You are on page 1of 35

Elektros rengini eksploatavimo saugos taisykl s

LIETUVOS RESPUBLIKOS KIO MINISTRO sakymas

D L elektros rengini eksploatavimo saugos taisykli patvirtinimo

2004 m. lapkri io 26 d. Nr. 4-432 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos statymo ( in., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu: 1. T v i r t i n u Elektros rengini eksploatavimo saugos taisykles (pridedama). 2. P r i p a s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. vasario 5 d. sakym Nr. 40 D l

Saugos taisykli eksploatuojant elektros renginius DT 11-02 patvirtinimo ( in., 2002, Nr. 27-974). 3. is sakymas sigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Laikinai einantis kio ministro pareigas Petras ______________

sna

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kio ministro 2004 m. lapkri io 26 d. sakymu Nr. 4-432

ELEKTROS RENGINI

EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKL S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Elektros rengini eksploatavimo saugos taisykl s (toliau

EST) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos

energetikos statymo ( in., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu. EST reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiek jams, perdavimo bei skirstomojo tinklo operatoriams, elektros energijos vartotojams, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems elektros renginius, taip pat atliekantiems su elektros rengini eksploatavimu nesusijusius darbus, jeigu juos atliekant yra b tinos atitinkamos priemon s apsaugai nuo elektros u tikrinti. EST netaikomos eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, transporto priemoni vidaus elektros rang ir kitose srityse, kuriose naudojama speciali parametr elektros srov .

Eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus reikia vadovautis gamintojo eksploatacijos ir saugos instrukcijomis. Eksploatuojant speciali j parametr elektros srov s renginius (ry io, elektrifikuoto miesto ir gele inkelio, oro, vandens transporto ir kitus) reikalinga vadovautis kit institucij parengtomis specializuotomis taisykl mis, kurios neturi prie tarauti EST reikalavimams. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, eksploatuojantys elektros renginius arba vykdantys su elektros rengini eksploatavimu nesusijusius darbus, vadovaujasi EST bei darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijomis (toliau DSI).

3. EST reikalavimai galioja veikiantiems auk tesn s kaip 50 V tampos kintamosios srov s ir auk tesn s kaip 75 V tampos nuolatin s srov s elektros renginiams. 4. Elektros rengini savininkas, o jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, tai darbdaviui atstovaujantis ar jo galiotas asmuo operatyvin je ir technin je dokumentacijoje pa ymi visus veikian ius elektros renginius normini akt arba rengini savininko nustatyta tvarka. Eksploatuoti elektros rengin , jeigu jis operatyvin je ir technin je dokumentacijoje n ra pa ym tas kaip veikiantis, draud iama. 5. Visi eksploatuojami elektros renginiai turi atitikti Elektros rengini gamintojo parengt Techninio eksploatavimo instrukcij (toliau rengimo taisykli (toliau E T), taip pat

TEI) reikalavimus. Prie pradedant eksploatuoti

elektros rengin , turi b ti gyvendinti i taisykli , Elektrini ir elektros tinkl eksploatavimo taisykli , patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. gruod io 21 d. sakymu Nr. 389 ( in., 2002, Nr. 6-252; 2004, Nr. 8-207), kit galiojan i eksploatavimo taisykli (toliau TET) reikalavimai.

6. Teis s ir kit normini akt (taisykli , standart , instrukcij ir kt.) reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuri veikla susijusi su elektros gamyba, perdavimu, paskirstymu ir vartojimu. 7. Asmenys, pa eid iantys EST ir kitus apsaug nuo elektros poveikio reglamentuojan ius teis s ir kitus norminius aktus, atsako Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s akt nustatyta tvarka. 8. Elektros renginio eksploatuotojas atsakingas u EST reikalavim vykdym . U darbuotoj apr pinim b tinomis apsaugos nuo elektros priemon mis ir reikalinga normine dokumentacija yra atsakingas darbdavys. 9. Elektrotechnikos darbuotojas atsako u EST vykdym pagal jam suteikt apsaugos nuo elektros kategorij , kompetencij , teises ir pareigas, kurios yra apibr tos darbo sutartimis arba kita forma teisintomis abipus mis prievol mis. 10. iose taisykl se vartojamos s vokos: Apsauga nuo elektros Apsauginis nulinimas Apsauginis i jungimas nepavojing Apsauginis eminimas technini , organizacini priemoni ir teis s akt , skirt mon ms apsaugoti nuo pavojing

ir kenksming elektros srov s, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statin s elektros poveikio, visuma. elektros rengini srovei laid i korpus ir kit konstrukcini dali sujungimas elektros greitai veikian io skirtumin s srov s automatinio jungiklio i sijungimas, u tikrinantis em saugomoje grandin je. elektros rengini srovei laid i korpus ir kit konstrukcini dali sujungimas elektros grandine su emintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku. mogui srov s dyd io ir jos trukm s derin atsiradus srov s nutek jimui

grandine su eminimo renginiu.

Aptvaras

elementas, apsaugantis dirban iuosius nuo tiesioginio kontakto su tamp turin iomis dalimis bet kuria vartotojo elektros rengini prie i rai savininko, darbdaviui atstovaujan io

kryptimi ir nuo elektros lanko, galin io kilti jungiant komutavimo aparatus arba kitus pana ius renginius. Asmuo, atsakingas u elektros k , ar jo galioto asmens paskirtas asmuo. Auk toji tampa didesn nei 1000 V kintamosios srov s ir didesn nei 1500 V nuolatin s srov s tampa. perdavimo ir skirstom j tinkl elektros rengini (linij , transformatori , yn , RAA Automatizuotas valdymas

grandini ir t. t.) aparat komutavimas nuotoliniu b du i atitinkamo perdavimo ar skirstom j tinkl operatoriaus dispe erinio valdymo sistemos (SCADA), kurioje pagal perjungim lapelius suprogramuota atskir tinklo element komutacini aparat (jungtuv , skyrikli ir emikli ) ir antrini grandini perjungimo veiksm seka. Darbdavio galiotas asmuo paved (toliau padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus mon je ir (ar) mon s strukt riniame padalinyje darbdavio galiotas asmuo darbuotoj saugai ir sveikatai). organizacini ir technini priemoni visuma, skirta u tikrinti darbuotojams saugi darbo i aplink patekti.

Darbo vietos ruo imas

aplink vykdant darbus elektros renginiuose bei sp ti pa alinius asmenis apie ioje darbo aplinkoje egzistuojant elektros pavoj ir u drausti jiems Darb kategorijos I kategorija II kategorija III kategorija darbai elektros pavojaus at vilgiu:

darbai, vykdomi ant arba arti tampos turin i dali ; darbai, vykdomi atjungus tamp ; darbai, vykdomi neatjungus tampos, toli nuo tamp turin i dali . izoliacij , kurias sudaro pagrindin ir papildoma izoliacija, sistema. Dviguba izoliacija ymima veikian i elektros rengini technologinis valdymas, technin prie i ra, paleidimas ir derinimas, darbo priemon , turinti elektros pavar .

Dviguba izoliacija enklu . Eksploatavimas

matavimas, bandymas, remontas. Elektrifikuotas mechanizmas Elektros renginys elektros tinklo (grandin s) elementas, kei iantis, reguliuojantis, matuojantis, kontroliuojantis

elektrinius ir neelektrinius vairi proces , ma in ir mechanizm parametrus, taip pat gaminantis, perduodantis, skirstantis, kei iantis arba naudojantis elektros energij . Elektros renginio eksploatuotojas Elektros rengini patalpa elektros renginio savininkas arba juridinis ar fizinis asmuo, kurio nuosavyb je arba inioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros renginys. patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros renginiai, pa ym ta enklu ATSARGIAI, ELEKTROS SM GIO PAVOJUS ir kuri be prie i ros leid iama eiti tik tuos elektros renginius pri i rin iam elektrotechnikos darbuotojui. Kitiems asmenims nuolat pri i rint. Elektros rengini savininkas elektros renginiai. Elektros rengini teritorija stacionariai atitverta teritorija, kurioje sumontuoti veikiantys elektros renginiai, patekimo j vartai pa ym ti enklu ATSARGIAI, ELEKTROS SM GIO PAVOJUS ir kuri be prie i ros leid iama eiti tik tuos elektros renginius pri i rin iam elektrotechnikos darbuotojui. fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavyb s ar patik jimo teise priklauso i patalp leid iama eiti tik auk iau min tam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam

Kitiems asmenims pri i rint.

i teritorij leid iama eiti tik min tam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat

Elektrotechninis darbas

darbas, kuriam atlikti reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija.

Elektrotechnikos gamini klas s pagal apsaugojim nuo elektros poveikio: 0 klas izoliacija. Prie ios klas s elektros rengini priskiriami tie, kuriuose n ra element apsauginio eminimo laidui prijungti. 0I klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srov s poveikio u tikrina pagrindin elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srov s poveikio u tikrina tik pagrindin

izoliacija ir kuriuose yra eminti skirtas elementas. Maitinami i tinklo lizdo be eminimo kontakto. I klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srov s poveikio u tikrina ne tik

pagrindin izoliacija, bet prie j korpus yra prijungti apsauginio eminimo PE laidai, esantys virv laidyje. Maitinami i tinklo lizdo su eminimo kontaktu. II klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srov s poveikio u tikrina dviguba arba

sustiprinta izoliacija. III klas tampos. Indukuotos tampos zona oro linijos a ies ma iau kaip: 110 kV tampos OL 100 m; 200 m. vis elektros srov s grandini tarp elektros tampos altinio ir renginio nutraukimas taisas arba prietaisas, skirtas tampos buvimui ar nebuvimui elektros grandin se nustatyti. elektros srov s grandin s tarp elektros renginio ir tampos altinio nutraukimas zona i ilgai 110 kV ir auk tesn s tampos kintamosios srov s oro linijos (OL), kuri elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srov s poveikio u tikrinama saugia renginio dalyse n ra didesn s negu 50 V kintamosios tampos arba 75 V nuolatin s

emiausi ja tampa ir kuri

sudaro em s ruo as ir oro erdv , i abiej pusi apriboti vertikaliomis plok tumomis, kurios yra nutolusios nuo ios

330 400 kV tampos OL renginio atjungimas tampos indikatorius tampos i jungimas

elektros grandines komutuojan iais elektros aparatais, turin iais matom komutuojan i kontakt pad t .

komutaciniais ir valdymo aparatais, kai n ra matomo elektros kontakto nutraukimo. Kabeli linijos (KL) apsaugos zona: a) em s ruo as i ilgai po emin s KL, i abiej linijos pusi apribotas vertikaliomis plok tumomis, kurios yra nutolusios nuo kra tini linij konstrukcij kra tini ta k 1 m, o pastat ir statini pamat pus 0,6 m atstumu; b) vandens sluoksnis nuo vandens pavir iaus iki dugno, i abiej linijos pusi apribotas vertikaliomis plok tumomis, kurios yra nutolusios nuo kra tini kabeli 100 m atstumu laivybiniams vandens telkiniams, o nelaivybiniams vandens telkiniams kaip ir oro linijoms. elektrotechnikos darbuotojas, kuris bud damas turi teis vykdyti

Operatyvinis (budintysis) darbuotojas Operatyviniai prie i ros darbai

elektros rengini operatyvin prie i r , vykdyti juose operatyvinius perjungimus. nuolatiniai elektros tinkl ir veikian i elektros rengini darbo stabilum u tikrinantys prie i ros ir valdymo operatyviniai darbai.

