai
teorikai, tiksliai. Tarp i moksl tamprumo, plastikumo, valknumo teorijos, irimo mechanika ir t.t.
iais, ypa tamprumo teorija, mokslais mediag atsparumas remiasi, bet jis padaro nemaai prielaid, kuri
dka skaiiavimai tampa paprastesni ir patogs kasdieninei ininerinei praktikai.
Kad konstrukcij element skaiiavimas nebt pernelyg sudtingas, mediag atsparumo
metodikoje daug kas supaprastinama, sukuriama konstrukcijos ar elemento skaiiuojamoji schema.
Konstrukcijos skaiiuojamoji schema yra sutartinis supaprastintos realios konstrukcijos bei jos
atram ir apkrov grafinis atvaizdavimas arba apraymas.
Schematizuojami trys dalykai:
konstrukcijos elemento geometrin forma,
konstrukcins mediagos,
apkrovos.
1-1
Konstrukcij geometrin forma bna labai vairi, todl nemanoma sukurti paprast skaiiavimo
metodik, tinkani bet kokios formos elementui. Tad mediag atsparume nagrinjami schematizuoti
elementai (1.2 pav.):
elementai, kuri matmenys dviem (skersinmis) erdvs kryptimis labai mai, palyginus su
treija (iilgine) kryptimi (strypai),
elementai, kuri matmuo viena (storio) kryptimi labai maas, palyginus su kitomis dviem
kryptimis apriboti ploktumomis (ploktels) arba kreivais paviriais (kevalai),
elementai, kuri matmenys visomis trimis erdvs kryptimis yra tos paios eils, madaug
vienodi (masyvai).

1.2 pav.
Strypai skaiiuojamosiose schemose ymimi tik viena linija savo geometrine aimi.
Schematizuotoje konstrukcijoje tiesiu strypu tampa ir kolona, ir sija, ir vagono ais. Kreivas strypas atstoja ir
ark, ir krano kabl.
Plokt ir kevalas skaiiuojamosiose schemose ymimi savo viduriniu paviriumi, t.y. paviriumi,
einaniu per i element storio vidur. Plokts vidurinis pavirius ploktuma, kevalo kreivas pavirius.
Schematizuotoje konstrukcijoje plokte tampa pastato perdanga, plokias valties dugnas. Kevalu
schematizuojama skliautin perdanga, garo katilas ir pan.
Masyv pavyzdiai pamatai po mainomis, hidroelektrini utvankos ir t.t.
Konstrukcijos skaiiuojamojoje schemoje naudojamos ir schematizuotos atramos (1.3 pav.)
standios arba arnyrins, slankios arba neslankios.

1.3 pav.
Konstrukcins mediagos yra taip pat vairios: metalai, mediena, plastikai, betonas, akmuo ir t.t.
Kad bt galima elementams, pagamintiems i vairi mediag, taikyti tuos paius ar bent panaius
skaiiavimo metodus, daromos kai kurios prielaidos.Svarbiausios prielaidos, galiojanios kone visame
mediag atsparumo kurse, yra tokios:
mediagos vientisumas,
mediagos vienalytikumas (homogenikumas),
mediagos izotropikumas.
Neirint to, kad mediaga sudaryta i smulki daleli, tarp kuri yra mikrotarpai, tariame, kad
mediaga pilna upildo vis tr, t.y., kad mediaga vientisa. Kai laikoms tokios vientisos mediagos
(kontinuumo) svokos, galime i bet kurios deformuojamo kno vietos ipjauti nagrinjimui be galo ma
material kno gaball.
Vienalyts mediagos savybs visuose kno takuose yra vienodos. Skaiiuodami daniausiai
tarsime, kad ms nagrinjami konstrukcij elementai pagaminti i vienalyts mediagos.
Izotropin mediaga ta mediaga, kurios savybs vienodos visomis kryptimis. Nors idealaus
izotropikumo nebna, bet daugelis konstrukcij mediag yra beveik izotropins. Mediaga, kurios savybs
visomis kryptimis yra skirtingos, vadinama anizotropine.
Daniausiai mediag atsparumo kurse kalbama apie idealiai tampri mediag. Bet kok element
deformavus ir po to paalinus deformavimo prieast, jis nelieka tiek pat deformuotas. Dalis deformacijos
visada inyksta, o kai poveikis nebna pernelyg stiprus, inyksta ir visa deformacija, elementas grta
pirmin, nedeformuot bv. Deformacija, kuri inyksta paalinus prieast, vadinama tamprija (elastine)
arba grtamja. Deformacija, kuri lieka paalinus prieast, vadinama plastine arba liekamja. Nei viena
mediaga nra idealiai tampri. Taiau kol poveikiai ne per dideli, tamprumo savyb bdinga daugeliui
konstrukcini mediag.
Apkrovos (jgos) schematizuojamos keliais poiriais: jos bna statins arba dinamins,
sutelktosios (koncentruotosios) arba vairiai iskirstytos.
1-2
Realiai konstrukcijos yra veikiamos gana sudtingai, taiau galima iskirti grynuosius
deformavimo tipus:
tempimas,
gniudymas,
kirpimas,
sukimas,
paprastasis lenkimas.

1.4 pav.
1.2. Iorins jgos. Apkrovos
Kiekviena konstrukcija, kiekvienas jos elementas yra veikiamas aplinkos. Aplinka veikia
visokeriopai, bet mus domina vis pirma jos mechaniniai poveikiai, t.y. jgos, nes btent joms atlaikyti
daniausiai ir yra skirta konstrukcija. Kai kurie veiksniai turi takos konstrukcijos stiprumui, standumui
(pvz., cheminis agresyvios aplinkos poveikis spartina metalo korozij; dl iluminio ar radioaktyviojo
poveikio kinta mediagos savybs, net ir mechanins; ir pan.), bet mediag atsparumo kursas nagrinja
daugiausiai tik jg tak konstrukcijai. Jg prigimtis pati vairiausia gravitacija, vjas, vandens slgis,
judani kn inercija, netolygs temperatr laukai ir t.t. Kai jau sudaryta konstrukcijos skaiiuojamoji
schema, kai nustatyta kiekvienos jgos veikimo vieta (pridties takas), kryptis ir didumas, jgos prigimtis
tampa nesvarbia. Visas ias aplinkos sukeltas jgas vadiname iorinmis jgomis. Iorins jgos skirstomos
:
aktyvisias jgas, arba apkrovas, kurioms atlaikyti konstrukcija skirta,
kit kn, kuriuos konstrukcija atremta, reakcijas.
Apkrovos, kurios veiks konstrukcij, daniausiai i anksto yra inomos. Konstrukcijos atramines
reakcijas galima nustatyti teorins mechanikos (statikos) metodais pasinaudojant konstrukcijos
pusiausvyros slygomis. Apkrovos skirstomos :
trines,
pavirines,
linijines,
takines (sutelktsias, koncentruotsias).
Trins apkrovos tai jgos, veikianios kiekvien konstrukcijos elemento tak. Tokios yra
inercijos jgos, magnetins jgos, bet daniausia trin apkrova paios konstrukcijos svoris. i jg
matavimo vienetas niutonas kubin metr (N/m
3
). Kadangi savasis svoris danai bna svarbus pravartu
inoti jo skaiiavimo keli: konstrukcins mediagos tank (kg/m
3
) padaugin i gravitacinio pagreiio g
(9,81 m/s
2
), gauname trin svorio apkrov p (N/m
3
, nes 1 kgm/s
2
= 1 N).
Pavirins apkrovos tai jgos, veikianios konstrukcijos elemento paviriaus plot. Tokios yra
vjo ar vandens slgio jgos, duj slgis rezervuaro sieneles ir pan. Danai skaiiuojamojoje schemoje ir
gana sudtingos apkrovos rodomos kaip tolygiai iskirstytos pavirins apkrovos (pvz., pastato perdangos
apkrova, kuri sudaro baldai, kitokie daiktai, mons, ireikiama bendru krviu, tenkaniu perdangos ploto
vienetui; kai konstrukcijos elementas didelis ir nestoras, net ir jo paties svoris, t.y. trin apkrova,
reikiamas kaip pavirin apkrova). i jg matavimo vienetas niutonas kvadratin metr (N/m
2
) arba
paskalis (nes 1 N/m
2
= 1 Pa).
Linijins apkrovos tai jgos, idstytos vienoje linijoje (daniausiai tiesje). Reali toki jg
beveik nra (nebent nagrintume peilio amen poveik), bet jeigu pavirins ar trins jgos veikia ilg ir
siaur elemento ruo, j pridties takus galima sutraukti vien linij io ruoo a (1.5 pav). Nuo tokio
supaprastinimo konstrukcijos skaiiavimo rezultatai praktikai nepasikeiia. ). i jg matavimo vienetas
niutonas (N).

1-3
1.5 pav.
Takins apkrovos tai vien konstrukcijos elemento tak veikianios jgos. Ir toki reali jg
(panai adatos smaigalio poveik) nra, bet labai maame plote iskirstytas jgas galima sutelkti
(sukoncentruoti) vien tak, to ploto centr (1.6 pav). i jg matavimo vienetas niutonas (N).

1.6 pav.
Trins, pavirins ir linijins apkrovos daniausiai bna iskirstytos tolygiai po vis elemento
paviri ar tr, bet tenka susidurti su netolygiu j intensyvumu, tokio netolygumo pavyzdys vandens slgis
utvank (1.7 pav).

1.7 pav.
Iorins jgos (apkrovos) gali sukurti jg poras, kuri poveikis konstrukcijos element daniausiai
ireikiamas jg momentu M (1.8 pav.; kai norsime, kad is simbolis, ymintis btent iorini jg
moment, skirtsi nuo kit moment simboli, j patikslinsime indeksu M
f
).

1.8 pav.
Teorins mechanikos kurse iorins jgos veik absoliuiai stand, nesideformuojant kn. Teorin
mechanika leido jg jos veikimo linijoje perkelti i vieno tako kit (t.y. jga buvo susieta tik su veikimo
kryptimi ir nesusieta su pridties taku), leido jg sistem pakeisti kita (ekvivalentine) sistema ir net viena
atstojamja jga. Nuo toki pakeitim kno judesys arba jo rimties bsena nepasikeiia. sidmkite: kai
nagrinjame jgas, kurios veikia deformuojam kn, visi teorins mechanikos veiksmai yra nebeleistini. Jei
jga pridedama prie kito konstrukcijos tako, ji kitaip deformuoja t element (1.9 pav.).

1.9 pav.
Apkrovas suskirstme pagal pridties viet. Pagal pridjimo pobd jos skirstomos :
statines,
dinamines.
Statine vadinama tokia apkrova, kurios didumas, kryptis ir pridties vieta nekinta arba kinta tiek
maai, kad apskaiiuojant konstrukcijos bvio parametrus galima tarti, kad apkrova nepriklauso nuo laiko ir
galima nepaisyti tokios apkrovos sukeliam pagreii bei inercijos jg. Kai norima pabrti, kad apkrova
tik artima statinei (nes bent nedidel inercija lydi beveik visas apkrovas), apkrova vadinama kvazistatine (t.y.
beveik statine). Beveik visame savo kurse nagrinsime tik statini apkrov veikiamus elementus.
Apkrova, kurios didumas, kryptis arba pridties vieta greitai kinta, kuri dl to sukelia konstrukcijos
element pastebim pagreit, vadinama dinamine. Daniausiai tokios apkrovos veikia elementus, kurie juda
su pagreiiu. Ypatinga j ris yra smgins apkrovos. Pastarosios veikia labai trumpai (t.y. su dideliu
pagreiiu). Dinaminis poveikis bna kelis ar net keliasdeimt kart stipresnis nei statinis, todl dinamins
apkrovos labai pavojingos konstrukcijai.
1-4
Apie daugum iorini jg yra i anksto viskas inoma: j kryptis, dydis. Bet bna ir atsitiktinio
pobdio apkrov, kuri nei dydis, nei kryptis, nei veikimo trukm i anksto nra inomi. Tok apkrovim
galima aprayti tiktai tikimybi teorijos aparatu.
Iorinio veikimo mastas gali bti ireikiamas ne tik inoma jga, bet ir kurio nors kno tako ar
kno dalies poslinkiu. Gana danai (ypa praktikoje) yra ymiai paprasiau imatuoti ne apkrovos didum, o
vieno ar kito konstrukcijos tako poslink (t.y. deformavimo metu nueit keli). Apkrova (jei rpi j suinoti)
po to nustatoma skaiiavimu.
1.3. Vidins jgos. Pjvio metodas. ros
Kietasis knas, taigi ir konstrukcijos elementas, ilaiko savo form dl to, kad tarp jo daleli veikia
vairios jgos pradedant nuo branduolini, atomini, molekulini ir baigiant daleli sukibimo, vidaus
trinties ir panaiomis. Mus domina tik jgos (arba tik tas j prieaugis), kurios atsiranda kno viduje dl
iorini jg (apkrov) poveikio. Btent dl toki vidini jg kinta kno daleli tarpusavio padtis, knas
deformuojasi. Taigi, vidins jgos tai papildoma kno daleli sveika, atsirandanti nuo iorini jg. Nors
iorins jgos yra vidini jg atsiradimo prieastimi, taiau j kryptys ne visada sutampa! Pvz., lenkiant
element, nors iorins jgos veikia skersai, vieni elemento takai iilgai elemento suartja, kiti atitolsta
vieni kuo kit.
Pjvio metodas naudojamas nustatyti vidini jg didumui ir kryptims. Panagrinkime
populiariausi ir patogiausi io metodo algoritm, susidedant i trij etap:
Pirmasis etapas. Apkrov veikiamame konstrukcijos elemente (1.10 pav., a) ten, kur norime
nustatyti vidines jgas, darome tariamj pjv (1.10 pav., b). tokiu bdu element padalijame
dvi dalis, pvz., kairij K ir deinij D.

Antrasis etapas. Vien i elemento dali atmetame. Kad paliktoji dalis likt pusiausvyra, prie jos
vietoj atmestosios dalies pridedame pastarosios poveik atstojanias vidines jgas (1.10 pav.,
c). ios jgos veikia kiekvien pjvio tak.
Treiasis etapas. Raome paliktosios nagrinti elemento dalies pusiausvyros slygas
(pusiausvyros lygtis), i kuri apskaiiuojame vidini jg parametrus.
prasta pjvio vidini jg parametrus reikti, laikantis kurios nors sutartins koordinai sistemos.

1.10 pav.
Bet kaip isidsiusi erdvje jg sistemos pusiausvyros lygi galima parayti eias, todl i j
galima surasti ne daugiau kaip eis neinomus parametrus (ir. 1.11 pav.)

1.11 pav.

Koordinai sistemos bna vairios. Kuri i j pasirinkti, - susitarimo reikalas. Mes daniausiai
laikysims sistemos, kuri sudaro du poymiai:
sistema staiakamp (Dekarto),
sistema deinin; jei atkitas deins rankos nyktys rodo z aies krypt, tai kiti sulenkti tos
rankos pirtai rodo teigiam ploktumos xOy kamp matavimo krypt,
jeigu nagrinjame elemento skerspjv, koordinai pradi sutapdiname su skerspjvio svorio
centru; toki koordinai sistem vadinsime centrine,
jeigu nagrinjame stryp, jo iilgin a sutapdiname su z aimi,
teigiamos ai kryptys tokios, kaip 1.12 paveiksle.
1-5

1.12 pav.
Kaip parodyta 1.11 paveikslliu, skerspjvio vidines jgas galima pakeisti eiais vektoriniais
dydiais, orientuojantis pagal pasirinktos centrins koordinai sistemos ais. ie dydiai vadinami romis.
ra tai vienas i ei vektorini dydi, atstojani konstrukcijos elemento skerspjvio vidines
jgas.
Kiekviena ra turi savo pavadinim ir rodin simbol (1.11 pav.):
skerspjvio normals (strypo iilgins aies z) kryptimi veikia ain jga, ymima raide N
(atitinka F
oz
),
skerspjvio ploktumoje (ai x ir y kryptimis) veikia dvi skersins jgos, ymimos Q
x
ir Q
y

(atitinka F
ox
ir F
oy
),
skerspjvio ploktumoje (iilgins aies z atvilgiu) veikia vidini jg momentas, vadinamas
sukimo momentu ir ymimas raide T (atitinka M
oz
),
skersini ai x ir y atvilgiu veikia jg momentai, vadinami lenkimo momentais ir ymimi
raidmis M
x
ir M
y
(atitinka M
ox
ir M
oy
).
Priimta laikytis toki r enkl taisykli (1.13 pav.):
Ains jgos enklo taisykl. Ain jg laikome teigiama, kai ji nukreipta nuo skerspjvio (kai
tempia).
Skersins jgos enklo taisykl. Skersin jg laikome teigiama, kai skerspjvyje, matomame i
teigiamos z aies puss, ji veikia teigiamja skersins aies kryptimi (arba skerspjvyje,
matomame i neigiamos z aies puss, - neigiamja kryptimi).
Sukimo momento enklo taisykl. Sukimo moment laikome teigiamu, kai skerspjvyje,
matomame i atmestosios elemento dalies puss, jis veikia teigiamja kryptimi, t.y. prie
laikrodio rodykl.
Lenkimo momento enklo taisykl. Lenkimo moment laikome teigiamu, kai dl jo elementas
ilinksta taip, kad tempiami sluoksniai bna teigiamojoje pusje (lenkimo momentui M
x
-
teigiamojoje y aies pusje, M
y
- teigiamojoje x aies pusje).
Atkreipkite dmes tai, kad dviejuose ipjauto elemento ruoo galuose (1.13 pav.) teigiam r
kryptys visada prieingos.

1.13 pav.
ras nustatome pjvio metodu, pasinaudoj atpjautos elemento dalies pusiausvyros lygtimis.
Patogiausia yra rayti lygtis, susietas su nagrinjamo skerspjvio koordinai aimis:

= 0
x
F , ,

= 0
y
F

= 0
z
F , ( )

= 0
x
f
M , ( )

= 0
y
f
M , ( )

= 0
z
f
M .
Kiekvienoje i i lygi tra tik po vien neinom r (kit penki projekcijos arba momentai
prilygsta nuliui), todl i j ros lengviausiai apskaiiuojamos.
ros yra diferencialiniais ryiais susijusios su apkrova. Ain jg N su apkrovos, veikianios
iilgai z aies, intensyvumu g sieja tokia priklausomyb:
dz
dN
g = , (1.1)
t.y. iilgins apkrovos intensyvumas yra lygus ains jgos pirmajai ivestinei pagal z a.
Skersin jg Q (Q
x
arba Q
y
) su apkrovos, veikianios skersai elemento aies (x arba y kryptimi),
intensyvumu q sieja priklausomyb:
1-6
dz
dQ
q = , (1.2)
t.y. skersins apkrovos intensyvumas yra lygus skersins jgos pirmajai ivestinei pagal z a.
Lenkimo moment su skersine jga (M
x
su Q
y
arba M
y
su Q
x
) sieja priklausomyb:
dz
dM
Q = , (1.3)
t.y. skersin jga yra lygi lenkimo momento pirmajai ivestinei pagal z a.
I pastarj dviej priklausomybi galima gauti dar vien:
2
2
dz
M d
q = , (1.4)
t.y. skersins apkrovos intensyvumas yra lygus lenkimo momento antrajai ivestinei pagal z a.
Nepamirkite, kad enkl taisykls yra susitarimo dalykas ir laikantis kitoki taisykli i formuli
enklai gali bti kitokie (vietoj minuso - pliusas ir atvirkiai). Parayt diferencialini priklausomybi
rodymai pateikti A.io knygoje (18-19 psl.).
Pagal r didum sprendiama, kuris skerspjvis gali bti pavojingas, t.y. kuriame skerspjvyje dl
vidini jg gali suirti mediaga arba atsirasti pernelyg didels plastins deformacijos. Nustatyti pavojingojo
skerspjvio viet yra labai svarbu. Jeigu j inotume i anksto, tai gal kai kada ir ras skaiiuotume tiktai
toje vietoje, o kitos vietos, kiti skerspjviai nerpt. Kai konstrukcija ir jos apkrova nra pernelyg
sudtinga, patyrs ininierius pavojingojo skerspjvio viet nustato beveik be skaiiavimo. Taiau i
ininerin patirtis sukaupiama per ilg laik - nagrinjant r pasiskirstym vairiai apkrautuose
elementuose. T pasiskirstym galima ireikti analitikai, raant r kaip skerspjvio koordinats z
funkcij: Q
y
(z), M
x
(z) ir t.t. Taiau vaizdiausia yra ros pasiskirstym pateikti grafiko pavidalu - ties
kiekviena skerspjvio koordinate z atidedant pagal pasirinkt mastel ordinat, lygi ros didumui. Tokie
grafikai vadinami r diagramomis.
Studentui tenka nemaa laiko sugaiti, kol gunda sudarinti r diagramas, t.y. kol gyja t taip
reikaling ininerin patirt, netgi ininerin intuicij. Ir naudos i r diagram, atrodo, tiek ir tra - btent
itoji sukaupta patirtis ir, inoma, kiekvienu atveju informacija apie ekstremines r reikmes, apie
pavojaus viet.
r diagramas sudaryti labai padeda diferencialins r ir apkrovos priklausomybs (1.1)-(1.4).
Utenka r reikmes apskaiiuoti tik tam tikruose, skaiiuojamuosiuose skerspjviuose, o tarpuose tarp t
skerspjvi diagrama gali bti ibrta remiantis anomis priklausomybmis (i priklausomybs nustatome, ar
brti ties, ar parabol ir t.t.). vairi patarim, skirt diagram braiymui, yra literatroje, ia j
nekartosime, bet su jais susipainti btina, kaip btina ir daug diagram patiems nubraiyti, nes tik per savo
pai gdius atsiras toji svarbi ininerin intuicija.
1.4. tempimai. Ryiai tarp r ir tempim
Vidines jgas, veikianias konstrukcijos elemento skerspjvyje, galime ireikti eiomis romis.
Taiau ios ros atspindi tik bendr vis skerspjvio vidini jg poveik, neduoda pakankamai tikslios
informacijos apie vidines jgas, veikianias kurioje nors konkreioje skerspjvio vietoje, ties kurio nors
skerspjvio taku, juo labiau apie vidines jgas, veikianias ne skerspjvyje (t.y. ne statmename iilginei
aiai pjvyje), o bet kuriame kitame, striame ar iilginiame pjvyje.
Jeigu bet kurio pjvio bet kurio rpimo tako k aplinkoje iskiriame labai ma skerspjvio ploto
element AA (1.14 pav.), galime tarti, kad jame visos vidins jgos yra beveik vienodos krypties (jeigu taip
nra, dar mainame ploto element - tol, kol ms prielaida pasidaro visikai nebeabejotina).

1.14 pav.
i vidini jg atstojamoji F yra tokios pat krypties, kaip ir paios vidins jgos. Atstojamoji gali
bti suskaidyta du komponentus - F
n
, veikianti pjvio normals kryptimi, ir F
t
, veikiant paioje pjvio
ploktumoje. i jg - atstojamosios ir jos komponent - santykis su tuo plotu A, kuriame veikia j
atstojamos vidins jgos (kai tas plotas nykstamai maas), rodo vidini jg intensyvum ties taku k:
1-7
p
A
F
n
A
=

0
lim
(1.5)
Vidini jg intensyvumo matas yra tempimas (tempis). Tai yra vektorius, kurio kryptis tokia pat,
kaip ties tuo skerspjvio taku veikiani vidini jg, o didumas prilygsta vidutinei vidinei jgai, tenkaniai
ploto vienetui.
Formule (1.5) ireiktas vidini jg intensyvumas p vadinamas pilnuoju tempimu. inoti vien jo
didum negana, reikia inoti dar ir jo krypt. Todl daniausiai ir mediag atsparumo kurse, ir visuose
konstrukcij skaiiavimuose naudojamasi ne iuo pilnuoju tempimu, o jo komponentais:
vidini jg komponent, veikiani pjvio normals kryptimi, intensyvumu, kuris vadinamas
normaliniu tempimu ir ymimas graikika raide (sigma),
A
F
n
A

=
0
lim
, (1.6)
vidini jg komponent, veikiani pjvio ploktumoje, intensyvumu, kuris vadinamas
tangentiniu tempimu ir ymimas graikika raide (tau),
A
F
t
A

=
0
lim
. (1.7)
Tiek pilnasis, tiek ir normalinis ar tangentinis tempimas matuojamas jgos vienetais, tenkaniais
ploto vienetui, kitaip sakant, slgio vienetais. Tarptautinje vienet sistemoje pagrindinis tempim vienetas
yra paskalis (vienas paskalis lygus vienam niutonui vien kvadratin metr). Paskalis ymimas Pa(1 Pa =
lN/m
2
). Kadangi vieno paskalio tempimas yra labai maas, konstrukcij skaiiavime tempimai daniausiai
matuojami megapaskaliais (1 MPa = 10
6
Pa).
Tangentinio tempimo kryptis nra pilnutinai apibrta: inoma tiktai, kad jis veikia pjvio
ploktumoje. Kai pjvis orientuotas taip, kad jo normal lygiagret kuriai nors koordinai aiai, galima ir
tangentin tempim iskaidyti kit dviej koordinai ai kryptimis; tada vis trij pilnojo tempimo
komponent kryptys yra jau visikai aikiai nusakytos. Vis toki tempim vaizdas (tempimai eiuose
onuose elemento, ipjauto trimis poromis ploktum, lygiagrei koordinai sistemos ploktumoms)
parodytas 1.15 paveiksllyje. iame brinyje visos tempim kryptys yra teigiamos, o tempim simboli
indeksai susieti su koordinai aimis; tangentiniams tempimams skiriamas dviraidis indeksas - pirmoji
indekso raid rodo a, kuriai statmena nagrinjamoji ploktuma, antroji - a, kurios kryptimi veikia
tempimas. Nesunku velgti ry tarp pilnojo tempimo ir jo komponent - normalinio ir tangentini
tempim, pavyzdiui, ploktumoje, statmenoje z aiai:
2 2 2
zy zx z
p + + = . (1.8)

1.15 pav.
Normalini tempim enklo taisykl. Normalin tempim laikome teigiamu, kai jis nukreiptas
nuo pjvio (kai tempia).
Tangentini tempim enklo taisykl. Tangentin tempim laikome teigiamu, kai jis teigiamoje
pusje esaniame pjvyje veikia teigiamja aies kryptimi (arba neigiamoje pusje esaniame
pjvyje - neigiamja kryptimi).
ia nagrinjome tempimus, veikianius bet kuriame, bet kaip padarytame deformuojamojo kno
pjvyje. Jeigu vl grime prie strypo skerspjvio (pjvio, statmeno iilginei strypo aiai), galsime paiekoti
ryi tarp tempim ir skerspjvio r: tokie ryiai turi egzistuoti, nes ir ros, ir tempimai atstovauja tas
paias skerspjvyje veikianias vidines jgas.
Iskiriame skerspjvio teigiamajame kvadrate (tarp teigiamj a; ir y ai) ploto element dA (1.16
pav.). tempimai iame plotelyje yra ,
x
ir
y
(kadangi nagrinjame vienintel ploktum, statmen z aiai,
ios aies simbolio indeksuose neminsime). Padaugin tempimus i ploto elemento dA, gauname tame
1-8
ploto elemente veikiani vidini jg atstojamosios komponentus dA,
x
dA,
y
dA. Analogiki jg
komponentai veikia visuose ploto elementuose, i kuri susideda nagrinjamasis skerspjvis.

1.16 pav.
Ain jga yra vis vidini jg projekcij z a suma. Kadangi atstojamosios jgos komponentai

x
dA ir
y
dA (1.16 pav.) projektuojasi z a taku (nuliu), tai t sum galime gauti, suintegrav skerspjvio
plote A vien tik komponentus dA:

=
A
dA N . (1.9)
Analogikai gauname ir integralines skersini jg iraikas tempimais:

=
A
x x
dA Q , . (1.10)

=
A
y
dA
y
Q
Lenkimo momentas yra suma vis vidini jg moment skerspjvio aies (x ar y) atvilgiu.
Atstojamosios jgos komponentai
x
dA ir
y
dA (1.16 pav.) nesukuria momento skerspjvio aies atvilgiu,
nes arba kerta t a, arba yra lygiagreiai jai, todl lenkimo moment galime ireikti, suintegrav
skerspjvio plote A vien tik jgas dA, padaugintas i atitinkamo peties (t.y. i atitinkamos tako koordinats,
kuri gali bti ir teigiama, ir neigiama):

=
A
x
dA y M , . (1.11)

=
A
y
dA x M
Analogikai gauname integralin sukimo momento iraik tempimais (jga dA yra lygiagret z
aiai ir todl momento ios aies atvilgiu nesukuria):
(

=
A
x y
dA y x T ) , (1.12)
arba, jeigu vietoj tangentinio tempimo komponent
x
ir
y
imtume radialins krypties komponent
r
ir jam
statmen
t
(1.17 pav.),

=
A
t
dA T . (1.12a)

1.17 pav.
Atkreipkite dmes tai, kad nra n vienos ros, kuri bt ireikta abiem tempim tipais: trys
ros (N, M
x
ir M
y
) ireikiamos tik normaliniais tempimais, kitos trys (Q
x
, Q
y
ir T) - tik tangentiniais.
Jeigu tempimai bt inomi, tai bt paprasta formulmis (1.9)-(1.12) apskaiiuoti r reikmes.
Taiau daniausiai, kai tiriame apkraut konstrukcij, bna atvirkiai: ros didumas bna jau nustatytas
(pjvio metodu), o neinomas, iekomasis dydis bna tempimas, kuris yra u integralo enklo. Turime
isiaikinti, kaip, kokiu dsningumu tempimai pasiskirst skerspjvio plote, isprsti integral, - tik po to
gauname paprastesnes formules tempimams skaiiuoti.
1-9
1.5. Poslinkiai ir deformacijos
Apkrov veikiamas, konstrukcijos elementas deformuojasi - keiiasi jo matmenys ir forma.
Deformuotj element galime aprayti dvejopais parametrais - poslinkiais ir deformacijomis.
Tako linijinis poslinkis yra vektorius, kurio pradia yra nedeformuoto kno take, o galas (virn)
- tame paiame jau deformuoto kno take.
Galime panaiai apibrti kurio nors konstrukcijos elemento skerspjvio, atskiros elemento dalies ar
net ir viso elemento poslinki (pavyzdiui, elementas, pats nesideformuodamas, gali erdvje pasislinkti nauj
padt dl to, kad deformuojasi kiti su juo sujungti konstrukcijos elementai).
Linijinis poslinkis yra tako nueitas kelias. Jis matuojamas ilgio vienetais. Linijinis poslinkis gali
bti suskaidytas poslinkio komponentus koordinai ai kryptimis. Yra priimta komponentus ai x, y ir z
kryptimis ymti raidmis u, v ir w.
Jeigu inome vis (arba bent svarbiausij) konstrukcijos elemento tak linijinius poslinkius,
inome ir t tak padti po deformavimo, taigi inome, kaip atrodo elementas po deformavimo. Ivada -
elemento tak poslinkiais galima aprayti deformuotj konstrukcijos element.
Nors pakanka linijini poslinki, taiau kai kada patogiau naudotis kampiniais poslinkiais.
Atkarpos kampinis poslinkis yra kampas tarp atkarpos krypties nedeformuotame kne ir tos paios
atkarpos krypties jau deformuotame kne.
Kampinis poslinkis matuojamas radianais, miliradianais ar kitokiais kampo vienetais. Jis taip pat gali
bti reikiamas vektoriumi ir skaidomas komponentus pagal koordinai ais.
Jeigu atkarpa ab (1.18 pav.) po kno deformavimo atsidr padtyje a
1
b
1
, tai vektorius aa
1
yra tako
a linijinis poslinkis, vektorius bb
1
- tako b linijinis poslinkis, o kampas bOb
1
(taip pat vektorius) - atkarpos
ab kampinis poslinkis.

1.18 pav.
Kitas parametras deformuotajam elementui aprayti yra deformacija. is odis buitinje nekoje
vartojamas danai ir gyja vairi prasm, kartais net perkeltin. Mechanikos literatroje, taigi ir mediag
atsparumo kurse, is terminas turi grietai apibrt ir vienintel reikm.
Deformacija yra kno daleli tarpusavio padties pokyi intensyvumo matas.
Linijin deformacija ties kno taku kuria nors kryptimi yra tos krypties atkarpos ilgio pokyio
santykis su pradiniu atkarpos ilgiu, kai tas ilgis nykstamai maas (1.19, a pav.):
( )
=

ds
ds
A 0
lim
. (1.13)
Kadangi linijin deformacija ireikiama ilgi santykiu, ji yra santykinis, bematis dydis (kartais
reikiama procentais). Linijin deformacija ymima graikika raide (epsilon). I (1.13) formuls matyti,
kad teigiama deformacijos reikm gaunama tada, kai nagrinjamoji atkarpa pailgja, neigiama - kai
sutrumpja. Konstrukcij elementuose deformacijos paprastai yra labai maos, maesns kaip 0,001 (arba
0,1 %).
Linijin deformacija nustatoma ties konkreiu taku ir konkreia kryptimi. Kad bt aiku, apie
kurios krypties deformacij kalbama, vartojami indeksai, pavyzdiui, nurodantys nagrinjamosios atkarpos
krypt -
ab
(pagal 1.19, a pav.) arba koordinai ai kryptis
x
,
y
,
z
.
Deformacija gali bti vienoda visame deformuojamojo elemento ruoe (ties visais to ruoo takais),
bet gali ji bti skirtinga ir ties gretimais takais.
Danai vietoj (1.13) formulje raytos santykio ribos naudojamasi paiu santykiu (ds/ds)
y
tas
santykis ireikia vidutin linijin deformacij.
Kampin deformacija - kampo tarp dviej statmen nykstamai trump atkarp pokytis (1.19, b
pav.):
(
abc
bc
ab
c b a abc ) =

1 1 1
0
0
lim (1.14)
1-10

1.19, a ir b pav.
Kampin deformacija yra kampas ir matuojama kampo vienetais (radianais ar pan.). Daniausiai ji
ymima graikika raide (gama) su indeksais. Jeigu nagrinjama kampin deformacija ploktumose,
lygiagretse koordinai sistemos ploktumoms, ji ymima
xy
,
yz
arba
zx
. I (1.14) formuls matyti, kad
teigiama kampin deformacija yra tada, kai status kampas tarp atkarp su smailja, o neigiama - kai jis
pasidaro bukas.
Kadangi, atsiradus kampini deformacij, bet koks staiakampis elementas palyja (pasidaro nebe
staiakampis), danai kampin deformacija vadinama lyties deformacija, o kampas - lyties kampu.
Deformacij bvis bet kuriame kno take yra visikai apibrtas, jeigu inomos eios
deformacijos, orientuotos pagal koordinai ais: trys linijins -
x
,
y
,
z
, ir trys kampins -
xy
,
yz
,
zx
.
inodami deformacij bv visuose kno takuose, galime nustatyti vis jo tak poslinkius ir tuo paiu
aprayti vis deformuotj kn.
Verta dar kart palyginti poslinki ir deformacij svokas, kad pajustumte, kuo jos skiriasi. Vienoje
ar kitoje deformuojamojo kno vietoje gali bti deformacij, bet nebti poslinki, ir atvirkiai - bti
poslinki, bet nebti deformacij. Pavyzdiui, konstrukcijos ruoas 1-2 (1.20 pav.), apkrovos veikiamas,
nesideformuoja, bet visas pasislenka, tuo tarpu ruoas 2-3 gyja deformacijas (pailgja dydiu b), bet jo
virutinis galas neturi jokio poslinkio. Galima kalbti apie tako, pjvio, o kai kada net itiso elemento
poslink; tuo tarpu deformacija visada yra tiktai kno (konstrukcijos elemento) - ne tako, ne pjvio, o tiktai
ties taku, ties pjviu, tam tikra kryptimi, tam tikroje ploktumoje.

1.20 pav.
1.6. Pagrindins prielaidos ir hipotezs
Jau 1.1 poskyryje kalbjome apie kai kuriuos suprastinimus, prielaidas, palengvinanias konstrukcij
parametr skaiiavim. Tai buvo konstrukcij geometrins formos, apkrovos ir mediagos schematizacija.
Geometrins formos ir apkrovos schematizacija atsispindi konstrukcijos skaiiuojamojoje schemoje. O
mediagos schematizacija reikiasi per mediagos vientisumo, vienalytikumo ir izotropikumo prielaidas.
Kalbjome ir apie tai, kad didiojoje mediag atsparumo kurso dalyje nagrinsime tik idealiai tamprius
elementus, nepatirianius plastini deformacij. Dabar sra papildysime prielaidomis, susijusiomis su
paiu deformavimo procesu.
Proporcingumo prielaida (Huko dsnis). Tariame, kad apkrovimo metu tempimai lieka
proporcingi deformacijoms: normalinis tempimas - linijinei deformacijai, tangentinis - kampinei:
=E, (1.15)
=G, (1.16)
ia proporcingumo koeficientai, priklausantieji nuo mediagos, yra vadinami tamprumo moduliu (E) ir
lyties moduliu (G). Palygin dydi dimensijas, matome, kad ie moduliai matuojami paskaliais, o
patogiausia juos reikti gigapaskaliais (1 GPa=10
9
Pa); pavyzdiui, plieno E210 GPa, G80 GPa, medienos
(iilgai sluoksni) E10 GPa, G5 GPa. Kiekvienos mediagos tamprumo bei lyties moduliai nustatomi
eksperimentiniu mediagos tyrimu. Beje, tamprumo modulis E kartais vadinamas Jungo moduliu.
Poslinki maumo prielaida. Tariame, kad vis apkrauto kno tak poslinkiai yra tiek mai
(palyginus su kno matmenimis), kad raydami kno statins pusiausvyros slygas j galime nepaisyti, t.y.
1-11
tas slygas galime rayti pagal nedeformuoto kno geometrij. i prielaida tinka daugumai konstrukcij (plg.
1.21 pav.). Kai ios prielaidos taikyti nemanoma, statins pusiausvyros lygtys tampa netiesikomis.

1.21 pav.
Sen-Venano principas, suformuluotas prancz mokslininko (Barre de Saint-Venant, 1797-1886),
teigia, kad apkrovos paskirstymo pobdis deformuojamajam knui takos turi tik nedidelje dalyje, arti tos
apkrovos pridties vietos (tiktai ia galime pastebti netolyg deformavimsi ir skerspjvi isikraipym),
visur kitur kno deformavimasis beveik nepriklauso nuo apkrovos paskirstymo, priklauso tik nuo apkrovos
didumo. is principas, nors ir nra teorikai rodytas, yra patvirtintas gausios praktikos. Laikydamiesi io
principo, lengviau atsivelgiame reali apkrov, kartais gana sudtingai pasiskirsiusi, tak konstrukcijos
patikimumui.
Plokij pjvi hipotez, danai vadinama suformulavusio j veicarijos mokslininko J.
BERNULIO (Jacob Bernoulli, 1654-1705) vardu, teigia: pjvis, kuris buvo plokias ir statmenas elemento
aiai prie deformavim, lieka plokias ir statmenas aiai ir po deformavimo. i hipotez mediag
atsparumo kurse plaiai naudojama, nes j patvirtina daugelis eksperiment. i hipotez nepasitvirtina tik
labai nedideliuose deformuojamj konstrukcij element ruouose - labai arti apkrovos pridties viet (kur
negalioja ir Sen-Venano principas), prie pat t viet, kur keiiasi elemento skerspjvis ir pan. iose vietose
skerspjviai po apkrovimo nebelieka plokti, isikraipo (pastebima vadinamoji skerspjvi deplanacija).
Visur kitur deplanacija tiek maa, kad galima jos nepaisyti ir tarti, kad skerspjviai apkrovimo metu tik
vienaip ar kitaip pasislenka, pasisuka, pasilikdami plokti ir (tai irgi svarbu) statmeni besideformuojaniai
elemento aiai. Remdamiesi ia hipoteze, galime gauti gana paprastas formules vairiems konstrukcijos bvio
parametrams - tempimams, deformacijoms ir kt. - skaiiuoti.
Superpozicijos principas teigia, kad keli veiksni (apkrov, temperatros pokyi) bendra
pasekm (ra, tempimas, deformacija, poslinkis ir kt.) yra lygi pasekmi, kurias sukelia kiekvienas
paskiras veiksnys, sumai. Naudodamiesi iuo principu, galime vairius parametrus nesunkiai apskaiiuoti nuo
paskir nesudting veiksni, o bendr rezultat po to gauti, sumuodami atskir skaiiavim rezultatus.
Taiau btina sidmti, kad is principas negalioja, kai deformavimas nra proporcingas, t.y. kai negalioja
proporcingumo (Huko) dsnis, arba kai deformavimo metu labai pakinta skaiiuojamosios schemos
geometrija (pavyzdiui, kai negalioja poslinki maumo prielaida).
Kai nagrinjama tik apkrov (jg) veikimo pasekm, superpozicijos principas danai vadinamas
nepriklausomo jg veikimo principu.
1-12
2. TEMPIMAS IR GNIUDYMAS
2.1. Tempiami ir gniudomi konstrukcij elementai
Konstrukcijos elementuose nuo iorini jg ir kit veiksni atsiranda vidins jgos. Nuo i jg
priklauso, kiek elementas deformuojasi ir kiek patikima jo eksploatacija. I pradi nagrinsime
paprasiausi konstrukcijos element - ties stryp. Strypo skerspjvyje (pjvyje, kuris statmenas strypo
iilginei aiai) veikianios vidins jgos gali bti pakeistos eiomis romis (r. 1.3 posk.). Taiau i
pradi verta painti, kas darosi su strypu, kur veikia viena vienintel ra.
Pradedame nuo to atvejo, kai strypo skerspjviuose nelygi nuliui tra ain jga. i jga gali bti
teigiama (N>0) arba neigiama (N<0). Pirmasis atvejis atitinka tempim (2.1 pav., a), antrasis - gniudym
(2.1 pav., b). Abu ie atvejai matematikai gali bti nagrinjami vienodai, naudojantis tais paiais dydiais,
tomis paiomis formulmis (irint gniudym kaip neigiam tempim). Na, o konstrukciniu poiriu,
ypa vertinant strypo suirimo galimybes, tempimo ir gniudymo poveikiai labai skiriasi, ir ininierius turi
visada tai atminti.

2.1 pav.
Kad strypo skerspjviuose neveikt kitos ros, iorini jg veikimas turi bti ypatingas, i jg
atstojamosios kryptis turi sutapti su iilgine strypo aimi. Toks apkrovimas ir deformavimas vadinamas
centriniu tempimu arba gniudymu. Btent tik tok deformavim iame skyriuje ir aptariame. Centrinis
tempimas (gniudymas) konstrukcij elementuose gana danas. Tiktai taip (centriniu tempimu)
deformuojami visi labai liauni elementai - virvs, vielos, stygos, lynai. Praktikai tik centrikai tempiami
(gniudomi) visi arnyrini strypini konstrukcij (santvar) tiess elementai.
Kad tempiamas ar gniudomas strypas tikt eksploatacijai, jis turi tenkinti vis pirma stiprumo ir
standumo slygas (gniudomam strypui dar labai svarbios ir stabilumo slygos, bet j ia neirime).
Stiprumo slygos yra nelygybs, kurios pagal vienoki ar kitoki metodik apriboja tempim didum, o
standumo slygos analogikai riboja deformacijas arba poslinkius. Taigi, apie strypo tinkamum galime
sprsti tik tada, kai esame apskaiiav tempimus, deformacijas ir poslinkius.
2.2. tempimai
Tiesaus strypo ain jga yra lygi strypo skerspjvyje veikiani vidini jg projekcij strypo
iilgin a (z a) integralinei sumai (2.2, a pav.):

=
A
dA N .

2.2 pav.
ioje iraikoje daniausiai bna inoma ain jga N (surasta pjvio metodu). Iekomasis dydis -
normalinis tempimas , - deja, slypi u integralo enklo; j surasti galime tik tada, kai inome, kaip (pagal
kok dsn) normaliniai tempimai yra pasiskirst skerspjvio plote. Centrinio tempimo (gniudymo) atveju
normalinis tempimas daniausiai yra vienodo didumo visame skerspjvio plote A (2.2, b pav.), t. y. =const.
Tokiu atveju pastovus dydis a gali bti ikeltas prie integralo enkl, , ir tempimo
didum nustatyti paprasta:

= =
A
A dA N
A
N
= . (2.1)
rodyti, kad =const, galima tik tada, kai tenkinamos ios trys slygos (rodymas pateiktas A.io
knygoje, 34psl.):
strypo ais deformavimo metu lieka tiesi, neilinksta;
galioja plokij pjvi hipotez (skerspjviai lieka plokti ir statmeni iilginei aiai);
strypo mediaga vienalyt, t. y. jos mechanins savybs vienodos visuose skerspjvio takuose.
Centrikai tempiamo strypo skerspjvyje (pjvyje, kuris statmenas iilginei aiai) tangentini
tempim nra. Taiau striame tempiamo strypo skerspjvyje m - m, tarp kurio normals n ir strypo aies z
yra kampas (2.3 pav., a), veikia ir normaliniai, ir tangentiniai tempimai:

2
cos =
n
, (2.2)

2 sin
2
=
nm
. (2.3)
rodymas knygoje 35 psl.

2.3 pav.
Perpjov stryp taip, kad pjvio ploktuma bt statmena nebe n aiai, bet m aiai, analogiku keliu
gautume to pjvio tempim reikmes:

2
sin =
m
,

2 sin
2
=
mn
.
Atkreipkite dmes tai, kad tangentiniai tempimai abiejuose statmenuose pjviuose yra vienodi,

nm
=
mn
(2.4 pav., b); vliau vienodum rodysime kaip tangentini tempim dualumo dsn.
I (2.2) ir (2.3) formuli nesunku rasti ekstremines tempim reikmes:
maksimalus
n,max
=, kai =0;
maksimalus
nm,max
=/2, kai =/4=45 (i ivada labai reikminga, sidmkite j);
minimalus
n,min
=0, kai =/2=90 (taigi, iilginiuose centrikai tempiamo ar gniudomo strypo pjviuose
nra normalini tempim, nra ir tangentini, nes ir sin2/2=sin180=0).
2.3. Stiprumas
Bet koks konstrukcijos elementas ima irti (netenka savo stiprumo, sugebjimo atlaikyti mechaninius
veiksnius) tada, kai jo tempimai pasidaro pernelyg dideli, kai tempimas kuriame nors take virija tam tikr
reikm. Negana utikrinti, kad tempimas tos reikms neviryt, reikia dar ir iokios tokios stiprumo
atsargos, rezervo. Konstrukcij projektavimo taisykls paprastai reikalauja, kad tempimas neviryt tam
tikro nustatyto dydio. Jeigu taisykls paremtos ribini bvi metodu, tai is dydis vadinamas mediagos
projektiniu stipriu ir ymimas raide R (arba, pavyzdiui, kai kuriose Europos normose, raide f); leistinj
tempim metode tai - leistinasis tempimas
adm
. Taigi paprasiausia konstrukcijos elemento stiprumo
slyga gali bti ireikta tokia nelygybe:
||R.
ia kairje nelygybs pusje yra absoliutiniu didumu tempimas, apskaiiuotas pagal nepalankiausi
apkrovim (apmus net galim atsitiktin, i anksto nenumatyt konstrukcijos perkrovim), o deinje -
mediagos stiprumo rodiklis, kuris nustatytas atsivelgiant ir galim mediagos nevienodum,
eksploatacijos slygas, ir kitokios atsargos btinyb. Plaiau apie atsargos prieastis ir konstrukcij
skaiiavimo metodus kalbsime vliau.
Kai mediaga nevienodai prieinasi tempimui ir gniudymui (pavyzdiui, betono pasiprieinimas
gniudymui yra keliolika kart didesnis u pasiprieinim tempimui), mediagos stiprumas nusakomas nebe
vienu rodikliu: naudojamas R
t
- tempiamasis projektinis stipris, ir R
c
- gniudomasis projektinis stipris. Tada
stiprumo slyga skirtinga tempiamam ir gniudomam elementui:
R
t
ir ||R
c
.
Ireikus tempim (2.1) formule, ios stiprumo slygos susieja projektin stipr su ra N (aine
jga) ir geometriniu skerspjvio rodikliu A (skerspjvio plotu):
R
A
N
, (2.4)
arba, modifikavus skirtingo pasiprieinimo mediagoms:
t
R
A
N
, (2.4a)
c
R
A
N
. (2.4b)
Nra reikalo tikrinti, ar (2.4) slyga tenkinama visuose strypo takuose, visuose skerspjviuose.
Utenka garantuoti stiprum ten, kur tempimas didiausias (||
max
). Jeigu net didiausias tempimas nevirija
projektinio stiprio R, tai, suprantama, kitose vietose maesni tempimai irgi nevirija. Tuos skerspjvius,
kuriuose gali bti didiausia tempim reikm, vadiname pavojingaisiais skerspjviais. Tiesiame
tempiamame strype toki stiprumo poiriu tikrintin skerspjvi daniausiai yra ne daugiau kaip du: tas,
kuriame veikia maksimali ain jga |N|
max
, ir tas, kurio plotas minimalus, A
min
.

Jeigu sutampa |N|
max
ir A
min

vieta, tikrintinas pagal stiprum lieka tas vienas skerspjvis.
Taigi, norint nustatyti, kurie tempiamo strypo skerspjviai yra pavojingieji, reikia vis pirma pjvio
metodu apskaiiuoti visuose strypo skerspjviuose aines jgas ir rasti tuos skerspjvius, kuriuose ains
jgos reikm didiausia. Kai apkrovimas nesudtingas, galima i karto, be lyginamojo skaiiavimo,
pastebti, kur yra ekstremin ra - didiausia N
max
, kai ji teigiama, arba maiausia N
min
, kai ji neigiama
(nes, gal bt, |N
min
|=|N|
max
). Kai mediaga nevienodai prieinasi tempimui ir gniudymui, tenka nagrinti ir
tempiamj, ir gniudomj ruo stiprum, todl pavojingj pjvi pagausja. Ekstremins ains jgos
viet nustatyti kiek kebliau, kai apkrovos jgos nra vien koncentruotos, pavyzdiui, kai btina skaiiavim
traukti ir strypo savj svor.
Daniausiai nra sunku aptikti maiausio ploto skerspjv, reikia tik nepamirti, kad skaiiavimui
imamas materialus pjvio plotas (plotas neto, atmetus skyles).
Tenka sprsti trejopus stiprumo udavinius - priklausomai nuo to, kurie dydiai stiprumo slygoje
(2.4) inomi ir kuriuos reikia nustatyti: ain jg N, skerspjvio plot A ar projektin stipr R.
Kai konstrukcijos elementas jau padarytas, jau egzistuoja, t. y. kai inoma, i kokios mediagos jis
pagamintas (inomas R) ir kokie jo matmenys (inomas A), gali bti nustatoma, k gali toks elementas
atlaikyti, kokia didiausia ain jga N gali j veikti (taigi ir kokia didiausia apkrova, sukelianti t r, gali
bti pridta). Danai is udavinys vadinamas leistinosios apkrovos nustatymo udaviniu.
Kai konstrukcija dar tik projektuojama, paprastai yra inoma, kam ji skiriama, koki ain jg N
turs atlaikyti jos tas ar kitas elementas. Konstruktoriui tenka isprsti projektin udavin - nustatyti, koks
tas elementas turi bti. Daniausiai bna i anksto nusprsta, i kokios mediagos (kokio plieno, betono,
plastiko) element daryti (taigi, yra inomas R), ir i stiprumo slygos (2.4) belieka nustatyti treij dyd -
reikalingj strypo skerspjvio plot A.
Beje, gali pasitaikyti ir toks projektinis udavinys: estetiniais ar kitais sumetimais i anksto numatyta
tempiamo ar gniudomo elemento geometrin forma (taigi ir skerspjvio plotas A) ir reikia parinkti toki
konstrukcin mediag, kurios projektinis stipris R bt pakankamas, o pati mediaga, inoma, bt kuo
pigesn.
Vis i udavini sprendimas remiasi stiprumo slyga, kuri yra nelygyb. Sprendimo eigoje
nelygybs enklas neinyksta, nevirsta lygybs enklu, taigi ir atsakym gauname nelygybs pavidalu.
Nustatome, kad ain jga negali bti didesn kaip tam tikras apskaiiuotas dydis arba kad strypo
skerspjvio plotas turi bti ne maesnis kaip apskaiiuotoji reikm. Projektuotojas daniausiai savo
dispozicijoje turi tam tikr (gal bt, standartin) rinkin skerspjvi arba matmen ir i j pasirenka t, kuris
tenkina stiprumo slyg ir yra ekonomikiausias. Stiprumo slyga danai yra ne tik ininerinis, bet ir
juridinis reikalavimas (susietas su valstybs statymais), ir jo reikia grietai laikytis, paeisti nevalia, net ir
vardan taupumo.
Ininieriui tenka savo nuomon pareikti ir tokiu atveju, kai inomi visi parametrai - N, A ir R. Jam
belieka pasakyti, ar tokia ir taip apkrauta konstrukcija yra patikima stiprumo poiriu, ar ne. Tai -
tikrinamasis udavinys. Jeigu ivada teigiama (konstrukcija yra pakankamai stipri), tuo ir pasitenkinama. Na,
o jeigu ivada neigiama, tenka ko nors skubiai imtis: arba sumainti eksploatuojamos konstrukcijos apkrov
(sumainti N), arba konstrukcij skubiai (kol dar nesuiro) sustiprinti, arba, jeigu ta konstrukcija dar
nepastatyta, nepagaminta, perprojektuoti j (isprendus jau projektin udavin, pareikalauti kitokio A arba
R).
2.4. Deformacijos, strypo matmen pokytis
Deformacija yra proporcinga tempimui - tai skelbia Huko dsnis. I (1.15) gauname toki
deformacijos iraik:
=/E. (2.5)
Kai jau inomi strypo skerspjvio normaliniai tempimai (lygiagreiai iilginei strypo aiai), pagal
Huko dsn galime nustatyti ir strypo iilgin deformacij. Pavyzdiui, jeigu plieno strypo skerspjvyje
=160 MPa ir plieno tamprumo modulis E=200 GPa, tai =16010
6
/20010
9
=8,010
4
(deformacija - bematis
dydis).
Galime tempiamo strypo iilgin deformacij ireikti ir aine jga - pasinaudoj (2.5) ir (2.1)
formulmis:
EA
N
= . (2.6)
Vardiklyje esanti sandauga EA (mediagos deformuojamumo rodiklio ir skerspjvio geometrinio
rodiklio sandauga) vadinama strypo skerspjvio tempiamuoju standiu (arba standumo moduliu). Kuo
didesnis standis, tuo maiau strypas deformuojasi, tuo standesnis ties tuo skerspjviu jis yra. Viso strypo
standumas priklauso dar ir nuo strypo ilgio: r. (2.9) formul.
Kai kinta strypo iilginiai matmenys, kinta ir skersiniai: strypui tstant, ilgjant, jo skerspjvis
siaurja, ir atvirkiai, gniudomas strypas ne tik trumpja, bet ir storja. i priklausomyb ypa rykiai
pastebime, deformuodami strypus, kuri mediagos tamprumo modulis maas (pavyzdiui, gumos juostel).
Yra pastebta, kad tamprij mediag skersin deformacija
q
yra proporcinga iilginei deformacijai :

q
=-. (2.7)
Proporcingumo koeficientas v vadinamas skersins deformacijos koeficientu arba Puasono
koeficientu (pagerbiant prancz mokslinink Deni Poisson, 1781-1840). Plieno ir daugelio kit
konstrukcini mediag Puasono koeficientas yra apie 0,25-0,35, kauiuko - net 0,47 (minktoms
polimerinms mediagoms v gali bti gerokai didesnis u 0,5!); jokios vienalyts izotropins mediagos
Puasono koeficientas nevirija 0,5 (tai rodysime vliau). Reikia paminti, kad yra iuolaikini polimerini
mediag ir su neigiamu Puasono koeficientu. sidmkite, kad is koeficientas ireikia proporcingum tik
tarp deformacij (iilgins ir skersins); taiau, pasinaudoj Puasono koeficientu, galime rasti ir matmen
pokyius.
inodami deformacijas ties vairiais strypo takais, ties visais jo skerspjviais, galime nustatyti, kiek
pakinta strypo matmenys. Pavyzdiui, strypo ilgio pokytis priklauso nuo iilgins deformacijos:

= =
L L
dz
EA
N
dz L
0 0
. (2.8)
Jeigu per vis strypo ilg nekinta nei ain jga, nei strypo skerspjvio plotas, nei jo mediaga (N=const,
A=const, N=const), tai visi ie dydiai (taigi ir deformacija ) gali bti ikelti prie integralo enkl, ir tada
L
EA
N
L L = = . (2.9)
Btent pagal i formul galima nusakyti viso strypo standum parametru EA/L (strypo standi)
arba atvirktin savyb - deformatyvum - parametru L/(EA). Kuo didesnis strypo ilgio ir skerspjvio
standio santykis, tuo daugiau itsta strypas, veikiamas tokios paios ains jgos.
Danai deformacija bna pastovi tik atskiruose strypo ruouose. Tada pagal (2.9) formul
apskaiiuojame t atskir ruo ilgi pokyius, o viso strypo ilgio pokyt ireikiame vis n ruo pokyi
suma:

=
=
n
j
j j
L L
1
. (2.10)
Nepamirkite, kad deformacija vienuose ruouose (kurie gniudomi, kuri ain jga N<0) gali
bti neigiama, kituose - teigiama, taigi ir ilgi pokyiai bei j suma gali bti bet kokio enklo; teigiamas
pokytis reikia strypo pailgjim, neigiamas - sutrumpjim.
Pagaliau bna stryp, kuriuose const: arba strypo skerspjvis kinta strypo ilgyje, arba stryp
veikia ne koncentruota, bet pasiskirsiusi per vis ilgi apkrova (pavyzdiui, savasis svoris, inercijos jgos,
trinties jgos). Tada (2.9) ir (2.10) formuls negalioja, reikia naudotis (2.8) formule ir informacija apie
deformacijos pasiskirstymo dsningumus. Tokio skaiiavimo pavyzd nagrinsime vliau.
Strypas kai kada deformuojasi ne tik dl vidini jg (aini jg, tempim), bet ir dl temperatros
pokyi, jeigu j yra. Todl, kai viso apkrauto strypo temperatra pakinta vienodu dydiu T, deformacija
T
EA
N
+ = , (2.11)
ia a - fizikinis strypo mediagos rodiklis, jos iluminio pltimosi koeficientas. Abu (2.11) formuls
dmenys gali bti skirtingo enklo (pavyzdiui, kai neigiama ain jga ir teigiamas strypo temperatros
prieaugis).
Neapsirikite, kai vertinate temperatros tak skersinei deformacijai. Mat, iluminis pltimasis
vienalytje izotropikoje mediagoje yra vienodas visomis kryptimis, todl i Puasono koeficiento dauginti
reikia tik pirmj (2.11) formuls nar, ir enkl pakeiia tik pirmasis narys:
T
EA
N
q
+ = . (2.12)
2.5. Poslinkiai
Visam strypui ar jo atskiriems ruoams deformuojantis, kinta atstumai tarp strypo skerspjvi, kinta
skerspjvi padtis erdvje, bet kurioje atskaitos sistemoje. Kelias, kur nueina deformavimo metu
skerspjvis, vadinamas skerspjvio poslinkiu. Paprastai poslinkiai z aies kryptimi yra ymimi raide w. Jeigu
skerspjvis pasislinko teigiama z aies kryptimi, jis laikomas teigiamu.
Skerspjvio poslinkio didumas priklauso nuo to, kiek pakito ilgiai t strypo ruo, kurie yra tarp
nagrinjamojo skerspjvio ir nejudanio, tvirtinto (atraminio) skerspjvio. Jeigu nagrinjamasis skerspjvis
yra teigiam (pagal z a) pus nuo atramos, tai dl ruoo pailgjimo (dl ilgio teigiamo pokyio) atsiranda
teigiamas poslinkis ir, atvirkiai, neigiamoje pusje esanio skerspjvio poslinkis bna prieingo enklo
negu ruoo ilgio pokytis. Todl, pavyzdiui, parodytj 2.4, a paveiksllyje stryp skerspjvi poslinkiai
skaiiuojami taip:
w
a
=0, w
b
=
1
L
1
, w
c
=
1
L
1
+
2
L
2
, w
d
=
1
L
1
+
2
L
2
+
3
L
3
,
w
h
=0, w
g
=-
3
L
3
, w
f
=-(
3
L
3
+
2
L
2
), w
e
=-(
3
L
3
+
2
L
2
+
1
L
1
).
ia turima omenyje, kad kiekvieno ruoo deformacijos yra vienodos per vis to ruoo ilg ir
apskaiiuojamos arba (2.6), arba (2.11) formule.
Kartais bna pravartu nubraiyti nagrinjamo strypo skerspjvi poslinki diagram, i kurios
galima lengvai nustatyti bet kurio skerspjvio poslink. Kai deformacija visame strypo ruoe yra vienoda, t.
y. kai ruoo ilgio pokytis apskaiiuojamas (2.9) formule, pakanka nustatyti stryp ruo gal poslinkius; tam
naudojams (2.9) formule ir io poskyrio pradioje nusakytomis taisyklmis. Skerspjvi, esani bet kurioje
ruoo vietoje, poslinkio prieaugis proporcingas atstumui nuo ruoo galo. Todl diagramoje tarp ordinai,
ymini ruo gal poslinkius, briame ties. Tokios poslinki diagramos sudarymo pavyzdys yra 2.4, b
paveiksllyje. I poslinki w diagramos matyti, kad konstrukcijai besideformuojant visikai nejuda ne tik
atraminis (kairysis) laiptuotojo strypo galas, bet ir dar vienas vidurinio ruoo skerspjvis (w
k
=0).
Skerspjviai tarp atramos ir io nepajudanio skerspjvio k pasislenka kair (neigiami poslinkiai), tuo tarpu
visi skerspjviai, esantys dein nuo pjvio k, slenka dein (teigiami poslinkiai).
Jeigu bet kuriame strypo ruoe deformacija nra vienoda (jeigu ji nra pastovus dydis), tai ties tuo
ruou poslinki diagrama nra tiesin. Tokios diagramos kreivei nubrti reikia papildom tak - reikia
apskaiiuoti ne tik to ruoo gal, bet ir dar bent vieno kito skerspjvio poslinkius.