Operatyvinis remonto darbuotojas

specialiai apmokytas ir parengtas darbuotojas, kuris eksploatuoja, oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruo ai, sudarantys bendr ne ma esn

remontuoja veikian ius elektros renginius ir gali juose vykdyti operatyvinius perjungimus. Oro linija indukuotos tampos zonoje Oro linijos (OL) apsaugos zona laid , kai jie nenukryp iki 1 kV tampos OL 6 ir 10 kV tampos OL 35 kV tampos OL 110 kV tampos OL kaip 2 km ilg , yra kitos veikian ios 110 kV ar auk tesn s tampos OL indukuotos tampos zonoje. zona i ilgai kintamosios arba nuolatin s srov s oro linijos, kuri sudaro em s ruo as ir oro erdv , i abiej linijos pusi apriboti vertikaliomis plok tumomis, kurios yra nutolusios nuo kra tini onus, iais atstumais: 2 m; 10 m;

15 m; 20 m; 30 m. elektrinio lauko, kuris, veikdamas darbuotoj vis jo darbo

330 400 kV tampos OL

Leid iama elektrinio lauko stiprio skaitin vert Magnetinio lauko stipris

laikotarp , nesukelia sveikatos sutrikim ar ligos ir neturi takos paveldimumui, stiprio skaitin vert . pagrindin magnetinio lauko charakteristika, apibr iama did iausio sukimo momento dyd io, veikian io lauke esant r mel , kuriuo teka srov , santykiu su r melio srov s magnetiniu momentu. Magnetinio lauko stiprio Tarptautin s sistemos (SI) vienetas yra amperas metrui (A/m) (arba kA/m =1000 A/m). Pagrindin izoliacija Papildoma izoliacija srovini dali izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros poveikio. izoliacija, papildanti pagrindin izoliacij , kuri apsaugo nuo pavojingo elektros poveikio, kai erdv , kurioje pramoninio da nio (50 Hz) elektrinio lauko stipris ir

pa eid iama pagrindin izoliacija. Pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinio lauko takos zona elektrinio lauko stipris yra ne ma esnis kaip 5 kV/m ir (arba) magnetinio lauko stipris yra ne ma esnis kaip 0,9 kA/m. Pramoninio da nio (50 Hz)elektromagnetinio lauko intensyvumoparametrai magnetinio lauko stipris. Remonto darbuotojas Sustiprinta izoliacija izoliacija. Veikiantis elektros renginys ingsnio tampa emoji tampa toks elektros renginys, kur yra jungta arba bet kuriuo metu komutaciniais mogaus k nu teka i kojos koj . aparatais arba tam skirtais taisais gali b ti jungta tampa. mogui tenkanti tampos dalis, kai srov nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srov s ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatin s srov s tampa. elektrotechnikos darbuotojas, kuris remontuoja veikian ius elektros renginius. tampa, nevir ijanti 50 V kintamosios srov s ir 75 V nuolatin s srov s. bendra srovini dali izoliacija, kuri u tikrina tok pat apsaugos laipsn kaip ir dviguba Saugi emiausioji tampa

II. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

11. Elektrotechnikos darbuotojais vadinami asmenys, turintys atitinkam elektrotechnin i silavinim arba atlik sta uot ir nustatyta tvarka atestuoti ir turintys nustatytos formos atestavimo pa ym jimus (atestatus). Jeigu pa ym jime nurodyta tik emoji tampa, pa ym jimas galioja darbams iki 1000 V kintamosios srov s ir 1500 V

nuolatin s srov s renginiuose, o jeigu tampa nenurodyta, pa ym jimas galioja darbui vairios tampos elektros renginiuose (be apribojim ). 12. Elektrotechnikos darbuotojui apsaugos nuo elektros po i riu gali b ti suteikta atitinkama kategorija priklausomai nuo to, kaip jo inios vertintos atestavimo komisijos, ir nuo to, kok elektrotechnin i silavinim min tas darbuotojas yra gij s. 13. Elektrotechnikos darbuotojui gali b ti suteiktos ios apsaugos nuo elektros kategorijos: 13.1. auk ta kategorija (toliau 13.2. vidurin kategorija (toliau 13.3. pradin kategorija (toliau AK); VK); PK).

14. I silavinimo reikalavimai atitinkamos kvalifikacijos darbuotojams, dirbantiems su emosios tampos elektros renginiais, nurodyti 1 priede, o darbuotojams, turintiems teis dirbti renginiuose be tampos apribojimo, 2 priede. ie reikalavimai apsaugos nuo elektros kategorijoms gyti taikomi naujiems darbuotojams. Jau gijusiems atitinkamas kategorijas iki i EST sigaliojimo jos i lieka, jei atestavimo metu inios atitinka toms kategorijoms keliamus reikalavimus. 15. Savaranki kai dirbti veikian iuose elektros renginiuose gali asmenys: 15.1. ne jaunesni kaip 18 met ; 15.2. kuri sveikata patikrinta Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei periodi kumu ir leista dirbti veikian iuose elektros renginiuose; 15.3. i klaus vadin ir pirmin instruktavim darbo vietoje;

15.4. teori kai ir prakti kai apmokyti darbuotoj saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas; 15.5. nustatyta tvarka i mokyti atpalaiduoti nukent jus j nuo elektros srov s ir suteikti jam pirm j pagalb ; 15.6. nustatyta tvarka atestuoti ir jei j pa ym jimuose padaryti atitinkami ra ai; 15.7. turintys darbdaviui atstovaujan io arba jo galioto asmens suteiktas jiems elektrotechnikos darbuotojo teises. 16. Nauji priimti darb asmenys, kol neatestuoti pagal toje darboviet je u imamas pareigas, gali dirbti veikian iuose elektros renginiuose tik pri i rimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. iuo atveju priimti darb asmenys vadinami sta uotojais. 17. Elektrotechnikos darbuotojas rengiamas, instruktuojamas, atestuojamas ir lavinamas vadovaujantis Darbuotoj , atliekan i darbus veikian iuose elektros ir ilumos renginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1996 m. baland io 23 d. sakymu Nr. 102 ( in., 1996, Nr. 39-972), arba kitais teis s aktais. 18. Valstyb s tarnautojai ar kiti darbuotoj saugos ir sveikatos srities specialistai, kontroliuojantys elektros saugos reikalavimus, privalo tur ti auk t apsaugos nuo elektros kategorij .

III. ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJ

FUNKCIJOS, TEIS S IR PAREIGOS

19. Elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros rengini technin prie i r , remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirt yra skirstomi taip: 19.1. darbdaviui atstovaujantis arba jo galiotas asmuo (ne elektros energetin ms mon ms neb tinai elektrotechnikos darbuotojas); 19.2. asmuo, atsakingas u vartotojo elektros k ; 19.3. asmuo, turintis teis asmeni kai ap i r ti elektros renginius; 19.4. operatyvinis, operatyvinis remonto darbuotojas; 19.5. remonto darbuotojas; 19.6. darb vadovas; 19.7. darb vykdytojas; 19.8. pri i rintysis; 19.9. brigados narys; 19.10. sta uotojas. 20. Darbdaviui atstovaujantis arba jo galiotas asmuo u tikrina darbuotoj saug ir sveikat organizuodamas bei vykdydamas darbus jo nuosavyb je esan iuose arba jo valdomuose elektros renginiuose, nustatyta tvarka skiria toms funkcijoms atlikti tinkamai apmokytus reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojus. Neturint reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotoj , gali b ti sudaromos sutartys su mon mis, turin iomis Valstybin s energetikos inspekcijos i duot atitinkam elektros rengini eksploatavimo atestat . 21. Vartotojo elektros renginiuose privalo b ti skiriamas asmuo, atsakingas u elektros k . Jei elektros rengini leista naudoti galia vir ija 100 kW arba yra auk tosios tampos rengini , is asmuo turi tur ti AK. Kitais atvejais atsakingas u elektros k gali b ti VK darbuotojas, turintis ne trumpesn kaip 1 met darbo su elektros renginiais sta . Elektros energetikos mon se toks asmuo skiriamas atsakingas tik u pagalbini statini (dirbtuvi , sand li , administracini pastat ir pan.) elektros renginius. 22. Darbdaviui atstovaujantis ar jo galiotas asmuo skiria asmen , atsaking u elektros k . mon s, staigos, bendrijos, kininkai, kurie neturi savo kvalifikuoto darbuotojo, galin io b ti atsakingo u elektros k , gali sudaryti sutartis su mon mis, turin iomis Valstybin s energetikos inspekcijos i duot atitinkam elektros rengini eksploatavimo atestat . Tokiu atveju asmen , atsaking u elektros k , skiria renginius eksploatuojanti mon . Asmuo, atsakingas u elektros k , vykdydamas elektros rengini eksploatavim , privalo u tikrinti patikim elektros rengini veikim pagal EST, E T ir TET reikalavimus, darbuotoj saug ir sveikat . 23. Jei turim emosios tampos elektros rengini leista naudoti galia yra ne didesn kaip 30 kW arba esant rengini operatyvin valdym . Elektrotechnikos darbuotojai, organizuodami ir vykdydami darbus elektros renginiuose, pagal atliekamas funkcijas

vienfaziam elektros vadui, skirti asmens, atsakingo u elektros k , neb tina. 24. Neoperatyviniai darbuotojai, turintys teis asmeni kai ap i r ti auk tosios tampos elektros renginius, privalo tur ti ne emesn kaip VK, o emosios tampos PK.

25. Darb vadovais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai i manantys eksploatuojam elektros rengini rengimo, eksploatacijos, darbuotoj saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas, eksploatuojam sveikat . 26. Darb vadovas organizuoja elektros rengini eksploatavimo darbus. Jis turi teis duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros renginiuose, tur ti asmeninius elektros rengini raktus ir asmeni kai atlikti elektros rengini ap i ras. Darb vadovas gali atlikti darb vykdytojo, pri i rin iojo arba brigados nario funkcijas. Darb vadovas atsako u nurodyme ar pavedime nustatyt organizacini ir technini priemoni tinkamum bei pakankamum saugiam darbui atlikti, u atsaking asmen ir brigados nari paskyrim , pakankam j kvalifikacij ir brigados kiekybin sud t . Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus darb vadovas instruktuoja darb vykdytoj . instruktavim jis formina Nurodym registravimo ir pavedim forminimo urnale. rengini schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus, taip pat pagal vykdom darb apimtis mokantys u tikrinti darbuotoj saug ir

27. emosios tampos elektros renginiuose darb vadovo funkcijas gali atlikti ne emesn s kaip VK elektrotechnikos darbuotojas. Auk tosios tampos elektros renginiuose darb vadovo funkcijas gali atlikti tik AK elektrotechnikos darbuotojas. 28. Darb vadov , darb vykdytoj , pri i rin i j , brigados nari teises ir pareigas nustato darbdaviui atstovaujantis ar jo galiotas asmuo. 29. Darb vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai i manantys eksploatuojam elektros rengini rengimo, eksploatavimo, darbuotoj saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojam emesn s kaip VK. 30. Darb vykdytojai atlieka ias funkcijas: 30.1. organizuoja darb pagal darb vadovo nurodymus ar pavedimus vykdym ; 30.2. ruo ia darbo viet ir leid ia dirbti; 30.3. priima darbo viet ir gauna leidim dirbti, jei darbo viet ruo kiti; rengini schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Darb vykdytojas turi mok ti u tikrinti darbuotoj saug ir sveikat , b ti ne

30.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus; 30.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus. 31. Prie leisdamas brigadai dirbti, darb vykdytojas privalo sitikinti, kad darbo vieta paruo ta tinkamai, ir instruktuoti pagal nurodym dirban ius brigados narius. 32. Darb vykdytojas atsakingas u : 32.1. tinkam priemoni , i vardyt nurodyme ar pavedime, vykdym ; 32.2. tinkam ir pakankam darbo vietos paruo im ir jos sutvarkym baigus darbus; 32.3. leidimo brigadai dirbti tinkamum , jo forminim , specialaus instrukta o kokyb ; 32.4. brigados nari darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim vykdym , darbo ranki ir priemoni tvarkingum , darbo vietose u d t emikli , aptvar , i kabint enkl i saugojim iki darbo pabaigos.

33. Darb vykdytojui darb vadovo nurodymai yra privalomi, jei jie neprie tarauja EST ir kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini akt reikalavimams. Darb vykdytojas, pasteb j s darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojan i

teis s ir kit normini akt pa eidimus, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darb vadov . Jam draud iama palikti darbo vietoje dirban i brigad be prie i ros. 34. Pri i rintysis tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas pri i r ti ne elektrotechnikos darbuotojus, vykdan ius

ne elektrotechninius darbus elektros renginiuose arba j apsaugos zonose ir pan. Vykdyti elektrotechninius darbus, paskyrus pri i rint j , draud iama. 35. Pri i rin iojo funkcijos nustatomos tokios pat kaip ir darb vykdytojo, ta iau: 35.1. pri i rint dirban iuosius pri i rin iajam draud iama dirbti kok nors darb ; 35.2. draud iama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be prie i ros; 35.3. pri i rintysis atsako tik u pri i rim darbuotoj apsaug nuo priart jimo prie tamp turin i srovini dali ar iau negu i taisykli 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais; 35.4. pri i rin iojo paskyrimas forminamas nurodymu. 36. Pri i rintysis turi b ti ne emesn s kaip VK. 37. Brigados nariais skiriami atitinkam teorin parengim ir praktini g d i turintys elektrotechnikos darbuotojai.

Jie turi i manyti darbuotoj saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdom darb apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti visus darb vykdytojo nurodymus, jei jie neprie tarauja i taisykli ir kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini akt reikalavimams. Brigados nariai, pasteb j darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim pa eidimus arba negalintys u tikrinti saugos darbe reikalavim , privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darb vykdytoj . 38. Sta uotojas tai darbdaviui atstovaujan iojo arba jo galioto asmens paskirtas asmuo, gilinantis profesines inias,

j taikym darbe iki bus atestuotas ir jam bus leista savaranki kai dirbti su elektros renginiais. Sta uotojas dirba pri i rimas paskirto kvalifikuoto VK arba AK darbuotojo.

IV. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMON S IR B DAI

39. Organizuojant ir vykdant darbus elektros renginiuose mogaus apsaugai nuo elektros srov s, statin s elektros, elektromagnetini lauk ir elektros lanko poveikio turi b ti vykdomos organizacin s bei technin s priemon s. 40. Technin ms priemon ms priskiriami techniniai veiksmai, u tikrinantys darbo vietose darbuotoj saug ir sveikat (apsaugantys dirban iuosius nuo prisilietimo prie tamp turin i dali atjungimai, atjungt srovini dali dali ir pa aliniai mon s nepatekt vykdom darb zon , izoliuot eminimai, enkl i kabinimas ir darbo vietos aptv rimas, kad darbuotojai nepriart t neleistinais atstumais prie tamp turin i ranki ir priemoni naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darb kategorijos. 41. Darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti taikomi ie apsaugos nuo elektros poveikio b dai: 41.1. apsaugini priemoni naudojimas; 41.2. pa emintos tampos naudojimas. Pa eminti tamp leid iama tik tam tikslui skirtais transformatoriais ar kitais taisais, bet draud iama tam tikslui naudoti autotransformatorius; 41.3. skiriam j transformatori , kuri antrin apvija elektri kai atskirta nuo pirmin s apvijos, naudojimas;

41.4. rengini su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas; 41.5. renginiams nustatyt vardini parametr nevir ijimas; 41.6. garsin s ir regimosios signalizacijos naudojimas; 41.7. skirtumin s srov s apsaugos greitai veikian i komutacini aparat naudojimas; 41.8. signalini spalv , apsaugos nuo elektros enkl naudojimas; 41.9. potencial suvienodinimas; 41.10. tampos i jungimas, renginio atjungimas ir tampos nebuvimo patikrinimas; 41.11. ekranuojan i komplekt naudojimas; 41.12. elektros rengini srovei laid i korpus eminimas arba nulinimas.

42. Leid iami ir kiti apsaugos nuo elektros poveikio b dai, kurie nustatyti ir leid iami Lietuvos, IEC, CENELEC standart arba atitinkantys kitus Lietuvos Respublikoje galiojan ius darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teis s aktus. 43. Pagrindiniai apsaugini priemoni reikalavimai pateikti i taisykli 11 priede.

V. ORGANIZACIN S PRIEMON S

44. Darbuotoj saug ir sveikat u tikrinan ios organizacin s priemon s yra: 44.1. asmen , atsaking u darb saug , paskyrimas; 44.2. u saug darb vykdym atsaking asmen parinkimas ir paskyrimas; 44.3. darb forminimas nurodymu, pavedimu ar eksploatavimo tvarka;

44.4. darb organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis; 44.5. leidimas ruo ti darbo viet ir leisti dirbti; 44.6. leidimas dirbti; 44.7. elektros renginiuose vykdom neelektrotechnini darb prie i ra; 44.8. perk limas kit darbo viet ; 44.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo forminimas. 45. Veikian iuose elektros renginiuose gali b ti dirbama: 45.1. pagal darb vadovo nurodym ; 45.2. pagal darb vadovo pavedim ; 45.3. eksploatavimo tvarka. 46. Darbdaviui atstovaujantis arba jo galiotas asmuo, atsi velgdamas vietines s lygas, sudaro patikslint kriterij ir pagrindini darb , organizuojam pagal nurodymus ir pavedimus, s ra us.

47. Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darb saugos atsakomyb s ribos tarp susitarian i atitinkamose sutartyse.

ali nustatomos

I. DARB VYKDYMAS PAGAL NURODYMUS

48. Nurodymas

tai ra ytin darb vadovo u duotis saugioms darbo s lygoms u tikrinti, vykdant nurodytos apimties

darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo prad ios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo s lygos, brigados sud tis ir u darbuotoj saug ir sveikat atsakingi asmenys. Jis i duodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais (9 priedas). i forma mon s technikos vadovo sprendimu gali b ti i pl sta, papildyta lentel mis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nema inan iais darbuotoj saugumo. Perduodant nurodym ry i priemon mis, vien nurodymo blank u pildo i duodantis asmuo, o kit pa tu. 49. Darb , atliekam pagal nurodymus, s ra ai sudaromi vadovaujantis iais kriterijais: 49.1. I kategorijos darbai, i skyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ry i nuolatini aptvar arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose; 49.2. II kategorijos darbai auk tosios tampos renginiuose ir darbai su ieduotame emosios tampos tinkle; 49.3. darbai sprogioje aplinkoje; 49.4. darbai, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, ir j saugai u tikrinti reikalinga elektrotechnikos darbuotojo prie i ra; 49.5. bandymai paauk tinta tampa ne stacionariose laboratorijose; 49.6. darbai emosios tampos dvigrand se oro linijose arba jei jose yra sankirt su veikian iomis oro linijomis, arba jos yra indukuotos tampos zonoje. 50. I duoti nurodym , skaitant jo prat sim , leid iama ne ilgesniam kaip 30 kalendorini par laikui. forminus darb baigim , nurodymas saugomas 30 kalendorini par . 51. Pagal nurodym turi dirbti ne ma iau kaip du darbuotojai, t. y. ne emesn s kaip VK darb vykdytojas ir PK brigados narys ar ne emesn s kaip VK pri i rintysis ir ne elektrotechnikos darbuotojas brigados narys. renginiuose bei antrin se relin s j priimantis arba i duotas nurodymas perduodamas faksu ar elektroniniu

apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandin se, elektros instaliacijoje, kai auk tosios tampos renginiai yra u

52. Pakeisti brigados sud t gali tik darbuotojai, i dav nurodym , arba juos pakeit asmenys, turintys teis duoti nurodymus d l darbo tuose elektros renginiuose. Pakeitim special j instruktavim . 53. Nurodymas laikomas galiojan iu, kai forminamas leidimas ruo ti darbo viet ir leisti dirbti pagal 54. Nurodymas nustoja galioti: 54.1. kai pasibaigia galiojimo laikas; 54.2. kai pasikei ia darb vykdymo s lygos, i skyrus derinimo darbus, kai valdymo grandines reikia jungti tamp , jungtuv pripildyti oro; nurodym . formina darb vykdytojas darb vadovo leidimu. Darbuotojui, trauktam brigados sud t , leid iama prad ti dirbti tik prie darb prad i pasira ytinai i klausius

54.3. kai pakei iamas darb vykdytojas; 54.4. kai, nebaigus vis nurodyme i vardyt darb , rengin b tina jungti tamp ;

54.5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotoj saug ir sveikat kontroliuojantys asmenys. 55. Brigadai leid iama duoti vien nurodym vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose transformatorin se, skirstymo punktuose, transformatori pastot se (objektuose) ar viename objekte keliuose prijunginiuose bei oro ir oro kabeli linijose, jei visos darbo vietos iki darbo prad ios yra paruo tos, o nurodymo skiltyje Darbo vietos paruo tos. Liko jungta tampa i kart nurodomi vis darbo viet elektros renginiai ir j dalys, kuriuose lieka jungta tampa. Per jimai i vienos darbo vietos kit turi b ti forminami nurodymo 4 lentel je ir tik visi kai u baigus darbus visose darbo vietose leid iama jungti tamp . Darb vykdytojui galima i ra yti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo pa iu metu gali b ti vykdomi tik pagal vien nurodym . 56. Leidimus ruo ti darbo viet ir leisti dirbti pagal pavedimus ir nurodymus operatyvini darbuotoj valdomuose ar tvarkomuose renginiuose duoda operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros renginiuose darb vadovas, i dav s pavedim ar nurodym arba kitas darbdavio galiotas asmuo. Elektros renginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai operatyviniai darbuotojai, leidimus ruo ti darbo viet ir leisti dirbti duoda vietiniai operatyviniai darbuotojai, gav operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos renginius, leidim .

II. NURODYMO PILDYMO NUOSTATOS

57. Visi nurodyme atlikti ra ai privalo b ti ai k s, be pataisym , neu pildytos eilut s perbrauktos. 58. Nurodym numeracij ir pildymo tvark nustatyto darbdaviui atstovaujantis ar jo galiotas asmuo. 59. Nustatant tvark reikia vadovautis nuostata, kad eilut je Pavedama nurodoma konkreti u duotis ir tiksli darbo vieta arba ruo as prijunginiai, KL ir OL ruo ai ir t. t., ra omas tikslus renginio dispe erinis pavadinimas, darbo vietos ribos, OL atram , tarp kuri bus vykdomi darbai, numeriai. 60. Eilut je Kiti reikalavimai nurodoma: 60.1. atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi steb ti darb vadovas; 60.2. leidimas darbo metu laikinai atjungti stacionarius ar nuimti kilnojamus emiklius; 60.3. darbo k limo kranais vadovo vardas, pavard , pa ym jimo numeris; 60.4. pavojing darb ir darb su potencialiai pavojingais renginiais vadovai; 60.5. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti auk tesn s kaip 50 V kintamosios arba 75 V nuolatin s tampos vairios paskirties laidai, trosai ir t. t.; 60.6. jei remontui atjungtas OL ruo as lieka indukuotos tampos zonoje, nustatomos ir nurodomos priemon s saugai u tikrinti; 60.7. bandymo paauk tinta tampa atlikimas bei vadovo skyrimas bandymams, jei renginiuose remonto ir bandymo darbai atliekami pagal t pat nurodym ;

60.8. leidimas jungti rengin baigus darbus; 60.9. leidimas, derinant ar reguliuojant komutacin aparat , operatyvin s srov s ir pavaros j gos grandines jungti tamp ar jungtuv pripildyti oro; 60.10. darb organizavimas ir personalo apsauga vir ijus leistinus elektromagnetinio lauko dyd ius. 61. Gali b ti nustatomos ir kitos priemon s saugai u tikrinti, kurias gali skirti darb vadovas. 62. eilut je Darbo vietos paruo tos. Liko jungta tampa nurodomi ar iausiai prie darbo vietos esantys renginiai arba j dalys, linij ruo ai, kuriuose liko jungta tampa. 63. Darbdaviui atstovaujantis ar jo galiotas asmuo gali parengti papildomas nurodym pildymo nuostatas.

III. DARB VYKDYMAS PAGAL PAVEDIMUS

64. Pavedimas

tai ra ytin darb vadovo u duotis darbui ir b tinoms darbuotoj saugos ir sveikatos priemon ms

u tikrinti atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vien dien . 65. Darb , atliekam pagal pavedimus, s ra ai sudaromi vadovaujantis iais kriterijais: 65.1. III kategorijos darbai; 65.2. trumpalaikiai ir nedidel s apimties II kategorijos darbai, nei vardyti darb , atliekam pagal nurodymus, s ra e; 65.3. I kategorijos darbai, atliekami relin s apsaugos ir automatikos (toliau prieduose; 65.4. planiniai darbai transformatorin se, skirstymo punktuose, transformatori pastot se su s lyga, kad teritorijoje, transformatori pastot s patalpoje n ra tampos, i skyrus sav reikmi , ap vietimo, valdymo automatikos, signalizacijos ir RAA grandines, ir viengrand se emosios tampos oro linijose, jei darbo ruo e n ra sankirt su veikian iomis oro linijomis ir n ra indukuotos tampos; 65.5. auk tosios tampos rengini izoliacijos var os matavimas megommetru. 66. Dirbant pagal pavedim , b tina vykdyti visas darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti reikalingas techninespriemones. Technin s priemon s turi b ti atliekamos pagal darb vadovo, davusio pavedim , u duot . Pagal pavedim darbus turi vykdyti ne ma iau kaip du elektrotechnikos darbuotojai, vienas i j darb vykdytojas turi b ti ne emesn s kaip VK. Elektros energijos apskaitos, matavim , automatikos ir RA bei ry i renginiuose gali dirbti vienas tuos renginius pri i rintis VK darbuotojas, turintis teis b ti darb vykdytoju su s lyga, kad u dar skirstom j auk tosios tampos rengini srovin s dalys turi b ti u nuolatini aptvar , o dirbant atvirose skirstyklose neturi b ti galimyb s atsitiktinai priart ti prie auk tosios tampos srovini dali ar iau, kaip nurodyta 3 priede. RAA), valdymo, ry i ir apskaitos

rengini grandin se, kai auk tosios tampos srovin s dalys yra u nuolatini aptvar arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4

IV. NURODYM IR PAVEDIM APSKAITOS TVARKA

67. Nurodymai ir pavedimai registruojami urnale, pateiktame i EST 10 priede.

68. Operatyvini darbuotoj valdomuose renginiuose darb , atliekam i jungus tamp ir vykdom pagal nurodymus, pavedimus bei eksploatavimo tvark , prad i ir pabaig registruoja operatyviniai darbuotojai operatyviniuose urnaluose. Darbai kituose elektros renginiuose ir visi darbai, nei jungus tampos, atliekami pagal nurodymus ir pavedimus, darb vadovo registruojami Nurodym registravimo ir pavedim priedas) 9 ir 10 skiltyse, nurodoma darb prad ia ir pabaiga. 69. Nurodym registravimo ir pavedim vadovas. forminimo urnal pildo nurodymus ar pavedimus i duodantis darb forminimo urnalo (10

V. DARB VYKDYMAS EKSPLOATAVIMO TVARKA

70. Darbai, vykdomi eksploatavimo tvarka,

tai darbai, kurie nurodyti darbuotoj pareigin se instrukcijose ir kuriems

atlikti teis s ir kituose norminiuose aktuose nustatytos reikalingos apsaugos nuo elektros priemon s. 71. Darbus eksploatavimo tvarka gali atlikti vienas PK darbuotojas. Auk iau kaip 1,3 m nuo perdenginio arba em s pavir iaus darbus vykdo ne ma iau kaip du darbuotojai.