2.4 pav.
2.6. Standumas
Standumas yra konstrukcijos ar jos elemento savyb per daug nesideformuoti dl mechanini
veiksni. i savyb kai kurioms konstrukcijoms yra labai svarbi, nes, vis pirma, ymiai pakitusi matmen,
pakitusios formos konstrukcija gali nebetikti eksploatacijai, be to, didels deformacijos danai yra netolimo
gresianio suirimo pranaas. Todl bet kuri konstrukcija ir jos elementai turi tenkinti vadinamsias standumo
slygas. ios slygos yra deformacij arba poslinki apribojimai:

lim
, (2.13)
ww
lim
, (2.14)
ia
lim
, w
lim
- normomis nustatyti arba technologini, estetini sumetim padiktuoti dydiai. ia parodyti tik
teigiam deformacij ir poslinki apribojimai, bet lygiai taip pat gali bti apriboti ir neigiam (gniudomj)
deformacij ar neigiamos krypties poslinki absoliutiniai didumai.
Paprasta yra sprsti tikrinamj standumo udavin: reikia apskaiiuoti atitinkam konstrukcijos
elemento deformacij ar nurodyto tako poslink ir pairti, ar j didumas nevirija ribinio (norminio)
dydio.
Daniausiai tokie standumo udaviniai ir sprendiami, nes konstrukcij elementai projektuojami,
remiantis vis pirma stiprumo slygomis, o suprojektuota konstrukcija po to pagal standumo slygas tik
patikrinama. Taiau jeigu paaikja, kad deformacijos ar poslinkiai suprojektuotoje konstrukcijoje per dideli,
tenka konstrukcij projektuoti i naujo, kart remiantis nebe vien stiprumo, bet ir standumo slygomis.
Taigi, reikia mokti sprsti ir projektinius standumo udavinius.
2.7. Deformavimo darbas, potencin energija
Strypui deformuoti - itempti ar sutrumpinti - reikia dti darbo, reikia energijos. Deformacija
atsiranda dl jg, o i fizikos inome, kad darbas lygus jgos ir jos nueito kelio sandaugai. Taiau iuo
atveju (2.5, a pav.) darbo didumas ireikiamas puse tokios sandaugos:
W=0,5FL. (2.15)

2.5 pav.
Pamginkime isiaikinti ir rodyti, kodl taip yra.
Tempianios tampr ties stryp jgos didumas yra proporcingas strypo ilgio pokyiui (2.5, b pav.):
F=EAL/L=tgL.
Proporcingumo koeficient (tg=EA/L) gauname, pasinaudoj (2.9) formule, suprasdami, kad N=F,
tuo tarpu tg yra proporcingum vaizduojanios tiess krypties koeficientas. Kai jgos didumas kuriuo nors
apkrovimo proceso metu yra F(t), jga per trump laiko tarp strypui beilgjant nueina kartu su savo
pridties taku (strypo laisvuoju galu) ma atstum d(L). Tuo metu ji atlieka elementar darb, ireikiam
jgos ir nueito kelio sandauga ( darb 2.5, b paveiksllio diagramoje atitinka ubrkniuotasis plotelis):
W=F(t)d(L)=tgLd(L).
Vis darb gauname integruodami:
2
) (
2
) (
) (
* * 2 *
) (
0 0
* *
L F L
tg L Ld tg W W
L F

=

= = =


.
is dydis atitinka (2.15) formul, o 2.5, b paveiksllio diagramoje - trikampio OAB plot.
Iorini jg darbas niekur nedingsta, jis susikaupia paiame itemptame strype potencins
deformavimo energijos pavidalu. Btent i potencin energija sugrina deformuotj kn atgal pirmykt
bv, kai paalinama deformavimo prieastis. Prisiminkite, kaip staiga susitraukia gumos juostel, kai po
itempimo paleidiate j i pirt. mogus seniai gudo naudotis potencine deformavimo energija:
aunamojo lanko bei arbaleto stygos, vairios spyruokls (pastarosiose, beje, daugiau ne tempimo, o kitokio
deformavimo energija sukaupiama).
Jeigu deformacija vienoda per vis strypo ilg (t .y. jeigu ain jga nekinta, N=const, mediaga ir
jos tamprumo modulis vienodi, E=const, skerspjvio plotas irgi nekinta, A=const), potencin itempto strypo
energija ireikiama taip:
EA
L N
U
2
2
= . (2.16)
Jeigu konstrukcijoje deformuojam stryp ne vienas, o n, energija sumuojama:
( )

=
=
n
i i
i i
EA
L N
U
0
2
2
. (2.17)
itokios energijos iraikos racionalus naudojimas poslinkiui skaiiuoti demonstruojamas A.io knygoje
2.6 pavyzdiu (72 p.).
Danai naudojama santykins potencins energijos svoka - tai energija, tenkanti strypo trio
vienetui:
2 2 2
2
2
2
2
2

= = = = =
E EA
N
AL
EA
L N
V
U
u . (2.18)
Visos ios iraikos galioja tik tuo atveju, kai strypas tamprus ir deformuojasi proporcingai, pagal
Huko dsn. Kai to nra, pavyzdiui, kai greta tampriosios deformacijos atsiranda ir plastin, dalis
deformavimo energijos pereina ilum, sunaudojama mediagos struktrai keisti, ir tik dalis jos susikaupia
potencins energijos pavidalu.
Esame kalbj apie konstrukcijos element stiprum, buvome romis bei tempimais ireik
stiprumo slygas. Ar tikrai deformuojamo kno (ne mediagos, o kno!) stiprumo svoka nra susijusi su
energija? Pavyzdiui, pasakykite, kuris tokios pat virvs gabalas stipresnis - ilgas ar trumpas? Tur bt, kai
kas prisiminsite, kad keli eismo taisykls reikalauja sugedus automobil vilkti ilgu buksyru, ilga virve?
Kodl? Ogi todl, kad ilgai virvei nutraukti reikia didesns energijos negu trumpai (nors jga, dl kurios abi
virvs trksta, yra tokio pat didumo). Pasiirkite (2.16) formul - energija priklauso ne tik nuo jgos
(ros) didumo, bet ir nuo strypo ilgio. Kai kada, ypa dinamini apkrov atveju, stiprum lemia btent
energijos kiekis. Ilgas buksyras stipresnis, nes suvelnina smginius trkteljimus, akumuliuodamas
smgio energij. Senoviniai ekipaai dl to bdavo prie vaiuokls prikabinami ilgais dirais, dl to ir laiv
inkar grandins daromos kuo ilgesns. Kai js trauksite i eero ukibusi stambi uv, negriebkite u
vidurio valo - uviai tada pakaks energijos nutraukti val su visu kabliuku; tempdami uv krant,
pasinaudokite kuo ilgesnio valo ir net paties mekerykoio deformacijos energija.
2.8. Savojo svorio taka vertikaliam strypui
Daniausiai tempiam ar gniudom stryp savasis svoris yra labai maas, palyginus su kitomis
apkrov jgomis. Todl paprastai (daugumoje mediag atsparumo udavini) savojo svorio nepaisoma.
Taiau yra konstrukcij, kuri savasis svoris sudaro kaip tik pagrindin, esmin apkrovos dal. ia
pairsime, kaip skaiiuojama ain jga, tempimai bei deformacijos, atsirad dl savojo svorio. O kai
drauge su savuoju svoriu veiks ir kitos apkrovos, galutin rezultat gausite, pritaik superpozicijos princip.
Kai vertikal vienodo skerspjvio stryp veikia vien savasis svoris, ain jga bet kuriame strypo
skerspjvyje, nutolusiame atstumu z nuo laisvojo galo (2.6 pav.), yra lygi strypo dalies, tariamai atpjautos
tuo nagrinjamuoju skerspjviu, svoriui. itos strypo dalies tr V
z
=Az reikia padauginti i strypo mediagos
trio svorio =g ( - mediagos tankis, g - laisvojo kritimo pagreitis):
N(z)=V
z
=gAz. (2.19)
tempimas bet kuriame to skerspjvio take
(z)=N(z)/A=gz, (2.20)
o iilgin deformacija ties tuo skerspjviu
(z)=(z)/E=gz/E. (2.21)
Viso strypo ilgio pokytis apskaiiuojamas (2.8) formule:
E
gL
zdz
E
g
dz L
L L
2
2
0 0

= = = . (2.22)

2.6 pav.
Tempiamo strypo savasis svoris ypa reikmingas, kai strypas labai ilgas. Nors ia gaut formuli
taikymas gana paprastas, bet verta pasimokyti jas naudoti udaviniuose.
Racionalaus stiprumo strypai projektuojami, kai taupomos mediagos, los (jie pigesni), bet danai
ir dl kit prieasi (pavyzdiui, dl to kad jie lengvesni, kad labiau deformuojasi). Nordami nustatyti,
kaip atrodo racionalaus stiprumo strypas, ia nagrinjame vertikal stryp, kurio vienas galas tvirtintas
atramoje, o kitas apkrautas koncentruota jga, neatmesdami ir paties strypo svorio.
Kiekviename tempiamo (gniudomo) strypo skerspjvyje tempimai turi neviryti mediagos
projektinio stiprio: =N/AR. I ios slygos gauname skerspjvio ploto apribojim: AN/R, t.y. skerspjvio
plotas turi bti pakankamai didelis. Jis gali bti ir labai didelis, su pertekliumi tenkinantis stiprumo poreik,
taiau tada jis bt neracionalus taupumo, ekonomijos poiriu. Racionaliausias yra toks strypas, kurio
kiekvienas skerspjvis yra lygiai toks, koks btinas stiprumo poiriu; taigi, kiekvienas skerspjvis stiprumo
slyg nelygyb turt tenkinti lygybs pavidalu: A=N/R. Jeigu vertikal stryp veikia ne tik koncentruota
jga F (2.7, a pav.), bet ir savasis svoris, ain jga didesn tuose skerspjviuose, kurie toliau nuo laisvojo
galo, taigi tie skerspjviai turi bti ir didesnio ploto. Skerspjvio, nutolusio atstumu z nuo laisvojo galo,
plotas
A(z)=N(z)/R=(F+G
z
)/R, (a)
ia G
z
- strypo dalies, iki nagrinjamojo pjvio svoris. Dar tolesnio skerspjvio, esanio atstumu z+dz nuo
laisvojo galo, plotas dar didesnis:
A(z)+dA=(F+G
z
+A(z)dz)/R, (b)
Atm i (b) lygyb (a), gauname:
dA=A(z)dz/R,
arba
( )
dz
R z A
dA
=
. (c)

2.7 pav.
Suintegrav lygyb (c), gauname
( )
C z
E
e z A
+
=

.
Kadangi kai z=0, A(z)=A
o
=F/R=e
c
, tai
( )
z
E
e A z A

0
= . (2.23)
Taigi, tokio racionalaus (vienodo stiprumo) strypo skerspjvio plotas kinta pagal eksponentin
funkcij ir strypo forma bna panai parodytj (2.7, a pav.). Padaryti tokio pavidalo konstrukcij nra
lengva, todl kartais daromi laiptuoti strypai (2.7, b pav.), tuo bdu bent kiek priartjant prie racionaliosios
formos, parodytos brinyje punktyru.
2.9. Tempiam (gniudom) stryp sistemos
Pastatuose, mainose bna ir paskir tempiam ar gniudom stryp, bet daniausiai naudojamos
konstrukcijos, sudarytos i keli ar daugelio toki stryp, vadinamosios strypins sistemos.
Paprasiausios i i sistem yra tos, kuriose vis stryp iilgins ays eina viena tiese. Danai
tokios konstrukcijos net ir vadinamos ne strypinmis sistemomis, o tiesiog laiptuotaisiais ar dar kitokiais
strypais. Daugum toki konstrukcij sudaro strypai, idstyti nuosekliai vienas po kito (2.8, a pav.); vienas
strypas nuo kito atsiskiria tuo, kad jie gali bti skirtingo skerspjvio, kitokios mediagos, kad j sandroje
gali bti pridtos koncentruotos apkrovos jgos (ir todl stryp ros - ains jgos - skiriasi).
Taiau bna ir stryp, kuri ays konstrukcijoje visikai sutampa - koaksials, bendraaiai strypai
(2.8, b pav.), danai su koncentrikais skerspjviais (su centrine erdimi ir i kitos mediagos pagamintais
apvalkalais). Tokia konstrukcija laikytina ir gelbetonin kolona (2.8, c pav.) su plieno armatros virbais
betone (ios armatros viso ploto centras sutampa su kolonos skerspjvio centru).

2.8 pav.
Jeigu stryp ays sistemoje eina ne viena tiese, strypai vienas su kitu (o ir su atramomis) turi bti
sujungti arnyrais (lankstomis), o apkrovos jgos turi bti pridtos tik prie it arnyrini sandr (mazg) -
tik tokiu atveju strypuose neatsiranda kit r (iskyrus aines jgas), t.y. tik tuo atveju strypai yra
centrikai tempiami ar gniudomi. Tokios sistemos vadinamos arnyrinmis (lankstinmis) strypinmis
sistemomis. Ideali arnyr retai kada bna, bet dar reiau strypai vienas su kitu sujungiami absoliuiai
standiai (apkrovus konstrukcij, stryp ays vis dlto pasisuka viena kitos atvilgiu). Daniausiai ir toki
paplitusi konstrukcij kaip santvaros mazgai, kuriuose strypai jungiami vartais, kniedmis (2.9 pav.) ar
privirinami, laikomi arnyriniais, ir santvaros daniausiai nagrinjamos kaip arnyrins strypins sistemos.

2.9 pav.
arnyrinse strypinse sistemose gali bti ir nesideformuojani, absoliuiai standi bet kokios
formos element, prie kuri arnyrais prijungti deformuojamieji (tempiami ar gniudomi) strypai. Tokie
elementai skaiiuojamosiose schemose daniausiai ubrkniuojami (2.10 pav.), apkrovos jgos gali bti
pridedamos prie bet kurio toki element tako.

2.10 pav
arnyrins strypins sistemos gali bti plokiosios (kai vis stryp ays ir apkrovos jgos yra
vienoje ploktumoje, kaip, pavyzdiui, 2.11, a paveiksllio santvaroje) arba erdvins (kai stryp ai ir
apkrovos jg kryptys yra ne vienoje ploktumoje, 2.11 b pav.).

2.11 pav.
Kiekvieno sistemos strypo ra (ain jga) gali bti kitokia. Jeigu sistemoje yra n stryp, tai
apkrautos sistemos mechanin bv galima nusakyti tokiu pat skaiiumi (n) r (aini jg N
j
). Tiek pat (n)
gali bti skirting deformacij (
j
). Kiekvienas laisvas (ne atraminis) mazgas, kur sueina stryp galai,
konstrukcijai besideformuojant, juda erdvje; mazgo manomo judesio laisvumas apibriamas laisvumo
laipsniu. Laisvumo laipsnis lygus skaiiui parametr (koordinai), reikaling nustatyti naujai pasislinkusio
mazgo padiai; pavyzdiui, plokiosios sistemos mazgo k (2.11, c pav.) padiai k
1
nusakyti reikia inoti
du poslinkio s
k
komponentus - u
k
ir v
k
(arba pat poslink s
k
ir jo krypties kamp
k
), taigi tokio mazgo
laisvumo laipsnis f
k
=2.
Koaksialios sistemos mazgo laisvumo laipsnis f=1, erdvins sistemos mazgo f=3 (iimi gali bti,
kai mazgo judesys kaip nors suvarytas). Kai sistemoje yra absoliuiai standi, nesi deformuojani
element (kaip 2.10 pav.), iuos standiuosius elementus dera irti kaip stambius mazgus. Toki
stambij mazg laisvumo laipsnis plokiojoje sistemoje bna iki 3, o erdvinje - iki 6.
jungto arnyrin strypin sistem nesideformuojanio, absoliuiai standaus elemento (laikomo
vienu vientisu stambiu mazgu) laisvumo laipsnis lygus, kaip ir paprasto arnyrinio mazgo laisvumo laipsnis,
skaiiui parametr, kuri reikia naujai elemento padiai nustatyti. Pavyzdiui, tokio plokiosios sistemos
stambiojo mazgo (2.12, a pav.) naujai padiai nustatyti nepakanka inoti kurio nors tako a poslinkio
komponentus (u
a
, v
a
), reikia dar ir treio parametro - arba kurio nors kito tako poslinkio bent vieno
komponento, arba elemento poskio kampo ().
Taigi tokio mazgo laisvumo laipsnis f=3. Kai kada i mazg judesys bna suvarytas: pavyzdiui,
elementas arnyru pritvirtintas prie atramos (2.12, b pav.) ir gali tik pasisukti apie t atram (utenka inoti
poskio kamp, f=1). Mazgo laisvumo laipsnis sumaja ir tuo atveju, kai strypin sistema (ir apkrova)
visikai simetrika (kaip 2.13, a pav.; ia stambusis mazgas pasislenka i anksto inoma kryptimi - simetrijos
aies kryptimi, n kiek nepasisukdamas, todl jo naujajai padiai nustatyti pakanka inoti vienintel
poslinkio komponent, f=1) arba kai visi strypai (ir apkrovos jgos) lygiagreiai (kaip 2.13, b pav.; ia negali
bti horizontalaus poslinkio komponento, todl naujoji mazgo padtis nustatoma tik vertikaliuoju kurio nors
tako poslinkiu ir viso stambiojo mazgo poskiu, f=2).

2.12 pav.

2.13 pav.
Visos strypins sistemos laisvumo laipsnis lygus vis m mazg laisvumo laipsni sumai:

=
=
m
i
i
f p
1
.
Deformuotos sistemos geometrin bv galima nusakyti jos mazg poslinkiais, tikriau - i poslinki
komponentais. Jeigu mazgo laisvumo laipsnis 2, tai naujai mazgo padiai (po deformavimo) nusakyti reikia
inoti du io mazgo poslinkio komponentus. Jeigu visos sistemos laisvumo laipsnis p, tai ios sistemos
geometrinis bvis po deformavimo gali bti apraytas tokiu pat skaiiumi (p) poslinki komponent.
Jeigu kalbame apie arnyrin strypin sistem, kurios visa apkrova susideda tik i koncentruot jg,
pridt prie sistemos mazg, tai, pakeitus apkrovos jgas j atstojamj komponentais (pavyzdiui,
projekcijomis koordinai ais), t komponent gali bti prie kiekvieno mazgo tiek, koks mazgo laisvumo
laipsnis, o i viso - p.
Statins pusiausvyros lygtys susieja ras su apkrovos jgomis. Jos paraomos, pritaikius pjvio
metod. vairiai pjviais suskaid sistem ir pasinaudoj jg projekcijomis vairias ais bei jg
momentais vairi tak atvilgiu, galime parayti be galo daug neklaiding pusiausvyros lygi. Pavyzdiui,
parodytosios (2.14 pav.) sistemos mazgai a ir b gali bti ipjauti atskirai arba drauge, pusiausvyros lygtis
galima sudaryti, prilyginus nuliui sumas jg projekcij (

= 0
x
F ) ais x
1
,x
2
,... ,x
9
ir t.t. arba sumas jg
moment ( ) tak a, b, c, f, e ir t.t. atvilgiu. Taiau i vis i lygi tik tam tikras skaiius tra
tiesikai nepriklausomos (visos kitos pasirodo besanios keli kit lygi deriniai; jeigu ir jas panaudotume
udaviniams sprsti, ivadas i j gautume trivialias - kad nulis lygus nuliui). Tiesikai nepriklausom
pusiausvyros lygi bna tiek, koks yra sistemos (arba mazgo) laisvumo laipsnis. Taigi nepriklausom
sistemos statins pusiausvyros lygi galima parayti p. Kad netyia tarp i lygi neatsirast tiesikai
priklausom, geriau yra pjvio metodu ipjauti atskirai kiekvien mazg ir rayti atskirai kiekvieno mazgo
pusiausvyros lygtis.

= 0
k
M

2.14 pav.
Konstrukcijoms (ne mechanizmams!) skirt arnyrini strypini sistem laisvumo laipsnis p visada
yra ne didesnis kaip sistemos stryp skaiius n. Kai ie du dydiai yra lygs, t.y. kai
n=p,
inant apkrovos jgas, vien i statins pusiausvyros lygi (kuri, kaip jau sitikinome, paraoma p) galima
nustatyti vis sistemos stryp ras (nes ra skaiius yra lygus turim lygi skaiiui). Tokios sistemos
todl vadinamos statikai isprendiamomis.
Jeigu sistemos stryp skaiius didesnis, jeigu n>p, vis stryp ainms jgoms rasti statins
pusiausvyros lygi nepakanka (nes nepriklausom lygi skaiius p yra maesnis kaip neinomj ra
skaiius n). Tokios sistemos vadinamos statikai neisprendiamomis, o skirtumas
n-p=k, (2.24)
vadinamas statinio neisprendiamumo laipsniu. Yra prasta sakyti: vienkart statikai neisprendiama
sistema (kai k=1), triskart statikai neisprendiama sistema, k kart statikai neisprendiama sistema.
Reikia imokti be klaid nustatyti sistemos statinio neisprendiamumo laipsn.
Kai nepakanka statins pusiausvyros lygi roms nustatyti arba kai norima rasti sistemos
deformacijas bei poslinkius, naudojamasi deformavimo lygtimis - geometrinmis ir fizikinmis.
Geometrins lygtys susieja deformacijas ir poslinkius, o fizikins ireikia deformacij priklausomyb nuo j
prieasi (r, temperatros pokyi).
Geometrins deformacij ir poslinki darnos lygtys gali bti paraomos dvejopai:
matematikai ireikiant geometrinius (trigonometrinius) ryius tarp sistemos stryp deformacij
ir mazg poslinki;
formaliai pertvarkant matricin-vektorin statins pusiausvyros lygi iraik.
Pirmuoju (geometrinio nagrinjimo) keliu naudotis pravartu ir manoma tik nesudtingoms (keli
stryp) sistemoms aprayti. ios lygtys paraomos vienu i dviej bd:
vienoje (toje paioje) schemoje parodoma sistemos stryp ir mazg padtis ir prie
deformavim, ir po jo, paymimi stryp ilgi pokyiai (L=L) ir mazg poslinki
komponentai; po to belieka nustatyti geometrines (trigonometrines) priklausomybes tarp i
vis dydi (schemoje paymt atkarp);
pasinaudojama bendra kiekvieno strypo ilgio pokyio iraika mazg poslinki komponentais
(2.15, a pav.):
(v
b
-v
a
)sin+(u
b
-u
a
)cos=
j
L
j
, (2.25)
ia kampas atskaitomas nuo x (arba u) teigiamos krypties iki strypo j aies krypties (nuo galo a link galo
b); ios iraikos dar paprastesns, kai vienas kuris strypo galas arnyru prijungtas prie atramos ir todl jo
poslinkio abu komponentai lygs nuliui, pavyzdiui, kai arnyrikai tvirtintas strypo galas a (2.15, b pav.),
ios lygties pavidalas toks:
v
b
sin+u
b
cos=
j
L
j
.

2.15 pav.
Abu bdai paprastiems deformacij ir poslinki santykiams nagrinti iliustruojami A.io knygoje
2.5 pavyzdiu (2.10 poskyryje).
Geometrin lygt, kuri (2.25) iraikos pavidalu susieja strypo j deformacij
j
su mazg a ir b (prie
kuri prijungtas strypas j) poslinki komponentais u ir v, galima parayti kiekvienam deformuojamam
(tempiamam ar gniudomam) sistemos strypui. Taigi i viso geometrins deformacij ir poslinki darnos
lygi gali bti tiek, kiek yra stryp - n. ios lygtys susieja n deformacij ir p poslinki komponent. Kai
n>p, i i lygi galima eliminuoti poslinki komponentus (tam eliminavimui sunaudojus p lygi); tokiu
bdu lieka n-p=k lygi, kurios sieja tik deformacijas. Tokios lygtys vadinamos geometrins deformacij
darnos lygtimis. Kai sistemos nesudtingos, ias lygtis nesunku parayti tiesiog pagal geometrines
deformavimo schemas (visikai nesinaudojant poslinki komponentais); verta gusti tokias paprastas lygtis
sudarinti, nes j danai prireikia.
Paprastas deformacij darnos lygtis danai tenka parayti sistemai, sudarytai i stryp, idstyt
vienoje tiesje (2.16, a pav.). Akivaizdu, kad tokios sistemos viso ilgio pokytis lygus nuliui, nes abu sistemos
galai remiasi standias atramas. Todl deformacij darnos lygtis tokia:
0
1
=

=
n
j
j j
L . (2.26)
Jeigu tarp vis sistemos ruo yra ruoas su dviem koaksialiais strypais (pavyzdiui, 2.16, b
paveiksllyje toks yra virutinis ruoas), negalima sumuoti abiej toki stryp ilgi pokyi; iuo atveju
(2.16, b pav.) galima rayti:
arba
1
a+
3
b+
4
c=0,
arba
2
a+
3
b+
4
c=0,
arba
1
=
2
.
(pastaroji lygtis ireikia t fakt, kad strypai 1 ir 2 deformuojasi drauge ir j deformacijos lygios). Kadangi
sistema dukart statikai neisprendiama (k=2), tai ir nepriklausom deformacij darnos lygi gali bti tik
dvi (bet kurios dvi i parayt trij), t.y. i bet kuri dviej paraytj lygi galima gauti likusi, trei.

2.16 pav.
Fizikins deformavimo lygtys yra ne kas kita kaip stryp deformacij iraikos (2.6) formul, kuri
pagrsta deformacij ir tempim proporcingumo dsniu (Huko dsniu):
j j
j
j
A E
N
= . (2.27)
Taiau jeigu deformacijos prieastis yra ne tik vidins jgos, bet ir stryp temperatros pokytis, tai
lygt formuoti reikia pagal (2.11) formul:
j j
j j
j
j
T
A E
N
+ = , (2.28)
ia
j
- strypo mediagos iluminio pltimosi koeficientas, T
3
- strypo temperatros pokytis (teigiamas arba
neigiamas).
Fizikini deformavimo lygi paraoma po vien kiekvienam strypui, i viso j bna n.
Taigi bet kuri strypin tempiama bei gniudoma sistema apraoma trimis grupmis lygi, kuri
skaiius ir kintamj skaiius suraytas lentelje:
Kintamj skaius
Lygtys
N
j

j
u
j

Lygi
skaiius
Pusiausvyros n - - P
Geometrins - n P n
Fizikins n n - n
Viso 2n+p 2n+p
Lentels matyti, kad visada lygi skaiius lygus kintamj skaiiui. Todl, pasinaudoj visomis
iomis lygtimis, galime surasti bet kurios (kiek kart statikai neisprendiama bebt) sistemos ras,
deformacijas ir poslinkius.
Beje, kai sistema statikai neisprendiama, jos strypuose ros gali atsirasti ir be apkrovos. Pirmoji
toki r (ir tempim) atsiradimo prieastis yra bent vieno strypo (arba ir vis stryp) temperatros
pokytis (kai strypas konstrukcijoje kaista arba atvsta). Tokios ros vadinamos temperatrinmis, su jomis
susij tempimai - temperatriniais tempimais. Jas nustatyti nesudtinga, kai skaiiavimui panaudojama
fizikini deformavimo lygi (2.28) iraika.
Jeigu sistema statikai isprendiama (kaip, pavyzdiui, 2.17, a pav.), pakitus stryp temperatrai,
pakinta ir j ilgis - jie sutrumpja ar pailgja. Stryp deformacijos proporcingos temperatros pokyiui,
stryp skerspjvi poslinkiai priklauso nuo i deformacij. Pakinta stryp geometrin forma, bet joki r
ar tempim neatsiranda - tai akivaizdiai matyti, pritaikius sistemos mazgams pjvio metod.
Kitaip yra, kai sistema statikai neisprendiama. ia stryp ilgi kitimas, temperatrai veikiant, yra
suvarytas. Pavyzdiui, jeigu vienkart statikai neisprendiamoje sistemoje (2.17, b pav.) pakyla bent
vieno strypo temperatra, strypas, besistengdamas ilgti, spaudia savo galais atram ir kit stryp, o ie
prieinasi tokiam deformavimui, iauga reakcijos jgos, o drauge ir ros, tempimai.

2.17 pav.
Antroji prieastis atsirasti roms (ir tempimams) dar neapkrautoje sistemoje - tai sistemos
montavimo netikslumai. Kai statikai neisprendiamos sistemos bent vienas strypas pagamintas netiksliai
(per ilgas, per trumpas) arba kai jis netiksliai sujungiamas su kitais strypais, montavimo metu tenka kai
kuriuos strypus patempti ar sprausti tarp atram, tarp mazg. Dl toki poveiki atsiranda reakcijos, o
drauge ir ros, tempimai strypuose. Tokios ros vadinamos montainmis, su jomis susij tempimai -
montainiais tempimais. montavimo netikslumus atsivelgiame, sudarydami geometrines deformavimo
lygtis.
Jeigu statikai isprendiamoje sistemoje (pavyzdiui, kaip 2.17, a pav.) vienas kuris strypas
padarytas kiek per trumpas ar per ilgas, joki keblum montavimo metu nebna, o nedidutis stryp
geometrijos pokytis akimi net nepastebimas; dl io geometrinio netikslumo, aiku, neatsiranda nei r, nei
tempim. Taiau jeigu sistema statikai neisprendiama (kaip, pavyzdiui, 2.17, b pav.), bent vienas
netiksliai pagamintas strypas trukdo normal sistemos montavim. Tarkime, kad vienas kuris strypas buvo
pagamintas truputl (atkarple e) per trumpas ir todl tarp stryp i pradi atsirado tarpelis (2.18 pav.). is
tarpelis gali inykti trejopai:
a) montavimo metu (strypus patempus ir sujungus);
b) pakitus temperatrai ir dl to strypams pailgjus;
c) apkrovimo metu (kai dl pridt apkrovos jg strypai keiia savo ilg ir pagaliau galais siremia
vienas kit).
Pastaraisiais dviem atvejais reikia vis pirma sitikinti, ar tikrai temperatros bei apkrovos jg
poveikis toks, kad tarpelis e inyksta (t.y. reikia apskaiiuoti pagal 2.18 pav. schem abiej stryp laisvj
gal poslinkius ir pairti, ar j atitinkama suma nra maesn u tarpelio plot). Jeigu sistemos
deformavimo metu tarpelis inyks, tai visoje skaiiavimo procedroje pasikeiia tik geometrins
deformavimo lygtys (lyginant su tokios sistemos skaiiavimu, kurioje tarpelio n nebuvo). Nagrinjamu
atveju geometrin lygtis yra jau ne (2.26) pavidalo, bet tai tokia:
e L
n
j
j j
=

=1
, (2.29)
t.y. konstatuojama, kad vis stryp ilgi bendras pokytis lygus susidariusio tarpelio ploiui. Parodytai 2.18
paveiksllyje sistemai i lygtis tokia:

1
a+
2
b=e.

2.18 pav.
Jeigu kuris nors strypas bt buvs per ilgas ir j sistem tekt sprauste sprausti, tokioje pat
geometrinje lygtyje ilgio perteklius e bt raomas su minuso enklu.
Tiek temperatrins, tiek montains ros yra visai nesusijusios su sistemai skirta apkrova. Jos
sudaro papildom ir daniausiai nepageidautin poveik sistemai. Sistemos krjas, konstruktorius turi to
nepamirti, turi pagalvoti, ar negali pakisti stryp temperatra (kaip ji gali pakisti bsimos konstrukcijos
aplinkoje, paprastai bna inoma i anksto), turi atidiai priirti konstrukcijos montavimo proces - kad
viskas bt sujungiama tiksliai. Kai itokios papildomos ros strypuose atsiranda nelauktai, netiktai, jos
drauge su raomis nuo apkrovos kai kur gali sukelti tokius tempimus, kuri konstrukcija nebeatlaiko. Utat
reikia gerai mokti is ras ir tempimus apskaiiuoti.
Jau esame isiaikin, kad ir temperatrins, ir montains ros atsiranda tiktai statikai
neisprendiamose sistemose. Nesunku sitikinti, kad iose sistemose r pasiskirstym veikia dar viena
aplinkyb - atskir stryp standi santykiai. Kuo strypas standesnis, t.y. kuo didesnis jo skerspjvio plotas
bei tamprumo modulis ir kuo maesnis ilgis (kuo didesnis santykis E
j
A
j
/L
j
), tuo didesn (absoliutiniu
didumu) ain jga jam tenka. Kai kur nors statikai neisprendiamos sistemos stryp pastoriname, tuo
paiu padidiname jo ain jg; taiau tempimai io strypo skerspjviuose nepadidja, nes =N/A, o
skerspjvio ploto prieaugis kompensuoja su kaupu ains jgos prieaug. Kitaip yra, kai strypo stand
padidiname, sutrumpindami jo ilg arba padidindami tamprumo modul (pam kitos, standesns mediagos
stryp): iuo atveju padidja ne tik ain jga, bet ir tempimai strypo skerspjviuose, o padidjusi tempim
strypas, ko gero, gali nebeatlaikyti. Bkime atsargs, taip keisdami statikai neisprendiamos sistemos
strypus!
Natraliai kyla klausimas - kodlgi praktikoje naudojamos statikai neisprendiamos sistemos, jeigu
jas ir apskaiiuoti sunkiau (nepakanka pusiausvyros lygi), ir jose slypi neprayt tempim pavojus?
Pamintas neigiamas ypatybes kompensuoja daug svarbesns teigiamos statikai neisprendiam sistem
ypatybs:
statikai neisprendiamos sistemos yra standesns, maiau deformuojasi;
jos yra patikimesns (nes, pavyzdiui, nutrkus ar kitaip i rikiuots ijus vienam strypui, visa
sistema danai dar nepraranda eksploatacinio pajgumo, lieka laiko remontuoti, pakeisti stryp;
tuo tarpu statikai isprendiamos sistemos bent vienam strypui nutrkus, sistema staiga virsta
mechanizmu, nebelaikaniu apkrovos).
2.10. Statikai isprendiam sistem skaiiavimas (nereikia!)
Svarbiausias deformuojam sistem skaiiavimo tikslas yra - garantuoti patikim konstrukcijos eksploatacij, t.y.
konstrukcijos stiprum, standum, stabilum. Jau buvo kalbta, kaip utikrinamas paskiro konstrukcijos elemento, tempiamo (ar
gniudomo) strypo stiprumas. Dabar metas aptarti, kaip tvarkytis su visu toki stryp kompleksu, su strypine sistema.
Kai ininierius kuria konstrukcij, skirt kokioms nors apkrovoms atlaikyti, jis pats nustato, i keli element ir kaip
idliot erdvje ta konstrukcija susids. Daniausiai jis tai sprendia, remdamasis ilgamete ininieri patirtimi ir savo paties
intuicija. Be abejo, iuolaikinis matematinis aparatas ir kompiuteriai gali padti ir optimali konstrukcijos struktr nustatyti
(isprsti vadinamj deformuojamos sistemos sintezs udavin), bet daniausiai pakankamai ger konstrukcijos schem padiktuoja
btent ininerin patirtis, projektavimo tradicijos. Todl tarsime, kad ms skaiiuojam sistem stryp ilgius ir padt erdvje
visada inome i anksto.
Visos sistemos stiprumas ir standumas priklauso vis pirma nuo paskir stryp stiprumo ir standumo. Nutrkus bet kuriam
vienam strypui, visa sistema arba suyra, arba bent jau pasidaro maiau patikima. Kai paskiri strypai yra nestands, kai jie daug
deformuojasi, ir visa sistema, ko gero, per daug pakeiia savo form, t. y. bna nepakankamai standi. Mes visikai nekalbsime apie
deformuojamos sistemos stabilum. Net ir garantavus kiekvieno paskiro strypo stabilum, dar nra garantijos, kad eksploatacijos
metu strypin sistema nepraras savo bendrojo stabilumo. Paliksime ias problemas atitinkamiems konstrukcij mechanikos
(statybins mechanikos) skyriams. Rpinsims, kad strypins sistemos tenkint tik stiprumo ir standumo slygas.Vieni dydiai
stiprumo (ar standumo) slygose yra inomi i anksto, kiti btent i i slyg nustatomi. Priklausomai nuo to, kurie dydiai inomi
ir kurie nustatomi, strypini sistem skaiiavimo udaviniai bna arba leistinosios apkrovos nustatymo, arba projektiniai. Danai
sprendiami ir tikrinamieji udaviniai: kai visi konstrukcijos ir apkrovos parametrai inomi, o belieka pasakyti, ar jie tenkina visas
slygas (tok udavin sprendiame ir tikrindami isprsto projektinio udavinio rezultatus).
Statikai isprendiam tempiam bei gniudom strypini sistem stiprumo skaiiavimo algoritmas yra toks:
Pjvio metodu (sudar statins pusiausvyros lygtis) apskaiiuojame ras - aines jgas. Jeigu apkrovos jg didumas
neinomas ir, pavyzdiui, tik ireiktas kokiu nors vienu parametru, tai pasinaudoj pusiausvyros lygtimis, aines
jgas ireikiame taip pat tuo parametru.
ra kiekvieno strypo ains jgos reikm stiprumo slyg (2.4), i ios nelygybs padarome vien i trij ivad:
1) leistinosios apkrovos nustatymo udavinyje, kai inome strypo skerspjvio plot (A) ir mediagos stipr (R), - kad
nustatinjama sis apkrovos parametras turi bti ne didesnis kaip tam tikras i ios slygos ireiktas dydis
(F
*
j
F
j
); kadangi toki to paties apkrovos parametro apribojim gauname tiek, kiek yra stryp, i vis
parenkame grieiausi - t.y. t, kuriame maiausias;
*
j
F
*
j
F
2) projektiniame udavinyje, kai inome apkrov, o kartu ir strypo ain jg, - kad i inomos mediagos (su inomu
R) pagaminto strypo skerspjvio plotas turi bti ne maesnis kaip tam tikras i ios slygos ireiktas dydis A
j

(A ); i savo resurs (i pramons tiekiam gamini asortimento arba tik i to, k turime savo dispozicijoje,
savo sandlyje) pasirenkame kiekvieno strypo A
*
j
A
j
- tok, kad bt ne maesnis kaip A
j
, bet ir ne per daug didelis
(taupome mediag, savo iteklius!);
3) tikrinamajame udavinyje, kai inome ir apkrovos didum, ir skerspjvi plotus, - kad strypo stiprumo slyga
tenkinama arba netenkinama (pastaruoju atveju strypui, o tuo paiu ir visai sistemai gresia suirimo pavojus);
beje, iame udavinyje nedera i anksto rayti nelygybs enklo, vis pirma reikia apskaiiuoti kairij
stiprumo slygos pus ir nustatyti, ar ji didesn (>), ar lygi (=), ar maesn (<) u inom projektini
stipri -R; nelygybs enklas daugiau arba lygu () ia kai abi puss ireiktos vien skaiiais, bt
visikai nelogikas.
Standumo klausimus sprendiame daniausiai tik po to, kai sitikinome, kad visi sistemos strypai yra pakankamai
stiprs (arba kai patys juos suprojektavome pakankamai stiprius). Tada jau yra inoma, kokio didumo yra stryp ains
jgos bei tempimai, galima pagal 2.4 ir 2.5 poskyrius apskaiiuoti stryp deformacijas bei sistemos mazg poslinkius.
Taigi sprendiame tikrinamj standumo udavin palygin gautsias deformacij ir poslinki reikmes su leistinomis,
ribinmis, remdamiesi (2.13) ar (2.14) standumo slygomis, konstatuojame, kad sistema yra pakankamai standi arba, deja,
nepakankamai. Kai standumas dar nepakankamas, tenka sprsti sudtingesni - projektin standumo udavin arba (ypa kai
standumo slyga paeista nelabai stipriai) - tiesiog intuityviai vien kit stryp pastandinti (pastorinti, paimti A
j
didesn,
negu buvo parinktas pagal stiprumo slyg) ir vl atlikti tikrinamj standumo skaiiavim.
Standumo parametrai ypa svarbs, kai sistemos deformacijos (ir poslinkiai) tiek didels, jog net ir pusiausvyros
lygtyse j nepaisyti nebegalima (t.y. jokiu bdu nebegalioja deformacij maumo prielaida ir pusiausvyros lygtis tenka
rayti pagal deformuotos sistemos schem, kurioje geometrins priklausomybs yra netiesikos.
iaip statikai isprendiam sistem skaiiavimo algoritmas gana paprastas, bet kadangi toki udavini
ininerinje praktikoje dana, svarbu gyti gerus skaiiavimo gdius, todl ne tik inagrinkite komentuojamus
pavyzdius, bet ir savarankikai isprskite udavini.
Geometrikai netiesinis (neproporcingas) deformavimas. Kai sistemos strypai labai deformatyvs (t.y. ilgi, ploni arba
padaryti i mediagos su labai mau tamprumo moduliu E), sistemos mazg poslinkiai bna dideli, ir deformacij (poslinki)
maumo prielaida nebegalioja. Deformuotos sistemos schema tokiu atveju pasidaro nebepanai nedeformuotos sistemos (pradin)
skaiiuojamj schem: labai pasikeiia stryp ai ir r kryptys. Pusiausvyros lygtys, paraytos pagal pradin schem,
nebeatitikt tikrovs. Tenka pusiausvyros lygi koeficientus nustatyti pagal deformuotos sistemos schem, t.y. rayti priklausomus
nuo deformacij. O kadangi deformacijos savo ruotu priklauso nuo r, tai pusiausvyros slygas ros eina nebe pirmuoju
laipsniu, taigi pusiausvyros slygos pasidaro nebe tiesins. Toks deformavimas vadinamas geometrikai netiesiniu, tuo badu j
atskiriant nuo fizikikai netiesinio (kai netiesin yra tempim ir deformacij priklausomyb, t.y. kai negalioja proporcingumo, Huko
dsnis; tokio, fizikikai netiesinio deformavimo pavyzdiai nagrinjami A.io vadovlio 13 skyriuje - kai skaiiuojama pagal
plastines mediagos savybes).
Kai deformavimas netiesinis, jokiu bdu negalima naudotis superpozicijos principu, o atskirais atvejais net reikia inoti,
kuria tvarka, kuria eile pridedamos apkrovos (reikia inoti apkrovimo prieistor). Geometrini jautrumas labai priklauso ir nuo
pradins sistemos schemos, nuo stryp ir apkrov idstymo.
Pavyzdiui, jei ant gana ilgos vielos arba virvs ties viduriu (ties pjviu k) pakabintume krovin, kuris, nors ir skersai
veikdamas, sukelia aines jgas, o ios stryp (ms atveju virv, viel) tempia, ilgina, dl to sistemos geometrija pakinta. Strypas
yra liaunas, praktikai nesiprieina lenkimui, todl galima sivaizduoti, kad ties taku k yra arnyras. Tuo bdu deformuotos sistemos
schem sudaro tarytum du arnyrais sujungti tiess strypai. Dl simetrijos abiejuose strypuose ains jgos vienodos (jeigu krovinys
ant vielos ukabinamas taip, kad gali slinkti, jis visada nuslinks btent i, vidurin, simetrik pozicij; jeigu krovinys prie vielos
pritvirtinamas nejudamai ir ne ties viduriu, ains jgos abiejuose vielos ruouose nebra vienodos).
Taigi, pusiausvyros lygtis, nors ir su vienu neinomuoju, bet netiesin ir nelengvai isprendiama.
Galima bt ireikti ir apytiksl priklausomyb tarp jgos F ir poslinkio s (kol tas poslinkis gana maas):
3
3
s
L
EA
F = .
Verta inoti, kad kai poslinkis s ir kampas (kampas tarp horizontals ir strypo aies) tampa pakankamai dideli, tarp
papildom jgos, ros ir poslinkio prieaugi priklausomybs bna beveik tiesins.
Labai danai panas tarp dviej atram nutiesti liaunieji strypai nagrinjami, kai juos veikia ne koks nors pakabintas
krovinys, bet pai stryp (pvz. elektros laid, kabamojo kelio lyn) savasis svoris. Btent is savasis svoris (prisidjus vjo
apkrovai, o iemos metu dar ir apledjimui bei laid traukimuisi dl temperatros kritimo) lemia gana didelius tempimus, dl kuri
laidai net nutrksta. Todl pravartu inoti formules, ireikianias toki liaunj stryp bv. Kai abiej atram lygis yra vienodas, o
strypo apkrovos intensyvumas c, didiausias strypo sviris a, didiausia ain jga (2.23 pav.)
s
qL
N
8
2
max
. (2.30)
I ios formuls akivaizdu, kad tokio strypo nemanoma itempti iki visikai tiesios horizontalios padties: kai s=0, ra
N=, o tokios (be galo didels) ains jgos neatlaikyt joks strypas. Jeigu inomas pradinis strypo ilgis L
o
(prie pakabinim; aiku,
kad L
o
didesnis u atstum L tarp atram), tai svirim s galima rasti i kubins lygties:
( ) 0
64
3
8
3
4
0
3
=
EA
qL
Ls L L s . (2.31)

2.23 pav.
2.11. Statikai neisprendiam sistem skaiiavimas (nereikia!)
Kai sistema, sudaryta i tempiam bei gniudom stryp, yra statikai neisprendiama, t.y. kai stryp skaiius n didesnis
u sistemos laisvumo laipsn p, stryp roms (ainms jgoms) apskaiiuoti nepakanka statins pusiausvyros lygi, todl ir 2.10
poskyryje apraytojo algoritmo pradia (pirmoji dalis) turi bti kitokia. Statikai neisprendiamos sistemos stryp ras nustatyti
galime keliais bdais:
isprend bendr statins pusiausvyros lygi, geometrini ir fizikini deformavimo lygi sistem; kaip buvo
parodyta 2.9 poskyryje, toki lygi i viso paraoma 2n+p, o neinomj bna irgi tiek pat;
kuriuo nors populiariu ir patogiu (skaiiuoti be kompiuterio) statybins mechanikos metodu - jg metodu, poslinki
metodu, miriuoju metodu (vieno i j - jg metodo principai - aikinami A.io knygoje,10 skyriuje);
panaudodami kur nors ekstremin energetin mechanikos princip ir iuolaikins matematikos (ekstrmini udavini
sprendimo) aparat drauge su kompiuterine technika; itokio kelio isiaikinti ia nemginsime, paliksime tai
konstrukcij mechanikos (statybins mechanikos) kursui.
Mintj 2n+p lygi sudarymo technologija aprayta 2.9 poskyryje. O parankiausias lygi sistemos sprendimo kelias yra
toks:
deformacij
j
reikmes, gautas i fizikini deformavimo lygi, raome geometrines deformavimo lygtis, kuri yra
n ir kuriose dabar lieka n+p neinomj (n r ir p poslinki komponent); jeigu naudojame geometrines
deformacij darnos lygtis (be poslinki), j yra tik k, o neinomj - tik n (tik ros);
jeigu buvo naudotos geometrins deformacij ir poslinki darnos lygtys, pasinaudoj keliomis (p) j, i likusi n-p
(=k) geometrini deformavimo lygi eliminuojame visus poslinki komponentus; iose k lygtyse belieka vienintel
neinomj grup - ros (ains jgos);
tas pertvarkytsias k geometrines lygtis (ireiktas romis) sprendiame drauge su statins pusiausvyros lygtimis,
kuri yra p; taigi, i viso turime k+p=n lygi, o jose neinomos bra tiktai ains jgos (j taip pat yra n).
I tarpini sprendimo veiksm, kuriais buvo i lygi eliminuojamos deformacijos ir poslinkiai, lieka iraikos, kurios
praveria vliau, kai, nustat ras, norime apskaiiuoti ir deformacijas bei poslinkius, t.y. tuos parametrus, nuo kuri priklauso
konstrukcijos standumas.
3. MECANINS MEDIAG SAVYBS
3.1. Savybi tyrimas
Konstrukcijos element mechanins savybs, taigi ir j stiprumas, standumas bei stabilumas
priklauso ne tik nuo element didumo, geometrins formos, bet ir nuo mediag, i kuri tie elementai
padaryti. Pavyzdiui, plieno strypas atlaiko nesuirdamas deimtis kart didesnes apkrovas negu toki pat
matmen medinis strypas. Net ir labai didels jgos veikiamo betono bandinio deformacija plika akimi
nepastebima, tuo tarpu gumos bandinys akivaizdiai deformuojasi net nuo pirto spusteljimo. Kiekvienai
mediagai jg taka bna kitokia. Mechanins savybs apibria mediag reakcij jg veikim, ios
reakcijos intensyvum. Kai kurios mechanins mediag savybs visikai atitinka konstrukcij bei j
element savybes (pavyzdiui, stiprumas, standumas), kitos bdingos tik mediagoms (pavyzdiui,
trapumas, plastikumas, valknumas), bet nuo j irgi priklauso konstrukcijos patikimumas.
Nordamas sukurti patikim konstrukcij, ininierius turi gerai painti mechanines konstrukcini
mediag savybes, mokti tas savybes ireikti skaiiais (savybi rodikliais) ir panaudoti tuos skaiius
konstrukcij skaiiavimuose. Jis turi inoti, kaip mechanins mediag savybs dl vairi veiksni kinta ir
kaip dl to gali pakisti jau eksploatuojamos konstrukcijos patikimumas.
i informacij apie mediagas gauname, jas vairiais bdais tirdami, bandydami. Pagrindinis, gana
paprastas, bet daugiausia svarbios informacijos teikiantis bandymas yra tempimo bandymas, j papildo
analogikas gniudymo bandymas.
Tempimo bei gniudymo bandymai atskleidia daugiausia tas mediagos savybes, kurios susij su
normalini tempim poveikiu, su linijine deformacija. Tuo tarpu lyties deformacijai ir tangentini
tempim poveikiui tirti atliekamas sukimo bandymas (sukamas vamzdinis bandinys).
Beveik visais mechaniniais mediag bandymais siekiama imatuoti deformacijas, atsirandanias dl
vienoki ar kitoki mechanini poveiki. Imatav deformacijas, galime daryti ivadas ir apie tempimus, j
didum bei pasiskirstym.
Paprastai siekiama gauti unifikuot, standartizuot informacij apie mediag savybes. Todl
statyminiais aktais (standartais, normomis, taisyklmis) yra reglamentuojama ir bandini forma, ir j
skaiius, ir bandym technologija. io reglamento btina grietai laikytis, kai tenka nustatyti vienos ar kitos
konkreios mediagos mechanines savybes. Taiau daugumos danai vartojam konstrukcini mediag
mechanini savybi rodikliai yra seniai nustatyti, surayti standartus ir inynus, ir belieka, pasirinkus
mediagos r, jos mark, vilgterti atitinkam lentel. O mediag gamintojas (metalurgijos gamykla,
betono mazgas ar kt. mon), ymdamas tiekiamos mediagos mark, turi garantuoti, kad ios mediagos
savybi rodikliai bt tokie kaip nurodytieji standarte (standartas paprastai nurodo ir leistinus savybi
rodikli nukrypimus). Taigi mediag vartotojui, konstrukcijos gamintojui atlikti mechaninius mediag
bandymus tenka tik tada, kai jis neino vartojamos mediagos ries, marks arba kai nepasitiki mediag
tiekjo nurodymais.
3.2. Tempimo bandymas. Tempimo diagrama. Pagrindiniai mechanini savybi rodikliai
Pagrindinms mechaninms mediagos savybms nustatyti atliekamas tempimo bandymas. I
tiriamos mediagos pagaminamas reikiamas skaiius bandini - toki, kad bt patogu bandini galus
tvirtinti tempimo mainos griebtuose (3.1 pav.). Kokie turi bti bandinio matmenys - bandomojo ruoo ilgis
L, skerspjvio forma ir plotas A, - nustatoma bandymo standartu.

3.1 pav.
Konstrukcins mediagos, ypa labai stiprios, pavyzdiui plienas, bandomos pakankamai galingomis
hidraulinmis mainomis, kurios gali bandini tempti keli deimi, imt, o kai kurios net tkstani
kiloniuton jga. Tempiamosios jgos (bandinio ains jgos) didum rodo mainoje taisytas manometras.
Be to, nuolat per vis bandym matuojamas atstumas tarp mainos griebt: io atstumo pokytis madaug
proporcingas bandomojo ruoo ilgio pokyiui L. Paprastai mainoje yra automatinis savirais taisas, kuris
ibria kreiv - grafik, rodant, kaip bandymo metu kito tempimo jga ir bandinio ilgis. i tempimo jgos ir
bandinio ilgio pokyio priklausomybs F(L) kreiv daniausiai vadinama tempimo diagrama. Btent i jos
galima nustatyti svarbiausius bandomosios mediagos mechanini savybi rodiklius.
1

3.2 pav.
Panagrinsime bding anglinio plieno tempimo diagram (3.2 pav.). Abscisi ais rodo bandomojo
ruoo ilgio pokyt, ordinai - tempimo jgos F (bandinio ains jgos N) didum. Diagramoje yra keletas
ypating ruo ir keletas ypating tak. Deformavimo proceso pradioje jga ir ilgio pokytis kinta
proporcingai, todl ruoas OA yra ties. Po to proporcingumo nebelieka, nors deformacija dar vis tampri; tik
vliau prasideda mediagos plastinis deformavimasis, i pradi neymus, o ties taku B - ir labai intensyvus,
vadinamasis plieno tekjimas, kai bandinys spariai tsta be jokio jgos didinimo. is beveik horizontalus
diagramos ruoas vadinamas takumo aiktele. U takumo aiktels eina kylantis mediagos stiprjimo
ruoas - kol pasiekiamas kulminacinis takas C. Ligi tol deformacija buvusi beveik vienoda per vis
bandomj ilg, dabar ima kauptis vienoje bandinio vietoje, bandinyje ima formuotis kaklelis su rykiai
sumajusiu bandinio skerspjviu, todl toliau bandiniui deformuoti pakanka maesns jgos, tempimo jga
ir maja iki diagramos tako D, ties kuriuo bandinys nutrksta. Ypatingj tak ordinats, t.y. ypatingosios
tempimo jgos reikms yra ymimos tarptautiniais indeksais - pirmosiomis atitinkam angl kalbos odi
raidmis: pr - proportion (proporcingumas), y - yield (takumas), u - ultimate (maksimalus), fr - fracture
(trkimas). Ypa svarbios bna reikms F
y
ir F
u
, todl bandymo metu jos nustatomos itin atidiai.
Bandomasis ilgis L (3.1 pav.) apima tik dal cilindrins ar prizmins bandinio dalies. Mat, siekiama
mediagos savybes tirti ten, kur pagal Sen-Venano princip tempimai ir deformacijos nepriklauso nuo
apkrovos pasiskirstymo, tuo tarpu arti tvirtinimo (arti kgins bandinio dalies) apkrova dar gana takinga.
Kadangi pagal (2.9) formul
L
L
EA
N F = = ,
o bandinio (strypo) standis EA/L yra ios priklausomybs tiess krypties koeficientas, tempimo diagramoje
(3.2 pav.) parodyto kampo tangentas ir yra bandinio standis (tg=EA/L). Kuo didesnis standis, tuo didesnis
kampas , tuo labiau pradinis diagramos ruoas OA prisiglaudia prie ordinai aies.
Kol bandinys deformuojasi proporcingai, joki plastini deformacij jame nra. Danai j dar nra ir
u tako A (nors diagrama ir nukrypsta nuo tiess). Jeigu bandymas bt nutrauktas, nepasiekus tiess
pabaigos tako A arba tik nedaug ji perengus, ir tempiamoji jga bt paalinta, tai bandinys vl susitraukt,
sutrumpt iki pradinio ilgio, t.y. visa deformacija (tamprioji, grtamoji deformacija) inykt. Kiek aukiau
tako A pradjusi kauptis plastin deformacija ypa spariai vystosi takumo aiktelje. ioje proceso
stadijoje persitvarko polikristalin plieno struktra, palyja daugelio jo kristal gardels. Jeigu bandinio
pavirius gerai poliruotas, jgai pasiekus takumo reikmes, jis patamsja, o pro mikroskop (kartais ir plika
akimi) galima velgti paviriuje atsiradusias strias linijas, kaip tik ir liudijanias kristalins struktros
pokyius (vadinamsias Liuderso linijas). i linij, o tuo paiu ir kristalini gardeli persislinkimo kryptys
sudaro apie 45 kamp su tempimo kryptimi; prisiminkite, kad btent tokia kryptimi tempiamame strype
veikia didiausi tangentiniai tempimai (r. 2.2 poskyr). Net ir nutrukusio bandinio kaklel apirdami (3.3
pav.), pastebsite pakraiais madaug 45 kampu tempimo a pasvirusi trkio dal (susiformavusi dl
tangentini tempim sukeltos plastins deformacijos), o ties centru - pdsak beveik statmeno aiai plyio,
kurio prieastis yra normaliniai tempimai bandinio skerspjvyje.