VI. TECHNIN S PRIEMON S

72. Vykdant darbus veikian iuose elektros renginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, technin s priemon s, susijusios su rengini atjungimu ir eminimu b tinos darbuotoj saugiam darbui u tikrinti, nustatomos duodant nurodym arba pavedim . Vykdant darbus eksploatavimo tvarka technin s priemon s, b tinos darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti, nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose. Kitos technin s priemon s gali b ti nustatytos darb vykdymo technologin je dokumentacijoje arba darbuotojo nuo i ra. 73. Technin s priemon s darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti parenkamos ir nustatomos atsi velgiant darb , vykdom veikian iuose elektros renginiuose, kategorijas.

I. PIRMA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI ANT TAMP TURIN I DALI ARBA ARTI J

74. Prie pirmos kategorijos darb priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis k no dalimis, rankiais arba darbo priemon mis lie iamos tamp turin ios dalys arba priart jama prie tamp turin i dali ar iau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose. 75. Prie vykdant darbus ant arba arti tamp turin i dali turi b ti vykdytos ios technin s priemon s: 75.1. jei galima, atjungiama tampa i vis gretim elektros rengini arba j dali . Nesant galimyb s atjungti, ios dalys u dengiamos izoliaciniais atitinkamos tampos apdangalais;

75.2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos tamp turin ios dalys, ant kuri bus dirbama. ios dalys gali b ti tik prie ais dirbant j arba i imtiniais atvejais i priekio ir i vieno ono; 75.3. naudojam darbo priemoni ir ranki neizoliuotos dalies matmenys negali b ti lyg s ar didesni u atstum tarp skirting fazi srovini dali ; 75.4. dirbantysis turi b ti izoliuotas nuo em s ir nesiliesti prie emint ar nulint konstrukcij ; 75.5. dirbant naudojami tik gamintojo nurodytu b du patikrinti darbams skirti izoliuoti rankiai; 75.6. atliekant matavimus naudojamos matavimo lazdos, matavimo repl s ir tam skirti prietaisai; 75.7. remontuojam srovini dali untavimas atliekamas specialia ranga.

76. Dirbant arti tamp turin i dali darbo metu turi b ti u tikrinta, kad dirbantieji neprisiliest prie greta esan i tamp turin i dali . 77. Dirbant i izoliuojan io renginio aik tel s, turin ios laido potencial , liesti girliand izoliatorius ir armat r , turin ius skirting negu laidas potencial , perduoti ir paimti rankius ir taisus i darbuotoj , esan i ne aik tel je, draud iama. Sujungti remontuojamos faz s elementus, turin ius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant aki ir veido apsaugos priemones ir m vint dielektrines pir tines. 78. Draud iama priart ti ar iau kaip 1 m prie apsaugos nuo perk nijos troso. Draud iama dirbti linijoje, turin ioje tamp , nepalankiomis meteorologin mis s lygomis (esant r kui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pu iant stipriam v jui). Sprendim , ar galima dirbti iame punkte nurodytomis s lygomis, priima darb vykdytojas.

II. ANTRA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS TAMP

79. Prie antros kategorijos darb priskiriami darbai i jungtuose elektros renginiuose, kai dirbantysis k no dalimis, rankiais ar darbo priemon mis nepriart ja prie tamp turin i dali ar iau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. 80. Prie pradedant vykdyti darbus atjungus tamp , turi b ti vykdytos emiau nurodytos technin s priemon s tokia tvarka: 80.1. i jungti tamp ; 80.2. atjungti rengin . Nesant technin s galimyb s atjungti rengin , galima apsiriboti tampos i jungimu; 80.3. imtis priemoni i vengti savaiminio arba klaidingo komutacini aparat 80.4. i kabinti enklus, draud ian ius jungti tamp ; 80.5. patikrinti, ar n ra tampos; 80.6. nustatyta tvarka eminti; 80.7. paruo ti darbo viet ( vykdyti 93 punkte nurodytas priemones). sijungimo;

81. Draud iantis jungti tamp

enklas Nejungti! renginiuose dirbama kabinamas ant elektros aparat , kuriais

tampa i jungiama ar atjungiama, pavar ranken arba elektros aparat valdymo element . 82. tampa patikrinama specialiai tam skirtais i bandytais ir patikrintais tampos indikatoriais. 83. I bandytas indikatorius tai toks indikatorius, kuris yra i bandytas gamintojo nustatyta tvarka ir nepasibaig s

bandymo galiojimo ar naudojimosi juo terminas. 84. Patikrintu laikomas toks indikatorius, kurio veikimas buvo patikrintas specialiu prietaisu gamintojo nurodytu b du arba elektros renginiuose, turin iuose tamp , prie tikrinant juo tampos nebuvim atjungtame renginyje. 85. Naudojantis tampos indikatoriumi b tina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos priemones. 86. Kitomis priemon mis ir b dais tikrinant tampos nebuvim atjungtuose elektros renginiuose reikia vadovaujantis atjungiamo renginio gamintojo nurodytais b dais. 87. renginio eminimu laikomas atjungt fazi srovini dali sujungimas elektros grandine su eminimo renginiu. 88. Elektros renginio srovin s dalys eminamos emikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai rengtais taisais. 89. Kilnojamuoju emikliu eminama jo antgal prijungus prie eminimo renginio, kit jo gal (galus) specialiomis izoliacin mis lazdomis tuoj pat, patikrinus tampos nebuvim , prijungus prie eminamo renginio srovini dali . emiklis nuimamas atvirk ia tvarka. Auk tosios tampos renginiai kilnojamaisiais emikliais su specialiomis izoliacin mis lazdomis eminami m vint dielektrin mis pir tin mis. Tai atlieka du asmenys vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. emosios tampos renginiuose kilnojamuosius emiklius su specialiomis izoliacin mis lazdomis u deda ir nuima vienas VK asmuo. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose eminama stacionariais eminimo peiliais, tai tikrinti tampos nebuvimo neb tina. Jungiant komutacini aparat rankinio valdymo pavaras, b tina m v ti dielektrines pir tines. 90. Prijungimu prie skirt viet arba kit 91. enklas em s laikomas kilnojamojo emiklio vieno galo prijungimas prie elektros rengini emint konstrukcij ar tais . emikli pavar ranken (i skyrus, eminimui

EMINTA kabinamas elektros renginiuose ant jungt stacionari

kai eminimo peiliai jungiami nuotoliniu b du). 92. Kitomis priemon mis ir b dais (i skyrus kaip nurodyta 88 91 punktuose) eminti atjungtus elektros renginius draud iama. 93. Darbo vietai paruo ti taikomos ios priemon s: 93.1. darbo vietos eminimas; 93.2. darbo vietos aptv rimas; 93.3. darbo vietos rib ir kit pavojing zon pa enklinimas apsaugos nuo elektros sp jamaisiais enklais STOK! TAMPA ; 93.4. atstum tarp dirban i j ir tamp turin i dali , kurie nurodyti 3 ir 4 prieduose, u tikrinimas; 93.5. dirbant emosios tampos renginiuose, kai ne manoma u d ti kilnojam j emikli , b tina i vis darbo vietos

pusi , i kur gali atsirasti tampa, u d ti izoliuojan ius antd klus, skydus, irmas (intarpus) arba pavaras, elektros

spintas, kameras, aparat gaubtus ir pan. u rakinti specialiais u raktais arba atjungti elektros rengin maitinan ius laidus ( ynas); 93.6. darbo vietos pa enklinimas leid iamaisiais enklais; 93.7. be i priemoni , darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pa ym ti gali b ti naudojamos ir kitos darb saugos normini akt nustatytos priemon s. iuo atveju jos nepakei ia iose taisykl se nustatyt vizualin s informacijos priemon s taikomos tik kaip papildan ios pagrindines. 94. Dirbant relin s apsaugos, automatikos, valdymo, sav reikmi ir elektros matavim grandin se, administracini , buitini , gamybini , gyvenam j patalp , kini pastat bei sand li vidaus elektros renginiuose, kur n ra galimyb s eminti ar tai atlikti pavojinga, leid iama dirbti ne eminus, o tik vykd ius ias priemones: 94.1. atjungti rengin i vis pusi , i kur gali b ti jungta tampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turin iu matom nutraukim . Jei yra saugikliai, tai juos reikia i imti (i sukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojam elektros rengin maitinan ius laidus ( ynas) ir juos izoliuoti arba aparat i jungti ir, nesant galimyb s technin mis priemon mis u kirsti keli klaidingam jungimui, pastatyti instruktuot asmen , kuris neleist renginio jungti; enkl . Kitos

94.2. b tina vykdyti priemones, neleid ian ias atsitiktinai jungti tampos darbo viet (u rakinti komutacini aparat pavaras, u rakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacini aparat valdymo ir j gos grandines, komutacini aparat kontaktus atskirti izoliaciniu tarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose i kabinti enkl NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA ;

94.3. darbo vietoje patikrinti, ar n ra tampos ant srovini dali .

III. TRE IA KATEGORIJA. DARBAI, VYKDOMI NEATJUNGUS TAMPOS, TOLI NUO TAMP TURIN I DALI

95. Prie tre ios kategorijos darb priskiriami darbai alia nei jungt elektros rengini , kuri metu k no dalimis, rankiais ar darbo priemon mis nepriart jama prie tamp turin i dali ar iau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. 96. Vykdant darbus emosios tampos elektros renginiuose gali b ti naudojamos ios technin s priemon s: 96.1. izoliuojamieji skydai; 96.2. izoliuojamosios irmos; 96.3. aptvarai. 97. Vykdant darbus auk tosios tampos elektros renginiuose gali b ti naudojami tik aptvarai. 98. Darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, kai kyla pavojus j atliekantiems asmenims nukent ti nuo elektros srov s ar elektromagnetinio lauko, b tina elektrotechnikos darbuotoj prie i ra. Elektros tinkl apsaugos taisykl se nustatytais atvejais b tina gauti linij eksploatuojan ios mon s ra ti k leidim . Dirbant vadovautis iuos darbus reglamentuojan i darb saugos, kit normini akt ir linij eksploatuojan ios organizacijos reikalavimais.

99. Vykdant darbus oro linij apsaugin se zonose su k limo kranais ir savaeigiais keltuvais mon ms kelti nei jungus tampos, b tina darb vadovo prie i ra. Min t mechanizm operatorius privalo tur ti PK, b ti specialiai apmokytas ir atestuotas, darbus leid iama vykdyti tik pagal nurodym . 100. Dirbant iose zonose ma inomis ir mechanizmais, leid iama prie tamp turin i srovini dali priart ti atstumais, ne ma esniais, kaip nurodyta 4 priede. 101. Dirbant iose zonose nei jungus tampos, ma in ir mechanizm ant pneumatini rat srovei laid s korpusai turi b ti eminti.

IV. DARBO VIETOS, KUR BUVO TAIKYTOS TECHNIN S PRIEMON S, SUTVARKYMAS

102. U baigus darb , darbo vieta sutvarkoma tokia tvarka: 102.1. i vedami darbuotojai (brigada); 102.2. darb u baigimas forminamas nurodymo (9 priedas) 4 lentel je (jei buvo dirbta pagal nurodym ); 102.3. nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai; 102.4. nuimami darbo vietos ir pavojing zon rib aptvarai; 102.5. nuo elektros renginio srovini dali atjungiami kilnojamojo emiklio galai; 102.6. nuo em s atjungiamas kilnojamojo emiklio galas.

103. Sutvarkius darbo viet nustatyta tvarka forminamas visi kas darb u baigimas ir, prie atliekant jungimo operacij , nuimamas enklas NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA . enklus Nejungti! renginiuose dirbama leid iama nukabinti tik asmeniui, kurio pavard ra yta enklo lentel je, arba j pakeitusiam asmeniui.

V. RENGINIO JUNGIMAS

104. Atjungt elektros rengin leid iama jungti, kai darbo vieta sutvarkyta pagal 102 punkto reikalavimus. 105. jungti leid ia budintysis, kuriam yra priskirti valdyti elektros renginiai, arba i dav s nurodym asmuo, renginio jungim ra s nurodymo skiltyje Kiti nurodymai .

VII. ATSKIR

ELEKTROS RENGINI

PRIE I RA

I. PASTOT S, TRANSFORMATORIN S, SKIRSTYKLOS IR KOMUTACINIAI APARATAI

106. Dirbant transformatori pasto i , skirstykl ir transformatorini elektros renginiuose, darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti b tina prijungti emiklius ant atjungto (i jungto) darbams elektros renginio vis fazi i vis pusi , i kur gali b ti jungta tampa, i skyrus atjungtas skirstom sias ynas, kurias pakanka eminti vienoje vietoje.

Jeigu prijungti emikliai nuo srovini dali , ant kuri dirbama, yra atskirti atjungtais jungtuvais, skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais, i imtais saugikliais, demontuotomis ynomis arba laidais, tai papildom kilnojam j u d tas kilnojamasis ir papildomas emiklis turi b ti matomas i darbo vietos. 107. Prie leid iant dirbti komutaciniuose aparatuose, valdomuose distanciniu b du, b tina: 107.1. atjungti visas turin ias tamp grandines (valdymo, signalizacijos, elektros ap ildymo, pavaros maitinimo ir kt.); 107.2. svoriu valdomose pavarose svor nuleisti, o spyruoklin se spyruokl atpalaiduoti; emikl darbo vietoje prie srovini dali b tina prijungti tik tuomet, kai iose dalyse gali atsirasti indukuota tampa. iuo atveju

107.3. u daryti ir u rakinti jungtuv bak arba pneumatini pavar vamzdyn ventilius ir i leisti esant or . I leidimo kam iai, ventiliai paliekami atidaryti; 107.4. ant distancinio valdymo rakt pakabinti enklus NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA ir ant u daryt ventili NEATIDARYTI! RENGINIUOSE DIRBAMA . 108. Jei remonto metu mon ms reikia b ti oro rinktuvuose (resiveriuose), prie leid iant dirbti, b tina: 108.1. u daryti vis oro vamzdyn , kuriais paduodamas oras, ventilius, juos u rakinti, ant ventili pakabinti enklus NEATIDARYTI! RENGINIUOSE DIRBAMA ; 108.2. i rinktuv , kuriuose yra suspaustas oras, i leisti or , palikti atidaryt kam t ar i leidimo ventil ; 108.3. atjungti nuo oro rinktuvo oro padavimo vamzdyn ir rengti akles. I leidimo kam ius arba ventilius u daryti leid iama tik tada, kai bus u sukti visi var tai ir ver l s, tvirtinan ios landos dangt . 109. Tikrinti orin jungtuv , kuriame yra darbo sl gis, leid iama tik atliekant bandym ir derinimo darbus. Pasikelti ant atjungto orinio jungtuvo su oru u pildytu atskyrikliu, jei jame yra darbo sl gis, draud iama. 110. Prie pasikeliant ant orinio jungtuvo atlikti bandymo ir derinimo darbus, b tina: 110.1. atjungti valdymo grandines; 110.2. u blokuoti vietinio valdymo mygtuk ir paleidimo vo tuvus (pvz., atjungti oro vamzdelius, u rakinti spintas ir pan.) arba paskirti instruktuot brigados nar , kuris leist operuoti jungtuvu tik darb vykdytojo nurodytam darbuotojui; 110.3. nutraukti visus darbus valdymo ir paskirstymo spintose. 111. Draud iama mon ms b ti prie orinio jungtuvo j atjungiant ir jungiant tikrinimo, derinimo ir bandymo metu. 112. Dirbant komplektin se skirstyklose ant i traukto ve im lio, kameros u uolaidos, kur lieka tampa, esant galimybei turi b ti u rakintos ir ant j b tinai pakabintas enklas STOK! TAMPA . 113. Dirbant ant nueinan i nuo komplektini skirstykl oro ar kabeli linij , matomam nutraukimui u tikrinti b tina: 113.1. i jungti jungtuv ; 113.2. i traukti jungtuv remonto ar bandymo pad t ;

113.3. u uolaidas arba dureles, jei yra galimyb , u rakinti ir pakabinti ant j DIRBAMA ;

enkl

NEJUNGTI! RENGINIUOSE

113.4. kai eminimo peiliai sublokuoti su jungtuvo ve im liu, jungus eminimo peilius, leid iama ve im l pastatyti kontrolin pad t . 114. I imti bei statyti saugiklius reikia i jungus tamp . Prijunginiuose, kuri schemoje prie saugiklius n ra komutacini aparat , leid iama i imti bei statyti saugiklius esant tampai, ta iau kai n ra apkrovos. tampos matavimo transformatori saugiklius ir emosios tampos kam tinius saugiklius i imti bei statyti leid iama, esant tampai bei apkrovai. Leid iama emosios tampos renginiuose keisti saugiklius esant tampai ir apkrovai, kai kei iamiems saugikliams naudojamas untavimas ir special s izoliaciniai gaubtai. 115. I imant bei statant saugiklius, jei yra tampa, b tina naudotis: 115.1. auk tosios tampos renginiuose izoliuojan iomis repl mis (lazda), galvos, aki , veido, rank apsaugos

priemon mis ( almu, veido skydeliu, dielektrin mis pir tin mis); 115.2. emosios tampos elektros renginiuose pir tines). 116. Elektros rengini raktai turi b ti budin i ar kit darbuotoj apskaitoje. Tvark nustato mon s atsakingas u elektros k asmuo. 117. Kompresoriai ir sl giniai indai eksploatuojami pagal sudarytas ir patvirtintas darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, sudarytas remiantis iomis taisykl mis, kitais norminiais aktais. 118. Visais atvejais, kada transformatori pastot , skirstykl ar transformatorin aptarnauja keli tarpusavio santyki nuostatai. moni darbuotojai, izoliuojan iomis repl mis ar kitais prietaisais saugikliams keisti.

Reikia papildomai naudoti galvos, aki , veido, rank apsaugos priemones ( alm , veido skydel , dielektrines

darbus atlikti ir renginiams operatyviai pri i r ti tarp darbdavi turi b ti pasira yti elektrotechnikos darbuotoj

II. ORO LINIJOS

119. Darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti dirbant oro linijose, b tina OL atjungti (i jungti) ir eminti atjungimo vietose, i kuri gali b ti jungta tampa ( skaitant galimyb b ti prijungti prie eminimo renginio. 120. Darbo vietose oro linijos turi b ti eminamos taip: 120.1. dirbant oro linijoje, kuri turi vien maitinim ir n ra sankirt su kitomis turin iomis tamp oro linijomis ir joje n ra indukuotos tampos, pakanka nuo maitinimo pus s linij eminti ne toliau kaip u 3 km; jungti tamp d l atbulin s transformacijos), arba eminama tarp atjungimo (i jungimo) vietos ir darbo vietos. Kilnojamieji emikliai atjungimo (i jungimo) vietose turi

120.2. dirbant oro linijoje, kuri turi du ir daugiau maitinim , darbo viet reikia eminti i vis pusi nusta ius, kad atstumas darbo vietoje tarp emikli b t ne didesnis kaip 3 km. Kai darbo vietoje matomas emiklis, esantis atjungimo vietoje, tai i tos pus s papildomai eminti darbo vietos neb tina; 120.3. dirbant oro linij sankirtoje, turi b ti eminta prie sankirtos;

120.4. dirbant oro linij ir atvir skirstykl

yn sankirtoje, turi b ti eminta toje vietoje (atramoje), kur vykdomi

darbai. Jei sankirtoje atri ami ar kei iami laidai, trosai, j izoliatoriai ir armat ra, i d styti emiau laid , turin i tamp , tai reikia eminti i abiej sankirtos pusi . Per kei iamus laidus ar trosus i abiej sankirtos pusi turi b ti permestos virv s i izoliacin s med iagos, kuri galai pritvirtinami prie inkar ar konstrukcij . Jei ie darbai atliekami vir utin je susikirtimo linijoje, apa ioje esanti linija turi b ti atjungta ir eminta i abiej susikirtimo pusi arba darbai turi b ti vykdomi pagal special darbdavio arba jo galioto asmens patvirtint darb organizavimo projekt ; 120.5. kai darbo metu laid reikia nukirpti arba jis buvo nutr k s, tai OL reikia eminti i abiej nutraukimo pusi , o jeigu linijoje dar yra indukuota tampa, b tina abu emiklius sujungti tarp sav s potencialui i lyginti; 120.6. dirbant tik vienoje atramoje, jeigu nenutraukiamas laid vientisumas, pakanka eminti tik toje atramoje, kur dirbama, arba gretimoje atramoje nepriklausomai nuo to, kiek maitinimo altini turi linija; 120.7. 110 kV ir auk tesn s tampos OL darbo vietoje neb tina eminti visus laidus, o pakanka eminti vien laid , su kuriuo dirbama, jeigu iki kit laid i laikomi 3 priede nurodyti atstumai, o atjungimo vietose emintos visos faz s; 120.8. kai oro linija yra indukuotos tampos zonoje, tai emikliai turi b ti u d ti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi b ti eminti naudojami mechanizmai, kranai ir moni k limo bok teliai, kuri krep ius potencialams i lyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju emikliu tokio skerspj vio kaip emiklio, kuriuo eminti oro linijos laidai; 120.9. kai OL indukuota tampa yra didesn kaip 50 V, tai dirbti galima tik eminus darbo vietoje. iuo atveju atjungim vietose eminti draud iama. 121. Matuojant atram eminimo var , atjungti ir prijungti eminimo nuleistuv i apsaugos nuo perk nij troso

reikia prie tai eminus tros , o atjungti ir prijungti var tinius gnybtus, jungian ius nuleistuv su atramos eminimo kont ru, galima tik eminus nuleistuv . 122. Atliekant oro linijos ap i r lipti atram arba ant konstrukcij draud iama. 123. Vykdant darbus lipti atram ir dirbti joje leid iama tik sitikinus, kad atrama pakankamai tvirta ir ant atramos n ra konstrukcij , trukdan i apsaugin alm . Kai atram lipti monterio nag mis ar liptuvais yra pavojinga (atrama nepakankamai tvirta, trukdo ant atramos sumontuotos konstrukcijos ir pan.), reikia sutvirtinti atram arba naudoti moni k limo mechanizm . 124. Lipant metalines atramas ar pasto i portalus, kuriuose atstumas tarp skersini yra ne didesnis kaip 0,6 m ir kampas ne didesnis kaip 30 laipsni arba yra rengti laipteliai, reikia laikytis toki saugos priemoni : 124.1. lipti atram ar portal i tos pus s, i kurios pu ia v jas; 124.2. naudoti aprai us su dviem stropais, kad lipant b t galima nuolat prisitvirtinti vienu i strop ; 124.3. naudoti metalo konstrukcijomis neslystan i avalyn ir pir tines; 124.4. lipant nesine ti rangos ir ranki (v liau juos pasikelti darbo viet virve); 124.5. neprad ti darb , kol atram ar portal ne lipo visi darbuotojai, kurie atramoje ar portale vykdys darbus; 124.6. nelipti apled jusias atramas ar portalus. j saugiai lipti. Lipant atram , reikia aprai stropu apsijuosti stieb arba prisitvirtinti stropu ir d v ti specialia ranga. Dirbant savaeigiais keltuvais mon ms kelti, reikia prie jo prisitvirtinti aprai

Pasikelti metalines atramas ar portalus, kuriuose atstumai tarp skersini didesni kaip 0,6 m ar kampas didesnis kaip 30 laipsni ir jei jose ne rengti laipteliai, b tina naudoti savaeig keltuv mon ms kelti.

125. Daugiagrand se oro linijose, kuriose grandys i d stytos horizontaliai, atjungus vien grand , dirbti leid iama tik ios grandies pus je. Pereiti ant travers , laikan i turin ias tamp grandis, draud iama. 126. Dirbti atjungtoje daugiagrand s oro linijos grandyje, kurioje grandys i d stytos vertikaliai, galima tik tada, kai i grandis yra emiau tamp turin i grand i . Lipti atram galima tik atjungtos grandies pus je. Keisti ir reguliuoti laidus atjungtoje grandyje draud iama. 127. Daugiagrand se 35 kV ir auk tesn s tampos oro linijose, dirbant atjungus tamp vienoje grandyje, turin i tamp grand i pus je ant atramos stiebo 2 3 m auk tyje turi b ti pakabintos raudonos v liav l s. 128. Dirbant atramose turi b ti i laikomi 3 ir 4 prieduose nurodyti atstumai nuo dirban i j ir mechanizm iki turin i tamp laid . Jeigu nurodyt atstum i laikyti negalima, tai tokie laidai turi b ti atjungti ir eminti. 129. Kampin se atramose su smaiginiais izoliatoriais lipti ir dirbti reikia i orin je kampo pus je. 130. emosios tampos oro linijose tempti ir keisti laidus, pakabintus ant bendr atram kartu su kitomis oro linijomis, b tina atjungus visas oro linijas ir eminus darbo vietoje arba i darbo ruo o dviej pusi . 131. Atramos, kurios darbo metu gali tur ti vienpus tempim , kuriam jos n ra apskai iuotos, prie darb prad i turi b ti sutvirtintos. 132. Atram griovimo ir statymo b dus, j tvirtinimo b tinum ir b dus nustato darb vadovas, vadovaudamasis technologin mis kortomis, projektine dokumentacija, DSI ir kitais norminiais aktais. 133. Dirbant ant palaikan ios ar tempian ios girliandos, apsauginio dir o stropas turi b ti u kabintas u traversos. Jeigu stropo ilgis nepakankamas, reikia naudoti kritimo stabdytuv su i traukiamuoju lynu (apsaugin ritin l ). 134. Keliant (arba nuleid iant) laidus, trosus, izoliatorius, draud iama b ti ant traversos ar ant stiebo po tomis traversomis, kurias keliamas krovinys. 135. Prie pradedant darbus ant girliand su matavimo lazda, b tina vizualiai patikrinti pakabinam izoliatori tvarkingum ir ar yra visi kai iai ir u raktai armat roje. 136. Draud iama priart ti ar iau kaip 8 m prie nutr kusio laido ar em jusios atramos (portalo) oro linijose bei atvirose skirstyklose ir ar iau kaip 4 m u darose skirstyklose.

137. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta su transporto magistral mis (gele inkeliai, laivybin s up s, kanalai), jei reikia laikinai sulaikyti transporto eism , darb vadovas privalo darbo viet i kviesti transporto magistral s atstov . is atstovas privalo b tinam laikui sustabdyti transport arba persp ti brigad apie art jant transport . Praleid iant transporto priemones, laidai turi b ti pakelti saug auk t . 138. Dirbant zonose, kuriose oro linijos susikerta ar suart ja su plentais ir keliais, jeigu gali b ti trukdomas transporto eismas, b tina gauti keli policijos leidim . 139. Valant ar platinant oro linij trasas, duodantysis pavedim ar nurodym turi nustatyti priemones, kad akos ar med iai nepriart t prie laid ar iau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais, arba atjungti oro linij . 140. Art jant perk nijai, turi b ti nutraukti visi darbai oro linijose, atvirose skirstyklose ir u darose skirstyklose ant oro linij i vad bei linij skyrikli .

141. Sunkiai pereinamoje vietov je arba nepalankiomis oro s lygomis oro linij turi ap i r ti du PK darbuotojai. Kitais atvejais ap i r ti gali vienas PK. Ap i rint linij , reikia vengti eiti po laidais. 142. Ie kantieji gedimo oro linijoje turi tur ti sp jamuosius enklus ir, esant pavojui aplinkiniams, pavojing zon aptverti ir pa ym ti enklais. III. KABELI LINIJOS

143. Darbuotoj , dirban i kabeli linijose, saugai ir sveikatai u tikrinti b tina kabel atjungti (i jungti), elektri kai i krauti ir eminti atjungimo (i jungimo) vietose i vis pusi , i kur gali b ti jungta tampa. Kabelius, i einan ius (pereinan ius) oro linijas, reikia papildomai eminti i oro linijos pus s, nes jose d l vairi prie as i gali atsirasti tampa. 144. Kasant kabeli trasose, negalima naudoti kylini k j ir kit sm gini ma in ar iau kaip 5 m iki kabeli . iem , at ildant grunt , ilumos altinis negali priart ti prie kabeli ar iau kaip 15 cm. 145. em s kasimo darbai turi b ti atliekami laikantis Saugos ir sveikatos taisykli statyboje DT 5-00, patvirtint Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruod io 22 d. sakymu Nr. 346 ( in., 2001, Nr. 3-74), reikalavim . 146. Duob s ir tran jos turi b ti aptvertos, pakabinti sp jamieji enklai. Atkasti kabeliai ir j movos turi b ti tvirtinti, apsaugoti nuo mechanini pa eidim ir pa ym ti sp jamaisiais enklais. 147. Prie leid iant dirbti kabeli linijoje, b tina sitikinti, kad kabelis tikrai atjungtas, ir tada darbo vietoje j pradurti arba nukirpti specialiu taisu. Durti kabel turi du darbuotojai, i kuri vienas turi b ti ne emesn s kaip VK, o antras PK. Prie leid iant dirbti orin je kabeli linijoje, atjungtas darbams kabelis nustatomas, patikrinus tampos indikatoriumi tampos nebuvim kabelini at ak prijungimo vietose arba darbo vietoje specialiu tampos indikatoriumi. Esant emikl arba trumpikl . linijoje rengtiems specialiems eminimo prijungimo kontaktams, reikalinga u d ti kilnojam j

148. Esant b tinumui perkloti neatjungtus kabelius leid iama laikantis ypating saugos reikalavim : 148.1. perklojamame kabelyje esan ios movos turi b ti patikimai tvirtintos; 148.2. dirbti reikia m vint dielektrines pir tines. Apsaugai nuo mechanini pa eidim ant dielektrini pir tini reikia u simauti brezentines pir tines.

IV. ELEKTROSTATINIAI FILTRAI

149. Liesti elektros filtro srovines dalis leid iama jas atjungus (i jungus) nuo tampos ir pa alinus elektrostatin kr v eminant. 150. Elektrostatinio filtro darbo metu visos jo landos turi b ti u darytos ir u rakintos. Raktai saugomi mon je nustatyta tvarka.

151. Veikiant elektrostatiniam filtrui draud iama vykdyti darbus jo eminimo schemoje. ie darbai leid iami tik visi kai atjungus (i jungus) tamp nuo elektrostatinio filtro. 152. Elektros filtro sekcijos, kuriose bus dirbama, turi b ti i v dintos ir i bunkeri pa alinti pelenai. Temperat ra turi b ti ne auk tesn kaip 50C. 153. Visi remonto darbai elektros schemoje atliekami pagal nurodymus. Kiti elektros filtr aptarnavimo darbai atliekami pagal gamintojo ar mon s parengtas ir patvirtintas instrukcijas.

V. SUVIRINIMAS ELEKTRA

154. Atlikti elektrinio suvirinimo darbus leid iama atestuotiems PK specialiai apmokytiems asmenims. Elektrotechnikos darbuotojams leidimas vykdyti suvirinimo darbus ra omas atestacijos pa ym jime. 155. Elektrinio suvirinimo renginius, i skyrus jungiamus komutaciniais aparatais arba ki tukiniais sujungimais, prijungti ir atjungti turi VK darbuotojai. 156. uliniuose ir kitose u darose ir sunkiai prieinamose ertm se elektrinio suvirinimo darbus privalo atlikti suvirintojas, stebimas dviej asmen , vieno i kuri kvalifikacija turi b ti ne emesn kaip VK. Steb tojai turi b ti i or je ir kontroliuoti atliekam suvirinimo darb saugum . Suvirintojas privalo u sisegti aprai us su prie j pritvirtinta virve, kurios kit gal turi laikyti vienas i steb toj . 157. Elektrinio suvirinimo renginio korpusas turi b ti emintas. Panaudoti maitinamojo kabelio nulin darbin laid suvirinimo transformatoriui eminti draud iama. 158. Vienfaziam elektriniam suvirinimo transformatoriui maitinti turi b ti naudojamas trigyslis lankstus kabelis, kurio tre ioji apsauginio laidininko (PE) gysla tiesiogiai prijungiama prie suvirinimo transformatoriaus korpuso ir maitinimo punkto eminimo ynos (gnybto). Trifazis suvirinimo transformatorius turi b ti maitinamas kabeliu, kurio viena gysla (PE) panaudojama jo korpusui eminti. Maitinimo punkto eminimo yna turi b ti sujungta su linijos PE laidu, o nesant jo 159. Suvirinimo renginiai eminami prie tai, kai yra prijungiami prie elektros tinklo. 160. Atliekant suvirinimo elektra darbus talpykl viduje, darbo vieta turi b ti ap vie iama atitinkamais viestuvais, pastatytais talpos i or je, arba kilnojamaisiais 12 V tampos elektriniais viestuvais. Transformatorius, maitinantis kilnojam j viestuv , turi b ti rengtas talpyklos i or je. Kilnojam j viestuv jungti per autotransformatori draud iama. su specialiai rengtu emintuvu.

VI. AUTONOMIN S ELEKTROS STOTYS IR ELEKTRIFIKUOTI RANKIAI BEI MECHANIZMAI

161. Eksploatuojant autonomines elektros stotis (mobili sias arba stacionariai rengtas rezervinio maitinimo elektros stotis) b tina u tikrinti, kad neb t jungta j tampa elektros tinkl .

Autonomini elektros sto i prijungimo prie vartotojo elektros tinklo grandin se turi b ti rengti special s komutaciniai ir apsaugos elektriniai aparatai, neleid iantys j operatoriaus elektros tinklo. Prijungiant autonomines elektros stotis prie vartotojo elektros tinklo, prie tai komutaciniais aparatais vartotojo tinkl reikia atjungti nuo tinklo operatoriaus elektros tinklo. Kad b t i vengta klaiding mobili j elektros sto i prijungim prie tinklo operatoriaus elektros tinklo, rekomenduojama rengti jungimo nuo operatoriaus elektros tinklo kontrol s automatik . Autonomini elektros sto i prijungimas prie elektros tinklo, atjungimas nuo jo bei prie i ra turi b ti vykdoma laikantis gamintoj instrukcij . Eksploatuojamas autonomines elektros stotis prijungti ir atjungti bei pri i r ti turi ne emesn s kaip VK darbuotojai. 162. Naudojant kilnojamuosius elektrifikuotus mechanizmus, j prijungim prie elektros tinklo, jei j prijungimas atliekamas ne komutaciniais aparatais arba ki tukiniais sujungimais, gali atlikti VK darbuotojai. 163. Darbuotojai, vykdantys darbus su elektrifikuotais mechanizmais, turi b ti apmokyti saugiai dirbti su jais ir instruktuoti. 164. Kilnojam j elektrifikuot ranki ir mechanizm eminimas turi b ti vykdomas atsi velgiant gamintojo jungti vartotojo tinkl , neatjungus nuo tinklo

pateiktus naudojimo dokumentus ir ranki bei mechanizm klas . 165. 0 ir 0I klas s rankines ma inas ir rankius naudoti nerekomenduojama. Su 0 ir 0I elektros izoliacijos klas s rankin mis elektros ma inomis ir rankiais pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke dirbti draud iama.

VIII. JURIDINI IR FIZINI ASMEN DARB VYKDYMO TVARKA ELEKTROS RENGINIUOSE, KURIE JIEMS NEPRIKLAUSO NUOSAVYB S AR PATIK JIMO TEISE

166. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys darbus elektros renginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavyb s ar patik jimo teise, privalo elektros rengini savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros renginiai, pateikti dokument , suteikiant teis vykdyti iuos darbus, ir elektrotechnikos darbuotoj s ra , kuriame nurodyta darbuotoj kvalifikacija ir j teis s. Nepateikus tokio dokumento ir s ra o elektros rengini savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros renginiai, leisti dirbti kitos mon s darbuotojams arba pavieniams asmenims draud iama. 167. Juridiniai asmenys, sudar rangos sutart , atvyk dirbti u sakovo elektros renginius, privalo sura yti darbuotoj saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomyb s rib aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi b ti nustatyta darb organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomyb , rangovo ir u sakovo darbuotoj santykiai, nustatoma komandiruot darbuotoj instruktavimo tvarka. 168. Juridiniams ir fiziniams asmenims dirbant elektros renginiuose, kurie jiems nepriklauso, i taisykli ir kit darb saugos normini akt nuostat vykdymas yra privalomas. 169. Du ir daugiau darbdavi , atlikdami darbus vienoje mon je, mon s padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darb taip, kad b t garantuota vis darbuotoj sauga ir sveikata. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo

nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig , koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kit bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesin rizik . IX. OPERATYVIN PRIE I RA

170. Elektros renginius operatyviai pri i r ti gali operatyviniai (budintys) darbuotojai (toliau tie renginiai.

operatyviniai

darbuotojai) arba operatyviniai remonto darbuotojai, kuriems darbdaviui atstovaujan io ar jo galioto asmens priskirti

171. Be pagrindini operatyvin s prie i ros darb , esant b tinumui, operatyviniams darbuotojams gali b ti pavesta atlikti eksploatavimo, avarinius remonto darbus arba prie i r ti tuos darbus atliekan ius remonto darbuotojus. 172. Vartotoj elektros renginiuose operatyvin s prie i ros strukt r ir tvark nustato darbdaviui atstovaujantis arba jo galiotas asmuo. 173. Vykdyti elektros rengini operatyvin prie i r gali darbuotojai, gerai i manantys pri i rim rengini schemas,

rengini i d stym ir paskirt , darb saugos instrukcijas ir parengti pagal darbuotoj lavinimo bei atestavimo norminius aktus. Operatyvinio darbuotojo teises energetin se mon se bei mon se, turin iose atestatus eksploatuoti elektros renginius pas vartotojus, suteikia darbdaviui atstovaujantis arba jo galiotas asmuo. 174. Elektros rengini operatyvin prie i r atliekantys darbuotojai privalo tur ti vis aptarnaujam veikian i elektros rengini schemas. Visi pakeitimai elektros renginiuose turi b ti nedelsiant pa ymimi schemose. 175. Operatyviniai darbuotojai, asmeni kai pri i rintys elektros renginius, arba pamainos vyresnieji privalo b ti ne emesn s kaip VK. Kiti operatyviniai darbuotojai gali b ti PK. 176. Sud tinguosius perjungimus (i skyrus avarinius atvejus) vykdo du operatyviniai darbuotojai, i kuri vienas turi b ti ne emesn s kaip VK, o antras gali b ti PK. Paprastuosius ir sud tinguosius perjungimus avarij atvejais gali atlikti vienas ne emesn s kaip VK operatyvinis darbuotojas. Kai pamainoje (vienoje darbo vietoje) budi du operatyviniai darbuotojai, sud tingus perjungimus vykdo dviese. Paprastieji perjungimai perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai emosios tampos tinkle, pavien s

operacijos pirminiais komutaciniais aparatais ar RAA terp mis, raktais, blokais ir pan. Sud tingieji perjungimai tai renkam yn sistem ar sekcij , transformatori i jungimas ir jungimas, (i skyrus

10/0,4 kV transformatorius) jungtuv pakeitimas apeinamaisiais ar tarp yniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui yra daugiau kaip vienas jungtuvas. vertin s vietos s lygas mon s techninis vadovas i tvark gali pakeisti vadovaudamasis mon je nustatyta tvarka. 177. Atsi velgiant esam elektros rengini operatyvinio aptarnavimo strukt r , konkretaus darbuotojo kvalifikacinius sugeb jimus, energetin se mon se sud tinguosius perjungimus gali vykdyti vienas ne emesn s kaip VK operatyvinis darbuotojas. Kilnojamuosius emiklius auk tosios tampos elektros renginiuose u d ti privalo du darbuotojai vienas VK, kitas PK. Nuimti kilnojamuosius emiklius leid iama vienam VK operatyviniam darbuotojui.