3.3 pav.
Beje, daugelio mediag (ir daugelio konstrukcini plienu) diagramose nra aikios takumo
aiktels, yminios intensyvaus plastinio deformavimo stadij.
Mechaninms mediag savybms nagrinti patogesn yra diagram, susiejanti ne jg su ilgio
pokyiu, bet tempim su deformacija , t.y. atspindinti priklausomyb (). Toki diagram galime gauti
i diagramos F(L), atitinkamai pakeit mastelius ir matavimo vienetus, nes tempimas yra proporcingas
ainei jgai (=N/A), o iilgin deformacija - ilgio pokyiui (=L/L). Tempimo diagrama (), gautoji i
parodytosios 3.2 paveiksllyje, vaizduojama 3.4 paveikslliu. Ypatingieji ios diagramos takai paymti
2
raidmis a, b, c, d, j ordinai (tempim reikmi simboliai ymimi tokiais pat indeksais, kaip ir anos
diagramos ordinai (jg reikmi) simboliai:
pr
,
y
,
u
ir
fr
. ios tempim reikms apibdina tam tikras
mechanines mediag savybes ir yra i savybi rodikliai. Kiekviena j turi savo pavadinim:
proporcingumo riba
pr
=F
pr
/A
0
- tempimas, iki kurio galioja tempim ir deformacij
proporcingumo (Huko) dsnis;
tamprumo riba
e
(angl. elasticity - tamprumas) - didiausias tempimas, iki kurio mediagoje
nepastebima joki plastini (liekamj) deformacij; danai i tempimo reikm sutampa su
proporcingumo riba arba yra iek tiek didesn u j (tai reikia, kad net ir tapusi neproporcinga
tempimui, deformacija vis dar tebra grtamoji, inyksta po apkrovos paalinimo);
takumo tempimas
y
=F
y
/A
0
(i analogijos su kitais panaiais rodikliais danai nepagrstai
vadinamas takumo riba) - maiausias tempimas, kuriam veikiant plastin deformacija auga
nedidinant apkrovos;
stiprumo riba
u
=F
u
/A
0
- didiausios jgos, kuri atlaiko bandinys, santykis su pradiniu
skerspjvio plotu; didiausias slyginis tempimas.
sidmkite, kad visi ie rodikliai yra tam tikros tempim reikms ir todl j matavimo vienetas yra
paskalis, o daniausiai (taip patogiau) - megapaskalis (MPa). Kad orientuotumts, kokio didumo ie
rodikliai yra, tai minkto anglinio (statybinio) plieno pagrindiniai rodikliai: proporcingumo riba
pr
- apie
210MPa, takumo tempimas
y
- apie 24 MPa, stiprumo riba
u
- apie 400MPa. Kit mediag mechaniniai
rodikliai - 3.1 lentelje.
Tarp ivardytj rodikli du yra pagrindiniai mediagos stiprumo rodikliai: stiprumo riba
u
, rodanti,
kokius didiausius slyginius tempimus mediaga gali atlaikyti nesuirdama, ir takumo tempimas
y
,
rodantis, kokius didiausius tempimus mediaga gali atlaikyti nesideformuodama plastikai. Daniausiai
btent i dviej rodikli pagrindu nustatomi norminiai mediagos stiprumo rodikliai (projektinis stipris,
leistinasis tempimas ir pan.).
Tiesaus pradinio diagramos ruoo Oa (3.4 pav.) krypties kampo tangentas yra lygus mediagos
tamprumo moduliui - tai aikja i Huko dsnio:
E tg = =

.
Slyginio tempimo reikm
fr
=F
fr
/A
0
kartais vadinama trkimo riba, nors itoks rodiklis,
vartojamas labai retai.

3.4 pav.
ia vis minimas slyginis tempimas yra sutartinis dydis, kuris , gaunamas jgos reikm padalijus i
pradinio skerspjvio ploto A
0
. O i tikro skerspjvio plotas bandymo proceso (tempimo) metu nelieka vis
laik toks pat, jis dl skersins deformacijos nuolat maja. Ypa spariai mati jis ima ties stiprumo riba,
kai bandinyje ima reiktis vietin deformacija, kai pradeda formuotis kaklelis. Tikrojo tempimo reikm vis
yra didesn u slyginio tempimo, nes ji gaunama, padalijus t pai jgos reikm i tikrojo, sumajusio
skerspjvio ploto A*. Kai kada tikrasis tempimas, norint j atskirti nuo slyginio, ymimas ne raide , bet
raide s. Tikras trkimo tempimas s
fr
=F
fr
/A* yra ymiai didesnis u trkimo rib
fr
ir net u stiprumo rib
u

(r. 3.5 pav.); dl to darosi suprantama, kodl bandinys nenutrksta, kai jame veikia didiausi slyginiai
tempimai
u
, o nutrksta iems tempimams sumajus iki
fr
. Tikrieji tempimai (3.5 pav. vaizduojami
punktyru) tempimo bandymo metu didja net ir tempimo jgai mus mati.
3

3.5 pav.
Reikia suprasti, kad ir deformacija, apskaiiuota dalijant bandinio ilgio prieaug L i pradinio
bandomojo ilgio L
0
, yra slygin. Tikroji deformacija gaunama, dalijant kiekvienu deformavimo momentu t
prieaug L(t) i tuo metu jau padidjusio ilgio L(t). Todl tikroji deformacija yra maesn u slygin.
Tarp tikrosios deformacijos * ir slygins (prastosios) deformacijos egzistuoja toks ryys:
*=ln(1+).
Tikrasis deformavimo grafikas 3.5 paveiksllyje bt iek tiek kair nuo parodytos punktyrins
linijos.
Minktojo anglinio plieno tempimo diagrama yra labai iliustratyvi, nes joje akivaizds visi
ypatingieji takai, atspindintys svarbiausias mechanines mediagos savybs. Taiau yra daug mediag (ir
konstrukcini), kuri tempimo diagramos paprastesns (3.6 pav.). Yra labai trapi mediag (pvz. pilkasis
ketus), kuri bandiniai nutrksta, dar beveik neatsiradus plastini deformacij. O daugelio konstrukcini
lydini plastinis deformavimasis tolydesnis negu minktojo plieno, todl j tempimo diagramose nematyti
takumo aiktels. Kadangi takumo tempimas, nustatomas btent pagal takumo aiktels ordinat, yra labai
svarbus mechaninis rodiklis (nurodantis intensyvaus plastinio deformavimosi pradi), siekiama j nustatyti
visoms mediagoms. Tuo tikslu naudojamasi slyginio takumo tempimo rodikliu.

3.6 pav.
Slyginis takumo tempimas yra tempimas, dl kurio mediagoje atsiranda 0,2% didumo liekamoji
(plastin) deformacija. is rodiklis paprastai ymimas simboliu
0,2
. Slyginis takumo tempimas nustatomas
taip (3.7 pav.): i abscisi aies tako =0,002 briama ties, lygiagret pradinio diagramos ruoo tiesei, iki
susikirtimo su diagramos kreive; io susikirtimo tako ordinat ir yra slyginio takumo tempimo reikm.

3.7 pav.
Visos nagrintosios mediag tempimo diagramos yra gautos, mediagos bandin itempus tolydiai
didinama jga iki pat nutrkimo. Reikia inoti, kad diagramos pavidalas ir ypatingj tak koordinats
priklauso ir nuo jgos didinimo tempo (greitinant apkrovimo proces, mediagos deformavimasis atsilieka),
ir nuo bandinio temperatros, kit slyg (apie tai - 3.4 poskyryje). Todl oficialiems savybi rodikliams
nustatyti tempimo bandym btina atlikti pagal standartu nurodytus reikalavimus.
Jeigu tempimo bandymas nutraukiamas, dar nenutrkus bandiniui, ir tempimo jga sumainama arba
ir visikai paalinama, bandinyje inyksta tamprioji (grtamoji) deformacija arba bent jos dalis. i
deformacija inyksta ir nutrauktame bandinyje: glaudiai sudjus nutrukusio bandinio abi dalis, jo ilgis yra
maesnis negu prie pat nutrkim. Visais atvejais tamprioji deformacija maja proporcingai majaniam
normaliniam tempimui (pagal Huko dsn), todl diagramoje is procesas atspindimas tiese (arba beveik
tiesia linija), lygiagrete pradiniam diagramos ruoui, t.y. ios tiess krypties koeficientas yra tg=E (3.8
pav.).
4

3.8 pav.
Jeigu toks nukrovimo procesas prasideda, tempimui dar nepasiekus tamprumo ribos
e
, tai
diagramoje nauj linij neatsiranda - grtama ta paia linija koordinai pradi (inyksta visa
deformacija, atsiradusi dl t tempim, kurie buvo ir inyko). Visais kitais atvejais inyksta tik tampriosios
deformacijos dalis
e
, tuo tarpu liekamoji (plastin) deformacija yra negrtama. Ibrus i bet kurio
diagramos tako lygiagret pradiniam proporcingumo ruoui, galima nustatyti, deformacijos dalis yra
tamprioji (
e
), kuri plastin (
p
); tai demonstruojame (3.8 pav.) nutrkusio bandinio deformacijos skaidymo
pavyzdiu.
Gana reikmingas dar vienas mediagos rodiklis - santykin potencin deformavimo energija,
susikaupianti mediagoje iki plastinio deformavimo pradios. is rodiklis vadinamas rezilianso moduliu.
ra santykins potencins energijos iraik (2.18) vietoj mediagos tamprumo rib (arba artim jai
proporcingumo rib) gauname tokias rezilianso modulio reikmes: minktojo anglinio plieno (
pr
200MPa,
E210GPa) - apie 0,095MNm/m
3
, kauiuko (
pr
20MPa, E8MPa) - apie 25MNm/m
3
(apie 250 kart
didesn kaip plieno). io rodiklio reikm atitinka tempimo diagramos plot iki proporcingumo ribos.
Mediagos plastikum apibdina ir deformavimo energijos kiekis, tenkantis mediagos trio vienetui,
sunaudotas bandiniui suardyti (nutraukti). Rodiklis kai kada yra vadinamas mediagos tsumo moduliu.
Minktojo anglinio plieno tsumo modulis bna apie 70MNm/m
3
.
Nra mediag, kurios bt idealiai tamprios (kurios net ir nuo dideli tempim negyt joki
plastini deformacij), nra ir visikai plastini konstrukcini mediag. Taiau vienos mediagos suyra
(bandinys nutrksta) tik po to, kai isivysto didels plastins deformacijos - tokios mediagos vadinamos
plastinmis; kit gi mediag bandiniai nutrksta, plastinms deformacijoms vos vos tepasirodius - tai
trapiosios mediagos. Tik slygikai, susitarimu galima mediagas skirstyti trapisias ir plastines.
Daniausiai tokio sutartinio skirstymo kriterijumi laikoma nutrukusio bandinio vidutin liekamoji
deformacija
p
, arba, kitaip pavadinus, - santykinis liekamasis bandinio ilgio pokytis:
0
0
*
L
L L
= , (3.1)
ia L
*
- bandinio bandomojo ruoo ilgis po nutraukimo, L
0
- jo pradinis ilgis. Pavyzdiui, kai kada sutariama,
kad trapiomis laikytinos mediagos, kuri <3%, o prie plastini priskirtinos mediagos, kuri >10%
(pavyzdiui, pilkojo ketaus 0,6%, minktojo plieno 20%, aliuminio 35%). Be santykinio liekamojo
ilgio pokyio , naudojamas dar vienas mediagos plastikumo rodiklis - santykinis liekamasis bandinio
skerspjvio ploto pokytis:
0
0
*
A
A A
= , (3.2)
ia A
0
- pradinis bandinio skerspjvio plotas, A* - nutraukto bandinio kaklelio skerspjvio plotas; minktojo
plieno 60-70%.
3.1 lentel
Kai kuri konstrukcini mediag mechaniniai rodikliai
Mediaga
Takumo
tempimas
y
,
Mpa
Stiprumo riba

u
, MPa
Santykinis
ilgio pokytis ,
%
Tamprumo
modulis E,
GPa
Anglinis plienas 240 380-470 22 210
Chrominis plienas 650 800 12 210
Diuraliuminis 330 450-500 12 71
Minktasis alvaris 150 400 55 110
Puies mediena (iilgai sluoksni) - 80 - 10-14
Granitas -

=
200
3
uc
ut

- 5
Betonas - 5-50 - 15
5
Plastinms mediagoms maiau kenkia tempim koncentracija, smgins apkrovos, paviriaus
brimai, trkimai. Tuo tarpu konstrukcij elementai i trapij mediag dl mayio paviriaus defekto
gali prarasti reikiam stiprum (prisiminkite, kaip riamas stiklas); tokius elementus reikia itin atidiai
projektuoti - irint, kad juose nebt tempim koncentracijos ir kad kuo maesni bt tempiamieji
tempimai.
sidmkite: nustatyti, ar mediaga plastika, galima tik suardius (nutraukus) jos bandin arba bent
jau nukrovus j po pakankamo deformavimo. O pats mediag skirstymas trapisias ir plastines yra labai
slygikas, nes pasikeitus bandymo slygoms plastin mediaga gali suirti kaip trapioji ir atvirkiai.
Plastinio deformavimo metu kinta mediagos struktra, kinta mediagos savybs bei t savybi
rodikliai. Todl taip deformuotas ir po to nukrautas bandinys (ir bet kuris konstrukcijos elementas) jau
visikai kitaip reaguoja nauj, pakartotin apkrovim. Darant konstrukcij, svarbu ne tik painti jos
element pirmines mechanines savybes, bet taip pat inoti, ar tie elementai nebuvo kada anksiau plastikai
deformuoti.
Beje, danai tenka operatyviai nustatyti jau gaminamos konstrukcijos elemento mediagos savybes,
kai tempimo (arba gniudymo) bandym atlikti nra paranku. Pavyzdiui, gali rpti, ar nepakito
konstrukcijos detali mediagos savybs dl gamybos slyg. Tada naudojami mediagos kietumo
bandymai, kuri rezultatais palyginimo keliu galima vertinti svarbiausias mechanines mediag savybes.
Kietumas yra mediagos savyb prieintis kit kn mechaniniam siskverbimui. Spaudiant
bandomos mediagos paviri smail deimant (ROKVELO bdas) arba 10mm skersmens plieno rutuliuk
(BRINELIO bdas), mediagoje atsiranda plastini deformacij, o padidjus apkrovai prasideda vietinis
mediagos irimas. io proceso intensyvumas (nustatomas pagal spaudo matmenis) priklauso nuo mediagos
stiprumo ir plastikumo rodikli. inant kietumo rodiklius, galima apytiksliai nustatyti ir stiprumo rib
(nesuardant konstrukcijos elemento!).
Jeigu bandinys po stipresnio ar silpnesnio, bet plastinio deformavimo buvo nukrautas (tempimo jga
buvo kiek sumainta arba ir visikai paalinta), o po to vl apkraunamas, priklausomybs () takas grta
beveik ta paia (nukrovimo) tiese nukrovimo pradios tak (3.9 pav.). Taigi pakartotinio apkrovimo
pradioje plastin deformacija nedidja. Naujas plastins deformacijos prieaugis atsiranda tik po to, kai
tempimas mediagoje pasiekia t reikm, kuri buvo pasiekta prie tai vykusio plastinio deformavimo metu.
Toliau deformavimo procesas vyksta taip, lyg nukrovimo ir nebt, buv - diagrama po nukrovimo yra
tarytum sklandi diagramos prie nukrovim tsa.

3.9 pav.
Jeigu bandinys (ar konstrukcijos elementas) buvo visikai nukrautas ir po kurio laiko naujai
apkraunamas (gal net nieko neinant apie ankstesn jo deformavim), naujojoje tempimo diagramoje (3.10
pav.) takumo tempimas fiksuojamas didesnis. Jis didesnis btent tuo intervalu , kuriuo buvo virytas
takumo tempimas
*
y

y
per pirmj deformavim. is reikinys, itoks takumo tempimo reikms pasikeitimas
yra vadinamas Bauingerio efektu - pagal pavard vokiei mokslininko, kuris pirmasis atkreip dmes tai
(Johann Bauschinger, 1833-1893). is efektas ypa svarbus mainiosios deformacijos atveju - kai kaitaliojasi
tempimas ir gniudymas, apie tai dar kalbsime vliau.
Bauingerio efektas atspindi ne tik mechanini rodikli (takumo tempimo, o drauge ir
proporcingumo ribos), bet ir pai mechanini mediagos savybi kitim: net sumaja liekamoji trkusio
bandinio deformacija (kai j nustatome pagal bandinio ilg prie paskutin, pakartotin deformavim), taigi
mediaga tampa tarytum trapesn. is mediagos savybi kitimas vadinamas stiprjimu arba kietjimu.
Daniausiai is savybi kitimas nra palankus konstrukcijos elementams, ir stengiamasi jo ivengti. Taiau
kartais mediaga tyia taip stiprinama (kietinama): pavyzdiui, klimo main grandins i anksto stipriai
itempiamos, kad padidt j proporcingumo riba, kad jos darbo metu maiau deformuotsi.
6

3.10 pav.
Kadangi deformacijos formavimosi procesas kiek atsilieka nuo apkrovimo (ypa kai apkrovimas
vyksta pakankamai spariai), tempimo diagramos nukrovimo ir pakartotinio apkrovimo ruoai nebna
visikai tiesus, kaip 3.9 paveiksllyje. ia susidaro diagramos kilpa (3.11 pav.), vadinama tamprumo
histerezs kilpa. Tokia kilpa susidaro ne tik po plastinio deformavimo, ji gali bti ir pradiniame, tampriajame
apkrovimo ruoe. I ios kilpos vaizdo ir matyti, kad deformacija atsilieka nuo tempimo: tempimui jau
majant, tamprioji deformacija dar didja (tampru apkrovimo poveiksmis), o pradjus tempimui vl didti,
deformacija dar ne tuoj pat ima augti. is deformacijos atsilikimas susijs su mediagos vidaus trintimi.
Histerezs kilpos plotas tempimo diagramoje skaiiumi yra lygus santykinei energijai, kuri tuo metu
deformuojamame kne (jo trio vienete) virsta ilumine energija.

3.11 pav.
3.3. Gniudymo bandymas. Mainioji deformacija
Kai kurios mediagos (ypa trapiosios) nra tinkamos tempiamiems elementams, nes j tempiamoji
stiprumo riba nedidel, tuo tarpu gniudomos jos atlaiko didel apkrov. Toki mediag mechaninms
savybms tirti labiau tinka ne tempimo, o gniudymo bandymas. Gniudymo bandymas taip pat
reglamentuojamas standartu - turi bti tam tikri bandinio matmenys (daniausia jo forma - kubas ar kitokia
neaukta prizm), tam tikras sugniudyt bandini skaiius, tam tikra bandymo technologija.
Pagal gniudymo bandymo rezultatus automatikai ar rankiniu bdu nubriama diagrama,
vaizduojanti priklausomyb F(L), i logika tempimo diagramai, parodytai 3.2 paveiksllyje. I ios
diagramos gaunama priklausomybs () diagrama.
Trapij mediag gniudymo diagramos svarbiausias ypatingasis takas yra bandinio suirimo
takas, nes btent jo ordinats absoliutinis didumas yra maksimalus (3.12 pav.) - tos ordinats reikm yra
gniudomoji stiprumo riba
uc
, didiausios gniudomosios jgos, kuri atlaiko bandinys, santykis su
bandinio skerspjvio plotu. Vis trapij mediag gniudomoji stiprumo riba
uc
yra daug didesn u
tempiamj stiprumo rib
ut
(pavyzdiui, betono
uc
20
ut
, ketaus
uc
5
ut
).

3.12 pav.
Kartais gniudymo bandymu tiriamos ir plastini mediag savybs. Taiau iuo atveju nustatyti
stiprumo ribos nemanoma. Mat, plastins mediagos gniudomos nesuyra, o dl didjanios skersins
deformacijos labai isipleia bandinio skerspjvis ir tuo paiu padidja jo laikomoji galia. Gniudydami
plastin bandin, galime didinti jg iki begalybs ir suploti prizmin bandin iki plonutlio lakto (kurio
plotas taps labai didelis). inoma, tokio bandymo metu galime fiksuoti mediagos gniudomj takumo
tempim
yc
, kuris daugelio mediag yra panaaus didumo kaip ir tempiamasis takumo tempimas
yt
.
Plastins mediagos (minktojo plieno) gniudymo diagramos pavyzdys - 3.13 paveiksllyje. Reikia
7
nepamirti, kad diagrama rodo slyginius normalinius tempimus, o tikrj tempim kreiv atitinka
maesnes ordinates.

3.13 pav.
Jeigu bandinys ar konstrukcijos elementas pakaitomis tai tempiamas, tai gniudomas, deformacijos
enklas kinta - ji bna tai teigiama, tai neigiama. Tokia kintamo enklo deformacija vadinama mainija.
Mainioji deformacija, ypa mainioji plastin deformacija, bna gana pavojinga - ji paspartina mediagos
irim (apie tai kalbsime vliau), be to, ji slygoja kai kuri mediagos savybi kitim.
Mainiosios deformacijos atveju ypa rykus Bauingerio efektas, jau aptartas 3.2 poskyryje. ia jo
pasekms gali bti nelauktos, netiktos ir grsmingos. Mat, jeigu tempiamo bandinio nukrovimas prasideda
jau plastinio deformavimo metu, virijus takumo tempim (
yt
kokiu nors dydiu
t
(3.14 pav.), tai
pasikeiia ne tik tempiamasis takumo tempimas (jis tampa ), bet ir gniudomasis. is
mediagos rodiklis pakinta dydiu
t yt yt
+
*

c
; danai
c

t
(toks reikinys vadinamas idealiuoju Bauingerio
efektu). Kadangi daniausiai po io pokyio gniudomojo takumo tempimo absoliutinis didumas yra
maesnis u pradinio
*
yt
yc
, neigiamoji plastin deformacija ima vystytis anksiau negu tiesioginio gniudymo
(be plastinio tempimo) atveju. Visikai analogikas reikinys pastebimas ir tada, kai vis pirma bandinys
gniudomas stipriau negu iki takumo tempimo
yc
, o po to tempiamas. Ir visikai komplikuotas plastins
deformacijos kitimo vaizdas tada, kai plastinio deformavimo kryptis (enklas) daug kart kaitaliojasi.

3.14 pav.
3.4. Savybi kitimas dl vairi veiksni
Mechanins mediag savybs laikui bgant kinta, ypa jeigu mediagas kaip nors ypatingai veikia
aplinka. O danai mediaga net specialiai apdirbama taip, kad pasikeist jos savybs, kad jos pagert.
Ininieriui dera inoti ne tik pradinius konstrukcins mediagos savybi rodiklius, bet ir tas rodikli
reikmes, kurias savybs gali gyti jau konstrukcijos eksploatavimo metu.
Pagrindiniai veiksniai, keiiantieji mechanines mediag savybes, yra: temperatra, radioaktyvusis
vitinimas, terminis apdirbimas, cheminis poveikis, apkrovimo ir deformavimo greitis, amius (senjimas).
Temperatros taka. Mediag savybi rodikliai nustatomi vadinamojoje kambario temperatroje
(20C). Taiau daugelis konstrukcij dirba labai auktoje arba emoje temperatroje. Tai vis pirma toki
konstrukcij kaip duj turbinos, garo katilai, reaktyviniai varikliai, kriogenini ir aldymo rengini
elementai, pagaliau net ir statybins kai kuri pramons cech konstrukcijos.
Daugumos konstrukcini mediag stiprumas temperatrai kylant maja (maja stiprumo riba
u
,
takumo tempimas
y
, proporcingumo riba
pr
), o temperatrai krintant didja. Tuo tarpu mediag
plastikumas, atvirkiai, temperatrai kylant didja (didja santykinis liekamasis ilgio pokytis ir
skerspjvio ploto pokytis ), o jai krintant maja.
Anglini plien rodikliai kinta sudtingiau - kai kuri j priklausomybs nuo temperatros
ekstremumas yra ties 300C (3.15 pav.).
8

3.15 pav.
Radioaktyviojo vitinimo taka yra madaug tokia pat kaip emos temperatros: daniausiai didja
stiprumas, maja plastikumas, be to, labai padidja tamprumo modulis E. i taka yra reikminga
branduolini reaktori konstrukcijoms. Kai kada bandoma specialiu vitinimu pakeisti mechanines
mediagos savybes norima linkme.
Terminio apdirbimo taka. Metal terminio apdirbimo pagrindinis tikslas ir yra - pakeisti
mechanines mediagos savybes. Kaitinimo ir auinimo procesais pakeiiama metalo struktra. Apibdinsime
kai kuriuos plieno terminio apdirbimo, procesus. Atkaitinimu (plienas ilgai laikomas kaitintas iki tam tikros
temperatros, po to ltai atauinamas) paalinami pradiniai tempimai, atsirad dl altojo apdirbimo, bet
kartu sumainamas plieno stiprumas. Grdinimu (kaitintas plienas staigiai auinamas) siekiama padidinti
plieno kietum, o tuo paiu ir stiprum, bet sumainamas plastikumas. Atleidimu (grdintas plienas tam
tikru greiiu kaitinamas ir laikomas kaitintas) padidinamas plieno plastikumas, bet sumainamas
stiprumas.
Cheminio aplinkos poveikio taka reikiasi mediagos (metalo, betono) korozija, paspartintu irimu.
Dl metalo korozijos sumaja konstrukcijos elemento skerspjvio plotas, betonas dl korozijos darosi
poringas, pleija, silpnja. Metalo korozij ypa spartina tempimai, virij tam tikr lyg, o juo labiau -
kintamas kartotinis apkrovimas ir kartotinis cheminis poveikis.
Apkrovimo greiio taka. Kai konstrukcija apkraunama labai greitai (smgiu) ir labai spariai
didja deformacija, plastins mediagos daniausiai gyja trapumo savybi.
Senjimas reikiasi mechanini savybi kitimu dl ilgainiui besikaupiani struktrini mediagos
pokyi. Senjant plienui, maja santykinis liekamasis ilgio pokytis, didja takumo tempimas, taigi plienas
darosi trapesnis. Senjimas labai blogina plastik mechanines savybes. Tuo tarpu betonas sendamas
stiprja.
Pagaliau net ir nepakitus nei mediagos struktrai, nei aplinkai, mediaga, veikiama pastovios
apkrovos, ilgainiui gyja papildom deformacij. i mediagos savyb, t.y. savyb deformuotis laikui bgant
nuo tos paios pastovios apkrovos (veikiant to paties didumo tempimui), yra vadinama valknumu.
Valknumas bdingas tokioms mediagoms kaip betonas, mediena, akmuo, gruntas, net ir metalas (ypa
kaits). Jis ima reiktis net ir nedideli (tik tamprij) pradini deformacij atveju, o ilgainiui (po
stacionaraus lto vystymosi etapo) labai intensyvja (3.16, a pav.) ir pagaliau net slygoja trap ar plastik
mediagos suirim.
Valknumo reikinys tiek svarbus ir tiek sudtingas, kad jam nagrinti susiformavo atskira kietojo
deformuojamojo kno mechanikos aka - valknumo teorija.
Su valknumo savybe susijs ir kitas reikinys, pastebimas, kai mediagoje ilaikomi ne pastovs
tempimai (pastovi apkrova), bet pastovios deformacijos. Tada ilgainiui pradiniai tempimai sumaja (3.16,
b pav.) - metaluose kai kada net iki nulio. is ltas tempim majimas bandinyje su pastovia deformacija
vadinamas relaksacija.

3.16 pav.

9
4. TEMPIM IR DEFORMACIJ BVIS
4.1. tempim bvis. Svarbiausieji tempimai
Kai konstrukcijos elementas ar koks nors kitas kietas knas apkraunamas, jame atsiranda vidini
jg, kuri intensyvum ireikia tempimai - normaliniai ir tangentiniai. i tempim didumas bet kuriame
apkrauto elemento take priklauso nuo to, kaip orientuotas pjvis, kuriame tie tempimai nagrinjami. Tai
pastebjome jau 2.2 poskyryje, nagrindami gana paprastai apkrauto (centrikai tempiamo) strypo tempimus
striuose pjviuose. Kaitaliodami pjvio krypt sudtingai apkrautame elemente, ties vienu tuo paiu taku
gautume vairi vairiausias tempim reikmi kombinacijas. Bet kuriai i kombinacij nusakyti pakanka
inoti tempimus kuriose nors trijose statmenose per t tak einaniose ploktumose ir nagrinjamo pjvio
orientacij t ploktum atvilgiu (kampus tarp pjvio ir t ploktum).
tempim, veikiani vairiose visaip einaniose per apkrauto kno tak ploktumose, visuma yra
vadinama tempim bviu ties taku.
Ties nagrinjamuoju apkrauto kno taku k ipjauname be galo ma staiakamp gretasien (4.1
pav., a), kurio briaun ilgis dx, dy, dz; bendruoju atveju visuose eiuose io gretasienio onuose veikia po
tris tempim komponentus (4.1 pav., b; j simboli indeksavimo taisykls buvo aptartos, prie 1.15 pav.).
Kadangi atstumai tarp ipjautojo gretasienio on yra nykstamai mai, prieinguose onuose (4.1
paveiksllyje nematomuose) veikia tokio pat didumo, tik prieingos krypties tempimai. Taigi, tempim
bviui ties bet kuriuo taku nusakyti reikia inoti i viso lyg ir devynias tempim reikmes. Nesunku (rodyti,
kad trys poros tangentini tempim reikmi yra tarpusavyje lygios:

xy
=
yx
,
yz
=
zy
,
zx
=
xz
. (4.1)
Tai - vadinamasis tangentini tempim dualumo dsnis, odiais ireikiamas taip:
Dviejose statmenose ploktumose tangentini tempim komponentai, statmeni t ploktum
susikirtimo briaunai, ties nagrinjamuoju taku yra vienodo didumo ir nukreipti arba abu briaun, arba abu
nuo briaunos.
dsn rodyti galima raant jg pusiausvyros slyg, reikiani, kad vis jg moment,
usiduotosios aies atvilgiu, suma lygi nuliui.

4.1 pav.
Kai inome tangentini tempim dualum (4.1), matome, kad tempim bviui ties taku nusakyti
pakanka ne devyni, o tik ei nepriklausom tempim reikmi (trij normalini ir trij tangentini
tempim). Taiau ir toks skaiius dar nra pakankamai patogus - pernelyg daug susidaro vairi galim
tempim komponent kombinacij, nemanoma daryti koki nors apibendrinim, padedani ininerikai
vertinti konstrukcijos element. Besukindami staiakamp gretasien, ties tuo paiu taku k galime aptikti
tokius jo briaun krypties kampus
x
,
y
,
z
(4.1 pav., c), orientuoti j taip, kad visuose jo onuose inykt
tangentiniai tempimai, o likt tik normaliniai.
1
Pjvio ploktumos, kuriose ties nagrinjamuoju taku nra tangentini tempim, vadinamos
svarbiausiosiomis ploktumomis, o tose ploktumose veikiantieji normaliniai tempimai - svarbiausiaisiais
tempimais.
Taip orientavus ploktumas, - tempim bvis take nusakomas jau tik trimis svarbiausij tempim
reikmmis. Svarbiausieji tempimai ymimi
1
,
2
,
3
, laikantis taisykls, kad

3
. (4.2)
Pastarojoje taisyklje tempimai lyginami ne pagal j absoliutin, o pagal algebrin didum (atsivelgiant ir
enkl).
Dabar, kai liko tik trys parametrai, nusakantys tempim bv, galima klasifikuoti tempim bvio
tipus. Klasifikacijos kriterijus - nelygi nuliui svarbiausij tempim skaiius:
kai tik vienas i trij svarbiausij tempim nelygus nuliui, tempim bvis vadinamas vienaiu
(kartais tiesiniu arba net linijiniu),
kai du svarbiausieji tempimai nelygs nuliui, o vienas lygus nuliui, tempim bvis vadinamas
dviaiu (kartais ploktuminiu arba plokiuoju),
kai visi trys svarbiausieji tempimai nelygs nuliui, tempim bvis vadinamas triaiu (kartais
erdviniu).
Akivaizdu, kad vienais tempim bvis galimas dvejopas:
1
>0,
2
=
3
=0 (vienais tempimas) ir

1
=
2
=0,
3
<0 (vienasis gniudymas).
Dviais tempim bvis galimas trejopas:
a)
1

2
>0,
3
=0,
b)
1
>0,
2
=0,
3
<0,
c)
1
=0,
3

2
<0.
Triais tempim bvis gali bti ketveriopas:
a)
1

3
>0,
b)
1

2
>0,
3
<0,
c)
1
>0,
3

2
<0,
d)
3

1
<0.
Tarp i atmain yra ypating: grynojo tempimo (kai nra neigiam svarbiausij tempim) ir
grynojo gniudymo (kai nra teigiam svarbiausij tempim). Kiti variantai yra mirieji tempim bviai.
Grynojo tempimo tempim bvis, pavyzdiui, aptinkamas: vienais - centrikai tempiamo strypo visuose
takuose, dviais - ties besisukanio skridinio aimi, triais - kaitinamo rutulio centre.
sidmkite: nustatyti, kokio tipo tempim bvis yra, galite tiktai po to, kai apskaiiavote visus
svarbiausiuosius tempimus ir pamatte, kiek j yra nelygi nuliui. Kol nagrinjate tempimus bet kokiose
ploktumose (kuriose yra ir tangentini tempim), pavadinti tempim bv vienaiu ar dviaiu nra
pagrindo.
tempimai bet kaip orientuotoje pjvio ploktumoje visada gali bti ireikti svarbiausiaisiais
tempimais ir tos ploktumos orientacijos parametrais. Jei paymime kampus tarp nagrinjamos ploktumos
normals n krypties ir svarbiausij tempim
1
,
2
,
3
krypi simboliais
1
,
2
,
3
(4.3 pav.), tai
normalinis tempimas
3
2
3 2
2
2 1
2
1
cos cos cos + + =
n
, (4.3)
pilnasis tempimas ioje ploktumoje
3
2 2
2
2 2
1
2 2
cos cos cos
3 2 1
+ + =
n
p , (4.4)
tangentinis tempimas
( )
3
2
2
2
3 2 3
2
1
2
3 1 2
2
1
2
2 1 3
2 2
3 2
2 2
2 1
2 2
cos cos cos cos cos cos 8 2 sin 2 sin 2 sin
2
1
1
+ + + + =
n
(4.5)
I formuli (4.3)-(4.5) galime gauti ir formules, skirtas paprastesniam tempim bviui, pavyzdiui,
vienaiam. ra (4.3) iraik
2
=
3
=0, gauname , o tai atitinka jau (2 skyriuje) nagrinto
tempiamo strypo (btent - su vienaiu tempim bviu) striojo pjvio tempim iraik (2.2). Toki pat
operacij atlik su (4.4) ir (4.5) iraikomis, gauname
1
2
1
cos =
n
1
cos
1
=
n
p ir
1 1
2 sin
2
1
=
n
; pastaroji iraika
taip pat atitinka tempiamo strypo striojo pjvio tangentini tempim reikm (2.3).
Taip pat galima ireikti ir dviaio tempim bvio parametr santykius (4.2 poskyris).
2
4.2. Dviais tempim bvis
Bet kaip orientuotos ploktumos tempim formuls (4.3)-(4.5) tinka bet kuriam tempim bviui,
taigi ir dviaiam. Kadangi bet kuris i trij svarbiausij tempim gali bti lygus nuliui, o mes norime turti
formules, tinkanias visiems atvejams, paymsime du nelygius nuliui svarbiausiuosius tempimus
simboliais
u
ir
v
(tai gali bti arba
1
ir
2
, arba
1
ir
3
, arba
2
ir
3
). Tada, atmet i (4.3) ir (4.5)
formuli nuliui lygius narius, turime:
v v u u n

2 2
cos cos + = , (4.6)
v u v u v v u u n

2 2 2 2 2 2
cos cos 8 2 sin 2 sin
2
1
+ = . (4.7)
Dvia tempim bv patogu nagrinti, ipjovus i deformuojamo kno staij trikamp prizm,
kurios pagrindas yra lygiagretus svarbiausiajai ploktumai su nuliniu svarbiausiuoju tempimu, o du onai
lygiagreiai kitoms dviem svarbiausiosioms ploktumoms. Tokios prizms plane (4.2 pav.) galime parodyti
atstojamsias tempim, veikiani prizms onuose, kuri plotai yra A, A
u
=Acos
u
bei A
v
=Acos
v
. I tokio
brinio akivaizdu, kad kampas
v
=/2+
u
, todl tempimus
n
ir
n
galime ireikti vienu i t kamp
(pavyzdiui, kampu
u
, kuri sudaro nagrinjamos ploktumos normal n su svarbiausiojo tempimo
u

kryptimi). Ireikiame pagal (4.6) normalin tempim
v v u u n

2 2
cos cos + = , (4.8)
nes cos
v
=cos(/2+
u
)=-sin
u
. inodami, kad sin2
v
=sin(+2
u
)=-sin2
u
, taip pat kad 2cos
u
cos
v
=-
2cos
v
sin
u
=-sin2
u
, i (4.7) gauname tangentinio tempimo reikm:
v u v u v v u u n

2 2 2 2 2 2
cos cos 8 2 sin 2 sin
2
1
+ = , (4.9)
arba
u
v u
n


2 sin
2

= . (4.10)

4.2 pav.
Kadangi i tangentinio tempimo iraika gauta traukiant kvadratin akn, ji gali bti ir prieingo
enklo, t.y. ji nusako tik tempimo didum, bet ne enkl, ne krypt.
Iraikas (4.8) ir (4.9) galime gauti ir i trikamps prizms, vaizduojamos 4.2 paveikslliu,
pusiausvyros slyg, prilygin nuliui jg projekcij n ir t ais sumas.
Ais n gali bti lygiagret kuriai nors koordinai aiai, pavyzdiui, aiai x arba y. Kampas
u
=,
todl formulje (4.8) belieka pakeisti indeks n indeksu x, o vietoj
u
rayti :

2 2
sin cos
v u x
+ = . (4.10)
Analogikai gauname:

2 2
cos sin
v u y
+ = . (4.11)
Tangentini tempim iraika (4.9) maai tepasikeiia:

2 sin
2
v u
xy

= . (4.12)
Formuls (4.10) ir (4.11) ireikia normalinius tempimus dviejose statmenose ploktumose ties
nagrinjamu taku. Sudj panariui i dviej formuli abi puses, gauname

x
+
y
=
u
+
v
, (4.13)
nes sin
2
+cos
2
=1. i (4.13) lygyb ireikia normalini tempim sumos invariantikumo dsn:
3
Ties tuo paiu taku veikiani dviejose statmenose ploktumose normalini tempim suma yra
invariantika, nepriklausanti nuo t ploktum krypties kampo .
Jau anksiau buvome rad, kad besukant ploktumas (keiiant j krypties kamp) tempim reikms
kinta. Dabar galime pridurti, kad vienoje ploktumoje normaliniam tempimui padidjus, kitoje statmenoje
ploktumoje normalinis tempimas tiek pat sumaja.
Galima rodyti, kad ekstremines reikmes gyja normaliniai tempimai svarbiausiosiose ploktumose,
kitaip sakant, svarbiausieji tempimai yra ekstremals - vieno i j reikm yra maksimali, kito - minimali:
min
max ,
=
v u
.
Btent i svarbiausij tempim ekstremalumo savyb ir yra taip pagarbaus termino
(svarbiausiasis) prieastis.
inome, kaip randama bet kurios funkcijos ekstremumo vieta: funkcijos pirmoji ivestin
prilyginama nuliui, ios lygties sprendinys ir yra argumento reikm, atitinkanti funkcijos ekstremum. Ms
nagrinjama funkcija - normalinis tempimas, kintantis priklausomai nuo argumento - kampo - yra
ireiktas formule (4.10). Atlik matematinius veiksmus gauname, kad funkcijos
x
ekstremali reikm yra
toje ploktumoje, kurioje tangentinis tempimas lygus nuliui (o tokia ploktuma ir yra svarbiausioji). Tuo
paiu nustatome ir kampo
0
reikmes: arba
0
=0 (atitinka svarbiausiojo tempimo
u
krypt), arba
0
=/2
(atitinka kito svarbiausiojo tempimo
v
krypt).
Jeigu norime suinoti, koks ekstremumas (minimumas ar maksimumas) ia yra, turime iekoti
antrosios ivestins ir pairti, kokia ji ties ekstremumu yra - teigiama ar neigiama: jeigu ji teigiama, tai ia
yra funkcijos minimumas, jeigu neigiama maksimumas.
Dabar darome prielaid, kad
u
>
v
. Jeigu nagrinjame krypt
0
=0 (t.y.
u
krypt), gauname, kad ia
yra funkcijos maksimumas (
u
=
max
). Jeigu nagrinjame krypt
0
=/ (t.y.
v
krypt), gauname, kad ia yra
funkcijos minimumas (
u
=
min
). Tuo paiu pasitvirtina k tik padarytoji prielaida (nes ia tikrai
u
>
v
).
Dar gali pasitaikyti atvejis
u
=
v
. Pakeit (4.10) ir (4.11) iraikose vien svarbiausij tempim
kitu (jam lygiu), gauname, kad
x
=
y
,
xy
=0.
Kai kada svarbu inoti ne tik normalini, bet ir tangentini tempim ekstremines reikmes. I (4.12)
iraikos matyti, kad tangentinio tempimo didumas, kintant kampui , priklauso nuo sinuso funkcijos, kuri
negali bti didesn kaip vienetas. Todl ekstremin tangentinio tempimo reikm
2
max
v u

= .
i reikm tangentinis tempimas pasiekia, kai 2=/2 (t.y. kai =45).
Suprantama, kad pai didiausi tangentinio tempimo reikm atitinka ne bet kuri svarbiausij
tempim skirtumas
u
-
v
, o didiausiojo (
1
) ir maiausiojo (
3
):
2
3 1
max

= . (4.16)
Taip yra net ir tuo atveju, kai
1
=0 (
3

2
<0) arba
3
=0 (
1

2
>0). Tokio didumo tangentinis
tempimas visada veikia ploktumoje, dalijanioje pusiau kamp tarp dviej svarbiausij ploktum,
kuriose veikia
1
ir
3
.
Imokome rasti tempimus bet kaip orientuotoje pjvio ploktumoje, kai yra inomos svarbiausij
tempim reikms. Taiau ininieriui danai svarbesnis bna atvirktinis udavinys: inant tempimus bet
kuriose dviejose statmenose ploktumose (
x
,
y
, ir
z
), rasti svarbiausiuosius tempimus ir j krypt.
Svarbiausij tempim nustatymo udavinio sprendinys yra svarbiausij tempim iraika
( )

+ + =
2 2
,
4
2
1
xy y x y x v u
(4.17)
ir trigonometrini funkcij iraikos, i kuri galima nustatyti svarbiausij ploktum krypties kamp
0
:
y x
xy
tg

=
2
2
0
, (4.18)
xy
y x
tg

=
0
. (4.19)
Pastarosiose dviejose formulse kampas
0
yra kampas, matuojamas nuo x aies iki svarbiausiosios
aies. Naudojantis formulmis (4.19), reikia inoti (jau bti apskaiiavus) bent svarbiausiojo tempimo (
u
ar

v
) reikm. Jeigu formul rayta
u
reikm, gauname kampo
0
reikm, nustatani svarbiausiojo
4
tempimo
u
krypt, jeigu
v
reikm - tempimo
v
krypt. Formule (4.18) gaunamos ikart dvi kampo
reikms, besiskirianios dydiu /2; jos ir nustato abiej svarbiausij tempim kryptis.
Apskaiiav (4.17) formule svarbiausiuosius tempimus, galime juos indeksuoti nebe raidmis u ir v,
bet taip, kaip buvo sutarta - pagal taisykl (4.2). Taigi, jeigu gautos i (4.17) formuls tempim reikms abi
yra teigiamos, jos yra
1
ir
2
(tuo atveju
3
=0); jeigu j enklai skirtingi, turime
1
>0 ir
3
<0 (iuo atveju

2
=0); pagaliau jeigu abi reikms neigiamos, jos ireikia
2
ir
3
(ia
1
=0).




Konstrukcij elementuose danai sutinkamas vienas ypatingas dviaio tempim bvio atvejis,
vadinamas grynosios lyties tempim bviu: dviejose statmenose ploktumose veikia tiktai tangentiniai
tempimai, o normalini tempim nra (4.3 pav.), ia
yx
=0,
x
=
y
=0. ra tokias tempim reikmes
(4.17) ir (4.19) formules, gauname
u,v
=, taigi
1
=,
3
=-, ir tg=1 tada kampas
0
=/4=45.

4.3 pav.
tempim bvi nagrinjimo udaviniai paprastai susij su paprasiausiu io poskyrio formuli
taikymu, taiau pravartu ir toki paprast udavini sprendimo gdius palavinti.
4.3. Deformacij bvis. Svarbiausiosios deformacijos
Deformuojamame kne, taigi ir apkrov veikiamame konstrukcijos elemente, kinta atstumai tarp
tak, tarp linij, kinta kampai tarp linij atkarp. Tai jau buvo nagrinta 1.6 poskyryje. Jeigu i
deformuojamo kno ties nagrinjamuoju taku ipjauname trimis poromis ploktum staiakamp briaunain,
tai po deformavimo daniausiai ne tik pakinta jo briaun ilgiai, bet it kiekvienas jo onas, buvs
staiakampiu (4.4 pav.), tampa lygiagretainiu. ie pokyiai priklauso nuo briaunainio ono ploktumos
orientacijos, t.y. nuo deformacij krypi. Kitaip orientuoto briaunainio ir deformacijos kitokios.

4.4 pav.
Deformacij vairiomis kryptimis ir vairiose ploktumose, einaniose per apkrauto kno tak,
visuma vadinama deformacij bviu ties taku.
Deformacij bviui take nusakyti pakanka inoti eias nepriklausomas deformacij reikmes -
linijines deformacijas trimis statmenomis kryptimis ir kampines deformacijas trijose statmenose
ploktumose, pavyzdiui, pakanka inoti linijines deformacijas
x
,
y
,
z
ir kampines
xy
,
yz
,
zx
.
Jeigu ipjautasis briaunainis orientuotas taip, kad jo onai sutampa su svarbiausiosiomis
ploktumomis, tai juose veikia tiktai normaliniai (svarbiausieji) tempimai, o tangentini tempim nra.
Kadangi kampin (lyties) deformacij sukelia btent tangentiniai tempimai, tai taip orientuoto briaunainio
onai nepalyja, lieka staiakampiai, pakinta tik j matmenys (4.5 pav.). iuo atveju deformacij bv nusako
tik trys deformacij reikms - deformacijos trij svarbiausij tempim kryptimis.
5

4.5 pav.
Deformacijos tokiomis trimis statmenomis kryptimis, tarp kuri status kampas deformavimo metu
nepakinta, vadinamos svarbiausiosiomis deformacijomis ties taku.
Tampriame izotropiniame kne svarbiausij deformacij ir svarbiausij tempim kryptys visada
sutampa. Svarbiausiosios deformacijos ypa svarbios tuo, kad jos (kaip ir svarbiausieji tempimai) yra
ekstrmins (maksimalios arba minimalios).
Svarbiausisias deformacijas prasta ymti simboliais
1
,
2
,
3
. Tarp deformacij bet kaip
orientuotomis statmenomis x, y, z kryptimis (
x
,
y
,
z
,
xy
,
yz
,
zx
) ir svarbiausij deformacij egzistuoja
priklausomybs, kurias galima nustatyti t deformacij geometriniu nagrinjimu, bet dar paprasiau yra
remtis analogija tarp tempim bvio priklausomybi ir deformacij bvio priklausomybi. Btent i 4.2
poskyrio formuli, pakeit jose atitinkamus tempim simbolius deformacij simboliais, galime gauti
deformacij priklausomybes. Keiiama tokiu bdu:

x
,
y

y
,
xy

xy
/2,
1

1
,
2

2
,
3

3
,
u

u
,
v

v
.
i analogija nesunkiai rodoma. I analogijos gauname:

2 2
sin cos
v u x
+ = . (4.20)

2 2
cos sin
v u y
+ = . (4.21)
( ) 2 sin
v u xy
= . (4.22)
(nepamirkite, kad kampas matuojamas nuo x aies),

x
+
y
=
u
+
v
, (4.23)

max
=
1
-
3
, (4.24)
( )

+ + =
2 2
,
2
1
xy y x y x v u
, (4.25)
y x
xy
tg

=
2
2
0
. (4.26)
Tiriant konstrukcijos elemento bv paprastai matuojamos linijins deformacijos; tam naudojami
specials tenzometriniai davikliai (apie juos kalbsime vliau). Net ir tempimai elemente nustatomi pagal
imatuot linijini deformacij reikmes. Imatuoti kampines deformacijas (labai ma lyties kamp ) bt
pernelyg keblu. Taiau net ir dviaiam deformacij bviui nustatyti reikia ma maiausia trij parametr.
Eksperimentatorius randa toki ieit: ties rpimu taku jis matuoja linijines deformacijas trimis kryptimis.
Daniausiai tenzometriniai davikliai klijuojami dviem statmenomis kryptimis ir viena stria kryptimi,
sudarania 45 kamp su pirmosiomis dviem. Tokiu bdu trys davikliai sudaro vadinamj vitos pd" (4.6
pav.) ir parodo linijines deformacijas trimis kryptimis:
x
,
y
ir
z
. Turdami i deformacij reikmes, galime
ireikti ir lyties kamp:
( )
y x t xy
= 2 , (4.27)
o po to formule (4.25), ir svarbiausisias deformacijas
( ) ( )
2 2
2 2
,
t y t x y x
v u

+
= , (4.28)
bei (4.26) formule t deformacij krypties kamp:
( )
y x
y x t
tg

+
=
2
2
0
. (4.29)
6

4.6 pav.
4.4. Bendrasis Huko dsnis
Kai 2 skyriuje nagrinjome tempiam ar gniudom stryp (vienaio tempim bvio atvej),
naudojoms paprastu tempim ir deformacij proporcingumo dsniu - Huko dsniu: =E. Kai tempim
bvis sudtingesnis - dviais ar triais, - toks paprastas dsnis nebetinka, nes normaliniai tempimai veikia
nebe viena, o dviem ar net trimis kryptimis. iuo atveju proporcingumas ilieka ne tarp paskir tempim ir
deformacij, bet tarp tempim bvio ir deformacij bvio (inoma, jeigu mediaga tampri ir paklsta
proporcingumo dsniui). Tok proporcingum ireikia trys priklausomybs, pavadintos bendruoju Huko
dsniu:
( ) ( )
( ) (
( ) ( ) , /
, /
, /
E
E
E
y x z z
z x y y
z y x x

)

+ =
+ =
+ =
(4.30)
arba, susiejus ias priklausomybes su svarbiausiaisiais tempimais ir svarbiausiosiomis deformacijomis,
( ) ( )
( ) (
( ) ( ) . /
, /
, /
2 1 3 3
3 1 2 2
3 2 1 1
E
E
E

)

+ =
+ =
+ =
(4.31)
ios priklausomybs paraytos triaiam tempim bviui, bet lengva jas taikyti ir paprastesniems
tempim bvio atvejams (tuomet vienas i =0).
Bendrasis Huko dsnis praveria sprendiant daugel ininerini udavini.
Bendrasis Huko dsnis rodomas, nagrinjant ma staiakamp briaunain, ipjaut i deformuojamo
kno ties rpimu taku taip, kad jo briaunos yra lygiagrets koordinai aims x, y, z.
4.5. Trin deformacija
Kai kinta deformuojamo kno matmenys, daniausiai kinta ir jo tris (iskyrus knus, padarytus i
idealios absoliuiai nesuspaudia-mos mediagos). Tuo tarpu lyties deformacija triui praktins (takos
neturi.
Trine deformacija vadinamas deformuojamo kno be galo mao elemento trio pokyio santykis
su pradiniu triu, tiksliau - io santykio riba
v
dV
dV
dV
=

0
lim . (4.32)
Trin deformacija triaio tempim bvio atveju gali bti ireikta linijinmis deformacijomis:

v
=
x
+
y
+
z
, (4.33)
arba normaliniais tempimais:
( ) (
3 2 1
2 1 2 1
)

+ +

= + +

=
E E
z y x v
. (4.34)
Ties rpimu deformuojamo kno taku nagrinsime be galo ma staiakamp briaunain, kurio
kratins yra lygiagrets koordinai aims x, y, z ir kuri ilgiai yra dx, dy, dz. io briaunainio pradinis tris
dV
0
=dxdydz.
Po deformavimo kratini ilgiai pakinta, tampa dx(1+
x
), dy(1+
y
) ir dz(1+
z
). Pakits briaunainio
tris
dV
1
= dxdydz(1+
x
)(1+
y
)(1+
z
).
dV=dV
1
-dV
0
.
7
ias tris iraikas stat (4.32) ir atlik matematinius veiksmus gauname (4.33) iraik. ra i
iraik deformacij reikmes pagal (4.30) ir sutrauk panaiuosius narius, gauname (4.34) iraik. Iraikos
tinka ir tam atvejui, kai koordinai ays sutampa su svarbiausij tempim
1
,
2
,
3
bei svarbiausij
deformacij
x
,
y
ir
z
kryptimis.
Kai normaliniai tempimai visomis trimis kryptimis vienodi, t.y. kai
x
=
y
=
z
=,
( )

E
v
2 1 3
= . (4.35)
Kai visas puses tempiama, >0, tris negali sumati,
v
0, o kai i vis pusi gniudoma, <0,
tris negali padidti,
v
0. Taigi, kokio enklo yra , tokio turi bti ir
v
. Tai manoma, kai (4.35) iraikoje
koeficientas prie yra neneigiamas,
( )
0
2 1 3

E


Kadangi E0, tai ir skaitiklis turi bti neneigiamas,
1-20; 0,5.
Tuo bdu, rodme tai, apie k kalbjome anksiau - kad tamprios izotropins mediagos Puasono
koeficientas negali bti didesnis kaip 0,5. Pagaliau ir lygus iai reikmei jis bt tik tokioje mediagoje, kur
bet kokio didumo tempimams veikiant tris nekinta,
v
=0 (tai - ideali visikai nesuspaudiama mediaga).
4.6. Priklausomyb tarp tampriosios mediagos deformatyvumo rodikli
Nagrindami deformuojamo vienalyio ir izotropinio tampraus kno tempim ir deformacij
bvius, galime nustatyti toki priklausomyb tarp mediagos rodikli - tamprumo modulio E, lyties modulio
G ir skersins deformacijos koeficiento (Puasono koeficiento) :
( ) +
=
1 2
E
G (4.36)
Kai inome kuriuos nors du rodiklius i trij, treij galime nustatyti i ios priklausomybs.
Pavyzdiui, jeigu E=210 GPa, v=0,30, tai G=210/(2(l-0,30))=81 GPa.
Priklausomyb (4.36) rodoma nagrinjant grynosios lyties bv, aptart anksiau.
4.7. Eksperimentinis tempim ir deformacij tyrimas
Formuls, kuriomis skaiiuojame tempim ar deformacij reikmes, yra apytiksls. Jas ivedant
daroma kai kuri prielaid, remiamasi hipotezmis. Tiriamo ar projektuojamo konstrukcijos elemento
tikrasis vaizdas danai bna daug sudtingesnis negu to elemento skaiiuojamoji schema. Mums rpi kaip
nors patikrinti savo naudojamas formules, rpi sitikinti j patikimumu. O kai konstrukcijos forma ir apkrova
sudtinga, tai net ir tinkam formuli tempimams ar deformacijoms skaiiuoti neturime.
Visa tai veria iekoti bd nustatyti tempimams ar deformacijoms ne teorikai, ne skaiiavimu, bet
eksperimentu. Paties tempimo imatuoti negalime (galime dinamometru imatuoti tik jg, o kaip ta jga
pasiskirsto viename ar kitame elemento pjvyje, deja, daniausiai neinome - tik spliojame, daugiau ar
maiau pagrstas prielaidas darome). Pasitelk tikslius prietaisus, lengvai galime imatuoti apkraunamo,
deformuojamo elemento tak poslinkius, vairi atstum pokyius, taigi ir vidutines deformacijas (nes
=a/a). Jeigu inome, kad tiriamojo elemento tempimai proporcingi deformacijoms, pasinaudoj Huko
dsniu, galime apskaiiuoti ir juos. Taiau yra bd ir pai tempim pasiskirstymo dsniams nustatyti
(pavyzdiui, optinis poliarizacinis metodas).
Daniausiai naudojami ie deformacij ar tempim eksperimentinio tyrimo bdai:
tenzometrija (mechanin arba elektrin),
optinis poliarizacinis metodas.
Tenzometras - tai prietaisas matuoti maoms deformacijoms (tiksliau - maiems atstum
pokyiams). Ilg laik labai populiars buvo mechaniniai tenzometrai. Prispaudus tokio tenzometro
daviklius prie deformuojamo elemento paviriaus, galima stebti net ir labai ma to paviriaus atkarpos
ilgio pokyt, nes veidrodinis ar kitoks mechanizmas to pokyio vaizd padidina imtus kart. Toki
tenzometr apraymai yra vadovliuose.
Pastaruoju metu mechaniniai tenzometrai beveik nebenaudojami, juos pakeit patogesni elektriniai
(variniai) tenzometrai.
Ant tiriamo elemento paviriaus rpimoje vietoje klijuojame varin tenzometrin davikl. Daviklis
yra plona, labai didels varos vielel, sulankstyta keliais vingiais ir klijuota popieriaus juostelje (4.7 pav.).
Daviklio baz (ilgis) s bna nuo keli iki keliasdeimt milimetr. Davikl priklijuojame iilgai tos atkarpos,
8
kurios deformacij norime nustatyti. Kai elementas (ir jo pavirius) deformuojasi, kartu su juo deformuojasi
(ilgja ar trumpja) ir daviklis, kinta jo vielels ilgis ir skerspjvio plotas. Vielels vara yra proporcinga jos
ilgiui ir atvirkiai proporcinga skerspjvio plotui. Jeigu daviklis ilgja, jo vara didja. Var didina ir
iilgin vielels deformacija (ilgjimas), ir skersin (plonjimas). Vielels varos pokytis yra proporcingas
deformacijai. Tad belieka inoti io proporcingumo koeficient ir t varos pokyti imatuoti jautriu prietaisu.
Paprastai daviklis prie matavimo prietaiso (galvanometro) prijungiamas pagal tiltelio schem (4.8
pav.). Kad tiltel bt galima subalansuoti, panaudojamos dar kelios varos: R
2
, kuri atsveria daviklio var
R
1
, ir madaug vienodos reguliuojamos varos R
3
ir R
4
. Kaitaliodami reostatu var R
3
ir R
4
santyk, tiltel
subalansuojame taip, kad srov i altinio nebeteka per tiltel, galvanometras G rodo nul. Deformavus
tiriam element ir drauge su juo daviklio vielel, var santykis pakinta, ir elektros srov tilteliu ima tekti.
Galvanometro rodomas srovs stiprumas yra proporcingas daviklio varos pokyiui, taigi ir tiriamai
deformacijai. Kai reikia itirti sudtingesn deformacij bv, prie konstrukcijos elemento paviriaus
priklijuojama daugiau davikli - lygiagrei vienai aiai arba ir skirting krypi, pavyzdiui, kaip 4.6
paveiksllyje; i gaut eksperimentini duomen galima formulmis (4.27)-(4.29) apskaiiuoti reikalingus
deformacij bvio parametrus.
Detaliau elektrinio tenzometro naudojimas apraytas vadovliuose.

4.7 pav.

4.8 pav.
Optinis poliarizacinis metodas pagrstas tuo, kad kai kurios skaidrios mediagos (organinis stiklas,
celiulioidas, elatinas ir kt.) deformuojamos keiia savybes, tampa optikai anizotropinmis. Poliarizuotos
viesos spinduliai, praj pro toki mediag, susiskaido dvi ploktumas, kurios sutampa su svarbiausij
tempim ploktumomis, ir ekrane sudaro viesias ir tamsias juostas, i kuri tankio ir konfigracijos galima
sprsti apie tempim pasiskirstym bei didum (nors ir apytiksliai).
Suprantama, taikant metod, tenka i skaidrij optikai aktyvi mediag padaryti konstrukcijos
elemento modelius ir bandyti juos, o ne pat element. Metodas taikomas vis pirma tais atvejais, kai
konstrukcijos elemento forma arba apkrova sudtinga, nes jis labai vaizdiai atskleidia vis tempim
pasiskirstym, pavojingsias j koncentracijos vietas (o po to tas vietas galima tirti jau ir kitaip, pavyzdiui,
elektriniais variniais davikliais).
Plaiau metodas apraytas knygose.
9
5. KONSTRUKCIJ ELEMENT SKAIIAVIMO METODAI
5.1. Bendrieji skaiiavimo principai
Bet kuri konstrukcija, bet kuris jos elementas tinkamas naudoti tik tada, kai yra pakankamai stiprus,
pakankamai standus ir pakankamai stabilus. Apie stabilum kiek plaiau pakalbsime kitose paskaitose, o
stiprumo ir standumo klausimus jau nagrinjome tempimo ir gniudymo temoje.
Konstrukcijos element, stryp aplinka veikia visokeriopai. Mechanin aplinkos veikim ireikiame
jgomis, apkrova. Btent dl io veikimo (neatlaiks apkrovos) strypas gali suirti (nutrukti, sulti ir pan.)
arba per daug deformuotis (itsti, sulinkti, susisukti ir pan.). Taiau strypas, pagamintas i pakankamai
stiprios ir standios mediagos, prieinasi mechaniniam aplinkos veikimui. Kad jis nesuirt, kad per daug
nepakeist formos, aplinkos poveikio funkcija turi neviryti pasiprieinimo funkcijos f:
<f.
i dviej funkcij analitin iraika ir yra bet kurio konstrukcij skaiiavimo metodo pagrindas. O
ireikti ir poveikio, ir pasiprieinimo funkcij galima vairiais dydiais. Aplinkos poveikio didum
geriausiai nusako tokie dydiai kaip tempimai, deformacijos, poslinkiai, taigi
(, , , , u, v, w).
Pasiprieinim apibrti galime mechanini mediagos savybi rodikliais:
ff(
u
,
y
, E, G, ).
Todl bendra konstrukcijos elemento tinkamumo eksploatuoti slygos iraika yra tokia:
(, , , , u, v, w)<ff(
u
,
y
, E, G, ). (5.1)
Konkreti funkcij ir f iraika priklauso nuo kriterij, kuriais remiasi skaiiavimo metodika.
Toliau iame skyriuje nagrinsime tiktai stiprumo slygas. Ir pradsime nuo paprasiausio atvejo -
nuo vienaio tempim bvio, kai poveikis konstrukcij gali bti nusakytas vieninteliu parametru -
normaliniu tempimu (tiksliau - vienu i svarbiausij tempim,
1
arba
3
):
(, , )=,
o pasiprieinimas ardymui daniausiai ireikiamas dviem mechaniniais mediagos rodikliais - stiprumo riba

u
bei takumo tempimu
ff(
u
,
y
).
Taigi, paprasiausia stiprumo slyga (skirta vienaiam tempim bviui) yra tokia:

f(
u
,
y
). (5.2)
Prisiminkite, kad vis centrikai tempiam ar gniudom stryp tempim bvis btent vienais.
Atsarga btina, skaiiuojant bet kuri konstrukcij, nes skaiiavimo rezultatas turi bti patikimas.
Koks skaiiavimo metodas bebt, jis konstrukcijos stiprum garantuoja su tam tikra tikimybe. Jokiu
stiprumo skaiiavimu negalima gauti absoliuiai tiksli rezultat, nes:
mediagos savybi rodikliai bna inomi tik apytiksliai; realios mediagos nra idealiai
vienalyts, jose gali bti silpnesni viet; naudojamo konkretaus strypo rodikliai gali bti
kitokie, negu buvo nustatyti gamykloje visai stryp partijai;
tik apytiksliai inoma ir apkrova (pagal kuri skaiiuojami tempimai), nes konstrukcij
gaminant ir eksploatuojant apkrova gali kisti kitaip negu buvo numatyta;
naudojamos skaiiavimui formuls yra apytiksls - jos gautos, padarius nemaa prielaid;
konstrukcijos skaiiuojamoji schema nra tikslus realios konstrukcijos vaizdas; be to, gaminant
konstrukcij, bna daugiau ar maiau nukrypstama nuo projekte nurodyt matmen (nedidels
matmen nuokrypos - tolerancijos yra visada leidiamos).
Siekiamas patikimumo (atsargos) laipsnis priklauso ir nuo to, kiek konstrukcija svarbi (vienoks
poiris malk pairs konstrukcij, kitoks - mokyklos, kuriai grivant t vaikai) ir kiek ilgai
numatoma j eksploatuoti.
Visos ios prieastys skatina stiprumo skaiiavim grsti matematins statistikos bei tikimybi
teorijos teiginiais ir, ma maiausia, skaiiavimo metodik vienaip ar kitaip vesti patikimumo (arba
atsargos) koeficientus. Ilgainiui - tobuljant konstrukcini mediag gamybai ir konstrukcij skaiiavimo
metodikai - ios prieastys silpnja ir koeficientai velninami (siekiant sutaupyti mediagos ir l), bet
inykti jie niekada neinyks (atsarga gdos nedaro!).
Konstrukcij skaiiavimo metodai vienas nuo kito skiriasi vis pirma dviem dalykais:
apkrovimo stadija, kuri atitinka tempimai, raomi kairij stiprumo slygos (5.2) pus;
stiprumo slygos deiniosios puss iraika.
Plaiausiai naudojami yra du metodai - leistinj tempim metodas ir ribini bvi metodas.
5.2. Leistinj tempim metodas
Skaiiuojant pagal metod, tempimai kairiojoje stiprumo slygos pusje nustatomi pagal nominalin
apkrov, t.y. pagal t apkrov, kuriai konstrukcija skirta. Pavyzdiui, jeigu lynas skirtas kelti liftui su 6
monmis, tai tempimai jame ir skaiiuojami pagal numatyt lifto svor ir 6 moni svor, negalvojant apie
tai, kad liftas gali bti pagamintas kiek sunkesnis ir kad kai kada j gali sisprausti daugiau moni.
Tuo tarpu deinioji stiprumo slygos pus nustatoma, atsivelgus visus galimus netikslumus ir
nukrypimus - tiek mediagos rodikli, tiek skaiiavimo formuli, tiek ir apkrovos (atsivelgiama ir
mintj galim lifto lyno perkrov). Visa tai apimama patikimumo (atsargos) koeficientu n
0
, i kurio
dalijamas atitinkamas nominalinis mediagos stiprumo rodiklis
0
(stiprumo riba
u
arba plastini mediag
takumo tempimas
y
). Padalijus gautas dydis yra vadinamas leistinuoju tempimu ir ymimas simboliu
adm

(angl. admissible - leistinas), kai kur simboliu
allow
(angl. allomable - leistinas) ar ankstesnje literatroje
simboliu []:
u
u
y
y
n
n

mediagoms kt. ir s trapiosiom

mediagoms plastinms
. (5.3)
Kadangi
u
>
y
, tai ir n
u
>n
y
. Atsargos koeficient didumas labai priklauso ir nuo mediagos
vienalytikumo; pavyzdiui, betono n
u
3, lauko akmens n
u
10, tuo tarpu plieno n
y
<1,5.
Taigi paprasiausias leistinj tempim metodo stiprumo slygos pavidalas yra toks:

adm
=
0
/n
0
. (5.4)
Ir nepamirkite, kad tempimas ia apskaiiuotas pagal nominalines (o ne projektines) apkrovas.
5.3. Ribini bvi metodas
Skaiiuojant konstrukcijas pagal metod, stiprumo slyg vedami ne tie tempimai, kurie
atsiranda nuo nominalini apkrov, bet vadinamieji projektiniai tempimai - tie, kurie gali bti
konstrukcijoje, pasiekusioje ribin bv, t.y. tok bv, kai konstrukcijos nebegalima eksploatuoti. Vienas i
ribini bvi yra konstrukcijos ar jos kurio nors elemento suirimas, bet yra ir kitoki konstrukcijos
tinkamumo rib: per didels deformacijos ar poslinkiai, atsivr plyiai ir kt. Ribiniai bviai paprastai
grupuojami pagal j pavojingum, reikmingum.
Pavyzdiui, Europos normos (Eurocode) suskirsto ribinius bvius kritinius (ultimate limit states)
ir eksploatacinius (serviceability l. s.). Kritiniais laikomi tie bviai, kurie susij su konstrukcijos irimo,
griuvimo grsme bei pavojumi mogaus gyvybei. Eksploataciniai ribiniai bviai - tokie, kuriuos pasiekusi
konstrukcija, nebeatitinka vienoki ar kitoki eksploatavimo kriterij (per dideli poslinkiai, vibracijos ir
pan.); ie ribiniai bviai paprastai nra labai pavojingi.
Aiku, kad ribiniai bviai konstrukcijai yra neleistini jokiu atveju, t.y. veikiant ne tik nominalinms,
bet ir visoms kitoms manomoms (net ir atsitiktinms) apkrovoms. Todl tempimai skaiiuojami pagal
projektines ras. Projektins ros apskaiiuojamos pagal projektines apkrovas. Projektin apkrovos
reikm gaunama, padauginus nominalin apkrovos reikm i apkrovos patikimumo koeficiento.
Pavyzdiui, jeigu lifto svoris gali bti iki 10% didesnis, o sisprausti j gali pusantro karto daugiau moni
negu skirta, tai lifto svorio apkrovos F
1
patikimumo koeficientas bt n
1
=1,1, o keliam moni svorio jgos
F
2
patikimumo koeficientas n
2
=1,5. Tuomet projektin lifto lyno ra N=n
1
F
1
+n
2
F
2
.
Taigi iuo metodu atsarga dl galimos perkrovos skaitoma tempim reikme (ir diferencijuojama
pagal apkrovos ris). daugel kit atsargos prieasi atsivelgiama kit veiksni patikimumo
koeficientais. Konstrukcins mediagos stiprumo rodiklis nustatomas, kaip ir leistinj tempim metodu,
pagal stiprumo rib
u
arba takumo tempim
y
, o vadinamas projektiniu stipriu ir ymimas raide R (angl.
resistance - pasiprieinimas) arba (kai kuriose Europos normose) raide f. Kadangi rodikl telpa ne visa
atsarga (dalis jos ireikta apkrovos ir kitais patikimumo koeficientais), projektinis stipris daniausiai yra
didesnis negu tos paios mediagos leistinasis tempimas (R>
adm
).
Paprasiausias ribini bvi metodo stiprumo slygos pavidalas bt toks:
R. (5.5)
(Nepamirkite, kad ia tempimas apskaiiuotas pagal nepalankiausi apkrov). O taikant stiprumo slyg
konkreioms konstrukcijoms, j traukiami papildomi patikimumo, darbo slyg koeficientai.
Dar kart ivardysime, kuo ribini bvi metodas skiriasi nuo leistinj tempim metodo:
tempim reikm nustatoma, atsivelgiant diferencijuot apkrovos patikimum; ie tempimai
atspindi t aikiai suvokiam konstrukcijos bv, kurio jokiu bdu negalima leisti;
konstrukcijos mediagos pasiprieinimas nusakomas projektiniu stipriu, kuris nepriklauso nuo
apkrovos patikimumo;
kai konstrukcija yra statikai neisprendiama, o juo labiau kai joje ima reiktis plastins
deformacijos, tempim augimas nebra proporcingas apkrovos didjimui, todl ir atsarga ties
ribiniu bviu daniausiai nra tokia pat, kaip ties nominalins apkrovos lygiu; ribini bvi
metodo fiksuojama atsarga yra prasmingesn u leistinj tempim metodo (aikiai
suformuluotas pavojus - ribinis bvis, kurio siekiama ivengti).
Stiprumo slyg galima ireikti ir kitaip negu (5.5) - pavyzdiui, lyginti ne tempim su mediagos
stipriu, bet projektin r su skerspjvio pasiprieinimo rodikliu (taip daroma ir Europos normose).
Kitokios iraikos danai palengvina konkrei konstrukcij skaiiavim, vairi faktori patikimumo
nustatym. Taiau dabar, kol mokoms stiprumo skaiiavimo pagrind, kol turime sidmti, jog vis pirma
tempim bvis ties kuriuo nors konstrukcijos taku lemia suirimo pavoj, naudosims slygomis,
ireiktomis tempimais.
Ribini bvi metodo stiprumo slygas jau naudojome (2 skyriuje) ir naudosime toliau. iame
paskait kurse visais atvejais tariame, kad nagrinjamos apkrovos yra projektins - atitinkanios
nepalankiausi j derin, atitinkanios konstrukcijos ribin bv (t.y. r ar tempim nebereikia dauginti i
patikimumo koeficient). Nesirpiname ir projektinio stiprio nustatymu: danai inynai ar specifikaciniai
dokumentai nurodo btent mediagos savybi rodikl, jo nebereikia skaiiuoti pagal kitus mediagos
rodiklius. Beje, reikia sidmti, kad tuo atveju, kai projektinio stiprio simbolis R paraytas be indekso, jis
ymi stipr tempimo atveju (kuris danai prilygsta stipriui gniudymo atveju). O indeksuotieji projektinio
stiprio simboliai yra tokie:
tempiamasis - R
t
(angl. tension - tempimas),
gniudomasis - R
c
(angl. compression - gniudymas),
lyties, kerpamasis - R
s
(angl. shear - lytis),
glemiamasis - R
p
(angl. pressure - slgimas) arba R
b
(angl. bearing - atraminis).
5.4. Irimo ir plastikumo hipotezs
Stiprumo slygos su tam tikra atsarga ir tikimybe utikrina, kad mediaga, veikiama apkrovos,
nesuirs ir kad joje neatsiras nepageidaujam dideli plastini deformacij. Konstrukcij nuo suirimo
sauganioje stiprumo slygoje (5.2) naudojame mediagos stiprumo rib
u
, o plastikumo ivengiame,
panaudoj plastins mediagos takumo tempim
y
. Kai tempim bvis vienais, stiprumo slyga paprasta.
Taiau kai tempim bvis sudtingesnis - dviais ar triais, - konstrukcijos poveikio funkcija priklauso jau
ne nuo vienintelio parametro. Veikia ne tik
1
, bet ir
2
,
3
; trij svarbiausij tempim kombinacij gali
bti labai vairi, net ir su tobula laboratorine ranga nemanoma j vis itirti. Galime tik su vienokia ar
kitokia tikimybe spti, kas lemia mediagos suirim arba plastikum, kas yra irimo ar plastikumo kriterijus.
Stiprumo slyg formuojame, remdamiesi kokia nors irimo ar plastikumo hipoteze.
Kai strypo tempim bvis vienasis, j nesunku ibandyti - tempimu ar gniudymu - ir nustatyti bet
kurio parametro bei bet kokios parametr funkcijos (, , , ) reikm
0
tuo momentu, kai strypas suyra
(
0

u
) arba kai ima reiktis plastikumas (
0

y
). Nustatyti toki reikm sudtingo (dviaio, triaio)
tempim bvio atveju (
0
*
) bt keblu. Todl formuluojame toki bendr hipotez:
kai mediaga suyra (ar tampa plastika), funkcijos - kriterijaus reikm tai mediagai yra visada ta
pati - koks tempim bvis bebt.
Jeigu simbolius, atitinkanius sudting (dvia, tria) tempim bv, ymsime vaigdute, o
vienaio bvio reikmes atitinkanius simbolius - be vaigduts, tai i odin hipotezs formuluot
galsime ireikti ir taip:

0
*
=
0
. (5.6)
I stiprumo slygos sudtingam (dviaiam, triaiam) bviui:

*
<
0
*
,
pasinaudoj (5.6) lygybe, galime eliminuoti sunkiai nustatom dyd
0
*
, ir stiprumo slyga tampa tokia:

*
<
0
. (5.7)
Joje kairioji pus nustatoma pagal sudtingj (dvia, tria) tempim bv, o deinioji - pagal
viena.
Belieka rasti toki funkcij , kuriai galiot pateiktoji formuluot. Universalios, visoms
mediagoms tinkanios funkcijos nra. Pasilyt kriterij yra keletas. Juos pervelgdami, nurodysime ir j
galiojimo ribas.
Maksimali normalini tempim hipotez (irimo kriterijus -
max
):
=
max
.
Bet kuriuo (sudtingu) atveju
max
=
1
(didiausias i trij svarbiausij tempim) ir

*
=
1
.
Vienaio tempim bvio atveju mediaga suyra, kai
1
pasiekia stiprumo rib
u
, taigi

0
=
u
,
todl stiprumo slyg pagal (5.7) formuluojame taip:

1
<
u
,
arba, ved atsargos koeficientus, pakeit stiprumo rib projektiniu stipriu:

1
R. (5.8)
Maksimali normalini tempim kriterijus neapima kit krypi svarbiausij tempim (
2
,
3
),
nors jie turi nema tak stiprumui, todl hipotez gali bti taikoma tik labai trapi (stiklo ir pan.) mediag
tempimui. Taiau praktikai ios hipotezs niekas nebenaudoja, jos reikm tik istorin.
Maksimali linijini deformacij hipotez (irimo kriterijus -
max
):
=
max
.
panaudojus bendrj Huko dsn, (4.31) iraik,

*
=
1
=(
1
-(
2
+
3
))/E.
Kai tempiamas strypas suyra, bna
1
=
u
,
2
=
3
=0, todl

0
=
u
/E,
ir pagal (5.7) stiprumo slygos iraika tokia:
(
1
-(
2
+
3
))/E<
u
/E,
arba
(
1
-(
2
+
3
))<
u
,
arba

1
-(
2
+
3
)R. (5.9)
i hipotez galioja tik tada, kai kairioji (5.9) nelygybs pus yra teigiama, ir tik trapi mediag
gaminiams (plytai, akmeniui).
Maksimali tangentini tempim hipotez (plastikumo kriterijus -
max
):
=
max
.
i reikm sudtingam tempim bviui yra nustatyta formule (4.16):

*
=(
1
-
3
)/2.
Kai tempiamame strype ima reiktis plastins deformacijos, tada
1
=
y
,
3
=0, todl

0
=
y
/2
ir pagal (5.7) stiprumo slyga
(
1
-
3
)/2<
y
/2,
arba

1
-
3
R. (5.10)
Nors is kriterijus neapima kartais reikmingo viduriniojo svarbiausiojo tempimo
2
, bet gana gerai
tinka plastinms mediagoms, kurios vienodai prieinasi ir tempimui, ir gniudymui.
Energetin hipotez (plastikumo kriterijus - ta santykins potencins energijos dalis, kuri
susikaup dl formos pokyi, vadinamoji distorsijos energija u
d
):
=u
d
.
i energija sudtingo tempim bvio atveju ireikiama taip:
( ) ( ) ( (
2
1 3
2
3 2
2
2 1
*
6
1
) )

+ +
+
= =
E
u
d
. (5.11)
Kai vienaio tempimo bvio atveju prasideda plastins deformacijos, tada
1
=
y
,
2
=
3
=0, todl
( )
2 2 2 *
2
6
1
6
1
y y y
E E

+
= +
+
= ,
ir pagal (5.7) stiprumo slyga
( ) ( ) ( )
2 2
1 3
2
3 2
2
2 1
2
y
< + + ,
arba
( ) ( ) ( ) R + +
2
1 3
2
3 2
2
2 1
2
1
. (5.12)
Energetin hipotez gerai tinka plastinms mediagoms ir yra labai plaiai naudojama.
Moro hipotez taikoma tokioms mediagoms, kurios nevienodai prieinasi tempimui ir gniudymui
(R
t
R
c
). Jos pagrindu sudaryta stiprumo slyga yra tokia:

1
-k
3
R
t
, (5.13)
ia k=
yt
/
yc
plastinms mediagoms ir k=
ut
/
uc
trapioms (indeksas t ymi tempimu nustatytus mechaninius
mediagos rodiklius, c - gniudymu). Akivaizdu, kad jeigu mediaga vienodai prieinasi tempimui ir
gniudymui (jeigu
yt
=
yc
,
ut
=
uc
), tai k=1 ir (5.13) slyga sutampa su maksimali tangentini tempim
hipotezs slyga (5.10).

5.1 pav.
Klasikini hipotezi palyginim dviaio tempim bvio atveju iliustruoja diagrama (5.1 pav.); ios
diagramos koordinats - santykiniai svarbiausieji tempimai (svarbiausij tempim
1
,
3
ir mediagos
stiprumo ribos
u
santykiai). I diagramos matyti, kad pagal vairias hipotezes nustatomi ribiniai tempim
bviai (paymti skirtingomis linijomis) ypa isiskiria kvadrantuose su skirtingo enklo tempimais.
Paymtieji vairi mediag irimo ar plastikumo pradios takai (gauti i atlikt eksperiment) rodo, kad
maksimali normalini tempim hipotez tinka tik trapiai mediagai (ketui), o plastikoms mediagoms
(plienui, variui, aliuminiui) ypa dera energetin hipotez.
Kiek skiriasi rezultatai, kai konstrukcija vertinama pagal vairias hipotezes, galime pamatyti i
grynosios lyties pavyzdio. Grynosios lyties atveju (4.2 poskyris)
1
=-
3
=,
2
=0. ra ias reikmes
keli hipotezi pagrindu sukurtas stiprumo slygas, gauname skirtingo didumo tempim funkcijos reikm,
lyginam su tuo paiu projektiniu stipriu R:
Kriterijus Formul Funkcijos reikm

max
(5.8)

max
(5.9) (1+)

max
(5.10) 2
u
d
(5.12)
3
ia buvo idstytos klasikins mediag irimo ir plastikumo hipotezs. Antai j pirmoji, maksimali
normalini tempim hipotez, danai siejama net su GALILJAUS (Galileo Galilei, 1564-1642) vardu, nors tiksliau j
suformulavo kotas ininierius V. RANKINAS (William John Macuorn Rankine, 1820-1872). Taip pat tiktai trapioms
mediagoms tinkani maksimali linijini deformacij hipotez m taikyti pranczai E. MARIOTAS (Edme Mariotte,
1620-1684) ir B. SEN-VENANAS (Barr de Saint-Venant, 1797-1886).
Plastikoms konstrukcinms mediagoms tinkani maksimali tangentini tempim hipotez sukr 1773 m.
pranczas . RULONAS (Charles Augustin Coulomb, 1736-1806); vliau, 1868 m. i hipotez pagrind H. TREKA
(Tresca), danai ji ir vadinama Treskos plastikumo slyga. Vokiei mokslininkas O. MORAS i hipotez pritaik
mediagoms, kurios skirtingai prieinasi tempimui ir gniudymui.
Energetin hipotez paskelb nepriklausomai vienas nuo kito net keli mokslininkai. Vis potencin energij
taikyti kaip plastikumo kriterij paband 1885 m. italas E. BELTRAMIS (1835-1900), taiau eksperimentai io
kriterijaus nepatvirtino. Tada 1904 m. lenkas M. HUBERAS, O nepriklausomai nuo jo 1913 m. ir vokietis R. MlZESAS
(Richard von Mises, 1883-1953) ikl kaip kriterij tik distorsijos (formos kitimo) energij; vliau R. Mizesas bei
H.'HENKIS (Hencky) i hipotez teorikai pagrind kaip plastikumo slyg; jie visi neinojo, kad i idj dar
anksiau viename savo laik (paskelbt, deja, tik 1937 m.) buvo ikls anglas D. MAKSVELAS (James Clerk
Maxwell, 1831-1879). i hipotez, kai kada vadinama Hubero-Mizeso-Henkio plastikumo slyga, gana gerai
tinka daugeliui konstrukcini mediag ir tapo populiariausia.
Kitos hipotezs, silanios tiek mediag stiprumo, tiek ir plastikumo kriterijus, nra tiek
populiarios, kiek anksiau aptartos. Taiau konstrukcijoms naudojant naujas mediagas, ypa vairius
plastikus, tenka iekoti nauj kriterij, nauj poveikio funkcijos iraik. Stiprumo slygoms geriausiai
tinka kriterijaus ireikimas svarbiausiaisiais tempimais:
(
1
,
2
,
3
).
Btent taip ir buvo ireiktos slygos pagal nagrintsias hipotezes. Kai naujai mediagai netinka n
viena inom hipotezi, naujas kriterijus gali bti sukurtas ir eksperimentiniu bdu - paraius hipotetin
funkcijos iraik su keliais neinomais parametrais, kurie po to nustatomi keliais skirtingais tos mediagos
bandymais.
Nauja mediagos plastikumo slyga gali bti ireikta, pavyzdiui, ir taip
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 1
3 2 1
2
3 2 1
2
1 3
2
3 2
2
2 1
= + + + + + + + + c b a . (k)
Atlikus tempimo bandym (iki ribinio bvio - plastini deformacij atsiradimo), nustatomas
projektinis stipris R
t
, be to, fiksuojama, kad slyga (k) turi tenkinti reikmes
1
=R
t
,
2
=
3
=0; taigi, raius ias
reikmes (k), gaunama viena lygtis su neinomaisiais a, b, c. Analogikai po gniudymo bandymo,
nustaius R
c
bei fiksavus
1
=
2
=0,
1
=-R
c
, ir po sukimo bandymo, nustaius R
s
bei fiksavus
1
=-
3
=R
s
,
2
=0,
gaunamos dar dvi lygtys. Isprendus ias tris lygtis, visi trys neinomieji a, b, c slygoje (k) ireikiami jau
inomais mediagos rodikliais R
t
, R
C
, R
s
.
Apie nauj irimo bei plastikumo hipotezi krim, apie i tyrim tendencijas plaiau galima rasti
literatroje.
Verta dar kart pabrti, kad visos apraytosios ir visos naujos slygos yra pagrstos hipotezmis,
spjimais ir drsiau jas naudoti galima tik sukaupus pakankamai skmingos patirties. Nepamirtina ir tai, kad
kiekvienos mediagos stiprumui bei plastikumui nema tak turi temperatra, laikas ir kiti veiksniai. Kai
mediaga anizotropika, labai svarbi net mechaninio veikimo kryptis; pavyzdiui, sluoksniuota, skali (kaip
mediena) mediaga stipriau pasiprieins jgoms, parodytoms schema a (5.2 pav.), negu tokio pat
intensyvumo veikimui b.

5.2 pav.
Tiek ia apraytos klasikins, tiek ir naujai sukurtos hipotezs konstrukcijos ribin bv nustato tik
apytiksliai. Danai to pakanka konstrukcijos stiprumui utikrinti. Taiau kai kada prireikia detaliau,
kruopiau inagrinti galim konstrukcins mediagos irimo mechanizm, mediagos trkimo, plyio
atsiradimo ir jo didjimo slygas. Visa tai tiria speciali kietojo deformuojamojo kno mechanikos dalis,
vadinama irimo mechanika. Su kai kuriais irimo mechanikos principais bei idjomis pabandysime susipainti
kit paskait metu.
O baigiant skyri, reikia dar kart akcentuoti, kad visi sudtingi skaiiavimai, paremti irimo ar
plastikumo hipotezmis arba irimo mechanikos duomenimis, reikalingi tik tada, kai tempim bvis yra
sudtingas (dviais, triais). Kai tempim bvis vienasis, stiprumo slygos paprastos, paremtos ne kokiomis
nors hipotezmis, o tempimo ar gniudymo bandym rezultatais.
6. GEOMETRINIAI SKERSPJVI RODIKLIAI
6.1. Geometrija ir konstrukcij skaiiavimas
Nagrindami konstrukcij element mechanikos klausimus, nuolat susiduriame ir su geometriniais
dydiais. Antai, apskaiiuodami jgos moment, jg dauginame i atstumo (peties), nustatydami tempim
tempiamo strypo take, ain jg dalijame i skerspjvio ploto. Visos konstrukcijos ir jos element
stiprumas bei standumas priklauso nuo element ai geometrijos - nuo to, kaip tie elementai idstyti, tiess
jie ar kreivi. I geometrini santyki nustatomi konstrukcijos statins pusiausvyros ir geometrini
deformavimo lygi koeficientai. Jau ne kart teko minti skerspjvio svorio centr (arba tiesiog centr) -
prie centro yra pridtos ros, kalbame apie centrin tempim; nustatydami sudtingos skerspjvio figros
centr, susiduriame su dar vienu geometriniu plokiosios figros (skerspjvio) rodikliu - statiniu momentu.
Lig iol mums pakako elementari geometrijos svok, pakako j ir tempiamo ar gniudomo strypo
stiprumui bei standumui skaiiuoti. Taiau kai strypas deformuojamas kitaip - kai jis sukamas, lenkiamas, -
tempimams ir deformacijoms ireikti prireikia nauj geometrini rodikli: skerspjvio inercijos moment,
atsparumo moment, inercijos spinduli.
Naujas (arba anksiau retai tevartotas) geometrines svokas ir aptarsime iame skyriuje, kuris
konstrukcij element mechanikos kursui yra pagalbinis. ia kalbsime tik apie tuos geometrinius
skerspjvi (plokij figr) rodiklius, kuri danai prireikia. O vliau teks naudoti ir daugiau nauj
geometrini svok, kuri kol kas neaptarinsime, nes jos susijusios tik su atskiromis mechanikos temomis,
pavyzdiui, lyties centras, liaunis.
6.2. Ploto statinis momentas. Ploto svorio centras
Geometrinis rodiklis, apibdinantis plokiosios figros (skerspjvio) ploto padt kurios nors aies
atvilgiu, yra statinis momentas.
Plokiosios figros (skerspjvio) ploto statinis momentas kurios nors aies atvilgiu yra ios figros
ploto element ir j koordinai (teigiam ar neigiam atstum nuo tos aies) sandaug suma.
Jeigu figra nagrinjama staiakampje koordinai sistemoje xOy (6.1 pav.), tai koordinai ai x
ir y atvilgiu statiniai momentai

=
A
x
ydA S , (6.1)

=
A
y
xdA S
(integruojama visame figros plote A).

6.1 pav.
Akivaizdu, kad statinis momentas matuojamas treiojo laipsnio (kubiniais) ilgio vienetais m
3
,
cm
3
. Jis gali bti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas, gali bti ir lygus nuliui. Ays, kuri atvilgiu statinis
momentas lygus nuliui, eina per vadinamj figros ploto svorio centr (danai vadinam tiesiog centru) ir
vadinamos centrinmis aimis.
Staiakampje koordinai sistemoje figros centro koordinats randamos taip:
A
xdA
x
A
c

= ,
A
ydA
y
A
c

= . (6.2)
Todl, sulygin ias iraikas su (6.1), matome, kad
S
x
=y
c
A, S
y
=x
c
A. (6.3)
Jeigu figra sudta i keli dali (arba suskaidyta kelias dalis), plot statini moment (tos paios
aies atvilgiu!) algebrinei sumai (6.2 pav.):
A y S S S S
c
n
i
xn x x x
= + + + =

=1
2 1
... ,
o i toki iraik randama ir figros centro koordinat:

=
=
= =
n
i
i
n
i
i ci
x
c
A
A y
A
S
y
1
1
. (6.4)
Analogikai nustatome ir kit centro koordinat.
sidmtina, kad simetrikos figros centras yra simetrijos ayje. Jeigu figra turi dvi ar daugiau
simetrijos ai, centras yra i ai sankirtos takas.

6.2 pav.
6.3. Ploto inercijos momentai
Geometriniai rodikliai, apibdinantieji plokiosios figros (skerspjvio) ploto atokum nuo kurios
nors aies ar kurio nors tako, yra ploto inercijos momentai.
Plokiosios figros (skerspjvio) ploto ainis inercijos momentas kurios nors aies atvilgiu yra
ios figros ploto element ir j atstum nuo tos aies kvadrat sandaug suma.
Jeigu figra nagrinjama staiakampje koordinai sistemoje xOy (6.1 pav.), tai koordinai ai x
ir y atvilgiu figros ploto ainiai inercijos momentai

=
A
x
dA y I
2
, . (6.5)

=
A
y
dA x I
2
Palyginkite ias abi formules su ploto statini moment iraikomis (6.1) jos skiriasi tik tuo, kad
koordinats keliamos kvadratu.
Ploto ainiai inercijos momentai matuojami ketvirtojo laipsnio ilgio vienetais m
4
, cm
4
. Jie visada
yra teigiami (nes net ir neigiam koordinai z, y kvadratai yra teigiami).
Plokiosios figros (skerspjvio) ploto icentrinis inercijos momentas kuri nors dviej statmen
ai atvilgiu yra ios figros ploto element ir j abiej koordinai (teigiam ar neigiam atstum nuo tos
aies) sandaug suma.
Jeigu figra nagrinjama staiakampje koordinai sistemoje xOy (6.1 pav.), tai koodinai ai x ir
y atvilgiu figros ploto icentrinis inercijos momentas (daniausiai ymimas simboliu I
xy
arba D
xy
)

=
A
xy
xydA I . (6.6)
is inercijos momentas matuojamas taip pat ketvirtojo laipsnio ilgio vienetais m
4
, cm
4
. Jis gali
bti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Danai vien tik vilgterjus figros padt koordinai sistemoje,
galima pasakyti, kokio enklo yra icentrinis inercijos momentas: mat, pirmajame ir treiajame kvadrante
tak koordinats yra vienodo enklo ir j sandauga teigiama, tuo tarpu antrojo ir ketvirtojo kvadranto tak
koordinai sandauga neigiama; todl kai aikiai didesn figros ploto dalis isidsiusi pirmajame ir
treiajame kvadrante (ir kai tas plotas labiau atitols nuo ai), icentrinis inercijos momentas yra teigiamas
ir atvirkiai (6.3, a pav.).
Jeigu bna teigiam ir neigiam, tai, aiku, gali bti ir nuliui lygi figros icentrini inercijos
moment.
Ays, kuri atvilgiu figros ploto icentrinis inercijos momentas lygus nuliui, vadinamos figros
svarbiausiosiomis inercijos aimis.
Danai svarbiausiosios ays ymimos raidmis u ir v. Taigi, I
uv
=0.
Bet kuri figros simetrijos ais yra svarbiausioji ais. Bet kuri jai statmena ais taip pat yra
svarbiausioji. Pirmieji trys 6.3, b paveiksllio atvejai yra su simetrijos aimis, todl juose x ir y ays yra
svarbiausiosios.

6.3 pav.
Ploto ainiai inercijos momentai svarbiausij ai atvilgiu vadinami svarbiausiaisiais ploto
inercijos momentais.
Jeigu ais, kurios atvilgiu nustatomas inercijos momentas, yra centrin (eina per figros ploto
svorio centr), inercijos momentas vadinamas centriniu. sidmkite: gali bti centrinis (ne svarbiausiasis),
svarbiausiasis (ne centrinis) ir centrinis svarbiausiasis inercijos momentas.
Svarbiausieji inercijos momentai ypatingi tuo, kad j reikms yra ekstremalios atvilgiu vis kit
ai, einani per t pai koordinai pradi, bet kitokia kryptimi. Vieno i svarbiausij inercijos
moment reikm yra maksimali, kito - minimali.
Dar vienas geometrinis rodiklis nusako figros ploto atokum nuo kurio nors tako (vadinamojo
poliaus) tai polinis inercijos momentas.
Plokiosios figros (skerspjvio) ploto polinis inercijos momentas yra ios figros ploto element
ir j atstum nuo vieno kurio tako (poliaus) kvadrat sandaug suma.
Formule is rodiklis ireikiamas taip (6.4, a pav.; ia O polius):

=
A
p
dA I
2
. (6.7)
Jeigu polius sutampa su staiakamps koordinai sistemos pradia (6.4, b pav.), tai, pagal Pitagoro
teorem,
2
=y
2
+x
2
ir

+ =
A A
p
dA x dA y I
2 2
,
arba
y x p
I I I + = . (6.8)
Pravartu inoti kai kuri paprast geometrini figr inercijos moment iraikas.
Staiakampio ploto ainis inercijos momentas centrins aies, lygiagrets vienai i kratini (6.4, c
pav.), atvilgiu:
12
3
bh
I
x
= ,
12
3
h b
I
y
= . (6.9)
Kadangi centrins x ir y ays yra simetrijos ays, i ai atvilgiu icentrinis inercijos momentas
I
xy
=0.
Trikampio ploto ainis inercijos momentas centrins aies, lygiagrets pagrindui (6.4, d pav.),
atvilgiu:
36
3
bh
I
x
= . (6.10)

6.4 pav.
Danai praveria ir inercijos momentas atvilgiu aies x
1
, kuri eina ne per figros centr, bet per
pagrind:
12
3
1
bh
I
x
= . (6.11)
Taiau naudodamiesi ia formule bkite atids nepamirkite, kad x
1
nra centrin ais.
Jeigu trikampis nra simetrikas (lygiaonis), t.y. jeigu a0 (6.4, d pav.), tai ir icentrinis inercijos
momentas nra lygus nuliui:
24
2
abh
I
xy
= , (6.12)
(kai trikampio virns B abi koordinats vienodo enklo, i reikm yra teigiama, o kai j enklai skirtingi
neigiama).
Skritulio ploto centrinis ainis inercijos momentas
64
4
d
I I
y x

= = , (6.13)
polinis inercijos momentas (kai polius - skritulio centras)
32
4
d
I
p

= . (6.14)
Bet kuri ais x, einanti per skritulio centr, yra ios figros simetrijos ais, todl icentrinis inercijos
momentas I
xy
=0.
ia pateiktos geometrini rodikli iraikos gaunamos integravimo keliu i (6.5)-(6.7) formuli.
inodami figros ploto inercijos momentus vien ai atvilgiu, galime apskaiiuoti juos kit ai
atvilgiu. Jeigu naujosios ays x
1
ir y
1
yra lygiagrets pirminms x ir y aims (6.5, a pav.), inercijos moment
reikms skaiiuojamos pagal formules
I
x1
=I
x
+a
2
A+2aS
x
, I
y1
=I
y
+b
2
A+2bS
y
, (6.15)
I
xy
=I
xy
+abA+aS
y
+bS
x
, (6.16)
ia a ir b yra pirmins sistemos koordinai pradios O koordinats naujojoje sistemoje x
1
O
1
y
1
, A figros
plotas, S
x
ir S
y
jos statiniai momentai z ir y ai atvilgiu. Kai x ir y ays yra centrins (j atvilgiu S
x
=0 ir
S
y
= 0), formuls paprastesns:
I
x1
=I
x
+a
2
A, I
y1
=I
y
+b
2
A, (6.17)
I
xy
=I
xy
+abA. (6.18)
Kai naudojams (6.15), (6.16) ir (6.18) formulmis, svarbu, kokie yra koordinai a, b enklai, tuo
tarpu (6.17) formulse koordinates a ir b keliame kvadratu, todl j enklas skaiiavimui takos neturi.
Jeigu naujosios koordinai sistemos pradi sutampa su pirmins koordinai sistemos pradia, o
naujosios ays x
1
ir y
1
nuo pirmini ai x ir y yra pasuktos kampu (6.5, b pav.), tai aini ir icentrinio
inercijos moment reikms skaiiuojamos pagal tokias formules:
I
x1
=I
x
cos
2
+I
y
sin
2
-I
xy
sin2, I
y1
=I
x
sin
2
+I
y
cos
2
+I
xy
sin2, (6.19)
I
x1y1
=I
xy
cos
2
+0,5(I
x
-I
y
)sin2. (6.20)

6.5 pav.
ia kampas yra teigiamas, kai tokiu kampu ais pasukta prie laikrodio rodykl. ios formuls
galioja deininei staiakampei koordinai sistemai (kurioje nuo teigiamos x aies prie teigiamos y aies
pereinama 90 kampo poskiu prie laikrodio rodykl).
Sudj panariui abi (6.19) aini inercijos moment iraikas, gauname (kadangi cos
2
+sin
2
=1):
I
x1
+I
y1
=I
x
+I
y
=const. (6.21)
Tai yra vadinamasis aini inercijos moment sumos invariantikumo dsnis:
aini inercijos moment dviej statmen ai atvilgiu suma yra invariantika, nepriklausanti nuo
t ai poskio kampo (nekintanti, kai tuodvi ays sukamos apie j sankirtos tak, koordinai pradi).
I io dsnio galime padaryti ir toki ivad: jeigu besukant ais, vienos aies atvilgiu momento
reikm didja, tai tuo paiu metu kitos aies atvilgiu inercijos momento reikm tiek pat maja, ir jeigu
vienos aies atvilgiu inercijos momentas gyja maksimali reikm, tai tuo paiu metu kitos aies atvilgiu
inercijos momento reikm turi bti minimali. Galima rodyti, kad ias ekstremalias reikmes ainiai
inercijos momentai gyja, kai besukamos ays sutampa su svarbiausij inercijos ai kryptimis tuo
paaikinamas ir toks pagarbus i ai pavadinimas. Taigi, vieno i svarbiausij inercijos moment (I
u
arba
I
v
) reikm yra maksimali, kito minimali:

min
max
I
I
I
I
arba arba
v
u
.
Figros svarbiausioji inercijos ais labai lengvai nustatoma, kai figra simetrika btent ta
simetrijos ais ir yra svarbiausioji ais. O kai figra asimetrika, svarbiausij ai krypties kamp
0

(kamp, matuojam nuo x aies iki svarbiausiosios aies u arba v) galime nustatyti pagal formul, gaunam,
prilyginus nuliui icentrinio inercijos momento I
x1y1
iraik (6.20):
x y
xy
I I
I
tg

=
2
2
0
. (6.22)
I ios formuls gauname dvi kampo
0
reikmes, besiskirianias viena nuo kitos dydiu /2. Viena
i reikmi rodo svarbiausiosios aies u krypt, kita aies v. Paprastai sutariama t a, kuri yra ariau x
aies, ymti simboliu u, taigi reikm |
0
|</4 yra u aies krypties kampas.
Jeigu norime nustatyti, koks ekstremumas (maksimumas ar minimumas) ties ta funkcijos reikme
yra, randame funkcijos antrosios ivestins reikm: jeigu ji neigiama, tai toje vietoje yra maksimumas ir
atvirkiai.
Taigi, ekstremines inercijos momento reikmes galime gauti, ir neinodami kampo
0
:
( ) |
.
|

\
|
+ + =
2 2
min
max
4
2
1
xy y x y x
I I I I I I . (6.23)
Apskaiiav ias ekstremines reikmes, galime naudotis ir kitokiomis negu (6.22) formulmis
kampui
0
apskaiiuoti (patogesnmis tuo, kad i j gauname nebe i karto dvi kampo reikmes, o po vien
reikm):
x
xy
y
xy
I I
I
I I
I
tg

=
min max
1
,
x
xy
y
xy
I I
I
I I
I
tg

=
max min
2
. (6.24)
Kad gautume kamp ||, maesn kaip /4, turime skaiiuoti
2
, jeigu I
y
reikm yra artimesn I
max

(o I
x
reikm artimesn I
min
), ir skaiiuoti
1
, jeigu yra atvirkiai (I
y
reikm artimesn I
min
).
Pastarosios formuls, pavyzdiui, praveria, kai reikia apskaiiuoti standartinio kampuoio
skerspjvio ploto icentrin inercijos moment. Mat, paprastai sortimento lentelse io geometrinio rodiklio
nebna, o bna surayti tik inercijos momentai atvilgiu x ir y ai, kurios lygiagrets kampuoio lentynoms,
ir ekstreminiai inercijos momentai I
min
(kartais I
max
), taip pat svarbiausij ai poskio kampo tangentas
tg. Turdami iuos duomenis, naudojams viena i (6.24) iraik (daniausiai kampuoi standarte I
y

reikm artimesn minimaliam inercijos momentui).
Konstrukcijoms naudojam standartini gamini skerspjvi geometriniai rodikliai, tarp j ir
inercijos momentai, nurodomi sortimento lentelse. Jomis naudodamiesi, turime bti atids visada irti,
kuri skerspjvio ais kokiu simboliu paymta ir nesupainioti i simboli.
Kai tenka skaiiuoti sudtingos figros (skerspjvio) ploto inercijos moment, veikiame pagal
tok algoritm:
figr skaidome tokias dalis, kuri plot inercijos momentai yra lengvai ireikiami
formulmis staiakampius, trikampius, skritulius ir pan.;
apskaiiuojame kiekvienos sudtins dalies ploto inercijos moment kurios nors aies
(geriausia tos dalies centrins aies) atvilgiu; vis dali ais parenkame lygiagretes viena
kitai (o jei tai patogu tai lygiagretes btent tai aiai, kurios atvilgiu reikia apskaiiuoti
visos figros inercijos moment);
vis sudtini dali inercijos momentus perskaiiuojame kurios nors vienos aies atvilgiu
tam naudojame (6.15) ir (6.16) formules arba jeigu prie tai buvome pasirink dali
centrines ais paprastesnes (6.17) ir (6.18) formules; jeigu ais, kurios atvilgiu turime
apskaiiuoti figros ploto inercijos moment, yra lygiagret pasirinktosioms sudtini dali
aims, tai btent jos atvilgiu visus inercijos momentus ir perskaiiuojame;
sudj vis dali inercijos momentus, apskaiiuotus tos paios aies atvilgiu, turime jau
visos figros inercijos moment tos aies atvilgiu; sidmkite: jokiu bdu negalima
sumuoti inercijos moment, kai jie apskaiiuoti ne tos paios aies atvilgiu;
jeigu ais, kurios atvilgiu apskaiiavome inercijos moment, nesutampa su uduotyje
nurodyta aimi, o yra nuo pastarosios pasisukusi kokiu nors kampu, inercijos moment
perskaiiuokite pagal formul (6.19) ar (6.20).
Pravartu sidmti dar vien kai kuri plokij figr savyb. Jei figra turi daugiau kaip dvi
simetrijos ais, tai svarbiausiosiomis aimis yra ne tik ios simetrijos ays, bet ir visos kitos ays, einanios
per simetrijos centr. Vis toki ai atvilgiu ainiai inercijos momentai yra vienodi (t.y. inercijos momento
reikm nekinta sukant ais). Figr su keliomis simetrijos aimis pasitaiko danai tai skritulys, kvadratas,
lygiakratis trikampis ir t.y. (6.6 pav.).

6.6 pav.
Kai kuriems skaiiavimams pravartu turti dar vien skerspjvio figros geometrini rodikl inercijos
spindul.
Inercijos spinduliu kurios nors aies atvilgiu vadinamas dydis, lygus kvadratinei akniai i santykio
tarp figros inercijos momento tos aies atvilgiu ir figros ploto:
A
I
i
x
x
= ,
A
I
i
y
y
= . (6.25)
Inercijos spindulys matuojamas ilgio vienetais (m, cm) ir ireikia savotik vidutin figros ploto
atstum (atokum) nuo aies. Padaugin figros plot i inercijos spindulio kvadrato, gauname inercijos
moment: I
x
=Ai
2
x
. Inercijos spindulys visada teigiamas dydis. Inercijos spindulys svarbiausij ai atvilgiu
vadinamas svarbiausiuoju inercijos spinduliu.
6.4. Skerspjvio atsparumo momentai
Konstrukcij element stiprumo skaiiavimas paprastesnis, kai vartojame dar vien geometrin rodikl
skerspjvio atsparumo moment skerspjvio inercijos momento ir atokiausio tako koordinats santyk.
Skerspjvio ainiu atsparumo momentu vadinamas skerspjvio inercijos momento tos aies atvilgiu ir
skerspjvio labiausiai nutolusio nuo tos aies tako koordinats (didiausio atstumo) santykis (6.7 pav.):
max
y
I
W
x
x
= ,
max
x
I
x
y
= W . (6.26)
Skerspjvio poliniu atsparumo momentu vadinamas skerspjvio polinio inercijos momento ir
labiausiai nutolusio tako polins koordinats (didiausio atstumo nuo poliaus) santykis (6.7 pav.):
max

p
p
I
W = . (6.27)
Atsparumo momentai matuojami treiojo laipsnio (kubiniais) ilgio vienetais (m
3
, cm
3
), jie visada teigiami.
Ainiai atsparumo momentai paprastai skaiiuojami centrini skerspjvio ai atvilgiu.

6.7 pav.
Pravartu sidmti kai kuri paprast, danai pasitaikani skerspjvi atsparumo moment iraikas:
staiakampio (6.8, a pav.):
6
2
bh
x
= W , (2.28)
skritulio:
32
3
d
x

= W , (2.29)
skritulio:
16
3
d
p

= W . (2.30)
Kai skaiiuojame sudtins skerspjvio figros atsparumo moment, vis pirma apskaiiuojame jos
inercijos moment ir j dalijame i labiausiai nutolusio figros tako atstumo:
max
y
I
W
xi
x

= .
sidmkite: klaidinga yra (iskyrus retas iimtis) skaiiuoti sudtins figros atsparumo moment,
sudedant (ar atimant) atskir sudtini dali atsparumo momentus. praskite niekada nesumuoti atsparumo
moment. Sumuokite inercijos momentus.
Kai skerspjvio centras yra ne per vidur (kai ais, kurios atvilgiu skaiiuojamas atsparumo
momentas, nra figros simetrijos ais), gali bti nustatomi du atsparumo momentai dalijant inercijos
moment i tak, labiausiai nutolusi abi puses nuo aies, atstum (6.8, b pav.):
1
y
I
W
x
x
= ,
2
y
I
x
x
= W .

6.8 pav.
Daniausiai toki dvejop atsparumo moment prireikia, skaiiuojant lenkiam element stiprum.
iuose elementuose vienoje pusje yra tempiami sluoksniai, kitoje gniudomi. Paymj labiausiai
nutolusio tempiamo sluoksnio atstum y
t
, o labiausiai nutolusio gniudomo y
c
, gauname
t
x
t
y
I
W = ,
c
x
c
y
I
= W .
7. LYTIS. KIRPIMAS.SUKIMAS
7.1. lyties deformacija konstrukcij elementuose
Kas yra lyties (arba kampin) deformacija, isiaikinome jau anksiau. inome, kad ios
deformacijos prieastis yra tangentiniai tempimai; kol tempimai nra pernelyg dideli, kol jie proporcingi
deformacijoms, galioja (1.16) priklausomyb (Huko dsnis lyiai): =G. inome taip pat, kad nuo
tangentini tempim priklauso tik trys ros - dvi skersins jgos Q
x
, Q
y
ir sukimo momentas T. Taigi, ir
iame skyriuje nagrinsime strypus, kuri skerspjviuose veikia skersins jgos arba sukimo momentai.
Labai reta toki konstrukcij element, kuri skerspjviuose bt tik skersins jgos ar tik
sukimo momentai. Daniausiai greta i r veikia lenkimo momentai, o kai kada ir ains jgos. Taigi
reta element, kuri skerspjviai bt be normalini tempim. Taiau kai tie normaliniai tempimai
nedideli, palyginus su tangentiniais, galime j nepaisyti. Tada darome kai kurias ivadas apie element
stiprum bei standum, nagrindami vien skersines jgas arba vien sukimo momentus ir vien i r
slygojamas lyties deformacijas.
Konstrukcijos elemento deformavimas vien skersinmis jgomis vadinamas kirpimu,
deformavimas vien sukimo momentais - sukimu (tiksliau bt - grynuoju sukimu).
Nors vienu ir kitu atveju veikia skirtingos ros ir pats deformavimo vaizdas skirtingas, abu
deformavimo bdus sieja lyties deformacija. Ir kerpamo, ir sukamo elemento tempim bvis tas pats -
grynoji lytis, apraytoji 4.2 poskyrio pabaigoje.
Beje, kai siekiama itirti kurios nors mediagos prieinimsi lyties deformacijai, nustatyti lyiai
skirtus mechaninius mediagos rodiklius (pavyzdiui, projektin stipr R
s
), atliekamas sukimo bandymas -
plonoje sukamo vamzdio sienelje lyties deformacija bna tikrai gryna.
7.2. Kirpimas
Net teorikai nemanoma sukurti tokio apkrovimo, kad konstrukcijos elemente arba bent jo ruoe
veikt vien skersins jgos, nebt kit r. Kai element veikia tiktai dvi ar kelios didels jgos,
nukreiptos skersai elemento viena prieais kit ir atstumai tarp t jg labai mai (7.1, a pav., atstumas e),
ruoelyje tarp t jg lenkimo momentas yra pernelyg maas (MFe), galime jo nepaisyti, galime tarti,
kad ia deformacij lemia tik skersin jga. Skersins jgos veikiamas ruoelis tarp jg palyja (7.1, b
pav.; ia Q=F), o kai skerspjviuose tangentini tempim ir susijusi su jais plastini deformacij
reikms tampa labai didels, mediaga j nebeatlaiko, suyra, konstrukcijos elementas nukerpamas.

7.1 pav.
Ryys tarp skersins jgos ir tempim inomas i 1.5 poskyrio:

=
A
dA Q ,
(ia neraome indeks, kurie prie Q ir bt vienodi - arba x, arba y). Rad pjvio metodu r Q,
norime nustatyti kol kas neinomus dydius - tangentinius tempimus. Integral isprsti galime tik
inodami, kaip, pagal kok dsn ie tempimai yra pasiskirst kerpamojo elemento skerspjviuose. Deja,
io pasiskirstymo dsniai nra paprasti, nra lengvai apibriami. Taiau mums daniausiai rpi ne bet
kokia deformavimo (kirpimo) stadija, o ribin, galutin - elemento suirimo (nukirpimo) faz. Kai
mediaga visame skerspjvyje nebeatlaiko tangentini tempim, visuose skerspjvio takuose jau bna
isivysiusios plastins deformacijos, o plastinio deformavimosi metu (ties plastini mediag takumo
aiktele, r. 3.2 poskyr) tempimai suvienodja, isilygina. Taigi, jeigu nagrinjame beyrant,
benukerpam element, galime daryti prielaid, kad jo skerspjvyje
A
const = .
Pastov dydi galime ikelti prie integralo enkl, ir tada skersins jgos ir tempimo
priklausomyb paprasta. Vis dydi, susijusi su kirpimu, simbolius indeksuojame raide s (angl. shear -
kirpimas, lytis):
s
s
s
A
Q
= (7.1)
ia simboliu Q
s
ymime kirpimo jg (daniausiai ji atitinka skersin jg), o simboliu A
s
- kerpamj
plot. itaip traktuodami simbolius, galsime (7.1) formul naudoti ne tik skersins jgos poveikiui, bet ir
kitiems kirpimo atvejams nagrinti (kai kurie konstrukcij elementai bna kerpami ne skersai, o iilgai ar
striai).
Mediena ir kitos sluoksnins mediagos nevienodai prieinasi kirpimui: jos yra anizotropins.
Skersai sluoksni toki mediag elementus perkirpti sunku, tuo tarpu iilgai sluoksni jie lengvai skyla.
Btent toks kirpimas (kirpimas iilgai sluoksni) danai vadinamas sklimu. inoma . kerpamj
sklim reikia skirti nuo sklimo pleitu (pvz. kirviu), kai sluoksnis nuo sluoksnio yra ne nukerpamas, ne
nustumiamas, bet atpliamas.
7.3. Glemimas
Kai kirpimo jgos yra lemiamos, jos yra didels ir daniausiai bna pasiskirsiusios maame
konstrukcijos elemento paviriaus plote (dviej detali slyio plote). Toks intensyvus mao slyio ploto
spaudimas sukelia ypating ir nepageidaujam pavirini sluoksni deformavimsi: mediaga tarytum
itrykta i po slegianios detals (7.2, a pav.). Prisiminkite, kaip atrodo drgnas paupio smlis po js
kulnu ir aplink js pdos spaud. Pasiirkite, kaip atrodo kalto ar kito rankio dauomoji dalis (7.2, b
pav.). Vartai ar knieds, stipriai spausdamiesi sujungt element skyli pakrat, panaiai deformuoja
t skyli paviri, apskritos skyls pasidaro ovalins (7.2, c pav.), ir tokia konstrukcijos jungtis ima
klibti, tampa nebepatikima.

7.2 pav.
Toks sutelktinis mao slyio ploto gniudymas vadinamas glemimu.
Glemimas susijs ne su tangentiniais, bet su normaliniais (gniudomaisiais) tempimais. Ir jokiu
bdu jis nesietinas su lyties deformacija. ia, iame (lyties) skyriuje glemim nagrinjame tik dl to,
kad jis danai lydi kirpim, tik dl to, kad dano kerpamo elemento stiprum btina tikrinti ir glemimo
atvilgiu.
Glemiamieji tempimai yra atskiras slyio (kontaktini) tempim atvejis. Pastarieji bus
aptariami vliau. Glemiamasis tempimas yra tarsi vidutinis slyio tempimas. Mat, tempimai detali
slyio plote pasiskirsto gana sudtingai (ypa kai slyio pavirius kreivas, 7.2, d pav.). Todl yra
priimta glemiamuoju tempimu laikyti glemimo jgos F
p
santyk su projektiniu glemiamuoju plotu A
p
.
Projektinis plotas yra tikrojo slyio ploto projekcija ploktum, statmen glemimo jgai (7.3 pav.; ia
A
p
=td). Glemiamojo tempimo simbolis daniausiai indeksuojamas raide p (angl. pressure - spaudimas)
arba raide b (angl. bearing - atraminis, glemiamasis). Taigi, glemiamasis tempimas
p
p
p
A
F
= . (7.2)

7.3 pav.
Nors, kaip jau tarme, (7.2) formule apskaiiuotas dydis tra vidutin tempim reikm, bet jis
visikai tinka konstrukcij stiprumui skaiiuoti, kadangi konstrukcini mediag projektinis
glemiamasis stipris (ar leistinasis tempimas) nustatomas taip pat pagal vidurk.
7.4. Kerpam ir glemiam jungi skaiiavimas
Stiprumas kirpimo poiriu turi bti skaiiuojamas konstrukcij element, kurie sujungti vartais,
kaiiais, kniedmis, virintinmis uleistinmis silmis, klijais, kiriais ir pan. Beveik visose tokiose
jungtyse (iskyrus virintines siles bei klij sluoksnius) kyla ir glemimo pavojus.
Stiprumo slygomis reikalaujama, kad kerpamieji ir glemiamieji tempimai, ireikti (7.1) ir
(7.2) formulmis, neviryt atitinkamo projektinio stiprio:
kerpamieji:
s
s
s
s
R
A
Q
= , (7.3)
glemiamieji:
p
p
p
p
R
A
F
= . (7.4)
ioms slygoms kirpimo ar glemimo jga paprastai lengvai randama (pjvio metodu). Keblum
ir klaid pasitaiko skaiiuojant kerpamj arba glemiamj plot; todl ir panagrinsime, kaip tuos plotus
vairiose sandrose rasti.
Vartins jungtys. Kai vartais jungiami keli tempiamieji elementai (7.4, a pav.), j tempimo (ar
gniudymo) jgos vart (ar kelis vartus) veikia kaip kirpimo, jgos. Jeigu vartas i jg neatlaiko, jis
suyra, sukarpomas keliais pjviais du ar net kelis gabalus (kaip 7.4, b paveiksllio, io pavyzdio
kerpamj pjvi skaiius k=4). Kai varto skersmuo d, vieno varto kerpamasis plotas A
s1
=kd
2
/4, o
jeigu kirpimo jga Q
s
tenka ne vienam, o keliems (n) vartams, tai t jg atitinkantis kerpamasis plotas
A
s
=nA
s1
=nkd
2
/4. (7.5)
i ploto iraik ir reikia rayti stiprumo slyg (7.3), o i jos jau galima sprsti, kiek vart
(arba kokio skersmens vart) reikia tai jungiai.