178. Sud tinguosius perjungimus, atliekamus automatizuota dispe erinio valdymo sistema (ADVS), gali vykdyti vienas VK operatyvinis darbuotojas. 179. Jei perjungimus vykdo operatyviniai remonto darbuotojai, tai perjungimus auk tosios tampos renginiuose turi vykdyti du asmenys: vienas ne emesn s kaip VK, kitas gali b ti PK.

180. Vykdant perjungimus auk tosios tampos renginiuose su rankine pavara, privaloma m v ti dielektrines pir tines. 181. Elektros rengini teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinkl s, komutacini aparat pavaros, prie kuri yra galimyb prieiti pa aliniams asmenims, privalo b ti nuolat u rakinti, i skyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinkl se vykdomi darbai. Kol darbo vieta neparuo ta, teritorij , patalp ir pan. gali eiti tik asmenys, ruo iantys darbo viet . 182. Elektros renginiuose dirbant rangov organizacijoms, operatyvinius perjungimus galima leisti vykdyti rangovo operatyviniams ir operatyviniams remonto darbuotojams. Tuo atveju turi b ti vykdytos ios s lygos: 182.1. rangovo operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai privalo b ti parengti ir atestuoti pagal tuos elektros renginius eksploatuojan i moni darbuotoj atestavimo ir rengimo tvark ;

182.2. rangovo pateiktame dirbsian i objekte darbuotoj s ra e nurodyti asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, kurie parengti darbams atitinkamuose elektros renginiuose teis s akt nustatyta tvarka; 182.3. sudarytoje sutartyje turi b ti tiksliai nurodyta, kokius operatyvinius perjungimus gal s atlikti rangovo personalas; 182.4. asmenys, galintys vykdyti operatyvinius perjungimus, privalo b ti instruktuoti apie leid iamus vykdyti operatyvinius perjungimus. Instruktuoja elektros rengini savininko darbuotojas, organizuojantis operatyvin darb ; 182.5. rangovo darbuotojai, vykdantys operatyvinius perjungimus, privalo tur ti elektros rengini , kuriuose vykdo perjungimus, operatyvines schemas; 182.6. saugiems operatyviniams perjungimams vykdyti rangovas pats turi tur ti visas asmenines ir kolektyvines apsaugines ir darbo priemones. 183. Juridiniai ar fiziniai asmenys turim elektros rengini operatyvinei prie i rai gali sudaryti sutartis su paslaugas teikian iomis mon mis, turin iomis Valstybin s energetikos inspekcijos atestatus eksploatuoti tos r ies elektros renginius. 184. Transformatori pastot je, nuotoliniu b du atjungus rengin remontui, darbo viet ruo ia ir sutvarko operatyviniai arba operatyviniai remonto darbuotojai. 185. Nuotoliniu b du atjungus 35 kV ir auk tesn s tampos oro ar kabeli linijas enklai NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA ir EMINTA nekabinami.

X. BANDYMAI IR MATAVIMAI I. BANDYMAI JUNGIANT PAAUK TINT TAMP I PA ALINIO TAMPOS ALTINIO

186. Bandymus atlikti leid iama ne emesn s kaip VK specialiai apmokytiems, nustatyta tvarka atestuotiems darbuotojams. Praktiniams g d iams gyti darb vykdytojas turi 1 m nes sta uotis, kontroliuojamas patyrusio darbuotojo. 187. Pagalbiniams darbams atlikti bandymus atliekan ios brigados sud t gali b ti traukiami ir remonto darbuotojai.

brigad , remontuojan i arba montuojan i

renginius, bandymams atlikti galima traukti ir bandymus atliekan ius

darbuotojus. iuo atveju bandymams vadovauja darb vykdytojas arba, jam pareigojus, laboratorijos ar derinimo organizacijos VK darbuotojas, turintis teis b ti darb vykdytoju. Apie reikalingum atlikti bandymus montavimo arba remonto metu ra oma nurodymo eilut je Pavedama... , o kas vadovauja bandymams eilut je Kiti reikalavimai .

188. Izoliacini med iag ir gamini (apsaugos priemoni , izoliacini detali ir pan.) stacionariose bandym laboratorijose bandymus gali atlikti vienas VK darbuotojas eksploatavimo tvarka. Tuo atveju bandymai naudojant stendus turi b ti atliekami u auk tosios tampos rengini , kuri srovin s dalys aptvertos i tisiniais arba tinkliniais aptvarais, o durys u blokuotos. Blokuot turi visi kai i jungti tamp atidarius duris ir neleisti jungti tampos, kai durys atidarytos. 189. Elektros renginius sand liuose, teritorijose, lauke ir pan. bandyti paauk tinta tampa reikia pagal nurodym . 190. Pagal nurodymus bandyti ir pasirengti bandymams galima tik pa alinus i darbo viet kitas brigadas, dirban ias renginiuose, kurie bus bandomi. Tai, kad rengini remonto ar montavimo metu bus vykdomi bandymai, turi b ti ra yta nurodymo skiltyje Kiti reikalavimai . 191. Bandomieji bei bandymo renginiai ir j sujungimo laidai turi eiti bandymo darbo viet ir b ti aptverti. Ant aptvar turi b ti enklai STOK! TAMPA , matomi i i or s. Aptvarus rengia bandymus atliekantys darbuotojai. Ant bandom bei bandymo rengini i kabinami enklai BANDYMAI! PAVOJINGA GYVYBEI . Jei reikia, skiriama apsauga i PK brigados nari , kurie turi neleisti pa aliniams asmenims prisiartinti prie bandymo renginio, sujungimo laid ir bandom aptvar . 192. Bandant kabel , jei antrasis jo galas yra u rakintoje kameroje, skirstyklos narvelyje arba patalpoje, ant dur arba aptvar turi b ti pakabinti enklai STOK! TAMPA ir BANDYMAI! PAVOJINGA GYVYBEI . Jei durys neu rakintos arba bandomas remontuojamas kabelis, kurio gyslos i ardytos trasoje, prie dur , aptvar ir i ardyt kabelio gysl turi b ti ne tik pakabinti enklai, bet ir pastatyta sargyba. Saugoti skiriami PK darbuotojai, ra yti nurodym . 193. Jei bandymo renginys ir bandomi renginiai yra skirtingose patalpose arba skirtingose skirstyklos dalyse, PK brigados nariams, stebintiems izoliacijos b kl , leid iama b ti atskirai nuo darb vykdytojo. Prie pradedant bandymus, darb vykdytojas privalo min tus narius instruktuoti. Bandym metu draud iama mon ms b ti ant bandom j rengini . rengini . Brigados nariai, saugodami bandomuosius renginius, turi b ti u

194. Asmenys, saugantys bandomuosius renginius, privalo laikyti, kad ie renginiai turi tamp . Prie jungiant bandom j tamp darb vykdytojas turi sitikinti, kad saugoti paskirti asmenys yra savo vietose ir ino ie asmenys gali tik leidus darb vykdytojui.

apie bandym prad i . Palikti post

195. Nuimti elektros renginyje u d tus emiklius, trukdan ius atlikti bandymus, ir juos v l u d ti galima tik asmeniui, vadovaujan iam bandymams, leidus. Tai turi b ti nustatyta nurodymu. Bandymo renginio auk tosios tampos i vadas prie jungiamas prie bandomo renginio turi b ti emintas. 196. Surenkant bandymo schem , pirmiausia reikia prijungti bandymo rengini apsaugas ir darbo eminimus ir, jei reikia, bandomo renginio korpuso eminim .

Prie prijungiant bandymo rengin prie emosios tampos tinklo, renginio auk tosios tampos i vadas turi b ti emintas. Bandymo schemose eminti naudojamo varinio laido skerspj vis turi b ti ne ma esnis kaip 4 mm2. 197. Bandymo renginio sujungimo laidas pirmiausia prijungiamas prie eminto bandymo renginio auk tosios tampos i vado, paskui prie bandomo renginio. laid reikia pritvirtinti taip, kad jis negal t b ti priartintas prie tamp turin i srovini dali ma esniu atstumu, negu nurodyta 5 priede. Prijungti sujungimo laid prie bandomojo renginio faz s, poliaus arba kabelio gyslos ir j atjungti galima tik pagal vadovaujan io jo bandymams u duot ir tik eminus bandomus renginius stacionariais arba kilnojamaisiais emikliais. 198. Darb vykdytojas prie bandymus turi patikrinti, ar tinkamai surinkta schema ir rengtos apsaugos, bei patikrinti emininim . 199. Kad nepramu t oro tarp , atstumas tarp srovini dali , turin i bandymo tamp ir darbo tamp , turi b ti ne ma esnis nei nurodyta 6 priede. Jei b tina, darb vadovo sprendimu leid iama suma inti atstum , palyginti su nurodytu priede, bet ne daugiau kaip 20%. 200. Prie jungdamas bandymo tamp , pats vykdytojas privalo: 200.1. patikrinti, ar visi brigados nariai yra nurodytose vietose, ar n ra pa alini asmen ir ar galima jungti bandymo tamp ; 200.2. sp ti brigad apie tampos jungim ir sitikinus, kad sp jim i girdo visi brigados nariai, nuimti nuo bandymo renginio i vado eminim ir prijungti tamp . 201. Nu mus eminim , vis bandymo rengin , skaitant bandomuosius renginius ir sujungimo laidus, reikia laikyti turin iais tamp ir tada to atlikti bet kokius bandymo schemos arba bandom draud iama. 202. Kilnojamuosiuose ir stacionariuose bandymo renginiuose operatoriaus darbo vieta turi b ti atskirta nuo auk tosios tampos renginio dalies. Auk tosios tampos renginio patalpos arba stendo dalis turi b ti u blokuota. Blokuot turi i jungti tamp atidarius duris ir neleisti jungti tampos, kai durys atidarytos. Operatoriaus darbo vietoje turi b ti skirtinga viesos signalizacija, rodanti, kad jungta auk toji ar emoji tampa. 203. Kilnojamosiose laboratorijose turi b ti viesos signalizacija, suveikianti, jei auk tosios tampos i vadas turi tamp . 204. Naudojantis kilnojam ja automobiline laboratorija, b tina: 204.1. eminti k bul atskiru ne ma esnio kaip 10 mm2 skerspj vio laidu; 204.2. imtis priemoni , kad bandym metu prie bandomojo renginio negal t priart ti mon s; 204.3. u drausti eiti ir i eiti i automobilin s laboratorijos prad jus kelti tamp , taip pat liesti k bul stovintiems ant em s; 204.4. pradeginti kabelius tik i punkt , kuriuose yra emintuvai. mon ms, rengini perjungimus bei prie j liestis

205. Baigus bandymus, darb vykdytojas privalo iki nulio suma inti bandymo renginio tamp , atjungti rengin nuo emosios tampos tinklo, eminti bandymo renginio i vad ir apie tai prane ti brigadai. Tik tada to galima perjungti bandymo renginio prijungimo laidus arba, visi kai u baigus bandymus, atjungti juos ir i ardyti aptvarus. 206. I bandytus didel s talpos renginius (kabelius, generatorius) reikia i krauti sujungus izoliuojan ia lazda su prie var e. Tada renginys eminamas. 207. Dirbant su megommetru liesti srovines dalis, prie kuri jis prijungtas, draud iama. Baigus darb , b tina pa alinti liekam j kr v , tikrinam rengin eminant. matuoti megommetru gali du elektrotechnikos darbuotojai, i kuri vienas PK eksploatavimo tvarka.

208. Auk tosios tampos rengini izoliacijos var vienas ne emesn s kaip VK

pagal pavedim , o emosios tampos

II. DARBAI SU ELEKTROS MATAVIMO REPL MIS IR IZOLIUOJAN IOMIS MATAVIMO LAZDOMIS

209. Auk tosios tampos elektros renginiuose su matavimo repl mis turi dirbti du asmenys, i kuri vienas turi b ti ne emesn s kaip VK, o kitas PK. 210. emosios tampos elektros renginiuose matuoti elektros matavimo repl mis gali vienas PK asmuo. Oro linijose dirbti su elektros matavimo repl mis, b nant atramoje, draud iama. 211. Dirbti su izoliuojan iomis matavimo lazdomis privalo du arba daugiau asmen VK pagal nurodym .