7.4 pav.
Turi bti garantuotas ir glemiamasis vartins jungties stiprumas. Viena varto pus lieiasi su
vienais jungiamaisiais elementais, kita - su kitais. Tokiu bdu, egzistuoja du varto slyio su elementais
plotai: A
p
ir A
p
, (7.5 pav.).

7.5 pav.
Ir vien, ir kit slyio plot veikia vienodos glemimo jgos (pagal 7.3, a pav.: plot A
p
glemia
jga F
p
=F/3+F/3+F/3=F, plot A
p
- jga F
p
=F/2+F/2=F). Taigi, keli (n) vart projektinis
glemiamasis plotas, nustatytas pagal 7.3 ir 7.5 paveikslus, yra
( )
( )

+ =
+ + =
=
.
,
4 2
5 3 1
t t nd A
t t t nd A
A
p
p
p
(7.6)
Kadangi glemimo jgos F
p
ir F
p
vienodos, tai didesni glemiamieji tempimai yra tame
slytyje, kurio plotas maesnis, todl stiprumo slyg (7.4) rayti reikia A
p
,
min
, t.y. t i dviej (A
p
ir
A
p
), kuris maesnis.
Varto ir jungiam element slyio plot 7.5 paveiksllyje nubraime ant varto, nors lygiai
toks pat plotas (ir lygiai toki pat glemiamj tempim veikiamas) yra ir element skyli paviriuje.
Nepamirkime, kad glemiamasis tempimas yra sutartinis (vidutinis) poveikio parametras. Vartins
jungtys suyra arba nukirpus vart, arba iplus jungiam element. Tas iplimo pavojus priklauso nuo
jungiamojo elemento skyli padties (j atstumo nuo elemento pakraio) ir nuo glemiamj tempim.
Pagaliau sandra tampa nepatikima jau tada, kai skyls (dar neipltos) dl glemiamj tempim
pasidaro pailgos, ovalins. Taigi, i tempim didum reikia apriboti vis pirma jungiamuosiuose
elementuose. Todl ir stiprumo slygos - nelygybs (7.4) - deinij pus daniausiai raomas ne
varto, bet jungiamojo elemento projektinis glemiamasis stipris.
Virintins jungtys. ia kalbsime tik apie uleistines virintines jungtis (7.6, a pav.), nes btent
toki jungi sils suyra dl kirpimo jg. Besiprieinantis apkrovoms sils skerspjvis yra artimas
trikampiui (7.6, b pav.), o siauriausias tokios sils pjvis (per kur sil gali bti nukirpta) yra 0,7h
ploio (ia h - sils statinis). Todl projektinis kerpamasis kertins virintines sils plotas yra
A
s
=0,7hL, (7.7)
ia L - visas sils ilgis. i ploto iraika gali bti ir kitokia, ji priklauso nuo virinimo bdo ir kit
faktori.
Kai virintin jungtis (7.6, a pav.) suyra, jos vaizdas gali bti madaug toks, kaip parodyta 7.6, c
paveikslliu.

7.6 pav.
kiriai. Ir kirpimo (sklimo), ir glemimo poveikiai labai svarbs medini konstrukcij jungi
stiprumo skaiiavimui. Ypatingas io skaiiavimo bruoas yra tas, kad mediena - anizotropin mediaga
(jos savybs vienokios iilgai sluoksni, kitokios - skersai), todl reikia atidiai irti, kuria kryptimi
veikia sklimo ar glemimo jga pagal tai nustatyti projektin stipr. Jeigu jungties forma sudtinga,
kerpamajam plotui nustatyti visada praveria suardytos jungties brinys (kaip 7.7 pav.).

7.7 pav.
Klijuotins jungtys. ia kalbsime apie tas jungtis, kuriose jgos veikia iilgai, o ne skersai klij
sluoksnio, t.y. jos stengiasi du suklijuotus pavirius pastumti (ar pasukti) vien kitu, o ne atplti vien
nuo kito. Tokiu atveju klij sluoksnio plotas ir yra kerpamasis plotas A
s
, raytinas stiprumo slyg (7.3),
o projektinis stipris R
s
nustatomas pagal klij savybes.
7.5. Sukamas skritulinio skerspjvio strypas. tempimai, deformacijos, poslinkiai
Nagrinsime grynj sukim - strypo deformavim vienintele ra sukimo momentu. Tik tuo
atveju, kai sukamo strypo skerspjvis skritulinis arba iedinis, strypo skerspjviai neisikraipo, galioja
plokij pjvi hipotez ir galima rodyti, kad visuose strypo takuose yra grynosios lyties
deformacija, o tempimai bet kuriame skerspjvio take k ireikiami gana paprasta formule:
k p
k
I
T

= , (7.8)
ia T - skerspjvyje veikiantis sukimo momentas, I
p
- skerspjvio ploto polinis inercijos momentas,
k
-
tako k atstumas nuo skerspjvio centro. Tangentinio tempimo kryptis visada statmena spinduliui, kuris
jungia skerspjvio centr su taku, kuriame veikia tempimas. I (7.8) formuls matyti, kad tangentiniai
tempimai skerspjvyje pasiskirsto pagal tiesin priklausomyb (7.8 pav.) - jie lygs nuliui skerspjvio
centre ir turi didiausi reikm skerspjvio periferijoje, pakratyje. ra vietoj
k
didiausio spindulio

max
reikm ir inodami polinio atsparumo momento iraik W
p
=I
p
/
max
, ireikiame didiausi
tangentin tempim:
p
W
T
=
max
. (7.9)

7.8 pav.
Vien sukimo moment veikiamas strypas lieka tiesus, tik jo skerspjviai pasisuka apie z a
vienas kito atvilgiu. Sukamo strypo deformavimosi ties bet kuriuo jo skerspjviu intensyvum apibdina
santykinis sskis
p
GI
T
= , (7.10)
ia T - nagrinjamajame strypo skerspjvyje veikiantis sukimo momentas, G - strypo mediagos
lyties modulis, I
p
- skerspjvio polinis inercijos momentas. Santykinis sskis matuojamas kampo
vienetais, tenkaniais strypo ilgio vienetui (pavyzdiui, radi anais metrui).
Santykinis sskis yra apibendrintoji sukamo strypo deformacija. Palyginkite jo iraik
(7.10) su tempiamo strypo iilgins deformacijos iraika (2.6): abiej iraik skaitiklyje yra ra,
o vardiklyje mediagos mechaninio rodiklio ir skerspjvio geometrinio rodiklio sandauga.
Pastaroji sandauga (GI
p
) kai kada vadinama strypo skerspjvio sukamuoju standumo modulius arba
standiu (kuo didesn i sandauga, tuo standesnis strypas, tuo maiau jis susisuka).
Bet kuris strypo skerspjvis kito kurio nors skerspjvio atvilgiu pasisuka kampu

= =
L
p
L
dz
GI
T
dz
0 0
, (7.11)
ia L - atstumas tarp nagrinjamj skerspjvi. Tik tuo atveju, kai visame tame strypo ruoe santykinis
sskis yra pastovus dydis (t.y. kai T=const, G=const, I
p
=const), galima kamp ireikti be integralo:
L
GI
T
L
p
= = . (7.12)
Jeigu reikia nustatyti, pavyzdiui, kokiu kampu pasisuka vienas strypo galas kito galo atvilgiu,
reikia vis sukamo strypo ilgi suskaidyti ruous, kuri kiekvieno santykinis sskis bt pastovus,
apskaiiuoti kiekvieno ruoo susisukimo kamp
j
, o visas iekomasis kampas

= = =
= = =
n
j
j
pj j
j
n
j
j j
n
j
j
L
I G
T
L
1 1 1
. (7.13)
Kampas yra analogikas tempiamo (gniudomo) strypo ilgio pokyiui L (r. 2.4 poskyr). Juo
naudojams, kai reikia nustatyti kurio nors skerspjvio kampin poslink. Sukam stryp kampini
poslinki skaiiavimo metodika analogika tempiam stryp poslinki skaiiavimui (r. 2.5 poskyr).
Lig iol nesirpinome, kaip nustatoma ta vienintel ra sukimo momentas T,
pasitikjome pjvio metodu bei pusiausvyros lygtimis. Taiau bna taip tvirtint sukam stryp,
kad, deja, i lygi nepakanka. Tai statikai neisprendiamieji sukami strypai. Tokiems
strypams tenka rayti papildomas geometrines deformavimo lygtis, panaias tempiam bei
gniudom stryp deformavimo lygtis, nagrintas 2.9 poskyryje. Grynojo sukimo veikiamas
statikai neisprendiamas strypas daniausiai yra abiem galais standiai tvirtintas, ir jo geometrin
lygtis yra analogika (2.28) lygiai:
0
1 1
= =

= =
n
j
j
n
j
j j
L . (7.14)
ia lygtimi konstatuojame, kad strypo galai nepasisuka vienas kito atvilgiu (nes jie abu
tvirtinti, abu nejuda).
Greta pusiausvyros lygi, geometrini deformavimo lygi paraome dar fizikines
deformavimo lygtis - jas atstoja iraikos (7.10) arba (7.12). Sprsdami visas lygtis drauge, randame
ras (sukimo momentus), deformacijas (santykinius sskius), o po to, jei reikia, - ir tempimus.
Strypui susukti reikia energijos. Ta energija idealiai tampriame strype susikaupia potencins
energijos pavidalu. Susukto strypo potencin deformavimo energija ireikiama puse ros,
deformacijos ir ilgio sandaugos (tai rodoma analogikai, kaip ir tempiamo strypo atveju, r. 2.7
poskyr): dU=tdz/2. ra santykinio sskio reikm (7.10) ir integruodami per vis strypo ilg,
gauname

=
L
p
dz
GI
T
U
0
2
2
,
o kai visame strype (arba jo ruoe) sukimo momentas T=const ir standis GI
p
=const, susukto
strypo potencin deformavimo energija
p
GI
L T
U
2
2
= . (7.15)
7.6. Sukam skritulinio skerspjvio stryp stiprumas ir standumas
Sukamo strypo tempim bvis yra grynoji lytis. tempim pasiskirstym tokio strypo
vairiuose pjviuose rodo brinys (7.9 pav.). Kai mediaga plastika, ji suyra dl tangentini
tempim poveikio - paprastai skerspjvio ploktumoje (7.10 pav., a). Taip nusukamas minkto
plieno strypas; sivaizduokite, kaip atrodyt Js rankomis nusuktas labai plastikos mediagos,
pavyzdiui i plastilino sukoiotas, strypelis.

7.9 pav.

7.10 pav.
Trapaus strypo (pvz., ketaus, stiklo) suirim lemia svarbiausieji tempiamieji tempimai
1
,
kurie atplia vien strypo dal nuo kitos. Kadangi i tempim kryptis su strypo skerspjviu
sudaro 45 kamp, tai ir atplyta strypo dalys striu pjviu (7.10 pav., b).
Pagaliau kai sukamas sluoksniuotas strypas (pvz., medinis), lemia tangentiniai tempimai
iilginse sukamo strypo ploktumose - btent dl j skeliamojo poveikio sluoksniai atsiskiria vienas
nuo kito, strypas sueija (7.10 pav., c) ir tuo bdu praranda stiprum.
Visais iais atvejais stiprumo slygomis tenka apriboti t pat dyd - tangentin tempim
(nes net ir
1
=). is tempimas apskaiiuojamas pagal (7.8) arba (7.9) formul. Taiau vertinant
sukamo strypo stiprum, reikia nepamirti, kad grynoji lytis yra dviais (ne vienasis) tempim
bvis ir todl greta svarbiausiojo tempimo
1
savo tak daro ir
3
=-; taigi stiprumo slyg kai
kada tenka formuluoti, pasitelkiant kuri nors irimo ar plastikumo hipotez (5.4 poskyris).
Detaliau nagrinti ia sukamo strypo stiprum neverta, nes konstrukcij elementuose tokio, grynojo
sukimo praktikai nepasitaiko, o kai greta sukimo momento veikia dar ir kitos ros, tempim bvis
dar sudtingesnis; apie toki stryp stiprumo klausimus kalbsime sudtingojo deformavimo
skyriuje.
Sukamo strypo standumo slygomis bna apribojamas arba santykinis sskis, ireikiamas
(7.10) formule, arba strypo ruoo (pavyzdiui, viso veleno ilgio) susisukimo kampas ,
apskaiiuojamas pagal (7.12) bei (7.13) formules. Standumo slygomis gali bti tikrinama, ar
strypas ne per daug susisuka; galimas ir projektinis udavinys, kur sprsdami i standumo
slygos nustatome, koks turi bti strypo skerspjvis (skersmuo), kad strypas perdaug
nesusisukt.
8. PAPRASTASIS LENKIMAS
8.1. Paprastojo ir grynojo lenkimo svokos
Antrajame skyriuje nagrintasis tempiamas tiesus strypas pailgja, bet lieka tiesus, nagrintojo
sukamo strypo ais taip pat lieka tiesi. Tarp nagrint lig iol atvej nebuvo toki poveiki, dl kuri
tiesaus strypo ais tapt kreiva. Strypas ilinksta tik tuo atveju, kai jo skerspjviuose veikia lenkimo
momentai M
x
ir M
y
. Lenkimo moment veikiamas, tiesus strypas gali slinkti bet kaip, jo ais gali
pasidaryti net gana sudtinga erdvine kreive. iame skyriuje nagrinsime tik tokius lenkiamus tiesius
strypus, kuri skerspjviai yra simetriki, o visos jgos (ir apkrova, ir reakcijos) veikia vien ios
simetrijos ploktumoje. Tokiu atveju strypas linksta btent toje jg ploktumoje, t.y. strypo ais
linkdama neikrypsta i tos ploktumos ir tampa plokia kreive, ne erdvine.
Tok deformavim, dl kurio strypas tik ilinksta ir ilinksta tik jg ploktumoje, vadiname
paprastuoju lenkimu (kartais - plokiuoju lenkimu).
Paprastj lenkim sukelia vienas i lenkimo moment (M
x
0 arba M
y
0), daniausiai lydimas
vienos i skersini jg (Q
y
alia M
x
arba Q
x
alia M
y
- taigi abi ros, lenkimo momentas ir skersin
jga, veikia toje paioje ploktumoje, 8.1 pav.).

8.1 pav.
Turdami omenyje, kad paprastojo lenkimo atveju niekada nebna dviej lenkimo moment bei
dviej skersini jg, iame skyriuje kai kada net indeks neymsime, raysime tiesiog M ir Q
(inodami, kad tai yra arba M
x
ir Q
y
, arba M
y
ir Q
x
).
Kai veikia daugiau r (pvz. kai dar ir ain jga N0 arba kai nelygs nuliui abu lenkimo
momentai), deformavimas nebevadinamas paprastuoju lenkimu - tai jau sudtingojo deformavimo.
Kai visos jgos veikia strypo simetrijos ploktumoje (kurioje yra ir iilgin strypo ais z),
skerspjviuose neatsiranda moment z aies atvilgiu (t.y. sukimo moment T). O kad skerspjviuose
nebt ir aini jg, visos jgos (ir apkrovos, ir reakcijos) turi bti statmenos strypo aiai - tai dar viena
btina paprastojo lenkimo slyga. Bendra ivada: paprastj lenkim sukelia strypo aiai statmenos jgos,
veikianios vienoje strypo simetrijos ploktumoje. Vliau pamatysime, kad paprastojo lenkimo atvej gali
bti ir asimetriko skerspjvio strypuose.
Paprastojo lenkimo veikiam ties stryp prasta vadinti sija (nors kai kada sija pavadinamas ir
sudtingiau deformuojamas strypas).
Ypatingas paprastojo lenkimo atvejis yra grynasis lenkimas - kai kiekviename skerspjvyje
veikia vienintel ir vienodo didumo ra - lenkimo momentas, o skersini jg i viso nra.
Konstrukcijose reta stryp su grynojo lenkimo ruoais (8.2 pav.), t.y. su ruoais, kuriuose
skersin jga Q=0, o lenkimo momentas nelygus nuliui ir btinai vienodo didumo, nes tai slygoja
diferencialin priklausomyb dM/dz=Q=0 (tik tuo atveju, kai funkcija M=const, ios funkcijos ivestin
prilygsta nuliui).

8.2 pav.
Nors sijos lenkimas ir nra sudtingas, vis tiek jos skerspjviuose veikia daniausiai po dvi ras
- lenkimo momentas ir skersin jga (iskyrus retai pasitaikanius grynojo lenkimo ruous). Taigi ir sijos
tempim bvis, ir jos stiprumas priklauso nuo i dviej ir bendro poveikio. Abi ros (ir ypa
lenkimo momentas) nra pastovios, kinta iilgai sijos. Bna svarbu nustatyti, kuriuose skerspjviuose
r poveikis pavojingiausias, todl ir r pasiskirstymo sijoje dsniai ininieriui rpi.
ros ypatinguose (skaiiuojamuosiuose) pjviuose randamos pjvio metodu (1.4 poskyris), o j
pasiskirstymas tarp t skaiiuojamj pjvi nustatomas pagal diferencialines priklausomybes (1.2)-(1.4):
q=-dQ/dz, Q=dM/dz, q=-d
2
M/dz
2
.
Remdamiesi iomis priklausomybmis, sudarome r diagramas. Btent lenkimo atveju ios
diagramos teikia daug vaizdios informacijos.
Danai mums rpi ekstremins r reikms. Jas galima nustatyti pagal sudarytas r
diagramas. Kai diagrama sudaryta i tiesi atkarp, ekstremum vieta bna akivaizdi. Kai ekstremumas
yra netiesiniame diagramos ruoe, jo tiksliai vietai nustatyti naudojams matematikos taisykle: funkcijos
ekstremumas yra ties ta argumento reikme, su kuria pirmoji funkcijos ivestin prilygsta nuliui. Taigi,
ekstremin lenkimo momento M(z) reikm yra ten, kur dM(z)/dz=0. Kadangi dM/dz=Q, tai ekstreminis
lenkimo momentas (M
max
, M
min
) yra vis pirma tuose sijos skerspjviuose, kuriuose skersin jga lygi
nuliui (t.y. ties kuriais skersini jg diagrama kerta a). Be to, ekstremini lenkimo momento reikmi
gali bti alia t skerspjvi, prie kuri yra pridti apkrovos jg momentai.
8.2. Normaliniai tempimai
Skersin jga normalini tempim pasiskirstymui takos beveik neturi. Todl nustatysime, kaip
normaliniai tempimai pasiskirsto skerspjvyje grynojo lenkimo atveju (kai Q=0), o gautj formul
daniausiai galsime naudoti ir kitiems paprastojo lenkimo atvejams.
Nordami isiaikinti, kokie yra geometriniai grynojo lenkimo dsniai, atliekame tok
eksperiment. Tiesaus strypo one briame iilgines ir joms statmenas skersines tieses (8.3 pav., a).
Strypo galus apkrov momentais (8.3 pav., b), pastebime, kad iilgins linijos ilinksta, o skersins lieka
tiesios ir statmenos iilginms. Galima spti, kad ploktieji skerspjviai (kuri kontr ymi ios
skersins linijos) po deformavimo lieka plokti ir statmeni sunkusiai iilginei aiai, t.y. kad galioja
plokij pjvi hipotez.

8.3 pav.
Paveiksle matyti, kad strypui linkstant vienoje strypo pusje (viruje) atstumai tarp skersini
linij didja (a
1
>a), kitoje - maja (a
2
<a). Taigi, strypo sluoksniai vienoje pusje ilgja, kitoje trumpja.
Be abejo, viduryje turi bti ir toks sluoksnis, kuris nei ilgja, nei trumpja (tik ilinksta).
Strypo sluoksnis, kurio .ilgis lenkimo metu nekinta, vadinamas neutraliuoju sluoksniu.
io sluoksnio sankirtos su skerspjvio ploktuma linija vadinama skerspjvio neutralija linija.
Paprastojo lenkimo atveju neutralusis sluoksnis (NS) yra statmenas jg ploktumai, o neutralioji
linija - jg linijai (8.4 pav.).

8.4 pav.
Remdamiesi io poskyrio pradioje apraytuoju eksperimentu, galime gauti geometrin lygt, kuri
sieja iilgin bet kurio sijos sluoksnio deformacij su to sluoksnio padtimi (sluoksnio koordinate y):
y
y

= = , (8.1)
ia - ilinkusios iilgins strypo aies kreivio spindulys, - strypo aies kreivis.
Grynojo lenkimo geometrin lygt gauname, lygindami be galo trumpo (dz ilgio) sijos ruoelio
vaizd prie ir po deformavimo.
Darome prielaid, kad lenkiamos sijos sluoksniai vienas kito nespaudia, kad tarp j (skersai
sijos) normaliniai tempimai neveikia. i prielaida visikai priimtina, kai galioja poslinki maumo
prielaida, t.y. kai sija ilenkiama labai maai. Taigi tariame, kad normaliniai tempimai veikia tik iilgai
sluoksnio (ta kryptimi sluoksn tempia arba gniudo). Kadangi skersins jgos nra (nagrinjame juk
grynj lenkim), tai nra ir tangentini tempim, todl skerspjvio ploktuma yra svarbiausioji
ploktuma, o joje veikiantys normaliniai tempimai - svarbiausieji tempimai: =
1
, jeigu tempia (tada

2
=
3
=0); =
3
, jeigu gniudo (tada
1
=
2
=0). I trij galim svarbiausij tempim nelygus nuliui tik
vienas (iilgai sijos), taigi vis sluoksni tempim bvis grynojo lenkimo atveju yra vienasis, o
tempimus su deformacijomis sieja paprasiausia Huko dsnio iraika =E. ra i iraik
deformacijos reikm i (8.1), gauname:
=-Ey. (8.2)
itoki tempim reikm panaudojame integralinje lenkimo momento iraikoje (1.11).
Suprasdami, kad sijos mediaga vienalyt (o vienalyts mediagos tamprumo modulis E visur vienodas),
neutraliojo sluoksnio kreivis taip pat nepriklauso nuo skerspjvio ploto elemento dA padties, todl
sandauga E=const ir gali bti ikelta prie integralo enkl:
x
A A
x
I E dA y E dA y M = = =

2
.
I ia galime ireikti sijos neutraliojo sluoksnio (sijos iilgins aies) kreiv:
x
x
EI
M
= =

1
, (8.3)
o ra i reikm (8.2), gauti ir formul sijos skerspjvio normaliniams tempimams skaiiuoti:
y
I
M
x
x
=
. (8.4)
Taigi, normaliniai tempimai bet kuriame lenkiamo strypo skerspjvio take yra proporcingi to
tako koordinatei, matuojamai nuo neutraliosios linijos (kuri paprastojo lenkimo atveju sutampa su
skerspjvio centrine aimi x). Proporcingumo koeficientas yra santykis M
x
/I
x
- lenkimo momento
neutraliosios linijos atvilgiu ir skerspjvio inercijos momento ios linijos atvilgiu santykis
(sidmkime, kad jeigu jg linija sutapt su x aimi, t.y. jeigu lenkiama bt kitoje simetrijos
ploktumoje, raids x ir y formulje susikeist vietomis).
Prisiminsime dar kart, kokiomis slygomis remdamiesi gavome (8.4) formul:
galioja plokij pjvi hipotez;
poslinkiai mai, todl sluoksniai vienas kito nespaudia ir tempim bvis vienasis;
galioja proporcingumo (Huko) dsnis;
mediaga vienalyt (E=const).
Jeigu bent viena i slyg netenkinama, (8.4) formul nebegalioja. Ir dar svarbu nepamirti, kad
i formul skirta paprastajam lenkimui, kurio svoka apibrta 8.1 poskyryje.
Reikia atsiminti, kad paprastasis lenkimas reikiasi, kai jg linija skerspjvyje sutampa su viena
i skerspjvio svarbiausij ai, kai visos apkrovos ir reakcij jgos veikia ploktumoje, einanioje per
centrines svarbiausisias strypo skerspjvi ais (tokia ploktuma vadinama svarbiausija strypo
ploktuma; bet kuri iilgin strypo simetrijos ploktuma yra svarbiausioji).
Maa to - kai skerspjvis nra simetrikas jg linijos atvilgiu, lenkiamo elemento skerspjvyje
dl asimetriko tangentini tempim pasiskirstymo gali atsirasti sukimo momentas. Kad jo nebt (kad
lenkimas bt paprastasis), jg linija turi sutapti ne su bet kuria svarbiausija skerspjvio aimi, o su
aimi, einania per vadinamj lenkimo centr. Asimetriko skerspjvio lenkimo centras nesutampa su
skerspjvio figros svorio centru, ir is nesutapimas ypa reikmingas, kai lenkiamasis elementas yra
plonasienis.
Normalini tempim pasiskirstymas lenkiamo strypo skerspjvyje vaizduojamas ploktuma,
kurios sankirtos su skerspjviu linija yra neutralioji linija =0. Neutralioji linija dalija skerspjv (o
neutralusis sluoksnis - vis stryp) teigiam normalini tempim (tempiamj) ir neigiam normalini
tempim (gniudomj) zonas (8.5 pav.). Ties neutralija linija (ties skerspjvio svorio centru)
normaliniai tempimai lygs nuliui, kituose takuose j reikms proporcingos tako atstumui nuo
neutraliosios linijos, o j didiausios reikms yra skerspjvio takuose, kurie labiausiai nutol nuo
neutraliosios linijos (takuose su koordinatmis y
max
ir y
min
). Jeigu lenkimo momentas teigiamas (M
x
>0),
tai
0
max max
> = y
I
M
x
x
, 0
min min
< = y
I
M
x
x
.

8.5 pav.
Jeigu sija pagaminta i mediagos, kuri gerai prieinasi gniudymui ir beveik nelaiko tempimo
jg (pvz. tokia mediaga yra betonas), btina atidiai irti, kuri sijos pus yra tempiama, nes btent j
reikia sustiprinti armatra, pajgia prieintis ir tempimui. Gelbetonio sijose darbo armatra dedama
visada tempiamj zon, gniudomojoje zonoje bna daniau tik pagalbiniai, montainiai armatros
virbai.
Danai sij skerspjviai bna simetriki ir neutraliosios linijos atvilgiu, tada |y
min
|=y
max
ir
|
min
|=
max
. Kadangi santykis I
x
/|y|
max
=W
x
(atsparumo momentui), tai tokiu atveju maksimals normaliniai
tempimai
x
x
W
M
=
max
. (8.5)
Kai sijos skerspjvis nra simetrikas neutraliosios linijos atvilgiu ir jo centras nra ties aukio
viduriu (8.6 pav.), gniudomojoje ir tempiamojoje zonoje ekstremins tempim reikms nevienodos:
jeigu tempiamos zonos auktis h
t
maesnis u gniudomos h
c
, tai |
min
|>
max
. iuo atveju tenka skaiiuoti
dvejop atsparumo moment - vienas j (W
xt
) skirtas tempiamiesiems, maksimaliems tempimams
skaiiuoti, kitas (W
xc
) gniudomiesiems, minimaliems:
W
xt
=I
x
/h
t
, W
xc
=I
x
/h
c
,
o po to
xt
x
W
M
=
max
,
xc
x
W
M
=
min
. (8.6)

8.6 pav.
Kai tokia nesimetriko skerspjvio sija pagaminta i mediagos, kuri nevienodai prieinasi
tempimo ir gniudymo poveikiams, taip pat labai svarbu atidiai nustatyti, kurioje pusje yra tempiamoji,
kurioje gniudomoji zona. Nuo to priklauso, kurie ekstreminiai tempimai didesni - gniudomieji ar
tempiamieji, ir kurioje zonoje didesnis irimo pavojus. Pavyzdiui, betonini sij skerspjviai turi bti taip
orientuoti, kad tempiamosios zonos auktis bt maesnis u gniudomosios (8.7 pav.), t.y. plaioji sijos
pus turi bti tempiama, o ne atvirkiai.
Formul (8.4) buvo gauta grynojo lenkimo atvejui (kai nra skersins jgos), taiau ji priimtina ir
daugumai kit praktini paprastojo lenkimo atvej. Nors dl skersins jgos poveikio skerspjviai kiek
isikraipo, nebegalioja plokij pjvi hipotez, bet normalini tempim reikms nuo to paprastai
maai tepakinta. i formul bei i jos gautos (8.5) ir (8.6) formuls nevartotinos tik tada, kai skersin jga
yra labai didel, o lenkimo momentas labai maas (kai deformavimui lemiam tak turi btent skersin
jga), pavyzdiui, kai gana trump sij veikia labai didels apkrovos jgos. Tok deformavim tekt
nagrinti sudtingesniais tamprumo teorijos metodais.
Labai svarbu turti tvirtus sijos normalini tempim skaiiavimo gdius, gerai mokti nustatyti
ekstremines tempim reikmes.

8.7 pav.
8.3. Tangentiniai tempimai
Kai lenkiamo strypo (sijos) skerspjv veikia ne tik lenkimo momentas, bet ir skersin jga (kai
lenkimas nra grynasis), vairiuose skerspjvio takuose veikia ne tik normaliniai, bet ir tangentiniai
tempimai. Dar daugiau - tangentini tempim atsiranda ir iilginiuose sijos pjviuose (veikia i
tempim dualumo dsnis!).
Jeigu apsiribosime sijomis, kuri skerspjviai siauri (plotis daug maesnis u aukt, b<<h),
galsime padaryti dvi prielaidas:
tangentiniai tempimai visame skerspjvyje yra lygiagreiai skersinei jgai, ||Q;
tangentini tempim reikms yra vienodos per vis skerspjvio plot, =const
b
(tai
nereikia, kad ie tempimai nekinta per skerspjvio aukt).
Padar tokias prielaidas, gauname formul tangentiniam tempimui bet kuriame sijos skerspjvio
take k skaiiuoti (8.8 pav.):
k
k
k
Ib
S Q
= . (8.7)
ioje formulje du dydiai nepriklauso nuo tako k padties - tai skerspjvyje veikianti skersin
jga Q (pagal 8.8 pav. - Q
y
) ir viso skerspjvio ploto inercijos momentas I neutraliosios linijos atvilgiu
(I
x
). Taiau kiti du dydiai nuo nagrinjamo tako padties priklauso: b
k
- materialusis skerspjvio plotis
ties tuo taku (matuojamas kryptimi, statmena jg linijai) ir S
k
- skerspjvio dalies, esanios vien pus
nuo tiess, nubrtos per tak k (lygiagreios neutraliajai linijai), statinis momentas neutraliosios linijos
atvilgiu. Kadangi tangentinio tempimo enklas visada sutampa su skersins jgos enklu, tai statinis
momentas S
k
formul raomas absoliutiniu didumu.
Kadangi danai tenka nagrinti kirpimo jgas, veikianias iilginiuose sluoksniuose, naudinga
turti formule ireikt i iilgini kirpimo jg intensyvum (8.8 pav.):
I
S Q
b q
k
k k
= = , (8.8)
ia simboli prasm ta pati, kaip ir (8.7) formulje. Formul (8.7) pirmasis 1855 m. gavo rus ininierius
ir mokslininkas D. uravskis, todl ta formul danai vadinama uravskio formule, o jo padaryta
prielaida apie tangentini tempim vienodum per vis plot - uravskio hipoteze.
Formulms (8.7) ir (8.8) gauti nagrinjome labai trump (dz ilgio) sijos element, ipjaut i sijos
dviem skerspjviais ir vienu horizontaliu pjviu.

8.8 pav.
Tangentiniam tempimui sijos skerspjvio take k skaiiuoti taikytinas toks algoritmas:
per skerspjvio svorio centr nubriame neutralij linij, kuri yra statmena jg linijai
(skersins jgos Q krypiai);
apskaiiuojame viso skerspjvio inercijos moment I neutraliosios linijos atvilgiu;
per nagrinjamj tak k nubriame ties, lygiagret neutraliajai linijai;
nustatome materialj skerspjvio plot b
k
ties taku k (materialj nubrtos per t tak
tiess ilg; r. 8.9 pav.);
apskaiiuojame atkirstos tiese skerspjvio dalies statin moment S
k
skerspjvio neutraliosios
linijos atvilgiu (pasirenkame t dal, kurios S
k
lengviau skaiiuoti);
pagal (8.7) formul apskaiiuojame tangentinio tempimo
k
reikm.

8.9 pav.
Kintant tako k vietai sijos skerspjvyje, tangentinio tempimo reikm kinta priklausomai nuo
santykio |S
k
|/b
k
, o is santykis priklauso nuo tako k koordinats y
k
. Maksimali tempimo reikm yra ten,
kur is santykis didiausias:
max
max

=
k
k
b
S
I
Q
. (8.9)
Daniausiai (iskyrus retas skerspjvi formas, panaias romb su striaine, statmena skersins jgos
krypiai) tas maksimumas yra ties neutralija linija (btent ia visada yra maksimali |S
k
| reikm).
Pavyzdiui, staiakampio skerspjvio sijoje maksimalus tangentinis tempimas (ties neutralija linija) yra
A
Q
2
3
max
= , (8.10)
skritulinio skerspjvio -
A
Q
3
4
max
= , (8.11)
t.y. maksimalus tempimas ia yra 1,50 ar 1,33 karto didesnis u vidutin skerspjvyje veikiani
tangentini tempim reikm. Kitokios formos skerspjviams tenka apskaiiuoti |S
k
|
max
, kuris visada yra
puss skerspjvio (t.y. skerspjvio dalies, esanios vien pus nuo neutraliosios linijos) statinis
momentas neutraliosios linijos atvilgiu. Standartini profili lentelse danai yra skiltis su btent iomis
statinio momento reikmmis.
Ir nepamirkime, kad (8.7) ir (8.8) formuls tinka tik siauriems skerspjviams, kuriems galioja
prielaida apie vis tangentini tempim lygiagretum skersinei jgai. O i prielaida, deja, nra visada
patikima.
8.4. Svarbiausieji tempimai ir tempim bvis
Grynojo lenkimo atveju skerspjviuose nra tangentini tempim, taigi skerspjvi ploktumos
yra svarbiausiosios ploktumos, o jose veikiantieji normaliniai tempimai =
z
- svarbiausieji tempimai.
Kitose (statmenose skerspjviui, iilginse) svarbiausiosiose ploktumose nra joki tempim (
y
=
x
=0),
nes daroma prielaida, kad sluoksniai vienas kito nespaudia. Ivada - bet kuriame sijos take i trij
galim svarbiausij tempim nelygus nuliui tra vienas (
1
=
z
>0 arba
3
=
z
<0), tempim bvis visur
vienais.
Kitais paprastojo lenkimo atvejais (kai Q0) skerspjviuose veikia ir normaliniai, ir tangentiniai
tempimai. Taiau iilginse ploktumose, lygiagreiose jg ploktumai, nra tangentini tempim, taigi
ios ploktumos yra svarbiausiosios. Jeigu jose veikt normaliniai tempimai, jie bt svarbiausieji.
Kadangi ios krypties (statmenos jg ploktumai) normalini tempim nra, nelygi nuliui
svarbiausij tempim begali bti ne daugiau kaip du (ploktumose, statmenose jg ploktumai). Taigi
tempim bvis paprastojo lenkimo atveju gali bti tik vienasis arba dviais, negali bti triais.
Ties kratiniais sijos sluoksniais skerspjvyje tangentini tempim nra, veikia tik normaliniai
tempimai: ie sluoksniai tik tempiami arba tik gniudomi, tempim bvis vienais:

1
=
max
>0,
3
=
3
=0 (8.10 pav., 1)
arba

1
=
2
=0,
3
=
min
<0 (8.10 pav., 2)

8.10 pav.
Ties neutraliuoju sluoksniu (8.10 pav., 3) normaliniai tempimai skerspjvyje lygs nuliui, o
tangentini tempim reikm danai yra maksimali. is grynosios lyties atvejis (
z
=
y
=0, 0) yra
ypatingas dviais tempim bvis, ir svarbiausieji tempimai prilygsta ia veikiani tangentini tempim
reikmei:

1
=,
3
=-,
2
=0,
o svarbiausiosios ploktumos sudaro 45 kamp su skerspjvi ploktumomis (r. 4.2 poskyr). Kituose
sijos skerspjvi takuose tempim bvis taip pat dviais, nes juose veikia ir normaliniai, ir tangentiniai
tempimai. Nuo i tempim reikmi priklauso svarbiausij tempim reikms ir kryptys. Panaudoj
(4.17) formul, ra j reikmes
y
=0,
z
=,
yz
=, nustatome, kad paprastojo lenkimo atveju
svarbiausieji tempimai
( )
2 2
3 , 1
4
2
1
+ = (8.11)
(
2
=0). Svarbiausij tempim
1
ir
3
kryptys, taigi ir svarbiausij ploktum padtis nustatoma
formule, gauta i (4.18) formuls:

2
2 = tg . (8.12)
Nuosekliai sujung gretim tak svarbiausij tempim kryptis, gautume vadinamsias
svarbiausij tempim trajektorijas (8.11 paveiksllyje itisinmis linijomis ibrtos maksimali
tempim
1
trajektorijos, brkninmis - minimali
3
). ios trajektorijos vaizdiai rodo ekstremalij
tempim kryptis ir padeda konstruoti lenkiamj element. Pavyzdiui, gelbetonio sijose dedama
alknin armatra danai nukreipiama palei
1
trajektorijas (kad padt betonui prieintis didiausiems
tempiamiesiems tempimams, 8.12 pav.), o aukt metalini sij sieneles reikt standinti striomis
briaunomis, lygiagretmis
3
trajektorijoms (kad dl gniudomj tempim neklupt; kadangi keblu
tokias strias sstandas padaryti, daniau jos daromos statmenos sijos aiai).

8.11 pav.

8.12 pav.
8.5. Sij stiprumas
Stiprumas turi bti garantuotas kiekviename sijos take, o stiprumo slygos iraika priklauso nuo
tempim bvio ties tuo taku. Nors beveik ties visais sijos takais tempim bvis dviais, daugeliu
praktik atvej lemiamas yra kratini sijos sluoksni stiprumas, o ia tempim bvis vienais ir
stiprumo slyga reikia normalini tempim apribojim mediagos stiprumo rodikliu - projektiniu
stipriu:

max
R
t

tempiamojo sluoksnio (8.10 pav., 1) arba
|
min
|R
c

gniudomojo sluoksnio (8.10 pav., 2). ra ekstremini normalini tempim reikmes i (8.5) ir (8.6)
formuli, gauname plaiausiai naudojamas lenkiamo strypo (sijos) stiprumo slygas:
t
R
W
M
=
max
, (8.13)
kai skerspjvis simetrikas neutraliosios linijos atvilgiu (W=W
t
=W
c
; ia paprastai R=R
t
, nes daniausiai
R
t
R
c
), ir
t
t
R
W
M
=
max
, (8.14)
bei
c
c
R
W
M
=
min
, (8.15)
kai W
t
W
c
. iose stiprumo slygose yra praleisti lenkimo moment ir atsparumo moment simboli
indeksai, nurodantieji skerspjvio a (x, y): suprantama, kad prie abiej simboli indeksai turi bti
vienodi (jeigu sijoje veikia lenkimo momentai x aies atvilgiu, tai ir atsparumo momentas nustatomas x
aies atvilgiu). iose slygose praleisti ir papildomi koeficientai, kuriais patikslinami konkrei
konstrukcij stiprumo reikalavimai (galime tarti, kad ia, iame vadovlyje, ie koeficientai laikomi es
lygs vienetui).
Stiprumo slyga (8.13), kaip ir analogikos (8.14) bei (8.15), susieja tris dydius. Kai du i j
inomi, treij galima nustatyti. Kai inome sijos skerspjvio atsparumo moment W ir mediagos stipr
R, galime rasti, kokio didumo lenkimo moment M tas skerspjvis gali atlaikyti (t.y. galime isprsti
laikomosios galios nustatymo udavin). Svarbiausias yra projektinis stiprumo udavinys - kai pagal
inom apkrov (lenkimo moment M) ir numatom mediagos stipr R nustatome, kokio skerspjvio turi
bti sija (koks turi bti jo atsparumo momentas W).
Nra reikalo stiprumo slyg (8.13) tikrinti visuose skerspjviuose, kai jie vienodi (kai visa sija
vienodo skerspjvio), pakanka garantuoti stiprum toje vietoje, kur lenkimo momentas ekstrminis. Todl
daniausiai sijos stiprumo slyga reikiama taip:
R
W
M

max
. (8.16)
Kai skerspjvis nra per vis sijos ilg vienodas, taip pat kai jis nra simetrikas neutraliosios
linijos atvilgiu, o ypa kai mediaga nevienodai prieinasi tempimui ir gniudymui (R
t
R
c
), vienos
slygos nepakanka, tenka nustatyti visus kratinius pavojinguosius sijos takus ir visur garantuoti
reikiam stiprumo atsarg.
Nors daniausiai visos sijos stiprum lemia kratini sluoksni normaliniai tempimai, vis dlto
nereikia pamirti ir tangentini tempim. Reikia tikrinti sijos kerpamj stiprum neutraliajame
sluoksnyje arba arti jo, nes btent ia tangentiniai tempimai didiausi. Stiprumo slyga apriboja
tangentini tempim didum mediagos lyties projektiniu stipriu R
s
:
||R
s
. (8.17)
Paiame sijos skerspjvyje i slyga vargu ar gali bti paeista (nes paprastai tangentiniai
tempimai skerspjvyje yra daug maesni u normalinius). Taiau nepamirtina, kad pagal tangentini
tempim dualumo dsn tokio pat didumo (=) tempimai veikia statmenose ploktumose, t.y.
iilginse sijos ploktumose, tarp sijos sluoksni (8.13 pav.).

8.13 pav.
Jeigu iilginiai sluoksniai silpniau sukib ir lyiai (kirpimui, sklimui) maiau prieinasi, jie gali
atplyti, atskilti vienas nuo kito; btent ir ia slypi sijos suirimo pavojus. Pavyzdiui, medin sija gali
suirti kaip tik dl to, kad, neatlaikiusi iilginiuose sluoksniuose tangentini tempim, supleija, sueija
(8.14 pav.). Dar svarbiau i iilgini sluoksni tangentini tempim poveik tikrinti, kai sija sudtin -
sudaryta i iilgini suklijuot ar kitaip sujungt dali. Toki sij stiprumo skaiiavim nagrinsime
vlia.

8.14 pav.
Daugumai skerspjvio tak (toki kaip 8.10 pav., 4 ir 5) tenka stiprumo slygomis apriboti
bendr abiej tempim - ir normalini, ir tangentini - poveik. Tai daryti manoma tik remiantis kuria
nors irimo ar plastikumo hipoteze (r. 5.4 poskyr). Kadangi sijos daniausiai gaminamos i pakankamai
plastik (netrapi) mediag, paprastai taikomos plastikumo hipotezs. Pavyzdiui, pagal didiausi
tangentini tempim hipotez, pasinaudojus lenkiamo elemento svarbiausij tempim
1
ir
3

iraikomis (8.11), sijos stiprumo slyga paraoma tokia:
R +
2 2
4 , (8.18)
o pagal energetin plastikumo hipotez
R +
2 2
3 . (8.19)
Suprantam, nereikia itoki stiprumo slyg rayti visiems ar net daugumai sijos tak, reikia tik
aptikti vien ar kelis pavojingiausius takus.
Vis pirma reikia nustatyti skerspjv, kuriame veikia nemaas lenkimo momentas ir nemaa
skersin jga. Mat, skerspjvyje su ekstremine lenkimo momento reikme daniausiai skersin jga lygi
nuliui, o ten, kur skersin jga didiausia (pavyzdiui, prie sijos atram) danai lenkimo momentas
nulinis. Todl ir tenka nagrinti drauge abiej r diagramas, iekant pavojingiausio i r derinio
(kartais tartinais gali bti keli skerspjviai, j vis stiprumo slygos ir raytinos).
Kai jau pasirinktas skerspjvis, jame iekoma pavojingiausio tako, t.y. tako su pavojingiausiu
tempim ir deriniu, su didiausia tempim funkcijos reikme. Normalini tempim ekstremins
reikms visada yra kratiniuose skerspjvio takuose, taiau ia tangentiniai tempimai lygs nuliui, o
ten, kur didiausi tangentiniai tempimai (ties neutralija linija), visada =0. Tuo tarpu stiprumo slyg
rayti reikia tokiam takui, kuriame nemaos yra ir normalini, ir tangentini tempim reikms. Toks
takas, pavyzdiui, dvitjame skerspjvyje yra sienels pakratyje, prie pat lentynos: ia reikm yra
artima ekstreminei reikmei, o taip pat nemaas.
8.6. Racionalios formos sijos
Lenkiamo elemento (sijos) form apibria jo skerspjviai - t skerspjvi pavidalas ir dsnis,
pagal kur skerspjviai kinta (jeigu kinta) iilgai sijos aies. Kuo sija plonesn (kuo maiau mediagos
sunaudojama jai), tuo ji racionalesn - inoma, jeigu jos patikimumas yra pakankamas. ia nagrindami
sijos racionalum, kreipsime dmes tiktai stiprumo slyg (nepaisysime standumo reikalavim).
Stiprumo slygoje (8.13) nuo sijos skerspjvio formos priklauso geometrinis rodiklis - atsparumo
momentas W. Kuo didesnis is rodiklis, tuo maesni ekstreminiai normaliniai tempimai, tuo didesn
stiprumo atsarga. Taigi, skerspjvio formos racionalumas yra tiesiog proporcingas atsparumo momento W
reikmei. Kita vertus, kuo didesnis skerspjvio plotas, tuo daugiau mediagos reikia sijai padaryti, tuo
maiau sija ekonomika, tuo maiau racionali. Taigi, sijos skerspjvio racionalumas yra atvirkiai
proporcingas ploto A reikmei. Galutin ivada:
sijos skerspjvio formos racionalumas yra proporcingas dviej skerspjvio geometrini rodikli
- atsparumo momento ir ploto - santykiui
A
W
= . (8.20)
is santykis, skerspjvio racionalumo koeficientas yra tuo didesnis, kuo skerspjvio plotas
daugiau atitols nuo neutraliosios linijos. 8.15 paveiksllyje vairios formos skerspjviai, kuri vis plotai
vienodi, irikiuoti tokia eile, kad i kairs dein j atsparumo momentai, o tuo paiu ir racionalumo
koeficientai didja (jie lyginami su 8.16 pav. kvadratinio skerspjvio koeficientu =
0
). ios eils
pabaigoje nubraiytas idealios formos lenkiamo elemento skerspjvis jo tempiamoje zonoje, supleijus
betonui, lieka dirbti tik plieno armatra, kurios skerspjvio plotas A
t
, o gniudomojoje tebelaiko ir
betonas (brinyje jo darbinis plotas A
c
ubrkniuotas). Daniausiai sijos daromos vienodo skerspjvio
per vis ilg, nors btent tokio skerspjvio reikia tik paioje pavojingiausioje sijos vietoje, kitur
skerspjvis galt bti silpnesnis, maesnis. Taigi, sija bt racionalesn (bt maesnio trio), jeigu jos
skerspjvis visur bt tik toks, kokio reikia stiprumui ties ta vieta garantuoti. Jeigu stiprumo slyga
paprasiausia, tai reikt j kiekviename skerspjvyje patenkinti lygybs pavidalu, be jokio pertekliaus:
( )
( )
R
z W
z M
= =
max
,
arba
( )
( )
R
z M
z W = . (8.21)
Tenkinanios i slyg sijos vadinamos vienodo stiprumo sijomis. Matome, kad toki sij bet
kurio skerspjvio atsparumo momentas turi bti proporcingas skerspjvyje veikianiam lenkimo
momentui. Reikia nepamirti, kad ia racionalumas nustatomas tik pagal sijos tr (arba svor),
neatsivelgiant ilaidas, susijusias su tokios sudtingesns formos sijos gamyba (sutaupyta mediaga ne
visada kompensuoja padidjusias gamybos ilaidas).

8.15 pav.

8.16 pav.
Staiakampio skerspjvio vienodo stiprumo sij nagrinti lengviausia. Jeigu sijos skerspjvis
staiakampis, tai jo atsparumo momentas W(z)=b(z)h
2
(z)/6. Nagrinsime du io rodiklio dsningo kitimo
variantus: 1) kai b(z)=const=b ir kinta tik staiakampio skerspjvio auktis; 2) kai h(z)=const=h ir kinta
tik staiakampio skerspjvio plotis.
Pirmojo dsningumo atveju i (8.21) lygybes gauname
( )
( )
R
z M
z bh
=
6
2
,
arba
( )
( )
bR
z M
z h
6
= .
Taigi skerspjvio auktis tuo didesnis, kuo didesnis ties tuo skerspjviu, lenkimo momentas (nors
ta priklausomyb ir nereikia tiesioginio proporcingumo). Tokiu bdu racionalizuota dviatram sija
parodyta 8.17 paveiksllyje. Ties atramomis sijos auktis h(z) turt artti nul, tokie nusmailinti sijos
galai suirt dl nemaos skersins jgos todl tenka juos pastorinti, remiantis stiprumo slygomis (8.17),
(8.18) ar (8.19), skaitaniomis per tangentinius tempimus ir skersines jgas. Punktyru brinyje parodyta
sutaupytoji sijos trio dalis.

8.17 pav.
Kartais, vengiant sudtingos kreivins formos, sijos daromos laiptuotos, i dalies patenkinus
racionalumo reikalavim ir priartjus prie idealios vienodo stiprumo sijos formos (kaip, pavyzdiui, 8.18
pav., a). Tok laiptuot skerspjvi kitim realizuoti ypa patogu, formuojant i lakt metalin (vartais
ar virintinmis silmis sujungt) sij (8.18 pav., b).

8.18 pav.
Antrojo dsningumo atveju i tos paios (8.21) lygybs gauname
( ) ( ) ( ) z M a z M
R h
z b = =
2
6
.
ia skerspjvio plotis yra tiesiog proporcingas lenkimo momento reikmei (jos absoliutiniam
didumui). Tokiu bdu sukurta racionali sija parodyta 8.19 paveiksllyje, a. Pastorinimo ties sijos galais
prieastis ta pati, kaip ir 8.17 paveiksllio pavyzdyje.

8.19 pav.
Taip sukonstruot vienodo aukio sij galtume suraiyti iilginmis vienodo ploio juostomis ir
tas juostas sudlioti vien ant kitos, kaip parodyta 8.19 paveikslliu, b. Jeigu tos juostos nesuklijuotos,
dirba atskirai, tai tokios sluoksnins sijos ir tempimai, ir deformacijos yra tokie pat, kaip vienodo
stiprumo sijos i 8.19 paveiksllio, a. Taip pagaminta sija primena lingi konstrukcij (lings btent
tokios - racionalaus, vienodo stiprumo - daromos ne dl mediagos taupymo, o dl to, kad j standumas
nebt per didelis, kad jos kuo daugiau ilinkdamos amortizuot smgin apkrov).
8.7. Sudtins sijos
Sijas tenka daryti ir sudtas i keli iilgini dali, sujungt klijais, vartais ir kitais bdais (8.20
pav.). Kai kada tos dalys bna i skirting mediag (tai vadinamosios kompozitins sijos).
Panagrinsime toki sudtini sij skaiiavim.
Svarbiausias i sij skaiiavimo ypatumas yra tas, kad atsiranda papildoma btinyb tikrinti t
sudtini iilgini dali jungties stiprum. Mat, iilginse ploktumose, lygiagretse neutraliajam
sluoksniui, veikia tangentiniai tempimai: tai 8.20 pav. nustatme, remdamiesi tangentini tempim
dualumo dsniu, jau 8.3 poskyryje.

8.20 pav.
Kai iilgins sijos dalys viena su kita suklijuotos itisai ploktumomis, lygiagretmis neutraliajam
sluoksniui (pavyzdiui, taip, kaip 8.20 paveiksllyje parodytoji sija i lent), tai tangentiniai tempimai
bna pasiskirst tolygiai visame klij sluoksnio plotyje, todl gali bti apskaiiuoti pagal (8.7) formul.
Tada klijuotins jungties stiprumo slyga yra analogika slygai (8.17):
s
k
k
k
R
Ib
QS
= , (8.22)
tik ia R
s
yra ne medienos, ne lent, bet klij kerpamasis projektinis stipris. Jeigu bent vienas klij
sluoksnis sutampa su neutraliuoju sluoksniu, tai btent io sluoksnio stiprumas ir tikrinamas, nes jame
tangentiniai tempimai yra didiausi. Jeigu ties neutraliuoju sluoksniu tokios jungties nra, tikrinamas
stiprumas to klij sluoksnio, kuris yra ariausiai neutraliojo sluoksnio.
Kai sijos iilgins dalys sujungtos kitaip, ne itisine ploktuma, stiprumui tikrinti pravartu
apskaiiuoti jungties lygyje iilgai sijos veikiani kirpimo jg Q
s
,
k
apimani kur nors sijos ilgio ruo.
Jeigu tame ruoe vienodas skerspjvis ir vienoda skersin jga Q, tokia kirpimo jga gaunama,
padauginus i ruoo ilgio a kirpimo jg intensyvum q
k
, nustatyt (8.8) formule:
a
I
S Q
Q
k
k s
=
,
. (8.23)
i jga negali viryti jungties laikomosios galios.
Jeigu, pavyzdiui, sijos dalys sujungtos d skersmens vartais, kuri kiekvienas yra kerpamas ne
vienu, bet k pjvi, vart skaiius ruoe yra n, vart kerpamasis projektinis stipris R
s
, tai vartins
jungties stiprumo slyga bt tokia:
s
k
knR
d
a
I
QS
4
2

. (8.24)
I ios slygos paprasta nustatyti dyd a/n, kuris rodo, kokiu atstumu turi bti idstyti vartai. Beje,
vartin jungt btina patikrinti ir glemimo atvilgiu:
p
k
tdnR a
I
QS
, (8.25,
ia t
d
- projektinis glemiamasis plotas (t=t
i
), R
p
- glemiamasis projektinis stipris.
Dera nepamirti ir to, kad jungiamose vartais (ar kniedmis) sijos iilginse dalyse yra
griamos skyls, tuo susilpninami kai kurie sijos skerspjviai. Todl, tikrinant tokios sijos stiprum
slyga (8.13), j reikia rayti susilpninto skerspjvio geometrin rodikl W
nt
(neto atsparumo moment,
apskaiiuot atmetus skyli plot).
Jeigu sijos iilgins dalys jungiamos kertinmis, virintinmis silmis, kuri statinis h, j metalo
kerpamasis projektinis stipris R
s
, bendras sili ilgis na (n - sili skaiius tikrinamame skerspjvio
lygyje; daniausiai n=2 arba n=1), tada i sili pasiprieinimas kirpimui yra lygus 0,7hnaR
s
ir stiprumo
slyga tokia:
s
k
hnR
I
QS
7 , 0 . (8.26)
iuo atveju i stiprumo slygos galime nustatyti btin sils statin (aukt).
Kai sijos dalys pagamintos i skirting mediag, normalini tempim pasiskirstymas sijos
auktyje nebra tiesinis. Jeigu skirting mediag sluoksniai vienas su kitu gerai sukib ir deformuojasi
drauge, tiesinis lieka iilgini deformacij pasiskirstymo dsnis, nes tebegalioja plokij pjvi
hipotez. Tuo tarpu normaliniai tempimai, apskaiiuoti pagal Huko dsn su skirting mediag
skirtingais tamprumo moduliais, proporcingi toms deformacijoms tiktai tos paios mediagos zonoje.
Kiek kart mediagos tamprumo modulis didesnis, tiek kart ir tempimai didesni. Todl ties skirting
mediag riba normalini tempim diagramoje bna uolis (8.21 pav.), o jeigu mediag idstymas
nra simetrikas, tai paprastojo lenkimo atveju neutralioji linija nebeina per skerspjvio svorio centr,
pasislenka link tos sijos dalies, kurios tamprumo modulis didesnis (r. 8.22 pav.).

8.21 pav.

8.22 pav.
Savotika sudtine sija galtume laikyti ir sij, pagamint i vienos mediagos, bet tokios, kurios
standumas (tamprumo modulis) nevienodas tempimo ir gniudymo atveju (E
t
E
c
). Toki mediag
esama: tai kai kurie plastikai, net ir betonai; daniausiai E
t
<E
c
.
Kadangi lenkimo metu neutralusis sluoksnis atskiria tempiamj sijos zon nuo gniudomosios,
tokios sijos standumas abipus neutraliojo sluoksnio skirtingas. Dl to neutralioji linija neina per
skerspjvio svorio centr, o yra pasislinkusi link standesns puss (jeigu E
t
<E
c
, - link gniudomj
sluoksni). Nors lieka galioti plokij pjvi hipotez, nors iilgini deformacij pasiskirstymas
tiesinis, normalini tempim diagrama nebra tiesin - ji lta ties neutralija linija (8.23 pav.).

8.23 pav.
8.8. Plonasieni sij ypatumai
Plonasieni vadinamas strypas, kurio ilgis yra daug didesnis u skerspjvio matmenis, o
skerspjvio plotis bei auktis daug (keliolika) kart didesni u sieneli stor (8.24 pav.; ia L>>b, L>>h,
b>>t, h>>t).
Kai toks strypas naudojamas kaip sija, paprastojo lenkimo atveju normaliniai tempimai gali bti
skaiiuojami taip, kaip aptarta 8.2 poskyryje, nes nuokrypos dl skerspjvio konfigracijos, dl sieneli
plonumo bna labai nedidels (jas aptikti galima tamprumo teorijos metodais). Taiau sidmkite: tik
paprastojo lenkimo atveju! Jeigu sijoje atsiranda sukimo moment, skerspjviai labai isikreivina,
nebegalima taikyti plokij pjvi hipotezs, nebegalima remtis 8.2 poskyrio ivadomis. tempimai
tokiose (sukim patirianiose) sijose skaiiuojami pagal speciali plonasieni stryp teorij.

8.24 pav.
Ypatingas yra tangentini tempim pasiskirstymas plonasieni sij skerspjviuose. Mat, 8.3
poskyryje ie tempimai buvo nagrinjami, padarius prielaid, kad skerspjvis yra siauras (b<<h). i
prielaid atitinka tos plonasiens sijos skerspjvio dalys, kurios yra itsusios apkrovos veikimo kryptimi
(jeigu apkrova vertikali - ji tinka vertikalioms skerspjvio dalims, tokioms kaip dvi tjo ar lovinio profilio
sienel), bet tokia prielaida nedera prie skers (horizontalij) skerspjvio dali (prie lentyn). iose
horizontaliosiose juostose tangentini tempim kryptys nebra lygiagrets skersinei jgai Q. Kai inome
tangentini tempim krypt bent vienoje skerspjvio dalyje, galime ikart nurodyti j krypt ir kitose
dalyse: tangentini tempim kryptys visame plonasiens sijos skerspjvyje sudaro nuoseklius vientisus
srautus (8.25 pav.). Lentynos take k veikianius tangentinius tempimus galime apskaiiuoti pagal t
pai (8.7) formul
k
k
k
Ib
S Q
= ,
tik iuo atveju skerspjvio dalis atkertama linija, kuri eina per tak k ir yra statmena lentynos aiai (o ne
lygiagret neutraliajai linijai). Taigi, nustatant S
k
ir b
k
, reikia remtis schema, parodyta 8.26 paveiksllyje.

8.25 pav.

8.26 pav.
Taip skaiiuodami, gauname lentynos take veikianio tangentinio tempimo komponent,
lygiagret lentynos aiai. Yra dar ir statmenos krypties to tempimo komponentas, taiau j sudtinga
nustatyti (ms inoma formul netinka dl didelio lentynos ploio); kadangi is komponentas nedidelis,
maareikmis, paprastai jo nepaisoma.
Lentynoje tangentini tempim didumas auga proporcingai nuo lentynos pakraio link
skerspjvio vidurio (nes b
k
=const, y
c
=const, A
k
yra proporcingas tako k atstumui nuo lentynos
pakraio). Tangentini tempim pasiskirstymas visame dvitjiniame skerspjvyje ir parodytas 8.27
paveiksllyje.

8.27 pav.
itoks ypatingas tangentini tempim pasiskirstymas plonasiens sijos skerspjvyje sudaro
nauj keblum apibrti paprastojo lenkimo svokai. Taip atsitinka, kai skerspjvis nra simetrikas jg
veikimo linijos atvilgiu (pavyzdiui, lovinis skerspjvis). Visi tangentiniai tempimai, apskaiiuotieji
pagal (8.7) formul, yra susij tiktai su skersine jga. i tempim atstojamosios Q*=Q pridties takas
nra skerspjvio svorio centras, nra net sienels centras, is takas K yra net kit pus nuo sienels (tai
lemia horizontaliuosius tempimus atstojanti jg F
x
pora, 8.28 pav.). Jeigu apkrovos jg linija eit per
tokio skerspjvio svorio centr C (8.29 pav., a), tada, kad nebt paeista pusiausvyros slyga (M
Z
=0),
skerspjvyje btinai turt veikti ne tik skersin jga Q (arba su ja susij mums jau pastamu bdu
pasiskirst tempimai), bet dar ir sukimo momentas T (arba papildomi sudtingai pasiskirst tangentiniai
tempimai). io sukimo momento didumas bt toks, kad tenkint mintj pusiausvyros slyg:
Q(x
0
+e)-T=0.

8.28 pav.

8.29 pav.
Taiau atsirads sukimo momentas reikt, kad sija deformuojama jau nebe paprastuoju lenkimu,
o dar ir sukama. O io poskyrio pradioje nurodme, kad dl tokio poveikio atsiranda skerspjvi
deplanacija, darosi sudtingas ir normalini tempim nustatymas. Sudtingai veikiamoje plonasienje
sijoje (nepritaikytoje prieintis sukimui) gali atsirasti labai didels deformacijos, dideli tempimai, sija
gali net ir nuo nedidels apkrovos prarasti reikiam standum ir. Kad to neatsitikt, apkrovos jgos turi
bti pridtos ne ties skerspjvio centru C, o ties taku K (8.30 pav., a), btent tik tuo atveju pusiausvyros
slygos tenkinamos be jokio sukimo momento, tokia sija nesusisuka, yra veikiama paprastojo lenkimo.
Realizuoti tok apkrovim manoma (8.30 pav., b).

8.30 pav.
Takas K, ties kuriuo pridjus apkrov nesimetriko skerspjvio sija patiria tik paprastj lenkim
(be sukimo), yra vadinamas lyties centru (arba kartais lenkimo centru).
sidmkite - jeigu norime ivengti nepageidaujamo sukamojo deformavimo, asimetriko
skerspjvio sij turime apkrauti taip, kad jg linija eit per lyties centr. O labiausiai rekomenduotina,
kai galima, i viso vengti daryti asimetriko skerspjvio sijas. Net i lovini profili sij galima padaryti
simetrik (8.31 pav.). nors ir ne toki racionali kaip dvitjis.

8.31 pav.
lyties centras nesutampa su svorio centru ne tik plonasieni sij skerspjviuose, taiau kituose (masyvesniuose)
nesimetrikuose skerspjviuose is nukrypimas gana nedidelis ir, svarbiausia, maiau pavojingas (masyvesnis skerspjvis geriau
prieinasi sukimui). Taiau verta tai sidmti ir dar kart, dar tiksliau apibrti paprastojo lenkimo slygas, jau kart ivardytas
8.2 poskyryje, atsakant klausim, ar gali bti paprastasis lenkimas, kai sijos skerspjvis asimetrikas.
lyties centr nesunku nustatyti, kai plonasien sija sudaryta i dviej plon juost: tada is centras yra abiej
skerspjvio dali ai sankirtos takas (8.32 pav.).

8.32 pav.

Baigta 234psl.
9. SIJ DEFORMACIJOS IR POSLINKIAI
9.1. Deformacijos. Kreivis
Kadangi sijos (ar kito lenkiamo strypo) skerspjviuose yra ir normalini, ir tangentini tempim,
tai yra ir juos lydini tiek linijini, tiek ir kampini (lyties) deformacij.
Tempiamo strypo geometrinius pokyius labai aikiai nusako viena - linijin (iilgin)
deformacija: kuo daugiau strypas tempiamas, tuo labiau jis itsta, tuo didesn yra jo iilgin deformacija
. Sukamo strypo deformavimosi intensyvum panaiai nusako santykinis sskis . Pravartu turti
pana dyd ir sijos (lenkiamo strypo) geometrini pokyi intensyvumui apibendrintai vertinti. Toks
dydis galt bti laikomas apibendrintja sijos deformacija. Kuo stipriau sija lenkiama, tuo labiau ji
ilinksta, tuo labiau padidja jos kreivis. Ilinkusio strypo aies kreivis ir yra apibendrintoji sijos ar kito
lenkiamo tiesaus strypo deformacija. Jo iraik jau inome, r. (8.3):
( )
( )
( )
EI
z M
z
z = =

1
. (9.1)
Jeigu bt lenkiamas ne tiesus, bet kreivas strypas, tai ia formule reikiamas dydis atitikt ne pat
strypo aies kreiv, bet jau esamo (pradinio) kreivio prieaug. Sandauga EI yra lenkiamasis (sijos)
skerspjvio standis, analogikas tempiamajam (2.4 posk.) arba sukamajam (7.5 posk.).
Greta ios apibendrintosios deformacijos, greta kreivio danai tenka nagrinti atskir sijos
sluoksni iilgines deformacijas, kurias su kreiviu sieja geometrinis ryys, r. (8.1):
y = . (9.2)
Kuo toliau nuo neutraliosios linijos yra nagrinjamasis sluoksnis (kuo didesn jo koordinats y
reikm), tuo didesn iilgin deformacija, t.y. tuo daugiau sluoksnis pailgja arba (kai <0) sutrumpja.
Tiek kreivis, tiek ir iilgin sluoksni deformacija yra susij su normaliniais tempimais.
Tangentiniai tempimai daugeliu praktik paprastojo lenkimo atvej yra palyginti mai, todl daniausiai
nereikminga yra ir dl j atsirandanti lyties deformacija. lyties deformacijos taka kiek reikmingesn,
kai sija palyginti trumpa (kai jos ilgis maiau kaip 10 kart didesnis u skerspjvio aukt.
9.2. Poslinkiai: linkiai ir skerspjvi poskiai
Sijai linkstant, jos takai pasislenka. Sijos iilgins aies takai pasislenka statmena aiai
kryptimi, o skerspjviai, pasilikdami (pagal plokij pjvi hipotez) statmeni aiai, pasisuka (9.1
pav.). Taigi, pastebime dvejopus sijos poslinkius - linijinius ir kampinius.
Linijinis sijos skerspjvio svorio centro poslinkis kryptimi, statmena sijos iilginei aiai,
vadinamas linkiu.

9.1 pav.
link, nustatom skerspjvio aies y kryptimi, ymime raide v. link laikome teigiamu, kai
skerspjvio centras pasislenka teigiamos skerspjvio aies kryptimi (horizontalioje sijoje - emyn, kaip
parodyta 9.1 paveiksllyje). Deformuotoji sijos ais danai vadinama linki kreive.
Kampinis sijos skerspjvio poslinkis, io skerspjvio pasisukimo apie neutralij linij kampas
vadinamas skerspjvio poskiu arba deviacija.
kampin poslink ymime raide . Tok pat kamp su pradine iilgine sijos aimi sudaro ir
linki kreivs liestin ties nagrinjamuoju skerspjviu (9.1 pav.).
linkiai ir poskiai nagrinjami koordinai z - v sistemoje. Kadangi i sistema yra kairin (nuo
teigiamos abscisi z aies link teigiamos ordinai v aies sukamasi ne prie laikrodio rodykl, o
atvirkiai), tai ir kampo enklo taisykl yra atvirkia negu prastoje deininje koordinai sistemoje:
poskis laikomas teigiamu, kai skerspjvis pasisuka pagal laikrodio rodykl (9.2 pav.).

9.2 pav.
Nagrindami dviej beveik gretim (nutolusi atstumu dz) skerspjvi poslinkius (9.3 pav.), labai
paprastai gauname diferencialin ry tarp linki ir skerspjvio poski (kai dz labai maas, galime teigti,
kad linki kreivs liestin sutampa su kreivs lanku):
= tg
dz
dv
, (9.3)
pastarasis tangento prilyginimas paiam kampui manomas, nes, galiojant poslinki maumo prielaidai,
nagrinjamieji kampai yra labai labai mai. Taigi, (9.3) priklausomyb reikia, kad skerspjvio poskis
(deviacija) yra lygus linkio pirmajai ivestinei pagal iilgin sijos a.

9.3 pav.
Kit diferencialin ry gauname, palygin turim kreivio iraik (9.1) su matematins analizs
teikiama linijos kreivio iraika:
2 3
2
2
2
1

+
=
dz
dv
dz
v d
.
Kadangi linki kreivs atveju dydis dv/dz=, palyginus su 1, yra labai maas, j galime atmesti,
tada pastarojo reikinio vardiklis prilygsta vienetui, ir apytiksliai
2
2
dz
v d
= , (9.4)
sijos kreivis yra lygus linkio antrajai ivestinei pagal iilgin sijos a.
Priklausomybs (9.3) ir (9.4) papildo rinkin diferencialini ryi tarp lenkiamo strypo parametr,
pradt 1.4 poskyrio formulmis (1.2)-(1.4).
Suderin priklausomybes (9.3), (9.4) su (9.1), (1.2), (1.3) ir (1.4), gauname itis diferencialini
priklausomybi sek - nuo linkio iki apkrovos intensyvumo. I pradi padauginame abi priklausomybs
(9.3) puses i sijos skerspjvio standio EI
y
po to gautj reikin paeiliui diferencijuojame pagal iilgin
sijos a z - vien kart, antr kart, trei:
.
,
,
,
2
2
3
3
4
4
2
2
3
3
2
2
q
dz
dQ
dz
M d
dz
d
EI
dz
v d
EI
Q
dz
dM
dz
d
EI
dz
v d
EI
M
dz
d
EI
dz
v d
EI
EI
dz
dv
EI
= = = =
= = =
= =
=

ios priklausomybs padeda nustatyti atskir parametr pasiskirstymo savybes (j diagram
savybes). Pavyzdiui, panaudoj t inom slyg, kad funkcijos ekstremumo vieta yra ten, kur funkcijos
pirmoji ivestin prilygsta nuliui, galime konstatuoti, kad ekstremalus linkis yra ties ta vieta, kur
skerspjvio poskis =0, ekstremalus poskis - kur M=0 ir t.t.
9.3. linki kreivs lygtis
Sulygin kreivio iraikas (9.4) ir (9.1), gauname
EI
z M
dz
v d ) (
2
2
= ,
arba
) (
2
2
z M
dz
v d
EI = . (9.5)
is reikinys paprastai vadinamas apytiksle diferencialine linki kreivs lygtimi. Reikia
nepamirti, kad funkcija M(z) retai kada yra viena ir ta pati visai sijai, visam lenkiamo strypo ilgiui.
Daniausiai ios funkcijos iraika tinka tik tam tikram sijos ilgio ruoui; perjus kit ruo, pakinta
funkcijos M(z) analitin iraika, taigi pakinta ir linki kreivs lygtis. Todl vienos sijos linki kreiv
daniausiai tenka aprayti ne viena, o keliomis diferencialinmis lygtimis, t.y. atskira lygtimi
kiekviename ruoe.
Diferencialin linki kreivs lygtis yra paprasta, lengvai paraoma (ioki toki keblum gali
sukelti tiktai lenkimo momento, kaip absciss z funkcijos, ireikimas). Taiau praktiniams
skaiiavimams ji nra paranki, geriau turti ne diferencialin lygt. To nordami, (9.5) lygt
integruojame ir vis pirma gauname poski (deviacij) lygt:

+ = = C dz z M
dz
dv
EI z EI ) ( ) ( . (9.6)
Antr kart integrav, gauname jau nediferencialin linki kreivs lygt:

+ + = D Cz dz z M dz z EIv ) ( ) ( . (9.7)
iose lygtyse C ir D yra integravimo konstantos, kuri reikmes nustatyti galima i kratini slyg.
Daniausiai pasitaikanios sij linki kreivi integravimo kratins slygos parodytos 9.4
paveiksllyje. Jos pagrstos atram savybmis (ties standi tvirtinimu skerspjvis nkiek nepasisuka,
(
a
=0; atramos neleidia skerspjviui pasislinkti, v
a
=0, v
i
=v
j
=0) ir sijos aies tolydinumo savybe (abiej
ruo, L
1
ir L
2
, gretimi skerspjviai ties ruo sandra pasislenka ir pasisuka vienodai, todl i skirting
dviem ruoams skirt lygi gautos linki ir poski reikms ties ta sandra turi bti lygios).

9.4 pav.
Lygtyje (9.7) yra dvi neinomos integravimo konstantos. Jeigu sijoje yra n ruo su skirtingomis
M(z) iraikomis, tai linki kreivs lygi yra irgi n, o konstant 2n. Taiau, kaip matyti i 9.4
paveiksllio, kiekvienam ruoui galima parayti po dvi kratines slygas, i viso 2n kratini slyg, t.y.
pakankamai slyg visoms integravimo konstant reikmms nustatyti.
linki kreivs diferencialini lygi sudarymas ir integravimas atima nemaa laiko, todl tokias
lygtis formuoti racionalu tik tada, kai reikia nagrinti vis linki kreiv arba kai tenka nustatinti
daugelio sijos tak linkius arba daugelio skerspjvi poskius.
9.4. Lenkiamo strypo potencin energija
Lenkimo metu strype (ar strypinje sistemoje) susikaupusi potencin deformavimo energija gali
bti ireikta romis (lenkimo momentais) arba deformacijomis (kreiviais) bei linkiais. Vienodo
skerspjvio sijos ruoui, kuriame lenkimo momentas kinta pagal vien funkcij, ios iraikos tokios:

=
i
L
i
dz z M
EI
U
0
2
) (
2
1
, (9.8)
pakeitus M(z)=-EI(z)=-EId
2
v/dz
2
,

= =
i i
L L
i
dz
dz
v d EI
dz
EI
U
0
2
2
2
0
2
2 2
. (9.9)
Kai toki ruo sijoje ne vienas (arba kai nagrinjama sistema, susidedanti i keli lenkiam
stryp), viso strypo (visos sistemos) potencin deformavimo energija gaunama, susumavus vis ruo
energij:

=
i
i
U U . (9.10)
Nors (9.8) ir (9.9) formuls ireikia tik grynojo lenkimo potencin energij, bet jomis galima
naudotis ir kitokio paprastojo lenkimo atvejais, nes skersins jgos dalis energijos dydyje daniausiai yra
labai maa, galima jos nepaisyti.
Iskyr lenkiamo strypo dz ilgio element, kurio abu galus veikia praktikai to paties didumo
lenkimo momentai M, galime kamp tarp pasisukusi skerspjvi ireikti nepakitusio aies (neutraliojo
sluoksnio) ilgio dz ir kreivio spindulio santykiu. Suintegrav i energij visame strypo (sijos) ilgyje L
i
,
ir gauname (9.8) iraik.
Skersins jgos takojam potencin energij apskaiiuoti yra sudtingiau. Tam nagrinjamas
elementas, ipjautas keliomis ploktumomis i sijos: elemento ilgis dz, storis dy, plotis b(y), jo padt
nusako atstumas y iki neutraliojo sluoksnio. io elemento ploktumose veikia tangentiniai tempimai ir
, sudarantys dvi jg poras. i jg didumas yra b(y)y ir 'b(y)dz. tempimai atlieka darb poslinkiu

1
dz, tempimai - poslinkiu
2
dy. Toliau apskaiiuojamas visas element deformuojant tangentini
tempim atliktas darbas (ir tuo paiu - sukaupta potencin energija). Pasinaudojama Huko dsniu lyiai.
O viso lenkiamo strypo potencin energija, sukaupta dl tangentini tempim (skersins jgos) poveikio,
ireikiama integravimu, pasinaudojant tangentini tempim iraika:

= = = =
A L
k
L A L
dz
GA
Q
dA
y b
S
GI
dz Q
dA
G
dz dU U
2 ) ( 2 2
2
2
2
2
2 2

, (9.11)
ia koeficientas , kuriuo ikaitomas nevienodas tangentini tempim pasiskirstymas skerspjvyje,
priklauso tiktai nuo skerspjvio formos ir matmen:

=
max
min
) (
2
2
y
y
k
dy
y b
S
I
A
. (9.12)
Staiakampio skerspjvio =1,2, skritulinio skerspjvio =10/9.
Kai kada yra nagrinjama ir sijos pilnutin potencin energija , kuri susideda i potencins
deformavimo energijos U ir apkrovos jg F
i
potencins energijos. Pastaroji energijos dalis yra neigiama,
nes, sijai grtant pradin bv, apkrovos jgos irgi grdamos atlieka neigiam darb. Taigi,

=
=
n
i
i i
v F U
1
, (9.13)
da v
i
- jgos F
i
pridties tako poslinkis jgos veikimo kryptimi, o pasinaudodami (9.9) iraika galime ir
energijos dal U ireikti poslinkiais.
Mechanikoje yra inomas potencins energijos stacionarumo principas, iuo konkreiu atveju -
sijos pilnutins potencins energijos minimumo principas, kuris teigia, kad
jeigu sija yra pusiausvira, tai visos sijos potencin energija yra minimali.
Minimumo (stacionarumo) slygos gaunamos, prilyginus nuliui energijos dalines ivestines
pagal neinomuosius poslinkius:
. ..., 2, 1, , 0 n i
v
i
= =

(9.14)
io ekstreminio energetinio principo taikym parodysime vliau.
9.5. Sij poslinki skaiiavimo bdai
Sij poslinkius (linkius ir skerspjvi poskius) apskaiiuoti tenka, kai sprendiami sij
standumo klausimai - pavyzdiui, kai norima utikrinti, kad sija, veikiama apkrov, links ne per daug.
Juos apskaiiuoti galima vairiais bdais, Kai kuriuos j ia:
linki kreivs lygties naudojimas. Kai jau turime lygtis, gautas diferencialini lygi integravimo
keliu (pagal 9.3 poskyr), nustatyti bet kurio sijos tako link ar skerspjvio posk nesunku - reikia
tiktai t lygt rayti nagrinjamo skerspjvio koordinat z. Jau minjome,kad is bdas racionalus
tik tais atvejais, kai reikia apskaiiuoti daugelio sijos skerspjvi poslinkius.
Energetiniai poslinki skaiiavimo bdai. Daug bd yra pagrsta energetiniais mechanikos
principais. Jie naudojami sudting sistem poslinkiams skaiiuoti ir nagrinjami statybins
mechanikos kurse. Pora paprastesni bd, pagrst potencins deformavimo energijos savybe, ms
aptariami 9.6 poskyryje,
Moro formuls taikymas. Sijos poslinkis gali bti gana paprastai apskaiiuotas, pritaikius
vadinamj Moro integral.
Grafiniai - analitiniai poslinki skaiiavimo budai. Grafiniai bdai yra vaizds. J inomas ne
vienas, taiau pastaraisiais deimtmeiais, sigaljus kompiuterinei skaiiavimo praktikai, tapo
primirti.
Tipini formuli taikymas. Daugeliui tipik apkrovos atvej yra ivestos poslinki skaiiavimo
formuls. Sumuodami pagal superpozicijos princip j iraikas, galime nustatyti poslinkius ir
sudtingais apkrovos atvejais.
9.6. Energetiniai metodai
Potencin deformavimo energij panaudoti poslinkiams skaiiuoti ypa pravartu, kai pakanka
apytikslio sprendinio (o tiksl sprendin gauti sunku arba ivis nemanoma). Toks apytikslis energetinis
poslinki skaiiavimo bdas yra Reljaus-Rico metodas.
Reljaus-Rico metodo algoritmas, skirtas sij linkiams skaiiuoti, yra toks:
Deformuojamos sijos linki pasiskirstymo funkcij (linki kreivs lygt) aproksimuojame kokia
nors pasirinkta forma tokia, kad funkcija tenkint Jlinki kreivs kratines slygas. Patogiausios
yra polinomins arba trigonometrins funkcijos su keliais neinomais koeficientais. Kuo daugiau
funkcijos nari ir koeficient, tuo tikslesnis sprendinys gaunamas, bet, kai skaiiuojama ne
kompiuteriu, imama ne daugiau kaip du trys neinomi koeficientai.
Tinkamai parink linki funkcij, surad jos antrj ivestin d
2
v/dz
2
, (9.9) ir (9.13) formulmis
ireikiame potencin deformavimo energij U ir sijos pilnutin potencin energij

=
i i
L
v F dz
dz
v d EI i
0
2
2
2
2
, (9.15)
ia jg pridties tak (su inomomis koordinatmis z
i
) linkius v
i
ireikiame taip pat pagal pasirinktj
funkcij tais paiais koeficientais a
i
.
Taikydami potencins energijos minimumo princip, prilyginame pagal (9.14) nuliui dalines
energijos funkcijos ivestines pagal kiekvien koeficient a
i
(nes ie koeficientai yra linki
funkcijos parametrai). I tokiu bdu gaut n lygi,randame vis koeficient a
i
(i=1, 2, ... , n)
reikmes.
ra koeficient a
i
reikmes pasirinktj linki funkcij, pagal j galime apskaiiuoti bet kurio
tako k (su konkreia koordinate z
k
) link v
k
.
Reljaus-Rico metod galima naudoti ir statikai neisprendiam sistem poslinkiams skaiiuoti.
Remiantis io metodo idjomis, pastaruoju metu (atsiradus kompiuteriams) sukurtas baigtini element
metodas, skirtas labai sudtingoms konstrukcijoms skaiiuoti.
Kitas energetinis bdas poslinkiams skaiiuoti grindiamas vadinamja Kastiljano teorema:
tampraus kno tako poslinkis pridtos prie to tako iorins jgos kryptimi yra lygus kno
potencins deformavimo energijos dalinei ivestinei pagal t jg:
i
i
F
v

= . (9.16)
Kai inome pilnutins potencins energijos minimumo princip, Kastiljano teorem rodyti labai
paprasta: (9.16) formul gaunama i pilnutins potencins energijos, ireiktos (9.13) formule,
stacionarumo slygos (9.14). Nordami i teorem rodyti nepriklausomai, nagrinjame bet kaip
apkraut tampr kn. Jo deformavimo metu susikaupusi potencin energija gali bti ireikta apkrovos
jgomis.
Kastiljano teorema suformuluota (ir rodyta) bet kokiam deformavimo atvejui, ne tik lenkimui.
Reikia tiktai mokti kiekvienu atveju potencin deformavimo energij ireikti. tokius bendresnius ios
teoremos taikymo atvejus vilgtersime vlia, o iame skyriuje, kalbame tik apie lenkimo poveik.
Kai taikome Kastiljano teorem sijos (ar lenkiam stryp sistemos) poslinkiams skaiiuoti,
turime vis pirma ireikti sijos (sistemos) deformavimo metu sukaupt potencin energij U pagal (9.8)
bei (9.10) formules, po to i energijos iraik diferencijuoti pagal jg, pridt iekomo poslinkio
kryptimi. Jeigu sijoje tik vienas apkrovos ruoas, gauname:

=
L
i
i
dz
F
M
z M
EI
v
0
) (
1

. (9.17)
Jeigu ta kryptimi apkrovos jgos nra, tenka pridti fiktyvi, menam jg, kuri vliau gautoje
poslinkio iraikoje prilyginama nuliui.
9.7. Moro bdas
Pagal Moro bd sijos poslinkis nustatomas, apskaiiavus tok integral:

=
L
i k i
dz M M
EI
v
0
1
, (9.18)
ia M
k
M
k
(z) lenkimo momentas, atsirandantis sijos ruoe nuo tikrj apkrov, M
i
M
i
(z)
vienetinis lenkimo momentas, atsirandantis sijos ruoe nuo vienetui lygios jgos, pridtos iekomo
poslinkio teigiama kryptimi. sidmkite: jga lygi bemaiam vienetui (o ne vienam niutonui ar pan.).
i formul skirta grynajam lenkimui, bet tinka ir daugeliui kit paprastojo lenkimo atvej, nes
skersins jgos taka bna nedidel.
Kai sijoje yra keletas (n) ruo su skirtingomis M
k
iraikomis (arba kai nagrinjama keli
lenkiam stryp sistema), poslinkis gaunamas, susumavus integralus, paraytus visiems n ruoams:
( )

=
=
j
L
i kj
n
j j
i
dz M M
EI
v
0
1
1
. (9.19)
Moro bdas gali bti pagrstas ir Kastiljano teorema.
Jeigu norime apskaiiuoti skerspjvio posk (deviacij), reikia panaudoti vienetin lenkimo
moment, gaut nuo vienetui lygios jg poros, pridtos prie nagrinjamojo skerspjvio (vl lygios
vienetui, bemaiam vienetui!). Jg poros veikimo kryptis turi sutapti teigiamo poskio kryptimi (o 9.2
poskyryje nustatme, kad teigia poskio kampas skaiiuojamas laikrodio rodykls sukimosi kryptimi).
Poslinkiai Moro bdu nesunkiai apskaiiuojami, kai apkrovos (taigi ir lenkimo momento M
k

iraikos) nra sudtingos. Beje, Moro integralas bna taikomas ne tik lenkimo, bet ir kitiems poveikiams.
9.8. Grafinis-analitinis bdas
Kai apkrova sudtingesn, sudtingesns ir Moro integral iraikos, j skaiiavim lengva
velti klaid. ia praveria vienoks ar kitoks grafinis-analitinis bdas Moro integralams skaiiuoti. ia
pasinaudosime tuo, kad Moro integralas ruoe, kuriame vienetinis lenkimo momentas yra tiesin funkcija,
gali bti ireiktas taip:
ic k
L
i k
M dz M M =

0
, (9.20)
t.y. lygus lenkimo moment M
k
diagramos plotui
k
, padaugintam i vienetins diagramos M ordinats
M
ic
, esanios ties ploto
k
svorio centru. i taisykl kartais vadinama Vereiagino taisykle.
ia kalbama apie sijos (ar kito lenkiamo strypo) ruo, kuriame vienetinis lenkimo momentas M
I

- yra tiesin funkcija. Akivaizdu, kad nra toki ruo, kur i funkcija bt netiesin (kur M, diagrama
bt parabols ar kitos kreivs pavidalo), todl formul (9.20) tinka visiems sijos ruoams: reikia tik vis
sij tinkamai suskaidyti ruous, kad n viename j nelikt M
i
diagrama ireikta keliomis tiesmis
(laute).
Kad bt lengviau nustatyti diagramos M
k
ploto
k
dali svorio centrus, patartina t plot
suskaidyti gerai pastamas figras trikampius (gal ir staiakampius) bei paraboli nuopjovas. Visas
apraytojo bdo Moro integralui sprsti algoritmas yra toks:
abi diagramas (M
i
ir M
k
) suskaidome tokio ilgio ruous, kad kiekviename ruoe M
i
diagrama bt
tiesin (ne laut!);
kiekviename ruoe diagramos M
k
plot
k
suskaidome trikampius (kuri pagrindai yra io ruoo
diagramos kratins ordinats M
ka
ir M
kb
(9.5 pav.) ir, jeigu diagrama tame ruoe parabolin,
parabols nuopjov;

9.5 pav.
apskaiiuojame ploto
k
sudtini dali
kj
dydius; trikamps dalies
2
L M
ij
kj
= , (9.21)
(ia M
j
kratin ruoo ordinat, tapusi trikampio pagrindu, pavyzdiui, 9.5 paveiksllio diagramos
daliai
k2
tai bt M
b
), parabolins dalies
12
3
qL
kj
= , (9.22)
(ia q apkrovos tame ruoe intensyvumas); jeigu tarp sudtini dali yra staiakampis, jo
k2
=M
j
L,
taiau patartina staiakampiais nesinaudoti, nes daniausiai dl to pasidaro sudtingesnis trikampi ploto
skaiiavimas, nebetinka (9.21) formul;
formules (9.21) ir (9.22) dydiai M
j
ir q eina su savo enklais, todl ploto dalys
kj
gali bti ir
neigiamos;
nustatome kiekvienos ploto dalies
kj
svorio centro C
j
padt; jeigu buvome plot suskaid
rekomenduotus trikampius ir parabols nuopjovas, tai j svorio centr padtys labai aikios:
trikampi centrai yra per atstum L/3 nuo trikampio pagrindo M
j
, parabols nuopjovos ruoo
vidury (r. 9.5 pav.);
ties kiekvienos ploto dalies svorio centru C
j
apskaiiuojame diagramos M
i
ordinat M
icj
ties trikampio
centru ta ordinat
3
2
ib ia
icj
M M
M
+
= , (9.23)
(ia M
ia
ordinat ties trikampio pagrindu M
a
, M
ib
ties trikampio virne, pavyzdiui, 9.5
paveiksllio diagramos daliai
k2
ordinats M
ia
ir M
ib
susikeist vietomis); ties parabols nuopjovos
centru (ruoo viduryje) ordinat
2
ib ia
icj
M M
M
+
= , (9.24)
visos ios ordinats taip pat gali bti ir teigiamos, ir neigiamos;
atitinkamas diagramos plot
kj
ir ordinai M
icj
reikmes dauginame ir sandaugas sudedame, tuo
bdu gaudami Moro integralo reikm, o padalydami ias sandaugas dar i atitinkam skerspjvi
standi (EI), pagal (9.19) formul gauname iekom poslinkio reikm:
( )

=
=
n
j
j
icj kj
i
EI
M
v
1

, (9.25)
jeigu visuose ruouose skerspjvi standiai vienodi (EI=const), dalikl galima ikelti prie sumos
enkl (pirma sudti, po to dalyti).
Ta pati (9.25) formul tinka ir skerspjvio poskiui skaiiuoti tiktai vienetin diagrama turi
bti gauta nuo vienetinio apkrovos momento.
Grafinis-analitinis bdas ypa praveria, kai sijos apkrova (ir tuo paiu diagrama M
k
) sudtinga
arba kai nagrinjama ne sija, o sudtingesn lenkiam stryp sistema. Pagaliau is bdas tinka ir kit
r (aini jg, skersini jg, sukimo moment) veikiamiems strypams bei j sistemoms nagrinti,
atitinkamiems poslinkiams skaiiuoti (apie tai pakalbsime vlia). Taiau vis dlto daugiausia jis
taikomas btent lenkiam sistem poslinkiams skaiiuoti.
9.9. Tipins sij poslinki formuls
Naudojantis bet kuriuo i metod, aprayt 9.5-9.8 poskyriuose, galima ne tik apskaiiuoti
konkreios sijos bet kur poslink, bet ir gauti formules ypatingiems, tipiniams apkrovos atvejams.
Kai galioja superpozicijos principas, t.y. kai sija tampri ir tempimai proporcingi deformacijoms,
o poslinkiai pakankamai mai, tipines formules galime pritaikyti ir labai sudtingiems, nebe tipiniams
poslinki skaiiavimo udaviniams sprsti. Vis sijos apkrov iskaidome kelias dalines apkrovas, kuri
kiekviena atitinka tipin apkrovos atvej. Kurio nors ypatingo sijos skerspjvio poslink (link ar posk)
apskaiiuojame i pradi nuo kiekvienos dalins apkrovos (pritaik tipin formul), o po to, sudj visus
rezultatus, gauname poslink nuo visos apkrovos.
Ypatingaisiais sijos skerspjviais (skerspjviais, kuri poslinkiams skiriamos tipins formuls)
paprastai laikomi:
gembins sijos laisvasis galas,
dviatrams sijos tarpatramio vidurio skerspjvis (linkiui skaiiuoti),
dviatrams sijos skerspjviai ties atramomis (poskiams skaiiuoti).
Btent ties iais skerspjviais bna didiausios (arba artimos didiausioms) poslinki reikms,
pagal jas galima sprsti sijos standumo klausimus. iems skerspjviams skirtos ir tipins formuls,
suraytos 9.1 bei 9.2 lenteles.
9.1 lentel
Gembini sij poslinkiai
Sijos apkrovimo schema (EI=const) Laisvo galo linkis v
k
Galinis skerspjvio poskis (deviacija
k
)

EI
FL
3
3

EI
FL
2
2


( )
EI
a L Fa
6
3
2

EI
Fa
2
2


( )
EI
a L a M
f
2
2

EI
a M
f


EI
qL
8
4

EI
qL
6
3


( )
EI
a L qa
24
4
3

EI
qa
6
3


( )
EI
a L a L q
24
4 3
4 3 4
+

( )
EI
a L q
6
3 3

9.2 lentel
Dviatramini sij poslinkiai
Sijos apkrovimo schema (EI=const)
Trapatraminio vidurio
linkis v
k
Atramini skerspjvi poskis (deviacijos)

EI
FL
48
3

EI
FL
i
2
2
= ,
i j
=

( )
EI
a L Fa
48
4 3
2 2

( )
EIL
b L Fab
i
6
+
= ,
( )
EIL
a L Fab
j
6
+
=

EI
qL
384
5
4

EI
qL
i
24
3
= ,
i j
=

( )
EI
a L qa
96
2 3
2 2 2

( )
EIL
b L qa
i
24
2 2
+
= ,
( )
EIL
a L qa
j
24
2
2 2 2

=

EI
L M
f
16
2

EI
L M
f
i
3
= ,
EI
L M
f
j
6
=

( )
EI
a L M
f
16
4
2 2

( )
EIL
L b M
f
i
6
3
2 2

= ,
( )
EIL
a L M
f
j
6
3
2 2

=
Taikant tipines formules, svarbu be klaid atsivelgti apkrovos krypt: jeigu nagrinjamos sijos
apkrova yra prieingos krypties, negu nurodytoji formuli lentelje, tai formuls teikiam poslinkio reikm
reikia imti su prieingu enklu. Reikia gusti ir racionaliai skaidyti apkrov; itokio poslinki
skaiiavimo pavyzdi pakankamai yra udavinyne.
9.10. Sij standumas
Apie sij standum sprendiame i j deformacij bei poslinki didumo (kuo sija standesn, tuo ie
parametrai maesni). inome, kad i parametr reikms priklauso nuo mediagos mechanini savybi ir
nuo skerspjvi inercijos moment (nuo skerspjvi standi EI), o taip pat nuo sijos ilgio ir apkrovos
idstymo.
Sijos standumo slygos ireikiamos nelygybmis, kurios apriboja deformacijas:
u

max
, (9.26)
arba poslinkius, daniausiai linkius:
u
v v
max
, (9.27)
ia
u
ir v
u
ribins reikms, kurios nustatomos norminiais dokumentais priklausomai nuo konstrukcijos
paskirties. Vietoj pastarojo apribojimo praktikai vartojamos nelygybs, apribojanios ypatingj sijos
tak (gembins sijos laisvojo galo, dviatrams sijos vidurio ir pan.) linkius v
*
, nes btent ie i anksto
inom tak linkiai danai prilygsta maksimaliai reikmei v
max
arba yra artimi jai. Dydis v
u
norminiuose
dokumentuose daniausiai ireikiamas sijos ilgio L (ar jos tarpatramio ilgio) tam tikra dalimi,
pavyzdiui, v
u
=L/300.
Labai danai sprendiame tikrinamj sijos standumo udavin: bet kuriuo iame skyriuje aptartu
bdu apskaiiuojame ekstremin (ar artim jam) link arba ekstremin deformacij ir pairime, ar gautoji
reikm tenkina (9.26) ar (9.27) slyg. Beje, maksimali linijin deformacija yra sijos kratiniame
sluoksnyje ties tuo skerspjviu, kuriame veikia ekstreminis - (maksimalus, minimalus) lenkimo
momentas, taigi
t
extr
EW
M
E
= =
max
max

, (9.28)
ia W
t
to skerspjvio atsparumo momentas, skirtas kratiniam tempiamajam sluoksniui, skaiiuojamas
(6.31) formule. Kai skerspjvis nra simetrikas neutraliosios linijos atvilgiu, reikia nagrinti du
skerspjvius su M
max
ir M
min
.
Sij ribin bv daniausiai lemia stiprumo slygos, t.y. pakankamai stipri sija bna ir pakankamai
standi. Taiau, kai vartojamos labai stiprios konstrukcins mediagos, lemiama projektavimo slyga gali
tapti standumo reikalavimas (juoba, kad plienu ir kit konstrukcini mediag tamprumo modulis
praktikai nekinta, didinant j stiprumo rodiklius). Tokiais atvejais tenka sprsti projektin standumo
udavin.
Jeigu ribojama linijin deformacija, tai i (9.26) ir (9.28) slyg suformuojama tokia projektin
standumo slyga
u
extr
t
E
M
W

. (9.29)
Kai ribojamas poslinkis v
*
, padaugin abi nelygybs (9.27) puses i skerspjvio standio EI,
gauname toki projektin standumo slyg:
( )
u
Ev
EIv
I
*
, (9.30)
ia suskliaustas dydis (EIv
*
) gali bti apskaiiuotas bet kuriuo poslinki skaiiavimo bdu, dar neinant
skerspjvio standio, o t stand apskaiiuosime po to, kai pagal (9.30) slyg nustatysime, koks turi bti
sijos skerspjvio inercijos momentas I.

11. SUDTINGASIS DEFORMAVIMAS
11.1. tempimai bet kuriame sudtingai deformuojamo tiesaus strypo take
Lig iol nagrinjome strypus, deformuojamus gana paprastai. Tie strypai apkrov buvo veikiami
taip, kad j skerspjviuose bdavo tik kuri nors viena ra ain jga, skersin jga ar sukimo
momentas. Ir tiktai lenkimo atveju strypo (sijos) skerspjv veik dvi ros lenkimo momentas ir
skersin jga (taiau pastarosios taka normalini tempim ir deformacij reikmms daniausiai
nedidel ir nepaisoma). Bet dauguma stryp konstrukcijose yra deformuojami sudtingiau, j
skerspjviuose veikia ne po vien r, o po kelias. Pats sudtingiausias atvejis kai skerspjvyje
veikia visos eios ros.
Kai kada ir palyginti paprastai apkrautas strypas deformuojasi sudtingai. Pavyzdiui, 11.1
paveiksllyje parodyti strypai, kuri apkrovos jgos veikia vienoje ploktumoje, yra statmenos strypo
aiai ir kerta a, taiau netenkinama vienintel paprastojo lenkimo slyga apkrovos jg ploktuma
nra svarbiausioji inercijos ploktuma (vadinamasis striojo lenkimo atvejis). Taip apkrauto strypo
belinkdama nepasilieka pradinje jg ploktumoje (kaip paprastojo lenkimo atveju), strypas ilinksta
sudtingiau. Prie pradeda nagrinti tokio strypo tempimus bei deformacijas, reikia apkrovas suskaidyti
komponentus, kurie veikia svarbiausiosiose ploktumose. Kitas paprasto apkrovimo pavyzdys parodytas
11.2 paveiksllyje: kolon veikia vienintel apkrovos jga, lygiagret iilginei aiai, taiau jos veikimo
linija nesutampa su ia aimi (vadinamasis ekscentrinis gniudymas arba, jeigu jga bt prieingos
krypties, ekscentrinis tempimas). i vienintel apkrovos jga sukelia ne ain jg, bet ir lenkimo
momentus abiej skersini ai atvilgiu net tris ras, t.y. kolona ne tik gniudoma, bet drauge ir
sudtingai lenkiama.

11.1 pav.

11.2 pav.
Skirtingos ros atstoja skirtingus normalini ir tangentini tempim laukus. Kiekvien j
apskaiiuoti esame imok. Keli r derinys atstoja labai sudting tempim pasiskirstym. Jo
skaiiavim galime pagrsti superpozicijos principu (1.7 poskyris) inoma, tik tada, kai apkrovos nra
pernelyg didels kai tebegalioja proporcingumo dsnis ir poslinki maumo prielaida. Superpozicijos
principu pasirm, apskaiiuojame tempimus atskirai nuo kiekvienos ros ir visas gautsias vektorines
tempim reikmes sudedame.
Jau inome, kad su normaliniais tempimais susijusios yra tik trys ros ain jga N ir
lenkimo momentai M
x
, M
y
. i r atstojami normaliniai tempimai yra tos paios krypties vektoriai
(visi jie yra lygiagreiai iilginei strypo aiai). Todl bet kuriame skerspjvio take k veikiant normalin
tempim apskaiiuojame, sudedami algebrines tempim reikmes (11.3 pav.), gautas (2.1) ir (8.4)
formulmis (pritaik pastarj formul ir lenkimo momentui M
y
):
k
y
y
k
x
x
k
x
I
M
y
I
M
A
N
+ + = . (11.1)

11.3 pav.
Visos ros ir abi tako koordinats (x
k
, y
k
) gali bti tiek teigiamos, tiek ir neigiamos. Be to,
reikia nepamirti, kad x ir y ays turi bti svarbiausiosios centrins skerspjvio ays, nes tik toki ai
atvilgiu galioja (8.4) formul.
Su tangentiniais tempimais susijusios kitos trys ros sukimo momentas T ir skersins jgos
Q
x
, Q
y
. Taiau j atstojam tangentini tempim vektoriai nra vienos krypties (11.4 pav.), todl
vektorins tempim sudties pakeisti algebrine sudtimi negalima:
'
+

=
k k k k
. (11.2)
ia kiekvieno vektorinio komponento kryptis yra inoma, o reikms apskaiiuojamos
atitinkamomis formulmis pavyzdiui, formulmis (7.8) ir (8.7). Viso tangentinio tempimo
k
reikm
ir kryptis gali bti nustatyta tiktai pagal vektorins sudties taisykles (kaip parodyta 11.4 paveikslliu).
Kai kuriuose skerspjvio takuose dviej komponent (kuriuos atstoja sukimo momentas ir viena kuri
skersin jga) kryptys sutampa, tada i komponent vektorin sudtis pakeiiama algebrine. Danai ie
takai bna vieni i pavojingiausi skerspjvyje (nes sumins juose veikiani tangentini tempim
reikms bna didiausios).

11.4 pav.
tempim skaiiavimas nra savitikslis veiksmas. tempimai skaiiuojami tam, kad bt galima
sprsti konstrukcijos stiprumo bei standumo klausimus. Kai strypo apkrovimas ir deformavimas
sudtingi, sudtingas ir i klausim sprendimas. Sprskite juos nuosekliai, pavyzdiui, tokia eile:
suskaidykite vis duotj apkrov dvi sudtines dalis, kuri viena veikia vienoje svarbiausiojoje
inercijos ploktumoje, kita - kitoje; jgas, kuri veikimo linijos nesutampa n su viena i ploktum,
pakeiskite jg projekcijomis tas ploktumas;
kiekvienai svarbiausiajai ploktumai sudarykite skersini jg ir lenkimo moment diagramas,
atskirai sudarykite aini jg ir sukimo moment diagramas; visas tas diagramas drauge
nagrindami, nustatykite pavojinguosius skerspjvius;
kiekvienam pavojingajam skerspjviui nustatykite normalini ir tangentini tempim
pasiskirstym atskirai nuo kiekvienos ros; nagrindami drauge visas tempim reikmes,
nustatykite pavojinguosius skerspjvio takus;
nustatykite kiekvieno pavojingojo tako tempim bv ir paraykite stiprumo slyg, kuri yra
paprasta vienaiam tempim bviui ir sudtingesn (pagrsta irimo ar plastikumo hipotezmis)
kitais atvejais;
jeigu reikia sprsti standumo klausimus, atskirai kiekvienai svarbiausiajai ploktumai
apskaiiuokite poslinkius ir po to juos visus vektorikai sudkite.
11.2. Neutraliosios linijos padtis
Pakeit (11.1) iraikoje paskiro tako k koordinates kintamomis koordinatmis x, y, gauname
viso tempim pasiskirstymo lygt:
x
I
M
y
I
M
A
N
y
y
x
x
+ + = . (11.3)
Tai yra ploktumos lygtis. Taigi, normaliniai tempimai bet kaip (net ir labai sudtingai) veikiamo
tiesaus strypo skerspjvyje pasiskirsto pagal tiesin dsn, o j ak-sonometrin diagrama vaizduojama
ploktuma (11.5 pav.).

11.5 pav.
Normalini tempim diagramos ploktumos ir skerspjvio ploktumos sankirta yra neutralioji
linija. I 11.5 paveiksllio matyti, kad normaliniai tempimai yra didesni tuose skerspjvio takuose, kurie
labiau nutol nuo neutraliosios linijos. Didiausios normalini tempim reikms yra takuose, labiausiai
nutolusiuose nuo ios linijos. Kadangi ie takai danai yra pavojingiausieji takai, lemiantieji viso strypo
stiprum, mums rpi juos nustatyti. Kai inome neutraliosios linijos padt, pakanka nubrti skerspjvio
kontro liestines, lygiagretes neutraliajai linijai (11.6 pav.): j lietimo takai ir yra ekstremini normalini
tempim takai. Taigi, vis pirma reikia mokti nustatyti neutraliosios linijos padt.

11.6 pav.
Neutralioji linija tai ta skerspjvio linija, kurioje normaliniai tempimai lygs nuliui. Todl,
prilygin nuliui normalini tempim iraik (11.3), gauname bendrj neutraliosios linijos lygt:
0 = + + x
I
M
y
I
M
A
N
y
y
x
x
. (11.4)
i linija yra ties, kuri dalija skerspjv dvi dalis: vienoje i j normaliniai tempimai teigiami
(tempiamoji dalis), kitoje neigiami (gniudomoji dalis).
Jeigu ain jga N=0 (pavyzdiui, striojo lenkimo atveju), tiess lygtyje (11.4) laisvasis narys
prilygsta nuliui, o tai reikia, kad ties eina per koordinai pradi, t.y. per skerspjvio svorio centr.
iuo atveju neutraliosios linijos lygt galime ireikti ir taip:
x
I M
I M
y
y x
x y
= . (11.5)
Abu lenkimo momentai (M
x
ir M
y
) gali bti atstojami vieno M, kuris gaunamas vektorine abiej
lenkimo moment, kuri kiekvienas ymimas vektoriumi, statmenu atitinkamai aiai, sudtimi (11.7
pav.). io suminio lenkimo momento veikimo ploktuma gali bti pavadinta jg ploktuma, o jos
sankirta su skerspjvio ploktuma jg linija. Skirtingai nuo paprastojo lenkimo (r. 8.2 poskyr), ia
neutralioji linija daniausiai nra statmena jg linijai.
Ji nukrypsta nuo jg linijos statmens ab (11.7 pav.) taip, kad priartja prie skerspjvio aies su
minimaliu inercijos momentu.
Neutraliosios linijos lygtyje (11.5) tiess krypties koeficientas ireikia tangent kampo , kur i
ties sudaro su x aimi (11.7 pav.):
tg
I M
I M
y x
x y
= .

11.7 pav.
Linijos ab, statmenos jg linijai, krypties koeficientas
x
y
M
M
tg = ,
taigi
tg
I
I
tg
y
x
= .
I ios lygybs, susiejanios neutraliosios linijos krypties kamp su, linijos statmens krypties
kampu , darome tokias ivadas:
kai I
x
=I
y
, kampai =, t,y. neutralioji linija statmena jg linijai (taip bna ir paprastojo lenkimo
atveju, kai =0 arba =/2;
kai I
x
>I
y
(I
y
=I
min
), kampas >, o kai I
x
<I
y
(I
x
=I
min
), kampas <, t.y. abiem iais atvejais neutralioji
linija pasisuka statmens link aies su I
min
.
Kai ain jga N0 ir todl tiess lygties (11.4) laisvasis narys nelygus nuliui, neutralioji linija
neina per skerspjvio svorio centr. Jeigu ain jga teigiama, skerspjvio svorio centras yra
tempiamojoje dalyje, jeigu neigiama gniudomojoje.
Tok deformavim (kai N0, M
x
0, M
y
0) gali sukelti ir viena vienintel jga F, lygiagret strypo
iilginei aiai, bet atitolusi nuo ios aies (11.8 pav.):

=
=
=
.
,
,
f y
f x
Fx M
Fy M
F N
(11.6)

11.8 pav.
Net ir tada, kai apkrova yra sudtinga (veikia daug ir vairiai nukreipt jg), skerspjvio
normaliniams tempimams ireikti galime naudotis vienos jgos vaizdiu: inodami N, M
x
, M
y
, i (11.6)
lygybi apskaiiuojame atstojamosios jgos F didum F=N ir tariamojo ios jgos pridties tako
koordinates
N
M
x
y
f
= ,
N
M
y
x
f
= . (11.7)
Pasinaudoj (11.6) iraikomis, pertvarkome neutraliosios linijos lygt (11.4) tokiu bdu:
0 = + + = y
I
Fy
x
I
Fx
A
F
x
f
y
f
.
Ikl prie skliaustus F/A ir panaudoj inercijos spindulio kvadrato iraik I
x
/A=i
x
2
, gauname:
0 1
2 2
=
|
|
.
|

\
|
+ + = y
i
y
x
i
x
A
F
x
f
y
f
. (11.8)
Kadangi F/A0, tai reikinys tarp skliaust lygus nuliui:
0 1
2 2
= + + y
i
y
x
i
x
x
f
y
f
. (11.9)
i lygyb galime pertvarkyti taip, kad ji gyt ains tiess lygties pavidal:
1 = +
y x
a
y
a
x
. (11.10)
Pastarojoje iraikoje
f
y
x
x
i
a
2
= ,
f
x
y
y
i
a
2
= . (11.11)
Kaip matyti i 11.9 paveiksllio, a
x
ir a
y
yra koordinats tak, kuriuose neutralioji linija kerta
atitinkam a. Kadangi i
x
ir i
2
y
visada teigiami, i (11.11) galime daryti ivad, kad a
x
yra visada
prieingo enklo negu x
f
, a
y
prieingo negu y
f
. Tai reikia, kad
neutralioji linija kerta skerspjvio kvadrant, esant krymikai prieingoje pusje negu jgos F
pridties takas.

11.9 pav.
11.3. Skerspjvio branduolys
Plyt mras ir kai kurios konstrukcins mediagos gana gerai prieinasi gniudymui ir beveik
visikai nelaiko tempimo jg pleija, trksta. Taigi, ininierius turi stengtis, kad i tokios mediagos
padarytos konstrukcijos skerspjviuose nebt tempiamj tempim, kad visi tempimai skerspjvyje
bt vieno (neigiamo) enklo. Kitaip tariant, neutralioji linija neturt kirsti skerspjvio kontro, turt
eiti u skerspjvio rib.
Kai neutralioji linija toli nuo skerspjvio svorio centro (nuo koordinai pradios), jos sankirtos
su aimis koordinats a
x
, a
y
yra didels. O i (11.11) matyti, kad ios koordinats yra tuo didesns, kuo
maesns yra jgos pridties tako koordinats x
f
, y
f
. Taigi, konstruktorius turi siekti, kad jga F bt
pakankamai arti skerspjvio svorio centro tik tada skerspjvio nekirs neutralioji linija. Vienintel
lygiagret strypo aiai apkrovos jga F (arba stryp veikiani apkrovos jg atstojamoji) turi bti pridta
vadinamajame skerspjvio branduolyje.
Skerspjvio branduolys yra ta skerspjvio sritis apie svorio centr, kurioje pridjus aiai
lygiagret jg normaliniai tempimai visame skerspjvio plote bna vienodo enklo.
Skerspjvio branduolio kontro takui rasti naudojame formules, gautas i (11.11):
x
y
f
a
i
x
2
= ,
y
x
f
a
i
y
2
= . (11.12)
iose formulse a
x
ir a
y
yra koordinats t tak, kuriuose su aimis susikerta skerspjvio
branduolio liestin.
sivaizduojame, kad ta skerspjvio liestin yra tariamoji neutralioji linija. Jeigu neutraliosios
linijos padtis bt tokia, tai ji atitikt skerspjvio branduolio apibrim ir takas, apskaiiuotas (11.12)
formulmis ir ymintis tariamosios jgos pridties padt, bt branduolio takas. Jeigu neutralioji linija
pasislinkt nors kiek link centro (ir jau ne liest, bet kirst skerspjvio kontr), tempimai skerspjvyje
tapt dvejopo enklo ir (11.12) formulmis nustatytas takas nebeatitikt branduolio svokos, bt u
branduolio rib. Taigi bet kuri liestin yra ribin neutraliosios linijos padtis, atitinkanti ribin skerspjvio
branduolio tak, t.y. jo kontro tak.
Apjuos vis skerspjvio kontr virtine liestini (j gali bti kelios ar net labai daug) ir nustat
pagal jas skerspjvio branduolio kontro takus bei nuosekliai sujung juos linijomis, gauname
branduolio figr.
Jeigu skerspjvio kontras kampuotas, jo bet kur kamp (virn) lieiani tiesi yra begalin
daugyb. Vis i liestini nagrinti nra reikalo, nes galima parodyti, kad liestinei besisukant apie
kontro virn k (11.10 pav.) branduolio kontro takas slenka tiese, o iai tiesei nubrti pakanka inoti
tik du takus. Mat, visos per tak k einanios liestins (L1, ..., L3, ...) tenkina tokio pavidalo neutraliosios
linijos lygt:
0 1
2 2
= + +
k
x
f
k
y
f
y
i
y
x
i
x
,
laikydami kintamaisiais dydiais branduolio kontro tak (1,..., 3,...) koordinates x
f
ir y
f
, matome, kad
iuos takus sieja taip pat tiess lygtis:
0 1
2 2
= + +
f
x
k
f
y
k
y
i
y
x
i
x
.
I to darome praktik ivad: nagrintinos yra tik tos kampuoto skerspjvio kontro liestins,
kurios kontr lieia ne maiau kaip dviem takais; kiekviena tokia liestin atitinka skerspjvio
branduolio kontro virn, o ie kampiniai takai sujungiami tiesmis (11.11 pav.).

11.10 pav.

11.11 pav.
Verta sidmti kai kuri paprastos formos skerspjvi branduoli pavidal.
Staiakampio skerspjvio branduoliui nustatyti naudojame keturias skerspjvio liestins, kurios
visos sutampa su staiakampio kratinmis (11.12 pav.). i liestini sankirtos su aimis x ir y tak
koordinats:
a
x1
=h/2, a
y1
=,
a
x2
=, a
y2
=b/2,
a
x3
=-h/2, a
y3
=,
a
x4
=, a
y4
=-b/2.
Kadangi
12
12 /
2 3
2
h
bh
bh
A
I
i
x
x
= = = ir
12
2
2
b
y
= i ,
tai (11.12) formulmis apskaiiuotos branduolio virni koordinats yra tokios:
0
12 /
2
1
=

=
b
x
f
,
6 2 /
12 /
2
1
h
h
h
y
f
= = ,
( ) 6 2 /
12 /
2
2
b
b
b
x
f
=

= , 0
12 /
2
2
=

=
h
y
f
,
0
3
=
f
x ,
6
3
h
y
f
= ,
6
4
b
x
f
= , 0
4
=
f
y .
Sujung iuos takus tiesmis, gauname romb (11.12 pav.).

11.12 pav.
Skritulinio skerspjvio branduolys yra taip pat skritulio pavidalo (11.13 pav.). Branduolio
spindulys pagal (11.12) apskaiiuojamas taip:
8 64
2 4
2 /
/
2
4
d
d d
d
d
A I
x
f
=


= =

,
o branduolio skersmuo lygus ketvirtadaliui skerspjvio skersmens.

11.13 pav.
sidmkite tokias skerspjvi branduoli savybes:
branduolys visada yra ikila figra;
branduolys gali bti ir tuioje skerspjvio vietoje, skylje, jeigu ta skyl yra ties skerspjvio centru
(11.14 pav.);
kiekvien tiesi skerspjvio kratin atitinka branduolio virn (kampas) prieingame skerspjvio
kvadrante, o kiekvien skerspjvio iorinio kontro virn (kamp) branduolio tiesi kratin,
kertanti prieing skerspjvio kvadrant.

11.14 pav.
11.4. Tiesaus strypo stiprumas
Bet kurio konstrukcijos elemento stiprumas priklauso nuo tempim. Nors tiesus strypas
deformuojamas ir sudtingai, jo visuose ar kai kuriuose takuose tempim bvis gali bti vienais, o
tokiu atveju stiprumo slyga bna paprasta. Vienasis tempim bvis bna tame skerspjvio take,
kuriame nra tangentini tempim arba ie tempimai labai mai, nepaisytini. Jeigu skerspjvyje nra
sukimo momento ir skersini jg, nra ir tangentini tempim. Labai danai skersini jg atstovaujami
tangentiniai tempimai yra mai ten, kur normaliniai tempimai didiausi (pavojinguosiuose takuose). To
negalima pasakyti apie sukimo moment jo atstojam tangentini tempim didiausios reikms yra
pakratiniuose skerspjvio takuose, kuriuose ir normaliniai tempimai ekstremals, taigi ia tangentini
tempim nepaisyti nebegalima. Todl tiesi stryp stiprumo skaiiavimo metodika iskirtina du atvejus:
=0 arba 0 (o taip bna, kai T=0), t.y. vienaio tempim bvio atvejis;
0 (T0), t.y. dviaio tempim bvio atvejis.
Vienaio tempim bvio atveju strypo stiprum lemia skerspjvio takai su ekstremaliomis
normalini tempim reikmmis. Takai su tokiais tempimais yra labiausiai nutol nuo neutraliosios
linijos (11.15 pav.): vienoje pusje, take k, tempimai
k
=
max
, kitoje pusje, take j, tempimai
j
=
min
.
i pavojingj tak padiai nustatyti ir praveria informacija i 11.2 poskyrio apie neutraliosios linijos
padt. Pavojinguosiuose takuose stiprumo slygos tokios:

+ + =
+ + =
.
,
c k
y
y
k
x
x
j
t k
y
y
k
x
x
k
R x
I
M
y
I
M
A
N
R x
I
M
y
I
M
A
N

. (11.13)

11.15 pav.
Taigi, vienaio tempim bvio atveju daugiausia triso reikia pavojingj tak (j ir k)
koordinatms nustatyti, o po to stiprumo slyg (11.13) taikymas gana paprastas.
Stiprumo skaiiavimas paprastesnis, kai vienais tempim bvis nagrinjamas staiakampiame
skerspjvyje arba kitokiame skerspjvyje su keturiais simetrikai idstytais kampais (11.16 pav.). iuo
atveju aiku, kad pavojingieji takai yra du i keturi kampini tak. O vis keturi kampini tak
koordinats yra ekstremalios ir skiriasi tik enklais: b/2, h/2 (x
max
, x
min
, y
max
, y
min
). Taigi, visuose
keturiuose kampuose tempim formuls (11.1) komponent absoliutins reikms vienodos, skiriasi tik
komponent enklai (viename kampe +, prieingame -). inodami, kad I
x
/y
max
=W
x
, I
y
/x
max
=W
y
, galime
stiprumo slygas (11.13) iam atvejui pertvarkyti taip:

|
|
.
|

\
|
+ =
+ + =
.
,
c
y
y
x
x
j
t
y
y
x
x
k
R
W
M
W
M
A
N
R
W
M
W
M
A
N

. (11.14)
ios formuls tinka tik simetrikiems keturkampiams skerspjviams. ios slygos atitinka
kampinius skerspjvio takus su
max
ir
min
, nors t tak koordinats slygose ir nra panaudotos.