XI. DARBAS RELIN S APSAUGOS, AUTOMATIKOS, VALDYMO, RY I IR ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS RENGINIUOSE

212. Darbuotoj saugai ir sveikatai u tikrinti, dirbant elektros matavimo prietais ir relin s apsaugos grandin se, srov s ir tampos matavimo transformatori antrin s apvijos turi b ti nuolatos emintos. Sud tingose relin s apsaugos schemose, kur sujungtos antrini apvij grup s, pakanka jas eminti viename ta ke. Esant b tinumui nutraukti matavimo prietais ar reli srov s grandin , b tina prie tai u trumpinti srov s transformatori antrin grandin ; tai turi b ti atliekama rankiais su izoliuotomis rankenomis. 213. Draud iama vykdyti darbus, kuri metu galima nutraukti srov s grandin tarp srov s transformatoriaus ir jo antrini apvij u trumpinimo vietos. 214. Dirbti elektros matavim , elektros energijos apskaitos, signalizacijos, valdymo, relin s apsaugos ir automatikos grandin se leid iama vienam VK brigados nariui elektros renginiuose, kur auk toji tampa yra u nuolatini aptvar ir n ra galimyb s priart ti prie jos atstumu, ma esniu, nei nurodyta taisykli 3 priede, i skyrus darbus labai pavojingose patalpose, kuriose iuos darbus vykdo du asmenys. 215. Dirbant tampos transformatori grandin je, kai reikia jungti tamp i pa alinio srov s altinio, b tina i imti saugiklius i auk tosios ir emosios tampos pusi ir atjungti antrini apvij automatinius jungiklius.

216. Leid iama vienam apmokytam PK darbuotojui u ra yti matavimo ar elektros energijos apskaitos prietais rodmenis elektros renginiuose, kur auk toji tampa yra u nuolatini aptvar ir n ra galimyb s priart ti prie jos atstumu, ma esniu, nei nurodyta taisykli 3 priede. 217. Dirbant ry i kabeli linijose, b tina vykdyti tokias saugos priemones: 217.1. kabeli linijose, i einan iose i 35 kV ir auk tesn s tampos pasto i , b tina naudoti izoliuojan ias apsaugines priemones darbuotoj apsaugai nuo elektros potencialo, kuris gali atsirasti ry i kabeliuose, vykus em jimui pastot s auk tosios tampos elektros renginiuose; 217.2. bandant ry i kabeli linijas (toliau kabeli ; 217.3. dirbant ant magistralini RKL, kuriomis eina ir stiprinimo punkt maitinimas, signalizacija ar valdymas, taip pat stiprinimo punktuose b tina juos atjungti (atjungimo vietoje turi b ti matomas nutraukimas ir i kabintas enklas NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA ). Prie leid iant dirbti ry i kabeli linij b tina i krauti ir patikrinti, ar n ra tampos; 217.4. ry i kabeli linijose matavimus kilnojamaisiais prietaisais turi atlikti du darbuotojai (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu). Matavimo metu, esant reikalui, naudoti apsaugines priemones; 217.5. dirbti auk to da nio grandin se galima tik atjungus tamp , o dirbant prijungimo filtre ar jo kabelyje, pakanka tik jungti kondensatoriaus eminimo peil . 218. Elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklius), prijungtus per matavimo transformatorius, pri i ri ( rengia, i montuoja, tikrina) du darbuotojai (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal pavedim . tampa antrin se grandin se, jei yra galimyb , turi b ti atjungta. 219. Trifazius elektros energijos apskaitos prietaisus, prijungtus tiesiogiai prie tinklo iki 1000 V, aptarnauti leid iama vienam VK darbuotojui o labai pavojingose patalpose i jungus apkrov ir atjungus tamp . 220. Vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus pri i ri vienas PK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose du darbuotojai (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi eksploatavimo tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). 221. Elektros energijos apskaitos grandin ms patikrinti leid iama naudoti specialiai tam skirtus induktyviosios ar aktyviosios var os taisus. Tikrinama eksploatavimo tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). 222. Jei prie elektros matavimo ar elektros energijos apskaitos prietaisus schemose yra rengti bandymo gnybtynai (blokai), skirti srov s ir tampos antrin ms grandin ms nutraukti ir srov s grandin ms u trumpinti, pri i rint elektros matavimo bei elektros energijos apskaitos prietaisus, neb tina atjungti tampos bei srov s transformatori pus tampos gnybtuose nutiest elektros apskaitos grandini laidinink ir elektros rengini . Pakanka bandymo gnybtyn dviem darbuotojams (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu) eksploatavimo tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). Darbai vykdomi RKL) paauk tinta tampa, jie turi b ti atjungti nuo rengini ir kit

rengtais liau ikliais ir srov s gnybtuose rengtais trumpikliais ar liau ikliais u trumpinti srov s transformatori antrines apvijas ir atjungti kiekvienos faz s tampos grandines (bandymo blokuose su i traukiamaisiais gnybtais i traukti bandymo bloko i imam j dal ). iuo atveju elektros matavimo bei elektros energijos apskaitos prietais

prie i ros darbus atlieka vienas VK darbuotojas eksploatavimo tvarka (pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas bei technologines kortas). XII. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINIO LAUKO

223. Darbuotoj apsauga nuo elektromagnetinio lauko reglamentuojama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 110:2001 Pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametr leid iamos skaitin s vert s ir matavimo reikalavimai (toliau Higienos norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruod io 21 d. sakymu Nr. 660/174 ( in., 2002, Nr. 5-195), kuri reglamentuoja leid iamas elektromagnetinio lauko parametr skaitines vertes darbo vietose, esan ias pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetiniame lauke, nustato elektromagnetinio lauko intensyvumo parametr matavimo reikalavimus, vertinimo tvark bei nurodo poveikio ma inimo darbo aplinkoje organizacines priemones. 224. Pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametr skaitin s vert s neturi b ti didesn s kaip 7 priede nurodytos leid iamos skaitin s vert s. 225. Higienos norma turi vadovautis fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojantys, rengiantys, naudojantys, vertinantys ir kontroliuojantys darbo vietas, kuriose yra pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinis laukas. Higienos normos reikalavimus turi b ti atsi velgta rengiant norminius aktus, susijusius su pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetiniu lauku darbo vietoje. 226. Draud iama dirbti darbo vietoje, kurioje pramoninio da nio (50 Hz) elektrinio lauko stipris vir ija 25 kV/m ir (ar) magnetinio lauko stipris vir ija 5,1 kA/m. 227. Pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametr skaitin s vert s matuojamos matuokliais, skirtais elektrinio lauko ir magnetinio lauko stipriams matuoti. i prietais matavimo diapazonas turi atitikti 50 Hz da n . 228. Pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai turi b ti matuojami nuolatin se ir nenuolatin se darbo vietose: darbuotojui s dint grind arba darbo plok tumos, darbuotojui stovint galvos lygyje). 229. Kiekviename matavimo ta ke atliekami ne ma au kaip trys matavimai. Rezultatu laikomas i matavim aritmetinis vidurkis. 230. U pramoninio da nio (50 Hz) elektromagnetinio lauko poveikio ma inimo priemoni taikym ir u saugos ir sveikatos reikalavim laikym si darbo aplinkoje atsakingas elektros renginio savininkas, kuris privalo organizuoti darbuotoj saugai ir sveikatai kylan ios rizikos vertinim , kad b t galima parinkti reikiamas kolektyvines ir (arba) asmenines apsaugos priemones. Jis privalo apr pinti darbuotojus reikiamais darbo drabu iais ir asmenin mis apsaugos priemon mis. 231. Elektros rengini savininkas privalo nustatyti darbuotoj saugos priemones, kai darbo aplinkoje vir ijamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametr leid iamos skaitin s vert s. iais atvejais turi b ti nedelsiant nustatytos ir pa alintos vir ijimo prie astys. apie 0,5 m ir apie 1 m auk tyje (dubens ir galvos lygyje) vir apie 0,5 m, apie 1 m ir apie 1,8 m auk tyje (keli , dubens ir

XIII. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMON S (APSAUGIN S PRIEMON S)

232. Apsaugin s priemon s skirtos elektros renginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srov s, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produkt poveikio, kritimo i auk io ir pan. Apr pinant darbuotojus asmenin mis apsaugin mis priemon mis reikia vadovautis Darbuotoj apr pinimo asmenin mis apsaugin mis priemon mis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. baland io 20 d. sakymu Nr. 77 ( in., 1998, Nr. 43-1188). 233. Prie apsaugini priemoni priskiriama: 233.1. izoliuojan ios operatyvin s lazdos, izoliuojan ios repl s, tampos indikatoriai tampos nebuvimui nustatyti ir tampos indikatoriai fazavimui; 233.2. izoliuojan ios matavimo lazdos, srov s matavimo repl s; 233.3. izoliuojan ios kop ios, izoliuojan ios aik tel s, izoliuojan ios trauk s, griebtuvai ir rankiai su izoliuotomis rankenomis; 233.4. gumin s dielektrin s pir tin s, batai, kalio ai, kilim liai, izoliuojantys pastovai; 233.5. kilnojamieji emikliai; 233.6. ekranuojantys komplektai; 233.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros enklai, izoliuojantys gaubtukai ir antd klai; 233.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentin s arba kitos med iagos pir tin s, dujokauk s, respiratoriai, apsaugos dir ai, apsaugos lynai, apsauginiai almai. 234. Visos apsaugin s priemon s skirstomos : 234.1. pagrindines apsaugines priemones; 234.2. papildomas apsaugines priemones. Pagrindin mis apsaugin mis priemon mis vadinamos tos, kuri izoliacija patikimai i laiko elektros renginio veikimo tamp ir kuriomis leid iama liesti turin ias tamp srovines dalis. Papildomomis apsaugin mis priemon mis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindin mis apsaugin mis priemon mis papildomai apsaugai nuo prisilietimo tampos, ingsnio tampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produkt poveikio. Draud iama papildomomis priemon mis liesti tamp turin ias srovines dalis. 235. Prie pagrindini apsaugini priemoni , naudojam 235.1. izoliuojan ios lazdos; 235.2. izoliuojan ios ir matavimo repl s; 235.3. tampos indikatoriai, multimetrai; 235.4. dielektrin s pir tin s; 235.5. rankiai su izoliuotomis rankenomis; 235.6. laid apvalkalai, izoliatori gaubtai, izoliacin s juostos, skirtos darbui emosios tampos renginiuose. emosios tampos elektros renginiuose, priskiriama:

236. Prie papildom apsaugini priemoni , naudojam 236.1. dielektriniai kalio ai; 236.2. dielektriniai kilim liai; 236.3. izoliuojantys pastovai; 236.4. kilnojamieji emikliai;

emosios tampos elektros renginiuose, priskiriama:

236.5. apsaugos nuo elektros enklai, laikini aptvarai, skydai ir irmos; 236.6. eminimo troseliai u metimui; 236.7. apsauginiai akiniai ir skydeliai. 237. Prie pagrindini apsaugini priemoni auk tosios tampos elektros renginiuose priskiriama: 237.1. izoliuojan ios, operatyvin s ir matavimo lazdos; 237.2. izoliuojan ios ir matavimo repl s; 237.3. tampos indikatoriai; 237.4. izoliuojan ios priemon s ir taisai, naudojami remonto darbams, kaip izoliuojan ios kop ios, izoliuojan ios aik tel s, izoliuojan ios trauk s, griebtuvai girliandoms perne ti, izoliuojan ios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopini bok t izoliuojan ios dalys ir kt. 238. Prie papildom apsaugini priemoni , naudojam auk tosios tampos elektros renginiuose, priskiriama: 238.1. dielektrin s pir tin s; 238.2. dielektriniai batai; 238.3. dielektriniai kilim liai; 238.4. izoliuojantys pastovai; 238.5. ekranuojantys komplektai; 238.6. kilnojamieji emikliai; 238.7. izoliuojantys gaubtai ir antd klai; 238.8. apsaugos nuo elektros enklai, laikini aptvarai, skydai ir irmos. 239. Visos apsaugin s priemon s turi atitikti galiojan ius standartus, o j naudojimas instrukcijomis. 240. Nurodyta apsaugin s priemon s vardin tamp . 241. Leid iama naudotis tik tomis apsaugin mis priemon mis, kurios darbuotoj saugos ir sveikatos normini akt nustatyta tvarka yra i bandytos ir patikrintos. 242. Kiekvienas asmuo, prie naudodamasis apsaugine priemone, turi sitikinti, kad ji yra i bandyta, n ra pa eista, ir patikrinti, ar jos naudojamos pagal paskirt . tampa neturi b ti ma esn u renginio, kuriame ji bus naudojama, i taisykli reikalavimus.

Jeigu gamyklos gamintojos instrukcija nesutampa su EST reikalavimais, reikia vadovautis gamyklos gamintojos

243. Apsaugin s priemon s turi b ti naudojamos pagal gamintoj nurodyt paskirt . Naudoti ias priemones kitiems tikslams draud iama. 244. Draud iama darbo metu liesti apsaugini priemoni izoliuojan i dal vir ribojamojo iedo ar atramos. 245. Pa eidus izoliuojan ios apsaugin s priemon s izoliacin dang arba esant kitiems netvarkingumams, dirbti su ja draud iama. Draud iama naudotis apsaugos nuo elektros apsaugin mis priemon mis esant r kui, lyjant, jei to nenumat gamintojas. ______________

You might also like