11.16 pav.
Jeigu reikia nustatyti, kuris gi kampas yra labiausiai tempiamas, galima pasinaudoti kokybinio
tempim pasiskirstymo schema. ioje schemoje nubraiomas skerspjvis, jo svarbiausiosios centrins
ays ir kiekviename skerspjvio kvadrante paymima, kokio enklo (+ ar -) tempimai dl kiekvienos
ros ten veikia. Jeigu N>0, tai visuose kvadrantuose >0 (paymimas +), o jeigu N<0, tai visuose
kvadrantuose <0 (paymimas -). Jeigu M
x
>0, tai io lenkimo momento tempiami sluoksniai ir >0 (+)
yra kvadrantuose alia teigiamos y aies, o gniudomi ir <0 (-) prieingoje pusje. Analogikai
ymimi ir lenkimo momento M
y
atstojam tempim enklai. Pavyzdiui, atvejui, kai N<0, M
x
>0, M
y
<0,
kokybinio tempim pasiskirstymo schema parodyta 11.17 paveiksllyje. I ios schemos matyti, kad
min

vieta yra virutinis kairysis kampas (visi tempim komponentai vienodo enklo, neigiami), o
max
-
krymikai prieingas kampas.

11.17 pav.
Pagal (11.14) stiprumo slygas nesunkiai sprendiami tikrinamieji stiprumo udaviniai. O
sprendiant projektinius udavinius dana klitis bna tai, kad stiprumo slygoje yra ne vienas, bet du ar
net trys neinomi (iekomi) skerspjvio rodikliai W
x
, W
y
ir A. Danai tenka inoti (arba spti)
projektuojamo skerspjvio rodikli santykius ir ireikti rodiklius kokiu nors vienu iekomu parametru.
Pavyzdiui, projektuotojui nurodoma, kad staiakampio skerspjvio viena kratin turi bti dukart ilgesn
u kit: a=2b, i to gaunama W
x
=(2b)
2
b/6=0,667b
3
, W
y
=0,333b
3
, W
x
=2W
y
. Kai skerspjvis pasirenkamas
i standartini profili lentels, galima apskaiiuoti, tarp koki rib kinta santykis W
x
/W
y
toje lentelje
(pavyzdiui, is standartini dvitj rodikli santykis kinta madaug tarp 5 ir 15), ir i pradi spti t
santyk (pavyzdiui, W
x
/W
y
=10), o pasirinkus pagal stiprumo slyg konkret profil, apskaiiuoti tikrj
santyk ir priartjimo keliu koreguoti savo sprendin.
Dviaio tempim bvio atveju, t.y. kai skerspjvyje yra reikming tangentini tempim,
stiprumo klausimus sprendiame, remdamiesi irimo ar plastikumo hipotezmis (r. 5.4 poskyr). Jau
minjome, kad pavojingj tak tempim bv lemia sukimo momentas - kai T0, tangentini tempim
nepaisyti negalima. Toliau ir irime atvejus su sukimo momentu.
Jeigu remsims energetine hipoteze, stiprumo slyga, pritaikyta tiesiam strypui, yra (8.19)
pavidalo:
R
d
+ =
2 2
3 , (11.15)
o maksimali tangentini tempim hipotez duoda (8.18) pavidalo slyg:
R
d
+ =
2 2
4 . (11.16)
Tenka pagal N, M
x
ir M
y
apskaiiuoti normalinius tempimus pavojingajame take ir pagal
T, Q
x
bei Q
y
tangentinius tempimus tame paiame take. tempimus surandame (11.1) ir
(11.2) formulmis. ra ias tempim reikmes (11.15) arba (11.16) slygas, sprendiame
tikrinamj arba projektin stiprumo udavin. Tikrinamj udavin isprsti nesunku, taiau
projektinis udavinys danai bna keblus mat, i vienos slygos tenka nustatyti du ar net tris
geometrinius skerspjvio rodiklius.
Gana paprasta sprsti stiprumo udavinius, kai strypo skerspjvis skritulinis. iuo atveju
visus geometrinius rodiklius galima ireikti vienu parametru skerspjvio skersmeniu. Ir ypa
patogu skaiiuoti, kai nra ains jgos (N=0). Tada abu lenkimo momentus galima sudti
(geometrikai):
2 2
y x
M M M + = ,
io suminio lenkimo momento M ploktumoje (11.18 pav.) yra takai a ir b su didiausiomis
(teigiama ir neigiama) normalini tempim reikmmis. Kadangi sukimo momento atstojam
tangentini tempim didiausios reikms yra taip pat visuose pakratiniuose skerspjvio takuose
(11.19 pav.), takai a ir b yra pavojingiausieji. Kai ains jgos nra, |
a
|=|
b
| tada abiej i tak
pavojingumas vienodas. Normalini tempim reikm bet kuriame i i tak yra
W
M M
W
M y x
2 2
+
= = ,
tangentini
W
T
W
T
p
2
= = ,
(prisimename, kad W
p
=W
x
+W
y
, o skritulio W
x
=W
y
=W ir W
p
=2W). Sura ias reikmes
energetin stiprumo slyg (11.15), gauname:
( )
R
W
T
W
M M
y x
d
+
+
=
2
2
2
2 2
2
3 .
Suprastinus gauname (skrituliniam skerspjviui!)
R
W
T M M
y x

+ +
2 2 2
75 , 0
, (11.17)
o sura (11.16), t.y. slyg pagal maksimali tangentini tempim hipotez,
R
W
T M M
y x

+ +
2 2 2
. (11.18)
iose formulse W skritulio ainis atsparumo momentas (formules naudoti galima tik
skrituliniam arba iediniam skerspjviui).

11.18 pav.

11.19 pav.
Pagal stiprumo slygas (11.17) ir (11.18) projektuojami velenai jie yra ir sukami, ir
lenkiami.
Kadangi itokios stiprumo slygos labai patogios projektiniam skaiiavimui, jas naudojame
net ir tada, kai skaiiavim btina traukti kitas ras N, Q
x
, Q
y
. Vis pirma pagal (11.17) ar
(11.18) nustatome W, neatsivelgdami tas kitas ras, parenkame skritulio skersmen d, po to jau
sprendiame tikrinamj udavin apskaiiuojame pavojingj tak tempimus ir , taikome
stiprumo slygas (11.15) ar (11.16); jeigu stiprumo slygos netenkinamos, skersmen padidiname ir
vl tikriname, tokiu bdu palaipsniui artdami prie tinkamo, pakankamo skersmens.
Skritulinis (ir iedinis) skerspjvis ypatingas tuo, kad jame sutampa takai, kuriuose bna
didiausia normalini tempim ir didiausia tangentini tempim reikm. Kai skerspjvio forma
kitokia, nra akivaizdu, kuris skerspjvio takas pavojingiausias. Pavyzdiui, staiakampiame
skerspjvyje didiausi normaliniai tempimai bna viename i kamp (11.20 pav.: a, b, c arba d), taiau
tangentiniai tempimai, susij su sukimo momentu, visuose iuose takuose lygs nuliui (r. 7.8 poskyr);
tuo tarpu ten, kur i tangentini tempim reikms didiausios (takuose e ir f, m ir n), yra daug
maesni normaliniai tempimai. Kuris i vis i tartin tak pats pavojingiausias, danai galima
nustatyti tik apskaiiavus kiekvieno j projektin tempim
d
pagal pasirinkt hipotez. Daniausiai io
tempimo iraik (ir stiprumo slyg) greta
max
raoma anaiptol ne didiausia reikm arba alia
max

ne didiausia reikm, nes btina slyg rayti vieno (to paties) tako tempim reikmes.

11.20 pav.
11.5. Tiesaus strypo poslinkiai ir deformacijos
Kai tiesus strypas veikiamas paprastos apkrovos, dl kurios skerspjviuose atsiranda tik po vien
r, strypo ais arba lieka tiesi (tempimas ar gniudymas, sukimas), arba ilinksta vienoje ploktumoje
(paprastasis lenkimas). Kai skerspjviuose r daugiau, besideformuojanio tiesaus strypo ais tampa
erdvine kreive, kartais gana sudtinga. Taiau kol galioja proporcingumo dsnis ir poslinki maumo
prielaida, galime naudotis superpozicijos principu ne tik tempimams, bet ir poslinkiams bei
deformacijoms skaiiuoti.
Pagal formules ir nurodymus i skyri, kuriuose aptartas atskir r poveikis (i 2.4, 2.5, 7.5
poskyri, 9 skyriaus), nustatome rpimo tako vektoriai, kuri kryptys ne visada sutampa, galutin
rezultat pagal superpozicijos princip gauname vektorine (geometrine) sudtimi.
Praktinse situacijose tenka nustatinti ne vis, bet tam tikr, ypating tak poslinkius,
daniausiai t tak, kuri poslinkiai gali bti didiausi arba artimi didiausiems (pavyzdiui, gembins
sijos laisvojo galo). Ir deformacijos skaiiuojamos tik ties ypatingais takais, kur gali bti ekstremalios
deformacij reikms. ie takai danai sutampa su ekstremalij tempim reikmmis, kurias nustatyti
jau mokame (11.4 poskyris). Kai tempimai ties taku jau nustatyti, deformacijas skaiiuoti galime
bendrojo Huko dsnio formulmis i 4.4 poskyrio.
Deformacijos ties kuriuo nors taku priklauso tiktai nuo t tempim ar r, kurios toje vietoje
veikia, todl j skaiiavimas nra keblus. Taiau bet kuris poslinkis priklauso nuo r ar tempim,
veikiani tarp nagrinjamojo tako ir atram; todl poslinki skaiiavimas bna gana sudtingas, ypa
kai konstrukcij sudaro keli strypai. Poslinki skaiiavimui praveria energetiniai metodai, kuriuos
aikina konstrukcij mechanika (statybin mechanika).
ia be platesnio teorinio aikinimo pateikiame formules poslinkiams skaiiuoti Moro bei grafiniu
- analitiniu bdais, kai skaitoma ne vienintelio lenkimo momento taka (kaip 9.7 ir 9.8 poskyriuose), bet
ir kit r: M
x
, M
y
, T, N (ia nenagrinsime skersini jg takos, nes ji, palyginus su kit r taka,
daniausiai yra labai menka). Taigi, Moro bdu skaiiuodami poslink, vietoj (9.15) formuls naudosime
toki:
( ) ( ) ( ) ( )

=
|
|
.
|

\
|
+ + + =
n
j
L
i kj
j
L
i kj
j
p
L
iy kyj
j
y
L
ix kxj
j x
i
j j j j
dz N N
EA
dz T T
GI
dz M M
EI
dz M M
EI
v
1
0 0 0 0
1 1 1 1
.
(11.19)
Skaiiuodami poslink grafiniu - analitiniu bdu, vietoj (9.21) formuls naudosime toki:
( ) ( ) ( ) ( )

=
|
|
.
|

\
|
+ + + =
n
j j
icj knj
j
p
icj ktj
j
y
ikycj kyj
j x
ikxcj kxj
i
EA
N
GI
T
EI
M
EI
M
v
1

, (11.20)
ia
kxj
lenkimo moment M
x
diagramos plotai,
kyj
lenkimo moment M
y
,
ktj
sukimo
moment T,
knj
aini jg N diagramos plotai.
bet kurio poslinkio ar deformacijos iraik eina daug geometrini strypo rodikli, todl sprsti
projektin standumo udavin nra paprasta. Daniausiai sprendiamas tikrinamasis udavinys. Kai io
udavinio ivada rodo, kad sudtingai deformuojamas strypas nepakankamai standus, ininierius
nusprendia, kaip j pastandinti (kur matmen padidinti), ir po to vl sprendia tikrinamj udavin, tokiu
keliu artdamas prie patenkinamo rezultato.
11.6. Kreivieji strypai
Yra nemaa konstrukcij element (arkos, ratlankiai, kabliai ir kt.), kuri geometrin schema
kreivasis strypas. Kai strypo ais kreiva jau prie apkrovim, jo deformavimas net ir paia paprasiausia
apkrova yra sudtingas. iame poskyryje nagrinsime tik plokius kreivuosius strypus tuos, kuri ais
ir visa apkrova yra vienoje strypo simetrijos ploktumoje. Ir, inoma, kalbsime apie labai kreivus strypus
tokius, kuri skerspjvi matmenys yra madaug tos paios eils, kaip ir kreivio spinduliai.
Kreivojo strypo deformavimo sudtingum atskleidia du svarbiausi ypatumai:
r pasiskirstymas kreivojo strypo ayje nra tiesinis (r N, Q, M diagram visi ruoai
kreiviniai);
iilgini deformacij ir normalini tempim pasiskirstymas skerspjvyje nra tiesinis (net ir
galiojant plokij pjvi hipotezei).
Kreivojo strypo skerspjvio padt patogiausia nustatyti poline koordinate kampu .
Skerspjvio ploktuma eina per strypo aies kreivio centr. Patogu laikytis tokios lenkimo momento
enklo taisykls: teigiamas yra tas lenkimo momentas, kuris didina pradin strypo kreiv.
Kreivojo strypo ros bet kuriame skerspjvyje nustatomos pjvio metodu.
Normaliniai tempimai, atstojami ains jgos, pasiskirsto tolygiai po vis skerspjvio plot
kaip ir tiesaus strypo skerspjvyje. Taiau tie normaliniai tempimai, kurie atsiranda dl lenkimo ir yra
atstojami lenkimo momento, pasiskirsto nebe taip, kaip tiesiame strype, nebe pagal ties, bet pagal
hiperbol. Neutralioji linija (kai nra ains jgos) eina ne per skerspjvio svorio centr, o ariau strypo
kreivio centro (atstumu e nuo strypo centrins aies, r. 11.21 pav.). tempimai dl lenkimo momento bet
kuriame kreivojo strypo skerspjvio take skaiiuotini tokia formule:
r r A
r r M
) (
) (
0
0

, (11.21)
ia A skerspjvio plotas, r tako atstumas nuo strypo kreivio centro, o neutraliosios
linijos atstumas nuo to centro (neutraliojo sluoksnio kreivio spindulys)
( )

=
A
r dA
A
r
/
0
. (11.22)
ia formule apskaiiuotos r
0
reikms kai kuri form skerspjviams suraytos 11.22
paveiksllyje.

11.21 pav.
( )
1 2
0
/ ln r r
h
r =
( ) h r r r
h
r

=
1 2 2
2
0
/ ln 2

( )
2 2
2
0
4 2 4 a
a
r

=


11.22 pav.
tempim formulei (11.21) rodyti i kreivojo strypo ipjauname labai trump ruoel ir
nagrinjamos jame veikianios jgos bei susidaranios ruoelio deformacijos.
11.7. Plonasieniai indai
Visuose vadovlio skyriuose nagrinjome tiktai strypus, palikdami kitus konstrukcij elementus
(ploktes, kevalus, masyvus) konstrukcij mechanikos kursui. Taiau iame poskyryje vilgtersime
ypating keval grup vadinamuosius plonasienius indus, kuri paviri forma sukinys. Taip
darome todl, kad ie indai daug kur naudojami, o j tempim ir stiprumo skaiiavimas nra sudtingas.
Plonasieniu vadiname ind, kurio sienels storis maas, palyginus su indo skersmeniu d. Tokie sukinio
(cilindro, kgio, paraboloido ir kt.) pavidalo indai talpyklos, katilai, vamzdiai daniausiai veikiami
skysi ar duj vidaus slgio. ia nagrinsime tik tuos atvejus, kai apkrova (slgis) yra pasiskirsiusi
simetrikai indo simetrijos aies atvilgiu. Tokiais atvejais, kai indo sienelje nra dideli paviriaus
pokyi (koncentruojani tempimus), galime skaiiavim grsti bemomente (membranine) keval
teorija tarti, kad normaliniai tempimai plonos sienels storyje pasiskirst tolygiai (kai =0,1d,
didiausias tempimas sienelje virija tempim vidurk ne daugiau kaip 5%, o kai sienel plonesn,
dar maiau), t.y. kad sienel nra lenkiama, kad ji tik tempiama. Tiktai toks tempim skaiiavimas yra
gana paprastas ir patogus nagrinti mediag atsparumo kurse. Bemoment keval teorija tinka tiktai
simetrins apkrovos atvejams (11.23 pav., a) ir netinka asimetrinei apkrovai (b). Nagrinjame simetrik
plonasien ind, kuris yra veikiamas i vidaus slgio p (indo savojo svorio nepaisome). tempimams indo
sienelje nustatyti ipjauname ma tos sienels element (11.24 pav.). J ipjauname dviem
meridianiniais pjviais (ploktumomis, einaniomis per indo simetrijos a z ir sudaraniomis tarp savs
kamp d) ir dviem iediniais pjaviais (kginiais paviriais, statmenais indo iorinio paviriaus
meridianui, tarp j kampas d. iedinio pjvio lanko ab ilgis ds
t
, jo kreivio spindulys
m
, kreivio centras
take O
1
.

11.23 pav.

11.24 pav.
Meridianin ploktuma dalija ind ir apkrov (vidaus slg) dvi simetrikas dalis, todl
meridianiniuose pjviuose nra lyties jg, nra ir tangentini tempim. Kadangi iediniai pjviai yra
statmeni meridianiniams, juose tangentini tempim taip pat nra (tangentini tempim dualumo
dsnis!). Taigi, visuose pjviuose veikia tik normaliniai (svarbiausieji!) tempimai: iedo liestins
kryptimi veikia iedinis tempimas
t
(statmenas meridianiniam pjviui) ir meridiano liestins kryptimi
meridianinis tempimas
m
(statmenas iediniam pjviui). Treija, radialine kryptimi veikia
radialinis tempimas
r
, kuris lygus p prie indo sienels vidinio paviriaus ir nuliui prie iorinio
paviriaus; is tempimas yra palyginti maas, ir paprastai jo nepaisoma. Ivada: indo sienels tempim
bvis yra dviais.
Ipjautj sienels element veikia penkios atstojamosios jgos apkrovos jga, gauta
padauginus slg i elemento paviriaus plotoj (pds
m
ds
t
), statmena sienels paviriui, ir keturios
normalini tempim atstojamosios (po dvi
m
ds
t
ir
t
ds
m
; i jg, nors ir lygi, krypties linijos
nesutampa, sudaro kampus d ir d). Raome vis element veikiani jg pusiausvyros lygt
prilyginame nuliui sum jg projekcij a, statmen sienels paviriui:
pds
m
ds
t
-2
t
ds
m
sin(d/2)- 2
m
ds
t
sin(d/2)=0
Kadangi kampai d ir d nykstamai mai,
t
t
ds d d

2 2 2
sin = ,
m
m
ds d d

2 2 2
sin = .
ra ias reikmes pusiausvyros lygt ir lygt suprastin, gauname:

p
m
m
t
t
= + . (11.23)
ioje pagrindinje pusiausvyros lygtyje yra du neinomieji tempimai
t
ir
m
todl udaviniui
isprsti reikia dar vienos lygties. Toki lygt gauname, para iediniu pjviu atpjautos indo dalies (11.25
pav.) pusiausvyros slyg susumav ir prilygin nuliui t dal veikiani jg projekcijas simetrijos
a z:
0 cos 2 = + r P
m
,
ia kampas tarp z ir
m
krypi, P vidaus slgio (veikianio atpjautj dal) atstojamoji. I ios
pusiausvyros lygties randamas meridianinis tempimas:

cos 2 r
P
m
= . (11.24)

11.25 pav.
Kai slgis p yra tolygiai pasiskirsts po vis atpjautosios dalies vidin paviri (pavyzdiui, duj
slgis), slgio atstojamoji
pS P = , (11.25)
ia S tos dalies vidinio paviriaus projekcijos ploktum, statmen indo simetrijos aiai, plotas. Kai
slg sudaro inde laikomas skystis,
G S p P
h
+ = , (11.26)
ia p
h
skysio slgis nagrinjamame gylyje h (r. 11.26 pav.), G skysio, telpanio atpjautj indo
dal, svorio jga.

11.26 pav.
Jeigu plonasienis indas yra rutulio pavidalo ir indo vidaus slgis p=const, tempimams nustatyti
pakanka (11.23) lygties, nes ne tiktai
m
=
t
=r, bet ir
m
=
r
=. ra ias reikmes (11.23), gauname
/r+/r=p/, arba

2
pr
= . (11.27)
Cilindro pavidalo plonasienio indo (pvz., garo katilo) iedinis kreivis
t
=r, o meridianas tiesus,

m
=, todl i (11.23) randame tik iedin indo sieneli tempim

pr
t
= . (11.28)
Pagal (11.25) randame ain jg

2 2
2
pr
r
r p
A
N
m
= = = , (11.29)
t pai
m
reikm gautume i (11.24), ra P=pr
2
ir cos=1.
Matome, kad cilindriniame inde
t
=2
m
.
Plonasieni ind stiprumo slygos raomos, remiantis kuria nors plastikumo hipoteze, nes j
sieneli tempim bvis yra dviais (grynojo tempimo). Pavyzdiui, jeigu pritaikytume energetin
hipotez ir j atitinkani stiprumo slyg (5.12) su
1
=
t
,
2
=
m
, indo sieneli stiprum utikrint slyga
R
m t m t d
+ =
2 2
. (11.30)
Taiau projektuotojai, inodami, kad i vidaus slegiamo indo sienelje abu svarbiausieji
tempimai,
t
ir
m
, yra teigiami ir todl
d
<
max
, yra link indo stiprum garantuoti grietesne slyga,
kuri atitinka maksimali normalini tempim hipotez ir paprastai naudojama tik labai trapioms
mediagoms
( ) R
t
=
max
. (11.31)
io poskyrio formuls tinka skaiiuoti tempimams tiktai pakankamai toli nuo indo (kevalo)
paviriaus lio arba sienels skerspjvio pokyio viet (pavyzdiui, pakankamai toli nuo katilo dugno),
nes ties tomis vietomis deformacij bvis yra sudtingesnis. Katilo dugnas trukdo kevalui tolygiai
deformuotis, kevalas isikraipo, atsiranda vadinamasis pakraio efektas, tempim reikms pasidaro
daug kart didesns negu apskaiiuotosios pagal io poskyrio formules. is reikinys ypa pavojingas
konstrukcijoms i trapi mediag: gali atsirasti plyi, ir katilas, vamzdis, talpykla tampa nebesandars.
Skaiiavimas atsivelgiant pakraio efektus sudtingesnis, jo metodikos pagrindus galite rasti
vadovliuose.
12. GNIUDOMJ STRYP PUSIAUSVYROS STABILUMAS
12.1. Stabili ir nestabili pusiausvyra
Konstrukcijos ir bet kurio jos elemento pusiausvyra turi bti stabili. Stabilumas konstrukcijos
ar jos elemento savyb ilaikyti pradin pusiausvyros form, po bet koki trikdym vis grti t pradin
bv. i savyb yra ne maiau svarbi, kaip stiprumas ir standumas.
Nesideformuojanio kno statins pusiausvyros stabilum gerai iliustruoja sunkaus rutuliuko
padtis ant vairi paviri (12.1 pav.). gaubto paviriaus emutiniame take (a) rutuliuko pusiausvyra
yra stabili (jeigu rutuliuk stumt eisime on, jis greit gr vl i pradin padt). Gali pavykti
rutuliuk udti ir ant ikilo paviriaus kraigo (b), bet iuo atveju rutuliukas nuo menkiausio postmio
nurieds alin ir pradin pusiausvyros padt pats nebegr; rutuliuko ant ikilo paviriaus pusiausvyra
nestabili. O kai rutuliukas ant horizontalios ploktumos, jo pusiausvyra neutrali.

12.1 pav.
Nesideformuojanio kno pusiausvyros formos stabilumas nepriklauso nuo kn veikiani jg
didumo (nagrintame pavyzdyje jis nepriklauso nuo rutuliuko svorio). Taiau mus labiau domina
deformuojam (vis pirma tamprij) konstrukcijos element stabilumas.
Konstrukcijos pusiausvyros form nusako jos apkrovos ir poslinki santykiai. Deformuojamas
stabilios pusiausvyros elementas, sutrikdytas koki nors paalini veiksni, gali gyti nauj, kitoki
poslinki, bet ie. poslinkiai inyksta, kai inyksta juos suklusi prieastis (elementas grta pradin
pusiausvyros form). Tuo tarpu kai pusiausvyros forma nestabili, elementas, ms kitaip deformuotis dl
nedideli paalini veiksni (kuri niekada netrksta), nesiliauja taip deformavsis ir po to, kai tie
veiksniai nebetrikdo net ir jiems inykus, naujieji poslinkiai nesumaja, elementas pradin
pusiausvyros form nebegrta.
Konstrukcijos elemento pusiausvyra bna stabili, kol jo pagrindin apkrova nedidel, kol ji
maesn u tam tikr (kritin) reikm, o kai apkrova virija t reikm, pusiausvyra tampa nestabili
tada paalin prieastis gali lengvai ivesti element i ios nestabilios pusiausvyros kitoki (jau stabili)
pusiausvyros form ir sukelti nepageidaujam deformavimsi. Maa tikimyb, kad elementas pradins
pusiausvyros formos nepraras, tra ir tuo atveju, kai pusiausvyra neutrali, t.y. kai apkrova yra pasiekusi
kritin reikm, bet dar nevirijusi jos.
iame skyriuje kalbsime tik apie gniudomj stryp pusiausvyros stabilum. Panagrinkime
labai ilg ir plon ties stryp, kuris yra gniudomas. Kol strypo pusiausvyros pradin (tiesioji) forma
stabili, strypo poslinkiai dl centrikai pridtos iilgins gniudomosios jgos tik iilginiai. Dl kokios
nors paalins prieasties strypas gali gyti ir skersini poslinki (12.2 pav.); ta paalin trikdanti
prieastis gali bti vairi onin apkrova (vjo dvelkteljimas), menkutis pagrindins apkrovos
nukrypimas nuo centrins aies, netolygus strypo temperatros pokytis ir kt. Taiau ie skersiniai
poslinkiai inyksta (strypas vl isitiesia), vos tik liaujasi trikdymas. Kuo didesn yra strypo pagrindin
(gniudomoji) apkrova, tuo sunkiau ilinkusiam strypui isitiesti. Kai gniudomoji jga yra pasiekusi tam
tikr didum, strypo pradin (tiesioji) pusiausvyros forma yra neutrali, o kai ta jga dar didesn,
pusiausvyros forma tampa nebestabili. Taip apkrautas strypas, ms dl kokio trikdymo linkti, gyja vis
didesnius ir didesnius skersinius poslinkius ir nebeisitiesia net ir tada, kai paalinio trikdymo nebra, kai
inyksta skersini poslinki prieastis. Strypas pereina kitoki stabili pusiausvyros form: jga, veikusi
iilgai strypo aies, ima stryp ne tik gniudyti, bet jau ir lenkti.

12.2 pav.
Mintoji skersini poslinki prieastis tra tik impulsas strypui ieiti i pradins pusiausvyros
formos. Nuo jos visikai nepriklauso, ar strypo tiesioji pusiausvyros forma yra stabili ar nestabili. Strypo
pusiausvyros stabilumas priklauso tik nuo strypo matmen, jo mediagos ir pagrindins (gniudomosios)
apkrovos didumo.
Apkrovos (jgos, tempimo) reikm, kuri virijus konstrukcijos ar jos elemento pusiausvyra
tampa nestabilia, vadinama kritine apkrova (jga, tempimu).
Bet kurio strypo kritin jga priklauso tiktai nuo strypo matmen ir mediagos savybi.
Centrikai gniudomo tiesaus strypo pusiausvyros forma yra stabili, kol jga nepasiekia kritins jgos
reikms F
cr
, kol
F<F
cr
. (12.1)
Toks strypas yra tik gniudomas. Kai jga virija F
cr
, tiesioji pusiausvyros forma netenka stabilumo,
strypas dl menkiausios prieasties pereina kitoki pusiausvyr (jau ne tik gniudomas, bet ir
lenkiamas). Sakoma, kad jis suklumpa, kad apkrova j klupdo. Todl ir pats deformavimas, lydimas
suklupimo pavojaus, danai nagrinjamas kaip klupdymas, kalbama apie klupdom stryp (kolon)
skaiiavim ir pan.
Nauja pusiausvyros forma, kuri pereina konstrukcija, danai bna susijusi su tokiomis
deformacijomis ir romis, kurioms prieintis konstrukcija nepritaikyta. Todl konstrukcijos
deformacijos ir tempimai ima spariai didti, konstrukcija greit suyra arba kitaip ieina i rikiuots.
12.2. Oilerio formul kritinei jgai skaiiuoti
Tampraus tiesaus centrikai gniudomo strypo kritins jgos didumas apskaiiuojamas
vadinamja Oilerio formule:
( )
2
min
2
L
EI
F
cr

=
, (12.2)
ia E strypo mediagos tamprumo modulis, I
min
minimalus strypo skerspjvio inercijos momentas,
L strypo ilgis, strypo gal tvirtinimo slyg koeficientas (r. 12.3 pav.).

12.3 pav.
Kritins jgos reikm vis pirma nustatysime gniudomo tiesaus strypo, kuris abiem galais
tvirtintas arnyrikai (12.4 pav.).

12.4 pav.
Tarkime, kad apkrova F>F
cr
nesukelia plastini deformacij, kad ilinkusio strypo aies
nuokrypos nuo tieses nedidels. Tada galime naudotis jau inoma linki kreivs lygtimi (9.5):
( ) z M
dz
v d
EI =
2
2
.
Lenkimo ploktuma priklauso ne nuo apkrovos, o nuo strypo skerspjvio: strypas ilinksta
ploktumoje, kuri statmena skerspjvio aiai su maiausiu inercijos momentu. Todl ir lygtyje dera rayti
I
min
vietoj I. Lenkimo momentas pjvyje atstumu z nuo atramos M(z) Fv, todl
Fv
dz
v d
EI =
2
2
min
, (12.3)
arba
0
min
2
2
= + v
EI
F
dz
v d
.
Paymj
2
min
k
EI
F
= , (12.4)
gauname toki diferencialin lygt:
0
2
2
2
= + v k
dz
v d
. (12.5)
Jos sprendinys yra harmonin funkcija
kz B kz A v cos sin + = . (12.6)
Sprendinio konstantos A ir B priklauso nuo kratini slyg, kurios iuo atveju yra tokios:
a) v=0, kai z=0,
b) v=0, kai z=L
1
.
I pirmosios slygos gauname B=0, todl
kz A v sin = , (12.7)
(tai reikia, kad ilinkusio strypo ais atitinka sinusoid). I antrosios slygos gautj lygyb AsinkL
1
=0
tenkina arba A=0, arba sinkL
1
=0. Nuliui lygi konstanta atitinka v=0, t.y. tiesij strypo form. Kreivj
form (ji mums ir rpi) atitinka
0 sin
1
= kL .
ios lygties akn yra be galo daug:
1
L
n
k

= , (12.8)
kur n bet koks sveikasis skaiius.
I (12.4) lygties, ra (12.8) reikm, galime gauti jgos F iraik:
2
1
min
2 2
L
EI n
F

= . (12.9)
Kai stabilioji (tiesioji) pusiausvyros forma tampa neutralia (kai kritins jgos reikm tik
pasiekiama, bet dar nevirijama), strypas dar tebra tiesus, atstumas tarp atram dar nesumajs, L
1
=L
(strypo trumpjimas dl iilgins deformacijos yra labai maas, nepaisytinas). Taigi, ra (12.9) vietoj
atstumo L
1
pradin strypo ilg L, gauname kritins jgos F
cr
reikm. I vis n (= 1,2...) reikmi
maiausi (vis pirma pasiekiam) kritin jg atitinka n=1; tokia kritin jga (kartais vadinama Oilerio
jga) ir apskaiiuojama formule
2
min
2
L
EI
F
cr

= . (12.10)
I (12.7) ir (12.8) gauname, kad i jg F
cr
atitinka klumpanio strypo ais, ilinkusi tokiu
sinusoids pavidalu:
z
L
n
A v

sin = . (12.11)
Skaiius n ia rodo, kiek sinusoids pusbangi yra atstume L (12.5 pav.). Kuo didesnis n, tuo
didesn (n
2
kart) kritins jgos reikme. Praktikai svarbi yra tik pirmoji reikm (su n=1).

12.5 pav.
Nustatme, kad klumpantis strypas ilinksta sinusoids pavidalu (12.11), bet konkrei linkio v
reikmi apskaiiuoti negalime, nes neinome konstantos A. Jeigu btume pasinaudoj ne apytiksle
linki kreivs lygtimi (9.5), bet tikslij:
( ) ( )
0
/ 1
/
2
3
2
2 2
= +
+
v k
dz dv
dz v d
, (12.12)
galtume gauti ir linki reikmes. Nenagrindami gana sudtingo (12.12) lygties integravimo,
parodysime jo rezultat:
F
F
L
v
cr
= 1
2 2
max

, (12.13)
i jo matyti, kad, pavyzdiui, kai jga F virija kritin jg F
cr
vos vienu procentu (F=1,01F
cr
),
v
max
=0,09L (o tai yra gana daug). linkio v
max
kitim, kai F>F
cr
, rodo grafikas (12.6 pav.), i kurio matyti
linkio augimo sparta tuoj po stabilumo praradimo.

12.6 pav.
Nagrinjome, kaip klupdomas strypas, kai jo abu galai tvirtinti arnyrikai (tok udavin sprend
ir L.Oileris). Panaiai nagrindami kitaip tvirtintus strypus, turtume atsivelgti kitokias atramines
reakcijas, atraminius momentus (standiose atramose). Palygin gautas kritins jgos iraikas, galtume
padaryti bendr ivad, jog (12.10) formul gali bti pritaikyta ir kitiems tvirtinimo atvejams, pakeitus
joje strypo ilg L vadinamuoju klupdomuoju strypo ilgiu L
*
, kuris lygus suklupusio strypo aies
sinusoids pusbangs ilgiui. Pavyzdiui, 12.7 paveikslliu rodomas klumpantis strypas, kurio vienas galas
tvirtintas standiai, kitas arnyrikai. Sinusoids pusbang telpa tarp arnyrins atramos ir linki kreivs
vingio tako h, is atstumas lygus 0,7L. Panaiai galime nustatyti ir kitoki stryp klupdomj ilg, t.y.
sinusoids pusbangs ilg L
*
=L (12.3 pav.); ra j (12.10) iraik, gauname bendr kritins jgos
formul (12.2) vairiems tvirtinimo atvejams.

12.7 pav.
Oilerio formul galioja tik proporcingo deformavimo atvejams: ji ivesta, remiantis proporcingo
(tampraus) deformavimo linki kreivs lygtimi, j eina proporcingumo koeficientas i Huko dsnio
tamprumo modulis E. Kol galioja Huko dsnis, tol galioja ir Oilerio formul (12.2) kritinei jgai
skaiiuoti. Taigi, Oilerio formul galioja tol, kol kritinis tempimas nevirija proporcingumo ribos:

cr

pr
. (12.14)
Praktikiau apibrti ios formuls galiojimo ribas galsime tada, kai patogiau ireikime kritin
tempim.
12.3. Kritinis tempimas
Kritin tempim galime ireikti strypo kritins jgos ir skerspjvio ploto santykiu. Kai galioja
Oilerio formul, is tempimas (panaudojus inercijos momento iraik inercijos spinduliu I
min
=Ai
2
min
):
( ) ( )
2
min
2
2
2
min
2
2
min
2

= = = =
i
L
E
L A
EAi
L A
EI
A
F
cr
cr

.
vedame nauj strypo geometrin rodikl
min
i
L
= , (12.15)
kur - strypo tvirtinimo slyg koeficientas, nustatomas i 12.3 paveiksllio arba pagal kitus 12.2
poskyrio nurodymus, L stypo ilgis, i
min
minimalus strypo skerspjvio inercijos spindulys. Tai yra
strypo savybs, vadinamos liaunumu, rodiklis: kuo strypas ilgesnis ir plonesnis, tuo jis liaunesnis.
Rodikl vadiname liauniu. Panaudojus rodikl, tampraus strypo kritinis tempimas ireikiamas taip:
2
2

E
cr
= , (12.16)
matome, kad kritinis tempimas priklauso tik nuo strypo liaunio ir mediagos tamprumo modulio.
Dabar galime nustatyti, koki stryp kritin jg leistina skaiiuoti Oilerio formule. Belieka
(12.14) slyg rayti (12.16) reikm:
pr
E

2
2
.
I ia gauname
lim
/
pr
E . (12.17)
Tampraus strypo ribinis liaunis
lim
priklauso tiktai nuo strypo mediagos savybi. Kai strypo liaunis
pakankamai didelis, ne maesnis kaip
lim
, kritin jg galime skaiiuoti Oilerio formule (12.2). Kai
liaunis maesnis, strypas savo pusiausvyros stabilum praranda (suklumpa), tempimams jau virijus
proporcingumo rib, gal net plastinms deformacijoms atsiradus; jeigu skaiiuotume kritin jg irgi
Oilerio formule, jos reikm gautume klaiding, per didel (tai ne tik klaidinga, bet ir pavojinga, nes
stryp suklupdyt maesn apkrova negu ms apskaiiuotoji).
Ribinis liaunis, apibriantis Oilerio formuls taikymo galimyb, paprastai yra keli deimi
didumo. Pavyzdiui, plieno strypo ribinis liaunis (kai E=210 GPa,
pr
=200 MPa)
lim
100, aliuminio
strypo
lim
50, medinio strypo
lim
60.
Teorikai nustatyti kritin tempim (ar kritin jg), kai strypas deformuojamas u
proporcingumo ribos, yra gana sudtinga. Tokio skaiiavimo metodika, silyta F. Engesero, T. Karmano,
F. R. enlio, aprayta vadovliuose.
Danai praktiniam skaiiavimui naudojamos empyrins formuls, paremtos gausiais
eksperimentais. Pavyzdiui, bna naudojama tiesin kritinio tempimo iraika

cr
=a-b (12.18)
arba parabolin

cr
=a-b+c
2
, (12.19)
ia koeficientai a, b ir c priklauso nuo mediagos savybi. Pavyzdiui, statybinio plieno kritinio tempimo
tiesinei iraikai gali bti a=300 MPa, b=1,2 MPa, ketaus kritinio tempimo parabolinei iraikai a=780
MPa, b=12 MPa, c=0,53 MPa.
Apskaiiuotj kritin tempim padaugin i strypo skerspjvio ploto, gauname kritins jgos
reikm.
Formuls (12.18), (12.19) naudojamos vidutinio liaunumo stryp kritiniam tempimui skaiiuoti
(didelio liaunumo strypams tinka Oileno formule). Kai strypo liaunumas maas, (strypas storas ir
trumpas), strypui suklupti pavojaus praktikai nra, nes jis stiprum praranda anksiau ne stabilum, jo
tempimus riboja ne kritinio tempimo reikm, bet stiprumo riba arba takumo tempimas.
Gniudomo (klupdomo) strypo eksploatavimo ribas vaizdiai parodo grafikas, nubraiyta
koordinai (tempimo) ir (liaunio) sistemoje (12.8 pav.). Grafik sudaro trys ruoai: mao liaunumo,
apribotas takumo tempimo (arba stiprumo ribos) lygiu, vidutinio liaunumo, apribotas tiesi (arba
paraboline) kritinio tempimo funkcija, ir didelio liaunumo, apribotas Oilerio hiperboline kritinio
tempimo funkcija (12.16). Suprantama, btina ir atsarga, btina atsivelgti vis veiksni bei paties
skaiiavimo patikimum ir negalima leisti, kad apskaiiuotieji tempimai strype siekt grafike parodytas
ribas, jie turi bti maesni.

12.8 pav.
12.4. Praktinis gniudomj stryp (kolon) skaiiavimas
Kai nagrinjome tempiamus strypus, minjome, kad daugelis formuli, skirt tempimui, tinka ir
gniudymo atvejui. Taiau ten mums rpjo tik stiprumas ir standumas, stabilumo klausim nelietme. O
gniudomasis strypas nuo tempiamojo ypa skiriasi tuo, kad gniudymas gali tapti klupdymu, kad danai
gali bti prarastas strypo pusiausvyros stabilumas. Kadangi strypo stabilum garantuoti taip pat btina,
skirtumas tarp tempiamojo ir gniudomojo strypo eksploataciniu poiriu yra nemaas:
tempiamojo strypo laikomoji galia daniausiai priklauso nuo stiprumo (reiau nuo standumo),
statins apkrovos atveju nepriklauso nuo strypo ilgio, gniudomojo strypo priklauso
daniausiai nuo pusiausvyros stabilumo ir drauge nuo strypo ilgio (tiksliau nuo liaunio),
tempiamojo strypo ribinio bvio (pvz. suirimo) artjimo poymiai (dideli poslinkiai, plyiai)
danai yra i anksto pastebimi, o gniudomasis strypas stabilumo netenka, suklumpa staiga,
netiktai.
Pastaroji gniudomj stryp ypatyb, tas suklupimo staigumas ragina konstruktori bti labai
atid, kai jis projektuoja strypus, kurie montavimo ar eksploatavimo metu gali bti gniudomi. Technikos
istorijoje yra skaudi avarij pavyzdi, kai dl suklupusi gniudomj stryp griuvo itisos tilt ir kit
pastat konstrukcijos.
Strypo stabilumo slyga yra tokia:
||
cr
/n
stb
, (12.20)
ia n
stb
stabilumo skaiiavimo patikimumo (atsargos) koeficientas, kuris labai liauniems plieno
strypams bna apie 1,5, ketaus apie 5, medio apie 2,5, o vidutinio liaunumo strypams dar didesnis.
Skaiiuodami strypo stabilum, visada turime inoti, ar tinkam formul, tinkam metod
naudojame. Populiariausi Oilerio formul kritinei jgai skaiiuoti galime naudoti tik tada, kai tenkinama
jos galiojimo slyga (12.14) arba (12.17). Kai i formul negalioja, tenka iekoti kit tinkam metod.
Kai kada projektavimo taisykls supaprastina gniudomj stryp skaiiavim, vesdamos vadinamuosius
klupumo koeficientus ir pateikdamos j lenteles, sudarytas atsivelgiant stryp liaun ir derinant vairius
kritinio tempimo skaiiavimo metodus. Strypo stabilumo slyga, ireikta su klupumo koeficientu ,
apimanti ir stiprumo slyg, yra tokia:
||/R
c
. (12.21)
Koeficientas visada maesnis kaip 1. Sulygin (12.21) ir (12.20) slygas, gauname klupumo
koeficiento iraik:
2
2
1

stb c stb c
cr
n R
E
n R
= = , (12.22)
ia pirmasis daugiklis priklauso nuo mediagos, antrasis nuo strypo geometrijos, eksploatavimo slyg
ir svarbos. Klupumo koeficient skaiiavimo formuls ir lentels paprastai ir sudaromos taip, kad
koeficient galime rasti, kai inome mediag ir strypo liaun .
Dar viena stabilumo slygos ypatyb yra ta, kad tempimai, kurie tikrinami ia slyga,
skaiiuojami, dalijant ain jg ne i susilpnintojo skylmis skerspjvio ploto (neto ploto, A
nt
), bet i viso
ploto (bruto ploto, A
bt
), todl praktiniam skaiiavimui slyga (12.21) pertvarkoma taip:
c
br
R
A
N

. (12.23)
inoma, jeigu strype yra susilpnint skerspjvi, ties jais btina tikrinti dar ir stiprum (2.4b) slyga:
|N|/A
nt
R
c
(ia nebra klupumo koeficiento , bet utat imamas A
nt
).
Tikrinamojo udavinio sprendimo algoritmas toks:
apskaiiuojamas minimalus strypo skerspjvio inercijos spindulys i
min
=(I
min
/A)
0,5
,
apskaiiuojamas strypo liaunis =L/i
min
,
lentelje randamas klupumo koeficientas ,
tikrinama, ar tenkinama gniudomojo strypo stabilumo ir stiprumo slyga (12.23).
Projektinio udavinio sprendimas sudtingesnis, nes i pradi neinome (12.23) slygai
reikaling nei , nei A
br
. Todl sprendiame iteraciniu, priartjimo keliu:
pirmajam ingsniui imame bet koki reikm
1
(geriau artim vidutinei, pvz.
1
=0,5),
naudodamiesi (12.23) slyga, nustatome, koks turi bti A
br
, ir pasirenkame tinkam skerspjv
i turimo sortimento,
apskaiiuojame parinktojo skerspjvio minimal inercijos spindul ir strypo liaun
1
,
lentelje randame klupumo koeficient , kuris atitinka apskaiiuotj liaun
*
1

1
,
lyginame surastj su ingsnio pradioje paimtu
*
1

1
; jeigu skerspjvis parinktas
gerai; jeigu jiedu labai skiriasi, pradedame nauj priartjimo ingsn, imdami
1
*
1

( ) 2 /
1
*
1 2
+ = ir vl pagal (12.23) slyg pasirenkame nauj skerspjv.
Daniausiai priartjama gana greit, paprastai pakanka 3-4 ingsni.
12.5. Liaun stryp gniudymas lenkiant
Jau esame 11 skyriuje nagrinj strypus, kuri skerspjviuose veikia ir lenkimo momentas M, ir
ain jga N. Taiau ten gautos sudtingojo deformavimo formuls ir padarytos ivados galioja tik tuo
atveju, kai strypas nra liaunas. Kai strypas liaunas, kai jo skersiniai poslinkiai (linkiai) nemai, lenkimo
moment sukelia ne tik skersin apkrova, bet ir gniudomoji ain jga. Tada visas skerspjvyje
veikiantis lenkimo momentas (12.9 pav.):
M=M
q
+Fv. (12.24)
ia M
q
lenkimo momentas dl skersins apkrovos (dl F
q
).

12.9 pav.
Taiau taip ireikiam lenkimo moment galime apskaiiuoti tik tada, kai inome link v, o
pastarj tik tada, kai inome pat lenkimo moment M. Tok udavin galime isprsti, pasinaudoj
diferencialine linki kreivs lygtimi. Apytiksl sprendin gautume tok:
0
/ 1 F F
v
v
q

= , (12.25)
ia v
q
strypo linkis, apskaiiuotas vien pagal skersin apkrov, F iilgins gniudomosios apkrovos
jga, F
q
Oilerio jga, skaiiuojama visada formule (12.2) net ir tada, kai i formul kritinei jgai
skaiiuoti netinka. Formul (12.25) negalioja, kai jgos F reikm artja prie reikms F
o
, bet praktikai
tinka, kai 0<F<0,8F
0
.
Kai jau turime link v, galime ireikti ir lenkimo moment
0
/ 1
1
F F
Fv M M
q q

+ = . (12.26)
Didiausi tempimai tokio strypo skerspjviuose
0
max
/ 1
1
F F W
v F
W
M
A
F q q

+ + = . (12.27)
Sprsti apie tokio strypo stiprumo atsarg nra paprasta, nes tempim prieaugis nra
proporcingas jgos F prieaugiui, tempimai auga daug spariau negu jga (12.10 pav.):
y
/
*
>F
y
/F
*
.
Todl, tikrindami taip deformuojam stryp stiprum, turime bti atids: verta tikrinti ne tik
maksimalaus tempimo, bet ir jgos F reikmes (j santyk su F
y
, kuri atitinka takumo tempim, ar su
kitokia ribine jgos reikme). Pravartu nusibraiyti ir grafik, pana parodytj 12.10 paveikslliu i
jo vaizdiau matyti rezultato patikimumas, stiprumo atsarga.

12.10 pav.
Liauno gniudomo ir tuo paiu metu lenkiamo strypo linki kreivs lygtis tokia:
EId
2
v/dz
2
=-(M
q
+Fv).
Vis link v galime suskaidyti du komponentus dl skersins apkrovos v
q
ir dl iilgins
apkrovos (dl klupdymo) v
b
, (12.11 pav.):
v=v
q
+v
b
.

12.11 pav.
ra i linkio iraik diferencialin lygt, turime:
EI
Fv
EI
M
dz
v d
dz
v d
q
b
q
= +
2
2
2
2
. (12.28)
Jeigu nebt gniudomosios apkrovos F, i lygtis bt tokia:
EI
M
dz
v d
q q
=
2
2
. (12.29)
Atm (12.29) i (12.28), gauname toki diferencialin lygt:
EI
Fv
dz
v d
b
=
2
2
. (12.30)
Apytiksl ios lygties sprendin gauname, tar, kad v
b
, kinta pagal kok nors inom dsn;
pavyzdiui, arnyrikai tvirtintam strypui (kaip 12.11 pav.) tinka sinuso funkcija:
L
z
B v
b

sin = ,
(ia koeficientas B prilygsta strypo vidurio linkiui). Tada
b
q
v
L L
z
B
L dz
v d
2
2
2
2
2
2
sin

= = .
ra i reikm (12.30), turime:
v
EI
F
v
L
b
=
2
2

. (12.31)
ra v
b
=v-v
q
, i (12.31) ireikiame link
EI
FL
v
v
q
2
2
1

= .
Pastebj, kad ioje formulje yra santykis
2
EI/L
2
, tiksliai atitinkantis Oilerio jgos reikm,
apskaiiuojam formule (12.10), raome vietoj io santykio Oilerio jgos simbol F
0
(neraome ia F
cr
,
nes su kritine jga is reikinys neturi nieko bendra). Taip gauname (12.25) iraik. ia parodme, kaip
ji pasiekiama arnyrikai tvirtinto strypo atveju, taiau ji tinka ir kitiems strypo gal tvirtinimo atvejams,
kai koeficientas 1, t.y. kai Oilerio jgos reikm skaiiuojama formule (12.2).
Simbolis F
0
ia vestas formaliai, todl jo galiojimas nra apribotas, jis Oilerio formule
skaiiuojamas net tada, kai ta formul netinka kritinei jgai skaiiuoti.
Beje, (12.25)-(12.27) iraikos yra apytiksls. Tikslioms iraikoms gauti tenka atlikti gana
sudtingus skaiiavimus, ypa kai skersin apkrova vairiuose strypo ruouose sukelia skirtingai
ireikiamus lenkimo momentus M
q
. Toks skaiiavimas apraytas vadovliuose.
14. VIETINIAI TEMPTOS MEDIAGOS POVEIKIAI
14.1. tempim koncentracija
Kai nagrinjome konstrukcij elementus tempiamus, sukamus, lenkiamus ar sudtingiau
deformuojamus, tarme, kad jie yra tobulo taisyklingo (prizms ar cilindro) pavidalo, idealiai lygaus
paviriaus, be joki iorini ar vidini defekt. Taiau i tikrj toki element nebna. Dano elemento
skerspjviai nra vienodi per vis ilg, elementuose tenka pragrti skyli, padaryti idro. Nemanoma
tobulai nugludinti elemento paviriaus, o ir gerai poliruotas pavirius eksploatavimo metu gali bti
subraiomas. Tiek gaminimo, montavimo, tiek ir naudojimo metu dl paalini veiksni gali atsirasti
vairi elemento defekt. Dl vis i prieasi konstrukcij elementuose yra viet, ties kuriomis
tempimai pasiskirsto ne taip, kaip rodo formuls, skirtos idealaus pavidalo elementui. Kaip tik ios vietos
danai tampa pavojingais konstrukcins mediagos irimo idiniais. Dl pernelyg dideli tempim tokiose
vietose mediaga trksta, o po to mikroplyeliai greitai ilgja, plinta, kol suyra (nutrksta, nulta) visas
elementas. Prisiminkite, kaip lengvai plyta popieriaus lapas po to, kai didesnmis pastangomis iek tiek
pliame jo pakrat; stiklo lakto paviri vis pirma riame, o po to stiklas ties rta linija lta nuo
lengvo stukteljimo.
Kai skaiiuojame tempimus tempiamo strypo skerspjvyje, (2.1) formul (=N/A) tinka tik tuo
atveju, kai skerspjviai per vis strypo ilgi vienodi arba kinta labai pamau, ne staigiai. Ten, kur
skerspjvis pakinta staigiai ties skylmis, pjovomis, idroomis, tempimai pasiskirsto nebetolygiai
(const), vienose skerspjvio vietose jie maesni, kitose didesni negu nurodo formul. tempimai
tarsi susitelkia, susikoncentruoja kai kurias vietas; sakoma, kad atsiranda tempim koncentracija (14.1
pav.). ios koncentracijos prieastys (skyls, idroos ir pan.) paprastai vadinamos tempim
koncentratoriais.

14.1 pav.
tempim, apskaiiuot nepaisant koncentracijos (nors ir pagal susilpninto skerspjvio plot A
nt
),
vadiname nominaliniu tempimu. Pavyzdiui, tempiamo strypo nominalinis tempimas
nom
=N/A
nt
.
tempim koncentracijos rodiklis yra koncentracijos koeficientas, lygus didiausio vietinio
tempimo ir nominalinio tempimo santykiui:
nom
k

max
= . (14.1)
Daniausiai ie koeficientai nustatomi tamprumo teorijos metodais, tariant, kad mediaga yra
vienalyt, izotropika ir tampri. Jie vadinami teoriniais tempim koncentracijos koeficientais (tuo jie
atskiriami nuo vadinamj tikrj koncentracijos koeficient, kurie nustatomi eksperimentais, lyginant
bandini su koncentratoriais ir be koncentratori stiprum). inynuose yra formuli jiems apskaiiuoti
arba lenteli bei nomogram (grafik) jiems nustatyti.
Koncentracijos- koeficientai priklauso nuo koncentratoriaus geometrijos (jo pavidalo ir didumo).
Kad koncentracija bt maesn, koncentratoriai velninami perjimas nuo vieno skerspjvio prie kito
apvalinamas (14.2 pav.; kuo didesnis apvalinimo spindulys r, tuo maesn koncentracija). Vienos
nomogramos pavyzd rodome 14.3 paveikslliu; i jos matyti, kad gana realiose konstrukcij detalse
tempim koncentracijos koeficientai gali bti didesni kaip 2.

14.2 pav.

14.3 pav.
tempim koncentracija ypa pavojinga trapioms mediagoms. Kai mediaga plastin, prasidjus
jos takumui, tempimai nebeauga ir todl j reikms vienodja (14.4 pav.: i pradi, kai nominaliniai
tempimai mai, koncentracijos koeficientas didelis; kai apkrova ir nominaliniai tempimai didja,
max

lieka toks pat, lygus takumo tempimui
y
, todl
k
=
max
/
nom
maja).

14.4 pav.
Parodysime ir vien i formuli, skirt tempimams ties koncentratoriais skaiiuoti. Tai formul,
gauta tamprumo teorijos metodais, skirta tempiamai ploktelei su apskrita skyle ties simetrijos aimi (14.5
pav.; b>>2r). tempimas bet kuriame labiausiai susilpninto skerspjvio take (kurio koordinat x)

+ =
4 2
3 2
2 x
r
x
r
z

, (14.2)
ia skerspjvio, esanio pakankamai toli nuo koncentratoriaus, vidutinis tempimas. Didiausias
tempimas yra take, kurio x=r, ia
z
=
max.
=3. Tolstant nuo skyls, tempimo
z
reikm spariai
maja, takuose, kuri x>4r, jau
z
<1,04. Kai plotis b, palyginus su skyls skersmeniu, labai didelis
(kai r/b0),
nom
ir
k
3.

14.5 pav.
Prie skyls (po ja ir vir jos) atsiranda skersai veikiani gniudomj tempim
X
, kurie
simetrijos ayje apskaiiuojami taip

=
2 4
3
2 z
r
z
r
x

, (14.3)
kai z=x (prie skyls), =-, o tolstant nuo skyls ie tempimai spariai maja.
Panaios formuls ir panaios (kaip 14.3 pav.) nomogramos inynuose pateikiamos ne tik
vairiems tempiam stryp koncentratori atvejams, bet taip pat ir sukamiems bei lenkiamiems strypams
su koncentratoriais. Kokio pobdio yra tempim koncentracija toki element skerspjviuose, matyti i
14.6 paveiksllio.

14.6 pav.
Ypa sidmtina tai, kad labai stiprus tempim koncentratorius yra siauras plyys. Atvaizdavus
ply elipse (14.7 pav.), kurios pusas a ir b, maksimalus tempimas

+ =
b
a
2 1
max
. (14.4)

14.7 pav.
Taigi, ties labai siauro (a>>b) plyio virne tempimo reikm gali bti labai didel. Dar
kruoptesni tyrimai rodo, kad io tempimo reikm ypa priklauso nuo plyio virns spindulio r kuo
tas spindulys maesnis (kuo virn smailesn), tuo didesn tempim koncentracija. ios ivados labai
svarbios, kai tiriama, kaip plyiai plinta konstrukcijos mediagoje ir j suardo.
14.2. Plyiai ir mediagos irimas
Net ir labai plastika mediaga, veikiama dideli tempim, suyra, bandinys arba konstrukcijos
elementas nutrksta, suskyla, sueija, sutrupa. Plastinje mediagoje iki suirimo atsiranda dideli
plastini deformacij, tuo tarpu trapi mediaga suyra, beveik joki plastini deformacij negijusi.
Bet koks mediagos irimas prasideda nuo mikroplyio. Pirmieji plyeliai atsiranda, be abejo, ten,
kur susitelk didiausi normaliniai tempimai, t.y. ties vienokiais ar kitokiais tempim koncentratoriais.
Dideli tempimai veikia vidines mediagos daleli sankabos jgas ir atplia daleles vien nuo kitos.
Trapaus irimo plyys didja labai spariai, o plastinis irimas ltas. Plyi realioje (nevienalytje)
mediagoje gali atsirasti ir tada, kai nominaliniai tempimai (apskaiiuojami mediag atsparumo
formulmis) dar nra pernelyg dideli. ie plyiai gali bti labai pavojingi, ypa jeigu nuo j prasideda
spartus trapusis irimas. Todl gana svarbu painti plyi atsiradimo ir plitimo kietuose knuose dsnius;
juos tiria irimo mechanika, kietojo deformuojamo kno mechanikos dalis.
Kuo didesni bandinio (ar konstrukcijos elemento) matmenys, tuo didesn mikroplyi (galim
irimo idini) atsiradimo tikimyb. Jie atsiranda dl mediagos kristalins sandaros yd, netolygaus
mediagos grdeli slyio, dl elemento paviriaus defekt, korozijos, dl kintam tempim (dl
mediagos nuovargio). Plyeli (mikroplyi) ir plyi yra kone visuose apkrautuose konstrukcij
elementuose. Dl j elemento stiprumas dar nra prarastas. Net ltas i plyi plitimas dar nereikia
mediagos irimo. Trapusis irimas tai spartus savaiminis (nestabilus) plyio plitimas, net nedidjant
apkrovai.
Nagrinjame tempiam ploktel (14.8 pav.), kurios plotis ir ilgis neriboti, o storis t. Ploktelje
yra 2L ilgio plyys, statmenas tempimo krypiai. tempimai =const, nekinta. Rpi nustatyti, koks yra
kritinis plyio ilgis, t.y. kokio maiausio ilgio plyys yra jau nestabilus, jau links nepaliaujamai plstis,
ilgti. Tariame, kad abi puses nuo plyio yra elipss pavidalo sritis B (paveiksllyje ubrkniuota),
kurioje nra tempim (jie inyko btent dl atsiradusio plyio, taigi i srities B inyko ir susikaupusi
potencin deformavimo energija).

14.8 pav.
Plyiui ilgjant, didjm jo paviri plotas; naujam mediagos paviriui sudaryti (mediagos
dalelms vien nuo kitos atplti) reikia tam tikro energijos kiekio (sis kiekis priklauso nuo mediagos
savybi; paymsime raide energijos kiek, kurio reikia naujo mediagos paviriaus ploto vienetui
sudaryti; pavyzdiui, plieno 1J/m
2
. Kai apkrovimas ir tempimai nedidinami, vienintelis energijos
altinis gali bti potencin energija, susikaupusi aplink ply ir atpalaiduojama, beilgjant plyiui ir
besipleiant sriiai B. Jeigu sritis B besiplsdama atiduot energijos tiek, kiek pakanka naujiems plyio
paviriams sudaryti, tai is plyys ir ilgt. Kai mediaga ideali vienalyt ir tampri, abiej energij
(atpalaiduojamos ir sunaudojamos) lygyb ireikia tokia slyga:
/ 2
2
E L = . (14.5)
I ios slygos randame kritin plyio ilg
2
2

E
L
cr
= . (14.6)
Jeigu tempimai dideli, L
cr
labai maas (antai, ipst gumin balionl pakanka durti smeigtuku,
ir jis sprogte plyta). Kai plyio ilgis inomas, galime nustatyti kritin tempimo reikm:
L
E
cr

2
= . (14.7)
Kai plyys dl kuri nors prieasi pasiekia kritin ilg arba tempimas kritin reikm
cr
,
plyio ilgis gali tapti nestabilus, gali prasidti savaiminis plyio ilgjimas. Pastarosiose formulse nra
parametro, yminio plyio virns smailum. O Grifitso slyga, nusakanti kritin plyio ilg, yra tik
btina, bet ne pakankama. Kai plyio virn nra labai smaila (kai plyys nra labai siauras), tempimai
ties virne, kaip rodo (14.4) formul, dar nra labai dideli. Tik tada, kai plyio virn smaila, plyys ima
spariai plisti (plitimo greitis pasiekia net pus garso sklidimo greiio), vyksta trapusis mediagos irimas.
Slyg (14.5) gauname, sulygin srities B trio prieaugio potencin energij su energijos kiekiu,
reikalingu plyio paviri ploto prieaugiui (taigi, tar, kad kitoki pavidal energija ia nesireikia).
Kai irsta ne trapi, o plastin mediaga (pavyzdiui, maaanglis plienas), ploname sluoksnelyje
apie plyio virn susidaro plastin deformacija. Taiau ir tokiam irimui (vadinamam kvazitrapiuoju)
galima pritaikyti Grifitso teorij reikia tik parametr papildyti dydiu
Pl
(plastinio deformavimo
darbu, kurio prireikia naujo paviriaus ploto vienetui sudaryti):
( )
L
E
pl
cr

+
=
2
. (14.8)
Trapios mediagos nenaudojamos tempiamiems konstrukcij elementams ne dlto, kad j
tempiamasis stipris maas (kad jiems nutraukti reikia maos jgos), o dl to, kad joms suardyti pakanka
nedidels energijos (=1J/m
2
gana nedaug; antai, mrininkas plyt perskelia plaktuko kiriu). Tuo
tarpu plastins mediagos sandara kinta daug plaiau apie ply, net iki 1cm gylio, ir iam vyksmui
(naujam plyio paviriui sudaryti) reikia nuo tkstani iki milijon kart daugiau energijos, tokia
mediaga atsparesn plyimui. Taigi, nors mediagos stipris beveik toks pat, plastins mediagos
suardymo energijos kiekis (tas antrasis parametro komponentas
pl
nepalyginamai didesnis, pavyzdiui,
net maaanglio plieno
pl
10
3
J/m
2
.
Mediag plyi plitimo teorij mokslininkai toliau pltoja, silo nauj bd, kaip sustabdyti
mediagoje atsivrusi plyi plitim. Apie juos galite pasiskaityti vadovliuose.
14.3. Slyio (kontaktiniai) tempimai
tempimai, kurie atsiranda dviej element (detali) slyio maame plote, vadinami slyio arba
kontaktiniais tempimais.
Nors elementai vienas kit veikia vienos krypties (gniudomja) jga, taiau alia to mao slyio
ploto esanios kitos konstrukcijos dalys neleidia mediagai po slyio paviriumi laisvai deformuotis
(plstis onus), todl ia tempim bvis bna triais (14.9 pav.). Tokie tempimai bna tik prie pat
slyio paviriaus. Bet yra konstrukcij element, kuriems ir ie vietiniai tempimai yra labai reikmingi
tai rutuliniai ir ritininiai guoliai, krumpliaraiai, bgiai ir kt. J pavirins dalies stiprumas priklauso
daugiausia nuo slyio tempim, o suirus paviriniam mediagos sluoksniui, ir visas elementas nebetinka
eksploatacijai. Kadangi nagrinjamieji (pavojingieji) takai yra prie pat apkrovos pridties tak (prie
slyio), negalioja Sen-Venano principas ir supaprastintieji inineriniai tempim skaiiavimo metodai.

14.9 pav.
ia susipainsime su slyio udavini sprendiniais, kurie yra gauti tamprumo teorijos metodais,
padarius tokias prielaidas:
ties slyiu atsiranda tik tampriosios deformacijos, galioja Huko dsnis;
slyio plotas maas, palyginus su visu susilieiani element paviriumi;
jgos, slegianios slyio paviri, yra statmenos iam paviriui.
Kai vienas prie kito prispaudiami du rutuliai, kuri spinduliai r
1
ir r
2
(14.10 pav.), o j
mediagos tamprumo moduliai E
1
ir E
2
, j slyio plotas yra skritulys, kurio spindulys
( )
3
2 1
2 1
/ 1 / 1
/ 1 / 1
88 , 0
r r
E E F
a
+
+
= . (14.9)

14.10 pav.
tempimai slyio plote pasiskirst netolygiai, didiausias tempimas ties skritulio centru
2 max
3
5 , 1
a
F

= = , (14.10)
kiti du svarbiausieji tempimai
3 2 1
8 , 0 = . (14.11)
Kai abiej rutuli mediaga vienoda (E
1
=E
2
=E),
3
2
2 1
2 1 2
max
39 , 0

+
=
r r
r r
FE , (14.12)
Jeigu vien i rutuli pakeisime ploktuma (r
2
=)
3
1
11 , 1
E
Fr
a = ,
3
2
1
2
max
39 , 0
r
FE
= . (14.13)
Ritinio (skersmuo d) ir ploktumos slyio plotas staiakampis, kurio plotis
E
qd
b 15 , 2 = , (14.14)
didiausias tempimas
d
qE
59 , 0
max
= . (14.15)
(ia q slgio jga, tenkanti ritinio ilgio vienetui).
Panaios formuls inynuose pateikiamos ir kitokiems slyio atvejams.
Nors slyio tempimai danai bna gana dideli, dl j mediaga neyra tai lemia triais
grynasis gniudymas (mediaga i vis pusi spaudiama, nra galimybi plyiams atsirasti ir plisti).
Pavyzdiui, pasinaudoj energetiniu plastikumo kriterijumi (5.12) ir tempim reikmmis (14.10),
(14.11), galime nustatyti, kad 0,2|
3
|=
y
arba ||
max
=|
3
|=5
y
. Todl slyio tempim atvilgiu plieno
projektinis glemiamasis stipris (arba leistinasis tempimas) imamas madaug tris kartus didesnis u
takumo tempim
y
.
15. APKROVOS DINAMIKUMO TAKA
15.1. Dinamini poveiki skaiiavimo ypatumai
Visuose vadovlio skyriuose buvo nagrinjami statins apkrovos poveikiai - apkrovos, kuri
visikai nekinta arba kinta labai ltai ir nesuteikia konstrukcijai pastebim pagreii.
Dinamin apkrova - tai tokia apkrova, kurios didumas, kryptis arba pridties takas spariai kinta
ir kuri dl to konstrukcijos element veikia dideliu pagreiiu. Kai kada toks poveikis susijs su paties
konstrukcijos elemento judjimu - kai tas elementas juda netolygiu greiiu (yra greitinamas arba
stabdomas) arba kai jis sukasi (atsiranda centrinis pagreitis ir icentrins jgos). Dinaminis poveikis bna
akivaizdus, kai dl staigiai pridtos (smgins) apkrovos konstrukcija ima dideliu greiiu deformuotis, o
jos mediagos tamprumas sukuria didel stabdomj pagreit - kol deformavimosi greitis sumaja iki
nulio arba net ima didti prieinga kryptimi (prasideda konstrukcijos svyravimas, virpjimas).
Kone vis main (ir laiv, lktuv) konstrukcij pagrindins apkrovos yra dinamins, susijusios
su main dali nuolatiniais pagreiiais. Danai dinamins apkrovos veikia ir pastatus, ypa pramoninius;
i apkrov prieastys - dirbani stakli, varikli keliami virpesiai, mtom (nors ir i neauktai)
krovini smgiai, vjo gsiai ir kitos staigios ar greit kintanios apkrovos. Tiltus, estakadas, pokranines
sijas, geleinkelio bgius nuolat veikia judanios transporto priemons. Ypatinga yra seismin apkrova,
kylanti dl ems drebjimo.
Dinamin apkrova yra sudtingesn u statin tuo, kad jai nusakyti reikia inoti ne tik jg
didum, pridties takus bei kryptis, bet ir j kitimo dsnius. Todl suprantama, kad ir tokios apkrovos
veikiam konstrukcij skaiiavimas yra daug sudtingesnis. Dinaminio skaiiavimo metodais rpinasi
konstrukcij mechanikos aka - konstrukcij dinamika (statybin dinamika). Tuo tarpu nesudtinga
mediag atsparumo metodika gali tikti tik kai kuri tamprij element dinaminio poveikio
parametrams skaiiuoti. Danai stengiamasi dinaminio skaiiavimo metodik supaprastinti taip, kad ji
bt panai statinio skaiiavimo metodik. Pavyzdiui, dinaminio poveikio parametrai apskaiiuojami,
tariamo statinio poveikio parametrus dauginant i specialiai nustatomo vadinamojo dinamikumo
koeficiento k
dyn
, kuris rodo, kiek kart dinaminis poveikis didesnis u statin:
... = = =
st
dyn
st
dyn
dyn
k

. (15.1)
is koeficientas kai kada bna labai didelis - siekia deimtis ir imtus.
Mediag atsparumo naudojama dinaminio skaiiavimo metodika danai grindiama dviem
teigimais:
d'Alambero principu,
mechanins energijos tverms dsniu.
I teorins mechanikos kurso inomas d'Alambero principas teigia:
prie veikiani judant kn jg pridjus inercijos jgas, gaunama pusiausviroji jg sistema.
Papildius konstrukcijos elemento skaiiuojamojoje schemoje jg sistem inercijos jgomis,
belieka parayti tokios sistemos pusiausvyros lygtis (o pusiausvyros lygtis sudarinti mokame jau i
statikos). Inercijos jga vadinamas vektorinis dydis, kurio skaitin reikm nustatoma kno mass ir jos
pagreiio sandauga, o kryptis yra prieinga pagreiio krypiai. D'Alambero principas taikomas, kai
konstrukcijos elemento judjimo pagreitis nesunkiai nustatomas (r. 15.2 ir 15.3 poskyrius).
Taiau yra dinamini apkrov, kuri sukeliam konstrukcijos pagreit nustatyti sunku.
Akivaizdus tokios apkrovos pavyzdys - smgis. inome konstrukcijos elemento greit smgio pabaigoje
(jis lygus nuliui), galime nustatyti greit smgio pradioje (jis lygus smogianio, ant konstrukcijos
krintanio daikto greiiui), taiau pagreiiui apskaiiuoti reikia inoti dar ir smgio trukm, o j,
matuojam sekunds dalimis, net ir specialioje laboratorijoje nustatyti bna sunku. Tokiais atvejais ir
pasitelkiamas mechanins energijos tverms dsnis:
konstrukcijos elemento mechanin energija, t.y. kinetins ir potencins energij suma, smgio
metu nepakinta.
Taikydami tok dsn, nepaisome to, kad nedidel mechanins energijos dalis smgio metu vis
dlto virsta ilumine ir kitokia nemechanine energija. Be to, darome ir kitoki prielaid, supaprastinani
ininerin konstrukcijos elemento skaiiavim (15.4 poskyris).
Smgins apkrovos sukeltas dinaminis poveikis danai reikiasi ilgliau trunkaniu tamprios
konstrukcijos virpjimu. Todl to poveikio parametrai (poslinkiai, deformacijos, tempimai) kinta laikui
bgant, ir danai siekiama apskaiiuoti ne t parametr reikmes kuriuo nors laiko momentu, o tik j
ribas, maksimalias reikmes. Mediag atsparumo kurse galime susipainti tik su pai paprasiausi
tamprij virpesi nagrinjimu (15.5 poskyris).
Staigi deformacija smgins apkrovos metu gali net pakeisti kai kuri mediag savybes:
mediagos, kurios statins apkrovos atveju deformuojasi plastikai, po smgio gali lti lyg bt trapios.
Todl kartais mediagos tiriamos tam tikrais mutuvais - jais nustatoma mechanin mediag savyb
smginis tsumas (trapumo savybs prieyb), pagal kur sprendiama, tinka ar netinka ta mediaga
smgini apkrov veikiamoms konstrukcijoms. Dinamikai veikiamos detals turi bti gaminamos i
mediagos, kurios smginis tsumas ne maesnis kaip 8-10
5
J/m
2
.
15.2. Tiesia trajektorija judantis elementas
Jeigu konstrukcijos elemento judjimas tiesiaeigis, dinaminis poveikis reikiasi tik tuo atveju, kai
kinta judjimo greitis, t.y. kai judama su pagreiiu. Labai danai dideli pagreiiai pastebimi judjimo
pradioje ir pabaigoje (mus stabdyti).
Nagrinsime lyn, prie kurio apatinio galo prikabintas keliamas krovinys. Lynas krovinio yra
tempiamas, jo skerspjviuose veikia ain jga. Dinamin tokio judjimo su pagreiiu poveik (15-1)
formuls pavyzdiu nusako dinamikumo koeficientas
g
a
k
dyn
+ =1 , (15.2)
ia g - laisvojo kritimo pagreitis, - krovinio klimo pagreitis. Dinamikumo koeficientas gali bti gana
didelis, ypa tokiuose renginiuose kaip greitaeigiai liftai.
Stabdant klim arba mus krovin leisti emyn, pagreiio kryptis prieinga ir a reikm (15.2)
formul eina su minuso enklu, dinaminiai tempimai tampa maesni u statinius tempimus. O kai
krovinys paleidiamas laisvai kristi, a=-g, k
dyn
=0, t.y. lyne nelieka jokios ros, jis bna visikai
netemptas, palaidas. Labai staigus sustabdymas yra nagrintinas kaip smgis, kuriam skirtas 15.4
poskyris.
Kai skaitome ir lyno savj svor q (ireikt N/m), lyno kiekvieno skerspjvio ain jga N vis
kitokia. Kol krovinys kybo nejuddamas ir vliau, kai jis keliamas vienodu greiiu (kai pagreitis lygus
nuliui, todl ir parodytoji 15.1 paveiksllyje inercijos jga F
t
=0), lyn veikia tik statin ain jga, lygi
keliamo krovinio ir lyno ruoo svorio jgos sumai: N
st
=G+qz. Taiau kai krovinys pradedamas kelti ir jo
greitis didinamas, pagreitis a nebelygus nuliui ir yra nukreiptas vir, atsiranda nebelygi nuliui inercijos
jga F
t
, nukreipta prieingai - emyn. Dinamin ain jg apskaiiuojame, para pagal d'Alambero
princip pusiausvyros lygt:
N
dyn
=N
st
+F
i
. (a)

15.1 pav.
Inercijos jga lygi krovinio ir lyno dalies (iki tariamojo pjvio) masei m(z), padaugintai i
pagreiio a. ios mass didum nustatome, padalij vis svorio jg i laisvojo kritimo pagreiio:
m(z)=(G+qz)/g=N
st
/g. Taigi,
F
i
=m(z)a=N
st
a/g.
ra i reikm (a) lygt, gauname toki dinamins ains jgos iraik.
Galime paskaiiuoti ir dinamin tempim.
15.3. Besisukantis elementas
Kai konstrukcijos elementas dideliu kampiniu greiiu sukasi apie koki nors a, kiekvienos to
elemento dalels normalinis pagreitis (nukreiptas spinduliu sukimosi a)
a=r
2
.
(r - sukimosi spindulys). Remdamiesi d'Alambero principu, tariame, kad kiekvien konstrukcijos mass
element dm veikia inercijos jga dF
i
, nukreipta irgi sukimosi spinduliu, bet prieingai (nuo sukimosi
aies), t.y. icentrin inercijos jga:
dV r dm r dm a dF
i

2 2
= = = , (15.3)
( - mediagos tankis, dV - trio elementas).
Pairkime, kaip tokios icentrins jgos veikia konstrukcijos element, kuris yra tvirtintas
ayje, statmenoje paiam elementui, ir sukasi apie t a (15.2 pav.). Elemento skerspjvis vienodas per
vis ilg L, jo plotas A. Jeigu, be i icentrini jg, joki kit apkrov nra, tai elemento skerspjvyje, nutolusiame z atstumu
nuo sukimosi aies, veikia ain jga N
dyn
, kuri lygi sumai inercijos jg, veikiani elemento dal, esani u nagrinjamojo
pjvio:
2
2 2
2 2
z L
A zdz A dF N
L
z
L
z
i dyn

= = =

. (15.4)

15.2 pav.
Didiausia ain jga veikia prie sukimosi aies, ties tvirtinimu (kur z=0):
2
2
2
max ,
L
A N
dyn
= . (15.5)
Didiausi tempimai
2
2
2
max ,
L
dyn
= . (15.6)
Dabar panagrinkime konstrukcijos element, kuris sukasi apie a, lygiagrei paiam elementui
(15.3 pav.). iuo atveju icentrin apkrov, susidedani i inercijos jg dF
i
, vienodai veikiani visas
elemento daleles, galime laikyti tolygiai iskirstytu icentriniu krviu
A r q
i

2
= . (15.7)

15.3 pav.
Svarbiausios (pavojingiausios) io krvio sukeliamos ros yra lenkimo momentai, kuri
diagrama parodyta 15.3 paveiksllyje. Didiausias lenkimo momentas - prie tvirtinimo,
2 2
2
2
2
max ,
L
A r
L
q M
i dyn
= = .
Lenkimo moment pasiskirstymas ir j reikms priklauso nuo besisukanio strypo tvirtinimo
(15.4 pav.). Yra daug vairi main detali, kurios sukasi dideliu greiiu apie vienokias ar kitokias ais.
J dinaminio skaiiavimo udaviniai yra panas ia inagrintus, taiau kai kurie gana sudtingai
sprendiami.

15.4 pav.
15.4. Smgis
Smgins apkrovos atveju, kadangi negalime naudotis patogiu d'Alambero principu (r. 15.1
poskyr), remiams mechanins energijos tverms dsniu.
Pirma nustatysime krintanio kno smgio dinamin poveik. Padar kai kurias prielaidas,
gauname, kad poveik nusako toks dinamikumo koeficientas, vestas pagal (15.1) formul:
st
dyn
H
k

2
1 1 + + = , (15.8)
ia H smogianio kno kritimo auktis,
st
konstrukcijos tako, ant kurio nukrinta knas, statinis
poslinkis smgio kryptimi (t.y. poslinkis nuo statikai pridtos jgos, lygios smogusio kno svorio jgai).
Kai 2H>>
st
(o taip bna danai), abu vienetukai (15.8) formulje tampa maareikmiai ir galima naudoti
supaprastintas formules:
st st
dyn
H H
k

2 2
1 + = , (15.8a)
Praddami nagrinti krintanio kno smg, tariame, kad paties kno deformavimosi energija yra
maareikm, jos galima nepaisyti (tarytum krintantis knas bt absoliuiai standus). Absoliuiai
standiomis, nesideformuojaniomis laikome ir konstrukcijos atramas. Nepaisome ir nagrinjamojo
konstrukcijos elemento mass takos (tarytum konstrukcija bt besvor) bei smgio vietoje atsirandani
vietini deformacij. Tariame, kad jokia energijos dalis neieikvojama oro pasiprieinimui nugalti, n
maiausia jos dalis smgio metu nevirsta ilumine energija, garso energija ir pan.
Po toki prielaid taikydami mechanins energijos tverms dsn, teigiame, kad visa krintanio
(smogianio) kno kinetin energija K prilygsta potencinei deformavimo energijai U
dyn
, kuri io smgio
metu susikaupia nagrinjamame konstrukcijos elemente:
K=U
dyn
. (15.9)
Kinetin energija yra lygi darbui, kur atlieka krintanio kno mass m svorio jga mg, nueidama
keli 2H+
st
(H kno kritimo auktis,
st
konstrukcijos tako, ant kurio nukrinta knas, poslinkis; 15.5,
a, b ir c):
K=mg(H+
st
). (15.10)
Potencin energij, susikaupiani smgio metu deformuojamame strype, galima ireikti
dinamins (smgio) jgos F
dyn
ir jos pridties tako dinaminio poslinkio s
dyn
sandaugos puse:
U
dyn
=F
dyn
s
dyn
/2.
Panaudoj dinamikumo koeficient (dinaminio poveikio ir statinio poveikio parametr santyk)
mg
F
F
F
s
s
k
dyn
st
dyn
st
dyn
dyn
= = = .
turime F
dyn
=k
dyn
mg, s
dyn
=k
dyn
s
st
ir
2
2
st dyn
dyn
mgs k
U = . (15.11)
(15.11) iraikas (15.9) lygyb, turime
0 2 2
2
=
dyn
dyn dyn
s
H
k k . (15.12)
Kvadratins lygties (15.12) sprendinys ir yra dinamikumo koeficiento iraika (15.8); antrasis
ios lygties sprendinys (su minusu prie kvadratin akn) yra neigiamas ir neturi realios prasms.
Dinamikumo koeficiento formul (15.8) nra tiksli, bet kol santykis 2H/s
st
<100, jos paklaida
nevirija 10%; kitais atvejais nedera nepaisyti deformuojamo elemento mass takos, ir skaiiavimas
darosi sudtingesnis. Kai naudojams formule (15.8), ypa svarbu gerai nustatyti statinio poslinkio s
st

reikm. is poslinkis priklauso nuo deformavimo tipo (tempimas, gniudymas, sukimas ar lenkimas),
nuo smgio tako padties ir danai nuo viso elemento deformacij. Pavyzdiui, 15.5 paveiksllyje
parodyt konstrukcij poslinkiai bt ireikiami taip:
a) tempimas, s
st
=mgL/(EA),
b) lenkimas (gembins sijos galo poslinkis pagal 9.1 lentels formul), s
st
=mgL
3
/(ZEI),
c) sukimas (T=mgr, =TL/GI
p
), s
at
=r,
ia visur mg - nukrintanio krovinio svorio jga, apskaiiuota kaip statinis veiksnys.

15.5 pav.
Verta sidmti, kad kuo didesnis statinis poslinkis s
st
, tuo maesnis dinamikumo koeficientas,
taigi tuo maesn ir apkrovos dinamikumo taka konstrukcijai. Todl, nordami apsaugoti smgi
veikiam konstrukcij nuo per dideli tempim ir galimo suirimo, jos atramas ir kai kuriuos kitus
elementus darome kuo maiau standius, kad kuo daugiau deformuotsi - taisome spyruokles, linges ir
pan. Ir atvirkiai - kai kuri nors smgio veikiamos konstrukcijos dal sustandiname, kitose, nepakeistose
konstrukcijos dalyse tempimai, atsirad dl smgio, bna didesni.
Sudarydami galimyb atsirasti kuo didesnms deformacijoms, didel dal kinetins smgio
energijos nukreipiame deformavimo proces, maiau jos lieka ardymui. Spyruokls, lings yra energijos
kaupykls, i kuri ji grta nebe staigiai, o velniau, per ilgiau trunkanius virpesius. ios tamprumo
energijos kaupimo galia priklauso ir nuo konstrukcins mediagos savybi, nuo vadinamojo reziljanso,
minto 3 skyriuje.
Dinaminis poveikis pasireikia ir tada, kai koks nors knas ne metamas i kurio nors aukio H,
bet nuleidiamas iki pat konstrukcijos paviriaus ir staigiai atleidiamas (taigi, kritimo auktis H=0):
k
dyn
=2.
Ivada: toks staigus apkrovos pridjimas padvigubina apkrovos poveik konstrukcij.
Nesunku pereiti nuo krintanio kno smgio, kurio dinamikumas nusakomas (15.8) formule,
prie kitokio, apibdinamo smgio greiiu. Mat, smgio pradioje krintanio kno greitis v priklauso nuo
kritimo aukio H: v
2
=2Hg, arba 2H=v
2
/g. ra i 2H reikm (15.8) formul, turime:
. (15.13)
Formulje (15.13) s
st
prasm ta pati, kaip (15.8) formulje - smgio tako statinis poslinkis
smgio kryptimi, jeigu prie to tako tja kryptimi statikai pridedama jga, lygi smogianio kno svorio
jgai.
15.5. Tamprieji virpesiai
Po smgio ar kitos panaios dinamins apkrovos konstrukcijos deformavimasis yra tam tikr
laik trunkantis procesas: konstrukcijos elementai svyruoja, virpa. sivaizduokite tampri gembin sij,
kuri visa yra besvor ir tiktai prie jos laisvojo galo pritvirtintas krovinys, kurio mas m (15.6 pav.). Jeigu
atitempiame t krovin emyn (suteikiame poslink s) ir staigiai atleidiame, sijoje susikaupusi potencin
energija kelia krovin auktyn, kelia su nemau pagreiiu a=d
2
s/dt
2
, taigi is veiksmas yra dinaminis.
Remdamiesi d'Alambero principu, galime sakyti, kad krovin veikia inercijos jga
, (15.14)
(minusas reikia, kad jgos kryptis prieinga pagreiio krypiai). Staigiai veikdama, sijos potencin
energija ne tik sugrina krovin pirmin (nedeformuotos sijos) bv, bet ikelia dar aukiau - dabar jau
sija ilinksta atvirkiai ir joje vl susikaupia energijos. Kinta pagreiio kryptis, kinta ir inercijos jgos
didumas bei kryptis. Kadangi veikia dar ir vairios kitos virpjim (svyravim) slopinanios jgos (oro
pasiprieinimas, sijos vidaus trintis), itoks virpjimas apie nedeformuot bv, laikui bgant silpsta,
slopsta ir pagaliau nuslopsta.

15.6 pav.
Tokie virpesiai, slygojami tamprij deformacij, vadinami laisvaisiais arba savaisiais
tampriaisiais virpesiais (svyravimais). Vienokia ar kitokia vienkartin prieastis (pavyzdiui, smgis)
suteikia konstrukcijos masei pradin nuokryp nuo pusiausvyros bvio (pradin poslink) arba pradin
greit, o vidins tamprumo jgos, besistengdamos atstatyti pusiausvyros bv, pratsia virpjimo proces,
kol jis dl slopinanij jg nuslopsta (sunaudojs vis i pradi suteikt i iors energij).
Danai susiduriame su kartotinmis virpesi prieastimis, kurios nepaliaujamai vienokiu ar
kitokiu daniu veikia (adina) konstrukcijos mas (pavyzdiui, neibalansuot main detali muimas,
kalimo ar tampavimo tais smgiai). Tokie virpesiai, slygojami tik iorini adinani jg, vadinami
priverstiniais virpesiais. ie virpesiai neslopsta, nes besikartojanios iorins jgos virpaniam elementui
nuolat teikia papildomos energijos.
Tiek laisvieji (savieji), tiek ir priverstiniai virpesiai gali bti periodiniai, beveik periodiniai arba
neperiodiniai. ia nagrinsime tik periodinius virpesius. Periodas T - tai laiko t tarpas, per kur vyksta
visas virpjimo ciklas. Atvirktinis dydis l/T vadinamas virpesi daniu. Technikoje daug daniau yra
naudojamas vadinamasis ciklinis danis , rodantis, kiek period telpa 2r sekundi laikotarpi (t.y.
kiek kart parametro reikm pasikartoja per 2r sekundi):
T

2
= . (15.15)
Didiausia virpanios mass nuokrypa (didiausia poslinkio s reikm) kiekviename virpjimo cikle
vadinama virpesi amplitude.
Nagrindami konstrukcijos elemento virpesius, apraome masi judjim (nes btent tik mas
drauge su pagreiiu duoda inercijos jg). Prie gembins sijos (15.6 pav.) stebjome prikabinto krovinio
mas ir visikai nepaisme paios sijos mass (tarme j esani besvor). io krovinio mas virpa,
juddama vertikalia kryptimi. Mass (taigi ir visos sijos) padiai bet kuriuo laiko momentu nustatyti
pakanka inoti vienintelio parametro reikm. Taiau jeigu prie sijos prijungtos dvi mass - m
1
ir m
2
(15.7
pav.), sijos bviui nustatyti btina inoti jau dviej parametr (s
1
ir s
2
) reikmes. Kai konstrukcija
sudtingesn, kai mas gali judti ne tik viena kryptimi (ne tik vertikaliai), konstrukcijos bviui nusakyti
reikia dar daugiau parametr. Pavyzdiui, gembinio rmo (15.8 pav.) su prijungta viena mase bv nusako
du parametrai - du mass poslinkio komponentai s
h
ir s
v
. Parametr skaiius, reikalingas virpanios
sistemos bviui nustatyti, vadinamas jos laisvumo laipsniu.

15.7 pav.

15.8 pav.
Taigi, 15.6 paveiksllyje parodytas konstrukcijos elementas yra vieno laisvumo laipsnio, o 15.7 ir
15.9 paveikslliuose - dviej laisvumo laipsni.
Toks konstrukcijos laisvumo laipsnio nustatymas visikai priimtinas, kai prie jos tikrai yra
prijungta kokia nors sutelkta mas (krovinys, stakls ar pan.), alia kurios yra nereikminga (pernelyg
maa) paios konstrukcijos mas. Taiau danai taip nra, o kai kada virpa vien tik pati konstrukcija, be
jokios papildomos prijungtos mass. Konstrukcijos mas yra pasiskirsiusi visame jos tryje, visame
strypo ilgyje. Kiekviena tampraus konstrukcijos elemento dalel tam tikru laipsniu gali virpti
geometrikai nepriklausomai nuo kit daleli. Net ir paprasiausios sijos bviui nusakyti reikt inoti
begalin skaii parametr, realios konstrukcijos laisvumo laipsnis yra begalinis. Ne tik begalinio, bet ir
baigtinio labai didelio laisvumo laipsnio element virpesi nagrinti nepajgiame - tai pernelyg sudtinga.
Paprastai konstrukcijos pasiskirsiusioji mas skaiiuojamojoje schemoje pakeiiama viena, dviem ar
keliomis sutelktomis masmis (o visos kitos konstrukcijos dalys laikomos besvormis); tokios
skaiiuojamosios schemos panaios nagrintsias (15.6-15.8 pav.).
Toliau kalbsime tiktai apie vieno laisvumo laipsnio konstrukcijos elemento svyravimus.
Laisvj slopinamj svyravim atveju dinamins pusiausvyros diferencialin lygtis yra tokia:
0
1
2
2
= + + s
s m dt
ds
m dt
s d
, (15.16)
o jos sprendinys -
( )
(
0
2 /
0
sin

+ =

t e a s
m t
) , (15.17)
ia - slopinimo proporcingumo koeficientas, priklausantis ne tik nuo mediagos savybi, bet ir nuo
konstrukcijos mass bei standumo, s - mass poslinkis dl vienetui lygios jgos, kuri statikai pridta
prie konstrukcijos mass judjimo kryptimi, e - natrini logaritm pagrindas, a
0
- pradin virpesi
amplitud,
0
- j pradin faz, - ciklinis danis.
iuos (15.17) lygtimi apraomus slopinamuosius (slopstaniuosius) laisvuosius virpesius ir j
parametrus vaizduoja grafikas (15.9 pav.). Virpesi slopinimo (j slopimo) greit apibdina slopimo
(slopinimo) koeficientas n=a/(2m) arba logaritminis slopimo (slopinimo) dekrementas, ireikiantis
dviej gretim vienaenkli amplitudi santykio natrin logaritm,
nT
m
T
a
a
n
n
= = =
+
2
ln
1

. (15.18)

15.9 pav.
Virpanija mas m bet kuriuo laiko momentu t veikia trys jgos: inercijos jga F
i
, konstrukcijos
tamprumo jga F
t
ir slopinanioji pasiprieinimo jga F
s
. Dinamins pusiausvyros lygtis ireikia i trij
jg sumos lygyb nuliui:
F
i
+F
t
+F
s
=0. (15.19)
Inercijos jga yra proporcinga mass judjimo pagreiiui, ji yra ireikta (15.14) formule.
Tamprumo jga atsiranda tik tada, kai mas nukrypsta nuo statins pusiausvyros bvio ir yra
proporcinga ios nuokrypos didumui, t.y. proporcinga poslinkiui s(t); i jga stengiasi grinti mas atgal,
kryptimi, prieinga poslinkiui, todl F
t
=-s. Proporcingumo koeficient , priklausant nuo konstrukcijos
mediagos tamprumo ir geometrini rodikli, galime rasti, panaudoj poslink s dl vienetins jgos -
tada 1= s ir =1/ s . Taigi,
s
s
F
t
1
= . (15.20)
Slopinanija jg (atsirandani dl aplinkos pasiprieinimo, dl vidaus trinties jg) galime
tarti esani proporcing mass virpjimo greiiui v=ds/dt. ios jgos kryptis taip pat prieinga judjimo
(greiio) krypiai, todl
dt
ds
F
s
= , (15.21)
(ia - slopinimo proporcingumo koeficientas). ra vis jg reikmes (15.19) lygt, ir gauname
homogenin tiesin diferencialin antrosios eils lygt (15.16). ios lygties sprendinio (15.17) parametr
reikms yra tokios:
2
2
1

=
m s m

, (15.22)
(ia poaknio antrasis narys daniausiai bna kelis imtus kart maesnis u pirmj nar, todl gali bti ir
nepaisomas),
2
0 0
2
0 0
2

+
+ =

m
s v
s a , (15.23)
0
0
0
arcsin
a
s
= , (15.24)
ia S
0
=a
0
sin
0
- pradinis poslinkis, v
0
- pradinis virpjimo greitis.
Priverstini virpesi prieastis yra kintama adinanioji jga F
k
. Danai i jga gali bti
reikiama periodine funkcija, pavyzdiui
F
k
(t)=F
0
sint, (15.25)
ia F
0
- adinaniosios jgos amplitud, - jos ciklinis danis. Toki (harmonin) apkrov, pavyzdiui,
sudaro besisukanios mainos dalies neibalansuota mas.
Kai ikaitome ir adinanija jg, diferencialin dinamins pusiausvyros lygtis jau nebe (15.16)
pavidalo, bet tai tokia (jau nehomogenin):
t
m
F
s
dt
ds
m dt
s d

sin
0 2
2
2
= + + . (15.26)
ios diferencialins lygties sprendinys yra daug sudtingesnis negu (15.17) ir mes jo detaliau
nenagrinsime. io sprendinio viena dalis aprao konstrukcijos savuosius virpesius, kurie gana greit
nuslopsta (todl i dalis gali bti nepaisoma), o antroji dalis, priklausanti nuo adinaniosios jgos
didumo ir danio, danai ireikiama su dinamikumo koeficientu
2
2
2
2
2
1
1

m
k
dyn
, (15.27)
rodaniu, kiek kart adinaniosios jgos dinaminis poveikis (jos sukelti poslinkiai, deformacijos,
tempimai) yra didesnis u t poveik, kur sukelt statikai pridta jga F
0
.
Kai =0, t.y. kai nepaisoma slopinamojo poveikio, (15.27) iraika paprastesn:
2
1
1

dyn
k . (15.28)
Matome, kad kai priverstini virpesi danis yra artimas savj virpesi daniui ,
dinamikumo koeficientas k
dyn
=. I tikro, kadangi reali konstrukcij 0, io koeficiento absoliutinis
didumas iki begalybs neiauga, bet jo reikms tampa labai didels, kai artja prie . Virpesi
amplitudi didjimas dl adinanios jgos ir savj virpesi dani suartjimo vadinamas rezonansu.
Rezonanso atveju tarp virpesi ir adinaniosios jgos fazi yra /2 skirtumas - didiausia
svyravim amplitud bna tuo momentu, kai adinanioji jga lygi nuliui.
Kai >, dinamikumo koeficientas, apskaiiuotas (15.28) formule, yra neigiamas. Tai reikia,
kad adinaniosios jgos ir mass judesio kryptys prieingos.
Kai js einate per liept ir js ingsni ritmas tampa artimas liepto savj virpesi daniui,
lieptas ima sibuoti labai stipriai, gali net sugriti, jeigu js nepakeisite ingsni ritmo (nesultinsite ar
nepadaninsite). Lygiai taip pat reikia elgtis su bet kuria konstrukcija, kuri veikia periodins adinanios
jgos - reikia vengti rezonanso, kuris veda avarij. Konstruodami stengiams pasiekti tok konstrukcijos
elemento savj virpesi dan , nustatom formule (15.22), kad jis pakankamai daug skirtsi nuo
numatom priverstini virpesi danio , kad nebt rezonanso pavojaus. Kartais, ypa kai adinanios
jgos ima pavojingai veikti jau eksploatuojam konstrukcij, rengiami specials virpesius slopinantieji
taisai, vadinamieji slopintuvai (dempferiai), kurie sugeria virpesi energij ir sumaina amplitud.
Tamprij virpesi veikiamo konstrukcijos elemento patikimumas labiausiai sumaja dviem
atvejais:
kai dl ilgai trunkani priverstini virpesi arba dl daugkartini, nors ir greit slopstani
laisvj virpesi atsiranda mediagos nuovargio reikinys,
kai dl rezonanso pernelyg iauga tempimai.
Plaiau apie tampriuosius virpesius paskaityti galite vadovliuose.
16. KINTAMJ TEMPIM TAKA
16.1. Mediagos nuovargis
Jau nagrindami 15.5 poskyryje tampriuosius virpesius matme, kad yra nemaa konstrukcij
element, kuriuos veikiani tempim didumas ir kryptis nuolat kinta (pakinta tkstanius ir imtus
tkstani kart). tempimai kinta arba dl to, kad kinta apkrovos jgos, arba dl to, kad kinta
konstrukcijos elemento padtis apkrovos atvilgiu (pavyzdiui, besisukanti drauge su ratais vagono ais
yra vagono svorio periodikai lenkiama tai vien, tai kit pus; panaiai veikiami varikli alkniniai
velenai, vaistikliai, votuvai ir kitos main detals).
Toks kartotinis kintamas mechaninis poveikis konstrukcinei mediagai yra daug pavojingesnis
negu vienkartin apkrova. Kai tempimai kinta, po kurio laiko mediaga suyra, nors tempim reikms ir
nebuvo pasiekusios tokio didumo, dl kurio grst suirimas vienodos nekintamos apkrovos atveju. Tai
ypa aikiai pastebima metaluose. Net ir plastins mediagos dl kintam tempim suyra taip, lyg bt
trapios, be liekamj deformacij (tempimams net nepasiekus takumo tempimo reikms).
Mediagos irimas dl laipsniko kintamj tempim poveikio yra vadinamas nuovarginiu
irimu, o visas reikinys - mediagos nuovargiu. Nuovargiu is reikinys buvo pavadintas, mus aikinti,
kad dl kintamo poveikio pakinta mediagos sandara, mediaga nuvargsta, sumaja jos stiprumas. I
tikrj kintamieji tempimai mediagos struktrai takos beveik nedaro. Mediaga suyra dl to, kad
kartotin - kintama apkrova sudaro slygas atsirasti ir plisti vadinamajam nuovarginiam plyiui.
Mediagos (net ir gana vienalyts, tokios kaip plienas) sandara nra visikai vienoda (nors ir taip
teigia mediag atsparumo prielaida apie vienalytikum). Pavyzdiui, metalo kristalit stiprumas yra
skirtingas vairiomis kryptimis. Kintant tempimams, kintant svarbiausij (maksimali) tempim
kryptims, kai kuriose kristalit vietose atsiranda plastini deformacij. Daug kart pasikeitus plastins
deformacijos didumui ir krypiai (ir ypa pasikeitus jos enklui) kristal grdeliai atitrksta vienas nuo
kito - atsiranda mikroplyelis, bsimo plyio uuomazga. Jeigu tempimai nebekit, toks plyelis bt
visikai nepavojingas. tempimams toliau kaitaliojantis; toki mikroplyeli ilgainiui atsiranda daug, jie
ima jungtis vienas su kitu, plstis, susilieja itisinius mikroplyius. i plyi kratuose susidaro
tempim koncentracija, kuri dar labiau stimuliuoja plyi plitim. Iplitus plyiui, sumaja
deformuojamo elemento skerspjvis ir jo takams tenka dar didesni tempimai, kuri atlaikyti susilpnjs
skerspjvis nebepajgia - elementas nulta, nutrksta.
Nuovarginio plyio susidarymo mechanizmas gana sudtingas ir lig iol nra iki galo itirtas.
Taiau visikai aiks yra tokie dalykai:
kintamj tempim sukelti procesai mediagoje yra vietinio pobdio, neapima i karto
visos mediagos,
nuovarginiam plyiui atsirasti lemiam tak turi ne normaliniai, bet tangentiniai tempimai, o
plyio plitim spartina ir galutinai element suardo ir normaliniai tempimai.
Kai mainos detal ar kitas konstrukcijos elementas lta dl nuovargio, lio struktra ypatinga
(16.1 pav.): viena lio dalis yra gana lygi, kai kada iek tiek primenanti medienos rieves, o kita -
grublta. Toji lygioji dalis yra nuovarginio plyio plitimo sritis (ji kai kada apima daugiau kaip pus
skerspjvio ploto); kintant tempimams, plyys tai prasiskeia, tai vl susiglaudia ir plyio paviriai
apspaudia, aplygina vienas kit. ie plyio plitimo stabteljimai ir sudaro lio plote medio rievi
vaizd. Kai skerspjvis, plyio sumaintas, tampa pernelyg silpnas, o ties smailia plyio virne susidaro
triais tempim bvis, stabdantis plastines deformacijas, pakanka nedidelio staigaus poveikio, kad likusi
skerspjvio dalis staiga suirt trapiai. trapj irim ir rodo antrosios lio dalies grubltumas.

16.1 pav.
Nuovarginio plyio idinys daniausiai bna ties konstrukcijos elemento paviriumi (taip
parodyta ir 16.1 paveiksllyje). Mat, pakratiniuose skerspjvio takuose danai tempimai bna didiausi
(prisiminkite lenkiam, sukam element tempimus), be to, ia dl brim ir kit paviriaus defekt
pasireikia ir tempim koncentracija. Taiau pasitaiko, kad plyys dl kokio nors mediagos struktros
defekto prasideda ir skerspjvio viduryje.
Main detali nuovargio reikinys danas ir pavojingas. Apie 90% lusi detali suirimo
prieastis yra nuovarginis plyys. O ypating pavoj sudaro nuovarginio suirimo staigumas: besivystant
ply laiku pastebti sunku (tam reikia net specialios aparatros), o lus vienai vagono aiai, vyksta viso
traukinio katastrofa. Todl danai, siekiant ivengti nuovarginio suirimo, yra nustatoma konstrukcijos ar
jos elemento, veikiamo kintam tempim, eksploatacijos trukm, ireikiama darbo laiku arba tempim
cikl skaiiumi.
Apkrovos ir tempimai gali kisti labai sudtingai, kai kada net be jokio dsningumo
(sivaizduokite vjo gsius arba jros bang m). Taiau danai (ypa main detalse) tempimas kinta
periodikai, jo reikms per tam tikr laiko tarp (period) pasikartoja. tempimo reikmi per jo kitimo
period visuma vadinama tempimo ciklu (16.2 pav.).

16.2 pav.
Kintamo tempimo ciklas gali bti apibdinamas dviem reikmmis - didiausia tempimo
reikme
max
ir maiausia
min
. Danai yra patogiau naudoti kitus, ivestinius ciklo rodiklius (ia visus
rodiklius reikiame normaliniais tempimais , bet lygiai taip pat gali bti apraomas ir tangentinio
tempimo ciklas - naudojant
max
,
min
,
m
,
a
):
vidutin ciklo tempim

m
=(
max
+
min
)/2, (16.1)
tempimo ciklo amplitud

a
=(
max
-
min
)/2, (16.2)
tempimo ciklo asimetrijos koeficient
r=
min
/
max
. (16.3)
io koeficiento reikm gali bti nuo - iki +. Ciklai su vienodu asimetrijos koeficientu vadinami
panaiaisiais.
Kai kurie ypatingi ciklai turi specialius pavadinimus. Pavyzdiui, ciklas, kuriame
max
=-
min
,
vadinamas simetriniu (16.3 pav., a); io ciklo rodikliai tokie:

m
=0,
a
=
max
, r=-1.
Ciklas, kuriame
min
=0 (t.y. tempimas cikle kinta nuo nulio iki maksimalios reikms), vadinamas
pulsaciniu (16.3 pav., b); io ciklo rodikliai tokie:

m
=
a
=
max
/2, r=0.

16.3 pav.
Net ir nekintam tempim galime nagrinti kaip atskir kintamo tempimo atvej - kaip cikl su

max
=
min
=
m
,
a
=0, r=1.
Kaip yra patirta vairiais eksperimentais, nuovarginio plyio vystymosi procesas nepriklauso nuo
to, kaip kinta tempimas tarp
max
ir
min
, priklauso tik nuo i dviej reikmi arba ivestini rodikli,
ireikt (16.1)-(16.3) formulmis.
Nors nuovargio reikin sukelia bet koks tempim kitimas, bet kuo didesnis
max
, tuo maiau
cikl trunka iki suirimo. Be to, kai kinta ne tik tempimo reikm, bet ir enklas (kai r<0), nuovarginis
plyys vystosi spariau. Pavojingiausias yra simetrinis tempimo ciklas (r=-1): toks tempim kitimas
greiiausiai (per maiausi skaii cikl) suardo detal.
16.2. Patvarumas
Nuovarginio suirimo pavojus rodo, kad paprastos stiprumo slygos (kokias nagrinjome
usimim metu) anaiptol nra pakankamos tiems konstrukcij elementams, kuriuos veikia kintami
tempimai. Konstrukcij element (main detali) skaiiavimo metodika turi garantuoti, kad elementas
atlaikys pakankamai daug kintamj tempim cikl. Konstrukcijos elemento, detals savyb nesuirti dl
kintamj tempim, nuo kuri atsiranda besipleiantis nuovarginis plyys, savyb prieintis
vadinamajam nuovargiui yra vadinama patvarumu.
Tarp keli panaij apkrovimo proces (proces su vienodais ciklo asimetrijos koeficientais r)
pavojingiausias yra tas, kurio
max
didiausias - kuo didesnis ciklo
max
, tuo maiau cikl trunka iki
nuovarginio suirimo. Jeigu maksimalus ciklo tempimas
max
yra labai maas, detal ivis nesuyra, t.y.
atlaiko be galo daug kintamj tempim cikl.
Didiausia ciklo maksimalaus tempimo reikm, kuri nesukelia detals nuovarginio irimo per
neribotai didel skaii tempim cikl, vadinama patvarumo riba.
Patvarumo riba matuojama paskaliais (nes tai yra tam tikra tempimo reikm) ir ymima
simboliu
r
(ia r - asimetrijos koeficientas; daniausiai nustatoma pavojingiausio - simetrinio ciklo
patvarumo riba
-1
).
Siekiant nustatyti detals patvarumo rib, atliekami specials jos nuovargio tyrimo bandymai.
Naudojamos vadinamosios varginimo mainos, kuriomis galima sukurti norim kintamj apkrovim
(bandin tampyti, sukioti, lankstyti). Daniausiai ios mainos dirba madaug 50 Hz daniu (3000 cikl
per minut), taigi per kelias paras atlieka apie 10
7
cikl. Bandym pradioje nustatomas norimas
tempim ciklo asimetrijos koeficientas r, kuris nekeiiamas per vis bandym serij.
Bandym serijai parengiama 6-12 visikai vienod bandini partija. Pirmasis bandinys
varginamas su dideliu maksimaliu ciklo tempimu
max
(iek tiek maesniu negu takumo tempimas
y
).
Suprantama, tokio varginimo bandinys ilgai netveria, suyra dl nuovargio po gana nedidelio cikl
skaiiaus. Antrajam bandiniui
max
kiek sumainamas, todl jis atlaiko daugiau cikl. Vis mainant
max

paskutiniams tos partijos bandiniams suardyti prireikia jau milijon cikl. Kiekvieno bandymo rezultatai
ymimi grafike takais, kuri ordinats yra
max
, o absciss - bandymo trukm (cikl skaiius N). Po visos
bandym serijos grafiko takai jungiami kreive, kuri artja prie asimptots, lygiagrets abscisi aiai
(16.4 pav.). ios asimptots ordinat ir yra lygi patvarumo ribai
r
- tokiam maksimaliam ciklo
tempimui, kuris niekada nesukelia nuovarginio irimo. Tokia kreiv vadinama nuovargio kreive arba
Violerio kreive. i kreiv vaizdiai rodo
max
artjim prie
r
reikms, taiau paprasiau patvarumo riba
randama, kai grafiko abscisi ayje atidedamas atvirktinis dydis 1/N (16.5 pav.). Kreiv, jungianti
bandymo metu fiksuotus takus, pratsiama iki l/N=0 (t.y. N=) - kreivs ordinat ties ia nuline abscise
ir yra lygi patvarumo ribai.

16.4 pav.

16.5 pav.
Danai yra i anksto inoma, kad konstrukcijos elementas bus naudojamas nelabai ilgai ir per vis
eksploatacijos laik patirs ne daugiau kaip tam tikr skaii kintam tempim cikl. Tada ir patvarumo
reikia ne begalinio, o riboto, baigtinio. iuo atveju yra nustatoma slyginio (baigtinio) patvarumo riba,
lygi ciklo maksimalaus tempimo
max
reikmei, kurios nevirijus detal nesuyra per nustatyt skaii
cikl. is nustatytasis cikl skaiius vadinamas bandymo baze. Toki slyginio patvarumo rib yra
paprasta rasti i nuovargio kreivs (16.4 pav.). Plieno ar ketaus gaminiams bandymo baz daniausiai
imama 10 milijon (10
7
) cikl (geleinkelio vagono ais tiek kart apsisuka, nuvaiavus madaug 30000
km), spalvotj metal - 50-100 milijon.
Yra pastebta, kad kai kuri mediag lygi bandini patvarumo ribas apytiksliai galima nustatyti
pagal mediagos stiprumo rib. Pavyzdiui, plieno bandini patvarumo riba bna tempimo atveju
-
1
=0,28
u
, lenkimo atveju
-1
=0,40
u
(didesn, nes lankstant maksimalieji tempimai veikia tik
kratiniuose sluoksniuose), sukimo atveju
-1
=0,2
u
. Naudotis tokiu bdu apskaiiuotomis patvarumo
ribos reikmmis reikia labai atsargiai: reikia inoti, kad ie rib santykiai nustatyti gana ploniems (7-10
mm skersmens) poliruotiems bandiniams, o bandinio matmenys, forma ir paviriaus lygumas turi didel
tak patvarumui.
Kai tempim ciklai asimetriniai (kai r-1), patvarumo riba didesn, o bandymai su asimetriniu
ciklu yra sudtingesni. Bt patogu inoti patvarumo ribos priklausomyb nuo ciklo asimetrijos
koeficiento r. Tuo tikslu atliekama keletas bandym ir pagal j rezultatus nubraioma ribini amplitudi
diagrama - diagrama, kurios abscisi ayje atidedamas vidutinis ciklo tempimas
m
, ordinai ayje -
ciklo amplitud
a
(16.6 pav.). Diagramos kreiv briama per kelis takus, atidtus pagal atlikt
bandym (su skirtingais r) rezultatus, t.y. pagal kiekvienoje bandym serijoje ufiksuot ribin cikl -
cikl, kuris atitinka patvarumo rib
r
. Apytikslei kreivei ibrti pakanka trij bandym:
simetrinio ciklo, r=-1, tada
m
=0,
a
=
max
=
-1
(takas A, 16.6 pav.);
pulsacinio ciklo, r=0, tada
m
=
a
=
max
/2=
0
/2 (takas B, 16.6 pav.);
nekintamo statinio apkrovimo, r=1, tada
m
=
max
=
u
(stiprumo riba),
a
=0 (takas C, 16.6
pav.).

16.6 pav.
Jeigu norime gauti tikslesn diagram, turime atlikti dar bent por bandym serij su kitokiais
asimetrikais tempim ciklais (pavyzdiui, su r=0,3 ir r=0,6).
Jau minjome, kad patvarumas ir jo rodiklis patvarumo riba priklauso ne tik nuo konstrukcijos
mediagos, bet ir nuo daugelio kit parametr. Susieti patvarumo rib su mediagos mechaniniais
rodikliais (pavyzdiui, su stiprumo riba) galima tik gana apytiksliai. I tikrj patvarumo riba apibdina
ne mediagos, bet bandinio patvarum. O bandinys danai labai skiriasi nuo konstrukcijos elemento ar
mainos detals, kuri patvarumas ininieriui rpi. Jis skiriasi savo forma, matmenimis, paviriaus
varumu, aplinka ir kt. Todl, kai skaiiavimu tikriname konstrukcijos elemento patvarum, btina
patvarumo rib, nustatyt bandiniais, pakoreguoti, padauginti i tam tikr koeficient.
Patvarumo (arba ciklinio stiprumo) slyga gali bti ireikta patvarumo atsargos koeficiento
apribojimu:
nn
adm
,
ia leistinasis atsargos (patikimumo) koeficientas n
adm
gali bti normuojamas, o tikrasis patvarumo
atsargos koeficientas nustatomas, pakoregavus mintaisiais koeficientais k
i
(i=1,2, ..., m) lygaus poliruoto
standartinio bandinio atsargos koeficient n
0
. Pastarj lengva nustatyti i ribini amplitudi diagramos.
Galima n
0
apskaiiuoti (remiantis ta paia ribini amplitudi diagrama) ir analitikai:
a m
n

+
=
1
0
, (16.4)
kur =2
-1
/
0
-1.
Daniausiai patvarumo atsargos koeficientas n
0
koreguojamas priklausomai nuo i skirtum tarp
bandinio ir konstrukcijos elemento:
formos skirtumo (ryium su galima tempim koncentracija; koeficient paymsime k
1
, jis
lygus tempim koncentracijos koeficientui
k
, nagrintam 14.1 poskyryje);
paviriaus kokybs skirtumo (koeficient paymsime k
2
);
didumo (matmen) skirtumo (koeficient paymsime k
3
).
Galutin patvarumo (ciklinio stiprumo) slygos iraika yra tokia:
adm
a m
n
k k
k
n
+
=

3 2
1
1
. (16.5)
Reikia tik sugebti atsivelgti visus skirtumus, mokti nustatyti tuos koeficientus k
i
.
tempim koncentracijos koeficientas k
1
=
k
1 priklauso nuo konstrukcijos elemento formos, nuo
idro, pjov, skyli ir kit koncentratori. Apie tai kalbta 14.1 poskyryje.
Paviriaus kokybs koeficientas k
2
=1, kai konstrukcijos elemento (mainos detals) pavirius
poliruotas. Kuo iurktesnis, nelygesnis pavirius, tuo maesnis koeficientas k
2
, nes paviriaus nelygumas,
jo brimai sudaro palankesnes slygas atsirasti nuovarginiams mikroplyiams. Koeficientas k
2

nustatomas kaip dviej bandini patvarumo rib (simetriniam ciklui) santykis: ( -
poliruoto bandinio, - bandinio su numatoma detals paviriaus kokybe).
0
1
*
1 2
/

= k
0
1

*
1

Mastelio koeficientas k
3
=1, jeigu bandinio matmenys tokie pat, kaip konstrukcijos elemento.
Taiau daniausiai bandinys bna maesnis u tikrj element. Kai matmenys didesni, didesn tikimyb
atsirasti nuovarginiams plyiams. Matyt, todl, o gal ir dl kit prieasi, didjant matmenims, maja
patvarumo riba. Taigi, mastelio koeficientas k
3
<1, jis priklauso ne tik nuo detals matmen, bet ir nuo
mediagos, kit veiksni. iam koeficientui nustatyti inynuose yra nomogram.
Kai konstrukcijos elemento bvis yra ne vienasis, bet dviais, vis pirma nustatomi du atsargos
(patikimumo) koeficientai - n

, tariant, kad elemente veikia tik normaliniai tempimai, ir n

, tariant, kad ji
veikia tik tangentiniai tempimai. Yra patirta, kad iuos koeficientus su koeficientu n, skirtu dviaiam
tempim bviui, sieja priklausomyb
2 2 2
/ 1 / 1 / 1

n n n + =
I ios priklausomybs gauname atsargos koeficiento n iraik:
2 2


n n
n n
n
+
= , (16.6)
ia ir n

, ir n

apskaiiuojami (16.4) tipo formulmis.

iame skyriuje nagrinjome kintamj tempim tak konstrukcijos elementams, kai ie
tempimai nesukelia mainiosios plastins deformacijos (plastins deformacijos, kurios enklas nuolat
kinta). Besikartojanti prieing enkl plastin deformacija labai paspartina nuovargin rim,
konstrukcij elementai suyra jau ne per milijonus cikl, o per tkstanius (daniausiai N<10
5
). Tai yra
vadinamasis maaciklis nuovargis, kurio mechanizmas sudtingesnis negu paprastojo nuovargio. Jis
plaiau apraytas vadovliuose.
Ivengti kintamj tempim konstrukcijose danai nemanoma, todl reikia inoti ir naudoti
bdus j takai velninti, konstrukcijos element patvarumui didinti:
naudoti labiau vienalytes, smulkiagrdes mediagas (kuriose nra vidini koncentracijos
idini - trkiu, intarp ir pan.);
pasirinkti tinkam elemento form, vengti staigi formos pokyi, smaili kamp (stipri
koncentratori);
irti, kad elementas bt gerai gaminamas, kad jo pavirius bt gerai apdorotas, be
brim, i kuri gali rastis plyiai;
imtis speciali patvarumo didinimo bd - stiprinti paviri, prie elemento trumpam pridti
padidint apkrov (vadinamoji mediagos treniruot) ir kt.